karviŲ rujos sinchronizacijos efektyvumo … · 3 turinys 1. literatŪros apŽvalga 8 1.1. karvių...

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

VETERINARIJOS AKADEMIJA

VETERINARIJOS FAKULTETAS

NEUŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ KATEDRA

Andrius Galeckas

VI kursas, 2 grup÷

KARVIŲ RUJOS SINCHRONIZACIJOS EFEKTYVUMO

PROGESTAGENAIS IR GONADOTROPINAIS

ĮVERTINIMAS

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: lekt., Romualdas Maruška

KAUNAS, 2013

2

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO

SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas Karvių rujos sinchronizacijos efektyvumo

progestagenais ir gonadotropinais įvertinimas. 1. Yra atliktas mano paties: 2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje: 3. Nenaudojau šaltinių, kurie n÷ra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.

2013 01 25 Andrius Galeckas

(data) (autoriaus vardas, pavard÷) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ

UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

2013 01 30 Andrius Galeckas (data) (autoriaus vardas, pavard÷) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO

VADOVO IŠVADOS DöL DARBO GYNIMO

2013 01 25 lekt., Romualdas Maruška

(data) (darbo vadovo vardas, pavard÷) (parašas)

Magistro baigiamasis darbas aprobuotas katedroje

doc. dr. Audrius Kučinskas

(aprobacijos data) (katedros ved÷jo/jos vardas, pavard÷) (parašas)

Magistro baigiamasis darbas yra įd÷tas į ETD IS

(gynimo komisijos sekretor÷s (-riaus) parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentas

(vardas, pavard÷) (parašas)

Magistro baigiamųjų darbų komisijos įvertinimas

(data) (gynimo komisijos sekretor÷s(-riaus) vardas, pavard÷) (parašas)

3

TURINYS

1. LITERATŪROS APŽVALGA 8

1.1. Karvių lytinis ciklas 8

1.2. Karvių lytinio ciklo neurohumoralin÷ reguliacija 10

1.3. Hormonai naudojami rujos sinchronizacijai ir stimuliacijai 11

1.4. Veterinariniai preparatai skirti rujai stimuliuoti ir sinchronizuoti 13

1.5. Lytinio ciklo stimuliacijos ir sinchronizacijos metodai 15

2. SAVI TYRIMAI 18

2.1. Metodai ir medžiagos 18

3. TYRIMŲ REZULTATAI 20

3.1. Karvių bandos reprodukcin÷ būkl÷ 20

3.2. Metų laiko įtaka laikotarpiui po apsiveršiavimosi 20

3.3. Pirmosios sinchronizacijos programos efektyvumas 21

3.4. Antrosios sinchronizacijos programos efektyvumas 21

3.5. Trečiosios sincronizacijos programos efektyvumas 22

4. APTARIMAS 23

IŠVADOS 25

PADöKOS 26

LITERATŪROS ŠALTINIAI 27

4

Santrumpos

AKTH- adenokortikotropinis hormonas;

eCG- kumelių chorioninis gonadotropinas;

FSH- folikulus stimuliuojantis hormonas;

GnRH- gonadotropinis Relizing hormonas;

hCG- žmonių chorioninis gonadotropinas;

KKKS- kumelingų kumelių kraujo serumas;

LH- liuteinizuojantis hormonas;

MSH- melanocitus stimuliuojantis hormonas;

PGF2α- prostaglandinas F2 alfa;

STH- somatotropinis hormonas;

TTH- tireotropinis hormonas;

5

SUMMARY

This Master’s Thesis was completed by Andrius Galeckas. The title of it is as follows: Cows

estrus synchronization efficiency of progestogen and gonadotropins assessment. The research took

place during February– June 2012 at the farm of the Lithuanian as well as at Arvydas Šlivinskas. The

animals that were involved in a research were Lithuanian Black and White cattle.

The supervisor of work: lecture Romualdas Maruška from the Department of Non-

communicable Diseases of the Veterinary Academy of the Lithuanian University of Health Sciences.

The Master’s Thesis contains 33 pages of literature, including 4 pictures and 4 tables.

Synchronization of fertile estrus in heifers can be accomplished with progestogens, combinations

of progestogens and prostaglandin F2α, prostaglandin F2α alone, and combinations of gonadotrophin-

releasing hormone and prostaglandin F2α.

Keywords: cows, GnRH, estrus, ovaries, follicles, synchronization, cattle, physiological.

6

ĮVADAS

Karvių lytinis produktyvumas yra svarbiausias veiksnys įtakojantis fermos ekonomiką. D÷l

sutrikusios karvių reprodukcijos ar pav÷luoto s÷klinimo ūkininkai patiria nemažų nuostolių.

Stamb÷jant pieno ūkiams, did÷ja primilžiai, kartu daug÷ja ir įvairių reprodukcijos problemų. Genetinis

karvių bandų gerinimas, norint gauti kuo daugiau pieno, mažina karvių vaisingumą, kelia didesnių

mitybos reikalavimų (Boer et al., 2009).

Augant ekonomikai, išaugo jautienos paklausa, kuri yra penkis kartus didesn÷, nei karvių

atvedamų veršelių (Taponen et al., 1999). Maksimalus reprodukcinis efektyvumas priklauso nuo šių

veiksnių: telyčios turi sp÷t subręst lytiškai iki veisimo sezono pradžios, veisimo sezono pradžioje

apsivaisinti, apsiveršiuoti be pagalbos, žindyti veršelį, kurį būtų galima parduoti sveiką ir normalaus

įmitimo, o karv÷ apsivaisinti sekančiu planuojamu veisimo sezono metu. Bet koks ankstus veršingumo

nutraukimas kasmet atneša didelius ekonominius nuostolius ūkiui (Beal et al., 2012). Tod÷l

svarbiausias prioritetas tur÷tų būti, kuo labiau mažinti reprodukcinius nuostolius.

Sparčiai vystantis biotecnologijos mokslo šakai atrandami nauji metodai didinantys bandos

reprodukcinį efektyvumą ir gerinantys genetinę vertę. Biotechnologijos metodai apima: rujos

sinchronizaciją, dirbtinį aps÷klinimą, spermos lyties atrinkimą, embrionų dauginimą in vitro, embrionų

persodinimą, tyrimą ultragarsu ir klonavimą. Iš technologinių metodų labiausia taikoma rujos

sinchronizavimas ir dirbtinis aps÷klinimas bei taikomi gerinant galvijų genotipą bandose (Shaw,

1998). Naujų rujos sinchronizacijos ir ovuliacijos metodų vystymas priklauso nuo fiziologinių ir

hormonų veikimo mechanizmų, nuo kurių priklauso lytinis ciklas, telyčių subrendimas ir rujos

sinchronizavimas po apsiverševimo. Nors rujos sinchronizacijai naudojami medikamentai ir jų

naudojimo protokolai pasikeit÷ laikui b÷gant, bet pagrindiniai fiziologiniai veikimo principai

nepasikeit÷ (Dolažel et al., 2002). Karvių rujos nebuvimas arba karvių s÷klinimas netinkamu laiku

padaro didelius ekonominius nuostolius ūkininkams. Pasteb÷ta, kad did÷jant karvių duodamo pieno

kiekiui, prast÷ja karvių reprodukcin÷s savyb÷s (Hall John et al., 2009). Su karvių amžiumi did÷ja

embrionų mirtingumas ir d÷l nevisaverčio kiaušin÷lio išsivystymo maž÷ja apvaisinimo galimyb÷.

Natūralu, kad ne visos šių laikų pienin÷s karv÷s apsivaisina per tris m÷nesius po apsiveršiavimo.

Neapsivaisinimo priežastys yra išaugusi produkcija ir d÷l to sutrikusi energijos apykaita (Lemaster et

al., 2001). Pasiekus laktacijos piką, energijos deficitas išnyksta. Kai sumaž÷ja produktyvumas,

atsiranda sąlygos reprodukciniai sistemai „įsijungti“ (Žilaitis V., 2007).

Nerujojimas po apsiveršiavimo yra pagrindin÷ priežastis, d÷l kurios užsitęsia periodas nuo

veršiavimosi iki s÷klinimo. Skiriamos keturios klinikin÷s nerujojimo formos: „tyli“ ruja, kiaušidžių

folikulin÷s cistos, kiaušidžių funkciniai sutrikimai ir susilaikęs geltonkūnis (Beg et al., 2001).

7

Viso to galima išvengti, taikant rujos stimuliavimą arba sinchronizavimą. Taikant šiuos metodus

sukeliama pilnavert÷ ruja, atsiranda galimyb÷ s÷klinti karves numatytu laiku ir per metus gauti iš

karv÷s po vieną veršelį (Hernando et al., 2004). Šiuo metu siūloma daugyb÷ rujos stimuliavimo ir

sinchronizavimo preparatų bei jų vartojimo schemų (R. L. Larson, R. F. Randle, 2006). Taip siekiama

atstatyti sutrikusį karvių lytinį ciklą, skatinti karvių lytinę funkciją, o jei ruja neryški ar slapta, taip pat

sumažinti s÷klinimų skaičių (J. S. Stevenson, A. P. Phatak, 2004).

Darbo tikslas - nustatyti progestagenų ir gonadotropinų efektyvumą karvių rujos

sinchronizacijai.

Darbo uždaviniai:

1. Išanalizuoti reprodukcijos būklę fermoje;

2. Išanalizuoti naudojamus preparatus karvių rujai sinchronizuoti;

3. Išanalizuoti taikomas rujos sinchronizacijos programas;

4. Nustatyti preparatų „Oestrophan“ ir „Fertagyl“ efektyvumą karvių rujos stimuliacijai ir

sinchronizacijai, naudojant juos kartu.

8

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Karvių lytinis ciklas Karvių lytinis ciklas yra sud÷tingas neurohumoralinis procesas, kurio metu pasireiškia

fiziologiniai ir morfologiniai pokyčia tiek lytiniuose organuose, tiek ir visame karv÷s organizme.

Karv÷s lytinis ciklas trunka maždaug 21 parą (nuo 17 iki 24 dienų), telyčių – kas 20 parų, o ruja trunka

maždaug nuo 10 iki 18 valandų, tačiau tarp atskirų karvių veislių rujos trukm÷ skiriasi (O‘Connor and

Senger, 1997).

Karvių lytinis ciklas skirstomas į keturias fazes: rujos (oestrus – 0 diena), poovuliacinio periodo

(metoestrus- 1- 4 diena), tarprujo (dioestrus – 5- 18 diena, atitinkanti luteininę fazę), ir priešrujo

(proestrus – 18- 20 diena), periodo iki rujos (Grunert et al., 1999).

Priešrujis - tai laikotarpis, kurio metu patelių lytiniai organai pasiruošia poravimuisi ir

apsivaisinimui. Šiuo laikotarpiu jau pastebima pirmosios lytinio susijaudinimo žym÷s. Šioje stadijoje

vyksta pakitimai lytiniuose organuose. Gimdos kaklelis pradeda prasiverti, iš jo išsiskiria skystos ir

skaidrios gleiv÷s. Kiaušid÷je auga ir bręsta folikulas, kuris gamina ir išskiria į kraują hormoną

estradiolį. Gimda padid÷ja d÷l į ją priplūstančio kraujo. Sustipr÷ja gimdos raumenų susitraukimai

(Larson R. L., and Randle R. F., 2006).

Ruja - svarbiausia lytinio ciklo stadija, kurios metu viso patel÷s organizmo veikla nukreipta į

vieną tikslą- susiporuoti ir apsivaisinti (Boer, 2009). Patekę į kraują estrogeniniai hormonai sukelia

kraujo priplūdimą į smulkiausius lytinių organų kapiliarus. D÷l to gimdos kaklelio ir makšties bei

makšties prieangio gleivin÷ parausta. Paraudimas visą laiką stipr÷ja, gleivin÷s pabrinksta, gimdos

sienel÷ sustor÷ja. Gimdos kaklelio raumenys atsipalaiduoja, kaklelis prasiveria (Muruvi et al., 2001).

Veikiant hormonui estradioliui, kaklelio gleivin÷ pradeda išskirti gleives, kurios išteka iš lytinio plyšio

į išorę. Estrogenai paveikia galvos smegenis, ir d÷l to pakinta gyvulio elgesys (Atkins et al., 2005). Per

rectum tiriant gimdą, jaučiama, kad ji susitraukusi kaip kamuoliukas. Vienoje iš kiaušidžių būna

subrendęs folikulas, kurį galima užčiuopti (Žilaitis V., 2007).

Ovuliacija - folikulo plyšimas ir kiaušialąst÷s atsiskyrimas nuo kiaušid÷s. Visiems gyvuliams

ovuliacija vyksta antroje rujos pus÷je, tik karv÷ms vidutiniškai 10 valandų po rujos (Beal, 2012).

Plyšus folikului, kiaušialąst÷ kartu su folikuliniu skysčiu patenka į kiaušlatakio piltuv÷lį. Čia

folikulinis skystis greitai sutiršt÷ja ir susidaro gleivių kamuol÷lis, kuriame yra kiaušialąst÷. Į šį gleivių

kamuol÷lį patenka spermatozoidai. Per keletą valandų gleiv÷s rezorbuojasi, o esantieji jose

spermatozoidai apvaisina apvaisina kiaušialąstę. Kaip apie kiaušialąstę nelieka gleivių, jos apvaisinti

nebegali (Tom R. Troxel, 2006). Apvaisinta kiaušialąst÷ ima intensyviai dalintis, ir 3- 4 dieną,

pasiekusi gimdą, ji susideda iš daug ląstelių. Gimdoje apvaisinta kiaušialąst÷ prisitvirtina prie sienel÷s.

9

Prisitvirtinimą reguliuoja geltonojo kūno išskiriamas hormonas progesteronas. Jeigu apvaisinimas

neįvyksta, prasideda sekanti lytinio ciklo stadija porujis (Cole N. A., Todd R. W., 2008).

Porujis - šiuo laikotarpiu folikulinizacijos hormonų veikla sustoja ir pradeda vyrauti

liuteinizacijos hormonai, kurie skatina geltonojo kūno susidarymą vietoje plyšusio folikulo (Adrien et

al., 2011). Porujis trunka apie 3 dienas. Lytinis patelių jaudinimasis baigiasi, patel÷s nebeprisileidžia

patino. Šiuo metu gleivin÷s neberausta. Gimdos kaklelyje gleiv÷s ima tiršt÷ti (Beg et al., 2001). Kurį

laiką po ovuliacijos gimdos kaklelis būna atviras, ir iš gimdos į makštį kai kurioms karv÷ms išteka

kraujingos gleiv÷s, o iš makšties išb÷ga į išorę (Behana et al., 2005). Kraujingos išskyros pastebimos

antrą ir trečią dieną po rujos. Porujiniai kraujavimai daugiausia pasitaiko telyčioms (apie 90%), o

suaugusiom karv÷ms (apie 50%). Kraujavimas vyksta iš gimdos kapiliarų, nes rujos metu jie būna pilni

kraujo ir raudonieji kraujo kūneliai pereina per indų sieneles į gimdos ertmę arba indai neišlaiko

spaudimo ir plyšta (Hall John et al., 2010). Karv÷s rečiau kraujuoja, nes jų gimdos kapiliarai yra labai

vingiuoti ir sugeba daugiau sutalpinti kraujo. Nežymūs kraujavimai apsivaisinimui jokios įtakos neturi.

Jei kraujavimai pasireiškia stipriau, apsivaisinimas pablog÷ja ir gali sumaž÷ti iki 20- 30%. Dažniausia

kraujuoja karv÷s, kurios gauna daug siloso ir koncentratų (Tom R. Troxel, 2006).

Tarprujis - porujin÷ stadija pereina į tarprujinę stadiją, trunkančią iki 14- 18 ciklo dienų. Šiuo

laikotarpiu vietoj sprogusio folikulo bręsta geltonasis kūnas, išsivystęs iš folikulinių ląstelių, kurios

auga, dalijasi ir persiformuoja į geltonojo kūno ląsteles, gaminančias geltonojo kūno hormoną

progesteroną (Lemaster et al., 2001). Jei įvyksta apvaisinimas, geltonasis kūnas išlieka visą laiką, o jei

apvaisinimas neįvyksta, jis ima nykti, kiaušid÷se pradeda bręsti nauji folikulai ir pasireiškia nauja ruja.

Geltonasis kūnas savo išskiriamais hormonais reguliuoja lytinį ciklą, nes progesteronas stabdo folikulų

brendimą, d÷l to nepasigamina estrogeninių hormonų, kurie sukelia rują. Tik geltonajam kūnui

nustojus funkcionuoti, pradeda bręsti nauji folikulai ir pasireiškia ruja. Tarprujo metu patelių

organizmas pergyvena tariamą fiziologinę ramybę, bet iš tikrųjų endokrinin÷je ir nervin÷je sistemoje

vyksta nuolatiniai pakitimai (Boer et al., 2009).

Išoriniai rujos požymiai - be pakitimų lytiniuose organuose, rujos metu pastebimas bendras

karv÷s susijaudinimas. Pagyv÷ja medžiagų apykaita, ir d÷l to rujos metu sumaž÷ja karvių svoris.

Rujojančios karv÷s trypia užpakalin÷m÷s kojomis, gulasi ir keliasi, dažnai šlapinasi, išriečia nugarą,

kilnoja uodegą, jų akys spindi, siekia laižyti šalia stovinčias karves, ypač jų lytinius organus. Jei karv÷s

pririštos atskirai, jos baubia. Rujos pradžioje sumaž÷ja pieno produkcija, d÷l to, kad neatleidžia pieno.

Rujojančios karv÷s šokin÷ja ant kitų karvių.

Rujos metu iš makšties išsiskiria gleiv÷s, tod÷l lyties plyšį dengiantieji plaukai ir uodega, kaip

taisykl÷, būna užteršti lipniomis gleiv÷mis. Jei ruja pasireiškia normaliai ir n÷ra jokių lyties organų

susirgimų, ištakos būna skaidrios. Bet kurios priemaišos gleiv÷se rodo, kad lytiniuose organuose

vyksta uždegiminis procesas (Vidmantas Pileckas 2006m.).

10

1.2. Karvių lytinio ciklo neurohumoralin÷ reguliacija Organizmo lytinę fiziologinę būklę, brendimą lemia visos vidaus sekrecijos liaukos ir nervų

sistema. Nervų sistema reguliuoja įvykstančius ir bendras visam organizmui reakcijas, o humoralin÷

reguliacija pasižymi specifišku ir ilgiau trunkančiu poveikiu. Simpatiniai nervai skatina folikulų

brendimą ir ovuliaciją. Smegenų žiev÷ kontroliuoja lytinį cikliškumą ir turi įtakos lytinio ciklo

požymiams. Didžiausią įtaką lytin÷ms funkcijoms turi hipofizis ir lytin÷s liaukos. Tai yra pirminiai

neuroendokrininiai reguliavimo centrai. Vaisiaus placenta taip pat išskiria hormonus, kurie svarbūs ir

veršingumo metu ( Žilaitis V. 2007).

Hormonai- tai specifin÷s, fiziologiškai aktyvios medžiagos, išskiriamos į vidinę organizmo terpę

(kraują, limfą, audinių ar cerebrospinalinį skysčius). Folikulų brendimą slopina ir skatina progesterono

sekreciją antinkščiai. Aukštesnieji nerviniai centrai kontroliuoja pagumburio aktyvumą (Almer, 2005).

Įvairių rūšių gyvūnų organizme min÷ti centrai susieti su reprodukcijos kontrole skirtingai, tačiau

daugiausia įtakos tam turi olfaktorin÷ skiltis, kuri atsakinga už kvapo pojutį. Smegenų žiev÷

kontroliuoja vizualinius ir girdimuosius pojūčius. Kankoriežin÷ liauka kontroliuoja fotoperiodiškumą.

Daugeliui hipofizio sekretuojamų hormonų būdingas neigiamas grįžtamas ryšys. Kai kurie pagumburio

išskiriami neurosekretai skatina arba slopina kitų hipofizio hormonų sekreciją. Pastarieji hormonai taip

pat turi įtakos reprodukcijai, tačiau pagrindiniai hormonai yra FSH ir LH (Žilaitis V., 2007).

Patelių pagumburys gamina hormoną GnRH, kuris stimuliuoja gonadotropinių (FSH ir LH)

hormonų išsiskyrimą iš adenohipofiz÷s. Min÷ti gonadotropiniai hormonai skatina folikulų augimą

kiaušid÷se. Folikulų augimo bangos yra labiau būdingos karv÷ms. Dauguma karvių lytinio ciklo metu

patiria tris folikulų augimo bangas, nors kai kurios- tik dvi ar net keturias. Kiekvienos folikulų augimo

bangos metu subręsta vyraujantis folikulas, pasiruošęs ovuliuoti. (Atkins et al., 2005).

Lytiniam ciklui įtakos turi ir gimdos bei kiaušidžių išskiriami hormonai. Kaip endokrininis

organas placentos epitelis išskiria estrogenus, progesteroną, choriogonadotropiną ir relaksiną.

Choriogonadotropinis hormonas nuo hipofiz÷s išskiriamų gonadotropinių hormonų skiriasi tuo, kad

neveikia subrendusių patelių kiaušidžių, tuo tarpu lytiškai nesubrendusių telyčių kiaušid÷se skatina

folikulų vystymąsi, brendimą ir ruošia gimdą zigotos implantacijai (Dobson et al., 2008).

Kiaušid÷s gamina kiaušialąstes ir išskiria steroidinius hormonus, iš kurių svarbiausi yra

estrogenas ir progesteronas. Folikulai gamina estrogenus, daugiausia estradiolį. Šį procesą kontroliuoja

LH ir FSH. Estradiolio gamyba yra trumpalaik÷ ir folikulai kurie ovuliuoja, tampa granuliozinių

ląstelių sankaupa. Specifinį karv÷s elgesį rujos metu nulemia estradiolis. Didel÷ estradiolio

koncentracija folikulin÷s faz÷s metu grįžtamuoju ryšiu veikia pagumburį. Išskiriamas GnRH ir taip

veikamas adenohipofizis. Liuteinin÷s faz÷s metu žema estradiolio koncentracija sinergetiškai

sąveikauja su progesteronu ir sukelia neigiamą grįžtamą efektą LH sekrecijoje. Lytinio ciklo metu kyla

2- 3 folikulų augimo bangos. Panašiai kraujyje keičiasi ir estradiolio koncentracija. Folikulai neauga

11

tol, kol intensyviai fukcionuoja geltonasis kūnas. V÷liau gimda išskiria prostaglandiną PGF₂α, kuris

tirbdo geltonąjį kūną. Didžiausia prostaglandino koncentracija nustatoma apie 17 parą po ovuliacijos.

Pra÷jus 48 valandoms, kai ištirpinamas geltonasis kūnas ir nustoja gamintis progesteronas, veikiant

estradioliui, kyla LH banga, kuri skatina folikulus ovuliuoti. Ovuliavusio folikulo vietoje susiformuoja

naujas geltonasis kūnas, kuris yra sudarytas iš dviejų tipų ląstelių kurios gamina progesteroną.

Progesterono kiekis kraujyje did÷je 2- 3 parą po ovuliacijos ir pasiekia piką maždaug 8- 10 parą. Jis

išlieka padid÷jęs tol, kol v÷l pradeda išsiskirti prostaglandinas PGF₂α (Stephen et al., 1971).

Estradiolis ir progesteronas turi panašų ir visiškai priešingą poveikį lytiniams organams.

Estradiolis stimuliuoja gimdos epitelizaciją ir vaskuliarizaciją, padidina gimdos kaklelio gleivių

gamybą, kiaušintakio sekreciją, sustiprina gimdos susitraukimus. Progesteronas dalyvauja gimdos

liaukų diferenciacijoje, padidina gimdos liaukų sekreciją, sumažina gimdos kaklelio gleivių gamybą,

atpalaiduoja gimdos raumenis (Umeli et al., 2011).

Lytinio ciklo metu neveršingos karv÷s gimdai liuteinin÷ faz÷ poveikį daro maždaug 14- 15 parų.

Estradiolis intensyviausiai veikia gimdą maždaug vieną parą, o progesteronas visą veršingumo

laikotarpį. Per paskutine 6- 8 veršingumo savaites placenta pradeda išskirti daugiau estrogenų, kurių

gamyba itin suaktyv÷ja likus iki veršiavimosi 1- 3 paroms (Taponen J., 2009).

Užpakalin÷ hipofizio dalis, arba neurohipofizis - sudaryta iš specializuotų nervinių arba

neurosekretinių audinių. Vazopresinas ir oksitocinas yra sintezuojami supraoptiniuose pagumburio

branduoliuose, bet į kraują hormonus išskiria neurohipofizis. Oksitocinas specifiškai veikia lygiuosius

gimdos raumenis ir mioepitelines pieno liaukos ląsteles (Žilaitis V., 2007).

Kontroliuojant lytinį ciklą, fiziologiškai labai svarbu darnus gimdos, liuteolitinis, kiaušidžių ir

hipofizio ryšys ir darbas. Už folikulų funkciją yra svarbesn÷ geltonkūnio funkcija. Subrendusios

lytiškai ir sveikos telyčios organizme geltonkūnis būna aktyvus 320 dienų per metus. Geltonkūnis

išskirdamas progesteroną, stabdo folikulų augimą, tai yra svarbu ir būtina ankstyvuoju embrioniniu

laikotarpiu. Neštumui ir implantacijos procesui svarbu vaidmenį atlieka progesteronas. Kai gimdoje

neužsimezga embrionas endometriumas išskiria prostaglandiną F2α, kuris lytinio ciklo metu sukelia

geltonkūnio regresiją ir skatina vystytis folikulus (Twagiramungu et al., 2012).

1.3. Hormonai naudojami rujos sinchronizacijai ir stimuliacijai

Karvių rujai sincronizuoti ir stimuliuoti naudojama gonadotropinai (GnRH), prostaglandinas

PGF2α ar jo analogai, žmonių hormonas (hCG), kumelių chorioninis gonadotropinas (eCG) arba

kumelingų kumelių kraujo serumas (KKKS), estrogenai, progestagenai (Martinez et al., 1999).

Gonadotropino hormonas (GnRH) yra polipeptidas, kurį gamina pagumburis (Žilaitis V.

2007). Šis hormonas veikia į priekinę hipofizio dalį ir taip stimuliuoja hormonų LH ir FSH gamybą

(Geary et al., 1999). Didel÷ LH koncentracija sukelia ovuliaciją. LH kartu su FSH skatina folikulo

12

augimą kiaušid÷je (Smith et al., 2008). Įvykus ovuliacijai kiaušid÷je vietoj folikulo formuojasi

geltonasis kūnas, gaminantis hormoną progesteroną, kuris blokuoja ryšį tarp pagumburio ir hipofiz÷s

taip stabdydamas lytinį ciklą (Cliff Lamb, 2002). Lytinio ciklo metu GnRH veikdamas hipofizę skatina

LH ir FSH hormonų išsiskyrimą, kurie veikdami kiaušidę skatina joje formuotis ir atskirom grup÷mis

augti folikulus. Šis procesas dar kitaip vadinamas folikulin÷mis bangomis, kuris fiziologiškai vyksta

kiekvienos patel÷s organizme (Marinez et al, 1999). Folikulin÷s bangos didžiausias dar kitaip

vadinamas dominuojantis folikulas turi regresuoti arba ovuliuoti. Regresuodamas folikulas duoda

galimybę augti naujam folikului. Ovuliavusio folikulo vietoje formuojasi geltonasis kūnas, kuris

pradeda gaminti hormoną progesteroną, ruošiantį gimdą ir visą karv÷s organizmą veršingumui bei

apsaugantį nuo kitos rujos pasireiškimo (Marcos German Colazo, 2005). Kol geltonasis kūnas gamina

progesteroną, tol organizme slopinama GnRH ir LH sekrecija ir ovuliacija nevyksta (Rasby et al.,

2011).

Pagal tarptautinę nomenklatūrą sintetin÷ medžiaga, atitinkanti natūralų organizmo hormoną ir

skatinti FSH bei LH sekreciją, buvo pavadinta gonadorelinu (Žilaitis V., 2007). 1979 metais buvo

sukurtas cheminis gonadorelino analogas (Dyer Ted G., and Graves William M., 2009). Tarptautinis

šio nonapeptido pavadinimas yra buserelinas. Buserelino endokrininis aktyvumas yra didesnis negu

gonadorelino, tod÷l galima duoti mažesnes preparato dozes rujai stimuliuoti ar sinchronizuoti.

Gonadorelino ir buserelino veikimas yra toks pats kaip ir iš pagumburio ekstrakcijos būdu išgauto

GnRH (Grunert, Berchtold, 1999). GnRH privalumas tas, kad jis sukelia ovuliaciją ir atstato

nerujojančių, aciklinių karvių lytinį ciklą (Masiulis ir kt., 2003). GnRH dažniausiai švirkščiamas į

raumenis. Intravenin÷ injekcija nesukelia reikiamos gonadotropinų koncentracijos kraujyje. Pra÷jus 1-

2 valandoms po intramuskulin÷s injekcijos, pasiekiama maksimali FSH ir LH koncentracija kraujyje.

Po šešių valandų kraujyje v÷l randamas įprastas hormonų kiekis (Gruner, Berchtold, 1999). Vienas

geriausiai žinomų ir plačiausiai taikomų GnRH preparatų naudojimo būdas- GnRH švirkštimas

ovuliacijai sukelti prieš pat s÷klinimą ir taip pat padidinti apvaisinimo galimybę (Taponen et al., 1999).

Prostaglandinai (PGF2α). Prostaglandinai prad÷ti naudoti 1930 metais. Suleidus PGF2α

ovuliacijos laikas priklauso nuo folikulų augimo stadijos. Prostaglandinai sukelia ankstyvą geltonojo

kūno regresiją (Mulvehill et al., 2012). Optimali prostaglandinų doz÷ yra 25 mg. (Macmillan and

Peterson, 1993). Prostaglandinai veiksmingi tuomet, kai kraujyje pakankama progestrono

koncentracija (Žilaitis V., 2007). Įprastus rujos sinchronizavimo ir stimuliavimo metodus, naudojant

prostaglandiną F2α (PGF2α) ar jo sintetinius analogus, lytinio ciklo luteinin÷s faz÷s metu lydi

ovuliacijos skirtingais lytinio ciklo periodais. Ovuliacijos laikas suleidus PGF2α, priklauso nuo folikulų

augimo stadijos. Paprastai ovuliacija įvyksta 3- 5 dieną (Doložel et al., 2000). Tuo metu suleistas

GnRH nuslopina folikulinę bangą (įvyksta vyraujančio folikulo atrezija ar ovuliacija) ir per 3- 4 dienas

bet kokioje lytinio ciklo stadijoje sukelia naują folikulinę bangą (Martinez et al., 1999).

13

Kumelių chorioninis gonadotropinas arba kumelingų kumelių kraujo serumas. Cole ir Hart

1930 metais kumelingos kumel÷s kraujo serume atrado endometriumo ląstelių išskiriamą

gonadotropinę medžiagą. Kraujyje ji aptinkama 37- 42 kumelingumo parą, pikas pasiekiamas 55- 65

parą, o 120- 150 parą jo nebelieka (Žilaitis V., 2007).

Hormonas KKKS kitų rūšių žinduoliams imituoja FSH ir LH hormonų poveikį (Smith, Perry,

Atkins, Busch, Patterson, 2008). Šis hormonas skiriamas kiaušidžių funkcijai ir jų veiklai stimuliuoti,

vaisingumui gerinti, rujai skatinti ir superovuliacijai sukelti. Iš ekonomin÷s pus÷s naudinga KKKS

hormoną naudoti tik nerujojant daug karvių (Rasby, Deutcher, 2011).

Progestagenai. Progesterono sintez÷ pirmą kartą buvo pamin÷ta 1929 metais. Karvių rujai

kontroliuoti ir ovuliacijai sukelti progestinai pirmą kartą panaudoti 1937 metais. Pirmieji progesterono

injekcija karvių lytiniam ciklui sinchronizuoti panaudojo Christian ir Casida 1948 metais (Žilaitis V.,

2007).

Progesterono preparatai naudojami įvairiomis formomis ir metodais: intravaginaliai, po oda,

naudojant implantus į ausis, kaklą, ant uodegos pagrindo. Telyčioms naudojamas pridedant į pašarus,

kurie šeriami 14 dienų. Pasireiškus pirmai rujai po preparetų panaudojimo telyčios nes÷klinamos,

laukiama antros rujos, kurios metu visos telyčios s÷klinamos. Progestinai naudojami vieni arba

derinami kartu su prostaglandinais, GnRH, estrogenais (Hall John B., 2010).

Estrogenai. Estradiolis yra liuteolitinis agentas, kuris leidžiamas lytinio ciklo pradžioje.

Estrogenai prieš ovuliaciją sukelia LH bangą ir folikulų atreziją. Paprastai naudojami estrogenai ir

prostaglandinų bei progestagenų junginiai (Alnimer, 2009).

Žmonių hormonas. Atliekant bandymus, 1927 metais n÷ščios moters šlapime buvo atrastas

hormonas chorioninis gonadotropinas. Šis hormonas turi LH ir FSH poveikį, nors daugiau dominuoja

LH veikimas. Naudojant šiuos hormonus karv÷ms, po 48 valandų nuo gydymo pradžios įvyksta

dominuojančio folikulo ovuliacija (Marcos German Colazo, 2005).

1.4. Veterinariniai preparatai skirti rujai stimuliuoti ir sinchronizuoti

Oksitocino preparatai stiprina gimdos lygiųjų raumenų ir pieno liaukų mioepitelio

susitraukimus. Jis skiriamas karv÷ms, kai silpnos veršiavimosi stangos, esant gimdos atonijai,

hipotonijai, uždegimui, kraujuojant iš gimdos, susilaikius nuovaloms, sergant mastitais, esant

refleksinei agalaktijai.

Preparatas leidžiamas į veną, po oda, į raumenis, jei reikia, švirkščiama kartu su novokainu

epiduraliai. Negalima preparato vartoti teikiant veršiavimosi pagalbą, tuomet, kai labai stambus

vaisius, kai vaisius išsigimęs, kai vaisiaus ar atskirų jo kūno dalių pad÷tis arba pozicija neteisinga

(www.lvvpi.lt).

14

„Dinolytic“ - tai natūralus prostaglandinas F₂α. Jei patel÷s kiaušid÷je yra susidaręs

funkcionuojantis geltonkūnis, pakanka vieną kartą švirkšti rekomenduotiną dinoprosto dozę, kad jis

veiktų liuteolitiškai. Po suleidimo pradeda augti folikulai, prasideda ruja ir įvyksta ovuliacija.

Karvių kiaušid÷s gali normaliai cikliškai funkcionuoti, tačiau rujos požymiai gali būti

nepastebimi. Taip dažniausiai atsitinka žiemos metu, didžiausio pieno išmilžio periodu didelio

produktyvumo ar žindančioms veršelius karv÷ms. Jei kiaušid÷se yra susidaręs geltonkūnis ir per

keturias ankstesnes dienas ruja nepasireišk÷, preparatas gali sukelti geltonkūnio nykimą ir karv÷s

prad÷s rujoti ir pasireikš ovuliacija.

Preparatas naudojamas rujai sukelti. Į raumenis švirkščiama 5ml. preparato. Nesurujojus po

pirmos injekcijos, gydymą galima kartoti pra÷jus 11- 13 parų ir s÷klinti po 72- 96 val. arba nustačius

rują.

Rujai sinchronizuoti preparatas naudojamas taip pat, kaip ir jai sukelti. Šiuo preparatu gydomas

endometritas (ypač l÷tinis), piometra. Prostaglandinų preparatų injekcijomis iki 5 veršingumo m÷nesio

galima sukelti karvių abortus (www.lvvpi.lt).

„Oestrophan“ - pagrindin÷ veiklioji medžiaga yra kloprostenolio (natrio druska). Ši medžiaga

priklauso prostaglandinų grupei, kurie sukelia liuteolitinį poveikį. Preparatas naudojamas karv÷ms,

norint rują sinchronizuoti arba ją sukelti, taip pat skatina lygiųjų raumenų (gimdos, virškinimo trakto,

kv÷pavimo takų, kraujotakos sistemos) susitraukimą. Tarprujo metu ar esant persistentiniam

geltonkūniui, preparatas skatina liuteolizę. Jei fiziologinio lytinio ciklo metu padid÷ja progesterono

kiekis, preparatai sukelia priešlaikinę rują ir ovuliaciją. Šis preparatas tinkamas abortui sukelti iki 150

veršingumo dienos ir priešlaikiniam veršiavimuisi provokuoti, esant n÷štumo patalogijai.

Rujai sinchronizuoti karvei reikia švirkšti du kartus po 2 ml tirpalo kas 10 d. pirmą kartą reikia

švirkšti bet kuriuo lytinio ciklo metu (karv÷ms pra÷jus 40- 60 dienų po veršiavimosi). Antrą kartą

vaistą reikia švirkšti 11- tą dieną po pirmosios injekcijos. S÷klinti planuoti reikia 14- tą dieną (pra÷jus

72- 76 val. po antros injekcijos, nepriklausomai nuo išorinių rujos pasireiškimo požymių), pakartojant

kitą (15- tą) dieną. Prieš sinchronizuojant rują turi būti ištirti karvių lyties organai.

Preparatas skiriamas esant folikulin÷ms cistoms gydyti. 2 ml preparato reikia švirkšti ne anksčiau

kaip pra÷jus 10 dienų po HCG ar LHRH skyrimo ir įsitikinus teigiama kiaušidžių reakcija. Ruja

pasireiškia 3- ią dieną po vaisto injekcijos (www.lvvpi.lt).

„Chorulon“ - veiklioji medžiaga yra žmogaus chorioninio gonadotropino (hCG), sud÷tinis

gliukoproteinas su LH poveikiu. Preparatas vartojamas karv÷ms vaisingumui gerinti, kai vaisingumas

yra mažas, ovuliacijai skatinti. Sukelia liuteinizaciją, palaiko geltonojo kūno gyvavimą. Tinka gydyti

kiaušidžių folikulin÷ms cistoms (www.lvvpi.lt).

„Fertagyl“ - veiklioji medžiaga yra D- Phe6- LHRH, sintetinis dekapeptidas, gonadotropiną

laisvinančio hormono gonadorelino (GnRH) analogas. Veikiant GnRH, hipofizio priekin÷je dalyje

15

suaktyv÷ja gonadotropinų FSH ir LH sintez÷. FSH stimuliuoja folikulų vystymąsi, o LH sukelia

ovuliaciją ir geltonojo kūno susidarymą kiaušid÷je. Gonadorelino poveikis FSH ir LH išsiskyrimui

priklauso nuo lytinio ciklo faz÷s.

Panaudotas lytinio ciklo viduryje (11- 14 d.), gonadorelinas skatina geltonkūnio funkciją ir

folikulinių cistų subrendimą. Sušvirkštas 15- 40 d. po apsiveršiavimo, (ypač didelio produktyvumo

gyvuliams) stimuliuoja lytinį ciklą, mažina galimybę sirgti kiaušidžių ligomis, trumpina periodą tarp

veršiavimosi ir rujos. Geriausias efektas pasiekiamas, jei preparatas vartojamas pra÷jus 1- 1,5 m÷n. po

veršiavimosi. Taip pat stimuliuoja ovuliaciją ir pagerina apsivaisinimą (www.lvvpi.lt).

„Folligon“ - veiklioji medžiaga yra 70- 80 parų kumelingų kumelių kraujo serumo

gonadotropinas. Skatina kiaušidžių fukciją, folikulų brendimą, ovuliaciją, sudaro palankias sąlygas

kiaušialąstei apsivaisinti ir vystytis vaisiui. Rujojančioms ir nerujojančioms karv÷ms rujai sukelti ir

sinchronizuoti. Karv÷ms superovuliacijai sukelti, norint padidinti didel÷s genetin÷s vert÷s embrionų

transplantacijos efektyvumą (www.lvvpi.lt).

1.5. Lytinio ciklo stimuliacijos ir sinchronizacijos metodai

Daugelis rujos stimuliavimo ir sinchronizavimo schemų pagrįstos liuteolitinių preparatų ir jų

sintetinių analogų vartojimu (Žilaitis V., 2007). Įprastus rujos sinchronizavimo ir stimuliavimo

metodus, naudojant prostaglandiną F 2α (PGF2α) ar jo sintetinius analogus, lytinio ciklo luteinin÷s faz÷s

metu, lydi ovuliacijos skirtingais lytinio ciklo periodais. Kad sukelta ruja būtų visavert÷ ir

apvaisinimas įvyktų iš pirmo karto, galima naudoti įvairias skiriamų hormonų kombinacijas.

Ovuliacijos laikas, suleidus PGF2α priklauso nuo folikulų augimo stadijos. Paprastai ovuliacija įvyksta

3- 5 dieną (Doložel et al., 2002). Tuo metu suleistas GnRH nuslopina folikulinę bangą, taip įvyksta

vyraujančio folikulo atrezija arba ovuliacija ir per 3- 4 dienas bet kokioje lytinio ciklo stadijoje sukelia

naują folikulinę bangą (Martinez et al., 1999; Doložel et al., 2000; Doložel et al., 2002).

Naujos GnRH preparatų vartojimo schemos padeda sinchronizuoti folikukų augimą ir ovuliaciją.

Taigi visos karv÷s gali ovuliuoti kelių valandų laikotarpį viena po kitos. GnRH ar jo analogai kartu su

PGF2α ar jo analogais s÷kmingai taikomi rujai sinshronizuoti. Sukurta daug ir įvairių šių preparatų

vartojimo schemų (Lemaster et al., 2001).

Tyrimais nustatyta, kad po veršiavimosi m÷sin÷s karv÷s surujoja v÷liau, o po s÷klinimo mažesn÷

tikimyb÷, kad apsivaisins. Karvei, kuriai nepakanka energijos prieš ar po apsiveršiavimo, laikas iki

pirmos rujos ilg÷ja. Kad karv÷s po apsivaršiavimo greičiau surujotų joms buvo skiriami egzogeniniai

steroidai, kurių įtakoje gimstamumo lygis sumaž÷jo. Po progestagenų intervencijų apsiveršiavusioms

karv÷ms veršingumas siek÷ 48 proc. visų apvaisintų karvių (Mulvehill and Sreenan, 2012).

Kad būtų galima kontroliuoti karvių progesterono lygį, buvo sukurti intravaginaliniai prietaisai

(CIDR). Koks hormono kiekis bus reikalingas karv÷s gydymui, priklauso nuo pradinio progesterono

16

kiekio, ciklo stadijos, kai įterpiamas prietaisas, gydymo trukm÷s, sąveikų su kitais junginiais kartu

naudotais prietaiso įterpime ar pašalinime. Daugiau veršingų karvių diagnozuota tuo atveju, kai

prietaisas (CIDR) buvo aplikuojamas po pirmojo apvaisinimo pra÷jus 6- 8 dienoms, tačiau jei

prietaisas buvo įterpiamas po lytinio ciklo vidurio, didesnis skaičius veršingų karvių nebuvo nustatytas

ir sinchronizaciją reik÷jo kartoti. Sinchronizacija tikslesn÷, kai įterpimo periodas truko 14 dienų ar

daugiau, bet tuo atveju veršingų karvių nustatyta mažiau. Kitos 14 proc. karvių neįvykus rujai

ovuliavo, o 18 proc. visų karvių ovuliacija visai neįvyko. Po hormonų terapijos, tarp bandų, rezultatai

skirtingi, d÷l skirtingos mitybos ankstyvos laktacijos metu (Macmillan and Peterson, 1993).

Karvių rujos ciklo sinchronizaciją taikant hormonų terapiją, galima atlikti trimis metodais:

• PGF₂α ar sintetiniai analogao;

• Progestagenai (estrogenai/PGF₂α + eCG);

• GnRH + PGF₂α;

PGF₂α sinchronizaciją rekomenduojama taikyti ciklin÷s rujos patel÷ms, o antrąją ir trečiąją

sinchronizacijos programą ciklin÷ms ir aciklin÷ms patel÷ms. Rujos cikle progestagenai iššaukia

geltonkūnio fazę. Aciklin÷ms patel÷ms progestagenai naudojami šilumai nustatyti, kurioms

progestagenus stimuliuoja pagumburio- hipofiz÷s- kiaušidžių kompleksą. Gydymo pabaigoje

progestagenais, skiriami eCG, skatina folikulų formavimąsi ir ovuliaciją.

Pakartotinai s÷klinamų karvių apsivaisinimui gerinti taip pat naudojamas GnRH ir jo sintetiniai

analogai. Karvių superovuliacijai sukelti vartojami ir įvairūs gonadotropinai, ekstrahuoti iš kiaulių ar

kitų naminių gyvulių patelių posmegenin÷s liaukos, kumelių chorioninis gonadotropinas ir moterų

menopauzinis gonadotropinas. GnRH dažniausiai švirkščiamas į raumenis. Pra÷jus 1- 2 valandoms po

intramuskulin÷s injekcijos- pasiekiama maksimali FSH ir LH koncentracija kraujyje. Po šešių valandų

kraujyje v÷l randamas įprastas hormonų kiekis. GnRH preparatų veikliosios medžiagos išsiskiria per

inkstus, kepenis ir nesukelia jokių liekamųjų reiškinių. Karencijos laiko suleidus GnRH n÷ra. Netgi

perdozavus GnRH ar jo sintetinių analogų, nesutrinka širdies darbas ar kraujotaka, nervų sistema,

medžiagų apykaita ir inkstų fukcijos. Nebuvo pasteb÷ta, kad pakartotinai suleidus GnRH susidarytų

antikūniai. Kontraindikacijos nežinomos (Pileckas, 2006).

Įprastus rujos sinchronizavimo ir stimuliavimo metodus, naudojant prostaglandiną PGF₂α ar jo

sintetinius analogus, lytinio ciklo liutenin÷s faz÷s metu, lydi ovuliacijos skirtingais lytinio ciklo

periodais. Ovuliacijos laikas suleidus PGF₂α priklauso nuo folikulų augimo stadijos. Dažniausia

ovuliacija įvyksta 3- 5 dieną. Tuo metu suleistas GnRH nuslopina folikulinę bangą (įvyksta

vyraujančio folikulo atrezija arba ovuliacija) ir per 3- 4 dienas, bet kokioje lytinio ciklo stadijoje,

sukelia naują folikulinę bangą (Whitter et al., 2012). Prostaglandinai veiksmingi tuomet, kai kraujyje

pakankama progesterono koncentracija (Žilaitis V., 2007).

17

Kai karv÷ms suleidžiama GnRH preparato, išsiskiria pakankamas LH kiekis, veikiantis

didžiausio folikulo ovuliaciją ir geltonojo kūno formavimąsi. Jeigu GnRH veikiamas vyraujantis

folikulas išnyksta, pradeda augti naujos folikulin÷s bangos folikulai. Pra÷jus septynioms dienoms po

GnRH injekcijos ir suleidus PGF₂α, skatinama geltonojo kūno regresija, sinchronizuojamas galutinis

folikulų augimas ir ruja. Jei pra÷jus dviem dienoms po PGF₂α injekcijos suleidžiama antra GnRH

injekcija, tai visoms karv÷ms ovuliacija įvyksta maždaug tuo pačiu laiku. Karv÷s s÷klinamos tarp 0 ir

24 valandos po antros GnRH injekcijos. Vienas geriausiai žinomų ir plačiausiai taikomų GnRH

preparatų naudojimo būdų- GnRH švirkštimas ovuliacijai sukelti prieš pat s÷klinimą ir taip padidinant

apvaisinimo galimybę (Cliff Lamb, 2010).

Žiemos periodu slapta ruja yra viena iš pagrindinių karvių nevaisingumo priežasčių. Dažniausiai

vieninteli slaptos rujos požymis yra silpnas gleivių tek÷jimas, tod÷l s÷klintojui sunku nustatyti tinkamą

s÷klinimo laiką (Žilaitis V., 2007). Norint pagerinti apsivaisinimą, reikia vartoti GnRH. Daugelis

tyrin÷tojų analizavo, ar GnRH preparatai karvių apvaisinimo galimybę gali padidinti pirmo s÷klinimo

metu ar s÷klinant pakartotinai, tačiau rezultatai buvo labai skirtingi. Beveik visų bandymų metu GnRH

buvo liedžiamas prieš pat s÷klinimą arba maždaug 12 valandų prieš s÷klinimą (Masiulis ir kiti., 2003).

Progestagenai imituoja lytinio ciklo liuteininę fazę. Norint sukelti normalią vaisingą rują,

preparatą reikia leisti 10- 12 parų. Kad natūralus geltonkūnis regresuotų gydymo pabaigoje,

progestagenai derinami su estradioliu gydymo pradžioje arba su progesteronu gydymo pabaigoje.

Estradiolis sutrumpina geltonkūnio egzistavimo laiką ir veikia folikulų raidą. Progestagenų implanto

lytiniuose takuose išskiriami estrogenai slopina dominuojantį folikulą ir sukelia naują folikulų bangą.

Šio metodo efektyvumas nepriklauso nuo dominuojančio folikulo stadijos (Žilaitis V., 2007).

18

2. SAVI TYRIMAI

2.1. Metodai ir medžiagos

Tyrimai atlikti Vilkaviškio rajone Pūstap÷džių kaime esančioje karvių fermoje, priklausančiai

Arvydui Šlivinskui. Tyrimas atliktas 2012 metų vasario- birželio m÷nesiais.

Išviso fermoje laikoma 186 Lietuvos juodmargių karvių. Per pastaruosius metus iš karv÷s

primelžta apie 7500 kilogramų aukštos kokyb÷s pieno. Karv÷s yra laikomos ant gilaus kraiko tipo

tvarte. Visos karv÷s suskirstytos į 4 grupes:

Pirma grup÷- karv÷s, kurioms po apsiveršiavimo pra÷ję nuo 7 iki 100 dienų;

Antra grup÷- karv÷s, kurioms po apsiveršiavimo pra÷ję 100 ir daugiau dienų;

Trečia grup÷- užtrūkusios karv÷s ir telyčios, kurioms iki veršiavimosi likę 2 ir mažiau m÷nesių;

Ketvirta grup÷- karv÷s, kurioms po apsiveršiavimo pra÷je nedaugiau kaip 7 dienos.

Kiekviena karvių grup÷- šeriama atskirai sudarytu š÷rimo racionu, atitinkančiu to laikotarpio

fiziologinius poreikius. Buvo analizuojama 150 karvių. Tyrimui atrinkta 30 karvių, panašaus

produktyvumo, 3- 4 laktacijų, vienodos veisl÷s, po veršiavimosi pra÷ję 60 dienų ir daugiau,

nesergančios mastitu ir lytinių organų ligomis po veršiavimosi. Visų tiriamų karvių bendras bruožas-

nerujoja.

Tyrimui atrinktos karv÷s buvo suskirstytos į 3 grupes po 10 karvių, kurioms buvo atlikti trys

bandymai. Kiekvienai karvių grupei buvo taikomos atskiros rujos sinchronizavimo programos.

• Pirmoje grup÷je buvo karv÷s kurioms buvo taikoma ši programa:

1 pav. Rujos sinchronizavimo programa nr. 1.

GnRH PGF₂α GnRH

2 dienos7 dienos S÷klinama per 24 val.

• Antroje grup÷je buvo karv÷s kurioms buvo taikoma ši program:


PGF₂α PGF₂α GnRH PGF₂α GnRH

14 dienų 14 dienų 7 dienos 2 dienos S÷klinama per 24 val.

• Trečioje grup÷je buvo karv÷s kurioms buvo taikoma ši programa:


19

PGF₂α PGF₂α GnRH PGF₂α ECP

14 dienų 14 dienų 7 dienos 1 diena S÷klinama per 48 val.

Pirmojo bandymo metu naudojome programą nr. 1. Prieš tai karv÷s buvo ištirtos rektiškai. Pirmą

dieną švirkšt÷me preparatą „Fertagyl“. Pra÷jus 7 dienoms švirkšt÷me „Oestrophan“. Po 2 dienų

švirkšt÷me preparatą „Fertagyl“. Po paskutinio preparato „Fertagyl“ sušvirkštimo, nepriklausomai nuo

rujos požymių, per 24 valandas karv÷s buvo s÷klinamos.

Apie programos nr. 1 efektyvumą sprend÷me iš karvių surujojusių ryškia ruja ir karvių, kurios

buvo s÷klinamos nepriklausomai nuo rujos požymių skaičiaus ir apsivaisinimo po s÷klinimo.

Antrojo bandymo metu naudojome programą nr. 2. Prieš tai karv÷s buvo ištirtos rektiškai. Pirmą

dieną švirkšt÷me „Oestrophan“ preparatą. Pra÷jus 14 dienų preparatą švirkšt÷me pakartotinai.

Pasireiškus rujai po pakartotino preparato sušvirkštimo, karv÷s buvo s÷klinamos. Nesurujojusiom

karv÷m programa buvo tęsiama toliau. Po 14 parų švirkšt÷me preparatą „Fertagyl“. Pra÷jus 7 dienom

švirkšt÷me preparatą „Oestrophan“. Pra÷jus 2 dienom švirkšt÷me preparatą „Fertagyl“. Po paskutinio

preparato sušvirkštimo karv÷s buvo s÷klinamos per 24 valandas, nepriklausomai nuo rujos požymių

nepasireiškimų.

Apie programos nr. 2 efektyvumą sprend÷me iš karvių surujojusių ryškai ruja ir karvių, kurios

buvo s÷klinamos po paskutinio preparato sušvirkštimo, nepriklausomai nuo rujos požymių. Taip pat

sprend÷me iš karvių apsivaisinimo po s÷klinimo.

Trečiojo bandymo metu naudojome programą nr. 3. Prieš tai karv÷s buvo ištirtos rektiškai. Pirmą

dieną švirkšt÷me „Oestrophan“ preparatą. Pra÷jus 14 dienų preparatą švirkšt÷me pakartotinai.

Pasireiškus rujai po pakartotino preparato sušvirkštimo karv÷s buvo s÷klinamos. Karv÷ms, kurioms

nepasireišk÷ ruja, programa buvo tesiama toliau. Pra÷jus 14 dienų po paskutin÷s preparato

„Oestrophan“ sušvirkštimo, buvo švirkščiama preparatas „Fertagyl“. Pra÷jus 7 dienoms švirkšt÷me

„Oestrophan“. Pra÷jus 1 dienai po paskutin÷s preparato sušvirkštimo, karv÷s buvo s÷klinamos per 48

valandas, nepriklausomai nuo rujos požymių nepasireiškimo.

Apie programos nr. 3 efektyvumą sprend÷me iš karvių surujojusių ryškia ruja ir karvių, kurios

buvo s÷klinamos po pasutinio preparato sušvirkštimo pra÷jus vienai parai, nepriklausomai nuo rujos

požymių. Taip pat sprend÷me iš karvių apsivaisinimo po s÷klinimo.

20

3. TYRIMŲ REZULTATAI

3.1. Karvių bandos reprodukcin÷ būkl÷ Norint iš karv÷s gauti po veršelį kas metai, būtina, kad karv÷ apsivaisintų po veršiavimosi

pra÷jus ne daugiau kaip 90 dienų. Karvių rujos pasireiškimo po apsiveršiavimo trukmę įtakoja daug

faktorių tokių, kaip nenustatytos rujos, slaptos rujos, stresas, apšvietimo trūkumas, kiaušidžių

folikulin÷s cistos, susilaikęs geltonkūnis, ligos po apsiveršiavimo.

1 lentel÷. Karvių bandos reprodukcin÷ būkl÷.

Nes÷klintų ar s÷klintų, bet neveršingų karvių laikas po apsiveršiavimo Veršingos

karv÷s

S÷klintos karv÷s, bet

nenustatytas veršingumas iki 90 dienų

nuo 91 iki 130 dienų virš 131 dienos

Karvių skaičius

skaičius % skaičius % skaičius % skaičius % skaičius % 186 53 28,49 28 15,1 26 13,97 22 11,82 57 30,64

Iš lentel÷s matyti, kad fermoje yra 53 (28,49 %) veršingų karvių. Daugiausia neveršingų karvių

57 (30,64%) yra, kurioms po veršiavimosi pra÷ję daugiau nei 131 diena. Neveršingų karvių, kurioms

pra÷ję iki 90 dienų yra 26 (13,97%).

3.2. Metų laiko įtaka laikotarpiui po apsiveršiavimosi

Karvių lytinis ciklas kartotis ištisus metus. Esant normaliam lytiniam ciklui per metus karv÷

atsiveda vieną veršialį. Tačiau netinkamai prižiūrint ir eksploatuojant karvių lytinis ciklas sutrinka,

pailg÷ja servis periodas. Taip pat karvių rujos laikas po apsiveršiavimo priklauso nuo metų laiko.

4 pav. Metų laiko įtaka karvių rujai.

21

Duomenys 2 paveiksl÷lyje rodo, kad tvartiniu laikotarpiu daugiausia 13 (6,99%) karvių rujojo,

pra÷jus daugiau kaip 3 m÷nesiams po veršiavimosi. Nuo 31 iki 90 dienų 10 karvių (5,38%) surujojo

gruodžio m÷nesį.

Tuo tarpu ganykliniu laikotarpiu, karvių rujojimo rodikliai atvirkščiai proporcingi tvartiniam

laikotarpiui. Daugiausia karvių 8 (4,30%) surujojo balandžio m÷nesį. Nuo 31 iki 90 dienų, karvių 1

(0,54%) surujojo mažiausia.

Daugiausia karvių veršiuojasi tvartiniu laikotarpiu, kas sudaro prastas sąlygas surujoti karv÷ms

per pirmą m÷nesį. Tai rodo, kad karvių rujos laikui turi didelę įtaką metų laikas.

3.3. Pirmosios sinchronizacijos programos efektyvumas

2 lentel÷. Pirmos karvių grup÷s tyrimų rezultatai.

Surujojo (ryškūs rujos

požymiai)

Surujojo (berujos

požymių) Apsivaisino Neapsivaisino Karvių

skaičius

Laikas po apsiveršiavimo

dienomis sk. % sk. % sk. % sk. %

10 103 6 60 4 40 8 80 2 20

Nustatyta, kad iš 10 bandomųjų karvių surujojo ryškia ruja 6 (60%), tuo tarpu surujojusių karvių

be ryškių rujos požymių yra 4 (40%). Iš lentel÷s matyti, kad nepriklausomai nuo rujos požymių,

apsivaisino 8 (80%), neapsivaisino 2 (20%).

Apibendrinus gautus tyrimo rezultatus, darome išvadą, kad bandomosioms karv÷ms, panaudojus

sinchronizavimo programą nr. 1, nepriklausomai nuo rujos požymių, apsivaisino 8 (80%),

neapsivaisino 2 (20%).

3.4. Antrosios sinchronizacijos programos efektyvumas

3 lentel÷. Antrosios karvių grup÷s tyrimų rezultatai


požymiai)

Surujojo (berujos


skaičius



10 92 3 30 7 70 5 50 5 50


be ryškių rujos požymių yra 7 (70%). Iš lentel÷s duomenų matyti, kad nepriklausomai nuo rujos

požymių, apsivaisino 5 (50%), neapsivaisino 5 (50%).

22




3.5. Trečiosios sincronizacijos programos efektyvumas

4 lentel÷. Trečiosios karvių grup÷s tyrimų rezultatai


požymiai)

Surujojo (berujos


skaičius



10 78 4 40 6 60 3 30 7 70


be ryškių rujos požymių yra 6 (60%). Iš lentel÷s duomenų matyti, kad nepriklausomai nuo rujos

požymių, apsivaisino 3 (30%), neapsivaisino 7 (70%).




23

4. APTARIMAS

Laikant pieno ūkį karvių nevaisingumas yra viena iš problemų, sukelenčių ūkininkams didelius

ekonominius nuostolius. Esminis šių laikų karvių veislių ypatumas- išvystytas didelis produktyvumas.

D÷l ilgalaikio karvių nevaisingumo, sumaž÷ja karvių duodamo pieno kiekis, ilg÷ja laikotarpis tarp

apsiveršiavimų, negaunamas norimas optimalus prieauglio kiekis, kas mažina ūkinikų pelnus (Darrel,

2007). Didelio produktyvumo bandose bendra sveikata, produkcija ir reprodukcija yra glaudžiai susiję

tarpusavį. Šių laikų karvių reprodukcin÷ fiziologija yra komplikuota (Dobson et al., 2008). Karv÷s,

kurios duoda didelius produkcijos kiekius, dažniausia būna susilpn÷jusi reprodukcin÷ funkcija.

Karvių reprodukcija glaudžiai siejasi su metų laiku. Karvių ruja kartojasi cikliškai kiekvieną

m÷nesį ištisus metus, tačiau apsivaisinimo rezultatai skiriasi skirtingu metų laiku. Tvartinio laikotarpio

metu, esant nepakankamam apšvietimui, trūkstant mociono, po apsiveršiavimo ilg÷ja lytinių organų

atsistatymas, ilgesnis atsigavimo laikotarpis po atvedimo, taip pat būna silpnai išriekšti rujos požymiai

ir ilg÷ja periodas iki rujos ir s÷klinimo (Darrel, 2007).

Bandymo metu sintetiniai GnRH analogai buvo leidžiami folikulų augimui stimuliuoti ir

ovuliacijai skatinti. Šie preparatai organizme sukelia greitą endokrininį atsaką, o veikliosios medžiagos

greitai išsiskiria per inkstus, kepenis ir nesukelia jokių liekamųjų reiškinių. Be to, suleidus GnRH n÷ra

karencijos laiko.

Tyrimui buvo atrinkta 30 karvių, turinčių rujos ciklo sutrikimų ir nerujojo ilgiau kaip 60 dienų

po veršiavimosi. Visos karv÷s buvo suskirstytos į tris grupes po 10 karvių ir kiekvienai karvių grupiai

rujai stimuliuoti buvo panaudoti sintetiniai GnRH ir prostaglandinų preparatai, naudojant juos pagal

tris skirtingas sinchronizavimo programas, nustatytas jų sinchronizacinis efektyvumas.

Pirmai grupei karvių buvo taikoma rujos sinchronizavimo programa nr. 1. Pirmoji GnRH

injekcija sukelia priešovuliacija, kaip tai padaro LH hormonų banga (Pursely et al., 2005). Bandymais

įrodyta, kad ši vienintel÷ GnRH injekcija sukelia ovuliaciją daugumai karvių >80% (Thompson et al.,

1999). Nauja folikulų banga sukeliama pra÷jus maždaug dviems dienoms po GnRH sukeltos

ovuliacijos (Patterson, 2003). Suleistas PGF2α sukelia liuteolizę esant geltonkūniui. Po sekančios

GnRH injekcijos sukeliamas LH išsiskyrimas, kuris stimuliuoja subrendusio dominuojančio folikulo

ovuliaciją. Folikulas ovuliuoja pasiekęs 16,0- 17,0 mm dydį (Perry et al., 2003). Pagal autoriaus (Lamb

et al., 2001) tyrimo duomenis naudojant šią progrmą surujoja ir apsivaisina 70- 80% karvių. Šie

duomenys atitinka mūsų bandymo metu gautus rezultatus.

Antrai grupei karvių buvo taikoma rujos sinchronizavimo programa nr. 2. Iš tyrimų rezultatų

matyti, kad apsivaisino 50% karvių. Gauti rezultatai sutampa su daugeliu autorių (Pursely et al., 2005;

Doložel et al., 2002; DeJarnette et al., 2004; Dobbins et al., 2007) pateiktais duomenimis 51- 55%.

24

Trečiajai grupei karvių buvo taikoma rujos sinchronizavimo programa nr. 3. Iš viso apsivaisino

30% karvių. Dauguma autorių (Darrel J., 2007; Taponen J., 1999; Geary T., 1999; Dyer G., 2009)

nurodo, kad po antros PGF2α injekcijos suleidus GnRH išaukiama priešlaikin÷ ruja ir tuo sumažina

dominuojančio folikulo ovuliaciją ir apsivaisinimą. Perry et al. (2003) remiantis tyrimų duomenimis,

esant priešlaikinei rujai, dominuojančio folikulo skersmuo būna ne didesnis kaip 11 mm. 80% tokių

apvaisintų folikulų v÷liau sukelia ankstyvas embrionų žūtis.

25

IŠVADOS

1. Fermoje laikomos karv÷s daugiausia rujoja vasaros sezono metu (43%).

2. Karvių rujos sinchronizacijai, esant ilgam periodui po apsivaršiavimo, galima naudoti rujos

sinchronizavimo programas.

3. Naudojant preparatus „Oestrophan“ ir „Fertagyl“ kartu, ruja stimuliuojama efektyviai, 80%

karvių apsivaisino.

4. Prieš taikant rujos sinchronizacijos programas- būtina atlikt rektinį tyrimą ir įvertinti

kiaušidžių būklę.

26

PADöKOS

Nuoširdžiai d÷koju darbo vadovui R. Maruškai už pagalbą ir patarimus rašant baigiamąjį darbą.

Taip pat d÷koju A. Šlivinskui už pagalbą atliekant tyrimus.

Už suteiktą pagalbą atleikant metodinius darbus ir ruošiant šį darbą, d÷koju dr. V. Žilaičui.

27

LITERATŪROS ŠALTINIAI

1. Adrien M. L., Mattiauda D.A., Artegoitia V., Carriquiry M., Motta G., Bentancury O., and

Meikle A. Nutritional regulation of body condition score at the initiation of the transition

period in primiparous and multiparous dairy cows under grazing conditious: milk production,

resumtion of postpartum ovarian cyclicity and metabolic parameters. The Animal

Consortium. 2011. P. 1- 8.

2. Alnimer M. A. The effect of a progesterone (P4 ) intrvaginal device (CIDR) on

resynchronisation of oestrus and embryonic loss in previously timed inseminated dairy heifers.

Animal Production. 2009.

3. Almer A. Comparison of an oestrus synchronisation protocol with oestradiol benzoate and

PGF2α and insemination at detected oestrus to a timed insemination protocol (Ovsynch) on

reproductive perfprmance of lactating dairy cows. EDP Science. 2005. P. 699- 708.

4. Atkins J. A., Geary T. W., Wells K. J., Lucy M. C., and Smith M. F. Physiology and

Endocrinology- Livestock and Poultry: Estrous Synchronization. 2005.

5. Beal W. E. Current Estrus Synchronization and Artificial Insemination Programs for Cattle.

2012.

6. Beg M. A., Bergfelt D. R., Kot K., Wiltbank M. C., Ginther O. J. Follicular- Fluid factors and

Granulos- Cell Gene Expression Associated with Follicle Deviation in Cattle. Biology of

Reproduction. 2001. N. 64. P. 432- 441.

7. Behana M., Gizachew A., and Rigassa F. Reproductive Performance of Fogera Heifers Treated

with Prostaglandin F2α for Synchronization of Oestrus. Tropical Animal Health and Production.

2005. P. 373- 379.

8. Boer H. M. T., Veerkamp R. F., Beerda B., and Woelders H. Estrous behavior in dairy cows:

identification of underlying mechanismus and gene functions. The Animal Consortium. 2009.

P. 446- 453.

9. Cliff Lamb G. ESTRUS SYNCHRONIZATION PROTOCOLS FOR COWS. 2010.

10. Cliff Lamb G. Review of estrous synchronization systems: GnRH. 2002.

11. Cole N. A., and Todd R. W. Opportunities to Enhance Performance and Efficiency Throught

Nutrient Synchrony in Concentrate- Fed Ruminants. 2008.

12. Darrel J. Kesler. DEVELOPMENT OFPROTOCOLS TO SYNCHRONIZE ESTRU IN BEEF

CATTLE. 2007.

13. DeJarnette J. M., House R. B., Ayars W. H., Wallace R. A., and Marshall C. E.

Synchronization of estrus in postpartum beef cows and virgin beifers using combinations of

melegestrol acetate, GnRH and PGF2α.2004.

28

14. Dyer Ted G., and Graves William M. Estrous synchronization procedures for beef cattle. 2009.

15. Dobbins C. A., Tenhouse D. E., Eborn D. R., Johnson S. K., Harmoney K. R., and Stevenson J.

S. ALTERED INSEMINATION TIMING IMPROVES PREGNANCY RATES AFTER A

CO- SYNCH + CIDR PROTOCOL. Kansas State University. 2007.

16. Dobson H., Walker S. L., Morris M. J., Routly J. E., and Smith R. F. Why is it getting more

difficult to successfully artificially inseminate dairy cows? The Animal Consortium. 2008. P.

1104- 1111.

17. Doložel R., Čech S., Zajic J., Havliček V. Oestrus Synchronization by PGF2α and GnRH in

Intervals according to Stage of Follicular Development at Time of Initial Treatment in Cows.

Acta Veterinaria Brno. 2002. Vol. 71. P. 101- 108.

18. Doložel R., Novotny R., Čech S., Zajic J., Havliček V. Effect of simultaneous administration of

PGF2α and GnRH on follicular development, oestrus and the timing of ovulation in cows. Acta

Veterinaria Brno. 2000. Vol. 69. P. 289- 296.

19. Geary T. W., Whittier J. C. Various Protocols for Synchronization of Estrus or Ovulation using

GnRH and Prostaglendin. Kansas Veterinary Quaterly for the Practicing Veterinarian. 1999.

Vol. 2. N. 3. P. 5- 8.

20. Grunert E., Berchtold M. Fertilisätsstörungen beim weiblichen Rind. Berlin, Wien: Blackwell

Wissenschafts- Verlag, 1999. P. 225- 227, 258- 263.

21. Hall John B., Amanda Liles, Dee Whittier W. Estrus synchronization for heifers. 2010.

22. Hall John B., Dee Whittier W., Jim Myers, Mark Cline, David Cuddy. GnRH based estrus

synchronization systems for beef cows. 2009.

23. Hernando Lopez, Roberto Sartori and Milo Wiltbank C. Reproductive hormones and follicular

growth during development of one or multiple dominant follicles in cattle. 2004. P. 788-0795.

24. Lamb G. C., Stevenson J. S., Kesler D. J., Gerverick H. A., Brown D. R., and Salfen B. E.

Inclusion of an intravaginal progesterone insert plus GnRH and prostaglendin F2α for ovulation

control in postpartum suckled beef cows. 2001.

25. Larson R. L., and Randle R. F. The bovine estrous cycle and synchronization of estrus. 2006.

26. Lemaster J. W., Yelich J. V., Kempfer J. R., Fullenwider J. K., Barnett C. L., Fanning M. D.,

Selph J. F. Effectiveness of GnRH plus prostaglandin F2α for estrus synchronization in cattle of

Bos indicus breeding. Animal Science. 2001. Vol. 79. P. 309- 316.

27. MacmillanK. L., and Peterson A. J. A new intravaginal progesterone releasing device for cattle

(CIDR- B) for oestrous synchronisation, increasing pregnancy rates and the treatment of

postpartum anoestrus. Animal Reproduction Science. 1993.

29

28. Marcos German Colazo. USE OF STEROID HORMONES OR GnRH TO SYNCHRONIZE

AND RESYNCHRONIZE FOLLICULAR WAWE EMERGENCE, ESTRUS, AND

OVULATION IN CATTLE. 2005.

29. Martinez M. F., Adams G. P., Bergfelt D. R., Kastelic J. P., Mapletoft R. J. Effect of LH or

GnRH on the dominant follicle of the first follicular wave in beef heifers. Animals

Reproduction Science. 1999. Vol. 57. P. 23- 33.

30. Masiulis M., Žilinskas H., Riškevičien÷ V. FOLIKULŲ AUGIMO DINAMIKA.

DALMARELIN (LECIRELINAS) IR DEPHERELIN® (GONAVET® 50) PREPARATAI

KARVIŲ RUJAI STIMULIUOTI. Veterinarija ir zootechnika. 2003. T. 23 (45). P. 10- 18.

31. Mulvehill P., and Sreenan J. M. Improvement of fertility in postpartum beef cows by

treatment with PMSG and progestagen. Society for Reproduction and Fertility. 2012.

32. Muruvi W., Hamudikuwanda H., Chakoma C., and Kusina N. T. Evaluation of Synchronization

of Oestrus Based on Gonadotrophin- Releasing Hormone and Its Potential Use for Fixed- Time

Breeding in Tuli Beef Cows. Animal Health and production. 2001. P. 431- 440.

33. O’Connor M., and Senger G. New concepts in follicular development in cattle. 1997.

34. Patterson D. J., J. B. Hall, N. W. Bradley, K. K. Schillo, B. L. Woods and J. M. Kearnan.

Improved synchrony, conception rate, and fecundity in postpartum suckled beef cows fed

melengestrol acetate prior to prostaglandini F2 alpha. 2003. J. ANIM. P. 954- 959.

35. Perry G. A., Smith M. F., Lucy M. C. Effect of ovulatory follicle size at the time of GnRH

injection or standing estrus on pregnancy rates and embryonic/fetal mortality in beef cattle.

2003. P. 281- 284.

36. Pileckas V. Bulių spermos kriokonservavimas ir panaudojimas. 2006.

37. Pursely G. A., Michael F. Smit, Matthew C. Lucy, Jonathan A. Green, Tina E. Parks, Michael

D. MacNeil, Andrew J. Roberts and Thomas W. Geary. Relationship between follicle size at

insemination and pregnancy succes. 2005.

38. Rasby R., Deutcher G. Synchronizing estrus in beef cattle. 2011.

39. Shaw D. W. Use of GnRH to Enhance Pregnancy Rates and Shorten the Postpartum Interestrus

Interval in Dairy Cattle. Etension Veterinarian, Ohio Veterinary Newslatter, Fall. 1998.

40. Smith M. F., Perry G. A., Atkins J. A., Busch D. C., and Petterson D. J. Physiological

principles underlying synchronization of estrus. 2008.

41. Stephen J. Roberts D. V. M., M. S. Veterinary obstetrics and genital diseases

(THERIOGENOLOGY). 1971.

42. Stevenson J. S., and Patak A. P. Reproductive Management of Dairy Cows in High Milk-

Producting Herds. Dairy Science. 2004. Vol. 18. P. 132- 141.

30

43. Taponen J. Fixed- time artificial insemination in beef cattle. Acta Veterinaria Scandinavica.

2009. P. 1- 6.

44. Taponen J., Katila T., Rodriguer- Martinez H. Induction of ovulation with gonadotropin-

realising hormone during proestrus in cattle: influence on subsequent follicular growth and

luteal function. Animal Reproduction Science. 1999. Vol. 55. P. 91- 105.

45. Tom R. Troxel. Synchronization of estrus in cattle. 2006.

46. Thompson K. E., J. S. Stevenson, G. C. Lamb, D. M. Grieger and C. A Loest. Follicular,

hormonal, and pregnancy responses of early postpartum suckled beef cows to GnRH,

norgestomet, and prostaglandin F2α. 1999. J. Anim. Sci. 77:1823.

47. Twagiramungu H., Guilbault L. A., Proulx J., Villeneuve P., and Dufour J. J. Influence of an

agonist of gonadotropin- releasing hormone (buserelin) on estrus synchronization and fertility

in beef cows. 2012.

48. Umeli A., Tanaka T., and Kamomae H. Effect of propylena glycol drenching before and after

luteolysis on blood glucose, ovarian steroids and follicular dynamics in heifers. The Animal

Consortium. 2011. P. 1- 5.

49. Whittier J. C., Deutscher G. H., and Clantom D. C. PROGESTIN AND PROSTAGLANDIN

FOR ESTROUS SYNCHRONIZATION IN BEEF HEIFERS. 2012.

50. Žilaitis V. Poveršiavimosi: ligos, gydymas ir profilaktika. 2007. P. 127- 137.

51. www.lvvpi.lt

karviŲ rujos sinchronizacijos efektyvumo … · 3 turinys 1. literatŪros apŽvalga 8 1.1. karvių...

Documents