Kodėl liepos 6-ąją keliamos vėliavos

Lietuvos kariai kelia vėliavas Simono Daukanto aikštėje liepos 6 d.

Liepos 6 d. lietuviai visame pasaulyje gieda „Tautišką giesmę“. Tai nauja tradicija, kuri suvienija visus lietuvius.

Mindaugą vainikavusio vyskupo Heidenreicho antkapis Lénkijos mieste Kùlme.

Livònijos òrdinas (nuo 1236 m. kalavijuočių ordinas) – ginkluoti vokiečių vienuoliai riteriai, XII–XVI a. įsikūrę dabarti-nėse Lãtvijos ir Èstijos žemėse.Magistras – ordino vadovas.Riteris – kilmingas šarvuotas ir gerai ginkluotas raitelis. Vókiečių, arba kryžiuõčių, òrdinas (dar vadinamas Teutònų ordinu) – ginkluota riterių vienuolija, XIII a. įsikūrusi rytinėje Báltijos jūros pakrantė-je. Kryžiuočiai pavergė prūsus ir kitas baltų gentis, ilgai kariavo su Lietuvõs Didžija Kunigaikš-tỹste.

8.1. Mindaugo karūnaviMo MinėjiMasMindauginių reikšmėViena svarbiausių mūsų istorinių švenčių – liepos 6-oji – Valsty-

bės arba Mindaugo karūnavimo diena.Tai garbinga data mūsų kalendoriuje: Mindaugas buvo pirmas ir

vienintelis Lietuvõs karalius. Vytautui Didžiajam 1430 m. vainikuo-tis sutrukdė mirtis. Vėliau bendroje su Lénkija valstybėje – Abiej Taut Respùblikoje – Lietuvõs valdovai buvo Lénkijos karaliai.

Mindaugo vainikavimas svarbus ir tuo, kad užbaigė valstybės kū-rimą. Letuvą pripažino to meto krikščioniškoji Europà. Tai tokios pat reikšmės įvykis kaip nepriklausomybės paskelbimas 1918 m. va-sario 16-ąją ir nepriklausomybės atkūrimas 1990 m. kovo 11-ąją.

Tomis dienomis keliamos Lietuvõs trispalvės ir istorinė vėliava su Vyčiù. Ji ypač tinka švenčiant Mindauginès – taip lietuviai vadi-na šią šventę.

Mindaugas – pirmasis visos Lietuvõs valdovasMindaugas yra viena svarbiausių ir daugiausia nusipelniusių

asmenybių Lietuvõs istorijoje, nes sukūrė didžiausią ankstyvosios Lietuvõs vertybę – valstybę. To pakako, kad lietuviai išliktų ir pa-laipsniui perimdami Vakarų Europos laimėjimus įvairiose gyveni-mo srityse taptų europietiškosios kultūros tauta.

Manoma, kad Lietuvõs valstybė susikūrė apie 1240 m., bet iki tol kunigaikščiui Mindaugui dar teko įtvirtinti savo valdžią, įveikti var-žovus ir svetimšalius priešus. Jis buvo ne tik karvedys, bet ir geras politikas, diplomatas. Pasinaudojęs Livònijos ordino vadovybės ir Rygõs vyskupo nesutarimais, Mindaugas patraukė į savo pusę ordi-no magistrą, jo padedamas 1251 m. priėmė krikštą, o 1253 m. lie-pos 6-ąją karūnavosi. Krikštui ryžosi siekdamas Lietuvõs valstybę paskelbti karalyste ir taip nutraukti kryžiuočių puldinėjimus.

Peržvelkite iliustracijas. Kaip jos susijusios su karaliumi Mindaugu? Pasvarstykite, kokių savybių reikia asmeniui, siekiančiam tapti karaliumi.

XIII a. Kernav – LDK sostinė

1253 m. Mindaugas karūnuotas karaliumi

Su kuriomis dienomis galime palyginti Liepos 6-ąją? Kodėl? Kaip manote, kuo iki šiol svarbus Lietuvai Mindaugo vainikavimas? Kaip manote, kodėl reikalingos valstybinės šventės?

8

Dailininko Petro Repšio sukurtas Mindaugo vainikavimo medalis, 1997 m.

Karaliaus Mindaugo antspaudas, 1255 m.

1.2.

3.

˜

Karaliaus Mindaugo paminklas Vlniuje, pastatytas 2003 m. Skulptorius Regimantas Midvikis.

1.

2.

1323 m. rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas Vlniaus vardas

3

4 5

Ko D ė L L I e p o s 6 - ą j ą K e L I a m o s V ė L I aV o s8 s K Y R I U s

8.2. kas įvyko 1253 M. Liepos 6-ąją?Mindaugo vainikavimasDar neseniai ši data nebuvo tokia tiksli ir tokia svarbi Lietuvõs

istorijoje. Ją patikslino istorikas Edvardas Gudavičius. Krikščionių karaliai viduramžiais būdavo vainikuojami sekmadieniais, nes tai Viešpaties diena. 1253 m. liepos sekmadieniai – 6, 13, 20, 27 die-na. Mindaugo vainikavimą Ròmos popiežius patvirtino 1253 m. rugpjūčio 21-ąją. Laiškai iš Lietuvõs į Italiją tais laikais eidavo apie penkias savaites. O juk reikėjo surengti karūnavimo iškilmes, taigi sugaišti dar kokią savaitę. Todėl labiausiai tikėtina, kad karaliumi Mindaugas tapo ne anksčiau kaip liepos 6-ąją (vėliausiai – liepos 13-ąją). Taigi šią dieną ir minime Mindaugo vainikavimą.

Kodėl istorikai teigia, kad Mindaugas karūnuotas liepos 6 dieną? Kaip su karaliaus vainikavimu susijęs popiežius? Kaip manote, ką rengdamiesi vainikavimui turėjo nuveikti Mindaugo artimieji? Išvardykite svarbiausius darbus.

MINDAUGO KARALYSTĖ

Mindaugo likimasUž pagalbą rengiant vainikavimą Mindaugas 1253 m. Livònijos

ordinui atidavė Žemaitją. Bet žemaičiai nepakluso. 1260 m. lie-pos 13 d. prie Dùrbės ežero jie sutriuškino jungtinę kryžiuočių ir Livònijos ordino kariuomenę. Žuvo 150 riterių, daug eilinių karių. Tai didžiausia XIII a. baltų pergalė kovose su vokiečių riteriais. Pa-dariniai buvo lemtingi: žlugo Livònijos ordino pastangos užgrobti Žemaitją, prieš jį sukilo pavergti kuršiai, baltų žiemgalių gentis, estai. Į pietus nuo Žemaitjos prasidėjo Didysis prūsų sukilimas prieš kryžiuočius. O karalius Mindaugas atsimetė nuo sąjungos su Livònijos ordinu ir atsisakė krikščionybės.

Adomo Varno paveiksle pavaizduotas Mindaugo vainikavimas, 1952–1953 m.

Mindaugo nužudymas 1263 m. rudenį buvo surengtas sąmokslas

prieš Mindaugą. Karalius buvo nužudytas kartu su paaugliais sūnumis Rukliu ir Rupeikiu. Mindaugo žudikas – kuni-gaikštis Daumantas. Manoma, kad tai įvyko latvių žemė-se, Agluonojè. Ten šalia bažnyčios dunkso Karaliaus kalva. Galbūt kaip tik joje palaidotas Mindaugas. Pasa-kojama, kad XVII a. vienas

1.2.3.

Mindaugas (XVI a. fikcinis portretas).

Karalius Mindaugas. Skulptorius Vytautas Kašuba, 1953 m.

Šis paveikslas – vienas žymiausių lietuvių XX a. istorinės dailės kū-rinių. Daug ką dailininkas perteikė tiksliai ir tikroviškai. mindaugą vainikuoja Kùlmo vyskupas Heidenreichas. Nežinoma, kas buvo kiti du vyskupai. pagal iškilmių taisykles du vyskupai vainikuotą kara-lių turėjo imti už rankų ir vesti prie sosto. pavaizduota ir mindaugo žmona morta. ji irgi buvo vainikuota Rygojè nukaldinta karūna. Žmogus geltonu apsiaustu, laikantis kryžių, – veikiausiai vienuolis Kristijonas, parengęs mindaugą krikštui ir 1254 m. tapęs pirmuoju Lietuvõs vyskupu.

Vis dėlto istorikai sako, kad dailininkas padarė klaidų. Kokių? Ka-tedra negalėjo būti išpuošta saulutėmis kaip pagonių šventykla.

6 7

Ko D ė L L I e p o s 6 - ą j ą K e L I a m o s V ė L I aV o s8 s K Y R I U s

kunigas radęs marmurinę antkapio plokštę su lotynišku įrašu, kad tai karaliaus Mindaugo kapas. Deja, ši plokštė tėra klastotė. Vis dėlto Agluonõs legendoje gali būti ir tiesos. 1263 m. priešų spaudžiamas Mindaugas iš tiesų galėjo su vaikais per Aglúoną vykti pas sąjungi-ninką Livònijos magistrą. Dabar ketinama ten pastatyti paminklą. Net jei istorija apie vienintelio Lietuvõs karaliaus Mindaugo ir sosto įpėdinių žūtį tėra legenda, ji verta Lãtvijos ir Lietuvõs žmonių pa-garbos.

Kodėl Mindaugas buvo nužudytas

Štai kas užrašyta XIII a. Hipatijaus metraščio pasakojime apie 1263 metus:

Rudenį buvo nužudytas Lietuvõs didysis kunigaikš-tis Mindaugas, buvęs valdovu visoje Lietuvõs žemėje. Apie jo nužudymą taip pasakysim: jis kunigaikštavo Lietuvõs žemėje ir pradėjo žudyti savo brolius ir bro-lėnus, o kitus išvijo iš žemės ir ėmė valdyti vienas Lie-tuvõs žemėje. Ir pradėjo labai puikuotis, ir mėgavosi šlove bei dideliu išdidumu, ir neapkentė priešingo sau nieko.

Kodėl, anot šio šaltinio autoriaus, buvo nužudytas Mindaugas? Kaip manote, ar metraštininkas palan-kus Mindaugui? O gal tai priešų nuomonė apie Lietuvõs karalių? Pagrįskite savo atsakymą.

valstybė neišnykoNors Mindaugo likimas tragiškas, ant jo padėtų pamatų XIV a.

išaugo didžiulė valstybė – Lietuvõs DidžiÓji Kunigaikštỹstė. Vėliau ji nusidriekė nuo Báltijos iki Juodõsios jūros. Vadinasi, Mindaugo pastangos nebuvo bergždžios. Nors 1795 m. Lietuvõs valstybė buvo sunaikinta, ji sugebėjo atsikurti net du kartus – 1918 ir 1990 me-tais. Taigi dabar Mindaugo tikslas pasiektas: Lietuvà yra visavertė Euròpos Sjungos valstybė ir 2013 m. pusmetį jai vadovavo!

Karaliaus Mindaugo ir karalienės Mortos paminklo maketas Agluonojè. Skulptorius Vidmantas Gylikis.

Dùrbės mūšis

XIV a. pradžios petro Dusburgiečio prsijos žemės kronikoje rašoma:

1260 Viešpaties metais Livònijos ir Prsijos broliai suėjo į vieną vietą su stipriomis kariuomenėmis, <...> atvyko pasiuntinys, pranešdamas, kad keturi tūkstančiai lietuvių nuniokojo vieną Kušo žemės dalį <...>. Šitai išgirdę, broliai ir visa kariuomenė sukruto rengtis kovai. Vienas kilmingas pamedėnas, vardu Mata, Pipino sūnus, brolio maršalo Henriko paklaustas, kaip reikėtų pulti priešus, atsakė: „Palikime savo arklius toli užpaka-lyje <...> ir patraukime link priešų pėsčiomis, nes tada žmonės, nesitikėdami išsigelbėsią arkliais, nevengs mūšio, antraip jie, be abejonės, leisis bėgti.“ Šiam patarimui nepritarė <...> kariai <...> tvirtindami, kad be arklių jie neįstengsią mūšyje atsilaikyti dėl sunkių ginklų. Tuo tarpu atvyko kuršiai, nuolankiai prašydami, kad, Dievui padėjus krikščio-nims laimėti, jiems būtų sugrąžintos jų moterys ir vaikai. Nors broliai buvo linkę jų pra-šymą patenkinti, pasipriešino tam kiti Prsijos ir Livònijos žmonės, tvirtindami, kad su jų belaisviais bus pasielgta taip, kaip reikalauja elgtis visiems žinomi karo papročiai. Išgirdę tokį sprendimą, kuršiai taip įtūžo ant tikėjimo ir tikinčiųjų, kad, broliams pradėjus pul-ti lietuvius, jie nelyginant tikri atskalūnai iš užpakalio nirtulingai užgriuvo krikščionis; <...>. Prasidėjo didelis mūšis, pareikalavęs ir iš vienos, ir iš kitos šalies galybės aukų. Ilgą laiką sėkmei nekrypstant nei į vieną, nei į kitą pusę, galop broliai, Viešpačiui leidžiant, pralaimėjo, nes visa jų kariuomenės galia palūžo, kai pasileido bėgti prastuomenė.

Raskite Dùrbės mūšio vietą mūsų laikų žemėlapyje. Kaip kronikos autorius aiškina, kodėl mūšio metu kuršiai perėjo į lietuvių pusę? Kaip kilmingas pamedėnas, vardu Mata, siūlė kryžiuočių vadui pulti lietuvių kariuomenę? Kaip baigėsi mūšis?

Durbės mūšis. Dailininkas Vincas Norkus.

Kaip manote, kodėl karaliaus Mindaugo likimas tragiškas? Įvertinkite karaliaus Mindaugo nuopelnus lietuvių tautai. Ar žinote daugiau Lietuvõs istorinių asmenybių, prilygstančių Mindaugui?

1.

2.

1.2.

1.2.3.

4.

Viduramžių kalavijas.

8

Ko D ė L L I e p o s 6 - ą j ą K e L I a m o s V ė L I aV o s8 s K Y R I U s

8.3. vokiečių ordinas ir prūsų LikiMasklapėdos istorijaTikriausiai esate buvę prie jūros.

Gal lankėtės ir uostamiestyje – Klapėdoje. Ten yra vienintelis stambus

Lietuvõs jūrų uostas. O koks pagrindinės Klapėdos gatvės pavadinimas? Teisin-

gai – Herkaus Manto. Kas jis? Ką apie jį žinote? Jei kada norėsite pasipuikuoti prieš suaugusiuosius savo mokytu-mu, pasakykite, kad beveik sutampa dvi datos: Mindaugo karūnavimas 1253 m. ir Klapėdos pilies pasta-tymas 1252 metais. Bet tą pilį sta-

tė ne lietuviai, o vokiečiai. Jie valdė Klapėdos kraštą beveik 700 metų! Tarp Klapėdos, Kaũno ir Vlniaus rutuliojosi svarbiausi senosios Lietuvõs istorijos įvykiai. Būtina šį tą išmanyti apie Vo-kiečių Ordiną ir prūsų genčių likimą.

kryžiuočių valstybėKalbėsime apie keistą valstybę, tokių mūsų laikais nėra. Šven-

čiausiosios Mergelės Marijos Vokiečių Ordinas – tai vienuolių rite-rių valstybė, siekusi ginklu pakrikštyti pagonių tautas prie Báltijos jūros. Dažnai ji vadinama tiesiog Vokiečių Ordinu. Mūsų protėviai vienuolius riterius praminė kryžiuočiais, nes ant jų apsiaustų būda-

vo juodas kryžius. Kryžiuočiai ir kalavijuočiai su raudonais kalavi-jais ant apdaro, pasivadinę Livònijos ordinu, užkariavo prūsų, latvių ir estų žemes. Abu ordinai siekė nukariauti ir lietuvius.

kryžiuočiai pavergia prūsusTarp riterių nukariautų baltų genčių – žiemgaliai, latgaliai, sė-

liai, kuršiai. Jotvingių gentis persikėlė gyventi į Lietuvõs valstybę. O susikūrusi Lietuvõs valstybė atsilaikė prieš užkariautojus – neleido kryžiuočiams ir kalavijuočiams sujungti pavergtų žemių.

Prsijoje vokiečiams labiau pasisekė. Iš baltų genčių, išnykusių istorijos verpetuose, daugiausia žinių apie save paliko prūsai. Tai lėmė jų žemių padėtis. Prūsai buvo pirmoji kliūtis į rytus besiver-žiantiems vokiečiams. Jie nesukūrė valstybės, neturėjo kunigaikš-čių, paveldinčių valdžią. Prūsai buvo labai susiskaldę. Herkus Mantas, vadovavęs Didžiajam Prūsų sukilimui, buvo vien notangų, o ne visų prūsų karvedys. Valstybę sukūrusių lie-tuvių santvarka buvo gerokai pažangesnė. Lietuvõs kariuo-menė buvo atė-jusi prūsams į pagalbą, puldinėjo kryžiuočių

Atkuriamos Klapėdos pilies vizija.

9

Viduramžių kario šalmas.

10 11

8.5. apie vokiečių ordino gaLybęKartą prie kryžiuočių Rẽšliaus pilies dabartinėje Lénkijoje teko

išgirsti lietuvių turistų klausimą: „Kaip prieš tokią galybę atsilaikė Lietuvõs DidžiÓji Kunigaikštỹstė?“

Skaičiai byloja, kad Vokiečių Ordinas puikiai tvarkė savo ūkį. Iž-das buvo turtingas, išlaidos neviršydavo pajamų. Todėl kryžiuočiai galėjo į žygius prieš Lietuvõs Ddžiąją Kunigaiktỹstę prisikviesti daugybę svečių ir samdinių iš Vakarų Europos. Išvydę Ordino sos-tinės Mãrienburgo pilį, lankytojai dažnai sako: net keista, kaip lietu-viams užteko drąsos ir valios kariauti su tokia galybe.

Per pirmą užkariavimo dešimtmetį kryžiuočiai Prsijoje pastatė apie 20 mūrinių pilių. Jų įveikti prūsai ir lietuviai nemokėjo. Patys mūriniai pastatai stebino baltus, renčiančius pilaites ir gyvenamuo-sius namus iš rąstų.

Ko D ė L L I e p o s 6 - ą j ą K e L I a m o s V ė L I aV o s8 s K Y R I U s

pilis. Bet žuvus Mindaugui daugiau paramos prūsai nebesulaukė, nes pačioje Lietuvojè kilo sumaištis. O į Vokiečių Ordiną skubėjo pastiprinimas iš Vokietjos ir visos Europos. Per 15 metų sukili-mas buvo nuslopintas.

Užkariautų prūsų diduomenė ėmė tarnauti Vokiečių Ordinui ir net kovėsi kryžiuočių gretose Žálgirio mūšyje. Pamažu prūsai vo-kietėjo ir kaip tauta išnyko kartu su savo kalba. Tačiau Prsijos var-das liko. XVI a. Vokiečių Ordinas pasivadino Prsijos kunigaikštys-te, o vėliau tapo Prsijos Karalyste su sostine Berlýnu. XIX a. Prsija suvienijo paskiromis kunigaikštystėmis susiskaidžiusią Vokietją. Kitų vokiečių žemių gyventojai naujųjų „prūsų“ nemėgo. Nemėgo jų ir kaimynai – net ūsuotus tarakonus praminė prūsokais. Štai koks liūdnas brolių prūsų vardo likimas.

Kaip manote, kodėl lietuviai palaikė sukilusius prūsus? Su draugu patyrinėkite paveikslėlius, kuriuose pavaizduo-ti kalavijuočių ir kryžiuočių riteriai. Raskite bent tris jų skirtu-mus. Pasidomėkite, kokių skirtumų pavyko nustatyti kitoms poroms. Raskite bent dvi priežastis, kodėl pralaimėjo prūsai. Baltų gentims duokite bent penkis patarimus, kaip gintis nuo Vo-kiečių Ordino.

Paminklas Herkui Mantui Klaipėdoje. Skulptorius Vytautas Mačiuika.

1972 m. sukurto filmo „Herkus Mantas“ kadras.

Apie Herkų Mantą

petras Dusburgietis prsijos žemės kronikoje pasakoja:

Neilgai trukus po to notangų vadas Herkus Mantas subūrė didelę kariuomenę ir at-žygiavo į Karaliáučiaus lauką, ketindamas pulti pilį. Susidūrę su juo, broliai su savo ginklanešiais narsiai pasipriešino. Tačiau minėtasis Herkus Mantas, iš tolo pamatęs brolį Henriką Ulenbušą, įtempiantį arbaletą, pribėgo prie jo, sakydamas: „Šiandien pat pasiųsiu tave į dangų“, ir pervėrė jį savo ietimi, sunkiai sužeisdamas, nors toji žaizda vėliau ir užgijo. Šitai matydamas, vienas tarnas trumpąja ietimi sužeidė minėtąjį Herkų ir šitaip jam atseikėjo tuo pačiu saiku. Nusilpęs dėl šios žaizdos, jis pasitraukė su savo kariuomene nepasiekęs tikslo.

Kaip supratote Herkaus Manto šūksnį puolant kryžiuočių ordino brolį? Kaip kronikininkas paaiškina prūsų sukilėlių pasitraukimą nuo Karaliáučiaus?

pasidomėkite, ar mūsų laikais Lietuvà remia kurią nors kariaujančią valstybę.

pažiūrėję vaidybinį filmą „Herkus mantas“, parašykite atsiliepimą: ką iš jo suprato-te, kas vis dar neaišku, kas patiko ar nepatiko, ką būtu-mėte nufilmavę kitaip.

1.2.

3.

1.2.

Gnèvo pilis Lénkijoje.

Atkurta kalavijuočių ir kryžiuočių riterių apranga ir ginkluotė.

Lietuviai kovoja su kryžiuočiais. Marienverderio pilies kolonos dalis.

12 13

Lietuvõs DidžiÓsios Kunigaikštỹstės pilys buvo paprastesnės, net ir Maironio apdainuota, daugybės turistų lankoma Trãkų pilis. Ordino pilims neprilygsta ir kitos garsios tų laikų pilys – Lùcko, Naugardùko, netgi Vlniaus. Ant piliakalnių prie Nẽmuno tuomet stovėjo medinės pilys. O Vokiečių Ordino žemėse dabartinėje Lén-kijoje būta apie 50 galingų, beveik neįveikiamų mūrinių pilių.

Kaip manote, kodėl turistai, išvydę Mãrienburgo pilį, dažnai stebisi, kaip lietuviams užteko drąsos kariauti su kryžiuočiais? Iš ko matyti kryžiuočių galia ir kaip lietuviams pavykdavo atsispirti? Kaip manote, kodėl lietuviams pavyko išvengti savo kaimy-nų ir giminaičių prūsų likimo? Įsivaizduokite, kad esate Mindaugo laikų Lietuvõs karys, stovintis prieš galingą Ordino pilį. Sukurkite trumpą pasakoji-mą apie kario mintis ir jausmus tą akimirką.

Ko D ė L L I e p o s 6 - ą j ą K e L I a m o s V ė L I aV o s8 s K Y R I U s

KUO KRYžIUOčIAI STeBINO VIeTINIUS GYVeNTOjUS

Mūrinės pilys

1185 m. žiemgaliai sumanė sugriauti Ìkškilę – pirmąją mūrinę pilį, kryžiuočių pastatytą rytinėje Báltijos pakrantėje. Šį įvykį Livònijos kronikoje mini vokiečių

kronikininkas Henrikas Latvis:

Tuomet kaimynai pagonys žiemgaliai, išgirdę apie pastatą iš akmens ir nežinodami, kad akmenys suklijuoti kalkėmis, atėjo su drūtomis laivų virvėmis ir norėjo neišmanėliai pilį nutempti į Daũguvą. Sužeisti strėlėmis jie pasitraukė nieko nepadarę.

Kodėl žiemgaliams nepavyko sugriauti kryžiuočių pilies?

Apibendrinamieji klausimai ir užduotys

Įrodykite, kad Vokiečių ordinas nebuvo draugiškas baltams.

Išsirinkite įdomiausią šio skyriaus iliustraciją. pagrįskite, kuo ji svarbi ir vertinga.

Kokios istorinės informacijos ji teikia?

Kaip manote, kodėl mindaugas priėmė krikštą, o vėliau jo atsisakė? pasvarstykite,

ar mindaugas būtų tapęs karaliumi, jei nebūtų priėmęs krikšto.

Kaip manote, ar lietuviai turi švęsti mindaugo karūnavimo dieną? Kaip norėtumėte ją

švęsti jūs?

Įsivaizduokite, kad jūs – Lietuvõs valdovo patarėjų taryba. Lietuvą puola Vokiečių

ordinas. Ką patarsite valdovui? Kodėl?

pasirinkite Lietuvõs arba Vokiečių ordino pilį ir pagaminkite jos maketą. supažindinki-

te su šia pilimi klasės draugus.

Kopūstai

Lankydamiesi Bálgos pilyje prūsai pirmą kartą pamatė žmones, valgančius kopūstus. petras Dusburgietis pasakoja, kaip vienas iš jų stebisi:

Kadangi matė brolius valgant kopūstus, kurių prūsai nevartojo, ir manė, jog tai žolė, jis pridūrė: „Be to, ir valgo jie žolę nelyginant arkliai ar mulai, tai kas gi įstengsiąs jiems atsi-spirti, jeigu jie ir dykrose be vargo gali susirasti maisto?“

Išvardykite kalavijuočių ir kryžiuočių į baltų žemes atneštas naujoves. Kaip jas vertino vietos gyventojai? Kaip manote, kuo mūrinė pilis geresnė už medinę? Kuo arbaletas pranašesnis už lanką?

Arbalètai

petras Dusburgietis prsijos žemės kronikoje aprašo tokį nuotykį:

Vargu ar kas galėtų išsamiai apsakyti, kaip išradingai ir sumaniai sembai bei kiti prūsai puldinėjo Karaliáučiaus pilį, kokių aukų patyrė abi kariaujančios šalys nukautaisiais ar mirtinai sužeistaisiais. Dėl to vieną kartą sembų kariuomenė, puldama šią pilį, taip įtū-žo, kad vienas brolis, gynęsis drauge su kitais, turėjo palikti įtemptą arbaletą ir bėgti. Vienas sembas paėmė šį arbaletą ir pasikabino ant kaklo. Kiti, apspitę jį, didžiai stebėjosi nežinodami, kas tai yra, nes anksčiau tokių daiktų nebuvę matę; ilgai jį čiupinėję, galop paspaudė ir atpalaidavo nuleistuką, o arbaleto templė nukirto jam kaklą, ir jis neilgai trukus iškvėpė dvasią. Po šio įvykio prūsai labai bijojo arbaletų.

1.

2.

3.

1.2.3.

1.2.

3.

4.

5.

6.

Vamės Ldzbarko pilis Lenkijoje.

Marienburgo pilies panorama iš Nogato upės pusės.