kauno informaciniŲ technologijŲ mokyklos …ugdymo programa ii kurse vidurinio ugdymo programą...

KAUNO INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ MOKYKLOS

VYKDOMŲ PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMO PLANAS

2016-2017 m.m.

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Kauno informacinių technologijų mokyklos (toliau – mokyklos) 2016-2017 metų

vykdomų programų įgyvendinimo planas (toliau - planas) reglamentuoja pagrindinio ugdymo,

vidurinio ugdymo kartu su profesinio mokymo programomis pirmai kvalifikacijai įgyti arba tik

formaliojo profesinio mokymo programų pirmajai kvalifikacijai įgyti ir modulinių mokymų

programų vykdymą mokykloje 2016-2017 mokslo metais.

2. Plane vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme (Žin.,

1991, Nr. 23-593; 2011, Nr. 38-1804), Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatyme (Žin.,

1997, Nr. 98-2478; 2007, Nr. 43-1627) ir kituose švietimą reglamentuojamuose teisės aktuose

vartojamas sąvokas.

3. Rengiant šį planą vadovautasi:

3.1. Kauno informacinių technologijų mokyklos direktoriaus 2016 m. gegužės 19 d.

įsakymu Nr. 1-108 „Dėl vykdomų programų įgyvendinimo plano rengimo“.

3.2. 2015 – 2016 ir 2016–2017 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų

bendraisiais ugdymo planais (patvirtintais LR Švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gegužės 6 d.

įsakymu Nr. V-457).

3.3. 2015-2016 ir 2016-2017 m.m. pagrindinio ir vidurinio ugdymų programų bendrųjų

ugdymo planų patvirtinimo pakeitimu (patvirtintu LR Švietimo ir mokslo ministro 2015 m. birželio

16 d. Nr. V-614).

3.4. 2015-2016 ir 2016-2017 m.m. bendraisiais profesinio mokymo planais (patvirtintais

LR Švietimo ir mokslo ministro 2015 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. V-735).

3.5. Vidurinio ugdymo programos aprašu patvirtintu LR Švietimo ir mokslo ministro

2013 m. birželio3 d. įsakymu Nr. V-475 „Dėl švietimo ir mokslo ministro 2006 m. birželio 30 d.

įsakymo Nr. įsak-1387 „Dėl vidurinio ugdymo programos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“.

3.6. Švietimo ir mokslo ministro įsakymu „Dėl modulinių profesinio mokymų programų

išbandymo“ patvirtintu 2015 m. rugpjūčio 12 d. Nr. V-890.

3.7. 2011 m. rugpjūčio10 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-773 „Dėl

Lietuvos higienos normos HN 21:2010 „Mokykla vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji

sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“.

2

3.8. 2011 m. balandžio 7 d. LR sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-326 „Dėl

Lietuvos higienos normos HN 102:2011 „Įstaiga, vykdanti formaliojo profesinio mokymo

programą. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“.

4. Plano tikslai:

4.1. Įgyvendinti bendrųjų ugdymo programų principus ir reikalavimus.

4.2. Sudaryti galimybę kiekvienam besimokančiam įgyti kompetencijų – žinių,

gebėjimų ir nuostatų, pagal pasirinktą mokymo programą.

4.3. Brandinti dvasines, intelektualines ir fizines asmens galias, ugdyti aktyvų,

kūrybingą, atsakingą asmenį norintį įgyti bendrųjų ir dalykinių kompetencijų, būtinų sėkmingai

socialinei integracijai, profesinei veiklai ir mokymuisi visą gyvenimą.

5. Planu siekiama:

5.1. Įtvirtinti ugdymo turinio individualizavimą ir ugdymo diferencijavimą, atliepiant

kiekvieno mokinio mokymosi poreikius, užtikrinti dalykų programų pasirinkimo įvairovę.

5.2. Skatinti mokyklos bendruomenę kurti naujus mokymo ir mokymosi metodus

užtikrinančius kokybišką išsilavinimą.

5.3. Mažinti mokymosi krūvius tikslingai planuojant ir organizuojant ugdymą.

5.4. Priartinant bendrojo ugdymo turinį prie gyvenimo aktualijų, ugdyti mokymuisi visą

gyvenimą reikalingas dalykines ir bendrąsias kompetencijas – žinių, gebėjimų ir nuostatų visumą.

5.5. Suartinant bendrąjį ugdymą ir profesinį mokymą, sudaryti galimybes kiekvienam

mokiniui rinktis tolesnę mokymosi, studijų ar veiklos kryptį, atitinkančią jo siekius.

6. Plane vartojami sutrumpinimai:

S – Sekretoriaus modulinė mokymo programa

K – Kompiuterių ir organizacinės technikos operatoriaus mokymo programa

KT – Kompiuterių tinklų derintojo modulinė mokymo programa

M – Multimedijos paslaugų teikėjo modulinė mokymo programa

ME - Mobiliosios elektronikos taisytojo modulinė mokymo programa

ŽP – Žiniatinklio programuotojo modulinė mokymo programa

AK – Apskaitininko ir kasininko modulinė mokymo programa

F – Finansinių paslaugų teikėjo modulinė mokymo programa

BT – Bankinių operacijų tvarkytojo mokymo programa

G – Gimnazijos klasė (pagrindinio ugdymo programa)

Sutrumpintai rašomi specialybių grupių pavadinimai pagal mokymo programas ir

įstojimo metus:

13; 14; 15 – žymi įstojimo į mokyklą metus (pvz.: 14- įstojo 2014 metais)

3

v – nurodo, profesinio mokymo programą kartu su viduriniu ugdymu. Skaičius prieš „v“

raidę rodo programos grupių eilės numerį.

Pvz: S14/1v - sekretorių pirma grupė, siekianti įgyti vidurinį išsilavinimą, kurie pradėjo

mokytis 2014 m.

BT 14/2 – bankinių operacijų tvarkytojų antra grupė, kurie pradėjo mokytis 2014 m.

Esant mažam mokinių skaičiui, gali būti formuojamos jungtinės grupės iš kelių

specialybių moksleivių.

Pvz: SM14/1v sekretoriaus ir multimedijos paslaugų teikėjo modulinės profesinio

mokymo programų jungtinė grupė su viduriniu išsilavinimu, kurie pradėjo mokytis 2014 m.

7. Planuojamas mokinių skaičius 2016 m. rugsėjo 1 d.: 275.

II. UGDYMO PROGRAMŲ VYKDYMO BENDROSIOS NUOSTATOS

8. Mokslo metų trukmė: nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d;

Į šį laikotarpį įeina 40 mokymosi savaičių ir atostogos.

8.1. Mokykla dirba 5 dienas per savaitę su poilsio dienomis šeštadienį ir sekmadienį.

8.2. Mokslo metai skirstomi į pusmečius:

I pusmetis: 2016 m. rugsėjo 1 d. - 2017 m. sausio 31 d.

II pusmetis: 2017 m. vasario 1 d. – 2017 m. birželio 30 d.

išskyrus K 14/1v, SM14/1v (sekretorių pogrupis), BT 15/1 grupių mokinius, kuriems

nustatomos tokios 2016-2017m.m. pusmečių datos:

I pusmetis: 2016 m. rugsėjo 1 d. - 2017 m. vasario 28 d. ;

II pusmetis: 2017 m. kovo 1 d. - 2017 m. birželio 30 d.

Išskyrus KT14/1v, SM14/1v (multimedijos pogrupis), kurie po pirmo pusmečio nuo

2016 m. rugsėjo 1 d. - 2017 m. balandžio 21 d. baigia modulinę mokymo programą.

9. Mokiniams skiriamos atostogos:

Atostogos Atostogos prasideda Atostogos baigiasi Pamokos prasideda

Rudens 2016-10-31 2016-11-04 2016-11-07

Kalėdų 2016-12 -27 2016-01-06 2017-01-09

Žiemos 2017-02-17 2017-02-17 2017-02-20

Velykų 2017-04-10 2017-04-14

(IV kl. 2017-04-18)

2017-04-18

(IV kl. 2017-04-19)

Vasaros 2017-07-01 2017-08-31

4

9.1. Pavasario (Velykų) atostogos neskiriamos apskaitininko ir kasininko (kodas

M44041101), kompiuterių tinklų derintojo (kodas M44061106), multimedijos paslaugų teikėjo

(kodas 440048251), žiniatinklio programuotojo (kodas M44061108), mobiliosios elektronikos

taisytojo (kodas M44061109), finansinių paslaugų teikėjo (kodasM44041202), sekretoriaus

(kodas330041501) modulinių profesinio mokymo programų grupėms, kurios įstojo į mokyklą su

viduriniu išsilavinimu mokosi vienerius metus atitinkamos profesijos. Taip pat pavasario (Velykų)

atostogos neskiriamos baigiamųjų kursų mokiniams, esantiems baigiamojoje praktikoje.

9.2. Gimnazijos II klasės mokiniams į atostogų laiką neįskaitomos dienos, kai jie laiko

pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą švietimo ir mokslo ministro nustatytu laiku

9.3. Gimnazijos IV klasių mokiniams į atostogų laiką neįskaitomos dienos, kai jie laiko

brandos egzaminų įskaitas švietimo ir mokslo ministro nustatytu laiku.

10. Mokiniai, kurie mokosi pagal profesinio mokymosi programą kartu su vidurinio

ugdymo programa II kurse vidurinio ugdymo programą baigia gegužės 25 d. ir pradeda brandos

egzaminų sesiją. Atostogų diena, per kurą jie laiko kalbų įskaitą, perkeliama į balandžio18 dieną;

11. Teorinio ir praktinio mokymo pamokos vyksta pagal sudarytą ir direktoriaus

patvirtintą pamokų tvarkaraštį. Neformalaus ugdymo užsiėmimai vyksta pagal neformaliojo

ugdymo tvarkaraštį, kurį tvirtina direktorius rugsėjo mėnesį.

11.1. Teorinio ir praktinio mokymo pamokų trukmė – 45 minutės su 10 minučių

pertraukomis tarp pamokų ir 30 min. pietų pertrauka po keturių pirmųjų pamokų.

11.1.1. Pamokų laikas:

Pamoka Laikas

1 pamoka 8.00 - 8.45

2 pamoka 8.55 - 9.40

3 pamoka 9.50 - 10.35

4 pamoka 10.45 - 11.30

Pietų pertrauka 11.30 -12.00

5 pamoka 12.00 - 12.45

6 pamoka 12.55 - 13.40

7 pamoka 13.50 - 14. 35

8 pamoka 14.45 – 15.30

9 pamoka 15.40 – 16.25

10 pamoka 16.35 – 17. 20

11.2. Pedagoginių darbuotojų darbo savaitės trukmė nustatyta pamokų tarifikacijos

sąrašuose.

11.3. Pamokų pradžia 8.00 val. Pamokos vedamos kabinetuose, tiesiogiai įmonėse bei

kitoje, ne mokyklos aplinkoje.

11.4. Mokinių rudens, Kalėdų ir Velykų atostogų metu mokytojai tobulina kvalifikaciją,

dirba metodinį darbą, tvarko mokomąją medžiagą.

5

12. Kai oro temperatūra yra 25 laipsniai šalčio ar žemesnė, I-IV gimnazijos klasių

mokiniai į mokyklą neina. Šios dienos įskaičiuojamos į mokslo dienų skaičių. Jei pamokos nevyko

dėl šalčio, karantino ar stichinių nelaimių, elektroniniame dienyne žymimos datos ir parašoma

„Pamokos nevyko dėl...“.

13. Už šventines dienas atidirbti nereikia. Jis rašomas dienyne, temoje pažymint

„šventinė diena“, dalyko mokytojas dienyne nurodo šventinių valandų skaičių ir koreguoja teminius

planus.

14. Mokymosi aplinka yra fiziškai, psichologiškai ir socialiai saugi ir sveika

besimokančiajam. Mokykla skatina mokytojus ir sudaro jiems sąlygas mokyklos ugdymo turinį

įgyvendinti ne tik mokykloje, bet ir kitose aplinkose: muziejuose, galerijose ir kt., koreguojant

ugdymo procesą, pamokų tvarkaraštį.

Mokyklos mokymosi aplinka pritaikyta Pagrindinio ir Vidurinio ugdymo bendrosiose

programose iškeltiems tikslams siekti, sudarant galimybes mokinių aktyviam ugdymui(si),

mokymuisi individualiai ir įvairaus dydžio grupėmis, praktinei, eksperimentinei, teorinei ir kitokiai

veiklai. Mokytojams sudaromos galimybės dirbti inovatyviai, naudojant šiuolaikines mokymo

technologijas: multimediją, spartesnį internetą, interaktyviąsias lentas, kompiuterius, modernią

kabinetų ir klasių įrangą, biblioteką ir kt.

III. PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS

III.I. PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMO BENDROSIOS NUOSTATOS

15. Mokykla, vykdydama pagrindinio ugdymo programą, vadovaujasi: Pagrindinio

ugdymo bendrosiomis programomis, Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu,

Pagrindinio ugdymo programos aprašu, tvirtinamu švietimo ir mokslo ministro.

16. Pagrindinis ugdymas vykdomas vadovaujantis 2015 – 2016 ir 2016–2017 mokslo

metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendraisiais ugdymo planais (patvirtinti LR

Švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. V-457, ) ir 2015-2016 ir 2016-2017

m.m. pagrindinio ir vidurinio ugdymų programų bendrųjų ugdymo planų patvirtinimo pakeitimu

(patvirtinta LR Švietimo ir mokslo ministro 2015 m. birželio 16 d. Nr. V-614).

17. 2015-2016 m.m., 2016-2017 m.m. I-II klasėse dalykai dėstomi vadovaujantis

pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir

mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433.

18. Pagal pagrindinio ugdymo programą (201001001)

Kauno informacinių technologijų mokykloje nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. mokosi:

Klasė Klasės pavadinimas Mokinių skaičius

6

9 klasė G16/1 27

10 klasė G15/1 23

G15/2 22

Iš viso: 70

19. Rugsėjo mėnesį mokykla skiria dviejų savaičių adaptacinį laikotarpį pradedantiems

mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį ir naujai atvykusiems mokiniams. Per

adaptacinį laikotarpį mokinių pažanga ir pasiekimai nevertinami neigiamais pažymiais.

20. Socialinė - pilietinė veikla pagrindinio ugdymo programoje yra privaloma, siejama su

pilietiškumo ugdymu, mokyklos bendruomenės tradicijomis, vykdomais projektais, kultūrinėmis

bei socializacijos programomis ir pan. Per mokslo metus jai skiriama ne mažiau kaip 5 pamokos

(valandos). Tai mokinio pasirinkta ar mokyklos rekomenduojama veikla, kuri gali būti vykdoma

pažintinės ir kultūrinės veiklos metu arba kitu laiku. Klasės vadovas prisijungęs prie savo grupės

„Mano dienynas“ elektroninio dienyno, skiltyje „Klasės veiklos“ fiksuoja grupės socialinę ir

pilietinę veiklą.

21. Mokykla, formuodama ir įgyvendindama mokyklos ugdymo turinį, gali didinti ar

mažinti iki 10 procentų (perskirstyti) dalykui mokytis skiriamų pamokų skaičių. Perskirstyti

dalykams skiriamas pamokas galima tarp keleto dalykų ar tarp visų.

22. Baigus pagrindinio ugdymo programą moksleiviams išduodamas pagrindinio

išsilavinimo pažymėjimas (H 2001). Mokiniui, kuris nebaigė pagrindinio ugdymo programos,

išduodamas mokymosi pasiekimų pažymėjimas (2055).

III.II. UGDYMO SRIČIŲ MOKYMO ORGANIZAVIMAS

23. Ugdymo sritys/ dalykai:

23.1. Dorinis ugdymas. Tėvai, (globėjai, rūpintojai) mokiniui iki 14 metų parenka, o

mokinys nuo 14 iki 16 metų pasirenka, pritarus tėvams vieną dorinio ugdymo dalyką – tikybą arba

etiką.

23.2. Lietuvių kalba.

23.3. Užsienio kalbos.

23.3.1. I – II klasėje I-osios užsienio kalbos programa orientuota į B1 mokėjimo lygį pagal

Bendruosius Europos kalbų matmenis

23.3.2. II klasėje organizuojamas užsienio kalbų pasiekimų patikrinimas naudojantis

centralizuotai parengtais kalbos mokėjimo lygio nustatymo testais pateikiamais per duomenų

perdavimo sistemą „KELTAS“).

7

23.3.3. iki vidurinio ugdymo programos vykdymo pradžios mokinys nekeičia pradėtų

mokytos užsienio kalbų.

23.3.4. Antrosios užsienio kalbos mokymas privalomas. Mokiniai renkasi antrąją užsienio

kalbą: anglų, vokiečių arba rusų.

23.4. Matematika.

23.5. Informacinės technologijos:

23.5.1 I-II klasių Informacinių technologijų kursą sudaro privalomoji dalis ir vienas iš

pasirenkamųjų modulių: programavimo pradmenų, kompiuterinės leidybos pradmenų arba

tinklalapių kūrimo pradmenų. Modulį renkasi mokinys.

23.6.Socialiniai mokslai:

23.6.1. Mokymasis per socialinių mokslų pamokas grindžiamas tiriamojo pobūdžio

metodais, diskusijomis, mokymusi bendradarbiaujant, savarankiškai atliekamu darbu ir panaudojant

informacines komunikacines technologijas.

23.6.2. Laisvės kovų istorijai mokyti skirti ne mažiau kaip 18 pamokų, integruojant temas į

istorijos, lietuvių kalbos ir pilietiškumo pagrindų pamokas.

23.6.3. Gerinant gimtojo krašto ir Lietuvos valstybės pažinimą, atsižvelgiant į esamas

galimybes istorijos ir geografijos mokymas gali būti organizuojamas netradicinėse aplinkose.

23.6.4. pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį mokiniai mokomi pilietiškumo

pagrindų. Šiai programai skiriamos 70 pamokų, jos organizuojamos I -II klasėse skiriant 1 pamoką

per savaitę.

23.7. Gamtos mokslai:

23.7.1. Mokymasis per gamtos mokslų pamokas grindžiamas tiriamojo pobūdžio metodais,

dialogais, diskusijomis, mokymusi bendradarbiaujant, savarankiškai atliekamu darbu ir panaudojant

informacines komunikacines technologijas.

23.7.2. Dvi gamtos mokslo pamokos organizuojamos viena po kitos, taip sudaromos

galimybės atlikti ilgiau trunkančius eksperimentinius darbus ar projektus.

23.7.3. Gerinti mokinių eksperimentinius ir praktinius įgūdžius skiriama ne mažiau kaip 30

procentų dalykui skirtų pamokų per mokslo metus.

23.8. Menai: Meninio ugdymo srities dalykus sudaro privalomieji dailės ir muzikos

dalykai.

23.9. Technologijos.

23.9.1. Mokiniams, kurie mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą technologijos

dalykui skirta 1,5 val., kurios skiriamos susipažinimui su profesijomis (Įvadas į profesijas), pagal

parengta programa.

8

23.10. Žmogaus sauga. Pagrindinio ugdymo programą antroje dalyje žmogaus saugai

skiriama 0,5 savaitinės pamokos per mokslo metus I-ose klasėse.

23.11.Kūno kultūra

23.11.1. Kūno kultūros pamokose sudaromos atskiros mergaičių ir berniukų grupės, dirba

du mokytojai.

23.11.2. Kūno kultūrai skiriant 2 valandas per savaitę, sudaromos sąlygos visiems

mokiniams papildomai rinktis jų pomėgius atitinkančias aktyvaus judėjimo pratybas (pavyzdžiui,

krepšinio, stalo teniso, bendro fizinio parengimo ir pan.) per neformaliojo švietimo veiklą

mokykloje ar kitoje neformaliojo vaikų švietimo įstaigoje. Kūno kultūros mokytojai kartu su klasė

vadovu tvarko mokinių, lankančių šias ar neformalaus švietimo įstaigose pratybas, apskaitą.

23.11.3. Organizuojant kūno kultūros pamokas patalpose atsižvelgiama į Higienos normos

reikalavimus.

23.11.4. Specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams sudaromos fizinio

aktyvumo rinkimosi galimybės. Mokykla taip organizuoja šių mokinių ugdymą:

23.11.4.1. mokiniai gali dalyvauti pamokose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis

jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas ir atsižvelgus į savijautą;

23.11.4.2. tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu mokiniai gali lankyti sveikatos grupes ne

mokykloje.

23.11.5. Parengiamosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams krūvis ir

pratimai skiriami atsižvelgus į jų ligų pobūdį ir sveikatos būklę. Neskiriama ir neatliekama pratimų,

galinčių skatinti ligų paūmėjimą. Dėl ligos pobūdžio negalintiesiems atlikti įprastų užduočių

mokytojas taiko alternatyvias atsiskaitymo užduotis, kurios atitinka mokinių fizines galimybes ir

gydytojo rekomendacijas.

23.11.6. Mokykla mokiniams, atleistiems nuo kūno kultūros pamokų dėl sveikatos ir laikinai

dėl ligos, siūlo kitą veiklą (pvz.: stalo žaidimus, šaškes, šachmatus, veiklą kompiuterių klasėje,

bibliotekoje, konsultacijas, socialinę veiklą ir pan.).

Ugdymo plano lentelė

Ugdymo sritys / Dalykai I klasė II klasė

Dorinis ugdymas (tikyba arba etika) 68 (1;1)

Lietuvių kalba (gimtoji) 306 (4;5)

Užsienio kalba (I-oji) 204 (3;3)

Užsienio kalba (II-oji) 136 (2;2)

Matematika 238 (3;4)

Informacinės technologijos 68 (1;1)

Gamtamokslinis ugdymas

9

Biologija 102 (2;1)

Chemija 136 (2;2)

Fizika 136 (2;2)

Socialinis ugdymas

Istorija 136 (2;2)

Pilietiškumo pagrindai 68 (1;1)

Geografija 102 (2;1)

Ekonomika ir verslumas 34 (0;1)

Meninis ugdymas

Dailė 68 (1;1)

Muzika 68 (1;1)

Technologijos 85 (1;1/2)

Kūno kultūra 136 (2;2)

Žmogaus sauga 17 (0,5)

Minimalus pamokų skaičius per mokiniui per savaitė 31

Minimalus pamokų skaičius per dvejus mokslo metus 2108

Neformalus vaikų švietimas (valandų skaičius per savaitę) 5 (3;2)

IV. UGDYMO TURINIO PLANAVIMAS. VIDURINIO UGDYMO

ORGANIZAVIMAS

24. Vidurinis ugdymas, turintiems pagrindinį išsilavinimą, organizuojamas pagal mokyklos

direktoriaus patvirtintus mokymo planus, kurie parengti atsižvelgiant į bendruosius ugdymo planus,

patvirtintus LR Švietimo ir mokslo ministro 2015 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. V-614„ Dėl

švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gegužės 6 d. įsakymo Nr. V-457 „Dėl 2015–2016 ir 2016–

2017 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų

patvirtinimo“ pakeitimo“(pridedama priedas Nr. 1). Antrojo ir trečiojo kurso mokiniams ugdymas

tęsiamas pagal anksčiau patvirtintus ugdymo planus. Vidurinio ugdymo organizavimas derinamas

su atitinkamos profesinio mokymo programos įgyvendinimu.

25. Kauno informacinių technologijų mokykloje įgyti vidurinį išsilavinimą siekia aštuonių

grupių mokiniai:

Klasė Klasės pavadinimas Mokinių skaičius

11 klasė KT16/1v 25

KT16/2v 25

M16/1v 25

ŽP16/1v 25

S16/1v 25

12 klasė K15/1v 26

10

KT15/1v 27

M15/1v 27

Iš viso: 205

26. Ugdymas vyksta pagal direktoriaus patvirtintus kiekvienos grupės mokymo planus ir

mokymo grafikus (pridedama priedas Nr. 2, priedas Nr.3)

27. Mokykla priėmimo į mokyklą komisijų posėdžių metu informuoja mokinius ir jų tėvus

apie mokykloje teikiamas ugdymo turinio pasirinkimo galimybes.

28. Ugdymo turinys planuojamas visai vidurinio ugdymo programai (dvejiems metams).

29. Mokytojai pagal bendrąsias programas ir numatomus mokinių pasiekimus rengia

dalykų teminius planus, pasirenkamųjų dalykų ir dalykų modulių programas.

30. Pasirenkamųjų dalykų, modulių programas, jei nėra parengtų bendrųjų programų,

rengia mokytojai, metodinių grupių teikimu jas tvirtina mokyklos direktorius.

31. Dalykai, ugdymo sritys:

31.1 Vidurinio ugdymo programos mokiniai mokomi pagal jų individualius ugdymo

planus, kurie gali skirtis dalykais, dalykų kursais. Mokinio individualus ugdymo planas – tai kartu

su mokiniu sudaromas jo gebėjimams ir mokymosi poreikiams pritaikytas mokymosi planas.

Individualiu ugdymo planu siekiama padėti mokiniui planuoti, kaip pagal savo galias pasiekti

aukštesnius ugdymo(si) pasiekiamus, ugdyti asmeninę atsakomybę, gebėjimus, įgyvendinti iškeltus

tikslus. Ugdymo planas sudaromas ir įgyvendinamas bendradarbiaujant mokytojams, grupių

vadovams, mokinių tėvams (globėjams, rūpintojams), gimnazijos skyriaus vedėjai ir direktoriaus

pavaduotojai ugdymui, švietimo pagalbos specialistams. Mokiniai besimokantys pagal vidurinio

ugdymo programą gali keisti savo individualų ugdymo planą patvirtintą 2016 m. rugsėjo 13 d. Nr.1-

175 (pridedama priedas Nr. 3).

31.2 Vidurinio išsilavinimo pagrindus suteikia bendrojo lavinimo branduolys, kuris yra

privalomas ir bendras visiems mokiniams. Jį sudaro šių dalykų kursai:

31.2.1. Dorinio ugdymo (tikybos arba etikos).

31.2.2. Lietuvių kalbos ir literatūros (gimtosios)

31.2.3. Užsienio kalbos (anglų, vokiečių arba rusų).

31.2.4. Matematikos.

31.2.5. Socialinio ugdymo mokinio vieno pasirinkto dalyko (istorijos, geografijos,

integruoto socialinių mokslų) kursas.

31.2.6. Gamtamokslinio ugdymo mokinio pasirinkto vieno dalyko (biologijos, fizikos,

chemijos) kursas.

31.2.7. Kūno kultūros (bendrosios kūno kultūros arba atletinės gimnastikos).

11

31.2.8. Vietoje technologinio ugdymo, kuris siūlomas vidurinėse mokyklose, mūsų

mokyklos mokiniui 2016-2017 m.m įskaitomi profesinio mokymo programos dalykai:

Kompiuterio ir organizacinės technikos operatorius K15/1v:

Fotografijos pasirenkamasis dalykas:

Kompiuteriai ir jų taikymas – 140 val.

Skaitmeninė fototechnika – 70 val.

Fotografijos pagrindai (teorija ir praktika) – 70 val.

Ekonomikos ir verslo pagrindai – 100 val.

Profesijos informacinės technologijos – 70 val.

Kinomechanikos pasirenkamasis dalykas:

Ekonomikos ir verslo pagrindai – 100 val.


Kompiuteriai ir jų taikymas – 140 val.

Kino filmas ir kinotechnika – 70 val.

Kino filmo demonstravimas – 70 val.

Multimedijos paslaugų teikėjas M15/1v:

Ekonomika ir verslumas – 44 val.


Kompiuterių taikomosios programos – 132val

Animacija – 44 val.

Kompiuterinė grafika – 88 val.

Kompiuterių tinklų derintojas KT15/1v:

Ekonomika ir verslumas – 44 val.


Kompiuterių taikomosios programos – 88 val.

Programavimo pagrindai – 44 val.

Duomenų perdavimo tinklai – 88 val.

31.3. Kalbos kultūros ir specialybės kalbos modulio programa integruojama į lietuvių

kalbos programą.

31.4. Profesijos informacinės technologijos, ekonomikos ir verslo pagrindai, civilinė

sauga yra privalomi profesinio mokymo programos dalykai.

12

31.5. Kalbos:

31.5.1. Jei mokinys renkasi tik vieną užsienio kalbą, jis tęsia pradėtą mokytis pirmąją

užsienio kalbą (anglų, vokiečių).

31.5.2. Jei mokinys renkasi mokytis tik vieną užsienio kalbą, atskirais atvejais jis ją gali

keisti, jeigu yra pasiekęs Išsilavinimo standartuose numatytą pirmosios užsienio kalbos (anglų,

prancūzų, vokiečių) pasiekimų lygmenį.

31.6. Mokiniams skiriama 207 val. pasirinktam mokymosi turiniui. Jį sudaro papildomi

branduolio dalykai, dalykų išplėstiniai kursai.

Mokiniai gali rinktis šiuos papildomus dalykus:

Antroji užsienio kalba (rusų k.)

Antroji užsienio kalba (vokiečių k. )

Dailė

Muzika

Fotografija

Lietuvių kalbos išplėstinis kursas

Istorijos išplėstinis kursas

Matematikos išplėstinis kursas

Anglų k. išplėstinis kursas

Dalykų modulius:

Anglų kalbos gramatinių ir komunikacinių įgūdžių tobulinimas

Darbas su istoriniais šaltiniais

Matematikos žinių gilinimas

Lietuvių k. rašyba, skyryba ir teksto kūrimas

Fizika plačiau

31.7. Baigęs vidurinio ugdymo programą, išlaikęs lietuvių kalbos ir vieno pasirinkto

dalyko brandos egzaminą, mokinys įgyja vidurinį išsilavinimą.

31.8. Kultūrinei, pažintinei, meninei, kūrybinei, sporto, praktinei, socialinei, prevencinei

veiklai gali būti skirta nuo 5 iki 10 mokymosi dienų. Šias veiklas organizuoja grupių vadovai,

dalykų mokytojai, socialinė pedagogė.

32. Brandos atestatas (V 3014) ir brandos atestato priedas (VP 3016) išduodamas

mokiniui, buvusiam mokiniui, baigusiam vidurinio ugdymo programą ir išlaikiusiam lietuvių kalbos

ir dar bent vieno dalyko brandos egzaminus, išskyrus atvejus, kai nuo pasirinkto brandos egzamino

mokyklos direktoriaus įsakymu buvo atleistas.

32.1. Brandos atestatas su pagyrimu išduodamas mokiniui, buvusiam mokiniui, turinčiam

ne žemesnius kaip 9 balų visų individualaus ugdymo plano dalykų metinius ir mokyklinių brandos

13

egzaminų įvertinimus, išlaikiusiam bent vieno dalyko valstybinį brandos egzaminą ir turinčiam ne

žemesnius kaip 50 balų visų laikytų valstybinių brandos egzaminų įvertinimus.

32.2. Mokiniui, nebaigusiam vidurinio ugdymo programos ir nepaliktam kartoti programos

ar neišlaikiusiam brandos egzaminų, išduodamas mokymosi pasiekimų pažymėjimas (2055).

IV. PROFESINIO MOKYMO ORGANIZAVIMAS

33. Profesinio mokymo tikslai:

padėti asmeniui įgyti kvalifikaciją ir kompetencijas, atitinkančias šiuolaikinį mokslo,

technologijos, ekonomikos ir kultūros lygį, padedančias jam įsitvirtinti ir konkuruoti kintančioje

darbo rinkoje, laiduojančias šalies ūkio pažangą, konkurencingumą tarptautinėje rinkoje ir darnų

vystymąsi;

sudaryti sąlygas įvairių poreikių ir gebėjimų asmenims mokytis visą gyvenimą, tobulinti

ir keisti kvalifikacijas;

užtikrinti profesinio mokymo prieinamumą ir kokybę;

užtikrinti kvalifikacijų atitiktį šalies ūkio poreikiams, įgytų kompetencijų vertinimo,

kvalifikacijų suteikimo ir pripažinimo objektyvumą;

34. Mokykla įgyvendina šias mokymo programas:

I kursas

Multimedijos paslaugų teikėjo modulinė profesinio mokymo programa (M 16/1v).

Mokiniai mokosi profesijos kartu įgydami ir vidurinį išsilavinimą. Mokymo programos apimtis 60

kreditų, trukmė 2,5 metų;

Kompiuterių tinklų derintojo modulinė profesinio mokymo programa (KT 16/1v, KT

16/2v). Mokiniai mokosi profesijos kartu įgydami ir vidurinį išsilavinimą. Mokymo programos

apimtis 60 kreditų, trukmė 2,5 metų;

Žiniatinklio programuotojo modulinė profesinio mokymo programa (ŽP 16/1v).



Apskaitininko ir kasininko modulinė profesinio mokymo programa (AK 16/1 gr.).

Mokymo programos apimtis 60 kreditų, trukmė 1 metai;

Finansinių paslaugų teikėjo modulinė profesinio mokymo programa (F 16/1 gr.).


Kompiuterių tinklų derintojo modulinė profesinio mokymo programa (KT 16/1 gr.).


14

Multimedijos paslaugų teikėjo modulinė profesinio mokymo programa (M 16/1gr. ir M

16/2 gr.). Mokymo programos apimtis 60 kreditų, trukmė 1 metai;

Mobiliosios elektronikos taisytojo modulinė profesinio mokymo programa (ME

16/1gr.). Mokymo programos apimtis 60 kreditų, trukmė 1 metai;

Žiniatinklio programuotojo modulinė profesinio mokymo programa (ŽP 16/1gr. Ir ŽP

16/2 gr.). Mokymo programos apimtis 60 kreditų, trukmė 1 metai.

II kursas

Bankinių operacijų tvarkytojo mokymo programa (BT 15/1 gr.); Mokymo programos

trukmė 2 metai

Kompiuterio ir organizacinės technikos operatoriaus mokymo programa (K 15/1v gr.)

su pasirenkamaisiais kinomechanikos arba fotografijos dalykais. Mokiniai mokosi profesijos kartu

įgydami ir vidurinį išsilavinimą. Mokymo programos trukmė 3 metai;

Kompiuterių tinklų derintojo modulinė profesinio mokymo programa (KT 15/1v).



Multimedijos paslaugų teikėjo modulinė profesinio mokymo programa (M 15/1v).



III kursas

Kompiuterio ir organizacinės technikos operatoriaus mokymo programa (K 14/1v) su

pasirenkamaisiais kinomechanikos arba fotografijos dalykais. Mokymo programos trukmė 3 metai.

Jungtinė grupė iš multimedijos paslaugų teikėjo modulinės ir sekretoriaus mokymo

programų (SM 14/1v). Multimedijos paslaugų teikėjo modulinės profesinio mokymo programos

apimtis 60 kreditų, trukmė 2,5 metų. Sekretoriaus profesinio mokymo programos trukmė 3 metai.

Kompiuterių tinklų derintojo modulinė profesinio mokymo programa (KT 14/1v).

Mokymo programos apimtis 60 kreditų, trukmė 2,5 metų.

V. PROFESINIO MOKYMO PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMAS

35. Mokykla 2016-2017 mokslo metais įgyvendina devynias profesinio mokymo

programas, iš kurių septynios yra modulinės:

35.1. Sekretoriaus modulinę profesinio mokymo programą;

35.2. Finansinių paslaugų teikėjo modulinę profesinio mokymo programą;

35.3. Apskaitininko ir kasininko modulinę profesinio mokymo programą;

15

35.4. Multimedijos paslaugų teikėjo modulinę profesinio mokymo programą;

35.5. Kompiuterių tinklų derintojo modulinę profesinio mokymo programą;

35.6. Mobiliosios elektronikos taisytojo modulinę profesinio mokymo programą;

35.7. Žiniatinklio programuotojo modulinę profesinio mokymo programą.

36. Nemodulinės mokymo programos:

36.1. Kompiuterių ir organizacinės technikos operatoriaus (su pasirenkamaisiais

kinomechanikos ir fotografijos dalykais) profesinio mokymo programa;

36.2. Bankinių operacijų tvarkytojo profesinio mokymo programą;

37. Modulinė profesinio mokymo programa skirta įgyti pasirinktą kvalifikaciją.

Kvalifikacija skaidoma į atskiras kompetencijas, kurias užtikrina vienas nuo kito priklausančių ir

tarpusavyje derančių elementų/modulių sistema. Kiekvienas modulis pasibaigia modulio rezultatais.

Moduliai skirstomi į privalomus ir pasirenkamuosius. Norint įgyti kvalifikaciją, reikia išklausyti

visus privalomuosius modulius ir 8 kreditus pasirenkamųjų modulių, susijusių su kvalifikacija.

38. Įvadinis modulis skirtas stojantiems į visą programą ir siekiantiems įgyti kvalifikaciją.

Jo tikslas - supažindinti mokinius su būsima profesine veikla ir modulinio profesinio mokymosi

specifika, civilinės saugos, būsimos profesinės veiklos etikos, darbo saugos ir kt. reikalavimais.

Jame numatytas neformaliai įgytų gebėjimų įvertinimas ir pripažinimas, kas sudaro prielaidas

įskaityti kai kuriuos programoje esančius modulius arba jų dalis. Įskaitymo procedūras

reglamentuoja „Neformaliu ir savaiminiu būdu įgytų gebėjimų užskaitymo ir kompetencijos arba

jos dalies pripažinimo tvarka“.

39. Kompetencijoms įgyti skirti moduliai yra savarankiški mokymosi rezultatų ir turinio

požiūriu programos elementai. Kiekvieną modulį gali atskirai baigti asmenys, nesimokantys

programoje, bet siekiantys įgyti atskiras, veiklai atlikti reikalingas kompetencijas. Baigęs atskirą

modulį asmuo gauna įgytą kompetenciją patvirtinantį pažymėjimą.

40. Baigiamasis modulis skirtas asmenims, kurie baigė visą mokymo programą ir siekia

kvalifikacijos. Šio modulio tikslas - apibendrinti mokymąsi ir įgytas kompetencijas bei tobulinti

integracijos į darbo rinką įgūdžius, perprasti darbo drausmės reikalavimus, adaptuotis darbo vietoje

ir pan.

41. Modulinių programų apimtis – 60 kreditų.

42. Profesinio mokymo programose pirmai kvalifikacijai įgyti profesiniai dalykai

skirstomi į dvi grupes:

42.1. Profesinio mokymo dalykus,

42.2. Bendruosius dalykus.

16

43. Profesinio mokymo dalykų turinį lemia suteikiamai kvalifikacijai reikalingos

kompetencijos; vienam dalykui skiriama ne mažiau kaip 40 val.; valandos skiriamos teorijai ir

praktiniam mokymui.

44. Į kompiuterio ir organizacinės technikos operatorių specialybės mokymo programą yra

įtraukti laisvai pasirenkami dalykai. Mokiniams siūloma pasirinkti fotografijos arba

kinomechanikos dalykus. Šiems dalykams skiriama 200 profesinio mokymo valandų. Turinys

skaidomas į šiuos dalykus:

44.1. Pasirinkę fotografiją, mokiniai mokosi fotografijos pagrindų ir skaitmeninės

fototechnikos dalykų;

44.2. Pasirinkę kinomechaniką, mokiniai mokosi kinofilmo ir kinotechnikos bei kinofilmo

demonstravimo dalykų;

45. Nemodulinių programų baigiamajame kurse baigiamajai praktikai atlikti įmonėse,

įstaigose ar mokykloje skiriama:

15 savaičių – BT 15/1; K 14/1v,KT 14/1v, SM 14/1v grupėms;

6-8 kreditai arba (132-176 valandos mokinių verslumo įgūdžių tobulinimui ir

praktiniam mokymui įmonėje) AK 16/1, F 16/1, KT 16/1, M 16/1, M 16/2, ME 16/1 ir ŽP 16/1

grupėms;

46. Mokomosios grupės gamybinės praktikos kontrolei skiriamos 5 valandos per savaitę.

47. Profesijos praktiniam mokymui iš viso skiriama 60–70 procentų profesijos dalykams

skirtų valandų.

48. Įgytų kompetencijų vertinimas yra profesinio mokymo sudedamoji dalis; jiems

skiriama viena savaitė, kuri yra ugdymo proceso dalis.

49. Darbuotojų saugos ir sveikatos mokoma pagal Mokinių, besimokančių pagal

pagrindinio profesinio mokymo programas, darbuotojų saugos ir sveikatos programos aprašą,

patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr.

ISAK-1953 (Žin., 2005, Nr. 118-4275; 2006, Nr. 98-3823), naudojant profesijos mokymui skirtas

valandas. Į modulinių programų įvado į profesiją modulį įtraukas darbuotojų saugos ir sveikatos

dalyko mokymas bei aplinkosaugos programa.

50. Civilinės saugos mokoma pagal Civilinės saugos mokymo programą profesinio

mokymo įstaigoms, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2001 m. lapkričio

8 d. įsakymu Nr. ISAK-1497 (Žin., 2001, Nr. 99-3576; 2009, Nr. 9-337).

51. Kauno informacinių technologijų mokyklos mokymo programų dalykai ir moduliai ir

mokymo grafikai pateikti prieduose (pridedama priedas Nr. 2, priedas Nr.3).

17

VI. VYKDOMŲ PROFESINIO MOKYMO PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMAS

52. Kauno informacinių technologijų mokykla, vadovaudamasis Bendrųjų profesinio

mokymo planų nuostatomis ir bendrųjų ugdymo planų nuostatomis, rengia vykdomų profesinio

mokymo programų įgyvendinimo planą.

53. Kauno informacinių technologijų mokyklos vykdomų programų įgyvendinimo planui

rengti sudaryta mokyklos bendruomenės narių grupėms atstovaujanti darbo grupė patvirtinta

direktoriaus 2016-05-19 įsakymu Nr. 1-108 „Dėl vykdomų programų įgyvendinimo plano

rengimo“.

54. Vykdomų profesinio mokymo programų įgyvendinimas:

54.1. S 16/1v grupė mokosi pagal sekretoriaus modulinę profesinio mokymo programą,

kodas M44041501.

54.1.1. Į šią programą priimami moksleiviai, turintys pagrindinį išsilavinimą. Mokymas

vyksta įgyjant profesiją kartu su viduriniu ugdymu. Mokymo trukmė 2,5 metų.

54.1.2. Mokiniai mokosi šių privalomų modulių:

Įvadinis modulis (4 kreditai/88 val.). Iš jų 2 kreditai skiriami darbuotojų saugos ir

sveikatos dalyko mokymui;

Darbas organizacine biuro technika ir kompiuterinėmis programomis (5 kreditai/110 val.),

Modulio vadovė Miglė Šulčiuvienė.

Spausdinimas greitojo spausdinimo technologija (4 kreditai/88 val.). Modulio vadovė Vaida

Petravičienė.

Dokumentų rengimas ir įforminimas (6 kreditai/132 val.). Modulio vadovė Miglė

Šulčiuvienė.

Dokumentų ir korespondencijos tvarkymas ir apskaita (4 kreditai/88 val.). Modulio vadovė

Edita Mačionienė.

Dokumentų ir bylų parengimas saugojimui (4 kreditai/88 val.). Modulio vadovė Edita

Mačionienė.

Elektroninių dokumentų valdymas(4 kreditai/88 val.). Modulio vadovė Edita Mačionienė.

Dalykinis bendravimas (8 kreditai/176 val.). Modulio vadovė Edita Mačionienė.

Lankytojų ir svečių priėmimo organizavimas (4 kreditai/88 val.). Modulio vadovė Edita

Mačionienė.

Baigiamajam moduliui skiriami 6 kreditai (600 val).

54.1.3. Mokiniai gali rinktis 8 kreditus iš pasirenkamųjų, susijusių su kvalifikacija,

modulių:

18

Personalo dokumentų tvarkymas (4 kreditai/88 val.). Modulio vadovė Edita

Mačionienė.

Įstaigos įvaizdžio kūrimas (4 kreditai/88 val.). Modulio vadovė Edita Mačionienė

Pagalba vadovui organizuojant renginius ir darbotvarkę (4 kreditai/88 val.). Modulio

vadovė Edita Mačionienė.

54.1.4. Mokiniai privalo išklausyti 3 kreditus modulių, kurie nesusiję su kvalifikacija:

Saugus elgesys ekstremaliose situacijose – 1 kreditas/22 val.;

Sąmoningas fizinio aktyvumo reguliavimas – 2 kreditai/44 val.);

54.1.5. Ekonomikos ir verslo pagrindai, profesijos informacinės technologijos mokomos

kaip savarankiškas dalykas.

54.1.6. Lietuvių kalbos kultūra ir specialybės kalba, estetika integruota į bendrojo ugdymo

dalykus.

54.2. SM 14/1v grupės mokiniai mokosi pagal dvi mokymo programas. Pirma -

sekretoriaus profesinio mokymo programa, kodas330041501.


vyksta įgyjant profesiją kartu su viduriniu ugdymu. Mokymo trukmė 3 metai.

54.2.2. Mokiniai mokosi profesijos dalykų: darbuotojų saugos ir sveikatos, kompiuterių ir

jų taikymo, kompiuterinės grafikos ir tinklapių rengimo pagrindų, spausdinimo technologijų, darbo

su organizacine biuro įranga, dokumentų rengimo ir informacijos tvarkymo kompiuteriu, biuro

vadybos, dokumentų valdymo, archyvistikos pagrindų, redagavimo, apskaitos pagrindų, specialybės

užsienio kalbos, teisės pagrindų.

54.2.3. Mokiniai mokosi bendrųjų profesijos dalykų: ekonomikos ir verslo pagrindų,

civilinės saugos, profesijos informacinių technologijų, kūno kultūros. Lietuvių kalbos kultūra ir

specialybės kalba, estetika integruota į bendrojo ugdymo dalykus.

54.2.4. Sekretoriaus specialybės mokiniai baigiamajame kurse atlieka keturių savaičių

trukmės praktinį mokymą verslo praktinio mokymo firmoje „Natūralita“.

54.2.5. SM 14/1v sekretoriaus mokymo programos mokiniai šiais mokslo metais atliks 600

valandų baigiamąją praktiką įmonėse.

54.3. K 14/1v, K 15/1v grupės mokosi pagal kompiuterių ir organizacinės technikos

operatoriaus (su pasirenkamaisiais kinomechanikos ir fotografijos dalykais) profesinio mokymo

programą;


vyksta įgyjant profesiją kartu su viduriniu ugdymu. Mokymo trukmė 3 metai.

54.3.2. Mokiniai mokosi profesijos dalykų: kompiuterių ir jų taikymo, darbuotojų saugos ir

sveikatos, kompiuterinės grafikos pagrindų, tinklapių rengimo pagrindų, operacijų sistemų,

19

aparatinės kompiuterių įrangos, duomenų bazių, programavimo pradmenų, elektrotechnikos ir

elektronikos, dokumentų valdymo, teisės pagrindų, bendravimo kultūros, specialybės užsienio

kalbos.


lietuvių kalbos kultūros ir specialybės kalbos, estetikos, civilinės saugos, profesijos informacinių

technologijų, kūno kultūros.

54.3.4. K 14/1v grupės programos mokiniai šiais mokslo metais atliks 600 valandų

praktiką įmonėse.

54.4. F 16/1 grupės mokiniai mokosi pagal finansinių paslaugų teikėjo modulinę

profesinio mokymo programą; kodas M44041202.

54.4.1. Į šią programą priimami moksleiviai, turintys vidurinį išsilavinimą. Mokiniai

mokosi profesijos, mokymo trukmė 1 m. Programos apimtis – 60 kreditų.


Įvadinis modulis (4 kreditai/88 val.). Iš jų 1 kreditas skiriamas darbuotojų saugos ir

sveikatos dalyko mokymui, 1 kreditas – lietuvių kalbos kultūrai ir specialybės kalbai;

Informacinės ir komunikacinės technologijos (4 kreditai/88 val.). Modulio vadovė Erika

Kubilienė.

Finansinės operacijos grynaisiais pinigais (4 kreditai/88 val.). Modulio vadovė Aldona

Ablašinskienė.

Mokėjimai pavedimu (2 kreditai/44 val.). Modulio vadovė Jolanta Daunienė.

Profesinės užsienio kalbos pagrindai (4 kreditai/88 val.). Modulio vadovė Lina Tumonienė.

Darbas su klientais (4 kreditai/88 val.). Į šį modulį integruojama bendravimo kultūra, kuriai

skiriamas 1 kreditas. Modulio vadovė Jolanta Daunienė.

Banko sąskaitos ir mokėjimo kortelės (6 kreditai/132 val.). Modulio vadovė Jolanta

Daunienė.

Elektroninės paslaugos (4 kreditai/88 val.). Modulio vadovė Jolanta Daunienė.

Taupymas (4 kreditai/88 val.). Modulio vadovė Jolanta Daunienė.

Kreditavimas (4 kreditai/88 val.). Į šį modulį integruojamas ekonomikos ir verslo

pagrindų kursas – 1 kreditas. Modulio vadovė Aldona Ablašinskienė.

Draudimas (4 kreditai/88 val.). Modulio vadovė Jolanta Daunienė.

Baigiamajam moduliui skiriami 9 kreditai (198 val.).

54.4.3. Mokiniai gali rinktis 4 kreditus iš pasirenkamųjų, susijusių su kvalifikacija

modulių:

Investavimo pagrindai (4 kreditai/88 val.). Modulio vadovė Jolanta Daunienė.

20

Buhalterinės apskaitos pagrindai (4 kreditai/88 val.). Modulio vadovė Aldona

Ablašinskienė.

Profesinės užsienio kalbos pagrindai (4 kreditai/88 val.). Modulio vadovė Lina

Tumonienė.




54.4.5. Profesijos informacinės technologijos integruojamos į IKT modulį, estetika – į

darbo su klientais modulį.

54.5. AK 16/1 grupės mokiniai mokosi pagal apskaitininko ir kasininko modulinę

profesinio mokymo programą; kodas M44041101.


mokosi profesijos, mokymo trukmė 1 m. Programos apimtis – 60 kreditų.



sveikatos dalyko mokymui, 1 kreditas – specialybės užsienio kalbai;

Apskaitos informacinės sistemos formavimas ir apskaitos registrų pildymas (6

kreditai/132 val.). Į šį modulį integruojama darbo su kompiuteriu pagrindai – 1 kreditas ir darbas su

kompiuterine apskaitos programa – 3 kreditai. Modulio vadovė Dalė Misiūnaitė.

Ilgalaikio turto dokumentavimas ir registravimas apskaitoje (4 kreditai/88 val.).

Modulio vadovė Vida Linartienė.

Kasos ir banko operacijų dokumentavimas ir registravimas apskaitoje (5 kreditai/110

val.). Modulio vadovė Vida Linartienė.

Atsargų apskaitos duomenų formavimas ir apskaitymas (6 kreditai/132 val.). Modulio

vadovė Dalė Misiūnaitė.

Pajamų ir sąnaudų duomenų formavimas ir apskaitymas (6 kreditai/132val). Modulio


Mokėtinų ir gautinų sumų duomenų formavimas ir apskaitymas (6 kreditai/132 val.).

Modulio vadovė Vida Linartienė.

Apskaičiuoto ir išmokėto atlygio darbuotojui duomenų formavimas ir apskaitymas (6

kreditai/132 val.). Į šį modulį integruojamas darbo su kompiuterių kursas – 2 kreditai. Modulio

vadovė Vida Linartienė.

Baigiamajam moduliui skiriami 6 kreditai (132 val.).

21


modulių:

Mokesčių apskaičiavimas ir deklaravimas (4 kreditai/88 val.). Modulio vadovė Dalė

Misiūnaitė.

Finansinių ataskaitų rengimas (4 kreditai/88 val.). Modulio vadovė Vida Linartienė.

Gamybos išlaidų bei produkcijos savikainos apskaitymas (4 kreditai/88 val.). Modulio





54.5.5. Estetika integruojama į įvadinį modulį, lietuvių kalbos kultūra ir specialybės kalba,

ekonomikos ir verslo pagrindai integruojami į finansinių ataskaitų rengimo modulį.

54.6. BT 15/1 grupės mokiniai mokosi pagal bankinių operacijų tvarkytojo profesinio

mokymo programą; kodas 440041201.


mokosi profesijos, mokymo trukmė 2 m.

54.6.2. Mokiniai mokosi šių dalykų: darbuotojų saugos ir sveikatos, bankinių operacijų

technologijų, profesijos informacinių technologijų, finansų informacijos apdorojimo sistemų,

bankininkystės, apskaitos pagrindų, pinigų apyvartos ir kreditų, audito pradmenų, bendravimo

kultūros, teisės pagrindų, dokumentų valdymo, specialybės užsienio kalbos.


civilinės saugos, profesijos informacinių technologijų, kūno kultūros, lietuvių kalbos kultūra ir

specialybės kalbos, estetikos.

54.6.4. Bankinių operacijų tvarkytojo specialybės mokiniai baigiamajame kurse atlieka

keturių savaičių trukmės praktinį mokymą verslo praktinio mokymo firmoje „Natūralita“.

54.6.5. BT 15/grupės mokiniai šiais mokslo metais atliks 600 valandų baigiamąją praktiką

įmonėse.

54.7. M 16/1v, M 15/1v ir dalis SM 14/1v grupės mokosi pagal multimedijos paslaugų

teikėjo modulinę profesinio mokymo programą, kodasM43061106.






Aparatinė kompiuterių įranga (2 kreditai/44 val.). Modulio vadovas Rytis Veiverys.

22

Kompiuterių taikomosios programos (6 kreditai/132 val.). Į šį modulį integruotas

specialybės užsienio kalbos kursas. Jam skiriami2 kreditai. Modulio vadovė Miglė Šulčiuvienė.

Operacinės sistemos (2 kreditai/44 val.). Modulio vadovas Aidas Jasionis.

Grafinio dizaino pagrindai (2 kreditai/44 val.). Modulio vadovas Tomas Mykolaitis.

Piešimo pagrindai (2 kreditai/44 val.). Modulio vadovas Tomas Mykolaitis.

Vaizdo technologijos (2 kreditai/44 val.) Modulio vadovas Evaldas Žvinklys.

Garso technologijos (2 kreditai/44 val.). Modulio vadovė Giedrė Teiberytė.

Animacija (4 kreditai/88 val.). Modulio vadovas Mantas Poška.

Kompiuterinė grafika (5 kreditai/110 val.). Į šį modulį integruotas specialybės užsienio

kalbos kursas ir jam skiriamas 1 kreditas. Modulio vadovė Rūta Andziulevičienė.

Tinklapių kūrimo pagrindai (4 kreditai/88 val.). Modulio vadovas Vytautas Boska.

Fotografija (2 kreditai/44 val.). Modulio vadovas Vladas Dobrovolskis.

Baigiamąjame kurse mokiniai atlieka praktiką, kuriai skirta 600 val.


modulių:

Informacijų sistemos (2 kreditai/44 val.). Modulio vadovė Tivana Lukoševičienė.

Programavimo pagrindai (4 kreditai/88 val.). Modulio vadovas Vytautas Boska.

Dokumentų valdymas (2kreditai/44 val.). Modulio vadovė Miglė Šulčiuvienė.

Biuro komunikacinės priemonės (2kreditai/44 val.). Modulio vadovė Edita Mačionienė.

Tinklų funkcionavimo pagrindai (4kreditai/88 val.). Modulio vadovas Andrius Zykas.

54.7.4. Mokiniai privalo išklausyti 8 kreditus modulių, kurie nesusiję su kvalifikacija ir yra

priskiriami prie bendrųjų profesinio mokymo dalykų: civilinė sauga (1 kreditas), ekonomika (2

kreditai), estetika (1 kreditas), lietuvių kalbos ir spec. kalbos kultūra (2 kreditai), kūno kultūra (2

kreditai).

54.7.5. Profesijos informacinės technologijos mokomos kaip savarankiškas dalykas.


dalykus.

54.8. M 16/1, M 16/2 grupės mokosi pagal multimedijos paslaugų teikėjo modulinę

profesinio mokymo programą, kodasM43061107.


mokosi profesijos, mokymo trukmė 1 m. Programos apimtis – 60 kreditų




23


Kompiuterių taikomosios programos (6 kreditai/132 val.). Į šį modulį integruotas

specialybės užsienio kalbos kursas. Jam skiriami 2 kreditai. Modulio vadovė Jolanta Andreikėnienė.

Operacinės sistemos (2 kreditai/44 val.). Modulio vadovas Aidas Jasionis.

Grafinio dizaino pagrindai (2 kreditai/44 val.). Modulio vadovas Tomas Mykolaitis.

Piešimo pagrindai (2 kreditai/44 val.). Modulio vadovas Tomas Mykolaitis.

Vaizdo technologijos (2 kreditai/44 val.). Modulio vadovas Evaldas Žvinklys.

Garso technologijos (2 kreditai/44 val.). Modulio vadovė Giedrė Teiberytė.


Kompiuterinė grafika (4 kreditai/88 val.). Modulio vadovė Tivana Lukoševičienė.

Tinklapių kūrimo pagrindai (4 kreditai/88 val.). Modulio vadovė Tivana

Lukoševičienė.

Fotografija (2 kreditai/44 val.). Modulio vadovas Vladas Dobrovolskis.

Baigiamajame kurse mokiniai atlieka praktiką, kuriai skirta 600 val.


modulių:


Programavimo pagrindai (4 kreditai/88 val.). Modulio vadovas Algirdas Kušlys.

Dokumentų valdymas (2 kreditai/44 val.). Modulio vadovė Edita Mačionienė.

Biuro komunikacinės priemonės (2 kreditai/44 val.). Modulio vadovė Edita Mačionienė.

Tinklų funkcionavimo pagrindai (4 kreditai/88 val.). Modulio vadovas Andrius Zykas.



kreditai), estetika (1 kreditas), lietuvių kalbos ir spec. kalbos kultūra (2 kreditai), kūno kultūra (2

kreditai).

54.9. KT 16/1v, KT 16/2v, KT 15/1v, KT 14/1v grupės mokosi pagal kompiuterių tinklų

derintojo modulinę profesinio mokymo programą, kodasM43061107.






Duomenų perdavimo tinklai (4 kreditai/88 val.). Modulio vadovas Andrius Zykas.


24

Kompiuterių taikomosios programos (6 kreditai/132 val.). Modulio vadovė Erika

Kubilienė.


Informacinių sistemų saugumas (4 kreditai/88 val.). Modulio vadovas Šarūnas

Grigaliūnas.

Operacinės sistemos (4 kreditai/88 val.). Modulio vadovas Andrius Zykas.

Tinklų sistemų pagrindai (4 kreditai/88 val.). modulio vadovas Andrius Zykas.


Baigiamąjame kurse mokiniai atlieka praktiką, kuriai skirta 600 val.


modulių:

Tinklapių kūrimo pagrindai (4 kreditai/88 val.). Modulio vadovė Tivana Lukoševičienė.


Programavimo pagrindai (4kreditai/88 val.). Modulio vadovas Algirdas Kušlys.

Vaizdo technologijos (2kreditai/44 val.). Modulio vadovas Evaldas Žvinklys.

Garso technologijos (2kreditai/44 val.). Modulio vadovė Giedrė Teiberytė.

Animacija (4kreditai/88 val.). Modulio vadovas Mantas Poška.



kreditai), estetika (1 kreditas), lietuvių kalbos ir spec. kalbos kultūra, kūno kultūra (2 kreditai)



dalykus.

54.10. KT 16/1 grupė mokosi pagal multimedijos paslaugų teikėjo modulinę profesinio

mokymo programą, kodasM44061106.






Duomenų perdavimo tinklai (4 kreditai/88 val.). Modulio vadovas Andrius Zykas.


Kompiuterių taikomosios programos (6 kreditai/132 val.). Modulio vadovė Erika

Kubilienė.

25



Grigaliūnas.

Operacinės sistemos (4 kreditai/88 val.). Modulio vadovas Andrius zykas.

Tinklų sistemų pagrindai (4 kreditai/88 val.). Modulio vadovas Andrius Zykas.


Baigiamajame kurse mokiniai atlieka praktiką, kuriai skirta 600 val.


modulių:

Tinklapių kūrimo pagrindai (4 kreditai/88 val.). Modulio vadovė Tivana Lukoševičienė.



Vaizdo technologijos (2kreditai/44 val.). Modulio vadovas Evaldas Žvinklys.

Garso technologijos (2kreditai/44 val.). Modulio vadovė Giedrė Teiberytė.


54.10.4. Mokiniai privalo išklausyti 8 kreditus modulių, kurie nesusiję su kvalifikacija ir

yra priskiriami prie bendrųjų profesinio mokymo dalykų: civilinė sauga (1 kreditas), ekonomika (2


54.11. ŽP 16/1v grupė mokosi pagal žiniatinklio programuotojo modulinę profesinio

mokymo programą, kodas M43061101.





sveikatos dalyko mokymui, 1 kreditas – ekonomikos ir verslo pagrindų dalyko mokymui.

Kompiuterių architektūra ir operacinės sistemos (4 kreditai/88 val.). Modulio vadovas

Andrius Zykas.

Taikomoji programinė įranga (5 kreditai/110 val.). Vienas kreditas skiriamas lietuvių

kalbos kultūrai ir specialybės kalbai. Modulio vadovė Miglė Šulčiuvienė.

Tinklapių kūrimo pradmenys (4 kreditai/88 val.). Modulio vadovė Tivana

Lukoševičienė.

Grafinis dizainas (4 kreditai/88 val.). Vienas kreditas skiriamas estetikos dalyko

mokymui. Modulio vadovas Tomas Mykolaitis.


26

Programavimo pradmenys (2 kreditai/44 val.). Modulio vadovas Vytautas Boska.

Objektinis programavimas Php (6 kreditai/132 val.). modulio vadovas Algirdas Kušlys.

Taikomasis programavimas JAVA (6 kreditai/132 val.). Modulio vadovas Algirdas

Kušlys.

.Informacinių sistemų saugumas (4 kreditai/88 val.). Modulio vadovas Grigaliūnas.

Baigiamą jame kurse mokiniai atlieka praktiką, kuriai skirta 600 valandų.


modulių:

Audiovizualinės technologijos (4 kreditai/88 val.). Modulio vadovas Evaldas Žvinklys.


Fotografija (4kreditai/88 val.). Modulio vadovas Vladas Dobrovolskis.





54.11.6. Lietuvių kalbos kultūra ir specialybės kalba, estetika integruota į bendrojo

ugdymo dalykus.

54.12. ŽP 16/1, ŽP 16/2 grupės mokosi pagal žiniatinklio programuotojo modulinę

profesinio mokymo programą, kodas M44061108.





sveikatos dalyko mokymui, 1 kreditas – ekonomikos ir verslo pagrindų dalyko mokymui.

Kompiuterių architektūra ir operacinės sistemos (4 kreditai/88 val.). Modulio vadovas

Aidas Jasionis.

Taikomoji programinė įranga (5 kreditai/110 val.). Vienas kreditas skiriamas lietuvių

kalbos kultūrai ir specialybės kalbai. Modulio vadovė Erika Kubilienė.

Tinklapių kūrimo pradmenys (4 kreditai/88 val.). Modulio vadovė Viktorija Kažeivaitė.

Grafinis dizainas (4 kreditai/88 val.). Vienas kreditas skiriamas estetikos dalyko

mokymui. Modulio vadovas Tomas Mykolaitis.


Programavimo pradmenys (2 kreditai/44 val.). Modulio vadovas Vytautas Boska.

Objektinis programavimas Php (6 kreditai/132 val.). Modulio vadovas Algirdas Kušlys.

27


Kušlys.


Grigaliūnas.

Baigiamajame kurse mokiniai atlieka praktiką, kuriai skirta 8 kreditai/172 val.


modulių:

Audiovizualinės technologijos (4 kreditai/88 val.). Modulio vadovas Evaldas Žvinklys.


Fotografija (4kreditai/88 val.). Modulio vadovas Vladas Dobrovolskis.




54.13. ME 16/1 grupė mokosi pagal mobiliosios elektronikos taisytojo modulinę

profesinio mokymo programą, kodas M44061109.





sveikatos dalyko mokymui.

Mobilioji įranga (2 kreditai/44 val.). Modulio vadovas Rytis Veiverys.

Kompiuterių taikomosios programos (6 kreditai/132 val.). Iš jų du kreditai skiriami

lietuvių specialybės užsienio kalbai. Modulio vadovė Jolanta Andreikėnienė.

Mobiliosios operacinės sistemos (6 kreditai/132 val.). Modulio vadovas Rytis Veiverys.

Elektronika ir elektrotechnika (10 kreditų/220 val.). Šeši kreditas skiriami praktikai

įmonėje. Modulio vadovas Laimutis Rakas.

Įrangos remontas (10 kreditų/220 val.). Iš jų du kreditai skiriami praktikai įmonėje.

Modulio vadovas Rytis Veiverys.

Baigiamajame kurse mokiniai atlieka praktiką, kuriai skirta 10 kreditų/220 val.


modulių:

Tinklapių kūrimo pagrindai (4 kreditai/88 val.). Modulio vadovė Viktorija Kažeivaitė.



28

Objektinis programavimas PHP (4kreditai/88 val.). Modulio vadovas Algirdas Kušlys.


Kušlys.

54.13.4. Mokiniai privalo išklausyti 8 kreditus modulių, kurie nesusiję su kvalifikacija ir

yra priskiriami prie bendrųjų profesinio mokymo dalykų: civilinė sauga (1 kreditas), ekonomika (2


55. Profesinio mokymo programos įgyvendinamos kartu su vidurinio ugdymo programa,

kai mokymosi trukmė – 3 metai, organizuojamos vadovaujantis 2015–2016 ir 2016–2017 mokslo

metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendraisiais ugdymo planais, patvirtintais Lietuvos

Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gegužės 6 d įsakymu Nr. V-457.

56. Kompetencijų vertinimas yra profesinio mokymo sudedamoji dalis; joms vertinti

skiriama viena savaitė. Kompetencijų vertinimas vykdomas visų mokymo programų baigiamųjų

kursų mokiniams.

57. Profesijos praktiniam mokymui, vykdomam vieno profesijos mokytojo atskirai ar

kartu su profesijos teorija, mokomoji grupė gali būti dalijama į pogrupius, sudaromus iš ne mažiau

kaip 10 mokinių.

58. Asmens įgytų kompetencijų vertinimą vykdo kompetentinga įstaiga, remiantis asmens

įgytų kompetencijų vertinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro

2015 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. V-15 „Asmens įgytų kompetencijų vertinimo tvarkos aprašas“.

59. Mokiniui, turinčiam teigiamus metinius pažymius leidžiama įsivertinti įgytas

kompetencijas. Įvertinus asmens įgytas kompetencijas, mokymo įstaiga išduoda profesinio mokymo

diplomą (kodas 4101). Profesinio mokymo diplome įvardintas:

59.1. Lietuvos kvalifikacijų lygis pagal Lietuvos kvalifikacijų sandarą;

59.2. Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijos lygis pagal Europos kvalifikacijų

sąrangą;

59.3. asmens kompetencijų, įgytų siekiant kvalifikacijos, sąrašas;

59.4. asmens įgytų kompetencijų teorinės ir praktinės dalių įvertinimo rezultatai;

59.5. asmens baigtų profesinio mokymo programos modulių (dalykų) pavadinimai, trukmė

arba apimtis kreditais ir jų įvertinimas.

60. Mokykla išduoda profesinio mokymo diplomą su pagyrimu asmeniui, kurio mokymo

programos modulių (dalykų) įvertinimas fiksuotas balu nuo 9 (devynių) iki 10 (dešimties) balų ir

asmens įgytų kompetencijų teorinės ir praktinės dalių įvertinimai fiksuoti balu nuo 9 (devynių) iki

10 (dešimties) balų.

61. Už teisingą pažymių pateikimą įrašyti į profesinio mokymo diplomą atsakingi grupių

vadovai.

29

62. Pažymėjimas (kodas 3105) išduodamas asmeniui, baigusiam profesinio mokymo

programos modulį ir įgijusiam kompetenciją.

63. Asmeniui, nebaigusiam profesinio mokymo programos, išduodama profesinio

mokymosi pasiekimų pažyma.

VII. GRUPIŲ DALIJIMAS Į POGRUPIUS, LAIKINŲJŲ

GRUPIŲ SUDARYMAS

64. Laikinųjų grupių sudarymo principai:

64.1. laikinosios grupės sudaromos iš tos pačios, gretimų ar paralelių grupių mokinių,

pasirinkusių tą patį dalyką, dalyko modulį, atsižvelgiant į finansines galimybes. Grupių sudėtys

tvirtinamos direktoriaus įsakymu.

64.2. laikinoji grupė sudaroma ne mažiau kaip iš 8 mokinių pasirenkamųjų dalykų ar

dalykų modulių mokymuisi;

64.3. mokinių skaičius laikinojoje grupėje gali keistis dėl atvykusių, išvykusių, pakeitusių

dalyką ar kursą mokslo metų eigoje mokinių arba tenkinant individualius mokinių, besimokančių 12

klasės kursą, ugdymo poreikius.

65. Mokiniai, pasirinkę bendrąjį ar išplėstinį dalyko kursą, mokosi atskirose laikinosiose

grupėse, išskyrus atvejus, kai dėl mažo kursą pasirinkusių mokinių skaičiaus (1-7 mokiniai)

negalima sudaryti atskiros laikinosios grupės.

66. Laikinųjų grupių skaičių mokykla nustato sukomplektavusi mokinių kontingentą.

67. Grupės gali būti dalijamos į pogrupius, įforminant direktoriaus įsakymu:

67.1. Informacinių technologijų, kai grupėje mokosi daugiau kaip 20 mokinių;

67.2. Užsienio kalboms mokyti pagal kalbos mokėjimo lygį;

67.3. To paties kurso ar gretimų grupių mokiniai apjungiami, jei pasirinktos užsienio

kalbos mokosi 1-7 mokiniai.

67.4. Praktinio mokymo užsiėmimuose, kai grupėje mokslo metų pradžioje mokosi

daugiau kaip 20 mokinių.

VIII. MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS

68. Mokinių žinios, gebėjimai ir įgūdžiai vertinami vadovaujantis Mokinių pažangos ir

pasiekimų vertinimo samprata, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ministro 2004 m. vasario

25 d. įsakymu Nr. ISAK – 256 „Dėl mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata“, bei

mokyklos direktoriaus 2014 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 1-148 patvirtinta „Mokinių pažangos ir

pasiekimų vertinimo tvarka“ (pridedama priedas Nr. 7).

30

69. Planuodami ugdymo procesą mokytojai planuoja ir vertinimą, sieja jį su mokymosi

tikslais, atsižvelgia į mokinių patirtį ir gebėjimus. Naujai priimtų mokinių žinios ir gebėjimai

pirmas dvi savaites pažymiais nevertinami.

70. Mokinių pasiekimai vertinami dešimties balų sistema. Pasibaigus pusmečiui ar metams

vedamas pusmečio (arba metinis) pažymys, kuris apvalinamas pagal matematikos taisykles (4,5 =

5; 4,4 = 4). Mokiniui turinčiam dalyko nepatenkinamą pusmečio įvertinimą, negali būti išvedamas

patenkinamas to dalyko metinis įvertinimas.

71. Pusmečio ir mokslo metų įvertinimai pasiekimų apskaitos dokumentuose fiksuojami

pažymiais arba rašoma – „įsk“, „neįsk.“, „neat.“ (neatestuotas mokinys – mokinys, praleidęs 67

procentų pusmečio pamokų ar III- IV kl. mokinys neatsiskaitęs už individualaus ugdymo plano

privalomojo dalyko mokslo programą ar programos dalį (pusmečio kursą).

72. Pasirenkamųjų dalykų modulių pasiekimai vertinami įskaita („įskaityta“ arba

„neįskaityta“).

72.1. Pažymiais nevertinami dorinio ugdymo dalykų, specialiosios medicininės fizinio

pajėgumo grupės kūno kultūros pratybas laikančių mokinių pasiekimai, įrašoma „Įskaityta“ arba

„Neįskaityta“.

72.2. Pažymiais nevertinama civilinės sauga, pasiekimai įvertinami įrašu „Įskaityta“ arba

„Neįskaityta“.

72.3. Įrašas „atl“ (atleistas) naudojamas mokiniui pagal gydytojo pažymą atleistam nuo

kūno kultūros pamokų bei mokiniui, mokamam namuose, pagal direktoriaus įsakymą atleistam nuo

dalyko mokymo pusmečio ar metinio rezultatams įvertinti.

72.4. Gamybinė praktika vertinama „atlikta“ arba „neatlikta“.

73. Profesinio mokymo dalykų pažymys, kuris rašomas į profesinio mokymo pažymėjimą

vedamas kaip visų kursų bendrų pažymių vidurkis.

74. Už teisingą pažymių pateikimą įrašyti į atestatus ir kompetencijų įvertinimo

pažymėjimą, kvalifikacijos pažymėjimą ir profesinio mokymo pažymėjimą atsakingi grupių

vadovai.

75. Apie mokinių mokymosi pasiekimus ir lankomumą grupių vadovai informuoja tėvus

(globėjus, rūpintojus) žodžiu ir raštu (telefonu, elektroniniu laišku, elektroniniu dienynu, per tėvų

susirinkimus), mokyklos nustatyta tvarka (2014 m. rugsėjo 13 d. direktoriaus įsakymas Nr. 1-148)

(pridedama priedas Nr. 8).

31

IX. NEFORMALUSIS ŠVIETIMAS

76. Neformalusis švietimas įgyvendinamas pagal Neformaliojo vaikų švietimo koncepciją,

patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr.

ISAK -2695, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. kovo 29 d. įsakymo Nr. V-

554 redakcija.

76.1. Neformalusis švietimas vykdomas per neformaliojo ugdymo programas.

Neformaliojo ugdymo valandos skiriamos mokinių pasirinktoms saviraiškos programoms –

meniniams, kalbiniams, sportiniams, sveikatos ugdymo, technologiniams ir kitokiems mokinių

gebėjimams bei tautiniam tapatumui ugdyti.

76.2. Neformalusis švietimas mokiniams neprivalomas ir laisvai pasirenkamas.

76.3. Neformalaus ugdymo programas mokytojai parengia iki mokslo metų rugsėjo 1 d. ir

pristato direktoriaus pavaduotojai ugdymui ir mokiniams.

76.4. Neformalaus ugdymo programas direktorius tvirtina pagal mokinių pageidavimus,

tikslingumą, turimas lėšas iki rugsėjo 10 d.

77. Mokiniams 2016-2017m.m. siūlomos tokios neformaliojo ugdymo programos

(būreliai):

1. Stalo tenisas

2. Virtualių mokymosi objektų kūrimas

3. Sunkioji atletika

4. Fotografijos studija

5. Kompiuterinių leidinių maketavimas

6. Jaunųjų programuotojų būrelis CoderDojo

7.Iškalbos menas

78. Neformaliojo ugdymo valandų negalima skirti pasirenkamiesiems dalykams.

79. Neformaliojo ugdymo veikla įrašoma į elektroninį dienyną.

80. Neformaliojo ugdymo grupes profesinio mokymo įstaigos direktorius tvirtina iki

rugsėjo 10 d.

81. Minimalus mokinių skaičius neformaliojo ugdymo grupėje – 10 mokinių.

X. MOKINIŲ MOKYMOSI KRŪVIS IR UGDYMO DIFERENCIJAVIMAS

82. Grupėje dirbantys mokytojai derina tarp savęs namų darbų apimtis ir kontrolinius

darbus.

32

83. Ugdymo procese įgyvendinamas diferencijavimas - tai ugdymo tikslų, uždavinių,

mokymo ir mokymosi turinio, metodų, mokymo(si) priemonių, mokymosi aplinkos, vertinimo

pritaikymas mokinių skirtybėms. Jo tikslas – sudaryti sąlygas kiekvienam mokiniui sėkmingiau

mokytis.

84. Diferencijavimas taikomas:

84.1. mokiniui individualiai (turinčiam mokymosi sunkumų, itin gabiam, mokomam pagal

individualiai pritaikytas programas);

84.2. mokinių grupei (mokant laikinosiose grupėse pagal skirtingus mokėjimo lygius,

gebėjimus, poreikius);

85. Organizuojamas konsultavimas, siekiant pagelbėti mokiniui likviduoti žinių spragas.

86. Programų, kuriose teikiamas pagrindinis ir vidurinis ugdymas, pamokų tvarkaraštyje

mokiniui negali būti daugiau kaip 3 „langai“ per savaitę.

87. Per laisvas pamokas mokiniams sudaromos sąlygos mokytis, skaityti spaudą, dirbti

kompiuteriu, naudotis internetu skaitykloje.

XI. MOKYKLOS MOKINIO GEROVĖS KOMISIJOS VEIKLA.

SPECIALIŲJŲ POREIKIŲ MOKINIŲ UGDYMAS. SOCIALINIO

PEDAGOGO VEIKLA

88. Mokyklos mokinio gerovės komisija organizuoja ir koordinuoja prevencinį darbą,

švietimo pagalbos teikimą, saugios ir palankios mokiniui ugdymo aplinkos kūrimą, švietimo

programų pritaikymą mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymo poreikių, atlieka mokinio

specialiųjų ugdymosi poreikių pirminį įvertinimą ir atlieka kitas su vaiko gerove susijusias

funkcijas.

89. Specialiųjų poreikių turintis mokinys mokomas pagal individualų ugdymo planą.

90. Individualizuotas programas rengia dalyko mokytojas, pagrindinio ugdymo bendrąsias

programas pritaikydamas mokiniui, atsižvelgiant į nustatytus jo specialiuosius ugdymo poreikius, ir

vadovaujantis PPT arba švietimo pagalbos tarnybos išvadomis bei rekomendacijomis

Individualizuotas programas tvirtina mokyklos mokinių gerovės komisija.

91. Mokinio, kuris mokosi pagal individualizuotą pagrindinio ugdymo programą,

rezultatai vertinami pagal mokytojo programos numatytus pasiekimus;

92. Elektroniniame dienyne prie mokinio, kuris mokosi pagal individualizuotą programą,

pusmečio bei metinių pažymių parašoma „ind“.

93. Mokyklos mokinio gerovės komisijos darbą reglamentuoja 2011 m. balandžio 11 d. LR

Švietimo ir mokslo ministro įsakymas Nr. V-579 „Dėl mokyklos vaiko gerovės komisijos sudarymo

33

ir jos darbo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintas aprašas (pridedama priedas Nr.

9) ir mokyklos mokinio gerovės komisijos darbo reglamentas (pridedama priedas Nr. 10).

94. Apie mokinių mokymosi pasiekimus, lankomumą, elgesį per elektroninį dienyną

grupių vadovai informuoja tėvus (globėjus, rūpintojus) žodžiu ir raštu (telefonu, elektroniniu

laišku, per tėvų susirinkimus), mokyklos nustatyta tvarka (2014 m. rugsėjo 13 d. direktoriaus

įsakymas Nr. 1-148) (pridedama priedas Nr. 8).

95. Socialinio pedagogo veikla:

1. Individualus darbas su mokiniais, darbas su šeimomis:

• Aiškinasi mokinio socialines problemas ir poreikius;

• Teikia individualią pagalbą mokiniui, sprendžiant pamokų lankomumo, mokymosi problemas;

• Konsultuoja socialinių problemų turinčius mokinius bei šeimas;

2. Darbas su grupių vadovais, mokytojais:

• Pildo grupės socialinį pasą;

• Sudaro našlaičių statusą turinčių mokinių sąrašą;

• Rengia pranešimus aktualiomis temomis, organizuoja susitikimus su specialistais;

3. Užimtumo organizavimas (prevenciniai renginiai):

• Organizuoja kūrybines akcijas, specialistų paskaitas mokyklos bendruomenei;

• Rūpinasi socialine gerove, dalyvauja socialiniuose projektuose, vykdo edukacines programas;

• Inicijuoja mokinio gerovės komisijos posėdžius.

• Teikia prevencinę pagalbą, inicijuoja prevencines programas.

XII. SAVARANKIŠKAS MOKYMASIS IR ANKSTESNIO MOKYMOSI

PASIEKIMŲ ĮSKAITYMO TVARKA

96. Mokiniai teorijos dalykus turi teisę rinktis mokytis savarankiškai. Tai apsprendžia

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymas Nr. V-1049

„Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas)

formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašas“. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo ir

mokslo ministro 2008 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. ISAK-72 „Dėl ankstesnio mokymosi pasiekimų

užskaitymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ atliekamas ir ankstesnio mokymosi pasiekimų

užskaitymas.

97. Mokinys, kuris dalinai savarankiškai mokėsi visų ar kelių ugdymo plano dalykų, į

aukštesnį kursą keliamas bendra tvarka, o baigus kursą ir išlaikius egzaminus išduodamas LR

Švietimo ir mokslo ministro tvarka nustatytos formos dokumentas.

kauno informaciniŲ technologijŲ mokyklos …ugdymo programa ii kurse vidurinio ugdymo programą...

Documents