Kuo didesnes saknys, tuo didesnes sakos...

K A S Y R A G E N O S K O P A S

Genoskopas, arba genetinis horoskopas, nagrineja proteviq jtak^ zmogaus charakteriui ir savybems.

Mokslas apie genus. Genas [gr. gems — gimine, kilme] yra or-ganizmq paveldimumo vienetas, kuriame (jo nukleotidt^ sekoje) uz-koduota genetine informacija; dezoksiribonukleino rugsties ( D N R ) molekules fragmentas; lemia organizmo pozymius ir savybes.

Knygoje kalbesime apie astrologinius genetinius markerius, todel akcentuoju, kad zodis genas cia turi kit^ prasm^ nei genetikos moksle, kuriame jis simbolizuoja D N R molekules fragment^.

• Genas sioje knygoje reiks kurio nors individo (is septynin pro-teviq karti^) suformuotq ir palikuonims perduot^ charakterio ar fizinio kuno savyb^, gal net savybitj kompleks^.

Pasak mokslo, visos m\xs\\s yra paveldetos genetiskai, tai yra perduotos mums proteviq per jvairias genq konfigiiracijas: akiq ir odos spalva, pomegiai, gabumai, ydos, polinkis j tam tikras ligas ir kt. O astrologija paprastai teigia, kad musq fizinis planas (kCinas, veikia, gabumai...) yra nulemti karmos, kitaip - priezasties ir pasekmes des-nio. Tarp siuolaikinio mokslo ir astrologijos nera jokio priestaravimo. Karmos desnis lemia, kokioje salyje, gimineje ir seimoje zmogus gims, kad galetq kuo geriau save realizuoti: jgyvendinti ankstesniq jsikuniji-mi^ svajones, atiduoti skolas ir atsiimti likimo dovanas uz ger^ praeities veikl^. Todel jis patenka j gimin?, kuri genetinemis savybemis yra labai panasi j j j patj.

Genoskopas yra ta astrologijos saka, kuri visiskai paneigia atsitik-tinumo galimybf kiekvieno individo gyvenime. Ji teigia, kad dvasines/ vidines savybes negali buti realizuotos be tinkamai nuausto materialaus kiino. Vaiko pradejime dalyvauja dviejq giminii^ genai ir jie turi susi-delioti tokia tvarka, kad galetq nuausti vaisiui kun^, tobulai atitinkantj

7

ketinancios jsikunyti butybes savybes. Nestumo metu vaisiaus kunas nuolat derinamas su busimo zmogaus dvasia, ir jei vystymosi periodu jvyksta nors menkiausias nukrypimas nuo dvasios savybiij, akimirks-niu jvyksta persileidimas, nes j tokj kun^ dvasia negales nusileisti.

Jdomiausia, kad is savo proteviq galime paimti ne visas jq genuose uzkoduotas ypatybes. Genoskopas labai tiksliai nusako, k^ is ko mes galime paveldeti. Tarkime, jei jusq seneliai buvo turtingi, o prosene­liai vargsai, jusq likime taip pat uzprogramuotas sunkus materialinis gyvenimas. Bet jei jiisii proseneliai buvo turtingi, nors seneliai ir tevai nusigyveno, jus vis tick prasimusite ir busite tokie pat turtingi kaip ir proseneliai. Taip yra todel, kad poziurj j materijq mes gauname butent is proseneliq ir niekieno kito. Esmines musq savybes materijoje yra nulemtos genq, atitekusiq mums kaip proteviq palikimas.

Reikia jsivaizduoti, koks neatsitiktinis yra musq materialus kiinas. Kaip ir mm\\. Mokslininkai stebisi sios planetos unikalumu, nes jei nors vienas elementas butt^ ne toks, koks yra, gyvybe cia buti^ nej-manoma. Lygiai toks pat unikaius musi^ kiinas. Ne veltui visos religi-jos j j vadina dvasios sventove. Manau, si knyga ne tik pades suprasti zmogui savo isskirtinum^ ir unikalum^, bet ir priartins prie pamirstq proteviq, su kuriais kontakt^ per savo genus galima palaikyti net jiems mirus.

Knygos turinys bus lengvai suvokiamas zmonems, kurie visiskai nesidomi astrologija, na o astrologams si informacija gali atverti naujq galimybiq analizuojant likimus. Remiuosi savo astrologijos ir ajurvedos mokytojo Igorio Ivanoviciaus Vetrovo mokymu (daugiausia gautu se-minare „Ajurvedos diagnostika, astropsichologija ir signatiirologija", I I kursas, Klaipeda, 2007 m.), Pavelo Globos paskaitomis (daugiau­sia paskaitq ciklu „Genoskopas", Maskva 1995 m.) bei asmeninemls jzvalgomis. Placiausiai genoskop^ nagrineja Avestos krypties astrologas Pavelas Globa, pagal jo paskaitas rusq kalba yra isleistos dvi knygos ( „ r e H O C K o n , KHHra 1" , 2005 ir „ r e H O C K o n , KHHra 2", 2006), bet no-

rint jas suprasti, reikia gerai ismanyti astrologiji^.

8

F p ^ j ^ M l N l M A S I R P R A K E I K I M A S

Genoskopas zmones veikia skirtingai. Jis gali pasireiksti kaip gimi-nes palaiminimas arba kaip prakeikimas. Jei zmogus kelet^ gyvenimq dejo daug pastangi^ tam tikroje srityje, tarkime, muzikos, jis gali gimti gimineje, kurioje gabumas muzikai perduodamas is kartos j kart^. Z i -nome daug kompozitoriq, kurie yra gim^ muzikq gimineje, arba gy-dytojq, kurie gime medikq gimineje... Tokioje aplinkoje daug lengviau save realizuoti, nes jau proteviq autoritetas nutiesia lengvesnj keli^ pa-likuoniui siekti karjeros. Tad idealu, jei jusq asmenine linija sutampa su gimines linija. Tai vadiname gimines palaiminimu.

Gimines jtaka gali pasireiksti ir neigiamai, tada sakome, kad zmo­gus paveldejo prakeikim^. Taip atsitinka, jei zmogus kelet^ gyvenimti kenke savo giminei, uzkresdavo j ^ jvairiais ydingais virusais (incestas, alkoholizmas, isdavystes, prakeikimai ir pan.). Tada zmogus patenka j gimin^, kurioje tokios ydos perduodamos is kartos j kartq, ir jam neis-vengiamai tenka gelbeti t^ gimin^ taisant asmeninj charakterj.

Isgird?, kad yra paveldej? gimines prakeikim^, zmones suklusta ir tuoj pat nori j j panaikinti, klausia, kas ir kaip galetq tai padaryti. Turi-me labai aiskiai suprasti, kas yra prakeikimas. Atmeskime prietarus ir magij^. Prakeikimas kyla ne is isores, bet is vidaus. Atsigr^zkime j zmo­gaus psichologiJ£^. Musq vidinis tikejimas nuodeme, tikejimas, kad pa-dareme k% nors negero, sukuria mumyse disharmonijq. Kuo tikejimas nuodeme yra didesnis, tuo stipriau ima smaugti kalte ir taip sukuria mumyse ne tik atpildo laukim^, kuris paskatina depresij^, bet ir realius hormonq pakitimus, kurie alina fizinj kunE . Niekada nepaveldesime prakeikimo, jei patys neturesime tq paciq savybiq kaip ir proteviai, savo kaltemis mums j j uidejq. Tad panaikinti prakeikim^ galime tik taisydami savo charakterj. Zinoma, galima tureti mokytojo ar vedlj, kuris skirs jvairiq mistiskq uzduociq, bet tai nera butina. Svarbiausias dalykas, ko reikalauja prakeikimas, - istaisyti savo charakterj, pakeisti m^stymo modelj, praplesti savo ribas...

9

I . Vetrovo, taip pat ir mano nuomone, gimines prakeikimas pa-lengvina darb^ su savimi. Stebedami giminaiciq ir proteviq likimus, charakterio trukumus, galime mokytis is svetimq klaidq, nes realiais pavyzdziais matome, kokias pasekmes turi vienas ar kitas elgesio mode-lis, budingas ir mums. Galime paziureti j save is salies. Be prakeikimo daug sunkiau.

Jei skaitydami siq knygq suprasite, kad jus veikia genoskopas, be to, veikia neigiamai, neissig^skite. Pradekite stebeti giminaicius ir sa-vyje taisykite ji^ klaidas. Tyliai ir ramiai. Giminaiciai yra akli, o jus jau suprasite, kas vyksta, kokia yda nori vadovauti jums jvairiose si-tuacijose. Tiesiog nepasiduokite jai. Prakeikimo panaikinimas uztruks vis^ jiisq gyvenim^. Jei jums pavyks, ydingo geno nebeperduosite savo palikuonims.

E G R E G O R A S

Sioje vietoje jveskime egregoro terming. Egregoras (gr. eypfiYOpoc; -„budrus") - daikto dvasia, angelas, „mentalinis kondensatas", atsiran-dantis is zmoniq minciq bei emocijq ir tampantis savarankiska biitybe, turincia asmeninj butj. Paprasciau tariant, zmones iesko bendramin-ciq, sie buriasi j grupel?, kuri^ vienija bendra ideja, tikslai, svajones ar dar kas nors. Taip gimsta energija, stipresne uz vieno zmogaus, nes j ^ sudaro zmoniq grupes spinduliuojama jega. Ilgainiui bendruomenes dvasia sustipreja tiek, kad zmones tampa jai pavaldiis. J i ima valdyti jai priklausancias zmogiskas butybes. Siuolaikinis mokslas nepripazjsta egregoro egzistavimo.

Patys stipriausi egregorai yra religiniai. Jei perm^stysite krikscio-nybes pradziq, jos istorij^, pazinsite egregoro evoliucijos pavyzdj. Pa-cioje pradzioje aplink Kristi^ buresi zmones, )\s daugejo. Juos vienijo bendra ideja, tas pats mokymas - meile. Is pradziq tie zmones buvo persekiojami, naikinami, bet ideja buvo tokia stipri, kad nevarzomai pletesi ir galq gale jsitvirtino taip stipriai, kad netgi pradejo diktuo-

10

ti savo s^lygas pasauliui: pakeite kalendoriq (laikas skaiciuojamas nuo Kristaus gimimo), leido sau zudyti (kryziaus zygiai, „raganq" degini-ixiai viduramziais ir t. t .) , diktavo s^lygas valstybems (valdovai turejo paklusti popieziui ir Baznyciai)...

Yra ir mazesniq egregorq, kuriq energija-ideja suburia zmones

jvairiai veiklai. Kiekviena valstybe, miestas, organizacija, mokykla, spe-

cialybe, menai ir pan. turi savo egregorus. Yra net jogos egregoras, stai

kodel grupeje darant asanas jos pavyksta daug geriau, nei atliekant na-

mie vienam. Taip yra todel, kad egregoras grupeje suteikia energijos tai

konkreciai veiklai.

Egregorai biina grubus ir subtilus. Tai priklauso nuo pagrindines jo esmes ir to, kokio subtilumo zmones pavyksta pritraukti. Egregorai evoliucionuoja kaip ir viskas siame pasaulyje. Kaip atskirti egregoro lygmenj? Pagal baimes ir meiles santykj jame. Grubiuose egregoruose baime vienija zmones, is tokio egregoro netgi pavojinga iseiti, nes zmo­gus gali nukenteti. Stai kodel sunku istrukti is nusikalstamumo egre­goro, nes sis nera link^s zmoniq paleisti. Subtilus egregorai vienija savo narius meiles principu. Tokia bendruomene be jokio pasipriesinimo paleidzia savo zmones, jei sie nori pereiti kur nors Idtur. Bet dazniausiai patys isejusieji vel sugrjzta, nes niekur kitur tokios meiles neranda.

G I M I N E S MISIJA

Mums gal bus sunku tai suprasti, bet kiekviena gimine taip pat turi savo pagrindin^ idejq , siejanci^ visas kartas. Giminii^ egregorai buriasi tam, kad sudarytq zmonijos vystymosi vektorius. Kiekviena gimine turi savo konkreci^ misij^ [pitri karmq), kuri daznai buna uzkoduota pavardeje. Jei misija nedidele, j i realizuojasi per 12 kartq. Jei misija di-desne, gimine aktyviai veikia 49 kartas. Na, o jei misija yra milziniska, j i turi intensyviai veikti net 144 kartas. Gimines pradininkas vadina-mas pradziapaciu. Toks individas gimsta visiskai laisvas nuo j j pagim-dziusios gimines karmos. Jis pradeda nauj^ linija, todel paprastai turi

11

labai daug vaikq, dazniausiai berniukq. Atejus laikui, gimine kartu su egregoru turi zuti. Genetines ligos, issigimimai (net patys paprasciausi, pvz., deformuotos ausys) jau yra zenklas, kad gimine zuva.

Zvelgdami j vieno zmogaus gyvenimq mes suvokiame, kad jis ne-isvengiamai priklauso bent keliems didesniems ar mazesniems egre-gorams. Jis tarnauja religijai, valstybei, specialybei, pomegiui ir pan. Ar jam teks tarnauti ir gimines egregorui, priklauso nuo jo asmenines karmos {prarabha karmos). Zmogus j reikiam^ gimin^ gali pakliuti vien tam, kad jgyvendintq asmeninius ketinimus (kaip anksciau minejome medikus, gimusius medikq gimineje). Jei koks nors zmogus bent vie-name gyvenime istikimai tarnavo bet kokiam egregorui, dazniausiai jis gimsta gimineje, kuri yra palaiminta, kurioje gali atskleisti savo ta-lentus. Tokiq zmoniq Baltasis Menulis daznai buna Vezyje. Jei zmogus kuriame nors gyvenime isniekino, isdave kokj egregors , tada jam daz­niausiai tenka gimti gimineje su prakeikimu. Tokie zmones daznai turi Juod^ji Menulj Vezyje. O kartais tokiam nelaimeliui paprasciausiai net stipri gimine atrodo kaip prakeikimas.

Isivaizduokime zmogq, kuris niekada nesidomejo medicina, tar­kime, praeituose gyvenimuose jis tobulejo karo srityje. Uz tam tikras kaltes egregorui jis gali buti pasiqstas gimti mediki^ gimineje, kurioje nuo mazens bus ugdomas perimti gimines linij^. Kad ir kaip vaikas priesinsis, nores sportuoti, mustis, kautis, jam tai bus draudziama, jis bus verciamas studijuoti su biologija susijusius mokslus. Tokiam zmo­gui tai bus didele kancia. Matome, kaip genoskopas siame pavyzdyje blokuoja asmeninj karm^.

Sioje istorijoje galimos dvi iseitys. Jei zmogus nedirbs su genosko-pu, jis degraduos. Tevai nepalaikys jo noro tobuleti kovojant sporto saleje, todel jis ims mustis tiesiog garveje. Tevai vers j j studijuoti biolo­gija, o jis tai darys formaliai, stengsis visaip issisukti, todel geru medi-ku irgi netaps. Zodziu, jam nepavyks sav?s atskleisti nei karyboje, nei medicinoje.

12

Kita iseitis - atidirbti genoskop^. Jei zmogus suvokia, kad yra pa-veiktas gimines karmos neatsitiktinai, jis s^moningai dirbs su genosko-pu. Kad ir kaip nepatiktti, des visas pastangas, siekdamas perimti medi-cinos linijq. Vis^ savo laik^ skirs biologijos studijoms. Zinoma, trauka karo menui niekur nedings, nes tai jo asmenine karma. Laisvalaikiu jis gali lankyti kovos menus, ir del to gimine nepriestaraus, nes jis ge-ranoriskai vykdo jos vali^ - mokosi medicinos. Ir gali buti, kad toks zmogus, atlik^s pareig^ giminei, taps karo gydytoju. Taip jis realizuos ir gimines, ir asmenin? linijq. Tad j kiekvien^ prakeikim^ reikia ziiireti kaip i galimyb? save atskleisti dar originaliau, nei pats gali jsivaizduoti.

Is esmes siame pasaulyje nebtina nieko atsitiktinio. Gimine pri-

traukia joje gimti tas dvasias, kurios savo savybemis yra panasios j jq.

Todel mes patenkame j t^ gimin?, kuri savo genetika mums artimiau-

sia. Tad kaltinti giminaiciq uz mums uzkraut^ prakeikim^ neturime

teises. Turbiit nustebote, kad niekur neuzsimenu apie prakeikim^, kurj

giminei galejo skirti koks supyk^s burtininkas. Gausu pasakojimi^ apie tokius atsitikimus, bet zvelgdami siuolaikinio zmogaus akimis, suvokia­me, kad tai tera tautosaka. Jei darytume prielaid^, kad toks s^moningas kito zmogaus prakeikimas galetq paliesti gimin^, analizuodami situaci-j ^ , vis tiek grjztume prie asmeninio charakterio trukumq. Pirmiausia, tyras ir geras zmogus negaletq jstumti kito j toki^ padetj, kad sis noreti^ j i prakeikti. Taciau tarkime, kad koks nors labai blogas supyko ant gero zmogaus ir palinkejo jam negerti dalykq. Deja, tie pikti palinkejimai negali paveikti tyro, be nuodemes zmogaus, nes tie prakeikimai netures pagrindo prikibti. Kaip rytieciai sako, prie lotoso negali prilipti joks purvas, nes jis neissilaiko ant ziedo, tuoj nuslysta. Taip ir tyras zmo­gus, visi prakeikimai nuo jo nuslysta. O jei prakeikimas prikibo, zinok, buvo tam pagrindo: gal zmogus issigando, gal irgi supyko, gal visgi ti-krai buvo pasielg^s netinkamai ir pasijuto kaltas... Kazkur charakteryje tikrai buvo deme, prie kurios prakeikimas ir prilipo.

13