UDK 77(474.5)(09)

Kauno gubernijos fotografai XIX v. •amzruje

Dainius JunevičiusLietuvos kultūros ir meno institutas, Tilto 4, 2001 Vilnius, Lietuva

Lietuvos fotografijos istorijos tyrimų būklė vis daryra nepatenkinama. Beveik nenagrinėta ir Kaunogubernijos fotografijos raida. Nėra išsamesnių, ar-chyviniais šaltiniais paremtų, studijų, siekiančiųpačią fotografijos pasirodymo Lietuvoje pradžią.Išsamiausią darbą kol kas yra parašęs žurnalistasV. Juodakis \ bet jo knygoje gausu netikslumų.Kauno fotografijos praeitimi domėjosi kraštotyri-ninkas Henrikas Grinevičius, pateikęs įdomių irvertingų žinių apie pirmąjį Kauno vaizdų fotografąVadovą Zatorskį 2. Grinevičius yra taip pat skelbęsmedžiagos ir apie pirmuosius Kėdainių fotografus 3.

Kauno fotografų nuotraukos, esančios Lietuvosnacionaliniame muziejuje, yra išsamiai aprašytosšio muziejaus kataloge 4, 0 esančios Vytauto Didžio-jo karo ir Valstybinio M. K. Čiurlionio dailėsmuziejų rinkiniuose glaustai aptartos GintaroDručkaus 5. Pastaruoju metu įdomios medžiagosapie mėgėjiškų Vaitkuškio dvaro fotografijų rinkinįM. K. Čiurlionio muziejuje paskelbė Eglė Lukoše-vičiūtė 6. Grafo Benedikto Henriko Tiškevičiausveiklą fotografijos srityje tiria Aldona Snitkuvienė 7.

Ligšiolinės žinios yra fragmentiškos ir nepatiki-inos, nes pirmieji tyrėjai rėmėsi beveik vien tikfotografijų kortelių nugarėlėse išspausdinta informa-cija apie fotoateljė savininkus ir adresus. Neneigiant,kad toks metodas įmanomas, reikia pripažinti, jogjis yra ribotas ir nevisiškai moksliškas. Dėl to,pavyzdžiui, buvo laikoma, kad pirmąją ateljė Kaune1865 m. įkūrė Jaroslavas Bžozovskis. Buvo minimavos per dešimt XIX a. Kaune dirbusių fotografųpavardžių, bet net nežinomos tikslesnės ateljėgyvavimo datos.

Šiame straipsnyje siekiama užpildyti spragą,pateikti šaltiniais pagrįstą Kauno gubernijos foto-grafų veiklos apžvalgą nuo pirmųjų darbų ikiXX a. slenksčio, kiekybiškai aprašyti fotografijosreiškinio plitimą. Darbo tikslas yra dokumentuotifotografų veiklą, kolkas nesiimant platesniomenotyrinio jų darbų vertinimo. Tai bus padarytavėlesnėse publikacijose, žinant fotografų veiklos

ISSN 1392-1002. M e no t yra. 1997. Nr. 1

chronologiją bei sukaupus ir apibendrinus daugiaufotografinės medžiagos. Čia galima tik pažymėti,kad dauguma straipsnyje minimų fotografų buvopaprasti amatininkai, iš šio užsiėmimo pelnęsiduoną pragyvenimui, bet nepasiekę ypatingų meist-riškumo viršūnių.

Žinių apie fotografijos praeitį išsaugojo įvairūsto meto rašytiniai šaltiniai - periodika, archyvai,korespondencija, dienoraščiai. Ypač daug vertingosinformacijos apie Kauno gubernijos fotografus yraKauno apygardos archyve saugomose Kauno guber-natoriaus kanceliarijos bylose.

Panašaus Vilniaus gubernijos fotografijos raidostyrimo rezultatai irgi paskelbti 8

Tiriant fotografijos raidą XIX a. carinėjeRusijoje, svarbu žinoti tai, kad iki 1862 m. specialiųtaisyklių ir nuostatų, reguliavusių fotografų veiklą,nebuvo. Tik 1862 m., įsigaliojus naujoms spaudosįmonių priežiūros taisyklėms, fotoateljė veiklanetrukus buvo prilyginta spaudos įmonių - spaus-tuvių, litografijų, knygynų, raidžių liejyklų ir pan .

.veiklai. Nuo tada archyvuose atsiranda žymiaidaugiau dokumentų, padedančių sekti permainasfotografijos dirbtuvėse - steigimą, savininkų keiti-mąsi, kitus pertvarkymus. Čia taip pat yra medžia-gos apie fotografų profesinę karjerą, luomą,mokymąsi, ryšius su kitais fotografais ir kt. Nuo1870 m. vidaus reikalų ministras įpareigojo guber-nijas kasmet siųsti žiniaraščius apie jose veikiančiasspaudos įmones, taigi, pagal galiojančią tvarką, irapie fotoateljė. Šie sąrašai taip pat suteikia dauginformacijos apie fotografų veiklą.

Fotografijos pradžia laikomi 1839 m., kuometPrancūzijoje buvo paskelbta apie Louis'o Jacques'oMandė Daguerre'o sukurtą vaizdų fiksavimo sidabroplokštelėse metodą.

Pirmieji bandymai užfiksuoti vaizdus plokštelėsepradėti XIX a. pradžioje, bet tik po Daguerre'o1839 m. paskelbto atradimo prasidėjo tikrojifotografijos istorija. Pirmosios plokštelės buvo ne-

59

D. Junevičius

jautrios ir todėl jas eksponuoti tekdavo keliasdešimtminučių. Pamažu metodai tobulėjo, eksponavimolaikas trumpėjo. Tačiau dagerotipijų nebuvo galimapadauginti, jos buvo daromos vienetais. Praėjusmaždaug dešimčiai metų nuo dagerotipijos atradimobuvo ištobulintas kitas metodas - vaizdas imtasfiksuoti šviesai jautrioje koloidinėje emuIsijoje,prieš pat fotografavimą palietoje ant stiklinės plokš-teIės. Nors šis metodas irgi buvo nelabai patogus,VI dešimtmetyje jis visiškai išstūmė dagerotipiją.Iš stiklinio negatyvo ant šviesai jautraus popieriausbuvo galima padaryti norimą kiekį pozityviniųatspaudų. Vėliau - IX dešimtmetyje - fotografijostechnikos istorijoje perversmą padarė sausųnegatyvinių plokštelių sukūrimas.

. Zinia apie fotografijos išradimą greitai pasklidopo pasaulį. Paskui žinią keliavo ir pats išradimas-iš karto pirmieji dagerotipiniai atvaizdai, po to irfotografai. Išmokę dagerotipuoti, ieškodami uždar-bio, jie kraustėsi į kaimynines šalis.

Amžininkų liudijimu, pirmosios dagerotipinėsnuotraukos Lietuvoje buvo darytos jau tais pačiaismetais, kai Paryžiuje buvo paskelbta apie Daguerreatradimą. Tų metų rudenį grafo Liudwiko Wittgens-teino vaikų guvernantas fotografavo Verkių rūmus 9.

Gabrielė Puzinienė savo dienoraštyje rašo, kad1840 m. pradžioje Vilniuje surengto vieno baliausmetu buvo demonstruojamas iš Paryžiaus atvežtasdagerotipas 10. Netrukus Vilniuje apsilankė irpirmieji keliaujantys fotografai - 1843 m. laikraš-čiuose skelbėsi net du - liepos mėnesį "siluetistas"C. Ziegleris ir rugpjūčio mėnesį - Lenonas

Ginzburgas iš Berlyno 11. Ir vėliau i Sankt Peter-burgą ir Maskvą važiuojantys Karaliaučiaus, Varšu-vos ir Berlyno fotografai dagerotipininkai apsisto-davo Vilniuje. Kaunas tuo metu buvo judrussusisiekimo centras, per kurį vedė pagrindiniaikeliai, todėl neabejotina, kad daugelis pirmųjųVilnių aplankiusių meistrų važiavo per Kauną irčia galėjo padaryti miesto aukštuornenės portretų.Pirmoji žinutė apie Kaune dirbusi dagerotipininkąmus pasiekė per Vilniaus "Kurier Wilenski" 12.

1854 m. liepos viduryje Berlyno fotografas OttoNeuschaefferis pasiskelbė, kad yra apsistojęs irdirba Kaune, bet netrukus ketina, prieš išvykdamasį Maskvą, sustoti ir fotografuoti Vilniuje. ŠisNeuschaefferis šiuo metu ir laikytinas pirmuojutikrai Kaune dirbusiu fotografu, 0 1854 m. -Kauno fotografijos istorijos pradžia. Neuschaefferisprieš tai kelerius metus kartu su broliu dirboVaršuvoje, vėliau dažnai atvažiuodavo į Vilnių,apsistodavo .garsiųjų Romerių namuose, kur, beje,įrengė pirmąją Vilniuje nuolatinę ateljė. Gali būti,kad jis arba ir kiti fotografai Kauną lankė irvėliau. Pavyzdžiui, Varšuvos laikraščiai informavo,kad žinomas Varšuvos fotografas Janas Mieczkows-kis tarp 1858 m. gegužės ir 1859 m. balandžiolankėsi Suvalkuose, Gardine, Kaune ir Vilniuje 13.

Varšuvoje leistas savaitraštis "Tygodnik ilustro-wany", įsteigtas fotografo Konrado Beyerio, 1860 m.išspausdino pirmąsias .iliustracijas, kurioms buvopanaudotos Lietuvoje darytos nuotraukos. Tai buvomedžio raižiniai, padaryti šio savaitraščio raižyklojepagal atsiųstas nuotraukas. Visose iliustracijose

1. Raseinių vaizdas. Medžio raižinys pagal nežinomo fotografo nuotrauką. Tygodnik Ilustrowany, 4/117, 1861, 240.

60

Kauno gubemijos fotografai XIX amžiuje

vaizduojamas Vilnius, prie kai kurių iš jų nurodoma,kad nuotraukų autorius yra Abdonas Korzonas, irtik vienoje yra Raseinių dominikonų bažnyčiosvaizdas 14 (1 pav.). Nuotraukos autorius nenurodo-mas, nežinia, kas ją atsiuntė į redakciją.

Nors tikslus Mieczkowskio kelionės maršrutasnėra žinomas, bet galimas dalykas, kad būtent jisyra Raseinių nuotraukos autorius.

1861 m. birželio mėnesį Liubomiras Gadonas išKauno rašytame laiške 15 džiaugėsi, kad pagaliaujam iš Vilniaus atsiuntė Korzono dary tą jo nuotrau-ką. Tai leidžia spėti, kad tuo metu Kaune nuolatosveikiančios fotoateljė dar nebuvo.

Choisellų-Gautier Platelių dvare darytos nuotrau-kos, saugomos Žemaičių muziejuje "AIka", kaipspėja Juodakis, irgi gali būti darytos prieš 1863 m. 16

1864 m. Vilniaus generalgubernatoriaus nurody-mu padarytos revizijos metu Kauno gubernijojebuvo 6 fotoateljė: po dvi Kaune ir Šiauliuose, povieną Panevėžyje ir Telšiuose 17.

Palyginti ankstyvą fotografų pasirodymą Kaunogubernijoje nulėmė tai, kad čia ėjo svarbūs keliai,jungę tokius centrus, kaip Varšuva, Karaliaučius,

2. M. Diemann. Moters portretas. ValstybinisM. K. Čiurlionio dailės muziejus (ČDM) Ta-5186; 19.

Berlynas ir Ryga, bei tai, kad gyventojų skaičiusbent jau didžiuosiuose miestuose užtikrino minima-lias fotografų pajamas.

Laisvą fotografijos vystymąsi nutraukė po1863 m. sukilimo visame vad. Šiaurės vakarų krašteįvesti suvaržymai. Lietuvoje įsisiūbavus neramu-mams, atvykęs jų malšinti naujasis generalguberna-torius Michailas Muravjovas-Korikas 1863 m. lieposmėnesį liepė sustabdyti visų spaustuvių, litografijų,knygynų ir fotoateljė veiklą, atlikti jų reviziją irleisti joms funkcionuoti tik įsitikinus savininkųpolitiniu patikimumu bei jiems pateikus didžiuliusužstatus, Norint profesionaliai ar mėgėjiškai užsiimi-nėti fotografija, reikėjo gauti specialų gubernatoriauspažymėjimą. Jis buvo išduodamas tik lojaliemsrežimui asmenims, 0 iki 1868 m. savininkai darturėjo pateikti kelių šimtų rublių užstatą beipatikimų piliečių laidavimo raštus. Šitokie pažymė-jimai leido fotografuoti tik portretus dirbtuvėse.Norint fotografuoti atvirame ore vaizdus ar netdideles žmonių grupes, reikėjo papildomo leidimo.Tik šiuo suvaržymu galima paaiškinti, kad yra taipmažai fotografinių XIX a. Kauno gubernijos vietoviųvaizdų.

Iš minėto patikrinimo medžiagos sužinome, kadtuo metu Kaune dirbo du fotografai - MaksasDiemanas ir Icikas Klivanskis (2 pav.). Diemanoateljė buvo įkurta 1862 m. Abu pirmieji nuolatiniaiKauno fotografai buvo pakankamai turtingi, kadgalėtų pateikti didžiulį tiems laikams dviejų šimtųrublių užstatą, ir jų dirbtuvėms netrukus buvoleista veikti. 1863 m. gubernatoriaus leidimą steigtifotoateljė gavo Kauno gyventojas, Augustavo

3. A. Caspari. Vyro portretas. (~DM, Ta-5186; 27.

61

D. Junevičius

gubernijos fotografas Francas Feritas ir Balstogėsmiestietis Monusas Presas-Buchbinderis 18. Pastarasisnesugebėjo pateikti reikiamo užstato ir ateljė neįkū-rė. 1864 m. liepos mėnesį Kauno gubernatoriausleidimus steigti fotoateljė gavo ir pateikė reikiamąužstatą gubernijos sekretorius Samochvalovas,1865 m. liepos mėnesį - Šimelis Bucheris. Galimasdaiktas, kad vienas iš jų nupirko Klivanskio dirb-tuves, nes po 1865 m. apie jas žinių jau nebepa-sitaiko. 1866 m. gegužės mėnesį Diemano dirbtuvesperėmė Prūsijos pilietis Adolfas Caspari (3 pav.),bet savarankiškai dirbo neilgai ir netrukus prisijungėprie Bucherio 19.

Kauno fotografijos raidai nemažą įtaką turėjodu Vilniaus fotografai: Aleksandras Strausas irminėtas Bžozovskis. Sankt Peterburgo dailės akade-miją baigęs Strausas, Vilniaus burmistro sūnus, darstudijų metais ilgam susidomėjo fotografija. Nuo1865 m. jis tapo Bžozovskio fotoateljė Vilniujemeniniu vadovu. 1868 m. sausio mėnesį Strausasnusipirko išvažiuojančio fotografo - dailininko JonoBrandenburgo aparatus ir įrengė savo firmą Kau-ne 20 (4 pav.). Beje, tais pačiais metais po mėnesioleidimą gavo fotografas Karlas Davinhofas, 0

rugpjūčio mėnesį - ir Aronas Pulerevičius 21. Norsvėliau tikrieji Strauso firmos savininkai keletąkartų keitėsi, ateljė Kauno centre dar ilgai veikėvadinama jo vardu.

1873 m. liepos mėnesį Simonas Surevičius nusi-pirko Strauso ateljė ir sudarė su juo sutartį,

4. A. Strauss. Trijų mergaičių portretas. (nM, ra-5. ..;6; ::9.

62

leidžiančią jam naudotis Strauso firmos vardu (5pav.). Iš Surevičiaus, kuris 1878 m. pradėjo dirbtiPanevėžyje, 1877 m. šias dirbtuves, buvusias Deueliųname, už 3000 rb. su visa įranga - trimis kameromisir keturiais objektyvais - nupirko Petras SimonasPiotrovičius ir Emilis Zatorskis, vėlesnio labaigarsaus foto grafo Vaclovo Zatorskio tėvas. Bentkurį laiką jie buvo kompanionais ir, galimas daiktas,būtent šiose dirbtuvėse V Zatorskis gavo pirmąsiasfotografijos pamokas. Pagal tų metų gegužės mėnesįsudarytą sutartį už teisę rašyti Strauso vardąiškaboje ir nuotraukose savininkai mokėjopastarajam per šimtą penkiasdešimt rublių i: Kad,firmos darbų kokybei sumenkus, nebūtų sugadintaStrauso reputacija, Piotrovičius turėjo reguliariaisiųsti kontrolei daromų portretų pavyzdžių.Piotrovičiaus ateljė klestėjo, turėjo daug užsakymųir pelno, nes, beveik neturėdama konkurencijos,galėjo diktuoti savo kainas. Vizitinių (maždaug 6x 9 cm formato) nuotraukų pusės tuzino kainabuvo 3, tuzino - 5, 0 tuzino kabinetinių (10 x 15cm dydžio) - 12 rb. 1877 m. per devynis mėnesiusPiotrovičius atliko 1400 užsakymų. Nuo 1870 m.senamiestyje, Vilniaus gatvėje, nepatogiose patalposeveikusi bajoro Vladislovo von der Ley fotoateljė,negalėdama konkuruoti su Piotrovičiumi, tenkinosimažiau pasiturinčių klientų užsakymais. Per tą patįlaikotarpį ši ateljė atliko vos 470 užsakymų, kuriųkaina buvo tarp 1 ir 2 i:b. Suprantama, kad Vonder Ley trūko lėšų įrangai pagerinti ir ateljė lygiuipakelti. 1875 m. pradžioje jis turėjo dvi kamerasir tris skirtingus objektyvus. 1877 m. Kaunopolicmeisteris savo raporte gubernatoriui rašė, kaddėl skolų Von der Ley ateljė ketinama parduoti 23.

1881 m. jos savininku nurodomas Prūsijos pilietisKarlas Zanas, 0 1885 m. sąrašuose šios ateljė jaunebėra.

Tikriausiai neišlaikęs konkurencijos nuo 1868 m.Kaune dirbęs fotografas Aronas Pulerevičius 1876 m.uždarė dirbtuves ir ėmė ieškotis vietos kitur. Taismetais jis ketino persikelti į Telšius, bet leidimonegavo, 0 1880 ir 1885 m. du kartus nesėkmingaiprašė leidimo Ukmergėje. Nuo 1888 m. Pulerevi-čiaus pavardė vėl atsiranda Kauno fotografų sąra-šuose 24.

1877 m. abiejų likusių Kauno fotografų -Piotrovičiaus ir Von der Ley - sąlygišką ramybęsudrumstė iš Ukmergės apskrities kilęs foto grafasbajoras Bžozovskis, ankstesnis Strauso darbdavys irkompanionas. Sunku dabar pasakyti, kas atsitiko,kad buvę kompanionai tapo konkurentais. KaipBžozovskis rašė savo prašyme Kauno gubernatoriui,sutarčių sąlygos ir šeimyninės aplinkybės privertėjį išvykti iš Vilniaus, kuriame 14 m. užsiiminėjofotografija, ir persikelti į Kauną 25. Bžozovskis,gavęs žodinį valdininkų pažadą duoti leidimą, užskolintus pinigus nusipirko iš siuvėjo Zimano namąNikolajaus prospekte "naujajame plane", užsisakė

Kauno gubel:nijos fotografai XIX amžiuje

5. S. Surevičius. Du vyrai. ČDM, Ta-5186; 2.

baldus ateljė, pasikvietė iš Varšuvos patyrusikompanioną Bronislawą Jaworskį. Atrodo, kad,pajutę stiprios konkurencijos pavojų, ir Piotrovičius,ir Von der Ley ėrnė dėti visas pastangas, kad tikBžozovskis negautų leidimo įkurti fotoate1jė. Užtru-kus leidimo gavimui, Jaworskis susipyko su j.įiškvietusiu Bžozovskiu, 0 šis, noredamas įveiktikliūtis leidimui gauti, net pasiūlė sumokėti Piotro-vičiui 700 rublių kompensacij.ą už galimus nuosto-lius 26. Pagaliau gavęs leidimą Bžozovskis savoateljė įsteigė ir pradėjo priiminėti užsakymus tik1878 ill. birželio 10 d. 1879 m. birželio pradžiojejis priėmė kompanionu savo pusbrolį, Maskvosuniversitetą baigus į provizorių Eduardą Bžozovskį,ir nuo to laiko firma vadinosi "Broliai Bžozovs-ki ." 27laI .

Jaworskį, kartu su grafu H. B. Tiškevičiumikeliavusį po įvairius kontinentus ir iš ten parsivežusįįvairių vietovių vaizdų ir etnografinių nuotraukų,persiviliojo Piotrovičius. 1878 m. jie metams sudarėbendros įmonės sutartį. Į 3000 rb vertės Piotro-vičiaus ateljė Jaworskis įnešė aparatūros už 3000 rb -

šešias kameras, cdN)1likaskirtingo dydžio objektyvų,net dvi kihI(i)j:a:mąsias;palapines vaizdams fotografuo-ti 28. Sl!lsiiViemij~i'ąfo;t0gm~tĮ ateljė Deuelių name,be abejones, tuo metu nebuvo lygių ne tik Kaune,bet ii visoje Lietuvoje. Praėjus keturiems mėne-siams, Jaworskis turejo skubiai išvykti į Varšuvosgubernijos Zdazowa Wo;}a pas sunkiai sergantįtėvą iIi daugiaH nebesugrįše.

]879 ill. Piotrovičius grafe Zubo;vo prašymufotografave Šiauliuose vykusią žemes ūkio parodą 29.

J. Bžozevskio ateljė perėmė Zarorskiai, kurįtaiką nuotraukose dar žymėję Bžozovskio pavardę.1882. m, leidimą fotografijos ateljė gavo bajoras,titulinis tarėjas Emilis Zatorskis, bet tikrasis buvu-sios J. Bž(į)z.~vskio ateljė savininkas buvo sūnusVaclovas Zatorskis (1862-1926), tik dėl jaunumonegalėjęs tikėtis gauti Kauno, gubernatoriaus leidimoįknrti: atelje. 188:? m, lapkričio 11 d. E. ZatorskiuimiTUS,. 1888. m, balandžio 30 @i. sūnus išsirūpinoleidimą sali 30.

Piorrovičieus allelj,e 1885 m, perėjo į PetroKotkovskie rankas, 189'l ill. šias dkbtuves nupirkoir iki 1894 m. jos savininku buvo V Zatorskis 31.

Kadangi vienu metu (1&.~'1-rg.94 m) jis. buvodviejų foteeteljė savininkas, joms atskirti tuo metuant tose ateljė daromų nuotraukų atsirado užrašai-"priešais miesto sodą" arba "priešais mergaičiųgimnaziją". Po jo savininku tapo EugenijusLiaudanskis, vėliau į kompanionus priėrnęs A.Kliučinskį. Liaudanskis savo ateljė Michelevičiausname pradėjo vadinti "Centrine".

Amžiaus pabaigoje Kaune, NikoIajaus prospekte,įsikūrė dar keletas fotoateljė, ]883 m. Nikolajauspr. ir Maironio g. kampe eteljė įsteigė Ciolkevičius.1886 m, jos savininkais tapo J. Vidzgiris ir A. Za-chaževskis 32. 1893 m. ją perėmė Š. Vinokuras 33,

o dar vėliau - Z. Bielodubrovskis.Kampiniame Ožeškienės g. iT Nikolajaus pr.

name 1888 m. fotoateljė įkūrė Pulerevičius. Amžiųsandūroje ją nusipirko R. Calis 0 apie 1908 m.-A. Strašneris 34.

1893 m. Kaune atsirado dar dvi ateljė. Jasįsteigė I. Izrailevičins ir K Griagagenas 35. Pastarojodirbtuves l8.95 m. įsigijo J. Koiranskis 36, 0 apie1908 ill. jas perėmė Sausenavičius. v

Pirmieji nuolatinės fotoateljė meistrai Siauliuosepasirode dar prieš 1863 m, Kol ne atlikti sl?ecialūspapildomi tyrimai, sunku pasakyti, ar į Siauliusbuvo užsukę dagerotipininkai (kaip į Vilnių, Kaunąir Druskininkus), kada pasirodė pirmieji fotografai.Viena aišku, kad 1863 ill. Šiauliuose jau nuolatinaidirbo du fotografai. Pagal įsigaliojusią tvarką išfotografų buvo pareikalauta pateikti 200 rb užstatusir patikimumo laidavimo raštus.

1866 m. Kauno iždinėje buvo laikomi trijųŠiaulių fotografų užstatai 37. Vienas jų - už1863 ill. dar prieš minėtą reviziją įsteigtą AbelioGiršos Eidelšteino ateljė, kuri veikė iki 1865 ill.

63

D. junevičius

6. J. Arnsonas. Du vyrai. Privati kolekcija.

galo, 0 paskui buvo perkelta į Panevėžį 38. TaigiEidelšteinas yra vienas iš dviejų pirmųjų Šiauliųfotografų. Nėra tiksliai žinoma, kas buvo antrasis,tačiau daugelis aplinkybių leidžia spėti, kad taigalėjo būti Mortchelis Karpesas. Jo fotografijosateljė gubernatoriaus leidimą gavo 1864 m. gegužės29 d., bet galėjo būti įkurta anksčiau ir neveikėtik laikinai, kol savininkas surinko reikiamus pinigusbei pateikė laidavimo raštus 39. Tokia situacijabuvo ir Telšiuose, kur, 1860 m. įkūręs ateljė,Chaimas Arensonas užstatą pateikė tik 1864 m.balandžio 1 d. Karpeso ateljė Šiauliuose veikė visądešimtmetį - iki 1874 m. pradžios. Šiauliečių iraplinkinių gyventojų poreikius ji tikriausiai galėjovisiškai patenkinti, nes 1865 m. pradžioje gavusileidimą veikti Govšos Glezerio įstaiga išsilaikė tikiki 1867 m. Kaip rašė jis pats, "dėl skurdoŠiauliuose ateljė uždariau ir išvažiavau ieškotisvietos kitur" 40.

Gali būti, kad 1867 m. pabaigoje ir 1868 m.pradžioje mieste trumpai dirbo šiaulietis FaivušasLuncas, 0 1870 m. - kitas šiaulietis Icikas Kesleris 41.

Ilgiau Šiauliuose apie 1869 m. įsitvirtino Prūsijospilietis Aloyzas Vedemanas, prieš tai trumpai foto-grafavęs Raseiniuose ir Jurbarke 42

64

Legaliai veikiančioms Karpeso ir Vedemanofotografijos įmonėms konkurenciją darė niekur neiš-važiavęs minėtas Glezeris. 1872 m. Kauno gubernijosypatingų pavedimų valdininkas Fedorovičius padarėnetikėtą Šiaulių fotoateljė reviziją ir nustatė, kadKarpesas ir Vedemanas neteisingai pildo registracijosknygas, 0 Glezeris dirba neturėdamas tam nustatytoleidimo. Pirmieji du buvo nubausti 3, 0 Glezeris -palyginti nedidele 5 rb bauda 43.

Vedemanas iš Šiaulių išvyko 1873 m., ir tadaGlezeris pakartotinai prašė leidimo steigti ateljė.Kadangi buvo prasižengęs, leidimo nei jis, nei vėliaujo brolis negavo. 1874 m. viduryje Karpesas taip patišvažiavo iš Šiaulių, ir jo vietą užėmė Girša Chabasas.Gali būti, kad jis perėmė ir Karpeso dirbtuves.Gubernatoriaus leidimas jam duotas 1874 m. liepos30 d. 44 Chabaso veikla Šiauliuose truko apiedešimtmetį. Išlikę Kauno gubernijos fotografų sąrašaimini jį 1881 m., bet jau 1889 m. - ne.

Nors 1879 m. Šiauliuose ir veikė Chabaso ateljė,fotografuoti čia vykusioje žemės ūkio parodoje josrengėjai pasikvietė patyrusį Kauno fotografąPiotrovičių, firmos "A. Strauss" savininką 45.

Išliko duomenų, kad, neturėdamas tam nustatytoleidimo, 1877 m. rugsėjo 22 d. Radviliškio stotyje,o spalio 13-15 d. Šiauliuose fotografavo keliaujantisVaršuvos fotografas Leontijus Gancvolis 46.

Tikriausiai Chabaso ateljė perėmė 1884 m. įŠiaulius atvykęs Jankelis Arnsonas. Jis buvo rnokęsisKaraliaučiuje, 1879-1882 m. dirbęs fotografu Jur-barke, po to Tauragėje. Arnsono ateljė veikė ikipat Pasaulinio karo, pasižymėjo gera darbų kokybe 47

(6 pav.).Amžiaus pabaigoje Šiauliuose atsiranda ir išnyksta

Giršos Feldmano ateljė (įkurta 1893 m.) 48.

Ilgiau Šiauliuose įsitvirtina ir su Arnsono ateljė .sėkmingai konkuruoja Bronislovo Zatorskio ateljė,pradėjusi veikti 1896 m. pradžioje 49. Yra pagrindomanyti, kad tai buvo iš Kauno perkelta viena jobrolio, žymaus Kauno fotografo V Zatorskio ateljė.Pastarasis kurį laiką buvo dviejų Kauno fotoateljėsavininkas; vieną iš jų (priešais mergaičių gimnaziją)panaikino 1894 m.

XX a. pradžioje (1901 m.) Šiauliuose dirbo dufotografai - Arnsonas ir Zatorskis, turėję 2pameistrius ir 4 mokinius 50.

Pirmasis Panevėžio foto grafas buvo dailininkasEliziejus Liutkevičius, 1845-1853 m. studijavęs SanktPeterburgo dailės akademijoje. Jis žuvo 1863 m.spalio mėnesį kautynėse prie Panevėžio 51.

Neatlaikęs konkurencijos, 1865 m. pabaigoje įPanevėžį iš Šiaulių atsikelia ir iki 1867 m. vidurioveikia Eidelšteinas. Jis stiklinei galerijai pastatytiišleidžia keliasdešimt rublių, bet tuomet sužino,kad Panevėžyje nori dirbti kitas patyręs fotografas -Jonas Abakevičius 52. Šis fotografas 1863 m. buvobaigęs Maskvos universitetą fizikos ir matematikoskandidato laipsniu ir iki 1864 m. birželio 10 d.

Kauno gubemijos fotografai XIX amžiuje

dirbęs vienoje Maskvos fotoateljė. 1865 m. birželįsugrįžo į tėvynę. 1866 m. pradžioje jis pabaigėateljė steigimo formalumus ir sausio 24 d. gavoreikalingą pažymėjimą 53. Tikriausiai jo ateljė irėmė iš karto veikti. Abakevičius mirė gana anksti,ir jo dirbtuves 1871 m. perėmė A. Šilingas, jauprieš tai buvęs faktinis ateljė savininkas 54.

Neatlaikęs stiprios Abakevičiaus firmos konku-rencijos, Edelšteinas, kurio ateljė buvo Vaistinėsgatvėje, Š. Loperto name, metė savo užsiėmimąjau 1867 m. viduryje ir išvažiavo gyventi į Kauną 55.

Abakevičiaus, vėliau Šilingo, ateljė buvo miestie-čio Rosacho name. Šilingas nebuvo labai rūpes-tingas, už įvairius taisyklių pažeidimus buvo netketuris kartus baustas (1872 m. - 5, 1873 m. -10, 1874 - 1 ir 3 rb) 56.

Nuo 1875 m., gavęs 1875 m. vasario 26 d.Kauno gubernatoriaus leidimą, Panevėžyje veikiaBencelis Škliaras. Galima spėti, kad jis perėmėŠilingo ateljė, kuri dokumentuose paskutinį kartąpaminėta 1874 m. rugsėjo mėnesį. Škliaro ateljėsudegė 1881 m. gegužės 7 d. didžiojo Panevėžiogaisro metu ir nebuvo atstatyta, 0 savininkasišplaukė į Ameriką 51.

Panevėžio fotografijos istorijai įdomus epizodasnutiko 1877 m. Tų metų birželio mėnesį į Panevėžįatvyko Varšuvoje gyvenęs 32 metų minėtasfoto grafas Gancvolis. Apskrities ispravniko pavaduo-tojui pateikęs turimus įvairių miestų valdžios atstovųleidimus užsiiminėti juose fotografija, jis gavopolicijos leidimą dirbti laikinai. Apsigyveno Šedu-vos g. Rydigerio name. Policija, suprantama, viršijosavo įgaliojimus, nes teisę išduoti tokius leidimusLaikinasis cenzūros įstatymas suteikė tik guberna-toriams. Škliaras tuoj pat paskundė gubernatoriuiGancvolį, ir gubernatorius davė nurodymą uždraustipastarajam fotografuoti.

Iš vėlesnio Škliaro skundo matyti, kad Gancvolisdar dirbo. Pas jį nusifotografavo tų namų savininkasRydigeris, Panevėžio mokytojų seminarijos direk-torius, policmeisteris, šventikas Antonovičius, miestodūmos narys Tverskis, Liachovičių ir Zemanovičiųdukros. Tai tarsi patvirtina Gancvolio mintis,išdėstytas 1877 m. liepos 22 d. prašyme Kaunogubernatoriui leisti įkurti ateljė. Gancvolis rašė,kad Škliaras prastas foto grafas, ateljė jam yra tikpriedanga skolinimui, 0 1877 m. jis net nebuvonusipirkęs bilieto fotoateljė veiklai. Vis tik Kaunogubernatorius, net spaudžiamas generalgubernato-riaus, Gancvoliui, kaip nepatikimam asmeniui,prašomo leidimo nedavė. Be visų kitų nusižengimų,Gancvolis be leidimo 1877 m. rugsėjo 22 d.fotografavo Radviliškio geležinkelio stotyje, nuospalio 13 iki 15 d. - Šiauliuose. Bausmės už šiuostaisyklių pažeidimus išvengė tik todėl, kad spėjoišvykti į Vilniaus gubernijos Kaišiadorių miestelį 58.

1878 m. vasario 10 d. leidimą atidaryti fotoateljėPanevėžyje gavo Kaune minėtas Surevičius 59. Ten

turėtą garsią "A. Strausso firmą" jis buvo pardavęsPiotrovičiui ir pagal sutarties sąlygas įsipareigojęskitos ateljė Kaune nesteigti. Ateljė Panevėžyjesteigti ir valdyti Surevičius įgaliojo Panevėžio apskri-ties bajorą Andrių Novlickį, kuris buvo mokęsisSankt Peterburgo dailės akademijoje. Novlickisnetrukus tapo tikruoju ateljė savininku ir 1879 m.gegužės 7 d. gavo leidimą savo vardu 60. Jo ateljėbuvo didelė ir stipri, išsilaikė iki pat Pasauliniokaro. Nuo 1881 m. Novlickio ateljė vedėju buvoVitoldas Koženevskis, 1884 m. rugsėjo 18 d.nesėkmingai prašęs leidimo ateljė atidaryti atskirai.

1881 m. į Panevėžį dirbtuves iš Rygos atkėlėAntanas Sondagas 61.

Sudegus Škliaro ateljė ir į Panevėžį atsikėlusSondagui, nuo 1881 m. čia beveik iki pat amžiauspabaigos veikė dvi ateljė. 1891 m. pradžiojeSondago fotoateljė perėmė Mečislovas Pugačevskis.Pačioje amžiaus pabaigoje, 1898 m., atsirado dardvi - valstiečių R. Lapini ir J. Baluodžio ateljė.Tais metais nurodoma, kad Pugačevskio ateljėpadaroma nuotraukų už 600, Novlickio - už 500,o Lapini ir Baluodžio - po 100 rb 62.

Mažesniuose apskričių miestuose - Telšiuose,Raseiniuose ir Ukmergėje - fotografai įsikūrė taippat VII dešimtmetyje. (~ia paprastai nuolatosdirbdavo po vieną fotografą.

Daugelis faktų rodo, kad Telšiai yra antrasis,po Vilniaus, miestas Lietuvoje, kuriame fotografaiįsikūrė nuolatinai - anksčiau negu Kaune, Šiauliuosear Panevėžyje. Vietinis laikrodininkas ChaimasArensonas fotoateljė įsteigė 1860 m., kuri veikė irpo 1867 m. Būtent tais metais, pasikeitus įstatymųreikalavimams, savininkas atgavo 1864 m. kovo10 d. pateiktą per 200 rb vertės užstatą 63.

Antrasis Telšių foto grafas Kuršo žydas LeibaMejeris Lebenšteinas į Telšius atvažiavo 1865 m.balandžio mėnesį. Čia pradėjo dirbti, bet jamsunkiai sekėsi konkuruoti su čia jau dirbusiuArnsonu. Jo paties žodžiais, dviem fotografamsdarbo Telšiuose yra per mažai, todėl jis ketinopersikelti į Raseinius ir leidimą ten atidaryti ateljėgavo 1866 m. gegužės 29 d. 64.

Didžiausios permainos Telšių fotografų gyvenimevyko 1867-1868 m. Tikriausiai 1867 m. nustojoveikti Arnsono ateljė. 1868 m. sausio menesįleidimą dirbti Telšiuose gavo Faivušas Luncas, betnetrukus išsikėlė į Raseinius 65.

1868 m. birželio mėnesį teisę dirbti Telšiuoseįgijo Adolfas Smilgevičius, bet po metų jis irgi jaudirbo Raseiniuose 66.

1868 m. liepos mėnesį leidimą dirbti Telšiuosegavo buvęs Telšių gimnazijos piešimo mokytojasMaurikijus Družyna 0/. Į Telšius iš Raseinių 1872 m.gale sugrįžo Smilgevičius ir čia iki 1874 m. liepos,kuomet išvyko į Kuršo guberniją, buvo vienintelisTelšių foto grafas. Nuo 1875 m. vasario Telšiuosetrejus metus veikė kito bajoro - Bernardo Mala-

65

D. Junevičius

chovskio - fotografijos ateljė, kurią 1878 m.pradžioje perėmė A. Smilgevičiaus brolis Eduardas.Jo ateljė produktyviai veikė iki 1889 m. vidurio 68.

Nuo 1887 m. pabaigos kartu su E. Smilgevičiausfotoateljė Telšiuose veikė Joselio Kaplano ateljė.Atrodo, kad jis nebuvo geras meistras, Telšiuoseturėjo mažai užsakymų, todėl metų gale norėjoišvažiuoti į Varnius, bet ir ten ateljė neatidarė.Kadangi Kaplano ateljė poreikių nepatenkino, 0

E. Smilgevičius išvyko, 1890 m. pradžioje Rygojegyvenęs bajoras Juozapas Romaškevičius, prieš taiturėjęs ate1jė Ukmergėje, nesunkiai gavo leidimąateljė atidaryti Telšiuose ir ilgam čia įsitvirtino.Amžiaus pabaigoje su juo konkuruoti ėmė ChaimasKaplanskis, 1894 m. įkūręs ate1jė nuosavame name 69.

Raseinių fotografų istorija susipynusi su Telšių.Pirmasis žinomas Raseiniuose dirbęs foto grafasLeiba Mejeris Lebenšteinas, kaip jau minėta,atvažiavo į Raseinius 1866 m. gegužės 25 d. išTelšių. Sunku pasakyti, kiek laiko jis išbuvoRaseiniuose. 1867 m. Raseiniuose foto grafotikriausiai nebuvo, nes tuo metu čia atvažiuotiketino net keli fotografai - 1867 m.' rugpjūčio 17 d.leidimo prašė Raseinių miestietis Mejeris KopelisKušeliukas, bet jo negavo, nes nepateikė užstato.1868 m. vasario 8 d. prašė ir po kelių dienųleidimą gavo minėtas Luncas, bet jo ateljė veikėneilgai, nes 1868 m. rugsėjo 3 d. jau buvouždaryta. Tuo metu jau nebereikėjo užstatų, ir,pakartotinai kreipęsis, leidimą gavo Kušeliukas 70.

Šios ateljė veikė trumpai, jose tikriausiai buvopadaryta nedaug vidutinio lygio nuotraukų. 1869 m.ateljė įkūrė iš Telšių atvykęs A. Smilgevičius. ĮTelšius jis vėl sugrįžo 1872 m. pradžioje, ten joateljė veikė iki 1875; paskui vėl buvo atkelta įRaseinius ir čia gyvavo iki pat foto grafo mirties1895 m. balandžio 4 d. 71

1872-1874 m., kuomet nebuvo Smilgevičiaus,Raseiniuose fotografavo Prūsijos pilietis AdolfasBohlenas. Vėliau jis išvyko į Tauragę. Kadangi užfotografavimą be leidimo jam grėsė teismas,Bohlenas apie 1875 m. sugrįžo į Prūsiją. 1875 m.Raseiniuose trumpai veikė kito Prūsijos piliečio -Benjamino Manno ateljė. Po A. Smilgevičiaus mir-ties ateljė Raseiniuose 1896 m. birželio 9 d. įsteigėChaimas Zaksas =.

Ukmergėje nuo pat pirmosios Liuborniro Gerasi-movičiaus fotografijos ateljė atidarymo 1868 m.visą XIX. a. veikė tik po vieną ateljė. Kadangididelio nuotraukų poreikio nebuvo, naujas fotogra-fas atsirasdavo tik dėl kokių nors priežasčių pasit-raukus ankstesniam. Po Gerasimovičiaus, kurio1872 m. sąrašuose jau nėra, trys ateljė veikėtrumpai, vos apie metus: Joselio Goldo nuo 1873 m.balandžio iki 1874 m. vidurio, karininko JoachimoRukovičiaus - nuo 1874 m. lapkričio vos kelismėnesius, Grontino Volperto - nuo 1876 m. lieposiki 1877 m. vidurio. Ilgiau veikė 1877 m. gegužės

66

menesį atidaryta Šmuilo Tarapanijaus įmonė 73.

Kadangi 1885 m. ji jau buvo uždaryta, metųpradžioje leidimo paprašė Aronas Pulerevičius irJuozapas Romaškevičius. Leidimas duotas pastara-jam, kurio ateljė veikė iki 1888 m. pabaigos, koljis išsikėlė į Rygą; dirbtuves paliko iš Vilniausatvykusiam patyrusiam fotografui Petrui Dauman-tui 74. Pastarojo ateljė veikė iki 1898 m. rugsėjo4 d., iki išvykimo iš Ukmergės 75.

1895 m. ateljė atidaro Michailas Romanovskis.Tuo pačiu metu leidimą steigti ateljė gavo ir JoselisKoiranskis, bet juo nepasinaudojo - išvyko į Kauną 76.

Paskutinis apskrities centras, kuriame XIX a.įsikūrė foto grafas, buvo Zarasai. Čia pirmąją ateljė1896 m. įsteigė Levinas 77.

Tuo tarpu su Prūsija besiribojančios Raseiniųapskrities pasienio miesteliuose Tauragėje ir Jurbar-ke fotografų poreikis atsirado keliais dešimtmečiaisanksčiau. Epizodiškai fotografai pasirodydavoŠiaulių apskrities miestelyje Žagarėje. Buvo bando-ma atidaryti ateljė Telšių apskrities Varniuose, betšie bandymai nebuvo sėkmingi.

Pirmasis į Jurbarką atvyko minėtas Prūsijospilietis Vedemanas. 1869 m. gegužės 27 d. jis gavoleidimą fotografuoti, bet, tikriausiai negavęs lauktouždarbio, jau liepos 28 d. pranešė Kauno guber-natoriui, kad nori išvykti 78. Jis išvažiavo į Šiauliusir ten išdirbo kelerius metus.

1878 m. lapkričio 9 d. leidimą fotoateljė atidarytiJurbarke gavo Mejeris Gordonas, 0 1879 m. vasario24 d. - Jankelis Arnsonas. Dviem fotografamsnedideliame Jurbarke vietos buvo per mažai, todėlGordonas prašė leidimo dirbti ir Tauragėje 79.

1881 m. Jurbarke, be Arnsono, fotoaparatąturėjo dar ir Vyriausioji iždo valdyba. 1884 m.kovo 28 d. leidimą steigti fotoateljė gavo H. Sidovas,tačiau jis mažai užsiiminėjo portretų darymu studi-joje, 0 dvarininkų užsakymu važinėjo po apskritįir fotografavo dvaruose. Už tokią veiklą, kuriai jisneturėjo atskiro leidimo, 1889 m. pabaigoje jambuvo atimtas ir leidimas turėti fotoateljė 80 Kitųfotografų, sprendžiant iš išlikusių archyvo dokumen-tų, Jurbarke XIX a. nebuvo, 0 jurbarkiečiai, naudo-davęsi patogiu upių transportu, važinėjo fotogra-fuotis į Kauną.

Į Tauragę 1874 m. iš Raseinių buvo atvykęsBohlenas ir, nepaisydamas to, kad neturėjo leidimo,ėmė čia fotografuoti. Kuomet apie tai lieposmėnesį sužinojo valdžia, ir Bohlenui grėsė bausmė,jis spruko į Prūsiją,

Abromas Reifas (Reichas), 1877 m. birželio29 d. gavęs leidimą, Tauragėje fotoateljė su pertrau-komis turėjo iki X dešimtmečio. Trumpai šiamemieste dirbo Eduardas Treideris (1883 m), J. Arnso-nas (1885 m.), A. Volfas (1890 m. ir vėliau).1898 m. Tauragėje fotografų nebuvo 81.

Kauno apskrities Kėdainiuose, kurie buvopalyginti didelis centras, pirmieji fotografai pasirodė

Kauno gubernijos fotografai XIX amžiuje

gana vėlai. Tik 1889 m. rugpJUCIO1 d. Vilniausmiestietis Morduchas Dancigas įsteigė pirmąjąateljė. Kėdainių gyventojai iki tol tikriausiai naudo-josi aplinkinių miestų, visų pirma Kauno, fotografųpaslaugomis. 36 m. foto grafas M. Dancigas, Jocheliosūnus, į Kėdainius atvyko su šeima 1889 m.pradžioje. Buvo pasimokęs Vilniaus rabinų mokyk-loje, 0 fotografijos mokėsi pas Sankt Peterburgofotografus. Dancigo ateljė, kaip ir dauguma tometo tokių įmonių, buvo įrengta mediniame pastate.Chemikalus savininkas siųsdindavosi iš specialiųfotoreikmenų parduotuvių Sankt Peterburge. Iki1889 m. spalio 1 d. medžiagoms jis išleido 15 rb.Per du veiklos mėnesius vienu turėtu aparatupadarė 36 vizitinio formato portretus už 9 rb ir30 kabinetinio .formato portretų už 15 rb. Nuotrau-kas darė pats savininkas, nes neturėjo nei padėjėjų,nei mokinių. Vasaros metu klientus priimdavo 12,žiemą - 5 val. Pirmųjų dviejų mėnesių rezultataiypatingo pasisekimo nerodo - per dieną buvopadaromos vos dvi nuotraukos 82.

1893 m vietoj Dancigo ateljė buvo įsteigtabajoro Dominiko Urbanavičiaus ateljė, kuriai atida-ryti leidimą jis gavo 1892 m gruodžio 15 d. Galibūti, kad Urbanavičius perėmė Dancigo paviljoną.Jis irgi turėjo vieną aparatą, su kuriuo per 10mėnesių padarė 120 kabinetinių portretų už 50 rbir 200 vizitinių portretų už 40 rb. Naujasis savininkasbuvo baigęs apskrities mokyklą, 0 fotografijos mokęsispas Vilniaus ir Gardino fotografus 83.

Kaip rodo Kėdainių policmeisterio pranešimasgubernatoriui, 1898 m. mieste veikė vienintelėUrbanavičiaus ateljė. Apyvarta jau buvo išaugusi.Per metus padaryta 400 kabinetinių nuotraukų už200, 500 vizitinių už 150 ir 60 didesnio formato-18 x 24 cm - nuotraukų už 60 rb. Fotografas jaubuvo įsigijęs antrą objektyvą 84.

Amžiaus pabaigoje fotografų ateljė atsirado netik apskričių centruose ir didesniuose miestuose, betir mažesniuose Lietuvos miesteliuose, pvz., Žagarėje1895 m ima dirbti Kuchalskis ir Šimelis Ščupakas.

Baigiamosios pastabos

Pateikta Kauno gubernijos fotografų veiklos apžval-ga nėra visiškai išsami visų pirma todėl, kadneišliko Kauno gubernatoriaus kanceliarijos archyvo,kuris yra pagrindinis šios studijos šaltinis, bylos sufotografų prašymais leisti atidaryti ar pertvarkytiateljė (nėra 1882, 1892, 1894, 1897, 1899 irvėlesnių metų bylų) bei bylos su gubernijoje veikian-čių fotografų sąrašais (trūksta 1874, 1879, 1880,1882, 1883, 1886-1888, 1890-1892, 1894, 1896,1897, 1899 ir vėlesnių metų bylų).

Daugumos gubernijoje dirbusių fotografų pagrin-dinis užsiėmimas buvo asmenų portretų fotografa-vimas ateljė.

Norėtųsi aptarti vietovaizdžių fotografavimąXIX a. Dėl straipsnyje minėtų priežasčių tokiųnuotraukų yra negausu. Iki 1863 m, žinoma tikvienintelė minėta Raseinių nuotrauka, nors ji galėjobūti ne vienintelė. Vietovės imtos fotografuoti tikpačioje amžiaus pabaigoje. Tikruoju pradininkulaikytinas Vaclovas Zatorskis, jau apie 1895 m,padaręs nemažai Kauno nuotraukų. Sporadiškųmėginimų buvo ir anksčiau: Sankt Peterburgomuziejuose saugoma nežinomo autoriaus daryta1875 m. Liepojos-Rornnų geležinkelio linijos ati-darymo nuotrauka, 1877 m. Radviliškio ir Šiauliųgeležinkelio stotyse fotografavo Leontijus Gancvolis,1879 m. Šiaulių žemės ūkio parodoje - PetrasSimonas Piotrovičius. 1884-1889 m. Jurbarke ateljėturėjęs H. Sidovas, neturėdamas atskiro leidimo,fotografavo apylinkių dvaruose ir už tai jam buvoatimtas leidimas turėti fotoateljė, 0 jis pats, veng-damas bausmės, pasitraukė į Prūsiją. Reikia manyti,kad galėjo būti ir daugiau fotografų, užfiksavusiųKauno miesto ar gubernijos vaizdus. Pavyzdžiui,Z. Gliogeris, buvęs Kaune 1899 m., nenorėdamasprašyti gubernatoriaus leidimo, fotografavo miestąpro specialiai nusamdyto viešbučio langą 85. Išvardytifaktai leidžia tikėtis, kad dar galime aptikti neži-nomų XIX a. vietovių fotografijų.

Gauta1996 05 29

Nuorodos

1 V. Juodakis, Lietuvos fotografijos istorija. 1854-1940,Vilnius, 1996.

2 H. Grinevičius, Vienas pirmųjų, Kauno tiesa, 1986gruodžio 14; idem, Senojo Kauno metraštininkas, Nemunas,2, 1988, 36-37; A Vaitkevičius, H. Grinevičius, XIX amžiausKaunas fotografijose, Laikinoji sostine, 26, 1995, 8-9.

3 H. Grinevičius, Pirmieji Kėdainių miesto fotografai,Tarybinis kelias, 1987 08 29; 09 01; idem, Kėdainiai.Žvilgsnisį praeitį [s.L], 1990.

4 Z. Budrytė, Lietuvos fotografų darbai. XIX a. - 1915.Katalogas, Vilnius, 1985.

5 G. Dručkus, Pirmieji Kauno fotografai, Kauno tiesa,1982 11 II.

6' E. Lukoševičiūtė, Vaitkuškio fotografijos kolekcija(XIX a. pab.), in Fotografija. Paveldas ir dabartis. JI.Šiauliai. Konf. tezės, Šiauliai, 1995, 41; idem, TheVaitkuškis Palace in the Photographs of the Kasakauskis(Kossakowski) Family, Lietuvos dvaru kultūra / Culture ofLithuanian Manors. Summaries, Vilnius: Lietuvos dailėsistorikų draugija, 1996, 14.

7 A Snitkuvienė, Grafas B. Tiškevičius - užmirštas XIXa. pab. - XX a. pr. Lietuvos fotografas, in Fotografija.Paveldas ir Dabartis. II. Šiauliai. Konf. tezės, 10.

S D. Junevičius, Vilniaus gubernijos fotografai (1863-1904 m.), in Kultūros istorijos tyrinėjimai, 3, Vilnius:Gervelė, 1997, 230-298.

9 W. Mossakowska, Poczqtki fotografii w Warszawie(1839-1863), Warszawa, 1994, 252; B. Podczaszyriski,

67

D. Junevičius

Kronika sztuk i przemyslu, Gazeta Warszawska, 2, 1853 0102; 2-3.

10 Puzynina z Gunther6w G. W Wilnie i w dworachlitewskich, Wilno, 1928, 284.

11 Dodatek do Gazety Kurier Wilenski, 103, 1843 07 20;106, 07 30; 121, 09 07; 122, 09 10.

12 Ibid., 64, 1854 07 19; 67, 07 29.13 W Mossakowska, op. cit., 131; Gazeta Warszawska,

121, 1858 05 07, 626.14 Dominikonų bažnyčia Raseiniuose, Žemaitijoje (pa-

gal fotografiją piešė Podbielskis), Tygodnik !lustrowany, 4/117, 1861, 240.

15 Liubomiro Gadono 1861 06 18/30 laiškas iš KaunoAlfredui Romeriui, Biblioteka Narodowa, Warszawa, sign.II 8751, t. 1, 36.

16 V. Juodakis, op. cit., 102.17 Kauno gub. ypatingų pavedimų valdininko Povališi-

no 1863 07 05 raportas Nr. 1 Kauno gubernatoriui (to-liau - KG), Kauno apygardos archyvas (toliau - KAA), f.1-50, ap. 1, b. 14679, 1. 82, 83; KG 1863 08 17 raštasVilniaus generalgubernatoriui, ibid., 1. 116.

18 Franco Ferito 1866 07 28 prašymas KG grąžintiužstatą, ibid., b. 17112, l. 65.

19 A. Caspari skelbimas, Koeencxue eytiepncxue eeoo-:uocmu, 49, 1866 07 30/08 11; M. Diemano 1866 05 02raštas KG, KAA, f. 1-50, ap. 1, b. 17112, 1. 34; A. Caspari1866 07 18 raštas KG, ibid., 1. 53.

20 A. Strausso 1868 01 25 prašymas KG, ibid., 1. 148;KG 1968 02 05 leidimas A. Straussui atidaryti fotoateljėKaune, ibid., 1. 150.

21 KG 1868 03 21 leidimas Nr. 2893 K. Davinhofui,ibid., 1. 163; KG 1868 09 16 leidimas Nr. 10763 A. Pu-lerevičiui, ibid., 1. 227.

22 S. Surevičiaus 1877 02 14 sutarties su E. Zatorskiuir p. S. Piotrovičiumi kopija, ibid., b. 20515, 1. 5.

23 Kauno policmeisterio 1877 09 22 raportas Nr. 2834KG, ibid., b. 20551, 1. 5, 6.

24 KG 1887 08 09 leidimas Gitlei Pulerevič atidarytiferotipiją, ibid., b. 22362, 1. 6.

25 J. Bžozovskio ateljė Kaune atidarymo byla, ibid., b.20551, 1. 7-9.

26 Pakartotinis J. Bžozovskio 1877 10 25 prašymas KG,ibid., 1. 11.

27 KG 1879 06 05 leidimas Nr. 5009 J. Bžozovskiuipriimti kompanionu E. Bžozovskį, ibid., 1. 26.

28 P. Piotrovičiaus ir B. Javorskio 1878 05 07 sutartieskopija, ibid., b. 20515, 1. 12.

29 KG įrašas ant P. S. Piotrovičiaus 1879 08 21 prašymoleisti fotografuoti Šiaulių žemės ūkio parodą, ibid., 1.19.

30 KG 1888 04 05 leidimas V. Zatorskiui perimti foto-ateljė Kaune, ibid., b. 22451, 1. 2. .

31 V. Zatorskio 1891 01 24 prašymas leisti laikyti ant-rąją ateljė, perimtą iš Kotkovskio, ibid., b. 22898, 1. 2.

32 1889 m. Kaune veikiančių fotoateljė sąrašas, ibid., b.22609, 1. 28.

33 KG 1884 01 14 leidimas A. Ciolkevičiui, ibid., b.21869, 1. 18; 1898 m. Kaune veikiančių fotoateljė sąrašas,ibid., b. 23550, 1. 5.

34 Pastato Laisvės al. 80 inventorizavimo byla, KAA, f.1-214, ap. 1, b. 3717.

35 Pažyma apie 1895 m. veikiančias ateljė, KAA, f. I-SO, ap. 1, b. 23320, 1. 5.

68

36 KG 1895 09 12 leidimas J. Koiranskiui atidarytiateljė Kaune, ibid., b. 23328, 1. 4.

37 KG 1866 01 17 raštas Nr. 537 kanceliarijos apskaiti-ninkui, ibid., b. 17112,1. 18.

38 KG 1865 10 09 leidimas Nr. 18790 A. G. Edelš-teinui perkelti į Panevėžį fotoateljė iš Šiaulių, ibid., 1. 93.

39 Šiaulių ispravniko 1872 09 18 raportas KG, KAA, f.60, ap. 1, b. 19606, 1. 14.

40 KG 1865 03 18 leidimas Nr. 7776 G. Glezeriui ati-daryti fotoateljė Šiauliuose, KAA, f. 50, ap. 1, b. 17112, 1.135; G. Glezerio 1868 03 01 laiškas Kauno gubernatoriui,ibid., 1. 168.

41 KG 1867 08 05 leidimas Nr. 7751 F. Luncui atidarytifotoateljė Šiauliuose, ibid., 1. 233; Raseinių aps. ispravniko1868 09 03 raportas Nr. 2764 Kauno gubernatoriui, ibid.,1. 288; KG 1870 02 26 leidimas Nr. 2486 1. Kesleriuiatidaryti fotoateljė Kauno gubernijoje, ibid., 1. 268.

42 KG 1869 05 27 leidimas Nr. 6362 A. Vedemanuiatidaryti fotoateljė Kauno gub., ibid., 1.245; KG 18741003lydraštis Vyriausiajai spaudos reikalų valdybai (toliau -VSRV) apie pasikeitusius gubernijos fotoateljė savininkus, _~KAA, f. 60, ap. 1, b. 19606, 1. 37.

43 Ypatingų pavedimų valdininko Fedorovičiaus 187207 18 raportas Nr. 156, KAA, f. 50, ap. 1, b. 19314, 1. 34;Šiaulių ispravniko 1872 09 18 raportas Nr. 4108, ibid., b.19430, 1. 14.

44 Kauno gub. 1874 m. žiniaraštis, KAA, f. 60, ap. 1,b. 19606, 1. 32

45 N. Zubovo 1879 08 19 laiškas KG, KAA, f. 50, ap.1, b. 20532, 1. 28.

46 KG 1877 12 02 laiškas Vilniaus generalgubernato-riui, ibid., 1. 28.

47 KG 1879 02 24 leidimas Nr. 1680 J. Arnsonuiatidaryti fotoateljė Jurbarke, ibid., b. 21052, 1. 8, 10; Ra-seinių ispravniko 1883 04 30 raportas Nr. 1575 KG, ibid.,b. 21787, 1. 6; Šiaulių ispravniko 1889 10 02 raportas Nr.2013 KG, KAA, f. 60, ap. 1, b. 22609, 1. 16.

48 1893 m. Kauno gub. spaudos įmonių žiniaraštis,ibid., b. 23002, 1. 165.

49 1898 10 06 Kauno gub. veikusių fotografų žinia-raštis, ibid., b. 23550, 1. 30.

50 Ilausmnan KnU:JfCKa Koeencxoū eyčepnuu na 1903 ~eoč, 4, KOBHo, 1902, 47.

51 O. Maksimaitienė, Lietuvos sukilėlių kovos 1863-1864 m., Vilnius, 1964, 117.

52 Fotografo A. G. Edelšteino 1865 12 31 prašymasKG neleisti atidaryti Panevėžyje J. Abakevičiaus fotoatel-jė, KAA, f. 50, ap. 1, b. 17112, 1. 17.

53 J. Abakevičiaus 1866 01 21 prašymas KG, ibid., 1.22.54 A. Šilingo 1871 02 27 prašymas KG, ibid., 1. 270;

KG 1871 04 28 leidimas Nr. 4536 A. Šilingui turėti foto-ateljė Panevėžyje, ibid., 1. 275-276.

55 A. G. Edelšteino 1867 07 29 prašymas KG grąžintipiniginį užstatą, ibid., 1. 92.

56 Žinios apie 1874 m. Kauno gub. veikiančias spaudosįmones, KAA, f. 60, ap. 1, b. 19606, 1. 36, 39, 40.

57 Panevėžio ispravniko 1884 10 17 raštas KG apie miesteveikiančias fotoateljė, KAA, f. 50, ap. 1, b. 21886, 1. 7.

58 Byla dėl žydo Gancvolio be leidimo Panevėžyjeatidarytos fotoateljė, ibid., b. 20532, 1. 1-34.

59 KG 1878 02 10 leidimas Nr. 1001 S. Surevičiuisteigti fotoateljė Panevėžyje, ibid., b. 20835, 1. 2, 3.

Kauno gubemijos fotografai XIX amžiuje

60 1881 m. Kauno gub. veikiančių spaudos imoniųsąrašas, KAA, f. 60, ap. 1, b. 21493, 1. 28, 29.

61 KG 1881 10 20 leidimas Nr. 7969 A. Sondagui ati-daryti ateljė Panevėžyje, KAA, f. 50, ap. 1, b. 21477, l. 2,6.

62 Panevėžio ispravniko raštas KG apie 1898 m. Pane-vėžyje dirbančius fotografus, ibid., b. 23550, l. 17-21.

63 KG 1864 04 10 leidimas Nr. 4300 Ch. Arensonuidaryti nuotraukas 1860 m. įsteigtoje ateljė, ibid., 1. 101;Ch. Arensono 1867 07 20 prašymas KG grąžinti piniginįužstatą, ibid., l. 100.

64 L. M. Lebenšteino 1866 05 25 prašymas KG, ibid., l.39, 40; KG 1866 05 29 leidimas Nr. 5329 L. M. Lebenšteinuiperkelti fotoateljė iš Šiaulių į Raseinius, ibid., l. 50.

65 KG 1868 01 04 leidimas Nr. 100 F. Luncui atidarytifotoateljė Telšiuose, ibid., l. 160.

66 KG 1868 06 06 leidimas Nr. 6096 A. Smilgevičiuiatidaryti fotoateljė Telšiuose, ibid., l. 187; KG 1869 07 26leidimas A. Smilgevičiui atidaryti fotoateljė Raseiniuose,ibid., l. 252.

67 KG 1868 07 10 leidimas Nr. 7841 M. Družynaisteigti fotoateljė Telšiuose, ibid., l. 197.

68 KG 1874 10 03 pranešimas VSRV apie fotoateljėsavininkų pasikeitimus, KAA, f. 60, ap. 1, b. 19606, l. 37;KG 1878 03 24 leidimas Nr. 2268 A. Smilgevičiui atidarytifotoateljė Telšiuose, KAA, f. 50, ap. 1, b. 20844, l. 7-8.

69 Telšių ispravniko 1889 10 25 pranešimas KG apie J.Kaplaną, ibid., b. 22643, l. 3; Telšių ispravniko 1890 01 13raportas Nr. 53 KG apie J. Kaplano ateljė, ibid., l. 5; KG1890 04 07 leidimas Nr. 2976 J. Romaškevičiui atidarytifotoateljė Telšiuose, ibid., l. 6.

70 M. K Kušeliuko 1867 08 11 prašymas KG, ibid., b.17112, l. 120; KG 1867 08 17 atsakymas M. K.Kušeliukui, ibid., l. 122; KG 1868 02 13 leidimas Nr. 1324F. Luncui atidaryti fotoateljė Raseiniuose, ibid., l. 232.

71 Žr. 62 išnašą; A. Smilgevičiaus našlės Marijos 189506 10 laiškas KG, ibid., b. 22314, l. 1.

72 Bohleno fotoateljė atidarymo Raseiniuose byla. 187308 09-1873 12 22, ibid., b. 19569, 1-28; KG pranešimasVSRV apie 1898 m. gubernijoje veikiančias spaudos įmo-nes, KAA, f. 60, ap, 1, b. 23550, l. 30.

73 KG 1868 07 28 leidimas Nr. 8487 L. Gerasimovičiuiatidaryti fotoateljė Ukmergėje, KAA, f. 50, ap. 1, b.17112, l. 208; KG 1877 05 04 leidimas Nr. 2884 Š. Tara-panijui atidaryti fotoateljė Ukmergėje, ibid., b. 20500, l. 5,

. b. 21977, l. 9.74 A. Pulerevičiaus 1885 01 08 prašymas leisti atidaryti

fotoateljė Ukmergėje, ibid., b. 21977, l. 2; J. Romaš-kevičiaus 1885 02 01 prašymas leisti atidaryti fotoateljėUkmergėje, ibid., l. 4; KG 1885 02 19 leidimas Nr. 1509J. Romaškevičiui atidaryti fotoateljė Ukmergėje, ibid., b.22479, l. 9; KG 1889 03 12 leidimas Nr. 2279 P. Dau-mantui perimti J. Romaškevičiaus fotoateljė Ukmergėje,ibid., l. 10.

75 KG pranešimas VSRV apie 1898 m. gubernijojeveikiančias spaudos įmones, KAA, f. 60, ap. 1, b. 23550,l. 13.

76 KG 1895 05 18 leidimas Nr. 6424 M. Romanovskiuiatidaryti fotoateljė Ukmergėje, KAA, f. 50, ap. 1, b.23291, l. 5; J. Koiranskio 1895 04 °20 prašymas, ibid., b.233281, l. 1.

77 KG pranešimas VSRV apie 1898 m. gubernijoje vei-kiančias spaudos įmones, KAA, f. 60, ap. 1, b. 235550, l. 15.

78 KG 1869 05 27 leidimas A. Vedemanui steigti foto-ateljė Kauno gub., KA, f. 50, ap. 1, b. 17112, l. 243;A. Vedemano 1869 07 28 raštas KG, ibid., l. 261.

79 KG 1878 11 09 leidimas Nr. 9194 M. Gordonui ati-daryti fotoateljė Jurbarke, ibid., b. 20866, l. 7; M. Gor-dono 1879 08 09 laiškas KG, ibid., l. 15; KG 1879 02 24leidimas Nr. 1680 J. Arnsonui atidaryti fotoateljė Jurbar-ke, ibid., b. 21052, l. 10.

BO H. Sidovo fotoateljė Jurbarke uždarymo byla, ibid.,b. 22691, l. 1-8.

81 Raseinių aps. ispravniko 1883 04 30 pranešimasapie Tauragėje dirbančius fotografus, ibid., b. 21787, l. 6;KG 1890 05 31 leidimas Nr. 4766 A. Volšui atidarytifotoateljė Tauragėje, ibid., b. 22668, l. 8.

82 KG 1'889 05 21 leidimas Nr. 4632 M. Dancigui,ibid., b. 22632, l. 5; Kauno aps. ispravniko 1889 10 03raštas Nr. 2348 KG, KAA, f. 60, ap. 1, b. 22609, l. 12-14.

83 Kauno aps. ispravniko 1893 m. informacija KG,ibid., b. 23002, l. 7.

84 Kauno aps. ispravniko 1898 10 02 pranešimas KGapie D. Urbanavičiaus ateljė, ibid., b. 23550, l. 10, 11.

85 Z. Gliogeris, Nemunu, Vilnius, 1992, 95.

Dainius Junevičius

PHOTOGRAPHERS OF KAUNAS GOVERNMENTIN THE 19TH CENTURYSummary

In this article for the first time the activities of the pho-tographers in the towns of Kaunas Government from thevery beginning of photography till the end of the 19thcentury are reviewed. According to the weil preserved ar-chives of Kaunas Governor General Chancellery andother sources, some 70 names of photographers and theperiods of theirs activities are ascertainėd, the dates offounding the first photographic studios defined more pre-cisely. The first known photographer active in Kaunaswas Otto Neuschaeffer, who came to Kaunas in 1854. In1863 there were six photographic studios in Kaunas Go-vernment - two in Kaunas, two in Šiauliai, one in Telšiaiand one in Panevėžys.

Gradually photographers settled in other towns asweil (in Raseiniai in 1866, in Ukmergė in 1868, inZarasai in 1896). In smaller towns near Prussia photo-graphic studios were established quite early (in Jurbarkasin 1869, in Tauragė in 1874), some time later they wereestablished in Kėdainiai (1889) and Žagarė (1895). Asthe photographs became cheaper, they started to be in agreater demand, so in the end of the 19th century therewere 6-8 photographic studios active in Kaunas.

The photographers active in Kaunas and its surround-ings made only portrait photographs. The landscapesstarted to be taken only in the end of the century(Waclaw Zatorski around 1895), but even earlier therewere some sporadic attempts to take landscapes (LeontiGanzwoll in 1877 in Radviliškis and Šiauliai Railway Sta-tions, Piotrowicz in 1879 in Šiauliai Agricultural Exhibi-tion, H. Sidow in 1884-1889 in the manors of Jurbarkassurroundings). In the end of the century photographers-amateurs (most important among them is Kossakowski,who lived and worked in Vaitkuškis Manor not far awayfrom Ukmergė) started to appear.

69