issn 2029-4204 networkstrade
TRANSCRIPT
ŠIAME NUMERYJE SKAITYKITE:
Lietuviai Maskvoje statys ir valdys nauj oro uost Daugs investicij geleinkelius Lietuvoje sumajo usienio investicij JAV nesusitvarko su vidinmis problemomis Kazachstano paradoksai Klaipdos uosto krovos rodikliai krito ES valstybms trkta paangos jr transporto
saugume Europos duj karas Nuo pavasario galimi nauji keli mokesiai Idja prijungti Vilni prie „Rail Balticos“ turi
unugar
PASIEKTAS PASAULINS PREKYBOS SUSITARIMAS Komercijos ministrai 2013 m.
gruod patvirtino sutart dl tarp- tautins prekybos, kuri gyr kaip istorin postm Pasauli-
ns prekybos organizacijai (PPO). Naujasis susitarimas toli grau
neatitinka drsios, taiau tolimos PPO vizijos panaikinti klitis pre- kybai visame pasaulyje; jos buvo
siekiama per jau 12 met vyks- tanias Dohos pltros derybas, iki šiol neusitikrinus konkrei
rezultat.
LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENT DALIA GRYBAUSKAIT
„AKTYVESN ES IŠORS PREKYBA SU USIENIO ŠALIMIS YRA
GALINGAS EKONOMIKOS AUGIMO VARIKLIS, SKATINANTIS IR ES
KONKURENCINGUM. BTINA PLTOTI ABIPUSIŠKAI NAUDINGUS PREKYBOS
RYŠIUS SU ES STRATEGINMIS PARTNERMIS. KONKURENCINGA
PREKYBA LIETUVAI, KAIP IR VISAI ES, YRA YPA REIKALINGA. TARPTAUTIN
PREKYBA SVARBI MS ŠALIAI, NES PRIE EKONOMIKOS ATSIGAVIMO PO SUNKMEIO LABIAUSIAI PRISIDJO
BTENT EKSPORTAS.“
Leidjas Baltijos media centras Direktorius Algirdas Aušra Redaktorius Mindaugas Aušra Maketo redaktorius Kstutis Jonaitis Nuotraukos BMC archyvas Redakcija Laisvs pr. 5, Vilnius Klaipdoje S. Daukanto. g. 13, Klaipda Kontaktai tel. (8 5) 2481629, (8 46) 311318
[email protected] www.etransporter.lt
Vis dlto Indonezijos kurortinje Balio saloje pasirašyta sutartis yra pirmoji pasaulin su-
tartis, priimta šios organizacijos nuo jos krimo 1995 m. „Pirmkart per ms istorij PPO iš tikr- j pasiek rezultat“, – per udarymo ceremonij sak išseks, taiau patenkintas PPO generalinis
PASIEKTAS PASAULINS PREKYBOS SUSITARIMAS Komercijos ministrai 2013 m. gruod patvirtino sutart dl tarptautins prekybos, kuri gyr kaip istorin postm Pasaulins prekybos organizacijai (PPO). Naujasis susitarimas toli grau neatitinka drsios, taiau tolimos PPO vizijos panaikinti klitis prekybai visame pasaulyje; jos buvo siekiama per jau 12 met vykstanias Dohos pltros derybas, iki šiol neusitikrinus konkrei rezultat.
direktorius Roberto Azevedo. Pagal mint sutart PPO nars sipareigoja ska- tinti prekyb, paprastindamos muitins proced- ras. Per š susitikim Jemenas oficialiai paskelbtas 160-uoju organizacijos nariu. Dabar Jemeno par- lamentas turs per šešis mnesius ratifikuoti sto-
jimo dokument paket. Vašingtone sikrs Pe- tersono tarptautins ekonomikos institutas anks- iau šiais metais paskelbtoje ataskaitoje nurod, kad PPO sutartyje numatomos priemons gali suteikti 1 trln. JAV doleri verts postm ekono- mikos pltrai ir padti sukurti 21 mln. darbo vie- t, jeigu bus tinkamai gyvendinamos. Ataskaito- je nenurodoma, kaip buvo apskaiiuoti šie rodi- kliai. Taiau PPO pareignai pripaino, kad kol kas nra aišku, kiek veiksmingai bus gyvendinamos mintos priemons, ypa besivystaniose šalyse. Pasak analitik, itin temptos derybos Balyje rodo, kaip šiai organizacijai gali bti sunku pasiekti re- ali paang Dohos derybose, pradtose Katare 2001 m. Neskm Balyje „bt sudavusi didiu- l smg institucijos prestiui“, sak tarptautins prekybos ekspertas Simonas Evenettas iš Sankt Galeno universiteto Šveicarijoje. „Taiau Balis at- skleid, kokios sudtingos bna derybos tarp di- deli prekiaujani šali dl svarbi komercijos klausim, ir nra joki enkl, jog ateityje bus lengviau“, – sak jis. Naujoji sutartis priimta po il- giau nei keturias dienas vykusi tempt deryb. Indonezijos prekybos ministras Gita Wirjawa- nas, pirmininkavs deryboms, š susitarim vadi- na istoriniu. Didiosios Britanijos premjeras Da- vidas Cameronas pareišk, kad naujoji sutartis „taps gelbjimosi ratu neturtingiausiems pasau- lio monms“, nes mains klitis prekybai. Pasak
R. Azevedo, šis susitarimas taps svarbiu simbo- liu per derybas Dohoje. „Sprendimai, kuriuos pri- mme ia, yra svarbus laiptelis Dohos deryb baigim“, – paymjo jis, pridrs, kad PPO tur- t greitai imtis planuoti Dohos deryb atgaivi- nimo program. Dohos pltros derybose siekia- ma pašalinti klitis komercijai ir nustatyti parei- gojant tarptautin prekybos taisykli protokol, kuris bt siningas tiek turtingoms, tiek skur- dioms šalims. Taiau tas pastangas lugd PPO nari protek- cionistiniai ginai. Derybos Balyje kelis kartus vos nelugo dl vairi nesutarim. Indija, kuri siekia kaupti grd atsargas ir subsidijuoti j auginim, kad pamaitint milijonus savo neturting pilie- i, reikalavo, kad šioms priemonms bt neri- botam laikui suteikta apsauga nuo PPO keliam išški. Jungtins Valstijos, irgi teikianios didel param savo ems kiui, bei kitos šalys sako, jog Indijos grd politika gali paeisti PPO apriboji- mus subsidijoms. Vliau išaiškjo kita didel kli- tis, kai keturios Lotyn Amerikos šalys nesutiko, kad iš sutarties teksto bt pašalintos uuominos apie JAV vykdom Kubos ekonomin embarg.
3
Anot šaltini, EK prezidentas Rusijos vadovui pri- min, kad naujosios taisykls turt atitikti ES
ir Rusijos sipareigojimus, priimtus G20 susitikime Sankt Peterburge, ir palengvinti tarptautin preky- b. Nuo 2013 m. lapkriio 12 d. naujoji Rusijos ga- rantij sistema vejams sigaliojo centrinje Rusi- joje aplink Maskv, o nuo lapkriio 19 d. ji turt si- galioti pasienyje su Latvija bei Estija. Nuo 2013 m.
NEAIŠKIOS KEIIAMOS TRANZITO TAISYKLS Europos Komisijos vadovas Rusijos prezidentui pareišk ess susirpins dl vienašališkai pakeist automobiliais gabenam krovini tranzito taisykli. EK vadovas Jose Manuelis Barroso laiške Vladimirui Putinui išreišk susirpinim dl nacionalins Rusijos garantij sistemos, kuri pradeda sigalioti vietoj „TIR Carnet“, ypa jeigu naujoji sistema pakenkt Europos Sjungos ir Rusijos ekonominiams santykiams.
gruodio 1 d. sistema ims galioti visoje Rusijoje, taip pat ir Karaliauiaus srityje. Taiau pasak šalies valdios, Lietuva nra gavusi jo- ki Rusijos ar Europos Sjungos pasilym dl Ru- sijos keleivi ir krovini tranzito geleinkeliais Ka- raliauiaus srit. „Lietuvos usienio reikal ministeri- ja nei iš Rusijos Federacijos, nei iš Europos Sjungos oficiali institucij nra gavusi ir nesvarsto joki pa-
silym dl galiojanios Specialiosios tranzito sche- mos funkcionavimo tvarkos keitimo“, – teigiama URM komentare. Lietuvos diplomatai tvirtina, kad gerai veikia ir jau 20 met egzistuojanios taisykls ir procedros dl karinio tranzito. Kylantys klausi- mai, anot URM, bna techninio pobdio, ir jie grei- tai išsprendiami atsaking tarnyb lygiu. „Tuo pa- iu stebime tendencij, kad bendras karinio tranzito srautas maja“, – sako URM. Rusijos usienio reika- l ministras Sergejus Lavrovas pareišk, kad Maskva laukia konstruktyvi Vilniaus pasilym dl netrik- domo Rusijos krovini ir keleivi tranzito Lietuvos geleinkeliais Karaliauiaus srit. „Derybos dl netrikdomo tranzito Kaliningrado sri- t ir atgal vyksta jau daug met. Susitarme dl kai kuri supaprastinim, taiau norime, kad šis tranzi- tas tapt dar patogesnis, juolab kad kalbama apie tranzit nesustojant“, – per Vyriausybs posd sak diplomatijos vadovas. Pasak S. Lavrovo, Lietuva ven- gia daryti papildom nuolaid dl „saugumo prie- asi“. „Kyla kai kuri technini problem, skai- tant susijusias su traukinio greiiu, kuris utikrint, kad nepageidaujami potencials paeidjai iššoks (iš traukinio) ir pasislps kur nors Lietuvos miškuo- se“, – paymjo S. Lavrovas. Specialioji (Kaliningra- do) tranzito schema, utikrinanti supaprastint Ru- sijos Federacijos piliei tranzit per Lietuvos Res- publikos teritorij Karaliaui, veikia nuo 2003 m. liepos 1 d.
DRAUDIM MARATONAS TSIASI
Pradjo galioti Estijai Rusijos taikomas pie- no produkt eksporto draudimas. Jis veria
keisti šiuo metu galiojani patikros sistem ir net atlikti pakeitimus gamybos patalpose. Ru- sijos veterinarijos ir fitosanitarijos tarnyba „Ros- selchoznadzor“ nurodo, kad veterinarinius Mui- t sjungoje taikomus reikalavimus btina iš- versti ir est kalb – šiuos turi suprasti visi mo- ni darbininkai. Be to, šalyje privals bti atlikti papildomi tyrimai, kuri metu bus siekiama nu- statyti, ar pieno produktuose nra tam tikr me- diag. Ši nuostat dalis skiriasi nuo šiuo metu Europos Sjungoje taikom taisykli. Pieno produktus gaminanios bendrovs pa- tvirtino, kad dauguma Rusijos reikalavim buvo vykdyti iš karto po to, kai sigaliojo im- porto draudimas. „Biurokratins ir diplomati- ns procedros gali utrukti iki trij mnesi, taiau jau nuo 2014 m. balandio – gegus mnesi reikalai gali pagerti“, – urnalistams sak vykdomasis bendrovs „Estover Hannes Prits“ direktorius.
4
www.klasteris.eu
Laisvs pr. 5, 2 rmai, Vilnius, tel./faks. +370 5 2481629
Lietuvos bendrovs konkurentu buvo mon „Aero- port Tolmaevo“, taiau ji nesurinko pakankamai bal-
s. Lietuvos bendrov ketina per penkerius metus inves- tuoti dabartinio aerodromo pltr apie 10 mlrd. rubli (beveik 80 mln. lit) ir kontroliuos iki 75 proc. mons ak- cij. Rusijos pramons milin „Rostec“ bendr projekt investuos nešdama jai priklausant aerodromo „Ramens- koe“ teritorijoje turim nekilnojam turt ir ems sklyp. Per septynerius metus bendros investicijos naujo Mas- kvos oro uosto vystym viršys 600 mln. lit. Planuojama, kad oro uosto projektas bus gyvendinamas trimis etapais 2014–2019 m. Per š laikotarp planuojama pastatyti apie 240 tkst. kv. m infrastruktros, sukurti daugiau nei 10 tkst. darbo vie- t ir aptarnauti daugiau nei 20 mln. keleivi. Naujas oro uostas darb turt pradti 2015 m. ir taikysis pigi skry- di bendroves. Jas turt aptarnauti „Avia Solutions“ bendrov „Baltic Ground Service“. „Avia Solutions Group“
LIETUVIAI MASKVOJE STATYS IR VALDYS NAUJ ORO UOST Konkurs statyti nauj tarptautin oro uost Maskvoje laimjo Lietuvoje registruota bendrov „Avia Solutions Group“. J planuojama kurti vietoje esanio aerodromo. Apie tai paskelb naujo oro uosto statybas organizuojanti bendrov.
– buvusi „flyLAL Group Services“. Jai priklaus skrydi bendrov „flyLAL Lithuanian airlines“, kuriai bankroto byla buvo iškelta 2009 m., tais metais bendrov nutrauk skry- dius. Vliau pavadinimus keit ir kitos grups bendrovs, atsisakydamos santrumpos „flyLAL“. Pavadinimai, anot rinkodaros specialist, buvo keiia- mi siekiant pabgti nuo besidriekianio praeities šleifo ir asociacij su bankrotu. Valstybin mon „Lietuvos aviali- nijos“ buvo privatizuota 2005 m., vliau mons veikla iš- skaidyta pagal veiklos sritis, turtas atskirtas, o visas mo- nes vienijo „flyLAL Group Services“. Grup vienijo orlaivi remonto ir technins prieiros mon „Flylal technics“, vliau pervadint „FL Technics“, kelioni agentr „BPC Travel“, aviacijos specialist mokymo mon „FlyLAL Trai- ning Centre“, pakeitusi pavadinim „Baltic Aviation Aca- demy“. Valstybs mons „Registr centras“ 2012 m. balandio duomenimis, „Avia Solutions Group“ akcininkais buvo Vil-
niuje registruota bendrov „In- deco: Investment and Develo- pment“ (21,94 proc.), Kipre regis- truota mon „ZIA Valda Cyprus“ (32,91 proc.). Eilinio visuotinio akcinink susirinkimo protoko- le nurodyta, kad daugiausiai ak- cij – 45,15 proc. – valdo Lenkija, nenurodant daugiau duomen. Šiemet skelbta apie parduoda- m paskutin bankrutavusios „fly- LAL“ turt, kurio kainos siek nuo 1 lito. Skelbta, jog „flyLAL“ byloje tariamiesiems atstovauja buv takingi prokurorai. Tuo metu bu- vs „flyLAL“ akcininkas Gediminas iemelis buvo Maskvoje. Šiuo metu aerodromas „Ramens- koe“, taip pat vadinamas „ukovs- kiu“, turi 2 nusileidimo takus, vie- nas kuri yra ilgiausiais Europoje ir siekia 5,4 km. Tam, kad dabar- tinis aerodromas bt transfor- muotas visavert tarptautin oro uost, reikia pastatyti keleivius aptarnaujant kompleks ir kurti reikiamas tarnybas, todl pirmo- jo etapo metu bus suprojektuo- tas ir pastatytas pirmasis 7000 kv. m. ploto keleivinis terminalas,
Geleinkeliai yra vienas veiksmingiausi ir ma- iausiai klimatui kenkiani veimo bd, ta-
iau šiuo metu jais kasmet veama tik apie 10 proc. Europos krovini ir 6 proc. keleivi. U transport atsakingas Europos Komisijos pirmininko pavaduo- tojas Siimas Kallasas teig: „Norint, kad Europos ge- leinkeliais naudotsi daugiau keleivi ir bt ga- benama daugiau krovini, reikia, kad teikiamos pa- slaugos bt geresns ir patrauklesns didesniam skaiiui klient. Kad taip nutikt, geleinkeli sekto- riuje turi bti diegiamos inovacijos. Ši viešojo ir pri- vaiojo sektori partneryst – svarbus ingsnis pir-
DAUGS INVESTICIJ GELEINKELIUS Europos Komisija patvirtino nauj viešojo ir privaiojo sektori partneryst „Shift2Rail“ – j vykdant mokslinius tyrimus ir inovacijas bus investuota beveik 1 mlrd. eur, kad Europos geleinkeliais keliaut daugiau keleivi ir bt gabenama daugiau krovini.
myn, paskatinsiantis inovacijas, dl kuri sumas geleinkeli paslaug snaudos, padids traukini talpa, o klientams bus teikiamos patikimesns regu- liarios geleinkeli paslaugos.“ U mokslinius tyrimus atsakinga Komisijos nar Máire Geoghegan-Quinn sak: „Šiomis investicijo- mis, kurias sudaro viešasis ir privatusis geleinke- li sektoriaus finansavimas, pramons mons bus paskatintos kurti strategines technologijas ir ieško- ti sprendim, kaip padidinti Europos moni kon- kurencingum, kad Europa išlikt pasaulins gele- inkeli rinkos lydere. Tai puikus ES biudeto sverto
poveikio augimui ir darbo vie- t krimui rodymas.“ „Shift2Rail“ – plataus umo- jo viešojo ir privaiojo sekto- ri partneryst, pagal kuri septynerius metus bus vykdo- ma mokslini tyrim ir inova- cij darbo programa, siekiant geresni geleinkeli paslau- g Europoje. gyvendinda- ma „Shift2Rail“ Komisija 2014– 2020 m. mokslini tyrim ir inovacij geleinkeli sektoriu- je finansavim padidins dau- giau negu tris kartus (iki 450 mln. eur), palyginti su anks- tesniam laikotarpiui skirtais 155 mln. eur. „Shift2Rail“ siekiama: iki 50 proc. sumainti geleinkeli transporto gyvavimo ciklo (t. y. infrastruktros ir riedmen k- rimo, veikimo, prieiros ir at- naujinimo) snaudas, iki 100 proc. padidinti traukini talp ir iki 50 proc. padidinti skirtin- g geleinkeli rinkos segmen- t patikimum.
Major freight flows is between:
Eastern (railway transport) and Western (roads transport) countries.
Customs Warehouses and Forwarding
Savanoriu av. 182-A, Vilnius, Lithuania, tel. +370 5 232 2277, e-mail: [email protected], www.armo.lt
SO CI
AL A
CC OU
Atkreiptinas dmesys, kad, skaiiuojant 2013 m. treiojo ketvirio tiesiogines investicijas, buvo
patikslinti 2013 m. pirmojo ir antrojo ketviri tie- siogini investicij duomenys, paskirstyti pagal ša- lis ir ekonomins veiklos ršis. Per treij ketvirt daugiausia buvo investuota ap- dirbamj gamyb (417,8 mln. lit), finans ir drau-
LIETUVOJE SUMAJO USIENIO INVESTICIJ
dimo veikl (237 mln. lit) bei didmenin ir mame- nin prekyb (147,2 mln. lit), o labiausiai majo investicijos elektros, duj, garo tiekimo ir oro kon- dicionavimo veikl (-31,1 mln. lit). 2013 m. rugsjo 30 d. duomenimis, Lietuvoje daugiausia yra inves- tav ši šali investuotojai: Švedijos – 10 mlrd. lit (23,7 proc.), Lenkijos – 4,7 mlrd. lit (11,3 proc.), Vo-
kietijos – 4,3 mlrd. lit (10,2 proc.), Nyderland – 3,6 mlrd. lit (8,5 proc.) ir Norvegijos – 2,6 mlrd. lit (6,2 proc. vis TUI). Sukauptosios TUI Lietuvoje iš 28 ES valstybi nari sudar 34,6 mlrd. lit (82,5 proc.), iš NVS šali – 1,9 mlrd. lit (4,5 proc. vis TUI). 2013 m. rugsjo 30 d. duomenimis, daugiausia investuota finansin ir draudimo veikl – 23,5 proc., apdirba- mj gamyb – 23,4, nekilnojamojo turto operaci- j veikl – 12,4, didmenin ir mamenin prekyb – 10,9, informacijos ir ryši veikl – 9,7 proc. vis TUI. Iš apdirbamosios gamybos daugiausia investuota rafinuot naftos produkt bei chemikal ir chemi- jos produkt gamyb – 5,1 mlrd. lit (51,5 proc. vis apdirbamosios gamybos TUI), ir maisto produkt, grim ir tabako gamini gamyb – 947,8 mln. lit (9,7 proc.). Lietuvos tiesiogini investicij (TI) srautas usien 2013 m. treij ketvirt buvo neigiamas (-9,6 mln. lit). Š majim lm 182 mln. lit aug priešprie- šins kito kapitalo investicijos (augo Lietuvos inves- tuotoj skoliniai sipareigojimai tiesioginio investa- vimo monms). 2013 m. antrj ketvirt TI srautas usien sudar 67,5 mln., o 2012 m. treij ketvir- t buvo 92,8 mln. lit. 2013 m. treij ketvirt Lie- tuvos investuotojai daugiausia investavo Latvijoje (87,6 mln. lit), Nyderlanduose (37,3 mln. lit) ir Es- tijoje (27,6 mln. lit). Spariausiai investicijos ma- jo Liuksemburge (-187,8 mln. lit) ir Rusijoje (-21,2 mln. lit).
2013 m. treiojo ketvirio pabaigoje sukauptosios tiesiogins usienio investicijos (TUI) Lietuvoje buvo 479,2 mln. lit maesns negu 2013 m. antrojo ketvirio pabaigoje, taiau net 1,1 mlrd. lit didesns negu 2012 m. rugsjo 30 d., – skelbia Lietuvos bankas ir Lietuvos statistikos departamentas.
Tarptautins Kinijos prekybos apimtys 2013 m. išaugo 7,6 proc. ir pirm kart istorijo-
je viršijo 4 trln. doleri rib. Rodiklis šiuo metu siekia 4,16 trln. doleri, perduoda CBS, rem- damasi oficialiais šalies duomenimis. Ekspor- to ir importo duomenys dar nepaskelbti, bet prognozuojama, kad Kinijai pernai pavyko ap- lenkti Jungtines Valstijas. Pernai Kinijos usienio prekybos perteklius padidjo 12,8 proc., iki 259 mlrd. JAV doleri. Didiausios Kinijos prekybos partners 2013 m. buvo Europos Sjunga, JAV, Azijos šalys, taip pat Honkongas ir Japonija. Pekinas drsiai naudodamasis paskolomis ir investicijomis sau atveria daug nauj rink. Kinija pastaruo- ju metu vis daugiau investuoja Afrikos šali ekonomik, iš ten atsivea nemaai pramonei reikalingos ems kio produkcijos ir aliavos. Eksporto iš Afrikos šali apimtys Kinijoje išau- go nuo 5,6 mlrd. doleri 2001 m. iki 93,2 mlrd. doleri 2011-aisiais.
KINIJOS PREKYBOS APIMTYS ŠOKA VIRŠ
7
Pasak B. Obamos, tie paviešinimai smog kai ku- ri amerikiei pasitikjimui, priversdami mo-
nes nerimauti, jog j privatumas nebra saugus. Ša- lies vadovas tikino, kad NSA veikla niekaip nesiker- ta su JAV statymais, taiau usimin, kad agentros
JAV NESUSITVARKO SU VIDINMIS PROBLEMOMIS JAV prezidentas Barackas Obama penktadien per met pabaigos konferencij nesureikšmino savo populiarumo sumajimo, pripaindamas, kad jo administracija „susimov“ paleisdama vien sveikatos sistemos reformos program, taiau tikindamas, kad ateinaniais metais šalis gali „nuveikti labai ger darb“.
programas gali tekti pakeisti, siekiant atkurti pilie- i pasitikjim Vyriausybs saugumo operacijo- mis. Viena iš reform galt tapti atsisakymas saugo- ti penkerius metus Vyriausybs surinktus duome-
nis apie pokalbius telefonu, taip pat perduoti par- eig saugoti tuos duomenis telekomunikacij ben- drovms. „Tikiu, kad NSA neusiima vidaus sekimu arba šniukštinjimu“, – sak B. Obama, taiau pri- dr, kad „mums gali tekti dar labiau tai patobulin- ti, kad suteiktume monms didesn pasitikjim“. Prezidentas nekomentavo vieno federalinio teisjo paskelbt nutart, kad kai kuri NSA veikla tikriausiai kertasi su JAV konstitucija. Ir nors JAV prezidentas tikino, kad 2014-ieji me- tai gali tapti Amerikos proverio laikotarpiu, rea- lyb kalba k kit. Jungtins Valstijos iki kovo pra- dios pristigs lš savo finansiniams sipareigoji- mams vykdyti, jeigu Kongresas nepadidins valsty- bs skolinimosi ribos. JAV parlamentas spal prats federalins vyriausybs galiojimus skolintis iki va- sario 7 dienos, baiminantis, kad didiausia pasau- lyje ekonomika gali tapti nemokia. Kai tas pratsi- mas baigsis vasario 7 dien, Jungtinms Valstijoms vl iškils skolinimosi ribos problema. Ido departa- mentas šiuo metu laikosi nuomons, kad panaudo- jus tas priemones galima pratsti šalies skolinimo- si galiojimus tik iki 2014-j vasario pabaigos arba kovo pradios. Ido departamento nepaprastosios priemons negalt bti vykdomos ilgesn laikotar- p – daugiausiai dl to, kad Vyriausyb numato di- deles išlaidas vasar ir kov, kai bus grinamos mo- kesi permokos.
NAUJAS EKONOMINIS POTENCIALAS AFRIKOJE
Piet Afrikos Respublika (PAR) gali praras- ti didiausios Sacharos regiono ekonomi-
kos titul. Nigerija ketina paskelbti perirtus BVP rodiklius, kurie pirm kart sudaromi re- miantis naujausia metodologija. Ekspertai tiki- si, kad skaiiai parodys, jog šalies ekonomika net 40 proc. didesn nei manyta iki šiol. Pasta- ruosius metus Nigerijos valstybs tarnautojai klajojo po šal, siekdami surinkti statistik ir ti- kinti vietin versl viešinti finansinius duome- nis. naujj šalies BVP pirm kart bus trauk- ti tokie sektoriai kaip telekomunikacijos ir ant mieli auganti šalies kino film industrija, jau spjusi gauti etiket „Nolyvudas“. Išsivysiusios šalys BVP skaiiavimo metodi- k atnaujina vidutiniškai kas penkerius metus, taip siekdamos, kad pokyiai ekonomikoje ati- tinkamai atsispindt ir rodikliuose. Tuo tar- pu Afrikos valstybs tik neseniai pradjo
8
Kaip parod 2012 m. „Freedom House“ ataskaita apie Kazachstan, nafting Atyrau ir Mangyš-
tau region padtis ypa sunki: moni, gyvenan- i u skurdo ribos, skaiius juose vienas didiausi šalyje (22,6 proc. Mangyštau srityje ir 10 proc. Aty- rau srityje, o kit srii vidurkis yra 8,2 proc.). Maa to, maisto ir gyvenamj patalp kainos ten yra aukšiausios visame Kazachstane. Akivaizdus atotrkis tarp miesto ir kaimo yra seniai inoma šalies problema, bet apie j retai kalbama pagrindinse iniasklaidos priemonse. Apskritai ji yra daugiau ar maiau bdinga visoms Centrins Azijos valstybms, kuriose klanin politika danai
KAZACHSTANO PARADOKSAI Iš esms svarbiausias veiksnys, komplikuojantis Kazachstano skm, yra vis giljantis atotrkis tarp miesto ir kaimo vietovi, ypa vakarinje dalyje. Nors šalies valdia nenori su tuo sutikti, net ji 2011 m. turjo pripainti, kad „kaimo skurdo lygis yra didelis – triskart didesnis u skurd miestuose“.
lm preferencin poir vienus regionus ir dis- kriminacin poir kitus. Taiau Kazachstano para- doksas tas, kad skurdiausiai gyvena naftingos va- karins jo teritorijos, kurios sukuria didiausi BVP vienam gyventojui ir sudaro didij dal šalies BVP. Tai veria suabejoti visa N. Nazarbajevo politinio projekto logika. Situacija panaši (nors mastelis ir ki- tas), pavyzdiui, kit „naftos prakeikt“ region, to- ki kaip Nigerio delta, kur nafting rajon bendruo- mens iri centrin valdi labiau kaip atiman- i j išteklius išnaudotoj nei kaip ekonominio klestjimo garant. Todl neabejotina, kad nepasi- tenkinimas, jeigu prasivert, gali destabilizuoti Ka-
zachstano „stebukl“ ir neigia- mai paveikti usienio investuo- toj interesus Mangyštau ir Aty- rau srityse. Kazachstano ekonominio ir poli- tinio elito tarpe yra plaiai papli- tusi korupcija ir protekcija. Tai ti- kriausiai vienas ryškiausi šiuo- laikinio Kazachstano prieštara- vim: viena vertus, vadovyb sutinka, kad btina diversifikuo- ti ir modernizuoti ekonomik, pltojant privat versl ir tautos verslumo gdius; kita vertus, susidaro spdis, kad ji nenori atsisakyti sen korupcins prak- tikos, grobstymo tradicij ir pa- tronato, neleidiani ekonomi- kai kvpuoti ir ukertani keli talentingiems monms be poli- tini ryši visapusiškai realizuoti savo verslumo potencial. Deja, ši problema neturi pa- prasto sprendimo: kaip ir viso- je Centrinje Azijoje, korupcija ir protekcija Kazachstane yra la- bai aiškios politins logikos ats- pindys ir glaudiai siejasi su
Penkeri metai kartu su jumis!
www.zurnalastransportas.lt
9
Naftos produktai sudaro 21,2 proc. bendros Klai- pdos uoste kraunam krovini krovos. Šiais
metais mint produkt perkrauta 7,07 mln. t, t. y. -14,4 proc. arba -1,19 mln. t maiau nei prajusiais 2012 m.:
• Rusijos naftos produkt eksportas nuslgo vi- suose Baltijos šali uostuose dl Rusijos suintere- suotumo naftos produktus krauti nacionaliniuo- se uostuose (ypa Ust Lugos uosto terminaluo- se);
KLAIPDOS UOSTO KROVOS RODIKLIAI KRITO 2013 m. saus – gruod Klaipdos uoste krauta 33,32 mln. t jrini krovini. Nors tai -5,4 proc. (arba -1,92 mln. t) maiau nei 2012 m., ilgalaiks krovos tendencijos rodo augim – šis krovos rezultatas treiasis Klaipdos uosto istorijoje.
• Rusijai sumainus naftos tiekim Mozyrio (Bal- tarusija) gamyklai, pastaroji sumaino gamybos apimt, todl sumajo mazuto krova ir per Klai- pdos uost;
• Pasaulinje naftos produkt rinkoje krito perdir- bamos naftos pelningumas – tai sumaino ben- drovs „Orlen Lietuva“ perdirbamos naftos apim- t ir tuo paiu eksport per Klaipdos uost;
• Sumajusi „Orlen Lietuvos“ gamybos apimtis taip pat turjo neigiam tak Klaipdos uosto
rodikliams: udarius Ukrainos Lisiansko gamy- kl, minta mon pradjo Ukrain veti dau- giau benzino ir dyzelino geleinkeliu. Pasikeitus logistikos grandinei, sumajo bendrovs „Orlen Lietuva“ krova jriniu keliu per „Klaipdos naftos“ produkt terminalus.
2013 m. saus – gruod Klaipdos uoste krauta 8,52 mln. t trš. Persiskirstymas pardavim rinkoje tarp „Belaruskalij“ ir „Uralkalij“ lm kritusi baltarusiš- k trš krov – ši met trš krova nuo praju- si atsilieka -12,4 proc. arba -1,21 mln. t. Nors ir su- majs, mintas krovinys uoste išlieka gausiausias – tršos sudaro 25,6 proc. bendros krovini apyvar- tos. Dl nuosaikiai auganios Lietuvos ir kaimynini valstybi ekonomikos konteineri krova, sudaran- ti 13,7 proc. bendros uosto krovos, šiais metais sta- biliai didjo: krauta 4,56 mln. t, t. y. +4,6 proc. dau- giau nei 2012 m. Palyginti su kaimyniniais Baltijos šali uostais, Klaipdos uostas – konteineri krovos lyderis. Remiantis bendrovs „Ernst & Young“ duomenimis, 1 tona krovini, perkraut per Klaipdos uost, vals- tybs biudetui utikrina 11,23 lit pajam. verti- nus 2013 m. krovos rezultat, galima teigti, kad kro- vini, perkraut Klaipdos jr uoste, srautas suda- r prielaidas valdios sektoriui (valstybs, savival- dybi, „Sodros“ biudetams) per vairius mokesius gauti 374,2 mln. lit pajam.
PRASTOS PROGNOZS VEJAMS
Tarptautin keli transporto sjunga IRU verti- no 63 valstybi keli transporto srautus, kurie
parod, kad 2013 m. 0,4 proc. padidjo keli trans- portu pervet krovini ton kiekis. IRU taip pat pateik savo prognozes šiems metams. Nors trans- porto sektori sukrtusi kriz jau pasibaigusi, re- zultatai nra itin diuginantys. Prognozuojama, kad transporto srautai ir toliau neymiai dids. Eu- ropoje pradeda gerti ekonomin situacija ir arti- miausioje ateityje tai turt tstis. Europos Sjun- gai prognozuojamas 1,3 proc. transporto sraut augimas 2014 m. Tiesa, prajusiais metais geresnius augimo rezul- tatus parodiusios BRIC (Brazilija, Rusija, Indija, Ki- nija) ir TRACECA (Armnija, Azerbaidanas, Bulga- rija, Gruzija, Kirgizija, Moldova, Rumunija, Tadikis- tanas, Turkija, Ukraina, Uzbekistanas) šalys toliau turt lenkti vakar Europos vejus ir šiemet. Ši šali geresn rezultat galima paaiškinti tuo, kad jos sistemingai gerina transporto sraut pralaidu- m pasienyje bei investuoja tinkam infrastruk- tr. J neišnaudotas transporto sraut skatinimo potencialas yra gerokai didesnis u Europos.
10
Pirmininko pavaduotojas ir u transport atsakin- gas Europos Komisijos narys Siimas Kallasas pasak:
„Diaugiuosi, kad dauguma pakrants valstybi nari de- ramai vykdo savo kaip vliavos valstybi pareigas. Taiau labai svarbu utikrinti, kad kiekviena valstyb nar, bda- ma vliavos valstyb, ms jrinink labui ratifikuot ir taikyt bendrus gyvenimo ir darbo laive slyg standar- tus, nustatytus 2006 m. tarptautinje Konvencijoje dl darbo jr laivyboje, juo labiau kad socialiniai partneriai dl j susitar Europos lygiu ir jie neseniai buvo perkel- ti ES teis.“ Taikant galiojanias ES taisykles skatinama saugi laivy- ba ir keliami dideli reikalavimai ES vliavos valstybms
ES TRKSTA PAANGOS JR TRANSPORTO SAUGUME Kaip teigiama Europos Komisijos ataskaitoje dl vliavos valstybs reikalavim laikymosi, kai kurioms ES valstybms narms kyla sunkum vykdyti sipareigojimus ratifikuoti tarptautines jr konvencijas.
– reikalaujama, kad bt atliktas nepriklausomas j jr administravimo vertinimas, bt sukurta ir diegta sertifi- kuota veiklos kokybs vadybos sistema. To nra padariu- sios Portugalija, Arija ir išjimo jr neturinios vliavos valstybs, išskyrus Liuksemburg. Nors daugelis ES vlia- vos valstybi padar nemenk paang, pilkajame vlia- vos valstybi sraše išlieka Bulgarija ir Slovakija, nes ne- maai j laiv buvo sulaikyta, tikrintuose uoste prisišvar- tavusiuose laivuose nustatyta nemaai trkum. Su ši šali vliavomis plaukiojantys laivai kol kas nepriskiria- mi nedidels rizikos kategorijai (baltajam srašui), tad turi bti tikrinami daniau. Valstybs nars turt dti dau- giau pastang, kad bt ratifikuota Konvencija dl darbo
jr laivyboje, kurioje nustatytos jrinink gyvenimo ir darbo sly- gos, ir kad bt taikomos neseniai priimtos ES taisykls, kuriomis uti- krinama, kad šios konvencijos bt laikomasi ir kad ji bt vykdoma. Pagal galiojanius ES teiss ak- tus, kuriais reglamentuojamas v- liavos valstybs reikalavim lai- kymasis, valstybs nars privalo naudotis Tarptautins jr organi- zacijos 2006 m. sudaryta savano- riško audito, atliekamo kitos vlia- vos valstybs ekspert, sistema. Iki šiol tokio audito nra atlikusios Portugalija ir kelios išjimo jr neturinios ES vliavos valstybs – Austrija, ekija, Vengrija ir Slova- kija. Iki 2012 m. birelio 17 d. taip pat turjo bti diegta sertifikuo- ta kokybs vadybos sistema – tai dar viena nepriklausoma ES vlia- vos valstybi sistem ir proced- r kokybs tikrinimo sistema. Por- tugalija ir Airija bei ES išjimo jr neturinios vliavos valstybs Aus- trija, ekija, Vengrija ir Slovakija šio proceso dar nra pradjusios, o ki- tos keturios ES vliavos valstybs – Kipras, Malta, Nyderlandai ir
11
Karštoji linija – 8 800 77008 www.vta.lt
TRANSEKSTA
Ir nors Rusijos pus apie galimas tokio pobdio problemas turjo inoti jau senokai, Maskva ne-
slepia susierzinimo išgirdusi, kad projekto gyven- dinimui iškilo grsm. Savo ruotu rus iniasklai- da, rašydama apie susidariusi situacij, daniausiai vartoja od „apeiti“: toks sprendimo bdas Rusijai bt pats priimtiniausias. Briuselis silo sugalvoti k nors protingesnio. „Galiu pasakyti tiesiai ir nuoširdiai – „Piet srau- tas“ neveiks ES teritorijoje, jeigu viskas neatitiks ES statym“, – susitiks su Europos Parlamento nariais pareišk EK Energetikos departamento direktorius
EUROPOS DUJ KARAS Rusijos duj milins „Gazprom“ projektas – dujotiekis „Piet srautas“ – susidr su rimtomis teisinmis problemomis: Europos Komisijos (EK) teigimu, visi iki šiol pasirašyti susitarimai su Europos Sjungos (ES) šalimis, kuri teritorija turt driektis naujasis dujotiekis, prieštarauja ES teiss normoms, o tiksliau – Treiojo energetikos paketo nuostatoms, kurios draudia tai paiai kompanijai bti ir duj tiekja, ir vamzdyno savininke – operatore.
Klausas Dieteris Borchardtas. inoma, ES teiss aktai nedraudia koncernui „Gazprom“ tiesti dujotiek „Pi- et srautas“, taiau dvišaliai susitarimai, kuriuos pl- todama projekt Rusija pasiraš su Bulgarija, Serbi- ja, Vengrija, Graikija, Slovnija, Kroatija ir Austrija, prieštarauja ES teisei ir turi bti perirti, o nepa- vykus persiderti – nutraukti. „Galiu tik patvirtinti ms ketinimus veikti kons- truktyviai, bet tam prireiks ne mnesi, o galbt net dvej met“, – Europos Parlamento nariams sak K. D. Borchardtas. Ir pridr: kol kas visiškai neaišku, ar „Piet srauto“ dujotiekis gals atitikti Treiojo ener-
getikos paketo normas. Min- tos valstybs, pasak EK parei- gno, yra informuotos apie tei- sines problemas dl dujotiekio, jos privals persiderti ir visus neatitikimus pašalinti, o jeigu nenors to daryti, Europos Ko- misija turi ranki, kaip jas pri- versti laikytis ES teiss norm. Europos Komisijos pareiški- mai, anot rus iniasklaidos, gali ypa neigiamai paveikti dvi valstybes, kurios paskutins pasiraš susitarimus su bendro- ve „Gazprom“ – Bulgarij ir Ser- bij. Jos abi inojo, kad Briuselis šiuos susitarimus vertins kaip neteistus. Naujien agent- ra „Reuters“ cituoja EK komi- saro konkurencijos klausimais Joaquino Almunios odius, kad EK taria koncern „Gaz- prom“ piktnaudiavimu domi- nuojania padtimi Centrin- je ir Ryt Europoje, todl kon- cernas turs padaryti nuolaid, kad išvengt ši kaltinim.
Lietuvos Respublikos keli prieiros ir pltros pro- gramos finansavimo statymo pakeitimo statymo projekto nuostatos, susijusios su krovinini trans- porto priemoni apmokestinimu u naudojim- si tam tikra infrastruktra, parengtos gyvendinant 2011 m. rugsjo 27 d. Europos Parlamento ir Tary- bos direktyv 2011/76/ES. Atsivelgiant Direkty- vos nuostatas, keiiamos naudotojo mokesio pro- porcijos.
VANDENILIU VAROMAS AUTOMOBILIS – PO MET
„Mercedes-Benz“ jau kuria vandenilin se- dan, kurio kbulas bus pagamintas iš
anglies pluošto. „E Superlight“ pavadintas auto- mobilis nuo konvejerio riedti prads 2015 m. Automobilyje bus naudojami kai kurie kitos kartos „E-class“ konstrukciniai mazgai, o seda- no stilistikoje bus daug uuomin apie van- denilinius koncepcinius automobilius F800 ir F125, taiau joki tiksli ini apie bsimo au- tomobilio išvaizd dar nra. Vienas iš domes- ni sprendim – atgal, kaip vienatriuose, nu- slenkanios galins durys. Teigiama, kad dl anglies pluošto kbulo šis automobilis svers madaug 350 kg maiau nei prastas „E-class“ sedanas. Be to, kbulas turt bti itin standus. Automobilis bus aprpinamas 200 AG bendro ga- lingumo jgaine, kuri sudarys elektros varikliai ir specials akumuliatoriai, kuriems elektros energi- ja bus gaminama vandenilio kuro elementuose. Manoma, kad automobilis kainuos panašiai kaip ir brangesns „S-class“ modelio versijos.
NUO PAVASARIO GALIMI NAUJI KELI MOKESIAI Pastarosiomis dienomis plaiai nuskambjo vej autobusais pykiai dl planuojamo padidinti keli naudotojo mokesio. Krovini vejai taip pat turt sunerimti: nuo gegus 1 d. planuojami statymo pakeitimai turt koreguoti ir j transporto priemonms taikom mokesi u kelius tarifus.
Komerciniam transportui keisis tik metus galiosian- i mokesi tarifai. Naujieji ribiniai tarifai pateikti lentelje emiau. Pagal paruošt statymo projekt didt minimalus ir maksimalus mokamo keli mo- kesio tarifas. Ypa jis turt pakilti lengvesniems komerciniams automobiliams. Vilkik keli mokes- io tarifas kils neymiai, taiau Susisiekimo minis- terija tvirtina, kad kain augimas turt paveikti tik neekologiškas sunkiasvores transporto priemones, o transporto priemonms, atitinkanioms aukšiau- sius emisijos reikalavimus, mokesiai neturt did-
ti ir galbt net mat. Susisiekimo ministerijos atstovai pastebi, kad sta- tymo projektu apibriami ribiniai tarifai, o kon- kreius dydius nustato Vyriausyb. Be to, statymo projekte numatyta, kad tarifai diferencijuojami atsi- velgiant transporto priemons kategorij ir emi- sijos klases. Pagal šiuo metu galiojani tvark taip pat yra nustatyti ribiniai tarifai, taiau vilkik savi- ninkams vis tiek tenka mokti maksimalius mokes- ius, nes jie nra diferencijuojami pagal emisijos klases, aši skaii ar kitus aspektus.
13
Jis pareišk, jog gyvendinant projekt btina spariai judti priek ir steigti bendr mon,
kad bt galima parengti projekt ir laiku pateikti paraišk Europos Sjungos finansavimui. „Tikims konstruktyvios vis partneri pozicijos“, – pareišk V. Dombrovskis. „Prašymas pakankamai aiškus – Lietuva nori trauk- ti maršrut ir savo sostin. Nors dl to atsiras vin- gis, tam tikros logikos galima velgti“, – pareišk V. Dombrovskis ir pridr, kad tai turi bti vertin- ta technologiniu poiriu. Jis primin, kad ir Ryga iš pradi nebuvo traukta projekt. „Išreiškme pretenzijas, nors ir ankstesniame pro-
IDJA VILNI PRIJUNGTI PRIE „RAIL BALTICOS“ TURI UNUGAR Lietuvos prašymas traukti Vilni transeuropins vs „Rail Baltica“ maršrut logiškas, mano Latvijos premjeras Valdis Dombrovskis. Anot jo, š prašym reikia vertinti techniniu ir ekonominiu poiriu.
jekto etape. Nurodme, kad projekt turi bti traukta ir Ryga, ir centrin geleinkelio stotis, taip pat oro uostas“, – sak Latvijos premjeras. Estijos ekonomikos ministerija pirmadien pareišk, kad Lietuvos reikalavimas nedelsiant prijungti Vilni prie transeuropins vs „Rail Baltica“ yra nekons- truktyvus, nes dl jo kyla grsm 3 mlrd. eur in- vesticijai. Lietuvos susisiekimo ministras Riman- tas Sinkeviius pareišk, kad Estijai ir Latvijai nepri- tarus Vilniaus prijungimui prie „Rail Balticos“, gali lugti visas bendras Baltijos šali projektas. Anot jo, trys valstybs jau yra pasirašiusios politin de- klaracij, kurioje Vilnius vardytas kaip trasos dalis,
todl daugiau politiškai to svarstyti, jo manymu, nebereikt. Lietuvos premjeras Algirdas Butkeviius ši diskusi- j pavadino Estijos ir Latvijos noru Vilniaus klausim perkelti politin lyg – anot jo, šalys jau yra pasira- šiusios politin susitarim. „ia daugiau vyksta gin- as ekspert lygiu. Turiu pabrti dar vien labai svarb aspekt, kad penki transporto ministrai – tai yra Estijos, Latvijos, Lietuvos, Suomijos ir Lenkijos – pasiraš memorandum, kad „Rail Baltica 2“ projek- tas bt gyvendintas ir šiuo metu vyksta, pasaky- iau, technin diskusija dl atšakos geleinkelio nu- tiesimo Vilni“, – tikino ministras pirmininkas.
„FIAT“ SIGIJO „CHRYSLER“
Automobili gamintojas „Fiat“ u 3,65 mlrd. JAV doleri sigys likusi 41,5 proc. „Chrys-
ler“ akcij dal. Taip bus išsprstas vienas su- dtingiausi automobili kompanij pirkim. Ital kompanija treiadien paskelb, kad su- jungus gamyb, galiausiai bus sureguliuo- ta masin gamyba. Abiej kompanij vado- vas Sergio Marchionne ilgai derjosi su inves- ticine bendrove „Veba“, kuri grasino, kad akci- jas parduos rinkoje. Dabartinis susitarimas S. Marchionne leidia išvengti pirminio „Chrys- ler“ viešo akcij silymo, nes tokios buvo sly- gos, jei kompanijoms nebt pavyk susitarti. Susitarimas, kuris bus galutiniai vykdytas sau- sio 20 dien, leis „Fiat“ atsiplšti nuo prastos Europos automobili rinkos ir išnaudoti JAV automobili rinkos bum. Treias pagal dyd JAV automobili gamintojas „Chrysler“ 2009 m. sulauk valstybs paramos, kad bt iš- vengta bankroto.
14
Valstybi ir vyriausybi vadovai oficialiai šiems projektams turt pritarti kit mnes vyksian-
iame ES viršni susitikime dl bendradarbiavimo gynybos srityje. „Jeigu Europa tikisi išlaikyti strate- gin pajgum, šalys privalo pragmatiškai sutelkti savo gebjimus ir veiksmus“, – sak Pranczijos gy- nybos ministras Jeanas-Yves‘as Le Drianas po dery- b. Jis pasveikino „bepiloius lktuvus naudojani ša- li klub“, kurio nars bendradarbiaus organizuo- damos pratybas, vykdydamos bandymus, logistik,
ŠALYS SUSITAR DL BEPILOI LKTUV PROJEKTO Kelios Europos Sjungos (ES) šalys, tarp j Pranczija ir Vokietija, susitar bendromis jgomis kurti naujos kartos bepiloius lktuvus, siekiant upildyti sprag Bendrijos gynybos pramonje. Briuselyje ES gynybos ministrai pritar virtinei projekt, kuri tikslas nuo 2020 m. pradti bepiloi lktuv „Medium Altitude Long Endurance“ (MALE) krim.
prieir ir su šiais lktuvais susijusius ateities pro- jektus. Kol kas šiam „klubui“ priklauso septynios ša- lys: Pranczija, Vokietija, Graikija, Italija, Nyderlan- dai, Lenkija ir Ispanija. Tuo tarpu Europos gynybos agentra dirbs prie bendro investavimo programos bepiloi lktuv panaudojimui kariniams ir civi- liams tikslams, tokiems kaip pasienio kontrol, gais- r gesinimas ir aplinkos stebsena. ES šalys dabar naudojasi Izraelyje ir JAV pagamin- tais kariniais bepiloiais lktuvais, taiau negali j skraidinti Europos oro erdvje. Europos aeronau-
tikos, gynybos ir kosmini technologij korpora- cija EADS, Pranczijos „Dassault Aviation“ ir Italijos „Finmeccanica“ birelio mnes pasisil bendra- darbiauti MALE krimo programoje, jeigu jai pritar- t atskir šali vyriausybs. ES ministrai taip pat pa- ragino bendradarbiauti vykdant vairius projektus, susijusius su degal atsarg papildymu ore, po to, kai per NATO vadovaujam kampanij Libijoje 2011 m. ES šalys buvo visiškai priklausomos nuo Jungti- ni Valstij lktuv, galini ore papildyti naikintu- v degal atsargas.
OLANDAI PRADS KELEIVINIUS SKRYDIUS KOSMOS
Paskutinj ši met ketvirt Nyderland bendrovs SXC suborbitinis lktuvas „Lynx
Mark“ prads komercinius skrydius stratos- fer. Tarp pirmj kosmini turist bus klien- tai iš Kinijos, informavo skrydius organizuo- janios bendrovs „Dexo Travel“ atstovai. Pa- sak j, nors formaliai „Lynx Mark“ nepakils kosmos, o tik leis grtis eme ir u lang juoduojaniu kosmosu iš 60 km aukšio, no- rinij patirti tokius spdius netrksta. Vi- sas skrydis kosminiu „Lynx Mark I“ lktuvu truks vien valand, o skrydio trukm 60 km aukštyje – 20 min. Kadangi lktuvas yra dvivie- tis, „Lynx Mark“ gals skraidinti tik vien kos- min turist. Pranešama, kad tokius skrydius jau usisak apie 100 klient. Skrydio kaina nenurodoma, taiau kai kuri šaltini duomenimis, ji prasi- deda nuo 95 tkst. JAV doleri. Bendrov SXC ruošia ir antrj savo kosminio lktuvo model „Lynx Mark 2“, kuris gals pakilti 103 km
Kai vienos bendrovs, sekdamos bepiloi orlaivi gamintoj pavyzdiu, kuria ir ban-
do visiškai autonominius automobilius, ku- riems nereikia vairuotoj, D. Britanijos koncer- no „Rolls-Royce“ specialistai prognozuoja rin- koje pasirodysiant krovininius laivus, kuriems nereiks laivavedi ir didesniosios gulos da- lies. „Rolls-Royce“ atstov teigimu, per artimiau- sius 10 met pasaulyje bus pradti naudoti vi- siškai autonomiškai valdomi krovininiai laivai. Juos per jras ir vandenynus ves kompiuteriai, gaunantys informacij iš vairiausi laivo navi- gacijos ir stebjimo sistem, GPS, palydovinio laiv stebjimo tinklo ir kit šaltini. „Rolls-Royce“ specialistai mano, kad tokius ro- botizuotus krovininius laivus naudojanios laivybos kompanijos gals sutaupyti, nes ne- reiks mokti atlyginim gulai, patirti jos
ELEKTRA TRANSPORTUI IŠ IŠMETAMJ DUJ
Taiau šio principo gyvendinimo dar teks pa- laukti, kol serijiniu bdu bus pradti gaminti ter-
moelektriniai generatoriai. Pasak mokslinink, naujj technologij sukrimo principas visiškai paprastas, taiau jo pritaikymas automobiliuose gana sudtingas. Termoelektrini generatori (TEG) veikimas pagrstas vadinamuo- ju Seebecko efektu, kuris leidia generuoti srov iš išmetamj duj šilumos, paveriant j automobi- lio elektros energija. Š princip efektyviausiai ir pir- miausiai galima pritaikyti sunkveimiuose, gabe- naniuose krovinius tolimais maršrutais, dl ilgalai-
„ROLLS-ROYCE“: BEPILOIAI LAIVAI – U KAMPO
kio intensyvios j eksploatacijos reimo. Šteiro techninio centro ininieriai sukr ir bando dvi termoelektrini generatori koncepcijas. Joms naudojami termoelektriniai moduliai iš chemini element – bismuto telurido (BiTe). Su specialiais metaliniais šilumos nukreipikliais jie integruoja- mi tarp išmetamj duj ir aušinimo skysio kana- l. Plokštelinis dizainas pasiymi kompaktiška kons- trukcija, turinia taisyt vien paskui kit einani termoelektrins mediagos BiTe plokšteli modul. Pasak naujos technologijos diegimo konstruktori, termoelektrin generatori visiškai nesudtinga bus
pritaikyti sunkveimiams, dirbantiems ekstremalios eksploatacijos slygomis. Tokiais atvejais pakaks su- mainti arba padidinti termoelektrins mediagos BiTe modulio plokšteli skaii. Abiej koncepcij termoelektrinius generatorius mokslininkai jau išband automobili varikli tes- tavimo stenduose. Dabar išsamiai apdorojami ir na- grinjami duomenys, leidiantys nustatyti termoe- lektrini generatori galios naudingum ir efekty- vumo koeficient. Pasak mokslinink, negalutiniais duomenimis nustatyta, jog maksimalus efektyvu- mo koeficientas gali siekti nuo 30 iki 48 proc.
Automobili ininerinis techninis centras Šteire, Austrijoje, sukr ir jau bando naujas technologijas, leidianias išmetamj duj šilum panaudoti kaip sunkveimiams tiekiam srov (energij).
Button 171:
Button 1519:
Lietuviai Maskvoje statys ir valdys nauj oro uost Daugs investicij geleinkelius Lietuvoje sumajo usienio investicij JAV nesusitvarko su vidinmis problemomis Kazachstano paradoksai Klaipdos uosto krovos rodikliai krito ES valstybms trkta paangos jr transporto
saugume Europos duj karas Nuo pavasario galimi nauji keli mokesiai Idja prijungti Vilni prie „Rail Balticos“ turi
unugar
PASIEKTAS PASAULINS PREKYBOS SUSITARIMAS Komercijos ministrai 2013 m.
gruod patvirtino sutart dl tarp- tautins prekybos, kuri gyr kaip istorin postm Pasauli-
ns prekybos organizacijai (PPO). Naujasis susitarimas toli grau
neatitinka drsios, taiau tolimos PPO vizijos panaikinti klitis pre- kybai visame pasaulyje; jos buvo
siekiama per jau 12 met vyks- tanias Dohos pltros derybas, iki šiol neusitikrinus konkrei
rezultat.
LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENT DALIA GRYBAUSKAIT
„AKTYVESN ES IŠORS PREKYBA SU USIENIO ŠALIMIS YRA
GALINGAS EKONOMIKOS AUGIMO VARIKLIS, SKATINANTIS IR ES
KONKURENCINGUM. BTINA PLTOTI ABIPUSIŠKAI NAUDINGUS PREKYBOS
RYŠIUS SU ES STRATEGINMIS PARTNERMIS. KONKURENCINGA
PREKYBA LIETUVAI, KAIP IR VISAI ES, YRA YPA REIKALINGA. TARPTAUTIN
PREKYBA SVARBI MS ŠALIAI, NES PRIE EKONOMIKOS ATSIGAVIMO PO SUNKMEIO LABIAUSIAI PRISIDJO
BTENT EKSPORTAS.“
Leidjas Baltijos media centras Direktorius Algirdas Aušra Redaktorius Mindaugas Aušra Maketo redaktorius Kstutis Jonaitis Nuotraukos BMC archyvas Redakcija Laisvs pr. 5, Vilnius Klaipdoje S. Daukanto. g. 13, Klaipda Kontaktai tel. (8 5) 2481629, (8 46) 311318
[email protected] www.etransporter.lt
Vis dlto Indonezijos kurortinje Balio saloje pasirašyta sutartis yra pirmoji pasaulin su-
tartis, priimta šios organizacijos nuo jos krimo 1995 m. „Pirmkart per ms istorij PPO iš tikr- j pasiek rezultat“, – per udarymo ceremonij sak išseks, taiau patenkintas PPO generalinis
PASIEKTAS PASAULINS PREKYBOS SUSITARIMAS Komercijos ministrai 2013 m. gruod patvirtino sutart dl tarptautins prekybos, kuri gyr kaip istorin postm Pasaulins prekybos organizacijai (PPO). Naujasis susitarimas toli grau neatitinka drsios, taiau tolimos PPO vizijos panaikinti klitis prekybai visame pasaulyje; jos buvo siekiama per jau 12 met vykstanias Dohos pltros derybas, iki šiol neusitikrinus konkrei rezultat.
direktorius Roberto Azevedo. Pagal mint sutart PPO nars sipareigoja ska- tinti prekyb, paprastindamos muitins proced- ras. Per š susitikim Jemenas oficialiai paskelbtas 160-uoju organizacijos nariu. Dabar Jemeno par- lamentas turs per šešis mnesius ratifikuoti sto-
jimo dokument paket. Vašingtone sikrs Pe- tersono tarptautins ekonomikos institutas anks- iau šiais metais paskelbtoje ataskaitoje nurod, kad PPO sutartyje numatomos priemons gali suteikti 1 trln. JAV doleri verts postm ekono- mikos pltrai ir padti sukurti 21 mln. darbo vie- t, jeigu bus tinkamai gyvendinamos. Ataskaito- je nenurodoma, kaip buvo apskaiiuoti šie rodi- kliai. Taiau PPO pareignai pripaino, kad kol kas nra aišku, kiek veiksmingai bus gyvendinamos mintos priemons, ypa besivystaniose šalyse. Pasak analitik, itin temptos derybos Balyje rodo, kaip šiai organizacijai gali bti sunku pasiekti re- ali paang Dohos derybose, pradtose Katare 2001 m. Neskm Balyje „bt sudavusi didiu- l smg institucijos prestiui“, sak tarptautins prekybos ekspertas Simonas Evenettas iš Sankt Galeno universiteto Šveicarijoje. „Taiau Balis at- skleid, kokios sudtingos bna derybos tarp di- deli prekiaujani šali dl svarbi komercijos klausim, ir nra joki enkl, jog ateityje bus lengviau“, – sak jis. Naujoji sutartis priimta po il- giau nei keturias dienas vykusi tempt deryb. Indonezijos prekybos ministras Gita Wirjawa- nas, pirmininkavs deryboms, š susitarim vadi- na istoriniu. Didiosios Britanijos premjeras Da- vidas Cameronas pareišk, kad naujoji sutartis „taps gelbjimosi ratu neturtingiausiems pasau- lio monms“, nes mains klitis prekybai. Pasak
R. Azevedo, šis susitarimas taps svarbiu simbo- liu per derybas Dohoje. „Sprendimai, kuriuos pri- mme ia, yra svarbus laiptelis Dohos deryb baigim“, – paymjo jis, pridrs, kad PPO tur- t greitai imtis planuoti Dohos deryb atgaivi- nimo program. Dohos pltros derybose siekia- ma pašalinti klitis komercijai ir nustatyti parei- gojant tarptautin prekybos taisykli protokol, kuris bt siningas tiek turtingoms, tiek skur- dioms šalims. Taiau tas pastangas lugd PPO nari protek- cionistiniai ginai. Derybos Balyje kelis kartus vos nelugo dl vairi nesutarim. Indija, kuri siekia kaupti grd atsargas ir subsidijuoti j auginim, kad pamaitint milijonus savo neturting pilie- i, reikalavo, kad šioms priemonms bt neri- botam laikui suteikta apsauga nuo PPO keliam išški. Jungtins Valstijos, irgi teikianios didel param savo ems kiui, bei kitos šalys sako, jog Indijos grd politika gali paeisti PPO apriboji- mus subsidijoms. Vliau išaiškjo kita didel kli- tis, kai keturios Lotyn Amerikos šalys nesutiko, kad iš sutarties teksto bt pašalintos uuominos apie JAV vykdom Kubos ekonomin embarg.
3
Anot šaltini, EK prezidentas Rusijos vadovui pri- min, kad naujosios taisykls turt atitikti ES
ir Rusijos sipareigojimus, priimtus G20 susitikime Sankt Peterburge, ir palengvinti tarptautin preky- b. Nuo 2013 m. lapkriio 12 d. naujoji Rusijos ga- rantij sistema vejams sigaliojo centrinje Rusi- joje aplink Maskv, o nuo lapkriio 19 d. ji turt si- galioti pasienyje su Latvija bei Estija. Nuo 2013 m.
NEAIŠKIOS KEIIAMOS TRANZITO TAISYKLS Europos Komisijos vadovas Rusijos prezidentui pareišk ess susirpins dl vienašališkai pakeist automobiliais gabenam krovini tranzito taisykli. EK vadovas Jose Manuelis Barroso laiške Vladimirui Putinui išreišk susirpinim dl nacionalins Rusijos garantij sistemos, kuri pradeda sigalioti vietoj „TIR Carnet“, ypa jeigu naujoji sistema pakenkt Europos Sjungos ir Rusijos ekonominiams santykiams.
gruodio 1 d. sistema ims galioti visoje Rusijoje, taip pat ir Karaliauiaus srityje. Taiau pasak šalies valdios, Lietuva nra gavusi jo- ki Rusijos ar Europos Sjungos pasilym dl Ru- sijos keleivi ir krovini tranzito geleinkeliais Ka- raliauiaus srit. „Lietuvos usienio reikal ministeri- ja nei iš Rusijos Federacijos, nei iš Europos Sjungos oficiali institucij nra gavusi ir nesvarsto joki pa-
silym dl galiojanios Specialiosios tranzito sche- mos funkcionavimo tvarkos keitimo“, – teigiama URM komentare. Lietuvos diplomatai tvirtina, kad gerai veikia ir jau 20 met egzistuojanios taisykls ir procedros dl karinio tranzito. Kylantys klausi- mai, anot URM, bna techninio pobdio, ir jie grei- tai išsprendiami atsaking tarnyb lygiu. „Tuo pa- iu stebime tendencij, kad bendras karinio tranzito srautas maja“, – sako URM. Rusijos usienio reika- l ministras Sergejus Lavrovas pareišk, kad Maskva laukia konstruktyvi Vilniaus pasilym dl netrik- domo Rusijos krovini ir keleivi tranzito Lietuvos geleinkeliais Karaliauiaus srit. „Derybos dl netrikdomo tranzito Kaliningrado sri- t ir atgal vyksta jau daug met. Susitarme dl kai kuri supaprastinim, taiau norime, kad šis tranzi- tas tapt dar patogesnis, juolab kad kalbama apie tranzit nesustojant“, – per Vyriausybs posd sak diplomatijos vadovas. Pasak S. Lavrovo, Lietuva ven- gia daryti papildom nuolaid dl „saugumo prie- asi“. „Kyla kai kuri technini problem, skai- tant susijusias su traukinio greiiu, kuris utikrint, kad nepageidaujami potencials paeidjai iššoks (iš traukinio) ir pasislps kur nors Lietuvos miškuo- se“, – paymjo S. Lavrovas. Specialioji (Kaliningra- do) tranzito schema, utikrinanti supaprastint Ru- sijos Federacijos piliei tranzit per Lietuvos Res- publikos teritorij Karaliaui, veikia nuo 2003 m. liepos 1 d.
DRAUDIM MARATONAS TSIASI
Pradjo galioti Estijai Rusijos taikomas pie- no produkt eksporto draudimas. Jis veria
keisti šiuo metu galiojani patikros sistem ir net atlikti pakeitimus gamybos patalpose. Ru- sijos veterinarijos ir fitosanitarijos tarnyba „Ros- selchoznadzor“ nurodo, kad veterinarinius Mui- t sjungoje taikomus reikalavimus btina iš- versti ir est kalb – šiuos turi suprasti visi mo- ni darbininkai. Be to, šalyje privals bti atlikti papildomi tyrimai, kuri metu bus siekiama nu- statyti, ar pieno produktuose nra tam tikr me- diag. Ši nuostat dalis skiriasi nuo šiuo metu Europos Sjungoje taikom taisykli. Pieno produktus gaminanios bendrovs pa- tvirtino, kad dauguma Rusijos reikalavim buvo vykdyti iš karto po to, kai sigaliojo im- porto draudimas. „Biurokratins ir diplomati- ns procedros gali utrukti iki trij mnesi, taiau jau nuo 2014 m. balandio – gegus mnesi reikalai gali pagerti“, – urnalistams sak vykdomasis bendrovs „Estover Hannes Prits“ direktorius.
4
www.klasteris.eu
Laisvs pr. 5, 2 rmai, Vilnius, tel./faks. +370 5 2481629
Lietuvos bendrovs konkurentu buvo mon „Aero- port Tolmaevo“, taiau ji nesurinko pakankamai bal-
s. Lietuvos bendrov ketina per penkerius metus inves- tuoti dabartinio aerodromo pltr apie 10 mlrd. rubli (beveik 80 mln. lit) ir kontroliuos iki 75 proc. mons ak- cij. Rusijos pramons milin „Rostec“ bendr projekt investuos nešdama jai priklausant aerodromo „Ramens- koe“ teritorijoje turim nekilnojam turt ir ems sklyp. Per septynerius metus bendros investicijos naujo Mas- kvos oro uosto vystym viršys 600 mln. lit. Planuojama, kad oro uosto projektas bus gyvendinamas trimis etapais 2014–2019 m. Per š laikotarp planuojama pastatyti apie 240 tkst. kv. m infrastruktros, sukurti daugiau nei 10 tkst. darbo vie- t ir aptarnauti daugiau nei 20 mln. keleivi. Naujas oro uostas darb turt pradti 2015 m. ir taikysis pigi skry- di bendroves. Jas turt aptarnauti „Avia Solutions“ bendrov „Baltic Ground Service“. „Avia Solutions Group“
LIETUVIAI MASKVOJE STATYS IR VALDYS NAUJ ORO UOST Konkurs statyti nauj tarptautin oro uost Maskvoje laimjo Lietuvoje registruota bendrov „Avia Solutions Group“. J planuojama kurti vietoje esanio aerodromo. Apie tai paskelb naujo oro uosto statybas organizuojanti bendrov.
– buvusi „flyLAL Group Services“. Jai priklaus skrydi bendrov „flyLAL Lithuanian airlines“, kuriai bankroto byla buvo iškelta 2009 m., tais metais bendrov nutrauk skry- dius. Vliau pavadinimus keit ir kitos grups bendrovs, atsisakydamos santrumpos „flyLAL“. Pavadinimai, anot rinkodaros specialist, buvo keiia- mi siekiant pabgti nuo besidriekianio praeities šleifo ir asociacij su bankrotu. Valstybin mon „Lietuvos aviali- nijos“ buvo privatizuota 2005 m., vliau mons veikla iš- skaidyta pagal veiklos sritis, turtas atskirtas, o visas mo- nes vienijo „flyLAL Group Services“. Grup vienijo orlaivi remonto ir technins prieiros mon „Flylal technics“, vliau pervadint „FL Technics“, kelioni agentr „BPC Travel“, aviacijos specialist mokymo mon „FlyLAL Trai- ning Centre“, pakeitusi pavadinim „Baltic Aviation Aca- demy“. Valstybs mons „Registr centras“ 2012 m. balandio duomenimis, „Avia Solutions Group“ akcininkais buvo Vil-
niuje registruota bendrov „In- deco: Investment and Develo- pment“ (21,94 proc.), Kipre regis- truota mon „ZIA Valda Cyprus“ (32,91 proc.). Eilinio visuotinio akcinink susirinkimo protoko- le nurodyta, kad daugiausiai ak- cij – 45,15 proc. – valdo Lenkija, nenurodant daugiau duomen. Šiemet skelbta apie parduoda- m paskutin bankrutavusios „fly- LAL“ turt, kurio kainos siek nuo 1 lito. Skelbta, jog „flyLAL“ byloje tariamiesiems atstovauja buv takingi prokurorai. Tuo metu bu- vs „flyLAL“ akcininkas Gediminas iemelis buvo Maskvoje. Šiuo metu aerodromas „Ramens- koe“, taip pat vadinamas „ukovs- kiu“, turi 2 nusileidimo takus, vie- nas kuri yra ilgiausiais Europoje ir siekia 5,4 km. Tam, kad dabar- tinis aerodromas bt transfor- muotas visavert tarptautin oro uost, reikia pastatyti keleivius aptarnaujant kompleks ir kurti reikiamas tarnybas, todl pirmo- jo etapo metu bus suprojektuo- tas ir pastatytas pirmasis 7000 kv. m. ploto keleivinis terminalas,
Geleinkeliai yra vienas veiksmingiausi ir ma- iausiai klimatui kenkiani veimo bd, ta-
iau šiuo metu jais kasmet veama tik apie 10 proc. Europos krovini ir 6 proc. keleivi. U transport atsakingas Europos Komisijos pirmininko pavaduo- tojas Siimas Kallasas teig: „Norint, kad Europos ge- leinkeliais naudotsi daugiau keleivi ir bt ga- benama daugiau krovini, reikia, kad teikiamos pa- slaugos bt geresns ir patrauklesns didesniam skaiiui klient. Kad taip nutikt, geleinkeli sekto- riuje turi bti diegiamos inovacijos. Ši viešojo ir pri- vaiojo sektori partneryst – svarbus ingsnis pir-
DAUGS INVESTICIJ GELEINKELIUS Europos Komisija patvirtino nauj viešojo ir privaiojo sektori partneryst „Shift2Rail“ – j vykdant mokslinius tyrimus ir inovacijas bus investuota beveik 1 mlrd. eur, kad Europos geleinkeliais keliaut daugiau keleivi ir bt gabenama daugiau krovini.
myn, paskatinsiantis inovacijas, dl kuri sumas geleinkeli paslaug snaudos, padids traukini talpa, o klientams bus teikiamos patikimesns regu- liarios geleinkeli paslaugos.“ U mokslinius tyrimus atsakinga Komisijos nar Máire Geoghegan-Quinn sak: „Šiomis investicijo- mis, kurias sudaro viešasis ir privatusis geleinke- li sektoriaus finansavimas, pramons mons bus paskatintos kurti strategines technologijas ir ieško- ti sprendim, kaip padidinti Europos moni kon- kurencingum, kad Europa išlikt pasaulins gele- inkeli rinkos lydere. Tai puikus ES biudeto sverto
poveikio augimui ir darbo vie- t krimui rodymas.“ „Shift2Rail“ – plataus umo- jo viešojo ir privaiojo sekto- ri partneryst, pagal kuri septynerius metus bus vykdo- ma mokslini tyrim ir inova- cij darbo programa, siekiant geresni geleinkeli paslau- g Europoje. gyvendinda- ma „Shift2Rail“ Komisija 2014– 2020 m. mokslini tyrim ir inovacij geleinkeli sektoriu- je finansavim padidins dau- giau negu tris kartus (iki 450 mln. eur), palyginti su anks- tesniam laikotarpiui skirtais 155 mln. eur. „Shift2Rail“ siekiama: iki 50 proc. sumainti geleinkeli transporto gyvavimo ciklo (t. y. infrastruktros ir riedmen k- rimo, veikimo, prieiros ir at- naujinimo) snaudas, iki 100 proc. padidinti traukini talp ir iki 50 proc. padidinti skirtin- g geleinkeli rinkos segmen- t patikimum.
Major freight flows is between:
Eastern (railway transport) and Western (roads transport) countries.
Customs Warehouses and Forwarding
Savanoriu av. 182-A, Vilnius, Lithuania, tel. +370 5 232 2277, e-mail: [email protected], www.armo.lt
SO CI
AL A
CC OU
Atkreiptinas dmesys, kad, skaiiuojant 2013 m. treiojo ketvirio tiesiogines investicijas, buvo
patikslinti 2013 m. pirmojo ir antrojo ketviri tie- siogini investicij duomenys, paskirstyti pagal ša- lis ir ekonomins veiklos ršis. Per treij ketvirt daugiausia buvo investuota ap- dirbamj gamyb (417,8 mln. lit), finans ir drau-
LIETUVOJE SUMAJO USIENIO INVESTICIJ
dimo veikl (237 mln. lit) bei didmenin ir mame- nin prekyb (147,2 mln. lit), o labiausiai majo investicijos elektros, duj, garo tiekimo ir oro kon- dicionavimo veikl (-31,1 mln. lit). 2013 m. rugsjo 30 d. duomenimis, Lietuvoje daugiausia yra inves- tav ši šali investuotojai: Švedijos – 10 mlrd. lit (23,7 proc.), Lenkijos – 4,7 mlrd. lit (11,3 proc.), Vo-
kietijos – 4,3 mlrd. lit (10,2 proc.), Nyderland – 3,6 mlrd. lit (8,5 proc.) ir Norvegijos – 2,6 mlrd. lit (6,2 proc. vis TUI). Sukauptosios TUI Lietuvoje iš 28 ES valstybi nari sudar 34,6 mlrd. lit (82,5 proc.), iš NVS šali – 1,9 mlrd. lit (4,5 proc. vis TUI). 2013 m. rugsjo 30 d. duomenimis, daugiausia investuota finansin ir draudimo veikl – 23,5 proc., apdirba- mj gamyb – 23,4, nekilnojamojo turto operaci- j veikl – 12,4, didmenin ir mamenin prekyb – 10,9, informacijos ir ryši veikl – 9,7 proc. vis TUI. Iš apdirbamosios gamybos daugiausia investuota rafinuot naftos produkt bei chemikal ir chemi- jos produkt gamyb – 5,1 mlrd. lit (51,5 proc. vis apdirbamosios gamybos TUI), ir maisto produkt, grim ir tabako gamini gamyb – 947,8 mln. lit (9,7 proc.). Lietuvos tiesiogini investicij (TI) srautas usien 2013 m. treij ketvirt buvo neigiamas (-9,6 mln. lit). Š majim lm 182 mln. lit aug priešprie- šins kito kapitalo investicijos (augo Lietuvos inves- tuotoj skoliniai sipareigojimai tiesioginio investa- vimo monms). 2013 m. antrj ketvirt TI srautas usien sudar 67,5 mln., o 2012 m. treij ketvir- t buvo 92,8 mln. lit. 2013 m. treij ketvirt Lie- tuvos investuotojai daugiausia investavo Latvijoje (87,6 mln. lit), Nyderlanduose (37,3 mln. lit) ir Es- tijoje (27,6 mln. lit). Spariausiai investicijos ma- jo Liuksemburge (-187,8 mln. lit) ir Rusijoje (-21,2 mln. lit).
2013 m. treiojo ketvirio pabaigoje sukauptosios tiesiogins usienio investicijos (TUI) Lietuvoje buvo 479,2 mln. lit maesns negu 2013 m. antrojo ketvirio pabaigoje, taiau net 1,1 mlrd. lit didesns negu 2012 m. rugsjo 30 d., – skelbia Lietuvos bankas ir Lietuvos statistikos departamentas.
Tarptautins Kinijos prekybos apimtys 2013 m. išaugo 7,6 proc. ir pirm kart istorijo-
je viršijo 4 trln. doleri rib. Rodiklis šiuo metu siekia 4,16 trln. doleri, perduoda CBS, rem- damasi oficialiais šalies duomenimis. Ekspor- to ir importo duomenys dar nepaskelbti, bet prognozuojama, kad Kinijai pernai pavyko ap- lenkti Jungtines Valstijas. Pernai Kinijos usienio prekybos perteklius padidjo 12,8 proc., iki 259 mlrd. JAV doleri. Didiausios Kinijos prekybos partners 2013 m. buvo Europos Sjunga, JAV, Azijos šalys, taip pat Honkongas ir Japonija. Pekinas drsiai naudodamasis paskolomis ir investicijomis sau atveria daug nauj rink. Kinija pastaruo- ju metu vis daugiau investuoja Afrikos šali ekonomik, iš ten atsivea nemaai pramonei reikalingos ems kio produkcijos ir aliavos. Eksporto iš Afrikos šali apimtys Kinijoje išau- go nuo 5,6 mlrd. doleri 2001 m. iki 93,2 mlrd. doleri 2011-aisiais.
KINIJOS PREKYBOS APIMTYS ŠOKA VIRŠ
7
Pasak B. Obamos, tie paviešinimai smog kai ku- ri amerikiei pasitikjimui, priversdami mo-
nes nerimauti, jog j privatumas nebra saugus. Ša- lies vadovas tikino, kad NSA veikla niekaip nesiker- ta su JAV statymais, taiau usimin, kad agentros
JAV NESUSITVARKO SU VIDINMIS PROBLEMOMIS JAV prezidentas Barackas Obama penktadien per met pabaigos konferencij nesureikšmino savo populiarumo sumajimo, pripaindamas, kad jo administracija „susimov“ paleisdama vien sveikatos sistemos reformos program, taiau tikindamas, kad ateinaniais metais šalis gali „nuveikti labai ger darb“.
programas gali tekti pakeisti, siekiant atkurti pilie- i pasitikjim Vyriausybs saugumo operacijo- mis. Viena iš reform galt tapti atsisakymas saugo- ti penkerius metus Vyriausybs surinktus duome-
nis apie pokalbius telefonu, taip pat perduoti par- eig saugoti tuos duomenis telekomunikacij ben- drovms. „Tikiu, kad NSA neusiima vidaus sekimu arba šniukštinjimu“, – sak B. Obama, taiau pri- dr, kad „mums gali tekti dar labiau tai patobulin- ti, kad suteiktume monms didesn pasitikjim“. Prezidentas nekomentavo vieno federalinio teisjo paskelbt nutart, kad kai kuri NSA veikla tikriausiai kertasi su JAV konstitucija. Ir nors JAV prezidentas tikino, kad 2014-ieji me- tai gali tapti Amerikos proverio laikotarpiu, rea- lyb kalba k kit. Jungtins Valstijos iki kovo pra- dios pristigs lš savo finansiniams sipareigoji- mams vykdyti, jeigu Kongresas nepadidins valsty- bs skolinimosi ribos. JAV parlamentas spal prats federalins vyriausybs galiojimus skolintis iki va- sario 7 dienos, baiminantis, kad didiausia pasau- lyje ekonomika gali tapti nemokia. Kai tas pratsi- mas baigsis vasario 7 dien, Jungtinms Valstijoms vl iškils skolinimosi ribos problema. Ido departa- mentas šiuo metu laikosi nuomons, kad panaudo- jus tas priemones galima pratsti šalies skolinimo- si galiojimus tik iki 2014-j vasario pabaigos arba kovo pradios. Ido departamento nepaprastosios priemons negalt bti vykdomos ilgesn laikotar- p – daugiausiai dl to, kad Vyriausyb numato di- deles išlaidas vasar ir kov, kai bus grinamos mo- kesi permokos.
NAUJAS EKONOMINIS POTENCIALAS AFRIKOJE
Piet Afrikos Respublika (PAR) gali praras- ti didiausios Sacharos regiono ekonomi-
kos titul. Nigerija ketina paskelbti perirtus BVP rodiklius, kurie pirm kart sudaromi re- miantis naujausia metodologija. Ekspertai tiki- si, kad skaiiai parodys, jog šalies ekonomika net 40 proc. didesn nei manyta iki šiol. Pasta- ruosius metus Nigerijos valstybs tarnautojai klajojo po šal, siekdami surinkti statistik ir ti- kinti vietin versl viešinti finansinius duome- nis. naujj šalies BVP pirm kart bus trauk- ti tokie sektoriai kaip telekomunikacijos ir ant mieli auganti šalies kino film industrija, jau spjusi gauti etiket „Nolyvudas“. Išsivysiusios šalys BVP skaiiavimo metodi- k atnaujina vidutiniškai kas penkerius metus, taip siekdamos, kad pokyiai ekonomikoje ati- tinkamai atsispindt ir rodikliuose. Tuo tar- pu Afrikos valstybs tik neseniai pradjo
8
Kaip parod 2012 m. „Freedom House“ ataskaita apie Kazachstan, nafting Atyrau ir Mangyš-
tau region padtis ypa sunki: moni, gyvenan- i u skurdo ribos, skaiius juose vienas didiausi šalyje (22,6 proc. Mangyštau srityje ir 10 proc. Aty- rau srityje, o kit srii vidurkis yra 8,2 proc.). Maa to, maisto ir gyvenamj patalp kainos ten yra aukšiausios visame Kazachstane. Akivaizdus atotrkis tarp miesto ir kaimo yra seniai inoma šalies problema, bet apie j retai kalbama pagrindinse iniasklaidos priemonse. Apskritai ji yra daugiau ar maiau bdinga visoms Centrins Azijos valstybms, kuriose klanin politika danai
KAZACHSTANO PARADOKSAI Iš esms svarbiausias veiksnys, komplikuojantis Kazachstano skm, yra vis giljantis atotrkis tarp miesto ir kaimo vietovi, ypa vakarinje dalyje. Nors šalies valdia nenori su tuo sutikti, net ji 2011 m. turjo pripainti, kad „kaimo skurdo lygis yra didelis – triskart didesnis u skurd miestuose“.
lm preferencin poir vienus regionus ir dis- kriminacin poir kitus. Taiau Kazachstano para- doksas tas, kad skurdiausiai gyvena naftingos va- karins jo teritorijos, kurios sukuria didiausi BVP vienam gyventojui ir sudaro didij dal šalies BVP. Tai veria suabejoti visa N. Nazarbajevo politinio projekto logika. Situacija panaši (nors mastelis ir ki- tas), pavyzdiui, kit „naftos prakeikt“ region, to- ki kaip Nigerio delta, kur nafting rajon bendruo- mens iri centrin valdi labiau kaip atiman- i j išteklius išnaudotoj nei kaip ekonominio klestjimo garant. Todl neabejotina, kad nepasi- tenkinimas, jeigu prasivert, gali destabilizuoti Ka-
zachstano „stebukl“ ir neigia- mai paveikti usienio investuo- toj interesus Mangyštau ir Aty- rau srityse. Kazachstano ekonominio ir poli- tinio elito tarpe yra plaiai papli- tusi korupcija ir protekcija. Tai ti- kriausiai vienas ryškiausi šiuo- laikinio Kazachstano prieštara- vim: viena vertus, vadovyb sutinka, kad btina diversifikuo- ti ir modernizuoti ekonomik, pltojant privat versl ir tautos verslumo gdius; kita vertus, susidaro spdis, kad ji nenori atsisakyti sen korupcins prak- tikos, grobstymo tradicij ir pa- tronato, neleidiani ekonomi- kai kvpuoti ir ukertani keli talentingiems monms be poli- tini ryši visapusiškai realizuoti savo verslumo potencial. Deja, ši problema neturi pa- prasto sprendimo: kaip ir viso- je Centrinje Azijoje, korupcija ir protekcija Kazachstane yra la- bai aiškios politins logikos ats- pindys ir glaudiai siejasi su
Penkeri metai kartu su jumis!
www.zurnalastransportas.lt
9
Naftos produktai sudaro 21,2 proc. bendros Klai- pdos uoste kraunam krovini krovos. Šiais
metais mint produkt perkrauta 7,07 mln. t, t. y. -14,4 proc. arba -1,19 mln. t maiau nei prajusiais 2012 m.:
• Rusijos naftos produkt eksportas nuslgo vi- suose Baltijos šali uostuose dl Rusijos suintere- suotumo naftos produktus krauti nacionaliniuo- se uostuose (ypa Ust Lugos uosto terminaluo- se);
KLAIPDOS UOSTO KROVOS RODIKLIAI KRITO 2013 m. saus – gruod Klaipdos uoste krauta 33,32 mln. t jrini krovini. Nors tai -5,4 proc. (arba -1,92 mln. t) maiau nei 2012 m., ilgalaiks krovos tendencijos rodo augim – šis krovos rezultatas treiasis Klaipdos uosto istorijoje.
• Rusijai sumainus naftos tiekim Mozyrio (Bal- tarusija) gamyklai, pastaroji sumaino gamybos apimt, todl sumajo mazuto krova ir per Klai- pdos uost;
• Pasaulinje naftos produkt rinkoje krito perdir- bamos naftos pelningumas – tai sumaino ben- drovs „Orlen Lietuva“ perdirbamos naftos apim- t ir tuo paiu eksport per Klaipdos uost;
• Sumajusi „Orlen Lietuvos“ gamybos apimtis taip pat turjo neigiam tak Klaipdos uosto
rodikliams: udarius Ukrainos Lisiansko gamy- kl, minta mon pradjo Ukrain veti dau- giau benzino ir dyzelino geleinkeliu. Pasikeitus logistikos grandinei, sumajo bendrovs „Orlen Lietuva“ krova jriniu keliu per „Klaipdos naftos“ produkt terminalus.
2013 m. saus – gruod Klaipdos uoste krauta 8,52 mln. t trš. Persiskirstymas pardavim rinkoje tarp „Belaruskalij“ ir „Uralkalij“ lm kritusi baltarusiš- k trš krov – ši met trš krova nuo praju- si atsilieka -12,4 proc. arba -1,21 mln. t. Nors ir su- majs, mintas krovinys uoste išlieka gausiausias – tršos sudaro 25,6 proc. bendros krovini apyvar- tos. Dl nuosaikiai auganios Lietuvos ir kaimynini valstybi ekonomikos konteineri krova, sudaran- ti 13,7 proc. bendros uosto krovos, šiais metais sta- biliai didjo: krauta 4,56 mln. t, t. y. +4,6 proc. dau- giau nei 2012 m. Palyginti su kaimyniniais Baltijos šali uostais, Klaipdos uostas – konteineri krovos lyderis. Remiantis bendrovs „Ernst & Young“ duomenimis, 1 tona krovini, perkraut per Klaipdos uost, vals- tybs biudetui utikrina 11,23 lit pajam. verti- nus 2013 m. krovos rezultat, galima teigti, kad kro- vini, perkraut Klaipdos jr uoste, srautas suda- r prielaidas valdios sektoriui (valstybs, savival- dybi, „Sodros“ biudetams) per vairius mokesius gauti 374,2 mln. lit pajam.
PRASTOS PROGNOZS VEJAMS
Tarptautin keli transporto sjunga IRU verti- no 63 valstybi keli transporto srautus, kurie
parod, kad 2013 m. 0,4 proc. padidjo keli trans- portu pervet krovini ton kiekis. IRU taip pat pateik savo prognozes šiems metams. Nors trans- porto sektori sukrtusi kriz jau pasibaigusi, re- zultatai nra itin diuginantys. Prognozuojama, kad transporto srautai ir toliau neymiai dids. Eu- ropoje pradeda gerti ekonomin situacija ir arti- miausioje ateityje tai turt tstis. Europos Sjun- gai prognozuojamas 1,3 proc. transporto sraut augimas 2014 m. Tiesa, prajusiais metais geresnius augimo rezul- tatus parodiusios BRIC (Brazilija, Rusija, Indija, Ki- nija) ir TRACECA (Armnija, Azerbaidanas, Bulga- rija, Gruzija, Kirgizija, Moldova, Rumunija, Tadikis- tanas, Turkija, Ukraina, Uzbekistanas) šalys toliau turt lenkti vakar Europos vejus ir šiemet. Ši šali geresn rezultat galima paaiškinti tuo, kad jos sistemingai gerina transporto sraut pralaidu- m pasienyje bei investuoja tinkam infrastruk- tr. J neišnaudotas transporto sraut skatinimo potencialas yra gerokai didesnis u Europos.
10
Pirmininko pavaduotojas ir u transport atsakin- gas Europos Komisijos narys Siimas Kallasas pasak:
„Diaugiuosi, kad dauguma pakrants valstybi nari de- ramai vykdo savo kaip vliavos valstybi pareigas. Taiau labai svarbu utikrinti, kad kiekviena valstyb nar, bda- ma vliavos valstyb, ms jrinink labui ratifikuot ir taikyt bendrus gyvenimo ir darbo laive slyg standar- tus, nustatytus 2006 m. tarptautinje Konvencijoje dl darbo jr laivyboje, juo labiau kad socialiniai partneriai dl j susitar Europos lygiu ir jie neseniai buvo perkel- ti ES teis.“ Taikant galiojanias ES taisykles skatinama saugi laivy- ba ir keliami dideli reikalavimai ES vliavos valstybms
ES TRKSTA PAANGOS JR TRANSPORTO SAUGUME Kaip teigiama Europos Komisijos ataskaitoje dl vliavos valstybs reikalavim laikymosi, kai kurioms ES valstybms narms kyla sunkum vykdyti sipareigojimus ratifikuoti tarptautines jr konvencijas.
– reikalaujama, kad bt atliktas nepriklausomas j jr administravimo vertinimas, bt sukurta ir diegta sertifi- kuota veiklos kokybs vadybos sistema. To nra padariu- sios Portugalija, Arija ir išjimo jr neturinios vliavos valstybs, išskyrus Liuksemburg. Nors daugelis ES vlia- vos valstybi padar nemenk paang, pilkajame vlia- vos valstybi sraše išlieka Bulgarija ir Slovakija, nes ne- maai j laiv buvo sulaikyta, tikrintuose uoste prisišvar- tavusiuose laivuose nustatyta nemaai trkum. Su ši šali vliavomis plaukiojantys laivai kol kas nepriskiria- mi nedidels rizikos kategorijai (baltajam srašui), tad turi bti tikrinami daniau. Valstybs nars turt dti dau- giau pastang, kad bt ratifikuota Konvencija dl darbo
jr laivyboje, kurioje nustatytos jrinink gyvenimo ir darbo sly- gos, ir kad bt taikomos neseniai priimtos ES taisykls, kuriomis uti- krinama, kad šios konvencijos bt laikomasi ir kad ji bt vykdoma. Pagal galiojanius ES teiss ak- tus, kuriais reglamentuojamas v- liavos valstybs reikalavim lai- kymasis, valstybs nars privalo naudotis Tarptautins jr organi- zacijos 2006 m. sudaryta savano- riško audito, atliekamo kitos vlia- vos valstybs ekspert, sistema. Iki šiol tokio audito nra atlikusios Portugalija ir kelios išjimo jr neturinios ES vliavos valstybs – Austrija, ekija, Vengrija ir Slova- kija. Iki 2012 m. birelio 17 d. taip pat turjo bti diegta sertifikuo- ta kokybs vadybos sistema – tai dar viena nepriklausoma ES vlia- vos valstybi sistem ir proced- r kokybs tikrinimo sistema. Por- tugalija ir Airija bei ES išjimo jr neturinios vliavos valstybs Aus- trija, ekija, Vengrija ir Slovakija šio proceso dar nra pradjusios, o ki- tos keturios ES vliavos valstybs – Kipras, Malta, Nyderlandai ir
11
Karštoji linija – 8 800 77008 www.vta.lt
TRANSEKSTA
Ir nors Rusijos pus apie galimas tokio pobdio problemas turjo inoti jau senokai, Maskva ne-
slepia susierzinimo išgirdusi, kad projekto gyven- dinimui iškilo grsm. Savo ruotu rus iniasklai- da, rašydama apie susidariusi situacij, daniausiai vartoja od „apeiti“: toks sprendimo bdas Rusijai bt pats priimtiniausias. Briuselis silo sugalvoti k nors protingesnio. „Galiu pasakyti tiesiai ir nuoširdiai – „Piet srau- tas“ neveiks ES teritorijoje, jeigu viskas neatitiks ES statym“, – susitiks su Europos Parlamento nariais pareišk EK Energetikos departamento direktorius
EUROPOS DUJ KARAS Rusijos duj milins „Gazprom“ projektas – dujotiekis „Piet srautas“ – susidr su rimtomis teisinmis problemomis: Europos Komisijos (EK) teigimu, visi iki šiol pasirašyti susitarimai su Europos Sjungos (ES) šalimis, kuri teritorija turt driektis naujasis dujotiekis, prieštarauja ES teiss normoms, o tiksliau – Treiojo energetikos paketo nuostatoms, kurios draudia tai paiai kompanijai bti ir duj tiekja, ir vamzdyno savininke – operatore.
Klausas Dieteris Borchardtas. inoma, ES teiss aktai nedraudia koncernui „Gazprom“ tiesti dujotiek „Pi- et srautas“, taiau dvišaliai susitarimai, kuriuos pl- todama projekt Rusija pasiraš su Bulgarija, Serbi- ja, Vengrija, Graikija, Slovnija, Kroatija ir Austrija, prieštarauja ES teisei ir turi bti perirti, o nepa- vykus persiderti – nutraukti. „Galiu tik patvirtinti ms ketinimus veikti kons- truktyviai, bet tam prireiks ne mnesi, o galbt net dvej met“, – Europos Parlamento nariams sak K. D. Borchardtas. Ir pridr: kol kas visiškai neaišku, ar „Piet srauto“ dujotiekis gals atitikti Treiojo ener-
getikos paketo normas. Min- tos valstybs, pasak EK parei- gno, yra informuotos apie tei- sines problemas dl dujotiekio, jos privals persiderti ir visus neatitikimus pašalinti, o jeigu nenors to daryti, Europos Ko- misija turi ranki, kaip jas pri- versti laikytis ES teiss norm. Europos Komisijos pareiški- mai, anot rus iniasklaidos, gali ypa neigiamai paveikti dvi valstybes, kurios paskutins pasiraš susitarimus su bendro- ve „Gazprom“ – Bulgarij ir Ser- bij. Jos abi inojo, kad Briuselis šiuos susitarimus vertins kaip neteistus. Naujien agent- ra „Reuters“ cituoja EK komi- saro konkurencijos klausimais Joaquino Almunios odius, kad EK taria koncern „Gaz- prom“ piktnaudiavimu domi- nuojania padtimi Centrin- je ir Ryt Europoje, todl kon- cernas turs padaryti nuolaid, kad išvengt ši kaltinim.
Lietuvos Respublikos keli prieiros ir pltros pro- gramos finansavimo statymo pakeitimo statymo projekto nuostatos, susijusios su krovinini trans- porto priemoni apmokestinimu u naudojim- si tam tikra infrastruktra, parengtos gyvendinant 2011 m. rugsjo 27 d. Europos Parlamento ir Tary- bos direktyv 2011/76/ES. Atsivelgiant Direkty- vos nuostatas, keiiamos naudotojo mokesio pro- porcijos.
VANDENILIU VAROMAS AUTOMOBILIS – PO MET
„Mercedes-Benz“ jau kuria vandenilin se- dan, kurio kbulas bus pagamintas iš
anglies pluošto. „E Superlight“ pavadintas auto- mobilis nuo konvejerio riedti prads 2015 m. Automobilyje bus naudojami kai kurie kitos kartos „E-class“ konstrukciniai mazgai, o seda- no stilistikoje bus daug uuomin apie van- denilinius koncepcinius automobilius F800 ir F125, taiau joki tiksli ini apie bsimo au- tomobilio išvaizd dar nra. Vienas iš domes- ni sprendim – atgal, kaip vienatriuose, nu- slenkanios galins durys. Teigiama, kad dl anglies pluošto kbulo šis automobilis svers madaug 350 kg maiau nei prastas „E-class“ sedanas. Be to, kbulas turt bti itin standus. Automobilis bus aprpinamas 200 AG bendro ga- lingumo jgaine, kuri sudarys elektros varikliai ir specials akumuliatoriai, kuriems elektros energi- ja bus gaminama vandenilio kuro elementuose. Manoma, kad automobilis kainuos panašiai kaip ir brangesns „S-class“ modelio versijos.
NUO PAVASARIO GALIMI NAUJI KELI MOKESIAI Pastarosiomis dienomis plaiai nuskambjo vej autobusais pykiai dl planuojamo padidinti keli naudotojo mokesio. Krovini vejai taip pat turt sunerimti: nuo gegus 1 d. planuojami statymo pakeitimai turt koreguoti ir j transporto priemonms taikom mokesi u kelius tarifus.
Komerciniam transportui keisis tik metus galiosian- i mokesi tarifai. Naujieji ribiniai tarifai pateikti lentelje emiau. Pagal paruošt statymo projekt didt minimalus ir maksimalus mokamo keli mo- kesio tarifas. Ypa jis turt pakilti lengvesniems komerciniams automobiliams. Vilkik keli mokes- io tarifas kils neymiai, taiau Susisiekimo minis- terija tvirtina, kad kain augimas turt paveikti tik neekologiškas sunkiasvores transporto priemones, o transporto priemonms, atitinkanioms aukšiau- sius emisijos reikalavimus, mokesiai neturt did-
ti ir galbt net mat. Susisiekimo ministerijos atstovai pastebi, kad sta- tymo projektu apibriami ribiniai tarifai, o kon- kreius dydius nustato Vyriausyb. Be to, statymo projekte numatyta, kad tarifai diferencijuojami atsi- velgiant transporto priemons kategorij ir emi- sijos klases. Pagal šiuo metu galiojani tvark taip pat yra nustatyti ribiniai tarifai, taiau vilkik savi- ninkams vis tiek tenka mokti maksimalius mokes- ius, nes jie nra diferencijuojami pagal emisijos klases, aši skaii ar kitus aspektus.
13
Jis pareišk, jog gyvendinant projekt btina spariai judti priek ir steigti bendr mon,
kad bt galima parengti projekt ir laiku pateikti paraišk Europos Sjungos finansavimui. „Tikims konstruktyvios vis partneri pozicijos“, – pareišk V. Dombrovskis. „Prašymas pakankamai aiškus – Lietuva nori trauk- ti maršrut ir savo sostin. Nors dl to atsiras vin- gis, tam tikros logikos galima velgti“, – pareišk V. Dombrovskis ir pridr, kad tai turi bti vertin- ta technologiniu poiriu. Jis primin, kad ir Ryga iš pradi nebuvo traukta projekt. „Išreiškme pretenzijas, nors ir ankstesniame pro-
IDJA VILNI PRIJUNGTI PRIE „RAIL BALTICOS“ TURI UNUGAR Lietuvos prašymas traukti Vilni transeuropins vs „Rail Baltica“ maršrut logiškas, mano Latvijos premjeras Valdis Dombrovskis. Anot jo, š prašym reikia vertinti techniniu ir ekonominiu poiriu.
jekto etape. Nurodme, kad projekt turi bti traukta ir Ryga, ir centrin geleinkelio stotis, taip pat oro uostas“, – sak Latvijos premjeras. Estijos ekonomikos ministerija pirmadien pareišk, kad Lietuvos reikalavimas nedelsiant prijungti Vilni prie transeuropins vs „Rail Baltica“ yra nekons- truktyvus, nes dl jo kyla grsm 3 mlrd. eur in- vesticijai. Lietuvos susisiekimo ministras Riman- tas Sinkeviius pareišk, kad Estijai ir Latvijai nepri- tarus Vilniaus prijungimui prie „Rail Balticos“, gali lugti visas bendras Baltijos šali projektas. Anot jo, trys valstybs jau yra pasirašiusios politin de- klaracij, kurioje Vilnius vardytas kaip trasos dalis,
todl daugiau politiškai to svarstyti, jo manymu, nebereikt. Lietuvos premjeras Algirdas Butkeviius ši diskusi- j pavadino Estijos ir Latvijos noru Vilniaus klausim perkelti politin lyg – anot jo, šalys jau yra pasira- šiusios politin susitarim. „ia daugiau vyksta gin- as ekspert lygiu. Turiu pabrti dar vien labai svarb aspekt, kad penki transporto ministrai – tai yra Estijos, Latvijos, Lietuvos, Suomijos ir Lenkijos – pasiraš memorandum, kad „Rail Baltica 2“ projek- tas bt gyvendintas ir šiuo metu vyksta, pasaky- iau, technin diskusija dl atšakos geleinkelio nu- tiesimo Vilni“, – tikino ministras pirmininkas.
„FIAT“ SIGIJO „CHRYSLER“
Automobili gamintojas „Fiat“ u 3,65 mlrd. JAV doleri sigys likusi 41,5 proc. „Chrys-
ler“ akcij dal. Taip bus išsprstas vienas su- dtingiausi automobili kompanij pirkim. Ital kompanija treiadien paskelb, kad su- jungus gamyb, galiausiai bus sureguliuo- ta masin gamyba. Abiej kompanij vado- vas Sergio Marchionne ilgai derjosi su inves- ticine bendrove „Veba“, kuri grasino, kad akci- jas parduos rinkoje. Dabartinis susitarimas S. Marchionne leidia išvengti pirminio „Chrys- ler“ viešo akcij silymo, nes tokios buvo sly- gos, jei kompanijoms nebt pavyk susitarti. Susitarimas, kuris bus galutiniai vykdytas sau- sio 20 dien, leis „Fiat“ atsiplšti nuo prastos Europos automobili rinkos ir išnaudoti JAV automobili rinkos bum. Treias pagal dyd JAV automobili gamintojas „Chrysler“ 2009 m. sulauk valstybs paramos, kad bt iš- vengta bankroto.
14
Valstybi ir vyriausybi vadovai oficialiai šiems projektams turt pritarti kit mnes vyksian-
iame ES viršni susitikime dl bendradarbiavimo gynybos srityje. „Jeigu Europa tikisi išlaikyti strate- gin pajgum, šalys privalo pragmatiškai sutelkti savo gebjimus ir veiksmus“, – sak Pranczijos gy- nybos ministras Jeanas-Yves‘as Le Drianas po dery- b. Jis pasveikino „bepiloius lktuvus naudojani ša- li klub“, kurio nars bendradarbiaus organizuo- damos pratybas, vykdydamos bandymus, logistik,
ŠALYS SUSITAR DL BEPILOI LKTUV PROJEKTO Kelios Europos Sjungos (ES) šalys, tarp j Pranczija ir Vokietija, susitar bendromis jgomis kurti naujos kartos bepiloius lktuvus, siekiant upildyti sprag Bendrijos gynybos pramonje. Briuselyje ES gynybos ministrai pritar virtinei projekt, kuri tikslas nuo 2020 m. pradti bepiloi lktuv „Medium Altitude Long Endurance“ (MALE) krim.
prieir ir su šiais lktuvais susijusius ateities pro- jektus. Kol kas šiam „klubui“ priklauso septynios ša- lys: Pranczija, Vokietija, Graikija, Italija, Nyderlan- dai, Lenkija ir Ispanija. Tuo tarpu Europos gynybos agentra dirbs prie bendro investavimo programos bepiloi lktuv panaudojimui kariniams ir civi- liams tikslams, tokiems kaip pasienio kontrol, gais- r gesinimas ir aplinkos stebsena. ES šalys dabar naudojasi Izraelyje ir JAV pagamin- tais kariniais bepiloiais lktuvais, taiau negali j skraidinti Europos oro erdvje. Europos aeronau-
tikos, gynybos ir kosmini technologij korpora- cija EADS, Pranczijos „Dassault Aviation“ ir Italijos „Finmeccanica“ birelio mnes pasisil bendra- darbiauti MALE krimo programoje, jeigu jai pritar- t atskir šali vyriausybs. ES ministrai taip pat pa- ragino bendradarbiauti vykdant vairius projektus, susijusius su degal atsarg papildymu ore, po to, kai per NATO vadovaujam kampanij Libijoje 2011 m. ES šalys buvo visiškai priklausomos nuo Jungti- ni Valstij lktuv, galini ore papildyti naikintu- v degal atsargas.
OLANDAI PRADS KELEIVINIUS SKRYDIUS KOSMOS
Paskutinj ši met ketvirt Nyderland bendrovs SXC suborbitinis lktuvas „Lynx
Mark“ prads komercinius skrydius stratos- fer. Tarp pirmj kosmini turist bus klien- tai iš Kinijos, informavo skrydius organizuo- janios bendrovs „Dexo Travel“ atstovai. Pa- sak j, nors formaliai „Lynx Mark“ nepakils kosmos, o tik leis grtis eme ir u lang juoduojaniu kosmosu iš 60 km aukšio, no- rinij patirti tokius spdius netrksta. Vi- sas skrydis kosminiu „Lynx Mark I“ lktuvu truks vien valand, o skrydio trukm 60 km aukštyje – 20 min. Kadangi lktuvas yra dvivie- tis, „Lynx Mark“ gals skraidinti tik vien kos- min turist. Pranešama, kad tokius skrydius jau usisak apie 100 klient. Skrydio kaina nenurodoma, taiau kai kuri šaltini duomenimis, ji prasi- deda nuo 95 tkst. JAV doleri. Bendrov SXC ruošia ir antrj savo kosminio lktuvo model „Lynx Mark 2“, kuris gals pakilti 103 km
Kai vienos bendrovs, sekdamos bepiloi orlaivi gamintoj pavyzdiu, kuria ir ban-
do visiškai autonominius automobilius, ku- riems nereikia vairuotoj, D. Britanijos koncer- no „Rolls-Royce“ specialistai prognozuoja rin- koje pasirodysiant krovininius laivus, kuriems nereiks laivavedi ir didesniosios gulos da- lies. „Rolls-Royce“ atstov teigimu, per artimiau- sius 10 met pasaulyje bus pradti naudoti vi- siškai autonomiškai valdomi krovininiai laivai. Juos per jras ir vandenynus ves kompiuteriai, gaunantys informacij iš vairiausi laivo navi- gacijos ir stebjimo sistem, GPS, palydovinio laiv stebjimo tinklo ir kit šaltini. „Rolls-Royce“ specialistai mano, kad tokius ro- botizuotus krovininius laivus naudojanios laivybos kompanijos gals sutaupyti, nes ne- reiks mokti atlyginim gulai, patirti jos
ELEKTRA TRANSPORTUI IŠ IŠMETAMJ DUJ
Taiau šio principo gyvendinimo dar teks pa- laukti, kol serijiniu bdu bus pradti gaminti ter-
moelektriniai generatoriai. Pasak mokslinink, naujj technologij sukrimo principas visiškai paprastas, taiau jo pritaikymas automobiliuose gana sudtingas. Termoelektrini generatori (TEG) veikimas pagrstas vadinamuo- ju Seebecko efektu, kuris leidia generuoti srov iš išmetamj duj šilumos, paveriant j automobi- lio elektros energija. Š princip efektyviausiai ir pir- miausiai galima pritaikyti sunkveimiuose, gabe- naniuose krovinius tolimais maršrutais, dl ilgalai-
„ROLLS-ROYCE“: BEPILOIAI LAIVAI – U KAMPO
kio intensyvios j eksploatacijos reimo. Šteiro techninio centro ininieriai sukr ir bando dvi termoelektrini generatori koncepcijas. Joms naudojami termoelektriniai moduliai iš chemini element – bismuto telurido (BiTe). Su specialiais metaliniais šilumos nukreipikliais jie integruoja- mi tarp išmetamj duj ir aušinimo skysio kana- l. Plokštelinis dizainas pasiymi kompaktiška kons- trukcija, turinia taisyt vien paskui kit einani termoelektrins mediagos BiTe plokšteli modul. Pasak naujos technologijos diegimo konstruktori, termoelektrin generatori visiškai nesudtinga bus
pritaikyti sunkveimiams, dirbantiems ekstremalios eksploatacijos slygomis. Tokiais atvejais pakaks su- mainti arba padidinti termoelektrins mediagos BiTe modulio plokšteli skaii. Abiej koncepcij termoelektrinius generatorius mokslininkai jau išband automobili varikli tes- tavimo stenduose. Dabar išsamiai apdorojami ir na- grinjami duomenys, leidiantys nustatyti termoe- lektrini generatori galios naudingum ir efekty- vumo koeficient. Pasak mokslinink, negalutiniais duomenimis nustatyta, jog maksimalus efektyvu- mo koeficientas gali siekti nuo 30 iki 48 proc.
Automobili ininerinis techninis centras Šteire, Austrijoje, sukr ir jau bando naujas technologijas, leidianias išmetamj duj šilum panaudoti kaip sunkveimiams tiekiam srov (energij).
Button 171:
Button 1519: