Informacinių visuomenių bruožai

Palyginamasis modelis(Cross-national research framework)

Technologinių inovacijų poveikis ir socialinė kaita

Technologinės inovacijos, ekonomikos persitvarkymas, kultūrinė transformacija (globalieji pranešimai)

Nėra absoliučiai universalių pasekmių:

Palyginamųjų tarp-nacionalinių tyrimų modelio poreikis (struktūrinio informacinės visuomenės įvertinimo modelis)

“Privačios-valstybinės” kontrolės modelis

Išskirtiniai nacionaliniai skirtumai

Gali egzistuoti universalūs ir tik tam tikrai kultūrinei aplinkai būdingi bruožai:

vidiniai ir išoriniai veiksniai; subjektyvios ir objektyvios sąlygos

Veiksnių kategorijos:

Technologijų naujovės (interaktyvumas, konvergencija)

Nacionalinis kontekstas (national setting)

Nacionalinė politika (national policy)

Universalios naujų technologijų skverbties pasekmės:

1. Komunikacinių priemonių įvairovė versle ir namų ūkiuose (TV, video, DVD, kompiuteriai etc.);

2. Daugiau to paties informacinio turinio formų (pre-offered channels of communicational materials): TV ir spausdintos informacijos versijos;

3. Daugiau informacijos, kurią galima naudoti asmeniniam ir verslo reikalams;

4. Informacinis turinys prieinamas bet kuriuo metu;

5. Personifikuotos informacijos galimybės (kitaip nei masinėje komunikacijoje).

Diferencijuojančiu veiksniu tampa nacionalinis technologinių pasekmių interpretavimas

Nacionalinis kontekstas (informavimo kultūros bruožai):

Reakcija ir požiūris į naujas technologijas (tai lemia ir interesų politika pasisakanti už/prieš naujovių skverbtį);

Institucinė tvarka

Nacionalinės informavimo kultūros bruožai (įpročiai, pasitikėjimas, vertybės).

Teisinė aplinka: Komunikacijų politika apibrėžia komunikacijų įstatymus

Socialinį komunikacinių technologijų vaidmenį lemia technologijų naujovės ir nacionaliniai šių technologijų panaudojimo bruožai:

1. Organizuotų interesų sankirta (partijos, interesų grupės, lobizmas),

2. Institucinė kultūra,

3. Aplinkos galimybės ir ribotumas (rinkos dydis, perkamoji galia),

4. Komunikacinė kultūra.

1.Organizuotų interesų sąveika komunikacijų politikoje

Politikos interesų konfliktas:

Išsivysčiusiose šalyse: verslo interesų kova (JAV, Olandija, …, Vokietija) Pokomunistinėse šalyse: politinių partijų ir valdžios kova

Visuomeninio transliuotojo likimas Lietuvoje?

Organizuoti transliuotojų interesai (Radijo ir televizijos asociacija);

LRT de-komercializacija siekiant papildomos pelno dalies iš reklamos.

Kas slepiasi už politikų nugarų?

Verslo interesai

Projektas “Langas į ateitį”

Siekiant paspartinti naujų technologijų skverbtį suvienytos IT verslo pajėgos

Lietuva: 2003m. -- 300 viešųjų interneto prieigos taškų

Viešasis konkursas www.bendruomenes.lt

“Langas į ateitį” -- kaip katalizatorius kuriant Lietuvoje informacinę visuomenę (2002).

Jis buriamas inicijuoti abipusį verslo ir valdžios institucijų bendradarbiavimą, skatinant visuomenę naudotis informacinėmis technologijomis ir mažinant Lietuvos skaitmeninę perskyrą.

• by definition PL are gateways to knowledge and information for the local community

• free, democratic, open and accessible to all and to everybody

• focus on disadvantaged groups, fight social exclusion

• “Safety net” for people with low-income, not familiar with ICT

• PL services reach out to kindergardens, hospitals, orphanages, elderly-care institutions, prisons, housebound people, living in remote areas

Public libraries (PL) are community centers, because they are:

• PL operate in an information-rich environment of books, periodicals, music, films, databases, etc., they are not internet cafés

• are committed to cultural diversity, life long learning

• they provide support and instruction to those who need assistance in using ICT, navigation or seeking information

• help to bridge the gap between information-rich and information-poor

PL as integrated portals to knowledge:

• have staff whose profile is to gather, cathegorize, retrieve and deliver information to the community

• have experience in working with communities, groups (minorities, refugees, youth, pensioners) and individuals

• have premises, equipment, infrastructure

• form a network in each country

• can ensure the sustainability of network/project

PL also have:

Aljansas “Langas į ateitį”:

Misija – skatinti interneto naudojimą Lietuvoje ir tokiu būdu kelti šalies gyventojų gyvenimo lygį, šalies konkurencingumą Europoje bei pasaulyje.

Tikslas – Lietuvoje per trejus metus pasiekti Europos Sąjungos interneto skverbties vidurkį.

Maža interneto skverbtis šalyje stabdo naujų elektroninių paslaugų atsiradimą, o paslaugų trūkumas, savo ruožtu, mažina motyvaciją tapti naujais interneto naudotojais.

Kaip viena išeičių iš šio užburto rato aljanso pasirinkta elektroninių paslaugų skatinimo programa.

Aljansas skatins šalies IT verslo įmones kurti ir diegti elektronines paslaugas, skirtas kasdieniams gyventojų poreikiams tenkinti.

Viešosios paslaugos

“Elektroninės viešosios paslaugos suteikia asmeniui galimybę jo buvimo vietoje skaitmeniniu pavidalu viešaisiais kompiuterių tinklais atlikti jo poreikius tenkinančias įvairias procedūras ir gauti informaciją”IVPK

Viešojo administravimo sektorius bus reorganizuotas į lanksčias, e-viešąsias paslaugas teikiančias, struktūras ir užims optimalesnį lyginamąjį svorį visuomenėje bei valstybės sąnaudose (bus mažinami viešojo administravimo kaštai, gerinama viešųjų paslaugų kokybė.).

Viešosios paslaugos verslui ir gyventojams (atotrūkis)

Transporto priemonių registravimas, mokesčių deklaravimas, etc..

“Look at the World” projektas Estija www.vaatamailmaa.ee (2001)

Estonia as the world's number one country in using the Internet by 2003

Financed by donations of 250 million kroons (U.S.$14.8million) pledged by executives of major enterprises operating in the country: Hansapank, Uhispank, Estonian Telephone, and Estonian Mobile Telephone.

The project will finance public Internet access facilities, training of the public, and more favorable terms for purchasing computers.

The aim of the project is to increase access to the Internet, make it more user friendly, provide increased public sector services online, and help the private sector promote Internet use for obtaining information and services.

2. Teisiniai administraciniai sprendimai, įskaitant ir administravimo tradiciją

Tradicinis skirtumas – privati-visuomeninė komunikacijų sektoriaus priklausomybė: dvilypis transliavimo sektorius

Svarbiausias komunikacijų reguliavimo aspektas – kas vykdo/formuoja visuomenės informavimo politiką:

Kaip vykdoma nacionalinė informavimo politika? Kokios institucijos dalyvauja jos kūrime?

Raymond Williams: Dėmesys auditorijai ir informacijos reguliavimo sistemos skirtingose visuomenėse:

System: Concern for audiences:

Authoritarian low (restrictive): cenzūra, ribojamas informacijos kanalų skaičius ir informacinis turinys

Paternal high (protective): informacija ribojama siekiant apsaugoti (ypač aktualu visuomeniniams transliuotojams – viešojo intereso vardan mažinti reklamos apimtis, apsaugoti nepilnamečius nuo nepageidaujamos informacijos įtakos, sudaryti sąlygas pliuralistinei komunikacijai)

Commercial (imperative) low (consumptive): auditorija tėra informacijos vartotojas; bet technologinės inovacijos yra būtinos, nes tai padeda išlikti “kaunantis” rinkoje

Democratic high (supportive): skatinama konkurencija, sukuriamos ir palaikomos teisingos konkurencijos galimybės

Estonian ParliamentEstonian Parliament

Broadcasting Council

Broadcasting Council

Cabinet of MinistersCabinet of Ministers

Ministry of Transport and Communication

Ministry of Transport and Communication

Estonian Television Estonian Television

Estonian RadioEstonian Radio

Grants broadcasting licenses

Drafts broadcasting regulation

Supervises the activities of public broadcasting - Estonian Radio and Estonian Television

Appoints 9 Members, 5 Parliament politicians and 4 media experts

Ministry of CultureMinistry of Culture

Estonian Broadcasting Transmission Center

Estonian Broadcasting Transmission Center

Latvian ParliamentLatvian Parliament

National Radioand Television Council

National Radioand Television Council

Cabinet of MinistersCabinet of Ministers

Ministry of TransportDepartment of Communication

Department of Informatics

Ministry of TransportDepartment of Communication

Department of Informatics

Latvian Television Latvian Television

Latvian Radio

and Television Centre

Latvian Radio

and Television Centre

Appoints 9 Members

Issues secondary broadcasting regulationsGrants licenses for the cable networksSupervises and manages radio frequencies

Ensures the distribution of LTV programs on all Latvian territory

Issues broadcasting and retransmission licenses

Supervises the compliance with the Law and the obligations set up by the licence’s requirements

Defines the national concept of the TV and radio development

Observes the compliance with foreign ownership requirements

Prepares the draft budget for state subsidies

Keeps eye on States shares on national television

Lithuanian Parliament (Education, Science and Culture Committee)Lithuanian Parliament (Education, Science and Culture Committee)

Radio and Television Commission (12 members)

Radio and Television Commission (12 members)

Ministry of CultureMinistry of Culture

Ministry of Transport and Communication

Ministry of Transport and Communication

LRT: Lithuanian Radioand Television

LRT: Lithuanian Radioand Television

Cultural organizationsCultural organizations

Appoint 8 Members

Grants radio frequenciesSupervises broadcasting and Cable TV markets

Issues broadcasting and retransmission licenses

Supervises the compliance with the Law and obligations set up by the licenses

Submits the radio frequencies licenses to the Ministry

Appoints 3 Members, plus 1 member appointed by the President

Appoints Members of the Council

Radio and Television Council (12 members)

Radio and Television Council (12 members)

Kokios organizacijos teikia viešas interneto paslaugas; liberali-neliberali telekomunikacijų (point-to-point communications) rinka?

Ar vietinei valdžiai gali būti deleguojamos (numatomos) kokios nors funkcijos?

Kokia institucija skiria transliavimo dažnius (privatiems transliuotojams)?;

LR valdžios teikiamos paslaugos internetu

Ekonominės plėtros agentūra – viskas eksportuotojams, verslo pasiūlymai

Kultūros vertybių apsaugos departamentas prie Kultūros ministerijos – Patraukliausi investicijoms kultūros paveldo objektai

Teisinės informacijos centras – LITLEX teisės aktų bazė

Vidaus reikalų ministerija – paieška ieškomų transporto priemonių duomenų bazėje; paieška negaliojančių asmens dokumentų duomenų bazėje;

…

3. Nacionaliniai resursai ir galimybės

Dėl žmogiškųjų, fizinių, technologinių veiksnių informacinės visuomenės ideologijos skverbtis kai kuriose šalyse vyksta sparčiau nei kitose

Estija, Lietuva, Lenkija

Pagrindiniai skirtumus nulemia:

1. Vietinės rinkos dydis ir galimybės (wealth): JAV ir Japonija, Skandinavijos šalys

Gyventojų skaičius

Perkamoji gyventojų galia

Penetration of TV and PC equipment* Estonia Latvia Lithuania

Number of TV households (thous.) 580 761 1178

TV set 97% 97% 98%

Color TV set 96% 88% 89%

TV set with remote control 83% 65% 56%

2 or more TV sets 30% 24% 37%

VCR 35% 36% 30%

Mobile phone 39% 17% 14%

Personal Computer at home** 29% 14% 13%

Internet connection at home** 19% 3% 4%

Internet (used during last 6 month)** 39% 17% 18%

Video camera 4% 5% 2%

* 2000 ** 2002

Television - number of channels*

Estonia Latvia Lithuania

Number of households 580 761 1178

Public national 1 2 1

Private national 2 1 3

Local/Regional 1 9 19

Local TV in Cable Networks 5 8 53

Pay-TV 0 1 0

Channels in cable in average 50-60

* 2000

Advertising Market Media Share in 2001

neto, in %,

EST LAT LITH AVER

Newspapers 47,9 37,1 34,9 39,5

Television 22,1 33,6 37,9 31,7

Magazines 13,2 10,2 13,0 12,0

Radio 10,0 12,6 9,0 10,6

Outdoor 4,5 5,0 5,1 4,9

Internet 2,4 0,9 na 1,0

Cinema na 0,7 na 0,3

2. Egzistuojanti telekomunikacijų infrastruktūra

(JAV – kabelinės televizijos rinka, kitose šalyse – modernesnės technologijos pritaikymo galimybės)

3. Stambių investuotojų verslumo galimybės

(stambios kompanijos investuoja į tyrimus, naujas technologijas – “verslumo galimybė” – turėjimas ir galėjimas rizikuoti kapitalu)

4. Tarptautinė orientacija

4. Šalies informavimo kultūra (tikėjimas, vertybinės orientacijos)

Kiek laiko skiriama žiniasklaidai (lyginant su kitomis laisvalaikio praleidimo formomis)?

Kaip tai siejama su informaciniu verslu (ar ir kaip apmokestinama: TV mokestis)

Informavimo kultūros skiriasi dėl: 1. Naujų technologijų pripažinimo visuomenėje Išsivystę, modernios visuomenės greičiau pripažįsta naujoves (Japonija).

2. Pliuralistinės komunikacijos įtvirtinimo visuomenėje (homogeniškos ir daugiatautės valstybės).

3. Nacionalinio informacijos reikšmės suvokimo

JAV – komodifikacija (informacijos suverslinimas). Nuo “Communicatios welfare” ir suvokimo, kad informacija yra kuriama vardan visuomenės gerovės (public good) prie supratimo, kad informacija yra prekė;

UK – “public communications” ir ypač BBC yra nacionalinė vertybė siejama su sąvoka “britiškumas”.

Estija, Lietuva

Nacionalinės politikos dinamika informavimo politikos klausimais (integruojant naujas technologijas)

1. Siaura prasme, politiką įtvirtina teisiniai dokumentai, įstatymai (teisinis aspektas)

2. Apibrėžiami tikslai ir siekiamybės (normatyvinis aspektas)

3. Bihevioristinis aspektas: kaip realiai sukurtoji politika yra įgyvendinama, veiksmai ir institucijoms deleguotos funkcijos

Nors normatyvine prasme informavimo politika skirtingose šalyse gali būti formuluojama panašiai (skatinama IT skverbtis), bet bihevioristine prasme egzistuojančios institucijos ir elgsena gali tam priešintis.

Palyginamosios nacionalinės politikos kategorijos

1. Technologinio vystymosi kokybė ir spektras (ar/kaip diegiamos naujovės: interaktyvioji televizija);

2. Iniciatyvos svertai (locus of control) – public authorities/private industry; control over communications and content: dažniai skirstomi centralizuotai, turinio savireguliacija;

3. Prioritetų apibrėžtis:

Socialinė vizija: įsivaizduojamas gyvenimo būdas (Japonija)

Konkurencinė vizija: ES šalys (skatinti konkurencingumą)

Bendruomeninė vizija: kaip technologijos tarnaujančios bendruomeniniams reikalams (JAV)

Ekonominė vizija: pelno ir verslo plėtra