ŽinutĖs kalbos kultŪra...valstybinės lietuvių kalbos komisijos (vlkk) nutarimai leid....

ŽINUTĖS KALBOS

KULTŪRA RAŠYBA IR SKYRYBA

Parengė Dalytė Žukaitienė,

Alytaus miesto savivaldybės administracijos vyriausioji specialistė kalbos tvarkytoja

2018-02-21

Tikslai

1. Apžvelgti kalbos taisyklingumą ir vartoseną reglamentuojančius teisės aktus

2. Prisiminti esminius rašybos, skyrybos dalykus, susipažinti su kalbos naujovėmis

3. Mokytis skirti normą nuo ne normos

4. Padėti geriau suvokti publicistinės kalbos specifiką, gebėti rasti reikiamą

informaciją šiuolaikinėse duomenų bazėse ir savarankiškai spręsti problemas

5. Atlikti praktines kalbos užduotis

6. Skatinti pajusti savo vertę, domėtis kolegų raštingumu, pagerinti darbo aplinkos

kalbą.

Seminaro medžiaga parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais,

Kalbos komisijos nutarimais, Kalbos konsultacijų duomenų baze (www.vlkk.lt),

šaltinių sąrašas pateikiamas pabaigoje. Kalbos taisymų pagrindą sudaro tekstai, jų

fragmentai, parinkti iš savivaldybės interneto portalui skirtų tekstų, kalbos

konsultacijų dalykai ir pan.

Žinutė – informacinių žanrų karalienė. (R. Marcinkevičienė)

Tikslas pranešti naujieną (įvykį ar faktą)

Bruožai • Aktualumas (šviežia naujiena)

• Objektyvumas

• Glaustumas (nedidelės apimties tekstas)

• Formos ir struktūros įvairovė

• Srautinis pateikimo būdas

Temos • Politinio, kultūrinio, visuomeninio gyvenimo įvykiai

• Įdomybės, sensacijos

Kalba • Lakoniška, aiški, be dviprasmybių ir vertinamųjų elementų,

logiška

Pavadinimai

(antraštės)

• Trumpi, perteikia bendrąją turinio sritį

Žinučių tipai ir sandara

Trumposios Vieno ar kelių sakinių faktas, įvykis ar situacija – kas

įvyko, kur ir kada

Išplėstinės • Detali informacija apie įvykius su apžvalgos

elementais

• Faktai grindžiami statistika, teiginiais

• Prognozės, galimybės, tikimybės, neįvykę veiksmai

ar reiškiniai

Sandara

• Pavadinimas Informatyvus, patrauklus, praneša svarbiausią dalyką

• Paantraštė Išskiriama tai, kas svarbiausia

• Tekstas Atsako į pagrindinius informacinius klausimus.

Paaiškina, patikslina pagrindinę informaciją

TEISĖS AKTAI, REGLAMENTYS

KALBOS TAISYKLINGUMĄ

Valstybinės kalbos įstatymo (VKĮ) 23 ir 24 str. Visi viešieji užrašai turi būti

taisyklingi. Už šio įstatymo nuostatų tiesioginį vykdymą atsakingi juridinių asmenų

vadovai.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) nutarimai www.vlkk.lt

Leid. „Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba“ (V., 1992) I dalis „Rašyba“ – norminis

rašybos taisyklių rinkinys (VLKK 1996-12-19 nutarimas Nr. 58, 2006-09-28

nutarimas Nr. N-5 (106)

Privalomosios skyrybos taisyklės (VLKK 2006-09-28 nutarimas Nr. N-2 (103)

Pasirenkamosios skyrybos taisyklės (VLKK 2006-09-28 nutarimas Nr. N-3 (104)

Administracinių nusižengimų kodekso 498 str. 1 ir 2 d.

VLKK nutarimų valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo klausimais ir VKI

pareigūnų nurodymų dėl valstybinės kalbos vartojimo nevykdymas užtraukia įspėjimą

arba baudą juridinių asmenų vadovams, kitiems atsakingiems asmenims arba kitiems

nutarimų arba nurodymų nevykdantiems asmenims nuo 90 iki 170 eurų. Šis

pakartotinai padarytas nusižengimas užtraukia baudą nuo 200 iki 400 eurų.

RAŠYBOS PRINCIPAI

Fonetinis – rašom taip, kaip girdim:

anksti, ankštas, daiktas, auk (aug+k), veš (vež+s)

Morfologinis – tos pačios žodžio dalys visada rašomos vienodai,

neatsižvelgiant į tarimą:

dirbti – dirbo, segti – sega, priežasčių – priežastis, pusseserė – pusiau

sesuo.

Tikriname, kaip tariama bendrašakniuose žodžiuose tarp balsių arba tarp to

paties skardumo ir duslumo priebalsių, pagal kitus žodžius.

Tradicinis – rašomos nosinės balsės ą, ę, į, ų, kilusios iš dvigarsių an, en,

in, un; raide i kai kuriais atvejais žymimas priebalsių minkštumas: važiavo,

kelias, lekiantis, kiauras.

NOSINĖS BALSĖS ŽODŽIŲ

ŠAKNYJE

ą, ę, į, ų veiksmaž. šaknyse ir iš jų

padarytuose žodžiuose prieš s, kai

kaitaliojasi su mišr. dvigarsiais an, en,

in, un

kąsti, kanda, kando;

pažinti, pažįsta, pažino.

spręsti, sprendžia, sprendė;

siųsti, siunčia, siuntė

ą, ę, į, kai bendrašakniuose žodžiuose

kaitaliojasi tarpusavyje

dr(į)s-, gr(į)ž-, m(ą)st-, r(ą)ž-, t(ę)s-,

tr(ę)š-: drįsti – drąsa; grįžti – grąža,

gręžti

Daiktavardžiuose ąsa, ąsotis, ąžuolas, įsčios, lęšis, vąšas,

žąsis, žąslai (nepainioti su Žasliais)

Veiksmaž. es. laike ir iš jo padarytose

formose

bąla, gęsta, šąla, kręšta, tręšta, šąšta,

mąžta, tęžta, glęžta, kęžta, knęžta,

sučęžta, nukąra, sąla, skąra, sušląma,

žabąla, žąla, glęra, gvęra, kęra, klęra

Nosinės balsės nerašomos

Kai balsių kaitoje yra ė

įgristi, įgrysta, įgriso; grasyti, gresia –

grėsė; draskyti, dreskia – drėskė

Kai mišrusis dvigarsis atsiranda tik es.

laiko formoje

gesti, genda, gedo

Kai kurių veiksmaž. es. laike, kai tų

veiksmažodžių kitų formų šaknyse

nėra nei nosinių balsių, nei mišriųjų

dvigarsių an, en, in, un.

Tokiais atvejais es. laike rašomos y, ū

įgristi, įgrysta, įgriso; driksti, dryska,

drisko; spurti, spūra, spuro; niurti,

niūra, niuro.


GALŪNĖJE Linksniuojamųjų žodžių nosinės

Vns. gal. ir dgs. kilm. namą, gerą, dešimtą, einantį;

namų, gerų, dešimtų, einančių,

kreipimąsi, priešinimąsi, rūpinimąsi

naująją, naująjį, naujųjų

Įvardžiuot. formų mot. giminės vns. įn. ir

dgs. gal.

(II nuo galo skiemenyje)

naująja, naująsias; ties Naująja gatve;

gražiąsias sodybas

Nosinių balsių nereikia

įvardžiuot. formų abiejų giminių vns. naud. naujajam, naujajai

skaitvardžių nuo 11 iki 19 vns. gal.: vienuolika, dvylika, ..., devyniolika

nežymimojo įvardžio keliolika vns. gal.

būdvardžių bevard. giminės vns. gal. galūnėje: Jis matė ir šilta, ir šalta


GALŪNĖJE

Veiksmažodžių tariamosios

nuosakos III asmenyje rašoma

nosinė ų

eitų, neštų, priešintųsi, kreiptųsi

Visų laikų veik. rūšies vyr. g. dalyvių

vns. ir dgs. vardininke (trumpojoje

formoje)

einąs, einą; ėjęs, ėję; eidavęs,

eidavę; eisiąs, eisią

Es. ir būs. laiko dalyvių galūnėje

rašoma -ąs, -siąs, o būt. kartinio ir

dažninio laikų galūnėje -ęs

einąs, eisiąs, ėjęs, eidavęs

Asmeninių įvardžių ir sangrąžinio

įvardžio kilmininke

manęs, tavęs, savęs

PRIEBALSĖS

Tikriname, kaip pirmasis priebalsis

rašomas bendrašakn. žodyje prieš balsį

arba to paties skardumo ir duslumo

priebalsį

anksčiau – anksti, pėsčiųjų – pėstieji,

trikdyti – (su)triko, ruožtu – ruožas,

brigzti, nes bryzga; driksti, nes drisko

Būsimasis laikas

z + s = s, ž + š = š

Šaknies galo priebalsės rašomos kaip

ir tariamos

megz(ti) + s = s: megs, megsiu, megsi,

megsiąs, megsianti

grįž(ti) + š = š: grįš, grįšiu, grįši,

grįšiąs, grįšianti, grįšiant

Liepiamoji nuosaka ir jos formos

Bendraties kamienas + k = k

lėk(ti) + k = k: lėk, lėkime, lėkite;

nevog(ti) + k = nevok,

nevokime,nevokite

Prieš būs. laiko s ir liepiamosios

nuosakos k esantys priebalsiai

nepakinta

raugs, uždegs, skalbk, pasiryžk, megzk,

vežk

Priebalsė j

j nerašoma j rašoma

Nelietuviškos kilmės žodžiuose tarp

balsių, kurių viena yra i, nors

priebalsis čia dažnai tariamas:

amoniakas (sk. amonijakas),

pianinas, makiažas, patriotas,

pacientas, akvariumas

Tarptautinių žodžių (senų skolinių)

viduryje dažniausiai po i prieš ilgąjį o:

Kristijõnas, valerijõnas, fortepijõnas,

milijõnas ir milijonierius, bilijõnas.

Pagal jònas su j rašomi sudurt. žodžiai

anijònas, katijònas

Po i prieš trumpai tariamą o:

stadiònas, bataliònas

Prieš lietuviškas priesagas -iškas, -inis,

-uoti: archajiškas, herojiškas, inicijuoti

Prieš neliet. priesagas -izmas, -

ika(s): archaizmas, heroika,

iniciatyva.

Žodžiuose su tarptautiniu dėmeniu

radio-: radiotechnika, radiolokacija

Mokytojai pamokose iniciavo

(=inicijavo) pokalbius, diskusijas

tolerancijos tema.


GALŪNĖJE

e ir ia

Jeigu linksniuojamųjų žodžių vns. ir dgs.

vardininko galūnėse yra ė, kitų linksnių

galūnėse rašoma e

gėlei, nes gėlė;

seseriai, nes sesuo, seserys;

dukteriai, dukteria, nes duktė, dukterys

Kai nė vienas žodžio linksnis galūnėje

neturi ė, rašoma -(i)a arba -(i)ą.

Išimtis – vns. ir dgs. vt. galūnės su e

kelias, kelią, keliai, keliams

Jeigu veiksmažodžio būt. kartinio laiko III

asmens galūnė ė, tai II asmens galūnė -ei

nešė – nešei, rašė – rašei

Veik. (ilgojoje formoje) ir neveik. rūšies

dalyvių es. laiko III asmenyje prieš galūnę

rašome ia

lemiantis, lemiamas; gresiantis,

gresiamas, nes veiksmaž. es. laiko

kamiengalis -ia

Įsidėmėtina žodžių rašyba dviese, netoliese, kadaise, beje, drauge,

šalia


GALŪNĖJE

.

į ir y

į – vns. galininke,

y – sutrumpėjusiame vns. vietininke

ką? – šulinį, sausį, vasarį rugpjūtį,

kame? – šuliny

ė, i, u tarptautinių žodžių gale

Gale kirčiuoti tarptautiniai žodžiai

(daiktavardžiai) baigiasi ė, i, u

ateljė, atašė, dekoltė, dražė, esė, filė,

fojė, reziumė, želė; popuri, žiuri;

interviu, meniu

Tarptautinių žodžių gale niekuomet nebūna kirčiuotų balsių e, y, ū.

PRIEŠDĖLIAI

Priešdėlio ir šaknies sandūroje rašomi

visi susidūrę balsiai ir priebalsiai

paakys, priimti, pasiilgti, perregimas,

užžėlė, švarraštis

Apy- rašome, kai jis kirčiuotas

Api- rašome, kai kirtis yra ne priešdėlyje

apyžalis, apyaukštis, apyvarta;

apiberti, apibraižymas

Y- rašom, kai ji nėra priešdėlis

Į sudaro priešd. tada, kai yra tos pačios

šaknies žodžių be šio priešd. arba su

kitais priešdėliais

yda, ypač, yra (būti), yra (irti);

įdomus (plg. domėtis),

įmonė (plg. išmonė)

Nepainioti priešdėlių są-, į- su ilgomis

šaknimis ir priešdėliais sam-, san-

sąjunga, sąlyga, sąsaja, sąžinė, sąvoka;

samanos, samplaika, samprotauti;

sandara, santykis, sankryža; savitas

Priešdėlis te- rašomas drauge su

veiksmažodžio šaknimi

teesie, tebūnie, telydi, tebūna, tesaugo,

terašo, težino

SUDURTINIAI ŽODŽIAI.

RAŠYMAS KARTU IR ATSKIRAI

Sandūroje rašomi visi balsiai ir priebalsiai ilgaausis, pusseserė

Dėmų jungiamosios balsės

Jungiamosios balsės e lietuvių kalboje

nėra, yra tik ia

a, ia, ė, i, y, o, u, ū, retkarčiais io

trečiadienis, saldžiabalsis

Kai pirmasis dėmuo yra nesutrumpėjęs,

vns. galininke ar dgs. kilmininke dėmenų

sandūroje rašome nosinę balsę

anąsyk, šįmet, kitąkart, šiąnakt

Žodžių junginiai ir samplaikos,

sutrumpėjus bent vienam jų nariui, kuris

atskirai negali būti vartojamas, ir likus tik

vienam kirčiui, rašomi vienu žodžiu

aną kartą > anąkart, bent sykį > bentsyk,

dar kartą > darkart, dieną naktį >

dienąnakt, kaip matai > kaipmat, kelias

dešimtis > keliasdešimt, šiokią dieną >

šiokiądien

Visada atskirai rašomi žodžiai, kurių

vienas – bevardės giminės įvardis visa, o

kitas – veikiamosios rūšies es. laiko

dalyvis

visa apimantis, visa matantis, visa

galintis, bet visagalis, visa žinantis, bet

visažinis

KAI KURIOS DALELYTĖS

Atskirai

bet: bet kas, bet koks, -ia, bet kuris, -i...

kai: kai kas, kai koks, -ia, kai kuris, -i...

kaži(n): kaži(n) koks, -ia, kaži(n) kuris, -i...

nors: kada nors, kaip nors, kiek nors...

vis: vis dar, vis dėlto, vis tiek, vis vien...

KAI KURIOS DALELYTĖS Atskirai Išimtys Kartu

gi atskirai nuo:

visų kaitomų žodžių – kas gi, gražu gi...;

dviskiemenių ir daugiaskiemenių

nekaitomų žodžių antai gi, dėlto gi,

kada gi, užtai gi...;

nekaitomų žodžių samplaikų tiek gi,

kaip nors gi...

visgi gi su nekaitomais vienskiemeniais

žodžiais argi, betgi, dargi, irgi,

kaipgi, netgi, negi, šiaipgi, taipgi,

taigi, vėlgi, visgi...

čia, ir, jau, pat, sau, tau, ten

tik (tai) – atskirai po tų žodžių, prie

kurių šliejasi

—

per: per didelis, per daug, per brangu,

per arti

pernelyg —

be atskirai nuo daiktav., įv., skaitv., taip

pat pavartota „ar“ reikšme: Kokia čia be

kalba? Ne be kas tau yra buvęs pigus?

be kartu su veiksmaž., būdv. ir

būdv. prieveiksmiais: menkai

begaliu; ar beužgis; ar besveikas;

ar begyvas; beregint sudegė...

Dalelytė ne

Kartu Atskirai

su veiksmaž. ir su

veiksmaž. asm.

formomis, nors sakinyje

yra priešprieša

nebūti, neiti, nesakyti;

nepuošia, o temdo;

nesu, nesi, nesame,

nesate, nėra, nesant (iš

ne + esant)

nuo veiksmaž.,

kai yra priešpriešinis

gretinimas

ne sakyti, o rašyti;

ne miegoti, bet budėti...

su būdvardžiais negeras, neturtingas,

nelietuviškas,

nereikalingas,

netiesioginis...

nuo būdvardžių, su

kuriais nesudaro

priešingos reikšmės

žodžių, o tik paneigia jų

reikšmę

ne paskutinis (ruduo),

ne dirbtinis (medus),

ne durtinė (žaizda),

ne šautuvinė (kulka)...

su daiktavardžiais, kai

sudaro su jais kitos,

paprastai priešingos,

reikšmės

linksniuojamus žodžius

nedarbas, nelaimė,

nederlius, nelaisvė,

neviltis, netiesa;

neaiškumas,

nedėkingumas; lietuviai

ir nelietuviai...

nuo daiktavardžių, kai

juos paneigia

ne darbo diena (t. y.

nedirbama, laisva

diena; plg. nedarbo

diena – diena, kai nėra

darbo); ne maisto

prekės, ne kažkas

Dalelytė ne

Kartu Atskirai

su įv. kas, koks, savas,

visas, kai sudaro kitos

reikšmės žodžius

nekas, nekoks „prastas,

menkas,-ai“; nesavas

„keistas, neįprastas“;

nevisas „kvailas“

nuo įvardžių ir

skaitvardžių

ne vienas, ne du ...;

ne aš, ne tu, ne kas

kitas, ne kažin kas,

ne kažkas

su dalelytėmis, kai

sudaro kitos reikšmės

žodį

bene „gal, negi, lyg“;

kone „beveik“; nebe,

nebent, negi, negu, ne-

jaugi, neva

nuo dalelyčių ar ne, dar ne, be ne „ar

(tik) ne“, ko ne „vos

ne“, vos ne, ne tik, ne

tiktai, ne vien tik, ne vis

kai neiginys jungtuko

reikšmės neneigia, jie

abu rašomi kartu

nekaip „negu“ nuo jungtukų ir

prielinksnių

ne prie širdies, ne be

reikalo, ne kaip draugas

su antruoju samplaikos

dėmeniu, kai pastarasis

yra suprieveiksmėjęs

daiktavardžio su ne-

linksnis

norom(is) nenorom(is),

vargais negalais

tarp dviejų vienodų arba

panašių įvardžių ar

prieveiksmių, kai

sudaro su jais

samplaikinius įv. ar

priev.

kas ne kas, kuris ne

kuris, kada ne kada, kur

ne kur, šiaip ne taip, vos

ne vos...

NELIETUVIŠKI ŽODŽIŲ

DĖMENYS

aero-, agro-, anti-, audio-, avia-, baro-,

bio-, eks-, etno-, foto-, geo-, hidro-,

hiper-, infra-, inter-, kardio-, kontr(a)-,

kvazi-, makro-, mikro-, mono-, multi-,

poli-, pop-, pseudo-, psicho-, retro-,

stereo-, super-, termo-, trans-, turbo-,

ultra-, vice-, video- ir kiti

savarankiškais žodžiais lietuvių k.

nevartojami tarptaut. dėmenys rašomi

kartu su antruoju dėmeniu

antireklama, audioaparatūra,

autoservisas,

eksministras, fotoateljė,

mikroautobusas, multivitaminai,

popmuzika, retroklubas,

superprizas, stereotelevizija,

termoizoliacija, turbokompresorius,

ultravioletinis,

vicečempionas, vicemeras, videofilmas

Jei keli pirmieji dėmenys turi bendrą

antrąjį, vienas dėmuo gali būti rašomas

su brūkšneliu, o kitas – kartu su bendru

abiem antruoju dėmeniu

audio- ir videotechnika

auto-, mototrasa


DĖMENYS

Gerai Blogai

automobilių lenktynės auto lenktynės

eismo įvykis auto įvykis

Festivalio metu veiks technikos bei

ginklų ekspozicija, fotografijos taškas

Festivalio metu veiks technikos bei

ginklų ekspozicija, foto taškas

popchoras pop choras

Vaizdo įrašas jau yra „YouTube“

tinkle (jutube)

Video jau yra „YouTube“ tinkle


DĖMENYS

Jei pirmasis sudurt. žodžio dėmuo yra tarptautinis, kuris gali eiti savarankišku

žodžiu, ir kartu su antruoju dėmeniu jie nereiškia mokslo sąvokos ar termino,

tada rašome du žodžius. Kartu rašome tuos žodžius, kurie reiškia vieną

sąvoką, kurių antrasis dėmuo savarankiškai liet. kalboje nevartojamas:

disko- diskoteka, bet disko klubas (ne disco)

euro- eurostandartai, bet Europos pinigai

foto- fotoreportažas, bet fotografijų paroda

moto- motosportas, bet motociklų lenktynės

techno- technocentras, bet technikos parduotuvė


DĖMENYS Atskirai rašomi kai kurie nelietuviški nekaitomi žodžiai

alfa – alfa detalė loto – loto žaidimas

beta – beta geležis maksi – maksi sijonas

bistro – bistro pardavėjas mini – mini suknelė

bruto – pajamos moto – moto frazė

chaki – chaki spalva triko – triko kostiumas

fiasko – fiasko pastangos žiuri – žiuri narys

BRŪKŠNELIS (-) Jungia sintaksiškai lygiaverčių dalykų pavadinimus

Rašomas Nerašomas

tarp sintaksiškai lygiaverčių žodžių,

nė vienas iš šių daiktavardžių nėra

svarbesnis už kitą ar priklausomas

nuo kito:

atšvaitas-lipdukas,

diskusija-seminaras,

filmas-koncertas,

lopšelis-darželis,

pasitarimas-seminaras,

plakatas-kalendorius,

sveikinimas-skanduotė

tarp sintaksiškai nelygiaverčių

žodžių, kurių antrasis paaiškina,

papildo pirmąjį:

inžinierius programuotojas,

sportininkas profesionalas,

gydytojas pulmonologas,

mokytojas ekspertas,

darbuotojas emigrantas,

sąskaita faktūra,

savivaldybė partnerė,

įmonė rėmėja


Rašomas Nerašomas

tarp būdvardžių, reiškiančių vieną

kompleksinę daikto ypatybę (būdv. su

priesaga -inis):

politinė-teisinė aplinka,

sportinės-pramoginės užduotys

tarp dviejų to paties asmens vardų:

Jonas Vytautas Pavilonis, Pranciškus

Titas Matonis

tarp dvigubos pavardės dalių arba tarp

pavardės ir slapyvardžio:

R. Samuolytė-Kisielienė,

V. Urmanavičiūtė-Urmana,

Adolfas Ramanauskas-Vanagas

tarp prievardžio ar pavardės ir

pravardės:

Radvila Juodasis,

Vytautas Didysis

dvigubame simb. pavadinime iš dviejų

susijungusių organizacijų pavadinimų:

„Almeida-Stronglasas“

ASRC-„Dzūkijos vandenis“

tarp asmenvardžių ir vietovardžių,

sudarytų iš nekaitomos ir kaitomos

dalies: Talat Kelpša, General San

Martinas, Sankt Peterburgas


Rašomas

nurodant adresą, pašto indeksą, rašto

numerį ir pan.

Vidzgirio g. 54A-1, LT-62175 Alytus

raštas Nr. SD-346(38.5)

jungiant prie arabiškų skaitmenų

antrąjį sudurtinio žodžio dėmenį

30-metis, 5-dienis, 2-tūkstantasis

žymint eiliškumą kelintiniais

skaitmenimis

25-asis sezonas

2-asis etapas

simboliniuose pavadinimuose statistinė ataskaita „3D-mokykla“,

„Windows-1257“

tarp interneto adreso dalių, aplankų ir

rinkmenų (failų) pavadinimuose

https://www.e-tar.lt/portal/index.html

trumpuoju būdu rašant datą 2018-02-21, 2019-01-01

BRŪKŠNYS (–), Alt ir 0150 Skiriamos sakinio dalys, sakinių dėmenys, tiesioginė kalba

Rašomas tarp dviejų ar daugiau žodžių ar

skaitmenų, žyminčių daiktų ir reiškinių

vietos, laiko, kiekio, eilės ribas.

Kai laikotarpis apima dvejus ar keletą

metų, tarp metus žyminčių skaičių

rašomas vidutinio ilgio brūkšnys, tarpų

nepaliekama

Maršrutas Alytus–Vilnius

2017–2018 mokslo metai

2018-08-18–2018-09-02 atostogų

laikotarpis

Interesantai priimami 8.00–12.45 ir

12.45–17.00 val.

Ataskaitos teikiamos 2–4 kartus per

metus

Brūkšnys (ne brūkšnelis) rašomas tarp

žodžių, žyminčių dvišalius santykius

pirkimo–pardavimo (geriau prekybos)

sutartis, perdavimo–priėmimo aktas (arba

perdavimo aktas)

Skiriant sakinio dalis tarp žodžių ir

brūkšnio būtini tarpai

Alytaus miesto savivaldybės

administracija (toliau – savivaldybės

administracija), <...>.

Prisistatymas, susijęs su tema – iki 3

min., namų darbas – 3–5 min.

Brūkšnio ar brūkšnelio nereikia

Kai pavadinimai yra sintaksiškai lygiaverčiai, bet žymi ne vieno, o dviejų

dalykų pavadinimus, jie jungiami ne brūkšneliu ir ne brūkšniu, o jungtuku ir.

Gerai Blogai

jaunių ir jaunimo čempionatas jaunių-jaunimo čempionatas

vandentiekio ir kanalizacijos tinklai vandentiekio-kanalizacijos tinklai

vyrauja juoda ir balta spalvos vyrauja juoda-balta spalvos

kultūra ir švietimas kultūra-švietimas

kompensacija už karštą ir šaltą

vandenį

kompensacija už karštą-šaltą vandenį

Lietuvos ir Lenkijos pasienis Lietuvos–Lenkijos pasienis

Brūkšnelio ir brūkšnio taisymo

pavyzdžiai

Gerai Blogai

Gruodžio 10-oji – Žmogaus teisių

diena

Gruodžio 10–oji – Žmogaus teisių

diena

5-erių metų jubiliejus 5 – erių metų jubiliejus

Vakaras-koncertas Vakaras – koncertas

Geriausias įvertinimas – 10 balų. Geriausias įvertinimas -10 balų.

Bilietų kainos 5–20 Eur Bilietų kainos 5-20 Eur

2017–2018 m. kūrybos darbai 2017-2018 m. kūrybos darbai

2017 – 2018 m. kūrybos darbai

Įžambusis brūkšnys (/)

Įžambusis (pasvirasis) brūkšnys nevartojamas, kai nėra alternatyvos

Gerai Blogai

A. k. arba AK (asmens kodas) A/k

B. k. (banko kodas) B/k

Š. m. (šių metų) Š/m

2018-01-01–2018-06-30 2018/01/01-2018/06/30

1 kWh – 0,53 ct;

už 1 kWh 0,53 ct;

0,53 ct už 1 kWh

1 kWh/0,53 ct

1 m – 3 Eur;

už 1 m 3 Eur; 3 Eur už 1 m

1 m/3 Eur

Įžambusis brūkšnys (/)

Žymi tam tikrai alternatyvą (atitinka jungtuką arba):

tarp tel. ir fakso sutrumpinimų, jei jų

numeris tas pats

tel. / faks. 55 191

tarp alternatyvių gramat. formų ar

konstrukcijų, galinčių viena kitą pakeisti

mokiniai / ugdytiniai;

subrangovai / subteikėjai

tarp pasakymų keliomis kalbomis Salotos / Salads; Muitinė / Customs

Žymi tam tikras dimensijas vėjas 6–8 m/s (metrų per sekundę)

Atskiria informacijos dalį dokumentų

indeksuose, kompiuterių programose,

interneto adreso dalių, aplankų ir failų

pavadinimuose, bibliogr. aprašuose

žemės sklypo kadastro numeris

1101/0005:0032;

https://amsdvs/avilys/frmHomePage;

Europos Tarybos direktyva 76/308/EEB

Tarp žodžių ar jų sutrumpinimų abipus /

paliekami tarpai

Formuojamas / pertvarkomas žemės

sklypas

Tarp skaitmenų ir / tarpas nepaliekamas kadastro numeris 1101/0005:0032

DIDŽIOSIOS RAIDĖS

Didžiosiomis raidėmis

Žmonių vardai, pavardės, slapyvardžiai, prievardžiai, dievų, relig. asmenų, mitolog.

būtybių, geografiniai, topografiniai ir pan. vardai

Oficialūs valstybių pavadinimai Lietuvos Respublika, Europos Sąjunga,

Nyderlandų Karalystė

Regionų pavadinimai Alytus – išvystytas Pietų Lietuvos verslo

centras

Mažosiomis raidėmis

Neoficialūs valstybių pavadinimai, tam

tikras valstybės santvarkos tipas

Dalis mokinių išvyko į kitas respublikos

mokyklas

Pasaulio šalių pavadinimai rytai, vakarai, pietūs, šiaurė

Radžiūnų piliakalnis yra Vidzgirio miško

vakarų pusėje

Neapibrėžtos reikšmės vietovių, vietų

vardai, virtę bendriniais daiktavardžiais

panemunė, panerys

JURIDINIŲ ASMENŲ (JA)

PAVADINIMAI

Tiesioginės reikšmės JA pavadinimų, susidedančių iš dviejų ar daugiau

bendrinės reikšmės žodžių, tik pirmasis žodis rašomas didžiąja raide

Gerai Blogai

Švietimo ministerija,

Lietuvos Respublikos švietimo

ministerija

Lietuvos Respublikos Švietimo

ministerija

Medicininės reabilitacijos ir sporto

centras,

Alytaus medicininės reabilitacijos ir

sporto centras

Alytaus Medicininės reabilitacijos ir

sporto centras

Alytaus verslo konsultacinis centras

Verslo konsultacinis centras

Alytaus Verslo Konsultacinis

Centras

JURIDINIŲ ASMENŲ

PAVADINIMAI

Aukščiausiųjų valstybinės

valdžios institucijų, svarbiausių

tarptautinių organizacijų

pavadinimų visi žodžiai rašomi

didžiąja raide

Lietuvos Respublikos Seimas,

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas,

Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis

Teismas,

Europos Sąjunga, Europos Taryba,

Europos Parlamentas,

Europos Audito Rūmai,

Europos Bendrijos Audito Rūmai,

Europos Teisingumo Teismas, Europos

Žmogaus Teisių Teismas, Generalinė

Asamblėja,

Raudonasis Kryžius ir pan.

Europos Sąjungos institucijų pavadinimus žr. Europos terminų žodyne

„Eurovoc“

JURIDINIŲ ASMENŲ

PAVADINIMAI

Kai oficialus JA pavadinimas,

susidedantis iš dviejų ar daugiau

žodžių, prasideda vietovardžiu arba

asmenvardžiu, didžiąja raide rašomas

tik tas tikrinis vardas

Alytaus miesto savivaldybės taryba

Alytaus miesto savivaldybės

administracija

Alytaus miesto pedagoginė

psichologinė tarnyba > Pedagoginė

psichologinė tarnyba

Gali būti du ar keli tikriniai vardai

Alytaus šv. Benedikto gimnazija >

Šv. Benedikto gimnazija

Alytaus Senamiesčio pradinė mokykla

Alytaus apskrities S. Kudirkos

ligoninė

JURIDINIŲ ASMENŲ (JA)

PAVADINIMAI

Didžiąja raide bendrinės

(gimininės) reikšmės žodžiai

pradedami rašyti teksto ar

sakinio pradžioje ir kai

pateikiami kaip informaciniai

užrašai

Uždaroji akcinė bendrovė

„Alytaus prekyba“

Restoranas „Senasis namas“

Gimininiai žodžiai, reiškiantys

bendrinį JA vardą ir rodantys

jo veiklos sritį ar pobūdį,

neverčiami simbolinio

pavadinimo dalimi ir rašomi be

kabučių

viešoji įstaiga Alytaus futbolo veteranų klubas

viešoji įstaiga „Alytaus futbolas“

Pavadinimą sudaranti teisinės formos nuoroda ir po jos einantys tiesioginės

reikšmės žodžiai linksniuojami

JURIDINIŲ ASMENŲ

PAVADINIMAI

Gerai Blogai

UAB Alytaus regiono atliekų

tvarkymo centras

Atliekų tvarkymo centras

UAB „Alytaus regiono atliekų

tvarkymo centras“

„Atliekų tvarkymo centras“

Savivaldybės įmonė Alytaus telekinas

SĮ Alytaus telekinas

Alytaus telekinas

Savivaldybės įmonė „Alytaus

telekinas“

UAB R. Varnelio vairavimo mokykla UAB „R. Varnelio vairavimo

mokykla“

JURIDINIŲ ASMENŲ

PAVADINIMAI

Po statuso nuorodos einantys tiesioginės

reikšmės pavadinimai pradedami didžiąja

raide ir rašomi be jokių papildomų ženklų

valstybės įmonė Registrų centras arba

VĮ Registrų centras

Tarp statuso nuorodos ir simb. vardo

einantys gimininiai žodžiai neskiriami

jokiais ženklais ir rašomi mažąja raide

AB mašinų gamykla „Astra“

asociacija vaiko ir mamos dienos centras

„Kutis“

Jeigu JA turi simb. pavadinimą, didžiąja

raide dažniausiai rašomas tik šis simbolinis

pavadinimas

pradinė mokykla „Sakalėlis“

„Sakalėlio“ pradinė mokykla

Jeigu simb. pavadinimas susideda iš

daugiau žodžių, tai didžiąja raide rašomas

tik pirmasis žodis ir į pavadinimą įeinantys

tikriniai vardai

sambūris „Baltų ainiai“

VšĮ sporto klubas „Geležinis vilkas“

VšĮ „Galiu kitaip“

VšĮ „Žaliasis lankas“

Simb. raidinis JA pavadinimas rašomas su

kabutėmis be tarpų ir skyrybos ženklų

UAB „NTSG“

Jei JA keliažodis neoficialus pavadinimas

trumpinamas, kabučių nereikia

Sveikatos apsaugos ministerija – SAM.

JURIDINIŲ ASMENŲ

PAVADINIMAI

Simbolinį pavadinimą galima rašyti ir be kabučių, kai jis grafiškai

išskiriamas kitaip (didesniu šriftu, patamsintomis ar išretintomis raidėmis,

kita eilute, pabraukiant ir kt.), ypač skelbimuose, plakatuose, iškabose,

etiketėse ir pan.

vandensvydžio sporto ir rekreacijos klubas „Dzūkijos vandenis“

vandensvydžio sporto ir rekreacijos klubas DZŪKIJOS VANDENIS

vandensvydžio sporto ir rekreacijos klubas DZŪKIJOS VANDENIS

JURIDINIŲ ASMENŲ

PAVADINIMAI

Naudinga nuoroda – www.registrucentras.lt → Juridiniai asmenys → vieša

juridinių asmenų paieška

http://www.registrucentras.lt/jar/p/index.php

STRUKTŪRINIŲ PADALINIŲ PAVADINIMAI

Padalinių pavadinimai rašomi didžiąja raide

Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros skyrius

Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis vilkas“

Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų batalionas

Mažąja raide rašomi

valdymo vienetų pavadinimai Alytaus Jotvingių gimnazijos taryba

AB „Snaigė“ valdyba

masiškai paplitusių padalinių

pavadinimai

Putinų gimnazijos raštinė

Alytaus miesto savivaldybės administracijos

priimamasis

Šaltinių pagrindinės mokyklos biblioteka

PAREIGŲ, GARBĖS VARDŲ, LAIPSNIŲ IR

KT. PAVADINIMAI

Pareigų pavadinimai ir titulai – mažąja

raide

prezidentas, ministras pirmininkas,

ministras, meras, direktorius, vedėjas

Aukščiausių pareigūnų pavadinimai gali

būti rašomi didžiosiomis raidėmis

Lietuvos Respublikos Prezidentas,

Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas,

Ministras Pirmininkas

Garbės vardų ir laipsnių pavadinimai –

mažąja raide

miesto garbės pilietis, sporto meistras,

profesorius, habilituotas daktaras

Alytaus miesto garbės piliečio vardas

Pirma rašomas pedagoginis vardas ar jo

santrumpa (prof., doc.), tada mokslo

laipsnis (habil. dr., dr.)

prof. habil. dr. Vardas Pavardaitis

Kiti duomenys apie mokslininką

dažniausia pateikiami po pavardės

prof. habil. dr. Vardas Pavardaitis,

Lietuvos mokslų akademijos narys

korespondentas

Mokslo sritį ar kryptį galima rašyti

skliausteliuose po laipsnio pavadinimo ar

jo santrumpos

doc. dr. (humanitariniai mokslai) Vardas

Pavardaitis

Pareigų, garbės vardų, laipsnių ir kt.

pavadinimų giminė

Nevartotinos vyriškosios giminės daiktavardžių formos moterims pagal

profesijas, pareigas, laipsnius ir pan. apibūdinti

Gerai Blogai

architektė B. Peleckienė architektas B. Peleckienė

buhalterė O. Taunytė buhalteris O. Taunytė

direktorė S. Kudarauskienė direktorius S. Kudarauskienė

kapitonė R. Statkutė kapitonas R. Statkutė

Pareigų, garbės vardų, laipsnių ir kt.

pavadinimų giminė

Pareigoms, profesijoms, teisiniam

statusui, rangui, mokslo vardams,

mokslo, kvalifikacijos laipsniams,

titulams, pedagoginiams vardams ir

pan. oficialiems pavadinimams

apibūdinti vartojami vyr. giminės

daiktavardžiai

Direktoriaus įsakymu sudaryta

darbo grupė. (Nors pareigas iš

tikrųjų eina direktorė.)

Ji įgijo pradinių klasių mokytojo

metodininko kvalifikaciją.

Absolventei K. Mataitytei įteiktas

informatikos specialisto diplomas

Laikinai einanti direktoriaus

(ne direktorės) pareigas

O. Mizarienė, laikinai einanti

mokyklos direktoriaus pareigas

DOKUMENTŲ PAVADINIMAI

Dokumentų pavadinimų, kuriuos sudaro bendriniai žodžiai, didžiąja raide rašomas tik

pirmasis žodis

Gerai Blogai

Civilinis kodeksas

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas

Švietimo įstatymas

Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas

Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas

Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymas

Tiesioginės reikšmės dokumentų pavadinimai neverčiami simboliniais ir rašomi

be kabučių

Gerai Blogai

Alytaus Gerosios gimnazijos nuostatai

Socialinių paslaugų plėtros Alytaus

mieste projektas

„Alytaus Gerosios gimnazijos

nuostatai“

„Socialinių paslaugų plėtros Alytaus

mieste projektas“

DOKUMENTŲ, DUOMENŲ

BAZIŲ PAVADINIMAI

Ypatingų dokumentų visi pavadinimo

žodžiai rašomi didžiosiomis raidėmis

Lietuvos Respublikos Konstitucija,

Lietuvos Nepriklausomybės Aktas,

Lietuvos Statutas, Visuotinė Žmogaus

Teisių Deklaracija

Garbės ir padėkos raštų pavadinimai

rašomi mažąja raide

padėkos raštas, garbės raštas

Duomenų bazių, bankų, registrų

pavadinimai pradedami rašyti didžiąja

raide

Nekilnojamojo turto kadastro

duomenų bazė,

Mokinių registras,

Teisės aktų registras,

Juridinių asmenų registras,

Terminų bankas

Bibliografinė ES dokumentų bazė

GATVIŲ, TAKŲ, AIKŠČIŲ IR PAN.

PAVADINIMAI

Gatvės pavadinimą sudaro gatvės vardas ir gatvės tipo nuoroda. Rašant adresą

negalima praleisti žodžių gatvė, aikštė, prospektas ir pan. sutrumpinimų

Gerai Blogai

Santaikos g. 2 Santaikos 2

S. Dariaus ir S. Girėno g. 4-2 Dariaus/Girėno 4–2

Gedimino pr. 58 Gedimino 58

Kai gatvės vardą sudaro du ar daugiau žodžių – visi savarankiški žodžiai

rašomi didžiąja raide. Gatvės tipo nuoroda rašoma mažąja raide.

Tuo pačiu principu rašomi ir aikščių, alėjų, kalvų, parkų, pušynų, skverų, takų

ir pan. vietų vardai

Krikščionių Pagalbos gatvė, Geležinio Vilko g., Saulės Tako g.,

Pietinio Kelio g.


PAVADINIMAI

Įprastiniai gatvės tipo nuorodų sutrumpinimai

gatvė – g., skersgatvis – skg., akligatvis – aklg.,

aikštė – a., alėja – al.,

kelias – kel., kl., aplinkkelis – aplinkl.,

krantinė – krant.

plentas – pl., prospektas – pr.,

skveras – skv.,

takas – tak.,

vieškelis – vieškl.


PAVADINIMAI

Alytaus miesto aikščių, parkų, skverų, tiltų, žaliųjų jungčių, želdynų, ežerėlių pavadinimai

Alytaus Laisvės Angelo aikštė >

Laisvės Angelo aikštė

Pirmojo Alytaus aikštė

Alytaus Miesto sodas > Miesto sodas

Alytaus šilelis

Alytaus Senamiesčio skveras >

Senamiesčio skveras

Alytaus Kalniškės skveras > Kalniškės skveras

Alytaus Studentų skveras > Studentų skveras

Alytaus Šaltinėlio skveras > Šaltinėlio skveras

Alytaus Sveikatos takas >

Sveikatos takas (ne Sveikatingumo takas!)

Alytaus Alytupio parkas > Alytupio parkas

Alytaus Gulbynės parkas > Gulbynės parkas

Alytaus Jaunimo parkas > Jaunimo parkas

Alytaus Kurorto parkas > Kurorto parkas

Alytaus Kurorto parkas > Likiškėlių parkas

Alytaus Likiškių parkas > Likiškių parkas

Alytaus Putinų parkas > Putinų parkas

Alytaus Pulko pušynas > Pulko pušynas

Alytaus Ramuvos pušynas > Ramuvos pušynas

Alytaus Sakų pušynas > Sakų pušynas

Alytaus A. Juozapavičiaus tiltas

Alytaus Kaniūkų tiltas

Alytaus Baltosios Rožės tiltas

Alytaus Domantonių kalvos

Alytaus Žuvėdrų kalva

Mažoji Dailidė

Didžioji Dailidė

ŠVENČIŲ, RENGINIŲ

PAVADINIMAI

Didžiąja raide rašomi su religija susijusių, kitų švenčių, dienų, renginių, apeigų

pavadinimai. Sudėtiniame pavadinime didžiąja raide rašomas tik pirmasis žodis:

Kūčios, Kalėdos, Naujieji metai, Trys karaliai, Laisvės gynėjų diena, Lietuvos

valstybės atkūrimo diena (Vasario 16-oji), Užgavėnės, Lietuvos globėjo šv.

Kazimiero diena, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena, Didysis

penktadienis, Verbų sekmadienis, Velykos, Atvelykis (Velykėlės), Tarptautinė darbo

diena, Motinos diena, Šeštinės, Sekminės, Tėvo diena, Gedulo ir vilties diena,

Okupacijos ir genocido diena, Joninės, Rasos ir Joninių diena (Rasos šventė,

Kupolė (Kupolės), Krešė (Krešės), Vainikų šventė),

Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena, Žolinė (Švč. Mergelės

Marijos ėmimo į dangų diena), Visų Šventųjų diena, Mirusiųjų atminimo (Vėlinių)

diena ir t. t.

Švenčių dienų pavadinimai išvardyti Darbo kodekso 123 straipsnyje.

Atmintinų dienų pavadinimai išvardyti Atmintinų dienų įstatyme

ŠVENČIŲ, RENGINIŲ

PAVADINIMAI

Švenčių ir kt. renginių tiesiog. reikšmės

pavadinimai, dažniausiai sudaryti iš

vietovardžio ir renginio rūšį nurodančio

žodžio, rašomi be kabučių

Alytaus miesto šventė, Automobilių

paradas, Virvės traukimo varžybos, Džiazo

vakaras, Tarptautinė aviacinės fotografijos

paroda

Žodelis šventas arba jo sutrumpinimas šv.

neįeina į šventės pavadinimą ir ne sak.

pradžioje pradedamas rašyti mažąja raide

Pagerbtos šv. Kalėdų (arba Kalėdų, Šv.

Kalėdų) akcentais pasipuošusios įmonės.

Mokiniai šv. Velykų (arba Velykų, Šv.

Velykų) proga surengė koncertą

Simboliniai renginių pavadinimai su ‒

kabutėmis

„Dzūkijos galiūnas 2018“,

tapybos paroda „Laiškai draugams“,

gatvės krepšinis „3x3“

Švenčių, dienų ir pan. progų, susijusių su

profesija, specialybe, soc. padėtimi ir pan.,

pavad. vartotina daugiskaita

Mokytojų diena

Statybininkų diena

Medicinos darbuotojų diena

Vns. formomis žymimos sąvokos, kurioms

teikiama išskirtinė reikšmė ir pagarba

Motinos diena, Tėvo diena, Moters diena,

Jaunimo diena, Šeimos diena

Religinių švenčių pavadinimai

Daugelis religinių švenčių pavadinimų

rašytini pagal bendrąsias taisykles

Kristaus paaukojimo šventykloje diena,

Švenčiausiosios Mergelės Marijos ėmimo

į dangų šventė ir pan.

Religiniams terminams ir pavadinimams

religinio turinio raštuose būdingas

stilistinis didžiųjų raidžių vartojimas

Šv. Mišios, Pirmoji Komunija, Kristaus

Kūno ir Kraujo šventė, Kristaus

Prisikėlimo šventė (prisikėlimas laikomas

neeiliniu įvykiu) ir pan.

Religiniuose tekstuose pagrindinių apeigų

pavadinimas paprastai rašomas didžiąja

raide

Mišios, šv. Mišios

Žodis šventas rašomas mažąja raide, kai

vartojamas pačia bendriausia renginio,

pamaldų, žanro ar net perkeltine reikšme

14 val. karių kapinėse bus laikomos šv.

mišios (arba mišios) už II pasaulinio karo

aukas

Laikotarpių pavadinimai

Laikotarpiai – ne švenčių

pavadinimai, todėl rašomi mažąja

raide

adventas, gavėnia

šabas, ramadanas

Mažosiomis raidėmis rašomi įvairių

progų, minėjimų pavadinimai

gegužinės „pasilinksminimai pavasarį,

ypač gegužės mėnesį“

ketvirtinės „atminimai už mirusį,

praėjus keturioms savaitėms po

laidojimo“

metinės „vienų ar daugiau metų

atminimo sukaktis“

SKAIČIAI

Žymintys daiktų kiekį, rašomi arabiškais skaitmenimis:

3 darbuotojai; 12 vnt.; 9 klasė

2018 metai (sk. du tūkstančiai aštuonioliktieji metai)

Rišliame tekste tarp skaičiaus ar skaičių grupės, žyminčios tam tikrą

skyrių, dalį, punktą, papunktį, ir žodžio taškas nerašomas:

I skyrius, 2.2 uždavinys, 3.3 priemonė ir pan.

Prie romėniškų skaitmenų galūnės nededamos.

SKAIČIAI

Žymint eilę arabiškais skaitmenimis,

prie jų po brūkšnelio gali būti

pridedamos kelintinio skaitvardžio

galūnės (kartu su kamiengalio

minkštumo ženklu: 3-iasis )

1-a, 2-a kategorija

60-osios metinės

100-asis koncertas

Kovo 11-oji

Dideli skaičiai (pradedant tūkstančiu) žymimi

grupuojamais skaitmenimis 3 000, 15 000, 100 000

1 000, 000 m (vienas kilometras)

1 000 000, 00 Eur (1 mln. eurų)

skaitmenimis ir žodžiais arba jų

sutrumpinimais

17 tūkstančių arba 17 tūkst.

4 milijonai arba 4 mln.

5 350 300arba 5 mln. 350 tūkst. 300

Dešimtainės ir šimtainės skiriamos

kableliais

1,5 kg (ne 1.5 kg), 0,25 g (ne 0.25 g)

SKAIČIAI Kaip rašyti ir grupuoti skaičius, nustato specialūs žodynai ir

standartai

V. Valiukėno, P. J. Žilinsko „Penkiakalbiame aiškinamajame metrologijos terminų

žodyne“ (V., 2006, p. 1129), „Fizikos terminų žodyne“ (V., 2007, p. 948) teikiama

„Skaičiai spausdinami stačiuoju šriftu. Skaičiuje dešimtainis ženklas yra kablelis,

dedamas ant linijos. Jei skaičius yra mažesnis už vienetą, dešimtainį ženklą reikia

rašyti po nulio, pvz.: 0,265. Kad būtų lengviau skaityti, skaičiai, sudaryti iš daugelio

skaitmenų, gali būti skirstomi atitinkamomis grupėmis, geriausiai po tris, skaičiuojant

nuo dešimtainio ženklo (kablelio) į kairę ir į dešinę; grupes reikia skirti tarpeliu,

nerašyti kablelio, taško ar kitokio ženklo: 1 237 458 672,238 329.“

„Kompiuteriu rašomų skaičių tarpeliai daromi vienu metu spaudžiant tris klavišus

Ctrl+Shift+Space. Tada kėlimo metu teksto automatinio kėlimo programos neperskels

skaičiaus.“

Lietuvos standartas LST 1285 „Informacinės technologijos. Lietuvių kalbos ypatybės“

numato tūkstančių grupavimo skirtuką tašką (3.000.000). Jis taikomas tik

informacinėse technologijose – priemonėse, skirtose duomenims apdoroti: rinkti,

rikiuoti, laikyti, perduoti arba kitaip tvarkyti kompiuteriu.

Procentų raiška

Procentas žymimas žodžiu arba jo

santrumpa proc.,

arba ženklu %.

Tarp skaičiaus ir ženklo % daromas

tarpas

0,90 proc. arba 0,90 %;

3,06 proc. arba 3,06 %;

4,898 proc. arba 4,898 %.

Visame tekste reikėtų laikytis vieno kurio nors pasirinkto procentų žymėjimo

būdo

DATOS

Rašant trumpuoju būdu, skaitmenų grupės skiriamos brūkšneliais –

2018-02-21

Ne dokumentuose galimas skyrimas tarpeliais – 2018 01 02.

Rašant mišriuoju būdu vienaženkliai dienos skaitmenys rašomi be nulio –

2018 m. kovo 2 d. (ne 02 d.)

Ilgesniu būdu rašoma 2018 m. birželio 30 d.,

o tekste – su žodžiais: Stovykla tęsis iki 2018 metų birželio 30 dienos.

Gerai Blogai

2018-02-21

2018 m. vasario 21 d.

2018-02-21 d.

2018/02/21

TELEFONAI, FAKSAI

Telefonų ir faksų numeriai rašomi pagal Nacionalinių ir tarptautinių telefono ryšio

numerių rašymo rekomendacijas

Simboliu ( ) suskliausti nacionalinio kodo skaitmenys nurodo, kad jie toje pačioje

numeracijos zonoje nerenkami.

+ rašomas tarptautiniame telefono ryšio numeryje prieš šalies kodą.

Telefono ryšio numerio skaitmenims grupuoti naudojami tarpai. Skaitmenys

grupuojami taip, kad juos būtų galima lengviau įsidėmėti, išgirsti ir pamatyti.

Jeigu nurodomas tik vienas telefono, fakso numeris, po žodžių telefonas, faksas, mob.

telefonas (tel., faks., mob. tel.) nereikia rašyti dvitaškio (nėra vardijimo).

Gerai Blogai

Tel. 55 000 Tel.: 55 000

Faks. 55 223 Fax.: 55 223

TELEFONAI IR FAKSAI

Nacionaliniai ryšio numeriai

Telefonas (8 315) 23 456

Telefonas (8 5) 234 5565

Tel. (8 315) 23 456

Tel. (8 5) 234 5565

Faksas (8 315) 23 568

Faksas (8 5) 234 5567

arba Faks. (8 315) 23 568

Faks. (8 5) 234 5567

Mobilusis telefonas 8 600 60 000 Mob. tel. 8 600 60 000

Tarptautiniai ryšio numeriai

Telephone + 370 315 22 334

Telephone + 370 5 234 5565

arba Tel. + 370 315 22 334

Tel. + 370 5 234 5565

Fax + 370 315 22 335

Fax + 370 5 234 5567

Mobile + 370 600 60 000 Mob. + 370 600 60 000

SUTRUMPINIMAI

Žodžių trumpinimo taisyklės

Rašomas pirmasis, rečiau du pirmieji

skiemenys ir po jų einančio kito

skiemens visos priebalsės iki balsės

gerb. – gerbiamasis

kl. – klasė

ir pan. – ir panašiai

Rašoma viena ar kelios pirmosios

(kartais ir ne iš eilės einančios) žodžio

priebalsės arba žodžio pradžioje esanti

balsė

a. – aikštė, a. s., atsisk. sąsk.

b. k. – banko kodas

AB, UAB, VĮ, VšĮ

Netrumpinami

Oficialiai vartojami įteisinti

juridinių asmenų pavadinimai

sudėtiniai vietovardžiai

UAB „Dzūkijos vandenys“

(ne „Dz. vandenys“),

Pirmasis Alytus (ne I Alytus, P. Alytus)

SUTRUMPINIMAI

Tarp dviejų sutrumpinimų, sutrumpinimo ir po jo einančio žodžio, skaičiaus ir

sutrumpinimo paliekamas tarpelis.

Dvižodžių santrumpų negalima rašyti su įžambiuoju brūkšneliu tarp raidžių.

Gerai Blogai

t. y. (tai yra) A. Banaitis t.y. A.Banaitis

2018 m. 2018m.

AK, a. k., asm. kodas (asmens kodas) A/k, a/k

AS, a. s., atsisk. sąskaita (atsiskaitomoji sąskaita) A/s, a/s

Į. k., į. k. (įmonės kodas) Į/k, į/k

B. k., b. k. (banko kodas) b/k

l.-d., lopš.-darž. (lopšelis-darželis) l/d

š. m. (šių metų) Š/m, š/m

SUTRUMPINIMAI

Matų simboliai

Po matų simbolių taškas nerašomas,

išskyrus sakinio pabaigą

kilometras – km, metras – m, centimetras

– cm, milimetras – mm; kvadratinis

centimetras – cm2, kv. cm; kvadratinis

metras – m2, kv. m;

hektaras – ha; aras – a;

valanda – h (arba val.);

minutė – min; sekundė – s;

euras – Eur, EUR, €, centas – ct

Pinigų sumos 0,50 Eur arba –,50 Eur, arba 50 ct;

5,00 Eur arba 5,– Eur, arba 5 Eur;

3,50 Eur arba 3 Eur 50 ct

Temperatūra – tarpas prieš Celsijaus

laipsnio simbolį °C

8 °C

Neigiamas skaičius – tarp minuso ženklo

ir skaitmens nėra tarpo

Vidutinė temperatūra žiemą yra apie

−5 °C (ne − 5 °C)

SVETIMVARDŽIŲ

VARTOJIMAS

Kitų kalbų asmenvardžiai ir vietovardžiai

Grožiniuose kūriniuose, populiariuose ir

vaikams bei jaunimui skirtuose leidiniuose

Atsižvelgiant į skaitytojų amžių ir

išsilavinimą adaptuojami ‒ pateikiami

pagal tarimą: Tomašas Andrukevičius

Mokslinėje literatūroje, reklaminiuose,

specialiuose tekstuose, oficialiuose

dokumentuose (išskyrus Lietuvos

Respublikos piliečių asmens dokumentus)

Autentiška forma,

labiau paplitę dažniausiai adaptuojami:

Tomasz Andrukiewicz

Tomaszas Andrukiewiczius

Tomasz‘as Andrukiewicz‘ius

Autentiškos ir adaptuotos asmenvardžių formos gali būti pateikiamos pagrečiui

(viena iš jų skliaustuose): Tomašas Andrukevičius (Tomasz Andrukiewicz)

Kitų kalbų asmenvardžiams ir vietovardžiams tekstuose dažniausiai pridedamos

lietuviškos reikiamo linksnio galūnės: Tomaszo Andrukiewicziaus (Tomasz‘o

Andrukiewicz‘iaus), Tomaszui Andrukiewicziui (Tomasz‘ui Andrukiewicz‘iui) ...

SVETIMVARDŽIŲ

VARTOJIMAS

Nelotyniško pagrindo rašmenis vartojančių kalbų asmenvardžiai ir

vietovardžiai perrašomi lietuviškomis raidėmis, atsižvelgus į jų tarimą ir

lietuvių k. vyraujančias tradicijas, arba perrašomi paraidžiui.

Rusų kalbos asmenvardžiai ir vietovardžiai transkribuojami pagal

Lietuvių kalbos komisijos aprobuotą instrukciją (Pavardžių, vardų ir

vietovardžių transkripcijos iš rusų kalbos į lietuvių kalbą ir iš lietuvių

kalbos į rusų kalbą instrukcija. – Vilnius: Mokslas, 1990).

Visų šalių asmenvardžius ir vietovardžius rašant išlaikomos tradicinės

formos: Karolis Didysis, Petras Pirmasis, Anglija, Lenkija, Prancūzija,

Suomija, Švedija, Daugpilis, Dauguva, Krokuva, Paryžius, Varšuva, Viena,

Genuja, Mantuja

Informacija apie svetimvardžių vartojimą

Kalbos komisijos interneto svetainės

svetimvardžių skyriuje

vlkk.lt → Aktualiausios temos → Svetimvardžiai

Valstybių, jų sostinių, valdų ir kraštų pavadinimai

Valstybių gyventojų ir valdų bei kraštų gyventojų pavadinimai

Valstybių parlamentų pavadinimai

Raidynai (lentelės) – lotynų (jungtinis), kirilikos (jungtinis)

Perrašos (transkripcijos) taisyklės:

baltarusių, lenkų, rusų, ukrainiečių, kinų, japonų, sanskrito, Biblijos vardų

adaptavimo taisyklės

Tradicinės svetimvardžių formos: baltų žemių lietuviški vietovardžiai

(VLKK)

Londono ir Paryžiaus vietovardžiai

Šventųjų ir karalių vardai

SVETIMVARDŽIŲ

VARTOJIMAS

Pasaulio vietovardžių žodynas internete pasaulio-vardai.vlkk.lt

Teikiami el. žodyno tomai „Europa“, „Amerika“, „Afrika. Antarktida.

Australija. Okeanija“, „Azija“ (VLKK iniciatyva išleido MELC)

Svetimų kalbų asmenvardžių teikimo lietuviškame tekste metodinė

priemonė – Linos Murinienės „Svetimų kalbų vartojimo pagrindai“ (V.,

2016)

Svetimvardžių gramatinimas užima daug laiko, tad juos verta užsirašyti

(išsaugoti), kad vėliau rašant tekstus būtų galima pasinaudoti.

Kai kurie svetimvardžiai, susiję su Alytaus miesto savivaldybės

tarptautiniais ryšiais, bendradarbiavimu

Baltarusija

Breslaujos (Браслаў / Braslaw) ligoninė

Dubnas, Dubno (Дубна / Dubna, Vakarų Baltarusija) vidurinė mokykla

Mastai, Mastų (Масты / Masty) miesto savivaldybė

Smurgainių (Смаргонь / Smargon’) rajono vaikų ir jaunimo kūrybos centras

Valkavisko (Ваўкавыск / Vawkavysk) rajono vykdomasis komitetas

Zietela (Дзятлава / Dzyatlava)

Čekija

Rymaržovas (Rýmařov)

Estija

Vèru (Võru), Vèru (Võru) miesto valstybinė gimnazija



Graikija

Kèrkyros (Kòrfu) (Κέρκυρα / Κόρφοι) sala

Ispanija

Alkala de Gvadáira (Alcalá de Guadaira)

Dòs Hermãnasas (Dos Hermanas)

Ljorèt de Mãras (Lloret de Mar)

Italija

Agridžentas (Agrigento, Sicilija, Italija)

Čita de Kastela (Citta di Castello)

Buonarročio ir Pozzo technikos ir technologijų institutas (Istituto Tecnico Tecnologico

Buonarroti-Pozzo)

Kastelancos (Castellanza) Enriko Fermio mokykla (Istituto E. Fermi)

Lacijus (Lazio), ambasadorius dr. Karlas Smaldonė Vilanis (Carlo Smaldone Villani)

Mapelo (Mapello) miestas



Japonija

Hiracuka (Hiratsuka)

Kanagavos (Kanagawa) universitetas

Juntinės Amerikos Valstijos

Čerčvilio-Čilio (Churchville-Chili) vidurinė mokykla

Dženesijas (Geneseo) ir Dženesis (Genessee)

Ročesterio (Rochester) Dženesijo (Geneseo) universitetas

Jungtinė Karalystė

Kolingtono (Callington) miesto koledžas

Londono Aleko Rydo (Alec Reed) akademija

Devono grafystės Okhemptono (Okehampton) bendruomenės koledžas ir pradinė

mokykla

Plimuto (Plymouth) šv. Morkaus ir šv. Jono universiteto koledžas

Tavistoko miestas



Latvija

Amata

Drabešių (Drabeši) sporto klubas „Ašais“

Lubanos vidurinės mokyklos tautinių šokių kolektyvas „Žuburini“

Uogrės (Ogre) miestas

Lenkija

Gižyckas (Giżyck, suliet. Lėcius)

Luko (Ełk) miestas

Myslibužas (Myślibórz)

Necečai (Niecieczy)

Nova Vesės (Nowa Wieś) komanda

Ožyšas (Orzysz)

Pišas (Pisz)

Zabžo (Zabrze) miesto 21-oji gimnazija

Žešuvas (Rzeszów)



Norvegija

Haugesiundas (Haugesund)

Lingdalio (Lyngdal) savivaldybė

Olweuso (Dan Olweus) patyčių prevencijos programa

Olandija. Nyderlandai

Landgrafo (Landgraaf) miestas

Utrechto miesto savivaldybė

Ambasadorius Lietuvos Respublikoje Bertas van der Lingenas

Portugalija

Sezimbros (Sesimbra) miestas



Prancūzija

Hagnò nkt. (Haguenau)

Marmutjė nkt. (Marmoutier)

Vilmoržonas (Villie-Morgon)

Velizi-Vilakublė (Velizy-Villacoublay)

Žoelis Luasonas (Joel Loison)

Frederikas Diusaras (Frederic Dussart)

Žanas Luisas Šezo (Jean-Louis Chezeaud)

Paskalis Riuo (Pascal Ruaux)

Nelė Gotjė (Nelly Gauthier)

Etjena Hiuo (Etienne Huot)

Patricija Rua (Patricia Roig)

Martina Sohė (Martine Sohet)

Prancūzijos ambasados Lietuvoje kalbos atašė Lukas Obri (Luc Aubry)



Rumunija

Fokšãnio (Focşani) miestas

Vrančos (Vrancea) apskritis

Slovakija

Revuca

Švedija

Haparandos (Pietų Švedija) miesto aukštesnioji menų mokykla

Jonšiopingo (Jönköping) apskritis

Vèrnamu (Värnamo) miestas

Švedijos ambasadorė Sesilija Rutstriom-Ruin (Cecilia Ruthström-Ruin)

Ukraina

Kremenčùko (Кременчук) miestas



Vengrija

Nãdkėrešas (Nagykörös)

Nadvasonis (Nagyvazsony)

Sentešas (Szentes)

Vokietija

Auricho Ulricho gimnazija (Gymnasium Ulricianum)

Braunsbėdra (Braunsbedra)

Cosenas (Zossen)

Kverfurtas (Quefurt)

Merzeburgas (Merseburg)

Zasbachas (Sasbach), meras Volfgangas Reinholcas (Wolfgang Reinholz)

Zãsbachvaldenas (Sasbachwalden)

PRIVALOMOJI IR

PASIRENKAMOJI SKYRYBA

PRIVALOMOJI SKYRYBA PASIRENKAMOJI SKYRYBA

Privalomosios skyrybos taisyklės VLKK 2006-09-28 nutarimas Nr. N-2 (103)

Skyrybos ženklai privalomi.

Taisyklėse nenurodytais atvejais

skyrybos ženklai neprivalomi

Pasirenkamosios skyrybos taisyklės VLKK 2006-09-28 nutarimas Nr. N-3 (104)

Skyrybos ženklai neprivalomi,

vartojami rašančiojo nuožiūra

prasminiams ir stilistiniams

atspalviams nurodyti ar paryškinti. Skyrimo pasirinkimas rodomas

suskliaudžiant ženklą – jis gali būti

rašomas arba nerašomas.

Bet kuris pasirinktas skyrimo

variantas klaida nelaikytinas

SKIRIAMIEJI ŽENKLAI

Kabutės „ABC“ – apačioje devynetukai, viršuje – šešetukai

Elektroniniu būdu rašomos

taisyklingos lietuviškos kabutės

atidaromosios „ (kodas Alt+0132)

uždaromosios “ (kodas Alt+0147)

(Universalus būdas – tinka visoms tekstų

apdorojimo programoms)

Vietoj atidaromųjų ir

uždaromųjų kabučių negalima

paeiliui rašyti dviejų kablelių

arba dviejų apostrofų

Konkursas ,,Sveikuolių sveikuoliai‘‘

(=„Sveikuolių sveikuoliai“)

Renginys “Pažink Dzūkijos kraštą“

(=„Pažink Dzūkijos kraštą“)

Ansamblis ,,Dainava"

(=„Dainava “)

SKIRIAMIEJI ŽENKLAI Perkeltinės ir vaizdingos

reikšmės žodžiai kabutėmis

neskiriami

auksinės mintys, grikinė boba (toks pyragas), vieno

langelio principas, gyvybės langelis, žalioji korta, muilo

opera, naujasis rusas, samanė

Reklamoje, iškabose kitoks

grafinis išskyrimas atstoja

kabutes. Vengtina perkrauta

skyryba

Kino teatras „DAINAVA“

(=Kino teatras DAINAVA arba

Kino teatras DAINAVA)

Tarp sakinio galo ženklo . ? ! ... ir kito sakinio paliekamas tarpelis.

Vietoj trimis taškais žymimo daugtaškio nedera vartoti daugiau taškų

Susidūrus dvejoms kabutėms,

skliaustams, rašomos

vienerios kabutės, vieni

skliaustai.

Dėl aiškumo sudėtinguose

tekstuose gali būti dedami

dvigubi skliaustai

Festivalyje dalyvavo Alytaus „Sakalėlio“ Sakalėlis“ –

folkloro ansamblis.

Šaltinis gali būti nurodomas įvairiai (išnašoje,

skliaustuose (www.alytus.lt), svarbu, kad skaitytojas

gautų reikiamą informaciją

Tradiciškai organizuojami alytiškių kūrybos vakarai,

teminės dokumentų ekspozicijos („Nostalgija“ (2018),

„Senųjų gatvių istorijos“ (2016), „Mūsų miestą puošia

skulptūros“ (2017)).

SAKINIO SKYRYBA

Vienarūšės sakinio dalys

Privalomoji skyryba Pasirenkamoji skyryba

Vienarūš. išvardijamosios sak. dalys

atskiriamos kableliais:

Pareigingumas, darbštumas, nuoširdus

bendravimas su žmonėmis įtraukė jį į

visuomeninio gyvenimo verpetą.

Greta pavartoti artimos reikšmės ar

kartojamieji žodžiai skiriami kableliu arba

neskiriami, jei laikomi samplaikomis:

Seniai(,) seniai juos esame kvietę.

Projektą baigsime po metų(,) pusantrų.

Konkurencija yra nepatogi, bet

reikalinga.

Šis darbas nors ir baigtas, bet bus

tęsiamas.

Ženklas turi būti matomas tiek dieną, tiek

naktį.

Pažyminiai prieš pažymimąjį žodį,

nurodantys ne vieno pagrindo požymius,

bet rašančiojo laikomi lygiaverčiais, gali

būti atskiriami kableliais kaip vienarūšiai:

Šiltas(,) ramus butas.

Vienarūšės sakinio dalys

Privalomoji skyryba

Nevienarūšės sakinio dalys neskiriamos:

Apie dalyvavimą praneškite iki 2018-02-24 tel. (8 315) 55 133.

Dializė atliekama kasdien 7.30–18.00 val. dviem pamainomis.

Vientisas momento ar laiko, erdvės, svorio ir pan. kiekio nusakymas

atitinkamais matų vienetais rašomas neskiriant:

Pasiūlymas gautas 2018 m. vasario 12 d. 10 val. 25 min. 35 sekundės.

Sumokėta penkiolika tūkstančių trys šimtai šešiasdešimt eurų

aštuoniasdešimt šeši centai.

Kilmininkais nusakyta vieta ar laikas rašomi neskiriant:

Skubus komisijos posėdis įvyko 2018 m. vasario 22 d. ankstų rytą.

Aiškinamosios sakinio dalys

Privalomoji skyryba

Aiškinamoji sak. dalis su žodžiais ypač,

kaip ir, būtent, tai yra ir pan. yra

išskiriama kableliais

Mobilieji telefonai, kaip ir svaigalai,

vairuojant kelia tokį pat pavojų.

Dalis išlaidų, t. y. 16 313 Eur su PVM,

jau yra apmokėta

Kelios aišk. sak. dalys, neturinčios

jungiamojo žodžio ir einančios po

apibendrinamojo žodžio, yra išskiriamos

dvitaškiu ir kableliu (ar brūkšniu) arba

brūkšniais

Maloniai kviečiame visus: (–) šokėjus,

dainininkus, muzikantus, vaidintojus, (–)

dalyvauti konkurso „Dzūkijos talentai“

atrankoje.

Po vienarūšių sakinio dalių prieš

apibendrinamąjį žodį (visi, viskas, visa

(tai), visur, visada ir pan.) rašomas

brūkšnys

Išvykti į gamtą, aplankyti muziejų,

dalyvauti diskusijoje, susipažinti su

išskirtiniu žmogumi – visur gali būti

įdomu.

Jeigu vardijimo nėra, dvitaškis nerašomas Bilieto kaina 10 Eur. Tel. 55 147

Renginio organizatorius Alytaus kultūros

ir komunikacijos centras


Privalomoji skyryba

Kai į aiškinimą įsiterpia kiti papildomi sakiniai, po apibendrinamųjų žodžių rašomas

dvitaškis, kiekviena aiškinamoji (išskaičiuojamoji) sakinio dalis pradedama nauja eilute:

didžiosiomis raidėmis, o po papildomo

sakinio rašomas taškas:

Pateikiami šie dokumentai:

Motyvuota paraiška.

Argumentuota rekomendacija.

Mokslinius, kūrybinius ir kt. laimėjimus ar

veiklą liudijančių dokumentų kopijos.

Vaizdinė medžiaga.

Asmens tapatybę patvirtinančio dokumento

kopija.

mažosiomis raidėmis (jeigu tai ne

vardažodis, sutrumpinimas), o po papildomo

sakinio rašomas kabliataškis:

Pateikiami šie dokumentai:

motyvuota paraiška;

argumentuota rekomendacija;

mokslinius, kūrybinius ir kt. laimėjimus ar

veiklą liudijančių dokumentų kopijos;

vaizdinė medžiaga;

asmens tapatybę patvirtinančio dokumento

kopija.


Pasirenkamoji skyryba

Vienavardės sakinio dalys be jungiamųjų žodžių gali būti išskiriamos

kableliais (rečiau brūkšniais), jei norima parodyti aiškinamąją jų paskirtį:

Sąskrydis rengiamas Alytaus rajone(,) Dauguose(,) po savaitės.

Dokumentai priimami Rotušės a. 4(,) Alytuje.

Posėdis vyks ketvirtadienį(,) gegužės 26 d.(,) tarybos posėdžių salėje.

Čia pat(,) priimamajame(,) interesanto duomenys įrašomi į informacinę

sistemą.

Komandą sudaro 8–10 narių(,) 14–18 metų vaikinų ir merginų.

Vienavardė sakinio dalis arba išskiriama, jeigu suprantama kaip papildymas,

arba atskiriama, jeigu suprantama kaip vienarūšė:

Kiekvienas konkursas mums, mokytojams(,) yra galimybė geriau pažinti savo

mokinius, lavinti jų įgūdžius, didinti savo kompetenciją.

Iki gruodžio pradžios, net ir vėliau(,) buvo laukiama pasiūlymų.



Tarp apibendrinamojo žodžio ir jį aiškinančių sakinio dalių įterpus

jungiamąjį žodį, po pastarojo gali būti rašomas dvitaškis (rečiau brūkšnys),

jei norima paryškinti išvardijimą:

Aptartos bendradarbiavimo su komunikacijos specialistais, būtent(:)

autoriais, redaktoriais, reporteriais, korespondentais, aktoriais,

prodiuseriais, techniniu personalu, taip pat su šių sričių savininkais, gairės.

Mintys veda prie A. Baranausko iškelto klausimo, būtent (–) kas Lietuva yra

ir kas ji bus?

Uždarose rakinamose patalpose(,) kaip antai(:) sandėliuose, šiltnamiuose,

ūkiniuose pastatuose ir kt.(,) šunys apsaugai gali būti laikomi palaidi, o

patalpos be perspėjimo ženklų.

Dalyvinės, pusdalyvinės, padalyvinės

aplinkybės


Išplėsta dalyvinė, pusdalyvinė ar padalyvinė aplinkybė arba dvi ir daugiau

neišplėstų gali būti išskiriamos kableliais, jei norima išryškinti jų prasminį ir

intonacinį savarankiškumą:

Išanalizavę paslaugų gavėjų skaičių ir teikiamų paslaugų trukmę(,)

nustatėme mažėjimo tendenciją.

Pasirinkus skirti išplėstinę dalyvinę, pusdalyvinę ar padalyvinę aplinkybę,

privalu ją išskirti iš abiejų pusių:

Susitarimų iš esmės laikomasi, bet(,) keičiantis vadovui, keičiami ir jo

aplinkos žmonės.

Kablelis tik iš vienos pusės laikomas klaida.

Pažyminiai

Privalomoji skyryba

Išplėstinis derinamasis pažyminys po pažymimojo žodžio išskiriamas kableliais:

Siūlyta didinti lėšas, skirtas mokykloms tvarkyti.

Dalis žmonių savo gyvenimą įsivaizduoja kaip mažą, uždarą pasaulį, pilną

jaukumo ir šilumos.

Prieš pažymimąjį žodį einantis derinamasis pažyminys neskiriamas:

Siūlyta didinti mokykloms tvarkyti skirtas lėšas.

Dalis žmonių savo gyvenimą įsivaizduoja kaip mažą, uždarą, pilną jaukumo ir

šilumos pasaulį.

Išplėstas pažyminys ar priedėlis arba du ar daugiau neišplėstų pažyminių ar

priedėlių, einančių prieš įvardžiu išreikštą pažymimąjį žodį, yra išskiriami

kableliais:

Pasitempęs, jaunatviškas, nepriekaištingų manierų, ceremonijos metu jis atrodė

nuostabiai. Nedidukė, gražiai sudėta, darbus ji atliko sparčiai, negaišdama laiko

nereikalingiems plepalams.

Pažyminiai

Privalomoji skyryba

Neskiriamas po pažymimojo žodžio einantis nederinamasis pažyminys,

išreikštas prielinksnine konstrukcija, įnagininku, padalyvine žodžių grupe arba

prasidedantis žodžiais tema, antrašte, pavadinimu:

Kolegijoje vyko diskusija tema „Kodėl norėčiau gyventi ir dirbti Alytuje“.

Laikraštyje buvo išspausdintas straipsnis antrašte „Tiesioginės užsienio

investicijos Alytaus mieste“.

Yra dvi visuomeninės organizacijos pavadinimu „Alytus“.

Pažyminiai

Privalomoji skyryba

Du ar daugiau neišplėstų ir (ar) išplėstų derinamųjų ar nederinamųjų pažyminių,

einančių kartu su derinamaisiais, po pažymimojo žodžio yra išskiriami kableliais

(arba brūkšniais):

Pastatas – mūrinis, dviejų aukštų, su arkiniais langais, iš gatvės pusės mažai

priminė maldos namus.

Kai galiojo principas – kas pirmesnis, tas gudresnis – padaryta neapdairių žingsnių.

Tu būk tokia, kokia buvai – linksma, tvirta, nenuilstanti!

Prekių (patiekalų) ir pan. pavadinimuose pažyminys, einantis po pažymimojo

žodžio, atskiriamas kabeliu arba suskliaudžiamas (nors pažyminį šiuo atveju geriau

vartoti prieš pažymimąjį žodį):

Rankšluostis, kilpinis Kilpinis rankšluostis Rankšluostis (kilpinis)

Riestainiai, vaniliniai Vaniliniai riestainiai Riestainiai (vaniliniai )

Priedėliai

Privalomoji skyryba

Po pažymimojo žodžio einantis išplėstas priedėlis be jungiamojo žodžio yra išskiriamas kableliais: Jonas Kaknys, tarybos Aplinkos ir plėtros komiteto narys, atkreipė dėmesį į automobilių aikštelių problemas. Prieš pažymimąjį žodį einantis priedėlis neskiriamas: Susitikime dalyvavo dzūkų kultūros žurnalo „Dainava“ redakcinės kolegijos narys J. Černiauskas. Priedėliai su jungiamąją paskirtį turinčiais žodžiais ypač, arba, vadinamasis, labiausiai, daugiausia, dažniausiai, greičiausiai, kaip antai (kaip ta pačia reikšme), tai yra, būtent, pavyzdžiui, bent ir kt. išskiriami kableliais: Kai kurie medžiai, pavyzdžiui, ąžuolas, beržas, teikia žmogui energiją, o kai kurie, pavyzdžiui, drebulės, tuopos, ją atima. Po procedūrų rankas muilu reikia gerai nusiplauti daug kartų, bent 5–6.

Pažyminiai


Aplinkybinį atspalvį turintis išplėstas der. pažyminys arba du ar keli neišplėsti

der. pažyminiai prieš daiktavardžiu išreikštą pažymimąjį žodį arba neder.

pažyminys prieš daiktavardžiu išreikštą pažymimąjį žodį ar po jo gali būti

išskiriamas kableliais, jei norima pabrėžti pažyminio prasminį ir intonacinį

savarankiškumą:

Pastaruoju metu apleistas, išdaužytais langais(,) pastatas atrodė pasmerktas

sunykti.

Neišplėstas der. ar neder. pažyminys, pažymintis įvardžiu išreikštą sakinio dalį,

gali būti išskiriamas kableliais (rečiau brūkšniais), jei norima pabrėžti jo

prasminį ir intonacinį savarankiškumą:

Ją, jauną ir nepatyrusią(,) tuoj pat griebė pramogų verslo pasaulis.

Pažyminiai


Išplėstas neder. pažyminys po pažymimojo žodžio, išreikšto įvardžiu, gali būti

išskiriamas kableliais (rečiau brūkšniais), jei norima pabrėžti jo savarankiškumą:

Jie (,) elegantiškais dalykiniais kostiumais (,) visuomet traukia moters akį.

Su dalelytėmis nors ir, kad ir, dar (ir), tegu, irgi, kaip ir pan. einantys

pažyminiai ar priedėliai gali būti išskiriami kableliais, jei norima parodyti jų


Audra(,) nors ir susilpnėjusi(,) pasiglemžė pora gyvybių.

Lyginamieji neder. pažyminiai, prasidedantys žodžiais didumo, aukštumo,

ilgumo ir kt., po pažymimojo žodžio gali būti išskiriami, jei norima išryškinti jų


Sūnus(,) aukštumo sulig tėvu(,) taip pat sieks sporto pergalių.

Pažyminiai


Po įvardžių bet kas, kas nors, visi, kiti, kas, kaži(n) kas ir pan. pavartotas

būdvardis ar dalyvis su priklausomais žodžiais ar be jų gali būti išskiriamas, jei

norima parodyti aiškinamąją jo paskirtį:

Bet kas(,) greitesnis, stipresnis, vikresnis(,) pralenks, jei netobulėsime.

Kai kažkas(,) neprašytas(,) vidurnaktį braunasi į butą, kai gresia pavojus

sveikatai ir gyvybei, ar pateisinama būtinoji gintis?

Artimos nederinamiesiems pažyminiams žodžių grupės, prasidedančios vardu,

pavarde, pravarde, gali būti išskiriamos norint parodyti jų intonacinį

savarankiškumą:

Renginį vedė Algis Ramanauskas(,) pravarde Greitai.

Pažyminiai


Neišplėstas po pažymimojo žodžio einantis priedėlis gali būti išskiriamas, jei

norima parodyti jo aiškinamąją paskirtį ir intonacinį savarankiškumą:

Pagal įstatus jis(,) pirmininkas(,) liks tarybos nariu iki kito suvažiavimo.

Policininkų(,) Angelų sargų(,) dieną du sužeisti patrulių rinktinės pareigūnai

sutiko ligoninėje.

Neišplėstas ar išplėstas priedėlis, einantis po pažymimojo žodžio, gali būti

išskiriamas brūkšniais norint pabrėžti aiškinimą arba atskiriamas brūkšniu nuo

pažymimojo žodžio norint parodyti tapatumą:

Kovo 11-oji yra mūsų siekio išsipildymas ir tą siekį – Nepriklausomybę (–)

turime branginti.

Lyginamieji posakiai


Lyginamieji posakiai, prisijungę prie būdvardiškųjų įvardžių toks (-ia), toks

(-ia) pat, šitoks (-ia), koks (-ia), kitoks (-ia) ir pan., taip pat prie įvardinių

prieveiksmių taip, kitaip, tiek ir pan., gali būti išskiriami, jei norima parodyti

jų prasminį ir intonacinį savarankiškumą:

Daugelis žmonių nuolat atidėlioja tai, ką norėtų atlikti, elgiasi taip(,) lyg

būtų nemirtingi.

Kai palyginimui vartojami sakinio dalimis einantys ir šalut. sakinio dėmens

nesudarantys jungtukai nei, negu, nekaip (negu kaip), jie kableliais

neskiriami:

Šis darbas jo sielai artimesnis nei teisėjo.

Tai buvo daugiau negu draugystė.

Žiūrovų susirinko kur kas daugiau nekaip besimaudančiųjų.



Jeigu palyginimas turi tarinį, vadinasi, sudaro šalutinį dėmenį,

prieš jį rašomas kablelis – kaip visus šalutinius dėmenis, jį

privaloma išskirti:

Už atskirų rūšių administracinius nusižengimus įstatymo gali būti

nustatyta didesnė bauda, negu numatyta šiame straipsnyje. Svečių

įspūdžiai apie Lietuvą geresni, nei buvo tikėtasi.

Kablelio nebuvimas tokiu atveju klaida: Avarija buvo daug

pavojingesnė_negu manyta.

(Turi būti Avarija buvo daug pavojingesnė, negu manyta.)



Kableliais neskiriami vadinamieji skirtumo lyginamieji posakiai,

kurie vartojami su prieveiksmių ar būdvardžių aukštesniojo laipsnio

formomis ir reiškia lyginimą priešinant du daiktus, ypatybes, veiksmus

ar aplinkybes. Šių konstrukcijų pagrindą sudaro aukštesniojo laipsnio

formos, atliekančios tarinio funkciją, o lyginamieji posakiai jungiami

prie veiksnio, papildinio, pažyminio ar aplinkybių funkcijas

reiškiančių žodžių kaip jų išplėstinės dalys:

Publikos pripažinimas jam yra svarbiau nei pinigai.

Tikėtina, keli subjektai lengviau susitars negu daugelis.

Šiuo atveju junginiai lengvai pakeičiami konstrukcijomis su

prielinksniu už:

Publikos pripažinimas jam yra svarbiau už pinigus.

Įterpiniai ir įspraudai

Privalomoji skyryba

Įterpiniai išskiriami kableliais, rečiau – brūkšniais: Suprantama, apie šias negeroves galima kalbėti ir plačiau. Sprendimo projektas, ko gero, atsirado posėdžio išvakarėse. Deja, gražiems norams nelemta išsipildyti. O dėl kalbų, tai jos tokios todėl, kad rinkimai artėja. Galėtų daugiau policininkų budėti naktimis, bet(,) matyt, tam skiriama per mažai lėšų. Įspraudai išskiriami skliaustais, brūkšniais arba kableliais: Į pažymą įtraukti nepilnamečių vaikų duomenis (taip / ne). Mokymo programa pradedantiesiems (48 val. kursas). Savivaldybėje viešėjo Prancūzijos Kano (Caen) miesto delegacija. Jūs (prisipažinkit) norėtumėte būti panašūs į jį. Rytoj, atsiprašome pirkusiųjų bilietus, koncertas neįvyks. Tačiau (ak, koks skaudus nusivylimas!) pranašautasis skandalas subliuško.

Įterpiniai reiškia

Sakomo dalyko tikrumą: tiesa, teisybė, aiškus daiktas; be abejo, aišku, suprantama, žinoma

Spėjimą, abejojimą: matyt(i), rodos(i), atrodo; ko gero

Sakomo dalyko vertinimą arba apgailestavimą: bėda, laimė, nelaimė; kieno nors laimei, nelaimei; deja,

bijau; svarbiausia

Ko nors (informacijos, teiginio, sprendimo) šaltinį: iš ko sprendžiant, kieno nors žodžiais tariant; teigimu,

kokiais nors duomenimis, kokiomis nors žiniomis, kieno galva, nuomone, manymu, supratimu; anot, pasak

ko, pagal ką

Teiginių tarpusavio santykius: be ko, be to; nepaisant ko, išskyrus ką; palyginti, palyginus; atvirkščiai,

priešingai (negu kas), skirtingai nuo ko; antra vertus, kita vertus

Sąsają su ankstesniu kontekstu arba tarp teiginio ir iliustracijos: pavyzdžiui; sakysim(e), sakytum; beje;

kai dėl ko

Apibendrinimą: vadinas(i); (vienu) žodžiu, bendrais bruožais

Išskaičiavimo eilę: viena, kita, pirma, antra, trečia ir t. t.

Aktyvina pašnekovo dėmesį, pabrėžia ar apibūdina autoriaus, atpasakojamąją kalbą, reiškia tam tikrą

sakytojo požiūrį į jos turinį: matote, sakytum, žinai(ote), žiūrėk(ite) ir kt.; atsimenu, atsiprašau, matau,

sakau, tikiu(imės) ir kt.; matos, sako, sakė; atsiprašant, kaip, kitaip, žodžiu, tiesiog, teisybę sakant,

trumpai, vienu žodžiu tariant; tiesą pasakius; atvirai kalbant; tikrai neperdedant; manoma, sakoma, galima

sakyti, kiek man žinoma, kaip minėta; tarp kitko; ar šiaip ar taip, šiaip ar taip; kaip matyt(i)

Jausminę reakciją į sakomą dalyką: ak, oi, vai; ačiū, dėkui; dievulėliau, žiū, po šimts kelmų ir kt.

Įterpiniai


Įterpiniais nelaikomi žodžiai ir žodžių junginiai

esą, iš viso, iš principo, iš tiesų, iš tikrųjų, iš tikro, pirmiausia, visų pirma,

tikriausiai, veikiausiai, greičiausiai, apskritai, paprastai, anaiptol, taigi,

šiukštu.

Modalumą rodantys žodžiai ar junginiai

anaiptol, antai, apskritai, atseit, būtent, destis, esą, galbūt, galų gale,

geriau, greičiausiai, iš esmės, iš principo, iš tiesų, iš tikro, iš tikrųjų, iš

viso, kaip tyčia, lyg tyčia, konkrečiai, konkrečiau, mat, pagaliau,

palyginti, paprastai, paprasčiau, pirmiausia(i), (ne)priklausomai nuo,

rasi(t), savo ruožtu, šiukštu, taigi, tikriau, tikriausiai, tiksliau, turbūt,

veikiausiai, visų pirma

gali būti išskiriami, jei norima jiems suteikti įterptinį pobūdį

Kreipiniai

Privalomoji skyryba

Vienas ar su priklausomais žodžiais,

išskiriamas kableliais

Mieli alytiškiai, laukiame Jūsų

pasiūlymų dėl viešojo transporto

tobulinimo

Išskiriamas kartu su antrojo asmens įvardžiais

tu, jūs, jei jie sakinyje negali eiti veiksniu:

Europa, tu mano Europa, ar

kada ateisi į protą?

Kai sudaro atskirą sakinį, po jo dedamas

šauktukas ir toliau einantis sakinys

pradedamas didžiąja raide

Brangioji! Tai ir tavo didelis

indėlis...

Pavardės su galūne -as vns. šauksmininko

linksnyje turi galūnę -ai

Šivokai, Labukai, Lietuvininkai

Bendrinių žodžių meras, seniūnas

šauksmininko forma

mere, seniūne

Tikrinių vardų su galūne -is, -ys, -us, -

ius šauksmininkas toks pat, kaip ir bendrinių

Cesiuli ir bičiuli, Baubly ir būry,

Jurkau ir sūnau, Balčiau ir

sodžiau

Kreipiniai


Kreipinys gali būti išskiriamas kartu su antrojo asmens įvardžiu tu,

jūs, galinčiu eiti sakinio veiksniu, jei abu jie pasakomi vientisa

intonacija:

Jūs(,) kolegos, turite galimybę parodyti iniciatyvą.

Jūs(,) gerbiamieji(,) atkreipkite dėmesį, kad šiandien darbotvarkėje

numatyta svarstyti ir pora papildomų klausimų.

Ko gero, Jūs(,) gerbiamoji ponia, esate teisi.

Kodėl(,) tu Jonai, taip darai? (Arba Kodėl tu, Jonai, taip darai?)

Praleidimas


Vietoj praleistos tarinio jungties arba savarankiškos sakinio dalies gali

būti rašomas brūkšnys, jei norima paryškinti praleidimą:

Renginio organizatorius (–) Alytaus kultūros ir komunikacijos centras.

Miesto sodas (–) tai seniausias Alytaus centrinėje dalyje esantis parkas.

Visuomenės pagrindas (–) sveika šeima.

Kai tarp veiksnio ir tarinio yra apibūdinamasis santykis, vietoj

praleistos tarinio jungties paprastai nerašomas joks ženklas:

Kaina 2 500,00 Eur

PVM 18 proc.

Tel. (8 315) 55 100

Kodas 188706935

Prijungiamieji sakiniai

Privalomoji skyryba

Šalutinis prijungiamojo sakinio dėmuo išskiriamas kableliais:

Įdomu, kieno interesus jis gina.

Jeigu jums reikia pasišnekėti su vadovu, darykite tai iki pietų.

Apstabarėję šalutinio dėmens sandarą turintys dėmenys, jungiami žodžiais kaip,

kiek, kur, kada, ko, ką, semantiškai bei intonaciškai glaudžiai suaugę su pagrindiniu

dėmeniu, kableliais paprastai neskiriami; dažnai juos galima pakeisti vienu žodžiu

ar junginiu:

Ir buvo visko kiek širdis geidžia (daug). Fantazuokite kiek patinka.

Vienarūšiai šalut. prijung. sakinio dėmenys, sujungti kartojamais jungtukais ir ... ir, ar ... ar, arba ... arba, nei ... nei, atskiriami pradedant antruoju, kartojamuoju, jungtuku: Nesimatė sportininkių kovingumo, jos nežinojo, ko griebtis nei kaip pulti, nei kaip gintis.


Privalomoji skyryba

Iš vieno prijungiamojo žodžio sudarytas šalutinis dėmuo skiriamas

kableliu (arba brūkšniu), jei eina sakinio ar jo dėmens pradžioje:

Kiek, suskaičiuoti galima, bet reali paskolų grąžinimo data dar

nenumatyta.

Galbūt jis išgis. Kada, mes nežinome, gal po 10 metų, ir tai nežinia, ar

pavyks, juk tai – dvasios dalykai.

Šalutinis dėmuo išskiriamas kartu su jį pabrėžiančiais ar aiškinančiais

žodžiais arba žodžių junginiais ypač, nebent, juoba, juolab, juo labiau, tuo

labiau, būtent, vis tiek, tai yra:

Džiaugiuosi pergale, tuo labiau kad ji buvo labai sunki.

Gauta 143 602 tūkst. Eur pajamų, t. y. pajamų planas įvykdytas 93

procentais.



Tarp šalutinio dėmens jungtuko (ar kito jungiamojo žodžio) ir prieš jį

einančio sujungiamojo ar prijungiamojo jungtuko (ar kito jungiamojo

žodžio) gali būti rašomas kablelis norint parodyti šalutinio dėmens

savarankiškumą:

Tačiau(,) kokia forma tai bus padaryta, kol kas nenuspręsta.

Ir(,) jei jūs jau turite savo nuomonę ir žinote, ko norite, puiku!

Šalutinis dėmuo gali būti neišskiriamas, jei prieš jį eina dalelytė,

panaikinanti šalutinio dėmens intonacinį savarankiškumą:

Liekame kitų atminty(,) net kai mūsų jau nebėra.

Dabar gyvenimas toks, kad nežinai(,) nė kada gausi per galvą, nė kas

duos!..



Po žodžių vargu, kažin prieš dalelytę ar, įvardį kas, įvardinius prieveiksmius

kur, kada ir kt. gali būti rašomas kablelis, jei norima parodyti prijungimą:

Vargu(,) ar jis sutiktų užsikrauti ant savo pečių tokią atsakomybės naštą.

Kažin(,) kas atsitiktų, jei netektume savo tradicinių švenčių?

Gražų reginį gadina netvarkingai suverstos šakos, suniokota žemė, kažin(,) kiek

prireiks metų, kad čia vėl užaugtų miškas.

Šalutinis dėmuo iš vieno prijungiamojo žodžio po tarinio gali būti išskiriamas

kableliais (retai – brūkšniais), jei norima išryškinti jo prasminį ir intonacinį

savarankiškumą:

Planuojama mažinti darbuotojų skaičių, tačiau sunku pasakyti(,) kiek.

Jis žadėjo paskelbti tą sąrašą, tik nenurodė(,) kada.

Mes žinome(,) kaip.

Sujungiamieji sakiniai

Privalomoji skyryba

Kableliu atskiriami sujungiamųjų sakinių dėmenys:

Nors tiltas nėra senas, bet jau susidėvėję jo siūlės.

Tos idėjos labai senos, tik anksčiau jos nebuvo pabrėžiamos.

Jis ilgai gydėsi traumą, tad dabar jį matome po pertraukos pirmą kartą.

Pasiūlytas naujas projekto įgyvendinimo terminas, o vis dėlto ar jis

pakankamas?

Sugebėkime atskirti: čia yra gėris, o čia – blogis, čia – tiesa, čia – melas, čia

– krantas, čia – liūnas.

Ar žmogus reikalingas sportui, ar sportas – žmogui?

Sujungiamieji sakiniai


Sujungiamojo sakinio dėmenys, sujungti nekartojamais jungtukais ir, ar,

arba, nei, gali būti atskiriami kableliu, jei norima parodyti jų prasminį ir

intonacinį savarankiškumą:

Balsuojame(,) ir viskas bus aišku.

Lemtis negailestinga žmonėms(,) ar jie patys savo gyvenimą ardo?

Išvadiniai sakinio dėmenys ir atlikta, ir baigta, ir (daugiau) nieko, ir galas,

ir gana, ir tiek, ir viskas ir pan. gali būti atskiriami kableliu (rečiau brūkšniu):

Aš pasiryžau(,) ir baigta!

Vietos gyventojai maudymuisi naudoja šulinio vandenį, kartais jo atsigeria(,)

ir nieko.

Pakalbi su žmogumi(,) ir viskas aišku.

Bejungtukiai sakiniai

Privalomoji skyryba

Atskiriami kableliu, kabliataškiu, brūkšniu ar dvitaškiu:

Šiandien tu mums padedi, rytoj mes tau padėsim.

Muzika – ar galite gyventi be jos?

Akis nemato – širdies neskauda.

Visi klausia to paties: kas bus rytoj ir ką daryti?

Taip, savo ir kitų sąmonę keisti sunku.

Ką, dar neaišku?

Kaip, ar atvirai viską pasakyti?

Nieko, paskaudės ir praeis.

TEKSTO SKYRYBA

Sakinio galo ženklai

. ? ! ... priklauso nuo sakinio prasmės ir intonacijos

Po antraštinių sakinių taškas nerašomas

Gamta – kultūros lopšys

Mes mylime Alytų

Ženklai sakinio gale

Kabutėmis skiriamõs tiesioginės kalbos ir citatos sakinio pabaigoje ženklai

rašomi prieš uždaromąsias kabutes:

Romėnai sakė: „Kalba yra sielos atspindys.“

Pirmininkė paklausė: „Ar visi susirinko?“

Tereikia nusišypsojus pasakyti: „O, kaip aš džiaugiuosi jus matydama!“

Suplukęs atsiduso: „Vis dėlto šauniai padirbėjome...“

Jei sakinio gale – kabutėmis išskirtas sakinys ar pavadinimas su klaustuku, šauktuku

ar daugtaškiu, tai papildomo sakinio galo ženklo po kabučių nereikia:

Pirmininkas pasiteiravo: „Ar abi šalis galėtų tenkinti toks sprendimas?“

Prieštaraujančių nebuvo.

Organizavome viktoriną „Renkuosi sveiką maistą!“ Joje dalyvavo ne tik atvirų

jaunimo erdvių lankytojai, bet ir Vaikų globos namų auklėtiniai.

A: „T.“

A: „C.“

(A – autoriaus žodžiai, T – tiesioginė kalba, C – citata)

Tiesioginės kalbos ir citatų skyrybos

schema

Tiesioginė kalba Citatos

A: „T.“

A: „T!“

A: „T?“

Kai citata – atskiras sakinys

A: „C.“

A: „C!“

A: „C?“

Kai citata – autoriaus

sakinio dalis

A... „c“.

„T“, – a.

„T!“ – a.

„T?“ – a.

„T, – a, – t.“

„T! – a. – T.“

„T? – a. – T.“

„C“, – a.

„C!“ – a.

„C?“ – a.

„C, – a, – c.“

„C! – a. – c.“

„C? – a. – c.“

A:

–T

–T, – a.

–T! – a.

–T? – a.

Dialogas

– T?

– T.

– T!

– T...

Paaiškinimai

A (a) – autoriaus žodžiai

C (c) – citata

T – tiesioginė kalba

Tiesioginė kalba

Skiriama brūkšniais arba kabutėmis, pradedama didžiąja raide. Jei prieš tiesioginę kalbą yra įvadinių žodžių, po jų prieš tiesioginę kalbą rašomas dvitaškis. Brūkšniu skiriama tiesioginė kalba pradedama nauja eilute:

Jis išklausė komiteto narių nuomones ir pasiteiravo: – Kokia tvarka ir kada galėčiau pateikti naują projektą?

Sportininkas žurnalistams teigė: – Žaisiu, kol būsiu sveikas, tai, manau, gali trukti dar kelerius metus.

Vaikai buvo sutrikę. – Kada ateisi?

Tiesioginė kalba

Brūkšniais skiriamos dialogo kalbos kiekvieno veikėjo žodžiai

pradedami nauja eilute:

– Esate impulsyvus ar santūraus charakterio?

– Priklauso nuo situacijos. Iš esmės stengiuosi išlaikyti pusiausvyrą.

– Kas svarbiausia gyvenime?

– Sveikata.

– Mes gi šią savaitę išvažiuojame.

– Kada?

– Poryt, kaip tarėmės, devintą.

Tiesioginė kalba

Kabutėmis skiriama tiesioginė kalba po įvadinių žodžių rašoma toje pačioje

eilutėje:

Išvys iš Lietuvos svečią, išgirs ne šia tarme tariamus žodžius, maloniai ima už

parankės, bemat kviečia: „Užeik pas mus.“

Pirmininkas kalbėjo apie sutarties 4 skirsnį ir teiravosi: „Ar savivaldybė

turės galimybę atsiimti žemės sklypą iš investuotojo?“

Tiesioginė kalba

Jei perpasakojamas dialogas, tarp kabutėmis skiriamos dviejų veikėjų

kalbos rašomi brūkšniai:

„Tu klausi apie mano darbą, o aš nežinau, kur tu dirbi. Papasakok.“ –

„Negi aš tau nepasakojau? Gal tik norėjau. Tu neklausei. Aš pagalvojau,

kad tau neįdomu...“ – „Kodėl? Įdomu.“

„Vienas, du, trys... Trys už. Kas prieš?“ – jis pasisuko į mane. Aš

kažkodėl pakėliau ranką. – „Taip, vienas prieš.“

Tiesioginė kalba

Po tiesioginės kalbos esantys arba į tiesioginę kalbą įsiterpę autoriaus žodžiai

pradedami mažąja raide.

– Noriu, kad būtų išsaugotas socialinis teisingumas, – savo pasiūlymus motyvavo

tarybos narys.

– Mūsiškiai buvo pajėgesni, bet tai reikėjo įrodyti! – sakė treneris.

– Argi tokioje aplinkoje reikia kalbėti šiomis temomis? – pasipiktino jis.

– O kur jūs manote apie tai galėtume pakalbėti? – mandagiai paklausė ji.

– Taip ir sukasi užburtas ratas... – sutiko darbuotoja.

– Dabar jaučiamės sveiki, – sakė pašnekovai, – kasdien mankštinamės .

Tiesioginė kalba

Tiesioginė kalba nuo autoriaus žodžių skiriama brūkšniais, kurie rašomi po kitų

sakiniui reikalingų ženklų: po kablelio, šauktuko, klaustuko, daugtaškio – prieš

autoriaus žodžius; po taško, kablelio, dvitaškio – po autoriaus žodžių:

– Tai jau taip, – liūdnai palingavo galva vyriausias. – Deja, prabėgę metai padarė

savo.

– Negi viską mesim? – kyštelėjo trigrašį Saulius. – Tiek darbo įdėjom, kol viską

surikiavom.

– O gal tu nežinai, ko ieškai, todėl ir nerandi? – klausia psichologė. – Kaip atrodo

laimė? Kokia ji?

– Žinoma, aš į tuos reikalus nesiruošiu kištis, – tarė Milda, bet pagavo sunerimusį

sesers žvilgsnį ir prabilo: – Mane truputį kitkas baugina...

Tiesioginė kalba

Kai tiesioginė kalba eina prieš autoriaus žodžius ir yra skiriama kabutėmis, jos galo

ženklai (šauktukas, klaustukas, daugtaškis) rašomi prieš uždaromąsias kabutes, o

kablelis – po kabučių:

„Alytaus kraštas – patraukli vieta praleisti laiką gražioje gamtoje, patirti įspūdžių ir

pailsėti“, – sakė Turizmo informacijos centro direktorė.

„Teko mokėti dar kartą!“ – pasipiktino keleivis ir pradėjo aiškinti, kas atsitiko.

„Kas už tai, kad būtų patvirtinta ši darbotvarkė?“ – pasiteiravo posėdžio pirmininkas.

Tiesioginės kalbos skyrybos schema

„T“, – A.

„T!“ – A.

„T?“ – A.

Citatos

Išskiriamos kabutėmis. Kai išskiriama kitokiu šriftu ar kitokiu grafiniu būdu, kabutės gali

būti nerašomos. Kai citatą sudaro atskiras sakinys ar keli sakiniai, po įvadinių žodžių

dedamas dvitaškis, o citata paprastai rašoma toje pačioje eilutėje:

Nors Lietuva nuo amžių patyrė daugybę sunkių okupacijų, tačiau jos himnas kviečia: „Iš

praeities tavo sūnūs te stiprybę semia.“

Apie gyvenimo prasmę A. de Sent Egziuperi yra sakęs: „Ar ne geriau būtų, užuot smerkus

blogį, skleisti gėrį?“

Jei cituojamo ar kabutėmis skiriamos tiesioginės kalbos sakinio gale atsidūrė simbolinis ar

koks kitas išskirtas kabutėmis pavadinimas, reikėtų dėti uždaromąsias pavadinimo kabutes,

tašką ir uždaromąsias citatos kabutes: Paklaustas, koks kūrinys jam labiausiai patiko, atsakė:

„Tai švedų režisieriaus Lassės Hallströmo filmas „Šokoladas“.“

Jei sakinio gale atsidūrė koks nors kabutėmis išskirtas pavadinimas, kurio pabaigoje yra

klaustukas, šauktukas ar daugtaškis, tai tie ženklai atliks ir sakinio galo funkciją – papildomo

sakinio galo ženklo po kabučių nereikia:

Vilniaus mažasis teatras parodė spektaklį „Palaukit, kieno čia gyvenimas?“

Citatos

Po citatų esantys ir į jas įsiterpę autoriaus žodžiai rašomi taip kaip autoriaus

žodžiai prie tiesioginės kalbos:

„Tik neturintiems išsiauklėjimo reikalingas etiketas, tik neturintiems skonio

reikalinga mada“, – teigė Liudvikas XIV.

„Žmogus Tėvynę nešiojasi širdyje. Tik tas jos nepraras, kas nenorės...“, – šalies

vadovas priminė rašytojo J. Grušo žodžius.

„Nuolat skaitau Jūsų žurnalą gyvendamas Prancūzijoje, – dalijasi mintimis

skaitytojas, – ir pažadu nudžiuginti savo straipsniais.“

„Knyga praverstų ir studentui, ir mokytojui, ir profesoriui“, – rašo įžangoje

autorius ir čia pat su kartėliu atsidūsta: „Deja, apie tokią knygą kol kas galime

tik svajoti.“

Citatos

Cituojamas eiliuotos kalbos posmas rašomas nauja pastraipa ir be kabučių arba

su kabutėmis toje pačioje eilutėje (eilučių ir posmų pabaiga žymima pasviraisiais

brūkšniais):

Justino Marcinkevičiaus kūriniuose daug gamtos ir žmogaus egzistencijos jausmo:

Kas aš be medžio, be žolės, be paukščio,

Be priėjimo prie žmogaus, be žvilgsnio,

Kuris mane sutinka ir palydi?

Eilėraštyje poetas atsiskleidžia kaip romantikas, dvasingumo ieškotojas, būties

priešingybių analitikas, jis pabrėžia savo ištikimybę žmogui ir gimtajai žemei:

„Palaimos šviesią valandą / Ar juodu nesėkmės metu / Aš liksiu ištikimas žmogui /

Ir sau pačiam. / Yra nematoma jungtis / Tarp mūs visų / širdžių. / Ir saulėtą

dienovidį. / Ir nykųjį vidurnaktį / Aš ją jaučiu, aš ją girdžiu.“

Citatos

Citata, sudaranti autoriaus sakinio dalį, rašoma toje pačioje eilutėje ir

pradedama mažąja raide:

Prezidento nuomone, „stiprus ne tas, kuris muša, o tas, kuris atlaiko“.

Kai sakinio gale kabutėmis išskirtas simbolinis pavadinimas ar trumputė

citata (ne citatos sakinys!), tada taškas rašomas po kabučių:

Prezidentas prisiminė posakį: „Stiprus ne tas, kuris muša, o tas, kuris

atlaiko.“

Alytaus sporto ir rekreacijos centre vyks verslo kontaktų paroda „Alytus

2018“.

REKLAMOS IR KITŲ TEKSTŲ

SKYRYBA

Tekstą skaidant eilutėmis, eilučių gale galima nevartoti skyrybos ženklų

(kita eilutė atstoja skyrybos ženklą)

Šarvuotos durys

Plastikiniai langai

Geoterminis šildymas

Santechnikos darbai

REKLAMOS

PROJEKTAVIMAS

GAMYBA

Alytaus miesto savivaldybės administracija

Rotušės a. 4, LT-62504 Alytus

Kodas 188706935

A. s. LT 28 7044 0600 0192 8245

PARDUOTUVĖ SNAIGĖ

ŠALDYTUVAI

ŠALDIKLIAI

KOMPLEKTAVIMO DALYS

Reklamos skyryba

Blogai Gerai Gerai

Gerai

Naudokis

nemokamu

internetu

viešosiose

bibliotekose:

Naudokis

nemokamu internetu

viešosiose

bibliotekose:

Naudokis

nemokamu

internetu viešosiose

bibliotekose:

Naudokis nemokamu

internetu viešosiose

bibliotekose

Rask reikiamą

informaciją;

Rask reikiamą

informaciją.

rask reikiamą

informaciją;

Rask reikiamą

informaciją

Sek paskutines

naujienas;

Sek paskutines

naujienas.

sek paskutines

naujienas;

Sek paskutines

naujienas

Bendrauk su

draugais ir

pažįstamais.

Bendrauk su

draugais ir

pažįstamais.

bendrauk su

draugais ir

pažįstamais.

Bendrauk su draugais

ir pažįstamais

LITERATŪRA

INTERNETO ŠALTINIAI

Dabartinės lietuvių kalbos gramatika. V.: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994. –743 p.

Dabartinės lietuvių kalbos žodynas http://dz.lki.lt/

Kalbos komisijos svetainė www.vlkk.lt

Kalbos instituto svetainė http://www.lki.lt

Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba. V.: Mokslas, 1992. –262 p.

Lietuvių kalbos žodynas http://lkzd.lki.lt

Marcinkevičienė Rūta. Žanro ribos ir paribiai. Spaudos patirtys. V.: Versus aureus, 2008. –304

p.

Murinienė Lina. Svetimų kalbų vartojimo pagrindai. V.: Lietuvos edukologijos universitetas,

2016. –56 p.

Drukteinis Albinas. Kaip formuojamos skyrybos taisyklės (2006-12-21 paskaitos medžiaga)

Dvylytė Aurelija. Skyrybos naujovės. Seminaro medžiaga. 2004

http://dz.lki.lt/

http://www.vlkk.lt/

http://www.lki.lt/

http://lkzd.lki.lt/

ŽinutĖs kalbos kultŪra...valstybinės lietuvių kalbos komisijos (vlkk) nutarimai leid....

Documents