ĮvaizdŽio vadyba , motyvavimas ir vieŠieji ryŠiai b. sabaliūtė a. smailys 2012 0 6 19 kelmė

1

ĮVAIZDŽIO VADYBA, MOTYVAVIMAS IR VIEŠIEJI

RYŠIAI

B. SabaliūtėA. Smailys

2012 06 19 Kelmė

2

Numatomos temos

• Įvaizdis ir jo reikšmė organizacijos veiklos efektyvumui.

• Įvaizdžio formavimas, veiksniai ir sudedamos dalys.• Tikslinės organizacijos grupės ir bendravimo su

jomis priemonės.• Viešas pasisakymas (pranešimo pristatymas) prieš

auditoriją ir per žiniasklaidos priemones.• Sunkios situacijos bendraujant su žiniasklaidos ir

kitų organizacijų atstovais.

Siūloma pasirinkti temąMotyvavimas

• Klausymasis – kaip tikrų poreikių supratimo technika

• Psichologiniai žmogaus poreikiai Motyvavimas – kaip poreikio ir jūsų tikslo suderinimas

• Praktinės užduotys: aktualių situacijų modeliavimas

Įvaizdžio vadyba• Įvaizdžio samprata• Įvaizdžio formavimo

būdai;• Įvaizdžio sudedamos

dalys. • 4 organizacijos įvaizdį

lemiantys veiksniai;• Tikslinės

organizacijos įvaizdžio grupės;

4

Įvaizdžio samprata(1)

• Įvaizdis, iš esmės, yra emocinis organizacijos, jos produktų ir paslaugų suvokimas, kuris, būdamas nematerialus įmonės turtas, padeda užtikrinti ir ilgalaikę materialią gerovę.

5

Klausimas

Kokia pirma mintis jums kyla išgirdus pavadinimą:

• Kražių M.K. Sarbievijaus kultūros centras?• ... ... ... .................................?• ... ... ... .................................?

6

Įvaizdžio samprata(2)• Organizacijos įvaizdis yra tai, kas

pirmiausia ateina į galvą išgirdus organizacijos pavadinimą ar pamačius logotipą (Gray, Balmer 1998).

• Žmonės neretai labiau reaguoja į įvaizdį, o ne į realybę.

7

Teigiamo įvaizdžio nauda (pagal H. Shirley)

• Didina organizacijos populiarumą.• Spartina prasiskverbimą į naujas rinkas.• Padeda išlaikyti gerus partnerius.• Didina investuotojų ir kitų finansinės

bendruomenės narių susidomėjimą.

8

2 pagrindiniai įvaizdžio formavimo būdai:

• Savaiminis įvaizdžio formavimas yra paliekamas likimui, atsitiktinumui. Dažniausiai tokiu atveju pagrindiniais įvaizdžio “kūrėjais” tampa gandai, paskalos...;

• Planingas įvaizdžio kūrimas - tai kruopščiai planuojami ir vykdomi viešieji ryšiai, kai nuolat pabrėžiamos organizacijos stipriosios pusės.

9

Įvaizdžio formavimas

• Įvaizdžio kūrimas yra vienas iš organizacijos strateginių tikslų.

• Teigiamas organizacijos įvaizdis nėra atsitiktinis, jis yra sukuriamas, pasiekiamas, o kartu ir valdomas.

• Įvaizdis, kurį norima sukurti, iš tiesų turi atitikti tikrovę.

10

3 pagrindiniai dalykai Įvaizdžio formavime:

• Nuoseklumas (nesimėtyti, nekeisti “kurso”, “nebalamutinti” žmonių...);

• Ilgalaikiškumas (įvaizdis kuriamas ilgai, palaikomas kone amžinai...);

• Išskirtinumas (išsiskirk arba mirk; skirtingi pritraukia, panašūs susilieja...).

11

Klausimas

Kuo jūsų organizacijos (bendruomenės, bibliotekos) įvaizdis skiriasi nuo kitų organizacijų (bendruomenių)?

12

Organizacijos įvaizdžio kūrimo procesą apima 4 verslo šakos:

• Vadybos ir organizavimo paslaugos;• Ryšiai su visuomene;• Reklamos agentūros, kurios rūpinasi

paslaugos (produkto) įvaizdžiu;• Organizacinio dizaino kūrėjai.

13

Įvaizdį lemiantys veiksniai

• Darbuotojų atsiliepimai;• Išorinė reklamos kokybė;• Klientų atsiliepimai;• Personalo elgesys ir laikysena.

14

Klausimas

• Ką pasakote pristatydami savo organizaciją pažįstamiems, kurie domisi?

• Kokia išorinė reklama?• Kokių esate girdėję atsiliepimų apie savo

organizaciją?• Kaip patys elgiatės su savo klientais,

partneriais, rėmėjais ... ?

15

Įvaizdžio sudedamosios dalys

• Paslaugos įvaizdis• Vartotojo įvaizdis• Vidinis įvaizdis• Vadovo įvaizdis• Personalo įvaizdis• Veiklos įvaizdis• Socialinis įvaizdis.

16

Užduotis Įvertinkite (10 balų sistemoje) savo

organizacijos įvaizdžio visus 7 punktus:• Paslaugos įvaizdis• Vartotojo įvaizdis• Vidinis įvaizdis• Vadovo įvaizdis• Personalo įvaizdis• Veiklos įvaizdis• Socialinis įvaizdis.

Užduotis

• Ko dar reikia, kad šie vertinimai būtų 10 balų?

Gyvenimo tiesa

• Jei uždarysite duris visoms klaidoms, tiesa liks už durų. (R. Tagorė)

19

Tikslinės grupės

ORGANIZACIJOS ĮVAIZDIS

Vartotojai Investuotojai

Bendruomenė

Vyriausybė, savivaldybė

Darbuotojai

Tikslinės grupės formuojasi įvaizdį apie organizaciją:

• Asmeninio susidūrimo metu;a) bendraujant telefonu;b) tiesioginio kontakto metu;c) viešų organizacijų atstovų

pasisakymų metu;• Iš sklindančių gandų;• Žiniasklaidos pranešimų.

21

TIESOS

Nebūna antros progos padaryti pirmą įspūdį!

MOTYVAVIMAS

Motyvavimo menas – poreikio supratimas, jo patenkinimo kelio parinkimas ir mokėjimas tai suderinti su savo interesais.

Klausymasis Ar nebūna taip, kad besiklausydami:

• Mes tik vaizduojam klausymą, o iš tikrųjų . . .;• Nebenorime toliau klausyti, nes jau turime savo

nuomonę ir sprendimus;• Nerimaujame, nes laikas bėga, o savų rūpesčių

mums per akis;• Laukiame progos pasakyti savo mintis;• Koncentruojamės ties tuo, ką atsakysim

pašnekovui;• Ruošiame kontrargumentus, nes mūsų požiūris

kitoks;• Pertraukinėjame partnerį savo klausimais arba

teiginiais;• Nuolat vertiname tai, kas sakoma ir pan.

Aktyvaus klausymosi technikos

• Dėmesingas tylėjimas. • Minties persakymas. “Jei aš jus teisingai supratau, jūs ...”. “Kitaip

sakant, jūs manote ... ." ir pan. • Pasitikslinimas. “Ką turėjote galvoje, sakydamas...”• Apibendrinimas.

Klausytojo veiksmaiGeras klausytojas Blogas klausytojasRodo dėmesį Vertina

Susilaiko nuo komentarų Kritikuoja

Pasitikslina, ar teisingai suprato

Pertraukinėja kalbantįjį

Išsiaiškina, kas liko neaišku

Veržiasi spręsti problemą

Neturi išankstinės nuostatos

Interpretuoja

Užduoda atvirus klausimus Užduoda daug uždarų klausimų

Klausimų tipai• Atviri klausimai.

Prasideda raide “K”Pvz.: Ką manote apie psichologinius mokymus?• Nukreipiantys klausimai. Pvz.: kokią naudą davė psichologinai mokymai?• Uždari klausimai.

Prasideda žodžiais “Ar”, “Gal”Pvz.: Ar tenkina Jums suteiktų psichologinių

mokymų kokybė?

Gyvenimo tiesa

• Tas, kuris klausia yra kvailys penkioms minutėms, tas kuris nepaklausė, lieka kvailiu amžinai.

A. Maslow pagrindinių žmogaus poreikių piramidė

SavigarbaPripažinimas

Saviraiška

BendravimasSaugumas

Fiziologiniai poreikiai

Savireguliacija (nuostata) motyvavimo metu

• Priimkite partnerį tokį, koks jis yra.• Suformuluokite savo prielaidas apie

pagrindinius partnerio poreikius, kurie skatina partnerį, koreguokite tas prielaidas bendravimo eigoje.

• Atsižvelkite į partnerio kompetenciją, sugebėjimus.

• Atsižvelkite į partnerio emocinę būseną, parinkite tinkamą elgesio taktiką ir strategiją.

Elgesys motyvavimo metu (1)• Kreipkitės į pašnekovą asmeniškai, jeigu

galima - vardu.• Remkitės bendra praeitimi, jūsų

panašumais ar kuo nors kitu, kas bendra jums abiems.

• Suraskite pageidaujamam poelgiui analogą partnerio gyvenime.

• Paskatinkite stipriąsias pašnekovo puses.• Pateikite tokius argumentus, kurie susiję

su pagrindinėmis partnerio gyvenimo vertybėmis.

Elgesys motyvavimo metu (2)• Neišsakykite visų argumentų vienu

atsikvėpimu.• Netrukdykite pašnekovui išsisakyti, palikite

pakankamai pauzių.• Savo norus, pageidavimus formuluokite

trumpai ir aiškiai.• Neapeliuokite į pareigos jausmą, venkite

išsireiškimų “tu privalai ...”, “tu turi ...” ir pan.

• Palikite partneriui pasirinkimo galimybę ir teisę galutiniam apsisprendimui.

32

SĖKMINGOS VIEŠOS KALBOS KOMPONENTAI

• Pranešėjui ir auditorijai yra aiški pasisakymo paskirtis arba tikslas;

• Pranešėjas supranta savo klausytojų poreikius;

• Pranešėjas išmano tai, apie ką kalba;• Pranešėjas iš anksto susiplanavo

kalbą;• Pranešėjas kaip reikiant parepetavo;• Pranešėjas pasitiki savimi.

33

KODĖL PASIRODOMA PRASTAI (dažniausiai pasitaikančios klaidos)

• Padrikai dėsto;• Stokoja pasirengimo;• Neturi humoro; • Neturi vaizdinių priemonių;• Prastai paiso laiko; ištęsia;• Neaiškiai taria žodžius;• Nežiūri į akis;• Nesigirdi, ką sako; per garsiai; painiai;• Prasčiokiškai – ne specialistas;• Per daug kandžiai; šlubuoja logika;• Per greitai; per lėtai;• Nukrypsta nuo temos;• Nervinasi;• Neatsako į klausimus ir t. t.

34

FAKTAI

Vienai minutei efektyvios kalbosreikia 30 minučių kruopštaus

pasirengimo

35

PRANEŠIMO PARENGIMO ETAPAI1. Sprendimas pasisakyti.2. Pirmas kontaktas su auditorijos

atstovais.3. Atsakymai į šešis klausimus (6

K).4. Pasisakymo plano parengimas;5. Padalomosios ir vizualinės

medžiagos parengimas;6. Nuostatos pasirinkimas.

36

1. SPRENDIMAS PASISAKYTI

• Kokie Jūsų motyvai? • Kokios aplinkybės?• Kiti veiksniai?

37

2. PIRMAS KONTAKTAS SU AUDITORIJOS ATSTOVAIS

• Ar bendradarbiausime?• Jei taip, tai – kaip?• Aptarti temą, • Tikslą,• Susitikimo sąlygas: vietą,

trukmę ir kt.

38

3. ATSAKYMAI Į ŠEŠIS KLAUSIMUS (6 K)

• Kas dalyvauja?• Ką jie nori išgirsti? • Kodėl šito imuosi?• Kada?• Kur?• Kaip pasisakysiu?

39

4. PASISAKYMO PLANO PARENGIMAS (1)Plano apmatai:

• Tikslas- svarbiausia, ką reikia pranešti.• Ko noriu pasiekti?• Kokie pagrindiniai klausimai

(problemos), apie kuriuos kalbėsiu?• Kokie loginiai argumentai, nepaneigiami

faktai, paremiantys pagrindinę idėją?• Idėjos įdomiai, įspūdingai įžangai.• Idėjos įsimintinai pabaigai.

40

4. PRANEŠIMO PLANO PARENGIMAS (2)

Pranešimo eiga:

• Įžanga (pradžia) – sudominti ir supažindinti;

• Pagrindinė (vidurinė) dalis – išdėstyti, informuoti ir instruktuoti;

• Pabaiga – įtvirtinti ir palikti neišdildomą įspūdį.

Pasisakymo užbaigimas • Apibendrinti ir pačiam padaryti trumpas ir

aiškias išvadas; • Paprašyti užduoti klausimus; • Pasistengti baigti gerame emociniame lygyje;• Parodyti klausytojams pakankamai dėmesio,

tai gali būti: kvietimas veikti; žvilgsnis į ateitį; klausimas ar pareiškimas; įpareigojimas.

42

Pauzių naudojimas

• Kalbos pradžioje, kad įsitikinti, ar visi susirinko, ir yra pasiruošę Jūsų klausyti;

• Viduryje sakinio – pabrėžti svarbų punktą;

• Norint išsiaiškinti, kokią reakciją Jūsų žodžiai ar veiksmai sukėlė klausytojams;

• Prieš Jūsų kelis paskutinius žodžius;• Pateikus retorinį klausimą;• Baigus kalbos dalį, kad klausytojai

suvoktų žodžius ir laukiant jų reakcijos.

43

5. Padalomosios ir vizualinės medžiagos parengimas

Mes atsimename:

• 10 % to, ką perskaitome;• 20 % to, ką išgirstame;• 30 % to, ką pamatome;• 50 % to, ką pamatome ir

išgirstame.

44

Praktinė užduotis:

Parašykite:• 3 mintis (teiginius) apie savo

organizaciją, kurią atstovaujate;• 3 mintis (teiginius) apie

žiniasklaidos atstovus, kuriems pristatysite savo pranešimą.

45

6. Nuostatos pasirinkimas

1. Aš + , Jūs – 2. Aš – , Jūs +3. Aš – , Jūs – 4. Aš + , Jūs +

46

NUOSTATA: AŠ + , JŪS –(Aš galvoju apie save gerai, Aš galvoju apie Jus blogai)

Tokio požiūrio pranešėjui būdinga:

• Per didelis pasitikėjimas savimi;• Sunkus bendravimas;• Kitų spaudimas;• Savo vaidmens sureikšminimas.

47

NUOSTATA: AŠ –, JŪS + (Aš galvoju apie save blogai,

Aš galvoju apie Jus gerai)Tokio požiūrio pranešėjui būdinga: • Nepakankamas pasitikėjimas,• Polinkis atsitraukti,• Nepakankamas įsitikinimas,• Nepakankamas iniciatyvumas;• Nepakankamas savo vaidmens

vertinimas,• Polinkis į stresus.

48

NUOSTATA: AŠ – , JŪS –(Aš galvoju apie save blogai, Aš galvoju apie Jus blogai)


• Žemas energingumas,• Polinkis į pesimizmą,• Neryžtingumas,• Nepakankamas kūrybingumas,• Neigiamų santykių su auditorija

kūrimas.

49

NUOSTATA: AŠ + , JŪS + (Aš galvoju apie save gerai, Aš galvoju apie Jus gerai)


• Pasitikėjimas savimi;• Geranoriškumas;• Geri santykiai su aplinkiniais ir

auditorija;• Atvirumas, kūrybiškumas, emocinis

stabilumas.

50

SUDĖTINGOS BENDRAVIMO SITUACIJOS SU AUDITORIJA (1)

R. Kisindžeris kartą pasveikino spaudos atstovus, sakydamas: ”Kas iš Jūsų turi klausimų mano atsakymams?”

Neverta atsakinėti į klausimus, o verta į juos reaguoti. Tam reikia iš anksto sau atsakyti į šiuos klausimus: • Ką aš noriu pasakyti svarbiausia?• Ką vertėtų pasakyti, bet nėra labai svarbu?• Ko aš nenoriu sakyti?• Kaip apeisiu šiuos klausimus?• Kokius turiu pagrindinius faktus?• Ar man pakanka informacijos? Jei ne, tai kokios

informacijos aš nežinau?• Ką gali žinoti ir ko – nežinoti būsimi klausytojai?• Ar yra dalykų ir kokių, kuriuos klausytojai išmano už

mane geriau?

51


Klausimas, į kurį neturite atsakymo:

• Jei klausimas per siauras ir uždaras, verta jį performuluoti padarant atviru ir platesniu;

• Paklauskite auditorijos, ar niekas negalėtų atsakyti;

• Jei nežinote atsakymo, pripažinkite, kad nesate visažinis, bet tuo klausimu pasidomėsite ir pateiksite atsakymą, jei to reikės;

• Nurodykite, kur galima rasti atsakymą;• Jei negalite atsakyti, nes nėra tam tinkamas laikas

ar ne ta auditorija, tai neatsakyti, ar kitaip apeiti tą klausimą, viduje tvirtai žinant, kodėl tai darote.

52


Kaip atsakyti į provokuojantį (nekorektišką) klausimą:

• Būti dalykišku;• Nebūti “ekspresyvia auka”, įvardinti

sau viduje kilusias emocijas, tada turėsite elgesio pasirinkimą;

• Išlaikyti nuostatą “Aš +, Tu +;• Prisiminti humoro jausmą; • Naudoti paradoksalią intenciją.

53


Klausimas, neatitinkantis temos:

• Pripažinkite, kad klausimas įdomus ar reikšmingas, bet neatitinka pranešimo temos, taigi, vertas dėmesio ateityje;

• Eikite prie kito klausimo.

54


Klausimas, atskleidžiantis didelę Jūsų argumentų spragą:

• Pripažinkite, kad nurodytas dalykas

tikrai yra problema;• Paaiškinkite, ką reikia ar reikės

daryti problemai išspręsti;• Neišsisukinėkite, bendraukite su

auditorija atvirai ir sąžiningai.

55


Kaip “blogą” klausimą paversti “geru”:

• Vienas BBC reporteris pasakė: “Nėra nediskretiškų klausimų, yra nediskretiški atsakymai” ir tam davė šį pavyzdį: Kai buvusio federalinio kanclerio Šmito žmoną sykį vienas reporteris paklausė, kiek pinigų ji skirianti namų apyvokai, ji, nenurodydama sumos, atsakė: “Pakankamai”.

56

ĮTAMPOS VALDYMAS• Išmanyti savo dėstomą dalyką; • Suprasti kalbėjimo grupei pagrindus:

• Praktika;• Dar daugiau praktikos;• Repetavimas;• Dar daugiau repetavimo;

• Kvėpavimo valdymas:• Atsistojęs ar atsisėdęs sustinkite; • Minutę nekvėpuokite; • Valingai giliai įkvėpkite pro nosį; • Sulaikykite kvapą sekundei ar dviem; • Lėtai iškvėpkite pro burną ilgu atodūsiu; • Padarykite taip 3- 4 kartus: įkvėpkite kaskart vis giliau, sulaikykite

kvapą 3-4 sekundėms ir iškvėpkite vis ilgesniu atodūsiu; • Nelaikykite kvapo ilgai (nepratus gali pasidaryti silpna).

• Tikėjimas savimi (“Man eisis labai gerai!”):• Mokėkite atmintinai savo įžangą.

57

Geriau būti pasiruošusiam ir neturėti progos, negu turėti

progą ir būti jai nepasiruošusiam

!!

ĮvaizdŽio vadyba , motyvavimas ir vieŠieji ryŠiai b. sabaliūtė a. smailys 2012 0 6 19 kelmė

Documents