J . N O R K U S

Svetimų ir nesuprantamų žodžių

ž o d y n ė l i s

J . N O R K U S

Svetimų

ir nesuprantamų žodžių

žodynėlis

„ V A I V O S " B - V Ė S L E I D I N Y S

K A U N A S 1924

A. Abiturijentas, mokinys, baigias

aukštesniąja (gimnaziją ar kitą p.) mokyklą.

Abjuracija, viešas atsisakymas nuo kurios nors tikybos arba pagrindiniu dėsniu bet kurio mokslo.

Abolicija. Panaikinimas kokio nors įstatymo; atleidimas.

Abolicionistas. Žmogus kovo-jantis už panaikinimą ko-kios nors nelaisvės, suvar-žymo arba įstatymo. Lie-tuviu abolicionistų draugija kovoja su paleistuvybe, pro-stitucija, už panaikinimą pa-leistuvystės namu, kaipo moterų vergijos palaikų.

Absoliucija, išteisinimas, išriši-mas.

Absol iut inė dauguma, daugiau kaip pusė visu draugijos arba susirinkimo narių arba daly-vautoje

Absoliutinis, neapribotas, nie-keno nevaržomas, neginčija-mas; būtinas, neišvengiamas. A b s o l i u t i š k a i - visiš-kai, neapribotai.

Absoliutizmas, yra toksai val-stybės sutvarkymas, kur visą valstybę valdo vienas žmogus, monarchas. Ten vie-nas monarchas visos val-stybės žmones atstovauja, jų vardu visa ką darydamas,

kalbėdamas. Šią mintį aiš-kiausiai pasakė prancūzų ka-ralius Liudvikas XIV žo-džiais: „valstybė, tai aš". Lietuvoje ir drauge visoj Rusijoj absoliutizmas buvo iki spalių mėnesio 1905 m. Nuo to laiko absoliutizmas pasikeitė ribota monarchija.

Abstinentas, tas, kurs nevartoja svaigiųjų gėrimų, mėsos ar kita ko; žmogus nuo ko nors susilaikąs.

Abstraktas, nematomas, negir-dimas, nejaučiamas, bet tik protu suprantamas, daiktas. A b s t r a k t i n i s — p r o t o iš-galvotas, sustatytas.

Absurdas, negalimas daiktas, ne-sąmonė, niekniekis.

Ad kalendas g r a e c a s , iki graikų kalendų, t. y. niekuomet, nes Graikijoje kalendų nebuvo.

A d e p t a s - p a s e k ė j a s , prisirišėlis. Ad libitum, savo noru. sava-

valiai. Adminis tr acij a, valstybės, at-

skirų valstybės dalių, visuo-menės ir privačių įstaigų val-dymas, tvarkymas; tų ištaigu vedėjai. „Administracija" reiš-kia— valdymas.

Administracinis, liečiąs admini-straciją, jai artimas, turįs ryšiu; administracijos įsa-kymu padarytas.

6

Administracinė teisė, valstybės valdymo įstatymų mokslas.

Administratorius, valdytojas, žmogus ką nors valdąs. Ad rem, iš esmės, kategoriš-

kai, arba griežtai. Adresantas, žmogus, kurs siu-

čia. arba leidžia, laišką. Adresatas, žmogus, kuriam

rašytas yra laiškas. Advokatas, žmogus turis įga-

liojimus vesti kitu bylas teis-muose ir šiaipjau rūpintis įgaliojusiu jį žmonių reika-lais.

Aferistas, geras sukčius, mak-leris.

Afiša, spausdintas skelbimas apie teatrus, pasilinksmini-mus ar šiaip viešus pra-nešimus, išlipinamas viešose vietose.

Aforizmas, trumpai ir aiškiai pasakyta mintis.

Agentas, įgaliotas atskiro žmo-gaus, draugijos arba valsty-bės asmuo rūpintis įgaliojusių reikalais, juos vesti ir atsto-vauti.

Agentūra, įstaiga, kuri tvarko ir veda bet kuriuos atskirų žmonių, prekybos, pramonės bendrovių arba valstybės rei-kalus; agento užsiėmimas arba tarnyba.

Agitacija, platinimas žmonėse bet kurių minčių, sumanymu, kurios nors partijos ar šiaip idėjos naudai.

Agitatorius, žmogus, norintis ivariais išrodymais, kalbo-

mis, raštais, keldamas žmo-nėse tam tikro ūpo, patraukti žmones į savo pusę. Pas mus geriausiai žinomi agita-toriai yra politiniu partijų.

Agituoti, stengtis patraukti i savo pusę žmones, kalbomis ar kitokiais būdais, platinant atsišaukimus, proklamacijas, laikraščius, knygas; kurstyti; judinti žmones, įkvepiant jiems savo norus.

Agonija, priešmirtinė paskutinė kova, paskutinės kančios.

Agrarai, Vokiečių politinė par-tija, ginanti žemvaldžių dva-rininkų ir žemės ūkio reika-lus; šalininkai reakcinės tvarkos.

Agrarinis, liečiąs žemės val-dymą arba žemvaldžių rei-kalus. A g r a r i n i s k l a u -s i m a s — žemės ūkio ir val-dymo klausimas.

Agregatas, mišinys. Agresija, žmonių sąjūdis, kova,

pirmyneiga. stengimasis nu-galėti, nukovoti.

Agresivinis, kovojantis, pir-myn einantis, užpuolamasai.

Agronomija, žemės dirbimo bei kultūros mokslas. A g r o -n o m a s , žmogus išėjęs že-mės dirbimo mokslus.

Akademija, kurio nors vieno specialio mokslo (pav., karo, medicinos) įstaiga, aukštoji mokykla; mokslininkų drau-gija vystyti, tobulinti, gerinti mokslams.

Akcija, veikimas, darbai

7

Akcija, draugijos liudymas, kur įrašyta įneštoji į bendrąjį draugijos kapitalą suma ir parodyta, kokios teisės turi įnešėjas tos draugijos val-dyme ir kaip naudojasi jos pelnu.

Akčyžios, mokestis, kurį vals-tybė uždeda ant savo šalies išdirbiniu: cukraus, degtukų, tabako, spirito ir kt. Šiuos mokesčius vadina netesiogi-niais. Juos sumoka valstybei prekių gamintojai, prekių pir-kėjai.

Akcionieriu kompanija, akcio-nierių draugija, susidariusi kokiai pramonei varyti.

Akcionierius , tas, kuris turi ko-kios draugijos akcijų; sulig akcijų skaičiumi, jis gauna tam tiktą nuošimti draugijos pelno, vadinamą dividendą.

Aklimatizacija, žmonių, gyvu-lių pripratimas gyventi ir augti netam klimate ir gyve-nimo apystovose, kuriame gimė.

Akomodacija, prisitaikinimas. Akredituoti, įgalioti, duoti kam

savo teises. Akrobatas, vikrus žmogus; kurs

vikriai moka karstytis, virve vaikščioti ir t. t.

Aksioma, dėsnis visiems aiš-kus, nereikalingas išrodinėti,

Aksiominis , visiems aiškus, ne-ginčijamas, nereikalaująs išro-

dymų. Aktas, dokumentas, rašytas

liudymas, užrašas; iškilmin-

gas susirinkimas visuomeni-nės arba mokslo įstaigos; veikimas, padarymas.

A k t y v a s , visas turtas, kuris eina i apyvartą, neskaitant visai skolų, arba pasyvo; pi-nigai, prekės, pinigų popie-riai ir kt.

Aktyvi renkamoji teisė, pilie-čių teisė rinkti atstovus i val-stybines ir visuomenines įstaigas (skirtinga yra pasyvi teisė, t, y. teisė būt ren-kamu). Pas mus aktyve rin-kimo teisę turi visi pilnatei-siai piliečiai, ne jaunesni kaip 21 metų ir — pasyve teisę ne jaunesni kaip 24 metų.

Aktyvus, dalyvaująs kuriame nors darbe, užsiėmime, dir-bąs, veikiąs; veiklus.

A Ia, panašiai, kaip. Albumas, knygos fotografijoms

ir piešiniams sudėti arba at-minimo eilėms rašyti; dailiai, su paveikslais spausdintas leidinys.

Alchimija, vidurinių amžių mokslas, kuris norėjo sugal-voti, kaip paversti visus me-talus auksu, išgydyti viso-kias ligas, žmones padaryti jaunais, ir t. t. Iš jos išsi-vystė dabartinė chemija.

Alegorija, pasakymas ko norint kitais žodžiais, kitomis minti-mis (netiesiogine reikšme).

Alegri, loterėja baliuje, maska-rade ar šiaip dideliame susi-rinkime.

Alėja, takas arba kelias med-žiais iš šalių nusodintas.

Alfabetas, abėcėlė. Alfa ir omega, pradžia ir pa-

baiga ko nors, pirmoji ir pas-kutinioji graikų abėcėlės rai-dės.

Alijantai, sąjungininkai (Anglai, Francuzai, Italai).

A l ivre ouvert ( ištart: alivru-ver) — neprisirengus, tuoj atsidengus knygą, iš sveti-mos kalbos versti.

Alkoholikas, girtuoklis, kuris nuo gėrimo jau serga, nuola-tos girtuokliauja.

Alkoholizmas, įpratimas virtęs jau liga degtinę gerti, degti-nės gėrimo išsiplatinimas.

Alma M a t e r , gerbiamoji motina; taip vadina universitetą tie, kurie jame mokėsi.

Almanachas, įvairių autorių straipsnių ir eilių rinkinys; kalendorius.

Alternatyva, reikalingumas pa-sirinkti viena iš dviejų nuo-monių, arba viena iš dviejų galimybių; vienas iš dviejų.

Altruistas, žmogus, kurs rūpi-nasi artimo gerove, myli ar-timą.

Altruistinis, susirūpinęs artimo gerove.

Altruizmas, laikymas sau už pareigą rūpintis kitais, ar-timu ir net nesigailėt aukų už artimo gerovę; artimo mylė-jimas.

Ambasadoriai , svetimų valsty-bių atstovai. Santarvės val-

stybių įgaliotiniai tarptauti-niems politikos reikalams spręsti. Ambasadoriais daž-niausiai būna tų valstybių ministeriai pirmininkai.

Ambicija, savimeilės jausmas. Ambulatorija, ligonbutis, kuris

priiminėja ateinančius ligo-nius.

Amfiteatras, namas, kuriame sėdynės įtaisytos ratu arba pusračiu, viena už kitą aukš-čiau, kad geriau būtų matyti, kas dedasi viduryje.

Amort i rav imas : 1) valstybinės skolos padengimas, arba su-mokėjimas; 2) pripažinimas dokumento netikru arba ap-mokėtu esant; 3) pramonės ištaigų atskaitomybėse reiš-kia-numušimas, arba sumaži-nimas mašinų ir trobų ver-tės del jų sudilimo, susenė-jimo.

Amnestija, dovanojimas kalti-ninkų arba sumažinimas bausmės kuriai nors kalti-ninkų rūšiai, neišvardijant nusikaltėlių (visoje valsty-bė je ) ; teikiama tiktai seimo amnestija.

Amunicija, visi kareivio ginklai ir aptaisas.

Amžiaus cenzas , tie metai kada žmogus gauna visas pi-lietines ir politines teises rinkti atstovus ir kt.), kada tampa pilnametis; kada gauna teises dalyvauti r inkimuose atstovų i Seimą: Lietuvoje

9

turi teisę rinkti visi 21 m., o būt išrinkti — 24 m.

Anachroninis . neatatinkąs me-tams, klaidingas atsižvelgiant į metus.

Anachronizmas , neteisingas laiko išskaičiavimas, laiko klaida, neteisingas metu nu-rodymas; daiktas arba dar-bas neatatinkąs parodyto laiko gyvenimui, jo reika-lams.

Anatema, atskyrimas nuo baž-nyčios už nesutikimą su jos mokslu ir reikalavimais; pra-keikimas.

Analfabetas, tas, kuris nemoka nei rašyti, nei skaityti.

Anal izas , suskaidymas, išskirs-tymas, tyrimas.

Analizuoti, sveika daiktą arba mintį suskaidyti, išskirstyti sudėtinėmis (tomis, iš kuriu jis sudėtas) dalimis.

Analogija, panašumas, arba pa-lyginimas. A n a l o g i š k a s , panašus.

Anarchija, gyvenimas be vald-žios, be drausmės ir įsta-tymų; visuomenės surėdy-mas, kur nėra nei valdžios, nei įstatymu, ir visi gyvena kas sau, kaip patinka, beval-diškumas.

Anarchinis, be valdžios, vyriau-sybės nepripažįstąs.

Anarchistas, anarchijos šalinin-kas, anarchistu mokslo pase-kėjas; žmogus, kurs nenori ir nepripažįsta jokios valdžios.

Anarchizmas , mokslas, kuris

išrodinėja, kad žmonės bus laisviausi ir laimingiausi tik tada, kada nebus jokios vald-žios ir įstatymų, kurie žmogų varžytų, kada kiekvienas žmogus galės gyventi taip, kaip jis panorės, kaip jis jau-sis laimingiausiu.

Anatomija, mokslas apie žmo-gaus kūno ir gyvųjų daiktų sudėjimą.

Anekdotas, juokingas pasako-jimas.

Aneksija, prievarta priskyrimas pagrobto krašto prie sveti-mos valstybės.

Aneksuoti, pagrobti, prievarta priskirti kurį nors kraštą prie savos valstybės.

Anestezija , bejausmiškumas, ne-bejautimas.

Angažuoti, iš anksto užprašyti, pakviesti (pavyzdžiui, šokti).

Anketa, tyrimas kokio nors dalyko, atsiklausiant įvairių žmonių nuomonės tuo dalyku.

Anomalija, neteisingumas, nesi-laikymas esamos bendros tvarkos; įvykis arba reiš-kinys nesutinkąs su bendrais gamtos dėsniais, priešingas jiems.

Anomalinis, neteisingas, neatin-kąs teisingai dalykų ir daiktų tvarkai.

Anonimas , raštas be rašytojo parašo; nežinomas keno ra-šytas raštas.

Anoniminis, bevardis, nežino-mas, nepasirašytas.

Anonsas, viešas skelbimas, ypa-

10

čiai prekybos, teatro ir ivai-rių pasilinksminimų reikalais.

Antagonistas, priešininkas. Antagonizmas, nuomonių nesu-

tikimas, pyktis, kova ir nesu-tikimas tarp žmonių, luomu, tautu.

Antikatalikiškas, priešingas ka-taliku tikėjimui, nesutinkąs su kataliku tikėjimu, jų mokslu.

Antikonstitucionistas, konstitu-cijos priešininkas.

Antikritika, atsakymas i kritiką; kritikos kritika.

Antikritikas, turis antikritikos pažymiu; priešingas kritikos reikalavimams ir dėsniams, su jais nesutinkąs.

Antimonarchinis, priešingas monarchijai, nesutinkąs, kad visą šalį valdytų vienas žmo-gus monarchas (karalius).

Antimonarchistas, monarchijos priešininkas.

Antimoralinis, priešingas dorai, nesutinkąs su dora.

Antimoralizmas, mokslas atme-tąs dorą, kaipo nesančią, nes jo išrodymais bei nuomone gera ir bloga, dora ir nedora, atskirti negalima; kas vie-niems negera, tai kitiems gera, ir atbulai.

Antinacionalinis, priešingas tau-tybės dvasiai ir jos reika-lams.

Antipatija, nepatikimas, šalini-masis nuo žmogaus arba šiaip nuo ko nors.

Antipatiškas, nepatinkantis, ne-malonus.

Antipatriotas, žmogus priešin-gas savo tėvynei, jos nemy-lįs.

Antipatriotiškas, neatjaučiąs savo tėvynę, jos nemylįs, jai priešingas.

Antirespublikonas, respublikos priešininkas, respublikinės tvarkos priešininkas.

Antirevoiiucija, priešinimasis revoliucijai, stengimasis ją numalšinti, p anaikinti.

Antirevoliucionierius, revoliuci-jos priešininkas, kontrrevo-liucionierius.

Antirevoliucinis, priešingas re-voliucijai.

Antisemitas, žydų priešininkas, jų neapkenčiąs.

Antisemitinis, priešingas žy-dams.

Antisemitinis, priešingas žy-dams nusistatymas ir dar-bas; neapkentimas žydų.

Antisocialinis, priešingas visuo-menės tvarkai, einąs prieš visuomenę.

Antraktas, pertrauka (tarp dviejų veiksmų teatre).

Antropologija, mokslas apie žmogų, jo dvasios ir prigim-ties atžvilgiu; žmogaus išsi-vystymo istorija.

Anuliacija, panaikinimas, pripa-žinimas netikru.

Anuliuoti, panaikinti, pripažinti netikru, neteisėtu.

Aparatas, prietaisas, skirtas ku-

1 1

riam nors reikalui, darbui atlikti, tvarkai palaikyti.

Apatija, nieku nesiįdmovimas, atšalimas nuo bet kurio da-lyko ar reikalo; nepritari-mas, neatjautimas nei vienam nei kitam, bešališkas užsi-laikymas.

Apatiškas, niekam neatjaučiąs, visam kam bešališkas; toksai stovis, kada žmogus niekuo nesiinteresuoja, nieko nenori, niekas jo nesujudina.

Apeliacija, perkėlimas bylos iš žemesniosios įstaigos į aukš-tesniąją; skundimasis aukš-tesniajai įstaigai del žemes-niosios teismo įstaigos spren-dimo.

Apeliacinis, liečiantis apeliaciją arba turintis apeliacijos po-žymių, pobūdžio.

Apetitas, noras valgyti, pašau-kimas.

Apsaugos stovis, ypatinga krašto ar miesto padėtis tvar-kai ir ramybei tarp gyven-tojų palaikyti, kada tai vie-tai gresia pavojus: gyventojų sukilimas, dideli streikai ir demontracijos, priešininkų artinimasis ir t. t. Tada vei-kia ypatingi apsaugos stovio įstatymai, ir vyriausia vald-žia pereina į kariškosios vy-riausybės rankas ir piliečių teisių uštikrinimas (laidoji-mas, garantija) laikinai sus-tabdomas.

Apygardos Teismas, aukštes-nysis (po taikos teisėjo) teis-

mas ne mažiau kaip iš 3 tei-sėju, skiriamų Valstybės Pre-zidento. Jis turi teisę atmai-nyti arba pakeisti taikos tei-sėjo sprendimus ir sprendžia svarbesniąsias bylas. Apy-gardos teismu Lietuvoje yra 3: Kauno, Mariampolės ir Šiaulių.

Aplodismentai, plojimas ranko-mis.

Apogėja, kokio nors stovio aukščiausias laipsnis.

Apologetas, krikščionių tikybos gynėjas (raštu).

Apologija, žodžiais ar raštu gy-nimas , teisinimas.

Apopleksija, staigi mirtis nuo kraujo pasipylimo smege-nyse.

Apostatas, atskalūnas, tikybos išsižadėjėlis.

Apoteozas, suligynimas žmo-gaus su dievais, priskyrimas prie dievų; išaukštinimas, garbinimas.

A priori, iš anksto, dar prieš tyrimą, nesulaukus dar ty-rimo vaisių, arba davinių.

Aprobacija, patvirtinimas, pa-gyrimas, pritarimas.

Aprobuoti, patvirtinti, pritarti. Apskrities Taryba, visos aps-

krities žmonių išrinktų at-stovų susirinkimas, kuris apskrityje yra vyriausia įstaiga pavestiems savival-dybei reikalams.

Apskrities Valdyba, apskrities tarybos išrinkti žmonės, ku-

12

rie pildo visus tos tarybos ir centralinės valdžios nuta-rimus.

Apskrit ies Viršininkas, vyriau-sybės atstovas apskrityje. Jo pareiga-ats tovaut i vyriausy-bės parėdymus apskrityje ir juos vykinti.

Arbitras, tarpininkas, trečiųjų teismo sprendimas.

Archaizmas, senas nebevarto-jamas žodis arba posakis (pa-sakymas).

Archeologija, mokslas, kuris ty-rinėja ir aiškina senovės isto-riją iš paminklu ir iškastu iš žemės daiktu. A r c h e o l o -g a s-kuris užsiima archeo-logija.

Archipelagas, salynas, daug salų nuo viena kitos netoli esančiu.

Architektūra, trobų statymo mokslas (arba menas).

Archyvas, vieta, kur laiko su-dėtus valstybės ar šiaip ku-riu ištaigų ir žmonių raštus bei dokumentus. Lietuvoje turime centralini archyvą Kaune visiems seniesiems raštams sudėti.

Areštantas, laikomas apsaugoje, kalėjime žmogus.

Areštas , atėmimas kam nors laisvės, uždarymas i kalė-jimą; uždraudimas skolinikui parduoti kilnojamąjį turtą.

Areštuot, suimti, paimti į tam tikrą apsaugą, atimti žmogui laisvę, atskirti jį nuo kitų žmonių.

Argumentacija, patiekimas iš-rodymų bet kokiam ginče; patvirtinimas minčių tam tik-rais aiškiais neabejojamais faktais, dalykais.

Argumentas, dalykas ar įvykis vartojamas kuriam nors rei-kalui išrodyti; įtikimas daly-kas, mintis; prirodymas.

Aristokratas, žmogus kilęs iš aukštojo privilegiruotojo val-stybėje luomo.

Aristokratija, toks būdas val-dymo, kur aukščiausia šalies valdžia yra aukštojo luomo rankose.

Aris tokrat izmas , aristokratu luomo dvasia, įpročiai.

Aritmetika, skaičių ir skaičia-vimo mokslas.

Arka, vartai išlenktu viršumi (bromą).

Arsenalas , namai, kur laiko su-dėtus ginklus ir kariavimo įrankius.

Artelė, susidėjusi darbininkų kuopa bendrai kokiam vie-nam darbui dirbti.

Artistas, žmogus, kuris vaidina teatre; dailininkas.

A s i g n a v i m a s , paskyrimas tam tikros pinigų sumos kariam nors reikalui, tikslui.

Asignuoti, paskirti bet kuriam tikslui pinigų.

Asimiliacija, suvienodėjimas, su-siliejimas tautų; kitos tautos ypatybių prisiėmimas.

Asimiliuotis, susilieti, suvieno-dėti, išnykti, tapti tokiais pat. kaip ir kiti. Asimiliuo-

13

jasi tautos, reiškia—susilieja, suvienodėja.

Asimpatija, neatjautimas. Asistentas, pagelbininkas, padė-

jėjas. Asketas, žmogus, kuris atsisako

nuo pasaulio, nuo jo gėrybių ir smagumų, kuris pasiten-kina tik pačiais reikalingiau-siais gyvybei palaikyti daly-kais; patogybių išsižadėjėlis ir labai dievobaimingas.

Asketika, mokslas apie žmogaus tobulėjimą, susilaikant nuo gyvenimo smagumų ir var-ginant savo kUną, marinant kUno geidulius.

Aske t i zmas , atsiskyrimas nuo žmonių bei pasaulio, kUno varginimas, marinimas, viso-kiu patogybių išsižadėjimas.

Asmens neliečiamybė, piliečio teisė, kad jis be teismo įsa-kymo negali bUt niekeno suimtas ir kaip nors kitaip baudžiamas, išskiriant tik svarbius atsikimųs, kada jį suima nusikalstamąjį darbą bedirbant. Bet ir tokiu atsiti-kimų suimtam piliečiui, mūsų konstitucija einant, turi bUti neilgiau kaip per 48 valandas įteiktas nutarimas del jo suė-mimo.

Asociacija, laisvas žmonių susi-vienijimas kuriam nors ti-kslui, visiems bendram, at-sieti; pavyzdžiui, prekybos, pramonės, švietimo, savišal-pos, darbininkų ir kt.: Aps-kritai — draugija.

Asocialls; ne visuomeninis, einąs prieš visuomenės (žmo-nių) reikalus arba tvarką.

Aspiracija, stengimasis ko no-rint atsiekti; siekimas.

Aspirantas, kandidatas kokiai vietai, tarnybai; žmogus, kurs ko ieško, stengiasi savaip pa-daryti.

Astrologija, viduramžių taria-masai mokslas, kuriuo norė-davo iš žvaigždžių įspėti žmogaus likimą*; iš jos dali-nai išsivystė dabarties astro-nomija.

Astronomija, Žvaigždžių moks-las.

Ataka, puolimas. Ateistas, bedievis, nepripažįstąs

Dievo. Ateizmas, bedievybė, nepripa-

žinimas Dievo; išrodinėjimas, kad Dievo nėra.

Atestacija, pranešimas apie ke-no nors gabumus, privalumus, elgimąsi.

Atestatas, liudymas raštų apie tarnybą, elgimąsi arba mo-kslą.

Atestuoti, duoti atestaciją. Atmosfera, oras, kuris yra ap-

link žemę; politikoje — susi-dėjusios aplinkybės.

Atomas, mažutė dalelytė, iš ku-riu susideda visi daiktai ir kūnai.

Atributas, ypatingas pažymis, ypatybė kurio nors daikto ar žmogaus.

Atrofija, kUno arba atskiro na-rio susilpnėjimas, sunykimas

14

kai jis nevartojamas arba per mažai silpnai maitinamas.

Atsistatydinti, atsisakyti nuo tarnybos, savo pareigu.

Atskyrimas bažnyčios nuo val-stybės, panaikinimas priklau-symo bažnyčios nuo valsty-bės; visi piliečiai tada paliuo-suojami nuo bet kokiu priver-stinu priedermiu bažnyčiai; tikyba tada atskiriama nuo mokyklos ir tikybos moky-mas mokykloje neprivalomas. Tikybinės ištaigos negauna iš valstybės atlyginimo.

Atstovas, išrinktas žmogus, ku-ris atstoja išrinkusius ji žmo-nes, rūpinasi jų reikalais, juos užtaria ir gina.

Atstovo neliečiamybė, teisė, kad parlamento, arba seimo, nari (atstovą) niekas neturi teisės suimti arba kratyti ji pati ir jo butą, išskiriant tik pati seimą, ar užtikus atstovą nusikaltimo vietoje.

Audiatur et altera pars, lotyni-škai: tegul ir antroji pusė bus išklausyta; taip vadino dr. V. Kudirka tuos savo straipsnius „Varpe", kur jis ginčijosi (polemizavo) su kitų sroviu žmonėmis.

Audiencija, priėmimas pas žy-mius aukštus valstybės val-dininkus (prezidentą, ministe-rius) svetimu valstybių at-stovų įvairiais reikalais ir šiaip bet keno oficialus priėmimas.

Auditorija, kambarys, kur skai-to paskaitas; paskaitos ar

prakalbos; klausytojų susirin-kimas.

Aukcijonas, viešas išpardavi-mas už skolas, pardavimas tam, kas daugiau duoda.

Aut Caesar aut nihil, lotyniškai: žūt ar būt; ar Cezaris, ar niekas (Cezaris buvo žymiau-sias Romos karo vadas; tuo pat vardu buvo vadinami Ro-mos imperatoriai).

Autoritetingas, turįs pasitikėji-mo, įtakos.

Autobiografija, aprašymas savo gyvenimo.

Autokratas, šalies valdovas, tu-rįs neribotos valdžios.

Autokratija, toks valdymo bū-das, kur valstybės valdovas, pav. karalius, turi neribotą valdžią; jis vienas leidžia vi-sai šaliai įstatymus, jis vie-nas juos ir pildo, arba vykdo.

Autonomija, savivaldybė; teisė atskirų kraštų ar įstaigų sa-vais įstatymais valdytis, kad ir priklausant kitos valsty-bės. A u t o n o m i n ė v a l -s t y b ė , tokia valstybė, kuri nors yra dalis kitos valsty-bės ir klauso jos aukščiausios valdžios, bet turi ir savo val-džią, savų įstatymu, pati val-dosi; tokios yra kai kurios Didžiosios Britanijos dalys: Airija, Australija ir kt.

Autoritetas, žinovo nuomonė, kuriai kiti tiki, kad ir be išro-dymų; žinovas; įtaka ir pa-garba, kuria naudojasi įstaiga ar žmogus.

.15

Autorius, tas kuris parašė kny-gą ar šiaip kokį veikalą.

Autosugestija, savęs užhipnoti-zavimas.

Avangardas , kareiviu būrys, kuris pirma visų eina ant priešininku.

Avanpostas, priekinė kariuome-nės dalis.

Avansas, išdavimas kam pini-gų, dar jų neuždirbus, iš ank-sto; patys išduoti iš anksto pinigai.

vantlūra, nusidavimas, nepa-prastas įvykis vien del gar-bės arba turto. A v a n t i ū -r i s t a s , priepuolių (nepapra-stu dalykų) ieškotojas; žmo-gus, kuris del garbės ir turto pasirengęs visa ką daryti.

Azartas, įsikarščiavimas, įsigei-dimas, rizikavimas; karštas užsiėmimas.

Azartiškas, drąsus, rizikingas, pareinąs nuo pasisekimo ar-ba atsitikimo.

Babel is , senovės babiloniečių miesto vardas, dabar varto-jamas pažymėti išdidumui, netvarkai, pasileidimui, sumi-šimui.

Bachus, senovės romėnų vyno ir girtuoklių dievaitis.

Baci la , ligų sėkla; bakterijų veislė.

Bakterijos, ligų sėkla. Balansas , pajamų ir išlaidų su-

vedimas, arba suskaitymas, norint sužinoti, kiek yra pel-no ar nuostolių.

Balaganas , lentų sukalta troba prekėms sukrauti, teatrui ar šiaip kuriems pasilinksmini-mams.

Balastas , bet koks nereikalin-gas sunkumas.

Balotiruoti, balsuoti, rinkti. Balsu dauguma, būna absoliu-

tinė i r paprasta. A b s o l i u -t i n ė d a u g u m a , daugiau

kaip pusė paduotu balsu; p a p r a s t a , nors mažiau kaip pusė, bet daugiau nekaip už kitus kandidatus ar pasiū-lymus paduota balsu.

Banalinis, įprastas, visiems ži-nomas.

Banderol ls , popierinė juostelė, prilipinta ant prekės, paro-dyti, kad valstybinė akčyžė sumokėta.

Banditas, plėšikas, žmogžudys. Bankrotas , žmogus ar įstaiga,

neišgalėję išmokėti savo skolų; neišgalėjimas išmokėti skolų.

Barakas , iš lentų pastatytos būdos kareiviams, darbinin-kams gyventi arba ligoniams gulėti.

Barbaras , biaurus piktas žmo-gus; laukinis, nekultūringas žmogus.

B .

16

Barbarizmas, svetimas žodis arba pasakymas be reikalo įvestas į savąją kalbą.

Barikada, užtvėrimas gatvės ar šiaip kokio kelio vežimais, medžiais, baldais ir kitu kuo, kad lengviau būtu kovoti su priešininku; barikadas daž-niausiai stato sukilę žmonės prieš policiją, kariuomenę.

Bastilija, senoji Paryžiaus tvir-tovė, kalėjimas, kur laikyda-vo politinius nusikaltėlius, vyriausybės priešininkus. Ba-stiliją sugriovė per Didžiąją Prancūzu revoliuciją 1789 metais.

Baudžiamasai kodeksas, rin-kinys baudžiamųjų įstatymu.

Baudžiamoj i ekspedicija, kariuo-menės būriai siunčiami suki-lėliams žmonėms malšinti. Toki būriai buvo siunčiami rusu vyriausybės i Lietuvą 1905—6 metais.

Bazis , pamatas, pagrindas. Bedarbė , negavimas darbo. Be

darbo dažniausiai lieka dar-bininkai, kurie gyvena tik iš savo ranku ar proto darbo. Bedarbės atsiranda del pra-monės suirimo. Kovai su be-darbe kitos valstybės regi-struoja bedarbius, įveda pla-čius visuomeninius darbus. 8-ių vai. darbo dieną, draudimą darbininku nuo bedarbės, lei-džia plėstis ir stiprėti profe-sinėms darbininku sąjungoms, ir t. t. Darbininku reikalus gi-nančios partijos reikalauja,

kad (os priemonės būtu visose valstybėse taikomos.

Beletristas, apysakų, romanu, apsakymėliu rašytojas.

Biblija, visas šventasis raštas senojo ir naujojo įstatymo.

Bibliografija, knygų surašymas; ju turinio ir vertės aprašy-mas.

Biblioteka, knygų rinkinys skai-tymui, bet ne pardavimui.

Biologija, mokslas apie gyvybę ir jos apsireiškimus.

Birža , vieta, kur renkasi pir-kliai, bankininkai ir kiti įvai-riems susitarimams daryti; vieta, kur renkasi darbinin-kai ar bedarbiai, darbo iešką.

Bis, antrą kartą, pakartok. Biudžetas, valstybės pajamų ir

išlaidu suvedimas, surašymas. Biuletenis, vienkartinis prane-

šimas, spausdintas lapelis apie kurį nors visiems įdomų ir svarbų atsitikimą, arba įvykį.

Biuras, valdymo reikalams skir-ta vieta; kontora.

Biurgeris , pilietis, miesto gy-ventojas.

Biurokratas, šalininkas valdi-ninkų viešpatavimo, įsigalė-jimo, valdininkas, nežiūrįs gyvenimo reikalų, vien tar-nybiniais raštais gyvenimą varžąs.

Biurokratija, raštinių viešpata-vimas; valdininkų klasė. B i u r o k r a t i n ė s i s t e -m a, tokia, kur visos valsty-bės reikalus valdo valdininku

17

klasė, piliečiu iniciatyvai ne-palikdama vietos ir neatsi-žiūredama visuomenes reikalų.

Biznis (angl.), gudrus vertimasis kuo nors, pelningas užsiėmi-mas.

Byla , teismas; kalba; dalykas. Blokada , miesto, uosto ar visos

šalies apsupimas iš visų pu-siu, kad atskirtu nuo viso pasaulio.

Blokas , laikinas susitarimas ar-ba susivienijimas keliu atski-ru partijų kuriam nors ben-ram tikslui.

Boikotas , susitarimas nedraų-gauti su kųo nors, niekuo ne-pagelbėti. Šis žodis atsirado Airijoje iš Boikoto pavardės, kuris išplatino naują prie-monę su dvarininkais kovoti, tai — niekuo jiems nepadėti, nepagelbėti.

B o n ton, geras tonas, pasielgi-mas.

Botanika, aųgalų mokslas. B r a v o , jaųsmažodis, reiškiąs

pagyrimą, sutikimą, prita-rimą.

Brošiūra, nedidelė knyga iš ke-lių spausdintu lapų ar pus-lapiu.

Bruta l i škas , žiaurus, baisus.

Brutto, prekių svarumas (sun-kumas) drauge su ryšiais; b r u t t o k a i n a , padirbtų prekių kaina drauge sų pelnų.

Buchalterija, prekybos knygų vedimas.

Bulvaras , medžiais apsodinta miesto gatvė; gatvė pasivai-kščioti.

Bundas, žydų darbininkų są-junga Lietuvoje, Lenkijoje ir Rusijoje; įsikūrusi 1897 m.

Buržuazija, miesto gyventojai, vidurinio luomo žmonės; didž-turčiai arba didžturčių už-tarytojai.

B u r ž u a z i n ė respubl ika , ta, kur vyriausia valdžia, einant įsta-tymais, priklauso nuo visų žmonių, bet iš tikrųjų valdo didžturčiai, buržuazija, nepri-leisdami dalyvauti valstybės valdyme demokratijos, liau-dies.

Buržujus, miesčionis, žmogus vidurinio luomo, pasiturįs; žmogus, kuris gina didžtur-čių, kapitalistų reikalus.

Buto neliečiamybė, teisė, kad įeiti į svetimo namą arba bu-tą galima tik to namo šeimi-ninkui leidus arba teismui įsakius.

Casus belll (lotyniškai), karo priežastis; tas įvykis, del ku-rio kyla ar gali kilti karas, del kurio pradeda kariauti.

Caveant consules (lotyniškai), „bųdėkit konsulai". Šiais žo-džiais kreipdavosi Romos se-natas i vyresniuosius valdi-

C .

niiikus konsulus, suteikdamas jiems valdžią: „Budėkit, kon-sulai, kad respublika nesusi-lauktu nuo stoliu".

Cechas , viduramžio ir naujes-niu laiku amatininku draugija, dirbinčių vienodą darbą ir ginančiu savo užsiėmimo (pa-vyzdžiui, stalių, šaltkalviu, siuvėju, batsiuviu) reikalus.

Centralinis, esantis viduryje, vidurinis; svarbiausias, vy-riausias. Centralinė įstaiga-vyriausia, aukščiausia įstai-ga; pavyzdžiui, įvairios mini-sterijos, armijos intendantūra, draugijos vyriausia (centro) valdyba ir kt.

Centralizacija, toks būdas valy-mo, kur visas valstybės dalis valdo aukščiausios tos val-stybės įstaigos, kurios leidžia visiems gyventojams, visoms valstybės dalims, įstatymus, įsakymus, pranešimus, nuro-do tvarką, taisykles ir t. t.; neleidimas vietos žmonėms tos vietos reikalais patiems rūpintis; visa valdžia vienoj vietoj, vienose rankose, vidu-ryje; suvedimas vienon vie-ton.

Centras, 1) vidurys; svarbiau-sia vieta; punktas: 2) seimo partija, kuri sudaro vidurį tarp kairiųjų ir dešiniųjų par-tijų. Vokietijoje centru va-dina kataliku partiją.

Cenzas , pažymys turtingumo, turimo turto; mokslo aukštu-mas.

Cenzorius, cenzūros įstaigos valdininkas.

Cenzūra, įstaiga, kur peržiūri visus raštus, rengiamus spaus-dinti arba jau išspausdintus, kad juose nebūtu nieko prie-šingo valdžiai, valdžios įsa-kymams; kinematografu fil-mų cenzūra žiūri, kad nebūtu rodomos nedoro turinio fil-mos.

Cenzūruoti, peržiūrėti, ar leisti-nas raštas spausdinti ar ne; leisti arba neleisti spausdinti.

Ceremonija, tam tikros apeigos, tvarka bet kokiose viešose iškilmėse, šventėse; manda-gumo pažymiai, arba taisy-klės.

Ceremonialis , iškilmingas, tam tikromis apeigomis nustaty-tas. C e r e m o n i a l a s , tam tikra tvarka iškilminguose atsitikimuose, priimant sve-timus valstybių atstovus, pa-rodose ir k.

Ciklas, ištisa eilė įvykių, kits kitam artimų, turinčių ką nors bendro; ištisa eilė daik-tų arba įvykių.

Cinikas, begėdis, žmogus negra-žiai, nedorai kalbantis, negra-žiai apsieinantis su kitais, kurs savo tikra ar tariamąja nedorybe giriasi.

Cinizmas, begėdiškumas, aki-plėšiškumas, nesilaikymas vi-sur įprastų vartojamų kalboje ir apsiėjimuose dėsnių ar

19

taisyklių; negražus, nepado-rus apsiėjimas.

Cirkuliacija, sukimasis arba ėji-mas ratu; ėjimas iš rankų į rankas, dalijimasis tarpusavy mintimis, idėjomis; apyvarta.

Cirkul iaras , pasiūlymas, parė-dymas, įsakymas arba prane-šimas raštu, išsiunčiamas įvairiems asmenims arba įstaigoms; aplinkraštis.

Cirkuliuoti, plėtotis, eiti apy-vartoj .

Citata , žodžia i paimti iš raštų kurio nors rašytojo v iena i kitai minčiai patvirtinti , išro-dyti. C i t u o t i , tiekti, atpa-sakoti žodžius, paimtus iš ko-kio veikalo ar žmogaus.

Civ i l inė t e i sė , mokslas , kuris nustato sutvarkymą žmonių santykių turtų valdymo srity c

Civilinis, pilietinis; paprastas, ne valstybinis.

Civilizacija, tobulėjimas, visuo-meninės tvarkos ir žmonių teisių vystymasis bei augi-mas; taip pat sužmonėjimas arba suminkštėjimas žmonių būdo ir įpročių; susipratimo, apšvietos kilimas; tam tikras visuomenės išsiplėtojimo laip-snis.

Civi l izuot i , šviesti nesusipratu-sius tamsius žmones, kelti su-sipratimą, juos šviesti, mo-kyti, minkštyti jų būdą ir pa-pročius.

Coup d'etat (p ranc ) , valstybės pervarta, revoliucija.

C r e d o ( lot . ) , tikiu, įsitikinimai, principai (pažiūros).

C u r r i c u l u m v i t a e ( lot . ) , trumpas savo gyven imo aprašymas.

C h a o s a s , netvarka, sumišimas. Charakter is t ika , apibudinimas

arba aprašymas įvykio ar žmogaus ypatybių; apibudini-mas, būdo aprašymas.

Chemija, mokslas apie tai, kaip ir iš ko viskas (visi daiktai ir kūnai) gamtoje susideda.

Chimera , negalimas, neišpildo-mas dalykas, svajonė.

Chrestomati ja , mokymosi knyga, prirašyta trumpų straipsnių ir eilių.

Chronika , surašymas įvykių to-kioj eilėj, kokioj jie įvyko (pagal metus ) ; metraštis; tam tikras laikraščio skyrius, kur rašoma vietos gyven imo at-sitikimai.

Chroniškas , įsisenėjęs, virtęs jau nuolatiniu, užsitęsęs, ne-praeinąs (liga, pyktis ir k . ) .

Chronologija , išvardijimas įvy-kių (istorinių ir kitu) pame-čiui, jų įvykimo eilėje.

30

Čempionas, stipruolis, pirmas rungtynėse, tvirčiausias ku-riam nors užsiėmime žmogus.

Čekas, banko išduotas raštelis, kuriuo galima atsiimti iš ban-ko įnešti pinigai.

Cėka, taip sutrumpintai vadina

D .

Dama, ponia, moteriškė. Darbininku A t s t o v u T a r y b a , 1)

revoliucinė darbininku orga-nizacija, įsikūrusi Petrapily 13 d. spaliu 1905 m. Tarybą sudarė fabriku ir profesiniu sąjungų atstovai; ši taryba kurį laiką vadovavo revoliu-ciniam judėjimui Rusuose. Tokios tarybos susidarė Ma-skvoj, Kijeve, Odesoje ir ki-tuose miestuose. 3 d. gruo-džio rusų caro valdžia visą tarybą posėdžiaujant arešta-vo. Antra susikūrusi taryba buvo jau silpnesnė; vadova-vo 1905 m. visuotinu darbi-ninku streiku. 2) 1917 m., po vasario revoliucijos, darbi-ninku tarybos susikūrė viso-se rusų gubernijose ir apskri-čiuose. Birželio mėn. 1917 m. įvyko Petrapily darbininku (kareiviu ir valstiečiu) tary-bų atstovų, arba įgaliotiniu, suvažiavimas, kuris išrinko Centralinį Vykdomąiį Komi-tetą, kuris turėjo į takos I vy -

Tarybų Rusijoj ypatingąją komisija kovai su kontrrevo-liucija, sabotažu ir spekulia-cija (črezvičainaja komisija). Ji turi teisę savo nuožiūra, be teismo, bausti bet ką, kad ir mirčia.

riausybę. Tarybos rūpinosi visais visuomeniniais ir poli-tiniais reikalais. Pradžioj lap-kričio 1917 m. įvyko antras visuotinis darbininkų tarybų atstovų suvažiavimas, kuris nutarė jėga atimti valdžią iš Kerenskio vyriausybės. Tat įvyko 9 d. lapkričio (vadina-moji „antra rusų revoliucija", arba „spalių mėn. pervarta") . Nuo to laiko Rusijoj valdžia yra tarybų rankose. (Tary-bose daugiausia buvo ir yra komunistu arba bolševikų.)

Darbininkų judėjimas, darbi-ninku klasės kova už savo gyvenimo pagerinimą. D a r -b i n i n k u į s t a t y m d a -v y s t ė , žiūr. F a b r i k u į s t a t y m a d y s t ė . D a r -b i n i n k u k l a u s i m a s -klausimas apie darbininkų gy-venimo sąlygų pagerinimą ir jų išsiliuosavimą Iš kapita-listų išnaudojimo. D a r b i -n i n k ų k l a s ė - ž i ū r . P r o -l e t a r i a t a s . D a r b o

21

l a i k a s -da rbo dienos ilgu-mas. Dalį šio laiko darbi-ninkas praleidžia gaunamam uždarbiui ,arba užmokes-čiui, užsidirbti, o antrą dalį dirba darbdavio naudai, už-dirbdamas jam pelną, arba pridedamąją vertę. D a r b i -n i n k ų s ą j u n g a - žiūr. P r o f e s i n ė s s ą j u n g o s . D a r b i n i n k u b i r ž a -žiūr. D a r b o b i r ž a .

Darbo birža, įstaiga, kuri tar-pininkauja tarp darbininku ir samdytoju, samdant dabinin-kus. Darbo biržas steigia darbininku profesinės sąjun-gos, miesto valdybos ir k.

Darbo federacija, yra lietuviu krikščionių darbininku drau-gijų sąjunga. Jos tikslas dar-bininku gyvenimą pagerinti, įrankiu kovai laiko katalikų mokslą, luomų sugyvenimą, nusileidimą, solidarumą. Prie-vartą, ginkluotą kova atmetą; savo tikslu pasiekti nori ra-miu būdu, gerumu, reformų keliu. Darbo Federacija vi-suomet eina išvien su Kriki-čionių Demokratų partija.

Darbo Inspektorius, valdinin-kas, kuris prižiūri, kad butų pildomi visi išleisti įstaty-mai apie samdymą ir paliuo-savimą darbininkų, apie darbo sąlygas, darbininkų sveikatos saugojimą; jis taip pat sprendžia nesutikimus darbininkų su darbdaviais; tarpininkauja iškilus tarp

darbininkų ir darbdavių ne-sutikimams.

D a r b o paskirstymas, tam tikra tvarka darbų, kada vieną kurį daiktą dirba keletas darbi-ninkų: vienas vieną jo dalį, antras antrą ir tt. Tuo būdu kiekvienas darbininkas, dirb-damas tik gerai mokamą darbą, geriau ir daugiau pa-dirba ir laiką sutaupo.

Darbo vertės teorija, mokslas apie paėjimą gaminio (pro-dukto) vertės: gaminio vertę sudarąs žmogaus darbas, pa-dėtas tam produktui padirbti; turį vertės tik tie daiktai, kurie žmogaus darbu pa-dirbti.

Darbo žmonės, kurie dirba ir gyvena iš savo rankų ar proto darbo: darbininkai, ūkininkai, valdininkai ir šiaip inteligentai.

Data , pažimėjimas laiko (metu, mėnesio, dienos) dokumente, rašte.

Debatai , ginčiai, svarstymai seimuose, draugijų susirinki-muose.

Debatuoti , ginčytis, svarstyti įvairius reikalus.

Decentralizacija, toksai valdy-mas, kur žymesnę valstybės reikalų dalį atlieka vietos žmonių išrinktos savivaldy-bės, bet ne centras, ne cen-tralinė vyriausybė.

Decentralizuoti, pavesti val-džią savivaldybėms, joms leisti savistoviai valdytis,

22

leisti savo kraštui įstatymus, nesikišant į tai centralinei vyriausybei.

Decizija , nutarimas, arba sprendimas.

Dedukcija, išvedimas. De f a c t o ( lot) , iš tikrųjų, iš

tiesų. Jei viena valstybė pri-pažino kitą d e f a c t o , reiš-kia sutinka, kad ji yra, nors savo atstovų jai neskiria.

D e f e k t a s , trūkumas, sugedi-mas.

Defic i tas , trūkumai, nedatek-lius; išlaidų suma, kuri per-viršija įplaukas.

Degenerac i ja , išsigimimas, išny-kimas. Tautinė degeneracija re išk ia- taut in ių pažymių, ypatybių nustojimas, išau-gimas jau kitoniškais palin-kimais ir ypatybėmis.

Degradac i ja , pažeminimas; tar-nybos laipsnio pažeminimas.

De j ū r e ( lot .) , teisėtai, einant įstatymais, pagal teisę; kada viena valstybė pripažįsta kitą, naujai susikūrusią, de jūre, tada su ta valstybe ri-šasi jau diplomatiniais ry-šiais.

D e k a d e n t a s , šalininkas to pat vardo naujosios literatūros srovės, kuris, kurdamas nau-jus veikalus, vadovaujasi tik savo vienu ūpu. Žodis „ d e -kadensas" reiškia—puolimas, nukritimas, vertės nustoji-mas.

D e k l a m a c i j a , aiškus, garsus eilėraščių ir kitų dailės v e i -

kalų skaitymas, pritariant atatinkamiems kūno judėji-mams.

Deklaraci ja , viešas paskelbi-mas; iškilmingas vyriausy-bės bet koks pareiškimas. Pavyzdžiui, Ministerių Ka-bineto deklaracija savo nu-matomų darbų, darbų pro-gramos, pasižadėjimų.

Dekorac i ja , aptaisymas, pagra-žinimas; t e a t r e - s c e n o s sie-nos ir kiti įtaisymai.

D e k r e t a s , vyriausios valdžios pranešimas, įsakymas.

Delegac i ja , pasiuntiniai; pa-siuntimas. D e l e g a t a s — pasiuntinys.

Del ikatesa i , gardūs, retai kur vartojami, valgiai arba už-kandžiai; gardunuynai.

D e m a g o g a s , žmogus, kuris turi žmonėse pasitikėjimo, kurio žmonės klauso, ir tuo naudo-damasis stengiasi pasiekti sa-vo tikslų; žmogus, kuris išnau-doja žmonių nesusipratimą, tamsumą saviems reikalams, juos apgaudamas, jų darbais pasinaudodamas. D e m a -g o g i š k a i elgtis, reiškia-neišmanėlius žmones pat-raukti į savo pusę, apgauti ir išnaudoti saviems tikslams ir reikalams.

Demarkac i ja , riba, laikinas pa-žymėjimas rubežiaus, sienos tarp dviejų valstybių, nuve-dimas ribų, sienų linijos; de-markacijos linija dviejų beka-

liaujančių valstybių laikinoji siena, pravedama karui fak-tinai sustojus.

Dementi, užginčijimas, neprisi-pažinimas kurių nors dalykų.

Dementuoti, užginčyti, tyčia ko nors nepripažinti.

Demokratas , liaudies užtaryto-jas; žmogus paprastai gyve-nantis, turįs demokratiškų papratimų, palinkimu; žmo-gus liaudies partijos; žmonių valdymo šalininkas.

Demokratija, toks būdas val-dymo, kur aukščiausia vald-žia yra visu žmonių, be skir-tumo tautos, tikybos ir luomo, rankose; liaudies par-tija, užtarytojai už liaudies teises.

D e m o k r a t i n ė tautos - l a i s v ė s santara, yra Lietuvos tau-tinių liberalų partija, artima valstiečių liaudininku sąjun-gai. I ją įeina beveik vieni inteligentai; žmonėse pasise-kimo neturėjo.

D e m o k r a t i š k a s , priklausąs liaudžiai, darbininkams; paei-nąs iš demokratijos, jai pa-našus, linkstąs prie liaudies.

D e m o k r a t ų partijos. Šių par-tijų paprastai būna šie reika-lavimai: savivaldybėms žy-mių teisių davimas; visų klasių, tikybų, tautų, partijų, lyčių lygybė; visuotini, slapti, lygūs ir tiesioginiai rinkmai atstovų į seimą ir savival-dybes; atskyrimas bažny-

čios nuo valstybės ir mo-kyklos; darbininkų ir tar-nautoju p ro fe sinių sąjungų laisvė. Demokratais daž-nai pasivadina ir krikščio-niškosios partijos, ir tautinės, ir liberalinės, ir kitos.

Demokratizmas, mokslas, kuris p rip ažįs ta, kad aukšč iausia šalyje valdžia priklauso pa-tiems žmonėms, visiems be jokių skirtumu valdant kraštą per savo išrinktus atstovus: žmonių liaudies užtarimas. Graikų žodis „demos" reiš-kia-žmonės, o demokratiz-mas-visų žmonių rinkta vald-žia.

Demonstracija, vieši trukšminsd gatvė s e žmonių susirinkimai ir eisenos su prakalbomis, kad paskleistu plačiai žmo-nėse vieną ar kitą suma-nymą, kad pareikštu pasi-priešinimą (žodžiu) nesuti-kimą, protestą prieš nepa-geidaujamą kokį dalyką, sa-vos vyriausybės ar svetimos kokį nutarimą ir t. t.

Demonstruoti, taisyti demon-straciją, viešai rodyti savo ūpą, savo norus.

Demoralizacija, doros puoli-mas, ištivirkimas; iškrikimas tvarkos ir nepildymas savo pareisnj, dvasios arba ūpo nustojus: pasileidimas.

D e m o s a s , liaudis, prastieji žmo-nės.

Departamentas, aukštosios val-stybės įstaigos dalis, kurią

24

veda direktorius. Departa-mentai sudaro ministeriją. Pav., 1) pradžios mokslo, 2) aukštesniojo mokslo ir 3) bendrųjų reikalu departamen-tai sudaro Švietimo Ministe-riją (Lietuvoje).

Deputacija, išrinkti žmonės at-stovauti rinkiku reikalus, jais rūpintis; nuolatiniai ar tik tam kartui rinkti žmonės, kurie turi pareikšti ką norint vyriausybei ar kam kitam.

Deputatas, išrinktas kurios nors įstaigos, organizacijos ir žmo-nių kuopos žmogus, kuriam pavesta rūpintis ir ginti jį išrinkusiu žmonių reikalus; JU įgaliotas žmogus jų norus atstovauti; išrinktas pasiun-tinys, atstovas.

Desperacija, apsivilimas, nusi-minimas.

Despotas , valdovas neribota valdžia; žmogus savivaldis, kuris daro visa, kas pačiam patinka, neatsižiūrėdamas į jokius įstatymus.

Despotija, valstybė, kur visą šalį valdo kaip tinkamas vienas valdovas, turintis ne-ribotos valdžios; tokia pat valdymo forma, būdas.

Despotiškas , savivališkas, per-sekiojąs.

Despot izmas, niekeno neribotas valdymas; savivaliavimas, priespauda, persekiojimas.

Dešifruoti, ištirti arba susekti slaptojo rašto (rašyto tam

tikrais ženkleliais) ženklus, ką jie reiškia.

Dešinieji, paprastai taip vadina konservatorius ir reakcio-nierius ir j'u partijas, kurios parlamente sėdi dešinėje pu-sėje. Lietuvoje dešiniaisiais vadina krikščionis demokra-tus, ūkininku sąjungą, darbo federaciją (seime) ir pažan-gininkus su žemdirbiais.

Deta lė , smulkmena, nesvarbi sveiko daikto dalis. D e t a -l i a i , reiškia — smulkiai.

Determinizmas, mokslas apie žmogaus likimo neišvengti-numą. atmetąs žmogaus va-lios laisvę.

Determinuoti, išaiškinti.

Devalvacija, panaikinimas arba išėmimas iš apyvartos pi-nigu. Išleidimas naujų pinigu didesnės vertės už senuosius, buvusius apyvartoje ir pri-pažinimas seniesiems pini-gams, vertybės popieriams, mažesnės vertės, negu buvo pažymėta.

Devizas , taisyklė, principas; posakis, įrašytas bet kokiam daikte ir laikomas už tai-syklę, kuriuo gyvenime va-dovaujasi. Pavyzdžiui , vei-kimo tikslas: ką išmoksi ant pečiu nenešiosi); svetimų valstybių tvirtos valiutos pi-nigai.

Dezert iras , pabėgęs iš kariuo-menės kareivis.

Dialektika, ginčams vesti moks-las; mokėjimas gudriai bet kurį dalyką apginti, išrodyti.

Diferenciacija, išsiskyrimas; su-siskaidymas sudėtinėmis da-limis; pasiskirstymas visuo-meninėmis klasėmis.

Diktatorius, žmogus, kuriam laikinai pavesta ar kurs lai-kinai yra pasiėmęs visą aukščiausią visoj valstybėj valdžią, niekeno neapribotą, nevaržomą.

Diktatūra, diktatoriaus valdžia; tas laikas, kuriam pavesta diktatoriui neribota valdžia visoj šaly. valstybėj.

Diktuoti, įsakyti ką nors; ką nors balsiai skaityti ir versti, kad kitas tą perskaitytą ra-šytų.

Dilema, klausimas, katras iš dviejų sprendimų pasirinkti; sunkus pasirinkimas.

Diletantas, 1. žmogus, kuris tiria dalyką paviršutinai, ne nuodugniai; 2. mėgėjas, ne specialistas.

Diletantizmas, paviršutinis, ap-graiboms ko nors tyrinė-jimas, iš anksto tam reikalui nepasirengus, ne nuodugniai, kitaip ir nesistengus.

Demisija, atsistatydinimas; pav., ministerio pasitraukimas nuo vietos.

Dinastija, eilė viešpataujančių valstybėje asmenų, kilusiu iš vienos giminės.

Diplomas, raštas arba pažy-mėjimas mokslingumo, išeito

mokslo, arba įstojimo i kurią draugiją ir kt.

Diplomatas, žmogus užsiimąs diplomatija; gudrus, mokąs iš painiu dalyku išsisukti, gerai apsukriai baigti reikalą.

Diplomatija, pagrindiniai dės-niai, taisyklės ir papročiai tarptautiniuose santykiuose; mokėjimas gudriai spręsti painius dalykus, klausimus; mokėjimas apsieiti ir sugy-venti su žmonėmis, jiems įtikti.

Diplomat i škas , gudrus, apsu-krus, mokąs visur išlįsti, su-rasti išėjimą, aiškiai nepasi-sakąs, ko norįs.

Direkcija, bet kurios įstaigos valdymas, valdyba.

Direktorius, kurios nors įstai-gos viršininkas, vedėjas.

Disciplina, drausmė; rinkinys taisyklių, kuriomis palaikoma gera tvarka draugijose arba įstaigose; savo geidulių sulai-kymas, jų sutvarkymas. Tam tikra disciplina būna kariuo-menėj; mokyklose ir kitur.

Disciplinuoti, įvesti disciplinos tvarką; auklėti disciplinos dvasioje.

Disertacija, veikalas parašytas tam tikram mokslo laipsniui (pavyzdžiui, daktaro) įgyti.

Disgarmonija, nesutikimas, išsis-kyrimas, nesąskamba.

Diskredituoti, pasitikėjimą pa-rauti, pakirsti.

26

Diskusijos, ginčai, svarstymai. Disputas, mokslingi, mokslo rei-

kalais, ginčai; mokslingų vei-kalų viešas gynimas.

Divide et hnpera, „skirstyk ir valdyk", reiškia kitus supeš-dink, o pats tuo naudokis ir valdyk.

Dividendas, pelnas iš pramonės, dalijamas tarp visų dalininkų, kurie toje pramonėje daly-vauja sulig jų įneštos į įmonę dalies didumu.

Dogmatas , nekeičiamas pagrin-das mokslo; vienas iš svar-biausių dėsnių arba pagrindų bet kurios tikybos.

Dogmatikas , žmogus, kuris daro išvadą iš dėsnių, laikomų ne-nugriaunamais.

Dogmatiškas , paremtas pagrin-dais arba dėsniais, kurie lai-ko mi nesugriaunamais.

Dogmatizmas , būdas dėstyti bet kuriam mokslui ir laikąs kai kuriuos to mokslo dėsnius ne-ginčijamais, nenugriaunamais, ir tais dėsniais remiantis savo protavimus, išvadas.

Doktrina, mokslas. D o k t r i -n i e r i u s — kabinetinis mokslininkas (ne praktikos žmogus), žmogus, kurs gyve-nimo nežinodamas sprendžia gyvenimo reikalus.

Dokumentas, raštu liudymas, pažymėjimas, aktas.

Dominijos, šalys, kurios maža kuo tepriklauso nuo valsty-bės, pačios valdosi. Pavyz-džiui , D idž io j i B ritanija turi

šiais dominijas: Kanadą, Pietų Afriką, Australiją, Naująją Ze-landiją, Airiją ir Niu Faun-lendą.

Drakoniškas, žiaurus, nežmoniš-kas, kraugeringas; toki buvo įstatymai išleisti senovės Graikijos valdovo Drakono.

Drama. 1. baisus atsitikimas arba, 2. tam tikras veikalas, parašytas teatre vaidinti.

Draudimas d a r b i n i n k u , bū-das apsaugoti darbininkus nuo nelaimingų atsitikimų (susi-žeidimų), ligos, senatvės, be-darbės, šeimos maitintojo nuo mirties. Apdrausti darbinin-kai, nelaimei ištikus, gauna pašalpą patys arba jų šeimos. Daugely šalių yra priva-lomas valstybinis draudimas darbininkų.

Dualizmas, viešpatavimas šaly dviejų politinių partijų; moks-las apie dvejopą žmogaus esybę: dvasinę ir kūninę.

Dublikatas, antras dokumento egzempliorius; perrašytas raštas.

Duelis, dvikova; dviejų tarp savęs mušimasis, kova revol-veriais, kardais ir kt.

D v e j ų rūmu sistema, toksai valstybės susitvarkymas, kur valstybės atstovybė susidaro iš dviejų rūmų: žemųjų ir aukštųjų. Aukštuosius rūmus sudaro turtingųjų klasių at-stovai: stambiųjų žemdirbių, pramonininkų ir kitų panašių organizacijų. Aukštieji rūmai

27

dažniausiai tik kliudo žemie-siems rūmams, visų krašto žmonių rinktiems, darbą dirbti. Todėl demokratija

Efektas, įspūdis. Efektiškai, įspūding ai. Egoistas, žmogus, kursai, pasi-

davęs savo geismams, visur ir visuomet pirmon vieton kiša bei perša pats save, savo asmenį, kuris vien sa-vimi rūpinasi.

Egoistiškas, savimeilus, pasi-davęs egoizmui .

Egoizmas, savimeilė; ypatingas rūpinimasis visada tik savimi, savo asmens reikalais, ne-atsižiūrint, nors nuo to nu-kentėtų kiti žmonės, jų rei-kalai.

Egotcizmas. paties savęs die-vinimas, per didelis vertini-mas.

Egzaltacija, įsigilinimas į bet ką taip, kad ir save užmiršta.

Egzekucija, teismo sprendimo išpildymas per prievartą: pri-vertimas ką nors daryti; kū-niškos pabaudos.

Egzempliorius, vienas koks daiktas skyrium paimtas iš daugelio vienodų su juo daik-tų; pavyzdys.

Egzistencija, gyvenimas, buvi-mas. E g z i s t u o t i - būti, gyvuoti dar, veikti.

Ekonomija, taupymas, susidė-jimas (pinigj, daiktų). E k o -

n o m i š k a s , taupus, neda-rąs bereikalingu išlaidų; turtu pagaminimo ir vartojimo mokslas.

Ekonomika. 1. ekonominė ša-lies tvarka, ekonominiai san-tykiai; 2. gyvenimo įvykių ekonominė dalis arba pusė.

Ekonomistas, mokslininkas, ku-ris tiria įmonių ūkį, juo rūpi-nasi, įvairius žmonių ūkio klausimus mokslingai spren-džia.

Ekscesas , nesusilaikymas, išsi-šokimas, bereikalingas įvykis.

Ekskursija, pasivaikščiojimas, pasivažinėjimas, kelionė tikslu pažinti kokią vietą, pamatyti ką nors naujo ir t. t.

Ekspansija, savo jausmų nesu-valdymas; nesusilaikymas.

Ekspedicija, bet ko nors išsiun-timas į paskirtą vietą, taip pat ir vieta (butas), kur eina priruošiamasis šiam reikalui darbas; pav., laikraščiu, knygų išsiuntimas; kelionė kuriam nors dalykui moks-lingai ištirti.

Eksperimentas, tyrimas arba bandymas, daromas mokslo reikalui.

Ekspertas, pakviestas kuriam nors dalykui išaiškinti to da-

reikalauja visuomet tik vienų pilnateisių rūmų.

Džentlmenas, mandagus, pado-rus vyras.

E.

l y k o ž i n o v a s ; apskr i ta i - ž ino -vas.

Ekspertyza, tyrimas arba ganė-tinas, daviniais paremtas, bet kurio dalyko išaiškinimas to dalyko žinovų; mokslingas ko nors išaiškinimais, ištyri-mas.

Eksplozija, susprogimas. Eksploatacija, išdirbimas arba

išnaudojimas kurių nors gam-tos turtų; išnaudojimas dar-bininkų, jiems nedamokant arba nesumokant tiek, kiek jie iš tikrųjų uždirba; jų ap-gavimas.

Ekspluatatorius, išnaudotojas, išdirbėjas; žmogus, kuris išnaudoja darbininkus, prisi-savindamas jų darbą, jiems pilnai už padirbtą darbą ne-sumokėdamas , sudarydamas jiems nepakenčiamas darbo sąlygas.

Ekspluatuoti, naudotis svetimo darbo vaisiais, kitiems už jų padirbtą darbą teisingai ne-užmokant; svetimo pelno arba uždarbio pasisavinimas.

Eksportacija, išnešimas (lavono laidotuvėse).

Eksportas, išvežimas; išvež-tųjų i užsienius prekių skai-čius. E k s p o r t u o t i , iš-vežti i užsienius; išvežti la-voną.

Ekspromtu, neprisirengus, neti-kėtai.

Eksproprlacija, atėmimas turto, valstybės valdžiai nutarus arba šiaip kuriam valsty-

biniui reikalui, sumokant sa-vininkui už atimtą turtą, pa-vyzdžiui, už atimtą naujam gelžkeliui tiesti žemę. Pa-prastai „eksproprlacija" reiš-kia — atėmimas per prie-vartą.

Ekstazas, didelis džiaugsmas, didelis susijaudinimas.

Ekstraordinarinis, nepaprastas, netikėtas; ekstraordinarinis profesorius — toks profeso-rius, kuris gaun nepilną pro-fesoriaus algą.

Elastiškas, tamprus, tąsus (ku-ris tįstą).

Elegantas, švariai, gražiai apsi-rengęs.

Elementaris, pagrindinis, pa-prastas, pirmasis.

Elta, reiškia „Lietuvos tele-grafo agentūra". Pavadini-mas padarytas iš pirmųjų tų žodžių raidžių: L (el) , t., a. įstaiga, kuri renka ir skelbia įvairias žinias iš Lietuvos ir užsienių gyvenimo.

Emansipacija, išsiliuosavimas ir susilyginimas. M o t e r ų e m a n s i p a c i j a — moterų teisių sulyginimas su vyrų teisėmis.

Emblema, ženklas; paveikslas, kuris yra ko nors simbolas. Pavyzdžiui, žagrė-žemdir-bystės emblema, laurų vai-nikas-garbės, alyvos šakelė-taikos, ir t. t.

Emeritūra, išsitarnavėlio alga, kurią jis gauna nors jau ir

29

uebetarnaudamas; pas mus vadina pensija .

Emigracija, išeivybė, išėjimas i svetimą šalį. E m i g r a n t a s — išeivis.

Emisijos bankas , yra akcinis (iš akcijų sudarytas) bankas, kuris leidžia valstybei pini-gus. Jame dalyvauja valdžia ir šiaip žmonės, pirkę akcijų.

En bloc ( p r anc ) , viską vienu kartu, viską drauge.

Enciklika, papos (popiežiaus) raštas visiems vyskupams.

Enciklopedija, 1. didžiulis spaus-dintas veikalas, kur viską ga-lima sužinoti iš visų mokslo šakų, 2. veikalas, apimąs vi-sas kurio nors atskiro mokslo dalis ir dėstąs to mokslo pa-grindus (pavyzdžiui, teisės enciklopedija).

Enciklopedistas , visapusiai išsi-lavinęs žmogus, gerai pa-žįstas daug mokslų sričių.

En gros ( p r a n c ) , būriu, daug (ne po vieną) , urmu.

Energija, atkaklumas bei pasi-ryžimas savo tikslų siekiant, tvirtai valiai ir žmogaus gy-vumui padedant; jėgų nepri-trūkimas darbui dirbti.

Entanta, sąjungininkai, sąjungi-ninkų valstybės: Prancija, Anglija ir Italija.

„Entente cordiale", nuoširdi są-junga. Draugiškas valstybių bendradarbiavimas, nesu-r i š tas j o k i a sutartimi.

Entuziazmas, didelis susijau-dinimas, įkvėpimas; didelis dvasios pakilimas.

Entuziastas, žmogus greit ir labai smarkiai bet kuo persi-imąs, smarkiai įsigilindamas.

Eo ipso (lot.), tuo pačiu remian-tis; del tos pačios priežasties.

Epidemija, plačiai išsiplatinusi užsikrečiamoji liga; paprotys virtęs liga.

Epigrama, trumputės eilės ką nors pajuokančios ar šiaip ką gudriai nusakančios.

Epilogas, pabaiga. Epitetas, charakteringas prie-

das prie žodžio, kuris tą žodį vaizdžiau pasako, jį su bet kuo palygina.

Epizodas, pripuolamas nesvar-bus atskiras įvykis, arba at-sitikimas, nesurištas su kitais svarbesniais atsitikimais, pa-imtas vienas skyrium nuo kitų; atskiras įvykis istori-joje arba žmogaus gyvenime.

Epocha, gadynė; tam tikras laikotarpis kurios nors tautos ar šiaip atsitikimu istorijoje; svarbus istorinis momentas, nuo kurio prasideda kas nors naujo, pav., epocha Didžiosios Prancūzu revoliucijos.

Epopėja, aprašymas svarbaus nuotykio bet kurios tautos gyvenime.

Era, žymus istorijoje atsiti-kimas, nuo kurio skaito me-tus, arba nuo kurio prasideda žvmios atmainos gyvenime (Krikščionybės e ra ) ; epocha.

80

Eretikas, erezijos pasekėjas, šalininkas, atsiskyrėlis nuo kurios nors tikybos.

Erezija, mokslas, nesutinkąs su pagrindiniais dėsniais bet ku-rios tikybos; atskilimas, at-simetimas, tikėjimo iškreipi-mas.

Ergo (lot), todėl, taigi. Erudicija, mokslingumas; ku-

rios nors mokslo srities geras pažinimas, i ją įsigilinimas.

Eskadra, keletas karo laivu, viena vadovybe sujungtų.

Eskizas, bruožai, darbo planas, pasižymėjimai.

Estetiškas , gražus, dailus. Ešafotas , tam tyčia padaryta

aukštesnė vieta, kur žudo nusikaltėlius.

Eta, reiškia „Estų telegrafo agentūra". Vardas padarytas iš pirmųjų tų žodžių raidžių: e, t, a.

Etapas, būdas persiųsti areštan-tams iš vienos į kitą vietą; vieta sustoti siunčiamiems areštantams; laikas, nuo ku-rio prasideda politinis arba visuomeninis judėjimas.

Etika, doros mokslas. „Etiškas" reišia-doriškas.

Etiketas, gražus apsiėjimas; po-pieros juostelė, užlipinama ant bonkų ir p rekių ry š el ių, pažymėti firmos vardui arba pirklio pardavėjo pavardei.

Etnografija, tautų mokslas; mokslas apie tautų ypatybės, jų būdą, papročius, jų gyve-nimo (buities) ypatybes.

Europeizacija, platinftnas Va-karų Europos kultūros.

Europeizmas, europeiškas kul-tūriškumas; paviršutinis euro-peiškumas, jam pamėgdžio-jimas.

Europelzuoti, platinti Vakarų Europos kultūrą, jos mokslą, mokslo išdavinius, įpročius.

Eudemonistinls, mokslas seno-vės graikų filozofo Epikūro, kad žmogus turi stengtis nau-dotis visais žmogui prieina-mais pasismaginimais; su-gebėjimas naudotis gyvenimo turtais ir palinkimas prie jaunų pasismaginimu.

Eudemonizmas, mokslas, kuris moko. kad žmogaus gyvenimo aukščiausias tikslas yra pa-sismaginimas, linksmumai.

Evakuacija, išvežimas iš karo lauko įstaigų, sužeistų karei-vių ir k.; apskri tai- išve-žimas.

Eventualinis, toks, kurs gali at-sitikti, įvykti.

Evoliucija, išsivystymas; lėtas, bet nuolatinis perėjimas iš žemesnio ir prastesnio išsi-vystymo laipsnio į aukštesni: išaugimas vienos formos (pa-vidalo) kita, pamažu augant ir vystantis išsikeitimas. E v o l i u c i j o s t e o r i j a — mokslas išrodąs, kad kiek-vienoj sėkloj yra pradžia ir pagrindai tolimesniam augi-mui ir vystymuisi būsimų kartų. Evoliucija yra prie-šinga revoliucijai.

Iš; pridedama prie žodžio dalelytė pažymėti su-pratimui „buvusis". Pavyz-džiui: _ex-kunigas" reiškia — buvęs kunigas; „ex-ministe-ris" — buvęs ministeris.

Ex officio (lot.), viešai, iš pa-reigų, tarnybos, eidamas savo pareigą.

Extra (lot.), ypatingai, nepa-prastai.

F

Fabriku inspekcija, įstaiga, kuri žiūri, kad teisingai butų vyk-domi įstatymai, kurie saugoja samdomąjį darbą, arba darbi-ninkus: plg- darbo inspek-torius.

Fabriku istatymdavystė, įsta-tymai, kurių tikslas yra ginti ir saugoti samdomųjų darbi-ninku darbą nuo darbdavių išnaudojimo. Fabrikų įsta-tymus sudaro: 1. nustatymas darbo dienos, 2. švenčių poil-sis, 3. moterų darbo apsaugo-įimas, 4. darbo sanitarinės apystovos. 5. apsaugojimas nuo nelaimingų atsitikimu, 6. draudimas darbininkų nuo nelaimingu atsitikimu bedir-bant. 7. darbininkų sąjungų ir streiku laisvė, "8. draudimas nuo bedarbės, 9. rūpinimasis darbininkų vaiku mokymu, 10. darbininkų ir fabrikantų santykių reguliavimas, arba tvarkymas.

Faktas, tikras atsitikimas, įvy-kis: toks, kuris iš tikrųjų buvo.

Faktiškas, tikras, paremtas fak-tais: toks, kuris iš tikrųjų buvo, ne prasimanytas.

Faktorius, veiksnys; kurio nors judėjimo ar įvykio priežastis; tarpininkas, kuris išpildo pa-vestus reikalus.

Fakultatyvis, nebūtinas, laisvas, neprivalomas.

Falsifikacija, padirbimas ko no-rint netikro; netikras daik-tas arba raštas. „Dokumentų falsifikacija" reiškia-padirbi-mas netikru dokumentu.

Famillarškumas, perdaug pa-prastas apsiėjimas, draugiš-kas, laisvas, be varžymosi.

Fanaberija, pasididžiavimas, pa-sipūtimas. „Žmogus su fane-berija" reiškia-mėgstąs pasi-didžiuoti, ne bet su kuo kal-bėti.

Fanatikas, žmogus, kuris aklai tiki į savo pažiūras ir del to neapkenčia svetimų įsiti-kinimų.

Fanatizmas, neapkentimas sve-timų nuomonių bei pažiūrų iš per didelio arba aklo tikėjimo i savas, i savų pažiūrų neklaidingumą. F a -n a t i š k a s - aklai į ką nors tikintis.

Fantazija, svajonės, prasimany-mas ; tai, ko nėra iš tikrųjų

32

g y v e n i m e , į s iva lzd in imas k o nors.

Farizėjai, veidmainiai; žmonės, kurie vienaip kalba, kitaip daro; vienaip rodosi, o iš tikrųjų kitoki yra.

Fašizmas, toks politinis judė-jimas, prasidėjęs ypač po karo, kurio tikslas yra val-dyti visą kraštą (valstybę), nesiskaitant su parlamentu, arba seimu. Judėjimas šis nukreiptas prieš kairiąsias visuomenės sroves. Prasi-dėjo jisai Italijoje. Turi kiek daugiau pasisekimo Bavari-joje ir Ispanijoje.

Fatalistas, žmogus, kuris tiki, kad jo ateitis arba likimas iš anksto yra nuspręstas geron ar nelaimingon pusėn ir to likimo jau išvengti negali.

Fazis, kokio nors veikalo sto-vis arba padėtis tam tikru momentu; įvykio plėtojimosi, arba vystymosi, atskiras mo-mentas, stovis; pereinamasai stovis.

Federacija, yra pusiau nepri-klausomų valstybių sąjunga, kuri turi ir vieną bendą par-lamentą ir pildomąją valdžią F e d e r a t i n i s reiškia - są-junginis, sudarąs sąjungą arba ja pasiremiąs.

Feljetonas, tam tikras lengvo turinio straipsnių skyrius lai-krašty; straipsnis dienos rei-kalais arba Ir beletristinio (pasakojimų) turinio.

Feminizmas, kova del moterų teisių lygybės su vyrais. A n t i f e m i n i s t a s - prieši-ninkas moterų ir vyrų teisių lygybės.

Fenomenas, reiškinys. Feodalizmas, viduramžių valsty-

binė tvarka, kur valdančioji ricierių klasė gaudavo už koki nors patarnavimą sau dvarus iš turtingų ir galingų žemininkų, o valstiečiai eidavo baudžiavas ricieriams dvari-ninkams. Susidarydavo visa eilė ponų žemininkų, prade-dant nuo didžiausių: kuni-gaikščių, grafų, baronų, ir bai-giant paprastais bajorėliais, kurie irgi turėdavo baudžiau-ninkų.

Fermentacija, judėjimas, nera-mumai.

Fetišas, stabas keno nors gar-binamas. Ir žmogų kartais pavadina fetišu, jeigu tą žmogų garbina lyg kokį die-vaiti ar stabą.

Figūruoti, būti kitų pryšaky, rodytis.

Fijasko, nepasisekimas, nelaimė. Fikcija, išsvajojimas, išmislas,

nesąmonė. Fiksuoti, patvirtinti. Fiktyvus, netikras, pramanytas,

apgaulingas. Filantropija, mylėjimas žmonių;

darbas artimo (žmonių) nau-dai; žmonių šelpimas. F i l -a n t r o p ą s — žmogus, atsi-davęs kitų žmonių labdary-be i ; ž m o g u s , kuris rūpinasi

38

v i e n kitų gerove, šelpia žmo-nes, ypač pavargėlius.

Filantropizmas, auklėjimo moks-las, kurio svarbiausias reika-lavimas yra — įskiepyt žmo-gui artimo meilę.

Filisteris, paniekinantysis pava-dinimas tų žmonių, kurie pas-kendę kasdieniuose reikaluose ir visai pamiršę dvasios ir sąžinės reikalus, kurie del to pamiršta visus kitus, nors ir brangesnius dvasinius rei-kalus.

Filologija, kalbų mokslas. Filozofija. išdirbimas, apiben-

drinimas bet kurio mokslo ir sistematingas jo sutvarky-mas: išminties, pažinimo mokslas. F i l o z o f a s -mokslininkas atsidavęs filo-zofijai: galvočius.

Fi l tras , košruvas. Finalas, užbaigimas, galas. Finansai, pinigai, piniginės lėšos,

ypač valstybės. Finansinis krizis , stoka pinigų. Finansistas. žmogus, kuris turi

daug pinigų, kapitalo, didžtur-tis; piniginių reikalų, tam tikro jų mokslo, žinovas.

F i n a n s ų p r e k y b o s i r p r a m o n ė s ministerija tvarko viso krašto mokesčius, paskolas, muitus, rūpinas Lietuvos prekybos reikalais užsieniuose, prižiūri pramonės ištaigas, ieško pa-jamų visos valstybės išlai-doms padengti, arba valsty-bei išlaikyti.

Finansų teisė, pinigų bei mo-kesčių tvarkymo mokslas.

Fin i s ( lot .) galas, pabaiga. Firma, prekybos ar pramonės

ištaigos pavadinimas. Fizika, gamtos apsireiškimų

mokslas. Fiziologija, mokslas apie tai,

kaip gyvuoja gyvi sutvėri-mai, jų prigimties mokslas.

Fizionomija, veidas; veido bruo-žai; būdas.

Flegmatikas , nekarštuolis, lėtas, ramaus būdo žmogus, šalta-kraujis.

Flirtas, sukimasis, merginė-jimas.

Fondas , rinkinys brangenybių; tam tikra pinigų suma, suda-rančių pagrindini, svarbiau-sią turtą arba kapitalą. „Draugijos fondas" — reiškia — jos pagrindinis turtas.

F o r m a l i š k u m a s , visa, kas tik liečia formą, arba pavidalą, bet ne turini.

Formal izmas , palinkimas prie paviršutinių nesvarbių (for-mos, arba pavidalo) dalykų, nebojimas svarbumo ir tu-rinio.

Formatas , lapo arba knygos didumas.

F o r m u l a , t rumpas ir aiškus bet kurio įstatymo arba šiaip supratimo pasakymas, iš-reiškimas. F o r m u l u o t i — aiškiai ir tiksliai išreikšti bet kuri mintis.

3 4

Formuoti , sustatyti, sudaryti; subręsti, galutinai nusistovėti arba ištobulėti.

Frank-Masona i , masonai, įsikū-rusios 13 amžiuje draugijos, kuriu tikslas buvo vienyti žmones broliškumo, lygybės, teisybės ir doros pamatais.

Fraza, sakinys, posakis. Frazeologija, rinkinys gražiu

ir skambiu žodžiu, kurie neatatinka turiniui, arba kurie yra visai nenuoširdus, apgaulingi.

Frakcija, grupė, arba kuopa, žmonių, kurie yra vienodu

pažiūru ir turi vienodu tikslu. Tokios grupės būna seimuose, susirinkimuose. P a vyz dž iui, Lietuvos Seime yra social-demokratu frakcija, valstie-čiu liaudininku, krikščioniu demokratu ir kitos frakcijos.

Fundamentaliais, pagrindinis, tvirtas.

Funkcija, veikimas, savo parei-gų pildymas tam tikroj vei-kimo srity; pareigos. „Kokios mano funkcijos?" reiškia, — kokias turiu pareigas pildyti?

Funkcionuoti, veikti, gyvuoti. Furoras, begalinis ispudis; di-

delis pasisekimas.

G .

Galanterija, smulkūs apsirengi-mui daiktai, įvairūs drabužiai ir kiti jiems reikalingi daiktai.

Galerėja, eilė kambariu, kur stovi išstatyti parodai pa-veikslai; ilgi viškai (chorai) teatre, ilgi urvai anglių kasy-klose.

Galiucinacija, toksai jausmu suirimas, kad žmogus lyg mato, girdi ir jaučia daiktus, kuriu iš tikrųjų visai nėra.

Gaminimas, išdirbimas, arba padirbimas. G a m i n t o j ų d r a u g i j o s - kurių nariai patys drauge gamina, arba dirba bet kokias prekes ir lygiai skirstosi pelną arba nuostolius. G a m i n a m a s a i d a r b ą s - t a s , . kuris pa-dirba medžiaginius (darbinin-

ko darbo) ir dvasinius turtus (darbas mokytojo, rašytojo, gydytojo i r kt.). G a m i n i -m o j ė g o s - v i s o s medžiagi-nės ir dvasinės pajėgos, ku-rių turi visuomenė ir kurios reikalingos visiems žmogui reikalingiems turtams paga-minti: gamtos pajėgos, kurias žmogus valdo; žemės ir jos turtai; darbo įrankiai; keliai; žmogaus darbas; mokslas ir tt. Beaug damos gaminimo pajėgos varo tolyn ir visą visuomenės pažangą..

Gaminimo turtu suvalstybini-mas, turtų gaminimo perėji-mas iš privačiu ištaigu i valstybės. Ši reikalavimą stato kai kurios socialistinės partijos.

35

Garantija, paliudymas arba patvirtinimas; laidojimas, už-tikrinimas.

Garderobas , kambarys arba spinta drabužiams pasikabinti.

Gegemonija, vyraujanti, arba viešpataujanti, įtaka; vado-vaujamoji rolė.

G e g u ž ė s 1-os d. šventė , tarp-tautinė darbininku vienybės ir solidarumo šventė, kada darbininkai keila savo obal-sius ir reikalavimus, reng-dami viešus mitingus ir mani-festacijas.

Generalinis, bendras; svarbiau-sias.

Genėzis, kilimas, kilmė, paėji-mas.

Genijus, įgimtas didžiausias ga-bumas tverti arba kurti bet kurioj sryty ką nors naujo; žmogus sukuriantis naujus mokslus; kuris turi tokią kū-rybos pajėgą.

Geografija, žemės aprašymas. Geologija, žemės mokslas.

Germanizacija, suvokietinimas, pavertimas vokiečiais.

Gerojus, žmogus ką nepaprasto, žymaus padaręs; drąsuolis, drąsus žmogus, didvyris.

Gcšeftas, verslas. Gigantas, milžinas. Giljotina, tam tikras įtaisas nu-

sikaltėlias galvas kirsti; jį ėmė vartoti per Didžiąją re-voliuciją Prancijoje, vartoja ir dabar.

Gimnastika, taisyklingas kūno mankštinimas, kad jis būtų sveikas ir stiprus.

Gramatika, kalbos mokslas, kalbos taisyklės, dėsniai.

Grandiozinis, didelis, milžiniš-kas, iškilmingas.

Grupė, kuopa, rinkinys daiktu arba žmonių. G r u p u o t i -surinkti įkuopą, išdalyti kuo-pomis.

Gudu r e i k a l a m s ministerija, rū-pinasi Lietuvos gudu, arba baltarusu, reikalais ir juos atstovauja Ministerių Kabi-nete.

Harmonija, vienodumas, suderė-jimas, sutikimas.

Herbas, miesto, valstybės arba giminės ženklas. Lietuvos herbas yra vytis: raitelis su kardu rankoje.

Higiena, sveikatos mokslas; mokslas, kaip sveikatą apsau-goti.

Himnas, iškilminga giesmė (tau-tinė, partinė ir k.) .

Hipnozas, toks psichinis (sielos) organizmo stovis, kuris yra panašus į sapną, pakeičia žmogaus sąmonę (supratimą savęs); žmogaus valią para-ližuoja, ir ji pasiduoda kito asmens valiai, nustodama pati jėgų.

t i ipoteza, spėjimas, spėjamas dėsnis arba taisyklė bet kurių dalyku.

Hypoteka, aktas, kuriuo skoli-ninkas paveda savo nekilno-jamąjį turtą skolintojui, jeigu nesumokės jam savo skolų; turtus ir toliau valdo savi-ninkas, bet jaų neturi teisės jis kitam parduoti.

Honororas , mokestis ųž mokslo arba literatūros darbus.

Horizontas, akiratis; tas žemės plotas lik padangių, kurį matai akimis; tie matomi toli

pakraščiai, kųr žemė lyg susieina sų dangumi; mokslo arba žinių ribos.

Humanistiškas, žmoniškas; mink-što būdo, nežiaųrių papročių, mylįs teisybę ir žmones.

Humaniškumas, žmoniškumas, žmonių, arba artimo, meilė. O u a s i h ų m a n i š k u r n a s -veidmainingas, nenuoširdus humaniškumas.

Humanizmas, žmoniškumas; vi-sapusis žmogaus proto ir do-ros ištobulinimas, prakilnus žmogaus sielos išauklėjimas.

I

Idealas, tobulumo pavyzdys; tas kilniausias ir gražiausias žmogaus tikslas, kurio siekia; I d e a l i n i s — tobulas, kuris geresnis negali būti. I d e -a l i z m a s — žmogaus stengi-masis vadovautis savo g y -venime prakilniais doros idealais.

Idealistas, žmogus prakilnių siekimų, netobulą, gyvenimą vaizduojąs tobųlų, gražių, prakilnių.

Idėja, kilni mintis. Identifikuoti, sulyginti, sugre-

tinti, padaryti tolygių, arba tokių pat.

Identiškas, toks pat, visai pa-našus, tolygus.

Ideologas, idėjinis kovotojas, gynėjas kokios nors progra-

mos bei siekimų, jų skelbėjas: pavyzdžiui, darbininkų klasės (proletariato) ideologas. I d e -o l o g i j a - idėjų mokslas, jų kilmė ir reikšmė.

Idijotas, kvailas, išėjęs iš gal-vos.

Idilija, gražus paprastas sodži-aus laimingas gyvenimas; to-kio gyvenimo aprašymas.

Ignorantas, žmogus, kuris sų niekų nesiskaito arba nieko nežino.

Ignoruoti, nesiskaityti (nesirųo-kųoti) sų kųo nors, nepripa-žinti, nepaisyti.

iliuminacija, iškilmingas gatvių ir namų' apšvietimas visokių spalvų l'.gnimis.

Iliustracija, paveikslai knygoje, laikrašty. I l i u s t r u o t i -

paveikslais ką nors parodyti , paveikslais paaiškinti.

Iliuzija, jausmų - apsirikimas; neįvykinama svajonė.

Imigracija, atėjimas, ateivybė, atkeliavimas. I m i g r u o t i — iš kitos šalies atkeliauti, at-važiuoti iš kitur.

Imperatorius , didelės valstybės karalius, visagalis valdovas.

Imperial izmas, užsienių karinga politika, stengimasis pagrobti iš kitų valstybių kuo dau-giausia žemių, įsigalėti karo pajėga ir daryt tada įtakos kitoms valstybėms, stengtis visur viešpatauti.

Imperija, didelė valstybė, kara-lystė, kurią valdo imperato-rius.

Importas , prekių ( tavorų) iš už-sienių įvežimas.

Improvizacija, be prisirengimo kalbėjimas arba eilių sudė-jimas.

Impulsas, paraginimas, arba paskatinimas.

Imunitetas , pa l iuosavimas nuo viso meninių mokesčių.

Incidentas, ivykis, atsitikimas; nesusipratimas arba susipy-kimas.

In c o r p o r e (lot.), visas sąstatas; visi kiek yra.

Indeksas , 1) rodyklė , išvardi-j imas, rees t ras ; 2) sąrašas knygų, papos užgintų skai-tyti.

I n d i f e r e n t i z m a s , bešal iškumas, nej autrumas, šaltadvasišku-

mas, nepalaikymas nei vienos nei antros pusės.

Individas, vienas atskiras daik-tas; vienas asmuo, žmogus. I n d i v i d u a l i n i s — asme-ninis, priklausąs v ienam tik kuriam asmeniui, skirtingas nuo kitų.

Individualizmas, nevaržomas žmogaus asmens plėtima-sis, vystymasis; žmogaus as-mens, atskiro žmogaus rei-kalų aukščiau statymas už visuomenės reikalus: me-džiaginius, politinius, tikybi-nius.

Industrija, p ramonė. Inertiškas, nejudantis, bejėgis,

neveiklus. I n e r c i j a — neju-dėjimas, daiktų ypatybė neju-dėti, o pastūmėjus juos—bėgt i savo jėga, kol kas norint su-turės.

Inicijalai, pirmosios vardo ir pavardės raidės.

Inicijatyva, pradėjimas; už-manymas , sumanumas.

Inkognito, nežinomas, nesisa-kant, kas esąs; slaptas.

Inkorporacija, įjungimas kokio nors krašto į kitos valstybės plotą.

Inkvizicija, vienolių (kunigų) dvasinis teismas, įsteigtas papų XIII amžiuje susekti ir bausti „eret ikams", atskalū-nams, raganiams, su velniu

gyvenant iems žmonėms ir 1.1. Nuteistuosius arba tar-domuosius žiauriai bausdavo, kankindavo, kad prisipažintu,

37

38

degindavo. Ypač smarkiai veikė inkvizicija Ispanijoje prieš žydus ir maurus, arba arabus.

In natūra (lot.), tikrai; savo esme.

Inspekcija, prižiūrėjimas savo ar svetimos ištaigos. I n -s p e k t o r i u s — žmogus, kurio pr iedermė tvarkyti ir prižiūrėti kokią nors įstaigą.

Insinuacija, 1) nesąžiningas iš-kreipimas savo priešininko žodžiu arba minčių; 2) įžei-džiantis išsitarimas; 3) įkal-binėjimas kitam ko nors b logo; 4) prasimanymas, ap-kalbėsimas.

Inspiracija, slaptas įkalbėjimas, pakurstymas.

Inspiratorius, žmogus, kuris įkalba ką kitam, kuris kitą sužadina kuriam nors darbui arba veikimui.

Inspiruoti, pakurstyti, paraginti ką nors daryti, pažadinti.

Instancija, įstaigos aukštumo (vyresnybės) laipsnis; vald-žios vietų laipsniai. Instancija gali būti žemoji, aukštesnė ir aukštoji.

In status žuo ( lot . ) , ankstybes-nėje padėtyje; kaip buvo anksčiau.

Instinktas, prigimtas nevaldo-mas jausmas, ypač gyvuliu jausmas savisargos; nesuval-domas jausmas, į ką nors pa-t r a u k i m a s . I n s t i n k t y -vi s — pareinąs nuo prigimto jausmo, arba instinkto.

Institucija, įstaiga, į taisymas. Institutas, vidurinė arba aukšto-

ji mokykla; mokslo įstaiga. Instrukcija, pamokymas, taisy-

klių rinkinys, paaiškinimas, kaip kas daryti.

Instruktorius, žmogus, kurio pareiga yra kitiems teikti patarimu, pamokyti .

Insurgentas, sukilėlis, sukilimo dalyvis.

Intelektas, protas, proto gabu-mai, išmintis.

Inteligentas, mokytas, nemaža suprantąs, išsilavinęs žmogus.

Inteligentinis, paeinąs iš inteli-gentijos, išsilavinęs. I n t e l i -g e n t i n i s p r o l e t a r i -a t a s — inteligentai žmonės, kurie neturi turtu ir gyvena iš savo proto darbo: rašyto-jai, žurnalistai, mokytojai, gydytojai , artistai, valdininkai ir kiti.

Inteligentija, visuomenės dau-giau išsilavinusi, mokyta da-lis.

Itensifikacija, į temptai ką dary-ti, dėti į kurį nors reikalą darbo ir kapitalo. Intensifi-kacijai priešinga e k s t e n -s i f i k a c i j a .

I n t e n s y v u s , darbštus, skubus, įtemptas, greitas. I n t e n s i-v u m a s — pajėgu, darbo įtempimas; vidujinės žmogaus pajėgos ir energija.

Inter a r m a s i l e n t l e g e s ( lot . ) , kada ginklai žvanga, tada įstatymai tyli (neve ik ia) .

39

Internacionalas, tarptautinė dar-bininku sąjunga, įkurta- 1864 m. Londone, padedant K. Marksui. Jos tikslas — suvie-nyti visu šalių, tautu ir tikybų darbininkus i vieną galingą organizaciją ginti savo klasės reikalams ir socialistinei tvar-kai įvesti visam pasauly. Są-junga Ženevos kongresse 1873 m. buvo uždaryta. Tarp-tautinis socialistų kongresas Paryžiuje 1889 m. padarė pradžią antram Internaciona-lui. 1900 m. buvo įsteigtas nuolatinis tarptautinis sociali-stų sekretariatas Briusely. Prasidėjus pasaųliniųi karui 1914 m. Internacionalas iširo, nes tarpe socialistų nebuvo vienodumo pažiūrų į karą ir vieni kitus kaltino ųž karo palaikymą. Dabar veikia keli Internacionalai, kurie vieniia įvairių krypčių dar-bininkų organizacijas.

Internacionalinis , tarptautinis. Internacionalistas, darbininkų

internacionalo šalininkas, ko-votojas ųž tarptautinius (ne tautinius) darbininkų reikalus, kuris darbininkų klasės reika-lus, darbininkų buities gerovę stato aukščiau ųž tautinius reikalus.

Internacionalizmas, principai ir siekiai Internacionalo.

Internuoti, nuginkluoti kariuo-menę, kurį perėjo į pusę ne-kariaujančios neitralės vals-t y b ė s I r nus iunt imas t o s d a -

lies į valstybės gilumą (vi-durį).

Interpeliacija, parlamento (sei-mo) narių paklausimas val-džiai (ministeriams apie kokį svarbų atsitikimą ir reikala-vimas, kad pasiaiškintų ir pasiteisintų. I n t e r p e l l ų o -t i — klausti.

Intervencija, vienos valstybės įsikišimas į reikalus kitos valstybės.

Intervju (p ranc) , pasikalbėji-mas su žymių žmogum, vei-kėjų.

Interpretacija, aiškinimas; išaiš-kinimas įstatymo.

Intymus, slaptas, artimas. Intryga, daroma tyčia kliūtis,

kiršinimas; liežuviai. I n -t r i g u o t i — k i r š i n t i , stengtis ką nors supešdinti, supykinti, daryti kam kliūtis.

Invalidas, nebesveikas žmogus; sužeistas, nustojęs sveikatos kareivis.

Inventorius, ūkio kilnojamasai turtas: baldai, indai, darbo įrankiai ir kita (čia negyvasis inventorius).

Ipoteka, užstatymas nekilnoja-mojo turto ųž skolą (žiūr. „hypoteka").

Ironija, aštrus išmokimas. Irracionallnis , nesutinkąs sų

protų, priešingas protui. Irreguliarinis, netikras, nesu-

tinkąs sų taisyklėmis. Pav. „irregųliarinė kariuomenė" reiškia, neprisilaikanti t ikros k a r o tvarkos . Tokia lrregu-

40

liarinė kariuomenė yra parti-zanai.

Isteriką, apalpimas; nervu (dirksniu) priepuolis, einąs nuo juoku iki ašarų.

Istorija, aprašymas atskiros tautos arba visos žmonijos gyvenimo plėtojimosi ar au-gimo, tos tautos žymesniu nusidavimu bei įvykiu tam tikrais laikotarpiais, nurodant įvykiu priežastis ir pasek-mes.

Istor inis m a t e r i a l i z m a s , K. Markso ir Engelso mokslas, kuris išrodinėja, kad viso žmonių (arba visuomenės)

gyvenimo pagrindu yra žmo-nių ekonominiai reikalai, kad politika, mokslai, dailė, tikyba pareina nuo žmonių me-džiaginiu reikalu, žmonių vi-suomeniniu santykiu, nuo būdo gaminimosi sau reika-lingu daiktu, apskritai — nuo tai, kaip žmonės gyvena, nuo jų buities. Dora, vienoki ar kitoki mokslai, tikėjimas yra tik ekonominių faktorių (įvy-kių) padariniai arba pasek-mės.

Izoliuoti, atskirti ir laikyti vi-siškai vieną.

Iždas, valstybės lėšų įstaiga, kasa.

įgalioti, galią (jėgą) kam duoti, kokį reikalą kam pavesti,

įgaliojimas, raštas, kuriuo ką įgalioja daryti,

įgaliotinis, žmogus, kuriam įgaliojimas duodamas,

įgula, tvirtovės arba miesto ka-reiviai, garnizonas,

įstatymas, seimo (parlamento) išleistas žmonės parėdimas ar įsakymas kuriuo nors reika-lu: valdymo, švietimo, tvar-kos palaikymo, gyventojų apsaugos ir kitais. Įstatymas negali peržengti konstitucijos nustatytos tvarkos,

į s t a t y m o a t b u l a s v e i k i m a s , tai naujo įstatymo jėga ir praei-ties įvykiams. Apskritai,

įstatymai atgal veikiančios jėgos neturi, t. y., jie taikomi tiek tiems įvykiams, kurie atlitiko tik įstatymą išleidus ir jį paskelbus, bet ne prieš jį paskelbiant, jei pačiame įsta-tyme nenurodyta, kad jis ir atgal veikia.

į s t a t y m u l e i d i m o in i c ia tyva , teisė pasiūlyti išleisti naujų įstatymų arba peržiūrėti se-nuosius, įstatymų leidimo iniciatyva priklauso Ministe-rių Kabinetui — ir parlamen-tui, arba seimui, be to, mūsų konstitucija einant, įstatymų iniciatyvą turi ir 25 tūkstan-čiai piliečių, kurie turi teisės rinkti į seimą.

41

Ypatingi į s tatymai , įstatymai, kurie lie'čia tik vieną kurį valstybės plotą arba dalį gy-ventojų. Toki įstatymai yra karo arba apgulos stovis, lais-

vos prekybos tam tikrose vietose (pasieny) suvaržy-mas, kai kur tautinių mažumų varžymas, ir tt.

Jerarchija, tvarka, kur žemesnis priklauso aukštesniam, ir taip eina iki vyriausiam.

Jėzuitas, kataliku ordeno Ig. Lo-jolos įsteigto vienuolis. Jė-zuitu dažnai pavadina apgau-lingą žmogų.

Jubilėjus. sukaktuvės, suėjimas tam tikram skaičiui metų nuo žymaus kokio atsitikimo.

Judofobas, kuris neapkenčia žydų.

Junijoras, jaunesnysis; mažes-nysis.

Junkeris, 1) kariūnas, karo mo-kyklos mokinys; 2) Vokieti-toje — paniekinamasis pava-dinimas dvarininku.

Juodašimčiai , nesusipratę tam-

sūs žmonės, kurie ardo žmo-nių švietimo ir išsiliuosavimo darbą, persekioja pažanges-nius žmones, dirbančius del žmonių gerovės; kovodami su bet kuo, jie griebiasi po-gromų, plėšimų, žudynių; re-akcionieriai; chuliganai.

Judisdikcija, galia teisti. Jurisprudencija, teisių mokslas

visoj platumoj. Juridinis, teisinis, paremtas tei-

sėmis. Juriskonsultas, kurios nors įstai-

gos ar vyriausybės pakvies-tas teisės žinovas, teikiantis jai, reikalui atsitikus, abejo-tinais klausimais patarimų.

Juristas, teisiu žinovas. Justicija, teisingumas; teismas.

Kabinetas, rašomojo darbo ir žmonėms priiminėti kamba-rys; pavadinimas visų mini-sterių drauge.

Katedra, aukštuma, iš kurios skaitomos paskaitos, sakomos prakalbos.

Kairieji, taip vadina pažangiuo-sius žmones, demokratus, ku-rie gina darbininkų ir šiaip darbo žmonių reikalus; parla-mente sedi kairėj pusėj,

Kalavijas, kardas.

Y.

J .

K .

42

Kamera, kalėjimo kambarys, kur laikomi nusikaltėliai.

Kanalas, perkasas, griovis, ra-vas.

Kanceliarija, kurios nors ištai-gos tarnautojai, užsiima raštų sustatymu ir perrašinėjimu; raštinė.

Kancleris, ministerių pirminin-kas (taip jis vadinasi kai ku-riose valstybėse, pavyzdžiui, Vokietijoje).

Kandidatas, žmogus, kurs ren-giesi užimti kokią nors tar-nybą arba pareigą, kurio ateina eilė; žmogus numato-mas (galįs būt paskirtas) ku-riai nors pareigai.

Kandidatūra, pareikštas noras . arba sutikimas užimti kokią

nors pareigą. Kanibalizmas, žmogėdystė, žmo-

nių mėsos valgymas. Kanibalas, žmogus, kurs valgo

žmogieną, sau panašu žmogų. Kanonada, iš kanuoliu (armotų)

šaudymas. Kanonai, teisyklės ir nutarimai

papu ir bažnyčios atstovu su-važiavimu; rinkinys bažny-tiniu knygų. K a n o n ų t e i -sės — bažnyčios įstatymai, teisės.

Kapitalinis, pagrindinis, svar-biausias, tvirtas.

Kapitalistas, turtingas žmogus; žmogus gyvenantis iš pelno, kurį gauna iš paleisto apy-varton savo kapitalo.

Kapitalist inė v i suomenė , žiūr. K a p i t a 1 i z m a s .

Kapital ist inis g a m i n i m o b ū d a s , gaminimas įvairių išdirbinių bei turtų ne saviems reika-lams, bet parduoti ir pelno gauti.

Kapitalizmas, kapitalistų viešpa-tavimas pramonėje ir preky-boje; mūsų laikų tvarka, kuri paremta žmonių nelygybe; vienų rankose visi turtai, arba kapitalas, o kiti nieko neturi ir savo darbą parduoda tur-tuoliams kapitalistams ir del neturto priversti leisti save kitiems išnaudoti, pigiai jiems dirbti; turtuolių viešpatavi-mas.

Kapituliacija, pasidavimas; ati-davimas priešui karo metu sulig susitarimu tvirtovės, ginklų arba kariuomenės. K a p i t u l i u o t i — pasiduoti

Kaprizas, užsispyrimas, ožiavi-mas, ištvirkėlio norai.

Karikatūra, nupiešimas (pieši-nys) žmonių pajuokiamai, per-dedant jų būdo ypatybes, juo-kingai nuplėšiant; juokingas bet ko pamėgdžiojimas, nupie-šimas.

Karjera, tarnaujant arba Visuo-menės darbą dirbant pasise-kimas, greitas iškilimas; leng-vas, geras gyvenimas, prie kurio eina žmogus kitais ne-sirūpindamas, kad tik jam būtų gera.

Karo padėtis, įvedama karo metu, sukilimų, sumišimų me-tais, Vyriausią valdžia tada pereina kariškai vyriausybei.

43

Piliečių teisių konstitucinės garantijos tada neveikia ir imasi priemonių pavojui at-remti arba prašalinti, varto-jant nors ir ginkluotą pajėgą. Einant mūsų konstitucija karo padėtį gali paskelbti tik vals-tybės prezidentas.

Karo teismas, teismas kariu byloms spręsti.

Kartonas, stora popiera; iš to-kios popieros daro skryneles.

Kasacija, aukštosios teismo į-staigos (pav., Vyriausio Tr i -bunolo) panaikinimas žemes-niojo teismo sprendimo ir pavedimas jam antrą kartą tą pačią bylą spręsti.

Kasta, kiekvienas luomas arba bendruomenė saustingusi (ne-pažangi) savo papročiais, kuri aklai jiems atsidavusi.

K a t a l o g a s , tvarkingas sąrašas knygų ar kokių kitų daiktų.

Katastrofa, baisus atsitikimas; staigi ir nelaiminga pervarta atskiro žmogaus, ar ištisos grupės, ar visuomenės gyve-nime.

Kategorija, eilė, rūšis, suskirs-tymas daiktų pagal jų ypaty-bes, o žmonių — pagal moks-lingumą, tarnybą ir t. t.

Katekizmas, svarbiausių krik-ščionybės tiesu išdėstymas klausimais ar atsakymais.

Katorga, sunkieji nusikaltėliams darbai.

K a z e m a t a s , skliaustas (su sklau-tais) kalėjimo kambarys dide-l i e m s nus ika l t ė l i ams .

Kazuistika, gudragalviavimas, išsisukinėjimas.

Kilnojamasai turtas, visoks tur-tas, išskiriant tik žemes ir trobesius.

Klasė (visuomeninė), ta dalis žmonių, kurie užima vienodą turtų gaminime vietą (turtų savininkų ar darbininkų) ir turi visuomenėje vienodų rei-kalų, arba interesų; pavyzd-žiui, darbininku klasė, kapita-listų, ūkininkų, stambiųjų žemės savininkų.

Klasicizmas, literatūros pa-kraipa, kuri seka senovės graikų ir romėnų rašytojais; mokymas gimnazijoje senųjų kalbų: graikų ir lotynų.

Klasifikacija, suskirstymas, pa-dalinimas sulig rūšimis.

Klasinis, kilęs iš klasės arba jai skiriamas. K l a s i ų k o v a — k o v a del žmonių nelygybės arba susikirstymo visuome-nės klasėmis. K l a s i n i s s u s i p r a t i m a s — tas susi-pratimas, kada viena ar kita visuomenės klasė aiškiai ima suprasti savo reikalus, savo reikšmę ir pajėgas tolimes-niam visuomenės augimui, ir visuomet elgiasi taip, kaip būna naudinga tai klasei, jos žmonėms. K l a s i n ė v a l s -t y b ė , tokia valstybė, kur valdžia yra vienos kurios klasės rankose.

Klasikas, žymus pavyzdingas s e n o v ė s ir š ių laikų r a š y t o -jas.

44

Klasinė, arba klasiškoji, litera-tūra, rinktinė li teratūra; se-novės graikų ir romėnų lite-ratūra.

Kliauza, sunki padėtis, pinklės. Klerikalas, žmogus, kuris nori,

kad dvasiškija rūpintųsi ne tik bažnytiniais reikalais, bet kištųsi ir i pasaulinius žmo-nių reikalus, i valdžią, steng-tųsi paimti valdžią i savo rankas.

Klerikalizmas, visuomeninė srovė, kuri stengiasi, kad bažnyčia ir dvasiškija įsiga-lėtų visuomenės ir valstybės reikaluose ir ten vyrautų, viešpatautų.

Kleras, taip kartais vadinama, pravardžiuojama dvasiškija; bažnyčios tarnai.

Klljentas, svečias su reikalu, užsakytojas ko nors. pirkė-jas ir t. t.; žmogus, pavedęs advokatui savo bylą, ar šiaip žmogus esąs keno nors glo-bojamas.

Klimatas, oras, jo visos permai-nos kuriam nors krašte.

Klubas, vieta viešiems susirin-kimams, nenuobodžiai laikui praleisti; politinės partijos narių susirinkimas.

Koalicija, valstybių arba politi-nių partijų susivienijimas bendram kuriam tikslui.

Koalicinis, susivienijęs arba su-vienytas ;susidėjęs iš įvairių partijų atstovų. Pvzd. „Koa-licinis ministerių kabinetas"

reiškia-sudarytas iš įvairių partijų atstovų.

Kodeksas, įstatymų rinkinys. Koedukacinė, mišri. „Koedu-

kacinė mokykla" reiškia — mišri (drauge vaiku ir mer-gaičių) mokykla.

Kolega ( lot . ) , draugas, bendra-mokslis, bendradarbis.

Kolegija, susirinkimas žmonių, turinčiu vienodas teises ir pa-reigas.

Kolekcija, rinkinys kokiu nors daiktų.

Kolektyvas, bendrija. K o l e k -t y v i n i s - bendras.

Kolektyvizmas, toks socialisti-nis mokslas, kuris nori suda-ryti tokias gyvenimo f o r -m a s , kur darbo įrankiai (mašinos, dirbtuvės, gyvuliai) būtų visų žmonių, visi jais dirbtų o darbo pelną dalytųsi taip, kad kiekvienas gautu tiek, kiek jo darbas vertas: privatinės nekilnojamojo turto nuosavybės nebūtu; nuosavybė būtų tik tų daiktų, kurie reikalingi kasdieniam žmogaus gyvenimui, kasdie-niam vartojimui (valgis, dra-bužis, namų ruošos įrankiai ir kita). K o l e k t y v i s — ben-dras darbas.

Kolizija, ivairių jėgų arba rei-kalų (interesų) susidūrimas, susikirtimas.

Kolumna, didelis aukštas stul-pas.

Kolonialinė politika, stengima-sis dabartinių valstybių už-

45

grobti kuo daugiausia nauju šalių rinkoms, kad būtu kur savo išdirbiniai, prekės iš-vežti.

Kolonija, vienos tautos žmonių įsigyven/mo vieta svetimoj šaly; vienasėdis; valstybių atskiros žemės kituose pa-saulio kraštuose. Pavyzdžiui, Anglijos — Indija, kolonijos Afrikoje ir kitur.

Kolonistas, išeivis, naujam krašte apsigyvenęs žmogus. Lietuvoje yra kolonistu (atei-vių iš kitų kraštu) rusu nuo lenkmečiu, vokiečiu, totorių ir kitu.

Kolonizacija, apgyvendinimas tuščiu dykų kraštų arba že-mių, ir šiaip bet kurios vie-tos apgyvendinimas. Lietu-vos kai kurias vietas bandė kolonizuoti rusų caro valdžia, Įgyvendindama atgabentų iš savo krašto rusų. K o l o n i -z u o t i , apgyvendinti, įgy-vendinti.

Kolosalis, be galo didelis. Kombinacija, suderinimas ivai-

rių dalykų, darbu .atsitikimu tam tikroje tvarkoje. K o m -b i n u o t i , derinti, sustati-nėti, suprasti.

Komendacr'a , aktas, kuris nus-tato santykius tarp pavaldinio ir valdytojo, jo pono; vasali-tetas, priklausomybė.

Komendantas, karo vyriausy-bės skiriamas asmuo (daž-niausiai karo metu) tvarkai ir rambei daboti ir šiaip pap-

rastiesiems (civiliniams) ir kariniams reikalams prižiū-rėti.

Komentrai, bet kurio veikalo arba dalyko išaiškinimai. K o-m e n t u o t i — aiškinti.

Komersantas, prekybos reikalu vedėjas; žmogus užsiimąs prekyba.

Komfortas, patogumas; ramus, patogus, puikus gyvenimas.

Komisaras, valdžios įgaliotinis, jos įgaliotas kuriam nors dar-bui žmogus.

Komisariatas, valstybinė įstaiga, kurią veda valdžios pastaty-tas, arba įgaliotas, žmogus. Rusijoje dabar mažne visos valstybės įstaigos vadinas komisariatais. Lietuvoje yra Atstatymo Komisariatas, ku-ris rūpinasi sunaikintos karo metu Lietuvos atstatymu.

Komisija, išrinktu kuopa žmo-nių, kuriems pavesta aps-varstyti kai kurie klausimai ar dalykai.

Ko misionierius, žmogus arba įstaiga, kuriam pavesta koki nors prekybos reikalai; pa-siuntinys.

Komiškas, juokingas. Komitetas, įgaliotų keno nors

žmonių būrys įvairiems rei-kalams vesti: mokslo, val-dymo, lėšų ir kt. Pav., parti-jos komitetu vadina visus tuos žmones, kurie išrinkti visų narių visiems partijos reikalams vesti.

Komivojažeras , bet kokios pre-kybos įstaigos ( f i rmos) iš-siųstas važinėt i žmogus, kurs siūlo ir parduoa tos įstaigos prekes.

Komilfo, pranc. „comme- i l - fau t " — kaip reikiant, visiškai ge-

rai, labai gražiai. K o m p a k t i n i s , suspaustas, t irš-

tas; vienodas arba sveikas. Kompensaci ja: 1) atlyginimas

kuo nors už padarytus nuos-tolius, patenkinimas; 2) suly-ginimas jėgu, pusiausvyros nustatymas.

Kompetencija, tos pareigos, ku-rios yra pavedamos v ienam kuriam žmogui ar įstaigai; pareigų platumas, sritis. K o m p e t e n t i n g a s - išma-nantis reikalą, mokantis.

Kompiliacija, veikalas, kuris su-rankiotas iš kitų dalių ir ne-turi savistovios vyraujančios idėjos arba minties; ne paties rašytojo išgalvotas raštas.

Komplektas , pilnas, iš anksto nustatyto skaičiaus, daiktų rinkinys. Pavyz . , visų metų laikraščio komplektas, reiškia — rinkinys visų 1-čio numerių vienais metais išspausdintų.

Komplikacija, sudėtingumas,

įvairių apystovų susipynimas. K o m p l i k u o t a s - susipy-nęs.

Komplimentas , gražus posakis; perdėtas pagyrimas, norint kam malonumą suteikti; įsi-teikimas.

Kompozitorius , muzikos veikalų rašytojas, arba kūrėjas.

Kompromitacija, keno nors pa-žeminimas, nuplėšiant gerą vardą, pakenkiant kam žmo-nių akyse; žmogaus vardo pažeminimas.

Kompromisas , nusileidimas; su-sitaikinimas v ienam ar kitam nusileidžiant.

Komunizmas , mokslas reika-laująs visiems žmonėms lygių teisių ir lygaus gyvenimo, panaikinant privatinę žmonių nuosavybę.

Komuna, bendruomenė ; ( P r a n -cijoje komunos vardas ata-tinka mūsų valsčiui) b e n d r u o -menė, kurios nariai yra lygių teisių, visi lygiai dirba ir ly-giai naudojasi visais turtais,

Komunalinis, liečiąs savivaldy-bės reikalus. K o m u n a l i n ė p o l i t i k a , savivaldybių darbo kryptis.

Koncentracija, surinkimas į vieną vietą, į vidurį.

Koncekcija: 1) supratimas, su-vokimas; sąvoka; 2) protavi-mas, proto padaras.

Koncer tas , dainavimo ir muzi-kos viešas surengimas ( „ v a -karas") .

Koncesija, vyriausybės leidimas atskiram žmogui ar kompa-nijai steigti pramonės įstaigas, kuo nors naudotis (kas turi visuomeninio pobūdžio) ir 1.1.

C o n d i t i o s i n e qua non (lot.), ta sąlyga, be kurios negal imas

47

susitarimas ar šiaip kas no-rint.

Konfederacija, kelių valstybių sąjunga. Lietuvoje iki XVII šimt. galo taip vadino žmonių sąjungą, norinčių pakeisti valstybės tvarką.

Konferencija, įgaliotų, arba iš-rinktų, kuriam reikalui spręsti žmonių susirinkimas; įvairių valstybių atstovų suvažiavi-mas tarptautiniems reikalams, tautų santykiams spręsti.

Konfesija, kuri nors tikyba. K o n f e s i n i s — tikybinis.

Konfiskavimas, atėmimas iš žmogaus jo turto (viso arba dalies) valstybės naudai be atlyginimo.

Konfliktas, susipykimas, kilusi nesantaika.

Konglomeratas, mišinys daiktų, turinčių šiokį tokį ryši; įvai-rių daiktų sujungimas į vieną vietą.

Kongregacija, tikybinė organi-zacija.

Kongresas , didelis susirinkimas, susivažiavimas.

Konjunktūra, įvairios netikėtos technikinės, ekonominės ir teisinės apystovos, turinčios įtakos prekių pardavimui ar kitam kuriam reikalui.

Konkordatas, susitarimas (su-tartis) tarp papos ir bet ku-rios vyriausybės del santykių pasaulinės valdžios ir kata-likų bažnyčios.

Konkretus, atskiras, ne bendras; dalykas tikras, iš tikrųjų esąs, realus.

Konkurencija, varžytynės, var-žymasis kelių žmonių del to pačio dalyko.

Konkursas, varžymasis kelių žmonių, kad gautų kokį nors daiktą ar tarnybą.

Konservai, taip sutaisyti valgo-mieji daiktai, kad ilgai ne-gestų.

Konservatlzmas, politinės pa-žiūros, norinčios palaikyti esamą seną tvarką; priešin-gumas visam, kas tik naujo atsiranda ar galėtų atsirasti.

Konservatorius, žmogus, kuris stengiasi palaikyti esamą tvarką ir nenori naujos tvar-kos ir atmainų; senų pažiūrų žmogus.

Konsistorija, vyskupijos raštinė, arba kanceliarija.

Konskripcija, surašymas imamų į kariuomenę vyrų.

Konspiracija, suokalbis prieš esamą valdžią. K o n s p i -r a t y v u s — toks, kuris turi suokalbio pabūdžio, slaptas.

Konspektas, trumpas bet kokio rašyto veikalo atpasakojimas, suvedimas.

Konstatuoti, ką nors nurodyti arba patiekti; patvirtinti, pa-žymėti.

Konstltuanta, steigėjų, arba stei-giamasis, seimas, kuris nus-tato ir įveda konstituciją.

Konstitucija, pagrindiniai va l -stybėj dėsniai, kuriais nusta-

48

toma valstybės tvarka ir su-rėdymas. L i e t u v o s k o n -s t i t u c i j a , Lietuvos Stei-giamojo Seimo 1922 u. rug-pjūčio 1 d. išleistas įstatymas, kuris nustato Lietuvos Val-stybės sutvarkymo pamatus: kokia yra valstybė, kokiomis teisėmis naudojasi Lietuvos piliečiai, kokios teisės ir pa-reigos Lietuvos Seimo, pre-zidento, ministerių.

Konstitucinis, sutinkąs su kon-stitucija.

Konst i tuc inė monarchi ja , kur ka-raliaus, arba monarcho, val-džią susiaurina, apriboja visos valstybės žmonių rinkti ats-tovai, arba parlamentas.

Konstutuc inės garant i jos , tos normos ir dėsniai, kurie sau-goja politines ir pilietines žmonių teises, daboja, kad vykdomoji valdžia žmonių teisių nenaikintų ir nevar-žytų.

Konstrukcija, sudėtis, daikto sustatymas (koks sudėjimas).

Konsulas, prekybos ir savųjų žmonių reikalų atstovas sve-timos valstybės mieste ar krašte.

Konsultuoti, daryti pasitarimą, jame dalyvauti.

Kontaktas , ryšis, susiartinimas. Kontinentas, žemynas, sausuma.

Pav., Europos su Azija kon-tinentas.

Kontingentas , skaičius, sudėtis (pav., kariuomenės).

Kontora, įstaiga, kuri veda są-skaitybos ir Ūkio reikalus; tam reikalui skirta namo da-lis, butas.

Kontrabanda, slaptas perveži-mas iš užsienių per siena pre-kių, kurios draudžiamos įvežti arba muito apdėtos.

Kontraktas , raštu parašyta su-tartis, susitarimo sąlygos.

Kontribucija, pinigų suma, kurią turi sumokėti užkariauta tauta ar valstybė nugalėtojams ųž karo išlaidos; tam tikras vien-kartinis mokestis, uždėtas už-kariauto krašto gyventojams, kad nugalėtojas iš to gautų lėšų savo reikalams.

Kontrolė, prižiūrėjimas arba pa-tikrinimas kitų darbų; įstaiga, kuri tą darbą atlieka. K o n -t r o l i u o t i — patikrinti.

Kontrolierius, žmogus, kuriam pavesta patikrinti kitų žmonių ar įstaigų darbus; patikrinto-jas.

Kontraiakcija: 1) literatūros veikalų padirbimas; 2) vei-kalo atspausdinimas, auto-riaus nepasiklaųsųs; 3) auto-riaus, rašytojo teisiu laužy-mas, nebojimas; lietuvių spau-dos uždraudimo metais taip vadino lietuvių spaudinius, PrUsuose spausdintus, ku-riuose būdavo pažymėta, kad jie spausdinti Kaune ar Vil-niuje, rusų cenzUrai leidus.

Kontrrerevoliucija, pervarta, veiksmas, kuris nori nu-

49

griauti revoliucijos įvestą tvarką.

Konvencija, tarptautinis susita-rimas kuriuo nors reikalu.

Konversija, pakeitimas senes-nių valstybės pasiskolinimo sąlygų naujomis.

Kooperacija (žiūr. Asociacija), susivienijimas vartotoju ar gamintojų, kad galėtų page-rinti gyvenimą, pašalinant prekyboj tarpininkus perkup-čius.

Kooptuoti, pakviesti į draugiją arba partiją naujus narius kuriam nors reikalui (tam tikram darbui dirbti).

Koordinacija, suderinimas, tiks-liai sustatytas arba sudėsty-tas.

Korektingumas , teisingumas, taisyklingumas. K o r e k -t i n g a i — teisingai, laikantis tam tikrų dėsnių; mandagiai.

Korespondencija , susirašinėji-mas (laikraščiui siunčiamos žinios); laiškai.

Korespondentas, žmogus, kuris tiekia laikraščiams žinių.

Korporacija, draugija, kurios nariai yra susivieniję kuriam nors benram tikslui siekti ir turi savo įstatus ir tam tik-ras, tos draugijos nariams suteiktas, teises.

Korupcija, nesąžiningas valdi-ninkų darbas (valstybinis), daromas tyčia, už pinigus kurio nors asmens arba žmonių grupės arba partijos

naudai; ' sugadinimas, sulau-žymas.

Kosmopol i t izmas, mokslas, kuris visos žmonijos reikalus ir brolybę stato aukščiau (pir-moj vietoj) už tautinius, savo tautos ir tautybės reikalus.

Kova už būvi, ta kova, kurią tenka vesti visiems gyviams su gamta ir kitais gyviais, kad gyvi išliktų. Galinges-nieji ir tvirtesnieji gyviai iš-lieka, o silpnesnius stipres-nieji persekioja, užslopina, ir šieji žūva.

Krašto a p s a u g o s ministerija, tvarko ginkluotas Lietuvos valstybės gynimo pajėgas, arba kariuomenę, rūpinasi jų išlaikymu ir mokymu. Prie Kr. ap. ministerijos yra G e -n e r a l i n i s š tabas — kur is rūpinas išimtinai kariuomenės tvarka, mokymu ir jos vei-kimu (operacijomis) karo ir taikos metais.

Kreatūra, skyriamas svarbiai pareigai žmogus už pataika-vimą savo vyriusybei arba šio pasaulio 'galingiesiems; favoritas.

Kreditorius, skolintojas; kuris skolina pinigus ar kita ką.

Krikščioniu d e m o k r a t u partija, yra įvairių skirtingų luomų žmonių partija. Neatsižvelg-dama įvairių luomų ir klasi-nių reikalų ir jų skirtingumų, ji nori visus suvienyti krikš-čionybės mokslu: ir darbi-ninkus, ir kit. Visam savo

50

darbui vaduojasi kataliku bažnyčios įstatymais (ka-nonu teisėmis) ir dirba tik tai, ką kanonu teisės leidžia. Partijos darbai turi atatikti kataliku mokslo reikalavi-mams, jiems nesipriešinti. Vietoj klasių kovos nori įgy-vendinti solidarumą, arba sųtartingumą. Kr-dem. parti-jos tikslas — sutvarkyti visą Lietuvos gyvenimą katalikų mokslo pagrindais. Kr-dem. partija savo tikslams sten-giasi naudoti taip pat mo-kyklą ir valstybę, vedant tenai darbą partijai reikalin-goj krypty, jos naudai.

Krikščioniškosios partijos, tos politinės partijos, kurios va-duojasi visur krikščionybės mokslu, tai yra: artimo meile, solidarumu (sutartingumu), tikėjimu. Visas žmonių gy-venimas turėtų būt tvarko-mas taip, kaip liepia krikš-čionybės mokslas ir bažny-čia. Krikščionių partijoms turtų savastis yra neliečiama, šių laikų* luomų santykiai (turtingųjų ir beturčių) turi ir toliau pasilikti, klasių kova-žmonėms kenksminga ir ne-reikalinga. Krikščioniškosios partijos paprastai stengiasi turėti itakos visuomenės ir politikos gyvenime, pakrei-piant visą darbą savo tikė-jimo naudai ir varžant kitas partijas. Šios partijos daž-niausiai nori suvienyti įvai-

rių luomų žmones (kapitalis-tus, ūkininkus, darbininkus), nežiūrint jų ekonominių ir kitų reikalų skirtingumo. Savo tikslų pasiekti nori ne prievarta, klasių kova, bet švietmu, tikyba, artimo meile. Valstybiniuose reikaluose savo partijos naudai vartoja ir prievartą, su savo prieši-ninkais kovoja ir ginklu.

Kriminalinė milicija, ta, kuri seka kriminalinius nusikal-tėlius (žmogžudžius, plėši-kus, vagis ir p . ) .

Kriminalinė teisė, mokslas apie baudžiamuosius nusikaltimus ir bausmes.

Kriminalinis, nusikaltęs, turįs nusikaltimo pobūdžio.

Kritika, nagrinėjimas, įvertini-mas kurio nors veikalo arba darbo, nurodant gerąsias ir blogąsias jų žymes (po-žymus).

Kritikuoti, nagrinėti, įvertinti ką nors; peikti.

Kritingas, sunkus, pavojingas, einąs prie pervartos, pasi-keitimo. K r i t i š k a s (pav., protas) galįs sveikai, teisingai protauti, galvoti.

Krizis, sunki padėtis; politi-koje reiškia tą padėti, kuri turi pakeisti valdžią, val-džios žmones ir jos darbus; pasikeitimas ko nors. Pav., Ministerių Kabineto krizis —

51

reiškia jų atsistatydinimą, pasitraukimą.

Kulminacinis punktas , aukš-čiausias išaugimo, išsiplėtimo laipsnis arba taškas; apskri-tai, aukščiausias laipsnis.

Kultas, religinių idėjų ir dog-matų išorinis išreiškimas, to išreiškimo būdai ir įrankiai (ceremonijos ir toms cere-monijoms reikalingi bažny-tiniai daiktai); garbinimas, prieš ką nors nusilenkimas.

Kultūrtregeris, kultūros platin-tojas, žmonių švietėjas. Taip vadino Bismarko laikais Vo-kietijoje šalininkus griežtos kovos su katalikybe ir sla-viais.

Kultūra, 1. apšvietimas, išmoks-linimas; 2. protinis ir med-žiaginis žmonijos išsivysty-mas, ištobulėjimas; 3. išdirbi-mas, išaugimas. K u l t ū -r i n i s , apšviestas, išmoks-lintas.

Kultūrinė autonomija, tautinių mažumų valstybėje savival-dybė kultūriniais bei tauti-niais reikalais; pavyzdžiui, žydų Lietuvoje.

Kuluarai, kambariai šalia susi-rinkimų salės, kur renkasi pasitarti esamo susirinkimo nariai.

Kupiūra, atkarpos, sutrumpini-mai arba išleidimai rankaš-čiuose, piniguose, raštuose, ir t. t.

Kuriozinis (kurioziškas), nuos-tabus, juokingas.

Kuratorius, globėjas; švietimo arba labdarių ištaigių vedė-jas arba viršininkas.

Curriculum vitae (lot.) trum-pas savo gyvenimo aprašy-mas.

Kursas, svetimų kitų valstybių pinigų vertė, kasdien nusta-toma biržoje; pilnas ir siste-matingas mokslo išdėstymas.

Kurija, žmonių skyriai, suda-ryti pagal turto didumą ar kita ką; dvasininkų teismai.

Kvalifikacija, pažymėjimas bet kurio dalyko jo ypatybėmis, žymėmis; apibudinimas; sus-kirstymas rūšimis.

Kvalifikuota daugma, ta, kurios reikalauja įstatai arba įsta-tymai. Draugijų narių kvali-fikuota daugma paprastai imama du trečdaliai ( % ) arba trys ketvirdaliai ('A).

Quasi (lot.) (skaityk: kvazi), netikras, apgaulingas. Sis žo-delis eina kitiems žodžiams priešdėliu.

Kvartalas, miesto dalis. Kvitancija, išduotas raštelis,

kad ką esi gavęs ar paėmęs.

Kvorumas, tas mažiausias rei-kalingas narių skaičius susi-rinkime, kad tas susirinkimas būtų teisėtas, kad jis galėtų savo reikalus spręsti

52

Laborantas, chemijos laborato-rijos vedėjas; žmogus, kur dirba laboratorijoje.

Laboratorija, dirbtuvė, kur dir-ba cheminius daiktus; pa-vyzdžiui, vaistus, dažus ir k. k.; mokslo įstaiga chemi-jos pratimams.

Laisvė, nepriklausymas žmo-gaus nuo nereikalingu su-varžymu, i kuriuos dažnai patenka del įvairiu susidė-jusiu gyvenime apystovu. P o-l i t i n ė l a i s v ė — t o s t e i -sės, kurios leidžia piliečiams laisvai reikšti savo nuo-mones, siekimus, ginti savus ir savo grupės ar klasės rei-kalus. Svarbiausios politinės laisvės yra šios rūšys: 1 . A s m e n s neliečiamybė (laisvė), tai apsaugojimas žmogaus neliečiamybės, jo buto ir susirašinėjimo (kore-spondencijos) su kitais; 2. s p a u d o s l a i s v ė , teisė rašyti kas kam patinka ir laisvai tuos raštus platinti žmonėse; 3 . ž o d ž i o l a i s -v ė, teisė laisvai, skelbti savo mintis bei pažiūras ir savus reikalavimus, niekam nedraudžiant; 4 . t i k ė j i m o l a i s v ė , teisė prigulėti ko-kiai nori tikybai arba jokiai neprigulėti, tikėti, kaip kam patinka; 5 . s u s i r i n k i m u l a i s v ė , teisė rinktis kur tik patinka, šaukti susirin-

kimus namuose ir viešose vietose (lauke), neprašant niekeno leidimo; 6. s ą j u n -gų l a i s v ė , teisė vienytis į draugijas, jas steigti ben-dram darbui, kokiam kas randa reikalingu; 7. s t r e i -ku l a i s v ė , teisė darbinin-kams streikuoti, mesti sutar-tinai visiems darbą, norint priversti darbdavį nusileisti ir priimti jų reikalavimus, nesikišant į tai valdžiai.

Lakonizmas, kalbos aiškumas, trumpumas, jos stiprumas. „Lakoniška kalba" reiškia -trumpai, bet ryškiai pasa-kyta.

Lava, skystimas, kurį išmeta iš savęs ugniakalniai, arba vulkanai.

Laviruoti, veikti, atsižvelgiant į apystovas; apeiti kliūtis, mokėti jų išvengti.

Legacija, pasiuntinybė; l e g a -t a s , pasiuntinys.

Legalizacija, pripažinimas as-mens arba dokumento tei-sėtu, turinčiu galios. L e g a -1 i š k a s , teisėtas, paremtas įstatymu; viešas.

Legenda, pasaka apie senovės laikus, dažniausiai religinio pobūdžio.

Legijonas, tam tikras būrys arba pulkas kariuomenės.

Legitimizmas, politinis moks-las, kuris stengiasi išrodyti, kad aukščiausia valdžia vai-

53

stybėje yra Dievo leista. Jos kilimas, arba paėjimas, esąs dieviškas.

Leitmotyvas, svarbiausia min-tis, einanti per visą veikalą.

Lektorius, žmogus, laikąs (skai-tąs) lekcijas arba paskaitas.

Leta, reiškia „Latvių telegrafo agentūra".

Liaudies univers i tetas , įstaiga (mokykla) , kuri platina liau-dyje, kaimo ir miesto bied-nuo menės tarpe, aukštąjį mokslą, rengdama tam tiks-lui įvairius kursus, supran-tamas visiems paskaitas, kil-nojamas skaityklas, pasi-kalbėjimus įvairiais klausi-mais ir kt.

Liaudis, prastieji žmonės, val-stiečiai.

Liberalas , laisvamanis; žmo-gus, kur piliečių ir politinių įstaigų laisvėje mato žmonių gerovę ir pažangą.

Liberalizmas. laisvamanybė, pažiūrų laisvė, nevaržymas pažiūrų jokiomis taisyklėmis, stengimasis, platinti valsty-bėje laisvas įstaigas.

Liberalų partijos, pažanges-niųjų žemvaldžių, pramo-ninkų ir valdininkų politinės partijos. Šitokia partija daž-niausiai reikalauja: spaudos, sąžinės, susirinkimo ir or-ganizacijų laisvės; pasau-linės mokyklos (kur auklė-jama ne vienos kurios tiky-bos dvasioje, ir tikybos mo-kymas neprivalomas); pilie-

tinių jungtuvių. Liberalų par-tijos paprastai kovoja su žmonių priespauda, reakcija, bet drauge ir prieš radi-kales, arba pagrindines, at-mainos, kurios dažniausiai bū-na naudingos mažažemiams ir darbininkams. Liberalų partijos stengiasi atskirti bažnyčią nųo valstybės, kad dvasininkai, kunigai bet kurio tikėjimo nesikištų į pasau-linius žmonių reikalus.

Likvidacija, baigimas kurio nors dalyko arba reikalo, panaikinimas. Pav., draugi-jos likvidacija, reiškia jos panaikinimas. L i k v i d u o -t i, baigti kuriuos nors rei-kalus, juos panaikinti.

Li tera tas , l i teratorius, rašy-tojas.

Literatūra, raštai, raštija. Liumpen-proletariatas, žmonės,

kurie neturi jokio turto ir darbo; elgetos, nuplyšėliai.

Lyderis, politinės partijos ir šiaip organizacijos vadas.

Lyga , santara, susivienijimas, sąjunga.

Logika, protavimo mokslas, jo dėsniai i r taisyklės. L o g i š -k a s , teisingai protaujamas arba sugalvotas.

Logiškas, teisingas, tikslus, nuoseklus.

Lojalus, sutinkąs su įstatymais ir vyriausybe, jai ištikimas, jos šalininkas.

54

Lokautas, masinis darbininkų atstatymas (paliuosavimas) nuo darbo.

Lordas, Anglijos aukštųjų val-dininkų titulas, taip pat ir visos anglų diduomenės: gercogų, grafų, baronų ir kitų. „Lordas" reiškia —

ponas arba žemininkas.

Luomas, visuomenės grupė arba dalis, kuri skiriasi nuo kitų visuomenės dalių poli-tinėmis ir pilietinėmis teisė-

mis.; Demokratija reikalauja panaikinti luomus, ir visų pi-liečių teises ir priedermes suligynti. Luomai gali būti šie: aristokratų, bajorų, val-stiečių, miestiečių, dvasi-ninkų.

Lozungas, obalsis; tie trumpi žodžiai, kuriais draugijos pa-sako savo tikslus bei sieki-mus. Pavyzdžiui, socialistų darbininkų lozungas (obal-sis) yra „visų šalių darbinin-kai, vienykitės".

Machinacija, gudrus supainio-tas dalykas, intryga.

Madam, ponia, moteriškė. Magistratas, miesto valdyba. Magnatas, didikas, stambusis

dvarininkas; apskritai, stam-būs savininkai (žemės ir kapitalo).

Mainai, vienas iš etapų ūkio gyvenimo: gaminimas, skirs-tymas; mainai ir vartojimas; ėjimas prekių iš rankų ga-mintojo (fabrikanto) i rankas vartotojo; mainų įrankis, arba tarpininkas, yra pinigai.

Majoratas, toksai paveldėjimo būdas, kur visas nekilno-jamasai turtas tenka vyriau-siam sūnui, kuris tačiau to turto negali parduoti.

Maksimalistai, kraštutinė socia-listų revoliucionierių (eserų) srovė, reikalaujanti jau dabar atimti iš savininkų visas že-

mes ir dirbtuves ir atiduoti jas naudotis visiems žmonėms (žemės ir fabrikų sociali-zacija). Maksimalistų buvo Rusij oj e.

M a m o n a , senovės Sirijos gy-ventojų turtų dievas; dabar reiškia — turtai, pelnai ir pasismaginimai, kuriuos jie suteikia.

Mandatas , įgaliojimas, duoda-mas atstovui; pavedimas iš-pildyti kurį nors reikalą.

Manievras, veikimo būdas; gu-> drumas.

Manifestacija, viešas žmonių minios pareiškimas savo no-rų ar protesto kam norint. M a n i f e s t a n t a s , , žmo-gus, dalyvaująs manifestaci-joje.

Manifestas, valdovo ar šiaip vyriausybės viešas paskel-bimas žmonėms savo valios

M .

55

arba šiaip svarbaus kurio dalyko. Manifestus leidžia į žmones ir šiaip organizacijos kokiu svarbiu reikalu.

Manija, sielos liga arba neat-stojanti mintis, nuolat per-sekiojanti. Pavyzdžiui, išdi-dumo arba garbės manija.

Manufaktūra, rankų darbas; rankų darbo prekės, ypač audiniai; audimo ir verpimo fabrikai.

Marksizmas, taip pavadintas mokslinis socializmas vardu jo įkūrėjo Karoliaus Markso. Pagrindai šio mokslo iš-dėstyti K. Markso veikale, vardu „Kapitalas" ir antram veikale, K. Markso ir F. En-gelso, vardu „Komunistų Mi-nifestas", išleistam 1848 m. Marksizmas yra visų šalių socialdemokratų ir šiaip so-cialistinių darbininkų partijų pagrindas. Marksizmas tvir-tina, kad šių dienų kapi-talistinė tvarka, kuri pa-remta žmonių nelygybe ir išnaudojimu, vėliau turėsianti žūti. Darbininkų masės, su-pratusios, kad juos išnaudoja mažas skaičius turtuolių kapi-talistų, sukilsiančios, panai-kinsiančios dabartinę nely-gybės tvarką ir įvesiančios naują, socialistinę tvarką, kur nebūsią klasinių skirtin-gumų, klasinės kovos, visi

. lygiai dirbsią ir lygiai nau-dosiąsi darbo vaisiais. Pri-vatinė gaminimo įrankių (že-

mės, fabrikų, metalų, kuro ir k.) nuosavybė bus panai-kinta. Dabartinė klasių kova turinti privesti darbininkus visų šalių prie to, kad jie, paimdami valdžią į savo ran-kas (proletariato diktatūra), sutvarkys visuomenės ir val-stybės gyvenimą naujas ly-gybės pamatais. Marksizmo pagrindas yra istorinis, arba ekonominis, materializmas. M a r k s i s t a s , marksizmo šalininkas, pasekėj as.

Marodieras, kareivis atsilikęs nuo savo dalies ir plėšias gyventojus. Marodierais dar vadina pramoninkus ir spe-kuliantus, kurie karo metu tyčia kelia prekių kainas, kad gautų nepaprastą pelną.

Marsaljeza, prancūzų respubli-koniškas revoliucinis liaudies himnas, kurį sustatė Ruže-de-Lil 25 balandžio 1792 m. Didžiosios Prancūzų revoliu-cijos metais. Dabar — pran-cūzų tautinis himnas.

Maršalas, aukščiausias kai ku-riose kariuomenėse priimtas karininkų laipsnis.

Maršalka, bajorų vadas. Maršas, toks muzikos grieži-

mas, kuris taikomas žmonių vaikščiojimui, eisenai.

Maska, raikštis, kurį užsiriša ant veido, kad nepažintų; kaukė. M a s k i r u o t i , taip

.. padaryti arba paslėpti, kad nepažintų. . . .

56

M a s k a r a d a s . 1. pasilinksminimo vakaras, kur dalivaujantieji užsidengia veidą kaukėmis (maskomis) arba apsirengia net tam tikrais įvairiais dra-bužiais; 2. apgavimas, apsi-metimas.

M a s o n a i . 1. viduramžių žmo-nės, kurie, tobulindami tiky-bą ir dorą, norėję praplėsti žmonėse brolybę ir lygybę;

2. laisvamanis (masonais va-dina ir laisvų pažiūrų žmo-nes).

Mašinal in is , nesąmoningas; vei-kiąs kaip mašina, negalvo-damas.

M a t e m a t i k a , skaičiavimo moks-los (aritmetika, algebra, geo-metrija, t r igonometr i ja) .

M a t e r i a l i z m a s , filosofinis moks-las (pasaulėžiūra) , kuris laiko pagrindu viso pasaulio ir visų esamų jame judėjimų bei apsireiškimų materiją, arba medžiagą (ne dvasią) . Dvasios esimo gamtoje visai nepripažįsta.

M a t e r i a l i s t a s , mater ial izmo ša-lininkas.

M a x i m u m ( lot . ) , aukščiausias laipsnis; daugiausia.

M e c e n a t a s , žmogus, kurs myli mokslus ir meną ir jiems padeda; menininkų, moks-lininkų globėjas.

M e c h a n i k a , praktiškosios mate-matikos dalis, kuri dėsto (moko) pusiausvyros ir judė-j imo dėsnius.

M e c h a n i k a s , mechanikos ž ino-vas, arba specialistas; žmo-gus, kurs dirba įvairius dar-bo įrankius, mašinas ir kt.

M e c h a n i š k a s , panašus į mecha-nikos dalykus; negalvojamas, negalvojant daromas, nejau-čiamas.

M e c h a n i z m a s , visas mašinos sudėjimas.

Melanchol i ja , didelis nusimini-mas; žmogus, kurs gyvena be vilties, niekuo nesirūpina, tokia žmogaus liga.

Meldąvimasis, prisistatymas, įsi-registravimas arba įsirašy-mas, pav. milicijoje.

Meliodi ja , dainos ar muzikos gaida, dainavimas.

Mel iorac i ja , pagerinimas žemės, ją nusausinant, tręšiant.

M e m o r a n d u m a s , diplomatinė ir šiaipjau nota (raštas), iš-dėstanti vyriausybės su-manymus .

M e m o r i a l a s . 1. dienynas, kur rašoma savo atsiminimai; 2. knyga, kur rašoma kiek-vienos dienos darbas; 3. raštas, kuriuo primenama kam kuris nors dalykas.

M e m u a r a i , pergyventų atsiti-kimų aprašymas; atsimini-mai.

M e n a s , mintis vaizdingai (pa-veikslais) gražiai pasakyta arba parašyta; dailė.

M e s i a n i z m a s , mokslas, kurio nuomone iš dangaus ant žemės retkarčiais ateina pa-siuntiniai (mesijai) dangaus

57

valiai čia, ant žemės, pa-reikšti arba išpildyti.

Metaf i z ika , mokslas apie pa-šaulio esmę, jo pradžią, apie jausmais neapčiuopamus daik-tus; apskritai — neaiškumas, neišsprendžiamas dalykas.

M e t a f o r m o z a , persimainymas, išsikeitimas, išvirtimas (kuo) .

M e t e o r o l o g i j o s s tot is , įstaiga, kur seka orą ir jo apsireiš-kimus: temperatūrą, lietų, vėjų kryptis ir t. t.

M e t o d a s , būdas arba tvarka, kurios laikomasi dirbant tą ar kitą darbą, kad užsibrėžtų tikslų galėtų atsiekti.

Metropo l i ja , pati valstybė arba miestas santyky su savo kolonijomis.

M i k r o b a i , mažučiai gyviai, ku-rie užkrečia ligą žmogui, gyvuliams.

M i k r o s k o p a s , prietaisas, pro kurio padidinamuosius stiklus galima matyti visai mažyčia i daiktai, toki, kurių šiaipjau akimis įžiūrėti negalima.

Milicija, vietos žmonių ap-sauga, savivaldybių laikoma; m i l i c i o n i e r i u s , milicijoj tarnaująs žmogus ir einąs sargybinio pareigas.

M i l i c i j o s n u o v a d a , t am t ikras plotas (valsčius, keli kaimai, miesto dalis), skirtas tos vie-tos milicijai prižiūrėti .

Milicijos vadas, milicijos virši-ninkas; asmuo, kuris tvarko apskrityje miliciją.

Milijardas, tūkstantis milijonų. Milijonas, tūkstantis tūkstančių. Militarizmas, karingumas; sten-

gimasis valstybių kuo geriau-siai apsiginkluoti ir pasirengti kariauti, nors visos žodžiais taiką skelbia; karo reikalų perviršijimas valstybėje, jų vyravimas .

Mina, veidas, veido išreiška; šovinis, turįs daug sprogsta-mosios medžiagos; jis įka-samas žemėse ar juroje pa-leidžiamas ir sprogdinamas iš tolo.

Mineralogija, mineralų, arba negyvųjų daiktų (akmenų, smėlio ir kitų) mokslas.

Minimum ( lot .) , mažiausia; ma-žiausias laipsnis ar skaičius ko norint.

Ministerija, vyriausia centra-linė įstaiga, kuri veda ir tvarko kurią nors va ldymo (administracijos) šaką visoje valstybėje. Lietuvoje yra šios ministerijos: vidaus rei-kalų, užsienių reikalų, švie-timo, teisingumo, susiekimo, krašto apsaugos, žemės ir valstybės turtų, finansų, žydų reikalams ir gudų.

Ministeris, vyriausias valdinin-kas, kuris valdo vieną mi-nisteriją, prižiūri darbus. L i e -tuvoje ministerius kviečia (suranda) ministeris pirmi-

58

į l inkas , o tv i r t ina s e i m a s . Ministeri pirmininką skiria valstybės prezidentas.

M i n i s t e r i ų a t s a k o m y b ė , y r a ta, kad ministeriai parlamentari-nėse valstybėse už savo dar-bus atsako prieš parlamentą. Jeigu dauguma parlamento nariu pareiškia ministeriams nepasitikėjimą, tai jie turi at-sistatydinti.

M i n u s ( lot .) , mažiau; a tėmimo ženklas matematikoje.

Misi ja , pavedimas atlikti bet kurį reikalą; pasiuntinybė.

M i s i o n i e r i u s , kr ikščioniu t iky-bos platintojas tarpe stab-meldžiu.

M i s t i k a , palinkimas tikėti i pas-laptingus negamtiškus, ne šio pasaulio dalykus.

M i t i n g a s , viešas žmonių susi-rinkimas visuomeniniams ir politiniams reikalams aptarti.

Mobil izac i ja , pašaukimas vyru arba kareiviu i karą arba t tarnybą.

M o d e r n i z m a s , naujoviškumas, sekimas naujausiais meno dalykais, paskutinė naujausia „mada".

M o d u s v i v e n d i ( lot . ) , būdas taikiems santykiams (sugy-venimui) nustatyti.

M o k e s č i a i , mokestis valstybės ir visuomenės reikalams, kuri moka visi piliečiai. M o k e s -čiai y r a t i e s i o g i n i a i —

imami iš žmogaus (asmens) , i r n e t i e s i o g i n i a i — ku-riais apdeda įvairius žmo-nėms reikalingus daiktus, kaipo muitus ir akcyžes: už degtukus, cukrų, manufak-tūra ir kitas prekes. Šie mo-kesčiai žymiai pakelia per-kamu ir vartojamu daiktu kainą, nes gamintojai, juos mokėdami, patys išrenka iš vartotoju.

M o k e s č i u inspektorius, valdi-ninkas, kuris renka iš gyven-tojų visus valstybinius mo-kesčius ir prižiūri, kad pas-kirtu laiku sumokėtų.

M o k e s t i s nuo pelno, mokestis, kuris reikia mokėti nuo bet kokio gaunamo gryno pelno (iš fabriko, žemės, nuomos, algos ir k . ) , jei tas pelnas būna aukštesnis už nustaty-tąjį minimumą, nuo mokesčio paliuosuojamą. P r o g r e s y -v i n i s n u o p e l n o m o r k e s t i s — tas. kuris atatin-kamai eina didyn, didėjant

pelnui. Pavyzdž iu i , jei kas gauna 1000 litų gryno per metus pelno ir už kiekvieną šimtą litu moka 50 centu mokesčio (išviso 5 litus), tai tas, kuris gauna 2000 lit. pelno, moka jau ne 10 litų. bet daugiau.

M o m e n t a s , akimirksnis, tam ti-kras laikas, arba laikotarpis.

Monarch i ja , toks valstybės su-r ė d y m a s , kur v y r i a u s i a v a i -

• s

džia yra vieno žmogaus ran-kose, vadinamojo monarcho. (Monarchą įvairiose valsty-bėse vadina įvairiai: kara-lium, caru, imperatorium, sul-tanu ir kitaip).

M o n a r c h i z m a s , valstybės sut-varkymas, paremtas mon-archija; monarchinis valdymo būdas.

Monografija, mokslingai ištirtas ir parašytas koks nors daly-kas, liečiąs neilgą laikotarpi ar kurią nors atskirą mokslo šaką.

M o n o l o g a s , vieno žmogaus kal-ba, kalbėjimas.

Monopol i s , teisė, duodama at-skiram žmogui, kompanijai (ar paliekama valstybei), ga-minti, prekiauti, verstis ku-riais nors dalykais, ką nors naudoti ir t. t., tik jam vie-nam tam tikram plote arba visoje valstybėje. Pvz . deg-tinės, lošiamųjų kortų mono-polis.

Monotonus , vienodas, vienodai skambantis.

Moralizacija, dorinimas, platini-mas doros.

Moratorijumas, pailginimas (pra-tęsimas) laiko skoloms sumo-kėti; skolų sumokėjimo ati-dėjimas.

M o t y v a s , priežastis, kuri verčia žmogų veikti, tą ar kitą darbą dirbti; vyriausia pa-grindinė veikalo ar rašto mintis, tema.

Motyvuot i , paremti išrodymais, nurodyti priežastis, pagrįsti.

Muitai , mokestis, kurį moka už prekes įvežant iš kitur į val-stybę (įvežamieji muitai), iš-vežant kitur (išvežamieji mui-tai), arba pervežant per val-

stybę iš vienos į kitą (tranzi-tiniai muitai).

Muitinė, pasienio įstaiga, kuri peržiūri išvežamas ir įveža-mas prekes ir ima už jas tam tikrą mokesti, vadinamą muitu.

Multiplikuoti, dauginti, pada-ryti bet kurio dalyko keletą egzempliorių.

Munic ipa l in i s soc ia l i zmas , t am tikra savivaldybių darbo kryptis, norinti suvisuo-meninti savivaldybės ribose svarbiausias, savivaldybės gyvenimui palaikyti reikalin-gas, įmones, namus ir kit.

Municipalitetas, miesto val-dyba.

Municipalizacija, atidavimas miesto ūkio įstaigų ir tarny-bų miesto savivaldybei. M u -n i c i p a l i z a c i j a ž e m ė s — atidavimas visų privačių žemių nuosavybėn vietos sa-vivaldybėms.

Muzėjus, namas, kur stovi, yra surinkti mokslo, meno, pra-monės, karo ar kitokį daiktai.

M ū z o s , senovės graikų dievai-tės, mokslų ir meno globėjos.

Nacija, tauta; žmonijos dalis, kuri skiriasi nuo kitų tam

tikromis ypatybėmis, bendra kilme, o dažnai ir atskira savo kalba ir kultūringumu.

Nacionalinis, tautinis, iš tautos kilęs, jai skiriamas. N a -č i o n a i i š k a s -panašus i tautini, tautiškas (taip atro-do).

Nacionalistas, nacionalizmo ša-lininkas; garbintojas viso, kas tik yra tautiška ir neapken-čiąs visa, kas tik yra ne sava, ne savos tautos.

Nacionalizacija, paėmimas pri-vatinės nuosavybės (žemės, namu ir kt.) valstybės žinion, valstybės reikalams, suvals-tybinimas. N a c i o n a l i z u o -ti — nusavinti, paimti valsty-bės reikalams, suvalstybinti.

Nacionalizmas, stengimasis vi-sur išskirti ir išaukštinti visa, kas tik yra tautiška, nors tai kenktu kitu tautu žmonėms; per didelis garbininmas viso, kas tik yra savo ir neapken-timas kitu tautu, persekioji-mas mažųjų tautu.

Najiviškas, vaikiškas, mažai tesup rantąs.

Napoleono kodeksas, Napoleono civiliniu įstatymu rinkinys 1804 metų, kuris veikia iki šių dienu Suvalkų guberni-joje.

Natūra, gamta, gamtos daiktai; prigimimas.

Natūralinis ūkis, toks ūkis, kur visus sau reikalingus daiktus gamina (dirbdinasi) namie, savo šeimynoj, bet ne iš kitur perkasi: ūkio padarus, bal-dus, apsivilkimą, apsiavimą ir 1.1. Natūralinis ūkis būna tuose kraštuose, kur žmonių kultūra dar žema, neišaugusi.

Natūralistas, žmogus, kurs už-siima gamtos mokslais.

Natūrališkas, paprastas; toks, koks iš tikrųjų būna, neper-dėtas.

Natūralizacija, svetimos valsty-bės gyventojo priėmimas i savo pilietybę; įsigyvenimas.

N B, nota bene (lot.), gerai įsi-žiūrėk, įsistebėk.

Nausėdija, kolonija, naujam krašte įsisteigęs ūkis, žmonės.

Neitralitetas, nesikišimas i kitu reikalus arba ginčius, susilai-kymas, ypač nesikišimas į karą, kitiems jau kariaujant.

Neitralizuoti, neleisti kuriai nors valstybei įsikišti į karą arba neleisti kuriu nors svarbiu politiniu reikalu su kitais drauge spręsti; išskirti, palik-ti nuošaly.

Neitralus, bešališkas, laikąsis neitraliteto.

Nekilnojamasai turtas, žemė ir visa, kas su ja suaugę arba surišta: trobos, medžiai, tiltai ir k.

N.

61

Nekrologas, trumpas paminė-jimas arba aprašymas mirusio žmogaus.

Nelegalis, neteisėtas, slaptas. Nervai, dirksniai; einančios iš

galvos ir nugaros smegenų plonutės baltos gyslelės į vi-sus kūno raumenis ir odą; jos leidžia savimi jausmo ir judė-jimo paliepimus.

Netiesioginiai rinkimai, toki rinkimai, kur iš pradžių ap-skrityse išrenka tik rinkikus, kurie paskui iš savo tarpo jau renka atstovus į seimą, arba parlamentą. Netiesiogi-niai rinkimai buvo prieš kara Lietuvoje ir Rusijoje į Valsty-bės Dūmą.

Netto, prekių svarumas be ryšiu, i kuriuos jos rišamos.

Neurastenija, nervu nusilpimas, ju pairimas.

Nigilizmas. visa ko neigimas, nepripažinimas; X I X š. pen-kiasdešimtu metu rusu visuo-menėj tam tikra srovė, griež-tai neigianti visas rusu gyve-nimo blogąsias puses, visas silpnybes.

Niveliruoti, sulyginti; ką norint patarti.

Nolens volens (lot.), noroms ne-noroms.

Nomenklatūra, pavadinimai, var-dai.

Nominalinė kaina, kaina, padėta ant kurio daikto; ta kaina

daiktas parduodamas ar per-kamas.

Nominalus, vardu, pavadinimu (tik taip vadinamas).

Nominališkas, tas, kas yra tik iš vardo, bet ne iš tikrųjų. N o m i n a l i š k a i — vardu, žodžiais.

Norma, taisyklė, saikas, pavyz-dys. N o r m a l u s — papras-tas; toks, koks turi būti.

Normali darbo diena, tas teisin-gas darbo laiko ilgumas, ku-ris taikomas suaugusiems dar-bininkams. Normalia diena laikoma 8-ių valandų, o nak-ties ir šiaip sunkiems dar-bams — 6vai. ir dar mažiau.

Nota, diplomatinis kreipimasis raštu vienos vyriausybės į kitą.

Notacija, pabarimas, pamoky-mas, pabaudimas.

Notaras, tas, kurs sustato ir patvirtina įvairius atskiru žmonių sutartis, raštus.

Novatorius, žmogus, įvedantis gyvenime naujas pažiūras arba įstaigas.

Nuoma, nusamdymas, arba pa-samdymas. N u o m o t i — samdyti. I š n u o m o t i — pa-sam tyti (kitam).

Nusavinimas, atėmimas iš keno nors už atlyginimą arba be atlyginimo nekilnojamojo tur-to (žemės, miškų, trobų) vi-

suomenės arba valstybės rei-kalams, pavyzdžiui, gelžkeli-ams vesti, karo ištaigoms! statyti ir kt.

Nusiginklavimas, ginklų padė-jimas, sumažinimas arba ir visiškas nuolatinės kariuome-nės panaikinimas.

Oazas, geros žemės (su van-deniu arba šaltiniais) plotelis tyrumose, dykumose.

Objektas, daiktas, apie kuri kal-bama, kuris sprendžiamas arba jaučiamas.

Objektyvus, bešališkas, nepalai-kąs nei vieną, nei kitą.

Objektyvumas, bešališkumas, vienodumas viską sprendži-ant, teisingumas.

Obligacija, raštu pasižadėjimai, kuriuos leidžia įvairios ištai-gos, norėdamos gauti paskolų ir iš tų paskolų sudaryti ka-pitalą; obligacijos duoda tei-sės gauti iš anksto nustatytus nuošimčius.

Obskūrantizmas, kliudymas pla-tinti žmonėse (liaudy) apš-vietą, tam priešinimasis.

Obstrukcija, atmetimas kurio nors pasiūlymo, neleidimas kitiems jo priimti, tyčia ilgai ginčijantis, siūlant daug ivai-O b s t r u k c i o n i z m a s , tam rių pataisų, pastabų, ir 1.1.; tikra taktika seimuose (arba parlamentuose), kada viena partija, nenorėdama kitoms leisti priimt bet kuri nutari-mą, tyčia ilgai tęsia ginčius, tiekia daug pataisų ir 1.1.

Oficialus, paeinąs iš pačios valdžios; valstybinis, tarny-binis; viešas.

Oficiozas, valdžios laikraštis, jos leidžiamas, ar jos remia-mas: 1-tis, kuriam pravedama valdžios politika.

Oficiozinis, pusiauoficialus, einąs nors ne iš pačios valdžios, bet su jos žinia, jai pritariant.

Okupacija, užėmimas karo pa-jėga svetimų (kitos valsty-bės) žemių, arba teritorijos, kuriam nors tikslui.

Oligarchija, valstybė, kur visą šali valdo keli žmonės.

O m e g a (graik.), pabaiga; pas-kutinė grankų abėcėlės raidė.

Opera, toks vaidinimas teatre, kur veikalo žodžius gieda, muzikai pritariant; tos rūšies teatro veikalas.

Operacija, darbas; ligoniui žaiz-dos plovimas.

Operetė , juokinga opera, kur netik dainuoja, bet ir kalba vaidintojai arba artistai.

Opinija, tam tikra susidėjusi apie koki nors dalyką visuo-menės nuomonė, manymas.

Oponentas, priešininkas ginčuo-se, arba diskusijose. O p o -

o.

n u o t i — p r i e š t a r a u t i g in -čuose, priešginauti.

Oportunizmas , taikymasis prie susidėjusių apystovų, atsisa-kymas laikinai nuo savo prin-cipų, kad, pasinaudojant kiek-viena proga, galėtų atsiekti savo tikslų arba laikinų lai-mėjimų.

Opozicija, priešinimasis esamai tvarkai, valdžios darbams bei politikai arba kitai parti-jai; priešinga vyriausybei partija.

Optimistas , žmogus, kur visur ir visada gyvenime mato vien tik gera, o nieko b logo ; iš visur gero laukimas.

Orator ius , viešai kalbąs ž m o -gus, kalbėtojas (susirinki-muose, se imuose) ; iškalbus, turis tam įgimtą dovaną ž m o -gus.

O r d e n a s , draugija, broli ja; me-dalis.

Order i s , įsakymas, parėdymas.

Orfograf i ja , rašybos dėsniai, teisingas rašymas.

O r g a n a s , prietaisas; kūno dalis, narys; įstaiga; partijos lai-kraštis.

Organizicija, susivienijimas žmo-nių į vieną kuopą, drau-giją kuriems nors tikslams atsiekti ; su tvarkymas , susi-vienijimas.

O r g a n i z a t o r i u s , ž m o g u s , kur is veda žmonių darbus prie tam tikro tikslo; steigėjas ko nors, darąs pradžią.

O r g a n i z m a s , kiekvienas gyvas daiktas, kuris savo gyvybei palaikyti turi įvairius orga-nus.

Organizuot i , suvienyti, suvesti žmones J vieną kuopą tam tikram reikalui, tikslui.

Orgija , šėlimas, ištvirkimas ir girtuokliavimas.

Oriental i škas , rytinis, panašus į rytinį, ritų šalies.

Orig ina las , rankos raštas; pa-ties dailininko veikalas; keis-tas, ypatingas, savotiškas žmogus.

Orientacija, supratimas apysto-vų, kas aplink dedasi.

Orientuotis , gerai suprasti apy-stovas, dalykų stovį; nusima-nyti, kas aplink dedasi.

Ortodokcija , griežtas sekimas, laikymasis kurio nors mokslo, nenutolimas nuo jo dėsnių; ištikimybė (ne erezi ja) . O r -t o d o k s a s — ortodokcijos šalinininkas.

O t e m p o r a , o m o r e s ( lot . ) , o lai-kai, o papratimai!

Ovaci ja , viešas iškilmingas pa-gerbimas plojant delnais, šau-kiant „va l io" ir 1.1.

64

Pacifistas, žmogus, kuris agi-tuoja už panaikinimą karų, kaipo ginčams spręsti įrankiu, už valstybių nesusipratimu baigimą tarptautinio teismo keliu.

Pacijentas, kurs vaikščioja pas daktarą. Daktaras savo ligo-nį vadina pacijentu.

Pajus, pinigai, kuriuos įneša žmogus, arba narys, į kokią nors draugiją, tos draugijos apyvartos (prekybos ir kit.) reikalui.

Paketas, popierinis konvertas su siunčiamais raštais.

Palata , rūmai; konstitucinėse valstybėse žmonių išrinktu atstovu susirinkimas.

Pal iatyvas , senas, neilgam te-tinkamas daiktas.

Pamfletas, nedidelis veikalas arba straipsnis, parašytas svarbiu tos dienos reikalu gana pajuokiamai ir aštriai, pasityčiojant iš ko.

Panegirika, giriamoji kalba arba veikalas, skirtas kam norint pagirti; pagyrimas. P a n e -g y r i k a s — pagyras.

Panika, netikėta visuotina iš-gąstis (išsigandimas); didelė išgąstis.

Pansionas, mokiniu gyvenama-sai namas prie mokyklos.

Papa , popiežius, kataliku bažny-čios valdovas.

P a p r o č i u teisė, teisė ne rašyta, bet einanti iš papročiu (įpra-

timų). Senovėje buvo visur papročiu teisė, bet dabar jos beveik nebėr, o vietoje pa-pročiu yra rešyta teisė, arba įstatymai.

Paradoksas , originališkos nuo-stabios pažiūros, kurios, neįsigilinus į jas, atrodo ne-teisingos, iš pradžių lyg keistos.

Paragrafas , perskyrimas, žen-klelis §.

Parallzuoti , atimti pajėgas, pa-daryti neveikliu, negalinčiu dirbti arba veikti.

Parazi tas , dykaduonis, gyvenąs iš kitu darbo, iš svetimos naudos; kurs kitų gera nie-kina, o pats nieko nedirba, jokios naudos neduoda.

Pardon ( p r anc ) , atsiprašau, do-vanok.

Paritetas, lygybė; teisiu lygybė. Parkas , didelis sodas. Parketas , grindys, sudėstytos iš

mažų išmargintu lentelių. Par lamentar inė vals tybė , tokia

valstybė, kur aukščiausia vi-sos šalies valdžia yra visu žmonių rinkti atstovai (sei-mas); jie rūpinasi visos val-stybės reikalais, jie visus reikalus sprendžia: skiria ir šalina ministerius, leidžia įstatymus, prižiūri vyriausy-bės (Ministeriu Kabineto) darbus, tvirtina valstybės pa-jamas ir išlaidas, ir 1.1. M i-

65

nisteriai už savo darbus at-sako prieš parlamentą.

Parlamentarizmas, valdymo bū-das, kur ministeriai už savo darbus atsako prieš parla-mentą; parlamentas turi teisę leisti visus valstybei reikalin-gus įstatymus ir kontroliuoti ( p r i ž i ū r ė t i ) v y k d o m o s i o s valžios darbus, t. y. tos, kuri tuos įstatymus pildo.

Parlamentas , konstitucinėse val-stybėse visu išrinktu atstovu susirinkimas (seimas) visiems valstybės reikalams spręsti. Jei parlamentas yra iš vienu rūmų, tai tokią valdymo tvar-k ą vadina v i e n ų r u m ų s i s t e m a ; jei jis yra iš že-mųjų ir aukštųjų (ponų) rūmų, tai vadina d v e j ų r ū m ų s i s t e m a , { ž e m u o s i u s r ū m u s , arba palatą, atsto-vus renka visi pilnamečiai valstybės gyventojai (pilie-čiai) visuotinų, slaptu, lygiu, tiesioginiu balsavimu (kaip Lietuvoje) . Aukštųjų rūmų narius dalinai skiria mo-narchas (karalius) arba prezi-dentas, o dalinai įeina žmonės del užimamos aukštos tarny-bos ar del valdomų turtų; dalinai renkami tokiu pat bū-du, kaip žemieji rūmai, tik iš tarpo senesnių žmonių, tu-rinčių aukštesnį mokslo cenzą. Taip sudaryti aukštesnieji rūmai paprastai atstovauja turtingųjų klasių žmones, jų reikalus. Aukštieji rūmai

įvairiose valstybėse įvairiai vadinami: Anglijoje — lordų rūmais, Prancijoje — senatu, Austrijoje — ponų rūmais. Žemuosius rūmus taip pat įvairiai vadina: Anglijoje — bendruomenių rūmais, Pran-cijoje — deputatų, Vokieti-joje — reichstagu. Lietuvoje yra vieni žemieji rūmai, seimas.

Parlamenteras , žmogus, pa-siųstas pas priešininkus derė-tis apie taiką ar kitus reika-lus arba tik ką norint prie-šininkui pareikšti.

Parmazonas , žiūrėk: frankmaso-nas.

Parodija, pajuokiamasis pa-mėgdžiojimas; pasityčiojimas iš ko pamėgdžiojant.

Parol i s , slaptas žodis, priemonė saviesiems žmonėms pažinti.

Partija, kuopa arba draugija žmonių, susivienijusių kuriam nors tikslui bendrai siekti, bendram darbui dirbti, daž-niausiai politiniam; partija turi savo darbų programą ir taktiką.

Partikuliaizmas, politinis moks-las, kuris reikalauja atski-roms valstybės dalims (viene-toms) kuo didžiausio savisto-vumo, neprigulimybės nuo vyriausios visos valstybės valdžios; išsiskyrimas į dalis.

Partizanas, nereguliarės kariuo-menės narys. Partizanai yra skrajojamų būrių ginkluoti žmonės, kurie patyloms už-puldinėja priešą.

P a s y v a s , skolos. Pasyvus , neveiklus (nedirbąs),

nesikišąs i kitų reikalus. Paskv i l i s , rašytas arba spaus-

dintas raštas be rašytojo pa-rašo, šmeižiantis arba žemi-nantis keno nors garbę, vardą.

Pastorius, liuterių, kalvinu ir kitu protestantu kunigas.

Pasuoti , pasiduoti, nusileisti, pripažinti kito vyršenybę.

Patologiškas , turis ligos pobū-džio, panašus i ligą, nes-veikas.

Patentuotas, turįs gerumo pa-žymėjimą, pripažintas geru; patikimas; toks daiktas, ku-riam gaminti yra išduotas valstybės specialus leidimas.

Patriarchalinis, protėviu, pa-einąs nuo protėviu; primenąs protėvius, ju šeimynos san-tykius.

Patriotas , mylįs savo tėvynę žmogus.

Patriotizmas, tėvynės mylėji-mas. P a t r i o t i š k a s — kilęs iš patriotizmo, tėvynės meilės.

Patronas , globėjas, gynėjas. Patrulis, būrys kareiviu, kurs

naktį ir dieną žiūri tvarkos; žvalgai.

Pauža , pertrauka. Pedagogika , vaiku auklėjimo ir

mokymo mokslas. P e d a -g o g a s — mokytojas, auklė-tojas; žmogus, kuriam rūpi auklėjimo ir mokymo reikalai ir tuos tirinėja.

Pedantas , žmogus, kuris daug reikšmės duoda menknie-kiams, daug domės kreipia į mažmožius. P e d a n t i z -mą s — sekimas esamoms pa-žiūroms, taisyklėms ir for-moms; perdaug didelis, nebe-reikalingas pildymas formų, įstatymu ir nuomonių.

Peizažas , graži vieta lauke arba miške; paveikslas, kuriame atvaizduojamas gamtos regi-nys.

Pensija, alga, kurią gauna išsi-tarnevęs valdininkas arba mi-rusiojo žmona ir vaikai.

Pensnė, akiniai, kurie ne už ausu užkabinami, bet tik ant nosies dedami.

Perbalsavimas , balsavimas iš naujo, antrą kartą, kada pir-mas rinkimų balsavimas buvo neteisingas arba nebuvo pa-duota reikalingas skaičius balsų.

Pergamentas , plonai išdirbta oda, senovėje vartojama raš-tams (rašyti), vėliau knygų viršeliams.

Periferija, viršutinės daikto da-lys, ne centras. Politinėj partijoje galutiniai partijos iš-sišakojimai, kurie susilieja jau su tais gyventoju sluoksniais, į kuriuos veikia partijos itaka; jie atlieka visą smulkųjį kas-dieninį darbą.

Peripetija, persikeitimas arba staigi pervata žmogaus li-kimo.

67

Per iodas , laikotarpis nuo vieno kurio svarbesnio įvykio iki kito; tarpas.

Periodinis , pasikartojąs per tam tikrą laiką. P e r i o d i n ė s p a u d a — spausdintai (lai-kraščiai, knygos), kurie eina paskirtu laiku: kasdien, ar kas savaitė, ar kas mėnuo, ir 1.1.

Periodiškas , laikas nuo laiko atsikartojąs.

Peronas , prienamis, aukštesnė vieta prie stoties arba prie namų iš lauko.

Personalas , kurios nors įstaigos tarnautojai.

P e r s p e k t y v a , būsimas laikas arba ateitis, būsimieji numa-tomi dalykai; nuspėjimas ateities.

Petrurbacija, sąjūdis, sumiši-mas, pasikeitimas.

Pesimizmas, blogas manymas, nieko gera nesitikėjimas. P e-s i m i s t a s — tas, kuris viską blogai mano, niekuomet nieko gero nesitiki.

Peticija, žmonių prašymas į vy-riausybę.

Pet i ta s , smulkus spaudos raštas arba smulkios raidės.

Pietizmas, veidmainingas, ne-tikras, paviršutinis dievobai-mingumas arba maldingumas.

Pijonieriai, pirmieji darbininkai kokiame nors naujame dide-liame darbe.

Pilietis, nepriklausomos valstv-bės narys (žmogus), kuris naudojasi (arba turi) visomis

teisėmis, nustatytomis pagrin-diniais visos šalies įstatymais.

Pi l i e t inės v e s t u v ė s , vestuvės, kurios įvyksta ne sulig bažny-tiniais įstatymais ar reikala-vimais, bet pasauliniais; jung-tuvių aktą atlieka pasaulinė vyriausybė: savivaldyoės, teis-mas ar tam tikra įstaiga. Pilietinės jungtuvės yra Ame-rikoj, Latvijoje ir kitur.

Pil ietybė, tos teisės ir pareigos, kurias privalo atlikti kiek-vienas žmogus tai valstybei, kuriai jis priklauso, kurios jis yra nuolatinis gyventojas. Monarchinėse valstybėse gy-ventojus vadina pavaldiniais, nes ten juos valdo karalius, o respublikinėse — piliečiais, arba pilnateisiais savos val-stybės gyventojais ir šeimi-ninkais; priklausomybė kokiai nors valstybei.

Piramida, smailus į viršų bok-štas ar šiaip daiktas, kuris iš apačios prasideda trikampiu, keturkampiu, ir 1.1.

Piroksilinas, sprogstamoji me-džiaga iš azoto, sieros rūkščių ir bovelnos, kuri daug smar-kiau ardo už paraką.

Pjesa, dramos arba muzikos veikalas.

Plagiatas , išleidimas svetimo veikalo savu, spaudos va-gystė.

Plakatas , bet koks išlipintas viešoj vietoj skelbimas, ypač su piešiniais.

68

Planas, nustatyta darbui arba šiaip kuriam reikalui tvarka; sumanymas, tvarka būsimojo darbo; bet kurio daikto arba vietos brėžinys.

Planeta, dangaus kūnai, kurie sukasi aplink saulę; žemė irgi yra planeta.

Platforma, partijos ar šiaip žmonių kuopos pagrindiniai ir svarbiausi reikalavimai, ju programa, kuria vaduojasi savo darbą dirbdami; vago-nas be sienų sunkiems negen-

damiems daiktams krauti. Plebiscitas, visos šalies arba

valstybės žmonių balsavimas, norint išspręsti kuri nors svarbu klausimą, svarbų vi-sam kraštui dalyką.

Plenumas, visuotinas seimo, draugiios, ar šiaip kurios kor-poracijos narių susirinkimas.

Plomba, švininė fabriko ar mui-tinės atspaudą, prikabinama prie prekių.

PIus, pliusas, daugiau; sudė-jimo ženklas.

Plutokratas, žmogus, kuris turi nemaža valdžios arba bent įtakos valdžiai tik del savo turtingumo.

Plutokratija, galingųjų valdžia; toks valstybės sutvarkymas, kur visą valdžią turi savo rankose didžturčiai arba kur jie turi valdžiai bent nemažos įtakos.

Poetas, rašytojas, kurs rašo dailiosios literatūros veikalus, eilėraščius.

Poezija, vaizdingai, gražia kalba parašytas, dailės vei-kalas.

Polici'a, dalis valstybės admini-stracijos, kurios pareiga yra daboti šalyje tvarkos, saugoti piliečius, jų teises ir turtą nuo keno norint pasikėsinimų, už-grobimų; Lietuvoje vadinama milicija.

Polici'os priežiūra, tam tikra administracijos nųbaųs'ų žmo-nių pareiga registruotis poli-cPoie, būt nuolatos policijos prižiūrimu.

Politechnika, įvairių inžineriios mokslo šakų aukštoji moky-kla.

Politika, valstybinis mokslas; mokėiimas tvarkyti valstvbės reikalus: gudrus mokė'imas savo tikslu pasiekti. Politika vidaus, užsienių, finansų, re-akcinė, revoliucinė ir 1.1.

Politikanas, užsiimąs politika žmogus grynai saviems rei-kalams savo - išr^kavimais; apgaulingas, nenuoširdus žmo-gus.

Politinė programa, trumpai iš-dėstyti politinės partijos rei-kalavimai, kuriuos paprastai nustato partiios narių arba atstovų suvažiavimas. Par-tijos programą reikalui esant keičia.

Politiniai nusikaltėliai, nusikal-tėliai prieš vyriausią valdžią arba esamą valstybinę tvarką.

69

Politinis, valstybinis, pilietinis. P o l i t i n e i š t i k i m y b e — esamai valstybes tvarkai iš-tikimybė, paklusnumas. P o -l i t i n i s n u s i k a l t i m a s — nusikaltimas prieš esamą valstybinę tvarką. P o l i -t i n ė r e v o l i u c i j a — per-sekiojamos iki tol partijos ar klases sukilimas ir prievarta paėmimas valdžios į savo rankas ir nustatymas naujos tvarkos, tinkamos šiai kla-sei. P o l i t i n i s s t r e i -k a s — nustojimas darbininku dirbti, reikalaujant iš valdžios kokiu nors politinių nusilei-dimų, pavyzdžiui, susirinkimų ar draugijų laisvės ir kt. P o-l i t i n ė e k o n o m i j a — mokslas apie žmonių ūkį ir tuos dėsnius, kuriais tas ūkis tvarkomas.

Polemika, laikraščiuose sukelti ginčai; moksliniai ginčiai ir kit. P o l e m i z u o t i — gin-čytis per laikraščius mokslo, politikos ir kitais reikalais.

Populiarizacija, platinimas; su-prastinimas raštų kalbos ir kitų dalykų taip, kad sup-rastų visi žmonės.

Polul iar l škas , paprastas, vi-siems suprantamas, prieina-mas, visiems žinomas. P o -p u l i a r i z u o t i — daryti, kad visi suprastų arba žinotų.

Portfelis , popieroms, laiškams krepšys. M i n i s t e r i o p o r f e l i s — ministerio tar-nyba, pareigos. M i n i s t e -

r i s be p o r t f e l i o — minis-teris, kuris turi lygių su ki-tais teisiu ministeįių kabi-nete, bet neturi (nevaldo) jo-kios ministerijos.

Postskriptum, P. S. (lot.), prie-rašas, pabaigus laišką ra-šyti.

Postulatas, dėsnis, kurį laiko (.priima) teisingu.

Poza, žmogaus kūno padėjimas, stovis (kaip jis s tovi) .

Pozicija, padėtis, užimtoji vieta, stovis, tikras aiškus nusistatymas kuriuo nors klausimu („pozici ja" gali būt pritarimo ir priešinimosi ir kt.).

Pozityvus, teigiamas, neabejo-jamas, tikras. „Pozi tyvus darbas" — tas, kuris duoda neabejojamų vaisių.

Pragmatiškas: 1) paremtas tik-romis žiniomis; 2) pamoko-mas.

Praktika, įpratimas kurį nors darbą dirbant; bet kurio mokslo dėsnių ir taisyklių pritaikymas darbui.

Praktikantas, žmogus, kuris praktikuojasi, mokosi ko iš pačio darbo, kuris mokosi praktikos. P r a k t i š k u -m a s — prityrimas.

Praktikas, darbo žmogus; žmo-gus įgijęs žinių tiesiai iš pa-čio darbo, iš praktikos, ko nors išmokęs darbą bedir-bant. P r a k t i š k a s — pri-tyręs, tinkąs kuriam nors rei-kalui.

70

Pramonė , turtų išdirbimas (že-mės ūkio, amatu, fabriku).

P r e c e n d e n t a s , ankstybesnis at-sitikimas (įvykis), kuris buvo priežasčia arba pateisinimu kitam įvykiui (įvykusiam po pirmojo).

Predominuoti, visus perviršyti. Predominuoj antis Amerikoje elementas yra anglai (anglo saksai).

Preiskurantas, prekių kainu są-rašas.

P r e k y b o s laisvė, laisvė mainy-tis prekėmis arba prekiauti tarp atskiru valstybių, nemo-kant įvežant ar išvežant iš valstybės už tas prekes muitu arba šiaip mokesčiu; teisė laisvai prekiauti visoje valstybėje ar tam tikram plote.

P r e k y b o s teisė, tu dėsniu bei įstatymu mokslas, kuriais tvarkoma prekyba.

Preliminarinis , priruošiamasai, įvykstąs prieš svarbųjį sprendžiamąjį reikalą. P r e -l i m i n a r i n i s p o s ė d i s , tas, kuris įvyksta prieš sprendžiamąjį posėdį.

Premija, dovana, kurią duoda už mokslo, pramonės ir kitus žymius darbus; šiaip — do-vana.

Premjeras, pirmasis, vyriau-sias; ministeriu pirmininkas konstitucinėse valstybėse.

P r e n u m e r a t o r i u s , tas, kurs išsi-rašo ar parsisiųsdina laik-raštį.

P r e r o g a t y v a , tam tikros pir-menybės, didesnės už kitu teises.

P r e s ą , spauda, laikraščiai, ypač periodinė.

Prest ižas , autoritetiškumas, įta-ka, vardo aukštumas (pa-garba) .

Pretekstas , priekabė, priežas-tis; atsisakymas, atsikalbinė-jimas.

Pretendentas, žmogus, kuris pareiškia į kurį daiktą savo teises, į ką nors kimba, ko norint reikalauja ar nori paimti. P r e t e n d u o t i , savo teises į ką nors pa-reikšti; ko norint reikalauti, kibti.

Pretenzija, savo teisiu pareiš-kimas i ką; skundas, ieški-nys, reikalavimas.

Prevencija, įspėjimas, perser-gėjimas, apsaugojimas.

Prezidentas, pirmininkas; iš-rinktas respublikos viršinin-kas.

L i e t u v o s prez identas , yra L . Seimo 3 metams renkamas asmuo konstitucijai ir įstaty-mams saugoti. Prezidentas skiria ministerius ir kitus aukštuosius valstybės valdi-ninkus, skiria pasiuntinius ki-toms valstybėms ir priima kitu valstybių atstovus arba pasiuntinius, ir kit.

Prezidijumas, pirmininkaują po-sėdy žmonės: pirmininkas, jo pavaduotojai ir sekretoriai.

71

Pr imi tyv in i s , p i rmykšt is , pras-tas.

P r i n c a s , karaliaus sūnus; kuni-gaikštis.

Princ ipa las . įstaigos vyriausias asmuo, gaspadorius.

Principas , pagrindas, svarbiau-sias dėsnis arba taisyklė, vy-riausia idėja. P r i n c i p i a -1 i s , svarbiausias, einąs iš pačio principo, principu re-miamas.

Privi legija , tam tikros teisės ir pirmenybės duotos kai ku-riems luomams, draugijoms ir k. k. prieš kitus luomus ir draugijas. P r i v i l e g i r u o -t a s , kuris turi privilegijų, didesniu už kitus teisių.

P r o b l e m a , uždavinys; ginčija-mas neaiškus klausimas, ku-ris reikalinga mokslingai iš-tirti; sunkiai įmanomas ir išaiškinamas faktas arba da-lykas. P r o b l e m a t i š k a s , neišaiškintas, neišrodytas, nesuprantamas.

P r o c e d ū r a , bylos ( re ikalo) ve-dimo tvarka; bylos užsitęsi-mas del paviršutių formalinių kliūčių.

P r o c e s a s : 1) byla, teismas; 2 ) eiga, veikimas, darbas; 3) tie įvykiai ir veiksmai, kurie rei-kalingi tikslui atsiekti.

Proces i ja , iškilmingas vaikščio-jimas gatvėmis (paprastai iš priežasties svarbaus atsiti-kimo).

P r o d o m o suo ( lot . ) , sau pa-čiam; apie savo reikalą.

Produkcija , žmonių darbas, iš-dirbimas, gamyba, arba ga-minimas.

Produktas , gamtos arba darbo padarinys (tai, kas pada-ry ta) ; rezultatas. P r o d u k -t y v u s , vaisingas, duodąs vaisių arba rezultatų.

P r o f a n a s , neišmanėlis, tamsuo-lis; mulkis, kvailys. P r o -f a n a c i j a , iškoneveikimas, dergimas daiktų, kuriuos ver-tėtų gerbti. P r o f a n u o t i , niekinti šventenybes ar bran-genybes; neišmanant ką spręsti.

Profes i ja , užsiėmimas kokiu nors vienu amatu, mokslu ar menu. P r o f e s i n ė s s ą -j u n g o s , samdininkų tar-nautojų ar šiaip darbininku sąjungos dažniausiai pagal užsiėmimo arba amato rūšis (pav., siuvėju, gelžkeliečių, valdininkų ir t. t . ) . Tikslas jų-kovoti su darbdaviais už darbininkų būvio pagerinimą: darbo dienos sutrumpinimą, padidinimą mokesčio, apdrau-dimą nuo ligos, nelaimingu atsitikimų, senatvės ir t. t.

Profes iona las , gerai išmanąs savo dalyką žmogus; spiecia-listas; kurio nors amato ž m o -gus.

Profes ional inis , v ienam kokiam užsiėmimui tinkamas arba jam prigulįs; specialinis.

Profe sor ius , universiteto ar šiaip aukštosios mokyklos mokytojas.

72

P r o f o r m a ( lot . ) , del formos, vien tik del formalybių atli-kimo, bet ne esmės ( tur inio) ; paviršutinis dalyko atlikimas, del akių, nežiūrint jo esmės arba turinio.

P r o g r a m a , trumpas išdėstymas savo būsimųjų darbų, kuriuos kas ketina įvykinti, savo pa-žiūrų ir nusistatymo valsty-bės, politikos ir kitais reika-lais.

P r o g r e s a s , pažanga, ėjimas to-lyn; tobulėjimas arba gerė-jimas.

P r o g r e s i s t a s , pažangos žmogus, jos šalininkas; žmogus, ku-riam rūpi žmonių pažanga, arba tobulėjimas.

P r o g r e s i s t a part i jos , y ra ne v ienodos. Dažniausiai p ro -gresistų partijos reikalauja, kad visi piliečiai turėtų lygių teisių ir visi lygiai galėtų da-lyvauti savo šalies va ldyme ir įstatymų leidime; kad visi turėtų politinių laisvių: ž o d -žio, spaudos, draugijų, są-žinės; kad mokesčius mokėtų visi teisingai ir lygiai; kad valstybėj būtų panaikintos luomų ir visos kitos privile-gijos. Darbininkų būviui pa-gerinti reikalauja tam tikrų įstatymų ir įstaigų. Žmonių visuomeninius priešingumus ir santykius nori tvarkyt i ramiu būdų, reformomis, bet ne kova.

P r o g r e s y v u s , einąs tolyn, pa-žangus, tobųlėjąs, besivys-

tantis. P r o g r e s u o t i , žengti tolyn, gerėti , eiti prie tikslo.

Pro ir contra (lot.), už ir prieš. Projektas, sumanymas; pasiū-

lymas; planas. P r o j e k -t u o t i — statyti darbui planą; siūlyti ką nors.

Proklamacija, atsišaukimas (dažniausiai polit inis).

Proletaras, beturtis, neturįs turto, nuosavybės žmogus. P r o l e t a r i a t a s , betur-čių žmonių luomas, gyve-nančių vien ir savo rankų darbo.

Pro le tar ia to diktatūra, darbi-ninkų klasės valdžia, kada organizuoti darbininkai paima visa valdžią į savo rankas ir tvarko visos valstybės rei-kalus taip, kaip naudinga darbininkams, neatsižvelg-dami į kitų klasių reikalus.

Proletar izac l ja , netekimas nuo-savybės, gaminimo įrankių ir pavirtimas samdomais dar-bininkais, gyvenančiais tik iš savo rankų darbo.

P r o p a g a n d a , platinimas ž m o -nėse bet kurių pažiūrų arba mokslo (žodžių ir raštų).

P r o p a g a n d i s t a s , žmogus, užsii-mąs propaganda.

P r o p a g u o t i , skleisti žmonėse kurias nors idėjas arba mokslą; užsiimti propaganda.

Proporc i ja , toks santykis daik-tų, kųr, v ienam daiktui didė-jant, didėja lygiai taip ir an-tras daiktas. Pavyzdžiu i , r in -

73

k i m u o s e į s e i m ą daugiau a t -s t o v ų gauna ta partija, kuri ir baisų daugiau gauna (čia-proporcionalūs r inkimai) .

Proporc iana lus , P r o p o r c i o -n a l e r i n k i m ų s i s t e m a , toks rinkimų būdas, kur vi-sos partijos, nežiūrint didesnė ar mažesnė, gali siųsti į par-lamentą, į savivaldybes ar kitur savo atstovus, žiūrint, kiek kuri partija gavo balsų. Ta, kuri gauna daugiau balsų, ir atstovų daugiau siunčia. Pas mus rinkimai į seimą ir į savivaldybes yra propor-cionalas.

Propozic i ja , pasiūlymas. P r o s p e k t a s , plati, ilga miesto

ga tvė ; pjanas; trumpas iš anksto išdėstymas planų ku-rio nors sumanymo.

Prostitucija, paleis tyvybė, mo-terų parsidavimas.

Protekci ja , globojimas, rūpini-žajai.

P r o t e k c i o n i z m a s , t am tikra ekonominė politika, kada vy-riausybė varžo įvežti iš kitų kraštų į savo kraštą prekes, uždedama joms didelius mui-tus, kad jos pabrangtų ir kad del to žmonės geriau pirktų savoj šaly padirbtas prekes, kad geriau galėtų gyvuot i sava tautinė pramonė.

P r o t e k t o r a t a s , globojimas; di-delės valstybės globa ma-žajai.

Protes tanta i , atsiskyrėliai nuo katalikų bažnyč ios : reforma-

ta i , evangelikai, l i u t e rona i i r kiti.

P r o t e s t a s , viešas pareiškimas savo nesutikimo, nepasiten-kinto. P r o t e s t u o t i , vie-šai pareikšti savo nesutikimą prieš tai, kas a t rodo netei-singa.

P r o t e ž ė , globojamas arba per-šamas keno norint; žmogus, kuris naudojasi kito globa bei įtaka. P r o t e g u o t i , rū-pintis kųo nors (apiekavotis apie ką) .

P r o t o k o l a s , surašymas kokio nors atsitikimo; surašymas draugijų, konferencijų nuta-rimų, arba sprendimų.

P r o t o t i p a s , pirmasai paveiks-las, vyriausias tipas.

Provincija , valstybės dalis arba sritis, esanti ne cent re ; sri-tis.

P r o v i n c i a l a s , provincijos (ne centro) gyventojas, turįs savo krašto įpročių, būdo.

Proviz i ja , maistas, maisto san-dėlis.

P r o v i z o r i u m a s , laikinasis, pri-ruošiamasis dalykas; apyti-kriai numatomas dalykas.

P r o z a , paprastas raštas, ne poezija; šiaip — paprasti da-lykai.

P. S., postskriptųm (lot .) , prie-rašas.

P s e u d o n i m a s , prasimanytas var-das, kųriųo pasirašo savo raštuose rašytojai, visuome-nės veikėjai ir kt.; slapivar-dis.

74

Psichologija, dvasios ir proto apsireiškimų mokslas.

Psichopatas , pamišėlis, nesveiko proto žmogus.

Publicistika, raštai, kur rašoma apie valstybės, politikos, vi-suomonės reikalus.

Publicistas, kuris rašo publi-cistinius straipsnius, raštus.

Publika, žmonės, daug susirin-

Publikacija, viešas skelbimas, garsinimas (laikraščiuose ir kitur). P u b l i k u o t i , skelbti laikraščiuose, tam tikruose lapuose ir kt.

Pulsas , kraujo mušimas, arba tvaksėjimas gyslose.

Punktas, vieta; perskyrimas, paragrafas.

Punktualus, tikras, paskirtu laiku vykstąs arba dirbąs.

Racionalizmas, vadovavimasis visur tik sveiku protu (prota-vimu), o ne vien tyrimu ir bandymais; tikėjimas i proto galybę.

Racionalus, protingas, paremtas mokslo daviniais, atatinkąs sveikam protavimui; tikslus.

Radio t e l egra fo stotis, yra iš-taiga, kuri radijo ir elektros jėga, be vielos, siunčia (arba perduoda) i tolimas šalis tele-gramas.

Radikalas, žmogus, kuris sten-giasi valstybėje padaryti di-deles reformas, arba permai-nas.

Radikalinis, pamatinis (svar-biausias), nuodugniai ima-mas, iš pamatų.

Radikalizmas, palinkimas im-tis griežtų priemonių tikslui pasiekti; politikoje-stengima-sis įvykinti greit ir dideles pagrindines reformas arba

permainas valstybės gyve-nime.

Raison d'etre ( p r a n c ) , pagrin-das, svarbiausioji priežastis.

Rajonas, apskritis; tam tikras plotas miesto ar valsčių, skir-tas kuriam reikalui ar darbui (valdyti, partijiniam darbui, rinkimams ir kitiems).

Paportas , mažesnio valdininko pranešimas, žinių pristatymas vyresniajam. R a p o r t u o -t i, pranešti.

Rasė , žmonių veislė, padermė. Ratifikacija, vyriausybės pat-

virtinimas sutarties, padary-tos šios valstybės įgaliotinio su kita valstybe; sutar-ties patvirtinimas. R a t i f i -k u o t i , patvirtinti sutarti, padarytą vyriausybės įgalio-tinių su kita valstybe.

Raudonoji armija, taip pava-dinta armija Rusų Tarybų viriausybės. R a u d o n a r -

R .

75

m i e t i s, raudonosios armi-jos kareivis.

Rautas, iškilmingi pietūs arba vakarienė tik kviestų žmonių.

Reabilitacija, grąžinimas ar at-gavimas teisių; atnaujinimas kam gero vardo ir garbės. R e a b i l i t u o t i , grąžinti teises arba garbę.

Reaguoti , priešintis; atsakinėti į keno nors žodžius ir darbus.

Reakcija, grįžimas prie senos tvarkos; prispaudimas, perse-kiojimas.

Reakcionierius, atžagareivis; žmogus, kuris priešinasi ge-resnėms atmainoms visuome-nės gyvenime ir stengiasi pa-laikyti senąją tvarą; reak-cijos šalininkas.

Realizacija, sumanytų dalykų įvykinimas; popierinių pinigų arba turtų pavertimas pini-gais.

Real izmas (polit ikoje), gerai ap-galvota protinga taktika, arba elgimasis, stengianties įvy-kinti tik tai, kas galima tųo laikų esamose apystovose.

Realus, tikras, iš tikrųjų esan-tis, kuris atatinka tikreny-bei; praktiškas, tinkąs gy-venimui.

Rebus, mįslė, nesuprantamas dalykas.

Recenzija, raštas arba atraips-nis laikrašty, kuris įvertina mokslo, literatūros ir šiaip kurį veikalą. R e c e n z u o t i , rašyti recenziją, įvertinti.

Recidivistas, antrą kartą nusi-kaltęs ir teisiamas žmogus.

Redukuoti, mažinti. „Redukuoti prekių kainas" reiškia — su-mažinti, nustatyti anksčiau buvusias (mažesnes) kainas.

Referatas , mokslinis praneši-mas arba paskaita žmonėms apie kokį nors dalyką ar at-sitikimą. R e f e r u o t i , pra-nešti, laikyti paskaitą.

Referentas, žmogus, kuris skaito referatą, praneša ką nors.

Referendumas, visų valstybės žmonių balsavimas, priimant ar atmetant kokį nors svarbų visai šaliai įstatymą; Lietu-voje referendumas gali būti pritaikintas konstituciją kei-čiant.

Reforma, perdirbimas, pertaisy-mas; tvarkos permainymas, pataisymas. S o c i a l i n ė r e f o r m a — tvarkos per-mainymas žemųjų neturtin-gųjų luomų naudai.

Reformatorius, žmogus, kuris daro permainas, įveda refor-mas. R e f o r m u o t i — per-dirbti; tvarką pagerinti.

Reformatas , Kalvino tikėjimo žmogus.

Registracija, surašymas, įrašy-mas į sąrašą. R e g i s t r ų o -t i, surašyti, įrašyti į sąrašą.

Reglamentas , įstatai, taisyklės; nutarimas, įsakymas. R e g -l a m e n t a c i j a , įvedimas aiškios tvarkios; nustatymas

76

veikimo arba darbo tam tik-romis taisyklėmis.

Regresas, ėjimas atgal, puoli-mas (kultūros atžvilgiu). R e -g r e s u o t i , smukti, eiti blo-gyn, atgal.

Regulaminas, taisyklių rinkinys, kuris nustato kokiam nors darbui tvarką.

Reguliuoti, nustatyti kur nors tvarką; tvarkyti, palaikyti nuolat tvarką.

Reguliarus, nustatytas tam tik-romis taisyklėmis, laikąsis tam tikros tvarkos.

Redakcija: 1) laikraščio taisy-mas ir vedimas; 2) bet kokio rašto ištaisymas; 3) įstaiga, kurioj yra redaguojamas laikraštis.

Redaktorius, laikraščio vedėjas,

jo turinio tvarkytojas. Redaguoti, laikraštį ar knygą

taisyti, jį tvarkyti. Reichstagas, vokiečių parla-

mentas, arba seimas. Reklamuoti, platinti reklamas,

viešai girti. Reklaminis, turįs reklamos po-

būdžio, reklamai skiriamas. Reklama, viešas laikraščiuose

ar kitaip pagyrimas prekės ar šiaip kurio daikto, kuriuo nors tikslu (kad geriau pirktų ir t. t . ) .

Rekomendacija, supažindinimas, pristatymas, pagyrimas kam ko norint.

Rekomenduoti, supažindinti, pa-tarti arba piršti kam ką no-rint.

Rekonstrukcija, perstatymas arba iš naujo atstatymas.

Rekordas, didžiausias pasise-kimas, apturėtas rungtynėse.

Rekvizicija, prievarta paėmi-mas iš gyventojų maisto ir kitų daiktų kariuomenės rei-kalams, ypač karo metų.

Reliatyvus, laikinas, nepasto-vus, apribotas.

Religija, tikyba, tikėjimas. Relikvijos, liekanos, šventi

daiktai, laikomi lyg šventais, kuriuos gerbia.

Renegatas, išsižadėjėlis, išsiža-dėjęs savo pažiūrų ir nusis-tatymo; atsiskyrėlis.

Renomė ( p r anc ) , geras vardas, garbė.

Renta, paprastai vadina tą pelną, kuri gauna iš padėtų į banką pinigų ar kitų brange-nybių, arba iš nekilnojamojo turto.

Reorganizacija, iš naujo tvar-kymas, iš naujo organiza-vimas. R e o r g a n i z u o t i , iš naujo tvarkyti, pertvar-kyti.

Reorganizatoriųs, žmogus, ku-ris viską iš naujo sutvarko.

Repertuaras, skaičius tų vei-kalų (dramos, muzikos ir kt . ) , kuriuos atlieka per visą se-zoną teatras arba atskiras artistas per tam tikrą laiką.

Replika, prieštaravimas, atsi-kirtimas.

Reporteris, žmogus, kuris pris-tato laikraščiams įvairių žinių

77

iš vietos visuomenės gyve-nimo.

Represija, spaudimas, persekio-jimas, prievarta, prievartos žygiai. R e p r e s i n i s , tu-rįs prievartos pobūdžio, prie-vartos reikalams skiriamas.

Reprezentantas: 1) žmogus kitą pavaduojąs, einąs kito pa re i -gas; 2) atstovas kurios nors įstaigos arba draugijos.

Reprodukcija, atnaujinimas; fo-tografijos ar meno daikto at-mušimas.

Reprodukuoti, iš naujo gaminti, atnaujinti.

Reputacija, vieša nuomonė apie koki žmogų; visuomenės nuo-monė; garbė, šlovė.

Respektuoti, gerbti, reikšti kam pagarbą.

Respublika, toks valstybės sut-varkymas, kur aukščiausia valdžia yra ne karalius, bet seimas, visų žmonių renka-mas.

Respublikonas, respublikos ša-lininkas.

Restauracija: 1) atnaujinimas (namų, paveikslų ir k t . ) ; 2) sugrąžinimas į sostą nuvers-tos valdžios arba karaliaus. R e s t a u r u o t i , atnaujinti, grąžinti.

Restoranas, namas, kur galima gauti už pinigus pavalgyti ir atsigerti; valgykla su gėri-mais.

Resursai, išgalės, pajėgos; lė-šos, išteklius.

Retrogradiškas, atžagare iviš-kas.

Retrospektyvinis, nukreiptas at-gal, į praeitį.

Reuteris. Vokiečių telegrafo agentūra. Taip pavadinta jos savininko vardu.

Revanšas, atkeršijimas, atmo-kėjimas.

Reviduoti, tirti, tikrinti, revi-zuoti.

Revizija, patikrinimas įstaigos arba atskiro žmogaus vei-kimo, jo darbų.

Revizuoti, patikrinti, daryti re-viziją.

Revizionizmas, tam tikra mark-sizmo srovė, kuri nori per-žiūrėti ir ištaisyti visą šį mokslą, kad jo revoliucioniš-kumą susilpnintų. Revizio-nizmo vadas yra socialdemo-kratas (vokietys) Ed. Bern-šteinas.

Revoliucija: 1) pervarta ku-rioj nors srity; 2) žmonių sukilimas prieš valdančius žmones ir valdžią, kad prie-varta nuverstų seną valsty-bės tvarką, įvestų geresnę, kokios patys nori. P o l i -t i n ė r e v o l i u c i j a , žmo-nių sukilimas politinėms lais-vėms įgyti. S o c i a l i s t i n ė r e v o l i u c i j a , tokia gy-venime pervarta, kada pa-naikina kapitalistinę tvarką ir įveda socialistinę.

Revoliucinis sindikalizmas, prancūzų darbininkų profe-sinio judėjimo r e v o l i u c i n ė

78

srovė, kuri kovą už užmo-kesčio padidinimą ir darbo dienos sutrumpinimą laiko netaip svarbiu, antroj vietoj; svarbiausias jos uždavinys, tai organizuoti darbininkus galutinai kovai už socializmą. Šios srovės centras yra Prancijoje, vadinamoji Darbo Konfederacija.

Revoliucionierius, žmogus, ku-ris nori sukelti revoliuciją ir prievarta permainyti valsty-bės tvarką; maištininkas, re-voliucijos dalininkas.

Rezervas, atsarga. Rezervuoti, pasilikti sau at-

sargą. Rezidencija, aukščiausios vy-

riausybės (karaliaus, prezi-dento) nuolatinė gyvenamoji vieta.

Rezignacija, nusižeminimas; at-sidavimai Dievo ar likimo valiai.

Rezistencija, pasipriešinimas. Reziumė ( p r anc ) , suvedimas,

sutraukimas. trumpas papa-sakojimas kalbos ar rašto tu-rinio. R e z i u m u o t i , trum-pai atpasakoti.

Rezoliucija, nutarimas (teismo, susirinkimo) arba viršininko užrašymas rašte, nurodant, kaip turi būti tas raštas iš-pildytas.

Rezonas, protingas išrodymas, arba įtikinimas; tiesa, pagrin-das.

Rezultatas, pasekmė, vaisius: galas, užbaigimas.

Režimas, tvarka; valstybės val-dymo būdas.

Riba, rubežius, siena, ežia. Rinkikas, žmogus, kuris daly-

vauja rinkimuose atstovų, Hen-ris ką renka.

Rinkimai, išrinkimas žmonių tam tikroms valstybinėms ar visuomeninėms pareigoms eiti.

Rinkimų sistema, tam tikra tvarka, būdas rinkimo at-stovų i parlamentą, į vietos savovaldybes ir kitur.

Rinkimų teisė, piliečio teisė rinkti atstovus į vietos savi-valdybes , seimą ( a k t y v i rinkimų teisė) arba būt ren-kamu bei išrinktu ( p a s y v i teisė). R i n k i m o k o r t e l ė , raštelis arba kortelė, kurioje rinkikas nurodo arba įrašo kadidato pavardę.

Ritualas, visos taisyklės, reika-lingos dedant aukas, atliekant pamaldas ir kitas ceremoni-jas arba iškilmes.

Rizikuoti, ant dveja daryti; žūt-būt.

Rolė, pareiga, paskyrimas arba elgimasis; elgimosi arbą darbo būdas.

Romanas, apysaka, kur plačiai, smulkiai ir vaizdingai apra-šoma žmonių gyvenimas, to-kia dailiosios literatūros vei-kalų rūšis.

Romansas, meilės dainelė, dai-

79

nuojama dažniausiai muzikai pritariant.

Romantiškas, linkęs svajoti, ne-būtus daiktus prasimanyti; panašus į prasimanymą, fan-tazija.

Romos teisė, senovės Romos (Rymo) valstybės įstatymai, kurie buvo paimti pamatu naujųjų amžių teisių moks-lui.

Rosta, reiškia „Rusų telegrafo agentūra".

Rotušė, miesto valdybos na-mas.

Rubrika, skyrius, perskyrimas, eilė, klasė.

Rutina, tokios mintys ir darbai, kurie eina tik iš papratimo, bet ne įsitikinimo ir kritingo protavimo; pakrikę mintys arba darbai.

Sabotažas, kova su darbdaviu ir šiaip priešu, tyčia lėtai arba nesąžiningai dirbant, gadinant medžiagą ir darbo įrankius ir t. t. S a b o -t u o t i , kovoti sabotažo būdu.

Salė (salionas), didelis kamba-rys svečiams priimti.

Saliutas, sveikinimas kanuolių arba šautuvų šaudymu.

Sanitaras, tas, kurs rūpinasi sužeistais kareiviais; kurs žiūri, kad švariai ir speikai būtų užlaikomas miesto bei sodžių gyvenimas.

Sanitarija, įstaigos ir priemo-nės, kurios yra paskirtos ko-voti su kenksmingomis žmo-nių sveikatai apystovomis; palaikymas ir dabojamas šva-ros gatvėse, krautuvėse, dirb-tuvėse, butuose ir įvairios priemonės kovai su limpamo-mis ligomis, epidemijomis.

S a n i t a r i n i s , kurs skiria-mas švaros ir sveikatos rei-kalams.

Sankcija, patvirtinimas. Sank-c i o n u o t i , patvirtinti, suti-kimą savo pareikšti.

Santarvė, Prancija, Rusija ir Anglija, kurios 1907 metais susitarė draugingai veikti karui ištikus, jeigu kurią šių valstbių užpultų Vokietija su savo sąjungininkais: austrais ir italais.

Santimentalinis, labai jautrus, jausmingas, verkšlenantis.

Satisfakcija, užganėdinimas, pa-tenkinimas.

Satrapas, savivalis valdovas, kurio valdžia yra neribota ir elgiasi, kaip tik nori.

Savivaldybė, tokia visuomenės ir valstybės tvarka (surė-dymas), kur patys žmonės, tos valstybės piliečiai, rūpi-nasi savo reikalais, nesikišant

S.

80

į tai kitai valdžiai. V i e t o s s a v i v a l d y b ė , tokia tvar-ka, kur visus vietos reikalus tvarko vietinės valdžios ištai-gos: miestu, apskričiu, valsčių tarybos ir ju išrinktos valdy-bos. Tais reikalais, kurie yra svarbūs visai valstybei, rūpi-nasi centralinė vyriausybė, esanti valstybės sostinėje.

Sąjungininkai, Vokietija, Austri-ja ir Italija, kurios 1883 me-tais padarė tarp savęs karo sutarti. — išvien kariauti, jei kas jas užpultu; didžiajam karui prasidėjus, Italija iš tos sąjungos išėjo.

Scena, vieta teatre, kurioje vai-dina; reginys.

Schema, pagrindas, esmė vei-kalo ar idėjos; nubrėžimas (papasakojimas) . daikto ar mokslo tik bendrais bruožais. S c h e m a t i š k a s , tik ben-drais pagrindiniais bruožais parodytas.

Scho las t ika , sausas, neturinin-gas mokslas, kuris atsidavęs tik žodžiu gražumui, bet ne kalbos turiniui, jo esmei ir svarbai. S c h o l a s t i š k a s , sausas, vienais tik tuščiais žodžiais remiamas, ne moks-lingas, kazuistiškas.

Seimas, susirinkimas išrinktųjų žmonių, kurie visai valstybei ar kraštui leidžia įstatymus, rūpinasi jo reikalais.

Lie tuvos S e i m a s (nuolatinis) , visos valstybės žmonių rinktu a t s t o v u 3 m e t a m s s u s i r i n k i -

mas, kuris leidžia valstybei įstatymus ir yra tos val-stybės aukščiausia valdžia, L. Seimą šaukia ir paleidžia Valstybės Prezidentas.

Sekcija, skyrius, dažniausiai mokslininku ir šiaip susirin-kimuose, kuris nagrinėja vieną koki dalyką.

Sekretas , paslaptis, slaptas rei-kalas.

Sekretorius, žmogus, kurs veda ištaigos raštinę; toks rašti-ninkas. **

Sekuliarizacija, paėmimas iš dvasiijinku ir bažnyčių ju turtu valstybės naudai. S e -k u l i a r i z u o t i , i š baž-nyčių ir dvasininku atimti turtus i valdžios iždą.

Sekvestruoti , laikinai paimti bet kieno namus valdžios reika-lams už tam tikrą valdžios nustatytą atlyginimą.

Sekta, būrys žmonių, atsis-kyrusiu nuo bet kurios tiky-bos ir prasimaniusiu naują tikybą.

Semestras , pusmetis aukštojoje mokykloje.

Seminarija, mokykla, kur mo-kinasi mokytojais arba kuni-gais (mokytoju seminarija ir dvasinė sem.).

Senatas , prie dvejų rūmu siste-mos kai kuriose valstybėse — aukštoji (ne liaudies at-stovai) parlamento palata, arba rūmai; universiteto vyk-domasis organas.

81

Seniūnas, yra kaimo ar keliu kaimu išrinktas žmogus, kuris tarpininkauja tarp valsčiaus valdybos ir išrinkusiu ji žmonių.

Senjoras, vyresnysis, senes-nysis.

Sensacija, netikėtas didelis nu-sistebėjimas, ispūdis, arba efektas, visuomenėje del ko-kio nors atsitikimo; nepa-prasti gandai, sujudimas. S e n s a c i n i s , sukeliantis įvai-rių gandų, spėliojimų; nepa-prastas.

Sentencija, trumpas išmintingas pasakymas; pamokymas, do-ros dėsnis; svarbioji svetima nuomonė iš kur nors paimta, priešinga savajai.

Separatizmas, noras kurios srities atsiskirti nuo valsty-bės ir gyventi nepriklauso-mai; apkritai — atsiskyrimas. S e p a r a t i n i s — atskiras, vienas sau.

Serija, eilė, skyrius, grupė. Servil izmas, vergiškas pataika-

vimas, paklusnumas. Servitutas, teisė naudotis tam

tikromis sąlygomis svetimu turtu (pavyzdžiui, giriomis, ganyklomis ir k t . ) . Baud-žiavą panaikinus Lietuvoje, valstiečiai kai kur gavo teisių naudotis dvarų ganyklomis, gauti iš dvarininkų girių malkų ir ganyti ten gyvulius.

Sesija, seimo, savivaldybių, teismo ir šiaip draugijų po-

sėdžiavimo metas; kokio nors susirinkimo posėdžiai.

Sezonas , metų dalis; tam tikras metų laikotarpis, skiriamas pasilinkminimams ar šiaip ko-kiam nors užsiėmimui.

Sfera, veikimo sritis, ribos. Sic (lot.), taip: vartoja, norint i»

bet kuri dalyką atkreipti skai-tytojo dėmėsi.

Signalas, iš tolo parodomas ženklas (kad ką suprastų).

Siluetas, neaiški figūra (daik-tas), matomas lyg pro ūkus.

Simbolas, figūra, ženklas arba daiktas, turis netiesioginės reikšmės; Pav., vytis — val-džios ir galybės simbolas; pelėda-išminties.

Simpatija, užuojauta, atjautimas. S i m p a t i š k a s , malonus, meilus, geras. S i m p a t i -z u o t i , reikšti savo atjau-timą, malonumą.

Simptomas, ženklas arba žymė būsimojo įvykio, atsitikimo (kuris įvyks ateity).

Simuliacija, apsimetimas (kad apgautų ką). S i m u l i a n -t a s , apsimetėlis; žmogus, kuris apsimeta nesveikas ar kitoks koks.

Sinagoga, žydų bažnyčia. Sindikalistai, revoliucinių dar-

bininkų partijos nariai, kurių tikslas — organizuoti pro-fesinės darbininkų organiza-cijos, arba sindikatai, kurie sukilę galėtų panaikinti šių dienu kapitalistinę tvarką.

82

Sindikalistų partijos yra Itali-joje ir Prancijoje.

Sindikatas, pramoninku arba fa-brikantu draugija (sąjunga) bendriems ekonominiams rei-

kalams ginti, dažniausiai-"savo tarpe prašalinti konku-rencijai, kad galėtu, kaip tik panorės, savo prekes parda-vinėti, šeimininkauti rinkose. D a r b i n i n k u s i n d i k a -t a i , tai darbininku vienos kurios profesijos (amato) są-jungos Prancijoje ir Belgijoje kuriam nors rajone.

Sionizmas, žydu politinis judė-jimas (srovė), kurio tikslas sukurti nepriklausomą žydu valstybę Palestinoje.

Sistema, tam tiktras daiktu ar minčių sutvarkymas, ju tvarka; sudėstymo tvarka. S i s t e m a t i š k a i , nuolatos, tvarkingai ( tvarkoje) . S i s t e -ma t i š k a s , sudėtas tam tikra tvarka arba sistema; tiksliai sustatytas. S i s t e -m a t i z u o t i , sistematiškai, tam tikra tvarka, sudėti.

Situacija, padėtis, stovis. Siurprizas, netikėtas dalykas;

nelaukta dovana. Skandalas , negražus, nepadorus

pasielgimas; didelis triukš-mas.

Skeptikas, žmogus, kuris visuo-met abejoja, niekam netiki. S k e p t i š k a s , niekam neti-kintis, visuomet abejoiąs.

Skveras , nedidelis viešas sodas.

Slaptas ba l sav imas , toks būdas rinkimu, kur balsuotojas pa-duoda rinkimu kortelę už-darytame voke arba atskiram kambary, kad niekas neži-notu už ką balsuoja.

Socializacija, pavertimas visuo-menės nuosavybe. S o c i a l i -z a c i j a ž e m ė s , visu žemiu (privačiu, valstybiniu ir baž-nytiniu) pavertimas visuo-menės nuosavybe.

S o c i a l d e m o k r a t a i or todoksa i , atsisako eiti dirbti drauge buržuaziniuose koaliciniuose ministeriu kahThetuose ir šiaip valdžios įstaigose, nesitikė-dami ten gerumu ką nors laimėti darbininku klasės naudai. Ortodoksai sako. kad darbininku klasė turinti ne gerumu prašyti iš valdančiu turtinguių .klasių savo gyve-nimui pagerinimu, nes vis-vien nieko nelaimėsią, o kova iškovoti. Todėl darbininku vadai ir atstovai neranda, reikalo dirbti drauge su tur-tingųjų valdžia; priešingai, jų tikslas — kelti darbininku klasinį susipratimą ir rengti juos galutinai kovai už nely-gybės panaikinimą.

S o c i a l d e m o k r a t a i rev iz lonis ta i , tie socialdemokratai, kurie ti-kisi pasiekti savo tikslu ne kovos keliu, bet ramiu būdu, aktyviai patiems dalyvaujant visose savivaldybių ir val-stybės įstaigose, valdžioje, siunčiant savo žmonių i ivai-

83

riais ministerijas ir ten va-rant savo politiką.

Sočia i -Demokrata i , tos partijos žmonės, kuri vadovaujasi moksliniu » socializmu arba marksizmu. Si partija yra tarptautinė visu šalių darbi-ninku (proletariato) partija. Jos obalsis: „visų šalių dar-bininkai, vienykitės!" Social-demokratų partijoje yra įvairių skirtingų srovių. Ru-siioj, suskilus šiai partijai 1903 m. į dvi dalis, atsirado „bolševikai" (iš žodžio „bol-šinstvo"-dauguma) ir „men-ševikai" (iš žodžio „men-šinstvo" - mažuma). Bolše-vikai, kurių buvo daugiau, reikalavo iš savo partijos narių griežtai kovoti su vy-riausybe, ruošiantis sukilti ir nuversti ią. Menševikai no-rėjo taikintis prie esamos tvarkos, apystovų, norėjo ko-voti už darbininkų gvvenimo pagerinimą ramiu būdu, per profesines darbininku sąiun-gas. 1917 m., po pirmosios rusų revoliucijos, bolševikai agitavo, kad darbininkų ir kareivių tarybos paimtų val-džią į savo rankas. Kiek vėliau bolševikai pasivadino komunistais.

Socialistinis, socializmo reika-lams skiriamas. S o c i a -l i s t i n ė t v a r k a , tvarka, sudaryta pagal socializmo reikalavimus. S o c i a l i s t i -n ė s p a r t i j o s , p a r t i j o s g i -

nančios darbininkų ir beturčių reikalus ir kovojančios už įvedimą socialistinės tvarkos. Lietuvoje yra socialistinės partijos: 1. social-demokratų ir 2. kairiųjų socialistų liau-dininkų, arba socialistu re-voliucionierių (trumpai — „eseru").

Socializmas, mokslas, kuris rei-kalauja, kad darbo įrankiai (gamtos turtai, fabrikai, že-mės) priklausytu visiems žmo-nėms, bet ne atskiriems, ir privatinė nuosavybė šių turtų būtu panaikinta; kad visi lygiai naudotųsi darbo vai-siais, kad visi naudotųsi lygiomis teisėmis, niekur ne-brit išnaudojimo. M o k s -l i n i s s o c i a l i z m a s , yra K. Markso ir F. Engelso mokslas, išdėstytas „Komu-nistu manifeste", išrodinėjan-tis, kad šią laikų kapitalistinė tvarka turi pasikeisti socia-listine, nes priešingumai kla-sinių reikalų ir klasių kovos (turtuolių su beturčiais dar-bininkais) privers darbinin-kus susiprasti ir įvesti so-cializmo tvarką, tuo būdų panaikinant nelygybę ir iš-naudojimą. Mokslinis socia-lizmas yra pamatas social-demokratų partijos.

Vals tybin is soc ia l izmas , taip va-dina mokslą, kuris (tvirtina) pripažįsta, kad tik valstybė (valdžia) daugiausia gali pa-gerinti Žmonių visuomeninius"

84

ir ekonominius santykius ir gyvenimą.

Sočiai - rciormizmas, mokslas, kuris išrodinėja, kad šių laikų buržuazinė tvarka turi pasi-keisti socialistine ramių būdu, bet ne kovos ir prievartų; prie naujos soc — ės tvarkos reikia eiti reformų (reformuo-jant ramių būdų gyvenimą) kelių.

S o c i a l i s t a i revol iuc ionier ia i , po-litinė partija, kuri gina reika-lus visų „darbo žmonių", visų, kurie iš savo darbo gyvena, t. y. darbininkų ir ūkininku, kurie patys dar pa-jėgia savomis jėgomis savo žemę apdirbti, be samdytų darbininkų. Jie reikalaųja'že-mės socializacijos, t. y., kad žemė būtų visų žmonių, ir jos gautų naudoti tik tiek, kiek pajėgia be samdytų dar-bininkų apdirbti.

Socialinis, visuomeninis. S o -c i a l i n i s k l a u s i m a s — žmonių gyvenimo pertvarky-mo ir pagerinimo uždaviniai ir reikalai; darbo žmonių buities pagerinimo klausi-mas. S o c i a l i n ė p o l i -t i k a — priemonės medžia-giniam, politiniam ir dva-siniam darbo žmonių gyveni-mui pagerinti. S o c i a l i n ė r e f o r m a — visuomenės pertaisymas tiek, kiek leidžia esanti kapitalistinė tvarka. S o c i a l i n i a i m o k s l a i — mokslai skiriami visuo-

menės gyvenimui išaiškinti (politinė ekonomija, sociolo-gija, teisė, istorija).

Sociologija, visuomenės moks-las; mokslas, kuris stengiasi surasti dėsnius, kuriais žmo-nija bei visuomenė gyvuoja i r plėtojasi. S o c i o l o g a s — sociologijos mokslininkas.

Sofizmas, neteisingas protavi-mas ir išvada, kflrie, gudriai sudėti, atrodo lyg teisingi ir vartojami kam nors apgauti. S o f i s t i š k a s — gudriai sustatytas, iš pažiūros atro-dąs teisingas. S o f i s t a s — žmogus, kuris naudojasi sofiz-mais, gudriais, iš pažiūros teisingais, protavimais.

Solidariškųmas, sutikimas (vie-nodumas) pažiūrų ir darbų; reikalų bendrumas, sutartinas veikimas išvien ėjimas. S o -l i d a r i š k a i — sutartinai, išvien, drauge.

Spauda, spausdinti raštai: lai-kraščiai, žurnalai.

Specialistas, žmogus, kuris yra atsidavęs vienam kokiam dar-bui ir tą darbą gerai moka, išmano. S p e c i a l i n i s — tam tikras. S p e c i a l i z a -c i j a — atsidavimas, pasiš-ventimas vienam kuriam dar-bui ar užsiėmimui, kad gerai j i išmoktų. S p e c i a l i z u o -t i s — lavintis vienoj kurioj srity, darbe. S p e c i a l y b ė — darbo sritis arba tas dar-bas, kuriam žmogus atsidavęs ir kuri gerai moka.

85

Speci f i škas , priklausąs tik vie-nam kuriam daiktui, įvykiui arba žmogui ; charakteringas.

Spektakl is , reginys; vafdinimas teatre .

Spekuliacija, užsiėmimas, iš ku-rio galima tikėtis pralobti ; užsiėmimas, paremtas žmonių apg audnėj imu, iš naudoj imu; biržos lošimas. S p e k u -l i a n t a s — žmogus, kuris verčiasi prekyba vien tik kad lengvai pralobtų, nors del to reiktų kitus apgaudinėti. S p e k u l i u o t i — užsiimti, verstis spekuliacija.

Spiri t izmas. 1. tikėjimas i dva-sias; 2. manymas, kad miru-siųjų dvasios gali pasirodyti gyviesiems žmonėms, gali pa-reikšti savo norus per ap-dovanotus tam tikra slapta pajėga žmones, vadinamus medijųmais, arba tarpininkais.

Stadija, laipsnis, tarpas keno nors plėtojimosi, arba vysty-mosi.

Stat i s t ika , mokslas, kuris skai-čiais parodo visuomenės gy-venimo apsireiškimus, įvy-kius, žmonių g e r o v ę ; rinki-mas žinių (skaičiais) apie žmonių gyvenimą, jų gerovę ir t. t.

S t a t u s auo ( lot . ) , ankstybesnioji padėtis; kaip ir anksčiau buvo.

Statutas , įstatai.

S t e i g i a m a s i s L i e t u v o s s e i m a s , pirmasis Lietuvos seimas, iš-rinktas valstybės konstituci-jai nustatyti ir žemės refor-mai įvesti.

S t e i g i a m a s i s S u s i r i n k i m a s , a r b a se imas , visos valstybės žmo-nių rinktų atstovų susirinki-mas nustatyti pagrindiniams valstybės įstatymams (konsti-tucijai), taip pat išspręsti vi-siems visuomenės ir valsty-bės ūkio klausimams: žemės, darbininkų ir kt.

Stimulas, pažadinančioji prie-žastis, akstinas.

Stipullacija, bendroji sutarties forma (Romos teisėje).

Stre ikas , susitarusių darbininkų arba tarnautojų metimas dirbti del kokios nors prie-žasties: reikalaujant sutrum-pinti darbo dieną, padidinti užmokest i i r k . S t r e i -k u o t i — mesti darbą ir reikalauti ko nors.

Struktūra, sudėjimas; vidujinė tvarka.

Studentas , aukštosios mokyklos (universi teto, instituto, aka-demijos) mokinys.

Studijuoti, mokytis, tyrinėti ką mokslingai.

Subjektas, veikėjas; tas, kuris daro ką kitam daiktui ar žmogui. S u b j e k t y v i š -k a s — šališkas, ypatiškas, ne bešališkas, vert inantis daiktus savo nuožiūra.

86

Surogatas , daiktas, kuris pa-keičia kitą; padirtas (ne tikras) daiktas (erzacas).

Susisiekimo ministerija, tvarko visus Lietuvos geležinkelius, plentus, didžiuosius vieške-lius, susisiekimą vandenimis, paštą, telegrafą, telefoną; stato naujus geležinkelius, tiltus ir t. t.

Suverenas, valdovas; turis apsčiausia valdžią žmogus.

Suverenitetas, viršenybė; globa ir vyriausias valdymas. L i a u d i e s s u v e r e n i -t e t a s — liaudies valdžią, valdymas.

Š o v i n i z m a s , aklas tautiškumas, tautinė puikybė.

Šriftas, nulietos iš metalo rai-dės, kuriomis raštus spaus-dina.

Štreic'hbrecheris, streiko ardy-tojas; žmogus, kuris sustrei-kavęs drauge su savo drau-gais, to streiko išsižada, ima dirbti, kuris stoja i vietą strei-kuojančio.

Š v i e t i m o ministerija, tvarko žmonių švietimo reikalus, steigia ir išlaiko jvairias pra-dedamąsias mokyklas, vidu-rines ir gimnazijas, įvai-rius kursus, prižiūri visų valstybinių ir šelpiamųjų mo-kyklų darbus.

Subordinacija, klausymas keno nors, atsidavimas kito val-džiai arba valiai.

Subordinuoti, suvest i vieną. Subsidija, pašalpa, sušelpimas.

S u b s i d u o t i — sušelpti, suteikti pašalpą.

Sufražistė, anglų politinės są-jungos moteris, kovojanti už lygybe moterų teisių Angli-joje.

Sugestija, išdidus gražus ma-nieras; ne tiesiogine reikšme pavartotas koks nors posakis, be to — iškilmingai arba iš-didžiai.

Sumburas, mišinys, minčių su-mišimas, pakrikimas.

š .

Šablonas , gatavas pavyzdys, kuriuo negalvojant aklai seka.

Šansas , geras atsitikimas, gali-mas daiktas.

Šarlatanas , apgavikas; apsi-metęs ką nors gerai mokąs ir tuo apgaudinėjąs žmones.

Šefas , vadas; viršininkas.

Šifrai, susitarusių žmonių tam tikri sugalvoti rašto ženklai, kuriais susirašinėja ir kurių kiti nesupranta.

Širma, kilnojama uždauga arba užtvara, padirbta iš rėmų, aptrauktų audeklu.

Šlifuoti, trinti, lyginti.

87

Talkos sutartis, kariavusių val-stybių sustatytas aktas, kuris nustato tų valstybių santy-kius karui pasibaigus.

Taikos teisėjas, teisingumo mi-nisterio paprastosioms pi-liečių byloms spręsti pas-kirtas asmuo. Jo sprendimai gali būti apskųsti apeliacijos keliu Apygardos Teismui.

Taksa, nustatymas prekėms, patarnavimui, darbui ir kit. kainos arba užmokesčio.

Taksuoti, nustatyti kainą, įver-tinti.

Taktas, gražus apsiėjimas. Taktika, elgimosi būdas; poli-

tinės partijos darbo ir kovos būdai. Partijos taktika turi atatikti partijos programai. Partijos programa yra labiau pastovi, retai ji keičiamą, o taktika gali keistis, taikantis prie gyvenimo apystovų. T a k t i n g a s — mokąs ge-rai elgtis, taikąsis prie apys-tovų ir kitų pažiūrų.

Taktas, gražus apsiėjimas, mo-kėjimas apsieiti.

Talantas, įgimtas didelis gabu-mas kam nors: mokslui, dai-lei, technikai. T a l e n t i n -g a s (žmogus) — turįs įgim-tų, didelių gabumų.

Tarifas. 1. sąrašas kainų už pervežimą prekių, žmonių ir k. k., surašytas tam tikra tvarka; 2. muitų už prekes sąrašas; 3. darbo įkaina-

vimas, kainų už darbą są-rašas.

Tarptaut inė ( t a r p v a l s t y b i n ė ) te isė , įstatymai ir sutartys, kurios nustato tarp atskirų valstybių santykius, valsty-bių teises.

Tarptaut in io darbo biuras , yra Tautų Sąjungos įstaiga, kuri rūpinasi darbų reikalais (ne-darbu, darbininkų trūkumu) įvairiose valstybėse.

Tarptaut inis Nuo la t in i s Tr ibu-nolas, tautų sąjungos iš-rinkti teisėjai, kurie sudaro aukščiausią tarptautinį teismą valstybių kivirčams arba gin-čams spręsti. Jo sprendimai yra galutini.

Tautinės partijos, taip vadina tas politines partijas, kurios rūpinasi tik savo tautos rei-kalais, dažnai net stengda-mosios kitų tautų žmonių teises siaurinti, varžyti. Visa dirba vien žiūrėdamos, • kad tai būtų naudinga tik tos vienos tautos žmonėms. Tau-tines partijas, dirbančias vienašališkai, neapkenčian-čias kitų tautų, vadina šovi-nistinėmis ir nacionalisti-nėmis.

T a u t o s p a ž a n g o s partija, y r a stambesniųjų žemvaldžių ir ūkininkų, pramoninkų partija. Kaip ir „žemdirbiai", ši par-tija yra priešinga dvarų dali-nimui ir, apskritai, dabartinei

T .

žemės reformai Lietuvoje. Tai stambiojo ūkio šalininkai fr rėmėjai. Si partija yra konservatyvi. T. P. partijoj gali būti įvairių tikėjimų žmonės.

Tautu lyga, Tautų Sąjunga. Tautu l y g o s paktas, Statutas,

kuriuo vadovaujasi Tautų Są-junga savo darbuose.

Tautu Sąjunga, yra valstybių sąjunga, kurios tikslas — taikos būdu išspręsti visus valstybių tarpusavio ginčius. I ją įeina beveik visos pa-saulio valstybės. Susikūrė ji 1918m. T a u t ų S ą j u n g o s S e k r e t o r i a t a s , Tautų Sąjungos išrinkta įstaiga, kuri vykdo visus sąjungos nutarimus. T a u t ų S ą j u n -g o s T a r y b a , y r a tos są-jungos vyriausias nuolatinis organas (įstaiga), kuri pri-rengia visus darbus Tautų Sąjungos suvažiavimui, pa-tiekdama suvažiavimui visais parengtais klausimais savo

nuomonę arba nutarimus. T. S. Taryboje nuolat dalyvauja keturių didžiųjų valstybių at-stovai: Anglijos, Prancijos, Italijos ir Japonijos, ir dar šeši nenuolatiniai atstovai, kuriuos renka T. S. suvažia-vimas.

Technika, būdai arba tas mokė-jimas, kurie vartojami ama-tuose ir šiaip bet kuriam darbe. T e c h n i k a s — ku-ris gerai moka techniką. .

Technologija, gamtos daiktų perdirbimo mokslas žmonių reikalams; pramonių moks-las.

Teisė, tos teisyklės, kurios nustato piliečių tarpusiavo santykius, taip pat — santy-kius tarp piliečių ir val-stybės.

Teismo antstolis, valdininkas, kuris vykdo (išpildo) teismo nutarimus, arba sprendimus.

Tekstas, tikrieji autoriaus žod-žiai ar raštai (ne kito žmo-gaus atpasakoti).

Telegrafo agentūra, įstaiga, kuri išsiuntinėja kasdien tele-grafu visoms šalims įvairias žinias, naujienas.

Tema, pagrindinė veikalo ar kalbos mintis, apie kurią kal-bama, kuri išrodoma.

Temperatūra, šilimos stovis. „Kokia temperatūra?" reiškia — „kiek šilimos ar šalčio?"

Tendencija, aiškus linkimas i pasistatytąjį tikslą. T e n -d e n c i j i n.g a s, iš anksto palinkęs į savo tikslą.

Teokratija, toks valstybės sut-varkymas, kur vyriausia val-džia yra dvasiškijos rankose, kur šalį valdo dvasininkai.

Teologija, Dievo mokslas, mokslas apie Dievą. T e o -l o g i n i s — teologijai skiri-amas ar iš jos paeinąs.

Teoretiškas, sugalvotas, gal-voje sudėtas, ne praktiškas.

88

89

Terra incognita (lot.), nežinoma šalis; nežinomas dalykas arba mokslas.

Teritorija, didelis žemės plotas, vienos kurios valdžios valdo-mas: valstybės, miesto ar šiaip keno.

Terminas, įsigalėjęs pavadini-mas kokiam nors moksle, technikoje ir kitur; vardas; tam tikras laikas, pabaiga.

Teroras, toks kovos būdas kada priešininką prašalina prie-varta arba gąsdinimais. T e -roro įrankiai šie: šaudymas, kankinimas, padegimas, plė-šimas, pogromai. T e r o r i -z u o t i — įgąsdinti, siekti tikslo gąsdinimas, kankini-mais, užmušimais.

Tezis, dėsnis arba nuomonė, paremta išrodymais; pagrin-dinė veikalo ar kalbos min-tis; mokslo dėsnis.

Tipas, pirmasai paveikslas; toks žmogus ar daiktas, kuriame atspindi daugelio kitų ypatybės. T i p i n g a s — toks, kuriam atspindi dau-gelio kitų daiktų požymiai, kur yra aiškios chrankterin-gos kok nors daikto ar įvy-kio žymės (bruožai).

Tipografija, spaustuvė. Tiražas, skaičius spausdina-

mųjų laikraščio egzempliorių. Tironas, despotas, žiaurus val-

dytojas, nesilaikąs įstatymų. T i r o n i š k a s , savivalus; žiaurus.

Titulas, žmonių skyrių, luomų pažymėjimas (grafo, kuni-gaikščio, generolo, caro titu-las).

Tolerancija, bešališkas kitų tikybų atžvilgiu; svetimų, kitokių pažiūrų arba tikė-jimų gerbimas. T o l e r u o t i — kitų pažiūras gerbti.

Tomas, atskira knyga. Tostas, gėrimas už keno svei-

katą, užgėrimas. Tradicija, padavimas (pav.,

šeimynos); tai, kas pavel-dėta iš senovės ir laikoma lyg šventu, kas negalima mesti ir apleisti; pavyzdžiui, politinės, tikybinės ir kt. tra-dicijos. T r a d i c i n i s — pa-einąs iš tradicijos arba jai skiriamas.

Trafaretas, nuvalkiota, labai dažnai vartojama, priemonė, šablonas.

Tragiškas, be išeities sunki pa-dėtis; daug kenčiąs, be vil-ties.

Traktatas, 1. didelis mokslinis veikalas; 2. tarptautinė su-tartis.

Translokacija, perkėlimas, per-kėlimas i kitą vietą.

Transportas, pervežimas, prista-tymas prekių; partija prekių.

Tranzitas, pervežimas prekių iš vienos valstybės į antrą per trečiosios teritoriją, že-mes.

Trečiųjų teismas, sudaromas abiejų suinteresuotų byla ša-lių; abiejų šalių būna po

90

lygų skaičių teisėjų, o teismo pirmininką skiria susitarusios abi šalys; trečiųjų teismo sprendimas privalomas abiem pusėm.

Tred-unijonai, anglų darbininkų profesinės sąjungos, kurių tikslas — pagelbėti savo są-jungos nariams reikalui at-sitikus ir bendrai ginti savo reikalus nuo kapitalistų iš-naudojimo. Kovoja su savo priešininkais ramiu būdų: per savo atstovus parlamente, streikais ir t. t.

Trestas, didelės pramoninkų kompanijos, valdančios did-žiulius kapitalus; susidaro jos iš panašių mažesnių to pačio užsiėmimo kompanijų; tiks-las jų — pakelti prekių kai-

nas, paimant kokių nors iš-dirbinių monopoliją i savo rankas (pav., žibalo, var io) , mažinant darbininkams už-mokestį.

Tribūna, aukščiau pritaisyta vieta, iš kurios žmonės gali prakalbas sakyti.

Tribūnas, žymus politinis vei-kėjas, ginantis liaudies, darbo žmonių reikalus.

Tribūnalas, teismas; aukščiau-sias teismas.

Trijumfas, didelė iškilmė; dide-lis laimėjimas; iškilmingas sutikimas.

Tualetas, moterų apitaisas, pa-sipuošimo dalykai.

Tutti quanti (ital.), „ir kiti", „ir tam panašūs", sakoma ką nors pajuokiant.

Ubi bene , ibi patr ia (lot.), kur gera, ten ir tėvynė.

Ultimatumas, paskutinė sąlyga, kurios jeigu neišpildo, tai ima karu versti ar kitomis prie-monėmis; paskutinis reikala-vimas.

Ultra , perdaug. Sis žodis pri-dedamas prie kitų žodžių, reiškiančių politikos, mokslo ir kitas kryptis, tų krypčių perdėjimui, nepaprastam jų padidinimui pažymėti. Pa-vyzdžiui, „ultra - individua-listas" reiškia — nepaprastas, perdaug aukštinąs savo as-

menį, savo vertybę, nė kiek neatsižvelgdamas į kitus, kad tai kitiems kenkia.

Universal izmas, stengimasis apimti visus gamtos ir dva-sios reiškinius. U n i v e r -s a l i s — bendras, visuotinas, pasaulinis, visapusiškas.

Universitetas, aukštoji moky-kla, kur moka įvairių mokslų (medicinos, gamtos, teisių, kalbų ir kitų).

Utilitarinis, praktingas, atsižvel-giąs į naudą, naudingumą.

u

91

Utilizacija, išnaudojimas ko ku-riam nors tikslui; naudojima-sis.

Utopija, nebūtas ir negalimas daiktas; svajojimai. U t o -p i s t a s — svajotojas, fanta-zierius.

Uzurpacija, svetimo daikto, sve-timos gėrybės pagrobimas, prisisavinimas.

Uzurpatorius, tas, kuris neteisė-

tai pasisaviną, pagrobia sve-timą turtą, teises ar valdžią. U z u r p u o t i , svetimą daik-tą pagrobti.

Užsieniu reikalų ministerija, atstovauja Lietuvos valsty-bės reikalus užsieniuose, daro su kitomis valstybėmis įvai-rias sutartis, gina Lietuvos reikalus kitose valstybėse, ir 1.1.

Unlia, dviejų ar daugiau valsty-bių sąjunga, susivieni'imas po vieno valdovo valdžia.

Ūkininku sąjunga, artima partija krikščionims demokratams.

Ūkininkų Sąjunga rūpinasi tik stambiųjų ūkininkų reikalais, juos gina. Visais klausimais valstybės reikalais eina iš-vien su krikščionių demokratų partija.

Vakchanalija, girtų užimąs, pa-sileidimas.

Vakaciia atostogos, liuosas lai-kas moksleiviams arba tar-nautojams pasilsėti (vasaros metu).

Vakancija, laisva neužimta vieta; tarnybai vieta.

Valdžia, galimybė išakyti kam ką nors daryti, kitus valdyti. Lietuvos valstybės valdžia yra seimas.

Valdžios darbo suskirstymas, visas valdžios darbas atlieka-mas trijose įstaigose: 1) įsta-

tymų leidžiamojoje (seime), 2) pildomojoje (vyriausybėje) ir 3) teisme.

Valiuta, valstybės popierinių pinigų vertė; apskritai — vertė. A u k s o v a l i u t a , pinigų sistema, kur pagrindi-nis mokėjimo vienetas yra auksas.

Valsčiaus taryba, viso valsčiaus rinktų atstovų susirinkimas valsčiaus reikalais rūpintis ir jiems tvarkyti.

V a l s č i a u s v a l d y b a , valsčiaus tarybos išrinkti žmonės, kurie

ū

V.

92

drauge su viršaičiu vykdo tos tarybos nutarimus.

Valstiečiai, valsčių gyventojai: ūkininkai, mažažemiai ir be-žemiai.

V a l s t i e č i u l iaudininku partija, yra viduriniu ūkininku ir ma-žažemiu partija. Visus šios partijos reikalavimus būtu galima suvesti i šiuos 4 punk-tus: 1) žemė turi priklausyti tik tam, kas ją išdirba; 2) patys valstiečiai turi imti i savo rankas žemės ūkio pro-duktu ir reikalingu tam ūkiui dalyku prekybą, kurią reikia sutvarkyti kooperacijos pa-matais, sudarant įvairias že-mės ūkio draugijas ir varto-toju bendroves; 3) žmogaus sąžinė yra laisva: kaip kas nori taip tiki, kad tik būtu geras, doras žmogus; tikyba neturi būt rišama su politika, tautybe ir ekonominiais rei-kalais; bažnyčios turi tarnauti ne mitingams, bet tikybos dalykams skelbti] kunigai ne-privalo užsiiminėti pašaliniais darbais bankuose, prekybos ištaigose, ministerijose, sei-muose ir politinėse partijose; 4) viskas turi būt daroma liaudžiai, per liaudj ir drauge su liaudimi. Vyriausia liau-dies valia turi lemti, sprend-žiant visus politikos bei vi-suomenės klausimus.

Valstybės evnėjas, valdžios at-stovas teismuose valstybės reikalams ginti. Valstybės

gynėjai yra apygardų teis-muose ir Lietuvos Vyriausiam Tribunole dalyvauti krimi-nalinėse bylose.

Valstybės paskola, imama iš savu kapitalistu ar šiaip gy-ventoju (vidaus paskola) arba iš užsieniu (užsieniu paskola).

Valstybinė pervarta, valstybi-nės tvarkos žymus pakeiti-mas, neatsižvelgiant i įstaty-mus, kurie tokios permainos staigios nors ir neleidžia.

Valstybinė teisė, mokslas apie valstybę, jos atsiradiną ir teises.

Vandalizmas , beprotiškas, aklas nąikinimasis, griovimas; pa-vyzdžiui, mokslo įstaigų, dai-lės kūriniu ir 1.1. V a n d a -l a s , žmogus, mėgstąs kultū-ros padarinius naikinti

Variacija, įvairumas, keitimas. Vasa las , žmogus, kuris priklauso

nuo kito, turi anam kokias nors pareigas atlikti.

Vegetarljonas, žmogus, kuris nieko mėsiško nevalgo.

Ventiliacija, trobos išvedimas. Verbuoti, rinkti už užmokesti

kareivius i kariuomenę; ap-skritai, rinkti, traukti prie savęs.

Vergija, visiškas žmogaus pri-klausymas nuo kito; vergas yra pono nuosavybė: ką nori, tai ir daro su juo.

Veteranas , senas įsitarnavęs kareivis; kurioj nors srity bedirbdamas pasenęs veikė-jas.

93

Veterlnorius, gyvuliu gydytojas. V e t o ( l o t . \ uždraudimas; teisė,

kai kur prezidento, užginti vi-sam susirinkimui priimti kokį nors nutarimą. Teisė „veto" priklauso Lietuvos 50 000 pi-liečiu keičiant seimui konsti-tuciją.

Vlce , žodelis šis, pridėtas prie žmogaus pareigos arba tarny-bos pavadinimo, reiškia — p a d ė j ė j a s .

V i d a u s reikalu ministerija, tvar-ko mūsu savivaldybių reika-lus, milicijos, arba piliečių apsaugos, pilietybės ir svei-katos.

Vila, vasariniai namai, vasarna-miai.

Viršaitis, yra valsčiaus tarybos išrinktas žmogus, kuris eina valsčiaus valdybos pirnininko pareigas ir pildo visus vals-čiaus tarybos ir apskrities tarybos arba valdybos nuta-rimus .

Visuomenė, tai visi žmonės, visos šeimyninės ir visuome-ninės grupės, kurios turi vi-siems bendrų kultūrinių ryšių arba reikalų. Visuomenė skirstosi klasėmis, kurių rei-kalai yra griežtai priešingi ir del kurių tarp klasių eina nuolatinė kova. Klasių kova galės pasibaigti tik tada, kada ir žmonių pasiskirstymas kla-sėmis ir ju nelygybė išnyks.

Visuomenės nuomonė, tai žmo-nių nuomonė arba balsai, pa-sireiškianti laikraščiuose, or-

ganizacijų nutarimuose, viešu susirinkimu rezoliucijose ir t.t.

Visuotinas mokymas, priversti-nas mokymas visu vaikų iki tam tikro amžiaus, kad visi piliečiai mokėtų rašyti, skai-tyti ir suprastu bent nepai-nius valstybės, visuomenės ir politikos reikalus, kad supra-stu savo teises ir pareigas.

Vis-a-vis (ištarti: vizavy), prie-šais, ties.

Viršnorminis darbas, darbas, kurį dirba viršaus įstatymu nustatyto laiko. Viršnorminio darbo panaikinimas paleng-vina darbininko gyvenimą ir sumažina bedarbiu skaičių.

Vitrina, krautuvės langas su išstatytomis parodai prekė-mis.

Vivat (lot.), tegyvuoja. Vizitas, apsilankimas, atsilanky-

mas. V i z i t u o t i , lankytis. Vizitatorius, žmogus, kuris tam

tikru tikslu lankosi mokslo ir kitose įstaigose, žiūri, kaip jose dirbama.

Vykdomasai komitetas, keletas žmonių, išrinktų visuotino draugijos narių susirinkimo, to visuotino susirinkimo nuta-rimams pildyti.

Vykdomoji valdžia, vyriau-sybė; tie žmonės ir įstaigos, kurie pildo parlamento ir teis-mo nutarimus ir išleistus įsta-tymus, t. y. prezidentas ir mi-nisterių kabinetas (visos mi-nisterijos).

9 4

Vyriausias Lietuvos Tribunolas, vienintelis ir aukščiausias valstybės teismas, kurio sprendimai yra galutini ir neatmainomi. Jo uždėtas kal-tininkams bausmes tik valsty-bės prezidentas gali suma-žinti arba visiškai dovanoti.

Vyriausybė, prezidentas ir mi-nisteriai (ministeriu kabinę-

tas) su priklausančioms jiems ištaigomis ir valdininkais; vyriausybė pildo valdžios (seimo) įstatymus.

Volens nolens (lot.), noroms ne-noroms; iš prievartos.

Vox populi — vox Del (lot.) žmonių, balsas yra Dievo bal-sas.

Zoologija, gyvuliu mokslas.

Žandaras , politinės policijos narys arba tam tikros kariuo-menės dalies kareivis.

Žemdirbiu sąjunga, maža kuo tesiskiria nuo „Tautos pažan-gos" partijos. Žemdirbiu Sąjunga yra dvarininku, pra-moninku ir šiaip stambiuiu žemvaldžiu sąmnga. Todėl jie priešingi dvarų parcelia-vimui, arba dalinimui. Eko-nominiame, arba žmonių ir valstybės ūkio, gyvenime rei-kalauia didžiausios laisvės. Žemdirbiai yra šalininkai smarkiai centralizuoto valsty-bės tvarkymo (kad beveik visa ką atliktų viena vyrau-sybė, neduodama valsčių ir apskričių savivaldybėms di-desnių teisių savais reikalais rūpintis).

Ž e m ė s klausimas, klausimas, k a i p r e i k i a t v a r k y t i ž e m e s i r

žemės ūkis, ypač stambusis, kas ir kokiomis sąlygomis gali valdyti žemes ar tik jo-mis naudotis. Z e m ė s p r o g -r a m a , tie reikalavimai, ku-riais norima išspręsti žemės valdymo ar naudojimo klau-simas. Kiekviena politinė partija turi savas žemės klau-simu programas.

Žemės reforma Lietuvoje, Lie-tuvos Steigiamojo Seimo iš-leistas įstatymas žemės val-dymui sutvarkyti. Tam tiks-lui iš piliečiu, turinčių žemės daueiau kaip 80 hekterų, že-mės nusavinamos kariu, be-žemiu ir mažažemių naudai; girios, pelkės, durpynai ir žemės gilumos turtai tenka valstybei, arba nacionalizuo-jami. Už nusavintas žemes savininkams sumoka tam tikrą mokesti. Iš nusavintų

z. Zondiruoti, tirti, bandyti.

Ž .

95

žemių ploto savininkas turi teise pasirinkti sau 80 ha., kur tik nori.

Ž e m ė s re formos va ldyba , yra prie Žemės ir Valstybės Turtų, ministerijos ir rūpinasi, kad žemės reforma, kurią įvedė Lietuvos Steigiamasis Seimas, būtų įgyvendinta, iš-pildyta, pirmoj eilėj kad būtų nusavinti dvarai bežemiams ir mažažemiams išdalyti.

Ž e m ė s tvarkytojas, valdininkas (apskrity,), kuris vykdo Že-mės Reformos Valdybos nu-tarimus, tvarko nusavintas žemes ir šiaip žemės refor-mos reikalus.

Žemvaldžiai , kurie valdo že-mes: smulkieji ūkininkai (ma-žažemia i ) , vidutiniai ir stam-bieji, dvarininkai.

Ž e m ė s i r v a l s t y b ė s turtu mini-sterija, valdo ir tvarko visos valstybės turtus: girias, val-stybines žemes (dvarus).eže-rus, upes, namus ir kit.

Žydu bendruomenė, žydų tau-tinės savivaldybės įstaigos, kurios rūpinasi žydų švie-timo, kultūros ir tikybos rei-kalais.

Ž y d u r e i k a l a m s ministerija, rū-pinasi Lietuvos žydų tauti-niais ir kultūriniais reikalais ir juos atstovauja Ministeriu Kabinete.

Žurnalas , 1) knygos pavidalo laikraštis; 2) knyga bet ku-riems reikalams, dalykams įrašyti.

Žurnalistas, laikraščio, žurnalo bendradarbis, rašytojas.

Žurnalistika, periodinė, laikas nuo laiko einanti literatūra.

Ž v a l g y b a , įstaiga, kuri slaptai seka priešus ir jų darbus, juos persekioja. Žvalgyba gali būti 1) p o l i t i n ė - prieš val-stybę nusikaltėliams sekti ir 2 ) k a r o ž v a l g y b a — kare priešams tirti.