juozas ivilis. vilniaus advokat r mai · 2014-04-05 · iðk eltas bylas gindavo lenkai advokatai....

3
4 LIETUVOS ADVOKATÛRA 2009 m. Nr. 4 (33) ADVOKATO PROFESIJA A dvokato Jono Vileiðio bute Vilniuje 1918 metø spalio pradþioje, eiliná vadinamàjá raudonàjá ketvirtadie- ná ávyko paþangiøjø lenkø–lietuviø grupiø atstovø pasitarimas. Pasitarimo pagrindinis tikslas – suderinti abiejø pusiø pastangas ir kovà su vokieèiais ir rusais, siekiant iðsilais- vinimo ir atkurti savo tautines valstybes. Lenkai Juzefo Pilsudskio vardu, atsto- vaujami jo brolio Jano (Jan Piùsudski), këlë Liublino unijos atnaujinimo reikalavimà. Mums, lietuviø atstovams, – raðo Kazys Ðkirpa („Lietuvos nepriklausomybës sute- mos (1938–1940)“, 1996) – tame pasitarime ðis lenkø reikalavimas buvo nepriimtinas, nes siekëme nepriklausomos Lietuvos vals- tybës atkûrimo ir buvome linkæ tartis su lenkais vien dël kovos þygiø prieð bendrus prieðus suderinimo. Tai posûkio taðkas, kuriame lenkø kilmës advokatø, kartu su lietuviais prak- tikavusiø Vilniuje prieð Pirmàjá pasauliná karà ir drauge siekusiø iðsivaduoti ið carinës Rusijos priespaudos, keliai politiniu, bet ne profesiniu poþiûriu iðsiskyrë. Kaip raðo lenkø istorikas Henrikas Visneris, lenkø kilmës Vilniaus advoka- tai atmetë lietuviø pasiûlymà kartu kurti Lietuvos valstybæ ir 1918 m. balandþio 21 d. jie vieðai paskelbë, kad nedalyvaus kuriant naujà Lietuvà (Henryk Wisner, „Litwa. Dzieje pañstwa i narodu, Wars- zawa, 1999). Kovoje dël Vilniaus jie buvo vieni ið aktyviausiø Lietuvos tarybos po- litiniø prieðininkø ir daug pasidarbavo ágyvendindami þinomo Lenkijos veikëjo advokato Aleksandro Lednickio (Alek- sander Lednicki) 1917 metais po Rusijos revoliucijos viename pavergtøjø tautø atstovø pasitarime Maskvoje asmeniðkai P. Leonui iðsakytà paþadà kautis uþ Vil- niø – „Nu, za Vilno my jeðèe poboremsia“ (Petras Leonas, Raðtai, III tomas, 2005). Jau 1919 m. sausio 1 d. Vilniø uþëmë len- kø legionieriai, o po dvejø metø Vilniaus kraðtas tapo viena ið Lenkijos vaivadijø. Buvusios Rusijos okupuotose þemëse áraðytø á sàraðus prisiekusiesiems advo- katams ir advokatø padëjëjø profesinei veiklai reguliuoti 1918 m. gruodþio 24 d. buvo priimtas Laikinasis Lenkijos valstybës advokatûros statutas (ásigaliojo 1919 m. sausio 1 d.). Kitose Lenkijos valstybës þe- mëse advokatø veiklà ir toliau reguliavo Austrijos teisës aktai (1868 m. liepos 6 d. ástatymas) bei 1878–1910 metø Vokietijos advokatûros veiklos norminiai aktai. Tik nuo 1932 m. lapkrièio 1 d. visà lenkø advo- katûros sistemà reguliavo vienas teisës ak- tas. Jis buvo pakeistas 1938 metø pavasará ir teisingumo ministrui suteikë ágaliojimà apibrëþtam laikui nutraukti priëmimà á ad- vokatûrà. Ðia prerogatyva Lenkijos teisin- gumo ministras beveik tuoj pat pasinaudojo ir savo ásakymu iki 1945 m. gruodþio 31 d. nutraukë priëmimà á advokatus ir advo- Vilniaus advokatø rûmai Apygardos apeliacinio teismo pastate (A. Mickevièiaus g. 36) veikë Vilniaus advokatø rûmai (LNM)

Upload: others

Post on 23-May-2020

3 views

Category:

Documents


0 download

TRANSCRIPT

Page 1: Juozas ivilis. Vilniaus advokat r mai · 2014-04-05 · iðk eltas bylas gindavo lenkai advokatai. Kol buv o gyv as Tad as Vrubl evs kis gind av o jis ai. Jam mir us (1925), gind

4 LIETUVOS ADVOKATÛRA 2009 m. Nr. 4 (33)

ADVOKATO PROFESIJA

Ad vo ka to Jo no Vi lei ðio bu te Vil niu je 1918 me tø spa lio pra dþio je, ei li ná va di na mà já rau do nà já ket vir ta die-

ná ávy ko pa þan giø jø len kø– lie tu viø gru piø at sto vø pa si ta ri mas. Pa si ta ri mo pa grin di nis tiks las – su de rin ti abie jø pu siø pa stan gas ir ko và su vo kie èiais ir ru sais, sie kiant ið si lais-vi ni mo ir at kur ti sa vo tau ti nes vals ty bes.

Len kai Ju ze fo Pil sud skio var du, at sto-vau ja mi jo bro lio Ja no (Jan Piùsud ski), kë lë Liub li no uni jos at nau ji ni mo rei ka la vi mà. Mums, lie tu viø at sto vams, – ra ðo Ka zys Ðkir pa („Lie tu vos ne pri klau so my bës su te-mos (1938–1940)“, 1996) – ta me pa si ta ri me ðis len kø rei ka la vi mas bu vo ne pri im ti nas, nes sie kë me ne pri klau so mos Lie tu vos vals-ty bës at kû ri mo ir bu vo me lin kæ tar tis su len kais vien dël ko vos þy giø prieð ben drus prie ðus su de ri ni mo.

Tai po sû kio tað kas, ku ria me len kø kil mës ad vo ka tø, kar tu su lie tu viais prak-ti ka vu siø Vil niu je prieð Pir mà já pa sau li ná

ka rà ir drau ge sie ku siø ið si va duo ti ið ca ri nës Ru si jos prie spau dos, ke liai po li ti niu, bet ne pro fe si niu po þiû riu ið si sky rë.

Kaip ra ðo len kø is to ri kas Hen ri kas Vis ne ris, len kø kil mës Vil niaus ad vo ka-tai at me të lie tu viø pa siû ly mà kar tu kur ti Lie tu vos vals ty bæ ir 1918 m. ba lan dþio 21 d. jie vie ðai pa skel bë, kad ne da ly vaus ku riant nau jà Lie tu và (Hen ryk Wis ner, „Lit wa. Dzie je pañstwa i na ro du, Wars-za wa, 1999). Ko vo je dël Vil niaus jie bu vo vie ni ið ak ty viau siø Lie tu vos ta ry bos po-li ti niø prie ði nin kø ir daug pa si dar ba vo ágy ven din da mi þi no mo Len ki jos vei kë jo ad vo ka to Alek san dro Led nic kio (Alek-san der Led nic ki) 1917 me tais po Ru si jos re vo liu ci jos vie na me pa verg tø jø tau tø at sto vø pa si ta ri me Mask vo je as me nið kai P. Le o nui ið sa ky tà pa þa dà kau tis uþ Vil-niø – „Nu, za Vil no my jeð èe po bo rem sia“ (Pet ras Le o nas, Rað tai, III to mas, 2005). Jau 1919 m. sau sio 1 d. Vil niø uþ ëmë len-

kø le gio nie riai, o po dve jø me tø Vil niaus krað tas ta po vie na ið Len ki jos vai va di jø.

Bu vu sios Ru si jos oku puo to se þe më se ára ðy tø á sà ra ðus pri sie ku sie siems ad vo-ka tams ir ad vo ka tø pa dë jë jø pro fe si nei veik lai re gu liuo ti 1918 m. gruo dþio 24 d. bu vo pri im tas Lai ki na sis Len ki jos vals ty bës ad vo ka tû ros sta tu tas (ási ga lio jo 1919 m. sau sio 1 d.). Ki to se Len ki jos vals ty bës þe-më se ad vo ka tø veik là ir to liau re gu lia vo Aust ri jos tei sës ak tai (1868 m. lie pos 6 d. ásta ty mas) bei 1878–1910 me tø Vo kie ti jos ad vo ka tû ros veik los nor mi niai ak tai. Tik nuo 1932 m. lap kri èio 1 d. vi sà len kø ad vo-ka tû ros sis te mà re gu lia vo vie nas tei sës ak-tas. Jis bu vo pa keis tas 1938 me tø pa va sa rá ir tei sin gu mo mi nist rui su tei kë ága lio ji mà api brëþ tam lai kui nu trauk ti pri ëmi mà á ad-vo ka tû rà. Ðia pre ro ga ty va Len ki jos tei sin-gu mo mi nist ras be veik tuoj pat pa si nau do jo ir sa vo ása ky mu iki 1945 m. gruo dþio 31 d. nu trau kë pri ëmi mà á ad vo ka tus ir ad vo-

Vilniaus advokatø rûmai Apy gar dos ape lia ci nio teis mo pa sta te (A. Mic ke vi èiaus g. 36)

vei kë Vil niaus ad vo ka tø rû mai (LNM)

Page 2: Juozas ivilis. Vilniaus advokat r mai · 2014-04-05 · iðk eltas bylas gindavo lenkai advokatai. Kol buv o gyv as Tad as Vrubl evs kis gind av o jis ai. Jam mir us (1925), gind

5

ka tø pa dë jë jus. Lie tu vai at ga vus Vil niø, Ad vo ka tø rû mai vie ni jo 290 ad vo ka tø ið Vil niaus ir Nau gar du ko vai va di jø. Len ki-jo je tuo me tu prak ti ka vo 6127 ad vo ka tai (Fran cis zek Sa durs ki. Ad wo kat ska iz ba w Wil no, „Pa les ta“, 5–6/1998).

Pa gal 1918 me tø sta tu tà Len ki jos tei sin gu mo mi nist ro ása ky mu kiek vie nai ape lia ci nio teis mo apy lin kei bu vo su da ry ta at ski ra or ga ni za ci në ko mi si ja ið Var ðu vos ad vo ka tø su ðauk ti Ad vo ka tø rû mø vi suo ti-ná su si rin ki mà ir ið rink ti Ad vo ka tø ta ry bà.

Vil niu je gy ve næ ad vo ka tai pra dë jo re gist ruo tis prie Vil niaus apy gar dos (ape-lia ci nio) teis mo. Þy miau si ið jø – Vi tol das Ab ra mo vi èius (Wi told Ab ra mo wicz), Sta-nis la vas Ba gins kis (Sta nisùaw Ba giñski), Zbig ne vas Ja sins kis (Zbig niew Ja siñski), Zig mun das Jun dzi las (Zyg munt Jun dziùùa), Me èis lo vas En ge lis (Miec zysùaw En giel), ið Obe liø ki læs Bro nis la vas Kði þa nov skis (Bro nisùaw Krzyêanow ski), Ma ri ja nas Stru-mi la (Ma rian Stru miùùo), Ta das Vrub lev skis (Ta deusz Wróblew ski) ir ki ti.

Len ki jos ðal ti niuo se nu ro do ma, kad Vil niaus ad vo ka tø rû mai (Iz ba Ad wo kac ka w Wil nie) ásteig ti 1919 me tø lap kri tá. Kar-tu bu vo ið rink ta Ad vo ka tø ta ry ba (Ra da Ad wo kac ka) ir jos pir mi nin kas Ma ri ja nas Stru mi la. O ið Ad vo ka tø ko mi si jos prie Vil-niaus ape lia ci nio teis mo pro to ko lø kny gos ma ty ti, kad pir ma sis ta ry bos po së dis ávy ko 1920 m. gruo dþio 15 die nà.

At si vë ru si Vil niaus þaiz da ne truk dë len kø ad vo ka tams du de ðimt me èius gin ti lie tu vius, ko vo ju sius uþ lie tu vy bæ Vil niaus krað te. Tuo rû pi no si Lai ki na sis Vil niaus lie-tu viø ko mi te tas. Ko mi te tas tu rë jo nuo la ti ná ju ris kon sul tà, ku ris kon sul tuo da vo lan ky-to jus, or ga ni zuo da vo tei sia mø jø lie tu viø (dau giau sia kal ti na mø uþ po li ti næ veik là) gy ni mà. Pir ma sis il ga me tis ju ris kon sul tas bu vo Vil ni jos vi suo me nei ge rai þi no mas ad vo ka tas T. Vrub lev skis. Po jo ðias funk-ci jas pe rë më jau nas ad vo ka tas, Vil niaus Ste po no Ba to ro uni ver si te to auk lë ti nis An-ta nas Juk ne vi èius (kaip ra ðo ma len kið kuo se do ku men tuo se – An to ni Juch ne wicz). Vë liau á ðá dar bà ási trau kë ad vo ka tai Pet ras Gry baus kas, Juo zas Va liu ke vi èius, Sta sys Laz di nis (Bro nius Ma kaus kas. Vil ni jos lie tu viai 1920–1939, Vil nius, 1991; ver ti mas ið len kø Bro nis law Ma kow ski. Lit wi ni w Pols ce 1920–1939, Wars za wa, 1986).

Tai, kà R. Ski pi tis yra pa sa kæs apie to laik me èio ad vo ka tus kaip tik rai lais vos pro fe si jos at sto vus, ga li ma drà siai teig ti ir apie Vil niaus krað to len kø ad vo ka tus ir jø Ad vo ka tø ta ry bà. An tai tiek len kø, tiek Vil niaus krað to lie tu viø vie no dai ðil ti at si lie pi mai apie V. Ab ra mo vi èiø, St. Ba-gins ká, Z. Ja sins ká, M. En ge lá, B. Kði þa nov-

ská, T. Vrub lev ská ir ki tus. Be je, Len ki jos teis muo se ne ma þai lie tu viø gy næs po li tið kai ne an ga þuo tas, ne sto ko jæs dau gia tau tës Vil niaus vi suo me nës pa gar bos M. En ge lis 1943 m. rug së jo 17 d. su ki tais len kø in te-li gen tais kaip ákai tas bu vo su ðau dy tas Pa-ne riuo se, ker ði jant uþ lie tu viø kri mi na li nës po li ci jos tar nau to jo nu þu dy mà.

Tar pu ka rio Vil niaus ad vo ka tø ga në-ti nai ar ti mi da ly ki niai san ty kiai ne tu rë tø la bai ste bin ti, nes, pa vyz dþiui, T. Vrub lev-skis prieð Pir mà já pa sau li ná ka rà bu vo ad-vo ka to pa dë jë jø My ko lo Bir þið kos ir Jo no Vi lei ðio pa tro nas (va do vas), S. Ba gins kis – Vac lo vo Bir þið kos prak ti kos va do vas. An tra ver tus, M. Röme ris ke lio se die no rað-èio vie to se yra mi në jæs, kad prieð Pir mà já pa sau li ná ka rà pas já ar ba pas kà nors ki tà bu te vyk da vu siuo se Vil niaus in te li gen ti jos su si ti ki muo se bu vo svars to ma, kaip at kur ti Lie tu vos vals ty bin gu mà, su de rin tà su len kø ne pri klau so my bës ju dë ji mu. Bu vo siû lo-

ma at gai vin ti Abie jø Tau tø Res pub li kos idë jà ly gia tei siø de mok ra ti niø Len ki jos ir Lie tu vos vals ty biø fe de ra ci jos ar ba kon-fe de ra ci jos for ma. Dau gu mà su da ry da vo lie tu viø ir len kø ad vo ka tai ir ki tø tei si niø pro fe si jø at sto vai: A. Bu lo ta, P. Bu gai lið-kis, M. Sle þe vi èius, J. Vi lei ðis, M. Bir þið ka, A. Ja nu lai tis, M. Yèas, S. Ði lin gas, V. Ab-ra mo vi èius, B. Kði þa nov skis, S. Ba gins kis, J. Pil sud skis, S. Pa te kas (Sta nisùaw Pa tek). Po ka ro svars tant Vil niaus krað to at ei tá dar yra da ly va væ Z. To liu ðis, K. Venc laus kis.

Ra po las Mac ko nis pri si me na: „mums ið kel tas by las gin da vo len kai ad vo ka tai. Kol

bu vo gy vas Ta das Vrub lev skis gin da vo ji sai. Jam mi rus (1925), gin da vo il ga me tis Vrub-lev skio ap li kan tas, vë liau sa va ran kið kas ad vo ka tas S. Sad kov skis (S. Sad kow ski). Ma no lai kais lie tu viø spau dos by las gy në ad vo ka tai B. Kði þa nov skis ir Z. Ja sins kis. Pir ma sis ke le tà me tø bu vo Len ki jos se na to na rys, de mok ra ti niø pa þiû rø, di de lës eru di-ci jos ju ris tas. Su juo la bai skai të si tei së jai. An tra ver tus, pa vyz dþiui, B. Kði þa nov skis ir Vil niaus lie tu viø tau ti nio ko mi te to pir-mi nin kas Kon stan ti nas Sta ðys bu vo krað-tie èiai ir ben dra moks liai, pa þás ta mi nuo gim na zi jos lai kø.“

Kal bë da mas apie ðià ið tik rø jø ðvie sià as me ny bæ, pri min siu ma þai kam þi no mà fak tà, ku ris ro do, kad B. Kði þa nov skis bu vo vie nas ið ne gau siø Vil niaus len kø in te li gen-tø, ku rie sten gë si, kad vi si Vil niaus krað to gy ven to jai tu rë tø ly gias tei ses. R. Mac ko-nis mi ni skai tæs Vil niaus Ste po no Ba to ro uni ver si te to rek to riaus Mi cha lo Sied lec kio

(Mi chaù Ma rian Sied lec ki) straips ná, ku ria-me jis uþ si me na, „jog 1920 me tais pas já ap-si lan kë Vy tau tas Ab ra ma vi èius (vë liau su lie tu viais nie ko ben dro ne tu rë jæs – R. M.) ir B. Kði þa nov skis, ku rie pa rei ka la væ ásteig ti lie tu viø ir þy dø kal bø ka ted ras bei pa kvies-ti dës ty to jais bent po vie nà lie tu vá ir þy dà pro fe so riø“ (Ra po las Mac ko nis. Am þiaus liu di nin ko uþ ra ðai, 2001).

Jau mi në tas lie tu vis ad vo ka tas An-ta nas Juk ne vi èius prak ti ka vo Vil niu je 1932–1944 me tais. Jis gi më 1903 me tais prie Gied rai èiø (Mo lë tø r.), 1925-ai siais bai gë Vil niaus Vy tau to Di dþio jo gim na zi jà,

Ad vo ka to pa dë jë jo An ta no Juk ne vi èiaus dar bo pa þy më ji mas (LCVA)

LIETUVOS ADVOKATÛRA 2009 m. Nr. 4 (33)

ADVOKATO PROFESIJA

Page 3: Juozas ivilis. Vilniaus advokat r mai · 2014-04-05 · iðk eltas bylas gindavo lenkai advokatai. Kol buv o gyv as Tad as Vrubl evs kis gind av o jis ai. Jam mir us (1925), gind

6 LIETUVOS ADVOKATÛRA 2009 m. Nr. 4 (33)

ADVOKATO PROFESIJA

o 1929 me tais Vil niaus uni ver si te te ági jo tei sës ma gist ro laips ná. Ad vo ka to pa dë jë ju (ap li kan tu) ta po 1932 me tais – jo pa tro nas (prak ti kos va do vas) bu vo B. Kði þa nov skis. Lie tu viø en cik lo pe di jo je (9 to mas, 1956, p. 521) ra ðo ma, kad A. Juk ne vi èius gy næs len kø teis muo se per 1000 lie tu viø po li ti-niø by lø ir ra ðæs dau ge lá Vil niaus lie tu viø me mo ran du mø bei pro tes tø, taip pat re-da ga væs lie tu við kus lei di nius. Be to, bu vo dau ge lio Vil niaus krað to lie tu við kø or ga-ni za ci jø na rys, þur na lo „Jau ni mo drau gas“ stei gë jas ir 10 me tø fak ti nis re dak to rius bei lei dë jas. Uþ lie tu við kà veik là Len ki jos val dþios ins ti tu ci jø bu vo per se kio ja mas – jo na muo se at lie ka mos kra tos, de ðimt kar tø skir tos ávai rios nuo bau dos. Bet tai ne tu-rë jo áta kos jo na rys tei Vil niaus ad vo ka tø rû muo se. Ið ad vo ka tû ros ir Lie tu vos pri-ver të pa si trauk ti ant ro ji so vie tø oku pa ci ja. Á Lie tu và A. Juk ne vi èius grá þo 1994 me tais. Èia mi rë su lau kæs 92 me tø am þiaus.

Ge riau si Vil niaus ad vo ka tø rû mø at-sto vai ger bë tei sës, kul tû ri nës lais vës ir de-mok ra ti niø ide a lø prin ci pus ir ne bu vo abe-jin gi jø pa þei di mams val dþios san ty kiuo se su lie tu viais. Po Len ki jos 1938 m. ko vo 17 d. ul ti ma tu mo Lie tu vai dël di plo ma ti niø san ty kiø uþ mez gi mo ad vo ka tai V. Ab ra-mo vi èius, B. Kðy þa nov skis, R. Sa bels kis (H. Su kie nic ka (Ha li na Su kien nic ka) kar tu su ki tais Vil niaus de mok ra tø klu bo na riais pa si ra ðë de kla ra ci jà, ra gi nan èià uþ tik rin ti lie tu viams mo ky mo si lais væ þe mes në se ir vi du ri në se mo kyk lo se; ásteig ti Ste po no Ba to ro uni ver si te te Vil niu je lie tu viø fi lo lo-gi jos ka ted rà; uþ tik rin ti lie tu viams gy ven-to jams lais væ bur tis á po li ti nio, kul tû ros ir ðvie ti mo, moks lo ir eko no mi nio po bû dþio or ga ni za ci jas bei ástai gas; ne var þy ti lie tu-viams gau ti dar bo ir tar ny bà vals ty bës ir sa vi val dy biø ástai go se; vie no dai svars ty ti lie tu viø gy ven to jø rei ka lus vyk dant þe mës re for mà ir ne var þy ti lie tu viø tei siø dis po-nuo ti ne kil no ja muo ju tur tu.

De ja, ið pra dþiø, kaip vi sa da val dþios ins ti tu ci jos bu vo kur èios, o vë liau jau ne bu vo kam klau sy ti – anks ty và 1939 m. rug së jo 19 d. ry tà Vil niaus gat vë se jau ðei-mi nin ka vo so vie tø ka riuo me në. Iki 1939 m. spa lio 26 d., kol ne bu vo nu spræs tas Vil niaus krað to li ki mas, so vie tai á Ru si jà ve þë fab ri kø ir li go ni niø áren gi mus, bal dus ir ki tà tur tà, ar chy vø me dþia gà, vy ko in te li gen ti jos at-sto vø areð tai.

Kau ne tuo tar pu Ad vo ka tø ta ry ba pra-dë jo rink ti ad vo ka tø au kas pa bë gë liams ir in ter nuo tiems len kø ad vo ka tams ðelp ti (Lie tu vos ad vo ka tø ta ry bos 1939 me tø apy skai ta, 1940).

Mi në tas Fran cis ze kas Sa durs kis ra-ðo: „kai Vil nius ati te ko Lie tu vai, so vie tø

val dþia per da vë lie tu viams su im tø ir ið-veþ tø á So vie tø Sà jun gà Vil niaus krað to gy ven to jø sà ra ðà. Tarp jø bu vo ad vo ka tø, gy dy to jø, tar nau to jø, vi suo me ni niø ir po-li ti niø vei kë jø pa var dës. Pa gal Z. Po nars-kio (Ze no wiusz Po nars ki) skai èia vi mus, ið veþ tø jø sà ra ðuo se bu vo 15 ad vo ka tø ir ad vo ka tø sta þuo to jø (ap li kantów). Tarp áka lin tø ad vo ka tø bu vo: Wi told Ab ra mo-wicz, de pu ta tas ir se na to rius, ir Sta nisùaw Ba giñski. Be to, ið veþ ti ad vo ka tai: Wacùaw Saw ciaùo, Ta deusz Wirs zyùo (nu þu dy tas Ka ty në je), Hen ryk Er lich, Ma ciej Jamùot, Wi ta li Koùos zyñski ir ki ti, ku riø pa var dþiø man ne pa vy ko nu sta ty ti. Tarp ad vo ka tø sta þuo to jø bu vo Ta deusz Parc zew ski ir Dy-mitr Afa nas jew“ („Pa les ta“, 5–6/1998). Ðá sà ra ðà ga li ma pa tiks lin ti ið nag ri në jus SSRS val dþios su im tø jø ir ka li na mø jø Vil niaus mies to ir sri ties gy ven to jø sà ra ðà (Lie tu vos oku pa ci ja ir anek si ja, 1939–1940: Do ku-men tø rin ki nys, 1993).

Pa gal su tar tá su So vie tø sà jun ga 1939 m. spa lio 26 d. á Vil niø áþen gë Lie tu vos ka riuo-me në, ku rià len kai su ti ko su vil ti mi, kad gráþ ta ci vi li zuo tas gy ve ni mas. Jau mi në tas Fran cis ze kas Sa durs kis pa tvir ti na, kad bu vo su tvar ky ta spau da – 1939 m. lap kri èio 2 d. prof. Vi tol do Sta nie vi èaus (Wi told Sta nie-wicz) pa stan go mis pra dë tas leis ti „Ku rier Wi leñski“, va do vau ja mas bu vu sio re dak to-riaus Ju ze fo Ðven cic kio (Józef Úwieñcic ki), ke lio mis die no mis vë liau – „Ga ze ta Co-dzien na”, re da guo ja ma ad vo ka to Bo les la vo Ðið kov skio (Bo lesùaw Szys zkow ski) ir Ju ze fo Mac ke vi èiaus (Józef Mac kie wicz). Drau ge su ki to mis or ga ni za ci jo mis su si kû rë Pa gal-bos pa bë gë liams ko mi te tas, va do vau ja mas ad vo ka to Ig na co Za gurs kio (Ig na cy Zagór-ski), prof. Ka zi mie ro Pel èa ro ir dr. Ma ri jos Pet ru se vi èo vos“. Mi ni mø ávy kiø da ly vis B. Ðið kov skis 1940 m. va sa rio 16 d. mi në ji me Vil niu je pa lin kë jo, „kad ta tau ta, ku riai að pri klau sau, ga lë tø ið lai ky ti pil nu mo je tuos pa èius jaus mus, su ku riais su ti ko me at min-ti nà spa liø 28-àjà die nà áþen gian èius á Vil niø bro lius lie tu vius. Te gy vuo ja Ne pri klau so ma Lie tu va!“.

Dau ge lis to me to ap lin ky biø ro do, kad tai ne bu vo vien pro gi nio man da gu mo ið raið-kos þo dþiai. 1940 me tø þie mà pro fe so rius M. Röme ris vos tik at vy kæs á Vil niø ëmë si ini cia ty vos su lie tu viais ir vie tos len kø in te li-gen tais ieð ko ti po li ti niø ak tu a li jø spren di mo bû dø. Ið vi sø Vil niaus krað to at sto vø ak ty-viau sias bu vo ad vo ka tas Z. Jun dzi las. Dau-gu ma jo min èiø jau bu vo ið si kris ta li za vu sios á Vil niaus vie tos len kø po li ti næ pro gra mà Lie tu vos vals ty bës at þvil giu.

Pa mi në ti na, kad pir ma me ir pas ku ti-nia me Va sa rio 16-sios pro ga pas Lie tu-vos vy riau sy bës ága lio ti ná Ka zá Bi zaus kà

pri ëmi me da ly va vo Vil niaus ad vo ka tai B. Kði þa nov skis, Z. Jun dzi las, I. Za gurs kis, B. Ðið kov skis ir jø þmo nos.

Vil niaus ad vo ka tams ir ki tø tei si niø pro fe si jø at sto vams ásta ty mið kai bu vo su-da ry tos sà ly gos in cor po re ási lie ti á Lie tu vos ad vo ka tû rà. Pir miau sia Vil niaus mies to ir jo sri ties gy ven to jai, ku rie 1920 m. lie pos 12 d. bu vo lai ko mi Lie tu vos pi lie èiais ir tu-rë jo gy ve na mà jà vie tà Vil niaus mies te ar jo sri ty je, bu vo pri pa þin ti Lie tu vos pi lie èiais. Pa gal 1940 m. va sa rio 14 d. Teis mø san tvar-kos ásta ty mo pa kei ti mà kiek vie nas as muo, prieð 1939 m. rug së jo 18 d. bu væs ad vo ka tu, tei së ju, pro ku ro ru ar ba pro ku ro ro pa dë-jë ju, ga lë jo bû ti pri im tas pa gal ðá ásta ty mà ad vo ka tu, jei gu jis yra Lie tu vos pi lie tis, mo ka lie tu viø kal bà ir yra ne pri ekaið tin gos re pu ta ci jos. Pri im tam ad vo ka tu áskai to mas á sta þà vi sas to se vie to se ir ad vo ka tu ið bû tas lai kas („Vy riau sy bës þi nios“ Nr. 693-5845, 1940 m. va sa rio 23 d.).

Ðia tei se pa si nau do jo tik ke li ad vo ka tai – mi në tas A. Juk ne vi èius, Juo zas So poc ka (Józef So poãko), M. En ge lis, Ele na Vi du-èiaus kie në, Ðmu e lis Ber lian das ir ke le tas ki tø. Pa vyz dþiui, E. Vi du èiaus kie në pa sa-ko ja, kad lie tu viams uþ ëmus Vil niø pra dë jo mo ky tis lie tu viø kal bos ir jau 1940 me tø rug pjû ty je prie Kau no uni ver si te to vei ku-sio je ko mi si jo je ið lai kë lie tu viø kal bos, li te-ra tû ros, ge og ra fi jos ir is to ri jos eg za mi nà.

Ad vo ka tas J. So poc ka, ma tyt, lie tu við-kai mo kë jo. Mat jis, bû da mas pro ku ro ro pa dë jë ju, teis me kal tin da vo lie tu viø by lo se. Pa sak Vik to ro Bir þið kos („Ne uþ gi ju sios þaiz dos“, Kau nas, 1936), dar 1921 me tais per lie tu vius J. So poc ka tu rë jo ið ei ti ið pro ku ra tû ros á ad vo ka tû rà. Tai at si ti ko po to, kai jis pa pra ðë teis mà tei sia mie siems V. Bir þis kai ir An driui Ran do mans kiui tai ky ti am nes ti jà bei pa siû lë teis mui pa nai-kin ti dien rað èio „Glos Lit wy“ kon fis ka vi mà ir su stab dy mà, pri tai kius ir laik rað èiui am-nes ti jos dek re tà. Teis mas taip ir nu ta rë.

Ta èiau ma þai Vil niaus ad vo ka tø dël Lie tu vos vy riau sy bës sku bios vi sø ins ti tu-ci jø „at lie tu vi ni mo“ po li ti kos ar vil da mie si Vil niaus krað tà su grà þin ti Len ki jai, van-giai nau do jo si su teik to mis tei së mis. Tai, ma tyt, lë më 1940 m. bir þe lio 6 d. Fi nan sø mi nist ro ása ky mo lik vi duo ti Vil niaus ad vo-ka tø rû mus (Wi lens ka iz ba ad wo kac ka) ir prie jø vei ku sá Ad vo ka tø sa vi ðal pos fon dà (Fun dusz wza jem nej po mo cy). Lik vi da to-riu mi bu vo pa skir tas ad vo ka tas pro fe so rius Ka zys Ðal kaus kas. Ása ky mas „Vy riau sy bës þi nio se“ bu vo pa skelb tas 1940 m. bir þe lio 17 d., kai jau po vi sà Lie tu và bu vo pa skli dæ ne pri klau so my bës lik vi da to riai.

Ad vo ka tas Juo zas Èi vi lis