kauno miesto aplinkos apsaugos strategija 2006 2015 … › wp-content › uploads › sites › 8...

PATVIRTINTA

Kauno miesto savivaldybės

2006 m. sausio 26 d.

sprendimu Nr. T-7

KAUNO MIESTO APLINKOS APSAUGOS STRATEGIJA 2006–2015 METAMS IR

KAUNO MIESTO APLINKOS APSAUGOS STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO

VEIKSMŲ PLANAS 2006–2008 METAMS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

Kaunas - antras pagal savo reikšmę ir dydį Lietuvos miestas, stambus mokslo, kultūros ir

pramonės centras. Savivaldybės teritorijos plotas – 15715,23 ha. 2004 m. liepos 1 d. Kauno

mieste gyveno 366 652 gyventojų. Miesto Aplinkos apsaugos skyrius (AAS) yra vienas iš

pirmųjų aplinkosaugos padalinių, įkurtų nepriklausomos Lietuvos savivaldybėse.

Šiame dokumente pateikiama:

pagrindinės Kauno aplinkos apsaugos tendencijos, problemos;

numatomos strateginės veiklos kryptys ir ilgalaikiai tikslai;

numatomi veiksmai tikslams pasiekti (2006–2008 m.);

Aplinkosaugos strategija rengiama remiantis Kauno miesto savivaldybės tarybos 2005 m.

birţelio 16 d. sprendimu Nr. T-310 patvirtintu miesto strateginiu planu, kuriame viena iš

sričių yra miesto aplinkos kokybės gerinimas. Taip pat remiamasi Kauno miesto savivaldybės

tarybos 1999 m. spalio 21 d. sprendimu Nr. 133 patvirtinta Kauno miesto aplinkosaugine

politika.

Kauno miesto aplinkosaugos politikos tikslas – uţtikrinti miesto gyventojams sveiką

aplinką, skatinant harmoningą ekonomikos ir visuomenės plėtrą, gerinant aplinkos kokybę,

saugant gamtinę įvairovę ir tausojant gamtos išteklius.

Prioritetai:

aplinkosauginių kriterijų taikymas valdant ir planuojant miestą;

Kauno aplinkos kokybės išsaugojimas ir jos gerinimas;

visuomenės sveikatos sauga ir stiprinimas;

Kauno miesto gamtinės įvairovės apsauga;

gamtos išteklių racionalus naudojimas;

atliekų tvarkymas;

visuomenės aplinkosauginis švietimas (ugdymas, mokymas, informavimas), siekiant

atsakomybės uţ aplinkos išsaugojimą.

2

II. TIKSLAI IR UŢDAVINIAI

1. APLINKOS KOKYBĖS STEBĖSENA

Kauno miesto ekologinė stebėsena vykdoma nuo 1993 metų. Oro kokybė pastoviai

stebima stacionariose automatizuotose stebėsenos stotelėse. Mieste veikia ir mobilioji oro

kokybės monitoringo laboratorija. Taip pat oro kokybė Kauno mieste stebima panaudojant

absorbuojančius filtrus (biotestus). Šiuos darbus vykdo Vytauto Didţiojo universiteto

mokslininkai. Monitoringo duomenys pateikiami ketvirtinėse ir metinėse ataskaitose, gauti

rezultatai ir išvados pristatomi visuomenei.

Pagal Kauno aplinkos stebėsenos programą triukšmo matavimai vykdomi du kartus per

metus dvidešimt aštuoniose vietose. 16 stebėjimo punktų triukšmas matuojamas prie gatvių ir

12 stebėjimo punktų – kiemų viduryje, daugiausia prie mokyklų.

Ypatingas dėmesys skiriamas Kauno miesto gruntinio vandens kokybės stebėsenai.

Svarbu turėti patikimą informaciją apie esamus ir potencialius taršos ţidinius bei plėtrą,

kadangi Kauno gyventojų reikmėms naudojamas būtent gruntinis vanduo. Pastovūs gruntinio

vandens kokybės tyrimai atliekami nuo 1993 m., o nuo 1997 metų Kauno mieste parengta ir

vykdoma gruntinio vandens stebėsenos programa. Šiuo metu ją vykdo Geologijos ir

geografijos instituto specialistai.

Atvirų vandens telkinių uţterštumo stebėsena vykdoma nuo 1993 m., kaip viena iš Kauno

miesto ekologinės stebėsenos dalių. Atvirų vandens telkinių uţterštumo matavimai vykdomi

Nemuno, Neries, Nevėţio upėse bei Kauno mariose.

1.1. Tikslas – kaupti informaciją apie aplinkos kokybę Kauno mieste ir naudoti ją

aplinkos kokybės valdymo procese

1.1.1. Papildyti Savivaldybės dokumentus, reglamentuojančius aplinkos kokybės

stebėseną (uţdavinys).

1.1.2. Kaupti informaciją apie oro kokybę ir informuoti visuomenę (uţdavinys).

1. 1.3. Kaupti informaciją apie triukšmo lygius (uţdavinys).

1.1.4. Uţtikrinti miesto paviršinių vandens telkinių kokybės stebėseną (uţdavinys).

1.1.5. Uţtikrinti miesto poţeminio vandens kokybės stebėseną (uţdavinys).

2. VANDUO

Kauno miestas yra turtingas atvirais vandens telkiniais: be dviejų didţiausių Lietuvos upių –

– Nemuno bei Neries – per Kauną teka ir daug nedidelių upelių: Jiesia, Veršvas, Amalė,

Gričiupis, Gyris, Marvelė, Sąnaša, Sėmena, o Kauno marios – didţiausias Lietuvoje dirbtinis

3

vandens telkinys. Tačiau šių telkinių rekreacinis potencialas yra neišnaudojamas. Miesto

teritorijoje tekančių upelių cheminė vandens sudėtis yra gerokai paţeista antropogeninių

veiksnių. Kauno marių, kaip ir Nemuno bei Neries upių atveju, rekreacines galimybes taip pat

riboja vandens tarša. Upių vandens kokybę įtakoja jų pakrančių tarša bei į upes patenkančios

nevalytos nuotekos. Tarša upių apsauginėse juostose įtakoja ne tik paviršinio, bet ir gruntinio

vandens kokybę.

Gruntinio vandens kokybė Kauno mieste ypač aktuali dėl to, kad Kauno gyventojų

reikmėms naudojamas geriamas vanduo centralizuotai tiekiamas tik iš poţeminių vandens

šaltinių. Kauniečiai geriamuoju vandeniu aprūpinami iš keturių pagrindinių vandenviečių.

Trijų vandenviečių vandens kokybė yra gera, tik stambiausioje iš eksploatuojamų

vandenviečių – Petrašiūnų – išgaunamas vanduo neatitinka Europos Sąjungos reikalavimų

geriamam vandeniui, kadangi šios vandenvietės vandenyje yra padidintos mangano ir geleţies

koncentracijos. Šiai problemai spręsti pastatyti vandens gerinimo įrenginiai, kurie, pilnai

uţbaigti, turėtų uţtikrinti tiekiamo gyventojams geriamojo vandens kokybę. Miesto

vandentiekio tinklais, kurių bendras ilgis yra apie 946 km, naudojasi apie 90 proc. miestiečių ir tik

apie 10 proc. Kauno gyventojų naudoja kastinių šulinių vandenį, kurio kokybė yra prastesnė uţ

centralizuotai tiekiamo vandens kokybę.

Kauno mieste nuotekų tinklai suprojektuoti buitinėms, gamybinėms ir lietaus nuotekoms

surinkti. Buitinių nuotekų tinklais, kurių bendras ilgis yra apie 585 km, naudojasi apie

86 proc. gyventojų. Nuotekų tinklų dar trūksta kai kuriuose Kauno maţaaukštės statybos

rajonuose, buvusių miesto ribose kolektyvinių sodų teritorijose. Apie 10 proc. visos

nuotakinės sistemos sudaro mišrioji sistema, kur kartu surenkamos ir buitinės, ir lietaus

nuotekos. Šios nuotekos, praktiškai nevalytos, išleidţiamos į atvirus vandens telkinius, dėl to

didėja paviršinių vandenų tarša. Mieste nepakankamas ir pats lietaus nuotekų surinkimas,

kadangi dalyje miesto gatvių bei rajonų trūksta lietaus kanalizacijos tinklų. Nesurinktas

lietaus vanduo, uţterštas naftos produktais, organinėmis medţiagomis, azoto ir fosforo

junginiais, patenka į gruntą ir teršia gruntinius vandenis. Būtina ne tik išplėsti lietaus

kanalizacijos tinklus, bet ir valyti surinktą lietaus vandenį.

1999 m. pradėjus eksploatuoti mechaninius Kauno miesto nuotekų valymo įrenginius,

antropogeninis krūvis sumaţėjo apie 2 kartus. Dar labiau sumaţinti šį krūvį bei sumaţinti

Nemuno taršos problemą gali tik biologinis nuotekų valymas, kurį planuojama įdiegti nuo

2007 m., Marvelės nuotekų valykloje pastačius biologinio valymo įrenginius.

2.1. Tikslas – gerinti atvirų telkinių vandens kokybę, didinti jų rekreacinį potencialą

2.1.1. Maţinti upių pakrančių taršą (uţdavinys).

2.1.2. Maţinti atvirų vandens telkinių teršimą nuotekomis (uţdavinys).

4

2.2. Tikslas – apsaugoti gruntinį vandenį nuo teršimo

2.2.1. Maţinti grunto taršą upių apsauginėse juostose (uţdavinys).

2.2.2. Maţinti gruntinio vandens teršimą nuotekomis maţaaukštės statybos teritorijose

(uţdavinys).

2.2.3. Parengti nuotekų tinklų plėtros programą (uţdavinys).

2.2.4. Įgyvendinti lietaus nuotekų surinkimą ir valymą (uţdavinys).

2.3. Tikslas – aprūpinti gyventojus geros kokybės geriamuoju vandeniu, atitinkančiu

ES standartus

2.3.1. Uţtikrinti centralizuotai tiekiamo vandens kokybę (uţdavinys).

3. ATLIEKOS

Atliekų kiekio didėjimas – viena didţiausių šių dienų aplinkosauginių problemų. Kasmet

Lietuvoje susidaro apie 1 milijoną tonų komunalinių atliekų. Remiantis atliktais tyrimais

nustatyta, kad Lietuvoje komunalinių atliekų sudėtis yra tokia: 9 proc. plastikų, 14 proc.

popieriaus / kartono, 9 proc. stiklo, 3 proc. metalo, 42 proc. – biodegraduojamosios (virtuvės)

atliekos, 4 proc. – statybos ir griovimo atliekos ir 19 proc. – kitų rūšių atliekos.1

2004 metais Kauno mieste susidarė 442169,047 t atliekų, iš jų 440275,055 t nepavojingų

atliekų ir 1893,992 t pavojingų atliekų. 76513,943 t sudarė antrinės ţaliavos, 5146,086 t –

organinės atliekos.

Pagal Lietuvos Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane nustatytas uţduotis

turi būti pasiekta, kad iki 2006 metų per metus būtų surenkama ir parengiama perdirbti (pagal

atliekų svorį) ne maţiau kaip 4 proc. popieriaus (kartono), 2 proc. stiklo ir 1 proc. plastikų. Iki

2010 metų uţtikrinti, kad sąvartynuose šalinamos komunalinės biodegraduojamosios atliekos

sudarytų ne daugiau kaip 75 procentus 2000 metų kiekio.

Tam, kad įvykdyti numatytas uţduotis ir sumaţinti sąvartyne šalinamų atliekų kiekį,

būtina vadovautis pagrindiniais atliekų tvarkymo principais: atliekų vengimas, atliekų kiekio

maţinimas, pakartotinis atliekų panaudojimas, medţiagų ir energijos regeneravimas ir saugus

šalinimas sąvartyne. Šiame procese svarbus vaidmuo tenka tiek savivaldybei, tiek verslo

atstovams, tiek visuomenei. Yra svarbu, kad bendromis pastangomis būtų maţinamas

susidarančių atliekų kiekis, ieškoma galimybių antriniam atliekų panaudojimui, perdirbimui ir

kompostavimui, kuriama rinka iš antrinių ţaliavų pagamintiems produktams ir skatinamas

tokių produktų vartojimas.

1 „Aplinkos būklė 2004“

5

3.1. Tikslas – saugoti ir tausoti aplinką, maţinant susidarančių komunalinių atliekų

kiekį ir gamtinių išteklių vartojimą

3.1.1 . Įdiegti atliekų tvarkymo pagrindinius principus (uţdavinys).

3.1.2 . Maţinti šiltnamio dujų emisijas (uţdavinys).

3.1.3 . Maţinti aplinkos taršą (uţdavinys).

3.1.4 . Šviesti ir informuoti visuomenę (uţdavinys).

3.1.5. Remti ir skatinti produktų, pagamintų iš antrinių ţaliavų naudojimą (uţdavinys).

4. ATMOSFEROS ORAS

Oro uţterštumas neigiamai veikia ţmonių sveikatą, gali pakenkti pastatams, bioįvairovei,

dirvoţemiui ir vandens kokybei. Pagrindiniai teršalų emisijos šaltiniai Kauno mieste yra

transportas, energetika ir pramonė. Kaune kasmet maţėja visuomeniniu transportu perveţamų

keleivių skaičius, didėja lengvųjų automobilių skaičius.

Šiuo metu Centro monitoringo stotelėje pastebimos didţiausios CO, SO2 ir NO2

koncentracijos. Visose stotelėse pastebima CO koncentracijų didėjimo tendencija.

Pastaraisiais metais pastebimas SO2 koncentracijų maţėjimas miesto centre ir didėjimas

Šilainių mikrorajone. Šiuo metu didėjančios NO koncentracijos fiksuojamos Dainavos ir

Šilainių stotelėse. Nuo 2002 metų beveik dvigubai sumaţėjo ozono koncentracijos, buvo

stebimos dulkių koncentracijų maţėjimo tendencijos. Tačiau per devynis 2005 metų mėnesius

Kauno miesto oro kokybės tyrimų stotyje jau uţfiksuoti 45 atvejai, kai smulkių kietųjų

dalelių, ne didesnių kaip 10 mikronų skersmens, koncentracijos paros ribinės vertės buvo

viršijamos. Pagal Lietuvos Respublikos teisinių dokumentų reikalavimus tokių viršijimų per

kalendorinius metus negali būti daugiau 35.

4.1. Tikslas – gerinti miesto oro kokybę

4.1.1. Papildyti Savivaldybės teisinius ir strateginius dokumentus, reglamentuojančius oro

kokybės valdymą (uţdavinys).

4.1.2. Sudaryti sąlygas ir skatinti visuomenę naudotis visuomeniniu transportu, vaţiuoti

dviračiais ir vaikščioti pėsčiomis, siekiant maţinti neigiamą transporto poveikį oro

kokybei (uţdavinys).

4.1.3. Maţinti neigiamą poveikį oro kokybei skatinant efektyvų energijos naudojimą

(uţdavinys).

6

5. TRIUKŠMAS

Augant miestams, pramonei, gausėjant transportui, plečiasi akustinio diskomforto zonos,

blogėja gyvenimo kokybė. Didţiausi triukšmo šaltiniai Kaune yra automobilių triukšmas iš

gatvių ir sankryţų, automobilių stovėjimo aikštelių triukšmas, geleţinkelio linijų triukšmas,

lokalinių šaltinių (ventiliatorių, transformatorinių ir kt.) triukšmas. Miesto triukšmas

dabartiniu metu jau pasiekia pavojingus gyventojų sveikatai lygius. Pagrindinė triukšmo

prieţastis Kauno mieste – nuolat augantis automobilių skaičius, besiplečianti įmonių veikla.

2001–2002 metais atliktų tyrimų duomenimis triukšmo lygis dienos metu visose matavimų

vietose prie gatvių viršijo leistiną lygį.

5.1. Tikslas – maţinti triukšmo lygius Kauno mieste

5.1.1. Papildyti Savivaldybės teisinius ir strateginius dokumentus, reglamentuojančius

triukšmo valdymą (uţdavinys).

5.1.2. Tobulinti triukšmo valdymo procesą (uţdavinys).

6. ŢALUMOS PLOTAI

Kauno miestas yra turtingas gamtiniais ištekliais. Įvairios paskirties ţalumos plotai2 uţima

7280 ha (46,3 proc. miesto teritorijos)3. Vienam gyventojui tenka apie 198 m

2. Ţalumos plotus

valdo ţemės savininkai ir naudotojai, kurie juos naudoja ir tvarko pagal miesto bendro ir

detalių planų nustatytus reikalavimus, bei savivaldybės programas. Miesto ţeldiniai tvarkomi

pagal 1993 metais parengtą ir 1999 metais atnaujintą programą „Kauno miesto ţeldiniai“.

Miesto miškai, miško parkai – pagal miškotvarkos projektą (1996 m., koreguotas 2002 m.).

Kauno miesto ribose yra apie 1174 ha saugomų teritorijų4. Valstybinės reikšmės saugomos

teritorijos priţiūrimos ir tvarkomos pagal Valstybės nustatytus reglamentus ir nuostatas.

Kauno miesto savivaldybės kraštovaizdţio draustiniuose veikla yra reglamentuojama

nuostatais.

Kauno miesto ţalieji plotai inventorizuoti dviem etapais – iki 1996 m. buvusiose miesto

administracinėse ribose ir miesto plėtros teritorijose; nuolatos vykdoma nekilnojamo turto

registre registruojamose privačiose valdose augančių saugotinų medţių ir krūmų

inventorizacija; 1996 m. atlikta Kauno miesto miškų ir parkų miškotvarkinė inventorizacija;

2 Žalumos plotai - želdynai, miškai ir jiems nepriskirtos, želdiniais padengtos teritorijos (LR Aplinkos ministerijos Žalumos plotų

pagrindinių terminų ir apibrėžimų sąrašas, 2005).

3 Kauno miesto teritorijos bendrasis planas, 2003 , IV tomas gamtinė aplinka 17p.

4 Kauno miesto teritorijos bendrasis planas, IV tomas gamtinė aplinka.

7

2003 m. atlikta Kauno miesto ţaliųjų plotų ţeldinių inventorizacija panaudojant

ortofotoplanus; 2005 m. liepos 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 765

patvirtinta Kauno miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schema. Daugelis

miesto ţeldynų nėra registruoti nekilnojamojo turto kadastro registre ir neperimti valdyti

patikėjimo teise. Bendros paskirties ţeldynams skiriama per maţai dėmesio ir lėšų. Ypatingas

dėmesys turėtų būti kreipiamas į Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrajame plane

numatytų ţeldynų įteisinimą, įrengimą, apsaugą ir prieţiūrą. Ţalumos plotų valdymas

Savivaldybėje išskaidytas tarp keleto skyrių ir tarnybų.

Kauno miesto gamtinio karkaso lokalizacijos ir formavimo projektą pagal Lietuvos

Respublikos Saugomų teritorijų įstatyme pateiktą visos krašto teritorijos gamtinio karkaso

modelį, 1996 m. parengė Architektūros ir statybos institutas. Pateikti pasiūlymai, reglamentai

nėra juridiškai įteisinti, tačiau nuostatos dalinai integruotos į Kauno miesto teritorijos bendrąjį

planą (2003 m.). Problemas kelia daţnos bendrojo plano korektūros, neatsiţvelgiant į

gamtinio karkaso vientisumą.

6.1. Tikslas – ţalumos plotų apsauga

6.1.1. Papildyti Savivaldybės teisinius dokumentus, reglamentuojančius skirtingos

paskirties ţalumos plotų valdymą.

6.1.2. Visus 2003 m. geguţės 29 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu

Nr. T-242 patvirtintame Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrajame plane numatytus

bendrojo naudojimo ţeldynus registruoti nekilnojamojo turto kadastro registre ir perimti

valdyti patikėjimo teise (uţdavinys).

6.1.3. Kaupti informaciją apie ţalumos plotų būklę mieste (uţdavinys).

6.1.4. Sukurti vieningą ţalumos plotų valdymo sistemą (uţdavinys).

6.1.5. Informuoti visuomenę apie miesto ţalumos plotų būklę, įtraukti į jų prieţiūros ir

išsaugojimo veiklas (uţdavinys).

6.1.6. Saugoti ţalumos plotus mieste (uţdavinys).

7. BIOLOGINĖ ĮVAIROVĖ

Kauno miestas pasiţymi didele ţaliųjų plotų gausa. Kraštovaizdį puošia Nemuno ir Neries

slėniai, mieste gausu botaniniu poţiūriu vertingų teritorijų. Miesto centre yra ąţuolynas,

kuriame auga 600 metų senumo ąţuolai.

Kauno mieste auga beveik 900 aukštesniųjų augalų rūšių (išskyrus samanas), o Kauno

apylinkėse sutinkama didţiausia šalyje introdukuotų augalų įvairovė. Mieste ir jo apylinkėse

gyvena beveik 1300 rūšių vabalų ir apie 700 rūšių drugelių. Per Kauną eina pagrindinės

8

Lietuvos ţuvų migracijos magistralės – Nemunas ir Neris. Vandenyse aptinkama daugiau nei

30 rūšių ţuvų.

Kauno ornitologinis draustinis yra ne tik svarbiausia paukščių ţiemojimo vieta Lietuvoje,

bet ir viena svarbiausių šiauriausiai esančių ţiemaviečių Europoje.

Kaune aptiktos 47 ţinduolių rūšys. Miestas garsus čia esančiais šikšnosparnių draustiniais.

Iš rastų 12 šikšnosparnių rūšių, 8 yra įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą.

Natūralūs ţalieji plotai ir biologinės įvairovės gausa padeda formuoti Kauno, kaip

ţalio ir patrauklaus turistams miesto įspūdį.

7.1. Tikslas – išsaugoti, tausoti ir gausinti Kauno biologinę įvairovę

7.1.1. Išsaugoti, tausoti ir gausinti biologinę įvairovę ir gerinti kraštovaizdţio kokybę

(uţdavinys).

7.1.2. Saugoti retas rūšis ir ekosistemas jų natūralioje vietoje (in situ) (uţdavinys).

7.1.3. Šviesti ir informuoti visuomenę (uţdavinys).

7.1.4. Integruoti biologinės įvairovės apsaugos priemones saugomose teritorijose

(uţdavinys).

8. DIRVOŢEMIS

Dirvoţemis – svarbus ir ţmogaus aktyviausiai veikiamas gamtinės aplinkos komponentas,

kuriame vykstantys procesai dideliu mastu sąlygoja kitų litosferos komponentų ir augalijos

būklę bei ţmonių gyvenimo sąlygas.

Dirvoţemio uţterštumą įtakoja įvairi dabartinė ar praeityje vykdyta veikla. Kaip ir

daugelis kitų miestų, Kaunas turi savą pramoninės veiklos istoriją, kurios palikimas yra

uţterštos miesto teritorijos. Labiausiai uţterštos buvusių stambių pramonės įmonių,

galvaninių cechų, karinių bazių teritorijos. Atlikti tyrimai parodė, kad miesto dirvoţemis

daugiausiai uţterštas švinu, cinku ir variu. Tam, kad sumaţinti taršos poveikį aplinkai ir

ţmonių sveikatai, būtina identifikuoti uţterštas teritorijas ir pagal galimybes jas išvalyti.

8.1. Tikslas – išsaugoti gerą dirvoţemio kokybę

8.1.1. Identifikuoti uţterštas teritorijas (uţdavinys).

8.1.2. Vykdyti dirvoţemio uţterštumo prevenciją (uţdavinys).

9

9. VISUOMENĖS ŠVIETIMAS, INFORMAVIMAS IR DALYVAVIMAS

SPRENDIMŲ PRIĖMIME

Kauno miesto savivaldybėje aplinkosauginis švietimas 1998–2005 m. buvo vykdomas

remiantis Kauno miesto aplinkosaugine politika (1999 m.) ir Visuomenine aplinkosauginio

švietimo programa (1998 m.).

Aplinkosauginio švietimo veiklos turinyje pagrindinis dėmesys kreipiamas į aplinkos

apsaugos politikos tikslus ir aktualias miesto problemas. Pagrindinės švietimo priemonės yra

tradicinės: renginiai, leidiniai, seminarai, susitikimai. Švietimui trūksta tiek ţmogiškųjų, tiek

finansinių išteklių.

Jungtinės Tautos 2005–2014 metus paskelbė Švietimo darniam vystymuisi dešimtmečiu.

Dešimtmečio tikslai – integruoti darnų vystymąsi į visus švietimo sistemos lygius, remti

švietimą, kadangi tai yra darnios visuomenės pagrindas, bei stiprinti tarptautinį

bendradarbiavimą rengiant ir įgyvendinant švietimo politikos programas.

Aplinkosauginio švietimo principai:

aplinkosauginis švietimas turi būti suvokiamas darnaus vystymosi kontekste;

į aplinkosauginį švietimą turi būti įtraukiamos visos interesų grupės – savivaldybė,

pramonė, verslas, ţiniasklaida, švietimo institucijos, bendruomenės ir kt.;

aplinkosauginis švietimas turi būti tęstinis – trukti visą gyvenimą. Informacija apie

aplinką nuolat kinta, vystosi technologijos, ţinias būtina atnaujinti.

9.1. Tikslas – efektyvus Kauno miesto visuomenės švietimas apie aplinkosaugą ir

darnų vystymąsi, visuomenės sąmoningumo plėtotė ir su tuo susijusios gyvensenos

pokyčių skatinimas

9.1.1. Informuoti visuomenę apie aplinkosaugos aktualijas, gyvenamosios vietovės

aplinkos būklę ir tendencijas (uţdavinys).

9.1.2. Ugdyti atsakingą visų visuomenės grupių poţiūrį į aplinką (uţdavinys).

9.1.3. Bendradarbiauti su nevyriausybinėmis organizacijomis, įgyvendinant miesto

aplinkosaugos strategiją (uţdavinys).

9.1.4. Skatinti visuomenę dalyvauti sprendimų priėmimo procese (planuojamos ūkinės

veiklos poveikio aplinkai vertinimo ir kt.) (uţdavinys).

9.1.5. Siekti, kad Savivaldybės administracija demonstruotų aplinkai draugiškos veiklos

pavyzdį visuomenei (uţdavinys).

9.1.6. Skatinti aplinkosauginio švietimo iniciatyvas kitose institucijose (uţdavinys).

10

10. ŢALIEJI PIRKIMAI

Pirkdamos pasirinktus gaminius ir paslaugas įmonės, įstaigos, organizacijos ir kiti

vartotojai turi atsiţvelgti į jų poveikį aplinkai. Taip galima sumaţinti ţalą aplinkai ir tinkamai

įgyvendinti aplinkosaugos strategijas. Lietuvos valstybiniuose strateginiuose dokumentuose

yra numatytas „gamintojų atsakomybės ir iniciatyvos saugant aplinką bei racionaliai

naudojant gamtos išteklius skatinimas, įdiegiant „ţaliųjų (viešųjų) pirkimų“ taisyklę“

(ţr. Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 metų ilgalaikė strategija, 2002). O

teisiniuose dokumentuose yra nurodomos galimybės įtraukti aplinkos apsaugos reikmes į

technines specifikacijas, atrankos ir sutarčių sudarymo kriterijus bei sutarties vykdymo

sąlygas. Viešosios institucijos – pagrindinės vartotojos Europoje, sunaudojančios apie

16 proc. ES bendrojo vidaus produkto. Pasinaudodamos savo perkamąja galia prekėms ir

paslaugoms, tarp jų ir nekenksmingoms aplinkai, pasirinkti, savivaldybės gali reikšmingai

prisidėti prie darnaus vystymosi įgyvendinimo. „Ţalieji“ viešieji pirkimai apima tokias sritis

kaip efektyviai elektros energiją vartojančių kompiuterių ir elektros energiją taupančių

pastatų, iš aplinkosaugos atţvilgiu darnios medienos pagamintos biurų įrangos, perdirbamojo

popieriaus, elektra varomų automobilių, aplinkai nekenksmingo viešojo transporto,

ekologiško maisto valgyklose, iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaunamos elektros

energijos, oro kondicionavimo sistemų, atitinkančių efektyvius aplinkosaugos sprendimus,

pirkimą. „Ţaliaisiais“ pirkimais taip pat siekiama rodyti pavyzdį ir daryti įtaką rinkai.

Remdamos „ţaliuosius“ pirkimus, savivaldybės gali paskatinti pramonę plėtoti „ţaliąsias“

technologijas.

10.1. Tikslas – siekti, kad 2015 metais 50 proc. Savivaldybės viešųjų pirkimų atitiktų

„ţaliųjų“ pirkimų reikalavimus

10.1.1. Savivaldybės darbuotojų sąmoningumo plėtotė viešųjų pirkimų srityje (uţdavinys).

10.1.2. Ţaliųjų pirkimų strategijos ir vadovo parengimas (uţdavinys).

11. KLIMATO KAITA

Klimato kaita arba visuotinis atšilimas – tai viena didţiausių aplinkosauginių, socialinių ir

ekonominių problemų, su kuriomis šiuo metu susiduria ţmonija. Visame pasaulyje paskutinis

pastarojo šimtmečio dešimtmetis buvo šilčiausias viso amţiaus dešimtmetis. Daugelis ES

šalių daugiau nebegali susidoroti su ekstremaliomis oro sąlygomis, kurios pasitaiko vis

daţniau, pvz., ilgi didelio karščio laikotarpiai, audros ir potvyniai, darantys neigiamą įtaką

ekonomikai ir ţmonėms. Klimato kaitos problema turi būti sprendţiama bendromis visų šalių

jėgomis. 1997 metais tarptautinė bendruomenė pasirašė Jungtinių tautų klimato kaitos

11

konvencijos Kioto protokolą, pagal kurį šalys nuo 1990 m. iki 2012 m. turės 8 proc. sumaţinti

šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją. 1998 metais šį Kioto protokolą pasirašė ir Lietuvos

Prezidentas, o Lietuvos Respublikos Seimas 2002 m. jį ratifikavo. Pagrindiniu šiltnamio

efektą sukeliančių dujų šaltiniu išlieka energetika, antroje vietoje – transportas, trečioje –

namų ūkis, o pramonės indėlis šiuo metu yra maţesnis. Nors visuotinis atšilimas yra globali

problema, tačiau šią problemą įtakoja vietos veiksmai. Todėl vietos lygmenyje turi būti

įgyvendinamos priemonės, siekiant išvengti klimato kaitos ir jos padarinių.

11.1. Tikslas – maţinti Kauno miesto įtaką klimato kaitai ribojant šiltnamio dujų

emisijas

11.1.1. Plėtoti visuomenės, politikų ir kitų Savivaldybės skyrių darbuotojų sąmoningumą

klimato kaitos tema (uţdavinys).

11.1.2. Maţinti metano emisijas iš sąvartyno (uţdavinys).

11.1.3. Maţinti anglies dvideginio emisijas iš energetikos ir pramonės įmonių

(uţdavinys).

11.1.4. Maţinti anglies dvideginio emisijas iš transporto (uţdavinys).

III. VEIKSMŲ PLANAS 2006–2008 METAMS

1. APLINKOS KOKYBĖS STEBĖSENA

1.1. TIKSLAS – KAUPTI INFORMACIJĄ APIE APLINKOS KOKYBĘ KAUNO MIESTE IR NAUDOTI JĄ APLINKOS KOKYBĖS

VALDYMO PROCESE

1.1.1. Papildyti Savivaldybės dokumentus, reglamentuojančius aplinkos kokybės stebėseną (uţdavinys)

Veiksmai Galimi

dalyviai

Atsakingas Vykdymo

laikotarpis

Rezultatas Preliminarus

lėšų poreikis,

tūkst. Lt

Galimi lėšų šaltiniai

1.1.1.1. Parengti ir patvirtinti Kauno miesto aplinkos

stebėsenos programą

MTI AAS 2006 Reglamentuotas

aplinkos stebėsenos

procesas

25 Savivaldybės

biudţetas

1.1.1.2. Atnaujinti ir patvirtinti Kauno miesto

savivaldybės automatizuotos oro kokybės stebėsenos

programą

KMAKT AAS 2006 Reglamentuotas

automatizuotos oro

kokybės stebėsenos

procesas

– –

1.1.2. Kaupti informaciją apie oro kokybę ir informuoti visuomenę (uţdavinys)

Veiksmai Galimi

dalyviai

Atsakingas Vykdymo

laikotarpis


lėšų poreikis,

tūkst. Lt


1.1.2.1.Vykdyti oro kokybės matavimus

stacionariose automatizuotose stotelėse

KMAKT AAS 2006–2008 Operatyvi

informacija apie oro

kokybę

150 Savivaldybės

biudţetas

1.1.2.2.Vykdyti mobilius oro kokybės matavimus

miesto rajonuose, kuriuose nėra stacionarių

automatizuotų stebėsenos stotelių

KMAKT AAS 2006–2008 Išsami informacija

apie oro kokybę

kituose rajonuose

Naudojamos

2.1 punkte

numatytos

lėšos

Savivaldybės

biudţetas

13

1.1.2.3. Vykdyti oro kokybės matavimus panaudojant

absorbuojančius filtrus (biotestus)

MTI AAS 2006–2008 Sukurta duomenų

bazė, papildanti

automatizuotų

matavimų duomenis

90 Savivaldybės

biudţetas

1.1.2.4. Informuoti visuomenę apie oro kokybę

mieste

RVS,

seniūnijos,

BC

AAS 2006–2008 Padidėjęs

visuomenės

informuotumas

3 Savivaldybės

biudţetas

1.1.3. Kaupti informaciją apie triukšmo lygius (uţdavinys)

Veiksmai Galimi

dalyviai

Atsakingas Vykdymo

laikotarpis


lėšų poreikis,

tūkst. Lt


1.1.3.1. Pastoviai vykdyti triukšmo lygių matavimus

šalia pagrindinių miesto gatvių ir mokyklų

Ekspertai AAS 2006–2007 Sukaupta

informacija apie

triukšmo lygius

30 Savivaldybės

biudţetas

1.1.4. Uţtikrinti miesto paviršinio vandens telkinių kokybės stebėseną (uţdavinys)

Veiksmai Galimi

dalyviai

Atsakingas Vykdymo

laikotarpis


lėšų poreikis,

tūkst. Lt


1.1.4.1. Vykdyti parengtą miesto paviršinio vandens

telkinių kokybės stebėsenos programą

MTI AAS 2007–2008 Sukaupta informacija

apie paviršinių

vandens telkinių

vandens kokybę

60 Savivaldybės

biudţetas

1.1.4.2. Organizuoti savanoriškos vandens telkinių

kokybės stebėsenos veiklą, siekiant ugdyti atsakingą

visuomenės poţiūrį į aplinką

Seniūnijos,

BC

AAS 2006–2008 Sukaupta papildoma

informacija apie

paviršinio vandens

kokybę, padidėjęs

visuomenės

aplinkosauginis

sąmoningumas

30 Savivaldybės

biudţetas

14

1.1.5. Uţtikrinti miesto poţeminio vandens kokybės stebėseną (uţdavinys)

Veiksmai Galimi

dalyviai

Atsakingas Vykdymo

laikotarpis


lėšų poreikis,

tūkst. Lt


1.1.5.1. Vykdyti municipalinę gruntinio vandens

stebėsenos programą

MTI AAS 2006–2008 Sukaupta informacija

apie miesto gruntinio

vandens kokybę

180 Savivaldybės

biudţetas

2. VANDUO

2.1. TIKSLAS – GERINTI ATVIRŲ TELKINIŲ VANDENS KOKYBĘ, DIDINTI JŲ REKREACINĮ POTENCIALĄ

2.1.1. Maţinti upių pakrančių taršą (uţdavinys)

Veiksmai Galimi

dalyviai

Atsakingas Vykdymo

laikotarpis


lėšų poreikis,

tūkst. Lt


2.1.1.1. Parengti Maţųjų upelių atgaivinimo ir

švarinimo programas Aleksoto, Ţaliakalnio ir

Petrašiūnų seniūnijose

Seniūnijos,

BC,

UAB “Kauno

vandenys”,

MTI

AAS 2006–2008 Parengti dokumentai,

nurodantys upelių

atgaivinimo ir

švarinimo darbų

turinį ir eiliškumą,

sudarantys prielaidas

upių vandens

kokybės gerinimui

30 Savivaldybės

biudţetas

15

2.1.2. Maţinti atvirų vandens telkinių teršimą nuotekomis (uţdavinys)

Veiksmai Galimi

dalyviai

Atsakingas Vykdymo

laikotarpis


lėšų poreikis,

tūkst. Lt


2.1.2.1. Pastatyti miesto nuotekų biologinio valymo

įrenginius5

AAS UAB

„Kauno

vandenys”

2006–2007 Sumaţėjusi Nemuno

vandens tarša,

padidėjusios Nemuno

rekreacinės

galimybės

52590 Valstybės biudţetas,

ES fondai, kita

parama

2.1.2.2. Parengti mišrios nuotekų sistemos atskyrimo

programą ir veiksmų planą, buitines nuotekas

nukreipiant į valymo įrenginius

AAS,

MTI

AAS, UAB

„Kauno

vandenys”

2006–2008 Parengtas

dokumentas,

nustatantis darbų

turinį ir eiliškumą,

sudarantis prielaidas

paviršinių vandenų

taršos maţinimui

45 Savivaldybės

biudţetas

2.2. TIKSLAS – APSAUGOTI GRUNTINĮ VANDENĮ NUO TERŠIMO

2.2.1. Maţinti grunto taršą upių apsauginėse juostose (uţdavinys)

Veiksmai Galimi

dalyviai

Atsakingas Vykdymo

laikotarpis


lėšų poreikis,

tūkst. Lt


2.2.1.1. Pastoviai organizuoti upių pakrančių prieţiūrą

Atliekų

tvarkymo

įmonės,

BC,

seniūnijos

AAS 2006–2008 Išvalytos upių

pakrantės, sumaţėjusi

vandens bei aplinkos

tarša

120 Savivaldybės

biudţetas

5 2 uždavinio 1.2.1. veiksmas įgyvendinamas ISPA fondo lėšomis. AAS dalyvauja šio projekto įgyvendinimo priežiūros komitete

16

2.2.1.2. Šviesti bei įtraukti NVO ir bendruomenes į

upių bei upelių apsauginėse juostose esančių

nelegalių šiukšlynų tvarkymo darbus

NVO, BC,

seniūnijos

AAS 2006–2008 Išvalytos upių

pakrantės, sumaţėjusi

vandens bei aplinkos

tarša, padidėjęs

visuomenės

sąmoningumas

12 Savivaldybės

biudţetas

2.2.2. Maţinti gruntinio vandens teršimą nuotekomis maţaaukštės statybos teritorijose (uţdavinys)

Veiksmai Galimi

dalyviai

Atsakingas Vykdymo

laikotarpis


lėšų poreikis,

tūkst. Lt


2.2.2.1. Nutiesti nuotekų tinklus Amalių kolektyvinių

sodų teritorijoje

UAB „Kauno

vandenys”,

PI

AAS 2006–2008 Uţtikrintas nuotekų

surinkimas bei

valymas, sumaţėjusi

gruntinio vandens

tarša

1250

Savivaldybės

biudţetas

2.2.2.2. Nutiesti nuotekų tinklus Veršvų

kraštovaizdţio draustinio prieigose

UAB „Kauno

vandenys”,

PI

AAS 2006–2008 Uţtikrintas nuotekų

surinkimas bei

valymas, sumaţėjusi

gruntinio vandens

tarša

900

Savivaldybės

biudţetas

2.2.3. Parengti nuotekų tinklų plėtros programą (uţdavinys)

Veiksmai Galimi

dalyviai

Atsakingas Vykdymo

laikotarpis


lėšų poreikis,

tūkst. Lt


2.2.3.1. Inventorizuoti esamus inţinerinių tinklų

plėtros planus bei įgyvendintas priemones, nustatyti

tinklų plėtros prioritetus

UAB „Kauno

vandenys”,

KŪS

AAS 2006 Numatoma optimali

nuotekų tinklų plėtra,

leidţianti efektyviai

spręsti aplinkos taršos

problemas

– –

17

2.2.4. Įgyvendinti lietaus nuotekų surinkimą ir valymą (uţdavinys)

Veiksmai Galimi

dalyviai

Atsakingas Vykdymo

laikotarpis


lėšų poreikis,

tūkst. Lt


2.2.4.1. Perţiūrėti, koreguoti ir patvirtinti Kauno

miesto lietaus nuotekų surinkimo sistemos schemą

UAB „Kauno

vandenys”,

KŪS,

PI

AAS 2006 Optimizuota lietaus

nuotekų surinkimo

sistemos schema,

įgalinanti efektyviai

spręsti taršos

problemas

20 Savivaldybės

biudţetas

2.3. TIKSLAS – APRŪPINTI GYVENTOJUS GEROS KOKYBĖS GERIAMUOJU VANDENIU, ATITINKANČIU ES STANDARTUS

2.3.1. Uţtikrinti centralizuotai tiekiamo vandens kokybę (uţdavinys)

Veiksmai Galimi

dalyviai

Atsakingas Vykdymo

laikotarpis


lėšų poreikis,

tūkst. Lt


2.3.1.1. Įgyvendinti miesto vandenviečių zonų apsaugą UAB „Kauno

vandenys”

AAS 2006–2008 Derinant ţemės

sklypų planus

atsiţvelgiama į esamų

vandenviečių zonų

teritorijas, tuo būdu

apsaugant gruntinį/

geriamąjį vandenį

nuo taršos

– –

2.3.1.2.Uţbaigti geleţies ir mangano pašalinimo

įrenginių statybą Petrašiūnų vandenvietėje bei

uţtikrinti kokybišką šių įrenginių darbą 6.

AAS UAB

„Kauno

vandenys”

2006 Uţtikrinta geriamojo

vandens kokybė,

vanduo atitinka HN

24:2003 reikalavimus

11120 Kitos lėšos

6 UAB „Kauno vandenys” vykdo statybą paskolos lėšomis. AAS atsakingas už geriamo vandens kokybės gerinimo programos vykdymo užtikrinimą

18

3. ATLIEKOS

3.1. TIKSLAS – SAUGOTI IR TAUSOTI APLINKĄ, MAŢINANT SUSIDARANČIŲ KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ KIEKĮ IR GAMTINIŲ

IŠTEKLIŲ VARTOJIMĄ

3.1.1. Įdiegti atliekų tvarkymo pagrindinius principus (atliekų vengimas, naudojimas, saugus šalinimas) (uţdavinys)

Veiksmai

Galimi

dalyviai

Atsakingas Vykdymo

laikotarpis


lėšų poreikis,

tūkst. Lt


3.1.1.1. Parengti atmintinę miesto įmonėms ir

organizacijoms apie atliekų vengimą ir racionalų

tvarkymą

NVO AAS 2007 Informuotos įmonės

apie atliekų tvarkymą

3 Savivaldybės

biudţetas

3.1.1.2. Nustatyti skirtingus tarifus rūšiuojamoms ir

nerūšiuojamoms atliekoms

Atliekų

tvarkymo

įmonės

AAS 2008 Padidėjęs surinktų

antrinių ţaliavų

kiekis

– –

3.1.1.3. Plėsti antrinių ţaliavų surinkimo sistemą,

įrengiant atliekų surinkimo konteinerines aikšteles

Eigulių seniūnijoje

Atliekų

tvarkymo

įmonės

UAB

„Kauno

švara“,

AAS

2006–2007 Padidėjęs surenkamų

antrinių ţaliavų

kiekis, sumaţėjusi

aplinkos tarša

240 Atliekų tvarkymo

įmonės, Savivaldybės

biudţetas

3.1.1.4. Modernizuoti statybos ir griovimo atliekų

surinkimo, perdirbimo ir antrinio panaudojimo

sistemą

Atliekų

tvarkymo

įmonės

KRATC,

AAS

2006–2007 Sumaţėjęs bendras

atliekų kiekis,

didėjantis antrą kartą

panaudotų statybos ir

griovimo atliekų

kiekis

100 Sanglaudos fondas

3.1.1.5. Remti atliekų vengimo iniciatyvas ir

projektus

NVO,

mokslo

įstaigos

AAS 2006–2008 Padidėjęs visuomenės

sąmoningumas,

aktyvesnis

dalyvavimas atliekų

tvarkymo sistemoje

30 Savivaldybės

biudţetas

19

3.1.1.6. Įrengti poţemines „Molok“ konteinerines

aikšteles Centro seniūnijoje

Atliekų

tvarkymo

įmonės, KŪS

UAB

„Kauno

švara“,

AAS

2006–2007 Padidėjęs atliekų

surinkimo

efektyvumas,

sumaţėjusi aplinkos

tarša

400 Savivaldybės

biudţetas, atliekų

tvarkymo įmonių

lėšos

3.1.1.7. Periodiškai organizuoti specifinių atliekų

surinkimą iš gyventojų apvaţiavimo būdu

Atliekų

tvarkymo

įmonės

AAS 2006–2008 Sumaţėjęs specifinių

atliekų išmetimas ne

tam skirtose vietose,

pagerėjęs specifinių

atliekų surinkimas,


tarša

50 Savivaldybės

biudţetas

3.1.2. Maţinti šiltnamio dujų emisijas (uţdavinys)

Veiksmai Galimi

dalyviai

Atsakingas Vykdymo

laikotarpis


lėšų poreikis,

tūkst. Lt


3.1.2.1. Diegti biodegraduojamų atliekų surinkimo ir

tvarkymo sistemą

Atliekų

tvarkymo

įmonės

AAS 2006–2008 Sumaţėjęs sąvartyne

šalinamų organinių

atliekų kiekis

90 Savivaldybės

biudţetas

3.1.2.2. Parengti privačių valdų savininkams

informaciją apie biodegraduojamų atliekų

kompostavimo metodus

NVO, BC,

seniūnijos

AAS 2006–2008 Padidėjęs gyventojų

informuotumas

7 Savivaldybės

biudţetas

3.1.3. Maţinti aplinkos taršą (uţdavinys)

Veiksmai Galimi

dalyviai

Atsakingas Vykdymo

laikotarpis


lėšų poreikis,

tūkst. Lt


3.1.3.1. Plėsti elektros ir elektronikos įrangos atliekų

(EEĮA) surinkimo iš gyventojų sistemą

Atliekų

tvarkymo

įmonės

AAS 2006–2007 Padidėjęs surenkamų

EEĮA kiekis,


tarša

80 Savivaldybės

biudţetas

20

3.1.3.2. Plėsti galvaninių elementų ir akumuliatorių

surinkimo sistemą

Atliekų

tvarkymo

įmonės


pavojingų atliekų


aplinkos tarša

90 Savivaldybės

biudţetas

3.1.3.3. Periodiškai organizuoti buities pavojingų

atliekų surinkimą iš gyventojų apvaţiavimo būdu

Atliekų

tvarkymo

įmonės


pavojingų atliekų


aplinkos tarša

30 Savivaldybės

biudţetas

3.1.3.4. Remti projektus ir akcijas buities pavojingų

atliekų tvarkymo srityje

NVO,

mokslo

institucijos

AAS 2006–2008 Visuomenės

sąmoningumo

ugdymas ir

įtraukimas į atliekų

tvarkymo sistemą

30 Savivaldybės

biudţetas

3.1.3.5. Pastoviai identifikuoti ir naikinti šiukšlynus

miesto teritorijoje

Atliekų

tvarkymo

įmonės,

seniūnijos,

BC

AAS 2006–2008 Pagerėjusi

gyvenamosios

aplinkos kokybė

60 Savivaldybės

biudţetas

3.1.4. Šviesti ir informuoti visuomenę (uţdavinys)

Veiksmai Galimi

dalyviai

Atsakingas Vykdymo

laikotarpis


lėšų poreikis,

tūkst. Lt


3.1.4.1.Parengti ir patvirtinti visuomenės švietimo

atliekų tvarkymo srityje programą

NVO AAS 2007 Parengtas ir

patvirtintas

dokumentas,

nustatantis

visuomenės švietimo

pagrindines uţduotis

ir veiksmus

10 Savivaldybės

biudţetas

3.1.4.2. Organizuoti seminarus seniūnijose apie

atliekų keliamas problemas, poveikį aplinkai ir

sveikatai

NVO,

seniūnijos,

BC


informuotumas ir

sąmoningumas

6 Savivaldybės

biudţetas

21

3.4.1.3. Teikti pastovią informaciją apie diegiamą

atliekų tvarkymo sistemą ir skatinti visuomenę

aktyviai joje dalyvauti

NVO AAS 2006–2008 Pagerėjęs visuomenės

informuotumas,

padidėjęs

aplinkosauginis

sąmoningumas

2 Savivaldybės

biudţetas

4. ATMOSFEROS ORAS

4.1. TIKSLAS – GERINTI MIESTO ORO KOKYBĘ

4.1.1. Papildyti Savivaldybės teisinius ir strateginius dokumentus, reglamentuojančius oro kokybės valdymą (uţdavinys)

Veiksmai Galimi

dalyviai

Atsakingas Vykdymo

laikotarpis


lėšų poreikis,

tūkst. Lt


4.1.1.1. Rengti taršos maţinimo programas ribines

vertes viršijantiems oro taršos komponentams

KRAAD,

KAVA, TS,

KŪS

AAS 2006–2008 Nustatyti

prioritetiniai oro

taršos komponentai,

numatyti taršos

maţinimo veiksmai

– –

4.1.2. Sudaryti sąlygas ir skatinti visuomenę naudotis visuomeniniu transportu, vaţiuoti dviračiais ir vaikščioti pėsčiomis, siekiant maţinti

transporto neigiamą poveikį oro kokybei (uţdavinys)

Veiksmai Galimi

dalyviai

Atsakingas Vykdymo

laikotarpis


lėšų poreikis,

tūkst. Lt


4.1.2.1. Parengti ir patvirtinti tarpsektorinę programą

„Transportas ir aplinka“

TS, MTI AAS 2006 Parengtas

dokumentas, kuriame

numatyti veiksmai

aplinkai palankios

transporto sistemos

kūrimui

25 Savivaldybės

biudţetas, ES fondai

22

4.1.2.2. Plėsti dviračių infrastruktūros tinklą KŪS, SS AAS 2006–2008 Padidėjęs dviračių

transporto naudotojų

skaičius

1500 Savivaldybės


4.1.2.3. Organizuoti informacines kampanijas,

siekiant paskatinti visuomenę naudotis visuomeniniu

transportu, vaţiuoti dviračiais ir vaikščioti pėsčiomis

TS, RVS,

seniūnijos,

BC, NVO


sąmoningumas,

didėjantis viešojo

transporto keleivių

skaičius

15 Savivaldybės

biudţetas

4.1.3. Maţinti neigiamą poveikį oro kokybei skatinant efektyvų energijos naudojimą (uţdavinys)

Veiksmai Galimi

dalyviai

Atsakingas Vykdymo

laikotarpis


lėšų poreikis,

tūkst. Lt


4.1.3.1. Organizuoti informacinę kampaniją, siekiant

ugdyti visuomenės ir verslo atstovų sąmoningumą

efektyvaus energijos naudojimo srityje

ES, RVS,

seniūnijos,

BC, NVO

AAS 2007 Padidėjęs visuomenės

ir verslo atstovų

sąmoningumas

5 Savivaldybės

biudţetas

5. TRIUKŠMAS

5.1. TIKSLAS – MAŢINTI TRIUKŠMO LYGIUS MIESTE

5.1.1. Papildyti Savivaldybės teisinius ir strateginius dokumentus, reglamentuojančius triukšmo valdymą (uţdavinys)

Veiksmai Galimi

dalyviai

Atsakingas Vykdymo

laikotarpis


lėšų poreikis,

tūkst. Lt


5.1.1.1. Parengti ir patvirtinti triukšmo prevencijos

viešose vietose taisykles

Ekspertai AAS 2008 Nustatyti elgesio

viešose vietose

principai

15 Savivaldybės

biudţetas

23

5.1.2. Tobulinti triukšmo valdymo procesą (uţdavinys)

Veiksmai Galimi

dalyviai

Atsakingas Vykdymo

laikotarpis


lėšų poreikis,

tūkst. Lt


5.1.2.1. Parengti Kauno miesto strateginį triukšmo

ţemėlapį

Ekspertai AAS 2007 Sukaupta išsami

informacija apie

triukšmo lygius,

nustatytos įvairių

triukšmo lygių zonos

650 Vyriausybė,

Savivaldybės

biudţetas

5.1.2.2. Informuoti visuomenę apie triukšmo

strateginio kartografavimo rezultatus

BC,

seniūnijos,

RVS


informuotumas

5 Savivaldybės

biudţetas

5.1.2.3. Parengti triukšmo prevencijos ir maţinimo

veiksmų planą

Ekspertai AAS 2008 Parengtas

dokumentas,

nustatantis triukšmo

prevencijos ir

maţinimo darbus bei

eiliškumą

50 Savivaldybės

biudţetas

5.1.2.4. Informuoti visuomenę apie rengiamą

veiksmų planą ir aptarti jį su visuomene

RVS, BC,

seniūnijos


informuotumas

5 Savivaldybės

biudţetas

24

6. ŢALUMOS PLOTAI

6.1. TIKSLAS – ŢALUMOS PLOTŲ APSAUGA

6.1.1. Papildyti Savivaldybės teisinius dokumentus, reglamentuojančius ţalumos plotų valdymą (uţdavinys)

Veiksmai Galimi

dalyviai

Atsakingas Vykdymo

laikotarpis


lėšų poreikis,

tūkst. Lt


6.1.1.1. Visiems miesto bendro naudojimo ţalumos

plotams (parkams, miško parkams, skverams)

parengti detaliuosius planus ir juridiškai įteisinti

US,

PI, KAVA

AAS 2008 Parengti ir patvirtinti

dokumentai, kurie

teisiškai apsaugos

ţalumos plotus

2200 Savivaldybės

biudţetas

6.1.1.2. Parengti ir patvirtinti naudojimo nuostatus

visų kategorijų ţalumos plotams

KŪS, US,

ekspertai

AAS 2006–2008 Parengti ir patvirtinti

dokumentai, kuriuose

nustatyti ţalumos

plotų įrengimo,

naudojimo ir

prieţiūros specifiniai

principai

30 Savivaldybės

biudţetas

6.1.1.3. Parengti ir patvirtinti ţalumos plotų (parkų ir

skverų) tvarkymo programas

– AAS 2008 Parengtas

dokumentas,

nustatantis ţeldynų

tvarkymo darbus ir jų

eiliškumą

– –

6.1.1.4. Parengti vandens telkinių apsauginių juostų

specialųjį planą

Ekspertai, PI AAS 2008 Įteisintos prielaidos

ţalumos plotų

apsaugai derinant

miesto teritorijos

planavimą

100 Savivaldybės

biudţetas

25

6.1.2. Kaupti informaciją apie ţalumos plotų būklę mieste (uţdavinys)

Veiksmai Galimi

dalyviai

Atsakingas Vykdymo

laikotarpis


lėšų poreikis,

tūkst. Lt


6.1.2.1. Vykdyti saugotinų medţių inventorizaciją

privačiose valdose

MTI AAS 2006–2008 Privačiose valdose

augančių medţių ir

krūmų, kaip miesto

ţalumos sudėtinės

dalies, apsauga

60 Savivaldybės

biudţetas

6.1.2.2. Parengti pasus nekilnojamojo turto

kadastre įregistruotiems ţalumos plotams

MTI, ekspertai AAS 2006–2008 Pagerėjusi ţalumos

plotų būklės kontrolė

ir apsauga

5 Savivaldybės

biudţetas

6.1.2.3. Vykdyti miesto gatvių ţeldinių

inventorizaciją (uţdavinys), patikslinti Centro ir

Ţaliakalnio seniūnijų gatvių ţeldinių

inventorizacijos duomenis, parengti Šilainių gatvių

ţeldinių inventorizaciją

MTI, ekspertai AAS 2006–2008 Pagerėjusi gatvių

ţeldinių būklė

50 Savivaldybės

biudţetas

6.1.3. Sukurti vieningą ţalumos plotų valdymo sistemą (uţdavinys)

Veiksmai Galimi

dalyviai

Atsakingas Vykdymo

laikotarpis


lėšų poreikis,

tūkst. Lt


6.1.3.1. Parengti ţalumos plotų valdymo

reorganizacijos planą

KŪS, US AAS 2007 Parengta esamos

ţalumos plotų

valdymo analizė ir

parengti pasiūlymai

valdymo tobulinimui

– –

26

6.1.4. Informuoti visuomenę apie miesto ţalumos plotų būklę, įtraukti į jų prieţiūros ir išsaugojimo veiklas (uţdavinys)

Veiksmai Galimi dalyviai Atsakingas Vykdymo

laikotarpis


lėšų poreikis,

tūkst. Lt


6.1.4.1.Remti pilietines iniciatyvas, padedančias

įgyvendinti ţalumos plotų apsaugą

RVS,

seniūnijos, BC,

NVO

AAS 2006–2008 Padidėjęs

visuomenės

pilietiškumas ir

aplinkosauginis

sąmoningumas

15 Savivaldybės

biudţetas

6.1.4.2. Teikti išsamią ir patrauklią informaciją

miesto gyventojams ir svečiams apie Kauno miesto

ţalumos plotus ir jų naudą

RVS, NVO AAS 2008 Padidėjęs

visuomenės

informuotumas

20 Savivaldybės


6.1.5. Saugoti ţalumos plotus mieste (uţdavinys)


laikotarpis


lėšų poreikis,

tūkst. Lt


6.1.5.1. Derinant teritorinio planavimo

dokumentus, siekti išsaugoti ţalumos plotus

atitinkančius Kauno miesto bei apylinkių gamtinio

karkaso nuostatų reikalavimus ir padedančius

įgyvendinti ekokompensacijos uţduotis

US, KRAAD AAS 2006–2008 Ţeldynų normos

ploto vienetui

išlaikymas

– –

6.1.5.2 Parengti siūlymus, skatinančius gyventojus

rūpintis ţalumos plotais nuosavose teritorijose

FS, US, KŪS AAS 2007 Padidėjęs visuomenės

informuotumas,

pagerėjusi ţalumos

plotų būklė

7 Savivaldybės

biudţetas

27

7. BIOLOGINĖ ĮVAIROVĖ

7.1. TIKSLAS – IŠSAUGOTI, TAUSOTI IR GAUSINTI MIESTO BIOLOGINĘ ĮVAIROVĘ

7.1.1. Išsaugoti, tausoti ir gausinti biologinę įvairovę ir gerinti kraštovaizdţio kokybę (uţdavinys)

Veiksmai

Galimi dalyviai Atsakingas Vykdymo

laikotarpis


lėšų poreikis,

tūkst. Lt


7.1.1.1. Atnaujinti Kauno miesto biologinės

įvairovės apsaugos programą

– AAS 2007 Parengti uţdaviniai ir

veiksmų planai

svarbiausioms rūšims

ir buveinėms

išsaugoti ir gausinti

5 Savivaldybės

biudţetas

7.1.1.2. Atlikti paukščių apskaitą Kauno

valstybiniame ornitologiniame draustinyje

AM, MTI AAS 2006 Įvertinta ţiemojančių

paukščių populiacijų

būklė, nustatytas

paukščių gausumas,

retos ir nykstančios

rūšys

15 Savivaldybės

biudţetas

7.1.1.3. Įvertinti esamų poilsio zonų išsidėstymą

biologinės įvairovės atţvilgiu

Ekspertai AAS 2008 Apsaugotos

nykstančios rūšys ir

buveinės

15 Savivaldybės

biudţetas

7.1.1.4. Atlikti Kauno miesto biologinės įvairovės

reguliarų monitoringą ir tyrimus, nesaugomų

vertingų gamtinių teritorijų išaiškinimą ir ištyrimą

Ekspertai AAS 2006–2008 Uţtikrinta biologinės

įvairovės apsauga,

išsaugotos biologinės

vertybės, vykdoma

būklės kontrolė

50 Savivaldybės

biudţetas

7.1.1.5 Gerinti šikšnosparnių gyvenimo sąlygas

teriologiniuose draustiniuose

NVO, MTI AAS 2006–2008 Šikšnosparnių

populiacijų išplitimas

ir pagausėjimas

30 Savivaldybės

biudţetas

28

7.1.2. Saugoti retas rūšis ir ekosistemas jų natūralioje vietoje (in situ) (uţdavinys)

Veiksmai

Galimi dalyviai Atsakingas Vykdymo

laikotarpis


lėšų poreikis,

tūkst. Lt


7.1.2.1. Saugotinoms Kauno mieste augalų ir

gyvūnų rūšims pritaikyti apsaugos būdą bei

priemones pagal specialistų rekomendacijas

Ekspertai AAS 2006–2008 Saugomų augalų ir

gyvūnų rūšių

gausėjimas

50 Savivaldybės

biudţetas

7.1.3. Šviesti ir informuoti visuomenę (uţdavinys)


laikotarpis


lėšų poreikis,

tūkst. Lt


7.1.3.1. Remti biologinės įvairovės apsaugos

projektus, skatinti visuomenę aktyviai dalyvauti

juose

NVO AAS 2006–2008 Didesnis piliečių

sąmoningumas ir

aktyvumas biologinės

įvairovės išsaugojime

10 Savivaldybės

biudţetas

7.1.3.2. Parengti informacinę medţiagą apie Kauno

miesto biologinę įvairovę ir jos apsaugą

NVO, BC AAS 2007 Padidėjęs visuomenės

informuotumas

5 Savivaldybės

biudţetas

8. DIRVOŢEMIS

8.1. TIKSLAS – IŠSAUGOTI GERĄ DIRVOŢEMIO KOKYBĘ

8.1.1. Identifikuoti uţterštas teritorijas (uţdavinys) Veiksmai Galimi dalyviai Atsakingas Vykdymo

laikotarpis


lėšų poreikis,

tūkst. Lt


8.1.1.1. Atlikti dirvoţemio geocheminius tyrimus

miesto plėtros teritorijose

MTI AAS 2007 Sukaupta informacija

apie miesto

dirvoţemio

uţterštumą

200 Savivaldybės

biudţetas

29

8.1.1.2.Vadovaujantis geocheminiu atlasu, parengti

skaitmeninius ţemėlapius uţterštoms teritorijoms

MTI, PI AAS 2008 Identifikuotos

labiausiai uţterštos

teritorijos mieste

100 Savivaldybės

biudţetas

8.1.2. Vykdyti dirvoţemio uţterštumo prevenciją (uţdavinys)


laikotarpis


lėšų poreikis,

tūkst. Lt


8.1.2.1. Parengti informacinę medţiagą apie

dirvoţemio uţterštumą Kauno mieste

NVO AAS 2008 Padidėjęs visuomenės

informuotumas

3 Savivaldybės

biudţetas

9. VISUOMENĖS ŠVIETIMAS, INFORMAVIMAS IR DALYVAVIMAS SPRENDIMŲ PRIĖMIME

9.1. TIKSLAS – EFEKTYVUS MIESTO VISUOMENĖS ŠVIETIMAS APIE APLINKOS APSAUGĄ IR DARNŲ VYSTYMĄSI,

VISUOMENĖS SĄMONINGUMO PLĖTOTĖ IR SU TUO SUSIJOSIOS GYVENSENOS POKYČIŲ SKATINIMAS

9.1.1. Informuoti visuomenę apie aplinkosaugos aktualijas, gyvenamosios vietovės aplinkos būklę ir tendencijas (uţdavinys)


laikotarpis


lėšų poreikis,

tūkst. Lt

Galimi lėšų

šaltiniai

9.1.1.1 Rengti ir leisti kasmetinį leidinį apie

aplinkosaugą Kauno mieste

– AAS 2006–2008 Pagerėjęs visuomenės

informuotumas

15 Savivaldybės

biudţetas

9.1.1.2. Rengti susitikimus su visuomene

KRAAD, NVO,

BC, seniūnijos,

įmonės

AAS 2006–2008 Pagerėjęs visuomenės

informuotumas

7 Savivaldybės

biudţetas

9.1.1.3. Visuomenės informavimo centre

kaupti informaciją apie aplinką,

aplinkosaugos politikos kryptis,

aplinkosaugos problemų sprendimų būdus

KRAAD,

ekspertai

AAS 2006–2008 Sukurtos sąlygos

efektyvesniam

informavimui

3 Savivaldybės

biudţetas

30

9.1.1.4. Atnaujinti informacijos apie aplinką

sąvadą

AM AAS 2006–2008 Sukurtos sąlygos

efektyvesniam

informavimui

– –

9.1.1.5. Dalyvauti skyriaus atsakingiems

darbuotojams seminaruose ir mokymuose

apie efektyvų aplinkosauginį švietimą

AM, NVO AAS 2006–2008 Padidėjusi darbuotojų

kompetencija

6 Savivaldybės

biudţetas

9.1.1.6. Skatinti seniūnijas ir bendruomenes

kaupti informaciją apie aplinką, parengti

„Aplinkosauginius ţemėlapius“

KRAAD, NVO,

seniūnijos


aplinkosauginis

sąmoningumas ir

dalyvavimas

3 Savivaldybės

biudţetas

9.1.1.7. Nuolat atnaujinti informaciją

internetiniame puslapyje

– AAS 2006–2008 Geresnis prieinamumas prie

aplinkosauginės

informacijos

– –

9.1.1.8. Atlikti gyventojų apklausą

aplinkosaugos temomis

MTI AAS 2007 Informacija apie gyventojų

sąmoningumą ir

aplinkosaugos problemų

suvokimą

20 Savivaldybės

biudţetas, ES

fondai

9.1.1.9. Teikti aktualią informaciją miesto

gyventojams elektroniniuose stenduose

– AAS 2006–2008 Pagerėjęs visuomenės

informuotumas

108 Savivaldybės

biudţetas

9.1.2. Ugdyti atsakingą visų visuomenės grupių poţiūrį į aplinką (uţdavinys)


laikotarpis


lėšų poreikis,

tūkst. Lt

Galimi lėšų

šaltiniai

9.1.2.1. Parengti aplinkosauginio švietimo ir

švietimo darniam vystymuisi programą

2009–2015 m.

NVO, ekspertai AAS 2008 Parengtas dokumentas,

kuriame numatyti švietimo

tikslai, uţdaviniai ir

veiksmai

15 Savivaldybės

biudţetas

9.1.2.2. Įtraukti seniūnijas, BC, NVO į

aplinkosauginių renginių organizavimą

NVO, BC,

seniūnijos


aplinkosauginis

sąmoningumas ir

dalyvavimas

33 Savivaldybės

biudţetas ir kiti

finansavimo

šaltiniai

31

9.1.2.3. Parengti informacinius paketus apie

aplinkosaugą seniūnijoms ir bendruomenėms

Ekspertai AAS 2006 Kokybiška informacija

visuomenei

1,5 Savivaldybės

biudţetas

9.1.2.4. Rengti „Graţiausios sodybos“

konkursą

US, KŪS,

NVO

AAS Kas antri

metai

(2006, 2008)

Padidėjęs visuomenės

aplinkosauginis

sąmoningumas ir

dalyvavimas

5 Savivaldybės

biudţetas,

rėmėjai

9.1.2.5. Rengti „Pramonės įmonių aplinkos

tvarkymo“ konkursą

US, KŪS,

KRAAD

AAS 2007 Padidėjęs įmonių

aplinkosauginis

sąmoningumas ir

dalyvavimas

2 Savivaldybės

biudţetas,

rėmėjai

9.1.2.6. Parengti „Aplinkai draugiškiausios

įmonės“ konkurso koncepciją

KŪS, KPPAR AAS 2008 Parengtas dokumentas,

reglamentuojantis

konkurso sąlygas ir

organizavimą

2,5 Savivaldybės

biudţetas

9.1.3. Bendradarbiauti su nevyriausybinėmis organizacijomis, įgyvendinant miesto aplinkosaugos strategiją (uţdavinys)


laikotarpis


lėšų poreikis,

tūkst. Lt

Galimi lėšų

šaltiniai

9.1.3.1. Rengti periodinius sutikimus su

nevyriausybinėmis organizacijomis

NVO AAS 2006–2008 Pagerėjęs

bendradarbiavimas su

NVO

1 Savivaldybės

biudţetas

9.1.3.2. Rengti bendrus projektus NVO AAS 2006–2008 Pagerėjęs

bendradarbiavimas su

NVO, efektyvesnis

aplinkosauginės strategijos

įgyvendinimas

60 Savivaldybės

biudţetas

32

9.1.4. Skatinti visuomenę dalyvauti sprendimų priėmimo procese (planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas ir kt.) (uţdavinys)


laikotarpis


lėšų poreikis,

tūkst. Lt

Galimi lėšų

šaltiniai

9.1.4.1. Rengti seminarus apie efektyvius

visuomenės dalyvavimo metodus

Ekspertai AAS 2008 Padidėjusi darbuotojų

kompetencija

10 Savivaldybės

biudţetas,

rėmėjai

9.1.5. Siekti, kad Savivaldybės administracija demonstruotų aplinkai draugiškos veiklos pavyzdį visuomenei (uţdavinys)


laikotarpis


lėšų poreikis,

tūkst. Lt

Galimi lėšų

šaltiniai

9.1.5.1. Pasirengti Aplinkosaugos vadybos

sistemos (AVS) diegimui Kauno miesto

savivaldybės administracijoje

BMS AAS 2007 Administracija informuota

apie AVS, parengta

dokumentacija AVS

diegimui

100 Savivaldybės

biudţetas, ES

projektas

9.1.5.2. Surengti seminarą Savivaldybės

administracijos darbuotojams apie ţaliuosius

pirkimus ir numatyti tolimesnius veiksmus

AM, VPT,

ekspertai

AAS 2007–2008 Padidėjusi darbuotojų

aplinkosauginė

kompetencija, parengtas

vadovas, kaip vykdyti

ţaliuosius pirkimus

0,5 Savivaldybės

biudţetas

9.1.5.3. Pasirašyti Olborgo įsipareigojimus7

(darnaus vystymosi)

Savivaldybės

taryba

AAS 2006 Savivaldybės

įsipareigojimas darniai

vystyti miestą

1 Savivaldybės

biudţetas

7 Daugiau informacijos - http://www.aalborgplus10.dk/

33

9.1.6. Skatinti aplinkosaugines iniciatyvas kitose institucijose (uţdavinys)

Veiksmai Galimi

dalyviai

Atsakingas Vykdymo

laikotarpis


lėšų poreikis,

tūkst. Lt

Galimi lėšų

šaltiniai

9.1.6.1. Skatinti aplinkosaugines iniciatyvas

miesto bendrojo lavinimo mokyklose

MTI AAS 2006–2008 Padidėjęs moksleivių

aplinkosauginis

sąmoningumas

15 Savivaldybės

biudţetas

9.1.6.2. Remti aplinkosauginių edukacinių

programų rengimą

– AAS 2006–2008 Pagerėjęs informavimas ir

padidėjęs aplinkosauginis

sąmoningumas

50 Savivaldybės

biudţetas

9.1.6.3. Rengti seminarus miesto švietimo

įstaigų darbuotojams apie aplinkosaugą

Ekspertai,

ŠUS, MTI

AAS 2008 Padidėjusi darbuotojų kompe-

tencija aplinkosaugos srityje

1,5 Savivaldybės

biudţetas

34

IV. STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMAS IR KONTROLĖ

Sėkmingas Kauno miesto aplinkosaugos strategijos įgyvendinimas priklauso nuo to, kokia

yra įgyvendinančiosios institucijos struktūra, kaip bus kontroliuojamas strategijos

įgyvendinimas, kaip vertinamas įgyvendinimo poveikis miestui ir kaip numatyta, prireikus,

papildyti ar keisti strategiją.

Strategijos įgyvendinimo institucinę struktūrą sudaro du lygmenys: politinis ir

administracinis. Kauno miesto savivaldybės taryba ir komitetai yra vieni iš pagrindinių dalyvių

įgyvendinimo uţtikrinimo procese, kadangi jie tvirtina ir svarsto ataskaitas, teikia pasiūlymus

veiklai.

Pagrindinis šios strategijos įgyvendintojas yra Aplinkos apsaugos skyrius, kuris yra tiesiogiai

pavaldus Miesto plėtros departamento direktoriui. Skyriaus struktūrą ir etatus tvirtina miesto

Savivaldybės administracijos direktorius.

Dabartinėje skyriaus sudėtyje yra trys padaliniai:

Vandens ir ţeldinių poskyris (3 darbuotojai);

Taršos maţinimo ir bendrųjų programų poskyris (4 darbuotojai);

Atliekų tvarkymo poskyris (4 darbuotojai).

Skyriaus vedėja yra atsakinga uţ Aplinkos apsaugos skyriaus veiklos programų

įgyvendinimą ir koordinavimą, LR Aplinkos apsaugos įstatymų, miesto Tarybos, Valdybos

sprendimų, Savivaldybės mero potvarkių ir Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų

gamtosaugos ir gamtonaudos klausimais įgyvendinimą ir jų vykdymo kontrolės organizavimą.

Skyriaus vedėjo pavaduotojas yra atsakingas uţ vedėjo, Miesto plėtros departamento

direktoriaus, Savivaldybės administracijos direktoriaus ir jo pavaduotojų, Tarybos narių

paklausimų aplinkos apsaugos klausimais vykdymą, skyriuje sprendţiamų klausimų ir pavedimų

kontrolę, poveikio aplinkai vertinimo procedūros organizavimą, derina projektus bei teritorijų

planavimo dokumentus.

Vandens ir želdinių poskyrio funkcijos:

gamtosauginių objektų statybos organizavimas, planavimas, finansavimas;

vandens apsaugos programos rengimas ir įgyvendinimas;

geriamojo vandens gerinimo programos rengimas ir įgyvendinimas;

ţeldinių prieţiūros tvarkos bei apsaugos tobulinimas mieste;

leidimų medţiams nupjauti ar kitaip pertvarkyti išdavimas;

aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšų uţ iškertamus ţeldinius kaupimas;

miškotvarkos projekto įgyvendinimas;

35

programos „Kauno miesto ţeldiniai“ įgyvendinimas;

ţeldynų sistemos urbanizuotoje aplinkoje formavimas;

natūralios gamtos bei kraštovaizdţio objektų apsauga Kauno mieste.

Taršos mažinimo ir bendrųjų programų poskyrio funkcijos:

mokslinio tiriamojo darbo „Kauno miesto ekologinio monitoringo rezultatai“ ir automatizuotos

oro kokybės kontrolės sistemos, triukšmo programos koordinavimas; dviračių takų plėtros

įgyvendinimas; transporto ekologizavimo programos vykdymas;

duomenų apie aplinkos būklę kaupimas;

biologinės įvairovės programos įgyvendinimas;

dirvoţemio apsauga nuo taršos;

Aplinkos apsaugos skyriaus tinklalapio papildymas nauja informacija;

tarptautinių projektų rengimas ir įgyvendinimas;

visuomenės aplinkosauginio švietimo programos koordinavimas ir įgyvendinimas;

informacijos apie ekologinę miesto būklę teikimas visuomenei;

leidinių leidybos organizavimas;

visuomenės informavimo apie aplinką centro veiklos koordinavimas.

Atliekų tvarkymo poskyrio funkcijos:

Savivaldybės atliekų tvarkymo duomenų bazės įdiegimas ir tvarkymas;

visuomenės informavimo apie atliekų tvarkymą programos rengimas ir vykdymas;

atliekų tvarkymo puslapio Savivaldybės interneto svetainėje sukūrimas ir tvarkymas;

gamtos išteklių naudojimo leidimų derinimas;

atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų rengimas, leidyba ir įgyvendinimas;

antrinių ţaliavų sistemos organizavimas;

specifinių atliekų rūšių tvarkymo sistemų diegimo organizavimas ir įgyvendinimo kontrolė;

konkursų organizavimas atliekų tvarkymo paslaugų teikimui;

atliekų tvarkymo reikalavimų įgyvendinimo kontrolė smulkaus ir vidutinio verslo įmonėse;

atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės dokumentų rengimas;

atliekų tvarkymo biudţeto planavimas;

Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos sąmatos panaudojimo kontrolė;

Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos priemonių finansavimo plano sudarymo

koordinavimas;

Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšų kaupimas, panaudojimo kontrolės

koordinavimas.

36

Poskyrių pavadinimai kai kuriais atvejais neatspindi vykdomos veiklos, todėl siūloma juos

grupuoti ne pagal gamtos komponentus, bet pagal veiklos pobūdį.

Išskirtini trys pagrindiniai skyriaus veiklos komponentai:

programos ir projektai,

aplinkos kokybė,

gamtos apsauga.

Siekiant efektyviau panaudoti esamus finansinius ir ţmogiškuosius išteklius skyriuje turėtų

būti pergrupuoti poskyriai.

Kauno miesto savivaldybė dalyvauja Baltijos miestų sąjungos projekte „Europos miestų

valdymas – 25“, kurio metu siekiama pasirengti Aplinkosaugos vadybos sistemos (AVS)

įdiegimui Savivaldybėje. Šio projekto metu analizuojama, kaip gerinti aplinkosaugos valdymą.

Pagrindinis dėmesys kreipiamas ne tik į Aplinkos apsaugos skyriaus veiklas, bet ir į tai, kaip

bendradarbiaujama tarp skyrių, kaip aplinkosaugos klausimai integruojami į kitų sričių veiklas.

Daugelis numatytų plane veiksmų turėtų būti vykdomi bendradarbiaujant su kitais Savivaldybės

skyriais, ypač su Komunalinio ūkio, Urbanistikos, Transporto, Energetikos, Plėtros ir programų

valdymo, Švietimo ir ugdymo, Uţsienio ir viešųjų ryšių ir Sveikatos skyriais. Ypatingas dėmesys

turėtų būti kreipiamas į bendradarbiavimą tarp skyrių įgyvendinant Ţalumos plotų srities

uţdavinius. Pradėjus diegti Aplinkosaugos vadybos sistemą Savivaldybėje, turėtų būti sudarytos

sąlygos dar daugiau integruoti aplinkosaugos aspektus į kitas veiklas.

Skyrius bendradarbiauja ir su kitomis institucijomis, kurių veikla taip pat prisideda prie

Kauno miesto aplinkosaugos strategijos įgyvendinimo. Tai Aplinkos ministerijos Kauno regiono

aplinkos apsaugos departamentas, Kauno apskrities viršininko administracija, Kauno regiono

atliekų tvarkymo centras, mokslo ir tyrimų institucijos, savivaldybės įmonės „Kauno vandenys“

ir „Kauno švara“, bendrojo lavinimo mokyklos, bendruomenių centrai, seniūnijos,

nevyriausybinės organizacijos.

Aplinkos pokyčiai vertinami šiose srityse:

vanduo;

atliekos;

atmosferos oras ;

triukšmas;

ţalumos plotai;

bioįvairovė;

visuomenės švietimas, informavimas ir dalyvavimas sprendimų priėmime.

37

Strategijos įgyvendinimo stebėsena apima informacijos rinkimą, apdorojimą ir įvertinimą.

Strategijos įgyvendinimas turi būti nuolat stebimas pasitelkiant indikatorius, įgalinančius

nustatyti pokyčius aplinkos kokybės srityje ir palyginti esamą būklę su uţsibrėţtais tikslais.

Aplinkos kokybės pokyčiams nustatyti atskaitos tašku laikoma 2005 metų aplinkos kokybės

būklė, įvertinta pagal šiuos indikatorius:

ekologinio monitoringo duomenimis paremti aplinkos kokybės rodikliai vandens, oro bei

triukšmo srityse;

nuotekų tinklų ilgis mieste;

gyventojų skaičius (proc.), vartojantis ES standartus atitinkantį geriamąjį vandenį;

bendras surenkamas atliekų kiekis (t);

sąvartyne šalinamų atliekų ir surinktų antrinių ţaliavų kiekiai (kg/ţmogui /metus);

nutiestų dviračių takų ilgis ir įrengtų dviračių infrastruktūros objektų skaičius;

atvejų skaičius per metus, kai viršijamos smulkių kietųjų dalelių, ne didesnių kaip 10 mikronų

skersmens, koncentracijos paros ribinės vertės;

vidutinis dienų skaičius per metus, kai viršijama oro tarša NOx, SO2, O3, CO palyginti su

normatyvais;

matavimo vietų skaičius, kuriose triukšmo lygiai viršija leistinas normas;

įrengtų ţalumos plotų kiekis (kv. m) tenkantis 1 gyventojui;

visuomenės sąmoningumo lygis (apklausų duomenys).

Svarbus strategijos įgyvendinimo indikatorius yra strategijos veiksmų plano 2006-2008 m.

įgyvendinimas. Planas turi būti perţiūrimas kiekvienų metų pabaigoje. Pristatomi atlikti

strategijos įgyvendinimo darbai, strategija perţiūrima ir koreguojama bei atnaujinama pagal

pasikeitusias aplinkybes ir Savivaldybės galimybes.

Siūloma, įgyvendinus strategijos pirmųjų trijų metų uţdavinius, pasiekimus pristatyti

visuomenei.

_______________________________________

kauno miesto aplinkos apsaugos strategija 2006 2015 … › wp-content › uploads › sites › 8...

Documents