juodieji lietuvos istorijos puslapiai (5)

7/23/2019 Juodieji Lietuvos istorijos puslapiai (5)

1/78

IV. OKUPANTAI SU GELBTOJMANTIJOMIS

Su prasidedaniu Pirmuoju pasauliniu karu dideles viltis siejo lietuviir lenk tautos. Nors t vili turinys buvo skirtingas: lietuviai vylsi atkur-ti savo savarankik valstybingum, lenkai Lenkij, kokia ji buvo iki jos

padalijimo, iki 1772 m. (su LDK). Tiesa, lenk politini vad nuomonstuo klausimu irgi skyrsi. 1897 m. kurtos lenk nacionalistins Tautinsdemokrat partijos (Narodowa demokracja populiariai endekai) ideo-logas ir vadas buvo Varuvos universiteto absolventas gamtininkas Roma-nas Dmovskis (Roman Dmowski, 18641939); tie veikjai kr DidiosiosLenkijos (su LDK) vaizd. J siekiamoje valstybje turinti bti viena len-k tauta, viena lenk kalba (asimiliuojant lietuvi ir kitas tautas). Kiekkitoki atkurtj Didij Lenkij sivaizdavo vienas lenk lyderi Ju-zefas Pilsudskis tai federacin Lenkija, kurioje prisijungtoms tautomspaliekama ir kai kuri politini teisi.

Paios Lenkijos emse nebuvovienodas svetimj reimas. Rusijos irPrsijos valdomose srityse buvo ves-

ta grieta okupacins valdios tvarka, o AustrijosGalicijos ir Krokuvoskrate lenkai galjo visai laisvai veikti, kurti savo draugijas ir net kariniopobdio organizacijas. Galicijoje nuo 1908 m. gyveno pabgs i rus val-domos Lietuvos, i Vilniaus, ir bsimasis Lenkijos diktatorius Juzefas Pil-sudskis (Jzef Giniot-Pisudski). Jis gim 1867 m. gruodio 5 d. Pabrads

vls. Zulavo dvare senos lietuvi kilms, bet sulenkjusio bajoro eimoje.Juzefas buvo ketvirtas bajoro vaikas. Tvas, taip pat Juzefas (18331902),kils i nuo XV a. inomos Ginioto gimins, buvo veds garsios emaiigimins Bilevii dukr Marij (18421883) ir turjo dvar Suginiuose,Teneniuose (dabar ilals r.), bet dl dalyvavimo 1863 m. sukilime rusaidvarus konfiskavo. Tada Pilsudskiai persikl nedidel sigyt dvarel Zu-

lave. Bet dl negebjimo kininkauti dvarelis nusmuko, o 1874 m. sudeg,ir Pilsudskiai su savo 12 vaik persikl Vilni. Vyresnysis brolis Bronis-

Bsimasis Lenkijos diktatorius Juzefas Pilsudskis


2/78


3/78

199JUODIEJI LIETUVOS ISTORIJOS PUSLAPIAI

laimino i santuok ir m skelbti, kad J. Pilsudskis vienas i dievo-baimingiausi lenk katalik.

1899 m. rudens pradioje J. Pilsudsk, su mona grus Vilni, m

sekti rus slaptoji policija. Gelbdama juos nuo sumimo, kur laik slaps-t lietuvi veikja Emilija Vileiien. Taiau 1900 m. pradioje rus an-darai, inipinj, kur Pilsudskiai slepiasi, juos sum. J. Pilsudskis buvokaltinamas kaip PPS vadovas, antivalstybinio laikraio Robotnik leid-

jas ir redaktorius. Po keleto dien tardymo mon Marij paleido, o J. Pil-sudsk udar Varuvos kaljim. Bet ten ilgai neusibuvo: apsimetbeproiu ir buvo perkeltas ligonin gydyti. I ten po keleto mnesi pa-bgo Galicij. ia jau gyveno ir jo mona Marija.

1902 m. vasar dalyvavo Londone vykusioje socialist konferencijoje.Ten sigijs naujus dokumentus gro Rusijos valdom Lenkij toliau dirbtipartinio darbo. J. Pilsudskio autoritetas jau buvo iaugs. Prie to prisidjoir gandas, kad jis parods tikr didvyrikum pabgdamas i Varuvos ka-ljimo. Beje, bdamas Londone, J. Pilsudskis buvo uverbuotas japonnipu ir 1904 m. liepos pradioje per London, Niujork ivyko Japonijmokytis valgybininku. Buvo susitarta dl informacijos apie Rusijos ka-riuomen teikimo. U tai japonai paadjo finansikai remti PPS ir pat

J. Pilsudsk, taip pat aprpinti ginklais lenk karinius dalinius sabotaoveiksmams prie Rusij ir valgybai, numatyta trukdyti rus kariuomensperklim Tolimuosius Rytus. Taiau J. Pilsudskiui visikai pasinaudoti

japon parama sutrukd jo konkurentas, tautininkas Romanas Dmovskis,kur, neinant J. Pilsudskiui, japonai irgi buvo pasikviet Tokij. Pastara-sis rod, kad lenk kari batalionas ar keli batalionai menkai tegaltpakenkti Rusijai, o tik sukelt Vakar Europos pasipiktinim ir paiaislenkais.

Taip japonams apsigalvojus dl lenk karini dalini organizavimo,J. Pilsudskis negavo tolesnei savo veiklai instrukcij, nors PPS l pervairius Vakar ali bankus japonai siunt, tikdamiesi, kad ta partija ga-lt bti jiems pagalbinink kare su Rusija.

Kar Rusija prie Japonij pralaimjo. Per vis Rusij m ristis gin-kluot sukilim ir riaui bangos. Jos gerokai padrebino ir Lenkij. TaiauJ. Pilsudskis buvo nepatenkintas, kad, nepaisant jo ir bendramini pa-stang sudaryti revoliucinius komitetus, sukelti ginkluoto sukilimo ir iva-ryti rus nepavyko; daugiausia tenkintasi tik streikais, demonstracijomiskeliant socialini reikalavim kius.

ALGIMANTAS LIEKIS


4/78

200 LIETUVI TAUTA

Platesnei PPS veiklai stokota pini-g. J. Pilsudskis buvo paskirtas parti-

jos bankininku rpintis l gavimu. Jis, kaip ir vienas i rus bolevik

veikj J. Stalinas, sudar ginkluot plik gauj, kad ji papildyt parti-jos kas pinigais, pagrobtais i valstybs staig, bank.

Vien tok J. Pilsudskio ginkluotos gaujos vykdyt pato traukinio, va-iavusio i Peterburgo Varuv, apiplim netoli Vilniaus, Bezdoni stoty-

je, lenk spauda apra minint io vykio 100-met, kad primint, koks aunusbuvs j mylimiausias vadas, nepriklausomos Lenkijos tvas Juzefas Pil-sudskis. I tikrj tam apiplimui jis rengsi ilgai ir kruopiai. Dar 1908 m.pavasar jis su svetimu pasu atvyko Vilni su meilue Aleksandra ezer-

binska (Szezerbiska). Kiek vliau atvyko ir bendraygis Aleksandras Prys-toras su tikrja mona. PPS tarnai iki smulkmen ityrinjo Bezdoni stotir jos apylinkes, pareng traukinio upuolimo ir atsitraukimo planus. I 19lenk plik buvo sudarytos trys kovins grups: viena turjo uimti Bez-doni stot ir nutraukti telegrafo, telefono ryius, antra sunaikinti stoties irtraukinio sargyb, treia, kuriai msi vadovauti pats J. Pilsudskis, siverti pato vagon, kuriame gabenti pinigai. Ir planas buvo skmingai vykdytas1908 m. rugsjo 26 d. Tik traukinyje rasta maiau pinig, negu tiktasi, tik

200 tkst. aukso rubli. N vienas i plik nebuvo sueistas.1

J. Pilsudskis buvo patenkintas savo organizuojamais ginkluotais api-plimais. Jis vis skeptikiau m irti savo ir kit partij programas,deklaracijas. Tik jga es galima nugalti jg. Ir jis, sugrs Galicij,msi gyvendinti tai, kas nepasisek su japonais: pasisil Austrijos val-diai sudaryti lenk savanori legionus, kurie gint j karo su Rusija me-tu. Austrus sudomino J. Pilsudskio pasilymas: jie pyko ant Rusijos ypadl jos kiimosi Balkan reikalus.

Gavs slapt austr leidim, J. Pil-sudskis 1908 m. birelio pabaigojeLvove m organizuoti lenk Aktyvio-

sios kovos sjung (Zwizek Walki Czynnej). Austrai paadjo j paremtipinigais ir ginklais. Taiau lenkai neskubjo stoti t organizacij ir pomet teturjo dar tik 140 nari. 1910 m. Austrijos vyriausyb prim sta-tym, kuriame leido lenkams kurti savo karines organizacijas kaip auli

J. Pilsudskis plik vadas

1Butkeviius Z. Jzefo Pisudskio nuotykiai Bezdonyse // iaurs Atnai. 2008,gruod. 24. Nr. 922.

J. Pilsudskis lenk ginkluotbri organizatorius


5/78


sjung (Lvove ir Krokuvoje). J. Pilsudskis, austr valgybos remiamas,toliau didino Aktyviosios kovos sjung kaip slapt lenk kovos organiza-cij. Austrija padjo 1912 m. Galicijoje kurti Lenkijos kariuomens id,o politinio pobdio problemoms sprsti Lenkijos konfederacin parti-

j taryb. Ji J. Pilsudsk paskelb vis lenk karini pajg vyriausiuojukomendantu. Taip J. Pilsudskis, iki tol inotas tik kaip socialist veikjas ir

su ginklais susidrs tik kaip bank ir traukini apiplim vadeiva, mo-gus, turintis tik vidurin isilavinim, i tikrj tapo savanorikos lenkkariuomens vadu.

1914 m. birelio 28 d. Sarajeve nu-ovus AustrijosVengrijos sosto pdi-n Prancik Ferdinand ir jo mon

Sofij, dl to buvo apkaltinta Serbija ir liepos 2 d. AustrijaVengrija teikjai ultimatum, reikalaudama perduoti jai Bosnij ir Hercegovin, prie-ingu atveju pagrasino karu. Tokiam AustrijosVengrijos siekiui pritarVokietija, bijodama, kad Balkanuose nesigalt Serbijos rmja Rusija.

Europa prie Pirmj pasaulin kar. 21 valstyb: i j 4 imperijos, 13 karalysi, 1

kunigaiktyst (Juodkalnija) ir 3 respublikos.

Pirmojo pasaulinio karopradia


6/78


7/78


8/78


9/78


10/78

206 LIETUVI TAUTA

J. Kukta.1 Kairij pair veikjai kiek vliau dar steig kit draugij Nukentjusiems nuo karo gyventojams agronomijos ir teisi pagalbai teiktidraugij.2

Daugiausia Draugijos nuo karo nukentjusiems elpti pirmininkoM. Yo, dirbusio Rusijos dmoje, pastangomis iai draugijai buvo irpin-ta iek tiek l. 1915 m. vasar vokieiams okupuojant Lietuv Draugijos

Centrinis komitetas pasidalijo: viena jo dalis su pirmininku M. Yu pasi-trauk Rusij, o kita su vicepirmininku Antanu Smetona pasiliko Lietuvo-je, Vilniuje. jos veikl sitrauk ir mintosios kairij Nukentjusiems nuokaro gyventojams agronomijos ir teisi pagalbai teikti draugijos nariai:Mykolas Birika, Augustinas Janulaitis, Peliksas Bugailikis, in. Stepo-nas Kairys. Pirmininku irinktas Antanas Smetona. Draugijos komitetasfaktikai tapo ir kovos dl lietuvybs, dl Lietuvos savarankikumocentru.

1 Lietuvi enciklopedija. ikaga, 1958. T. 16, p. 38.2Merkelis A. Antanas Smetona. ikaga, 1964. P. 135.

Lietuvi draugijos nuo karo nukentjusiems elpti Centrinis komitetas.Pirmoje eilje i kairs: E. Vileiien, kun. P. Dogelis, M. Yas, A. muidzinaviius, kun.J. Kukta, J. Basanaviius, J. Kymantas, antroje eilje: J. ernas, J. Balikonis, S. ilingas,

kun. K. Olauskas, A. Smetona, A. Vileiis. 1915 m., fotografas A. Juraaitis.

IV. OKUPANTAI SU GELBTOJ MANTIJOMIS


11/78


Vokieiai, okupav Lietuv, pava-dino j Ober Osto sritimi. Jo valdo-

vais buvo paskirti feldmaralas Paulius fon Hindenburgas (Paul von

Hindenburg) ir gen. Erichas fon Lidendorfas (Erich von Ludendorf). Sritisbuvo 109 tkst. km2 ploto ir jai priskirta dalis senj lietuvi etnini e-mi: buvusios Vilniaus, Kauno, Gardino, Kuro gubernijos, o nuo 1918 m.sausio 27 d. ir Balstogs. Kratui valdyti sudaryti skyriai savotikos mi-nisterijos, tiesiogiai pavaldios gen. E. fon Lidendorfui. Tai politikos(V), finans (VI), ems kio (VII), kulto ir mokykl (VIII), teisingumo(IX), pato (X), prekybos (XI) ir kt. Vis j paskirtis buvo: suvokietintiLietuv, sudaryti slygas vokieiams sitvirtinti joje.

Visos Ober Osto valdymo apygardos suskirstytos 34 apskritis, o pas-tarosios 230 valsi. Tik Vilniaus ir Kauno miestai, be apskrii, sudardar atskirus administracinius vienetus.

Beveik vis valdymo struktr virininkais skirti vokieiai, daniausiaibuv karikiai, nors ir nemokj lietuvikai. Vertjais jiems daniausiaibuvo ydai, kurie neretai pasijusdavo ne maesniais virininkais u paius

vokieius, nes nuo j, kaip tarpinink, neretai priklausydavo lietuvi, ypavalstiei, nesupratusi vokikai, likimas vokieiai virininkai savo nuo-

ira galjo mones teisti, bausti ar j pagailti.Vokieiai, okupav Lietuv, nesudar kaip Lenkijoje, Belgijoje ir kitursavo civilins valdios, o paliko veikti karin. Tik 1917 m. lapkriio mnespaskyr baron F. Folkenhausen (Volkenhausen) vadovauti, nors i tik-rj jis tik atliko komisaro pareigas palaik ryius tarp Ober Osto val-dios Kaune ir Vokietijos vidaus reikal ministro. Ir tik nuo 1918 m. vasaros,lungant vokiei imperinms umaioms, pradjo organizuoti ir civilinsavo valdi, o lapkriio 3 d. paskyr civilins valdios Lietuvoje komisaru

dr. E. Cimerl (Zimmerle).Okupantai vokieiai lietuvius i pradi irjo tik kaip savo prie-us, buvusius rus valdinius. Ir patikimais laik ydus ir lenkus, kurie, kaipanksiau rayta, ypa Galicijoje, skelbsi remi AustrijosVokietijos s-

jung ir jos kar prie Rusij. Tiesa, ir Rusija siek ilaikyti lenkus savovaldioje. Dar prie karo pradi 1914 m. rugpjio 1 d. Rusijos kariuo-mens vyriausiasis vadas didysis kunigaiktis Nikolajus paskelb manifes-t, o rugsjo 17 d. ir AustrijosVengrijos imperijos tautoms apie suteikiam

joms teis atkurti savo valstybingum.1

Okupant valdymo sistema

1 Russian Diplomacy and Eastern Europe (19141917). N.Y., 1963. P. 80.

ALGIMANTAS LIEKIS


12/78


13/78


Beje, panaios mintys buvo idstytosir atsakyme mintj 1914 m. rugpjio

1 d. Rusijos kariuomens vyriausiojo vado, didiojo kunigaikio Nikola-

jaus manifest dl lenk ir kit taut, iskyrus lietuvi, teiss atgauti vals-tybingum. T savo atsakym lietuviai veikjai M. Yas, S. ilingas,J. Basanaviius, D. Malinauskas pavadino Lietuvi deklaracija (vliau

ji vadinta Gintarine), kurioje rod, kad lietuvi tauta yra viena seniau-si Europoje, kad ji daugel ami buvo tik pati savo likimo vykintoja irpati kur tinkama kreip savo vali, sugebjo isaugoti savj kultr visa-me josios grynume per vergijos amius, per masin savj broli isiad-

jim savosios tvyns.1

Gintarin deklaracij Rusijos dmos narys M. Yas teik tuometi-niam Rusijos ministrui pirmininkui Ivanui Goremykinui (Ivan Goremykin).

1915 m. pavasar lenk dvarininkai A. Meitoviius (Meysztowicz),P. Konia (Koczia), Vankoviius (Wankowicz) Vilniuje irgi steig Pilie-i komitet nukentjusiems nuo karo elpti, puoseldami vilt tapti Vil-niaus, o gal ir Lietuvos prijungimo prie Lenkijos svarbiausiu centru. Komitet lenkai prim ir yd veikj, kad, krat umus vokieiams,rodyt, jog tik j, lenk, komitetas atstovaujs to krato monms. is

komitetas m reikalauti i vokiei okupacins valdios, kad krate bttik lenk mokyklos, kad bt tik lenkika spauda, tik lenk kalba vartoja-ma, nes Lietuva ess tik lenk kratas.

Kaip anksiau ioje knygoje rayta, Vokietijos ir Austrijos imperato-riams 1916 m. lapkriio 5 d. sudarius Lenkijos karalyst ir jai valdyti Re-gent taryb, Lietuvoje dar labiau suljo lenkai, j kunigai ir bajorai.Jie reikalavo, kad lietuviai jungtsi su jais, puoselt lenk kalb ir kult-r. Vokieiai, tikdamiesi, kad Lenkijos karalystje bus suorganizuota vo-

kieiams padti kariuomen, nereagavo lietuvi skundus dl lenkinimoir persekiojim. Okupantams net buvo naudingi lietuvi ir lenk nesutari-mai. Tai padjo vykdyti nuomi germanizacij. Tuo klausimu lietuvi vei-kjai dr. J. Basanaviius, A. Damaeviius, S. Kairys, A. Smetona, K. aulys1917 m. vasario 17 d. kreipsi vokiei okupacin valdi tokia nota:

vykiai Varuvoje, paskelbus Lenkijos karalyst, ir kurie nuo to laikone be atbalsio ir takos pasiliko Lietuvoje, sukelia lietuviams nerimo ir

veria emiau pasiraiusius pateikti vokiei valdiai pareikim.

Gintarin deklaracija

1 Yas M. Atsiminimai. Nepriklausomybs keliais. K., 1935. T. 1, p. 230231.


14/78


15/78


Stengsi pasinaudoti okupantmalone ir Vilniaus lenkai. 1917 m. ba-landio 19 d. jie savo slaptai leistame

Biuletenyje (Biuletyn wileski) kviet visus atsibastlius lietuvi e-mes stoti numatom organizuoti j kariuomen. Tuos raginimus pasira-ydavo Centralny komitet narodowy (Centrinis tautinis komitetas),Partija niezawistoci narodowej (Tautins nepriklausomybs partija),Polskie stronnictvo ludowe (Lenk valstiei partija) ir kt. O tai ko tielenkai reikalavo i okupacins vokiei valdios po lenk karalysts su-krimo: Mes lenkai, buvusios Lenk Respublikos rytini srii gyven-tojai, skaudiai atjauiame t skriaud, kuri daroma ms kratui,

atskirtame nuo Lenkijos Karalysts emi, ir dl to, kad visos teritorijos,vokiei kariuomens okupuotos ir pavestos Vyriausiajai karo vadovybeiRytuose, btent, Lietuva ir Suvalkija, yra iskirtos i emi, kurias apima1916 m. lapkriio 5 d. aktas.1

O J. Pilsudskis ir kiti lenk ovinistai tariam vilniei vardu kreipsi Varuvos ir kit miest gyventojus, kad jie reikalaut jei ne visos Lietuvos,tai nors Vilniaus ir jo krato prijungimo prie austr ir vokiei imperato-ri pagimdytos Lenkijos karalysts. Tame kreipimesi skaitome: Vilnius

to krato sostin ne tiktai praeityje vaidino didel vaidmen lenk tautosgyvenime kaip jos vad dvasios lopys, bet ir dabar yra vienas i miestdaugiausia ir nuoirdiausiai lenkik ir sudaro didel atgimstanio tauti-nio lenk gyvenimo idin [...]. Toliau raginama daryti ygi, kad tas kra-tas bt prijungtas prie Lenkijos karalysts.2

P. Klimas, kuriam tada nemaai te-ko bendrauti su lenk lyderiais J. Pil-

sudskiu ir R. Dmovskiu, apie susitiki-mus su pastaruoju rao, kad tuomet jis lietuvius ragins eiti kartu su len-kais, o ie bsi tokie malons, jei lietuviai gerai elgsisi ir padsi len-kams, ir suteiks lietuviams ir Lietuvai autonomij Lenkijos sudtyje. Prie-ingai, jei lietuviai ir toliau varysi savarankik politik, t. y. gvietsi skirtis,tai jie nieko negausi ir niekas jiems neleisis atskiros valstybs sudaryti[...]. Blogiausiu atveju Lietuva pasilikt Rusijos gubernija. Lietuvi tau-ta neturinti inteligentijos, o stipriausias krato gaivalas bajorija esanti

visa sulenkjusi. Vieni beraiai valstieiai ar bernai valstybs nesukursi

Vilniaus ir Varuvos lenkplanai

1 Ten pat. P. 93.2 Ten pat. P. 94.

Nebus lietuvi, bet Lietuvaliks Lenkijai

ALGIMANTAS LIEKIS


16/78


17/78


18/78


19/78


Nuo 1917 m. vasaros ir vokiei val-dia m palankiau irti lietuvi tau-

tos siekius atgauti savo valstybingum. Lm tai, kad lenkai, nepaisydami

leidimo atkurti karalyst ir duot paad sisti savo kariuomen frontprie rusus, visaip isisukinjo nuo t paad vykdymo. Dl to vokieiai1917 m. liepos 21 d. sum J. Pilsudsk ir udar Magdeburgo karinje tvir-tovje. Tuo sumimu J. Pilsudskis net diaugsi, nes mat, kad kar Vo-kietija neivengiamai pralaims, o jeigu lenk kariuomen kariaut Rytar Vakar frontuose, po karo nugaltojai su Lenkija elgtsi kaip su Vokie-tijos sjungininke. O tai, kad Lenkijos karalysts atkrjai Vokietija ir

Austrija sum ir udar j karin tvirtov, bsimose taut derybose bus

galima skelbti, kad Lenkija buvusi nugaltojos Antants pusje.Magdeburgo tvirtovje vokieiai J. Pilsudskiui paskyr atskir trij kam-

bari medin nam, leido be joki apribojim vaiktinti po tvirtov. Jeigujis neidavo bendr valgykl, sargybiniai atnedavo jam pusryius, pietusir vakarien, o priedo ir naujausi vokiei laikrai, urnal. Pavalgs,pasivaikiojs J. Pilsudskis laik leisdavo lodamas su sargybiniais korto-mis. Tik jaudino, kad greta nebuvo naujos monels Aleksandros Pilsudskos(Pisudska), kuri liko nia. Pagaliau 1918 m. vasario 7 d. gavo ini, kad

ji skmingai pagimd j pirmagim dukrel Vand. Nordamas pamatytidukrel ir mon, jis pra Regent tarybos nario kunigaikio ZdislavoLiubomirskio (Zdislaw Lubomirskij), kad iprayt jam Vokietijos valdiosleidim aplankyti savo eim.1

Taiau vokieiams jau neberpjopasimatymai: jiems ramybs neda-

v pralaimjimai Vakar frontuose, vis

stiprjantis revoliucinis judjimas valstybs viduje, 1918 m. lapkriio 8 d.jie paleido J. Pilsudsk vykti namus. Ir jis lapkriio 10 d. ryt ilipo i trau-kinio, i specialiai jam skirto vagono, Varuvos stotyje. ia j pasitiko kele-tas Regent tarybos ir vokiei okupacins valdios nari (nors vliau lenkspaudoje rayta, kad j pasitikusios minios moni, isiilgusios savo vado).T pai dien Regent taryba savo posdyje J. Pilsudsk paskyr Lenki-

jos virininku (galva) ir vyriausiuoju kariuomens vadu. O kit dien,lapkriio 11-j, kapituliavus Vokietijai, Lenkijos virininkas paskelb apienepriklausomos Lenkijos atkrim. Tad vliau ir buvo galima skleisti mitus,

1Nalen D., Nalenius T. Juzefas Pilsudskis. V., 1991. P. 128.

J. Pilsudskio tremtis

J. Pilsudskis Lenkijos virininkas

ALGIMANTAS LIEKIS


20/78

216 LIETUVI TAUTA

Aleksandra Pilsudska Juzefas Pilsudskis

Kaip ir visi diktatoriai J. Pilsudskis mgdavo paveiksluotis su vaikais.

LENKIJOS VALDOVAS


21/78


22/78

218 LIETUVI TAUTA

kad J. Pilsudskis tartum pabgs i Magdeburgo kaljimo, organizavs mi-nias ir paskelbs nepriklausomyb, kad jis nepriklausomos Lenkijos t-

vas, atkrjas ir pan.

Beje, dar prie sugrtant Varu-v J. Pilsudskiui, daug kur usienyje

jau gana neblogai veik Lenkijos karalysts diplomatins tarnybos, taippat vairiausi lenk emigrant Pranczijoje, JAV, Anglijoje ir kitose alyseLenkijos isivadavimo komitetai, tarybos ar pan. Dideliu veiklumu 1917 m.pradioje Paryiuje pasiymjo Lenk tautinis komitetas, vadovaujamaslenk nacionalisto ovinisto Romano Dmovskio. Dar 1917 m. sausio 22 d.

lenk atstovas JAV Ignacas Janas Padezevskis (Padezewski) buvo priimtasprezidento Tomo Vudro Vilsono (Thom Woodrow Wilson), kur lenkastikino, kad Lenkija turi bti atkurta ribose iki 1772 m. padalijimo (t. y. suLDK emmis). Taiau n odiu lenkas neusimin JAV prezidentui, kaddl savo laisvs ir nepriklausomybs kovoja ir lietuvi tauta, turjusi Eu-ropoje viena galingiausi valstybi, LDK krja.

Kaip anksiau ne kart minta, Lenkij visur stengsi paremti Pranc-zija. Savo teritorijoje ji maitino, reng, ginklavo ir jos lenk generolo Ju-

zefo Halerio (Jzef Haller, g. 1873 m.) formuojam i lenk kariuomen,kurioje buvo daug Pranczij i Galicijos atsibasiusi J. Pilsudskio le-gionieri, Su tais savo pulkais gen. J. Haleris 1919 m. pradioje ygiavo Lenkij, ivaik dar kai kur usilikusius vokiei kariuomens dalinius.Tie i Pranczijos sugr daliniai ir sudar organizuojamos Lenkijos ka-riuomens pagrind.

Okupacin vokiei valdia ne men-

kiau kaip ir buvusi rus eng, ypa ekono-mikai, lietuvi taut, grob visk, kas galjo bti naudinga Vokietijai,stengsi suvokietinti al, kaip kadaise lenkai sulenkinti, rusai surusin-ti. Lietuvi tauta dar kart sitikino, kad kiekvienas okupantas, gelbto-

jas, turi tuos paius tikslus: sustiprinti savo taut, savo valstyb kitossskaita. Ilikti tai reik turti savo nepriklausom valstyb. Tai pirmiau-sia suvok dl karo Rusijoje atsidr lietuviai, taip pat tarnavusieji ruskariuomenje. Daugiausia j, taip pat Lietuvi draugijos nukentjusiemsnuo karo elpti nari dalis Rusijoje 1917 m. gegus 27birelio 3 d. (pa-gal senj kalendori) Petrapilyje suauk Rusijos lietuvi seim Lietuvosateities klausimams apsvarstyti. Seiman susirinko 370 lietuvi atstov i

Lenkijos vaduotojas usieniuose

Lietuvi seimas Petrapilyje


23/78


24/78

220 LIETUVI TAUTA

buvo nuginkluoti ir ivaikyti jau susiorganizav lietuvi kari pulkai. Dau-gelis, kurie atsisakydavo stoti bolevik organizuojam Raudonj armi-

j, bdavo suimti, jei nepavykdavo jiems pabgti dar vokiei okupuotLietuv.

Vokieiai, nesulaukdami, kad lenkpulkai Varuvoje, o ypa Galicijoje, stos

drauge su austrais, vokieiais prie rusus ir Antant Vakar frontuose, pa-lankiau m irti lietuvi siekius. Lietuvikame vokiei leidiamameDabarties laikraio 1917 m. birelio 2 d. numeryje praneama, kad Vy-riausiasis karo vadas Rytuose leido sudaryti lietuvik pasitikjimo taryb[...] i ymi Lietuvos vyr [...]. Tada vokiei okupacin valdia papratakingo lietuvi vyskupo P. Kareviiaus, po to dar dr. J. Basanaviiaus ir

A. Smetonos pasilyti kandidatus t j sumanyt pasitikjimo taryb.Lietuviai suvok, jog okupacin valdia nori kurti toki taryb, kad ji pa-

dt jai valdyti Lietuv, igauti daugiau turt sau. Taiau nutar pasinau-doti tuo okupant pasilymu, kad taryba tapt pirmiausia lietuvi tautosvadovu kovoje dl savo savarankiko valstybingumo. O kad ta taryba gal-

Lietuvos rus dramos teatro pastatas. ia veik Vilniaus iemos teatras,kuriame 1917 m. rugsjo 1822 d. vyko Lietuvi konferencija.

Lietuvos Tarybos irinkimas



25/78


26/78


27/78


28/78


29/78


30/78

226 LIETUVI TAUTA

Vilniuje ir t valstyb atskirianti nuo vis valstybini ryi, kurie yra buvsu kitomis tautomis.

Drauge Lietuvos Taryba pareikia, kad Lietuvos valstybs pamatus ir

jos santykius su kitomis valstybmis privalo galutinai nustatyti kiek galimagreiiau suauktas steigiamasis seimas, demokratiniu bdu vis jos gyven-toj irinktas. [...]1

Vokiei okupacinei valdiai tasnutarimas buvo netiktas smgis. Ir jiudraud Lietuvos aido 1918 m. va-

sario 19 d. numer, kuriame buvo ispausdintas tas Nepriklausomybs Ak-

tas. Tik slapta io Akto kopija buvo isista Reichstag, vokiei laikrairedakcijas (slapt io dokumento isiuntim organizavo tuo metu Vilniuje

vokiei kariuomenje tarnavs bsimasis VDU profesorius BernardasKodatis).2 Nepriklausomybs Aktas buvo ispausdintas vokiei laikra-iuose Berlyne.

Vasario 20 d. j per posd perskait Reichstago Centro partijos pirmi-ninkas Grberis (Grber) ir rekomendavo vyriausybei jam pritarti. Taiaudidel dalis vyriausybs nari buvo prie, o ypa reichskancleris Hertlin-

gas (Hertling), kuris pareik, kad Vokietija gali pripainti Lietuvos nepri-klausomyb tik 1917 m. gruodio 11 d. akto pagrindu, todl ir LietuvosTaryba privalanti ataukti Vasario 16-osios Akt. Taiau Lietuvos Taryba irtoliau ra, susitikinjo su aukiausiais valdios atstovais Berlyne, bet ne-liko nieko kita, kaip sutikti su ultimatyviu vokiei reikalavimu ir 1918 m.kovo 23 d. Vokietijos kaizeris Vilhelmas II pasira akt, kuriuo pripainoLietuvos nepriklausomyb 1917 m. gruodio 11 d. akto pagrindu, t. y. Lie-tuvai sudarius sjung su Vokietija ir pasiraius reikalingas konvencijas.3

Kaizerio Lietuvos nepriklausomybs pripainimo akte nebuvo pami-ntas 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Tarybos Nepriklausomybs Aktas.

Lietuvos Taryba neskubjo ratifikuotikaizerio pripainimo. Ji iekojo bd, kaip

igauti tikrj Nepriklausomybs pripainim. Ir kaip vien i galimybididioji dalis LT nari nusprend paskelbti Lietuv karalyste pakvieiant

Kaizerio Lietuvos pripainimoakto pinkls

1Liekis A. Lietuvi tautos prisiklimas. V., 2007. P. 494.2Liekis A. Prof. Bernardas Kodatis: Sugrusio lietuvio gyvenimas. V., 2010. p. 94.3aulys J. Nepriklausomybs ivakarse // Ms keliai. 1948, vas. 12. Nr. 7.

Lietuvos karalyst


31/78


karaliumi gana palank Lietuvai Viurtembergo hercog katalik Vilhel-m fon Urach (Wilhelm von Urach), gimus 1864 m. Monake ir kildinussave i Lietuvos Didiojo kunigaikio Gedimino gimins. Manyta, vokie-

iams bt nepatogu nepripainti karaliumi savo tautieio, o pripainuskaraliumi, valstyb tampa nepriklausoma. Tai kandidatrai daugelis prita-r todl, kad Urachas sutiko su visomis lietuvi slygomis ir su tuo, kad

jam teks i esms tik karaliauti, bet ne valdyti.1

1918 m. liepos 11 d. pradioje Lietuvos Tarybai nusprendus Lietuvskelbti karalyste, Taryba pasivadino Lietuvos Valstybs Taryba (LVT), kaipnepriklausomos alies vyriausioji valdymo institucija.

Taiau 1918 m. vasar Vokietij sudrebinus revoliucijos bangoms ir jai

pralaimjus kar, atsirado galimybi ir Lietuvai pasiekti tikrj Nepriklau-somyb. 1918 m. lapkriio 2 d. LVT savo posdyje nusprend ataukti sa-

vo 1918 m. liepos 11 d. nutarim skelbti Lietuv monarchija ir rinktikaraliumi Urach, paymdama, kad galutin valstybs valdymo formnustatys demokratikai irinktas Seimas. Tos paios dienos posdyje buvopatvirtinti Lietuvos valstybs Laikinosios konstitucijos pamatiniai ds-niai, o valstybs Prezidentu Antanas Smetona. Lapkriio 5 d. ValstybsTaryba Lietuvos Vyriausybs vadovu premjeru patvirtino prof. Augusti-

n Voldemar, o lapkriio 11 d. patvirtintas ir Laikinasis Lietuvos minist-r kabinetas.

Lapkriio 13 d. Lietuvos Respub-likos Prezidentas A. Smetona, vice-prezidentai dr. J. aulys ir kun. J. Stau-

gaitis Lietuvos aide paskelb atsiaukim:Lietuvos pilieiai!

Didysis karas, kuris per ketverius metus ud Lietuv, baigiasi. Jaubaigia nukristi paniai, met metus var Lietuvos krat. Kovai dar negalas, bet jau teka mums laisvs saul.

Iki paskutins valandos nebuvo leidiama Lietuvos Valstybs Tarybaisu savo krato monmis susisiekti ir al tvarkyti. Kiekvienas jos ingsnisbuvo trukdomas. Itisi metai Valstybs Tarybai nevalia buvo pasakyti liuo-so odio savo monms.

Dabar tos klitys pradeda nykti. Senosios vokiei vyresnybs nebrair tiktai iandien galima imtis statyti Lietuvos gyvenim. Jau atjo darbo

1Liekis A. Lietuvi tautos prisiklimas. V., 2007. P. 521528.

Pirmosios lietuvi Vyriausybsatsiaukimas


32/78

228 LIETUVI TAUTAIV. OKUPANTAI SU GELBTOJ MANTIJOMIS


33/78


34/78


35/78


36/78

232 LIETUVI TAUTA

Kazys Grinius (g 1866 12 17, mir 1950 06 04) vienas i Lietuvos valstybs krj.Pirmojo pasaulinio karo metais gyveno Rusijoje. 1917 m. Voronee kartu su Martynu

Yu ir Mykolu Sleeviiumi irinktas Vyriausij lietuvi taryb Rusijoje. Dl bolevikaret nutrkus Tarybos veiklai, 1919 m. K. Grinius buvo Lietuvos repatriacins

komisijos pirmininku, rpinosi lietuvi grimu Lietuv i vokiei nelaisvs. 1920 m.irinktas Steigiamj Seim, 19201922 m. vadovavo Ministr kabinetui

(1926 06 081926 12 17), treiasis Lietuvos Prezidentas.

LIETUVOS PREZIDENTAI


37/78


valanda, ir Valstybs Taryba tikisi, kad js visi Lietuvos vyrai irmoterys mokate ne tik dl laisvs kovoti, bet ir ikovotj laisv stipriai laikyti.

Nuo ios dienos mes patys imsime Lietuv valdyti. Valstybs Taryba

rpinsis lygiai visais Lietuvos pilieiais, neskirdama nei kalbos, nei tiky-bos, nei lyties. Dabar ji jau kuria savj valdi, kuri sudarys valstybs stai-gas ir sutvarkys krato savivaldyb. Darbo tik pradia; dar veikvisa valdia

vokiei rankose; daug dar laukia mus rpesio.Imdamiesi darbo pasisakome, kokie yra ms pirmieji rpesiai:1. Per ketverius metus spaud mus didiausi karo vargai. Netekdavom

pieno savo kdikiams. Stikdavom duonos, svetimus beerdami. LietuvosVyriausyb rpinsis, kad nei vienas grdas, nei vienas kiauinis be jos i-

nios nebt imamas i krato.2. Keturi met karas suard ms kius. Miai, j Lietuves em-

je, pelenais pavert ms trobesius. Karo nuostoliai turs bti Lietuvaiatlyginti. Vyriausyb tuojau imsis daryti vis t nuostoli sraus.

3. Lietuvos Vyriausyb rpinsis, kad tuoj bt paleisti ir galt grtivisi karo belaisviai ir visi i Lietuvos itremtieji dl politikos nusidjimkaro metu.

4. Lietuvos Valstybs Taryba ir jos sudarytoji Lietuvos Vyriausyb ima-

si kratvaldyti tik laikinai. Ji nori tik apsaugoti Lietuv nuo suirui irprivesti al ligi vis moni renkamo Steigiamojo Lietuvos Seimo. Val-diostikslas greiiausiai suaukti Steigiamj Seim visuotiniu, lygiu, slap-tu ir tiesiu balsavimu. Jisai galutinai nutars, kaip turi ms kratas valdytis.Jisai nustatys santykius Lietuvos su kaimynais. Jisai statys ir nuolatinLietuvos valdi.

5. ems valdyme iki iol buvo Lietuvoje daug neteisybs. Greta di-diausiplot savinink skurdo imtai beemi ir maaemi, norini ir

gebani sav, ne svetim em dirbti. Laisvoj Lietuvoj taip bti neturi.Ms Steigiamasis Seimas turs pasirpinti, kad Lietuvoje emdirbiai, kurienori ir sugeba em dirbti, gaut jos pakankamai, kad nebereikt Lietu-

vos monms i savo krato gabentis ir iekoti duonos svetur. LietuvosVyriausyb paruo visa, kas bus reikalinga Seimui ems reformai padaryti.

6. Lietuvos Vyriausyb rpinsis, kad miesto ir sodiaus darbininkai tu-rt darbo ir udarbio ir kad jie bt saugojami nuo inaudojimo.

Einant darb daug mums reikia patvaros ir stiprybs, nes turime dau-gel prie ir mums tenka gintis vieniems, nelaukiant i niekur talkinink.Yra moni, tykojani ugrobti Lietuvos em, iplti Lietuvai jos ird Vilni. Jie ginklu ruoiasi mus upulti. Yra moni, kurie, dangstydamiesi


38/78


39/78


40/78

236 LIETUVI TAUTA

XVIXIX A. VILNIUS IR LIETUVADAILININKO ANTANO AKALIO PRAEITIES VIZIJOSE


41/78


42/78


43/78


44/78


45/78



46/78


47/78


48/78


49/78



50/78


51/78


52/78

248 LIETUVI TAUTA

Tame paiame Lietuvos Valsty-bs Tarybos posdyje (1918 m. lap-

kriio 27 d.), kuriame buvo pritarta Baltarusijos prisijungimui prie

Lietuvos, kalbjs Vyriausybs vadovas A. Voldemaras informavo, kadlenk partijos, lenk dvarininkai varo prieik Lietuvos nepriklau-somybei darb, organizuoja ginkluotus brius, tariasi su vokiei val-dios atstovais, siekdami nuversti Lietuvos Valstybs Taryb, Laikinj

vyriausyb ir pan.1

Svarbiausias j tikslas, kaip ir ankstesniais deimtmeiais, buvo prisi-jungti Lietuv ar bent jau jos Ryt krat, daniausiai dangstantis Lietu-vos Didiosios Kunigaiktysts atkrimu ir ... jos prisijungimu prie Lenkijos.

Nepriklausomos Lietuvos atkrimas tik pai lietuvi etninse emse buvoklitis lenk valstybs nuo jros iki jros atkrjams. Tarp pagrindinitokio tikslo propaguotoj buvo Lenk socialist partijos krjas, Lenki-

jos virininkas Juzefas Pilsudskis.

Kiek kitaip elgsi kita gausi tauti-n mauma ydai: pamat, kad lie-

tuviai rimtai pasireng atkurti savo valstyb, jie stengsi ilikti lyg neutrals,

laukdami, kas ieis laimtoju. Kai baltarusiai pritar prisijungimui prieLietuvos, daugelis yd veikj tam irgi pritar, kaip jie pritar anksiauir lenkams, rusams prisijungti Lietuv, o vliau j pajungti Vokietijosimperijai. Kadangi ydams svarbiausia buvo j verslas, prekyba, tai jieddavosi ten, kur matydavo geresnes perspektyvas. O kadangi tik dide-lse valstybse greiiau buvo galima padaryti didesn bizn, tai jie ir link-davo prie didij. Kadangi atsikurianios Lietuvos Vyriausyb nuopirmj dien vykd ypa liberali politik vis tautini maum atvil-

giu, prieingai negu Lenkijos, nuo 1918 m. pabaigos vis daugiau ydm remti Lietuvos Vyriausyb, kurioje buvo paskirtas net atskiras mi-nistras yd reikalams. Juo i pradi buvo J. Vigodskis, nuo 1919 m.

vasario M. Soloveiikas, nuo 1923 m. vasario B. Fridmanas, po jo S. Rozenbaumas.2

Nepaisant dideli valstybs valdymo sistemos krimo, nusiaubto kioatkrimo sunkum, LVT ir Laikinoji vyriausyb rpinosi ir lietuvik mo-kykl steigimu, net Vilniaus universiteto atkrimu. 1918 m. gruodio 5 d.

Seni lenk ovinist tikslai

1 Lietuvos Valstybs Tarybos protokolai... P. 405.2Liekis A. Lietuvi tautos prisiklimas. V., 2007. P. 558.

ydai ten, kur jiems geriau


53/78


54/78


55/78


iki 1772 m. padalijimo buvusi Lenkija (kartu su LDK). Jis tebegyveno pra-jusi ami lenko lktos pasaulyje, nenorjo, o gal i tikro buvo toksbukas kareiva ir nesuvok, jog jau XX a. pirmiausia paios tautos lietu-

vi, gud, ukrainiei ir kitos turi sprsti, su kuo joms eiti ar i viso vie-noms kurti savo valstybes ir jas valdyti. Nors jis mgdavo girtis, jog kils igarsios lietuvi gimins, jog myli lietuvius ir Lietuv, bet ta jo meil buvokaip laps vitai, kaip feodalo baudiauninkui.

Karo pabaiga Vakar ir Ryt fron-tuose, prasidedanios laimtoj ir pra-laimjusij taikos derybos Paryiuje

Lietuvai i tikro reik nauj kar dl savo Laisvs ir Nepriklausomybspradi.

Nepriklausomos Lietuvos sostinje Vilniuje vis labiau ljo lenk o-vinistai ir j organizacijos, vis neramesns inios atsklisdavo ir i profais-tiniu keliu engianios Lenkijos: tenyktje spaudoje keltas ovinistinistriukmas, kariuomens gausinimas ir Lenkijos virininko J. Pilsudskio svai-iojimai apie jo vadovaujamos Didiosios Lenkijos su buvusiomis LDKemmis atkrim. Rytuose irgi nebuvo ramu prie Lietuvos sien buvo

telkiamos didels bolevikins Rusijos Raudonosios armijos dalys, kurios,girdi, bet kada gali ateiti pagalb Lietuvos liaudiai. Ir toliau kratetebesiautjo okupaciniai vokiei kariniai daliniai. Buvo aiku, kad, prie-ingai negu teig Lietuvos Laikinosios vyriausybs vadovas Augustinas Vol-demaras, praryti nepriklausom Lietuv rengsi ir lenkai, ir rusai. Nenorjoi jos trauktis ir kar pralaimj vokieiai. Jaunoji Lietuva, kaip n vienakita nepriklausoma Europoje valstyb, buvo i vis pusi apsupta ir dar i

vidaus griauiama j agent. Tik stipri sava kariuomen galjo isaugoti

nepriklausom Lietuv.Vienas pirmj atsikurianios ir nepriklausomos Lietuvos valstybs vei-kj, suvoks kariuomens svarb Nepriklausomybs stiprinimo ir gyni-mo kelyje, buvo Rusijos kariuomens poruikas, Lietuvos karininkkomiteto Rusijoje narys Kazys kirpa. Jis 1918 m. balandio 25 d., kratedar tebeviepataujant vokieiams, teik Lietuvos Tarybai memorandumLietuvos kariuomens organizavimo klausimu. Jame ra: [...] Ant mskartos krinta didel atsakomyb kovoje dl Lietuvos laisvs. Jeigu nepa-darysime viso, k galjome padaryti dabartiniu laiku, ms sin bus ne-laisva prie naujj kart. Jeigu bt reikalingos aukos karo dievaiiuikovoje dl Lietuvos laisvs privalome pasiaukoti [...]. Pats faktas lietuvi

Pastangos organizuotiLietuvos gynyb

ALGIMANTAS LIEKIS


56/78

252 LIETUVI TAUTA

kariuomens buvimo turt reikms, parodant, kad lietuvi tauta pri-brendusi savistoviam gyvenimui [...]. Kaip matyti i lenk spaudos, pripa-inus vokieiams Lietuv nepriklausoma valstybe, ji n nemano atsisakyti

nuo savo imperialistini pretenzij Lietuv prisijungti prie Lenkijos ir, i-noma, progai pasitaikius bandys tuos savo planus vykinti gyveniman. ILenkijos Lietuvai gresia ypa didelis pavojus, prisiminus, kad jau dabarlenkai turi apie 60 000 durtuv.

Jeigu tik vokieiai iek tiek paleist Lietuvoje vadias i savo rank iratpaniot Lenkij, tai galime vien grai dien Vilniuje susilaukti lenklegion. Lenkams pagalb eina gud ovinistai ir ydai. Ar neverta pasi-piktinimo lenk ir yd agitacija prie Lietuvos nepriklausomyb! Ir tai

daroma tuo laiku, kada lietuviai isijuos darbuojasi Lietuvos atstatymui!Tik kada Vilniuje ir kituose Lietuvos miestuose bus lietuvi pulkai, galimabus sakyti, kad Gedimino sostin atstatyta. Tada tik gals ant Gediminokalno laisvai plevsuoti Lietuvos vliava! Kokia turt bti Lietuvos ka-riuomen ir ar pajgsime patys j suformuoti? [...] Gal dar galima btpasinaudoti turtu atskir lietuvi batalion, susiformavusi Rusijoje? Ga-lima taipgi bt bandyti tartis dl to klausimo su ukrainieiais, kuriemsteko dauguma rus armijos turto Rumunijos ir pietvakar front. Uk-

rainieiai palanks lietuvi kariuomens formavimui ir lietuvi siekimamsaplamai. Galima tikti, kad jeigu vokieiai nedarys klii, ukrainieiaisutiks mums padti tame reikale. Laukti negalima, nes lietuvi kariuome-ns kadras, kuris grta i Rusijos, apsigyvens Lietuvoje. Gana gerai pa-stu Rusijos lietuvi karininkus. Jie su dideliu noru prisids prie savokariuomens steigimo ir, suinoj apie tai, stengsis kuo greiiausia grti Lietuv.

Dl lietuvi kariuomens formavimo reikt prie Lietuvos Tarybos su-

kurti tam tikr komisij arba Lietuvos kariuomens komitet, kuriam da-bar pavesti parengiamj darb lietuvi kariuomens steigimui.1

K. kirpa pateik ir silomos steigti Lietuvos karo ministerijos orga-nizacin schem. Pagal j ministerijoje turt dirbti apie 16 karinink to-kiuose skyriuose: karo tarnybos, karo teiss, mokymo, karo kio iradministracijos, dislokacijos, karo medicinos, intendantros, karini laips-ni ir statistikos bei informacijos.

1918 m. spalio 8 d. LVT sudar Apsaugos komisij, kurios pirmininkubuvo paskirtas S. ilingas. Komisija pareng projektus steigti Lietuvoje

1 Ms inynas. K., 1923. T. 4. Nr. 11, p. 311, 312.


57/78


teritorinius karinius dalinius, sienoms apsaugoti sil sudaryti 60 tkst.kari kariuomen, daugiausia i sugrusi i buvusi Rusijos kariuome-ns dalini ir kt. Karininkas J. Kubilius paskelb kvietim buvusiems ka-

reiviams ir karininkams nuo spalio 10 d. registruotis Lietuvos kariuomen.Pirmuoju usira mintasis K. kirpa. Taiau kariuomens organizavimasVilniuje vyko vangiai. J kiek pristabd ir mintoji Ministro Pirmininko

A. Voldemaro kalba, es atsikurianios Lietuvos niekas nepuls. Bet su tuonesutiko K. kirpa ir dar apie 100 lietuvi karinink ir kareivi. 1918 m.lapkriio 21 d. nuvyk pas Ministr Pirminink A. Voldemar pareikalavoi jo nedelsiant paskelbti sakym dl Krato apsaugos ministerijos steigi-mo ir kariuomens organizavimo.1 Premjeras pakluso ir 1918 m. lapkriio

23 d. jis, ir kaip krato apsaugos ministras, pasira sakym Nr. 1 dl Ap-saugos tarybos prie ministerijos steigimo, Kariuomens tabo ir Pirmojopulko Alytuje organizavimo. Taiau buvo padaryta klaida: Krato apsau-gos ministerijos viceministru, atsakingu u kariuomens organizavim, pa-skirtas buvs carins Rusijos generolas K. Kondrotoviius i tikrj visainesirpino kariuomens organizavimu, o tik savo reikalais. Jis ir netikjo,kad Lietuva ilgiau iliks nepriklausoma, kai i karto pasitrauks vokieikariuomen. Tuo metu kaip tik ji jau ir trauksi, nepaisant, kad Lietuv

ruosi siverti bolevikins Rusijos Raudonoji armija Lietuvos gelb-toja. 1918 m. lapkriio 13 d. anuliavus Lietuvos Brastos taikos sutart suVokietija, Lietuvoje, pirmiausia Ryt, buvo iplatintas Rusijos Centro vyk-domojo komiteto pirmininko J. Sverdlovo ir Liaudies komisar tarybospirmininko V. Uljanovo-Lenino pasiraytas atsiaukimas:

Visoms Rusijos tautoms, vis okupuot srii ir emi gyventojams.Visos Rusijos CVK iuo ikilmingai pareikia, kad taikos sutarties su

Vokietija slygos, pasiraytos Breste 1918 m. kovo 3 d., neteko galios ir

reikms. Brest-Litovsko sutartis (kaip ir papildomasis susitarimas, pasi-raytas Berlyne 1918 m. rugpjio 27 d. ir VCVK ratifikuotas rugsjo 6 d.)visumoje ir visais punktais laikoma panaikinta.

Visi Brest-Litovsko sutart traukti sipareigojimai, liei kontribucijosimokjim arba teritorij bei srii perdavim, skelbiami negaliojaniais.

Paskutinis Vilhelmo II vyriausybs, igavusios ia prievartin taik, ak-tas, siekis susilpninti ir palaipsniui pasmaugti Rusijos Socialistin Fede-ratyvin Respublik ir neribotai inaudoti aplink Respublik esaniastautas, buvo Tarybins pasiuntinybs isiuntimas i Berlyno u jos veikl,

1Liekis A. Lietuvi karyba ir ginkluot (iki 1940 m.). V., 2002. P. 365.


58/78


59/78


60/78


61/78


Mes inome, kad js kelias sunkus ir dygliuotas, bet inokite, ne toli-ma toji valanda, kada mes stosime su jumis vien ginkluot br ir kartuvykdysime didelius udavinius, kuriuos mums skiria pasaulin revoliucija.1

Sveikinime n odio apie lietuvi taut, Lietuv, o tik visikos itiki-mybs savo duondaviui bolevikinei Rusijai ir jos carui V. Leninui.

1918 m. gruodio 16 d. po Vilni ir kitas Lietuvos vietas buvo iplatin-tas Laikinosios revoliucins Lietuvos darbinink ir vargingj valstiei

valdios manifestas, kuriame paskelbta, kad Visa valdia pereina Lie-tuvos Darbinink, beemi ir maaemi atstov taryb rankas. [...]

Prasidjo [...] pasaulin proletar revoliucija, kuri griauna vien sostpaskui kit ir savo geleiniu kju dauo reteius, verianius viso pasaulio

proletariat. Po rus caro sugriautas AustrijosVengrijos sostas, o paskuiir Vokietijos. Traka ir griva pasaulio kapitalo tvirtovs. Arti uvimo va-landa anglpranczamerikon imperializmo, kuris dabar laiko save visopasaulio pergaltoju, kaip dar neseniai tuomi didiavosi pergaltojas Vo-kietijos imperializmas. [...]

Revoliucini Lietuvos darbinink mini vardu skelbiame:1. Vokietijos okupacijos valdia Lietuvoje nuo io laiko yra panaikinta.2. Kaizerin Lietuvos Taryba su jos Ministr taryba ir visos kitos bur-

uazins tautins tarybos ir komitetai yra panaikinti, o j agentai bees bestatymo apsaugos.3. Visa valdia pereina Lietuvos Darbinink, beemi ir maaemi

atstov taryb rankas. [...]8. Visa dvarinink, didij kinink, banyi, vienuolyn ir kunig e-

m, su gyvuoju ir negyvuoju inventoriumi, lygiai ir visi mikai, vandens ir e-ms gelms pereina vis Lietuvos darbo mini nuosavybn (nacionalizuojama)ir perduodama Darbinink ir maaemi atstov taryb inion. [...]

Statydami savo naujj gyvenim tais paiais pamatais, kurie padtiSocialistins Federatyvs Rusijos Taryb Respublikos pagrindan, mes at-eityj eisime ranka u rankos su Taryb Rusija ir visomis kitomis alimis,einaniomis socialistins revoliucijos keliu. [...]

Tat kelkit sukilimo vliav! Visi proletarai, be taut skirtumo, prie gin-kl! Visur kurkite Darbinink ir maaemi atstov taryb valdi. Vers-kite savo aminuosius engjus! Stokite Lietuvos Taryb RespublikosRaudonosios Armijos eiles!2

1 Lietuvos TSR istorijos altiniai. V., 1958. T. 3, p. 104105.2 Ten pat. P. 105, 106, 107.


62/78


63/78


ti Lietuv. inoma, prie tai pasiskelbs Lietuvos gelbtoju nuo boleviki-ns Rusijos. Taip J. Pilsudskio vadovaujami lenk ovinistai idav Lietu-

v Rusijos bolevikams.

Lietuvos Valstybs Tarybai ir Lai-kinajai vyriausybei sitikinus, kad len-

kai neities pagalbos rankos kovoje su bolevikine Rusija, buvo nutartakreiptis bent finansins paramos Antants alis, taip pat pertvarkyti krato

valdymo sistem. Pirmiausia i krato apsaugos viceministro pareig buvoatleistas mintasis gen. K. Kondratoviius ir vietoj jo paskirtas energingaslietuvis karininkas M. Velykis.

Iekoti Lietuvai paramos 1918 m. gruodio 20 d. Berlyn ivyko Mi-nistras Pirmininkas A. Voldemaras, Valstybs Tarybos Prezidiumo pirmi-ninkas A. Smetona, finans ministras M. Yas. Jiems buvo suteiktigaliojimai, jei Lenkija ir bolevikin Rusija okupuot Lietuv, atstovautiusienyje, atlikti Lietuvos Vyriausybs usienyje pareigas. Ivykus A. Sme-tonai, LVT pirmininku liko S. ilingas. Vietoj A. Voldemaro grup kari-nink, vadovaujam K. kirpos, pasil Vyriausybei diktatoriaus teismis

vadovauti i Rusijos sugrusiam advokatui Mykolui Sleeviiui, organi-

zuoti Vilniaus ir visos Lietuvos gynyb. Gruodio 26 d. LVT patvirtinoM. leevii Ministru Pirmininku. Kit dien naujasis Pirmininkas ipla-tino po vis al atsiaukim Visiems pilieiams, kurie tik gali ginkl val-dyti, stoti Lietuvos laisvs ir nepriklausomybs ginti...1

Laikinoji Lietuvos vyriausyb nusiunt not bolevikins Rusijos vy-riausybei dl jos kariuomens verimosi Lietuv.2

1918 m. gruodio 29 d. Laikinoji vyriausyb ir krato apsaugos mi-nistras M. Velykis iplatino po Lietuv atsiaukim:

Vyrai! Ne kart Lietuvos prieai norjo udti ant ms amin ne-pakeliam jung, bet ms Tvyn nenugalta. Ji gyva. [...]Lietuva pavojuje!Vokiei kariuomenei atsitraukiant, jau sibrov Lietuvon svetimoji

Rusijos kariuomen. Ji eina, atimdama i ms gyventoj duon, gyvulius,mant. Jos palydovai badas, gaisr pavaists, kraujo ir aar upeliai.

Tad ginkim Lietuv! Parodykim, jog esame verti amiais kovotos lais-vs: iandien Lietuvos likimas ms pai rankose. [...]

Lietuvos rengimasis gynybai

1 LCVA. F. 923. Ap. 1. B. 52. L. 2.2 Pirmj Lietuvos Nepriklausomybs met dokumentai 19181920. K., 1920. P. 11.

ALGIMANTAS LIEKIS


64/78

260 LIETUVI TAUTA

Bri briais eikim i kaim, viensdij, miest ir miesteli, eikim i

vis Lietuvos krat laisvs ir Tvyns ginti. [...]Drsiai, be baims, kaip ms tvai ir sentviai, ustokim prieams ke-li, pakelkim yg u ms Motin Tvyn, u Lietuvos Valstyb!1

Gynyb nuo bolevikins kariuomens mgino organizuoti prie v. Ka-ldas Vilniuje pradjusi veikti miesto komendantra, vadovaujama Liu-do Giros, jo padjj karinink K. kirpos, P. Guo. Komendantraorganizavo savanorius ir jau gruodio pabaigoje j bta daugiau kaip 500kari ir 20 karinink. Buvo suformuota keletas kuop ir kulkosvaidinink

grandis. Taiau dl ginkl trkumo daugiausia savanori apginkluoti nega-lta. Neturta ir uniform, todl kareiviams ant deins rankos buvo usiu-vami tik tautins vliavos spalv trikampiai, o karininkams trispalvs juostos.

1919 m. sausio 1 d. vokiei kariuomen m trauktis i Vilniaus. Jiemsnuo Gedimino pilies bokto nuleidus Vokietijos vliav, lietuvi kari kuo-pa, vadovaujama karinink K. kirpos ir P. Guo, um Gedimino kalnir jo bokte ikl nepriklausomos Lietuvos trispalv.

Jos iklimas palydtas autuv vi salvmis. K. kirpa pasak pa-triotin kalb, visi i diaugsmo buiavosi. Bet kiti ir verk, matydami, kaip

Mykolas Sleeviius (18821939) II irIV Ministr kabineto vadovas.

Jo vadovaujamoms vyriausybms (dirbo1918 m. gruodio 26 d. 1919 m. kovo 12 d.

ir 1919 m. balandio 12 d. spalio 7 d.)teko i pagrind kurti Lietuvos valstyb:

organizuoti kariuomen, valstybs aparat,

finansus, savivaldybes, teismus. Pasiektanemaai laimjim: parengtas ems

reformos projektas, laikinasis statymas dlLietuvos pilietybs, ypatingieji valstybs

apsaugos ir karo teism statai, i Lietuvosivaryta bolevik kariuomen.

1 LCVA. F. 923. Ap. 1. B. 52. L. 2.


65/78


stoties link nuvaiavo pasku-tiniai veimai su LVT, Vyriau-sybs turtu, kuris turjo bti

pervetas Kaun, bsim-j laikinj Lietuvos sostin.1

Po pietVilniuje jau ei-mininkavo lenk kariniaidaliniai. J generolas

A. Mokickis (Mokszicki)pasiskelb Vilniaus komen-dantu, o viso Ryt Lietuvos

krato vadu gen. V. Vejtko(W. Wejtko). Mieste ir kra-te lenkai paskelb karin pa-dt.

Lietuvos Vyriausybs at-stovu Vilniuje liko vietimoministras M. Birika.

Lenkai, ugrob Vilni,

m suiminti lietuvius (pir-miausia vyrus) skelbiant, kad mieste ir visame krate turi bti vartojamatik viena lenk kalba. Bet neilgai jiems teko eimininkauti. Sausio 6 d.Vilni um bolevikins Rusijos kariuomen.

Kaun persiklus Laikinajai Lietuvos vyriausybei, jis tapo ir Lietuvosgynybos organizavimo ir valdymo centru. Taiau ir Kaune padtis buvosunki. Prie atsikuriani Lietuvos valstyb aistras kurst bolevik agita-toriai, pinkles rezg i Varuvos diriguojamos lenk karins ir civilins or-

ganizacijos. Nenorjo atiduoti valdymo svert ir okupacin vokiei valdia.Bet nepaisant vis sunkum, Kaune organizuota lietuvi savivalda, i sa-vanori suformuoti gynybos pulkai ne tik Kaune, bet ir Alytuje, Kdai-niuose, Marijampolje, emaitijoje, o bolevik kariuomens okupuotosesrityse lietuvi partizan briai.

1919 m. sausio 9 d. raudonarmieiai um Panev, Ukmerg, posavaits iaulius, pasiek Luok, Telius, Sed ir vasario pradioje jie jaubuvo um apie 6070 proc. Lietuvos teritorijos ir fronto linija jo nuoLydos per Varn, Perloj, Staklikes, Jiezn, aslius, Veprius, Siesikus,

1 Pirmj Lietuvos Nepriklausomybs met dokumentai 19181920. K., 1920. P. 11.

Kautyns prie Alytaus.


66/78


67/78


68/78


69/78


70/78


71/78


cijas be joki apribojim galjo bti skiriami, renkami raudonarmieiai,nors ir atvyk i Rusijos gilumos. Visus savo potvarkius okupacin valdiapirmiausia skelb rus, yd, lenk kalbomis ir po j lietuvi kalba.

Neribot gali Vilniuje ir kai kuriose kitose vietovse turjo eka Ypatingoji komisija kovai su kontrevoliucija, sabotau ir spekuliacija. e-ka, kaip ir revoliuciniai komitetai, tribunolai, siautjo nevaromi jokistatym, bet vadovaudamiesi tik socialistine smone ir revoliucine si-ne. eka, vadovaujamas nuomaus lenko ovinisto faisto V. Boguckio(W. Bogucki), ypa persekiojo, suiminjo, kankino lietuvius, kaip kon-trrevoliucionierius, buruj tarnus.

Lietuvos revoliucins valdios vadas V. Mickeviius-Kapsukas, ma-

tydamas pirmiausia lietuvi prieikum svetimali rus, lenk, ydvaldiai, taip pat raudonarmieiams, 1919 m. sausio viduryje papra savoefo V. Lenino Kremliuje leisti okupacinius dalinius pavadinti lietuvikais

vardais. Ir taut vadas leido: pirmiausia Pskovo divizija buvo pavadintaLietuvi divizija, o kad neatrodyt, jog ta kariuomen vadovaujama tik iMaskvos, leido sudaryti i lietuvi karin taryb (pirmininkas V. Kapsu-kas, nariai I. Morozovas ir kiti).1

inoma, tarp soviet nutarim bta ir nauding lietuvi tautos, Lietu-

vos paangai. Antai 1919 m. kovo 4 d. dekretu buvo panaikinta feodaliz-mo liekana moni suskirstymas luomus bajorus, pirklius, miestieius,valstieius, taip pat panaikinti titulai: kunigaiktis, grafas, bajoras, carinsRusijos laik pareigybi titulai slaptasis patarjas, kolegijos asesorius irt. t. Visi alies gyventojai paskelbti pilieiais ir t. t.2

1919 m. kovo 13 d. Vilniuje steigtas Vyriausiasis Lietuvos istorijos ar-chyvas, kuriam turjo bti perduoti istorin vert turintys dvar, privaiir kit organizacij dokumentai, meno kriniai ir kt. O kovo 24 d. buvo

paskelbtas ir dekretas apie privalom visiems 817 m. vaikams ir jaunuo-liams moksl. Mokoma turjo bti vietinmis kalbomis lietuvi, len-k, yd, gud pagal vietimo komisariato nurodym.3 1919 m. kovo 13 d.V. Mickeviiaus-Kapsuko valdia pasira dekret dl Vilniaus universite-to atkrimo, tam sudar komisij ir iskyr vien milijon rubli.

Nors V. Mickeviius-Kapsukas buvo bolevikas internacionalistas, jisnebuvo abejingas ir lietuvi tautos, Lietuvos likimui. Juk dar jaunystje jis

1 A. K

19181919 . // . , 1940. 5(102), . 21.2 LTSR istorijos altiniai. V., 1958. T. 3, p. 181.3 Ten pat. P. 194, 196.

ALGIMANTAS LIEKIS


72/78

268 LIETUVI TAUTA

buvo vienas veikliausi lietuvi tautinio atgimimo, lietuvi socialdemok-rat veikj, draudiamos lietuvikos spaudos platintoj, 1905 m. revoliu-cinio judjimo vadov, tik vliau jis patikjo V. Leninu ir nujo su nuo

socialist atskilusia komunist (bolevik) partija. Tai, kad V. Mickeviius-Kapsukas nebuvo prarads tautini jausm, patvirtina kun. J. Tumo-Vai-ganto, P. Gaidelionio, J. Maioto, O. Maiotiens ir kit prisiminimai, kai

jie 1919 m. sausio pabaigoje nuj pas j ir mgin isiaikinti dl lietuvitautos ir jos valstybingumo likimo. Anot j, V. Mickeviius-Kapsukas ai-kins, kad jis norjs suformuoti tik lietuvik kariuomen, visur paskirtitik lietuvius tarnautojus, bet taip neij dl pai lietuvi prieikumo

jiems, bolevikams. Bet kai tik Lietuva tapsianti sovietine respublika, jis

atleisis i kariuomens svetimalius rusus. O kad ir dabar maai kur var-tojama lietuvi kalba, tai kalti patys lietuviai: jie su atvykliais lenkais,rusais, ydais bendrauj j kalbomis, o neparodo, kad ia yra j, lietuvi,kratas.1 Taiau, atrodo, ir pats V. Mickeviius-Kapsukas nesuvok, kad ir

jis yra tik sraigtelis bolevik mainoje, usimojusi paversti bolevikine irvis Europ, vykdyti pasaulin proletariato revoliucij.

Kremliui gaunant ini apie vis at-

kaklesn lietuvi savanori prieinim-si Raudonajai armijai, soviet valdia 1919 m. sausio 30 d. prim slaptnutarim sujungti Lietuvos ir Gudijos sovietines respublikas vien. Taiturjo padidinti lietuvi pasitikjim sovietais, tarsi jie nor atkurti buvusi-j Lietuvos Didij Kunigaiktyst, ukirsti keli Lenkijos virininkoJ. Pilsudskio ir jo bendraygi ketinimams atkurti Lenkij, kokia ji buvoiki padalijimo 1772 m. Kita vertus, bolevikin Kremliaus valdia ir nebe-turjo jg padti Lietuvoje strigusiai savo kariuomenei, nes paiam So-

viet Rusijos likimui ikilo didiulis pavojus dl pilietinio karo ir Antantsvalstybi karins intervencijos.

Dar 1917 m pabaigoje DidiosiosBritanijos, Pranczijos, JAV ir Japo-nijos slaptais susitarimais visa Rusija

buvo pasidalyta savo karines zonas prie sovietus: D. Britanija Kau-kaze ir Piet Ukrainoje, Pranczija Besarabijoje, Ukrainoje ir Kryme,JAV ir Japonija Sibire ir Tolimuosiuose Rytuose. 1918 m. pabaigoje Ang-

1epnas P. Naujj laik Lietuvos istorija. V., 1992. T. 2, p. 334.

Bolevikinis LDK variantas

Antants valstybikarins zonos RTFSR


73/78


lijos ir JAV kariniai laivai su daugiau kaip 40 000 kari um Murmanskoir Archangelsko uostus, JAV ir Japonija Vladivostoko ir kituose uostuoseilaipino per 11 000 savo kari. Sjungininkai kovai su soviet valdia vy-

riausiuoju baltagvardiei kariuomens vadu paskyr buvus caro kariuo-mens admirol A. Koliak (Kolak). ias pareigas jis jo iki 1920 m.sausio 4 d. Prie jo tabo buvo steigtos JAV, D. Britanijos, Pranczijos irJaponijos karins pasiuntinybs. A. Koliako pavaduotoju ir Piet Rusijoskontrrevoliucins kariuomens vadu Antant paskyr irgi buvus carinsRusijos generol A. Denikin (Denikin) (nuo 1920 m. sausio 4 d. jis per-m ir vyriausiojo kariuomens vado A. Koliako pareigas). A. Koliako ir

A. Denikino armijose buvo per 511 tkst. kari, apginkluot Antants vals-

tybi moderniausiais t laik ginklais, net naikintuvais (j turjo per 200),tankais (per 100), arvuoiais ir kt.

Nuo 1919 m. kovo 4 d. A. Koliako ir A. Denikino armijos visais fron-tais pradjo bolevik Raudonosios armijos puolim, kad susijungusiosbendromis pajgomis uimt Maskv. Sovietams prasidjo karas, lemian-tis visos bolevikins Rusijos likim. Tad suprantama, kad ir raudonarmie-i frontas Lietuvoje, kaip ir soviet valdios likimas ten RTFSR vadamsnebeturjo didesns reikms, palyginti su Piet ir Ryt frontais. Todl

V. Kapsuko valdiai teko verstis turimomis jgomis.

Didesni vili atsilaikyti prie sa-vo Nepriklausomyb ginanius lietu-

vius, prie vis intensyviau besiverianius Gudijos vakarines sritis lenkusteik Lietuvos ir Baltarusijos respublik jg sujungimas. 1919 m. vasario1820 d. Vilniuje organizuotas pirmasis vadinamasis Lietuvos darbinink,beemi ir maaemi valstiei ir raudonarmiei soviet suvaiavimas,

kuriame dalyvavo 221 delegatas, tarp kuri net 70 proc. buvo bolevikairaudonarmieiai, 9 proc. kit partij, o likusieji nepartiniai. Suvaiavi-me dalyvavo RKP(b) CK nariai A. Jof (Joffe), Lenkijos komunist (bol-evik) atstovas J. Unlichtas (Unszlicht), Baltarusijos KP(b) CK narysR. Pikelis (Pikel), Vokietijos KP mitas (Schmidt), Rusijos Liaudies ko-misar tarybos atstovas S. Petrovskis (Petrovskij) ir kiti. Pagrindinis suva-iavimo udavinys buvo patvirtinti dar sausio mnesio pabaigoje V. Leninoatsist direktyv: sujungti Lietuvos ir Baltarusijos taryb CVK ir sudarytibendr abiej sovietini respublik vyriausyb.1 Suvaiavimas vienbalsiai

Sovietin Litbelo respublika

1 . . . , 1963. . 3, c. 143.


74/78

270 LIETUVI TAUTA

patvirtino t Kremliaus direktyv, taip pat vadinamj Lietuvos darbinin-k, beemi, maaemi ir raudonarmiei soviet atstov Centro vykdo-mj komitet (CVK) i 50 nari (net 46 i j buvo KP(b) nariai, tarp kuri

vyravo ydai ir lenkai).11919 m. vasario 27 d. Vilniuje organizuotas bendras Lietuvos ir Balta-

rusijos Centro vykdomj komitet posdis, kuriame patvirtintas bendrasabiem respublikoms CVK po 50 nari (tarp j 91 bolevikas). Jo pirmi-ninku patvirtintas K. Cichovskis, sekretoriumi R. Pileris, nariais J. Unlichtas, J. Doleckis, S. Ivanovas (Ivanov) ir kiti. O Lietuvos ir Bal-tarusijos Liaudies komisar tarybos pirmininku ir usienio reikal komisa-ru V. Mickeviius-Kapsukas, nariais Z. Angarietis (vidaus reikal

komisaru), J. Leinskis (vietimo), M. Kalmanoviius (maisto tiekimo),S. Dimanteinas (darbo), A. Vainteinas-Branovskis (finans), K. Rozen-talis (pato ir telegrafo), M. Kozlovskis (teisingumo), S. Bersonas (valsty-bs kontrols), J. Unlichtas (karo reikal) ir kiti. Liaudies kio tarybospirmininku patvirtintas V. Ginzburgas. Ir CVK, ir LKT vyravo ydai (apie70 proc.), inoma, ir KP(b) nariai (apie 90 proc.).2

1919 m. kovo 46 d. formaliai sujungtos Lietuvos ir Baltarusijos komunis-t (bolevik) partijos vykusiame jungtiniame j atstov suvaiavime Vilniu-

je (per abi respublikas bolevik partijos priskaiiuota 17 636 nariai).Suvaiavime buvo pritarta V. Lenino nurodymui, kad bolevikai turi vadovau-ti ir CVK, LKT, visoms kitoms organizacijoms, institucijoms, bet nepakeisti.3

Tuo dar kart patvirtino, kad bolevikams svarbu ne tautos, ne daugumos, otik j pai nuomon. I esms nebuvo visuomens, piliei renkama ir auk-iausioji bolevik statym leidiamoji ir vykdomoji valdia.

Lietuvos ir Baltarusijos KP(b) CK pirmininku buvo patvirtintas V. Mic-keviius-Kapsukas, nariais Z. Angarietis, V. Boguckis, K. Cichovskis,

S. Dimanteinas, V. Knorinas ir kiti. Kandidatu Rusijos KP(b) CK nariubuvo patvirtintas V. Mickeviius-Kapsukas. 1919 m. kovo 1823 d. Mask-voje vykusiame RKP(b) atuntame suvaiavime buvo priimtas nutarimas,kad visoms KP(b) organizacijoms vadovauja tik RKP(b) CK ir jo nutari-mai privalo bti beslygikai vykdomi partijos dalyse nepriklausomai nuo

j nacionalins sudties.4

1 Komunistas. 1919, vas. 23.2 Komunistas. 1919, kovo 2.3 Komunistas. 1919, kovo 12.4 TSKP suvaiavim, konferencij ir CK plenum rezoliucijose ir nutarimuose. D. 1:

18981924. V., 1955. P. 430.



75/78


Taiau tie bolevik organizaciniai pertvarkymai be didesns paramosi Rusijos negaljo j igelbti. Tuo labiau kad ypa lietuviams bolevik

valdia buvo svetima ne tik dl to, kad joje vyravo rusai, ydai, lenkai, bet

kad ji persekiojo lietuvikas banyias, neskyr ems, nedalijo nacionali-zuot dvar, banyi, vienuolyn emi jos neturintiems ar maai turin-tiems, o vietoj to steig lietuvi dvasiai svetimas komunas ir pan. Tadbolevikai neturjo sau atramos ir tarp bern, beemi ir maaemi. Dau-gelis j stojo savanoriais Lietuvos kariuomen ir kovojo su svetimalebolevik kariuomene, vadavo vien po kito 1919 m. pradioje jos uim-tus Lietuvos rajonus. Taiau toje kovoje lietuviai nesulauk jokios para-mos i broli lenk, kurie, pamat, kad RTFSR i paskutinij kovoja prie

A. Koliako, A. Denikino armijas, prie angl, prancz, japon ir JAVintervencinius dalinius, m vertis buvusias LDK emes.

1919 m. pavasar Lenkijos kariuo-men, istmusi raudonarmieius, u-

m Lietuvos Brast, kiek vliau Volkovysk, Kobrin, Druanus, mvertis ir Vilniaus krat. Lenkai bijojo, kad Lietuvos savanoriai, puldamibolevik kariuomen i Vakar, neaplenkt j ir neatsiimt savo sostins

Vilniaus. Taiau, kad ir keista, bolevik raudonarmieiai maiau prieinosilenk negu lietuvi daliniams, matyt, nusprend, kad lenkai svetimaliai bustraktuojami kaip okupantai ir jie vis viena bus priversti palikti Ryt Lietuvlietuviams. 1919 m. balandio 19 d. Lenkijos kavalerija (per 2000 raiteli) irkeletas tkstani pstinink siver Lietuvos sostin ir po trij dien m-i um vis miest ir Gedimino pilies bokte ikl Lenkijos vliav. Dlto, kad raudonarmieiai buvo priversti palikti Vilni ir didel dal Ryt Lietu-

vos. 1919 m. balandio 24 d. V. Leninas ra Vakar fronto revoliucinei-kari-

nei tarybai: Po Vilniaus netekimo Antant dar labiau suljo. Btina ivystytimaksimal greitum siekiant per trumpiausi laik susigrinti Vilni, kadneleistume baltiesiems pritraukti jgas ir sitvirtinti. Paspartinkite einanipastiprinim ygiavim ir veikite energingai. Lauko tabui su visokeriopai pa-didintu dmesiu sekti, kaip vykdoma operacija ia kryptimi.1

Taiau bolevikai nepajg istumti i Vilniaus lenk. Jie ir toliau versi Lietuv okupavo Maiiagal, Nemenin, Pabrad, venionlius ir kitas

vietoves. Tuo metu Lenkijos virininkas Varuvoje ir kituose miestuose, taippat lenk spaudoje paskelb, kad jo legionai ivadavo ...Lenkijos miest

Vaduotoj lenk sugrimas

1Ruka A. Kovos dl Lietuvos nepriklausomybs. Cleveland, 1981. T. 2, p. 189.

ALGIMANTAS LIEKIS


76/78

272 LIETUVI TAUTA

Vilni ir dal jo krato. Tai buvo pirmas kartas istorijoje, kai svetima valsty-b, ugrobusi kitos teritorij, pavadint j savo valstybs vardu. Ta lenkovinist ir j vado J. Pilsudskio niekyb sukl dar didesn pasipiktinimnegu ivytieji bolevikai tie bent niekada neskelb, kad Vilnius ar jo kra-tas bt rus ar yd miestas, em. Dl tokio lenk fiurerio J. Pilsudskiopareikimo Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas M. Sleeviius at-stovui Berlyne J. Purickiui telegrafavo: Sukelk visus ant koj. Vilnius tikLietuvos, tik ms sostin. Niekada jo neatiduosime lenkams!1

Padtis Lietuvos kariuomens ir Raudonosios armijos fronte prie Dauguvos

1919 m. rugpjio 31 d.

1 Ten pat. P. 189.


77/78


78/78

juodieji lietuvos istorijos puslapiai (5)

Documents