juozas vijeikis - imoniu valdymas

7/27/2019 Juozas Vijeikis - Imoniu Valdymas

1/144

GENEROLO JONO EMAIIOLIETUVOS KARO AKADEMIJA

UOZAS VIJEIKIS

MONI VALDYMASMokomoji knyga

Vilnius2007


2/144

UDK 658(075.8)Vi-109

Mokomj knyg moni valdymas pareng Generolo Jono e-maiio Lietuvos aro a a emi os Va ybos ate ros ocentas r. Juozas

Vi ei is.

Atsakingasis redaktorius Generolo Jono emaiio Lietuvos karoa a emi os Va ybos ate ros profesorius abi . r. Antanas Ma tutis

Recenzentai:Mykolo Romerio universiteto Vadybos ir organizavimo pltros ka-

edros docentas dr. Alvydas Beleentis,Generolo Jono emaiio Lietuvos karo akademijos Vadybos kate-dros docentas dr. Aleksejus Molovikas

Juozas Vi ei is, 2007 Generolo Jono emaiio Lietuvos karo akademija, 2007

ISBN 978-9955-423-54-6


3/144

3

TURINYS

va as ................................................................................................... 5

1. moni san ara, rys, teisin baz, steigimo tvar a,registravimas ................................................................................... 6

2. moni valdymo organai. moni nuosavyb ............................. 20

3. Produkto ir o gamybos pro ektavimas ....................................... 404. Gamybos organizavimas. Materialinis mons aprpinimas ..... 51

5. Rinkodara ...................................................................................... 63

6. Vers o mons finansavimas ir investicijos .................................. 80

7. mons persona o va ymas. Darbo umo esio tvar ymas.mogikj itekli planavimas .................................................. 93

8. Strateginis mons valdymas ........................................................ 108

9. Ko ybs va ymas. Ko ybs stan artai ...................................... 119

10. mons bankrotas ir restruktrizavimas ................................. 132

Literatra ........................................................................................ 142


4/144

4


5/144

5

VADAS

Pagrin inis ei inio moni va ymas autoriaus u avinys supa-in inti su vairi ri organizaci vei a, pra e ant mons su rimu,os vei os p anavimu, organizavimu ir baigiant vei os nutrau imu.

Pa an amai pra tins patirties neturintys, taiau pagei au antys urti savo mon ar si arbinti au vei ianio e mon e mons iameei iny e ras atsa ymus auge rpim ausim apie organizaci vei-

, su rimo ir i vi avimo principus, svarbiausius mons vei osorganizavimo ir va ymo aspe tus.io darbo tikslas apibendrinti teorinius dalykus, kuriuos reikia i-

studijuoti kaupiant moni valdymo ir organizavimo inias ir praktikaidirbant vadovo darb.

Leidinys skirtas studentams, magistrams, dstytojams ir visiems be-sidomintiems moni steigimo, planavimo ir organizavimo bei likvidavi-mo ausimais.

Mo om nyge su aro 10 s yre i svarbiausiomis stu i temo-mis. Jas nagrin ant aptariami esminiai moni organizavimo ir va ymo

ausimai.


6/144

moni valdymas

6

1. moni sandara, rys, teisin baz, steigimo

tvarka, reorganizavimas

1.1. moni rys

Pasiva gy ite po Lietuv ir paban y ite surasti bent vi vieno asones. De a, to pa aryti nepavy s vienos yra sostin e Vi niu e, itos

aune, treios Uteno e ir t. t. Vienos yra i e s uima e is e ta-s, itos maos oms uten a vos e eto va ratini metr. Vienos

inamos in ivi ua iosiomis monmis, itos u arosiomis a cinmisn rovmis, treios investicinmis ben rovmis ir t. t. O ie auga vairiausi veiklos srii! Vienos kepa duon, kitos j parduoda, tre-s siuva, ketvirtos prekiauja, penktos augina grdus. Ir visos jos yraons. Nepaisant mint skirtum, galima rasti bendr bruo. Tai lei-

dia mums jas analizuoti, joms taikyti bendrsias vadybos taisykles.

Kie viena mon organizaci a, o tai rei ia, a i yra:1) socialin grup, nes suburia mones ir organizuoja j darb;2) gamina ar teikia paslaugas ir paskirsto udirbtas pajamas;3) atvira aplinkai, tai yra bendrauja su kitomis monmis, savivaldy-

e, ban ais ir pan.;4) turi savo tiksl, siekia veikti, igyventi, didinti peln ir t. t.Atsive g ami ben ruosius bruous ga ime suformu uoti mons

api rim.mon tai mons var turintis savaran i as inis vienetas,

steigtas statym nustatyta tvar a tam ti rai omercinei ir inei vei aip toti.

mon, aip organizaci a, atitin a tris riteri us:1) ji yra socialin grup, nes ia susiburia mons, turintys vien

iksl veikti bendrai: visikai automatizuota gamykla, kur nra n vienomogaus, nra organizacija, o tik sudtinga gamybos sistema;

2) ji yra racionaliai sutvarkyta grup, nes kiekvienas ino, kokius dar-bus reiks dirbti, u k atsako, kas yra vadovas, o kas pavaldinys;

3) tai patvari grup, nes priemons (pastatai, renginiai, baldai,automobiliai ir visa kita, ko reikia gamybai pltoti ar paslaugai teikti),


7/144

1. moni sandara, rys, teisin baz, steigimo tvarka, registravimas

7

kurias ji sigijo, tarnaus ilgai, o tikslai, kuri siekia, negyvendinami aki-mirksniu. mon kaip gyvas organizmas gimsta, auga ir inyksta.

mons yra dvejopos ribotos ir neribotos civilins atsakomybs.eribotos civilins atsakomybs mons yra kins bendrijos ir individu-

aliosios mons, o vis kit teisini form (ri) ribotos civilins atsa-omybs. Ribotos civi ins atsa omybs mons u prievo es atsa o ti

savo turtu, neribotos civi ins atsa omybs taip pat, ai o neuten a,u n v ua os os mon s pr evo es savo turtu atsa o sav n n as, n

en ri os ti rie i os nariai.Pavyz iui, miesto saviva yb, mo y os repinio oman a ta

pat yra organizaci os, bet mes pagrstai neva iname monmis. Norisuinoti o , rei ia panagrinti ir itas mons apibrimo a is.

mon yra savaran i a vers o organizaci a, nes:1 kaip verslo organizacija skaiiuoja visas savo ilaidas ir pajam

ir siekia, kad likt pelno vairios labdaros organizacijos pelno nesiektodl jos nra mons ;

2) yra beveik nepriklausoma, t.y. daugel udavini sprendia pak ir i ko gaminti, kam ir po kiek parduoti, kada pradti darb ar j

baigti, kiek mokti darbininkams. Jos niekas neilaiko jei nesugebsusidirbti, bankrutuos.Pagrindin moni funkcija gaminti konkurencingus ir pelningus

produktus. Produkt gamybos (paslaug teikimo) proces sudaro tarpu-savyje susijusi darb (uduoi) srautas. Pagal produkt gamybos tech-nologijas sukomplektuojamos gamybos priemons (stakls ir pan.), ren-giamos pata pos ir sam omi arbuoto ai, atsive giant gamybos proces

uriami mons pa a iniai.Paprastai mon su aro ie s yriai:1. Rin o aros nustato pro u t on urencingumo yg ir pa-

aus, par uo a pagamintus pro u tus ir s atina uos sigyti.2. Konstravimo ir izaino rengia pro u t pro e tus.3. Tec no ogi rengia pro u t gamybos tec no ogi pro e tus.4. Tie imo aprpina gamybos proces tec niniais ir materia i-

niais ite iais.5. Gamybos nustatytu laiku pagamina tinkamos kokybs reikia-

m produkt kiek.

Kad vykt gamybos procesas, t. y. kad veiktmon, btini du svar-biausi universals itekliai:


8/144

moni valdymas

8

1. personalas ir2. pinigai.Todl btini personalo ir finans padaliniai.Darbuotojai (personalas) dirba visuose mons padaliniuose. Jie

at ie a visas fun ci as: tiria rin , uria pro u t pro e tus, gamybosec no ogi as, gamina, per a, par uo a ir t. t. Darbuoto va ifi aci a,

inios, rybi umas mons s ms ai as. Va ybos procesas vy staon a. Persona o s yr aus pare ga te t t n amus ar uoto us

su urti rybiniam arbui pa an i ap in .Finans s yrius va o pinig apyta os proces. Pinigai ie vie-

s mons egzistavimo pra ia ir pabaiga. mons gimsta investuoto ka, mirta bankrutuoja kai pritrksta pinig.

Kitas btinas e ementas va ovyb. Ji oor inuo a ir s atina visa ini rybi arb sie iant ben ro ti s o at ie a va ybos

n ci .Norint vertinti a ies io vei , p anuoti bei pa yginti vairi a i

ones, panaias mones reikia skirstyti grupes. Veiklos panaumas nu-statomas pagal veiklos paskirt ir naudojamus iteklius.

moni veiklos paskirtis gali bti vairi:1. bendrij, bendrovi, prekybos, paslaug ir pan. moni gamin-i produktus ir teikti patarnavimus (itekliai parduot preki vert);

2. ab aros organizaci arba pe no nesie iani organizaci ei ti pas augas;

3. centrini va stybs a ministraci os organ ministeri , epar-ament, saviva ybi, socia inio rau imo staig s irstyti pa amas

(itekliai tiesioginiai ir netiesioginiai mokesiai);4. bank finansuoti (itekliai los, gaunamos pagal sutartis su

investitoriais ir u atliekamas finansines operacijas verslo ir kitas mo-nes ir organizaci as;

. vairi rau imo ben rovi rausti, tai yra garantuoti apmo -im prisiimant rizi ;

6. namki individualijmoni vartoti itekliai atlygini-mas ir p au os i it se tori, pa amos u savo gamybos pro u tus arpatarnavimus).

Namkiais laikoma eima ar kelios eimos, taip pat kartu gyve-

nantys ir bendr biudet turintys giminaiiai arba kartu gyvenantys irbendru biudetu susieti asmenys (nors ir ne giminaiiai).


9/144


9

Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybs,vadovaudamasis Ekonomins veiklos ri klasifikatoriumi (EVRK),visk skirsto skyriais.

Ilg laik Lietuvos pramon buvo sutelkta didelse monse. Atk-rus Nepri ausomyb, prasi o privatizaci a ir moni pertvar a. Dabarvis i esn rei m e onomi o e gy a maos mons. Jos, pa yginti su

i e mis, yra efe tyvesns, ai eiia senus gaminius nau us, geriaupanau o a arbo g, engviau s verbiasi usienio rin as.

Lietuvos Respub i os statymai numato ga imyb steigti to iau nuryt teisini formmones.

. Individualiosiosmons (I)

Jeigu numatote teikti paslaugas ar imtis kitos kins komercinveiklos, kuriai atlikti pakanka eimos nari darbo ir nedidelio pradinkapitalo, galite steigti individualijmon (I).

I steigim, valdym, pertvarkym, likvidavim, veikl, savininteises ir pareigas reglamentuo a 2004 m. sausio 1 d. sigalio s LietuvRespublikos individualimonistatymas.

I steig as gali bti tik vienas veiksnus fizinis asmuo. Individualimoni statymas apribo o I savininko teis bti kitos I savininku. Isavininkas u mons prievoles ir sipareigo imus atsako visu savo turtu,nes turi neribotos civilins atsakomybs status. I steig as nuo monsregistravimo dienos laikomas os savininku. I nuostatuose galima nuro-dyti, kad savininkas mons vadovu gali skirti kit asmen. ie nuostataiyra dokumentas, kuriuo savo veiklo e vadovau asi I.

I privalumai: mon gali tvarkyti supaprastint buhalterin aps-ait, ai nereikia sudaryti finansins atskaitomybs, pakanka upildy-

ti mokesi deklaraci . I savininkas gali dirbti savo mon e vienas arpadedant eimos nariams, t. y. jam nereikia darbinti kit darbuotoj irsudaryti su jais darbo sutari.

Pagrindinis I trkumas yra tai, kad, j turint, reikia vertinti kinskomercins veiklos rizik. I yra neribotos civilins atsakomybs juridi-nis asmuo. I turtas neatskirtas nuo mons savininko turto. Vadinasi, u prievoles mons savininkas atsako visu savo turtu. Reikt vertinti

rizik, susi usi su atliekam darb ar paslaug kokybe, atlikimo termi-

nais, tiek ais ir pan. monei nevykdius prievoli usakovui, valstybei,socialinio draudimo staigai ar kitiems kreditoriams naudo ant savo tur-


10/144

moni valdymas

10

, prievols vykdomos naudojant savininko turt. I skolos negali btinuraomos. Prie registruojant tokimon btina vertinti visus jos pri-valumus ir trkumus.

I pavadinime turi bti jos teisin form nusakantys odiai indivi-u a i o i mon arba i o i santrumpa I.

In ivi ua imonistatymas nustato, a I ga i bti pertvar oma a cin ben rov, u ar a cin ben rov, taip pat vie staig. I

ga t reorgan zuo ama, s yrus atve us, a I pave asmuo, ur sa itos I savinin as, bei ai reorganizuo ama i i 2004 m. sausio 1 .eigta I, urios savinin ai yra abu sutuo tiniai.

In ivi ua iosios mons, steigtos i i 2004 m. sausio 1 ., uri pa-inime yra o iai persona inmon, i o i santrumpa P, taip

t I, uri pava inimuose nenuro yta teisin forma, nuo 2004 m. sau-1 . ai omos in ivi ua iosiomis monmis. I savinin ai, turintys viaugiau I, i i 2005 m. gruo io 31 . Civi iniame o e se nustatytu

ngimo b u turi ias mones reorganizuoti vien in ivi ua i monba, palikdami tik vien individualijmon, kitas pertvarkyti, perleisti

arba likviduoti. I, kurios pavadinime kaip savininkai yra nurodyti abu

sutuoktiniai, iki 2004 m. gruodio 31 d. turjo apsisprsti dl mons sa-vininko arba individualijmon pertvarkyti akcin bendrov, udar-j akcin bendrov, viejstaig ar kin bendrij, reorganizuoti pada-

i imo b u vi in ivi ua isias mones, per eisti in ivi ua i monarba i vi uoti.

2. Tikrosioskins bendrijos (T B)

Jeigu kinei komercinei veiklai pradti neutenka vieno asmens pa-stang ir l ir reikia pasitelkti verslo partnerius, galite steigti kin

endri .kins bendrijos privalumai yra ie: kinei bendrijai nebtina dar-

buotojus darbinti pagal darbo sutartis; joje jungtins veiklos sutartiespagrindu gali dirbti tikrieji kins bendrijos nariai, kin bendrija galivarkyti supaprastint buhalterin apskait, statymai nereglamentuojakins bendrijos minimalaus nuosavo kapitalo. Taiau steigiant ios tei-sins formos (ries) mon reikia vertinti kin rizik ir atsivelgti tai,

ad kin bendri a yra neribotos civilins atsakomybs uridinis asmuo

ir os turtas neatskirtas nuo os nari turto.kins bendrijos gali bti dviej ri: tikrosios kins bendrijos


11/144


11

(TB) ir komanditins (pasitikjimo) kins bendrijos (KB).kini bendrij steigim, reorganizavim, likvidavim, valdym ir

veikl, nari teises ir pareigas reglamentuojaLietuvos Respublikos kinibendrijstatymas ir jungtins veiklos sutartis, kuria remiantis steigiamostiek TB, tiek KB.

kin bendrija yra keli fizini ar juridini asmen, taip pat fiziniir uri ini asmen ungtins vei os sutartimi steigta mon omercinei ne ve a vy yt en ru f rmos var u, su ungus turt en rdalin nuosavyb. TB pavadinime turi bti vardytas bent vienas jnarys. KB pavadinime turi bti vardytas bent vienas tikrasis jos nar

ir rayti odiai komanditinkin bendrija arba santrumpa KBkin bendrij gali sudaryti ne maiau kaip 2 ir ne daugiau kaip

nari. kins bendrijos narmis negali bti valstybs valdios, valdyir valstybs kontrols, teistvarkos (teismai) institucijos, TB nar valstybs ir savivaldybs mons, taiau jos gali bti KB narmis kman itormis.

TB sudaro bendru firmos vardu veikiantys tikrieji jos nariai.TB prievoles jos nariai atsako solidariai visu savo turtu. TB neatsako

u savo nari prievoles, nesusijusias su bendrijos turtu.KB sudaro firmos vardu veikiantys tikrieji nariai ir nariai koman-ditoriai. KB turi bti bent vienas tikrasis narys ir bent vienas narys ko-manditorius. KB turtas yra atskirtas nuo komanditori turto, o nuotikrj nari turto neatskirtas. U KB prievoles jos tikrieji nariai so-i ariai atsa o visu savo turtu, o nariai oman itoriai ti ta savo turto

dalimi, kuri pagal sutart perdav KB.So i ari nari atsa omyb rei ia, a ins ben ri os re itoriaus

rei a avimai ga i bti paten inti nau o ant tie ins ben ri os, tie beturio os nario ar e i os nari turt.

kins bendrijos steigimo ir veiklos pagrindas yra jungtins veiklossutartis. Jo e turi bti nuro yta: ins ben ri os pava inimas, os ti s-ai, ti rie i nariai ir nariai oman itoriai, teiss ir pareigos, ti r

nari ir oman itori a ys ben ro o e nuosavyb e, pinig mimo iasos tvar a, pa am ir nuosto i pas irstymo taisy s, ti r nari ir

komanditori istojimo ir paalinimo bei nauj nari primimo j s-lygos ir tvarka, bendrijos valdymo ir jos reikal tvarkymo taisykls, as-

menys, kuriems pavesta atstovauti bendrijai, ir jgaliojimai, nutarimprimimo tvarka ir kitos nuostatos, neprietaraujanios statymams. To-


12/144

moni valdymas

12

dl asmenys, steigiantys kin bendrij, turt gerai parengti i sutart.Jungtins veiklos sutart tvirtina notaras.

kins bendrijos valdyme dalyvauja tikrieji jos nariai. Kiekvienasikrasis kins bendrijos narys turi teis atstovauti bendrijai ir sprsti josurto va ymo, nau o imo ir isponavimo uo rei a us. Priimant nutari-

mus, ti rasis narys turi vien ba s, nesvarbu, o s o a ies ben ro o enuosavyb e y is.

Nariai oman itoriai ne a yvau a ins ben ri os va yme, t. y. ieturi teiss atstovauti ben ri ai ir a yvauti priimant nutarimus i-s ben ri os vei os, is yrus atve us, ai to s a yvavimas yra numaty-

s ungtins vei os sutarty e.kcins bendrovs (AB), udarosios akcins bendrovs (UAB)

Norint verstis veikla, susijusia su didesne kine rizika, geriau pasi-kti ribotos civilins atsakomybs juridin asmen akcin bendrovB) arba udarj akcin bendrov (UAB), t. y. tas teisini form (r-) mones, kurios u savo prievoles atsako tik savo (bendrovs) turtu.

Bendrovs akcininkas, nepasisekus sumanytam verslui, rizikuo a tik tuo

urtu, kur nea bendrov.Akcini ir udar akcini bendrovi steigim, reorganizavim irikvidavim, valdym ir veikl, akcinink teises ir pareigas reglamentuo-aLietuvos Respublikos akcini bendrovistatymas.

Aptariant nuostatas, taikomas AB ir UAB, varto ama svoka ben-rov.

Akcini bendrovistatymas nustato AB ir UAB bendruosius ir ski-iamuosius poymius steigimo ir kapitalo formavimo bd, reikalavi-

mus steig ams ir akcininkams, valdymo ir kontrols organus. Bendrovssteig ais gali bti Lietuvos Respublikos ir kit valstybi fiziniai ir uri-diniai asmenys.

Bendrov yra mon, kurios statinis kapitalas padalytas dalis, va-dinamas akcijomis. Bendrov yra ribotos civilins atsakomybs juridinisasmuo. Bendrovs turtas yra atskirtas nuo akcinink turto. Pagal savoprievoles ji atsako savo turtu.

Steigiant AB ir UAB, asmenys sujungia savo las (kapital) bendraiveiklai pltoti.

AB statinis kapitalas negali bti maesnis kaip 150 tkst. lit. Vado-vau antis vertybini popieri vie apyvart reglamentuo aniais teiss


13/144


13

aktais, jos akcijos gali bti platinamos ir jomis prekiaujama vieai.UAB statinis kapitalas negali bti maesnis kaip 10 tkst. lit. UAB

akcijos negali bti platinamos ir jomis prekiaujama vieai.Kadangi AB turi teis platinti akcijas vieai, ji taip pat turi teis

nau otis vairiomis informavimo priemonmis bei par uoti savo a ci-as ie vienam fiziniam ar uri iniam asmeniui. UAB a ci p atinim

statymas grietai riboja, kartu ribodamas ir jos potencialius l (ka-pitalo) altinius.

Bendrovs steigjai sudaro bendrovs steigimo sutart (jeigu steigjas vienas, jis pasirao steigimo akt). i sutartis suteikia teis atidar

aupiam steigiamos ben rovs ss ait Lietuvos Respub i o e rgistruotame ban e ir, steigiant AB, registruoti a ci as Vertybini popiri omisi o e.

Steigiamos ben rovs a ci as pasirao ben rovs steig ai. Kai vpra iniai naai u a ci as yra mo ti, steig ai i i ben rovs registrvimo priva o suau ti steigiam susirin im. Steigiamasis susirin imtvirtina akcins bendrovs steigimo ataskait, renka audito mon, bedrovs valdymo organ narius, sprendia kitus visuotinio akcinink susi-

rinkimo kompetencijos klausimus. Po steigiamojo susirinkimo bendrovregistruojama Juridini asmen registre. Nuo registravimo dienos ben-drov yra steigta ir gyja juridinio asmens teises.

A cini ben rovistatymas nustato, a steigiant ben rov pra i-niai naai u pasiraytas a ci as mo ami ti pinigais aupiam stei-giamos bendrovs sskait. ioje sskaitoje esanias las bendrov galinau oti ti registravus.

Ben rovs a cinin ais ga i bti Lietuvos Respub i os ar it va s-tybi fiziniai ir uri iniai asmenys, urie statym nustatyta tvar a turisigi bent po vien ben rovs a ci . Kie vienas a cinin as ben rov-e turi to ias teises, o ias sutei ia am nuosavybs teise pri ausaniosen rovs a ci os.

Ben rov savo vei o e va ovau asi statais, urie yra pagrin inisteisinis o umentas.

Ben rovs va ymo organai yra ie: visuotinis a cinin susirin i-mas, stebtoj taryba, valdyba, bendrovs administracijos vadovas. ABvaldymo klausimams sprsti turi bti aukiamas visuotinis akcinink susi-

rinkimas ir paskirtas administracijos vadovas, taip pat sukurtas ne maiaukaip vienas kolegialaus valdymo organas stebtoj taryba ar valdyba.


14/144

moni valdymas

14

AB privalomi valdymo organai yra visuotinis akcinink susirinkimas iradministracijos vadovas. UAB stebtoj tarybos ir valdybos gali neturti.

Esmin AB ir UAB valdymo ypatyb AB ar UAB turto savininkaiuri tiek takos, kiek jiems priklauso bendrovs turto (akcij). Svarbiau-

sius spren imus, taip pat ir formuo ant va ymo organus, priima a cinin-ai ba suo ami, ie vieno ba s s aiius pri auso nuo turim a ci .

AB ir UAB bu a terin aps ait tvar o paga ve ybin sistem, om re a sam u a ter os n r at t n amos va f ac os ar-oto . Finansiniams metams pasibaigus, i i ei inio visuotinio a cinin-susirin imo visose a cinse ben rovse visuotinio a cinin susirin-

mo irin ta au ito mon turi pati rinti finansin ats aitomyb.U arosiose a cinse ben rovse au itas priva o bti at ie amas,

i os atitin a ne maiau aip vi i i syg:1 produkcijos pardavimo per ataskaitinius finansinius metus paja-

os viri a 10 m n. it;2 vidutinis srainis darbuotoj skaiius per ataskaitinius finansi-

us metus yra ne maesnis kaip 50;3) balanse nurodyta turto vert virija 5 mln. lit.

Kooperatins bendrovs (KB)

Kooperatin bendrov (KB) statym nustatyta tvarka fizini ir(arba) juridini asmen steigta mon nari ekonominiams, sociali-niams bei kultriniams poreikiams tenkinti. Jos nariai nea savo las

endrovs kapitalui sudaryti, tarpusavy e pasiskirsto rizik ir naud pa-al nari preki ir paslaug apyvart su ia bendrove ir aktyviai dalyvau-a KB valdyme.

KB yra ribotos civilins atsakomybs uridinis asmuo. KB turtasatskirtas nuo os nari turto. KB pagal savo prievoles atsako tik savourtu. KB narys pagal kooperatins bendrovs prievoles atsako u paj,

kur privalu mokti kaip na. KB turi savo pavadinim ir ne maiaukaip 5 narius. Pavadinime turi bti odiai kooperatin bendrov arbakooperatyvas.

KB turi teis:1) verstis veikla, neprietaraujania statymams ir bendrovs sta-

uose nurodytiems tikslams;

2) turti sskaitas Lietuvos Respublikos ir kit valstybi bankuose;3) valdyti jai nuosavybs teise priklausant turt, juo naudotis ir dis-


15/144


15

ponuoti pagal statymus;4) jungtis kooperatini bendrovi sjungas, taip pat kitstatym

nustatyta tvarka kitas organizacijas;5) sudaryti sandorius, prisiimti turtinius sipareigojimus;6) nustatyti savo produkcijos, darb ir paslaug kainas, kainius ir

tarifus;7) KB statuose nustatyta tvarka pagal sutart skolintis l i savo

nari;8) nustatyti savo organizacin struktr, steigti filialus ir atstov

es, bti itmoni ir organizaci steig a.

KB steigimo o umentai yra statai ir steigimo sutartis. KB statyra o umentas, uriuo KB va ovau asi savo vei o e.

KB steigj turi bti ne maiau kaip 5 fiziniai ir ar juridiniai asmnys. Kie vienas KB steig as priva o tapti os nariu. KB steig ai su aKB steigimo sutart, parengia KB stat pro e t, suau ia steigiamsusirin im. Steigimo sutartis yra vieas o umentas.

KB teisinis veiklos pagrindas yra bendrovs statai, kuriuos parengsteigjai ir kurie priimami steigiamajame susirinkime. KB nariais gali

bti Lietuvos Respublikos ir usienio fiziniai ir juridiniai asmenys. KBsteigim ir veikl reglamentuojaLietuvos Respublikos kooperatini ben-drovi (kooperatyv)statymas.

Ne pelno organizacijos

Jeigu asmuo ar grup pageidau a dirbti socialin e, vietimo,mokslo, kultros, sporto ar kitose panaiose srityse ir ei veiklos tikslasnra pelnas, galima steigti vien i ne pelno organizaci vie staig,asociaci , labdaros ir paramos fond, visuomenin organizaci .

Populiariausia ne pelno organizacija yra vieoji staiga V , nes jivienintel i ne pelno organizacij gali vykdyti kin komercin veikl.V yra vieasis juridinis asmuo, kuris nesiekia naudos sau ir gauto pelnonegali skirstyti steigjams, nariams, dalininkams.

V gali steigti Lietuvos Respublikos ir usienio valstybi fiziniai irjuridiniai asmenys. Steigj skaiius neribojamas. Valstybs ir savivaldosinstitucijos valstybs (savivaldybs) turt V gali perduoti tik panaudospagrindais.

Kai kurie iskirtiniai V bruoai:1) staiga turi veikti socialinje, vietimo, mokslo, kultros, sporto,


16/144

moni valdymas

16

verslo rmimo ar kitose panaiose srityse;2) staiga gali gauti pajam u veikl, numatyt vieosios staigos

statuose, taiau gauto pelno negali skirstyti savo dalininkams (savinin-kui), todl didioji dalis pajam naudojama pagrindinei veiklai pltoti;

3) staigai labdaros forma gali bti teikiama materialin ir finansi-n parama.

Lietuvos Respublikos viejstaigstatymas nustato V steigimo,ymo, ve os, reorgan zav mo r v av mo tvar .mons ga i ungtis oncernus, onsorciumus, asociaci as ir itus

nginius, ei tai neprietarau aLietuvos Respub ikos konkurencijosstaty-

ui. Labiausiai pap itmoni unginiai yra onsorciumai ir asociaci os.Konsorciumas tai ai inas, savanori as moni susivieni imas

n retiems u aviniams sprsti, i e iems pro e tams ar programomsven inti. Konsorciumas formuo amas savanori umo, e onomini in-res ben rumo, a yvi saviva os pagrin u. Konsorciumas steigiamasga ungtins vei os sutart. Danai mons ungiasi onsorciumuskdamos sujungti kapital ar gamybin potencial, dalyvauti privati-

zuojant valstybin turt arba pagal Lietuvos Respublikos viej pirkim

statym skelbiamuose paslaug ar preki pirkimo konkursuose.Asociacija tai juridini ar savarankik asmen susivienijimas,urintis juridinio asmens teises, vykdantis asociacijos nari nustatytus

inius, e onominius, socia inius, u tros, vietimo, mo s inio tyrimou avinius ir fun ci as. Asociaci a yra ne pe no organizaci a. Asociaci ai

rau iama verstis ine omercine vei a. Asociaci os vei os ti s ai,pagrin ins fun ci os ir u aviniai turi bti susi su asociaci os narivei a ar porei iais ir nuro yti os statuose. Asociaci as anai steigiavieno e gamybos ar pas aug srity e irbantys vers inin ai, sie ami su-vienyti savo pastangas ben riems interesams ginti ir pan.

Nuo 2004 m. gegus 1 . pra o ga ioti LR Europos ekonomininteres grupistatymas. Jis tai omas Europos e onomini interes gru-pms, uri buvein yra Lietuvos Respub i o e. Be to, eigu mons vei-

ai nepa an a Lietuvos rin os, ga ima steigti Europos ben rov. Va o-vau antis LR Europos ben rovistatymu, io tipo ben rovi buveinsvieta numatyta ES teritorijoje. Jas steigti leidiama nuo 2004 m. spalio 8d., taiau realiai tai galima daryti tik sigaliojus statym reglamentuo-

jantiems lydimiesiems aktams.


17/144


17

1.2. kio subjekto teisin baz

Pagrindiniai statymai: Lietuvos Respublikosmoni registrostatymas.is statymas reglamentuoja Lietuvos Respublikos moni registro

steigim, tvar ym, i vi avim, registruoti registre patei iamus uome-nis ir j nau ojimo tvar .

Lietuvos Respub ikosmonistatymasis statymas nustato subjektus, turinius teis savo firmos var

usiimti nuo atine omercine ine vei a Lietuvos Respub i oje,steigimo ir vei os teisinius pagrin us. Jis taip pat tai omas LietuvRespub i oje vei ianioms usienio va stybi monms, j fi ia amsatstovybms.

Lietuvos Respub i os moni statymo 6 straipsnyje nuro yrimoni steigimas, j teisinis statusas, vei a, i vi avimas ir reorgnizavimas reg amentuojamas atitin amstatym ir it teiss a t.

is statymas netaikomas fiziniams ir juridiniams asmenims, us -mantiems nekomercine veikla (veikla, kuria nesiekiama pelno), taip pat

fiziniams asmenims, kurie Lietuvos Respublikos Vyriausybs nustatytatvarka sigyja verslo liudijim ir pagal j usiima komercine kine veiklabei nra susij darbo santykiais pagal darbo sutart kaip darbdaviai su ki-tais asmenims, is yrus LR monistatymo 4 straipsnio antrosios a iesnuostat, uri tai oma ir ne pe no organizacijoms.

Ne pe no organizacij steigim, i vi avim, reorganizavim ir vei- reg amentuoja Lietuvos Respub i os civi inis o e sas ir i organi-

zac statymas.


18/144

moni valdymas

18

1.3. mons steigimo tvarka

Steigiant mon reikia (remiantis udarosios akcins bendrovs pa-vyzdiu):

1. parin ti jai var ;2. parengti jos vei os status ir steigimo sutart;3. ati aryti aupiamj ss ait ir neti 10 000 Lt mons vei ai

a ti;4. patei ti pata p nuomos paym ar pata p nuosavybs o u-

entus ir notari ai patvirtinti steigimo o umentus;. patvirtintus steigimo o umentus, ban o paym apie ati aryts ait patei ti Registr centrui ir au ti, o mon bus registruota;

6. arbinti ire tori ir bu a ter ir arbinimo o umentus pa-i ti So rai;

7. gavus So ros paymjim, registruoti mon Mo esi mo -j registre, pasigaminti mons antspau ;

8. registruotus mokesi moktojo dokumentus pateikti bankui,kad atidaryt juridinio asmens sskait;

9. kreiptis Valstybin mokesi inspekcij, kad monregistruotkaip PVM moktoj;

10. gauti Sodros draudimo paymjim;11. pra ti vei .


19/144


19

1.4. moni registravimas

moni registravimo tvark reglamentuoja Lietuvos Respublikosmoni registro statymas, Lietuvos Respublikos, atskir teisini formmoni statymai ir iti teiss a tai. Jeigu nuspren te steigti mon irpasirin ote tin amiausi jos teisin form, mon turite registruoti Lie-tuvos Respublikos moni registre (remiantis anksiau pateikta monsteigimo tvarka). mon nuo jos registravimo dienos tampa juridiniumeniu, savo var u gyja nustatytas teises ir pareigas ir ga i bti ie ov

ar atstovas teisme. Va inasi, mon, ai ti yra registruojama, ga i prti in omercin vei , su aryti san orius ir pan.moni registre registruotai monei sutei iamas registro nume

kodas) ir iduodamas mons registravimo paymjimas. Skirting tsini form monms registruoti rei ia s irting steigimo o ument

e to, s iriasi ir pati j steigimo proce ra.Labai svarbu tin amai pasirengti monregistruoti. Re omen u

jame prie kreipiantis notar i anksto sutvarkyti steigimo dokume -tus:

1) parengti visus su tam tikros teisins formos mons steigimu su-sijusius dokumentus (pvz.: nuostatus, bendrosios jungtins veiklos su-tart, steigimo sutart arba steigimo akt, bendrovs status, steigiamojosusirinkimo protokol ir kt.);

2) gauti patalp nuomos paym arba sutvarkyti dokumentus, pa-tvirtinanius nuosavybs teises pata pas.

Do umentai turi bti parayti va stybine a ba, ai antis ben rinsietuvi a bos norm, spaus inti, tvar ingi, atiti ti o ument rengimo

ir forminimo tvar reg amentuojani teiss a t rei a avimus. Jeiguo umentai parengti ne va stybine a ba, turi bti pri ti j vertimai,pas rayt vert o.


20/144

moni valdymas

0

Savininkai

2. moni valdymo organai. moni nuosavyb

2.1. Valdymas, kontrol, atsakomyb

Skmingmons veikl turi utikrinti jos vadovyb. monei vado-uja jos vadovas. Mamoni vadovais daniausiai bna j savininkai.idesni moni savininkai (ypa kai j yra nemaai) vadovais samdo

alifikuotus specialistus (r. 1 pav.).

Administracij

Darbuotojus

samdo

1 pav. Principinmoni valdymo schema

renka

Stebtoj taryb

skiria

Valdyb (direktori taryb)

samdo

Va ovavimo sistem su aro:

1. Visuotinis a cinin susirin imas au iausias va ovavimoygis.


21/144


21

2. Stebtoj taryba akcininkgaliotiniai mons vadovybs dar-bui stebti.

3. Valdyba tiesiogiai vadovauja visai mons veiklai.4. Administracija organizuoja kasdienkin veikl.Valdyba (kai kuriose alyse vadinama direktori taryba) priima svar-

iausius spren imus: tvirtina mons stru tr, pareigybes, u uotis,arbuoto at yginimo sistem ir pan.

Svar aus spren ma pr mam o eg a a . D esn se mon se ttina, nes to iems spren imams paprastai nepa an a vieno, nors irai p ataus a iraio, va ovo ini. To va yb su aro vis svarbiaus

mons pa a ini va ovai. Situaci oms sistemi ai vertinti anai pate iami su mons vei a susi usi it io a arbuoto ai tie

an , universitet, rau imo organizaci atstovai, vartoto ai. J ns egia as ieniai mons rpesiai, to ie ga i ob e tyviau pave gtsvarbiausias mons prob emas.

Va ybos pirminin as aniausiai s iriamas mons genera iniurektoriumi. Kartu jis yra ir administracijos vadovas. Taiau galimaskitoks variantas administracijai vadovauja kitas asmuo vykdomasis

direktorius, prezidentas.Valdyba tiesiogiai atsakinga u mons veiklos rezultatus. Jos nariaisolidariai atlygina monei dl valdybos nari nutarim paeidiant vals-tybs statymus pa arytus nuosto ius.

mons statai tai os onstituci a, pagrin inis statymas. sta-tuose tvirtinamas va ios pasi a i imas, nustatomos vis va ovavimogran i pareigos, teiss ir atsa omyb.

Va ybos arbo rezu tatus vertina stebto taryba. Ji tei ia visuoti-niam a cinin susirin imui svarbiausio mons rezu tato pe no pa-s irstymo pro e t. Pe nas turi bti pas irstytas taip, a garantuotmo-ns on urencingum, tin amus a cinin ir arbuoto at yginimus.

Sie iant geriau su erinti arb avi ir arbuoto interesus, steb-to taryb ren ami ne ti mons savinin , bet ir arbuoto atstovai.Kai uriose Europos S ungos a yse pastarie i su aro bevei pus ste-

to tary os.monei valdyti yra renkami ir skiriami valdymo organai. Pagrindi-

nis vaidmuo mons valdyme tenka savininkams (steigjams). Jie sufor-

muoja mons valdymo organus, samdo administracij, paskirsto mo-ns likutin peln.


22/144

moni valdymas

2

2.2. Valdymo organai. Pagrindins visuotinio akcinio

usirinkimo funkcijosBendrovs valdymo organai yra visuotinis akcinink susirinkimas,

stebto taryba, valdyba, ias funkci as atlieka ir administraci os vado-vas. Akcins bendrovs privalomas valdymo organas yra visuotinis ak-

n sus r n mas, ta p pat s r amas a m n strac os va ovas r neaiau kaip vienas kolegialus valdymo organas stebto taryba arldyba. Udarosios akcins bendrovs privalomas valdymo organas yra

uotinis akcinink susirinkimas, taip pat skiriamas administracijos va-vas. Udarojoje akcinje bendrovje stebtoj taryba ir valdyba galiti nesudaromos. Visuotinis akcinink susirinkimas neturi teiss pa-sti kitiems valdymo organams sprsti jo kompetencijai priklausaniausim. Visuotinis akcinink susirinkimas turi teispareigoti sprstindrovs stebto tarybos, valdybos ar administraci os kompetenci aiiklausanius klausimus. Bendrovs valdymo organai privalo veikti ti

en rov s r os a c n n nau a . Ben rov s va ymo organa netureiss priimti sprendim ar atlikti kit veiksm, kurie paeidia ben-rovs status ar yra prieingi statuose nurodytiems bendrovs veiklosikslams, akivaizdiai viri a normalikin rizik, yra akivaizdiai nuos-olingi preki, paslaug ar darb pirkimas didesnmis arba j pardavi-

mas maesnmis negu rinkos kainomis, bendrovs turto vaistymas arekonomikai nenaudingi.

Visuotinis akcinink susirinkimas yra aukiausias bendrovs val-ymo organas. Bendrovs visuotiniame akcinink susirinkime turieis dalyvauti visi asmenys, susirinkimo dien esantys bendrovs ak-

ininkais, nesvarbu, kiek ir kokios klass akcij jiems nuosavybs tei-se priklauso, jei akcins bendrovs statai nenumato, kad visuotiniameakcinink susirinkime (taip pat ir pakartotiniame) turi teis dalyvautiasmenys, buv akcins bendrovs akcininkais visuotinio akcinink su-sirinkimo akcinink apskaitos dienos pabaigo e. Visuotinio akcininksusirinkimo akcinink apskaitos diena turi bti ne anksiau kaip likus30 dien ir ne vliau kaip likus 10 dien iki visuotinio akcinink susirin-

imo, dl kurio i nustatoma, ir ne ankstesn kaip deimta diena po i

ien nustaiusio valdybos posdio. Dalyvauti visuotiniame akcininksusirinkime ir ame kalbti gali valdybos ir stebto tarybos nariai bei


23/144


23

administracijos vadovas, nors jie ir nra akcininkai. Kiekvienas visuoti-nis akcinink susirinkimas irenka susirinkimo pirminink ir sekreto-ri. Tik visuotinis akcinink susirinkimas turi teis: 1) keisti ir papildytibendrovs status; 2) rinkti audito mon, stebtoj tarybos narius, jeigustebto taryba nesu aroma va ybos narius, o eigu nesu aroma va -dyba administracijos vadov; 3) ataukti audito mon, stebtoj tary-

os narius, visuotinio a cinin susirin imo irin tus va ybos narius,a m n strac os va ov. Je en rov r a nuosto nga , v suot n s ainin susirin imas priva o svarstyti, ar stebto tarybos, va ybos n

riai arba administracijos vadovas tinka eiti pareigas; 4) nustatyti audi

paslaug apmokjimo slygas, metines imokas (tantjemas) i grynope no va ybos ir stebto tarybos nariams atsive giant A cini be

rovi statymo nuostatas; 5 tvirtinti metin finansin atskaitomyvaldybos jei ji nra sudaryta administracijos vadovo pateikt be

rovs veiklos ataskait; 6 priimti nutarim padidinti statin kapita7 nustatyti bendrovs ileidiam akcij r, klas, skaii ir mimali emisijos kain; 8) priimti nutarim ataukti visiems akcininkapirmumo teissigyti bendrovs ileidiam akcij ar konvertuojamj

obligacij konkreios akcij ar konvertuojamj obligacij emisijos; 9)priimti nutarim sumainti statin kapital; 10) priimti nutarim ileistikonvertuojamsias obligacijas; 11) priimti nutarim keisti vienos riesar klass bendrovs akcijas kitos, tvirtinti akcij keitimo tvark; 12)priimti nutarim akcinei bendrovei sigyti savo akcij; 13) priimti nuta-rim likviduoti bendrov ar ataukti bendrovs likvidavim (iskyrus iostatymo 75 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose numatytus atvejus);14) rinkti bei ataukti bendrovs likvidatori (iskyrus io statymo 75straipsnio 1 a ies 2, 3, 4 pun tuose ir 76 straipsnio 1 a y e numatytusatvejus ; 15 priimti nutarim reorganizuoti bendrov ir tvirtinti reorga-nizavimo projekt iskyrus io statymo 73 straipsnyje numatyt atvej ;16 dvejus metus nuo akcins bendrovs registravimo tvirtinti bendro-vs san orius turto sigi imo i ben rovs steig o, ai ats iro san-

orio arba ben ra san ori suma yra ne maesn aip 1/10 ben rovsstatinio kapitalo; 17 priimti nutarim dl pelno paskirstymo iskyrusio statymo 61 straipsnio 8 dalyje numatyt atvej); 18) priimti nutarimsudaryti rezervus, iskyrus perkainojimo rezerv; 19) priimti nutarim

dl ilgalaikio turto, kurio vert didesn kaip 1/20 bendrovs statinio ka-pitalo, perleidimo, nuomos ar keitimo, taip pat dl kit subjekt prie-


24/144

moni valdymas

4

voli, kurios didesns kaip 1/20 bendrovs statinio kapitalo, vykdymoaidavimo (garantavimo).

Jeigu visuotinis akcinink susirinkimas priima sprendim padeng-i bendrovs nuostolius papildomais akcinink naais, tai akcininkai,a sav u, priva o uos sumo ti. A cinin ai, urie ne a yvavo visuo-iniame a cinin susirin ime arba ba savo prie to spren im, turieis papi omna nemo ti.

1. Visuotiniame a cinin susirin ime ar pa artotiniame visuo-iame a cinin susirin ime turi teis a yvauti ir ba suoti asmenys,uotinio akcinink susirinkimo dien esantys (akcinje bendrovje

sirinkimo apskaitos dienos pabaigoje buv) bendrovs akcininkais as-eni ai, is yrus statym numatytas iimtis, arba ga ioti asmenys,ba asmenys, su uriais su aryta ba savimo teiss per ei imo sutartis.cins ben rovs susirin imo aps aitos iena yra pen to i arbo iena

i visuotinio a cinin susirin imo arba pen to i arbo iena i i pa ar-tinio visuotinio a cinin susirin imo.

2. Akcininkas gali balsuoti ratu upildydamas balsavimo biulete-n. Balsavimui ratu prilyginamas balsavimas telekomunikacijos priemo-

nmis, jeigu yra utikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti para.3. Visuotiniame akcinink susirinkime dalyvauti ir kalbti turi teisaip pat ir stebtoj tarybos nariai, valdybos nariai, bendrovs vadovas,

visuotinio a cinin susirin imo inspe torius, iva ir atas ait paren-s au itorius.

4. Asmuo, nuro ytas visuotinio a cinin susirin imo ienos ara cins ben rovs visuotinio a cinin susirin imo a cinin aps aitos

ienos var ini a ci savinin srae, ga i pats a yvauti visuotiniamea cinin susirin ime, patei s asmens tapatyb iu i ant o ument.

arei tini a ci savinin as ga i pats a yvauti visuotiniame a cinin susirin ime, patei s vertybini popieri ss aitos tvar yto o i uot i-a i ss aitos apie am nuosavybs teise pri ausanias ar visuotinio

a cinin susirin imo aps aitos ienos pabaigo e pri ausiusias parei -ines a ci as.

. Visuotiniame a cinin susirin ime a yvau antys a cinin ai(jgaliotiniai) registruojami pasiraytinai akcinink registravimo s-ae. Akcinink registravimo srae turi bti nurodytas kiekvieno ak-

ininko turim bals skaiius. sra pasirao susirinkimo pirminin-kas ir sekretorius. Registravimo srae turi bti nurodyti akcininkai,


25/144


25

jau balsav bendruoju balsavimo biuleteniu.6. Asmuo, dalyvaujantis visuotiniame akcinink susirinkime ir tu-

rintis teis balsuoti, turi pateikti asmens tapatyb liudijant dokument.Asmuo, kuris nra akcininkas, be to, turi pateikti dokument, patvirti-nant teis balsuoti visuotiniame akcinink susirinkime. i nuostat dalisnetai oma, ai ba suo ama ratu.

6.1. Bsimo o visuotinio a cinin susirin imo inspe tori ren a vi-suot n s a c n n sus r n mas, e gu ta numatyta en rov s statuose.

6.2. Visuotinio a cinin susirin imo inspe torius nustato:a) kiek i viso bals suteikia bendrovs ileistos akcijos visuotin

a cinin susirin imo ien;kiek yra pateikta galiojani ir negaliojani i anksto upildy

en r ba savimo biu eteni;c kiek yra pateikta galiojani ir negaliojanigaliojim;

kiek yra pateikta balsavimo teiss perleidimo sutari;e kokiam balsavimo teis suteikiani akcij skaiiui susirinki

yra atstovaujama (asmenikai, galiotini, asmen pagal balsavimo tss perleidimo sutartis, pagal i anksto upildytus bendruosius balsavimo

biuletenius, pagal kitus suteikianius teis balsuoti dokumentus);f) ar yra susirinkimo kvorumas;g) balsavimo visuotiniame akcinink susirinkime rezultatus.6.3. Jeigu rin ti inspe tori ben rovs statuose nenumatyta arba

irin tas inspe torius nega i vy yti savo pareig, visuotinis a cinin susirin imas iren a asmen, atsa ing u io straipsnio 2 a y e numa-tytus vei smus.

7. Ei inio ir neei inio visuotinio a cinin susirin im organizavi-mas.

7. 1. Neei inis visuotinis a cinin susirin imas turi bti suau tas,eigu:

1 bendrovs nuosavas kapitalas pasidaro maesnis kaip 1/2 sta-tuose nuro yto statinio apita o ir is ausimas nebuvo svarstytas ei i-niame visuotiniame a cinin susirin ime;

2 stebtoj tarybos ar visuotinio akcinink susirinkimo irinkt val-dybos nari lieka maiau kaip 2/3 statuose nurodyto j skaiiaus arba jskaiius tampa maesnis u iame statyme nustatyt minimal j skaii;

3) atsistatydina ar negali toliau eiti pareig visuotinio akcinink su-sirinkimo irinktas bendrovs vadovas;


26/144

moni valdymas

6

4) audito mon nutraukia sutart su bendrove ar dl kit prieasinegali patikrinti bendrovs metins finansins atskaitomybs, jei auditasprivalomas pagal statym ar status;

5) to reikalauja visuotinio akcinink susirinkimo suaukimo inicia-yvos teis turintys a cinin ai, stebto taryba, va yba arba, ei va ybanesu aroma, ben rovs va ovas;

6) baigiasi statuose nurodytas bendrovs veiklos terminas.Ben rovs va yba, ben rovs va ovas, asmenys ar instituci a, pri-

spren im suau ti visuotin a cinin susirin im, patei ia ben ro-i informaci ir o umentus, rei a ingus praneimui apie visuotinio

cinin susirin imo suau im parengti.7.2. Praneime apie visuotinio a cinin susirin imo suau im turi

ti nuro yta:1 bendrovs pavadinimas, buvein ir kodas;2 susirinkimo data, laikas ir vieta adresas ;3 susirinkimo apskaitos diena akcins bendrovs ;4) susirinkimo darbotvark;5) visuotinio akcinink susirinkimo suaukimo iniciatoriai;

6) bendrovs organas, asmenys ar institucija, prim sprendim su-aukti visuotin akcinink susirinkim;7) statinio kapitalo mainimo tikslas ir numatomas bdas, kai su-

sirin imo arbotvar trau tas ausimas statinio apita o suma-inimo.

Spren imai priimami va ifi uota ba s auguma. Visuotinio a ci-nin susirin imo va ifi uota ba s auguma nega i bti maesn aip2/3 vis susirin ime a yvau ani a cinin a ci sutei iam ba s.

7.3. Visuotinio a cinin susirin imo proto o as.1 Visuotiniai akcinink susirinkimai turi bti protokoluojami. Pro-

o o as ga i bti neraomas, ai priimtus spren imus pasirao visi ben-rovs a cinin ai, taip pat ai ben rov e yra vienas a cinin as.

2 Protokol pasirao visuotinio akcinink susirinkimo pirmininkasir se retorius, artu ga i pasirayti ir visuotinio a cinin susirin imoga ioti asmenys. Kai susirin imo se retorius neren amas, proto o pa-sirao susirinkimo pirmininkas. Kai visi dalyvaujantys susirinkime akci-ninkai balsuoja ratu, protokol pagal gautus balsus surao ir j pasirao

bendrovs vadovas.


27/144


27

2.3. Visuotinio akcinink susirinkimo renkam ir

kiriam valdymo organ funkcijosValdyba yra kolegialus skiriamas valdymo organas, kurio veiklai va-

ovau a os pirmininkas. Valdybos nari skaiius, kuris negali bti ma-esnis kaip 3, nurodytas bendrovs statuose. Valdybos narius ne daugiau

a p 4 metams ren a ste to tary a, o a os n ra v suot n s ainink susirinkimas. Valdyba i savo nari renka valdybos pirminin

Specialisias akci as valdanti instituci a valdyb turi teis skirti vie

valdybos nar. Valdybos nario kadencij skaiius neribojamas. Valdybnariu gali bti renkamas (skiriamas) tik veiksnus fizinis asmuo.Bendrovs valdybos nariu negali bti:1) bendrovs arba Lietuvos Respublikoje registruotos j priiri

ios bendrovs stebto tarybos narys;2) asmuo, kuris pagal Lietuvos Respublikos statymus neturi teis

e t pare g.Valdyba svarsto ir tvirtina:1) bendrovs veiklos strategij;2) bendrovs valdymo struktr ir darbuotoj pareigybes;3) pareigybes, kurias darbuotojai priimami konkurso tvarka;4 bendrovs filial ir atstovybi nuostatus.Valdyba analizuo a ir vertina bendrovs vadovo pateikt mediag

ap e:1 bendrovs veiklos strategijos gyvendinim;2 bendrovs veiklos organizavim;3) bendrovs finansin bkl;

4) kins veiklos rezultatus, pajam ir ilaid smatas, inventoriza-ijos ir kitus turto apskaitos duomenis.

Stebtoj taryba (jei stebtoj taryba nesudaroma visuotinis akci-nink susirinkimas) gali ataukti vis valdyb arba pavienius jos nariusnesibaigus kadenci ai. Valdybos narys gali atsistatydinti i pareig ka-

enci ai nesibaigus, apie tai ratu sp s valdyb ne vliau kaip prie 14alendorini dien. U veikl valdybo e os nariams visuotinis akcinink

susirinkimas gali atlyginti (mokti tantjemas) tik i grynojo pelno.

Stebto taryba yra kolegialus bendrovs veiklos prieir atliekan-tis organas, kurio veiklai vadovau a pirmininkas. Stebto tarybos nari


28/144

moni valdymas

8

skaii nustato bendrovs statai. Nari turi bti ne maiau kaip 3 ir nedaugiau kaip 15. Stebtoj taryb renka visuotinis akcinink susirinki-mas. Renkant tarybos narius, kiekvienas akcininkas turi tok bals skai-i, kuris lygus bals skaiiaus, kur suteikia jam priklausanios akcijos, irenkam stebtoj tarybos nari skaiiaus sandaugai. iuos balsus akci-

nin as pas irsto savo nuoira ba suo a u vien ar e is an i atus.ren ami augiau ba s surin an i atai. Jei an i at, surin usi

y g a a s, yra aug au ne ste to tary o e a sv v et, reng amasartotinis ba savimas, urio metu ie vienas a cinin as ga i ba suoti ti

vien i yg ba s s aii surin usi an i at. Stebto taryba ren-

ma ne augiau aip 4 metams. Stebto tarybos nario a enci s ai-s neribo amas. Stebto taryba i savo nari ren a stebto tarybos

rminin . Stebto tarybos nariu ga i bti ti vei snus fizinis asmuo.Stebto tarybos nariu nega i bti:1 bendrovs valdybos narys;2 bendrovs administracijos vadovas;3) asmuo, kuris pagal Lietuvos Respublikos statymus neturi teiss

eiti i pareig.

Stebtoj taryba ar jos nariai savo veikl pradeda pasibaigus steb-oj taryb ar jos narius irinkusiam visuotiniam akcinink susirinkimui.Kai bendrovs statai keiiami dl stebtoj tarybos sudarymo ar norintpa i inti os nari s aii, nau ai irin ti stebto tarybos nariai savoveikl gali pradti tik nuo pakeiststatregistravimo dienos. iuo atve-

u spren imo stat pa eitimo primimas ir nau stebto tarybosnari rin imas ga i vy ti tame paiame visuotiniame a cinin susirin-

ime, ei tai numatyta susirin imo arbotvar e. Visuotinis a cinin susirin imas ga i atau ti vis stebto taryb arba pavienius os nariusnesibaigus stebto tarybos a enci ai. Stebto tarybos narys ga i atsi-staty inti i pareig a enci ai nesibaigus, apie tai ne v iau aip prie 14

ien ratu sp s ben rov. Jeigu stebto tarybos narys atau iamas,atsistaty ina ar it prieasi nusto a eiti pareigas, ir a cinin ai,

uriems pri ausanios a ci os sutei ia ne maiau aip 1/10 vis ba s,pavieni stebto tarybos nari rin imui prietarau a, stebto tarybanetenka galiojim ir visa turi bti renkama i naujo. Pavieniai stebto-j tarybos nariai renkami laikotarpiui iki veikianios stebtoj tarybos

kadencijos pabaigos. U veikl stebtoj taryboje jos nariams gali btimokamos tantjemos io statymo 59 straipsnyje nustatyta tvarka.


29/144


29

Visuotinis akcinink susirinkimas gali ataukti vis stebtoj tarybarba pavienius jos narius nesibaigus j kadencijai. U veikl stebtojtaryboje jos nariams visuotinis akcinink susirinkimas gali atlyginti (mo-kti tantjemas) tik i grynojo pelno.

Bendrov turi turti administracijos vadov (prezident, generali-n direktori, direktori). Administracijos vadovas vadovauja adminis-traci ai, uri organizuo a ir priiri ben rovs in vei . Jis tvirtinaa m n strac os ar o reg ament, pr ma ar r at e a o anistraci os arbuoto us, su aro su ais arbo sutartis. Ben rovs anistraci os va ovas atstovau a ben rovei ai inantis santy ius su trei

siais asmenimis teisme ar arbitrae. Teis atstovauti ben rovei gy a narbo sutarty e nustatytos ienos. Ben rovs statuose ga i bti num

tyta ir it atve , ai a ministraci os va ovas ga i su aryti san oriustreiaisiais asmenimis ti tur amas visuotinio a cinin susirin imova ybos suti im. Jis turi tei ti va ybai nustatyt me iag. Ben rvs a ministraci os va ovas savo vei o e va ovau asi ben rovs statavisuotinio akcinink susirinkimo nutarimais, valdybos sprendimaisadministracijos darbo reglamentu. Jis gali turti pavaduotoj. Adminis-

tracijos vadov renka ir ataukia bendrovs valdyba (jei valdyba nesuda-roma stebtoj taryba, o jei nesudaroma ir stebtoj taryba visuotinisakcinink susirinkimas). Jam irinkti gali bti organizuojamas konkur-sas. Apie a ministraci os va ovo irin im ar atau im ben rovs va -dyba (jei valdyba nesudaroma stebtoj taryba, o jei nesudaroma irstebtoj taryba visuotinio akcinink susirinkimo galiotas asmuo) nev iau aip per 2 arbo ienas priva o ratu informuoti moni registrotvar yto . A ministraci os va ovu ga i bti vei snus fizinis asmuo, su

uriuo su aroma arbo sutartis. Juo nega i bti s iriamas asmuo, u-ris paga Lietuvos Respub i os statymus neturi teiss eiti to i parei-g. A ministraci os va ovas a yvau a ben rovs va ybos pos iuosepatariamo o ba so teise, eigu is nra va ybos narys. Su ars san orviry amas savo ompetenci , yra subsi iariai atsa ingas, ei treio oasmens rei a avim visi ai nepaten ina ben rov.

Ben rovs va ovas atsa o u:1) bendrovs veiklos organizavim ir jos tikslgyvendinim;2) metins finansins atskaitomybs sudarym;

3) sutarties su audito mone sudarym, kai auditas privalomas pa-gal statymus ar bendrovs status;


30/144

moni valdymas

30

4) informacijos ir dokument pateikim visuotiniam akcinink su-sirinkimui, stebtoj tarybai ir valdybai io statymo nustatytais atvejaisar j praymu;

5) bendrovs dokument ir duomen pateikim Juridini asmenegistro tvar yto ui;

6) akcins bendrovs dokument pateikim Vertybini popieriomisi ai ir Lietuvos centriniam vertybini popieri epozitoriumui;

7) iame statyme nustatytos informacijos vie paskelbimstatuo-nuro ytame ienraty e;

8) informacijos pateikim akcininkams;

9) kit io ir kitstatym ir teiss akt nustatyt, taip pat bendro-s statuose ir ben rovs va ovo pareiginiuose nuostatuose nuro ytreig vy ym.

U arosios a cins ben rovs va ovas atsa o u a cinin nema-ria i a ci savinin asmenini vertybini popieri ss ait tvar-m ir materia i a ci savinin registravim ben rov e, is yrus

vejus, kai nematerialij akcij apskaita yra perduota sskait tvarky-ojams. Kai visas bendrovs akcijas sigyja vienas asmuo arba bendrovs

vis akcij savininkas perleidia visas ar dal bendrovs akcij kitiemsasmenims, bendrovs vadovas apie tai ne vliau kaip per 5 dienas nuoio statymo 14 straipsnio 4 dalyje nurodyto praneimo gavimo dienosuri praneti Juri ini asmen registro tvar yto ui. Ben rovs va ovasuri uti rinti, a au itoriui bt patei ti visi sutarty e su au ito mone

nuro ytam pati rinimui at i ti rei a ingi ben rovs o umentai.


31/144


31

2.4. Kit veiklos r imoni valdymo specifika

mons valdymo organ sistem, j sudarymo tvark ir kompetenci-j nustato atitinkamos ries moni veikl reglamentuojantys statymai,mons statai ir iti mons steigimo o umentai. Va stybs ar saviva -ybs apita ui moni va ymo organuose ga i atstovauti va stybs ar

sav va y s tarnauto a L etuvos Respu os Vyr ausy s nustatytvar a. Va stybs ar saviva ybs apita ui moni va ymo organuoatstovaujanios va stybs ar saviva os institucijos turi teis patei ti i

inius teisme va stybs ar saviva os institucijos interes gynimo.

2.5. Kapitalo sudtis. statinio kapitalo sandara, joormavimo procedros

Bendrovs kapitalas skirstomas nuosav ir skolint. Nuosavas ka-pitalas sudaromas i akcij emisijos kainos ir bendrovs pelno. Skolintaskapitalas susidaro platinant ileistas obligacijas, imant kreditus ir kitaipskolinantis l.

Nuosav bendrovs kapital sudaro:1) statinis kapitalas;2) akcij priedai (nominaliosios verts perviris);3) perkainojimo rezervas (rezultatai);

4) privalomasis rezervas;5) rezervas savoms akcijoms sigyti (akcinse bendrovse);6) statuose nurodyti rezervai;7) kiti rezervai;8) nepaskirstytasis rezultatas pelnas (nuostoliai);9 dotacijos ir negrintos subsidijos;10 atidtosios ilaidos einamojo laikotarpio snaud didinimo

arba pajam mainimo bdu susidaranios ilaidos, numatomos ilaidos,

urios susidarys per ateinanius laikotarpius, kad bt tiksliau parodytii laikotarpi veiklos rezultatai .


32/144

moni valdymas

32

statinio kapitalo dydis yra lygus vis bendrovs pasirayt akcijnominali veri sumai. Jeigu bendrovs nuosavas kapitalas tapo ma-esnis kaip 3/4 statuose nurodyto statinio kapitalo dydio, valdyba pri-valo suaukti neeilin visuotin akcinink susirinkim. iame susirinkime

a i bti priimtas nutarimas sumainti ben rovs statin apita suma,ne maesne aip nuosavo apita o ir statinio apita o s irtumas, ar i-vi uoti ben rov. A cinin ai taip pat ga i nutarti pa engti s irtum

p oma s naa s. s te s us te smo spren mu suma nt en rov satin apita , ben rovs va yba priva o atitin amai pa oreguoti ben-ovs statinio apita o y , pirmiausia anu iuo ama ben rovs sigy-

s savas a ci as ir, ei to nepa an a, sumain ama i usi a ci nomi-ias vertes ar anu iuo ama a ci as, a ci s aii visiems a cinin ams

ain ama proporcingai iems nuosavybs teise pri ausani ben ro-s a ci s aiiui, bei pa aryti atitin amas ben rovs stat pataisas.

eisti ben rovs statai turi bti patei ti registruoti Lietuvos Respu-i os moni registrui per 15 ien nuo teismo spren imo siteis imoenos. Akcins bendrovs statinis kapitalas negali bti maesnis kaip

150 000 lit. Jos akcijos gali bti platinamos ir jomis prekiaujama vieai

vadovaujantis vertybini popieri viej apyvart reglamentuojaniaiseiss aktais. Udarosios akcins bendrovs statinis kapitalas negali btimaesnis kaip 10 000 lit. Ji negali turti daugiau kaip 250 akcinink.

arosios a cins ben rovs a ci os nega i bti p atinamos ir omispre iau ama vieai, ei itstatym nenustatyta itaip.


33/144


33

2.6. Rezervai

Rezervai sudaromi statym ir mons stat nustatyta tvarka. Priva-lomasis rezervas sudaromas i paskirstytinojo pelno. Jis turi bti ne ma-esnis aip 1/10 statinio apita o ir ga i bti nau ojamas ti ben rovsnuosto iams pa engti. Priva omojo rezervo a is, virijanti 1/10 statinio

ap ta o, s rstant t f nans n met pe n ga t pers rstyta. P -nau ojus priva omj rezerv nuosto iams pa engti, jo y is at uriami pas irstytinojo pe no. Per ainojimo rezervas tai i ga ai io materi

iojo turto ir finansinio turto verts pa i jimo suma, gauta per ainojturt. Per ainojimo rezervas mainamas, ai per ainotas turtas nunojamas, nuraomas, nu vimas ar per ei iamas it asmen nuosav

n. Per ainojimo rezervo a imi, su aryta per ainojus materia j tut, ga i bti i inamas statinis apita as. I per ainojimo rezervo neg

ti mainami nuosto iai. Kai per ainojamas finansinis turtas, per e per ainojimo rezerv per ainojimo suma nega ima i inti statiniopitalo. Akcininkams primus sprendim sudaryti ar panaikinti rezervu ,apskaitoje registruojamas rezervo padidjimas (sumajimas), ta paia

suma mainant (didinant) nepaskirstytj peln.Akcini bendrovistatyme numatyta, kad skirstant peln akcinin-

kai turi skirti pelno dal dividendams, taip pat metinms imokoms (tan-tjemoms) valdybos ir stebtoj tarybos nariams, darbuotoj premijomsimo ti ir itiems ti s ams. A cini ben rovistatyme nuro yta, ape no a is, s irta tantjemoms va ybos ir stebtoj tarybos nariams, ar-

uotoj premijoms imo ti ir itiems ti s ams, nega i bti i esn aip1/5 atas aitini finansini met grynojo pe no. A cinin susirin imo

s irtos sumos tantjemoms, arbuotoj premijoms ir itiems ti s ams re-gistruojamos it rezerv, o ivi en ai sipareigojim ss aitose. Va-ovaujantis bendraisiais apskaitos principais, pelno (nuostoli) ataskai-

toje nero omos ti tiesiogins imo os mons savinin ams. Divi en aiyra imo os mons savinin ams. Premijos ir tantjemos nra tiesioginsimo os mons savinin ams, to jos pris irtinos mons snau oms.Ta ir rezervai, su aryti numatomai imo ti premij ir tantjem sumai,neturi bti mainami, kai premijos ir tantjemos priskaiiuojamos ir i-

mokamos. Minti rezervai panaikinami akcinink sprendimu kaip ir kitirezervai, kurie jau panaudoti ar nenumatomi naudoti.


34/144

moni valdymas

34

2.7. Vertybiniai popieriai. Vertybini popieri emisijos

valdymasAkci os tai nuosavybs vertybiniai popieriai, patvirtinantys sa-

vinink dal bendrovs statiniame kapitale ir suteikiantys iems staty-m nustatytas turtines bei neturtines teises. Udar akcini bendrovi

c os ga t mater a os paga L etuvos Respu os Vyr ausy sstatytus reikalavimus atspausdinti dokumentai arba nematerialiosaai vertybini popieri sskaitose . Akcini bendrovi akcijos turi

ti nematerialios. Akcini bendrovi akcijos turi bti registruotos Ver-ini popieri komisijoje. Akcijos nominali vert turi bti nurodytaais be cent.

Akcijos skirstomos ris:1) pagal disponavimo bd vardines ir pareiktines;2) pagal suteikiamas teises paprastsias ir privilegijuotsias.Vienos ries akci os pagal savininkams suteikiamas teises skirsto-

mos ases. S rt ng as a c sute amos te s s tur t nuro ytosendrovs statuose. Vis tos paios klass akci nominali vert turi bti

vienoda.Nematerialiosios akcijos savininkas (akcininkas) yra asmuo, kurio

vardu atidaryta asmenin vertybini popieri sskaita, iskyrus statymnumatytas mt s.

Materialio o e akci o e turi bti nurodyta:1 pavadinimas akcija ir akcijos ris;2 udarosios akcins bendrovs kodas ir pavadinimas;3) nominali akcijos vert;

4) numeris;5) privilegijuotj akcij dividendo dydis ir balsavimo teis;6) ileidimo apyvart data;7) akcijos savininko vardas, pavard ir asmens kodas (juridinio as-

mens pavadinimas ir kodas);8) valdybos pirmininko (jei valdyba nesudaroma administracijos

vadovo) paraas, patvirtintas udarosios akcins bendrovs antspaudu.Akci os antrin apyvart gali bti ileidiamos registravus bendrov

ar padidinus os statin kapital ir visikai apmok us ias akci as emisi osaina.


35/144


35

2.8. Vardins ir pareik tins akcijos

Materialiosios vardins akcijos savininkas (akcininkas) yra akcijojenurodytas asmuo. Akcininkai turi bti registruojami udarosios akcins

en rovs a cinin registre. A cinin registre turi bti rayti ie a ci-ninko duomenys: vardas, pavard, asmens kodas ir adresas (juridinio as-mens pavadinimas, kodas ir buveins adresas), akcininkui nuosavybteise pri ausani ben rovs a cij s aiius, a cij nomina i vert.

Nemateria iosios var ins arba parei tins a cijos savinin as y

asmuo, kurio vardu atidaryta vertybini popieri sskaita. ioje ssktoje raytos iam asmeniui nuosavybs teise pri ausanios a cijos. Berovs nemateria iosios a cijos yra fi suojamos raais a cinin asm

ninse vertybini popieri ss aitose.U arosios a cins ben rovs a cijos ga i bti ti var ins. A

ns ben rovs var ins a cijos ga i bti pa eistos parei tines arparei tins var ines visuotinio a cinin susirin imo nutarimu, pmtu balsuojant atskirai vardini ir pareiktini akcij savininkams,

maesne kaip 2/3 kiekvienos ries akcij savinink, dalyvavusi susirin-

kime, bals dauguma.

2.9. Paprastosios ir privilegijuotosios akcijos

Paprastosios akcijos sudaro pagrindin bendrovs akcij dal. Pri-vilegijuotj akcij nominali vert negali bti didesn kaip 1/3 statinio

kapitalo. Vis paprastj akcij nominalios verts turi bti vienodos.aprast a ci savinin turtins teiss ivi en ir i vi uo amosen rovs turto a ga i bti gyven intos ti po to, ai yra gyven intos

privi egi uot a ci savinin turtins teiss. Ti paprast a ci sa-vinin ai turi teis gauti nau a ci , urios i ei iamos, ai i ben ro-vs nepas irstyto o pe no ar nepas irstytin rezerv i inamas stati-nis kapitalas. Keisti (konvertuoti) paprastsias akcijas privilegijuotsias

rau iama. Privi egi uotosios a ci os ga i bti su aupiamuo u arba ne-

aupiamuo u ivi en u. Tai nustatoma ben rovs statuose i an sto,prie i ei iant a ci as.


36/144

moni valdymas

36

Bendrovs privilegijuotosios akcijos gali bti konvertuojamos pa-prastsias akcijas visuotinio akcinink susirinkimo sprendimu, jei tokiaalimyb yra numatyta bendrovs statuose ir jei kvalifikuota bals dau-uma iam sprendimui balsuodami atskirai pritaria kiekvienos klass

a ci savinin ai. Konvertuo ama privi egi uotsias a ci as, uri ivi-en ai yra aupiamie i, paprastsias, ben rov turi visi ai atsis aityti

su privi egi uot a ci savinin ais arba sipareigoti s o pa engti neau a p t f nans n met pa a gos. Ben rov s, ur e a

ivilegijuotsias akcijas, statuose turi bti nustatytas konkretus (ne-ntamas) privilegijuotj akcij dividendo dydis procentais, skaiiuo-

nt nuo a ci os nomina ios verts. Privi egi uotosios a ci os ga i bti suupiamuo u arba ne aupiamuo u ivi en u, su ba so teise ar be ba soiss. Tai nustatoma ben rovs statuose nuro ant a ci ases. Privi-i uot a ci su aupiamuo u ivi en u savinin ui garantuo ama

is iose a ci ose nuro yto y io ivi en . Jeigu ivi en ams s ir-s pas irstytino o pe no a ies nepa an a visam nustatytam ivi en uiivilegijuotj akcij savininkams imokti, jiems imokama proporcin-

ai sumainta suma. Privilegijuotj akcij su kaupiamuoju dividendu

savininkams neimokta suma perkeliama kitus finansinius metus. Pri-vilegijuotj akcij su nekaupiamuoju dividendu savininkams neimok-a suma kitus finansinius metus neperkeliama. Jeigu per 2 finansinius

metus i ei s ben rov nes iria privi egi uot a ci su aupiamuo uivi en u be ba so teiss savinin ams viso nustatyto ivi en o, ios a -i os gy a ba so teis i i t finansini met, uriais visi ai atsis aitoma

su i a ci savinin ais, pabaigos.Darbuoto a ci os tai ben rovs arbuoto ams engvatinmis

sygomis par uotos ar itaip per uotos var ins a ci os. Jos ga i btii ei iamos po to, ai apmo tos visos a ci os, pasiraytos ben rovssteigimo metu.

Teissigyti arbuoto a ci turi to ias a ci as i ei usios ben ro-vs arbuoto ai, is yrus arbuoto us, urie yra ios ben rovs stebto

arybos ar va ybos nariai, arba ben rovs va ovas.Specia iosios a ci os tai paprastosios var ins a ci os, sutei ian-

ios valstybei ar savivaldybei papildom neturtini teisi. Specialioji ak-ija suteikia ias papildomas teises:

1) vetuoti visuotinio akcinink susirinkimo nutarimus dl bendro-vs reorganizavimo, likvidavimo, specialiosios akcijos statuso ataukimo,


37/144


37

taip pat kitus nutarimus, kuriuos vetuoti specialiosios akcijos savininkuiteis suteikta transporto, energetikos, naftos, ryi ar komunaliniokio subjekt veikl reglamentuojanistatym;

2) kalbti kiekvienu visuotiniame akcinink susirinkime svarsto-mu ausimu;

3) aukti visuotinius akcinink susirinkimus ir silyti susirinkimoarbotvar s ausimus bei nutarim pro e tus.

2.10. Obligacijos

Akcins bendrovs obligacija yra terminuotas vertybinis skolos ppierius, pagal kur akcin bendrov, ileidianti obligacijas, tampa obgacijos savininko skolininke ir prisiima sipareigojimus obligacijos saninko naudai. ie sipareigojimai nurodomi nutarime ileisti obligacijir obligaci pasiraymo sutarty e. Akcins bendrovs sipareigo imai yra

palkan mok imas ir obligaci os ipirkimas arba vien tik obligaci osipirkimas, taip pat teiss keisti obligaci as as ileidusios akcins ben-rovs akci as suteikimas. Nutarim ileisti obligaci as gali priimti akci-

ns bendrovs visuotinis akcinink susirinkimas paprasta bals daugumaarba valdyba, jei tai numatyta statuose. i nuostata netaikoma priimantnutarim ileisti konvertuo amsias obligaci as. Jeigu obligaci os savi-ninkas nepateikia obligaci os ipirkti ar nepareikalau a palkan per 3metus nuo obligaci os ipirkimo dienos, is praranda i reikalavim tei-s. Obligaci os yra nematerialios ir paymimos raais savinink ver-tybini popieri sskaitose. Obligaci ir apyvartos apskaitai taikominematerialij akcij apskaitai nustatyti reikalavimai. Udarosioms ak-inms bendrovms obligacijas leisti draudiama.

Daugiau kaip 1/2 vienos konkreios emisijos obligacij turintys obli-gacij savininkai turi teis:

1) nualinti j interesus ginant vertybini popieri vieosios apy-vartos tarpinink ir reikalauti, kad akcin bendrov sudaryt sutart su

silomu vertybini popieri vieosios apyvartos tarpininku;

2) nurodyti j interesus ginaniam vertybini popieri vieosiosapyvartos tarpininkui, kad akcins bendrovs padarytas paeidimas, susi-


38/144

moni valdymas

38

js su vieai platinama konkreia obligacij emisija, yra neesminis, todlir nereikia tam tikr veiksm j interesams ginti (i nuostata netaikomaakcins bendrovs padarytiems paeidimams, susijusiems su obligacijipirkimu ir palkan mokjimu).

11. Pelnas ir jo paskirstymas

Bendrovs finansiniai itekliai formuojami i vidini ir iorini al-i. Vidiniai finansavimo altiniai gali bti amortizaciniai atskaitymai

pelnas, ioriniai naai u akcijas, plaukos u obligacijas, skolintos irtos joms prilygstanios los.

Ben rovs pe nas turi bti pas irstytas ne v iau aip per 3 mne-s pasibaigus iniams metams, prie tai patvirtinus metin finansin

s aitomyb. Pe nas pas irstomas: priva omosioms imo oms; ivi en ams; ats aitymams priva omj atsargos ir pe no rezerv fon ; metinms imokoms tantjemoms stebtoj tarybos ir valdy-

oms nariams; arbuotoj premijoms ir itiems ti s ams.

2.12. Pelno (nuostolio) paskirstymas

Per finansinius metus udirbtas grynasis pelnas (nuostolis), liksatskaiius visus mokesius, turi bti paskirstytas eilinio visuotinio akci-nin susirin imo, ai tvirtinama metin finansin ats aitomyb. Susirin-

imo patvirtint pelno (nuostolio) paskirstym iki kito eilinio visuotinioakcinink susirinkimo keisti perskirstyti peln nuostol draudiama.Visuotinis a cinin susirin imas, s irsty amas pe n, pas irsto pa-skirstytinojo rezultato (pelno arba nuostolio) pervedam i rezerv l,

atsivelgiant io statymo kit straipsni nuostatas, ir akcininknanuostoliams padengti sum.


39/144


39

Jei eilinis visuotinis akcinink susirinkimas atsisako paskirstyti pel-n ar nepriima nutarimo dl pelno paskirstymo, bendrovs valdyba nevliau kaip per 30 dien po susirinkimo turi paskirstyti peln pagal iastaisykles:

1) privalomajam rezervui, kitiems rezervams skiriama pelno dalis,uri buvo panau ota i ga ai iam materia ia am ir finansiniam turtui si-

gyti tais finansiniais metais, uri pe nas yra s irstomas;2) liks paskirstytinasis pelnas skirstomas dvi lygias dalis: vie

s iriama ivi en ams imo ti, ita nau iems finansiniams metams.

2.13. Dividendai

Dividendas yra akcininkui skirta pelno dalis, proporcinga jam nuosvybs teise priklausani akci nominaliai vertei. Jeigu akci a nevisiapmokta, akcininko dividendas mainamas proporcingai neapmok-

tos akci os kainos daliai. Jeigu akci a nevisikai apmokta ir apmok i-mo terminas yra pasibaigs, dividendas nemokamas. statuose gali btinustatoma, og mainamas ir apmokt akci dividendas, eigu u as

aigta mokti tais finansiniais metais, u kuriuos skiriamas dividendas.Visuotinio akcinink susirinkimo paskelbti dividendai yra bendrovs si-pareigo imas akcininkams. Akcininkas turi teis dividend ireikalauti i

endrovs kaip os kreditorius. Akcininkui imokt dividend bendro-v gali iiekoti, eigu akcininkas ino o ar tur o inoti, kad dividendasyra neteistas. Dividendai akcininkams gali bti imokami tik padengusnuostolius ar sumainus statin kapital nuostoli dydio suma. Bendro-v privalo imokti dividendus ne vliau kaip per 3 mnesius nuo nutari-mo dl pelno paskirstymo primimo dienos. Dividendus mokti avansudraudiama. Dividendus bendrov imoka pinigais. Dividendus turi teisgauti asmenys, kurie visuotinio akcinink susirinkimo, paskelbusio divi-dendus, dien buvo bendrovs akcininkai.


40/144

moni valdymas

40

3. Produkto ir jo gamybos projektavimas

3.1. Projektavimo procesas

Kad mons sugebt gaminti ir teikti rinkai konkurencingus pro-ktus, btina visk i anksto gerai apgalvoti. Apmstymo rezultatai ojekto planai. Abi ios svokos danai vartojamos kaip sinonimai. Pa-

zdiui, investicij projektas atitinka verslo plan ir pan. Projektavimasa numatomo gaminti produkto pradinis krimo etapas. Projektavimozu tatas yra pro e tas.

Pro u to pro e tas i an sto parengta o umentaci a, paga urilima t produkt gaminti ir tobulinti (ar taisyti). projekt sudaro dviys:

1) produkto projektas;2) produkto gamybos (technologinis) projektas.Rengiant pro u to pro e t atsive giama mons tec nines ga i-

my es.Nau ingiausia, ai abu pro e tai rengiami bevei ygiagreiai. Su-

prantama, a pirmiau uriamas pro u to, po to o gamybos pro e -as, taiau abu pro e tai turi bti erinami.

Ka angi visi pro u tai s irti vartoto ui, pro e tavimo proceso pra-dioje nustatomi vartotoj reikalavimai. Vartotojai gauna ir kit gamin-oj silym, todl, siekiant ilikti konkurencingiems, reikia bti susipa-

inus su konkurent produktais inoti, kokia j kokyb ir kaina.

vertinus vartotoj nuomon ir konkurent produktus, galima nu-sprsti, o s turi bti mons pro u tas o o yb ir aina. Supran-ama, a pro u to gamybos savi aina turi bti maesn u o rin osain. mon e pro e tavimas paga svarb yra antras po rin o aros.

Pro e tavimo procese turi a yvauti visos pagrin ins mons tarny-bos (r. 1 lentel).

Kuo augiau i , tuo tobu esnis pro e tas. Ko s pro e tas to sir pro u tas, o o s pro u tas to ie ir mons rezu tatai. U pro e to

yg, pro e tavimo rezu tatus tiesiogiai atsa o mons va ovo pava uo-o as pro e tavimui.


41/144


41

Gamybosproces,bd

analiz

Gamybostechno-oginis

rocesas

Gamybosparengi-

mas

an-domojiamyba

Gamyba

Idjaieka,

atranka

Gamybosbdo

koncep-cija

agrindi-nis tech-

nologinisroceso

projektas

Detalitechno-ogin

doku-

mentacija

Techno-ogijos

koregavi-mas

djpaieka,atranka

Pro u toampra-

ta, kon-epcija

agrindi-nis

(p. tech-ninis)

projektas

etalusdarbo

projektas

rojektotaisymas

Rinkos

tyr ma

ardavi-

mo rinkpaieka

Prekybosinklo pa-

rinkimas,

aklausosir kainosrogno-

s

aklau-sos ir

ainoslanai

ando-

miejidarbaivedimas

rink

1 3 4 5

Konstravimas

Idjos

Idjos

Idjos

d-jos

Rinkodara

Technologija

Gamyba

monspadaliniai

3.2. Idj, alternatyv paieka

Projektavimas yra krybinis darbas, todl iekant sprendim nau-ojami visi technins krybos bdai: vadinamoji proto ataka, morfolo-

gin analiz, funkcin analiz ir kiti. Svarbiausia naujos idjos, naujaspo r s.

Vadinamoji proto ataka smegen turmas yra kolektyvin kryba.

Jos esm kolektyvinis problem aptarimas. Svarstoma dviem etapais.irmame etape pasitarimo dalyviai lakios vaizduots vairi specialy-

1 lentel Proje tavimas ir mons pa a iniai


42/144

moni valdymas

42

bi 1015 darbuotoj grup pateikia idjas. Pasitarimo metu silymkritikuoti negalima. Galima tik pltoti t ar kit idj. Idj aptarimassiasi apie 1 val. Gali bti kvieiama keletas grupi ir rengiami keli pa-

sitarimai. Idjos uraomos, bet nesvarstomos. Tai daroma kitame etape.ia dalyvauja auktos kvalifikacijos specialistai ekspertai, kurie irenkain amiausius prob emos spren imo b us. Jie tampa nau ar patobu-int pro u t oncepci omis.

At i us morfo ogin ana iz engviau pro e to i as sistemi ai pri-ikyti, parinkti geriausi j derin (r. 2 lentel).

2 lentel. Morfo ogin ana izs sc ema

Gamybosunkcijos

Silymai

A B C D

1 a b d e

g h i j

3 k m n

Linija ro o tin amiausi siym erin.Gaminio sudedamj dali savikainai mainti naudojama funkcins

verts analiz (r. 3 lentel).Analiz padeda:1 supaprastinti gaminio konstrukcij;2) patobulinti gamybos proces;

3) rasti atskir element (kurie reikalingi tam tikrai funkcijai atlik-i ) pigesn variant.

Nors pastarasis, funkcinis analizs, bdas taikomas jau gamina-miems produktams tobulinti, j galima naudoti ir projektuojant naujusaminius. iuo atveju jis taikomas bandomj gamini gamybos etape.

Analizs proceso metu kyla nemaai klausim:1. Kam reikalinga i detal? Kokias funkcijas ji atlieka?2. Ko iais itais b ais ga ima at i ti ias fun cijas?

3. Ko ios snau os? Ko ia jta a gaminio savi ainai?4. Ko s eta s nau ingumo ir i ai santy is? ir t. t.


43/144


43

3 lentel. Fun cins verts ana izs meto as


44/144

moni valdymas

44

Tokia analiz padeda patiriant maiau ilaid pasiekti auktesn ko-kybs lyg. Juk neretai technika per daug sudtinga, atlieka ir praktikainereikaling funkcij.

Krybos procesas pernelyg sudtingas, kad bt galima pateiktio ias nors universa ias re omen acijas. Taiau verta inoti tam ti rus

pra ti ai pati rintus proje tavimo principus. Svarbu:1. ai ytis vartotoj ir va stybini o ybs norm;2. paisyti ierarc ijos t. y. eiti nuo visumos prie a i: pirmiau-

priimama oncepcija, ben ra sc ema ir ti ta a ie oma on reiren im;

3. turti e ias a ternatyvas, varianti umo ga imyb: proje tuojantri bti rasta ir vertinama e etas a ternatyv bei variant;

4. tai yti sistemin vertinim: spren imai vertinami omp e si ai,sive giant visus riterijus ir j svarb;

. sie ti paangos: proje tuojant turi bti nustatomas tuo metu pa-ngiausias ana ogas ir ie oma b , aip j pagerinti;

6. standartizuoti gamyb: kad projektavimas paspartt ir atpigt,btina unifikuoti bei tipizuoti atskirus projekto elementus;

7. kompiuterizuoti proces: tai suteikia galimyb rasti ir vertintiana daug alternatyv ir variant (alternatyva nauja galimyb, varian-as iek tiek skirtinga sprendimo atmaina).

3.3. Alternatyv vertinimas

Alternatyvas ar variantus pirmiausia reikia vertinti kokybs po-iriu. Daniausia yginami ente e patei ti uomenys. Lente pi orup ekspert. Pagal j nustatomos vidutins vertinimo reikms (r. 4entel).

Pagrindins produkto kokybins savybs ir j svarba nustatoma pa-al rinkos tyrimus (vartotoj apklausas).

Svarba ga i bti irei ta vieneto a imis, procentais arba ba ais. Jainustatyti taikomi porinio lyginimo bdai (r. 5 lentel).

Atrin ta a ternatyva to iu pat b u yginama su geriausiu rin o e

pro u tu. Ly erio o ybs ir ainos santy is ei ia prognozuoti uria-mo pro u to on urencin ain.


45/144


45

4 lentel.Alternatyv vertinimo schema

Savybsvarba

Alternatyvos

A B

Vertini-

masBalai

Vertini-

masBalai

Tinkamumaspagal paskirt

7 7 189 8 16

Patikimumas 18 8 144 9 162Saugumas 3 9 07 8 184

Ekonomikumas 18 7 126 8 144

Dizainas 14 8 112 98

100 778 804

5 lentel. Porinio yginimo sc ema

riterijaiPaskir-

isPatiki-

umasaugu-

as

Ekono-miku-

mas

Dizai-nas

varba

Paskirtis 1 1 1 1 2 6 0,27

Patikimumas 0 1 1 1 1 4 0,18

Saugumas 0 1 1 1 2 5 0,23

konomikumas 0 1 1 1 1 4 0,18Dizainas 0 1 0 1 1 3 0,14

1,00

Alternatyvoms atrinkti galima naudoti ir Delf metod. iuo atvejukiekvienas ekspertas alternatyvas vertina dvejopai: nustato rang (nuo 1

iki 5) ir vertina balais (nuo 1 iki 10).Kuo maesn j sandauga, tuo auktesnis vertinimas r. 6 lentel .


46/144

moni valdymas

46

lentel. De f meto o sc ema

ks-pertai

Alternatyvos

1 2 3 4

Ran-

gasBalai

Ran-

gasBalai

Ran-

gasBalai

Ran-

gasBalai

A 4 6 24 1 1 1 3 5 15 2 4

B 4 7 28 3 6 3 6 18 1

C 4 6 24 2 2 4 3 5 15 1 1 1Iiso:

76 11 48 7

.4. Projektavimo etapai

Proje tas paprastai rengiamas etapais:

1 pro e to es zas, 2 tec n n s pro e tas, 3 ar o pro e tas.

Rengiant projekto eskiz iekoma produkto koncepcijos. Techninia-me projekte pateikiami pagrindiniai sprendimai.

J racionalumvertina ekspertai. Darbo projekte tikslinami ir de-alizuojami techniniame projekte numatyti sprendimai, parengiami dar-

bo briniai. Pagal darbo brinius vyksta gamyba.Projekto turinys priklauso nuo gaminio specifikos. Svarbiausi doku-

mentai darbo briniai, skaiiavimai, schemos ir technins specifika-ijos. Briniai, schemos, grafikai universali ininieri kalba. I j beturios alies ininieriai gali lengvai suprasti, koks tai gaminys.

Paprastai projekte dar pateikiama gaminio bandym, eksploatavi-mo ir taisymo dokumentai.

Koks turi bti projekto turinys ir jo dalys, nustato atskirkio akstandartai. Pavyzdiui, pastato projekt sudaro ios pagrindins dalys:

1) aikinamasis ratas;2 technologin dalis;


47/144


47

3) architektrin dalis;4) konstrukcin dalis;5) ininerini sistem dalis;6) ekonomin dalis;7) organizacin dalis.Pro e tuo ant gamin artu nustatoma, aip gaminti. Gamybos

ir priemoni visuma va inama tec no ogi a. Tec no ogi a yra beto ios gamybos pagrin as. Tec no oginio pro e to ti s as supro e tu

ti pro u to gamybos proces. Ti s o vertinimo riteri ai pro u toyb, ie is, savi aina. Ko yb turi atiti ti pro u to pro e te numatyt

ro i ius. Kuo maesns snau os tuo geriau. Pro e tavimo u uotye o ybs ir savi ainos ro i i, nuro amas rei a ingas pro u t ie

gamybos pajgumas vienet per metus . J nusako galima paklausaPirmiausia sudaroma bendroji principin schema r. 7 lentel .

7 lentel. Principin gamybos sc ema

iekjai Paklausa

aliavos

Mediagos

omplektuojamieji gaminiai

Gamybos procesas Galutinis produktas

Kiekvien gamin sudaro gana daug element, detali. Praktikaivisas detales gamina siauros specializacijos mons. Visada verta pasiti-krinti, kas geriau pirkti ar paiai monei gaminti. Todl reikia apskai-

iuoti savos gamybos detals savikain

, iskiriant kintam

sias ir pasto-visias snau as ir pir imo ain.

Gamy os procesas tai tarpusavyje susijusi operacij visuma. Ga-mybos operacija tam tikras darbas. iais laikais praktikai visus darbusat ie a arba pa e a juos at i ti mainos, vairs prietaisai. Vis i tec -ni prasta va inti ranga. rangos visuma su aro gamybos tec no ogi-ns inijos pagrin ir emia gamybos pajgum.

Nustaius gamybos pajgum, proje tuojamas gamybos procesas irparen ama ranga. Gamybos procesas proje tuojamas is ai ant j ope-

racijas. Po to nustatomi j tarpusavio ryiai. ie ryiai gali bti nesudtin-gi nuosekli operacij seka arba sudtingi nuosekli ir lygiagreti sekos .


48/144

moni valdymas

48

Kiekvienai gamybos operacijai parenkama reikalinga ranga.rang galima skirstyti grupes:1) technologin gamybos procesams atlikti;2) gamybos proces aprpinimo (aliav transportavimo ir sand-

iavimo, elektros, ilumos, vandens, kuro tiekimo ir pan.);3) atliek nuotek, dulki ir pan. alinimo;4) kontrols ir informacijos.Parin us renginius, su aromi j i stymo p anai. Juos gyven inti

ima trejopai:1) pritaikant renginius prie turim patalp;

2) rekonstruojant patalpas;3 rengiant naujas patalpas.Kai urie renginiai ga i irbti au e. Pata p, aip ir rangos, aina

ai investicijos. Be to, statant naujus pastatus, ga i prirei ti emslypui sigyti jeigu mons teritorijos nepakanka .

Ka ga ima bt nusprsti, o ia tec no ogija tin amiausia, rei iaagrinti inomus paangiausius variantus ar alternatyvas. Pagrindinis

vertinimo kriterijus produkto savikaina (suprantama, garantuojant rei-

kiam kokyb). Todl turi bti nustatyta kiekvieno varianto savikaina:1) kapitalo reikalingrengini ir patalp;2) einamosios aliav, darbo ir energijos.Pavyz iui, yra vi tec no ogij a ternatyvos. Snau os nuro ytos

8 ente je.

8 lentel. Technologij alternatyv schema

Alternatyvos

SnaudosA B

Investicijos 100 000 150 000Kintamosios produkto vnt.amybos snaudos

24 17

aliavos, mediagos 12 10Darbas 8 5

nergija 4 2

Tar ime, a tai ome inijin nusi vjimo i ai s aiiavimo b .rengini nau ojimo tru m 5 metai, pata pos nuosavos. Abiej inij


49/144


49

naumas madaug vienodas, o produkcijos kiekis virija rinkos paklaus20 proc. Metin paklausa 2 500 vnt.

Metins eksploatavimo ilaidos:A technologins linijos:100 000 / 5 + 2500 x24 = 80 000,B a ternatyvos:150 000 / 5 + 2500 x17 = 72 000.Be to, tec no ogin proje t su aro tam ti r o ument visum

tec no oginio proceso, operacij tvar os, gamini marruto, o ybontro s sc emos, pro u to vienetui pagaminti rei a ing ite i s

nau normos ir t.t.Proje tavimo procesas va omas va ovaujantis ben rja va y

sc ema.Proje tavimo ti s as su aryti on urencing ir pe ning pro u

gamybos ga imyb.Planas daniausiai linijinis kalendorinis grafikas r. 9 lentel .

9 lentel. P anas ini inis pro e tavimo grafi as

Darbai AtsakingiTrukm

savai-s)

Los(tkst.)

alendorius(dienos)

Projektoeskizas

Konstruk-torius

8,0 4 4

echninisprojektas

Konstruk-torius

15,0 7 8

Produktogamybos

technologijos

Technolo-gas

3 12,0 4 4 4

Darbo pro-jektas

Konstruk-torius

3 10,0 3 3 4

Produktogamybos

technologijos

Technolo-gas

3 15,0 5 5 5

60 4 8 15 30 37 50 55 60


50/144

moni valdymas

50

Btina kontroliuoti, kaip laikomasi plano, inagrinti atsilikimoprieastis ir imtis priemoni, kad jos bt paalintos. Svarbiausia sie-kiant skms sukurti palanki krybiniam bendradarbiavimui aplinkir skatinti siekti numatyt rezultat.

Tin am rybin ap in su uria pro e to va ovas. Jis sute ia iren ra arbi oman . To abai svarbu parin ti tin am pro e to

va ov ompetenting, p aios eru ici os ir to eranti specia ist.

5. Gamybos parengimas

Projektavimo darb pabaiga dar nereikia, kad prasideda gamybosocesas. Pie pradedant gaminti produktus btina atlikti gana svarbiusrengiamuosius darbus:

1) suprojektuoti ir pagaminti speciali rang, kurios nemanoma

nusipirkti;2) usakyti ir gauti komplektuojamuosius kit moni gamybosproduktus;

3) pertvarkyti esamas bei rengti naujas darbo vietas;4 parengti darbuotojus;

pagaminti bandomuosius pavyzdius ir pagal gamybos rezultatusikslinti pro ektus;

6 atlikti bandomuosius rinkodaros darbus nustatyti, kaip rinka,vartoto ai priima produkt;

7 nustatyti gamybos normas ir snaudas.Itin svarbus parengiamasis etapas, ypa rengiantis gaminti stambius,

brangius gaminius: pavyzdiui, statybos aiktelei rengti prie pradedantstatyti naujus statinius gali prireikti daug l ir laiko.


51/144

4. Gamybos organizavimas. Materialinis mons aprpinimas

51

4. Gamybos organizavimas. Materialinis mons

aprpinimas

.1. Gamybos sistema

Gamyba tai preki gaminimo ir paslaug organizavimo procesGamybos padalinys stambiausias mons sistemos elementas. I esm

tai mons erdis. Jame dirba apie 2/3 vismons darbuotoj. ia stelkta svarbiausia ranga, gamybai skirti pagrindiniai mons pastatai. mons didiausios ilaidos, sudaranios apie 70 proc. bendr ilaidTodl tinkama gamybos padalinio veiklos vadyba labai svarbus udvinys. Gamybos padalinio paskirtis laiku pagaminti reikiam tinkamkokybs produkt kiek kuo maesnmis snaudomis.

Vadinasi, gamybos padalinio veikl galima vertinti pagal tris pagridinius kriterijus:

1) laiku pagamint reikiam produkt kiek;2) produkt kokyb;3) produkt savikain.

.2. Gamybos procesai

Produkt gamybos proces sudaro trys pagrindiniai etapai 2 pav. :1) gamybos proceso aprpinimas reikalingomis mediagomis,konstrukcijomis ir detalmis;

2) pats gamybos proc

juozas vijeikis - imoniu valdymas

Documents