institucinės globos · 2020-04-15 · institucinės globos pertvarkos i-ojo etapo vertinimas....

BGI Consulting, UAB Business | Government | Innovation | Didžioji g. 25-6, LT-01128 Vilnius, Lietuva

Tel. + 37069679852 | [email protected] | www.bgiconsulting.lt

Institucinės globos

Pertvarkos I-ojo etapo

vertinimas

Paslaugų sutartis yra bendrai finansuojama iš Europos socialinio

fondo ir nacionalinio biudžeto lėšų pagal Veiksmų programos 8

prioriteto „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“

priemonę Nr. 08.4.1-ESFA-V-405 „Institucinės globos pertvarka“,

o Paslaugos teikiamos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo

tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu.

\

GALUTINĖ VERTINIMO ATASKAITA

2020 M. BALANDŽIO 3 D.

mailto:[email protected]

http://www.bgiconsulting.lt/

Institucinės globos Pertvarkos I-ojo etapo vertinimas. Galutinė vertinimo ataskaita

2 2

TURINYS

TURINYS ....................................................................................................................................................................................................... 2

NAUDOJAMOS SANTRUMPOS ............................................................................................................................................................. 6

PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS .............................................................................................................................................................................. 7

LENTELIŲ SĄRAŠAS ............................................................................................................................................................................. 17

ĮVADAS ....................................................................................................................................................................................................... 20

1. VERTINIMO METODIKA ........................................................................................................................................................... 21

1.1 VERTINIMO OBJEKTAS .................................................................................................................................................. 21

1.1.1 BVGN GYVENANČIŲ TĖVŲ GLOBOS NETEKUSIŲ VAIKŲ SOCIALINIŲ ĮGŪDŽIŲ IR GYVENIMO KOKYBĖS POKYČIO VERTINIMAS ....................................................................................................................................... 21

1.1.2 GGN IR AB GYVENANČIŲ ASMENŲ SU PROTO IR (AR) PSICHIKOS NEGALIA SOCIALINIŲ ĮGŪDŽIŲ IR GYVENIMO KOKYBĖS POKYČIO VERTINIMAS ..................................................................................... 24

1.1.3 BENDRUOMENINES PASLAUGAS (BVGN, GGN IR AB) TEIKIANČIŲ DARBUOTOJŲ KOMPETENCIJOS IR MOTYVACIJOS VERTINIMAS....................................................................................................... 26

1.1.4 GGN VEIKLOS EFEKTYVUMO VERTINIMAS .............................................................................................. 29

1.1.5 PERTVARKOS PAŽANGOS VERTINIMAS ..................................................................................................... 30

1.2 VERTINIMO METODAI ................................................................................................................................................... 33

1.2.1 BVGN GYVENANČIŲ TĖVŲ GLOBOS NETEKUSIŲ VAIKŲ SOCIALINIŲ ĮGŪDŽIŲ IR GYVENIMO KOKYBĖS POKYČIO VERTINIMAS ....................................................................................................................................... 33

1.2.2 GGN IR AB GYVENANČIŲ ASMENŲ SU PROTO IR (AR) PSICHIKOS NEGALIA SOCIALINIŲ ĮGŪDŽIŲ IR GYVENIMO KOKYBĖS POKYČIO VERTINIMAS ..................................................................................... 35

1.2.3 BENDRUOMENINES PASLAUGAS (BVGN, GGN IR AB) TEIKIANČIŲ DARBUOTOJŲ KOMPETENCIJOS IR MOTYVACIJOS VERTINIMAS....................................................................................................... 38

1.2.4 GGN VEIKLOS EFEKTYVUMO VERTINIMAS .............................................................................................. 40

1.2.5 PERTVARKOS PAŽANGOS VERTINIMAS ..................................................................................................... 44

2. VERTINIMO REZULTATAI ....................................................................................................................................................... 49

2.1 BVGN GYVENANČIŲ TĖVŲ GLOBOS NETEKUSIŲ VAIKŲ SOCIALINIŲ ĮGŪDŽIŲ IR GYVENIMO KOKYBĖS POKYČIO VERTINIMAS ............................................................................................................................................. 49

2.1.1.1 TYRIMO DALYVIŲ CHARAKTERISTIKOS .............................................................................................. 49

2.1.2 GLOBOTINIŲ GYVENIMO KOKYBĖS POKYČIAI PERSIKĖLUS Į BVGN ............................................ 53

2.1.2.1 GLOBOTINIŲ PASITENKINIMAS GYVENIMU BVGN ......................................................................... 53

2.1.2.2 GLOBOTINIŲ GYVENIMO POKYČIŲ YPATUMAI PAGAL GYVENAMĄJĄ VIETOVĘ .............. 57

2.1.3 GLOBOTINIŲ TARPASMENINIŲ SANTYKIŲ IR SAVIVERTĖS POKYČIAI ...................................... 59

2.1.3.1 GLOBOTINIŲ ŠEIMOS IR PRIERAIŠŪS RYŠIAI .................................................................................... 59

2.1.3.2 GLOBOTINIŲ SANTYKIAI SU BVGN DARBUOTOJAIS ....................................................................... 62

2.1.3.3 GLOBOTINIŲ SANTYKIAI SU BENDRAAMŽIAIS ................................................................................. 63

2.1.3.4 GLOBOTINIŲ SAVIJAUTOS IR VIDINIAI POKYČIAI ........................................................................... 67

2.1.4 GLOBOTINIŲ MOKYMASIS IR SAVARANKIŠKUMO ĮGŪDŽIŲ FORMAVIMASIS ......................... 70

2.1.4.1 GLOBOTINIŲ MOKYMOSI IR UŽIMTUMO POKYČIAI........................................................................ 70


3 3

2.1.4.2 GLOBOTINIŲ SAVARANKIŠKUMO POKYČIAI ...................................................................................... 73

2.1.4.3 GLOBOTINIŲ SOCIALINIŲ ĮGŪDŽIŲ POKYČIAI................................................................................... 75

2.1.4.4 SVARBIAUSI AKTUALŪS BVGN GLOBOTINIŲ POREIKIAI ............................................................. 77

2.1.5 BVGN GLOBOTINIŲ INTEGRACIJA Į BENDRUOMENĘ .......................................................................... 79

2.1.5.1 SANTYKIAI SU BENDRUOMENE GLOBOTINIŲ POŽIŪRIU ............................................................. 79

2.1.5.2 BVGN INTEGRACIJA Į BENDRUOMENĘ SOCIALINIŲ DARBUOTOJŲ POŽIŪRIU .................. 80

2.1.5.3 BENDRUOMENINIŲ IŠTEKLIŲ PRIEINAMUMAS ............................................................................... 82

2.1.5.4 INSTITUCINĖS GLOBOS ELEMENTAI IR GLOBOJAMO VAIKO APLINKOS TOBULINIMO GALIMYBĖS 83

2.1.6 BE TĖVŲ GLOBOS LIKUSIŲ VAIKŲ GLOBOS PERTVARKOS POKYČIŲ VERTINIMAS PERTVARKOS DALYVIŲ POŽIŪRIU ..................................................................................................................................... 84

2.1.6.1 GYVENAMOSIOS VIETOVĖS ĮTAKA GYVENIMO KOKYBEI ............................................................ 86

2.1.6.2 PAGALBA SPRENDŽIANT EMOCINES IR ELGESIO PROBLEMAS ................................................ 86

2.1.6.3 PRIERAIŠIŲ TARPASMENINIŲ RYŠIŲ STIPRINIMAS ....................................................................... 87

2.1.6.4 SAVARANKISKUMO STIPRINIMAS IR PASIRENGIMAS SAVARANKIŠKAM GYVENIMUI . 87

2.1.6.5 INTEGRACIJA Į BENDRUOMENĘ ............................................................................................................... 88

2.1.6.6 IŠVADOS ............................................................................................................................................................... 88

2.2 GGN IR AB GYVENANČIŲ ASMENŲ SU PROTO IR (AR) PSICHIKOS NEGALIA SOCIALINIŲ ĮGŪDŽIŲ IR GYVENIMO KOKYBĖS POKYČIO VERTINIMAS .............................................................................................................. 92

2.2.1 TYRIMO DALYVIŲ CHARAKTERISTIKOS .................................................................................................... 92

2.2.2 GYVENIMO KOKYBĖS POKYČIAI PERSIKĖLUS Į GGN IR AB .............................................................. 96

2.2.2.1 PERSIKĖLIMO Į GGN AR AB VERTINIMAS ............................................................................................ 96

2.2.2.2 GGN IR AB GYVENTOJŲ POREIKIAI ......................................................................................................... 98

2.2.2.3 GGN IR AB GYVENTOJŲ POREIKIŲ TENKINIMAS .......................................................................... 113

2.2.2.4 BENDRUOMENINIŲ PASLAUGŲ PRIEINAMUMAS ......................................................................... 121

2.2.2.5 INSTITUCINĖS GLOBOS ELEMENTAI................................................................................................... 123

2.2.2.6 GYVENTOJŲ TEISIŲ UŽTIKRINIMAS .................................................................................................... 124

2.2.2.7 IŠVADOS ............................................................................................................................................................ 128

2.3 BENDRUOMENINES PASLAUGAS TEIKIANČIŲ DARBUOTOJŲ KOMPETENCIJOS IR MOTYVACIJOS VERTINIMAS .................................................................................................................................................................................... 138

2.3.1 BVGN SOCIALINIŲ DARBUOTOJŲ KOMPETENCIJOS VERTINIMAS ............................................. 138

2.3.1.1 BENDRŲJŲ BVGN SOCIALINIŲ DARBUOTOJŲ KOMPETENCIJŲ VERTINIMAS ................. 138

2.3.1.2 DALYKINIŲ BVGN SOCIALINIŲ DARBUOTOJŲ KOMPETENCIJŲ VERTINIMAS ................ 152

2.3.2 GGN SOCIALINIŲ DARBUOTOJŲ KOMPETENCIJOS VERTINIMAS ................................................ 160

2.3.2.1 BENDRŲJŲ GGN SOCIALINIŲ DARBUOTOJŲ KOMPETENCIJŲ VERTINIMAS .................... 160

2.3.2.2 GGN SOCIALINIŲ DARBUOTOJŲ DALYKINIŲ GEBĖJIMŲ VERTINIMAS ............................... 166

2.3.3 DARBUOTOJŲ KOMPETENCIJOS VERTINIMAS KOKYBINIAIS TYRIMO DUOMENIMIS ...... 173

2.3.4 KOMPETENCIJŲ POREIKIS TEIKIANT BENDRUOMENINES PASLAUGAS................................. 174

2.3.5 BENDRUOMENINES PASLAUGAS TEIKIANČIŲ SOCIALINIŲ DARBUOTOJŲ MOTYVACIJOS VERTINIMAS .............................................................................................................................................................................. 175

2.3.6 IŠVADOS ................................................................................................................................................................. 189

2.4 GGN VEIKLOS EFEKTYVUMO VERTINIMAS ...................................................................................................... 192


4 4

2.4.1 GGN APŽVALGA ................................................................................................................................................... 192

2.4.1.1 GGN GYVENTOJAI ......................................................................................................................................... 192

2.4.1.2 GGN DARBUOTOJAI ...................................................................................................................................... 193

2.4.1.3 GGN PASLAUGŲ ORGANIZAVIMAS ....................................................................................................... 195

2.4.1.4 GGN INFRASTRUKTŪRA ............................................................................................................................ 202

2.4.2 GGN STEIGIMO IR VEIKLOS ORGANIZAVIMO IŠŠŪKIAI ................................................................... 207

2.4.2.1 GGN STEIGIMO IŠŠŪKIAI ........................................................................................................................... 207

2.4.2.2 GGN VEIKLOS ORGANIZAVIMO IŠŠŪKIAI .......................................................................................... 215

2.4.3 GGN EFEKTYVUMO ANALIZĖ ....................................................................................................................... 218

2.4.3.1 ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ NAUDOJIMO EFEKTYVUMAS ................................................................. 218

2.4.3.2 FINANSINIŲ IŠTEKLIŲ NAUDOJIMO EFEKTYVUMAS................................................................... 225

2.5 PERTVARKOS PAŽANGOS VERTINIMAS ............................................................................................................ 243

2.5.1 PERTVARKAI AKTUALIŲ TEISĖS AKTŲ DERMĖ .................................................................................. 243

2.5.1.1 NAUJŲ FORMŲ BENDRUOMENINIŲ PASLAUGŲ TEISINIS STATUSAS ................................. 243

2.5.1.2 NAUJŲ FORMŲ BENDRUOMENINIŲ PASLAUGŲ TURINYS ........................................................ 246

2.5.1.3 NAUJŲ FORMŲ BENDRUOMENINIŲ PASLAUGŲ FINANSAVIMO TĘSTINUMAS .............. 250

2.5.1.4 NAUJŲ FORMŲ BENDRUOMENINIŲ PASLAUGŲ TEIKIMO PILNA APIMTIMI GALIMYBĖS 251

2.5.1.5 NAUJŲ FORMŲ BENDRUOMENINIŲ PASLAUGŲ REGLAMENTAVIMO VIENTISUMAS .. 253

2.5.1.6 IŠVADOS ............................................................................................................................................................ 254

2.5.2 PERTVARKOJE DALYVAUJANČIŲ INSTITUCIJŲ IR ĮSTAIGŲ REZULTATYVUMAS BEI EFEKTYVUMAS ......................................................................................................................................................................... 255

2.5.2.1 PERTVARKOJE DALYVAUJANČIŲ INSTITUCIJŲ IR ĮSTAIGŲ REZULTATYVUMAS ........... 255

2.5.2.2 PERTVARKOJE DALYVAUJANČIŲ INSTITUCIJŲ IR ĮSTAIGŲ EFEKTYVUMAS .................... 265

2.5.2.3 IŠVADOS ............................................................................................................................................................ 270

2.5.3 NAUJO TIPO BENDRUOMENINĖS PASLAUGOS PERTVARKOS TIKSLINĖMS GRUPĖMS .... 272

2.5.3.1 PASLAUGOS TĖVŲ GLOBOS NETEKUSIEMS VAIKAMS ................................................................ 272

2.5.3.2 PASLAUGOS ASMENIMS SU PROTO IR (AR) PSICHIKOS NEGALIA ........................................ 282

2.5.3.3 IŠVADOS ............................................................................................................................................................ 304

2.5.4 VISUOMENĖS POŽIŪRIO Į PERTVARKOS TIKSLINES GRUPES POKYČIAI ................................ 309

2.5.4.1 BENDRAS LIETUVOS GYVENTOJŲ POŽIŪRIS ................................................................................... 309

2.5.4.2 VISUOMENĖS POŽIŪRIS SAVIVALDYBĖSE ........................................................................................ 316

2.5.4.3 APLINKINIŲ POŽIŪRIS Į TIKSLINIŲ GRUPIŲ KAIMYNYSTĘ ..................................................... 318

2.5.4.4 IŠVADOS ............................................................................................................................................................ 322

3. REKOMENDACIJOS .................................................................................................................................................................. 324

4. PRIEDAI. VERTINIMO PRIEMONĖS ................................................................................................................................. 335

4.1 BENDRUOMENINIUOSE VAIKŲ GLOBOS NAMUOSE (BVGN) GYVENANČIŲ TĖVŲ GLOBOS NETEKUSIŲ VAIKŲ SOCIALINIŲ ĮGŪDŽIŲ IR GYVENIMO KOKYBĖS POKYČIO VERTINIMAS .................... 335

4.1.1 INTERVIU SU BVGN GLOBOTINIU PLANAS ............................................................................................ 335

4.1.2 BVGN GLOBOTINIO ANKETA ........................................................................................................................ 336

4.1.3 STANDARTIZUOTO INTERVIU SU BVGN DARBUOTOJU PLANAS ................................................ 337

4.1.4 BVGN GLOBOTINIO GYVENIMO KOKYBĖS VERTINIMO ANKETA ............................................... 340


5 5

4.1.5 BVGN TYRIMO APLINKOS STEBĖJIMO PROTOKOLAS ...................................................................... 343

4.2 GRUPINIO GYVENIMO NAMUOSE (GGN) IR APSAUGOTAME BŪSTE (AB) GYVENANČIŲ ASMENŲ SU PROTO IR (AR) PSICHIKOS NEGALIA SOCIALINIŲ ĮGŪDŽIŲ IR GYVENIMO KOKYBĖS POKYČIO VERTINIMAS .................................................................................................................................................................................... 344

4.2.1 INTERVIU SU GGN GYVENTOJU PLANAS ................................................................................................. 344

4.2.2 INTERVIU SU AB GYVENTOJU PLANAS .................................................................................................... 347

4.2.3 GGN SOCIALINIO DARBUOTOJO ANKETA ............................................................................................... 349

4.2.4 STANDARTIZUOTO INTERVIU SU GGN SOCIALINIU DARBUOTOJU PLANAS ......................... 352

4.2.5 GGN TYRIMO APLINKOS STEBĖJIMO PROTOKOLAS ......................................................................... 353

4.3 BENDRUOMENINES PASLAUGAS (BVGN, GGN IR AB) TEIKIANČIŲ DARBUOTOJŲ KOMPETENCIJOS IR MOTYVACIJOS VERTINIMAS ......................................................................................................... 355

4.3.1 STANDARTIZUOTO INTERVIU SU BVGN DARBUOTOJU PLANAS ................................................ 355

4.3.2 BENDRŲJŲ KOMPETENCIJŲ (ĮSI)VERTINIMO KLAUSIMYNAS...................................................... 357

4.3.3 KOMPETENCIJŲ, REIKALINGŲ TEIKTI PASLAUGAS BENDRUOMENĖJE LIKUSIEMS BE TĖVŲ GLOBOS VAIKAMS, (ĮSI)VERTINIMO KLAUSIMYNAS .............................................................................................. 360

4.3.4 KOMPETENCIJŲ, REIKALINGŲ TEIKTI PASLAUGAS BENDRUOMENĖJE NEĮGALIEMS SUAUGUSIEMS, TURINTIEMS PROTO, PSICHIKOS NEGALIĄ, BEI JŲ ŠEIMOMS, (ĮSI)VERTINIMO KLAUSIMYNAS .......................................................................................................................................................................... 363

4.4 PERTVARKOS PAŽANGOS VERTINIMAS ............................................................................................................ 366

4.4.1 SAVIVALDYBIŲ ADMINISTRACIJŲ SOCIALINIŲ PASLAUGŲ SKYRIŲ ATSTOVŲ ANKETINĖS APKLAUSOS KLAUSIMYNAS ............................................................................................................................................... 366

4.4.2 REPREZENTATYVIOS LIETUVOS GYVENTOJŲ APKLAUSOS KLAUSIMAI ................................. 379

4.4.3 PUSIAU STRUKTŪRUOTŲ INTERVIU SU SOCIALINĖS GLOBOS ĮSTAIGŲ ADMINISTRACIJŲ ATSTOVAIS RESPONDENTŲ SĄRAŠAS ........................................................................................................................... 380

4.4.4 FOKUSUOTOS GRUPINĖS DISKUSIJOS SU PERTVARKOJE DALYVAUJANČIŲ INSTITUCIJŲ IR ĮSTAIGŲ ATSTOVAIS (NR. 1) DALYVIŲ SĄRAŠAS...................................................................................................... 381

4.4.5 FOKUSUOTOS GRUPINĖS DISKUSIJOS SU NAUJŲ FORMŲ BENDRUOMENINES PASLAUGAS TEIKIANČIŲ NEVYRIAUSYBINIŲ ORGANIZACIJŲ ATSTOVAIS (NR. 2) DALYVIŲ SĄRAŠAS ................... 382

4.4.6 FOKUSUOTOS GRUPINĖS DISKUSIJOS SU PERTVARKOS TIKSLINES GRUPES ATSTOVAUJANČIŲ NEVYRIAUSYBINIŲ ORGANIZACIJŲ ATSTOVAIS (NR. 3) DALYVIŲ SĄRAŠAS ..... 382

4.4.7 VIRTUALIOS FOKUSUOTOS GRUPINĖS DISKUSIJOS SU ASMENIMIS, DIRBANČIAIS ASMENŲ SU PROTO IR (AR) PSICHIKOS NEGALIA SRITYJE (NR. 4), DALYVIŲ SĄRAŠAS .......................................... 383

4.4.8 FOKUSUOTOS GRUPINĖS DISKUSIJOS SU VIETOS BENDRUOMENIŲ ATSTOVAIS KĖDAINIŲ R. SAVIVALDYBĖJE (NR. 5) DALYVIŲ SĄRAŠAS ......................................................................................................... 385

4.4.9 FOKUSUOTOS GRUPINĖS DISKUSIJOS SU VIETOS BENDRUOMENIŲ ATSTOVAIS AKMENĖS R. SAVIVALDYBĖJE (NR. 6) DALYVIŲ SĄRAŠAS ......................................................................................................... 386

LITERATŪROS SĄRAŠAS ................................................................................................................................................................. 387


6 6

NAUDOJAMOS SANTRUMPOS

AB Apsaugotas būstas ASS Autizmo spektro sutrikimai BVGN Bendruomeniniai vaikų globos namai ESF Europos socialinis fondas ESI fondai Europos struktūriniai ir investicijų fondai GGN

Grupinio gyvenimo namai asmenims su proto ir (ar) psichikos negalia (2019 m. liepos 8 d.

pakeitus LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. vasario 20 d. įsakymą Nr. A1-

46 „Dėl Socialinės globos normų aprašo patvirtinimo“, GGN vaikams su negalia buvo

pervadinti BVGN vaikams su negalia, tačiau vertinime siekiant paprastumo

vartojamas senasis pavadinimas).

KM Lietuvos Respublikos kultūros ministerija LSA Lietuvos savivaldybių asociacija NRD Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos NVO Nevyriausybinė organizacija Pertvarkos planas

Perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams 2014–2020 metų veiksmų planas, patvirtintas LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2014 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. A1-83.

Pertvarkos projektas

2014–2020 m. ESF lėšomis finansuojamas projektas ,,Tvaraus perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų sistemos sąlygų sukūrimas Lietuvoje“ (Nr. 08.4.1-ESFA-V-405-01-0001).

SADM Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija SAM Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija SGĮ Socialinės globos įstaiga SGN Socialinės globos namai SPN Socialinių paslaugų namai SPPD Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo

ministerijos ŠMSM Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija VVTAĮT Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo

ministerijos


7 7

PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS

1 PAVEIKSLAS. APKLAUSTŲ BVGN GLOBOTINIŲ PASISKIRSTYMAS PAGAL GYVENAMOSIOS VIETOVĖS TIPĄ (N=205) (NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS) ................................................................................................................. 49

2 PAVEIKSLAS. APKLAUSTŲ BVGN GLOBOTINIŲ PASISKIRSTYMAS PAGAL AMŽIŲ (N=205) (NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS) .............................................................................................................................................................................. 50

3 PAVEIKSLAS. APKLAUSTŲ BVGN GLOBOTINIŲ PASISKIRSTYMAS PAGAL LYTĮ (N=205) (NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS) .............................................................................................................................................................................. 50

4 PAVEIKSLAS. APKLAUSTŲ BVGN GLOBOTINIŲ PASISKIRSTYMAS PAGAL LANKOMOS ŠVIETIMO ĮSTAIGOS TIPĄ (N=205) ..................................................................................................................................................................... 51

5 PAVEIKSLAS. APKLAUSTŲ BVGN GLOBOTINIŲ PASISKIRSTYMAS PAGAL ANKSTESNĘ GYVENAMĄJĄ VIETĄ (N=205) ....................................................................................................................................................................................... 51

6 PAVEIKSLAS. APKLAUSTŲ BVGN GLOBOTINIŲ PASISKIRSTYMAS PAGAL INSTITUCINĖJE GLOBOJE PRALEISTĄ LAIKĄ (N=144) (NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS) ..................................................................................... 52

7 PAVEIKSLAS. APKLAUSTŲ BVGN GLOBOTINIŲ PASISKIRSTYMAS PAGAL TURIMUS SUTRIKIMUS (NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS) ................................................................................................................................................ 52

8 PAVEIKSLAS. EMOCINIŲ PROBLEMŲ TURINČIŲ BVGN GLOBOTINIŲ DALIS (N=205) (NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS) .............................................................................................................................................................................. 52

9 PAVEIKSLAS. BVGN GLOBOTINIŲ PASISKIRSTYMAS PAGAL TAI, KUR JIEMS LABIAU PATIKO GYVENTI (N=205) ...................................................................................................................................................................................................... 53

10 PAVEIKSLAS. BVGN GLOBOTINIŲ NAUJŲJŲ NAMŲ VERTINIMAS (N=205) ......................................................... 54

11 PAVEIKSLAS. FIZINĖS BVGN APLINKOS VERTINIMAS TYRĖJO POŽIŪRIU (NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS) .................................................................................................................................................................................................. 56

12 PAVEIKSLAS. EMOCINĖ BVGN APLINKA TYRĖJO POŽIŪRIU (NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS) ............. 56

13 PAVEIKSLAS. GLOBOTINIŲ, GYVENUSIŲ INSTITUCINIUOSE VAIKŲ GLOBOS NAMUOSE, DALIS PAGAL BVGN GYVENAMOSIOS VIETOVĖS TIPĄ (N=205) (NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS) ......................................... 57

14 PAVEIKSLAS. GLOBOTINIŲ INTELEKTO, ELGESIO IR EMOCINIŲ SUTRIKIMŲ SKAIČIUS PAGAL BVGN GYVENAMOSIOS VIETOVĖS TIPĄ (N=205) (NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS) ....................................................... 58

15 PAVEIKSLAS. GLOBOTINIŲ RYŠIAI SU BIOLOGINĖS ŠEIMOS NARIAIS (N=205) (NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS) .................................................................................................................................................................................................. 60

16 PAVEIKSLAS. GLOBOTINIŲ, TURINČIŲ ILGALAIKĮ, PATVARŲ SANTYKĮ BENT SU VIENU SUAUGUSIUOJU, DALIS (N=205) ........................................................................................................................................................................................ 60

17 PAVEIKSLAS. GLOBOTINIŲ, PRISISIRIŠUSIŲ PRIE KITŲ SUAUGUSIŲJŲ UŽ BVGN RIBŲ, DALIS (N=205) ........................................................................................................................................................................................................................ 61

18 PAVEIKSLAS. GLOBOTINIŲ IR ŠEIMOS NARIŲ, GIMINAIČIŲ (JEI JŲ TURI) SANTYKIŲ POKYČIAI PERSIKĖLUS Į BVGN (N=205) (NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS) ................................................................................. 61

19 PAVEIKSLAS. GLOBOTINIŲ IR DARBUOTOJŲ SANTYKIŲ POKYČIAI PERSIKĖLUS Į BVGN (N=199) (NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS) ................................................................................................................................................ 62

20 PAVEIKSLAS. STEBIMAS BVGN GLOBOTINIO IR DARBUOTOJO SANTYKIS, TYRĖJO POŽIŪRIU (NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS) ................................................................................................................................................ 63

21 PAVEIKSLAS. GLOBOTINIŲ, TURINČIŲ GERIAUSIĄ DRAUGĄ(-Ę), DALIS (N=205) .......................................... 64

22 PAVEIKSLAS. GLOBOTINIŲ SANTYKIŲ SU KITAIS VAIKAIS POKYČIAI PERSIKĖLUS Į BVGN (N=199) (NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS) ................................................................................................................................................ 64


8 8

23 PAVEIKSLAS. EMOCIŠKAI ŠILTAS IR DRAUGIŠKAS SANTYKIS TARP GLOBOTINIŲ TYRĖJO POŽIŪRIU (NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS) ................................................................................................................................................ 65

24 PAVEIKSLAS. GLOBOTINIŲ BENDRAVIMO SU DRAUGAIS UŽ GLOBOS NAMŲ RIBŲ POKYČIAI PERSIKĖLUS Į BVGN (N=199) (NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS) ................................................................................. 65

25 PAVEIKSLAS. GLOBOTINIŲ, PAS KURIUOS Į SVEČIUS ATEINA DRAUGŲ AR PAŽĮSTAMŲ, DALIS (N=205) (NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS) ................................................................................................................................................ 66

26 PAVEIKSLAS. GLOBOTINIŲ SOCIALINIŲ RYŠIŲ POKYČIAI PERSIKĖLUS Į BVGN (N=205) (NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS) .............................................................................................................................................................................. 66

27 PAVEIKSLAS. GLOBOTINIŲ SAVIJAUTOS POKYČIAI PERSIKĖLUS Į BVGN (N=199) (NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS) .............................................................................................................................................................................. 68

28 PAVEIKSLAS. GLOBOTINIŲ BENDROS SAVIJAUTOS POKYČIAI PERSIKĖLUS GYVENTI Į BVGN (N=205) (NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS) ................................................................................................................................................ 69

29 PAVEIKSLAS. GLOBOTINIO POŽIŪRIO Į SAVE (SAVĘS VERTINIMO) POKYČIAI PERSIKĖLUS Į BVGN (N=205) (NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS) ............................................................................................................................. 69

30 PAVEIKSLAS. GLOBOTINIŲ PATIRTIS MOKYKLOJE (N=198) (NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS) ............ 70

31 PAVEIKSLAS. GLOBOTINIŲ, SUSIDURIANČIŲ SU PAŠAIPOMIS, UŽGAILIOJIMAIS, DALIS (N=205) (NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS) ................................................................................................................................................ 71

32 PAVEIKSLAS. GLOBOTINIŲ, LANKANČIŲ BŪRELIUS, DALIS (N=199) .................................................................... 71

33 PAVEIKSLAS. GLOBOTINIŲ, TURINČIŲ POMĖGIUS, DALIS (N=199) ....................................................................... 72

34 PAVEIKSLAS. GLOBOTINIŲ LAISVALAIKIO IR POPAMOKINĖS VEIKLOS POKYČIAI PERSIKĖLUS Į BVGN (N=199) (NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS) ............................................................................................................................. 72

35 PAVEIKSLAS. GLOBOTINIŲ, MANANČIŲ, JOG TAPO SAVARANKIŠKESNIAIS, DALIS (N=199) .................... 73

36 PAVEIKSLAS. GLOBOTINIŲ SAVARANKIŠKUMO POKYČIAI PERSIKĖLUS Į BVGN (N=199) (NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS) .............................................................................................................................................................................. 73

37 PAVEIKSLAS. GLOBOTINIŲ MAISTO GAMINIMO ĮGŪDŽIŲ POKYČIAI PERSIKĖLUS Į BVGN (N=199) (NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS) ................................................................................................................................................ 74

38 PAVEIKSLAS. GLOBOTINIŲ SAVARANKIŠKO NAMŲ, RŪBŲ TVARKYMOSI ĮGŪDŽIŲ POKYČIAI PERSIKĖLUS Į BVGN (N=199) (NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS) ................................................................................. 74

39 PAVEIKSLAS. GLOBOTINIŲ SAVARANKIŠKO APSIPIRKIMO GALIMYBIŲ VERTINIMAS (N=199) (NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS) ................................................................................................................................................ 74

40 PAVEIKSLAS. GLOBOTINIO SAVARANKIŠKUMO POKYČIAI PERSIKĖLUS Į BVGN (N=205) (NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS) .............................................................................................................................................................................. 75

41 PAVEIKSLAS. GLOBOTINIŲ SOCIALINIŲ ĮGŪDŽIŲ POKY2IAI PERSIKĖLUS Į BVGN (N=205) (NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS) .............................................................................................................................................................................. 76

42 PAVEIKSLAS. GLOBOTINIŲ SAVIKONTROLĖS (EMOCIJŲ VALDYMO) ĮGŪDŽIŲ POKYČIAI PERSIKĖLUS Į BVGN (N=205) (NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS) ............................................................................................................... 76

43 PAVEIKSLAS. GLOBOTINIŲ POKYČIŲ VERTINIMAS, SOCIALINIŲ DARBUOTOJŲ POŽIŪRIU (NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS) .............................................................................................................................................................................. 77

44 PAVEIKSLAS. GLOBOTINIŲ SOCIALINIŲ POREIKIŲ TENKINIMO POKYČIŲ VERTINIMAS (NURODYTA PROCENTIN) ............................................................................................................................................................................................ 78

45 PAVEIKSLAS. GLOBOTINIŲ SANTYKIŲ SU KAIMYNAIS IR APLINKINIAIS VERTINIMAS (N=205) (NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS) ................................................................................................................................................ 79

46 PAVEIKSLAS. KAIMYNŲ NUSITEIKIMAS GLOBOTINIŲ ATŽVILGIU (N=199) (NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS) .................................................................................................................................................................................................. 79

47 PAVEIKSLAS. SOCIALINIŲ DARBUOTOJŲ VERTINIMAS, KIEK BVGN DARBUOTOJAI IR GLOBOTINIAI JAUČIASI PRIIMTI BENDRUOMENĖS ............................................................................................................................................ 80

48 PAVEIKSLAS. GLOBOTINIŲ INTEGRACIJOS Į BENDRUOMENĘ POKYČIŲ VERTINIMAS ................................. 82


9 9

49 PAVEIKSLAS. POKYČIŲ VERTINIMAS, SOCIALINIŲ DARBUOTOJŲ POŽIŪRIU .................................................... 85

50 PAVEIKSLAS. BENDRAS PERTVARKOS VERTINIMAS, SOCIALINIŲ DARBUOTOJŲ POŽIŪRIU .................... 85

51 PAVEIKSLAS. GGN GYVENTOJŲ PASISKIRSTYMAS PAGAL GYVENAMOSIOS VIETOS TIPĄ (N=105) (NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS) ............................................................................................................................................ 92

52 PAVEIKSLAS. AB GYVENTOJŲ PASISKIRSTYMAS PAGAL GYVENAMOSIOS VIETOS TIPĄ (N=8) (NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS) ............................................................................................................................................ 92

53 PAVEIKSLAS. GGN GYVENTOJŲ PASISKIRSTYMAS PAGAL AMŽIŲ (N=104) (NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS) ................................................................................................................................................................................................. 93

54 PAVEIKSLAS. AB GYVENTOJŲ PASISKIRSTYMAS PAGAL AMŽIŲ (N=8) (NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS) ................................................................................................................................................................................................. 93

55 PAVEIKSLAS. AB IR GGN GYVENTOJŲ PASISKIRSTYMAS PAGAL LYTĮ (N=112) (NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS) ............................................................................................................................................................................ 94

56 PAVEIKSLAS. AB IR GGN GYVENTOJŲ PASISKIRSTYMAS PAGAL ANKSTESNĘ GYVENAMĄJĄ VIETĄ (N=8; 105) (NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS) ................................................................................................................... 94

57 PAVEIKSLAS. AB IR GGN GYVENTOJŲ INSTITUCINIUOSE SOCIALINĖS GLOBOS NAMUOSE PRALEISTŲ METŲ SKAIČIUS (N=112) (NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS) ......................................................... 94

58 PAVEIKSLAS. GGN GYVENTOJŲ PASISKIRSTYMAS PAGAL NEGALIĄ (N=104) (NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS) ............................................................................................................................................................................ 95

59 PAVEIKSLAS. AB GYVENTOJŲ PASISKIRSTYMAS PAGAL NEGALIĄ (N=8) (NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS) ................................................................................................................................................................................................. 95

60 PAVEIKSLAS. SAVIJAUTOS POKYTIS PERĖJUS PRIE BENDRUOMENINIŲ PASLAUGŲ, KLIENTŲ POŽIŪRIU (N=8; 105) (NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS) ............................................................................................ 96

61 PAVEIKSLAS. GYVENTOJŲ NURODYTOS SVARBIAUSIOS GEROS SAVIJAUTOS GGN PRIEŽASTYS (GALIMI KELI ATSAKYMŲ VARIANTAI) (NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS) ..................................................... 97

62 PAVEIKSLAS. GYVENTOJŲ NURODYTOS SVARBIAUSIOS GEROS SAVIJAUTOS AB PRIEŽASTYS (GALIMI KELI ATSAKYMŲ VARIANTAI) (NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS) ..................................................... 97

63 PAVEIKSLAS. SAVIJAUTĄ BLOGINANTYS VEIKSNIAI, GGN GYVENTOJŲ POŽIŪRIU (GALIMI KELI ATSAKYMŲ VARIANTAI) (NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS) ..................................................................................... 98

64 PAVEIKSLAS. SAVIJAUTĄ BLOGINANTYS VEIKSNIAI, AB GYVENTOJŲ POŽIŪRIU (GALIMI KELI ATSAKYMŲ VARIANTAI) (NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS) ..................................................................................... 98

65 PAVEIKSLAS. GGN GYVENTOJŲ SU PSICHIKOS NEGALIA SVEIKATOS POREIKIŲ POKYTIS (GALIMI KELI ATSAKYMŲ VARIANTAI) (NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS) ...................................................................... 102

66 PAVEIKSLAS. GGN GYVENTOJŲ SU PROTO NEGALIA SVEIKATOS POREIKIŲ POKYTIS (GALIMI KELI ATSAKYMŲ VARIANTAI) (NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS) .................................................................................. 102

67 PAVEIKSLAS. GGN GYVENTOJŲ SVEIKATOS BŪKLĖS IR JOS PRIEŽIŪROS POKYČIAI, KLIENTŲ POŽIŪRIU (N=105) (NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS) .............................................................................................. 103

68 PAVEIKSLAS. GGN GYVENTOJŲ SVEIKATOS PRIEŽIŪROS POREIKIŲ TENKINIMO KAITA, SOCIALINIŲ DARBUOTOJŲ POŽIŪRIU (N=13) (NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS) ..................................... 103

69 PAVEIKSLAS. AB GYVENTOJŲ SVEIKATOS POREIKIŲ POKYTIS (GALIMI KELI ATSAKYMŲ VARIANTAI) (NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS) ............................................................................................................. 104

70 PAVEIKSLAS. SUBJEKTYVUS AB KLIENTŲ SVEIKATOS BŪKLĖS IR JOS PRIEŽIŪROS POKYČIŲ VERTINIMAS (N=8) (NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS) ............................................................................................. 104

71 PAVEIKSLAS. GGN GYVENTOJŲ SU PSICHIKOS NEGALIA SAVARANKIŠKUMO STIPRINIMO POREIKIŲ POKYTIS (GALIMI KELI ATSAKYMŲ VARIANTAI) (NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS) ...... 105

72 PAVEIKSLAS. GNN GYVENTOJŲ SU PROTO NEGALIA SAVARANKIŠKUMO STIPRINIMO POREIKIŲ POKYTIS (GALIMI KELI ATSAKYMŲ VARIANTAI) (NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS) ............................. 106

73 PAVEIKSLAS. GGN GYVENTOJŲ SAVARANKIŠKUMO POKYTIS, KLIENTŲ POŽIŪRIU (N=104) (NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS) ......................................................................................................................................... 106


10 10

74 PAVEIKSLAS. GGN GYVENTOJŲ SAVARANKIŠKUMO POKYTIS, SOCIALINIŲ DARBUOTOJŲ POŽIŪRIU (N=13) (NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS) ........................................................................................................................ 107

75 PAVEIKSLAS. AB KLIENTŲ SAVARANKIŠKUMO STIPRINIMO POREIKIŲ POKYTIS (GALIMI KELI ATSAKYMŲ VARIANTAI) (NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS) .................................................................................. 108

76 PAVEIKSLAS. GGN GYVENTOJŲ SU PSICHIKOS NEGALIA SOCIALINĖS INTEGRACIJOS POREIKIŲ POKYTIS (GALIMI KELI ATSAKYMŲ VARIANTAI) (NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS).............................. 109

77 PAVEIKSLAS. GGN GYVENTOJŲ SU PROTO NEGALIA SOCIALINĖS INTEGRACIJOS POREIKIŲ POKYTIS (GALIMI KELI ATSAKYMŲ VARIANTAI) (NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS) ............................. 109

78 PAVEIKSLAS. GGN GYVENTOJŲ SOCIALINIŲ RYŠIŲ POREIKIO TENKINIMO POKYTIS, SOCIALINIŲ DARBUOTOJŲ POŽIŪRIU (N=13) (NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS) ................................................................. 110

79 PAVEIKSLAS. AB GYVENTOJŲ SOCIALINĖS INTEGRACIJOS POREIKIŲ POKYTIS (GALIMI KELI ATSAKYMŲ VARIANTAI) (NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS) .................................................................................. 110

80 PAVEIKSLAS. GGN GYVENTOJŲ SU PSICHIKOS NEGALIA DARBINĖS INTEGRACIJOS POREIKIŲ POKYTIS (GALIMI KELI ATSAKYMŲ VARIANTAI) (NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS) ............................. 111

81 PAVEIKSLAS. GGN GYVENTOJŲ SU PROTO NEGALIA DARBINĖS INTEGRACIJOS POREIKIŲ POKYTIS (GALIMI KELI ATSAKYMŲ VARIANTAI) (NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS) .................................................. 111

82 PAVEIKSLAS. GGN, ĮSIKŪRUSIŲ SAVIVALDYBIŲ CENTRUOSE, GYVENTOJŲ DARBINĖS INTEGRACIJOS POREIKIŲ POKYTIS (GALIMI KELI ATSAKYMŲ VARIANTAI) (NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS) .............................................................................................................................................................................................. 112

83 PAVEIKSLAS. GGN, ĮSIKŪRUSIŲ DIDŽIUOSIUOSE MIESTUOSE, DARBINĖS INTEGRACIJOS POREIKIŲ POKYTIS (GALIMI KELI ATSAKYMŲ VARIANTAI) (NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS) ............................. 112

84 PAVEIKSLAS. AB GYVENTOJŲ DARBINĖS INTEGRACIJOS POREIKIŲ POKYTIS (GALIMI KELI ATSAKYMŲ VARIANTAI) (NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS) .................................................................................. 113

85 PAVEIKSLAS. GGN GYVENTOJŲ POREIKIŲ TENKINIMO POKYTIS PAGAL KETURIAS POREIKIŲ GRUPES, KLIENTŲ POŽIŪRIU (N=104) (NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS) .................................................... 114

86 PAVEIKSLAS. AB GYVENTOJŲ POREIKIŲ TENKINIMO POKYTIS, KLIENTŲ POŽIŪRIU (N=8) (NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS) ......................................................................................................................................... 115

87 PAVEIKSLAS. AB GYVENTOJŲ POREIKIŲ TENKINIMO POKYTIS PAGAL KETURIAS POREIKIŲ GRUPES, SOCIALINIŲ DARBUOTOJŲ POŽIŪRIU (N=8) (NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS) .................... 115

88 PAVEIKSLAS. GGN KLIENTŲ POŽIŪRIO Į SAVE POKYTIS, SOCIALINIŲ DARBUOTOJŲ POŽIŪRIU (N=104) (NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS) ..................................................................................................................... 116

89 PAVEIKSLAS. TEIGIAMI GGN GYVENTOJŲ ASMENYBĖS POKYČIAI (GALIMI KELI ATSAKYMŲ VARIANTAI) (NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS) ............................................................................................................. 116

90 PAVEIKSLAS. AB KLIENTŲ POŽIŪRIO Į SAVE POKYTIS, SOCIALINIŲ DARBUOTOJŲ POŽIŪRIU (N=8) (NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS) ......................................................................................................................................... 117

91 PAVEIKSLAS. GGN GYVENTOJŲ TARPUSAVIO SANTYKIŲ POKYTIS, KLIENTŲ POŽIŪRIU (N=103)(NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS) ....................................................................................................................... 117

92 PAVEIKSLAS. GGN GYVENTOJŲ SANTYKIŲ SU DARBUOTOJAIS POKYTIS, KLIENTŲ POŽIŪRIU (N=104)(NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS) ....................................................................................................................... 118

93 PAVEIKSLAS. GGN GYVENTOJŲ SANTYKIŲ SU ARTIMAISIAIS POKYTIS, KLIENTŲ POŽIŪRIU (N=105) (NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS) ..................................................................................................................... 118

94 PAVEIKSLAS. GGN GYVENTOJŲ SANTYKIŲ SU DRAUGAIS POKYTIS, KLIENTŲ POŽIŪRIU (N=105) (NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS) ......................................................................................................................................... 119

95 PAVEIKSLAS. GGN GYVENTOJŲ PAŽINTIS SU KAIMYNAIS (N=105) (NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS) .............................................................................................................................................................................................. 119

96 PAVEIKSLAS. GGN IR AB GYVENTOJŲ INTEGRACIJA Į BENDRUOMENĘ, SOCIALINIŲ DARBUOTOJŲ POŽIŪRIU (N=15) (NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS) ................................................................................................. 120


11 11

97 PAVEIKSLAS. GGN RYŠIAI SU VALDŽIOS INSTITUCIJOMIS IR BENDRUOMENĖMIS, SOCIALINIŲ DARBUOTOJŲ POŽIŪRIU (N=13) (NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS) ................................................................. 121

98 PAVEIKSLAS. PASLAUGOS, TEIKIAMOS BENDRUOMENĖJE, GGN SOCIALINIŲ DARBUOTOJŲ POŽIŪRIU (GALIMI KELI ATSAKYMŲ VARIANTAI) (NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS) ........................... 121

99 PAVEIKSLAS. DIDŽIŲJŲ MIESTŲ GGN GYVENTOJŲ NAUDOJIMASIS PASLAUGOMIS (GALIMI KELI ATSAKYMŲ VARIANTAI) (NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS) .................................................................................. 122

100 PAVEIKSLAS. RAJONŲ CENTRUOSE ĮSIKŪRUSIŲ GGN GYVENTOJŲ NAUDOJIMASIS PASLAUGOMIS (GALIMI KELI ATSAKYMŲ VARIANTAI) (NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS) .................................................. 122

101 PAVEIKSLAS. KAIMIŠKŲ VIETOVIŲ GGN GYVENTOJŲ NAUDOJIMASIS PASLAUGOMIS (GALIMI KELI ATSAKYMŲ VARIANTAI) (NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS) ...................................................................... 123

102 PAVEIKSLAS. BENDRUOMENINĖS PASLAUGOS, KURIOMIS NAUDOJASI AB KLIENTAI (GALIMI KELI ATSAKYMŲ VARIANTAI) (NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS) ...................................................................... 123

103 PAVEIKSLAS. GGN IR AB GYVENTOJŲ GYVENAMOSIOS VIETOS PASIRINKIMAS (N=113) (NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS) ......................................................................................................................................... 124

104 PAVEIKSLAS. GGN GYVENTOJŲ SUBJEKTYVIAI VERTINAMOS GALIMYBĖS PASIRINKTI PASLAUGAS IR JOMIS NAUDOTIS PAGAL GYVENAMĄJĄ VIETĄ (N=103)(NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS) .............................................................................................................................................................................................. 125

105 PAVEIKSLAS. GGN GYVENTOJŲ NOR AS IR GALIMYBĖS DIRBTI PAGAL GYVENAMĄJĄ VIETĄ, KLIENTŲ POŽIŪRIU (N=105) (NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS) ........................................................................ 126

106 PAVEIKSLAS. GGN IR AB GYVENTOJŲ PROFESINĖS REABILITACIJOS SITUACIJOS POKYTIS, SOCIALINIŲ DARBUOTOJŲ POŽIŪRIU (N=112) (NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS) .................................. 128

107 PAVEIKSLAS. DARBUOTOJŲ TARPASMENINIAI GEBĖJIMAI, ĮGŪDŽIAI: ŽINIOS. PATEIKIAMAS DARBUOTOJŲ ĮSIVERTINIMAS IR VADOVŲ VERTINIMAS ......................................................................................... 138

108 PAVEIKSLAS. DARBUOTOJŲ TARPASMENINIAI GEBĖJIMAI, ĮGŪDŽIAI: GEBĖJIMAI. PATEIKIAMAS DARBUOTOJŲ ĮSIVERTINIMAS IR VADOVŲ VERTINIMAS ......................................................................................... 139

109 PAVEIKSLAS. DARBUOTOJŲ ARPASMENINIAI GEBĖJIMAI, ĮGŪDŽIAI: VIDINĖ PARENGTIS. PATEIKIAMAS DARBUOTOJŲ ĮSIVERTINIMAS IR VADOVŲ VERTINIMAS ........................................................ 140

110 PAVEIKSLAS. DARBUOTOJŲ LYDERYSTĖS GEBĖJIMAI: ŽINIOS. PATEIKIAMAS DARBUOTOJŲ ĮSIVERTINIMAS IR VADOVŲ VERTINIMAS ......................................................................................................................... 141

111 PAVEIKSLAS. DARBUOTOJŲ LYDERYSTĖS GEBĖJIMAI. GEBĖJIMAI. PATEIKIAMAS DARBUOTOJŲ ĮSIVERTINIMAS IR VADOVŲ VERTINIMAS ......................................................................................................................... 142

112 PAVEIKSLAS. DARBUOTOJŲ LYDERYSTĖS GEBĖJIMAI. VIDINĖ PARENGTIS. PATEIKIAMAS DARBUOTOJŲ ĮSIVERTINIMAS IR VADOVŲ VERTINIMAS ......................................................................................... 143

113 PAVEIKSLAS. DARBUOOTJŲ ORGANIZACINIAI GEBĖJIMAI. ŽINIOS. PATEIKIAMAS DARBUOTOJŲ ĮSIVERTINIMAS IR VADOVŲ VERTINIMAS ......................................................................................................................... 144

114 PAVEIKSLAS. DARBUOTOJŲ ORGANIZACINIAI GEBĖJIMAI. GEBĖJIMAI. PATEIKIAMAS DARBUOTOJŲ ĮSIVERTINIMAS IR VADOVŲ VERTINIMAS ......................................................................................... 145

115 PAVEIKSLAS. DARBUOTOJŲ ORGANIZACINIAI GEBĖJIMAI. VIDINĖ PARENGTIS. PATEIKIAMAS DARBUOTOJŲ ĮSIVERTINIMAS IR VADOVŲ VERTINIMAS ......................................................................................... 146

116 PAVEIKSLAS. DARBUOTOJŲ GEBĖJIMAS VEIKTI SAVARANKIŠKAI. ŽINIOS. PATEIKIAMAS DARBUOTOJŲ ĮSIVERTINIMAS IR VADOVŲ VERTINIMAS ......................................................................................... 147

117 PAVEIKSLAS. DARBUOTOJŲ GEBĖJIMAS VEIKTI SAVARANKIŠKAI. GEBĖJIMAI. PATEIKIAMAS DARBUOTOJŲ ĮSIVERTINIMAS IR VADOVŲ VERTINIMAS ......................................................................................... 148

118 PAVEIKSLAS. DARBUOTOJŲ GEBĖJIMAS VEIKTI SAVARANKIŠKAI. VIDINĖ PARENGTIS. PATEIKIAMAS DARBUOTOJŲ ĮSIVERTINIMAS IR VADOVŲ VERTINIMAS ........................................................ 149

119 PAVEIKSLAS. DARBUOTOJŲ MOKYMOSI GEBĖJIMAI. ŽINIOS IR GEBĖJIMAI. PATEIKIAMAS DARBUOTOJŲ ĮSIVERTINIMAS IR VADOVŲ VERTINIMAS ......................................................................................... 150


12 12

120 PAVEIKSLAS. DARBUOTOJŲ MOKYMOSI GEBĖJIMAI. VIDINĖ PARENGTIS. PATEIKIAMAS DARBUOTOJŲ ĮSIVERTINIMAS IR VADOVŲ VERTINIMAS ......................................................................................... 151

121 PAVEIKSLAS. DARBUOTOJŲ GEBĖJIMAS ĮVERTINTI IR SUPRASTI VAIKO POREIKIUS: ŽINIOS, GEBĖJIMAI, VERTYBINĖS NUOSTATOS IR ASMENINĖS SAVYBĖS. PATEIKIAMAS DARBUOTOJŲ ĮSIVERTINIMAS IR VADOVŲ VERTINIMAS ......................................................................................................................... 153

122 PAVEIKSLAS. DARBUOTOJŲ GEBĖJIMAS UŽTIKRINTI TINKAMĄ VAIKO EMOCINĮ, FIZINĮ IR SEKSUALINĮ VYSTYMĄSĮ: IR SUPRASTI VAIKO POREIKIUS: ŽINIOS, GEBĖJIMAI, VERTYBINĖS NUOSTATOS IR ASMENINĖS SAVYBĖS. PATEIKIAMAS DARBUOTOJŲ ĮSIVERTINIMAS IR VADOVŲ VERTINIMAS ........................................................................................................................................................................................ 154

123 PAVEIKSLAS. DARBUOTOJŲ GEBĖJIMAS DIDINTI VAIKO SAVARANKIŠKUMĄ, PARENGTI VAIKĄ SAVARANKIŠKAM GYVENIMUI: ŽINIOS, GEBĖJIMAI, VERTYBINĖS NUOSTATOS IR ASMENINĖS SAVYBĖS. PATEIKIAMAS DARBUOTOJŲ ĮSIVERTINIMAS IR VADOVŲ VERTINIMAS .................................. 156

124 PAVEIKSLAS. DARBUOTOJŲ GEBĖJIMAS VALDYTI KRITINES SITUACIJAS: ŽINIOS, GEBĖJIMAI, VERTYBINĖS NUOSTATOS IR ASMENINĖS SAVYBĖS. .................................................................................................. 157

125 PAVEIKSLAS. DARBUOTOJO GEBĖJIMAS DIRBTI SU VAIKO ŠEIMA: ŽINIOS, GEBĖJIMAI, VERTYBINĖS NUOSTATOS IR ASMENINĖS SAVYBĖS. .................................................................................................. 158

126 PAVEIKSLAS. TARPASMENINIAI GEBĖJIMAI IR ĮGŪDŽIAI: ŽINIOS, GEBĖJIMAI, VERTYBINĖS NUOSTATOS IR ASMENINĖS SAVYBĖS. ................................................................................................................................ 161

127 PAVEIKSLAS. LYDERYSTĖS GEBĖJIMAI: ŽINIOS, GEBĖJIMAI, VERTYBINĖS NUOSTATOS IR ASMENINĖS SAVYBĖS. ................................................................................................................................................................... 162

128 PAVEIKSLAS. ORGANIZACINIAI GEBĖJIMAI: ŽINIOS, GEBĖJIMAI, VERTYBINĖS NUOSTATOS IR ASMENINĖS SAVYBĖS. ................................................................................................................................................................... 163

129 PAVEIKSLAS. GEBĖJIMAS VEIKTI SAVARANKIŠKAI: ŽINIOS, GEBĖJIMAI, VERTYBINĖS NUOSTATOS IR ASMENINĖS SAVYBĖS. ................................................................................................................................ 164

130 PAVEIKSLAS. MOKYMOSI GEBĖJIMAI: ŽINIOS, GEBĖJIMAI, VERTYBINĖS NUOSTATOS IR ASMENINĖS SAVYBĖS. ................................................................................................................................................................... 165

131 PAVEIKSLAS. GEBĖJIMAI BENDRAUTI SU PROTO IR PSICHIKOS NEGALIĄ TURINČIU ASMENIU: ŽINIOS, GEBĖJIMAI, VERTYBINĖS NUOSTATOS IR ASMENINĖS SAVYBĖS. ..................................................... 167

132 PAVEIKSLAS. GEBĖJIMAI BENDRAUTI SU KLIENTO ARTIMAISIAIS: ŽINIOS, GEBĖJIMAI, VERTYBINĖS NUOSTATOS IR ASMENINĖS SAVYBĖS. .................................................................................................. 168

133 PAVEIKSLAS. GEBĖJIMAI ORGANIZUOTI PAGALBĄ: ŽINIOS, GEBĖJIMAI, VERTYBINĖS NUOSTATOS IR ASMENINĖS SAVYBĖS. ................................................................................................................................ 169

134 PAVEIKSLAS. GEBĖJIMAI FORMUOTI KASDIENIO GYVENIMO ĮGŪDŽIUS: ŽINIOS, GEBĖJIMAI, VERTYBINĖS NUOSTATOS IR ASMENINĖS SAVYBĖS. .................................................................................................. 170

135 PAVEIKSLAS. GEBĖJIMAI UGDYTI SAVARANKIŠKUMĄ: ŽINIOS, GEBĖJIMAI, VERTYBINĖS NUOSTATOS IR ASMENINĖS SAVYBĖS. ................................................................................................................................ 171

136 PAVEIKSLAS. SVARBIAUSIOS KOMPETENCIJOS, KURIAS JAUČIASI TURĮ SOCIALINIAI DARBUOTOJAI (NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS) ........................................................................................................ 173

137 PAVEIKSLAS. KOMPETENCIJOS, KURIAS SOCIALINIAI DARBUOTOJAI NORĖTŲ TOBULINTI (NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS) ......................................................................................................................................... 174

138 PAVEIKSLAS. KOMPETENCIJOS, KURIŲ NORĖTŲ ĮGYTI SOCIALINIAI DARBUOTOJAI (NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS) ......................................................................................................................................................................... 174

139 PAVEIKSLAS. SOCIALINIŲ DARBUOTOJŲ KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO FORMOS (NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS) ......................................................................................................................................................................... 175

140 PAVEIKSLAS. DARBUOTOJŲ LŪKESČIAI PEREINANT PRIE NAUJO DARBO MODELIO (NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS) ......................................................................................................................................................................... 177

141 PAVEIKSLAS. DARBUOTOJŲ NUOGĄSTAVIMAI PEREINANT PRIE NAUJO DARBO MODELIO (NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS) ......................................................................................................................................... 178


13 13

142 PAVEIKSLAS. DARBUOTOJŲ SPRENDIMO DALYVAUTI PERTVARKOJE PRIĖMIMAS (NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS) ......................................................................................................................................................................... 178

143 PAVEIKSLAS. PASITENKINIMO DARBU POKYTIS, PERĖJUS Į NAUJĄ SISTEMĄ (NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS) ......................................................................................................................................................................... 179

144 PAVEIKSLAS. PASITENKINIMAS DARBU SKIRTINGO TIPO BGN (NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS) ..................................................................................................................................................................................................................... 179

145 PAVEIKSLAS. KEISTI DARBĄ SKATINANČIOS PRIEŽASTYS (NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS) 179

146 PAVEIKSLAS. MOTYVACIJĄ AKTYVIAI SIEKTI REZULTATŲ DIDINANTYS FAKTORIAI (NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS) ......................................................................................................................................... 180

147 PAVEIKSLAS. MOTYVACIJĄ AKTYVIAI SIEKTI REZULTATŲ DIDINANTYS FAKTORIAI (NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS) ......................................................................................................................................... 180

148 PAVEIKSLAS. PAPILDOMOS ATSAKOMYBĖS, ATSIRADUSIOS PERĖJUS DIRBTI Į BGN, PATEIKIAMAS ATSAKYMŲ SKAIČIUS (NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS) ........................................................ 181

149 PAVEIKSLAS. DARBO KRŪVIO, PERĖJUS DIRBTI Į BGN, VERTINIMAS ..................................................... 181

150 PAVEIKSLAS. DARBO TURINIO IR ATSAKOMYBIŲ KAITA (NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS) ... 182

151 PAVEIKSLAS. SGN ADMINISTRACIJOS VAIDMUO IR JO KAITA PERĖJUS DIRBTI Į BGĮ .................... 183

152 PAVEIKSLAS. SRITYS, KURIOSE SUSIDURIAMA SU SUNKUMAIS ORGANIZUOJANT BGN VEIKLĄ, PATEIKIAMAS ATSAKYMŲ SKAIČIUS (NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS) ........................................................ 184

153 PAVEIKSLAS. SANTYKIŲ SU GYVENTOJAIS PAGERĖJIMO PRIEŽASTYS (NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS) .............................................................................................................................................................................................. 184

154 PAVEIKSLAS. TEIGIAMI GLOBOTINIŲ GYVENIMO KOKYBĖS POKYČIAI, PATEIKIAMAS ATSAKYMŲ SKAIČIUS (NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS) ................................................................................................................... 185

155 PAVEIKSLAS. TEIGIAMI PERTVARKOS ASPEKTAI SOCIALINIAM DARBUOTOJUI (NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS) ......................................................................................................................................................................... 185

156 PAVEIKSLAS. GLOBOTINIŲ SITUACIJOS TOBULINIMAS (NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS) ....... 186

157 PAVEIKSLAS. DARBO SĄLYGŲ GERINIMAS DARBUOTOJAMS (NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS) ..................................................................................................................................................................................................................... 186

158 PAVEIKSLAS. PERTVARKOS VERTINIMAS DARBUOTOJŲ POŽIŪRIU (NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS) .............................................................................................................................................................................................. 187

159 PAVEIKSLAS. BENDRUOMENĖS POŽIŪRIS GYVENTOJAMS ĮSIKELIANT Į BGN (NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS) ......................................................................................................................................................................... 188

160 PAVEIKSLAS. BENDRUOMENĖS POŽIŪRIO KAITA (NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS) .................. 188

161 PAVEIKSLAS. BENDRUOMENĖS POŽIŪRIO KAITA (NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS) .................. 188

162 PAVEIKSLAS. POŽIŪRIO KAITOS SĄLYGOS (NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS) .................................. 189

163 PAVEIKSLAS. MAISTO PRODUKTŲ ĮSIGIJIMO BŪDAI (GGN SKAIČIUS) ............................................................ 196

164 PAVEIKSLAS. APRANGOS ĮSIGIJIMO BŪDAI (GGN SKAIČIUS) ............................................................................... 197

165 PAVEIKSLAS. ASMENS HIGIENOS REIKMENŲ ĮSIGIJIMO BŪDAI (GGN SKAIČIUS) ..................................... 197

166 PAVEIKSLAS. VAISTŲ IR MEDICINOS PAGALBOS PRIEMONIŲ ĮSIGIJIMO BŪDAI (GGN SKAIČIUS) .... 198

167 PAVEIKSLAS. NAUDOJIMASIS TRANSPORTO PASLAUGOMIS (GGN SKAIČIUS) ........................................... 200

168 PAVEIKSLAS. NESINAUDOJIMO VIEŠUOJU TRANSPORTU PRIEŽASTYS (GGN SKAIČIUS) ...................... 200

169 PAVEIKSLAS. NAUDOJIMASIS ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGOMIS (GGN SKAIČIUS) .. 201

170 PAVEIKSLAS. NAUDOJIMASIS ŠVIETIMO PASLAUGOMIS (GGN SKAIČIUS) .................................................... 201

171 PAVEIKSLAS. NAUDOJIMASIS UŽIMTUMO PASLAUGOMIS (GGN SKAIČIUS) ................................................ 202

172 PAVEIKSLAS. GGN PASISKIRSTYMAS PAGAL GYVENAMOJO BŪSTO TIPĄ ..................................................... 202


14 14

173 PAVEIKSLAS. 1 GGN GYVENTOJUI TENKANTIS GYVENAMASIS PLOTAS (KV. M.) GYVENAMAJAME NAME........................................................................................................................................................................................................ 203

174 PAVEIKSLAS. 1 GGN GYVENTOJUI TENKANTIS GYVENAMASIS PLOTAS (KV. M.) BUTE ......................... 204

175 PAVEIKSLAS. GGN PASISKIRSTYMAS PAGAL PATALPŲ DISPONVIMO BŪDĄ............................................... 205

176 PAVEIKSLAS. GGN PASISKIRSTYMAS PAGAL PATALPŲ ŠILDYMO BŪDĄ ....................................................... 205

177 PAVEIKSLAS. SAVIVALDYBIŲ DYDŽIO IR JOSE ĮSIKŪRUSIŲ GGN ĮSIGYTO NEKILNOJAMOJO TURTO 1 KV. M. KAINOS SANTYKIS ............................................................................................................................................................... 206

178 PAVEIKSLAS. SAVIVALDYBIŲ DYDŽIO IR JOSE ĮSIKŪRUSIŲ GGN NUOMOJAMO NEKILNOJAMOJO TURTO 1 KV. M. NUOMOS KAINOS SANTYKIS ....................................................................................................................... 207

179 PAVEIKSLAS. DARBUOTOJŲ PIRMINĖ REAKCIJA Į DEINSTITUCIONALIZACIJĄ (SGĮ SKAIČIUS) ......... 209

180 PAVEIKSLAS. NAUDOJIMASIS NEKILNOJAMOJO TURTO AGENTŪROS PASLAUGOMIS (SGĮ SKAIČIUS) ..................................................................................................................................................................................................................... 213

181 PAVEIKSLAS. GGN PASISKIRSTYMAS, KAIP KAIMYNAI REAGAVO Į GGN STEIGIMĄ JŲ KAIMYNYSTĖJE (GGN SKAIČIUS) .................................................................................................................................................................................. 214

182 PAVEIKSLAS. KORELIACIJA TARP GGN GYVENTOJŲ SKAIČIAUS IR SOCIALINIŲ DARBUOTOJŲ ETATŲ NUOKRYPIŲ NUO REKOMENDUOTINO ETATŲ SKAIČIAUS............................................................................................ 222

183 PAVEIKSLAS. KORELIACIJA TARP GGN GYVENTOJŲ SKAIČIAUS IR SOCIALINIO DARBUOTOJO PADĖJĖJŲ ETATŲ NUOKRYPIŲ NUO REKOMENDUOTINO ETATŲ SKAIČIAUS ...................................................... 223

184 PAVEIKSLAS. LIETUVOS SAVIVALDYBĖS,KURIOSE TEIKIAMA BUDINČIŲ GLOBOTOJŲ PASLAUGA. 274

185 PAVEIKSLAS. LIETUVOS SAVIVALDYBĖS,KURIOSE YRA GLOBOS CENTRAI ................................................. 275

186 PAVEIKSLAS. LIETUVOS SAVIVALDYBĖS,KURIOSE YRA BVGN. .......................................................................... 277

186 PAVEIKSLAS. LIETUVOS SAVIVALDYBĖS,KURIOSE TEIKIAMA PALYDIMOSIOS GLOBOS PASLAUGA. ..................................................................................................................................................................................................................... 278

188 PAVEIKSLAS. SOCIALINIŲ PASLAUGŲ JAUNUOLIAMS, PALIEKANTIEMS GLOBOS ĮSTAIGAS, PASIŪLOS POKYČIŲ VERTINIMAS (N=47) .................................................................................................................................................... 280

189 PAVEIKSLAS. SOCIALINIŲ PASLAUGŲ JAUNUOLIAMS, PALIEKANTIEMS GLOBOS ĮSTAIGAS, ĮVAIROVĖS VERTINIMAS (N=47) ......................................................................................................................................................................... 280

190 PAVEIKSLAS. SOCIALINIŲ PASLAUGŲ JAUNUOLIAMS, PALIEKANTIEMS GLOBOS ĮSTAIGAS, LAUKIMO LAIKO VERTINIMAS (N=47) .......................................................................................................................................................... 281

191 PAVEIKSLAS. SOCIALINIŲ PASLAUGŲ JAUNUOLIAMS, PALIEKANTIEMS GLOBOS ĮSTAIGAS, FINANSINIO PRIEINAMUMO VERTINIMAS (N=47) ............................................................................................................ 281

192 PAVEIKSLAS. SOCIALINIŲ PASLAUGŲ JAUNUOLIAMS, PALIEKANTIEMS GLOBOS ĮSTAIGAS, PASIEKIAMUMO VERTINIMAS (N=47) ..................................................................................................................................... 282

193 PAVEIKSLAS. SOCIALINIŲ PASLAUGŲ JAUNUOLIAMS, PALIEKANTIEMS GLOBOS ĮSTAIGAS, ATITIKTIES TIKSLINĖS GRUPĖS POREIKIAMS VERTINIMAS (N=47) ........................................................................ 282

194 PAVEIKSLAS. LIETUVOS SAVIVALDYBĖS, KURIOSE YRA GGN. ............................................................................ 284

195 PAVEIKSLAS. LIETUVOS SAVIVALDYBĖS, KURIOSE YRA AB ................................................................................ 285

196 PAVEIKSLAS. LIETUVOS SAVIVALDYBĖS, KURIOSE YRA TEIKIAMA ATVEJO VADYBOS PASLAUGA. 286

197 PAVEIKSLAS. LIETUVOS SAVIVALDYBĖS, KURIOSE YRA TEIKIAMA ĮDARBINIMO SU PAGALBA PASLAUGA. ............................................................................................................................................................................................. 288

198 PAVEIKSLAS. LIETUVOS SAVIVALDYBĖS, KURIOSE YRA TEIKIAMA ĮDARBINIMO SU PAGALBA PASLAUGA. ............................................................................................................................................................................................. 289

199 PAVEIKSLAS. ASMENŲ SU PSICHIKOS IR (AR) PROTO NEGALIA APGYVENDINIMO SITUACIJOS POKYČIŲ VERTINIMAS (N=32) .................................................................................................................................................... 292

200 PAVEIKSLAS. ASMENŲ SU PROTO NEGALIA IR ASMENŲ SU PSICHIKOS NEGALIA APGYVENDINIMO SITUACIJOS POKYČIŲ VERTINIMAS (N=15)........................................................................................................................... 293


15 15

201 PAVEIKSLAS. ASMENŲ SU PSICHIKOS IR (AR) PROTO NEGALIA ĮSIDARBINIMO SITUACIJOS POKYČIŲ VERTINIMAS (N=32) ......................................................................................................................................................................... 293

202 PAVEIKSLAS. ASMENŲ SU PROTO NEGALIA IR ASMENŲ SU PSICHIKOS NEGALIA ĮSIDARBINIMO SITUACIJOS POKYČIŲ VERTINIMAS (N=15)........................................................................................................................... 294

203 PAVEIKSLAS. SOCIALINIŲ PASLAUGŲ ASMENIMS SU PSICHIKOS IR (AR) PROTO NEGALIA PASIŪLOS POKYČIŲ VERTINIMAS (N=32) .................................................................................................................................................... 294

204 PAVEIKSLAS. SOCIALINIŲ PASLAUGŲ ASMENIMS SU PROTO NEGALIA IR ASMENIMS SU PSICHIKOS NEGALIA PASIŪLOS POKYČIŲ VERTINIMAS (N=15) ......................................................................................................... 295

205 PAVEIKSLAS. SOCIALINIŲ PASLAUGŲ ŠEIMOMS, PRIŽIŪRINČIOMS ARTIMUOSIUS SU NEGALIA, PASIŪLOS POKYČIŲ VERTINIMAS (N=47) .............................................................................................................................. 295

206 PAVEIKSLAS. SOCIALINIŲ PASLAUGŲ ASMENIMS SU PSICHIKOS IR (AR) PROTO NEGALIA ĮVAIROVĖS VERTINIMAS (N=32) ......................................................................................................................................................................... 296

207 PAVEIKSLAS. SOCIALINIŲ PASLAUGŲ ASMENIMS SU PROTO NEGALIA IR ASMENIMS SU PSICHIKOS NEGALIA ĮVAIROVĖS VERTINIMAS (N=15) ........................................................................................................................... 296

208 PAVEIKSLAS. SOCIALINIŲ PASLAUGŲ ŠEIMOMS, PRIŽIŪRINČIOMS ARTIMUOSIUS SU NEGALIA, ĮVAIROVĖS VERTINIMAS (N=47) ................................................................................................................................................ 297

209 PAVEIKSLAS. SOCIALINIŲ PASLAUGŲ ASMENIMS SU PSICHIKOS IR (AR) PROTO NEGALIA LAUKIMO LAIKO VERTINIMAS (N=32) .......................................................................................................................................................... 298

210 PAVEIKSLAS. SOCIALINIŲ PASLAUGŲ ASMENIMS SU PROTO NEGALIA IR ASMENIMS SU PSICHIKOS NEGALIA LAUKIMO LAIKO VERTINIMAS (N=15) ................................................................................................................ 298

211 PAVEIKSLAS. SOCIALINIŲ PASLAUGŲ ŠEIMOMS, PRIŽIŪRINČIOMS ARTIMUOSIUS SU NEGALIA, LAUKIMO LAIKO VERTINIMAS (N=47) .................................................................................................................................... 299

212 PAVEIKSLAS. SOCIALINIŲ PASLAUGŲ ASMENIMS SU PSICHIKOS IR (AR) PROTO NEGALIA FINANSINIO PRIEINAMUMO VERTINIMAS (N=32) ....................................................................................................................................... 299

213 PAVEIKSLAS. SOCIALINIŲ PASLAUGŲ ASMENIMS SU PROTO NEGALIA IR ASMENIMS SU PSICHIKOS NEGALIA FINANSINIO PRIEINAMUMO VERTINIMAS (N=15) ....................................................................................... 300

214 PAVEIKSLAS. SOCIALINIŲ PASLAUGŲ ŠEIMOMS, PRIŽIŪRINČIOMS ARTIMUOSIUS SU NEGALIA, FINANSINIO PRIEINAMUMO VERTINIMAS (N=47) ............................................................................................................ 300

215 PAVEIKSLAS. SOCIALINIŲ PASLAUGŲ ASMENIMS SU PSICHIKOS IR (AR) PROTO NEGALIA PASIEKIAMUMO VERTINIMAS (N=32) ..................................................................................................................................... 301

216 PAVEIKSLAS. SOCIALINIŲ PASLAUGŲ ASMENIMS SU PROTO NEGALIA IR ASMENIMS SU PSICHIKOS NEGALIA PASIEKIAMUMO VERTINIMAS (N=15) ................................................................................................................ 302

217 PAVEIKSLAS. SOCIALINIŲ PASLAUGŲ ŠEIMOMS, PRIŽIŪRINČIOMS ARTIMUOSIUS SU NEGALIA, PASIEKIAMUMO VERTINIMAS (N=47) ..................................................................................................................................... 302

218 PAVEIKSLAS. SOCIALINIŲ PASLAUGŲ ASMENIMS SU PSICHIKOS IR (AR) PROTO NEGALIA ATITIKIMO TIKSLINĖS GRUPĖS ASMENŲ IR JŲ ŠEIMŲ POREIKIAMS VERTINIMAS (N=32) ................................................... 303

219 PAVEIKSLAS. SOCIALINIŲ PASLAUGŲ ASMENIMS SU PROTO NEGALIA IR ASMENIMS SU PSICHIKOS NEGALIA ATITIKIMO TIKSLINIŲ GRUPIŲ ASMENŲ IR JŲ ŠEIMŲ POREIKIAMS VERTINIMAS (N=15) ....... 303

220 PAVEIKSLAS. SOCIALINIŲ PASLAUGŲ ŠEIMOMS, PRIŽIŪRINČIOMS ARTIMUOSIUS SU NEGALIA, ATITIKTIES TIKSLINĖS GRUPĖS POREIKIAMS VERTINIMAS (N=47) ........................................................................ 304

221 PAVEIKSLAS. LIETUVOS GYVENTOJŲ SĄSAJOS SU INSTITUCINE GLOBA 2016 M. (N=1007) IR 2019 M. (N=1600) ................................................................................................................................................................................................ 310

222 PAVEIKSLAS. KONKREČIOS LIETUVOS GYVENTOJŲ SĄSAJOS SU INSTITUCINE GLOBA 2016 M. (N=1007) IR 2019 M. (N=1600) ................................................................................................................................................... 310

223 PAVEIKSLAS. RESPONDENTŲ PASISKIRSTYMAS PAGAL SIŪLYMUS KEISTI SUAUGUSIŲJŲ IR VAIKŲ GLOBOS SISTEMĄ LIETUVOJE 2016 M. (N=1007) IR 2019 M. (N=1600) ................................................................. 312

224 PAVEIKSLAS. RESPONDENTŲ PASISKIRSTYMAS PAGAL POŽIŪRĮ Į GALIMAI ŠALIA JŲ NAMŲ ĮKURIAMĄ GLOBOS ĮSTAIGĄ 2016 M. (N=1007) IR 2019 M. (N=1600) ........................................................................................... 313


16 16

225 PAVEIKSLAS. RESPONDENTŲ PASISKIRSTYMAS PAGAL ASMENŲ GRUPES, SU KURIAIS NENORĖTŲ DIRBTI AR MOKYTIS 2016 M. (N=1007) IR 2019 M. (N=1600) .................................................................................... 315

226 PAVEIKSLAS. VISUOMENĖS POŽIŪRIO ASMENŲ SU PSICHIKOS IR (AR) PROTO NEGALIA ATŽVILGIU POKYČIŲ VERTINIMAS (N=32) .................................................................................................................................................... 316

227 PAVEIKSLAS. VISUOMENĖS POŽIŪRIO ASMENŲ SU PROTO NEGALIA IR ASMENŲ SU PSICHIKOS NEGALIA ATŽVILGIU POKYČIŲ VERTINIMAS (N=15) ....................................................................................................... 317

228 PAVEIKSLAS. ASMENŲ SU PSICHIKOS IR (AR) PROTO NEGALIA INTEGRACIJOS Į VISUOMENĘ POKYČIŲ VERTINIMAS (N=32) ......................................................................................................................................................................... 317

229 PAVEIKSLAS. ASMENŲ SU PROTO NEGALIA IR ASMENŲ SU PSICHIKOS NEGALIA INTEGRACIJOS Į VISUOMENĘ POKYČIŲ VERTINIMAS (N=15) ......................................................................................................................... 318

230 PAVEIKSLAS. APLINKINIŲ REAKCIJA Į BVGN IR GGN STEIGIMĄ JŲ KAIMYNYSTĖJE (SGĮ ATSTOVŲ SKAIČIUS) ............................................................................................................................................................................................... 319

231 PAVEIKSLAS. GGN KĖDAINIŲ R. SAVIVALDYBĖJE ATVEJIS ............................................................................ 320

232 PAVEIKSLAS. GGN AKMENĖS R. SAVIVALDYBĖJE ATVEJIS ............................................................................. 321


17 17

LENTELIŲ SĄRAŠAS

1 LENTELĖ. BVGN GYVENTOJŲ SOCIALINIŲ ĮGŪDŽIŲ IR GYVENIMO KOKYBĖS POKYČIO VERTINIMO IMTIS ........................................................................................................................................................................................................................ 22

2 LENTELĖ. AB GYVENTOJŲ SOCIALINIŲ ĮGŪDŽIŲ IR GYVENIMO KOKYBĖS POKYČIO VERTINIMO IMTIS ........................................................................................................................................................................................................................ 24

3 LENTELĖ. GGN GYVENTOJŲ SOCIALINIŲ ĮGŪDŽIŲ IR GYVENIMO KOKYBĖS POKYČIO VERTINIMO IMTIS ........................................................................................................................................................................................................................ 25

4 LENTELĖ. ĮSTAIGOS, KURIŲ VADOVAI PATEIKĖ BVGN SOCIALINIŲ DARBUOTOJŲ KOMPETENCIJOS ĮVERTINIMUS .......................................................................................................................................................................................... 27

5 LENTELĖ. ĮSTAIGOS, KURIŲ ĮSTEIGTŲ GGN DARBUOTOJAI PATEIKĖ SAVO KOMPETENCIJOS ĮSIVERTINIMUS ...................................................................................................................................................................................... 27

6 LENTELĖ. ĮSTAIGOS, KURIŲ VADOVAI PATEIKĖ GGN SOCIALINIŲ DARBUOTOJŲ KOMPETENCIJOS ĮVERTINIMUS .......................................................................................................................................................................................... 28

7 LENTELĖ. ĮSTAIGOS, KURIŲ ĮSTEIGTŲ BVGN, GGN IR AB DARBUOTOJŲ MOTYVACIJA BUVO VERTINTA ........................................................................................................................................................................................................................ 28

8 LENTELĖ. GGN VEIKLOS EFEKTYVUMO VERTINIMO IMTIS ......................................................................................... 29

9 LENTELĖ. 1 VERTINIMO UŽDAVINIO ĮGYVENDINIMUI PASITELKTI VERTINIMO METODAI ....................... 33

10 LENTELĖ. 2 VERTINIMO UŽDAVINIO ĮGYVENDINIMUI PASITELKTI VERTINIMO METODAI ..................... 35




14 LENTELĖ. GLOBOTINIŲ INTELEKTO, ELGESIO IR EMOCINIŲ SUTRIKIMŲ SKAIČIUS PAGAL GYVENAMĄJĄ VIETOVĘ ...................................................................................................................................................................... 58

15 LENTELĖ. SOCIALINIŲ DARBUOTOJŲ PASTEBĖTI NEIGIAMI GLOBOTINIŲ ELGESIO AR ASMENYBĖS POKYČIAI, SUSIJĘ SU PERSIKĖLIMU Į BVGN ............................................................................................................................. 59

16 LENTELĖ. SVARBIAUSI POREIKIAI, IDENTIFIKUOTI INDIVIDUALIUOSE GGN KLIENTŲ PLANUOSE PAGAL PAGRINDINĮ SUTRIKIMĄ ................................................................................................................................................ 99

17 LENTELĖ. IDENTIFIKUOTI INDIVIDUALŪS AB KLIENTŲ POREIKIAI ........................................................... 100

18 LENTELĖ. ANALIZUOJAMŲ GGN GYVENTOJŲ SKAIČIUS IR SUDĖTIS .................................................................. 192

19 LENTELĖ. ANALIZUOJAMŲ GGN DARBUOTOJŲ SKAIČIUS IR SUDĖTIS .............................................................. 194

20 LENTELĖ. NAMUOSE IR BUTUOSE ĮRENGTŲ GGN INFRASTRUKTŪROS SKIRTUMAI ................................. 204

21 LENTELĖ. TECHNINIO EFEKTYVUMO ANALIZĖS REZULTATAI SUAUGUSIŲJŲ GGN ................................... 220

22 LENTELĖ. SOCIALINIO DARBUOTOJO ETATŲ NUOKRYPIŲ PASISKIRSTYMAS PAGAL GYVENTOJŲ SKAIČIŲ SUAUGUSIŲJŲ GGN .......................................................................................................................................................... 221

23 LENTELĖ. SOCIALINIO DARBUOTOJO PADĖJĖJŲ ETATŲ NUOKRYPIŲ PASISKIRSTYMAS PAGAL GYVENTOJŲ SKAIČIŲ SUAUGUSIŲJŲ GGN ............................................................................................................................... 221

24 LENTELĖ. VIDUTINIAI NUOKRYPIAI SUAUGUSIŲJŲ GGN GRUPĖSE PAGAL GYVENTOJŲ SKAIČIŲ ....... 223

25 LENTELĖ. VIDUTINIAI ETATŲ SKAIČIAI PAGAL KATEGORIJĄ ............................................................................... 224

26 LENTELĖ. TECHNINIO EFEKTYVUMO ANALIZĖS REZULTATAI VAIKŲ GGN ................................................... 224


18 18

27 LENTELĖ. RYŠIŲ PASLAUGŲ IŠLAIDŲ SUAUGUSIŲJŲ GGN TECHNINIO EFEKTYVUMO ANALIZĖS REZULTATŲ SANTRAUKA .............................................................................................................................................................. 226

28 LENTELĖ. RYŠIŲ PASLAUGŲ IŠLAIDŲ VAIKŲ GGN TECHNINIO EFEKTYVUMO ANALIZĖS REZULTATŲ SANTRAUKA .......................................................................................................................................................................................... 227

29 LENTELĖ. MITYBOS IŠLAIDŲ GGN, KURIUOSE GYVENA SUAUGUSIEJI, TECHNINIO EFEKTYVUMO ANALIZĖS REZULTATŲ SANTRAUKA ........................................................................................................................................ 228

30 LENTELĖ. MITYBOS IŠLAIDŲ GGN, KURIUOSE GYVENA VAIKAI, TECHNINIO EFEKTYVUMO ANALIZĖS REZULTATŲ SANTRAUKA .............................................................................................................................................................. 229

31 LENTELĖ. TRANSPORTO IŠLAIDŲ GGN, KURIUOSE GYVENA SUAUGUSIEJI, TECHNINIO EFEKTYVUMO ANALIZĖS REZULTATŲ SANTRAUKA ........................................................................................................................................ 229

32 LENTELĖ. TRANSPORTO IŠLAIDŲ GGN, KURIUOSE GYVENA VAIKAI, TECHNINIO EFEKTYVUMO ANALIZĖS REZULTATŲ SANTRAUKA ........................................................................................................................................ 230

33 LENTELĖ. VAISTŲ IR MEDICINOS PAGALBOS PRIEMONIŲ IŠLAIDŲ GGN, KURIUOSE GYVENA SUAUGUSIEJI, TECHNINIO EFEKTYVUMO ANALIZĖS REZULTATŲ SANTRAUKA ................................................ 231

34 LENTELĖ. VAISTŲ IR MEDICINOS PAGALBOS PRIEMONIŲ IŠLAIDŲ GGN, KURIUOSE GYVENA VAIKAI, TECHNINIO EFEKTYVUMO ANALIZĖS REZULTATŲ SANTRAUKA .............................................................................. 232

35 LENTELĖ. APRANGOS IŠLAIDŲ GGN, KURIUOSE GYVENA SUAUGUSIEJI, TECHNINIO EFEKTYVUMO ANALIZĖS REZULTATŲ SANTRAUKA ........................................................................................................................................ 233

36 LENTELĖ. APRANGOS IŠLAIDŲ GGN, KURIUOSE GYVENA VAIKAI, TECHNINIO EFEKTYVUMO ANALIZĖS REZULTATŲ SANTRAUKA .............................................................................................................................................................. 233

37 LENTELĖ. ASMENS HIGIENOS REIKMENŲ IŠLAIDŲ GGN, KURIUOSE GYVENA SUAUGUSIEJI, TECHNINIO EFEKTYVUMO ANALIZĖS REZULTATŲ SANTRAUKA ........................................................................................................ 234

38 LENTELĖ. ASMENS HIGIENOS REIKMENŲ IŠLAIDŲ GGN, KURIUOSE GYVENA VAIKAI, TECHNINIO EFEKTYVUMO ANALIZĖS REZULTATŲ SANTRAUKA ........................................................................................................ 235

39 LENTELĖ. ŪKINIO INVENTORIAUS IŠLAIDŲ GGN, KURIUOSE GYVENA SUAUGUSIEJI, TECHNINIO EFEKTYVUMO ANALIZĖS REZULTATŲ SANTRAUKA ........................................................................................................ 235

40 LENTELĖ. ŪKINIO INVENTORIAUS IŠLAIDŲ GGN, KURIUOSE GYVENA VAIKAI, TECHNINIO EFEKTYVUMO ANALIZĖS REZULTATŲ SANTRAUKA ........................................................................................................ 237

41 LENTELĖ. KITŲ PREKIŲ IR PASLAUGŲ IŠLAIDŲ GGN, KURIUOSE GYVENA SUAUGUSIEJI, TECHNINIO EFEKTYVUMO ANALIZĖS REZULTATŲ SANTRAUKA ........................................................................................................ 237

42 LENTELĖ. KITŲ PREKIŲ IR PASLAUGŲ IŠLAIDŲ GGN, KURIUOSE GYVENA VAIKAI, TECHNINIO EFEKTYVUMO ANALIZĖS REZULTATŲ SANTRAUKA ........................................................................................................ 238

43 LENTELĖ. KORELIACINĖS ANALIZĖS METU GAUTI KORELIACIJOS KOEFICIENTAI .................................... 240

44 LENTELĖ. EINAMŲJŲ KOMUNALINIŲ IŠLAIDŲ GGN TECHNINIO EFEKTYVUMO ANALIZĖS REZULTATŲ SANTRAUKA .......................................................................................................................................................................................... 240

45 LENTELĖ. EINAMŲJŲ KOMUNALINIŲ IŠLAIDŲ GGN TECHNINIO EFEKTYVUMO ANALIZĖS SUSISTEMINTA INFORMACIJA ..................................................................................................................................................... 241

46 LENTELĖ. KITŲ BŪSTO IŠLAIKYMO IŠLAIDŲ TECHNINIO EFEKTYVUMO ANALIZĖS REZULTATŲ SANTRAUKA .......................................................................................................................................................................................... 242

47 LENTELĖ. PERTVARKOS PROJEKTO REZULTATYVUMAS PRODUKTŲ LYGMENYJE (PASLAUGŲ METODINIO PAGRINDO RENGIMAS IR JŲ TEIKIMAS) ...................................................................................................... 257

48 LENTELĖ. PERTVARKOS PROJEKTO REZULTATYVUMAS PRODUKTŲ LYGMENYJE (PERTVARKOS DALYVIŲ VERTINIMAS) ................................................................................................................................................................... 261

49 LENTELĖ. PERTVARKOS PROJEKTO REZULTATYVUMAS PRODUKTŲ LYGMENYJE (ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ PLĖTRA) ............................................................................................................................................................................ 262

50 LENTELĖ. PERTVARKOS PROJEKTO REZULTATYVUMAS PRODUKTŲ LYGMENYJE (PERTVARKOS DALYVIŲ BENDRADARBIAVIMAS) ............................................................................................................................................. 263


19 19

51 LENTELĖ. PERTVARKOS PROJEKTO REZULTATYVUMAS PRODUKTŲ LYGMENYJE (PERTVARKOS VIEŠINIMAS) ......................................................................................................................................................................................... 264

52 LENTELĖ. NAUJŲ FORMŲ BENDRUOMENINIŲ PASLAUGŲ TĖVŲ GLOBOS NETEKUSIEMS VAIKAMS PASIŪLA SAVIVALDYBĖSE ............................................................................................................................................................. 305

53 LENTELĖ. NAUJŲ FORMŲ BENDRUOMENINIŲ PASLAUGŲ ASMENIMS SU PROTO IR (AR) PSICHIKOS NEGALIA PASIŪLA SAVIVALDYBĖSE ......................................................................................................................................... 307


20 20

ĮVADAS

Remiantis UAB „BGI Consulting“ ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės

apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VVTAĮT arba Perkančioji organizacija) 2019 m. rugsėjo 5 d.

pasirašyta „Institucinės globos pertvarkos I–ojo etapo vertinimo“ paslaugų viešojo pirkimo-pardavimo

sutartimi Nr. 14-222 ir abipusiai sudarytu dokumentu „Dėl „Institucinės globos pertvarkos I–ojo etapo

vertinimo paslaugos“ galutinės vertinimo ataskaitos projekto pateikimo termino keitimo“, teikiama

galutinė vertinimo ataskaita, kurioje atsakyta į visus techninės specifikacijos 10 punkte nurodytus

vertinimo klausimus, vertinimo rezultatų pagrindu suformuluotos išvados ir rekomendacijos.

Rengiant galutinę vertinimo ataskaitą buvo taikomas didelis skaičius įvairių – tiek kiekybinių, tiek

kokybinių – duomenų rinkimo ir analizės metodų: interviu su bendruomeninių vaikų globos namų, grupinio

gyvenimo namų ir apsaugoto būsto paslaugų gavėjais bei darbuotojais, minėtas paslaugas teikiančių

darbuotojų anketinės apklausos, aplinkos ir socialinių interakcijų bendruomeniniuose vaikų globos

namuose bei grupinio gyvenimo namuose stebėjimas, dokumentų, antrinių šaltinių, stebėsenos ir statistikos

duomenų analizė, statistinė ir lyginamoji analizė, savivaldybių administracijų socialinių paslaugų skyrių

atstovų anketinė apklausa, reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa, interviu su LR socialinės apsaugos

ir darbo ministerijai pavaldžių socialinės globos įstaigų administracijų atstovais, fokusuotos grupinės

diskusijos su Pertvarkoje dalyvaujančių institucijų ir įstaigų atstovais, naujų formų bendruomenines

paslaugas teikiančių nevyriausybinių organizacijų atstovais, Pertvarkos tikslinių grupių interesus

atstovaujančių nevyriausybinių organizacijų atstovais, fokusuotos grupinės diskusijos savivaldybėse,

kuriose buvo įsteigti grupinio gyvenimo namai, atvejo studijos, metaanalizė, ekspertinis vertinimas.


21 21

1.VERTINIMO METODIKA

1.1 VERTINIMO OBJEKTAS

1.1.1 BVGN GYVENANČIŲ TĖVŲ GLOBOS NETEKUSIŲ VAIKŲ

SOCIALINIŲ ĮGŪDŽIŲ IR GYVENIMO KOKYBĖS POKYČIO

VERTINIMAS

Vertinimo pirmuoju uždaviniu siekiama įvertinti bendruomenines paslaugas gaunančių likusių be tėvų

globos vaikų socialinių įgūdžių ir gyvenimo kokybės pokytį. Remiantis vertinimo technine specifikacija, šio

uždavinio vertinimo objektas yra ne mažiau kaip 6 mėnesius veikiantys BVGN (skaičiuojant iki

Institucinės globos pertvarkos I–ojo etapo vertinimo pradžios, kuria laikoma vertinimo paslaugų sutarties

pasirašymo data – 2019 m. rugsėjo 5 d.).

Remiantis vertintojų surinktais duomenimis, 2019 m. spalio 1 d. s alyje veike 111 BVGN. Is jų tinkamumo

vertinimui kriterijus atitiko 84 BVGN, kuriuose gyveno 569 globotiniai. 35 is 84 (42 proc.) vertintinų BVGN

yra įsiku rę didz iuosiuose miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipe doje, Paneve z yje ir S iauliuose), 22 (26 proc.) –

rajonų centruose, 27 (32 proc.) – kaimis kose vietove se. Atsiz velgiant į vertinimo technine s specifikacijos

reikalavimus vertinimo imties dydz iui ir reprezentatyvumui, buvo numatyta įvertinti 25–30 BVGN, į

vertinimą įtraukiant visus juose gyvenanc ius globotinius ir darbuotojus. Buvo tikimasi gauti 150–200

įvairaus amz iaus (3–18 m.) globotinių duomenis, į vertinimą įtraukiant ir 30–40 globos specialistų.

Įgyvendinant s į vertinimo uz davinį is viso buvo planuota apklausti 200–240 tiriamųjų, atsiz velgiant į

tike tiną 10–15 proc. duomenų nubyre jimą. Buvo siekiama, kad vertinimo imtis sudarytų apie 30 proc. visos

vertinimo tiksline s grupe s, taip uz tikrinant vertinimo reprezentatyvumą. Visgi atliekant vertinimą

pastebe ta, kad reali situacija BVGN skiriasi nuo is ankstinių duomenų apie vertinimo imtį. Nemaz a dalis

BVGN gyventojų buvo perkelta į BVGN ne is institucinių globos namų, o is kitur – te vų ar senelių, laikinų

globe jų s eimų ir pan. Taip pat nustatyta, kad santykinai daug BVGN gyventojų apsigyveno BVGN visis kai

neseniai, tode l ne ra tinkami respondentai vertinimui. Siekiant uz tikrinti vertinimo duomenų pakankamumą

ir kokybę, buvo nuspręsta padidinti apklausiamų BVGN skaic ių.

Vertinimo imtį sudaro 36 BVGN, įsteigti skirtingo tipo įstaigų (25 – savivaldybių biudžetinių įstaigų, 8 –

NVO, 3 – SADM pavaldžių globos įstaigų), veikiantys skirtingose gyvenamosiose vietovėse (14 –

didžiuosiuose miestuose, 11 – rajonų centruose, 11 – kaimiškose vietovėse) (žr. 1 lentelė). Tikimybinės

atrankos būdu vertinimui atrinktų didžiųjų miestų, rajonų centrų ir kaimiškų vietovių BVGN globotinių

skaičius yra proporcingas visų BVGN globotinių pasiskirstymui pagal gyvenamosios vietos tipą (2019 m.

spalio 1 d. duomenimis). Apklausti BVGN yra geografiškai proporcingai išsidėstę visoje Lietuvoje, apimant

Vakarų Lietuvą, Lietuvos vidurio, šiaurės ir pietinius regionus, didžiuosius miestus.

Vertinimo metu standartizuoto interviu būdu buvo apklausti 212 BVGN globotinių, 36 BVGN socialiniai

darbuotojai, BVGN darbuotojų anketavimo būdu surinkta informacija apie 219 BVGN globotinių gyvenimo

kokybę, parengti 36 BVGN tyrimo aplinkos stebėjimo protokolai. Visgi ne visi surinkti duomenys buvo

tinkami analizei. Analizuojant gautus duomenis nustatyta, kad dalis globotinių apsigyveno BVGN pastarųjų

mėnesių laikotarpiu. Taip pat pastebėta, kad duomenys yra išsamūs ne apie visus BVGN globotinius


22 22

(pavyzdžiui, globotiniai tyrimo metu buvo išvykę iš namų, todėl jie nebuvo apklausti, nors duomenys apie

jų gyvenimo kokybę buvo gauti internetinės BVGN socialinių darbuotojų anketinės apklausos būdu). Be to,

ne visi BVGN socialiniai darbuotojai buvo vienodai motyvuoti dalyvauti interviu, dalis jų pateikė

stereotipinius atsakymus, dalies interviu medžiaga buvo nepilna. BVGN globotinių, atsisakiusių dalyvauti

interviu, pasitaikė tik keli. Tai – daugiausia elgesio problemų ir priklausomybių turintys paaugliai.

Siekiant užtikrinti duomenų išsamumą bei kokybę, taip pat išvengti galimos adaptacinių procesų įtakos

rezultatams, vertinime buvo analizuoti 205 BVGN gyventojų, įsikėlusių į BVGN iki 2019 m. rugsėjo 1 d.,

išsamūs duomenys, 30 interviu su BVGN socialiniais darbuotojais duomenys ir 30 BVGN tyrimo

aplinkos stebėjimo protokolų. Atkreiptinas dėmesys, jog kai kuriais vertinimo klausimais buvo

surinkta ne visų vertinime dalyvavusių asmenų nuomonė (pavyzdžiui, kai kurių aspektų

respondentai įvertinti negalėjo ar atsisakė).

1 LENTELĖ. BVGN GYVENTOJŲ SOCIALINIŲ ĮGŪDŽIŲ IR GYVENIMO KOKYBĖS POKYČIO VERTINIMO IMTIS

EIL. NR.

GYVENAMOJI VIETOVĖ

BVGN ĮSTEIGUSI ĮSTAIGA

BVGN ĮSTEIGUSIOS

ĮSTAIGOS TIPAS

BVGN ADRESAS BVGN

GLOBOTINIŲ SKAIČIUS

DIDŽIUOSIUOSE MIESTUOSE ĮSIKŪRĘ BVGN

1.

Vilnius

Vilniaus Žolyno vaikų socialinės globos namai

Savivaldybės biudžetinė įstaiga

Vydūno g., Vilnius

36

2. Vydūno g., Vilnius

3. Vilniaus SOS vaikų kaimas NVO

Vydūno g., Vilnius

4. Vydūno g., Vilnius

5. VŠĮ „Atsigręžk į vaikus“ NVO Fabijoniškių g., Vilnius

6. VšĮ LKMS Vaikų ir jaunimo paramos centras

NVO Biržiškų g., Naujoji Vilnia

7.

Kaunas Kauno savivaldybės vaikų globos namai


Ukmergės g., Kaunas 5

8. Baltų pr., Kaunas 3

9. Kuršių g., Kaunas 6

10. Sąjungos a., Kaunas 4

11. Klaipėda

Klaipėdos vaikų globos namai „Rytas“


Vingio g., Klaipėda 13

12. Rumpiškės g., Klaipėda

13.

Panevėžys

Panevėžio socialinių paslaugų centro bendruomeniniai vaikų globos namai Svajonė


Žemaičių g., Panevėžys 3

14. A. Bandzos socialinių paslaugų namai

Valstybės biudžetinė įstaiga

Žemaičių g., Panevėžys 6

BVGN didžiuosiuose miestuose skaičius 14 BVGN globotinių skaičius

76

RAJONŲ CENTRUOSE ĮSIKŪRĘ BVGN

15. Plungė Plungės socialinių paslaugų centras


Vėjo g., Plungė 5

16. Alytus Alytaus miesto šeimos centras


Saulėnų g., Alytus 7

17. Marijampolė VšĮ Sonatos namai NVO P. Kriaučiūno g., Marijampolė

3


23 23

EIL. NR.

GYVENAMOJI VIETOVĖ


BVGN ĮSTEIGUSIOS

ĮSTAIGOS TIPAS

BVGN ADRESAS BVGN


18. Anykščiai Anykščių rajono šeimos ir vaiko gerovės centras


Švyturio g., Anykščiai 7

19. Vilkaviškis

Vilkaviškio rajono Kybartų vaikų globos namai


Nepriklausomybės g., Vilkaviškis

5

20. Pilviškių g., Vilkaviškis 5

21. Kupiškis Kupiškio Šv. Kazimiero vaikų globos namai

NVO Šimonio g., Kupiškis 6

22. Rokiškis Obelių vaikų globos namai Valstybės biudžetinė įstaiga

Kauno g., Rokiškis 8

23. Telšiai VšĮ „Kurkime vaikams rytojų“

NVO Muziejaus g., Telšiai 5

24. Ukmergė Ukmergės globos centras Savivaldybės biudžetinė įstaiga

Bugenių g., Ukmergė 9

25. Utena Utenos šeimos ir vaiko gerovės centras


Užpalių g., Utena 8

BVGN rajonų centruose skaičius 11 BVGN globotinių skaičius

68

KAIMIŠKOSE VIETOVĖSE ĮSIKŪRĘ BVGN

26. Jonavos r. Kulvos bendruomeniniai vaikų globos namai


Tarybų g., Kulvos k., Jonavos r.

5

27. Prienų r.

Jiezno paramos šeimai centras, Klebiškio bendruomeniniai vaikų globos namai


Mokyklos g., Klebiškis, Prienų r.

8

28. Kelmės r. Kelmės rajono vaiko ir šeimos gerovės centras


Alyvų g., Lupikų k., Kelmės r.

6

29.

Jurbarko r. Skalvijos namai Savivaldybės biudžetinė įstaiga

Liepų g., Smalininkai, Jurbarko r.

4

30. Parko g., Smalininkai, Jurbarko r.

6

31.

Šilutės r. Saugų vaikų globos namai Savivaldybės biudžetinė įstaiga

Šilutės g., Pagrynių k., Šilutės r.

8

32. Gedminaičių g., Švėkšna, Šilutės r.

33. Rokiškio r. Obelių vaikų globos namai Savivaldybės biudžetinė įstaiga

Kalno g., Stasiūnų k, Rokiškio r.

8

34. Trakų r. VšĮ „Šv. Jono vaikai“ NVO Meistrų g., Jalovės k., Trakų r.

6

35. Klaipėdos r.

Klaipėdos r. Lapių pagrindinės mokyklos bendruomeniniai vaikų globos namai


Piliakalnio g., Lapių k., Klaipėdos r.

3

36. Panevėžio r. A. Bandzos socialinių paslaugų namai


Žalioji g., Vaivadų k., Panevėžio r.

7


24 24

EIL. NR.

GYVENAMOJI VIETOVĖ


BVGN ĮSTEIGUSIOS

ĮSTAIGOS TIPAS

BVGN ADRESAS BVGN


BVGN kaimiškose vietovėse skaičius 11 BVGN globotinių skaičius

61

BVGN VISOSE GYVENAMOSIOSE VIETOVĖSE 36 IŠ VISO BVGN GLOBOTINIŲ

205

Šaltinis: Contextus

1.1.2 GGN IR AB GYVENANČIŲ ASMENŲ SU PROTO IR (AR) PSICHIKOS

NEGALIA SOCIALINIŲ ĮGŪDŽIŲ IR GYVENIMO KOKYBĖS

POKYČIO VERTINIMAS

Vertinimo antruoju uždaviniu siekiama įvertinti bendruomenines paslaugas gaunančių asmenų, turinčių

proto ir (ar) psichikos negalią, socialinių įgūdžių ir gyvenimo kokybės pokytį. Remiantis vertinimo technine

specifikacija, šio uždavinio vertinimo objektas yra ne mažiau kaip 6 mėnesius veikiantys GGN ir AB

(skaičiuojant iki Institucinės globos pertvarkos I–ojo etapo vertinimo pradžios, kuria laikoma vertinimo

paslaugų sutarties pasirašymo data – 2019 m. rugsėjo 5 d.).

Remiantis vertintojų surinktais duomenimis, 2019 m. spalio 1 d. šalyje veikė 26 GGN. Iš jų tinkamumo

vertinimui kriterijus atitiko 24 GGN, kuriuose gyveno 186 globotiniai (ne visi jų GGN gyveno daugiau nei 6

mėn.). Pagal Perkanc iosios organizacijos 2019 m. rugse jo 10 d. pateiktą informaciją, s alyje veike 12 AB,

kuriuose buvo apgyvendinta 19 asmenų. Atsiz velgiant į vertinimo technine s specifikacijos reikalavimus

vertinimo imties dydz iui ir reprezentatyvumui, buvo numatyta įvertinti 12 GGN, į tyrimą įtraukiant visus

juose gyvenanc ius asmenis ir darbuotojus. Buvo tikimasi gauti 110–120 įvairaus amz iaus suaugusių GGN

globotinių duomenis, į vertinimą įtraukiant ir 15–20 globos specialistų. Tiriant AB paslaugos kokybę buvo

planuota apklausti 10 AB klientų ir 2 priskirtus darbuotojus. Įgyvendinant s į vertinimo uz davinį buvo

planuota is viso apklausti 150–160 tiriamųjų. Buvo siekiama, kad vertinimo imtis sudarytų daugiau nei 50

proc. visos vertinimo tiksline s grupe s, taip užtikrinant vertinimo reprezentatyvumą.

Į vertinimo imtį buvo įtraukti 6 AB, įsteigti vienos NVO, veikiantys Vilniuje, Utenoje ir Tauragėje. Iš viso

standartizuoto interviu būdu buvo apklausti 8 AB gyventojai ir 2 AB socialiniai darbuotojai (žr. 2

lentelė). Atkreiptinas dėmesys, jog kai kuriais vertinimo klausimais buvo surinkta ne visų vertinime

dalyvavusių asmenų nuomonė (pavyzdžiui, kai kurių aspektų respondentai įvertinti negalėjo ar

atsisakė).

2 LENTELĖ. AB GYVENTOJŲ SOCIALINIŲ ĮGŪDŽIŲ IR GYVENIMO KOKYBĖS POKYČIO VERTINIMO IMTIS

EIL. NR.

GYVENAMOJI VIETOVĖ

AB ĮSTEIGUSI ĮSTAIGA

AB ĮSTEIGUSIOS

ĮSTAIGOS TIPAS

AB ADRESAS AB

GYVENTOJŲ SKAIČIUS

AB DARBUOTOJŲ

SKAIČIUS

DIDŽIUOSIUOSE MIESTUOSE ĮSIKŪRĘ AB

1.

Vilnius

Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrija

NVO

Verkių g., Vilnius 2

1 2. Dzūkų g., Vilnius 1

3. Buivydiškių g., Vilnius

1

Iš viso didžiuosiuose miestuose

3 Gyventojų skaičius

4 Darbuotojų skaičius

1


25 25

EIL. NR.

GYVENAMOJI VIETOVĖ

AB ĮSTEIGUSI ĮSTAIGA

AB ĮSTEIGUSIOS

ĮSTAIGOS TIPAS

AB ADRESAS AB


AB DARBUOTOJŲ

SKAIČIUS

RAJONŲ CENTRUOSE ĮSIKŪRĘ AB

4. Utena Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrija

NVO

Krašuonos g., Utena

2 1

5.

Tauragė

Vasario 16-osios g., Tauragė

1

0

6. Birutės g., Tauragė

1

Iš viso rajonų centruose



1

AB VISOSE GYVENAMOSIOSE VIETOVĖSE

6 IŠ VISO AB GYVENTOJŲ

8 IŠ VISO AB DARBUOTOJŲ

2


Vertinimui tikimybinės atrankos bu du proporcingai gyventojų tankiui buvo atrinkti 13 GGN, įsteigti 12

SADM pavaldžių socialinės globos įstaigų, veikiantys skirtingose gyvenamosiose vietovėse (4 – didesniuose

miestuose, 6 – rajonų centruose, 3 – kaimiškose vietovėse) (žr. 3 lentelė).

Iš viso standartizuoto interviu būdu buvo apklausti 105 GGN gyventojai ir 13 GGN socialinių darbuotojų,

GGN darbuotojų anketavimo būdu surinkta informacija apie 112 GGN gyventojų gyvenimo kokybę (toliau

analizuoti tik 105 GGN gyventojų, kurie buvo apklausti vertinimo metu, duomenys), parengtas 21 GGN

tyrimo aplinkos stebėjimo protokolas. Atkreiptinas dėmesys, jog kai kuriais vertinimo klausimais

buvo surinkta ne visų vertinime dalyvavusių asmenų nuomonė (pavyzdžiui, kai kurių aspektų

respondentai įvertinti negalėjo ar atsisakė).

3 LENTELĖ. GGN GYVENTOJŲ SOCIALINIŲ ĮGŪDŽIŲ IR GYVENIMO KOKYBĖS POKYČIO VERTINIMO IMTIS

EIL. NR.

GYVENAMOJI VIETOVĖ

GGN ĮSTEIGUSI ĮSTAIGA

GGN ĮSTEIGUSIOS

ĮSTAIGOS TIPAS

GGN ADRESAS GGN


GGN DARBUOTOJŲ

SKAIČIUS

DIDESNIUOSE MIESTUOSE ĮSIKŪRĘ GGN

1.

Marijampolė

Suvalkijos SGN Valstybės biudžetinė įstaiga

Dainavos g., Marijampolė

7 1

2. Marijampolės specialieji SGN


Lazdijų g., Marijampolė

1 1

3.

Kaunas Vilijampolės SGN


Naujakurių g., Kaunas

6 1

4. Perlojos g., Kaunas

8 1

Iš viso didesniuose miestuose



4

RAJONŲ CENTRUOSE ĮSIKŪRĘ GGN

5. Tauragė

Adakavo socialinių paslaugų namai


Marių g., Tauragė 10 1


26 26

EIL. NR.

GYVENAMOJI VIETOVĖ


GGN ĮSTEIGUSIOS

ĮSTAIGOS TIPAS

GGN ADRESAS GGN


GGN DARBUOTOJŲ

SKAIČIUS

6. Kelmė Aukštelkės SGN


Vilties g., Kelmė 10 1

7. Vilkaviškis Didvyžių SGN Valstybės biudžetinė įstaiga

Žemaitės g., Vilkaviškis

10 1

8. Pakruojis Linkuvos SGN Valstybės biudžetinė įstaiga

Taikos g., Pakruojis

8 1

9. Akmenė Ventos SGN Valstybės biudžetinė įstaiga

Liepų g., Akmenė,

10 1

10. Visaginas Visagino SGN Valstybės biudžetinė įstaiga

Visagino g., Visaginas

8 1

Iš viso rajonų centruose



6

KAIMIŠKOSE VIETOVĖSE ĮSIKŪRĘ GGN

11. Kėdainių r. Kėdainių SGN Valstybės biudžetinė įstaiga

Tilto g., Dotnuva, Kėdainių r.

9 1

12. Panevėžio r. Lavėnų SGN Valstybės biudžetinė įstaiga

Tičkūnų g., Tičkūnų k. Panevėžio r.

8 1

13. Akmenės r. Ventos SNG Valstybės biudžetinė įstaiga

Žemaičių g., Venta, Akmenės r.

10 1

Iš viso kaimiškose vietovėse



3

GGN VISOSE GYVENAMOSIOSE VIETOVĖSE

13 IŠ VISO GGN GYVENTOJŲ

105 IŠ VISO GGN DARBUOTOJŲ

13


1.1.3 BENDRUOMENINES PASLAUGAS (BVGN, GGN IR AB)

TEIKIANČIŲ DARBUOTOJŲ KOMPETENCIJOS IR MOTYVACIJOS

VERTINIMAS

Vertinimo trečiuoju uždaviniu siekiama įvertinti bendruomenines paslaugas teikiančių darbuotojų

kompetenciją ir motyvaciją. Remiantis vertinimo technine specifikacija, šio uždavinio vertinimo objektas

yra darbuotojai, perėję dirbti iš institucinės globos į alternatyvias bendruomenines paslaugas –

BVGN, GGN, AB.

Vertinant bendruomenines paslaugas teikianc ių darbuotojų kompetenciją ir motyvaciją buvo planuota

apklausti 100–150 bendruomenines paslaugas teikianc ių globos specialistų ir 30–40 jų vadovų, atlikti 20–

24 standartizuotų interviu su BVGN, GGN ir AB specialistais (po 10 BVGN ir GGN darbuotojų ir 2 AB

darbuotojai).


27 27

DARBUOTOJŲ KOMPETENCIJOS VERTINIMAS

Vertinimo metu iš viso buvo gauti 104 tinkami bendruomenines paslaugas (BVGN ir GGN) teikiančių

darbuotojų kompetencijos įsivertinimai ir 75 šių darbuotojų vadovų atlikti jų kompetencijų

įvertinimai (iš viso – 179 užpildytos anketos).

Atliekant BVGN darbuotojų kompetencijos vertinimą dalyvavo 89 BVGN darbuotojai, kurie įsivertino

savo kompetencijas, ir 18 BVGN įsteigusių įstaigų administracijos atstovai (BVGN darbuotojų vadovai),

pateikę 64 BVGN socialinių darbuotojų kompetencijos įvertinimus (žr. 4 lentelė).

4 LENTELĖ. ĮSTAIGOS, KURIŲ VADOVAI PATEIKĖ BVGN SOCIALINIŲ DARBUOTOJŲ KOMPETENCIJOS

ĮVERTINIMUS

EIL. NR.

ĮSTAIGOS PAVADINIMAS ATLIKTŲ KOMPETENCIJOS

ĮVERTINIMŲ SKAIČIUS

1. Akmenės rajono paramos šeimai centras 2

2. Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centras 2

3. Kėdainių pagalbos šeimai centras 1

4. Klaipėdos r. Lapių pagrindinė mokykla, Socialinės globos padalinys 4

5. Kupiškio rajono Šv. Kazimiero vaikų globos namai 4

6. Kuršėnų vaikų globos namai 1

7. Marijampolės specialieji socialinės globos namai 1

8. Obelių vaikų globos namai 8

9. Panevėžio socialinių paslaugų centras 1

10. Paparčių Šv. Juozapo šeimos namai 4

11. Plungės socialinių paslaugų centras 2

12. Saugų vaikų globos namai 4

13. Skalvijos namai 6

14. Ukmergės globos centras 4

15. Utenos šeimos ir vaiko gerovės centras 2

16. Vilkaviškio rajono Kybartų vaikų globos namai 5

17. Vilniaus Žolyno socialines globos namai 10

18. VšĮ Skuodo globos namai 3

Iš viso 64


Atliekant GGN darbuotojų kompetencijos vertinimą dalyvavo 15 GGN darbuotojų, kurie įsivertino savo

kompetencijas (žr. 5 lentelė), ir 6 GGN įsteigusių įstaigų administracijos atstovai (GGN darbuotojų

vadovai), pateikę 11 GGN socialinių darbuotojų kompetencijos įvertinimus (žr. 6 lentelė).

5 LENTELĖ. ĮSTAIGOS, KURIŲ ĮSTEIGTŲ GGN DARBUOTOJAI PATEIKĖ SAVO KOMPETENCIJOS

ĮSIVERTINIMUS

EIL. NR. ĮSTAIGOS PAVADINIMAS ATLIKTŲ KOMPETENCIJOS

ĮSIVERTINIMŲ SKAIČIUS

1. Vilijampolės SGN 1

2. Aukštelkės SGN 2

3. Lavėnų SGN 1

4. Macikų SGN 1

5. Didvyžių SGN 2

6. Dūseikių SGN 1

7. Adakavo SPN 2


28 28

EIL. NR. ĮSTAIGOS PAVADINIMAS ATLIKTŲ KOMPETENCIJOS

ĮSIVERTINIMŲ SKAIČIUS

8. Kėdainių SGN 1

9. Ventos SGN 2

10. Marijampolės specialieji SGN 1

11. Linkuvos SGN 1

Iš viso 15


6 LENTELĖ. ĮSTAIGOS, KURIŲ VADOVAI PATEIKĖ GGN SOCIALINIŲ DARBUOTOJŲ KOMPETENCIJOS

ĮVERTINIMUS

EIL. NR.

ĮSTAIGOS PAVADINIMAS ATLIKTŲ KOMPETENCIJOS ĮVERTINIMŲ SKAIČIUS

1. Visagino socialinės globos namai 1

2. Didvyžių socialinės globos namai 2

3. Aukštelkės socialinės globos namai 2

4. Linkuvos socialinės globos namai 1

5. Vilijampolės socialinės globos namai 3

6. Ventos socialinės globos namai 2

Iš viso 11


SOCIALINIŲ DARBUOTOJŲ MOTYVACIJOS VERTINIMAS

Vertinant bendruomenines paslaugas teikiančių darbuotojų motyvaciją buvo atliktas 21 standartizuotas

interviu su BVGN, GGN ir AB socialiniais darbuotojais jų darbo vietoje (10 BVGN socialinių darbuotojų,

10 GGN socialinių darbuotojų ir 1 AB socialiniu darbuotoju). Kokybės ir atrankos (darbuotojų patirtis

instituciniuose globos namuose) kriterijus atitiko 19 interviu metu surinkti duomenys (žr. 7 lentelė).

Socialinių darbuotojų motyvacijos vertinimui taip pat buvo panaudoti interviu su socialiniu darbuotoju

duomenys, surinkti atliekant BVGN, GGN ir AB gyventojų socialinių įgūdžių ir gyvenimo kokybės pokyčio

vertinimus. Iš viso buvo atlikta 45 tokie interviu (30 interviu su BVGN socialiniais darbuotojais, 13 interviu

su GGN socialiniais darbuotojais bei 2 interviu su AB kuruojančiais socialiniais darbuotojais).

7 LENTELĖ. ĮSTAIGOS, KURIŲ ĮSTEIGTŲ BVGN, GGN IR AB DARBUOTOJŲ MOTYVACIJA BUVO VERTINTA

EIL. NR.

ĮSTAIGOS / ORGANIZACIJOS PAVADINIMAS

ĮSTEIGUSIOS BVGN ĮSTEIGUSIOS GGN TEIKIANČIOS AB PASLAUGĄ

1. Algimanto Bandzos socialinių paslaugų namai

Kėdainių socialinės globos namai Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrija

2. Utenos šeimos ir vaiko gerovės centras

Linkuvos socialinės globos namai

3. Vilniaus Žolyno socialiniai vaikų globos namai

Ventos socialinės globos namai

4. Vilniaus Žolyno socialiniai vaikų globos namai

Ventos socialinės globos namai

5. VšĮ LKMS vaikų ir jaunimo paramos centras

Didvyžių socialinės globos namai

6. Obelių vaikų globos namai Visagino socialinės globos namai

7. Ukmergės globos centras Suvalkijos socialinės globos namai


29 29

EIL. NR.

ĮSTAIGOS / ORGANIZACIJOS PAVADINIMAS

ĮSTEIGUSIOS BVGN ĮSTEIGUSIOS GGN TEIKIANČIOS AB PASLAUGĄ

8. Anykščių rajono šeimos ir vaiko gerovės centras

Marijampolės specialieji socialinės globos namai

9. Lavėnų socialinės globos namai

10. Vilijampolės socialinės globos namai


1.1.4 GGN VEIKLOS EFEKTYVUMO VERTINIMAS

Vertinimo ketvirtuoju uždaviniu siekiama įvertinti GGN asmenims, turintiems proto (ar) psichikos negalią,

teikiamų paslaugų efektyvumą. Remiantis vertinimo technine specifikacija, šio uždavinio vertinimo

objektas yra ne mažiau kaip 6 mėnesius veikiantys GGN, įsteigti SADM pavaldžių SGĮ. Iš 15 SADM

pavaldžių SGĮ, kurių sąrašą patvirtino Perkančioji organizacija, į vertinimo imtį pateko 14 SADM pavaldžių

SGĮ įsteigti 24 GGN (vienos SGĮ įsteigtų GGN skaičius – nuo 1 iki 5), kurie veikė ne mažiau kaip 6 mėnesius

iki Institucinės globos pertvarkos I–ojo etapo vertinimo pradžios, kuria laikoma vertinimo paslaugų

sutarties pasirašymo data – 2019 m. rugsėjo 5 d. (žr. 8 lentelė).

Į vertinimo imtį nepateko Kalvarijos socialinės globos namų įsteigti 1 GGN, kurie pradėjo veikti 2019 m.

liepos 15 d. (vieninteliai šios SGĮ įsteigti GGN) ir 1 Vilijampolės SGN įsteigti GGN, kurie pradėjo veikti 2019

m. balandžio 1 d. (1 iš 6 šios SGĮ įsteigtų GGN). Į vertinimo imtį įtraukti GGN anksčiausiai buvo įsteigti

2017 m. II-ame ketvirtyje, vėliausiai – 2019 m. I-ame ketvirtyje ir veikė apytikriai nuo 0,5 iki 2,5

metų. Analizuojami GGN veikia 9 šalies regionuose (visuose, išskyrus Alytaus regioną) – daugiausiai jų

susikoncentravę Kauno (7 GGN, įsteigti 2 SGĮ), Šiaulių (7 GGN, įsteigti 3 SGĮ) ir Marijampolės (3 GGN, įsteigti

3 SGĮ) regionuose. Vertinami GGN apima 20 GGN suaugusiems asmenims su proto ir (ar) psichikos

negalia ir 4 GGN vaikams su proto ir (ar) psichikos negalia. Atkreiptinas dėmesys, kad 2019 m. liepos

8 d. pakeitus LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. vasario 20 d. įsakymą Nr. A1-46 „Dėl

Socialinės globos normų aprašo patvirtinimo“, GGN vaikams su negalia buvo pervadinti BVGN

vaikams su negalia, tačiau vertinime siekiant paprastumo vartojamas senasis pavadinimas – GGN

vaikams su negalia.

8 LENTELĖ. GGN VEIKLOS EFEKTYVUMO VERTINIMO IMTIS

EIL. NR.


GGN SKAIČIUS

GGN GYVENTOJŲ

AMŽIAUS KATEGORIJA

GGN ADRESAS GGN

ĮSTEIGIMO DATA

GGN VEIKLOS

TRUKMĖ IKI 2019–09–05

1. Adakavo SPN 1 Suaugusieji Marių g. 9, Tauragė 2018–05–03 16 mėn.

2. Aukštelkės SGN 3

Suaugusieji S. Nėries g. 27A, Kelmė 2017–12–06 21 mėn.

Suaugusieji Nepriklausomybės g. 3A, Kelmė

2017–12–13 21 mėn.

Suaugusieji Vilties g. 24, Kelmė 2018–08–23 12 mėn.

3. Didvyžių SGN 1 Suaugusieji Žemaitės g. 2, Vilkaviškis 2018–06–30 14 mėn.

4. Dūseikių SGN 1 Suaugusieji Masčio g. 48–18, Telšiai 2017–11–02 22 mėn.

5. Kėdainių SGN 2 Suaugusieji

Tilto g. 59A, Dotnuva, Kėdainių r.

2017–10–01 23 mėn.

Suaugusieji Saulės sk. 2, Kėdainiai 2018–07–25 13 mėn.


30 30

EIL. NR.


GGN SKAIČIUS

GGN GYVENTOJŲ

AMŽIAUS KATEGORIJA

GGN ADRESAS GGN

ĮSTEIGIMO DATA

GGN VEIKLOS

TRUKMĖ IKI 2019–09–05

6. Lavėnų SGN 1 Suaugusieji Tičkūnų g. 15–1, Tičkūnų k., Panevėžio r.

2018–07–01 14 mėn.

7. Linkuvos SGN 1 Suaugusieji Taikos g. 41, Pakruojis 2018–12–03 9 mėn.

8. Macikų SGN 1 Suaugusieji Kęstučio g. 22, Šilutė 2018–04–14 17 mėn.

9. Marijampolės specialieji SGN

1 Suaugusieji Lazdijų g. 60, Marijampolė 2018–08–01 13 mėn.

10. Pabradės SGN 2

Suaugusieji Vilniaus g. 108A–13, Pabradė, Švenčionių r.

2017–03–01 30 mėn.

Vaikai Kelininkų g. 2 A, Švenčionys

2019–02–01 7 mėn.

11. Suvalkijos SGN 1 Suaugusieji Dainavos g. 2A. Marijampolė

2019–02–04 7 mėn.

12. Ventos SGN

3

Vaikai Žemaičių g. 45–75, Venta, Akmenės r.

2017–06–01 27 mėn.

Suaugusieji Žemaičių g. 36, Venta, Akmenės r.

2017–12–29 20 mėn.

Suaugusieji Liepų g. 1B, Akmenė 2018–07–02 17 mėn.

13. Vilijampolės SGN

5

Vaikai V. Putvinskio g. 52–3, Kaunas

2017–09–11 24 mėn.

Suaugusieji Perlojos g. 17–3, Kaunas 2017–11–07 22 mėn.

Suaugusieji Perlojos g. 17–4, Kaunas 2017–11–07 22 mėn.

Suaugusieji Naujakurių g. 37A–1, Kaunas

2017–11–07 22 mėn.

Vaikai Viduklės g. 25, Kaunas 2018–05–02 16 mėn.

14. Visagino SGN 1 Suaugusieji Visagino g. 11–3, Visaginas 2018–05–03 16 mėn.

Iš viso GGN 24

Suaugusiųjų GGN 20

Vaikų GGN 4

Šaltinis: BGI Consulting

1.1.5 PERTVARKOS PAŽANGOS VERTINIMAS

Vertinimo penktuoju uždaviniu siekiama įvertinti, kaip įgyvendinamas Perėjimo nuo institucinės globos

prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams

veiksmų plano1 (toliau – Pertvarkos plano) strateginis tikslas – kurti neįgaliajam ar jo šeimai (globėjams,

rūpintojams) gauti individualias pagal poreikius paslaugas ir reikiamą pagalbą bendruomenėje, o

1 Patvirtinto LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2014 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. A1-83 „Dėl perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams 2014–2020 metų veiksmų plano patvirtinimo“.


31 31

kiekvienam likusiam be tėvų globos vaikui augti saugioje ir jo raidai palankioje aplinkoje biologinėje, jos

nesant – įtėvių, globėjų šeimoje. Šio uždavinio vertinimo objektas yra įvairialypis.

PERTVARKAI AKTUALIŲ TEISĖS AKTŲ DERMĖ

Vertinant Pertvarkai aktualių teisės aktų dermę buvo analizuojami Pertvarkos metu plėtojamų ir bandomų

naujų formų bendruomeninių paslaugų Pertvarkos tikslinėms grupėms teikimui aktualūs dokumentai –

teisės aktai (tiek nauji teisės aktai, tiek esamų teisės aktų pataisos) ir metodiniai dokumentai (naujų

formų bendruomeninių paslaugų, kurių teikimas vertinimo metu dar nebuvo apibrėžtas teisės aktuose,

metodinių aprašų projektai). Analizuojamos naujų formų bendruomeninės paslaugos Pertvarkos tikslinėms

grupėms apima šias paslaugas:

• Tėvų globos netekusiems vaikams: budintys globotojai, globos centras, BVGN, palydimoji globa;

• Asmenims su proto ir (ar) psichikos negalia: GGN, AB, atvejo vadyba vaikams su proto ir (ar)

psichikos negalia, asmeninis asistentas asmenims su proto ir (ar) psichikos negalia, laikinas

atokvėpis, įdarbinimas su pagalba.

PERTVARKOJE DALYVAUJANČIŲ INSTITUCIJŲ IR ĮSTAIGŲ REZULTATYVUMAS BEI

EFEKTYVUMAS

Pertvarkos plano įgyvendinimą koordinuoja LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), o jį

įgyvendinant dalyvauja LR švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), LR kultūros ministerija (KM),

LR sveikatos apsaugos ministerija (SAM), Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (VVTAĮT), Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės

apsaugos ir darbo ministerijos (NRD), Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie Socialinės

apsaugos ir darbo ministerijos (SPPD), Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA), nevyriausybinės

organizacijos ir savivaldybės. Pagal savo vaidmenį įgyvendinant Pertvarkos planą institucijos ir įstaigos

suskirstytos į tris pagrindines grupes: (1) SADM ir jai pavaldžios įstaigos (VVTAĮT, NRD, SPPD); (2)

savivaldybės; (3) kitos nacionalinio lygmens institucijos (LSA, KM, SAM, ŠMSM).

Pagrindinis viso vertinimo objektas yra Pertvarkos I–asis etapas, kuris daugiausiai realizuojamas per 2014–

2020 m. Europos socialinio fondo (ESF) lėšomis finansuojamą VVTAĮT ir NRD įgyvendinamą projektą

,,Tvaraus perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų sistemos

sąlygų sukūrimas Lietuvoje“ (Nr. 08.4.1-ESFA-V-405-01-0001) (toliau – Pertvarkos projektą). Šio projekto

tikslas – sukurti sąlygas, reikalingas veiksmingos perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir

bendruomenėje teikiamų paslaugų sistemos kūrimui ir įgyvendinimui Lietuvoje.

Pertvarkos projekto metu kuriami pagrindiniai Pertvarkos I–ojo etapo produktai – rengiamas naujų formų

bendruomeninių paslaugų metodinis pagrindas ir jų teikimui reikalingi žmogiškieji ištekliai, įgyvendinami

bandomieji naujų formų bendruomeninių paslaugų projektai ir pan. Atsižvelgiant į tai, vertinant Pertvarkos

plano įgyvendinime dalyvaujančių institucijų ir įstaigų rezultatyvumą buvo analizuojamas faktinis

suplanuotų Pertvarkos projekto produktų sukūrimo mastas. Vertinant Pertvarkos plano įgyvendinime

dalyvaujančių institucijų ir įstaigų efektyvumą buvo analizuojama, kaip minėtų institucijų ir įstaigų

sąmoningi veiksmai (ar neveikimas) prisidėjo prie Pertvarkos vykdymo pažangos. Analizuojamų institucijų

ir įstaigų veiksmų tiesioginė išdava – Pertvarkos projekto metu sukurti produktai, kurių kokybė,

pridėtinė vertė ir (ar) tvarumas parodo prie jų sukūrimo prisidėjusių institucijų ir įstaigų efektyvumą.

NAUJŲ FORMŲ BENDRUOMENINĖS PASLAUGOS PERTVARKOS TIKSLINĖMS GRUPĖMS

Vertinant naujų formų bendruomenines paslaugas Pertvarkos tikslinėms grupėms buvo analizuojamos šios

Pertvarkos metu plėtojamos ir bandomos naujų formų bendruomeninės paslaugos:

• Tėvų globos netekusiems vaikams: budintys globotojai, globos centras, BVGN, palydimoji globa;


32 32

• Asmenims su proto ir (ar) psichikos negalia: GGN, AB, atvejo vadyba vaikams su proto ir (ar)

psichikos negalia, asmeninis asistentas asmenims su proto ir (ar) psichikos negalia, laikinas

atokvėpis, įdarbinimas su pagalba.

Naujų formų bendruomeninės paslaugos Pertvarkos tikslinėms grupėms buvo analizuojamos pagal įvairius

kriterijus: geografinę aprėptį, paslaugos gavėjų skaičių, paslaugos teikėjų skaičių ir pobūdį,

finansavimo šaltinius ir pakankamumą tikslinių grupių poreikių patenkinimui. Naujų formų

bendruomeninės paslaugos buvo vertinamos bendrame socialinių paslaugų tėvų globos netekusiems

vaikams ir asmenims su proto ir (ar) psichikos negalia kontekste, analizuojant bendrą socialinių paslaugų

Pertvarkos tikslinėms grupėms įvairovę, prieinamumą laiko, finansiniu ir geografiniu atžvilgiais,

atitikimą tikslinių grupių poreikiams ir pasiūlos pokyčius.


33 33

1.2 VERTINIMO METODAI

1.2.1 BVGN GYVENANČIŲ TĖVŲ GLOBOS NETEKUSIŲ VAIKŲ

SOCIALINIŲ ĮGŪDŽIŲ IR GYVENIMO KOKYBĖS POKYČIO

VERTINIMAS

Įgyvendinant pirmąjį vertinimo uždavinį – atliekant BVGN gyvenančių tėvų globos netekusių vaikų

socialinių įgūdžių ir gyvenimo kokybės pokyčio vertinimą – buvo taikoma vertinimo metodų

trianguliacija. Vertinime buvo derinami skirtingi vertinimo metodai – BVGN globotinių ir darbuotojų

interviu, anketinės apklausos, aplinkos ir socialinių interakcijų stebėjimas, ekspertinis vertinimas. Taikant

pasirinktus vertinimo metodus buvo surinkta skirtingo pobūdžio – tiek kiekybinė, tiek kokybinė –

informacija apie vertinamus BVGN gyventojus. Vertinimo metu didžiausias dėmesys buvo skirtas

kokybinių duomenų surinkimui tiesioginio kontakto su vertinimo tiksline grupe – BVGN globotiniais ir

darbuotojais – metu. Nepaisant to, vertinimo skalių taikymas (atliekant BVGN globotinių anketinę apklausą,

interviu su BVGN darbuotojais, BVGN aplinkos ir socialinių interakcijų stebėjimą) sudarė galimybė

kiekybiškai įvertinti pasirinktus aspektus.

BVGN gyvenančių tėvų globos netekusių vaikų socialinių įgūdžių ir gyvenimo kokybės pokyčio vertinimas

buvo vykdomas dviem etapais. Pirmajame vertinimo etape 5 kvalifikuoti tyrėjai – psichologai ir socialiniai

darbuotojai – lankėsi į vertinimo imtį įtrauktuose BVGN, kur vykdė interviu su BVGN globotiniais, interviu

su BVGN darbuotojais, BVGN globotinių anketinę apklausą bei BVGN aplinkos ir socialinių interakcijų

stebėjimą. Antrajame vertinimo etape buvo vykdoma internetinė BVGN darbuotojų anketinė apklausa. Visi

tyrimo duomenys buvo surinkti 2019 m. lapkričio 16 d. – 2020 m. sausio 10 d. laikotarpiu.

9 lentelėje nurodyti vertinimo metodai, pasitelkti atsakant į 1 uždavinio vertinimo klausimus.

9 LENTELĖ. 1 VERTINIMO UŽDAVINIO ĮGYVENDINIMUI PASITELKTI VERTINIMO METODAI

VERTINIMO UŽDAVINIAI VERTINIMO KLAUSIMAI VERTINIMO METODAI

1. Bendruomenines paslaugas gaunančių likusių be tėvų globos vaikų (įskaitant kūdikius) socialinių įgūdžių ir gyvenimo kokybės pokyčio vertinimas (vertinti daugiau nei pusę metų veikiančių šeimos modelio BVGN paslaugos kokybę)

1.1. Ar teikiamos paslaugos atitinka paslaugas gaunančių gyventojų individualius poreikius, jų geriausius interesus?

• Interviu su BVGN globotiniais • BVGN globotinių anketinė

apklausa • Interviu su BVGN darbuotojais • BVGN darbuotojų anketinė

apklausa • BVGN aplinkos ir socialinių

interakcijų stebėjimas • Ekspertinis vertinimas

1.2. Kaip keitėsi individualūs gyventojų poreikiai perėjus iš institucinės globos prie bendruomeninių paslaugų?

1.3. Kaip keitėsi gyventojų individualių poreikių tenkinimas perėjus iš institucinės globos prie bendruomeninių paslaugų? Kokią įtaką tam turėjo persikėlimas gyventi BVGN?

1.4. Kaip gyventojai vertina jų persikėlimą į BVGN?

1.5. Kaip keitėsi gyventojų tarpusavio santykiai lyginant gyvenimą institucijoje ir BVGN?


34 34


1.6. Kaip keitėsi BVGN gyventojų santykis su darbuotojais išsikėlus iš institucinių globos namų?

1.7. Kaip keitėsi gyventojų santykis su kaimynais, bendruomene? Kokie yra iššūkiai?

1.8. Kaip kaimynai, bendruomenė vertina BVGN kaimynystę?

1.9. Kaip pasikeitė BVGN gyventojų integracija į bendruomenę išsikėlus iš institucinių globos namų?

1.10. Kokie institucinės globos elementai išliko BVGN? Kokius ir kaip elementus galima keisti į artimą šeimai?

1.11. Įvertinti pasiektų rezultatų tvarumą, atsižvelgiant į tikslinės grupės charakteristikas ir jiems taikytas priemones / paslaugų paketus. Išryškinti teigiamus ir neigiamus aspektus.


Toliau aprašomi BVGN gyvenančių tėvų globos netekusių vaikų socialinių įgūdžių ir gyvenimo kokybės

pokyčio vertinime taikyti duomenų rinkimo ir analizės metodai.

Interviu

Standartizuotas interviu – respondento nuomonės ir įžvalgų surinkimas pokalbio tarp vertintojo ir

respondento metu, remiantis iš anksto parengtu standartizuotu klausimynu (anketa) ir griežtai laikantis

klausimų tvarkos. Vertinimo tikslais buvo atlikti ir išanalizuoti 205 interviu su BVGN globotiniais, kuriems

buvo užduoti atviri klausimai, ir 30 interviu su BVGN darbuotojais, kuriems buvo užduoti uždari ir atviri

klausimai. Vertinimo metu interviu buvo pasitelkti siekiant gauti vertinimui reikalingus duomenis

atsižvelgiant į dvi perspektyvas – BVGN gyventojų ir BVGN darbuotojų, surenkant tiek pačių tiriamųjų

nuomonę apie jaučiamus pokyčius apsigyvenus BVGN, tiek su jais dirbančių specialistų įžvalgas apie BVGN

gyventojų patiriamus pokyčius.

Anketinė apklausa

Anketinė apklausa – respondentų nuomonių ir įžvalgų surinkimas atsakymų į klausimynų (anketų) klausimus

forma. Vertinimo tikslais buvo atlikta 205 BVGN globotinių anketinė apklausa, kurios metu

respondentams buvo užduodami uždari klausimai apie jų patiriamus pokyčius apsigyvenus BVGN. 12–18

m. amžiaus globotinių buvo prašoma pačių užpildyti vertintojų pateiktus klausimynus, o vaikus iki 12 m.

amžiaus apklausė ir anketas užpildė vertintojai. Vertinimo metu taip pat buvo atlikta BVGN darbuotojų

anketinė apklausa, kurios metu BVGN socialinių darbuotojų buvo prašoma internetu užpildyti BVGN

globotinių gyvenimo kokybės vertinimo anketas (apie kiekvieną tiriamą globotinį atskirai). Vertinimo metu

buvo surinkta ir išanalizuota informacija apie 205 BVGN globotinius, apimanti duomenis iš globotinių

asmeninės dokumentacijos.

Aplinkos ir socialinių interakcijų stebėjimas

Aplinkos ir socialinių interakcijų stebėjimas – tiriamų subjektų stebėjimas jiems įprastoje aplinkoje. Po

apsilankymo BVGN vertintojai užpildė tyrimo aplinkos stebėjimo protokolus, kuriuose pateikta informacija


35 35

apie BVGN globotinių gyvenamąją aplinką ir socialines interakcijas. Iš viso parengta 30 tyrimo aplinkos

stebėjimo protokolų.

Ekspertinis vertinimas

Ekspertinis vertinimas – vertintojų atliekamas išvadų tam tikru klausimu darymas prieinamos informacijos ir

savo ekspertinės patirties pagrindu. Vertinimo tikslais ekspertinis vertinimas buvo pasitelktas vertinimo

rezultatų pagrindu formuluojant vertinimo išvadas apie BVGN teikiamų paslaugų atitikimą globotinių

individualiems poreikiams, jų geriausių interesų užtikrinimą, pasiektų socialinių įgūdžių ir gyvenimo

kokybės pokyčių tvarumą ir kt.

1.2.2 GGN IR AB GYVENANČIŲ ASMENŲ SU PROTO IR (AR) PSICHIKOS

NEGALIA SOCIALINIŲ ĮGŪDŽIŲ IR GYVENIMO KOKYBĖS

POKYČIO VERTINIMAS

Įgyvendinant antrąjį vertinimo uždavinį – atliekant GGN ir AB gyvenančių asmenų su proto ir (ar) psichikos

negalia socialinių įgūdžių ir gyvenimo kokybės pokyčio vertinimą – buvo taikoma vertinimo metodų

trianguliacija. Vertinime buvo derinami skirtingi vertinimo metodai – GGN ir AB gyventojų bei darbuotojų

interviu, GGN darbuotojų anketinė apklausa, GGN aplinkos ir socialinių interakcijų stebėjimas, ekspertinis

vertinimas. Taikant pasirinktus vertinimo metodus buvo surinkta skirtingo pobūdžio – tiek kiekybinė,

tiek kokybinė – informacija apie vertinamus GGN ir AB gyventojus. Kokybinė informacija buvo surinkta

interviu metu užduodant tiriamiesiems atvirus klausimus, kiekybinė informacija – interviu metu užduodant

respondentams uždarus klausimus ir naudojant vertinimo skales atsakymams žymėti.

GGN ir AB gyvenančių asmenų su proto ir (ar) psichikos negalia socialinių įgūdžių ir gyvenimo kokybės

pokyčio vertinimas buvo vykdomas dviem etapais. Pirmajame vertinimo etape 4 kvalifikuoti tyrėjai –

psichologai ir socialiniai darbuotojai – lankėsi į vertinimo imtį įtrauktuose GGN ir AB, kur vykdė interviu su

GGN ir AB gyventojais bei darbuotojais, GGN aplinkos ir socialinių interakcijų stebėjimą. Antrajame

vertinimo etape buvo vykdoma internetinė GGN ir AB darbuotojų anketinė apklausa. Visi tyrimo duomenys

buvo surinkti 2019 m. lapkričio 23 d. – 2020 m. sausio 10 d. laikotarpiu.




2. Bendruomenines paslaugas gaunančių asmenų, turinčių proto ir (ar) psichikos negalią socialinių įgūdžių ir gyvenimo kokybės pokyčio vertinimas (vertinti daugiau nei pusė metų veikiančių GGN ir AB paslaugos kokybę)

2.1. Ar teikiamos paslaugos atitinka paslaugas gaunančių gyventojų individualius poreikius, jų geriausius interesus?

• Interviu su GGN ir AB gyventojais

• Interviu su GGN ir AB darbuotojais

• GGN darbuotojų anketinė apklausa

• GGN aplinkos ir socialinių interakcijų stebėjimas

• Ekspertinis vertinimas

2.2. Kaip keitėsi individualūs gyventojų poreikiai perėjus iš institucinės globos prie bendruomeninių paslaugų?

2.3. Kaip keitėsi gyventojų individualių poreikių tenkinimas perėjus iš institucinės globos prie bendruomeninių paslaugų? Kokią įtaką tam turėjo persikėlimas gyventi GGN / AB?


36 36


2.4. Kaip patys gyventojai vertina jų persikėlimą iš institucijos į GGN / AB?

2.5. Kaip keitėsi gyventojų tarpusavio santykiai lyginant gyvenimą institucijoje ir GGN / AB?

2.6. Kaip keitėsi GGN / AB gyventojų santykis su darbuotojais išsikėlus iš institucinių globos namų?

2.7. Koks gyventojų santykis su kaimynais, bendruomene? Kokie yra iššūkiai?

2.8. Kaip kaimynai, bendruomenė vertina GGN / AB kaimynystę?

2.9. Ar asmenys dalyvauja bendruomenėje ir kaimynystėje vykstančiuose procesuose?

2.10. Kaip pasikeitė GGN / AB gyventojų integracija į bendruomenę išsikėlus iš institucinių globos namų?

2.11. Kaip skatinamas ir remiamas giminystės, draugystės, kaimynystės (ne GGN / AB viduje) ryšių palaikymas?

2.12. Kokie institucinės globos elementai išliko GGN / AB? Kokius, kaip ir kodėl elementus galime keisti?

2.13. Ar užtikrinama asmenų teisė patiems pasirinkti norimą gyvenimo vietą?

2.14. Ar užtikrinama asmenims teisė patiems pasirinkti jiems reikalingas paslaugas, ne tik GGN / AB viduje, bet ir bendruomenėje?

2.15. Kaip užtikrinamas paslaugų užimtumo, švietimo ar politinio ir kultūrinio dalyvavimo srityse teikimas (viešosios bibliotekos, ligoninės, mokyklos, transportas, parduotuvės, turgus, muziejai, internetas, socialinės žiniasklaidos priemonės ir panašios paslaugos)?

2.16. Kokias paslaugas jie gauna bendruomenėje, ar jie gali patys jas rinktis iš paslaugų spektro?

2.17. Ar užtikrinama paslaugų įvairovė tiek GGN / AB viduje, tiek bendruomenėje?

2.18. Ar teikiamos individualizuotos pagalbos paslaugos (asmeninis asistentas, darbo asistentas ir pan.)?

2.19. Ar teikiama pagalba priimant sprendimus, ar praktikuojamas


37 37


pakaitinis sprendimų priėmimo modelis?

2.20. Ar asmenims užtikrinama teisė į darbą, verslą, tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir suteikiama su tuo susijusi tinkama pagalba?

2.21. Ar užtikrinamas asmenų privatumas?

2.22. Ar pakankamai skatinamas asmenų savarankiškumas planuojant patiems savo dienotvarkę, laisvalaikį, tvarkant buitį, gaminant valgį, prižiūrint aplinką ir pan.?

2.23. Ar skatinamas asmenų profesinis ugdymas (reabilitacija)?

2.24. Ar užtikrintas GGN / AB prieinamumas (atsižvelgiant į judėjimo, regos, klausos, intelekto sutrikimų sąlygojamą specifiką)?

2.25. Įvertinti pasiektų rezultatų tvarumą, atsižvelgiant į tikslinės grupės charakteristikas ir jiems taikytas priemones / paslaugų paketus. Išryškinti teigiamus ir neigiamus aspektus.


Toliau aprašomi GGN ir AB gyvenančių asmenų su proto ir (ar) psichikos negalia socialinių įgūdžių ir

gyvenimo kokybės pokyčio vertinime taikyti duomenų rinkimo ir analizės metodai.

Interviu



klausimų tvarkos. Vertinimo tikslais buvo atlikti 105 interviu su GGN gyventojais, 8 interviu su AB

gyventojais, 2 interviu su AB socialiniais darbuotojais ir 13 interviu su GGN socialiniais darbuotojais.

Interviu vertinimo metu buvo pasitelkti siekiant gauti vertinimui reikalingus duomenis atsižvelgiant į dvi

perspektyvas –gyventojų bei darbuotojų, surenkant tiek pačių tiriamųjų nuomonę apie jaučiamus pokyčius

apsigyvenus GGN / AB, tiek su jais dirbančių specialistų įžvalgas apie GGN / AB gyventojų patiriamus

pokyčius.

Anketinė apklausa


forma. Vertinimo tikslais buvo atlikta GGN darbuotojų anketinė apklausa, kurios metu GGN socialinių

darbuotojų buvo prašoma internetu užpildyti GGN globotinių gyvenimo kokybės vertinimo anketas (apie

kiekvieną tiriamą globotinį atskirai). Vertinimo metu surinkta ir išanalizuota informacija apie 105 GGN

globotinius, apimanti duomenis iš globotinių asmeninės dokumentacijos.


38 38

Aplinkos ir socialinių interakcijų stebėjimas

Aplinkos ir socialinių interakcijų stebėjimas – tiriamų subjektų stebėjimas jiems įprastoje aplinkoje. Po

apsilankymo GGN vertintojai užpildė tyrimo aplinkos stebėjimo protokolus, kuriuose pateikta informacija

apie GGN globotinių gyvenamąją aplinką ir socialines interakcijas. Iš viso parengtas ir išanalizuotas 21

tyrimo aplinkos stebėjimo protokolas.




rezultatų pagrindu formuluojant vertinimo išvadas apie GGN / AB teikiamų paslaugų atitikimą globotinių

individualiems poreikiams, jų geriausių interesų, teisių, privatumo užtikrinimą, savarankiškumo ir

profesinės reabilitacijos skatinimą, GGN / AB pasiektų socialinių įgūdžių ir gyvenimo kokybės pokyčių

tvarumą ir kt.

1.2.3 BENDRUOMENINES PASLAUGAS (BVGN, GGN IR AB)

TEIKIANČIŲ DARBUOTOJŲ KOMPETENCIJOS IR MOTYVACIJOS

VERTINIMAS

Įgyvendinant trečiajį vertinimo uždavinį – atliekant bendruomenines paslaugas (BVGN, GGN, AB) teikiančių

darbuotojų kompetencijos ir motyvacijos vertinimą – buvo taikoma vertinimo metodų trianguliacija.

Vertinime buvo derinami skirtingi vertinimo metodai – BVGN ir GGN darbuotojų anketinės apklausos, BVGN

ir GGN darbuotojų vadovų anketinės apklausos, interviu su BVGN, GGN, AB darbuotojais, ekspertinis

vertinimas. Taikant pasirinktus vertinimo metodus buvo surinkta skirtingo pobūdžio – tiek kiekybinė,

tiek kokybinė – informacija apie bendruomenines paslaugas teikiančius darbuotojus. Kiekybinė

informacija buvo surinkta BVGN, GGN ir AB darbuotojų anketinių apklausų metu respondentų prašant 5

balų skalėje įsivertinti savo bendrąsias ir dalykines kompetencijas, taip pat BVGN, GGN ir AB darbuotojų

vadovų anketinių apklausų metu respondentų prašant 5 balų skalėje įvertinti savo darbuotojų bendrąsias

ir dalykines kompetencijas. Kokybinė informacija buvo surinkta interviu su BVGN, GGN ir AB darbuotojais

metu respondentams užduodant atvirus klausimus.

Bendruomenines paslaugas (BVGN, GGN, AB) teikiančių darbuotojų kompetencijos ir motyvacijos

vertinimas buvo vykdomas dviem etapais. Pirmajame vertinimo etape buvo vykdomi interviu su BVGN, GGN

ir AB socialiniais darbuotojais jų darbo vietoje. Antrajame vertinimo etape buvo vykdomos BVGN, GGN ir

AB darbuotojų bei jų vadovų anketinės apklausos. BVGN, GGN ir AB paslaugas teikiančioms įstaigoms /

organizacijoms buvo siunčiamos anketos, kurias prašyta perduoti užpildyti visiems BVGN, GGN ir AB

darbuotojams ir jų vadovams. Įgyvendinant šį vertinimo uždavinį taip pat buvo panaudoti interviu su BVGN,

GGN ir AB socialiniais darbuotojais duomenys, surinkti atliekant BVGN, GGN ir AB gyventojų socialinių

įgūdžių ir gyvenimo kokybės pokyčio vertinimus.




3. Bendruomenines paslaugas teikiančių darbuotojų kompetencijos ir motyvacijos

3.1. Ar darbuotojų kvalifikacija atitinka teikiamų paslaugų turinį?

• BVGN, GGN darbuotojų anketinės apklausos


39 39


vertinimas (vertinti darbuotojus perėjusių dirbti iš institucinės globos į alternatyvias bendruomenines paslaugas: BVGN, GGN, AB)

3.2. Ar darbuotojai susipažinę su teikiamų paslaugų metodiniais aprašais, jų projektais?

3.3. Kokios papildomos darbuotojų kompetencijos reikalingos teikiant bendruomenines paslaugas? Kaip jos vystomos? Kokie iššūkiai? Ar įstaigos administracija reaguoja, imasi veiksmų atliepiant kintantį darbuotojų kompetencijų tobulinimo poreikį?

3.4. Kokia darbuotojų motyvacija teikti bendruomenines paslaugas?

3.5. Kaip keitėsi darbuotojų motyvacija teikti bendruomenines paslaugas Pertvarkos proceso metu?

3.6. Kaip keitėsi darbuotojų atsakomybės, darbo turinys pradėjus teikti bendruomenines paslaugas?

3.7. Ar keitėsi darbo organizavimas, administracijos vaidmuo perėjus dirbti į bendruomenines paslaugas?

3.8. Koks darbuotojų santykis su paslaugas gaunančiais gyventojais? Ar jis keitėsi persikėlus iš institucinių globos namų?

3.9. Kokius teigiamus ir neigiamus aspektus (gyventojams ir darbuotojams) išskiria darbuotojai persikėlus iš institucinių globos namų į bendruomenines paslaugas?

3.10. Kaip darbuotojai vertiną globos paslaugų teikimą bendruomenėje? Kokius iššūkius išskiria vertindami kaimynystę?

• BVGN, GGN darbuotojų vadovų anketinės apklausos

• Interviu su BVGN, GGN, AB darbuotojais


Toliau aprašomi bendruomenines paslaugas (BVGN, GGN ir AB) teikiančių darbuotojų kompetencijos ir

motyvacijos vertinime taikyti duomenų rinkimo ir analizės metodai.

Interviu



klausimų tvarkos. Vertinimo tikslais buvo atlikta 19 interviu su BVGN, GGN ir AB socialiniais

darbuotojais jų darbo vietoje. Įgyvendinant šį vertinimo uždavinį taip pat buvo panaudoti duomenys,

surinkti atliekant interviu su BVGN, GGN ir AB socialiniais darbuotojais įgyvendinant 1–2 vertinimo

uždavinius (vertinant BVGN, GGN ir AB gyventojų socialinių įgūdžių ir gyvenimo kokybės pokyčius) – iš viso

45 interviu (30 interviu su BVGN socialiniais darbuotojais, 13 interviu su GGN socialiniais

darbuotojais, 2 interviu su AB kuruojančiais socialiniais darbuotojais). Interviu vertinimo metu

pasitelktas siekiant atskleisti personalo motyvacijos raišką, pobūdį ir veiksnius.

Anketinė apklausa


forma. Vertinimo tikslais buvo atliktos BVGN ir GGN darbuotojų bei jų vadovų anketinės apklausos, kurių


40 40

metu taikant 360 laipsnių tyrimo principą buvo įvertinta bendruomenines paslaugas teikiančių darbuotojų

kompetencija. BVGN ir GGN darbuotojų kompetencijos buvo įvertintos tiek iš pačių darbuotojų, tiek iš jų

vadovų perspektyvos. Pasitelkiant 5 balų skalę buvo įvertintos dviejų rūšių darbuotojų kompetencijos –

bendrosios ir dalykinės (reikalingos teikiant paslaugas bendruomenėje tikslinėms grupėms). Vertinimo

metu buvo surinkti ir išanalizuoti 104 bendruomenines paslaugas teikiančių darbuotojų

kompetencijų įsivertinimai (89 – BVGN darbuotojų, 15 – GGN darbuotojų) ir 75 šių darbuotojų

vadovų atlikti jų kompetencijų įvertinimai (64 – BVGN darbuotojų, 11 – GGN darbuotojų).




rezultatų pagrindu formuluojant vertinimo išvadas apie bendruomenines paslaugas (BVGN, GGN ir AB)

teikiančių darbuotojų kvalifikaciją ir motyvaciją.

1.2.4 GGN VEIKLOS EFEKTYVUMO VERTINIMAS

Įgyvendinant ketvirtąjį vertinimo uždavinį – atliekant GGN veiklos efektyvumo vertinimą – buvo taikoma

vertinimo metodų trianguliacija. Vertinime buvo derinami kiekybiniai (stebėsenos duomenų analizė,

statistinė analizė, lyginamoji analizė) ir kokybiniai (interviu, metaanalizė, ekspertinis vertinimas)

duomenų rinkimo ir analizės metodai.

12 lentelėje nurodyti vertinimo metodai, pasitelkti atsakant į konkrečius 4 uždavinio vertinimo klausimus.



4. Veikiančių GGN asmenims, turintiems proto ir (ar) psichikos negalią, teikiamų paslaugų efektyvumo vertinimas (vertinti teikiamų paslaugų efektyvumą sąnaudų ir kokybės kriterijais, pateikti siūlymus dėl šio tipo paslaugų steigimo, organizavimo bei teikimo)

4.1. Atlikti ne mažiau kaip 6 mėnesius veikiančių GGN, įsteigtų SGĮ, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina SADM, paslaugų efektyvumo analizę atsižvelgiant į:

• tikslinės grupės asmenis ir jų individualius poreikius;

• personalo sudėtį ir skaičių;

• išlaidas pagal atskiras jų grupes (darbo užmokestis, mityba, medikamentai, komunalinės paslaugos ir kt.)

• skirtingus sudėtinių paslaugų organizavimo ypatumus ir apimtis (maitinimo, aprūpinimo medikamentais, rūbais, avalyne ir kitais individualaus naudojimo daiktais, asmens sveikatos priežiūros paslaugų, užimtumo ir kt.);

• infrastruktūros ypatumus (patalpų disponavimo būdas (nuoma, patikėjimo teise

• Stebėsenos duomenų analizė

• Statistinė analizė

• Lyginamoji analizė


41 41


valdomas valstybės turtas), plotas, šildymo būdas ir kt.)

4.2. Identifikuoti ir atlikti analizę dėl sunkumų, su kuriais susiduria įstaigos, steigdamos GGN, bei GGN, teikdami paslaugas / organizuodami veiklą (kokybinis tyrimas).

• Interviu su GGN įsteigusių socialinės globos įstaigų administracijų atstovais

4.3. Pateikti siūlymus dėl:

• optimalaus 1 GGN personalo skaičiaus ir sudėties;

• optimalių sąnaudų (dydžio, sudėties, galimybių mažinti sąnaudas);

• GGN steigimo bei veiklos efektyvinimo (pvz., tam tikrų procesų diegimo, teisės aktų tobulinimo, GGN / jas steigiančių įstaigų įvardintų problemų sprendimo).

• Metaanalizė



Toliau aprašomi GGN veiklos efektyvumo vertinime taikyti duomenų rinkimo ir analizės metodai.

KIEKYBINIAI METODAI

Stebėsenos duomenų analizė

Stebėsenos duomenų analizė – viešai prieinamų ir vertinimo metu vertintojų surinktų kiekybinių duomenų

analizė. Vertinimo tikslais buvo analizuojami viešai prieinami duomenys apie gyventojų skaičių ir

nekilnojamojo turto įsigijimo bei nuomos rinkos kainas savivaldybėse, taip pat – vertintojų surinkti 3 rūšių

kiekybiniai duomenys apie vertinamus GGN – duomenys apie GGN žmogiškuosius išteklius ir infrastruktūrą,

GGN finansiniai duomenys bei informacija apie paslaugų GGN gyventojams organizavimo būdus ir apimtis.

Duomenys apie GGN žmogiškuosius išteklius ir infrastruktūrą

Šie duomenys apima kiekybinę informaciją apie analizuojamų GGN gyventojus, darbuotojus ir patalpas.

GGN įsteigusių SGĮ administracijų atstovams buvo siunčiamos duomenų užklausos, kuriose prašyta pateikti

informaciją pagal žemiau pateiktas kategorijas:

1. GGN gyventojai (2019 m. spalio 1 d.):

• Skaičius;

• Pasiskirstymas pagal negalios tipą (protinė / psichikos / kompleksinė);

• Pasiskirstymas pagal amžių (GGN, kuriuose gyvena vaikai, atveju);

• Gyventojų, kuriems dėl charakterio savybių, elgesio ypatumų, įgūdžių, gebėjimų ir pan.

reikalinga santykinai intensyvesnė priežiūra, lyginant su kitais tuose pačiuose GGN

gyvenančiais asmenimis, skaičius;

2. GGN darbuotojai (2019 m. spalio 1 d.):

• Pareigybių skaičius;

• Skirtingas pareigybes užimančių darbuotojų skaičius;

• Skirtingų pareigybių etatų skaičius;


42 42

3. GGN infrastruktūra:

• Patalpų tipas (butas dvibučiame name / butas daugiabutyje / gyvenamasis namas);

• Patalpų disponavimo būdas (nuoma / patikėjimo teise valdomas valstybės nekilnojamasis

turtas);

• Patalpų plotas;

• Patalpų šildymo būdas (centrinis / centrinis kolektorinis (reguliuojamas) / elektra / dujomis /

kietu kuru / skystu kuru / geoterminis / aeroterminis);

• Žemės sklypo įsigijimo sandorio metai, nekilnojamojo turto įsigijimo sandorio metai /

nekilnojamojo turto statybos metai.

GGN finansiniai duomenys

Šie duomenys apima kiekybinę informaciją apie analizuojamų GGN išlaidas. GGN įsteigusių SGĮ

administracijų atstovams buvo siunčiamos duomenų užklausos, kuriose prašyta pateikti informaciją pagal

žemiau pateiktas kategorijas:

1. Pastarųjų 12 mėn. (2018 m. spalio 1 d. – 2019 m. spalio 1 d.) išlaidos (Eur) GGN darbuotojų

darbo užmokesčio fondui:

• Pareiginė alga;

• Priedai už tarnybos stažą;

• Kiti priedai;

• Priemokos;

• Apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą, budėjimą ir

esant nukrypimui nuo normalių darbo sąlygų;

• Skatinamosios išmokos;

• Kitos išmokos;

• Darbdavio socialinio draudimo įmokos;

2. GGN įsteigimo sąnaudos (Eur):

• Žemės sklypo įsigijimo vertė ir pastatyto nekilnojamojo turto vertė / nekilnojamojo turto

įsigijimo vertė;

• Įrengimo sąnaudos;

• Apstatymo (baldų, buitinės technikos ir pan. daiktų įsigijimo) sąnaudos;

• Mėnesinis nuomos mokestis;

3. Pastarųjų 12 mėn. (2018 m. spalio 1 d. – 2019 m. spalio 1 d.) bendros (akumuliuotos) GGN

išlaidos (Eur) komunalinėms paslaugoms:

• Šaltas vanduo;

• Šildymas;

• Karštas vanduo;

• Elektros energija;

• Dujos;

• Šiukšlių išvežimas;

• Bendro naudojimo patalpų ir teritorijos valymas;

• Kitos komunalinės paslaugos;

• Administravimo mokestis;

4. Pastarųjų 12 mėn. (2018 m. spalio 1 d. – 2019 m. spalio 1 d.) bendros (akumuliuotos) GGN

išlaidos (Eur) kitoms reikmėms:

• Ryšių paslaugos (telefono ryšys, internetas, televizija);


43 43

• Mityba (maisto produktai);

• Transportas;

• Vaistai ir medicinos pagalbos priemonės;

• Apranga;

• Asmens higienos reikmenys;

• Ūkinis inventorius.

Informacija apie paslaugų GGN gyventojams organizavimo būdus ir apimtis

Šie duomenys apima kiekybinę informaciją apie įvairių paslaugų organizavimą analizuojamuose GGN. GGN

įsteigusių SGĮ administracijos atstovams buvo siunčiamos duomenų užklausos, kuriose prašyta nurodyti,

kokiu būdu ir apimtimi (išreikšta asmenų skaičiumi) teikiamos žemiau nurodytų kategorijų paslaugos:

1. Maitinimo paslaugos:

• Maitinimo organizavimo būdai (maistas gaminamas ir teikiamas GGN patalpose / ne GGN

patalpose / gaminamas kitur, bet teikiamas GGN patalpose);

• Maisto produktų pirkimo būdai (centralizuotai / decentralizuotai / individualiai);

2. Transporto paslaugos:

• Naudojimosi SGĮ tarnybiniu transportu dažnumas ir apimtys;

• Naudojimosi viešuoju transportu dažnumas ir apimtys;

• Naudojimosi privačiomis transporto paslaugomis dažnumas ir apimtys;

• Naudojimosi kitų įstaigų transportu dažnumas ir apimtys;

3. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos:

• Ambulatorinių pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo vieta (įstaigose / GGN

patalpose);

• Ambulatorinių slaugos paslaugų teikimo vieta (įstaigose / GGN patalpose);

• Ambulatorinių medicininės reabilitacijos paslaugų teikimo vieta (įstaigose / GGN patalpose);

4. Aprūpinimas individualaus naudojimo daiktais:

• Aprangos pirkimo būdai (centralizuotai / decentralizuotai / individualiai);

• Asmens higienos reikmenų pirkimo būdai (centralizuotai / decentralizuotai / individualiai);

• Vaistų ir medicinos pagalbos priemonių pirkimo būdai (centralizuotai / decentralizuotai /

individualiai);

5. Švietimo ir užimtumo paslaugos:

• Švietimo paslaugų teikimo vieta (įstaigose / GGN patalpose);

• Užimtumo paslaugų teikimo vieta (įstaigose / GGN patalpose).

Stebėsenos duomenų analizė buvo pasitelkta vertinant žmogiškųjų ir finansinių išteklių panaudojimo

efektyvumą analizuojamuose GGN.

Statistinė analizė

Statistinė analizė – analizuojamų kintamųjų pasiskirstymo pagal pasirinktus požymius nustatymas ir grafinis

atvaizdavimas (aprašomoji statistika) bei ryšio fakto, jo krypties, stiprumo ir statistinio reikšmingumo tarp

kintamųjų nustatymas (išvadų statistika). Vertinimo tikslais aprašomoji statistika buvo pasitelkta siekiant

susisteminti ir glaustai pateikti surinktus kiekybinius duomenis apie vertinamus GGN – gyventojus,

darbuotojus, patalpas, paslaugas. Pasitelkus išvadų statistiką (konkrečiau – koreliacinę analizę) buvo

nustatytas ryšys tarp GGN darbuotojų ir gyventojų skaičiaus, išlaidų ir gyventojų skaičiaus bei patalpų ploto,


44 44

siekiant paaiškinti žmogiškųjų ir finansinių išteklių naudojimo efektyvumo skirtumus tarp analizuojamų

GGN.

Lyginamoji analizė

Lyginamoji analizė – dviejų ar daugiau analizuojamų objektų ar subjektų gretinimas pagal pasirinktus

požymius bei jų panašumo ar skirtumo nustatymas. Vertinimo tikslais lyginamoji analizė buvo pasitelkta

analizuojamų GGN lyginimui tarpusavyje pagal žmogiškųjų ir finansinių išteklių naudojimo efektyvumą,

siekiant nustatyti efektyviausiai ir mažiausiai efektyviai išteklius naudojančius GGN bei to pagrindu

nustatyti optimalų GGN personalo skaičių ir sudėtį, optimalių sąnaudų dydį ir sudėtį.

KOKYBINIAI METODAI

Interviu su GGN įsteigusių socialinės globos įstaigų administracijų atstovais

Interviu – respondento nuomonės ir įžvalgų surinkimas tiesioginio ar telefoninio pokalbio tarp vertintojo ir

respondento metu. Pusiau struktūruoto interviu metu respondento nuomonė renkama remiantis iš anksto

numatytais klausimais, leidžiant respondentui juos laisvai interpretuoti ir performuluoti. Vertinimo tikslais

buvo atlikta 12 pusiau struktūruotų interviu su GGN įsteigusių SADM pavaldžių socialinės globos įstaigų

administracijų atstovais (direktoriais(-ėmis) arba direktoriaus(-ės) pavaduotojais(-omis)), kurių buvo

prašoma pasidalinti savo įžvalgomis apie GGN steigimo iššūkius (deinstitucionalizacijos poreikio, tikslų ir

praktinio įgyvendinimo gairių aiškumą, įstaigų darbuotojų ir globotinių reakciją bei pa(si)rengimą

deinstitucionalizacijai, GGN reikalingos infrastruktūros suradimą ir parengimą, aplinkinių reakciją į GGN

steigimą jų kaimynystėje) ir GGN veiklos organizavimo iššūkius (paslaugų organizavimą GGN,

bendruomeninių paslaugų prieinamumą GGN gyventojams, GGN žmogiškųjų išteklių pakankamumą).

Interviu buvo vykdomi 2019 m. lapkričio 20–27 d. laikotarpiu (1 interviu – tiesiogiai, 10 interviu –

telefonu, 1 interviu – raštu).

Metaanalizė

Metaanalizė – vertinimo metu surinktos informacijos analizė ir apibendrinimas. Vertinimo tikslais

metaanalizė buvo pasitelkta vertinimo rezultatų pagrindu formuluojant atsakymus į vertinimo techninėje

specifikacijoje iškeltus vertinimo klausimus.




rezultatų pagrindu formuluojant vertinimo išvadas ir rekomendacijas dėl optimalaus GGN personalo

skaičiaus ir sudėties, optimalių sąnaudų dydžio ir sudėties, GGN steigimo bei veiklos efektyvinimo.

1.2.5 PERTVARKOS PAŽANGOS VERTINIMAS

Įgyvendinant penktąjį vertinimo uždavinį – atliekant Pertvarkos pažangos vertinimą – buvo taikoma

vertinimo metodų trianguliacija. Vertinime buvo derinami kiekybiniai (stebėsenos duomenų analizė,

statistikos duomenų analizė, anketinė apklausa, reprezentatyvi gyventojų apklausa, lyginamoji analizė) ir

kokybiniai (interviu, fokusuota grupinė diskusija, atvejo studija, dokumentų analizė, antrinių šaltinių

analizė, metaanalizė, ekspertinis vertinimas) duomenų rinkimo ir analizės metodai.

13 lentelėje nurodyti vertinimo metodai, pasitelkti atsakant į konkrečius 5 uždavinio vertinimo klausimus.


45 45



5. Įvertinti, kaip įgyvendinamas Perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams veiksmų plano strateginis tikslas – kurti neįgaliajam ar jo šeimai (globėjams, rūpintojams) gauti individualias pagal poreikius paslaugas ir reikiamą pagalbą bendruomenėje, o kiekvienam likusiam be tėvų globos vaikui augti saugioje ir jo raidai palankioje aplinkoje biologinėje, jos nesant – įtėvių, globėjų šeimoje.

5.1. Išanalizuoti institucijų, įstaigų, plane nurodytų kaip dalyvaujančių įgyvendinant planą, analizę, veiklos rezultatyvumą ir efektyvumą. Nustatyti geruosius ir bloguosius pavyzdžius. Pateikti sėkmingų ir nesėkmingų atvejų priežastis.


• Dokumentų analizė

• Savivaldybių administracijų socialinių paslaugų skyrių atstovų anketinė apklausa


• Fokusuota grupinė diskusija su Pertvarkoje dalyvaujančių institucijų ir įstaigų atstovais (Nr. 1)

• Fokusuota grupinė diskusija su naujų formų bendruomenines paslaugas teikiančių NVO atstovais (Nr. 2)

• Fokusuota grupinė diskusija su Pertvarkos tikslines grupes atstovaujančių NVO atstovais (Nr. 3)

• Virtuali fokusuota grupinė diskusija su asmenimis, dirbančiais asmenų su proto ir (ar) psichikos negalia srityje (Nr. 4)

5.2. Išanalizuoti deinstitucionalizacijos procese dalyvaujančių skirtingų institucijų teisės aktų dermę.




• Fokusuota grupinė diskusija su Pertvarkoje dalyvaujančių institucijų ir įstaigų atstovais (Nr. 1)

• Fokusuota grupinė diskusija su naujų formų bendruomenines paslaugas teikiančių NVO atstovais (Nr. 2)

• Virtuali fokusuota grupinė diskusija su asmenimis, dirbančiais asmenų su proto ir (ar) psichikos negalia srityje (Nr. 4)

5.3. Į kokias kryptis turėtų būti orientuojamos Pertvarkos II-ojo etapo veiklos, paslaugos.

• Metaanalizė


5.4. Kiek, kokių naujų paslaugų atsirado nuo pertvarkos pradžios tikslo grupėms (socialines, švietimo, sveikatos, užimtumo) ir kiek asmenų pasinaudojo tomis paslaugomis (lyginant su pertvarkos pradžia).


• Statistikos duomenų analizė



5.5. Paslaugų pasiekiamumas (aplinkos pritaikymas,


46 46


infrastruktūros pritaikymas), koks yra nepatenkintas poreikis savivaldybėse paslaugoms, ar paslaugos patenkina tikslo grupės poreikius, kokių paslaugų atsisakyta ar pakeista naujomis, kiek atsirado naujų paslaugų teikėjų (kokia dalis tų paslaugų teikėjų yra NVO) (kiekybinis rodiklis) ir kaip tai paveikė tikslo grupės mobilumą, gyvenimo kokybę (kokybinis rodiklis).

5.6. Kaip keičiasi visuomenės požiūris į neįgaliuosius, vaikus gyvenančius institucinėje globoje.

• Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa

• Antrinių šaltinių analizė

• Lyginamoji analizė



• Fokusuotos grupinės diskusijos savivaldybėse, kuriose buvo įsteigti GGN (Nr. 5, Nr. 6)

• Atvejo studijos


Toliau aprašomi Pertvarkos pažangos vertinime taikyti duomenų rinkimo ir analizės metodai.

KIEKYBINIAI METODAI

Stebėsenos duomenų analizė

Stebėsenos duomenų analizė – viešai prieinamų ir vertinimo metu vertintojų surinktų kiekybinių duomenų

analizė. Vertinimo tikslais buvo analizuojami Pertvarkos projekto stebėsenos ataskaitoje už 2019 m. IV

ketvirtį pateikti duomenys apie suplanuotas ir pasiektas Pertvarkos projekto produktų sukūrimo apimtis,

viešai prieinami duomenys apie kitų ESI fondų lėšomis finansuojamų projektų rėmuose teikiamas naujų

formų bendruomenines paslaugas, vertintojų surinkti duomenys apie šalyje veikiančius BVGN ir GGN.

Stebėsenos duomenų analizė buvo pasitelkta vertinant Pertvarkoje dalyvaujančių institucijų ir įstaigų

rezultatyvumą, naujų formų bendruomeninių paslaugų Pertvarkos tikslinėms grupėms geografinę aprėptį,

paslaugos gavėjų skaičių, paslaugos teikėjų skaičių ir pobūdį.

Statistikos duomenų analizė

Statistikos duomenų analizė – atsakingų institucijų sistemingai renkamų oficialiosios statistikos duomenų apie

analizė. Vertinimo tikslais buvo analizuojami Lietuvos statistikos departamento duomenų bazėje, Socialinės

paramos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS), savivaldybių socialinių paslaugų planuose skelbiami

duomenys apie socialines paslaugas Lietuvoje. Statistikos duomenų analizė buvo pasitelkta siekiant

nustatyti įvairių socialinių paslaugų Pertvarkos tikslinėms grupėms teikimo šalyje apimtis bei jų pokyčius.


47 47

Savivaldybių administracijų socialinių paslaugų skyrių atstovų anketinė apklausa


forma. Vertinimo tikslais buvo atlikta savivaldybių administracijų socialinių paslaugų skyrių atstovų

anketinė apklausa, kurios respondentų buvo prašoma pateikti informaciją apie savivaldybėse teikiamų

naujų formų bendruomeninių paslaugų Pertvarkos tikslinėms grupėms apimtis, finansavimo šaltinius ir

pakankamumą, nuomonę apie bendrą socialinių paslaugų Pertvarkos tikslinėms grupėms įvairovę,

prieinamumą laiko, finansiniu ir geografiniu atžvilgiais, atitikimą tikslinių grupių poreikiams ir pasiūlos

pokyčius bei Pertvarkos tikslinių grupių integraciją į visuomenę savivaldybėse. Apklausa buvo vykdoma

2019 m. lapkričio 18 d. – gruodžio 5 d. laikotarpiu pasitelkiant automatizuotą internetinę apklausų

vykdymo sistemą SurveyMonkey©. Joje dalyvavo 47 respondentai, atstovaujantys 78 proc. (47 iš 60) visų

šalies savivaldybių.

Reprezentatyvi gyventojų apklausa

Reprezentatyvi gyventojų apklausa – ne mažiau nei 1 000 atsitiktinai atrinktų gyventojų, kurių pasiskirstymas

pagal lytį, amžių, gyvenamąją vietą ir išsimokslinimą atitinka Lietuvos gyventojų pasiskirstymą pagal minėtas

charakteristikas, nuomonės surinkimas tiesioginio interviu respondento namuose būdu, naudojant iš anksto

parengtus klausimynus, kuriuose apklausėjai fiksuoja respondentų atsakymus . Vertinimo tikslais

reprezentatyvi gyventojų apklausa buvo pasitelkta siekiant nustatyti dabartinį visuomenės požiūrį į

Pertvarkos tikslines grupes. Apklausą 2019 m. lapkričio 6–17 d. laikotarpiu Omnibuso būdu (atskirų

užsakovų klausimus įvairiomis temomis apjungiant į vieną tyrimą) vykdė rinkos analizės ir vertinimo

kompanija „Nielsen“. Jos metu buvo apklausta 1 600 respondentų.

Lyginamoji analizė

Lyginamoji analizė – dviejų ar daugiau analizuojamų objektų ar subjektų gretinimas pagal pasirinktus

požymius bei jų panašumo ar skirtumo nustatymas. Vertinimo tikslais lyginamoji analizė buvo pasitelkta

siekiant palyginti atliktos reprezentatyvios gyventojų apklausos rezultatus su 2016 m. atliktos analogiškos

apklausos rezultatais ir įvertinti visuomenės požiūrio į Pertvarkos tikslines grupes požiūrio pokyčius 2016–

2019 m. laikotarpiu.

KOKYBINIAI METODAI

Dokumentų analizė

Dokumentų analizė – vertinimui aktualių dokumentų analizė. Vertinimo tikslais buvo analizuojami

Pertvarkos metu plėtojamų ir bandomų naujų formų bendruomeninių paslaugų Pertvarkos tikslinėms

grupėms (budinčių globotojų, globos centro, BVGN, palydimosios globos, GGN, AB, atvejo vadybos vaikams

su proto ir (ar) psichikos negalia, asmeninio asistento asmenims su proto ir (ar) psichikos negalia, laikino

atokvėpio, įdarbinimo su pagalba) teikimui aktualūs dokumentai – teisės aktai (tiek nauji teisės aktai, tiek

esamų teisės aktų pataisos) ir metodiniai dokumentai (naujų formų bendruomeninių paslaugų, kurių

teikimas vertinimo metu dar nebuvo apibrėžtas teisės aktuose, metodinių aprašų projektai). Dokumentų

analizė pasitelkta vertinant Pertvarkai aktualių teisės aktų dermę.

Antrinių šaltinių analizė

Antrinių šaltinių analizė – vertinimui aktualių mokslinių straipsnių, anksčiau atliktų tyrimų ir vertinimų bei

kitos viešai prieinamos informacijos analizė. Vertinimo tikslais buvo analizuoti 2016 m. VšĮ „Tuxedo media“

atlikto tyrimo „Lietuvos gyventojų požiūris į institucinės globos pertvarką“ metu vykdytos reprezentatyvios

gyventojų apklausos rezultatai, kurie buvo lyginami su vertinimo metu atliktos reprezentatyvios gyventojų

apklausos rezultatais, siekiant nustatyti visuomenės požiūrio į Pertvarkos tikslines grupes pokyčius 2016–

2019 m.


48 48

Interviu su GGN įsteigusių socialinės globos įstaigų administracijų atstovais

Žr. aukščiau.

Fokusuota grupinė diskusija

Fokusuota grupinė diskusija – nedidelio skaičiaus (paprastai iki 10) vertintojų laisvai pasirinktų respondentų

diskusija, valdoma vedėjo pagal iš anksto parengtus klausimus, kurios metu siekiama surinkti giluminę

informaciją ir įžvalgas apie tiriamą reiškinį. Vertinimo tikslais buvo suorganizuotos 6 fokusuotos grupinės

diskusijos, kuriose dalyvavo asmenys, atstovaujantys įvairias Pertvarkos įgyvendinimu suinteresuotas

puses. Atsižvelgiant į 2020 m. kovo mėn. Lietuvoje susiklosčiusią ekstremalią padėtį (koronaviruso

pandemiją ir dėl jos įvestą visuotinį karantiną) viena fokusuota grupinė diskusija (Nr. 4) buvo

suorganizuota nuotoliniu būdu (pasitelkiant virtualią platformą „Zoom“). Šios diskusijos formatas – kiek

kitoks, todėl ir registruotų dalyvių skaičius – gerokai didesnis nei kitų diskusijų.

• Nr. 1. Fokusuota grupinė diskusija su Pertvarkoje dalyvaujančių institucijų ir įstaigų atstovais

(2020 m. sausio 23 d., Vilnius, 5 dalyviai);

• Nr. 2. Fokusuota grupinė diskusija su naujų formų bendruomenines paslaugas teikiančių NVO

atstovais (2019 m. gruodžio 17 d., Vilnius, 6 dalyviai);

• Nr. 3. Fokusuota grupinė diskusija su Pertvarkos tikslines grupes atstovaujančių NVO atstovais

(2020 m. sausio 23 d., Vilnius, 3 dalyviai);

• Nr. 4. Virtuali fokusuota grupinė diskusija su asmenimis, dirbančiais asmenų su proto ir (ar)

psichikos negalia srityje (2020 m. kovo 31 d., virtuali platforma „Zoom“, 55 dalyviai)

• Nr. 5. Fokusuota grupinė diskusija Kėdainių r. savivaldybėje su vietos bendruomenių atstovais

(2020 m. vasario 18 d., Kėdainių r., 7 dalyviai);

• Nr. 6. Fokusuota grupinė diskusija Akmenės r. savivaldybėje su vietos bendruomenių atstovais

(2020 m. vasario 19 d., Naujoji Akmenė, 6 dalyviai).

Atvejo studijos

Atvejo studija – detali pasirinkto atvejo analizė ir aprašymas, siekiant pasiekti gilų, išsamų supratimą tam

tikru klausimu. Vertinimo tikslais atliktų atvejo studijų objektas – visuomenės požiūris į asmenų su proto ir

(ar) psichikos negalia apsigyvenimą kaimynystėje bei jo pokyčiai. Atvejo studijoms buvo pasirinktos 2

savivaldybės (Kėdainių r. ir Akmenės r.), kuriose buvo įsteigti GGN asmenims su proto ir (ar) psichikos

negalia. Fokusuotų grupinių diskusijų metu buvo surinktos vietos bendruomenių (savivaldybių

administracijų atstovų, socialinės globos įstaigų administracijų atstovų, GGN socialinių darbuotojų ir kt.)

įžvalgos apie aplinkinių požiūrį į GGN steigimą jų kaimynystėje, šio požiūrio pokyčius ir juos lemiančius

veiksnius, GGN gyventojų integraciją į visuomenę savivaldybėse.

Metaanalizė

Metaanalizė – vertinimo metu surinktos informacijos analizė ir apibendrinimas. Vertinimo tikslais

metaanalizė buvo pasitelkta vertinimo rezultatų pagrindu formuluojant atsakymus į vertinimo techninėje

specifikacijoje iškeltus vertinimo klausimus.




rezultatų pagrindu formuluojant vertinimo išvadas ir rekomendacijas dėl Pertvarkai aktualių teisės aktų

dermės užtikrinimo, Pertvarkoje dalyvaujančių institucijų ir įstaigų efektyvumo didinimo, naujų formų

bendruomeninių paslaugų Pertvarkos tikslinėms grupėms plėtros II–ajame Pertvarkos etape.


49 49

2.VERTINIMO REZULTATAI

2.1 BVGN GYVENANČIŲ TĖVŲ GLOBOS NETEKUSIŲ

VAIKŲ SOCIALINIŲ ĮGŪDŽIŲ IR GYVENIMO

KOKYBĖS POKYČIO VERTINIMAS

2.1.1.1 TYRIMO DALYVIŲ CHARAKTERISTIKOS

Pažymėtina, kad duomenų tinkamumo ir kokybės kriterijų labiausiai neatitiko kaimiškųjų vietovių BVGN.

Juose pasitaikė daugiausia pastaruoju metu įsikėlusių globotinių, kurių duomenys neįtraukti į galutinį

nagrinėjamą duomenų rinkinį. Todėl bendras kaimiškosiose vietovėse gyvenančių BVGN globotinių skaičius

nagrinėjamoje grupėje yra mažiausias, nors kaimiškosiose vietovėse buvo apklausta net 11 BVGN.

1 PAVEIKSLAS. APKLAUSTŲ BVGN GLOBOTINIŲ PASISKIRSTYMAS PAGAL GYVENAMOSIOS VIETOVĖS TIPĄ

(N=205) (NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS)


Didžiąją dalį (beveik pusę) tyrimo imties sudarė 13–17 metų paaugliai. Mažiausiai tyrime (apie 5 proc. visų

apklaustų globotinių) dalyvavo ikimokyklinio amžiaus vaikų – iš viso 9. Dėl mažo jauniausių ir vyriausių

tiriamųjų skaičiaus tolimesnės duomenų analizės pagal amžiaus grupes buvo atsisakyta.


50 50

2 PAVEIKSLAS. APKLAUSTŲ BVGN GLOBOTINIŲ PASISKIRSTYMAS PAGAL AMŽIŲ (N=205) (NURODYTAS

ASMENŲ SKAIČIUS)


Tyrimo metu buvo apklausta šiek tiek daugiau vyriškos lyties globotinių – 54 proc. berniukų (vyrų) ir 46

proc. mergaičių (moterų).

3 PAVEIKSLAS. APKLAUSTŲ BVGN GLOBOTINIŲ PASISKIRSTYMAS PAGAL LYTĮ (N=205) (NURODYTAS

ASMENŲ SKAIČIUS)


Didžioji dalis apklaustųjų dalyvauja ugdymo procese. 83 proc. apklaustų BVGN globotinių lanko bendrojo

lavinimo mokyklas, 13 proc. respondentų – profesines mokyklas, 3 proc. respondentų lanko ikimokyklinę

ugdymo įstaigą. Vienas iš 205 apklaustųjų dirba.


51 51

4 PAVEIKSLAS. APKLAUSTŲ BVGN GLOBOTINIŲ PASISKIRSTYMAS PAGAL LANKOMOS ŠVIETIMO ĮSTAIGOS

TIPĄ (N=205)


Daugiausiai – 144 (70 proc.) – tyrime dalyvavusių asmenų į BVGN atvyko iš institucinių globos namų. BVGN

gyventojų sudėtis, kaip buvo pastebėta tyrimo metu, gana intensyviai keičiasi – į BVGN atvyksta nauji

gyventojai, kai kurie yra iškeliami į kitus BVGN. Nauji globotiniai į BVGN atvyksta iš tėvų ir globėjų šeimų.

Tyrimo metu nustatyta, jog į BVGN atvyko 29 (14 proc.) globotiniai, iki įsikėlimo gyvenę su tėvais, 9 – su

laikinais globėjais, 14 respondentų pasirinko atsakymą „kita“. Prie 14 pasirinkimų „kita“ nurodomi tokie

patikslinimai: 3 – pas budinčius globotojus, 1 – įkalinimo įstaigoje su mama, 4 – su kitais giminaičiais,

pavyzdžiui, su teta, 1 – socializacijos centre, 4 – kituose BVGN, 1 – šeimynoje.

5 PAVEIKSLAS. APKLAUSTŲ BVGN GLOBOTINIŲ PASISKIRSTYMAS PAGAL ANKSTESNĘ GYVENAMĄJĄ VIETĄ

(N=205)


Tyrimo metu buvo surinkti išsamūs duomenys apie 144 BVGN globotinius, kurie persikėlė į BVGN iš

institucinių vaikų globos namų. Vidutinis institucijoje pragyventas laikas – 5 metai.


52 52

6 PAVEIKSLAS. APKLAUSTŲ BVGN GLOBOTINIŲ PASISKIRSTYMAS PAGAL INSTITUCINĖJE GLOBOJE

PRALEISTĄ LAIKĄ (N=144) (NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS)


7 PAVEIKSLAS. APKLAUSTŲ BVGN GLOBOTINIŲ PASISKIRSTYMAS PAGAL TURIMUS SUTRIKIMUS

(NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS2)


Apie 5 proc. BVGN globotinių turi fizinę negalią, o 16 proc. globotinių nustatytas intelekto sutrikimas.

Vadinasi, nemaža dalis – 16 proc. – BVGN globotinių turi specialiųjų ugdymosi poreikių, dar 15 proc. turi

regos ir klausos sutrikimų. Visgi didžiausia dalis nustatytų sutrikimų susiję su emocinėmis problemomis –

net 33 proc. globotinių būdingi elgesio ir emocijų sutrikimai. Dar 17 proc. globotinių būdingas alkoholio,

psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas, priklausomybė nuo nikotino, 14 proc. yra linkę į nusikalstamą elgesį.

Jeigu elgesio ir emocijų problemų turintys globotiniai būtų apjungti su kitų psichologinio pobūdžio

sutrikimų (delinkventinio elgesio ir priklausomybių) turinčiais globotiniais, jie sudarytų beveik pusę (44

proc.) visų tirtų BVGN globotinių. Žemiau (žr. 8 paveikslas) matyti, kad 115 iš 205 tirtų globotinių

nenustatytas su emocinėmis problemomis siejamas sutrikimas. 90 iš 205 BVGN globotinių (44 proc.) turi

nustatytų psichologinio pobūdžio sutrikimų: elgesio ir emocijų problemų, priklausomybių, polinkį į

delinkventinį elgesį. Galima teigti, jog visi BVGN globojami vaikai turi vienokią ar kitokią trauminę šeimos

gyvenimo patirtį.

8 PAVEIKSLAS. EMOCINIŲ PROBLEMŲ TURINČIŲ BVGN GLOBOTINIŲ DALIS (N=205) (NURODYTAS ASMENŲ

SKAIČIUS)


2 Vienas asmuo gali turėti daugiau nei vieną sutrikimą.


53 53

2.1.2 GLOBOTINIŲ GYVENIMO KOKYBĖS POKYČIAI PERSIKĖLUS Į

BVGN

2.1.2.1 GLOBOTINIŲ PASITENKINIMAS GYVENIMU BVGN

82 proc. apklaustų BVGN globotinių teigia, kad jiems labiau patinka gyventi BVGN nei instituciniuose ar

kituose namuose, kuriuose gyveno prieš įsikeldami į BVGN. Atskirai nagrinėjant atsakymus „instituciniuose

globos namuose“, matoma, kad iš 29 globotinių, pasirinkusių atsakymą „instituciniuose vaikų globos

namuose“ net 15 atsakė, kad jiems „gerai ir ten, ir ten“. Likusieji savo pasirinkimą aiškina tuo, jog „ten buvo

daugiau vaikų, įvairaus amžiaus, buvo mažesni ir buvo galima su jais kažką veikti“, „ten buvo daugiau veiklos“,

„viskas arčiau, visi draugai ten“, „tai aš ten pripratęs, ten aš užaugęs. Čia niekada nesijausiu kaip namuose.

Auklėtojos buvo kaip mamos“. Vienas vaikas sako: „Tenai patiko, nes čia yra kaimynai, jie pyksta, kad mes

daug šnekam“. Taigi, iš vaikų pateiktų atsakymų visumos matyti, kad dažniausiai vaikai renkasi atsakymą

„labiau patinka gyventi bendruomeniniuose namuose“. Pasirinkimas „labiau patiko gyventi instituciniuose

globos namuose“ susijęs su tuo, kad yra vaikų, ilgus metus praleidusių instituciniuose globos namuose,

kuriuos jie laiko savo namais. Natūralu, kad tuomet gaila keisti gyvenamąją vietą, palikti draugus,

auklėtojas, prie kurių globotiniai buvo prisirišę.

9 PAVEIKSLAS. BVGN GLOBOTINIŲ PASISKIRSTYMAS PAGAL TAI, KUR JIEMS LABIAU PATIKO GYVENTI

(N=205)


Daugumai (93 proc.) apklaustų BVGN globotinių patinka naujieji namai. Vaikai sako, kad jie yra jaukūs,

primena namus, o ne įstaigą. Išskirtini būdingi globotinių atsakymai: „čia – kaip šeima, bendrai viską darom“,

„gerai, kaip namie“, „patinka, čia ramiau ir yra valgyt“, „kažkaip saugiau jaučiuosi“, „čia kiekvienas vaikas

kiekvieną prilaiko – kaip vienas kumštis“, „patinka čia viskas“. Viena mergaitė taikliai apibūdina: „Viskas

pagerėjo, nes aš dabar gyvenu kaip normalus vaikas, o ne kaip vaiknaminė“. Tarp nedidelės dalies atsakymų,

kuriuose vaikai nurodo, kad BVGN nepatinka, vaikai savo atsakymą aiškina taip: „toli draugai, toli miestas“,

„skriaudžia kiti vaikai“, „trūksta tėvų“, „viskas atsibodę, nepatinka ir tiek“.


54 54

10 PAVEIKSLAS. BVGN GLOBOTINIŲ NAUJŲJŲ NAMŲ VERTINIMAS (N=205)


Atsakydami į interviu klausimą „Ko trūksta gyvenant bendruomeniniuose namuose, kad juose jaustumeisi

kaip namie?“ apie pusė iš 205 apklaustųjų teigia, kad BVGN jiems nieko netrūksta. 29 vaikai kaip

trūkstamą dalyką nurodo, kad trūksta „tikrų tėvų“, dėdės, arba brolio, sesės, draugo, kurie gyvena kitose

šeimynose. Gana dažnai globotiniai sako, jog trūksta augintinio – šuniuko ar kito naminio gyvūno.

Augintinio ilgisi 10 vaikų (apie 5 proc. visų apklaustųjų). Taip pat reikšmingi atsakymai, kur tarp trūkstamų

dalykų vaikai nurodo, jog norėtų „kad kiti neišskirtų (nežinotų), kad mes iš vaikų namų“ bei „kad nemuštų,

neskriaustų kiti vaikai“. Tokių atsakymų nėra daug, viso 5, tačiau juos įvardinti pavieniais taip pat nėra

pagrindo – iš atsakymų ir į kitus klausimus matyti, jog muštynių, užgauliojimo, jaunesnių skriaudimo,

keiksmų pasitaiko ne viename BVGN. Taip pat yra vaikų, kurie skundžiasi, jog kiti globotiniai rūko.

Vaikų atsakymai į klausimą „Išvardink tris gerus dalykus, kurie atsirado, kai persikraustei gyventi į

bendruomeninius namus?“ iliustruoja, kokie vaikų poreikiai sėkmingai tenkinami persikėlus į BVGN. Apie

17 proc. vaikų atsakydami į šį klausimą pirmiausia pamini, kad BVGN gera todėl, kad mažiau triukšmo ir /

arba „gali valgyti, ką nori“, net ledus. Dažnai vaikai sako, kad maistas BVGN yra skanesnis. Vaikams svarbu,

kad „galima kada nori iš šaldytuvo maisto pasiimti“, „pati gali spręst, ką nori valgyt“. Šie atsakymai yra labai

būdingi: ramybę, pagerėjusį maitinimą tarp gerų dalykų, susijusių su persikėlimu į BVGN, mini beveik

trečdalis apklaustų vaikų. Kitas svarbus geras dalykas – naujųjų namų jaukumas, šeimyniškumas. Dažnai

vaikai nurodo, kad BVGN yra jaukiau, gyvenimo sąlygos yra geros: „jaučiuosi kaip namuose“, „turiu savo

kambarį“, „galiu ilgiau miegot“, „ramiau, daugiau laiko sau ir draugams“. Dažnai vaikai džiaugiasi, kad

auklėtojos yra geros, rūpestingos, skiria daugiau dėmesio, vaikai geriau su jomis sutaria, gali išsikalbėt.

BVGN dažnai tarpusavio santykiai yra įvardinami kaip geri: „visi draugiški, šilti“, „atsirado daugiau

bendravimo tarpusavyje“, „daugiau abipusio pasitikėjimo“, „čia – kaip šeima“, „sugyvenam kaip šeima“. Taip

pat kaip pirmą privalumą ne vienas vaikas nurodo, kad „gyvenam kartu su sese, broliu“. Dar vienas svarbus

pasitenkinimo gyvenimu BVGN veiksnys – BVGN yra daugiau laisvės ir savarankiškumo. Vaikai sako: „čia

galiu bet kada išeiti“, „galiu po kaimą dviračiu važinėt“, „galim dažniau į lauką išeit“, „pažaist futbolą“, „patys

viską daromės“, „gali išmokt daugiau visko“, „yra kišenpinigiai“, „galim apsipirkti“, „vadovaujamės mūsų pačių

sugalvotomis taisyklėmis“. Keletas globotinių kaip svarbų gerą dalyką, nutikusį persikėlus į BVGN, nurodo

pagerėjusią savo savijautą – „geriau jaučiuosi“, „nebesimušu“, „mažiau vidinės įtampos“, „tapau atviresnė“,

„pasijutau, kad galiu gyventi ir turiu, kur grįžti“. Tarp gerų dalykų, nutikusių persikėlus į BVGN, vaiki pamini

ir su bendruomenine aplinka susijusius veiksnius: „arčiau mokykla“, „patinka mokykla“, „susiradau

naujų draugų“, „būna visokios šventės, kuriose mes dalyvaujame“, „geri kaimynai“.

Pagrindiniai globotinių pasitenkinimo persikėlimu į BVGN šaltiniai yra:

1. Pagerėjusios buities ir mitybos sąlygos, ramybė, namų aplinkos atsiradimas, didesnio privatumo

galimybės;


55 55

2. Artimesni, pagerėję santykiai su auklėtojais ir kitais BVGN globotiniais, išaugęs pasitikėjimas ir

tarpusavio supratimas;

3. Didesnis savarankiškumas, autonomiškumas, laisvė rinktis, galimybė mokytis gyventi

savarankiškai;

4. Asmeninės savijautos pagerėjimas;

5. Labiau prieinami bendruomeniniai ištekliai ir glaudesnė integracija į bendruomenę.

Atsakymų į klausimą „Išvardink tris blogus dalykus ar problemas, kurios kilo persikrausčius į BVGN“ buvo

gauta apytikriai du kartus mažiau atsakymų nei į klausimą „Išvardink tris gerus dalykus, kurie atsirado, kai

persikraustei gyventi į bendruomeninius namus“. Dažniausias atsakymas yra „nieko“, „nėra tokių“. Tokie

atsakymai būdingi ne mažiau kaip pusei visų apklaustųjų. Išsakantys nusiskundimus globotiniai dažniausiai

pamini rutinos pasikeitimus ir mėgstamų veiklų praradimą: „daugiau darbų patiems čia tenka daryti“,

„toliau nuo mokyklos“, „trūksta vietos“, „nėra, ką veikti“. Kai kurie vaikai pamini, kad persikėlę prarado

galimybę užsiimti mėgstamais dalykais: „mažiau galimybių sportuoti“, „nėra sporto salės, pianino“. Antra

svarbi nusivylimo priežastis – draugų praradimas („netekau draugų“) ir konfliktiški santykiai su

auklėtojomis bei kitais BVGN gyventojais: „pykstuosi su auklėtoja“, „auklėtoja nesupranta“, „su bernais

reikia gyventi“, „berniukai žiaurūs ir grubūs“, „bijau vaiko su specialiaisiais poreikiais“, „vyresni vaikai mane

skriaudžia“. Apie patyčias ir skriaudimą kalba 5 vaikai iš 205. Pavieniai vaikai kaip nepasitenkinimo

priežastį nurodo buitinius nepatogumus: šalta, drėgna, toli važinėti.

Svarbiausius, globotinių akimis, gyvenimo pokyčius, persikėlus iš institucijos į BVGN iliustruoja atsakymai

į klausimą „Ką dabar gali daryti bendruomeniniuose globos namuose, ko negalėdavai daryti anksčiau,

gyvendamas institucijoje?“. 59 globotiniai iš 144, persikėlusiųjų iš institucinių globos namų, atsako, kad

„viskas taip pat“, išliko tokios pat taisyklės. Visgi didesnė dalis globotinių (66) teigia, kad gyvenimas BVGN

yra kitoks – vaikai gyvena laisviau. Dažniausiai vaikai nurodo, kad gali kada nori išeiti į lauką,

pasivaikščioti, savarankiškai išeiti į miestą, susitikti su draugais, šeimos nariais, daugiau pakeliauti. Taip pat

yra atsakymų, kad BVGN taikomas laisvesnis, priimtinesnis dienos režimas: vaikai gali ilgiau miegoti,

sėdėti prie kompiuterio ir pan. Likusieji negalėjo atsakyti į klausimą.

Pagrindiniai globotinių nepasitenkinimo persikėlimu į BVGN šaltiniai yra:

1. Įprastos rutinos, buitinių pareigų pasikeitimai, buities nepatogumai;

2. Sąlyginis galimybių užsiimti mėgstama veikla sumažėjimas;

3. Pasitaikantys nepatenkinami santykiai su auklėtojomis ir kitais BVGN globotiniais, pasitikėjimo,

artimumo stoka;

4. Patyčių ir smurto tarp globotinių apraiškos.

Nagrinėjant teigiamus ir neigiamus su persikėlimu į BVGN susijusius pokyčius globotinių gyvenime verta

atkreipti dėmesį į bendrą gautų atsakymų santykį. Teigiamus pokyčius globotiniai nurodo apytikriai du

kartus dažniau nei neigiamus. Teigiami pokyčiai yra ne tik dažnesni, bet ir įvairesni.

Visuose BVGN užtikrinta tvarka. Galima teigti, jog BVGN yra labai švarūs ir tvarkingi, daiktai juose

sutvarkyti – laikomi savo vietose. Yra BVGN, kuriuose yra šalta, viename BVGN – drėgna. BVGN aplinką

tyrėjai vertina kaip jaukią, tačiau dalyje BVGN pastebimi aplinkos elementai, primenantys įstaigos

aplinką. Pavyzdžiui, „labai jaukūs, tvarkingi, vaikams pritaikyti namai, tačiau yra tam tikrų erdvių,

prieškambarių, du įėjimai į namą, kurie primena įstaigos patalpas, mažina jaukumą“, „namuose ant sienų

iškabintos elgesio taisyklės“. Daugeliu atveju tyrėjai vertino, kad vaikų privatumas yra pakankamai

užtikrinamas. Pasitaikė tik pavieniai atvejai, kai globotinis gyvena svetainėje ar jo kambarys neturi durų.


56 56

11 PAVEIKSLAS. FIZINĖS BVGN APLINKOS VERTINIMAS TYRĖJO POŽIŪRIU (NURODYTAS ASMENŲ

SKAIČIUS)


Emocinė atmosfera aplankytuose BVGN vertinama kaip palanki ir šilta. Visgi tyrėjai pastebi, jog kai

kuriuose BVGN emocinę atmosferą neigiamai veikia santykiai tarp vaikų: „Emocinė atmosfera šilta,

draugiška, tačiau kai kurie vaikai sutaria ne taip gerai – tai gali mažinti emocinės atmosferos kokybę“.

Priklausymo šeimai aspektas vertinamas gana prieštaringai. Nors yra labai teigiamų pavydžių: „Vaikai save

identifikuoja kaip šeimynos dalį, atrodo vieningi. Darbuotojai taip pat atrodo lojalūs“, tyrėjai pastebi, kad

„Darbuotojai atrodo labiau lojalūs šeimynai, o vaikai – labiau individualūs, ne visi tarpusavyje artimai

bendraujantys“, „Namus dalis vaikų vadina „bendrabučiu“.

12 PAVEIKSLAS. EMOCINĖ BVGN APLINKA TYRĖJO POŽIŪRIU (NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS)


Anot BVGN socialinių darbuotojų, gyvenimo sąlygos globotiniams persikėlus į BVGN labai pagerėjo:

„100 proc. pagerėjo, nes vaikai turi savo privačią erdvę, geresnes higienos sąlygas, kur kas geresnis asmeninių

poreikių tenkinimas, jų daiktai visada saugūs – niekas nieko nevagia, vaikai mokosi savarankiškumo įgūdžių“,

„BVGN vadina namais ir jaučia, kad čia yra jų namai – saugo ir tausoja daiktus, baldus, nelaužo (ko nedarydavo

instituciniuose globos namuose), nesako, kad yra „globinis“. Lyginant su institucine globos įstaiga: „Daug


57 57

geriau – pati buitis, gyvenimas butuose, higienos sąlygos. Ten neįmanoma buvo priversti jų tvarkytis. Čia jaučia

atsakomybę. Bet daug jų čia gyvena, tai greit „apsiverčia“. Kitaip gali prižiūrėti, gauti kažko iš rėmėjų, draugų,

geriau gali apsirūpinti, apsirengti. Daugiau nuperkam, kartu taupom“, „Buitine prasme sąlygos ypatingai

nepasikeitė, tik tiek, kad pasikeitė vaikų savijauta. Nebeliko jokios globos namų iškabos. Pati pagrindinė esmė

yra ta, kad vaikai gyvena savo namuose, o ne įstaigoje“, „Vertinu teigiamai. Kambariuose gyvena po du

(anksčiau po aštuonis gyveno). Turi savo erdvę, gali pasipuošti, kaip nori. Gali gulėti vonioje, kiek nori. Gali bet

kada valgyti. Nuo šešiolikos metų patys eina registruotis pas gydytojus. Kertinės taisyklės išliko“, „Institucinę

globos įstaigą vaikinas vadino ,,baze“, o BVGN vadina savo namais“. Socialinių darbuotojų nuomonę apie

gyvenimo sąlygų pokyčius labiausiai atspindi šis vertinimas: „Mažiau erdvės, atsirado šeimos jaukumas,

artimumas, kiekvienas vaikas rado nuosavą erdvę.“

2.1.2.2 GLOBOTINIŲ GYVENIMO POKYČIŲ YPATUMAI PAGAL

GYVENAMĄJĄ VIETOVĘ

BVGN globotinių gyvenimo kokybės pokyčiai šiek tiek skiriasi, priklausomai nuo gyvenamosios vietovės,

kuriame įsikūręs BVGN tipo. Didelių miestų, rajonų centrų ir kaimiškųjų vietovių BVGN turi savo specifiką.

Globotinių, persikėlusių į BVGN iš institucinių globos namų, dalis labai skiriasi priklausomai nuo BVGN

gyvenamosios vietovės tipo. Rajonų centruose esančiuose BVGN didžiąją dalį gyventojų (88 proc.) sudaro

iš institucinių globos namų persikėlę globotiniai. Kaimiškosiose vietovėse ir ypač dideliuose miestuose,

globotinių, turinčių gyvenimo instituciniuose globos namuose patirtį, dalis yra žymiai mažesnė (atitinkamai

67 ir 57 proc.). Kaimiškosiose vietovėse ir didžiuosiuose miestuose santykinai daugiau globotinių,

kurie yra atvykę iš tėvų arba globėjų šeimų. Pertvarkomi vaikų globos namai BVGN dažniausiai įkūrė

rajonų centruose. Juose beveik 90 proc. gyventojų sudaro buvę institucinių globos namų globotiniai

13 PAVEIKSLAS. GLOBOTINIŲ, GYVENUSIŲ INSTITUCINIUOSE VAIKŲ GLOBOS NAMUOSE, DALIS PAGAL

BVGN GYVENAMOSIOS VIETOVĖS TIPĄ (N=205) (NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS)


Atitinkamai skiriasi globotinių patiriamų sunkumų specifika. Tik delinkventinis elgesys pasireiškia tolygiai

visose tiriamųjų grupėse. Rajonų centruose gyvena santykinai daugiausia globotinių (beveik dvigubai

didesnė dalis nei miestuose ir kaimuose), turinčių intelekto sutrikimų. Dažniausiai tai – vidutinio

sunkumo intelekto sutrikimai.


58 58

14 PAVEIKSLAS. GLOBOTINIŲ INTELEKTO, ELGESIO IR EMOCINIŲ SUTRIKIMŲ SKAIČIUS PAGAL BVGN

GYVENAMOSIOS VIETOVĖS TIPĄ (N=205) (NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS)


Alkoholio ir psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo atvejų rajonų centruose nustatyta mažiausia. Absoliutūs

skaičiai yra labai maži, todėl tendencijas reikėtų vertinti atsargiai. Visgi matyti, kad priklausomybių

atvejai (neįtraukiant priklausomybės nuo nikotino) dažniausi miestuose. Rajonų centruose ir

kaimiškosiose vietovėse nustatyti pavieniai vartojimo atvejai, tačiau skiriasi jų specifika. Kaimiškosiose

vietovėse nustatytas tik 1 psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo atvejis (1 iš 3), didžiuosiuose miestuose

dažniau nurodomas psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas (6 iš 8 atvejų). Taip pat gana aiškiai skiriasi

elgesio ir emocijų problemų tendencijos atskirose grupėse. Rajonų centruose jų yra santykinai mažiau

nei kaimiškosiose vietovėse ir didžiuosiuose miestuose. Tai gali būti aiškinama skirtingu

dominuojančiu globotinių problemų pobūdžiu: rajonų centruose – daugiau intelekto sutrikimų turinčių

gyventojų, daugelį metų praleidusių vaikų globos namuose. Didesniuose miestuose ir kaimuose žymi dalis

globotinių yra atvykę iš šeimų. Galima kelti prielaidą, kad pastarieji išgyvena aštresnį psichosocialinį stresą,

todėl elgesio ir emociniai sutrikimai, socialiai neigiami elgesio modeliai, psichoaktyviųjų medžiagų

vartojimo atvejai yra santykinai dažnesni.

14 LENTELĖ. GLOBOTINIŲ INTELEKTO, ELGESIO IR EMOCINIŲ SUTRIKIMŲ SKAIČIUS PAGAL GYVENAMĄJĄ

VIETOVĘ

Gyvenamoji vietovė

Intelekto sutrikimas

Alkoholio ar psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas

Delinkventinis elgesys

Elgesio ir / ar emocijų problemos

Visi globotiniai

Kaimiškosios vietovės

8 3 (1 narkotinės medžiagos, 2 alkoholis)

Viso, įskaitant rūkymą: 13 8 23 61

Rajonų centrai

19 1 (alkoholis)


Didieji miestai

9 8 (6 narkotinės medžiagos, 2 alkoholis)



Atvejų, kai nurodoma, jog persikėlimas į BVGN neigiamai paveikė globotinių elgesį ir asmenybę, visoje

imtyje nėra daug. Neigiami elgesio pokyčiai po persikėlimo į BVGN nurodomi dažniau rajonų centruose

ir didžiuosiuose miestuose esančiuose BVGN. Juos patiria apie 12–14 proc. visų globotinių. Dažniausiai

nurodoma, kad globotinis pradėjo vartoti alkoholį ar psichoaktyviąsias medžiagas, tapo agresyvus,

nevaldomas, konfliktiškas, naudoja jėgą santykiuose su kitais globotiniais, linkęs į nusikalstamą

veiklą, dažniausiai vagiliavimą, nesilaiko BVGN taisyklių, elgiasi įžūliai. Pažymėtina, kad santykinai

didelė dalis globotinių, patiriančių elgesio problemų paaštrėjimą, turi intelekto sutrikimą. Kaimiškosiose

vietovėse ir rajonų centruose iš 11 tiriamųjų, patiriančių elgesio sunkumų, net 7 nustatytas vidutinio


59 59

sunkumo intelekto sutrikimas. Elgesio problemų paaštrėjimas persikėlus į BVGN šioje grupėje labiau

sietinas su rutinos pasikeitimais, kontrolės susilpnėjimu ir išaugusiu globotinių nerimu. Didžiuosiuose

miestuose tarp globotinių, patiriančių elgesio problemų paaštrėjimą, intelekto sutrikimų nenustatyta. Šiai

tiriamųjų grupei būdingesnės asmenybinės problemos – dominuojantis pyktis ir agresija, motyvacijos

socializuotis stoka, arba paauglystės tarpsnio sunkumai – maištas ir savarankiškumo siekimas.

Neigiamų asmenybės bruožų pokyčių, susijusių su persikėlimu į BVGN, nurodoma daug mažiau – apie 7

proc. visų atvejų. Jie daugmaž tolygiai pasiskirstę visose grupėse. Ne visi jie sutampa su elgesio pablogėjimu.

Kaip neigiami asmenybės pokyčiai dažniausiai nurodoma motyvacijos stoka / sumažėjimas, emocijų

protrūkiai, neatsakingumas, pernelyg didelis pasitikėjimas savimi, baimių sustiprėjimas.

15 LENTELĖ. SOCIALINIŲ DARBUOTOJŲ PASTEBĖTI NEIGIAMI GLOBOTINIŲ ELGESIO AR ASMENYBĖS

POKYČIAI, SUSIJĘ SU PERSIKĖLIMU Į BVGN

Gyvenamoji vietovė Neigiami elgesio

pokyčiai Neigiami asmenybės

pokyčiai Visi globotiniai

Kaimiškosios vietovės 3 (5 proc.) 4 (7 proc.) 61

Rajonų centrai 8 (12 proc.) 5 (7 proc.) 68

Didieji miestai 11(14 proc.) 5 (7 proc.) 76


Skirtingas globotinių patiriamų problemų pobūdis, persikėlus į BVGN kaimiškosiose vietovėse, rajonų

centruose ir didžiuosiuose miestuose, pirmiausiai sietinas su individualiomis globotinių savybėmis ir

gyvenimiškąja patirtimi. Svarbus aspektas yra tai, kad BVGN keičiasi globotinių gyvenimo taisyklės:

BVGN daugiau laisvės, sumažėja išorinė kontrolė, išauga savarankiškumo galimybės. Priklausomai nuo

globotinių motyvacijos ir asmenybės savybių, tai paskatina ne tik socializaciją, bet, kai kuriais atvejais,

ir asocialų elgesį. Be abejonės, prie to prisideda skirtinga socialinė aplinka miestuose, rajonuose ir

kaimiškosiose vietovėse. Miestuose didesnis psichoaktyviųjų medžiagų prieinamumas, įvairesni socialiniai

kontaktai, platesnės veiklos galimybės.

2.1.3 GLOBOTINIŲ TARPASMENINIŲ SANTYKIŲ IR SAVIVERTĖS

POKYČIAI

2.1.3.1 GLOBOTINIŲ ŠEIMOS IR PRIERAIŠŪS RYŠIAI

Socialinių darbuotojų pateiktais duomenimis, net 90 proc. BVGN globotinių turi brolių ir seserų, tačiau tik

šiek tiek daugiau nei pusė iš jų (54 proc.) kartu su jais gyvena. Taip pat apie 75 proc. globotinių turi

prieraišių ryšių su šeimos nariais už BVGN ribų. Tai – tėvai, broliai, seserys, seneliai ir kiti išplėstinės

šeimos nariai. Santykinai labai didelė globotinių dalis (apie 40 proc. visų globotinių), nors ir turi brolių ir

seserų, kartu su jais negyvena. Dažniausiai tokiais atvejais broliai ir seserys yra suaugę, nėra globojami ir

pan., tačiau užfiksuoti ir tokie atvejai, kai globojami broliai ir seserys gyvena skirtinguose BVGN.

Pažymėtina, kad trys ketvirtadaliai (73 proc.) BVGN globojamų vaikų turi prieraišių ryšių su šeimos nariais

už BVGN ribų, t. y. turi svarbių asmenų šeimoje, su kuriais jie nori palaikyti ar palaiko asmeninį ryšį. Šie

duomenys apima ryšius su broliais ir seserimis, tolimesniais giminaičiais, taip pat – tolimus, fragmentiškus

ryšius su vienu iš tėvų, kai susitinkama kartą per metus ir pan. Tai – asmenys, kurie vaikui svarbūs, su

kuriais jis nori bendrauti.


60 60

15 PAVEIKSLAS. GLOBOTINIŲ RYŠIAI SU BIOLOGINĖS ŠEIMOS NARIAIS (N=205) (NURODYTAS ASMENŲ

SKAIČIUS)


Analizuojant, prie kokių suaugusių asmenų („atstojančių“ tėvus) BVGN globotiniai yra prisirišę, t. y. išlaiko

ilgalaikį patvarų santykį, išskirtina, kad 13 proc. išlaiko prieraišų ryšį su vienu iš tėvų. Dar 13 proc. yra

prisirišę prie suaugusio brolio arba sesers, 5 proc. – prie kitų giminaičių. Taigi, iš viso 34 proc. globotinių

išlaiko artimus prieraišius santykius su suaugusiais šeimos nariais. Didžiausia dalis – 46 proc. –

globotinių yra prisirišę prie BVGN darbuotojų, dar 9 proc. – prie kitų asmenų, dažniausiai – globėjų

savanorių, krikštamotės ir pan. Pažymėtina, kad 11 proc. globotinių neturi ilgalaikių, prieraišių santykių su

suaugusiais asmenimis.

16 PAVEIKSLAS. GLOBOTINIŲ, TURINČIŲ ILGALAIKĮ, PATVARŲ SANTYKĮ BENT SU VIENU SUAUGUSIUOJU,

DALIS (N=205)


Svarbiausi globotinių ryšiai su suaugusiais asmenimis yra BVGN viduje. Tai patvirtina atsakymai į klausimą,

ar globotinis yra prisirišęs prie kitų suaugusiųjų už BVGN ribų. Tik 38 proc. globotinių turi prieraišių ryšių

su suaugusiais už BVGN ribų, tai dažniausiai yra biologinės šeimos nariai arba globėjai savanoriai, laikini

globėjai, asmenys, pas kuriuos vaikai svečiuojasi, mokytojų padėjėjai, ne BVGN dirbantys socialiniai

darbuotojai ir kt.


61 61

17 PAVEIKSLAS. GLOBOTINIŲ, PRISISIRIŠUSIŲ PRIE KITŲ SUAUGUSIŲJŲ UŽ BVGN RIBŲ, DALIS (N=205)


Taigi, svarbiausi BVGN globotinių prieraišūs ryšiai su suaugusiais asmenimis dažniausiai

užmezgami su BVGN darbuotojais. Taip pat svarbūs lieka prieraišūs ryšiai su suaugusiais biologinės

šeimos nariais. Apie 11 proc. BVGN globotinių tyrimo duomenimis nėra prisirišę prie suaugusių asmenų.

Analizuojant prieraišių ryšių pokyčius, sąlygotus persikėlimo į BVGN, dauguma (58 proc.) globotinių

nurodo, kad santykiai su šeimos nariais liko tokie patys. Visgi 28 proc. globotinių teigia, kad santykiai

pagerėjo, o 14 proc. – kad pablogėjo. Santykių su šeimos nariais pagerėjimas dažniausiai aiškinamas tuo,

jog globotinis dabar gyvena arčiau namų, gali dažniau susitikti, apsilankyti, dažniau susiskambina,

BVGN šeimos nariai jį aplanko dažniau nei instituciniuose globos namuose. Pablogėjimas dažniausiai

aiškinamas tuo, kad persikėlus į BVGN šeimos nariai gyvena toliau. Viena mergaitė sako, kad bendravimą

su gimininėmis apsunkina kalba: lietuviškai gali susikalbėti tik su teta, o su kitais – ne, nes jie kalba tik

rusiškai.

18 PAVEIKSLAS. GLOBOTINIŲ IR ŠEIMOS NARIŲ, GIMINAIČIŲ (JEI JŲ TURI) SANTYKIŲ POKYČIAI

PERSIKĖLUS Į BVGN (N=205) (NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS)


Anot BVGN socialinių darbuotojų, persikėlimas į BVGN globotinių santykius su biologinės šeimos nariais

paveikė teigiamai. Darbuotojai pastebi, kad tėvų ir kitų šeimos narių požiūris į BVGN yra pozityvus.

Persikėlimas į BVGN sužadino tėvų susidomėjimą, todėl jie pradėjo dažniau lankyti vaikus BVGN. Šeimos

nariai noriau atvyksta į BVGN, nes BVGN aplinka – mažiau formali, šeimos nariai jaučiasi laisviau. Visgi

pastebima, jog po pradinio susidomėjimo tėvų lankymosi banga nuslūgo ir santykiai dažnai išliko tokie, kaip

buvę iki įsikeliant į BVGN. Bendra socialinių darbuotojų nuomone, persikėlimas į BVGN arba neturėjo

įtakos globotinių santykiams su biologine šeima, arba turėjo nedidelį teigiamą poveikį. Apklaustieji

nurodo, jog stengiasi paskatinti bendravimą tarp šeimos narių – suteikia nakvynę atvykus broliams ir

seserims, skatina globotinius užmegzti ir stiprinti ryšius su šeimos nariais. Apklausti darbuotojai pateikia

teigiamų pavydžių: „Sustiprėjo ryšys su mama, noriai ir savarankiškai su šeimynos drauge perka maistą,

savarankiškai lankosi bažnyčioje, bibliotekoje.“ Santykių su šeimos nariais pokyčius globotiniams išsikėlus į

BVGN labiausiai lemia pasikeitęs atstumas iki šeimos narių gyvenamosios vietos.


62 62

2.1.3.2 GLOBOTINIŲ SANTYKIAI SU BVGN DARBUOTOJAIS

Net 151 (75 proc.) globotinių teigia, kad persikėlus į BVGN santykiai su darbuotojais pagerėjo, o didelė

jų dalis (net 36 proc. visų globotinių) įvardija, kad santykiai labai pagerėjo. Dar apie 20 proc. globotinių

teigia, jog santykiai su darbuotojais nepasikeitė ir tik apie 5 proc. globotinių sako, jog santykiai pablogėjo.

19 PAVEIKSLAS. GLOBOTINIŲ IR DARBUOTOJŲ SANTYKIŲ POKYČIAI PERSIKĖLUS Į BVGN (N=199 3 )

(NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS)


Santykių pagerėjimas siejamas su galimybe užmegzti artimesnius, asmeniškesnius santykius su

darbuotojais, o pablogėjimo priežastys daugiausiai susijusios su prieraišių ryšių nutrūkimu. Vaikai sako:

„Pagerėjo. Daugiau gerumo. Artimiau bendraujam“, „Daug kalbamės, pasišnekam. Padaro valgyt. Pagelbėja

pamokas ruošiant“, „Dabar sutariu geriau, nes čia yra mažiau vaikų, gaunu daugiau dėmesio iš darbuotojų“.

Vaikai patyrė adaptacinį periodą BVGN: „Čia pradžioj buvo sunku prie jų pritapti, bet nauji auklėtojai – naujos

taisyklės. Dabar labiau bendrauju ir tariuosi su auklėtojomis“. Vaikai taip lygina santykius su darbuotojais

instituciniuose vaikų globos namuose ir BVGN: „Stipriai [pasikeitė]. Anksčiau su kai kuriais [auklėtojais] išvis

nebendravau, o dabar sutariu geriausiai“, „Geresni santykiai. Neatsikalbinėju taip, kaip anksčiau. Auklytės

geresnės, griežtesnės. Daugiau pasirūpina“, „Čia man geriau su auklėtojom sutarti eina, jos yra tos pačios, kaip

ir vaiknamyje buvo“, „Ten tik valgyt duodavo ir viskas, čia geriau“, „Tenai daugiau kontroliuodavo, mažiau

bendraudavo“, „Artimiau bendraujam, kartais nesutariam (visur visko pasitaiko)“, „Aš kol gyvenau

[institucinių globos namų pavadinimas], su jais [darbuotojais] nebendraudavau ir nesiskaitydavau.

Paprasčiausiai, iš tikrųjų, labai mažai bendraudavau, neatsiskleisdavau, dėl to man jiems ir padėt iš viso net

nerūpėdavo. Svarbiausia – atsikeli, susiruoši, pavalgai ir išeini. Grįžti kitos dienos vakare arba dar kažką. O čia

kiekvienam darbuotojui rūpi, kaip tau sekasi, kaip tavo diena praėjo, kokia nuotaika net yra. Pastebi, kada tau

blogai“.

3 Informacija šiuo klausimu buvo surinkta anketuojant BVGN globotinius – tokiu būdu buvo apklausiami tik ne jaunesni kaip mokyklinio amžiaus vaikai, todėl šioje vertinimo dalyje imtis yra 199 globotiniai.


63 63

20 PAVEIKSLAS. STEBIMAS BVGN GLOBOTINIO IR DARBUOTOJO SANTYKIS, TYRĖJO POŽIŪRIU (30 TYRIMO

APLINKOS STEBĖJIMO PROTOKOLŲ INFORMACIJA, NURODYTAS PROTOKOLŲ SKAIČIUS)


Neigiamus pokyčius santykiuose su darbuotojais atspindi toks vaiko pasisakymas: „Gyvenau nuo mažens

su kitom auklėtojom, pasitikėjau, tai dabar sunku su naujom, norisi daugiau šilumos“. Respondentai pateikia

tokius teigiamus pagerėjusių santykių tarp globotinių ir darbuotojų pavyzdžius: „Jaučiasi mylima, turi

prieraišų ryšį su šeimynos darbuotoja, kurią vadina mama“, „Atviresnis, pasipasakoja, drįsta apsikabinti,

prisiglausti. Savarankiškai važiuoja į treniruotes ir grįžta laiku“.

Tyrėjų nuomone, darbuotojų santykis su globotiniais dažniausiai yra tinkamas, atitinka vaikų raidos

lygį ir specialiųjų poreikių turinčių vaikų poreikius, pavyzdžiui: „Su kiekvienu vaiku bendravimas

individualus, ganėtinai atitinkantis vaiko raidos lygį“. Darbuotojų ir vaikų santykis vertinamas kaip labai

šiltas ir draugiškas: „Darbuotojas skiria savo dėmesį vaikui, elgiasi šiltai, švelniai, vaikai noriai pasakojasi

dienos įspūdžius, reiškia savo jausmus“. Pastebima, kad kartais santykiui pritrūksta pagarbos iš globotinių

pusės. Globotinių santykiai pagerėjo daugiausia dėl to, kad kiekvienas vaikas BVGN turi galimybę gauti

daugiau asmeninio darbuotojo dėmesio, rūpesčio, daugiau išsikalbėti asmeniškai. Santykiai tapo

artimesni. Daugelio vaikų nuomone, darbuotojos yra geros, negriežtos, jos supranta globotinius, su jomis

galima pasitarti ir kartu nuspręsti dėl svarbių vaikams klausimų. Pagrindinės pagerėjusių santykių BVGN

priežastys yra artimesnis bendravimas su globotiniais ir tinkama darbuotojų kvalifikacija bei vidinė

parengtis – pasirengimas suprasti ir pasirūpinti globotiniu. Tyrimo metu išryškėjo tik pavieniai santykių

su darbuotojais BVGN pablogėjimo atvejai. Jie siejami su nutrūkusiais prieraišiais santykiais instituciniuose

vaikų globos namuose arba asmeniškumais.

2.1.3.3 GLOBOTINIŲ SANTYKIAI SU BENDRAAMŽIAIS

96 proc. globotinių turi geriausią draugą ar draugę. Dažniausiai tai – mokyklos draugai (34 proc.) arba brolis

/ sesuo (26 proc.). Taip pat BVGN globotiniai susidraugauja tarpusavyje – 18 proc. atvejų nurodoma, jog

geriausias draugas yra kitas BVGN globotinis.


64 64

21 PAVEIKSLAS. GLOBOTINIŲ, TURINČIŲ GERIAUSIĄ DRAUGĄ(-Ę), DALIS (N=205)


Atsakydami į klausimą, kaip pasikeitė jų santykiai su kitais vaikais persikėlus į BVGN, 66 proc. vaikų

atsakė, kad santykiai pagerėjo, tame tarpe 25 proc. teigia, kad santykiai su kitais vaikais labai pagerėjo.

25 proc. vaikų mano, kad santykiai nepasikeitė, o 17 vaikų (8 proc.) – kad pablogėjo.

22 PAVEIKSLAS. GLOBOTINIŲ SANTYKIŲ SU KITAIS VAIKAIS POKYČIAI PERSIKĖLUS Į BVGN (N=199 4)



Santykiai tarp kartu gyvenančių vaikų pagerėjo daugiausia dėl to, jog BVGN gyvena mažiau vaikų,

ramiau, tad santykiai su kitais vaikais tampa artimesni. Taip pat svarbi priežastis – vaikai BVGN dažnai

gyvena kartu su sese ar broliu, todėl santykiai artimoje aplinkoje vertinami kaip geresni.

Santykiai su kitais kartu gyvenančiais vaikais pablogėjo dėl trijų pagrindinių priežasčių:

• Nesutarimų / konfliktų / nepriėmimo tarp vaikų (12 atvejų iš 205);

• Muštynių ir patyčių (10 atvejų iš 205);

• Nesuderinamumo dėl amžiaus („nėra su kuo bendrauti, nėra bendraamžių“, „mažiukai lenda“,

„nepatinka gyventi su vyresniais“) – 6 atvejai iš 205.

Daugiau nei 50 proc. atvejų santykius tarp globotinių tyrėjas apibūdino kaip labai šiltus ir draugiškus.

Apie 30 proc. atveju tyrėjų vertinimai buvo labiau rezervuoti. Tyrėjai pažymėjo tokius dalykus:

„Apsilankymo metu buvo mažai pastebimas šiltas ir draugiškas santykis tarp globotinių. Mažai bendravo



65 65

tarpusavyje, kiekvienas „savame pasaulyje“, „Kai kurie vaikai vienas su kitu bendrauja ganėtinai šiltai, kai

kurie – ganėtinai grubiai, kartais nepagarbiai“, „Vaikai labai mažai vienas su kitu komunikuoja. Jie leidžia

laiką kas sau, vieni savo kambariuose, kiti svetainėje, treti prie kompiuterio“.

23 PAVEIKSLAS. EMOCIŠKAI ŠILTAS IR DRAUGIŠKAS SANTYKIS TARP GLOBOTINIŲ TYRĖJO POŽIŪRIU (30

TYRIMO APLINKOS STEBĖJIMO PROTOKOLŲ INFORMACIJA, NURODYTAS PROTOKOLŲ SKAIČIUS)


Persikėlimas į naują gyvenamąją vietą reikšmingai pakeitė globotinių santykius su bendraamžiais už BVGN

ribų. Daugelis vaikų pradėjo lankyti kitas mokyklas, keitėsi ir vaikų popamokinė veikla. Dauguma vaikų

labai sėkmingai prisitaikė prie šių pokyčių. Santykiai su bendraamžiais didesnei daliai globojamų vaikų

sunkumų nekelia: jie sako, kad lengvai susiranda draugų, susipažįsta su visa nauja klase ir turi daug naujų

draugų. Yra uždaresnio būdo vaikų, kuriems sunkiau megzti draugystes, tačiau didelių vaikų skundų, jog

vaikai prarado draugus, tyrimo metu negauta.

24 PAVEIKSLAS. GLOBOTINIŲ BENDRAVIMO SU DRAUGAIS UŽ GLOBOS NAMŲ RIBŲ POKYČIAI PERSIKĖLUS

Į BVGN (N=1995) (NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS)


Persikėlimas į BVGN smarkiai pakeitė bendravimą su kitais vaikais. Nors pasikeitimai yra dideli,

tačiau dažniausiai jie yra priimtini, globotiniai dėl santykių su draugais nesiskundžia. Kartu su

gyvenamosios vietos pasikeitimu, daugelis draugų atitolo. Vaikai sako „nebesueinam“, nes toli. Yra vaikų,

patenkintų, kad atitolo nuo „blogų draugų“. Prarasdami senus draugus, vaikai susirado naujų. Daugiausia

draugų vaikai susiranda naujoje mokykloje, būreliuose, kieme. Didelė dalis vaikų sako, kad niekas

nepasikeitė, „viskas taip pat“, „bendraujam, kaip anksčiau“. Trys vaikai nurodė, kad naujoje mokykloje kilo

problemų kitiems sužinojus, jog jie yra iš vaikų namų – mokykloje globotiniai jaučiasi ignoruojami.

Socialiniai darbuotojai pastebi, kad „vaikai, kurie turėjo elgesio problemų vaikų globos namuose, susirado

prastos reputacijos draugų“.

Tik 29 proc. vaikų nurodo, kad pas juos į BVGN neateina draugai ir pažįstami. Pas 20 proc. globotinių jie

ateina „dažnai“. Anot BVGN socialinių darbuotojų, visi darbuotojai skatina bendravimą su draugais,



66 66

svečiavimąsi BVGN ir draugų namuose. Į klausimą, ar vaikai kviečia BVGN globotinius į svečius, teigiamai

atsak4 visi socialiniai darbuotojai, išskyrus vieną, kuris atsakė „greičiau ne“. Į klausimą, kaip skatina tokius

santykius, socialiniai darbuotojai atsakė: „Pirmiausia paskatiname savo vaikus atsivesti draugus į svečius, kad

pažintume jų draugus. O tada arba skatiname bendravimą, arba ribojame lankymąsi namuose“, „Eina [į

svečius]. Skatinam ir pasikviesti čia nakvoti (pižamų vakarėliai)“, „Siūlome vaikams kviestis vienus kitus į

svečius. Daug kalbame apie draugiškus santykius“. Socialinių darbuotojų teigimu, vaikai „drąsiau ir kur kas

noriau į namus atsiveda draugų“, patys „svečiuojasi pas draugus“, „bendrauja su kaimynais, atvirai pasakoja,

kur gyvena, kviečia draugus ir šeimos narius apsilankyti“. Šį svečiavimąsi kartais riboja draugų tėvų

įtarumas ir išankstinės neigiamos nuostatos. Socialiniai darbuotojai nurodo atvejų, kai draugų tėvai

neleidžia draugauti su globotiniais ar nesutinka priimti globotinių savo namuose dėl neigiamų nuostatų.

Neigiamų atsiliepimų iš globotinių, kad jų draugams būtų neleidžiama užeiti pasisvečiuoti į BVGN ar būtų

neleidžiama eiti į svečius, negauta.

25 PAVEIKSLAS. GLOBOTINIŲ, PAS KURIUOS Į SVEČIUS ATEINA DRAUGŲ AR PAŽĮSTAMŲ, DALIS (N=205)



Į klausimus, ar persikėlus į BVGN globotiniai susirado naujų draugų, kaip su jais bendrauja, socialiniai

darbuotojai atsakė: „Iš karto – adaptacija įvyko greitai“, „Susirado naujų draugų – susitinka lauke, kviečiasi į

svečius“, „Susirado [draugų] mokyklose, būreliuose. Labai greitai, vienas per kitą, važiuoja kartu į centrą,

„Facebook“ bendrauja“, „Mokykloje [susirado draugų]. Vieniems lengviau, kitiems sunkiau – nuo charakterio

priklauso“, „Čia – daug gražiau ir daugiau bendrauja, turi daug draugų, kiti vaikai labai gražiai priėmė

globotinius“. Socialiniai darbuotojai pastebi ir kliūčių globotiniams užmezgant naujas draugystes:

„Atsiranda, tačiau trumpalaikiai santykiai, nes į gilesnę draugystę neleidžia eiti draugų tėvai“, „Vaikui sunku

užmegzti santykius su nepažįstamais žmonėmis naujose aplinkose, tačiau BVGN su kitais vaikais jis bendrauja

laisvai. Savarankiškumo įgijo atlikdamas buities darbus, imasi iniciatyvos prie vyriškų technikos darbų“.

Persikėlimas į BVGN teigiamai ir labai teigiamai paveikė globotinio socialinius ryšius. Taip darbuotojai

vertina net 55 proc. globotinių socialinių ryšių pokyčius. Dar 24 proc. atvejų nurodoma, kad globotinių

socialiniai ryšiai greičiau pagerėjo. Taigi, beveik 80 proc. atvejų, socialinių darbuotojų nuomone,

persikėlimas į BVGN turėjo teigiamos įtakos globotinių socialinių ryšių stiprėjimui.

26 PAVEIKSLAS. GLOBOTINIŲ SOCIALINIŲ RYŠIŲ POKYČIAI PERSIKĖLUS Į BVGN (N=205) (NURODYTAS

ASMENŲ SKAIČIUS)



67 67

Anot socialinių darbuotojų, apsigyvenę BVGN vaikai susirado naujų draugų, ypač mokykloje. BVGN,

skirtingai nuo institucinių globos namų, vaikai turi galimybę pasikviesti draugų į namus. Respondentai

teigia: „Ateina draugai į svečius arbatos išgerti“. Yra atvejų, kai nurodoma, jog globotinių draugams BVGN

aplinka labai patinka. Patys vaikai taip pat svečiuojasi pas draugus. Naujų draugų vaikai susiranda ne tik

mokykloje, bet ir būreliuose, kieme. Taip pat apklaustų darbuotojų nuomone, svarbu, jog gyvendami BVGN

vaikai patiria „mažiau diskriminacijos, mokykloje niekas nežino, kad vaikai yra iš globos namų“.

Į interviu klausimą, kokie kiti žmonės, be darbuotojų, padeda vaikams užmegzti daugiau socialinių

ryšių, ugdo jų savarankiškumą, dažniausias socialinių darbuotojų atsakymas buvo mokytojai,

auklėtojai mokykloje, socialiniai pedagogai, psichologai. Taip pat daug padeda savanoriai, rėmėjai,

geranoriški kaimynai, rečiau – giminaičiai. Dažna nurodoma sunkumų ugdant socialinius ryšius ir

savarankiškumą priežastis – „paties vaiko baimė, žema savivertė, neprisileidžia žmonių“. Kai kurie socialiniai

darbuotojai atsako, kad pasigenda didesnio šeimos narių, dėdžių, tetų įsitraukimo. Į klausimą, kas dar

galėtų paskatinti globotinių socialinių ryšių ir savarankiškumo stiprėjimą, darbuotojai dažniausiai atsakė

„nežinau“, „išnaudojam visas galimybes“. Visgi kai kurie socialiniai darbuotojai mano, kad geresnei

globotinių socializacijai užtikrinti „visuomenės požiūris turėtų keistis. Visuomenė turėtų priimti globotinius

kaip lygius“. Yra socialinių darbuotojų, kurie mano, jog geresnei socializacijai užtikrinti reikia spręsti vaikų

psichologines problemas – reikalingas „vaikų savivertės stiprinimas“.

Apibendrinant, galima daryti išvadą, jog didesnė dalis BVGN globotinių turi prieraišių, ilgalaikių ryšių su

suaugusiais asmenimis, dažniausiai tai – BVGN darbuotojai arba suaugę šeimos nariai už BVGN ribų. Beveik

visi BVGN globotiniai turi artimų ryšių su bendraamžiais – draugais ar broliais ir seserimis. Persikėlimas į

BVGN nežymiai teigiamai paveikė prieraišius globotinių ryšius su biologinės šeimos nariais. Žymiai

dažniau persikėlimas sustiprino ryšį ir pasitikėjimą tarp globotinio ir BVGN darbuotojo. Persikėlimas

į BVGN taip pat padėjo globotiniams užmegzti naujų reikšmingų ryšių bendruomenėje: globotiniai

susirado naujų draugų, santykiai su draugais ir pažįstamais už BVGN ribų tapo artimesni, įvairesni.

Globotinių socialiniams ryšiams plėtotis trukdo išankstinės neigiamos visuomenės nuostatos globos

namų auklėtinių atžvilgiu. Kai kurie globotiniai nurodo, kad mokykloje yra linkę nutylėti, kad gyvena

BVGN, sako netiesą mokyklos draugams, kad išvengtų „vaiknaminio“, „globinio“ etikečių ir galimos

diskriminacijos mokykloje. Tos pačios nuostatos, kliudančios globotiniams sklandžiai įsilieti į

bendruomenės gyvenimą, egzistuoja ir bendruomenėse bei tarp kaimynų. Kaip nurodo socialiniai

darbuotojai, visuomenei trūksta supratimo apie globotinių lygiateisiškumą, o išankstinės nuostatos

globotinių atžvilgiu yra dvejopos: globotiniai laikomi arba „banditais“, arba „vargšais vaikais“. Visuomenės

nuostatų keitimas, pabrėžiant globotinių lygias teises, pašalintų dirbtines kliūtis ir palengvintų globotinių

integraciją į bendruomenę.

2.1.3.4 GLOBOTINIŲ SAVIJAUTOS IR VIDINIAI POKYČIAI

158 iš 205 (t. y. 77 proc.) globotinių teigia, jog jų savijauta perėjus gyventi į BVGN pagerėjo. Net trečdalis

BVGN globotinių teigia, kad savijauta labai pagerėjo. Apie 15 proc. BVGN globotinių nurodė, kad jų savijauta

nepasikeitė. Kad savijauta pablogėjo, teigė 10 (5 proc.) globotinių. Iš jų 8 atvejais vaikai rinkosi atsakymą

„greičiau pablogėjo“. Didžiąja dauguma atvejų šiuos globotinius sieja tai, kad persikėlę į BVGN jie patyrė

svarbių santykių nutrūkimą. 2 vaikų savijautos pablogėjimas pirmiausiai siejamas su tuo, jog jie persikėlė

iš šeimų bei globėjų ir pasiilgsta šeimos. Kiti 6 pasiilgsta institucijoje buvusių darbuotojų („geros auklytės“)

arba pasigenda buvusių draugų, su kuriais retai besusitinka, nes jų „grupė yra išardyta“. Viena mergina

jaučiasi labai atskirta nuo draugų, su kuriais sunku susitikti, nes „toli nuvažiuot“. Kitas vaikas prastai jaučiasi

dėl konfliktų su visais BVGN gyventojais ir socialiniais darbuotojais. Mergaitė sako, kad savijauta smarkiai

pablogėjo, nes kitas globotinis BVGN tyčiojasi. Dar vienas globotinis nurodė, jog savijauta pablogėjo, nes


68 68

dažnai keičiasi darbuotojai, patalpos ankštos, „gyvena sugrūstai“. Mergaitė dideliame mieste atsakė, kad

savijauta pablogėjo, nes nuo jų „išsikraustė kaimynai“. Globotiniai, kurie teigia, jog institucinėje globos

įstaigoje jautėsi geriau, aiškina savo nuomonę tuo, kad persikėlę į BVGN prarado draugus, artimą auklėtoją,

trūksta vietos, sporto salės, toli važinėti. Dar viena svarbi priežastis – blogi santykiai su kitais BVGN vaikais,

jaunesnių skriaudimas. Taigi, globotinių savijautos persikėlus į BVGN pablogėjimas dauguma atvejų yra

susijęs su prieraišių, svarbių santykių nutrūkimu, kitais atvejais – su konfliktais artimoje aplinkoje.

27 PAVEIKSLAS. GLOBOTINIŲ SAVIJAUTOS POKYČIAI PERSIKĖLUS Į BVGN (N=199) (NURODYTAS ASMENŲ

SKAIČIUS)


Į klausimą, kaip jie patys pasikeitė persikėlę gyventi į BVGN, vaikai atsakė: „tapau ramesnis,

nebesidraskau tiek“, „nebedarau nesąmonių“, „pagerėjau – anksčiau būdavau irzlus ir paniuręs, dabar esu

rimtesnis“, „čia pradėjau daugiau bendrauti su kitais, tapau drąsesnis“, „pasikeičiau į gerąją pusę – tapau

savarankiškesnis“, „tapau geresnis, paklusnesnis“, „tapau savarankiškesnė, atviresnė ir švelnesnė“,

„pareigingesnis – einu į mokyklą“, „pradėjau „kilt į viršų“ – geriau mokintis“, „geresnis elgesys, geriau

jaučiuosi“, „tapau kaip normalus žmogus“, „malonumas čia gyvent, daug išmokstu“. Dažniausiai vaikų

savijauta gerėjo dėl palankesnio emocinio mikroklimato – artimesnių, stabilesnių santykių su

darbuotojais ir kitas globotiniais, didesnio tarpusavio pasitikėjimo. Tai skatina daugiau bendrauti, atsiverti,

kurti santykius, įgyti daugiau drąsos. Savijautos gerėjimui turi įtakos ramesnė, mažiau suvaržyta aplinka

ir laisvesnis dienos režimas. Globotinių savijautą taip pat gerina atsivėrusios galimybės tapti

savarankiškesniu, mokytis naujų įgūdžių, spręsti pačiam. Tai stiprina globotinių pasitikėjimą savimi ir

motyvuoja mokytis, paklusti taisyklėms ir jų laikytis. Palankesnė globotinių emocinė būklė turi įtakos

pagerėjusiam globotinių elgesiui, mokyklos lankymui bei mokymosi motyvacijai. Yra keletas atsakymų,

liudijančių neigiamus pokyčius, susijusius su persikėlimu į BVGN: „Aš pablogėjau. Anksčiau verkdavau,

kad į mokyklą nenuėjau, dabar mokyklos nelankau“. Neigiamų atsakymų skaičius yra apie 10 atvejų iš visos

imties. Dažniausiai vaikai sako, kad jie tapo mažiau drausmingi, pablogėjo mokyklos lankymas, neklauso

auklėtojų.

Socialinių darbuotojų nuomone, persikėlimas į BVGN labai teigiamai paveikė bendrą globotinio

savijautą: 26 proc. globotinių savijauta labai pagerėjo, 34 proc. pagerėjo, dar 24 proc. – greičiau pagerėjo.

Globotinių savijauta, socialinių darbuotojų nuomone, pagerėjo 84 proc. visų atvejų. Neigiamą persikėlimo į

BVGN poveikį globotinių savijautai socialiniai darbuotojai pastebi tik 3 proc. atvejų. Detaliau apie neigiamą

persikėlimo į BVGN poveikį globotinio elgesiui ir asmenybei rašoma skyrelyje „Globotinių gyvenimo

pokyčių ypatumai lyginant BVGN, esančius miestuose, rajonų centruose, ir kaimiškosiose vietovėse”.


69 69

28 PAVEIKSLAS. GLOBOTINIŲ BENDROS SAVIJAUTOS POKYČIAI PERSIKĖLUS GYVENTI Į BVGN (N=205)



Socialinių darbuotojų nuomone, globotinių persikėlimas į BVGN turėjo palankios ir labai palankios

įtakos globotinio savivertei. 60 proc. atvejų BVGN požiūris į save pagerėjo ir labai pagerėjo. Bendra

teigiamų vertinimų dalis sudaro 85 proc. Tik vieno globotinio savivertė, socialinio darbuotojo nuomone,

sumažėjo. Tai susiję su bendru psichologinės situacijos pablogėjimu ir psichotropinių medžiagų vartojimu.

29 PAVEIKSLAS. GLOBOTINIO POŽIŪRIO Į SAVE (SAVĘS VERTINIMO) POKYČIAI PERSIKĖLUS Į BVGN



Socialiniai darbuotojai globotinių asmenybės ir gyvenimo pokyčius persikėlus į BVGN apibūdina taip:

„Globotinė laisvai reiškia mintis, nėra uždara, įbauginta, visuomet geros nuotaikos“, „Vaikinas anksčiau

nepalaikė akių kontakto. Dabar kalbėdamas visada žiūri pašnekovui į akis. Moka kalbėtis apie savo jausmus ir

kylančias emocijas, visiškai pasikeitė higienos įgūdžiai, išmoko gaminti. Intensyviai sportuoja“, „Vaikinas

atviresnis, ramesnis. Aktyvus ir energingas. Moka gaminti, kalba apie esančias problemas, planuoja ateitį.

Mokyklos lankomumas šimtaprocentinis“, „Berniukas tapo mažiau irzlus, pagerėjo jo elgesys mokykloje,

išmoko bendrauti, tapo drąsesnis“, „Mergaitės savijauta labai pagerėjo – pradėjo dažniau pasipasakoti,

lengviau susiranda naujų draugų“, „Mergaitė išlaisvėjo, išmoko nebijodama prašyti pagalbos, patarimo“,

„Mergaitė išmoko naudotis visais buities prietaisais, geba pasigaminti įvairius patiekalus. Požiūris į save

pagerėjo“, „Berniukas, apsigyvenęs BVGN, tapo drąsesnis, labiau pasitikintis savimi, geriau jaučiasi svetimoje

aplinkoje, tapo žingeidesnis“, „Gyvenant bute jaučiasi saugumo pojūtis, save vertina teigiamai, nes nėra ant

namų durų užrašo „globos namai“, „Suaktyvėjo socialinių įgūdžių naudojimas – laisviau gali reikšti save“,

„Sumažėjo nerimas, berniukas labiau pasitiki savimi. Moka išreikšti teigiamas emocijas“. Iš neigiamų

atsiliepimų, kurių yra vos keletas, būdingas atsiliepimai „Nenori atlikti buities darbų“, „Reikalingas

stebėjimas, kontrolė lankant ugdymo įstaigą“, „Berniuką sunku sudominti bet kokia veikla, kuri jam yra

neįdomi. Daugiausia savo dėmesio skiria futbolui ir kompiuteriniams žaidimams“.


70 70

2.1.4 GLOBOTINIŲ MOKYMASIS IR SAVARANKIŠKUMO ĮGŪDŽIŲ

FORMAVIMASIS

2.1.4.1 GLOBOTINIŲ MOKYMOSI IR UŽIMTUMO POKYČIAI

Iš viso bendrojo lavinimo ir profesines mokyklas lanko 198 BVGN globotiniai. Socialinių darbuotojų

pateiktais duomenimis, 171 globotinis (83 proc.) lanko bendrojo lavinimo mokyklą, 27 (13 proc.) –

profesinę mokyklą. 6 globotiniai lanko darželį, o 1 – dirba. 87 proc. globotinių reguliariai lanko mokyklą ir

90 proc. globotinių mokymosi progresas yra patenkinamas. Tačiau tik 57 proc. globotinių mokymosi

motyvacija, socialinių darbuotojų nuomone, yra gera. Vadinasi, apie 43 proc. globotinių mokymosi

motyvacijos stinga. Apie 10 proc. mokyklą lankančių vaikų mokykloje patiria patyčių. Dažniausiai

tyčiojamasi dėl vaikų socialinio statuso, „vaiknaminio” etiketės, pavieniais atvejais – dėl išvaizdos.

Pažymėtina, kad dalis vaikų sakosi mokykloje slepiantys, jog gyvena BVGN, tam, kad išvengtų „vaiknaminio”

pravardės. Vyresni paaugliai mokykloje kartais sakosi gyvenantys su globėjais.

30 PAVEIKSLAS. GLOBOTINIŲ PATIRTIS MOKYKLOJE (N=1986) (NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS)


17 vaikų (8 proc.) nuolat ir dažnai susiduria su pašaipomis ir užgauliojimais. Dar 25 proc. sakosi su tuo

susiduriantys kartais. 68 proc. vaikų teigia, kad su patyčiomis ir užgauliojimais jiems netenka susidurti.

Beveik visi globotiniai, kurie sako, kad susiduria su patyčiomis, dažniausiai nurodo, kad tyčiojamasi ir

skriaudžiama mokykloje, globotiniai vadinami „vaiknaminiais”. Patyčios daugiausiai yra susijusios su

globotinių socialiniu statusu ir šeimos situacija. Globotinių mokykloje patiriamų patyčių mastą būtų

galima pavadinti žymiu. Globotiniai tik pavieniais atvejais nurodo, kad juos užstoja mokytojai. Daug rečiau

su patyčiomis susiduriama BVGN – dažniausiai skriaudžia vyresni vaikai. Apie patyčias vaikai sako:

„Anksčiau dažnai vaiknamyje susidurdavau. Dabar jau rečiau”.

6 Informacija šiuo klausimu buvo surinkta anketuojant BVGN globotinius – tokiu būdu buvo apklausiami tik ne jaunesni kaip mokyklinio amžiaus vaikai, todėl šioje vertinimo dalyje imtis yra 199 globotiniai (1 neatsakė į klausimą).


71 71

31 PAVEIKSLAS. GLOBOTINIŲ, SUSIDURIANČIŲ SU PAŠAIPOMIS, UŽGAILIOJIMAIS, DALIS (N=205)



Socialiniai darbuotojai nurodo, kad 64 globotinių (32 proc.) elgesys mokykloje kelia problemų. Taip pat

socialiniai darbuotojai pastebi, kad 71 proc. mokinių yra užmezgę gerus santykius su suaugusiaisiais iš

mokyklos personalo. Globotinių mokymosi motyvacijos stoką ir nepakankamą mokymosi pažangą

socialiniai darbuotojai dažnai nurodo kaip svarbią ugdymo problemą. Svarbu pažymėti, kad persikėlę į

BVGN globotiniai dažniau sėkmingai nei nesėkmingai adaptuojasi naujoje mokykloje – susiranda draugų,

užmezga ryšį su mokytojais, kuriais pasitiki. Daug dažniau vaikų mokymosi motyvacija pagerėja nei

pablogėja. Mokyklos nelankymas, mokymosi motyvacijos stoka ir „tingėjimas“, patiriamos patyčios

yra būdingiausi globotinių sunkumai mokykloje.

32 PAVEIKSLAS. GLOBOTINIŲ, LANKANČIŲ BŪRELIUS, DALIS (N=1997)


64 proc. globotinių po pamokų yra užimti – lanko būrelius. Dažniausiai lankomi būreliai – individualus

sportas arba sportiniai žaidimai. Socialinių darbuotojų nuomone, popamokinio užimtumo galimybės

BVGN yra geresnės – daugiau galimybių nei stacionarioje globos įstaigoje. Ypač tai pabrėžia tie BVGN, kurie

persikėlė į rajonų centrus iš užmiesčio vietovių. Kitas svarbus aspektas – BVGN socialiniai darbuotojai turi

galimybę labiau atsižvelgti į individualius vaiko poreikius ir pomėgius. Pažymėtina, kad socialiniai

darbuotojai, dirbantys kaimiškosiose vietovėse, nurodo, jog popamokinės veiklos galimybės yra

prastesnės, kadangi labai sunku vaikus vežioti į popamokinę veiklą. Laisvalaikio pomėgių socialiniai

darbuotojai nurodo žymiai mažiau nei lankomų būrelių. Tarp globotinių pomėgių taip pat dominuoja

sportas ir sportiniai žaidimai, yra vaikų, mėgstančių gaminti, besidominčių muzika, kitais kūrybiniais

užsiėmimais, rankdarbiais. Vaikai labai vertina galimybę tiesiog išeiti į kiemą pažaisti su draugais.



72 72

33 PAVEIKSLAS. GLOBOTINIŲ, TURINČIŲ POMĖGIUS, DALIS (N=1998)


Kalbėdami apie popamokinę veiklą, globotiniai dažniausiai sako, kad persikėlę į BVGN, turi daugiau

įvairesnės veiklos galimybių. Pokyčiai popamokinėje veikloje daugiausia susiję su gyvenamosios veiklos

pasikeitimu. Taip pat pastebima, kad globotiniai paaugliai mažiau domisi būreliais, daugiau laiko skiria

bendravimui su draugais, mokymuisi. Didelė dalis globotinių sako, kad popamokinėje veikloje niekas

nepasikeitė. Tie globotiniai, kuriems po persikėlimo į BVGN yra toli važiuoti į mokyklą, skundžiasi, kad

nebeturi galimybių lankyti būrelių. Globotinių mėgstamiausi užsiėmimai yra sportas ir sportiniai žaidimai:

futbolas, krepšinis, kvadratas, regbis ir kt. Yra lankančių meno būrelius – dažniausiai keramiką, piešimą,

muziką, šokius. Globotiniai dažnai nori lankyti sporto klubus, tačiau ne visada turi tam galimybių dėl kainos.

Globotiniai, kurie nurodo, kad popamokinė veikla pablogėjo, sako, jog gyvendami instituciniuose globos

namuose buvo labai užimti būreliuose, dabar tiek daug galimybių nėra. Dalis jų nori turėti daugiau laisvo

laiko, „pamiegoti“, kiti būrelių nelankymą aiškina tuo, kad nebelanko ne tik būrelių, bet ir mokyklos.

Teigiamą BVGN globotinių popamokinės veiklos vertinimą labiausiai nulemia išaugusios popamokinės

veiklos pasirinkimo pagal individualius pomėgius galimybės.

34 PAVEIKSLAS. GLOBOTINIŲ LAISVALAIKIO IR POPAMOKINĖS VEIKLOS POKYČIAI PERSIKĖLUS Į BVGN



8 Informacija šiuo klausimu buvo surinkta anketuojant BVGN globotinius – tokiu būdu buvo apklausiami tik ne jaunesni kaip mokyklinio amžiaus vaikai, todėl šioje vertinimo dalyje imtis yra 199 globotiniai. 9 Informacija šiuo klausimu buvo surinkta anketuojant BVGN globotinius – tokiu būdu buvo apklausiami tik ne jaunesni kaip mokyklinio amžiaus vaikai, todėl šioje vertinimo dalyje imtis yra 199 globotiniai.


73 73

2.1.4.2 GLOBOTINIŲ SAVARANKIŠKUMO POKYČIAI

Interviu metu beveik 90 proc. globotinių teigia, kad persikėlę gyventi į BVGN jie tapo savarankiškesni.

Šį pasirinkimą paaiškina atsakymai klausimą, kokių naujų dalykų išmoko ar sužinojo pradėję gyventi BVGN.

Tik 24 vaikai (12 proc.) atsako, kad nieko naujo neišmoko. Likusieji daugiausia nurodo, kad išmoko buities

darbų: gaminti valgyti, skalbti, tvarkytis namus, naudotis visuomeniniu transportu, ūkio darbų.

35 PAVEIKSLAS. GLOBOTINIŲ, MANANČIŲ, JOG TAPO SAVARANKIŠKESNIAIS, DALIS (N=19910)


Absoliuti dauguma BVGN globotinių mano, jog persikėlimas į BVGN paskatino juos tapti savarankiškesniais.

Net 37 proc. globotinių nurodė, kad jų savarankiškumas labai pagerėjo. Neigiami atsakymai yra daugiau

atsitiktiniai.

36 PAVEIKSLAS. GLOBOTINIŲ SAVARANKIŠKUMO POKYČIAI PERSIKĖLUS Į BVGN (N=19911) (NURODYTAS

ASMENŲ SKAIČIUS)


BVGN globotiniai sėkmingai susitvarko su buitinėmis pareigomis. Daugeliui patinka pasigaminti maistą,

pirkti maistą, ypač globotinės džiaugiasi, kad mokosi skalbti skalbimo mašina. Globotiniams labai patinka

galimybė patiems apsipirkti. Visgi dažnas nurodo, jog jiems trūksta pinigų, kišenpinigių, kad pagal

poreikius biudžetas yra labai ribotas. Socialinių darbuotojų nuomone, dauguma globotinių sėkmingai



74 74

susitvarko su buities ir savarankiško apsitarnavimo užduotimis. Tačiau yra pavienių atvejų, kai globotiniai

yra visiškai nemotyvuoti atlikti buities darbų, juos sunku įkalbėti keisti netinkamus higienos įpročius.

37 PAVEIKSLAS. GLOBOTINIŲ MAISTO GAMINIMO ĮGŪDŽIŲ POKYČIAI PERSIKĖLUS Į BVGN (N=19912)



38 PAVEIKSLAS. GLOBOTINIŲ SAVARANKIŠKO NAMŲ, RŪBŲ TVARKYMOSI ĮGŪDŽIŲ POKYČIAI PERSIKĖLUS

Į BVGN (N=199) (NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS)


39 PAVEIKSLAS. GLOBOTINIŲ SAVARANKIŠKO APSIPIRKIMO GALIMYBIŲ VERTINIMAS (N=199 13 )





75 75

Teigiamus pokyčius savarankiškumo stiprėjimo ir pasirengimo savarankiškam gyvenimui srityje

patvirtina ir duomenys, gauti socialinių darbuotojų anketavimo metu. Socialinių darbuotojų nuomone, tik 3

globotinių savarankiškumas persikėlus į BVGN sumenko, likusiųjų 94 proc. pagerėjo ir labai pagerėjo, o 5

proc. nepasikeitė. Socialiniai darbuotojai beveik vieningai teigia, jog savarankiškumą ugdyti sekasi gerai.

Būdingas socialinių darbuotojų pateikiamas atsakymas: „Labiau rūpinasi namų aplinka (šiltnamiu, gėlynu,

veja). Vaikai čia pasijuto tikrais namų šeimininkais. Tapo tvarkingesni, labiau rūpinasi savo kambariu –

nebelaukia, kad darbuotojai patys eitų ir tvarkytų juos, noriau patys juos tvarkosi. Atsirado broliška / seseriška

konkurencija dėl darbuotojų dėmesio“.bBVGN kiekvienam vaikui galima skirti daugiau individualaus

dėmesio, taip pat galima ugdyti parodant pavyzdį, kas buvo sudėtinga instituciniuose globos namuose.

Tik 2 iš visų apklaustų socialinių darbuotojų nurodo, kad globotiniai nemotyvuoti atlikti buities darbų, nes

visą gyvenimą instituciniuose globos namuose viskas buvo atliekama už juos.

40 PAVEIKSLAS. GLOBOTINIO SAVARANKIŠKUMO POKYČIAI PERSIKĖLUS Į BVGN (N=205) (NURODYTAS

ASMENŲ SKAIČIUS)


Visi socialiniai darbuotojai stengiasi ugdyti vaiko savarankiškumą buityje ir pasirengimą savarankiškam

gyvenimui. Ta daroma rodant pavyzdį ir įtraukiant globotinius į namų priežiūros bei savarankiško

apsitarnavimo veiklas. Socialiniai darbuotojai pastebi, kad dauguma atvejų vaikai noriai įsitraukia į maisto

gaminimą, apsipirkimą, namų aplinkos tvarkymą, mergaitėms ypač patinka skalbti skalbimo mašina.

Teigiamus poslinkius vaikų savarankiškumo ugdyme rodo visi tyrimo duomenys. Atvejų, kai

savarankiškumo ugdymui BVGN skiriama per mažai dėmesio, nenustatyta. Ugdydami globotinių

savarankiškumą darbuotojai kartais susiduria su tam tikrais sunkumais. Interviu su socialiniais

darbuotojais metu darbuotojų buvo klausiama, kokie sunkumai iškyla skatinant vaikų socialinių ryšių ir

savarankiškumo stiprėjimą. Dažniausia problema, apklaustųjų nuomone, yra vaikų tingėjimas ir

motyvacijos stoka – vis dar gajus vaikų įsitikinimas, kad buities darbus kažkas turi atlikti už juos. Tai ypač

taikytina vaikinams. Yra atvejų, kai socialiniai darbuotojai skundžiasi, jog vaikinus sunku mokyti

elementarių higienos įgūdžių. Taip pat planuoti maitinimą pagal šeimos modelį trukdo kai kuriuose BVGN

išlikusi maisto kontrolė – „nerekomenduotinų“ produktų ribojimai. Merginoms įsigyti drabužių, kitų

reikalingų smulkmenų sunku dėl labai riboto biudžeto. Yra atvejų, kai vaikai iš skiriamų kišenpinigių

nurodo turintys įsigyti mokymui reikalingas priemones.

Persikėlimas į BVGN sąlygojo labai teigiamus pokyčius globotinių savarankiškumo buityje,

savarankiško apsitarnavimo, apsipirkimo įgūdžių ir pasirengimo savarankiškam gyvenimui srityse.

2.1.4.3 GLOBOTINIŲ SOCIALINIŲ ĮGŪDŽIŲ POKYČIAI

Socialinių darbuotojų nuomone, beveik 90 proc. globotinių socialiniai įgūdžiai persikėlus į BVGN pagerėjo.


76 76

41 PAVEIKSLAS. GLOBOTINIŲ SOCIALINIŲ ĮGŪDŽIŲ POKYČIAI PERSIKĖLUS Į BVGN (N=205) (NURODYTAS

ASMENŲ SKAIČIUS)


Socialinių darbuotojų nuomone, tik 5 proc. globotinių savikontrolė ir emocijų valdymo įgūdžiai persikėlus į

BVGN pablogėjo. Dar 21 proc. globotinių emocijų valdymo įgūdžiai nepasikeitė. Likusiais 74 proc. atvejų

respondentai nurodo, jog globotinių savikontrolė ir emocijų valdymo įgūdžiai persikėlus į BVGN

pagerėjo. Tai siejama su ramesne, psichologiškai saugesne aplinka, išaugusiu vaikų pasitikėjimu

savimi. Patys vaikai sako: „tapau ramesnis, paklusnesnis“. Yra keletas atsakymų apie vidinius pokyčius.

Vaikai sako: „išmokau įvertinti savo veiksmus ir pasekmes“, „išmokau savarankiškumo“, „išmokau laikytis

taisyklių“, „save kontroliuoju“, „atsirado kito supratimas“, „sužinojau, koks jausmas gyvent toliau nuo vaikų

globos namų“.

42 PAVEIKSLAS. GLOBOTINIŲ SAVIKONTROLĖS (EMOCIJŲ VALDYMO) ĮGŪDŽIŲ POKYČIAI PERSIKĖLUS Į

BVGN (N=205) (NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS)


Toliau pateikiamas apibendrintas globotinių gyvenimo pokyčių persikėlus į BVGN vertinimas socialinių

darbuotojų požiūriu. Daugiausia teigiamų įvertinimų („pagerėjo“ ir „labai pagerėjo“) buvo gauta vertinant

globotinių savarankiškumą. Taip pat beveik pusė socialinių darbuotojų atsako, kad „pagerėjo“ globotinių

socialiniai įgūdžiai. Neigiamų atsakymų vertinant globotinių savijautos ir tarpasmeninių ryšių pokyčius

beveik negauta, t. y. socialiniai darbuotojai vieningai vertina, kad persikėlimas į BVGN padarė teigiamą

poveikį globotinių savijautai ir tarpasmeniniams ryšiams. Visgi kaip labiausiai pagerėjusius aspektus galima

išskirti savarankiškumą, socialinius įgūdžius ir savivertę, kaip mažiausiai pagerėjusius (daugiausiai

įvertintus kaip nepakitusius) – socialinius ryšius ir emocijų kontrolės įgūdžius. Tai – gana dėsninga, nes

socialiniams ryšiams ir emocijų valdymui iš esmės pagerėti reikia daugiau laiko.


77 77

43 PAVEIKSLAS. GLOBOTINIŲ POKYČIŲ VERTINIMAS, SOCIALINIŲ DARBUOTOJŲ POŽIŪRIU (NURODYTAS

ASMENŲ SKAIČIUS)


2.1.4.4 SVARBIAUSI AKTUALŪS BVGN GLOBOTINIŲ POREIKIAI

Atsakydami į klausimą apie svarbiausius globotinių poreikius šiuo metu socialiniai darbuotojai labai dažnai

pirmiausiai nurodo, kad globotiniams aktualus mokyklos lankymas, pažanga mokykloje, sveikatos

priežiūra. Antroje vietoje minimas saugumo poreikio patenkinimas, artimų ryšių, ypač su šeima,

stiprinimas. Taip pat, socialinių darbuotojų požiūriu, svarbus ryšių su kitu suaugusiu žmogumi

užmezgimas ir palaikymas, emocinių problemų sprendimas, psichologinė pagalba, ir galiausiai

pasiruošimas savarankiškam gyvenimui.

Į klausimą apie tai, ko norėtų išmokti bendraudami su kitais, vaikai dažniausiai atsako „nieko“ (apie 50 proc.

atsakymų). Likusieji globotiniai nurodo, kad norėtų išmokti labiau pasitikėti savimi ir kitais, geriau suprasti

kitus žmones, būti atviresniais, drąsesniais, įveikti savo pyktį ir pavydą, mokytis draugauti. Tokius

globotinių pasisakymus galima interpretuoti kaip didelį vaikų poreikį išspręsti savo psichologines

problemas – menką savivertę, nevaldomą pyktį ir pavydą, nemokėjimą užmegzti ir palaikyti artimų

ryšių, asmeninių ribų nesuvokimą. Yra pasisakymų, kad vaikai norėtų išmokti laikytis socialinių normų,

t. y. kultūringiau, mandagiau, gražiau elgtis ir kalbėti, mokytis bendravimo įgūdžių, kultūros ir etiketo. Tai

– teigiamas požymis, liudijantis vaikų norą įsilieti į bendruomenę ir būti priimtam bendruomenės narių.

Visgi atsakymai dažniau liudija psichologinės pagalbos poreikį.

Interviu pabaigoje globotiniams buvo užduodamas atviras klausimas „Kokios dar pagalbos tau reikėtų?”.

Buvo tikimasi, kad atsakydami į šį klausimą globotiniai išsakys savo nuomonę ir mintis tais klausimais, kurie

nebuvo paliesti interviu metu. Jaunesni vaikai dažniausiai atsakė „nieko“ arba „nereikia“, „jokios“. Taip

atsakė 144 iš 205 globotinių. Tačiau gauta ir reikšmingų atsakymų: tarp kitų gana dažnai pasitaiko

prašymas padėti mokytis ir paruošti pamokas, padėti išeiti į savarankišką gyvenimą. Dalis vaikų

sako, jog, kai reikia pagalbos, jiems visada padeda auklytės. Nepaisant to, nemažai daliai vaikų reikalinga

pagalba ruošiant pamokas. Taip pat kai kurie vaikai mini, jog jiems trūksta pinigų, kišenpinigių (turi tik 16

eurų per mėnesį). Ne vienas vaikas (iš viso 7) nurodo, kad jiems reikėtų psichologo konsultacijos. Tą patį

patvirtina interviu su socialiniais darbuotojais metu surinkti duomenys. Darbuotojų nuomone, BVGN

„vaikams labai trūksta psichologo pagalbos. Ne visada vaikai gali gauti šią paslaugą mokykloje ar PPT tiek,

kiek jiems to iš tiesų reikia“. Kiti socialiniai darbuotojai kaip prioritetą išskiria artimesnių santykių su

biologine šeima poreikį: „šeimos, bendravimo su artimaisiais (kad ir kokie jie būtų)“. Daugelio socialinių


78 78

darbuotojų nuomone, visi baziniai poreikiai (maisto, pastogės, higienos, saugumo) BVGN yra

sėkmingai tenkinami.

Pagrindinių poreikių srityje reikšmingų nepatenkinamų globotinių poreikių tyrimo metu neužfiksuota.

BVGN globotiniams prieinamos visos pagrindinės bendruomeninės paslaugos – apgyvendinimo, sveikatos

priežiūros, švietimo, įdarbinimo, transporto, kultūros ir laisvalaikio. Absoliuti dauguma globotinių yra

patenkinti apgyvendinimo ir kitų būtinų paslaugų kokybe, o didžioji dalis – ir prieinamumu.

Naujai iškylantys poreikiai globotiniams persikėlus į BVGN yra:

• Santykių su biologine šeima stiprinimas;

• Pagalba mokantis;

• Patyčių prevencija ir neigiamų visuomenės nuostatų keitimas;

• Pasirengimas išėjimui gyventi savarankiškai;

• Asmeninių psichologinio pobūdžio sunkumų įveikimas.

Socialinių darbuotojų nuomone, globotinių socialinių poreikių tenkinimo galimybės BVGN labai

pagerėjo. Labiausiai, socialinių darbuotojų požiūriu, pagerėjo globotinių galimybės patirti pripažinimą

(jaustis svarbiu, būti suprastu) ir galimybės patirti priklausymo grupei jausmą, globotinių mokymasis ir

savarankiškumo įgūdžių formavimasis. Mažiausią pagerėjimą socialiniai darbuotojai įžvelgia socialinių

ryšių – draugų ir pažįstamų rato – pokyčiuose.

44 PAVEIKSLAS. GLOBOTINIŲ SOCIALINIŲ POREIKIŲ TENKINIMO POKYČIŲ VERTINIMAS (NURODYTA

PROCENTINĖ DALIS)



79 79

2.1.5 BVGN GLOBOTINIŲ INTEGRACIJA Į BENDRUOMENĘ

2.1.5.1 SANTYKIAI SU BENDRUOMENE GLOBOTINIŲ POŽIŪRIU

22 proc. globotinių teigia, kad santykiai su kaimynais yra puikūs, dar 40 proc. sako, kad neblogai sutaria su

kaimynais. Didelė dalis – 31 proc. – globotinių nuodo, kad su kaimynais nebendrauja ir tik 7 proc. sako, kad

su kaimynais sutaria prastai.

45 PAVEIKSLAS. GLOBOTINIŲ SANTYKIŲ SU KAIMYNAIS IR APLINKINIAIS VERTINIMAS (N=205)



Šiuos duomenis papildo globotinių atsakymai į klausimą, kiek draugiškai jų atžvilgiu yra nusiteikę kaimynai.

Tik 6 vaikai sako, kad kaimynai yra labai nedraugiški, dar 8 pastebi, kad kaimynai nedraugiški ar greičiau

nedraugiški. Iš viso neigiamai kaimynų požiūrį į BVGN gyventojus vertina 14 globotinių (6 proc.). Dar 19

proc. globotinių negalėjo atsakyti ar neturėjo nuomonės apie kaimynų požiūrį. Visgi net 75 proc.

globotinių kaimynų požiūrį į juos įvardija kaip draugišką: kaimynų požiūrį laiko greičiau draugišku 9

proc., draugišku – 29 proc., labai draugišku – 37 proc. globotinių. Vaikai pateikia pavyzdžių: „Kaip ir viskas

gerai. Anksčiau čia visi mūsų vaikai užkliūdavo, nes kas atsitikdavo – visada mes, nors mes nedalyvavom, bet

dabar viskas normaliai“, „Nekyla [sunkumų]. Gerai sutariam. Pasisiūlom padėti ir kaimynas mums padeda“,

„Gerai sutariam. Kaimynų šunį pavedžiojam, paglostom. Į kiemą ateinam“.

46 PAVEIKSLAS. KAIMYNŲ NUSITEIKIMAS GLOBOTINIŲ ATŽVILGIU (N=199 14 ) (NURODYTAS ASMENŲ

SKAIČIUS)


14 Informacija šiuo klausimu apie 6 iš 205 vertinimo imtį sudarančių BVGN gyventojų nebuvo gauta.


80 80

Apie iškylančius sunkumus santykiuose su kaimynais vaikai pasakoja taip: „Atseit triukšmaujam, bet jie

irgi triukšmauja. Kaltina, kad leidžiam muziką, nors patys leidžia“, „Mes buvom pasileidę muzikos. Ji [kaimynė]

sako man neleidžiat miegot“, „Neleidžia nieko daryt, aiškina visada“, „Būna, kad skundžia, kad ką nors

padarome, nors mes nieko nedarome blogo“, „Vieną pažįstu iš pirmo aukšto, kur pastoviai prisikabinėja. Aš

išėjau, ji sako ko čia eini“, „Viską praneša ir apkalba, negalima net iš kiemo išeiti“, „Nesutariam. Mes krečiam

šposus (pavyziui, prilaistom vandens ant langų). Kaimynai nori policiją kviesti“, „Buvo pykčių, kai kaimynai

apkaltino, kad globos namų vaikai iš jų kažką pavogė“, „Nuo mūsų kaimynai išsikraustė“.

Dalies globotinių santykiai su kaimynais yra neutralūs: „[Kaimynai) nebendrauja, bet sveikinasi“, „Pusė iš

jų su manimi nesikalba. Aš tai mandagiai pasisveikinu. Bet šiaip jokių problemų nekyla man“, „Nepažįstu jokių

kaimynų, bet lauke būdama visada sveikinuosi ir atsisveikinu su žmonėmis“. Pastebima, kad neutralius,

tolimus santykius su kaimynais vaikai linkę įvardinti kaip teigiamus – jei nėra konfliktų, santykiai

suprantami kaip geri). Būdingas atsakymas yra: „Sutariu puikiai, jokių problemų su jais neturiu“.

2.1.5.2 BVGN INTEGRACIJA Į BENDRUOMENĘ SOCIALINIŲ

DARBUOTOJŲ POŽIŪRIU

Pusės socialinių darbuotojų nuomone, BVGN nariai jaučiasi visiškai priimti bendruomenės, dar 9

respondentai atsako, kad BVGN nariai jaučiasi priimti bendruomenės. Neigiami atsakymai į šį klausimą

buvo pavieniai. Kad nepastebima nei teigiamų, nei neigiamų bendruomenės reakcijų, teigė 5 respondentai.

Socialinių darbuotojų atsakymai tai pat liudija, kad BVGN santykiai su bendruomene yra pakankamai

geri. Atsakymo „bendruomenės reakcijos dažniau neigiamos“ nepasirinko nė vienas respondentas.

Pažymėtina, kad 47 proc. socialinių darbuotojų sako, jog BVGN jaučiasi visiškai priimti bendruomenės.

47 PAVEIKSLAS. SOCIALINIŲ DARBUOTOJŲ VERTINIMAS, KIEK BVGN DARBUOTOJAI IR GLOBOTINIAI

JAUČIASI PRIIMTI BENDRUOMENĖS


Socialinių darbuotojų nuomone, BVGN dažniausiai sėkmingai ir aktyviai įsilieja į bendruomenės

gyvenimą, aktyviai dalyvauja bendruomenės įvykiuose. Pastebimi pozityvūs bendruomenės nuostatų

BVGN atžvilgiu pokyčiai. Apklaustieji teigia: „Įsijungėme į aktyvią vietinės bendruomenės veiklą, kurios dėka

turime itin aktyvų ir įdomų laisvalaikį. Dalyvaujame visuose bendruomenės organizuojamuose renginiuose“,

„Bažnyčios veikloje [globotiniai] dalyvauja“, „Mūsų kaime nėra bendruomenės, tačiau šalia esančioje vaikai

aktyviai įsilieja į veiklą“. Yra ir neutralių vertinimų: „Esminių pokyčių nėra, pačioje pradžioje buvo

pasipriešinimo iš aplinkos“, „Didelio pozityvaus pokyčio (išankstinių nuostatų pasikeitimo) nėra. Kaimynai

bendrauja gerai. Vietiniai bendruomenės verslininkai teikia paramą mūsų nameliams“.

Respondentai nurodo, kad artimesnis bendravimas su kaimynais padėjo pagerinti santykius: „Atsirado

bendravimas, santykis su kaimynais. Anksčiau kaimynai „dėdavo etiketę“ vaikams iš globos namų“. Dabartinė


81 81

situacija bendruomenėse yra gana palanki BVGN: „Kaimynai priima svetingai, atneša obuolių, slyvų“,

„Pasikeitė bendruomenės požiūris, tapo pozityvesnis“. Didelių problemų santykiuose su kaimynais ir

bendruomene socialiniai darbuotojai nenurodo. Socialiniai darbuotojai atsako: „Pačioje pradžioje buvo

negatyvus kaimynų požiūris, kuris su laiku išnyko“. Toks atsakymas yra būdingas, tačiau pasitaiko ir

atsakymų: „Nepriima kaimynai. Jei kas atsitinka, kaltina mūsų vaikus (nors dažniausiai ir būna mūsų)“.

Paklausti, ar BVGN gyvenantys vaikai patiria diskriminaciją ir priekabiavimą, trečdalis (33 proc.)

socialinių darbuotojų atsakė teigiamai. Situacijos, kuriose globotiniai patiria diskriminaciją ir

priekabiavimą: „Yra nepatenkintų kaimynų, kurie turi stereotipais grįstą požiūrį“, „[Globotiniai] susiduria su

aplinkinių stereotipais, pavyzdžiui, „vargšai vaikai“ arba „banditai“ – nėra vidurio“, „Mokykla negatyviai žiūri

į globojamus vaikus, kaltina juos mokytojai dėl visokių incidentų net neišsiaiškinę situacijos. Kalba atvirai

diskriminuojančiu tekstu prie pačių vaikų“, „Kitų vaikų tėvai neleidžia bendrauti su mūsų vaikais, nes jie iš

vaikų globos namų“, „Tolerancijos ir pagarbos vienas kitam stygius [bendruomenėje]“.

Kitos situacijos, kurias nurodo socialiniai darbuotojai, yra daugiau buitinio pobūdžio: „Savaitgaliais,

vakarais vaikai ilgai triukšmauja. Tai erzina kaimynus“, „Kaimynai priskiria blogus darbus vaikams, tikrai to

nežinodami“, „Kaimynai labai priešiškai žvelgia į tai, kad mes naudojamės transportu (pavydi), kad prie namų

ką nors mums atveža“, „Kaimynų nepasitenkinimas dėl muzikos, rūkymo, įmesto kamuolio į jų teritoriją“.

Atsakymai rodo, jog kaimynai bendruomenėje dažnai baiminasi, kad globotiniai elgsis chuliganiškai.

Kaimynai įtariai žvelgia į vaikų keliamą triukšmą, garsesnę muziką. Kiti kaimynai tiesiog nemėgsta, kad šalia

gyvena daug vaikų, kurie kelia šurmulį. Būna situacijų, kai nepasitenkinimas kyla iš tik vieno asmens, o su

likusiais santykiai yra geri: „Turime tik vieną skeptiškai nusiteikusią kaimynę, o visa likusi bendruomenė labai

pozityviai nusiteikusi mūsų atžvilgiu. Tačiau, nepaisant to, mūsų vaikai ir mes pačios esame labai malonūs ir

mandagūs su ja“.

Visgi socialiniai darbuotojai atkreipia dėmesį, jog su laiku situacija kaimynystėje yra linkusi gerėti:

„Pradžioje kaimynai buvo priešiškai nusiteikę. Dabar geranoriški“, „Pradžioje [iššūkių] kyla – nežino, kas tai

[globotiniai] yra, įtarūs žvilgsniai. Adaptacija truko apie 6 mėn., bet dabar viskas gerai“, „Iš pradžių teko

susidurti su neigiamu visuomenės požiūriu į vaikus iki tol, kol jie pabendravo su vaikais ir pamatė, kad jie yra

geri ir mandagūs“.

Taigi, pagrindiniai iššūkiai, su kuriais susiduria BVGN bendruomenėje, yra vis dar gajus neigiamas

išankstinis nusistatymas vaikų iš globos namų atžvilgiu ir irzlūs, pavydūs, linkę skųstis kaimynai.

Svarbu pažymėti, kad vertinimo metu nenustatyta aktualių BVGN konfliktų su bendruomene. Priešingai –

daugelis socialinių darbuotojų praneša apie gerėjančius santykius su kaimynais, glaudesnius ryšius su

bendruomene. Santykiai su bendruomene sėkmingiau plėtojami rajonų centruose ir kaimiškosiose

vietovėse. Tai siejasi su stipresnėmis, veiklesnėmis vietinėmis bendruomenėmis ir didesniu BVGN

matomumu bendruomenėje. Būtent rajonų centruose ir kaime esantys BVGN dažniau sulaukia ir

bendruomenės pirmininko pagalbos, ir vietinių verslininkų paramos.

Socialiniai darbuotojai pateikia tokius geruosius santykių su bendruomene pavydžius: „Mes neturėjom

blogos patirties. Apie mus gerai atsiliepia. Su kaimynais neturėjom jokių konfliktų. Geras pirmininkas“, „Kaime

atsiradus mūsų vaikams, kaimynai tapo žaismingesni. Va, per Užgavėnes vaikai ėjo „žydukais“, tai kaimynai

labai noriai vaišino mūsų vaikus, kas neturėjo kuo pavaišinti net į parduotuves skubėjo pirkti saldainių mūsų

vaikams. Visiems labai patiko“, „Labai bendraujam su kaimynais. Nuoširdūs žmonės. Vaikai padeda

kaimynams. Vyksta bendradarbiavimas (paskolina žoliapjovę)“, „Pačioje apsigyvenimo pradžioje kaimynai

apipylė skundais savivaldybę dėl neva negero mūsų vaikų elgesio. Iš pradžių kaimynai buvo kupini baimių dėl

įsivyravusių stereotipų apie mūsų vaikus. Pasikeitė bendruomenės požiūris, tapo pozityvesnis. Dabar

bendruomenė kviečia mus į bendras kaimo talkas, bendrus renginius“.

Apibendrinant, darytina išvada, kad BVGN integracija į bendruomenę yra patenkinama arba gera bei

su laiku turi tendenciją gerėti. Sėkmingas BVGN funkcionavimas bendruomenėse sudaro sąlygas spręsti


82 82

svarbias globotinių integracijos į bendruomenę problemas – mažina socialinę atskirtį, neigiamus

stereotipus, sudaro galimybes užmegzti įvairius socialinius kontaktus ir įsitraukti į bendruomenių

gyvenimą.

48 PAVEIKSLAS. GLOBOTINIŲ INTEGRACIJOS Į BENDRUOMENĘ POKYČIŲ VERTINIMAS (NURODYTA

PROCENTINĖ DALIS)


Socialinių darbuotojų nuomonė apie globotinių integracijos į bendruomenę pokyčius yra teigiama. Kaip

labiausiai pagerėjusius globotinių integracijos į bendruomenę aspektus respondentai nurodo geresnį

globotinių lygiateisiškumo ir lygių galimybių užtikrinimą globotiniams persikėlus į BVGN. Šiuos

aspektus kaip labai pagerėjusius įvertino daugiausiai socialinių darbuotojų. Taip pat 90 proc. apklaustųjų

sutinka, jog persikėlimas į BVGN prisidėjo prie globotinių destigmatizacijos. Globotinių galimybė gauti

paslaugas netoli gyvenamosios vietos ir gauti individualią pagalbą vertinama taip pat iš esmės palankiai,

tačiau yra socialinių darbuotojų, kurie nurodo, jog pokyčiai šiais aspektais buvo neigiami.

2.1.5.3 BENDRUOMENINIŲ IŠTEKLIŲ PRIEINAMUMAS

Globotinių aplinka persikėlus į BVGN smarkiai pasikeitė. BVGN aplinka labiausiai skiriasi priklausomai

nuo gyvenamosios vietovės tipo – akivaizdu, kad globotiniams prieinami bendruomeniniai ištekliai ir

galimybės labai skiriasi gyvenant didmiestyje ir kaime. Bendruomeninių išteklių kokybė ir prieinamumas

nebuvo šio vertinimo objektas, tačiau vertinimo metu buvo surinkti duomenys apie tai, kaip BVGN

globotiniai ir darbuotojai vertina gyvenimą mieste ir kaime.

Globotiniai, kurie perkelti iš rajono centro į kaimiškoje vietovėje esantį BVGN, dažnai yra nepatenkinti tuo,

jog toli važinėti į mokyklą ir labai sumažėjo galimybės užsiimti popamokine veikla. Vienas globotinis sako:

„jei į mokyklą reikia važiuoti 50 km, tai būreliui laiko nebelieka“. Kaimiškojoje vietovėje esantiems BVGN

itin opi transporto ir pavėžėjimo problema – yra BVGN, kurie neturi transporto priemonės, o pavėžėti

globotinius tenka. Socialiniai darbuotojai kai kuriuose BVGN priversti vežioti vaikus savo nedideliais

asmeniniais automobiliais: „Jei kiekvienas BVGN turėtų asmeninį automobilį, būtų lengviau planuoti išvykas

su vaikais ir palengvėtų buitis bei liktų daugiau laiko bendravimui su vaikais“. Sunkumus dėl atstumo

organizuojant popamokinę veiklą ir globotinių laisvalaikį nurodo ne vienas kaimiškojoje vietovėje įsikūręs

BVGN. Socialiniai darbuotojai teigia: „Pačiame kaime yra tik profesinė žemės ūkio mokykla. Visas paslaugas,

kurių reikia mūsų vaikams, mes gauname mieste“. Vienas tirtas BVGN persikėlė iš kaimiškosios vietovės į


83 83

rajono centrą ir persikėlimo priežastis aiškino taip: „Anksčiau buvo atskirtis, vienkiemis. Dabar daugiau

veiklos miesto centre, šalia yra parkas, žaidimų aikštelė“.

Optimalios BVGN integracijos į bendruomenę galimybės yra rajonų centruose ir stambesnėse

gyvenvietėse. Viena vertus, jose yra nedideli atstumai ir yra prieinami įvairūs bendruomeniniai ištekliai,

kita vertus – stipresnės vietinės bendruomenės nei, pavyzdžiui, dideliuose miestuose. Bendruomenės

parama yra svarbi ir naudinga ne vienam BVGN. Socialinių darbuotojų pasiteiravus, ar yra prieinamų

bendruomeninių išteklių (švietimo, sveikatos, laisvalaikio paslaugų, popamokinės veiklos ir pan.), nedidelio

rajono centro darbuotojai bendruomeninius išteklius apibūdina taip: „Tai – mūsų BVGN rėmėjai, kurie yra

pagrindinis mūsų išteklius – jų dėka vaikams galime skirti daugiau pramogų ir aktyvesnio laisvalaikio. Taip

pat mūsų BVGN turi medicinos seserį, kuri prižiūri vaikų sveikatą, taip pat turime psichologę bei koordinatorę“.

Būdingas socialinių darbuotojų atsakymas apie prieinamus bendruomeninius išteklius būtų: „Viskas

prieinama – būreliai, renginiai, edukacijos. Būna pasiūlau, bet [globotiniai] atsisako“.

Respondentai nurodo ir įvairesnius, ne tik pagrindinius, BVGN prieinamus bendruomeninius išteklius

(rajono centre): „Policija padeda ne tik kai yra poreikis, bet ir šviečiamąja veikla. Atviras jaunimo centras.

Dienos centras su negalia vaikams. PPT (psichologinė pedagoginė tarnyba) prisideda. Savivaldybė daug

padeda“, „Žirgynas, teniso klubas, dziudo, net žvejot su mokytojais važiuoja“, „Sveikatos centrai, jaunimo

erdvės, viešoji biblioteka, imtynių erdvė, sporto klubai ir t. t.“, „Kaimynai atneša obuolių, vyšnių. Savivaldybės

nariai apsilanko, jei reikia pagalbos – padeda. Bendradarbiaujama su Caritu“.

Pastebėta, kad BVGN integraciją į bendruomenę riboja organizaciniai aspektai. Socialiniai darbuotojai

teigia: „Ne visuomet būna sąlygos skatinti integraciją į bendruomenę. Trūksta darbuotojų ir transporto“,

„Kadangi visada dirbame po vieną žmogų, iškyla kliūčių laiko paskirstyme įtraukiant vaikus į bendruomeninę

veiklą“. Bent 7 iš visų apklaustų BVGN nurodo, kad BVGN opi transporto problema – reikalingas automobilis.

Dideliuose miestuose be abejonės yra dar daugiau galimybių įsitraukti į renginius, lengviau prieinamos

pramogos, įvairesnės laisvalaikio leidimo galimybės, prieinamos daugiau ir įvairesnių BVGN

globotiniams reikalingų paslaugų. Tačiau dideliuose miestuose, kaip taisyklė, pačios bendruomenės yra

menkiau organizuotos, formalesnės, susvetimėjusios. Dideliame mieste BVGN sunkiau užmegzti ryšį ir

integruotis į bendruomenę ar kaimynystę.

2.1.5.4 INSTITUCINĖS GLOBOS ELEMENTAI IR GLOBOJAMO

VAIKO APLINKOS TOBULINIMO GALIMYBĖS

Atsakydami į klausimą apie keistinus ar tobulintinus aspektus, kurie užtikrintų, kad globojamo vaiko

aplinka būtų jam palankesnė ir dar labiau primintų šeimos aplinką, socialiniai darbuotojai pirmiausiai

atkreipia dėmesį į vaikų skaičių BVGN. Ne vienas socialinis darbuotojas siūlo mažinti BVGN globotinių

skaičių iki 6, yra siūlančių mažinti iki 4: „Vaikų skaičiaus mažinimas bent iki 5–6 vaikų, nes sudėtinga skirti

vaikams individualaus dėmesio“, „Sumažinti vaikų skaičių, daugiausia – 4 vaikai. Šiuo metu yra 8 vaikai, tada

– jau grupė, nėra šeimyniškumo, sunku kiekvienam skirti individualaus dėmesio“.

Taip pat pasigendama daugiau darbuotojų – bent 2 dienos metu, kad būtų su kuo palikti vaikus, kai reikia

išeiti su vienu iš jų. Respondentų nuomone, specialiųjų poreikių vaikams reikia atskiro darbuotojo. BVGN

labai reikėtų „įdarbinti vyrų. Auga paaugliai ir mums sunkiau su jais šnekėtis apie vyrų higieną, seksualumą.

Iškreiptas šeimos modelis, kai čia vien tik „mamos“, „Vyriškų pavyzdžių vaikams labai trūksta“.

Taip pat pasitaiko atsakymų, kad trūksta materialinių dalykų kasdienių poreikių patenkinimui. Dažnai

nurodoma, kad trūksta lėšų maistui: „Daugiau pinigų maistui. Kad būtų galima įsigyti sveikesnių,


84 84

kokybiškesnių produktų. Neišbandom daug produktų, nes griežti apribojimai dėl cukraus, riebalų“. Kaip

minėta, daugeliui BVGN opi transporto problema: „Jei kiekvienas BVGN turėtų asmeninį automobilį, būtų

lengviau planuoti išvykas su vaikais ir palengvėtų buitis bei liktų daugiau laiko bendravimui su vaikais“.

Tam, kad vaiko aplinka labiau primintų šeimos aplinką, socialiniai darbuotojai siūlo skatinti ryšius su

biologine šeima: „Skatinti biologinės šeimos didesnį įsitraukimą į vaiko gyvenimą“, „Skatinti bendrauti su

šeima. Labai svarbu šitie santykiai“.

Kalbėdami apie išlikusius institucinės globos elementus, respondentai mini išlikusias bendras globos

namų taisykles, dienotvarkę (pavyzdžiui, šeštadienį – generalinė tvarka), dokumentaciją, budėjimus BVGN,

grįžimo į namus taisykles (kada, kokiu laiku) ir išėjimų sąsiuvinį (vaikai išeinant užsirašo). Taip pat

socialiniai darbuotojai pamini, kad iš institucinės globos laikų BVGN išliko vaikų hierarchija ir globos namų

etiketė. Be greta paminėtų detalių, svarbiausios pastabos yra dėl perteklinio BVGN veiklos

reglamentavimo ir išorinės kontrolės. Siūloma atsisakyti įpročių iš „institucinio gyvenimo“ – „valdžios“

vizitų, smulkmeniškos maisto kontrolės, perdėto vaikų gyvenimo kontroliavimo režimu, dienotvarke,

tvarkos priežiūra. Dalies šių elementų pagal BVGN poreikius ir galimybes būtų nesunku atsisakyti, jei tam

neprieštarautų BVGN steigėjai / administracija.

Socialiniai darbuotojai išsako tokius pasiūlymus dėl BVGN veiklos organizavimo: „Lankstesnių taisyklių.

Norime, kad vaikai jaustųsi kaip namie, bet jie negali „pledu apsigaubę sėdėti“, nes bet kada gali ateiti

patikrinti tvarką“, „Mažinti „valdžios“ vizitus, nes tai verčia vaikus jaustis nejaukiai. Tokie savivaldybės atstovų

vizitai tikrai turi institucinės globos atspalvį ir vaikams pilnai nebeleidžia pasijausti kaip namuose. Vaikai net

klausia, ar kai jie išeis gyventi savarankiškai, taip pat juos lankys visokie nepažįstami žmonės“, „Per daug

smulkmeniškas maisto fiksavimas vaikams neleidžia jaustis visiškai laisvai“, „Atsisakyti dokumentacijos.

Geriau daugiau laiko skirti vaikui. Dokumentacija nutolina nuo vaiko“. Taip pat manytina, kad reikėtų

patobulinti teisės aktus: „Įstatymus reikėtų peržiūrėti, pavyzdžiui, dėl išvažiavimo į gimtadienius pas vaikus

– savo vaikus tai leidi, o čia – vaikų teisės visokios, neįmanoma, tai kokia čia šeima“, „Kad globotiniams būtų

galimybė lengviau įsidarbinti vasaromis. Pagalba įsidarbinant (paaugliams)“.

2.1.6 BE TĖVŲ GLOBOS LIKUSIŲ VAIKŲ GLOBOS PERTVARKOS

POKYČIŲ VERTINIMAS PERTVARKOS DALYVIŲ POŽIŪRIU

Pertvarką visais tirtais aspektais labai palankiai vertina tiek globojami vaikai, tiek BVGN darbuotojai.

Pagrindinių poreikių (apgyvendinimo, sveikatos priežiūros, švietimo, įdarbinimo, transporto, kultūros ir

laisvalaikio) tenkinimas globotiniams persikėlus į BVGN arba labai pagerėjo, arba liko nepakitęs. Kasdienių

pagrindinių poreikių tenkinimas persikėlus į BVGN labai pagerėjo: vaikai gali valgyti, ką nori ir kada

nori, netrūksta maisto, vaikai nėra priversti maitintis pagal grafiką „subalansuotu“ maistu. BVGN yra daug

geresnės galimybės rūpintis asmens higiena. Vien galimybė naujojoje gyvenamoje vietoje tinkamiau

tenkinti išvardintus poreikius labai pagerina vaiko gyvenimo kokybę. Globotiniai yra patenkinti ir labai

patenkinti gyvenimo kokybės pokyčiais persikėlus iš institucinių globos namų į bendruomeninius.

Anot socialinių darbuotojų, visų Pertvarkos aspektų vertinimas yra teigiamas. Reikšmingesnių

neigiamų vertinimų susilaukė tik darbuotojų padėties pokyčiai (30 proc. socialinių darbuotojų savo

darbo sąlygas įvertino kaip pablogėjusias). Taip pat iki 7 proc. respondentų vertina, kad dėl Pertvarkos

iškilo problemų santykiuose su kaimynais ir bendruomene, nors kaip pagerėjusią integraciją į

bendruomenę įvardija virš 80 proc. apklaustų darbuotojų. Vieninga apklaustųjų nuomone, Pertvarka

turėjo labai teigiamos įtakos globotinių gyvenimo kokybei ir integracijai į bendruomenę. Virš 90 proc.

teigiamų vertinimų susilaukė globotinių gyvenimo sąlygų ir savarankiškumo pokyčiai. Taip pat apie 80


85 85

proc. socialinių darbuotojų mano, kad persikėlus iš institucinės globos į bendruomeninę pagerėjo

globotinių tarpusavio bei globotinių ir darbuotojų santykiai.

49 PAVEIKSLAS. POKYČIŲ VERTINIMAS, SOCIALINIŲ DARBUOTOJŲ POŽIŪRIU (NURODYTA PROCENTINĖ

DALIS)


Paklausti, kaip bendrai vertina Pertvarką, socialiniai darbuotojai sako: „Vaikams ta pertvarka yra labai

gerai, teigiamai veikia vaikus. Mažiau vaikų – mažesnis „bandos“ jausmas, lengviau megzti ryšį, mažiau

etikečių, diskriminacijos“, „Iš pradžių buvo labai baisu pereiti iš institucinės globos namų prie bendruomeninių.

Tačiau tai labai pasiteisino, nes pasikeitė vaikų elgesys, kalbos maniera, vaikai patys vieni kitiems pradėjo

perduoti šeimos modelį. Vaikai pradėjo saugoti daiktus, aplinką. Jų požiūris į pačius namus tapo tikrai

brandesnis“, „Kadangi man teko dirbti tiek instituciniuose vaikų globos namuose, tiek bendruomeniniuose

vaikų globos namuose, galiu drąsiai teigti, kad BVGN yra geresnės gyvenimo ir darbo sąlygos. Taip pat noriu

paminėti, kad BVGN tikrai yra arčiau namų aplinkos“, „Perėjimą nuo institucinių globos namų prie BVGN aš

vertinu labai teigiamai. Nors iš pradžių priešinausi ir nenorėjau tokio pokyčio, dabar suvokiu jo naudą. Dabar

vaikų ir darbuotojų bendravimas – visiškai kitoks. Ką jau kalbėti apie patį namų jaukumą. Vaikai tapo

savarankiškesni ir atsakingesni. Dabar jie labiau vienas kitą prižiūri ir labiau vienas kitu rūpinasi. Žinot,

anksčiau ėjau į darbą, o dabar ir savo namų važiuoju į kitus savo namus“.

50 PAVEIKSLAS. BENDRAS PERTVARKOS VERTINIMAS, SOCIALINIŲ DARBUOTOJŲ POŽIŪRIU (NURODYTA

PROCENTINĖ DALIS)


Labiau rezervuotą nuomonę išreiškė tik vienas iš visų apklaustų darbuotojų: „Aš manau, kad BVGN nėra

reikalingi, reikėtų, kad būtų tiktai globėjai. Taip vaikams būtų tik geriau“.

Socialiniai darbuotojai taip apibendrina pokyčius, susijusius su persikėlimu į BVGN: „Sunkus

pasikeitimas iš pradžių buvo vaikams, bet rezultatas pranoko visus lūkesčius – tiek darbuotojų, tiek pačių

vaikų“, „Perėjimas nuo institucinės globos prie bendruomeninės yra didžiulė nauda vaikui“.


86 86

2.1.6.1 GYVENAMOSIOS VIETOVĖS ĮTAKA GYVENIMO KOKYBEI

Reikšmingų skirtumų analizuojant vertinimo duomenis pagal vietovės, kuriame yra BGVN, tipą (kaimo,

miesto, didelių miestų BVGN) nesustatyta. Kiekvienam šių BVGN tipui būdingi tam tikri lokalizacijos

sąlygoti ypatumai, tačiau globotinių gyvenimo kokybei, socializacijos ir asmenybės raidos

galimybėms tai lemiamos įtakos neturi. Didžiausi būdingi aplinkos skirtumai tarp didelių miestų ir

kaimiškųjų vietovių. Iš rajonų centrų į kaimiškąsias vietoves persikėlę BVGN globotiniai dažniau sako, kad

išsikėlus į BVGN toliau važinėti į būrelius, toliau mokykla ir pan. Kitaip tariant, kaimiškosiose vietovėse

bendruomenių paslaugų pasiūla yra ribota arba sunkiau prieinama dėl atstumo. Mieste sunkiau kontroliuoti

problemišką BVGN globotinių elgesį, nes gyvenimo BVGN taisyklės yra laisvesnės, o galimybių „prasižengti“

mieste yra daugiau: didesnis alkoholio ir psichoaktyviųjų medžiagų prieinamumas, dažnesni kontaktai su

linkusiais nusikalsti bendraamžiais ir pan. Pasitenkinimą persikėlimu ir gyvenimu BVGN dažniau lemia

ne paties BVGN ypatybės ar vietovės, kuriame jis yra tipas, o teikiamų paslaugų kokybė ir paties

globotinio asmenybė, gyvenimo patirtis bei susiformavę įpročiai.

2.1.6.2 PAGALBA SPRENDŽIANT EMOCINES IR ELGESIO

PROBLEMAS

Pažymėtina, kad psichologinio pobūdžio sutrikimai yra dažniausiai pasitaikantys ir reikšmingiausi

sutrikimai BVGN globotinių tarpe, todėl natūralu, kad pagalba sprendžiant emocines ir elgesio

problemas yra svarbus BVGN gyventojų poreikis, kuris pagal svarbą gali būti prilygintas sveikatos

priežiūrai.

90 iš 205 BVGN globotinių (44 proc.) turi psichologinio pobūdžio sutrikimų: elgesio ir emocijų problemų,

priklausomybių, polinkį į delinkventinį elgesį. Tai galima paaiškinti tuo, kad visi BVGN globojami vaikai turi

vienokią ar kitokią trauminę šeimos gyvenimo patirtį. Persikėlus gyventi į BVGN, t. y. šeimos modelio globos

namus, vaikų emocinės problemos savaime nėra sprendžiamos. Palankesnė psichologinei būklei aplinka tik

sudaro geresnes sąlygas individualiai spręsti emocines ir elgesio problemas kiekvieno globotinio gyvenime,

tačiau tai priklauso ir nuo paties globotinio asmenybės, galimybių ir motyvacijos, ir nuo socialinių

darbuotojų specialiųjų kompetencijų bei profesionalios pagalbos prieinamumo. Retas globotinis

įsisąmonina psichologinės pagalbos poreikį ir gali jo siekti savarankiškai ar su globojančio socialinio

darbuotojo pagalba. Tokių atvejų yra – nustatyta, kad kai kurie globotiniai, dažniau paaugliai, konsultuojasi

su psichologu. Visgi labiau būdinga, kad globotiniai, ypač jaunesni, nesuvokia psichologinės pagalbos

poreikio. Psichologinės pagalbos poreikio atpažinimas ir pagalbos galimybių paieška lieka socialinio

darbuotojo kompetencijoje.

Emocinių ir elgesio problemų sprendimas, priklausomybių ir delinkventinio elgesio prevencija ir persikėlus

į BVGN išlieka vienas svarbiausių globotinių poreikių. Pats gyvenimas BVGN neužtikrina psichologinio

pobūdžio asmeninių problemų sprendimo, tik sudaro geresnes galimybes ieškoti sprendimo ir

vengti tolimesnio jų neigiamo poveikio globotinio elgesiui ir asmenybei. Šių poreikių patenkinimui

reikalingos specialios socialinių darbuotojų kompetencijos, profesionalios psichologo pagalbos

prieinamumas ir psichosocialinių problemų prevencija.


87 87

2.1.6.3 PRIERAIŠIŲ TARPASMENINIŲ RYŠIŲ STIPRINIMAS

BVGN sudaromos daug geresnės, psichologiškai saugesnės ir priimtinesnės tarpasmeninio bendravimo

sąlygos. Pažymėtina, kad BVGN artimoje aplinkoje globotiniai dažnai gyvena su broliais ir seserimis. Šeimos

modelio BVGN sudaromos geresnės sąlygos išlaikyti ir stiprinti šeimos ryšius. Visgi išlieka klausimas, kodėl

didelė dalis globojamų vaikų, turinčių brolių ir seserų, BVGN gyvena atskirai nuo jų. Nors BVGN sudaromos

palankesnės, mažiau formalios sąlygos globotiniams palaikyti ryšius su biologinės šeimos nariais,

didesnio ryšių su biologinės šeimos nariais pasikeitimo nepastebėta. Santykius su biologinės šeimos

nariais labiausiai skatina ar jiems trukdo atstumas nuo BVGN iki šeimos gyvenamosios vietos.

Vienareikšmiškai teigti, kad teikiant vaikams bendruomenines globos paslaugas laikomasi nuostatos teikti

paslaugas arčiau vaiko šeimos gyvenamosios vietos, negalima.

Taip pat pažymėtina, kad pasigendama aktyvesnio vaikų artimų giminaičių – dėdžių, tetų, suaugusių

brolių ir seserų – įsitraukimo į globojamo vaiko gyvenimą.

BVGN sukurtos geresnės sąlygos globotiniams užmegzti svarbius prieraišius santykius su

suaugusiais asmenimis – BVGN darbuotojais. Aiškia dauguma atvejų santykiai tarp globotinių ir

darbuotojų BVGN tapo emociškai artimesni, atviresni, prieraišūs, grindžiami pagarba ir pasitikėjimu.

Didžiąja dauguma atvejų globotinių ir darbuotojų santykiai vertinami kaip pakankamai geri ir atimi. BVGN

globotinių tarpusavio santykiai yra mažiau sklandūs. Nors žymi dalis globotinių sako, kad su kitais

vaikais sutaria gerai, santykiai tarp vaikų persikėlus į BVGN nepasikeitė. Nustatyta, kad tarp globotinių

pasitaiko susvetimėjimo, konfliktų, nepagarbaus elgesio atvejų, yra mušimo ir patyčių. Atskirų sunkumų

kelia vaikų, turinčių specialiųjų poreikių, integracija į BVGN. Kaip spręstiną problemą reikėtų įvardyti ir

globotinių suderinamumą pagal amžių ir lytį apgyvendinant globotinius BVGN – yra atvejų, kai globotiniai

nepatenkinti, kad turi gyventi su „mažiukais“, „vyresniais“, „bernais“.

BVGN užtikrina geresnius vaiko socialinius ryšius su bendraamžiais – vaikai susiranda daug naujų

draugų mokykloje, būreliuose, kieme. Absoliučia dauguma atvejų vaikai gali kviestis draugus į BVGN, patys

svečiuotis. Šių ryšių plėtojimo galimybes kartais riboja neigiamos išankstinės visuomenės nuostatos

globojamų vaikų atžvilgiu. Nepaisant to, socializacijos galimybės BVGN vertinamos kaip iš esmės

pagerėjusios, o socialiniai ryšiai su bendraamžiais – kaip mažiausiai problemiška vaikų poreikių sritis.

2.1.6.4 SAVARANKISKUMO STIPRINIMAS IR PASIRENGIMAS

SAVARANKIŠKAM GYVENIMUI

Globotinių savarankiškumo stiprinimas yra ir svarbus Pertvarkos tikslas, ir aktualus be tėvų globos

likusių vaikų poreikis. BVGN sudaromos labai palankios sąlygos mokytis savarankiško gyvenimo įgūdžių –

vaikai mokosi tvarkytis buityje, gaminti maistą, skalbti rūbus, apsipirkti, planuoti lėšas. Vaikai turi geresnes

sąlygas ir yra mokomi rūpintis asmenine higiena. Beveik visi apklausti globotiniai mano, kad gyvendami

BVGN jie tapo savarankiškesni. Daugelis džiaugiasi galimybe mokytis tvarkytis pačiam, yra labai patenkinti

įgytais įgūdžiais, daug išmoko. Sėkmė mokantis savarankiško gyvenimo įgūdžių bei darbuotojų

pasitikėjimas stiprina globotinių savivertę ir motyvuoja siekti sėkmės ir kitur – tobulinant socialinius

įgūdžius, mokantis mandagumo ir etiketo. Vaikai tampa drąsesni, labiau pasitikintys savimi. Jiems darosi

svarbu geriau integruotis ir būti priimtiems tarp bendraamžių, bendruomenėje.

Pažymėtina, kad didelė dalis globotinių patiria sunkumų mokykloje. Tai – ne tik elgesio problemos,

mokyklos nelankymas ar patyčios mokykloje. Dažnam globotiniui sunku mokytis. Ne vienas globotinis sako,


88 88

kad jam trūksta pagalbos ruošiant pamokas. Pažangą mokykloje, kaip svarbų globotinių poreikį, nurodo ir

socialiniai darbuotojai. Tačiau sistemingai ši problema nėra sprendžiama. Stiprinant globotinių

savarankiškumą, sudarant galimybę patirti sėkmę mokantis ir renkantis profesiją, svarbu atkreipti dėmesį

į BVGN globotinių pagalbos poreikį mokantis. Persikėlus į BVGN globotiniams lieka aktualus švietimo

pagalbos poreikis.

Taip pat nemažas skaičius vaikų norėtų išmokti socialiai priimtinų elgesio ir kalbėjimo normų bei

manierų – tapti mandagesniais, kultūringais. Dalis paauglių, besirengiančių išeiti į savarankišką gyvenimą,

nerimauja dėl savo ateities, kai reikės pradėti savarankišką gyvenimą. Jiems svarbi tolesnė socialinė

parama pradedat savarankišką gyvenimą.

2.1.6.5 INTEGRACIJA Į BENDRUOMENĘ

BVGN integracija į bendruomenę vyksta sėkmingiau, nei nuogąstauta prieš pradedant Pertvarką. Daugiau

nei pusę metų veikiantys BVGN apie aktualius konfliktus su bendruomene ar didelius iššūkius kaimynystėje

nepraneša. Pagrindinis iššūkis integruojantis į bendruomenę išlieka neigiamos išankstinės visuomenės

nuostatos globojamų vaikų atžvilgiu, kurias darbuotojai ir globotiniai įvardija kaip „vaikų namų etiketę“.

Šios nuostatos yra dažna vaikų patiriamų patyčių mokykloje priežastis. Kai kada jos kliudo užmegzti

artimesnius santykius su klasės draugais, nes juos linkę riboti draugų tėvai. Taip pat šios nuostatos yra

įtarumo ir priešiškumo tarp kaimynų, kuriuos įsikurdamas patiria dažnas BVGN, priežastis. Pažymėtina, jog

persikėlimas į BVGN turėjo labai reikšmingos įtakos globotinių gerovei dėl galimybės išvengti vaikų

namų gyventojo stigmos mokykloje ir santykiuose bendruomenėje. BVGN gyvenantys vaikai nurodo,

kad dažnai jie nebėra išskiriami kaip vaikai iš „globos namų“. Kartais globotiniai, ypač paaugliai, teigia, kad

jie aplinkiniams sakosi gyvenantys su globėjais.

Dažniausiai priešiškumas ir įtarumas bendruomenėje su laiku išnyksta ir santykiai normalizuojasi.

Tam padeda darbuotojų ir globotinių pastangos užmegzti santykius, bendrauti ir rasti vietą bendruomenėje

bei mandagus pačių globotinių elgesys. Nepasitenkinimas BVGN kaimynyste dažniau susijęs su atskirų

kaimynų pretenzijomis ir individualiais vertinimais. Pažymėtina, kad BVGN globotiniai vis dar patiria

smurtą ir patyčias. Ypač tai aktualu mokykloje, kur patyčias ir priekabiavimą bent kartais patiriančių

BVGN globotinių dalis siekia beveik trečdalį. Tyčiojamasi dažniausiai dėl globotinių šeimos padėties ir

socialinio statuso, taip pat dėl išvaizdos, tautybės. Kaip žinia, patyčios mokykloje yra svarbi mokyklos

nelankymo priežastis. Nors žymiai rečiau, mušimo ir patyčių tarp globotinių pasitaiko ir pačiuose BVGN.

Tyrimo metu nustatyta 10 tokių atvejų. Smurto prevencija, nors santykinai ir nedideliu mastu, išlieka

aktualus BVGN veiklos uždavinys. Visuomenės nuostatų keitimas ir globos namų destigmatizacija yra

svarbiausia užduotis, siekiant užtikrinti be tėvų globos likusių vaikų sėkmingą integraciją į bendruomenę,

orumą ir saugumą. Svarbu šviesti visuomenę vaikų lygių teisių klausimais, užtikrinant globotinių

lygiateisiškumą ir lygias galimybes bendruomenėje beimokykloje.

2.1.6.6 IŠVADOS

Toliau apibendrinami vertinimo rezultatai pagal techninėje specifikacijoje suformuluotus tyrimo

klausimus.


89 89

Vertinimo klausimas: Ar teikiamos paslaugos atitinka paslaugas gaunančių gyventojų individualius poreikius, jų

geriausius interesus?

Bendruomeninės paslaugos iš esmės atitinka geriausius globotinių interesus ir dažniausiai tinkamai

atliepia jų individualius poreikius. Gyvenimo kokybės pokyčius persikėlus į BVGN labai teigiamai vertina

ir patys globotiniai, ir globos specialistai.

Vertinimo klausimas: Kaip keitėsi individualūs gyventojų poreikiai perėjus iš institucinės globos prie

bendruomeninių paslaugų?

Pagrindiniai globotinių poreikiai (apgyvendinimo, maitinimo, saugumo, sveikatos priežiūros, švietimo)

BVGN yra sėkmingai tenkinami. Persikėlus į BVGN kaip aktualiausi globotinių poreikiai įvardijami

santykių su biologinės šeimos nariais stiprinimas, pagalba sprendžiant asmenines psichologinio

pobūdžio problemas, mokyklos lankymas ir pagalba mokantis, patyčių prevencija ir neigiamų

visuomenės nuostatų keitimas, pasirengimas išėjimui gyventi savarankiškai.

Vertinimo klausimas: Kaip keitėsi gyventojų individualių poreikių tenkinimas perėjus iš institucinės globos prie

bendruomeninių paslaugų? Kokią įtaką tam turėjo persikėlimas gyventi BVGN?

Galimybės tenkinti globotinių individualius poreikius persikėlus į BVGN labai pagerėjo. Gyvenamoji

aplinka BVGN sudaro sąlygas patenkinti daugelį institucinėje globos įstaigoje frustruotų fiziologinių ir

saugumo poreikių. BVGN yra geresnės buities, maitinimo ir poilsio sąlygos, didesnės globotinių

privatumo užtikrinimo galimybės, užmezgami artimesni, emociškai svarbūs santykiai su

darbuotojais ir kitais globotiniais. Taip pat BVGN yra žymiai daugiau laisvės – vaikai gali daug kur išeiti,

pasirinkti sau mėgstamas veiklas. Taigi, nemaža dalis pagrindinių poreikių BVGN yra tenkinami sėkmingiau.

Patenkinus pagrindinius globotinių poreikius, svarbūs tampa sudėtingesni globotinių poreikiai: tai –

prieraišių santykių su biologinės šeimos nariais stiprinimas, emociškai stabilių ryšių su kitais

suaugusiais asmenimis užmezgimas, pagalba sprendžiant globotinių emocines ir elgesio problemas,

mokyklos lankymas ir mokymosi pažanga.

Nors persikėlimas į BVGN teigiamai veikia globotinių psichologinę būseną ir asmenybės raidą (globotiniai

tampa savarankiškesni, stiprėja jų socialiniai ryšiai ir įgūdžiai bei pasitikėjimas savimi), išlieka aktualios

emocinės ir elgesio problemos. Ypač jos aktualios paauglių grupėje, kurioje dažniau susiduriama su

psichotropinių medžiagų vartojimu. Emociniai ir elgesio sunkumai būdingi kas trečiam BVGN globotiniui.

Kai kuriais atvejais elgesio problemos persikėlus į BVGN paaštrėja, nes gyvenimo BVGN taisyklės yra

laisvesnės, išauga psichotropinių medžiagų prieinamumas. Neigiami pokyčiai pastebimi iki 5 proc. visų

atvejų, tačiau pagalba globotiniui sprendžiant asmenines emocines ir elgesio problemas išlieka

svarbus nepakankamai tenkinamas globotinių poreikis.

Labai svarbu, jog, globotinių ir darbuotojų nuomone, santykiai tarp globotinių ir su darbuotojais persikėlus

į BVGN pagerėjo. Dažniausiai nurodoma, jog jie tapo artimesni. Persikėlimas į BVGN padeda globotiniams

užmegzti stabilesnius prieraišius santykius, įgyti pasitikėjimo, atsiverti, stiprina ryšius tarp kartu

gyvenančių brolių ir seserų. Visgi pastebima, kad ryšių su biologinės šeimos nariais stiprinimui BVGN

galėtų būti skiriama daugiau dėmesio – ne visada seserys ir broliai apgyvendinami kartu, pasitaiko, kad

globotiniai iškeliami toliau nuo šeimos gyvenamosios vietos. Teigiami pokyčiai santykiuose su šeimos

nariais yra nežymūs – konstatuojama, jog trūksta artimų giminaičių įsitraukimo į vaiko gyvenimą.

Mokyklos lankymas ir pažanga mokantis įvardijami kaip vieni pagrindinių BVGN globotinio poreikių.

Mokyklose vaikai gana dažnai patiria priekabiavimą ir patyčias. Patyčios, nuolatinės nesėkmės mokantis

mažina mokyklos lankymo ir mokymosi motyvaciją. Ne vienas BVGN globojamų vaikų prašo pagalbos

mokantis. Nemaža dalis vaikų turi specialiųjų poreikių, atitinkamai jiems reikia dar didesnės pagalbos


90 90

mokantis. Pagalba mokantis ir patyčių prevencija mokykloje yra svarbiausi BVGN gyvenančių vaikų

poreikiai mokymosi srityje.

Socializacijai ir santykių su bendraamžiais bendruomenėje stiprėjimui trukdo „vaikų namų etiketė“ ir

neigiamos išankstinės visuomenės nuostatos be tėvų globos likusių vaikų atžvilgiu. Labai svarbus išliekantis

globotinių poreikis yra lygių teisių bendruomenėje užtikrinimas bei patyčių prevencija, kurie yra

susiję su visuomenės nuostatų keitimu ir vaikų globos namų destigmatizacija.

Vertinimo klausimas: Kaip gyventojai vertina jų persikėlimą į BVGN?

Globotiniai, perkelti į BVGN iš institucinių globos įstaigų, persikėlimą vertina teigiamai ir labai teigiamai.

Beveik absoliuti dauguma jų teigia, kad BVGN jiems patinka gyventi. Globotinių, persikėlusių į BVGN iš

šeimų, laikinų globėjų ir kt., nuomonė nėra tokia vieninga. Dažnai tokie globotiniai nurodo, kad pasiilgsta

tėvų, šeimos, artimųjų, tačiau gana dažnai jie yra patenkinti gyvenimo BVGN sąlygomis. Kai kurie džiaugiasi,

kad jų nemuša.

Vertinimo klausimas: Kaip keitėsi gyventojų tarpusavio santykiai lyginant gyvenimą institucijoje ir BVGN?

Persikėlus į BVGN globotinių tarpusavio santykiai dažniausiai pagerėjo. Tai siejama su patogesnėmis

gyvenimo sąlygomis, mažesniu vaikų skaičiumi, didesniu privatumu, ramybe. Taip pat labai svarbu, jog

globotinių tarpusavio ryšiai persikėlus į BVGN vertinami kaip artimesni. Visgi nustatyta, kad kai kuriuose

BVGN tarp globotinių trūksta artimumo ir pasitikėjimo, pasitaiko grubaus bendravimo, smurto ir

patyčių. Ne visuose BVGN atsižvelgiama į globotinių suderinamumą pagal amžių ar lytį – kai kurie

globotiniai skundžiasi, kad tenka gyventi su „mažiukais“ arba su „daug vyresniais“.

Vertinimo klausimas: Kaip keitėsi BVGN gyventojų santykis su darbuotojais išsikėlus iš institucinių globos namų?

Globotinių ir darbuotojų nuomone, santykiai pagerėjo. Dažniausiai nurodoma, kad jie tapo artimesni,

vaikai įgijo daugiau pasitikėjimo darbuotojais, dažniau linkę atsiverti. Tik pavieniais atvejais santykiai

įvardijami kaip pablogėję. Santykiai tarp darbuotojų ir dažnai vertinami kaip pagrįsti pagarba ir

pasitikėjimu, bendravimas įvardijamas kaip šiltas, draugiškas.

Vertinimo klausimas: Kaip keitėsi gyventojų santykis su kaimynais, bendruomene? Kokie yra iššūkiai?

BVGN globotinių santykiai su bendruomene yra geri arba patenkinami. Stebima teigiama santykio su

bendruomene ir kaimynais dinamika. Nors tik įsikūrus bendruomenė į BVGN dažnai žiūrėdavo įtariai,

turėjo išankstinių neigiamų nuostatų, su laiku didžiojoje dalyje BVGN santykiai su bendruomene

normalizavosi, tapo draugiški. Yra BVGN, kurie praneša, kad santykiai su bendruomene yra labai geri,

glaudūs. Tokie atvejai dažnesni rajonų centruose, kaimiškosiose vietovėse, kurioje pačios bendruomenės

yra stipresnės ir geriau organizuotos. Didžiausi iššūkiai, su kuriais susiduria BVGN bendruomenėje, yra

išankstinės, stereotipinės neigiamos nuostatos globotinių atžvilgiu bendruomenėje ir mokykloje.

Mokyklose išlieka aktuali patyčių problema. Iš buitinių kasdienių iššūkių dažniausiai pasitaikantis yra

triukšmas, kurį kartais kelia BVGN globotiniai, ir irzlių, priekabių kaimynų pretenzijos.

Vertinimo klausimas: Kaip kaimynai, bendruomenė vertina BVGN kaimynystę?

Dažniausiu atveju kaimynų požiūris į BVGN yra palankus arba neutralus, tolimas. Stebima teigiama

santykių dinamika. Pasitaikantys konfliktai su kaimynais, pavydas, nusiskundimai yra pavieniai.

Dažniausiai kaimynai skundžiasi dėl triukšmo. Nurodoma nemažai atvejų, kai kaimynai svetingai priima

BVGN globotinius į bendruomenę. Visgi visuomenės nuostatos globojamų vaikų atžvilgiu yra

nesubalansuotos – vaikai laikomi arba „banditais“, arba „vargšais“. Visuomenei trūksta supratimo apie

lygias vaikų teises.


91 91

Vertinimo klausimas: Kaip pasikeitė BVGN gyventojų integracija į bendruomenę išsikėlus iš institucinių globos

namų?

Globotinių integracija į bendruomenę žymiai pagerėjo. Globotiniams tapo prieinamos žymiai daugiau

paslaugų, išsiplėtė bendravimo, įtraukties į bendruomenės gyvenimą galimybės. Sumažėjo globotinių

patiriama stigmatizacija bendruomenėje ir mokykloje. Kai kurie globotiniai nurodo, kad „dabar aš gyvenu

kaip normalus vaikas“. Visgi paslaugų prieinamumas labai skiriasi priklausomai nuo BVGN

gyvenamosios vietovės tipo: kaimiškosiose vietovėse – labai ribotos popamokinės veiklos galimybės,

mažesnė paslaugų pasiūla, daug prastesnis jų prieinamumas. Didelei daliai BVGN labai trūksta automobilio.

Vertinimo klausimas: Kokie institucinės globos elementai išliko BVGN? Kokius ir kaip elementus galima keisti į

artimą šeimai?

Daugelyje BVGN išliko smulkmeniška tvarkos, maisto kontrolė, daug dokumentacijos, dienotvarkė ir

„grįžimo“ sąsiuviniai, budėjimai, bendros vaikų globos namų taisyklės, vaikų hierarchija, vaikų

namų „etiketė“. Globotinių privatumą trikdo dažni „valdžios“ vizitai. Atsižvelgiant į gautus pasiūlymus,

rekomenduotina atsisakyti tvarkos patikrinimų, sumažinti maisto kontrolę, palikti daugiau laisvės BVGN

nariams patiems spręsti dėl BVGN taisyklių. Rekomenduotina riboti pašalinių asmenų, taip pat –

stacionarios globos įstaigos administracijos lankymąsi BVGN, užtikrinti, kad apsilankymai būtų suderinti su

pačiais globotiniais.

Vertinimo klausimas: Įvertinti pasiektų rezultatų tvarumą, atsižvelgiant į tikslinės grupės charakteristikas ir jiems

taikytas priemones / paslaugų paketus. Išryškinti teigiamus ir neigiamus aspektus.

Persikėlimas iš institucinių į bendruomeninius vaikų globos namus sudaro sąlygas daug geriau tenkinti

pagrindinius be tėvų globos likusių vaikų poreikius, taip pat reikšmingai skatina globotinių

savarankiškumo stiprėjimą ir pasirengimą savarankiškam gyvenimui. Globotiniai yra patenkinti

persikėlimu į BVGN ir gyvenimo sąlygomis juose. Gyvenimas BVGN sudaro palankesnes sąlygas

globotinių emociniams poreikiams tenkinti, užmegzti artimesnius santykius su kitais BVGN

globotiniais, megzti ir palaikyti prieraišius santykius su suaugusiais žmonėmis – dažniausiai BVGN

darbuotojais. Visgi pagalba globotiniams sprendžiant emocines ir elgesio problemas po persikėlimo į

BVGN lieka labai aktuali, o teikiama pagalba šioje srityje netenkina didelių globotinių poreikių šioje srityje.

Santykiams su biologinės šeimos nariais persikėlimas reikšmingesnės įtakos neturėjo, tačiau pastebima, jog

ne visais atvejais laikomasi globotinio apgyvendinimo netoli šeimos gyvenamosios vietos principo.

Reikalingas ryšių su biologinės šeimos nariais stiprinimas. Mokymasis, mokyklos lankymas yra svarbūs

BVGN globotinių poreikiai. Nors BVGN vaikams pagal galimybes teikiama pagalba mokantis, tačiau to

nepakanka – nemaža dalis vaikų, taip pat turinčių specialiųjų poreikių, prašo pagalbos ruošiant pamokas,

mokantis. Mokykloje globotiniai gana dažnai susiduria su patyčiomis dėl savo šeimos padėties ir socialinio

statuso. Integracijai į bendruomenę gerinti reikalingas neigiamų visuomenės nuostatų vaikų globos namų

atžvilgiu keitimas.

Pokyčiai, susiję su tėvų globos netekusių vaikų persikėlimu į BVGN neabejotinai yra tvarūs, nes atliepia

geriausius globotinių interesus ir sudaro daug geresnes galimybes asmeninei bei socialinei

globotinių raidai, skatina globotinių integraciją į bendruomenę ir didina reikalingų paslaugų

bendruomenėje prieinamumą.


92 92

2.2 GGN IR AB GYVENANČIŲ ASMENŲ SU PROTO IR

(AR) PSICHIKOS NEGALIA SOCIALINIŲ ĮGŪDŽIŲ IR

GYVENIMO KOKYBĖS POKYČIO VERTINIMAS

2.2.1 TYRIMO DALYVIŲ CHARAKTERISTIKOS

Didieji miestai, kuriuose įsikūrė GGN – Kaunas ir Marijampolė, rajonų centrai – Tauragė, Kelmė, Pakruojis,

Vilkaviškis ir Visaginas. Kaimiškos vietovės – Venta, Akmenės r., Dotnuva, Kėdainių r., Tičkūnai, Panevėžio

r.

51 PAVEIKSLAS. GGN GYVENTOJŲ PASISKIRSTYMAS PAGAL GYVENAMOSIOS VIETOS TIPĄ (N=105)



4 apklausti AB gyventojai buvo įsikūrę Vilniuje, likusieji – rajonų centruose: Utenoje ir Tauragėje.

52 PAVEIKSLAS. AB GYVENTOJŲ PASISKIRSTYMAS PAGAL GYVENAMOSIOS VIETOS TIPĄ (N=8)



GGN gyventojų amžiaus vidurkis – 39 metai. Jauniausiam gyventojui buvo 18 m., vyriausiam – 74 m.


93 93

53 PAVEIKSLAS. GGN GYVENTOJŲ PASISKIRSTYMAS PAGAL AMŽIŲ (N=10415) (NURODYTAS ASMENŲ

SKAIČIUS)


AB gyventojų amžiaus vidurkis – 40 metų. Jauniausiam gyventojui buvo 31 m., vyriausiajam – 61 m.

54 PAVEIKSLAS. AB GYVENTOJŲ PASISKIRSTYMAS PAGAL AMŽIŲ (N=8) (NURODYTAS ASMENŲ

SKAIČIUS)


Pažymėtina, kad tiek GGN, tiek AB gyventojų amžiaus vidurkis – panašus. Daugiausia gyventojų yra nuo 30

iki 39 metų. Tik dėl didesnės tiriamųjų imties tokio amžiaus gyventojai GGN sudaro 32 proc. gyventojų, o

AB – net 62 proc.

Vertinimo metu buvo apklausta 54 proc. moterų ir 46 proc. vyrų.

15 Informacija šiuo klausimu apie 1 iš 105 vertinimo imtį sudarančių GGN gyventojų nebuvo gauta.


94 94

55 PAVEIKSLAS. AB IR GGN GYVENTOJŲ PASISKIRSTYMAS PAGAL LYTĮ (N=112 16) (NURODYTAS

ASMENŲ SKAIČIUS)


Visi GGN klientai atsikėlė iš SGĮ, o AB – tik 2 klientai gyveno SGĮ, kiti gyveno savo arba nuomojamuose

namuose, su tėvais, vienas atvyko po gydymo VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

56 PAVEIKSLAS. AB IR GGN GYVENTOJŲ PASISKIRSTYMAS PAGAL ANKSTESNĘ GYVENAMĄJĄ VIETĄ

(N=8; 105) (NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS)


57 PAVEIKSLAS. AB IR GGN GYVENTOJŲ INSTITUCINIUOSE SOCIALINĖS GLOBOS NAMUOSE

PRALEISTŲ METŲ SKAIČIUS (N=11217) (NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS)


16 Informacija šiuo klausimu apie 1 iš 113 vertinimo imtį sudarančių GGN ir AB gyventojų nebuvo gauta. 17 Informacija šiuo klausimu apie 1 iš 113 vertinimo imtį sudarančių GGN ir AB gyventojų nebuvo gauta.

6 3 28 32 30 12

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%

Negyveno Iki 1 m. 1–9 m. 10–19 m. 20–29 m. 30–39 m.


95 95

Vidutiniškai institucinėje globos įstaigoje apklausti gyventojai praleido beveik 33 metus. Iš visų apklaustųjų

trumpiausiai institucinėje globos įstaigoje asmuo gyveno 0,5 m., ilgiausiai – 46 m. AB klientai Socialinės

globos namuose gyveno iki 2 metų.

25 GGN klientai turi psichikos negalią, iš jų 2 turi dar ir lengvą protinį atsilikimą (F 70. 0 pgl. TLK-10-AM),

1 asmeniui sutrikusi rega, 2 – klausa. 79 GGN klientai turi nustatytą proto negalią. Iš jų 7 diagnozuotas

lengvas protinis atsilikimas, 36 – vidutinio laipsnio protinis atsilikimas, 26 – sunkus protinis atsilikimas, 1

– gilus protinis atsilikimas, 11 – nepatikslintas protinis atsilikimas. 40 klientų turi elgesio sutrikimų. 6

klientams sutrikusi kalba, 3 – sutrikusi klausa, 18 – rega. 3 GGN klientai turi priklausomybę nuo alkoholio,

7 – rūko, 6 yra priklausomi nuo psichotropinių vaistų.

58 PAVEIKSLAS. GGN GYVENTOJŲ PASISKIRSTYMAS PAGAL NEGALIĄ (N=104 18 ) (NURODYTAS

ASMENŲ SKAIČIUS)


Palyginimui, 7 AB klientai turi psichikos negalią, iš jų 6 – šizofrenijos spektro sutrikimus, 1 – pasikartojantį

depresinį sutrikimą. 1 AB gyventojas turi proto negalią – lengvo laipsnio protinį atsilikimą su elgesio

patologija.

59 PAVEIKSLAS. AB GYVENTOJŲ PASISKIRSTYMAS PAGAL NEGALIĄ (N=8) (NURODYTAS ASMENŲ

SKAIČIUS)




96 96

2.2.2 GYVENIMO KOKYBĖS POKYČIAI PERSIKĖLUS Į GGN IR AB

Pagrindinis pere jimo nuo institucine s globos prie bendruomeninių paslaugų tikslas – suteikti sąlygas

suaugusiems asmenims turintiems psichikos ir (ar) proto negalią gyventi bendruomene je ir gauti paslaugas

gyvenamoje vietoje ir bendruomene je, bei siekti jų optimalaus savarankis ko funkcionavimo arba

optimalaus savarankis ko funkcionavimo visuomene je teikiant minimalią specialistų pagalbą ir paramą

atsiz velgiant į individualius poreikius.

GGN klientams pagal jų turimus gebe jimus teikiant pagalbą turi bu ti sudaromos sąlygos gyvenant namų

aplinkoje savarankis kai tvarkyti asmeninį ir socialinį gyvenimą, suteikiant paslaugas apgyvendinimo

vietoje ir bendruomene je kompensuoti, atkurti, ugdyti ir palaikyti socialinius ir savarankis ko gyvenimo

įgu dz ius, skatinant juos siekti didesnio savarankis kumo. AB klientams pagal jų turimus gebe jimus teikiant

pagalbą turi bu ti sudaromos sąlygos savarankis kai tvarkyti asmeninį ir socialinį gyvenimą, suteikiant

paslaugas bendruomene je palaikyti ir ple toti socialinius ir savarankis ko gyvenimo įgu dz ius, skatinant juos

siekti visis ko savarankis kumo.

Gyvenimo kokybe s aspektai apima z mogaus psichinio ar protinio funkcionavimo, pagrindinių poreikių

patenkinimo, tinkamų fizinių sąlygų, saugumo jausmo, aktyvumo, socialinių rys ių, autonomijos ir

pasitike jimo savimi uz tikrinimą.n Duomenys apie GGN ir AB klientų gyvenimo kokybę perėjus iš

institucinės globos prie bendruomeninių paslaugų buvo renkami iš skirtingų šaltinių: interviu su klientu

metu, anketuojant socialinius darbuotojus ir tyrėjui stebint / įvertinant GGN ir AB aplinką. Pirmiausia

nagrinėjamas GGN ir AB gyventojų pasitenkinimas gyvenimu ir tai sąlygojantys veiksniai.

2.2.2.1 PERSIKĖLIMO Į GGN AR AB VERTINIMAS

Remiantis interviu su GGN gyventojais metu surinkta informacija, matyti, kad gyventojams patinka gyventi

tiek GGN, tiek AB. Tik 2 klientai geriau jautėsi gyvendami stacionarioje globos įstaigoje, tačiau pažymėtina,

jog jie gyveno GGN trumpiau nei pusę metų. Likusieji teigia, kad GGN jie jaučiasi geriau. Gyventojų savijauta

apsigyvenus GGN ar AB iš esmės pagerėjo. Net 92 proc. GGN ir visi AB gyventojai teigia, kad jų savijauta

pagerėjo.

60 PAVEIKSLAS. SAVIJAUTOS POKYTIS PERĖJUS PRIE BENDRUOMENINIŲ PASLAUGŲ, KLIENTŲ

POŽIŪRIU (N=8; 105) (NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS)


105 klientai savo pasitenkinimą gyvenimu GGN vertina tik gerai ir labai gerai. Daugiausia GGN globotinių

kaip geros savijautos priežastį įvardijo ramybę, saugumą – teigė, kad GGN mažiau žmonių, triukšmo,

geresnė psichologinė atmosfera. Klientų žodžiais: „psichologinė aplinka geresnė be įžeidimų“, „tylu, ramu,


97 97

jokio triukšmo“, „Apuolėje vogdavo“, „mažiau chaoso, triukšmo“. Antroje vietoje įvardijamos didesnės

saviraiškos galimybės: „galiu atsiskleisti – dirbti virtuvės šefe“, „daugiau galimybių atsiskleisti“, įvairesnės

veiklos galimybės: „šuniuką prižiūrim“, užimtumo galimybės: „plaunamės, tvarkomės, viską darom, kad

gražu būtų“. Trečioje vietoje pažymimas šeimos modeliui artimas gyvenimas: „kaip namie“,

„šeimyniškumas“, „čia mūsų namai“. Ketvirtoje vietoje – laisvė: „laisviau“, savarankiškumas: „savarankiški

namai“, galimybė rinktis: „kada norim, miegot einam, kada norim, keliamės“, „turiu savo radiją ir galiu kada

tik noriu įsijungti koncertus klausyt“, pilnavertiškumas: „pilnavertis žmogus“ bei daugiau pramogų: „daug

veiklos (koncertai, kinai)“. Bendravimo poreikio patenkinimas, galimybė susirasti naujų draugų

atsidūrė paskutinėje vietoje: „Marijampolėje gyvena mama, močiutė, draugai“, „galiu gyventi poroje“, „daug

draugų turiu“.

61 PAVEIKSLAS. GYVENTOJŲ NURODYTOS SVARBIAUSIOS GEROS SAVIJAUTOS GGN PRIEŽASTYS

(GALIMI KELI ATSAKYMŲ VARIANTAI) (NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS)


62 PAVEIKSLAS. GYVENTOJŲ NURODYTOS SVARBIAUSIOS GEROS SAVIJAUTOS AB PRIEŽASTYS



7 AB klientai savo pasitenkinimą apsigyvenus AB įvertino labai gerai, o 1 – gerai. AB gyventojai išskiria ir

kitas geros savijautos AB priežastis. Dauguma AB klientų kaip svarbiausią pasitenkinimo nauju gyvenimu

priežastį įvardijo saugumą. Kaip teigė gyventojai: „naujas gyvenimas su priežiūra, su pagalba“, „projektas

pasitaikė labai sunkiu metu – atleido iš darbo, likau su vaiku be darbo... atsirado saugumo jausmas... ilgiau

galėjau rinktis darbą“. Galimybės gyventi namų aplinkoje ir veikti savarankiškai AB klientams pasirodė

vienodai svarbios. Laisvę kaip svarbų pasitenkinimo šaltinį įvardijo 3 klientai. Mažiausiai svarbios

pasitenkinimo gyvenimu AB priežastys – galimybė bendrauti, „atsivesti draugų“ ir geresnė sveikatos

priežiūra.


98 98

Nors dauguma gyventojų teigia, kad gyvenant GGN jiems nieko netrūksta, kai kurie nurodo turintys

problemų. Pagrindiniai dalykai, keliantys GGN gyventojams nerimą ir bloginantys jų savijautą, yra grįžimo

į stacionarią globos įstaigą baimė: „kad nereiktų grįžti į didelius globos namus“, susirūpinimas sveikata:

„nerimauju tik dėl savęs, kad nepablogėtų sveikata“, pinigų trūkumas: „pinigų daugiau“, noras susirasti

gimines: „noriu susitikti su broliu, gal kreiptis į laidą, atvažiuotų aplankyti manęs“. Kai kam iš GGN gyventojų

trūksta laiko, televizoriaus, kompiuterio, drabužių.

63 PAVEIKSLAS. SAVIJAUTĄ BLOGINANTYS VEIKSNIAI, GGN GYVENTOJŲ POŽIŪRIU (GALIMI KELI

ATSAKYMŲ VARIANTAI) (NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS)


Nors AB klientai iš esmės yra patenkinti gyvenimu AB, ir jie išskyrė keletą probleminių sričių. Jiems

daugiausia nerimo kėlė neaiški projekto ateitis. Kaip teigė vienas gyventojas: „nežinau, kas bus, kai baigsis

projektas. Norisi planuoti ateitį“. Jie taip pat susiduria su finansinėmis problemomis: „seni rūpesčiai,

finansiniai (skolos), sesuo ir soc. darbuotoja padarys mane neveiksniu finansiškai“, rūpestį kelia ir sveikata.

Vis tik, susiradus darbą bent dalis, finansinių, rūpesčių praranda aktualumą: „kai susiradau darbą, nieko

netrūksta“.

64 PAVEIKSLAS. SAVIJAUTĄ BLOGINANTYS VEIKSNIAI, AB GYVENTOJŲ POŽIŪRIU (GALIMI KELI



2.2.2.2 GGN IR AB GYVENTOJŲ POREIKIAI

Pagrindinis pertvarkos tikslas – sudaryti sąlygas neįgaliems suaugusiems asmenims, jų s eimoms

(globe jams, ru pintojams) gauti individualias jų poreikius atitinkanc ias bendruomenines paslaugas. SGĮ


99 99

vyrauja pertekline globa, de l kurios ne visi gyventojų poreikiai pilnai tenkinami, tode l apsigyvenimas GGN

ture tų:

• geriau patenkinti stacionarioje globos įstaigoje frustruotus fiziologinius ir saugumo poreikius;

• sudaryti sąlygas tenkinti klientų auks tesniuosius poreikius, tokius kaip savarankis kumo,

savirais kos, tarpasmeniniai, kultu riniai, darbiniai poreikiai.

Bazinių, arba fiziologinių, ir saugumo poreikių patenkinimas sudaro pagrindą atsirasti vadinamiesiems

auks tesniesiems poreikiams, tokiems kaip bendravimo, socialinio pripaz inimo ir savirealizacijos poreikiai.

Baziniai GGN ir AB gyventojų poreikiai yra tenkinami apru pinant juos bu tinais is gyvenimui is tekliais –

maistu, apranga, higienos priemone mis, kitais reikalingais daiktais, suteikiant jiems komfortis ką, saugią,

ais kiomis taisykle mis reguliuojamą gyvenamąją vietą. Auks tesnių poreikių tenkinimui sąlygos sudaromos

teikiant paslaugas (s vietimo, kultu ros, dvasinio ugdymo) bendruomene je, gerinant jų prieinamumą. Kai

kurie bazinių poreikių tenkinimo aspektai buvo is nagrine ti analizuojant gyventojų pasitenkinimo

apsigyvenimu GGN ir AB priez astis.

Atlikdami tyrimą buvo nagrine ta, kaip keite si ir buvo tenkinami GGN ir AB klientų poreikiai keturiose

srityse:

• sveikatos;

• savarankis kumo;

• socialine s integracijos;

• profesine s integracijos.

16 LENTELĖ. SVARBIAUSI POREIKIAI, IDENTIFIKUOTI INDIVIDUALIUOSE GGN KLIENTŲ PLANUOSE

PAGAL PAGRINDINĮ SUTRIKIMĄ

Poreikiai Įsikeliant į GGN Gyvenant GGN

Psichikos sutrikimai

Sveikatos priežiūros Gauti psichologo konsultacijas Stabilizuoti psichikos sveikatos būklę

Reguliariai vartoti medikamentus Labiau rūpintis sveika mityba

Palaikyti miego režimą Savarankiškai lankytis pas gydytojus

Skatinti saikingą mitybą

Atlikti akies operaciją

Savarankiškumo stiprinimo

Gerinti maisto ruošos įgūdžius Savarankiškai gamintis maistą

Gerinti asmens higienos ir savarankiško tvarkymosi įgūdžius

Prisiimti daugiau atsakomybės už save

Savarankiškai tvarkyti finansus Įgyti taupymo ir finansų planavimo įgūdžių

Mokytis savarankiškai priimti sprendimus

Išmokti naudotis buitine technika

Socialinės integracijos

Dalyvauti užimtumo veiklose Mokytis mandagaus ir saugaus elgesio su nepažįstamais

Įsitraukti į bendruomenės veiklas Mokytis saugaus elgesio elektroninėje erdvėje

Išmokti orientuotis naujose vietose Aktyviau dalyvauti bendruomenės veikloje

Susipažinti su naujais žmonėmis Stiprinti bendravimo įgūdžius

Integruotis į bendruomenę

Darbinės integracijos

Dalyvauti profesinės reabilitacijos programoje

Įgyti profesiją


100 100


Psichikos sutrikimai

Tęsti mokslus reabilitacinio profesinio rengimo centre

Susirasti darbą

Skatinti užimtumą

Patenkinti savirealizacijos poreikį

Proto negalia


Sveikatos priežiūros Gauti sveikatos priežiūros paslaugas Stiprinti fizinę sveikatą, reguliariai sportuoti

Palaikyti stabilią fizinę sveikatą Užsirašyti pas kitą šeimos gydytoją

Tęsti šeimos gydytojo paslaugas Savarankiškai lankytis pirminės sveikatos priežiūros centre

Palaikyti regos higieną Skatinti sveiką mitybą

Mokytis valdyti pyktį

Palaikyti mitybos režimą

Tęsti paskirtą gydymą


Skatinti motyvaciją pačiam atlikti įvairias veiklas

Skatinti atsakingumą.

Skatinti ir palaikyti namų ruošos įgūdžius Stiprinti namų ruošos įgūdžius

Lavinti asmens higienos įgūdžius Išmokti naudotis buitine technika

Mokyti savarankiškai tvarkyti finansus Išmokti naudotis bankomatu

Mokyti finansų taupymo ir planavimo

Mokyti apsipirkti


Gauti užimtumo paslaugas bendruomenėje Tenkinti kultūrinius, savirealizacijos poreikius

Ugdyti bendravimo įgūdžius Aktyviai dalyvauti bendruomenės gyvenime

Mokytis elgtis viešumoje Savarankiškai naudotis viešuoju transportu

Mokyti bendrauti su nepažįstamais Daugiau bendrauti su įvairiais žmonėmis

Išmokti mandagiai elgtis viešose vietose


Tęsti mokslus reabilitacinio profesinio rengimo centre

Ugdyti darbinius įgūdžius socialinėse dirbtuvėse

Įgyti profesiją Išmokti amato

Susirasti darbą Rasti darbą

Palaikyti kasdieninės ruošos įgūdžius Daryti rankdarbius ir pardavinėti juos mugėse (verslo užuomazga)


17 LENTELĖ. IDENTIFIKUOTI INDIVIDUALŪS AB KLIENTŲ POREIKIAI

Poreikiai Įsikeliant į AB Gyvenant AB

Sveikatos priežiūros Reguliariai vartoti vaistus Reguliariai lankytis sveikatos priežiūros įstaigoje

Reguliariai lankytis pas gydytojus Rūpintis fizine sveikata, mankštintis

Išlaikyti kuo ilgesnę remisiją

Siekti priverstinio gydymo nutraukimo


Ugdyti kasdieninio gyvenimo įgūdžius Išmokti gyventi savarankiškiau

Išmokti gyventi savarankiškai Išmokti paskirstyti savo finansus

Atkurti savarankiško gyvenimo įgūdžius Atkurti prarastus kasdienio gyvenimo įgūdžius

Palaikyti motinystės įgūdžius Įsigyti naujų buičiai reikalingų daiktų


101 101

Poreikiai Įsikeliant į AB Gyvenant AB

Spręsti finansines problemas, išmokėti skolas ir kreditus


Palaikyti glaudesnius ryšius su artimaisiais Daugiau bendrauti su aplinkiniais

Lankytis pas psichologą, mokytis spręsti savo ir vaiko problemas

Pabaigti pozityvios tėvystės kursus

Plėsti bendravimo ratą Įgyti psichologinių žinių

Atkurti nutrūkusius santykius su artimaisiais ir draugais

Atkurti nutrūkusius santykius su artimaisiais

Atkurti profesinę kompetenciją ir pajėgumą dalyvauti darbo rinkoje

Susirasti darbą


Atkurti profesinę kompetenciją, dalyvaujant profesinės reabilitacijos programose;

Dalyvauti profesinės reabilitacijos programoje

Susirasti darbą Susirasti darbą

Išlaikyti turimą darbą Išlaikyti turimą darbą


Žemiau pateikiama kiekvienos poreikių grupės analizė.

SVEIKATOS PRIEŽIŪROS POREIKIAI

Poreikius, susijusius su sveikatos priežiūra ir palaikymu, galima priskirti prie bazinių, nes jų tekinimas

užtikrina aukštesnių poreikių vystymąsi ir tenkinimą. Psichikos ar proto negalią turintiems žmonėms

neretai sunku tinkamai įvertinti savo sveikatos būklę ir ja pasirūpinti.

16 lentelėje išvardyti nustatyti individualūs sveikatos priežiūros poreikiai klientams su psichikos

sutrikimais ir su proto negalia. Kaip keitėsi individualūs gyventojų poreikiai, grafiškai pavaizduota žemiau.

GGN GYVENTOJŲ SVEIKATOS POREIKIAI

Iš GGN gyventojų gyvenimo kokybės anketos gautų duomenų apie 10419 GGN klientus matoma, kad 94

neturi fizinės negalios, o 10 yra diagnozuoti fiziniai sutrikimai, tokie kaip stuburo iškrypimas ar pėdų

deformacija. Šiuo metu visi būstai yra tinkami gyventi žmonėms su jų turima negalia, bet atsiradus

rimtesniems judėjimo sutrikimams kai kuriuose būstuose (2–3 aukštų gyvenamuosiuose namuose)

savarankiškai judėti būtų neįmanoma. 25 GGN klientams nustatyti psichikos sutrikimai, dažniausiai –

šizofrenija. Todėl, siekiant sumažinti atkryčio dažnį, turi būti užtikrinta rami, nekelianti streso aplinka,

galimybė turėti privačią erdvę, taip pat – reguliari medikų priežiūra ir vaistų vartojimas. GGN klientams yra

sudarytos sąlygos registruotis pirminės sveikatos priežiūros įstaigų psichikos sveikatos centruose, lankytis

pas psichiatrą, gauti dienos stacionaro paslaugas. 79 GGN klientams yra diagnozuotas įvairaus laipsnio

protinis atsilikimas, todėl dauguma jų medikamentų nevartoja, tačiau, iškilus sveikatos problemoms, taip

pat gali kreiptis į atitinkamos srities specialistą.



102 102

65 PAVEIKSLAS. GGN GYVENTOJŲ SU PSICHIKOS NEGALIA SVEIKATOS POREIKIŲ POKYTIS (GALIMI

KELI ATSAKYMŲ VARIANTAI) (NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS)


66 PAVEIKSLAS. GGN GYVENTOJŲ SU PROTO NEGALIA SVEIKATOS POREIKIŲ POKYTIS (GALIMI KELI



Toliau analizuojamas pačių GGN klientų atliktas savo sveikatos vertinimas. GGN gyventojai teigia, kad jų

sveikata labai pagerėjo, nes pasikeitė gyvenimo sąlygos, pagerėjo bendra emocinė būsena, geriau

pritaikė vaistus: „tarp ligonių – ligonis, tarp sveikų – sveikas“, „gyvenimo ritmas pasikeitė – asmeninė erdvė

čia“, „atitaikyti vaistai“, patogesnė, mažiau frustruojanti gyvenimo aplinka, „aplinka rami“, „ramybė čia,

nuotaika čia, ten buvo triukšmas“, „geriau čia, ramiau, ten neišsimiegodavau“, „nuotaika geresnė“, „sirgau ten

dažniau“. Gyventojai, kurie teigė, kad jų sveikata pagerėjo, įvardijo panašias priežastis, kaip ir tie, kurių

sveikata, jų požiūriu, labai pagerėjo. Daugiausia tai – psichologinės priežastys: geresnė nuotaika, ramybė,

„laiminga čia, ten būdavo triukšmas, čia daugiau ramybės“, „psichologiškai geriau“. Taip pat klientai mažiau

serga, geriau valgo, namuose „labai rūpinasi susirgus“. Tiriamieji, teigę, kad jų sveikata greičiau pagerėjo,

skurdžiai komentavo tokį savo pasirinkimą, bet ir čia įvardytos priežastys – daugiau psichologinės: „čia

ramiau“. Sveikatos pasikeitimų nepastebėję klientai vangiai komentavo tokį vertinimą, vis tik vienas sakė:

„kokia buvo, tokia ir liko“. Pablogėjo sveikatos priežiūra, kliento teigimu, dėl sumažėjusio jos prieinamumo:

„ten buvo gydytojai, čia reikia laukti“. Nepasikeitė sveikatos priežiūra, nes: „nuveža, kai reikia, globos

namuose taip pat veždavo“, „vaistus atveža iš globos namų“, „tas pats“. Sveikatos priežiūra greičiau pagerėjo,

nes klientai gauna asmens sveikatos priežiūros paslaugas, gali savarankiškai užsiregistruoti ir

lankytis sveikatos priežiūros įstaigose: „nuveža pas gydytoją, jei kažką skauda“, „vežė į Kėdainius, skiepijo,

plaučius švietė“, „patys nueinam, šeimos gydytoja patinka“, „kojos skaudėjo, poliklinikoj buvau“, „pats

užsiregistruoju“. Sveikatos priežiūra pagerėjo ir labai pagerėjo, nes padidėjo šių paslaugų prieinamumas,


103 103

sveikatos priežiūros paslaugų kokybė: „greičiau gali patekti pas gydytoją, vaistus atitaiko“, „greičiau gauna

medicinos pagalbą“, „nes normaliai apžiūri... su ausim va blogai buvo“, „einu dažniau pas dantistą“, „jei skauda

dantį, registruoja, iškart nuvažiuoju su auklėtoja“, kad GGN gyventojai jaučiasi tokie patys, kaip visi

asmens sveikatos priežiūros įstaigų klientai: „šeimos gydytojo priežiūra įprastoje poliklinikoje“, „patys

registruojamės ir einam į polikliniką kaip visi“.

Taigi galima teigti, kad subjektyvus GGN klientų sveikatos būklės ir jos priežiūros vertinimas yra palankus,

nes asmens sveikatos priežiūros įstaigose GGN gyventojai gali jaustis pilnaverčiais visuomenės nariais.

67 PAVEIKSLAS. GGN GYVENTOJŲ SVEIKATOS BŪKLĖS IR JOS PRIEŽIŪROS POKYČIAI, KLIENTŲ

POŽIŪRIU (N=105) (NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS)


68 PAVEIKSLAS. GGN GYVENTOJŲ SVEIKATOS PRIEŽIŪROS POREIKIŲ TENKINIMO KAITA, SOCIALINIŲ

DARBUOTOJŲ POŽIŪRIU (N=13) (NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS)


Toliau analizuojamas GGN socialinių darbuotojų atliktas globotinių sveikatos būklės dinamikos ir sveikatos

priežiūros poreikių tenkinimo vertinimas. GGN socialinių darbuotojų nuomone, psichikos sutrikimų

turinčių GGN gyventojų sveikatos pagerėjimui didelės įtakos turi gyvenimas ramioje, saugioje, mažiau

taisyklių turinčioje, laisvesnėje aplinkoje. Jie teigia, kad klientas „gyvendamas GGN pajautė ramybę, todėl

pagerėjo psichinė sveikatos būklė, esant poreikiui būna savo kambaryje, niekas neįpareigoja laikytis nustatytos

dienotvarkės“, „po atliktos operacijos daugiau skaito, lankosi miesto bibliotekoje, tapo aktyvesnis“, „dažnai

pablogėja sveikatos būklė, bet jis moka ligą valdyti, žino kada atsitraukti, todėl džiaugiasi, kad gali pats dėliotis

savo dienotvarkę, nėra apribotas taisyklių ir normų“. Proto negalią turinčių GGN gyventojų sveikatos

būklės pokyčius socialiniai darbuotojai aiškina tuo, kad apsigyvenus GGN pagerėjo nuotaika, susilpnėjo

nuotaikos svyravimai, atsirado ramybė, pastovumas, neliko įtampos aplinkoje, mažiau dirgiklių iš aplinkos.

Abiems gyventojų grupėms sveikatos priežiūros pagerėjimas susijęs su geresniu paslaugų prieinamumu,

galimybe savarankiškai kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigas.


104 104

AB GYVENTOJŲ SVEIKATOS POREIKIAI

Visi AB klientai neturi fizinės negalios. 7 AB klientams nustatytas psichikos sutrikimas, 1 AB klientui yra

diagnozuotas lengvo laipsnio protinis atsilikimas su asmenybės patologija. Jie yra skatinami registruotis

pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigose, psichikos sveikatos centruose, lankytis pas psichiatrą, gauti

dienos stacionaro paslaugas.

GGN ir AB gyventojų gyvenimo kokybės anketoje pateikiama, kaip keitėsi individualūs AB klientų poreikiai,

apsigyvenus AB. Poreikį reguliariai vartoti vaistus pakeitė poreikis reguliariai lankytis pas gydytojus.

69 PAVEIKSLAS. AB GYVENTOJŲ SVEIKATOS POREIKIŲ POKYTIS (GALIMI KELI ATSAKYMŲ VARIANTAI)



AB gyventojų sveikatos būklė ir jos priežiūra pagerėjo dėl geresnio asmens sveikatos priežiūros

paslaugų prieinamumo, didesnės jų įvairovės, galimybės savarankiškai lankytis asmens sveikatos

priežiūros įstaigose. Taip pat sveikatos pagerėjimą viena klientė sieja su saugumo jausmu, atsiradusiu

apsigyvenus AB. AB klientai, kurie teigė, kad jų sveikata bei sveikatos priežiūra nesikeitė, tiesiogiai niekaip

neargumentavo savo vertinimo. Socialiniai darbuotojai AB klientų sveikatos būklę ir sveikatos priežiūrą

vertina kaip labai pagerėjusius. Jie savo nuomonę grindžia pagerėjusiu asmens sveikatos priežiūros

paslaugų prieinamumu, galimybe leisti patiems klientams prisiimti atsakomybę už savo sveikatos priežiūrą.

70 PAVEIKSLAS. SUBJEKTYVUS AB KLIENTŲ SVEIKATOS BŪKLĖS IR JOS PRIEŽIŪROS POKYČIŲ

VERTINIMAS (N=8) (NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS)



105 105

SAVARANKIŠKUMO STIPRINIMO POREIKIAI

Gebėjimas savarankiškai atlikti namų ruošos darbus, tvarkyti savo finansus, priimti sprendimus,

pasirūpinti savo ir kartu gyvenančiųjų sveikata, darbine veikla, laisvalaikiu, bendravimo,

kultūrinių poreikių tenkinimu yra viena iš svarbiausių pasitikėjimo savimi sąlygų. Gebėdamas veikti

savarankiškai asmuo gali jaustis saugesnis. Todėl GGN gyventojams, ilgą laiką (dažnai nuo ankstyvos

vaikystės) gyvenusiems globos įstaigose, kur savarankiškumas buvo palaikomas tik kai kuriose siaurose

srityse (pavyzdžiui, susitvarkyti kambarį), ugdyti savarankiškumą, kaip gebėjimo prisitaikyti prie aplinkos

prielaidą, yra viena iš būtiniausių užduočių.

16 lentelėje išvardyti nustatyti individualūs savarankiškumo stiprinimo poreikiai klientams su psichikos


GGN GYVENTOJŲ SAVARANKIŠKUMO STIPRINIMO POREIKIAI

71 PAVEIKSLAS. GGN GYVENTOJŲ SU PSICHIKOS NEGALIA SAVARANKIŠKUMO STIPRINIMO POREIKIŲ

POKYTIS (GALIMI KELI ATSAKYMŲ VARIANTAI) (NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS)



106 106

72 PAVEIKSLAS. GNN GYVENTOJŲ SU PROTO NEGALIA SAVARANKIŠKUMO STIPRINIMO POREIKIŲ



Toliau analizuojamas pačių GGN klientų atliktas savo savarankiškumo pokyčių vertinimas. GGN klientai,

kurie teigė, kad jų savarankiškumas labai pagerėjo ar pagerėjo, aiškino savo pasirinkimą tuo, kad pasikeitė

savarankiškos veiklos turinys: „ten grindis plauti reikėjo visą laiką, o čia budim virtuvėje (darbai keičiasi)“,

„daugiau negu ten, ten gatavai būdavo, o čia pačiam viską reikia daryti“, suteikiama galimybė savarankiškai

ar su pagalba atlikti daugiau darbų: „viską darom, viską pasidarom“, „gaminu valgyt, tvarkausi“, „išeinu į

miestą“, „pats maudausi, plaunu grindis, rūbus susilankstau“, „paprašau – padeda kas nors“, „daug padeda

darbuotojai“, „pagalbos reikia dokumentus tvarkantis“, padaugėjo atsakomybių, pasitikėjimo: „didesnė

atsakomybė kaip virtuves šefei“, „pasitiki manimi – išleidžia į miestą“, „pasitikėjimo savimi daugiau atsirado“.

GGN gyventojų, kurie teigė, kad savarankiškumas greičiau pagerėjo, argumentai susiję su konkrečiomis

užduotimis: „turiu pareigą plauti grindis“, „pats agrastų arbatą pasidarau“, „bulves virt išmokau“. Kai kurių

gyventojų nuomone, jų savarankiškumas nepasikeitė, nes tą patį jie darė ir stacionarioje globos įstaigoje:

„viskas tas pats“, „ten irgi reikėjo tvarkytis, kai reikia kitiems padėti, padedu“.

73 PAVEIKSLAS. GGN GYVENTOJŲ SAVARANKIŠKUMO POKYTIS, KLIENTŲ POŽIŪRIU (N=104 20 )



GGN socialiniai darbuotojai vertina GGN gyventojų savarankiškumą kaip iš esmės padidėjusį. Teigiamus

gyventojų su psichikos negalia savarankiškumo pokyčius socialiniai darbuotojai aiškina padidėjusiu

pasitikėjimu savimi, atsakingumu: „atsirado pasitikėjimas savimi, kad gali kažką padaryti, būti



107 107

savarankiškesnis“, „persikeliant į GGN dvejojo savo gebėjimais, buvo didelė baimė, bet metų bėgyje pradėjo

labiau savimi pasitikėti – noriai prisideda prie maisto gaminimo, buities darbų, geba savarankiškai nuvykti

pas medikus“, „gyvendami pajuto, kad jie daug ką geba ir neatmeta galimybės ateityje gyventi savarankiškai

su pagalba (apsaugotame būste)“, „savarankiškas, domisi visomis naujovėmis, žino savo finansines galimybes,

labai intelektualus, išsilavinęs“, „daug turėjo nepasitikėjimo, baimių („negaliu, nemoku, nepadarysiu,

nesigaus“), bet su darbuotojų pagalba ir palaikymu jau daugelį baimių nugalėjo“, „tapo savarankiškesnis,

prižiūri kiemą, išaugo atsakomybės jausmas – rūpinasi namų gyvūnais, patobulėjo įgūdžiai“.

Gyventojų su proto negalia savarankiškumo pokyčius GGN darbuotojai aiškina panašiai – išaugo jų

pasitikėjimas savimi, atsakingumas: „gyventojas yra labai atsakingas, jis pradėjo rūpintis visais namų

reikalais, jam patinka planuoti, ką gaminti, kaip tvarkytis namuose, mėgsta darbuotis kieme“, „atsirado

pasitikėjimas savimi, drąsesnė, patinka galimybė vienai eiti į muzikos mokyklą“, „atsirado pareigos jausmas

tvarkyti kasdien savo gyvenamas patalpas“, „globotinė savarankiškai nuvažiuoja į šokių treniruotes, dailės

pamokas“, „išmoko minimalaus finansinio raštingumo, mokinasi savarankiškai apsipirkti, geba savarankiškai

nueiti į parduotuvę, ten jaučiasi drąsiai“, „labai džiaugiasi, jog atsikėlė gyventi į miestą. Darbštus, turi savo

nuomonę, idėjų. Nebijo darbo, be galo patinka dirbti virtuvėje. Dažnai pats gamina vakarienę. Padeda kitiems.

Stengiasi nepraleisti mieste vykstančių renginių. Mielai imasi visų pasiūlytų užsiėmimų“, dingo išankstinės

bejėgiškumo nuostatos: „į GGN namus atvyko labai pasimetusi, nepasitikinti savimi. Pradėjus kažką daryti

nepadarydavo iki galo, sakydavo, kad nepavyks. Išmoko kantrybės, daro viską iki galo nežiūrint rezultato“.

74 PAVEIKSLAS. GGN GYVENTOJŲ SAVARANKIŠKUMO POKYTIS, SOCIALINIŲ DARBUOTOJŲ POŽIŪRIU



AB SAVARANKIŠKUMO STIPRINIMO POREIKIAI

Vertindami savo savarankiškumo pokytį, 2 AB gyventojai teigė, kad jų savarankiškumas pagerėjo, o 6 – kad

jų savarankiškumas labai pagerėjo. Teigiami pasikeitimai, anot klientų, įvyko dėl namų ruošos įgūdžių

stiprėjimo ir atkūrimo: „pats valgyti darausi, tvarkau kambarį“, „pati gaminuosi, apsipirkinėju“, „ligoninėje

(Rokiškio psichiatrijos ligoninėje) savarankiškumo nebuvo, o čia savarankiškai pratinausi daryti valgyti,

apsipirkinėti“, pagerėjusių veiklos planavimo įgūdžių: „laiko planavimas pagerėjo, laisvalaikis“,

„susidarau planą, stengiuosi laikytis“.


108 108

75 PAVEIKSLAS. AB KLIENTŲ SAVARANKIŠKUMO STIPRINIMO POREIKIŲ POKYTIS (GALIMI KELI



Socialiniai darbuotojai, vertindami AB gyventojų savarankiškumo pokytį, yra vieningi. Jų nuomone, AB

klientų savarankiškumas tik labai pager

ėjo. Teigiami pasikeitimai, anot socialinių darbuotojų, įvyko dėl AB gyventojų savivertės augimo: „įgijo

drąsos, pasitikėjimo savimi ir aplinkiniais“, galimybių savarankiškai planuoti, spręsti kasdienio

gyvenimo problemas: „sustiprino kasdienio gyvenimo įgūdžius“, „pabaigė tvarkytis asmeninį bankrotą“,

„geba susiplanuoti gaunamas pajamas maisto produktų įsigijimui, susiplanuoti savo laisvalaikį“, rūpintis

savo sveikata: „savarankiškai lankosi pas psichiatrę, įsigyja ir atsakingai vartoja paskirtus medikamentus.

Gali įsivertinti sveikatos pokyčius ir kreiptis pagalbos“, palaikyti konstruktyvesnius santykius su

artimaisiais: „pagerėjo santykiai su mama (nes gyvenant kartu nuolat kildavo konfliktai)“, su specialistais

bendruomenėje: „geba savarankiškai apsilankyti Darbo biržoje ir palaikyti ryšį su juo dirbančiu specialistu“,

susipažinti su naujais žmonėmis: „susirado draugę“, susirasti darbą: „susirado darbą pagal specialybę“.

SOCIALINĖS INTEGRACIJOS POREIKIAI

Socialinė integracija plačiąja prasme apibrėžiama, kaip procesas, sudarantis sąlygas pažeidžiamoms

visuomenės grupėms įsitraukti į visuomenės struktūrą, suteikiantis prieigą prie visų bendruomenės

gyvenimo sričių ir pašalinantis atskirtį. Socialinės integracijos tikslas yra saugi, stabili ir teisinga visuomenė,

taikus socialinis sambūvis, bendradarbiavimas tarp jo dalyvių.

Neįgaliųjų socialinės integracijos tikslas – užtikrinti neįgaliųjų lygias teises ir galimybes visuomenėje. To

siekiama per pačių neįgaliųjų gebėjimų, savarankiškumo ugdymą, integracijos į vietos bendruomenes ir

apskritai į socialinį gyvenimą skatinimą, pripažįstant neįgaliųjų teisę į mokslą, darbą, individualią iniciatyvą

pradedant verslą ar kitokią veiklą. Pagrindiniai sėkmingos socialinės integracijos principai yra neįgaliųjų,

kaip lygiaverčių bendruomenės narių, priėmimas, nuolatinių socialinių santykių palaikymas,

partnerystė tarp neįgalaus asmens, šeimos, specialistų ir bendruomenės, vienodų mokymosi sąlygų

sudarymas, priklausomybės nuo kitų žmonių mažinimas.

Pertvarka, pereinant nuo neįgaliųjų institucinės globos prie bendruomenėje teikiamų paslaugų, turi tikslą

mažinti asmenų, turinčių negalią, socialinę atskirtį, ir gerinti jų įtrauktį ir dalyvavimą visuomenėje.

Vertinime analizuojamos dvi svarbios socialinės integracijos sritys: tarpasmeniniai santykiai ir ryšiai su

bendruomene (toliau – socialinė integracija) bei darbinė integracija.

16 lentelėje išvardyti nustatyti individualūs socialinės integracijos poreikiai klientams su psichikos



109 109

GGN GYVENTOJŲ SOCIALINĖS INTEGRACIJOS POREIKIAI

76 PAVEIKSLAS. GGN GYVENTOJŲ SU PSICHIKOS NEGALIA SOCIALINĖS INTEGRACIJOS POREIKIŲ



77 PAVEIKSLAS. GGN GYVENTOJŲ SU PROTO NEGALIA SOCIALINĖS INTEGRACIJOS POREIKIŲ



Socialinių darbuotojų vertinimu, GGN gyventojų socialinių ryšių poreikio tenkinimas iš esmės pagerėjo. Šis

poreikis tenkinamas bendraujant tarpusavyje, su kaimynais, bendruomenėje, susipažįstant įvairiuose

renginiuose, veiklose, dienos centruose.


110 110

78 PAVEIKSLAS. GGN GYVENTOJŲ SOCIALINIŲ RYŠIŲ POREIKIO TENKINIMO POKYTIS, SOCIALINIŲ


Šaltinis: Contextus, remiantis vertinimo priemonėmis surinkta informacija

AB GYVENTOJŲ SOCIALINĖS INTEGRACIJOS POREIKIAI

79 PAVEIKSLAS. AB GYVENTOJŲ SOCIALINĖS INTEGRACIJOS POREIKIŲ POKYTIS (GALIMI KELI



AB klientai taip pat susipažįsta su naujais žmonėmis darbe, profesinės reabilitacijos įstaigose, dienos

centruose, dalyvaudami parapijų, bendruomenių veiklose.

DARBINĖS INTEGRACIJOS POREIKIAI

Darbinė integracija yra viena iš socialinės integracijos sėkmės sąlygų, užtikrinanti tiek bazinių, tiek

aukštesnių poreikių tenkinimą, didinanti asmenų pasitikėjimą savimi, užtikrinanti jų orumą, mažinanti

socialinę atskirtį.

16 lentelėje išvardyti nustatyti individualūs darbinės integracijos poreikiai klientams su psichikos



111 111

GGN GYVENTOJŲ DARBINĖS INTEGRACIJOS POREIKIAI

80 PAVEIKSLAS. GGN GYVENTOJŲ SU PSICHIKOS NEGALIA DARBINĖS INTEGRACIJOS POREIKIŲ



81 PAVEIKSLAS. GGN GYVENTOJŲ SU PROTO NEGALIA DARBINĖS INTEGRACIJOS POREIKIŲ POKYTIS



Darbinės reabilitacijos poreikių tenkinimas labiausiai susijęs su mokymosi ir darbo vietų pasiūla bei

prieinamumu, todėl buvo svarbu paanalizuoti, kaip darbinės reabilitacijos poreikiai pasiskirstė tarp

skirtingose gyvenamosiose vietovėse įsikūrusių GGN. Išskirti trys gyvenamosios vietovės tipai, t. y. didieji

miestai, rajonų centrai ir kaimiškosios vietovės.

Panagrinėjus GGN gyventojų gyvenimo kokybės anketas, pastebėta, kad kaimiškose vietovėse įsikūrusių

GGN gyventojams nebuvo nustatytas joks darbinės integracijos poreikis. Galima galvoti, kad kaime

gyvenantiems asmenims su proto ir (ar) psichikos negalia nėra svarbu dirbti, užtenka ir namų ruošos.

Tačiau iš GGN gyventojų apklausos anketos matyti, kad dirbti nori 8 (30 proc.) iš 27 kaime įsikūrusių GGN

gyventojų. Vis tik galimybių dirbti mato tik 3 (11 proc.) gyventojai. Apklausti kaimiškose vietovėse

įsikūrusių GGN darbuotojai teigia, kad: „yra trys (gyventojai), kurie baigė kulinarijos mokslą, tai bandom

vietoje jų žinias pritaikyti“, „yra du žmonės, kurie galėtų dirbti, bet ar jiems apsimoka dirbti, jeigu nuo

atlyginimo liks tik 20 proc. (80 proc. nuskaičiuojama globos įstaigai)“. Tai, kad dirbančiam GGN klientui

atitektų tik maža dalis jo atlyginimo, mažina gyventojo motyvaciją dirbti.


112 112

Įsikeliant į GGN, įsikūrusius savivaldybių centruose, buvo tik 2 aktualūs darbinės reabilitacijos poreikiai,

tai – namų ruošos įgūdžių ugdymas ir užimtumo skatinimas. Apsigyvenus GGN namų ruošos įgūdžių

ugdymas tapo nebe toks reikšmingas, o iškilo naujų poreikių, tokių kaip pradėti verslą, turint galvoje

rankdarbių pardavimą, ir susirasti darbą.

82 PAVEIKSLAS. GGN, ĮSIKŪRUSIŲ SAVIVALDYBIŲ CENTRUOSE, GYVENTOJŲ DARBINĖS

INTEGRACIJOS POREIKIŲ POKYTIS (GALIMI KELI ATSAKYMŲ VARIANTAI) (NURODYTAS ASMENŲ

SKAIČIUS)


Didžiuosiuose miestuose įsikūrusių GGN gyventojų darbinės integracijos poreikiai tęsti mokslą, įgyti

profesiją, įsidarbinti buvo aktualūs ir įsikeliant į GGN, ir apsigyvenus GGN. Savirealizacijos poreikiai taip

pat svarbūs gyvenantiems mieste. Kaip teigia socialiniai darbuotojai, gyventojui „trūko savęs realizavimo

veiklos, mieste daugiau galimybių“, buvo „noras savarankiškai gamintis valgyti – gyvendamas įstaigoje

ieškodavo galimybės savarankiškai išsikepti blynus, duonos“. Apsigyvenus GGN patys poreikiai iš esmės

nepasikeitė, tik pasikeitė jų turinys. Globotiniai greičiausiai baigė mokslą reabilitacinio profesinio rengimo

centre, todėl atsirado poreikis mokytis darbinių įgūdžių socialinėse dirbtuvėse, išmokti amato. Jie

taip pat „ieško galimybių užsiimti papildoma veikla, ne tik darbu namuose, nori kažkur save realizuot“.

83 PAVEIKSLAS. GGN, ĮSIKŪRUSIŲ DIDŽIUOSIUOSE MIESTUOSE, DARBINĖS INTEGRACIJOS POREIKIŲ



Taigi, didžiųjų miestų GGN gyventojų darbinės reabilitacijos poreikiai yra orientuoti į darbinę veiklą, kaimo

vietovėse darbiniai poreikiai redukavosi į savarankiškumo poreikių tenkinimą (namų ruoša, aplinkos

priežiūra, užimtumas), o savivaldybių centruose mąstoma, kaip užimtumo GGN viduje rezultatus paversti

verslu.


113 113

AB DARBINĖS INTEGRACIJOS POREIKIAI

Asmenų su psichikos ir (ar) proto negalia darbinės integracijos poreikiai beveik nesikeitė apsigyvenus AB.

Atkurti profesines kompetencijas, susirasti darbą ir išsilaikyti darbe buvo ir liko esminis AB gyventojų

poreikis

84 PAVEIKSLAS. AB GYVENTOJŲ DARBINĖS INTEGRACIJOS POREIKIŲ POKYTIS (GALIMI KELI



2.2.2.3 GGN IR AB GYVENTOJŲ POREIKIŲ TENKINIMAS

Iš gyventojų gyvenimo kokybės anketos galima pamatyti, kaip, socialinių darbuotojų požiūriu, keitėsi

asmenų su proto ir (ar) psichikos negalia poreikių tenkinimas keturiose poreikių grupėse – sveikatos

priežiūros poreikiai, savarankiškumo stiprinimo poreikiai, socialinės integracijos poreikiai ir

darbinės integracijos poreikiai.

BENDRAS PAGRINDINIŲ POREIKIŲ TENKINIMAS

Socialinių darbuotojų požiūriu, GGN gyventojų sveikatos priežiūros, savarankiškumo ir socialinės

integracijos poreikių patenkinimas iš esmės pagerėjo, o absoliučios daugumos (55 proc.) GGN

gyventojų darbinės integracijos poreikių tenkinimas nepasikeitė. Be to, nepasikeitė ir 14 proc. klientų

sveikatos priežiūros poreikių tenkinimas bei 13 proc. klientų socialinės integracijos poreikių tenkinimas.

Paaiškėjo, kad nei kliento sutrikimo pobūdis, nei gyvenamoji vieta sveikatos priežiūros poreikių tenkinimo

stagnacijai įtakos neturėjo. Greičiausiai ir gyvenant stacionarioje globos įstaigoje šiems klientams buvo

teikiamos panašios sveikatos priežiūros paslaugos arba jų sveikatos būklė buvo stabili. Socialinės

integracijos poreikių tenkinimo dinamikos nebuvimas taip pat nepriklauso nei nuo sutrikimo pobūdžio, nei

nuo gyvenamosios vietos. Galima galvoti, kad socialiniai globotinių ryšiai liko tokie, kokie buvę. Pastebėta,

kad klientai, atsakę, kad jų socialiniai ryšiai nesikeitė, neturi giminių, artimų žmonių GGN viduje ar už GGN

sienų. Darbinės integracijos poreikių tenkinimo stagnacija nepriklauso nuo sutrikimo pobūdžio, bet

priklauso nuo gyvenamosios vietos. Net 92 proc. gyventojų, gyvenančių kaimiškose vietovėse, ir 57 proc.

gyventojų, gyvenančių rajonų centruose, darbinės reabilitacijos galimybės nepasikeitė. Darbinės

integracijos srityje atsirado galimybė registruotis Įdarbinimo tarnyboje, gauti tiek darbo, tiek profesinės

reabilitacijos programų pasiūlymus, mokytis profesijos, atlikti praktiką.


114 114

85 PAVEIKSLAS. GGN GYVENTOJŲ POREIKIŲ TENKINIMO POKYTIS PAGAL KETURIAS POREIKIŲ

GRUPES, KLIENTŲ POŽIŪRIU (N=10421) (NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS)


AB gyventojų nuomone, jų poreikių tenkinimas labiausiai gerėjo santykiuose su draugais. Klientai pažymi,

kad susirado naujų draugų, su kuriais užmezgė emocinių ryšių: „susiradau draugę, kartu apsigyvenom“,

„galiu pasikviesti į svečius draugus“, taip pat pakeitė savo bendravimo ratą, atsirado daugiau galimybių

susipažinti su naujais žmonėmis: „daugiau galimybių išeiti, bendrauti“, „atsirado saugumo jausmas, tai

bendrauti tapo lengviau“. Daliai klientų ryšiai su šeima nesikeitė, nes „užaugau vaikų namuose, žinau, kad

yra giminaičių, bet jų neieškojau“, o pagerėjo daugiausia dėl emocinių santykių pasikeitimo: „nereikia laukti

pagalbos iš mamos, tapo lengviau bendrauti“, „mažiau pykčių, kai atskirai gyvenam“.

Savarankiškumas pagerėjo, nes atsirado galimybė pačiam gyventojui spręsti: „namie viską tėvai

padarydavo, o čia pats turi viską: nori valgyti – pasigamini, nori švariai gyventi – tvarkaisi, laiko planavimas

pagerėjo, laisvalaikis“, „ligoninėje savarankiškumo nebuvo, o čia savarankiškai pratinausi daryti valgyti,

apsipirkinėti, susidarau planą, stengiuosi laikytis“.

Darbinės integracijos galimybės padidėjo, nes klientai gavo laikiną ar pastovų darbą, nebuvo skubos

ieškant darbo: „turėjau galimybę ilgiau rinktis darbą“, „įsidarbinau pagal specialybę (inžinierius)“, „dirbau

parduotuvėje“. Darbinės integracijos poreikių patenkinimas susijęs su bendruomeninių paslaugų, tokių kaip

profesinis mokymas, teikimu. Šioj srity susiduriama su iššūkiais, tokiais kaip Įdarbinimo tarnybos

negebėjimas pasiūlyti neįgaliesiems darbo rinkai tinkančių profesinių mokymų.

Sveikatos priežiūros srityje gerėjo paslaugų prieinamumas: „nueinam pas psichiatrą kartą per mėnesį,

išrašo vaistų. Stacionarioje globos įstaigoje vos vieną kartą prisiprašiau, kad nuvežtų pas gydytoją“, „lankausi

pas gydytoją, pats perku vaistus“, didesnė teikiamų paslaugų įvairovė: „dienos stacionare lankausi“.

Sveikatos priežiūros srityje AB gyventojai išmoko savarankiškai pastebėti savo savijautos pokyčius ir

prireikus iškart kreiptis pagalbos. Dėl geresnio sveikatos priežiūros prieinamumo yra lengviau pritaikyti

gydymą konkrečiam klientui. Jie gali naudotis psichikos sveikatos centrų, dienos stacionaro paslaugomis

esant atkryčio galimybei. Savarankiškas ir atsakingas vaistų vartojimas taip pat sudarė sąlygas pagerinti

sveikatą.



115 115

86 PAVEIKSLAS. AB GYVENTOJŲ POREIKIŲ TENKINIMO POKYTIS, KLIENTŲ POŽIŪRIU (N=8 22 )



87 PAVEIKSLAS. AB GYVENTOJŲ POREIKIŲ TENKINIMO POKYTIS PAGAL KETURIAS POREIKIŲ

GRUPES, SOCIALINIŲ DARBUOTOJŲ POŽIŪRIU (N=8) (NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS)


Labiausiai gerėjo sveikatos priežiūros poreikių tenkinimas. Mažiausias pagerėjimas susijęs su darbinės

integracijos poreikiais. Tai sietina su maža darbo vietų riboto darbingumo asmenims pasiūla, menka

profesinio mokymo asmenims su proto ar psichikos negalia baze, motyvaciją dirbti mažinančia

praktika atskaičiuoti 80 proc. visų gyventojo pajamų.

POŽIŪRIS Į SAVE

Asmenų su proto ir (ar) psichikos negalia poreikių, tokių kaip savarankiškumo didėjimas, nauja santykių su

artimaisiais kokybė, naujų emocinių ryšių užmezgimas, galimybė dirbti, tenkinimas turėtų didinti žmogaus

savivertę, gerinti požiūrį į save, stiprinti orumą. Todėl, vertinant GGN ir AB gyventojų poreikių tenkinimo

kokybę būtina nagrinėti asmenų, gaunančių šias paslaugas, požiūrio į save kaitą.

Apsigyvenus GGN klientų požiūris į save gerėjo. Labiausiai augo GGN gyventojų pasitikėjimas savimi,

gerėjo bendravimo įgūdžiai, keitėsi emocijų raiška ir valdymas. Minėti pasikeitimai pagerino klientų

22 Kai kurie AB gyventojai išreiškė savo nuomonę ne apie visus aukščiau įvardytus aspektus.


116 116

socialinę adaptaciją, todėl galima teigti, kad GGN gyventojų poreikių tenkinimas atitiko jų geriausius

interesus.

88 PAVEIKSLAS. GGN KLIENTŲ POŽIŪRIO Į SAVE POKYTIS, SOCIALINIŲ DARBUOTOJŲ POŽIŪRIU



89 PAVEIKSLAS. TEIGIAMI GGN GYVENTOJŲ ASMENYBĖS POKYČIAI (GALIMI KELI ATSAKYMŲ

VARIANTAI) (NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS)


AB gyventojų požiūris į save pasižymi iškirtinai teigiama dinamika. Jos priežastys yra išaugęs

pasitikėjimas savimi, savivertė, daugiau drąsos bendraujant su aplinkiniais. Klientai išmoko tvarkytis

su savo emocine būkle, padidėjo jų atsakingumas, tvarkingumas. Taigi, galima teigti, kad AB gyventojų

poreikių tenkinimas atitiko jų geriausius interesus.



117 117

90 PAVEIKSLAS. AB KLIENTŲ POŽIŪRIO Į SAVE POKYTIS, SOCIALINIŲ DARBUOTOJŲ POŽIŪRIU (N=8)



TARPUSAVIO SANTYKIAI

Viena iš svarbesnių socialinės integracijos poreikio tenkinimo sričių yra tarpasmeniniai santykiai. Tikėtina,

kad apsigyvenus mažomis grupėmis tarpasmeninių santykių kokybė gerės, nes bus daugiau galimybių

artimiau bendrauti ir glaudžiau bendradarbiauti.

Tarp GNN gyventojų santykiai pagerėjo, nes „labiau atitaikė žmones“, „geriau miegam, niekas nevagia,

smagiau, visą laiką saugu“, „viena didelė šeima“, labai pagerėjo, nes: „mažiau žmonių, daugiau bendraujam“,

„triukšmo mažiau, slegianti aplinka buvo, čia – kaip namai“, „susidraugavau – ten neturėjau draugių“.

Tarpusavio santykiai greičiau pagerėjo, nes: „su kai kuriais labiau susidraugavau, nemėgstu pyktis“,

„gyvenam dviese“. GGN gyventojai, kurie tvirtino, kad jų santykiai su kitais gyventojais nepasikeitė, pabrėžė

savo nenorą daugiau bendrauti: „nenoriu daug bendrauti“, taip pat tai, kad su kitais GGN gyventojais buvo

pažįstami jau stacionarioje globos įstaigoje: „visi savi; ir ten turėjau draugą, o čia R. (kambario kaimynas)“,

„ir ten, ir čia aš sutariau“. Taigi, iš esmės santykiai pagerėjo todėl, kad GGN gyvena mažiau žmonių – galima

daugiau pabendrauti, kartu apsigyveno panašių interesų žmonės – ramiau, mažiau pykčių, trinties.

91 PAVEIKSLAS. GGN GYVENTOJŲ TARPUSAVIO SANTYKIŲ POKYTIS, KLIENTŲ POŽIŪRIU

(N=10324)(NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS)


SANTYKIAI SU DARBUOTOJAIS

Geri gyventojų santykiai su darbuotojais užtikrina pasitikėjimą vienas kitu, kas skatina gyventojų

įsitraukimą į GGN veiklą, motyvuoja keistis.

GGN gyventojų požiūriu, santykiai su GNN darbuotojais nepasikeitė todėl, kad gyventojai socialinį

darbuotoją jau pažinojo iš stacionarios globos įstaigos: „Linutė (socialinė darbuotoja) dirbo ir ten, mes su ja



118 118

bendravom artimai“. Santykiai su darbuotojais greičiau pagerėjo, nes: „bendraujam daugiau“, „galiu

atsiprašyti, išsiaiškinti“. Santykiai su darbuotojais pagerėjo, nes: „myli“, „bendrauja daugiau“, „galima

pasišnekėti, daugiau moko, padeda“, „pasisakom kas negerai , gaunam patarimą“, labai pagerėjo, nes:

„daugiau bendravimo“, „mažiau darbuotojų“, „kaip mamos rūpinasi“, „pataria dėl pirkinių, moko taupyti“.

Socialinių darbuotojų požiūriu, gyventojų santykių su darbuotojais dinamika vertintina teigiamai. 38 proc.

darbuotojų teigia, kad santykiai tarp GGN gyventojų ir darbuotojų pagerėjo, o 72 proc. – kad labai

pagerėjo. GGN darbuotojai akcentuoja tai, kad lengviau dirbti su mažesniu žmonių skaičiumi: yra laiko su

kiekvienu pakalbėti, išklausyti, suteikti reikiamą informaciją ar kitokią pagalbą, pasitarti, kaip spręsti

vienus ar kitus klausimus.

92 PAVEIKSLAS. GGN GYVENTOJŲ SANTYKIŲ SU DARBUOTOJAIS POKYTIS, KLIENTŲ POŽIŪRIU

(N=10425)(NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS)


SANTYKIAI SU ARTIMAISIAIS IR DRAUGAIS

Beveik pusė GGN gyventojų, kurie teigia, kad santykiai su artimaisiais nepasikeitė, neturi artimųjų arba

santykiai su jais yra nutrūkę jau seniai. GGN gyventojai, teigiantys, kad santykiai su artimaisiais pablogėjo,

nurodo, kad artimiesiems toli važiuoti, o GGN nėra SKYPE programos, per kurią su artimaisiais galėtų

bendrauti virtualiai. Santykiai su artimaisiai pagerėjo, nes artimieji GGN juos dažniau lanko, čia

malonesnė, ramesnė aplinka, galima su artimaisiais pasikalbėti netrukdomai, be to, ir patys gali

artimuosius aplankyti. Kai kas susirado artimuosius internetu. GGN yra apsigyvenusių ir sutuoktinių.

Socialiniai darbuotojai padeda ieškoti artimųjų, skatina pačius globotinius savarankiškai lankyti gimines.

93 PAVEIKSLAS. GGN GYVENTOJŲ SANTYKIŲ SU ARTIMAISIAIS POKYTIS, KLIENTŲ POŽIŪRIU (N=105)





119 119

Kai kurių GGN gyventojų santykiai su draugais pablogėjo todėl, kad draugai gyveno stacionarioje globos

įstaigoje ir išsikėlus iš ten, ryšiai nutrūko. GGN gyventojai, teigiantys, kad ryšiai su draugais nepasikeitė, taip

pat nesusirado draugų už GGN ribų, bet GGN viduje bendrauja. Kitų santykiai su draugais pagerėjo, nes

atsirado naujų draugų mokymo įstaigose, dažniau su draugais gali susitikti viešose vietose,

bendrauti virtualiai.

94 PAVEIKSLAS. GGN GYVENTOJŲ SANTYKIŲ SU DRAUGAIS POKYTIS, KLIENTŲ POŽIŪRIU (N=105)



SANTYKIAI SU BENDRUOMENE

Pastarieji įvykiai Lietuvoje, susiję su visuomenės pasipriešinimu GGN steigimui kaimynystėje, rodo, kad

visuomenė nėra pasirengusi priimti psichikos ir proto negalią turinčių žmonių į bendruomenę. Išankstinės

priešiškos nuostatos tokių žmonių atžvilgiu, patikimos, objektyvios informacijos stoka, negebėjimas tokios

informacijos racionaliai suvokti labai apsunkina uždavinį kuo daugiau asmenų, turinčių negalią , įtraukti į

bendruomenės gyvenimą. Toliau nagrinėjama, kokie yra jau įsikūrusių GGN santykiai su bendruomene.

95 PAVEIKSLAS. GGN GYVENTOJŲ PAŽINTIS SU KAIMYNAIS (N=105) (NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS)


Daugumos GGN gyventojų teigimu, kaimynai juos priėmė gerai. Kai kurie pastebėjo, kad kaimynai ne iš

karto, o tik po kurio laiko suprato, kad GGN kaimynystė yra patraukli. Klientų žodžiais, priėmė „gerai, į

įkurtuves atėjo su pyragais“, „neįpratę buvo, žiūrėjo, kaip įsikuriam“, „labai gerai, sakė ,,mes geros", prižiūrim

katiną Zigmą“, „pradžioje nekalbėjo, po to gražiąja puse“, „tikiuosi, kad gerai priėmė, triukšmo nekeliam,

prisilaikom režimo“, „pradžioje nelabai, po to nustebo, kad tvarkomės patys, mandagūs“. Dabartinę santykių

su kaimynais bendruomenėje būklę klientai vertina taip: „sveikinamės“, „padėjo sunešti briketus, anglis“,

„pasišnekam, palinkim geros prekybos“, „susidraugavom“, „pakvietėm į 1 metų GGN gimtadienį“, „buvo atėjusi

močiutė, gėlių atnešė, obuolių, dalinasi, draugiškai“.


120 120

GGN socialiniai darbuotojai bendruomenės požiūrį vertina teigiamai, nors prieš įsikuriant kai kur

kaimynai priešinosi, rašė į savivaldybę raštus, o įsikūrus akylai stebėjo, netgi buvo bandymų apkaltinti

gyventojus nusikalstamu elgesiu. Ilgainiui aplinkiniai apsiprato, suprato, kad gyventojai niekuo nesiskiria

nuo aplinkinių, yra mandagūs, ramūs, darbštūs. Kai kur kaimynų požiūris visiškai pasikeitė nuo kraštutinai

neigiamo iki palankaus. Socialinių darbuotojų teigimu, kaimynų požiūrio pokyčiams turėjo įtakos platesnė

informacijos apie GGN sklaida tiek bendraujant gyvai – dalyvaujant renginiuose, kviečiantis kaimynus į

svečius, tiek virtualiai – GGN turi savo internetinius tinklalapius, „Facebook“ paskyras, kur dalijasi

informacija apie savo veiklą. Taip pat svarbu, kad GGN gyventojai neignoravo kaimynystėje susiformavusių

elgesio normų. Visi socialiniai darbuotojai pabrėžia, kad palankiai kaimynystei formuotis svarbu

komunikacija, visuomenės švietimas, bendravimas ir bendradarbiavimas. Visi apklausti GGN

socialiniai darbuotojai teigė, kad GGN gyventojų integracija į bendruomenę pagerėjo. Dažnu atveju

apsigyvenus GGN atsirado daugiau kaimynų, gyventojai gali laisviau bendrauti su jais lankydami įvairias

bendruomenėje vykdomas veiklas, susipažįsta su toliau gyvenančiais, susiranda naujų draugų. Kai vyksta

kokie nors renginiai, informuojami GGN gyventojai, kurie yra kviečiami kartu praleisti laiką, jiems siūlomi

edukaciniai užsiėmimai.

AB klientai su kaimynais bendrauja ne taip aktyviai – pasisveikina, su jais kaimynai kartais pasidalina

savo užaugintomis gėrybėmis. Tai rodo, kad AB nevertinama kaip institucinė aplinka. AB socialinių

darbuotojų teigimu, siekiant užtikrinti AB gyventojų privatumą, kaimynai nebuvo informuoti apie psichikos

negalią turinčių žmonių apgyvendinimą kaimynystėje. Su neigiamu vertinimu susidūrė AB socialiniai

darbuotojai, ieškodami nuomojamų būstų – jų savininkai, išgirdę, kam nuomojami būstai, atsisakydavo

juos nuomoti.

96 PAVEIKSLAS. GGN IR AB GYVENTOJŲ INTEGRACIJA Į BENDRUOMENĘ, SOCIALINIŲ DARBUOTOJŲ

POŽIŪRIU (N=15) (NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS)


RYŠIAI SU VIETOS VALDŽIOS INSTITUCIJOMIS IR BENDRUOMENĖMIS

4 iš apklaustų GGN socialinių darbuotojų teigia, kad bendrauja su seniūnija: „mums seniūnas labai padeda,

nors mes priklausom SGN, norim būti savarankiški, todėl jeigu kyla kokių nors problemų, dažnai kreipiamės ne

į savo valdžią, o į seniūną“,msavivaldybe: „bendraujame su savivaldybe ir esame girdimi“, yra kviečiami į kai

kurių bendruomenių susirinkimus, talkas, priklauso „Saugios kaimynystės“ bendruomenei. 4 GGN

gyventojai reikalui esant yra kviečiami dalyvauti bendruomenės veikloje, pavyzdžiui, seniūnaičio

rinkimuose, arba patys aktyviai ieško kontakto. 5 GGN gyventojai nedalyvauja sprendžiant bendruomenei

svarbius klausimus, nėra kviečiami, o ir patys neieško kontaktų. Taigi, ryšiai su vietos valdžios institucijomis

ir bendruomenėmis dažniau yra palaikomi nei nepalaikomi, tačiau gyvenimas nuomojamuose būstuose

dažniau trukdo aktyvesniam bendradarbiavimui su minėtais subjektais: „neteko, nes šie būstai nuomojami.

Tačiau kai reikėjo tartis dėl pamatų šiltinimo, kreipėsi. Jei tai būtų mūsų namai, manau, aktyviai dalyvautume“.


121 121

97 PAVEIKSLAS. GGN RYŠIAI SU VALDŽIOS INSTITUCIJOMIS IR BENDRUOMENĖMIS, SOCIALINIŲ



2.2.2.4 BENDRUOMENINIŲ PASLAUGŲ PRIEINAMUMAS

Remiantis Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos (toliau – Konvencijos) 19 str. išsakytais teiginiais,

neįgaliesiems turi būti suteiktos galimybės pasinaudoti įvairiomis namuose, gyvenamojoje vietoje

teikiamomis ir kitomis pagalbinėmis bendruomenėje teikiamomis paslaugomis, įskaitant asmeninę

pagalbą, būtiną padėti gyventi ir integruotis į bendruomenę ir užkirsti kelią izoliavimui ar atskyrimui nuo

bendruomenės. Taip pat neįgaliesiems turi būti suteikta galimybė naudotis bendruomenei skirtomis

bendro naudojimo paslaugomis ir patogumais, kurie turi atitikti jų poreikius. Institucinės globos pertvarka

yra viena iš priemonių įgyvendinti šias prievoles.

98 PAVEIKSLAS. PASLAUGOS, TEIKIAMOS BENDRUOMENĖJE, GGN SOCIALINIŲ DARBUOTOJŲ

POŽIŪRIU (GALIMI KELI ATSAKYMŲ VARIANTAI) (NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS)


GGN ir AB paslaugos turi užtikrinti neįgaliųjų teises gauti visas reikalingas paslaugas bendruomenėje.

Gyvenamajame būste turi būti sudaromos namų aplinkos sąlygos ir suteikiamos reikalingos paslaugos, kad

gyventojai galėtų savarankiškai tvarkytis savo asmeninį gyvenimą, taip pat teikiamos socialinės paslaugos

– informavimas, tarpininkavimas ir atstovavimas, socialinių įgūdžių ugdymas ir palaikymas. Socialinės

paslaugos teikiamos atsižvelgiant į individualius poreikius ir savarankiškumo lygį. Taip pat kiekvienam

gyventojui užtikrinamas bendruomenėje teikiamų paslaugų prieinamumas. Bendruomenėje teikiamos


122 122

paslaugos turi atitikti jomis besinaudojančiųjų poreikius. Vertinime buvo analizuota bendruomeninių

paslaugų pasiūla ir GGN bei AB gyventojų galimybės jomis naudotis.

GGN gyventojams daugiausiai teikiama sociokultūrinių paslaugų – bibliotekos, kitų kultūros įstaigų

teikiamos paslaugos, kinas. Švietimo paslaugos yra antroje vietoje, trečioje vietoje – sveikatos priežiūros

ir religinės paslaugos.

Didžiųjų miestų gyventojai daugiausiai naudojasi kultūros įstaigų teikiamomis paslaugomis: kinas,

biblioteka, teatras, muziejai. Antrą vietą tarp naudojamų paslaugų užima sveikatos priežiūros paslaugos,

trečioje vietoje – viešojo transporto paslaugos. Vienam gyventojui tenka 5,2 paslaugos.

Rajonų centruose esančių GGN gyventojai pirmiausia naudojasi sveikatos priežiūros paslaugomis.

Antroje vietoje yra kultūros įstaigos, trečioje – užimtumo centrai. Vienam gyventojui tenka 3,1 paslaugos.

Kaimiškose vietovėse gyvenantys GGN gyventojai labiausiai naudojasi sveikatos priežiūros paslaugomis. Antroje vietoje yra viešasis transportas, trečioje – sveikatinimo įstaigos: baseinas, pirtis, mankšta. Vienam gyventojui tenka 4,7 paslaugos.

99 PAVEIKSLAS. DIDŽIŲJŲ MIESTŲ GGN GYVENTOJŲ NAUDOJIMASIS PASLAUGOMIS (GALIMI KELI



100 PAVEIKSLAS. RAJONŲ CENTRUOSE ĮSIKŪRUSIŲ GGN GYVENTOJŲ NAUDOJIMASIS PASLAUGOMIS




123 123

101 PAVEIKSLAS. KAIMIŠKŲ VIETOVIŲ GGN GYVENTOJŲ NAUDOJIMASIS PASLAUGOMIS (GALIMI KELI



AB gyventojai vienodai aktyviai naudojosi sveikatos priežiūros, profesinio mokymo įstaigų teikiamomis

paslaugomis. Tai – tos paslaugos, kurios labiausiai atitinka AB klientų poreikius, būtinus geresnei

adaptacijai prie savarankiško gyvenimo. Dėl sunkios finansinės padėties ir atitikę socialinės paramos gavėjų

kriterijus gavo socialinę paramą. Apskritai, AB gyventojai dėl itin ribotų finansinių išteklių labiau naudojasi

nemokamomis paslaugomis. Vienam AB gyventojui tenka 4,9 paslaugos.

102 PAVEIKSLAS. BENDRUOMENINĖS PASLAUGOS, KURIOMIS NAUDOJASI AB KLIENTAI (GALIMI KELI



2.2.2.5 INSTITUCINĖS GLOBOS ELEMENTAI

Nors kai kurie GGN socialiniai darbuotojai teigia, kad institucinės globos elementų GGN neliko, pažymima,

kad egzistuoja tam tikras institucinis palikimas: dokumentacijos tvarkymas, noras taikyti tuos pačius

darbo metodus, gyventojų savivertės problemos, savarankiškumo trūkumas, nuolatinės priežiūros poreikis.

Kai kuriuose GGN likę centralizuoti vaistų pirkimai, kaip sakė viena klientė: „vaistus atveža iš globos namų“.

Norint skatinti savarankišką GGN veiklą, tokios praktikos reikėtų atsisakyti. Svarbiausias dalykas, kurį

reikėtų keisti GGN veikloje, yra poreikis suteikti galimybę dirbančiam GGN gyventojui disponuoti

visomis savo uždirbtomis lėšomis, taip pat leisti dažniau gyventojams tvarkytis patiems – įsigyti

produktus, vaistus, net kartais palikti be priežiūros, kad įgytų daugiau pasitikėjimo savo jėgomis. Klientų


124 124

nuomonės išsiskyrė: vieni teigia, kad pasikeitė viskas („čia – namai“), kiti – kad niekas nepasikeitė („mes vis

tiek – įstaiga“). Gyventojai akcentavo vaistų vartojimą, dienos režimą, darbuotojų priežiūrą. Jie taip pat

išsakė norą laisvai disponuoti visomis savo darbinėmis pajamomis.

2.2.2.6 GYVENTOJŲ TEISIŲ UŽTIKRINIMAS

Konvencijos 12 str. teigiama, kad neįgalieji visais atvejais turi teisę būti laikomi teisės subjektais – turi

teisinį veiksnumą lygiai su kitais asmenimis visose gyvenimo srityse, kad valstybės, kurios yra šios

Konvencijos Šalys, imasi atitinkamų priemonių, kad suteiktų neįgaliesiems galimybę pasinaudoti pagalba,

kurios jiems gali prireikti įgyvendinant savo teisinį veiksnumą.

Konvencijos 19 str. teigiama, kad valstybės pripažįsta visų neįgaliųjų lygias teises gyventi

bendruomenėje, lygias galimybes su kitais pasirinkti savo gyvenamąją vietą ir tą vietą, kur jie nori

gyventi ir su kuo, ir kad jie neprivalėtų gyventi konkrečioje gyvenamojoje aplinkoje. Taip pat neįgalieji

turėtų galimybę pasinaudoti įvairiomis namuose, gyvenamojoje vietoje teikiamomis ir kitomis

pagalbinėmis bendruomenėje teikiamomis paslaugomis, įskaitant asmeninę pagalbą, būtiną padėti gyventi

ir integruotis į bendruomenę ir užkirsti kelią izoliavimui ar atskyrimui nuo bendruomenės, kad

neįgaliesiems lygiai su kitais asmenimis būtų suteikta galimybė naudotis bendruomenei skirtomis bendro

naudojimo paslaugomis ir patogumais, kurie turi atitikti jų poreikius. Socialinės globos įstaigų pertvarka

Lietuvoje siekiama įgyvendinti šias nuostatas ir užtikrinti visas Konvencijoje nustatytas neįgaliųjų teises.

TEISĖ PASIRINKTI GYVENAMĄJĄ VIETĄ

106 GGN ir AB klientai teigė, kad patys pasirinko gyvenamąją vietą, 4 iš jų gyvenamąją vietą pasiūlė globėjai

ir jie sutiko, o dar 3 klientai teigė, kad neturėjo kito pasirinkimo, nes norėjo išeiti iš globos namų, buvo

išrašytas iš ligoninės su priverstiniu ambulatoriniu gydymu, nes prarado darbą ir liko be būsto. Vis tik teisė

pasirinkti gyvenamąją vietą GGN klientams garantuojama nepilnai. Jie gali rinktis, ar išeiti iš globos

įstaigos, ar joje pasilikti, bet negali pasirinkti kitos socialinės globos įstaigos įsteigtų GGN. Pilnai šią

teisę galėtų įgyvendinti tik valstybinėms socialinės globos įstaigoms nepriklausantys GGN, įsteigti NVO,

savivaldybės, religinės organizacijos, privačių asmenų.

103 PAVEIKSLAS. GGN IR AB GYVENTOJŲ GYVENAMOSIOS VIETOS PASIRINKIMAS (N=113)




125 125

TEISĖ Į PASLAUGAS

Didžiuosiuose miestuose ir rajonų centruose gyvenančių asmenų su proto ir (ar) psichikos negalia paslaugų

pasirinkimo laisvė vertinama mažiau už galimybę naudotis paslaugomis. Pasiteiravus GGN gyventojų apie

jų galimybes pasirinkti paslaugas bendruomenėje ir jomis naudotis pagal gyvenamąją vietą, neigiamų

atsakymų nebuvo. Vienas kaimiškoje vietovėje įsikūrusio GGN gyventojas teigė, kad „jeigu kas nori, tai visi

einam, jeigu kas nenori, tai visi liekam namie“. Kai kurie klientai dėl sveikatos būklės patys negalėjo

apsispręsti, už juos atsakė socialiniai darbuotojai. AB gyventojai savo galimybes pasirinkti paslaugas

bendruomenėje ir jomis naudotis pagal gyvenamąją vietą įvertino teigiamai, kaip ir apklausti socialiniai

darbuotojai.

108 GGN ir AB gyventojai teigia, kad jie patys gali rinktis paslaugas, kurios jiems reikalingos, 5 – kad ne

visada. Kai kurie klientai nenori ar dėl savo intelekto ar psichikos būklės negali pasirinkti, todėl socialinis

darbuotojas turi padėti jiems tai padaryti.

GGN ir AB gyventojai užsiregistravo sveikatos priežiūros įstaigoje, turintys psichikos sutrikimų – psichikos

sveikatos centre ir jie gauna visas konkrečios sveikatos priežiūros įstaigos teikiamas paslaugas. Kai kurie

klientai mokosi įdarbinimo tarnybos siūlomuose mokymuose, darbinės reabilitacijos programose, lanko

profesines mokyklas, registruojasi bibliotekose, skaito knygas, dalyvauja renginiuose, apsiperka

parduotuvėse arba internetu. GGN ir AB turi prieigą prie interneto, turi susikūrę savo internetinius

tinklalapius ar paskyras socialiniuose tinkluose, gauna telekomunikacijos paslaugas, naudojasi viešuoju

transportu. Bendruomenėje GGN gyventojai gauna įvairias paslaugas: sveikatos priežiūros, transporto,

lanko sporto klubus, baseiną, dailės mokyklą, mokosi šokti, dalyvauja parapijų veikloje, vyksta į kultūrinius

renginius, ekskursijas, lanko edukacinius užsiėmimus bibliotekose, kompiuterinio raštingumo kursus,

trečiojo amžiaus universitetą, prekybos centrus, bendradarbiauja su Caritas, moterų klubais.

104 PAVEIKSLAS. GGN GYVENTOJŲ SUBJEKTYVIAI VERTINAMOS GALIMYBĖS PASIRINKTI PASLAUGAS

IR JOMIS NAUDOTIS PAGAL GYVENAMĄJĄ VIETĄ (N=10326)(NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS)


TEISĖ Į DARBĄ

Konvencijos 27 str. pirmoje dalyje pripažįstama neįgaliųjų teisę į darbą lygiai su kitais asmenimis. Ši teisė

apima teisę į galimybę užsidirbti pragyvenimui iš laisvai pasirinkto darbo ar iš laisvai priimto darbo

pasiūlymo darbo rinkoje ir darbo aplinkoje, kuri yra atvira, tinkama visiems ir prieinama neįgaliesiems.



126 126

Remiantis Konvencija, GGN ir AB gyventojams, kaip ir visiems kitiems visuomenės nariams, turi būti

užtikrinta teisė į darbą.

105 PAVEIKSLAS. GGN GYVENTOJŲ NOR AS IR GALIMYBĖS DIRBTI PAGAL GYVENAMĄJĄ VIETĄ,

KLIENTŲ POŽIŪRIU (N=105) (NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS)


Dirbti nori beveik 62 proc. didžiųjų miestų GGN gyventojų, 33 proc. rajonų centrų GGN gyventojų ir 31

proc. kaimiškų vietovių GGN gyventojų. Kad turi galimybę dirbti tvirtina 100 proc. didžiųjų miestų GGN

gyventojų, beveik 9 proc. rajonų centrų GGN gyventojų ir 11 proc. kaimiškų vietovių GGN klientų. Akivaizdu,

kad didžiuosiuose miestuose įsikūrusių GGN gyventojai optimistiškai vertina galimybes įsidarbinti, tik ne

visi pageidauja dirbti dėl sveikatos būklės, amžiaus ar ribotų profesinių įgūdžių. Rajonų centruose savo

galimybes įsidarbinti asmenys su proto ir (ar) psichikos negalia vertina ne taip palankiai, o ir dirbti

pageidauja mažesnis procentas gyventojų nei miestuose.

Iš apklaustų 8 AB klientų 4 (50 proc.) turėjo laikiną ar pastovų darbą. Jie susiduria su iššūkiais, susijusiais

su ribotu darbingumu ar sveikatos būkle, tačiau visos pajamos atitenka jiems. Šie AB gyventojai taip pat

gali dalyvauti profesinės reabilitacijos programose, tačiau kai kurios programos neatitinka šiuolaikinės

darbo rinkos poreikių, todėl įgytos žinios ir įgūdžiai lieka nepritaikyti.

TEISĖ Į ASMENS PRIVATUMĄ

Konvencijos 22 str. privataus gyvenimo neliečiamumo sąlygos aiškinamos kaip nesikišimas į nė vieno

neįgaliojo privatų ar šeimos gyvenimą, nepažeidžiama tokių asmenų būsto neliečiamybė, susirašinėjimo ar

kitokių formų bendravimo slaptumas, taip pat – neįgaliųjų asmens, su sveikatos būkle ir reabilitacija

susijusių duomenų konfidencialumo saugojimas.

Bendruomeninių paslaugų įstaigų – GGN ir AB – viduje asmenų privatumas užtikrinamas. GGN gyventojai

gyvena kambariuose po 2, turi savo daiktų, tokių kaip kompiuteris, telefonas ar planšetė, ir atskiras vietas

savo daiktams laikyti. GGN yra nustatytos asmens privatumo išsaugojimo taisyklės, todėl į svetimus

kambarius užeinama pasibeldus, be leidimo neimami svetimi daiktai, jais nesinaudojama. GGN gyventojų

dokumentai saugomi rakinamoje spintoje, socialinio darbuotojo darbo kabinetas taip pat rakinamas.

AB gyventojai turi atskirus kambarius, į kuriuos irgi negalima užeiti be leidimo. Visgi kaimynystėje ar

bendruomenėje yra daug stigmatizavimo, nepasitikėjimo, baimių, susijusių su klientų neįgalumu. AB

paslaugos apraše anksčiau buvęs nurodymas pranešti kaimynams ir policijos įstaigoms tai, kad AB gyvena

psichikos sutrikimus turintys asmenys, pažeidė kliento teisę į asmens privatumą ir asmens duomenų

konfidencialumą (šiuo metu jis pašalintas).


127 127

SAVARANKIŠKUMO SKATINIMAS

Konvencijos 26 str. pirmoje dalyje, be kita ko, rašoma, kad valstybės imasi veiksmingų ir atitinkamų

priemonių, įskaitant kitų neįgaliųjų teikiamą paramą, kad neįgalieji galėtų įgyti ir išlaikyti didžiausią

įmanomą savarankiškumą, visus fizinius, protinius, socialinius ir profesinius gebėjimus, taip pat

būtų visiškai įtraukti į visas gyvenimo sritis ir jose dalyvautų. Šiam tikslui įgyvendinti GGN taikoma

pagalba, leidžianti asmeniui laisvai dirbti, mokytis bei gauti paslaugas bendruomenėje:

• pagalba teikiama kartu su asmeniu atliekant dalį veiksmų, bet ne visus; • pagalba teikiama paraginant ir padedant formuoti (modeliuoti) veiklos seką ir žingsnius,

vizualinius priminimus, bei veiksmų pakartojimą.

• pagalba teikiama primenant apie suplanuotas veiklas, jų vykdymo seką.

Dažniausi paaiškinimai susiję su namų ruoša, galimybe savarankiškai judėti už GGN ribų, turėti tam tikrų

įpareigojimų. GGN gyventojai skatinami savarankiškai ar su pagalba planuoti veiklas: „įsiklausoma į jų

nuomonę, planuojam visi kartu, darom bendrus susirinkimus, tą patį valgiaraštį. Aplinką tvarko patys, net

nesakom, ką reikia daryti“, rinktis, ką valgyti, kokius produktus pirkti: „mokoma to, kas susiję su maisto

pirkimu ir gamyba; paliekama erdvės paplanavimui: ką rytoj valgys, kas yra užšaldyta; paliekama erdvės

pamąstymui: kaip jūs manote, jo jums reikėtų; štai tokios yra galimybės – ką rinktumėtės“, „kiekvienas iš 7

gyventojų yra atsakingas už vieną savaitės dieną. Tą dieną gamina kartu su socialine darbuotoja, tvarko

namus, taip pat ir gauna daugiau dėmesio iš padėjėjos“. Su GGN gyventojais tariamasi dėl laisvalaikio:

„nieko nėra primygtinai: jei nori eiti, važiuoti, tai daro, bet jei nenori, lieka su padėjėja. Daugiau laisvės

suteikiam, kad ugdytųsi atsakomybė“. Stengiamasi įsiklausyti į GGN gyventojų nuomonę ir

pageidavimus, daromi bendri susirinkimai, skelbiamos nominacijos, renkami tvarkingiausi, įdomiausi,

darbščiausi. Ugdant atsakomybę, gyventojai patys pasiskirsto, kokiomis konkrečiomis veiklomis kas

užsiims, prisiima įsipareigojimus, pavyzdžiui, paruošti visiems maistą ar sutvarkyti bendro naudojimo

patalpas, rūpinasi naminiais gyvūnais, pavyzdžiui, vedžioja šunį ar pašeria katę, pasirūpina, jei reikia,

patalpų šildymu, aplinkos tvarkymu. Dažniausiai sprendimai, kokia veikla užsiimti, priimami savarankiškai.

Vis tik ne visi klientai gali be pagalbos disponuoti savo lėšomis, ypač turintys intelekto sutrikimus.

PROFESINĖ REABILITACIJA

Konvencijos 27 str. neįgaliesiems suteikiama galimybė veiksmingai dalyvauti bendrose techninio ir

profesinio orientavimo programose, įdarbinimo tarnybose ir profesiniame bei tęstiniame mokyme,

skatinama neįgaliųjų profesinė ir kvalifikacinė reabilitacija, darbo vietų išsaugojimas ir sugrįžimo į

darbą programos. Įgyvendinant šias teises, GGN ir AB skatinama profesinė neįgaliųjų reabilitacija.

Daugiau kaip pusės GGN gyventojų profesinės reabilitacijos situacija nepasikeitė. GGN socialinių darbuotojų

vertinimu, valstybės institucijos negeba pasiūlyti prieinamų ir patrauklių neįgaliesiems darbinės

reabilitacijos programų: „buvo pasiūlyta Druskininkuose (Visagino gyventojui) neįgaliųjų mokymai, bet

nesusirinko grupė, tai laukiam kitų metų“, „norėjo mokytis virėju, bet čia nebuvo galimybių, tikimės, kad darbo

birža ką nors pasiūlys“, darbo krūviu neįgaliam asmeniui yra netinkamas: „atliko praktiką kavinėje, viena

labai norėjo pasilikti, bet nepakėlė per didelio krūvio“.

Vis tik didžiuosiuose miestuose darbinės reabilitacijos situacija kiek geresnė. GGN klientai lanko profesines

mokyklas: „važinėja į profesinę mokyklą (Kauno statybos ir paslaugų), mokosi virėjo, pynėjo specialybės“, „3

jaunuoliai vasarą atliko praktiką Italijoje (pagal virėjo specialybę)“.


128 128

106 PAVEIKSLAS. GGN IR AB GYVENTOJŲ PROFESINĖS REABILITACIJOS SITUACIJOS POKYTIS,

SOCIALINIŲ DARBUOTOJŲ POŽIŪRIU (N=11227) (NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS)


AB gyventojams darbinė reabilitacija yra itin svarbi paslaugų sritis, nes tik išmokęs profesijos ir gavęs darbą

neįgalusis gali pilnai įsilieti į bendruomenę. Iš apklaustų 8 AB klientų 2 gavo nuolatinį darbą ir kiti 2 dirbo

laikinai. Gavusieji nuolatinį darbą klientai turėjo profesijas, be to, kryptingai ieškojo darbo. Vienas iš laikiną

darbą turėjusių AB klientų, pasak socialinės darbuotojos, turi daug darbinės reabilitacijos programų

diplomų, bet įgūdžiai, kurių buvo mokoma šių programų metu, nelabai pritaikomi šiuolaikinei darbo rinkai:

„baigė staliaus kursus Valakampiuose, bet nuėjęs dirbti pamatė, kad negali dirbti, nes mokėsi su pjūkliukais

dirbti, o darbe reikia dirbti su programuojamomis staklėmis“.

2.2.2.7 IŠVADOS

Toliau apibendrinami vertinimo rezultatai pagal techninėje specifikacijoje suformuluotus tyrimo

klausimus.

Vertinimo klausimas: Kaip patys gyventojai vertina jų persikėlimą iš institucijos į GGN / AB?

Atliekant tyrimą, buvo tikimasi, kad gyventojų savijauta, išsikėlus iš stacionarios globos įstaigos ar

apsigyvenus AB pagerės. Ši prielaida pasitvirtino. Gyventojų savijauta apsigyvenus GGN ar AB iš esmės

pagerėjo. Net 92 proc. GGN ir visi AB gyventojai teigia, kad jų savijauta pagerėjo. GGN gyventojai savijautos

pagerėjimą pirmiausia susiejo su ramybe, saugumu, geresne psichologine atmosfera. Antroje vietoje buvo

įvardytos didesnės saviraiškos, įvairesnės veiklos, užimtumo galimybės. Trečioje vietoje buvo pažymėtas

namų, šeimyniškumo pojūtis, ketvirtoje vietoje – laisvė, savarankiškumas, galimybė rinktis, pilnavertis

gyvenimas bei daugiau pramogų. Bendravimo poreikio patenkinimas, galimybė susirasti naujų draugų

atsidūrė paskutinėje vietoje. Dauguma AB klientų kaip svarbiausią pasitenkinimo nauju gyvenimu priežastį

įvardijo saugumą. Galimybės gyventi namų aplinkoje ir veikti savarankiškai pasirodė AB klientams vienodai

svarbios. Laisvę, kaip svarbų pasitenkinimo šaltinį, įvardijo 3 klientai. Mažiausiai svarbios pasitenkinimo

priežastys – galimybė bendrauti ir geresnė sveikatos priežiūra.

Gyventojai savo persikėlimą iš stacionarios globos įstaigos vertina palankiai. Gyvendami GGN klientai

jaučiasi ramiau, saugiau. Namuose geresnė psichologinė atmosfera, šeimyniškumas. taip pat didesnės

saviraiškos galimybės, laisviau, čia jie jaučiasi savarankiški. AB klientai taip pat palankiai vertina

apsigyvenimą naujuose namuose. Čia jie jaučia darbuotojų rūpestį ir gauna konstruktyvią pagalbą. AB

27 Informacija šiuo klausimu apie 1 iš 113 vertinimo imtį sudarančių GGN ir AB gyventojų nebuvo gauta.


129 129

klientai susiduria su savarankiškumo iššūkiais, todėl galimybė nuolat susiekti su juos kuruojančiais

specialistais, žinojimas, kad jie nebus palikti vieni spręsti kylančių problemų, suteikia saugumo jausmą.

Pagrindiniai dalykai, keliantys GGN gyventojams nerimą ir bloginantys savijautą, yra baimė, kad nereikėtų

grįžti į stacionarią globos įstaigą, susirūpinimas sveikata, pinigų trūkumas, noras susirasti gimines.

AB klientams daugiausiai nerimo kėlė neaiški projekto ateitis. Jie taip pat susiduria su finansinėmis

problemomis, rūpestį kelia ir sveikata. Tiek GGN, tiek AB gyventojams rūpestį kelia nerimas dėl ateities,

finansinės problemos, sveikata. GGN gyventojai ieško artimųjų, giminių, o kai paieškos neduoda lauktų

rezultatų, jaučiasi nelaimingi. Taigi, geros savijautos naujuose namuose priežastys tiek GGN, tiek AB

gyventojų vertinimu sutampa. Gyventojai GGN jaučiasi ramiau, yra mažiau įtampos, triukšmo, atidžiau

žvelgiama į jų individualius poreikius, labiau vertinami pasiekimai. Prie to prisideda ir jauki, maloni, patogi

namų aplinka.

Vertinimo klausimas: Kaip keitėsi individualūs gyventojų poreikiai perėjus iš institucinės globos prie

bendruomeninių paslaugų?

Gyvenant stacionarioje globos arba kitoje įstaigoje‚ kaip ir esant nepalankioje gyvenimiškoje situacijoje, ne

visi gyventojų poreikiai yra patenkinami. Todėl tikėtina, kad atsidūrus palankesnėje situacijoje, frustruoti

poreikiai bus patenkinti ir atsiras naujų poreikių. Atlikus vertinimą paaiškėjo, kad poreikiai keitėsi.

Palyginus GGN gyventojų su psichikos negalia ir su proto negalia sveikatos poreikius matyti, kad įsikeliant

į GGN tiek psichikos sutrikimų turintiems asmenims, tiek gyventojams su proto negalia svarbiausia buvo

gauti sveikatos priežiūros paslaugas, o turintiems psichikos sutrikimų – dar ir psichologo paslaugas. Tai

rodo, kad stacionarioje globos įstaigoje nebuvo užtikrinamas sveikatos priežiūros paslaugų

prieinamumas. Apsigyvenus GGN psichikos sutrikimų turintiems klientams iškilo poreikis savarankiškai

lankytis pas gydytojus, o proto negalią turintiems klientams svarbiausiu tapo poreikis palaikyti fizinę

sveikatą, judėti, sportuoti. Psichikos negalią turintiems asmenims nustatytas poreikis gauti psichologo

paslaugas apsigyvenus GGN tapo neaktualus, kaip ir poreikis reguliariai vartoti vaistus abiejose gyventojų

grupėse. Vienam klientui apsigyvenus GGN buvo atlikta akies operacija, kas žymiai pagerino jo gyvenimo

kokybę. Įsikeliant į AB svarbiausia buvo reguliariai vartoti vaistus, o apsigyvenus AB svarbiau tapo

reguliariai lankytis pas gydytojus. Taip pat atsirado poreikis stiprinti fizinę būklę. Priverstinis

ambulatorinis gydymas vienam AB klientui buvo nutrauktas po 1 metų. Įvertinus GGN ir AB klientų

sveikatos srities poreikius ir jų tenkinimą, galima teigti kad tiek GGN, tiek AB gyventojų poreikiai iš esmės

nesiskyrė. Visiems svarbu buvo gauti prieinamas, kokybiškas ir įvairiapusiškas sveikatos priežiūros

paslaugas, tokias kaip šeimos gydytojo ar psichiatro, gydytojų specialistų ar odontologo, psichologo

paslaugas, reguliariai vartoti paskirtus medikamentus, rūpintis ligų profilaktika. Sveikatos priežiūros

poreikiai apsigyvenus GGN ir AB keitėsi nežymiai. Šiek tiek keitėsi jų turinys, jie tapo labiau

individualizuoti. Taip pat šalia poreikio gauti sveikatos priežiūros paslaugas atsirado poreikis

savarankiškai lankytis pas gydytojus, palaikyti fizinę sveikatą, mankštintis, rūpintis ligų profilaktika.

Pastarieji poreikiai labiau atliepia individualią sveikatos būklę ir tai leidžia juos lengviau patenkinti.

Sveikatos priežiūros galimybės bendruomenėje, vertinimo duomenimis, tenkina GGN ir AB klientų

poreikius.

Savarankiškumo stiprinimo srityje GGN gyventojų su skirtingais sutrikimais savarankiškumo stiprinimo

poreikiai iki įsikeliant į GGN buvo panašūs, t. y. gerinti namų ruošos, asmens higienos palaikymo įgūdžius,

savarankiškai tvarkyti finansus. Gyvenant GGN poreikiai ėmė skirtis. Gyventojams su psichikos negalia

padidėjo poreikis savarankiškai gamintis maistą, savarankiškai priimti sprendimus, prisiimti daugiau

atsakomybės už save. Gyventojams su proto negalia dar svarbiau tapo palaikyti namų ruošos įgūdžius.

Atsirado ir naujų poreikių, tokių, kaip elgtis atsakingiau, išmokti naudotis buitine technika, bankomatu.

Svarbiausias AB gyventojų poreikis, užfiksuotas įsikeliant į AB – ugdyti kasdieninio gyvenimo įgūdžius,

prarado svarbą ir užleido vietą poreikiui išmokti gyventi savarankiškai, kas apima žymiai daugiau gebėjimų,

tokių kaip gebėjimas savarankiškai planuoti ir spręsti, palaikyti santykius, savarankiškai naudotis


130 130

bendruomeninėmis paslaugomis. Taip pat finansinės problemos, lydėjusios AB klientą įsikeliant į AB, buvo

dalinai išspręstos, todėl gyvenant AB tapo aktualiau išmokti paskirstyti savo finansus. Motinystės įgūdžių

palaikymo poreikis atsirado pastebėjus, kad klientei jų trūksta. Tiek GGN gyventojų su psichikos negalia,

tiek AB klientų savarankiškumo stiprinimo poreikiai keitėsi nuo poreikio gerinti namų ruošos,

kasdieninio gyvenimo įgūdžius iki poreikio savarankiškai planuoti ir priimti sprendimus. O GGN

gyventojams su proto negalia poreikis palaikyti namų ruošos įgūdžius tapo dar svarbesnis, nes dėl

savo protinių gebėjimų jie sunkiau įsisavina informaciją ir įgyja naujų įgūdžių.

Įsikeliant į GGN gyventojų su proto negalia ir su psichikos negalia socialinės integracijos poreikiai iš

esmės nesiskyrė. Tai – poreikis gauti užimtumo paslaugas, ugdyti bendravimo įgūdžius, mokyti orientuotis

ir elgtis viešose vietose. Gyvenant GGN poreikiai išsiskyrė. Klientams su psichikos negalia aktualiausiu

tapo poreikis stiprinti bendravimo įgūdžius, nes dažno psichikos sutrikimo pasekmė – skurdūs, sunkiai

palaikomi tarpasmeniniai santykiai. Klientams su proto negalia tapo aktualiau dalyvauti

bendruomenės gyvenime. Pastarasis poreikis išryškėjo tik apsigyvenus GGN, kaip ir būtinybė tenkinti

kultūrinius, savirealizacijos poreikius, savarankiškai naudotis visuomeniniu transportu. Poreikis gauti

užimtumo paslaugas bendruomenėje sumažėjo 5 kartus – tikėtina, kad tokias paslaugas klientai gavo.

Gyventojams su psichikos negalia gyvenant GGN taip pat atsirado naujų poreikių, tokių, kaip mandagaus

elgesio su nepažįstamaisiais ar poreikis mokytis saugaus elgesio elektroninėje erdvėje, taip pat poreikis

integruotis į bendruomenę. Poreikis dalyvauti užimtumo veiklose tapo nebeaktualus. Svarbiausias

poreikis, kuris nekito apsigyvenus AB, buvo plėsti socialinių kontaktų (bendravimo) ratą. AB klientų

ryšiai artimaisiais pagerėjo, todėl poreikis juos pagerinti tapo nebeaktualus. Klientė ėmė lankytis pas

psichologą kartu su vaiku, o gyvendama AB turėjo galimybę lankyti pozityvios tėvystės kursus. Poreikis

atkurti profesinę kompetenciją įsikeliant ir susirasti darbą gyvenant AB buvo svarbiausias socialinės

integracijos uždavinys dviems klientams. Palyginus visas tris klientų grupes, matoma, kad GGN klientų su

skirtingomis negaliomis socialinės integracijos poreikiai tarpusavyje mažai skiriasi palyginus su AB

gyventojų poreikiais. Vienintelis poreikis, aktualus visoms gyventojų grupėms – plėsti bendravimo ratą,

susipažįstant su naujais žmonėmis bendruomenėje. AB gyventojų socialinės integracijos poreikiai – labiau

individualūs, todėl jų patenkinimas turi didesnę reikšmę konkretaus žmogaus adaptacijai.

Pagal gautus duomenis matyti, kad gyventojams su psichikos negalia nustatyta gerokai mažiau aktualių

darbinės integracijos poreikių. Aktualiausia jiems – skatinti užimtumą. Šis poreikis buvo svarbus

įsikeliant į GGN, neprarado svarbos ir gyvenant GGN. Taigi, profesijos įgijimo ar įsidarbinimo prasme

apsigyvenimas GGN psichikos negalią turintiems asmenims iš esmės poveikio nepadarė. Tik vos

dviem šios grupės GGN gyventojams atsirado poreikis įgyti profesiją ar įsidarbinti. GGN gyventojams su

proto negalia įsikeliant į GGN svarbiausia buvo palaikyti kasdienės ruošos įgūdžius. Gyvenant GGN

šis poreikis tapo mažiau svarbus, užleisdamas vietą poreikiui išmokti amato ar pardavinėti rankdarbius

mugėse, t. y. užsiimti verslu. Užimtumo užtikrinimas jiems taip pat yra svarbus, bet ne svarbiausias poreikis.

Kadangi darbinės integracijos poreikiai labiausiai susiję su darbo ir profesinio mokymo vietų pasiūla,

analizuota, kaip skiriasi didžiųjų miestų, savivaldybių centrų ir kaimiškųjų vietovių GGN gyventojų

poreikiai. Pastebėta, kad kaimiškose vietovėse įsikūrusių GGN gyventojams nebuvo nustatytas joks

darbinės integracijos poreikis. Galima galvoti, kad kaime gyvenantiems nėra svarbu dirbti, užtenka ir namų

ruošos. Tačiau iš GGN gyventojų apklausos anketos matyti, kad dirbti nori 8 (30 proc.) iš 27 kaime įsikūrusių

GGN gyventojų. Vis tik galimybių dirbti mato tik 4 (15 proc.) gyventojai. Apklausti kaimiškose vietovėse

įsikūrusių GGN darbuotojai teigia, kad bando baigusiųjų profesinį mokymą žinias pritaikyti vietoje. Be to

gyventojų motyvaciją dirbti mažina tai, kad dirbančiam GGN klientui atitenka tik maža dalis atlyginimo (20

proc.), o likusi dalis atitenka globos namams. Beje, tai aktualu visų GGN gyventojams. Savivaldybių

centruose įsikeliant į GGN gyventojams buvo nustatyti tik 2 aktualūs poreikiai darbinės integracijos srityje,

tai – namų ruošos įgūdžių ugdymas ir užimtumo skatinimas. Apsigyvenus GGN iškilo naujų poreikių, tokių

kaip pradėti verslą, t. y. rankdarbių pardavimą, ir susirasti darbą. Didžiųjų miestų gyventojų poreikiai tęsti

mokslą, įgyti profesiją, įsidarbinti buvo aktualūs ir įsikeliant į GGN, ir gyvenant GGN. Savirealizacijos

poreikiai taip pat svarbūs mieste gyvenantiems GGN klientams. Apsigyvenus GGN patys poreikiai iš esmės


131 131

nepasikeitė, pasikeitė tik jų turinys. Didžiųjų miestų GGN gyventojų poreikiai labiau susiję su profesijos

mokymusi, darbo paieškomis, savirealizacija. Savivaldybių centruose įsikūrusių GGN gyventojai turi mažiau

poreikių, susijusių su profesiniu mokymusi, tačiau jie, žinodami, kokia darbo pasiūla yra jų gyvenamojoje

vietovėje, tikisi užsiimti nedideliu verslu. To negalima pasakyti nei apie didžiuosius miestus, nei apie

kaimiškąsias vietoves. AB klientų darbinės integracijos poreikiai beveik nesikeitė apsigyvenus AB. Atkurti

profesines kompetencijas, susirasti darbą ir išsilaikyti darbe buvo ir liko esminis AB gyventojų poreikis. AB

ir didžiųjų miestų GGN gyventojų darbinės reabilitacijos poreikiai iš esmės nesiskiria ir yra orientuoti

į darbinę veiklą. Kaimo vietovėse darbiniai poreikiai redukavosi į savarankiškumo poreikių tenkinimą

(namų ruoša, aplinkos priežiūra, užimtumas), o savivaldybių centruose mąstoma, kaip užimtumo GGN

viduje rezultatus paversti verslu.

Apibendrinant galima teigti, kad įsikėlus gyventi į GGN ar AB klientų poreikiai keitėsi. Jeigu įsikeliant į

GGN skirtingų negalių turinčių klientų poreikiai skyrėsi mažai, tai gyvenant GGN poreikiai diferencijavosi į

aktualiausius kiekvienai negalių grupei. Tik darbinės reabilitacijos poreikių svarba labiau priklausė ne nuo

negalios, o nuo gyvenamosios vietos. AB gyventojų poreikiai pakeitus gyvenamąją vietą,tapo labiau

individualizuoti, atliepiantys konkretaus gyventojo problemas.

Vertinimo klausimas: Kaip keitėsi gyventojų individualių poreikių tenkinimas perėjus iš institucinės globos prie

bendruomeninių paslaugų? Kokią įtaką tam turėjo persikėlimas gyventi GGN / AB?

GGN klientai savo sveikatos būklės ir priežiūros pokytį vertina palankiai. Taip pat vertina ir socialiniai

darbuotojai. Sveikatos būklė ir sveikatos priežiūra, tiek GGN gyventojų, tiek socialinių darbuotojų nuomone,

yra pagerėjusios. Pagrindinės to priežastys – pagerėjęs psichologinis klimatas namuose ir padidėjęs

sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas gyvenant bendruomenėje. 3 AB klientai savo sveikatos

būklę įvertino kaip nepasikeitusią, o 5 klientų sveikata vienokiu ar kitokiu laipsniu pagerėjo. Visi AB

socialiniai darbuotojai klientų sveikatos būklę ir priežiūrą įvertino kaip labai pagerėjusias. Ir AB gyventojų,

ir socialinių darbuotojų nuomone, sveikatos būklė liko stabili ar pagerėjo dėl geresnio sveikatos

priežiūros paslaugų prieinamumo, atsakomybės už savo sveikatą prisiėmimo.

Net 93 proc. GGN klientų, kurie teigė, kad savarankiškumas vienokiu ar kitokiu laipsniu pagerėjo,

aiškino savo sprendimą tuo, kad pasikeitė savarankiškos veiklos turinys, kad jie turi galimybę savarankiškai

ar su pagalba atlikti daugiau darbų, padaugėjo atsakomybių, pasitikėjimo. GGN socialiniai darbuotojai

gyventojų savarankiškumo didėjimą vertino kaip iš esmės pagerėjusį. GGN gyventojų savarankiškumo

ugdymo dinamika panaši tiek klientų, tiek darbuotojų nuomone. Tai aiškinama padidėjusiomis

atsakomybėmis, atsiradusiu pareigos jausmu, pasitikėjimo savo jėgomis augimu. Visi AB klientai savo

savarankiškumo pokytį vertina kaip pagerėjusį. Jų nuomone, teigiami pasikeitimai įvyko dėl namų ruošos

įgūdžių stiprėjimo ir atkūrimo, pagerėjusių veiklos planavimo įgūdžių. Socialiniai darbuotojai, vertindami

AB gyventojų savarankiškumo pokytį, yra vieningi. Jų nuomone, AB klientų savarankiškumas labai pagerėjo.

Teigiami pasikeitimai, anot socialinių darbuotojų, įvyko dėl savivertės augimo, kuris atsirado dėl gebėjimo

savarankiškai planuoti, spręsti kasdienio gyvenimo problemas, rūpintis savo sveikata, konsultuotis su

specialistais bendruomenėje, gebėjimo susipažinti su naujais žmonėmis, susirasti darbą. Taigi, apsigyvenę

AB klientai išmoko savarankiškai atlikti namų ruošos darbus, planuoti veiklą ir finansus, atpažinti sveikatos

pokyčius ir kreiptis pagalbos, tapo labiau savimi pasitikintys. Tai pagerino jų integracijos į bendruomenę

galimybes. Tiek GGN, tiek AB klientų savarankiškumas, apsigyvenus naujuose namuose pagerėjo dėl

pasitikėjimo savimi didėjimo, naujų atsakomybių atsiradimo, gebėjimo planuoti gerėjimo.

GGN gyventojų socialinių ryšių poreikio tenkinimas, socialinių darbuotojų vertinimu, iš esmės

pagerėjo. Poreikis tenkinamas bendraujant tarpusavyje, su kaimynais, mokyklose, užimtumo centruose,

bendruomenių, bibliotekų organizuojamuose renginiuose, dalyvaujant parapijų veikloje. Vis tik, atidžiau

paanalizavus gautus duomenis matosi, kad daugiau nei trečdalis klientų bendrauja tarpusavyje arba

su kaimynystėje esančių GGN gyventojais, kitais įvairių neįgaliųjų organizacijų nariais. Tai rodo, kad

ne visi GGN gyventojai jaučiasi saugiai socialinėse situacijose ir bendrauja neišeidami už neįgalumo


132 132

stereotipų nustatytų rėmų. AB gyventojai irgi nesijaučia pakankamai komfortiškai socialinėje

aplinkoje, todėl bendrauja daugiau su žmonėmis iš sau labiau įprastos aplinkos.

Perėjus prie bendruomeninių paslaugų sveikatos priežiūros, savarankiškumo stiprinimo, socialinės

integracijos poreikių patenkinimas pagerėjo. Absoliučios daugumos GGN gyventojų darbinės

integracijos poreikiai nepasikeitė. Be to, nepasikeitė ir 14 proc. klientų sveikatos priežiūros poreikiai bei

13 proc. klientų socialinės integracijos poreikiai. Nei kliento sutrikimo pobūdis, nei gyvenamoji vieta šių

klientų sveikatos priežiūros poreikių tenkinimui įtakos neturėjo. Greičiausiai gyvenant stacionarioje globos

įstaigoje šiems klientams buvo teikiamos panašios sveikatos priežiūros paslaugos arba jų sveikatos būklė

buvo stabili. Socialinės integracijos poreikių dinamikos nebuvimas taip pat nepriklauso nei nuo sutrikimo

pobūdžio, nei nuo gyvenamosios vietos. Pastebėta, kad klientai, atsakę, kad jų socialinės integracijos

poreikiai nesikeitė, neturi giminių, artimų žmonių GGN viduje ar už GGN sienų. Darbinės integracijos

poreikių nepakankamas tenkinimas nepriklauso nuo sutrikimo pobūdžio, tačiau priklauso nuo

gyvenamosios vietos. Net 92 proc. gyventojų, gyvenančių kaimiškose vietovėse, ir 57 proc. gyventojų,

gyvenančių rajonų centruose, darbinės reabilitacijos galimybės nepasikeitė. Darbinės integracijos srityje

atsirado galimybė registruotis Užimtumo tarnyboje, gauti tiek darbo, tiek profesinės reabilitacijos

programų pasiūlymus, mokytis profesijos, atlikti praktiką. Vis tik galimybių dirbti ar mokytis profesijos

daugiausia turi didžiųjų miestų gyventojai.

Gyvenamoji aplinka GGN sudaro sąlygas geriau patenkinti tiek pagrindinius, tiek aukštesniuosius

poreikius. Respondentai pažymi jog aplinka GGN yra rami, nėra triukšmo, mažiau gyventojų, ko labai trūko

stacionarioje globos įstaigoje. Gyventojai patys (su pagalba) ruošia maistą, todėl galima lanksčiau pritaikyti

valgiaraštį prie kiekvieno gyventojo skonio. Be to, GGN daug geresnės galimybės rūpintis asmens higiena.

GGN yra žymiai daugiau laisvės – gyventojai dažniau išeina į bendruomenę, renkasi sau patrauklias veiklas,

susipažįsta su naujais žmonėmis, dalyvauja kultūriniuose renginiuose. Klientai turi galimybę dalyvauti

profesinės reabilitacijos programose, mokytis amato. Kadangi gyvenimas GGN reikalauja daugiau

savarankiškumo ir atsakomybės, gyventojai skatinami prisidėti prie maisto ruošimo, tvarkosi namų viduje,

kieme, jei reikia, padeda rūpintis patalpų šildymu. Gyventojai įtraukiami į namų išlaikymo, maitinimo

išlaidų planavimą, taip pat mokomi tvarkyti savo finansus, planuoti išlaidas, nors ne visi geba be pagalbos

disponuoti savo pajamomis. Vien galimybė naujojoje gyvenamoje vietoje tinkamiau tenkinti išvardintus

poreikius labai pagerina globotinio gyvenimo kokybę. Apsigyvenę AB klientai registravosi Užimtumo

tarnyboje, todėl dalyvavo profesinės reabilitacijos programose, ko gyvendami stacionarioje globos įstaigoje

ar su tėvais nebuvo pajėgūs padaryti. Taip pat jie savarankiškai registravosi pas gydytojus, reguliariai

lankosi psichikos sveikatos centruose, todėl gali sumažinti vartojamų vaistų dozes ir gauti labiau pritaikytą

gydymą, mažėja atkryčio tikimybė, ilgėja remisija. Socialinėje aplinkoje atsirado daugiau pažinčių, išaugo

savivertė, atsirado didesnis pasitikėjimas savimi ir kitais, todėl pagerėjo santykiai su artimaisiais.

Kasdieniniame gyvenime klientai pradėjo atsakingiau planuoti išlaidas, atsikratė dalies skolų, išmoko

pasirūpinti buitimi. Gyvenant stacionarioje globos įstaigoje ar su tėvais savarankiškumas nebuvo

stiprinamas, o kartais net buvo skatinamas neatsakingas elgesys su finansais. Svarbus poreikių patenkinimo

rodiklis yra žmogaus savivertės, požiūrio į save gerėjimas. AB ir GGN socialiniai darbuotojai teigia, kad

klientų požiūris į save vienokiu ar kitokiu laipsniu pagerėjo. Asmenybės pokyčiai, tokie kaip labai

išaugęs pasitikėjimas savimi, padidėjęs atsakingumas, gebėjimas savarankiškai spręsti, atsiradęs

laisvumas, pasitikėjimas bendraujant, sustiprėjęs emocijų valdymas, pagerino klientų socialinę

adaptaciją, todėl klientų poreikių tenkinimas GGN ir AB atitiko jų geriausius interesus.

Vertinimo klausimas: Kaip keitėsi gyventojų tarpusavio santykiai lyginant gyvenimą institucijoje ir GGN / AB?

Geri gyventojų tarpusavio santykiai yra viena iš sėkmingos GGN veiklos sąlygų. Gyvenant mažomis

grupėmis mažame gyvenamajame plote gali kilti įvairių santykių problemų ar konfliktų tarp gyventojų. GGN

klientų tarpusavio santykių dinamika atskleidė, kad nenoras bendrauti ar seniau buvusi pažintis su

gyventojais nekeitė tarpasmeninių santykių. Santykiai tarp globotinių gerėjo dėl nedidelio gyventojų


133 133

skaičiaus, gyventojų tarpusavio darnos, atsiradusių naujų pažinčių. Taigi, santykiai pagerėjo todėl, kad

GGN gyvena mažiau žmonių – galima daugiau pabendrauti, apgyvendinti panašių interesų žmonės,

GGN yra ramiau – mažiau pykčių, trinties.

Vertinimo klausimas: Kaip keitėsi GGN / AB gyventojų santykis su darbuotojais išsikėlus iš institucinių globos

namų?

Santykių su socialiniais darbuotojais pagerėjimas, gyventojų požiūriu, susijęs su galimybe daugiau,

nuoširdžiau bendrauti, gauti patarimų, reikalingą pagalbą. Socialiniai darbuotojai gyventojų santykių su

darbuotojais dinamiką vertina teigiamai. 38 proc. iš jų teigia, kad santykiai pagerėjo, o 72 proc. – kad labai

pagerėjo. Iš esmės gyventojų santykiai su socialiniais darbuotojais ir jų padėjėjais gerėja dėl

artimesnio tarpusavio ryšio.

Vertinimo klausimas: Koks gyventojų santykis su kaimynais, bendruomene? Kokie yra iššūkiai?

Išsikėlus iš stacionarios globos įstaigos atsiranda daugiau kaimynų, gyventojų bendruomenėje, kurie dažnai

turi išankstinių neigiamų nuostatų gyventojų su proto ar psichikos negalia atžvilgiu. Todėl nuo kaimynų

požiūrio, veiklos ar neveikimo priklauso, kaip gyventojai jausis bendruomenėje, ar įgys daugiau

pasitikėjimo savimi, ar nesijaus atstumti ir atskirti. Socialinė aplinka iš gyventojų reikalauja įrodyti, kad jie

yra pilnaverčiai visuomenės nariai, kad su jais verta palaikyti kontaktus arba bent jau netrukdyti gyventi.

Beveik 90 proc. GGN gyventojų teigia susipažinę su artimiausiais kaimynais. Daugumos klientų teigimu,

kaimynai priėmė gerai, tik kai kur kaimynai ne iš karto suprato, kad GGN gyventojai niekuo nesiskiria nuo

kitų kaimynų. Dabartinė santykių su kaimynais bendruomenėje būklė, klientų ir socialinių darbuotojų

teigimu, yra ženkliai pagerėjusi. Apskritai kaimynai jau nebeišskiria gyventojų iš savo tarpo, su jais

bendrauja kaip su kitais bendruomenės nariais. Pagrindinis iššūkis, susijęs su produktyvia kaimynyste –

išankstinės neigiamos bendruomenės nuostatos GGN gyventojų atžvilgiu. Paprastai kaimynai priešinasi tik

pradėjus skleisti žinią, kad jų aplinkoje atsiras GGN. Kai kur pasitelkę vietinės valdžios institucijas net

nusprendžia GGN likimą – vietinė valdžia pataikauja įtakingiausiems bendruomenės nariams, tuo

užkirsdama kelią įsikurti GGN patogiose vietose. Vis tik aktyviai skleidžiant gerąją patirtį bendruomenėje

vyraujančias nuostatas galima pakeisti.

Vertinimo klausimas: Kaip kaimynai, bendruomenė vertina GGN / AB kaimynystę?

GGN socialiniai darbuotojai dabartinį bendruomenės požiūrį vertina teigiamai, nes bendruomenė suprato,

kad gyventojai niekuo nesiskiria nuo aplinkinių, yra mandagūs, ramūs, darbštūs. Kaimynų požiūriui keistis

turėjo įtakos platesnė informacijos apie GGN sklaida, tiek bendraujant gyvai, dalyvaujant renginiuose,

kviečiantis kaimynus į svečius, tiek virtualiai. GGN turi savo tinklalapius, „Facebook“ paskyras, kuriuose

dalijasi informacija apie savo veiklą. Taip pat svarbu, kad GGN gyventojai neignoravo kaimynystėje

susiformavusių elgesio normų. Visi socialiniai darbuotojai pabrėžia, kad palankiai kaimynystei formuotis

svarbu komunikacija, visuomenės švietimas, bendravimas ir bendradarbiavimas. Visi apklausti GGN

socialiniai darbuotojai teigė, kad GGN narių integracija į bendruomenę pagerėjo. Dažnu atveju

apsigyvenus GGN atsirado daugiau kaimynų, gyventojai gali laisviau bendrauti su jais. Lankydami įvairias

bendruomenėje vykdomas veiklas, GGN gyventojai susipažįsta su toliau gyvenančiais žmonėmis, susiranda

naujų draugų. Kai vyksta kokie nors renginiai bendruomenėje, GGN gyventojai informuojami, kviečiami

kartu praleisti laiką, jiems siūlomi edukaciniai užsiėmimai. AB klientai su kaimynais bendrauja ne taip

aktyviai – pasisveikina. Kaimynai AB nevertina kaip institucinės aplinkos. Be to, kaimynai nebuvo

informuoti apie psichikos negalią turinčių žmonių apgyvendinimą kaimynystėje, todėl problemų

bendraujant su kaimynais neiškilo. Taigi, GGN santykių su kaimynais ir bendruomene teigiamai

dinamikai daugiausia įtakos turi visuomenės informuotumas, žinios, gaunamos ne iš žiniasklaidos, o

bendraujant realiai, o AB kaimynus geriau yra palikti neinformuotus apie AB kaimynystę.


134 134

Vertinimo klausimas: Ar asmenys dalyvauja bendruomenėje ir kaimynystėje vykstančiuose procesuose?

Bendruomenėje ar kaimynystėje vykstančiuose procesuose dalyvauja ne visi GGN. 4 iš apklaustų GGN

socialinių darbuotojų teigia, kad GGN bendrauja su seniūnija, savivaldybe, yra kviečiami į kai kurių

bendruomenių susirinkimus, talkas, priklauso „Saugios kaimynystės“ bendruomenei. 4 GGN gyventojai

dalyvauja bendruomenė procesuose tik reikalui esant arba patys aktyviai ieško kontakto. 5 GGN gyventojai

nedalyvauja sprendžiant bendruomenei svarbius klausimus, nėra kviečiami, o ir patys neieško kontaktų.

Taigi, ryšiai su vietinės valdžios institucijomis ir bendruomenės organizacijomis dažniau yra

palaikomi nei nepalaikomi. Tie, kurie gyvena nuomojamuose namuose, rečiau turi ryšių su

bendruomenės institucijomis, nes paprastai dėl įvairių bendruomenės problemų sprendimo yra

kreipiamasi į namo savininkus.

Vertinimo klausimas: Kaip pasikeitė GGN / AB gyventojų integracija į bendruomenę išsikėlus iš institucinių globos

namų?

Gyventojų integracija į bendruomenę pagerėjo dėka abipusio bendradarbiavimo.

Vertinimo klausimas: Kaip skatinamas ir remiamas giminystės, draugystės, kaimynystės (ne GGN / AB viduje) ryšių

palaikymas?

Klientų vertinimu, iš esmės santykiai su artimaisiais pagerėjo, nes artimieji ėmė juos dažniau lankyti

– GGN malonesnė, ramesnė aplinka, galima su artimaisiais pasikalbėti netrukdomai. Gyventojai pagal jų

gebėjimus skatinami ir patys juos susirasti. Kai kas artimuosius susirado internetu. GGN yra apsigyvenusių

ir sutuoktinių. Socialiniai darbuotojai padeda ieškoti artimųjų, kartu su globotiniais rašo laiškus, padeda

ieškoti artimųjų internetu. Kai kurie gyventojai patys turi „Facebook“ paskyras, todėl bendravimas su toliau

gyvenančiais artimaisiais tampa lengviau prieinamas, skatina pačius globotinius savarankiškai lankyti

gimines. Draugystės, kaimynystės ryšių palaikymas skatinamas aktyviai bendraujant už GGN sienų,

dalyvaujant įvairiose veiklose. Patys gyventojai ir be skatinimo geba užmegzti ir palaikyti tarpasmeninius

santykius.

Vertinimo klausimas: Kokie institucinės globos elementai išliko GGN/AB? Kokius, kaip ir kodėl elementus galime

keisti?

Nors kai kurie socialiniai darbuotojai teigia, kad institucinės globos elementų neliko, pažymima, kad yra

tam tikras institucinis palikimas: dokumentacijos tvarkymas, noras taikyti tuos pačius darbo metodus,

gyventojų savivertės problemos, savarankiškumo trūkumas, nuolatinės priežiūros poreikis. Kai kuriuose

GGN likę centralizuoti vaistų pirkimai. Norint skatinti savarankišką GGN veiklą, reikėtų leisti apsirūpinti

visais ištekliais patiems. Svarbiausias dalykas, kurį reiktų keisti, tai suteikti galimybę dirbančiam

gyventojui disponuoti visomis savo uždirbtomis lėšomis. Gyventojai akcentavo vaistų vartojimą, dienos

režimą, darbuotojų priežiūrą. Jie taip pat išsakė norą laisvai disponuoti visomis savo darbinėmis pajamomis.

Vertinimo klausimas: Ar užtikrinama asmenų teisė patiems pasirinkti norimą gyvenimo vietą?

100 GGN ir 6 AB klientai teigė, kad patys pasirinko gyvenamąją vietą, 4 pasiūlė globėjai ir jie sutiko, o 3 AB

klientai teigė, kad neturėjo kito pasirinkimo. Vis tik teisė pasirinkti gyvenimo vietą GGN klientams

garantuojama nepilnai. Jie gali rinktis, ar išeiti iš globos įstaigos, ar pasilikti, bet negali pasirinkti

kitos socialinės globos įstaigos įsteigtų GGN. Pilnai šią teisę galėtų įgyvendinti tik valstybinėms socialinės

globos įstaigoms nepriklausantys GGN, įsteigti NVO, savivaldybių, religinių organizacijų, sutvarkius

įstatyminę bazę ir paskatas – ir privačių asmenų.


135 135

Vertinimo klausimas: Ar užtikrinama asmenims teisė patiems pasirinkti jiems reikalingas paslaugas, ne tik GGN/AB

viduje, bet ir bendruomenėje?

GGN gyventojų galimybės pasirinkti paslaugas ir jomis naudotis subjektyviai vertinamos kaip

palankios. Beveik visi GGN klientai teigia, kad renkasi paslaugas, kuriomis nori naudotis. Jie taip pat

teigiamai vertina galimybę naudotis paslaugomis. AB klientai ir visi apklausti socialiniai darbuotojai taip

pat teigiamai vertina tiek paslaugų pasiūlą, tiek ir galimybę jomis naudotis.

Vertinimo klausimas: Kaip užtikrinamas paslaugų užimtumo, švietimo ar politinio ir kultūrinio dalyvavimo srityse

teikimas (viešosios bibliotekos, ligoninės, mokyklos, transportas, parduotuvės, turgus, muziejai, internetas,

socialinės žiniasklaidos priemonės ir panašios paslaugos)?

14 apklaustų GGN ir AB socialinių darbuotojų teigia, kad paslaugų įvairovė užtikrinama, 1 iš apklaustųjų

(kaimiškoji vietovė) teigia, kad paslaugų įvairovė neužtikrinama. GGN ir AB viduje klientams teikiamos

socialinės paslaugos, užtikrinta prieiga prie šiuolaikinių telekomunikacijos priemonių. Bendruomenėje GGN

ir AB gyventojai gauna įvairias paslaugas: sveikatos priežiūros ir sveikatinimo, transporto, religines,

švietimo, kultūrines, edukacines, darbinės reabilitacijos ir kitas, savanoriauja. Klientai renkasi, kokiose

bendruomenės veiklose dalyvauti.

Vertinimo klausimas: Kokias paslaugas jie gauna bendruomenėje, ar jie gali patys jas rinktis iš paslaugų spektro?

Socialinių darbuotojų nuomone, daugiausia teikiama sociokultūrinių paslaugų: bibliotekos, kultūros

įstaigos, kinas. Švietimo paslaugos yra antroje vietoje, trečioje vietoje yra sveikatos priežiūros ir religinės

paslaugos. Didžiuosiuose miestuose daugiausia naudojamasi kultūros įstaigų teikiamomis paslaugomis,

antroje vietoje tarp naudojamų paslaugų yra sveikatos priežiūros paslaugos, trečioje vietoje – viešojo

transporto paslaugos. Rajonų centruose įsikūrusių GGN gyventojai pirmiausia naudojasi sveikatos

priežiūros paslaugomis. Antroje vietoje yra kultūros įstaigos, trečioje – užimtumo centrai. Vienam

gyventojui tenka 3,1 paslaugos. Kaimiškosiose vietovėse gyvenantys GGN gyventojai labiausiai naudojasi

sveikatos priežiūros paslaugomis. Antroje vietoje yra viešasis transportas, trečioje – sveikatinimo įstaigos.

Vienam gyventojui tyrimo duomenimis tenka 4,7 paslaugos. Palyginus visų trijų grupių atsakymus, matyti,

kad didžiuosiuose miestuose yra didesnė bendruomeninių paslaugų pasiūla, geresnės galimybės jomis

naudotis ir daugiau gyventojų jomis naudojasi. Mažiausiai paslaugų tyrimo duomenimis gali pasiūlyti

savivaldybių centrai.

Sveikatos priežiūros, kaip ir kultūros įstaigų paslaugomis naudojasi visų grupių gyventojai. Viešuoju

transportu labiau naudojasi didžiųjų miestų ir kaimo gyventojai, nes mieste geriau, negu rajonų centruose,

išvystyta viešojo transporto infrastruktūra, didesni atstumai tarp bendruomeninių paslaugų tiekėjų.

Atstumas iki paslaugos tiekėjo taip pat skatina kaimo gyventojus naudotis viešuoju transportu. Kultūros

įstaigos yra tarp aktyviausių paslaugų tiekėjų: rajonų centruose ar kaimo vietovėse bibliotekos ir kultūros

centrai gana dažnai yra vieninteliai šių paslaugų tiekėjai. Jų darbuotojai organizuoja daug renginių, į kuriuos

aktyviai kviečia atvykti. Na, o miestuose apskritai yra daug didesnė kultūros įstaigų koncentracija.

AB klientai vienodai aktyviai naudojasi atvejo vadybos paslauga AB viduje, sveikatos priežiūros, profesinio

mokymo įstaigų paslaugomis bendruomenėje. Tai tos paslaugos, kurios labiausiai atitinka AB klientų

poreikius, būtinus geresniam pasirengimui gyventi savarankiškai. Dėl sunkios finansinės padėties ir atitikę

socialinės paramos gavėjų kriterijus AB klientai gavo socialinę paramą. Apskritai, AB gyventojai, dėl itin

ribotų finansinių išteklių labiau naudojasi nemokamomis paslaugomis. AB gyventojui tyrimo duomenimis

tenka vidutiniškai 4,9 paslaugos.


136 136

Vertinimo klausimas: Ar užtikrinama paslaugų įvairovė tiek GGN/AB viduje, tiek bendruomenėje?

Įvertinus gautus duomenis, darosi akivaizdu, kad miestuose įsikūrę GGN turi geresnę prieigą prie

bendruomeninių paslaugų, didesnė jų pasiūla leidžia užtikrinti, kad klientai gaus tas paslaugas, kurių

norės. Kaimiškose vietovėse įsikūrę GGN turi mažiau galimybių gauti kokybiškas kultūrines ar sveikatos

priežiūros paslaugas, o jų prieinamumą mažina nepatogus visuomeninio transporto judėjimas.

Vertinimo klausimas: Ar teikiamos individualizuotos pagalbos paslaugos (asmeninis asistentas, darbo asistentas ir

pan.)?

Socialinių darbuotojų teigimu, GGN gyventojams neteikiama nei asmeninio asistento, nei darbo asistento

pagalba. Suvalkijos SGN ir Marijampolės specialiųjų SGN įsteigtuose GGN yra teikiamos psichologinės

pagalbos paslaugos.

Vertinimo klausimas: Ar teikiama pagalba priimant sprendimus, ar praktikuojamas pakaitinis sprendimų

priėmimo modelis?

GGN socialiniai darbuotojai teigia, kad visuose GGN teikiama pagalba priimant sprendimus, o pakaitinis

sprendimų priėmimo modelis nepraktikuojamas.

Vertinimo klausimas: Ar asmenims užtikrinama teisė į darbą, verslą, tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas,

teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir suteikiama su tuo susijusi tinkama pagalba?

Poreikį dirbtis turi beveik 62 proc. didžiųjų miestų GGN, 33 proc. rajonų centrų GGN ir 31 proc. kaimiškų

vietovių GGN gyventojų. Kad turi galimybę dirbti tvirtina 100 proc. didžiųjų miestų GGN, beveik 9 proc.

rajonų centrų GGN ir 11 proc. kaimiškų vietovių GGN klientų. Akivaizdu, kad didžiuosiuose miestuose

įsikūrusių GGN gyventojai optimistiškai vertina galimybes įsidarbinti, tik ne visi pageidauja dirbti dėl

sveikatos būklės, amžiaus ar ribotų profesinių įgūdžių. Rajonų centruose savo galimybes įsidarbinti klientai

vertina ne taip palankiai, o ir dirbti pageidauja mažesnis procentas gyventojų nei miestuose. GGN rajonų

centruose ir kaimuose gyventojai susiduria su maža darbo vietų pasiūla, todėl ten išlieka

diskriminacijos dėl neįgalumo tikimybė. Todėl galimybė pradėti nedidelį verslą juos labiau įgalintų darbo

rinkoje. Be to, nuo visų GGN gyventojų pajamų 80 proc. atitenka globos įstaigai, o tai demotyvuoja klientus.

Iš 8 AB klientų 4 turėjo laikiną ar pastovų darbą. Jie susiduria su iššūkiais, susijusiais su ribotu

darbingumu ar sveikatos būkle, tačiau visos pajamos atitenka jiems. Jie taip pat dalyvauja profesinės

reabilitacijos programose, tačiau kai kurios programos neatitinka šiuolaikinės darbo rinkos poreikių,

todėl įgytos žinios ir įgūdžiai lieka nepritaikyti.

Vertinimo klausimas: Ar užtikrinamas asmenų privatumas?

GGN ir AB viduje fizinė aplinka užtikrina gyventojų privatumą. Namuose yra jaučiamos aiškios taisyklės:

į svetimus kambarius užeinama pasibeldus, be leidimo neimami svetimi daiktai, jais nesinaudojama. AB

gyventojai gyvena arba po vieną arba turi atskirus kambarius, į kuriuos irgi negalima užeiti be leidimo. GGN

gyventojų dokumentai saugomi rakinamoje spintoje, socialinio darbuotojo darbo kabinetas taip pat

rakinamas, prieiga prie kompiuterio apsaugota slaptažodžiu. Tačiau kaimynystėje ir bendruomenėje dar

daug stigmatizavimo, nepasitikėjimo, baimių, susijusių su klientų neįgalumu.

Vertinimo klausimas: Ar pakankamai skatinamas asmenų savarankiškumas planuojant patiems savo dienotvarkę,

laisvalaikį, tvarkant buitį, gaminant valgį, prižiūrint aplinką ir pan.?

GGN klientų savarankiškumas skatinamas padedant atlikti veiklas, mokant darbų sekos, primenant apie

turimus atlikti darbus, kad asmuo galėtų pagal savo gebėjimus optimaliai prisitaikyti prie kasdienio

gyvenimo iššūkių. Socialiniai darbuotojai optimistiškiau vertino klientų savarankiškumo pokytį negu patys


137 137

klientai. Matyt klientų lūkesčiai savo gyvenimo pasikeitimo atžvilgiu buvo didesni nei socialinių darbuotojų.

Gebėjimas savarankiškai atlikti veiklas skatina asmenybės pokyčius, tokius kaip išaugęs pasitikėjimas

savimi, organizuotumas, atsakingumas. Net 86 proc. GGN gyventojų pasitikėjimas savimi išaugo, sustiprėjo

17 proc. gyventojų savarankiškumas, 15 proc. gyventojų tapo atsakingesni. Vadinasi, asmenų

savarankiškumas pagal jų poreikius yra skatinamas pakankamai, atitinka klientų poreikius ir

galimybes.

Vertinimo klausimas: Ar skatinamas asmenų profesinis ugdymas (reabilitacija)?

Profesinė reabilitacija yra viena svarbiausių socialinės neįgaliųjų integracijos į bendruomenę priemonių.

Jos situaciją GGN socialiniai darbuotojai vertina greičiau nepalankiai. Profesinės reabilitacijos srityje

susiduriama su sunkumais, tokiais kaip netinkančių darbo rinkai įgūdžių mokymas, Užimtumo tarnybos

negebėjimas pasiūlyti patrauklių ir lengvai prieinamų gyventojams mokymo programų, surinkti

klientų grupes. Didžiuosiuose miestuose ar netoli jų įsikūrę GGN turi daugiau galimybių skatinti

profesinę reabilitaciją, nes įvairių mokymų pasiūla yra didesnė, daugiau galimybių atlikti profesines

praktikas. Be to, dažnas socialinis darbuotojas pabrėžia, kad sunku motyvuoti klientus dirbti, kai

dirbančiam GGN gyventojui savo reikmėms lieka tik 20 proc. atlyginimo. Pastebėtina, kad kai kurie norintys

dirbti klientai darbą suvokia tik kaip namų ruošą, neturi susidarę realaus darbo vaizdo, nesuvokia visų

su darbine veikla susijusių iššūkių. Taip pat ne visi norintys dirbti gali tai daryti dėl nustatyto

darbingumo lygio. Darbo vietų, kur galėtų dirbti nepilno darbingumo asmenys, pasiūla nėra didelė,

dažniausia tai – nekvalifikuoti, mažai apmokami darbai. Todėl dažniausiai apsiribojama tik namų ruoša,

darbu savo kieme, rankdarbiais, užimtumo veiklomis bendruomenėje. Kaimo vietovėse susiduriama su

prieinamumo problemomis – sunku nuvykti į mokymo vietas, kadangi retai važiuoja visuomeninis

transportas, trūksta darbuotojų, nes dažną gyventoją, ypač su intelekto sutrikimu, tenka lydėti.

Vertinimo klausimas: Ar užtikrintas GGN/AB prieinamumas (atsižvelgiant į judėjimo, regos, klausos, intelekto

sutrikimų sąlygojamą specifiką)?

Aplankytuose GGN fizinė aplinka atitiko jų gyventojų poreikius, sutrikimų specifiką, tačiau šiuo metu

ne visuose GGN būtų galimybė gyventi didelę judėjimo negalią turintiems asmenims, tai pat kaip ir

nematantiems.


138 138

2.3 BENDRUOMENINES PASLAUGAS TEIKIANČIŲ

DARBUOTOJŲ KOMPETENCIJOS IR MOTYVACIJOS

VERTINIMAS

2.3.1 BVGN SOCIALINIŲ DARBUOTOJŲ KOMPETENCIJOS VERTINIMAS

2.3.1.1 BENDRŲJŲ BVGN SOCIALINIŲ DARBUOTOJŲ

KOMPETENCIJŲ VERTINIMAS

107 PAVEIKSLAS. DARBUOTOJŲ TARPASMENINIAI GEBĖJIMAI, ĮGŪDŽIAI: ŽINIOS. PATEIKIAMAS

DARBUOTOJŲ ĮSIVERTINIMAS IR VADOVŲ VERTINIMAS


Darbuotojų kompetencijos vertinimai, atlikti tiek paties darbuotojo (įsivertinimai), tiek vadovų, yra

teigiami ir labai teigiami. Lyginant darbuotojų įsivertinimą ir vadovų vertinimą pastebima, kad vadovų

vertinimai yra kritiškesni – darbuotojai dažniau linkę savo kompetencijas vertinti tik gerai ir labai gerai.

Taip pat išskirtina, kad patys darbuotojai ir vadovai skirtingai vertina tuos pačius gebėjimų aspektus.

Žinių apie tarpasmeninius santykius atžvilgiu vadovai kritiškiau vertina darbuotojų žinias apie konfliktų

sprendimą, aktyvų klausymą ir kalbos žinias. Savo ruožtu, darbuotojai linkę vertinti, kad jiems aktualesnės

žinios apie skirtingų žmonių grupių kultūras ir situaciją.


139 139

108 PAVEIKSLAS. DARBUOTOJŲ TARPASMENINIAI GEBĖJIMAI, ĮGŪDŽIAI: GEBĖJIMAI. PATEIKIAMAS



Tarpasmeninius gebėjimus vadovai taip pat vertina žymiai kritiškiau nei darbuotojai. Vadovai labiausiai

išskiria vidutinius klausinėjimo įgūdžius, konfliktų sprendimo ir sklandaus kalbėjimo,

argumentavimo įgūdžius.


140 140

109 PAVEIKSLAS. DARBUOTOJŲ ARPASMENINIAI GEBĖJIMAI, ĮGŪDŽIAI: VIDINĖ PARENGTIS.

PATEIKIAMAS DARBUOTOJŲ ĮSIVERTINIMAS IR VADOVŲ VERTINIMAS


Vidinės parengties tarpasmeninėje sferoje vertinimai iš esmės sutampa. Vadovai kaip tobulintiną sritį

būtų linkę išskirti gebėjimą priimti skirtingas nuomones.


141 141

110 PAVEIKSLAS. DARBUOTOJŲ LYDERYSTĖS GEBĖJIMAI: ŽINIOS. PATEIKIAMAS DARBUOTOJŲ

ĮSIVERTINIMAS IR VADOVŲ VERTINIMAS


Vadovai kritiškiau vertina darbuotojų žinias apie lyderystę – darbų organizavimą, planavimą. Žinių apie

lyderystę, vadovų nuomone, kai kuriems darbuotojams trūksta.


142 142

111 PAVEIKSLAS. DARBUOTOJŲ LYDERYSTĖS GEBĖJIMAI. GEBĖJIMAI. PATEIKIAMAS DARBUOTOJŲ



Iš esmės analogiškas yra ir lyderystės gebėjimų vertinimas – iki 25 proc. darbuotojų gebėjimai dirbti su

grupe ir jai vadovauti vertinami kaip vidutiniai. Yra neigiamų vertinimų.


143 143

112 PAVEIKSLAS. DARBUOTOJŲ LYDERYSTĖS GEBĖJIMAI. VIDINĖ PARENGTIS. PATEIKIAMAS



Vidinę parengtį lyderystei vadovai taip pat vertina atsargiau. Yra neigiamų vertinimų.

Lyderystės gebėjimai yra svarbūs socialiniame darbe, ypač vadovaujant BVGN. Darbe tenka imtis

iniciatyvos, demonstruoti lankstumą, toleruoti įvairovę, derinti interesus ir dalintis atsakomybe. Nors

didesnė dalis lyderystės gebėjimų vertinimų yra teigiami, šią gebėjimų sritį dėl jos svarbos sėkmingai

BVGN veiklai reikėtų vertinti kaip tobulintiną.


144 144

113 PAVEIKSLAS. DARBUOOTJŲ ORGANIZACINIAI GEBĖJIMAI. ŽINIOS. PATEIKIAMAS DARBUOTOJŲ



Žinių apie organizavimą poreikį ir darbuotojai, ir vadovai vertina panašiai, tačiau darbuotojai išskiria žinių

apie įvairius situacijos analizės metodus trūkumą.


145 145

114 PAVEIKSLAS. DARBUOTOJŲ ORGANIZACINIAI GEBĖJIMAI. GEBĖJIMAI. PATEIKIAMAS



Iš organizacinių gebėjimų kaip labiausiai tobulintinas matomas gebėjimas planuoti, atsižvelgti į

svarbiausią informaciją. Net trečdalio socialinių darbuotojų gebėjimai šioje srityje vertinami kaip

vidutiniai.


146 146

115 PAVEIKSLAS. DARBUOTOJŲ ORGANIZACINIAI GEBĖJIMAI. VIDINĖ PARENGTIS. PATEIKIAMAS



Vertindami organizacinius gebėjimus, beveik visi socialiniai darbuotojai teigia, kad geba prisiimti

atsakomybę. Vadovai vertina, kad beveik 20 proc. darbuotojų gebėjimas prisiimti atsakomybę yra

vidutinis, taip pat yra neigiamų vertinimų. Be to, vadovai mano, kad apie 25 proc. socialinių darbuotojų tik

vidutiniškai supranta planavimo naudą ir svarbą, beveik 20 proc. tik vidutiniškai motyvuoti siekti

tikslų ir įgyvendinti uždavinius.


147 147

116 PAVEIKSLAS. DARBUOTOJŲ GEBĖJIMAS VEIKTI SAVARANKIŠKAI. ŽINIOS. PATEIKIAMAS



Vertindami žinias apie savarankiškumą, vadovai daug palankiau nei darbuotojai vertina darbuotojų žinias, kaip ilsėtis ir atgauti jėgas. Darbuotojai dažniau nurodo, kad trūksta žinių, kaip atgauti jėgas.


148 148

117 PAVEIKSLAS. DARBUOTOJŲ GEBĖJIMAS VEIKTI SAVARANKIŠKAI. GEBĖJIMAI. PATEIKIAMAS



Gebėjimo veikti savarankiškai vertinime atsikleidžia daugiau skirtumų tarp darbuotojų ir vadovų požiūrio:

vadovai kritiškiau vertina darbuotojų gebėjimą veikti įtampoje ir neapibrėžtume (yra neigiamų

vertinimų), matyti situaciją realistiškai, imtis iniciatyvos ir nustatyti prioritetus.


149 149

118 PAVEIKSLAS. DARBUOTOJŲ GEBĖJIMAS VEIKTI SAVARANKIŠKAI. VIDINĖ PARENGTIS.

PATEIKIAMAS DARBUOTOJŲ ĮSIVERTINIMAS IR VADOVŲ VERTINIMAS


Vidinį pasirengimą veikti savarankiškai vadovai vertina taip pat daug kritiškiau. Jų manymu, dalis

darbuotojų nepasirengę prisiimti atsakomybės, veikti savarankiškai, nemotyvuoti aktyviai veiklai.

Darbuotojai savo vidinę parengtį vertina kaip tinkamą ir visiškai tinkamą.


150 150

119 PAVEIKSLAS. DARBUOTOJŲ MOKYMOSI GEBĖJIMAI. ŽINIOS IR GEBĖJIMAI. PATEIKIAMAS



Žinios, kaip mokytis, ir gebėjimai tai daryti neišskiriamos kaip probleminė sritis. Vadovai dažniau

įžvelgia darbuotojų gebėjimų mokytis grupėje, kartu su kitais trūkumą.


151 151

120 PAVEIKSLAS. DARBUOTOJŲ MOKYMOSI GEBĖJIMAI. VIDINĖ PARENGTIS. PATEIKIAMAS



Nors absoliuti darbuotojų dauguma deklaruoja pasirengimą mokytis, vadovai šioje srityje įžvelgia ir

neigiamų pavydžių: yra neigiamų pasitikėjimo savimi, nusiteikimo keistis, skirtingų požiūrių priėmimo

vertinimų.

Apibendrinat bendrųjų BVGN socialinio darbuotojo kompetencijų vertinimą pirmiausia reikia pažymėti, jog

patys darbuotojai savo bendrąsias kompetencijas vertina labai palankiai, bendrųjų kompetencijų

tobulinimo poreikio neišsako. Darbuotojai norėtų daugiau žinoti apie tarpkultūrinius skirtumus. Vadovų

vertinimai yra kritiškesni. Vadovai pastebi, kad bent apie 25 proc. darbuotojų tarpasmeninio bendravimo

įgūdžiai (gebėjimas konstruktyviai spręsti konfliktus, klausinėti, sklandžiai kalbėti) yra vidutiniai. Tokiai

pačiai daliai darbuotojų, vadovų nuomone, sunku priimti skirtingumus. Vadovai pastebi, kad beveik

ketvirtadaliui socialinių darbuotojų reikėtų tobulinti žinias apie darbų planavimą ir organizavimą,

lyderystės (gebėjimo imtis iniciatyvos) įgūdžius, gebėjimą dirbti, dalintis atsakomybes ir spręsti problemas

grupėje. Tobulintini derybų įgūdžiai. Vidinė parengtis lyderystės srityje vertinama panašiai, todėl darytina

išvada, jog BVGN socialiniams darbuotojams trūksta lyderystės gebėjimų ir įgūdžių. Tai patvirtina

organizacinių gebėjimų vertinimas – apie 35 proc. darbuotojų vadovų nuomone, tik darbuotojams

vidutiniškai sekasi planuoti savo veiklą, susitelkti ir vertinti svarbiausius dalykus. Vadovai taip pat mano,

kad darbuotojams trūksta planavimo naudos suvokimo. Gebėjime veikti savarankiškai vadovai kaip

labiausiai tobulintiną aspektą išskiria gebėjimo imtis iniciatyvos, išskirti aiškias užduotis ir numatyti

prioritetus trūkumą. Dalies darbuotojų gebėjimas toleruoti pokyčius taip pat vertinamas neigiamai. Vadovai

įžvelgia beveik 30 proc. darbuotojų nepakankamą motyvaciją būti aktyviu ir 35 proc. – pasirengimo spręsti

savarankiškai trūkumą.

Vertinant mokymosi gebėjimus matoma tokia pati situacija – nors darbuotojai palankiai vertina savo

gebėjimus mokytis, vadovai pakankamai dažnai įžvelgia nepakankamus įgūdžius mokytis grupėje,


152 152

bendradarbiaujant ir dalijantis grįžtamuoju ryšiu. Vadovų nuomone, daliai darbuotojų trūksta motyvacijos

keistis ir priimti skirtingus požiūrius.

Įvertinus darbuotojų ir vadovų apklausos bendrųjų gebėjimų srityje duomenis, rekomenduotina tobulinti

darbuotojų bendruosius gebėjimus šiais klausimais:

• Tarpasmeninių įgūdžių (klausymosi, konfliktų sprendimo, argumentuoto kalbėjimo)

tobulinimas, derybų įgūdžių ir skirtingumo priėmimo gebėjimų tobulinimas;

• Tobulinti lyderystės ir komandinio darbo įgūdžius – gebėjimą imtis iniciatyvos, gebėjimą dirbti

grupėje ir jai efektyviai vadovauti, gebėjimą dalintis atsakomybes;

• Organizaciniai gebėjimai – gebėjimas planuoti savo veiklą, išskirti prioritetus ir uždavinius ir juos

įgyvendinti;

• Pažymėtina, jog vadovai vertina, kad daliai darbuotojų trūksta motyvacijos ir drąsos veikti

savarankiškai – darbuotojams būtų naudingas motyvavimas ir įgalinimas veikti labiau

savarankiškai, skatinimas imtis daugiau atsakomybės ir iniciatyvos;

• Daliai darbuotojų trūksta motyvacijos imtis pokyčių ir juos įgyvendinti, priimti naują požiūrį.

Reikėtų skirti papildomą dėmesį pertvarkos tikslų ir uždavinių komunikavimui socialiniams

darbuotojams.

2.3.1.2 DALYKINIŲ BVGN SOCIALINIŲ DARBUOTOJŲ


Antrąją kompetencijų vertinimo klausimyno dalį sudarė klausimai, skirti dalykinėms socialinio darbuotojo,

dirbančio su tėvų globos netekusiais vaikais, kompetencijoms įvertinti. Pirmoji vertinta specialiųjų

kompetencijų sritis – gebėjimas įvertinti ir suprasti vaiko poreikius. Ir iš pačių darbuotojų įsivertinimo,

ir iš vadovų vertinimo matoma, kad jautriausias klausimas žinių, padedančių vertinti vaiko poreikius, srityje

– psichologinės, medicininės ir teisinės žinios apie vaiko poreikius. Gebėjimus įvertinti vaiko poreikius

patys darbuotojai vertina gerai. Vadovai pastebi, kad kai kuriais atvejais darbuotojams pritrūksta gebėjimų

užmegzti kontaktą su vaiku ir jį tinkamai suprasti. Darbuotojų nuostatos ir vidinis pasirengimas suprasti

vaiko poreikius nekelia abejonių nei darbuotojams, nei jų vadovams.


153 153

121 PAVEIKSLAS. DARBUOTOJŲ GEBĖJIMAS ĮVERTINTI IR SUPRASTI VAIKO POREIKIUS: ŽINIOS,

GEBĖJIMAI, VERTYBINĖS NUOSTATOS IR ASMENINĖS SAVYBĖS. PATEIKIAMAS DARBUOTOJŲ




154 154

122 PAVEIKSLAS. DARBUOTOJŲ GEBĖJIMAS UŽTIKRINTI TINKAMĄ VAIKO EMOCINĮ, FIZINĮ IR

SEKSUALINĮ VYSTYMĄSĮ: IR SUPRASTI VAIKO POREIKIUS: ŽINIOS, GEBĖJIMAI, VERTYBINĖS

NUOSTATOS IR ASMENINĖS SAVYBĖS. PATEIKIAMAS DARBUOTOJŲ ĮSIVERTINIMAS IR VADOVŲ

VERTINIMAS


Gebėjimas užtikrinti tinkamą vaiko raidą taip pat vertinamas labai palankiai, tačiau dviejose srityse

jaučiamas žinių poreikis: tai – žinios apie elgesio strategijas, padedančias išvengti patyčių, ir žinios

apie vaikų raidą, ypač, kaip rodo interviu su socialiniais darbuotojais duomenys, lytinį brendimą. Ir

darbuotojai, ir jų vadovai pastebi, kad socialiniai darbuotojai jaučia poreikį gebėti geriau padėti vaikui


155 155

įveikti skaudžios praeities pėdsakus. Taip pat aktualu tobulinti gebėjimus valdyti vaiko elgesį

tinkamais metodais ir skatinti vaiko pasiekimus moksle. Vertindami socialinio darbuotojo vertybines

nuostatas užtikrinant tinkamą vaiko raidą, vadovai pastebi, kad kai kuriems darbuotojams pritrūksta noro

tobulėti, o patys darbuotojai didžiausiu iššūkiu laiko palankaus, harmoningo mikroklimato sukūrimą.

Trečiuoju kriterijumi išskiriamas gebėjimas didinti vaiko savarankiškumą, parengti vaiką savarankiškam

gyvenimui. Vaiko rengime savarankiškam gyvenimui kaip problematiškesnė sritis įvardijamas žinių apie

socialinę sistemą nepakankamumas. Gebėjimai ugdyti vaikų savarankiškumą vertinami gerai, tačiau

pastebima, kad darbuotojų gebėjimai paskatinti globotinius keistis ir konsultavimo gebėjimai galėtų

būti geresni. Asmeninės darbuotojų savybės, padedančios ugdyti vaikų savarankiškumą, suvokiamos kaip

palankios.


156 156

123 PAVEIKSLAS. DARBUOTOJŲ GEBĖJIMAS DIDINTI VAIKO SAVARANKIŠKUMĄ, PARENGTI VAIKĄ

SAVARANKIŠKAM GYVENIMUI: ŽINIOS, GEBĖJIMAI, VERTYBINĖS NUOSTATOS IR ASMENINĖS

SAVYBĖS. PATEIKIAMAS DARBUOTOJŲ ĮSIVERTINIMAS IR VADOVŲ VERTINIMAS



157 157

124 PAVEIKSLAS. DARBUOTOJŲ GEBĖJIMAS VALDYTI KRITINES SITUACIJAS: ŽINIOS, GEBĖJIMAI,

VERTYBINĖS NUOSTATOS IR ASMENINĖS SAVYBĖS.



158 158

125 PAVEIKSLAS. DARBUOTOJO GEBĖJIMAS DIRBTI SU VAIKO ŠEIMA: ŽINIOS, GEBĖJIMAI,




159 159

Darbuotojų žinias apie tai, kaip reaguoti į ypatingus atvejus, vadovai vertina palankiau nei patys

darbuotojai.

Gebėjimą reaguoti į kritines situacijas vadovai taip pat vertina šiek tiek geriau nei patys darbuotojai,

tačiau pastebi, kad kai kuriais atvejais darbuotojams sunku išlikti ramiems, suvaldyti konfliktus, operatyviai

spręsti problemas.

Iš asmeninių savybių, padedančių valdyti kritines situacijas, labiausiai tobulintinas, ir darbuotojų, ir

vadovų nuomone, yra atsparumas stresui. Ypač tai pabrėžia patys darbuotojai.

Vertinant darbuotojų gebėjimus dirbti su vaiko šeima, darbuotojų ir vadovų nuomonės išsiskiria. Nemaža

dalis darbuotojų (apie 30 proc.) savo žinias apie įvaikinimą, socialinį darbą su vaiko šeima, žinias apie

individualaus darbo su šeima priemones vertina tik kaip vidutines. Vadovai žinių poreikio šioje srityje

nepastebi.

Patys darbuotojai taip pat santūriau vertina savo gebėjimus dirbti su vaiko šeima, jai padėti. Gebėjimų

dirbti su vaiko šeima tobulinimas yra aktualus klausimas nemažai daliai BVGN socialinių darbuotojų.

Kai kuriems darbuotojams sunku priimti būtinumą dirbti su vaiko šeima ir atsižvelgti į šeimos

nuomonę, siekiant užtikrinti efektyvią pagalbą vaikui.

Apibendrinant BVGN socialinių darbuotojų dalykinių kompetencijų įsivertinimą ir vertinimą vadovų

požiūriu matyti, kad darbuotojų dalykinės žinios, gebėjimai ir vertybinės nuostatos vertinamos kaip

tinkamos sėkmingam paslaugų teikimui. Svarbiausia tobulintina BVGN socialinių darbuotojų specialiųjų

kompetencijų sritis yra gebėjimų dirbti su vaiko biologine šeima stiprinimas, pradedant žiniomis apie

socialinį darbą su vaiko šeima bei darbo su šeima metodus ir baigiant motyvacijos dirbti su šeima stiprinimu

bei būtinumo bendradarbiauti su vaiko šeima, siekiant kuo efektyvesnės pagalbos vaikui supratimo,

ugdymu.

Tobulintinos BVGN socialinių darbuotojų specialiosios kompetencijos yra:

1. Žinių srityje:

• Žinios apie vaikų ir paauglių psichologiją ir lytinę brandą;

• Žinios, kaip padėti vaikams išvengti patyčių;

• Žinios apie socialinę sistemą, padedančią vaikui išeinant gyventi savarankiškai, taip pat –

profesinio konsultavimo žinios;

• Žinios apie socialinį darbą su globotinio šeima ir darbo su šeima metodus, siekiant užtikrinti

kuo efektyvesnę pagalbą vaikui.

2. Gebėjimų srityje:

• Konsultavimo įgūdžiai ir gebėjimai padėti vaikams įveikti skaudžios praeities pasekmes;

• Gebėjimai skatinti vaikus mokytis;

• Konsultavimo gebėjimai, skatinant vaikus keistis;

• Streso ir konfliktų valdymo gebėjimai.

3. Asmeninių savybių ir vidinės parengties srityje:


160 160

• Motyvacija kurti augti vaikams palankią, psichologiškai harmoningą aplinką;

• Motyvacija bendradarbiauti su vaiko biologine šeima ir supratimas apie bendradarbiavimo

būtinumą.

2.3.2 GGN SOCIALINIŲ DARBUOTOJŲ KOMPETENCIJOS VERTINIMAS

2.3.2.1 BENDRŲJŲ GGN SOCIALINIŲ DARBUOTOJŲ


Kaip buvo atskleista ir BVGN socialinių darbuotojų bendrųjų kompetencijų vertinime, GGN socialiniams

darbuotojams būtų aktualu įgyti daugiau žinių apie tarpkultūrinius žmonių skirtumus.

Nors vadovai palankiai vertina GGN socialinių darbuotojų tarpasmeninius gebėjimus, patys darbuotojai

šiuos gebėjimus vertina santūriau – jiems būtų naudinga tobulinti klausinėjimo (interviu) įgūdžius,

gebėjimus konstruktyviai spręsti konfliktus.

Patys darbuotojai labai palankiai vertina savo vidines nuostatas kitų žmonių atžvilgiu, tačiau vadovai

pastebi, kad daliai darbuotojų trūksta atvirumo, kitokių asmenų, kitokių nuomonių priėmimo, t. y. didesnės

tolerancijos.


161 161

126 PAVEIKSLAS. TARPASMENINIAI GEBĖJIMAI IR ĮGŪDŽIAI: ŽINIOS, GEBĖJIMAI, VERTYBINĖS

NUOSTATOS IR ASMENINĖS SAVYBĖS.



162 162

127 PAVEIKSLAS. LYDERYSTĖS GEBĖJIMAI: ŽINIOS, GEBĖJIMAI, VERTYBINĖS NUOSTATOS IR

ASMENINĖS SAVYBĖS.



163 163

128 PAVEIKSLAS. ORGANIZACINIAI GEBĖJIMAI: ŽINIOS, GEBĖJIMAI, VERTYBINĖS NUOSTATOS IR




164 164

129 PAVEIKSLAS. GEBĖJIMAS VEIKTI SAVARANKIŠKAI: ŽINIOS, GEBĖJIMAI, VERTYBINĖS NUOSTATOS

IR ASMENINĖS SAVYBĖS.



165 165

130 PAVEIKSLAS. MOKYMOSI GEBĖJIMAI: ŽINIOS, GEBĖJIMAI, VERTYBINĖS NUOSTATOS IR




166 166

Lyderystės gebėjimai vertinami palankiai tiek pačių darbuotojų, tiek jų vadovų. Visgi vadovai pastebi,

kad kai kuriais atvejais darbuotojai galėtų drąsiau imtis iniciatyvos, inicijuoti pokyčius, stiprinti

derybinius gebėjimus, demonstruoti daugiau lankstumo ir tolerancijos.

Organizaciniai GGN darbuotojų gebėjimai bendrai vertinami šiek tiek nuosaikiau, teigiamai vertinamas

darbuotojų atsakingumas, dėmesingumas smulkmenoms, tačiau pasigendama geresnio įgūdžio planuoti,

planavimo naudos suvokimo.

Vertinant GGN socialinių darbuotojų gebėjimą veikti savarankiškai, atsiskleidžia kiek skirtingos darbuotojų

ir vadovų nuomonės. Darbuotojai nuosaikiai vertina savo gebėjimus suvaldyti pokyčius, dirbti

neapibrėžtumo sąlygomis, o vadovai kaip tobulintinus mato darbuotojų gebėjimus išsakyti savo

nuomonę ir ją ginti, taip pat suvaldyti pokyčius. Vadovai pastebi, kad darbuotojų aktyvumas ir

motyvacija veikti savarankiškai galėtų būti didesni.

Gebėjimai mokytis ko gero nėra suvokiami kaip itin svarbi GGN socialinio darbuotojo kompetencija. Tiek

darbuotojai, tiek vadovai ją vertina nuosaikiai ir palankiai. Darbuotojams būtų aktualesnės žinios, kaip

geriau pažinti save, mokėjimas mokytis. Ir darbuotojai, ir vadovai pastebi, kad reikėtų tobulinti

darbuotojų gebėjimą planuoti mokymosi procesą. Vadovai darbuotojų vidinį pasirengimą mokytis

vertina palankiau, tačiau, skirtingai nei darbuotojai, išskiria darbuotojų pasitikėjimo savimi stoką.

Apibendrinant bendrųjų GGN socialinių darbuotojų kompetencijų vertinimą galima teigti, jog bendrosios

GGN socialinių darbuotojų kompetencijos vertinamos kaip tinkamos ir pakankamos sėkmingam darbui.

Kaip tobulintinas sritis būtų galima išskirti darbuotojų tolerancijos kitoniškumui ugdymą, didesnį

atvirumą pokyčiams, lankstumo, pasitikėjimo savimi, drąsos imtis iniciatyvos stiprinimą. Taip pat

darbuotojams būtų aktualus tarpasmeninių įgūdžių, įskaitant gebėjimą konstruktyviai spręsti konfliktus

ir ugdyti derybinius gebėjimus, tobulinimas. Tobulinant GGN darbuotojų organizacinius gebėjimus būtų

naudinga mokytis planavimo.

2.3.2.2 GGN SOCIALINIŲ DARBUOTOJŲ DALYKINIŲ GEBĖJIMŲ

VERTINIMAS

Analizuojant dalykines GGN socialinių darbuotojų kompetencijas, matoma, kad pačių socialinių darbuotojų

ir vadovų nuomonės išsiskiria. Pastebimas darbuotojai poreikis daugiau žinoti apie darbo su specifiniais

klientais (suicidais, agresyviais) metodus.

Patys darbuotojai savo gebėjimus bendrauti su psichikos negalią turinčiu asmeniu vertina gerai. Vadovai

pastebi, jog daliai darbuotojų trūksta gebėjimų užmegzti individualų kontaktą su neįgaliuoju.

Darbuotojai taip pat išsako labai teigiamas nuostatas neįgaliųjų atžvilgiu, tačiau vadovai pastebi, kad daliai

darbuotojų trūksta drąsos, pasitikėjimo savimi ir empatiškumo.


167 167

131 PAVEIKSLAS. GEBĖJIMAI BENDRAUTI SU PROTO IR PSICHIKOS NEGALIĄ TURINČIU ASMENIU:

ŽINIOS, GEBĖJIMAI, VERTYBINĖS NUOSTATOS IR ASMENINĖS SAVYBĖS.



168 168

132 PAVEIKSLAS. GEBĖJIMAI BENDRAUTI SU KLIENTO ARTIMAISIAIS: ŽINIOS, GEBĖJIMAI,




169 169

133 PAVEIKSLAS. GEBĖJIMAI ORGANIZUOTI PAGALBĄ: ŽINIOS, GEBĖJIMAI, VERTYBINĖS NUOSTATOS

IR ASMENINĖS SAVYBĖS.



170 170

134 PAVEIKSLAS. GEBĖJIMAI FORMUOTI KASDIENIO GYVENIMO ĮGŪDŽIUS: ŽINIOS, GEBĖJIMAI,




171 171

135 PAVEIKSLAS. GEBĖJIMAI UGDYTI SAVARANKIŠKUMĄ: ŽINIOS, GEBĖJIMAI, VERTYBINĖS

NUOSTATOS IR ASMENINĖS SAVYBĖS.



172 172

Ir darbuotojų, ir vadovų nuomone, GGN socialiniams darbuotojams būtų naudinga geriau išmanyti

bendravimą su kliento šeima, taip pat darbuotojams būtų naudingos konsultavimo žinios.

Patys darbuotojai nurodo, kad dažniau turi tik vidutinius gebėjimus taikyti įgalinimo principus darbui

su kliento šeima. Darbo su kliento šeima gebėjimus tobulintinais laiko ir vadovai.

Nors patys socialiniai darbuotojai teigimai vertina savo gebėjimus bendrauti su kliento artimaisiais, dalis

darbuotojų išskiria, kad jiems yra sunkiau skatinti sąveiką tarp kliento ir jo aplinkos. Vadovų požiūriu,

daliai darbuotojų trūksta kantrybės, iniciatyvumo ir noro užtikrinti kliento gerovę.

Žinias, kaip organizuoti pagalbą, patys darbuotojai vertina palankiau nei vadovai. Apie 20 proc.

darbuotojų žinias, kaip organizuoti pagalbą, vadovai vertina kaip vidutines.

Dalis darbuotojų, kaip ir vadovų, laiko, kad geba tik vidutiniškai teikti kokybiškas priežiūros, slaugos

paslaugas. Vadovai mano, kad dalis darbuotojų nepakankamai gerai įvertina klientų poreikius.

Darbuotojų motyvaciją ir pasirengimą organizuoti pagalbą ir vadovai, ir darbuotojai laiko tinkama.

Svarbi GGN socialinio darbuotojo veiklos sritis – neįgalaus asmens kasdienio gyvenimo įgūdžių formavimas.

Reikšminga, kad dalis darbuotojų jaučiasi tik vidutiniškai išmanantys klientų profesinio konsultavimo

sritį. Dar atsargiau darbuotojų žinias apie profesinį konsultavimą vertina vadovai. Ir vadovai, ir darbuotojai

nurodo, kad trūksta žinių apie šeimos planavimą ir lytinį gyvenimą skirtingais amžiaus tarpsniais.

Gebėjimus formuoti neįgaliojo gyvenimo įgūdžius ir vadovai, ir darbuotojai vertina daugiausia

teigiamai. Labiau neutraliai vertinamas darbuotojų gebėjimas mokyti klientus socialinių įgūdžių ir

padėti jiems susirasti draugų, spręsti konfliktus.

Darbuotojai savo pasirengimą formuoti neįgaliųjų kasdienio gyvenimo įgūdžius vertina labai teigiamai.

Vadovai mano, kad daliai darbuotojų trūksta geranoriškumo ir supratimo kliento atžvilgiu, savo

atsakomybės suvokimo.

Ir darbuotojai, ir vadovai panašiai vertina darbuotojų žinias apie neįgaliųjų savarankiškumo ugdymą.

Iki 20 proc. darbuotojų vieninga nuomone, trūksta esminių humanistinių principų, įgalinimo principų,

neįgaliųjų integracijos galimybių išmanymo.

Gebėjimus ugdyti klientų savarankiškumą vadovai vertina palankiau nei patys darbuotojai. Iki 10 proc. Darbuotojų jaučiasi tik vidutiniškai gebantys motyvuoti klientą, įtraukti į veiklą, skatinti klientą pokyčiams. Vadovai pastebi, kad kai kuriems darbuotojams sunku išlaikyti savo atsakomybės ribas darbe su klientu.

Darbuotojai taip pat geriau vertina savo asmenines nuostatas ir pasirengimą ugdyti neįgaliųjų

savarankiškumą. Vadovai vertina, kad beveik 20 proc. socialinių darbuotojų trūksta neįgaliųjų

psichologinių ir socialinių poreikių supratimo, noro stiprinti kliento autonomiją ir savo asmeninių

ribų jautimo.

Apibendrinant GGN socialinių darbuotojų dalykinių kompetencijų įsivertinimą ir vadovų vertinimą,

matoma, kad specialiosios kompetencijos, nors vertinamos ir palankiai, ne visada yra pakankamos

pertvarkos tikslams – geresnei klientų integracijai į bendruomenę įgyvendinti. Darbuotojams trūksta žinių

apie darbą su specifiniais klientais, žinių apie klientų šeimos planavimą ir lytinį gyvenimą. Darbuotojams

būtų naudinga geriau išmanyti klientų profesinio konsultavimo klausimus, jiems trūksta gebėjimų ir žinių

apie darbą su kliento artimaisiais. Daliai darbuotojų, vadovų nuomone, trūksta pasitikėjimo savimi,

geresnio klientų psichologinių ir socialinių poreikių supratimo, noro inicijuoti pokyčius kliento gyvenime ir

siekti geresnės jo integracijos į bendruomenę. Kai kuriems darbuotojams tik vidutiniškai sekasi išlaikyti


173 173

savo asmeninės atsakomybės ribas darbe su klientais. Be to, GGN socialiniai darbuotojai nepakankamai

gerai išmano humanistinius principus, įgalinimo principus, klientų socialinės integracijos galimybes.

2.3.3 DARBUOTOJŲ KOMPETENCIJOS VERTINIMAS KOKYBINIAIS

TYRIMO DUOMENIMIS

Interviu, skirtame motyvacijos vertinimui, socialiniai darbuotojai buvo prašomi įvertinti savo kompetencijų

pakankamumą teikti bendruomenines paslaugas. Toliau analizuojami duomenys, surinkti interviu

motyvacijai vertinti metu.

17 iš 19 apklaustų BVGN, AB ir GGN socialinių darbuotojų teigia, kad turi pakankamai kompetencijų teikti

bendruomenines paslaugas, 2 teigė, kad kompetencijų trūksta. Tie, kurie teigė, kad kompetencijų trūksta,

kritiškiau vertina savo žinias ir gebėjimus, teigia, kad ne viskas sekasi tvarkant ūkį, trūksta techninių žinių.

Atsakę teigiamai teigia turintys pakankamai žinių ir patirties, kad nuolat tobulinasi, o jeigu kyla kokių nors

problemų, tariasi su administracija. Socialiniai darbuotojai, kaip svarbiausias kompetencijas, reikalingas

dirbant bendruomenines paslaugas teikiančiose įstaigose, įvardija socialinio darbuotojo kompetencijas,

bendravimo gebėjimus, organizacinius ir savarankiškumo gebėjimus.

136 PAVEIKSLAS. SVARBIAUSIOS KOMPETENCIJOS, KURIAS JAUČIASI TURĮ SOCIALINIAI

DARBUOTOJAI (NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS)


Socialiniams darbuotojams labiausiai trūksta psichologinių žinių apie vaikų ir paauglių psichologiją, jų

poreikius ir elgesio motyvus.


174 174

137 PAVEIKSLAS. KOMPETENCIJOS, KURIAS SOCIALINIAI DARBUOTOJAI NORĖTŲ TOBULINTI



2.3.4 KOMPETENCIJŲ POREIKIS TEIKIANT BENDRUOMENINES

PASLAUGAS

Interviu su socialiniais darbuotojais metu buvo surinkti duomenys apie tai, kokių kompetencijų norėtų įgyti

bendruomenines paslaugas teikiantys darbuotojai. Išskirtina, kad labiausiai trūksta psichologijos, ypač

vaiko ir paauglio, žinių.

138 PAVEIKSLAS. KOMPETENCIJOS, KURIŲ NORĖTŲ ĮGYTI SOCIALINIAI DARBUOTOJAI (NURODYTAS

ASMENŲ SKAIČIUS)


Daugiausia socialinių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas vyksta seminarų, mokymų forma. Socialiniai

darbuotojai teigia, kad svarbu „ne tiek teorija, kiek susitikimas su kolegomis, pasidalinimas patirtimi. Daug

duoda bendravimas su psichologais – gauni pasiūlymų, kaip elgtis, kaip save ir globotinius pažinti. Finansuoja

globos namai“, „būna mokymai, kaip GIMK, tikslingi labai“, „lankėm kursus tris mėnesius – labai įdomūs ir

naudingi buvo“. Visi GGN ir BVGN socialiniai darbuotojai teigė galintys bet kada kreiptis pagalbos į

socialinės globos įstaigos administraciją ar kolegas: „bet kada gali konsultuotis, bet norėtume dažniau

dalyvauti susirinkimuose“. Tačiau įžvelgiama ir trukdžių, stabdančių bendradarbiavimą: „galėtų būti daugiau

lankstumo sprendžiant iškilusias problemas“, „visa atsakomybė priskiriama mums“, egzistuoja „kolegų


175 175

atsiribojimas nuo GGN dirbančiųjų“, „įsisenėjęs institucinis požiūris, kad tvarka turi būti geležinė“, specialisto

nuvertinimas.

139 PAVEIKSLAS. SOCIALINIŲ DARBUOTOJŲ KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO FORMOS (NURODYTAS

ASMENŲ SKAIČIUS)


Taigi, socialinių darbuotojų vertinimu, jie turi žinių ir įgūdžių dirbti bendruomeniniuose globos namuose,

kaip svarbiausius, be socialinio darbuotojų kompetencijų, išskirdami bendravimo, organizacinius

gebėjimus. Tačiau socialiniai darbuotojai, ypač dirbantys su vaikais ir paaugliais, jaučia psichologinių

žinių ir gebėjimų stygių, lytinio švietimo spragas. Darbuotojams taip pat svarbu geriau mokėti valdyti

stresines situacijas, spręsti konfliktus, išvengti „perdegimo“. Kaip minėta anksčiau, trūksta ir teisinių

žinių. Nors kvalifikacija tobulinama seminaruose, kursuose, supervizijose, tačiau ne visi randa mokymų,

susijusių su rūpimomis temomis. Socialinės globos įstaigos administracija sudaro sąlygas tobulinti

kompetencijas – tam skiriamas laikas ir ištekliai, bet 16 val. per metus tobulinti žinias ir įgūdžius yra

mažai, o ir mokymų pasiūla, ypač jų įvairovė, nėra didelė.

2.3.5 BENDRUOMENINES PASLAUGAS TEIKIANČIŲ SOCIALINIŲ

DARBUOTOJŲ MOTYVACIJOS VERTINIMAS

MOTYVACIJOS SAMPRATA

Tarptautinių žodžiu žodyne pateikiamas toks motyvacijos sąvokos apibrėžimas – tai „elgesio, veiksmų,

veiklos skatinimo procesas, kurį veikia įvairūs motyvai ar jų visuma”. Pats motyvas yra paskata žmogui veikti,

kurią sąlygoja vienos ar kitos, vidinės ar išorinės, priežastys. Pagal tai, kokios priežastys lemia motyvo veikti

prigimtį, galima skirti dvi motyvacijos sudedamąsias dalis – vidinę ir išorinę motyvaciją. Vidinė motyvacija

– kai pasitenkinama pačiu darbu ir gaunamais rezultatais, išorinė – kai siekiama tam tikros naudos: darbo

užmokesčio, paskatinimo, paaukštinimo, padėties visuomenėje ir pan. Psichologijos moksle motyvacija

suprantama kaip visuma faktorių, kurie sukelia, išlaiko ir valdo elgesį, kuris leidžia pasiekti tam tikrą tikslą.

Darbo motyvacija – vidinių ir išorinių faktorių suma, kuri inicijuoja su darbu susijusį elgesį, apibrėžia jo

formas, kryptį, intensyvumą ir trukmę. Neabejotina, kad būtent motyvacija yra vienas iš svarbiausių

veiksnių, lemiančių darbuotojų veiklos rezultatus. Viešojo sektoriaus darbuotojų motyvaciją sąlygojantys

vidiniai veiksniai yra darbo turinys, darbo įvertinimas, atliekamo darbo svarba, galimybė tobulėti.

Išoriniai motyvaciją sąlygojantys veiksniai yra darbo užmokestis, darbo sąlygos, socialinis saugumas,

vadovavimo stilius.


176 176

DARBUOTOJŲ MOTYVACIJA TEIKTI BENDRUOMENINES PASLAUGAS

Motyvacija teikti bendruomenines paslaugas dažniausiai siejama su altruistinių poreikių tenkinimu, savo

darbo svarbos visuomenei pajautimu, noru įgyvendinti Pertvarkos tikslus. Socialinio darbuotojo

motyvacijos lygis atspindi darbuotojo norą dalyvauti Pertvarkos procese. Turintys aukštą motyvacijos

lygį darbuotojai įžvelgia Pertvarkos naudą ir būtinybę, yra pasirengę teikti naujo tipo paslaugas. Žemą

motyvaciją turintys darbuotojai neįžvelgia Pertvarkos privalumų, neigiamai vertina vykstančius pokyčius

ir siekia, kad viskas liktų taip, kaip buvę. Vidutinį motyvacijos lygį turintys darbuotojai įžvelgia institucinės

pertvarkos privalumus, mini naujo tipo paslaugų būtinybę, tačiau didelio entuziazmo nerodo. Motyvacijos

pobūdis – ypatybė, kuri rodo, kokie yra darbuotojo pasirengimo dalyvauti Pertvarkos procese motyvai.

Siekimo motyvaciją turintys darbuotojai turi ir gali aiškiai įvardinti savo motyvus, kodėl nori dalyvauti

Pertvarkos procese ir aktyviai to siekia. Vengimo motyvacija atspindi žmogaus nenorą keistis, baimę dėl

ateities, pokyčių baimę. Vengimo-siekimo motyvaciją turintys darbuotojai pasirengę dalyvauti

Pertvarkos procese, tačiau kartu nėra įsitikinę, kad viskas pavyks. Tikėtina, kad vykstant atrankai į

pertvarkomas globos įstaigas, buvo parinkti darbuotojai su aukštu motyvacijos dalyvauti Pertvarkoje lygiu,

taip pat – turintys siekimo motyvaciją.

Vertinant darbuotojų motyvaciją teikti bendruomenines paslaugas, reikia atsižvelgti į tai, kaip apskritai

darbuotojas vertina Pertvarką, kokių turi vertybinių nuostatų ir kokių asmeninių savybių, įgalinančių teikti

kokybiškas paslaugas.

Apklausti bendruomeninių globos namų darbuotojai teigiamai vertina pertvarką. Darbuotojai teigia,

kad ji didina klientų integracijos į bendruomenę galimybes. Apsigyvenimas naujuose namuose gerina

gyventojų emocinę būseną, didina jų savarankiškumą, skatina pasitikėjimą savimi. Gyventojai jaučiasi

bendruomenės nariais. Teigiamų pokyčių įžvelgiama ir socialinių darbuotojų darbe: tai – daugiau iššūkių

teikiantis, nemonotoniškas darbas, didesnis savarankiškumas, betarpiškas sprendimų priėmimas, savo

darbo vertės pajautimas. Greta privalumų, apklausti darbuotojai įžvelgia ir trūkumų, tokių kaip mažas

atlygis už darbą, didelis darbo krūvis, maža paslaugų bendruomenėje pasiūla, vis dar išliekanti

administracinė priklausomybė nuo steigėjų.

Vyraujanti darbuotojų motyvacija yra siekimo motyvacija. Dauguma iš apklaustų darbuotojų teigiamai

vertina tai, kad darbas bendruomeninėse globos įstaigose yra įvairus, jie gavo daugiau atsakomybės, patys

sprendžia daugelį gyventojų kasdieninio gyvenimo ir gyvenimo bendruomenėje klausimų ir problemų,

darbe turi nuolat mokytis.

Bendruomeninių globos namų darbuotojų vertybinės nuostatos, kurios išryškėjo interviu metu –

pagarba kitiems, atvirumas, priėmimas nevertinant, kliento nuomonės paisymas, pasitikėjimas juo,

siekimas apginti kliento interesus, visavertis dalyvavimas bendruomenės gyvenime, altruizmas, tikėjimas

vidinėmis kliento jėgomis, galimybėmis pakeisti situaciją, kliento priėmimas tokio, koks jis yra.

Bendruomeninių globos namų darbuotojų asmenybės savybės, išryškėjusios interviu metu –

savarankiškas mąstymas, platesnis požiūris į gyvenimą, atsakomybės jausmas, savarankiškas siekimas

pradėti naują veiklą, aktyvumas, veiklumas ir energingumas, noras įgyti naujų žinių, noras keistis, tikėjimas,

kad viskas pavyks, atvirumas pokyčiams ir naujovėms, darbas iš pašaukimo, orientacija į rezultatą.

Visi apklausti socialiniai darbuotojai renkasi bendruomenines paslaugas kaip labiausiai atitinkančias

globotinių interesus. Visi išvardyti veiksniai leidžia teigti, kad apklaustų socialinių darbuotojų motyvacija

teikti bendruomenines paslaugas yra aukšta.

Kadangi motyvacija darbui nėra pastovi asmens savybė, jos kitimas priklauso nuo daugelio išorinių ir

vidinių veiksnių, todėl privalu nuolat vertinti darbuotojo motyvaciją dirbti ir taikyti priemones jai

palaikyti. Tai gali būti atlyginimo už darbą didinimas, geresnis darbo krūvio paskirstymas, priimant


177 177

daugiau darbuotojų, darbo vietos sutvarkymas, darbo reikšmės įvertinimas, prestižo visuomenėje

didinimas.

DARBUOTOJŲ MOTYVACIJOS TEIKTI BENDRUOMENINES PASLAUGAS POKYČIAI

Pertvarka visada susijusi su iššūkiais ir nežinia. Perėjimas prie bendruomeninių paslaugų kai kur buvo

vykdomas skubotai, neturint pakankamai išteklių – tiek finansinių, tiek žmogiškųjų. Keitėsi ne tik socialinių

darbuotojų darbo vieta, bet ir pareigos, atsakomybės, atskaitomybės. Būtinybė savarankiškai priimti

sprendimus taip pat buvo naujovė žmonėms, iki tol galėjusiems dažniau tartis su kolegomis ar savo

vadovais. Visi darbuotojai perėję dirbti į bendruomenines paslaugas turėjo su nauju darbu susijusių

lūkesčių ir nuogąstavimų, baimių. Tai, ar motyvacija dirbti išlieka stipri, ar ji menksta, priklauso nuo

to, kaip Pertvarkos rezultatai pateisino darbuotojų lūkesčius, ar išsklaidė baimes.

Daugiausia darbuotojų turėjo lūkestį, kad darbas bus įdomus, nemonotoniškas, savarankiškas ir atsakingas

bei kad klientams gyventi mažuose namuose bus geriau. Dauguma darbuotojų, perėjusių dirbti į

bendruomeninius globos namus, dirbo socialiniais darbuotojais stacionarioje globos įstaigoje. Ten teko

dirbti su gerokai didesniu gyventojų skaičiumi, pagal tam tikras tvarkas, prie kurių nustatymo mažai kas iš

socialinių darbuotojų galėjo prisidėti, sprendimai būdavo geriausiu atveju priimami kolegialiai arba

„nuleidžiami iš viršaus“, darbas buvo monotoniškas, rutininis (kaip sakė vienas iš klientų, „socialinė

darbuotoja tik padavinėjo cigaretes“). Nebuvo iššūkių, skatinančių daugiau sužinoti, išmokti. Su

administracija būdavo bendraujama dažniausiai netiesiogiai, todėl administracija būdavo suvokiama kaip

kontrolės šaltinis. Be to, institucinėje globos įstaigoje buvo mažai erdvės individualiam darbui su klientu,

todėl darbo rezultatai nebūdavo taip akivaizdžiai matomi. Todėl lūkesčiai, persikėlus į bendruomeninius

globos namus, buvo susiję su darbo turinio išplėtimu, galimybe spręsti savarankiškai, naujais

iššūkiais, teigiamais pokyčiais gyventojams.

140 PAVEIKSLAS. DARBUOTOJŲ LŪKESČIAI PEREINANT PRIE NAUJO DARBO MODELIO (NURODYTAS

ASMENŲ SKAIČIUS)


Naujoviškas darbas, naujų pareigų, dažnai peržengiančių socialinio darbuotojo kompetencijų ribas,

atsiradimas, savarankiškumo iššūkiai labiausiai skatino darbuotojų baimes dėl asmeninių kompetencijų

stokos. Darbuotojai nerimavo, kad negebės susitvarkyti su atsakomybėmis, pritrūks emocinių resursų,

nepateisins socialinės globos įstaigos administracijos pasitikėjimo. Darbo naujumas pats savaime taip pat

kėlė darbuotojams nuogąstavimų. Darbuotojams buvo neaišku, kaip dirbti, nuogąstavo, kad nebus su kuo

pasikonsultuoti, nes nėra nei teigiamo, nei neigiamo pavyzdžio (mažai kas turėjo galimybę pasisemti

patirties užsienyje). Darbuotojus gąsdino ir bendruomenės požiūris, nes daug kur GGN ir BVGN steigimą

vietos bendruomenės sutiko priešiškai. Taip pat darbuotojus neramino galimi gyventojų adaptacijos

sunkumai.


178 178

141 PAVEIKSLAS. DARBUOTOJŲ NUOGĄSTAVIMAI PEREINANT PRIE NAUJO DARBO MODELIO



Dirbant bendruomeninėse globos įstaigose pasitvirtino darbuotojų lūkesčiai, kad darbas bus įdomus,

atsakingas, kad klientams gyventi mažuose namuose geriau, gyventojai geriau jausis, bus pripažįstami

bendruomenėje. Nepasitvirtino lūkestis, kad sumažės darbo krūvis, padaugės padėjėjų. Baimės dėl

darbuotojų kompetencijos stokos, gyventojų adaptacijos sunkumų, priešiškos kaimynystės, saugumo

nepasitvirtino.

Motyvacija efektyviai dirbti priklauso ir nuo to, kiek savarankiškas buvo sprendimas pakeisti darbo modelį.

Pastebima, kad beveik pusė socialinių darbuotojų savarankiškai nusprendė pereiti iš stacionarios

globos įstaigos į bendruomeninę globos įstaigą. Socialiniai darbuotojai taip paaiškino savo pasirinkimą

dirbti: „savarankiškai (pasirinkau), paskatino gyvenimas, norėjosi pokyčių, kažkur save realizuoti“, „kadangi

dirbau su šiom merginom (kurias dabar globoju), norėjau tęstinumo, norėjau čia dirbti“. Visi iš apklaustų

socialinių darbuotojų ilgiau ar trumpiau dirbo stacionarioje globos įstaigoje, todėl dažniausi pasiūlymai

dalyvauti Pertvarkoje buvo gauti iš socialinės globos įstaigos administracijos. Apskritai, vertinant

sprendimą dalyvauti Pertvarkoje, nė vienas darbuotojas iš apklaustų nebuvo siunčiamas į naują darbą,

visiems buvo siūloma ir leista apsispręsti. Tik vienas iš apklaustųjų naują darbą pasirinko jau

susipažinęs su darbo GGN specifika.

142 PAVEIKSLAS. DARBUOTOJŲ SPRENDIMO DALYVAUTI PERTVARKOJE PRIĖMIMAS (NURODYTAS

ASMENŲ SKAIČIUS)


Socialiniai darbuotojai teigia, kad darbas dabar teikia daugiau pasitenkinimo, nes padidėjo darbuotojų

savarankiškumas: „atsirado daugiau erdvės savarankiškiems sprendimų priėmimams, galimybių,

bendradarbiavimo su kitos srities specialistais“, „turim daugiau patys savarankiškai priimti sprendimus.

Padidėjo atsakomybės ir krūvio“, pasikeitė bendra darbo atmosfera: „čia, darbe, jaučiuosi kaip namuose“,

pagerėjo globotinių gyvenimas: „daugiau galimybių vaikams lankyti būrelius, daugiau laisvės“, „čia ugdai

tokius dalykus, kurie reikalingi“. Darbas teikia mažiau pasitenkinimo, nes trūksta kontaktų su

bendradarbiais: „čia, vietoje, nėra su kuo pasikalbėti, kolegos toli, per mažai padėjėjų“, padidėjo darbo

krūvis: „padidėjo atsakomybės ir krūvio, daug pareigų: virėja, slaugytoja, socialinė darbuotoja, buhalterė,

mokytoja“.


179 179

143 PAVEIKSLAS. PASITENKINIMO DARBU POKYTIS, PERĖJUS Į NAUJĄ SISTEMĄ (NURODYTAS

ASMENŲ SKAIČIUS)


Taigi, pasitenkinimas darbu iš esmės didėjo dėl vidinių motyvacijos veiksnių: didesnio savarankiškumo,

atsakomybės, atliekamų darbų įvairovės, jų svarbos, geresnio psichologinio klimato darbo vietoje, matomų

darbo rezultatų ir jų vertinimo. Pasitenkinimas darbu blogėjo dėl išorinių priežasčių: personalo trūkumo,

neadekvataus darbo užmokesčio. Personalo trūkumas yra vienas iš pagrindinių veiksnių, mažinančių

pasitenkinimą darbu bendruomeninėje globos įstaigoje. Darbui su vaikais, ypač turinčiais negalią, reikia

daugiau darbuotojų, nes dažnai neįgaliam vaikui prižiūrėti ir ugdyti reikalinga asmeninė pagalba.

144 PAVEIKSLAS. PASITENKINIMAS DARBU SKIRTINGO TIPO BGN (NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS)


Darbuotojo pasitenkinimą darbu ir jo motyvacijos dirbti pobūdį atspindi ir darbuotojų ketinimai keisti

darbą. 6 iš apklaustų 19 socialinių darbuotojų buvo kilęs noras išeiti, susirasti kitą darbą. Vienas apklaustas

darbuotojas netrukus po vertinimo išėjo iš darbo. Taigi, beveik trečdalis socialinių darbuotojų turėjo

ketinimų išeiti iš darbo bendruomeninėje globos įstaigoje. Svarbiausios priežastys, skatinančios keisti

darbą, yra įprastos: didelis darbo krūvis, atsakomybė ir per mažas darbo užmokestis. Priežastis

pasilikti darbe iš esmės buvo viena – mėgstamas darbas, meilė vaikams, pašaukimas. Vis tik, socialiniai

darbuotojai pažymi, kad atlyginimas už darbą yra neadekvačiai mažas ir jeigu jis dėl kokių nors priežasčių

dar sumažėtų, aktyviausi socialiniai darbuotojai iš darbo išeitų.

145 PAVEIKSLAS. KEISTI DARBĄ SKATINANČIOS PRIEŽASTYS (NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS)


Motyvacija yra kintantis reiškinys, todėl svarbu panagrinėti, kokie faktoriai didina, o kurie mažina

darbuotojų motyvaciją aktyviai siekti rezultatų. Teigiami globotinių gyvenimo pokyčiai daugiau kaip 3

kartus viršija kitus motyvaciją dirbti skatinančius faktorius. Tai – „gyventojų pasikeitimas į gerąją pusę, jų


180 180

padėka, išreikštas pasitenkinimas gyvenimu“, „vaikų pasiekimai, pasikeitimai visomis prasmėmis, emocinis

atšilimas, mokyklos ir popamokinės veiklos rezultatai – pozityvūs pokyčiai“, „kai užaugę ir išėję vaikai pasiekia

kažką gyvenime“. Stacionarioje globos įstaigoje socialinis darbuotojas dirbo su didesnėmis gyventojų

grupėmis, todėl buvo mažai erdvės individualių gyventojo poreikių tenkinimui, „minioje“ buvo sunku

pastebėti globotinio stiprybes, o ir bendra įstaigos atmosfera neskatino gyventojų savarankiškumo ir

savirealizacijos. Todėl persikėlus į naujus namus, esant mažesniam globotinių skaičiui, atsiradus

artimesniam darbuotojo ir kliento ryšiui, padidėjus individualių kliento poreikių patenkinimo lygiui,

skatinant gyventojų savarankiškumą ir saviraišką, tapo lengviau pastebėti ir gyventojo stiprybes, ir jo

daromą pažangą. Gyventojų pasiekta pažanga leido socialiniams darbuotojams suprasti, kad jų

darbas buvo svarbus ir naudingas.

146 PAVEIKSLAS. MOTYVACIJĄ AKTYVIAI SIEKTI REZULTATŲ DIDINANTYS FAKTORIAI (NURODYTAS

ASMENŲ SKAIČIUS)


Tarp motyvaciją mažinančių faktorių išsiskyrė du dalykai – mažas atlyginimas ir sunkumai siekiant

rezultatų: „jei pastangos nueina veltui“.

147 PAVEIKSLAS. MOTYVACIJĄ AKTYVIAI SIEKTI REZULTATŲ DIDINANTYS FAKTORIAI (NURODYTAS

ASMENŲ SKAIČIUS)


Matyti, kad socialiniam darbuotojui labai svarbu yra matomas darbo rezultatas, t. y. teigiami gyventojų

gyvenimo pokyčiai, jų daroma pažanga. Tai yra labiausiai matomi ir apčiuopiami dalykai, pagal kuriuos

socialinis darbuotojas gali įsivertinti savo darbo metodų veiksmingumą. Taigi, motyvacija siekti rezultatų

priklauso nuo pasiektų teigiamų globotinių gyvenimo pokyčių ir nuo adekvataus darbo užmokesčio.

Socialiniai darbuotojai, perėję dirbti į bendruomenines globos įstaigas, turi didelį darbo krūvį, atlyginimas

yra mažas, todėl dažną jų darbe palaiko tik mėgstamas darbas ir matomi teigiami darbo rezultatai.

Apibendrinant galima teigti, kad darbas pagal naują modelį teikia daugiau pasitenkinimo socialiniams

darbuotojams. Tam įtaką daro išpildyti lūkesčiai ir nepasiteisinusios baimės bei nuogąstavimai,

stebima globotinių pažanga, padidėjęs darbuotojų savarankiškumas, pasikeitusi psichologinė

darbo atmosfera, savo darbo reikšmės ir svarbos pajautimas, patenkinti darbuotojų altruistiniai


181 181

poreikiai. Visi išvardyti faktoriai lemia motyvacijos dirbti augimą. Vis tik, mažas, neadekvatus

įdedamoms pastangoms darbo užmokestis, personalo trūkumas, ypač BVGN, blogas paslaugų

organizavimas, lėšų trūkumas mažina socialinio darbuotojo motyvaciją dirbti ir tuo pačiu blogina

bendruomeninėse globos įstaigose teikiamų paslaugų kokybę. Mažą darbo užmokestį kol kas kompensuoja

galimybė dirbti mėgstamą darbą, tačiau jis yra pagrindinė ketinimų keisti darbą priežastis.

DARBUOTOJŲ ATSAKOMYBIŲ IR DARBO TURINIO POKYČIAI

Tarp darbuotojų lūkesčių, susijusių su nauju darbu, buvo svarbios įvairesnės veiklos ir savarankiško

sprendimo galimybės. Perėjus dirbti į bendruomenines globos įstaigas socialiniams darbuotojams

padaugėjo pareigų, atsakomybių. Apklausoje dalyvavo 1 atvejo vadybininkas ir 18 socialinių darbuotojų.

Visi jie atlieka veiklas pagal jų kompetencijas ir atsakomybes. Pradėjus teikti paslaugas bendruomeninėje

globos įstaigoje, be tiesioginių socialinio darbuotojo pareigų, atsirado daugiau pareigų ir atsakomybių,

kurias, dirbant stacionarioje globos įstaigoje, atlikdavo kiti specialistai. Tai – visų gyventojų poreikių

tenkinimas, aprūpinimas maistu, apranga, reikiama buities įranga, patalpų šildymu, rūpinimasis gyventojų

sveikata, ugdymu, padėjėjų darbo grafikų sudarymu, jų motyvavimu, psichologiniu klimatu namuose. Kaip

apibūdino viena darbuotoja: „socialinė darbuotoja – ūkvedė“.

148 PAVEIKSLAS. PAPILDOMOS ATSAKOMYBĖS, ATSIRADUSIOS PERĖJUS DIRBTI Į BGN, PATEIKIAMAS

ATSAKYMŲ SKAIČIUS (NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS)


Atsiradus tiek papildomų pareigų, padidėjo ir darbo krūvis. 58 proc. socialinių darbuotojų darbo krūvį

vertina kaip normalų, o 42 proc. – kaip per didelį: „renginiai ne darbo metu, problemų „išsinešimas į namus“.

Kad darbo krūvis normalus, teigia 90 proc. GGN darbuotojų, kad darbo krūvis per didelis teigia 75 proc.

BVGN darbuotojų. 12 (63 proc.) darbuotojų teigė, kad bendruomeninėje globos įstaigoje pakanka

žmogiškųjų išteklių, 8 (32 proc.) darbuotojai – kad darbuotojų yra per mažai. AB programoje dirbanti

socialinė darbuotoja negalėjo atsakyti. Kad užtenka personalo, teigė 80 proc. GGN darbuotojų, kad

trūksta – 63 proc. BVGN darbuotojų. Galima sakyti, kad dirbančiųjų BVGN darbo krūvis yra didesnis, jiems

taip pat trūksta personalo. GGN darbuotojai darbo krūvio perteklių ir personalo trūkumą vertina

nuosaikiau.

149 PAVEIKSLAS. DARBO KRŪVIO, PERĖJUS DIRBTI Į BGN, VERTINIMAS



182 182

Darbo krūvio vertinimas priklauso ir nuo lūkesčių. Tie, kurie tikėjosi, kad darbas bus įvairus, nebus

rutinos, bus daugiau atsakomybių ir terpės savarankiškumui, darbo krūvio didėjimą vertina nuosaikiau, o

tie, kurie tikėjosi, kad darbas bus lengvesnis, bus daugiau padėjėjų, darbo krūvio didėjimą vertina

nepalankiau. Be to, dirbant su suaugusiaisiais daugiau užduočių ir atsakomybių, tokių kaip maisto

ruoša, lankymasis pas gydytojus, ar vaistų vartojimas, galima deleguoti patiems globotiniams. Dirbant

su vaikais tai ne visada įmanoma. Be to, BVGN darbuotojams prisideda ir atsakomybė už mokyklinio

ugdymo ir popamokinės veiklos priežiūrą.

150 PAVEIKSLAS. DARBO TURINIO IR ATSAKOMYBIŲ KAITA (NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS)


Tie socialiniai darbuotojai, kurie teigia, kad darbas tapo sudėtingesnis, pabrėžia, kad padaugėjo pareigų,

nes tenka rūpintis ir ūkiu, ir finansais, ir gyventojų gerove, jų ugdymu. Prisidėjo daug atsakomybių:

„atsakomybės padaugėjo be galo; praktiškai esi atsakingas už viską – saugumą, pasiekimus, suteikiamas

galimybes, užimtumo organizavimą, komandos atmosferą. Be to, ir merginų finansai yra mano atsakomybėje“.

Taip pat daug sprendimų tenka priimti savarankiškai. Nors pareigų ir atsakomybių padaugėjo, dėl

galimybės spręsti savarankiškai pasitenkinimas darbu, kai kurių darbuotojų teigimu, išaugo.

Dėl savarankiškumo priimant sprendimus socialinių darbuotojų nuomonės išsiskyrė, nes kai kuriems dėl

to dirbti tapo paprasčiau. Be to, dirbti tapo paprasčiau todėl, kad sumažėjus globotinių skaičiui pasidarė

lengviau tvarkytis su globojamųjų problemomis: „kai išsikraustėm, geriau pradėjau susigaudyti su vaikų

bėdom ir problemom, nežinojau tenai (instituciniuose globos namuose), kaip valdyti tą minią, kaip su jais

dirbti“. Taigi, nors darbas perėjus į bendruomeninę globos įstaigą tapo sudėtingesnis, t. y. atsirado

daugiau pareigų, atsakomybių, iššūkių, darbuotojai naujose pareigose atrado ir motyvuojančių veiksnių,

t. y. galimybę savarankiškai spręsti, įvairesnes užduotis, pastebimą darbo rezultatą, teigiamus socialinių

darbuotojų savivertės pokyčius. Atrandant savo gebėjimus įveikti iššūkius, pasitenkinimas darbu ir

motyvacija siekti rezultatų didėjo.

DARBO ORGANIZAVIMAS IR ADMINISTRACIJOS VAIDMUO

Geras darbo organizavimas, aiškiai reglamentuojamos pareigos ir atsakomybės, elgesio kritinėse situacijose

algoritmai, socialinės globos įstaigos administracijos palaikymas, geras santykis su vadovais sudaro sąlygas

palaikyti darbuotojų motyvaciją arba ją didinti.

Perėjus dirbti į bendruomeninę globos įstaigą keitėsi darbo organizavimas. Bendruomeniniuose globos

namuose socialiniam darbuotojui tenka spręsti daugiau įvairių klausimų, susijusių su ūkine veikla,

finansais, paslaugų organizavimu, gyventojų maitinimu ir aprūpinimu daiktais. Be to, sprendimus tenka

priimti savarankiškai ir betarpiškai. Todėl iškilus klausimams ar problemoms socialiniams darbuotojams

dažniau tenka kreiptis pagalbos tiesiai į socialinės globos įstaigos skirtingų padalinių vadovus, o ne

bendrauti per savo tiesioginį vadovą. Taip sutrumpėja informacijos perdavimo grandinė, todėl galima veikti

efektyviau. Administracijos vaidmuo tampa daugiau patariamasis. Taip pat svarbus administracijos

pasitikėjimas bendruomeninės globos įstaigos darbuotojais. Jei jis yra, darbuotojams paliekama daugiau

laisvės spręsti, mažiau kontroliuojama ir nurodinėjama. Kaip teigia socialiniai darbuotojai, dabar darbas yra

„labiau išgrynintas, savarankiškas ir ne popierinis, su didesnėmis galimybėmis ir aukštesnių tikslų

įgyvendinimu“, „daug savarankiškiau viskas, dirbam savarankiškai, administracija padeda iš toli, kai


183 183

kreipiamės dėl tų sričių, kur reikia pastiprinimo“, „vadovai mumis labai pasitiki – turime daug laisvės veiklose“,

„institucijoje dirbant bendravimo su administracija buvo mažiau, dabar tenka bendrauti su visų padalinių

vadovais, o ne tik su savo padalinio“. Vis tik ne visi darbuotojai yra patenkinti administracijos, kaip

sprendimų priėmėjos, atsitraukimu nuo bendruomeninės globos įstaigos reikalų sprendimo, jiems trūksta

pagalbos, lankstesnio požiūrio į bendruomeninės globos įstaigos problemas.

151 PAVEIKSLAS. SGN ADMINISTRACIJOS VAIDMUO IR JO KAITA PERĖJUS DIRBTI Į BENDRUOMENINES

GLOBOS ĮSTAIGAS


Į klausimą, ar aiškiai reglamentuojamas darbas, teigiamai atsakė 16 darbuotojų, o neigiamai – 3.

Teigiamai atsakę socialiniai darbuotojai teigia, kad yra pareiginiai nuostatai, kurių sudaryme yra dalyvavę

net patys darbuotojai. Pareiginiai nuostatai skiriasi nuo stacionarioje globos įstaigoje dirbančiųjų. Yra

vidaus tvarkos taisyklės, etikos kodeksas. Neigiamai atsakę teigia, kad per sunku įvykdyti visas

rekomendacijas, socialinio darbo apskritai negalima pilnai reglamentuoti. Į klausimą, ar yra algoritmai,

nurodantys, kaip elgtis nenumatytose situacijose, teigiamai atsakė 14 socialinių darbuotojų, neigiamai

– 3, o 2 darbuotojai neatsakė. Teigiamai atsakę socialiniai darbuotojai sakė, kad turi taisykles, tariasi su

specialistais, administracija. Neigiamai atsakę teigė, kad rašytinių algoritmų nėra ir jie elgiasi pagal situaciją.

Tai, kad nėra aiškiai apibrėžtų elgesio taisyklių, mažina pasitenkinimą darbu. Taisyklių ir instrukcijų

buvimas, aiškus reglamentavimas neturi įtakos arba didina pasitenkinimą darbu.

Anot darbuotojų, trūksta paslaugų bendruomenėje, susiduriama su sveikatos priežiūros paslaugų

prieinamumo problemomis: „turim vaikų su poreikiais, kurių nėra kur ir kaip patenkinti, nes kitaip tas vaikas

neišgyvens, o tos durys visur užtrenktos, eini, beldies, vis siunčia, niekur nenusiunčia“. Paslaugų organizavimo

problemos daugiau susijusios su maža paslaugų pasiūla bendruomenėje, biurokratiniais trukdžiais

teikiant paslaugas. Taip pat pageidaujama daugiau savarankiškumo įsigyjant priemones, drabužius.

Finansinės problemos daugiau susijusios su mažu atlyginimu, nepakankamu Pertvarkos finansavimu

apskritai: „buvo daroma skubotai, nepasiruošta, be finansų. Atsikėlėm į tuščius namus. Pati idėja gera, bet

trūksta resursų“. Infrastruktūros problemos susijusios su būsto neatitikimu gyventojų poreikiams,

būsto nuoma, patalpų trūkumu namuose. Santykių problemos susijusios su konfliktais tarp gyventojų

ir su gyventojais, nesaugumu klientų autoagresijos situacijų metu. Darbuotojai mano, kad kaimynams

trūksta informacijos tiek apie Pertvarką ir jos tikslus, tiek apie elgesį su bendruomeninės globos įstaigos

gyventojais.


184 184

152 PAVEIKSLAS. SRITYS, KURIOSE SUSIDURIAMA SU SUNKUMAIS ORGANIZUOJANT

BENDRUOMENINIŲ GLOBOS ĮSTAIGŲ VEIKLĄ, PATEIKIAMAS ATSAKYMŲ SKAIČIUS (NURODYTAS

ASMENŲ SKAIČIUS)


Taigi, perėjus prie bendruomeninių paslaugų keitėsi tiek darbo organizavimas, tiek santykiai su

socialinės globos įstaigos administracija. Buvo parengti nauji, skirtingi nuo dirbantiesiems stacionarioje

globos įstaigoje taikomų, pareiginiai nuostatai. Santykiai su administracija tapo artimesni, jos vaidmuo

dabar – labiau patariamasis, o ne nurodomasis. Atsirado daugiau erdvės savarankiškiems sprendimams.

Visgi ne visur administracija lanksčiai žiūri į bendruomeninės globos įstaigos poreikius, darbo

reglamentavimas taip pat nėra išsamus ir aiškus, daug kas paliekama savieigai, ypač kritinėse

situacijose – nenustatyta, kaip elgtis konfliktų, autoagresijos atvejais.

DARBUOTOJŲ SANTYKIS SU PASLAUGAS GAUNANČIAIS GYVENTOJAIS IR JO POKYČIAI

PERSIKĖLUS IŠ STACIONARIOS GLOBOS ĮSTAIGOS

Stebėtose bendruomeninėse globos įstaigose santykiai tarp globotinių ir socialinių darbuotojų yra šilti,

paremti tarpusavio pasitikėjimu ir pagarba, meile. Darbuotojai bendrauja su klientais ramiai, pagarbiai,

nevertindami, jiems suprantama kalba. Jaučiasi didžiavimasis klientais kaip savo vaikais. Kaip teigia beveik

visi socialiniai darbuotojai, santykiai su gyventojais persikėlus į bendruomeninius globos namus

pagerėjo. Svarbiausi veiksniai, lėmę darbuotojų ir gyventojų tarpusavio santykių pagerėjimą, yra

glaudesnis ryšys: „ryšys atsirado geresnis – čia dalyvauji jų gyvenime“, „tapome draugiški“, artimesnis

bendravimas: „galimybė daugiau bendrauti, kartu kažkur išeiti“, „daugiau bendraujame“, daugiau

individualaus laiko kontaktui su klientu: „kai mažesnė grupė, daugiau laiko gali jiems skirti, daugiau

išgirsti“, „daugiau laiko kartu, geresnės sąlygos kurti ryšį“, „daugiau laiko galima skirti pažinimui ir

bendravimui“.

153 PAVEIKSLAS. SANTYKIŲ SU GYVENTOJAIS PAGERĖJIMO PRIEŽASTYS (NURODYTAS ASMENŲ

SKAIČIUS)


Taigi, darbuotojų ir gyventojų santykiai yra grindžiami tarpusavio pasitikėjimu ir pagarba, meile,

bendraujant atsižvelgiama į klientų poreikius ir negalias. Santykiai tarp darbuotojų ir klientų gerėjo


185 185

dėl to, kad esant mažiau gyventojų užmezgamas individualus glaudus ryšys, atsiranda daugiau laiko skirti

gyventojų pažinimui ir individualiems jų poreikiams, didėja prisirišimas ir pasitikėjimas.

TEIGIAMI IR NEIGIAMI PERSIKĖLIMO ASPEKTAI GYVENTOJAMS IR DARBUOTOJAMS

Tikėtina, kad pasikeitus gyvenimo sąlygoms, keisis ir gyventojų savijauta, bus geriau tenkinami jų

individualūs poreikiai, atsiras permainų elgesyje. Dėl to svarbu žinoti, kokios permainos turėjo įtakos

gyventojų gyvenimo kokybės pokyčiams. Visi socialiniai darbuotojai įžvelgia vien tik teigiamą persikėlimo

iš stacionarios globos įstaigos į bendruomeninius globos namus poveikį klientų gyvenimui. Socialiniai

darbuotojai svarbiausiu teigiamu Pertvarkos aspektu laiko namų aplinkos sudarymą, šeimos modelio

taikymą: globotiniai „gali turėti tikrus namus“, „šeimyniškumas – namų pojūtis“, „gyvena šeimynoje su visomis

jos funkcijomis“, „nebeliko valdiškumo, vaikai jaučiasi labiau kaip namuose“. Antroje vietoje išskiriamas

padidėjęs gyventojų savarankiškumas: „savarankiškumas, supratimas, kad jie patys gali rinktis“, „išaugo

vaikų savarankiškumas, savivertės jausmas“. Trečioje vietoje pagal svarbą atsidūrė pilnavertiškumo

jausmas: „atvėrė galimybę neįgaliems asmenims siekti tapti pilnaverčiais visuomenės nariais“, tapo „tokie

patys, kaip visi“.

154 PAVEIKSLAS. TEIGIAMI GLOBOTINIŲ GYVENIMO KOKYBĖS POKYČIAI, PATEIKIAMAS ATSAKYMŲ

SKAIČIUS (NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS)


Svarbiausias teigiamas dalykas, kurį pabrėžia socialiniai darbuotojai, yra pagerėjęs psichologinis

klimatas darbe, pojūtis, lyg dirbtum namuose: „nejaučiu įtampos darbe. Jaučiuosi irgi kaip namuose“,

„maloni darbo aplinka“. Kiti svarbūs teigiami dalykai – tai daugiau galimybių savirealizacijai: „leidžia

tobulėti, savirealizacija didesnė“, didesnės savarankiško veikimo galimybės: „turi savarankiškai ir greitai

pats priimti sprendimus“, platesnės veiklos organizavimo galimybės: „persikėlėme į miestą, prasiplėtė

bendravimo ir galimybių ratas“.

155 PAVEIKSLAS. TEIGIAMI PERTVARKOS ASPEKTAI SOCIALINIAM DARBUOTOJUI (NURODYTAS

ASMENŲ SKAIČIUS)


Taigi, tiek gyventojams, tiek darbuotojams teigiamas Pertvarkos poveikis yra panašus. Tai – namų,

neinstitucinė aplinka, dėl to atsirandanti geresnė psichologinė atmosfera, savarankiškumo

didėjimas, pasitenkinimo darbu ir pasitikėjimo savimi stiprėjimas, didesnės galimybės

savirealizacijai, asmenybės brandai.


186 186

Svarbiausias sunkumas, su kuriuo susiduria bendruomeninių globos įstaigų darbuotojai ir gyventojai, yra

paslaugų bendruomenėje trūkumas: „trūkumas yra tiek vietų, tiek prieinamumo, tiek apskritai paslaugų“,

„mažas paslaugų prieinamumas ir įvairovė mažuose miesteliuose“, „(reikia) plėsti ir pritaikyti paslaugas

neįgaliesiems visuomenėje“. Sunki adaptacija darbo rinkoje ir skurdūs ryšiai su bendruomene, jos

informuotumo stoka taip pat trukdo gerinti globojamo asmens situaciją: reikia „palengvinti paauglių

įsitvirtinimą darbo rinkoje“, „šviesti visuomenę“. Socialiniai darbuotojai teigia, kad reikia mokymų ne tik

darbuotojams, bet ir paslaugų tiekėjams: „mokytojai turėtų GIMK mokymus praeiti, kad suprastų mūsų

tuos vaikus“. Taip pat pažymima, kad reikia daugiau dėmesio kreipti į gyventojų sudėtį: „GGN globotiniai

turėtų būti panašaus lygio: kad nebūtų vieni slaugomi gyventojai, o kiti savarankiški“, „mažiau (gyventojų), ne

su negaliom“.

156 PAVEIKSLAS. GLOBOTINIŲ SITUACIJOS TOBULINIMAS (NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS)


Socialinių darbuotojų nuomone, būtina kiekvienuose namuose turėti atskirą kambarį darbui,

dokumentams laikyti. Taip pat jie pageidauja mažinti biurokratinių darbų kiekį, atsisakyti nebūtinų

dokumentų, daugiau dėmesio skiriant gyventojams. Be to, darbuotojai norėtų mažinti darbo krūvį, siūlytų

didinti personalo skaičių, ypač kai tenka individualiai dirbti su neįgaliais vaikais. Taip pat jiems svarbu

mokytis, gauti žinių, įgyti įgūdžių, dalintis gerąja patirtimi su kitais bendruomeniniais globos namais.

157 PAVEIKSLAS. DARBO SĄLYGŲ GERINIMAS DARBUOTOJAMS (NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS)


Taigi, tam kad globojamo asmens situacija gerėtų, reikia plėsti paslaugų spektrą bendruomenėje, lengvinti

adaptaciją darbo rinkoje, stiprinti ryšį su bendruomene. Socialinių darbuotojų nuomone, svarbu tinkamai

atrinkti personalą ir klientus, rengti mokymus ne tik darbuotojams, paslaugų davėjams, bet ir kaimynams,

stiprinti tiek gyventojų, tiek pačių namų savarankiškumą. Tinkama darbo vieta socialiniam darbuotojui, jo

poreikių patenkinimas taip pat turi įtakos tiek motyvacijos pobūdžiui, tiek paslaugų, teikiamų

bendruomeninėje globos įstaigoje, kokybei.


187 187

SANTYKIAI SU BENDRUOMENE IR KAIMYNAIS

Strateginis globos paslaugų teikimo bendruomenėje tikslas – sukurti kompleksiškai teikiamų paslaugų

sistemą, kuri sudarytų sąlygas kiekvienam vaikui, neįgaliajam ar jo šeimai (globėjams, rūpintojams) gauti

individualias pagal poreikius paslaugas ir reikiamą pagalbą bendruomenėje, o kiekvienam likusiam be tėvų

globos vaikui augti saugioje ir jo raidai palankioje aplinkoje. Vienas iš būdų siekti šio tikslo yra perėjimas

nuo institucinės globos prie bendruomeninių paslaugų, steigiant neįgaliems suaugusiems GGN, o be tėvų

globos likusiems vaikams – BVGN, kur atskirai nuo institucijų gyventų nedaug suaugusiųjų ar vaikų ir kur

geriau būtų tenkinami individualūs gyventojų poreikiai.

Daugiau kaip pusė socialinių darbuotojų Pertvarką vertina puikiai. Jų nuomone, svarbiausi pokyčiai susiję

su pagerėjusia gyventojų savijauta, jų emocine būsena, teigiamais globotinių elgesio pokyčiais,

padidėjusiu jų savarankiškumu, atsakingumu ir saviverte, padidėjusiomis galimybėmis integruotis

į visuomenę. Taip pat teigiamam vertinimui atsirasti padėjo ir pačių darbuotojų emocinės būsenos

pagerėjimas, atsivėrusios perspektyvos, darbo prasmės geresnis pajautimas. Aspektai, kurie

neigiamai veikia Pertvarkos vertinimą, yra maži darbuotojų atlyginimai, per didelis darbo krūvis,

darbuotojų trūkumas, maža paslaugų bendruomenėje pasiūla, nepilnas atsiskyrimas nuo

stacionarios globos įstaigos, gerosios patirties sklaidos trūkumas. Socialiniai darbuotojai nuogąstauja,

kad nebūtų didinamas gyventojų skaičius.

158 PAVEIKSLAS. PERTVARKOS VERTINIMAS DARBUOTOJŲ POŽIŪRIU (NURODYTAS ASMENŲ

SKAIČIUS)


Taigi, nors iš esmės Pertvarka vertinama teigiamai dėl teigiamos įtakos gyventojų ir personalo emocinei

būsenai, gyventojų elgesio pokyčiams, personalo savo darbo prasmės suvokimui, yra taisytinų dalykų, tokių

kaip silpna bendruomenės parengtis teikti paslaugas, neadekvatus užmokestis už darbą, baimė, kad darbo

krūvis dar labiau padidės. Pastarieji faktoriai lemia, kad Pertvarkos vertinimas nėra toks geras, kaip

norėtųsi.

KAIMYNYSTĖS VERTINIMAS

Vienas iš globos įstaigų pertvarkos tikslų – skatinti visuomenės vertybinių nuostatų kaitą, formuojant

teigiamą visuomenės požiūrį į sistemos pertvarką. Neigiamos kaimynų nuostatos yra vienas iš motyvaciją

vykdyti Pertvarką stabdančių veiksnių. Jos mažina bendruomeninių globos įstaigų gyventojų

integracijos į visuomenę galimybes, silpnina ir taip nedidelį gyventojų pasitikėjimą savo jėgomis.

Būsimi bendruomeninių globos įstaigų kaimynai paprastai yra stipresnioji konflikto pusė, turinti daugiau

išteklių ir poveikio vietinės valdžios institucijoms priemonių, todėl dažnai bendruomeninių globos įstaigų

steigėjai pralaimi ir jų klientai vėl atsiduria atskirtyje.

Daugiau kaip pusė bendruomeninių globos įstaigų susidūrė su kaimynų priešiškumu. Neigiamas

kaimynų nusistatymas pasireiškė tuo, kad kaimynai priešinosi bendruomeninės globos įstaigos steigimui,

darė susirinkimus, rinko parašus, pavydėjo, kad bendruomeninė globos įstaiga vaikus į mokyklą veža

autobusu, akylai stebėjo ir vertino. Palaipsniui, susipažįstant su gyventojais, darbuotojais kaimynų

požiūris keitėsi. Visgi kai kur kaimynai neturėjo išankstinio nusistatymo, priėmė šiltai, laukė, kol

gyventojai įsikraustys, domėjosi, kaip įsikuria, padėjo susidūrus su buitinėmis problemomis (kanalizacijos,

4 5 10

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%

Greičiau palankiai Gerai Puikiai


188 188

elektros) – į bendruomeninės globos įstaigos kaimynystę žiūrėjo teigiamai. AB kaimynai nebuvo informuoti

apie kaimynystėje įsikūrusius neįgaliuosius, todėl jų požiūrio įvertinti negalima.

159 PAVEIKSLAS. BENDRUOMENĖS POŽIŪRIS GYVENTOJAMS ĮSIKELIANT Į BGN (NURODYTAS ASMENŲ

SKAIČIUS)


Daugiau nei 70 proc. atvejų gyventojų požiūris į bendruomeninės globos įstaigos kaimynystę

pagerėjo, o nesikeitė požiūris ten, kur ir įsikėlus santykiai buvo geri. Šiuo metu kaimynai ne tik neberodo

nepasitenkinimo, bet ir pavaišina globotinius, nuperka, pasiūlo daiktų, pasirūpina jais. Daugėja kvietimų į

renginius, didėja pasitikėjimas bendruomeninių globos įstaigų gyventojais. Taigi, bendruomenė, labiau

susipažinusi su gyventojais, priima juos į savo tarpą, nebeišskiria kaip institucijos.

160 PAVEIKSLAS. BENDRUOMENĖS POŽIŪRIO KAITA (NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS)


Socialinių darbuotojų nuomone, mandagus elgesys, tvarkinga, prižiūrima aplinka, prisitaikymas prie

kaimynystėje nusistovėjusių elgesio taisyklių, savo veiklos viešinimas tiek per socialinius tinklus,

tiek bendraujant tiesiogiai su kaimynais, pokalbiai su mokytojais, vietinės valdžios atstovais,

bendruomenių vadovais, racionalus problemų sprendimas buvo tie veiksniai, kurie sąlygojo kaimynų

požiūrio teigiamą pokytį.

161 PAVEIKSLAS. BENDRUOMENĖS POŽIŪRIO KAITA (NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS)


Svarbiausia, anot darbuotojų, yra nuolatinis draugiškas bendravimas tiek tarpusavyje, tiek su

kaimynais, bendros veiklos, supratimas ir geranoriškumas iš bendruomenės, ypač – iš mokyklos

bendruomenės, mažiau išankstinio abipusio nusistatymo. Būtina šviesti bendruomenę, plačiau

informuoti apie pačią Pertvarką, rodant teigiamus bendruomeninių globos įstaigų veikimo pavyzdžius. Į

klausimą, kiek nuo bendruomenės veiklos ar neveikimo priklauso bendruomeninės globos įstaigos sėkmė,


189 189

daugiau kaip pusė apklaustųjų atsakė „daug“. Jeigu bendruomenė priima gyventojus, neišskiria jų iš savo

tarpo, iš jos gyventojai gauna palaikymą, paramą, klientai jaučiasi pilnaverčiais bendruomenės nariais, kyla

jų savivertė. Be to, geras bendruomenės nusiteikimas veikia abi puses, nes nuo jo priklauso ir tai, kaip patys

gyventojai vertina bendruomenę. Todėl svarbu abipusė pagarbai ir pagalba.

,

162 PAVEIKSLAS. POŽIŪRIO KAITOS SĄLYGOS (NURODYTAS ASMENŲ SKAIČIUS)


Taigi, galima daryti išvadą, kad neigiamas bendruomenės nusiteikimas įsikuriant bendruomenines

globos įstaigas laikui bėgant keitėsi, gerėjo, vertinimas tapo adekvatesnis, bendruomeninių globos

įstaigų gyventojai buvo priimti į bendruomenę. Tam įtaką darė artimesnė tarpusavio pažintis, pačių

bendruomeninių globos įstaigų gyventojų pastangos save pristatyti, draugiškai bendrauti, mandagiai elgtis,

tvarkingai gyventi, taip pat ir bendruomeninių globos įstaigų veiklos viešinimas. Vis tik išlieka neigiama

nuostata BVGN gyventojų atžvilgiu mokykloje. Neigiamos ar teigiamos bendruomenių nuostatos veikia ne

tik gyventojų požiūrį į save, bet ir į pačią bendruomenę, todėl norint, kad santykiai išliktų pagarbūs iš abiejų

pusių, reikia nuolatinio bendruomenės ir bendruomeninių globos įstaigų bendradarbiavimo.

2.3.6 IŠVADOS

Vertinimo klausimas: Ar darbuotojų kvalifikacija atitinka teikiamų paslaugų turinį?

Vertintų bendruomenines paslaugas teikiančių socialinių darbuotojų kompetencija yra tinkama ir

didžiąja dalimi atitinka teikiamų paslaugų turinį. BVGN darbuotojų bendrosios kompetencijos yra

tinkamos, tačiau komandinio darbo gebėjimai vertinami kaip tobulintini, dalykinės žinios, gebėjimai ir

vertybinės nuostatos vertinamos kaip tinkamos sėkmingam bendruomeninių paslaugų teikimui.

Svarbiausia tobulintina BVGN socialinių darbuotojų dalykinių kompetencijų sritis yra gebėjimų dirbti su

vaiko biologine šeima stiprinimas. Bendrosios GGN socialinių darbuotojų kompetencijos vertinamos

kaip tinkamos ir pakankamos sėkmingam darbui teikiant bendruomenines paslaugas. GGN socialinių

darbuotojų dalykinės kompetencijos, nors vertinamos ir palankiai, ne visada yra pakankamos Pertvarkos

tikslams – geresnei klientų integracijai į bendruomenę – įgyvendinti. GGN socialiniams darbuotojams

trūksta gebėjimų ir žinių apie darbą su kliento artimaisiais. Daliai darbuotojų trūksta pasitikėjimo

savimi, geresnio klientų psichologinių ir socialinių poreikių supratimo, noro inicijuoti pokyčius

kliento gyvenime ir siekti geresnės jo integracijos į bendruomenę.

Vertinimo klausimas: Ar darbuotojai susipažinę su teikiamų paslaugų metodiniais aprašais, jų projektais?

Bendruomenines paslaugas teikiantys darbuotojai ne visada pakankamai gerai supranta Pertvarkos tikslus

ir bendruomeninių paslaugų teikimo principus. Dalis socialinių darbuotojų, ypač dirbančių GGN,


190 190

nepakankamai gerai išmano humanistinius principus, įgalinimo principus, klientų socialinės

integracijos galimybes.

Vertinimo klausimas: Kokios papildomos darbuotojų kompetencijos reikalingos teikiant bendruomenines

paslaugas? Kaip jos vystomos? Kokie iššūkiai? Ar įstaigos administracija reaguoja, imasi veiksmų atliepiant kintantį

darbuotojų kompetencijų tobulinimo poreikį?

Teikiant bendruomenines paslaugas darbuotojams trūksta psichologinių žinių ir įgūdžių, ypač dirbant

su vaikais ir paaugliais, lytinio švietimo žinių, stresinių situacijų, „perdegimo“ valdymo, konfliktų

sprendimo įgūdžių, teisinių žinių, projektų rengimo žinių ir įgūdžių. Kvalifikacija tobulinama

seminaruose, kursuose, supervizijose, tačiau ne visi randa mokymų, susijusių su rūpimomis temomis.

Socialinės globos įstaigų administracijos sudaro sąlygas tobulinti kompetencijas, tam skiriamas laikas ir

ištekliai, bet 16 val. per metus tobulinti žinias ir įgūdžius yra mažai, o ir mokymų pasiūla nėra didelė.

Vertinimo klausimas: Kokia darbuotojų motyvacija teikti bendruomenines paslaugas?

Darbuotojai teigiamai vertina Pertvarką. Darbuotojams būdinga labiausiai atitinkanti globotinių interesus

siekimo motyvacija, vertybinės nuostatos, asmens savybės, palankus bendruomeninių paslaugų

vertinimas leidžia teigti, kad apklaustų socialinių darbuotojų motyvacija teikti bendruomenines

paslaugas yra aukšta.

Vertinimo klausimas: Kaip keitėsi darbuotojų motyvacija teikti bendruomenines paslaugas Pertvarkos proceso

metu?

Pertvarkos proceso metu darbuotojų motyvacija teikti bendruomenines paslaugas didėjo. Tam įtaką

darė išsipildę darbuotojų lūkesčiai ir nepasiteisinusios baimės bei nuogąstavimai Pertvarkos atžvilgiu,

stebima globotinių pažanga, padidėjęs darbuotojų savarankiškumas, pasikeitusi psichologinė darbo

atmosfera, savo darbo reikšmės ir svarbos pajautimas, patenkinti altruistiniai poreikiai. Vis tik mažas,

neadekvatus įdedamoms pastangoms darbo užmokestis, personalo trūkumas, ypač BVGN, nepatenkinamas

paslaugų bendruomenėje organizavimas, lėšų trūkumas mažina socialinių darbuotojų motyvaciją dirbti.

Mažą darbo užmokestį kol kas kompensuoja galimybė dirbti mėgstamą darbą, tačiau nepakankamas darbo

užmokestis yra pagrindinė ketinimų keisti darbą priežastis.

Vertinimo klausimas: Kaip keitėsi darbuotojų atsakomybės, darbo turinys pradėjus teikti bendruomenines

paslaugas?

Be tiesioginių socialinio darbuotojo pareigų, perėjus dirbti į bendruomeninę globos įstaigą atsirado

daugiau pareigų ir atsakomybių, kurias dirbant stacionarioje globos įstaigoje atliko kiti specialistai. Tai –

globotinių poreikių tenkinimas, rūpinimasis jų buitimi, sveikata, ugdymu, kitų darbuotojų priežiūra. Darbas

tapo sudėtingesnis, padidėjo darbo krūvis.

Vertinimo klausimas: Ar keitėsi darbo organizavimas, administracijos vaidmuo perėjus dirbti į bendruomenines

paslaugas?

Perėjus prie bendruomeninių paslaugų keitėsi tiek darbo organizavimas, tiek santykiai su socialinės

globos įstaigos administracija. Buvo parengti nauji, skirtingi nuo dirbantiesiems stacionarioje globos

įstaigoje taikomų pareiginiai nuostatai. Administracijos vaidmuo dabar – labiau patariamasis, o ne

nurodomasis. Atsirado daugiau erdvės savarankiškiems sprendimams. Visgi ne visur administracija

lanksčiai žiūri į bendruomeninės globos įstaigos poreikius, darbo reglamentavimas taip pat nėra

išsamus ir aiškus, daug kas paliekama savieigai, ypač kritinėse situacijose – nenumatyta, kaip elgtis

konfliktų, autoagresijų atvejais.


191 191

Vertinimo klausimas: Koks darbuotojų santykis su paslaugas gaunančiais gyventojais? Ar jis keitėsi persikėlus iš

institucinių globos namų?

Darbuotojų ir gyventojų santykiai yra grindžiami tarpusavio pasitikėjimu ir pagarba, meile, bendraujant

atsižvelgiama į klientų poreikius ir negalias. Santykiai tarp darbuotojų ir klientų gerėjo. Gerėjimo

priežastys yra individualus glaudus ryšys su klientu, geresnis jo pažinimas, jo stiprybių išgryninimas,

individualių poreikių supratimas ir tenkinimas, prisirišimas ir pasitikėjimas.

Vertinimo klausimas: Kokius teigiamus ir neigiamus aspektus (gyventojams ir darbuotojams) išskiria darbuotojai

persikėlus iš institucinių globos namų į bendruomenines paslaugas?

Tiek gyventojams, tiek darbuotojams teigiami Pertvarkos aspektai yra panašūs. Tai – namų, neinstitucinė,

aplinka, dėl to atsirandanti geresnė psichologinė atmosfera, savarankiškumo didėjimas,

pilnavertiškumo stiprėjimas, daugiau erdvės savirealizacijai, asmenybės raidai. Nepatenkinami

Pertvarkos aspektai gyventojams yra per maža paslaugų pasiūla bendruomenėje, sunki gyventojų

adaptacija darbo rinkoje, silpnas ryšys su bendruomene. Socialinių darbuotojų nuomone, svarbu

tinkamai atrinkti personalą ir klientus, rengti mokymus ne tik darbuotojams, paslaugų teikėjams, bet ir

kaimynams, stiprinti tiek gyventojų, tiek pačių namų savarankiškumą. Neigiami Pertvarkos aspektai

socialiniams darbuotojams yra patalpų darbuotojams bendruomeninėje globos įstaigoje trūkumas,

daug biurokratizmo, didelis darbo krūvis ir neadekvatus atlyginimas, darbui su neįgaliais vaikais

trūksta personalo, trūksta mokymų ir pasidalinimo gerąja patirtimi su kitais bendruomeniniais globos

namais.

Vertinimo klausimas: Kaip darbuotojai vertina globos paslaugų teikimą bendruomenėje? Kokius iššūkius išskiria

vertindami kaimynystę?

Darbuotojai globos paslaugų teikimą bendruomenėje vertina teigiamai dėl teigiamos įtakos gyventojų ir

personalo emocinei būsenai, gyventojų elgesio pokyčiams, savarankiškumui, galimybėms

integruotis į visuomenę, personalo pasitenkinimo savo darbo rezultatais. Bet yra ir taisytinų dalykų,

tokių kaip silpna bendruomenės parengtis teikti paslaugas, nepakankamas atsiskyrimas nuo

stacionarios globos įstaigos, neadekvatus užmokestis už darbą, baimė, kad darbo krūvis dar labiau

padidės. Neigiamas bendruomenės nusiteikimas įsikuriant bendruomeninėms globos įstaigoms

laikui bėgant keitėsi, gerėjo, vertinimas tapo adekvatesnis, bendruomeninių globos įstaigų gyventojai buvo

priimti į bendruomenę. Tam įtaką darė artimesnė tarpusavio pažintis, pačių bendruomeninių globos įstaigų

gyventojų pastangos save pristatyti, draugiškai bendrauti, mandagiai elgtis, tvarkingai gyventi, taip pat ir

bendruomeninių globos įstaigų veiklos viešinimas. Vis tik išlieka neigiama nuostata BVGN gyventojų

atžvilgiu mokykloje. Neigiamos ar teigiamos bendruomenių nuostatos veikia ne tik gyventojų požiūrį į save,

bet ir į pačią bendruomenę, todėl norint, kad santykiai išliktų pagarbūs iš abiejų pusių, reikia nuolatinio

bendruomenės ir bendruomeninių globos įstaigų bendradarbiavimo.


192 192

2.4 GGN VEIKLOS EFEKTYVUMO VERTINIMAS

2.4.1 GGN APŽVALGA

2.4.1.1 GGN GYVENTOJAI

Į vertinimo imtį įtrauktuose 24 GGN 2019 m. spalio 1 d. gyveno 187 asmenys (164 suaugę asmenys su

proto ar psichikos negalia ir 23 vaikai (5–18 m. amžiaus) su proto negalia). Atkreiptinas dėmesys, kad

2019 m. liepos 8 d. pakeitus LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. vasario 20 d. įsakymą

Nr. A1-46 „Dėl Socialinės globos normų aprašo patvirtinimo“, GGN vaikams su negalia buvo

pervadinti BVGN vaikams su negalia, tačiau vertinime siekiant paprastumo vartojamas senasis

pavadinimas. Viename GGN gyvena nuo 4 iki 10 suaugusių asmenų (vidutiniškai – 8) ir nuo 4 iki 8 vaikų

(vidutiniškai – 6) su negalia. Daugiau nei trys ketvirtadaliai (76 proc.) analizuojamų GGN globotinių turi

proto negalią, iš kurių 15 proc. turi kompleksinę negalią. Visi vaikai, gyvenantys GGN, turi proto ir (ar)

kompleksinę negalią. Psichikos negalią turi apie ketvirtadalis (24 proc.) GGN gyventojų (visi jų – suaugę

asmenys), iš kurių 2 proc. turi kompleksinę negalią. Pažymėtina, jog ketvirtadaliui (25 proc.)

analizuojamų GGN gyventojų reikalinga santykinai intensyvesnė priežiūra, lyginant su kitais tuose

pačiuose GGN gyvenančiais asmenimis, dėl kitų nei negalios pobūdis, priežasčių – charakterio savybių,

elgesio ypatumų, įgūdžių, gebėjimų ir pan. Analizuojamų GGN gyventojų skaičius ir sudėtis detalizuojama

18 lentelėje.

18 LENTELĖ. ANALIZUOJAMŲ GGN GYVENTOJŲ SKAIČIUS IR SUDĖTIS

SGĮ GGN

GYVENTOJAI

Amžiaus grupė

Skaičius

Su proto negalia

– skaičius (dalis)

Iš jų: su kompleksine

negalia –skaičius (dalis)

Su psichikos negalia


Iš jų: su kompleksine negalia –

skaičius (dalis)

Reikalingi daugiau

priežiūros –

skaičius (dalis)

Adakavo SPN

Marių g. , Tauragė

Suaugę asmenys

10 6 (60%) 0 (0%) 4 (40%) 0 (0%) 3 (30%)

Aukštelkės SGN

S. Nėries g., Kelmė

Suaugę asmenys

10 9 (90%) 0 (0%) 1 (10%) 0 (0%) 3 (30%)

Nepriklauso-mybės g., Kelmė

Suaugę asmenys

10 8 (80%) 0 (0%) 2 (20%) 0 (0%) 1 (10%)

Vilties g., Kelmė

Suaugę asmenys

10 7 (70%) 0 (0%) 3 (30%) 0 (0%) 3 (30%)

Didvyžių SGN

Žemaitės g., Vilkaviškis

Suaugę asmenys

10 9 (90%) 0 (0%) 1 (10%) 0 (0%) 4 (40%)

Dūseikių SGN

Masčio g., Telšiai

Suaugę asmenys

5 1 (20%) 0 (0%) 4 (80%) 0 (0%) 0 (0%)

Kėdainių SGN

Tilto g., Dotnuva, Kėdainių raj.

Suaugę asmenys

8 8 (100%)

0 (0%) 0 (0%) 0 (0%) 2 (25%)

Saulės sk. , Kėdainiai

Suaugę asmenys

10 7 (70%) 0 (0%) 3 (30%) 1 (33%) 7 (70%)

Lavėnų SGN

Tičkūnų g., Tičkūnų k., Panevėžio r.

Suaugę asmenys

8 7 (87%) 0 (0%) 1 (13%) 0 (0%) 0 (0%)

Linkuvos SGN

Taikos g., Pakruojis

Suaugę asmenys

8 8 (100%)

0 (0%) 0 (0%) 0 (0%) 1 (13%)


193 193

SGĮ GGN

GYVENTOJAI

Amžiaus grupė

Skaičius

Su proto negalia


Iš jų: su kompleksine

negalia –skaičius (dalis)



Iš jų: su kompleksine negalia –

skaičius (dalis)

Reikalingi daugiau

priežiūros –

skaičius (dalis)

Macikų SGN

Kęstučio g., Šilutė

Suaugę asmenys

10 6 (60%) 0 (0%) 4 (40%) 0 (0%) 0 (0%)

Marijam-polės spec. SGN


Suaugę asmenys

10 0 (0%) 0 (0%) 10 (100%)

0 (0%) 1 (10%)

Pabradės SGN

Vilniaus g., Pabradė, Švenčionių r.

Suaugę asmenys

4 4 (100%)

0 (0%) 0 (0%) 0 (0%) 0 (0%)

Kelininkų g., Švenčionys

9–18 m. vaikai

8 8 (100%)

0 (0%) 0 (0%) 0 (0%) 3 (38%)

Suvalkijos SGN

Dainavos g.. Marijampolė

Suaugę asmenys

8 2 (25%) 0 (0%) 6 (75%) 0 (0%) 8 (100%)

Ventos SGN


12–15 m. vaikai

4 4 (100%)

4 (100%) 0 (0%) 0 (0%) 1 (25%)


Suaugę asmenys

10 10 (100%)

9 (90%) 0 (0%) 0 (0%) 0 (0%)

Liepų g., Akmenė

Suaugę asmenys

10 10 (100%)

9 (90%) 0 (0%) 0 (0%) 0 (0%)

Vilijampo-lės SGN

V. Putvinskio g. , Kaunas

4–17 m. vaikai

6 6 (100%)

0 (0%) 0 (0%) 0 (0%) 3 (50%)

Perlojos g., Kaunas

Suaugę asmenys

4 4 (100%)

0 (0%) 0 (0%) 0 (0%) 1 (25%)

Perlojos g., Kaunas

Suaugę asmenys

4 4 (100%)

0 (0%) 0 (0%) 0 (0%) 1 (25%)


Suaugę asmenys

7 7 (100%)

0 (0%) 0 (0%) 0 (0%) 2 (29%)

Viduklės g., Kaunas

4–17 m. vaikai

5 5 (100%)

0 (0%) 0 (0%) 0 (0%) 3 (60%)

Visagino SGN

Visagino g., Visaginas

Suaugę asmenys

8 2 (25%) 0 (0%) 6 (75%) 0 (0%) 0 (0%)

Iš viso 187 142 (76%)

22 (15%) 44 (24%)

1 (2%) 47 (25%)

Šaltinis: BGI Consulting, remiantis SGĮ pateikta informacija (2019 m. spalio 1 d.)

2.4.1.2 GGN DARBUOTOJAI

Analizuojamuose GGN dirba dviejų pareigybių darbuotojai – socialiniai darbuotojai ir socialinio

darbuotojo padėjėjai. Vienuose iš Pabradės SGN įsteigtų GGN taip pat 0,75 etato įdarbintas užimtumo

specialistas, o Vilijampolės SGN įsteigtuose 2 GGN 0,2 etato įdarbinti socialinio darbo padalinio vadovai

(2 asmenys), dar 3 GGN 0,3 etato įdarbinti vyresnieji socialiniai darbuotojai (3 asmenys). Suaugusiems

asmenims su proto ir (ar) psichikos negalia skirtuose GGN paprastai dirba 1 socialinis darbuotojas pilnu

etatu (išimtys – Didvyžių SGN, kur dirba 2 socialiniai darbuotojai pilnu etatu, ir Dūseikių SGN, kur dirba 1

socialinis darbuotojas puse etato) ir 4–5 socialinio darbuotojo padėjėjai 0,8–1,125 etato (išimtis –

Vilijampolės GGN, kur 2 socialinio darbuotojo padėjėjai išpildo 4,3 – 4,4 etato). Vaikams su proto ir (ar)

psichikos negalia skirtuose GGN dirba po 2 socialinius darbuotojus pilnu etatu ir 4–5 socialinio darbuotojo

padėjėjus pilnu etatu (išimtis – vieni iš Vilijampolės SGN įsteigtų GGN, kuriuose 8,5 etato išpildo 6 socialinio

darbuotojo padėjėjai (vidutiniškai po 1,4 etato)). Analizuojamų GGN darbuotojų skaičius ir sudėtis

detalizuojama 19 lentelėje.


194 194

19 LENTELĖ. ANALIZUOJAMŲ GGN DARBUOTOJŲ SKAIČIUS IR SUDĖTIS

SGĮ pavadinimas

GGN adresas Gyventojų amžiaus grupė

Gyventojų skaičius

SOCIALINIAI DARBUOTOJAI

SOCIALINIO DARBUOTOJO

PADĖJĖJAI

KITI DARBUOTOJAI

Asm. Etatai Asm. Etatai Asm. Etatai

Adakavo SPN Marių g., Tauragė Suaugę asmenys

10 1 1 4 4 0 0

Aukštelkės SGN

S. Nėries g., Kelmė Suaugę asmenys

10 1 1 5 5 0 0

Nepriklausomybės g., Kelmė

Suaugę asmenys

10 1 1 5 5 0 0

Vilties g., Kelmė Suaugę asmenys

10 1 1 5 5 0 0

Didvyžių SGN Žemaitės g. Vilkaviškis

Suaugę asmenys

10 2 2 5 5 0 0

Dūseikių SGN Masčio g. , Telšiai Suaugę asmenys

5 1 0,5 4 4,5 0 0

Kėdainių SGN Tilto g., Dotnuva, Kėdainių raj.

Suaugę asmenys

8 1 1 4 4,5 0 0

Saulės sk. , Kėdainiai

Suaugę asmenys

10 1 1 4 4,5 0 0

Lavėnų SGN Tičkūnų g. , Tičkūnų k., Panevėžio r.

Suaugę asmenys 8 1 1 4 4 0 0

Linkuvos SGN Taikos g., Pakruojis Suaugę asmenys

8 1 1 5 4,5 0 0

Macikų SGN Kęstučio g., Šilutė Suaugę asmenys

10 1 1 5 5 0 0

Marijampolės spec. SGN


Suaugę asmenys

10 1 1 5 5 0 0

Pabradės SGN Vilniaus g., Pabradė, Švenčionių r.

Suaugę asmenys 4 1 1 4 4 0 0

Kelininkų g. , Švenčionys

9–18 m. vaikai

8 2 2 5 5 1 0,75

Suvalkijos SGN

Dainavos g.. Marijampolė

Suaugę asmenys

8 1 1 5 5 0 0

Ventos SGN Žemaičių g. , Venta, Akmenės r.

12–15 m. vaikai

4 2 2 4 4 0 0


Suaugę asmenys

10 1 1 5 5 0 0

Liepų g. 1B, Akmenė

Suaugę asmenys

10 1 1 5 5 0 0

Vilijampolės SGN

V. Putvinskio g, Kaunas

4–17 m. vaikai

6 2 2 4 4 1 0,1

Perlojos g., Kaunas Suaugę asmenys

4 1 1 2 4,3 1 0,1

Perlojos g., Kaunas Suaugę asmenys

4 1 1 2 4,3 1 0,1


Suaugę asmenys

7 1 1 4 4,4 1 0,1

Viduklės g., Kaunas 4–17 m. vaikai

5 2 2 6 8,5 1 0,1

Visagino SGN Visagino g., Visaginas

Suaugę asmenys

8 1 1 5 4 0 0

Iš viso 187 28 27,25 106 113,5 6 1,25

Šaltinis: BGI Consulting, remiantis SGĮ pateikta informacija (2019 m. spalio 1 d.)


195 195

2.4.1.3 GGN PASLAUGŲ ORGANIZAVIMAS

PASLAUGOS GGN

Remiantis Apgyvendinimo su parama suaugusiems asmenims su (psichikos ir / ar proto) negalia paslaugų teikimo

metodikos aprašo projektu, GGN teikiamos paslaugos apima socialines paslaugas (apgyvendinimą, informavimą,

konsultavimą, tarpininkavimą ir atstovavimą, maitinimo organizavimą ir pagalbą apsirūpinant individualaus

naudojimo daiktais) bei socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugas (pagalbą asmens higienos, kasdienių įgūdžių

ir bendravimo įgūdžių srityse, pagalbą gaminant maistą, planuojant biudžetą, naudojantis transporto paslaugomis,

leidžiant laisvalaikį, priimant sprendimus, intensyvią krizių įveikimo pagalbą)28.

2019 m. pakeistu Socialinės globos normų aprašo 4 priedu numatyta, kad GGN gyvenančiam asmeniui turi būti

sudarytos sąlygos pačiam su darbuotojų pagalba gamintis maistą, dalyvauti įsigyjant maisto produktus, kitus jam

reikalingus daiktus, sudarytos sąlygos kartu su darbuotojais vykti į parduotuves, tariantis dėl asmeniui reikalingų

prekių įsigijimo. GGN, suderinę su SADM, gali nustatyti išlaidų, skiriamų GGN gyvenančių asmenų savarankiškumui

ugdyti ir (ar) individualiems poreikiams tenkinti (pvz., maistui, higienos reikmėms, drabužiams ir pan.), dydį. Tam

tikslui numatytos lėšos pervedamos į atskirą GGN sąskaitą. GGN patvirtina šių išlaidų apskaitos ir kontrolės tvarką, ją

suderina su SADM ir paskiria už tinkamą išlaidų panaudojimą atsakingą darbuotoją29.

Analizuojamus GGN įsteigusių SGĮ administracijų atstovų buvo paprašyta nurodyti, kokiu būdu GGN

organizuojamos paslaugos, kurių teikimas gali turėti įtakos GGN finansinėms sąnaudoms – maitinimas ir

aprūpinimas individualaus naudojimo daiktais (apranga, asmens higienos reikmenimis, vaistais ir

medicinos pagalbos priemonėmis), taip pat – kokia apimtimi vyksta konkrečių paslaugų organizavimas (t.

y. kokia dalis GGN gyventojų naudojasi vienu ar kitu būdu organizuojamomis paslaugomis).

Maitinimas

Visuose 24 analizuojamuose GGN maitinimo paslaugos organizuojamos vienodai – maistas

gaminamas ir tiekiamas GGN patalpose. Siekiant stiprinti GGN gyventojų socialinius įgūdžius ir

savarankiškumą, GGN gyventojai maistą gaminasi patys su GGN darbuotojų pagalba arba tai daro GGN

darbuotojai, į procesą, kiek įmanoma, įtraukdami GGN gyventojus. Analizuojamuose GGN skiriasi tik

maisto produktų įsigijimo būdai (žr. 163 paveikslas). Absoliučioje daugumoje (58 proc. arba 14 iš 24)

analizuojamų GGN maisto produktai perkami centralizuotai – juos perka ir GGN padalina SGĮ, neretai

atsižvelgdama į GGN darbuotojų iš anksto pateiktą pageidaujamų maisto produktų sąrašą. Centralizuotai

maisto produktai perkami 10 SGĮ įsteigtuose 12 suaugusiųjų GGN ir 2 vaikų GGN (Ventos SGN GGN 12–15

m. vaikams su protine ir kompleksine negalia bei Vilijampolės SGN GGN vaikams su autizmo spektro

sutrikimais (ASS)).

Mažesnėje dalyje (42 proc. arba 10 iš 24) analizuojamų GGN maisto produktai perkami

decentralizuotai – juos iš SGĮ lėšų perka GGN darbuotojai arba patys GGN gyventojai, prireikus – su

darbuotojų pagalba. Decentralizuotas maisto produktų įsigijimo būdas taikomas 5 SGĮ įsteigtuose 8

suaugusiųjų GGN ir 2 vaikų GGN. Šiuo metu vis daugiau SGĮ pasirenka (pavyzdžiui, Kėdainių SGN) ar ateityje

planuoja (pavyzdžiui, Suvalkijos SGN) išskirti atskirą banko kortelę GGN, kad GGN globotiniai, padedami

GGN darbuotojų, galėtų savarankiškai įsigyti maisto ar kitų produktų. Keliuose GGN, kur tokia praktika jau

yra taikoma, GGN darbuotojai žino maisto produktų suvartojimo dienos normas, į kurias atsižvelgdami

28 Apgyvendinimo su parama suaugusiems asmenims su (psichikos ir / ar proto) negalia paslaugų teikimo metodikos aprašo projektas http://www.ndt.lt/wp-content/uploads/apgyvendinimas-su-parama.pdf. 29 LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. liepos 8 d. įsakymas Nr. A1-386 „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. vasario 20 d. įsakymo Nr. A1-46 „Dėl socialinės globos normų aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“.

http://www.ndt.lt/wp-content/uploads/apgyvendinimas-su-parama.pdf


196 196

planuoja maisto produktams skirtas lėšas. Taip GGN globotiniai turi didesnę maisto produktų pasirinkimo

laisvę ir galimybę ugdyti savarankiškumą planuojant valgiaraštį ir biudžetą.

Išskirtiniais atvejais maisto produktų įsigijimo būdas skiriasi ir tarp tos pačios SGĮ įsteigtų GGN. Į vertinimo

imtį įtrauktuose Vilijampolės SGN įsteigtuose GGN maisto produktai įsigyjami decentralizuotai, išskyrus

GGN, skirtus vaikams su autizmo spektro sutrikimais (ASS), kuriems maisto produktus centralizuotai perka

SGĮ. Anot šios SGĮ administracijos atstovo, skirtingą šių GGN aprūpinimo maisto produktais organizavimo

tvarką lemia negalios specifikos apriboti jų gyventojų gebėjimai dalyvauti maisto produktų įsigijime (dėl

ASS visi šių GGN gyventojai nekalba – gali bendrauti tik kortelių pagalba).

163 PAVEIKSLAS. MAISTO PRODUKTŲ ĮSIGIJIMO BŪDAI (GGN SKAIČIUS)

Šaltinis: BGI Consulting, remiantis SGĮ pateikta informacija

Aprūpinimas individualaus naudojimo daiktais

Aprūpinimas apranga. Absoliučioje daugumoje (58 proc. arba 14 iš 24) GGN vyrauja centralizuotas

aprangos30 įsigijimo būdas, kai aprangą perka arba labdara gauna ir GGN gyventojams padalina SGĮ (žr. 164

paveikslas). Tai taikytina 8 SGĮ. Daugumos (57 proc. arba 8 iš 14) tokių GGN gyventojai naudojasi ne tik SGĮ

centralizuotai nupirkta, bet ir iš asmeninių lėšų pačių, padedant GGN darbuotojams, įsigyta apranga.

Ketvirtadalyje (25 proc. arba 6 iš 24) GGN dominuoja decentralizuotas gyventojų aprūpinimo apranga

būdas, kai aprangą iš SGĮ lėšų perka GGN darbuotojai, kurie kartu su GGN gyventojais vyksta į parduotuvę

ir padeda išsirinkti norimą aprangos elementą. Tai būdinga 4 SGĮ. Taip pat yra ir GGN (pavyzdžiui, Visagino

SGN įsteigti GGN), kurių globotiniai aprangą, su darbuotojų pagalba, išsirenka ir įsigyja patys, o SGĮ apmoka

išlaidas pagal parduotuvės pateiktą sąskaitą-faktūrą. Daugelio (67 proc. arba 4 iš 6) tokių GGN gyventojai

naudojasi ne tik iš SGĮ lėšų, bet ir iš asmeninių lėšų įsigyta apranga.

Mažiau nei penktadalyje (17 proc. arba 4 iš 24) analizuojamų GGN gyventojų aprūpinimas apranga

organizuojamas tiek centralizuotai, tiek decentralizuotai. Tai taikytina 2 SGĮ. Vienos iš jų atstovų

teigimu, paprastai apranga perkama centralizuotai, tačiau retkarčiais dėl tam tikrų aplinkybių (pavyzdžiui,

poreikio įsigyti reikiamą aprangos elementą skubiai, nestandartinio dydžio aprangos poreikio ir pan.)

taikomas decentralizuotas aprangos įsigijimo būdas.

Atkreiptinas dėmesys, jog kai kuriais atvejais gyventojų aprūpinimo apranga būdas skiriasi ir tarp tos pačios

SGĮ įsteigtų GGN. Tai taikytina toms SGĮ, kurios turi įsteigusios ir suaugusiųjų, ir vaikų GGN (Pabradės SGN,

Ventos socialinės globos namams ir Vilijampolės socialinės globos namams). Šių SGĮ įsteigtiems GGN,

kuriuose gyvena vaikai su negalia (su nedidelėmis išimtimis), nebūdingas aprangos įsigijimas iš asmeninių

lėšų.

30 Apatinių ir viršutinių drabužių, avalynės, galvos apdangalų, aksesuarų.


197 197

164 PAVEIKSLAS. APRANGOS ĮSIGIJIMO BŪDAI (GGN SKAIČIUS)


Aprūpinimas asmens higienos reikmenimis. Analizuojamų GGN gyventojų aprūpinimas asmens higienos

reikmenimis 31 daugiausiai vykdomas centralizuotai (žr. 165 paveikslas). 83 proc. arba 20 iš 24

analizuojamų GGN gyventojams reikalingus asmens higienos reikmenis nuperka ir padalina SGĮ. Tokia

praktika taikoma 12 SGĮ. Pusės (50 proc. arba 10 iš 20) šių GGN gyventojai naudojasi ne tik centralizuotai

nupirktais, bet ir iš asmeninių lėšų įsigytais asmens higienos reikmenimis. Kai kuriuose GGN iš asmeninių

lėšų tokias prekes papildomai įsigyja tik dalis gyventojų – pavyzdžiui, Macikų SGN – 6 iš 10 globotinių. Tik

mažoje dalyje (17 proc. arba 4 iš 24) GGN šie reikmenys perkami decentralizuotai – t. y. juos iš SGĮ lėšų

padedami GGN darbuotojų perka GGN gyventojai. Tai taikytina 2 SGĮ. Vienos iš jų įsteigtų GGN gyventojai

asmens higienos reikmenis perka ne tik iš įstaigos, bet ir iš asmeninių lėšų.

165 PAVEIKSLAS. ASMENS HIGIENOS REIKMENŲ ĮSIGIJIMO BŪDAI (GGN SKAIČIUS)


Aprūpinimas vaistais ir medicinos pagalbos priemonėmis. Beveik visuose (92 proc. arba 22 iš 24)

analizuojamuose GGN gyventojai vaistais ir medicinos pagalbos priemonėmis32 aprūpinami centralizuotai

– juos perka ir GGN gyventojams padalina SGĮ (žr. 166 paveikslas). Tai taikytina 13 SGĮ. Dviejų SGĮ

(Vilijampolės SGN ir Visagino SGN) įsteigtuose suaugusiųjų GGN gyventojai vaistais ir (ar) medicinos

pagalbos priemonėmis aprūpinami ne tik centralizuotai, tačiau taip pat kai kurias šios kategorijos prekes

(nereceptinius vaistus, maisto papildus ir pan.) įsigyja ir iš asmeninių lėšų. Tik 1 SGĮ (Pabradės SGN)

31 Įvairiomis prausimosi, dantų, plaukų ir nagų priežiūros, kosmetikos priemonėmis ir pan. 32 Individualaus naudojimo medicinos pagalbos priemonės, tokios kaip sauskelnės, įklotai, vienkartinės paklodės, tvarsčiai, šlapimo ir išmatų rinktuvai, vaistų lašinimo sistemos, švirkštai, pompos ir pan.


198 198

įsteigtuose 2 GGN gyventojai vaistais ir medicinos pagalbos priemonėmis aprūpinami decentralizuotai –

su GGN darbuotojų pagalba nusiperka patys iš SGĮ lėšų.

166 PAVEIKSLAS. VAISTŲ IR MEDICINOS PAGALBOS PRIEMONIŲ ĮSIGIJIMO BŪDAI (GGN SKAIČIUS)


Apibendrinant, matyti, kad analizuojamuose GGN vyrauja centralizuotas maisto prekių, aprangos, asmens

higienos reikmenų bei vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo būdas, kai minėtas prekes perka ir

GGN padalija SGĮ. Maisto produktai ir apranga GGN gyventojams centralizuotai perkama 58 proc., higienos

reikmenys – 83 proc., o vaistai ir medicinos pagalbos priemonės – net 92 proc. analizuotų GGN.

Siekiant realizuoti vieną iš svarbiausių Pertvarkos tikslų – užtikrinti asmenims su proto ir (ar)

psichikos negalia galimybę gyventi šeimai artimoje aplinkoje ir integruotis į visuomenę, būtina

užtikrinti galimybes patenkinti GGN gyventojų individualius poreikius ir ugdyti jų savarankiškumą.

Vienas iš būdų tai daryti – suteikti galimybę jiems dalyvauti įsigyjant maisto produktus ir kitus jiems

reikalingus daiktus. Tai įmanoma tik tuose GGN, kurių gyventojams reikalingos prekės įsigyjamos

decentralizuotai. Kai kuriuose GGN stebimas perėjimas prie maisto produktų įsigijimo decentralizacijos,

kuriam teisinis pagrindas sukurtas 2019 m. Socialinės globos normų aprašo pakeitimais, yra sveikintinas ir

turėtų būti ilgainiui įdiegtas visuose GGN, sudarant galimybes decentralizuotai (t. y. nedalyvaujant SGĮ)

įsigyti ne tik maisto produktus, bet ir aprangą, asmens higienos reikmenis bei vaistus ir medicinos pagalbos

priemones. Nors decentralizuotas prekių įsigijimo būdas trumpuoju laikotarpiu ekonominiu efektyvumu

nusileidžia centralizuotam (pavyzdžiui, dėl ribotų galimybių taikyti masto ekonomiją ir tokiu būdų įsigyti

prekes pigiau), visuotinai pripažinta, kad perėjimas prie bendruomenėje teikiamų, individualizuotų

paslaugų pažeidžiamoms visuomenės grupėms ilguoju laikotarpiu sukuria didesnę ekonominę naudą, nes

tokių paslaugų sukuriama nauda tikslinių grupių gyvenimo kokybei ir socialinei integracijai atsveria

finansines sąnaudas.

Tiesa, siekiant sklandaus perėjimo prie GGN gyventojams reikalingų prekių įsigijimo decentralizacijos,

būtina koreguoti esamą teisinį reglamentavimą. Pirma, teisės aktuose reikalinga įtvirtinti GGN, kurie

teisiškai yra biudžetinės įstaigos dalis (padalinys), teisę įsigyjant savo veiklos vykdymui reikalingas

prekes netaikyti viešiesiems subjektams taikomų LR viešųjų pirkimų įstatymo ir susijusių teisės

aktų nuostatų. Šiuo metu decentralizuotai pirkdami maisto produktus GGN netaiko viešiesiems

subjektams privalomų viešųjų pirkimų procedūrų, todėl GGN įsteigusių SGĮ administracijų atstovai

nuogąstauja, ar laisvai, pagal konkrečius GGN gyventojų poreikius, disponuodami dalimi viešųjų lėšų

nepažeidžia teisės aktų reikalavimų33. Antra, svarbu reikalingais teisės aktų pakeitimais suteikti teisę GGN

darbuotojams išduoti GGN gyventojams vaistus, remiantis susiformavusia vaistų išdavimo

asmenims, globojamiems šeimoje, teisine praktika (kai vaistus globojamiems asmenims išduoti gali

33 Interviu su GGN įsteigusių SADM pavaldžių SGĮ administracijų atstovais metu surinkta informacija.


199 199

šeimos nariai). Remiantis galiojančiais teisės aktais, šiuo metu vaistus GGN gyventojams turi teisę išduoti

tik licencijuoti medicinos darbuotojai. GGN tokių pareigybių darbuotojai nėra įdarbinti, tad vaistus GGN

gyventojams turi išduoti ar suleisti iš SGĮ atvykęs specialistas.

PASLAUGOS BENDRUOMENĖJE

ES lygmens rekomendacijose dėl perėjimo nuo institucinės globos prie bendruomenėje teikiamų paslaugų pabrėžiama,

jog teikiant bendruomenines apgyvendinimo su parama paslaugas (tokias, kaip GGN) būtina atskirti infrastruktūrą,

kurioje apgyvendinami tikslinės grupės asmenys, ir pastariesiems teikiamą pagalbą – pastaroji turi priklausyti ne nuo

tikslinių grupių atstovų gyvenamosios vietos, o nuo jų individualių poreikių 34 . Vien mažas bendruomenėje

apgyvendintų tikslinės grupės asmenų skaičius savaime neužtikrina sklandžios jų integracijos į bendruomenę. Svarbu,

kad bendruomenėje apgyvendinti asmenys ne tik gautų reikalingas individualizuotas paslaugas, padedančias jiems

gyventi savarankiškai ir integruotis į bendruomenę, bet ir turėtų priėjimą prie pagrindinių viešųjų paslaugų, kuriomis

naudojasi kiti visuomenės nariai35.

Remiantis Apgyvendinimo su parama suaugusiems asmenims su (psichikos ir / ar proto) negalia paslaugų teikimo

metodikos aprašo projektu, GGN (I tipo APP) turi būti nesunkiai pasiekiami visuomeniniu transportu.

Rekomenduojama, kad atstumas iki viešojo transporto stotelės būtų ne daugiau kaip 1 000 metrų ir viešasis transportas

kursuotų kiekvieną dieną. Esant poreikiui, GGN gyventojams turi būti užtikrinamos specialaus transporto paslaugos,

reikalingos siekiant užtikrinti GGN gyventojų socialinę integraciją į bendruomenę36.

Analizuojamus GGN įsteigusių SGĮ administracijų atstovų buvo paprašyta nurodyti, kokiu mastu ir apimtimi

(t. y. kokia dalis GGN gyventojų naudojasi vienu ar kitu būdu organizuojamomis paslaugomis) jų GGN

gyventojai naudojasi įvairiomis bendruomenėje teikiamomis paslaugomis – viešojo transporto, asmens

sveikatos priežiūros, švietimo ir užimtumo.

Transporto paslaugos

Beveik dviejų trečdalių (62,5 proc. arba 15 iš 24) analizuojamų GGN gyventojai naudojasi viešuoju

transportu (troleibusais, miesto ir priemiestiniais autobusais) (žr. 167 paveikslas). Tai apima 9 SGĮ

įsteigtus GGN. Tokiais atvejais GGN gyventojams paprastai nuperkami nuolatiniai bilietai, suteikiantys

galimybę bet kada prireikus su GGN darbuotojų pagalba pasinaudoti viešojo transporto paslaugomis.

Ketvirtadalio (25 proc. arba 6 iš 15) šių GGN gyventojai retkarčiais pagal poreikį naudojasi ir GGN reikmėms

išskirtu SGĮ transportu – planuotoms visų GGN gyventojų išvykoms arba prireikus transportuoti didesnį

skaičių žmonių. Tai taikytina 7 SGĮ įsteigtiems GGN. Dar 3 GGN, įsteigtų 1 SGĮ, gyventojai, be viešojo

transporto, reguliariai naudojasi SGĮ transportu, kai reikia vykti tam tikrais maršrutais, kuriais nekursuoja

viešasis transportas. 6 GGN, įsteigtų 3 SGĮ, gyventojai nesinaudoja SGĮ transportu. Šalia viešojo transporto

paslaugų 3 GGN gyventojai naudojasi jų lankomų profesinio ugdymo įstaigų teikiamomis transporto

paslaugomis, 1 GGN gyventojai – privačiomis transporto paslaugomis (maršrutiniais taksi, taksi ar

pavėžėjų paslaugomis). 2 GGN gyventojai naudojasi tik viešuoju transportu. Tai apima GGN, įsikūrusius

didesniuose miestuose (Kaune, Marijampolėje), pasižyminčiuose santykinai platesniu viešojo transporto

tinklu.

34 J. Mansell, M. Knapp, J. Beadle-Brown, J. Beecham, Deinstitutionalisation and community living – outcomes and costs: report of a European Study. Volume 1: executive summary. University of Kent, Canterbury, UK, 2007, 1. http://eprints.lse.ac.uk/3459/1/Deinstitutionalisation_and_community_living_%E2%80%93_outcomes_and_costs_vol_1(lsero).pdf. 35 European Expert Group on the Transition from Institutional to Community-based Care, Common European Guidelines on the Transition from Institutional to Community-based Care. Brussels, 2012, 25, 94–95, http://enil.eu/wp-content/uploads/2016/09/Guidelines-01-16-2013-printer.pdf. 36 Apgyvendinimo su parama suaugusiems asmenims su (psichikos ir / ar proto) negalia paslaugų teikimo metodikos aprašo projektas http://www.ndt.lt/wp-content/uploads/apgyvendinimas-su-parama.pdf.

http://eprints.lse.ac.uk/3459/1/Deinstitutionalisation_and_community_living_%E2%80%93_outcomes_and_costs_vol_1(lsero).pdf

http://enil.eu/wp-content/uploads/2016/09/Guidelines-01-16-2013-printer.pdf




200 200

167 PAVEIKSLAS. NAUDOJIMASIS TRANSPORTO PASLAUGOMIS (GGN SKAIČIUS)


Likusių (37,5 proc. arba 9 iš 24) GGN gyventojai dėl įvairių priežasčių nesinaudoja viešuoju transportu (žr.

168 paveikslas). Tai apima 7 SGĮ įsteigtus GGN. 5 GGN, įsteigtų 3 SGĮ, gyventojams viešojo transporto

paslaugos nėra reikalingos, kadangi šie GGN įsikūrę mažuose miestuose (turinčiuose iki 20 tūkst.

gyventojų), kuriuose reikiamas paslaugas bendruomenėje galima pasiekti pėsčiomis. Šių GGN gyventojai

retkarčiais (ypatingomis progomis, pavyzdžiui, išvykoms, ekskursijoms ir pan.) naudojasi SGĮ transportu.

Dar 2 SGĮ įsteigtų 2 GGN vaikams su negalia gyventojai nesinaudoja viešuoju transportu dėl negalios

specifikos apribotų gebėjimų tai daryti (reguliariai naudojasi GGN išskirtu SGĮ transportu) arba

bendruomenėje lankomų socialinių paslaugų įstaigų teikiamų transporto paslaugų prieinamumo. Dar

2 SGĮ įsteigtų 2 GGN gyventojai nesinaudoja viešuoju transportu dėl nepakankamo jo prieinamumo. Šie

GGN turi jų reikmėms išskirtą SGĮ transportą, kuriuo reguliariai naudojasi.

168 PAVEIKSLAS. NESINAUDOJIMO VIEŠUOJU TRANSPORTU PRIEŽASTYS (GGN SKAIČIUS)


Asmens sveikatos priežiūros paslaugos

Daugiau nei trijų ketvirtadalių (79 proc. arba 19 iš 24) analizuojamų GGN gyventojai naudojasi tik įstaigose

teikiamomis ambulatorinėmis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis (žr. 169 paveikslas). Lydimi

GGN darbuotojų šių GGN gyventojai lankosi pas pirminio lygio asmens sveikatos priežiūros specialistus

(šeimos gydytoją, odontologą, psichologą), antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros specialistus,

slaugytojus ar medicininės reabilitacijos specialistus bendruomenėje esančiose įstaigose (asmens sveikatos

priežiūros ar socialinių paslaugų). Visų GGN gyventojai prireikus lankosi pas pirminio ar antrinio lygio

asmens sveikatos priežiūros specialistus, o slaugytojų ar medicininės reabilitacijos specialistų paslaugomis

įstaigose naudojamasi pagal poreikį. Pas slaugytojus įstaigose lankosi dalis arba visi gyventojai iš 3 GGN: 2

iš 10 Didvyžių SGN įsteigtų GGN globotinių, 4 iš 10 Macikų SGN įsteigtų GGN globotinių, visi Dūseikių SGN


201 201

įsteigtų GGN globotiniai. Medicininės reabilitacijos procedūras įstaigose taip pat lanko dalis arba visi

gyventojai iš 3 GGN: 2 iš 10 Macikų SGN įsteigtų GGN globotinių, 2 iš 10 Visagino SGN įsteigtų GGN

globotinių, visi Didvyžių SGN įsteigtų GGN globotiniai. Mažos dalies (21 proc. arba 5 iš 24) GGN gyventojai

šalia ambulatorinių pirminio ar antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugų gauna tam tikras

asmens sveikatos priežiūros paslaugas vietoje (GGN patalpose). Vieno GGN, skirto vaikams su ASS, visus

gyventojus namie lanko gydytojai. Kito GGN gyventojus namuose lanko slaugytojas. Dar 3 GGN, įsteigtų tos

pačios SGĮ, gyventojams (Ventos SGN įsteigtų suaugusiųjų GGN visiems globotiniams ir 1 iš 4 vaikų GGN

globotinių) namie atliekamos medicininės reabilitacijos procedūros.

169 PAVEIKSLAS. NAUDOJIMASIS ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGOMIS (GGN SKAIČIUS)


Švietimo ir užimtumo paslaugos

Daugiau nei trečdalio (38 proc. arba 9 iš 24) analizuojamų GGN gyventojai lanko švietimo įstaigas. 3 SGĮ

įsteigtuose 4 GGN visi (išskyrus Pabradės SGN įsteigto GGN vaikams gyventojus – tik 1 iš 4) gyvenantys

vaikai su negalia lanko bendrojo ugdymo ar specialiąsias ugdymo įstaigas. Vieno iš šių GGN dalis (3 iš

4) gyventojų dėl sveikatos apribojimų ugdymo paslaugas gauna vietoje (GGN patalpose). Dar 5 GGN

gyventojai lanko profesinio mokymo įstaigas, kuriose mokosi pasirinktų specialybių (2 iš 10

Marijampolės specialiųjų SGN įsteigtų GGN globotinių, 2 iš 8 Suvalkijos SGN įsteigtų GGN globotinių, visi

Vilijampolės SGN įsteigtų suaugusiųjų GGN globotiniai).

170 PAVEIKSLAS. NAUDOJIMASIS ŠVIETIMO PASLAUGOMIS (GGN SKAIČIUS)


Beveik visų (96 proc. arba 23 iš 24) GGN gyventojai lanko įvairius laisvalaikio užsiėmimus

bendruomenėje (socialinių paslaugų, kultūros ir kt. įstaigose). GGN globotiniai lankosi kultūros įstaigose

(kultūros centruose, bibliotekose, muziejuose ir pan.), socialinių paslaugų įstaigose (užimtumo, dienos

centruose ir pan.), sveikatos paslaugų įstaigose (visuomenės sveikatos, psichikos sveikatos, sporto

centruose ir pan.), taip pat jų gyvenamojoje vietovėje organizuojamuose kultūriniuose renginiuose. GGN

globotiniams suteikta galimybė lankyti įvairius laisvalaikio praleidimo užsiėmimus pagal jų preferencijas ir

galimybes. Tik vieno GGN, skirto vaikams su ASS, gyventojai dėl negalios specifikos sąlygotų apribojimų


202 202

negali lankyti bendruomenėje teikiamų užimtumo paslaugų. Šiuos GGN gyventojus kelis kartus per savaitę

lanko taikomosios elgesio analizės specialistas, pagal individualizuotas programas dirbantis su šiame GGN

gyvenančiais vaikais. Be bendruomenėje teikiamų laisvalaikio užimtumo paslaugų, GGN globotiniai

laisvalaikį leidžia gamtoje, viešosiose erdvėse savo gyvenamojoje vietovėje bei namuose (užsiima

sodininkyste ir daržininkyste, gyvenamosios aplinkos puoselėjimu, rankdarbiais ir pan.).

171 PAVEIKSLAS. NAUDOJIMASIS UŽIMTUMO PASLAUGOMIS (GGN SKAIČIUS)


Apibendrinant, matyti, kad veikiančiuose GGN gyvenantiems asmenims su proto ir (ar) psichikos

negalia pagrindinių viešųjų paslaugų (viešojo transporto, asmens sveikatos priežiūros, švietimo ir

užimtumo) prieinamumas yra pakankamai geras. 63 proc. GGN gyventojai naudojasi viešuoju

transportu. Viešuoju transportu dėl riboto jo prieinamumo ar negalios specifikos apribotų gebėjimų

nesinaudoja tik pavienių GGN gyventojai. Kai kuriose santykinai mažesnėse gyvenamosiose vietovėse

įsikūrusių GGN gyventojams transporto paslaugos kasdien nėra reikalingos. Be to, transporto paslaugų

poreikį kai kuriais atvejais patenkina kitų viešųjų įstaigų teikiamos transporto paslaugos. Prireikus visų

GGN gyventojai lankosi pas pirminio ar antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros specialistus asmens

sveikatos priežiūros įstaigose, o 79 proc. GGN gyventojai naudojasi tik šiose įstaigose teikiamomis

ambulatorinėmis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis. Pagal galimybes GGN gyventojai (vaikai ar

santykinai savarankiškesni jaunesnio amžiaus suaugusieji) lanko švietimo įstaigas ir beveik visų GGN

gyventojai lanko įvairius laisvalaikio užsiėmimus bendruomenėje.

2.4.1.4 GGN INFRASTRUKTŪRA

Du trečdaliai (67 proc. arba 16 iš 24) analizuojamų GGN yra įsikūrę gyvenamuosiuose namuose, trečdalis

(33 proc. arba 8 iš 24) – butuose (žr. 172 paveikslas).

172 PAVEIKSLAS. GGN PASISKIRSTYMAS PAGAL GYVENAMOJO BŪSTO TIPĄ

Šaltinis: sudaryta BGI Consulting, remiantis SGĮ pateikta informacija


203 203

Gyvenamųjų namų, kuriuose įkurdinti GGN, bendrasis plotas37 varijuoja nuo 95 kv. m. iki 425 kv. m.

(vidutiniškai – 241 kv. m.), gyvenamasis plotas38 – nuo 65 kv. m. iki 215 kv. m. (vidutiniškai – 115 kv. m.).

Pažymėtina, jog gyvenamasis plotas gyvenamajame name sudaro vidutiniškai pusę bendrojo ploto

(skirtinguose GGN gyvenamasis plotas sudaro 28–78 proc. gyvenamojo namo bendrojo ploto).

Gyvenamuosiuose namuose apgyvendinta 5–10 globotinių (po 5–8 vaikus ir po 8–10 suaugusiųjų),

vidutiniškai – 9 asmenys (vaikų apgyvendinta vidutiniškai po 7, suaugusiųjų – po 10). Gyvenamuosiuose

namuose įsikūrusių GGN gyventojai gyvena 4–8 kambariuose (vaikai – 4–6 kambariuose, suaugusieji – 4–8

kambariuose), vidutiniškai 6 kambariuose (vaikai apgyvendinti vidutiniškai 5 kambariuose, suaugusieji –

6). 1 gyvenamajame name apgyvendintam asmeniui tenka 0,5–0,8 kambario (vaikui – 0,8, suaugusiam

asmeniui – 0,5–0,8 kambario), vidutiniškai 0,6 (vaikui – 0,8, suaugusiam asmeniui – 0,6). Tai reiškia, kad

visiems šių GGN gyventojams tenka ne mažiau kaip po pusę kambario, o vienu kambariu dalijasi ne daugiau

kaip 2 asmenys. Gyvenamajame name 1 GGN gyventojui tenka nuo 8 iki 22 kv. m. gyvenamojo ploto

(vidutiniškai – 12 kv. m.) (žr. 173 paveikslas).

173 PAVEIKSLAS. 1 GGN GYVENTOJUI TENKANTIS GYVENAMASIS PLOTAS (KV. M.) GYVENAMAJAME NAME


Butų, kuriuose įkurdinti GGN, bendrasis plotas varijuoja nuo 55 kv. m. iki 145 kv. m. (vidutiniškai – 84 kv.

m.), gyvenamasis plotas – nuo 39 kv. m. iki 92 kv. m. (vidutiniškai – 59 kv. m.). Pažymėtina, jog gyvenamasis

plotas bute sudaro vidutiniškai tris ketvirtadalius bendrojo ploto (skirtinguose GGN gyvenamasis plotas

sudaro 54–85 proc. buto bendrojo ploto). Butuose apgyvendinta 4–8 globotiniai (po 4–6 vaikus ir po 4–8

suaugusius asmenis), vidutiniškai – 5 asmenys (tiek vaikų, tiek suaugusiųjų GGN). Butuose įsikūrusių GGN

gyventojai gyvena 3–5 kambariuose (vaikai – 3 kambariuose, suaugusieji – 3–5 kambariuose), vidutiniškai

3 kambariuose (vaikai apgyvendinti vidutiniškai 3 kambariuose, suaugusieji – 4 kambariuose). 1 bute

apgyvendintam asmeniui tenka 0,5–0,8 kambario (tiek vaikui, tiek suaugusiam asmeniui), vidutiniškai 0,7

kambario (vaikui – 0,6, suaugusiam asmeniui – 0,7). Tai reiškia, kad visiems šių GGN gyventojams tenka ne

mažiau kaip po pusę kambario, o vienu kambariu dalijasi ne daugiau kaip 2 asmenys. Bute 1 GGN gyventojui

tenka nuo 8 kv. m. iki 13 kv. m. gyvenamojo ploto (vidutiniškai – 11 kv. m.) (žr. 174 paveikslas).

37 Remiantis LR aplinkos ministro 1999 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 310 „Dėl reglamento str 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“ patvirtinimo“, gyvenamojo pastato bendrasis plotas yra visų jame esančių patalpų, tarp jų – ir funkcionaliai susietuose priestatuose, plotų suma. 38 Remiantis LR aplinkos ministro 1999 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 310 „Dėl reglamento str 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“ patvirtinimo“, gyvenamojo pastato gyvenamasis plotas yra visų kambarių ir virtuvės (išskyrus virtuvėlę-nišą) plotų suma.


204 204

174 PAVEIKSLAS. 1 GGN GYVENTOJUI TENKANTIS GYVENAMASIS PLOTAS (KV. M.) BUTE


Lyginant šiuo metu veikiančius gyvenamuosiuose namuose ir butuose įrengtus GGN (žr. 20 lentelė), matyti,

jog skirtingo tipo būste apie du kartus skiriasi vidutinis gyventojų skaičius (name – 9, bute – 5),

kambarių skaičius (name – 6, bute – 3) ir gyvenamasis plotas (name – 115 kv. m., bute – 59 kv. m.).

Gyvenamuosiuose namuose šie rodikliai yra didesni. Nepaisant to, vidutinis 1 gyventojui tenkančių

kambarių skaičius (name – 0,6, bute – 0,7) ir 1 gyventojui tenkantis gyvenamasis plotas (name – 12 kv. m.,

bute – 11 kv. m.) beveik nesiskiria. Egzistuoja stiprus tiesioginis ryšys (koreliacijos koeficientas: 0,75) tarp

GGN disponuojamo nekilnojamojo turto gyvenamojo ploto ir GGN gyventojų skaičiaus. Tai liudija, jog

gyventojų skaičių nulėmė GGN infrastruktūros, kurią juos steigiančioms SGĮ pavyko gauti įsigijimui ar

nuomai, charakteristikos. Atkreiptinas dėmesys, kad gyvenamųjų namų vidutinis bendrasis plotas yra tris

kartus didesnis nei butų (namų – 241 kv. m., butų – 84 kv. m.), tačiau butuose vidutiniškai 20 proc.

punktų didesnę bendrojo ploto dalį sudaro gyvenamasis plotas.

20 LENTELĖ. NAMUOSE IR BUTUOSE ĮRENGTŲ GGN INFRASTRUKTŪROS SKIRTUMAI

Gyvenamasis namas Butas (dviaukščiame ar daugiaaukščiame

name) Skirtumas

Vidutinis gyventojų skaičius 9 gyventojai 5 gyventojai 4 gyventojai (1,8 karto)

Vidutinis kambarių skaičius 6 kambariai 3 kambariai 3 kambariai (2 kartus)

Vidutinis 1 gyventojui tenkančių kambarių skaičius

0,6 kambario 0,7 kambario 0,1 kambario (1,2 karto)

Vidutinis bendrasis plotas 241 kv. m. 84 kv. m. 157 kv. m. (2,9 karto)

Vidutinis gyvenamasis plotas 115 kv. m. 59 kv. m. 56 kv. m. (1,9 karto)

Vidutinė gyvenamojo ploto dalis bendrajame plote

52 proc. 72 proc. 20 proc. punktų (1,4 karto)

Vidutinis 1 gyventojui tenkantis gyvenamasis plotas

12 kv. m. 11 kv. m. 1 kv. m. (1,1 karto)

Šaltinis: sudaryta BGI Consulting

Daugiau nei dviem trečdaliams (71 proc. arba 17 iš 24) analizuojamų GGN reikalingos patalpos buvo

nupirktos. Visgi dėl įsigyto nekilnojamojo turto registravimo procedūrinių aspektų ne visų jų disponavimo

būdas yra toks pat. Registruojant Aukštelkės SGN įsigytus nekilnojamojo turto objektus vienodu būdu

įsigytų būstų disponavimo būdas notaro buvo įteisintas skirtingai: vienas namas užregistruotas kaip

patikėjimo teise valdomas valstybės nekilnojamojo turto objektas, kiti du namai – kaip nuosavybės teise

valdomi nekilnojamojo turto objektai. Apskritai beveik dviejų trečdalių (63 proc. arba 15 iš 24)

analizuojamų GGN patalpos yra disponuojamos patikėjimo teise, ketvirtadalis (25 proc. arba 6 iš 24) –

nuomos pagrindu (žr. 175 paveikslas).


205 205

175 PAVEIKSLAS. GGN PASISKIRSTYMAS PAGAL PATALPŲ DISPONVIMO BŪDĄ

Šaltinis: sudaryta BGI Consulting, remiantis SGN pateikta informacija

Absoliučios daugumos (54 proc. arba 13 iš 24) analizuojamų GGN patalpos šildomos dujomis, ketvirtadalio

(25 proc. arba 6 iš 24) GGN būstuose įrengtas centrinis šildymas, likusių GGN patalpos šildomos kietu

kuru (13 proc. arba 3 iš 24) ar aeroterminiu būdu (8 proc. arba 2 iš 24) (žr. 176 paveikslas).

176 PAVEIKSLAS. GGN PASISKIRSTYMAS PAGAL PATALPŲ ŠILDYMO BŪDĄ

Šaltinis: sudaryta BGI Consulting, remiantis SGN pateikta informacija

Analizuojamų GGN įsigyto nekilnojamojo turto vertė39 varijuoja nuo 3,7 tūkst. EUR iki 107 tūkst. EUR

(butų – nuo 3,7 tūkst. EUR iki 66,3 tūkst. EUR, namų – nuo 19,4 tūkst. EUR iki 107 tūkst. EUR)40. Skirtingų

GGN įsigyto nekilnojamojo turto 1 kv. m. kaina skiriasi iki dešimties kartų – svyruoja tarp 56,37 EUR ir

575,02 EUR. Butuose 1 kv. m. kainuoja tarp 56,37 EUR ir 575,02 EUR, namuose – tarp 89,52 EUR ir 459,89

EUR.

39 Nurodyta pagal 2018 m. VĮ Registrų centro atliekamo nekilnojamo turto masinį vertinimą. 40 Į GGN įsigyto nekilnojamojo turto verčių analizę neįtraukti 6 GGN, kurių disponuojamas nekilnojamas turtas yra nuomojamas, ir 1 GGN, įsteigtas Adakavo SPN, kurių nekilnojamojo turto vertė nebuvo nurodytaa.


206 206

177 PAVEIKSLAS. SAVIVALDYBIŲ DYDŽIO IR JOSE ĮSIKŪRUSIŲ GGN ĮSIGYTO NEKILNOJAMOJO TURTO 1

KV. M. KAINOS SANTYKIS

Šaltinis: sudaryta BGI Consulting, remiantis SGĮ pateikta ir Lietuvos statistikos departamento informacija

Egzistuoja stiprus tiesioginis ryšys (koreliacijos koeficientas: 0,85) tarp GGN disponuojamo nekilnojamojo

turto 1 kv. m. kainos (EUR) ir savivaldybės, kurioje jis yra, dydžio (išreikšto gyventojų skaičiumi). Kitaip

tariant, stebima tendencija, kad būsto kaina yra santykinai didesnė didesnėse savivaldybėse ir santykinai

mažesnė – mažesnėse (žr. 177 paveikslas). Visgi, pasitaiko ir išimčių – kai kuriose mažose savivaldybėse

įsikūrusių GGN disponuojamo nekilnojamojo turto 1 kv. m. kaina yra santykinai didesnė. Tai susiję su

nedideliu šių GGN nuotoliu nuo didžiųjų miestų (pavyzdžiui, Macikų SGN įkurtų GGN – nuo Klaipėdos,

Didvyžių SGN įkurtų GGN – nuo Kauno, Pabradės SGN įkurtų GGN – nuo Vilniaus). Visa tai patvirtina, kad

GGN disponuojamo nekilnojamojo turto verčių skirtumai didele dalimi yra nulemti objektyvių aplinkybių –

nekilnojamojo turto rinkos ypatumų skirtingose savivaldybėse.

Beveik visais atvejais (išskyrus 1 GGN, nupirktų Pabradės SGN) SGĮ įsigytą nekilnojamąjį turtą buvo

reikalinga remontuoti ir pritaikyti GGN paslaugų teikimui bei gyventojų poreikiams. Patalpų įrengimui SGĮ

daugiausiai naudojo savo lėšas, nors kelioms SGĮ tam tikslui buvo skirtos papildomos valstybės biudžeto

lėšos. Įrengimo sąnaudos varijavo tarp 698 EUR iki 101,9 tūkst. EUR. Egzistuoja silpnas atvirkštinis ryšys

(koreliacijos koeficientas: -0,27) tarp GGN disponuojamo nekilnojamojo turto 1 kv. m. vertės ir jo įrengimui

skirtų lėšų apimties. Tai indikuoja, kad mažesnės vertės būstui galėjo prireikti daugiau lėšų įrengimui. Visgi

tikėtina, kad GGN įrengimo sąnaudų dydis didžiąja dalimi priklausė ne nuo įsigytos infrastruktūros kokybės,

o jos tinkamumo ilgalaikės socialinės globos paslaugų teikimui (t. y. to, kiek būsto išplanavimas buvo

pritaikytas GGN paslaugų teikimui).

GGN nuomojamo nekilnojamojo turto 1 kv. m. kaina varijuoja nuo 4,33 EUR iki 7,43 EUR41. Pažymėtina,

kad egzistuoja labai stiprus ryšys (koreliacijos koeficientas: 0,95) tarp nuomojamo nekilnojamojo turto 1

kv. m. kainos ir savivaldybės, kurioje jis yra dydžio (gyventojų skaičiaus). Tai rodo, jog įvairių GGN mokamų

41 Į analizę neįtraukti Dūseikių SGN įsteigti GGN, kurių disponuojamo nekilnojamo turto bendrasis plotas nebuvo pateiktas.


207 207

nuomos mokesčių dydžių skirtumai yra didele dalimi nulemti objektyvių aplinkybių – nekilnojamojo turto

nuomos rinkos savivaldybėse (žr. 178 paveikslas).

178 PAVEIKSLAS. SAVIVALDYBIŲ DYDŽIO IR JOSE ĮSIKŪRUSIŲ GGN NUOMOJAMO NEKILNOJAMOJO TURTO

1 KV. M. NUOMOS KAINOS SANTYKIS


2.4.2 GGN STEIGIMO IR VEIKLOS ORGANIZAVIMO IŠŠŪKIAI

Vertinimo klausimas: 4.2. Identifikuoti ir atlikti analizę dėl sunkumų, su kuriais susiduria įstaigos, steigdamos GGN,

bei GGN, teikdami paslaugas / organizuodami veiklą (kokybinis tyrimas).

Vertinimo metodai: interviu su GGN įsteigusių SGĮ administracijų atstovais.

2.4.2.1 GGN STEIGIMO IŠŠŪKIAI

Siekiant nustatyti, su kokiais pagrindiniais iššūkiais susidūrė SGĮ steigdamos grupinio gyvenimo namus,

interviu su SGĮ administracijų atstovais (vadovais ar jų pavaduotojais) metu respondentų buvo teiraujamasi

apie įvairius deinstitucionalizacijos proceso aspektus:

• Deinstitucionalizacijos poreikio, tikslų ir praktinio įgyvendinimo gairių aiškumą;

• SGĮ darbuotojų reakcijas ir pa(si)rengimą deinstitucionalizacijai;

• SGĮ globotinių reakcijas ir pa(si)rengimą deinstitucionalizacijai;

• GGN reikalingos infrastruktūros suradimą ir parengimą;

• Aplinkinių reakciją į GGN steigimą jų kaimynystėje.

DEINSTITUCIONALIZACIJOS POREIKIO, TIKSLŲ IR PRAKTINIO ĮGYVENDINIMO GAIRIŲ

AIŠKUMAS

Anot daugumos interviu metu kalbintų SGĮ administracijų atstovų, prieš prasidedant deinstitucionalizacijai

(GGN steigimui) 2017 m. institucinės globos pertvarkos ir konkrečiai GGN steigimo poreikis bei

pagrindiniai tikslai buvo aiškūs. SGĮ vadovai iš esmės suvokė, jog numatomais steigti GGN siekiama

didinti asmenų su proto ir (ar) psichikos negalia integraciją bendruomenėje, užtikrinti jiems galimybę


208 208

gyventi artimai šeimai aplinkoje ir gauti individualizuotas paslaugas. Pasak kai kurių SGĮ administracijų

atstovų, tokie poreikiai buvo žinomi iš ilgalaikės SGĮ praktikos teikiant ilgalaikės ir trumpalaikės socialinės

globos paslaugas tikslinėms grupėms.

Pagrindiniai su institucinės globos pertvarka susiję dokumentai tuo metu buvo 2012 m. patvirtintos

Neįgalių vaikų, likusių be tėvų globos vaikų, suaugusių neįgalių asmenų socialinės globos namų

deinstitucionalizacijos strateginės gairės ir 2014 m. patvirtintas Perėjimo nuo institucinės globos

prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos

vaikams 2014–2020 metų veiksmų planas. Pirmajame jų apibrėžiamas deinstitucionalizacijos tikslas

(„suformuoti nuoseklią ir koordinuotą pagalbos ir paslaugų sistemą, kuri sudarytų galimybes kiekvienam

neįgaliam vaikui, <...> neįgaliam asmeniui gauti individualias pagal poreikius paslaugas ir reikiamą pagalbą,

įsitraukti į bendruomenės gyvenimą ir, nepatiriant socialinės atskirties, dalyvauti jame“) ir įvardijami GGN

paslaugos gavėjai bei turinys („Nesavarankiški asmenys gyventų GGN (ne daugiau kaip po 10), kuriuose būtų

mokomasi gyventi su liga ar negalia, skatinami savarankiško gyvenimo įgūdžiai (tvarkos ir higienos

palaikymo, asmeninių piniginių lėšų planavimo), daliniai užimtumo įgūdžiai. Gyvenantieji GGN aktyviai

naudotųsi ir bendruomenėje teikiamomis paslaugomis“) 42. Antrajame dokumente konkrečiau apibrėžta GGN

samprata („GGN – socialinės globos įstaiga, kurioje namų aplinkoje ir gaudami nuolatinę specialistų pagalbą

gyvena iki 10 nesavarankiškų neįgalių suaugusių asmenų“), tikslas (siekiant „plėtoti kokybiškas paslaugas ir

jų infrastruktūrą bendruomenėse nesavarankiškiems neįgaliems suaugusiems asmenims pagal individualius

poreikius <...> bus plėtojama GGN infrastruktūra“) ir paslaugų GGN gyventojams teikimo principai („GGN

gyventojai gauna būtinas paslaugas šiuose namuose ir naudojasi kitomis bendruomeninėmis paslaugomis“) 43.

Visgi, šiuose dokumentuose pateikta informacija apie GGN – gana lakoniška ir aptaki. Nepaisant to, kad

SADM kartu su pertvarkos regionų ekspertais aktyviai ir sklandžiai informavo SGĮ apie pertvarką – aiškino

jos tikslus ir numatomą eigą, SGĮ administracijų atstovai pasigedo konkrečios ir išsamesnės

informacijos apie praktinius GGN steigimo žingsnius (nekilnojamojo turto įsigijimą, darbuotojų

atranką, gyventojų atranką, paslaugų organizavimą ir kt.). Ypač daug neaiškumų kilo oficialiai pertvarkai

atrinktų SGĮ administracijoms, kurias pasiekė informacija apie poreikį ilgainiui visiškai likviduoti

stacionarias įstaigas ir perkelti visus jų globotinius į naujas apgyvendinimo su parama struktūras

bendruomenėje. Tokių SGĮ administracijų atstovai kvestionuoja galimybes į bendruomenę perkelti

globotinius, turinčius sunkią negalią ar pasižyminčius kitomis savybėmis, dėl kurių, respondentų nuomone,

šie asmenys yra nepajėgūs gyventi bendruomenėje.

Pažymėtina, jog SADM pavaldžių SGĮ deinstitucionalizacijos proceso pradžioje (2016–2017 m.) nebuvo

metodinių dokumentų, išsamiai apibrėžiančių GGN paslaugos turinį ir formą – Apgyvendinimo su

parama suaugusiems asmenims su (psichikos ir / ar proto) negalia paslaugų teikimo metodikos aprašo

projektas parengtas tik 2018 m. II-oje pusėje44. Be to, kai kurie SGĮ administracijų atstovai įvardijo tuo metu

komunikuojamos GGN koncepcijos ir galiojančių socialinę globą apibrėžiančių dokumentų prieštaringumą:

viena vertus, juridiškai GGN yra biudžetinės įstaigos dalis, todėl privalo atitikti tokiems subjektams

keliamus reikalavimus dėl infrastruktūros ir žmogiškųjų išteklių, kita vertus, GGN paslauga siekiama

sukurti institucinei globai priešingą, šeimai artimą socialinės globos modelį. Praktinės

42 LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. lapkričio 16 d. įsakymas Nr. A1-517 „Dėl neįgalių vaikų, likusių be tėvų globos vaikų, suaugusių neįgalių asmenų socialinės globos namų deinstitucionalizacijos strateginių gairių patvirtinimo“ https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.529536C2C2A8. 43 LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2014 m. vasario 14 d. įsakymas Nr. A1-83 „Dėl perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams 2014–2020 metų veiksmų plano patvirtinimo“ https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/e4169490984411e3aad2c022318814db/EskLrXnuyQ. 44 „Apgyvendinimas su parama: kviečiame susipažinti su paslaugos teikimo metodikos aprašo projektu ir teikti pastabas“: http://www.pertvarka.lt/naujienos/apgyvenimas-su-parama-kvieciame-susipazinti-su-paslaugos-teikimo-metodikos-apraso-projektu-ir-teikti-pastabas/.

https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.529536C2C2A8

https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.529536C2C2A8

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/e4169490984411e3aad2c022318814db/EskLrXnuyQ

http://www.pertvarka.lt/naujienos/apgyvenimas-su-parama-kvieciame-susipazinti-su-paslaugos-teikimo-metodikos-apraso-projektu-ir-teikti-pastabas/

http://www.pertvarka.lt/naujienos/apgyvenimas-su-parama-kvieciame-susipazinti-su-paslaugos-teikimo-metodikos-apraso-projektu-ir-teikti-pastabas/


209 209

deinstitucionalizacijos įgyvendinimo gairės nebuvo aiškios net ir tų SGĮ administracijų atstovams, kurie

dalyvavo rengiant su institucinės globos pertvarka susijusius dokumentus.

Oficialiai pertvarkai atrinktoms SGĮ buvo privaloma rengti įstaigų pertvarkos planus. Šios praktikos

pridėtine verte apklausti SGĮ administracijų atstovai abejoja. Anot jų, įstaigos pertvarkos planų rengimas

sukėlė SGĮ papildomą administracinę naštą (planų rengimo metu buvo ne kartą koreguojami jų šablonai,

reikalaujama pateikti išsamią informaciją ir pan.), tačiau nedavė apčiuopiamos naudos pasirengiant

deinstitucionalizacijai, kadangi didelio teisinio neapibrėžtumo kontekste sparčiai kintant situacijai teko

daug kartų šiuos planus koreguoti ir juose pateikiamą informacija adaptuoti pagal de facto vykstančius

procesus. Tai, jog be įstaigų pertvarkos planų taip pat rengiami ir regioniniai pertvarkos planai, dar stiprina

SGĮ administracijų atstovų abejones dėl įstaigų pertvarkos planų poreikio ir naudos.

Daugeliu atvejų GGN steigimas buvo skubotas, paskatintas tokių aplinkybių, kaip biudžetinių metų

pabaigoje netikėtai atsiradęs valstybės biudžeto lėšų GGN steigimui (būsto įsigijimui) prieinamumas. Tai,

savo ruožtu, sąlygojo kitus iššūkius – per trumpą laikotarpį rasti tinkamą nekilnojamąjį turtą, tinkamai

atrinkti GGN gyventojus ir kt. Dėl aiškaus GGN reglamentavimo stokos daugelis sprendimų, susijusių su GGN

steigimu, buvo palikta SGĮ diskrecijai. Steigdamos GGN SGĮ neretai turėjo vadovautis bandymų ir klaidų

metodu. Pavyzdžiui, Aukštelkės SGN įsteigtų GGN įkūrimą paskatino atsiradęs poreikis uždaryti vieną SGN

padalinį, kuris buvo įsikūręs dvare ir pakeitus jo paskirtį nuspręsta jo atsisakyti, o jame gyvenusius

globotinius perkelti gyventi į bendruomenėje steigiamus GGN. Steigiant GGN didelio neapibrėžtumo

kontekste buvo labai svarbi SGĮ vadovų iniciatyva, lyderystė procese ir gebėjimas operatyviai sutelkti

darbuotojų komandą. Gerosios praktikos vykdant deinstitucionalizaciją pavyzdžiu gali būti laikomi

Vilijampolės SGN, kuriuose pavyko surinkti stiprią komandą, kurioje buvo aiškiai pasiskirstyta

atsakomybėmis – surasti tinkamą infrastruktūrą, atrinkti GGN gyventojus ir surasti GGN darbuotojus – ir

paraleliai įgyvendinami skirtingi procesai. Tai leido vietoje planuotų 1 GGN 2017–2018 m. įsteigti net 5

GGN.

SGĮ DARBUOTOJŲ REAKCIJA IR PA(SI)RENGIMAS DEINSTITUCIONALIZACIJAI

Remiantis interviu su SGĮ administracijų atstovais metu surinkta informacija, pertvarkos pradžioje

dviejuose trečdaliuose (8 iš 12) vertinime dalyvavusių SGĮ buvo aiškiai juntamas darbuotojų skepticizmas

deinstitucionalizacijos atžvilgiu, varijavęs nuo nedidelio nuogąstavimo iki intensyvaus pasipriešinimo,

reiškiamo tiek neformaliai, tiek oficialiai (pavyzdžiui, per SGĮ veikiančią profesinę sąjungą)

(žr. 179 paveikslas). SGĮ darbuotojus baugino pertvarkos pradžioje vyravęs neapibrėžtumas dėl

deinstitucionalizacijos eigos ir jų vaidmens šiame procese.

179 PAVEIKSLAS. DARBUOTOJŲ PIRMINĖ REAKCIJA Į DEINSTITUCIONALIZACIJĄ (SGĮ SKAIČIUS)

Šaltinis: BGI Consulting, remiantis interviu su SGĮ administracijų atstovais metu surinkta informacija

Lyginant su ilgalaikės ar trumpalaikės socialinės globos institucijoje paslaugomis, kurias buvo įpratę teikti

SGĮ darbuotojai, planuojami steigti GGN buvo visiškai nauja paslauga, reikalaujanti kokybiškai skirtingo

socialinę globą teikiančių darbuotojų vaidmens. Atsižvelgiant į tai, pagrindinis SGĮ darbuotojų

nuogąstavimo šaltinis buvo santykinai didesnio jų savarankiškumo ir, savo ruožtu, didesnės

atsakomybės poreikis perėjus dirbti į GGN. Kitaip nei dirbant SGĮ, GGN dirbantys socialiniai darbuotojai ir


210 210

socialinio darbuotojo padėjėjai dirba savarankiškai, nepadedami didelės komandos specialistų, be to, jų

teikiamos paslaugos GGN gyventojams yra labiau individualizuotos, todėl jiems tenka didesnė atsakomybė

už globojamų asmenų saugumą ir gerovę. Kartu su didesnės atsakomybės baime SGĮ darbuotojai išreiškė

nuogąstavimą dėl galimybės būti nubaustiems už netinkamai atliktą darbą.

Kitas SGĮ darbuotojų nerimo dėl deinstitucionalizacijos šaltinis – potencialus bendruomenės

pasipriešinimas asmenų su proto ir (ar) psichikos negalia apgyvendinimui jų kaimynystėje. Regėdami

neigiamo visuomenės nusistatymo prieš asmenis su proto ir (ar) psichikos negalia apraiškas, SGĮ

darbuotojai nuogąstavo, kad bendruomenės palaikymo stoka gali reikšmingai apsunkinti jų darbą ir

apriboti galimybes pasiekti pagrindinį tokių paslaugų, kaip GGN, tikslą – palengvinti proto ir (ar) psichikos

negalią turinčių asmenų integraciją į visuomenę.

Dar vienas respondentų įvardytas SGĮ darbuotojų skepticizmo šaltinis – informuotumo apie pertvarką

stoka. Kai kurie darbuotojai nesuvokė deinstitucionalizacijos tikslo ir reikšmės, baiminosi prarasti

darbo vietą, ypač SGĮ, oficialiai atrinktose dalyvauti pertvarkoje, kurias ilgainiui planuojama uždaryti.

Žinia apie būsimą pertvarką SGĮ darbuotojų buvo priimta santykinai palankiai tik apie trečdalyje (4 iš 12)

vertinime dalyvavusių SGĮ. Kai kuriais atvejais prie to prisidėjo SGĮ administracijos vykdomas ankstyvas

darbuotojų informavimas, supažindinimas su būsimais pokyčiais ir įtraukimas į juos. Pasitaikė

atvejų, kai dėl objektyvių aplinkybių deinstitucionalizacijos procesas pasižymėjo ypatinga skuba, todėl SGĮ

administracija kartu su darbuotojais buvo priversti veikti ypač operatyviai, tad neliko laiko nuogąstauti.

Pavyzdžiui, 2017 m. pabaigoje Macikų SGN buvo informuoti apie galimybę panaudoti atliekamas valstybės

biudžeto lėšas GGN steigimui, todėl, norėdama pasinaudoti šia neplanuotai atsiradusia proga, šios SGĮ

administracija turėjo greitai sutelkti komandą deinstitucionalizacijos vykdymui. Kitais atvejais santykinai

palankesnei SGĮ darbuotojų reakcijai į būsimą pertvarką įtakos turėjo jų patirties teikiant socialines

paslaugas įvairovė. Pavyzdžiui, anksčiau Marijampolės specialiuosiuose SGN buvo teikiamos socialinės

globos paslaugos senyvo amžiaus asmenims, vėliau, įkūrus bendruomeninius vaikų globos namus (BVGN),

SGĮ darbuotojai pradėjo teikti paslaugas tėvų globos netekusiems vaikams, o BVGN uždarius juose dirbusių

darbuotojų komanda perėjo dirbti į GGN, kur pradėjo teikti paslaugas neįgaliems suaugusiems asmenims

su proto ir (ar) psichikos negalia. Patirtis dirbant su įvairių tikslinių grupių asmenimis sąlygojo geresnį šios

SGĮ darbuotojų pasirengimą ir, savo ruožtu, didesnį pasiryžimą pokyčiams.

Pusė vertinime dalyvavusių SGĮ (645 iš 12) buvo įtrauktos į pertvarkai atrinktų įstaigų sąrašą 46 . Šiose

įstaigose išorinių ekspertų buvo atliekamas darbuotojų kompetencijos ir motyvacijos vertinimas.

Pastarojo pridėtinė vertė vertinama nevienareikšmiškai. Viena vertus, šis pratimas padėjo identifikuoti

reikiamą kompetenciją turinčius ir pakankamai motyvuotus SGĮ darbuotojus, galinčius dirbti GGN. Tokiu

būdu atrinkus kompetentingus ir motyvuotus SGĮ darbuotojus, pastariesiems buvo pateiktas pasiūlymas

dirbti GGN. Ne vienos SGĮ administracijos atstovai džiaugiasi, kad tokiu pagrindu pavyko suformuoti stiprių

ir iniciatyvių GGN darbuotojų komandas, kurios aktyviai dalyvavo GGN steigime ir reikšmingai prisidėjo

įveikiant šio proceso metu kilusias kliūtis. Pažymėtina, jog SGĮ darbuotojų kompetencijos ir motyvacijos

vertinimo rezultatai gali būti panaudoti ne tik pertvarkos tikslais, bet ir bendram SGĮ žmogiškųjų išteklių

stiprinimui ateityje, kuris aktualus tiek SGĮ veiklos tobulinimo, tiek naujų bendruomeninių paslaugų

teikimo kontekste. Kita vertus, nebuvo įvertinta naujai darbui GGN priimtų asmenų (t. y. į GGN atėjusių

dirbti ne iš SGĮ) kompetencija ir motyvacija. Pavyzdžiui, siekiant išvengti SGĮ būdingos institucinės kultūros

reprodukavimo GGN, Didvyžių SGN, Kėdainių SGN ir Visagino SGN įsteigtų GGN dalis ar visi darbuotojai

45 Adakavo SGN, Didvyžių SGN, Dūseikių SGN, Ventos SGN, Vilijampolės SGN ir Visagino SGN (Lavėnų SGN ir Pabradės SGN administracijų atstovai interviu nedalyvavo). 46 Remiantis LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. A1-271 „Dėl atrinktų pertvarkai stacionarių socialinės globos įstaigų ir sutrikusio vystymosi kūdikių namų sąrašo patvirtinimo“ https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/7f2f3bb0f32c11e4927fda1d051299fb/dkRDRtJUZH.

https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/7f2f3bb0f32c11e4927fda1d051299fb/dkRDRtJUZH


211 211

anksčiau nedirbo SGĮ. Tokiais atvejais SGĮ darbuotojų kompetencijos ir motyvacijos vertinimo pridėtinė

vertė pertvarkos kontekste yra santykinai mažesnė.

Į pertvarkai atrinktų įstaigų sąrašą neįtrauktose SGĮ darbuotojų kompetenciją ir motyvaciją savo nuožiūra

vertino SGĮ vadovai, atsižvelgdami į ankstesnę darbuotojų patirtį, asmenines savybes, gebėjimus ir

preferencijas (pavyzdžiui, gebėjimą / norą gaminti maistą). Paprastai dirbti GGN norinčių SGĮ darbuotojų

buvo prašoma SGĮ administracijai pateikti prašymus dėl perkėlimo dirbti į GGN. Tai padėjo atrinkti darbui

GGN motyvuotus darbuotojus. Apskritai, anot apklaustų SGĮ administracijų atstovų, steigiant GGN didesnis

iššūkis buvo rasti ne pakankamos kvalifikacijos, o pakankamai motyvuotus darbuotojus. Išskirtiniu atveju

laikytinas Vilijampolės SGN inicijuotas GGN vaikams su ASS steigimas. Tai – beprecedentis projektas

Lietuvoje, todėl buvo itin sudėtinga rasti darbuotojus, turinčius reikiamą kvalifikaciją individualizuotų

paslaugų tokią specifinę negalią turintiems vaikams teikimui. Darbuotojų parengimui buvo pasitelkta

tarptautinė ekspertė, kuri apmokė šio GGN darbuotojus ir iki šiol juos konsultuoja dėl GGN veiklos vykdymo.

Be kompetencijos ir motyvacijos vertinimo, SGĮ darbuotojai būsimai deinstitucionalizacijai buvo rengiami

ir kitais būdais – nuo darbuotojų informavimo individualiu ir kolektyviniu lygmeniu bei mokymų iki

supažindinimo su kitų SGĮ patirtimi. Visų SGĮ administracijos atstovai tiek individualių pokalbių, tiek

susirinkimų su darbuotojais metu pristatė būsimus pokyčius, aptarė ir atliepė pagrindinius jų

nuogąstavimus. SGĮ, kurių darbuotojai intensyviau priešinosi pokyčiams, administracijos atstovai

organizavo susitikimus su SADM. Taip pat į GGN dirbti paskirti darbuotojai dalyvavo įvairiuose

mokymuose – organizuotuose tiek pertvarkos kontekste, tiek SGĮ iniciatyva. Pavyzdžiui, Vilijampolės SGN

direktorės iniciatyva SGĮ darbuotojams buvo suorganizuoti motyvaciniai mokymai, kuriuose darbuotojai

buvo mokomi spręsti įvairius praktinius iššūkius. Šios SGĮ vadovės teigimu, tokie mokymai buvo labai

naudingi ir reikšmingai prisidėjo sustiprinant darbuotojų motyvaciją. Dar efektyvesnė darbuotojų

motyvavimo priemonė – susipažinimas su kitų SGĮ patirtimi steigiant GGN ir organizuojant jų veiklą.

Pavyzdžiui, Linkuvos SGN administracijos atstovai savo darbuotojams pristatė kitų SGĮ patirtį parodydami

vaizdo medžiagą apie Aukštelkės SGN ir Kėdainių SGN įkurtus GGN, taip pat – su GGN dirbti paskirtais

darbuotojais nuvykdami į Vilijampolės SGN įsteigtus GGN, kur darbuotojams buvo suteikta galimybė

pabendrauti su veikiančių GGN gyventojais ir darbuotojais, pasikonsultuoti su Vilijampolės SGN

administracijos atstovais. Žinoma, galimybe pasisemti patirties iš kitų GGN įsteigusių SGĮ objektyviai galėjo

pasinaudoti tik tos SGĮ, kurios GGN įsteigė santykinai vėliau.

SGĮ GLOBOTINIŲ REAKCIJA IR PA(SI)RENGIMAS DEINSTITUCIONALIZACIJAI

Deinstitucionalizacijos procese dalyvaujančiose SGĮ pasklidus žiniai apie planuojamą GGN steigimą, SGĮ

globotinių reakcijos buvo įvairios – tiek palankios, tiek priešiškos. Neigiama globotinių reakcija daugiausiai

buvo susijusi su bendra pokyčių baime. Globotiniai išreiškė baimę dėl fizinės aplinkos ir jiems įprastos

tvarkos pokyčių, turimų socialinių ryšių su kitais SGĮ globotiniais ir bendruomene praradimo bei

nesugebėjimo gyventi savarankiškai perėjus gyventi į GGN. Pokyčiai ypač gąsdino asmenis, užaugusius

ar ilgą laiką gyvenusius institucinėje globoje ir neturėjusius gyvenimo šeimoje ar šeimos modelio aplinkoje

patirties. Su tokiais iššūkiais nesusidūrė tik Marijampolės specialiųjų SGN įkurtų GGN gyventojai, kurie į

GGN atėjo ne iš SGĮ, o iš bendruomenės.

Siekiant mažinti SGĮ globotinių priešiškumą deinstitucionalizacijos atžvilgiu ir padidinti jų pasiryžimą

pokyčiams, SGĮ administracijų atstovai, kai kuriais atvejais dalyvaujant socialiniams darbuotojams ir

psichologams, kalbėjosi su globotiniais, pristatydami jiems gyvenimo GGN modelį, pateikdami GGN

paslaugų pavyzdžius. Su tikslu atrinkti gyventi GGN gyventi pasirengusius SGĮ globotinius, buvo atliekami

jų individualūs vertinimai. Pertvarkai oficialiai atrinktose SGĮ išorinių ekspertų buvo vertinami visi jų

gyventojai. Visgi bent dviejų trečdalių (4 iš 6) apklaustų SGĮ, įtrauktų į pertvarkomų įstaigų sąrašą,

administracijų atstovai išreiškė kritiką globotinių individualių vertinimo rezultatų atžvilgiu. Anot jų,

pasitaikė atvejų, kai pastarieji neatitiko realybės – pavyzdžiui, tarp globotinių, ekspertų priskirtų

pasirengusiems gyvenimui GGN, pasitaikė priklausomybių turinčių asmenų, kurie gali gyventi


212 212

savarankiškai, tačiau nėra tinkami gyvenimui bendruomenėje, nes gali kelti grėsmę sau ir aplinkiniams. Kai

kuriais atvejais bendruomeninės apgyvendinimo su parama paslaugos buvo rekomenduojamos ir sunkią

negalią turintiems, nemobiliems SGĮ globotiniams, kurie, SGĮ administracijų atstovų manymu, nebuvo

pasirengę gauti tokias paslaugas. Tais atvejais, kai SGĮ administracija nesutiko su išorinių ekspertų atlikto

vertinimo rezultatais, buvo kreipiamasi į SADM su prašymu atlikti pakartotinį vertinimą. Pertvarkai

oficialiai neatrinktose SGĮ dažniau buvo vertinami tik tie globotiniai, kurie išreiškė pageidavimą apsigyventi

GGN.

Apskritai SGĮ globotinių perkėlimo atžvilgiu nebuvo taikoma jokios prievartos – SGĮ paprastai siūlė

asmenims, pageidaujantiems persikelti gyventi į GGN, pateikti prašymus SGĮ administracijai. Kai kuriose

SGĮ buvo vykdomos globotinių apklausos. Gyvenimui GGN buvo siekiama atrinkti tuos SGĮ globotinius,

kurie pasižymėjo santykinai didesniu savarankiškumo lygiu ir stipresniais kasdienio gyvenimo

įgūdžiais. Vykdant GGN gyventojų atranką taip pat buvo atkreipiamas dėmesys į tokius aspektus, kaip

asmenų fizinė būklė, polinkis mokytis ir socializuotis. Kai kuriose SGĮ ir anksčiau buvo sudarytos

palankios sąlygos globotinių savarankiškumo stiprinimui, tad jų globotinių pasirengimas pokyčiams buvo

santykinai geresnis. Pavyzdžiui, Macikų SGN kai kurie globotiniai ir gyvendami SGĮ buvo santykinai

nepriklausomi – dėl SGĮ infrastruktūros sudarytų sąlygų jie turėjo galimybę ugdyti kasdienio gyvenimo

įgūdžius (gaminti maistą, skalbti, lankytis parduotuvėje ir pan.), dalyvavo bendruomenės gyvenime. Ventos

SGN globotiniai apgyvendinami nedidelėmis grupėmis, kurių kiekviena turi atskirą infrastruktūrą –

miegamuosius kambarius, higienos patalpą, virtuvę, valgomąjį ir pan. Atsižvelgiant į tai, steigiant GGN buvo

stengiamasi kartu apgyvendinti globotinius, kurie ir anksčiau gyveno kartu. Kėdainių SGN keletą metų

dalyvavo projekte, kurio metu vasarą po 10 dienų šios SGĮ gyventojai su socialiniu darbuotoju

atostogaudavo Palangoje. Ši patirtis buvo reikšminga globotinių savarankiškumo didinimui. Parenkant

kartu gyvensiančius GGN gyventojus buvo atsižvelgiama į jų tarpusavio santykius. Tuo metu, kai

Vilijampolės SGN vienu metu steigė keletą GGN ir sprendė, kuriuos SGĮ globotinius apgyvendinti kuriame

GGN, buvo atsižvelgta į globotinių lankomų bendruomeninių paslaugų pasiekiamumą.

Atrinkus SGĮ globotinius perkėlimui į GGN, pastarieji buvo informuoti apie naują gyvenamąją vietą, kartu

gyvensiančius asmenis ir su jais dirbsiančius darbuotojus. Kai kuriose SGĮ buvo papildomai stiprinami GGN

gyventi atrinktų globotinių kasdienio gyvenimo įgūdžiai (maisto gaminimo, skalbimo, aplinkos tvarkymo ir

pan.), siekiant geriau paruošti juos pokyčiams. Būsimi GGN gyventojai buvo vežami apžiūrėti ir kartu su

GGN darbuotojais paruošti įsikėlimui naujus namus. Daugiau kaip pusės apklaustų (7 iš 12) SGĮ

administracijų atstovai nurodė, jog po keletą asmenų iš jų įsteigtų GGN grįžo į institucinę globą – daugiausiai

dėl sveikatos būklės pablogėjimo ir nepajėgumo adaptuotis naujoje fizinėje aplinkoje bei žmonių kolektyve.

GGN REIKALINGOS INFRASTRUKTŪROS SURADIMAS IR PARENGIMAS

Apklausti SGĮ administracijų atstovai beveik sutartinai tvirtino, jog reikalavimai GGN infrastruktūrai

buvo aiškūs. Ieškant GGN tinkamo būsto buvo vadovaujamasi egzistuojančiose socialinės globos normose

įtvirtintais reikalavimais ilgalaikę socialinę globą teikiančių socialinės globos įstaigų plotui ir patalpų

išplanavimui. Pavyzdžiui, ieškant būsto GGN įrengimui buvo siekiama, kad nekilnojamojo turto sudėtyje

nebūtų ūkinių pastatų, patalpos nebūtų įrengtos cokoliniame aukšte, būste nebūtų pereinamųjų kambarių,

būtų tiek pakankamai individualių erdvių, tiek bendroji erdvė, būtų galimybė įrengti reikiamą skaičių

sanitarinių mazgų ir kt. Be formalių reikalavimų, GGN steigiančių SGĮ administracijos vadovavosi ir kitais

kriterijais, susijusiais su GGN paslaugų teikimo specifika. Pavyzdžiui, buvo siekiama, kad būsto aplinka

primintų šeimos namų aplinką, jame būtų galimybė apgyvendinti iki 10 žmonių, iš jo būtų patogus

susisiekimas viešuoju transportu ir pakankamas bendruomeninių paslaugų pasiekiamumas.

GGN įkūrimui tinkamo būsto paieška dažniausiai užsiėmė SGĮ administracijos, kurių atstovai patys

nekilnojamojo turto skelbimų portaluose ieškojo nekilnojamojo turto pardavimui arba nuomai ir vyko

apžiūrėti dominančius objektus. Pavienės SGĮ dėl GGN infrastruktūros konsultavosi su SADM ar kreipėsi

pagalbos į savivaldybę. Ketvirtadalio (3 iš 12) kalbintų SGĮ administracijų atstovai nurodė, kad GGN


213 213

steigimui reikalingo būsto paieškai buvo pasitelkę nekilnojamojo turto agentūros paslaugas (žr. 180

paveikslas). Tai – Adakavo SGN, Macikų SGN ir Vilijampolės SGN, ieškoję būsto GGN atitinkamai Tauragėje,

Šilutėje ir Kaune. Visgi naudojimasis nekilnojamojo turto agentūros paslaugomis ne visais atvejais

pasiteisino. Pavyzdžiui, Macikų SGN, kuriems teko per itin trumpą laiką įsigyti nekilnojamąjį turtą GGN

įkūrimui, nekilnojamojo turto agentūros atstovai padėjo skubiai rasti tinkamą būstą, o Vilijampolės SGN,

kurie samdė net dviejų nekilnojamojo turto agentūrų atstovus, pastarųjų paslaugos nepadėjo rasti tinkamo

būsto dėl globos namų auklėtinių stigmatizavimo mieste.

180 PAVEIKSLAS. NAUDOJIMASIS NEKILNOJAMOJO TURTO AGENTŪROS PASLAUGOMIS (SGĮ SKAIČIUS)

Šaltinis: BGI Consulting, remiantis interviu su SGĮ administracijų atstovais metu surinkta informacija

Remiantis interviu su SGĮ administracijų atstovais metu surinkta informacija, šioms SGĮ steigiant

pirmuosius GGN reikalavimus atitinkančio nekilnojamojo turto pasiūla buvo labai ribota. Rinkoje

prieinami namai dažniausiai buvo nepakankamo ploto ir netinkamo išplanavimo, todėl reikalavo

papildomų investicijų trūkstamų GGN infrastruktūros reikalavimų įgyvendinimui. Kai kur tinkamo būsto

pasiūlą apribojo vietos architektūros specifika. Pavyzdžiui, Visagine nėra individualių namų – tik

daugiabučiai, todėl Visagino SGN ieškodami infrastruktūros GGN įkūrimui tegalėjo rinktis iš didesnių butų.

Ribota tinkamo nekilnojamojo turto pasiūla tapo itin dideliu iššūkiu SGĮ, kurios negavo valstybės biudžeto

lėšų nekilnojamojo turto įsigijimui, todėl buvo priverstos jį nuomoti. Reikalavimus atitinkančius būstus

(ypač namus) nuomai rasti buvo dar sunkiau. Pavyzdžiui, Linkuvos SGN administracijos atstovai,

nekilnojamojo turto portaluose neradę nė vieno namo nuomos skelbimo, kreipėsi į namus parduoti

siekiančius asmenis, prašydami išnuomoti juos GGN steigimui.

2019 m. SGĮ raštu pateiktos naujos rekomendacijos dėl GGN steigimui reikalingos infrastruktūros,

kuriose numatyti konkretūs kriterijai (pavyzdžiui, kad pastatas būtų vieno aukšto, aukščiausios energinio

efektyvumo klasės, pritaikytas judėjimo negalią turintiems asmenims ir pan.). SGĮ administracijų atstovų

nuomone, nauji reikalavimai suteikia daugiau aiškumo dėl GGN tinkamos infrastruktūros ir yra pagrįsti,

tačiau griežtesni, todėl galimai apribosiantys galimybes įsigyti būstą GGN rinkoje. Pusė (6 iš 12) interviu

metu kalbintų SGĮ administracijų atstovų įvardijo konkrečius planus artimiausiu metu steigti daugiau GGN

(parengti planai, pateiktos paraiškos gauti ESI fondų finansavimą ir pan.). Dūseikių SGN pavyko įsigyti

naujus reikalavimus atitinkantį pastatą, nors jį rasti buvo sudėtinga. Daugelis SGĮ nuogąstauja, kad

reikalavimus atitinkančio ir pakankamo dydžio būsto rinkoje įsigyti nepavyks, todėl ji teks statyti, o

nekilnojamojo turto statybos – SGĮ nauja, todėl šiek tiek bauginanti patirtis.

Dar vienas aspektas, apsunkinęs GGN steigimui reikalingos infrastruktūros paiešką kai kurioms SGĮ –

neigiamas visuomenės nusistatymas asmenų su proto ir (ar) psichikos negalia atžvilgiu. Su tuo

daugiausiai susidūrė SGĮ, kurios dėl lėšų nekilnojamojo turto įsigijimui stokos turėjo ieškoti būsto nuomai.

Nekilnojamojo turto savininkai, sužinoję, jog būste planuojama apgyvendinti proto ir (ar) psichikos negalią

turinčius asmenis, nesutikdavo nuomoti būsto, baimindamiesi žalos, kurią jų nekilnojamajam turtui esą gali

padaryti tokie nuomininkai, ir neigiamos kaimynų reakcijos. Globos namų gyventojai dažnai yra be

pagrindo stigmatizuojami, vaizduojami kaip keliantys grėsmę aplinkiniams. Priešiškos reakcijos kai kuriais

atvejais susilaukta ir siekiant nusipirkti būstą. Pavyzdžiui, Vilijampolės SGN bandant įsigyti nekilnojamąjį

turtą tiesiai iš statytojų, pastarieji atsisakė parduoti statomą būstą baimindamiesi, kad buvusių globos namų


214 214

gyventojų apgyvendinimas jame atgrasys kitus nuo nekilnojamojo turto įsigijimo jų statomuose namuose.

Tai pačiai SGĮ bandant įsigyti jau pastatytą namą GGN įkūrimui, ne vienas savininkas nesutiko parduoti savo

nekilnojamojo turto, argumentuodamas žala kaimynams ir bendruomenei įkurdinus šalia jų buvusius

globos namų gyventojus.

Jau radusios būstą GGN įkūrimui pavienės SGĮ susidūrė su iššūkiais, susijusiais su nekilnojamojo turto

įsigijimo ir registravimo procedūromis. Dėl nepakankamo reikalavimų GGN reikalingo nekilnojamojo

turto įsigijimo ir įregistravimo procedūroms aiškumo bei patirties stokos toms pačioms SGĮ įsigyjant keletą

nekilnojamojo turto objektų buvo taikomos skirtingos praktikos. Kėdainių SGN perkant nekilnojamąjį turtą

pirmojo GGN įkūrimui buvo reikalaujama žemės sklypą ir namą pirkti atskirai, o antrojo GGN steigimui –

kartu. Registruojant vienodu būdu Aukštelkės SGN įsigytus nekilnojamojo turto objektus pastarųjų

disponavimo būdas buvo įregistruotas skirtingai: 2 namai įregistruoti kaip disponuojami nuosavybės teise,

1 – patikėjimo teise. Taip pat, Vilijampolės SGN, steigdami 2 GGN, patyrė finansinių nuostolių dėl

nuomojamų būstų įrengimo darbų atlikimo vėlavimo. Šios SGĮ administracijos atstovai asmeninių

kontaktų dėka rado nekilnojamojo turto statytojus, kurie sutiko GGN poreikiams įrengti ir išnuomoti 2

butus, tačiau pasirašius nuomos sutartį ir pradėjus mokėti nuomos mokestį, būstų įrengimas vėlavo beveik

metus.

Aukščiau įvardyti iššūkiai steigiant GGN nulėmė analizuojamų GGN infrastruktūros ypatumus. Dėl ribotos

reikalavimus atitinkančio nekilnojamojo turto pasiūlos daugeliu atvejų GGN steigiančios SGĮ turėjo

tenkintis rinkoje prieinamais būstais, kurie ne visiškai atitiko reikalavimus GGN infrastruktūrai, buvo

nepakankamai ekonomiški. Dėl to SGĮ įsigyti nekilnojamojo turto objektai pareikalavo papildomų SGĮ

investicijų jų remontui ir įrengimui bei santykinai didesnių jų išlaikymo sąnaudų. Be to, ribota santykinai

didelio ploto būsto pasiūla nulėmė mažesnį gyventojų skaičių pusėje suaugusiems asmenims skirtų GGN

(po 4–8 asmenis vietoje planuotų apgyvendinti 10).

APLINKINIŲ REAKCIJA Į GGN STEIGIMĄ JŲ KAIMYNYSTĖJE

Nepalankus visuomenės požiūris asmenų su proto ir (ar) psichikos negalia atžvilgiu tapo kliūtimi ne tik

ieškant GGN steigimui reikalingo nekilnojamojo turto, bet ir jau jį suradus bei rengiantis jame apgyvendinti

SGĮ globotinius. Pastariesiems, iš institucinės globos persikėlusiems gyventi į bendruomenę, bei GGN

darbuotojams teko susidurti su kaimynų pasipriešinimu. Priešišką aplinkinių nusistatymą paminėjo kiek

mažiau nei pusė (42 proc. arba 5 iš 12) apklaustų SGĮ administracijos atstovų, likusi dalis (58 proc. arba 7

iš 12) aplinkinių reakciją į GGN steigimą jų kaimynystėje apibūdino kaip neutralią ar palankią (žr. 181

paveikslas). Ten, kur GGN gyventojai nebuvo sutikti priešiškai, santykinai palankiam aplinkinių požiūriui

įtakos turėjo ankstesnis SGĮ globotinių įsitraukimas į bendruomenės gyvenimą (pavyzdžiui, Macikų SGN,

Ventos SGN) ir matomumas visuomenėje, taip pat išankstiniai SGĮ administracijos atstovų veiksmai

informuojant kaimynus apie šalia jų steigsimus GGN.

181 PAVEIKSLAS. GGN PASISKIRSTYMAS, KAIP KAIMYNAI REAGAVO Į GGN STEIGIMĄ JŲ KAIMYNYSTĖJE

(GGN SKAIČIUS)

Šaltinis: sudaryta BGI Consulting, remiantis SGN administracijos atstovų interviu metu pateikta informacija


215 215

Kaimynų ir bendruomenės pasipriešinimas GGN steigimui šalia jų pasireiškė ne tik priešiškais

pasisakymais, bet ir realiais veiksmais – parašų rinkimu, skundų savivaldybei ar ministerijai teikimu ir pan.

Siekdami sumažinti aplinkinių neigiamą nusistatymą, GGN ir SGĮ darbuotojai rengdavo susitikimus,

diskusijas su kaimynais ir bendruomenės, savivaldybės institucijų atstovais, pakviesdavo į SGĮ renginius,

GGN atidarymą, kur siekdavo supažindinti su proto ir (ar) psichikos negalią turinčiais žmonėmis (parodyti,

kad tokie asmenys nori ir gali gyventi bendruomenėje, nekelia jokių problemų ar grėsmės) bei GGN

paslaugų teikimo modeliu (patikinti, kad neįgalieji gyvens prižiūrimi socialinių darbuotojų ir socialinio

darbuotojo padėjėjų). SGĮ administracijos atstovų teigimu, sąmoningi SGĮ atstovų veiksmai bei gyvenimo

GGN kaimynystėje patirtis padėjo pakeisti aplinkinių nuomonę. Šiuo metu visų GGN gyventojai, kurie iš

pradžių kaimynų buvo priimti nepalankiai, puoselėja gerus santykius su aplinkiniais – palaiko kasdienį

neformalų bendravimą, padeda atlikti ūkio darbus, kartu dalyvauja renginiuose. Vis dėlto, nepaisant

sėkmingai išspręstų nesutarimų su aplinkiniais, vietovėse, kur veikia GGN, vis dar pasitaiko visuomenės

neprielankumo asmenims su proto ir (ar) psichikos negalia apraiškų. Pavyzdžiui, vienur planuojamus

naujus GGN savivaldybės administracija ragina steigti toliau nuo gyvenvietės centrinės dalies, kitur

atsitikus bet kokiems smulkiems incidentams rajone ar mieste visuomet pirmiausiai kaltinami GGN

gyventojai.

2.4.2.2 GGN VEIKLOS ORGANIZAVIMO IŠŠŪKIAI

Siekiant nustatyti, su kokiais pagrindiniais iššūkiais susiduriama organizuojant GGN veiklą, interviu su GGN

įsteigusių SGĮ administracijų atstovais (vadovais ar jų pavaduotojais) metu respondentų buvo teiraujamasi

apie įvairius GGN veiklos organizavimo aspektus:

• Pagrindinių paslaugų organizavimą GGN;

• Bendruomeninių paslaugų prieinamumą GGN gyventojams;

• GGN žmogiškųjų išteklių pakankamumą;

• Apsikeitimą patirtimi tarp GGN įsteigusių SGĮ.

PAGRINDINIŲ PASLAUGŲ ORGANIZAVIMAS GGN

GGN teikiamos paslaugos apima socialines paslaugas (apgyvendinimą, informavimą, konsultavimą,

tarpininkavimą ir atstovavimą, maitinimo organizavimą ir pagalbą apsirūpinant individualaus naudojimo

daiktais) bei socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugas (pagalbą asmens higienos, kasdienių įgūdžių

ir bendravimo įgūdžių srityse, pagalbą gaminant maistą, planuojant biudžetą, naudojantis transporto

paslaugomis, leidžiant laisvalaikį, priimant sprendimus, intensyvią krizių įveikimo pagalbą) 47 . Anot

daugumos interviu metu kalbintų GGN įsteigusių SGĮ administracijų atstovų, esminių sunkumų

organizuojant paslaugas GGN nekyla. Visi respondentai įvardijo teigiamus GGN gyventojų gyvenimo

kokybės pokyčius persikėlus gyventi iš SGĮ į GGN. Globotiniai džiaugiasi laisvesne dienotvarke ir galimybe

planuoti savo laiką bei užsiimti pageidaujama veikla, galimybe savarankiškai tvarkyti savo buitį ir tuo pat

metu mokytis kasdienio gyvenimo įgūdžių.

Visgi keletas SGĮ atstovų įvardijo maitinimo organizavimo iššūkius, susijusius su teisinio

reglamentavimo spragomis. Visuose 24 analizuojamuose GGN gyventojų maitinimas yra organizuojamas

47 Apgyvendinimo su parama suaugusiems asmenims su (psichikos ir / ar proto) negalia paslaugų teikimo metodikos aprašo projektas http://www.ndt.lt/wp-content/uploads/apgyvendinimas-su-parama.pdf.



216 216

vietoje – paprastai maistą gamina GGN darbuotojai, į procesą įtraukdami GGN gyventojus. Tarp GGN skiriasi

tik maisto produktų įsigijimo būdai. Tuose GGN, kuriuose taikomas decentralizuotas maisto produktų

pirkimo būdas (maisto produktus iš SGĮ lėšų perka GGN darbuotojai kartu su gyventojais), nuogąstaujama

dėl tokios praktikos atitikimo teisės aktams. GGN juridiškai yra biudžetinės įstaigos dalis, tačiau

decentralizuotai pirkdami maisto produktus netaiko viešiesiems subjektams privalomų viešųjų pirkimų

procedūrų. Tai susiję su anksčiau įvardytu GGN koncepcijos ir galiojančių teisės aktų prieštaringumu: viena

vertus, juridiškai GGN yra biudžetinės įstaigos dalis, todėl privalo atitikti viešiesiems subjektams keliamus

reikalavimus, kita vertus, GGN paslauga siekiama sukurti institucinei globai priešingą, šeimai artimą

socialinės globos modelį, nesuderinamą su kai kuriais iš tokių reikalavimų.

BENDRUOMENINIŲ PASLAUGŲ PRIEINAMUMAS GGN GYVENTOJAMS

Teikiant GGN paslaugą svarbu, kad GGN gyventojai ne tik gautų reikalingas individualizuotas paslaugas,

padedančias jiems gyventi savarankiškai, bet ir turėtų galimybę naudotis pagrindinėmis viešosiomis

paslaugomis, kurios palengvintų jų integraciją į visuomenę 48 . Daugumos analizuojamų GGN gyventojai

naudojasi bendruomenėje esančiose įstaigose teikiamomis asmens sveikatos priežiūros, švietimo ir

užimtumo paslaugomis.

Daugiau nei trijų ketvirtadalių GGN gyventojai naudojasi tik ambulatorinėmis asmens sveikatos priežiūros

paslaugomis. Likusių GGN kai kurie gyventojai šalia ambulatoriškai teikiamų paslaugų dėl sveikatos būklės

ar išskirtinių poreikių gauna pirminės asmens sveikatos priežiūros, slaugos ar medicininės reabilitacijos

paslaugas namuose, į GGN patalpas atvykus atitinkamiems sveikatos priežiūros specialistams. Interviu su

SGĮ administracijų atstovais metu įvardytas kartais pasitaikantis sveikatos priežiūros įstaigose teikiamų

paslaugų neatitikimas asmenų su proto ir (ar) psichikos negalia poreikiams. Pavyzdžiui, stacionarios

sveikatos priežiūros paslaugos GGN gyventojams teikiamos neatsižvelgiant į jų interesus – ligoninėje

gydomi globotiniai pririšami prie lovos ir pan. Dėl tokių praktikų susirgę GGN gyventojai laikinai perkeliami

į SGĮ, kur yra gydomi ir slaugomi, kol pasveiks ir galės būti grąžinti į GGN. Atsižvelgiant į tai, jog GGN

paslauga siekiama suteikti proto ir (ar) psichikos negalią turintiems asmenims galimybę gyventi šeimą

primenančioje aplinkoje, GGN gyventojams turėtų būti suteikta galimybė susirgus ir prireikus gydytis

ambulatoriškai likti savo gyvenamojoje vietoje (pavyzdžiui, užtikrinant galimybę sergantiems GGN

gyventojams laikinai gauti reikalingas (slaugytojų, lankomosios priežiūros specialistų teikiamas ir pan.)

paslaugas namuose.

Daugiau nei trečdalio GGN gyventojai lanko švietimo įstaigas: vaikai – bendrojo ugdymo ar specialiąsias

ugdymo įstaigas, jaunesnio amžiaus ir (ar) geresnės sveikatos būklės suaugusieji – profesinio ugdymo

įstaigas. Bendruomenėje organizuojamus įvairius laisvalaikio užsiėmimus lanko beveik visų GGN gyventojai

(išskyrus vieno GGN gyventojus, dėl negalios specifikos stokojančius pajėgumų tai daryti). Keleto SGĮ

įsteigtų GGN gyventojai susidūrė su bendruomenėje teikiamų užimtumo paslaugų prieinamumo

apribojimais – kai kurios įstaigos atsisakė teikti paslaugas GGN globotiniams dėl jų teikiamų paslaugų

nepritaikymo proto ir (ar) psichikos negalią turintiems asmenims bei patirties dirbant su šia tiksline grupe

stokos. Tai pastebėta tiek mažesniuose miestuose (pavyzdžiui, Tauragėje), tiek didesnių miestų

(pavyzdžiui, Kauno) toliau nuo miesto centro nutolusiuose rajonuose. Dėl asmenims su proto ir (ar)

psichikos negalia tinkamų laisvalaikio užimtumo paslaugų prieinamumo trūkumo kai kurių GGN gyventojai

lanko užsiėmimus, organizuojamus SGĮ. Ribotas bendruomeninių paslaugų prieinamumas šalia

gyvenamosios vietos yra mažesnis iššūkis santykinai geresnės sveikatos būklės ir mobilesniems GGN

48 European Expert Group on the Transition from Institutional to Community-based Care, Common European Guidelines on the Transition from Institutional to Community-based Care. Brussels, 2012, 25, 94–95, http://enil.eu/wp-content/uploads/2016/09/Guidelines-01-16-2013-printer.pdf.




217 217

globotiniams, kurie pasinaudodami viešojo transporto paslaugomis gali pasiekti reikiamas paslaugas kitose

miesto dalyse ar net šalia esančiuose didesniuose miestuose.

Visgi pusės (50 proc. arba 6 iš 12) interviu metu apklaustų SGĮ administracijų atstovų teigimu, užimtumo

paslaugų jų įsteigtų GGN gyventojams įvairovė yra nepakankama. Trūksta nevyriausybinių ar kitų

organizacijų, galinčių teikti kokybiškas užimtumo paslaugas asmenims su proto ir (ar) psichikos negalia.

Kai kur trūksta konkrečiai darbinio užimtumo paslaugų, kurias galėtų gauti geresnės sveikatos būklės ir

fiziškai stipresni GGN gyventojai. Pastariesiems būtų aktuali institucinės globos pertvarkos kontekste

planuojama pradėti teikti socialinių dirbtuvių paslauga. Sklandžiam GGN gyventojų įsiliejimui į

bendruomenės gyvenimą svarbu ne tik asmenims su proto ir (ar) psichikos negalia pritaikytų švietimo,

užimtumo ir kt. paslaugų prieinamumas bei įvairovė, bet ir GGN dirbančių asmenų aktyvumas ir

iniciatyvumas. Ne vienas SGĮ administracijos atstovas pabrėžė, jog šiomis savybėmis pasižymintys GGN

darbuotojai reikšmingai prisidėjo surandant GGN gyventojams tinkamas bendruomenines paslaugas ar

organizuojant laisvalaikio užimtumo veiklas. Tai padėjo GGN gyventojams tapti labiau matomiems

aplinkiniams ir lengviau integruotis į visuomenę.

GGN ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ PAKANKAMUMAS

Analizuojamuose GGN įprastai dirba po 1–2 socialinius darbuotojus ir 3–5 socialinio darbuotojo padėjėjus.

Visi interviu metu kalbinti SGĮ administracijos atstovai (iš viso – 12) nurodė, kad esamo GGN darbuotojų

skaičiaus pakanka sklandžiam GGN veiklos organizavimui įprastinėmis sąlygomis. Nepaisant to, pusė

respondentų (50 proc. arba 6 iš 12) atskleidė, jog susiklosčius ypatingoms aplinkybėms (pavyzdžiui,

vienam iš darbuotojų susirgus ar išėjus kasmetinių atostogų) susiduriama su GGN darbuotojų,

ypatingai socialinių darbuotojų, stygiumi. Šiuo metu laikiną darbuotojų trūkumą padeda spręsti SGĮ

dirbančių specialistų pasitelkimas. Pavyzdžiui, GGN darbuotojui ilgesnį laiką negalint eiti pareigų, į GGN

atsiunčiamas jį pavaduosiantis SGĮ darbuotojas. Esant reikalui SGĮ įdarbinamas naujas asmuo, kuriam

paprasčiau adaptuotis SGĮ, kur prireikus padėti gali didelė darbuotojų komanda. Visgi, atsižvelgiant į

pertvarkos kontekste deklaruojamą siekį likviduoti stacionarias globos įstaigas ir visus globotinius ilgainiui

perkelti į bendruomenę, toks sprendimas bus sunkiau įgyvendinimas.

Kai kuriuose GGN dėl jų gyventojų negalios specifikos ir elgesio ypatumų (pavyzdžiui, Vilijampolės SGN

įsteigtuose GGN vaikams su ASS) daugiau darbuotojų reikia nakties metu. Tokiais atvejais dar steigiant

GGN įdarbinta daugiau darbuotojų. Taip pat, daugiau GGN darbuotojų gali būti reikalinga savaitgaliais, kai

organizuojama mažiau paslaugų bendruomenėje ir GGN gyventojai daugiau laiko praleidžia namuose, arba

susiklosčius nenumatytoms situacijoms – pavyzdžiui, prireikus GGN gyventojui kviesti skubią

medicininę pagalbą ir darbuotojui lydėti globotinį į ligoninę. Tokiems iššūkiams spręsti kai kurios SGĮ

svarsto galimybę steigti budinčio darbuotojo etatą ir savaitgalinio darbuotojo etatą.

Be laikino GGN darbuotojų trūkumo, interviu metu kalbinti keli SGĮ atstovai atkreipė dėmesį į kitą aktualią

problemą – GGN darbuotojų teisės išduoti GGN gyventojams medikamentus apribojimą. Remiantis

šiuo metu galiojančiais SADM ir LR sveikatos apsaugos ministerijos teisės aktais, ilgalaikės socialinės globos

paslaugų gavėjams medikamentus gali išduoti tik licencijuoti medicinos darbuotojai. SGĮ šią funkciją atlieka

slaugytojai, tačiau GGN tokių pareigybių darbuotojai nėra įdarbinti, tad vaistus GGN gyventojams turi

išduoti ar suleisti iš SGĮ atvykęs specialistas. Tokia praktika yra nesudėtinga, kai SGĮ turi įsteigusi mažiau

GGN, geografiškai pernelyg nenutolusių nuo SGĮ, ir gali leisti išskirti transporto priemonę. Priešingu atveju

vienas SGĮ medicinos darbuotojas gali nespėti laiku reikalingais medikamentais aprūpinti visų GGN

globotinių. Be to, ateityje likvidavus SGĮ tokia praktika taps apskritai neįmanoma. Atsižvelgiant į suformuotą

medikamentų išdavimo asmenims, globojamiems namuose, teisinę praktiką (šeimoje tai daryti gali šeimos

nariai), SGĮ administracijos atstovai neatmeta galimybės, jog, pakoregavus galiojantį teisinį reguliavimą,

GGN gyventojams medikamentus galėtų išduoti ir GGN dirbantis socialinis darbuotojas.


218 218

APSIKEITIMAS PATIRTIMI TARP GGN ĮSTEIGUSIŲ SGĮ

Remiantis interviu su GGN įsteigusių SGĮ administracijų atstovais, deinstitucionalizacijos procese

dalyvaujančios SGĮ aktyviai keičiasi patirtimi steigiant GGN ir organizuojant jų veiklą. Kadangi GGN –

socialinė inovacija šalyje ir jų steigime neretai kliaujamasi bandymų ir klaidų metodu, bendradarbiaujant

tarp GGN steigiančių SGĮ pasidalinama ir gerosiomis patirtimis, kuriomis galima pasiremti kaip pavyzdžiais,

ir blogosiomis patirtimis, kurios gali padėti išvengti tam tikrų iššūkių ateityje. Apsikeitimas patirtimi vyksta

ir per oficialias platformas (institucinės globos pertvarkos oficialią internetinę svetainę www.pertvarka.lt

ir institucinės globos pertvarkos klasterio renginius), tačiau intensyviausiai SGĮ bendradarbiavimas

plėtojamas neformaliais kanalais – per SGĮ parengtus vaizdo filmukus apie įkurtus GGN, skambučius ir

vizitus.

Neformalus bendravimas tarp SGĮ administracijų palaikomas nuolatos – prireikus pasikonsultuoti dėl

aktualių GGN steigimo ar veiklos aspektų bendraujama telefonu. Efektyviausia patirties mainų forma

laikomi vizitai, kurių metu SGĮ administracijų atstovai lankosi kitų SGĮ įsteigtuose GGN, susipažįsta su jų

darbuotojais ir gyventojais. Anksčiau santykinai daugiau apsilankymų sulaukdavo Ventos SGN, pirmieji

įkūrę GGN proto ir (ar) psichikos negalią turintiems vaikams, pastaruoju metu – Vilijampolės SGN, įkūrę

daugiausiai GGN skirtingų amžiaus grupių asmenims su proto ir (ar) psichikos negalia – tiek vaikams, tiek

suaugusiems globotiniams, tarp jų – ir GGN išskirtinę negalią turintiems vaikams (su autizmo spektro

sutrikimais). Kai kuriais atvejais užsimezgė tęstinis bendradarbiavimas ne tik tarp SGĮ administracijų, bet

ir tarp jų įsteigtų darbuotojų ir gyventojų, kurie vieni kitus lanko. Ne vienos SGĮ administracijos atstovas

įvardijo gerosios praktikos sklaidos trūkumą. Kai kurios SGĮ (pavyzdžiui, Kėdainių SGN ir Marijampolės

SGN), siekdamos jį atliepti, savo iniciatyva organizuoja patirties mainų renginius (konferencijas).

2.4.3 GGN EFEKTYVUMO ANALIZĖ

Vertinimo klausimas: 4.1. Atlikti ne mažiau kaip 6 mėnesius veikiančių GGN, įsteigtų SGĮ, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina SADM, paslaugų efektyvumo analizę atsižvelgiant į: - tikslinės grupės asmenis ir jų individualius poreikius; - personalo sudėtį ir skaičių; - išlaidas pagal atskiras jų grupes (darbo užmokestis, mityba, medikamentai, komunalinės paslaugos ir kt.); - skirtingus sudėtinių paslaugų organizavimo ypatumus ir apimtis (maitinimo, aprūpinimo medikamentais, rūbais, avalyne ir kitais individualaus naudojimo daiktais, asmens sveikatos priežiūros paslaugų, užimtumo ir kt.); - infrastruktūros ypatumus (patalpų disponavimo būdas (nuoma, patikėjimo teise valdomas valstybės turtas), plotas, šildymo būdas ir kt.).

Vertinimo metodai: (1) stebėsenos duomenų analizė; (2) lyginamoji analizė; (3) interviu su GGN įsteigusių SGĮ

administracijų atstovais; (4) ekspertinis vertinimas.

2.4.3.1 ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ NAUDOJIMO EFEKTYVUMAS

Atsižvelgiant į tai, kad analizuojami GGN skiriasi tarpusavyje tiek pagal gyventojų skaičių, tiek pagal jų

struktūrą (amžių, negalios pobūdį, reikalingos priežiūros intensyvumą), GGN žmogiškųjų išteklių

panaudojimo efektyvumo vertinimas neapsiriboja analizuojamų GGN gyventojų skaičiaus ir GGN

darbuotojų skaičiaus santykio tarpusavio palyginimu. Siekiant identifikuoti galimus GGN paslaugų teikimo

(ne)efektyvumo veiksnius, žmogiškųjų išteklių panaudojimo techninio efektyvumo vertinimo rezultatai

interpretuojami atsižvelgiant į aktualias kokybines GGN charakteristikas.

http://www.pertvarka.lt/


219 219

Pažymėtina, kad pagal parengtus apgyvendinimo su parama paslaugų metodinius aprašus GGN reikalingo

personalo skaičius skiriasi pagal gyventojų amžiaus struktūrą ir negalios pobūdį. Vadovaujantis pertvarkos

ekspertų parengtu Apgyvendinimo su parama suaugusiems asmenims su (psichikos ir / ar proto) negalia

paslaugų teikimo metodikos aprašo projektu, vienam suaugusiam asmeniui su psichikos negalia

paslaugas turėtų teikti socialinis darbuotojas 0,2 etato ir socialinio darbuotojo padėjėjas 0,3 etato, o

asmenims su proto negalia – socialinis darbuotojas 0,1 etato ir socialinio darbuotojo padėjėjas 0,4

etato49. Minėtas aprašas taikytinas suaugusiems asmenims su negalia skirtai APP, tačiau faktiškai GGN

apgyvendinami ir vaikai su proto ir (ar) psichikos negalia. Šiuo metu dar nėra parengto APP metodinio

aprašo, skirto vaikams su psichikos ir (ar) proto negalia. Tačiau jau yra paruoštas šeimos modelio

bendruomeninių vaikų globos namų veiklos aprašo projektas, kuriame numatytas rekomenduojamas

bendruomeninių vaikų globos namų (BVGN) paslaugas teikiančių darbuotojų skaičius. Vadovaujantis

minėtu aprašo projektu, kiekvienuose BVGN, kuriuose gyvena 8 vaikai, turėtų dirbti ne mažiau kaip 2

socialiniai darbuotojai ir 3 socialinių darbuotojų padėjėjai50. Kitaip tariant, vienam vaikui paslaugas turėtų

teikti socialinis darbuotojas dirbantis 0,25 etato ir socialinio darbuotojo padėjėjas, kurio užimtumas

siektų 0,375 etato.

Atitinkamai, atliekant žmogiškųjų išteklių panaudojimo techninio efektyvumo vertinimą, minėti

rekomenduojami socialinių darbuotojų bei socialinio darbuotojo padėjėjų etatų koeficientai vienam GGN

paslaugos gavėjui (suaugusiam asmeniui su psichikos negalia, suaugusiam asmeniui su proto negalia bei

vaikui su psichikos ir / ar proto negalia) buvo naudojami kaip atskaitos taškas nustatant galimą žmogiškųjų

išteklių panaudojimo (ne)efektyvumą analizuojamuose GGN. Jeigu analizuojami GGN turi daugiau socialinių

darbuotojų bei socialinio darbuotojo padėjėjų etatų, tai skirtumas tarp rekomenduojamo bei faktinio etatų

skaičiaus (kai faktinis etatų skaičius yra didesnis nei rekomenduojamas etatų skaičius) suponuoja

žmogiškųjų išteklių neefektyvų panaudojimą ir potencialius sutaupymus, nusprendus mažinti etatų skaičių.

Kita vertus, situacija, kuomet faktinis etatų skaičius yra mažesnis už rekomenduojamą etatų skaičių,

suponuoja perdėm efektyvų žmogiškųjų išteklių panaudojimą ir galimus etatų didinimus. Galiausiai,

skirtumo tarp rekomenduojamo etatų skaičiaus bei faktinio etatų skaičiaus nebuvimas suponuoja, kad GGN

naudoja žmogiškuosius išteklius efektyviai, nenukrypstant nuo rekomenduojamų normų.

Žmogiškųjų išteklių techninio efektyvumo vertinimas buvo atliktas dviem skirtingoms GGN grupėms:

suaugusiųjų GGN ir vaikų GGN. Toks atskyrimas buvo atliktas dėl dviejų priežasčių. Pirma, šių GGN

gyventojų charakteristikos objektyviai skiriasi, todėl lyginti grupes tarpusavyje būtų nekorektiška. Antra,

skirtingi socialinių darbuotojų bei socialinio darbuotojo padėjėjų etatų koeficientai yra rekomenduojami

skirtingų amžiaus grupių asmenis (suaugusius asmenis ir vaikus) globojantiems GGN. Trečia, šis kiekybinis

techninio efektyvumo vertinimas neužčiuopia objektyvių GGN (net ir priskirtų tai pačiai grupei pagal

gyventojų amžiaus struktūrą) veiklos skirtumų, todėl, siekiant verifikuoti jo išvadas, būtina atsižvelgti į

vertintojų surinktą kokybinę informaciją apie GGN paslaugų organizavimo būdus.

Atlikus techninio efektyvumo analizę ir ją verifikavus kokybinėmis įžvalgomis, galimi finansiniai

sutaupymai, padidinus GGN veiklos efektyvumą, nebuvo vertinti. Pirmiausia, nors iš GGN įsteigusių SGĮ

surinkti duomenys apie patirtas darbo vietos sąnaudas laikomi patikimais, dažnu atveju jie nenusako

išlaidų skirtumų tarp GGN priežasčių. Pavyzdžiui, vienų analizuotų GGN, kurie, kaip ir kiti tos pačios įstaigos

įkurti GGN, turėjo priskirtą socialinio darbuotojo etatą, išlaidos buvo ženkliai mažesnės. Nustatyta, kad to

priežastis – socialinio darbuotojo nedarbingumas, lėmęs mažesnes darbo užmokesčio fondo išlaidas.

Atitinkamai, kitų GGN darbo užmokesčio sąnaudos išaugo, kadangi jų darbuotojai pavadavo minėtų GGN

49 Apgyvendinimo su parama suaugusiems asmenims su (psichikos ir / ar proto) negalia paslaugų teikimo metodikos aprašo projektas http://www.ndt.lt/wp-content/uploads/apgyvendinimas-su-parama.pdf. 50 Šeimos modelio bendruomeninių vaikų globos namų veiklos aprašo projektas. Nuoroda: http://www.pertvarka.lt/wp-content/uploads/2018/08/Bendruomenini%C5%B3-vaik%C5%B3-globos-nam%C5%B3-tvarkos-apra%C5%A1o-projektas.pdf


http://www.pertvarka.lt/wp-content/uploads/2018/08/Bendruomenini%C5%B3-vaik%C5%B3-globos-nam%C5%B3-tvarkos-apra%C5%A1o-projektas.pdf



220 220

socialinį darbuotoją. Tokia informacija atskleidžia konteksto svarbą interpretuojant finansinius duomenis.

Be to, skirtinguose regionuose veikiantys GGN patiria skirtingas darbo vietos sąnaudas dėl objektyvių

priežasčių – pragyvenimo lygio skirtumų ir, atitinkamai, skirtingų socialinių ir kitų darbuotojų atlyginimų.

Pavyzdžiui, regionuose veikiantys GGN gali veikti neefektyviai, tačiau santykinai mažesnis darbo

užmokesčio fondas gali tai užmaskuoti. Dėl to sutaupymų ar išlaidų padidinimų nominalus apskaičiavimas

būtų metodologiškai nekorektiškas ir galimai mažiau efektyvius GGN parodytų efektyvesniais, negu jie iš

tikrųjų yra.

SUAUGUSIŲJŲ GGN

Žemiau esančioje lentelėje (žr. 21 lentelė) yra pateikiama techninio efektyvumo analizės suaugusiųjų GGN

rezultatai.

21 LENTELĖ. TECHNINIO EFEKTYVUMO ANALIZĖS REZULTATAI SUAUGUSIŲJŲ GGN

GGN

Gyventojų skaičius Socialiniai darbuotojai Socialinio darbuotojo padėjėjai

Iš viso


Su proto negalia

Rekomen-duojamas

etatų skaičius

Faktinis etatų

skaičius

Nuokrypis nuo

rekomen-duojamo

etatų skaičiaus

Rekomen-duojamas

etatų skaičius

Faktinis etatų

skaičius

Nuokrypis nuo

rekomen-duojamo

etatų skaičiaus

Aukštelkės SGN (1, 2, 3)

10 1 9 1,1 1 0,1 3,9 5 -1,1

10 2 8 1,2 1 0,2 3,8 5 -1,2

10 3 7 1,3 1 0,3 3,7 5 -1,3

Didvyžių SGN

10 1 9 1,1 2 -0,9 3,9 5 -1,1

Dūseikių SGN

5 4 1 0,9 0,5 0,4 1,6 4,5 -2,9

Kėdainių SGN (1, 2)

8 0 8 0,8 1 -0,2 3,2 4,5 -1,3

10 3 7 1,3 1 0,3 3,7 4,5 -0,8

Lavėnų SGN 8 1 7 0,9 1 -0,1 3,1 4 -0,9

Linkuvos SGN

8 0 8 0,8 1 -0,2 3,2 4,5 -1,3

Macikų SGN 10 4 6 1,4 1 0,4 3,6 5 -1,4

Marijampo-lės spec. SGN

10 10 0 2 1 1 3 5 -2

Pabradės SGN (2)

4 0 4 0,4 1 -0,6 1,6 4 -2,4

Ventos SGN (2, 3)

10 0 10 1 1 0 4 5 -1

10 0 10 1 1 0 4 5 -1

Visagino SGN

8 6 2 1,4 1 0,4 2,6 4 -1,4

Adakavo SPN

10 4 6 1,4 1 0,4 3,6 4 -0,4

Vilijampolės SGN (2, 3, 4)

4 0 4 0,4 1 -0,6 1,6 4,3 -2,7

4 0 4 0,4 1 -0,6 1,6 4,3 -2,7

7 0 7 0,7 1 -0,3 2,8 4,4 -1,6

Suvalkijos SGN

8 6 2 1,4 1 0,4 2,6 5 -2,4


Suskaičiuota, kad daugiausia teigiamų nuokrypių (mažiau socialinių darbuotojų etatų nei

rekomenduojama) arba jokių nuokrypių (socialinių darbuotojų etatų skaičius atitinka rekomenduojamą

lygį) buvo GGN, kuriuose gyventojų skaičius svyruoja nuo 8 iki 10 asmenų (žr. 22 lentelė). Iš visų GGN, kurių

gyventojų skaičius siekė 8–10, 9 GGN dirbo mažiau etatų negu rekomenduojama, 4 – daugiau, o 2 GGN

dirbančių darbuotojų etatų skaičius atitiko rekomendacijas.


221 221

Vadinasi, 73 proc. (arba 11 iš 15) GGN, kuriuose gyventojų skaičius svyruoja nuo 8 iki 10 gyventojų,

žmogiškuosius išteklius naudoja efektyviai, nenukrypdami nuo rekomenduojamo socialinių darbuotojų

etatų skaičiaus ar netgi aptarnaudami didesnį kiekį paslaugų gavėjų su mažiau, nei rekomenduojama,

žmogiškųjų išteklių. Kiti 27 proc. (arba 4 iš 15) GGN išteklius naudoja santykinai neefektyviai, nes etatų

skaičius viršijo rekomenduojamą lygį.

22 LENTELĖ. SOCIALINIO DARBUOTOJO ETATŲ NUOKRYPIŲ PASISKIRSTYMAS PAGAL GYVENTOJŲ

SKAIČIŲ SUAUGUSIŲJŲ GGN

Nuokrypio tipas socialinių darbuotojų kategorijoje

Gyventojų skaičius grupėje

Nuo 4 iki 7 nuo 8 iki 10

Teigiamas nuokrypis 1 9

Neigiamas nuokrypis 4 4

Jokio nuokrypio 0 2


Kita vertus, GGN, kuriuose gyventojų skaičius svyruoja nuo 4 iki 7 asmenų, tik 20 proc. (arba 1 iš 5) GGN

turėjo teigiamą nuokrypį ir atitinkamai aptarnavo didesnį kiekį paslaugų gavėjų su mažesniu žmogiškųjų

ištekliu etatų poreikiu nei rekomenduojama. Kiti 80 proc. (arba 4 iš 5) GGN turėjo neigiamą nuokrypį ir

turėjo daugiau socialinio darbuotojo etatų nei rekomenduojama.

Kiek kitokias dalines išvadas galima daryti detaliau analizuojant nuokrypių socialinio darbuotojo padėjėjų

etatų panaudojimo kategorijoje. Kaip pateikta žemiau esančioje lentelėje (žr. 23 lentelė) visi nuokrypiai yra

neigiami, kas reiškia, jog analizuojamuose GGN įdarbinta daugiau socialinio darbuotojo padėjėjų etatų nei

rekomenduojama.

23 LENTELĖ. SOCIALINIO DARBUOTOJO PADĖJĖJŲ ETATŲ NUOKRYPIŲ PASISKIRSTYMAS PAGAL

GYVENTOJŲ SKAIČIŲ SUAUGUSIŲJŲ GGN

Nuokrypio tipas socialinio darbuotojo padėjėjų darbuotojų kategorijoje

Gyventojų skaičius grupėje


Teigiamas nuokrypis 0 0

Neigiamas nuokrypis 5 15

Jokio nuokrypio 0 0


Visgi, 22 lentelėje ir 23 lentelėje pateikiamas išvadas reikėtų vertinti atsargiai. Pavyzdžiui, vienas iš

analizuotų GGN teikia paslaugas 9 proto negalią ir 1 psichikos negalią turinčiam asmeniui ir, nors pagal

rekomendacijas turėtų turėti 1,1 etato socialiniam darbuotojui, turi tik 1 socialinio darbuotojo etatą. Kitas

analizuojamas GGN teikia paslaugas 8 proto negalią ir 2 psichikos negalią turintiems asmenims ir, nors

pagal rekomendacijas turėtų turėti 1,2 etato socialiniam darbuotojui, turi tik 1 socialinio darbuotojo etatą.

Lyginant šiuos du atvejus, galima daryti išvadą, kad antrasis GGN yra efektyvesnis. Visgi, interviu su GGN

įsteigusių SGĮ administracijų atstovais metu surinkta informacija leidžia teigti, kad analizuojamuose GGN

dirbančių socialinių darbuotojų bei socialinio darbuotojo padėjėjų skaičiai atspindi faktinį tokį

darbuotojų poreikį kiekvienu konkrečiu atveju, bet ne teorines rekomendacijas darbuotojų etatų

skaičiui pagal GGN gyventojų sudėtį pagal negalios tipą. Remiantis respondentų pateiktomis įžvalgomis,

steigiant GGN daugeliu atvejų darbuotojų atrankos procesas buvo vykdomas anksčiau ar paraleliai į GGN

perkeltinų SGĮ globotinių atrankos procesui. Kitaip tariant, pirmiausiai buvo ieškoma GGN dirbti

suinteresuotų darbuotojų, tuo pat metu arba vėliau darant sprendimus dėl į bendruomenę persikelti

pasirengusių ir to norinčių globotinių, todėl įdarbinant GGN darbuotojus dažnu atveju dar nebuvo žinoma

steigiamų GGN gyventojų sudėtis (pasiskirstymas pagal negalios pobūdį).


222 222

Nors rekomendacijų GGN įdarbinamų socialinių darbuotojų ir socialinio darbuotojo padėjėjų etatų skaičiui

kryptis – didesnis rekomenduojamas etatų skaičius 1 psichikos negalią turinčiam GGN gyventojui, lyginant

su 1 proto negalią turinčiu globotiniu – yra pagrįsta, faktinis darbuotojų, globojančių skirtingo pobūdžio

negalią turinčius asmenis, etatų poreikis gali skirtis priklausomai nuo individualių globotinių

poreikių. Asmenis su proto ir (ar) psichikos negalia globojančių įstaigų atstovai sutartinai patvirtina, kad

psichikos negalią turinčių asmenų globa gali kelti santykinai daugiau iššūkių, kuriuos išspręsti gali prireikti

daugiau personalo. Nepaisant to, kai kuriais atvejais daugiau priežiūros ir, savo ruožtu, darbuotojų etatų

gali pareikalauti ir proto negalią turinčių asmenų dominuojami GGN, kaip, pavyzdžiui, Vilijampolės SGN

įsteigti GGN vaikams su ASS, kuriame dirba santykinai daugiau darbuotojų, nepaisant santykinai mažo

globotinių skaičiaus.

Be to, ir praktiškai atitikti rekomenduojamą etatų skaičių yra pakankamai sunku. Nuokrypiai nuo

rekomenduotino etatų skaičiaus gali atsirasti ir todėl, kad dažnu atveju socialiniai darbuotojai ar socialinio

darbuotojo padėjėjai nebūtų sutikę darbintis, jeigu negalėtų dirbti pilnu etatu, nepriklausomai nuo to, su

kokio tipo (proto ar psichikos) negalią turinčiais asmenimis jiems reiktų dirbti. Pavyzdžiui, jeigu, pagal

rekomendacijas, GGN turėtų turėti 0,9 socialinio darbuotojo ir 3,1 socialinio darbuotojo padėjėjų etatų, GGN

veikiausiai bus įdarbintas 1 socialinis darbuotojas pilnu etatu bei 3–4 socialinio darbuotojo padėjėjai pilnu

etatu (priklausomai nuo GGN gyventojų skaičiaus), kas, žvelgiant vien iš techninio efektyvumo

perspektyvos, rodys dalinį neefektyvumą. Aukščiau minima prielaida buvo patikrinta atliekant koreliacinę

analizę. Jeigu GGN socialinių darbuotojų bei socialinio darbuotojo padėjėjų etatų nuokrypiai stipriai ir

teigiamai koreliuotų su GGN gyventojų skaičiumi, vienintelis būdas padidinti GGN efektyvumą būtų tiesiog

apgyvendinti GGN daugiau asmenų. Tokiu atveju didesnis gyventojų skaičius butų aptarnautas su tokiu

pačiu etatų skaičiumi ir efektyvumas padidėtų. Visgi, turint omenyje anksčiau identifikuotus iššūkius

ieškant GGN steigimui tinkamos infrastruktūros, pažymėtina, kad mažesnį GGN gyventojų skaičių

daugeliu atvejų apsprendė objektyvios aplinkybės, t. y. ribota reikalavimus atitinkančio

nekilnojamojo turto pasiūla.

Žemiau pateikiami 182 paveikslas ir 183 paveikslas atskleidžia stiprius koreliacinius ryšius tarp a)

gyventojų skaičiaus bei socialinių darbuotojų etatų nuokrypių nuo rekomenduojamo etatų skaičiaus (ρ =

0,5) ir b) gyventojų skaičiaus bei socialinio darbuotojo padėjėjų etatų nuokrypių nuo rekomenduotino etatų

skaičiaus (ρ = 0,8).

182 PAVEIKSLAS. KORELIACIJA TARP GGN GYVENTOJŲ SKAIČIAUS IR SOCIALINIŲ DARBUOTOJŲ ETATŲ

NUOKRYPIŲ NUO REKOMENDUOTINO ETATŲ SKAIČIAUS



223 223

183 PAVEIKSLAS. KORELIACIJA TARP GGN GYVENTOJŲ SKAIČIAUS IR SOCIALINIO DARBUOTOJO

PADĖJĖJŲ ETATŲ NUOKRYPIŲ NUO REKOMENDUOTINO ETATŲ SKAIČIAUS


Užčiuopta koreliacija rodo, kad GGN su didžiausiais nuokrypiais nuo rekomenduojamo etatų lygio turi

mažiausią gyventojų skaičių. Tai reiškia, kad, nepaisant GGN dydžio, įstaiga yra linkusi turėti tam tikrą

fiksuotą socialinių darbuotojų bei socialinio darbuotojo padėjėjų etatų skaičių, nes žmonės nėra linkę

darbintis dalimi etato. GGN, savo ruožtu, yra linkę sukurti etatų skaičių, kuris patenkins darbinimosi

pilnu etatu poreikį ir leis užtikrinti efektyvų paslaugų teikimą GGN gyventojams.

Tą pačią išvadą patvirtina 24 lentelė, kurioje yra paskaičiuoti vidutiniai nuokrypiai dviejose GGN grupėse

pagal gyventojų skaičių. Visuose suaugusiųjų GGN, kuriuose gyventojų skaičius svyruoja nuo 8 iki 10,

nuokrypiai nuo rekomenduotino lygio yra mažiausi. Vidutinis nuokrypis nuo rekomenduojamo socialinių

darbuotojų etatų skaičiaus yra 0,14, o nuo rekomenduojamo socialinio darbuotojo padėjėjų etatų skaičiaus

– -1,24. Kita vertus, vidutiniai nuokrypiai GGN, kuriuose gyventojų skaičius svyruoja nuo 4 iki 7, yra

reikšmingesni ir siekia -0,34 socialinių darbuotojų etatų kategorijoje ir -2,46 socialinio darbuotojo padėjėjų

etatų kategorijoje.

24 LENTELĖ. VIDUTINIAI NUOKRYPIAI SUAUGUSIŲJŲ GGN GRUPĖSE PAGAL GYVENTOJŲ SKAIČIŲ

Vidutiniai nuokrypiai pagal kategoriją Gyventojų skaičius grupėje


Vidutinis nuokrypis nuo rekomenduojamo socialinių darbuotojų etatų skaičiaus

-0,34 0,14

Vidutinis nuokrypis nuo rekomenduojamo socialinio darbuotojo padėjėjo etatų

skaičiaus -2,46 -1,24


Žemiau esančioje lentelėje (žr. 25 lentelė) yra pateikiami vidutiniai socialinių darbuotojų ir socialinio

darbuotojo padėjėjų etatų skaičiai skirtingose GGN grupėse pagal gyventojų skaičių. Kaip matyti, tiek

didesniuose, tiek mažesniuose GGN vidutinis socialinių darbuotojų etatų skaičius yra apytiksliai 1, o

socialinio darbuotojo padėjėjo – 4,5. Atsižvelgus į tai, kad šie skaičiai yra grupių vidurkių vidurkiai ir faktą,

kad etatų skaičius gali būti didesnis esant didesniems GGN gyventojams poreikiams, rekomenduojamas

suaugusiųjų GGN socialinio darbuotojo etatų skaičius yra 1, o socialinio darbuotojo padėjėjų etatų

skaičius – 5, optimalus gyventojų skaičius – 10 gyventojų. Šie rekomenduojami skaičiai gali kisti,

atsižvelgiant į gyventojų sudėtį (negalios intensyvumą), tačiau konkretus kiekvienos kategorijos

darbuotojų etatų skaičius turėtų būti nustatytas atsižvelgiant į faktines aplinkybes – ne vien tik GGN


224 224

gyventojų sudėtį pagal negalios tipą, bet ir kitas individualias charakteristikas ir poreikius, kuriuos

geriausiai žino GGN įsteigusių SGĮ darbuotojai.

25 LENTELĖ. VIDUTINIAI ETATŲ SKAIČIAI PAGAL KATEGORIJĄ

Vidutiniai etatų skaičiai pagal grupę Gyventojų skaičius grupėje


Vidutinis socialinių darbuotojų etatų skaičiaus

0,9 1,07

Vidutinis socialinio darbuotojo padėjėjo etatų skaičiaus

4,3 4,7


VAIKŲ GGN

Atliekant žmogiškųjų išteklių naudojimo techninio efektyvumo analizę GGN, kuriuose gyvena vaikai, buvo

taikomos tokios pat prielaidos, kaip ir analizuojant suaugusiųjų GGN. Žemiau pateiktoje lentelėje (žr. 26

lentelė) yra pateikti techninio efektyvumo analizės rezultatai.

26 LENTELĖ. TECHNINIO EFEKTYVUMO ANALIZĖS REZULTATAI VAIKŲ GGN

GGN

Gyventojų skaičius Socialiniai darbuotojai Socialinio darbuotojo padėjėjai

Iš viso


Su proto negalia

Rekomen-duojamas

etatų skaičius

Faktinis etatų

skaičius

Nuokrypis nuo

rekomen-duojamo

etatų skaičiaus

Rekomen-duojamas

etatų skaičius

Faktinis etatų

skaičius

Nuokrypis nuo

rekomen-duojamo

etatų skaičiaus

Pabradės SGN (1)

8 0 8 2 2 0 3 5 -2

Ventos SGN (1)

4 0 4 1 2 -1 1,5 4 -2,5

Vilijam-polės

SGN (1) 6 0 6 1,5 2 -0,5 2,25 4 -1,75

Vilijam-polės

SGN (5) 5 0 5 1,25 2 -0,75 1,875 6 -6,625


Kaip matyti iš lentelėje pateiktų techninio efektyvumo analizės rezultatų, tik vieni iš analizuojamų GGN

efektyviai panaudojo žmogiškuosius išteklius socialinio darbuotojų etatų kategorijoje, nenukrypdami nuo

rekomenduojamų normų. Visi kiti analizuojami GGN nukrypo nuo rekomenduojamo etatų skaičiaus.

Nuokrypiai 3 įstaigose svyravo nuo -0,5 iki -1 etato. Visos analizuojamos įstaigos nukrypo nuo

rekomenduojamų socialinio darbuotojo padėjėjo etatų. Mažiausias nuokrypis buvo -2, o didžiausias buvo

netgi -6,625.

Kadangi GGN, kuriuose gyvena vaikai, techninio efektyvumo analizei buvo remtasi BVGN aprašo

projektu, kuris nustato rekomenduojamus etatų koeficientus vaikams, kurie neturi negalios, tai

aukščiau pateikti nuokrypiai yra objektyvūs – akivaizdu, kad vaikams su negalia reikia didesnės

priežiūros ir atitinkamai didesnio socialinių darbuotojų bei socialinio darbuotojo padėjėjų etatų

skaičiaus. GGN vaikams įsteigusių SGĮ administracijų atstovai interviu metu taip pat teigė, kad vaikams su

negalia yra reikalingas didesnis socialinių darbuotojų bei socialinio darbuotojo padėjėjų etatų skaičius, nei

yra rekomenduojama BVGN apraše, o dabartinis etatų skaičius yra optimalus ir pakankamas patenkinti šių

gyventojų poreikius.

Pastebėtina, kad nepaisant to, koks yra analizuojamų GGN vaikams gyventojų skaičius, visi GGN turėjo 2

socialinio darbuotojo etatus, o vidutinis socialinio darbuotojo padėjėjų etatų skaičius buvo 5,4. Taigi,

remiantis aukščiau lentelėje nurodytais statistinės analizės rezultatais, darytina išvada, kad optimalus GGN

gyventojų skaičius turėtų svyruoti nuo 6 iki 8, jų poreikių tinkamam užtikrinimui reikalingas


225 225

socialinių darbuotų etatų skaičius turėtų būti 2, o socialinio darbuotojo padėjėjų – 5. Pastebėtina, kad

šie etatų skaičiai gali kisti priklausomai nuo individualių gyventojų poreikių, kuriuos geriausiai gali įvertinti

GGN įsteigusių SGĮ darbuotojai.

2.4.3.2 FINANSINIŲ IŠTEKLIŲ NAUDOJIMO EFEKTYVUMAS

Finansinių išteklių naudojimo efektyvumo analizė buvo atlikta dviem išlaidų grupėms: einamosioms bei

einamosioms būsto išlaikymo išlaidoms.

EINAMOSIOS IŠLAIDOS

Atliekant einamųjų išlaidų techninio efektyvumo analizę GGN buvo skirstomi į dvi grupes pagal gyventojų

amžiaus struktūrą: GGN, kuriuose gyvena vaikai, ir GGN, kuriuose gyvena suaugusieji. Visi GGN pateikė

duomenis per pastarųjų 12 mėn. (2018 m. spalio 1 d. – 2019 m. spalio 1. d) išlaidas pagal žemiau minimas

kategorijas:

• Ryšių paslaugos (telefono ryšys, internetas, televizija);

• Mityba (maisto produktai);

• Transportas;

• Vaistai ir medicinos pagalbos priemonės;

• Apranga;

• Asmens higienos reikmenys;

• Ūkinis inventorius;

• Kitos prekės ir paslaugos.

Techninio efektyvumo analizės tikslais buvo nuspręsta vertinti lėšų panaudojimo efektyvumą visose išlaidų

kategorijose, išskyrus darbo užmokesčio kategoriją. Darbo užmokesčio išlaidų kategorija nebuvo įtraukta

į analizę, nes šios išlaidos gali labai skirtis tarp GGN, priklausomai nuo GGN regiono bei atsitiktinių duomenų

iškraipymų, kurių negalima panaikinti dėl per daug trumpos laiko eilutės. Pavyzdžiui, interviu su kelių GGN

įsteigusių SGĮ buhalteriais metu paaiškėjo, kad analizuojamu laikotarpiu vieno iš analizuojamų GGN

socialinis darbuotojas ilgą laiką nedirbo, o jį pavadavo keli socialinio darbuotojo padėjėjai iš kitų tos pačios

SGĮ įsteigtų GGN. Dėl šios priežasties išsikraipė minėtų GGN faktinės darbo užmokesčio išlaidos. Be to,

vertintojų nuomone, darbo užmokesčio išlaidų techninio efektyvumo analizę būtų nekorektiška atlikti dar

ir dėl to, kad ji iš esmės dubliuotų žmogiškųjų išteklių panaudojimo efektyvumo analizės rezultatus ar netgi

juos iškreiptų.

Techninio efektyvumo analizės tikslais vertintojai atliko duomenų korekcijas GGN, kurie veikė trumpiau nei

metus. Pirmiausiai buvo apskaičiuotas dienų skaičius, kurį vertinimo metu veikė GGN ir proporciniu būdu

buvo išvestas išlaidų kiekis, kurį jos būtų tikėtinai patyrusios, jeigu būtų veikusios 365 dienas. Analizuotas

laikotarpis buvo 2018 m. spalio 1 d.–2019 m. spalio 1d.

Techninio efektyvumo analizės atskaitos taškas – analizuojamų GGN atskirų išlaidų kategorijų mėnesinis

vidurkis, tenkantis vienam GGN gyventojui. Jeigu pagal kategoriją tenkančios mėnesinės išlaidos vienam

GGN gyventojui viršijo tos pačios kategorijos visų GGN mėnesinių išlaidų, tenkančių vienam gyventojui,

vidurkį, tai analizuojami GGN buvo laikomi tuo viršijančiu nuokrypio dydžiu neefektyvi. Šis viršijantis

nuokrypis vėliau buvo padaugintas iš gyventojų skaičiaus ir taip buvo paskaičiuoti mėnesiniai išlaidų

sutaupymo potencialai. Kaip atskaitos tašką pasirinkti būtent kiekvienos kategorijos išlaidų, tenkančių

vienam GGN gyventojui, vidurkį, o ne kitą statistinę kategoriją (pavyzdžiui, medianą), nuspręsta

atsižvelgiant į tai, jog analizuojamų subjektų išlaidų vidurkis kaip atskaitos taškas naudojamas Pasaulio


226 226

banko išlaidų peržiūros metodologinėse rekomendacijose51. Konkrečiu – einamųjų GGN išlaidų techninio

efektyvumo analizės – atveju, buvo identifikuota galimybė šią Pasaulio banko praktiką pritaikyti, kadangi

šalia kiekvienos kategorijos paskaičiavus medianą, daugeliu atveju mediana sudaro apytiksliai 99–115 proc.

vidurkio reikšmės atskirose išlaidų kategorijose, taigi šie statistiniai dydžiai tarpusavyje reikšmingai

nesiskiria. Dar vienas argumentas, lėmęs sprendimą kaip pagrindinį kiekvienos kategorijos atskaitos tašką

pasirinkti kiekvienos kategorijos išlaidų vidurkį, o ne medianą, buvo tai, jog analizuojama imtis yra

heterogeniška ir statistiškai maža, o tai reiškia, kad konkrečių GGN išlaidų, tenkančių vienam gyventojui,

dydį gali lemti analizėje nematomi, kai kuriais atvejais GGN pastangomis negalimi koreguoti, veiksniai, ir

todėl yra tikslinga imti mažiau griežtą statistinį rodiklį – vidurkį, o ne medianą.

Kadangi techninio efektyvumo analizės atskaitos taškas buvo pasirinktas analizuojamų GGN atskirų

kategorijų išlaidų vidurkis, tenkantis vienam GGN gyventojui, tai optimalūs (rekomenduotini) išlaidų

dydžiai, tenkantys vienam GGN gyventojui prie mėnesį, pagal atskiras išlaidų kategorijas bei visas

kategorijas kartu buvo taip pat apskaičiuoti remiantis vidurkio analize. Taip pat, kad kadangi GGN gyventojų

skaičius svyruoja nuo 4 iki 10, o esant tokiam mažam gyventojų skaičiui analizuojamuose GGN nėra erdvės

pasireikšti masto ekonomijos efektams, tai optimalūs (rekomenduotini) išlaidų dydžiai, tenkantys vienam

gyventojui, pagal atskiras išlaidų kategorijas bei visas kategorijas kartu nesiskiria.

Kitose šio skyriaus dalyse yra pateikiami techninio efektyvumo analizės rezultatai atskiroms išlaidų

kategorijoms.

Ryšių paslaugų išlaidų techninio efektyvumo analizė

Mėnesinių ryšių paslaugų išlaidų suaugusiųjų GGN techninio efektyvumo analizės rezultatų santrauka yra

pateikiama žemiau esančioje lentelėje (žr. 27 lentelė).

27 LENTELĖ. RYŠIŲ PASLAUGŲ IŠLAIDŲ SUAUGUSIŲJŲ GGN TECHNINIO EFEKTYVUMO ANALIZĖS

REZULTATŲ SANTRAUKA

GGN Gyventojų skaičius

Mėnesinės ryšių paslaugų išlaidos, tenkančios

vienam gyventojui (Eur)

Vidurkį viršijantis nuokrypis (Eur)

Potencialūs mėnesiniai

sutaupymai (Eur)

Adakavo SPN 10 6,02 3,34 33,43

Aukštelkės SGN (1) 10 2,70 0,02 0,20

Aukštelkės SGN (2) 10 2,36 0,00 0,00

Aukštelkės SGN (3) 10 2,36 0,00 0,00

Didvyžių SGN 10 2,58 0,00 0,00

Dūseikių SGN 5 2,40 0,00 0,00

Kėdainių SGN (1) 8 1,94 0,00 0,00

Kėdainių SGN (2) 10 1,69 0,00 0,00

Lavėnų SGN 8 0,59 0,00 0,00

Linkuvos SGN 8 3,97 1,29 10,31

Macikų SGN 10 1,76 0,00 0,00

Marijampolės SGN 10 1,35 0,00 0,00

Pabradės SGN (2) 4 3,79 1,11 4,44

Ventos SGN (2) 10 2,38 0,00 0,00

51 L. Jensen, H. Wolde, „Strengthening Public Expenditure Analysis. Application of BOOST Standard Tables and Selected Tools and Techniques“, The International Bank for Reconstruction and Development, 2016


227 227


Mėnesinės ryšių paslaugų išlaidos, tenkančios




sutaupymai (Eur)

Ventos SGN (3) 10 2,60 0,00 0,00

Visagino SGN 8 2,53 0,00 0,00

Vilijampolės SGN (2) 4 3,29 0,61 2,43



Suvalkijos SGN 8 2,74 0,06 0,45

Visų analizuojamų įstaigų mėnesinių ryšių paslaugų išlaidų, tenkančių vienam gyventojui, optimalus išlaidų lygis (Eur)

2,68


Analizuojant mėnesinių ryšių paslaugų išlaidų, tenkančių vienam suaugusiųjų GGN gyventojui, nuokrypius

nuo visų suaugusiųjų GGN mėnesinių ryšių paslaugų išlaidų, tenkančių vienam gyventojui, vidurkio, buvo

nustatyta, kad 60 proc. (arba 12 iš 20) GGN yra santykinai efektyvūs, arba, kitaip tariant, jų išlaidos neviršija

vidurkio. 40 proc. (arba 8 iš 20) GGN yra santykinai neefektyvūs ir visų jų mėnesinių sutaupymų potencialas

yra 57,95 Eur. Vadinasi, didžioji dauguma GGN nenukrypsta nuo optimalaus – rekomendacinio – išlaidų

lygio – 2,68 Eur.

Papildomai siekiant identifikuoti, ar ryšių paslaugų išlaidų nuokrypiai nuo vidurkio sietini su skirtingais

gyventojų skaičiais GGN (darant prielaidą, kad GGN, kuriuose gyvena daugiau gyventojų, išlaidos vienam

gyventojui yra mažesnės), buvo papildomai atlikta koreliacinė analizė tarp vidurkį viršijančių nuokrypių ir

GGN gyventojų skaičiaus. Koreliacinės analizės metų gautas koreliacijos koeficientas ρ = -0,14 leido prieiti

prie išvados, kad iš esmės nėra jokio statistinio ryšio tarp gyventojų skaičiaus ir GGN išlaidų nuokrypių nuo

vidurkio. Neefektyvumo nuokrypiai, vertintojų nuomone, greičiausiai atsiranda dėl objektyvių ryšių

paslaugų kainų skirtumų tarp regionų, kuriuose yra įsikūrę GGN.

Ryšių paslaugų išlaidų vaikų GGN techninio efektyvumo analizės santrauka yra pateikiama lentelėje (žr. 28

lentelė).

28 LENTELĖ. RYŠIŲ PASLAUGŲ IŠLAIDŲ VAIKŲ GGN TECHNINIO EFEKTYVUMO ANALIZĖS REZULTATŲ

SANTRAUKA


Mėnesinės ryšių paslaugų išlaidos, tenkančios vienam gyventojui (Eur)



sutaupymai (Eur)

Pabradės SGN 8 1,51 0,00 0,00

Ventos SGN 4 5,50 2,10 8,41

Vilijampolės SGN 6 3,29 0,00 0,00

Vilijampolės SGN 5 3,29 0,00 0,00

Visų analizuojamų įstaigų mėnesinių ryšių paslaugų išlaidų, tenkančių vienam gyventojui, optimalus išlaidų lygis (Eur)

3,40


Analizuojant ryšių paslaugų išlaidų, tenkančių vienam vaikų GGN gyventojui, nuokrypius nuo visų vaikų

GGN mėnesinių ryšių paslaugų išlaidų, tenkančių vienam gyventojui, vidurkio, buvo nustatyti, kad tik 1 iš 4

įstaigų yra neefektyvi. Neefektyvios įstaigos mėnesinis potencialus išlaidų sutaupymas yra 8,41 Eur.


228 228

Dauguma įstaigų nenukrypsta nuo optimalaus – rekomendacinio mėnesinio ryšių paslaugų išlaidų lygio –

3,48 Eur.

Koreliacinė analizė tarp nuokrypių GGN ir gyventojų skaičiaus nebuvo papildomai atlikta, nes analizuojama

įstaigų imtis ir rodiklių variacija yra per maža patikimai analizei atlikti. Vertintojų nuomone, nuokrypiai,

kaip ir suaugusiųjų GGN atveju, atsiranda dėl objektyvių ryšių paslaugų kainų skirtumų tarp

regionų, kuriuose yra įsikūrę GGN.

Mitybos (maisto produkto) išlaidų techninio efektyvumo analizė

Einamųjų mėnesinių ryšių paslaugų išlaidų suaugusiųjų GGN techninio efektyvumo analizės rezultatų

santrauka yra pateikiama žemiau esančioje lentelėje (žr. 29 lentelė).

29 LENTELĖ. MITYBOS IŠLAIDŲ GGN, KURIUOSE GYVENA SUAUGUSIEJI, TECHNINIO EFEKTYVUMO

ANALIZĖS REZULTATŲ SANTRAUKA


Mėnesinės mitybos išlaidos, tenkančios




sutaupymai (Eur)

Adakavo SPN 10 93,64 0,91 9,15

Aukštelkės SGN (1) 10 81,86 0,00 0,00

Aukštelkės SGN (2) 10 85,77 0,00 0,00

Aukštelkės SGN (3) 10 86,91 0,00 0,00

Didvyžių SGN 10 110,60 17,88 178,80

Dūseikių SGN 5 126,65 33,93 169,66

Kėdainių SGN (1) 8 84,36 0,00 0,00

Kėdainių SGN (1) 10 70,20 0,00 0,00

Lavėnų SGN 8 144,24 51,52 412,18

Linkuvos SGN 8 100,46 7,74 61,89

Macikų SGN 10 77,27 0,00 0,00

Marijampolės SGN 10 74,26 0,00 0,00

Pabradės SGN (2) 4 88,92 0,00 0,00

Ventos SGN (2) 10 98,04 5,32 53,19

Ventos SGN (3) 10 100,71 7,99 79,87

Visagino SGN 8 98,25 5,53 44,24





Visų analizuojamų įstaigų mėnesinių mitybos išlaidų, tenkančių vienam gyventojui, optimalus išlaidų lygis (Eur)

92,72


Analizuojant mitybos išlaidų, tenkančių vienam GGN, kuriame gyvena suaugusieji, gyventojui, nuokrypius

nuo visų GGN, kuriuose gyvena suaugusieji, mėnesinių mitybos paslaugų išlaidų, tenkančių vienam

gyventojui, vidurkio, buvo nustatyta, kad 50 proc. (arba 10 iš 20) GGN yra efektyvūs, arba, kitaip tariant, jų

išlaidos neviršija vidurkio. Likusios 50 proc. (arba 10 iš 20) GGN yra neefektyvūs ir visų jų mėnesinių


229 229

sutaupymų potencialas yra 1 014,25 Eur. Vadinasi, pusė analizuotų įstaigų nenukrypsta nuo optimalaus-

rekomendacinio mėnesinio mitybos išlaidų lygio – 92,72 Eur.

Siekiant identifikuoti, ar mitybos išlaidų nuokrypiai nuo vidurkio turi sąsajų su skirtingais gyventojų

skaičiais įstaigose, darant prielaidą, kad GGN, kuriuose gyvena daugiau gyventojų išlaidos vienam

gyventojui yra mažesnės, buvo papildomai atlikta koreliacinė analizė tarp vidurkį viršijančių nuokrypių ir

GGN gyventojų skaičiaus. Koreliacinės analizės metų gautas koreliacijos koeficientas ρ = -0,12 leido prieiti

prie išvados, kad nėra jokio statistinio ryšio tarp gyventojų skaičiaus ir GGN išlaidų nuokrypių nuo vidurkio.

Neefektyvumo nuokrypiai, vertintojų nuomone, kuri yra pagrįsta interviu su GGN atstovais metu gauta

informacija, atsiranda dėl to, kad vienos GGN teikia mitybos paslaugas gyventojams centralizuotai, o kitos –

ne. Tos įstaigos, kurios teikia mitybos paslaugas centralizuotai, patiria mažiau išlaidų, tačiau pastebėtina,

kad centralizuotas mitybos paslaugų teikimo būdas iš esmės paneigia vieną iš reformos tikslų – GGN

gyventojų savarankiškumo ugdymą.

Mitybos išlaidų GGN, kuriuose gyvena vaikai, techninio efektyvumo analizės santrauka yra pateikiama

žemiau esančioje lentelėje (žr. 30 lentelė).

30 LENTELĖ. MITYBOS IŠLAIDŲ GGN, KURIUOSE GYVENA VAIKAI, TECHNINIO EFEKTYVUMO ANALIZĖS



Mėnesinės mitybos išlaidos, tenkančios




sutaupymai (Eur)

Pabradės SGN (1) 8 87,64 0,00 0,00

Ventos SGN (1) 4 80,61 0,00 0,00



Visų analizuojamų įstaigų mėnesinių mitybos išlaidų, tenkančių vienam gyventojui, optimalus išlaidų lygis (Eur)

89,40


Analizuojant mitybos išlaidų, tenkančių vienam GGN, kuriame gyvena vaikai, gyventojui, nuokrypius nuo

visų GGN, kuriuose gyvena vaikai, mėnesinių mitybos išlaidų, tenkančių vienam gyventojui, vidurkio, buvo

nustatyti, kad tik 1 iš 4 įstaigų yra neefektyvi. Neefektyvios įstaigos mėnesinis potencialus išlaidų

sutaupymas yra 110,75 Eur. Dauguma įstaigų nenukrypsta nuo optimalaus–rekomendacinio mėnesinio

mitybos išlaidų lygio – 89,40 Eur.

Koreliacinė analizė tarp nuokrypių įstaigose ir gyventojų skaičiaus nebuvo papildomai atlikta, kadangi

analizuojama įstaigų imtis ir rodiklių variacija yra per maža patikimai analizei atlikti. Vertintojų nuomone,

nuokrypiai nuo vidurkio gali atsirasti dėl objektyvių, statistinės analizės neapčiuopiamų priežasčių.

Transporto išlaidų techninio efektyvumo analizė

Einamųjų transporto paslaugų išlaidų GGN, kuriuose gyvena suaugusieji, techninio efektyvumo analizės

rezultatų santrauka yra pateikiama žemiau esančioje lentelėje (žr. 31 lentelė).

31 LENTELĖ. TRANSPORTO IŠLAIDŲ GGN, KURIUOSE GYVENA SUAUGUSIEJI, TECHNINIO EFEKTYVUMO



Mėnesinės transporto išlaidos, tenkančios




sutaupymai (Eur)

Adakavo SPN 10 56,03 0,00 0,00


230 230






sutaupymai (Eur)

Aukštelkės SGN (1) 10 23,95 0,00 0,00

Aukštelkės SGN (2) 10 23,95 0,00 0,00

Aukštelkės SGN (3) 10 23,95 0,00 0,00

Didvyžių SGN 10 0,00 0,00 0,00

Dūseikių SGN 5 38,42 0,00 0,00

Kėdainių SGN (1) 8 63,95 0,00 0,00

Kėdainių SGN (2) 10 69,49 2,41 24,09

Lavėnų SGN 8 16,42 0,00 0,00

Linkuvos SGN 8 43,99 0,00 0,00

Macikų SGN 10 34,56 0,00 0,00

Marijampolės spec. SGN 10 483,86 416,78 4167,76

Pabradės SGN (2) 4 0,00 0,00 0,00

Ventos SGN (2) 10 0,00 0,00 0,00

Ventos SGN (3) 10 0,00 0,00 0,00

Visagino SGN 8 46,83 0,00 0,00





Visų analizuojamų įstaigų mėnesinių transporto išlaidų, tenkančių vienam gyventojui, optimalus išlaidų lygis (Eur)

67,08


Nustatant optimalų–rekomendacinį transporto išlaidų lygį, į vidurkių analizę nebuvo įtraukti GGN, kurie

nepatyrė analizuojamuoju laikotarpiu transporto išlaidų. Į analizę įtraukus įstaigas, kurios nepatiria

transporto išlaidų, kadangi nesinuomoja automobilio, neperka keleivių pavežimo ar viešojo transporto

paslaugų, atskaitos vidurkis būtų paskaičiuotas per daug griežtas toms įstaigoms, kurioms yra būtina patirti

transporto išlaidų dėl objektyvių priežasčių: riboto viešojo transporto prieinamumo ir kt.

Analizuojant transporto išlaidų, tenkančių vienam GGN, kuriame gyvena suaugusieji, gyventojui,

nuokrypius nuo visų GGN, kuriuose gyvena suaugusieji ir kurios patyrė transporto išlaidas per

analizuojamus metus, mėnesinių transporto išlaidų, tenkančių vienam gyventojui, vidurkio, buvo nustatyta,

kad 88 proc. (arba 14 iš 16) GGN yra efektyvūs, arba, kitaip tariant, jų išlaidos neviršija vidurkio. Likusios

13 proc. (arba 2 iš 16) GGN yra neefektyvūs ir visų jų mėnesinis sutaupymų potencialas yra 4 191,85 Eur.

Vadinasi, dauguma įstaigų nenukrypsta nuo optimalaus–rekomendacinio mėnesinio transporto išlaidų

lygio – 67,08 Eur.

Transporto išlaidų GGN, kuriuose gyvena vaikai, techninio efektyvumo analizės santrauka yra pateikiama žemiau esančioje lentelėje (žr. 32 lentelė).

32 LENTELĖ. TRANSPORTO IŠLAIDŲ GGN, KURIUOSE GYVENA VAIKAI, TECHNINIO EFEKTYVUMO







sutaupymai (Eur)

Pabradės SGN (1) 8 1,50 0,00 0,00


231 231






sutaupymai (Eur)

Ventos SGN (1) 4 0,00 0,00 0,00



Visų analizuojamų įstaigų mėnesinių transporto išlaidų, tenkančių vienam gyventojui, optimalus išlaidų lygis (Eur)

5,24


Kaip ir atliekant techninio efektyvumo analizę GGN, kuriuose gyvena suaugusieji, atveju, vertintojai,

apskaičiuodami optimalų–rekomendacinį transporto išlaidų lygį, neįtraukė įstaigų, kurios nepatyrė

transporto išlaidų. Gautas optimalus mėnesio transporto išlaidų lygis – 5,24 Eur. 2 įstaigos iš 3 nukrypo

nuo optimalaus–rekomendacinio lygio ir jų suminiai potencialūs mėnesiniai sutaupymai buvo 20,57 Eur.

Vaistų ir medicinos pagalbos priemonių išlaidų techninio efektyvumo analizė

Vaistų ir medicinos pagalbos priemonių išlaidų GGN, kuriuose gyvena suaugusieji, techninio efektyvumo

analizės rezultatų santrauka yra pateikiama žemiau esančioje lentelėje (žr. 33 lentelė).

33 LENTELĖ. VAISTŲ IR MEDICINOS PAGALBOS PRIEMONIŲ IŠLAIDŲ GGN, KURIUOSE GYVENA

SUAUGUSIEJI, TECHNINIO EFEKTYVUMO ANALIZĖS REZULTATŲ SANTRAUKA


Mėnesinės vaistų ir medicinos pagalbos priemonių išlaidos,

tenkančios vienam gyventojui (Eur)

Vidurkį viršijantis

nuokrypis (Eur)

Potencialūs mėnesiniai sutaupymai

(Eur)

Adakavo SPN 10 160,53 50,92 509,24

Aukštelkės SGN (1) 10 149,04 39,44 394,36

Aukštelkės SGN (2) 10 149,04 39,44 394,36

Aukštelkės SGN (3) 10 149,04 39,44 394,36

Didvyžių SGN 10 54,33 0,00 0,00

Dūseikių SGN 5 133,31 23,70 118,50

Kėdainių SGN (1) 8 3,98 0,00 0,00

Kėdainių SGN (2) 10 5,72 0,00 0,00

Lavėnų SGN 8 126,50 16,89 135,15

Linkuvos SGN 8 96,66 0,00 0,00

Macikų SGN 10 44,27 0,00 0,00


Pabradės SGN (2) 4 2,33 0,00 0,00

Ventos SGN (2) 10 149,04 39,44 394,36

Ventos SGN (3) 10 149,04 39,44 394,36

Visagino SGN 8 91,75 0,00 0,00




Suvalkijos SGN 8 101,81 0,00 0,00

Visų analizuojamų įstaigų mėnesinių vaistų ir medicinos pagalbos priemonių išlaidų, tenkančių vienam gyventojui, optimalus išlaidų lygis (Eur)

109,61


Analizuojant vaistų ir medicinos pagalbos priemonių išlaidų, tenkančių vienam GGN, kuriame gyvena

suaugusieji, gyventojui, nuokrypius nuo visų GGN, kuriuose gyvena suaugusieji, mėnesinių vaistų ir


232 232

medicinos pagalbos priemonių išlaidų, tenkančių vienam gyventojui, vidurkio, buvo nustatyta, kad 40 proc.

(arba 8 iš 20) GGN yra efektyvūs, arba, kitaip tariant, jų išlaidos neviršija vidurkio. Likusios 60 proc. (arba

12 iš 20) GGN yra neefektyvūs ir visų jų mėnesinis sutaupymų potencialas yra 3 941,97 Eur. Vadinasi,

daugiau nei pusė analizuotų įstaigų nenukrypsta nuo optimalaus–rekomendacinio mėnesinio mitybos

išlaidų lygio – 109,61 Eur.

Papildomai siekiant identifikuoti, ar vaistų ir medicinos pagalbos priemonių išlaidų nuokrypiai nuo

vidurkio sietini su skirtingais gyventojų skaičiais ir gyventojų sudėtimi, darant prielaidą, kad GGN, kuriuose

gyvena mažiau gyventojų ar kuriuose yra daugiau protinę ar psichinę negalią turinčių gyventojų, išlaidos

gali būti didesnės nei optimalus vidurkis, papildomai buvo atlikta koreliacinė analizė tarp vidurkį

viršijančių nuokrypių ir GGN gyventojų skaičiaus bei gyventojų sudėties. Koreliacinės analizės metų gautas

koreliacijos koeficientas ρ = -0,12 tarp nuokrypių ir gyventojų skaičiaus leido prieiti prie išvados, kad nėra

jokio statistinio stipraus ryšio, kuris paaiškintų, kad mažėjant gyventojų skaičiui didėja išlaidos. Gauti

koreliacijos koeficientai ρ = -0,20 (tarp nuokrypių ir psichikos negalią turinčių gyventojų skaičiaus) ir ρ =

0. 21 (tarp nuokrypių ir protinę negalią turinčių gyventojų skaičiaus) taip pat neleido prieiti prie išvados,

kad nuokrypiai gali atsirasti didėjant specialius poreikius turinčių gyventojų skaičiui.

Vaistų ir medicinos pagalbos priemonių išlaidų GGN, kuriuose gyvena vaikai, techninio efektyvumo analizės


34 LENTELĖ. VAISTŲ IR MEDICINOS PAGALBOS PRIEMONIŲ IŠLAIDŲ GGN, KURIUOSE GYVENA VAIKAI,

TECHNINIO EFEKTYVUMO ANALIZĖS REZULTATŲ SANTRAUKA


Mėnesinės vaistų ir medicinos pagalbos priemonių išlaidos,

tenkančios vienam gyventojui (Eur)



sutaupymai (Eur)

Pabradės SGN (1) 8 3,31 0,00 0,00

Ventos SGN (1) 4 14,90 0,00 0,00



Visų analizuojamų įstaigų mėnesinių vaistų ir medicinos pagalbos priemonių išlaidų, tenkančių vienam gyventojui, optimalus išlaidų lygis (Eur)

19,84


Analizuojant mėnesinių vaistų ir medicinos pagalbos priemonių išlaidų, tenkančių vienam GGN, kuriame

gyvena vaikai, gyventojui, nuokrypius nuo visų GGN, kuriuose gyvena vaikai, mėnesinių vaistų ir medicinos

pagalbos priemonių išlaidų, tenkančių vienam gyventojui, vidurkio, buvo nustatyta, kad tik 2 iš 4 įstaigų yra

neefektyvios. Neefektyvių įstaigos mėnesinis potencialus išlaidų sutaupymas yra 118,05 Eur. Likusios 2

įstaigos nenukrypsta nuo optimalaus–rekomendacinio mėnesinio mitybos išlaidų lygio – 19,84 Eur.

Koreliacinė analizė tarp nuokrypių GGN ir gyventojų skaičiaus nebuvo papildomai atlikta, kadangi

analizuojama įstaigų imtis ir rodiklių variacija yra per maža patikimai analizei atlikti. Vertintojų nuomone,

nuokrypiai, gali atsirasti dėl objektyvių, statistinės analizės neapčiuopiamų priežasčių.

Aprangos išlaidų techninio efektyvumo analizė

Aprangos išlaidų GGN, kuriuose gyvena suaugusieji, techninio efektyvumo analizės rezultatų santrauka yra



233 233

35 LENTELĖ. APRANGOS IŠLAIDŲ GGN, KURIUOSE GYVENA SUAUGUSIEJI, TECHNINIO EFEKTYVUMO



Mėnesinės aprangos išlaidos, tenkančios

vienam gyventojui, (Eur)


Potencialūs sutaupymai (Eur)

Adakavo SPN 10 28,11 10,67 106,68

Aukštelkės SGN (1) 10 4,51 0,00 0,00

Aukštelkės SGN (2) 10 9,16 0,00 0,00

Aukštelkės SGN (3) 10 13,70 0,00 0,00

Didvyžių SGN 10 2,26 0,00 0,00

Dūseikių SGN 5 13,25 0,00 0,00

Kėdainių SGN (1) 8 12,32 0,00 0,00

Kėdainių SGN (2) 10 11,67 0,00 0,00

Lavėnų SGN 8 15,63 0,00 0,00

Linkuvos SGN 8 42,29 24,85 198,80

Macikų SGN 10 9,05 0,00 0,00


Pabradės SGN (2) 4 52,29 34,85 139,40

Ventos SGN (2) 10 8,83 0,00 0,00

Ventos SGN (3) 10 13,49 0,00 0,00

Visagino SGN 8 9,07 0,00 0,00




Suvalkijos SGN 8 58,84 41,40 331,23

Visų analizuojamų įstaigų mėnesinių aprangos išlaidų, tenkančių vienam gyventojui, optimalus išlaidų lygis (Eur)

17,44


Analizuojant aprangos išlaidų, tenkančių vienam GGN, kuriame gyvena suaugusieji, gyventojui, nuokrypius

nuo visų GGN, kuriuose gyvena suaugusieji, mėnesinių aprangos išlaidų, tenkančių vienam gyventojui,

vidurkio, buvo nustatyta, kad 75 proc. (arba 15 iš 20) GGN yra efektyvūs, arba, kitaip tariant, jų išlaidos

neviršija vidurkio. 25 proc. (arba 8 iš 20) GGN yra neefektyvūs ir visų jų mėnesinis sutaupymų potencialas

yra 822,25 Eur. Vadinasi, didžioji dauguma GGN nenukrypsta nuo optimalaus–rekomendacinio aprangos

išlaidų lygio – 17,44 Eur.

Siekiant identifikuoti, ar aprangos išlaidų nuokrypiai nuo vidurkio turi sąsajų su skirtingais gyventojų

skaičiais GGN, darant prielaidą, kad GGN, kuriuose gyvena daugiau gyventojų išlaidos vienam gyventojui yra

mažesnės, buvo papildomai atlikta koreliacinė analizė tarp vidurkį viršijančių nuokrypių ir GGN gyventojų

skaičiaus. Koreliacinės analizės metų gautas koreliacijos koeficientas ρ = -0,25 leido prieiti prie išvados,

kad iš esmės nėra jokio statistinio ryšio tarp gyventojų skaičiaus ir GGN išlaidų nuokrypių nuo vidurkio.

Aprangos išlaidų GGN, kuriuose gyvena vaikai, techninio efektyvumo analizės santrauka yra pateikiama

žemiau esančioje lentelėje (žr. 36 lentelė).

36 LENTELĖ. APRANGOS IŠLAIDŲ GGN, KURIUOSE GYVENA VAIKAI, TECHNINIO EFEKTYVUMO ANALIZĖS







sutaupymai (Eur)

Pabradės SGN (1) 8 41,27 24,00 192,03


234 234






sutaupymai (Eur)

Ventos SGN (1) 4 12,94 0,00 0,00



Visų analizuojamų įstaigų mėnesinių aprangos išlaidų, tenkančių vienam gyventojui, optimalus išlaidų lygis (Eur)

17,27


Analizuojant mėnesinių išlaidų, tenkančių vienam GGN, kuriame gyvena vaikai, gyventojui, nuokrypius nuo

visų GGN, kuriuose gyvena vaikai, mėnesinių ryšių paslaugų išlaidų, tenkančių vienam gyventojui, vidurkio,

buvo nustatyti, kad tik 1 iš 4 įstaigų yra neefektyvi. Neefektyvios įstaigos mėnesinis potencialus išlaidų

sutaupymas yra 192,03 Eur. Dauguma įstaigų nenukrypsta nuo optimalaus-rekomendacinio mėnesinio

ryšių paslaugų išlaidų lygio – 17,27 Eur. Koreliacinė analizė tarp nuokrypių GGN ir gyventojų skaičiaus

nebuvo papildomai atlikta, nes analizuojama įstaigų imtis ir rodiklių variacija yra per maža patikimai

analizei atlikti.

Asmens higienos reikmenų išlaidų techninio efektyvumo analizė

Asmens higienos reikmenų išlaidų GGN, kuriuose gyvena suaugusieji, techninio efektyvumo analizės


37 LENTELĖ. ASMENS HIGIENOS REIKMENŲ IŠLAIDŲ GGN, KURIUOSE GYVENA SUAUGUSIEJI, TECHNINIO

EFEKTYVUMO ANALIZĖS REZULTATŲ SANTRAUKA


Mėnesinės asmens higienos reikmenų išlaidos, tenkančios




sutaupymai (Eur)

Adakavo SPN 10 26,57 19,47 194,72

Aukštelkės SGN (1) 10 1,81 0,00 0,00

Aukštelkės SGN (2) 10 1,66 0,00 0,00

Aukštelkės SGN (3) 10 1,63 0,00 0,00

Didvyžių SGN 10 16,20 9,10 91,00

Dūseikių SGN 5 5,98 0,00 0,00

Kėdainių SGN (1) 8 2,41 0,00 0,00

Kėdainių SGN (2) 10 2,07 0,00 0,00

Lavėnų SGN 8 5,66 0,00 0,00

Linkuvos SGN 8 6,99 0,00 0,00

Macikų SGN 10 4,81 0,00 0,00


Pabradės SGN (2) 4 7,92 0,82 3,27

Ventos SGN (2) 10 2,18 0,00 0,00

Ventos SGN (3) 10 2,18 0,00 0,00

Visagino SGN 8 4,81 0,00 0,00




Suvalkijos SGN 8 13,33 6,23 49,81

Visų analizuojamų įstaigų mėnesinių asmens higienos reikmenų išlaidų, tenkančių vienam gyventojui, optimalus išlaidų lygis (Eur)

7,10



235 235

Analizuojant mėnesinius asmens higienos reikmenų išlaidų nuokrypius nuo visų GGN, kuriuose gyvena

suaugusieji, asmens higienos reikmenų išlaidų, tenkančių vienam gyventojui, vidurkio, buvo nustatyta, kad

60 proc. (arba 12 iš 20) GGN yra efektyvūs, arba, kitaip tariant, jų išlaidos neviršija vidurkio. 40 proc. (arba

8 iš 20) GGN yra neefektyvūs ir visų jų mėnesinis sutaupymų potencialas yra 396,09 Eur. Vadinasi, didžioji

dauguma GGN nenukrypsta nuo optimalaus–rekomendacinio asmens higienos reikmenų išlaidų lygio –

7,10 Eur.

Siekiant identifikuoti, ar asmens higienos reikmenų išlaidų nuokrypiai nuo vidurkio turi sąsajų su

skirtingais gyventojų skaičiais GGN, darant prielaidą, kad GGN, kuriuose gyvena daugiau gyventojų, išlaidos

vienam gyventojui yra mažesnės, buvo papildomai atlikta koreliacinė analizė tarp vidurkį viršijančių

nuokrypių ir GGN gyventojų skaičiaus. Koreliacinės analizės metų gautas koreliacijos koeficientas ρ = -0,21

leido prieiti prie išvados, kad iš esmės nėra jokio statistinio ryšio tarp gyventojų skaičiaus ir GGN išlaidų

nuokrypių nuo vidurkio.

Mėnesinių asmens higienos reikmenų išlaidų GGN, kuriuose gyvena vaikai, techninio efektyvumo analizės


38 LENTELĖ. ASMENS HIGIENOS REIKMENŲ IŠLAIDŲ GGN, KURIUOSE GYVENA VAIKAI, TECHNINIO



Mėnesinės asmens higienos reikmenų, tenkančios



Potencialūs sutaupymai (Eur)

Pabradės SGN (1) 8 10,51 2,63 21,01

Ventos SGN (1) 4 4,54 0,00 0,00



Visų analizuojamų įstaigų mėnesinių asmens higienos reikmenų išlaidų, tenkančių vienam gyventojui, optimalus išlaidų lygis (Eur)

7,88



visų GGN, kuriuose gyvena vaikai, mėnesinių asmens higienos reikmenų išlaidų, tenkančių vienam

gyventojui, vidurkio, buvo nustatyti, kad 3 iš 4 įstaigų yra neefektyvios. Neefektyvių įstaigų suminis

mėnesinis potencialus išlaidų sutaupymas yra 24,95 Eur. Tik 1 įstaiga nenukrypsta nuo optimalaus–

rekomendacinio mėnesinio ryšių paslaugų išlaidų lygio – 7,88 Eur.

Koreliacinė analizė tarp nuokrypių įstaigose ir gyventojų skaičiaus nebuvo papildomai atlikta, nes

analizuojama įstaigų imtis ir rodiklių variacija yra per maža patikimai analizei atlikti.

Ūkinio inventoriaus išlaidų techninio efektyvumo analizė

Einamųjų ūkinio inventoriaus išlaidų GGN, kuriuose gyvena suaugusieji, techninio efektyvumo analizės


39 LENTELĖ. ŪKINIO INVENTORIAUS IŠLAIDŲ GGN, KURIUOSE GYVENA SUAUGUSIEJI, TECHNINIO



Mėnesinės ūkinio inventoriaus išlaidos, tenkančios vienam

gyventojui (Eur)



sutaupymai (Eur)

Adakavo SPN 10 10,16 0,00 0,00

Aukštelkės SGN (1) 10 10,65 0,00 0,00


236 236



gyventojui (Eur)



sutaupymai (Eur)

Aukštelkės SGN (2) 10 11,97 0,00 0,00

Aukštelkės SGN (3) 10 3,24 0,00 0,00

Didvyžių SGN 10 0,31 0,00 0,00

Dūseikių SGN 5 1,32 0,00 0,00

Kėdainių SGN (1) 8 4,90 0,00 0,00

Kėdainių SGN (2) 10 15,69 3,64 36,38

Lavėnų SGN 8 1,56 0,00 0,00

Linkuvos SGN 8 32,36 20,30 162,41

Macikų SGN 10 11,72 0,00 0,00


Pabradės SGN (2) 4 20,42 8,36 33,44

Ventos SGN (2) 10 0,00 0,00 0,00

Ventos SGN (3) 10 0,00 0,00 0,00

Visagino SGN 8 4,60 0,00 0,00




Suvalkijos SGN 8 17,21 5,16 41,24

Visų analizuojamų įstaigų mėnesinių ūkinio inventoriaus išlaidų, tenkančių vienam gyventojui, optimalus išlaidų lygis (Eur)

12,06


Nustatant optimalų–rekomendacinį ūkinio inventoriaus išlaidų lygį, iš vidurkių analizės buvo išmestos

GGN, kurie nepatyrė analizuojamuoju laikotarpiu ūkinio inventoriaus išlaidų. Į analizę įtraukus įstaigas,

kurios nepatiria ūkinio inventoriaus išlaidų, būtų paskaičiuotas per daug griežtas atskaitos vidurkis

įstaigoms, kurios nepatiria tokio šios kategorijos išlaidų.

Analizuojant ūkinio inventoriaus išlaidų, tenkančių vienam GGN, kuriame gyvena suaugusieji, gyventojui,

nuokrypius nuo visų GGN, kuriuose gyvena suaugusieji ir kurie patyrė ūkinio inventoriaus išlaidas per

analizuojamus metus, mėnesinių ūkinio inventoriaus išlaidų, tenkančių vienam gyventojui, vidurkio, buvo

nustatyta, kad 66 proc. (arba 10 iš 18) GGN yra efektyvūs, arba, kitaip tariant, jų išlaidos neviršija vidurkio.

Likusios 44 proc. (arba 8 iš 18) GGN yra neefektyvūs ir visų jų suminis mėnesinis sutaupymų potencialas

yra 478,35 Eur. Vadinasi, dauguma įstaigų nenukrypsta nuo optimalaus–rekomendacinio mėnesinio

transporto išlaidų lygio – 12,06 Eur.

Papildomai siekiant identifikuoti, ar ūkinio inventoriaus išlaidų nuokrypiai nuo vidurkio turi sąsajų su



nuokrypių ir GGN gyventojų skaičiaus. Koreliacinės analizės metų gautas koreliacijos koeficientas ρ = -0,05

leido prieiti prie išvados, kad iš esmės nėra jokio statistinio ryšio tarp gyventojų skaičiaus ir GGN išlaidų

nuokrypių nuo vidurkio.

Ūkinio inventoriaus išlaidų GGN, kuriuose gyvena vaikai, techninio efektyvumo analizės santrauka yra



237 237

40 LENTELĖ. ŪKINIO INVENTORIAUS IŠLAIDŲ GGN, KURIUOSE GYVENA VAIKAI, TECHNINIO EFEKTYVUMO




gyventojui (Eur)



sutaupymai (Eur)

Pabradės SGN (1) 8 28,52 10,00 79,99

Ventos SGN (1) 4 0,00 0,00 0,00



Visų analizuojamų įstaigų mėnesinių ūkinio inventoriaus išlaidų, tenkančių vienam gyventojui, optimalus išlaidų lygis (Eur)

18,52


Kaip ir atliekant techninio efektyvumo analizę GGN, kuriuose gyvena suaugusieji, atveju, vertintojai,

apskaičiuodami optimalų–rekomendacinį ūkinio inventoriaus išlaidų lygį, neįtraukė įstaigų, kurios

nepatyrė tokių išlaidų. Gautas optimalus mėnesio ūkinio inventoriaus išlaidų lygis – 18,52 Eur. 1 įstaiga iš

3 nukrypo nuo optimalaus–rekomendacinio lygio ir jos potencialūs mėnesiniai sutaupymai buvo 79,99 Eur.



Kitų prekių ir paslaugų techninio efektyvumo analizė

Einamųjų kitų prekių ir paslaugų išlaidų GGN, kuriuose gyvena suaugusieji, techninio efektyvumo analizės


41 LENTELĖ. KITŲ PREKIŲ IR PASLAUGŲ IŠLAIDŲ GGN, KURIUOSE GYVENA SUAUGUSIEJI, TECHNINIO



Mėnesinės kitų

prekių ir paslaugų išlaidos,

tenkančios vienam

gyventojui (Eur)

Vidurkį viršijantis nuokrypis

(Eur)

Potencialūs mėnesiniai sutaupymai (Eur)

Adakavo SPN 10 17,54 7,91 79,12

Aukštelkės SGN (1) 10 1,04 0,00 0,00

Aukštelkės SGN (2) 10 0,62 0,00 0,00

Aukštelkės SGN (3) 10 0,83 0,00 0,00

Didvyžių SGN 10 1,13 0,00 0,00

Dūseikių SGN 5 11,08 1,45 7,26

Kėdainių SGN (1) 8 14,22 4,59 36,73

Kėdainių SGN (20 10 19,26 9,63 96,27

Lavėnų SGN 8 1,72 0,00 0,00

Linkuvos SGN 8 13,93 4,30 34,43

Macikų SGN 10 10,22 0,59 5,90


Pabradės SGN (2) 4 3,75 0,00 0,00

Ventos SGN (2) 10 3,10 0,00 0,00

Ventos SGN (3) 10 3,44 0,00 0,00

Visagino SGN 8 11,25 1,62 12,96



238 238


Mėnesinės kitų

prekių ir paslaugų išlaidos,

tenkančios vienam

gyventojui (Eur)

Vidurkį viršijantis nuokrypis

(Eur)

Potencialūs mėnesiniai sutaupymai (Eur)




Visų analizuojamų įstaigų mėnesinių kitų prekių ir paslaugų išlaidų, tenkančių vienam asmeniui, optimalus išlaidų lygis (Eur)

9,63


Analizuojant kitų prekių ir paslaugų išlaidų, tenkančių vienam GGN, kuriame gyvena suaugusieji, gyventojui,

nuokrypius nuo visų GGN, kuriuose gyvena suaugusieji, mėnesinių kitų prekių ir paslaugų išlaidų, tenkančių

vienam gyventojui, vidurkio, buvo nustatyta, kad 55 proc. (arba 11 iš 20) GGN yra efektyvūs, arba, kitaip

tariant, jų išlaidos neviršija vidurkio. 14 proc. (arba 9 iš 20) GGN yra neefektyvūs ir visų jų mėnesinis

sutaupymų potencialas yra 528,78 Eur. Vadinasi, didžioji dauguma GGN nenukrypsta nuo optimalaus–

rekomendacinio aprangos išlaidų lygio – 9,63 Eur.

Siekiant identifikuoti, ar kitų prekių ir paslaugų išlaidų nuokrypiai nuo vidurkio turi sąsajų su skirtingais

gyventojų skaičiais GGN, darant prielaidą, kad GGN, kuriuose gyvena daugiau gyventojų, išlaidos vienam

gyventojui yra mažesnės, buvo papildomai atlikta koreliacinė analizė tarp vidurkį viršijančių nuokrypių ir

GGN gyventojų skaičiaus. Koreliacinės analizės metų gautas koreliacijos koeficientas ρ = 0,13 leido prieiti

prie išvados, kad iš esmės nėra jokio statistinio ryšio tarp gyventojų skaičiaus ir GGN išlaidų nuokrypių nuo

vidurkio.

Kitų prekių ir paslaugų išlaidų GGN, kuriuose gyvena vaikai, techninio efektyvumo analizės santrauka yra


42 LENTELĖ. KITŲ PREKIŲ IR PASLAUGŲ IŠLAIDŲ GGN, KURIUOSE GYVENA VAIKAI, TECHNINIO



Mėnesinės kitų prekių ir paslaugų išlaidos, tenkančios




sutaupymai (Eur)

Pabradės SGN (1) 8 3,50 0,00 0,00

Ventos SGN (1) 4 14,38 0,60 2,42



Visų analizuojamų įstaigų mėnesinių kitų prekių ir paslaugų išlaidų, tenkančių vienam gyventojui, optimalus išlaidų lygis (Eur)

13,77



visų GGN, kuriuose gyvena vaikai, mėnesinių kitų prekių ir paslaugų išlaidų, tenkančių vienam gyventojui,

vidurkio, buvo nustatyti, kad 3 iš 4 įstaigų yra neefektyvios. Neefektyvių įstaigų mėnesinis potencialus

išlaidų sutaupymas yra 54.81 Eur. Tik 1 įstaiga nenukrypsta nuo optimalaus –rekomendacinio mėnesinio

ryšių paslaugų išlaidų lygio – 13,77 Eur.


239 239



EINAMOSIOS BŪSTO IŠLAIKYMO IŠLAIDOS

Atliekant einamųjų būsto išlaikymo išlaidų techninio efektyvumo analizę, visi GGN buvo analizuojami kartu,

neskirstant jų į atskiras grupes, pagal gyventojų amžiaus struktūrą. Buvo padaryta prielaida, kad einamųjų

būsto išlaikymo išlaidų apimtį daugiausia lemia gyventojų skaičius ir GGN bendrasis plotas, o ne GGN

gyventojų amžiaus struktūra, negalios tipas ar kitos gyventojų charakteristikos. Visi GGN pateikė duomenis

apie per pastaruosius 12 mėn. (2018 m. spalio 1 d. – 2019 m. spalio 1. D) patirtas išlaidas pagal žemiau

minimas kategorijas:

• Šaltas vanduo;

• Šildymas ir karštas vanduo (jeigu už šildymą ir karštą vandenį mokama kartu);

• Šildymas (jeigu už šildymą ir karštą vandenį mokama atskirai);

• Karštas vanduo(jeigu už šildymą ir karštą vandenį mokama atskirai);

• Elektros energija;

• Dujos;

• Šiukšlių išvežimas;

• Bendro naudojimo patalpų ir teritorijos valymas;

• Kitos komunalinės paslaugos;

• Administravimo mokestis.

Techninio efektyvumo analizės tikslais einamąsias būsto išlaikymo išlaidas buvo nuspręsta skirstyti į dvi

kategorijas: komunalines išlaidas, į galutinę šių išlaidų sumą įtraukiant išlaidų už šaltą vandenį, šildymą ir

karštą vandenį, šildymą, karštą vandenį, elektros energiją bei dujas kategorijas, bei kitas būsto išlaikymo

išlaidas, į galutinę šių išlaidų sumą įtraukiant išlaidų šiukšlių išvežimui, bendro naudojimo patalpų ir

teritorijos valymui, kitų komunalinių paslaugų ir administravimo mokesčio kategorijas. Sudėjus minėtas

atskiras komunalinių išlaidų kategorijas į bendrą buvo nuspręsta vertinti išlaidų efektyvumą

neatsižvelgiant į GGN patalpų šildymo būdą. Taip padaryta dėl to, kad būtų galima identifikuoti šildymo

būdą, kuris yra efektyviausias ir vėliau pateikti rekomendacijas ekonomiškiausiam šildymui.

Techninio efektyvumo analizės tikslais, vertintojai atliko duomenų korekcijas GGN, kurie veikia trumpiau

nei metus. Pirmiausia buvo paskaičiuotas dienų skaičius, kurį veikė GGN, ir proporciniu būdu buvo išvestas

išlaidų kiekis, kurį jos būtų tikėtinai patyrusios, jeigu būtų veikusios 365 dienas.

Komunalinių išlaidų techninio efektyvumo analizė

Techninio efektyvumo analizės atskaitos tašku buvo pasirinktas įstaigų komunalinių išlaidų vidurkis

tenkantis vienam GGN gyventojui. Vertintojai svarstė, kuriuo būdu yra geriau normalizuoti GGN įtaigų

komunalinių išlaidų duomenis: naudoti bendrąjį patalpų plotą ir apskaičiuoti vienam kvadratiniam metrui

tenkančias išlaidas ar gyventojų skaičių ir apskaičiuoti vienam gyventojui tenkančias komunalines šildymo

išlaidas. Atlikus koreliacinę analizę buvo nustatyta, kad yra stiprus teigiamas koreliacinis ryšys (ρ = 0,8)

tarp gyventojų skaičiaus ir bendrojo ploto. Stiprus teigiamas ryšys, viena vertus, leido prieiti prie išvados,

kad abu rodikliai iš esmės yra tinkami komunalinių išlaidų normalizavimui. Kita vertus, vertintojai,

remiantis statistinės analizės ir multikolinearumo literatūra, papildomai nusprendė atlikti koreliacinę

analizę tarp komunalinių šildymo išlaidų rodiklio ir gyventojų skaičiaus rodiklio bei komunalinių išlaidų

rodiklio ir bendrojo patalpų ploto.

Kaip nurodyta 43 lentelėje, koreliacinės analizės metų gauti koreliacijos koeficientai buvo didesni tarp

išlaidų komunalinėms paslaugoms apmokėti rodiklio bei gyventojų skaičiaus rodiklio (ρ = 0,9), nei tarp

išlaidų komunalinėms šildymo paslaugoms apmokėti rodiklio bei bendrojo patalpų ploto rodiklio (ρ = 0,8).


240 240

Atitinkamai, vertintojai priėjo prie išvados, kad gyventojų skaičius yra geresnis rodiklis normalizuojant

duomenis.

43 LENTELĖ. KORELIACINĖS ANALIZĖS METU GAUTI KORELIACIJOS KOEFICIENTAI

Koreliacinės analizės metu gauti koreliacijos koeficientai

Koreliacija tarp išlaidų komunalinėms paslaugoms apmokėti bei gyventojų skaičiaus 0,9

Koreliacija tarp išlaidų komunalinėms paslaugoms apmokėti bei bendrojo patalpų ploto 0,8


Nustačius tinkamiausią rodiklį duomenų normalizavimui, techninio efektyvumo analizės atskaitos tašku

buvo pasirinktas įstaigų komunalinių išlaidų vidurkis tenkantis vienam GGN gyventojui. Jeigu pagal

kategoriją tenkančios išlaidos vienam gyventojui analizuojamame GGN viršijo tos pačios kategorijos visų

GGN išlaidų vidurkį, tai analizuojamas GGN buvo laikomas neefektyviu. Šis viršijantis nuokrypis vėliau buvo

padaugintas iš gyventojų skaičiaus ir taip buvo paskaičiuoti mėnesinis komunalinių išlaidų sutaupymo

potencialas. Komunalinių išlaidų GGN efektyvumo analizės rezultatų santrauka yra pateikiama žemiau

esančioje 44 lentelėje.

44 LENTELĖ. EINAMŲJŲ KOMUNALINIŲ IŠLAIDŲ GGN TECHNINIO EFEKTYVUMO ANALIZĖS REZULTATŲ

SANTRAUKA

GGN PATALPŲ ŠILDYMO BŪDAS

KOMUNALINĖS IŠLAIDOS, TENKANČIOS VIENAM GYVENTOJUI (EUR)

VIDURKĮ VIRŠIJANTIS NUOKRYPIS (EUR)

VISI MĖNESINIAI SUTAUPYMAI

Adakavo SPN Kietu kuru 62,74 28,12 281,23

Aukštelkės SGN (1) Dujinis 40,54 5,92 59,23

Aukštelkės SGN (2) Dujinis 46,66 12,05 120,48

Aukštelkės SGN (3) Aeroterminis 36,54 1,92 19,21

Didvyžių SGN Aeroterminis 31,60 0,00 0,00

Kėdainių SGN (1) Kietu kuru 46,37 11,76 94,06

Kėdainių SGN (2) Dujinis 41,80 7,18 71,84

Lavėnų SGN Dujinis 34,69 0,07 0,59

Linkuvos SGN Kietu kuru 42,36 7,74 61,94

Macikų SGN Centrinis 44,92 10,31 103,06

Marijampolės spec. SGN Dujinis 35,96 1,35 13,46

Pabradės SGN (1) Centrinis 27,40 0,00 0,00

Pabradės SGN (2) Dujinis 37,25 2,63 21,04

Ventos SGN (1) Centrinis 24,40 0,00 0,00

Ventos SGN (2) Dujinis 36,98 2,37 23,67

Ventos SGN (3) Dujinis 42,56 7,95 79,48

Visagino SGN Centrinis 33,33 0,00 0,00

Vilijampolės SGN (1) Centrinis 18,19 0,00 0,00

Vilijampolės SGN (2) Dujinis 21,14 0,00 0,00





241 241

GGN PATALPŲ ŠILDYMO BŪDAS

KOMUNALINĖS IŠLAIDOS, TENKANČIOS VIENAM GYVENTOJUI (EUR)

VIDURKĮ VIRŠIJANTIS NUOKRYPIS (EUR)

VISI MĖNESINIAI SUTAUPYMAI

Suvalkijos SGN Dujinis 32,94 0,00 0,00

Visų analizuojamų įstaigų mėnesinių komunalinių išlaidų, tenkančių vienam gyventojui, optimalus išlaidų lygis (Eur)

34,62


Žemiau esančioje lentelėje (žr. 45 lentelė) yra pateikta susisteminta komunalinių išlaidų techninio

efektyvumo analizės rezultatų informacija. Matyti, kad daugiausia neefektyvių įstaigų (8 iš 13 arba 62 proc.)

patalpas šildė dujomis. GGN, dujomis šildančių patalpas, potencialūs mėnesiniai sutaupymai sudarė 389,80

Eur, arba 41 proc. nuo visų analizuotų įstaigų potencialių sutaupymų. Pastebėtina, kad nors dujinio šildymo

tipo įstaigų buvo daugiausia visoje neefektyvių GGN imtyje, visoje analizuojamų GGN imtyje dujomis

šildančių įstaigų taip pat buvo daugiausia (13 iš 23 arba 56 proc.). Vadinasi, maždaug 61 proc. (arba 8 iš

13) dujomis patalpas šildančių įstaigų veikė neefektyviai.

Tačiau, nors daugiausia neefektyvių įstaigų patalpas šildė dujomis, didžiausi sutaupymų potencialas

susidarė įstaigose, kurios patalpas šildė kietu kuru. Kietu kuru šildančių patalpas GGN buvo 3 iš 13 (arba 23

proc.) neefektyvių įstaigų imtyje ir 3 iš 23 (arba 13 proc.) tarp visų analizuotų GGN. Bendri potencialūs

sutaupymai siekė 437,22 Eur (46 proc. nuo visų analizuotų įstaigų potencialių sutaupymų). Vadinasi, visos

kietu kuru šildančios įstaigos iš esmės yra neefektyvios.

Aeroterminiu būdu patalpas šildančių įstaigų neefektyvių įstaigų imtyje buvo 1 iš 13 (arba 8 proc.), o visoje

populiacijoje 2 iš 23 (arba maždaug 9 proc.), ir visi mėnesiniai sutaupymų potencialai siekė 19,21 Eur (arba

2 proc. nuo visų analizuotų įstaigų potencialių sutaupymų). Centriniu šildymo būdu patalpas šildančių

įstaigų neefektyvių įstaigų imtyje buvo 1 iš 13 (arba 13 proc.) ir 5 iš 23 (arba maždaug 22 proc.) visoje

analizuojamų GGN imtyje, o mėnesiniai sutaupymai siekė 103,06 Eur (arba maždaug 11 proc. nuo visų

metinių sutaupymų potencialo). Vadinasi, pusė aeroterminiu būdu patalpas šildančių įstaigų ir penktadalis

centriniu šildymo būdu tai darančių įstaigų veikė neefektyviai.

45 LENTELĖ. EINAMŲJŲ KOMUNALINIŲ IŠLAIDŲ GGN TECHNINIO EFEKTYVUMO ANALIZĖS SUSISTEMINTA

INFORMACIJA

Patalpų šildymo tipas

Neefektyvių įstaigų pagal šildymo tipą

skaičius

Visi potencialūs mėnesiniai

sutaupymai (Eur)

Mėnesiniai potencialūs sutaupymai, vidutiniškai tenkantys vienam

neefektyviam GGN (Eur)

Aeroterminis 1 19,21 19,21

Dujinis 8 389,80 48,72

Kietu kuru 3 437,23 145,74

Centrinis 1 103,06 103,06


Kaip parodyta viršuje esančioje lentelėje (žr. 45 lentelė), vertintojai papildomai nustatė vidutinį vienai

neefektyviai įstaigai pagal patalpų šildymo tipą tenkantį sutaupymų kiekį ir atitinkamai nustatė, kokį

šildymo būdą GGN steigėjai turėtų prioretizuoti ateityje. Nors mažiausiai vidutinių sutaupymų tenka GGN,

kurie šildo patalpas aeroterminiu būdu, šių įstaigų yra labai mažai visoje GGN imtyje. Tad vadinasi, ateityje

galimai bus sunku rasti patalpas su aeroterminiu šildymu. Mažą sutaupymo potencialą taip pat turi dujomis

patalpas šildantys GGN. Kadangi tokių įstaigų yra daugiausia analizuojamoje populiacijoje ir, kaip minėta,

jų sutaupymo potencialas yra vienas mažiausių, ateityje GGN steigėjai turėtų prioretizuoti dujomis šildomas

patalpas.


242 242

Kitų būsto išlaikymo išlaidų techninio efektyvumo analizė

Kaip ir atliekant komunalinių išlaidų techninio efektyvumo analizę, vertintojai, apskaičiuodami optimalų–

rekomendacinį kitų būsto išlaikymo išlaidų lygį, rėmėsi vidurkių analize. Kitų būsto išlaikymo išlaidų

techninio efektyvumo analizės rezultatai yra pateikiami žemiau esančioje lentelėje (žr. 46 lentelė).

46 LENTELĖ. KITŲ BŪSTO IŠLAIKYMO IŠLAIDŲ TECHNINIO EFEKTYVUMO ANALIZĖS REZULTATŲ

SANTRAUKA

GGN

Gyventojų skaičius

2019 m. spalio 1 d.

Kitos būsto išlaikymo išlaidos, tenkančios



Visi mėnesiniai sutaupymai

Adakavo SPN 10 0,52 0,00 0,00

Aukštelkės SGN (1) 10 2,63 0,00 0,00

Aukštelkės SGN (2) 10 2,74 0,00 0,00

Aukštelkės SGN (3) 10 2,07 0,00 0,00

Didvyžių SGN 10 0,84 0,00 0,00

Dūseikių SGN 5 8,00 5,06 25,29

Kėdainių SGN (1) 8 3,24 0,29 2,35

Kėdainių SGN (2) 10 3,24 0,29 2,94

Lavėnų SGN 8 0,89 0,00 0,00

Linkuvos SGN 8 3,37 0,43 3,41

Macikų SGN 10 1,43 0,00 0,00


Pabradės SGN (1) 4 5,15 2,20 8,81

Pabradės SGN (2) 8 1,30 0,00 0,00

Ventos SGN (1) 4 6,10 3,15 12,61

Ventos SGN (2) 10 1,98 0,00 0,00

Ventos SGN (3) 10 2,21 0,00 0,00

Visagino SGN 8 5,00 2,06 16,46






Suvalkijos SGN (6) 8 3,66 0,72 5,77

Visų analizuojamų įstaigų mėnesinių kitų būsto išlaikymo išlaidų, tenkančių vienam gyventojui, optimalus išlaidų lygis (Eur)

2,94


Gautas optimalus mėnesinis kitų būsto išlaikymo, tenkančių vienam gyventojui, išlaidų lygis – 2,94 Eur. 42

proc. (arba 10 iš 24) įstaigų nukrypo nuo optimalaus – rekomendacinio lygio ir jų potencialūs mėnesiniai

sutaupymai buvo 91,21 Eur. Likę 58 proc. (arba 14 iš 24) įstaigų buvo efektyvios.

Papildomai siekiant identifikuoti, ar kitų būsto išlaikymo išlaidų nuokrypiai nuo vidurkio turi sąsajų su



nuokrypių ir GGN gyventojų skaičiaus. Koreliacinės analizės metų gautas koreliacijos koeficientas ρ = - 0,53

leido prieiti prie išvados, kad yra vidutinis stiprus statistinis ryšys tarp nuokrypių ir gyventojų skaičiaus.

Tai dalinai leido pagrįsti prielaidą, kad didėjant gyventojų skaičiui, kitos būsto išlaikymo išlaidos,

tenkančios vienam gyventojui, mažėja dėl masto ekonomijos efekto.


243 243

2.5 PERTVARKOS PAŽANGOS VERTINIMAS

2.5.1 PERTVARKAI AKTUALIŲ TEISĖS AKTŲ DERMĖ

Vertinimo klausimas: 5.2. Išanalizuoti deinstitucionalizacijos procese dalyvaujančių skirtingų institucijų teisės

aktų dermę.

Vertinimo metodai: (1) dokumentų analizė; (2) savivaldybių administracijų socialinių paslaugų skyrių atstovų

anketinė apklausa; (3) interviu su GGN įsteigusių SGĮ administracijų atstovais; (4) fokusuotos grupinės diskusijos su

Pertvarkoje dalyvaujančių institucijų ir įstaigų atstovais (Nr. 1), naujų formų bendruomenines paslaugas teikiančių

NVO atstovais (Nr. 2), virtuali fokusuota grupinė diskusija su asmenimis, dirbančiais asmenų su proto ir (ar)

psichikos negalia srityje (Nr. 4).

Pertvarkos metu parengiama daug dokumentų, kurie naudojami organizuojant bandomųjų naujų formų

bendruomeninių paslaugų teikimą, vėliau dalis jų su tam tikrais pakeitimais tampa LR socialinės apsaugos

ir darbo ministro tvirtinamais teisės aktais ar, siekiant užtikrinti tolimesnį šių paslaugų įgyvendinimą,

integruojami į esamus teisės aktus (įstatymus, nutarimus, įsakymus ir pan.). Šis procesas yra tęstinis ir šiuo

metu gana intensyvus. Beveik visi naujų formų bendruomeninių paslaugų teikimui aktualūs nauji teisės

aktai ar teisės aktų pakeitimai atsirado per pastaruosius dvejus metus. Vertinimo metu taip pat buvo

stebimi su Pertvarka susijusio teisinio reglamentavimo pokyčiai. Pastarųjų galima tikėtis ir artimiausiu

metu – dalis jų jau matomi teisės aktų projektų forma. Deinstitucionalizacijos procese dalyvaujančių

skirtingų institucijų teisės aktų dermės analizės tikslas – nustatyti, ar vertinimo metu (iki 2020 m. vasario

mėn.) galiojančiuose teisės aktuose yra aiškiai apibrėžtos naujų formų bendruomeninės paslaugos, ar yra

sudarytos prielaidos jų teikimui pilna apimtimi ir teikimo tęstinumui. Paslaugų turinys, finansavimo

šaltiniai ir sąlygos bei kiti panašūs aspektai nebuvo kvestionuojami. Išanalizavus Pertvarkos kontekste

pradėtų teikti naujų bendruomeninių paslaugų metodinį pagrindą ir susijusį teisinį reglamentavimą buvo

išskirti tik tie minėtų paslaugų reglamentavimo aspektai, kurie yra tobulintini – kelia iššūkių naujas

bendruomenines paslaugas organizuojantiems ir jas teikiantiems subjektams.

2.5.1.1 NAUJŲ FORMŲ BENDRUOMENINIŲ PASLAUGŲ TEISINIS

STATUSAS

Pirmasis naujų formų bendruomeninių paslaugų reglamentavimo iššūkis – nevienodas šių paslaugų

teisinis statusas. Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis socialines paslaugas ir jų teikimą Lietuvoje,

yra LR socialinių paslaugų įstatymas. Šio įstatymo 6 str. nurodyta, kad socialines paslaugas ir jų turinį

apibrėžia Socialinių paslaugų katalogas52. Tai, kad LR socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintas

Socialinių paslaugų katalogas53 pateikia pagrindinį šalyje teikiamų socialinių paslaugų sąrašą, patvirtina ir

nuorodos į šį katalogą įvairiuose socialinių paslaugų planavimą bei įgyvendinimą reglamentuojančiuose

dokumentuose. Pavyzdžiui, savivaldybių administracijų rengiamuose savivaldybių socialinių paslaugų

52 LR socialinių paslaugų įstatymas, 2006 m. sausio 19 d. Nr. X-493. 53 LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymas Nr. A1-93 „Dėl socialinių paslaugų katalogo patvirtinimo“.


244 244

planuose socialinių paslaugų poreikis vertinamas pagal socialinių paslaugų rūšis, nurodytas Socialinių

paslaugų kataloge54, Socialinių paslaugų katalogu taip pat remiamasi nustatant asmens (šeimos) socialinių

paslaugų poreikį55. Visgi, ne visos paslaugos, savo turiniu panašios į socialines, yra įtrauktos į Socialinių

paslaugų katalogą. LR socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintose asmeninio asistento paslaugų

organizavimo ir teikimo bei asmeninio asistento veiklos gairėse 56 (toliau – Asmeninio asistento paslaugų

teikimo gairės) nurodoma, kad „šios paslaugos suprantamos kaip individualizuotos bendruomeninės

paslaugos neįgaliesiems ir nėra reglamentuojamos LR socialinių paslaugų įstatymu“. Tose pačiose

Asmeninio asistento paslaugų teikimo gairėse nurodoma, kad asmeninio asistento paslauga apima

individualiai asmeniui teikiamą pagalbą namų ir viešojoje aplinkoje (palydint ir komunikuojant),

padedančią įgalinti asmenį būti savarankišką ir užtikrinančią svarbiausias asmens gyvybinės veiklos

funkcijas (asmens higieną, mitybą, judumą / mobilumą, socialinius santykius ir aplinką). Palyginimui,

pagalbos į namus paslaugas yra įtraukta į Socialinių paslaugų katalogą ir apibrėžiama kaip asmens namuose

teikiamos paslaugos, padedančios asmeniui (šeimai) tvarkytis buityje, rūpintis asmeniniu gyvenimu ir

dalyvauti visuomenės gyvenime57. Ši paslauga taip pat apima pagalbą buityje namuose ir tam tikrą pagalbą

už namų ribų (palydėjimą į asmens sveikatos priežiūros įstaigas ir pan.).

Neaišku, kodėl vienos socialinės paslaugos yra įtrauktos į Socialinių paslaugų katalogą, o kitos savo

turiniu (dalimi veiklų) panašios paslaugos – ne. Be to, tai, kad Asmeninio asistento paslaugų teikimo

gairėse eksplicitiškai nurodyta, jog paslauga nėra reglamentuojama LR socialinių paslaugų įstatymu, rodo,

kad tai nėra atsitiktinumas ir jos neplanuojama į Socialinių paslaugų katalogą įtraukti ir ateityje. Kaip

atskleidė diskusija su Pertvarkoje dalyvaujančių institucijų ir įstaigų atstovais, toks sprendimas priimtas

siekiant sudaryti sąlygas asmeninio asistento paslaugą organizuoti ir teikti lanksčiai, sudarant galimybes

paslaugos teikėjais pasirinkti tiek profesionalius socialinius darbuotojus, tiek, tarkime, paslaugas gaunančio

asmens pažįstamus ir jam artimus asmenis58. Tai iš esmės reiškia, kad paslauga neturi aiškiai apibrėžtų

standartų ir ji kiekvienu atveju komplektuojama labai individualiai pagal paslaugos gavėjo poreikius.

Paslaugą įtraukus į Socialinių paslaugų katalogą tokios laisvės liktų mažiau 59 . Visgi, nesant asmeninio

asistento paslaugos teikimo tradicijos, susiformavusio bendro supratimo apie šios paslaugos turinį, toks

sąlyginis neapibrėžtumas kelia nepakankamos paslaugos kokybės ir tikslų pasiekimo riziką, ypač tais

atvejais, kai paslaugos teikėju pasirenkamas neprofesionalus asmuo.

Dar viena problema, kurią sukelia tam tikrų naujų socialinių paslaugų neįtraukimas į Socialinių paslaugų

katalogą – ribotos prielaidos plėsti šių paslaugų pasiūlą. Planuodamos socialinių paslaugų savo

gyventojams teikimą savivaldybės linkusios vadovautis Socialinių paslaugų katalogu, kurio pagrindu

nustato socialinių paslaugų konkrečioje teritorijoje poreikį. Todėl tam tikrų paslaugų neįtraukimas į

pagrindinį socialinių paslaugų sąrašą – Socialinių paslaugų katalogą – riboja jų finansavimo (ypač

savivaldybės biudžeto lėšomis) ir teikimo galimybes savivaldybių lygmeniu. Tokia situacija stebima

ne tik asmeninio asistento, bet ir palydimosios globos paslaugos atveju. Ši paslauga taip pat nėra įtraukta į

Socialinių paslaugų katalogą. Šiuo metu ji daugiausiai finansuojama Pertvarkos projekto lėšomis, įsigyjant

ją iš įvairių paslaugų teikėjų (globos įstaigų, NVO, privačių įmonių). Kelios didesnės, tarptautinį pagrindą

turinčios NVO palydimosios globos paslaugą teikia daug metų, yra suformavusios neformalų palydimosios

globos tinklą ir per ilgą veiklos praktiką išgryninusios paslaugos teikimo metodiką. įmonių). Visgi

54 LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. lapkričio 15 d. įsakymas Nr. 1132 „Dėl socialinių paslaugų planavimo metodikos patvirtinimo“. 55 LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymas Nr. A1-94 “Dėl asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašo ir senyvo amžiaus asmens bei suaugusio asmens su negalia socialinės globos poreikio nustatymo metodikos patvirtinimo” 56 LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. kovo 2 d. įsakymas Nr. A1-83 „Dėl asmeninio asistento paslaugų organizavimo ir teikimo bei asmeninio asistento veiklos gairių patvirtinimo“. 57 LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymas Nr. A1-93 „Dėl socialinių paslaugų katalogo patvirtinimo“ 58 Fokusuotos grupinės diskusijos su Pertvarkoje dalyvaujančių institucijų ir įstaigų atstovais metu surinkta informacija. 59 Fokusuotos grupinės diskusijos su Pertvarkoje dalyvaujančių institucijų ir įstaigų atstovais metu surinkta informacija.


245 245

pripažįstama, kad, siekiant užtikrinti globos įstaigas paliekančių ir savarankišką gyvenimą pradedančių

jaunuolių interesus, būtina užtikrinti šios paslaugos tęstinumą, jos teikimą finansuojant nuolat (biudžeto, o

ne projektinėmis lėšomis) ir užtikrinant nuolat dirbančių palydimosios globos atvejo vadybininkų veiklą60.

Socialinių paslaugų katalogas iš esmės neužkerta kelio tokių paslaugų teikimui ir savivaldybių iniciatyva,

kadangi tam tikrais atvejais palydimosios globos paslaugą galima būtų traktuoti kaip darbą su mažiau

galimybių turinčiu jaunimu. Tam tikri palydimosios globos elementai taip pat realizuojami, kuomet globos

namus palikę jaunuoliai apgyvendinami savarankiško gyvenimo namuose, tačiau konkretus paslaugos

neįvardinimas Socialinių paslaugų kataloge nesukuria tiesioginių paskatų savivaldybėms svarstyti šios

specifinės paslaugos teikimo galimybių. Kad palydimosios globos paslauga kol kas nėra suvokiama kaip

svarbi, patvirtina ir teisinio pagrindo jos teikimui savivaldybių administracijų socialinių paslaugų skyrių

atstovų apklausa –lygmeniu ir daugelio šalies savivaldybių atstovai nemato tokios paslaugos poreikio61.

Tai, kad koordinuoti veiksmai ir metodologinė pagalba padeda savivaldybėse greičiau įdiegti naujas

paslaugas, demonstruoja, pavyzdžiui, globos centrų, taip pat plėtojamų Pertvarkos kontekste, atvejis.

Globos centro ir budinčio globotojo institutas teisės aktuose įtvirtintas nuo 2018 m., patvirtinus LR

socialinių paslaugų įstatymo62 ir LR civilinio kodekso63 pataisas. 2018 m. pradžioje taip pat patvirtintas

teisės aktas, detaliai reglamentuojantis globos centrų veiklą ir budinčio globotojo vykdomos priežiūros

organizavimą64. 2019 m. papildytas ir Socialinių paslaugų katalogas65, pakeičiant iki tol buvusią pagalbos

globėjams (rūpintojams) ir įvaikintojams paslaugą į pagalbos globėjams (rūpintojams), budintiems

globotojams, įvaikintojams ir šeimynų dalyviams paslaugą, įtraukiant informaciją apie budinčių globotojų

laikino atokvėpio galimybes, šią paslaugą aiškiai susiejant su aukščiau paminėtu teisės aktu,

reglamentuojančiu globos centrų veiklą. Pradėtas įgyvendinti ES fondų lėšomis finansuojamas projektas66,

kurio metu kuriamos įvairių specialistų darbo vietos globos centruose visoje šalyje, rengiami metodiniai

dokumentai, kvalifikacijos kėlimo programos ir pan. Projekte kaip partneriai dalyvauja šalies savivaldybių

administracijos ar globos centrai. Stiprus teisinis ir metodologinis postūmis iš centrinės valdžios institucijų

ir kitos paskatos nulėmė, kad globos centrai po mažiau nei dviejų metų jau veikia visose šalies savivaldybėse

(kai kuriose – po kelis).

60 Paslaugas jaunuoliui turėtų teikti vienas palydimosios globos atvejo vadybininkas (išskyrus nenumatytus atvejus) visuose palydimosios globos etapuose, siekiant formuoti saugesnį prieraišumo ryšį, užtikrinantį jų pasitikėjimą savo jėgomis, realiai vertinti savo galimybes ir priimti pagalbą (Palydimosios globos paslaugų organizavimo ir kokybės priežiūros aprašo projektas, 11 punktas, http://www.pertvarka.lt/wp-content/uploads/2019/06/PALYDIMOSIOS-GLOBOS-PASLAUGU-ORGANIZAVIMO-IR-KOKYBES-PRIEZIUROS-APRASAS.pdf). 61 Fokusuotos grupinės diskusijos su naujo tipo paslaugas teikiančių NVO atstovais metu surinktos įžvalgos. 62 Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2, 9, 18, 19, 34 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 191 straipsniu įstatymas, 2017 m. kovo 30 d. Nr. XIII-246 63 Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.172, 3.176, 3.180, 3.183, 3.210, 3.212, 3.217, 3.219, 3.222, 3.223, 3.224, 3.243, 3.249, 3.250, 3.252, 3.253, 3.254, 3.256, 3.257, 3.262, 3.264, 3.265, 3.266, 3.267, 3.269, 3.271, 3.274 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 3.2761 straipsniu įstatymas 64 LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. sausio 19 d. įsakymas Nr. A1-28 „Dėl globos centro veiklos ir vaiko budinčio globotojo vykdomos priežiūros organizavimo ir kokybės priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“ 65 LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gegužės 22 d. įsakymas Nr. A1-290 “Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymo Nr. A1-93 „Dėl socialinių paslaugų katalogo patvirtinimo“ pakeitimo“ 66 „Vaikų gerovės ir saugumo didinimas, paslaugų šeimai, globėjams (rūpintojams) kokybės didinimas ir prieinamumo plėtra„(Nr. 08.4.1-ESFA-V-405-02-0001)

http://www.pertvarka.lt/wp-content/uploads/2019/06/PALYDIMOSIOS-GLOBOS-PASLAUGU-ORGANIZAVIMO-IR-KOKYBES-PRIEZIUROS-APRASAS.pdf



246 246

2.5.1.2 NAUJŲ FORMŲ BENDRUOMENINIŲ PASLAUGŲ TURINYS

Kitas aktualus naujų formų bendruomeninių paslaugų reglamentavimo iššūkis – ne iki galo

reglamentuotas jų turinys, takoskyros su esamomis socialinėmis paslaugomis, paslaugos gavėjai ir

naudos gavėjai. Bene geriausias tokios paslaugos pavyzdys – laikinas atokvėpis, kuris, pagal dabartinį

reglamentavimą, priklausomai nuo interpretacijos, gali būti laikomas ir atskira socialine paslauga, ir

priežastimi, dėl kurios teikiamos kitos socialinės priežiūros ar globos paslaugos, ir kitos socialinės

paslaugos sudėtine dalimi.

2019 m. gegužės 24 d. įsigaliojo Socialinių paslaugų katalogo pakeitimai, pagal kuriuos laikino atokvėpio

paslauga yra traktuojama kaip viena iš pagalbos į namus, dienos socialinės globos arba trumpalaikės

socialinės globos formų67. Nors Socialinių paslaugų kataloge vartojama sąvoka „laikino atokvėpio paslauga“,

ji nėra prilyginta kitoms socialinėms paslaugoms, kurios yra išvardintos Socialinių paslaugų katalogo 5

punkte pateikiamos lentelės 3 skiltyje. Remiantis paslaugos apibrėžimu, pateiktu kituose dokumentuose68,

laikino atokvėpio paslauga traktuojama kaip tam tikra socialinės priežiūros ar socialinės globos teikimo

forma, išsiskirianti trukme (trumpalaikiu pobūdžiu) ir priežastimi arba, remiantis paslaugos apibrėžimu,

pateiktu kituose dokumentuose69, priežastis, dėl kurios asmeniui yra paskiriamos socialinės priežiūros ar

globos paslaugos (t. y. globojančių (prižiūrinčių) asmenų poreikis derinti asmeninį ir visuomeninį

gyvenimą, pailsėti).laikinas negalėjimas jais pasirūpinti). Socialinių paslaugų kataloge pateikiamuose

socialinių paslaugų aprašymuose išskiriami tokie atvejai, kaip „laikino atokvėpio paslauga, apimanti

pagalbą į namus“ (8.1 punktas), „laikino atokvėpio paslauga, kai teikiama dienos socialinė globa“ (11.1

punktas), „laikino atokvėpio paslauga, kai teikiama trumpalaikė socialinė globa“ (11.2 punktas).

Jau anksčiau, prieš įvedant laikino atokvėpio sąvoką į nacionalinius teisės aktus, buvo įteisintos galimybės

prižiūrėti asmenis, kai jų globėjai to daryti negali, teikiant dienos socialinės globos (nuo 3 val. per dieną, iki

5 dienų per savaitę institucijoje arba nuo 2 iki 8 val. per parą, iki 7 kartų per savaitę asmens namuose) arba

trumpalaikės socialinės globos negalią turintiems asmenims (ne mažiau kaip 8 val. per parą, iki 1 mėn.

asmens namuose, arba ne mažiau kaip 12 val. per parą, iki 6 mėn. per metus, arba iki 5 parų per savaitę,

neterminuotai institucijoje) paslaugas 70 . Su laikino atokvėpio paslauga Socialinių paslaugų kataloge

atsirado nauji dienos ir trumpalaikės socialinės globos terminai: laikino atokvėpio paslauga, kai teikiama

dienos socialinė globa, gali būti teikiama iki 288 val. per metus, kai teikiama trumpalaikė socialinė globa

– iki 14 d. (taip pat numatomos galimos išimtys)71. Taigi faktiškai Socialinių paslaugų kataloge atsiradę

pakeitimai tik įveda papildomus paslaugos teikimo trukmės / dažnumo variantus, numatant dienos ar

trumpalaikės globos teikimo trumpu laikotarpiu alternatyvą. Manytina, kad šie pakeitimai Socialinių

paslaugų kataloge turėtų būti įrašyti konkrečią paslaugą aprašančioje skiltyje „Teikimo trukmė /

dažnumas“. Šalia gali būti nurodyta, kad tais atvejais, kai dienos ar trumpalaikė socialinė globa teikiama iki

nustatytos trukmės, ji vadinama laikino atokvėpio paslauga.

67 LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymas Nr. A1-93 „Dėl socialinių paslaugų katalogo patvirtinimo“. 68 LR socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymo dėl laikino atokvėpio paslaugos vaikams su negalia, suaugusiems asmenims su negalia ir senyvo amžiaus asmenims teikimo ir organizavimo tvarkos aprašo projekte, paskelbtame 2019-11-19, nurodoma, kad „Laikino atokvėpio paslaugos tikslas – sudaryti sąlygas Tikslinės grupės artimiesiems derinti asmeninį ir visuomeninį gyvenimą, taip pat pailsėti nuo nuolatinės Tikslinės grupės asmens priežiūros ir (arba) slaugos“. 69 Pertvarkos projekto metu parengtame Laikino atokvėpio paslaugos teikimo aprašo projekte (http://www.pertvarka.lt/wp-content/uploads/2018/12/laikinas_atokvepis_projektas.pdf) laikino atokvėpio paslauga apibrėžiama kaip „trumpalaikio pobūdžio asmens, turinčio negalią, globotinio (rūpintinio) socialinės priežiūros paslauga, kai šiuos asmenis auginantys tėvai, prižiūrintys šeimos nariai ar globojantys (prižiūrintys) asmenys laikinai dėl tam tikrų priežasčių negali jais pasirūpinti“. 70 LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymas Nr. A1-93 „Dėl socialinių paslaugų katalogo patvirtinimo“, iki 2019-05-23 galiojusi redakcija.“. 71 LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gegužės 22 d. įsakymas Nr. A1-290 “Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymo Nr. A1-93 „Dėl socialinių paslaugų katalogo patvirtinimo“ pakeitimo“

http://www.pertvarka.lt/wp-content/uploads/2018/12/laikinas_atokvepis_projektas.pdf



247 247

Minėtas aspektas, kad laikino atokvėpio paslauga paskiriama pirmiausiai atsižvelgiant į tikslinės grupės

(asmenų su negalia) artimųjų poreikius, iš dalies keičia paslaugos skyrimo pagrindus, tačiau iš esmės

nekeičia dienos ar trumpalaikės socialinės globos paslaugų turinio. Tikslinės grupės asmeniui teikiama

kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba, t. y. paslaugos gavėjas yra asmuo su

negalia, senyvo amžiaus asmuo ir pan., o juos prižiūrintys asmenys yra naudos gavėjai. Manytina, kad

vertėtų patikslinti Socialinių paslaugų kataloge pateikiamus dienos socialinės globos ir trumpalaikės

socialinės globos apibrėžimus, nurodant, kad dienos socialinės globos paslaugos yra visuma paslaugų,

kuriomis asmeniui teikiama kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba dienos

metu, atsižvelgiant į asmens ir jį auginančių, prižiūrinčių ir (ar) globojančių (rūpinančių) asmenų poreikius,

atitinkamus pakeitimus padarant ir trumpalaikės socialinės globos apibrėžime. Turi būti aišku, kad tikslinės

grupės asmeniui yra teikiama socialinės priežiūros ar globos paslauga, kaip ir kitais atvejais, tik šiuo atveju

ji teikiama dėl to, kad jį prižiūrinčiam asmeniui reikalingas laikinas atokvėpis. Atlikus aukščiau paminėtus

pakeitimus nebereikėtų 2019 m. gegužės mėnesio į Socialinių paslaugų katalogą prie dienos socialinės

globos ir trumpalaikės socialinės globos paslaugų įtrauktų skilčių „Ypatumai“.

Atsižvelgiant į vyraujančią praktiką, išties nauja paslauga ar esamos paslaugos išplėtimu galėtų būti laikoma

tik laikino atokvėpio paslauga, teikiama su pagalbos į namus paslaugomis, bei laikino atokvėpio paslauga,

teikiama budintiems globotojams bei, esant poreikiui ir galimybėms, globėjams (rūpintojams), šeimynos

dalyviams. Laikino atokvėpio paslauga budintiems globotojams, globėjams (rūpintojams), šeimynos

dalyviams, kaip pagalbos globėjams (rūpintojams), budintiems globotojams, įvaikintojams ir šeimynų

dalyviams paslaugos dalis, 2019 m. buvo įtraukta į Socialinių paslaugų katalogą, o jos teikimo aplinkybės,

trukmė yra aptartos teisės akte, reglamentuojančiame globos centrų veiklą ir budinčio globotojo vykdomos

priežiūros organizavimą 72 . .Pagalbos į namus paslaugos iki 2019 m. įsigaliojusių Socialinių paslaugų

katalogo pakeitimų buvo apibrėžiamos kaip asmens namuose teikiamos paslaugos, padedančios asmeniui

(šeimai) tvarkytis buityje bei dalyvauti visuomenės gyvenime 73 . Atitinkamai, įvairių savivaldybių

patvirtintuose pagalbos į namus teikimo aprašuose ir kituose dokumentuose pateikiami pagalbos į namus

paslaugų detalizuoti sąrašai apima įvairias buitines paslaugas, tam tikras asistavimo paslaugas (pavyzdžiui,

palydėjimo į gydymo įstaigą), kurių poreikis nustatomas įvertinus asmens savarankiškumą, šeimos narių

gebėjimus bei galimybes. Papildžius pagalbos į namus apibrėžimą teiginiu, kad pagalbos į namus paslaugos

taip pat skirtos šeimos nariams, prižiūrintiems asmenis su negalia, senyvo amžiaus asmenis, turėti laikiną

atokvėpį74, galės būti teikiamos didesnės apimties pagalbos namuose paslaugos, apimančios ir asmenų

priežiūrą. Visgi, reikia pastebėti, jog kai kuriose šalies savivaldybėse jau daug metų yra teikiamos dienos

socialinės globos paslaugos asmens namuose, kurios turi sąsajų su laikino atokvėpio paslaugomis. Tiesa,

dienos socialinės globos paslaugos asmens namuose dažnai siejamos su sunkia paslaugos gavėjų būkle ir

apima slaugą, kai, savo ruožtu, laikino atokvėpio paslaugos gali būti teikiamos įvairesniais atvejais. Kol kas

nėra aišku, kokiais atvejais pagalbos į namus paslaugos turėtų būti fiksuojamos kaip laikino atokvėpio

paslaugos.

Toks aiškios skirtingų socialinių paslaugų takoskyros trūkumas pirmiausiai lemia tai, kad tokias pačias

paslaugas skirtingi paslaugų organizatoriai ar teikėjai vadina skirtingais vardais. Dėl to kyla ne tik

supratimo, bet ir teikiamų paslaugų apskaitos savivaldybių ar šalies mastu problemos. Pavyzdžiui,

analizuojant savivaldybių socialinių paslaugų planus sudėtinga tiksliai nustatyti, kiek asmenų (šeimų) šalyje

gauna tokio pobūdžio paslaugas, kai priežiūros reikalaujantis asmuo yra laikinai prižiūrimas teikiant jam

socialines paslaugas namuose ar institucijoje. Kadangi iš esmės tos pačios paslaugos netgi tame pačiame

72 LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. sausio 19 d. įsakymas Nr. A1-28 „Dėl globos centro veiklos ir vaiko budinčio globotojo vykdomos priežiūros organizavimo ir kokybės priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“ 73 LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymas Nr. A1-93 „Dėl socialinių paslaugų katalogo patvirtinimo“. 74 LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gegužės 22 d. įsakymas Nr. A1-290 „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymo Nr. A1-93 „Dėl socialinių paslaugų katalogo patvirtinimo“ pakeitimo“.


248 248

dokumente gali būti vadinamos laikino atokvėpio paslaugomis, dienos socialine globa, pagalba į namus ir

pan., ar trumpalaike socialine globa, neaišku, ar jos nepersidengia, todėl susumavus tokias paslaugas

gavusius asmenis (šeimas) rizikuojama padaryti dvigubos apskaitos klaidą. Tai, kad šių paslaugų

takoskyros nėra aiškios ir savivaldybės gali skirtingai vadinti tą pačią paslaugą, patvirtina ir šio vertinimo

metu atliktos savivaldybių administracijų socialinių paslaugų skyrių atstovų anketinės apklausos rezultatai.

Pavyzdžiui, į klausimą, ar jų savivaldybėje yra teikiama laikino atokvėpio paslauga, vienos savivaldybės

atstovai nurodė, kad pastaroji teikiama „kaip pagalba namuose ar dienos socialinė globa arba asistento

pagalba“75. Pastebėtina, kad čia minima dar viena paslauga, kuri taip pat gali būti klaidingai siejama su

laikiniu atokvėpiu – asmeninio asistento paslauga.

Dalis minimų problemų, ypač susijusių su aiškesnės takoskyros tarp įprastų socialinės globos paslaugų ir

laikino atokvėpio paslaugos poreikiu, tikėtina, sumažės LR socialinės apsaugos ir darbo ministrui

patvirtinus naują Laikino atokvėpio paslaugos vaikams su negalia, suaugusiems asmenims su negalia ir

senyvo amžiaus asmenims teikimo ir organizavimo tvarkos aprašą, kurio projektas jau yra parengtas76.

Tiesa, rengiamas dokumentas greičiausiai taip paprastai nepadės išspręsti situacijos, kai laikino atokvėpio

paslaugą įprastai sudėtinga gauti greitai, jos reikia laukti ir iki pusės metų77, taip pat kitos, NVO atstovų

minimos, problemos, kai realiai teikiama laikino atokvėpio paslauga tampa panašia į įprastinę globą.

Laikino atokvėpio paslaugos dubliavimasis su įvairiomis globos paslaugomis lemia ir kitas, ne tik bendro

supratimo ir apskaitos problemas. Pasak laikino atokvėpio paslaugą teikiančios NVO atstovų, Lietuvoje

Pertvarkos kontekste pradėta teikti laikino atokvėpio paslauga neatitinka pradinio sumanymo ir

tarptautinės tokių paslaugų teikimo praktikos. Remiantis pastarąja, laikino atokvėpio paslauga turėtų

apimti laikiną asmenų, turinčių proto ir (ar) psichikos negalią, apgyvendinimą nedidelėse (maždaug 3 vietų,

tenkančių 30 tūkst. gyventojų) specializuotose viešbučio tipo apgyvendinimo struktūrose, kuriose

trumpam apgyvendintus neįgalius asmenis prižiūri specialistai, kad įprastai savo neįgalius artimuosius

prižiūrintys asmenys galėtų pailsėti ar patenkinti kitus asmeninius poreikius. Pagal esamą laikino atokvėpio

paslaugos reglamentavimą, kai paslauga yra integruota į kitas socialines paslaugas, laikino atokvėpio

paslauga dažnai teikiama dienos socialinę globą teikiančiose įstaigose (dienos centruose). Be to, kai

kuriuose dienos centruose teikiama laikino atokvėpio paslauga gali pasinaudoti tik nuolatiniai tokių įstaigų

lankytojai. Anot asmenų su proto ir (ar) psichikos negalia interesus atstovaujančios NVO atstovų, toks

laikino atokvėpio paslaugos modelis, kai neįgalūs asmenys apnakvindinami kitų socialinių paslaugų teikimo

vietose, pažeidžia tikslinės grupės asmenų orumą ir interesus78.

Kitas aiškių takoskyrų tarp esamų ir naujų socialinių paslaugų stokos pavyzdys – asmeninio asistento

asmenims su fizine ir (ar) kompleksine negalia paslaugos reglamentavimas. Ši paslauga, nors skirta kitai nei

Pertvarkos tikslinei grupei (ne asmenims su proto ir (ar) psichikos negalia, o asmenims su fizine ir (ar)

kompleksine negalia), savo pobūdžiu yra labai panaši į asmeninio asistento asmenims su proto ir (ar)

psichikos negalia paslaugą. Abiejų paslaugų tikslas – teikti individualizuotą pagalbą neįgaliam asmeniui

gyvenamojoje ar viešojoje aplinkoje, didinant jo savarankiškumą. Visgi, anot neįgalių asmenų interesus

atstovaujančios NVO atstovų, asmeninio asistento asmenims su fizine ir (ar) kompleksine negalia aprašas

didžiąja dalimi atliepia socialinės priežiūros (pagalbos į namus) paslaugos aprašą. Šios paslaugos, nors

panašios tuo, kad orientuotos į individualizuotos pagalbos teikimą fizinę negalią turintiems asmenims jų

namuose ar viešojoje aplinkoje, turi skirtingus tikslus. Skiriant asmeninio asistento asmenims su fizine ir

(ar) kompleksine negalia paslaugą prioritetas teikiamas santykinai savarankiškesniems ar santykinai

75 Savivaldybių administracijų socialinės paramos skyrių atstovų apklausos metu surinkta informacija. 76 Fokusuotos grupinės diskusijos su institucijų atstovais metu buvo pateikta informacija, kad toks dokumentas 2020 m. sausio mėnesį jau yra parengtas ir netrukus turėtų būti tvirtinamas. Šios ataskaitos rengėjai šio dokumento neanalizavo ir remiasi tik prielaidomis. 77 Fokusuotos grupinės diskusijos su institucijų atstovais metu surinktos įžvalgos. 78 Fokusuotos grupinės diskusijos su naujo tipo paslaugas teikiančių NVO atstovais metu surinktos įžvalgos.


249 249

didesnį potencialą tapti savarankiškesniais turintiems asmenims – lankantiems švietimo įstaigas,

dirbantiems arba ieškantiems darbo, nebegyvenantiems stacionarios socialinės globos įstaigose ir

gyvenantiems savarankiškai bei gaunantiems paslaugas bendruomenėje79. Savo ruožtu, pagalbos į namus

paslauga dažniau skiriama senyvo amžiaus ir sunkesnę negalią turintiems asmenims, kuriems reikalinga

pagalba tvarkantis buityje ir naudojantis būtiniausiomis bendruomenėje teikiamomis (pavyzdžiui, asmens

sveikatos priežiūros) paslaugomis.

Teisės aktuose nenustačius aiškių asmeninio asistento ir pagalbos į namus paslaugų skirtumų,

nesudaromos galimybės tinkamam naujos socialinės paslaugos teikimui. Pavyzdžiui, pasitaiko atvejų,

kai savivaldybių administracijos, priimančios sprendimus dėl konkrečių socialinių paslaugų gavėjų,

asmeninio asistento asmenims su fizine ir (ar) kompleksine negalia paslaugą skiria asmenims, kurių

savarankiškumo didinti objektyviai yra neįmanoma (dėl senyvo amžiaus, negalios sunkumo ir pan.), todėl

paslaugą teikiantiems asmeniniams asistentams faktiškai tenka atlikti lankomosios priežiūros darbuotojų

funkcijas, labiau orientuotas į fizinių užduočių atlikimą (pavyzdžiui, neįgalių asmenų kilnojimą). Be to, tokio

pobūdžio funkcijų atlikimui teikiant pagalbos į namus paslaugą pasitelkiami du lankomosios priežiūros

darbuotojai, kai, savo ruožtu, asmeniniam asistentui jas tenka atlikti savarankiškai. Tokiais atvejais kyla

nepasitenkinimas tiek iš paslaugas teikiančių darbuotojų, tiek iš paslaugos gavėjų ir gali susidaryti

klaidingas įspūdis, kad asmeninio asistento asmenims su fizine ir (ar) kompleksine negalia paslauga yra

nepaklausi, kai iš tiesų tinkamam jos realizavimui trukdo teisinio reglamentavimo trūkumai80.

Taip pat nustatyta, kad įvedant naujus socialinio darbo organizavimo metodus pastarieji nepagrįstai

prilyginami socialinėms paslaugoms. Pertvarkos metu teikiama atvejo vadybos vaikams su proto ir (ar)

psichikos negalia ir jų šeimoms paslauga. Šios paslaugos aprašas nėra parengtas, tačiau Pertvarkos

internetinėje svetainėje, viešai skelbiamuose paslaugų pristatymuose tikslinėms grupėms pakartotinai

naudojamas apibrėžimas, nurodantis, kad atvejo vadybos vaikams su proto ir (ar) psichikos negalia ir jų

šeimoms paslauga yra individualizuota ir kompleksiškai teikiama pagalba vaikui bei jo šeimai arba

globėjams. Termino „atvejo vadyba“ naudojimas paslaugos pavadinime yra netikslus, kadangi atvejo vadyba

yra metodas, kuriuo gali būti teikiamos paslaugos įvairioms tikslinėms grupėms. Pavyzdžiui, Socialinių

paslaugų kataloge81 prie vienos socialinės paslaugos – apgyvendinimo apsaugotame būste – nurodyta, kad

„paslauga organizuojama taikant atvejo vadybos metodą“. LR vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme82

nurodoma, kad atvejo vadyba – tai „atvejo vadybininko koordinuojamos kompleksinės pagalbos vaikui ir

jo atstovams pagal įstatymą organizavimas bei teikimas, siekiant jiems padėti įveikti iškilusius socialinius

sunkumus“. Tame pačiame įstatyme detalizuojama, kad atvejo vadybos procesas susideda iš kelių etapų –

šeimos poreikių nustatymo, pagalbos plano sudarymo, pagalbos plano įgyvendinimo, šeimos stebėsenos ir

plano peržiūrėjimo. Iš esamo reglamentavimo ryškėja, kad atvejo vadyba nėra socialinė paslauga asmeniui

(šeimai), bet veikiau – socialinių ir kitų paslaugų organizavimo šeimai būdas, kuriuos užtikrinamas

kompleksinis požiūris į asmens (šeimos) problemas ir poreikius. Taigi, atvejo vadybos paslauga vaikams su

proto ir (ar) psichikos negalia ir jų šeimoms, teikiama Pertvarkos kontekste, dokumentuose neturėtų būti

klaidinančiai prilyginama socialinėms paslaugoms, kurių parinkimui ir organizavimui ji skirta. Turima

omenyje paslauga yra kompleksinė pagalba vaikams su proto ir (ar) psichikos negalia ir jų šeimoms,

organizuojama taikant atvejo vadybos metodą.

79 „Asmeninio asistento paslauga neįgaliesiems“ http://kpsvilnius.lt/asmeninio-asistento-paslauga-neigaliesiems/. 80 Fokusuotos grupinės diskusijos su naujo tipo paslaugų teikėjų atstovais metu surinktos įžvalgos. 81 LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymas Nr. A1-93 „Dėl socialinių paslaugų katalogo patvirtinimo“. 82 LR vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, 1996 m. kovo 14 d. Nr. I-1234

http://kpsvilnius.lt/asmeninio-asistento-paslauga-neigaliesiems/


250 250

2.5.1.3 NAUJŲ FORMŲ BENDRUOMENINIŲ PASLAUGŲ

FINANSAVIMO TĘSTINUMAS

Dar vienas svarbus iššūkis, susijęs su naujų socialinių paslaugų tęstinumu, yra šių paslaugų tęstinio

finansavimo užtikrinimas.

Dauguma socialinių paslaugų turėtų būti finansuojamos iš savivaldybių biudžetų, įgyvendinant

savivaldybių savarankiškąją funkciją. Įgyvendindamos šias funkcijas savivaldybės turi sprendimų

iniciatyvos, jų priėmimo ir įgyvendinimo laisvę83 . Tai reiškia, jog savivaldybės turi teisę savarankiškai

spręsti dėl socialinių paslaugų teikimo, o naujų socialinių paslaugų teikimo tęstinumas priklausys nuo

kiekvienos konkrečios savivaldybės administracijos atstovų ir politikų požiūrio į tokių paslaugų poreikį ir

suinteresuotumą skirti ribotas savivaldybės biudžeto lėšas jų teikimui. Tiesa, nacionaliniu lygiu yra

svarstomos galimybės valstybės dotacijas savivaldybėms ateityje skirti ne tik asmenų su sunkia negalia

globai, tačiau ir priežiūrai84. Tai leistų padidinti savivaldybėse teikiamų paslaugų asmenims su negalia

įvairovę ir, tikėtina, paspartintų greitesnį perėjimą prie naujo tipo socialinių paslaugų, mažinant

institucinės globos apimtis.

Skirtingai nuo daugumos kitų aptartų socialinių paslaugų, įdarbinimo su pagalba paslauga turėtų būti

finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusioje LR užimtumo įstatymo85

redakcijoje įdarbinimas su pagalba įtrauktas kaip dar viena darbo rinkos paslauga (12 str. 7 p.). Įdarbinimo

su pagalba paslaugas teikia Užimtumo tarnyba arba jos pasitelkti tretieji asmenys (30² str. 5 d.).

Atkreiptinas dėmesys, kad įsigaliojus šiems LR užimtumo įstatymo pakeitimams, Pertvarkos projekto metu

parengtas Įdarbinimo su pagalba teikimo asmenims su negalia tvarkos aprašas (projektas) 86 nebeatitinka

galiojančių teisės aktų nuostatų, kadangi numato, jog įdarbinimo paslaugas organizuoja, skiria ir finansuoja

savivaldybė, kurioje asmuo gyvena. Taip pat Užimtumo tarnyba greičiausiai teiks ar organizuos mažesnės

apimties įdarbinimo su pagalba paslaugas, negu yra numatyta minėtame aprašo projekte ir teikiama

įgyvendinant projektus, finansuojamus Pertvarkos lėšomis 87 . LR užimtumo įstatyme nustatyta, kad

įdarbinimo su pagalba paslaugas sudaro pagalba atliekant įsidarbinimo procedūras ir lydimoji pagalba

įsidarbinus (30² str. 2–4 d.). Savo ruožtu, Įdarbinimo su pagalba teikimo asmenims su negalia tvarkos

aprašo projekte numatytas platesnis įdarbinimo su pagalba paslaugų spektras, papildomai apimant

socialinių bei darbinių įgūdžių vertinimą, ugdymą ir palaikymą, savanoriškos praktikos organizavimą

realiose darbo vietose, taip pat paslaugas, orientuotas į darbdavių ir bendruomenės įsitraukimo didinimą88.

83 LR vietos savivaldos įstatymas, 1994 m. liepos 7 d. Nr. I-533. 84 Fokusuotos grupinės diskusijos su Pertvarkoje dalyvaujančių institucijų ir įstaigų atstovais metu surinktos įžvalgos. 85 Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas, 2016 m. birželio 21 d. Nr. XII-2470. 86 Įdarbinimo su pagalba teikimo asmenims su negalia tvarkos aprašas (projektas) http://www.pertvarka.lt/wp-content/uploads/2018/10/Idarbinimas-su-pagalba.pdf. 87 Neįgaliųjų reikalų departamento prie SADM 2019 m. rugpjūčio 27 d. paskelbtame partnerių, kurie šalies regionuose teiks įdarbinimo su pagalba paslaugas, atrankos konkurse, potencialiems paslaugoms teikėjams buvo pateiktas Įdarbinimo su pagalba teikimo asmenims su negalia tvarkos aprašo projektas. 88 Įdarbinimo su pagalba teikimo asmenims su negalia tvarkos aprašas (projektas) http://www.pertvarka.lt/wp-content/uploads/2018/10/Idarbinimas-su-pagalba.pdf.

http://www.pertvarka.lt/wp-content/uploads/2018/10/Idarbinimas-su-pagalba.pdf





251 251

2.5.1.4 NAUJŲ FORMŲ BENDRUOMENINIŲ PASLAUGŲ TEIKIMO

PILNA APIMTIMI GALIMYBĖS

Kai kurie Pertvarkos metu parengti ar kiti naujų formų bendruomeninių paslaugų teikimui aktualūs

dokumentai numato pozityvias ir tikslinėms grupėms aktualias teises, kurių įgyvendinimas

nepažeidžiant galiojančių teisės aktų kelia iššūkių naujų formų bendruomeninių paslaugų

teikėjams.

Tikslinių grupių interesus atitinkanti nuostata, kurios įgyvendinimas yra komplikuotas dėl galiojančio

teisinio reglamentavimo, sutinkama dokumentuose, reglamentuojančiuose grupinio gyvenimo namų

paslaugos teikimą. Tai susiję su naujų formų bendruomeninių paslaugų koncepcijos ir galiojančių

teisės aktų prieštaringumu. Viena vertus, juridiškai grupinio gyvenimo namai (GGN) yra biudžetinės

įstaigos dalis, todėl privalo atitikti viešiesiems subjektams keliamus reikalavimus. Kita vertus, GGN paslauga

siekiama sukurti institucinei globai priešingą, šeimai artimą socialinės globos modelį, nesuderinamą su kai

kuriais iš tokių reikalavimų.

Socialinių paslaugų kataloge nustatyta, kad GGN – tai trumpalaikę / ilgalaikę socialinę globą teikianti

socialinės globos įstaiga, kurioje bendruomenėje atskirose patalpose (name, bute) namų aplinkoje gyvena

iki 10 nesavarankiškų ar iš dalies savarankiškų asmenų. 2019 m. pakeistu Socialinės globos normų aprašo

4 priedu buvo numatyta, kad GGN gyvenančiam asmeniui, be kita ko, taip pat turi būti sudaromos sąlygos

pačiam su darbuotojų pagalba gamintis maistą, dalyvauti įsigyjant maisto produktus. Tame pačiame

dokumente nurodoma, kad GGN, suderinę su įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija,

gali nustatyti išlaidų, skiriamų GGN gyvenančių asmenų savarankiškumui ugdyti ir (ar) individualiems

poreikiams tenkinti, dydį, o tam tikslui numatytos lėšos pervedamos į atskirą GGN sąskaitą 89 . Visgi

praktikoje šios GGN gyventojų teisės įgyvendinimas kelia iššūkių.

Siekiant užtikrinti savarankiškam gyvenimui artimą aplinką kai kuriuose SADM pavaldžių socialinės globos

įstaigų įsteigtuose GGN maisto produktai įsigyjami savarankiškai decentralizuotai – juos iš socialinės globos

įstaigų lėšų, pervestų į GGN sąskaitą, perka GGN darbuotojai kartu su gyventojais. Šiuo metu veikiantys GGN

yra įsteigti SADM pavaldžių socialinės globos įstaigų ir juridiškai yra biudžetinės įstaigos dalis, prilygintini

padaliniams, kuriuose, kaip ir juos įsteigusiose socialinės globos įstaigose, tik kiek kitomis sąlygomis,

teikiama ilgalaikė socialinė globa. Biudžetinėms įstaigoms, finansuojamoms viešosiomis lėšomis, kaip ir jų

padaliniams, taikomos LR viešųjų pirkimų įstatymo ir susijusių teisės aktų nuostatos. Visgi, decentralizuotai

pirkdami maisto produktus GGN netaiko viešiesiems subjektams privalomų viešųjų pirkimų procedūrų,

todėl GGN įsteigusių socialinės globos įstaigų administracijų atstovai nuogąstauja, ar laisvai pagal

konkrečius GGN gyventojų poreikius disponuodami dalimi viešųjų lėšų nepažeidžia teisės aktų reikalavimų,

kadangi reikalavimas suderinti GGN gyventojų savarankiškumo ugdymui ir (ar) individualiems poreikiams

tenkinti skirtų išlaidų dydį ir panaudojimo tvarką su įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančia

institucija neatleidžia nuo kitų teisės aktų, pirmiausiai LR viešųjų pirkimų įstatymo, laikymosi90.

Nepaisant to, vertinimo metu buvo gauta informacija, kad SADM yra gavusi Viešųjų pirkimų tarybos

išaiškinimą, jog GGN gyvenantis asmuo turi teisę pasirinkti drabužius, maistą ir pan., kadangi globojami

asmenys iki 80 proc. savo pajamų skiria socialinei globai apmokėti. Tai reiškia, kad minėtame Socialinių

globos normų apraše numatyta galimybė GGN gyvenančių asmenų savarankiškumui ugdyti ir (ar)

individualiems poreikiams tenkinti pervestas lėšas naudoti laisviau gali būti įgyvendinama

89 LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. vasario 20 d. įsakymas Nr. A1-46 „Dėl socialinės globos normų aprašo patvirtinimo“. 90 Interviu su GGN įsteigusių SADM pavaldžių SGĮ administracijų atstovais metu surinkta informacija.


252 252

nenuogąstaujant sulaukti atsakingų institucijų (Viešųjų pirkimų tarnybos, Valstybės kontrolės) priekaištų91.

Visgi, kaip parodė interviu su skirtingų SADM pavaldžių SGĮ administracijų atstovais, tokie nacionalinių

institucijų vidiniai išaiškinimai ne visuomet yra žinomi globos institucijoms ir pastarosios veiklą

vykdo interpretuodamos tik žinomus ir prieinamus teisės aktus.

Kitas GGN veiklos iššūkis, susijęs su teisiniu teisinio reglamentavimu, susijęs su medikamentų teikimu GGN

gyventojams. Remiantis šiuo metu galiojančiais SADM ir SAM teisės aktais, ilgalaikės socialinės globos

paslaugų gavėjams medikamentus gali išduoti tik licencijuoti medicinos darbuotojai. SGĮ šią funkciją atlieka

slaugytojai, tačiau GGN tokių pareigybių darbuotojai nėra įdarbinti, tad vaistus GGN gyventojams turi

išduoti ar suleisti iš SGĮ atvykęs specialistas. Tokie teisės aktų reikalavimai prieštarauja pagrindiniams

apgyvendinimo su parama paslaugų, tokių kaip GGN, principams – individualizuotai ilgalaikės socialinės

globos prieigai, siekiant didinti gyventojų savarankiškumą ir integraciją į visuomenę. Atsižvelgiant į

suformuotą medikamentų išdavimo neįgaliems asmenims, globojamiems namuose, teisinę praktiką, pagal

kurią medikamentus neįgaliesiems išduoti turi teisę juos globojantys šeimos nariai (artimieji), tiek GGN

įsteigusių SGĮ administracijų, tiek asmenis su proto ir (ar) psichikos negalia atstovaujančių NVO atstovai

siūlo koreguoti galiojantį teisinį reguliavimą, įteisinant galimybę specialiai apmokytiems GGN

darbuotojams išduoti medikamentus GGN gyventojams92.

Iššūkių dėl galimo naujų socialinių paslaugų reglamentavimo nesuderinamumo su esama teisine baze gali

kilti ir naujų socialinių paslaugų, susijusių su asmenų su proto ir (ar) psichikos negalia darbine

reabilitacija (įdarbinimo su pagalba, socialinių dirbtuvių), atveju. GGN suaugusiems asmenims su proto ir

(ar) psichikos negalia įsteigusių SGĮ administracijų atstovai ir šios tikslinės grupės interesus

atstovaujančios NVO atstovai atkreipia dėmesį, kad šeimoje gyvenantiems tikslinės grupės atstovams gauti

naujai teikiamas darbinės reabilitacijos paslaugas gali užkirsti kelią dalies jų teisinis pripažinimas

neveiksniais. Asmenų su proto ir (ar) psichikos negalia interesus atstovaujančių NVO atstovai pripažįsta,

jog minėto pobūdžio negalią turinčius asmenis prižiūrintiems ir juos teisiškai atstovauti siekiantiems

artimiesiems tenka pereiti skirtingas teisines procedūras (neįgalumo lygio, veiksnumo lygio bei globos

nustatymo), todėl, siekdamos supaprastinti neįgalių artimųjų teisinio atstovavimo įteisinimo procedūrą,

daugelis šeimų pasirenka savo prižiūrimus artimuosius su negalia teisiškai pripažinti neveiksniais, nors

faktiškai pastarieji galėtų dirbti. Įteisintas neveiksnumas gali sutrukdyti tokiems neįgaliesiems integruotis

į darbo rinką. Siekiant užtikrinti asmenų su proto ir (ar) psichikos negalia galimybes bandyti integruotis į

darbo rinką, reikėtų peržiūrėti jų teisinio veiksnumo bylas ir pakartotinai įvertinti jų galimybes dirbti.

Pagalbos priimant kasdienius sprendimus paslaugų, kurių aprašo projektas Pertvarkos projekto kontekste

parengtas 2018 m. pabaigoje93, atsiradimas galėtų tapti atsvara asmenų su proto ir (ar) psichikos negalia

teisinio veiksnumo apribojimams – užtikrinant neįgaliesiems profesionalią specialistų teikiamą pagalbą

priimant kasdienius sprendimus nebūtų atimtas ar apribotas jų teisinis veiksnumas.

91 Fokusuotos grupinės diskusijos su institucijų atstovais metu surinktos įžvalgos. 92 Fokusuotos grupinės diskusijos su naujo tipo paslaugų teikėjų atstovais ir interviu su GGN įsteigusių SADM pavaldžių SGĮ administracijų atstovais metu surinkta informacija. 93 Pagalbos priimant kasdienius sprendimus paslaugų teikimo aprašas (projektas) http://www.pertvarka.lt/wp-content/uploads/2018/11/Pagalbos-priimant-kasdienius-sprendimus-paslaugos.pdf.


253 253

2.5.1.5 NAUJŲ FORMŲ BENDRUOMENINIŲ PASLAUGŲ

REGLAMENTAVIMO VIENTISUMAS

Pertvarkos metu orientuojamasi į konkrečioms tikslinėms grupėms – suaugusiems ir vaikams su proto ir

(ar) psichikos negalia bei jų šeimoms, tėvų globos netekusiems vaikams – teikiamų socialinių paslaugų

pokyčius ir plėtrą. Dėl to visi Pertvarkos metu rengiami dokumentai orientuojami tik į šias grupes.

Turint omenyje, kad Pertvarkos metu siekiama paruošti visą metodinę bazę ir dokumentus, kurie vėliau

galėtų būti tvirtinami ministro įsakymu, toks susiaurintas požiūris nėra efektyvus. Pavyzdžiui, Pertvarkos

projekto metu buvo parengtas ir vėliau LR socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu patvirtintas

Asmeninio asistento paslaugų organizavimo ir teikimo tvarkos aprašas 94 , skirtas atvejams, kai šios

paslaugos teikiamos asmenims su proto ir (ar) psichikos negalia (įgyvendinamų bandomųjų projektų

metu). Netrukus buvo parengtas ir patvirtintas dar vienas Asmeninio asistento paslaugų organizavimo ir

teikimo tvarkos aprašas95 , tik jau skirtas asmenims su fizine ir (ar) kompleksine negalia ir pritaikytas

projektams, finansuojamiems pagal 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos priemonę

„Kompleksinės paslaugos šeimai“. Taigi jau yra parengti du įsakymų lygmens dokumentai identiškais

pavadinimais. Jeigu, pavyzdžiui, asmeninio asistento paslaugas asmenims su proto ir (ar) psichine negalia

nuspręstų teikti ir finansuoti šalies savivaldybės, galėtų atsirasti dar vienas Asmeninio asistento paslaugų

aprašas.

Panašūs iššūkiai pastebimi ir kituose su Pertvarka susijusiuose dokumentuose. Pertvarkos projekto metu

parengtame Laikino atokvėpio paslaugų teikimo aprašo projekte numatyta, kad laikino atokvėpio paslaugos

gavėjais laikomi „tėvai, šeimos nariai, globėjai (rūpintojai), globotojai, savo namuose prižiūrintys ar

globojantys asmenis, kuriems reikalinga nuolatine priežiūra dėl turimos proto ir (ar) psichikos negalios,

arba tėvų globos netekusius vaikus, kuriems įstatymų nustatyta tvarka nustatyta globa (rūpyba) globos

centre, socialinio globėjo šeimoje, globėjo giminaičio šeimoje arba šeimynoje“. Savo ruožtu, Socialinių

paslaugų kataloge nurodoma, kad laikino atokvėpio paslauga gali būti teikiama šeimos nariams,

prižiūrintiems asmenis su negalia, neskirstant pagal negalios pobūdį, senyvo amžiaus asmenis, taip pat –

tėvų globos netekusius vaikus prižiūrintiems budintiems globotojams, globėjams (rūpintojams), šeimynos

dalyviams. Taigi, Pertvarkos projekte parengtas dokumentas vėlgi yra pritaikytas išskirtinai vykdomos

Pertvarkos tikslams ir neapima visų tikslinių grupių, kurių šeimoms pagal nacionalinius teisės aktus gali

būti teikiamos laikino atokvėpio paslaugos. Visgi parengto dokumento pavadinimas yra klaidinantis,

kadangi sudaro įspūdį, jog jis skirtas bet kokioms laikino atokvėpio paslaugoms, nepriklausomai nuo

paslaugų gavėjų.

Panašiai Pertvarkos metu parengtas Įdarbinimo su pagalba paslaugos teikimo asmenims su negalia aprašo

projektas yra skirtas ne visiems asmenims su negalia, o tik asmenims su proto ir (ar) psichikos negalia.

Toks dokumentų rengimas, tvirtinimas ir taikymas kiekvienam atskiram atvejui, kai

reglamentuojama ta pati paslauga, tik teikiama skirtingoms tikslinėms grupėms ar finansuojama iš

skirtingų šaltinių, yra neracionalus ir neefektyvus. Jeigu visgi nustatoma, kad konkrečiu atveju

atskiroms tikslinėms grupėms vienais ar kitais tikslais reikalingi atskiri paslaugos teikimą apibrėžiantys

dokumentai, tikslinė grupė, kuriai skirtas konkretus dokumentas, turėtų būti identifikuota jo pavadinime.

Kaip gerasis pavyzdys gali būti paminėtas šiuo metu dar tik projekto stadijos LR socialinės apsaugos ir

94 LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. gegužės 21 d. įsakymas Nr. A1-231 “Dėl asmeninio asistento paslaugų organizavimo ir teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo” 95 LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. lapkričio 23 d. įsakymas Nr. A1-657 “Dėl asmeninio asistento paslaugų organizavimo ir teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo”


254 254

darbo ministro įsakymas dėl laikino atokvėpio paslaugos vaikams su negalia, suaugusiems asmenims su

negalia ir senyvo amžiaus asmenims teikimo ir organizavimo tvarkos aprašo. Dokumento pavadinime

aiškiai nurodomos tikslinės grupės, kurioms teikiama paslauga yra aprašoma teisės akte, o asmeniui,

ieškančiam konkrečios informacijos, iškart aišku, kad šis teisės aktas nereglamentuoja laikino atokvėpio

paslaugos, teikiamos, pavyzdžiui, budintiems globotojams.

2.5.1.6 IŠVADOS

Vienas iš naujų formų bendruomeninių paslaugų teisinio reglamentavimo iššūkių – nevienodas šių

paslaugų teisinis statusas. Dauguma Pertvarkos metu išplėtotų naujų formų bendruomeninių paslaugų

yra laikomos socialinėmis paslaugomis, dalis jų jau yra įtraukta į pagrindinius socialines paslaugas

reglamentuojančius teisės aktus. Visgi kai kurios iš šių paslaugų nėra priskiriamos socialinėmis paslaugoms

(pavyzdžiui, asmeninio asistento paslauga) ir, savo ruožtu, nėra įtrauktos į Socialinių paslaugų katalogą. Tai

riboja galimybes plėsti jų pasiūlą savivaldybėse, kadangi planuodamos socialinių paslaugų savo

gyventojams teikimą savivaldybės linkusios vadovautis Socialinių paslaugų katalogu.

Kitas naujų formų bendruomeninių paslaugų teisinio reglamentavimo iššūkis – aiškaus jų pozicionavimo

esamoje socialinių paslaugų sistemoje trūkumas. Sistemiškai analizuojant naujų paslaugų teikimą

apibrėžiančius dokumentus matyti, kad kai kuriais atvejais ne iki galo reglamentuotas šių paslaugų turinys,

takoskyros su esamomis socialinėmis paslaugomis, paslaugos gavėjai ir naudos gavėjai. Taip pat aktualiuose

teisės aktuose kai kurie nauji socialinio darbo organizavimo metodai nepagrįstai prilyginami socialinėms

paslaugoms, kartais stebima naujų formų bendruomenines paslaugas reglamentuojančių dokumentų

fragmentacija, pastarųjų pavadinimai stokoja aiškumo. Dėl to už socialinių paslaugų planavimą ir teikimą

atsakingos savivaldybės neretai tas pačias paslaugas vadina skirtingai, painioja skirtingus tikslus turinčias

socialines paslaugas. Tai ne tik apsunkina paslaugų apskaitą savivaldybių ar šalies mastu, bet ir apriboja

tinkamo naujų formų bendruomeninių paslaugų teikimo galimybes, kadangi savivaldybės turi įstatymiškai

įtvirtintą teisę savarankiškai spręsti dėl socialinių paslaugų teikimo.

Dalies naujų formų bendruomeninių paslaugų teikimą pilna apimtimi riboja egzistuojanti teisinė bazė. Kai

kuriais atvejai stebimas naujų formų bendruomeninių paslaugų koncepcijos ir galiojančių teisės aktų

prieštaringumas. Rengdamos tokių paslaugų teikimui reikalingus dokumentus atsakingos institucijos

įsitikino, kad naujų paslaugų teikimo praktika neprieštarauja galiojančių teisės aktų nuostatoms, tačiau

nacionalinio lygmens institucijų vidiniai išaiškinimai ne visuomet yra žinomi naujų formų bendruomenines

paslaugas teikiantiems subjektams, kurie vykdydami veiklą interpretuoja tik jiems žinomus teisės aktus.

Pertvarkos rėmuose plėtojamų naujų formų bendruomeninių paslaugų teikimui aktualiai teisinei bazei dar

trūksta nuoseklumo ir aiškumo. Iš dalies tai lemia faktas, kad kol kas vyksta intensyvus naujų paslaugų,

kurias galima priskirti socialinėms inovacijoms, kūrimo, bandymo ir reglamentavimo procesas. Manytina,

kad per kelerius ateinančius metus naujų formų bendruomeninių paslaugų sistema nusistovės ir susijusi

teisinė bazė bus ištobulinta. Visgi rengiant naujus teisės aktus ar atliekant esamų pakeitimus svarbu

orientuotis į potencialius šių dokumentų naudotojus – paslaugų teikimą organizuojančias savivaldybių

administracijas ir paslaugų teikėjus – ir vengti abstrakčių, dviprasmiškų formuluočių, skirtingų dokumentų

atskiriems tos pačios paslaugos teikimo aspektams nustatyti rengimo, aiškiai apibrėžti dokumentų

pavadinimus.


255 255

2.5.2 PERTVARKOJE DALYVAUJANČIŲ INSTITUCIJŲ IR ĮSTAIGŲ

REZULTATYVUMAS BEI EFEKTYVUMAS

Vertinimo klausimas: 5.1. Išanalizuoti institucijų, įstaigų, plane nurodytų kaip dalyvaujančių įgyvendinant planą,

veiklos rezultatyvumą ir efektyvumą. Nustatyti geruosius ir bloguosius pavyzdžius. Pateikti sėkmingų ir nesėkmingų

atvejų priežastis.

Vertinimo metodai: (1) stebėsenos duomenų analizė; (2) dokumentų analizė; (3) savivaldybių administracijų

socialinių paslaugų skyrių atstovų anketinė apklausa; (4) interviu su GGN įsteigusių SGĮ administracijų atstovais; (5)

fokusuotos grupinės diskusijos su Pertvarkoje dalyvaujančių institucijų ir įstaigų atstovais (Nr. 1), naujų formų

bendruomenines paslaugas teikiančių NVO atstovais (Nr. 2) ir Pertvarkos tikslines grupes atstovaujančių NVO

atstovais (Nr. 3), virtuali fokusuota grupinė diskusija su asmenimis, dirbančiais asmenų su proto ir (ar) psichikos

negalia srityje (Nr. 4).

Remiantis Perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems

ir likusiems be tėvų globos vaikams 2014–2020 metų veiksmų planu (toliau – Pertvarkos planu), Pertvarkos

plano įgyvendinimą koordinuoja LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), o jį įgyvendinant

dalyvauja LR švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), LR kultūros ministerija (KM), LR sveikatos

apsaugos ministerija (SAM), Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos

ir darbo ministerijos (VVTAĮ), Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo

ministerijos (NRD), Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo

ministerijos (SPPD), Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA), nevyriausybinės organizacijos ir

savivaldybės96.

2.5.2.1 PERTVARKOJE DALYVAUJANČIŲ INSTITUCIJŲ IR

ĮSTAIGŲ REZULTATYVUMAS

Šio vertinimo objektas yra Pertvarkos I–asis etapas, kuris daugiausiai realizuojamas per 2014–2020 m.

Europos socialinio fondo (ESF) lėšomis finansuojamą VVTAĮT ir NRD įgyvendinamą projektą ,,Tvaraus

perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų sistemos sąlygų

sukūrimas Lietuvoje“ (Nr. 08.4.1-ESFA-V-405-01-0001). Šio projekto (toliau – Pertvarkos projekto) tikslas –

sukurti sąlygas, reikalingas veiksmingos perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje

teikiamų paslaugų sistemos kūrimui ir įgyvendinimui Lietuvoje. Pertvarkos projekto metu kuriami

pagrindiniai Pertvarkos I–ojo etapo produktai – rengiamas naujų formų bendruomeninių paslaugų

metodinis pagrindas ir jų teikimui reikalingi žmogiškieji ištekliai, įgyvendinami bandomieji naujų formų

bendruomeninių paslaugų projektai ir pan. Atsižvelgiant į tai, vertinant Pertvarkos plano įgyvendinime

dalyvaujančių institucijų ir įstaigų rezultatyvumą analizuojamas faktinis suplanuotų Pertvarkos

projekto produktų sukūrimo mastas. Suplanuotos Pertvarkos projekto produktų apimtys buvo lyginamos

su faktinėmis sukurtų produktų apimtimis, pateiktomis Pertvarkos projekto įgyvendinimo ataskaitoje už

2019 m. IV ketvirtį.

96 LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2014 m. vasario 14 d. įsakymas Nr. A1-83 „Dėl perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams 2014–2020 metų veiksmų plano patvirtinimo“.


256 256

Pertvarkos projekto metu sukurti produktai skirstomi į 5 grupes pagal projekto uždavinius:

• Naujų formų bendruomeninių paslaugų metodinio pagrindo rengimas ir jų teikimas:

paslaugų metodiniai dokumentai, paslaugas gavę asmenys;

• Pertvarkomų globos įstaigų gyventojų individualių poreikių ir darbuotojų kompetencijos

bei motyvacijos vertinimas: gyventojų ir darbuotojų vertinimo metodikos, įvertinti gyventojai ir

darbuotojai;

• Pertvarkos tikslinėms grupėms skirtų paslaugų administravimui ir teikimui reikalingų

žmogiškųjų išteklių stiprinimas: apmokyti darbuotojai;

• Pertvarkos dalyvių bendradarbiavimas: Pertvarkos klasterio kūrimo ir bendradarbiavimo

priemonės, Pertvarkos įgyvendinimo planai ir modeliai, apmokyti Pertvarkos dalyviai, vertinimo

ataskaitos;

• Pertvarkos viešinimas: viešinimo strategija, komunikacijos su visuomene priemonės.

Toliau aptariama suplanuotų Pertvarkos projekto produktų sukūrimo pažanga visose produktų grupėse.

NAUJŲ FORMŲ BENDRUOMENINIŲ PASLAUGŲ METODINIO PAGRINDO RENGIMAS IR JŲ

TEIKIMAS

Naujų formų bendruomeninių paslaugų Pertvarkos tikslinėms grupėms metodinis pagrindas – metodiniai

dokumentai ir tvarkos aprašai – parengtas visa (100 proc.) suplanuota apimtimi. Pertvarkos projekto

metu buvo parengti visi numatyti tėvų globos netekusiems vaikams, suaugusiems ir vaikams su proto ir (ar)

psichikos negalia bei šeimoms, įtėviams ir globėjams (rūpintojams) skirtų naujų paslaugų teikimą

apibrėžiantys dokumentai. Tiesa, lyginant Pertvarkos projekto įgyvendinimo ataskaitoje pateiktus 2019 m.

IV ketvirčio stebėsenos duomenis ir 2015 m. III ketvirtį rengtą Pertvarkos projekto paraišką matyti, kad

projekto įgyvendinimo metu keitėsi tiek planuojamų sukurti produktų visuma, tiek suplanuotos jų

apimtys. Anot Pertvarkoje dalyvaujančių institucijų ir įstaigų atstovų, Pertvarkos metu numatytos sukurti

paslaugos tikslinėms grupėms buvo nekonvencinės ir neturėjo precedentų šalyje, tad naujų formų

bendruomeninių paslaugų metodinis pagrindas neretai buvo kuriamas paraleliai su šių paslaugų

išbandymu97. Rengiant tokių paslaugų metodinius dokumentus buvo atsižvelgiama į praktinę jų teikimo

patirtį, kuri padėjo išgryninti naujų formų bendruomeninių paslaugų turinį. Dėl to kai kurioms panašaus

pobūdžio paslaugoms buvo nuspręsta kurti konsoliduotą metodinį pagrindą. Pavyzdžiui, Pertvarkos

projekto pradžioje planuota kurti atskirus metodinius dokumentus (jų paketus) apsaugoto būsto,

savarankiško gyvenimo namų ir grupinio gyvenimo namų paslaugoms, tačiau galiausiai buvo parengtas

Apgyvendinimo su parama suaugusiems asmenims su (psichikos ir / ar proto) negalia paslaugų teikimo

metodikos aprašas (projektas), kuriame konsoliduotai apibrėžtos apsaugoto būsto, savarankiško gyvenimo

namų ir grupinio gyvenimo namų paslaugos, prilygintos atitinkamai III, II ir I tipo apgyvendinimo su parama

paslaugoms. Taip pat vietoje Pertvarkos projekto pradžioje planuotų kurti dviejų proto ir (ar) psichikos

negalią turinčių asmenų darbinei reabilitacijai skirtų paslaugų – apsaugotos darbo vietos bei specializuoto

profesinio konsultavimo ir motyvavimo – buvo išplėtota viena įdarbinimo su pagalba paslauga.

Atsižvelgiant į kintantį viešosios politikos kontekstą – už Pertvarkos projekto ribų įgyvendinamas susijusias

viešosios politikos intervencijas, Pertvarkos projekto įgyvendinimo metu buvo atsisakyta kai kurių

suplanuotų produktų kūrimo arba pasikeitė jų forma. Pavyzdžiui, po 2017 m. rezonansinių įvykių

prasidėjus vaiko teisių apsaugos sistemos reformai („Matuko reformai“) nacionalinėje politinėje

97 Fokusuotos grupinės diskusijos su Pertvarkoje dalyvaujančių institucijų ir įstaigų atstovais metu surinktos įžvalgos.


257 257

darbotvarkėje išskirtinis dėmesys atiteko vaikų interesų apsaugai. Atsižvelgiant į tai, kai kurių Pertvarkos

kontekste vystomų šiai tikslinei grupei skirtų naujų formų bendruomeninių paslaugų (pavyzdžiui, budinčių

globotojų ir atvejo vadybos vaikams su proto ir (ar) psichikos negalia) teikimo pagrindas buvo apibrėžtas ne

metodiniuose dokumentuose, o teisės aktuose (ministro įsakymais patvirtintuose tvarkos aprašuose).

Kiti šios produktų grupės Pertvarkos projekto produktai matuoja naujų formų bendruomeninių paslaugų

teikimo apimtis. Pertvarkos projekto rėmuose budinčių globotojų paslauga įgyvendinta didžiąja dalimi

(89 proc.) planuotos apimties. Suplanuotas naujų socialinių paslaugų gavėjų bendras skaičius buvo

viršytas (124 proc.). Suplanuoti naujų paslaugų gavėjų skaičiai buvo viršyti beveik visų paslaugų atveju:

priežiūros paslaugos, teikiant kompleksinę pagalbą besilaukiančioms moterims ir vienišoms motinoms su

vaikais iki 3 m. amžiaus – 179 proc., bendruomeninių vaikų globos namų tėvų globos netekusiems vaikams

ir įdarbinimo su pagalba suaugusiems asmenims su proto ir (ar) psichikos negalia – 130 proc., atvejo

vadybos vaikams su proto ir (ar) psichikos negalia – 117 proc., palydimosios globos jaunuoliams,

paliekantiems globos instituciją, rūpintojo ar socialinę riziką patiriančią šeimą – 114 proc., apsaugoto būsto

suaugusiems asmenims su psichikos negalia – 110 proc., laikino atokvėpio įstaigoje suaugusiems asmenims

ir vaikams su proto ir (ar) psichikos negalia bei jų šeimoms – 109 proc., asmeninio asistento suaugusiems

asmenims su proto ir (ar) psichikos negalia – 104 proc. Pažymėtina, kad šios vertinimo ataskaitos rengimo

metu didžioji dalis (6 iš 9) šių paslaugų vis dar yra teikiamos, tad suplanuoti jų gavėjų skaičiai ateityje bus

dar labiau viršyti.

Dar vienas šios produktų grupės Pertvarkos projekto produktas – tipinis grupinio gyvenimo namų projektas

– šiuo metu yra kuriamas.

47 LENTELĖ. PERTVARKOS PROJEKTO REZULTATYVUMAS PRODUKTŲ LYGMENYJE (PASLAUGŲ

METODINIO PAGRINDO RENGIMAS IR JŲ TEIKIMAS)

98 Šeimos modelio bendruomeninių vaikų globos namų veiklos aprašas (projektas) http://www.pertvarka.lt/wp-content/uploads/2018/08/Bendruomenini%C5%B3-vaik%C5%B3-globos-nam%C5%B3-tvarkos-apra%C5%A1o-projektas.pdf. 99 Palydimosios globos paslaugų organizavimo ir kokybės priežiūros aprašas (projektas) http://www.pertvarka.lt/wp-content/uploads/2019/06/PALYDIMOSIOS-GLOBOS-PASLAUGU-ORGANIZAVIMO-IR-KOKYBES-PRIEZIUROS-APRASAS.pdf.

PRODUKTAS PLANUOTA APIMTIS

FAKTINĖ APIMTIS

MATAVIMO

VIENETAS

REZULTA-TYVUMAS

PASTABOS

1.1.1. Naujų formų bendruomeninių paslaugų vaikams, likusiems be tėvų

globos, metodiniai dokumentai

2 2 vienetai 100 %

Bendruomeninių vaikų globos namų veiklos metodiniai

dokumentai 1 1 vienetai 100 %

2018 m. rugpjūčio mėn. parengtas Šeimos modelio bendruomeninių vaikų globos namų veiklos aprašas (projektas)98.

Palydimosios globos paslaugos metodiniai dokumentai

1 1 vienetai 100 %

2019 m. birželio mėn. parengtas Palydimosios globos paslaugų organizavimo ir kokybės priežiūros aprašas (projektas)99.

1.2.1. Naujų formų bendruomeninių paslaugų neįgaliems suaugusiems ir

vaikams (turintiems proto ir (ar) psichikos negalią) metodiniai

dokumentai

8 8 vienetai 100 %

Apsaugoto būsto suaugusiems asmenims su negalia paslaugos

funkcionavimo metodiniai dokumentai

1 1 vienetai 100 %

2018 m. rugpjūčio mėn. parengtas Apgyvendinimo su parama suaugusiems asmenims su (psichikos ir / ar proto) negalia






258 258

100 Apgyvendinimo su parama suaugusiems asmenims su (psichikos ir / ar proto) negalia paslaugų teikimo metodikos aprašas (projektas) http://www.pertvarka.lt/wp-content/uploads/2018/08/Apgyvendinimo-su-parama-metodikos-projektas.pdf. 101 Specializuotos slaugos ir socialinės globos specializuotos slaugos ir socialinės globos namuose paslaugų vaikams ir suaugusiems asmenims su negalia teikimo tvarkos aprašas (projektas) http://www.pertvarka.lt/wp-content/uploads/2018/11/Slauga-ir-globa-aprasas.pdf. 102 Socialinės reabilitacijos paslaugų asmenims su proto ir (ar) psichikos negalia teikimo tvarkos aprašas (projektas) http://www.pertvarka.lt/wp-content/uploads/2018/12/Socialine-reabilitacija_apraso-projektas.pdf. 103 Dienos užimtumo paslaugų asmenims, turintiems proto ir (arba) psichikos negalią, teikimo tvarkos aprašas (projektas) http://www.pertvarka.lt/wp-content/uploads/2018/10/Dienos_uzimtumo_aprasas.pdf. 104 Socialinių dirbtuvių asmenims, turintiems proto ir (ar) psichikos negalia, veiklos modelio aprašas (projektas) http://www.pertvarka.lt/wp-content/uploads/2018/10/Socialines_dirbtuves.pdf. 105 Įdarbinimo su pagalba paslaugos teikimo asmenims su negalia tvarkos aprašas (projektas) http://www.pertvarka.lt/wp-content/uploads/2018/10/Idarbinimas-su-pagalba.pdf. 106 Dienos užimtumo paslaugų vaikams (ir vaikams, turintiems negalią) veiklos aprašas (projektas) http://www.pertvarka.lt/wp-content/uploads/2018/10/Dienos_uzimtumas_vaikams.pdf.

Savarankiško gyvenimo namų suaugusiam su negalia

metodiniai dokumentai 1 1 vienetai 100 %

paslaugų teikimo metodikos aprašas (projektas)100.

Grupinio gyvenimo namų neįgaliems suaugusiems ir

vaikams veiklos metodiniai dokumentai

1 1 vienetai 100 %

Specializuotos slaugos ir globos Socialinės slaugos ir globos

namuose paslaugų suaugusiems ir vaikams su negalia metodiniai

dokumentai

1 1 vienetai 100 %

2018 m. lapkričio mėn. parengtas Specializuotos slaugos ir socialinės globos specializuotos slaugos ir socialinės globos namuose paslaugų vaikams ir suaugusiems asmenims su negalia teikimo tvarkos aprašas (projektas)101.

Socialinės reabilitacijos centro veiklos metodiniai dokumentai

1 1 vienetai 100 %

2018 m. gruodžio mėn. parengtas Socialinės reabilitacijos paslaugų asmenims su proto ir (ar) psichikos negalia teikimo tvarkos aprašas (projektas)102.

Dienos užimtumo paslaugų žmonėms, turintiems proto ir

(arba) psichikos negalią, metodiniai dokumentai

1 0 vienetai 100 %

2018 m. spalio mėn. parengtas Dienos užimtumo paslaugų asmenims, turintiems proto ir (arba) psichikos negalią, teikimo tvarkos aprašas (projektas)103.

Socialinių dirbtuvių asmenims, turintiems proto ir (ar) psichikos

negalią, modelis 1 1 vienetai 100 %

2018 m. spalio mėn. parengtas Socialinių dirbtuvių asmenims, turintiems proto ir (ar) psichikos negalia, veiklos modelio aprašas (projektas)104.

Įdarbinimo su pagalba metodinių dokumentų paketas

1 1 vienetai 100 %

2018 m. spalio mėn. parengtas Įdarbinimo su pagalba paslaugos teikimo asmenims su negalia tvarkos aprašas (projektas)105.

1.3.1. Naujų formų bendruomeninių paslaugų

šeimoms, įtėviams, globėjams (rūpintojams) metodiniai

dokumentai

3 3 vienetai 100 %

Dienos užimtumo paslaugų vaikams ir vaikams, turintiems proto ir (ar) psichikos negalią

teikimo patobulinti metodiniai dokumentai

1 1 vienetai 100 %

2018 m. spalio mėn. parengtas Dienos užimtumo paslaugų vaikams (ir vaikams, turintiems negalią) veiklos aprašas (projektas)106.

Vaikų raidos sutrikimų ankstyvojo nustatymo ir

ankstyvosios vaikų reabilitacijos 1 1 vienetai 100 %

2018 m. lapkričio mėn. parengtas Vaikų raidos sutrikimų ankstyvojo nustatymo ir

http://www.pertvarka.lt/wp-content/uploads/2018/08/Apgyvendinimo-su-parama-metodikos-projektas.pdf

http://www.pertvarka.lt/wp-content/uploads/2018/11/Slauga-ir-globa-aprasas.pdf


http://www.pertvarka.lt/wp-content/uploads/2018/12/Socialine-reabilitacija_apraso-projektas.pdf

http://www.pertvarka.lt/wp-content/uploads/2018/10/Dienos_uzimtumo_aprasas.pdf

http://www.pertvarka.lt/wp-content/uploads/2018/10/Socialines_dirbtuves.pdf



http://www.pertvarka.lt/wp-content/uploads/2018/10/Dienos_uzimtumas_vaikams.pdf



259 259

107 Vaikų raidos sutrikimų ankstyvojo nustatymo ir pagalbos paslaugos aprašas (projektas) http://www.pertvarka.lt/wp-content/uploads/2018/11/VAIKU-RAIDOS-SUTRIKIMU-ANKSTYVOJO-NUSTATYMO-IR-PAGALBOS-PASLAUGOS-APRASAS.pdf. 108 Psichologinės ir socialinės pagalbos neįgalių tėvų šeimoms paslaugų teikimo aprašas (projektas) http://www.pertvarka.lt/wp-content/uploads/2018/11/PSICHOLOGINE-IR-SOCIALINE-PAGALBA_apraso-projektas.pdf. 109 2018 m. sausio 19 d. LR socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas Nr. A1-28 „Dėl globos centro veiklos ir vaiko budinčio globotojo vykdomos priežiūros organizavimo ir kokybės priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“ https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/b2b626f4fd5c11e796a2c6c63add27e9?jfwid=j9ohh56eu. 110 Laikino atokvėpio paslaugos teikimo aprašas (projektas) http://www.pertvarka.lt/wp-content/uploads/2018/12/laikinas_atokvepis_projektas.pdf. 111 2018 m. gegužės 21 d. LR socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas Nr. A1-231 „Dėl asmeninio asistento paslaugų organizavimo ir teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/016917d25df711e896f6c1bcca8cd3a8?jfwid=sujolq4fm. 112 Pagalbos priimant kasdienius sprendimus paslaugų teikimo aprašas (projektas) http://www.pertvarka.lt/wp-content/uploads/2018/11/Pagalbos-priimant-kasdienius-sprendimus-paslaugos.pdf. 113 2018 m. kovo 29 d. LR socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas Nr. A1-141 „Dėl atvejo vadybos tvarkos aprašo patvirtinimo“ https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/11e612d5345711e884a38848fe3ec9e2?jfwid=-g0zrz3f0x.

(abilitacijos) paslaugų sistemos tobulinimo metodiniai

dokumentai

pagalbos paslaugos aprašas (projektas)107.

Psichologinės ir socialinės pagalbos, skirtos neįgalių tėvų šeimoms, teikimo metodiniai

dokumentai

1 1 vienetai 100 %

2018 m. lapkričio mėn. parengtas Psichologinės ir socialinės pagalbos neįgalių tėvų šeimoms paslaugų teikimo aprašas (projektas)108.

1.4.1. Bendruomeninių socialinių paslaugų metodiniai dokumentai

ir sistemos tobulinimo priemonės

7 7 vienetai 100 %

Globėjų (rūpintojų), budinčių globotojų, įtėvių,

bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų mokymo ir

konsultavimo programa GIMK

1 1 vienetai 100 %

Globos centro veiklos ir vaiko budinčio globotojo vykdomos

priežiūros organizavimo ir kokybės priežiūros tvarkos

aprašas

1 1 vienetai 100 %

2018 m. sausio 19 d. patvirtintas Globos centro veiklos ir vaiko budinčio globotojo vykdomos priežiūros organizavimo ir kokybės priežiūros tvarkos aprašas109.

„Laikino atokvėpio“ neįgalaus suaugusio ir vaiko šeimai, globėjams (rūpintojams) paslaugos ir jos teikimo metodiniai dokumentai

1 1 vienetai 100 %

2018 m. gruodžio mėn. parengtas Laikino atokvėpio paslaugos teikimo aprašas (projektas)110.

Asmeninio asistento paslaugos organizavimo ir teikimo

paslaugos aprašas 1 1 vienetai 100 %

2018 m. gegužės 21 d. patvirtintas Asmeninio asistento paslaugų organizavimo ir teikimo tvarkos aprašas111.

Patobulinti vaiko, asmens ir šeimos socialinių paslaugų

poreikio nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašas ir socialinės globos poreikio nustatymo

metodiniai dokumentai

1 1 vienetai 100 %

Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius

sprendimus nustatymo tvarkos tobulinimas

1 1 vienetai 100 %

2018 m. lapkričio mėn. parengtas Pagalbos priimant kasdienius sprendimus paslaugų teikimo aprašas (projektas)112.

Atvejo koordinavimo darbui su neįgaliaisiais tvarkos aprašas

1 1 vienetai 100 % 2018 m. kovo 29 d. patvirtintas Atvejo vadybos tvarkos aprašas113.

http://www.pertvarka.lt/wp-content/uploads/2018/11/VAIKU-RAIDOS-SUTRIKIMU-ANKSTYVOJO-NUSTATYMO-IR-PAGALBOS-PASLAUGOS-APRASAS.pdf


http://www.pertvarka.lt/wp-content/uploads/2018/11/PSICHOLOGINE-IR-SOCIALINE-PAGALBA_apraso-projektas.pdf


https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/b2b626f4fd5c11e796a2c6c63add27e9?jfwid=j9ohh56eu

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/b2b626f4fd5c11e796a2c6c63add27e9?jfwid=j9ohh56eu



https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/016917d25df711e896f6c1bcca8cd3a8?jfwid=sujolq4fm


http://www.pertvarka.lt/wp-content/uploads/2018/11/Pagalbos-priimant-kasdienius-sprendimus-paslaugos.pdf


https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/11e612d5345711e884a38848fe3ec9e2?jfwid=-g0zrz3f0x


260 260

Šaltinis: Pertvarkos projekto įgyvendinimo ataskaita už 2019 m. IV ketvirtį

PERTVARKOMŲ GLOBOS ĮSTAIGŲ GYVENTOJŲ INDIVIDUALIŲ POREIKIŲ IR DARBUOTOJŲ

KOMPETENCIJOS BEI MOTYVACIJOS VERTINIMAS

Pertvarkomų globos įstaigų gyventojų ir darbuotojų vertinimo metodikos parengtos visa (100 proc.)

suplanuota apimtimi. Šių metodikų pagrindu įvertinta šiek tiek mažiau pertvarkomų globos įstaigų

gyventojų ir darbuotojų, nei buvo planuota. Individualūs poreikiai įvertinti ir individualūs planai

parengti 89 proc. suplanuoto pertvarkomų globos įstaigų gyventojų skaičiaus, o darbuotojų motyvacijos

ir kompetencijos vertinimas atliktas 88 proc. suplanuoto pertvarkomų globos įstaigų darbuotojų

1.4.2. A) Socialiniai globėjai, teikiantys paslaugas

92

52

asmenys 89 %

1.4.2. B) Budinčių globotojų veiklos užtikrinimo paslauga

30

1.4.3. Socialines paslaugas gavę tikslinių grupių asmenys

901 1115 asmenys 124 %

Tėvų globos netekę vaikai ir jų šeimos (Šeimos modelio

bendruomeniniai vaikų globos namai)

240 312 asmenys 130 %

Produktas šiuo metu kuriamas (paslauga teikiama).

16–18 m. ir besimokantys jaunuoliai, augę vaikų globos

institucijose ir (arba) šeimose, susiduriančiose su įvairiais

rizikos veiksniais

24 23 asmenys

114 %

Produktas šiuo metu kuriamas (paslauga teikiama). Pertvarkos projekto pradžioje palydimosios globos paslauga buvo vadinama kitaip – paslauga 16–18 m. besimokantiems jaunuoliams, augusiems vaikų globos institucijoje ir (arba) šeimose, susiduriančiose su įvairiais rizikos veiksniais. Vėliau ši paslauga buvo patobulinta, išplėsta ir pervadinta.

Jaunuoliai, paliekantys globos instituciją, rūpintojo ar socialinę

riziką patiriančią šeimą (Palydimoji globa)

210 244 asmenys

Besilaukiančios moterys ir vienišos motinos su vaikais iki 3 m. amžiaus (Priežiūros paslauga,

teikiant kompleksinę pagalbą)

94 168 asmenys 179 %

Suaugę asmenys, turintys psichikos negalią (Apsaugotas

būstas) 20 22 asmenys 110 %


Vaikai, turintys proto ir (ar) psichikos negalią, suaugę

asmenys, turintys proto ir (ar) psichikos negalią, jų šeimos

nariai, tėvai ir globėjai (Laikinas atokvėpis įstaigoje)

213 233 asmenys 109 %


Vaikai, turintys proto ir (ar) psichikos negalią (Atvejo

vadybos paslaugos) 30 35 asmenys 117 %


Suaugę asmenys, turintys proto ir (ar) psichikos negalią (Asmeninis asistentas)

50 52 asmenys 104 %

Suaugę asmenys, turintys proto ir (ar) psichikos negalią

(Įdarbinimas su pagalba) 20 26 asmenys 130 %


1.5.1. Tipinis grupinio gyvenimo namų projektas

1 0 vienetai 0 % Produktas šiuo metu kuriamas (projektas rengiamas).


261 261

skaičiaus. Tai daugiausiai nulėmė objektyvios priežastys – pertvarkomų globos įstaigų skaičiaus

sumažinimas114 bei darbuotojų ir gyventojų skaičiaus pokyčiai jose.

48 LENTELĖ. PERTVARKOS PROJEKTO REZULTATYVUMAS PRODUKTŲ LYGMENYJE (PERTVARKOS

DALYVIŲ VERTINIMAS)

PRODUKTAS PLANUOTA

APIMTIS FAKTINĖ APIMTIS

MATAVIMO VIENETAS

REZULTA-TYVUMAS

PASTABOS

2.1.1. Individualių poreikių nustatymo ir individualių

planų sudarymo metodikos 3 3 vienetai 100 %

Vaikų, netekusių tėvų globos individualių poreikių

nustatymo ir individualių planų sudarymo metodika

1 1 vienetai 100 %

Suaugusių, turinčių proto ir (ar) psichikos negalią individualių poreikių

nustatymo ir individualių planų sudarymo metodika

1 1 vienetai 100 %

Vaikų, turinčių proto ir (ar) psichikos negalią

individualių poreikių nustatymo ir individualių planų sudarymo metodika

1 1 vienetai 100 %

2.2.1. Įvertinti individualūs poreikiai ir parengti individualūs planai

2700 2400 asmenys 89 %

2.3.1.Darbuotojų motyvacijos ir

kompetencijos vertinimo metodikos

1 1 vienetai 100 %

2.4.1. Įvertinti darbuotojai 1970 1739 asmenys 88 %

2.4.2. Bendruomenines paslaugas gaunančių

gyventojų socialinių įgūdžių ir gyvenimo kokybės pokyčio ir bendruomenines paslaugų

teikiančių darbuotojų kompetencijos ir

motyvacijos vertinimas

500 510 asmenys 102 %


PERTVARKOS TIKSLINĖMS GRUPĖMS SKIRTŲ PASLAUGŲ ADMINISTRAVIMUI IR TEIKIMUI

REIKALINGŲ ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ STIPRINIMAS

Pertvarkos projekto metu suplanuotas apmokytų socialines paslaugas administruojančių ir paslaugas

vaikams, neįgaliesiems ir jų šeimoms (globėjams, rūpintojams) teikiančių darbuotojų skaičius buvo

viršytas – jau apmokyta 143 proc. suplanuoto darbuotojų skaičiaus. Suplanuotas apmokytų darbuotojų

skaičius pasiektas ar viršytas didžiojoje dalyje (12 iš 18) darbuotojų kategorijų. Su neįgaliaisiais ir jų

šeimomis dirbantys darbuotojai apmokyti visa (100 proc.) suplanuota apimtimi. 4 darbuotojų

kategorijose (savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyrių darbuotojų; su vaiku ir šeima dirbančių

darbuotojų; už socialinių paslaugų organizavimą ir teikimą atsakingų savivaldybių administracijų

struktūrinių padalinių darbuotojų; GIMK specialistų, parengtų darbui su ketinančiais globoti artimaisiais

giminaičiais) suplanuoti apmokytų darbuotojų skaičiai buvo šiek tiek viršyti – jau apmokyta 101–109 proc.

114 LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2016 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. A1-556 „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gegužės 5 d. įsakymo Nr. A1-271 „Dėl atrinktų pertvarkai stacionarių socialinės globos įstaigų ir sutrikusio vystymosi kūdikių namų sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“.


262 262

suplanuoto darbuotojų skaičiaus. 7 darbuotojų kategorijose (asmenų, siekiančių įgyti teisę vykdyti

asmenų pasirengimo globoti (rūpintis) ar įvaikinti vaiką patikrinimą ir vertinimą; GIMK specialistų,

parengtų darbui su budinčiais globotojais; pertvarkomų globos įstaigų vadovų ir vadovaujančias pareigas

užimančių darbuotojų; asmeninių asistentų; atvejo vadybininkų, parengtų darbui su vaikais ir šeimomis;

darbuotojų, dirbančių su šeima, kurioje yra asmuo su proto ir (ar) psichikos negalia ir (arba) vaikas, turintis

elgesio ir emocijų sutrikimų; pertvarkomų globos įstaigų darbuotojų, tiesiogiai dirbančių su tikslinėmis

grupėmis) suplanuoti apmokytų darbuotojų skaičiai buvo viršyti ženkliai – jau apmokyta 115–161 proc.

suplanuoto darbuotojų skaičiaus. Suplanuotas apmokytų bendruomeninių vaikų globos namų

darbuotojų skaičius pasiektas 64 proc. apimtimi – šiuo metu vis dar vykdomi šių darbuotojų mokymai.

Dar 5 darbuotojų kategorijose (atvejo vadybininkų, parengtų darbui su neįgaliaisiais; komandinių

mokymų dalyvių; su vaikais, turinčiais ASS, dirbančių specialistų; globos centro funkcijas vykdančių

darbuotojų; vaiko gerovės srityje dirbančių specialistų) suplanuoti apmokytų darbuotojų skaičiai dar

nepasiekti, tačiau šiuo metu vykdomi viešieji pirkimai mokymų paslaugoms įsigyti. Šių mokymų metu

planuojama apmokti dar apie 1950 darbuotojų.

49 LENTELĖ. PERTVARKOS PROJEKTO REZULTATYVUMAS PRODUKTŲ LYGMENYJE (ŽMOGIŠKŲJŲ

IŠTEKLIŲ PLĖTRA)

PRODUKTAS PLANUOTA


MATAVIMO VIENETAS

REZULTA-TYVUMAS

PASTABOS

3.1.1. Apmokyti socialines paslaugas administruojantys

ir paslaugas vaikams, neįgaliesiems ir jų šeimoms

(globėjams, rūpintojams) teikiantys darbuotojai

4000 5735 asmenys 143 %

GIMK specialistai, parengti darbui su budinčiais

globotojais 185 149 asmenys 123 %

Atvejo vadybininkai, parengti darbui su

neįgaliaisiais 100 0 asmenys 0 %

Šiuo metu vykdomas produkto sukūrimui reikalingų prekių / paslaugų pirkimas.

Asmeniniai asistentai 200 253 asmenys 127 %

Su vaiku ir šeima dirbantys darbuotojai

800 844 asmenys 106 %

Su neįgaliaisiais ir jų šeimomis dirbantys

darbuotojai 800 800 asmenys 100 %

Savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyrių darbuotojai

170 171 asmenys 101 %

Pertvarkomų globos įstaigų vadovai ir vadovaujančias

pareigas užimantys darbuotojai

80 98 asmenys 123 %

Pertvarkomų globos įstaigų darbuotojai, tiesiogiai

dirbantys su tikslinėmis grupėmis

1 800 2905 asmenys 161 %

GIMK specialistai, parengti darbui su ketinančiais

globoti artimaisiais giminaičiais

56 61 asmenys 109 %

Už socialinių paslaugų organizavimą ir teikimą atsakingų savivaldybių

administracijų struktūrinių padalinių darbuotojai

180 192 asmenys 107 %

Atvejo vadybininkai, parengti darbui su vaikais ir

šeimomis 180 234 asmenys 130 %

Bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojai

540 346 asmenys 64 % Produktas šiuo metu kuriamas (vykdomi mokymai).


263 263

PRODUKTAS PLANUOTA


MATAVIMO VIENETAS

REZULTA-TYVUMAS

PASTABOS

Darbuotojai, dirbantys su šeima, kurioje yra asmuo su

proto ir (ar) psichikos negalia ir (arba) vaikas,

turintis elgesio ir emocijų sutrikimų

360 464 asmenys 129 %

Asmenys, siekiantys įgyti teisę vykdyti asmenų pasirengimo globoti

(rūpintis) ar įvaikinti vaiką patikrinimą ir vertinimą

40 46 asmenys 115 %

Komandiniai mokymai 975 0 asmenys 0 % Šiuo metu vykdomas produkto sukūrimui reikalingų prekių / paslaugų pirkimas.

Su vaikais, turinčiais ASS, dirbantys specialistai

60 0 asmenys 0 % Šiuo metu vykdomas produkto sukūrimui reikalingų prekių / paslaugų pirkimas.

Globos centro funkcijas vykdantys darbuotojai


Vaiko gerovės srityje dirbantys specialistai



PERTVARKOS DALYVIŲ BENDRADARBIAVIMAS

Pertvarkos projekto metu jau įgyvendinta daugiau Pertvarkos klasterio kūrimo ir bendradarbiavimo

priemonių, nei buvo planuota – suplanuotų renginių skaičius pasiektas 105 proc. apimtimi. Suorganizuotų

Pertvarkos klasterio steigiamosios konferencijos ir teminių seminarų klasterio dalyviams skaičiai pasiekti

visa (100 proc.) suplanuota apimtimi. Suplanuotas apskrito stalo regioninių ir nacionalinių diskusijų

skaičius buvo viršytas – suorganizuota 112 proc. planuoto renginių skaičiaus. Kol kas pasiekta tik pusė (50

proc.) suplanuoto nacionalinio lygmens teminių konferencijų skaičiaus, tačiau šiuo metu vykdomi viešieji

pirkimai konferencijos organizavimo paslaugoms įsigyti. Visa (100 proc.) suplanuota apimtimi sukurtas

neįgaliems suaugusiems ir vaikams (turintiems proto ir (ar) psichikos negalią) kompleksiškai teikiamų

paslaugų valdymo modelis, parengtos Lietuvos gyventojų požiūrio į institucinės globos pertvarką bei

Lietuvos gyventojų požiūrio į įvaikinimą, globą ir rūpinimąsi tyrimų ataskaitos, apmokyti Pertvarkos

srityje dirbantys centrinės valdžios aukščiausio lygio ir vidurinės grandies vadovai bei vyriausieji

specialistai, Pertvarkoje dalyvaujantys regiono ir vietos lyderiai. Globos įstaigų pertvarkos planai

parengti 96 proc. suplanuotos apimties dėl pertvarkomų globos įstaigų skaičiaus sumažinimo 115 . Dar

vienas šios produktų grupės Pertvarkos projekto produktas šiuo metu kuriamas – organizuojami šeimos

konferencijos koordinatorių mokymai.


DALYVIŲ BENDRADARBIAVIMAS)

PRODUKTAS PLANUOTA


MATAVIMO VIENETAS

REZULTA-TYVUMAS

PASTABOS

4.1.1. Pertvarkos klasterio kūrimo ir bendradarbiavimo

priemonės (renginiai) 61 64 vienetai 105 %

Apskrito stalo regioninės ir nacionalinės diskusijos

34 38 vienetai 112 %

115 LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2016 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. A1-556 „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gegužės 5 d. įsakymo Nr. A1-271 „Dėl atrinktų pertvarkai stacionarių socialinės globos įstaigų ir sutrikusio vystymosi kūdikių namų sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“.


264 264

PRODUKTAS PLANUOTA


MATAVIMO VIENETAS

REZULTA-TYVUMAS

PASTABOS

Pertvarkos klasterio steigiamoji konferencija

1 1 vienetai 100 %

Nacionalinio lygmens teminės konferencijos

2 1 vienetai 50 % Šiuo metu vykdomas produkto sukūrimui reikalingų prekių / paslaugų pirkimas.

Teminiai seminarai klasterio dalyviams


4.2.2. Neįgaliems suaugusiems ir vaikams (turintiems proto ir (ar)

psichikos negalią) kompleksiškai teikiamų

paslaugų valdymo modelis

1 1 asmenys 100 %

4.2.3. Pertvarkos srityje dirbantys centrinės valdžios

aukščiausio lygio ir vidurinės grandies vadovai bei vyriausieji specialistai

40 40 asmenys 100 %

4.2.4. Pertvarkoje dalyvaujantys regiono ir

vietos lyderiai 300 300 asmenys 100 %

4.2.5. Globos įstaigų pertvarkos planai

27 26 vienetai 96 %

4.3.1. Lietuvos gyventojų požiūrio į institucinės globos

pertvarką tyrimo ataskaita 1 1 vienetai 100 %

4.3.2. Lietuvos gyventojų požiūrio į įvaikinimą, globą

ir rūpinimąsi tyrimo ataskaita

1 1 vienetai 100 %

Šeimos konferencijos metodas

0 1 vienetai n/a Produktas šiuo metu kuriamas (vykdomi šeimos konferencijos koordinatorių mokymai).


PERTVARKOS VIEŠINIMAS

Pertvarkos projekto metu visa (100 proc.) suplanuota apimtimi parengta integruotos komunikacijos su

visuomene strategija, kurios pagrindu įgyvendinamos Pertvarkos viešinimo priemonės. Didesne ar

mažesne apimtimi įgyvendinta absoliuti dauguma (62 proc.) suplanuotų komunikacijos su visuomene

priemonių. Visa (100 proc.) suplanuota apimtimi sukurtas Pertvarkos simbolikos rinkinys, Pertvarkai

skirta informacinė sistema, įgyvendinta Pertvarkai skirta socialinė reklama visuomeniniuose renginiuose ir

viešajame transporte, sukurti Pertvarkai skirti lankstinukai ir plakatai, parengti straipsniai regioninėje

spaudoje, ištransliuoti reklaminiai klipai radijuje ir televizijoje. Kitos komunikacijos su visuomene

priemonės šiuo metu įgyvendinamos (mokomieji filmukai) arba vykdomi viešieji pirkimai jų įgyvendinimui

reikalingoms paslaugoms įsigyti (Pertvarkos socialinė reklama lauko stenduose, interneto portaluose,

diskusijų laidos televizijoje, straipsniai nacionalinėje spaudoje ir internete bei socialinė reklama kino

teatruose).


VIEŠINIMAS)

PRODUKTAS PLANUOTA PRODUKTO

APIMTIS

FAKTINĖ PRODUKTO

APIMTIS

MATAVIMO VIENETAS

REZULTA-TYVUMAS

PASTABOS

5.1.1. Integruotos komunikacijos su visuomene

strategija 1 1 vienetai 100 %

5.1.2. Komunikacijos su visuomene priemonės

13 8 vienetai 62 %

Pertvarkos simbolikos rinkinys

1 1 vienetai 100 %


265 265

PRODUKTAS PLANUOTA PRODUKTO

APIMTIS

FAKTINĖ PRODUKTO

APIMTIS

MATAVIMO VIENETAS

REZULTA-TYVUMAS

PASTABOS

Pertvarkos socialinė reklama masinio

informavimo priemonėse Kūrybiniai sprendimai

(socialinė reklama)

24

2 mėnesiai

Produktas šiuo metu kuriamas (vykdomas reklamos interneto portaluose paslaugų įsigijimas).

Pertvarkai skirta informacinė sistema

1 1 vienetai 100 %

Pertvarkai skirti lankstinukai

50 000 50 000 vienetai 100 %

Pertvarkos socialinė lauko reklama stenduose

24 0 mėnesiai 0 % Šiuo metu vykdomas produkto sukūrimui reikalingų prekių / paslaugų pirkimas.

Pertvarkos plakatai 500 500 vienetai 100 %

Pertvarkos socialinė reklama viešajame

transporte 6 6 mėnesiai 100 %

Pertvarkai skirta socialinė reklama visuomeniniuose

renginiuose 12 12 vienetai 100 %

Straipsniai regioninėje spaudoje


Mokomieji filmukai 2 0 vienetai 0 % Produktas šiuo metu kuriamas.

Diskusijų laidos televizijoje 10 0 vienetai 0 % Šiuo metu vykdomas produkto sukūrimui reikalingų prekių / paslaugų pirkimas.

Straipsniai nacionalinėje spaudoje ir internete

10 0 vienetai 0 % Šiuo metu vykdomas produkto sukūrimui reikalingų prekių / paslaugų pirkimas.

Socialinė reklama kino teatruose

200 000 0 kontaktai 0 % Šiuo metu vykdomas produkto sukūrimui reikalingų prekių / paslaugų pirkimas.


2.5.2.2 PERTVARKOJE DALYVAUJANČIŲ INSTITUCIJŲ IR

ĮSTAIGŲ EFEKTYVUMAS

Vertinant Pertvarkos plano įgyvendinime dalyvaujančių institucijų ir įstaigų efektyvumą

analizuojama, kaip šių institucijų ir įstaigų sąmoningi veiksmai (ar neveikimas) prisidėjo prie Pertvarkos

vykdymo pažangos. Analizuojamų institucijų ir įstaigų veiksmų tiesioginė išdava – Pertvarkos projekto

metu sukurti produktai, kurių pridėtinė vertė ir (ar) tvarumas parodo prie jų sukūrimo prisidėjusių

institucijų ir įstaigų efektyvumą. Pagal savo vaidmenį įgyvendinant Pertvarkos planą institucijos ir įstaigos

suskirstytos į tris pagrindines grupes: (1) SADM ir jai pavaldžios įstaigos (VVTAĮT, NRD, SPPD); (2)

savivaldybės; (3) kitos nacionalinio lygmens institucijos (LSA, KM, SAM, ŠMSM).

SADM IR JAI PAVALDŽIOS ĮSTAIGOS

Pagrindinė Pertvarkos plano įgyvendinime dalyvaujančių institucijų ir įstaigų grupė – SADM ir jai

pavaldžios įstaigos (daugiausiai – Pertvarkos projektą įgyvendinančios VVTAĮT ir NRD). 2014 m. SADM

inicijavo Pertvarką ir kartu su jai pavaldžiomis įstaigomis buvo atsakinga už sklandžiam Pertvarkos

įgyvendinimui reikalingų sąlygų sukūrimą – naujų formų bendruomeninių paslaugų metodinio pagrindo

ir socialinių paslaugų sistemos tobulinimo priemonių parengimą, Pertvarkos įgyvendinimui reikalingų

žmogiškųjų išteklių plėtrą, pertvarkomų globos įstaigų parengimą Pertvarkai ir kt.


266 266

Pertvarkos kontekste kuriamos naujų formų bendruomeninės paslaugos laikytinos socialine inovacija,

kurią plėtojant buvo daugiausiai remiamasi užsienio šalių praktika teikiant analogiškas paslaugas. Kadangi

dėl besiskiriančio institucinio ir sociokultūrinio konteksto nebuvo galimybės tiesiogiai perkelti tarptautinės

praktikos, Pertvarkos pradžioje nebuvo iki galo aišku, kaip praktiškai vyks naujų formų bendruomeninių

paslaugų teikimas Lietuvoje. Stipri politinė valia nulėmė pasiryžimą vykdyti Pertvarkos rėmuose numatytus

pokyčius, neatsitraukiant dėl informacijos ar patirties stokos. Dėl to vykdant naujų formų bendruomeninių

paslaugų plėtrą buvo nuspręsta, kiek įmanoma, derinti teoriją ir praktiką. Tai buvo realizuota paraleliai

rengiant metodinį pagrindą naujų formų bendruomeninių paslaugų teikimui ir įgyvendinant bandomuosius

šių paslaugų teikimo projektus. Rengiant kai kurių naujų paslaugų metodinius aprašus buvo remiamasi

praktine šių paslaugų teikimo patirtimi. Kitų paslaugų išbandymas vyko vėliau, todėl jų metodinių aprašų

projektuose apibrėžti daugiau teoriniai paslaugų teikimo modeliai, kuriuos ateityje taip pat planuojama

adaptuoti pagal surinktą praktinę šių paslaugų teikimo patirtį116.

Atsižvelgiant į naujų formų bendruomeninių paslaugų ir esamos socialinių paslaugų teisinės bazės

nesuderinamumo keliamus iššūkius, pagrindinės Pertvarkoje dalyvaujančios institucijos ir įstaigos buvo

priverstos skubiai ieškoti sprendimų, siekiant įgalinti naujų paslaugų teikimą. Kaip gerosios praktikos

pavyzdys gali būti įvardytas SADM inicijuotos konsultacijos su Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) ir

Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) dėl galimybės dalį grupinio gyvenimo namų gyventojų reikmėms

skirtų lėšų naudoti neskelbiant viešųjų pirkimų prekėms įsigyti. Siekiant skatinti grupinio gyvenimo namų

gyventojų savarankiškumą, 2019 m. Socialinės globos normų aprašo pakeitimais buvo įtvirtinta galimybė

jiems dalyvauti įsigyjant maisto produktus, tačiau šiuo metu veikiantys grupinio gyvenimo namai yra įsteigti

SADM pavaldžių SGĮ ir juridiškai yra biudžetinės įstaigos dalis. Biudžetinėms įstaigoms, finansuojamoms

viešosiomis lėšomis, kaip ir jų padaliniams, taikomos LR viešųjų pirkimų įstatymo ir susijusių teisės aktų

nuostatos. Visgi Viešųjų pirkimų tarnyba išaiškino, jog grupinio gyvenimo namuose gyvenantys asmenys, SGĮ

atiduodantys iki 80 proc. savo pajamų, turi teisę dalyvauti priimant sprendimus dėl jiems teikiamų

paslaugų, įskaitant maisto prekių, aprangos ir kitų individualaus naudojimo daiktų pasirinkimo117.

Pagrindinės Pertvarkoje dalyvaujančios institucijos ir įstaigos plėtodamos socialinėms inovacijoms

priskirtinas naujų formų bendruomenines paslaugas veikė tam tikro neapibrėžtumo sąlygomis, tačiau

pajėgė skubiai spręsti įvairius kylančius iššūkius ir suplanuota apimtimi sukurti numatytus produktus.

Pasirinktas naujų formų bendruomeninių paslaugų plėtros modelis, pagal kurį šių paslaugų metodinio

pagrindo rengimas ir jų išbandymas vyko paraleliai, padėjo užtikrinti aukštą SADM ir jai pavaldžių įstaigų

rezultatyvumą. Visgi, vieni Pertvarkos produktai pasižymėjo ribota pridėtine verte, kitų panaudojimą

apribojo esama teisinė bazė ir institucinė praktika. Be to, pagrindinės Pertvarkoje dalyvaujančios

institucijos ir įstaigos buvo nepakankamai efektyvios užtikrinant vietos lygmens institucijų – savivaldybių

– įtraukimą į Pertvarkos įgyvendinimą. Atsižvelgiant į tai, SADM ir jai pavaldžių įstaigų efektyvumas

vertinamas kaip vidutinis.

Pirma, dalis naujų formų bendruomeninių paslaugų buvo pradėtos teikti neparengus jokio metodinio

pagrindo jų teikimui, todėl tokių paslaugų teikėjai galėjo remtis tik sukaupta darbo su Pertvarkos

tikslinėmis grupėmis patirtimi ir tarptautine panašių paslaugų teikimo praktika. Tai padaryti lengviau

didesnėms, tarptautiniu lygmeniu veikiančioms NVO, kurios turi daugiau patirties, geba pritraukti

patyrusių ir iniciatyvių darbuotojų bei savanorių, daugiau finansavimo. Antra, tiek Pertvarkoje

dalyvaujančių institucijų ir įstaigų, tiek naujas paslaugas teikiančių NVO atstovų teigimu, naujų formų

bendruomeninių paslaugų metodiniai aprašai dažnai stokoja turinio – tik apibendrintai aprašomas naujų

paslaugų teikimo modelis, nedetalizuojant konkrečių jo įgyvendinimo būdų ir priemonių. Šių paslaugų

116 Fokusuotos grupinės diskusijos su Pertvarkoje dalyvaujančių institucijų ir įstaigų atstovais metu surinkta informacija. 117 Fokusuotų grupinių diskusijų su Pertvarkoje dalyvaujančių institucijų ir įstaigų atstovais metu surinkta informacija.


267 267

turinys neretai paliekamas paslaugų teikėjų diskrecijai. Pavyzdžiui, Globos centrų tvarkos apraše išskirtos

globos centrų funkcijos buvo apibrėžtos pernelyg aptakiai – paslaugą teikianti NVO pasigedo konkrečių

metodinių gairių, nurodančių, kaip šios funkcijos turėtų būti išpildytos118. Tokiais atvejais sukurtų naujų

paslaugų metodinių aprašų pridėtinė vertė paslaugų teikėjams yra ribota. Kita vertus, nesant detalizuotų

naujų formų bendruomeninių paslaugų teikimo gairių paslaugų teikėjams atsivėrė galimybės išbandyti

inovatyvius paslaugų teikimo būdus ir priemones, identifikuoti kylančius iššūkius ir atsižvelgiant į juos

pritaikyti tarptautinę praktiką Lietuvos kontekstui. Pavyzdžiui, budinčių globotojų paslaugą pradėjusi teikti

tarptautinį pagrindą turinti NVO tarptautinės praktikos pagrindu sukūrė pilotinę paslaugos teikimo

metodiką, kurią vėliau koregavo remiantis sukaupta patirtimi.

Antra, iššūkių identifikuota ir pertvarkomų globos įstaigų pertvarkos planų rengimo srityje. Įstaigų

pertvarkos planų rengimas buvo privalomas visoms oficialiai pertvarkai atrinktoms SGĮ. Anot dalies

pertvarkomų SADM pavaldžių SGĮ administracijų atstovų, įstaigos pertvarkos planų rengimas sukėlė didelę

administracinę naštą, kadangi jų rengimo metu buvo reikalinga surinkti ir pateikti išsamią informaciją apie

įstaigą. Be to, kelis kartus buvo pakeisti šių planų šablonai, o dėl sparčiai kintančių aplinkybių įstaigų

pertvarkos planus teko ne kartą koreguoti pagal faktiškai vykstančius procesus. Dėl to pertvarkomų globos

įstaigų pertvarkos planų rengimo pridėtinė vertė rengiantis deinstitucionalizacijai laikoma ribota119.Tai iš

dalies rodo ir pačių globos įstaigų nepasirengimą pokyčiams – ribotą jų administracijų atstovų suvokimą

apie praktinę Pertvarkos eigą ir aiškios įstaigos ateities vizijos stoką, kai kuriais atvejais – vadovų

iniciatyvumo ir lyderystės trūkumą.

Trečia, esama teisinė bazė neretai prieštarauja šių inovatyvių paslaugų koncepcijai, todėl naujų formų

bendruomeninių paslaugų integravimas į esamus socialinių paslaugų teikimą reglamentuojančius teisės

aktus sukėlė tam tikrų iššūkių. Tai nulėmė naujų paslaugų reglamentavimo aiškumo stoką, dėl kurio

socialinių paslaugų teikimą organizuojančioms savivaldybėms ne visada suvokiami skirtumai tarp esamų

socialinių paslaugų ir naujų formų bendruomeninių paslaugų, todėl, savo ruožtu, ne iki galo suvokiamas ir

naujų paslaugų poreikis ir neužtikrinamas jų teikimas gyventojams. Be to, bandant integruoti inovatyvias

socialines paslaugas į esamus teisės aktus kai kuriais atvejais pažeidžiami pagrindiniai tokių paslaugų

principai. Kai kurių naujų formų bendruomeninių paslaugų teikime vadovaujamasi institucinei globai

būdingais reikalavimais, kurie yra nesuderinami su bendruomeninių paslaugų koncepcija ir tam tikrais

atvejais apriboja galimybes faktiškai pasinaudoti naujomis paslaugomis. Pavyzdžiui, viena iš globos

centrams priskirtų funkcijų apėmė globos priežiūros kokybės tikrinimą, atliekamą globos centro specialistui

nuvykus į budinčių globotojų, globėjų ar įtėvių šeimą. Toks formalus kontrolės mechanizmas laikomas

prieštaraujančiu pagrindinei globos centro misijai – teikti pagalbą budinčių globotojų, globėjų ir įtėvių

šeimoms120.

Ketvirta, Pertvarkos projekto rėmuose įgyvendinami naujų formų bendruomeninių paslaugų bandomieji

projektai finansuojami ESF lėšomis, tačiau dėl teisiškai įtvirtinto savivaldybių savarankiškumo teikiant

socialines paslaugas121 nėra mechanizmų, garantuojančių šių paslaugų tęstinumą pasibaigus projektiniam

finansavimui. Dėl to naujų socialinių paslaugų teikimo tęstinumas priklausys nuo kiekvienos konkrečios

savivaldybės administracijos atstovų ir vietos politikų požiūrio į tokių paslaugų poreikį ir suinteresuotumą

skirti ribotas savivaldybės biudžeto lėšas jų teikimui.

Penkta, socialinių paslaugų įsigijimas savivaldybėse organizuojamas kasmet skelbiant konkursus, kurių

metu paskirstomas finansavimas paslaugų teikėjams. Viena vertus, tokia tvarka siekiama užtikrinti

118 Fokusuotų grupinių diskusijų su Pertvarkoje dalyvaujančių institucijų ir įstaigų atstovais bei su naujų formų bendruomenines paslaugas teikiančių NVO atstovais metu surinkta informacija. 119 Interviu su SADM pavaldžių socialinės globos įstaigų administracijų atstovais metu surinkta informacija. 120 Fokusuotos grupinės diskusijos su Pertvarkos tikslines grupes atstovaujančių NVO atstovais metu surinkta informacija. 121 LR vietos savivaldos įstatymas, 1994 m. liepos 7 d. Nr. I-533.


268 268

konkurso būdu perkamų socialinių paslaugų kokybę, kadangi sudaromos galimybės kasmet peržiūrėti ir

patobulinti paslaugų teikimo technines specifikacijas bei įkainius, užkirsti kelią nekokybiškai teikiamų

paslaugų tęstinumui (nutraukiant sutartis su nekokybiškai paslaugas teikiančiais teikėjais ir apribojant jų

galimybę ateinančius tris metus dalyvauti viešuosiuose pirkimuose) ir pan. Kita vertus, anot naujų formų

bendruomeninių paslaugų bandomuosius projektus įgyvendinančių NVO atstovų, esama socialinių

paslaugų finansavimo tvarka apsunkina NVO įsitraukimą į socialinių paslaugų teikimą savivaldybėse –

konkursų skelbimas kas metus nepadeda užtikrinti stabilaus NVO veiklos finansavimo ir, savo ruožtu,

paslaugų tikslinėms grupėms teikimo tęstinumo 122 . Apmokėjimas už suteiktas paslaugas taip pat NVO

atstovų vertinamas kaip nelankstus, kadangi paslaugas teikiantiems subjektams apmokama po paslaugų

suteikimo, todėl einamosios išlaidos turi būti dengiamos iš savų lėšų. Be to, socialines paslaugas

teikiančioms NVO apmokama pagal faktinį paslaugos teikimo mastą (faktinį paslaugų gavėjų skaičių ar

dienas, kurias faktiškai buvo suteikta paslauga). Atkreiptinas dėmesys, kad Pertvarkos tikslinių grupių

(pavyzdžiui, asmenų su proto ir (ar) psichikos negalia) atstovai dėl įvairių priežasčių (dažno sergamumo,

negalios paūmėjimo, nepalankių oro sąlygų ir pan.) negali reguliariai lankytis socialinių paslaugų įstaigose,

todėl pastarųjų užimtumas niekada nebūna pilnas. Tai – iššūkis NVO, kurios, kitaip nei savivaldybių

socialinių paslaugų įstaigos, negauna viso metinio biudžeto savo veiklos finansavimui. Kai kurias naujų

formų bendruomenines paslaugas teikiančių darbuotojų valandinis įkainis laikomas neadekvačiai mažu,

todėl nesudarančiu sąlygų kokybiškam paslaugų teikimui. Tai riboja paslaugų teikėjų pasiūlą – trūksta

paslaugas teikti norinčių subjektų, ypač nevyriausybiniame sektoriuje123.

Šešta, Pertvarkos projekto rėmuose apmokyta beveik 20 įvairių socialines paslaugas administruojančių ir

paslaugas Pertvarkos tikslinėms grupėms teikiančių darbuotojų kategorijų, tačiau kai kurių naujų formų

bendruomeninių paslaugų teikimui reikalingų žmogiškųjų išteklių plėtra nebuvo numatyta, todėl šių

paslaugų teikimo tęstinumui gali užkirsti kelią reikalingų specialistų trūkumas. Pavyzdžiui, palydimosios

globos paslaugos teikimas kelia iššūkių mažesnėse gyvenamosiose vietovėse, kur trūksta paslaugos teikimui

reikalingų specialistų – psichologų, užimtumo specialistų, karjeros konsultantų ir pan. Dėl to tokių paslaugų

teikime atsiranda didelė regioninė atskirtis 124 . Taip pat, kai kuriais atvejais būtina ne tik tobulinti

darbuotojų kvalifikaciją, bet ir didinti jų skaičių. Nors Pertvarkos projekto metu buvo apmokyti

savivaldybių administracijų vaiko teisių apsaugos skyrių bei už socialinių paslaugų organizavimą ir teikimą

atsakingų struktūrinių padalinių darbuotojai, Pertvarkoje dalyvaujančių institucijų ir įstaigų atstovai

pripažįsta, kad Pertvarkos kontekste savivaldybėms tenka didesnis darbo krūvis, kurį tenka įveikti su tuo

pačiu žmogiškųjų išteklių kiekiu125.

SAVIVALDYBĖS

Savivaldybių vaidmuo įgyvendinant Pertvarkos planą apima naujų formų bendruomeninių paslaugų

prieinamumo savo gyventojams užtikrinimą. Savivaldybių įsitraukimas į Pertvarką priklauso, viena

vertus, nuo nacionalinio lygmens institucijų efektyvumo komunikuojant savivaldybėms apie jų vaidmenį

Pertvarkoje, kita vertus, nuo vietos valdžios politinės valios bei savivaldybių administracijų darbuotojų

sąmoningumo ir iniciatyvumo. Bendras savivaldybių efektyvumas įgyvendinant Pertvarką vertinamas

kaip žemas. Tiek Pertvarkoje dalyvaujančių institucijų ir įstaigų atstovai, tiek naujų formų bendruomenines

paslaugas teikiančių NVO atstovai atkreipia dėmesį į didelę regioninę atskirtį naujų formų bendruomeninių

paslaugų teikime. Santykinai aktyvesnis savivaldybių dalyvavimas pastebimas vykdant tėvų globos

122 Fokusuotų grupinių diskusijų su naujų formų bendruomenines paslaugas teikiančių NVO atstovais ir Pertvarkos tikslines grupes atstovaujančių NVO atstovais metu surinkta informacija. 123 Fokusuotų grupinių diskusijų su naujų formų bendruomenines paslaugas teikiančių NVO atstovais ir Pertvarkos tikslines grupes atstovaujančių NVO atstovais metu surinkta informacija. 124 Fokusuotos grupinės diskusijos su naujų formų bendruomenines paslaugas teikiančių NVO atstovais metu surinkta informacija. 125 Fokusuotos grupinės diskusijos su Pertvarkoje dalyvaujančių institucijų ir įstaigų atstovais metu surinkta informacija.


269 269

netekusių vaikų institucinės globos pertvarką, tačiau asmenų su proto ir (ar) psichikos negalia globos

sistemos pokyčiams vietos lygmeniu skiriama mažiau dėmesio126.

Dėl nepakankamai efektyvaus tarpinstitucinio bendradarbiavimo tarp nacionalinio ir vietos

lygmens institucijų bei savivaldybių savarankiškumo socialinių paslaugų teikimo srityje savivaldybės

skirtingai suvokia savo vaidmenį Pertvarkoje ir atsakomybę už jos idėjų įgyvendinimą vietos lygmeniu.

Skirtingų šalies savivaldybių administracijų atstovai pripažino, kad juos pasiekianti informacija apie

Pertvarkos eigą, naujų formų bendruomeninių paslaugų turinį, jų teikimo ir finansavimo modelį bei

savivaldybių atsakomybę jų teikime yra fragmentiška. Dėl to savivaldybės neretai nesuvokia tiek

Pertvarkos apskritai, tiek konkrečių naujų formų bendruomeninių paslaugų poreikio. Prie to iš dalies

prisideda ir naujų formų bendruomeninių paslaugų reglamentavimo aiškumo (plačiau analizuoto

2.5.1. skyriuje) bei sistemingos socialinių paslaugų apskaitos savivaldybėse stoka.

Prieinamuose duomenų šaltiniuose (savivaldybių socialinių paslaugų planuose, Lietuvos statistikos

departamento duomenų bazėje ir kt.) pateikiami statistikos duomenys apie teikiamas socialines paslaugas

šalies savivaldybėse yra padriki ir neretai abejotino patikimumo, todėl neleidžia tiksliai nustatyti socialinių

paslaugų Pertvarkos tikslinėms grupėms teikimo apimčių. Dėl to užkertamas kelias kai kurių naujų formų

bendruomeninių paslaugų teikimui savivaldybėse ir tam tikrų tikslinių grupių poreikių patenkinimui.

Pertvarkos tikslines grupes atstovaujančių NVO atstovai patvirtino, kad trūksta informacijos apie socialinių

paslaugų Pertvarkos tikslinėms grupėms prieinamumą savivaldybėse. Nėra vieningos platformos, kurioje

būtų pateikta išsami informacija apie konkrečioje savivaldybėje įvairioms tikslinėms grupėms skirtas

socialines paslaugas. Dėl jauno amžiaus ar negalios apribotų galimybių savarankiškai ieškoti informacijos

apie reikalingas paslaugas tikslinių grupių atstovai neretai gyvena informacijos vakuume – nežino, kokias

socialines paslaugas turi teisę gauti ir (arba) kaip jie gali tai padaryti.

Socialinių paslaugų organizavime ir teikime vietos lygmeniu taip pat pastebima konkurencija tarp

savivaldybių ir NVO. Kai kurios savivaldybės yra nelinkusios perduoti socialinių paslaugų teikimo NVO,

kadangi baiminasi prarasti biudžetinį finansavimą savivaldybių socialinių paslaugų įstaigoms. Dėl to

skelbiant konkursus naujų bendruomeninių paslaugų teikimui kai kuriais atvejais keliami itin griežti,

institucinės globos praktikai artimi reikalavimai paslaugų teikėjams, kuriuos santykinai paprasčiau atitikti

biudžetinėms įstaigoms, tačiau gana sudėtinga paslaugas teikti siekiančioms NVO127.

Paminėtina, jog dalis savivaldybių yra santykinai pažangesnės ir inovatyvesnės naujų formų

bendruomeninių paslaugų teikime. Kai kurios savivaldybės rado būdų savivaldybės biudžeto lėšomis

užtikrinti naujų socialinių paslaugų tęstinumą net ir nesant jų teisinio reglamentavimo (pavyzdžiui, Šiaulių

m. savivaldybėje – laikino atokvėpio paslaugos (kai ši dar nebuvo įtraukta į Socialinių paslaugų katalogą),

Alytaus m. savivaldybėje – socialinių dirbtuvių, asmeninio asistento asmenims su proto ir (ar) psichikos

negalia paslaugų). Kitose savivaldybėse išbandytos inovatyvios naujų formų bendruomeninių paslaugų

pasiūlos didinimo priemonės (pavyzdžiui, Šakių r. savivaldybė rado būdų, kaip padidinti darbo užmokestį

ir socialines garantijas budintiems globotojams)128.

KITOS NACIONALINIO LYGMENS INSTITUCIJOS

Kitų ministerijų (KM, SAM, ŠMSM) vaidmuo įgyvendinant Pertvarkos planą apima integralių viešosios

politikos priemonių, įgalinančių bendruomeninių paslaugų prieinamumą Pertvarkos tikslinėms

126 Fokusuotų grupinių diskusijų su Pertvarkoje dalyvaujančių institucijų ir įstaigų atstovais bei su naujų formų bendruomenines paslaugas teikiančių NVO atstovais metu surinkta informacija. 127 Fokusuotos grupinės diskusijos su naujų formų bendruomenines paslaugas teikiančių NVO atstovais metu ir savivaldybių administracijų socialinių paslaugų skyrių atstovų anketinės apklausos būdu surinkta informacija. 128 Fokusuotos grupinės diskusijos su Pertvarkoje dalyvaujančių institucijų ir įstaigų atstovais metu surinkta informacija.


270 270

grupėms, vystymą. Visgi šių institucijų efektyvumas buvo žemas. Pradėjus realų perėjimą nuo

institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų Pertvarkos tikslinėms grupėms

išryškėjo sritys, kuriose sklandžiam Pertvarkos įgyvendinimui reikalingas kitų viešosios politikos sričių

nacionalinių institucijų indėlis. Pavyzdžiui, pastebėta, kad reikalingi papildomi ŠMSM veiksmai įtraukiojo

ugdymo srityje – sudarant galimybes vaikams su proto ir (ar) psichikos negalia sėkmingai integruotis į

ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo įstaigas bei gauti specifinius jų poreikius atitinkančias

paslaugas. Taip pat, reikalingi SAM veiksmai pritaikant esamą psichikos sveikatos priežiūros sistemą

Pertvarkos tikslinių grupių – tiek tėvų globos netekusių vaikų, tiek asmenų su proto ir (ar) psichikos negalia

– poreikiams, užtikrinant lankstų sveikatos priežiūros paslaugų teikimą asmenims su proto ir (ar) psichikos

negalia ir kt. Pagrindinis LSA vaidmuo Pertvarkos plano įgyvendinime galėtų būti Pertvarkos idėjų

komunikavimas savivaldybėms ir pastarųjų dalyvavimo jas įgyvendinant skatinimas. Atsižvelgiant į

regioninę atskirtį teikiant naujų formų bendruomenines paslaugas savivaldybėse, manytina, kad ši

institucija veikė neefektyviai.

2.5.2.3 IŠVADOS

PERTVARKOJE DALYVAUJANČIŲ INSTITUCIJŲ IR ĮSTAIGŲ REZULTATYVUMAS

Bendras Pertvarkos projektą įgyvendinančių institucijų ir įstaigų rezultatyvumas – aukštas, kadangi

suplanuoti produktų rodikliai buvo pasiekti ar viršyti visose produktų kategorijose.

• Naujų formų bendruomeninių paslaugų metodinio pagrindo rengimas ir jų teikimas:

metodiniai dokumentai ir tvarkos aprašai parengti visa (100 proc.) suplanuota apimtimi; budinčių

globotojų paslauga įgyvendinta didžiąja dalimi (89 proc.) suplanuotos apimties; suplanuotas naujų

socialinių paslaugų gavėjų bendras skaičius buvo ženkliai viršytas (124 proc.), tačiau didžioji dalis

šių paslaugų vis dar yra teikiamos, tad suplanuoti jų gavėjų skaičiai ateityje bus dar labiau viršyti;

• Pertvarkomų globos įstaigų gyventojų individualių poreikių ir darbuotojų kompetencijos

bei motyvacijos vertinimas: globos įstaigų gyventojų ir darbuotojų vertinimo metodikos

parengtos visa (100 proc.) suplanuota apimtimi; individualūs poreikiai įvertinti ir individualūs

planai parengti didžiajai daliai (89 proc.) suplanuoto globos įstaigų gyventojų skaičiaus;

motyvacijos ir kompetencijos vertinimas atliktas didžiajai daliai (89 proc.) suplanuoto globos

įstaigų darbuotojų skaičiaus;

• Pertvarkos tikslinėms grupėms skirtų paslaugų administravimui ir teikimui reikalingų

žmogiškųjų išteklių stiprinimas: apmokyta 143 proc. suplanuoto socialines paslaugas

administruojančių ir paslaugas vaikams, neįgaliesiems ir jų šeimoms (globėjams, rūpintojams)

teikiančių darbuotojų skaičiaus; suplanuotas apmokytų darbuotojų skaičius pasiektas ar viršytas

dviejuose trečdaliuose darbuotojų kategorijų, o likusių kategorijų darbuotojų mokymai šiuo metu

vykdomi arba vykdomi viešieji pirkimai mokymų paslaugoms įsigyti;

• Pertvarkos dalyvių bendradarbiavimas: suplanuotas Pertvarkos klasterio kūrimo ir

bendradarbiavimo priemonių skaičius buvo viršytas (105 proc.); globos įstaigų pertvarkos planai

parengti didžiąja dalimi (96 proc.) suplanuotos apimties; kiti produktai (paslaugų valdymo

modelis, tyrimų ataskaitos, mokymai) įgyvendinti visa (100 proc.) planuota apimtimi;

• Pertvarkos viešinimas: integruotos komunikacijos su visuomene strategija parrengta visa (100

proc.) suplanuota apimtimi; įgyvendinta absoliuti dauguma (62 proc.) suplanuotų komunikacijos


271 271

su visuomene priemonių, o likusios šiuo metu yra įgyvendinamos arba vykdomi viešieji pirkimai jų

įgyvendinimui reikalingoms paslaugoms įsigyti.

PERTVARKOJE DALYVAUJANČIŲ INSTITUCIJŲ IR ĮSTAIGŲ EFEKTYVUMAS

SADM kartu su jai pavaldžiomis įstaigomis (VVTAĮT, NRD, SPPD) plėtodamos socialinėms inovacijoms

priskirtinas naujų formų bendruomenines paslaugas veikė tam tikro neapibrėžtumo sąlygomis, tačiau

pajėgė skubiai spręsti įvairius kylančius iššūkius ir suplanuota apimtimi sukurti numatytus produktus.

SADM ir jai pavaldžios įstaigos veikė rezultatyviai, tačiau jų efektyvumas vertinamas kaip vidutinis

dėl kai kurių Pertvarkos produktų ribotos pridėtinės vertės, esamos teisinės bazės ir institucinės praktikos

apribotų galimybių panaudoti kai kuriuos sukurtus produktus bei nepakankamo efektyvumo užtikrinant

savivaldybių įtraukimą į Pertvarkos įgyvendinimą. Naujų formų bendruomeninių paslaugų teikimo

metodinių gairių trūkumas apsunkino šių paslaugų teikimą, nors naujų paslaugų teikėjams atsivėrė

galimybės išbandyti inovatyvius paslaugų teikimo būdus ir priemones. Kai kuriais atvejais atsiradęs naujų

formų bendruomeninių paslaugų koncepcijos ir esamos socialinių paslaugų teisinės bazės

nesuderinamumas prisidėjo prie naujų paslaugų reglamentavimo aiškumo stokos, kuri nulėmė iššūkius

organizuojant ir teikiant šias paslaugas savivaldybėse. Dėl teisiškai įtvirtinto savivaldybių savarankiškumo

teikiant socialines paslaugas nėra mechanizmų, garantuojančių naujų formų bendruomeninių paslaugų

tęstinumą pasibaigus projektiniam finansavimui, nenumatyta savivaldybių administracijų vykdomam

socialinių paslaugų teikimo organizavimui ir kai kurių naujų paslaugų teikimui reikalingų žmogiškųjų

išteklių plėtra.

Nepaisant santykinai didesnio pavienių savivaldybių pažangumo ir inovatyvumo teikiant naujas socialines

paslaugas, bendras savivaldybių efektyvumas įgyvendinant Pertvarką vertinamas kaip žemas dėl didelės

regioninės atskirties naujų formų bendruomeninių paslaugų teikime. Pertvarkos idėjos dažnai nepasiekia

vietos lygmens ir savivaldybės nesuvokia tiek Pertvarkos apskritai, tiek konkrečių naujų formų

bendruomeninių paslaugų poreikio. Tai nulemia nepakankamai efektyvus tarpinstitucinis

bendradarbiavimas tarp nacionalinio ir vietos lygmens, naujų formų bendruomeninių paslaugų

reglamentavimo aiškumo bei sistemingos socialinių paslaugų apskaitos savivaldybėse stoka. Be to,

socialinių paslaugų teikimo srityje neretai pastebima konkurencija tarp savivaldybių ir NVO, apsunkinanti

didesnį NVO įsitraukimą į socialinių paslaugų teikimą.

Kitų ministerijų (KM, SAM, ŠMSM) efektyvumas Pertvarkos kontekste taip pat vertinamas kaip

žemas. Pradėjus realų perėjimą nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų

Pertvarkos tikslinėms grupėms išryškėjo sritys, kuriose sklandžiam Pertvarkos įgyvendinimui reikalingas

minėtų institucijų indėlis. Pagrindinis LSA vaidmuo Pertvarkos plano įgyvendinime galėtų būti Pertvarkos

idėjų komunikavimas savivaldybėms ir pastarųjų dalyvavimo jas įgyvendinant skatinimas. Atsižvelgiant į

regioninę atskirtį teikiant naujų formų bendruomenines paslaugas savivaldybėse, manytina, kad ši

institucija veikė neefektyviai.


272 272

2.5.3 NAUJO TIPO BENDRUOMENINĖS PASLAUGOS PERTVARKOS

TIKSLINĖMS GRUPĖMS

Vertinimo klausimai: 5.4. Kiek, kokių naujų paslaugų atsirado nuo pertvarkos pradžios tikslo grupėms (socialines,

švietimo, sveikatos, užimtumo) ir kiek asmenų pasinaudojo tomis paslaugomis (lyginant su pertvarkos pradžia)? 5.5.

Paslaugų pasiekiamumas (aplinkos pritaikymas, infrastruktūros pritaikymas), koks yra nepatenkintas poreikis

savivaldybėse paslaugoms, ar paslaugos patenkina tikslo grupės poreikius, kokių paslaugų atsisakyta ar pakeista

naujomis, kiek atsirado naujų paslaugų teikėjų (kokia dalis tų paslaugų teikėjų yra NVO) (kiekybinis rodiklis) ir kaip

tai paveikė tikslo grupės mobilumą, gyvenimo kokybę (kokybinis rodiklis).

Vertinimo metodai: (1) stebėsenos duomenų analizė; (2) statistikos duomenų analizė; (3) dokumentų analizė; (4)

savivaldybių administracijų socialinių paslaugų skyrių atstovų anketinė apklausa.

2.5.3.1 PASLAUGOS TĖVŲ GLOBOS NETEKUSIEMS VAIKAMS

NAUJŲ FORMŲ BENDRUOMENINĖS PASLAUGOS

Tėvų globos netekusių vaikų tikslinės grupės atžvilgiu Pertvarkos strateginis tikslas numato kompleksiškai

teikiamų paslaugų sistemos, kuri sudarytų galimybes kiekvienam likusiam be tėvų globos vaikui augti

saugioje ir jo raidai palankioje aplinkoje, kūrimą. Konkrečiau, siekiama užtikrinti darnią aplinką ir

sąlygas likusiems be tėvų globos vaikams augti globėjų, įtėvių šeimoje ar šeimynoje ir gauti pagalbą

bendruomenėje. Šiuo tikslu keliami Pertvarkos uždaviniai numato pokyčius nuo tėvų globos netekusių

vaikų patekimo į globos sistemą iki jos palikimo:

• įdiegti profesionalių globėjų sistemą;

• stiprinti vaiko globos (rūpybos) šeimoje sistemą;

• tobulinti įvaikinimo sistemą;

• pertvarkyti vaikų globos namus, kuriant institucinei globai alternatyvias bendruomenines

paslaugas, stiprinant pagalbą globėjų (rūpintojų) šeimoms ir šeimynoms;

• tobulinti paslaugas asmenims, paliekantiems globos (rūpybos) sistemą129.

Pagrindinės Pertvarkos kontekste tėvų globos netekusiems vaikams pradėtos teikti socialinės paslaugos,

atliepiančios aukščiau įvardytus Pertvarkos uždavinius, yra budinčių globotojų paslauga (atliepianti siekį

įdiegti profesionalių globėjų sistemą), globos centro paslauga (atliepianti siekius įdiegti profesionalių

globėjų sistemą ir stiprinti pagalbą globėjų (rūpintojų) šeimoms ir šeimynoms), bendruomeniniai vaikų

globos namai (atliepianti siekį pertvarkyti vaikų globos namus, kuriant institucinei globai alternatyvias

bendruomenines paslaugas) ir palydimosios globos paslauga (atliepianti siekį tobulinti paslaugas

asmenims, paliekantiems globos (rūpybos) sistemą). Pertvarkos metu pradėtos teikti naujos prevencinės

paslaugos (pavyzdžiui, kompleksinė pagalba besilaukiančioms moterims ir vienišų motinų, auginančių

129 LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2014 m. vasario 14 d. įsakymas Nr. A1-83 „Dėl perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams 2014–2020 metų veiksmų plano patvirtinimo“. https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/e4169490984411e3aad2c022318814db/EskLrXnuyQ



273 273

vaikus iki 3 metų, šeimoms), kuriomis siekiama užkirsti kelią vaikų atskyrimui nuo tėvų (globėjų) ir

patekimui į ilgalaikę globą, nepatenka į šio vertinimo objektą.

Budintys globotojai

Budintys globotojai – asmenys, kurie laikinai likusį be tėvų globos vaiką prižiūri savo namuose, natūralioje

šeimos aplinkoje, užtikrindami jam fizinį ir emocinį saugumą, ugdymąsi, auklėjimą, atliepia vaiko poreikius ir

suteikia kasdienę priežiūrą130. Budintys globotojai laikinai tėvų globos netekusius vaikus prižiūri kriziniais

atvejais (kai vaiką reikia skubiai bet kuriuo paros metu apgyvendinti saugioje aplinkoje) ir (arba) tol, kol

baigsis vaiko laikinoji globa (rūpyba) ir jis bus grąžintas biologiniams tėvams, jam bus nustatyta nuolatinė

globa (rūpyba) arba jis bus įvaikintas131. Budinčių globotojų paslauga svarbi vykdant laikinai tėvų globos

netekusių vaikų patekimo į globos sistemą prevenciją (kai pavyksta išspręsti biologinėje šeimoje kilusią

krizę ir vaikai grąžinami į biologinę šeimą) – iki Pertvarkos laikinos globos reikalingi vaikai iš krizinėje

situacijoje atsidūrusių biologinių šeimų patekdavo į stacionarias vaikų globos įstaigas ar, rečiau, į NVO

įsteigtus nedidelius laikinos globos padalinius. Ši paslauga taip pat padeda užtikrinti sklandų tėvų globos

netekusių vaikų perėjimą iš biologinės šeimos į globos sistemą – globėjų ar įtėvių šeimą, šeimyną ar

bendruomeninius vaikų globos namus.

Remiantis stebėsenos duomenimis, 2020 m. pradžioje budinčių globotojų paslauga teikiama – budintys

globotojai yra parengti ir sudarę bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartis su globos centrais – 51

savivaldybėje (85 proc. visų). Jose dirba 198 budintys globotojai, prižiūrinčių 287 vaikus ir galinčių dar

priimti prižiūrėti 123 vaikus. Dar 12 budinčių globotojų yra parengti, tačiau nesudarę bendradarbiavimo

ir paslaugų teikimo sutarties su globos centrais132. Pertvarkos projekto lėšomis ši paslauga finansuojama

18 savivaldybių (30 proc. visų), kuriose paslaugas teikia 82 budintys globotojai133. Paslaugą teikia 14

subjektų – 10 savivaldybių biudžetinių įstaigų, 2 viešosios įstaigos, kurių vienintelė arba viena iš

steigėjų yra savivaldybė, ir 2 NVO134.

Budinčių globotojų paslaugą nurodė teikiančios daugiau nei trys ketvirtadaliai (79 proc. arba 37 iš 47)

apklaustų savivaldybių. Anot apklaustų savivaldybių administracijų socialinių paslaugų skyrių atstovų,

pagrindinis budinčių globotojų paslaugos (veiklos organizavimo išlaidų, darbo užmokesčio budintiems

globotojams ir pan.) finansavimo šaltinis šiuo metu yra savivaldybės biudžeto lėšos. Apklaustose

savivaldybėse preliminarus į budinčių globotojų globą per metus patenkančių vaikų skaičius varijuoja

nuo 1 iki 20. Daugiau nei trijuose ketvirtadaliuose (86 proc. arba 30 iš 35) šių savivaldybių budintys

globotojai per metus vidutiniškai globoja iki 10 laikinai tėvų globos netekusių vaikų. Tik apie trečdalio (34

proc. arba 12 iš 35) savivaldybių, kuriose teikiama budinčių globotojų paslauga, administracijų socialinių

paslaugų skyrių atstovų vertinimu, dabartinio budinčių globotojų tinklo visiškai pakanka siekiant

užtikrinti šios paslaugos prieinamumą visiems savivaldybėje gyvenantiems be tėvų globos laikinai

likusiems vaikams. Apie pusės (49 proc. arba 17 iš 35) respondentų nuomone, šiuo metu veikiantis budinčių

globotojų tinklas yra daugiau mažiau pakankamas, apie penktadalio (17 proc. arba 6 iš 35) apklaustųjų

teigimu – visiškai nepakankamas egzistuojančiam šios paslaugos poreikiui patenkinti. Beveik visais atvejais

130 Projekto „Vaikų gerovės ir saugumo didinimas, paslaugų šeimai, globėjams (rūpintojams) kokybės didinimas bei prieinamumo plėtra“ (Nr. 08.4.1-ESFA-V-405-02-0001)“ internetinėje svetainėje pateikta informacija https://globoscentrai.lt/. 131 LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gegužės 20 d. įsakymas Nr. A1-285 „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. sausio 19 d. įsakymo Nr. A1-28 „Dėl globos centro veiklos ir vaiko budinčio globotojo vykdomos priežiūros organizavimo ir kokybės priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/e58a33607bfe11e98a8298567570d639?jfwid=j9ohh56eu. 132 Projekto „Vaikų gerovės ir saugumo didinimas, paslaugų šeimai, globėjams (rūpintojams) kokybės didinimas bei prieinamumo plėtra“ (Nr. 08.4.1-ESFA-V-405-02-0001)“ internetinėje svetainėje pateikta informacija https://globoscentrai.lt/. 133 Paslaugos teikimo pradžioje vadinti „socialiniais globėjais“. 134 Pertvarkos projekto stebėsenos duomenys (2019 m. IV ketvirtis).

https://globoscentrai.lt/

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/e58a33607bfe11e98a8298567570d639?jfwid=j9ohh56eu




274 274

savivaldybėse, kurios nurodė teikiančios budinčių globotojų paslaugą, pastarosios teikimą planuojama tęsti

ir ateityje, finansuojant jį savivaldybės biudžeto lėšomis.

Absoliučioje daugumoje (58 proc. arba 7 iš 12) apklaustų savivaldybių, kuriose šiuo metu budinčių

globotojų paslauga nėra teikiama, minėtą paslaugą planuojama pradėti teikti ateityje, finansuojant ją

savivaldybės biudžeto lėšomis. Tik poroje savivaldybių ir ateityje neplanuojama teikti analizuojamos

paslaugos, kadangi užfiksuota nepakankama budinčių globotojų pasiūla (pavyzdžiui, Rietavo

savivaldybėje yra patvirtinta tvarka ir finansinė paskata budintiems globotojams, tačiau nėra asmenų,

pageidaujančių tapti budinčiais globotojais) arba nepakankama šios paslaugos paklausa (pavyzdžiui,

Druskininkų savivaldybėje 2019 m. neidentifikuota poreikio budinčio globotojo paslaugoms).

184 PAVEIKSLAS. LIETUVOS SAVIVALDYBĖS, KURIOSE TEIKIAMA BUDINČIŲ GLOBOTOJŲ PASLAUGA

Šaltinis: sudaryta BGI Consulting, 2020 m. vasario mėn. duomenys

Globos centras

Globos centras – socialinių paslaugų įstaiga, teikianti reikalingą konsultacinę, psichosocialinę, teisinę ir

kitokią pagalbą budinčių globotojų prižiūrimiems, įvaikintiems, globojamiems (rūpinamiems) (globėjų

giminaičių ir giminystės ryšiais nesusijusių globėjų) vaikams bei budintiems globotojams, įtėviams, globėjams

(giminaičiams ir nesusijusiems giminystės ryšiais) ar jais tapti ketinantiems asmenims, bendruomeninių vaikų


275 275

globos namų darbuotojams, šeimynų dalyviams135. Tai – nauja, iki Pertvarkos alternatyvų neturėjusi socialinė

paslauga.

Remiantis stebėsenos duomenimis, 2020 m. pradžioje Lietuvoje veikė 66 globos centrai visose šalies

savivaldybėse (po vieną globos centrą savivaldybėje, išskyrus Vilniaus m., Vilniaus r. ir Šiaulių m.

savivaldybes, kuriose veikė atitinkamai 5, 2 ir 2 globos centrai)136. 60 globos centrų funkcijas vykdančių

subjektų yra savivaldybių biudžetinės įstaigos, tik 6 – NVO. Didžiausia dalis globos centrų, kurių

funkciją atlieka NVO (5 iš 6),) yra įkurti Vilniaus m. savivaldybėje137.

Šiuo metu toliau plėtojama globos centrų paslauga visose šalies savivaldybėse. Konkrečiau,

investicijos (daugiau nei 18,5 mln. EUR) globos centrų įveiklinimui savivaldybėse, didinant jų teikiamų

paslaugų prieinamumą ir kokybę bei užtikrinant efektyvų mobiliosios komandos darbą visose

savivaldybėse, skiriamos pagal 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos 8 prioriteto

„Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“ priemonės „Institucinės globos pertvarka“ (Nr. 08.4.1-

ESFA-V-405) projektą „Vaikų gerovės ir saugumo didinimas, paslaugų šeimai, globėjams (rūpintojams)

kokybės didinimas bei prieinamumo plėtra“ (Nr. 08.4.1-ESFA-V-405-02-0001)“, įgyvendinamą VVTAĮT138.

185 PAVEIKSLAS. LIETUVOS SAVIVALDYBĖS, KURIOSE YRA GLOBOS CENTRAI

Šaltinis: sudaryta BGI Consulting, 2019 m. IV ketvirčio duomenys

135 LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gegužės 20 d. įsakymas Nr. A1-285 „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. sausio 19 d. įsakymo Nr. A1-28 „Dėl globos centro veiklos ir vaiko budinčio globotojo vykdomos priežiūros organizavimo ir kokybės priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/e58a33607bfe11e98a8298567570d639?jfwid=j9ohh56eu. 136 Projekto „Vaikų gerovės ir saugumo didinimas, paslaugų šeimai, globėjams (rūpintojams) kokybės didinimas bei prieinamumo plėtra“ (Nr. 08.4.1-ESFA-V-405-02-0001)“ internetinėje svetainėje pateikta informacija https://globoscentrai.lt/. 137 Remiantis viešai pateikiama Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos pateikiama informacija. 138 Projekto „Vaikų gerovės ir saugumo didinimas, paslaugų šeimai, globėjams (rūpintojams) kokybės didinimas bei prieinamumo plėtra“ (Nr. 08.4.1-ESFA-V-405-02-0001)“ internetinėje svetainėje pateikta informacija: https://globoscentrai.lt/.






276 276

Bendruomeniniai vaikų globos namai

Bendruomeniniai vaikų globos namai – šeimos modeliu pagrįsta socialinės globos įstaiga, kurioje

bendruomenėje atskirose patalpose (bute, name, kotedže) namų aplinkoje gyvena ne daugiau kaip 8 vaikai

(rekomenduotina – iki 6 vaikų)139. Nuo 2020 m. sausio 1 d. likęs be tėvų globos vaikas apgyvendinamas vaikų

globos institucijoje tik išimtiniais atvejais – kai nėra galimybės jo globoti (juo rūpintis) šeimoje, globos

centre arba šeimynoje 140 . Kiekviena savivaldybė, neturėdama galimybės apgyvendinti tėvų globos

netekusių vaikų globėjo giminaičio, socialinio globėjo, budinčio globotojo, įvaikintojų šeimoje ar šeimynoje,

turi užtikrinti jiems galimybę augti šeimos modeliui artimoje aplinkoje – bendruomeniniuose vaikų globos

namuose 141 . Pastarieji kartu su kitomis globos formomis (šeimoje ar šeimynoje) sudaro alternatyvą

ilgalaikei globai stacionariose įstaigose.

Pirmuosius BVGN viena NVO Vilniuje įkūrė dar 2006–2012 m.142 Prasidėjus Pertvarkai, 2016 m. įkurti 13

BVGN (11 proc. visų BVGN), 2017 m. – 30 BVGN (27 proc.), 2018 m. – 28 BVGN (25 proc.),– 11 BVGN (10

proc.). Apie likusių (18 proc.) BVGN įkūrimo datą informacija nebuvo pateikta. Virš trijų ketvirtadalių (77

proc. arba 86 iš 111) BVGN buvo įkurti valstybei ar savivaldybėms pavaldžių vaikų globos namų, apie

ketvirtadalis (23 proc. arba 25 iš 111) – NVO. Daugiau nei pusė (56 proc.) NVO įsteigtų BVGN yra sostinėje.

Remiantis vertintojų surinktais duomenimis, 2019 m. spalio 1 d. Lietuvoje veikė 111 BVGN, įsikūrusių 36

savivaldybėse (60 proc. visų). Daugiausiai BVGN – didžiuosiuose miestuose (Vilniuje, Kaune, Panevėžyje).

Visuose šalyje veikiančiuose BVGN gyvena ne mažiau kaip 700 vaikų143. Pertvarkos projekto lėšomis

paslauga finansuojama 20 savivaldybių (33 proc. visų). Ją gavo 312 tėvų globos netekusių vaikų144.

Paslaugą teikia 18 subjektų – 16 savivaldybių biudžetinių įstaigų, 1 SADM pavaldi SGĮ ir 1 NVO145.

Iki 2016 m. Lietuvoje buvo įkurti 10 BVGN (9 proc. visų BVGN). Šiuo metu toliau plėtojama BVGN

infrastruktūra daugelyje Lietuvos savivaldybių. Konkrečiau, investicijos BVGN infrastruktūros plėtrai

(taip pat pritaikant ją asmenims su specialiais poreikiais) skiriamos pagal 2014–2020 m. ES fondų

investicijų veiksmų programos 8 prioriteto „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“ priemonę

„Institucinės globos pertvarka: investicijos į infrastruktūrą (Nr. 08.1.1-CPVA-V-427)“. Šiuo metu tokie

projektai įgyvendinami 36 savivaldybėse (60 proc. visų)146 (projektams bendrai skirta apie 7,5 mln. EUR,

tačiau atkreiptinas dėmesys, kad daugelyje šių projektų investuojama ne tik į BVGN, bet ir į vaikų dienos

centrų infrastruktūros plėtrą).

139 Šeimos modelio bendruomeninių vaikų globos namų veiklos aprašo projektas http://www.pertvarka.lt/wp-content/uploads/2018/08/Bendruomenini%C5%B3-vaik%C5%B3-globos-nam%C5%B3-tvarkos-apra%C5%A1o-projektas.pdf. 140 LR civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas. Civilinis kodeksas https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.8A39C83848CB/asr. 141 Šeimos modelio bendruomeninių vaikų globos namų veiklos aprašo projektas http://www.pertvarka.lt/wp-content/uploads/2018/08/Bendruomenini%C5%B3-vaik%C5%B3-globos-nam%C5%B3-tvarkos-apra%C5%A1o-projektas.pdf. 142 2006 m. ir 2012 m. VšĮ „Lietuvos katalikių moterų sąjungos vaikų ir jaunimo paramos centras“ įkūrė 2 BVGN. 143 Įstaigose, kurios vertintojams pateikė duomenis apie jų įsteigtuose BVGN gyvenančių vaikų skaičių, 2019 m. spalio 1 d. buvo globojami 652 vaikai. Kelios NVO, įkūrusios BVGN, nepateikė informacijos apie savo BVGN gyventojų skaičių, tačiau atsižvelgiant į žinomą jų įsteigtų BVGN skaičių ir darant prielaidą, kad vienuose BVGN gyvena iki 6 vaikų, galima spėti, kad šių įstaigų įsteigtuose BVGN gali gyventi dar apie 80 vaikų. 144 Pertvarkos projekto stebėsenos duomenys (2019 m. IV ketvirtis). 145 Pertvarkos projekto internetinėje svetainėje pateikta informacija: http://www.pertvarka.lt/socialiniu-paslaugu-zemelapis/. 146 Priemonės „Institucinės globos pertvarka: investicijos į infrastruktūrą (Nr. 08.1.1-CPVA-V-427)“ informacija: https://www.esinvesticijos.lt/lt//finansavimas/patvirtintos_priemones/institucines-globos-pertvarka-investicijos-i-infrastruktura.



https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.8A39C83848CB/asr

https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.8A39C83848CB/asr



http://www.pertvarka.lt/socialiniu-paslaugu-zemelapis/

https://www.esinvesticijos.lt/lt/finansavimas/patvirtintos_priemones/institucines-globos-pertvarka-investicijos-i-infrastruktura


277 277

186 PAVEIKSLAS. LIETUVOS SAVIVALDYBĖS, KURIOSE YRA BVGN147


Palydimoji globa

Palydimoji globa – socialinė paslauga, teikiama tuo metu, kai jaunuoliai rengiasi palikti globos instituciją,

rūpintojo ar socialinę riziką patiriančios šeimos namus arba jau yra pradėję savarankiškai gyventi, tačiau,

siekiant jaunuolio pilnavertiškos integracijos į visuomenę ir savarankiškumo užtikrinimo, jam toliau teikiamos

paslaugos ir parama148. Tai – nauja, iki Pertvarkos alternatyvų neturėjusi socialinė paslauga.

Remiantis stebėsenos duomenimis, budinčių globotojų paslauga teikiama 23 savivaldybėse (38 proc. visų).

Ja pasinaudojo 244 jaunuoliai 149 . Paslaugą teikia 7 subjektai – 3 NVO, 2 savivaldybių biudžetinės

įstaigos, 1 SADM pavaldi SGĮ ir 1 privati įmonė150.

Palydimosios globos paslaugą nurodė teikiančios mažiau nei trečdalis (30 proc. arba 14 iš 47) apklaustų

savivaldybių. Beveik dviejuose trečdaliuose (64 proc. arba 9 iš 14) apklaustų savivaldybių palydimosios

globos paslaugą teikia tik savivaldybės įstaiga, apie trečdalyje (29 proc. arba 4 iš 14) jų – tik NVO, dar vienoje

savivaldybėje – ir savivaldybės įstaiga, ir NVO. Absoliuti dauguma (57 proc. arba 8 iš 14) respondentų kaip

pagrindinį palydimosios globos paslaugos finansavimo šaltinį nurodė ESI fondų lėšas, likę (43 proc. arba 6

iš 14) apklaustieji – savivaldybės biudžeto lėšas. Anot apklaustų savivaldybių administracijų socialinių

147 Tik vaikams be negalios. 148 Palydimosios globos paslaugų organizavimo ir kokybės priežiūros aprašo projektas http://www.pertvarka.lt/wp-content/uploads/2019/06/PALYDIMOSIOS-GLOBOS-PASLAUGU-ORGANIZAVIMO-IR-KOKYBES-PRIEZIUROS-APRASAS.pdf. 149 Pertvarkos projekto stebėsenos duomenys (2019 m. IV ketvirtis). 150 Pertvarkos projekto internetinėje svetainėje pateikta informacija: http://www.pertvarka.lt/socialiniu-paslaugu-zemelapis/.





278 278

paslaugų skyrių atstovų, preliminarus palydimosios globos paslaugos gavėjų skaičius per metus varijuoja

nuo 1 iki 24 jaunuolių, tačiau daugiau nei trijuose ketvirtadaliuose (78 proc. arba 11 iš 14) šių savivaldybių

ja per metus vidutiniškai pasinaudoja iki 10 jaunuolių. Beveik visų (13 iš 14) apklaustų savivaldybių,

kuriose teikiama palydimosios globos paslauga, administracijų atstovų vertinimu, šiuo metu teikiamos

paslaugos apimtys yra daugiau mažiau ar visiškai pakankamos, kad jomis galėtų pasinaudoti visi to

siekiantys jaunuoliai. Beveik trijuose ketvirtadaliuose (71 proc. arba 10 iš 14) šių savivaldybių palydimosios

globos paslaugos teikimą planuojama tęsti ir ateityje, finansuojant jį savivaldybės biudžeto lėšomis. Likusių

savivaldybių socialinių paslaugų skyrių atstovai neturėjo žinių apie palydimosios globos finansavimo

savivaldybės biudžeto lėšomis galimybes ateityje.

Daugiau nei dviejuose trečdaliuose (73 proc. arba 24 iš 33) apklaustų savivaldybių, kuriose palydimosios

globos paslauga šiuo metu nėra teikiama, administracijų socialinių paslaugų skyrių atstovai neturėjo žinių

apie palydimosios globos finansavimo savivaldybės biudžeto lėšomis galimybes ateityje. Apie

ketvirtadalis (24 proc. arba 8 iš 33) respondentų atskleidė, kad ateityje jų savivaldybėse planuojama pradėti

teikti palydimosios globos paslaugą, finansuojant ją savivaldybės biudžeto lėšomis. Tik vienoje

savivaldybėje to daryti neplanuojama, kadangi nematoma poreikio tokiai paslaugai.

187 PAVEIKSLAS. LIETUVOS SAVIVALDYBĖS, KURIOSE TEIKIAMA PALYDIMOSIOS GLOBOS PASLAUGA


BENDRA SOCIALINIŲ PASLAUGŲ PASIŪLA

Kaip matyti iš aukščiau pateiktos kiekybinės informacijos, daugumos naujų formų bendruomeninių

paslaugų tėvų globos netekusiems vaikams (budinčių globotojų, globos centro ir BVGN) prieinamumas

šalyje yra pakankamai didelis – paslaugos teikiamos absoliučioje daugumoje (ne mažiau kaip 60 proc.)

Lietuvos savivaldybių ir toliau plėtojamos 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos lėšomis.


279 279

Santykinai mažesnė geografinė aprėptis – palydimosios globos paslaugos, kurios teikime pastebima

didelė regioninė atskirtis, kadangi daugelyje savivaldybių (ypač mažesnėse) trūksta paslaugos teikimui

reikalingų specialistų – psichologų, užimtumo specialistų, karjeros konsultantų ir pan.151

Remiantis su vaikais dirbančių NVO atstovų įžvalgomis152, pasigendama holistinio požiūrio į perėjimą nuo

institucinės globos prie jai alternatyvių paslaugų tėvų globos netekusiems vaikams bendruomenėje, kuriuo

remiantis deinstitucionalizaciją turi lydėti reikalingi pokyčiai kitose susijusiose viešosios politikos srityse –

užimtumo, švietimo, sveikatos ir kt.) 153 . Šalia sparčiai diegiamų alternatyvių institucinei globai BVGN

paslaugų trūksta kitų socialinių paslaugų BVGN gyvenantiems tėvų globos netekusiems vaikams, ypač

paaugliams, kurie susiduria su papildomais iššūkiais. Ypač stinga kompleksinės pagalbos nusikalsti

linkusiems, įvairių priklausomybių, emocinių ir elgesio sutrikimų turintiems bei nuo nusikaltimų

nukentėjusiems vaikams (paaugliams). Šios tikslinės grupės interesus atstovaujančios NVO atstovai

atkreipia dėmesį, kad visoje šalyje (net didmiesčiuose) trūksta specializuotos (psichologinės ir kt.) pagalbos

minėtų problemų turintiems vaikams (paaugliams), o prieinamos psichikos sveikatos priežiūros ir

socialinės paslaugos nepatenkina specifinių šios tikslinės grupės poreikių. Vaikų (įskaitant negalią turinčių)

interesus atstovaujančių NVO atstovai taip pat pastebi atskirtį vaikų dienos užimtumo paslaugų

teikime. Vaikų dienos centrų teikiamos paslaugos daugiausiai skirtos socialinės rizikos šeimose

augantiems vaikams, nors dienos užimtumo paslaugų poreikis matomas ir šiai grupei nepriskiriamų vaikų

(pavyzdžiui, gyvenančių atokiose kaimiškose vietovėse) tarpe. Be to, grupinio gyvenimo namus įsteigusių

SGĮ administracijų atstovai įvardijo bendruomenėje teikiamų užimtumo paslaugų prieinamumo

apribojimus proto ir (ar) psichikos negalią turintiems vaikams. Kai kurios įstaigos atsisako teikti paslaugas

tokią negalią turintiems vaikams dėl jų teikiamų paslaugų nepritaikymo bei patirties dirbant su šia tiksline

grupe stokos. Diskriminacinis vaikų dienos užimtumo paslaugų teikimas nepadeda mažinti

pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms priskiriamų (tėvų globos netekusių, socialinės rizikos šeimose

augančių, neįgalių) vaikų socialinės atskirties.

Savivaldybių administracijų socialinių paslaugų skyrių atstovų anketinės apklausos metu respondentų

buvo teiraujamasi apie paslaugų globos namus paliekantiems jaunuoliams pasiūlą.

Paslaugų pasiūlos pokyčiai

Tik kiek daugiau nei trečdalis (36 proc. arba 17 iš 47) apklaustų savivaldybių administracijų socialinių

paslaugų skyrių atstovų sutiko (iš dalies ar visiškai), kad per pastaruosius 5 metus jų atstovaujamose

savivaldybėse gyvenantiems jaunuoliams, paliekantiems globos įstaigas, teikiamų socialinių

paslaugų pasiūla pastebimai padidėjo (žr. paveikslas žemiau). Tokia pati dalis respondentų socialinių

paslaugų pasiūlą minėtai tikslinei grupei įvertino kaip stabilią, dar apie ketvirtadalis (26 proc. arba 12 iš

47) nesutiko, kad globos įstaigas paliekantiems jaunuoliams teikiamų socialinių paslaugų per pastaruosius

5 metus pastebimai padaugėjo.

151 Fokusuotos grupinės diskusijos su naujų formų bendruomenines paslaugas teikiančių NVO atstovais metu surinkta informacija. 152 Fokusuotos grupinės diskusijos su naujo tipo paslaugų teikėjų atstovais metu surinkta informacija. 153 European Commission, Report of the Ad Hoc Expert Group on the Transition from Institutional to Community-based Care. Brussels, 2009, 19–20.


280 280

188 PAVEIKSLAS. SOCIALINIŲ PASLAUGŲ JAUNUOLIAMS, PALIEKANTIEMS GLOBOS ĮSTAIGAS, PASIŪLOS

POKYČIŲ VERTINIMAS (N=47)

Šaltinis: BGI Consulting, remiantis savivaldybių administracijų atstovų apklausa

Paslaugų įvairovė

Absoliuti dauguma (51 proc. arba 24 iš 47) apklaustų savivaldybių administracijų atstovų nesutiko (iš

dalies ar visiškai), kad jų atstovaujamose savivaldybėse gyvenantiems jaunuoliams, paliekantiems

globos įstaigas, teikiamų socialinių paslaugų įvairovė yra didelė (žr. paveikslas žemiau). Tai

užfiksuota įvairaus dydžio savivaldybėse – nuo mažiausių (turinčių iki 10 tūkst. gyventojų) iki didžiausių

(turinčių virš 100 tūkst. gyventojų). Apie ketvirtadalis (26 proc. arba 12 iš 47) respondentų minėtų paslaugų

įvairovę įvertino kaip didelę, dar penktadalis (21 proc. arba 10 iš 47) – kaip vidutinę.

189 PAVEIKSLAS. SOCIALINIŲ PASLAUGŲ JAUNUOLIAMS, PALIEKANTIEMS GLOBOS ĮSTAIGAS, ĮVAIROVĖS

VERTINIMAS (N=47)


Paslaugų laukimo laikas

Virš trečdalio (38 proc. arba 18 iš 47) apklaustų savivaldybių administracijų atstovų sutiko (iš dalies ar

visiškai), kad jų atstovaujamose savivaldybėse socialines paslaugas teikiančiose įstaigose ar organizacijose

visi jaunuoliai, paliekantys globos įstaigas, jiems reikalingas paslaugas gali gauti iš karto ar neilgai

palaukus (žr. paveikslas žemiau). Visgi po panašią dalį (30 proc. arba 14 iš 47) respondentų nurodė, kad

minėtai tikslinei grupei reikalingų paslaugų gali tekti palaukti santykinai ilgai arba tokių socialinių paslaugų

prieinamumą įvertino vidutiniškai. Santykinai ilgas paslaugų laukimo laikas užfiksuotas savivaldybėse,

kurių atstovai tokių paslaugų įvairovę įvertino kaip ribotą.


281 281

190 PAVEIKSLAS. SOCIALINIŲ PASLAUGŲ JAUNUOLIAMS, PALIEKANTIEMS GLOBOS ĮSTAIGAS, LAUKIMO

LAIKO VERTINIMAS (N=47)


Paslaugų finansinis prieinamumas

Absoliuti dauguma (53 proc. arba 25 iš 47) apklaustų savivaldybių administracijų atstovų sutiko (iš dalies

ar visiškai), kad jų atstovaujamose savivaldybėse gyvenantys globos įstaigas paliekantys jaunuoliai jiems

reikalingas socialines paslaugas gali gauti nepriklausomai nuo jų finansinės padėties (žr. paveikslas

žemiau). Apie trečdalis (30 proc. arba 14 iš 47) respondentų socialinių paslaugų finansinį prieinamumą

minėtai tikslinei grupei įvertino kaip ribotą. Daugeliu atveju ribotas tokių paslaugų finansinis

prieinamumas sietinas su ribota jų įvairove ir santykinai ilgu laukimo laiku. Daugiau nei dešimtadalis (15

proc. arba 7 iš 47) apklaustųjų socialinių paslaugų globos įstaigas paliekantiems jaunuoliams finansinį

prieinamumą įvertino kaip vidutinį.

191 PAVEIKSLAS. SOCIALINIŲ PASLAUGŲ JAUNUOLIAMS, PALIEKANTIEMS GLOBOS ĮSTAIGAS, FINANSINIO

PRIEINAMUMO VERTINIMAS (N=47)


Paslaugų pasiekiamumas

Absoliuti dauguma (51 proc. arba 24 iš 47) savivaldybių socialinių paslaugų skyrių atstovų sutiko (iš

dalies ar visiškai), kad jų atstovaujamose savivaldybėse jaunuoliams, paliekantiems globos įstaigas,

teikiamos socialinės paslaugos yra pasiekiamos nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos (žr.

paveikslas žemiau). Po panašią dalį respondentų socialinių paslaugų minėtai tikslinei grupei pasiekiamumą

įvertino kaip vidutinišką (23 proc. arba 11 iš 47 apklaustųjų) ar ribotą (21 proc. arba 10 iš 47 apklaustųjų).

Ribotas tokių paslaugų pasiekiamumas nustatytas tose savivaldybėse, kurių atstovai nepalankiai įvertino ir

socialinių paslaugų jaunuoliams, paliekantiems globos įstaigas, įvairovę, laukimo laiką ir finansinį

prieinamumą.


282 282

192 PAVEIKSLAS. SOCIALINIŲ PASLAUGŲ JAUNUOLIAMS, PALIEKANTIEMS GLOBOS ĮSTAIGAS,

PASIEKIAMUMO VERTINIMAS (N=47)


Paslaugų atitikimas tikslinės grupės poreikiams

Dauguma (40 proc. arba 19 iš 47) apklaustų savivaldybių administracijų atstovų sutiko (iš dalies ar

visiškai), kad jų atstovaujamose savivaldybėse teikiamos socialinės paslaugos jaunuoliams, paliekantiems

globos įstaigas, atitinka tikslinės grupės poreikius, po trečdalį (30 proc. arba 14 iš 47) respondentų

nesutiko arba teikiamų socialinių paslaugų globos įstaigas paliekantiems jaunuoliams atitiktį pastarųjų

poreikiams įvertino vidutiniškai (žr. 193 paveikslas). Ribotas tikslinės grupės poreikių atliepimas

daugiausiai užfiksuotas tose savivaldybėse, kurios pasižymi santykinai ribota analizuojamų paslaugų

įvairove, ilgu jų laukimo laiku, ribotu finansiniu prieinamumu ir pasiekiamumu.

193 PAVEIKSLAS. SOCIALINIŲ PASLAUGŲ JAUNUOLIAMS, PALIEKANTIEMS GLOBOS ĮSTAIGAS, ATITIKTIES

TIKSLINĖS GRUPĖS POREIKIAMS VERTINIMAS (N=47)


2.5.3.2 PASLAUGOS ASMENIMS SU PROTO IR (AR) PSICHIKOS

NEGALIA


Asmenims (suaugusiems ir vaikams) su proto ir (ar) psichikos negalia tikslinės grupės atžvilgiu Pertvarkos

strateginis tikslas numato kompleksiškai teikiamų paslaugų sistemos, kuri sudarytų galimybes kiekvienam


283 283

neįgaliajam ar jo šeimai (globėjams, rūpintojams) gauti individualias pagal poreikius paslaugas ir

reikiamą pagalbą bendruomenėje, kūrimą. Konkrečiau, keliami tikslai užtikrinti darnią aplinką ir sąlygas

kiekvienam neįgaliam vaikui augti savo šeimoje ir gauti pagalbą bendruomenėje bei sudaryti sąlygas

neįgaliems suaugusiems asmenims, jų šeimoms (globėjams, rūpintojams) gauti individualias jų poreikius

atitinkančias bendruomenines paslaugas. Siekiant šių tikslų keliami uždaviniai:

• kurti ir plėtoti kompleksiškai teikiamų paslaugų neįgaliam ar specialiųjų poreikių turinčiam vaikui

ir jo šeimai sistemą;

• sudaryti sąlygas neįgalių vaikų tėvams gauti laikino „atokvėpio“ paslaugas;

• palaipsniui pertvarkyti neįgalių vaikų globos namus;

• didinti savarankiškų ar iš dalies savarankiškų neįgalių suaugusių asmenų galimybes gyventi

bendruomenėje gaunant reikiamą pagalbą;

• užtikrinti pagalbą bendruomenėje nesavarankiškiems neįgaliems suaugusiems asmenims;

• stiprinti pagalbą neįgalius suaugusius asmenis prižiūrinčioms šeimoms, artimiesiems154.

Pagrindinės Pertvarkos kontekste asmenims su proto ir (ar) psichikos negalia pradėtos teikti socialinės

paslaugos, atliepiančios aukščiau įvardytus Pertvarkos uždavinius, yra grupinio gyvenimo namų

paslauga (atliepianti siekius palaipsniui pertvarkyti neįgalių vaikų globos namus ir didinti savarankiškų ar

iš dalies savarankiškų neįgalių suaugusių asmenų galimybes gyventi bendruomenėje gaunant reikiamą

pagalbą), apsaugoto būsto paslauga (atliepianti siekį didinti savarankiškų ar iš dalies savarankiškų

neįgalių suaugusių asmenų galimybes gyventi bendruomenėje gaunant reikiamą pagalbą), atvejo vadybos

vaikams su proto ir (ar) psichikos negalia paslauga (atliepianti siekį kurti ir plėtoti kompleksiškai

teikiamų paslaugų neįgaliam ar specialiųjų poreikių turinčiam vaikui ir jo šeimai sistemą), asmeninio

asistento asmenims su proto ir (ar) psichikos negalia paslauga (atliepianti siekį užtikrinti pagalbą

bendruomenėje nesavarankiškiems neįgaliems suaugusiems asmenims), įdarbinimo su pagalba paslauga

(atliepianti siekį didinti savarankiškų ar iš dalies savarankiškų neįgalių suaugusių asmenų galimybes

gyventi bendruomenėje gaunant reikiamą pagalbą) ir laikino atokvėpio paslauga (atliepianti siekius

sudaryti sąlygas neįgalių vaikų tėvams gauti laikino „atokvėpio“ paslaugas ir stiprinti pagalbą neįgalius

suaugusius asmenis prižiūrinčioms šeimoms, artimiesiems).

Grupinio gyvenimo namai

Grupinio gyvenimo namai (GGN) – socialinės globos įstaiga, kurioje bendruomenėje atskirose patalpose

(name, bute) namų aplinkoje gyvena iki 10 nesavarankiškų ar iš dalies savarankiškų asmenų 155 . GGN

priskiriama apgyvendinimo su parama paslaugos I tipui, kuris apima iki 10 nesavarankiškų asmenų su proto

ir (ar) psichikos negalia ilgalaikį apgyvendinimą namų aplinkoje, užtikrinant pagalbą gyvenamoje vietoje 24

val. per parą 7 dienas per savaitę156. GGN apima alternatyvias institucinei globai bendruomenėje teikiamas

socialines paslaugas, kurios užtikrina asmens galimybę gyventi bendruomenėje ir gauti joje specializuotą

pagalbą, atitinkančią individualius asmens poreikius, bei skatina paslaugos gavėjų savarankiškumą,

154 LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2014 m. vasario 14 d. įsakymas Nr. A1-83 „Dėl perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams 2014–2020 metų veiksmų plano patvirtinimo“. https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/e4169490984411e3aad2c022318814db/EskLrXnuyQ 155 LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gegužės 22 d. įsakymas Nr. A1-290 „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymo Nr. A1-93 „Dėl socialinių paslaugų katalogo patvirtinimo“ pakeitimo“ https://www.e-tar.lt/portal/legalAct.html?documentId=19d796e07ca811e98436e02a0124fc68. 156 Apgyvendinimo su parama suaugusiems asmenims su (psichikos ir / ar proto) negalia paslaugų teikimo metodikos aprašas (projektas) http://www.pertvarka.lt/wp-content/uploads/2018/08/Apgyvendinimo-su-parama-metodikos-projektas.pdf.


https://www.e-tar.lt/portal/legalAct.html?documentId=19d796e07ca811e98436e02a0124fc68

https://www.e-tar.lt/portal/legalAct.html?documentId=19d796e07ca811e98436e02a0124fc68



284 284

visapusišką dalyvavimą bendruomenėje bei socialinę įtrauktį157. Ši paslauga keičia institucinę socialinę

globą.

Pirmieji GGN pradėti kurti 2017 m. – šiais metais buvo įkurti 9 GGN. Sparčiausiai GGN tinklas buvo

plečiamas 2018 m. – tuomet įkurta 12 GGN, 2019 m. įkurti dar 3. Remiantis vertintojų surinktais

duomenimis, 2019 m. IV ketvirtį Lietuvoje veikė 26 GGN, įsikūrę 14 savivaldybių (15 proc. visų). Visus GGN

įsteigė 15 SADM pavaldžių SGĮ. Juose gyvena ne mažiau kaip 200 asmenų: vienuose GGN – nuo 4 iki 10

suaugusių asmenų su proto ir (ar) psichikos negalia ir nuo 4 iki 6 vaikų su proto ir (ar) psichikos negalia.

Paslauga teikiama ne Pertvarkos projekto, o nacionalinio biudžeto lėšomis.

194 PAVEIKSLAS. LIETUVOS SAVIVALDYBĖS, KURIOSE YRA GGN158


Apsaugotas būstas

Apsaugotas būstas (AB) – apgyvendinimo su parama suaugusiems asmenims su proto ir (ar) psichikos

negalia paslaugos III tipas, kuris apima iki 4 dalinai savarankiškų proto ir (ar) psichikos negalią turinčių

suaugusių asmenų ilgalaikį apgyvendinimą namų aplinkoje, teikiant socialines paslaugas gyvenamoje vietoje

ir bendruomenėje. AB klientams užtikrinama pagalba mažiausiai 1 val. savaitę individualių konsultacijų forma

157 LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2014 m. vasario 14 d. įsakymas Nr. A1-83 „Dėl perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams 2014–2020 metų veiksmų plano patvirtinimo“ https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/e4169490984411e3aad2c022318814db/EskLrXnuyQ. 158 Įskaitant GGN suaugusiems asmenims su proto ir (ar) psichikos negalia ir GGN vaikams su proto ir (ar) psichikos negalia, kurie nuo 2019 m. liepos 8 d., pakeitus LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. vasario 20 d. įsakymą Nr. A1-46 „Dėl Socialinės globos normų aprašo patvirtinimo“, traktuojami kaip BVGN vaikams su negalia.



285 285

ir galimybė bet kuriuo paros metu susisiekti su darbuotoju159. GGN apima alternatyvias institucinei globai

bendruomenėje teikiamas socialines paslaugas, kurios užtikrina asmens galimybę gyventi bendruomenėje

ir gauti joje specializuotą pagalbą, atitinkančią individualius asmens poreikius, bei skatina paslaugos gavėjų

savarankiškumą, visapusišką dalyvavimą bendruomenėje bei socialinę įtrauktį 160 . Ši paslauga keičia

institucinę socialinę globą.

Remiantis stebėsenos duomenimis, Lietuvoje AB paslauga teikiama 4 savivaldybėse (7 proc. visų). Ja

pasinaudojo 22 asmenys161, tačiau ji ne visais atvejais pasiteisino Lietuvoje veikė – 2 asmenims pasiūlyta

GGN paslauga, dar 1 asmuo pradėjo gyventi savarankiškai bendruomenėje. Paslaugą teikia du subjektai – 1

NVO ir 1 savivaldybės biudžetinė įstaiga162. Paslauga teikiama tik Pertvarkos projekto lėšomis.

195 PAVEIKSLAS. LIETUVOS SAVIVALDYBĖS, KURIOSE YRA AB


Atvejo vadyba vaikams su proto ir (ar) psichikos negalia

Atvejo vadyba vaikams su proto ir (ar) psichikos negalia – individualizuota ir kompleksiškai teikiama

paslauga vaikui, kuriam pirmą kartą nustatytas neįgalumas, bei jo šeimai arba globėjams. Šios paslaugos

tikslas – padėti šeimai išgyventi stresą, patiriamą kartu su vaiko su negalia atsiradimu, užtikrinant vaiko

159 Apgyvendinimo su parama suaugusiems asmenims su (psichikos ir / ar proto) negalia paslaugų teikimo metodikos aprašas (projektas) http://www.pertvarka.lt/wp-content/uploads/2018/08/Apgyvendinimo-su-parama-metodikos-projektas.pdf. 160 LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2014 m. vasario 14 d. įsakymas Nr. A1-83 „Dėl perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams 2014–2020 metų veiksmų plano patvirtinimo“ https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/e4169490984411e3aad2c022318814db/EskLrXnuyQ. 161 Pertvarkos projekto stebėsenos duomenys (2019 m. IV ketvirtis). 162 Pertvarkos projekto internetinėje svetainėje pateikta informacija: http://www.pertvarka.lt/socialiniu-paslaugu-zemelapis/.





286 286

visapusišką raidą, lavėjimą ir ugdymą. Tai įgyvendinama organizuojant paslaugas, koordinuojant jų teikimą,

nuolat peržiūrint gaunamas paslaugas, nustatant žmonių su negalia individualius poreikius ir galimybes163.

Remiantis stebėsenos duomenimis, atvejo vadybos paslauga buvo teikiama 3 savivaldybėse (5 proc. visų),

tačiau 2 iš jų paslaugos teikimas buvo nutrauktas. Ja pasinaudojo 35 asmenys164. Paslaugą teikia viena

NVO165. Paslauga teikiama tik Pertvarkos projekto lėšomis.

Savivaldybių administracijų socialinių paslaugų skyrių atstovų apklausoje buvo paprašyta nurodyti, ar jų

atstovaujamose savivaldybėse yra teikiama atvejo vadybos vaikams su proto ir (ar) psichikos negalia

paslauga. Apie ketvirtadalis (23 proc. arba 11 iš 47) apklaustų savivaldybių nurodė teikiančios šią paslaugą.

Visgi iš respondentų atsakymų išryškėjo, kad dalis apklaustų savivaldybių administracijų atstovų atvejo

vadybos vaikams su proto ir (ar) psichikos negalia paslaugą supainiojo su atvejo vadyba,

inicijuojama, kai socialinės rizikos šeimoje augančiam vaikui nustatomas vienas iš grėsmės lygių.

196 PAVEIKSLAS. LIETUVOS SAVIVALDYBĖS, KURIOSE TEIKIAMA ATVEJO VADYBOS VAIKAMS SU PROTO

IR (AR) PSICHIKOS NEGALIA PASLAUGA


163 Pertvarkos projekto internetinėje svetainėje pateikta informacija: http://www.pertvarka.lt/naujienos/i-pagalba-vaikams-su-proto-ar-psichikos-negalia-ir-ju-seimoms-atvejo-vadyba/. 164 Pertvarkos projekto stebėsenos duomenys (2019 m. IV ketvirtis). 165 Pertvarkos projekto internetinėje svetainėje pateikta informacija: http://www.pertvarka.lt/socialiniu-paslaugu-zemelapis/.

http://www.pertvarka.lt/naujienos/i-pagalba-vaikams-su-proto-ar-psichikos-negalia-ir-ju-seimoms-atvejo-vadyba/

http://www.pertvarka.lt/naujienos/i-pagalba-vaikams-su-proto-ar-psichikos-negalia-ir-ju-seimoms-atvejo-vadyba/



287 287

Asmeninis asistentas asmenims su proto ir (ar) psichikos negalia

Asmeninis asistentas asmenims su proto ir (ar) psichikos negalia – namų ir viešojoje aplinkoje (palydint

ir komunikuojant) individualiai asmeniui teikiama pagalba, padedanti įgalinti asmenį būti savarankišku ir

užtikrinanti svarbiausias asmens gyvybines veiklos funkcijas (asmens higiena, mityba, judumas, socialiniai

santykiai ir aplinka). Paslaugą teikiama suaugusiems (nuo 16 m. amžiaus) asmenims, turintiems proto ar

(ir) psichikos negalią, dėl kurios jų veikla ir dalyvumas (gebėjimas orientuotis, judėti, dirbti, savarankiškai

tvarkyti asmeninį ir socialinį gyvenimą) yra visiškai arba vidutiniškai apribota. Prioritetas gauti asmeninio

asistento paslaugas teikiamas asmenims, kurie lanko ugdymo įstaigą, dirba arba ieško darbo, siekia gyventi

savarankiškai (yra išėję iš stacionarios globos įstaigų), laukia eilėje gauti socialines paslaugas įstaigoje (iš

jų prioritetą teikiant laukiantiems eilėje gauti stacionarios socialinės globos paslaugas)166.

Remiantis stebėsenos duomenimis, asmeninio asistento asmenims su proto ir (ar) psichikos negalia

paslauga buvo teikiama 2 savivaldybėse (3 proc. visų). Ja pasinaudojo 52 asmenys167. Paslaugą teikė du

subjektai – 1 NVO ir 1 SADM pavaldi SGĮ168. Paslauga teikiama tik Pertvarkos projekto lėšomis.

Savivaldybių administracijų socialinių paslaugų skyrių atstovų apklausoje buvo paprašyta nurodyti, ar jų

atstovaujamose savivaldybėse yra teikiama asmeninio asistento asmenims su proto ir (ar) psichikos negalia

paslauga. Apie ketvirtadalis (24 proc. arba 11 iš 46) apklaustų savivaldybių nurodė teikiančios šią paslaugą.

Visgi iš respondentų atsakymų išryškėjo, kad dalis apklaustų savivaldybių administracijų atstovų

asmeninio asistento asmenims su proto ir (ar) psichikos negalia paslaugą supainiojo su asmeninio

asistento asmenims su fizine ir (ar) kompleksine negalia paslauga.

Įdarbinimas su pagalba

Įdarbinimas su pagalba – paslauga, kuria siekiama padėti asmeniui, rasti darbą laisvoje darbo rinkoje,

atitinkantį jo gebėjimus bei rinkos galimybes, ir suteikti jam tolimesnę pagalbą įsitvirtinant darbo vietoje. Šios

paslaugos tikslas – padėti darbingo amžiaus asmeniui, kuris nori ir gali dirbti atviroje darbo rinkoje, tačiau

dėl savo negalios pobūdžio ir (ar) visuomenėje vyraujančios diskriminacijos negali rasti darbo ir (ar)

įsitvirtinti atviroje darbo rinkoje, pagal savo gebėjimus ir rinkos galimybes bei suteikti jam tolimesnę

pagalbą įsitvirtinant darbo vietoje169.

Remiantis stebėsenos duomenimis, įdarbinimo su pagalba paslauga teikiama 4 savivaldybėse (7 proc.

visų). Paslauga pasinaudojo 26 asmenys 170 . Paslaugą teikia 1 privati įmonė 171 . teikiamos Paslauga

teikiama tik Pertvarkos projekto lėšomis.

Įdarbinimo su pagalba paslauga teikiama 3 apklaustose savivaldybėse, tačiau dalis jų nesutampa su

paslaugos teikėjo nurodytomis savivaldybėmis. Tai rodo, kad dalis apklaustų savivaldybių administracijų

atstovų teikdami informaciją galėjo susipainioti.

Didžioji dalis apklaustų savivaldybių, kuriose įdarbinimo su pagalba paslauga neteikiama, atstovų nurodė

nežinantys, ar ateityje planuojama pradėti teikti analizuojamą paslaugą, jos teikimą finansuojant

savivaldybės biudžeto lėšomis. Apie dešimtadalis (11 proc. arba 5 iš 44) teigė, kad tokių planų esama, dar

keli respondentai (7 proc. arba 3 iš 44) – kad to daryti neplanuojama. Nurodytos to priežastys – tokios

166 2018 m. gegužės 21 d. LR socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas Nr. A1-231 „Dėl asmeninio asistento paslaugų organizavimo ir teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/016917d25df711e896f6c1bcca8cd3a8?jfwid=sujolq4fm. 167 Pertvarkos projekto stebėsenos duomenys (2019 m. IV ketvirtis). 168 Pertvarkos projekto internetinėje svetainėje pateikta informacija: http://www.pertvarka.lt/socialiniu-paslaugu-zemelapis/. 169 Įdarbinimo su pagalba paslaugos teikimo asmenims su negalia tvarkos aprašas (projektas) http://www.pertvarka.lt/wp-content/uploads/2018/10/Idarbinimas-su-pagalba.pdf. 170 Pertvarkos projekto stebėsenos duomenys (2019 m. IV ketvirtis). 171 Pertvarkos projekto internetinėje svetainėje pateikta informacija: http://www.pertvarka.lt/socialiniu-paslaugu-zemelapis/.








288 288

paslaugos poreikio nebuvimas, paslaugą teikti galinčių subjektų trūkumas savivaldybėje arba

numatomos galimybės šios paslaugos poreikį patenkinti per kitų socialinių paslaugų teikimą.

197 PAVEIKSLAS. LIETUVOS SAVIVALDYBĖS, KURIOSE TEIKIAMA ĮDARBINIMO SU PAGALBA ASMENIMS SU

PROTO IR (AR) PSICHIKOS NEGALIA PASLAUGA


Laikinas atokvėpis

Laikino atokvėpio paslauga – trumpalaikio pobūdžio asmens, turinčio negalią, globotinio (rūpintinio)

socialinės priežiūros paslauga, kai šiuos asmenis auginantys tėvai, prižiūrintys šeimos nariai ar globojantys

(prižiūrintys) asmenys laikinai dėl tam tikrų priežasčių negali jais pasirūpinti. Šios paslaugos gavėjais laikomi

tėvai, šeimos nariai, globėjai (rūpintojai), globotojai, savo namuose prižiūrintys ar globojantys asmenis,

kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra. Laikino atokvėpio tikslas – suteikti trumpalaikį poilsį šeimos

nariams, tėvams, globėjams ar rūpintojams, kurie rūpinasi (globoja) asmenimis su proto ir (ar) psichikos

negalia, vaikais, netekusiais tėvų globos, padėti jiems atgauti jėgas ir energiją, suteikti galimybę dalyvauti

darbo rinkoje (darbo paieškos, komandiruotės, darbo grafiko keitimai ir kt.), pasirūpinti kitais artimaisiais,

dalyvauti sociokultūriniame visuomenės gyvenime172.

Remiantis stebėsenos duomenimis, laikino atokvėpio (tiek įstaigoje, tiek asmens namuose) paslauga

Pertvarkos projekto lėšomis teikiama 13 savivaldybių (22 proc. visų). Ja pasinaudojo 233 asmenys173.

172 Laikino atokvėpio paslaugos teikimo aprašas (projektas) http://www.pertvarka.lt/wp-content/uploads/2018/12/laikinas_atokvepis_projektas.pdf. 173 Pertvarkos projekto stebėsenos duomenys (2019 m. IV ketvirtis).




289 289

Paslaugą teikia 14 subjektų – 6 NVO, 6 savivaldybės biudžetinės įstaigos ir 2 SADM pavaldžios SGĮ174.

Paslauga teikiama ne tik Pertvarkos lėšomis. Ji minima daugelio savivaldybių socialiniuose planuose,

nurodant paslaugos aktualumą ir poreikį pritaikyti įstaigų patalpas jos teikimui, tačiau konkrečių skaičių

apie šios paslaugos gavėjus savivaldybėse praktiškai nėra.

198 PAVEIKSLAS. LIETUVOS SAVIVALDYBĖS, KURIOSE TEIKIAMA LAIKINO ATOKVĖPIO PASLAUGA


Laikino atokvėpio įstaigoje paslauga teikiama absoliučioje daugumoje (57 proc. arba 27 iš 47) apklaustų

savivaldybių. Daugiau nei trijuose ketvirtadaliuose (78 proc. arba 21 iš 27) apklaustų savivaldybių laikino

atokvėpio įstaigoje paslaugą teikia tik savivaldybės įstaiga, likusiose savivaldybėse (po 22 proc. arba 6

iš 27) paslaugos teikime dalyvauja ir NVO. Apie trijuose ketvirtadaliuose (74 proc. arba 20 iš 27)

savivaldybių pagrindinis laikino atokvėpio įstaigoje paslaugos finansavimo šaltinis – savivaldybės

biudžeto lėšos. Virš penktadalio (22 proc. arba 6 iš 27) savivaldybių atstovų kaip pagrindinį finansavimo

šaltinį nurodė ESI fondų lėšas.

Apie trijuose ketvirtadaliuose (74 proc. arba 20 iš 27) apklaustų savivaldybių laikino atokvėpio įstaigoje

paslaugą per vienus metus gauna iki 10 asmenų. Kiek mažiau nei pusės (44 proc. arba 12 iš 27) šią

paslaugą teikiančių savivaldybių atstovų nuomone, šiuo metu jų atstovaujamose savivaldybėse teikiamos

analizuojamos paslaugos apimtys yra daugiau mažiau pakankamos, kad ja galėtų pasinaudoti visos

savivaldybėje gyvenančios to siekiančios neįgalius artimuosius prižiūrinčios šeimos. Visgi likusios dalies

respondentų nuomonės šiuo klausimu išsiskyrė. Virš penktadalio (22 proc. arba 6 iš 27) respondentų

174 Pertvarkos projekto internetinėje svetainėje pateikta informacija: http://www.pertvarka.lt/socialiniu-paslaugu-zemelapis/.



290 290

vertinimu, šiuo metu teikiamos paslaugos apimtys yra visiškai pakankamos, tačiau, anot daugiau nei

ketvirtadalio (26 proc. arba 7 iš 27) apklaustųjų, jų visiškai nepakanka siekiant patenkinti tikslinės grupės

poreikius. Virš trijų ketvirtadalių (78 proc. arba 21 iš 27) apklaustų savivaldybių, kuriose teikiama laikino

atokvėpio įstaigoje paslauga, pastarosios teikimą planuojama tęsti ir ateityje, finansuojant jį savivaldybės

biudžeto lėšomis. Likusių savivaldybių socialinių paslaugų skyrių atstovai neturėjo žinių apie analizuojamos

paslaugos finansavimo savivaldybės biudžeto lėšomis galimybes ateityje.

Daugiau nei pusėje (60 proc. arba 12 iš 20) apklaustų savivaldybių, kuriose laikino atokvėpio įstaigoje

paslauga šiuo metu neteikiama, analizuojamą paslaugą planuojama pradėti teikti ateityje, finansuojant

ją savivaldybės biudžeto lėšomis. Apie trečdalio (30 proc. arba 6 iš 20) šių savivaldybių atstovai neturėjo

žinių apie laikino atokvėpio įstaigoje paslaugos finansavimo savivaldybės biudžeto lėšomis galimybes

ateityje. Dešimtadalis (10 proc. arba 2 iš 20) respondentų nurodė, kad ir ateityje jų atstovaujamose

savivaldybėse minėtos paslaugos neplanuojama teikti savivaldybės biudžeto lėšomis, nes šios paslaugos

poreikis yra ribotas ir jį patenkinti galima perkant paslaugą iš kitų savivaldybių.

Remiantis savivaldybių administracijų socialinių paslaugų skyrių atstovų anketinės apklausos rezultatais,

tik keliose (9 proc. arba 4 iš 47) savivaldybėse teikiama laikino atokvėpio asmens namuose paslauga. Anot

vienos savivaldybės atstovo, analizuojamai paslaugai prilyginamos savivaldybėje teikiamos kitos socialinės

paslaugos – pagalbos namuose, dienos socialinės globos ir asistento. Visose apklaustose savivaldybėse

paslaugą teikia savivaldybės įstaiga, o pagrindinis jos finansavimo šaltinis – savivaldybės biudžeto lėšos.

Pusės (2 iš 4) savivaldybių, kuriose teikiama laikino atokvėpio asmens namuose paslauga, atstovai šiuo

metu teikiamos paslaugos apimtis įvertino kaip nepakankamas siekiant pilnai patenkinti tikslinės

grupės poreikius. Likusi dalis apklaustųjų paslaugos apimčių pakankamumo įvertinti negalėjo. Taip pat apie

pusė respondentų nurodė, kad laikino atokvėpio asmens namuose paslaugos teikimą planuojama tęsti ir

ateityje, finansuojant jį savivaldybės biudžeto lėšomis. Likusių savivaldybių atstovai neturėjo žinių apie

analizuojamos paslaugos finansavimo savivaldybės biudžeto lėšomis galimybes ateityje.

Absoliučios daugumos (65 proc. arba 28 iš 43) savivaldybių, kuriose laikino atokvėpio asmens namuose

paslauga šiuo metu neteikiama, atstovai neturėjo žinių apie planus savivaldybės biudžeto lėšomis

finansuoti laikino atokvėpio asmens namuose paslaugas ateityje.

BENDRA SOCIALINIŲ PASLAUGŲ PASIŪLA

Kaip matyti iš aukščiau pateiktos kiekybinės surinktos informacijos, socialinių paslaugų asmenims su

proto ir (ar) psichikos negalia pasiūla yra ribota. Daugelis naujų formų bendruomeninių paslaugų

asmenims su proto ir (ar) psichikos negalia (grupinio gyvenimo namų, apsaugoto būsto, atvejo vadybos

vaikams su proto ir (ar) psichikos negalia, asmeninio asistento asmenims su proto ir (ar) psichikos negalia,

įdarbinimo su pagalba) teikiamos – tik nedidelėje dalyje (iki 15 proc.) Lietuvos savivaldybių. Santykinai

didesnė geografinė aprėptis – laikino atokvėpio (ypač įstaigoje) paslaugos, kuri viena ar kita forma teikiama

apie 45 proc. savivaldybių.

Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, nuo 2013–2018 m. laikotarpiu šiek tiek didėjo

socialinių paslaugų gavėjų namuose skaičius, apimantis įvairias paslaugų gavėjų grupes (pagyvenusius

asmenis, suaugusius asmenis su negalia ir vaikus su negalia). Analizuojant savivaldybių socialinių paslaugų

planuose pateikiamą informaciją, pastebimos panašios tendencijos – beveik visose savivaldybėse didėja

socialinių paslaugų gavėjų skaičius ir, kas yra ne mažiau svarbu, šis skaičius didėja ir dėl didėjančio namuose

teikiamų socialinės globos paslaugų gavėjų skaičiaus. Šie skaičiai vis dar išlieka santykinai maži, tačiau bent

jau fiksuojama teigiama tendencija, kurios išsilaikymas priklausys ir nuo savivaldybių pasiryžimo toliau

keisti socialinių paslaugų teikimo sistemą ir daugiau išteklių nukreipti į pagalbą namuose, taip vėlinant ar

išvengiant ilgalaikės socialinės globos poreikio, taip pat prisidedant prie geresnės gyventojų gyvenimo

kokybės. Atkreiptinas dėmesys, kad, remiantis prieinamais informacijos šaltiniais, nėra galimybės

išskaidyti asmens namuose teikiamų socialinių paslaugų gavėjų skaičių pagal paslaugų gavėjų


291 291

negalios pobūdį. Savivaldybių socialinių paslaugų planuose dažniausiai įvardijami asmenys su negalia ir

tik labai retais atvejais jie išskirstomi pagal negalios pobūdį (su fizine negalia / su proto ir (ar) psichikos

negalia). Santykinai daugiau asmenų paslaugas gauna dienos socialinės globos įstaigose, tačiau bendrai

šalies mastu pastaraisiais metais tokių paslaugų gavėjų skaičius ženkliau nesikeičia.

Sociokultūrinių paslaugų teikimo situacija šalies savivaldybėse vertintina nevienareikšmiškai. Pirmiausiai,

dėl statistikos duomenų kaupimo ir pateikimo socialinių paslaugų planuose skirtumų tarp savivaldybių

sudėtinga gauti apibendrintus duomenis. Nemažai savivaldybių duomenis pateikia pagal paslaugų teikėjų

įstaigas, šių įstaigų teikiamų paslaugų aiškiai nesuskirstant pagal standartines Socialinių paslaugų kataloge

pateikiamas paslaugų kategorijas. Kitos savivaldybės pateikia apibendrintus sociokultūrinių paslaugų

gavėjų skaičius, tačiau beveik neįmanoma atsekti, kokioms tikslinėms grupėms ir kokios konkrečiai

paslaugos buvo teiktos, taip pat – ar į bendrą skaičių įtrauktos visos (t. y. visų organizacijų teikiamos)

sociokultūrinės paslaugos ar, pavyzdžiui, apskaityti tik savivaldybės biudžeto lėtomis finansuotų NVO

teikiamų paslaugų gavėjai. Nepaisant šių apribojimų, kurie neleidžia apie savivaldybių situaciją kalbėti

konkrečiais skaičiais, pastebima sociokultūrinių paslaugų savivaldybėse mažėjimo tendencija, kurią,

atrodo, patvirtina ir Lietuvos statistikos departamento duomenys, rodantys mažėjantį asmenų, gaunančių

paslaugas dienos centruose, skaičių.

Remiantis asmenis su proto ir (ar) psichikos negalia atstovaujančios NVO atstovų įžvalgomis175, bendra

socialinių paslaugų asmenims su proto ir (ar) psichikos negalia pasiūla šalyje yra ribota. Siekiant

suteikti galimybę šios tikslinės grupės asmenims gyventi pilnavertį gyvenimą ir integruotis į visuomenę,

būtina užtikrinti reikalingų paslaugų prieinamumą visu žmogaus gyvenimo ciklu – nuo kūdikystės iki

senatvės. Proto ir (ar) psichikos negalią turintiems asmenims turi būti užtikrinamos galimybės: kūdikystėje

– gauti ankstyvosios reabilitacijos paslaugas, vaikystėje – tinkamai integruotis ikimokyklinio ir bendrojo

ugdymo įstaigose (vietoje nukreipimo į specialiąsias ugdymo įstaigas), suaugus – gauti individualizuotas

paslaugas bendruomenėje. Šiuo metu švietimo sistemą palikusiems tikslinės grupės asmenims

prieinamų socialinių paslaugų įvairovė daugiausiai apsiriboja dienos užimtumo centruose

teikiamomis paslaugomis, kurios ne visada atliepia tikslinės grupės asmenų poreikius (pavyzdžiui,

socialinių paslaugų įstaigos dirba griežtu grafiku, nesudarant sąlygų jose teikiamas paslaugas gauti iškilus

realiam poreikiui, įstaigų nedarbo metu). Dabartinė psichikos sveikatos priežiūros paslaugų sistema taip

pat vertinama kaip neatliepianti asmenų su proto ir (ar) psichikos poreikių. Nustatytas poreikis toliau

plėtoti Pertvarkos metu išbandytas paslaugas asmenims su proto ir (ar) psichikos negalia ir jų

šeimoms – grupinio gyvenimo namų, apsaugoto būsto, atvejo vadybos vaikams su proto ir (ar) psichikos

negalia, asmeninio asistento asmenims su proto ir (ar) psichikos negalia, įdarbinimo su pagalba, laikino

atokvėpio įstaigoje ir namuose.

Savivaldybių administracijų socialinių paslaugų skyrių atstovų buvo teiraujamasi apie socialinių paslaugų

asmenims su proto ir (ar) psichikos negalia pasiūlą jų atstovaujamose savivaldybėse. Dviejų trečdalių (68

proc. arba 32 iš 47) respondentų teigimu, jų atstovaujamose savivaldybėse nėra esminių skirtumų tarp

paslaugų asmenims su proto negalia ir asmenims su psichikos negalia pasiūlos. Šie respondentai

socialines paslaugas minėtoms tikslinėms grupėms įvertino apibendrintai. Trečdalio (32 proc. arba 15 iš

47) apklaustųjų nuomone, jų atstovaujamose savivaldybėse teikiamų socialinių paslaugų asmenims su

proto negalia ir asmenims su psichikos negalia pasiūla iš esmės skiriasi. Tokia situacija užfiksuota

įvairaus dydžio savivaldybėse: turinčiose iki 20 tūkst. gyventojų (Skuodo r.), 20–30 tūkst. gyventojų

(Elektrėnų, Biržų r., Jurbarko r., Pasvalio r., Prienų r., Švenčionių r.), 30–40 tūkst. gyventojų (Kretingos r.,

175 Fokusuotos grupinės diskusijos su naujo tipo paslaugų teikėjų atstovais metu surinkta informacija.


292 292

Raseinių r., Šalčininkų r., Šilutės r., Telšių r.), 50–100 tūkst. gyventojų (Kauno r., Klaipėdos r., Vilniaus r.). Šie

respondentai socialines paslaugas minėtoms tikslinėms grupėms įvertino atskirai.

Apgyvendinimo situacijos pokyčiai

Savivaldybės, kuriose nėra esminių skirtumų tarp socialinių paslaugų asmenims su proto negalia ir

asmenims su psichikos negalia pasiūlos. Apie trečdalis (34 proc. arba 11 iš 32) savivaldybių

administracijų atstovų sutiko (iš dalies ar visiškai), kad jų atstovaujamose savivaldybėse gyvenantys

asmenys su psichikos ir (ar) proto negalia vis rečiau patenka į globos įstaigas, nes gyvena su savo

šeima, globėjais ar savarankiškai (žr. 199 paveikslas). Ketvirtadalis (25 proc. arba 8 iš 32) respondentų

teiginiui iš dalies ar visiškai nepritarė. Kai kurie respondentai nurodė, jog tikslinės grupės asmenimis

artimieji kartais negali pasirūpinti dėl objektyvių priežasčių (senyvo amžiaus, sveikatos būklės ir pan.),

trūksta paslaugų, įgalinančių asmenis su psichikos ir (ar) proto negalia gyventi savarankiškai (savivaldybėje

nėra įsteigtų grupinio gyvenimo namų, savarankiško gyvenimo namų ar kitų aktualių paslaugų). Dauguma

(41 proc. arba 13 iš 32) savivaldybių administracijų atstovų neįžvelgė asmenų su psichikos ir (ar) proto

negalia apgyvendinimo situacijos pokyčių.

199 PAVEIKSLAS. ASMENŲ SU PSICHIKOS IR (AR) PROTO NEGALIA APGYVENDINIMO SITUACIJOS POKYČIŲ

VERTINIMAS (N=32)


Savivaldybės, kuriose yra esminių skirtumų tarp socialinių paslaugų asmenims su proto negalia ir

asmenims su psichikos negalia pasiūlos. Teigiami apgyvendinimo situacijos pokyčiai savivaldybėse

identifikuoti tik asmenų su proto negalia atžvilgiu. Apie pusė (47 proc. arba 7 iš 15) savivaldybių

administracijų atstovų iš dalies sutiko, kad jų atstovaujamose savivaldybėse gyvenantys proto negalią

turintys asmenys vis rečiau patenka į globos įstaigas, nes gyvena su savo šeima, globėjais ar savarankiškai

(žr. 200 paveikslas). Po tokią pačią dalį respondentų nesutiko, kad asmenys su psichikos negalia vis rečiau

patenka į globos įstaigas ar neįžvelgė esminių asmenų su psichikos negalia apgyvendinimo situacijos

pokyčių.


293 293

200 PAVEIKSLAS. ASMENŲ SU PROTO NEGALIA IR ASMENŲ SU PSICHIKOS NEGALIA APGYVENDINIMO

SITUACIJOS POKYČIŲ VERTINIMAS (N=15)


Įsidarbinimo situacijos pokyčiai


asmenims su psichikos negalia pasiūlos. Daugiau nei du trečdaliai (69 proc. arba 22 iš 32) savivaldybių

administracijų atstovų nesutiko (iš dalies ar visiškai), kad vis daugiau jų atstovaujamose savivaldybėse

gyvenančių asmenų su psichikos ir (ar) proto negalia susiranda darbą (žr. 201 paveikslas). Keletas (9

proc. arba 3 iš 32) respondentų minėtos tikslinės grupės įsidarbinimo galimybes įvertino kaip iš esmės

nekintančias, tik vienas respondentas įžvelgė jų pagerėjimą.

201 PAVEIKSLAS. ASMENŲ SU PSICHIKOS IR (AR) PROTO NEGALIA ĮSIDARBINIMO SITUACIJOS POKYČIŲ

VERTINIMAS (N=32)



asmenims su psichikos negalia pasiūlos. Tiek proto, tiek psichikos negalią turintiems asmenims yra

vienodai sunku įsidarbinti. Beveik trys ketvirtadaliai (73 proc. arba 11 iš 15) savivaldybių administracijų

atstovų nesutiko (iš dalies ar visiškai), kad vis daugiau jų atstovaujamose savivaldybėse gyvenančių asmenų

su proto ar su psichikos negalia susiranda darbą (žr. 202 paveikslas).


294 294

202 PAVEIKSLAS. ASMENŲ SU PROTO NEGALIA IR ASMENŲ SU PSICHIKOS NEGALIA ĮSIDARBINIMO

SITUACIJOS POKYČIŲ VERTINIMAS (N=15)


Paslaugų pasiūlos pokyčiai


asmenims su psichikos negalia pasiūlos. Dauguma savivaldybių administracijų atstovų (41 proc. arba

13 iš 32) iš dalies ar visiškai sutiko, kad per pastaruosius 5 metus jų atstovaujamose savivaldybėse

gyvenantiems asmenims su psichikos ir (ar) proto negalia teikiamų socialinių paslaugų pasiūla

pastebimai padidėjo (žr. 203 paveikslas). Visgi panaši dalis (38 proc. arba 12 iš 32) respondentų

savivaldybėje teikiamų socialinių paslaugų minėtai tikslinei grupei pasiūlą pastaruosius 5 metus įvertino

kaip stabilią. Virš penktadalio (22 proc. arba 7 iš 32) savivaldybių administracijų atstovų nuomone,

socialinių paslaugų asmenims su psichikos ir (ar) proto negalia pasiūla jų atstovaujamose savivaldybėse

per pastaruosius 5 metus nepadidėjo. Pasak kai kurių iš jų, nepakankamai plėtojama socialinių paslaugų

infrastruktūra.

203 PAVEIKSLAS. SOCIALINIŲ PASLAUGŲ ASMENIMS SU PSICHIKOS IR (AR) PROTO NEGALIA PASIŪLOS




asmenims su psichikos negalia pasiūlos. Padidėjo socialinių paslaugų pasiūla ir proto negalią, ir

psichikos negalią turintiems asmenims. Apie pusė (47 proc. arba 7 iš 15) savivaldybių administracijų

atstovų iš dalies sutiko, kad per pastaruosius 5 metus jų atstovaujamose savivaldybėse padidėjo socialinių

paslaugų ir asmenims su proto negalia, ir asmenims su psichikos negalia pasiūla (žr. 204 paveikslas). Virš

ketvirtadalio (27 proc. arba 4 iš 15) respondentų nesutiko, kad padidėjo socialinių paslaugų proto negalią


295 295

turintiems asmenims pasiūla, dar didesnė dalis (40 proc. arba 6 iš 15) jų nesutiko, kad padidėjo socialinių

paslaugų asmenims su psichikos negalia pasiūla.

204 PAVEIKSLAS. SOCIALINIŲ PASLAUGŲ ASMENIMS SU PROTO NEGALIA IR ASMENIMS SU PSICHIKOS

NEGALIA PASIŪLOS POKYČIŲ VERTINIMAS (N=15)


Absoliuti dauguma (55 proc. arba 26 iš 47) apklaustų savivaldybių administracijų atstovų sutiko (iš dalies

ar visiškai), kad per pastaruosius 5 metus jų atstovaujamose savivaldybėse gyvenančioms šeimoms,

prižiūrinčioms neįgalius artimuosius, teikiamų socialinių paslaugų pasiūla pastebimai padidėjo (žr.

205 paveikslas). Penktadalis (19 proc. arba 9 iš 47) respondentų su tuo nesutiko (iš dalies ar visiškai), dar

virš ketvirtadalio (26 proc. arba 12 iš 47) apklaustųjų socialinių paslaugų neįgalius artimuosius

prižiūrinčioms šeimoms pasiūlą per pastaruosius 5 metus įvertino kaip santykinai stabilią.

205 PAVEIKSLAS. SOCIALINIŲ PASLAUGŲ ŠEIMOMS, PRIŽIŪRINČIOMS ARTIMUOSIUS SU NEGALIA,

PASIŪLOS POKYČIŲ VERTINIMAS (N=47)


Paslaugų įvairovė


asmenims su psichikos negalia pasiūlos. Trečdalis savivaldybių administracijų atstovų (34 proc. arba

11 iš 32) nesutiko (iš dalies ar visiškai), kad jų atstovaujamose savivaldybėse socialinių paslaugų

asmenims su psichikos ir (ar) proto negalia įvairovė yra didelė (žr. 206 paveikslas). Ribota socialinių

paslaugų minėtoms tikslinėms grupėms įvairovė daugiausiai užfiksuota santykinai mažiausiose

savivaldybėse (turinčiose iki 20 tūkst. gyventojų), tačiau taip pat pastebėta ir didesnėse savivaldybėse


296 296

(turinčiose 30–40 tūkst. gyventojų ar net virš 50 tūkst. gyventojų). Poros mažesnių savivaldybių atstovai

paminėjo, kad jų atstovaujamose savivaldybėse iš esmės trūksta socialines paslaugas minėtoms tikslinėms

grupėms teikiančių įstaigų – pastarųjų yra vos 1–2. Socialinių paslaugų asmenims su psichikos ir (ar) proto

negalia įvairovę kaip nemažą įvertino tik kiek daugiau nei dešimtadalis (13 proc. arba 4 iš 32) respondentų

iš 20–50 tūkst. gyventojų turinčių savivaldybių, o absoliuti dauguma (53 proc. arba 17 iš 32) apklaustųjų ją

įvertino kaip vidutinę.

206 PAVEIKSLAS. SOCIALINIŲ PASLAUGŲ ASMENIMS SU PSICHIKOS IR (AR) PROTO NEGALIA ĮVAIROVĖS

VERTINIMAS (N=32)



asmenims su psichikos negalia pasiūlos. Socialinių paslaugų asmenims su proto negalia įvairovė yra

didesnė nei socialinių paslaugų asmenims su psichikos negalia. Absoliuti dauguma (53 proc. arba 8 iš

15) respondentų sutiko (iš dalies ar visiškai), kad jų atstovaujamose savivaldybėse socialinių paslaugų

proto negalią turintiems asmenims įvairovė yra didelė, tačiau tokia pati dalis apklaustųjų nesutiko (iš dalies

ar visiškai), kad socialinių paslaugų psichikos negalią turintiems asmenims įvairovė yra didelė (žr. 207

paveikslas). Atitinkamai, penktadalis (20 proc. arba 3 iš 15) savivaldybių administracijų atstovų (tiek

mažesnėse savivaldybėse, turinčiose 20–30 tūkst. gyventojų, tiek didelėse, turinčiose arti 100 tūkst.

gyventojų), paslaugų asmenims su proto negalia įvairovę įvertino kaip ribotą, o virš ketvirtadalio (27 proc.

arba 4 iš 15) respondentų iš įvairaus dydžio savivaldybių ribota įvardijo socialinių paslaugų asmenims su

psichikos negalia įvairovę. Penktadalis (20 proc. arba 3 iš 15) respondentų socialinių paslaugų tiek

asmenims su proto negalia, tiek asmenims su psichikos negalia įvairovę įvertino vidutiniškai.


NEGALIA ĮVAIROVĖS VERTINIMAS (N=15)



297 297

Tik kiek daugiau nei trečdalis (38 proc. arba 18 iš 47) savivaldybių administracijų socialinių paslaugų skyrių

atstovų sutiko (iš dalies ar visiškai), kad jų atstovaujamose savivaldybėse teikiamų socialinių paslaugų

šeimoms, prižiūrinčioms artimuosius su negalia, įvairovė yra didelė (žr. 208 paveikslas). Panaši dalis

(40 proc. arba 19 iš 47) respondentų socialinių paslaugų minėtai tikslinei grupei įvairovę įvertino kaip

vidutinę, penktadalis (21 proc. arba 10 iš 47) – kaip ribotą. Ribota paslaugų įvairovė užfiksuota įvairaus

dydžio savivaldybėse – turinčiose tiek mažiau nei 10 tūkst. gyventojų, tiek daugiau nei 90 tūkst. gyventojų.


ĮVAIROVĖS VERTINIMAS (N=47)


Paslaugų laukimo laikas


asmenims su psichikos negalia pasiūlos. Dauguma (41 proc. arba 13 iš 32) savivaldybių atstovų sutiko

(iš dalies ar visiškai), kad jų atstovaujamose savivaldybėse socialines paslaugas teikiančiose įstaigose ar

organizacijose visi to pageidaujantys asmenys su psichikos ir (ar) proto negalia paslaugas gali gauti

iš karto ar neilgai palaukus (žr. 209 paveikslas). Tai būdinga ne tik santykinai didesnėms savivaldybėms

(turinčioms 20–40 tūkst. ar virš 50 tūkst. gyventojų), bet ir kai kurioms mažesnėms savivaldybėms

(turinčioms iki 20 tūkst. ar net iki 10 tūkst. gyventojų, kaip, pavyzdžiui, Rietavo, Birštono ar Pagėgių

savivaldybės). Trečdalyje (34 proc. arba 11 iš 32) savivaldybių socialinių paslaugų asmenims su psichikos

ir (ar) proto negalia laukimo laikas įvertintas vidutiniškai. Ketvirtadalio (25 proc. arba 8 iš 32)

respondentų nuomone, jų atstovaujamose savivaldybėse teikiamų socialinių paslaugų tikslinėms

grupėms reikia laukti santykinai ilgai. Tai iš dalies susiję su ribota tokių paslaugų pasiūla kai kuriose

savivaldybėse. Pavyzdžiui, Neringos savivaldybėje nėra socialines paslaugas minėtoms tikslinėms grupėms

teikiančių įstaigų, todėl esant poreikiui tokios paslaugos savivaldybės gyventojams perkamos iš įstaigų,

veikiančių kitose savivaldybėse.


298 298

209 PAVEIKSLAS. SOCIALINIŲ PASLAUGŲ ASMENIMS SU PSICHIKOS IR (AR) PROTO NEGALIA LAUKIMO

LAIKO VERTINIMAS (N=32)



asmenims su psichikos negalia pasiūlos. Socialinių paslaugų asmenims su proto negalia laukimo

laikas yra trumpesnis nei socialinių paslaugų asmenims su psichikos negalia. Absoliuti dauguma (53

proc. arba 8 iš 15) savivaldybių administracijų atstovų sutiko (iš dalies ar visiškai), kad jų atstovaujamose

savivaldybėse socialines paslaugas teikiančiose įstaigose ar organizacijose visi to pageidaujantys asmenys

su proto negalia paslaugas gali gauti iš karto ar neilgai palaukus, bet tokia pat dalis apklaustųjų nesutiko (iš

dalies ar visiškai), kad tokias paslaugas iš karto ar neilgai palaukus gali gauti psichikos negalią turintys

asmenys (žr. 210 paveikslas). Ilgesnis laukimo laikas daugiausiai stebimas tose savivaldybėse, kuriose taip

pat užfiksuota ribota analizuojamų paslaugų įvairovė. Tik ketvirtadalis (27 proc. arba 4 iš 15) respondentų

palankiai įvertino asmenų su psichikos negalia galimybes greitai gauti reikiamas paslaugas. Virš

dešimtadalio (13 proc. arba 2 iš 15) savivaldybių administracijų atstovų nurodė ribotas asmenų su proto

negalia galimybes jiems reikalingas paslaugas gali gauti iš karto ar neilgai palaukus.


NEGALIA LAUKIMO LAIKO VERTINIMAS (N=15)


Beveik pusė (45 proc. arba 21 iš 47) apklaustų savivaldybių socialinių paslaugų skyrių atstovų socialinių

paslaugų šeimoms, prižiūrinčioms artimuosius su negalia, laukimo laiką įvertino vidutiniškai (žr.

211 paveikslas). Panaši dalis (43 proc. arba 20 iš 47) respondentų sutiko (iš dalies ar visiškai), kad jų

atstovaujamose savivaldybėse socialines paslaugas teikiančiose įstaigose ar organizacijose visos to


299 299

pageidaujančios neįgalius artimuosius prižiūrinčios šeimos paslaugas gali gauti iš karto ar neilgai

palaukus. Tik apie dešimtadalis (13 proc. arba 6 iš 47) savivaldybių administracijų atstovų nurodė, jog jų

atstovaujamose savivaldybėse šeimos, prižiūrinčios artimuosius su negalia, joms reikalingų paslaugų turi

laukti santykinai ilgai. Tai taikytina ne tik toms savivaldybėms, kurios pasižymi santykinai mažesne

socialinių paslaugų minėtai tikslinei grupei įvairove, bet ir kai kurioms didelėms savivaldybėms.


LAUKIMO LAIKO VERTINIMAS (N=47)


Paslaugų finansinis prieinamumas


asmenims su psichikos negalia pasiūlos. Trys ketvirtadaliai (75 proc. arba 24 iš 32) respondentų sutiko

(iš dalies ar visiškai), kad asmenys su psichikos ir (ar) proto negalia jiems teikiamas socialines paslaugas

savivaldybėse gali gauti nepriklausomai nuo savo finansinės padėties (žr. 212 paveikslas). Po

dešimtadalį savivaldybių administracijų atstovų socialinių paslaugų minėtai tikslinei grupei finansinį

prieinamumą įvertino kaip ribotą (13 proc. arba 4 iš 32 respondentų) arba vidutinį (9 proc. arba 3 iš 32

respondentų). Ribotas socialinių paslaugų asmenims su proto ir (ar) psichikos negalia finansinis

prieinamumas daugiausiai įvardytas tose pačiose savivaldybėse, kurių atstovai nepalankiai įvertino

minėtų socialinių paslaugų įvairovę ir laukimo laiką.

212 PAVEIKSLAS. SOCIALINIŲ PASLAUGŲ ASMENIMS SU PSICHIKOS IR (AR) PROTO NEGALIA FINANSINIO

PRIEINAMUMO VERTINIMAS (N=32)



asmenims su psichikos negalia pasiūlos. Socialinės paslaugos asmenims su proto negalia yra

finansiškai labiau prieinamos nei socialinės paslaugos asmenims su psichikos negalia. Beveik trys

ketvirtadaliai (73 proc. arba 11 iš 15) savivaldybių administracijų atstovų sutiko (iš dalies ar visiškai), kad


300 300

jų atstovaujamose savivaldybėse gyvenantys asmenys su proto negalia gali gauti reikiamas socialines

paslaugas nepriklausomai nuo savo finansinės padėties (žr. 213 paveikslas). Kad socialinės paslaugos jų

atstovaujamose savivaldybėse gyvenantiems asmenims su psichikos negalia yra finansiškai prieinamos

pritarė absoliuti dauguma (53 proc. arba 8 iš 15) respondentų, tačiau trečdalis (33 proc. arba 5 iš 15) tam

nepritarė. Tai susiję su santykinai labiau ribota socialinių paslaugų psichikos negalią turintiems asmenims

įvairove ir prieinamumu kai kuriose savivaldybėse.


NEGALIA FINANSINIO PRIEINAMUMO VERTINIMAS (N=15)


Daugiau nei du trečdaliai (70 proc. arba 33 iš 47) apklaustų savivaldybių administracijų atstovų sutiko

(iš dalies ar visiškai), kad jų atstovaujamose savivaldybėse gyvenančios šeimos, prižiūrinčios neįgalius

artimuosius, gali gauti reikalingas socialines paslaugas nepriklausomai nuo jų finansinės padėties

(žr. 214 paveikslas). Apie penktadalis (17 proc. arba 8 iš 47) respondentų socialinių paslaugų artimuosius

su negalia prižiūrinčioms šeimoms finansinį prieinamumą įvertino vidutiniškai, apie dešimtadalis (11 proc.

arba 5 iš 47) apklaustųjų analizuojamų paslaugų finansinį prieinamumą įvertino kaip ribotą. Tai daugiausiai

užfiksuota savivaldybėse, pasižyminčiose santykinai ribota socialinių paslaugų neįgalius artimuosius

prižiūrinčioms šeimoms įvairove ir santykinai ilgesniu laukimo laiku.


FINANSINIO PRIEINAMUMO VERTINIMAS (N=47)



301 301

Paslaugų pasiekiamumas


asmenims su psichikos negalia pasiūlos. Absoliuti dauguma (56 proc. arba 18 iš 32) savivaldybių

administracijų atstovų sutiko (iš dalies ar visiškai), kad jų atstovaujamose savivaldybėse gyvenantiems

asmenims su psichikos ir (ar) proto negalia teikiamos socialinės paslaugos yra pasiekiamos

nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos (žr. 215 paveikslas). Kai kurių savivaldybių atstovai kaip

socialinių paslaugų pasiekiamumą įgalinantį veiksnį įvardijo tikslinei grupei teikiamas transporto

paslaugas, nors kai kur dėl ribotos transporto paslaugų aprėpties kaimo vietovėse gyvenantiems

tikslinės grupės asmenims reikalingos socialinės paslaugos teikiamos mažesne apimtimi. Apie

trečdalis (28 proc. arba 9 iš 32) respondentų socialinių paslaugų asmenims su psichikos ir (ar) proto negalia

pasiekiamumą įvertino vidutiniškai. Kiek daugiau nei dešimtadalio (16 proc. arba 5 iš 32) savivaldybių

administracijų atstovų vertinimu, jų atstovaujamose savivaldybėse teikiamų socialinių paslaugų minėtai

tikslinei grupei pasiekiamumas yra ribotas. Tai daugiausiai užfiksuota savivaldybėse, kurių atstovai

santykinai nepalankiai įvertino minėtų paslaugų įvairovę, laukimo laiką ir finansinį prieinamumą.

215 PAVEIKSLAS. SOCIALINIŲ PASLAUGŲ ASMENIMS SU PSICHIKOS IR (AR) PROTO NEGALIA




asmenims su psichikos negalia pasiūlos. Socialinių paslaugų asmenims su proto negalia

pasiekiamumas yra geresnis nei socialinių paslaugų psichikos negalią turintiems asmenims.

Absoliučios daugumos (53 proc. arba 8 iš 15) savivaldybių administracijų atstovų nuomone, socialinės

paslaugos jų atstovaujamose savivaldybėse gyvenantiems asmenims su proto negalia yra pasiekiamos

nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos, tačiau tokia pati dalis respondentų nesutiko (iš dalies ar

visiškai), kad socialinės paslaugos yra lengvai pasiekiamos asmenims su psichikos negalia (žr. 216

paveikslas). Tik trečdalis (33 proc. arba 5 iš 15) savivaldybių administracijų atstovų socialinių paslaugų šiai

tikslinei grupei pasiekiamumą įvertino palankiai. Tai daugiausiai susiję su ribota socialinių paslaugų

minėtai tikslinei grupei įvairove.


302 302


NEGALIA PASIEKIAMUMO VERTINIMAS (N=15)


Virš dviejų trečdalių (68 proc. arba 32 iš 47) apklaustų savivaldybių administracijų atstovų sutiko (iš

dalies ar visiškai), kad jų atstovaujamose savivaldybėse teikiamos socialinės paslaugos neįgalius

artimuosius prižiūrinčioms šeimoms yra pasiekiamos nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos

(žr. 217 paveikslas). Iki penktadalio (15 proc. arba 7 iš 47) apklaustųjų paslaugų minėtai tikslinei grupei

pasiekiamumą įvertino vidutiniškai, panaši dalis (17 proc. arba 8 iš 47) respondentų jį įvertino kaip ribotą.

Tai daugiausiai užfiksuota santykinai mažesnėse savivaldybėse (turinčiose iki 20 tūkst. gyventojų), tačiau

taip pat ir kai kuriose vidutinio dydžio (20–30 tūkst. gyventojų turinčiose) ar didesnėse (virš 50 tūkst.

gyventojų turinčiose) savivaldybėse.




Paslaugų atitikimas tikslinių grupių ir jų šeimų poreikiams


asmenims su psichikos negalia pasiūlos. Absoliuti dauguma (59 proc. arba 19 iš 32) respondentų jų

atstovaujamose savivaldybėse teikiamų socialinių paslaugų asmenims su psichikos ir (ar) proto

negalia atitikimą tikslinės grupės asmenų ir jų šeimų poreikiams įvertino kaip vidutinišką (žr. 218

paveikslas). Kai kurie respondentai nurodė, jog konkretiems tikslinės grupės asmenims teikiamų socialinių

paslaugų poreikis yra derinamas su jų šeimomis. Nesant reikiamų socialinių paslaugų savivaldybėje,

pastarosios perkamos iš kitose savivaldybėse veikiančių įstaigų. Apie trečdalio (28 proc. arba 9 iš 32)

savivaldybių administracijų atstovų nuomone, jų savivaldybėse teikiamos socialinės paslaugos asmenims

su psichikos ir (ar) proto negalia iš dalies ar visiškai atitinka šios tikslinės grupės asmenų ir jų šeimų


303 303

poreikius. Priešingai – kad savivaldybėje teikiamos socialinės paslaugos iš dalies ar visiškai neatitinka

tikslinės grupės asmenų ir jų šeimų poreikių – teigė tik keli respondentai (9 proc. arba 3 iš 32), kurie taip

pat nepalankiai įvertino ir analizuojamų socialinių paslaugų įvairovę, laukimo laiką, finansinį prieinamumą

ir pasiekiamumą.

218 PAVEIKSLAS. SOCIALINIŲ PASLAUGŲ ASMENIMS SU PSICHIKOS IR (AR) PROTO NEGALIA ATITIKIMO

TIKSLINĖS GRUPĖS ASMENŲ IR JŲ ŠEIMŲ POREIKIAMS VERTINIMAS (N=32)



asmenims su psichikos negalia pasiūlos. Socialinių paslaugų asmenims su proto negalia atitikimas

tikslinės grupės asmenų ir jų šeimų poreikiams įvertintas palankiau nei socialinių paslaugų

psichikos negalią turintiems asmenims. Beveik pusė (47 proc. arba 7 iš 15) savivaldybių administracijų

atstovų sutiko (iš dalies ar visiškai), kad jų atstovaujamose savivaldybėse teikiamos socialinės paslaugos

asmenims su proto negalia atitinka tikslinės grupės asmenų ir jų šeimų poreikius, virš ketvirtadalio (27

proc. arba 4 iš 15) respondentų su teiginiu nesutiko, dar penktadalis (20 proc. arba 3 iš 15) jų teikiamų

socialinių paslaugų atitikimą asmenų su proto negalia ir jų šeimų poreikiams įvertino kaip vidutinį (žr. 219

paveikslas). Tik penktadalis (20 proc. arba 3 iš 15) savivaldybių administracijų atstovų sutiko (iš dalies ar

visiškai), kad jų savivaldybėse teikiamos socialinės paslaugos psichikos negalią turintiems asmenims

atitinka tikslinės grupės asmenų ir jų šeimų poreikius, virš ketvirtadalio (27 proc. arba 4 iš 15) respondentų

paslaugų atitikimą poreikiams įvertino kaip vidutinį, o daugumos (40 proc. arba 6 iš 15) jų vertinimu,

socialinės paslaugos neatitinka asmenų su psichikos negalia ir jų šeimų poreikių.


NEGALIA ATITIKIMO TIKSLINIŲ GRUPIŲ ASMENŲ IR JŲ ŠEIMŲ POREIKIAMS VERTINIMAS (N=15)



304 304

Absoliuti dauguma (53 proc. arba 25 iš 47) apklaustų savivaldybių socialinių paslaugų skyrių atstovų

sutiko (iš dalies ar visiškai), kad jų atstovaujamose savivaldybėse teikiamos socialinės paslaugos

neįgalius artimuosius prižiūrinčioms šeimoms atitinka tikslinės grupės poreikius (žr. 220

paveikslas). Apie trečdalis (30 proc. arba 14 iš 47) respondentų teikiamų esamų socialinių paslaugų atitiktį

minėtos tikslinės grupės poreikiams įvertino kaip vidutinį, dar apie dešimtadalis (11 proc. arba 5 iš 47)

apklaustųjų nesutiko (iš dalies ar visiškai), kad jų atstovaujamose savivaldybėse teikiamos socialinės

paslaugos šeimoms, prižiūrinčioms artimuosius su negalia, atitinka tikslinės grupės poreikius. Tai

užfiksuota tose savivaldybėse, kuriose identifikuota ribota socialinių paslaugų neįgalius artimuosius

prižiūrinčioms šeimoms įvairovė.


ATITIKTIES TIKSLINĖS GRUPĖS POREIKIAMS VERTINIMAS (N=47)


2.5.3.3 IŠVADOS

PASLAUGOS TĖVŲ GLOBOS NETEKUSIEMS VAIKAMS

Daugumos naujų formų bendruomeninių paslaugų tėvų globos netekusiems vaikams (budinčių

globotojų, globos centro ir BVGN) prieinamumas šalyje yra pakankamai didelis – paslaugos teikiamos

absoliučioje daugumoje (ne mažiau kaip 60 proc.) Lietuvos savivaldybių ir toliau plėtojamos 2014–2020 m.

ES fondų investicijų veiksmų programos lėšomis. Santykinai mažesnė geografinė aprėptis –

palydimosios globos paslaugos, kurios teikime pastebima didelė regioninė atskirtis, kadangi daugelyje

savivaldybių (ypač mažesnėse) trūksta paslaugos teikimui reikalingų specialistų – psichologų, užimtumo

specialistų, karjeros konsultantų ir pan. Žemiau pateikiama apibendrinta informacija apie šiuo metu

Lietuvos savivaldybėse teikiamas naujų formų bendruomenines paslaugas tėvų globos netekusiems

vaikams (žr. 52 lentelė).


305 305

52 LENTELĖ. NAUJŲ FORMŲ BENDRUOMENINIŲ PASLAUGŲ TĖVŲ GLOBOS NETEKUSIEMS VAIKAMS

PASIŪLA SAVIVALDYBĖSE

Eil. Nr.

Savivaldybė

BUDINTYS GLOBOTOJAI

GLOBOS CENTRAI BVGN PALYDIMOJI

GLOBA

Budinčių globotojų skaičius176

Globos centrų skaičius (iš jų – įsteigtų NVO) 177

BVGN skaičius (iš jų – įsteigtų NVO)

178

Paslaugos teikimo faktas

(paslaugą (ne)teikia NVO)

179

1. Akmenės r. 6 1 (0) 1 (0) Ne

2. Alytaus m. 0 1 (0) 3 (0) Ne

3. Alytaus r. 0 1 (0) 1 (1) Ne

4. Anykščių r. 0 1 (0) 2 (0) Ne

5. Birštono 0 1 (0) 0 Ne

6. Biržų r. 6 1 (0) 0 Ne

7. Druskininkų 1 1 (0) 0 Ne

8. Elektrėnų 3 1 (0) 2 (0) Ne

9. Ignalinos r. 4 1 (0) 0 Ne

10. Jonavos r. 4 1 (0) 1 (1) Taip (1)

11. Joniškio r. 3 1 (0) 2 Ne

12. Jurbarko r. 1 1 (0) 4 (1) Taip (0)

13. Kaišiadorių r. 1 1 (1) 2 (2) Ne

14. Kalvarijos 1 1 (0) 0 Ne

15. Kauno m. 8 1 (0) 13 (0) Taip (0)

16. Kauno r. 5 1 (0) 0 Ne

17. Kazlų Rūdos 1 1 (0) 0 Ne

18. Kėdainių r. 6 1 (0) 1 (0) Ne

19. Kelmės r. 1 1 (0) 1 (0) Ne

20. Klaipėdos m. 3 1 (0) 4 (0) Taip (0)

21. Klaipėdos r. 2 1 (0) 3 (0) Taip (0)

22. Kretingos r. 1 1 (0) 0 Ne

23. Kupiškio r. 2 1 (0) 1 (1) Taip (0)

24. Lazdijų r. 2 1 (0) 2 (0) Ne

25. Marijampolės 3 1 (0) 1(1) Ne

26. Mažeikių r. 4 1 (0) 0 Taip (0)

27. Molėtų r. 2 1 (0) 0 Ne

28. Neringos 0 1 (0) 0 Ne

29. Pagėgių 2 1 (0) 0 Taip (0)

30. Pakruojo r. 2 1 (0) 1 (0) Ne

31. Palangos m. 0 1 (0) 0 Ne

32. Panevėžio m. 7 1 (0) 7 (0) Taip (0)

33. Panevėžio r. 4 1 (0) 1 (0) Ne

34. Pasvalio r. 2 1 (0) 0 Ne

35. Plungės r. 2 1 (0) 1 (0) Ne

36. Prienų r. 0 1 (0) 3 (0) Ne

37. Radviliškio r. 2 1 (0) 0 Taip (0)

38. Raseinių r. 3 1 (0) 0 Ne

39. Rietavo 0 1 (0) 0 Ne

40. Rokiškio r. 2 1 (0) 3 (0) Taip (0)

41. Skuodo r. 2 1 (0) 1 (1) Taip (0)

42. Šakių r. 2 1 (0) 0 Ne

43. Šalčininkų r. 3 1 (0) 0 Ne

44. Šiaulių m. 12 2 (0) 3 (1) Taip (0)

176 Remiantis viešai pateikiama globos centrų informacija: www.globoscentrai.lt bei projekto „Vaikų gerovės ir saugumo didinimas, paslaugų šeimai, globėjams (rūpintojams) kokybės didinimas bei prieinamumo plėtra“ (Nr. 08.4.1-ESFA-V-405- 02-0001) vadovės pateikta informacija (2020 m. vasario mėn.). 177 Remiantis viešai pateikiama globos centrų informacija: www.globoscentrai.lt. 178 Remiantis BVGN įkūrusių subjektų pateikta informacija (2019 m. IV ketvirtis) 179 Remiantis Pertvarkos projekto stebėsenos duomenimis (2019 m. IV ketvirtis).

http://www.globoscentrai.lt/

http://www.globoscentrai.lt/


306 306

Eil. Nr.

Savivaldybė

BUDINTYS GLOBOTOJAI

GLOBOS CENTRAI BVGN PALYDIMOJI

GLOBA

Budinčių globotojų skaičius176

Globos centrų skaičius (iš jų – įsteigtų NVO) 177

BVGN skaičius (iš jų – įsteigtų NVO)

178



179

45. Šiaulių r. 2 1 (0) 1 Taip (0)

46. Šilalės r. 4 1 (0) 0 Ne

47. Šilutės r. 0 1 (0) 3 (0) Taip (0)

48. Širvintų r. 4 1 (0) 0 Ne

49. Švenčionių r. 3 1 (0) 2 (0) Ne

50. Tauragės r. 5 1 (0) 0 Taip (0)

51. Telšių r. 2 1 (0) 3 (3) Taip (0)

52. Trakų r. 1 1 (0) 4 (4) Ne

53. Ukmergės r. 4 1 (0) 2 (0) Ne

54. Utenos r. 0 1 (0) 2 (0) Taip (0)

55. Varėnos r. 2 1 (0) 3 (0) Taip (0)

56. Vilkaviškio r. 3 1 (0) 3 (0) Taip (0)

57. Vilniaus m. 42 5 (5) 27 (16) Taip (1)

58. Vilniaus r. 4 2 (0) 1(1) Taip (1)

59. Visagino 3 1 (0) 0 Ne

60. Zarasų r. 3 1 (0) 0 Taip (0)

Iš viso 198 budintys

globotojai, 51 savivaldybė

66 globos centrai – 6 įsteigti NVO,

60 savivaldybių

115 BVGN – 32 įsteigti NVO, 36 savivaldybės

23 savivaldybės – 3 jų paslaugą

teikia NVO


Šalia sparčiai diegiamų alternatyvių institucinei globai BVGN paslaugų trūksta kitų socialinių paslaugų

BVGN gyvenantiems tėvų globos netekusiems vaikams, ypač paaugliams, kurie susiduria su papildomais

iššūkiais. Ypač stinga kompleksinės pagalbos nusikalsti linkusiems, įvairių priklausomybių,

emocinių ir elgesio sutrikimų turintiems bei nuo nusikaltimų nukentėjusiems vaikams

(paaugliams). Taip pat trūksta specializuotos pagalbos minėtų problemų turintiems vaikams (paaugliams)

– prieinamos psichikos sveikatos priežiūros ir socialinės paslaugos nėra pritaikytos šios tikslinės grupės

poreikių tenkinimui.

Pastebima atskirtis vaikų dienos užimtumo paslaugų teikime. Vaikų dienos centrų teikiamos paslaugos

daugiausiai skirtos socialinės rizikos šeimose augantiems vaikams, nors dienos užimtumo paslaugų

poreikis matomas ir šiai grupei nepriskiriamų vaikų (pavyzdžiui, gyvenančių atokiose kaimiškose

vietovėse) tarpe. Kai kurios įstaigos atsisako teikti paslaugas tokią negalią turintiems vaikams dėl jų

teikiamų paslaugų nepritaikymo bei patirties dirbant su šia tiksline grupe stokos. Diskriminacinis vaikų

dienos užimtumo paslaugų teikimas nepadeda mažinti pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms

priskiriamų (tėvų globos netekusių, socialinės rizikos šeimose augančių, neįgalių) vaikų socialinės

atskirties.

PASLAUGOS ASMENIMS SU PROTO IR (AR) PSICHIKOS NEGALIA

Daugelis naujų formų bendruomeninių paslaugų asmenims su proto ir (ar) psichikos negalia (grupinio

gyvenimo namų, apsaugoto būsto, atvejo vadybos vaikams su proto ir (ar) psichikos negalia, asmeninio

asistento asmenims su proto ir (ar) psichikos negalia, įdarbinimo su pagalba) teikiamos tik nedidelėje

dalyje (iki 15 proc.) Lietuvos savivaldybių. Santykinai didesnė geografinė aprėptis – laikino

atokvėpio (ypač įstaigoje) paslaugos, kuri viena ar kita forma teikiama apie 45 proc. savivaldybių. Žemiau

pateikiama apibendrinta informacija apie šiuo metu Lietuvos savivaldybėse teikiamas naujų formų

bendruomenines paslaugas asmenims su proto ir (ar) psichikos negalia (žr. 53 lentelė).


307 307

53 LENTELĖ. NAUJŲ FORMŲ BENDRUOMENINIŲ PASLAUGŲ ASMENIMS SU PROTO IR (AR) PSICHIKOS

NEGALIA PASIŪLA SAVIVALDYBĖSE

Eil. Nr.

Savivaldybė

GGN AB

ATVEJO VADYBA

VAIKAMS SU PROTO IR

(AR) PSICHIKOS

NEGALIA

ĮDARBINIMAS SU

PAGALBA

LAIKINAS ATOKVĖPIS

GGN skaičius (iš jų – įsteigtų NVO) 180


(paslaugą (ne)teikia NVO) 181



182





184

1. Akmenės r. 3 (0) Ne Ne Ne Ne

2. Alytaus m. 0 Ne Ne Ne Taip (1)

3. Alytaus r. 0 Ne Ne Ne Ne

4. Anykščių r. 0 Ne Ne Ne Taip (1)

5. Birštono 0 Ne Ne Ne Ne

6. Biržų r. 0 Ne Ne Ne Ne

7. Druskininkų 0 Ne Ne Ne Ne

8. Elektrėnų 0 Ne Ne Ne Ne

9. Ignalinos r. 0 Ne Ne Ne Ne

10. Jonavos r. 0 Ne Ne Ne Ne

11. Joniškio r. 0 Ne Ne Ne Ne

12. Jurbarko r. 0 Ne Ne Ne Taip (0)

13. Kaišiadorių r. 0 Ne Ne Ne Ne

14. Kalvarijos 1 (0) Ne Ne Ne Ne

15. Kauno m. 6 (0) Ne Ne Taip (0) Taip (1)

16. Kauno r. 0 Ne Taip (1) Taip (0) Ne

17. Kazlų Rūdos 0 Ne Ne Ne Ne

18. Kėdainių r. 2 (0) Ne Ne Ne Ne

19. Kelmės r. 3 (0) Ne Ne Ne Ne

20. Klaipėdos m. 0 Ne Taip (1) Ne Taip (0)

21. Klaipėdos r. 0 Ne Ne Ne Ne

22. Kretingos r. 0 Ne Ne Ne Ne

23. Kupiškio r. 0 Ne Ne Ne Ne

24. Lazdijų r. 0 Ne Ne Ne Ne

25. Marijampolės 2 (0) Ne Ne Ne Ne

26. Mažeikių r. 0 Ne Ne Ne Ne

27. Molėtų r. 0 Ne Ne Ne Ne

28. Neringos 0 Ne Ne Ne Ne

29. Pagėgių 0 Ne Ne Ne Ne

30. Pakruojo r. 1 (0) Ne Ne Ne Taip (0)

31. Palangos m. 0 Ne Ne Ne Ne

32. Panevėžio m. 0 Ne Ne Ne Taip (1)

33. Panevėžio r. 1 (0) Ne Ne Ne Ne

34. Pasvalio r. 0 Ne Ne Ne Ne

35. Plungės r. 0 Ne Ne Ne Ne

36. Prienų r. 0 Ne Ne Ne Ne

37. Radviliškio r. 0 Ne Ne Ne Ne

38. Raseinių r. 0 Ne Ne Ne Ne

39. Rietavo 0 Ne Ne Ne Ne

180 Remiantis GGN atstovų pateikta informacija (2019 m. rugsėjo – spalio mėn.) 181 Remiantis Pertvarkos atstovų pateikta informacija vertintojams (2019 m. rugsėjo mėn.) 182 Remiantis projekto „Tvaraus perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje reikiamų paslaugų sistemos sąlygų sukūrimas Lietuvoje“ Nr. 08.4.1-ESFA-V-405-01-0001 stebėsenos duomenimis (2019 m. IV ketvirtis) 183 Remiantis įdarbinimo su pagalba paslaugų teikėjo pateikta informacija (2020 m. vasario mėn.) 184 Remiantis projekto „Tvaraus perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje reikiamų paslaugų sistemos sąlygų sukūrimas Lietuvoje“ Nr. 08.4.1-ESFA-V-405-01-0001 stebėsenos duomenimis (2019 m. IV ketvirtis)


308 308

Eil. Nr.

Savivaldybė

GGN AB

ATVEJO VADYBA

VAIKAMS SU PROTO IR

(AR) PSICHIKOS

NEGALIA

ĮDARBINIMAS SU

PAGALBA

LAIKINAS ATOKVĖPIS

GGN skaičius (iš jų – įsteigtų NVO) 180





182





184

40. Rokiškio r. 0 Ne Ne Ne Ne

41. Skuodo r. 0 Ne Ne Ne Ne

42. Šakių r. 0 Ne Ne Ne Taip (1)

43. Šalčininkų r. 0 Ne Ne Ne Taip (1)

44. Šiaulių m. 0 Taip (0) Ne Ne Ne

45. Šiaulių r. 0 Ne Ne Ne Ne

46. Šilalės r. 0 Ne Ne Ne Ne

47. Šilutės r. 1 (0) Ne Ne Ne Ne

48. Širvintų r. 0 Ne Ne Ne Ne

49. Švenčionių r. 2 (0) Ne Ne Ne Ne

50. Tauragės r. 1 (0) Taip (1) Ne Ne Taip (0)

51. Telšių r. 1 (0) Ne Ne Ne Ne

52. Trakų r. 0 Ne Ne Ne Taip (1)

53. Ukmergės r. 0 Ne Ne Ne Ne

54. Utenos r. 0 Taip (1) Ne Ne Ne

55. Varėnos r. 0 Ne Ne Ne Ne

56. Vilkaviškio r. 1 (0) Ne Ne Ne Ne

57. Vilniaus m. 0 Taip (1) Taip (1) Taip (0) Taip (1)

58. Vilniaus r. 0 Ne Ne Taip (0) Ne

59. Visagino 1 (0) Ne Ne Ne Taip (1)

60. Zarasų r. 0 Ne Ne Ne Ne

Iš viso:

26 GGN – NVO

neteikia, 14

savivaldybių

4 savivaldybės

– 3 jų paslaugą

teikia NVO

3 savivaldybės – visose jų

paslaugą teikia NVO

4 savivaldybės

– NVO neteikia

13 savivaldybių – 9 jų paslaugą

teikia NVO


Bendra socialinių paslaugų asmenims su proto ir (ar) psichikos negalia pasiūla šalyje yra ribota. Siekiant

suteikti galimybę šios tikslinės grupės asmenims gyventi pilnavertį gyvenimą ir integruotis į visuomenę,

būtina užtikrinti reikalingų paslaugų prieinamumą visu žmogaus gyvenimo ciklu – nuo kūdikystės iki

senatvės. Proto ir (ar) psichikos negalią turintiems asmenims turi būti užtikrinamos galimybės: kūdikystėje

– gauti ankstyvosios reabilitacijos paslaugas, vaikystėje – tinkamai integruotis ikimokyklinio ir

bendrojo ugdymo įstaigose (vietoje nukreipimo į specialiąsias ugdymo įstaigas), suaugus – gauti

individualizuotas paslaugas bendruomenėje. Šiuo metu švietimo sistemą palikusiems tikslinės grupės

asmenims prieinamų socialinių paslaugų įvairovė daugiausiai apsiriboja dienos užimtumo centruose

teikiamomis paslaugomis, kurios ne visada atliepia tikslinės grupės asmenų poreikius (pavyzdžiui,

socialinių paslaugų įstaigos dirba griežtu grafiku, nesudarant sąlygų jose teikiamas paslaugas gauti iškilus

realiam poreikiui, įstaigų nedarbo metu). Dabartinė psichikos sveikatos priežiūros paslaugų sistema taip

pat vertinama kaip neatliepianti asmenų su proto ir (ar) psichikos poreikių. Nustatytas poreikis toliau

plėtoti Pertvarkos metu išbandytas paslaugas asmenims su proto ir (ar) psichikos negalia ir jų

šeimoms – grupinio gyvenimo namų, apsaugoto būsto, atvejo vadybos vaikams su proto ir (ar) psichikos

negalia, asmeninio asistento asmenims su proto ir (ar) psichikos negalia, įdarbinimo su pagalba, laikino

atokvėpio įstaigoje ir namuose.


309 309

2.5.4 VISUOMENĖS POŽIŪRIO Į PERTVARKOS TIKSLINES GRUPES

POKYČIAI

Vertinimo klausimas: 5.6. Kaip keičiasi visuomenės požiūris į neįgaliuosius, vaikus, gyvenančius institucinėje

globoje?

Vertinimo metodai: (1) reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa; (2) antrinių šaltinių analizė; (3) savivaldybių

administracijų socialinių paslaugų skyrių atstovų anketinė apklausa; (3) pusiau struktūruoti interviu su GGN

įsteigusių SGĮ administracijų atstovais; (4) fokusuotos grupinės diskusijos savivaldybėse, kuriose buvo įsteigti GGN.

2.5.4.1 BENDRAS LIETUVOS GYVENTOJŲ POŽIŪRIS

2016 m. VVTAĮT su partneriu Neįgaliųjų reikalų departamentu prie SADM užsakymu vykdyto sociologinio

tyrimo „Lietuvos gyventojų požiūris į institucinės globos pertvarką“185 metu buvo atlikta reprezentatyvi

Lietuvos gyventojų apklausa, kurios metu siekta sužinoti Lietuvos gyventojų nuostatas apie globos

institucijose gyvenančius tėvų globos netekusius vaikus (įskaitant kūdikius) bei proto ir (ar) psichikos

negalią turinčius asmenis. 2019 m. lapkričio 6–17 d. Paslaugų teikėjų užsakymu rinkos analizės ir vertinimo

kompanija „Nielsen“ atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą. Siekiant metodologiniu požiūriu

korektiškai įvertinti visuomenės požiūrio į Pertvarkos tikslines grupes pokytį, 2019 m. atliktos

reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos klausimai atitiko 2016 m. atliktos reprezentatyvios

Lietuvos gyventojų apklausos metu respondentams pateiktus klausimus. Atsakydami į šiuos klausimus

respondentai atskleidė savo sąsajas su institucine globa, nuomonę apie reikalingus globos sistemos

Lietuvoje pokyčius, požiūrį į globos namų įsikūrimą jų kaimynystėje ir įvardijo grupes, su kuriomis

nenorėtų kartu dirbti ar mokytis.

SĄSAJOS SU INSTITUCINE GLOBA

Lietuvos gyventojų reprezentatyvioje apklausoje pirmiausiai buvo domimasi, ar asmuo yra / buvo susijęs

su institucine globa, t. y. tėvų globos netekusių vaikų globa vaikų namuose ar suaugusiųjų, turinčių proto ar

psichikos negalią, globa specializuotuose globos namuose.

1. Prašome nurodyti, kaip esate (buvote) susijęs su institucine globa, t. y. tėvų globos netekusių vaikų globa vaikų namuose ar suaugusiųjų su proto ir (ar) psichikos negalia globa specializuotuose globos namuose? Galimi keli atsakymai a) Dirbu (dirbau) globos įstaigoje b) Savanoriauju (savanoriavau) globos įstaigoje c) Teikiu (teikiau) paramą globos įstaigoms d) Mane globoja (globojo) globos įstaigoje e) Mano artimasis ar draugas / pažįstamas yra (buvo) globojamas globos įstaigoje f) Kita g) Aš niekada nebuvau (nesu) susijęs su institucine globa

Remiantis apklausos duomenimis, trys ketvirtadaliai (75 proc.) Lietuvos gyventojų neturi sąsajų su

institucine globa. Palyginimui, 2016 m. sąsajų su institucine globa teigė neturintys 83 proc. respondentų.

185 VšĮ „Tuxedo media“, Lietuvos gyventojų požiūris į institucinės globos pertvarką, 2016.


310 310

2019 m. apklausos duomenimis, 25 proc. šalies gyventojų buvo tiesiogiai susidūrę su institucine globa – 8

proc. punktais daugiau nei 2016 m. (17 proc.) (žr. 221 paveikslas).

221 PAVEIKSLAS. LIETUVOS GYVENTOJŲ SĄSAJOS SU INSTITUCINE GLOBA 2016 M. (N=1007) IR 2019 M.

(N=1600)

Šaltinis: sudaryta BGI Consulting, remiantis atliktų reprezentatyvių apklausų duomenimis

2019 m. apklausoje nustatyta, jog kas dešimto Lietuvos gyventojo artimoje aplinkoje esantis asmuo –

artimasis ar draugas / pažįstamas – yra ar buvo atsidūręs institucinėje globoje. Mažesnė dalis šalies

gyventojų yra susiję su institucine globa darbo santykiais ar visuomeniniais pagrindais – 5 proc. jų dirba

(dirbo) globos įstaigoje, 4 proc. savanoriauja (savanoriavo) globos įstaigoje, dar 3 proc. yra teikę paramą

globos įstaigoms. Tik 1 proc. apklaustųjų yra (buvo) globojami globos įstaigoje (žr. 222 paveikslas).

222 PAVEIKSLAS. KONKREČIOS LIETUVOS GYVENTOJŲ SĄSAJOS SU INSTITUCINE GLOBA 2016 M.

(N=1007) IR 2019 M. (N=1600)


Lyginant su 2016 m., 2019 m. apklausos respondentai kai kuriais atžvilgiais yra labiau susiję su institucine

globa – pavyzdžiui, daugiau apklaustųjų dirbo (+3 proc. punktai), savanoriavo (+2 proc. punktai)

globos įstaigose ar teikė joms paramą (+2 proc. punktai). Kita vertus, mažesnė dalis (-2 proc.

punktai) respondentų turėjo artimųjų, draugų ar pažįstamų, esančių institucinėje globoje. Nors šiuo

metu santykinai didesnė visuomenės dalis (+8 proc. punktai) turi sąsajų su institucine globa,

reikšmingų pokyčių 2016–2019 m. nepastebima.


311 311

REIKALINGI GLOBOS SISTEMOS LIETUVOJE POKYČIAI

Lietuvos gyventojų reprezentatyvioje apklausoje respondentų buvo prašoma pateikti savo nuomonę dėl

reikalingų pokyčių Lietuvos globos sistemoje, įvardijant siūlymus, kuriems pritartų keičiant suaugusiųjų,

turinčių psichikos ir (ar) proto negalią, bei vaikų globos sistemą Lietuvoje (žr. 223 paveikslas).

2. Pažymėkite siūlymus, kuriems pritartumėte keičiant suaugusiųjų su psichikos ir (ar) proto negalia bei tėvų globos netekusių vaikų globos sistemą Lietuvoje. Galimi keli atsakymai a) Reikėtų mažinti globos įstaigų skaičių b) Reikėtų didinti darbuotojų, besirūpinančių vaikais (taip pat ir neįgaliais), likusiais be tėvų globos, bei suaugusiais asmenimis, turinčiais proto ir / ar psichikos negalią, skaičių c) Be tėvų globos likusiais vaikais turėtų pasirūpinti artimieji, giminės d) Reikėtų uždaryti globos įstaigas e) Visus valstybės globojamus asmenis reikėtų grąžinti jų šeimoms f) Asmenis, turinčius sveikatos sutrikimų, reikia integruoti į visuomenę g) Reikėtų didinti finansinę paramą asmenims, globojantiems namuose savo neįgalius vaikus ar artimuosius h) Reikėtų skatinti didesnį bendruomenės įsitraukimą padedant šeimoms, kurios yra priskiriamos rizikos grupei i) Reikėtų dideles globos įstaigas skaidyti į mažesnes j) Kita k) Nemanau, kad reikėtų keisti neįgalių asmenų ir tėvų globos netekusių vaikų globos sistemą Lietuvoje l) Nežinau / neturiu nuomonės

2019 m. absoliuti dauguma (52 proc.) Lietuvos gyventojų manė, jog reikėtų didinti finansinę paramą

asmenims, globojantiems namuose savo neįgalius vaikus ar artimuosius. Šiam pasiūlymui daugiausiai

pritarė vidutinio (30–59 m.) amžiaus, vidutines ir aukštesnes pajamas gaunantys, aukštesnį nei vidurinį

išsilavinimą turintys respondentai. Palyginimui, 2016 m. apklausoje pasiūlymui didinti finansinę paramą

savo neįgalius vaikus ar artimuosius globojantiems asmenims taip pat pritarė santykinai didžiausia

respondentų dalis (39 proc.), tačiau 2019 m. šį pasiūlymą palaikė didesnė dalis (+13 proc. punktų).

Tokį pasiūlymą taip pat daugiausiai palaikė vidutines ir aukštesnes pajamas gaunantys bei aukštesnį nei

vidurinį išsilavinimą turintys respondentai, nors, skirtingai nei 2019 m., finansinės paramos asmenims,

globojantiems namuose savo neįgalius vaikus ar artimuosius, didinimui 2016 m. labiau pritarė jauni (18–

25 m.) ir vyresnio amžiaus (46 m. ir daugiau) gyventojai.

2019 m. taip pat didelė dalis (45 proc.) Lietuvos gyventojų pažymėjo, jog reikėtų didinti darbuotojų,

besirūpinančių vaikais (taip pat ir neįgaliais), likusiais be tėvų globos, bei suaugusiais asmenimis, turinčiais

proto ir / ar psichikos negalią, skaičių. Šiam teiginiui daugiausiai pritarė moteris, jauni (18–29 m.), aukštojo

išsilavinimo siekiantys ar jį įgiję, vidutines ir aukštesnes pajamas gaunantys respondentai. Palyginimui,

2016 m. šiam teiginiui pritarė daugiau nei trečdalis (33 proc.) apklaustųjų – daugiausiai moterys, 46–55 m.

amžiaus, aukštesnį nei vidurinį išsilavinimą turintys, aukštesnes pajamas gaunantys, didmiesčių gyventojai.

Lyginant su 2016 m., 2019 m. poreikį didinti darbuotojų, besirūpinančių vaikais (taip pat ir

neįgaliais), likusiais be tėvų globos, bei suaugusiais asmenimis, turinčiais proto ir / ar psichikos

negalią, skaičių matė didesnė dalis (+12 proc. punktų) respondentų.

2019 m. daugiau nei trečdalis Lietuvos gyventojų manė, kad reikalinga didesnė tėvų globos netekusių vaikų

ir neįgaliųjų su proto ir (ar) psichikos negalia integracija į visuomenę. 36 proc. respondentų manė, kad

reikia skatinti didesnį bendruomenės įsitraukimą padedant šeimoms, kurios yra priskiriamos rizikos

grupei, 33 proc. matė poreikį asmenis, turinčius sveikatos sutrikimų, integruoti į visuomenę. Palyginimui,

2016 m. didesnio bendruomenės įsitraukimo padedant rizikos grupei priskiriamoms šeimoms poreikį matė

31 proc., o asmenų, turinčių sveikatos sutrikimų, integracijai į visuomenę pritarė 28 proc. respondentų.

Lyginant su 2016 m., 2019 m. siūlymams didinti tėvų globos netekusių vaikų ir neįgaliųjų su proto

ir (ar) psichikos negalia integraciją į visuomenę pritarė didesnė dalis (+5 proc. punktai) šalies

gyventojų.

2019 m. kas trečias Lietuvos gyventojas (30 proc. visų) manė, kad be tėvų globos likusiais vaikais turėtų

pasirūpinti artimieji, giminės. Tokios nuomonės buvo beveik tokia pati dalis (31 proc.) 2016 m. apklausos


312 312

respondentų. Lyginant su 2016 m., 2019 m. mažesnė dalis (-5 proc. punktai) šalies gyventojų pritarė

siūlymui visus valstybės globojamus asmenis grąžinti jų šeimoms (2016 m. – 9 proc., 2019 m. – 4 proc.).

2019 m. tokiam teiginiui daugiausiai pritarė vyresnio amžiaus (60–64 m.), žemesnes pajamas gaunantys,

mažesniuose miesteliuose, kaimo vietovėse gyvenantys respondentai, 2016 m. – vidutinio amžiaus,

aukštesnes pajamas gaunantys, mažiau urbanizuotose vietovėse gyvenantys Lietuvos gyventojai.

223 PAVEIKSLAS. RESPONDENTŲ PASISKIRSTYMAS PAGAL SIŪLYMUS KEISTI SUAUGUSIŲJŲ IR VAIKŲ

GLOBOS SISTEMĄ LIETUVOJE 2016 M. (N=1007) IR 2019 M. (N=1600)


Lyginant 2016 m. ir 2019 m. vykdytų reprezentatyvių Lietuvos gyventojų apklausų duomenis, pastebimi

reikšmingesni skirtumai globos sistemos struktūrinių pokyčių poreikio vertinime. 2019 m. 17 proc.

Lietuvos gyventojų manė, kad dideles globos įstaigas reikėtų skaidyti į mažesnes, 6 proc. pritarė siūlymui

mažinti globos įstaigų skaičių, 2 proc. – siūlymui uždaryti globos įstaigas. Palyginimui, 2016 m. šiuos

pasiūlymus palaikė atitinkamai 22 proc., 17 proc. ir 4 proc. Lyginant su 2016 m., 2019 m. mažiau šalies

gyventojų matė poreikį skaidyti globos įstaigas į mažesnes (-5 proc. punktai), mažinti jų skaičių (-

11 proc. punktų) ar jas uždaryti (-2 proc. punktai).


313 313

2019 m. apklausos duomenimis, 5 proc. respondentų nurodė nemanantys, jog reikėtų keisti neįgalių

asmenų ir vaikų, netekusių tėvų globos sistemą Lietuvoje, o 9 proc. šiuo klausimu neturėjo nuomonės.

Palyginimui, 2016 m. poreikio keisti globos sistemą Lietuvoje nematė 13 proc., o nuomonės šiuo klausimu

neturėjo 30 proc. apklaustųjų. Lyginant su 2016 m., 2019 m. daugiau Lietuvos gyventojų turėjo

nuomonę apie globos sistemos pokyčių poreikį (+21 proc. punktai) ir daugiau jų matė poreikį keisti

globos sistemą (+8 proc. punktai). Tai rodo, jog šiuo metu Lietuvos visuomenė yra labiau informuota apie

vykstančią institucinės globos pertvarką ir jos poreikį bei naudą, nei buvo 2016 m., kai daugelis institucinės

globos pertvarkos kontekste numatytų pokyčių dar nebuvo faktiškai įgyvendinami ir matomi visuomenei.

GYVENIMAS ŠALIA GLOBOS NAMŲ

Lietuvos gyventojų reprezentatyvioje apklausoje respondentų buvo prašoma atskleisti savo požiūrį į globos

namų įsikūrimą jų kaimynystėje (žr. 224 paveikslas).

3. Ar sutiktumėt, kad jūsų kaimynystėje įsikurtų globos namai? Galimi keli atsakymai a) Sutikčiau, jei įsikurtų globos namai, kuriuose gyventų iki trejų metų amžiaus vaikai b) Sutikčiau, jei įsikurtų nedideli vaikų globos namai (iki dešimties vaikų) c) Sutikčiau, jei įsikurtų globos namai, kuriuose gyventų proto ir (ar) psichikos negalią turintys vaikai d) Sutikčiau, jei įsikurtų globos namai, kuriuose gyventų proto ir (ar) psichikos negalią turintys suaugę asmenys e) Sutikčiau su visais variantais f) Ne, nesutikčiau g) Kita

224 PAVEIKSLAS. RESPONDENTŲ PASISKIRSTYMAS PAGAL POŽIŪRĮ Į GALIMAI ŠALIA JŲ NAMŲ ĮKURIAMĄ

GLOBOS ĮSTAIGĄ 2016 M. (N=1007) IR 2019 M. (N=1600)


2019 m. kas trečias Lietuvos gyventojas (33 proc. visų) sutiktų, kad jo kaimynystėje įsikurtų bet kokio tipo

(t. y. bet kokiai tikslinei grupei skirti) globos namai. Tokio požiūrio daugiausiai laikėsi moterys, 40–59 m.

amžiaus, aukštesnes pajamas gaunantys respondentai. Palyginimui, 2016 m. su bet kokio tipo globos namų

įsikūrimu kaimynystėje sutiko 36 proc. šalies gyventojų – daugiausiai moterys, 56 m. ir vyresnio amžiaus,

vaikų turintys, didmiesčiuose gyvenantys respondentai. Lyginant su 2016 m., 2019 m. šiek tiek mažiau


314 314

(-3 proc. punktai) šalies gyventojų palankiai žiūrėtų į gyvenimą šalia globos įstaigos, nors šie

skirtumai nėra reikšmingi.

2019 m. kas ketvirtas Lietuvos gyventojas (25 proc. visų) pritartų nedidelių vaikų globos namų (iki

dešimties vaikų) įsikūrimui jo kaimynystėje. Tokios nuomonės daugiausiai buvo moterys, jaunimas (16–17

m.), dideles šeimas turintys, labiau urbanizuotose vietovėse gyvenantys, žemesnio išsilavinimo

respondentai. Palyginimui, 2016 m. nedidelių vaikų globos namų įsikūrimui kaimynystėje pritarė kas

trečias respondentas (35 proc. visų) – daugiausiai vidutinio amžiaus (26–45 m.), vidutines pajamas

gaunantys, vaikų neturintys, žemesnio išsilavinimo, kaimo vietovėse gyvenantys gyventojai. Lyginant su

2016 m., 2019 m. mažesnė dalis (-10 proc. punktų) Lietuvos gyventojų teiktų pirmenybę nedidelių

vaikų globos namų įsikūrimui jų kaimynystėje, lyginant su kitų tipų globos įstaigomis.

2019 m. kas penktas Lietuvos gyventojas (18 proc. visų ) pritartų globos namų iki 3 metų amžiaus vaikams

įsikūrimui jo kaimynystėje. Tokios nuomonės daugiausiai buvo moterys, jaunesnio amžiaus (16–29 m.),

vidutines ar aukštesnes pajamas gaunantys, dideles šeimas turintys respondentai. Palyginimui, 2016 m.

vaikų iki 3 m. globos namų įsikūrimui jų kaimynystėje pritarė kas trečias šalies gyventojas (33 proc. visų) –

daugiausiai jaunesnio ir vidutinio amžiaus (18–45 m.), vidutines pajamas gaunantys, vaikų neturintys,

vidutinio ir žemesnio išsilavinimo respondentai. Lyginant su 2016 m., 2019 m. mažesnė dalis (-15 proc.

punktų) Lietuvos gyventojų teiktų pirmenybę vaikų iki 3 m. globos namų įsikūrimui jų

kaimynystėje, lyginant su kitų tipų globos įstaigomis.

Tiek 2016 m., tiek ir 2019 m. akivaizdžiai išsiskyrė Lietuvos gyventojų požiūris į proto ir (ar) psichikos

negalią turinčių asmenų (tiek suaugusiųjų, tiek vaikų) apsigyvenimą jų kaimynystėje. 2019 m. tik 5 proc.

šalies gyventojų sutiktų, kad jų kaimynystėje įsikurtų globos namai, kuriuose gyventų proto ir (ar) psichikos

negalią turintys vaikai, ir tik 3 proc. jų sutiktų, kad šalia jų gyvenamosios vietos atsirastų suaugusiųjų su

proto ir (ar) psichikos negalia globos namai. Vaikų su proto ir (ar) psichikos negalia globos namų įsikūrimą

savo kaimynystėje labiau palaiko vyresnio amžiaus (50–64 m.), vieniši, labiau urbanizuotose vietovėse

gyvenantys respondentai. Kita vertus, į suaugusiųjų su proto ir (ar) psichikos negalia globos namų įkūrimą

savo kaimynystėje palankiau žiūri jaunimas (16–17 m.), dideles šeimas turintys gyventojai. Palyginimui,

2016 m. proto ir (ar) psichikos negalią turinčių vaikų globos įstaigos įkūrimui jų kaimynystėje būtų

neprieštaravę 4 proc., o proto ir (ar) psichikos negalią turinčių suaugusiųjų globos įstaigos įkūrimui – 2

proc. Lyginant su 2016 m., 2019 m. Lietuvos gyventojų, palankiai žiūrinčių į asmenų su proto ir (ar)

psichikos negalia globos įstaigos įsikūrimą jų kaimynystėje, dalis išliko beveik tokia pati (+1 proc.

punktas).

Kita vertus, lyginant 2016 m. ir 2019 m. apklausų duomenis pastebimas ženklesnis Lietuvos gyventojų,

priešiškai nusiteikusių bet kokio tipo globos namų steigimo jų kaimynystėje atžvilgiu, dalies sumažėjimas.

2016 m. daugiau nei penktadalis (21 proc.) šalies gyventojų būtų nesutikę su bet kokio tipo globos

namų įsikūrimu jų kaimynystėje, o 2019 m. tokių respondentų dalis sumažėjo (-10 proc. punktų) iki

11 proc.

Lyginant 2016 m. ir 2019 m. reprezentatyvių gyventojų apklausų rezultatus matyti, kad 2019 m. mažiau

šalies gyventojų buvo linkę išskirti konkrečius globos įstaigų, šalia kurių gyventi neprieštarautų,

tipus (kaip, pavyzdžiui, 2016 m. buvo teikiama pirmenybė kūdikių ar nedidelių vaikų globos namų

įsikūrimui), taip pat ženkliai mažiau gyventojų buvo linkę nesutikti su bet kokios globos įstaigos

įsikūrimu šalia jų gyvenamosios vietos. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, jog, priešingai nei 2016 m.

apklausoje, 2019 m. reprezentatyvios gyventojų apklausos respondentams buvo pateiktas atsakymo

variantas „Nežinau / neturiu nuomonės“, kurį pasirinko net kas penktas apklaustasis. Galima spėti, kad

šalies gyventojai, turintys neigiamą požiūrį į gyvenimą šalia Pertvarkos tikslinių grupių,

reprezentatyvios visuomenės apklausos metu vengė atskleisti savo požiūrį, reaguodami į 2019 m.

vykusius rezonansinius įvykius, kai skirtingose šalies vietovėse bendruomenės išreiškė atvirą

pasipriešinimą GGN ar BVGN įsikūrimui šalia jų ir vėliau viešojoje erdvėje už tai buvo kritikuojamos.


315 315

DARBAS AR MOKYMASIS SU TIKSLINĖMIS GRUPĖMIS

Lietuvos gyventojų reprezentatyvioje apklausoje respondentų buvo prašoma įvardyti asmenų grupes, su

kuriomis jie nenorėtų kartu dirbti ar mokytis (žr. 225 paveikslas).

4. Prašome nurodyti, su kuo iš išvardintų grupių NENORĖTUMĖTE dirbti ar mokytis kartu? Galimi keli atsakymai a) Asmenimis, turinčiais proto ir / ar psichikos negalią b) Esamais arba buvusiais vaikų globos namų auklėtiniais c) Vaikais, globojamais / globotais šeimose ar šeimynose d) Kita e) Galiu dirbti ar mokytis su visomis išvardintomis grupėmis

225 PAVEIKSLAS. RESPONDENTŲ PASISKIRSTYMAS PAGAL ASMENŲ GRUPES, SU KURIAIS NENORĖTŲ

DIRBTI AR MOKYTIS 2016 M. (N=1007) IR 2019 M. (N=1600)


2019 m. absoliuti dauguma (59 proc.) Lietuvos gyventojų nurodė galintys dirbti ar mokytis su Pertvarkos

tikslinėmis grupėmis – asmenimis su proto ir (ar) psichikos negalia ir tėvų globos netekusiais vaikais,

globojamais globos namuose, šeimose ar šeimynose. Santykinai palankiausiu požiūriu į kontaktą su

tikslinėms grupėmis išsiskyrė jaunimas (16–17 m.). Palyginimui, 2016 m. tokio požiūrio laikėsi 41 proc.

respondentų. Lyginant su 2016 m., 2019 m. didesnė dalis (+18 proc. punktų) šalies gyventojų

palankiai žiūrėjo į darbą ar mokymąsi kartu su tikslinėmis grupėmis.

2019 m. santykinai didžiausia dalis (26 proc.) Lietuvos gyventojų nenorėtų dirbti ar mokytis kartu su

asmenimis, turinčiais proto ir (ar) psichikos negalią – daugiausiai moterys, jaunesnio amžiaus (18–29 m.),

labiau urbanizuotose vietovėse gyvenantys respondentai. Palyginimui, 2016 m. tokios nuomonės buvo 48

proc. respondentų – dažniau mažesnių miestų ir kaimo vietovių gyventojai. 2019 m., lyginant su 2016 m.,

visuomenės dalis, nepalankiai žiūrinti į darbą ar mokymąsi su proto ir (ar) psichikos negalią

turinčiais asmenimis, buvo mažesnė (-22 proc. punktai).

2019 m. tik nedidelė dalis Lietuvos gyventojų nenorėtų dirbti ar mokytis kartu su į globos sistemą

patekusiais tėvų globos netekusiais vaikais: 6 proc. nenorėjo dirbti ar mokytis kartu su esamais ar buvusiais

vaikų globos namų auklėtiniais, 5 proc. – su šeimose ar šeimynose globojamais (globotais) vaikais.

Palyginimui, 2016 m. į darbą ar mokymąsi kartu su esamais ar buvusiais vaikų globos namų auklėtiniais

nepalankiai žiūrėjo 17 proc., o su šeimose ar šeimynose globojamais (globotais) vaikais – 10 proc. Tiek 2016

m., tiek 2019 m. apklausoje šeimose ar šeimynose globojami (globoti) vaikai išsiskyrė kaip santykinai

priimtiniausia asmenų grupė. 2019 m., lyginant su 2016 m., Lietuvos gyventojų, nenorinčių dirbti ar


316 316

mokytis su globojamais (globotais) tėvų globos netekusiais vaikais, dalis buvo 2–3 kartus mažesnė

(esamų ar buvusių vaikų globos namų auklėtinių atveju: -11 proc. punktų, šeimose ar šeimynose

globojamų (globotų) vaikų atveju: -5 proc. punktai).

2019 m. 8 proc. šalies gyventojų nurodė, kad nenorėtų dirbti ar mokytis su kitomis, nei įvardytomis,

tikslinėmis grupėmis. Palyginimui, 2016 m. tokių respondentų buvo tik 1 proc.

2.5.4.2 VISUOMENĖS POŽIŪRIS SAVIVALDYBĖSE

Savivaldybių administracijų socialinių paslaugų skyrių atstovų anketinėje apklausoje dalyvavo 47

respondentai, atstovaujantys 78 proc. (47 iš 60) visų šalies savivaldybių. Savivaldybių administracijų

socialinių paslaugų skyrių atstovai dalyvauja organizuojant socialinių paslaugų teikimą savivaldybėse

Pertvarkos tikslinėms grupėms – tėvų globos netekusiems vaikams ir asmenims su proto ir (ar) psichikos

negalia. Apklausos respondentai buvo paprašyti įvertinti visuomenės požiūrio į Pertvarkos tikslines

grupes pokyčius, apibūdinti aplinkinių požiūrį į Pertvarkos tikslinių grupių apgyvendinimą jų

kaimynystėje ir įvertinti Pertvarkos tikslinių grupių integracijos į visuomenę pokyčius jų

atstovaujamose savivaldybėse. Pažymėtina, jog trečdalyje (32 proc. arba 15 iš 47) apklaustų savivaldybių

identifikuoti skirtumai tarp asmenų su proto negalia ir asmenų su psichikos negalia situacijos, todėl jų

atstovai savo įžvalgas kiekvienos iš šių grupių atžvilgiu pateikė atskirai.

POŽIŪRIO Į TIKSLINES GRUPES POKYČIAI

Savivaldybės, kuriose nėra esminių skirtumų tarp asmenų su proto negalia ir asmenų su psichikos negalia situacijos

Apie trečdalis (34 proc. arba 11 iš 32) šių savivaldybių administracijų atstovų savo atstovaujamose

savivaldybėse neįžvelgia esminių visuomenės požiūrio į asmenis su psichikos ir (ar) proto negalia pokyčių.

Nors virš ketvirtadalio (28 proc. arba 9 iš 32) respondentų sutiko (iš dalies ar visiškai), kad jų atstovaujamų

savivaldybių gyventojai tampa tolerantiškesni asmenų su psichikos ir (ar) proto negalia atžvilgiu,

priima juos kaip bendruomenės dalį, panaši dalis (25 proc. arba 8 iš 32) respondentų tam nepritarė (žr.

226 paveikslas).

226 PAVEIKSLAS. VISUOMENĖS POŽIŪRIO ASMENŲ SU PSICHIKOS IR (AR) PROTO NEGALIA ATŽVILGIU



Savivaldybės, kuriose yra esminių skirtumų tarp asmenų su proto negalia ir asmenų su psichikos negalia situacijos

Kiek mažiau nei pusė (40 proc. arba 6 iš 15) šių savivaldybių administracijų atstovų sutiko (iš dalies ar

visiškai), kad jų atstovaujamų savivaldybių gyventojai tampa tolerantiškesni asmenų su proto negalia


317 317

atžvilgiu, priima juos kaip bendruomenės dalį, tačiau tokia pat dalis respondentų nesutiko (iš dalies ar

visiškai), kad visuomenės požiūris į psichikos negalią turinčius asmenis jų atstovaujamose savivaldybėse

pagerėjo. Trečdalis (33 proc. arba 5 iš 15) respondentų nepastebėjo visuomenės nuomonės abiejų tikslinių

grupių atžvilgiu pokyčių. Tai rodo, kad šiose savivaldybėse visuomenės požiūris gerėja tik asmenų su

proto negalia atžvilgiu (žr. 227 paveikslas).

227 PAVEIKSLAS. VISUOMENĖS POŽIŪRIO ASMENŲ SU PROTO NEGALIA IR ASMENŲ SU PSICHIKOS NEGALIA

ATŽVILGIU POKYČIŲ VERTINIMAS (N=15)


TIKSLINIŲ GRUPIŲ INTEGRACIJOS Į VISUOMENĘ POKYČIAI

Savivaldybės, kuriose nėra esminių skirtumų tarp asmenų su proto negalia ir asmenų su psichikos negalia situacijos

Absoliučios daugumos (53 proc. arba 17 iš 32) šių savivaldybių administracijų atstovų vertinimu, jų

atstovaujamose savivaldybėse gyvenantys asmenys su psichikos ir (ar) proto negalia vis dažniau

dalyvauja viešuose renginiuose, kitose veiklose kartu su visa bendruomene. Pora respondentų

nurodė, kad prie to reikšmingai prisideda įvairias užimtumo paslaugas tikslinei grupei teikiančios

nevyriausybinės organizacijos. Apie trečdalis (31 proc. arba 10 iš 32) respondentų neįžvelgia reikšmingų

minėtos tikslinės grupės integracijos į visuomenę pokyčių. Keletas (9 proc. arba 3 iš 32) respondentų

nesutiko, kad jų atstovaujamose savivaldybėse gyvenantys asmenys su psichikos ir (ar) proto negalia vis

dažniau dalyvauja viešuose renginiuose ir kitose veiklose kartu su visa bendruomene (žr. 228 paveikslas).

228 PAVEIKSLAS. ASMENŲ SU PSICHIKOS IR (AR) PROTO NEGALIA INTEGRACIJOS Į VISUOMENĘ POKYČIŲ

VERTINIMAS (N=32)



318 318

Savivaldybės, kuriose yra esminių skirtumų tarp asmenų su proto negalia ir asmenų su psichikos negalia situacijos

Absoliuti dauguma (53 proc. arba 8 iš 15) savivaldybių administracijų atstovų sutiko (iš dalies ar visiškai),

kad jų atstovaujamose savivaldybėse gyvenantys asmenys su proto negalia vis dažniau dalyvauja viešuose

renginiuose ar kitose veiklose kartu su visa bendruomene, penktadalis (20 proc. arba 3 iš 15) respondentų

nepritarė. Mažiau kaip pusė (40 proc. arba 6 iš 15) savivaldybių administracijų atstovų sutiko (iš dalies ar

visiškai), kad jų atstovaujamose savivaldybėse gyvenantys psichikos negalią turintys asmenys aktyviau

dalyvauja visuomenės gyvenime, tačiau panaši dalis (33 proc. arba 5 iš 15) respondentų su tokiu

pastebėjimu nesutiko. Tai rodo, proto negalią turintys asmenys santykinai lengviau integruojasi į

visuomenės gyvenimą nei asmenys su psichikos negalia (žr. 229 paveikslas).

229 PAVEIKSLAS. ASMENŲ SU PROTO NEGALIA IR ASMENŲ SU PSICHIKOS NEGALIA INTEGRACIJOS Į

VISUOMENĘ POKYČIŲ VERTINIMAS (N=15)


2.5.4.3 APLINKINIŲ POŽIŪRIS Į TIKSLINIŲ GRUPIŲ KAIMYNYSTĘ

Absoliučioje daugumoje (57 proc. arba 27 iš 47) apklaustų savivaldybių veikia bendruomeniniai vaikų

globos namai (BVGN). Apie trečdalio tokių savivaldybių administracijų socialinių paslaugų skyrių atstovų

teigimu, įkuriant BVGN jų atstovaujamose savivaldybėse buvo susidurta su neigiama aplinkinių

(bendruomenės, kaimynų) reakcija. Nepaisant to, beveik visais atvejais pradėjus veikti BVGN aplinkinių

požiūris į jų gyventojus pagerėjo. Dviejuose trečdaliuose (67 proc. arba 18 iš 27) savivaldybių aplinkinių

pasipriešinimo BVGN steigimui kaimynystėje nesulaukta.

Grupinio gyvenimo namai (GGN) veikia mažiau nei trečdalyje (28 proc. arba 13 iš 47) apklaustų

savivaldybių. Beveik pusės (46 proc. arba 6 iš 13) jų atstovai paminėjo neigiamą aplinkinių

(bendruomenės, kaimynų) reakciją GGN įkūrimo metu. Visgi visais atvejais pradėjus veikti GGN

aplinkiniai pradėjo palankiau žiūrėti į jų gyventojus. Virš trečdalio (38 proc. arba 5 iš 13) apklaustųjų

nurodė, kad steigiant GGN su aplinkinių pasipriešinimu nebuvo susidurta (žr. 230 paveikslas).


319 319

230 PAVEIKSLAS. APLINKINIŲ REAKCIJA Į BVGN IR GGN STEIGIMĄ JŲ KAIMYNYSTĖJE (SGĮ ATSTOVŲ

SKAIČIUS)


Remiantis interviu su GGN įsteigusių SGĮ administracijų atstovais metu surinkta informacija, neigiamas

visuomenės nusistatymas asmenų su proto ir (ar) psichikos negalia atžvilgiu kai kurioms SGĮ reikšmingai

apsunkino GGN steigimui reikalingo nekilnojamojo turto paiešką. Su tuo daugiausiai susidūrė SGĮ,

kurios dėl lėšų nekilnojamojo turto įsigijimui stokos turėjo ieškoti būsto nuomai. Nekilnojamojo turto

savininkai, sužinoję, jog būste planuojama apgyvendinti proto ir (ar) psichikos negalią turinčius asmenis,

nesutikdavo nuomoti būsto, baimindamiesi materialinės žalos nekilnojamajam turtui ir neigiamos kaimynų

reakcijos. Priešiškos reakcijos kai kuriais atvejais susilaukta ir siekiant nusipirkti būstą GGN. Pavyzdžiui,

Vilijampolės SGN bandant įsigyti nekilnojamąjį turtą tiesiai iš statytojų, pastarieji atsisakė parduoti statomą

būstą baimindamiesi, kad buvusių globos namų gyventojų apgyvendinimas jame atgrasys kitus nuo

nekilnojamojo turto įsigijimo jų statomuose namuose. Tai pačiai SGĮ bandant įsigyti jau pastatytą namą GGN

įkūrimui, keli savininkai nesutiko parduoti savo nekilnojamojo turto, argumentuodami žala kaimynams ir

bendruomenei įkurdinus šalia jų buvusius globos namų gyventojus. Vilijampolės SGN samdė dviejų

nekilnojamojo turto agentūrų atstovus, tačiau net ir jų paslaugos nepadėjo rasti GGN steigimui tinkamo

būsto būtent dėl globos namų auklėtinių stigmatizavimo mieste. Nepalankus visuomenės požiūris

asmenų su proto ir (ar) psichikos negalia atžvilgiu tapo kliūtimi ne tik ieškant GGN steigimui reikalingo

nekilnojamojo turto, bet ir jau jį radus bei rengiantis jame apgyvendinti SGĮ globotinius.

Pastariesiems, iš institucinės globos persikėlusiems gyventi į bendruomenę, bei GGN darbuotojams neretai

teko susidurti su kaimynų neprielankumu, kuris pasireiškė ne tik priešiškais pasisakymais, bet ir realiais

veiksmais, tokiais kaip skundų savivaldybės administracijai teikimas. Siekdamos pakeisti aplinkinių

nuomonę, SGĮ administracijos rengdavo susitikimus su kaimynais, bendruomenių, savivaldybės

administracijos atstovais, kviesdavo juos į organizuojamus renginius. Buvo siekiama supažindinti

visuomenę su proto ir (ar) psichikos negalią turinčiais žmonėmis bei GGN paslaugų teikimo modeliu –

parodyti, kad tokie asmenys nori ir gali gyventi bendruomenėje, o GGN gyvens nuolatos prižiūrimi

darbuotojų, tad nekels iššūkių aplinkiniams.

Siekiant nustatyti veiksnius, lemiančius visuomenės požiūrio į asmenis su proto ir (ar) psichikos negalia

pokyčius, atliktos dvi atvejo studijos, kurių metu buvo detaliai analizuotas visuomenės požiūris į GGN

steigimą dviejose savivaldybėse – Kėdainių r. ir Akmenės r. Šie atvejai buvo pasirinkti kaip atspindintys

skirtingas net toje pačioje savivaldybėje įsteigtų GGN gyventojų integracijos į visuomenę patirtis.

Informacija atvejo studijoms buvo surinkta fokusuotų grupinių diskusijų Kėdainių r. ir Akmenės r.

savivaldybėse metu. Šiose diskusijose dalyvavo SGĮ vadovai ir kiti administracijų atstovai, GGN darbuotojai,

savivaldos institucijų atstovai, bendruomenių atstovai. Žemiau pristatyti analizuoti atvejai.


320 320

GRUPINIO GYVENIMO NAMAI KĖDAINIŲ R. SAVIVALDYBĖJE

Kėdainių r. savivaldybėje veikia dveji GGN, įsteigti Kėdainių SGN. Dotnuvos miestelyje įsikūrusių GGN gyventojų integracija į visuomenę buvo sklandesnė ir greitesnė nei Kėdainių mieste įsteigtų GGN gyventojų. Pirmuosius savo GGN Kėdainių SGN įsteigė 2017 m. Dotnuvos miestelyje, toje pačioje seniūnijoje, kurioje įsikūrę ir instituciniai globos namai. Tai buvo tretieji duris atvėrę GGN visoje Lietuvoje. Šiuose GGN gyvenamajame name apsigyveno 9 vidutinio amžiaus asmenys su proto negalia. Kėdainių SGN administracija, asmenų su proto ir (ar) psichikos negalia apgyvendinimą bendruomenėje traktuodama kaip vieną iš šios pažeidžiamos grupės asmenų žmogaus teisių užtikrinimą, nematė poreikio informuoti aplinkinių apie GGN steigimą jų kaimynystėje ar juolab atsiklausti kaimynų nuomonės. Steigdama pirmuosius GGN Kėdainių SGN administracija nesusidūrė su visuomenės pasipriešinimu nei įsigyjant GGN steigimui reikalingą nekilnojamąjį turtą, nei į nupirktą gyvenamąjį namą įsikeliant globotiniams. Sklandžiam GGN gyventojų įsiliejimui į vietos bendruomenę reikšmingos įtakos turėjo nuo pat GGN įsikūrimo rodytas Dotnuvos seniūno geranoriškas dėmesys GGN gyventojams. Seniūnas ne tik užtikrina sklandų administracinių reikalų tvarkymą GGN gyvenamojoje vietovėje, bet ir palaiko neformalų santykį su GGN – lanko jų gyventojus, sveikina švenčių proga, suorganizuoja transportą įvairioms GGN gyventojų kelionėms. Šių GGN veiklos pradžioje artimiausi kaimynai į naujuosius gyventojus žvelgė atsargiai – tyliai stebėjo per tvorą, daug nebendravo, tačiau ilgainiui buvo užmegztas draugiškas santykis tarp GGN gyventojų ir kaimynų. Siekdami tapti integralia vietos bendruomenės dalimi, GGN darbuotojai ir gyventojai pamažu įsitraukė į įvairias veiklas bendruomenėje – kultūros įstaigų, tokių kaip biblioteka ir kultūros centras, organizuojamus renginius, miestelio šventes ir pan. GGN gyventojus dalyvauti įvairiuose renginiuose reguliariai kviečia Dotnuvos ir Akademijos miestelių bendruomenės. Prie sėkmingos GGN gyventojų integracijos į visuomenę reikšmingai prisidėjo ir jų pačių sąmoningos pastangos aktyviai dalyvauti bendruomenės gyvenime, ne tik priimant kvietimus dalyvauti renginiuose, bet ir patiems inicijuojant naujus renginius – pavyzdžiui, kaimynų šventę, į kurią kviečiami artimiausi GGN kaimynai. 2018 m., nepraėjus nė metams po pirmųjų GGN įsteigimo, Kėdainių SGN įkūrė antruosius GGN Kėdainių mieste, kuriuose gyvenamajame name apsigyveno 10 senyvo amžiaus asmenų su proto ir psichikos negalia. Steigiant šiuos GGN su tam tikrais iššūkiais buvo susidurta jau vykdant GGN steigimui tinkamo būsto paiešką. Vienas savininkas nesutiko parduoti buto, argumentuodamas žala kaimynams, kurią esą padarytų parduodamas savo nekilnojamąjį turtą neįgaliųjų globos įstaigai. Visgi daugiausiai aplinkinių pasipriešinimo buvo sulaukta į nupirktą gyvenamąjį namą pradėjus kraustytis GGN gyventojams. Keli kaimynai, klaidingai informavę kitus, jog jų kaimynystėje steigiami aplinkinių ramybę trikdysiantys nakvynės namai, surinko visų GGN kaimynų parašus ir pateikė skundą Kėdainių r. savivaldybės administracijai. Parengtame rašte prieštaravimas GGN įsikūrimui buvo argumentuojamas automobilių parkavimo vietų trūkumu ir kliūtimis asmeniniu transportu pravažiuoti bendrai naudojamu keliu, tačiau neoficialiai kai kurie kaimynai nuogąstavo dėl jų nekilnojamojo turto vertės sumažėjimo, kurį esą neišvengiamai nulems asmenų su proto ir (ar) psichikos negalia globos įstaigos įsikūrimas kaimynystėje. Tokia retorika dažniau buvo būdinga labiau pasiturintiems asmenims. Kėdainių SGN administracija, sužinojusi apie GGN kaimynų skundą, bandė inicijuoti dialogą su nepasitenkinimą reiškiančiais kaimynais, tačiau pastarieji bendrauti atsisakė, nereaguodami nei į telefoninius skambučius, nei į kvietimus pasikalbėti tiesiogiai. Vėliau papildomų iššūkių sukėlė ir kaimynų prieštaravimas GGN prisijungimui prie bendros nuotekų valymo sistemos, demonstruojant nepasitikėjimą GGN gyventojų gebėjimu vykdyti tinkamą jos priežiūrą. Kai kurie kaimynai net grasino kreiptis į teismą dėl globos įstaigos steigimo neatsiklausus aplinkinių gyventojų sutikimo, nors tokios pretenzijos neturėjo teisinio pagrindo. Praėjus keletui mėnesių nuo GGN įsteigimo artimiausi kaimynai pradėjo palankiau žiūrėti į GGN kaimynystę. Šiuo metu GGN santykis su artimiausiais kaimynais yra geras – palaikomas kasdienis bendravimas, dalijamasi derliumi. Kėdainiuose įsikūrusių GGN gyventojams integruotis į miesto bendruomenę buvo santykinai sunkiau nei Dotnuvos miestelyje veikiančių GGN gyventojams. Tam įtakos turėjo ir bendruomenės dydis. Iš kaimiškos vietovės, kurioje įsikūrę Kėdainių SGN, atvykę į miestą GGN gyventojai iš pradžių jautėsi nedrąsiai – nejaukiai jausdavosi didelėse žmonių miniose, stebimi ir kalbinami nepažįstamųjų. Visgi ilgainiui ir šių GGN gyventojai pradėjo aktyviau dalyvauti miesto gyvenime – lankytis kultūros įstaigų, tokių kaip kultūros centras ir muziejus, organizuojamose veiklose, miesto renginiuose, atvirose miesto erdvėse, važinėtis viešuoju transportu.

231 PAVEIKSLAS. GGN KĖDAINIŲ R. SAVIVALDYBĖJE ATVEJIS

Šaltinis: BGI Consulting, remiantis fokusuotų grupinių diskusijų metu surinkta informacija

GGN NR. 1

• ĮKŪRIMO DATA: 2017–10

• VIETA: Dotnuvos miestelis

• GYVENAMOJO BŪSTO TIPAS: gyvenamasis namas

• GYVENTOJŲ SKAIČIUS: 9

• GYVENTOJŲ NEGALIOS TIPAS: proto

• GYVENTOJŲ AMŽIUS: vidutinis

GGN NR. 2

• ĮKŪRIMO DATA: 2018–07

• VIETA: Kėdainių miestas

• GYVENAMOJO BŪSTO TIPAS: gyvenamasis namas

• GYVENTOJŲ SKAIČIUS: 10

• GYVENTOJŲ NEGALIOS TIPAS: proto ir psichikos

• GYVENTOJŲ AMŽIUS: senyvas


321 321

2 ATVEJIS. GRUPINIO GYVENIMO NAMAI AKMENĖS R. SAVIVALDYBĖJE

Akmenės r. savivaldybėje veikia treji GGN, įsteigti Ventos SGN. Ventos mieste įsikūrusių GGN gyventojams integruotis į visuomenę sekėsi geriau nei Akmenės mieste įsteigtų GGN gyventojams. Be to, visuomenė Ventos mieste lengviau priėmė GGN apsigyvenusias jaunas moteris su proto ir kompleksine negalia negu tokią negalią turinčius vaikus. Pirmuosius GGN Ventos SGN įsteigė 2017 m. Ventos mieste. Tai buvo pirmieji GGN visoje Lietuvoje. Juose bute apsigyveno 4 vaikai su proto ir kompleksine negalia. Siekdama informuoti kaimynus apie šalia jų steigiamus GGN, Ventos SGN administracija suorganizavo daugiabučio namo, kuriame buvo nupirktas butas GGN, kaimynų susirinkimą. Jame pasireiškė didelis kaimynų nepasitenkinimas būsima kaimynyste su neįgaliais vaikais. GGN gyventojams jau įsikūrus naujuose namuose kaimynai smalsiai į juos žiūrėdavo, užduodavo įvairių klausimų GGN darbuotojoms, tačiau ilgainiui kaimynų priešiškumo GGN gyventojams nebeliko. Tai nulėmė gyvenimo šalia neįgaliųjų patirtis, parodžiusi, kad proto negalią turinčių asmenų kaimynystė nekelia jokios grėsmės ar problemų aplinkiniams. Prie kaimynų požiūrio į GGN gyventojus pokyčių taip pat prisidėjo ir pačių GGN gyventojų bei darbuotojų pastangos užmegzti bendravimą su aplinkiniais, tokios kaip kaimynų sveikinimas švenčių proga ar vaišinimas. Vis dėlto, pastebima, kad GGN gyvenančių neįgalių vaikų santykis su kaimynystėje gyvenančiais vaikais iki šiol yra sudėtingas. Sveiki kaimynų vaikai, ypač augantys labiau pasiturinčiose šeimose, žaidimų aikštelėje GGN gyventojų vengia. Tiriančių žvilgsnių šių GGN gyventojai neišvengia ir besilankydami Ventos mieste, nors dar gyvendami instituciniuose globos namuose jie neretai laiką leisdavo mieste – lankydavosi kultūros įstaigose, viešuose miesto renginiuose ir pan. Praėjus apie pusmečiui nuo tada, kai Akmenės r. savivaldybėje duris atvėrė pirmieji GGN, Ventos SGN Ventos mieste įsteigė antruosius GGN. Tuo metu pirmuosius savo GGN jau buvo įkūrusios kelios kitos socialinės globos įstaigos – Aukštelkės SGN, Kėdainių SGN, Vilijampolės SGN. Antruosiuose Ventos SGN įsteigtuose GGN gyvenamajame name apsigyveno 10 jaunų moterų su proto ir kompleksine negalia. Kadangi šių GGN įkūrimui įsigyto gyvenamojo namo teritorija ribojosi tik su vieno kaimyno valda, jokių kaimynų informavimo veiklų vykdyta nebuvo. Nei steigiant šiuos GGN, nei vėliau organizuojant jų veiklą nebuvo susidurta su aplinkinių pasipriešinimu. Nuo pat GGN veiklos pradžios santykiai su aplinkiniais gyventojais buvo geri. Dažnai matydami darže ir šiltnamyje dirbančias ar kieme laiką leidžiančias GGN gyventojas kaimynai nevengia jų pakalbinti, pavaišinti, sveikinasi sutikę mieste. Neigiamo nusistatymo prieš šiame GGN gyvenančias merginas nepastebima ir platesnėje miesto bendruomenėje. GGN gyventojos aktyviai dalyvauja bendruomenės gyvenime – lanko užsiėmimus muzikos mokykloje, kultūros įstaigų organizuojamus renginius, dalyvauja viešuose miesto renginiuose ir pan. Dar po pusmečio Ventos SGN įsteigė trečiuosius GGN, kurie įkurti Akmenės mieste. Šiuose GGN gyvenamajame name apsigyveno 10 jaunų vyrų su proto ir kompleksine negalia. Kaimynai, nors ir įsikūrę kiek atokiau, nebuvo nusiteikę bendrauti su GGN gyventojais. Nepalankus požiūris į GGN gyvenančius neįgalius asmenis buvo jaučiamas ne tik tarp kaimynų, bet ir platesnėje miesto bendruomenėje. Priešingai nei Ventos mieste veikiančių GGN gyventojų atveju, Akmenės mieste apsigyvenę buvę Ventos SGN globotiniai anksčiau nebuvo matomi miesto bendruomenei, todėl jų integracija sukėlė daugiau iššūkių. Miesto gyventojai ne kartą telefonu kreipėsi į Akmenės r. savivaldybės administraciją, reikšdami nepasitenkinimą GGN gyventojų dalyvavimu miesto gyvenime. Kadangi GGN gyventojus viešose vietose lydi GGN darbuotojos, mieste jie dažniausiai lankosi visi kartu. Didelės fiziškai stiprių jaunų vyrų su proto negalia grupės vaikščiojimas mieste kai kuriems gyventojams atrodo grėsmingai. Siekdamos, kad šių GGN gyventojai greičiau įsilietų į miesto gyvenimą ir rastų jiems tinkamų laisvalaikio užimtumo galimybių, GGN darbuotojos kreipėsi į įvairias miesto įstaigas ir organizacijas, tačiau iš pradžių net neįgaliųjų interesus atstovaujanti NVO atsisakė teikti paslaugas šių GGN gyventojams. Jų integraciją kiek palengvino Akmenės r. savivaldos institucijų atstovų – vicemero ir savivaldybės administracijos socialinių paslaugų skyriaus darbuotojų – dėmesys ir kryptingas tarpininkavimas ieškant neįgaliesiems tinkamų laisvalaikio užimtumo veiklų. Tai paskatino vietos NVO ir verslo atstovų bendradarbiavimą su GGN, organizuojant GGN gyventojams įvairias užimtumo veiklas ir teikiant jiems kitokią paramą. Šiuo metu GGN gyvenantys vyrai lanko NVO organizuojamus rankdarbių ir sporto užsiėmimus, dalyvauja renginiuose ne tik Akmenės, bet ir gretimuose miestuose, į kuriuos nuvyksta viešuoju jiems pritaikytu transportu (žemagrindžiais autobusais). Visgi skeptiškas požiūris į šio GGN gyventojus iki šiol jaučiamas tiek iš kaimynų, tiek iš miesto bendruomenės.

232 PAVEIKSLAS. GGN AKMENĖS R. SAVIVALDYBĖJE ATVEJIS

Šaltinis: BGI Consulting, remiantis fokusuotų grupinių diskusijų metu surinkta informacija

GGN NR. 1

• ĮKŪRIMO DATA: 2017–06 • VIETA: Ventos miestas• GYVENAMOJO BŪSTO TIPAS:

butas daugiabutyje• GYVENTOJŲ SKAIČIUS: 4• GYVENTOJŲ NEGALIOS TIPAS:

proto ir kompleksinė• GYVENTOJAI: vaikai

GGN NR. 2

• ĮKŪRIMO DATA: 2017–12• VIETA: Ventos miestas• GYVENAMOJO BŪSTO TIPAS:

gyvenamasis namas• GYVENTOJŲ SKAIČIUS: 10• GYVENTOJŲ NEGALIOS TIPAS:

proto ir kompleksinė• GYVENTOJAI: jaunos moterys

GGN NR. 3

• ĮKŪRIMO DATA: 2018–07 • VIETA: Akmenės miestas• GYVENAMOJO BŪSTO TIPAS:

gyvenamasis namas• GYVENTOJŲ SKAIČIUS: 10• GYVENTOJŲ NEGALIOS TIPAS:

proto ir kompleksinė• GYVENTOJAI: jauni vyrai


322 322

Atliktos atvejo studijos parodė, jog į GGN kaimynystę palankiau žiūrima mažesnėse gyvenamosiose

vietovėse (mažesniuose miestuose, miesteliuose), kuriose mažesnis visuomenės susvetimėjimas ir

stipresnės bendruomenės. Taip pat mažiau pasipriešinimo GGN įsikūrimui natūraliai sulaukta ten, kur GGN

turi mažiau tiesioginių kaimynų. Vis dėlto, nėra vienintelio sėkmingos asmenų su proto ir (ar)

psichikos negalia integracijos į visuomenę recepto. Vienur steigiant GGN nesusidurta su aplinkinių

pasipriešinimu, nepaisant to, kad GGN steigiančių SGĮ administracijos nesiėmė jokių visuomenės

informavimo priemonių. Kitur net ir proaktyvūs SGĮ administracijų veiksmai siekiant supažindinti

kaimynus ir bendruomenes su būsima GGN kaimynyste nepadėjo išvengti aplinkinių skepticizmo.

Pagrindinis veiksnys, lemiantis aplinkinių požiūrio į GGN gyventojus pokyčius, yra gyvenimo GGN

kaimynystėje patirtis. Tai liudija ir faktas, kad į visuomenę santykinai lengviau integravosi GGN

gyventojai, kurie ir anksčiau, dar gyvendami SGĮ, aktyviai dalyvavo bendruomenės gyvenime, todėl buvo

matomi visuomenėje. Sėkmingai asmenų su proto ir (ar) psichikos negalia integracijai į visuomenę yra

reikalingos abipusės pastangos užmegzti kontaktą – tiek iš neįgaliųjų bei juos globojančių įstaigų,

tiek iš bendruomenės. Be to, siekiant keisti bendrą visuomenės požiūrį į proto ir (ar) psichikos negalią

turinčius asmenis, būtina vykdyti aktyvias visuomenės sąmoningumo didinimo priemones – pradedant

nuo mažų dienų supažindinti žmones su proto ir (ar) psichikos negalia, skatinti visuomenės toleranciją ir

empatiją neįgaliųjų atžvilgiu.

2.5.4.4 IŠVADOS

BENDRAS LIETUVOS GYVENTOJŲ POŽIŪRIS

2016–2019 m. padidėjo Lietuvos gyventojų informuotumas apie vykstančią institucinės globos pertvarką

ir, savo ruožtu, jų pritarimas globos sistemos pokyčiams. Analizuojamu laikotarpiu pagrindinės šalies

gyventojų palaikomos globos sistemos pokyčių kryptys išlieka tos pačios – finansinės paramos savo

neįgalius vaikus ar artimuosius namuose globojantiems asmenims didinimas ir tėvų globos netekusiais

vaikais bei neįgaliaisiais su proto ir (ar) psichikos negalia besirūpinančių darbuotojų skaičiaus didinimas.

Nepaisant to, lyginant su 2016 m., 2019 m. mažesnė visuomenės dalis teikia pirmenybę globos įstaigų

struktūriniams pokyčiams (jų dydžio ir skaičiaus mažinimui ar jų uždarymui) bei daugiau gyventojų

akcentuoja poreikį tėvų globos netekusius vaikus ir neįgaliuosius su proto ir (ar) psichikos negalia

integruoti į visuomenę.

2016–2019 m. pastebimai sumažėjo Lietuvos gyventojų, priešiškai nusiteikusių bet kokio tipo globos namų

steigimo jų kaimynystėje atžvilgiu, dalis. Nors abiem laiko taškais respondentai teikė pirmenybę vaikų

globos namų įsikūrimui šalia jų gyvenamosios vietovės, 2019 m. tokią preferenciją išreiškusių apklaustųjų

dalis buvo ženkliai mažesnė. Nepaisant to, šalies gyventojų, palankiai žiūrinčių į gyvenimą šalia bet kokio

tipo globos įstaigos, dalis beveik nepasikeitė, o 2019 m. penktadalis respondentų apskritai nebuvo

apsisprendę dėl savo požiūrio į globos namų steigimą jų kaimynystėje arba nebuvo linkę atskleisti savo

nuomonės. Analizuojamu laikotarpiu gyventojų nepalankiausiai vertinamas asmenų su proto ir (ar)

psichikos negalia (tiek suaugusiųjų, tiek vaikų) globos namų įkūrimas jų kaimynystėje – šiuo atžvilgiu

visuomenės nuomonės pokyčių nepastebima.

2016–2019 m. ženkliai padidėjo Lietuvos gyventojų, kurie galėtų dirbti ar mokytis su Pertvarkos tikslinėmis

grupėmis, dalis. Analizuojamu laikotarpiu palankiausiai vertinama perspektyva dirbti ar mokytis kartu su

šeimose ar šeimynose globojamais (globotais) vaikais, o nepalankiausiai – su asmenimis, turinčiais proto ir

(ar) psichikos negalią. Nepaisant to, pastebimas reikšmingas visuomenės dalies, kuri nenorėtų dirbti ar

mokytis su proto ir (ar) psichikos negalią turinčiais asmenimis ir globojamais (globos institucijoje, šeimoje

ar šeimynoje) vaikais, sumažėjimas.


323 323

VISUOMENĖS POŽIŪRIS SAVIVALDYBĖSE

Kai kuriose savivaldybėse pastebimas padidėjęs asmenų su proto ir (ar) psichikos matomumas

bendruomenės veiklose ir išaugusi gyventojų tolerancija asmenų su psichikos ir (ar) proto negalia atžvilgiu,

tačiau reikšmingoje dalyje savivaldybių negalima įžvelgti esminių pokyčių nei visuomenės požiūrio į šią

tikslinę grupę, nei šios tikslinės grupės asmenų integracijos į visuomenę srityse. Be to, dalyje savivaldybių

nustatytas visuomenės požiūrio gerėjimas tik asmenų su proto negalia, bet ne asmenų su psichikos negalia,

atžvilgiu. Atitinkamai atkreiptas dėmesys, kad į visuomenės gyvenimą lengviau integruojasi proto negalią

turintys asmenys, lyginant su psichikos negalią turinčiais asmenimis.

APLINKINIŲ POŽIŪRIS Į TIKSLINIŲ GRUPIŲ KAIMYNYSTĘ

Savivaldybėse neigiamą aplinkinių (bendruomenės, kaimynų) reakciją dažniau iššaukė asmenų su proto ir

(ar) psichikos negalia apgyvendinimas – grupinio gyvenimo namų šios tikslinės grupės asmenims įkūrimas

– jų kaimynystėje, lyginant su bendruomeninių vaikų globos namų tėvų globos netekusiems vaikams

steigimu. Neigiamas visuomenės požiūris asmenų su proto ir (ar) psichikos negalia atžvilgiu tapo kliūtimi

tiek ieškant GGN steigimui reikalingo nekilnojamojo turto, tiek įkurdinant jame globotinius. Nėra vienintelio

sėkmingos asmenų su proto ir (ar) psichikos negalia integracijos į visuomenę recepto. Pagrindinis veiksnys,

lemiantis aplinkinių požiūrio į GGN gyventojus pokyčius, yra gyvenimo GGN kaimynystėje patirtis.

Sėkmingai asmenų su proto ir (ar) psichikos negalia integracijai į visuomenę yra reikalingos abipusės

pastangos užmegzti kontaktą – tiek iš neįgaliųjų bei juos globojančių įstaigų, tiek iš bendruomenės. Be to,

siekiant keisti bendrą visuomenės požiūrį į proto ir (ar) psichikos negalią turinčius asmenis, būtina vykdyti

aktyvias visuomenės sąmoningumo didinimo priemones.


324 324

3.REKOMENDACIJOS

BVGN GYVENANČIŲ TĖVŲ GLOBOS NETEKUSIŲ VAIKŲ SOCIALINIŲ ĮGŪDŽIŲ IR GYVENIMO


EIL. NR.

PROBLEMA REKOMENDACIJA

1. Vertinant BVGN globotinių gyvenimo kokybę miestuose, rajonų centruose ir kaimiškosiose vietovėse, nustatyta, kad kaimiškųjų vietovių gyventojai dažnai skundžiasi prastesniu bendruomeninių paslaugų prieinamumu ir menkesne reikalingų paslaugų pasiūla. Kaimiškųjų BVGN darbuotojai sudėtinga užduotimi vadina globotinių vežiojimą į būrelius ir kitur. Yra BVGN, kurie šias problemas sprendė tiesiog persikeldami iš kaimo į rajono centrą. Apgyvendinimo kaimiškosiose vietovėse privalumų, gerinančių globotinių gyvenimo kokybę, tyrimo metu nenustatyta.

Atsižvelgiant į BVGN globotinių gyvenimo kokybės ir pasitenkinimo paslaugomis vertinimą didžiuosiuose miestuose, rajonų centruose ir kaimiškosiose vietovėse, rekomenduojama BVGN kurdinti stambesnėse gyvenvietėse, išlaikant globojamo vaiko apgyvendinimo netoli jo šeimos gyvenamosios vietos principą. Kokybiškai BVGN veiklai labai svarbi pakankama bendruomeninių paslaugų pasiūla ir prieinamumas, kurį sunku užtikrinti kaimiškosiose vietovėse.

2. Ne vienam BVGN labai trūksta nuosavo automobilio. Pasitaiko situacijų, kai socialiniai darbuotojai priversti vaikus pavėžėti nuosavu transportu už savo lėšas. Ši problema sistemingai nėra sprendžiama – yra BVGN, kuriems automobilį pagal išankstinį susitarimą skiria SGN administracija, kitus BVGN transporto priemone aprūpina savivaldybė ar rėmėjai, treti BVGN verčiasi be automobilio.

Rekomenduojama sistemingai spręsti BVGN aprūpinimo transporto priemone klausimą. Transporto priemonė palengvintų BVGN veiklos organizavimą, padidintų bendruomeninių paslaugų prieinamumą, pagerintų laisvalaikio galimybes bei skatintų globotinių integraciją į bendruomenę. Mobilumo problemos sprendimas taip pat sudarytų galimybes darbuotojams skirti daugiau dėmesio kitiems BVGN globotiniams svarbiems klausimams ir santykinai nedideliais kaštais labai pagerintų BVGN paslaugų kokybę.

3. BVGN pastebimas globotinių nesuderinamumas pagal amžių ir kitas asmenines savybes. Globotiniai skundžiasi nenorintys gyventi, pvz., su „mažiukais“ ar su „bernais“. Yra globotinių, kurie jautriai išgyvena, jog persikeliant BVGN jie buvo išskirti su artimais draugais, su kuriais augo VGN, pasitaiko skirtinguose globos namuose augančių brolių ir seserų. Yra globotinių, kurie dėl elgesio ar kt. problemų yra perkeliami į kitus BVGN, įskaitant ir labai nutolusius nuo ankstesnės gyvenamosios vietos.

BVGN globotinių tarpusavio santykiai turi didelę reikšmę globotinio gyvenimo kokybei. Rekomenduojama apgyvendinant globotinius BVGN didesnį dėmesį skirti BVGN globotinių suderinamumui pagal amžių ir lytį, taip pat perkeliant į BVGN atsižvelgti į buvusius artimus globotinio ryšius su kitais globotiniais. Vadovautis ir teikti pirmenybę vaikų interesui gyventi kartu su broliais ir seserimis. Atidžiau laikytis globotinio gyvenamosios vietos pastovumo principo. Vengti tarpasmeninių problemų BVGN „sprendimo“, perkeliant globotinį į kitus BVGN.

4. Tyrimo metu nustatyta, kad atstumas nuo BVGN iki biologinės šeimos gyvenamosios vietos turi esminės įtakos globotinio galimybei palaikyti ryšius su biologinės šeimos (įskaitant išplėstinę) nariais. Jei globotiniai gyvena netoli, šeimos nariai yra linkę dažniau juos aplankyti, pasikviesti paviešėti ir pan. Gyvenantys toliau nuo šeimos globotiniai dalies šių galimybių netenka.

Rekomenduojama visais atvejais siekti ir užtikrinti, kad globotinis gyventų arčiau biologinės šeimos gyvenamosios vietos. Tai sudarytų sąlygas globotiniams sėkmingiau palaikyti ryšius su biologinės šeimos nariais.

5. Didelė dalis globotinių turi emocinių ir elgesio problemų, santykinai daug globotinių pasižymi delinkventiniu elgesiu, vartoja psichoaktyvias medžiagas. Beveik visi globotiniai turi trauminę šeimos gyvenimo patirtį. Patys globotiniai nori spręsti asmenines problemas bei išsako

Užtikrinti globotinių galimybes gauti profesionalią psichologinę pagalbą. Ieškoti galimybių bendruomenėje gauti profesionalias paslaugas globotinių emocinių ir elgesio sutrikimų korekcijai. Užtikrinti šių paslaugų prieinamumą ir savalaikį teikimą globotiniams. Dokumentuose globotinių teisę


325 325

EIL. NR.


psichologinės pagalbos poreikį, tačiau tinkamos psichologinės pagalbos galimybių labai trūksta. Teisė į psichologinę gerovę nepakankamai išryškinta dokumentuose, reglamentuojančiuose tėvų netekusių vaikų globą, todėl tvarkingai aplinkai ar subalansuotam maitinimui globos procese skiriamas daug didesnis dėmesys nei vaiko emocinei sveikatai.

gauti pagalbą emocinių ir elgesio sutrikimų korekcijai prilyginti/susieti su globotinių teise į sveikatos priežiūrą.

6. Apie 95 proc. globojamų vaikų turi artimų giminaičių. Tyrimo duomenimis, persikėlimas į BVGN turėjo mažą įtaką globotinių ryšiams su šeimos nariais. Nepaisant to, ryšių su biologinės šeimos nariais palaikymas yra esminis globotinių raidai ir emocinei gerovei. Pastebima, kad giminaičiai dažniau aplanko vaikus BVGN nei instituciniuose globos namuose, nes lankymas yra paprastesnis, tačiau didesnio giminaičių, ypač dėdžių ir tetų, suaugusių brolių ir seserų, įsitraukimo į vaiko gyvenimą pasigendama. Nors artimų giminaičių požiūris į ryšių su globotiniais palaikymą nebuvo tirtas, tikėtina, kad giminaičiams trūksta pasitikėjimo savimi, savo gebėjimais, jie turi nuogąstavimų dėl artimesnio dalyvavimo vaiko gyvenime, trūksta informuotumo.

Siekiant tinkamiau tenkinti globotinių raidos ir emocinės gerovės poreikius, būtina stiprinti globotinių ryšius su išplėstinės biologinės šeimos nariais. Rekomenduojama parengti ir įgyvendinti specialias priemones, galbūt konsultavimo ir mokymo programas artimiems globotinių giminaičiams (dėdėms ir tetoms, suaugusiems broliams ir seserims bei kt.), stiprinančias jų motyvaciją ir gebėjimus palaikyti artimesnius šeimyninius ryšius su globotiniais.

7. Mokymasis, mokyklos lankymas yra svarbūs BVGN globotinių poreikiai. Nors BVGN vaikams pagal galimybes teikiama pagalba mokantis, tačiau to nepakanka – nemaža dalis vaikų, taip pat turinčių specialiųjų poreikių, prašo pagalbos ruošiant pamokas, mokantis. BVGN socialinių darbuotojų galimybės padėti globotiniams mokytis ir/arba užpildyti ankstesnes mokymosi spragas yra ribotos: BVGN socialiniai darbuotojai dėl globojamų vaikų skaičiaus ir kitų pareigų sąlygoto krūvio, taip pat dėl dalykinių kompetencijų stokos neturi galimybių pakankamai įsitraukti į pagalbą mokantis.

Organizuoti ir užtikrinti švietimo pagalbą specialiųjų poreikių turintiems globotiniams. Skatinti BVGN globotinių tarpusavio pagalbą mokantis. Rekomenduojama pagalbą mokantis BVGN globotiniams teikti pasinaudojant galimybėmis bendruomenėje: bendradarbiaujant su mokyklomis, pasitelkiant savanorius, organizuojant studentų praktikas BVGN arba sudarant galimybę pasinaudoti pedagogų paslaugomis bendruomenėje.

8. Mokykloje globotiniai gana dažnai susiduria su patyčiomis dėl savo šeimos padėties ir socialinio statuso. Dalis globotinių mokykloje slepia, kad gyvena globos namuose. Patyčios mokykloje yra svarbi mokyklos nelankymo priežastis.

Tobulinti socialinių darbuotojų kvalifikaciją patyčių prevencijos srityje, mokyti efektyvių patyčių išvengimo strategijų. Taip pat aktyviai reaguoti į priekabiavimą ir patyčias mokyklose, atstovauti globotinių interesus švietimo įstaigose ir su jomis bendradarbiauti, prisidėti prie švietimo įstaigų patyčių prevencijos pastangų, dalyvauti patyčių prevencijos programose.

9. Santykiuose su kaimynais iškylantys nesusipratimai yra buitinio pobūdžio. Dažniausiai kaimynai skundžiasi dėl triukšmo ir šurmulio. Su laiku pastebimos santykių su kaimynais gerėjimo tendencijos.

Įkuriant BVGN atsižvelgti į tai, ar bus galima išvengti nesusipratimų su kaimynais dėl triukšmo. Skatinti globotinių mandagumą ir paslaugumą, mokyti globotinius gerų manierų ir tinkamo kalbėjimo.


326 326

EIL. NR.


10. Vaikų globos namų globotiniai patiria atskirtį ir diskriminaciją dėl savo šeimos padėties. Visuomenei būdingos išankstinės neigiamos nuostatos globotinių atžvilgiu. Patiriama stigma trukdo globotiniams sėkmingai pritapti mokykloje ir tarp bendraamžių, integruotis į bendruomenę. Visuomenės nuostatos globojamų vaikų atžvilgiu gerėja, tačiau vis dar išlieka nesubalansuotos: vaikai laikomi arba „banditais“, arba „vargšais“. Visuomenei trūksta supratimo apie lygias vaikų teises.

Dėti pastangas keisti neigiamas visuomenės nuostatas vaikų globos namų atžvilgiu, šviesti ir informuoti visuomenę vaikų lygių teisių, lygių galimybių ir kt. aktualiais klausimais. Komunikuoti visuomenei Pertvarkos tikslus, uždavinius ir pasiekimus, viešinti geruosius globos BVGN pavydžius.

11. BVGN pastebima nemažai institucinės globos elementų: nurodoma, kad daugelyje BVGN išliko smulkmeniška tvarkos, maisto kontrolė, daug dokumentacijos, dienotvarkė ir „grįžimo“ sąsiuviniai, budėjimai, bendros VGN taisyklės. Globotinių privatumą trikdo dažni „valdžios“ vizitai.

Rekomenduotina atsisakyti tvarkos patikrinimų, sumažinti arba atsisakyti maisto kontrolės, keičiant kontrolę švietimu ir skatinimu, palikti daugiau laisvės BVGN nariams patiems spręsti dėl BVGN taisyklių. Rekomenduotina riboti pašalinių oficialių asmenų, taip pat VGN administracijos lankymąsi BVGN, užtikrinti, kad apsilankymai būtų suderinti su pačiais globotiniais.

GGN IR AB GYVENANČIŲ ASMENŲ SU PROTO IR (AR) PSICHIKOS NEGALIA SOCIALINIŲ ĮGŪDŽIŲ

IR GYVENIMO KOKYBĖS POKYČIO VERTINIMAS

EIL. NR.


1. Ne visi psichikos negalią turintys AB klientai, gavę AB paslaugas projekto vykdymo laikotarpiu, sugebėjo pasiekti tokį savarankiškumo lygį, kad galėtų pradėti gyventi savarankiškai. Psichikos liga turi savybę kartotis, be to, jos pasekmė yra motyvacijos nestabilumas, todėl pokyčiai vyksta pamažu, turi banguojančią eigą, ir laikotarpis, skirtas gyvenimui AB dažnai yra per trumpas stabiliam rezultatui pasiekti.

Rekomenduotina peržiūrėti maksimalų AB paslaugos teikimo laikotarpį atsižvelgiant į psichikos negalią turinčio asmens poreikius ir, ypač, jo ligos ypatumus.

2. Pasibaigus AB programai, ypač, jei nepavyko pasiekti laukiamų rezultatų, yra neaišku, kokias socialines paslaugas klientas gali gauti toliau: grįžti į buvusią gyvenamąją vietą, ypač, jei tai buvo globos namai ar disfunkciška šeima, klientas nenori ir negali, nes taip visi AB pasiekti reabilitacijos rezultatai būtų prarasti, o gyventi savarankiškai dar nepajėgia.

Teikti apgyvendinimo su parama paslaugas išėjusiam iš AB klientui: sudaryti galimybę pagyventi su priežiūra ar bent jau su garantuotu būsto išlaikymu, kol asmuo sugebės pats savimi pilnai pasirūpinti.

3. Klientams trūksta motyvacijos keistis ir labiau integruotis į bendruomenę. Reikia paskatų, kurios motyvuotų klientą realioms permainoms.

Įvairesnių (daugiapakopių) apgyvendinimo su parama paslaugų diegimas, palydimosios globos tipo paslaugos skatintų klientą siekti jo poreikius ir galimybes atitinkančios integracijos į bendruomenę.

4. Dauguma GGN gyventojų linkę bendrauti su vietinėmis neįgaliųjų organizacijomis, su kaimynystėje esančių GGN gyventojais, todėl bendravimo aplinka trukdo formuotis santykiams su kitais bendruomenės nariais, integruotis į bendruomenę. Klientai lieka „uždarame“ neįgaliųjų bendravimo rate.

Rekomenduojama plėsti klientų bendravimo ratą ir aplinką. Organizuoti daugiau veiklų su visais visuomenės nariais, aktyviau dalyvauti bendruomenių susirinkimuose, talkose, kituose renginiuose, siūlyti bendruomenei savo indėlį į bendruomenės reikalų tvarkymą. Siūloma palaikyti aktyvų ryšį su bažnyčių bendruomenėmis.

5. Trečdalis GGN gyventojų neturi giminių arba ryšiai su jais yra nutrūkę. Likusieji gimines turi, yra

Rekomenduotina skatinti gyventojus palaikyti ryšius su artimaisiais, bendrauti tiek gyvai, tiek virtualiai.


327 327

EIL. NR.


lankomi. Nustatyta, kad GGN gyventojams vienas iš rūpestį keliančių dalykų yra nerimas dėl ryšių su giminėmis. Dažnam GGN globotiniui būdingas noras atkurti, palaikyti ryšius su giminaičiais.

Klientams būtų naudinga patiems savarankiškai lankyti gimines. Siūloma skatinti giminaičius palaikyti santykius (pvz., informuoti juos apie kliento gyvenimą el. laiškais, kurti virtualias grupes, įtraukiant klientų gimines ir pan.), įtraukti giminaičius į GGN vykstančius procesus. Padėti norintiems atnaujinti ryšius gyventojams ieškoti giminių.

6. Teikiamos darbinės reabilitacijos paslaugos labiau orientuotos į fizinę negalią turinčius asmenis. Trūksta darbinės reabilitacijos paslaugų turintiems proto ir psichikos negalią asmenims. Darbinės reabilitacijos paslaugas teikiančios įmonės nesuteikia klientams šiuolaikinėje darbo rinkoje paklausių profesijų.

Rekomenduotina darbinei reabilitacijai parengti/įsigyti labiau klientų su proto ar psichikos negalia mokymo specifikai pritaikytas programas. Siekiant, jog asmuo galėtų įsilieti į darbo rinką, darbinės reabilitacijos metu klientas turi įgyti realią profesiją.

7. Rajonų centruose ir kaimuose įsikūrusių GGN gyventojams darbinės reabilitacijos paslaugos yra realiai neprieinamos.

Darbinės integracijos galimybėms gerinti rekomenduojama GGN steigti arčiau didžiųjų miestų ar vietinių pramonės centrų. Kaimo vietovėse efektyviau spręsti pavėžėjimo klausimą.

8. 80 proc. visų neįgalaus asmens pajamų, įskaitant darbines, atitenka SGN. Tai demotyvuoja daugumą klientų imtis darbinės veiklos.

Visas darbines pajamas palikti dirbančio GGN gyventojo dispozicijai.

9. Maža darbo pasiūla regionuose riboja GGN gyventojų darbinę integraciją.

Tose vietovėse, kur darbo pasiūla maža, siekti sukurti kad ir nedidelį verslą, pardavinėti, pavyzdžiui, rankdarbius mugėse ar internetu.

10. Ne visi BGN yra autonomiški. Kai kur išlikę centralizuoti maisto produktų, medikamentų, buities priemonių ir reikmenų pirkimai, globotinių aprūpinimas drabužiais.

Rekomenduotina suteikti BGN visišką savarankiškumą, apsirūpinant jų veiklai reikalingomis priemonėmis.

11. GGN klientų teisė pasirinkti gyvenamąją vietą užtikrinama nepilnai. Asmuo gali rinktis tik ar likti SGN, ar keltis į GGN. Rinktis kitos globos įstaigos įsteigtus GGN galimybė nesudaroma.

GGN steigėjo teises perleisti kitoms institucijoms. Nuo SGN atsiskirti ne tik fiziškai, bet ir instituciškai.

12. Pastebimas reikšmingas bendruomenės pasipriešinimas socialinės globos įstaigų pertvarkai ir bendruomeninių globos namų neįgaliesiems bendruomenėse steigimui.

Nuolat komunikuoti visuomenei Pertvarkos tikslus ir pasiekimus. Viešinti gerąją bendruomeninių globos namų patirtį.

BENDRUOMENINES PASLAUGAS (BVGN, GGN IR AB) TEIKIANČIŲ DARBUOTOJŲ KOMPETENCIJOS

IR MOTYVACIJOS VERTINIMAS

EIL. NR.


1. Ne visų BGN socialiniai darbuotojai turi tinkamas sąlygas darbui: atskirą patalpą dokumentų laikymui, jų pildymui. Dažnai BGN trūksta patalpų, gyvenama nuomojamuose būstuose. Tai mažina saugumo jausmą ir silpnina darbuotojų motyvaciją.

Suteikti socialiniam darbuotojui darbo kambarį BGN, plėsti patalpas, įsigyti nuosavus būstus.

2. Perėjus prie bendruomeninių paslaugų teikimo, padidėjo darbuotojų poreikis įgyti naujų žinių ir įgūdžių. Kompetencijoms tobulinti skiriamas laikas yra per trumpas, o ir mokymų pasiūla yra ribota. Taip pat darbuotojams trūksta pasidalinimo patirtimi tarp BGN.

Praplėsti kvalifikacijos tobulinimo programų apimtį, įtraukti naujų temų, gerinti bendradarbiavimą tarp BGN, padidinti kompetencijoms tobulinti skirtų valandų skaičių.

3. Bendruomenines paslaugas teikiantiems darbuotojams trūksta specifinių žinių. Nustatyta,

Rekomenduojama plėsti kvalifikacijos tobulinimo programų turinį, įtraukiant naujų temų.


328 328

EIL. NR.


kad darbuotojams trūksta psichologinių, medicininių ir teisinių žinių apie vaiko poreikius, žinių lytinio švietimo, suaugusių klientų lytinio gyvenimo, tarpkultūrinių skirtumų ir kt. klausimais.

4. Pradėjus teikti bendruomenines paslaugas globojamiems asmenims, labai pasikeitė socialinio darbuotojo atsakomybės ir darbo pobūdis. Socialiniams darbuotojams tampa žymiai aktualesni organizaciniai gebėjimai. Pastebimas organizacinių gebėjimų, ypač planavimo, taip pat gebėjimo išskirti prioritetus ir nusistatyti uždavinius tobulinimo poreikis.

Sudaryti galimybę socialiniams darbuotojams tobulinti organizacinius gebėjimus.

5. Teikdami bendruomenines paslaugas socialiniai darbuotojai vis dar linkę visas atsakomybes prisiimti sau, užduotis atlikti individualiai. Tačiau teikiant bendruomenines paslaugas aktualesnis gebėjimas organizuoti komandinį darbą – dalintis atsakomybėmis, priimti skirtingus požiūrius, spręsti problemas grupėje. Šių įgūdžių ir gebėjimų socialiniams darbuotojams trūksta. Tobulintini derybų įgūdžiai.

Rekomenduojama tobulinti darbuotojų komandinio darbo gebėjimus, vadovavimo ir derybų įgūdžius.

6. Teikdami bendruomenines paslaugas, GGN socialiniai darbuotojai gana dažnai orientuoti į klientų poreikių tenkinimą. Darbuotojai nepakankamai motyvuoti didinti kliento savarankiškumą ir siekti geresnės jo integracijos į bendruomenę.

Rekomenduojama GGN darbuotojams aiškiau komunikuoti pertvarkos tikslus ir uždavinius, gilinti klientų įgalinimo principų supratimą. Darbuotojus reikėtų skatinti aktyviau inicijuoti pokyčius klientų gyvenime, stiprinant jų savarankiškumą ir integraciją į bendruomenę.

7. GGN ir BVGN darbuotojams trūksta motyvacijos ir gebėjimų dirbti su globotinių šeima bei šio darbo būtinumo, siekiant globotinio gerovės, supratimo.

Organizuoti socialinių darbuotojų kompetencijos tobulinimą darbo su kliento šeima gebėjimų stiprinimui.

8. Pradėjus teikti bendruomenines paslaugas, padidėjo darbo krūvis socialiniams darbuotojams, ypač BVGN. Vaikų su specialiaisiais poreikiais ugdymui trūksta personalo. Baiminamasi, kad bus didinamas vaikų skaičius BVGN.

Nedidinti globojamų vaikų skaičiaus BVGN. Optimalus vaikų be specialiųjų poreikių skaičius BVGN – iki 6 vaikų. Jei yra vaikų su specialiaisiais poreikiais, gyventojų skaičius turi būti mažesnis arba būtina priimti papildomų darbuotojų individualiam darbui su neįgaliais vaikais.

9. Trūksta aiškaus bendruomeninių globos namų darbo reglamentavimo, nėra aptartas darbuotojų elgesys kritinėse situacijose, darbuotojai jaučiasi nesaugiai konfliktinių situacijų, autoagresijų atvejais.

Gerinti reglamentavimą, sudaryti pavyzdinius darbo BGN nuostatus, pareiginius nuostatus, elgesio algoritmus kritinėms situacijoms spręsti.

10. Atlyginimo už darbą sistema yra netvari: dabartinė skatinimo sistema yra demotyvuojanti, neužtikrinanti paslaugų kokybės ir tęstinumo. Dėl per mažo atlyginimo kas trečias darbuotojas svarsto keisti darbą. Neadekvačiai mažas darbuotojų darbo užmokestis didina riziką, kad geriausi, aktyviausi specialistai išeis iš darbo.

Ieškoti galimybių didinti darbuotojų darbo užmokestį.


329 329

GGN VEIKLOS EFEKTYVUMAS

EIL. NR. PROBLEMA REKOMENDACIJA

2.4.2. GGN steigimo ir veiklos organizavimo iššūkiai

1. Darbo stacionarioje globos įstaigoje ir GGN pobūdis iš esmės skiriasi. GGN dirbančių darbuotojų užduočių įvairovė yra didesnė, todėl jiems reikalingi papildomi įgūdžiai (pavyzdžiui, maisto ruošimo, vairavimo, buhalterinės apskaitos ir pan.) ir gebėjimai (pavyzdžiui, operatyviai reaguoti krizinėse situacijose, atpažinti globotinių sveikatos pablogėjimo ženklus ir pan.). Deinstitucionalizacijos procese dalyvaujančių SGĮ darbuotojai nuogąstauja dėl GGN dirbant būtino didesnio savarankiškumo (darbo nepadedant didelei specialistų komandai) ir jiems tenkančios didesnės atsakomybės už globojamų asmenų saugumą ir gerovę (GGN gyventojams teikiamos paslaugos yra labiau individualizuotos).

Siekiant tinkamai parengti suinteresuotus asmenis darbui GGN, rekomenduotina stiprinti jų įgūdžius ir gebėjimus, reikalingus dirbant GGN. Kadangi GGN darbuotojai gali neturėti darbo SGĮ patirties (gali būti pasamdyti iš išorės, o ne perkelti iš SGĮ), aktualias įgūdžių ir gebėjimų stiprinimo veiklas rekomenduotina organizuoti visiems GGN dirbti priimtiems darbuotojams.

2. GGN paslaugos gavėjams turi būti užtikrinama nuolatinė, 24 val. per parą ir 7 dienas per savaitę trunkanti, pagalba jų gyvenamoje vietoje, todėl GGN nuolatos turi budėti bent vienas darbuotojas. GGN darbuotojai turi ne tik užtikrinti GGN gyventojų priežiūrą ir pagalbą jiems, bet ir atlikti kitas GGN veiklos organizavimo užduotis (pavyzdžiui, ieškoti GGN gyventojų užimtumo galimybių bendruomenėje, planuoti GGN finansus, tvarkyti su GGN veikla susijusius dokumentus pan.), kurių vykdymui reikalingos tam tinkamos fizinės sąlygos.

Siekiant sudaryti palankias sąlygas GGN darbuotojams atlikti didesnio susikaupimo reikalaujančias GGN veiklos organizavimo užduotis, plėtojant naują GGN infrastruktūrą rekomenduotina GGN darbuotojams suformuoti atskirą rakinamą patalpą su reikalinga įranga (kompiuteriu, spausdintuvu ir pan.). Jei teisinio reguliavimo pokyčiais GGN darbuotojams būtų suteikta galimybė išduoti GGN globotiniams medikamentus, atskira rakinama patalpa galėtų būti panaudota ir saugiam medikamentų laikymui.

3. Oficialiai pertvarkai atrinktų SGĮ administracijų atstovai ne visais atvejais pritarė išorinių ekspertų atlikto globotinių individualaus vertinimo rezultatams dėl perkėlimui į GGN pasirengusių asmenų. Kai kuriais atvejais tarp perkėlimui į GGN atrinktų asmenų pasitaikė nemobilių ar savarankiškų, tačiau bendruomenėje gyvenanti negebančių (grėsmę sau ar kitiems kelti galinčių) asmenų.

Vykdant SGĮ globotinių individualius vertinimus, siekiant atrinkti perkėlimui į GGN pasirengusius asmenis, rekomenduotina į vertinimą įtraukti SGĮ darbuotojus, turinčius patirties dirbant su konkrečiais SGĮ gyventojais ir geriausiai žinančiais jų negalios, charakterio, elgesio ir kt. ypatumus.

4. Beveik pusė analizuotų GGN pasižymi mišria gyventojų struktūra negalios pobūdžio atžvilgiu, t. y. GGN kartu gyvena ir proto, ir psichikos negalią turintys asmenys. Skirtingo pobūdžio negalią turintys globotiniai pasižymi skirtingomis charakteristikomis, todėl jų globai reikalingų GGN darbuotojų etatų skaičius bei GGN veiklos organizavimo būdai gali skirtis. Lyginant su psichikos negalią turinčiais asmenimis, proto negalią turinčių asmenų elgesys yra lengviau prognozuojamas, todėl paslaugų asmenims su proto negalia teikimui reikalingas šiek tiek mažesnis darbuotojų etatų skaičius, proto negalią turinčius globotinius paprasčiau įtraukti į įvairias laisvalaikio užimtumo veiklas. Daugelyje GGN pasitaikė atvejų, kai pavieniai globotiniai buvo grąžinti į SGĮ dėl nesugebėjimo adaptuotis naujoje aplinkoje ar žmonių kolektyve.

Siekiant užtikrinti darnų globotinių sugyvenimą GGN ir sklandų GGN veiklos organizavimą, atrenkant GGN kartu gyvensiančius asmenis rekomenduotina atsižvelgti į globotinių tarpusavio santykius, taip pat – stengtis apgyvendinti pagal negalios pobūdį ir lygį, charakterio ir elgesio ypatumus ar kitas charakteristikas kuo panašesnius asmenis.

5. Kai kuriais atvejais net ir girdėdami teigiamus kitų globotinių, perkeltų gyventi iš SGĮ į GGN,

Siekiant sustiprinti SGĮ globotinių motyvaciją persikelti gyventi į GGN, rekomenduotina pradėti ruošti SGĮ


330 330


atsiliepimus apie gyvenimą GGN, SGĮ globotiniai nesiryžta apsigyventi GGN, nuogąstaudami dėl fizinės aplinkos ir jiems įprastos tvarkos pokyčių, turimų socialinių ryšių su kitais SGĮ globotiniais ir bendruomene praradimo bei nesugebėjimo gyventi savarankiškai perėjus gyventi į GGN.

gyventojus savarankiškesniam gyvenimui organizuojant kasdienio gyvenimo įgūdžių (maisto gaminimo, skalbimo, aplinkos tvarkymo ir pan.) ugdymo užsiėmimus.

6. Faktiškai vykdant perėjimą nuo asmenų su proto ir (ar) psichikos negalia institucinės globos prie bendruomenėje teikiamų paslaugų GGN ar AB pirmiausiai apgyvendinami santykinai savarankiškesni, mobilesni, lengvesnę negalią turintys ir mažiau ypatingos priežiūros dėl kitų charakteristikų (charakterio, elgesio ir pan.) reikalaujantys SGĮ globotiniai. Ilgainiui SGĮ lieka globotiniai, kuriems dėl negalios sunkumo, fizinių pajėgumų, gebėjimų ir įgūdžių stokos bei kitų charakteristikų yra santykinai sudėtingiau integruotis į visuomenę.

Siekiant sudaryti lygias galimybes Pertvarkos tikslinėms grupėms integruotis į visuomenę ir gauti naujų formų bendruomenines paslaugas, rekomenduotina sudaryti sąlygas bendruomenėje apgyvendinti asmenis, pasižyminčius sunkesne negalia, fizinių pajėgumų, gebėjimų ir įgūdžių stoka ar kitomis charakteristikomis, apsunkinančiomis integraciją į visuomenę. Šiuo tikslu pravartu apsvarstyti didesnio skaičiaus darbuotojų etatų numatymą, infrastruktūros ir transporto pritaikymą specialiems poreikiams ir pan.

7. Steigiant pirmuosius GGN 2017–2018 m. susidurta su ribota nekilnojamojo turto, atitikusio tuo metu galiojusius reikalavimus ilgalaikės socialinės globos paslaugų teikimui reikalingoms patalpoms, pasiūla. Rinkoje prieinami namai dažniausiai buvo nepakankamo ploto ir netinkamo išplanavimo, todėl reikalavo papildomų investicijų, siekiant užtikrinti atitikimą reikalavimams. Nuo 2019 m. įsigaliojo išsamūs reikalavimai infrastruktūrai, reikalingai konkrečiai GGN steigimui. Pastarieji GGN steigiančioms SGĮ suteikia daugiau aiškumo dėl GGN tinkamo nekilnojamojo turto pasirinkimo, tačiau yra griežtesni, todėl papildomai apriboja galimybes būstą GGN įsigyti rinkoje. Tikėtina, kad daugeliu atveju bus renkamasi GGN reikalingą nekilnojamąjį turtą statyti. SGĮ tai – netipinė veikla, todėl SGĮ administracijos gali stokoti su nekilnojamojo turto statybomis susijusių žinių ir patirties.

Siekiant užtikrinti sklandų GGN reikalingo nekilnojamojo turto statybos procesą, rekomenduojama:

• stiprinti SGĮ administracijų atstovų žinias, organizuojant jiems mokymus ir (ar) konsultacijas nekilnojamojo turto statybos, registravimo ir susijusiais klausimais;

• į sklypo GGN nekilnojamojo turto statybai paiešką įtraukti vietos savivaldybių administracijas, disponuojančias GGN steigimui aktualia informacija apie žemės sklypų prieinamumą ir įvairių bendruomeninių paslaugų tinklą konkrečioje gyvenamojoje vietovėje.

8. Kai kurioms SGĮ GGN steigimui reikalingo nekilnojamojo turto (tiek pardavimui, tiek nuomai) paiešką apsunkino neigiamas visuomenės nusistatymas asmenų su proto ir (ar) psichikos negalia atžvilgiu. Globos namų gyventojai dažnai yra be pagrindo stigmatizuojami – nuogąstaujama, kad jie padarys žalą nekilnojamam turtui, trikdys aplinkinių ramybę ar net kels grėsmę kitiems. Net ir suradus GGN steigimui tinkamą nekilnojamąjį turtą ir rengiantis jame apgyvendinti SGĮ globotinius neretai susidurta su kaimynų ir bendruomenės pasipriešinimu GGN steigimui šalia jų, kuris pasireiškė ne tik priešiškais pasisakymais, bet ir realiais veiksmais – parašų rinkimu, skundų savivaldybei ar SADM teikimu ir pan.

Siekiant išvengti visuomenės pasipriešinimo proto ir (ar) psichikos negalią turinčių asmenų apgyvendinimui bendruomenėje, rekomenduojama:

• vykdyti intensyvesnes informacines kampanijas, kurių metu būtų siekiama supažindinti visuomenę su proto ir (ar) psichikos negalią turinčiais žmonėmis, išaiškinti neįgaliųjų perkėlimo iš institucinės globos į bendruomenę naudą tikslinėms grupėms ir ilgalaikę socialinę grąžą visuomenei;

• SADM ir savivaldybių administracijų atstovams imtis proaktyvesnio vaidmens iš anksto informuojant bendruomenes, kurių kaimynystėje planuojama steigti GGN, apie būsimus pokyčius.


331 331


9. Sklandžiam GGN gyventojų įsiliejimui į bendruomenės gyvenimą svarbu ne tik asmenims su proto ir (ar) psichikos negalia pritaikytų švietimo, užimtumo ir kt. paslaugų prieinamumas bei įvairovė, bet ir GGN dirbančių asmenų aktyvumas ir iniciatyvumas.

Siekiant didinti bendruomenėje teikiamų užimtumo paslaugų ar kitų laisvalaikio užimtumo veiklų prieinamumą GGN gyventojams, rekomenduojama vykdant GGN darbuotojų atranką pirmenybę teikti aktyviems ir iniciatyviems kandidatams, kurie turėtų gebėjimų ir noro aktyviai įsitraukti į GGN laisvalaikio organizavimą.

10. Susiklosčius ypatingoms aplinkybėms (pavyzdžiui, vienam iš darbuotojų susirgus ar išėjus kasmetinių atostogų) susiduriama su GGN darbuotojų, ypatingai socialinių darbuotojų, stygiumi.

GGN daugiau darbuotojų gali būti reikalinga savaitgaliais, kai organizuojama mažiau paslaugų bendruomenėje ir GGN gyventojai daugiau laiko praleidžia namuose, arba susiklosčius nenumatytoms situacijoms – pavyzdžiui, prireikus GGN gyventojui kviesti skubią medicininę pagalbą ir darbuotojui lydėti globotinį į ligoninę.

Kol deinstitucionalizacijai iki galo neįgyvendinta (vis dar teikiama institucinė globa), siekiant išspręsti laikino GGN darbuotojų trūkumo problemą, rekomenduojama trūkstamą GGN darbuotoją pakeisti SGĮ darbuotoju, o SGĮ prireikus laikinai įdarbinti naują darbuotoją, kuriam paprasčiau adaptuotis didelėje įstaigoje, turinčioje didelę komandą padėti galinčių darbuotojų.

Įvykdžius deinstitucionalizaciją (visus bendruomenėje pajėgiančius gyventi SGĮ globotinius perkėlus gyventi į GGN), siekiant išspręsti laikino GGN darbuotojų trūkumo problemą, rekomenduojama steigti budinčių darbuotojų etatus, sudarant galimybę dalintis GGN žmogiškaisiais ištekliais, už tai atitinkamai kompensuojant – numatyti galimybę esant reikalui iškviesti toje pačioje gyvenamojoje vietovėje veikiančiuose GGN įdarbintus darbuotojus, kurie laikinai patenkintų darbuotojų trūkumą.

PERTVARKOS PAŽANGA


2.5.1. Pertvarkai aktualių teisės aktų dermė

1. Naujų formų bendruomeninių paslaugų reglamentavimas yra nepakankamai nuoseklus – skiriasi įvairių paslaugų teisinis statusas, trūksta aiškaus jų pozicionavimo esamoje socialinių paslaugų sistemoje. Dėl to už socialinių paslaugų planavimą ir teikimą atsakingos savivaldybės neretai tas pačias paslaugas vadina skirtingai, painioja skirtingus tikslus turinčias socialines paslaugas. Tai ne tik apsunkina paslaugų apskaitą savivaldybių ar šalies mastu, bet ir apriboja tinkamo naujų formų bendruomeninių paslaugų teikimo galimybes, kadangi savivaldybės turi įstatymiškai įtvirtintą teisę savarankiškai spręsti dėl socialinių paslaugų teikimo.

Rengiant naujus teisės aktus, skirtus naujų formų bendruomeninių paslaugų įgyvendinimui, svarbu užtikrinti jų pavadinimų, turinio aiškumą ir suprantamumą socialines paslaugas planuojančioms institucijoms bei jas teikiantiems subjektams. Rengiant naujų paslaugų dokumentus ar dėl jų atsiradimo keičiant esamus teisės aktus ypač svarbu užtikrinti visos susijusių teisės aktų sistemos suderinamumą, užtikrinant vienodą paslaugos sampratą, jos tikslinių grupių ir vietos socialinių paslaugų sistemoje apibrėžimą.

2. Dalies naujų formų bendruomeninių paslaugų teikimą pilna apimtimi riboja egzistuojanti teisinė bazė. Kai kuriais atvejai stebimas naujų formų bendruomeninių paslaugų koncepcijos ir galiojančių teisės aktų prieštaringumas. Rengdamos tokių paslaugų teikimui reikalingus dokumentus atsakingos institucijos įsitikino, kad naujų paslaugų teikimo praktika neprieštarauja galiojančių teisės aktų nuostatoms, tačiau nacionalinio lygmens institucijų vidiniai išaiškinimai ne visuomet yra žinomi naujų formų

Būtina stiprinti bendradarbiavimą tarp naujų formų bendruomeninių paslaugų metodinį pagrindą rengiančių nacionalinio lygmens institucijų ir šias paslaugas teikiančių subjektų. Nacionalinio lygmens institucijoms ir įstaigoms rekomenduojama reguliariai inicijuoti apsikeitimą informacija su naujų formų bendruomenines paslaugas teikiančiais subjektais dėl įvairių paslaugų teisinio reglamentavimo aspektų, kurie kelia iššūkių paslaugų teikėjams. Pavyzdžiui, šiuo metu GGN paslaugą teikiančioms SGĮ trūksta informacijos dėl:


332 332


bendruomenines paslaugas teikiantiems subjektams, kurie vykdydami veiklą interpretuoja tik jiems žinomus teisės aktus.

• decentralizuoto prekių įsigijimo GGN praktikos atitikimo teisės aktams;

• galimybės GGN dirbantiems socialiniams darbuotojams išduoti medikamentus GGN gyventojams.

2.5.2. Pertvarkoje dalyvaujančių institucijų ir įstaigų rezultatyvumas bei efektyvumas

3. Naujų formų bendruomeninių paslaugų metodiniai aprašai dažnai stokoja turinio – tik apibendrintai aprašomas naujų paslaugų teikimo modelis, nedetalizuojant konkrečių jo įgyvendinimo būdų ir priemonių. Šių paslaugų turinys neretai paliekamas paslaugų teikėjų diskrecijai. Paslaugų teikėjai pasigenda metodinės pagalbos teikiant naujų formų bendruomenines paslaugas.

Būtina teikti metodinę pagalbą naujų formų bendruomeninių paslaugų teikėjams. Rekomenduotina jau įtvirtinus naujai sukurtas paslaugas teisinėje bazėje parengti metodines šių paslaugų teikimo gaires, kurios detalizuotų galimus konkrečių paslaugų teikimo būdus ir priemones, gerąsias ir blogąsias praktikas ir pan.

4. Dėl nepakankamai efektyvaus tarpinstitucinio bendradarbiavimo tarp nacionalinio ir vietos lygmens institucijų bei savivaldybių savarankiškumo socialinių paslaugų teikimo srityje savivaldybės skirtingai suvokia savo vaidmenį Pertvarkoje ir atsakomybę už jos idėjų įgyvendinimą vietos lygmeniu. Savivaldybes pasiekianti informacija apie Pertvarkos eigą, naujų formų bendruomeninių paslaugų turinį, jų teikimo ir finansavimo modelį bei savivaldybių atsakomybę jų teikime neretai yra fragmentiška. Dėl to naujų formų bendruomeninių paslaugų teikime stebima didelė regioninė atskirtis.

Būtina užtikrinti sklandesnį tarpinstitucinį bendradarbiavimą tarp Pertvarkoje dalyvaujančių nacionalinio lygmens ir vietos lygmens institucijų. Nacionalinio lygmens institucijoms ir įstaigoms rekomenduotina reguliariai inicijuoti apsikeitimą informacija su savivaldybėmis apie Pertvarkos įgyvendinimą vietos lygmeniu ir su tuo susijusius iššūkius, aiškiai komunikuojant savivaldybėms jų vaidmenį įgyvendinant Pertvarkos tikslus ir konsultuojant pastarąsias dėl konkrečių naujų formų bendruomeninių paslaugų teikimo.

5. Socialinių paslaugų poreikio savivaldybėse nustatymas vykdomas nesistemingai ir neefektyviai. Prieinamuose duomenų šaltiniuose (savivaldybių socialinių paslaugų planuose, Lietuvos statistikos departamento duomenų bazėje ir kt.) pateikiami statistikos duomenys apie teikiamas socialines paslaugas šalies savivaldybėse yra padriki ir neretai abejotino patikimumo, todėl neleidžia tiksliai nustatyti socialinių paslaugų Pertvarkos tikslinėms grupėms teikimo apimčių. Dėl to užkertamas kelias kai kurių naujų formų bendruomeninių paslaugų teikimui savivaldybėse ir tam tikrų tikslinių grupių poreikių patenkinimui.

Būtina tobulinti socialinių paslaugų poreikio nustatymą ir pradėti vykdyti tokio poreikio prognozavimą savivaldybėse. Rekomenduotina nacionaliniu mastu parengti socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir prognozavimo metodiką, kurios pagrindu visos šalies savivaldybės vieningai vykdytų socialinių paslaugų poreikio analizę ir viešinimą (pavyzdžiui, socialinių paslaugų planus rengtų pagal tą pačią metodiką ir šabloną). Tai teigiamai prisidėtų ne tik prie tikslinių grupių poreikių tenkinimo vietos lygmeniu, bet ir socialinių paslaugų organizavimo savivaldybėse skaidrumo didinimo, kuris, savo ruožtu, galėtų paskatinti savivaldybes aktyviau dalyvauti įgyvendinant Pertvarką.

6. Trūksta informacijos apie socialinių paslaugų Pertvarkos tikslinėms grupėms prieinamumą savivaldybėse. Nėra vieningos platformos, kurioje būtų pateikta išsami informacija apie konkrečioje savivaldybėje įvairioms tikslinėms grupėms skirtas socialines paslaugas. Dėl jauno amžiaus ar negalios apribotų galimybių savarankiškai ieškoti informacijos apie reikalingas paslaugas tikslinių grupių atstovai neretai gyvena informacijos vakuume – nežino, kokias socialines paslaugas turi teisę gauti ir (arba) kaip jie gali tai padaryti.

Būtina didinti tikslinių grupių informavimo apie joms aktualias socialines paslaugas efektyvumą savivaldybėse. Rekomenduotina kiekvienoje savivaldybei sudaryti ir skirtingomis formomis (tiek elektroniniu formatu (internete), tiek popieriniu formatu (lankstinukais)) viešinti socialinių paslaugų žemėlapius, kuriuose būtų pateikiama išsami informacija apie įvairioms tikslinėms grupėms skirtas, tiek biudžetinių įstaigų, tiek NVO teikiamas socialines paslaugas (paslaugų teikėjų kontaktinę informaciją, paslaugų teikimo vietas bei sąlygas ir kt.). Tokia informacija turėtų būti prieinama įvairių bendruomeninių paslaugų teikimo vietose (pavyzdžiui, savivaldybėse, seniūnijose, socialinių paslaugų įstaigose, asmens sveikatos priežiūros įstaigose,


333 333


visuomenės sveikatos centruose, užimtumo tarnybose ir pan.).

7. Pradėjus realų perėjimą nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų Pertvarkos tikslinėms grupėms išryškėjo sritys, kuriose sklandžiam Pertvarkos įgyvendinimui reikalingas kitų viešosios politikos sričių nacionalinių institucijų indėlis.

Būtina stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą tarp įvairių viešosios politikos sričių nacionalinių institucijų, siekiant užtikrinti įvairių bendruomeninių paslaugų prieinamumą Pertvarkos tikslinėms grupėms ir atitikimą jų poreikiams. ŠMSM rekomenduotina imtis papildomų veiksmų įtraukiojo ugdymo srityje – sudarant galimybes vaikams su proto ir (ar) psichikos negalia sėkmingai integruotis į ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo įstaigas bei gauti specifinius jų poreikius atitinkančias paslaugas (pavyzdžiui, ugdymo įstaigose užtikrinant pagalbą vaikams su proto ir (ar) psichikos negalia ne tik pamokų metu). SAM rekomenduotina imtis papildomų veiksmų pritaikant esamą psichikos sveikatos priežiūros sistemą Pertvarkos tikslinių grupių – tiek tėvų globos netekusių vaikų, tiek asmenų su proto ir (ar) psichikos negalia – poreikiams, užtikrinant lankstų sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bendruomenėje gyvenantiems asmenims su proto ir (ar) psichikos negalia.

8. Socialinių paslaugų pirkimo konkursų organizavimo ir apmokėjimo už suteiktas paslaugas tvarka savivaldybėse nepadeda užtikrinti stabilaus NVO veiklos finansavimo, todėl apsunkina NVO įsitraukimą į socialinių paslaugų teikimą.

Rekomenduotina apsvarstyti galimybes tobulinti socialinių paslaugų organizavimo savivaldybėse tvarką, sudarant NVO palankesnes sąlygas dalyvauti socialinių paslaugų teikime (užtikrinant didesnį veiklos vykdymo stabilumą ir lankstesnį apmokėjimą).

2.5.3. Naujo tipo bendruomeninės paslaugos Pertvarkos tikslinėms grupėms

9. Trūksta socialinių paslaugų tėvų globos netekusiems vaikams (paaugliams), susiduriantiems su papildomais iššūkiais – ypač nusikalsti linkusiems, įvairių priklausomybių, emocinių ir elgesio sutrikimų turintiems bei nuo nusikaltimų nukentėjusiems vaikams (paaugliams).

Rekomenduotina plėtoti kompleksinės pagalbos paslaugas nusikalsti linkusiems, priklausomybių turintiems, emocinių ir elgesio sutrikimų turintiems, nuo nusikaltimų nukentėjusiems tėvų globos netekusiems vaikams (paaugliams).

10. Prieinamos psichikos sveikatos priežiūros paslaugos nėra pritaikytos nusikalsti linkusių, įvairių priklausomybių, emocinių ir elgesio sutrikimų turinčių bei nuo nusikaltimų nukentėjusių tėvų globos netekusių vaikų (paauglių) poreikiams.

Rekomenduotina tobulinti psichikos sveikatos priežiūros paslaugų sistemą, pritaikant joje teikiamas paslaugas nusikalsti linkusių, įvairių priklausomybių, emocinių ir elgesio sutrikimų turinčių bei nuo nusikaltimų nukentėjusių tėvų globos netekusių vaikų (paauglių) poreikiams.

11. Pastebima atskirtis vaikų dienos užimtumo paslaugų teikime. Vaikų dienos centrų teikiamos paslaugos daugiausiai skirtos socialinės rizikos šeimose augantiems vaikams, nors dienos užimtumo paslaugų poreikis matomas ir šiai grupei nepriskiriamų vaikų tarpe. Kai kurios įstaigos atsisako teikti paslaugas proto ir (ar) psichikos negalią turintiems vaikams dėl jų teikiamų paslaugų nepritaikymo bei patirties dirbant su šia tiksline grupe stokos. Diskriminacinis vaikų dienos užimtumo paslaugų teikimas nepadeda mažinti pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms priskiriamų (tėvų globos netekusių, socialinės rizikos šeimose augančių, neįgalių) vaikų socialinės atskirties.

Rekomenduotina tobulinti vaikų dienos užimtumo paslaugas, sudarant geresnes sąlygas pažeidžiamų grupių integracijai į visuomenę – galimybę vaikų dienos centruose lankytis tiek pažeidžiamų grupių vaikams (neįgaliems, tėvų globos netekusiems, socialinės rizikos šeimose augantiems), tiek šioms grupėms nepriskiriamiems, bet dienos užimtumo paslaugų poreikį turintiems (pavyzdžiui, atokiose kaimiškose vietovėse gyvenantiems) vaikams.


334 334


12. Palydimosios globos paslaugos geografinė aprėptis yra santykinai mažesnė, lyginant su kitomis naujų formų bendruomeninėmis paslaugomis tėvų globos netekusiems vaikams. Pastarosios teikime stebima didelė regioninė atskirtis, kadangi daugelyje savivaldybių (ypač mažesnių) trūksta šios paslaugos teikimui reikalingų specialistų – psichologų, užimtumo specialistų, karjeros konsultantų ir pan.

Rekomenduotina plėtoti palydimosios globos paslaugą, o jos teikimui reikalingų žmogiškųjų išteklių trūkumą kompensuoti diegiant lanksčius paslaugos teikimo modelius – sudaryti sąlygas paslaugą teikiančių specialistų mobilumui tiek toje pačioje gyvenamojoje vietovėje, tiek tarp savivaldybių, užtikrinant specialistams tinkamas darbo sąlygas, reikalingų darbo priemonių prieinamumą ir adekvatų apmokėjimą. Diegiant mobilių specialistų komandų modelį būtina užtikrinti, kad tam tikras tęstines paslaugas (pavyzdžiui, psichologo) konkretiems tikslinių grupių asmenims ar šeimoms teiktų tie patys specialistai.

13. Bendra socialinių paslaugų asmenims su proto ir (ar) psichikos negalia pasiūla šalyje yra ribota. Siekiant suteikti galimybę šios tikslinės grupės asmenims gyventi pilnavertį gyvenimą ir integruotis į visuomenę, būtina užtikrinti reikalingų paslaugų prieinamumą visu žmogaus gyvenimo ciklu – nuo kūdikystės iki senatvės.

Rekomenduotina plėtoti vaikų su proto ir (ar) psichikos negalia ankstyvosios reabilitacijos paslaugas, nuo pat kūdikystės stiprinant šios tikslinės grupės asmenų savarankiškumą.

14. Šiuo metu švietimo sistemą palikusiems asmenims su proto ir (ar) psichikos negalia prieinamų socialinių paslaugų įvairovė daugiausiai apsiriboja dienos užimtumo centruose teikiamomis paslaugomis, kurios ne visada atliepia tikslinės grupės asmenų poreikius (pavyzdžiui, socialinių paslaugų įstaigos dirba griežtu grafiku, nesudarant sąlygų jose teikiamas paslaugas gauti iškilus realiam poreikiui, įstaigų nedarbo metu arba tam tikros bendruomenėje veikiančios įstaigos atsisako teikti paslaugas asmenims su proto ir (ar) psichikos negalia).

Rekomenduotina plėtoti dienos socialinės globos paslaugas bendruomenėje gyvenantiems asmenims su proto ir (ar) psichikos negalia ir siekti kuo didesnio lankstumo tiek teikiant tokias paslaugas (paslaugų teikimo formas ir laiką pritaikant prie realių tikslinės grupės poreikių), tiek užtikrinant jų kokybės kontrolę (diegiant mažiau formalizuotus kontrolės mechanizmus).

15. Dabartinė asmens sveikatos priežiūros (ypač psichikos sveikatos priežiūros) paslaugų sistema vertinama kaip neatliepianti asmenų su proto ir (ar) psichikos negalia poreikių (pavyzdžiui, kai kuriais atvejais dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigose teikiamų paslaugų neatitikimo asmenų su proto ir (ar) psichikos negalia geriausiems interesams, pasirenkama susirgusius GGN gyventojus laikinai perkelti į SGĮ, kur jie yra gydomi bei slaugomi, kol pasveiks ir galės būti grąžinti į GGN).

Rekomenduotina tobulinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų sistemą, pritaikant joje teikiamas paslaugas asmenų su proto ir (ar) psichikos negalia poreikiams. Siekiant užtikrinti, kad GGN teikiamos ilgalaikės socialinės globos paslaugos būtų kuo artimesnės šeimos modeliui ir padėtų užtikrinti pilnavertį asmenų su proto ir (ar) psichikos negalia gyvenimą bei integraciją į visuomenę, rekomenduojama sudaryti sąlygas GGN gyventojams susirgus ir prireikus gydytis ambulatoriškai tai daryti savo gyvenamojoje vietoje.

16. Daugelis naujų formų bendruomeninių paslaugų asmenims su proto ir (ar) psichikos negalia (grupinio gyvenimo namų, apsaugoto būsto, atvejo vadybos vaikams su proto ir (ar) psichikos negalia, asmeninio asistento asmenims su proto ir (ar) psichikos negalia, įdarbinimo su pagalba) teikiamos tik nedidelėje dalyje (iki 15 proc.) Lietuvos savivaldybių.

Rekomenduotina toliau plėtoti Pertvarkos metu išbandytas paslaugas asmenims su proto ir (ar) psichikos negalia ir jų šeimoms – grupinio gyvenimo namų, apsaugoto būsto, atvejo vadybos vaikams su proto ir (ar) psichikos negalia, asmeninio asistento asmenims su proto ir (ar) psichikos negalia, įdarbinimo su pagalba, laikino atokvėpio įstaigoje ir namuose.


335 335

4.PRIEDAI. VERTINIMO PRIEMONĖS

4.1 BENDRUOMENINIUOSE VAIKŲ GLOBOS NAMUOSE

(BVGN) GYVENANČIŲ TĖVŲ GLOBOS NETEKUSIŲ

VAIKŲ SOCIALINIŲ ĮGŪDŽIŲ IR GYVENIMO


4.1.1 INTERVIU SU BVGN GLOBOTINIU PLANAS

Papasakok, prašau, kas labiausiai pasikeitė tavo gyvenime, persikrausčius į bendruomeninius

namus (pastaba tyrėjui: naudokite tuos pavadinimus, kuriuos naudoja pats vaikas – namai, šeimyna, BVGN

ar pan.):

1. Pasakyk, kur tau labiau patiko gyventi – instituciniuose globos namuose ar bendruomeniniuose?

Kodėl?

2. Išvardink tris gerus dalykus, kurie atsirado, kai persikraustei gyventi į bendruomeninius namus.

3. Išvardink tris blogus dalykus ar problemas, kurios kilo persikrausčius į BVGN.

4. Kaip tau patinka tavo naujieji namai ?

5. Ko trūksta gyvenant bendruomeniniuose namuose, kad juose jaustumeisi kaip namie?

6. Kaip pasikeitė tavo santykiai su darbuotojais, lyginant gyvenimą instituciniuose globos namuose

(bendrabutyje) ir bendruomeniniuose (bute, šeimynoje)?

7. Kaip pasikeitė tavo bendravimas su draugais ne iš globos namų tau persikrausčius į BVGN? Ar

susiradai naujų draugų/ pažįstamų?

8. Kaip sutariate su kaimynais ir aplinkiniais? Kokių problemų iškyla? Pasakyk pavyzdį.

9. Pasakyk, kaip pasikeitei tu pats, kai persikėlei gyventi į bendruomeninius namus? Ar tapai

savarankiškesnis?

10. Kokių naujų dalykų išmokai ar sužinojai, kai pradėjai gyventi BVGN?

11. Ką dabar gali daryti bendruomeniniuose globos namuose, ko negalėdavai daryti anksčiau,

gyvendamas institucijoje?

12. Kaip pasikeitė tavo santykiai šeimos nariais, giminaičiais (jei jų turi) persikėlus gyventi į BVGN?

13. Kaip pasikeitė tavo popamokinė veikla persikėlus gyventi į BVGN?

14. Kaip tu susirandi sau įdomios veiklos, būrelių, sporto klubą? Į ką kreipiesi pagalbos, jei nežinai, kuo


336 336

tau užsiimti?

15. Kaip dažnai pas tave ateina kokių nors draugų ar pažįstamų į svečius? Kaip į tai žiūri darbuotojai?

16. Ar susiduri su pašaipomis, užgauliojimais? Jei taip, kur ir kada taip būna?

17. Kas tau padeda, jei susipyksti su draugais ar nežinai, kaip elgtis?

18. Ko norėtum išmokti bendraudamas su kitais?

19. Kokios dar pagalbos tau reikėtų?

4.1.2 BVGN GLOBOTINIO ANKETA

Apklausdamas vaikus iki 12 metų amžiaus tyrėjas pats užpildo anketą. 12–18 metų amžiaus globotinių

prašoma raštu atsakyti į anketos klausimus.

Instrukcija 12–18 metų amžiaus globotiniams: Šiuo metu vyksta socialinės globos pertvarka – perėjimas

nuo institucinės globos prie paslaugų teikimo bendruomeniniuose vaikų globos namuose. Šiuo

tyrimu yra siekiama išsiaiškinti, kaip vyksta pokyčiai, kaip užtikrinami vaikų poreikiai ir gyvenimo

kokybė. Maloniai prašome atsakyti į pateiktus klausimus, apibraukiant, tavo nuomone, labiausiai

tinkamą atsakymą.

1. Kaip pasikeitė tavo savijauta tau perėjus gyventi į bendruomeninius globos namus lyginant su

ankstesniais?

Labai pablogėjo (-3) -------- (-2) -------- (-1) -------- 0 -------- 1 -------- 2 -------- 3 Labai pagerėjo

2. Kaip pasikeitė tavo santykiai su kitais vaikais tau perėjus gyventi į bendruomeninius globos namus

lyginant su ankstesniais?


3. Kaip pasikeitė tavo santykiai su darbuotojais tau perėjus gyventi į bendruomeninius globos namus



4. Kaip pasikeitė tavo savarankiškumas tau perėjus gyventi į bendruomeninius globos namus



5. Kaip pasikeitė tavo laisvalaikis ir popamokinė veikla tau perėjus gyventi į bendruomeninius globos

namus lyginant su ankstesniais?


6. Kaip pasikeitė tavo bendravimas su draugais už globos namų ribų tau persikėlus gyventi į

bendruomeninius globos namus lyginant su ankstesniais?



337 337

7. Kaip tau sekasi pačiam pasigaminti maistą?

Labai prastai (-3) -------- (-2) -------- (-1) -------- 0 -------- 1 -------- 2 -------- 3 Puikiai

8. Kaip tau sekasi pačiam tvarkytis namus, rūbus?


9. Kaip tau patinka tai, kad gali pats apsipirkti ?


10. Kiek draugiškai jūsų atžvilgiu yra nusiteikę kaimynai?

Labai nedraugiški (-3) -------- (-2) -------- (-1) ------- 0 -------- 1 -------- 2 ------- 3 Labai draugiški

4.1.3 STANDARTIZUOTO INTERVIU SU BVGN DARBUOTOJU PLANAS

Tyre jas atlieka individualų interviu su atsakingu BVGN socialiniu darbuotoju globos įstaigoje, uz pildydamas

formas ir įras ydamas atsakymus į atvirus klausimus. Numatoma interviu trukme 45–60 min. Kursyvu

įras ytos pastabos tyre jui.

Šiuo metu vyksta socialinės globos pertvarka – perėjimas nuo institucinės globos prie paslaugų teikimo

bendruomeniniuose vaikų globos namuose. Šiuo tyrimu yra siekiama išsiaiškinti, kaip vyksta pokyčiai ir

kaip užtikrinami vaikų poreikiai pertvarkos kontekste. Tyrimu siekiama geriau suprasti, kaip pasikeitė

globojamų vaikų gyvenimo kokybė bei socialinių įgūdžių vystymas perėjus gyventi į bendruomeninius

vaikų globos namus (toliau – BVGN).

Iš pradžių bus pateikiami klausimai su pasirenkamais atsakymais (anketa), o toliau bus atviri klausimai –

interviu. Pradėsime nuo anketos.

Kartu su tiriamuoju užpildykite lentelę apibraukdami jo pasirinktą atsakymą. Štai pirmasis įžanginis

klausimas, atsakymai į jį kinta nuo 0 (labai prastai) iki 6 – (puikiai).

1.

Kaip bendrai vertinate socialinės globos pertvarką – institucinės globos (t. y. kai globotiniai gyvena visi kartu didelėje grupėje) keitimą į bendruomeninės globos namus (kai vaikai apgyvendinami mažesnėmis grupelėmis bendruomenėje)?

0 1 2 3 4 5 6

Toliau pateiktų klausimų atsakymai kinta nuo -3 iki 3. 0 yra per vidurį ir reiškia, kad pokyčių nestebima. -

3 reiškia maksimaliai neigiamus pokyčius (labai pablogėjo), 3 – maksimaliai teigiamus pokyčius (labai

pagerėjo). Pirmi trys klausimai yra apie pasikeitimus santykiuose.

2. Kaip, jūsų požiūriu, pasikeitė globotinių gyvenimo sąlygos lyginant gyvenimą institucijoje ir BVGN?

-3 -2 -1 0 1 2 3

3. Kaip, jūsų požiūriu, pasikeitė globotinių savarankiškumas lyginant gyvenimą institucijoje ir BVGN?

-3 -2 -1 0 1 2 3

4. Kaip, jūsų požiūriu, pasikeitė darbuotojų darbo sąlygos lyginant gyvenimą institucijoje ir BVGN?

-3 -2 -1 0 1 2 3


338 338

5. Kaip, jūsų požiūriu, pasikeitė globotinių tarpusavio santykiai lyginant gyvenimą institucijoje ir BVGN?

-3 -2 -1 0 1 2 3

6. Kaip, jūsų požiūriu, pasikeitė darbuotojų ir globotinių santykiai lyginant gyvenimą institucijoje ir BVGN?

-3 -2 -1 0 1 2 3

7. Kaip, jūsų požiūriu, pasikeitė globotinių santykis su kaimynais, bendruomene lyginant gyvenimą institucijoje ir BVGN?

-3 -2 -1 0 1 2 3

Tolesni šeši klausimai yra apie globotinių socialinių poreikių tenkinimo pokyčius persikėlus į BVGN .

Atsakymai kinta nuo -3 iki 3, kaip ir anksčiau.

8. Kaip, ju sų poz iu riu, pasikeite globotinių pripažinimo (tai poreikis jaustis svarbiu, bu ti suprastu ir is klausytu) poreikio tenkinimas persike lus į BVGN?

-3 -2 -1 0 1 2 3

9. Kaip, jūsų požiūriu, pasikeitė globotinių autonomijos (tai laisvė priimti sprendimus be kitų įtakos) poreikio tenkinimas persikėlus į BVGN?

-3 -2 -1 0 1 2 3

10. Kaip, jūsų požiūriu, pasikeitė globotinių savarankiškumo (tai poreikis pačiam atlikti kokius nors veiksmus ir taip mokytis) poreikio tenkinimas persikėlus į BVGN?

-3 -2 -1 0 1 2 3

11. Kaip, jūsų požiūriu, pasikeitė globotinių pranašumo (tai poreikis patirti pranašumą kažkokioje srityje) poreikio tenkinimas persikėlus į BVGN?

-3 -2 -1 0 1 2 3

12. Kaip, jūsų požiūriu, pasikeitė globotinių galios (tai poreikis patirti jausmą, kad mano veiksmai kažką lemia) poreikio tenkinimas persikėlus į BVGN?

-3 -2 -1 0 1 2 3

13. Kaip, jūsų požiūriu, pasikeitė globotinių priklausymo grupei (tai poreikis priklausyti šeimai, tapatintis su kokia nors grupe) poreikio tenkinimas persikėlus į BVGN?

-3 -2 -1 0 1 2 3

14. Kaip, jūsų požiūriu, pasikeitė globotinių socialinių ryšių (tai poreikis bendrauti, turėti draugų ir pažįstamų) poreikio tenkinimas persikėlus į BVGN?

-3 -2 -1 0 1 2 3

Tolesni penki klausimai yra apie globotinių integracijos į bendruomenę pokyčius persikėlus į BVGN .

Atsakymai kinta nuo -3 iki 3, kaip ir anksčiau.

15. Kaip, jūsų požiūriu, pasikeitė globotinių lygiateisiškumo (tai tokių pačių teisių kaip ir kiti visuomenės nariai turėjimas) užtikrinimas persikėlus į BVGN?

-3 -2 -1 0 1 2 3

16. Kaip, jūsų požiūriu, pasikeitė globotinių lygių galimybių (tai tokių pat ugdymosi, darbo, laisvalaikio leidimo, dalyvavimo visuomenės, politiniame ir bendruomenės gyvenime galimybių turėjimas) užtikrinimas persikėlus į BVGN?

-3 -2 -1 0 1 2 3

17. Kaip, jūsų požiūriu, pasikeitė globotinių destigmatizacijos (tai neigiamų nuostatų ir stereotipų, susijusių su globa, mažinimas) užtikrinimas persikėlus į BVGN?

-3 -2 -1 0 1 2 3

18. Kaip, jūsų požiūriu, pasikeitė globotinių decentralizacijos (galimybė lankyti mokyklą, kitus užsiėmimus, taip pat gauti pagalbą netoli gyvenamosios vietos) užtikrinimas persikėlus į BVGN?

-3 -2 -1 0 1 2 3

19. Kaip, jūsų požiūriu, pasikeitė pagalbos individualizavimo (atsižvelgimas į tai, kad globojami vaikai yra labai įvairūs ir turi besiskiriančius poreikius) užtikrinimas persikėlus į BVGN?

-3 -2 -1 0 1 2 3


339 339

Ankstesni klausimai buvo apie socialinės integracijos pokyčius, palyginimą gyvenimo institucijoje ir BVGN.

Dabar prašytume susitelkti į esamą situaciją ir atsakyti į klausimą (atsakymai kinta nuo 0 - labai prastai iki

6 – puikiai).

20. Kiek, jūsų vertinimu, BVGN nariai (tiek darbuotojai, tiek globotiniai) jaučiasi priimti bendruomenės? 0 1 2 3 4 5 6

Dabar pereisime prie atvirų klausimų.

POKYČIŲ VERTINIMAS

1. Papasakokite, kas labiausiai pasikeitė globotinių gyvenime, persikėlus į BVGN?

2. Kai pasikeitė globotinių gyvenimo sąlygos?

3. Kaip pasikeitė globotinių užimtumas persikėlus į BVGN?

4. Kaip sekasi ugdyti globotinių savarankiškumą, persikėlus į BVGN?

5. Kokie nauji resursai ar galimybės persikėlus gyventi į BVGN tapo prieinami vaikui? (Galbūt atsirado

naujų draugų? Naujų užsiėmimų popamokinėje veikloje? Galbūt jis tapo mažiau

diskriminuojamas?) (Įrašyti ne daugiau 5 elementų ta tvarka, kokia jie buvo išsakyti).

6. Kokius galėtumėte nurodyti pozityvius pokyčius, susijusius su integracija į bendruomenę perėjus

nuo institucinės globos prie bendruomeninės?

7. Kokius galėtumėte nurodyti negatyvius pokyčius, susijusius su integracija į bendruomenę perėjus

nuo institucinės globos prie bendruomeninės? (Įrašyti ne daugiau 5 elementų ta tvarka, kokia jie

buvo išsakyti).

8. Su kokiais naujais iššūkiais ar problemomis, kurių anksčiau nebuvo ir kurie yra susiję su

persikėlimu į BVGN, susiduria globotiniai? (Įrašyti ne daugiau 3 pavyzdžių ta tvarka, kokia jie buvo

išsakyti).

INTEGRACIJA Į BENDRUOMENĘ

9. Kokie nauji iššūkiai kyla santykiuose su kaimynais ir bendruomene, persikėlus į BVGN? (įrašyti ne

daugiau 5 iššūkių ta tvarka, kokia jie buvo išsakyti).

10. Ar BVGN gyvenantys vaikai patiria diskriminaciją / priekabiavimą?

11. Ar BVGN gyvenantys vaikai įsitraukę į vietines organizacijas / veiklas? Jei taip, kokias?

12. Ar yra prieinamų bendruomeninių išteklių (švietimo, sveikatos, laisvalaikio paslaugų,

popamokinės veiklos ir pan.)? Kokių?

13. Ar šeimyna pasinaudoja bendruomeniniais ištekliais?

SOCIALINĖ RAIDA

14. Ar persikėlus į BVGN globotiniai susirado naujų draugų? Kaip su jais bendrauja?

15. Ar kiti vaikai kviečia globotinius į svečius? Kaip skatinate tokius santykius?

16. Kaip pasikeitė globotinio santykiai su jų šeimos nariais, giminaičiais (jei jų yra) persikrausčius į

BVGN? Kokios įtakos šeimos santykiams turėjo persikėlimas į BVGN?


340 340

17. Kokie sunkumai iškyla skatinant vaikų socialinių ryšių ir savarankiškumo stiprėjimą?

18. Kokie kiti žmonės, be darbuotojų, padeda vaikams užmegzti daugiau socialinių ryšių, ugdo jų

savarankiškumą?

19. Kas dar galėtų paskatinti globotinių socialinių ryšių ir savarankiškumo stiprėjimą?

ORGANIZACINIAI ASPEKTAI IR GLOBĖJŲ GEBĖJIMAI

20. Su kokiais didžiausiais sunkumais susiduriate darbe perėję iš institucinės globos prie

bendruomeninių paslaugų? Nurodykite bent keletą sunkumų ir pateikite pavyzdžių. (Įrašyti ne

daugiau 5 pavyzdžių ta tvarka, kokia jie buvo išsakyti).

21. Nurodykite, ką santykiuose su globotiniais jums sekasi atlikti geriausiai. (Įrašyti ne daugiau 5

pavyzdžių kiekvienam atvejui, ta tvarka, kokia jie buvo išsakyti).

22. Papasakokite, kas santykiuose su globotiniais jums sekasi prasčiausiai. (Įrašyti ne daugiau 5

pavyzdžių kiekvienam atvejui, ta tvarka, kokia jie buvo išsakyti).

23. Nurodykite, kokie institucinės globos elementai išliko BVGN (Įrašyti ne daugiau 5 elementų ta

tvarka, kokia jie buvo išsakyti).

24. Ką, jūsų nuomone, dar reiktų pakeisti/patobulinti, kad globojamo vaiko aplinka būtų jam

palankesnė ir dar labiau primintų šeimos aplinką? (Įrašyti ne daugiau 5 elementų ta tvarka, kokia

jie buvo išsakyti).

25. Kaip manote, kokie globotinių poreikiai, gyvenant BVGN, vis dar lieka nepakankamai tenkinami?

26. Kokie resursai tam reikalingi (ko trūksta)? (Įrašyti ne daugiau 5 elementų ta tvarka, kokia jie buvo

išsakyti).

27. Ką dar norėtumėt paminėti, kalbėdamas/a apie perėjimą nuo institucinės globos prie

bendruomeninės?

4.1.4 BVGN GLOBOTINIO GYVENIMO KOKYBĖS VERTINIMO ANKETA

Pildo atsakingas BVGN darbuotojas kiekvienam globotiniui atskirai.

Numatoma tyrimo trukmė – 15–30 min.

BVGN pavadinimas:

BVGN darbuotojo vardas, pavardė, pareigos:

Pildymo data:

BENDRA INFORMACIJA

1. Globotinio kodas. Jį sudaro vaiko inicialai ir gimimo metų paskutinieji du skaitmenys, pavyzdžiui, jei

tai Saulė Kybartaitė, gim. 2012 m., jos kodas bus SK12.

2. Globotinio amžius metais. Nurodykite.


341 341

3. Lytis: vyras, moteris. Pažymėkite tinkamą.

4. Globotinio gimtoji kalba. Nurodykite.

5. Kiek laiko, prieš persikeldamas į BVGN globotinis gyveno institucijoje? Nurodykite trukmę metais

ar mėnesiais.

6. Kiek laiko dirbate su šiuo globotiniu/-e? Nurodykite trukmę metais ar mėnesiais.

GLOBOTINIO NEGALIOS, SUTRIKIMAI (PAŽYMĖKITE REIKIAMĄ, GALI BŪTI KELETAS

ATSAKYMŲ)

7. Fizinė negalia. Jei yra, nurodykite, kokia.

8. Intelekto sutrikimas. Jei yra, nurodykite sutrikimo lygį.

9. Jutiminis sutrikimas (regos, klausos). Jei yra, aprašykite sutrikimą.

10. Priklausomybė nuo alkoholio ar psichoaktyviųjų medžiagų. Jei yra, patikslinkite, kokia.

11. Delinkventinis elgesys (problemos su teisėsauga). Jei yra, nurodykite problemas.

12. Elgesio ir / ar emocijų problemos. Jei yra, nurodykite problemas.

GLOBOTINIO ŠEIMOS IR SOCIALINIAI RYŠIAI

13. Ar globotinis turi brolių / seserų? Jei taip, išvardinkite ir nurodykite jų amžių.

14. Jei globotinis turi brolių/seserų, ar kartu su jais gyvena? Nurodykite kartu gyvenančių jo brolių /

seserų lytį bei amžių.

15. Ar globotinis turi prieraišių ryšių su šeimos nariais už BVGN ribų? Nurodykite tuos žmones (pvz.,

mama, dėdė ar pan.)

16. Ar globotinis yra prisirišęs prie kitų suaugusiųjų už BVGN ribų? Nurodykite tuos žmones.

17. Ar globotinis turi geriausią draugą / draugę? Jei taip, nurodykite, kas jis / ji:

• kitas BVGN globotinis / globotinė;

• brolis / sesuo;

• mokyklos draugas / draugė;

• giminaitis;

• kitas asmuo (nurodykite, kas).

18. Ar globotinis turi ilgalaikį, patvarų santykį bent su vienu suaugusiuoju? Jei taip, nurodykite, kas jis

/ ji:

• brolis / sesuo;

• tėvas / motina;

• kiti giminaičiai;

• draugas;

• BVGN darbuotojas;

• treneris/mokytojas;

• kitas asmuo (nurodykite, kas).


342 342

GLOBOTINIO KASDIENĖ VEIKLA

19. Globotinis lanko (gali būti keletas tinkamų atsakymų):

• vaikų darželį;

• mokyklą. Jei taip, nurodykite klasę;

• profesinę mokyklą. Jei taip, nurodykite klasę;

• dirba.

20. Globotinio mokymasis (pildyti, jei jis lanko mokyklą):

• mokymosi progresas yra patenkinamas (taip / ne);

• reguliariai lanko mokyklą (taip / ne);

• patiria patyčias mokykloje (taip / ne);

• globotinio elgesys mokykloje kelia problemų (taip / ne);

• globotinis turi gerą santykį su bent vienu žmogumi iš mokyklos personalo (taip / ne);

• vaiko mokymosi motyvacija yra gera (taip / ne).

21. Globotinio popamokinė veikla:

• lanko būrelį. Jei taip, nurodykite, kokį / kokius.

• turi kitų popamokinių veiklų/pomėgių. Jei taip, nurodykite, kokį / kokių (pvz., bėgiojimas, stalo

žaidimai su draugais ar pan.).

• nieko nelanko, neturi ypatingų pomėgių.

GLOBOTINIO ELGESIO IR ASMENYBĖS RAIDA

22. Kokius globotinio/-e s elgesio pasikeitimus pastebite persike lus gyventi į BVGN? Įrašykite ne

daugiau 3 pokyčių pagal svarbą.

23. Kokius globotinio/-e s asmenybe s pasikeitimus pastebite persike lus gyventi į BVGN? Įrašykite ne

daugiau 3 pokyčių pagal svarbą.

24. Kokie dabartiniai globotinio/e s poreikiai jums atrodo svarbiausi? Įrašykite ne daugiau 3 poreikių

pagal svarbą.

25. Ką dar nore tume te pridurti apie s į globotinį/-ę?

Tolesni klausimai yra apie pokyčius persikėlus gyventi į BVGN. Pasirinkite jums tinkamą atsakymą.

-3 reiškia labai pablogėjo,

0 – nepasikeitė,

3 – labai pagerėjo.

Prie kiekvieno klausimo taip pat įrašykite savo pastebėjimus, pateikite jūsų atsakymus iliustruojančių

pavyzdžių.

1. Kaip pasikeite bendra globotinio savijauta persike lus į BVGN?

-3 -2 -1 0 1 2 3

Jei pažymėjote, kad pasikeitė, patikslinkite savo atsakymą, pateikite iliustruojančių pavyzdžių.


343 343

2. Kaip pasikeite globotinio socialiniai rys iai persike lus į BVGN?

-3 -2 -1 0 1 2 3


3. Kaip pasikeite globotinio socialiniai įgu dz iai persike lus į BVGN?

-3 -2 -1 0 1 2 3


4. Kaip pasikeite globotinio savikontrole s (emocijų valdymo) įgu dz iai persike lus į BVGN?

-3 -2 -1 0 1 2 3


5. Kaip pasikeite globotinio savarankis kumas persike lus į BVGN?

-3 -2 -1 0 1 2 3


6. Kaip pasikeite globotinio poz iu ris į save (savęs vertinimas) persike lus į BVGN?

-3 -2 -1 0 1 2 3


4.1.5 BVGN TYRIMO APLINKOS STEBĖJIMO PROTOKOLAS

Šį protokolą tyrėjas pildo jau pabaigęs įvertinimą (po interviu su darbuotojais/globotiniais ir jų

anketavimo). Stebėjimo anketą sudaro klausimai apie fizinę ir emocinę atmosferą BVGN, taip pat apie

stebimą globotinių ir socialinių darbuotojų elgesį. Pildant stebėjimo anketą vadovaukitės savo paties

bendru įspūdžiu apie situaciją ir kilusiais jausmais. Savo įspūdį vėliau pagrįskite konkrečiomis stebėjimo

detalėmis. Anketa apima ir interviu su globotiniu, ir interviu su jo socialiniu darbuotoju stebėjimą.

Remdamiesi savo bendru įspūdžiu ir stebėjimo duomenimis, įvertinkite šiuos aspektus (tinkamą

apibraukite), kai 0 reiškia, kad požymis mažai išreikštas, 6 – maksimaliai išreikštas. Tuščioje skiltyje

įrašykite bent keletą jūsų vertinimą pagrindžiančių pastebėjimų, detalių.

Eil. Nr.

Klausimas

Tyrėjo vertinimas (0 reiškia, kad požymis mažai

išreikštas, 6 – maksimaliai išreikštas)

1. Fizinė aplinka: kiek ju sų aplankytuose BVGN fizine aplinka yra jauki, patogi, draugis ka vaikui / paaugliui ? 0 1 2 3 4 5 6

2. Fizinė aplinka: ar BVGN fizine aplinka yra panas i į s eimos aplinką (interjero detale s, baldai ir kt.)? 0 1 2 3 4 5 6

3. Fizinė aplinka: ar BVGN fizine aplinka garantuoja jos gyventojų privatumą? 0 1 2 3 4 5 6

4. Fizinė aplinka: koks ju sų įspu dis apie egzistuojanc ią tvarką namuose – ar daiktai yra laikomi jiems skirtose vietose, ar namuose (bendrai pae mus) yra s varu?

0 1 2 3 4 5 6

5. Emocinė atmosfera: kaip vertintume te bendrą emocinę atmosferą ju sų aplankytuose BVGN – kiek ji draugis ka, s ilta? 0 1 2 3 4 5 6


344 344

6. Emocinė atmosfera: koks ju sų įspu dis apie egzistuojanc ią psichologinę tvarką ir struktu rą namuose – kiek stebima/jauc iama, kad s ioje aplinkoje yra ais kios ir skaidrios visiems suprantamos taisykle s, pareigos, apribojimai?

0 1 2 3 4 5 6

7. Emocinė atmosfera: kiek ju sų aplankytuose BVGN atmosferą bu tų galima vertinti kaip atvirą, suteikianc ią laisve s, nuos irdz ią, kurioje galima atsipalaiduoti, kai pries ingame poliuje bu tų įtampa, uz darumas, apsimestinumas?

0 1 2 3 4 5 6

8. Emocinė atmosfera: koks ju sų įspu dis apie globotinių ir darbuotojų „priklausymo s eimai“ jausmą (apibu dinamą lojalumu, vieningumu, didz iavimusi savo s eimyna ir pan.)?

0 1 2 3 4 5 6

9. Stebimas globotinio/darbuotojo santykis: kiek emocis kai s iltas ir draugis kas (paremtas pasitike jimu, pagarba ir meile) santykis ju sų apsilankymo metu buvo stebimas tarp globotinio ir BVGN darbuotojo/-ų?

0 1 2 3 4 5 6

10. Stebimas globotinio/darbuotojo santykis: kiek stebimas santykis tarp globotinio ir BVGN darbuotojo/-ų ju sų apsilankymo metu atitiko vaiko raidos lygį ir poreikius?

0 1 2 3 4 5 6

11. Stebimas globotinių tarpusavio santykis: kiek emocis kai s iltas ir draugis kas santykis ju sų apsilankymo metu buvo stebimas tarp globotinio ir kitų BVGN globotinių? (Jei taikytina)

0 1 2 3 4 5 6

12. Kaip vertintume te stebimus vaiko socialinius įgūdžius tyrimo situacijoje (mandagumą, gebe jimą palaikyti kontaktą, įsitraukimą, geranoris kumą, emocijų rais ką, susikaupimą, supratingumą ir pan.)?

0 1 2 3 4 5 6

13. Kiek, ju sų vertinimu, globotinis buvo motyvuotas dalyvauti tyrime (ar buvo įsitraukęs, susidome jęs, nuos irdz iai atsakine jo į klausimus)? (interviu su globotiniu)

0 1 2 3 4 5 6

14. Kiek, ju sų vertinimu, socialinis darbuotojas buvo motyvuotas dalyvauti tyrime (ar buvo įsitraukęs, susidome jęs, nuos irdz iai atsakine jo į klausimus)? (interviu su socialiniu darbuotoju)

0 1 2 3 4 5 6

4.2 GRUPINIO GYVENIMO NAMUOSE (GGN) IR

APSAUGOTAME BŪSTE (AB) GYVENANČIŲ ASMENŲ

SU PROTO IR (AR) PSICHIKOS NEGALIA

SOCIALINIŲ ĮGŪDŽIŲ IR GYVENIMO KOKYBĖS

POKYČIO VERTINIMAS

4.2.1 INTERVIU SU GGN GYVENTOJU PLANAS

Pildo tyrėjas interviu su klientu metu.

Klausimai adaptuojami keičiant sakinio struktūrą, žodžius, paaiškinant visą klausimą „lengvai suprantama“

kalba, atsižvelgiant į negalios pobūdį.


345 345

1. Kaip jums patinka gyventi naujuose namuose – GGN ? Įrašyti

2. Kur geriau jautėtės – gyvendamas SG ar dabar, gyvendamas/a GGN? Įrašyti, kur jaučiasi / jautėsi

geriau.

3. Ar esate patenkintas/a tuo, kad persike le te į GGN?

• esu labai patenkinta(s),

• esu patenkinta(s),

• man tas pats, kur gyventi,

• esu patenkinta(s),

• esu labai patenkinta(s).

Kodėl? Išvardinti ne daugiau 3 svarbiausių priežasčių.

4. Ar ju s pats/pati ture jote galimybę pasirinkti gyvenimo vietą ar apsigyvenote GGN, AB, nesant kitų

galimybių? (Taip/Ne)

5. Kas labiausiai pasikeitė Jūsų gyvenime persikėlus į GGN? (Įrašyti)

6. Kaip pasikeitė jūsų sveikata, persikėlus gyventi į GGN? (Įrašyti)


7. Kaip pasikeitė jūsų sveikatos priežiūra, persikėlus gyventi į GGN?


8. Kaip pasikeitė jūsų ryšiai su šeima ir giminėmis ar kitais artimais žmonėmis, persikėlus gyventi į

GGN?


9. Kaip pasikeitė jūsų santykiai su GGN kaimynais, persikėlus gyventi į GGN? Kodėl, kuo tai aiškinate?


10. Kaip pasikeitė jūsų santykiai su socialiniais darbuotojais ir jų padėjėjais, persikėlus gyventi į GGN?

Kodėl, kuo tai aiškinate?


11. Kaip pasikeitė jūsų santykiai su kitais žmonėmis – draugais ir pažįstamais, persikėlus gyventi į

GGN? Kodėl, kuo tai aiškinate?


12. Kaip pasikeitė jūsų savarankiškumas, persikėlus gyventi į GGN? Kodėl?


13. Kaip pasikeitė jūsų bendra nuotaika ir savijauta, persikėlus gyventi į GGN? Kodėl, kuo tai aiškinate?


14. Kaip pasikeitė jūsų galimybės dirbti ar užsiimti kita jums patrauklia veikla, persikėlus gyventi į


346 346

GGN? ?


15. Ką naujo veikiate gyvendamas GGN, palyginus su tuo, kaip gyvenote SGĮ ? Įrašyti ne daugiau 5

pasikeitimų ta tvarka, kokia jie buvo išvardinti.

16. Ką naujo išmokote? Įrašyti ne daugiau 5 pasikeitimų ta tvarka, kokia jie buvo išvardinti.

17. Gal turite naujų ru pesc ių, de l ko nors nerimaujate, persike lęs/usi į GGN? Įrašyti ne daugiau 3 dalykų

ta tvarka, kokia jie buvo išvardinti.

18. Ar ko nors tru ksta, gyvenant GGN? Įrašyti ne daugiau 3 dalykų ta tvarka, kokia jie buvo išvardinti.

19. Ar galite pats pasirinkti, kokios paslaugos jums reikalingos, pavyzdz iui s vietimo, rys io, transporto

ir pan.? (Taip / Ne)

20. Ar galite naudotis tomis paslaugomis bendruomene je, kurių pats norite, pvz., transporto, sveikatos

apsaugos, kultu rine mis (pvz., biblioteka, s vente s ir kiti renginiai bendruomene je) (Taip / Ne)

21. Ar susipaz inote su GGN kaimynais bendruomene je? (Taip / Ne)

22. Kaip kaimynai/bendruomene Jus prie me ? (Įrašyti)

23. Kaip dabar sekasi bendrauti su kaimynais ? (Įrašyti)

24. Ar dalyvaujate bendrose veiklose su kaimynais – talkose, aplinkos tvarkyme, kitose? (Taip / Ne)

25. Ar persike lęs/usi į GGN, susipaz inote su naujais z mone mis? (Taip / Ne)

26. Ar uz mezge te draugysc ių, paz inc ių, kitų socialinių rys ių? (Taip / Ne) Su kuo ir kokių ? (Įrašyti)

27. Ar jums kas nors padeda uz megzti naujų rys ių? (Taip / Ne) Kas?

28. Ar turite galimybių daz niau susisiekti su gimine mis? (Taip / Ne)

29. Kas gale tų pade ti daz niau bendrauti su kaimynais, gimine mis, susirasti naujų paz inc ių? (Įrašyti)

30. Kas liko taip pat, kaip ir gyvenant SG įstaigoje? (Įrašyti)

31. Ar nore tume te tapti dar savarankis kesnis/e , tvarkydamas savo gyvenimą? (Taip / Ne)

32. Ar turite tam galimybių? (Taip / Ne)

33. Ar Jums kas nors padeda/paskatina savarankis kai tvarkytis ir spręsti kasdienius reikalus, pasirinkti

ką veikti laisvalaikiu? (Taip / Ne) Kas? (Įrašyti)

34. Ar nore tume te dirbti, mokytis profesijos? (Taip / Ne)

35. Ar turite galimybių dirbti, mokytis profesijos? (Taip / Ne)

36. Kokius, kaip ir kodėl dalykus būtų galima keisti? Kas galėtų būti geriau? Trumpai įrašyti ne daugiau

5 dalykų.


347 347

4.2.2 INTERVIU SU AB GYVENTOJU PLANAS

Pildo tyrėjas interviu su klientu metu.

1. Kaip jums patinka gyventi naujuose namuose – AB? Pažymėti

Labai nepatinka (-3) -------- (-2) -------- (-1) -------- 0 -------- 1 -------- 2 -------- 3 Labai patinka

2. Ar esate patenkintas/a tuo, kad persike le te į AB?

Labai nepatenkintas (-3) -------- (-2) -------- (-1) -------- 0 -------- 1 -------- 2 -------- 3 Labai patenkintas

Kodėl? Išvardinti ne daugiau 3 svarbiausių priežasčių.

3. Ar jūs pats/pati turėjote galimybę pasirinkti gyvenimo vietą ar apsigyvenote AB, nesant kitų galimybių? (Taip/ne)

4. Kas labiausiai pasikeitė Jūsų gyvenime persikėlus į AB? Įrašyti

5. Kaip pasikeitė jūsų sveikata, persikėlus gyventi į AB?


6. Kaip pasikeitė jūsų sveikatos priežiūra, persikėlus gyventi į AB?


7. Kaip pasikeitė jūsų ryšiai su šeima ir giminėmis ar kitais artimais žmonėmis, persikėlus gyventi į AB?


8. Kaip pasikeitė jūsų santykiai su socialiniais darbuotojais ir jų padėjėjais, persikėlus gyventi į AB? Kodėl, kuo tai aiškinate?


9. Kaip pasikeitė jūsų santykiai su kitais žmonėmis – draugais ir pažįstamais, persikėlus gyventi į AB? Kodėl, kuo tai aiškinate?


10. Kaip pasikeitė jūsų savarankiškumas, persikėlus gyventi į AB? Kodėl?


11. Kaip pasikeitė jūsų bendra nuotaika ir savijauta, persikėlus gyventi į AB? Kodėl, kuo tai aiškinate? Įrašyti


12. Kaip pasikeitė jūsų galimybės dirbti ar užsiimti kita jums patrauklia veikla, persikėlus gyventi į AB?


348 348


13. Ką naujo veikiate gyvendamas AB, palyginus su tuo, kaip gyvenote iki įsikėlimo? Įrašyti ne daugiau 5 pasikeitimų ta tvarka, kokia jie buvo išvardinti.

14. Ką naujo išmokote? Įrašyti ne daugiau 5 pasikeitimų ta tvarka, kokia jie buvo išvardinti.

15. Gal turite naujų ru pesc ių, de l ko nors nerimaujate, persike lęs/usi į AB? Įrašyti ne daugiau 3 dalykų

ta tvarka, kokia jie buvo išvardinti.

16. Ar ko nors tru ksta, gyvenant AB? Įrašyti ne daugiau 3 dalykų ta tvarka, kokia jie buvo išvardinti.

17. Ar galite pats/i pasirinkti, kokios paslaugos jums reikalingos, pavyzdz iui s vietimo, rys io, transporto

ir pan.? (Taip / Ne)

18. Ar galite naudotis tomis paslaugomis bendruomene je, kurių pats norite, pvz., transporto, sveikatos

apsaugos, kultu rine mis (pvz., biblioteka, s vente s ir kiti renginiai bendruomene je)? (Taip / Ne)

19. Ar susipaz inote su AB kaimynais bendruomene je? (Taip / Ne)

20. Kaip kaimynai / bendruomene Jus prie me ? Įrašyti

21. Kaip dabar sekasi bendrauti su kaimynais? Įrašyti

22. Ar dalyvaujate bendrose veiklose su kaimynais – talkose, aplinkos tvarkyme, kitose? (Taip / Ne)

23. Ar persike lęs/usi į AB, susipaz inote su naujais z mone mis? (Taip / Ne)

24. Ar uz mezge te draugysc ių, paz inc ių, kitų socialinių rys ių? (Taip /Ne) Su kuo ir kokių? Įrašyti

25. Ar jums kas nors padeda uz megzti naujų rys ių? (Taip / Ne) Kas? Įrašyti

26. Ar turite galimybių daz niau susisiekti su gimine mis? (Taip / Ne)

27. Kas gale tų pade ti daz niau bendrauti su kaimynais, gimine mis, susirasti naujų paz inc ių? Įrašyti

28. Ar nore tume te tapti dar savarankis kesnis/e , tvarkydamas savo gyvenimą? (Taip / Ne)

29. Ar turite tam galimybių? (Taip / Ne)

30. Ar Jums kas nors padeda / paskatina savarankis kai tvarkytis ir spręsti kasdienius reikalus,

pasirinkti, ką veikti laisvalaikiu? (Taip / Ne) Kas? Įrašyti

31. Ar nore tume te dirbti, mokytis profesijos? (Taip / Ne)

32. Ar turite galimybių dirbti, mokytis profesijos? (Taip / Ne)

33. Kokius, kaip ir kodėl dalykus būtų galima keisti? Kas galėtų būti geriau? Trumpai įrašyti ne daugiau 5 dalykų.


349 349

4.2.3 GGN SOCIALINIO DARBUOTOJO ANKETA

Atliekame tyrimą apie globojamo asmens gyvenimo kokybe s pasikeitimą jam persike lus į bendruomeninius

gyvenimo namus.

Pras ome atsakyti į z emiau pateikiamus klausimus apie Ju sų stebimus individualius pokyc ius kiekvieno

globotinio gyvenime. Kiekvienam globotiniui klausimyną pildykite atskirai.

Pildo atsakingas GGN darbuotojas kiekvienam globotiniui atskirai.

Numatoma tyrimo trukmė – 15–30 min.

GGN pavadinimas:

GGN darbuotojo vardas, pavardė, pareigos:

Pildymo data:

BENDRA INFORMACIJA

1. Globotinio kodas …...............

2. Globotinio amžius metais …...........

3. Lytis: vyras, moteris. Pažymėti reikiamą.

4. Globotinio gimtoji kalba …..................

5. Kiek laiko, prieš persikeldamas į GGN globotinis gyveno institucijoje? Nurodykite trukmę metais ar

mėnesiais.

6. Kiek laiko dirbate su šiuo globotiniu/-e? Nurodykite trukmę metais ar mėnesiais.

GLOBOTINIO NEGALIOS, SUTRIKIMAI (PAŽYMĖKITE REIKIAMĄ, GALI BŪTI KELETAS

ATSAKYMŲ)

7. Fizinė negalia. Jei yra, nurodykite, kokia.

8. Psichikos negalia. Jei yra, nurodykite, kokia.

9. Intelekto sutrikimas. Jei yra, nurodykite sutrikimo lygį.

10. Jutiminis sutrikimas (regos, klausos). Jei yra, aprašykite sutrikimą.

11. Priklausomybė nuo alkoholio ar psichoaktyviųjų medžiagų. Jei yra, patikslinkite, kokia.

12. Elgesio ir/ar emocijų problemos. Jei yra, nurodykite problemas.

13. Kokie svarbiausi poreikiai identifikuoti asmens individualiame plane pries perkeliant asmenį į

GGN:

• sveikatos, …............

• savarankis kumo stiprinimo, …...........

• socialines integracijos ir …...................

• darbine s reabilitacijos srityse....................? Įrašyti poreikius


350 350

GLOBOTINIO ŠEIMOS IR SOCIALINIAI RYŠIAI

14. Ar globotinis turi ryšių su šeimos nariais? (Taip / Ne) Nurodykite tuos žmones (pvz., mama, dėdė ar

pan.)

15. Ar globotinis turi artimų žmonių GGN? (Taip / Ne) Nurodykite tuos žmones.

16. Ar globotinis turi artimų žmonių, gyvenančių ne GGN, pvz. artimą draugą/draugę? (Taip / Ne)

GLOBOTINIO KASDIENĖ VEIKLA

17. Dažniausiai dienos metu globotinis.. Įrašykite ne daugiau 3 veiklų, kurioms globotinis skiria

daugiausia laiko: (gali būti keletas tinkamų atsakymų)

• tvarkosi namų ūkyje

• gamina maistą

• dirba

• mokosi

• kita

18. Globotinio pomėgiai laisvalaikiu :

• mėgsta (Įrašykite)

• neturi ypatingų pomėgių.

GLOBOTINIO ELGESIO IR ASMENYBĖS RAIDA

19. Kas Ju sų poz iu riu pasikeite kliento gyvenime, persike lus į GGN? Įrašykite ne daugiau 3 pokyčių pagal

svarbą

20. Kokius globotinio/-e s elgesio pasikeitimus pastebite persike lus gyventi į GGN? Įrašykite ne daugiau

3 pokyčių pagal svarbą

21. Kokius globotinio/-e s asmenybe s pasikeitimus pastebite persike lus gyventi į GGN? Įrašykite ne

daugiau 3 pokyčių pagal svarbą

22. Kokie konkrec iai įvykiai globotinio/-e s o gyvenime tapo daz nesni persike lus gyventi į GGN?

23. Kaip globotiniui/-ei sekasi bendrauti su kaimynais bendruomene je?

• Klientui patinka, dz iaugiasi, kad susitinka su kaimynais,

• Jam tas pats – kaimynų gali ir nebu ti,

• Bijo ir vengia kaimynų, nes jie jo/jos nepriima,

• Blogai, praside jo konfliktai ir nesutarimai su kaimynais, kai ture jo įsikis ti ir socialinis

darbuotojas.

• Kita.

24. Kokie nauji rys iai uz simezge , globotiniui/-ei persike lus į GGN : ar susipaz ino su naujais z mone mis,

su kuriais anksc iau neture jo progos pabendrauti? (Taip / Ne)

25. Ar uz mezge draugysc ių, paz inc ių, kitų socialių rys ių? (Taip / Ne) Jei taip, su kuo ir kokių ? (Įrašykite)

26. Ar kas nors klientui padeda uz megzti naujų rys ių? (Taip / Ne)


351 351

27. Ar klientas turi galimybių susisiekti su gimine mis? (Taip / Ne)

28. Kokie nauji poreikiai (įrašyti poreikius) is kilo klientui persike lus į GGN?

• sveikatos,

• savarankis kumo stiprinimo,

• socialines integracijos ir

• darbine s reabilitacijos srityse.

29. Kokie dabartiniai globotinio/e s poreikiai jums atrodo svarbiausi? Įrašykite ne daugiau 3 poreikių

pagal svarbą.

Tolesni klausimai yra apie pokyčius, persikėlus gyventi į GGN. Pasirinkite jums tinkamą atsakymą.

-3 reiškia labai pablogėjo,

0 – nepasikeitė,

3 – labai pagerėjo.

Prie kiekvieno klausimo taip pat įrašykite savo pastebėjimus, pateikite jūsų atsakymus iliustruojančių

pavyzdžių.

Eil. nr.

Klausimas

Pasirenkamas atsakymas (-3 – labai pablogėjo,

0 – nepasikeitė, 3 – labai pagerėjo)

1. Kaip pasikeite bendra globotinio savijauta persike lus į GGN?

-3 -2 -1 0 1 2 3

2. Kaip pasikeite globotinio santykiai su GGN kaimynais, persike lus is institucine s SG į GGN?

-3 -2 -1 0 1 2 3

3. Kaip pasikeite globotinio santykiai su SD ir pade je jais persike lus į GGN ?

-3 -2 -1 0 1 2 3

4. Kaip pasikeite globotinio rys iai su s eimos nariais, gimine mis, artimais z mone mis persike lus į GGN?

-3 -2 -1 0 1 2 3

5. Kaip pasikeite globotinio socialiniai rys iai bendruomene je (su draugais, paz įstamais, kaimynais) persike lus į GGN?

-3 -2 -1 0 1 2 3

6. Kaip pasikeite globotinio sveikatos bu kle persike lus į GGN ?

-3 -2 -1 0 1 2 3

7. Kaip pasikeite globotinio sveikatos priez iu ra persike lus į GGN ?

-3 -2 -1 0 1 2 3

8. Kaip pasikeite globotinio darbine s reabilitacijos situacija persike lus į GGN ?

-3 -2 -1 0 1 2 3

9. Kaip persike lus į GGN pasikeite globotinio galimybe s uz siimti me gstama veikla ?

-3 -2 -1 0 1 2 3

10. Kaip pasikeite globotinio savarankis kumas persike lus į GGN?

-3 -2 -1 0 1 2 3

11. Kaip pasikeite globotinio poz iu ris į save (savęs vertinimas) persike lus į GGN?

-3 -2 -1 0 1 2 3


352 352

4.2.4 STANDARTIZUOTO INTERVIU SU GGN SOCIALINIU

DARBUOTOJU PLANAS

Tyre jas atlieka individualų interviu su atsakingu GGN socialiniu darbuotoju globos įstaigoje, uz pildydamas

formas ir įras ydamas atsakymus į atvirus klausimus. Numatoma interviu trukme 45–60 min. Kursyvu

įras ytos pastabos tyre jui.

Pristatykite tyrimą tiriamajam:

Šiuo metu vyksta socialinės globos pertvarka – perėjimas nuo institucinės globos prie paslaugų

teikimo bendruomeniniuose grupinio gyvenimo namuose. Šiuo tyrimu yra siekiama išsiaiškinti,

kaip vyksta pokyčiai ir kaip užtikrinami klientų poreikiai pertvarkos kontekste. Tyrimu siekiama

geriau suprasti, kaip pasikeitė klientų gyvenimo kokybė bei integracija į bendruomenę, perėjus

gyventi į bendruomeninius grupinio gyvenimo namus (toliau – GGN).

Iš pradžių bus pateikiami klausimai su pasirenkamais atsakymais (anketa), o toliau bus atviri klausimai –

interviu. Pradėsime nuo anketos.

Kartu su tiriamuoju užpildykite lentelę apibraukdami jo pasirinktą atsakymą. Štai pirmasis įžanginis

klausimas, atsakymai į jį kinta nuo 0 (labai prastai) iki 6 – (puikiai).

1. Kaip bendrai vertinate socialinės globos pertvarką – institucinės globos (t. y. kai globotiniai gyvena visi kartu didelėje grupėje) keitimą į bendruomeninės globos namus ?

0 1 2 3 4 5 6

Toliau pateiktų klausimų atsakymai kinta nuo -3 iki 3. 0 yra per vidurį ir reiškia, kad pokyčių nestebima. -

3 reiškia maksimaliai neigiamus pokyčius (labai pablogėjo), 3 – maksimaliai teigiamus pokyčius (labai

pagerėjo). Pirmi trys klausimai yra apie pasikeitimus santykiuose.

2. Kaip, jūsų požiūriu, pasikeitė klientų tarpusavio santykiai lyginant gyvenimą institucijoje ir GGN?

-3 -2 -1 0 1 2 3

3. Kaip, jūsų požiūriu, pasikeitė darbuotojų ir globotinių santykiai lyginant gyvenimą institucijoje ir GGN?

-3 -2 -1 0 1 2 3

4. Kaip, jūsų požiūriu, pasikeitė globotinių santykis su kaimynais, bendruomene lyginant gyvenimą institucijoje ir GGN?

-3 -2 -1 0 1 2 3

Tolesni šeši klausimai yra apie globotinių poreikių tenkinimo pokyčius persikėlus į GGN . Atsakymai kinta

nuo -3 iki 3, kaip ir anksčiau.

5. Kaip, ju sų poz iu riu, pasikeite globotinių sveikata persike lus į GGN?

-3 -2 -1 0 1 2 3

6. Kaip, jūsų požiūriu, pasikeitė globotinių sveikatos priežiūros galimybės persikėlus į GGN?

-3 -2 -1 0 1 2 3

7. Kaip, jūsų požiūriu, pasikeitė globotinių savarankiškumas persikėlus į GGN?

-3 -2 -1 0 1 2 3

8. Kaip, jūsų požiūriu, pasikeitė globotinių socialinių ryšių (tai poreikis bendrauti, turėti draugų ir pažįstamų) poreikio tenkinimas persikėlus į GGN?

-3 -2 -1 0 1 2 3

9. Kaip, jūsų požiūriu, pasikeitė globotinių darbinės reabilitacijos galimybės persikėlus į GGN?

-3 -2 -1 0 1 2 3

10. Kaip, jūsų požiūriu, pasikeitė globotinių integracija į bendruomenę persikėlus į GGN?

-3 -2 -1 0 1 2 3


353 353

Ankstesni klausimai buvo apie gyvenimo institucijoje ir GGN palyginimą. Dabar prašytume susitelkti į

esamą situaciją ir atsakyti į klausimą (atsakymai kinta nuo 0 - labai prastai iki 6 – puikiai).

11. Kiek, jūsų vertinimu, GGN nariai (tiek darbuotojai, tiek globotiniai) jaučiasi priimti bendruomenės?

0 1 2 3 4 5 6

12. Koks yra artimiausių kaimynų požiūris į GGN / AB kaimynystę? (Trumpai apibūdinti)

13. Koks yra bendruomenės (asmenų, kuriuos sutinka lauke, parduotuvėje, mokymo įstaigoje, požiūris į

GGN / AB kaimynystę? Socialinių darbuotojų, socialinės globos įstaigos darbuotojų poz iu riu? (Trumpai

apibūdinti)

14. Ar dalyvaujate bendrose veiklose su kaimynais – talkose, aplinkos tvarkyme?

15. Ar kartu sprendz iate bendruomenei svarbius klausimus: esate kviec iami į susirinkimus, kreipiate s į

seniu nus ir pan.?

16. Kas gale tų pade ti daz niau bendrauti su kaimynais, gimine mis, susirasti naujų paz inc ių?

17. Kokias paslaugas klientai gauna bendruomene je, ar jie gali patys jas rinktis is paslaugų spektro?

18. Ar uz tikrinama paslaugų įvairove tiek GGN / AB viduje, tiek bendruomene je?

19. Kokios individualizuotos pagalbos paslaugos klientui teikiamos (asmeninis asistentas, darbo

asistentas ir pan., neteikiamos)?

20. Ar teikiama pagalba priimant sprendimus, ar praktikuojamas pakaitinis sprendimų prie mimo modelis?

21. Kaip skatinamas asmenų savarankis kumas planuojant patiems savo dienotvarkę, laisvalaikį, tvarkant

buitį, gaminant valgį, priz iu rint aplinką ir pan.?

22. Kaip skatinamas asmenų profesinis ugdymas (reabilitacija)?

23. Kokias galimybes dirbti turi asmenys, gyvendami GGN?

24. Kas liko taip pat, kaip ir gyvenant socialine s globos įstaigoje?

25. Kokius, kaip ir kodėl dalykus būtų galima keisti?

4.2.5 GGN TYRIMO APLINKOS STEBĖJIMO PROTOKOLAS

S į protokolą tyre jas pildo jau pabaigęs įvertinimą (po interviu su darbuotojais / globotiniais ir jų anketavimo). Tyre jas turi pranes ti klientui, kad ketina apras yti jo gyvenamąja aplinką ir paklausti jo sutikimo. Stebe jimo anketą sudaro klausimai apie fizinę ir emocinę atmosferą GGN, taip pat apie stebimą globotinių ir socialinių darbuotojų elgesį. Pildant stebe jimo anketą vadovaukite s savo paties bendru įspu dz iu apie situaciją ir kilusiais jausmais. Savo įspu dį ve liau pagrįskite konkrec iomis stebe jimo detale mis. Anketa apima ir interviu su globotiniais, ir interviu su socialiniais darbuotojais stebe jimą.

Remdamiesi savo bendru įspūdžiu ir stebėjimo duomenimis, įvertinkite šiuos aspektus (tinkamą apibraukite), kai 0 reiškia, kad požymis mažai išreikštas, 6 – maksimaliai išreikštas. Tuščioje skiltyje įrašykite bent keletą jūsų vertinimą pagrindžiančių pastebėjimų, detalių.


354 354

Eil. Nr.

Klausimas

Tyrėjo vertinimas (0 reiškia, kad požymis

mažai išreikštas, 6 – maksimaliai išreikštas)

Tyrėjo vertinimą pagrindžiantys

pastebėjimai detalės

1. Fizinė aplinka: kiek ju sų aplankytuose GGN fizine aplinka yra jauki, patogi, draugis ka klientui su negalia ?

0 1 2 3 4 5 6

2. Fizinė aplinka: ar GGN fizine aplinka garantuoja jos gyventojų privatumą?

0 1 2 3 4 5 6

3. Fizinė aplinka: koks ju sų įspu dis apie egzistuojanc ią tvarką namuose – ar daiktai yra laikomi jiems skirtose vietose, ar namuose (bendrai pae mus) yra s varu?

0 1 2 3 4 5 6

4. Emocinė atmosfera: kaip vertintume te bendrą emocinę atmosferą ju sų aplankytuose GGN – kiek ji draugis ka, s ilta?

0 1 2 3 4 5 6

5. Emocinė atmosfera: koks ju sų įspu dis apie egzistuojanc ią psichologinę tvarką ir struktu rą namuose – kiek stebima/jauc iama, kad s ioje aplinkoje yra ais kios ir skaidrios visiems suprantamos taisykle s, pareigos, apribojimai?

0 1 2 3 4 5 6

6. Emocinė atmosfera: kiek ju sų aplankytuose GGN atmosferą bu tų galima vertinti kaip atvirą, suteikianc ią laisve s, nuos irdz ią, kurioje galima atsipalaiduoti, kai pries ingame poliuje bu tų įtampa, uz darumas, apsimestinumas?

0 1 2 3 4 5 6

7. Emocinė atmosfera: koks ju sų įspu dis apie globotinių ir darbuotojų „priklausymo s eimai“ jausmą (apibu dinamą lojalumu, vieningumu, didz iavimusi savo s eimyna ir pan.)?

0 1 2 3 4 5 6

8. Stebimas globotinio/darbuotojo santykis: kiek emocis kai s iltas ir draugis kas (paremtas pasitike jimu ir pagarba ) santykis ju sų apsilankymo metu buvo stebimas tarp globotinio ir GGN darbuotojo/-ų?

0 1 2 3 4 5 6

9. Stebimas globotinio/darbuotojo santykis: kiek stebimas santykis tarp globotinio ir GGN darbuotojo/-ų ju sų apsilankymo metu atitiko kliento negalios specifiką ir poreikius?

0 1 2 3 4 5 6

10. Stebimas globotinių tarpusavio santykis: kiek emocis kai s iltas ir draugis kas santykis ju sų apsilankymo metu buvo stebimas tarp globotinio ir kitų GGN globotinių? (Jei taikytina)

0 1 2 3 4 5 6

11. Kaip vertintume te stebimus kliento socialinius įgūdžius tyrimo situacijoje (gebe jimą palaikyti kontaktą, įsitraukimą, geranoris kumą, emocijų rais ką ir pan.)?

0 1 2 3 4 5 6

12. Kiek, ju sų vertinimu, globotinis buvo motyvuotas dalyvauti tyrime (ar buvo įsitraukęs, susidome jęs, nuos irdz iai atsakine jo į klausimus)? (interviu su globotiniu)

0 1 2 3 4 5 6

13. Kiek, ju sų vertinimu, socialinis darbuotojas buvo motyvuotas dalyvauti tyrime (ar buvo įsitraukęs, susidome jęs, nuos irdz iai atsakine jo į klausimus)? (interviu su šeimynos socialiniu darbuotoju)

0 1 2 3 4 5 6


355 355

4.3 BENDRUOMENINES PASLAUGAS (BVGN, GGN IR

AB) TEIKIANČIŲ DARBUOTOJŲ KOMPETENCIJOS

IR MOTYVACIJOS VERTINIMAS

4.3.1 STANDARTIZUOTO INTERVIU SU BVGN DARBUOTOJU PLANAS

Duomenys apie darbuotoją:

Pareigos:

Darbo vieta:

Socialinio darbuotojo darbo stažas:

Turima kvalifikacija / išsilavinimas:

1. Kokia konkrečia veikla užsiėmėte prieš pertvarką? Kokios buvo jūsų pareigos?

2. Kas paskatino įsidarbinti bendruomeniniuose globos namuose? Ar savarankiškai pasirinkote

dabartinę veiklą?

3. Kokios yra pagrindinės jūsų pareigos, atsakomybės?

4. Kokių turėjote lūkesčių, nuogąstavimų, baimių susijusių su nauja veikla?

5. Kurie iš jų pasitvirtino? Kurie nepasitvirtino?

6. Kaip keitėsi jūsų pasitenkinimas darbu, perėjus į naują sistemą? Kas labiausiai tai lemia ?

7. Kaip keitėsi darbo organizavimas ir administracijos vaidmuo, perėjus prie naujo darbo modelio?

8. Kur įstaigos hierarchijoje esate jūs kaip konkretus specialistas? Kaip manote, ar jūsų pareigos šiuo

metu aukštesnės ar žemesnės nei buvo?

9. Ar dabartiniame darbe aiškiai reglamentuojamos pareigos, darbo krūvis, atsakomybė?

10. Ar yra algoritmai, kaip elgtis nenumatytose situacijose, peržengiančiose atsakomybės ribas?

11. Kaip keitėsi jūsų darbo turinys ir atsakomybė pertvarkos metu? Kokią įtaką tai turi jūsų

pasitenkinimui darbu?

12. Kaip vertinate darbo krūvį GGN? Ar GGN pakanka žmogiškųjų išteklių? Jei ne, kiek ir kokių

pareigybių darbuotojų reikėtų papildomai įdarbinti, kad veikla vyktų sklandžiau?

13. Ar yra tekę atlikti funkcijas, kurios peržengia socialinio darbuotojo kompetenciją? Kaip elgėtės?

14. Ar jaučiatės pakankamai kompetentingas atlikti visas jums priskiriamas pareigas?

15. Kokių kompetencijų jaučiate turįs/inti pakankamai naujoms pareigoms atlikti?


356 356

16. Kokių kompetencijas labiausiai norėtumėte tobulinti?

17. Kokių kompetencijų norėtumėte įgyti?

18. Kokios sudaromos sąlygos kompetencijoms tobulinti, naujiems gebėjimams įgyti?

19. Kiek turite galimybių, iškilus būtinybei, konsultuotis su kolegomis, vadovais?

20. Kas skatina ir kas trukdo kreiptis pagalbos į kolegas ar vadovybę?

21. Kaip pasikeitė Jūsų santykis su globojamais asmenimis, pradėjus dirbti į bendruomeninius globos

namus? Jei pasikeitė, kas turėjo tam įtakos ?

22. Koks buvo bendruomenės, kurioje įsikūrė bendruomeniniai namai, požiūris į naujai įsikūrusius

namus?

23. Kaip jis keitėsi?

24. Kokios pastangos buvo dedamos, kad požiūris keistųsi?

25. Ko reikėtų, kad požiūris keistųsi?

26. Kiek nuo bendruomenės pagalbos ar neveikimo priklauso bendruomeninių namų veiklos sėkmė?

27. Kas jūsų darbe labiausiai motyvuoja aktyviai siekti rezultatų?

28. Kokie aspektai mažina jūsų pasitenkinimą darbu?

29. Su kokiais sunkumais susiduriate organizuojant GGN veiklą įvairiose srityse? Pažymėti

problemiškas sritis

• Paslaugų organizavimas GGN (maitinimas / apru pinimas individualaus naudojimo daiktais

/ uz imtumas ir laisvalaikis / transportas ir pan.);

• Finansai (le s ų tru kumas / neefektyvus naudojimas);

• Infrastruktu ra (infrastruktu ros tru kumai);

• Santykiai su globotiniais ir tarp globotinių (problemos);

• Bendruomene s / visuomene s poz iu ris (neigiamas poz iu ris / pasipries inimas);

• Santykiai su SGĮ administracija (informacijos srautai / grįz tamasis rys ys);

• Kiti.

30. Kaip vertinate pačią socialinės globos įstaigų pertvarką? Kas lemia jūsų vertinimą?

31. Kokius teigiamus pertvarkos aspektus globojamo asmens požiūriu išskirtumėte?

32. Ką reikėtų tobulinti, kad globojamo asmens situacija gerėtų?

33. Kokius teigiamus pertvarkos aspektus socialinio darbuotojo požiūriu išskirtumėte?

34. Kaip reikėtų tobulinti socialinio darbuotojo darbo vietą bendruomeniniuose globos namuose?

35. Ar buvo kilęs noras keisti veiklos sritį ar ieškotis kito darbo? Kokios buvo esminės priežastys? Kas

sutrukdė?

36. Gal norėtumėte paminėti kitus svarbius dalykus, susijusius su globos įstaigų pertvarka, kurių

nepalietėme?


357 357

4.3.2 BENDRŲJŲ KOMPETENCIJŲ (ĮSI)VERTINIMO KLAUSIMYNAS

Skirtas vertinamam darbuotojui ir tiesioginiam vadovui (kuruojančiam asmeniui)

Vertinamo darbuotojo v., p. (Darbuotojo kodas):

Vertintojo vardas, pavardė (jei pildo tiesioginis darbuotojo vadovas (kuruojantis asmuo):

Įstaiga:

Šiuo metu vertinamo darbuotojo užimamos pareigos:

Pildymo data:

Instrukcija: Prašome Jūsų pateikti atsakymus į pateiktus teiginius bei įsivertinti turimas

kompetencijas. Užpildytą klausimyną pateikite vertintojui.

Lentele je suras ytos Ju sų darbe reikalingos bendrosios kompetencijos. S alia kiekvienos kompetencijos

pateikiamos gaire s – kokios z inios, įgu dz iai, vidine parengtis s ią kompetenciją sudaro. Atsiz velgdami į s ias

gaires, paz yme kite apibendrintą savo bendrųjų kompetencijų – z inių, įgu dz ių, vidine s parengties,

įvertinimą.

Turimas z inias, įgu dz ius ir vidinę parengtį įvertinkite skale je nuo 1 iki 5 , c ia:

1 – reis kia, kad turima mažai z inių / įgu dz ių / vidine s parengties;

2 – reis kia, kad turima mažiau negu vidutiniškai z inių / įgu dz ių / vidine s parengties;

3 – reis kia, kad turimos z inios / įgu dz iai / vidine parengtis yra vidutiniai;

4 – reis kia, kad turima daugiau nei vidutiniškai z inių / įgu dz ių / vidine s parengties;

5 – reis kia, kad turima daug z inių / įgu dz ių / vidine s parengties.

Kompetencija Sudedamosios dalys 1 2 3 4 5

1. Tarpasmeniniai gebėjimai ir įgūdžiai

Z inios

1. Kalbos z inios (lietuvių ir uz sienio kalbų z inios)

2. Z inios apie skirtingų z monių grupių kultu ras ir situaciją

3. Z inios apie aktyvaus klausymo principus

4. Z inios apie konfliktų sprendimą 5. Etiketo z inios

Gebe jimai

1. Gebe jimas įsiklausyti ir klausyti (aktyvaus klausymo įgu dz iai)

2. Gebe jimas uz megzti kontaktą, mandagaus bendravimo įgu dz iai

3.Sklandaus ir suprantamo kalbe jimo įgu dz iai, argumentavimo įgu dz iai

4. Konstruktyvaus konfliktų sprendimo įgu dz iai

5. Klausine jimo (interviu) įgu dz iai

Vidine parengtis

1. Dome jimasis z mone mis, smalsumas 2. Drąsa apginti savo nuomonę ar poziciją


358 358

3. Skirtingų nuomonių, neais kumo, tylos prie mimas

4. Jautrumas kitų z monių problemoms, patirc iai ir bu senoms

5.Nevertinantis, atviras poz iu ris (smalsaujantis, o ne vertinantis)

2. Lyderystės gebėjimai

Z inios

1.Z inios apie įvairias bendradarbiavimo formas (partnerystę, bendradarbiavimą, komandinį darbą ir kt.)

2. Z inios apie bendrų tikslų svarbą bendradarbiavimui

3. Z inios apie planavimą 4. Z inios apie darbų organizavimą 5. Z inios apie lyderystę

Gebe jimai

1.Derybų ir interesų derinimo įgu dz iai 2. Įgu dz iai keistis informacija 3. Darbo grupe je įgu dz iai, atsakomybe s dalinimosi įgu dz iai, asmeninių ir bendrų sprendimų prie mimo įgu dz iai

4. Gebe jimas laiku papras yti pagalbos sau arba suteikti pagalbą esant poreikiui

5. Lyderyste s įgu dz iai

Vidine parengtis

1. Atsakingumas uz savo inde lį į bendrą rezultatą

2. Drąsa imtis iniciatyvos 3. Gebe jimas priimti pagalbą laiku 4. Lankstumas (gebe jimas elgtis skirtingai keic iantis situacijai) ir įvairove s toleravimas

5. Geranoris kumas kitų atz vilgiu

3. Organizaciniai gebėjimai

Z inios

1. Tikslų formulavimo z inios, z inios apie uz duoc ių formulavimo principus

2. Z inios apie planavimo bu dus, tikslų, uz davinių ir veiklų (reikalų) rikiavimą svarbos tvarka (prioritetų is skyrimą)

3. Z inios apie įvairius informacijos gavimo s altinius

4. Z inios apie įvairius situacijos analize s metodus (SWOT analize ar kt.)

5. Z inios apie rezultatų vertinimą ir įsivertinimą

Gebe jimai

1. Gebe jimas matyti situacijos visumą, įvairias galimybes ir patirtis, gretinti atskirus faktus, tinkamai įvertinti situaciją

2. Įgu dz iai tvarkyti, rikiuoti, grupuoti 3. Gebe jimas planuoti realistis kai (kelti įgyvendinamus uz davinius)

4. Įgu dis atrinkti svarbiausią, planavimui naudingą informaciją, gebe jimas mąstyti plac iai, kritis kai (pasitikrinant faktus)

5. Įgu dis reguliariai skirti laiko planavimui

Vidine parengtis

1.Planavimo svarbos ir naudos suvokimas


359 359

2. Įvairių galimybių matymas 3. Asmenine atsakomybe 4. De mesingumas detale ms, smulkmenoms

5. Siekis įgyvendinti is sikeltus tikslus ir uz davinius

4. Gebėjimas veikti savarankiškai

(autonomiškumas)

Z inios

1.Z inios apie veiklos ir savęs vertinimo ir įsivertinimo bu dus ir prieinamus is teklius (pinigus, laiką, mokymosi galimybes ir t.t.)

2. Z inios apie dalykus padedanc ius ilse tis ir atgauti je gas

3. Z inojimas dalykų, kurie man kelia įtampą, stresą; z inios apie krizinių situacijų, pokyc ių valdymą

4. Z inios kaip stiprinti ku rybinį mąstymą

5. Z inios apie skirtingus sprendimų prie mimo bu dus

Gebe jimai

1.Gebe jimas imtis iniciatyvos, is sikelti savo tikslus, is skirti ais kias uz duotis, numatyti prioritetus

2. Realistis kas ir visapusis kas situacijos ir procesų matymas. Veiklos stebe jimo ir vertinimo įgu dz iai, įgu dis įsivertinti savo galimybes ir ribas

3. Gebe jimas suvaldyti pokyc ius, gebe jimas veikti įtampoje ir neapibre z tume

4. Gebe jimas ais kiai is sakyti savo nuomonę, konfrontuoti (is sakyti ir ginti pries ingą nuomonę)

5. Gebe jimas surasti įvairias galimybes, naujus sprendimus

Vidine parengtis

1.Siekis save motyvuoti, bu ti aktyviu/-ia (proaktyvumas)

2. Prasme s matymas 3. Veikimas pagal savo norus, motyvus 4. Pasirengimas spręsti savarankis kai, atsakomybe s prisie mimas

5. Siekis uz baigti, tai kas prade ta

5. Motyvacija ir gebėjimai teikti bendruomenines

paslaugas

Z inios Gebe jimai

1. Institucinių globos įstaigų pertvarkos tikslų supratimas

2. Susipažinimas su teikiamų paslaugų metodiniais aprašais, jų projektais

3. Susipaz inimas su bendruomeninių paslaugų praktiniu taikymu ir gerosios praktikos pavyzdz iais

1. Gebe jimas teikti atvejo vadybos paslaugą

2. Gebe jimas dirbti socialinį darbą su klientu

3. Gebe jimas dirbti socialinį darbą su kliento s eima

4. Gebe jimas teikti individualios priez iu ros paslaugą


360 360

5. Gebe jimas teikti kitas specializuotas paslaugas

6. Gebe jimas vadovauti įstaigai

7. Gebe jimas teikti socialinio globe jo paslaugas

Vidine parengtis

1. Motyvacija teikti bendruomenines paslaugas

2. Prasmės matymas 3. Motyvacija teikti bendruomenines paslaugas neįgaliems vaikams

4. Motyvacija teikti bendruomenines paslaugas neįgaliems suaugusiems

5. Motyvacija teikti bendruomenines paslaugas be tėvų globos likusiems vaikams.

4.3.3 KOMPETENCIJŲ, REIKALINGŲ TEIKTI PASLAUGAS

BENDRUOMENĖJE LIKUSIEMS BE TĖVŲ GLOBOS VAIKAMS,

(ĮSI)VERTINIMO KLAUSIMYNAS




Įstaiga:


Pildymo data:



Lentelėje yra pateikiamos specialiosios kompetencijos. Šalia kiekvienos kompetencijos pateikiamos

gairės – kokios žinios, gebėjimai (įgūdžiai), vertybinės nuostatos ir asmeninės savybės (vidinė parengtis)

šią kompetenciją sudaro.

Žinias, įgūdžius, vidinę parengtį vertinkite skalėje nuo 1 iki 5. Čia:







361 361


1. Gebėjimas įvertinti vaiko poreikius

Žinios

1.Žinios apie rizikos grupes

2.Psichologinės, teisinės, medicininės žinios

3.Žinios apie vaiko raidą

4.Žinios apie vaiko amžiaus tarpsnius ir tam tikram vaiko amžiaus tarpsniui būdingus interesus

Gebėjimai

1. Gebėjimas bendrauti, užmegzti kontekstus su įvairaus amžiaus žmonėmis, kitomis institucijomis

2. Gebėjimas įvertinti vaiko situaciją

3. Gebėjimas įvertinti vaiko fizinius, psichologinius, emocinius poreikius

4. Gebėjimas, atrinkti ir susisteminti gautą informaciją

5. Gebėjimas įtikinti vaiką (prieiti prie jo, užmegzti kontaktą)

Vertybinės nuostatos ir asmeninės savybės

1.Objektyvumas 2. Atvirumas 3. Smalsumas 4. Empatiškumas 5. Pasitikėjimas savimi

2. Gebėjimas užtikrinti tinkamą vaiko emocinį,

fizinį ir seksualinį vystymąsi

Žinios

1. Žinios apie vaiko emocinę, fizinę, seksualinę raidą

2. Žinios apie vaikų maitinimą, priežiūrą

3. Žinios apie sveikatos priežiūrą, pirmosios medicininės pagalbos suteikimą

4. Žinios apie elgesio strategijas, padedančias išvengti patyčių, užgauliojimų ir pan.

5. Žinios apie vaikų ugdymą, užimtumo organizavimą

Gebėjimai

Gebėjimas ugdyti vaiką, skatinti jo pasiekimus moksle

2. Gebėjimas valdyti vaiko elgesį nenaudojant fizinių ir kt. netinkamų bausmių

3. Gebėjimas padėti vaikui įveikti skaudžios praeities pasekmes

4. Gebėjimas formuoti vaiko kasdienio gyvenimo įgūdžius

5. Gebėjimas sukurti artimą šeimai, sveiką ir saugią aplinką


1.Palankaus augti mikroklimato kūrimas, psichologiškai harmoningos gyvenamosios aplinkos formavimas

2. Siekis užtikrinti vaiko gerovę


362 362

3. Atsakingumas, pareigingumas 4. Noras tobulėti

3. Gebėjimas didinti vaiko savarankiškumą, parengti

vaiko savarankiškam gyvenimui

Žinios

1. Žinios apie savo klientus, jų teises, galimybes, psichologiją (pvz. amžiaus tarpsniai, priklausomybės ar pan.)

2. Konsultavimo žinios (žinios apie pagalbos gavimą, finansų valdymą, sveiką mitybą ir kt.)

3. Profesinio orientavimo (karjeros planavimo) išmanymas

4. Žinios apie socialinę sistemą 5. Žinios apie vaikų savarankiškumo ugdymą

Gebėjimai

1.Konsultavimo įgūdžiai 2. Gebėjimas padėti prisiimti atsakomybę

3. Gebėjimas inicijuoti ir palaikyti klientų pokyčius

4. Gebėjimas kurti, stiprinti ryšius, įtraukti vaiką į įvairią veiklą

5. Gebėjimas mokyti vaiką pasirūpinti savimi: apsirengti, savarankiškai pavalgyti, nusiprausti ir kt.


1. Geranoriškumas ir gera valia kliento atžvilgiu

2. Kliento unikalumo suvokimas 3. Savo asmeninių ir profesinių ribų jautimas

4. Gero asmeninio pavyzdžio rodymas

5. Kantrybė

4. Gebėjimas valdyti kritines situacijas

(reagavimas į ypatingus atvejus)

Žinios

1. Žinios apie konfliktų valdymą

2. Žinios apie smurto formas ir galimas reakcijas į jas

3. Žinios apie galimas krizes globos namuose

4. Žinios apie informacijos teikimą, dokumentų pildymą, bendradarbiavimo objektus

Gebėjimai

1. Gebėjimas pritaikyti turimą patirtį

2. Gebėjimas vesti derybas

3. Gebėjimas valdyti konfliktus

4. Gebėjimas išlikti ramiu stresinėse situacijoje

5. Gebėjimas operatyviai spręsti problemas


1.Atsparumas stresui 2. Emocijų valdymas 3. Objektyvumas 4. Noras padėti


363 363

5. Gebėjimas dirbti su vaiko šeima

Žinios

1. Žinios apie individualaus darbo su vaiko šeima priemones / metodus

2. Žinios apie socialinį darbą su vaiko šeima

3. Žinios apie įvaikinimą

Gebėjimai

1. Gebėjimas bendradarbiauti su vaiko tėvais ir kitais vaikui svarbiais asmenimis

2. Gebėjimas teikti informaciją (konsultuoti) vaiko šeimai

3. Gebėjimas padėti vaiko šeimai

4. Gebėjimas gerinti santykius šeimoje

5. Gebėjimas palaikyti tarpusavio ryšius


1.Šeimos nuomonės dėl globos organizavimo būtinumo supratimas

2. Bendro darbo svarbos pagalbos vaikui efektyvumui supratimas

3. Informacijos konfidencialumo užtikrinimas

4. Vaiko gerovės siekimas

4.3.4 KOMPETENCIJŲ, REIKALINGŲ TEIKTI PASLAUGAS

BENDRUOMENĖJE NEĮGALIEMS SUAUGUSIEMS, TURINTIEMS

PROTO, PSICHIKOS NEGALIĄ, BEI JŲ ŠEIMOMS,

(ĮSI)VERTINIMO KLAUSIMYNAS




Įstaiga:


Pildymo data:



Lentele je yra pateikiamos specialiosios kompetencijos. S alia kiekvienos kompetencijos pateikiamos

gaire s – kokios z inios, įgu dz iai, vidine parengtis s ią kompetenciją sudaro.


364 364

Z inias, gebe jimus, vertybines nuostatas ir asmenines savybes (vidinę parengtį) vertinkite skale je nuo 1 iki

5. C ia:







1. Gebėjimas bendrauti su

proto ir psichikos

negalią turinčiu asmeniu

Z inios

1. Žinios apie kliento negalią

2. Žinios apie kliento būklės vertinimą

3. Žinios apie darbą su specifiniais klientais (suicidais, agresyviais, ir pan.)

4. Žinios apie savo klientų teises, galimybes, psichologiją

5. Žinios kaip bendrauti su lengvai pažeidžiamais žmonėmis

Gebe jimai

1. Gebėjimas užmegzti individualų kontaktą 2. Gebėjimas atpažinti kliento būseną ir įvardinti

jos priežastis

3. Gebėjimas palaikyti profesionalų kontaktą 4. Gebėjimas bendrauti nuoširdžiai ir

lygiavertiškai (ne „iš aukšto“)

Vertybine s nuostatos

ir asmenine s savybe s

1. Empatiškumas 2. Tolerancija, negalios priėmimas 3. Pakantumas, kantrybė 4. Drąsa, pasitikėjimas savimi 5. Atsakomybė

2. Gebėjimas bendrauti su

kliento artimaisiais

Z inios

1. Specifinės žinios apie bendravimą su šeima 2. Žinios apie tai, kokia socialinė pagalba

teikiama neįgaliems asmenims

3. Žinios, kokių gretutinių profesijų specialistai gali padėti

4. Žinios apie pagrindines žmogaus teises

5. Konsultavimo žinios

Gebe jimai

1. Gebėjimas bendrauti su kliento šeima 2. Gebėjimas konsultuoti neįgalaus asmens

šeimą

3. Gebėjimas teikti paramą šeimai, prižiūrinčiai neįgalų asmenį

4. Gebėjimas taikyti įgalinimo strategijos pagrindinius principus pagalbos neįgaliesiems ir jų šeimoms procese

Vertybine s nuostatos

ir asmenine s savybe s

1. Noras užtikrinti neįgalaus asmens gerovę 2. Siekis palengvinti socialinę sąveiką tarp

neįgalaus asmens ir jo aplinkos

3. Iniciatyvumas 4. Pakantumas, kantrybė 5. Konfidencialumas, klientų ir jų šeimos

asmeninės informacijos saugojimas

3. Gebėjimas organizuoti

pagalbą Žinios

1. Žinios apie pirmosios pagalbos suteikimą 2. Žinios apie kitų specialistų kompetencijas 3. Žinios apie neįgalių asmenų poreikius


365 365

4. Žinios apie priežiūros ir slaugos teikimo būdus ir reikalavimus

5. Savo pasirinktos socialinio darbo srities ar specializacijos žinios

Gebėjimai

1. Gebėjimas teikti kokybiškas priežiūros, slaugos paslaugas

2. Gebėjimas įvertinti neįgalaus asmens poreikius

3. Gebėjimas identifikuoti problemas ir numatyti galimus jų sprendimo būdus

4. Gebėjimas kurti gyvenimui palankią, palaikančią aplinką

5. Gebėjimas užtikrinti kliento privatumą

Vertybinės nuostatos, asmeninės savybės

1. Kliento nuomonės gerbimas, laisvės pasirinkti suteikimas

2. Tarpusavio supratimo su klientu siekimas 3. Etikos normų laikymasis 4. Pagarba neįgalaus asmens teisėms ir orumui

4. Gebėjimas formuoti neįgalaus

asmens kasdienio gyvenimo įgūdžius

Žinios

1. Žinios apie neįgalių asmenų teises 2. Žinios apie kasdienio gyvenimo įgūdžių

formavimą (tvarkymasis buityje, maisto gaminimas, švaros ir tvarkos palaikymas namuose, asmeninių finansų valdymas ir pan.).

3. Žinios apie šeimos planavimą, lytinį gyvenimą skirtingais amžiaus tarpsniais

4. Profesinio orientavimo išmanymas

Gebėjimai

1. Gebėjimas mokyti, instruktuoti,

2. Gebėjimas ugdyti neįgalių asmenų kasdienio gyvenimo įgūdžius

3. Gebėjimas organizuoti neįgalaus asmens užimtumą, poilsį

4. Gebėjimas tobulinti neįgalių asmenų socialinius įgūdžius, padėti neįgaliems asmenims susirasti draugų

5. Gebėjimas spręsti konfliktus


1. Kliento priėmimas, supratimas 2. Atsakomybės ir pareigos suvokimas 3. Geranoriškumas ir gera valia kliento atžvilgiu 4. Dėmesys ir pagarba savo privatumui, savo

asmeniniam gyvenimui

5. Gebėjimas ugdyti neįgalaus

asmens savarankiškumą

Žinios

1. Žinios apie neįgalių asmenų integracijos aspektus

2. Žinios apie esminius įgalinimo principus 3. Žinios apie esminius humanistinius principus

Gebėjimai

1. Gebėjimas sudaryti sąlygas klientui savarankiškai pasirinkti, reikšti asmeninę nuomonę ir pageidavimus

2. Gebėjimas apginti savo atsakomybės ribas, palikti klientui atsakomybę už jo gyvenimą

3. Gebėjimas įtraukti neįgalų asmenį į kultūrinę, sportinę bei darbinę veiklą

4. Gebėjimas motyvuoti klientus įsitraukti į veiklą

5. Gebėjimas inicijuoti ir palaikyti klientų pokyčius


366 366


1. Neįgalių asmenų psichologinių, socialinių, dvasinių poreikių supratimas

2. Neįgalaus asmens interesų paisymas

3. Pastangos stiprinti klientų savarankiškumą (autonomiją)

4. Savo asmeninių ir profesinių ribų jautimas

4.4 PERTVARKOS PAŽANGOS VERTINIMAS

4.4.1 SAVIVALDYBIŲ ADMINISTRACIJŲ SOCIALINIŲ PASLAUGŲ

SKYRIŲ ATSTOVŲ ANKETINĖS APKLAUSOS KLAUSIMYNAS

Gerb. respondente,

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos užsakymu atliekame institucinės globos pertvarkos,

kuria siekiama pereiti nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų, vertinimą.

Pertvarkos I-ame etape buvo pradėtos kurti ir šalies savivaldybėse išbandytos kai kurios naujų formų

bendruomeninės paslaugos tėvų globos netekusiems vaikams, asmenims su proto ir (ar) psichikos negalia bei

jų šeimoms. Šios anketos tikslas – nustatyti socialinių paslaugų minėtoms tikslinėms grupėms prieinamumą

bei naujų bendruomeninių paslaugų poreikį ir prieinamumą šalies savivaldybėse. Prašome Jūsų, kaip

savivaldybės socialinės paramos skyriaus atstovo (-ės), užpildyti klausimyną, pasidalinant savo nuomone ir

patirtimi apie socialines paslaugas Jūsų savivaldybėje.

SOCIALINĖS PASLAUGOS ASMENIMS SU PSICHIKOS IR (AR) PROTO NEGALIA

1. Ar Jūsų savivaldybėje teikiamų paslaugų asmenims su psichikos negalia ir asmenims su proto negalia

prieinamumas iš esmės skiriasi?

• Taip (pereinama prie 12 klausimo)

• Ne (pereinama prie 2 klausimo)

Įvertinkite teiginius apie Jūsų savivaldybėje teikiamas paslaugas asmenims su psichikos ir (ar) proto negalia

skalėje nuo 1 iki 5, kur 1 reiškia „visiškai nesutinku“, o 5 reiškia „visiškai sutinku“:

2. Socialinių paslaugų mūsų savivaldybėje gyvenantiems asmenims su psichikos ir (ar) proto negalia įvairovė yra didelė

1 2 3 4 5 Nežinau / negaliu

įvertinti

Jei norite, pakomentuokite plačiau:

3. Mūsų savivaldybėje socialines paslaugas teikiančiose įstaigose / organizacijose visi to pageidaujantys asmenys su psichikos ir (ar) proto negalia paslaugas gali gauti iš karto ar neilgai palaukus


įvertinti


4. Socialinės paslaugos mūsų savivaldybėje gyvenantiems asmenims su psichikos ir (ar) proto 1 2 3 4 5

Nežinau / negaliu įvertinti


367 367

negalia yra finansiškai prieinamos (visi to norintys asmenys gali gauti paslaugas nepriklausomai nuo finansinės padėties)


5. Socialinės paslaugos mūsų savivaldybėje gyvenantiems asmenims su psichikos ir (ar) proto negalia yra pasiekiamos nepriklausomai nuo asmens gyvenamosios vietos


įvertinti


6. Mūsų savivaldybėje teikiamos socialinės paslaugos asmenims su psichikos ir (ar) proto negalia atitinka tikslinės grupės ir jų šeimų poreikius


įvertinti


7. Per pastaruosius 5 metus mūsų savivaldybėje gyvenantiems asmenims su psichikos ir (ar) proto negalia teikiamų socialinių paslaugų pasiūla pastebimai padidėjo


įvertinti


8. Mūsų savivaldybėje gyvenantys asmenys su psichikos ir (ar) proto negalia vis dažniau dalyvauja viešuose renginiuose, kitose veiklose kartu su visa bendruomene


įvertinti


9. Mūsų savivaldybėje gyvenantys asmenys su psichikos ir (ar) proto negalia vis rečiau patenka į globos įstaigas, nes gyvena su savo šeima, globėjais ar savarankiškai


įvertinti


10. Vis daugiau mūsų savivaldybėje gyvenančių asmenų su psichikos ir (ar) proto negalia susiranda darbą


įvertinti


11. Mūsų savivaldybės gyventojai tampa tolerantiškesni asmenų su psichikos ir (ar) proto negalia atžvilgiu, priima juos kaip bendruomenės dalį


įvertinti


SOCIALINĖS PASLAUGOS ASMENIMS SU PROTO NEGALIA

Įvertinkite teiginius apie Jūsų savivaldybėje teikiamas paslaugas asmenims su proto negalia skalėje nuo 1 iki

5, kur 1 reiškia „visiškai nesutinku“, o 5 reiškia „visiškai sutinku“:

12. Socialinių paslaugų mūsų savivaldybėje gyvenantiems asmenims su proto negalia įvairovė yra didelė


įvertinti


368 368


13. Mūsų savivaldybėje socialines paslaugas teikiančiose įstaigose / organizacijose visi to pageidaujantys asmenys su proto negalia paslaugas gali gauti iš karto ar neilgai palaukus


įvertinti


14. Socialinės paslaugos mūsų savivaldybėje gyvenantiems asmenims su proto negalia yra finansiškai prieinamos (visi to norintys asmenys gali gauti paslaugas nepriklausomai nuo finansinės padėties)


įvertinti


15. Socialinės paslaugos mūsų savivaldybėje gyvenantiems asmenims su proto negalia yra pasiekiamos nepriklausomai nuo asmens gyvenamosios vietos


įvertinti


16. Mūsų savivaldybėje teikiamos socialinės paslaugos asmenims su proto negalia atitinka tikslinės grupės ir jų šeimų poreikius


įvertinti


17. Per pastaruosius 5 metus mūsų savivaldybėje gyvenantiems asmenims su proto negalia teikiamų socialinių paslaugų pasiūla pastebimai padidėjo


įvertinti


18. Mūsų savivaldybėje gyvenantys asmenys su proto negalia vis dažniau dalyvauja viešuose renginiuose, kitose veiklose kartu su visa bendruomene


įvertinti


19. Mūsų savivaldybėje gyvenantys asmenys su proto negalia vis rečiau patenka į globos įstaigas, nes gyvena su savo šeima, globėjais ar savarankiškai


įvertinti


20. Vis daugiau mūsų savivaldybėje gyvenančių asmenų su proto negalia susiranda darbą 1 2 3 4 5



21. Mūsų savivaldybės gyventojai tampa tolerantiškesni asmenų su proto negalia atžvilgiu, priima juos kaip bendruomenės dalį


įvertinti



369 369

SOCIALINĖS PASLAUGOS ASMENIMS SU PSICHIKOS NEGALIA

Įvertinkite teiginius apie Jūsų savivaldybėje teikiamas paslaugas asmenims su psichikos negalia skalėje nuo 1

iki 5, kur 1 reiškia „visiškai nesutinku“, o 5 reiškia „visiškai sutinku“:

22. Socialinių paslaugų mūsų savivaldybėje gyvenantiems asmenims su psichikos negalia įvairovė yra didelė


įvertinti


23. Mūsų savivaldybėje socialines paslaugas teikiančiose įstaigose / organizacijose visi to pageidaujantys asmenys su psichikos negalia paslaugas gali gauti iš karto ar neilgai palaukus


įvertinti


24. Socialinės paslaugos mūsų savivaldybėje gyvenantiems asmenims su psichikos negalia yra finansiškai prieinamos (visi to norintys asmenys gali gauti paslaugas nepriklausomai nuo finansinės padėties)


įvertinti


25. Socialinės paslaugos mūsų savivaldybėje gyvenantiems asmenims su psichikos negalia yra pasiekiamos nepriklausomai nuo asmens gyvenamosios vietos


įvertinti


26. Mūsų savivaldybėje teikiamos socialinės paslaugos asmenims su psichikos negalia atitinka tikslinės grupės ir jų šeimų poreikius


įvertinti


27. Per pastaruosius 5 metus mūsų savivaldybėje gyvenantiems asmenims su psichikos negalia teikiamų socialinių paslaugų pasiūla pastebimai padidėjo


įvertinti


28. Mūsų savivaldybėje gyvenantys asmenys su psichikos negalia vis dažniau dalyvauja viešuose renginiuose, kitose veiklose kartu su visa bendruomene


įvertinti


29. Mūsų savivaldybėje gyvenantys asmenys su psichikos negalia vis rečiau patenka į globos įstaigas, nes gyvena su savo šeima, globėjais ar savarankiškai


įvertinti



370 370

30. Vis daugiau mūsų savivaldybėje gyvenančių asmenų su psichikos negalia susiranda darbą 1 2 3 4 5



31. Mūsų savivaldybės gyventojai tampa tolerantiškesni asmenų su psichikos negalia atžvilgiu, priima juos kaip bendruomenės dalį


įvertinti


SOCIALINĖS PASLAUGOS ŠEIMOMS, PRIŽIŪRINČIOMS ARTIMUOSIUS SU NEGALIA

Įvertinkite teiginius apie Jūsų savivaldybėje teikiamas paslaugas šeimoms, prižiūrinčioms artimuosius su

negalia, skalėje nuo 1 iki 5, kur 1 reiškia „visiškai nesutinku“, o 5 reiškia „visiškai sutinku“:

32. Socialinių paslaugų mūsų savivaldybėje gyvenančioms šeimoms, prižiūrinčioms artimuosius su negalia, įvairovė yra didelė


įvertinti


33. Mūsų savivaldybėje socialines paslaugas teikiančiose įstaigose / organizacijose visos to pageidaujančios šeimos, prižiūrinčios artimuosius su negalia, teikiamas paslaugas gali gauti iš karto ar neilgai palaukus


įvertinti


34. Socialinės paslaugos mūsų savivaldybėje gyvenančioms šeimoms, prižiūrinčioms artimuosius su negalia, yra finansiškai prieinamos (visi to norintys asmenys gali gauti paslaugas nepriklausomai nuo finansinės padėties)


įvertinti


35. Socialinės paslaugos mūsų savivaldybėje gyvenančioms šeimoms, prižiūrinčioms artimuosius su negalia, yra pasiekiamos nepriklausomai nuo šeimos gyvenamosios vietos


įvertinti


36. Mūsų savivaldybėje teikiamos socialinės paslaugos šeimoms, prižiūrinčioms artimuosius su negalia, atitinka tikslinės grupės poreikius


įvertinti


37. Per pastaruosius 5 metus mūsų savivaldybėje gyvenančioms šeimoms, prižiūrinčioms artimuosius su negalia, teikiamų socialinių paslaugų pasiūla pastebimai padidėjo


įvertinti



371 371

SOCIALINĖS PASLAUGOS JAUNUOLIAMS, PALIEKANTIEMS GLOBOS ĮSTAIGAS

Įvertinkite teiginius apie Jūsų savivaldybėje teikiamas socialines paslaugas jaunuoliams, paliekantiems globos

įstaigas, skalėje nuo 1 iki 5, kur 1 reiškia „visiškai nesutinku“, o 5 reiškia „visiškai sutinku“:

38. Mūsų savivaldybėje gyvenantiems jaunuoliams, paliekantiems globos įstaigas, teikiamų socialinių paslaugų įvairovė yra didelė


įvertinti


39. Mūsų savivaldybėje socialines paslaugas teikiančiose įstaigose / organizacijose visi jaunuoliai, paliekantys globos įstaigas, paslaugas gali gauti iš karto ar neilgai palaukus


įvertinti


40. Socialinės paslaugos mūsų savivaldybėje gyvenantiems jaunuoliams, paliekantiems globos įstaigas, yra finansiškai prieinamos (visi to norintys asmenys gali gauti paslaugas nepriklausomai nuo finansinės padėties)


įvertinti


41. Socialinės paslaugos mūsų savivaldybėje gyvenantiems jaunuoliams, paliekantiems globos įstaigas, yra pasiekiamos nepriklausomai nuo asmens gyvenamosios vietos


įvertinti


42. Mūsų savivaldybėje teikiamos socialinės paslaugos jaunuoliams, paliekantiems globos įstaigas, atitinka tikslinės grupės poreikius


įvertinti


43. Per pastaruosius 5 metus mūsų savivaldybėje gyvenantiems jaunuoliams, paliekantiems globos įstaigas, teikiamų socialinių paslaugų pasiūla pastebimai padidėjo


įvertinti



44. Ar jūsų savivaldybėje veikia bent vieni bendruomeniniai vaikų globos namai?



45. Ar įkuriant bendruomeninius vaikų globos namus buvo susidurta su aplinkinių (bendruomenės,

kaimynų) neigiama reakcija, prieštaravimu?



• Nežinau / negaliu atsakyti (pereinama prie 47 klausimo)


372 372

46. Ar pradėjus veikti bendruomeniniams vaikų globos namams keitėsi aplinkinių (bendruomenės,

kaimynų) požiūris?

• Nesikeitė (bendruomenė, kaimynai toliau laikėsi savo neigiamo požiūrio į BVGN gyventojus)

• Pagerėjo (bendruomenė, kaimynai palankiau priėmė kaimynystėje įsikūrusių BVGN gyventojus)

• Nežinau / negaliu atsakyti


47. Ar jūsų savivaldybėje veikia bent vieni grupinio gyvenimo namai?



48. Ar įkuriant grupinio gyvenimo namus buvo susidurta su aplinkinių (bendruomenės, kaimynų)

neigiama reakcija, prieštaravimu?



• Nežinau / negaliu atsakyti (pereinama prie 50 klausimo)

49. Ar pradėjus veikti grupinio gyvenimo namams keitėsi aplinkinių (bendruomenės, kaimynų) požiūris?

• Nesikeitė (bendruomenė, kaimynai toliau laikėsi savo neigiamo požiūrio į GGN gyventojus)

• Pagerėjo (bendruomenė, kaimynai palankiau priėmė kaimynystėje įsikūrusių GGN gyventojus)


50. Ar budinčių globotojų paslauga šiuo metu teikiama jūsų savivaldybės teritorijoje?



51. Ar jūsų savivaldybėje budinčių globotojų paslaugą planuojama pradėti teikti ateityje, finansuojant ją

savivaldybės biudžeto lėšomis?

• Taip


• Ne (nurodykite priežastį)

52. Kuriais metais (apytiksliai) budinčių globotojų paslauga pradėta teikti jūsų savivaldybėje?

53. Kas jūsų savivaldybėje organizuoja budinčių globotojų paslaugą (įgyvendina globos centro funkcijas)?

Pažymėkite visus tinkamus atsakymus

• Savivaldybės socialinių paslaugų centras ar kita savivaldybės įstaiga (-os)

• Nevyriausybinė organizacija (-os)

• Verslo įmonė (-ės)

54. Jeigu galite, bent preliminariai nurodykite per vienus metus budinčių globotojų globon jūsų

savivaldybėje patenkančių vaikų skaičių

55. Kas yra pagrindinis budinčių globotojų paslaugos (įskaitant veiklos organizavimo išlaidas, darbo

užmokestį budintiems globotojams ir pan.) finansavimo šaltinis šiuo metu? Pasirinkite vieną atsakymo

variantą

• Savivaldybės biudžeto lėšos (įskaitant specialias valstybės biudžeto dotacijas savivaldybės

biudžetui konkrečių paslaugų teikimui)


373 373

• ES projektų lėšos (tiesiogiai savivaldybės įstaigų / organizacijų įgyvendinami projektai ar

dalyvavimas kitų organizacijų įgyvendinamuose ES projektuose, kuriuose savivaldybėje

veikiančios įstaigos / organizacijos dalyvauja kaip partneriai / paslaugų teikėjai)

• Kitų šalių / tarptautinių organizacijų lėšos (pavyzdžiui, Norvegijos parama, Šiaurės šalių ministrų

tarybos biuro programos ir pan.)

• Įvairių nacionalinių programų lėšos (pavyzdžiui, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

organizuojamos konkursinės programos)

• Asmeninės paslaugų gavėjų ar jų šeimos narių lėšos

• Kita (įrašykite)

56. Ar šiuo metu jūsų savivaldybėje veikiantis budinčių globotojų tinklas yra pakankamas siekiant

užtikrinti šios paslaugos prieinamumą visiems jūsų savivaldybėje gyvenantiems be tėvų globos laikinai

likusiems vaikams?

• Taip

• Daugiau mažiau

• Ne


57. Ar budinčių globotojų paslaugą planuojama tęsti ir ateityje, finansuojant ją savivaldybės biudžeto

lėšomis?

• Taip



58. Ar palydimosios globos paslaugos šiuo metu teikiamos jūsų savivaldybės teritorijoje?



59. Ar jūsų savivaldybėje palydimosios globos paslaugas planuojama pradėti teikti ateityje, finansuojant

jas savivaldybės biudžeto lėšomis?

• Taip



60. Kuriais metais (apytiksliai) palydimosios globos paslaugos pradėtos teikti jūsų savivaldybėje?

61. Kas jūsų savivaldybėje teikia palydimosios globos paslaugas? Pažymėkite visus tinkamus atsakymus




62. Jeigu galite, bent preliminariai nurodykite per vienus metus palydimosios globos paslaugas gaunančių

jaunuolių skaičių

63. Kas yra pagrindinis palydimosios globos paslaugų finansavimo šaltinis šiuo metu? Pasirinkite vieną

atsakymo variantą




374 374










64. Ar šiuo metu teikiamos palydimosios globos paslaugos apimtys yra pakankamos, kad jomis galėtų

pasinaudoti visi jūsų savivaldybėje gyvenantys globos įstaigas paliekantys jaunuoliai?

• Taip

• Daugiau mažiau

• Ne


65. Ar palydimosios globos paslaugas planuojama tęsti ir ateityje, finansuojant jas savivaldybės biudžeto

lėšomis?

• Taip



66. Ar atvejo vadybos paslaugos vaikams su proto ir (ar) psichikos negalia ir jų šeimoms šiuo metu

teikiamos jūsų savivaldybės teritorijoje?



67. Ar jūsų savivaldybėje atvejo vadybos paslaugas vaikams su proto ir (ar) psichikos negalia ir jų

šeimoms planuojama pradėti teikti ateityje, finansuojant jas savivaldybės biudžeto lėšomis?

• Taip



68. Kuriais metais (apytiksliai) atvejo vadybos paslaugos vaikams su proto ir (ar) psichikos negalia ir

jų šeimoms pradėtos teikti jūsų savivaldybėje?

69. Kas jūsų savivaldybėje teikia atvejo vadybos vaikams su proto ir (ar) psichikos negalia ir jų

šeimoms paslaugas? Pažymėkite visus tinkamus atsakymus




70. Jeigu galite, bent preliminariai nurodykite per vienus metus atvejo vadybos paslaugas gaunančių

vaikų su proto ir (ar) psichikos negalia skaičių

71. Kas yra pagrindinis atvejo vadybos paslaugų vaikams su proto ir (ar) psichikos negalia ir jų

šeimoms finansavimo šaltinis šiuo metu? Pasirinkite vieną atsakymo variantą




375 375










72. Ar šiuo metu teikiamų atvejo vadybos paslaugų apimtys yra pakankamos, kad jomis galėtų pasinaudoti

visi jūsų savivaldybėje gyvenantys vaikai su proto ir (ar) psichikos negalia ir jų šeimos?

• Taip

• Daugiau mažiau

• Ne


73. Ar atvejo vadybos paslaugas vaikams su proto ir (ar) psichikos negalia ir jų šeimoms planuojama

tęsti ir ateityje, finansuojant jas savivaldybės biudžeto lėšomis?

• Taip



74. Ar įdarbinimo su pagalba paslauga šiuo metu teikiama jūsų savivaldybės teritorijoje?



75. Ar jūsų savivaldybėje įdarbinimo su pagalba paslaugą planuojama pradėti teikti ateityje, finansuojant

ją savivaldybės biudžeto lėšomis?

• Taip



76. Kuriais metais (apytiksliai) įdarbinimo su pagalba paslauga pradėta teikti jūsų savivaldybėje?

77. Kas jūsų savivaldybėje teikia įdarbinimo su pagalba paslaugą? Pažymėkite visus tinkamus atsakymus




78. Jeigu galite, bent preliminariai nurodykite per vienus metus įdarbinimo su pagalba paslaugą

gaunančių asmenų skaičių

79. Kas yra pagrindinis įdarbinimo su pagalba paslaugos finansavimo šaltinis šiuo metu? Pasirinkite vieną

atsakymo variantą







376 376







80. Ar šiuo metu teikiamos įdarbinimo su pagalba paslaugos apimtys yra pakankamos, kad ja galėtų

pasinaudoti visi jūsų savivaldybėje gyvenantys to siekiantys asmenys su proto ir (ar) psichikos negalia?

• Taip

• Daugiau mažiau

• Ne


81. Ar įdarbinimo su pagalba paslaugą planuojama tęsti ir ateityje, finansuojant ją savivaldybės biudžeto

lėšomis?

• Taip



82. Ar laikino atokvėpio įstaigoje paslauga šiuo metu teikiama jūsų savivaldybės teritorijoje?



83. Ar jūsų savivaldybėje laikino atokvėpio įstaigoje paslaugą planuojama pradėti teikti ateityje,

finansuojant ją savivaldybės biudžeto lėšomis?

• Taip



84. Kuriais metais (apytiksliai) laikino atokvėpio įstaigoje paslauga pradėta teikti jūsų savivaldybėje?

85. Kas jūsų savivaldybėje teikia laikino atokvėpio įstaigoje paslaugą? Pažymėkite visus tinkamus

atsakymus




86. Jeigu galite, bent preliminariai nurodykite per vienus metus laikino atokvėpio įstaigoje paslaugą

gaunančių asmenų skaičių (unikalių asmenų)

87. Kas yra pagrindinis laikino atokvėpio įstaigoje paslaugos finansavimo šaltinis šiuo metu? Pasirinkite

vieną atsakymo variantą









377 377





88. Ar šiuo metu teikiamos laikino atokvėpio įstaigoje paslaugos apimtys yra pakankamos, kad ja galėtų

pasinaudoti visos jūsų savivaldybėje gyvenančios to siekiančios šeimos, prižiūrinčios asmenis su

negalia?

• Taip

• Daugiau mažiau

• Ne


89. Ar laikino atokvėpio įstaigoje paslaugą planuojama tęsti ir ateityje, finansuojant ją savivaldybės

biudžeto lėšomis?

• Taip



90. Ar laikino atokvėpio asmens namuose paslauga šiuo metu teikiamą jūsų savivaldybės teritorijoje?



91. Ar jūsų savivaldybėje laikino atokvėpio asmens namuose paslaugą planuojama pradėti teikti ateityje,

finansuojant ją savivaldybės biudžeto lėšomis?

• Taip



92. Kuriais metais (apytiksliai) laikino atokvėpio asmens namuose paslauga pradėta teikti jūsų

savivaldybėje?

93. Kas jūsų savivaldybėje teikia laikino atokvėpio asmens namuose paslaugą? Pažymėkite visus

tinkamus atsakymus




94. Jeigu galite, bent preliminariai nurodykite per vienus metus laikino atokvėpio asmens namuose

paslaugą gaunančių asmenų skaičių (unikalių asmenų)

95. Kas yra pagrindinis laikino atokvėpio asmens namuose paslaugos finansavimo šaltinis šiuo metu?

Pasirinkite vieną atsakymo variantą









378 378





96. Ar šiuo metu teikiamos laikino atokvėpio asmens namuose paslaugos apimtys yra pakankamos, kad

ja galėtų pasinaudoti visos jūsų savivaldybėje gyvenančios to siekiančios šeimos, prižiūrinčios asmenis

su negalia?

• Taip

• Daugiau mažiau

• Ne


97. Ar laikino atokvėpio asmens namuose paslaugą planuojama tęsti ir ateityje, finansuojant ją

savivaldybės biudžeto lėšomis?

• Taip



98. Ar asmeninio asistento paslaugos asmenims su proto ir (ar) psichikos negalia šiuo metu

teikiamos jūsų savivaldybės teritorijoje?



99. Ar jūsų savivaldybėje asmeninio asistento paslaugas asmenims su asmenims su proto ir (ar)

psichikos negalia planuojama pradėti teikti ateityje, finansuojant jas savivaldybės biudžeto lėšomis?

• Taip



100.Kuriais metais (apytiksliai) asmeninio asistento paslaugos asmenims su proto ir (ar) psichikos

negalia pradėtos teikti jūsų savivaldybėje?

101.Kas jūsų savivaldybėje teikia asmeninio asistento paslaugas asmenims su proto ir (ar) psichikos

negalia? Pažymėkite visus tinkamus atsakymus




102.Jeigu galite, bent preliminariai nurodykite per vienus metus asmeninio asistento paslaugas gaunančių

asmenų su proto ir (ar) psichikos negalia skaičių (unikalių asmenų)

103.Kas yra pagrindinis asmeninio asistento paslaugų asmenims su proto ir (ar) psichikos negalia

finansavimo šaltinis šiuo metu? Pasirinkite vieną atsakymo variantą







379 379







104.Ar šiuo metu teikiamų asmeninio asistento paslaugų apimtys yra pakankamos, kad jomis galėtų

pasinaudoti visi jūsų savivaldybėje gyvenantys to siekiantys asmenys su proto ir (ar) psichikos

negalia?

• Taip

• Daugiau mažiau

• Ne


105.Ar asmeninio asistento paslaugas asmenims su proto ir (ar) psichikos negalia planuojama tęsti

ir ateityje, finansuojant jas savivaldybės biudžeto lėšomis?

• Taip



4.4.2 REPREZENTATYVIOS LIETUVOS GYVENTOJŲ APKLAUSOS

KLAUSIMAI

1. Prašome nurodyti, kaip esate / buvote susijęs su institucine globa, t. y. tėvų globos netekusių

vaikų globa vaikų namuose ar suaugusiųjų su proto ar psichine negalia globa specializuotuose

globos namuose? Galimi keli atsakymai

a) Dirbu / dirbau globos institucijoje

b) Savanoriauju / savanoriavau

c) Teikdamas (-a) paramą globos įstaigoms

d) Mane globoja / globojo institucijoje

e) Mano artimasis ar draugas / pažįstamas yra ar buvo globojamas

f) Kita

g) Aš niekada nebuvau / nesu susijęs su institucine globa

2. Pažymėkite siūlymus, kuriems pritartumėte keičiant suaugusiųjų su psichikos ar proto negalia

bei tėvų globos netekusių vaikų globos sistemą Lietuvoje. Galimi keli atsakymai

a) Reikėtų mažinti globos įstaigų skaičių

b) Reike tų didinti darbuotojų, besiru pinanc ių vaikais (taip pat ir neįgaliais), likusiais be te vų

globos, bei suaugusiais asmenimis, turinc iais proto ir / ar psichikos negalią, skaic ių

c) Be tėvų globos likusiais vaikais turėtų pasirūpinti artimieji, giminės

d) Reikėtų uždaryti globos įstaigas

e) Visus valstybės globojamus asmenis reikėtų grąžinti jų šeimoms

f) Asmenis, turinčius sveikatos sutrikimų, reikia integruoti į visuomenę

g) Reikėtų didinti finansinę paramą asmenims, globojantiems namuose savo neįgalius vaikus ar

artimuosius


380 380

h) Reikėtų skatinti didesnį bendruomenės įsitraukimą padedant šeimoms, kurios yra priskiriamos

rizikos grupei

i) Reikėtų dideles globos įstaigas skaidyti į mažesnes

j) Kita

k) Nemanau, kad reikėtų keisti neįgalių asmenų ir tėvų globos netekusių vaikų globos sistemą

Lietuvoje

l) Nežinau / neturiu nuomonės

3. Ar sutiktumėt, kad jūsų kaimynystėje įsikurtų globos namai? Galimi keli atsakymai

a) Sutikc iau, jei įsikurtų globos namai, kuriuose gyventų iki trejų metų amz iaus vaikai

b) Sutikc iau, jei įsikurtų nedideli vaikų globos namai (iki des imties vaikų)

c) Sutikc iau, jei įsikurtų globos namai, kuriuose gyventų proto ir / ar psichikos negalią turintys

vaikai

d) Sutikc iau, jei įsikurtų globos namai, kuriuose gyventų proto ir / ar psichikos negalią turintys

suaugę asmenys

e) Sutikc iau su visais variantais

f) Ne, nesutikc iau

g) Kita

4. Prašome nurodyti, su kuo iš išvardintų grupių NENORĖTUMĖTE dirbti ar mokytis kartu? Galimi

keli atsakymai

a) Asmenimis, turinc iais proto ir / ar psichikos negalią

b) Esamais arba buvusiais vaikų globos namų aukle tiniais

c) Vaikais, globojamais / globotais s eimose ar s eimynose

d) Kita

e) Galiu dirbti ar mokytis su visomis is vardintomis grupe mis

4.4.3 PUSIAU STRUKTŪRUOTŲ INTERVIU SU SOCIALINĖS GLOBOS

ĮSTAIGŲ ADMINISTRACIJŲ ATSTOVAIS RESPONDENTŲ SĄRAŠAS

Eil. nr.

Socialinės globos įstaigos pavadinimas

Atstovo vardas, pavardė

Atstovo pareigos

1. Adakavo socialinių paslaugų namai Kristina Anulienė Direktorė

2. Aukštelkės socialinės globos namai Janina Baranauskaitė Direktorė

3. Didvyžių socialinės globos namai Rimvydas Žiemys Direktorius

4. Dūseikių socialinės globos namai Nijolė Rubežienė

Direktoriaus pavaduotoja socialiniams ir medicininiams reikalams

5. Kėdainių socialinės globos namai Audronė Kasperavičienė Direktorė

6. Linkuvos socialinės globos namai Saulius Žaromskis Direktorius

7. Macikų socialinės globos namai Jovita Andrijauskienė Direktorė


381 381

Eil. nr.

Socialinės globos įstaigos pavadinimas

Atstovo vardas, pavardė

Atstovo pareigos

8. Marijampolės specialieji socialinės globos namai

Viduta Bačkierienė Direktorė

9. Suvalkijos socialinės globos namai Marytė Slavinskienė Direktorė

10. Ventos socialinės globos namai Gražina Banienė Direktorė

11. Vilijampolės socialinės globos namai Zita Verbavičienė Direktorė

12. Visagino socialinės globos namai Vida Meškėnienė Direktorė

4.4.4 FOKUSUOTOS GRUPINĖS DISKUSIJOS SU PERTVARKOJE

DALYVAUJANČIŲ INSTITUCIJŲ IR ĮSTAIGŲ ATSTOVAIS (NR. 1)

DALYVIŲ SĄRAŠAS

Eil. nr.

Dalyvio vardas, pavardė

Atstovaujama institucija Pareigos

1. Vilma Augienė

LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Viceministrė

2. Violeta Toleikienė

LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Socialinių paslaugų skyriaus vedėja

3.

Audrius Natkevičius

Projektas Nr. 08.4.1-ESFA-V-405-01-0001 „Tvaraus perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų sistemos sąlygų sukūrimas Lietuvoje“

Pertvarkos projekto vaiko ir šeimos gerovės ekspertas

4.

Jūratė Dagienė


Pertvarkos projekto vaiko ir šeimos gerovės ekspertė

5.

Lina Gulbinė


Pertvarkos projekto neįgaliųjų, turinčių proto ir (ar) psichikos negalią, ir jų šeimų srities ekspertė


382 382

4.4.5 FOKUSUOTOS GRUPINĖS DISKUSIJOS SU NAUJŲ FORMŲ

BENDRUOMENINES PASLAUGAS TEIKIANČIŲ NEVYRIAUSYBINIŲ

ORGANIZACIJŲ ATSTOVAIS (NR. 2) DALYVIŲ SĄRAŠAS

Eil. nr.


Atstovaujama organizacija Pareigos Atstovaujama

paslauga

1. Akvilė Petrulytė VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“

Organizacijos vadovė

Bendruomeniniai vaikų globos namai, globos centras, budintys globotojai, palydimoji globa,

2. Erika Ratkevičiūtė VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“

Globos centro vadovė

Globos centras, budintys globotojai

3. Gražvydas Pavalkis VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“

Palydimosios globos vadovas

Palydimoji globa

4. Nijolė Zenkevičiūtė Lietuvos žmonių su negalia sąjunga

Projektų koordinatorė

Asmeninis asistentas asmenims su fizine ir (ar) kompleksine negalia

5. Dana Migaliova Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Viltis“

Organizacijos vadovė

Laikino atokvėpio paslauga

6. Aidas Gudavičius Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Viltis“

Teisininkas Laikino atokvėpio paslauga

4.4.6 FOKUSUOTOS GRUPINĖS DISKUSIJOS SU PERTVARKOS

TIKSLINES GRUPES ATSTOVAUJANČIŲ NEVYRIAUSYBINIŲ

ORGANIZACIJŲ ATSTOVAIS (NR. 3) DALYVIŲ SĄRAŠAS

Eil. nr.


Atstovaujama institucija Pareigos Atstovaujama tikslinė

grupė

1. Gražina Širvytė-Belafatti

„Gelbėkit vaikus“ Komunikacijos vadovė

Tėvų globos netekę vaikai

2. Justina Luinevičienė

Žiburio fondas Globos koordinatorė

Tėvų globos netekę vaikai

3. Henrika Varnienė Lietuvos negalios organizacijų forumas

Direktorė Asmenys su proto ir (ar) psichikos negalia


383 383

4.4.7 VIRTUALIOS FOKUSUOTOS GRUPINĖS DISKUSIJOS SU

ASMENIMIS, DIRBANČIAIS ASMENŲ SU PROTO IR (AR)

PSICHIKOS NEGALIA SRITYJE (NR. 4), DALYVIŲ186 SĄRAŠAS

Eil. nr.



1. Dovilė Juodkaitė Lietuvos negalios organizacijų forumas

Prezidentė

2. Vaidotas Nikžentaitis Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrija

Vadovas

3. Jurgita Gračiovienė Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrija

Projekto vykdytoja (administratorė)

4. Kristina Dūdonytė Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisija

Pirmininkė

5. Živilė Kulėšė Asociacija „Šiaulių lietaus vaikai“ Vadovė

6. Ričardas Dubickas Asociacija „Savarankiškas gyvenimas“

Prezidentas

7. Martynas Vitkus Asociacija „Savarankiškas gyvenimas“

Valdybos narys

8. Vygaudė Žiūkienė Asociacijų „Lietaus vaikai“ ir „Vilniaus Viltis“ narė

Lietaus vaikų ir Vilniaus Vilties narė

9. Aldona Milieškienė Laikraštis „Bičiulystė“ Redaktorė

10. Karilė Levickaitė VšĮ „Psichikos sveikatos perspektyvos“

Direktorė

11. Aušra Pagirienė VšĮ „SOPA“ Įdarbinimo tarpininkė

12. Živilė Milerytė UAB „Inlinen“

13. Tatjana Ulbinienė VšĮ „Valakupių reabilitacijos centras“

Direktorė

14. Dovilė Kuzmaitė VšĮ „Valakupių reabilitacijos centras“

Socialinė darbuotoja

15. Rasa Noreikytė - Ustinavičienė

VšĮ „Valakupių reabilitacijos centras“

Plėtros skyriaus vadovė

16. Nerijus Jarilinas

BĮ „Skalvijos namai“ Direktorius

17. Giedrė Lukošienė Jurbarko r. savivaldybės administracija

Socialinės paramos skyriaus vyr. specialistė

18. Janina Sabaliauskienė

Vilkaviškio r. savivaldybės administracija

Socialinės paramos skyriaus vyr. specialistė

19. Danutė Stončiuvienė Rietavo socialinių paslaugų centras

Direktorė

20. Asta Nikitinienė

21. Zita Verbavičienė Vilijampolės socialinės globos namai

Direktorė

22. Joana Grincevičiūtė – Bartnykienė

Vilijampolės socialinės globos namai


186 Asmenys, užsiregistravę dalyvauti diskusijoje.


384 384

Eil. nr.



23. Rasa Rimkienė Vilijampolės socialinės globos namai


24. Lina Klibavičienė Vilijampolės socialinės globos namai


25. Snieguolė Butrimavičienė



26. Reda Gustaitienė Vilijampolės socialinės globos namai

Vyriausioji socialinė darbuotoja

27. Rūta Audzevičienė Vilijampolės socialinės globos namai

Socialinio darbo padalinio vadovė

28. Ernesta Petruškevičienė


Direktoriaus pavaduotoja socialiniam darbui

29. Lina Kierienė Vilijampolės socialinės globos namai


30. Aldona Žarnauskienė,



31. Rimvydas Žiemys Didvyžių socialinės globos namai Direktorius

32. Laimonas Milinavičius

Aukštelkės socialinės globos namai

Direktoriaus pavaduotojas socialiniams reikalams

33. Audronė Kasperavičienė

Kėdainių socialinės globos namai Direktorė

34. Žaneta Blandienė Kėdainių socialinės globos namai Direktoriaus pavaduotoja socialiniams reikalams

35. Sandra Baukienė Kėdainių socialinės globos namai Socialinio darbo padalinio vadovė

36. Erika Klimienė Kėdainių socialinės globos namai Socialinė darbuotoja grupinio gyvenimo namuose

37. Ina Aleksandravič Kėdainių socialinės globos namai Socialinė darbuotoja grupinio gyvenimo namuose

38. Saulius Žaromskis Linkuvos socialinės globos namai Direktorius

39. Solveiga Zaleskienė Linkuvos socialinės globos namai Direktoriaus pavaduotoja socialiniams reikalams

40. Sandra Ankėnaitė Linkuvos socialinės globos namai Socialinė darbuotoja grupinio gyvenimo namuose

41. Vaida Arlauskienė Linkuvos socialinės globos namai Socialinės darbuotojos padėjėja grupinio gyvenimo namuose

42. Viduta Bačkierienė Marijampolės specialieji socialinės globos namai

Direktorė

43. Aušra Kupčinskienė Marijampolės specialieji socialinės globos namai

Direktoriaus pavaduotoja socialiniams reikalams

44. Violeta Toleikienė LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Socialinių paslaugų skyriaus vedėja

45. Eglė Čaplikienė LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Vyriausioji patarėja

46. Darius Pauliukonis LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Vedėjas

47. Rasa Genienė LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Socialinių paslaugų skyriaus patarėja

48. Jolanta Šliužienė Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

Direktoriaus pavaduotoja, vykdanti direktoriaus funkcijas


385 385

Eil. nr.



49. Lina Gulbinė Pertvarkos projektas Neįgaliųjų, turinčių proto ir (ar) psichikos negalią, ir jų šeimų srities ekspertė

50. Simona Artimavičiūtė-Šimkūnienė

Pertvarkos projektas Neįgaliųjų, turinčių proto ir (ar) psichikos negalią, ir jų šeimų srities ekspertė

51. Audrius Natkevičius Pertvarkos projektas Vaiko ir šeimos gerovės ekspertas

52. Vida Lukamskienė Pertvarkos projektas Pertvarkos procesų ekspertė

53. Eglė Jurkutė Pertvarkos projektas Šiaulių regiono, Pasvalio, Panevėžio miesto ir rajono Pertvarkos procesų ekspertė

54. Gytis Baltrūnas Pertvarkos projektas Vilniaus, Utenos regionų, Biržų, Kupiškio, Rokiškio rajonų Pertvarkos procesų ekspertas

55. Živilė Jurgutienė Pertvarkos projektas Klaipėdos ir Telšių regionų Pertvarkos procesų ekspertė

4.4.8 FOKUSUOTOS GRUPINĖS DISKUSIJOS SU VIETOS

BENDRUOMENIŲ ATSTOVAIS KĖDAINIŲ R. SAVIVALDYBĖJE (NR.

5) DALYVIŲ SĄRAŠAS

Eil. nr.



1. Jūratė Blinstrubaitė Kėdainių r. savivaldybės administracija Socialinės paramos skyriaus vedėja

2. Audronė Kasperavičienė

Kėdainių socialinės globos namai Direktorė

3. Žaneta Blandienė Kėdainių socialinės globos namai Direktorės pavaduotoja

4. Sandra Baukienė Kėdainių socialinės globos namai Vyriausioji socialinė darbuotoja

5. Erika Klimienė Kėdainių socialinės globos namai Socialinė darbuotoja grupinio gyvenimo namuose

6. Ina Aleksandravičė Kėdainių socialinės globos namai Socialinė darbuotoja grupinio gyvenimo namuose

7. Vytautas Grigas Kėdainių r. savivaldybės Dotnuvos seniūnija

Seniūnas


386 386

4.4.9 FOKUSUOTOS GRUPINĖS DISKUSIJOS SU VIETOS

BENDRUOMENIŲ ATSTOVAIS AKMENĖS R. SAVIVALDYBĖJE (NR.

6) DALYVIŲ SĄRAŠAS

Eil. nr.



1. Tomas Martinaitis Akmenės r. savivaldybės taryba Vicemeras

2. Vida Vaičiūnienė Akmenės r. savivaldybės administracija Socialinės paramos skyriaus Paslaugų poskyrio vedėja

3. Gražina Banienė Ventos socialinės globos namai Direktorė

4. Vitalija Žilinskienė Ventos socialinės globos namai Socialinė darbuotoja grupinio gyvenimo namuose

5. Alina Lalienė Ventos socialinės globos namai Socialinė darbuotoja grupinio gyvenimo namuose

6. Irena Šiurkuvienė Ventos socialinės globos namai Socialinė darbuotoja grupinio gyvenimo namuose


387 387

LITERATŪROS SĄRAŠAS

TEISĖS AKTAI

1. LR aplinkos ministro 1999 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 310 „Dėl reglamento str 1.14.01:1999 „Pastatų

plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“ patvirtinimo“.

2. LR civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas, 2000 m. liepos 18 d. Nr. VIII-

1864.

3. LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymas Nr. A1-93 „Dėl socialinių

paslaugų katalogo patvirtinimo“.

4. LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymas Nr. A1-94 „Dėl asmens

(šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašo ir senyvo amžiaus asmens

bei suaugusio asmens su negalia socialinės globos poreikio nustatymo metodikos patvirtinimo“.

5. LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. vasario 20 d. įsakymas Nr. A1-46 „Dėl socialinės globos

normų aprašo patvirtinimo“.

6. LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. lapkričio 16 d. įsakymas Nr. A1-517 „Dėl neįgalių

vaikų, likusių be tėvų globos vaikų, suaugusių neįgalių asmenų socialinės globos namų

deinstitucionalizacijos strateginių gairių patvirtinimo“.

7. LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2014 m. vasario 14 d. įsakymas Nr. A1-83 „Dėl perėjimo nuo

institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų

globos vaikams 2014–2020 metų veiksmų plano patvirtinimo“.

8. LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. A1-271 „Dėl atrinktų

pertvarkai stacionarių socialinės globos įstaigų ir sutrikusio vystymosi kūdikių namų sąrašo

patvirtinimo“.

9. LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2016 m. spalio 11 d. įsakymas Nr. A1-556 „Dėl Lietuvos

Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gegužės 5 d. įsakymo Nr. A1-271 „Dėl

atrinktų pertvarkai stacionarių socialinės globos įstaigų ir sutrikusio vystymosi kūdikių namų sąrašo

patvirtinimo“ pakeitimo“.

10. LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. gegužės 21 d. įsakymas Nr. A1-231 „Dėl asmeninio

asistento paslaugų organizavimo ir teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

11. LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. kovo 2 d. įsakymas Nr. A1-83 „Dėl asmeninio asistento

paslaugų organizavimo ir teikimo bei asmeninio asistento veiklos gairių patvirtinimo“.

12. LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. kovo 29 d. įsakymas Nr. A1-141 „Dėl atvejo vadybos

tvarkos aprašo patvirtinimo“.

13. LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. lapkričio 23 d. įsakymas Nr. A1-657 „Dėl asmeninio

asistento paslaugų organizavimo ir teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.


388 388

14. LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. sausio 19 d. įsakymas Nr. A1-28 „Dėl globos centro

veiklos ir vaiko budinčio globotojo vykdomos priežiūros organizavimo ir kokybės priežiūros tvarkos

aprašo patvirtinimo“.

15. LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gegužės 20 d. įsakymas Nr. A1-285 „Dėl Lietuvos

Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. sausio 19 d. įsakymo Nr. A1-28 „Dėl globos

centro veiklos ir vaiko budinčio globotojo vykdomos priežiūros organizavimo ir kokybės priežiūros

tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“.

16. LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gegužės 22 d. įsakymas Nr. A1-290 “Dėl Lietuvos

Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymo Nr. A1-93 „Dėl

socialinių paslaugų katalogo patvirtinimo“ pakeitimo“.

17. LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. liepos 8 d. įsakymas Nr. A1-386 „Dėl Lietuvos

Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. vasario 20 d. įsakymo Nr. A1-46 „Dėl

socialinės globos normų aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“.

18. LR socialinių paslaugų įstatymas, 2006 m. sausio 19 d. Nr. X-493.

19. LR užimtumo įstatymas, 2016 m. birželio 21 d. Nr. XII-2470.

20. LR vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, 1996 m. kovo 14 d. Nr. I-1234.

21. LR vietos savivaldos įstatymas, 1994 m. liepos 7 d. Nr. I-533.

METODINIAI DOKUMENTAI

22. Apgyvendinimo su parama suaugusiems asmenims su (psichikos ir / ar proto) negalia paslaugų teikimo

metodikos aprašas (projektas): http://www.ndt.lt/wp-content/uploads/apgyvendinimas-su-

parama.pdf.

23. Dienos užimtumo paslaugų asmenims, turintiems proto ir (arba) psichikos negalią, teikimo tvarkos

aprašas (projektas): http://www.pertvarka.lt/wp-

content/uploads/2018/10/Dienos_uzimtumo_aprasas.pdf.

24. Dienos užimtumo paslaugų vaikams (ir vaikams, turintiems negalią) veiklos aprašas (projektas):

http://www.pertvarka.lt/wp-content/uploads/2018/10/Dienos_uzimtumas_vaikams.pdf.

25. Įdarbinimo su pagalba paslaugos teikimo asmenims su negalia tvarkos aprašas (projektas):

http://www.pertvarka.lt/wp-content/uploads/2018/10/Idarbinimas-su-pagalba.pdf.

26. Laikino atokvėpio paslaugos teikimo aprašas (projektas): http://www.pertvarka.lt/wp-

content/uploads/2018/12/laikinas_atokvepis_projektas.pdf.

27. Pagalbos priimant kasdienius sprendimus paslaugų teikimo aprašas (projektas):

http://www.pertvarka.lt/wp-content/uploads/2018/11/Pagalbos-priimant-kasdienius-sprendimus-

paslaugos.pdf.

28. Palydimosios globos paslaugų organizavimo ir kokybės priežiūros aprašas (projektas):

http://www.pertvarka.lt/wp-content/uploads/2019/06/PALYDIMOSIOS-GLOBOS-PASLAUGU-

ORGANIZAVIMO-IR-KOKYBES-PRIEZIUROS-APRASAS.pdf.














389 389

29. Psichologinės ir socialinės pagalbos neįgalių tėvų šeimoms paslaugų teikimo aprašas (projektas):

http://www.pertvarka.lt/wp-content/uploads/2018/11/PSICHOLOGINE-IR-SOCIALINE-

PAGALBA_apraso-projektas.pdf.

30. Socialinės reabilitacijos paslaugų asmenims su proto ir (ar) psichikos negalia teikimo tvarkos aprašas

(projektas): http://www.pertvarka.lt/wp-content/uploads/2018/12/Socialine-reabilitacija_apraso-

projektas.pdf.

31. Socialinių dirbtuvių asmenims, turintiems proto ir (ar) psichikos negalia, veiklos modelio aprašas

(projektas): http://www.pertvarka.lt/wp-content/uploads/2018/10/Socialines_dirbtuves.pdf.

32. Specializuotos slaugos ir socialinės globos specializuotos slaugos ir socialinės globos namuose paslaugų

vaikams ir suaugusiems asmenims su negalia teikimo tvarkos aprašas (projektas):

http://www.pertvarka.lt/wp-content/uploads/2018/11/Slauga-ir-globa-aprasas.pdf.

33. Šeimos modelio bendruomeninių vaikų globos namų veiklos aprašas (projektas):

http://www.pertvarka.lt/wp-content/uploads/2018/08/Bendruomenini%C5%B3-vaik%C5%B3-

globos-nam%C5%B3-tvarkos-apra%C5%A1o-projektas.pdf.

34. Vaikų raidos sutrikimų ankstyvojo nustatymo ir pagalbos paslaugos aprašas (projektas):

http://www.pertvarka.lt/wp-content/uploads/2018/11/VAIKU-RAIDOS-SUTRIKIMU-ANKSTYVOJO-

NUSTATYMO-IR-PAGALBOS-PASLAUGOS-APRASAS.pdf.

ANTRINIAI ŠALTINIAI

35. European Commission, Report of the Ad Hoc Expert Group on the Transition from Institutional to

Community-based Care. Brussels, 2009.

36. European Expert Group on the Transition from Institutional to Community-based Care, Common

European Guidelines on the Transition from Institutional to Community-based Care. Brussels, 2012.

37. J. Mansell, M. Knapp, J. Beadle-Brown, J. Beecham, Deinstitutionalisation and community living – outcomes

and costs: report of a European Study. Volume 1: executive summary. University of Kent, Canterbury, UK,

2007.

38. L. Jensen, H. Wolde, Strengthening Public Expenditure Analysis. Application of BOOST Standard Tables and

Selected Tools and Techniques. The International Bank for Reconstruction and Development, 2016.

39. VšĮ „Tuxedo media“, Lietuvos gyventojų požiūris į institucinės globos pertvarką, 2016.

INTERNETINIAI ŠALTINIAI

40. 2014–2020 m. ES fondų investicijos Lietuvoje: https://www.esinvesticijos.lt/.

41. Projekto „Tvaraus perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje reikiamų paslaugų

sistemos sąlygų sukūrimas Lietuvoje“ (Nr. 08.4.1-ESFA-V-405-01-0001) oficiali internetinė svetainė:

www.pertvarka.lt.

42. Projekto „Vaikų gerovės ir saugumo didinimas, paslaugų šeimai, globėjams (rūpintojams) kokybės

didinimas bei prieinamumo plėtra“ (Nr. 08.4.1-ESFA-V-405-02-0001)“ oficiali internetinė svetainė:

https://globoscentrai.lt/.





http://www.pertvarka.lt/wp-content/uploads/2018/10/Socialines_dirbtuves.pdf






https://www.esinvesticijos.lt/

http://www.pertvarka.lt/


institucinės globos · 2020-04-15 · institucinės globos pertvarkos i-ojo etapo vertinimas....

Documents