kauno rajono savivaldybĖs gyventojŲ ...€¦ · web viewiš tų, kurie nurodė dirbantys, 73...

KAUNO RAJONO SAVIVALDYBĖS GYVENTOJŲ PASITENKINIMO VIEŠOSIOMIS

PASLAUGOMIS INDEKSO NUSTATYMO TYRIMAS

APKLAUSOS TYRIMO ATASKAITA Nepriklausomas tyrėjas prof. habil. dr. Gediminas MERKYS

2016 m. KAUNASANOTACIJA

Šioje ataskaitoje pristatomas Kauno rajono gyventojų (N=1900) masinės apklausos raštu tyrimas, kuris apėmė visas 25 seniūnijas. Tyrimas buvo atliktas 2016 m. birželio mėn. Tyrimo tikslas – nustatyti Kauno rajono gyventojų pasitenkinimo įvairiomis viešosiomis paslaugomis indeksus. Tyrimas buvo atliekamas vykdant LR VRM rekomendaciją „Dėl viešųjų paslaugų vartotojų pasitenkinimo indekso nustatymo metodikos“ (Žin., 2009, Nr. 81-3391).

Anoniminės apklausos metu respondentai vertino 154 pirminius indikatorius, kurie atspindėjo įvairias viešąsias paslaugas ir gyvenimo kokybės rodiklius. Turinio požiūriu šiame tyrime atspindėtos pačios įvairiausios sritys – komunalinis ūkis ir aplinkos tvarkymas; viešasis transportas; sporto, laisvalaikio ir rekreacijos infrastruktūra; miesto įvaizdis; švietimas ir

kultūra; teisėsauga ir kt. Remiantis apklausos tyrimo duomenimis, sudarytas kompleksinis statistiškai normuotas 154 paslaugų ir rodiklių reitingas. Remiantis apibendrintų skalių duomenimis, išnagrinėta pasitenkinimo paslaugomis variacija atskirose seniūnijose ir tuo pagrindu sudarytas „Kauno rajono gyventojų pasitenkinimo paslaugomis žemėlapis“. Kadangi bemaž identiška gyventojų apklausa 2013 ir 2014 m. buvo atlikta ir Kauno mieste, tai natūraliai atsirado galimybė palyginti miesto ir rajono pasiekimus viešųjų paslaugų srityje. Atmetus pavienes išimtis, žiedinei Kauno rajono savivaldybei visumoje pavyksta geriau tenkinti gyventojų poreikius nei Kauno miesto savivaldybei. Apklausos metu gyventojai galėjo ir laisva forma įrašyti savo pastebėjimus, pageidavimus bei pasiūlymus viešųjų paslaugų srityje.

Apklausos rezultatai, juos derinant su objektyviais žinybinės statistikos rodikliais, gali būti naudojami įvairiose vietos savivaldos ir viešojo administravimo srityse. Tai yra:

Strateginių ir bendrųjų planų rengimas, monitoringas ir koregavimas;

Investicijų projektų pagrindimas;

Metinio biudžeto formavimas;

Paraiškų LR vyriausybės programoms pagrindimas;

Paraiškų ES struktūriniams fondams pagrindimas;

Paslaugų viešųjų pirkimų ir „outsourcingo“ politikos pagrindimas;

Savivaldybės padalinių, skyrių ir tarnybų darbo kontrolė bei efektyvinimas (padalinių veiklos auditas, strateginis planavimas pagal sektorius ir pan.);

Savivaldybės kontroliuojamų įmonių ir ūkio subjektų veiklos kontrolė bei efektyvinimas;

Vietos valdžios ir verslo partnerystės programų parengimas;

Dialogo tarp gyventojų ir vietos valdžios puoselėjimas;

Personalo ir organizacinio mokymosi projektų parengimas.

Tyrimo ataskaita raštu susideda iš dviejų skyrių ir 105 psl. Tyrimą atliko nepriklausomas tyrėjas prof. habil. dr. Gediminas Merkys. Yra parengta ir tyrimo ataskaitos elektroninė versija.

© Gediminas Merkys© Kauno rajono savivaldybės administracija

TURINYS

1.GYVENTOJŲ APKLAUSOS TYRIMO METODIKA1.1.Apklausos imties apibūdinimas1.2.Apklausos tyrimo instrumentas ir tiriamų požymių struktūra1.3. Duomenų apdorojimas ir ataskaitoje naudojamų statistinių rodiklių paaiškinimas2.GYVENTOJŲ APKLAUSOS REZULTATAI2.1.Pasitenkinimo viešosiomis paslaugomis pirminių rodiklių bendrasis reitingas2.2.Apklausoje vertintų rodiklių reitingas pagal konkrečias sritis

2.2.1 Komunalinių paslaugų ir teritorijų būklės vertinimas

2

2.2.2. Viešojo transporto, prekybos ir buitinių paslaugų vertinimas2.2.3. Sveikatos ir socialinės apsaugos paslaugų vertinimas2.2.4. Švietimo ir kultūros paslaugų vertinimas2.2.5. Aktyvaus poilsio ir rekreacijos paslaugų vertinimas2.2.6. Savivaldybės tarybos, administracijos, seniūnijų ir NVO teikiamų paslaugų

vertinimas2.2.7. Kauno rajono įvaizdis, medijos, komunikacijos ir ryšių paslaugos2.2.8. Teisėsaugos, viešojo saugumo ir administracinių paslaugų vertinimas

2.3. Gyventojų pasitenkinimas viešosiomis paslaugomis pagal Kauno rajono seniūnijas: “Pasitenkinimo/nepasitenkinimo paslaugomis ŽEMĖLAPIS”2.4. Pasitenkinimo paslaugomis priklausomybė nuo sociodemografinių kintamųjų2.5. Gyventojų požiūris į strateginių objektų plėtrą Karmėlavos apylinkėse ir pasiūlymai dėl kompensacijos2.6.Gyventojų požiūris į kurorto statuso suteikimą konkrečioms rajono vietovėms

APIBENDRINIMAS IR DISKUSIJA

1. GYVENTOJŲ APKLAUSOS TYRIMO METODIKA

1.1. Apklausos imties apibūdinimas

Šiame tyrime buvo numatyta apklausti iki 2000 Kauno rajono gyventojų, atstovaujančių visas 25 seniūnijas. Tiek spausdintų anketų1 (2 tūkst.) ir buvo išdalinta. Masinėse apklausose neišvengiamai susiduriama su tokiu reiškiniu, kuomet dalis respondentų atsisako būti apklausiami, kiti gi anketą pradeda entuziastingai pildyti, bet neužbaigia arba dėl silpnos motyvacijos užpildo neatsakingai, atmestinai. Paprastai dalis anketų neišvengiamai išbrokuojamos ir į galutinę duomenų bazę neįtraukiamos. Šios apklausos duomenų bazę, kurios pagrindu buvo vykdomi skaičiavimai, sudarė 1900 respondentų. Nuo išplatintų anketų tai sudaro pakankamai aukštą kvotą, net 95 proc.

1 Tyrimo taktikos, kuomet bent dalis apklausų realizuojama internetu, šį kartą buvo atsisakyta užsakovo pageidavimu.

3

Kai Nrespondentų=1900, o generalinė visuma maždaug 96 tūkst. gyventojų, imties paklaida, paskaičiuota maksimalios sklaidos metodu, sudaro 2,2 proc., (kai statistinio reikšmingumo lygmuo α=0,05).

Socialinės demografinės respondentų charakteristikos

Tyrime dalyvavo visas Kauno rajono seniūnijas atstovaujantys respondentai (žr. 1.1.1 pav.). Mažai gyventojų turinčios seniūnijos kukliau atstovaujamos ir imtyje.

1.1.1 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal seniūnijas, (N=1900)

Taip pat buvo pasidomėta kiek metų apklausti gyventojai gyvena Kauno rajone (žr. 1.1.2 pav.). Vidutinė visų apklaustųjų gyvenimo Kauno rajone trukmė siekia 30 metų, minimali pasitaikiusi reikšmė 1 metai, o maksimali – 93 metai. Matuojamo požymio mediana ir moda taip pat yra 30 metų. Iki 5 metų trukmės rajone gyvena 6 procentai, iki 10 metų 13,5 proc. apklaustųjų. Galima daryti prielaidą, kad šitoks pasiskirstymas yra artimas faktinėms realijoms.

4

1.1.2 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal gyvenimo Kauno rajone trukmę, (N=1875)

Tyrime dalyvavo 34 proc. vyrų ir 66 proc. moterų (žr. 1.1.3 pav.). Didesnė procentinė dalis moterų šiame tyrime sąlygota keleto priežasčių. Iš socialinių tyrimų praktikos yra žinoma, kad moterys linkę aktyviau ir atsakingiau dalyvauti apklausos tyrimuose. Moterų pildytų anketų paprastai išbrokuojama mažiau. Be to, iš Lietuvos demografinės statistikos žinome, kad didėjant amžiui, vyrų santykinė dalis atitinkamoje amžiaus kohortoje susitraukia dėl didesnio vyrų mirtingumo ir trumpesnės jų vidutinės gyvenimo trukmės. Kuo vyresnė amžiaus kohorta, tuo ši tendencija yra stipresnė.

1.1.3 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal lytį, (N=1870)

Labai svarbus atrankinės imties rodiklis yra respondentų amžius, labai svarbu, kad čia nebūtų disproporcijų, kad neliktų amžiaus grupių, kurios masinėje imtyje būtų neatstovaujamos arba atstovaujamos labai neproporcingai. Žvelgiant į respondentų pasiskirstymą imtyje pagal amžių, matome, kad apklausoje visumoje atstovaujamos visos pagrindinės amžiaus grupės (žr. 1.1.4 pav.). Vyriausias respondentas buvo 93 metų amžiaus, o jauniausias 17. Vidurkis teko 46 metams, mediana 47 m., moda – 50 m, o standartinis nuokrypis nuo vidurkio lygus 15 metų.

5

1.1.4 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal amžių, (N=1875)

Pagal išsilavinimo rodiklį daugiausiai buvo apklausta asmenų, turinčių aukštąjį išsimokslinimą (žr. 1.1.5 pav.). Tai iš esmės atspindi faktines Pakaunės krašto gyventojų sudėties pagal išsilavinimą tendencijas. Juk Kaunas yra didmiestis ir universitetinis miestas. Šios tendencijos neišvengiamai atsispindi ir Pakaunės krašte. Be to, Lietuvoje labai didelis nuošimtis gyventojų su aukštuoju išsilavinimu jaunesnio amžiaus kohortoje. Europos statistikos agentūros duomenimis2, Lietuvos gyventojų dalis su aukštuoju išsimokslinimu 2012 metais 25-54 metų amžiaus grupėje buvo vienas aukščiausių Europos Sąjungoje – 48,6 proc. Tyrime dalyvavo daugiau moterų, nei vyrų turinčių aukštąjį išsimokslinimą.

1.1.5 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal išsimokslinimą, (N=1808)

Gyventojų pasiskirstymas pagal profesinės veiklos sritis ir užimtumą, atspindėtas 1.1.6 lentelėje. Kaip matyti, imtyje atstovaujamos labai įvairios profesinės veiklos sritys.

2 http://epp.eurostat.ec.europa.eu/portal/page/portal/education/data/database6

1.1.6. pav. Respondentų pasiskirstymas pagal profesinės veiklos sritis, (N=1700)

Iš tų, kurie nurodė dirbantys, 73 proc. dirba rajone, Kauno mieste – 26,5 proc. Kauno mieste, likę 0,5 proc. – kitur. 33,5 respondentų nurodė, kad turi nepilnamečių vaikų. Respondentų amžiaus grupėje iki 45 metų amžiaus vaikų atitinkamai turi 55,5 proc. respondentų. Šis rodiklis svarbus, kadangi apklausoje nemažai indikatorių apie švietimo paslaugas ir jų kokybę.

Tik maždaug kas dešimtas respondentas nurodė, jog turi savo verslą (9,1 proc.), beveik toks pat nuošimtis (9,2 proc.) nurodė, jog turi užregistravę ūkį. Galima daryti prielaidas, jog rastos procentinės kvotos daugmaž atitinka faktines realijas. Kauno rajonas nėra tipinis žemės ūkio rajonas. Apskritai išsivysčiusiuose kraštuose žemės ūkyje yra užimtas labai žemas nuošimtis gyventojų. Gyventojų verslumas, kaip žinoma, Lietuvoje yra žemas.

Gyventojų kohortoje 45 m. ir jaunesni 86 proc. respondentų nurodė, jog niekur iš Kauno rajono neketina išvykti. 6 proc. nurodė, kad ketina išvykti į kitą vietovę, o 7,5 proc. nurodė, jog ketina išvykti į užsienį. Akivaizdu, kad Kauno rajonas nėra akivaizdžiai depresuojantis rajonas, iš kurio jauni ir apyjauniai žmonės ketina masiškai emigruoti. Kitose Lietuvos vietovėse, ypač periferijoje, depresuojančiuose regionuose darbingo amžiaus žmonių emigraciniai ketinimai, tikėtina, būtų išreikšti gerokai stipriau.

Tyrimo imties analizė neatskleidė kokių nors ryškių asimetrijų bei išsiklaipymų, todėl galima teigti, kad imtis artėja prie reprezentatyvios imties būvio ir atitinka tyrimo tikslą – nustatyti Kauno rajono gyventojų pasitenkinimą viešosiomis paslaugomis. 1.2. Apklausos tyrimo instrumentas ir tiriamų požymių struktūra

Klausimynas buvo anoniminis . Tai reiškia, jog tiriamųjų nebuvo prašoma nurodyti vardo ir pavardės, kad visi duomenys apdorojami bendrai, o rezultatai pateikiami tik apibendrinti. Anoniminė apklausa, kaip žinoma, didina atsakymų nuoširdumą, užkerta tokius

7

neigiamus apklausų reiškinius, kaip tiriamųjų or ientaci ja į social inius lūkesčius , baimė atsiver t i i r a tskle is t i tikrąją savo nuomonę.

Klausimynas (anketa) susideda iš kelių stambių dalių. Tai vadinamųjų sociodemografinių klausimų dalis , kurią sudaro 11 klausimų apie respondentų lytį, amžių, užsiėmimą, išsilavinimą ir kt., taip pat pagrindinė anketos dalis , kurią sudaro 154 klausimai (pirminiai indikatoriai). Minėti klausimai suformuluoti taip, kad atspindėtų įvairius žmonių gyvenimo kokybės ir pasitenkinimo viešosiomis paslaugomis rodiklius. Konkretus indikatorių turinys buvo sugeneruotas, remiantis įvairiais šaltiniais. Visų pirma buvo remtasi Vietos savivaldos įstatymu3, Viešojo administravimo įstatymu4 bei LR VRM patvirtinta ir rekomenduojama „Viešųjų paslaugų vartotojų pasitenkinimo indekso skaičiavimo metodika5“.

Į standartinį viešųjų paslaugų vertinimo klausimyną buvo integruoti keli papildomi klausimų moduliai. Buvo vertinama Kauno rajono tarybą sudarančių politinių partijų veikla ir Kauno rajone išrinktų LR Seimo narių vienmandatininkų veikla. Papildomai buvo įdėtas klausimų modulis ad hoc dėl strateginių objektų plėtros Karmėlavos gyvenvietėje ir jos apylinkėse, taip pat dėl kurortinės vietovės statuso suteikimo kai kuriems Kauno rajono miesteliams.

Šiame tyrime panaudota daug pirminių indikatorių, kurie sėkmingai buvo taikomi ankstesniuose gimininguose gyvenimo kokybės ir pasitenkinimo viešosiomis paslaugomis tyrimuose. Pažymėtina, kad tokių taikomųjų tyrimų, kuriuos atliko prof. G. Merkio mokslinė grupė6, įdirbis siekia bemaž 16 metų ir apima dešimtis šalies savivaldybių. Minėta apklausos metodika buvo sėkmingai aprobuota mokslo spaudoje ir tarptautiniuose mokslo kongresuose78910. Minima gyvenimo kokybės ir pasitenkinimo viešosiomis paslaugomis tyrimų metodika išsamiai patikrinta praktiškai, ji neblogai pasiteisino realiame gyvenime ir buvo savivaldybių administracijų analitinis ramstis, rengiant strateginius ir bendruosius planus,

3 http://www3.lrs.lt/pls/inter3/oldsearch.preps2?Condition1=240620&Condition2=4 Viešojo administravimo įstatymas Žin. 1999, Nr. 60-1945; Žin. 2006, Nr.77-2975, i. k. 0991010ISTAIII-1234 žr. internetinė prieiga: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.0BDFFD850A66/OCQvcNCBEt5 LR VRM rekomendacija „Dėl viešųjų paslaugų vartotojų pasitenkinimo indekso nustatymo metodikos“. Detaliau žr. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. birželio 30 d. Įsakymą Nr. 1V-339 (Žin., 2009, Nr. 81-3391). http://www.google.lt/url?sa=t&rct=j&q=&esrc=s&frm=1&source=web&cd=1&ved=0CC0QFjAA&url=http%3A%2F%2Fvakokybe.vrm.lt%2Fget.php%3Ff.342&ei=qWFNUon3BYzFtAbf0oCYBg&usg=AFQjCNELF4yXGtqYZw_Y2wN0UoQxoDSt5w&sig2=t1N6G8YjRGmNIx7kTF1GYQ6 Kauno miesto gyventojų nuomonės tyrimas: viešųjų paslaugų vartotojų pasitenkinimo indekso nustatymas. Atskaita. Kaunas. https://www.google.lt/?gws_rd=ssl#q=Merkys+kauno+miesto+gyventpj%C5%B3Brazienė, R. Merkys, G. (2015). Viešųjų paslaugų vartotojų pasitenkinimo indekso metodikos taikymas Lietuvoje. Viešoji Politika ir Administravimas . 2015, Vol. 14 Issue 1, p103-114. 12p7 Merkys, G., Brazienė, R. et al. Subjektyvi gyvenimo kokybė kaip socialinis indikatorius: naujosios viešosios vadybos ir darnios plėtros kontekstas // Social Research = Socialiniai tyrimai: mokslo darbai / Šiaulių universitetas. Šiauliai : Šiaulių universiteto leidykla. ISSN 1392-3110. 2008, nr. 2(12), p. 63-74. [Index Copernicus; SocINDEX with Full Text; CEEOL; Current Abstracts; TOC Premier].8 Merkys, G., Brazienė, R. et al. Subjektyvi gyvenimo kokybė kaip socialinis indikatorius: viešojo sektoriaus kontekstas // Viešoji politika ir administravimas = Public policy and administration / Kauno technologijos universitetas, Lietuvos teisės universitetas. Kaunas : Technologija. ISSN 1648-2603. 2008, nr. 23, p. 23-38. [Index Copernicus; Academic Search Complete; Central & Eastern European Academic Source].9 Merkys, G., Brazienė, R. Evaluation of public services provided by municipalities in Lithuania: an experience of applying a standardized survey inventory // Social Sciences = Socialiniai mokslai / Kaunas University of Technology. Kaunas : Technologija. ISSN 1392-0758. 2009, nr. 4(66), p. 50-61. [CSA Sociological Abstracts; SocINDEX with Full Text].10 Merkys, G., Brazienė, R. New Standardized Survey Inventory for Social and Economical Development of Municipalities. International Conference on Survey Methods in Multinational, Multiregional, and Multicultural Contexts, (3MC), Berlin, Germany June 25-28, 2008.

8

https://www.google.lt/?gws_rd=ssl#q=Merkys+kauno+miesto+gyventpj%C5%B3

https://www.e-tar.lt/portal/legalAct.html?documentId=TAR.0BDFFD850A66

https://www.e-tar.lt/portal/legalAct.html?documentId=TAR.0BDFFD850A66

investicinius projektus, įvairių sektorių pertvarkos projektus. Kai kurios savivaldybės apklausas kartojo kelis kartus, o Kauno rajono savivaldybė analogišką apklausą daro jau ketvirtą kartą11.

Vertas dėmesio momentas, jog bemaž identišką gyventojų apklausą apie pasitenkinimą viešosiomis paslaugomis 2013 ir 2014 m. užsakė Kauno miesto savivaldybė12. Kadangi didžioji dalis pirminių apklausos rodiklių sutampa, atsirado galimybė palyginti didmiesčio savivaldybės ir jo žiedinės savivaldybės pasiekimus, užtikrinant gyventojams viešųjų paslaugų kokybę ir pasitenkinimą paslaugomis.

Ties kiekvienu iš pirminių 154 klausimų buvo pateiktas socialinėms apklausoms įprastas Likert13 skalės tipo atsakymo formatas , susidedantis iš penkių vertinimo pakopų (kategorijų) (žr. klausimyno atkarpos pavyzdį ir kodavimo balais schemą). Kuo didesnis pilkas skrituliukas pažymimas, tuo palankiau vertinama atitinkama paslauga. Atsakymai buvo koduojami balais nuo 1 iki 5, kuomet aukštesnis balas atitinka palankesnį paslaugos vertinimą. Tokiu būdu balui 3 tenka formalus skalės vidurys, o interpretacijos prasme tai atitinka neutralų vertinimą ir/arba respondento informuotumo apie vertinamą indikatorių trūkumą („nežinau“, „nesusidūriau“, „neturiu nuomonės“). Balai 1-2 reiškia nepalankų paslaugos vertinimą, o balai 4-5 atspindi palankų paslaugos vertinimą. 1.2.1 paveiksle pateiktas atsakymų registravimo pavyzdys, o 1.2.2 paveiksle pateikta užregistruotų atsakymų kodavimo balais schema.

ĮVERTIN KITE labai blogai – labai gerai

Gatvių ir kelių priežiūrą kritinėmis oro sąlygomis (apledėjus, pustant) Atokesnių kelių ir privažiavimų dangos būklės priežiūrą kritinėmis oro sąlygomis Gatvių, šaligatvių, kelių remontavimą (duobių sutvarkymas, asfaltavimas) Kelių ir gatvių ženklinimo būklę Gatvių apšvietimą tamsiu paros metu

1.2.1 pav. Klausimyno atkarpa/ pavyzdysVertinimo kategorijos Nepalankus

(Blogai/Lyg ir blogai)

Neturiu aiškios nuomonės/Nežinau

Palankus(Lyg ir gerai/Gerai)

Vertinimo kodavimas balais 1 2 3 4 5Skalė atsakymams žymėti

1.2.2. pav. Vertinimų (atsakymų) kodavimo balais schema

Minėtoje LR VRM rekomenduojamoje vartotojų pasitenkinimo indekso metodikoje siūloma pavienius respondentų atsakymus apie pasitenkinimą viešosiomis paslaugomis koduoti 10 balų skalėje. Šito siūlymo atsisakyta sąmoningai. Buvo pasilikta prie klasikinio ir visuotinai priimto 5 pakopų atsakymo formato. Dešimties pakopų atsakymo formatas būtų labiau priimtinas, kuomet klausimynas yra trumpas ir pirminių indikatorių nedaug. Tokie trumpesni klausimynai gali būti produktyvūs, kuomet norima rasti pavienės institucijos ar pavienio sektoriaus teikiamų viešųjų paslaugų pasitenkinimo indeksus. Tuo tarpu šis klausimynas tiria viešąsias paslaugas ne per pavienės organizacijos ar sektoriaus prizmę, bet kaip strateginę

11 Merkys G., Brazienė. Kauno rajono gyventojų nuomonės tyrimas: Kauno rajono savivaldybės Gyvenimo ir veiklos kokybės gerinimo 2007–2013 m. strateginio plano įgyvendinimo kontekste, 2010. Užsakovas – Kauno rajono savivaldybė.12 Kauno miesto gyventojų nuomonės tyrimas: viešųjų paslaugų vartotojų pasitenkinimo indekso nustatymas. Atskaita. Kaunas. https://www.google.lt/?gws_rd=ssl#q=Merkys+kauno+miesto+gyventpj%C5%B3Brazienė, R. Merkys, G. (2015). Viešųjų paslaugų vartotojų pasitenkinimo indekso metodikos taikymas Lietuvoje. Viešoji Politika ir Administravimas . 2015, Vol. 14 Issue 1, p103-114. 12p13 Babbie, E. (2013). The Practice of Social Research. 13th Edition. Wadsworth Cengage Learning.

9

https://www.google.lt/?gws_rd=ssl#q=Merkys+kauno+miesto+gyventpj%C5%B3

visumą. Jei paliktume 10 pakopų atsakymo formatą, tai kiekvienas respondentas būtų priverstas „plaukioti“ neaprėpiamo dydžio požymių ir jų vertinimo kategorijų matricoje (154 x 10 =1540).

Verta trumpai aptarti ir kitus atsakymų kodavimo balais ypatumus. Pasirinktame penkių pakopų atsakymo formate balui „3“ tenka dviguba funkcija. Pasirinktoje kodavimo schemoje šis balas žymi ir nuosaikų (vidutinį) vertinimą, ir atsakymą „nežinau, nesusidūriau, paslauga nesinaudoju“. Žinoma, respondento atsakymai „nežinau“ ir „vertinu vidutiniškai“ prasmės požiūriu nėra visai tapatūs. Kita vertus, negalima atmesti teiginio, jog tos dvi atsakymo kategorijos tikrai yra giminingos ta prasme, kad respondentas nėra linkęs konkretaus indikatoriaus vertinti „labai gerai“ arba „labai prastai“. Šitoks nedidelis prasminių kategorijų „suapvalinimas“ ir apjungimas visgi duoda labai didelį privalumą. Atsiveria galimybė taikyti modernius daugiamačius statistinius metodus, apjungti pavienius pirminius indikatorius į apibendrintas skales (indeksus), sudaryti statistiškai normuotus reitingus. Tokiu atveju apibendrinti duomenys pasižymi aukštu statistinės redukcijos laipsniu ir didele analitine galia. Jei visgi įvedama visiškai savarankiška kategorija „nežinau, nesusidūriau“, tai jokie daugiamačiai statistiniai metodai ir statistiškai normuoti reitingai negalimi. Tyrimas, kuris turi 154 pirminius indikatorius, tiesiog neišvengiamai paskęstų pavienių mažai informatyvių vienmatės statistikos rodiklių (procentinių dažnių ir vidurkių) sankaupoje.

Žinoma, pasirinkta kodavimo balais schema (apjungiant atsakymų kategorijas „vertinu vidutiniškai“ ir „nežinau, neturiu informacijos“) turi tą ribotumą, kad metodika gerokai jautriau diagnozuoja vertinimo ekstremumus – gerai ir blogai vertinamas paslaugas, bet ne taip jautriai diagnozuoja indikatorius, esančius paslaugų reitingo viduryje. Šį metodikos ypatumą reikia turėti galvoje, interpretuojant ir naudojant duomenis. Metodikos orientacija į ekstremumus yra neblogas dalykas, kadangi strateginiam planavimui tokio pobūdžio informacijos kaip tik ir reikia. Galiausiai, detaliau ištyrus konkretaus požymio variaciją atskiruose imties lizduose (atskirose seniūnijose, atskirose demografinėse gyventojų grupėse) ilgainiui galima iš dalies atsekti skirtumus tarp atsakymo kategorijų „nežinau, nesusidūriau“ ir „vertinu vidutiniškai“.

Standartizuoto klausimyno visų 154 pirminių požymių struktūra atspindėta 1.2.2 lentelėje. Derinant faktorinę ir loginę validaciją, 154 klausimai kelių analitinių etapų išdavoje buvo suskirstyti į 40 sričių ir galiausiai į 8 apibendrintas sritis (diagnost inius blokus) (žr. 1.2.1 ir 1.2.2 lenteles).

1.2.1 lentelėPasitenkinimą viešosiomis paslaugomis matuojančio standartizuoto klausimyno diagnostiniai

blokaiNr. Diagnostinis blokas1. Teritorijų būklė ir komunalinės paslaugos2. Prekyba, buitinės ir transporto paslaugos3. Sveikatos ir socialinė apsauga4. Švietimas ir kultūra5. Aktyvus poilsis, rekreacija6. Vietos valdžios veikla7. Įvaizdis, medijos, komunikacija, ryšiai8. Teisėsauga, viešasis saugumas, administracinės paslaugos

Į standartizuotą pasitenkinimo viešosiomis paslaugomis klausimyną buvo integruoti keli papildomi apklausos moduliai ad hoc14. Vienas papildomas klausimų modulis buvo susijęs su viešu politiniu gyvenimu. Buvo klausiama, kaip Kauno rajono gyventojai vertina rajono tarybą sudarančių politinių partijų veiklą, taip pat rajone išrinktų LR Seimo narių vienmandatininkų veiklą. Kitas papildomas klausimų modulis buvo susijęs su strategine konkrečių rajono vietovių

14 Ad Hoc lotynų k. reiškia „tam atvejui“, „pavieniu atveju“. 10

plėtra. Konkrečiai buvo klausiama gyventojų nuomonės dėl kurortinės vietovės statuso suteikimo kai kuriems rajono miesteliams. Dar buvo klausiama nuomonės, ar pritariama kai kurių strateginių objektų plėtrai – Karmėlavos oro uosto, Kauno LEZ-o, Logistikos centro ir Rail Baltica geležinkelio su europine vėže plėtrai? Be to, teirautasi, kaip Karmėlavos gyventojams galėtų būti kompensuojama už nepatogumus, patiriamus dėl intensyvios plėtros?

„Atviro“ tipo klausimai - galimybė respondentams pateikti atsakymus raštu laisva forma

Kiekvieno diagnostinio nuomonių tematinio bloko pabaigoje respondentams buvo pateiktas vadinamasis „atviro“ t ipo klausimas . Iš viso 8 klausimai pagal kiekvieną teoriškai išskirtą sritį. Čia respondentai galėjo apie atitinkamą sritį išsakyti savo vertinimus laisva forma raštu. Gauti tiriamųjų atsakymai, pateikti raštu, vėliau buvo apdorojami tur inio (content) anal izės būdu.

1.2.3. pav. Atsakymo į atvirą klausimą atsakymo pavyzdys

Respondentų atsakymų į „atvirus“ tipo klausimus apdorojimas

Apklausos tyrimų praktikoje tokie klausimai vadinami „atviro“ tipo klausimais. Jie yra priešingybė standartizuotiems klausimams, kurie turi „uždarą“ atsakymo formatą. Tyrėjai tokiems standartizuotiems klausimams iš anksto numato ir apibrėžia galimus atsakymo variantus. Iš čia ir kyla sociologinių klausimų klasifikavimas į „atvirus“ arba „uždarus“.

Minėti atviro tipo klausimai ir atsakymai į juos yra reikšmingas kiekvienos socialinės apklausos plėtinys. Nepaisant didelio respondentams užduodamų klausimų skaičiaus, vis vien gali atsitikti taip, kad koks nors atitinkamos tematikos aspektas liko klausimyne neatspindėtas. Tada toks aspektas apklausos tyrime yra negrįžtamai prarandamas. Kartais iš socialinių apklausų iš dalies pelnytai netgi pasišaipoma: „kokius klausimus uždavė, tokius ir atsakymus gavo“. Būtent atviro tipo klausimų įkomponavimas į apklausą kaip tik ir leidžia respondentams patiems kelti konkrečias problemas, patiems įvardinti įvairius aspektus. Privalumas tas, jog respondentas pats sugeneruoja turinį ir tokiu atveju tyrėjai neprimeta respondentams vien tik savo požiūrio į tiriamų problemų turinį bei struktūravimą. Taigi, masinės apklausos sąlygomis gauti respondentų atsakymai į „atvirus“ klausimus pelnytai gali būti traktuojami, kaip natūralus „liaudies balsas“ (paslaugų vartotojų, rinkėjų, piliečių) balsas. Yra visiškai trivialu, kad tiek politikai, tiek viešojo sektoriaus menedžeriai turėtų tokį balsą girdėti.

Socialinių apklausų praktikoje neretai susiduriama su reiškiniu, kuomet respondentai, pildydami standartizuotą klausimyną, vengia atsakinėti į „atvirus“ klausimus, o tais atvejais, kuomet į juos visgi atsako, tą padaro paviršutiniškai, neišsamiai. Šios Kauno rajono gyventojų apklausos privalumas tas, kad respondentai į atviro tipo klausimus visumoje atsakinėjo sąlyginai aktyviai, išsamiai ir dalykiškai.

Hipotetiškai buvo tikimasi, kad labai didelės apimties anoniminės apklausos sąlygomis neišvengiamai turėtų pasitaikyti nekonstruktyvių, labai emocingų ar netgi su etika bei cenzūrine leksika prasilenkiančių atsakymų bei komentarų. Tikėtasi, kad tokiuose atsakymuose „liaudis“ galimai būtų išliejusi emocinę įtampą ir pyktį „ant valdžios“. Šiame kontekste reikšmingas yra šalies centrinės ir regioninės žiniasklaidos vaidmuo, kuri yra pamėgusi intensyviai „eksploatuoti“ neefektyvios valdžios temą, diegti abejingo ir tingaus biurokrato vaizdinį,

11

inicijuoti informacinius karus prieš konkrečias viešojo sektoriaus institucijas ar netgi pavienius viešus asmenis. Tenka konstatuoti, jog minėta hipotezė – sulaukti tam tikro apčiuopiamo kiekio perdėtai emocingų, nekonstruktyvių, užgaulių, destruktyvių atsakymų - visai nepasitvirtino. Masinėje imtyje nepasitaikė nei vieno (!) necenzūrinio ar akivaizdžiai neetiško atsakymo. Dominuoja konkretūs, dalykiški ir konstruktyvūs atsakymai.

Įtakos tokiam rezultatui galėjo turėti du dalykai. Pirma, pačių klausimų turinys yra labai pragmatiškas ir „gyvenimiškas“, jis tiesiogiai orientuotas į labai realias problemas, su kuriomis susiduria gyventojai, atspindi rūpinimąsi gyventojų interesais. Ši aplinkybė galimai ir paskatino konstruktyvų gyventojų dalyvavimą apklausoje ir nusiteikimą atsakinėti dalykiškai. Antra, išsamiai atsakinėti į ekstremaliai ilgą anketą, matyt, ryžosi tik tokie asmenys, kurie yra pasiekę tam tikrą socialinės atsakomybės, socialinės motyvacijos ir pilietinio subrendimo lygį. Šios aplinkybės konstatavimas galbūt yra ne visai palankus argumentas apklausos imties reprezentatyvumui, kadangi galimai labiau atstovaujamas ne realus Kauno rajono gyventojas, o tam tikras sąmoningesnis, labiau prosocialiu elgesiu pasižymintis Pakaunės gyventojo tipažas. Kita vertus, minėtos aplinkybės – konstruktyvaus atsakinėjimo - konstatavimas yra argumentas už visos apklausos objektyvumą, validumą ir patikimumą apskritai. Juk sąmoningas ir dalykiškas respondentų atsakinėjimas į atviro tipo klausimus netiesiogiai rodo, jog tendencingas, neobjektyvus atsakinėjimas visumoje nėra charakteringas šios apklausos bruožas.

Taigi, atsakymai į „atviro“ tipo klausimus ir jų analizė tampa svarbiu šios apklausos plėtiniu bei sukonkretinimu. Laisva forma pateiktų atsakymų į „atviro“ tipo klausimus analizė pateikiama kiekvieno tematinio paslaugų bloko aptarimo pabaigoje. Savivaldybės administracijos padalinių ir tarnybų specialistai, kuruojantys atskiras paslaugų sritis bei sektorius, turėtų rasti čia vertingos grįžtamojo pobūdžio medžiagos. Pastaroji galėtų padėti taikliau planuoti išteklius ir darbus, efektyvinti veiklą, kryptingai kurti prielaidas Kauno rajono gyventojų pasitenkinimui viešosiomis paslaugomis ir geresnei gyvenimo kokybei.

Lentelėse, atspindinčiose tyrimo rezultatus pagal „atviro“ tipo klausimus, visur yra pateikiami autentiški respondentų atsakymai. Autentiškumo, natūralumo išsaugojimo sumetimais atsakymai specialiai pateikiami be redagavimo, kalbos ir stiliaus taisymo. Atsakymai, kaip minėta, pateikti pagal tematines sritis. Buvo laikomasi įprastos laisva forma pateiktų atsakymų apdorojimo schemos: prasmės požiūriu vienarūšiai atsakymai buvo apjungiami į apibendrintas kategorijas.

Pirminių požymių struktūros sutankinimas ir indeksų metodo taikymas

Nagrinėti 25 Kauno rajono seniūnijas iš karto pagal visus 154 vertintus požymius (paslaugas) yra problemiška dėl labai didelės lyginamos informacijos apimties. Tarkime, jei 154 požymių padauginame iš 25 seniūnijų, tai jau gauname 3850 nagrinėtinų rodiklių. Vertinti respondentų nuomonę, remiantis vienu rodikliu, pavyzdžiui, tik įverčio vidurkiu, yra sudėtinga. Tenka atsižvelgti ir į procentinius atsakymų pasiskirstymus pagal visus 5 balus, taip pat nuomonės sklaidos matus ir t.t. Vadinasi, analizuodami duomenis, ilgainiui gautume tūkstančius ar net dešimtis tūkstančių pavienių statistinių rodiklių, vienaip ar kitaip atspindinčių tyrimo rezultatą. Koks protas tokią gausybę rodiklių galėtų aprėpti? Akivaizdu, kad tiek tyrėjai, tiek užsakovai rizikuotų paskęsti detalėse ir nepamatytų nagrinėjamo reiškinio visumos. Dirbti su pavienių požymių procentiniais rodikliais gal ir prasminga tol, kol tiriamų požymių skaičius yra nedidelis – tesiekia keliolika ar keliasdešimt klausimų. Taip būna tradiciniuose sociologiniuose tyrimuose, kuomet, pavyzdžiui, nagrinėjamas pagrindinių politinių partijų, socialinių institucijų (bažnyčia, žiniasklaida, teismai, SODRA) ir keliolikos žymiausių politikų reitingas. Tokio tyrimo požymių struktūra bendriausiu atveju neviršija 30-40 požymių (klausimų). Visgi šiame tyrime, kaip minėta, yra 154 tiriami požymiai. Siekiant aprėpti tokią gausybę rodiklių ir pamatyti nagrinėjamus procesus kaip visumą, teko pasitelkti sudėtingesnius

12

statistinius metodus, kurie šalies taikomųjų socialinių tyrimų praktikoje retai tenaudojami (pvz. faktorinė analizė).

Sukurto klausimyno validumui ir reliabilumui užtikrinti buvo naudojamas konkretus psichometrinės analizės algoritmas, Jis rėmėsi loginės ir faktorinės validacijos derinimu (Merkys, 1999)15. Remtasi klasikinės testų teorijos nuostatomis16. Prasmės požiūriu giminingų pirminių indikatorių priklausomybė vienmatei poskalei buvo tikrinama principinių komponenčių metodu. Vieno faktoriaus modelio paaiškinta sklaida privalėjo būti ne mažiau kaip 30 proc. Buvo kontroliuojama ar visi pirminiai konkrečios poskalės indikatoriai pasiekia minimalią faktorinio svorio 0,60 ribą.

Reliabilumo kontrolė buvo atliekama taikant Spearman Brown koeficientą. Dėl indikatorių gausos visos jungtinės skalės natūraliai susiformavo ilgos, tuo tarpu daugelis tematinių poskalių gavosi trumpos. Populiaraus Cronbach alpha koeficiento taikymas tokiu atveju buvo mažai iškalbingas. Ilgų jungtinių skalių reliabilumui tikrinti papildomai buvo naudojamas Spearman Brown koeficientas. Trumpoms poskalėms tikrinti naudota „prognozavimo formulė“ (Spearman–Brown prediction formula), kuri trumpos skalės atveju leidžia prognozuoti minėto koeficiento reikšmę, jei testas būtų pailgintas17. Nuspėjamas Spearman Brown koeficiento dydis skaičiuotas tam atvejui, jei poskalėje būtų 12 pirminių požymių. Buvo užsibrėžta minimali priimtina tokio koeficiento riba – 0,85.

Faktorinės analizės dėka 154 pirminiai požymiai buvo sutankinti į mažesnę ir labiau aprėpiamą požymių (dimensijų) struktūrą. Faktorinė analizė parodė, kad pagrįstai galima išskirti 40 apibendrintų sričių (žr. 1.2.2. lentelę). Bet kuriuo atveju yra parankiau nagrinėti 40 požymių, o ne 154 požymius. Savo ruožtu šios 40 sričių, kaip parodė antrinė faktorinė analizė, gali būti dar sykį apibendrintos į 8 sritis. Ši lentelė yra labai svarbi nagrinėjant „pasitenkinimo paslaugomis žemėlapį“, kadangi parodo, iš kokių pirminių rodiklių sudarytas vienas ar kitas pasitenkinimą paslaugomis matuojantis sudėtinis indeksas.

1.2.2. lentelėPirminių tyrimo požymių (klausimų) sutankinimas į apibendrintas struktūras

2 sritys (sferos) 8 sričių 40 sritys Pirminiai klausimai

Ūkio sfera

Teritorijų būklė ir komunalinės

paslaugos

Teritorijų būklė

Gatvių ir kelių priežiūrą kritinėmis oro sąlygomis (apledėjus, pustant)

Atokesnių kelių ir privažiavimų dangos būklės priežiūrą kritinėmis oro sąlygomis

Gatvių, šaligatvių, kelių remontavimą (duobių sutvarkymas, asfaltavimas)

Melioracijos, drenažo darbų vykdymą

Kelių ir gatvių ženklinimo būklę

Gatvių apšvietimą tamsiu paros metu

Bendrą estetinį vaizdą jūsų seniūnijoje

Statybviečių, duobių ir kitų pavojingų vietų aptvėrimą, saugumo užtikrinimą

Automobilių parkavimo problemų sprendimą

Geležinkelio stoties ir jos aplinkos būklę (atsakykite, jei tokia yra jūsų seniūnijoje)

Autobusų stotelių ir jų aplinkos būklę (atsakykite, jei tokia yra jūsų seniūnijoje)

Gyvenamųjų ir viešos paskirties pastatų renovacijos tempą bei apimtis

Centralizuotai teikiamų komunalinių

Dabartinę centralizuotai teikiamo geriamojo vandens kokybę (atsakykite, jei tokia paslauga naudojatėsCentralizuoto patalpų šildymo kokybę

15 Merkys, G. (1999) Testavimas - socialinių mokslų principas. Metodologinio diskurso projekcija. Socialiniai mokslai. Nr. 2 (19)16 Lienert A. G., Raatz, U. (1998) Testaufbau und Testanalyse. Beltz, PsychologieVerlagsUnion.17 Lienert A. G., Raatz, U. (1998) Testaufbau und Testanalyse. Beltz, PsychologieVerlagsUnion.

13

http://info.smf.ktu.lt/Edukin/zurnalas/old_lt/1999%20-%202%20(19)/1999%20-%202%20(19)%20santrauka.html#article1

paslaugų kokybė Elektros tiekimo paslaugas, gedimų tvarkymą

Sanitarija, higiena, ekologija

Palaikomą švarą seniūnijoje

Galiojančią šiukšlių ir buitinių atliekų surinkimo tvarką

Savavališkų šiukšlynų likvidavimo tvarką

Valkataujančių šunų ir kačių problemos sprendimą

Geriamo vandens iš gyventojų šulinių/gręžinių kokybę

Esamą seniūnijos ekologinę būklę (oro, grunto, vandens telkinių užterštumą, triukšmingumą)

Dabartinę valymo įrengimų būklę

„Žaliojo rūbo“ puoselėjimas

Atliekamus dekoratyvinio apželdinimo darbus (medelių, gėlynų priežiūra)

Parkų, žaliųjų vejų būklę ir priežiūrą

Savavališko miško iškirtimo problemų sprendimą

Miško atželdinimo darbų apimtis ir kokybę

Miškų urėdijų ir girininkijų darbą

Kapinių priežiūraKapinių išdėstymą ir pakankamumą seniūnijoje

Įvairių tarnybų darbą tvarkant ir prižiūrint kapines

Prekyba, buitinės ir transporto

paslaugos

Viešojo transporto paslaugos

Vietinio keleivinio transporto maršrutų tinkamumą

Vietinio keleivinio transporto grafikų patogumą gyventojams

Sudarytas sąlygas Jūsų seniūnijoje pasinaudoti privačių vežėjų mikroautobusais paslaugomis Privačių vežėjų teikiamų paslaugų kokybę, jų gebėjimą užtikrinti tinkamą susisiekimą Kauno rajoneTarpmiestinių maršrutų pakankamumą ir jų grafikų patogumą gyventojams

Prekyba ir buitinės paslaugos

Turgaviečių išsidėstymą, jų pakankamumą

Prekybos centrų ir parduotuvių pakankamumą ir pasiekiamumą

Šiuo metu veikiančių degalinių išsidėstymą, tankumą ir jose teikiamų paslaugų kokybę

Prekybos kioskus ir aptarnavimo kokybę juoseGalimybes gauti pagrindines buitines paslaugas (kirpimas, avalynės taisymas, rūbų valymas ir taisymas)"Parduotuvių ant ratų", reguliariai atvykstančių į atokius kaimelius, vaidmenį

Socialinė sfera

Sveikatos ir socialinė apsauga

Rūpinimasis socialiai remtinais

asmenimis

Dabartinį socialinės globos įstaigų pakankamumą rajone

Rūpinimąsi senyvo amžiaus asmenimis

Rūpinimąsi neįgaliais, neveiksniais asmenimis

Socialinį darbą su rizikos grupės šeimomis

Paslaugų , teikimą asmenims turintiems priklausomybę alkoholiui, narkotikams

Pagalbą asmenims, grįžusiems iš įkalinimo įstaigų

Labdaros organizacijų veiklos efektyvumą, sprendžiant socialiai remtinų žmonių problemas

Viešos paskirties ir masinio lankomumo vietų pritaikymą neįgaliesiemsSocialinio būsto (neįgaliesiems, daugiavaikėms šeimoms, nukentėjusiems nuo gaisro) pakankamumą

Valstybės sektoriaus sveikatos paslaugos

Pagal gyvenamąją vietovę teikiamą medicininę pagalbą pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje

Galimybes laiku patekti pas bendrosios praktikos (šeimos) gydytoją ir gauti kokybišką pagalbą

Galimybes laiku patekti pas gydytojus specialistus (kardiologą, chirurgą, okulistą ir pan.), gauti kokybišką pagalbą

Dabartinį Kauno rajono greitosios pagalbos tarnybos darbą

Kauno rajono slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėje teikiamų paslaugų kokybę Privataussektoriaus sveikatos

paslaugos

Privačios medicinos kabinetų pakankamumą rajone (pvz., stomatologo, masažo, optikų)

Šiuo metu veikiančių vaistinių pakankamumą ir pasiekiamumą

Bedarbystės problemos įveika

Kauno darbo biržos veiklą, sprendžiant bedarbystės problemą

Seniūnijoje veikiančio verslo indėlį sprendžiant bedarbystės problemą

Švietimas ir kultūra

Vaikų ir jaunimo užimtumas,

papildomas ir užmokyklinis

ugdymas

Tai, kaip organizuojamas vaikų ir jaunimo užimtumas seniūnijoje

Papildomo ugdymo įstaigų (dailės, muzikos, sporto mokyklų, būrelių) įvairovę

Papildomo ugdymo įstaigų (dailės, muzikos, sporto mokyklų, būrelių) pasiekiamumą

14

Ikimokykliniougdymo

prieinamumas

Vaikų darželių-lopšelių pakankamumą ir būklę

Galimybes gauti vaikui vietą darželyje-lopšelyje

Bendrojo ugdymo prieinamumas,

pavėžėjimas

Bendrojo lavinimo mokyklų išsidėstymą ir pasiekiamumąMokinių pavėžėjimo paslaugos kokybę (geltonieji ir mokykliniai autobusai, „mikriukai“, vietiniai autobusai)

Bendrojo ugdymo kokybė

Valstybinėse švietimo įstaigose teikiamų paslaugų kokybę

Mokyklose vykdomų patyčių prevencijos programų veiksmingumą

Profesinio mokymo

prieinamumas ir kokybė

Profesinio mokymo kokybę

Galimybę įgyti profesiją, neišvykstant iš rajono

Profesinio mokymo atitikimą darbo rinkaiPerkvalifikavimo ir suaugusiųjų švietimo būklę seniūnijoje/rajone (galimybę įgyti naują profesiją, lankyti įvairius kursus)

Bibliotekos, muziejai, salės viešiems renginiams, paminklų priežiūra

Salių, tinkamų vešiesiems renginiams, koncertams skaičių rajone

Salių, tinkamų vešiesiems renginiams, koncertams estetinį vaizdą

Muziejų, ekspozicijų salių pakankamumą rajone

Muziejų, ekspozicijų salių estetinį vaizdą

Kauno rajono savivaldybės viešosios bibliotekos, jos vietos skyrių teikiamas paslaugasDabartinę istorijos ir architektūros paminklų, istorinės atminties vietų būklę bei priežiūrą seniūnijoje

Kultūros renginių įvairovė ir kokybė

Susiklosčiusią kultūrinių renginių įvairovę seniūnijoje (parodos, spektakliai, koncertai, šventės)

Kultūrinių renginių kokybę seniūnijoje (parodos, spektakliai, koncertai)

Valstybinės reikšmės renginių organizavimo kokybę seniūnijoje (pvz.: vasario 16-a, kovo 11-oji, Valstybės diena)Kitų tradicinių renginių organizavimo kokybę rajone(pvz.: miesto ar seniūnijos dienos, Dainų ir šokių šventės, festivalis „Akacijų alėja“)Jūsų saugumą savivaldybės ar seniūnijos organizuojamuose viešuose renginiuose

Aktyvus poilsis, rekreacija

Sporto infrastruktūra

Sporto salių atvirumą ir prieinamumą gyventojams, jaunimui

Specializuotų sporto objektų (baseino, teniso kortų) pakankamumą rajone

Bendros paskirties sporto salių pakankamumą ir būklę

Sporto renginiaiMasinių (neprofesionalių) varžybų, sveikatingumo renginių ir švenčių dažnumą ir įvairovę

Organizuojamų pasiekimų (profesionalių) sporto varžybų dažnumą ir įvairovę rajone

Turizmo infrastruktūra

Diskotekų ir naktinių klubų pakankamumą ir patrauklumą

Kempingų ir motelių pakankamumą

Kaimo turizmo sodybų pakankamumą ir būklę

Poilsio po atviru dangumi

infrastruktūra

Pliažų, maudyklių, esančių Jūsų seniūnijoje, pakankamumą ir būklę

Po atviru dangumi esančių sporto aikštynų išsidėstymą ir tankumą (skaičių)

Po atviru dangumi esančių sporto aikštynų būklę

Dabartinį dviračių takų tinklo išdėstymą ir būklę seniūnijoje

Vasaros poilsiaviečių, laužaviečių ir pan. įrengimą bei priežiūrą

Viešųjų parkų, krantinių ir pan. pakankamumą bei būklę

Vietos valdžios veikla

Mero ir tarybos veikla

Kauno rajono savivaldybės Tarybos veiklą

Žmonių rinkto mero veiklą

Kauno rajono mero pavaduotojų veikląAdministracijos ir

direktoriaus veikla

Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus veiklą

Kauno rajono savivaldybės administracijos veikląSeniūnas, seniūnijos specialistai ir

seniūnaičiai

Seniūnijos, kurioje gyvenate seniūno darbą

Savo seniūnaičių aktyvumą ir veiklą Kitų seniūnijos darbuotojų (socialinio darbuotojo, komunalinio ūkio inžinieriaus, žemėtvarkos skyriaus specialisto ir pan.) darbą

Valdžios bendravimas su gyventojais, skundų nagrinėjimas

Gyventojų skundų, pretenzijų, laiškų ir pasiūlymų nagrinėjimas

Vietos valdžios bendravimas su gyventojais

Vietos bendruomenių ir NVO veikla

Vietos bendruomenių aktyvumą, jų veiklos naudingumą

Rajone veikiančių nevyriausybinių organizacijų aktyvumą, indėlį į rajono gerovę

15

Įvaizdis, medijos, komunikacija,

ryšiai

Įvaizdis ir viešoji komunikacija

Kauno rajono savivaldybės tinklalapį www.krs.lt

Savo seniūnijos tinklalapį (jei tokio visai nėra, žymėkite žemiausią balą)

Lauko reklamos (skelbimai, plakatai) turinį ir estetiką

Savivaldybės administracijos pastangas ir pasiekimus, formuojant patrauklų Kauno rajono įvaizdį

Seniūnijos bendruomenės pastangas ir pasiekimus, formuojant patrauklų Kauno rajono įvaizdį

Informavimo apie įvairius renginius pakankamumą ir išsamumą

Informacijos apie lankytinas rajono vietas pakankamumą ir galimybes jų gauti

Komunikacija ir ryšiai

Pašto skyrių skaičių ir išsidėstymą

Banko skyrių ir bankomatų pakankamumą

Galimybę pasinaudoti Internetu ne namuose (bibliotekoje, bendruomenės centre, seniūnijoje)

Regioninė žiniasklaida

Dienraštį „Kauno diena“

Laikraštį „Laikinoji sostinė“

Laikraštį ,,Pakaunės kraštas“

„Savaitraštis Kaunui“

Televizijos kanalą LTV 2

Televizijos kanalą „Pūkas“

Televizijos kanalą INIT-TV

Teisėsauga, viešasis saugumas,

administracinės paslaugos

Eismo saugumas Pėsčiųjų saugumą važiuojamojoje dalyje

Vairuotojų ir pėsčiųjų eismo kultūrą

Avaringumą seniūnijojeSaugos ir gelbėjimo tarnybos

Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbą: gaisringumas, gaisrų prevenciją

Privačių saugos tarnybų darbą

Policija

Viešosios policijos patruliavimo veiksmingumą

Policijos įstaigų (padalinių, nuovadų) skaičių ir išdėstymą rajono teritorijoje

Savivaldybės policijos apylinkės inspektorių (nuovadų) darbą

Policijos operatyvumą reaguojant į pranešimus dėl smurto artimoje aplinkoje

Policijos operatyvumą reaguojant į iškvietimus

Prokuratūros darbą, vadovavimą baudžiamųjų bylų tyrimui

Teismų darbą: greitą ir tinkamą bylų nagrinėjimą

Nusikaltimų išaiškinamumas ir

saugumas

Bendrą kriminogeninę padėtį seniūnijos teritorijoje

Asmenų turto saugumą seniūnijoje

Turto vagysčių bei plėšimų išaiškinamumą

Piliečių fizinį saugumą gatvėse

Smurtinių nusikaltimų (užpuolimų, sumušimų, prievartos, kt.) išaiškinamumą

Seniūno vaidmuo užtikrinant

viešąją tvarką

Seniūno veiklą užtikrinant viešėją tvarką (seniūnas gali nagrinėti administracines bylas, bausti administracine tvarka)

Kaip Jūsų seniūnijoje policija, seniūnas, kiti pareigūnai rūpinasi gyventojų saugumu, patyčių prevencija, tiek tarp suaugusiųjų, Tiek ir tarp vaikų

Nepilnamečių nusikalstamumo prevencija, gaujų

sutramdymas

Vykdomą nepilnamečių nusikalstamumo prevencijos būklę

Nusikalstamų (arba nusikalsti linkusių) grupuočių sutramdymo būklę

Žmogaus ir vaiko teisės

Galimybes negaištant laiko pasinaudoti notarų ir advokatūros įstaigų teikiamomis paslaugomis

Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbą, ginant vaikų teises

Valstybės garantuojamos pirminės teisinės pagalbos paslaugas savivaldybėje

GamtosaugaGamtos apsaugos tarnybų ir jos inspektorių darbą

Aplinkos apsaugos inspektorių darbą

Mokesčių administratoriaus

ir antstolių paslaugos

Mokesčių inspekcijos teikiamas paslaugas

Antstolių kontorų teikiamas paslaugas

Statybos leidimai Statybos leidimų išdavimas

Indikatorių lentelės pabaiga.

16

1.3. Duomenų apdorojimas ir ataskaitoje naudojamų statistinių rodiklių paaiškinimas

Ataskaitoje naudojami statistiniai rodikliai trumpai apibūdinti 1.3.1. lentelėje.

1.3.1. lentelėNaudojamų statistinių rodiklių paaiškinimas

Nr.Rodiklio žymėjima

s

Rodiklio pavadinimas Rodiklio paaiškinimas ir prasmė

1. R/NrReitingo pozicijos numeris

Reitingo pozicijos numeris (R/Nr) parodo, kelintą vietą konkretus apklaustųjų įvertintas objektas (viešoji paslauga) užima reitingo sąraše. Pastarasis sąrašas sudarytas įverčių mažėjimo tvarka. Reitingo poziciją Nr. 1, reiškia, kad iš visų vertinimui pateiktų viešųjų paslaugų pastarąją apklaustieji įvertino visų palankiausiai.

2. N Atsakiusiųjų skaičius

Dydis parodo, kiek į šį klausimą atsakė tiriamųjų. Kitaip tariant, keli respondentai vertino paslaugą. Šis dydis nežymiai svyruoja todėl, kad apklaustieji kartais linkę vieną-kitą klausimą praleisti, neatsakyti. Toks reiškinys masinėse apklausose yra tipinis.

3.

Gyventojų

vertinimas

%

„Nepalankaus“, ir

„palankaus“ vertinimo procentai

Pirminė vertinimo skalė apėmė balus nuo 1 iki 5. Dviems žemiausiems vertinimo balams (1-2), tenkantys procentiniai dažniai yra sudedami ir apjungiami į vertinimo kategorija „nepalankus vertinimas“. Aukščiausiems skalės balams (4-5) tenkantys procentiniai dažniai yra apjungiami į kategoriją „palankus vertinimas“. Balui 3, tenkant dvejopa funkcija. Jam tenkantys procentiniai dažniai žymi atsakymus „vertinu vidutiniškai“ ir „nežinau, nesusidūriau“. Prasmės požiūriu šie atsakymai nėra visai tapatūs, tačiau jie giminingi ta prasme, kad respondentai tikrai nevertina atitinkamos paslaugos labai gerai arba labai prastai. Čia galima kalbėti apie „vidutinio vertinimo“ kategoriją. Taip yra todėl, kad balas 3 užima poziciją vertinimo skalės viduryje. Penkios pradinio vertinimo kategorijos buvo apjungtos iki minėtų 3 sąmoningai, siekiant, kad mažėtų nagrinėtinų rodiklių skaičius ir lengviau būtų pamatyti esmę.

4. M (vidurk.)

Įverčio aritmetinis

vidurkis

Aritmetinis vidurkis (M) – gaunamas sudedant visus įverčius ir padalinant juos iš atsakiusiųjų skaičiaus. Vidurkis teoriškai galėjo svyruoti nuo 1 iki 5 balų. Balui 3 tenka formalus skalės vidurys.

5. Mo

Įverčio modalinė reikšmė (moda)

Moda (Mo) - dažniausiai pasitaikanti požymio reikšmė. Tarkime, jei atsakymai buvo vertinami balais nuo 1 iki 5 ir balui 4 teko daugiausiai procentinių dažnių, tai moda ir bus lygi 4. Šis rodiklis parodo, kurią atsakymų vertinimo kategoriją iš visų pateiktų respondentai pažymėdavo visų dažniausiai.

6. PR/% Procentinis rangas

Procentinio rango įverčiai gali svyruoti nuo 0,1 iki 100. Šimtąjį procentinį rangą gauna paslauga, kuri tarp 154 vertinamų paslaugų yra įvertinta visų palankiausiai. Pirmąjį procentinį rangą gauna paslauga, kuri yra pačioje reitingo apačioje ir yra įvertinta sąlyginai nepalankiausiai. Pavyzdžiui, 75-as procentinis rangas reiškia, kad atitinkama paslauga tarp 154 įvertintų paslaugų yra vertinama sąlyginai aukštai. Konkrečiai tai reiškia, jog už šią paslaugą dar palankiau yra vertinami tik apie 25 proc. paslaugų, tuo tarpu prasčiau yra vertinami net 75 proc. pačių įvairiausių paslaugų. Tarkime, 5-as procentinis rangas reiškia, kad paslauga vertinama gana prastai, už ją dar prasčiau vertinamos tik kokie 5 proc. visų įmanomų paslaugų, o net 95 proc. visų paslaugų yra vertinamos geriau.

7. Deciliai D1/10 – D10/10

Tai procentinių rangų skalė (1-100%) suskirstyta į dešimt padalų, kas 10 proc. Pirmąjį decilį (D1/10) sudaro dešimtadalis visų prasčiausiai įvertintų paslaugų. Dešimtąjį decilį (D1/10) sudaro dešimtadalis visų palankiausiai įvertintų paslaugų. Iš viso decilių gali būti 10.

8. Kvartiliai Q1/4 – Q4/4

Tai procentinių rangų skalė (1-100%), padalinta į 4 dalis, kas 25 proc. Pirmąjį kvartilį (Q1/4) sudaro ketvirtadalis visų prasčiausiai įvertintų paslaugų. Ketvirtąjį kvartilį (Q4/4) sudaro ketvirtadalis visų palankiausiai įvertintų paslaugų. Iš viso kvartilių gali būti 4.

9. PPI

Pasitenkinimo paslaugaindeksas

Pasitenkinimo paslauga rodiklis teoriškai gali svyruoti nuo 10 iki 100. Tai – išvestinis rodiklis, kuris gaunamas transformuojant pirminę atsakymų kodavimo skalę nuo 1 iki 10. Jei visi apklausti respondentai paslaugą įvertina 10 balų, tai šios paslaugos indeksas siekia 100. Jei visi apklaustieji paslaugą vertina žemiausiu įmanomu pirminiu balu, tai paslaugos indeksas siekia 10 balų. Šitokį rodiklį skaičiuoti rekomenduoja LR VRM parengta rekomendacinio pobūdžio metodika apie gyventojų pasitenkinimo viešosiomis paslaugomis indeksą.

10. z Standartinio Tai įprasta ir statistikoje visuotinai taikoma normavimo skalė, kurioje

17

Nr.Rodiklio žymėjima

s

Rodiklio pavadinimas Rodiklio paaiškinimas ir prasmė

normaliojo skirstinio z-

įvertis

vidurkis visuomet yra lygus 0, o standartinis nuokrypis yra lygus 1. Ši skalė gaunama vadinamuosius „žalius balus“ specialios formulės18 pagalba transformuojant į standartinio normaliojo skirstinio z-skalę. Teigiami z-įverčiai rodo nuokrypį nuo normavimo vidurkio į palankių vertinimų sritį, o atitinkamai neigiami z-įverčiai rodo nuokrypį į nepalankių vertinimų sritį. Šioje ataskaitoje z skalė taikoma atskiroms seniūnijoms ir paslaugoms tarpusavyje palyginti. Įverčiai, įgaunantys teigiamas reikšmes, rodo, jog atitinkamoje seniūnijoje gyventojai labiau patenkinti paslaugomis, nei daugumoje kitų seniūnijų. Neigiami įverčiai rodo, kad atitinkamos seniūnija gyventojai sąlyginai mažiau patenkinti paslaugomis

2. GYVENTOJŲ APKLAUSOS REZULTATAI

2.1. Pasitenkinimo viešosiomis paslaugomis pirminių rodiklių bendrasis reitingas

Šiame skyrelyje pateiktas visų 154 viešųjų paslaugų ir sričių, kurias apklausos metu vertino Kauno rajono gyventojai, reitingas. Reitingas prasideda visų palankiausiai įvertinta sritimi (paslauga) ir baigiasi nepalankiausiai įvertinta sritimi. Detalus gyventojų nuomonės bei 18 Čekanavičius, V., Murauskas, G. (2001). Statistika ir jos taikymai. II. Vilnius: TEV.

18

vertinimų reitingas ir palyginimas pagal atskiras sritis yra pateiktas kituose skyreliuose (žr. 2.2 skyrelį).

Esminis šios gyventojų apklausos rezultatas yra bendrasis pasitenkinimo paslaugomis reitingas (žr. 2.2.1 lentelę). Reitingą sudaro net 154 (!) pirminiai rodikliai, atspindintys įvairias paslaugas bei gyvenimo kokybės aspektus. Nėra galimybės ir prasmės aptarinėti kiekvieną pavienę paslaugą ar rodiklį dėl jų gausybės. Toliau bus aptarti apklausos būdu rasti paslaugų ir gyvenimo kokybės rodiklių reitingo bendrieji statistiniai dėsningumai. Tuo pačiu bus parodyta, kaip apklausos rezultatų vartotojai toliau gali savarankiškai nagrinėti bei interpretuoti reitingą pagal savo poreikius ir specializuotus interesus.

Bendrojo reitingo privalumas tas, kad jis parodo pasitenkinimo paslaugomis ir gyvenimo kokybės indikatorius kaip visumą, nepriklausomai nuo to, kuriam sektoriui ar biurokratinio pavaldumo sričiai (pvz., komunaliniam ūkiui, švietimui ar sveikatos apsaugai) tie indikatoriai priklauso. Visi rodikliai čia pateikti ne pagal sritį, o tematiškai susimaišę, tai yra - pagal tai, kaip tuos indikatorius sureitingavo gyventojai. Simptomiška, kad reitingo viršuje (kaip ir apačioje) atsiduria teminiu požiūriu labai skirtingi indikatoriai.

Būtent šitaip sukonstruotas reitingas sudaro ypatingą, unikalią informacinę sistemą. Kokie argumentai leidžia formuluoti tokią ambicingą tezę. Labai dažnai įvairios paslaugų sritys yra vertinamos, naudojant žinybinę statistiką, kuri, atmetus informacijos registravimo netikslumus, yra objektyvi ir šiuo požiūriu gerokai pranašesnė už bet kurią informaciją, gautą sociologinės apklausos būdu. Visada prasmingiau ir patikimiau būtų ištirti geriamo vandens kokybę objektyviai laboratorijoje, o ne klausinėti gyventojus ar jie patenkinti geriamo vandens kokybe. Visgi problema yra ta, kad objektyvūs kiekvienos srities indikatoriai – ekologiniai, komunaliniai, transporto, sveikatos, švietimo, kultūros turi savo konstravimo logiką. Tokia uždara tematinė indikatorių sistema yra nelyginant daiktas savyje, ji niekaip negali būti palyginta, sugretinta su kitos tematikos ar srities indikatoriais, kurie vėlgi turi savitą konstravimo logiką. Būtent tas faktas, kad skirtingos dalykinės-tematinės prigimties indikatoriai paverčiami sąlyginai vienarūšiais nuomonės indikatoriais, atveria analitinę galimybę nagrinėti visas įmanomas paslaugas viename informaciniame kontekste, sudaryti palyginamą pačių įvairiausių paslaugų vertinimo reitingą.

Taigi, apklausos būdu nustatytas reitingas itin iškalbingas tuo požiūriu, kad leidžia identifikuoti tas paslaugas ir tas gyvenimo kokybės sritis, kuriomis gyventojai yra visų labiausiai patenkinti, arba priešingai, yra labiausiai nepatenkinti. Bendrajame reitinge pateikta informacija įgyja išskirtinę vertę miesto vadovams, politikams, savivaldybės padalinių, skyrių, tarnybų specialistams, atsakingiems už miesto plėtrą, strateginį planavimą, išteklių skirstymą ir paslaugų kokybę.

Kaip jau minėta, šioje ataskaitoje pasitenkinimo paslaugomis ir gyvenimo kokybe indikatorių reitingo dėsningumai toliau dar kartą nagrinėjami pagal sektorius ir sritis (žr. 2.2 skyrelį). Tai padaryta sąmoningai, atskirų sričių ir padalinių specialistų (švietimo, kultūros, komunalinio ūkio ir t.t.) patogumo dėlei, kad, prireikus, jie galėtų nagrinėti tik savo specializuotos srities indikatorius.

Pasirinkus kaip didaktinį pavyzdį kai kuriuos pavienius rodiklius ir juos aptarus, toliau bus paaiškinta, kaip skaityti ir interpretuoti bendrąjį reitingą.

Antai, 2.2.1 lentelėje matome, kad 154 įvertintų paslaugų sąraše toks indikatorius kaip „elektros tiekimo paslaugos, gedimų tvarkymas“ užima labai aukštą 3-čią poziciją. Tai nėra savivaldybės teikiama paslauga, bet ši paslauga yra teikiama teritoriniu principu ir labai svarbi bet kuriai vietovei. Jei nėra elektros, jei laiku nesutvarkomi gedimai, tai neišvengiamai stoja visas ūkinis ir visuomeninis gyvenimas. Galima tik pasidžiaugti, kad ši paslauga užima reitinge išskirtinai aukštas pozicijas, kad Kauno rajono gyventojai labai patenkinti šiomis paslaugomis.

19

Verta prisiminti, kad per pastarąjį dešimtmetį Pakaunės kraštą ne kartą siaubė vėtros, potvyniai, kurie sukeldavo pakankamai sunkias pasekmes. Matyt veikia kažkokie iki galo mums nežinomi klimatiniai dėsningumai, kurie apsprendžia, jog Pakaunė visgi neretai atsiduria tokių stichinių nelaimių geografiniame epicentre. Viena iš tipinių stichijos šėlsmo pasekmių tokais atvejais yra elektros tiekimo sutrikimai ir kai kada ilgalaikiai. Pakaunės gyventojai ne kartą turėjo progos įsitikinti, kaip stebėtinai operatyviai sutvarkomos, likviduojamos netgi pakankamai sunkios, masinės pasekmės. Ilgą laiką nesutvarkytas elektros tiekimas didelei masei vartotojų visada būtų visiems matomas, viešas įvykis.

Toliau matome, kad 154 paslaugų reitinge aukštą 16-tą vietą užima toks rodiklis, kaip „prekybos centrų ir parduotuvių pakankamumas ir pasiekiamumas“. Lietuva jau daugiau nei 2 dešimtmečius gyvena rinkos ekonomikos sąlygomis, todėl prekybos objektų šalyje visumoje nestinga, didesnio paslaugos deficito nejaučiame net atokiose vietovėse, kadangi net ir miesteliuose bei kaimuose paprastai atsiranda nedidelės krautuvėlės, kur gyventojai gali įsigyti būtiniausių prekių.

Minėtos dvi paslaugos – elektros gedimų tvarkymas ir prekyba, (apie kurias mes objektyviai žinome, jog jos tikrai yra teikiamos gana kokybiškai), dėsningai atsiduria reitingo viršūnėje. Pastaroji aplinkybė yra netiesioginis argumentas ir įrodymas, jog sudarytas reitingas visumoje yra patikimas, kadangi atspindi ne tik nuomonę, bet ir realias faktines aplinkybes. Kitaip tariant, matome, kad gyventojų nuomonė apie paslaugas ir gyvenimo kokybę atitinka realias tendencijas, vadinasi, sudarytu reitingu, tikėtina, galima pasikliauti. Ši išvada yra reikšminga, kadangi ne apie visus 154 indikatorius turime tokios patikimos informacijos iš kitų šaltinių.

Komentuojamoje lentelėje ties indikatoriumi „prekybos centrų ir parduotuvių pakankamumas ir pasiekiamumas“ trečiame stulpelyje „N“ randame skaičių 1850. Jis parodo, kad toliau atitinkamoje eilutėje pateikti statistiniai rodikliai buvo skaičiuojami nuo šitokio atsakiusiųjų gyventojų skaičiaus. Nurodytas skaičius, kaip beje ir kiti šio stulpelio skaičiai, visgi nepasiekia užsibrėžtos 1900 tūkst. respondentų ribos. Taip atsitinka todėl, kad anaiptol ne visi respondentai atsakė į visus 154 anketos klausimus. Nebūtų racionalu visiškai išbrokuoti visumoje kruopščiai užpildytą anketą vien tik dėlto, kad respondentas per išsiblaškymą praleido kelis klausimus arba nepanoro atsakyti į vieną ar į kitą klausimą. Dėl šios priežasties ir susidaro reikšmių svyravimas stulpelyje „N“.

Ketvirtame stulpelyje, kuris pažymėtas didžiąja raide M (anglų k. Mean - vidurkis), yra pateiktas indikatoriaus aritmetinis vidurkis skalėje, kur mažiausias balas buvo 1, o didžiausias galimas balas - 5. Toliau, penktas, šeštas ir septintas stulpeliai parodo procentinius dažnius, tenkančius apibendrintoms vertinimo kategorijoms (žr. atsakymų kodavimo balais schemą 9 psl.). Lentelėje (2.2.1) matome, kad nagrinėjamą paslaugą „prekybos centrų ir parduotuvių pakankamumą ir pasiekiamumą“ palankiai vertina bemaž 67,3 proc. gyventojų. Nepalankiai šią paslaugą vertina 11,2 proc. Kauno rajono gyventojų. Maždaug penktadalis respondentų (21,5 proc.) yra linkę vertinti aptariamą paslaugą vidutiniškai arba neturi šiuo klausimu aiškios nuomonės.

Aštuntajame stulpelyje yra pateikta matuojamo požymio modalinė reikšmė (Mo - moda). Komentuojamo „prekybos centrų“ indikatoriaus atveju moda tenka balui 4. Tai reiškia, kad penkių balų skalėje būtent balui 4 teko didžiausias procentinių dažnių skaičius.

Greta paslaugos palankaus vertinimo procentinio dydžio dar vienas labai iškalbingas rodiklis komentuojamoje lentelėje yra procentinis rangas (PR), tenkantis vienai ar kitai paslaugai (žr. dešimtą stulpelį lentelėje). Niekada nebus taip, kad kokią nors paslaugą visi apklausti respondentai bus įvertinta vien tik aukščiausiu balu. Antai maždaug dešimtadalis (11,2) proc. gyventojų visgi yra nepatenkinti tokios paslaugos kokybe, kaip „prekybos centrų ir parduotuvių pakankamumas ir pasiekiamumas“. Kaip interpretuoti šį radinį - daug čia yra tų

20

nepatenkintų ar sąlyginai mažai yra nepatenkintų? Kaip toks rodiklio raiškos lygis atrodo kitų paslaugų kontekste?

Atsakymo į šį klausimą raktą kaip tik ir pasiūlo toks rodiklis, kaip paslaugos procentinis rangas. Prekybos paslaugų atveju rodiklis PR yra 90,3. Kitaip tariant, tenka kalbėti apie 90-tąjį procentinį rangą (percentilį). Šitoks aukštas procentinis rangas reiškia, kad tarp labai įvairių 154-ių paslaugų maždaug tik 10 proc. paslaugų yra vertinamos dar palankiau už šią paslaugą. Kita vertus, pasiektas atitinkamas procentinis rangas rodo, kad apytiksliai net 90 proc. įvairių paslaugų Pakaunės gyventojų yra vertinamos prasčiau už nagrinėjamą paslaugą.

Paskutiniame vienuoliktame lentelės stulpelyje yra pateiktas toks rodiklis, kaip gyventojų pasitenkinimo vieša paslauga indeksas (PPI). Aptariamos „perkybos“ paslaugos atveju šis indeksas pasiekia 76,8 punktus. Apklausos tyrimo autoriaus nuomone, tokio tipo indeksas yra mažiau iškalbingas nei paslaugos „palankaus“ ir „nepalankaus“ vertinimo procentai, ar juolab procentinis rangas, tenkantis konkrečiai paslaugai. Rodiklį PPI tiesiog tikslinga visur lentelėse pateikti, kad formaliai išpildytume LR VRM rekomendacijas19 apie vartotojų pasitenkinimo paslaugomis indekso skaičiavimą. Toliau, interpretuojant sudarytus reitingus, dažniau bus remiamasi paslaugos palankaus ir nepalankaus vertinimo procentais bei procentiniais rangais, tenkančiais konkrečioms paslaugoms.

Be abejo, įdomu pasmalsauti, o kuri gi paslauga (iš 154 įvertintų) užima reitinge pačią aukščiausią vietą. Kaip matome, pats aukščiausias – 100-tasis procentinis rangas tenka tokiam rodikliui, kaip „seniūnijos, kurioje gyvenate, seniūno darbas“. Ganėtinai daug labai palankių įvertinimų surenka toks rodiklis, kaip „žmonių rinkto mero veikla“. Kauno rajono mero, veiklą palankiai vertina du trečdaliai (68,8 proc.) gyventojų (beje, po paskutinių pokyčių savivaldos rinkimų tvarkoje meras yra renkamas tiesiogiai). Komentuojamas rodiklis užima labai aukštą 93-čią procentinį rangą. Tokį pat aukštą procentinį rangą pasiekia ir tokia paslauga, kaip „mokinių pavėžėjimas“. Malonu konstatuoti, kad į aukščiausiąjį paslaugų dešimtadalį, taikomojoje statistikoje vadinamą deciliu, patenka ir tos paslaugos, kurių kokybė nuo vietos valdžios bei administracijos priklauso tiesiogiai. Turint galvoje apklausos anonimiškumą, galima daryti prielaidą, kad Kauno rajono gyventojai pasitiki vietos valdžia ir jos pareigūnais.

Į aukščiausią paslaugų vertinimo decilį patenka visas rinkinys kultūros paslaugų, žmonės labai palankiai vertina Kauno rajono savivaldybės viešosios bibliotekos ir jos skyrių veiklą, savivaldybės organizuojamus renginius.

Toliau, simptomiška, kad į pirmąjį pačių geriausiai vertinamų paslaugų dešimtuką patenka ir spausdintinės bei internetinės žiniasklaidos priemonė dienraštis „Kauno diena“. Šio leidinio, kaip viešo informavimo paslaugos vertinimas, bendrame paslaugų reitinge pasiekia stebėtinai aukštą – 92-ą – procentinį rangą. Neprastai vertinamos ir kitos Pakaunės regione veikiančios žiniasklaidos priemonės. Tai, kad Lietuvos gyventojai linkę šiek tiek avansu pervertinti „žiniasklaidos kokybę“ yra žinoma ir iš kitų apklausų apie pasitikėjimą institucijomis. Didžioji dalis bendrosios gyventojų populiacijos atstovų, matyt, nelabai atpažįsta šalies žiniasklaidai būdingų kai kurių jos elgesio disfunkcijų. Už kiekvienos įtakingesnės žiniasklaidos priemonės paprastai stovi viena ar kita politinių bei ekonominių interesų grupuotė, žiniasklaidos priemonės aktyviai dalyvauja užsakytuose „informaciniuose karuose“, tendencingai proteguoja (arba užsipuola) kokius nors politinius, kultūrinius, ūkinius ar investicinius projektus, konkrečias institucijas ar netgi pavienius viešuosius asmenis. Kartais suinteresuota žiniasklaida kokiai nors temai sąmoningai „neatidaro vartų“, neišleidžia temos ar 19 Viešųjų paslaugų vartotojų pasitenkinimo indekso apskaičiavimo metodika. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, 2010. http://www.google.lt/url?sa=t&rct=j&q=&esrc=s&source=web&cd=1&ved=0ahUKEwjw7r2yusbOAhUlJJoKHUICALkQFggaMAA&url=http%3A%2F%2Fvakokybe.vrm.lt%2Fget.php%3Ff.843&usg=AFQjCNFK3rpbTNiV4yJRuFe6-p8P2Ypomg&sig2=BKqNanwdUmQNc5_eSJ0Z0g&bvm=bv.129759880,d.bGs

21

http://www.google.lt/url?sa=t&rct=j&q=&esrc=s&source=web&cd=1&ved=0ahUKEwjw7r2yusbOAhUlJJoKHUICALkQFggaMAA&url=http%3A%2F%2Fvakokybe.vrm.lt%2Fget.php%3Ff.843&usg=AFQjCNFK3rpbTNiV4yJRuFe6-p8P2Ypomg&sig2=BKqNanwdUmQNc5_eSJ0Z0g&bvm=bv.129759880,d.bGs



klausimo į viešąją erdvę, kartais kokią nors temą eskaluoja dirbtinai. Bendrosios gyventojų populiacijos atstovai šitokių subtilybių nežino, iki galo jų nesupranta ir nuoširdžiai linkę tikėti viskuo, ką praneša spausdintinė ir transliuojamoji žiniasklaida. Deja, profesionalūs politikai kai kurias minėtas mūsų žiniasklaidos bėdas ir disfunkcijas, taikomas juodąsias ir pilkąsias technologijas labai gerai žino, kadangi ne vienas tuos malonumus patyrė savo kailiu. Beje, net ir kaimyniniuose kraštuose žiniasklaidą gyventojai yra linkę vertinti sąlyginai kritiškiau nei Lietuvos gyventojai.

Visai prasminga pasidairyti ne tik pirmajame paslaugų reitingo decilyje, bet nuleisti kartelę truputį žemiau, iki 75-to procentinio rango. Minėtas procentrangis žymi geriausiai vertinamų paslaugų ketvirtadalio apatinę ribą. Visos paslaugos, esančios aukščiau šios ribos (PR≥75), patenka į ketvirtąjį kvartilį (Q4/4). Savaime suprantama, kad kurios nors paslaugos patekimas į ketvirtąjį kvartilį liudija, kad atitinkama paslauga gyventojų požiūriu yra vertinama pakankamai aukštai. Konkrečiai 75-tam procentrangiui Kauno rajono gyventojų apklausoje tenka tokia paslauga, kaip „centralizuotai tiekiamo geriamo vandens kokybė“. Iškalbingas palyginimas, analogiškas rodiklis – centralizuotai tiekiamo geriamo vandens kokybė – Kauno mieste pasiekia dar aukštesnį, tiesą sakant, ekstremaliai aukštą 95-tą procentinį rangą.

Iš tiesų geriamo vandens kokybė Lietuvoje, o ypač Kaune yra labai nebloga. Nebloga ji ir Pakaunėje. Lietuvoje apskritai labai gausūs itin kokybiško vandens ištekliai, todėl kitų pasaulio didmiesčių ar regionų patirtis, kuomet į vandentiekį neretai nuolat tiekiamas uždaro ciklo vanduo (mechaniškai filtruotas ir daug kartų chemiškai išvalytas tas pats (!) vanduo) yra sunkiai įsivaizduojama ir suvokiama bemaž kaip juodas humoras iš šmaikštaus anekdoto. Tas faktas, kad Kauno rajono gyventojai vertina komentuojamą paslaugą gana palankiai, tačiau visgi prasčiau nei Kauno miesto gyventojai, matyt, atspindi realias aplinkybes. Kauno miestui geriamo vandens kokybės problemą pavyko išspręsti itin aukštu lygiu, didelis miestas apdairiai ir sėkmingai į šio klausimo sprendimą investavo ir dabar pelnytai džiaugiasi rezultatais, o rajonas neturi nei tokios vienos centralizuotos vandenvietės, nei didmiesčio investicinių išteklių. Matyt, viename rajono miestelyje ar vietovėje vandens kokybė geresnė, kitur šiek tiek prastesnė, tatai ir atsispindi apklausos būdu rastame paslaugų reitinge.

Į aukščiausiąjį paslaugų kokybės kvartilį patenka ir kitos paminėjimo vertos paslaugos. Pagirtina, kad visumoje palankiai vertinamas „vietos valdžios bendravimas su gyventojais“, taip pat savivaldybės administracijos direktoriaus, mero pavaduotojų, seniūnaičių ir visos savivaldybės administracijos veikla. Palankiai gyventojų yra vertinamas laikraštis „Pakaunės kraštas“, su kuriuo savivaldybės administracija berods tampriai bendradarbiauja. Minėtas laikraštis atsilieka nuo „Kauno dienos“, tačiau „nukonkuruoja“ visas likusias pakaunėje veikiančias medijas, kurių vertinimas atsispindi sudarytame reitinge. Iškalbingas faktas, jog „Pakaunės kraštas“ gerokai lenkia netgi „Laikinąją sostinę“. Toliau, gyventojai palankiai vertina Kauno rajono savivaldybės tinklalapį, taip pat galimybes nemokamai pasinaudoti internetu seniūnijoje ar bibliotekoje.

Pasidairius sudaryto reitingo viršuje, ne mažiau smalsu įdėmiau žvilgtelti į pačią jo apačią, pasižiūrėti, kokios gi paslaugos telkiasi pirmame, žemiausiame visų 154-ių vertintų paslaugų decilyje? Dešimtą procentinį rangą užima toks rodiklis, kaip „galimybė gauti vaikui vietą lopšelyje - darželyje“. Šis procentinis rangas ir sudaro pirmojo decilio aukštutinę ribą. Apie šios paslaugos prastą užtikrinimo lygį objektyviai žinome iš kitų informacijos šaltinių – žinybinės statistikos, taip pat duomenų, kurie buvo skelbti žiniasklaidoje bei kitų faktinių aplinkybių. Kas turi atitinkamo amžiaus vaikų, anūkų, tas šią problemą patyrė savo kailiu. Pagal ikimokyklinių paslaugų prieinamumą Lietuva prastai atrodo ir ES kontekste. Pasiguosti galima nebent tik tuo, kad ši problema nėra sukelta kokiais nors neapdairiais Kauno rajono valdžios veiksmais. Ikimokyklinio ugdymo prieinamumas yra visos Lietuvos problema ir klaidas strateginio planavimo procesuose čia padarė pati valstybė ir jos centrinė valdžia. Savivaldybės neša didžiulę įsipareigojimų naštą, o jų biudžetiniai-fiskaliniai ištekliai yra riboti. Praktiškai jokia savivaldybė nepajėgi šiandien šios problemos greitai išspręsti savarankiškai, be

22

valstybės įsikišimo, be vyriausybinių investicinių programų. Tai, kad komentuojama paslauga dėsningai nusirita į reitingo apačią, netiesiogiai rodo apklausos metodikos patikimumą. Pasirodo, taikyta apklausos metodika visumoje neblogai diferencijuoja į reitingavimą įtrauktas paslaugas. Reitingo viršuje arba apačioje apklausos būdu sureitinguotos paslaugos, kaip matome, atsiduria visai pelnytai, pagrįstai.

Pirmame, žemiausiame, paslaugų decilyje susitelkė rodikliai, atstovaujantys labai skirtingas paslaugų sritis – socialinių, transporto, prekybos paslaugų, aktyvaus poilsio infrastruktūros, teisėsaugos ir kt.

Neretai taikomojoje statistikoje naudojamas ir kvartilių metodas. Jei decilių skalė suskirsto vertinamų rodiklių (objektų) reitingą į dešimtadalius, tai kvartilių skalė suskirsto sudarytą reitingą į ketvirtadalius. Į žemiausią - pirmąjį - kvartilį (Q1/1) patenka paslaugos, kurių procentinis rangas yra 25 ir mažiau (PR≤25). 25-tas procentinis rangas tenka paslaugai „vykdoma nepilnamečių nusikalstamumo prevencijos būklė“.

Truputį keista, kodėl į prasčiausiai vertinamų paslaugų decilį ir kvartilį, be kita ko, patenka paslaugos, susijusios su aktyvaus poilsio ir laisvalaikio infrastruktūra, juk savivaldybė šį sektorių pastarąjį dešimtmetį nuosekliai plėtojo, nemažai investavo ir jau yra apčiuopiami, matomi pasiekimai, kurių nenuginčysi? Išsamesnė tokio netikėto apklausos rezultato interpretacija pateikta 2.2.5 skyrelyje.

Gili, refleksyvi paslaugų, patenkančių į žemiausią kvartilį, analizė, tikėtina, galėtų būti gera paskata savivaldybei surasti atsakymus, kodėl būtent šios paslaugos gyventojų yra vertinamos prastokai? Po to jau galima numatyti viešųjų paslaugų tobulinimo gaires ateičiai, dėlioti tikslus ir siekinius, parengti investicines programas bei projektus.

Analitinis smalsumas reikalauja įvardinti 154-ių vertintų paslaugų kontekste visų prasčiausiai įvertintą paslaugą. Paskutinę vietą reitinge ir pirmąjį procentinį rangą (PR=0,7≈1,0) užėmė paslauga „diskotekų ir naktinių klubų pakankamumas ir patrauklumas“. Šitoks aptiktas faktas liudija bemaž anekdotinę situaciją. Žinoma, iš pirmo žvilgsnio galima pasiguosti, kad paskutinę vietą užėmusi paslauga tikrai nėra susijusi su gyventojų gyvybiniais poreikiais ir apskritai tai nėra paslauga, už kurios organizavimą savivaldybė būtų tiesiogiai atsakinga. Seniau, sovietmečiu, net ir tokius mažai formalizuotus jaunimo poilsio renginius, kaip diskotekos, gegužinės ir pan., organizuodavo, kontroliuodavo valstybinės struktūros. Tai jau praeitis. Rinkos ekonomikos sąlygomis atitinkamo formato laisvalaikio renginius organizuoja privačios struktūros. Savivaldybės administracijai dėl to galvos lyg ir neturėtų skaudėti.

Kita vertus, į problemą galima pažvelgti subtiliau, giliau. Kauno regionas turi pretenzijų tapti vietos ir užsienio turistams, iškylautojams patrauklia, masiškai lankoma kurortinio-rekreacinio tipo vietove. Tokia pretenzija nėra iš piršo laužta. Pakaunė – viena gražiausių Baltijos regiono vietovių. Didmiestis su savo infrastruktūra ir gamtos grožybės yra greta ir labai natūraliai papildo viena kitą. Pabandykime rasti kraštuose, regionuose, kurie turi ilgametę rekreacinių paslaugų teikimo įdirbį, vietovę, kurioje visai nebūtų tokių objektų, kaip naktiniai klubai, diskotekos, nebrangūs moteliai ir kempingai. Išvardinti infrastruktūros objektai, jų atitinkamas tankis yra atributinis tokios rekreacinės vietovės požymis. Galbūt Pakaunės krašte reikalinga vietos valdžios ir verslo partnerystė, kuri padėtų spręsti iškeltą problemą ir ilgainiui atvertų naujas galimybes. Žinoma, reikia įvertinti ir galimus rizikos veiksnius, ar, pvz., susidarys kritinė klientų, intensyviai besinaudojančių infrastruktūra, masė, ar investicijos atsipirks per trumpą laiką? Reiktų įvertinti ir tai, kad atitinkamų objektų ir infrastruktūros buvimas kelia triukšmo, viešojo saugumo problemas. Kita vertus, visi nori turėti darbo, pajamų ir pan.

Analitinio dėmesio yra vertas ir sudaryto paslaugų reitingo vidurys, o ne tik reitingo viršūnė ir apačia. Reitingo viduriu tikslinga laikyti intervalą, kuris yra maždaug nuo 40-tojo iki

23

60-tojo procentinio rango. Čia kalbame apie du decilius, kurie yra greta reitingo vidurio. Tai yra intervalas aplink 50-tąjį procentinį rangą (plius – minus 10 procentinių punktų). Nurodytame intervale susitelkia 34 paslaugos, atstovaujančios skirtingas sritis ir paslaugų sektorius.

Interpretuojant sudaryto reitingo vidurį, derėtų atsižvelgti į reitingavimo metodikos ypatumus. Apklausos metodikos ypatumas tas, kad reitingas tiksliau ir jautriau diferencijuoja ekstremumus – labai gerai teikiamas ir prastai teikiamas paslaugas. Taip yra todėl, kad vidurinė respondentų atsakymo kategorija apjungia savyje dvi prasmės požiūriu giminingas, tačiau ne visai tapačias dimensijas: a) gyventojų polinkį vertinti paslaugą vidutiniškai ir b) prastą jų informuotumą apie vieną ar kitą paslaugą (žr. atsakymų kodavimo balais schemą).

Šios problemos sprendimo raktas sietinas su gilesne papildoma analize. Tai yra galima analizuoti, kaip paslaugos lygis varijuoja skirtingose seniūnijose, taip pat, kaip paslaugos vertinimo lygis varijuoja atskirose sociodemografinėse asmenų kategorijose – vyrų – moterų, jaunų – pagyvenusių žmonių ir pan.

Žinoma, vertinant reitingo dėsningumus, svarbu suvokti, kad jie yra sudaryti tik iš nuomonės indikatorių, o nuomonė yra tokia savita „substancija“, kuri visada šiek tiek subjektyvi. Maža to, reitinge atspindėta ne ekspertų profesionalų nuomonė, bet bendrosios gyventojų populiacijos atstovų nuomonė. Reitingo duomenis, paslaugos palankaus ir nepalankaus vertinimo rodiklius tyrimo vartotojams reikėtų gretinti su kitais informacijos šaltiniais – objektyviais žinybinės statistikos duomenimis, ekspertiniu žinojimu apie faktinę reikalų būklę kokioje nors srityje. Savivaldybės vadovai, administracijos padalinių vadovai ir specialistai metų metais kasdien tvarko įvairius savivaldybės ir jos teikiamų viešųjų paslaugų reikalus. Šios nuoseklios veiklos dėka ilgainiui yra sukaupiama unikali patirtis ir gilus faktinis žinojimas, kuris gali pasitarnauti, kad šioje ataskaitoje pateikti paslaugų vertinimo duomenys nebūtų interpretuojami paviršutiniškai ar netgi klaidingai. Nereikėtų suabsoliutinti apklausos rezultatų, nes bet kurios masinės apklausos duomenų struktūroje visada yra tokia dedamoji, kaip subjektyvumas, stereotipai, neįsigilinimas, paviršinis žinojimas. Kita vertus, jei apklausos duomenys šiek tiek prieštarauja specialisto turimai informacijai, nereikėtų užsidaryti nuo naujos patirties, naujo žinojimo ar kitokios informacijos. Tas specialistas, kuris apdairai derins visų disponuojamų informacijos šaltinių (apklausos, žinybinės statistikos, asmeninio ekspertinio žinojimo) duomenis, bus pranašesnis už tą vadovą ar specialistą, kuris vadovausis tik vienu informacijos šaltiniu.

24

2.1.1 lentelėApklausoje vertintų viešųjų paslaugų pirminių rodiklių bendrasis reitingas

Apklausoje vertintų 154 pavienių požymių bendrasis reitingas visose seniūnijose apibendrintai. Reitingas prasideda požymiu, kuris buvo įvertintas sąlyginai palankiausiai. ŽYMĖJIMAS: R/Nr – reitingo numeris; N-apdorotų anketų skaičius; M - pavienio požymio įvertinimo vidurkis; Mo- dažniausiai pasitaikantis įvertinimas 5-ių pakopų Likert skalėje; PR-procentinis rangas; PPI – pasitenkinimo paslauga indeksas.

Pirminis indikatorius N M (vidurkis)

Gyventojų vertinimas %

Mo PR% PPI*

R/Nr

Nep

alan

kus

Neu

tral

us

Pala

nkus

1. Seniūnijos, kurioje gyvenate seniūno darbą 1857 4,05 10,2 15 74,8 5 99,9 812. Kapinių išdėstymą ir pakankamumą seniūnijoje 1745 4,05 6,4 18,4 75,2 5 99,7 813. Elektros tiekimo paslaugas, gedimų tvarkymą 1837 4,04 4,5 18,9 76,5 4 98,7 80,84. Kauno rajono savivaldybės viešosios bibliotekos, jos vietos skyrių teikiamas paslaugas 1784 4,01 4,9 22,2 72,9 4 98,1 80,15. Gatvių apšvietimą tamsiu paros metu 1866 3,99 10 16,7 73,3 5 97,4 79,86. Galiojančią šiukšlių ir buitinių atliekų surinkimo tvarką 1892 3,96 7 21 72 4 96,8 79,37. Palaikomą švarą seniūnijoje 1885 3,95 6,2 21,3 72,5 4 96,1 798. Kitų tradicinių renginių organizavimo kokybę rajone(pvz.: miesto ar seniūnijos dienos, Dainų ir šokių šventės,

festivalis „Akacijų alėja“) 1777 3,92 7,8 21,2 71,1 4 95,1 78,49. Jūsų saugumą savivaldybės ar seniūnijos organizuojamuose viešuose renginiuose 1823 3,92 6,7 21,1 72,2 4 95,1 78,410. Mokinių pavėžėjimo paslaugos kokybę (geltonieji ir mokykliniai autobusai, „mikriukai“, vietiniai autobusai) 1755 3,9 8,8 21,7 69,5 4 93,2 77,911. Žmonių rinkto mero veiklą 1844 3,9 11 20,2 68,9 5 93,2 7812. Kelių ir gatvių ženklinimo būklę 1853 3,9 7,8 20,6 71,6 4 93,2 7813. Įvairių tarnybų darbą tvarkant ir prižiūrint kapines 1703 3,9 6,4 24,3 69,3 4 93,2 78,114. Dienraštį „Kauno diena“ 1729 3,87 7,2 25 67,7 4 91,6 77,315. Valstybinės reikšmės renginių organizavimo kokybę seniūnijoje (pvz.: Vasario 16-a, Kovo 11-oji, Valstybės diena) 1834 3,86 9,1 23,3 67,7 4 90,9 77,116. Prekybos centrų ir parduotuvių pakankamumą ir pasiekiamumą 1850 3,84 11,2 21,5 67,3 4 90,3 76,817. Dabartinį Kauno rajono greitosios pagalbos tarnybos darbą 1792 3,83 7,6 24,8 67,6 4 89,3 76,618. Dabartinę istorijos ir architektūros paminklų, istorinės atminties vietų būklę bei priežiūrą seniūnijoje 1768 3,83 6,7 25,8 67,4 4 89,3 76,619. Bendrojo lavinimo mokyklų išsidėstymą ir pasiekiamumą 1811 3,8 9,9 22,7 67,3 4 87,7 7620. Parkų, žaliųjų vejų būklę ir priežiūrą 1843 3,8 10,3 22,6 67,2 4 87,7 7621. Miškų urėdijų ir girininkijų darbą 1592 3,8 6,1 29,4 64,5 4 87,7 7622. Bendrą estetinį vaizdą jūsų seniūnijoje 1876 3,78 9,1 23,5 67,4 4 86,4 75,723. Kitų seniūnijos darbuotojų (socialinio darbuotojo, komunalinio ūkio inžinieriaus, žemėtvarkos skyriaus specialisto ir

pan.) darbą 1789 3,75 10,5 26,7 62,8 4 85,4 7524. Kauno rajono savivaldybės tinklalapį www.krs.lt 1636 3,75 9,2 28,8 62 4 85,4 75

25

25. Atliekamus dekoratyvinio apželdinimo darbus (medelių, gėlynų priežiūra) 1847 3,74 11,8 23,8 64,4 4 84,4 74,826. Galimybę pasinaudoti Internetu ne namuose (bibliotekoje, bendruomenės centre, seniūnijoje) 1755 3,73 13,7 24 62,2 4 83,4 74,627. Autobusų stotelių ir jų aplinkos būklę (atsakykite, jei tokia yra jūsų seniūnijoje) 1756 3,73 9,6 26,5 63,8 4 83,4 74,528. Pagal gyvenamąją vietovę teikiamą medicininę pagalbą pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje 1834 3,72 11,2 25,3 63,5 4 82,5 74,429. Laikraštį ,,Pakaunės kraštas“ 1646 3,71 10,9 30 59,1 4 81,8 74,230. Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus veiklą 1747 3,7 11,2 29,4 59,4 4 80,8 7431. Esamą seniūnijos ekologinę būklę (oro, grunto, vandens telkinių užterštumą, triukšmingumą) 1811 3,7 10 27,1 62,8 4 80,8 7432. Šiuo metu veikiančių vaistinių pakankamumą ir pasiekiamumą 1844 3,68 19,4 16,1 64,5 5 79,6 73,633. Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbą: gaisringumas, gaisrų prevenciją 1707 3,68 10 28,5 61,4 4 79,6 73,534. Kauno rajono mero pavaduotojų veiklą 1775 3,67 12,2 28,3 59,5 4 78,3 73,435. Seniūnijos bendruomenės pastangas ir pasiekimus, formuojant patrauklų Kauno rajono įvaizdį 1745 3,67 11,3 29,3 59,4 4 78,3 73,336. Vietos valdžios bendravimas su gyventojais 1832 3,66 15,2 24,2 60,6 4 77,0 73,237. Savivaldybės administracijos pastangas ir pasiekimus, formuojant patrauklų Kauno rajono įvaizdį 1727 3,66 10,1 32,1 57,8 4 77,0 73,138. Savo seniūnaičių aktyvumą ir veiklą 1833 3,65 14,7 25,8 59,5 4 75,7 7339. Dabartinę centralizuotai teikiamo geriamojo vandens kokybę (atsakykite, jei tokia paslauga naudojatės) 1571 3,65 14,3 24,1 61,6 4 75,7 7340. Kauno rajono savivaldybės administracijos veiklą 1727 3,64 11,2 30,9 57,8 4 74,4 72,841. Kaip Jūsų seniūnijoje policija, seniūnas, kiti pareigūnai rūpinasi gyventojų saugumu, patyčių prevencija, tiek tarp

suaugusiųjų, Tiek ir tarp vaikų 1815 3,64 13,5 27,3 59,2 4 74,4 72,942. Kultūrinių renginių kokybę seniūnijoje (parodos, spektakliai, koncertai) 1856 3,63 13,5 27,4 59,1 4 73,1 72,543. Pašto skyrių skaičių ir išsidėstymą 1798 3,63 13,8 27,1 59 4 73,1 72,744. Susiklosčiusią kultūrinių renginių įvairovę seniūnijoje (parodos, spektakliai, koncertai, šventės) 1861 3,62 13,9 27,2 58,9 4 71,1 72,445. „Savaitraštis Kaunui“ 1549 3,62 9,8 35,1 55,1 3 71,1 72,446. Seniūno veiklą užtikrinant viešąją tvarką (seniūnas gali nagrinėti administracines bylas, bausti administracine

tvarka) 1735 3,62 14 27,8 58,2 4 71,1 72,447. Centralizuoto patalpų šildymo kokybę 1273 3,62 11,7 29,6 58,7 4 71,1 72,348. Galimybes laiku patekti pas bendrosios praktikos (šeimos) gydytoją ir gauti kokybišką pagalbą 1834 3,6 15,2 25,6 59,2 4 69,5 7249. Laikraštį „Laikinoji sostinė“ 1604 3,58 10,5 34,4 55 4 68,2 71,750. Televizijos kanalą LTV 2 1595 3,58 13 32,3 54,7 4 68,2 71,651. Savavališkų šiukšlynų likvidavimo tvarką 1837 3,58 11,9 33 55,1 4 68,2 71,652. Gyventojų skundų, pretenzijų, laiškų ir pasiūlymų nagrinėjimas 1707 3,57 12,4 32,8 54,8 4 66,6 71,553. Vietos bendruomenių aktyvumą, jų veiklos naudingumą 1798 3,57 14,3 29 56,6 4 66,6 71,354. Gamtos apsaugos tarnybų ir jos inspektorių darbą 1658 3,56 9,6 36,6 53,8 4 65,6 71,255. Informavimo apie įvairius renginius pakankamumą ir išsamumą 1776 3,55 13,7 31,4 54,8 4 64,6 7156. Šiuo metu veikiančių degalinių išsidėstymą, tankumą ir jose teikiamų paslaugų kokybę 1804 3,55 18,3 23,7 58 4 64,6 70,957. Muziejų, ekspozicijų salių estetinį vaizdą 1683 3,54 13,4 31,9 54,7 4 63,6 70,8

26

58. Geriamo vandens iš gyventojų šulinių/gręžinių kokybę 1553 3,53 13,9 31,9 54,2 4 63,0 70,559. Kauno rajono savivaldybės Tarybos veiklą 1796 3,52 13,6 34,5 51,9 4 62,3 70,460. Dabartinę valymo įrengimų būklę 1593 3,51 11,7 36,1 52,2 4 61,7 70,261. Kauno rajono slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėje teikiamų paslaugų kokybę 1671 3,49 12,3 37 50,7 3 60,4 69,862. Viešosios policijos patruliavimo veiksmingumą 1835 3,49 17,9 29 53 4 60,4 69,763. Savivaldybės policijos apylinkės inspektorių (nuovadų) darbą 1803 3,49 15,6 32,6 51,8 4 60,4 69,864. Muziejų, ekspozicijų salių pakankamumą rajone 1700 3,48 15,8 32,5 51,7 4 58,4 69,565. Geležinkelio stoties ir jos aplinkos būklę (atsakykite, jei tokia yra jūsų seniūnijoje) 623 3,48 13,8 35,2 51 3 58,4 69,566. Miško atželdinimo darbų apimtis ir kokybę 1620 3,48 10,9 40,1 49,1 3 58,4 69,767. Valstybinėse švietimo įstaigose teikiamų paslaugų kokybę 1784 3,47 12,4 29,1 58,5 4 56,8 71,568. Policijos operatyvumą reaguojant į iškvietimus 1766 3,47 13,7 35,3 51 4 56,8 69,469. Informacijos apie lankytinas rajono vietas pakankamumą ir galimybes jų gauti 1735 3,46 15,6 33 51,4 4 53,9 69,370. Avaringumą seniūnijoje 1800 3,46 12,8 36,7 50,5 4 53,9 69,171. Privačių saugos tarnybų teikiamas paslaugas 1617 3,46 11,8 39 49,2 3 53,9 69,172. Policijos operatyvumą reaguojant į pranešimus dėl smurto artimoje aplinkoje 1728 3,46 14 35,7 50,3 4 53,9 69,373. Bendrą kriminogeninę padėtį seniūnijos teritorijoje 1744 3,46 11,8 38,8 49,4 3 53,9 69,174. Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbą, ginant vaikų teises 1715 3,46 12,5 39,9 47,5 3 53,9 69,375. Statybviečių, duobių ir kitų pavojingų vietų aptvėrimą, saugumo užtikrinimą 1821 3,46 13,6 36,4 50,1 3 53,9 69,376. Salių, tinkamų viešiesiems renginiams, koncertams skaičių rajone 1807 3,45 17,5 30 52,5 4 50,7 69,177. Salių, tinkamų vešiesiems renginiams, koncertams estetinį vaizdą 1807 3,45 18,3 28,7 53 4 50,7 69,178. Savavališko miško iškirtimo problemų sprendimą 1631 3,45 10,6 43,8 45,6 3 50,7 6979. Dabartinį socialinės globos įstaigų pakankamumą rajone 1666 3,4 16,7 36,7 46,6 3 49,4 6880. Savo seniūnijos tinklalapį (jei tokio visai nėra, žymėkite žemiausią balą) 1581 3,37 20,7 28 51,2 4 48,4 67,481. Policijos įstaigų (padalinių, nuovadų) skaičių ir išdėstymą rajono teritorijoje 1806 3,37 19,3 32,9 47,8 3 48,4 67,582. Valstybės garantuojamos pirminės teisinės pagalbos paslaugas savivaldybėje 1677 3,36 15,4 40,7 43,8 3 47,4 67,283. Rūpinimąsi senyvo amžiaus asmenimis 1737 3,35 19,5 35,3 45,3 3 45,1 6784. Socialinį darbą su rizikos grupės šeimomis 1704 3,35 21,4 32,1 46,5 3 45,1 6785. Rajone veikiančių nevyriausybinių organizacijų aktyvumą, indėlį į rajono gerovę 1641 3,35 18 38,1 43,9 3 45,1 6786. Mokesčių inspekcijos teikiamas paslaugas 1662 3,35 16,9 37,8 45,3 3 45,1 6787. Gatvių ir kelių priežiūrą kritinėmis oro sąlygomis (apledėjus, pustant) 1882 3,35 19,7 31,5 48,9 4 45,1 6788. Vietinio keleivinio transporto maršrutų tinkamumą 1839 3,35 23,5 25,8 50,7 4 45,1 6789. Tai, kaip organizuojamas vaikų ir jaunimo užimtumas seniūnijoje 1834 3,33 20,2 32,4 47,4 4 42,2 66,690. Piliečių fizinį saugumą gatvėse 1802 3,33 16,7 37,2 46,1 3 42,2 66,791. Aplinkos apsaugos inspektorių darbą 1647 3,33 16,6 40,1 43,3 3 42,2 66,6

27

92. Rūpinimąsi neįgaliais, neveiksniais asmenimis 1700 3,32 19,9 36 44,1 3 40,6 66,493. Automobilių parkavimo problemų sprendimą 1791 3,32 21,7 31,7 46,7 4 40,6 66,494. Privačios medicinos kabinetų pakankamumą rajone (pvz., stomatologo, masažo, optikų) 1753 3,3 22,7 31,7 45,6 3 39,3 6695. Papildomo ugdymo įstaigų (dailės, muzikos, sporto mokyklų, būrelių) įvairovę 1774 3,3 23,1 30,3 46,6 4 39,3 6696. Asmenų turto saugumą seniūnijoje 1776 3,29 17,4 39,3 43,3 3 38,3 65,897. Lauko reklamos (skelbimai, plakatai) turinį ir estetiką 1727 3,28 20,8 36,4 42,8 3 37,7 65,698. Papildomo ugdymo įstaigų (dailės, muzikos, sporto mokyklų, būrelių) pasiekiamumą 1767 3,27 23,3 32,2 44,5 3 37,0 65,499. Labdaros organizacijų veiklos efektyvumą, sprendžiant socialiai remtinų žmonių problemas 1662 3,23 20,8 41,1 38,1 3 35,4 64,5100. Mokyklose vykdomų patyčių prevencijos programų veiksmingumą 1695 3,23 20 40,2 39,8 3 35,4 64,5101. Profesinio mokymo kokybę 1592 3,23 18,6 42,3 39,1 3 35,4 64,5102. Vietinio keleivinio transporto grafikų patogumą gyventojams 1830 3,23 26,8 26,6 46,6 4 35,4 64,7103. Po atviru dangumi esančių sporto aikštynų būklę 1804 3,22 26,8 30 43,2 3 33,8 64,5104. Pėsčiųjų saugumą važiuojamojoje dalyje 1832 3,21 24,4 31,9 43,7 4 32,8 64,1105. Statybos leidimų išdavimas 1507 3,21 19,6 43,1 37,3 3 32,8 64,2106. Socialinio būsto (neįgaliesiems, daugiavaikėms šeimoms, nukentėjusiems nuo gaisro) pakankamumą 1566 3,2 21,4 42 36,7 3 31,8 64107. Kaimo turizmo sodybų pakankamumą ir būklę 1742 3,18 26,9 29,1 44 4 31,2 63,5108. Smurtinių nusikaltimų (užpuolimų, sumušimų, prievartos, kt.) išaiškinamumą 1708 3,17 20,6 43 36,4 3 30,5 63,3109. Gatvių, šaligatvių, kelių remontavimą (duobių sutvarkymas, asfaltavimas) 1859 3,16 26,1 32,8 41,1 3 29,2 63,3110. Valkataujančių šunų ir kačių problemos sprendimą 1775 3,16 28,1 30,4 41,5 3 29,2 63,1111. Tarpmiestinių maršrutų pakankamumą ir jų grafikų patogumą gyventojams 1749 3,16 27,4 30 42,6 3 29,2 63,1112. Televizijos kanalą INIT-TV 1443 3,15 22,6 42,3 35,1 3 27,6 62,9113. Prekybos kioskus ir aptarnavimo kokybę juose 1736 3,15 26,7 32,1 41,2 4 27,6 63114. Galimybes laiku patekti pas gydytojus specialistus (kardiologą, chirurgą, okulistą ir pan.), gauti kokybišką pagalbą 1800 3,13 27,9 31,9 40,2 3 26,3 62,6115. Masinių (neprofesionalių) varžybų, sveikatingumo renginių ir švenčių dažnumą ir įvairovę 1786 3,13 26,7 33,6 39,8 3 26,3 62,7116. Vaikų darželių-lopšelių pakankamumą ir būklę 1824 3,12 30,3 26,7 43 4 25,3 62,5117. Vykdomą nepilnamečių nusikalstamumo prevencijos būklę 1677 3,11 23,8 42,2 34 3 24,7 62,2118. Organizuojamų pasiekimų (profesionalių) sporto varžybų dažnumą ir įvairovę rajone 1744 3,1 26,8 35,7 37,6 3 23,4 62,1119. Gyvenamųjų ir viešos paskirties pastatų renovacijos tempą bei apimtis 1631 3,1 26,4 38,4 35,2 3 23,4 62120. Galimybes gauti pagrindines buitines paslaugas (kirpimas, avalynės taisymas, rūbų valymas ir taisymas) 1817 3,1 30,9 28,1 41 3 23,4 62121. Po atviru dangumi esančių sporto aikštynų išsidėstymą ir tankumą (skaičių) 1822 3,08 29,6 32,3 38,1 3 22,1 61,6122. Seniūnijoje veikiančio verslo indėlį sprendžiant bedarbystės problemą 1688 3,07 26,8 39,5 33,7 3 21,4 61,5123. Viešos paskirties ir masinio lankomumo vietų pritaikymą neįgaliesiems 1714 3,06 27,2 39,4 33,4 3 20,5 61,2124. Vairuotojų ir pėsčiųjų eismo kultūrą 1843 3,06 26,3 40,5 33,2 3 20,5 61,1125. Sporto salių atvirumą ir prieinamumą gyventojams, jaunimui 1803 3,04 30,9 32,1 37 3 18,5 60,9

28

126. Televizijos kanalą „Pūkas“ 1594 3,04 29,2 35,1 35,7 3 18,5 60,8127. Nusikalstamų (arba nusikalsti linkusių) grupuočių sutramdymo būklę 1631 3,04 26,1 42 31,9 3 18,5 60,7128. Antstolių kontorų teikiamas paslaugas 1573 3,04 24,8 43,2 31,9 3 18,5 60,7129. Galimybę įgyti profesiją, neišvykstant iš rajono 1673 3,03 29,9 33,7 36,4 3 16,9 60,7130. Melioracijos, drenažo darbų vykdymą 1731 3,02 28,5 37,8 33,7 3 16,2 60,5131. "Parduotuvių ant ratų", reguliariai atvykstančių į atokius kaimelius, vaidmenį 1645 3 33,3 28,2 38,5 3 15,6 60,1132. Galimybes negaištant laiko pasinaudoti notarų ir advokatūros įstaigų teikiamomis paslaugomis 1698 2,99 30,7 35,7 33,6 3 14,9 59,9133. Profesinio mokymo atitikimą darbo rinkai 1593 2,98 29,1 40,5 30,4 3 13,6 59,6134. Prokuratūros darbą, vadovavimą baudžiamųjų bylų tyrimui 1592 2,98 26,6 44,5 28,9 3 13,6 59,6135. Privačių vežėjų teikiamų paslaugų kokybę, jų gebėjimą užtikrinti tinkamą susisiekimą Kauno rajone 1720 2,98 32,6 30,8 36,6 3 13,6 59,6136. Turto vagysčių bei plėšimų išaiškinamumą 1744 2,96 29 39,9 31,2 3 12,3 59,2137. Kauno darbo biržos veiklą, sprendžiant bedarbystės problemą 1686 2,94 30,1 41,4 28,5 3 11,7 58,8138. Atokesnių kelių ir privažiavimų dangos būklės priežiūrą kritinėmis oro sąlygomis 1866 2,92 33,9 35,2 30,9 3 11,0 58,4139. Galimybes gauti vaikui vietą darželyje-lopšelyje 1770 2,91 36,8 28,4 34,8 3 10,1 58,2140. Perkvalifikavimo ir suaugusiųjų švietimo būklę seniūnijoje/rajone (galimybę įgyti naują profesiją, lankyti įvairius

kursus) 1641 2,91 31,6 39,7 28,6 3 10,1 58,2141. Pagalbą asmenims, grįžusiems iš įkalinimo įstaigų 1537 2,9 31 42,7 26,3 3 8,8 58,1142. Teismų darbą: greitą ir tinkamą bylų nagrinėjimą 1596 2,9 31 42,3 26,8 3 8,8 58,1143. Turgaviečių išsidėstymą, jų pakankamumą 1768 2,88 37,5 29 33,5 3 7,8 57,7144. Bendros paskirties sporto salių pakankamumą ir būklę 1753 2,87 34,9 35,5 29,7 3 7,1 57,4145. Sudarytas sąlygas Jūsų seniūnijoje pasinaudoti privačių vežėjų mikroautobusais paslaugomis 1748 2,86 38,3 28 33,8 3 6,5 57,2146. Paslaugų , teikimą asmenims turintiems priklausomybę alkoholiui, narkotikams 1648 2,85 34,6 38,5 26,9 3 5,8 57,1147. Dabartinį dviračių takų tinklo išdėstymą ir būklę seniūnijoje 1789 2,77 41,9 26,1 32 3 5,2 55,4148. Vasaros poilsiaviečių, laužaviečių ir pan. įrengimą bei priežiūrą 1740 2,7 42,9 28,9 28,2 3 4,2 54149. Viešųjų parkų, krantinių ir pan. pakankamumą bei būklę 348 2,7 42 29 29 3 4,2 54150. Banko skyrių ir bankomatų pakankamumą 1784 2,54 50,2 22,9 26,8 1 3,3 50,8151. Kempingų ir motelių pakankamumą 1673 2,5 49,1 28,7 22,2 1 2,6 50152. Pliažų, maudyklių, esančių Jūsų seniūnijoje, pakankamumą ir būklę 1741 2,49 50,9 26,8 22,2 1 2,0 49,9153. Specializuotų sporto objektų (baseino, teniso kortų) pakankamumą rajone 1761 2,48 50 30,3 19,7 3 1,3 49,6154. Diskotekų ir naktinių klubų pakankamumą ir patrauklumą 1663 2,44 50,5 29,9 19,6 3 0,7 48,8

29

2.2. Apklausoje vertintų rodiklių reitingas pagal konkrečias sritis

2.2.1. Komunalinių paslaugų ir teritorijų būklės vertinimas

2.2.1.1. lentelėje ir 2.2.1.1. paveiksle pateiktas komunalinių paslaugų ir teritorijų būklės rodiklių vertinimas. Lentelė iškalbinga tuo požiūriu, kad iš 29 vertinamų šio tematinio bloko indikatorių tik keli nesusiję su savivaldos komunaliniu ūkiu ir nėra jai pavaldūs. Tarkime, tai „elektros tiekimo paslaugos ir gedimų tvarkymas“ ir pan. Visos kitos paslaugos yra savivaldybės administracijos tarnybų arba jos kontroliuojamų ūkio subjektų bei įmonių žinioje.

Nėra pagrindo teikti, kad aptariama paslaugų sritis vertinama prastai. Vidutinis 29-ių paslaugų palankaus vertinimo procentas siekia 57,1 proc. ir svyruoja nuo 31 iki 77 proc. 29-ių paslaugų procentiniai rangai svyruoja nuo 11-to iki 99,7-to procentinio rango ir suformuoja vidutinį procentrangį, lygų 66,9.

2.2.1.1. lentelėKomunalinių paslaugų ir teritorijų būklės vertinimas. Reitingas prasideda palankiausiai

įvertinta paslauga

R/Nr. Teritorijų būklė ir komunalinės paslaugos N M (vidurkis)


Mo PR% PPI*

Nep

alan

kus

Neu

tral

us

Pala

nkus

1 2 3 4 5 6 7 8 91 Kapinių išdėstymą ir pakankamumą seniūnijoje 1745 4,05 6,4 18,4 75,2 5 99,7 812 Elektros tiekimo paslaugas, gedimų tvarkymą 1837 4,04 4,5 18,9 76,5 4 98,7 80,83 Gatvių apšvietimą tamsiu paros metu 1866 3,99 10 16,7 73,3 5 97,4 79,8

4 Galiojančią šiukšlių ir buitinių atliekų surinkimo tvarką 1892 3,96 7 21 72 4 96,8 79,3

5 Palaikomą švarą seniūnijoje 1885 3,95 6,2 21,3 72,5 4 96,1 796 Kelių ir gatvių ženklinimo būklę 1853 3,9 7,8 20,6 71,6 4 93,2 787 Įvairių tarnybų darbą tvarkant ir prižiūrint kapines 1703 3,9 6,4 24,3 69,3 4 93,2 78,18 Parkų, žaliųjų vejų būklę ir priežiūrą 1843 3,8 10,3 22,6 67,2 4 87,7 769 Miškų urėdijų ir girininkijų darbą 1592 3,8 6,1 29,4 64,5 4 87,7 7610 Bendrą estetinį vaizdą jūsų seniūnijoje 1876 3,78 9,1 23,5 67,4 4 86,4 75,7

11 Atliekamus dekoratyvinio apželdinimo darbus (medelių, gėlynų priežiūra) 1847 3,74 11,8 23,8 64,4 4 84,4 74,8

12 Autobusų stotelių ir jų aplinkos būklę (atsakykite, jei tokia yra jūsų seniūnijoje) 1756 3,73 9,6 26,5 63,8 4 83,4 74,5

13 Esamą seniūnijos ekologinę būklę (oro, grunto, vandens telkinių užterštumą, triukšmingumą) 1811 3,7 10 27,1 62,8 4 80,8 74

14Dabartinę centralizuotai teikiamo geriamojo vandens kokybę (atsakykite, jei tokia paslauga naudojatės 1571 3,65 14,3 24,1 61,6 4 75,7 73

15 Centralizuoto patalpų šildymo kokybę 1273 3,62 11,7 29,6 58,7 4 71,1 72,316 Savavališkų šiukšlynų likvidavimo tvarką 1837 3,58 11,9 33 55,1 4 68,2 71,6

17 Geriamo vandens iš gyventojų šulinių/gręžinių kokybę 1553 3,53 13,9 31,9 54,2 4 63,0 70,5

18 Dabartinę valymo įrengimų būklę 1593 3,51 11,7 36,1 52,2 4 61,7 70,2

19 Geležinkelio stoties ir jos aplinkos būklę (atsakykite, jei tokia yra jūsų seniūnijoje) 623 3,48 13,8 35,2 51 3 58,4 69,5

20 Miško atželdinimo darbų apimtis ir kokybę 1620 3,48 10,9 40,1 49,1 3 58,4 69,7

21 Statybviečių, duobių ir kitų pavojingų vietų aptvėrimą, saugumo užtikrinimą 1821 3,46 13,6 36,4 50,1 3 53,9 69,3

30

1 2 3 4 5 6 7 8 922 Savavališko miško iškirtimo problemų sprendimą 1631 3,45 10,6 43,8 45,6 3 50,7 69

23 Gatvių ir kelių priežiūrą kritinėmis oro sąlygomis (apledėjus, pustant) 1882 3,35 19,7 31,5 48,9 4 45,1 67

24 Automobilių parkavimo problemų sprendimą 1791 3,32 21,7 31,7 46,7 4 40,6 66,4

25 Gatvių, šaligatvių, kelių remontavimą (duobių sutvarkymas, asfaltavimas) 1859 3,16 26,1 32,8 41,1 3 29,2 63,3

26 Valkataujančių šunų ir kačių problemos sprendimą 1775 3,16 28,1 30,4 41,5 3 29,2 63,1

27 Gyvenamųjų ir viešos paskirties pastatų renovacijos tempą bei apimtis 1631 3,1 26,4 38,4 35,2 3 23,4 62

28 Melioracijos, drenažo darbų vykdymą 1731 3,02 28,5 37,8 33,7 3 16,2 60,5

29 Atokesnių kelių ir privažiavimų dangos būklės priežiūrą kritinėmis oro sąlygomis 1866 2,92 33,9 35,2 30,9 3 11,0 58,4

Iškalbingesnį atitinkamo sektoriaus būklės įvertinimą Kauno rajone galime išgauti lygindami analogiškus rodiklius Kauno mieste (žr. 2.2.1.2 – 2.2.1.5 pav.) Bemaž identiška gyventojų apklausa 2013 ir 2014 m. buvo atlikta Kauno mieste. Matosi pribloškiantys paslaugų vertinimo skirtumai Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybėje. Pasirodo, jog žiedinėje savivaldybėje tos pačios paslaugos gyventojams teikiamos žymiai geriau ir sklandžiau nei didmiesčio savivaldybėje.

31

2.2.1.1. pav. Komunalinių paslaugų ir teritorijų būklės vertinimas

32

2.2.1.2 pav. Rodiklio „Galiojanti šiukšlių ir buitinių atliekų surinkimo tvarka“ vertinimas (NKauno raj.≈1900; NKauno

m.≈1800)

2.2.1.3 pav. Rodiklio „Centralizuoto patalpų šildymo kokybė“ vertinimas (NKauno raj.≈1900; NKauno m.≈1800)

33

2.2.1.4 pav. Rodiklio „Įvairių tarnybų darbas tvarkant ir prižiūrint kapines“ vertinimas (NKauno raj.≈1900; NKauno

m.≈1800)

2.2.1.5 pav. Rodiklio „Gatvių ir kelių prižiūra kritinėmis oro sąlygomis (apledėjus, pustant)“ vertinimas (NKauno

raj.≈1900; NKauno m.≈1800)

Toliau pateikiami atsakymai į „atviro“ tipo klausimus pagal šį tematinį bloką (žr. 2.2.1.2 lentelė). Siekiant išsaugoti autentiškumą, atsakymai patiekiami neredaguoti.

34

2.2.1.2. lentelėKomunalinių paslaugų ir teritorijų būklės vertinimas

KATEGORIJA AUTENTIŠKI PASISAKYMAI PAMINĖJIMO DAŽNIS

35

Teritorijų būklėVienybės g. gyventojas nesusitvarkęs aplinkos, sklypą užvertęs senais automobiliais, gadina visos gatvės vaizdą. Prašau patraukti (arba pasirūpinti, kad būtų patraukti) automobiliai nuo žalios vejos.Prašome įtraukti į darbų planą, kad Garliavoje būtų išasfaltuota Žalgirio gatvė.Pageidautina žiemos metu daugiau skirti dėmesio pagrindinėmis Garliavos kelio šalikelėmis. Takai turi būti barstomi, nes įvyksta traumų, ypač vyresnio amžiaus žmonėms. Vienybės g. aplinkos nesitvarkantis kaimynas gadina visą gatvės vaizdą.Nors keletas namų Garliavoje renovuota, bet jų kiemai labai duobėti, aplinka nesutvarkyta.Nenaudojamo nekilnojamo turto tvarkymas! <...>Link Garliavos geležinkelio stoties įrengti dviračių takus. Nuasfaltuoti šaligatvius ir įrengti. Ne prestižas, kad į geležinkelio stotį toks susisiekimas.Lakštingalų, Kampiškių, Alšėnų g. būtinas asfaltavimas, reguliarus kelio greideriavimas yra nuolatinė problema, kurios neišsprendžia vietos gyventojai su seniūnu.Atokūs bendro naudojimo keliai į sodybas žiemos ir vasaros metu niekada neprižiūrimi seniūnijos, viskas tvarkoma privačiomis paslaugomis.Nevalomi atokūs keliai į sodybas.Rokuose Nemuno gatvėje prie šiukšlių konteinerių nėra jokio apšvietimo, labai gerai būtų kokia lempa.Mažas matomumas sankryžose, siauri keliai.Per daug draudžiamų sustoti automobiliams ženklų prie Karmėlavos aerodromo ir jų vis daugėja.Baisūs kiemai Ežerėlyje prie daugiabučių namų (vienos duobės.)Gatvių ir kiemo apšvietimą vertinu blogai dažnai nebūna kiemas apšviestas.Ledos gatvės- reikalingas remontas (5)Pagrindinė gatvė – be šaligatvių, <...>Būtinas remontas Užliedžių pagr. gatvei.Kad suremontuosite „Ledos“ gatvę. Gėda.(3)Jau kada nors reiktų renovuoti Raudondvario gimnaziją, nes tik žada ir žada.Būtina stovėjimo aikštelė prie pradinės mokyklos, nes draudžiamojo ženklo pastatymas problemos neišsprendė. Išvažinėta veja neestetiškai atrodo, automobilių nėra kur dėti.Kada bus išgirstas „Upytės“ sodininkų pagalbos šauksmas dėl nepravažiuojamo kelio? Kada klausimas bus sprendžiamas iš esmės, o ne „remontas dėl akių“?Kiaurą naktį šviečia lempos gatvėse (tai šviesos užterštumas). Užtektų kas trečia – ketvirta lempa (ar visai išjungti) po 24 val. iki kokios 5 val. ryto.Per mažai apšviestos perėjos tamsiu paros metu.Pusė pavasario gatvės vienos duobės.Jaučiama nelygybė dėl gatvių tvarkymo – vienos išklojamos trinkelėmis.. aviečių gt. patys nusitiesėme ir nieko, asfaltavome už savo pinigus, savivaldybė užlygino kelias duobes ir net neįtraukė į gatvių remonto sąrašą – siūlo vėl savo lėšomis išsiasfaltuoti.Gatvės tvarkomos nekokybiškai.Neįrengti pėsčiųjų, dviračių takai ten kur būtina.Mažai lėšų skiria keliams ir jų priežiūrai (savivaldybė)Būtų gerai, kad Altoniškių stotelėje (Zapyškio sen.) būtų sumontuota pastogė. Keleivių srautas nemažas, o esant blogam orui nėra jokios užuovėjos.Margininkų kelio išasfaltavimasLabai reikėtų Technikos g. (Ilgakiemyje) įtraukti į asfaltuotinų sąrašą.Neasfaltuotų gatvių ir jų apšvietimo klausimas Ireniškių ir Jonučių kaimuoseVisos Ilgakiemio gatvės yra duobėtos, neprižiūrėtos, išskyrus viena gatvė, kuri veda į seniūno namus. Apšvietimo stulpai nerestauruojami. Būtų pats laikas pasirūpinti ir kitomis gatvėmis, ne tik kur veda į valdininkų namus.Šaligatvis Ramučiuose iki pat galo.Miestelio gatvių ir šaligatvių problema LOPAS-LOPE. Šaligatviai suirę ar nėra. 2. Kanalizacijos paslaugų pervertintos kainos. 3. Prieplaukoje valčių įleidimo takas?Mums reikia normalaus asfaltuoto kelio. Kranto 5Daugiau skirti lėšų miestelio priežiūrai. Gerinti kelių būklę.

66

36

Stebina gatvių apšvietimas kiaurą naktį. Kiek tai kainuoja savivaldybei?Labai netvarkingas sklypas (Grigalevičiaus) (šalia Kauno g. 25 namo, Babtai) – neužkasta stiklo vata, kitos pavojingos atliekos, nenupjauta žolė.Būtų labai smagu, jei būtų išlygintas, gal net išasfaltuotas kelias Babtų apačioje, <...>.Daugiabučių renovacija vyksta labai lėtai, buvo planuojama kelis metus, o realūs darbai dar neprasidėjo.Nesirūpinama mokyklų estetiniu vaizdu (teritorijomis, šaligatviais), apgailėtini san.mazgai (ypač mokinių tualetai, dušo kambariai prie sporto salės).Labai prastos būklės pastatas yra A. ir A. Kriauzų pradinė mokykla-darželis.Norėtume, kad renovuotų darželius ir mokyklas.Gimnazijos renovacija.Išasfaltuoti Panemunės g.Babtų gimnazijos stadionui rekonstrukcijos.Ledos gatvės remontasSutvarkyti kelius, šaligatvius Vilkijoje. Renovuoti visuomeninius pastatus, biblioteką perkelti į geresnes patalpas.Pabaigti asfaltuoti pamiškės kelią į kapines pro Rykštynės S/B ir Pelenius.Privatizuoti netvarkomi pastatai „vaiduokliai“.Reikalingi šaligatviai Raudondvaryje Vyturių ir S.Nėries gatvėse (kur mokykla).Prie Raudondvario dvaro maža mašinų aikštelė, ji neapšviesta. Dviračių takas prie Nevėžio baisus.Būtina spręsti šaligatvių klausimą S.Nėries gatvėjeNėra šaligatvių pėstiesiems, ką jau šnekėti apie dviratininkus.Trūksta šaligatvių. Pagrindinėje Rokų gatvėje nėra šaligatvio.

Centralizuotai teikiamų komunalinių paslaugų kokybė

Skirti savivaldybės lėšų Karmėlavos darželio elektros instaliacijos keitimo darbams atlikti, bei lauko aplinkos sutvarkymui, kad vaikai, tėvai, pedagogai jaustųsi saugūs.Prasto skonio geriamasis vanduo tiekiamas UAB „Giraitės vandenys“ Naudojam filtravimo aparatą vandeniui, kad skanesnis būtų. Norėjau pasidžiaugti, kad seniūnės dėka labai gražiai sutvarkyta aplinka aplink seniūniją (žydi gėlės, žiemą medžiai papuošiami lemputėmis).Pageidaujama, kad daugiabučio centralizuotas patalpų šildymas būtų reguliuojamas specialisto (ne savamokslis).Įrengti vandentvarkos infrastruktūrą Kauno g., Baranausko g., Sodų g. Ežerėlyje Sodų g. neturime kanalizacijos vandentiekio. Vandens kokybė labai prasta, turime mažų vaikų, jaudinamės dėl jų ateities.Siūlyčiau įvesti vandentiekį toje miesto dalyje, kur jo iki šiol dar nėra, tai yra Kauno gatvėje (nuo galinio sustojimo iki miesto galo), labai pageidautina nuotekų pravedimo Kauno gatvėje.Geriamojo vandens, šilumos tiekimo ir kanalizuoto vandens daugiabučiams namams l.blogas, reikia kasti visą požeminį tinklą naujai...Per anksti išjungė šildymą KRSNe visur yra vandentiekis ir jungiant nuotekas nebuvo atnaujintas tiems kas neturi.Bloga vandens kokybė UAB „Giraitės vandenys“Centralizuotai teikiamas vanduo nešvarus, bet mokamas labai brangiai 2,6euro. Be to nėra lygybės. Privačių valdų mokestis ir net abonentinis mažesnis.Vanduo labai blogos kokybės – kietas.

13

Sanitarija, higiena, ekologija

Oro tarša nuo gamyklų vakarais- labai aktualu, jaučiasi blogas kvapas, aitrus.Įvedus Žalgirio gatvėje nuotekų vamzdyną, Žalgirio ir greta esančių gatvių gyventojai vamzdyno neprisijungė. Fekalijos ir toliau leidžiamos į upelį, toliau į Jiesios upę ir į Nemuną. Labai užterštas atliekomis miško kampas link Ežerėlio nuo kelio Juragiai – Kačerginė – Ežerėlis. Nuo Tabariškių į vakarus (Kampas miško). Sutvarkyti šiukšliavežius prie daugiabučių namų.Daug kur Čekiškėje nėra vandentiekio ir nuotekų valymo įrenginių. Būtų gerai prie jų prisijungti.Parkeliuose, prie daugiabučių laikomų šunų vedžiojimas ir išmatų nesurinkimas. Gal galima būtų pastatyti spec. šiukšliadėžes, kad gyvūnų šeimininkai, surinkę turėtų kur išmesti šunų išmatas.

54

37

Didelė problema Patamulšėlyje esantis kiaulių kompleksas, nes dažnai naktimis sklinda smarvė, neįmanoma prasivėdinti namų. Problemos dėl šiukšlių sustojimo vietose.Ringauduose nėra kur dėti stiklo ir nemaistinės plastmasės. Ir iš viso nėra konteinerių. Ringauduose tiems dalykams anksčiau buvo stiklui, plastmasei ir popieriui, dabar panaikinti.Oro taršos klausimai visiškai nesprendžiami dėl įmonės „Danplast“. Sklindantis kvapas, išmetamos nuodingos medžiagos jau ne vienerius metus juntamos. <...>Pasikartojantys nemalonūs kvapai sklindantys iš įmonės „Danplast“ teritorijos. Tai sena gyvenvietės problema.Sodų bendrijoje neteikiami antrinių žaliavų konteineriaiDaug nuosavų namų turi savo nuotekų šulinius be dugno ir teršia gruntą bei vandenį, sklinda kvapas, dažniausiai po lietaus. 2. Labai netvarkingi antrinių žaliavų surinkimo konteineriai, kuriuos turi prižiūrėti „Kauno švara“, bet jie niekad nėra valomi – apauga purvu ir dumbliais. Seniūnija turėtų paspausti „Kauno švarą“ šiuo klausimu.Nėra nuotekų didesnėje Kauno g. dalyje. Nėra nuotekų, o svarbiausia vandentiekio Kauno g. už Upelio g. sankryžos. Ir taip jau kokie 30 metų kaip žada.Elektronikos prietaisų atliekų taškų įrengimas Girionyse; Stambiagabaritinių atliekų surinkimas.<...>Šiukšlių išvežimas (veža visi kas nori, ne mūsų gyvenvietės)Dažnai būna perpildyti šiukšlių rūšiavimo konteineriai. Ir niekas neveža jų.Labai didelė valkataujančių šunų problema, nesilaikoma naminių gyvūnų priežiūros taisyklių. Savininkai tyčia nesurenka savo augintinių „krūvelių“.<...> Taip pat neišsprendžiamas centralizuotas nuotekų valymas.Raudondvario kaime turėtų būti sutvarkyta centralizuota nuotekų valymo sistema.Nesprendžiamas centralizuotas nuotekų šalinimas.Geriamojo vandens, šilumos tiekimo ir kanalizuoto vandens daugiabučiams namams l. blogas, reikia kasti visą požeminį tinklą naujai...Nesprendžiamas centralizuotas nuotekų šalinimas.<...> Eko konteinerių trūkumas. Daugelis privačių namų išvis neturi šiukšlių konteinerių, todėl savavališkai naudojasi gyv. namo bendrijos konteineriais.Pinigus paėmė, o chemikalus paliko Vaškonyse, nelikvidavo. Kur buvo fermos, dabar tenai mediena, o kur buvęs sandėlis – chemikalų tenai žvyro liūnas.Prieš katilinę esančios pievos (katilinės+nuosava valda) beveik nešienaujamos atrodo neestetiškai ir yra tikra erkių veisykla – pavojus vaikams ir žmonėms (Nerių gatvėje). Už garažų šiukšlių konteinerių teritoriją gal reikėtų aptverti, nes ten pastoviai netvarkinga – pilna padangų ir šiukšlių.Jovarų – Taikos labai sklinda negeras kvapas Vaškonys.UAB „Ekonovus“ dirba prastai, ne visada veža šiukšles pagal grafiką, nelankstūs šiukšlių sutarčių sudarymo klausimais, negalima sudaryti sutarties atitinkančios mūsų šeimos poreikių. Jie neturi mažesnių konteinerių. Dažnai užsemiami rūsiai per liūtis, nes užsikemša kanalizacija, nespėja surinkti vandens.Kažką daryti dėl kvapo sklindančio nuo fermų EigirgalojeEigirgaloje pastoviai neišveža šiukšlių iš kapinių konteinerių ; sklinda smarvė nuo Eigirgalos fermų.Eigirgaloje, Jovarų g. sklinda blogas kvapas iš fermų.Prašau SKUBOS tvarka spręsti šiukšlių ir buitinių atliekų surinkimo būklę susidariusią prie Nėries gatvės 8 ir 16 namų konteinerių. Ten šiukšlės vežamos ir iš aplinkinių nuosavų namų, sodų ir pan. tiek baldai, tiek statybinės medžiagos laužas, tiek padangos ir pan.Reikia stiklo taros konteinerių gyventojų sodybose.Valkataujantys gyvūnai turėtų būti geriau ir greičiau surenkami ir atiduodami į gyvūnų tarnybas.Visiškai nesirūpinama melioracijos įrenginiais, nekontroliuojamas savavališkas melioracijos griovių sukanalizavimas.Neturime kanalizacijos, dujų.Nėra kanalizacijosValymo įrengimų kvapas.Didesnį dėmesį derėtų atkreipti į gyventojų nutekamuosius vamzdžius nutiestus į Nerį.Gyvendami neturi sutarčių dėl šiukšlių išvežimo. Dėmesys turi būti į nuotekų nuleidimą į Nėries upę iš gyventojų.

38

Yra gyventojų, kurie neturi šiukšlių konteinerių ir neša šiukšles į Nėries upę ir mišką (Rykštynės km.).3 kartus brangesnis nuotekų surinkimo paslaugos negu Kauno mieste. Mieste už 1m3 moka 0,55 eur, o mes 1,44 eur. Ir tinklai buvo nutiesti už ES lėšas.Paklausimas: kodėl reikia mokėti abonentinį mokestį už lauko vandenį visus ištisus metus, kai tuo tarpu vandenį naudojame tik keletą mėnesių – vasarą. Norėtume mokėti tik už panaudotus mėnesius (abonentinį).Popierių, maisto atliekas, daržovių, vaisių ir pan. (pūvančių) atliekos eina į komposto duobę. Plastmasei, stiklui yra konteineriai visam kaimui. Kam sutartis su šiukšlių vežėjais?Labai trūksta vietų kur būtų galima išmesti surūšiuotas atliekas. Be to, skatinti biudžetinėse įstaigose atliekų rūšiavimą.Buitinių atliekų, plastmasinės taros, plėvelių, šiaudų, šieno deginimas gyvenvietėse. Dažniausiai gyventojai tai daro vėlai vakare arba naktį. Labai vargina oro užterštumas, kenkia sveikatai ir kaimynų santykiams. Būtina nesupratingus gyventojus šviesti šioje srityje, daugelis nesuvokia, kad kenkia sau, savo vaikams ir visai planetai.Kada bus įvesta nuotekų sistema Vilkijos kaime.Pusė miestelio neturi centralizuotos kanalizacijos, o gyvenvietėje gyvena 2000 gyventojų.Išvežamos šiukšlės. Į vienkiemius nevažiuoja šiukšliavežės. Todėl kyla problema šiukšlių atsikratymu. Jeigu važiuoja, tai suardo kelius ir kyla problema (ypač pavasarį ir rudenį, kada daug lyja) dėl išvažiavimo iš vienkiemio.Menkai prižiūrimi šalutiniai keliai, jų aplinka (nerenkamos šiukšlės). Taip pat mažiau rūpinamasi vietomis, kurios yra toliau nuo centro.Vandens telkinių užterštumas neprižiūrimas, nesimato gamtos apsaugos tarnybų darbo.Rykštynės amfiteatras pastoviai liejamas srutomis iš naujo namo.Nežinome datos kada renka nestandartines šiukšles

„Žaliojo rūbo“ puoselėjimas

Nugenėti medžių šakas ties aštuonbučiais, važiuojant dviračiu siekia galvas. <...> medžių genėjimas, vejų priežiūra. Kam priklauso šienauti IX forto kalno žolę, jau nusibodo piktžolių sėklos ir netvarka.Norėčiau, kad apželdintų prie S.Nėries gat. liepomis.Nuo U. Karvelis gimnazijos iki „Pilėnų“ prekybos centro reikalingos augalų gyvatvorės arba tvoros, kadangi moksleiviai „kaip avių banda“ trypia vejas ir šiukšlina.Kulautuvos pušyno gatvės visas pakraštys į miško pusę galėtų būti be krūmų (juos iškirsti). Būtų tvarkingiau ir gražiau – panašu į parkus Druskininkuose.Prašymas tvarkyti Nevėžio regioninio parko teritoriją. Ji net nešienaujama.Ilgakiemio kaimas baigia užželti sosnovskio barščiais. Iki šiol niekas nepajudino nė piršto.

8

Kapinių priežiūraKapinių priežiūrai ne šulinio (kur dažnai kibiro nėra), norėtųsi vandentiekio (kaip miesto kapinėse). Kapinėse nesugeba išvežti šiukšlių.<...>Babtų apačioje, prie kapinių ir taip pat, kad būtų surinktas tas šiukšlynas prie kapinių. 3

39

2.2.2. Viešojo transporto, prekybos ir buitinių paslaugų vertinimas

Atitinkamos srities paslaugų vertinimo reitingas atspindėtas 2.2.2.1. lentelėje ir 2.2.2.1. pav. Vidutinis 11-kos paslaugų palankaus vertinimo procentas siekia 44,5 punkto ir svyruoja nuo 33,5 iki 67,3 proc. Labai iškalbingi šioje lentelėje tokio rodiklio kaip procentinis rangas rodmenys. Minėtas rodiklis 11-kos vertintų paslaugų reitinge svyruoja nuo 6,5 iki 90,3 procentinio rango. Toks drastiškas rodiklio svyravimas rodo, jog dalis paslaugų yra vertinamos labai palankiai, o kitos – ganėtinai nepalankiai.

2.2.2.1. lentelė

Viešojo transporto, prekybos ir buitinės paslaugos. Reitingas prasideda palankiausiai įvertinta paslauga

R/Nr. Prekyba, buitinės ir transporto paslaugos N M (vidurkis)


Mo PR% PPI*

Nep

alan

kus

Neu

tral

us

Pala

nkus

1 Prekybos centrų ir parduotuvių pakankamumą ir pasiekiamumą 1850 3,84 11,2 21,5 67,3 4 90,3 76,8

2 Šiuo metu veikiančių degalinių išsidėstymą, tankumą ir jose teikiamų paslaugų kokybę 1804 3,55 18,3 23,7 58 4 64,6 71

3 Vietinio keleivinio transporto maršrutų tinkamumą 1839 3,35 23,5 25,8 50,7 4 45,1 66,9

4 Vietinio keleivinio transporto grafikų patogumą gyventojams 1830 3,23 26,8 26,6 46,6 4 35,4 64,7

5 Tarpmiestinių maršrutų pakankamumą ir jų grafikų patogumą gyventojams 1749 3,16 27,4 30 42,6 3 29,2 63,1

6 Prekybos kioskus ir aptarnavimo kokybę juose 1736 3,15 26,7 32,1 41,2 3 27,6 63

7Galimybes gauti pagrindines buitines paslaugas (kirpimas, avalynės taisymas, rūbų valymas ir taisymas) 1817 3,1 30,9 28,1 41 3 23,4 62

8 "Parduotuvių ant ratų", reguliariai atvykstančių į atokius kaimelius, vaidmenį 1645 3,0 33,3 28,2 38,5 3 15,6 60,1

9Privačių vežėjų teikiamų paslaugų kokybę, jų gebėjimą užtikrinti tinkamą susisiekimą Kauno rajone 1720 2,98 32,6 30,8 36,6 3 13,6 59,6

10 Turgaviečių išsidėstymą, jų pakankamumą 1768 2,88 37,5 29 33,5 3 7,8 57,7

11 Sudarytas sąlygas Jūsų seniūnijoje pasinaudoti privačių vežėjų mikroautobusais paslaugomis 1748 2,86 38,3 28 33,8 3 6,5 57,2

Gyventojai labai palankiai vertina tokį rodiklį, kaip „prekybos centrų ir parduotuvių pakankamumą ir pasiekiamumą“. Palankiai vertinamas paslaugų rinkos prisotinimas tokiu prekybos objektu, kaip „degalinės“. Tuo pat metu gyventojai pasigenda tokios alternatyvios prekybos infrastruktūros, kaip „turgavietės“. Rajono gyventojai taip pat pasigenda „buitinių paslaugų“ infrastruktūros.

„Viešojo transporto paslaugos“ geriausiu atveju vertinamos tik vidutiniškai.

40

2.2.2.1. pav. Viešojo transporto, prekybos ir buitinių paslaugų vertinimo reitingas savivaldybėje

Toliau pateikiami atsakymai į „atviro“ tipo klausimus pagal šį tematinį bloką (žr. 2.2.2.2 lentelė).

41

2.2.2.2 lentelė Viešojo transporto, prekybos ir buitinių paslaugų vertinimas


Transporto paslaugos Nevažiuoja visuomeninis transportas vėlesniu paros metu.Moksleiviams trūksta autobusų kryptimis Babtai -Vosiškiai ir Babtai -Panevėžiukas po 5-6 pamokų. Mokiniams, turintiems 5-6 pamokas reikia labai ilgai laukti autobuso, kuris yra tarpmiestinis. Reikėtų mokyklinio autobusų šiomis kryptimis.Galėtų būti labiau pasirūpinta mokykliniais autobusiukais arba bent jau mokyklos suderinti dažnesnį mokinių vežiojimą.Blogai, kai mikroautobusai važiuoja iki Kauno centro. Grąžinti prieš 2 metus buvusius maršrutus. Sukelia nepatogumų sumažintas mikroautobusų skaičius. Sunku susisiekti su Kauno m. mikrorajonais. Anksčiau buvo patogiau susisiekti maršrutiniais autobusais, gaila, kad pakeitė. Norėtųsi, kad eitų susisiekti be persėdimų, per kelis autobusus. Pvz. kai reikia pasiekti Šilainių mikrorajoną iš Garliavos.Viešojo transporto galėtų važiuoti daugiau.Praplėsti privačių vežėjų mikroautobusais paslaugas.Prastas susisiekimas su Kauno m. mikrorajonais.Tarpmiestiniu maršrutų autobusai nestoja Garliavoje! Norint važiuoti į Druskininkus ar Kybartus – privalai vykti į Kauno stotį nei 6, nei 6A – negali grįžti į Garliavą. 6A vyksta iki forto! Pasirūpinkite transporto paslaugomis! Labai blogas susisiekimas savaitgaliais. 6 A autobusas važiuoja iki 2-o forto. Nėra kaip grįžti iki 20.00 val.Susisiekimas su Kauno mieste esančia urmo baze – reiktų išspręsti ir sudaryti sąlygas nuvykti tiesiogiai (anksčiau kursavo mikroautobusas Nr. 97).Po 19 val. grįžti iš miesto sudėtinga, nes važiuoja tik „6“. Ir labai retu grafiku, o po 22 val. galima sakyti iš viso nėra su kuo važiuoti . J. Basanavičiaus gt. būtinas šaligatvis, nes ne tik vaikams, bet ir suaugusiems pavojingas vaikščioti.Reikia tiesioginio autobuso į Šilainius.Labai reikalingas autobusas į 2 ligoninę pro Šilainius.Viešasis transportas Garliavoje skurdesnis už skurdų. 6-tas autobusas nesilaiko grafiko, važiuoja kada nori, mikroautobusais važiuojant kartais ir persižegnoju, nes vairuotojai pavojingai važiuoja. Taip pat nesuprantu kodėl nesudaromi mikroautobusai per centrą.Basanavičiaus g. reikėtų šaligatvio. Vakarais trūksta autobusų grįžti iš miesto.Garliavoje labai trūksta turgavietės. Savaitgaliais labai sunku grįžti iš Kauno.Privatūs vežėjai („mikriukai“) turėtų būti palaipsniui keičiami į normalius autobusus.Galėtų būti atkurti maršrutai mikroautobusiukų kaip buvo, kurie važiuodavo ir mieste.Žiauri padėtis pakeitus mikro autobusų maršrutą, kurie veždavo tiesiogiai į Kauno miestą, pvz.: buvo labai patogus susisiekimas į Urmo bazę, į Šilainius, o dabar tikra pekla, gaištamas laikas ir švaistomi pinigaiNorėčiau, kad būtų atstatyti seniau buvę maršrutinių mikroautobusų maršrutai.Daug laiko užima, nepatogu susisiekti su tolimesniais Kauno miesto rajonais (pvz. Kalniečiais, Dainava). Reikėtų sudaryti sąlygas nuvykti be persėdimo.Gaila, kad išnaikinot privačius mikroautobusus, nes susisiekimas su 2-ąja ir 3-iąja ligonine, geležinkelio stotimi, savanoriu prospektu, Kauno klinikomis baisus.Norėčiau, kad mikroautobusai pavyzdžiui važiuotų iš Garliavos į Kauno miesto Šilainius, Dainavos ir kitus mikrorajonus.Paleisti mikroautobusą tiesiogiai į Urmo bazę.Viešojo transporto klausimas Ireniškių ir Jonučių km., per artojų g., Teleičių km.Panaikintas 13 maršrutinis autobusas, sunku susisiekti su puse Kauno.Prašome jokiu būdu nepanaikinti 56 maršruto mikroautobuso. Ir pratęsti, kad visi važiuotų iki Neveronių, o ne iki Palemono.Naudojant privačių vežėjų ir vietinių vežėjų teikiamomis paslaugomis neveroniškiams visiškai nepasiekiamos klinikos, Kauno r. savivaldybė,

77

42

bazė (urmo), savanorių prosp.Savaitgaliais susisiekimas su Kaunu apgailėtinas.Trūksta visuomeninio transporto Samylų sen. Ypač savaitgaliais. Buvo prašymas, kad važinėtų mikroautobusai ir poilsio, ir šventinėmis dienomis. Trūksta autobusų grafikų sustojimuose.Blogai suderinta mikroautobuso Nr.52 į Gironis ir autobuso Nr.46 grafikai (važiuoja kelių minučių intervalu, o tarpuose nieko nėra). Ryta važiuoja 46-ta autobusas trumpas, kai žmonės vyksta į darbą.Visas paslaugas gaunu miesteAutobusų stotelėse pakabinti eismo grafiką ir pakeisti, jei pasikeitė grafikas.Pagyvenusiems žmonėms sudaryti grafiką autobusų, kad būtų galimybė nevažiuoti į „Megos“ pramogų centrą.Geresnį susisiekimą uždarėPrieš 5 metus buvo patogu iš Garliavos pakliūti į bet kurį Kauno miesto tašką, beveik vienu autobusu, o dabar po miesto ir rajono atskyrimo reikia 2-jų ir net trijų persėdimų (blogiau jau nebegalima sugalvoti). Garliavoje RAUDONA LENTELĖ neveikia.Nei savaitgaliais, nei darbo dienomis vėlesniu laiku nėra kuo grįžti į Mastaičius, o studentų daug..II-ų Girininkų km. – stotis labiau absurdas nei maršrutas su grafiku.Daugiau maršrutųJuokas juokais, bet nuskristi į Londoną trunka greičiau nei viešuoju transportu (iš Akademijos) nuvažiuoti į kitą miesto pusę.Atremontuotos dvi gatvės – tai Rožių ir Saulėtekio, tačiau tikslas buvo 4 g-tvės tam, kad turėtų susisiekimą autobuso (Vandžiogalos pl., Rožių kapinės Nėries g-vė)Pratęsti 54 mikrą iki Domeikavos k. pabaigos. 93-93 A mikroautobusai turi važiuoti iki autobusų stoties ar rajono savivaldybės.Kodėl miesto ir rajono savivaldybės negali sutarti dėl 54 mikroautobuso važiavimo bent iki Domeikavos galo, o 93 mikroautobusas nors iki autobusų stoties galėtų važiuoti.Arčiau miesto yra daugiau, o pakraščiuose nėra visai.Prastas susisiekimas su toliau nuo Domeikavos centro nutolusiomis gyvenvietėmis. Ugdykite bendra visuomeniškumą – galybė asmeninių automobilių važiuoja į miestą, tačiau susvetimėję ir niekas nestoja pavežėti stovintį pakelėje, net jei jis ir kelia ranką (čia ne dėl pasipelnymo – bet dėl žmogiškumo).Poilsio dienomis patogesnio grafiko ir ilgesnio darbo laiko. Po renginių nėra transporto grįžti į Domeikavą.Netenkina autobuso Kaunas – Lekėčiai grafikas. Užtrukus ilgiau, pvz. poliklinikoje ar kitur nuo Zapyškio nėra kuo parvažiuoti iki pvz. kuro, Vincentavas. Pageidautina, kad būtų dar vienas reisas, pvz. iš Kauno apie 18val. ar 18.30val. Dabar paskutinis iš Kauno 16.20 val.Vietinis keleivinis transportas galėtų važiuoti dažnesniu grafiku ir pigiau kainuotiPageidautina pailginti autobuso darbo grafiką.Maršrutai tinkami, bet autobusai galėtų ir dažniau važinėti. Yra keli tarpai per visą dieną, kai ilgai tenka laukti.Maršrutiniai taksi labai dažnai nesilaiko grafikų, tai sukelia nemažai problemų.Reikėtų, kad per Marvelę į centrą važiuotų autobusas.Atnaujinkite mikroautobusų veiklą, tai buvo labai patogu.Raudondvaryje visiškai neliko mikroautobusų! O autobuso grafikas nelankstus, net ir vasaros metu autobusas turėtų važiuoti apie 12 h nakties, kad gyventojai galėtų sugrįžti iš vėlyvų renginių mieste.Privalo būti mikroautobusas važiuojantis – Kaunas – Raudondvaris – Kaunas.Labai reikalingos mikroautobusų paslaugos.Būtina atgaivinti mikroautobusų paslaugas, koreguotinas viešojo transporto eismo grafikas savaitgaliais.Kas liečia transporto intensyvumu, po maršrutinių autobusiukų panaikinimo, susisiekti su miestu ir kt. rajono miesteliais – blogai.Mikroautobusai dažnai nukrypsta ir nesilaiko savo grafiko savaitgaliais, labai retai ir trumpai važiuoja šiokią dieną, taip pat per trumpas darbo laikas mikroautobusų, galėtų važinėti iki 22val, o ne iki 19.30 val. ir tai ne visada būna.Padubysio, Jokavų, Lazduonių, Palazduonio kaimai neturi jokios galimybės kokiu nors maršrutiniu transportu pasiekt nei gydytojo, nei parduotuvę. Turėtų kursuoti bent mikroautobusas maršrutu Kaunas – Čekiškė, Seredžius bent du kartus per dieną.Nepakankamas tarpmiestinių maršrutų, vietinio keleivinio transporto paslaugų.

43

168 autobuso maršrutas yra nepatogus visiems. Reikėtų grąžinti senąją trasą. Nes kelionė per ilgai užtrunka ir per brangi.Sitkūnų sustojime (autostradoje) nėra tarpmiestinio autobuso sustojimo (reikia mokėti iki Babtų iki IX forto.)Pėsčiomis susisiekti su Panevėžiuku, Prieplauka ar Kaniūkais – nėra galimybės. Reikia eiti per magistralę. Reikia pėsčiųjų tilto į kitą Nevėžio pusę.Galėtų būti įtraukta į autobusų tvarkaraštį autobusas išvykstantis iš Babtų apie 7.20 ryte ir būnantis apie 7.50 Kaune (moksleiviams, nesimokantiems Kauno rajone, bet gyvenantiems Kauno rajone).Trūksta autobusų kryptimis Babtai-Vosiškiai ir Babtai-Panevėžiukas. Nepatogus grafikas.Manau miesteliuose yra daugiau nei 1000 žmonių, turėtų būti pastatytos didmeninės prekybos parduotuvės, t.y. Maxima, Rimi ir pan. Labai didelis tarpas tarp važiuojančių autobusų darbo dienomis nuo 11h iki 13h.Reiktų, kad į Panevėžiuko kaimą autobusai važiuotų dažniau dėl moksleivių poreikio.Galėtų būti daugiau autobusų ir važinėti dažniau nei kas valandą ypač savaitgaliais sunku kažkur išvažiuoti.Nr.29 autobuso užsukimą į Ramučių gyvenvietę.Trūksta mikroautobusų, 150 autobusas galėtų dirbti ilgiau.<...> Reikalingas maršrutinio pratęsimas į sodus.Būtų labai gerai, jei pro Rykštynės k. važiuotų maršrutinis autobusas.

Prekyba ir buitinės paslaugos

Turgavietės toli.Mažai buitinių paslaugų.Turgaviečių nėra. Bet yra Panemunėj, tai kaip ir nėra bėdos. Kioskų nėra, bet nemanau, kad reikia. Ežerėlyje nesutvarkyta turgavietė

4

44

2.2.3. Sveikatos ir socialinės apsaugos paslaugų vertinimas

2.2.3.1. lentelėje bei 2.2.3.1. pav. pateiktas sveikatos ir socialinių paslaugų vertinimo reitingas. Atitinkamos rūšies paslaugos, deja, gyventojų nėra vertinamos labai palankiai. Visų 18-kos paslaugų vidutinis palankaus vertinimo procentas siekia tik 44,3 punkto ir svyruoja nuo 26 iki 68 proc. Vidutinis 18-kos vertintų paslaugų procentinis rangas įgyja reikšmę 42,4 procentinio punkto ir svyruoja nuo 6-to iki 89-to procentinio rango. Didelis tokio požymio kaip procentinis rangas įverčių išsibarstymas rodo, kad paslaugos vertinamos labai kontrastingai, yra ir prastai, ir palankiai vertinamų paslaugų. Atidesnis žvilgsnis į komentuojamą reitingą rodo, kad būtent sveikatos priežiūros paslaugų grupė bendrame sąraše yra vertinama gerokai palankiau nei socialinės paslaugos. Gyventojai patenkinti „Kauno rajono greitosios pagalbos tarnybos darbu“, palankiai vertina pirminės sveikatos priežiūros paslaugas. Gerokai prasčiau vertinamos galimybės patekti pas gydytojus specialistus, gyventojai pasigenda privačių medicinos praktikų, pvz., stomatologijos. Socialinės paslaugos vertinamos gana prastai. Tuo, matyt, netenka stebėtis, kadangi Lietuva – tipinė posovietinė valstybės, kur, tarkime, skandinaviškas atitinkamos srities paslaugų standartas kol kas lieka gražia siekiamybe.

2.2. 3.1. lentelė

Sveikatos ir socialinės apsaugos paslaugų vertinimas. Reitingas prasideda palankiausiai įvertinta paslauga

R/Nr. Sveikatos ir socialinė apsauga N M (vidurkis)


Mo PR% PPI*N

epal

anku

s

Neu

tral

us

Pala

nkus

1 Dabartinį Kauno rajono greitosios pagalbos tarnybos darbą 1792 3,83 7,6 24,8 67,6 4 89,3 76,6

2 Pagal gyvenamąją vietovę teikiamą medicininę pagalbą pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje 1834 3,72 11,2 25,3 63,5 4 82,5 74,4

3 Šiuo metu veikiančių vaistinių pakankamumą ir pasiekiamumą 1844 3,68 19,4 16,1 64,5 5 79,6 73,6

4 Galimybes laiku patekti pas bendrosios praktikos (šeimos) gydytoją ir gauti kokybišką pagalbą 1834 3,6 15,2 25,6 59,2 4 69,5 72

5 Kauno rajono slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėje teikiamų paslaugų kokybę 1671 3,49 12,3 37 50,7 3 60,4 69,8

6 Dabartinį socialinės globos įstaigų pakankamumą rajone 1666 3,4 16,7 36,7 46,6 3 49,4 68

7 Rūpinimąsi senyvo amžiaus asmenimis 1737 3,35 19,5 35,3 45,3 3 45,1 678 Socialinį darbą su rizikos grupės šeimomis 1704 3,35 21,4 32,1 46,5 3 45,1 679 Rūpinimąsi neįgaliais, neveiksniais asmenimis 1700 3,32 19,9 36 44,1 3 40,6 66,4

10 Privačios medicinos kabinetų pakankamumą rajone (pvz., stomatologo, masažo, optikų) 1753 3,3 22,7 31,7 45,6 3 39,3 66

11 Labdaros organizacijų veiklos efektyvumą, sprendžiant socialiai remtinų žmonių problemas 1662 3,23 20,8 41,1 38,1 3 35,4 64,5

12 Socialinio būsto (neįgaliesiems, daugiavaikėms šeimoms, nukentėjusiems nuo gaisro) pakankamumą 1566 3,2 21,4 42 36,7 3 31,8 64

13Galimybes laiku patekti pas gydytojus specialistus (kardiologą, chirurgą, okulistą ir pan.), gauti kokybišką pagalbą 1800 3,13 27,9 31,9 40,2 3 26,3 62,6

14 Seniūnijoje veikiančio verslo indėlį sprendžiant bedarbystės problemą 1688 3,07 26,8 39,5 33,7 3 21,4 61,5

15 Viešos paskirties ir masinio lankomumo vietų pritaikymą neįgaliesiems 1714 3,06 27,2 39,4 33,4 3 20,5 61,2

16 Kauno darbo biržos veiklą, sprendžiant bedarbystės problemą 1686 2,94 30,1 41,4 28,5 3 11,7 58,8

17 Pagalbą asmenims, grįžusiems iš įkalinimo įstaigų 1537 2,9 31 42,7 26,3 3 8,8 58,1

18 Paslaugų , teikimą asmenims turintiems priklausomybę alkoholiui, narkotikams 1648 2,85 34,6 38,5 26,9 3 5,8 57,1

45

Iškalbingas faktas: sveikatos ir socialinių paslaugų srityje žiedinė Kauno rajono savivaldybė geba užtikrinti šias paslaugas sąlyginai geriau, nei didmiesčio, t.y. – Kauno miesto – savivaldybės administracija (žr. 2.2.3.2. – 2.2.3.5. pav.). Išimtį čia sudaro nebent tik toks indikatorius, kaip „privačios medicinos įstaigų pakankamumas (pvz., odontologo, optikų ir kt.)“. Pagal šį rodiklį didmiestis rajoną aplenkia.

2.2. 3.1. pav. Sveikatos ir socialinės apsaugos paslaugų vertinimo reitingas savivaldybėje

46

2.2. 3.2. pav. Rodiklio „Dabartinis Kauno rajono/Kauno miesto greitosios pagalbos tarnybos darbas“ vertinimas (NKauno raj.≈1900; NKauno m.≈1800)

2.2. 3.3. pav. Rodiklio „Galimybės laiku patekti pas bendrosios praktikos gydytoją ir gauti kokybišką pagalbą“ vertinimas (NKauno raj.≈1900; NKauno m.≈1800)

47

2.2. 3.4. pav. Rodiklio „Privačios medicinos kabinetų pakankamumas rajone“ vertinimas (NKauno raj.≈1900; NKauno

m.≈1800)

2.2. 3.5. pav. Rodiklio „Socialinio būsto pakankamumas“ vertinimas (NKauno raj.≈1900; NKauno m.≈1800)

Toliau pateikiami atsakymai į „atviro“ tipo klausimus pagal šį tematinį bloką (žr. 2.2.3.2. lentelė).

48

2.2. 3.2. lentelėSveikatos ir socialinės apsaugos paslaugų vertinimas

KATEGORIJAAUTENTIŠKI PASISAKYMAI PAMINĖJIMO

DAŽNIS

Rūpinimasis socialiai remtinais asmenimis

Vis dar trūksta socialinio būsto Trūksta slaugos namų. Mažai kreipiama dėmesio asmenims, turintiems priklausomybę alkoholiui. Pirmiausia senais neįgaliais žmonėm turi rūpintis vaikai, o po to pagalbos kreiptis į institucijas. Alkoholikams priverstinis darbas už maistą.Socialinės darbuotojos Garliavos seniūnijoje galėtų būti ir kvalifikuotos, o ne problemas spręsti siūlyti žmonėms su TV pagalba.Alkoholizmas yra opi problema visoje LietuvojeDidelė problema dėl priklausomybės alkoholiui, narkotikams, reikalingas priverstinis gydymas, ar kitokia priverstinė pagalba, izoliuojant nuo visuomenės.Maisto paketų, rūbų ir pan. dalinimas soc.šeimų problemų neišspręs.Trūksta slaugos namų, nes gyventojai sensta, serga, slaugyti nėra kam. Savivaldybė vystosi tik prie Kauno m., o kaimai merdi, neišnaudojami pastatai.Prastai dirba socialinės tarnybos, reikėtų pastebėti ypač vargstančius vaikus.Seniūnija, mokykla, darželis, gydymo įstaigos turi dirbti kartu padedant išspręsti socialinius klausimus. Geriančių tėvų vaikai negauna pagalbos, tik pavalgyti mokykloje, o kaip jiems padėti namuose, dar niekas nesprendžia.Rajone turėtų būti įrengta daugiau globos namų, padedančių reabilituotis iš įkalinimo įstaigos grįžusiems žmonėms. Taip pat siūlyčiau įrengti nakvynės namus benamiams, kur jais būtų pasirūpinta ir jie būtų adaptuoti į normalų gyvenimą.Kauno rajone turėtų būti daugiau asfaltuotų kelių bei visos viešojo naudojimo vietos bei pastatai turi būti pritaikyti neįgaliesiems.

12

Valstybės sektoriaus sveikatos paslaugos

Ambulatorijoje trūksta vieno kabineto. Registratūra ir procedūrinis kartu. Ligoniui nepatogu ir gėda.Prasta padėtis su ambulatorijos gydytojais, nėra normalių stomatologų. Labai reikia gerų specialistų gydytojų.Masažo kabinetų trūksta, ypač seniems žmonėmsVisur ilgos eilėsMano seniūnijoje (kurioje gyvenu) gydytojo kardiologo, chirurgo, echoskopų kabineto nėra. Tai didelė problema, ypač mamoms su mažais

vaikais Pas šeimos gydytoją talonėlis laukt savaitę, o pas specialistą mėnesį???Ilgai laukti pas specialistus, sulaukus jokios naudos.Reikalingas stomatologas, ypač vaikams. Reiktų keisti tvarką prie gydytojų kabinetų eilės pas gyd., nes nežinai kartais ar einama pagal taloną, ar pagal tai kas pirmas atėjo prie

kabineto. Pas gydytojus lankomės Kauno mieste.Daugiau stomatologų PSPC, kadangi ilgas registracijos laikas ir sudėtinga registracija.Prasta padėtis su ambulatorijaMedicina turi tobulėti ne aparatūra, bet gydytojai.Gyventojų daugėja miestelis plečiasi, bet ambulatorijoje paslaugų nedaugėja.Ambulatorijos darbas būtų žymiai geresnis, jei abu šeimos gydytojai būtų dirbantys, o ne vienas dirbtų, o kitas tik užima vietą. Kada

stomatologai pradės gydyti žmonių dantis, ar užsiiminės dantų protezavimu (protezavimui – be eilės, gydymui – eilė mėnesiui dviem į priekį).Kas liečia medicininę kokybę, ji yra neypatingai kokybiška, nes specialistai yra jau solidaus amžiaus ir mažai domisi savo darbo kokybe,

reikalinga atestacija...Dirbtinai didelės eilės pas gydytojus specialistus.

24

49

Su siuntimais šeimos gydytojų, didžiulės eilės iki dviejų mėnesių.Norėtųsi platesnio spektro medicininių paslaugų teikimo Domeikavos ambulatorijoje.Labai sunku laiku patekti pas šeimos gydytojus, nes labai ilgai reikia laukti, kone visą dieną. Be abejo ir pas gydytojus specialistus nesinori

laukti po mėnesį, juk per tą laiką galėjau ir nebereikt iš vis niekur važiuot.Labai užtrunka kol atvažiuoja greitoji. Manau reiktų greitosios pagalbos centro. Kauno rajono centre arba arčiau tų miestelių link kurių

ilgiausiai važiuojama.Babtų seniūnijoje reikėtų gerinti ambulatorijos teikiamų paslaugų kokybę.Rokuose yra poliklinika, tačiau neatliekami beveik jokie tyrimai. Kraujo tyrimai vežami tirti kitur.Patekti pas poliklinikos gydytojus nėra problemos, bet nėra specialistų, tyrimus visus veža daryti kažkur kitur, nėra tikslo lankytis vietinėje

poliklinikoje, nebent vaikus suskiepyt ir lengvo gripo atveju.Privataus sektoriaus sveikatos paslaugos

Reikalinga budinti vaistinė Garliavoje. 1Bedarbystės problemos

įveikaDarbo birža imituoja veiklą. Skiria apsilankymus, mokymams kelia didelius įsipareigojimus ir skatina išvykti į užsienį dirbti ir išsiregistruoti, kad gerėtų bedarbystės rezultatai.Jei vaikui prastai sekasi mokslai, reikia tokiam vaikui padėti įgyti specialybę, o ne laikyti mokykloje 12 metų tik dėl krepšelio. Taip toks vaikas užaugęs ir įgijęs specialybę bus naudingas sau ir visuomenei, o ne darbo biržoje bus.

2

Likutinė kategorija Neinformuota apie jokias socialines paslaugasRegistruotas Pilėnų PSPC.Medicinine pagalba naudojuosi Kauno mieste.Medicinos paslaugomis naudojamės Kauno mieste.Lankausi Kauno miesto ligoninėse ir poliklinikoje. Lankausi Kauno miesto sveikatos įstaigose.Kauno raj. medicininėm paslaugom nesinaudoju.Nėra jokio medicinos punkto. Sitkūnai užmirštas rajono kaimas.Seniūnijoje kviesti savanoriauti asmenys labdaros pagrindais.

50

2.2.4. Švietimo ir kultūros paslaugų vertinimas

2.2.4.1. lentelėje bei 2.2.4.2. pav. pateiktas švietimo ir kultūros paslaugų reitingas. Visumoje šios rūšies paslaugos yra vertinamos neblogai. Vidutinis 24-ių paslaugų palankaus vertinimo procentas siekia 53 punktus ir svyruoja nuo 28,6 iki 72,9 procento. Savo ruožtu 24-ių paslaugų vidutinis procentinis rangas siekia 55,8 punkto ir svyruoja nuo 10-to iki 98-to procentinio rango. Tai rodo, kad esant neblogam viduriniam vertinimui, gyventojų požiūris į atskiras švietimo ir kultūros paslaugas, jų kokybę smarkiai skiriasi. Visumoje kultūros paslaugos yra vertinamos dar palankiau už švietimo paslaugas. Gyventojai ypač patenkinti „viešosios bibliotekos paslaugomis“, „savivaldybės administracijos organizuojamais renginiais“. Pagirtina, kad dalyviai, žiūrovai tokiuose renginiuose jaučiasi saugūs. Palankiai vertinama ir tokia svarbi viešoji paslauga, kaip „mokinių pavėžėjimas į mokyklą ir atgal“. Yra žinoma, jog šioje srityje anaiptol ne visoms savivaldybėms pavyksta su atitinkamu uždaviniu susidoroti sklandžiai.

Palankaus švietimo ir kultūros sektoriaus paslaugų vertinimo tendencija visada buvo konstatuojama ir anksčiau Kauno rajone atliktų gyventojų nuomonės tyrimų metu20. Panaši tendencija išryškėjo ir kitose analogišku klausimynu tirtose savivaldybėse. Švietimo ir ypač kultūros paslaugos paprastai vertinamos visų palankiausiai. Tai pirmaujanti viešųjų paslaugų sritis. Minėtoms sritims, ypač švietimui, nueina didžioji savivaldybių biudžeto dalis. Taip yra todėl, kad kiekviena šiuolaikinė europinė valstybė švietimui, bendrajam ugdymui tradiciškai turi prisiėmusi labai didelius įsipareigojimus, o pats sektorius yra tikrai masinis. Kita vertus, atlyginimai šiame sektoriuje (iš dalies dėl jo masiškumo) yra kuklūs, be to, atitinkamas paslaugų teikėjų profesijas – mokytojo, kultūrininko, bibliotekininko - vargiai kas šiandien priskirtų prestižinėms. Taigi, atitinkamas sektorius gauna nemenkus asignavimus bent jau savivaldybės biudžeto proporcijų požiūriu, tuo pačiu metu visi sutiks, kad mūsų visuomenė ir valstybė labai kilnių profesijų atstovams - pedagogams, bibliotekininkams, kultūrininkams – neatlygina pakankamai. Tokių faktų ir argumentų šviesoje juolab malonu konstatuoti, kad visumoje švietimo ir kultūros sektoriai, kaip rodo apklausa, veikia neblogai. Atitinkamos srities darbuotojai atidirba visuomenei, pateisina gana ženklius asignavimus ir lūkesčius.

20 Bemaž identiškos gyventojų apklausos Kauno rajone buvo atliktos 2006, 2008, 2010 ir 2013 m.

51

2.2.4.1. lentelė Švietimo ir kultūros paslaugų vertinimas. Reitingas prasideda palankiausiai įvertinta

paslauga

R/Nr. Švietimas ir kultūra N M (vidurkis)


Mo PR% PPI*

Nep

alan

kus

Neu

tral

us

Pala

nkus

1 Kauno rajono savivaldybės viešosios bibliotekos, jos vietos skyrių teikiamas paslaugas 1784 4,01 4,9 22,2 72,9 4 98,1 80,1

2Kitų tradicinių renginių organizavimo kokybę rajone(pvz.: miesto ar seniūnijos dienos, Dainų ir šokių šventės, festivalis „Akacijų alėja“) 1777 3,92 7,8 21,2 71,1 4 95,1 78,4

3 Jūsų saugumą savivaldybės ar seniūnijos organizuojamuose viešuose renginiuose 1823 3,92 6,7 21,1 72,2 4 95,1 78,4

4Mokinių pavėžėjimo paslaugos kokybę (geltonieji ir mokykliniai autobusai, „mikriukai“, vietiniai autobusai) 1755 3,9 8,8 21,7 69,5 4 93,2 77,9

5Valstybinės reikšmės renginių organizavimo kokybę seniūnijoje (pvz.: vasario 16-a, kovo 11-oji, Valstybės diena) 1834 3,86 9,1 23,3 67,7 4 90,9 77,1

6Dabartinę istorijos ir architektūros paminklų, istorinės atminties vietų būklę bei priežiūrą seniūnijoje 1768 3,83 6,7 25,8 67,4 4 89,3 76,6

7 Bendrojo ugdymo mokyklų išsidėstymą ir pasiekiamumą 1811 3,8 9,9 22,7 67,3 4 87,7 76

8 Kultūrinių renginių kokybę seniūnijoje (parodos, spektakliai, koncertai) 1856 3,63 13,5 27,4 59,1 4 73,1 72,5

9 Susiklosčiusią kultūrinių renginių įvairovę seniūnijoje (parodos, spektakliai, koncertai, šventės) 1861 3,62 13,9 27,2 58,9 4 71,1 72,4

10 Muziejų, ekspozicijų salių estetinį vaizdą 1683 3,54 13,4 31,9 54,7 4 63,6 70,811 Muziejų, ekspozicijų salių pakankamumą rajone 1700 3,48 15,8 32,5 51,7 4 58,4 69,5

12 Valstybinėse švietimo įstaigose teikiamų paslaugų kokybę 1784 3,47 12,4 29,1 58,5 4 56,8 71,5

13 Salių, tinkamų vešiesiems renginiams, koncertams skaičių rajone 1807 3,45 17,5 30 52,5 4 50,7 69,1

14 Salių, tinkamų vešiesiems renginiams, koncertams estetinį vaizdą 1807 3,45 18,3 28,7 53 4 50,7 69,1

15 Tai, kaip organizuojamas vaikų ir jaunimo užimtumas seniūnijoje 1834 3,33 20,2 32,4 47,4 4 42,2 66,6

16 Papildomo ugdymo įstaigų (dailės, muzikos, sporto mokyklų, būrelių) įvairovę 1774 3,3 23,1 30,3 46,6 4 39,3 66

17 Papildomo ugdymo įstaigų (dailės, muzikos, sporto mokyklų, būrelių) pasiekiamumą 1767 3,27 23,3 32,2 44,5 3 37,0 65,4

18 Mokyklose vykdomų patyčių prevencijos programų veiksmingumą 1695 3,23 20 40,2 39,8 3 35,4 64,5

19 Profesinio mokymo kokybę 1592 3,23 18,6 42,3 39,1 3 35,4 64,520 Vaikų darželių-lopšelių pakankamumą ir būklę 1824 3,12 30,3 26,7 43 4 25,3 62,521 Galimybę įgyti profesiją, neišvykstant iš rajono 1673 3,03 29,9 33,7 36,4 3 16,9 60,722 Profesinio mokymo atitikimą darbo rinkai 1593 2,98 29,1 40,5 30,4 3 13,6 59,623 Galimybes gauti vaikui vietą darželyje-lopšelyje 1770 2,91 36,8 28,4 34,8 3 10,1 58,2

24Perkvalifikavimo ir suaugusiųjų švietimo būklę seniūnijoje/rajone (galimybę įgyti naują profesiją, lankyti įvairius kursus) 1641 2,91 31,6 39,7 28,6 3 10,1 58,2

52

2.2.4.1. pav. Švietimo ir kultūros paslaugų ir būklės vertinimų reitingas savivaldybėje

Žinoma, kai kalbame apie paslaugų kokybę, gyventojų pasitenkinimą viešosiomis paslaugomis, tos kokybės niekada nebus per daug. Juolab, kad, pasak apklausos, visgi dar yra sričių, kur švietimo paslaugų teikėjams ir savivaldybės administracijai tikrai privalu gerokai pasitempti.

Ikimokyklinio ugdymo paslaugos yra visos Lietuvos bėda ir čia Kauno rajono savivaldybė nėra išimtis. Silpna vieta yra ne tiek atitinkamos rities paslaugų kokybė, kuri visumoje mūsų šalyje yra neprasta, kiek ikimokyklinio ugdymo paslaugos prieinamumas, galimybė gauti vaikui vietą atitinkamoje įstaigoje pagal gyvenamąją vietovę.

Matyt, valstybei, šakinei ministerijai laikas pagalvoti, kaip diversifikuoti šią paslaugą, kaip turėti įvarius jos teikimo tipologinius modelius. Dabar iš esmės tėra tik du modeliai – valstybinis arba privatus darželis. Jei valstybinis darželis, tai būtinai dviejų aukštų, su didžiuliu žemės sklypu ir pan. Buvo siūloma neprasta idėja prie esamų daželių, panaudojant modernias statybos technologijas, lipdyti modulinius priestatus prie esamų pastatų. Taip būtų sutaupomos lėšos sklypui, naujo statinio projektavimui ir statymui, būtų galima pasinaudoti tomis pačiomis komunikacijoms ir pan. Visgi ta idėja kažkodėl nebuvo išplėtota, nuo kalbų, hipotetinių pasvarstymų nebuvo pereita prie konkrečių darbų. Imta dalinti tiesiogines išmokas, einantiems į privačius darželius ir pan. Deja, privatūs darželiai prieinami tik aukštesnei socialinei klasei, kadangi primokėti vis vien reikia nemažai. Toliau, depresuojančiose vietovėse jokie privatūs darželiai apskritai nesisteigs. Tokiu būdu tiesioginės išmokos rems ir taip pasiturintį socialinį sluoksnį, rems vietoves, mikrorajonus, kurie sąlyginai klesti. Jei darželio pinigai būtų dosniai dalinami silpnesnio socialinio sluoksnio atstovams, tai yra rizika, kad lėšos bus panaudotos ne pagal paskirtį.

53

Apskritai ikimokyklinis ugdymas yra valstybės bemaž nemokamai teikiama viešoji paslauga, kuri turi būti vienodai prieinama bet kurio socialinio sluoksnio šeimoms ir vaikams. Jokia diskriminacija ir lygių galimybių pažeidimai čia negalimi. Valstybė, savivaldybė čia praloštų visus teismus ir gautų mokėti kompensaciją bei žalą.

Yra ir kita problema, nykstant šalies demografiniams ištekliams, mažėjant gyventojų tankiui konkrečiose vietovėse, dalis vaikų neišvengiamai geografiškai išsibarsto. Atitinkamoje vietovėje „X“ nėra ir nebus kritinės masės vaikų, kad vertėtų statyti tradicinį vaikų darželį pagal tipinį projektą. Nėra kito kelio, kaip diversifikuoti ikimokyklinio ugdymo paslaugų teikimo modelį. Greta jau funkcionuojančios ikimokyklinio ugdymo įstaigų struktūros privalo atsirasti įvairūs, ganėtinai skirtingi atitinkamos įstaigos tipai, pavyzdžiui, mažyčiai susikooperavusių šeimų darželiai, bendruomenės, kaimo, kvartalo ar net gatvės darželis. Būtent toks darinys, o ne pavienis namų ūkis privalėtų gauti valstybės dotaciją, metodinę pagalbą iš vietos švietimo padalinio savivaldybės administracijoje. Tarkime, šešios lietuvių emigrantų šeimos, gyvenančios Airijoje, gali susikooperuoti ir įkurti 10-iai savo atžalų neformalų darželį, beje negaudamos nei tos valstybės, nei Lietuvos paramos. Kodėl Lietuvoje negali atsirasti tokie mobilūs, lankstūs, mažai formalizuoti darželiai, juolab, kad išmirštančios ir negimdančios valstybės valdžia tokią iniciatyvą galėtų paremti ir teisiškai, ir metodiškai, ir finansiškai? Nebūtinai darželis turi būti tik dviejų aukštų, tik su didžiuliu žemės sklypu, baseinu ir medicinos kabinetu, vedėja ir pavaduotojomis.... Reikia į viską žiūrėti lanksčiau, plačiau, keisti praeityje susiformavusius stereotipus, juolab, kad toji praeitis nebesugrįš... Tikslinga sudaryti lakstesnes darželių steigimo sąlygas.

Kita sritis, kur valstybei ir savivaldybei reikia pasitempti, yra prasmingas vaikų ir jaunimo užimtumas. Ypač svarbus dalykas yra prasmingas nepilnamečių užimtumas.

Tiesos vardan reikia pripažinti, kad, šiek tiek kritiškai vertindami atitinkamą paslaugą, Kauno rajono gyventojai iš esmės teisingai kelia labai skausmingą problemą, kuri yra aktuali ne tik Pakaunės kraštui, bet ir visai Lietuvai. Šalyje apskritai nėra aktyvių, gyvybingų vaikų ir jaunimo organizacijų, kurios dengtų visą šalies teritoriją, įskaitant atokius regionus, būtų žinomos, populiarios, gebėtų įtraukti į narystę ir aktyvią kasdienę veiklą dideles vaikų mases. Galbūt modernybės sąlygomis, kuomet Lietuvos visuomenė jau netolygiai išsisluoksniavusi ekonominio ir kultūrinio kapitalo požiūriu, vertybių požiūriu, yra neberealu turėti masines vaikų ir jaunimo organizacijas. Gal būt tai nostalgija atitinkamoms totalitarinių visuomenių organizacijoms, kaip antai komjaunimas, pionierija ar pan. Pasaulyje slopsta, savo populiarumo piką praranda ir tokia masinė, beje, vakarietiškos kilmės jaunimo organizacija kaip skautai, skautija. Sekuliarizuotoje Vakarų visuomenėje populiarumą bei įtaką praranda ir religinės vaikų bei jaunimo organizacijos.

Vis dėlto akivaizdu, kad tiek šalyje, tiek Pakaunės krašte yra svarbu kurti lankstų, gyvybingą vaikų ir jaunimo užmokyklinio bei popamokinio užimtumo modelį. Toks modelis turėtų būti lankstus, ne per daug formalizuotas, diferencijuotas pagal interesus ir veiklos organizavimo formas, finansuojamas projektiniu konkursiniu principu vertinant pagal veiklos efektyvumą ir rezultatyvumą. Akivaizdu, kad toks užmokyklinio darbo su vaikais ir jaunimu modelis nei šalyje, nei Pakaunėje dar neveikia, dar nėra sukurtas. Nebent galėtume kalbėti apie tokio modelio pavienes užuomazgas. Paskiros neblogai veikiančios institucijos – pavieniai vaikų dienos centrai, klubai, sporto sekcijos ar vaikų dailės ir muzikos mokyklos, - visai nepaneigiant jų svaraus įnašo, visgi problemos iš esmės nesprendžia. Nesprendžiami tokių organizacijų tinklo ir infrastruktūros plėtros, finansavimo, valdymo, personalo ir socialinio-pedagoginio koncepto (tapatybės) klausimai. Pasigendama studijų, reportažų, kuriuose būtų apibendrinta geroji tokių institucijų bei įstaigų patirtis. Pasigendama viešojo sektoriaus ir privačių iniciatyvų bendradarbiavimo šiuo klausimu.

Lietuvoje labai tylomis, klastingai iš švietimo leksikono, iš oficialių švietimo dokumentų dingo fundamentalios sąvokos „popamokinė veikla“ ir „užmokyklinė veikla“. Viskas sąmoningai buvo pakeista abstrakčiu naujadaru „neformalusis švietimas“, „neformalusis ugdymas“. Tarkime

54

koks nors keturiasdešimtmetis asmuo nusprendė laikyti automobilio vairavimo (arba buriavimo, nardymo) kursus ir gauti sertifikatą, nusprendė mokytis užsienio kalbos ar kompiuterijos, tai čia ir susiduriame su neformaliuoju švietimu. Valdžios primesto naujadaro semantinė klasta ta, kad politinėje ir teisėkūros darbotvarkėje niekas nebekelia klausimo: „o ką gi mūsų nepilnamečiai vaikai veikia po pamokų ir už mokyklos ribų? Ką valstybė, vietos valdžia padarė, kad mūsų nepilnamečiai vaikai būtų prasmingai užimti iki vakaro? Kiek tam skirta lėšų? Kokia yra šios paslaugos infrastruktūra, ar paslaugos visiems prieinamos, kiek jos kokybiškos, ar atitinka pretenzingo ir išpaikinto šiuolaikinio vaiko lūkesčius bei interesus“? Minėtų esminių sąvokų – „popamokinis ugdymas“, „užmokyklinis ugdymas“ eliminavimas iš viešo kalbėjimo, iš švietimo teisyno ir strateginių valstybės dokumentų nebuvo atsitiktinis dalykas. Toks sumanymas buvo paremtas labai konkrečia ekonomine – politine motyvacija ir prastai paslėptu valdžios noru nusimesti organizacinę ir finansinę atsakomybę nuo tokio iššūkio, kaip prasmingas nepilnamečių užimtumo visą dieną organizavimas.

Iki mokyklų tinklo pertvarkos atskirais atvejais iki 70-80 proc. vienos ar kitos savivaldybės lėšų21 „suvalgydavo“ švietimas. Todėl valdžios sluoksniuose buvo apsispręsta taupyti ir oficialiai prioritetu įvardinti tik formalųjį švietimą, kur didesni ar mažesni valstybės fiskaliniai įsipareigojimai ES šalyje privalo būti garantuoti be išlygų. Todėl neseniai įdiegta dabar jau visų kritikuojama krepšelių sistema apėmė tik formalųjį švietimą. Vaikų užmokyklinis ir popamokinis ugdymas buvo paliktas neformaliam „laisvam plaukiojimui“. Todėl šalyje iki šiol ir nėra atitinkamo sektoriaus plėtros, valdymo bei tinkamo finansavimo modelio22, nėra jokios strategijos. To, kas teisyne nėra griežtai įvardinta, savivaldybės savo iniciatyva neskuba plėtoti, finansuoti ir puoselėti. Ko gero, visai ne dėl to, kad nenorėtų, kad nesuprastų nepilnamečių užimtumo svarbos, o tiesiog dėl lėšų stygiaus, dėl didžiulės įsipareigojimų naštos, kuri ir taip užgriūva mūsų savivaldybes.

Šiai skausmingai ir aktualiai nepilnamečių užimtumo temai verta skirti daug dėmesio dėl daugelio motyvų. Visų pirma todėl, kad prasmingas vaikų užimtumas yra pati geriausia nusikalstamumo ir asocialaus elgesio prevencija. Valdžia, kuri laiku neinvestuoja į ugdymą, vėliau būna priversta investuoti į kalėjimus... Įdomi, prasminga popamokinė ir užmokyklinė veikla yra ta socialinė terpė, kurioje paspartintais tempais ugdomos jauno žmogaus vertybės, socialinė atsakomybė, svarbiausi socialiniai įgūdžiai. Šiuo požiūriu užmokyklinė veikla yra ko gero netgi pranašesnė už pamokinę veiklą mokykloje, kuri daugiausiai formuoja mokinių protavimo veiklą ir žinias, bet anaiptol ne vertybes ir socialinius įgūdžius.

Prastokai (ir pelnytai) Pakaunės krašto gyventojai vertina prevencinį darbą su nusikalsti linkusiais paaugliais bei jų resocializaciją. Ši paslauga užima tik 25 procentinį rangą (žr. 2.2.4.1 lentelę). Gyventojai iš dalies yra nusivylę tuo, kaip „kaip organizuojamas vaikų ir jaunimo užimtumas Kauno rajone“. Minėta paslauga užima 42-rą procentinį rangą. Akivaizdu, kad Pakaunės gyventojai pasigenda aktyvesnės jaunimo organizacijų veiklos, galbūt ir religinių organizacijų, galinčių dirbti su jaunimu.

Šiame kontekste svarbu pabrėžti, kad vaikų ir jaunimo prasmingo užimtumo problemos yra būdingos ne vien Kauno rajonui, bet visai Lietuvai. Verta dėmesio ta aplinkybė, kad žiedinė Kauno rajono savivaldybė, nepaisant sunkumų ir neišnaudotų galimybių tobulėti, pagal kai kuriuos pasitenkinimo švietimo paslaugomis rodiklius gerokai lenkia Kauno miesto savivaldybę (žr. 2.2.4.2 – 2.2.4.3 pav.). Šiuo požiūriu Kauno rajono savivaldybės administracijos sąlyginai pasiekimai yra ypatingi, išskirtiniai. Juk jie tarsi paneigia sociologinę „miesto ir kaimo skirtumų teoriją“. Pastaroji

21 Šiuo metu išlaidos švietimui savivaldybių biudžetuose sudaro apie 40-45 proc. 22 Neseniai pasiūlytas neformalaus ugdymo krepšelio modelis, be abejo, yra šioks toks žingsnis į priekį, visgi modelis, tokiu pavidalu, kokiu jis egzistuoja dabar, problemos nesprendžia.

55

teigia, kad neurbanizuotos vietovės, lyginant su urbanizuotomis vietovėmis, nekalbant jau apie didmiesčius-metropolius, pasižymi mažiau palankiomis edukacinėmis ir kultūrinėmis galimybėmis.

2.2.4.2 pav. Rodiklio „Tai, kaip organizuojamas vaikų ir jaunimo užimtumas seniūnojoje“ vertinimas (NKauno

raj.≈1900; NKauno m.≈1800)

2.2.4.3 pav. Rodiklio „Papildomo ugdymo įstaigų (dailės, muzikos sporto mokyklų, būrelių) įvairovę“ vertinimas (NKauno raj.≈1900; NKauno m.≈1800)

Toliau pateikiami atsakymai į „atviro“ tipo klausimus pagal šį tematinį bloką (žr. 2.2.4.2. lentelė)

56

2.2.4.2 lentelėŠvietimo ir kultūros paslaugų sektoriaus vertinimas


Vaikų ir jaunimo užimtumas, papildomas ir užmokyklinis ugdymas

Naujų gatvių pavadinimai neatitinka vietovės istorijos ir tradicijų.Vaikų užimtumas kaimo vietovėje.Jaunimo užimtumo iš vis nėra Zapyškyje. Pageidautina jaunimo diskotekų – šokių. Pageidaujama kino filmų.Galėtų būti daugiau vaikų žaidimo aikštelių, parkelių, suoliukų.Nėra visai klubų, diskotekų. Norime.Domeikavoje nėra jokio kultūrinio gyvenimo paaugliams ir jaunimui.Taip pat neturime jokio parkelio praleisti laiką su vaikais, senyvais gyventojais.

7

Ikimokyklinio ugdymo prieinamumas

Pagal vis didėjantį jaunų šeimų su vaikais apsigyvenimą Neveronyse, darželyje jaučiamas vietų trūkumas. Darželio plėtra labai reikalinga.Labai maža ir prastai įrengta vaikų aikštelė darželyje esančiame A.Mitkaus mokykloje.Visus metus nėra karšto vandens, žaidimo aikštelės pavojingos būklės (nors jau keli mėnesiai aptverti), todėl vaikams nėra pakankamai įrengta naujų aikštelių.Trūksta darželių vaikams. Darželių stygius.Labai prastos būklės pastatas yra A. ir A. Kriauzų pradinė mokykla-darželis.Vaikų žaidimo aikštelė Babtuose (labai jos trūksta).

6

Bendrojo ugdymo prieinamumas, pavėžėjimas

Kelia pasipiktinimą Jonučių gimnazijos sunaikinimas. Kodėl nereikalinga stipriausia Garliavos mokykla? Kodėl talentingi mokytojai ir mokiniai turi likti be savo mokyklos?Neuždaryti Kačerginės pagr. mokyklos.Norėtume, kad mokykla būtų pagrindinė ir darželis nepamaišytų. Užliedžiuose.

3

Bendrojo ugdymo kokybė Gimnazijoje peratestuoti daugumą mokytojų.Reikėtų daryti daugiau renginių prieš patyčias. 2

Profesinis mokymas „Galimybę įgyti profesiją, neišvykstant iš rajono“ - O kam švaistyti pinigus, kai Kaune yra??3 amžiaus universiteto veikla gera. Tik anglų kalbos nėra, labai norėtume. 2

Bibliotekos, muziejai, salės viešiems renginiams, paminklų priežiūra

Trūksta bendruomenės veiklai patalpų, salės viešiems renginiams, stadionas – pusiau uždarytas (išnuomotas).Mokyklos salė visų renginių nesutalpina ir paskirtis ne ta. GĖDA. Nėra salės. Nėra salės renginiams organizuoti.Nėra kultūros centro.Nėra salės Domeikavoje kultūriniams renginiams.Nėra salės koncertams, renginiams.Viešosios bibliotekos tinklalapyje nenurodyta, kad yra sanitarinė diena ir kad jos metu biblioteka nedirba.Nėra jokio pastato kur būtų galima pravesti bendruomenės susirinkimą, nors klubas stovi „užkonservuotas“ kažkam.Babtų kultūros centras organizuoja daug renginių – šaunu... bet Babtų kultūros centro patalpų būklė bloga. Tualetai siaubingi, reikia remonto. Visam kultūros centrui reikia kapitalinio remonto.Kai seniūnija neturi salės, kultūros kabineto...sunku komentuotiSeniūnijoje nėra kultūros namų, nei salės. Visis renginiai vyksta gimnazijos salėje. Renginių galėtų būti daugiau. Trūksta lėšų kultūrai ir įvairiems renginiams.Domeikavoje labai trūksta kultūros namų ar salės, kurioje būtų galima vesti renginius. Nėra ir po atviru dangumi lauko estrados.

15

57

Trūksta laisvalaikio salių, sporto salės.Pagrinde turi būti švara, o statulų paminklų kuo mažiau. Taip bus sutaupyta pinigų.

Kultūros renginių įvairovė ir kokybė

Kultūros sistema nelanksti, atgyvenusi. Yra nusistovėję renginiai, žmonės ir nauji žmonės yra neįtraukiami į veiklas, sunku įsilieti.Samylų KC ir mokykla vieninteliai kultūros puoselėtojai Samyluose.Labai trūksta organizuojamų kultūros renginių (parodų, koncertų, švenčių). Mažai kultūrinių renginių.Norėtųsi daugiau įvairių renginių.Norėtume Ežerėlyje daugiau koncertų.Seniūnijos kultūrinis darbas tapo apleistas palyginus 10 metų atgal. Reikia kultūros vadovų atnaujinti, jau viskas nusibodo.Gyvename atokiame rajone, nieko nematome tik Kaune dirbame ir visur lankomės.Kultūros namų veikla mirusi. Kaimo žmonės veikloje neįtraukti. Veikia tik giminių ansamblis, kad pateisinti atlyginimą. Rajonas to nepastebi. Reikia apklausti žmones ir daryti rimtas išvadas. Žmonės bijo. Apklausai reikia neutralaus žmogaus. Reikėtų, kad būtų skelbimo lentose renginiai kitose seniūnijose. Ar to kultūros darbuotojai nesupranta? To kelis kartus buvo prašoma. Nulis.

9

58

2.2.5. Aktyvaus poilsio ir rekreacijos paslaugų vertinimas

2.2.5.1 lentelėje ir 2.2.5.1 pav. pateikti Kauno rajono gyventojų išsakyti vertinimai pagal tokį viešųjų paslaugų bloką, kaip „Aktyvus poilsio infrastruktūra ir paslaugos“ Labai simptomiška, kad šis paslaugų porūšis apskritai (visų tirtų paslaugų kontekste) yra vertinamas kuo prasčiausiai. Apie tai įtikinamai liudija toks rodiklis, kaip vidutinis procentinis rangas, tenkantis 20-čiai vertintų paslaugų. Minėtas rodiklis pasiekia tik 13 punktų ir svyruoja nuo 1 procentinio rango iki 33,8-to procentinio rango. Ne ką labiau paguodžiančiai atrodo ir kitas rodiklis - vidutinis šio sektoriaus paslaugų palankaus vertinimo procentas, kuris siekia 31,6 procentinius punktus ir svyruoja nuo 16,6 iki 44 procentų.

2.2.5.1 lentelė

Aktyvaus poilsio infrastruktūros ir paslaugų vertinimas. Reitingas prasideda palankiausiai įvertinta paslauga

R/Nr. Aktyvaus poilsio galimybės N M (vidurkis)


Mo PR% PPI*

Nep

alan

kus

Neu

tral

us

Pala

nkus

1 Po atviru dangumi esančių sporto aikštynų būklę 1804 3,22 26,8 30 43,2 3 33,8 64,52 Kaimo turizmo sodybų pakankamumą ir būklę 1742 3,18 26,9 29,1 44 4 31,2 63,5

3Masinių (neprofesionalių) varžybų, sveikatingumo renginių ir švenčių dažnumą ir įvairovę 1786 3,13 26,7 33,6 39,8 3 26,3 62,7

4 Organizuojamų pasiekimų (profesionalių) sporto varžybų dažnumą ir įvairovę rajone 1744 3,1 26,8 35,7 37,6 3 23,4 62,1

5 Po atviru dangumi esančių sporto aikštynų išsidėstymą ir tankumą (skaičių) 1822 3,08 29,6 32,3 38,1 3 22,1 61,6

6 Sporto salių atvirumą ir prieinamumą gyventojams, jaunimui 1803 3,04 30,9 32,1 37 3 18,5 60,9

7 Bendros paskirties sporto salių pakankamumą ir būklę 1753 2,87 34,9 35,5 29,7 3 7,1 57,4

8 Dabartinį dviračių takų tinklo išdėstymą ir būklę seniūnijoje 1789 2,77 41,9 26,1 32 3 5,2 55,4

9 Vasaros poilsiaviečių, laužaviečių ir pan. įrengimą bei priežiūrą 1740 2,7 42,9 28,9 28,2 3 4,2 54

10 Viešųjų parkų, krantinių ir pan. pakankamumą bei būklę 348 2,7 42 29 29 3 4,2 54

11 Kempingų ir motelių pakankamumą 1673 2,5 49,1 28,7 22,2 1 2,6 50

12 Pliažų, maudyklių, esančių Jūsų seniūnijoje, pakankamumą ir būklę 1741 2,49 50,9 26,8 22,2 1 2,0 49,9

13 Specializuotų sporto objektų (baseino, teniso kortų) pakankamumą rajone 1761 2,48 50 30,3 19,7 3 1,3 49,6

14 Diskotekų ir naktinių klubų pakankamumą ir patrauklumą 1663 2,44 50,5 29,9 19,6 3 0,7 48,8

Šis rezultatas – ganėtinai prastas rekreacijos paslaugų vertinimas – yra paradoksalus, jis stebina ir tyrėjus, neabejotinai stebins ir patį tyrimo užsakovą. Kaip minėta, pirmas toks gyventojų apklausos tyrimas Kauno rajone buvo atliktas dar 2006 m. Jau tada išryškėjo stiprus Pakaunės krašto gyventojų lūkestis geresnei poilsio ir rekreacijos infrastruktūrai. Pagirtina, kad anuometinė savivaldybės administracija į tokius rezultatus pasižiūrėjo rimtai, atpažino jų socialinę svarbą, perspektyvumą ir ėmėsi atitinkamos investicinės politikos. Visus pastaruosius 10 metų savivaldybės administracija, taryba nuosekliai laikėsi rekreacijos ir jos infrastruktūros objektų plėtojimo rajone politikos.

59

2.2.5.1 pav. Aktyvaus poilsio vertinimų reitingas savivaldybėje

Buvo įrengtos ir prižiūrimos mažosios upių prieplaukos, teikiamos plaukiojimo upiniu laivu paslaugos, vaizdingose vietovėse įrengtos krantinės, taip pat vasaros poilsiavietės su lauko baldais, stoginėmis, laužavietės, visur pastatyti buitinių atliekų surinkimo konteineriai. Daugybėje vietų įrengti stacionarūs aiškinamieji stendai apie įdomesnę vietovę, jos gamtinius objektus, lankytinas vietas. Neretai vandalų suniokojami stendai ar kiti objektai buvo ir yra nuolat kantriai atstatomi, turint viltį, kad sveikas protas paims viršų, kad žmonės liausis siaubti savo pačių aplinką. Neblogai tvarkomi paplūdimiai ir maudyklos. Buvo investuojama ir į kitus rajono sporto objektus – aikštynus po atviru dangumi, sporto sales. Galiausiai Kauno rajono pasididžiavimas yra nauji dviračių takai, kurie, vingiuodami slėniais, iš abiejų pusių lydi Nemuno tėkmę, kviečia gyventojus, tėvus su vaikais, jaunimą sportuoti, aktyviai ilsėtis po atviru dangumi vienoje iš gražiausių Lietuvos vietovių.

Atitinkamos politikos požiūriu, turima galvoje – nuoseklus aktyvaus poilsio bei rekreacijos infrastruktūros ir paslaugų plėtojimas, Kauno rajono savivaldybė yra akivaizdžiai pirmaujanti šalyje. Žinoma, rekreacijos infrastruktūros objektų plėtojimą ima suprasti ir kitos savivaldybės, bet Kauno rajonas, na, galbūt dar Druskininkų ir Birštono rajonai, čia kol kas yra nepralenkiami. Tokia vietos valdžios investicinė politika atitinka modernią darnios plėtros ideologiją ir sveikos gyvensenos ideologiją. Šios ideologijos remiasi fundamentaliomis vertybėmis, kurios Europoje ir Vakarų erdvėje yra labai svarbios.

60

Taigi, paradoksas tas, kad nepaisant kryptingų Kauno rajono savivaldybės administracijos pastangų ir apčiuopiamų laimėjimų atitinkamoje srityje, gyventojai vis dar nepatiria aptariamos viešosios paslaugos prisotinimo, ir toliau yra linkę išsakyti aiškų lūkestį bei įpareigojimą vietos valdžiai, kad rekreacijos sektorius bei infrastruktūra ateityje būtų plėtojami.

Išliekantis gyventojų sąlyginis nepasitenkinimas esama poilsio infrastruktūra, nepaisant atitinamos politikos pasiekimų rajone, paradoksalus yra tik iš pirmo žvilgsnio. Pasiektas aukštas paslaugų vartojimo standartas pats savaime skatina dar didesnį jų vartojimą, nuosekliai ugdo sąmoningą ir pretenzingą (gerąja prasme) bei reiklų vartotoją. Vaizdžiai tariant, kai jau yra neblogai, tai norisi dar geriau... Matyt, pasireiškia ir kitas psichologinis fenomenas. Laisvalaikio infrastruktūros objektai yra limituotas viešasis gėris, kurio neįmanoma instaliuoti visur ir visiems. Galima neabejoti, jog yra daug vietovių, kur gyventojai, tarkime, taipogi norėtų važinėti dviračiu, norėtų turėti dviračių takus kaip Nemuno slėnyje. Išskirtiniai rekreacinės paskirties objektų infrastruktūros plėtotės pasiekimai vienoje vietovėje greta esančių vietovių gyventojams sukelia provokuojantį ir beje žmogiškai labai suprantamą klausimą „o kodėl pas mus viso šito iki šiol dar nėra“? Reikėtų turėti galvoje, kad pastaruoju metu sveikos gyvensenos vertybės masiškai ir nuosekliai diegiamos medijose. Bent jau dalis gyventojų natūraliai persisemia sveikos gyvensenos, aktyvaus poilsio gamtoje idėjomis, susiformuoja reguliarų poreikį atitinkamoms aktyvumo formoms bei gyvenimo būdui. Natūralu, kad šitoks gyventojų tipažas nuolat ir nuolat pageidaus, kad aktyvaus poilsio ir rekreacijos infrastruktūra būtų plėtojama nuolatos, nebojant to fakto, kad rajonas šioje srityje ir taip jau pirmauja. Svarbu, kad poilsio infrastruktūros objektai Kauno rajono teritorijoje pasiskirstytų pagal galimybę tolygiai. Jei vienoje vietovėje tokie objektai įrengiami, tai kaimyninių vietovių gyventojai taip pat ima norėti tokių pat ar panašių objektų. Tipinis pavyzdys: jau pageidaujama, kad dviračių takas sujungtų Raudondvarį ir Babtus. Eilinis gyventojas ne visada supranta, ar yra tinkamos techninės sąlygos, finansinės prielaidos ir kt.

Vietos valdžiai tokio padidinto gyventojų pretenzingumo bei lūkesčių tikrai nereikėtų bijotis, tikrai nereikėtų stabdyti gražių ir kilnių užmojų nuosekliai plėtoti rekreacijos infrastruktūrą toliau. Lietuvos gyventojų (ir suaugusių, ir vaikų) sveikata blogėja, gyvenimo trukmės rodikliai negerėja, daugėja sunkių susirgimų, kurie, be kita ko, kyla ir dėl neteisingo gyvenimo būdo – hipodinamijos, netinkamos mitybos, alkoholio ir tabako vartojimo. Lietuva pirmauja pagal savižudybes, psichikos ligas, smurtinius nusikaltimus. Visuotinai žinoma, kad aktyvus ir reguliarus poilsis gamtoje yra vienas pagrindinių sveikos gyvensenos atributų, stiprios sveikatos, giedros ir harmoningos nuotaikos bei darbingumo puoselėjimo instrumentų. Išvardinti dalykai yra absoliutus gėris, kurio niekada nebus per daug. Yra labai prasminga ir sveikintina, kad Kauno rajono savivaldybė šioje srityje turi apčiuopiamų pasiekimų. Nepaisant to, vykdyta investicinė politika, atitinkamos paskirties infrastruktūros plėtra turėtų būti plėtojama ir toliau. Tokia veiklos kryptis labai subtiliai ir prasmingai atliepia kilnią vietos valdžios misiją – rūpintis žmonių gerove, siekti aukštesnės gyvenimo kokybės visiems.

Beje, Kauno rajono savivaldybė yra viena iš nedaugelio šalies savivaldybių, kurioje gyventojų nuosekliai daugėja, nors visoje šalyje gyventojų ištekliai sparčiai nyksta dėl prasto gimstamumo ir masinės emigracijos. Žmogaus, šeimos apsisprendimui kažkur įsikurti, leisti šaknis, kurti šeimą, gimdyti vaikus, pasilikti Tėvynėje, tėviškėje ir niekur neemigruoti įtaką padaro daug veiksnių. Kas paneigs, kad greta ekonominių veiksnių, socialinio teisingumo, gyvenimo prasmingumo pojūčio čia svarbaus vaidmens nesuvaidina graži ir sutvarkyta aplinka, visiems prieinama, moderni ir beje NEMOKAMA rekreacijos bei poilsio infrastruktūra?

Pakaunės krašte yra daug įvairių sąlyginai geros kokybės vandens telkinių, pasižyminčių vaizdinga aplinka. Viešų paplūdimių ir maudyklų tvarkymas, naujų įrengimas tikrai nepareikalautų pribloškiančio dydžio investicijų. Jų atnaujinimas ir įrengimas iš karto būtų vietos gyventojų bei

61

svečių matomas, didintų vietovės patrauklumą, skatintų sveiką gyvenseną. Įtaigus pavyzdys yra paplūdimio įrengimas Lampėdžių karjere, kurį inicijavo Kauno miesto savivaldybė. Tik spėta paplūdimį įrengti ir jis pasidarė vietos gyventojų bei svečių masinės traukos objektu. Galimybė kaitrią vasarą maudytis daugybėje vaizdingų vietų, esančių nekurortinio tipo didmiesčio (!) prieigose yra išskirtinis privalumas, kuris dar nėra plėtros specialistų, investuotojų tinkamai atpažintas bei įvertintas. Sąryšyje su vandens sporto ir upių turizmo plėtra, gražaus landšafto išnaudojimu tai galėtų tapti Kauno ir Pakaunės krašto vizualinės tapatybės konstravimo bei vietovės patrauklumo didinimo instrumentu.

Tik keli faktai pamąstymui: daug kur urbanizuotoje Europoje, nekalbant jau apie JAV, yra tokia padėtis, kad norintys paburiuoti, pairkluoti ar tiesiog paganyti akis į vaizdingą urbanistiškai nesubjaurotą krantą ir išsimaudyti, turi pavažiuoti 50 km, o kartais ir gerokai daugiau. Pasaulyje daug kur trūksta gėlo vandens, įsivaizduokime, kaip savitai turi atrodyti gražių vandens telkinių gausybė Kaune ir Pakaunės krašte, kad ir studentams iš Vidurio Rytų, kurių Kaune kasmet daugėja. Vėlgi, tuos pačius 50 km Vakaruose biurgeriai važiuoja su dviračiu ant automobilio stogo vien tam, kad savaitgalį kelias valandas galėtų saugiai pasivažinėti dviračiu. Dviračių takai, esamų takų suremontavimas ir naujų įrengimas šiuo požiūriu taip pat yra neišnaudota Pakaunės krašto galimybė.

Be to, Kaune ir Pakaunės krašte trūksta žiemos sporto ir sveikatingumo bazių, slidinėjimo trasų, čiuožyklų. Lietuvoje yra trys žiemos mėnesiai. Graži lietuviška žiema, vaizdingas, dinamiškas Pakaunės reljefas čia vėlgi siūlo dideles ir beje iki šiol neatpažintas galimybes. Mūsų visų susivokimą, kad Pakaunėje trūksta žiemos sporto ir poilsio infrastruktūros objektų, matyt lėmė Birštono ir Druskininkų miestų proveržis šioje srityje. Kita vertus, atitinkamos infrastruktūros buvimo faktas netolimame Birštone tuo pačiu yra rizikos veiksnys, kad atitinkamos investicijos pačiose Kauno prieigose galbūt ir neatsipirktų. Visgi, iš marketingo teorijos ir praktikos yra žinomas ne tik paslaugos prisotinimo fenomenas, bet ir toks fenomenas, kaip atsiradusi paslaugos pasiūla sukelia norą ją vartoti, suformuoja naujus vartotojus ir klientus. Žiemos sporto objektų statyba Pakaunėje galėtų būti dviejų savivaldybių – žiedinės savivaldybės ir didmiesčio savivaldybės – bendras projektas, paremtas viešų ir privačių investicijų konsolidacija bei partneryste.


62

2.2.5.2 lentelė

Aktyvaus poilsio ir rekreacijos paslaugų vertinimas


Sporto infrastruktūra Girionių km.buvęs stadionas dabar privatizuotas ir mūsų vaikai ir suaugę patekti negali, o buvo visų mėgiamiausias ir senų, ir jaunų.Stadionas, kuris užrakintas ir neprieinamas, kelia pasipiktinimą.Girionyse turime stadioną, bet jis privatizuotas. Vietos gyventojai negalime į jį patekti. Kodėl??Samylų ir Taurakiemio, Rokų seniūnijos gyventojų poreikiams trūksta baseino. Kodėl Girionių stadionas rakinamas?Neblogai būtų nedidelis sporto kompleksas su baseinu, boulingo sale, ledo arena, slidinėjimo trasa.Norėtųsi treniruoklių aikštelės prie savivaldybės.Jaunimas neturi kur sportuoti. Gimnazija neleidžia naudotis sporto sale, stadionas apgailėtinos būklės. Vienintelė vieta – darželio aikštelė pritaikyta vaikams iki 16 metų.Įrengti daugiabučių vaikų aikštynes žaidimui, vietos tėvams bei seneliams stebėti vaikus/anūkus.Gyvename atokiame mažai apgyvendintame rajone viskuo naudojamės Kauno miesteRaudondvario gimnazijos stadionas yra labai prastos būklės. Reikalinga renovacija. Krepšinio aikštelė ir teniso bortai sutvarkyti tinkamai.

11

Poilsio po atviru dangumi infrastruktūra

Garliavoje trūksta tikro parko, kuo būtų didelė erdvė, bent pora suoliukų ir jaukūs takeliai. Šio parko parku nelaikau.<Stadiono prieinamumas gyvenvietės gyventojams. Žaidimų aikštelių įrengimas vaikams, treniruokliai suaugusiems. Suolelių atnaujinimas...>Nėra vaikų aikštelių su vaikiškais kompleksais, sūpynėmis, čiuožyklomis ir kita.Labai trūksta su sportu susijusių dalykų, taip pat vaikams žaidimų aukštelių.Laukiame Garliavos parkoTrūksta vaikų žaidimų ir sporto aikštelių po atviru dangumi, kur būtų galima su atžalom pasėdėti, pažaisti (sūpynių, smėlio dėžių, karstynių)Garliavoje trūksta poilsio vietų, vaikų žaidimų aikštelių, parko.Garliavoje reikėtų sporto įrenginių aikštynuose.Sutvarkyti Pajiesį ir pritaikyti turizmui, bent dviračiais. Žadėtojo Draugystės parko įrengimas visiškai sustojęs, nematyti jokių poilsinių. Vietos pasivaikščioti tik mokyklų stadionai ir kapinės. 2. Dviračių takas per Garliavą – varganos būklės, pavasarį ir vasarą dalinai apsemtas, vietomis nelikę nei pėdsako asfalto.Trūksta dviračių tako tarp Ilgakiemio ir Garliavos.Trūksta dviračių infrastruktūros sujungimo su Kauno miestu.Dviračių takų poreikis didesnis negu pasiūlyta.Nėra nei pliažų, nei vandensSamyluose aktyviam poilsiui galimybių nėra, jokia veikla ta kryptimi nevykdomi.Trūksta dviračių takų ir sporto treniruoklių suaugusiems. Treniruoklius riekėtų įrengti toliau nuo gyvenamų daugiabučių – stadiono dalyje. Teniso aikštyną reikėtų atnaujinti. Daugiau dviračių takų ir treniruoklių.Yra tvenkiniai kur galėtų būti įrengtos rekreacinės zonos. Dabar krantinės apšiukšlintos, žolė nešienaujama, priėjimų nėra. Šalia esantys vandens telkiniai yra prižiūrimi nereguliariai. Taip pat telkinių savininkai nepriverčiami atsakingai rūpinti plotais.Pyplių k. pusė dviračių tako Marvelė – Kačerginė.

45

63

Šiuo metu Ringaudai nesujungti su naujuoju dviračių taku – Kaunas – Kačerginė. Norint įvažiuoti į šį taką, reikia iki važiuoti autostrada.Vis dar nenutiestas dviračių takas sujungiantis Raudondvario su Šilelio dviračių taku bei Kauno miestu. Taip pat jau padarytas pėsčiųjų dviračių takas visiškai nepritaikytas važiuoti dviračiais, juk ten vien tik akmenys. Babtuose <...> nėra dviračių takų.Kam buvo daromas dviračių takas Panemune, jei prie jo nėra privažiavimo nei iš Ringaudų, nei iš Noreikiškių?Dviračių takų yra, bet jų būklė prastoka. Koks dviračių takas palei Nevėžį!Reikalingas dviračių takas nuo Girionių iki Vaišvydavos.Nėra jokių pliažų net nueiti į Nerį išsimaudyti nėra kur.Domeikavos seniūnijoje nėra nei pliažų, nei maudyklų.Trūksta poilsio vietų prie vandens telkinių, nes viskas privatizuota.Mažai viešųjų parkų.Dviračių takų galėtų būti daugiau ir takų pėstiesiems.Dar padidinti pliažo plotą prie tvenkinių.Būtų labai gerai dviračių takas nuo pat rokų seniūnijos pastato (ar galinės autobusų stotelės) iki Panemunės tilto į Šančius. Tada būtų labai geras susisiekimas dviračiu tiek su miestu, tiek ir su pačia Panemune (nuvažiuoti iki miško, Nemuno ir pan.), nes dabar labai nepatogu važiuoti pagrindiniu keliu – duobių yra, o kelkraščio gero nėra.Neveronys neturi savo paplūdimio, nors yra puikus vandens telkinys. Prastai aprūpinti pajūrio pliažai.Kulautuvoje galima būtų efektyviau išnaudoti Nemuno krantines.Nei prie Nevėžio, nei prie gretimais esančių tvenkinių nėra įrengtų paplūdimių.Būtų smagu, jei būtų sutvarkytas stadionas, bei Babtų pliažas, kitaip vadinamas „karjeru“.Babtų seniūnijoje reikėtų gerinti pliažų ir maudyklių būklę, galėtų būti įrengta vasaros poilsiavietė ar laužavietės, trūksta vietų jaunimui susirinkti ir turiningai praleisti laiką. Labai mažai yra tinkamų maudytis pliažų. Nėra visiškai dviračių takų.Nėra dviračių takų.Norėtume dviračių tako Ežerėlyje, susisiekimo su Zapyškiu.Nesimato darbų naujajame Garliavos parke.Norėčiau, kad būtų sutvarkytas prūdas.Norėčiau, kad būtų aptvertas vandens telkinys Batniavos sen. prie kolektyvinių sodų.Vidury gyvenvietės vienas tvenkinys neaptvertas.

64

2.2.6. Savivaldybės tarybos, administracijos, seniūnijų ir NVO teikiamų paslaugų vertinimas

Pagal atitinkamą tematinį bloką nustatyti paslaugų reitingo statistiniai dėsningumai atspindėti 2.2.6.1 lentelėje ir 2.2.6.1 pav. Šios srities viešosios paslaugos visumoje Kauno rajono gyventojų yra vertinamos palankiai. Apie tai įtikinamai liudija du iškalbingi apibendrinantys rodikliai vidutinis šios rūšies paslaugų palankaus vertinimo procentas ir vidutinis procentinis rangas, tenkantis visoms 12-kai vertintų paslaugų. Pirmojo rodiklio vidutinė reikšmė siekia 59,2 procentinius punktus ir svyruoja nuo 43,9 iki 74,8 proc. 12-kos vertintų paslaugų procentiniai rangai svyruoja nuo 45-to iki 99,9 procentinio rango. Vidutinė šio rodiklio reikšmė taipogi labai aukšta – 75-tas procentinis rangas. Visų geriausiai yra vertinamas toks rodiklis, kaip „seniūnijos, kurioje gyvenate, seniūno darbas“. Šis rodiklis (viešoji paslauga) užima šimtąjį procentinį rangą (99,9≈100). Ši paslauga vertintų 154 paslaugų kontekste yra įvertinta visų palankiausiai. Labai aukštai yra vertinamas toks rodiklis, kaip „žmonių rinkto mero veikla“. Mero veiklą palankiai vertina bemaž 70 proc. respondentų, o rodiklis įgauna labai aukštą 93-ią procentinį rangą. Palankiai yra vertinama ir rajono tarybos, ir savivaldybės administracijos veikla, taip pat seniūnaičių veikla.

2.2.6.1. lentelė

Savivaldybės tarybos, administracijos, seniūnijų ir NVO vertinimas

R/Nr. Administracinės seniūnijos ir savivaldybės paslaugos N M

(vidurkis)


Mo PR% PPI*

Nep

alan

kus

Neu

tral

us

Pala

nkus

1 Seniūnijos, kurioje gyvenate seniūno darbą 1857 4,05 10,2 15 74,8 5 99,9 812 Žmonių rinkto mero veiklą 1844 3,9 11 20,2 68,9 5 93,2 78

3Kitų seniūnijos darbuotojų (socialinio darbuotojo, komunalinio ūkio inžinieriaus, žemėtvarkos skyriaus specialisto ir pan.) darbą 1789 3,75 10,5 26,7 62,8 4 85,4 75

4 Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus veiklą 1747 3,7 11,2 29,4 59,4 4 80,8 74

5 Kauno rajono mero pavaduotojų veiklą 1775 3,67 12,2 28,3 59,5 4 78,3 73,46 Vietos valdžios bendravimas su gyventojais 1832 3,66 15,2 24,2 60,6 4 77,0 73,27 Savo seniūnaičių aktyvumą ir veiklą 1833 3,65 14,7 25,8 59,5 4 75,7 738 Kauno rajono savivaldybės administracijos veiklą 1727 3,64 11,2 30,9 57,8 4 74,4 72,8

9 Gyventojų skundų, pretenzijų, laiškų ir pasiūlymų nagrinėjimas 1707 3,57 12,4 32,8 54,8 4 66,6 71,5

10 Vietos bendruomenių aktyvumą, jų veiklos naudingumą 1798 3,57 14,3 29 56,6 4 66,6 71,3

11 Kauno rajono savivaldybės Tarybos veiklą 1796 3,52 13,6 34,5 51,9 4 62,3 70,4

12 Rajone veikiančių nevyriausybinių organizacijų aktyvumą, indėlį į rajono gerovę 1641 3,35 18 38,1 43,9 3 45,1 67

Sąlyginai kukliau gyventojai vertina „rajone veikiančių nevyriausybinių organizacijų aktyvumą, indėlį į rajono gerovę“.

65

2.2.6.1. pav. Savivaldybės tarybos, administracijos, seniūnijų ir NVO vertinimas

Kaip minėta, analogiška gyventojų apklausa buvo 2013-2014 m. atliekama Kauno mieste, todėl atsiranda galimybė palyginti Kauno rajono ir Kauno miesto identiškus rodiklius. Prasminga palyginti didmiesčio savivaldybės ir žiedinės savivaldybės pasiekimus pagal tokius svarbius rodiklius, kaip „valdžios bendravimas su gyventojais“, „skundų, pretenzijų ir pasiūlymų nagrinėjimas“, „seniūno veikla“. Pasirinkti rodikliai parodo „vietos valdžios kokybę“ pagal tokius demokratiniam viešajam valdymui bei demokratinei savivaldai svarbius aspektus, kaip valdžios tarnavimas gyventojams, jos artumas piliečiams, pasirengimas atliepti savo gyventojų interesus bei lūkesčius. Aptikti skirtumai yra pribloškiantys (žr. 2.2.6.2 – 2.2.6.4 pav.) ir jie liudija didmiesčio nenaudai. Tikslinga atkreipti skaitytojų dėmesį, jog palyginimui pateikti Kauno miesto gyventojų nuomonės matavimai atspindi ne dabartinę 2016 m. situaciją, bet situaciją, kuri Kaune buvo 2013 m. Šiame kontekste reikėtų turėti galvoje, kad 2015 m. Lietuvoje ir Kaune įvyko vietos savivaldos rinkimai pagal naują tvarką. Buvo tiesiogiai gyventojų išrinktas naujas Kauno meras, suformuota nauja savivaldybės taryba, įvyko pokyčių administracijoje. Pradėjus dirbti naujai administracijai, ženkliai pagerėjo kai kurie svarbūs miesto ūkio ekonominiai finansiniai rodikliai, miestas ėmė lipti iš skolų duobės. Labai tikėtina, kad, išmatavę kauniečių nuomonę šiandien, tokių kontrastingų skirtumų tarp Kauno miesto ir Kauno rajono nebeaptiktume. Galima daryti prielaidą, jog prie neigiamo anuometinės Kauno miesto valdžios įvaizdžio galėjo prisidėti viešųjų ryšių karas, kuris bemaž kelias kadencijas nuolat vyko tarp Kauno valdžios ir kai kurių vietos medijų23.

Žinoma, interpretuojant aptiktą kontrastą tarp didmiesčio ir jo žiedinės savivaldybės reiktų įvertinti ir galimai neigiamą didmiesčio efektą. Mažesniame rajone vietos valdžia, jos įvairios grandys natūraliai yra arčiau piliečių, jos yra labiau matomos tiesiogiai, o ne vien tik per medijų transliacijas. Jeigu tokia vietos valdžia nepadaro didesnių klaidų, daugiau ar mažiau nuoširdžiai dėl vietovės ir jos gyventojų stengiasi, tai ir yra savo gyventojų gerbiama, mylima. Jau minėjome, kad analogiška apklausa buvo atlikta daugelyje šalies rajonų. Iki šiol nebuvo aptikta precedentų, kad

23 Turima galvoje medijos „Pūko TV“ ir „Pūko radijas“, kuriose daug eterio ir energijos buvo skirta nuožmiai anuometinės Kauno m. valdžios ir jos sprendimų kritikai.

66

gyventojai ir vietos valdžia būtų susipriešinę, kad gyventojai prastai vertintų vietos politinius lyderius, administraciją, seniūnus.

Informacija palyginimui ir pamąstymui. Kauno rajone šiuo metu berods iš viso yra apie 96 tūkst. gyventojų ir net 25 seniūnijos, sakytume labai optimalus santykis. Tuo tarpu Kauno mieste Statistikos departamento duomenimis 2014 m. liepos 1 d. gyveno 304,1 tūkst. gyventojų ir buvo tik 11-ką seniūnijų. Iki seniūnijų restruktūrizavimo reformos, kuri Kaune įvykdyta 2009 m., vien Šilainių seniūnijoje buvo apie 80 tūkst. gyventojų... Toliau, šalyje yra miniatiūrinių savivaldybių, kaip antai Kalvarijų, Rietavo, Skuodo, Kazlų Rūdos, kur gyventojų skaičius tesiekia 6-9 tūkst. žmonių. Susiduriame su faktu, kuomet 50 tūkst. gyventojų turi tik valdžios paskirtą seniūną, o 6 tūkst. tos pačios šalies gyventojų turi savo tarybą, savo rinktą merą, savo biudžetą....

Visai tikėtina, kad šitokios asimetrijos ir atstovavimo deformacijos natūraliai sukuria prielaidas piliečių ir valdžios susvetimėjimui, distancijos, nepasitikėjimo atsiradimui, gyventojų nusivylimui valdžios ir demokratijos kokybe. Kaip ten bebūtų, skaitytojui čia pristatomas tyrimas yra apie Kauno rajoną, o ne apie Kauno miestą. Visgi atlikti didmiesčio ir jo žiedinės savivaldybės palyginimai leidžia dokumentuoti, galima sakyti, išskirtinius Kauno rajono Tarybos ir savivaldybės administracijos laimėjimus, šio rajono politinių lyderių komandinio darbo pasiekimus, jų pasirengimą ir gebėjimą tinkamai atlikti savo funkcijas.

2.2.6.2 pav. Rodiklio „Seniūnijos, kurioje gyvenate seniūno darbas“ vertinimas (NKauno raj.≈1900; NKauno m.≈1800)

67

2.2.6.3 pav. Rodiklio „Vietos valdžios bendravimas su gyventojais“ vertinimas (NKauno raj.≈1900; NKauno m.≈1800)

2.2.6.4 pav. Rodiklio „Gyventojų skundų, pretenzijų, laiškų ir pasiūlymų nagrinėjimas“ vertinimas (NKauno raj.≈1900; NKauno m.≈1800)

68

Prie šiame skyrelyje aptariamo tematinio bloko buvo įtraukti keli rodikliai, atspindintys kai kuriuos politinius procesus. Turima galvoje Kauno rajono savivaldybės tarybą sudarančių politinių partijų veiklos vertinimas ir vienmandatėje apygardoje išrinktų LR Seimo narių veiklos vertinimas. Žinoma, klausimyno koncepcijos požiūriu yra diskutuotina, ar „politinių partijų veiklos rajono taryboje vertinimas“ ir atitinkamoje vietovėje išrinktų „parlamentarų veiklos vertinimas“ gali būti integruotas į vieningą apklausos indikatorių struktūrą, kuri matuoja gyventojų pasitenkinimą viešosiomis paslaugomis? Klausimas yra tikrai diskusinis. Suvokiant tokios situacijos nevienareikšmiškumą, minėti rodikliai – tarybą sudarančių politinių partijų veiklos vertinimas ir pavienių parlamentarų veiklos vertinimas (iš viso 7 rodikliai) - sąmoningai nebuvo įtraukti į bendrąjį viešųjų paslaugų reitingą. Šie rodikliai buvo nagrinėjami atskirai.

Siaurąja sąvokos „Viešosios paslaugos“ prasme politinių partijų ir parlamentarų veikla lyg ir nėra viešoji paslauga. Kita vertus, ir viena, ir kita yra vieša veikla, skirta žmonių (piliečių ir rinkėjų) reikmėms bei teisėtiems lūkesčiams patenkinti, žmonių, bendruomenių problemoms spręsti. Atstovaujamosios demokratijos požiūriu ir politinių partijų, ir parlamentarų veikla turi tarnauti viešajam gėriui, spręsti bendras problemas ir ta prasme tarnauti piliečiams. Būtent šitokio požiūrio kontekste atitinkami dalykai (rodikliai) tikrai yra netoli viešųjų paslaugų sampratos ir, maža to, su šia samprata persidengia.

2.2.6.5 pav. Kauno rajono tarybą sudarančių politinių partijų veiklos vertinimo reitingas

Kauno rajono tarybą šiuo metu sudarančių politinių partijų veiklos vertinimo reitingas atspindėtas 2.2.6.5 pav. Lyderiaujančias pozicijas reitinge užima valdančioji Socialdemokratų partija. Atotrūkis nuo likusių partijų yra akivaizdus, kadangi likusios keturios partijos gana ženkliai atsilieka. Tarp keturių atsiliekančių partijų sąlyginai lyderiaujančias pozicijas užima Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Valstiečių ir žaliųjų sąlyginis iškilimas gali būti paaiškintas bendru šios partijos reitingų augimu, kuris šiuo metu pastebimas visos šalies mastu.

69

2.2.6.6 pav. Kauno rajono vienmandatėse apygardose išrinktų LR Seimo narių veiklos vertinimas (N.≈1900)

Vienareikšmiškai gali būti interpretuojamas ir parlamentarų reitingas (žr. 2.2.6.6 pav.). Žinoma, kai jis susideda tik iš dviejų politikų, žodis „reitingas“ čia netgi nelabai pritinka, nors iš tiesų šiuo atveju tenka kalbėti apie ekstremaliai trumpą reitingavimo objektų sąrašą. Socialdemokratų atstovės LR Seime – R. Popovienės - veikla Kauno rajono gyventojų yra vertinama žymiai palankiau nei Tėvynės sąjungos atstovo D. Jankausko veikla. Rezultatas truputį keistas, kadangi D. Jankauskas yra ne tik ilgametis LR Seimo narys, bet ir buvęs LR Socialinės apsaugos ir darbo ministras. Tokia dviguba pozicija – ir parlamentaro, ir LR Vyriausybės nario – iš principo leido D. Jankauskui būti labai matomu šalies viešajame ir politiniame gyvenime. Žinomumas, dažnas politinės personos minėjimas žiniasklaidoje, svarbios ministerijos vadovo administracinis resursas parodyti padidintą dėmesį ir globą savo rinkėjams paprastai, bent jau teoriškai, sudaro galimybę siekti aukštų reitingų. Deja, šiuo atveju D. Jankauskui visais tais dalykais, matyt, pasinaudoti tinkamai ir iki galo nepavyko. Galbūt rinkėjai kažkuo truputį nusivylė, gal jų lūkesčiai liko neišpildyti. Bet ir tie 32,5 palankaus vertinimo procentai, kuriuos surinko D. Jankauskas, yra neblogas pasiekimas, nekalbant jau apie R. Popovienės surinktus 55,4 palankaus vertinimo procentus.

Gyventojų įpareigojimai Tarybai ir savivaldybės administracijai viešųjų paslaugų srityje

Toliau pateikti gyventojų atsakymai į „atviro“ tipo klausimą „kokius konkrečius įpareigojimus, kaip rinkėjas, norėtumėte deleguoti dabartinei Kauno rajono tarybai? Ką konkretaus taryba, jos valdoma savivaldybės administracija turėtų padaryti per likusį kadencijos laikotarpį? Nurodykite bent 3-5 svarbiausius įpareigojimus, uždavinius ar darbus“. Gyventojų atsakymai į šį klausimą pateikti 2.2.6.2 lentelėje. Atsakymai pirmiausiai sugrupuoti pagal seniūnijas, o po to dar ir pagal paslaugų sektorius ir tematiką. Kaip minėta, visi atsakymai pateikti neredaguoti, siekiant išsaugoti „liaudies balso“ autentiškumą.

Atmetus keletą nekonstruktyvių, neįgyvendinamų pasiūlymų, taip kai kuriuos emocingus pastebėjimus, kuriuose užkoduotos respondentų konkrečios partinės simpatijos arba antipatijos, visumoje gyventojai vietos valdžiai formuluoja labai dalykiškus, vertus dėmesio pasiūlymus bei

10,3

26,8

22,2

28,6

34,9

24,9

16,1

9,8

16,4

10,0

0 20 40 60 80 100

D.Jankausko veikla

R.Popovienės veikla

%labai gerai gerai sunku pasakyti blogai labai blogai

70

įpareigojimus. Pačias svarbiausias, dažniausiai gyventojų atsakymuose plėtojamas tematines siužetines linijas verta paminėti ir pakomentuoti.

Gyventojams aktualus yra gatvių ir kelių būklės klausimas, teritorijų sutvarkymas. Toliau, beveik visose seniūnijose pageidaujama plėtoti rekreacijos infrastruktūrą, dviračių takus, sporto aikštynus, vaikų žaidimų aikšteles ir pan. Akivaizdu, kad daugelyje rajono vietovių aktualus nuotekų surinkimo ir vandenvalos klausimas, kai kur pageidaujama geresnės geriamo vandens kokybės. Viešojo transporto paslaugų tobulinimas daugelyje vietovių, matyt, yra nemažas iššūkis. Kai kur pasigendama viešojo saugumo, gyventojai pageidauja dažnesnio policijos patruliavimo, gamtos apsaugos inspektorių darbo. Anaiptol ne visur, visgi gyventojai pageidauja, kad: a) būtų įrengti bankomatai, kad dėl kelių kupiūrų nereikėtų toli važiuoti; b) vietovėje būtų kad ir nedidelės turgavietės. Tegul ir ne pačią aukščiausią, tačiau dažnai minimą poziciją užima kultūros klausimai, gyventojai nori kultūros centrų, renginių. Kai kur gyventojai pasigenda vaistinių, stomatologijos kabinetų, prašo skirti daugiau gydytojų etatų.

Beveik visose seniūnijose buvo akcentuojamos švietimo, vaikų užimtumo, jaunimo problemos. Ypač opi problema yra ikimokyklinio ugdymo prieinamumas, veikiančių mokyklų renovacija, mokyklų aplinkos sutvarkymas. Gyventojai prašo, kad nebūtų uždaromos mažos mokyklėlės.

Gyventojai pageidauja daugiau susitikimų su vietos valdžia, informacijos apie tai, kas bus jų vietovėje daroma, valdžios dėmesio ir mažoms, atokioms vietovėms, vietos bendruomenėms. Norėtųsi pasidžiaugti, kad gyventojai, reikšdami nuomonę itin opiais klausimais, visgi išlaikė dalykišką, geranorišką toną. Kita vertus, norėtųsi išreikšti viltį, kad vietos valdžia, savivaldybės administracija, jos padalinių vadovai bei specialistai įsiklausys į gyventojų pageidavimus ir pabandys, kiek tai yra įmanoma, juos patenkinti ir atliepti.

2.2.6.2 lentelėRinktų politikų, vietos valdžios institucijų veiklą

KATEGORIJA AUTENTIŠKI PASISAKYMAI SENIŪNIJAŠvietimas, jaunimo problemos

Spręsti darželių problemą; Stengtis išsaugoti mažas kaimo mokyklas; Sudaryti sąlygas išlikti kaimo vietovių pradinėm m-klom, bibliotekoms, laisvalaikio salėms; Rūpintis jaunimo užimtumu mažesniuose miestuose ir kaimuose; Darželių plėtra. Užtikrinti nepilnamečių prevenciją (ką mes jiems galime pasiūlyti, kaip leisti laisvalaikį?)

GARLIAVA

Teritorijų būklė, gatvių ir kelių būklė

Norėtume, kad baigtų tvarkyti šaligatvį nuo Garliavos iki Kapinių. Apšviesti perėja;. kelių priežiūrą; žmonių saugumo; aptarnavimo kultūraPrie užtvankos užstatė namus, rasti kitą prie vandens; šventėms vietą. Reikėtų arčiau Bažnyčios padaryti mašinoms stovėjimo aikštelę.

Poilsio infrastruktūra

Trūksta vaikų žaidimų aikštelių, parkų, suoliukų. Toliau pratęsti ir gerinti dviračių taką. Labiau informuoti vietos gyventojus apie įvairius renginius. Įrengti poilsio zonas Garliavoje. Kad parkas neužbaigtų tik akmeniu. Įrengti Garliavoje sporto skverelius.Tęsti sporto aikštelių įrengimus prie daugiabučių. Parkas.

Viešasis transportas Atnaujinti susisiekimą „Garliava - Urmas“. Viešasis transportas (prastas susisiekimas su miestu).

Socialiniai reikalai Sudaryti sąlygas rajone išsaugoti kaimo mokyklos, kultūros centrus. 2. 3. Tik Kauno rajone išskirtinė tvarka, trys nepilnamečiai vaikai, ir pasirodo, kad šeima nedaugiavaikė. Gėda. Daugiau dėmesio socialinės rizikos šeimoms. Lozoraičio g. esančių „pelėsiukų“ vaikų priežiūra


Garliavos m. poilsio zonos tvarkymas (2 metai kaip girdim pažadus ir matom stendą).Priimti nutarimai, kad visos rajono gatvės būtų atmatuotos tokios kokios turi būti platumo ir nugrederuotos ir įrengti kelio grioviai.

Pastabos ir pasiūlymai dėl vietos

Pailsėkite savaitgaliais. 1. Bendradarbiavimo ir veiklų kartu su skirtingomis partijomis. Tolerancijos vieni kitiems. 2. Mažiau įtampos

71

valdžios veiklos, strateginės įžvalgos

kontroliuojant pavaldinius, daugiau pasitikėjimo. 3. Asmeninis gyvenimas yra privalomas, nes žiūrint į veiklas, atrodo, kad valdžia net nemiega.Infrastruktūros gerinimas. Nenaudojamo nekilnojamo turto tvarkymas (įpareigojimas tvarkyti);

Švietimas, jaunimo problemos

Darželių plėtra. 2. 1. Ikimokyklinio amžiaus vaikų užimtumas. Trūkumas darželių;

GARLIAVOS APYLINKIŲTeritorijų būklė,

gatvių ir kelių būklėDėl kelių ir gatvių sutvarkymo. Dėl apleistų žemių tvarkymo. 3. Turėtų būti įrengti šaligatviai mokyklos g., nes labai daug vaikų eina į mokyklą.Pasirūpinti Garliavos gatvių būklę, daugelyje jų asfalto danga sueižėjusi, duobėta. 2. Pėsčiųjų patogumui – sutvarkyti šaligatvius. Plytelės išsiklaipę, sutrupėję, nėra nuožulnumo prie įvažiavimų. Ypač tai krinta į akis gatvėje, vedančioje prie naujųjų laidojimo namų. Čia vaikšto ne tik Garliavos gyventojai.Įrengti šaligatvius gatvėse, kur vaikai eina į mokyklas, kur kyla rizika saugumui dėl didelio eismo intensyvumo, pvz. Mokyklos g., Teleičių km.Mokyklos g. reikalingas šaligatvis. Kaimo kelių rekonstrukcija, gatvių apšvietimą.Daugiau skirti lėšų gatvių apšvietimo įrengimui iki naujai suformuotų gyvenamųjų kvartalų, kur yra savivaldybės vietinės reikšmės keliai ir gatvės. Daugiau skirti lėšų asfalto duobių taisymui. Daugiau skirti lėšų žvyrkelių taisymui. Renovuoti seniau asfaltuotas gatves.


Lauko sporto aikštyno įrengimas.

Socialiniai reikalai Kad daugiavaikės šeimos gautų daugiau lengvatų. Sugrąžinti daugiavaikių šeimų lengvatą darželiuose. 3. Sugražinti daugiavaikių šeimų patekimo į darželius tvarką. NEDISKRIMINUOTI DAUGIAVAIKIŲ ŠEIMŲ LIETUVOS ATŽVILGIU!!!

Pastabos ir pasiūlymai dėl vietos valdžios veiklos, strateginės įžvalgos

Užbaigti jau pradėtus darbus, kad vėliau neįstrigtų „tarpuvaldžio“ chaose. Daugiau demokratijos priimant sprendimus. Šiuo metu padėtis panaši į Baltarusijos Lukašenkos modelį. Seimo narius matome tik prieš rinkimus.Dėl darbo vietų skaičiaus padidinimo, leidžiant plėtoti verslą Kauno rajone.


gerinti šaligatvių būklę

NEVERONIŲPoilsio infrastruktūra

Neveronyse padaryti tvenkinių teritoriją visuomenės poreikiams,


Taryba turėtų visokeriopai bendrauti ir informuoti Neveronių gyventojus apie naujus priimamus sprendimus ir pasiūlymus, susijusius su Neveronimis.


Daugiau kontroliuoti ir prižiūrėti savivaldybės administracijos funkcijų įgyvendinimą.Mokyklos priestato statyba, aikštyno sutvarkymas. Naujo darželio būtinumas. SAMYLŲ


atnaujinti gatvių dangą Girionių k.


pageidaujamas dviračių-pėsčiųjų takas; pageidaujama prieplauka Šlienavoje, taip pat pliažas, pavėsinės; Samylų infrastruktūros aktyviam poilsiui galimybės ir realizavimas. Reikalingi dviračių takai: Gironys-Vaišvydava, Girionys-Šlienavos kapai.Girdėjau, kad labai seniai meras žadėjo įrengti dviračių taką, kurio labai laukia ir studentai, ir gyventojai.

Vandens kokybė ir vandenvala

Marių ligoninės ir Žiegždrių gyv. namų vandens kokybės gerinimo klausimo sprendimas.Būtina gerinti vandens kokybę Girionių km.; lietaus ir nuotekos į

72

kanalizacijos vamzdyną (esama padėtis) – atskirti į dvi sistemas: lietaus ir nuotekas Girionių km.; atnaujinti vandentiekio vamzdyną Girionių km.;

Teisėsauga ir viešasis saugumas

papildomų policijos reidų.


Supaprastinti įstaigose dokumentų tvarkymą Rūpintis net pačiomis mažiausiomis gyventojų turinčiomis gyvenvietėmis.


Renovuoti ar didinti mokyklos patalpas. Statyti vaikų darželį bent 200 vaikams. Labai laukiame naujo darželio,

UŽLIEDŽIŲ Teritorijų būklė, gatvių ir kelių būklė

1. Sutvarkyti gatves, kurios parodytos tik kompiuterinėje sistemoje, o natūroje nėra žymės, kad tai gali būti gatvė. 2. Nėra nurodytų servitutų privažiuoti į nuosavus sklypus. Anksčiau užstatytais gyvenamųjų namų rajonas gatvės yra uždarytas. Atlikti prioritetinis darbus (keliai, viešoji erdvė). Norėčiau, kad kuo greičiau sutvarkytų pagrindinį kelią ir padarytų šaligatvius, nes turiu vaikų, kurie eina pėsčiomis į mokyklą. Lauke visiškai nesutvarkytas drenažas. Namo rūsyje pilna vandens, gatvėse didelės balos. Norime parko ar pėsčiųjų tako. Daug mamų stumdo vežimėlius tiesiog gatve. Atidžiau rūpintis kelių remontu. Sutvarkyti pagrindinę gatvę.


1. Siekti modernizuoti savivaldybių darbą. 2. 3. Darbo vietų įvairovė: kurti ekonomines zonas įvairiose vietose taip sumažinant žmonių kelią iki darbovietės.


Daugiau bendrauti su rinkėjais, organizuoti susirinkimus, organizuoti daugiau renginių. BATNIAVOS


Išspręsti darželių ir mokyklų trūkumą; Alšėnų seniūnijoje keliai tragiški (Lakštingalų, Kampiškių g.)

ALŠĖNŲTeritorijų būklė, gatvių ir kelių būklė

Trūksta šaligatvio, nes jis baigiasi ties Mastaičiuose esančia Lietuvos Policijos mokykla, o toliau jau nėra. Vaikams nesaugu grįžti namo.Kelių asfaltavimas turėtų būti prioritetinė sritis. 2. Daugiabučių šiukšlių konteineriai turėtų būti prižiūrimi tų namų bendrijos.


Seimo nariams gyventojai reikalingi tik rinkimuose, pažadų kalnai – darbai nulis. Rinkti tik tuos, kurie kalba su žmogumi, neatsuka užpakalį į salę (klausytojus rinkėjus), o žiūri tiesiai į akis ir „nemekena“. Rinkti specialistus, o ne facifistus, kurie dirba tik sau ir savo chebrytei (kaip Gvinėjoje - Bisau). Darbus daro žmonės, o ne partijos. Galėtų parodyti daugiau ne žodžiais, o darbais. Seniūnui trūksta darbo įgūdžių, bendravimo kultūros su gyventojais, kompetencijos trūksta ir kuriems seniūnijos darbuotojams. Jūs turite tarnauti ir dirbti savo žmonėmis.


Dviračių takų infrastruktūros sutvarkymas. Pabaigti sutvarkyti dviračių tako nusileidimą į Kačerginės taką.

AKADEMIJOSTeritorijų būklė, gatvių ir kelių būklė

2. Daugiabučių kiemų sutvarkymas

Socialiniai reikalai Pabandyti surasti sprendimą kaip priversti gydytis nuo alkoholizmo girtaujančių šeimų narius, kurie gauna socialines pašalpas.


Nekaitalioti rajono bendrojo plano. 2. Sukurti naujų darbo vietųKomunikacija su rinkėjais.


jaunimo užimtumas darželių atsiradimu seniūnijoje,Darželio Taip pat miestas ir rajonas kartu turėtų spręsti vaikų patekimo į darželius klausimą. Labai nepatogu, kad ant miesto ir rajono ribos gyvenantys žmonės turi deklaruoti gyvenamąją vietą kur nors pas močiutę, kad patektų į artimiausią darželį.

DOMEIKAVOS

73


Baigti tvarkyti gatves seniūnijoje Domeikavos kaime. kelių lėšų skyrimu remontui pagal seniūnijos teritorijų dydį. Sutvarkyti kelių būklę, Išasfaltuoti kelius bent žvaigždžių gatve Domeikavoje yra Aukščių g-vė, bet tai tik popieriuje 30 metų gyvename Aukščių g-vėje, bet tokios nėra. Per kadenciją reiktų Aukščių g-vė sutvarkyti, nes dabar yra du gabalai asfalto, o kita dalis nesuprojektuota arba žvyrkelis Geriau tvarkyti kelius, pėsčiųjų takus. Labai laukiam dviračių takų plėtros ne tik mūsų seniūnijoje bet visame mūsų rajone ir bendradarbiavimo su Kauno miestu tuo klausimu.


sporto aikštynų lauke; Reiktų daugiau dviračių, pėsčiųjų takų. , dviračių takų, vaikų žaidimų aikštelių,Kultūros ir sporto centroDomeikavai reikia sporto aikštynų, dviračių takų, kultūros ir sporto centro; darželio. Jaunimo užimtumas, vaistinių stoka, sporto aikštelių, būklė.

Kultūros reikalai Pasirūpinti koncertų salės atsiradimu Domeikavoje. Reiktų senai žadėtos kultūros centro salės. Pasirūpinti koncertų salės atsiradimu kultūriniai renginiai,

Socialiniai reikalai,Sveikatos apsauga

Pravažiavimas pensininkams kaip mieste; senyvų žmonių priežiūra; vaistinės


Reikia vietinio seniūno Nusivylusi visomis partijomis. Skirti daugiau lėšų seniūnijai. Rekonstruoti pačią seniūniją (pastatą). Į 9 klausimą neįmanoma atsakyti objektyviai, nes viena partija užėmusi visą valdžią rajone, t.y. socdemai. Ir jie naudojasi ta valdžia senų naudai Visiškai pritariu ir palaikau 6 punkto (apie plėtrą Karmėlavoje) įgyvendinimą ir visokeriopą skatinimą. didinti atlyginimus seniūnijos darbuotojams, grąžinti sumažintus etatus – atlyginimus Politikų veikla verda savo sultyse ir užsiėmę savo „veikla“ dėl eilinio Domeikavos gyventojo – to kuris pats nelandžioja seniūnijoje prašydamas paramos ar makaronų – nedalina. Ar buvo kada visuotinis suėjimas pakalbėti apie gyvenimą, planus, ateitį? KRS Tarbybos veiklą – kaip galima vertinti, jie visi vienodai balsuoja. KRS mero pavaduotojų veiklą – nėra konkrečių darbų. Seniūnas galėtų būti vietos gyventojas. R.Popovienė užsiima savireklama.


Užbaigti asfaltavimo darbus Pyplių km., Nemuno gatvėje. Pataisyti kaimo keliu; išasfaltuoti Gaižėnų kelią. Išasfaltuoti kaimo kelią.

RINGAUDŲ


Kelto per Nemuną. Dviračių tako. ZAPYŠKIO


Sutvarkyti Margininkų kelią. Nutiesti šaligatvį Viršužiglyje, asfaltuoti Margininkų kelią. Išasfaltuoti kelią Piliuona – Margininkai.Išasfaltuoti Margininkų kelią.

TAURAKIEMIO


Pasirūpinti Viršužiglio reabilitacinių pastatų likimu, būkle, tvarka, nes buvęs slaugos pastatas jau suniokotas. To laukia ir buvusi reabilitacijos klinika. Kas niokoja valstybės turtą? Kur mero rūpestis? Kas už tai atsakys?


1. Stengtis visais įmanomais būdais, kad išliktų kultūros centras. 2. Renovacija kultūros centro.Pasirūpinti vaikų užimtumo programomis bei vaikų lavinimo įstaigų plėtra bei renovacijomis. Mokyklų renovacijos ir jaunimo užimtumo

RAUDONDVARIO


Sutvarkyti įvažiavimus į daugiabučių kiemus. 1.sutvarkyti, išasfaltuoti gatves, įvesti apšvietimą Raudondvario gyvenvietėse.3. Pastatyti tualetus prie sporto aikštynų ir parkuose. 1. Sutvarkyti kelią iki „Upytės“ sodų vartų (tai kelias ir į kaimą Upytės, ne tik sodą)..

74

Takas nuo Nevėžio tilto iki pakalnės. Šaligatvio įrengimas instituto gatvėje;

Viešasis transportas 1. Išspręsti viešojo transporto problemas, ypač savaitgaliais po renginių. 2. Sutankinti 48 maršrutą (ne piko metu paleidžiant mažesnės talpos autobusus)


4. Kultūrinių renginių ir pan. prieinamumas ne tik VIP, bet ir bendruomenei. Pabaigti dviračių tako įrengimą Raudondvaris – Bernatonių piliakalnis palei Nevėžį, nes įdėta investicija baigia sunykti.

Vandens tiekimas ir vandenvala

geriamo vandens kokybės gerinimo darbai Bernatonių k.; nuotekų tinklų plėtimas Raudondvaryje. Pasistengti, kad būtų įvestas centralizuotas nuotekų tinklas visiems to pageidaujantiems Raudondvario gyventojams.

Turgavietės ir bankomatų įrengimas

3. Įrengti bankomatu, kad dėl pinigų pasiėmimo nereikėtų specialiai važiuoti į miestą. 4. 5. Kiekviename miestelyje įrengti turgavietę.

Teisėsauga ir viešasis saugumas

Dažniau organizuoti policijos reidus vėlai vakare (ypač, kai neapšviečiamos gatvės.).

Socialiniai reikalai,Sveikatos apsauga

Pasirūpinti ambulatorijos specialistais, nėra gerų gydytojų, gal tik vienas, ypač nėra gerų stomatologų. Atkreipti dėmesį į girtuokliaujančias šeimas, auginančias mažamečius vaikus. 2. Priverstinai gydyti alkoholikus.


Tesėti duotus pažadus. 2. Nenaudojamų ir neprižiūrimų pastatų panaudos problemą.


1Reformuoti, atnaujinti švietimo įstaigas. Siekti, kad būtų taikomi nauji ir modernūs metodai, skatinti jaunus mokytojus atvykti dirbti. Daugiau dėmesio nutolusioms mokykloms (mažesniuose miesteliuose/kaimuose).

KULAUTUVOS


Sodų bendrijoje įvažiavimus sutvarkyti. Prasta gatvių būklė Kulautuvoje.


Sukurti daugiau darbo vietų Kulautuvoje.

Sanitarija, higiena, aplinkosauga

Turėtų sutvarkyti Rokų apylinkėse esančią kiaulių fermą. Nuo jos sklinda labai stiprus ir nemalonus kvapas (ypač tada, kai šilti vakarai). Neįmanoma išeiti į lauką pasivaikščioti ar išgerti arbatos. Taip pat ir lango nesinori praverti.

ROKŲ

Socialiniai reikalai Linksmakalnyje galėtų įrengti senelių namus. LINKSMAKALNIO

Viešasis transportas Grįžti prie senosios mikroautobusų tvarkos.


Vaikų darželio svarstymas (pusė kainos, nemokamas turint 3 vaikus) Didinti gyvenvietės jaunimo užimtumą ir laisvalaikio organizavimą.

EŽERĖLIO Teritorijų būklė, gatvių ir kelių būklė

Skirti lėšų gyvenvietės gyvenamai aplinkai gerinti ir gražinti. Rasti finansavimą ir pradėti Ežerėlio pagrindinės mokyklos stadiono rekonstrukciją.

Vandens kokybė ir vandenvala

Būtinai pasirūpinti vandentiekio įvedimu Kauno g. už Upelio sankryžos.

Socialiniai reikalai Rūpintis senais ir neįgaliais gyventojais.


Tegul įgyvendina ką suplanavę, ir sėkmės jiems.Renginiuose Juos, Seimo narius, matome, bet tai savireklama, o kad kam būtų ką padėję, negirdėjau. Plėsti darbo vietas.

75

Kultūros reikalai Pagailėti Padauguvos kaimo gyventojų. Išspręsti kultūros namų problemą

VILKIJOS APYLINKIŲ

Vandenvala Nuotekų trasų plėtra.


Nedarbo mažinimas – darbo vietų kūrimas. 3. Pagalba jaunoms šeimoms (padėti įsikurti rajone). Kad kultūrnamis nepriklausytų vienai giminei ir jie nesidalintų tarpusavyje padėkos ir kitokių garbės raštų. Keturiems žiūrovams kultūros centras – per didelė prabanga.Atskirai apklausti kiekvieną gyventoją ir tada daryti rimtas išvadas..


Išspręsti papildomo ugdymo būrelių pasiekiamumą. 4. Gerinti pagrindinių mokyklų mokymo kokybę.

KAČERGINĖS Vandenvala Sumažinti mokestį už nuotekų surinkimą.


Jeigu nėra darbo seniūnijos ribose, apmokėti transporto paslaugas vykstant į darbą Kauno mieste ar kitur.


Tobulinti kelių ir šaligatvių būklę, keisti stulpų apšvietimo sistemą į taupesnę (LED apšvietimą). ČEKIŠKĖS

Vandenvala Sutvarkyti centralizuotą kanalizacijos nuotekų sistemą.Pastabos ir pasiūlymai dėl vietos valdžios veiklos, strateginės įžvalgos

Daugiau lankytis seniūnijose, nes per jų kadenciją nesilanko visai.

2.2.7. Kauno rajono įvaizdis, medijos, komunikacijos ir ryšių paslaugos

Įvaizdžio, medijų, viešos komunikacijos bei ryšių paslaugų būklę nusakantys rodikliai atspindėti 2.2.7.1 lentelėje ir 2.2.7.1 paveiksle. Respondentų nuomonės išsibarstymas minėtos tematikos rodiklių atžvilgiu yra pakankamai didelis. Tarp 17-kos vertintų paslaugų žemiausias pasitaikęs procentinis rangas yra 3,3, o aukščiausias – 91,6. Šitaip aukštai yra vertinamas dienraštis „Kauno diena“, visų prasčiausiai yra vertinamas toks rodiklis, kaip „banko skyrių ir bankomatų pasiekiamumas“. Vertintų 17-kos paslaugų vidutinis palankaus vertinimo rodiklis siekia 52,3 proc. ir svyruoja nuo 26,8 iki 67,7 procentų.

Visumoje neprastai, išskyrus pavienes išimtis, yra vertinamos visos Pakaunėje funkcionuojančios medijos – spausdintinės ir transliuojamos.

Toks rodiklis, kaip „vieša nemokama prieiga prie interneto“, pvz., seniūnijoje, bibliotekoje etc., taip pat vertinama visai neblogai. Minėtos paslaugos vertinimo procentinis rangas pasiekia 83,4 punkto. Labai gerai yra vertinamas ir Kauno rajono savivaldybės tinklalapis. Keistoka, kad rinkos ekonomikos sąlygomis labai prastai vertinamas būtent toks rodiklis, kaip „banko skyrių ir bankomatų pakankamumas“. Panašus fenomenas buvo aptiktas ir ankstesnėse gyventojų apklausose įvairiuose mūsų šalies regionuose, kuomet buvo naudojamas tas pats klausimynas. Tokia tendencija nebestebina, kadangi bent jau iš dalies pavyko išsiaiškinti atitinkamo nuomonės raiškos dėsningumo priežastis. Būtent didmiestyje minėta paslauga pasižymi geru prieinamumu ir prisotinimu. Jei kalbame apie mažus miestelius, neurbanizuotas vietoves, tai bankomatų tikrai trūksta. Šiuo klausimu domėtasi ir tuo tikslu pasiteirauta kelių bankų valdytojų nuomonės bei ekspertinių vertinimų. Paaiškinimas labai paprastas: bankomato įrengimas nemažai kainuoja ir jeigu toje vietovėje nėra kritinės gyventojų masės, tai privatus verslas, vadovaudamasis ekonominio racionalumo kriterijais, tokio įrenginio instaliuoti tiesiog nesiima. Galima pasiguosti bent tuo, kad vietos pašto skyrių paslauga, kuri bent iš dalies gali kompensuoti dalį banko filialo paslaugų, gyventojų yra vertinama visai palankiai. Minėta paslauga pasiekia aukštą 73-čią procentinį rangą.

76

2.2.7.1. lentelė

Įvaizdis, medijos, komunikacijos ir ryšių paslaugos



Mo PR% PPI*

Nep

alan

kus

Neu

tral

us

Pala

nkus

1. Dienraštį „Kauno diena“ 1729 3,87 7,2 25 67,7 4 91,6 77,32. Kauno rajono savivaldybės tinklalapį www.krs.lt 1636 3,75 9,2 28,8 62 4 85,4 75

3. Galimybę pasinaudoti Internetu ne namuose (bibliotekoje, bendruomenės centre, seniūnijoje) 1755 3,73 13,7 24 62,2 4 83,4 74,6

4. Laikraštį ,,Pakaunės kraštas“ 1646 3,71 10,9 30 59,1 4 81,8 74,2

5. Seniūnijos bendruomenės pastangas ir pasiekimus, formuojant patrauklų Kauno rajono įvaizdį 1745 3,67 11,3 29,3 59,4 4 78,3 73,3

6.Savivaldybės administracijos pastangas ir pasiekimus, formuojant patrauklų Kauno rajono įvaizdį 1727 3,66 10,1 32,1 57,8 4 77,0 73,1

7. Pašto skyrių skaičių ir išsidėstymą 1798 3,63 13,8 27,1 59 4 73,1 72,78. „Savaitraštis Kaunui“ 1549 3,62 9,8 35,1 55,1 3 71,1 72,49. Laikraštį „Laikinoji sostinė“ 1604 3,58 10,5 34,4 55 4 68,2 71,710. Televizijos kanalą LTV 2 1595 3,58 13 32,3 54,7 4 68,2 71,6

11. Informavimo apie įvairius renginius pakankamumą ir išsamumą 1776 3,55 13,7 31,4 54,8 4 64,6 71

12. Informacijos apie lankytinas rajono vietas pakankamumą ir galimybes jų gauti 1735 3,46 15,6 33 51,4 4 53,9 69,3

13. Savo seniūnijos tinklalapį (jei tokio visai nėra, žymėkite žemiausią balą) 1581 3,37 20,7 28 51,2 4 48,4 67,4

14. Lauko reklamos (skelbimai, plakatai) turinį ir estetiką 1727 3,28 20,8 36,4 42,8 3 37,7 65,6

15. Televizijos kanalą INIT-TV 1443 3,15 22,6 42,3 35,1 3 27,6 62,916. Televizijos kanalą „Pūkas“ 1594 3,04 29,2 35,1 35,7 3 18,5 60,817. Banko skyrių ir bankomatų pakankamumą 1784 2,54 50,2 22,9 26,8 1 3,3 50,8

Konstatuotas iškalbingas faktas eilinį kartą išsklaido neoliberalistines iliuzijas, jog „rinka viską sutvarkys, sureguliuos...“, jog „privati iniciatyva ir konkurencija garantuos visiems pačią geriausią paslaugų kokybę...“. Verslas, net ir toks pajėgus, kaip didieji bankai, nesiveržia investuoti periferijoje, jis neina ten, kur nėra apyvartos ir didesnės naudos. Kita vertus, galimybė periferijoje gyvenantiems asmenims, ypač senesniems, pasiligojusiems, praradusiems mobilumą, išsigryninti pinigus, susimokėti mokesčius yra gyvybiškai svarbi. Akivaizdu, jog tai paslauga su socialine potekste. Vadinasi tokia paslauga, nepriklausomai nuo to, kas ją teikia, ima įgauti viešos paslaugos bruožų. Jeigu atitinkamos paslaugos esama socialinė tvarka ir infrastruktūra negarantuoja, tai tenka kalbėti apie diskriminaciją, dalinę žmonių socialinę atskirtį. Ten, kur nenori ateiti verslas, žmonėms į pagalbą privalo ateiti valstybė, negalvodama apie pelną bei naudą. Tokia ir yra viešųjų paslaugų esmė, kad privalu galvoti ne vien apie naudą ir pelną, o apie žmonių gerovę, lygias galimybes ir nediskriminavimą. Keletas klausimų diskusijai, kas atsitiktų, jeigu pilnai privatizuota būtų ir valstybės akcinė bendrovė Lietuvos paštas? Ar ilgainiui neatsitiktų taip, kad vietovėse, kur gyventojų tankis mažesnis, kur nėra apyvartos, pašto skyriai tylomis būtų uždaryti? Kaip visa tai atsilieptų ligotiems ir senyviems asmenims, jų gyvenimo kokybei?

77

2.2.7.1. pav. Įvaizdis, medijos, komunikacijos ir ryšių paslaugos


78

2.2.7.2 lentelėĮvaizdis, medijos, komunikacijos ir ryšių paslaugų vertinimas


Įvaizdis ir viešoji komunikacija

Iš kur žinoti kokie renginiai seniūnijos bendruomenės? Kur reklama, kur informacija? Gal informacijos lenta galėtų būti prie daugiabučių, kad ir Gedimino gatvėje. Kur minite Kovo 11, Vasario 16 ir t.t.?Reikia mažinti alkoholio prieinamumą ir reklamą, šalinti jo vartojimo kultūrą iš visų viešų renginių ir darbo aplinkos (pvz. gimtadieniai mokyklos, seniūnijos, darželio ar kt.). Tai tik pavyzdys, ne skundasGalėtų renginius, šventes labiau reklamuoti, informuoti apie juosParodos, koncertai vyksta mokykloje arba seniūnijoje – apie tai informacijos gyvenantiems nė prie mokyklos nėra. Neteko matyti jokio skelbimo sustojime ar prie didesnės gatvės skelbimų lentoje. Tik vasaros šventė prie bažnyčios išreklamuojama.Daugiau informacijos apie renginius.Apie tai nėra jokios informacijos – kur poilsiaviečių ir laužaviečių išdėstymo schema? Ar skelbimų lentoje nėra vietos?Giraitės motelio reklama gėdingaTrūksta informacijos apie organizuojamus renginius; reikėtų daugiau skelbimo lentų viešose vietose Girionyse.www.krs.lt atgyvena; seniūnijos tinklalapis labai prastasĮmeskite į pašto dėžutę reklaminį lapelį apie būsimus renginius sekantį mėnesį seniūnijoje – atspausdinti lapelį bus pigiau nei reklamuotis laikraštyje, kurių niekas neskaito, o internete informacija prapuola, jei specialiai kasdiena nesidomi. Sutelkite bendruomenę, jos atstovai savanoriškai tuos lapelius išplatins savo kvartale.Lankytinų vietų informatyvumas turėtų būti ženkliai didesnis, pvz.: įvažiuojant į rajoną galėtų būti stendai su informacija.Kodėl per šitiek metų nėra seniūnijos puslapio?Reikia skelbti kas numirė, nes žmonės nežino tokios informacijos, kad bent prie seniūnijos būtų lentoje.

13

Komunikacija ir ryšiai

Swedbank bankomato pasiekiamumas minimalus. Yra tik Maximoje ir tik darbo valandomis.Trūksta pašto skyriaus Girionyse ir bankomato.Pašto skyrių darbo grafikas turėtų būti lankstesnis.Pašto darbo laiku gyventojai nepatinkinti.Nėra bankomatų/bankų.Įrengti bent vieną bankomatą Domeikavoje DNB, SEB.Nėra nei banko skyriaus, nei bankomato. Reikia būtinai.Nėra bankomato.Ežerėlyje trūksta bankomatoPašto laikas per trumpas. Vieną dieną per savaitę paštas galėtų dirbti ilgiau. Trūksta bankomato (SWEDABANK).Paštas turėtų vieną dieną dirbti ilgiau.Interneto pasirinkimo galimybės ribotos. Tik TEO teikia paslaugas, bet didelė kaina. Reikia šviesolaidinio interneto.

12

Regioninė žiniasklaida

Laikraštis „Pakaunės kraštas“ – labai tendencingas. Mažai Garliavos įvykių, todėl liūdna, kai skaitai.„Pakaunės kraštas“ gali būti parašyti ir kas neįvykdyta padaryti, ne vien pagyrimai.Žiniasklaida turi būti nepriklausoma nuo jokios partijos (Nors yra taip: kas kiek moka tam, taip ir šoka). Visos partijos turi turėti vieną tikslą. Dirbti žmogui, tiesai ir Lietuvai, o ne savo „dvarui“.Neužsakome, nes spauda pristatoma tik 16 val.„Kauno diena“ užsiima savireklamaPakaunės kraštas – tai tik socdemų partijos reklaminis laikraštis. Kas finansuoja?Laikraštį „Pakaunės kraštas“ sunku vertinti kaip laikraštį. Tikslingiau būtų vadinti ataskaita.Manau kiekvienas miestelis turėtų turėti po dienraštį. Nes kiekvienam įdomu, kas įvyko, kad ir buvo išvykęs, o gal net pamatyti save tame dienraštyje.

8

79

http://www.krs.lt/

2.2.8. Teisėsaugos, viešojo saugumo ir administracinių paslaugų vertinimasKauno rajono gyventojų pasitenkinimas (arba nepasitenkinimas) įvairiomis teisėsaugos, viešojo saugumo, administracinėmis paslaugomis, žmogaus teisių reikalais atspindėtas 2.2.8.1 lentelėje ir 2.2.8.1 pav.

2.2.8.1. lentelė Teisėsauga, viešasis saugumas, administracinės paslaugos



Mo PR% PPI*

Nep

alan

kus

Neu

tral

us

Pala

nkus

1. Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbą: gaisringumas, gaisrų prevenciją 1707 3,68 10 28,5 61,4 4 79,6 73,5

2.Kaip Jūsų seniūnijoje policija, seniūnas, kiti pareigūnai rūpinasi gyventojų saugumu, patyčių prevencija, tiek tarp suaugusiųjų, tiek ir tarp vaikų 1815 3,64 13,5 27,3 59,2 4 74,4 72,9

3.Seniūno veiklą užtikrinant viešąją tvarką (seniūnas gali nagrinėti administracines bylas, bausti administracine tvarka) 1735 3,62 14 27,8 58,2 4 71,1 72,4

4. Gamtos apsaugos tarnybų ir jos inspektorių darbą1658 3,56 9,6 36,6 53,8 4 65,6 71,2

5. Viešosios policijos patruliavimo veiksmingumą 1835 3,49 17,9 29 53 4 60,4 69,7

6. Savivaldybės policijos apylinkės inspektorių (nuovadų) darbą 1803 3,49 15,6 32,6 51,8 4 60,4 69,8

7. Policijos operatyvumą reaguojant į iškvietimus 1766 3,47 13,7 35,3 51 4 56,8 69,48. Avaringumą seniūnijoje 1800 3,46 12,8 36,7 50,5 4 53,9 69,19. Privačių saugos tarnybų teikiamas paslaugas 1617 3,46 11,8 39 49,2 3 53,9 69,1

10. Policijos operatyvumą reaguojant į pranešimus dėl smurto artimoje aplinkoje 1728 3,46 14 35,7 50,3 4 53,9 69,3

11. Bendrą kriminogeninę padėtį seniūnijos teritorijoje 1744 3,46 11,8 38,8 49,4 3 53,9 69,1

12. Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbą, ginant vaikų teises 1715 3,46 12,5 39,9 47,5 3 53,9 69,3

13. Policijos įstaigų (padalinių, nuovadų) skaičių ir išdėstymą rajono teritorijoje 1806 3,37 19,3 32,9 47,8 3 48,4 67,5

14. Valstybės garantuojamos pirminės teisinės pagalbos paslaugas savivaldybėje 1677 3,36 15,4 40,7 43,8 3 47,4 67,2

15. Mokesčių inspekcijos teikiamas paslaugas1662 3,35 16,9 37,8 45,3 3 45,1 67

16. Piliečių fizinį saugumą gatvėse 1802 3,33 16,7 37,2 46,1 3 42,2 66,717. Aplinkos apsaugos inspektorių darbą

1647 3,33 16,6 40,1 43,3 3 42,2 66,618. Asmenų turto saugumą seniūnijoje 1776 3,29 17,4 39,3 43,3 3 38,3 65,819. Pėsčiųjų saugumą važiuojamojoje dalyje 1832 3,21 24,4 31,9 43,7 4 32,8 64,120. Statybos leidimų išdavimas 1507 3,21 19,6 43,1 37,3 3 32,8 64,2

21. Smurtinių nusikaltimų (užpuolimų, sumušimų, prievartos, kt.) išaiškinamumą 1708 3,17 20,6 43 36,4 3 30,5 63,3

22. Vykdomą nepilnamečių nusikalstamumo prevencijos būklę

1677 3,11 23,8 42,234 3 24,7

62,2

23. Vairuotojų ir pėsčiųjų eismo kultūrą 1843 3,06 26,3 40,5 33,2 3 20,5 61,1

24. Nusikalstamų (arba nusikalsti linkusių) grupuočių sutramdymo būklę 1631 3,04 26,1 42 31,9 3 18,5 60,7

25. Antstolių kontorų teikiamas paslaugas1573 3,04 24,8 43,2 31,9 3 18,5 60,7

26. Galimybes negaištant laiko pasinaudoti notarų ir advokatūros įstaigų teikiamomis paslaugomis 1698 2,99 30,7 35,7 33,6 3 14,9 59,9

27. Prokuratūros darbą, vadovavimą baudžiamųjų bylų tyrimui 1592 2,98 26,6 44,5 28,9 3 13,6 59,6

28. Turto vagysčių bei plėšimų išaiškinamumą 1744 2,96 29 39,9 31,2 3 12,3 59,229. Teismų darbą: greitą ir tinkamą bylų nagrinėjimą 1596 2,9 31 42,3 26,8 3 8,8 58,1

80

2.2.8.1 pav. Teisėsauga, viešasis saugumas, administracinės paslaugos

Atitinkamos srities paslaugas gyventojai linkę vertinti nevienareikšmiškai. Antai priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba visose masinėse apklausose gyventojų yra vertinama labai palankiai. Pasitikėjimas šia institucija, jos paslaugų vertinimas visada yra labai aukšti. Ir šioje apklausoje ši paslauga užima aukštą 80-tą procentinį rangą.

Kita vertus yra teisėsaugos srities institucijų ir viešųjų paslaugų, kurios vertinamos labai kritiškai. Tipinis pavyzdys – teismų darbas. Atitinkamas rodiklis šioje apklausoje užėmė tik 9-tą procentinį rangą. Ne ką aukščiau, pasiekdama tik 12-tą procentinį rangą, reitinge figūruoja prokuratūra.

Tokios vertinimo tendencijos yra būdingos ne tik šiai apklausai ir ne vien tik Kauno rajono gyventojų populiacijai. Prastas gyventojų pasitikėjimas teismais ir prokuratūra yra tendencija, charakteringa visai Lietuvai. Kada nors teisės istorikai ir sociologai galės nagrinėti, kodėl šitoks visuomeninės harmonijos ir viešos gerovės požiūriu labai nepatrauklus fenomenas susiklostė posovietinėje Lietuvoje?

81

Kita vertus, pagrįstai galima teigti, kad bent jau iš dalies neigiamas teisėsaugos vertinimas turi realų pagrindą. Žiniasklaidoje ne kartą nuskambėjo pribloškiantys skandalai apie teisėjų piktnaudžiavimus, kyšininkavimą, teisėjo vardo žeminimą, nuosprendžių falsifikavimą, neapdairų sunkių tarptautinių nusikaltėlių paleidimą iš teismo salės ir pan. Skandalėliai neaplenkia ir prokuratūros. Dalis tų skandalų buvo Kauno regione. Matyt, neigiamos įtakos pasitikėjimui ir vertinimui turi kai kurių rezonansinių bylų istorijos. Galiausiai prisiminkime, kad skandalingoji vadinamoji pedofilijos istorija, supriešinusi visuomenę, užtvindžiusi visas medijas, rutuliojosi būtent Garliavoje, t.y. – Kauno rajone.

Atotrūkis tarp labai aukštų ir beje teisėtų lūkesčių, kuriuos visuomenė projektuoja teisėsaugos lyderiams ir profesionalams, ir nuviliančios pilkos realybės, matyt, ir sudaro prielaidas neapsitikėjimui bei stabiliai prastam teisėsaugos vertinimui susiformuoti.

Šiame kontekste galima pasiguosti tuo, jog anaiptol ne visos teisėsaugos grandys gyventojų yra vertinamos labai prastai. Sąlyginai gerokai palankesniais vertinimais pasižymi policija ir jos teikiamos viešos paslaugos. Priešingai nei „teismai“ ir „prokuratūra“, policijos veiklą charakterizuojantys indikatoriai šioje apklausoje renka maždaug 50-tą ar net 60-tą procentinį rangą. Policija yra toji teisėsaugos grandis, kuri yra arčiausiai žmonių, labiausiai matoma. Galima daryti prielaidą, kad tuos sąlyginai palankius vertinimus Kauno regione veikianti policija ir policininkai visai pelnytai užsitarnavo neprastu darbu. Policija yra masinė sistema ir joje iš principo gali pasitaikyti visko. Visgi pozityvūs dalykai persveria ir tatai, matyt, atsispindi sąlyginai nebloguose policijos reitinguose.

Jei kalbame apie Kauno rajoną, tai pastarasis turi gerosios patirties, kaip gyventojų gerovės vardan gali bendradarbiauti vietos valdžia ir policija. Atokiose Lietuvos vietovėse taupymo sumetimais centrinės valdžios nurodymu daug kur uždaromi vietiniai policijos komisariatai ir nuovados. Gyventojams dėl to kyla nerimas ir įtampa. Kauno rajone bandyta eiti kitu keliu – rajono savivaldybė sutiko finansuoti kai kurių nuovadų pastatus ir infrastruktūrą, o Policijos departamentas prie LR VRM sutiko toliau finansuoti personalą ir tiesiogines policijos funkcijas. Dėl šitokios apdairios, toliaregiškos partnerystės tarp policijos ir vietos valdžios Kauno rajono gyventojai bent jau kai kuriose vietovėse gali dabar jaustis saugiau.

Dar viena sritis, kurioje viešojo saugumo tikslais labai vaisingai gali bendradarbiauti policija ir vietos valdžia yra modernios video-sistemos įrengimas. Masinis vaizdo kamerų instaliavimas įvairiose vietose radikaliai gerina viešąjį saugumą. Visų pirma tokia sistema labai suveikia prevenciškai, maža to, jei nusikalstamos veikos visgi yra padaromos, jeigu įvyksta nelaimingi atsitikimai, pvz. sunkus eismo įvykis, tai užfiksuota video medžiaga neretai būna svarbiausias informacijos šaltinis, padedantis nustatyti objektyvią tiesą. Šioje ataskaitoje ne kartą buvo rodomi palyginamieji Kauno miesto ir Kauno rajono gyventojų apklausos duomenys. Dažniausiai šie duomenys būdavo didmiesčio nenaudai ir liudydavo žiedinės savivaldybės pranašumus. Masinis video-stebėsenos sistemos įdiegimas yra ta sritis, kur Kauno miestas tikrai turi šiokių tokių laimėjimų iš kurių galėtų pasimokyti ir Kauno rajono savivaldybė. Nenuostabu, jog video stebėsenos sistemos diegimą Kauno miesto gyventojai vertina labai palankiai.

82

Maloniai nuteikia tas faktas, jog labai palankiai gyventojų yra vertinamas toks rodiklis, kaip „seniūno vaidmuo užtikrinant viešąją tvarką“. Atitinkamai rodikliai visų 154 vertintų paslaugų reitinge užima 71-ą – 74-tą procentinius rangus. Seniūnas yra pavaldus rajono administracijai ir yra valdžios atstovas, esantis arčiausiai piliečių. Tai, kad seniūnų veikla užtikrinant viešąją tvarką yra vertinama taip palankai visumoje yra nemažas demokratinės savivaldos ir viešo demokratinio valdymo laimėjimas.

Lietuvos teisynas seniūno pareigybei suteikia tikrai nemažai galių palaikyti viešąją tvarką jo administruojamoje teritorijoje. Pagrindiniai seniūno teisinės galios svertai kyla iš administracinės teisės. Seniūnas gali surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolą ir bausti administracine tvarka už labai daugelį pažeidimų – ekologinius pažeidimus, tvarkos ir švaros nesilaikymą, triukšmavimą, rūkymą neleistinose vietose, kapinių priežiūros taisyklių pažeidimus, neleistiną kasinėjimą, želdinių gadinimą, vaikų nepriežiūrą, trukdymą jaunimui mokytis, gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimą ir kt.

Vardan tiesos tenka pripažinti, kad seniūnai visumoje neskuba mosuoti administracinės teisės vėzdu. Statistika rodo, kad seniūnai labai retai surašo protokolus, labai retai skiria administracines baudas. Seniūnų paklausinėjus, kodėl taip yra, jie atsako, kad „labai nesinori eiti prieš savus gyventojus, prieš kaimynus ir bendruomenę...“. Kai kurių minėtų galių suteikimas seniūnams, matyt, buvo išmintingas mūsų jaunos valstybės teisėkūros sprendimas. Galima daryti prielaidą, kad neskubėdami naudotis įstatymo suteiktomis administracinėmis galiomis pilnu pajėgumu, seniūnai, matyt, irgi elgiasi išmintingai, diplomatiškai. Prevencija yra visada geriau už pritaikytą nuobaudą. Žinoma, neturėtų būti toleruojama situacija, kuomet seniūnijoje betvarkė, nuolat siautėja dėl nebaudžiamumo visiškai suįžūlėję pažeidėjai, o seniūnas nuo visko nusišalina, nenori nieko matyti ir žinoti.

Kaip jau buvo parodyta, atmetus pavienes išimtis, teisėsauga ir viešasis saugumas nėra tos sritys, kurios būtų gyventojų vertinamos vien tik palankiai. Nepaisant šios srities paslaugų kuklaus vertinimo, visgi kai kurie apklausos rodikliai rodo, kad žiedinei Kauno rajono savivaldybei aptariamoje srityje pavyksta tvarkytis sąlyginai geriau nei didmiesčio savivaldybei. Kai kurie Kauno rajono ir Kauno miesto gyventojų apklausos palyginamieji duomenys yra pateikti 2.2.8.2 - 2.2.8.5 pav.

2.2.8.2 pav. Rodiklio „Valstybės garantuojamos pirminės teisinės pagalbos paslaugos savivaldybėje “ vertinimas (NKauno raj.≈1900; NKauno m.≈1800)

83

2.2.8.3 pav. Rodiklio „Policijos operatyvumas reaguojant į iškvietimus“ vertinimas (NKauno raj.≈1900; NKauno m.≈1800)

2.2.8.4 pav. Rodiklio „Pėsčiųjų saugumas važiuojamojoje dalyje“ vertinimas (NKauno raj.≈1900; NKauno m.≈1800)

84

2.2.8.5 pav. Rodiklio „Bendrą kriminogeninę padėtį seniūnijos teritorijoje“ vertinimas (NKauno raj.≈1900; NKauno m.≈1800)


85

2.2.8.2 lentelėTeisėsauga, viešasis saugumas, administracinės paslaugos


Eismo saugumas Ringauduose yra tik viena gatvė, kurioje įrengti šaligatviai. To labai trūksta kitose gatvėse – nepakankamai užtikrinamas pėsčiųjų saugumas. Reikėtų įrengti daugiau greičio ribojimo kalnelių.Pagrindinė gatvė – be šaligatvių, vaikams nesaugu vaikščioti į mokyklą, duobėta.Prie gimnazijos (Raudondvaryje) esančių pėsčiųjų perėjos įrengimą, taip pat „kalnelių“.Pėsčiųjų perėjų ties stotelėmis trūkumas. Sunkiasvorio transporto eismas neleistinose zonose. <...>Reikalinga perėja ties parku link savivaldybės.Labai reikėtų Technikos g. (Ilgakiemyje) įtraukti į asfaltuotinų sąrašą. Labai judri, daug transporto (ypač buvo apgadinta geležinkelio vėžės tiesimo metu), daug mokyklinio, darželinio amžiaus vaikų gyvena tos gatvės šeimose. Nuolat reikia keliauti automobiliais, juos pavėžėti ir pan.Iš autostrados įvažiavimas į Juragius.Norėčiau paminėti, kad Panevėžiuko kaime nėra sutvarkyti takai pėstiesiems, nuo to laiko kai sustatė vandens gręžinius gaisro atvejui kilus.Kai kur neformuojamos prie kelio „žaliosios zonos“. Keliai tik tokie, kad gali važiuoti tik viena mašina. Nesaugu !!! Nekreipiamas dėmesys į saugumą. Tvoros prie pat kelio. Kaip formuojami keliai? Kokie duodami leidimai?Trūksta kelio ženklų gyvenvietėje žyminčių pėsčiųjų takus. Reikėtų atitvaro prie važiuojamosios dalies ties Girionių parku ir bortelių dėl laukinių žvėrelių važiuojamojoje kelio dalyje.Būtina spręsti šaligatvių klausimą S.Nėries gatvėje, kur intensyvus mokinių eismas.Prie Domeikavos gimnazijos turėtų būti ženklas kelio, neleidžiantys stovėti automobiliams. Atvežę vaikus, tėvai sukasi tiesiog perėjoje arba sustoja kelio pakrašty prie jos, tai sudaro pavojų einantiems į mokyklą vaikams.Pagrindinėje gatvėje per Rokus nėra šaligatvio, iš mokyklos eina daug vaikų, labai didelė problema – nei pėstiesiems, nei dviratininkams nesaugu, judėjimas labai didelis.Šaligatviai nepritaikyti mamoms su vežimėliais, vaikams su dviračiu važiuoti.

14

Saugos ir gelbėjimo tarnybos

Reikalinga įsteigti savanorišką saugos grupę ir savanorišką gaisrų gesinimo grupę. Galėtų įrengti saugos kameras bent kelias, kurios stebėtų karštus taškus.Nėra gaisrininkųNeveronyse trūksta hidrantų. Mano nuomone labai tuo turėtų susirūpinti priešgaisrinės institucijos. Didesnio gaisro atveju, manau, gaisrininkai patiria didelių nepatogumų.

3

Policija Savivaldybė daugiau griežtesnių priemonių turėtų imtis kartu su policijos darbuotojais dėl narkotikų.Raudondvaryje pilna valkataujančių šunų, kurie puola vaikus. Nei seniūnė nei policija nesiima jokių veiksmų, kad pagerintų šią situaciją, nors buvo kreiptasi daug kartų. Norėtųsi policiją matyti po renginių, kai visi skirstosi. Ne tik pravažiuojančius renginio metu.Pageidaujame, kad prie A.Mitkaus mokyklos rytais budėtų sankryžoje eismo prižiūrėtojai ateinant vaikams į pamokas.Geriausiai padėtį žino vietiniai policijos pareigūnai. Tik gaila, kad jie dirba iki 17 val. ar panašiai.Manau, kad policija yra arba papirkta, arba neatsakingai žiūrinti į savo darbą. Dažniausiai, iškvietus policiją, ji sako, kad „neturi kuro“ arba tiesiog neatvažiuoja. Kartais atvažiuoja, bet praėjus 6 val. po iškvietimo ir tada kaltina žmones už melagingą iškvietimą. Parodžius aiškią vaizdo medžiagą su vagyste, sako, kad „tiksliai nesimato, kad čia vagiama“, nors ir video medžiaga yra, yra liudininkai, juo labiau yra duomenys užregistruoti. Taip pat prireikus policijos naktį, ji nedirba.Manau, teisėsauga Kauno rajone yra per daug korumpuota.Galėtų pasistengti geriau dirbti

12

86

Ačiū Jums, norėtųsi geriau. Mes maži rajone niekam neįdomūs, gyvename mažam ir draugiškam kaimelyje.Policija važiuoja labai ilgai.Labai mažas policijos patruliavimas gatvėse ir keliuose. Ypatingai nakties metu, tokiose gyvenvietėse kaip Ringaudai. Per savaitę apvažiuoja kelias gatveles ir tai dieną. Nėra patikrinimų prie prekybos maisto produktais ir alkoholiniais gėrimais. O ten renkasi ir nepilnamečiai, ir alkoholikai.Raudondvario policijos skyrius beveik niekada nedirba, nereaguoja į kvietimus ar skundus.

Nusikaltimų išaiškinamumas ir saugumas

Plinta narkotinių medžiagų platinimas tarp nepilnamečių. Mobiliuosiuose taškuose iš automobilių sankryžose, prie konteinerių ir prie stovėjimo aikštelių, prie jaunimo susibūrimo vietų, „slenkančiu grafiku“, ir net prie didžiųjų prekybos tinklų (stovėjimo aikštelėse). Gali išaiškinti ir susemti tik neuniformuoti pareigūnai, be policijos žymėtų automobilių.Apie vagystes Raudondvario kaime informacijos yra, o apie jų išaiškinimą – jokios informacijos.

3

Seniūno vaidmuo užtikrinant viešąją tvarką

Kodėl vilkinamas saugos stebėjimo kamerų įrengimas? <....>Saugumo ir viešumo klausimas yra iškilusi problema mūsų seniūnijoje. Manau, kad padėtų policijos patruliavimas. 2

Žmogaus ir vaiko teisės Trūksta notaro paslaugų. 1Gamtosauga Oro taršos klausimai visiškai nesprendžiami dėl įmonės „Danplast“. Sklindantis kvapas, išmetamos nuodingos medžiagos jau ne vienerius metus

juntamos. Ką veikia gamtos apsaugos tarnybos? Ar iš viso jos egzistuoja???APLINKOS APSAUGOS INSPEKCIJA. Teko kelis kartus Kauno mariose aptikti brakonierių tinklus. Deja, paskambinus aplinkos apsaugos inspektoriams teko kalbėtis su autoatsakikliu... Manau, kad turėtų būti budintis inspektorius, kuris registruotų pažeidimus ir reaguotų į juos.

2

Viešosios tvarkos pažeidimai

Dėl parke griaudinčių fejerverkų visai nesirūpinama ne tik ten gyvenančiais žmonėmis, bet ir neatsižvelgiama, kad tai kenkia čia esančių pastatų būklei, nesvarbu, kad aplink landšaftinis Nevėžio draustinis ir iš čia išnyko jau daug paukščių rūšių.Reikėtų uždrausti fejerverkus, nes šaudo ištisai, atrodo, kad kasdien Naujieji metai.

2

87

2.3. Gyventojų pasitenkinimas viešosiomis paslaugomis pagal Kauno rajono seniūnijas: “Pasitenkinimo/nepasitenkinimo paslaugomis ŽEMĖLAPIS”

Iki šiol šioje apklausos tyrimų ataskaitoje buvo operuojama apibendrintais viso Kauno rajono rodikliais. Tokio apibendrinto požiūrio privalumas tas, kad žiedinės savivaldybės problemos, jos gyventojų pasitenkinimas (arba nepasitenkinimas) paslaugomis matomi kaip visuma. Tokios visumos matymas rajono strateginiam planavimui, investicinių projektų rengimui, viešųjų paslaugų plėtrai yra reikšmingas. Kita vertus, galima kalbėti ir apie tokių apibendrintų (suvidurkintų) rodiklių ribotumą, kuris gali būti apibūdintas ligoninės metafora – „matuojama vidutinė palatos ligonių temperatūra“.

Privalu pasižiūrėti, kaip pasitenkinimo/nepasitenkinimo paslaugomis lygis varijuoja atskirose rajono seniūnijose. Gali būti, kad vienoje rajono (ar seniūnijos) vietovėje gyventojai patenkinti viešojo transporto maršrutais ir tvarkaraščiais, patenkinti ikimokyklinių įstaigų prieinamumu, o kitame rajono gale tais dalykais yra labai nepatenkinti. Viešos paslaugos yra paslaugų tipas, kuris tampriai susietas su teritorija.

Tikslinga sudaryti pasitenkinimo ir nepasitenkinimo paslaugomis žemėlapį (žr. 2.3.1 lentelę). Žemėlapio sudarymas paremtas statistiniu normavimu ir statistinių išskirčių analize. Statistiniam normavimui buvo naudojami standartinio normaliojo skirstinio z-įverčiai24. Iš tematiškai vienarūšių ir tarpusavyje koreliuojančių pirminių indikatorių buvo suformuoti sudėtiniai indeksai (skalės) atspindinčios apibendrintą paslaugų vertinimą. Iš viso buvo suformuota 40 indeksų. Toks apibendrinimas pagal paslaugų blokus visai prasmingas. Jei lygintume 25 Kauno rajono seniūnijas pagal 154 pirminius indikatorius, tai gautume bemaž 4 tūkst. nagrinėtinų rodiklių (154 x 25 =3850). Toks rodiklių masyvas būtų ne analizės rezultatas, bet tik žaliava analizei. Dabar gi sudaryta apibendrintų rodiklių (25x40) lentelė yra labiau aprėpiama analizei bei palyginimams.

Paaiškėjo, kad visų 40-ties skalių, atspindinčių 154 pirminius paslaugų indikatorius, vidurkiai pasiskirsto pagal normalųjį dėsnį. Tai atvėrė galimybę statistiškai normuotam seniūnijų palyginimui taikyti standartinį normalųjį skirstinį25. Priminsime, kad normaliojo skirstinio z-skalės vidurkis visada yra lygus nuliui, o standartinis nuokrypis yra lygus vienetui (1,00). Tai yra - visų 25-kiose seniūnijose apklaustų 1900 gyventojų pasitenkinimo paslaugomis įverčių vidurkis yra lygus nuliui. Taigi, z-skalės įverčių nuokrypis į teigiamų reikšmių sritį rodo, kad pasitenkinimas konkrečia paslauga vienoje ar kitose seniūnijoje viršija vidutinį pasiekimą. Priešingai, jei z-įverčio reikšmės neigiamos, tai reiškia, kad konkreti paslauga seniūnijoje yra gyventojų įvertinta prasčiau už viso rajono vidurkį. Komentuojamoje lentelėje labai patogu lyginti įvairių seniūnijų pasiekimus tarpusavyje.

Pažymėtina, kad aptiktus skirtumus, (pvz., tarp dviejų seniūnijų arba tarp konkrečios seniūnijos ir normavimo imties vidurkio) yra prasminga interpretuoti tik tuo atveju, jeigu to skirtumo modulinė reikšmė siekia bent 0,20 z-skalės punkto. Tai sudaro 1/5 standartinio nuokrypio. Būtent šitoks aptiktas minimalus įverčių skirtumas tenkina vidurkių skirtumo efektinio dydžio26 minimalią ribą. Skirtumai tarp įverčių, netenkinantys sąlygos (zdif≥0,20) yra neinterpretuotini, kadangi jie gali būti atsitiktiniai, tiesiog aptiktas skirtumas tai gali būti statistinis artefaktas, neturintis praktinės reikšmės.

Taikant statistinių išskirčių metodą, visada kyla klausimas, kokį nuokrypį nuo vidurkio laikyti statistine išskirtimi. Kritinės ribos nustatymas paprastai yra susitarimo reikalas. Vienas iš

24 Čekanavičius, V., Murauskas, G. (2001). Statistika ir jos taikymai. II. Vilnius: TEV.25 Čekanavičius, V., Murauskas, G. (2001). Statistika ir jos taikymai. II. Vilnius: TEV.26 Žr. Effect Size: Cohen' s d.

88

būdų – taikyti pasikliautinio intervalo metodą. Kadangi apklausos imtis labai didelė, buvo sąmoningai pasirinktas griežtas statistinio reikšmingumo lygmuo α=0,01 ir atitinkamai didesnis pasikliautinio intervalo ilgis. Tai reiškia, kad teisingas pasikliautinis intervalas randamas su tikimybe P=99,0 proc. Paaiškėjo, kad visas pasiklautinio intervalo ilgis 40-tyje sudarytų z-skalių svyruoja nuo 0,09 iki 0,12 z-skalės punkto, o vidutinis pasikliautinio intervalo ilgis siekia 0,099 z-skalės punkto. Buvo apsispręsta statistine išskirtimi laikyti empirinį įvertį, kuris nuo normavimo imties vidurkio nukrypsta ne mažiau, kaip per 0,40 z-skalės punkto. Tokiu būdu pozityvią ir negatyvią statistinę išskirtis skiria toks atstumas z-skalėje, kuris yra lygus 0,80 punkto, o atitinkamoje z-skalės atkarpoje išsitenka nuo 7 iki 10 pasikliautinių intervalų.

Taigi, komentuojamoje lentelėje visi įverčiai, nukrentantys žemiau užsibrėžtos ribos (z≤ -0,40), buvo pažymėti raudonai, o visi įverčiai, pakylantys virš užsibrėžtos ribos z ≥0,40) buvo pažymėti žaliai. Tokiu būdu sudarytos lentelės interpretacija yra labai paprasta žaliai pažymėti įverčiai reiškia pirmavimą pasitenkinimo viešomis paslaugomis srityje, o raudonai pažymėti įverčiai reiškia atsilikimą.

Sudarytai statistinių išskirčių lentelei „žemėlapio“ metafora tinka ta prasme, kad čia labai informatyviai matosi pirmaujančios ir atsiliekančios seniūnijos pagal gyventojų pasitenkinimą (arba nepasitenkinimą) viešosiomis paslaugomis. Prisiminkime, kad statistinių išskirčių lentelė sudaryta statistiškai agreguojant net 154 (!) pirminius indikatorius ir suvedant juos į 40 skalių. Maža to, lentelėje sugretinami visų 25-kių seniūnijų pasiekimai pagal gyventojų pasitenkinimą viešosiomis paslaugomis.

Lentelėje iš karto galime identifikuoti gyvenimo kokybės ir gyventojų pasitenkinimo paslaugomis požiūriu „pirmaujančias“ bei „atsiliekančias“ seniūnijas. Akivaizdžiai matyti, kad labai ryškiai pirmaujanti yra Taurakiemio seniūnija. Bemaž ištisinis žalias stulpelis po šios seniūnijos pavadinimu lentelėje liudija tai, jog beveik visos skalės čia peržengia kritinę ribą, nuo kurios pripažįstama pozityvi išskirtis. Daug žalių ląstelių lentelėje yra po Linksmakalnio ir Alšėnų seniūnijų pavadinimais. Tai reiškia, kad ir šios dvi seniūnijos renka nemažai pozityvių statistinių išskirčių. Olimpinių varžybų terminais kalbant, Taurakiemis ima „auksą“, o Linksmakalnis ir Alšėnai dalinasi „sidabru“ bei „bronza“. Nors Alšėnai ir pirmauja, visgi gauna vieną neigiamą statistinę išskirtį pagal tokį rodiklį, kaip „Ikimokyklinio ugdymo prieinamumas“.

Olimpines analogijas pratęsus, galima sakyti, kad į pusfinalį pateko ir Vilkijos, taip pat Vilkijos apylinkių ir Zapyškio seniūnijos. Minėtos trys seniūnijos neturi nei vienos neigiamos statistinės išskirties. Nei vienos neigiamos statistinės išskirties neturi ir Čekiškės bei Ringaudų seniūnijos.

Remiantis apibendrintais apklausos duomenimis, labiausiai atsiliekančios seniūnijos yra Užliedžių ir Vandžiogalos seniūnijos. Šios seniūnijos negauna nei vienos pozityvios statistinės išskirties, o tuo pat metu pagal įvairias paslaugų sritis surenka nemažai negatyvių išskirčių. Apie tai liudija susitelkę raudonos ląstelės lentelėje po minėtų seniūnijų pavadinimais. Prie atsiliekančių priskirtina ir Neveronių seniūnija, surenkanti daug neigiamų išskirčių. Išimtį čia sudaro tik toks apibendrintas rodiklis, kaip „seniūno, seniūnaičių ir seniūnijos specialistų veikla“. Pagal šį rodiklį Neveronių seniūnija pasiekia vienintelę pozityvią statistinę išskirtį. Nei vienos pozityvios išskirties negauna ir Babtų bei Karmėlavos seniūnijos, tuo tarpu neigiamų statistinių išskirčių jos visgi turi.

Savitą, truputį kontraversišką, profilį statistinių išskirčių lentelėje įgauna Ežerėlio, Kačerginės ir Raudondvario seniūnijos, kurios turi ir teigiamų, ir neigiamų statistinių išskirčių.

Toliau tyrimo duomenų vartotojas gali pasitenkinimo paslaugomis žemėlapio rodmenis studijuoti savarankiškai. Čia tik norėtųsi patarti, kad būtų išvengta suprastintos rezultatų traktuotės ir skubotų paviršinių išvadų. Jei kuri nors seniūnija surenka daugiau „raudonų balų“, tai dar nereiškia, kad toji seniūnija ir jos personalas prastai dirba ir pan. Interpretuojant galioja ir

89

atvirkštinė taisyklė, jei dominuoja pozityvūs įverčiai, tai šis faktas irgi nebūtinai reiškia, kad toji seniūnija, jos tarnybos jau pasiekė išskirtinių laimėjimų. Visų pirma reikia turėti galvoje, kad pasitenkinimas viešosiomis paslaugomis anaiptol ne vien nuo seniūno ir seniūnijos darbo priklauso. Didžiosios dalies paslaugų kokybei seniūnas ir seniūnija neturi jokios tiesioginės įtakos. Be to, įverčių svyravimas, be kita ko, gali būti paaiškintas ir seniūnijos gyventojų socialine struktūra –amžiumi, išsilavinimu ir pan. Kai kurias paslaugas kritiškiau gali vertinti pagyvenę gyventojai, o kitas – jauni gyventojai. Toliau, iš ankstesnių tyrimų yra žinomas ir kitas sociodemografinis efektas - įvairius gyvenimo kokybės ir paslaugų indikatorius kritiškiau, reikliau yra linkę vertinti žmonės turintys aukštesnį išsilavinimą ir aukštesnį socioekonominį statusą. Dėl savo savitos padėties tokie žmonės yra labiau pretenzingi (gerąja prasme), žino įstatymus, savo teises, žino valstybės įsipareigojimus, turi supratimą apie paslaugų standartus, todėl ir vertina viską reikliau. Apskritai egzistuoja paradoksas, kuo aukštesni gyvenimo kokybės standartai yra faktiškai įgyvendinti, tuo reiklesni darosi gyventojai. Todėl, interpretuojant išskirčių lentelę, reikėtų vengti tiesmukų deterministinių išvadų. Žymiai prasmingiau yra gautą informaciją panaudoti analitinių hipotezių generavimui, siejant šią informaciją su žinybine statistika, kita objektyvia ir patikima informacija apie konkrečią seniūniją ir viešųjų paslaugų būklę joje.

Taigi, sudarytas žemėlapis yra gera paspirtis savivaldybės politikams, administracijai ir jos padaliniams bei tarnyboms. Tai orientacinis analitinis dokumentas, parodantis, kur ir kokios galimai kyla problemos, kur ir kodėl gyventojai yra kažkuo nepatenkinti? Rengiant investicinius ir plėtros projektus į tokio pobūdžio informaciją reikėtų atsižvelgti.

Interpretuojant pasitenkinimo/nepasitenkinimo viešosiomis paslaugomis žemėlapį, svarbu atsiminti, jog jis buvo sugeneruotas apibendrinus gyventojų nuomonės tyrimų rezultatus. Idealiu atveju šį gyventojų subjektyvia nuomone grįstą žemėlapį pagal galimybę reikėtų sugretinti su objektyviais žinybinės statistikos rodikliais. Juk pagal daugelį paslaugų egzistuoja surinkta objektyvi žinybinė statistika ir savivaldybės administracijos padaliniai tokią informaciją dažnai turi (arba gali ją sugeneruoti). Visgi žinybinė statistika egzistuoja ne pagal visas paslaugas.

Toliau, kai kurie klausimai, užduoti gyventojams, yra prasmingi tik tuo atveju, jei kažkoks požymis ar bruožas yra vertinamas kaip visuma viso rajono kontekste. Tipinis pavyzdys būtų klausimai: „įvertinkite Kauno rajono savivaldybės tinklalapį“, „kaip vertinate savivaldybės administracijos pastangas formuoti patrauklų Kauno rajono įvaizdį“ ir pan. Taigi, ne visas paslaugas ar jų derinius prasminga griežtai vertinti būtent teritoriniu geografiniu principu. Visgi komentuojamo tipo žemėlapio sudarymas yra dar viena analitinė procedūra, kuri gali padėti giliau suvokti gyventojų poreikius ir jų pasitenkinimą viešosiomis paslaugomis.

Modernioje demokratinėje visuomenėje vis svarbesnę reikšmę įgyja subjektyvi individo gyvenimo kokybė ir subjektyvus laimės pojūtis27,28. Minėti dalykai nustatomi būtent apklausomis. Subjektyvią gyvenimo kokybę derėtų sieti su objektyvia gyvenimo kokybe, kuri yra nustatoma objektyvių žinybinės statistikos rodiklių pagalba.

Tarkime, nacionalinė ir europinė žinybinė statistika rodo, jog konkrečiame administraciniame teritoriniame vienete objektyvūs gyvenimo kokybės ir pasitenkinimo rodikliai „X“ ir „Y“ yra

27 Merkys, G., Brazienė, R. et al. Subjektyvi gyvenimo kokybė kaip socialinis indikatorius: naujosios viešosios vadybos ir darnios plėtros kontekstas // Social Research = Socialiniai tyrimai: mokslo darbai / Šiaulių universitetas. Šiauliai : Šiaulių universiteto leidykla. ISSN 1392-3110. 2008, nr. 2(12), p. 63-74. [Index Copernicus; SocINDEX with Full Text; CEEOL; Current Abstracts; TOC Premier].28 Merkys, G., Brazienė, R. et al. Subjektyvi gyvenimo kokybė kaip socialinis indikatorius: viešojo sektoriaus kontekstas // Viešoji politika ir administravimas = Public policy and administration / Kauno technologijos universitetas, Lietuvos teisės universitetas. Kaunas : Technologija. ISSN 1648-2603. 2008, nr. 23, p. 23-38. [Index Copernicus; Academic Search Complete; Central & Eastern European Academic Source].

90

išpildyti prastokai. Pagal rodiklį „X“ apklausos nefiksuoja jokio gyventojų neapsitenkinimo, tuo tarpu pagal rodiklį „Y“ diagnozuojamas stipriai išreikštas nepasitenkinimas. Atstovaujamos demokratijos, subjektyvios gyvenimo kokybės ir viešųjų paslaugų marketingo logika reikalauja, kad administracinės pastangos ir resursai turėtų būti nukreipiami pirmiausiai į tą sritį, kur yra fiksuojamas subjektyvus gyventojų nepasitenkinimas.

91

2.3.1 lentelėPASITENKINIMO PASLAUGOMIS „ŽEMĖLAPIS“ Seniūnijų palyginimas statistinių išskirčių metodu. Gyventojų nuomonės rezultatai, N≈1900. Standartinio normaliojo skirstinio z-skalės įverčiai.

AlšėnųAkademi

j Batniav Babtų Čekišk Domeikav EžrėlioGarliav

apyl Garliav Kačergin Karmėl Kulaut Lapių Linksm Neveron Raudondv Ringaud Rokų Samyl Taurak Užlied VandžioVilk. apyl Vilkijos Zapyš

Centralizuotai teikiamų komunalinių paslaugų kokybė 0,38 0,17 -0,42 -0,16 0,00 0,13 -0,45 -0,22 0,11 -0,07 -0,30 0,02 -0,36 0,22 0,06 0,11 0,23 -0,18 0,46 0,47 0,06 -0,65 0,00 0,12 -0,14

Teritorijų būklė 0,67 0,17 0,13 -0,24 0,14 -0,12 0,09 -0,30 -0,01 0,45 -0,65 0,03 0,40 0,33 -0,08 -0,27 0,15 -0,03 0,20 0,83 -0,52 -0,29 0,23 0,02 0,39

Sanitarija, higiena, ekologija 0,26 -0,10 0,03 -0,45 -0,08 -0,10 -0,06 -0,22 -0,02 0,28 -0,66 0,36 0,15 0,14 -0,23 -0,08 0,34 0,12 0,18 0,81 -0,12 -0,01 0,20 -0,03 0,38

„Žaliojo rūbo“ puoselėjimas 0,30 -0,17 0,11 -0,25 -0,04 -0,08 0,40 -0,43 -0,17 0,05 -0,57 0,03 -0,04 0,17 -0,41 -0,08 0,19 0,31 0,38 0,76 -0,48 0,19 0,23 0,13 0,60

Kapinių priežiūra 0,37 -0,25 0,35 0,19 0,19 -0,15 -0,57 -0,37 -0,16 -0,23 -0,48 0,22 -0,11 -0,14 0,08 -0,26 0,16 0,01 0,16 0,74 -0,44 0,19 0,21 0,28 0,33

Viešojo transporto paslaugos 0,21 0,17 0,04 -0,14 0,10 0,68 0,43 0,16 0,06 0,12 0,12 -0,36 -0,23 0,36 -0,82 -0,80 0,45 0,29 -0,35 0,14 -0,37 -0,95 0,17 0,44 0,32

Prekybos ir buitinės paslaugos 0,53 -0,02 0,02 0,04 -0,26 -0,04 0,25 0,04 0,33 -0,21 -0,22 -0,36 -0,37 0,47 -0,48 -0,17 0,17 -0,19 -0,01 -0,23 -0,32 -0,45 0,72 0,66 0,05

Rūpinimasis socialiai remtinais asmenimis 0,43 0,01 0,05 -0,17 0,30 -0,11 0,51 -0,46 -0,14 -0,48 -0,17 -0,06 0,02 0,50 -0,12 -0,29 -0,10 0,04 0,08 0,77 -0,08 -0,02 0,42 0,08 0,14

Valstybės sektoriaus sveikatos paslaugos 0,62 0,26 0,15 0,04 -0,07 -0,02 0,18 -0,06 0,03 -0,52 -0,11 -0,12 0,11 -0,17 -0,21 -0,21 0,11 -0,09 0,20 0,14 -0,07 -0,21 0,00 -0,10 0,27

Privataus sektoriaus sveikatos paslaugos 0,48 0,35 0,00 0,05 0,01 0,10 0,64 0,44 0,54 -0,41 0,05 -0,65 -0,48 0,08 -1,17 0,16 0,43 0,03 0,16 -0,47 -0,78 -1,12 0,34 0,19 -0,20

Bedarbystės problemos įveika 0,43 -0,12 0,20 -0,21 0,12 -0,12 0,20 -0,21 -0,19 -0,21 -0,03 -0,14 -0,07 0,42 -0,10 -0,20 0,14 0,41 -0,02 0,63 -0,29 -0,07 0,14 0,01 0,45

Vaikų ir jaunimo užimtumas, papildomas ir užmokyklinis ugdymas 0,31 -0,10

0,00 -0,04 -0,05 -0,16 -0,40 0,09 0,43 -0,24 -0,44 -0,08 0,16 0,25 -0,27 0,59 0,02 -0,34 -0,24 0,05 -0,52 -0,55 0,27 0,48 0,25

Ikimokyklinio ugdymo prieinamumas -0,50 -0,01 0,62 0,27 0,28 -0,15 0,97 -0,24 -0,32 0,61 -0,15 0,39 -0,67 0,48 -0,35 -0,33 -0,39 0,27 -0,33 0,66 -0,87 -0,11 0,59 0,75 0,62

Bendrojo ugdymo prieinamumas, pavėžėjimas -0,21 -0,12 0,09 0,17 0,64 0,09 0,32 -0,21 -0,11 -0,73 -0,17 0,23 0,22 -0,22 0,19 -0,05 0,02 -0,17 0,03 0,41 -0,84 -0,18 0,07 0,43 0,20

Bendrojo ugdymo kokybė 0,16 -0,06 0,07 -0,01 0,40 -0,14 0,02 -0,30 -0,06 -0,25 -0,03 -0,23 0,25 0,23 0,10 -0,07 0,02 0,12 -0,01 0,36 -0,56 -0,23 0,20 0,39 0,30

Profesinio mokymo prieinamumas ir kokybė 0,23 0,14 0,33 0,04 0,51 -0,12 -0,22 -0,30 -0,31 -0,27 0,07 -0,03 -0,05 0,65 -0,64 -0,16 0,07 -0,16 0,36 0,29 -0,65 0,02 0,40 0,37 0,17

Bibliotekos, muziejai, salės viešiems renginiams, paminklų priežiūra -0,04 -0,32

0,00 -0,10 0,21 -0,32 0,23 -0,02 0,07 0,29 -0,44 -0,15 -0,29 0,10 -0,67 0,33 -0,09 0,23 0,14 0,60 -0,30 0,38 0,21 0,16 0,38

Kultūros renginių įvairovė ir kokybė -0,26 -0,27 -0,09 -0,16 0,33 -0,17 0,33 -0,05 0,08 0,56 -0,33 0,24 -0,40 -0,27 -0,51 0,50 -0,04 0,11 0,15 0,28 -0,16 -0,17 0,03 0,06 0,32

Sporto infrastruktūra 0,74 0,18 0,33 -0,43 -0,12 -0,32 0,02 -0,12 0,11 -0,07 -0,27 0,27 -0,08 0,96 -0,45 0,02 0,16 -0,33 -0,12 0,42 -0,42 -0,06 0,11 -0,10 0,63

Sporto renginiai 0,41 0,09 0,04 -0,38 -0,20 -0,22 0,27 -0,06 0,22 0,23 -0,27 0,06 -0,32 0,63 -0,33 -0,04 0,12 -0,29 0,05 0,39 -0,52 0,09 -0,06 0,02 0,60

Turizmo infrastruktūra 0,43 0,01 0,11 -0,08 0,18 -0,35 -0,09 -0,14 -0,24 -0,08 -0,15 0,06 -0,37 0,91 -0,65 -0,14 0,28 -0,11 0,20 0,54 -0,27 -0,03 0,62 0,23 0,40

Poilsis po atviru dangumi infrastruktūra 0,19 0,35 0,14 -0,44 -0,24 -0,21 -0,43 -0,50 -0,45 0,13 -0,15 1,05 -0,12 0,72 -0,41 0,34 0,20 0,30 0,09 0,48 -0,51 -0,20 0,34 0,10 0,68

Mero ir tarybos veikla 0,17 0,21 0,39 -0,40 0,36 -0,34 0,14 -0,11 -0,02 0,18 -0,03 0,00 -0,09 -0,50 0,10 -0,38 -0,04 0,03 0,22 0,56 -0,44 -0,29 0,56 0,15 0,37

Administracijos ir direktoriaus veikla 0,29 0,12 0,44 -0,30 0,29 -0,31 0,25 -0,14 -0,20 0,26 0,05 0,20 -0,16 -0,28 0,03 -0,33 -0,01 0,14 0,11 0,52 -0,36 -0,33 0,41 0,08 0,38

Seniūnas, seniūnijos specialistai ir seniūnaičiai 0,21 -0,25 0,18 -0,57 0,34 0,07 0,29 -0,25 -0,20 -0,06 -0,21 0,10 -0,12 -0,06 0,44 -0,31 0,01 0,11 0,08 0,41 -0,15 -0,21 0,55 0,17 0,39

Valdžios bendravimas su gyventojais, skundų nagrinėjimas 0,45 -0,20 0,22 -0,42 0,16 0,02 0,26 -0,55 -0,25 0,19 -0,03 0,09 0,06 0,03 0,32 -0,34 0,00 0,36 0,09 0,66 -0,26 -0,25 0,50 0,17 0,29

Vietos bendruomenių ir NVO veikla 0,14 -0,17 0,11 -0,18 0,46 -0,13 0,14 -0,21 -0,35 -0,16 0,14 0,18 -0,15 0,05 0,20 0,11 0,10 -0,16 0,13 0,58 -0,30 -0,56 0,32 -0,10 0,37

Įvaizdis ir viešoji komunikacija 0,05 -0,51 0,28 -0,36 0,20 -0,23 0,11 -0,39 -0,03 0,42 -0,15 -0,01 -0,33 0,37 -0,13 -0,15 -0,03 -0,08 0,11 0,69 -0,15 0,19 0,33 0,17 0,45

Komunikacija ir ryšiai (bankomatai, viešas internetas) 0,42 0,03 0,31 -0,44 0,19 -0,10 -0,12 -0,06 0,17 0,07 0,03 -0,30 -0,40 0,57 -0,43 -0,28 0,05 0,07 -0,03 0,42 -0,31 -0,25 0,36 0,57 0,19

Regioninė žiniasklaida -0,16 -0,14 0,19 -0,13 0,11 -0,29 0,19 -0,14 -0,04 -0,15 -0,08 -0,26 -0,28 0,54 -0,25 -0,13 0,11 -0,63 0,39 0,71 -0,22 -0,09 0,62 0,01 0,12

Eismo saugumas 0,53 0,06 -0,11 -0,06 -0,07 0,19 0,07 -0,15 0,08 0,19 -0,13 0,23 0,01 0,39 -0,22 -0,33 0,15 0,07 -0,15 0,44 -0,87 0,07 0,34 0,06 0,20

Saugos ir gelbėjimo tarnybos 0,79 -0,01 -0,11 -0,08 0,16 0,10 -0,20 -0,06 0,31 -0,22 -0,22 0,27 0,08 0,23 -0,39 -0,25 0,15 -0,02 0,12 0,16 -0,05 -0,81 0,06 -0,14 0,15

Policija 0,92 -0,02 0,12 -0,06 0,25 0,03 0,04 -0,11 0,00 -0,14 0,04 0,07 -0,13 0,43 -0,33 -0,41 0,14 0,01 0,20 0,41 -0,16 -0,56 0,38 -0,39 0,17

Nusikaltimų išaiškinamumas ir saugumas 0,86 -0,01 0,01 -0,12 0,22 0,12 0,05 -0,05 -0,05 0,16 -0,15 0,26 -0,20 0,45 -0,23 -0,37 0,16 0,13 0,18 0,55 -0,37 -0,62 0,21 -0,35 0,22

Seniūno vaidmuo užtikrinant viešąją tvarką 0,57 -0,24 0,37 -0,46 0,22 0,10 0,01 -0,39 -0,16 0,13 -0,11 0,11 -0,12 0,00 0,39 -0,37 -0,02 0,06 0,14 0,61 -0,31 -0,27 0,48 0,10 0,33

Nepilnamečių nusikalstamumo prevencija, gaujų sutramdymas 0,69 0,05 0,06 -0,14 0,43 -0,05 0,00 -0,16 -0,03 -0,33 0,03 0,16 -0,23 0,43 -0,21 -0,39 0,24 0,34 0,15 0,58 -0,31 -0,45 0,25 -0,31 0,30

Žmogaus ir vaiko teisės 0,70 -0,20 0,23 -0,15 0,12 -0,01 0,05 -0,35 -0,13 -0,25 0,05 0,21 -0,18 0,36 -0,27 -0,34 0,10 -0,03 0,07 0,48 -0,09 0,05 0,31 -0,02 0,30

Gamtosauga: inspektorių darbas 0,63 -0,10 0,05 -0,24 0,15 0,13 0,05 -0,11 -0,18 -0,18 -0,26 0,17 -0,12 0,48 -0,58 -0,26 0,14 -0,22 0,42 0,62 -0,30 -0,01 0,24 -0,01 0,17

Mokesčių administratoriaus ir antstolių paslaugos 1,01 -0,04 -0,13 -0,11 0,08 0,10 0,10 -0,18 -0,12 -0,18 0,01 0,00 -0,23 0,51 -0,36 -0,18 0,29 -0,02 0,12 0,37 -0,19 -0,31 0,24 -0,01 0,10

Statybos leidimų išdavimas 0,38 0,16 0,09 -0,19 0,03 0,01 0,51 -0,47 -0,28 -0,12 -0,20 0,20 0,08 0,57 -0,01 -0,05 0,05 0,09 0,06 0,64 -0,21 -0,05 -0,02 -0,15 0,22ŽYMĖJIMAS. Statistinės išskirtys: z ≤ - 0,40 arba z ≥ 0,4.

Žalia spalva pažymėtos pozityvios statistinės išskirtys. Tai reiškia, kad pasitenkinimas paslauga gerokai viršija vidurkį. Raudona spalva atitinkamai pažymėtos negatyvios išskirtys, jos rodo, kad pasitenkinimas konkrečia paslauga yra gerokai žemiau vidurkio.

92

2.4. Pasitenkinimo paslaugomis priklausomybė nuo sociodemografinių kintamųjų

Paaiškėjo, kad sociodemografiniai kintamieji šiokios tokios įtakos pasitenkinimo paslaugomis vertinimui visgi turi. Taikomuosiuose statistiniuose tyrimuose susiduriama su paradoksu. Labai didelė imtis (o tai nemažas privalumas) visgi sukuria artefaktą, kuomet net ir labai maži, praktinės reikšmės neturintys vidurkių skirtumai tarp lyginamų grupių, pasidaro statistiškai labai patikimi. Todėl buvo apsispręsta užskaityti ir interpretuoti tik tokius vidurkių skirtumus tarp lyginamų sociodemografinių grupių, kurie tenkina papildomas sąlygas: 1) vidurkių skirtumas turi būti ne mažesnis nei 0,20 z-skalės punkto; 2) statistinio testo patikimumas turi tenkinti sąlygą p≤0,000.

Lyties kintamojo atžvilgiu tarp 40-ies skalių buvo užfiksuotas tik vienas esminis skirtumas. Moterys santykinai prasčiau vertina viešojo transporto paslaugas nei vyrai zdif=0,22. Toks rezultatas neturėtų stebinti. Vietiniame viešajame transporte kai kurios tendencijos matomos plika akimi. Apskritai, jei lietuviškoje šeimoje yra viena mašina, tai ja dažniausiai važinėja būtent šeimos galva - vyras. Tikėtina, kad moterys ir vaikai šiuo požiūriu neretai diskriminuojami.

Kitas paslaugų ir jų kokybės subjektyvų suvokimą paveikiantis sociodemografinis kintamasis yra gyventojų amžius. Amžiaus kintamojo atžvilgiu 40-ties skalių atveju užfiksuoti tik 7 interpretuotini skirtumai tarp grupių. Galioja bendra tendencija, kuo vyresnis gyventojų amžius, tuo sąlyginai stipriau išreikštas pasitenkinimas paslaugomis. Būtent senyvo amžiaus gyventojai santykinai labiau patenkinti kapinių priežiūros ir viešojo transporto paslaugomis, juos labiau tenkina ir kultūros infrastruktūros objektų (muziejų, bibliotekos, paveldo) priežiūros būklė rajone. Toliau, visai nemaži skirtumai tarp grupių, siekiantys nuo 0,25 iki 0,42 z-skalės punktų, užfiksuoti pagal keturis apibendrintus indeksus, matuojančius pasitenkinimą vietos valdžios pareigūnų darbu. Būtent pagyvenę asmenys žymiau geriau nei jaunesni vertina tokius agreguotus rodiklius, kaip: 1) mero, jo pavaduotojų ir tarybos veikla; 2) savivaldybės administracijos ir direktoriaus veikla; 3) seniūno, seniūnijos specialistų ir seniūnaičių veikla; 4) valdžios bendravimas su gyventojais, skundų nagrinėjimas.

Galima daryti prielaidą, kad vyresni gyventojai, kurių socializacija praėjo sovietinio nepritekliaus sąlygomis, tiesiog yra mažiau pretenzingi ir reiklūs nei rinkos ekonomikos ir vartotojiškos visuomenės sąlygomis subrendusi mūsų jaunesnioji generacija. Kita vertus, vyresni asmenys, tikėtina, yra geriau informuoti apie kai kurias paslaugas. Antai dažnas senjoras neturi automobilio arba nebegali juo naudotis dėl sveikatos, vadinasi dažniau naudojasi viešojo transporto paslaugomis ir gali šią paslaugą adekvačiai įvertinti. Vaizdžiai tariant, jaunimas šoka bendraamžių vestuvėse, vaikų krikštynose, o senjorams dažniau tenka lankytis kapinėse ir matyti tarnybų pastangas tinkamai tvarkyti atitinkamos paskirties objektą. Toliau, yra visuotinai žinoma, kad jaunimas mūsų šalyje yra gana apolitiškas, pasyvus rinkimuose, mažai besidomintis politiniu gyvenimu ir viešaisiais reikalais. Simptomiška, kad į Seimo narių viemandatininkų susitikimus su gyventojais paprastai ateina vien senjorai. Vietinėse rinkimų komisijose taipogi mažoka jaunimo, ten dominuoja subrendę asmenys. Taigi nestebina tas empirinis radinys, kad įvairių vietos valdžios grandžių darbą vyresni žmonės, matyt, linkę vertinti adekvačiai, pagal faktinį įdirbį, o jaunesni gyventojai, tikėtina, vietos politiniais reikalais mažiau domisi ir yra iš dalies paveikti žiniasklaidos bei Laisvos rinkos instituto brukamų stereotipų, esą, bet kuri valdžia bloga, per daug valdininkų ir biurokratų... Vietos valdžia turėtų pagalvoti, kaip ieškoti subtilaus, šiuolaikiško dialogo su jaunimu, kaip įtraukti jaunimą į vietos viešąjį ir politinį gyvenimą, kaip paskatinti jaunus žmones domėtis ne tik savo asmeniniais, bet viešais reikalais. Žinoma, čia yra ne tiek Kauno rajono problema, bet opi visos Lietuvos problema bei iššūkis mūsų kol dar istoriškai jaunai pilietinei demokratijai ir vietos savivaldai.

Paaiškėjo, kad nepilnamečių vaikų turėjimo (arba neturėjimo) faktas esminės įtakos gyventojų pasitenkinimui paslaugomis neturi. Buvo keliama hipotezė, jog nepilnamečius vaikus auginantys

93

gyventojai, tikėtina, jautriau, kritiškiau vertins įvairias edukacines paslaugas, pvz., vaikų užimtumo, švietimo kokybės, mokinių pavėžėjimo, ikimokyklinio ugdymo prieinamumo ir pan. Ši hipotezė nepasitvirtino. Iš viso tarp 40 skalių nebuvo aptikta nei vieno skirtumo tarp lyginamų grupių vidurkių, kuris būtų viršijęs užsibrėžtas kritines ribas (zdif≥0,20 ir p≤0,000).

Paaiškėjo, kad gyventojų išsilavinimas turi šiokios tokios įtakos pasitenkinimo viešosiomis paslaugomis vertinimui. Iš 40 agreguotų rodiklių (skalių) interpretuotini išsilavinimo efektai buvo užfiksuoti keturiais atvejais. Visai atvejais galioja statistinis dėsningumas, kuo aukštesnis išsilavinimas, tuo kritiškiau vertinama atitinkama viešoji paslauga, tuo sąlyginai mažesnis pasitenkinimas viešąja paslauga.

Pats didžiausias skirtumas tarp grupių (zdif=0,36 ir p≤0,000) buvo užfiksuotas rodiklio “Regioninė žiniasklaida” atveju. Pasirodo, išsilavinę žmonės, (turintys universitetinį išsilavinimą), geriau nei menkiau išsilavinę atpažįsta kai kurias būdingas mūsų medijų disfunkcijas – tendencingą informacijos pateikimą, dalyvavimą užsakytuose informaciniuose karuose, sąmoningą “vartų neatidarymą” kai kurioms temoms, pilkųjų, o kartais ir juodųjų technologijų taikymas, pigių sensacijų ir populizmo vaikymasis, turint tikslą padidinti spaudinių tiražą arba portalo lankomumą ir šitaip pritraukti reklamos užsakovus. Išsilavinę žmonės yra geriau informuoti ir apie tokią mūsų valstybinio švietimo bėdą, kaip ikimokyklinio ugdymo prieinamumas. Būtent išsilavinę žmonės šia viešąją paslaugą vertina gerokai kritiškiau (maksimalus skirtumas tarp grupinių vidurkių siekia 0,33 z-skalės punkto). Toliau, išsilavinę žmonės kritiškiau vertina ir tokius agreguotus viešųjų paslaugų rodiklius, kaip “žmogaus ir vaiko teisės”, “seniūno vaidmuo užtikrinant viešąją tvarką”. Jau minėjome, kad seniūnai Lietuvoje turi ganėtinai didelius įgaliojimus administracinės teisės srityje, kita vertus, yra objektyviai žinoma, kad seniūnai labai privengia tais įgaliojimais naudotis. Visa tai tiksliau pastebi ir adekvačiau vertina būtent išsilavinę gyventojai.

2.5. Gyventojų požiūris į strateginių objektų plėtrą Karmėlavos apylinkėse ir pasiūlymai dėl kompensacijos

Gyventojams buvo užduota serija klausimų, kurie padėtų atskleisti gyventojų požiūrį į kai kurių strateginių objektų plėtrą Kauno rajone. Čia turima galvoje tokie objektai, kaip: Karmėlavos oro uostas, Kauno LEZ-as, Logistikos centras ir „Rail Baltica“ geležinkelis su europine vėže. Demokratinės savivaldos požiūriu minėtų klausimų uždavimas turi paslėptą, bet gilią prasmę.

Šiuolaikinio europinio didmiesčio, kokiu bent jau Baltijos regiono sąlygomis laikytinas Kauno miestas, geografinė aplinka yra padidintų investicijų ir paspartintos plėtros objektas. Plėtros poreikis yra nemažas, tačiau daugelio Pakaunės vietovių landšaftas yra vertingas gamtosaugos požiūriu, turi draustinio statusą. Apylaisvių teritorijų, kuriose vis dar įmanoma daugiau ar mažiau nesuvaržyta urbanistinė ir pramoninė plėtra, nebėra daug. Įvairių urbanistinės pramoninės plėtros objektų sankaupa į teritorijos (ploto) vienetą Pakaunėje pasiskirsto labai netolygiai. Neišvengiamai atsiranda vietovės, kuriose atitinkama plėtra vystosi ir ateityje vystysis labai intensyviai. Visa tai dėsningai iššaukia vietos gyventojų nepasitenkinimą. Iš politologinės patirties žinome, kad toks nepasitenkinimas neretai perauga į organizuoto socialinio protesto formas... Akivaizdu, jog susiduriama su paradoksu: visi mes norime ekonomikos augimo, materialinių gėrybių, paslaugų ir komforto. Deja, kuomet kokį nors plėtros objektą, kuris tą gerovę tiesiogiai ar netiesiogiai sugeneruoja, reikia iš planų ir žemėlapių perkelti ant žemės ir pradėti realiai statyti, kyla didelis gyventojų nepasitenkinimas. Gyventojų pozicija: „gerovės norime, bet šito objekto mums tikrai nereikia, statykite jį kur nors kitur, tik ne mūsų apylinkėse“.

Netgi ir europinė patirtis rodo, kad gyventojų ypač nelaukiami, nepageidaujami tokie plėtros objektai, kaip sąvartynai, atliekų deginimo agregatai, krematoriumai, kapinės, stambūs geležinkelio mazgai, valymo įrengimai, aerodromai, logistikos centrai, vėjo jėgainės, radijo retransliavimo stotys, galingos antenos ir pan. Kartais labai nepageidaujami ir tokie objektai, kurie su didesne urbanistine plėtra

94

niekaip nesusiję. Turima galvoje netgi tokie objektai, kaip narkomanų reabilitacijos centrai, pabėgėlių stovyklos ir prieglaudos, kalėjimas ir pan.

Vardan tiesos reikia pripažinti, kad atitinkamų objektų atsiradimas objektyviai sukelia apylinkių gyventojams kai kurių nepatogumų ir apribojimų. Tarkime, didėja tarša ir triukšmas, kyla automobilių spūstys, mažėja saugumo jausmas, pakinta vietovės įvaizdis, santykinai krenta nekilnojamo turto kaina ir pan.

Demokratinėse Vakarų visuomenėse yra aprobuoti civilizuoti būdai, kaip tokias problemas spręsti. Objektai sąmoningai projektuojami taip, kad tiesioginė ar netiesioginė žala vietos gyventojams būtų kuo mažesnė. Naudojami valymo įrengimai ir filtrai, modernios ekologiškos technologijos ir pan. Maža to, vietos gyventojams dėl patiriamų nepatogumų yra suteikiamos kompensacijos iš viešų lėšų. Žinoma, pavienis namų ūkis tiesiogiai, asmeniškai paprastai nieko negauna, tačiau į tą vietovę susitarimo pagrindu nukreipiamos padidintos investicijos į apylinkės ar miestelio infrastruktūros ir visų gyventojų gerovės plėtrą. Atitinkama vietovė gauna santykinai didesnes investicijas nei kitos to regiono vietovės. Tokiu būdu įvyksta taikus socialinis susitarimas tarp valdžios, investitorių ir vietos gyventojų ir plėtra dirbtinai nestabdoma.

2.5.1 pav. Gyventojų požiūris į Karmėlavos oro uosto plėtrą. Karmėlavos apylinkių gyventojų ir kitų rajono seniūnijų gyventojų nuomonės palyginimas; NKarmėlava=102; Nkitos seniūnijos=1798

95

2.5.2 pav. Gyventojų požiūris į Kauno LEZ-o plėtrą. Karmėlavos apylinkių gyventojų ir kitų rajono seniūnijų gyventojų nuomonės palyginimas; NKarmėlava=102; Nkitos seniūnijos=1798

2.5.3 pav. Gyventojų požiūris į logistikos centro plėtrą. Karmėlavos apylinkių gyventojų ir kitų rajono seniūnijų gyventojų nuomonės palyginimas; NKarmėlava=102; Nkitos seniūnijos=1898

96

2.5.4 pav. Gyventojų požiūris į geležinkelio Rail Baltica su europine vėže plėtrą. Karmėlavos apylinkių gyventojų ir kitų rajono seniūnijų gyventojų nuomonės palyginimas; NKarmėlava=102; Nkitos

seniūnijos=1798

Tokia Pakaunės vietovė, kurios gyventojai patiria nepatogumus dėl intensyvios urbanistinės-pramoninės plėtros, yra Karmėlavos seniūnija.

Respondentų atsakymai į minėtus 4 klausimus dėl konkrečių strateginių objektų plėtros Kauno rajone yra atspindėti 2.5.1-2.5.4 pav. Procentinių dažnių pasiskirstymas pagal konkrečias atsakymų formato kategorijas liudija, kad Kauno rajono gyventojai visumoje išvardintų 4 objektų plėtrai pritaria. Maža to, tas pritarimas netgi yra labai stipriai išreikštas ir apie tai liudija didelė procentinių pasiskirstymų asimetrija. Netgi ir pačios Karmėlavos gyventojai minėtų objektų plėtrai akivaizdžiai pritaria. Visgi, kuomet palyginame procentinius atsakymų pasiskirstymus Karmėlavos gyventojų imties poaibyje (N=102) ir likusių 24 seniūnijų imties poaibyje (N=1798), tai aptinkam labai charakteringą tendenciją. Nepaisant to, kad pozityvus požiūris į minėtų objektų plėtrą kiekybiškai persveria neigiamą nuomonę, būtent Karmėlavos seniūnijoje aptinkamas santykinai labiau rezervuotas, kritiškas požiūris į strateginių objektų plėtrą. Santykinai labiausiai nepageidaujama yra geležinkelio Rail Baltica plėtra. Jungtinei atsakymų kategorijai „tikrai ne“ bei „lyg ir ne“ Karmėlavos imties poaibyje tenka net 38,5 proc., kai analogiškas rodiklis likusių 24 seniūnijų imties poaibyje tesurenka tik 9 procentinius dažnius.

97

2.5.1. lentelėAtsakymai į „atviro“ tipo klausimą apie kompensavimą Karmėlavos bendruomenei, kuri patiria nepatogumų dėl plėtros: „gal turite konkrečių idėjų ir pasiūlymų, kaip galima būtų bendruomenėms kompensuoti“?

Autentiški gyventojų atsakymai SENIŪNIJA Sporto, poilsio, relakso kabinetai, III lygio gydytojų konsultacija nemokama. Sveikatos kontrolė. Darbo vietų kūrimas, renginiai, koncertai Sutvarkyti miestelio infrastruktūrą, įkurti Pastatyti darželį Įrengtos modernios poilsio zonos, centrai, pramogų parkas, kur vietos bendruomenės vaikams iki 14 metų poilsis būtų nemokamas Manau, kad kompensacijų nereikia. Visur yra savo privalumų ir trūkumų. Kiekvienas gyvena kur nori. Prievarta niekas nelaiko. Aš už pastatymą kokio pastato ar panašaus dalyko, kuris būtų naudingas bendruomenei.

GARLIAVA

Įkurti daugiau jaunimui užsiėmimų. Gal vandens parką atsipalaidavimui. Manau joks objektas nekompensuos lėktuvų keliamo triukšmo. Sutvarkyti infrastruktūrą, kitokių kompensacijų nereikia, nes minėtų įmonių plėtra sudaro sąlygas įsidarbinti arti namų. Neturinčioms bendruomenių patalpų, padėti jas susirasti įsirengti. Kompensuoti ir remti aktyvias veiklias, kuriantiems pridėtinę vertę. Atleisti nuo žemės mokesčio.

GARLIAVOS APYLINKIŲ

Įrengti viešus parkus, apželdinti, statyti garsą izoliuojančias sieneles. Nutiesus europinę vėžią, pageidautina, kad maksimaliai būtų pasirūpinta gana izoliuojančiais apsaugos būdais (sienelėm, pylimais, apželdinimais)

NEVERONIŲ

Jeigu kam nepatinka gyvenamojoje aplinkoje, jie turi pilną teisę išsikelti kitur. Apie kokias kompensacijas negali būti kalbos (tai naujos korupcijos formų sudarymas, laimės „gudručiai“). Kompensuoti vienišiems seneliams.

ALŠĖNŲ

Atsižvelgti į vietos gyventojų pageidavimus. Apylinkės gyventojai turi patys teikti idėjas ir pasiūlymas. Pritariau kompensavimui, kol kas pasiūlymų neturim. Taip, turi būti kompensavimas bendruomenės labui

SAMYLŲ

Papildomų lėšų užimtumui vaikams Suteikiant nemokamai – sveikatinimo paslaugų nemokamai. UŽLIEDŽIŲ

Manau, kad svarbiau dėl darbo vietų atsiradimo papildomai, dėl kompensavimo tai nebent atsirastų ypač didelė apkrova. 1. Garsą sulaikantys užtvarai prie kelio į oro uostą. 2. Nemokamas šiukšlių išvežimas Karmėlavos gyventojams, o verslininkai ir įmonės tegul susimoka. 3. Karmėlavos miško dalyje įruošti žaliąją poilsinę zoną.

BATNIAVOS

Sutvarkant gatves, įvažiavimus į kiemus, šaligatvius. Įrengiant gėlynus, parkus. Taip pat finansuoti papildomai viešų erdvių pastovią priežiūrą. Užtikrinti miestelių papildomą saugumą. Plėtra turi savaime būti jiems naudinga. Jokios kitos kompensacijos nereikia.

AKADEMIJOS

Valdžia turi ir privalo kompensuoti žalą. Nepatogumų dėl oro uosto plėtros patiria ir Domeikavos km., kai virš galvų skraido (kyla ir leidžiasi) lėktuvai, keldami triukšmą. Pinigais pagal rinkos kainą. Stambūs ekonominiai objektai sudarantys gyventojams nepatogumus turi skirti kažkokią sumą nuo apyvartos bendruomenės gerovei, ekologijai, kultūrai vystyti. Nutiest kelius (paversti žvyrkelius asfaltuotais keliais) Reikia kultūros salės, pėsčiųjų takų, dviračių. Domeikava patiria lėktuvų skrydžių nepatogumus. Puiki kompensacija būtų koncertų salė. Reikia kultūros centro seniūnijoje. Reikia laisvalaikio salės, kultūros centro. To pasekoje kompensuoti reikėtų ir Domeikavos sen., nes priešpaskutinė leidimosi stadija vyksta virš Domeikavos sen.

DOMEIKAVOS

Taip, būtina kompensacija bendruomenėms, patiriančioms nepatogumus, bet tai turi būti daroma ne pinigais, o pastatant ar renovuojant kokius nors objektus ar panašiai... Būtinas laisvas privažiavimas ir sustojimas į Karmėlavos oro uostą.

RINGAUDAI

Renginiais, padėkomis, paskatinimais. Baseiną su pirčių kompleksu. Gamtinį poilsio taką su žaidimo zonomis suaugusiems ir vaikams: pėsčiomis, su dviračiais, mamos su vaikais. Mažinti biurokratizmą.

RAUDONDVARIO

Nemokamas skrydis vieną kartą metuose. Apmokėti už kurą. ROKŲ

98

Baseiną, sporto centrą. Pritariu, kad reikia kompensuoti, kažką susijusio su aktyviu laisvalaikiu, sveika gyvensena. Investicijos į viešąsias erdves. KULAUTUVOS Saugų priėjimą prie Nėries krantinės. Kuo greičiau įrengti aplinkkelį Ramučių ir Karmėlavos gyventojams apsisaugoti nuo triukšmo ir oro užterštumo. Atidaryti jaunimui ir vaikams užimtumo centrą. Įrengti baseiną Karmėlavoje ir salę. Įrengti vaikams aikštelių. Koncertų, parodų salę, ledo areną. Pastatyti atitvarus nuo oro uosto. Pakeisti langus gyventojams, kad nesigirdėtų. Sutvarkyti aplinką, kad nebūtų gėda. Reikėtų atstatyti Rykštynės amfiteatrą. Galėtų daugiau remti bendruomenines organizacijas ir jų projektus. Sutvarkyti S/B „Rykštynės“ poilsio zoną. Būtų gerai, jeigu atstatytų Rykštynės km. amfiteatrą.

KARMĖLAVOS

Nemanau, rajone yra daug teritorijų, kurioje vyksta tarša, triukšmas (pvz., fermos, durpyno saulės ir kt.) už tai niekas nesirūpino kaip mes jaučiamės. EŽERĖLIO

Pirmiausiai reikėtų leisti joms apskritai būti, suteikti patalpas dirbti, o ne kenkti ir prieštarauti žmonių valdai. Kur įmanoma pastatyti sieneles – atitvarus, jei įmanoma, apvažiavimą pro oro uostą. Pastatyti tai, kas patiktų visiems gyventojams. Parką, pliažą, tiesiog kokią laisvalaikio praleidimo vietą. Geriau finansuoti gatvių remontą, asfaltavimą.

BABTŲ

Labdaros renginiai VILKIJOS Kompensuojam dalis mokesčių ar kelionės išlaidos VILKIJOS

APYLINKIŲ

2.5.1. lentelėje pateikti gyventojų atsakymai į „atviro“ tipo klausimą dėl kompensacijos gyventojams už patiriamus nepatogumus. Atsakymai pateikti autentiška forma, pagal seniūnijas. Kadangi atsakymų masyvas nėra itin didelis, jis pateiktas nesurūšiuotai ir tatai leidžia skaitytojui pajausti „liaudies balsą“. Išvados čia yra bent dvi.

1. Kompensavimo idėjai linkę pritarti visų seniūnijų gyventojai, o ne vien tik tiesiogiai nepatogumus patiriančios Karmėlavos seniūnijos gyventojai. Visa tai rodo, kad gyventojai adekvačiai, socialiai ir ekonomiškai išmintingai suvokia problemos esmę ir jiems nesvetimas yra socialinio solidarumo jausmas.

2. Atmetus kai kurias neracionalias išimtis, gyventojai siūlo adekvačias, tikrai svarstytinas ir realiai įgyvendinamas kompensavimo nepatogumus patiriančių vietovių gyventojams formas.

2.6.Gyventojų požiūris į kurorto statuso suteikimą konkrečioms Kauno rajono vietovėms

Respondentams buvo užduotas klausimas dėl kurortinės vietovės statuso suteikimo trims Kauno rajono gyvenvietėms: Kulautuvai, Kačerginei ir Zapyškiui. Apklausos rezultatai atspindėti 2.6.1 pav. Visumoje gyventojai labai linkę pritarti, jog minėtiems miesteliams būtų suteiktas kurortinės vietovės statusas. Daugiausiai pritariančių yra Kulautuvos miestelio atžvilgiu: jungtinei atsakymo kategorijai „tikrai taip“ ir „lyg ir taip“ čia teko net 90,5 proc. dažnių. Šitoks radinys neturėtų stebinti, kadangi tarpukario Lietuvoje Kulautuva iš tiesų buvo garsus, netgi tarptautiškai žinomas kurortas. Dar gyvas ne vienas vietinis gyventojas, kuris tuos laikus prisimena, dabartinis jaunimas prisimena savo tėvų ir senelių pasakojimus, išlikusi archyvinė medžiaga, anų laikų savitos medinės architektūros vasarnamiai. Vietovė iš tiesų turi visas prielaidas praeityje turėtą, bet prarastą statusą, susigrąžinti ir plėtotis ateityje kaip savitas kurortas.

Greta, kitame Nemuno krante, esančiai gyvenvietei – Kačerginei - respondentai taip pat linkę pripažinti kurortinės vietovės statusą – minėtai jungtinei atsakymų kategorijai taipogi tenka pakankamai auštas procentinis dažnis, siekiantis 85,2 punkto. Tam, jog kurortinės vietovės statusą ateityje gautų Zapyškis, pritaria 64,8 proc. respondentų.

99

2.6.1 pav. Kurortinės vietovės statuso suteikimo trims Kauno rajono gyvenvietėms: Kulautuvai, Kačerginei ir Zapyškiui

100

Visų trijų vertintų vietovių, o ypač Kulautuvos ir Kačerginės, aplinka labai graži, nesudarkyta neapdairios urbanistinės plėtros, aplink įspūdingi pušynai, savitas mikroklimatas. Žmogui tereikia čia pavaikščioti valandėlę ar pasivažinėti dviračiu ir ypatingas, paslaptingas, beje, labai teigiamas šios aplinkos poveikis iš karto pasijunta. Mokslininkai, ekologai, matyt, galėtų ir turėtų ateityje sugeneruoti daugiau objektyvių duomenų apie ypatingą šios vietovės mikroklimatą bei poveikį žmogui. Aptariama vietovė patraukli ir lankytina bet kuriuo metų laiku.

Tiek Kulautuva, tiek Kačerginė, matyt, galėtų būti tylaus turizmo ir poilsio objektais. Poreikis tokiems tyliems, gyventoju tankiu neperkrautiems, meditacine aplinka pasižymintiems objektams turizmo ir rekreacijos paslaugų rinkoje auga. Šiuolaikinis urbanizacijos nukamuotas gyventojas dažnai yra pavargęs nuo triukšmo, dinamikos, gyvenimo tempo. Tyla, ramybė postindustrinėje aukštų technologijų visuomenėje vis labiau tampa limituotu gėriu.

Minėtų vietovių atžvilgiu galimai tikslinga mąstyti ne tiek apie aktyvų poilsinį turizmą, kiek apie gydomąjį turizmą ir reabilitacijos infrastruktūrą. Čia verta prisiminti, jog esant daugeliui susirgimų, poilsiautojams netinka karštas ir saulėtas pietų klimatas, beje, mūsų – šiauriečių – neretai taip geidžiamas. Tai, kad vasara Pakaunėje pakankamai šilta, saulėta, bet ne tiek, kad dieną - naktį reikėtų kondicionieriaus, yra didelis privalumas. Lietuvos kurortų klimatas tinkamas, tarkime, širdies ir kraujagyslių, urologinėmis ir kt. ligomis sergantiems poilsiautojams, kurie negali pakęsti karščio, dehidratacijos ir pan.

Tenka su apgailestavimu pripažinti, kad vadinamasis „kaimo turizmas“ Lietuvoje (ir Pakaunėje) iš dalies pasirinko ne pačią geriausią vystimosi trajektoriją. Noras greitai atgauti investicijas ir kuo greičiau turėti pelno, dideli paslaugų įkainiai, taip pat paslaugų spektro monotonija lėmė tai, kad masinis ir pakankamai įvairus tokių paslaugų vartotojas, deja, nesusiformavo. Didmiesčio gyventojų šeimos, o juk tai masinis vartotojų segmentas, dažnokai renkasi tradicinį poilsį Lietuvos pajūryje arba vis dažniau vyksta paatostogauti į svečius kraštus. Dažniausias vadinamųjų kaimo sodybų paslaugų vartotojas – juridinis asmuo, kuris kartą - du metuose užsako tokią paslaugą savo darbuotojams, turėdamas tikslą atšvęsti kokį nors svarbų organizacijai įvykį arba atlikti mokymus, pravesti seminarus už savo arba ES lėšas. Neretai tai būna ir šeimos ar giminės pobūvis, kokiam nors žyminiam įvykiui (vestuvėms, krikštynoms, jubiliejui) paminėti, atšvęsti. Tokie klientai paslaugą užsako dar rečiau, galbūt kartą per 5 ar 10 metų. Kadangi įgyjamas paslaugų paketas yra retas ir vienetinis pirkinys, dėl kainos paprastai perdaug nesiderama. Vadinamosios kaimo sodybos šeimininkai irgi patekinti, juk patogiau yra savaitę kitą laikyti sodybą tuščią, nepersidirbti, bet išlaukti tinkamo savaitgalio ir nuo nesiderančio kliento gerai nuplėši. Deja, tokie pobūviai neretai virsta triukšmingomis masinėmis išgertuvėmis, nuo kurių kenčia netgi už gero kilometro gyvenantys kaimynai. Kažin, ar triukšmo, arba kalbėkime atvirai - „alaus ir vėmalų turizmas“ - turėtų būti pagrindinė kaimo turizmo trajektorija Lietuvoje?

Nekelia abejonių, jog neurbanizuotoms Lietuvos vietovėms, taip pat ir Pakaunės kraštui, privalu ieškoti įvairesnės poilsio ir rekreacijos konceptualizacijos. Čia galėtume pasimokyti iš kitų kaimyninių šiaurietiškų kraštų. Norvegai, švedai savaitgaliais masiškai lekia buriuoti, važinėti dviračiu, o žiemą slidinėti. Bemaž kiekviena suomių biurgerių šeima kažkur taigoje turi nuosavą suomišką pirtelę... Pasirodo, net ir šiaurės krašto gyventojui nebūtina kas kartą vykti prie Viduržemio jūros ar slidinėti Alpėse. Tinkama, labai patraukli ir beje masiškai lankoma rekreacinė infrastruktūra gali būti sukurta čia pat, gimtinėje, už kelių dešimčių kilometrų nuo didmiesčio.

101

Taigi, Pakaunės miesteliai ir minėti būsimi Pakaunės kurortai tikrai galėtų bandyti užimti savitą segmentą aktyvaus poilsio, kurortinių, rekreacinių ir sanatorinio gydymo paslaugų rinkoje. Žinoma, norint gauti kurortinės vietovės statusą, pasinaudoti šio statuso teikiamais privalumais bei galimybėmis, prieš tai reikia atlikti nemažai „namų darbų“. Kurortinė vietovė turi tenkinti įvairius ganėtinai aukštus ir specifinius reikalavimus tiek gamtinei aplinkai, tiek ir infrastruktūrai. Šie pakankamai griežti reikalavimai išplaukia ne tik iš LR teisės aktų, bet ir iš paslaugų marketingo logikos persotintoje rinkoje ir labai išlepintoje šiuolaikinių vartotojų populiacijoje.

Taigi, ėjimas į kurortinės vietovės statusą neišvengiamai susijęs su nemažomis investicijomis, atkaklia lobistine (gerąja prasme) veikla. Labai prasminga, kad, prieš tokius projektus realizuodama, vietos valdžia demokratiškai atsiklausia gyventojų nuomonės šiuo klausimu. Gyventojų, rinkėjų parama tokiame „kovos“ už kurortinį statusą procese yra pakankamai reikšmingas dalykas ir svarus argumentas. Galima tik pasidžiaugti, jog strateginis ketinimas siekti kurortinės vietovės statuso net keliems Pakaunės krašto miesteliams turi, pasak apklausos, pakankamai stipriai išreikštą vietos gyventojų palaikymą.

2.6.1 lentelėAtsakymai į „atviro“ tipo klausimą dėl kurortinės vietovės statuso suteikimo kai kurioms Kauno rajono gyvenvietėms

Mums gana ir dviejų kurortinių miestelių svarbu, kad būtų daugiau renginių savaitgaliais ne tik švenčių dienomis.

GARLIAVA

Birštono plėtra ir prieinamumas Kaunui ir Kauno rajonui pakankamas. GARLIAVOS APYLINKIŲ

Įsteigti kurortai turėtų būti prižiūrimi ir būti patrauklūs ne tik vasaros metu UŽLIEDŽIŲ Kurortinė vietovė – tai teikianti paslaugas visiems Lietuvos gyventojams, o ne tos gatvės gyventojams, kad šių vietovių gyventojai gyvena rekreacinėje aplinkoje, tai dar ne kurortas.

DOMEIKAVOS

Geriau mažiau, bet kokybiškas. Užtenka Birštono šalia. Birštonas netoli. Kačerginėje esu ne kartą buvusi (nuvažiuoju su dviračiu gana naujai įrengtu taku). Man ten labai gražu ir labai patinka, todėl norėčiau, kad ši vietovė gautų kurorto statusą. Zapyškyje ir Kulautuvoje lankytis beveik neteko, todėl konkrečios nuomonės neturiu. Tačiau manau, kad kurorto statusas nepamaišytų.

ROKŲ

Visi šie miesteliai to verti, smagu juos aplankyti. RAUDONDVARIO Nemanau, kad atitinka kurortinių vietovių statusą (nebūtų kur apsistoti, tai gali daryti įtaką kainoms) EŽERĖLIO Neaišku kokia iš to nauda RINGAUDŲ Nemanau, kad tinkamos vietos. TAURAKIEMIO Reikalingos visų trijų miestelių restauracijos, nes vaizdas labai skurdus. VILKIJOS Kačerginė pritempiama prie teritorijos siekiant ją išplėsti? Logiškiau būtų sukoncentruoti investicijas į vieną teritoriją ir padaryti ją puikiai, sukuriant patrauklią infrastruktūrą, paslaugų įvairovę. Siūlau koncentruotis į Kulautuvą. Kulautuva nusipelnė kurorto statuso.

KULAUTUVOS

102

2.6.1 lentelėje pateikti respondentų atsakymai į „atviro“ tipo klausimą „dėl kurortinės vietovės statuso suteikimo kai kuriems Kauno rajono miesteliams“. Kadangi atsakymų buvo sugeneruota labai nedaug, jie pateikiami tematiškai nesurūšiuoti, nurodant tik seniūniją, kurią atstovauja konkretus respondentas. Turint galvoje didžiulę apklaustųjų imtį, akivaizdu, kad atsakymų į atvirą klausimą yra labai nedaug. Tai rodo, jog šis klausimas daugumai rajono gyventojų mažai aktualus, kadangi jis nepažadino motyvacijos aktyviau ir gausiau rašyti komentarus laisva forma. Iš laisva forma pateiktų atsakymų matyti, kad labiausiai tikima būtent Kulautuvos, kaip kurortinės vietovės ateitimi. Susidaro įspūdis, kad aktyviau laisvus atsakymus į minėtą „atviro“ tipo klausimą pateikinėjo skeptiškai kurortinių vietovių plėtros atžvilgiu nusiteikę respondentai. Net keli respondentai akcentuoja tą aplinkybę, jog netoliese yra Birštono kurortas, kurio, esą, Kauno regionui pakanka.

Galima būtų diskutuoti dėl tokios nuomonės pagrįstumo ir teisingumo. Jeigu vietovės, pvz., pajūrio, kalnų ir pan., gamtinės aplinkybės objektyviai tą leidžia, tai paprastai tokioje geografinėje vietovėje formuojasi ištisas klasteris nedidelių urbanistinių vienetų, kurie siūlo kurortines-rekreacines paslaugas, atitinkamai plėtoja savo infrastruktūrą, konstruoja savo kaip vietovės tapatybę. Taip yra visur – JAV vakarinėje pakrantėje, Ispanijos ir Prancūzijos kurortuose, Bulgarijoje, Turkijoje, Austrijos Alpėse etc. Kodėl Pakaunėje, kuri pasižymi savo unikalia gamta, Nemuno, Neries, Nevėžio baseinais, Kauno mariomis, regioniniais parkais ir landšaftiniais draustiniais turėtų būti kitaip? Atitinkamo sumanymo įgyvendinimas tai yra tik valios, kryptingos regioninės politikos ir investicijų konsolidavimo klausimas. Galima pateikti vadovėlinį pavyzdį, juk kažkada dabartinio Las Vegaso vietoje buvo dykuma... Kurortinio-rekreacinio klasterio formavimas Pakaunėje yra klausimas, vertas labai rimtų diskusijų. Pastaruoju metu plėtojamas toks madingas konceptas, kaip teritorijų marketingas. Aukštos technologijos sukuria situaciją, kuomet žemės ūkyje yra prasmingai užimti tik 3-4 proc. gyventojų, gamyboje – iki 10 proc. gyventojų. Kuo prasmingu tada turi užsiimti likę gyventojai? Paslaugų ekonomikos sąlygomis, tikėtina, jie turėtų užsiimti būtent paslaugų teikimu. Kyla klausimas, kokių paslaugų? Jei regiono gamtinė aplinka tai objektyviai leidžia, vienas iš paslaugų potencialios plėtros vektorių turėtų būti poilsio, rekreacijos ir kurortinio gydymo paslaugų klasterio suformavimas.

103

Apibendrinimas ir diskusija

1. Kokiais tikslais tyrimo duomenys gali būti panaudoti? Šioje tyrimo ataskaitoje atspindėta bemaž dviejų tūkstančių Kauno rajono gyventojų nuomonė pagal 154 pirminius tyrimo požymius (klausimus), taip pat pagal klausimų modulį ad hoc, skirtą gyventojų požiūriui į kai kurių strateginių objektų plėtrą Kauno rajone nustatyti. Minėti 154 klausimai atspindi labai įvairius gyvenimo kokybės ir pasitenkinimo viešosiomis paslaugomis indikatorius. 154 indikatorių įverčiai pateikti statistiškai normuoto reitingo pavidalu kaip vieninga visuma. Ataskaitoje pateikti įvairūs, vienas kitą papildantys ir patogūs interpretuoti konkrečios paslaugos ar jų rinkinio vertinimo rodikliai. Iš tematiškai vienarūšių pavienių indikatorių, taikant specialius matematinius metodus, buvo suformuota 40 sudėtinių indeksų (skalių), atspindinčių atspindinčių įvairias viešųjų paslaugų sritis. Pagal šių skalių įverčių raišką ir variaciją seniūnijoje buvo sudarytas „Kauno rajono gyventojų pasitenkinimo viešosiomis paslaugomis žemėlapis“.

Kaip rodo tyrimų, atliktų pagal panašias metodikas, patirtis apklausos rezultatai gali (ir turėtų būti) taikomojo mokslo duomenų teisėmis naudojami vietos valdžios, jos administracinių organų, taip pat kontroliuojamų įmonių ir ūkinių subjektų veikloje. Šiuo požiūriu paminėtini šie veiklos ruožai:

Strateginių ir bendrųjų planų rengimas, monitoringas ir koregavimas;

Investicijų projektų pagrindimas;

Metinio biudžeto formavimas;

Paraiškų LR vyriausybės programoms pagrindimas;

Paraiškų ES struktūriniams fondams pagrindimas;

Paslaugų viešųjų pirkimų ir „outsorcingo“29 politikos pagrindimas;

Vietos valdžios ir verslo partnerystės programų parengimas

Savivaldybės padalinių, skyrių ir tarnybų darbo kontrolė bei efektyvinimas (padalinių veiklos auditas, strateginis planavimas pagal sektorius ir pan.);

Savivaldybės kontroliuojamų viešųjų įstaigų, įmonių ir ūkio subjektų veiklos kontrolė bei efektyvinimas;

Dialogo tarp gyventojų ir vietos valdžios puoselėjimas;

Personalo ir organizacinio mokymosi projektų parengimas;

Kitos veiklos pagal poreikį.

2. Kokių galima tikėtis apklausos socialinių-politinių pasekmių? Ši apklausa apie gyventojų pasitenkinimą viešosiomis paslaugomis tikrai nėra tas viešosios nuomonės tyrimų tipas, kuris tiesiogiai aptarnautų politines partijas ir rinkimus. Visgi, kaip šalutinis apklausos rezultatas, natūraliai išsivysto ir kai kurios politinės pasekmės. Čia kalbama ne apie siaurą partinę politiką ar konkrečių partijų vertybines ideologines programas, bet apie demokratinę savivaldą, gyventojų pilietinį aktyvinimą, jų įsitraukimą į bendrų žiedinės savivaldybės, jos miestelių ir vietovių reikalų svarstymą, vietos valdžios ir piliečių dialogą. Taip atsitinka todėl, kad gyventojams užduodamų klausimų turinys, viena vertus, atspindi kasdienes gyventojų problemas, teisėtus interesus ir lūkesčius, kita vertus, jis atspindi (išskyrus pavienes išimtis) pareigas ir prievoles, kurias vietos savivaldai deleguoja įstatymas.

29 Tai valdymo sprendimas ir procedūra, kuomet paslaugos teikimo procese kokia nors operacija ar jų ciklas deleguojami kitai organizacijai, viešajai įstaigai ar verslo subjektui. Pavyzdžiui, viešo konkurso (pirkimo) būdu kokiam nors verslo subjektui pavedama tokia funkcija, kaip vaikų žaidimų aikštelių įrengimas bei priežiūra, gėlynų laistymas ir pan. Plačiau apie outsorcingą žr.: https://en.wikipedia.org/wiki/Outsourcing

104

https://en.wikipedia.org/wiki/Outsourcing

Ligšiolinė patirtis rodo, kad tokias apklausas gyventojai vertina gana pozityviai, jos didina pasitikėjimą tarp valdžios ir piliečių, sudaro prielaidas bendromis pastangomis siekti geresnės gyvenimo kokybės, efektyvesnio tarnybų darbo ir didesnio pasitenkinimo paslaugomis. Šis patirtimi paremtas pastebėjimas ypač galioja tuo atveju, kuomet gyventojų apklausos rezultatų pavidalu pasiųsti signalai yra vietos valdžios adekvačiai atkoduojami ir pagal galimybe pastiprinami konkrečiais investiciniais, fiskaliniais ir organizaciniais sprendimais. Kita vertus, neatmestinas yra ir toks variantas, jog, pasyvaus reagavimo į gyventojų siunčiamus signalus sąlygomis, gali pasireikšti ir neigiama gyventojų reakcija: „atlikinėjo visokias apklausas, klausinėjo, o niekas nepasikeitė, viskas tik blogyn...“.

3. Pagrindiniai apklausos rezultatai pagal papildomus apklausos modulius.

Sumanymas inicijuoti procesus, jog kai kuriems Kauno rajono miesteliams ateityje būtų suteiktas kurortinės vietovės statusas, rajono gyventojų populiacijoje turi masinį palaikymą. Didžioji gyventojų dalis tokiam ketinimui pritaria. Ypač masiškai pritariama, kad kurorto statusą gautų Kulautuva ir Kačerginė. Zapyškio atžvilgiu atitinkama nuomonė nebėra tokia masiška, tačiau pozityvus požiūris į kurorto statuso suteikimą visgi persveria.

Kauno rajono gyventojai visumoje labai pozityviai žiūri į kai kurių strateginių objektų plėtrą. Turima galvoje: Karmėlavos oro uosto, Kauno LEZ-o, Logistikos centro ir geležinkelio Rail-Baltica su europine vėže plėtra. Karmėlavos seniūnijos gyventojai, kurie dėl intensyvios plėtros patiria (arba patirs) nepatogumų, minėtų objektų plėtrą taipogi vertina visumoje palankiai. Net ir šioje specifinėje populiacijoje pozityvi nuomonė akivaizdžiai persveria kritišką nuomonę bei nepritarimą plėtrai. Visgi, lyginant su bendrąja Kauno rajono gyventojų populiacija, būtent Karmėlavos seniūnijoje atsiranda santykinai daugiau nepritariančių plėtrai gyventojų. Kauno rajono gyventojai pritaria, kad Karmėlavos apylinkių gyventojams dėl nepatogumų, sukeltų intensyvios urbanistinės plėtros, būtų kompensuojama daugiau investuojant į vietovę, į jos aplinką ir viešą infrastruktūrą.

Apklausos metu gyventojai išsakė daug konstruktyvių ir dalykiškų pasiūlymų vietos valdžiai, savivaldybės administracijai apie viešųjų paslaugų tobulinimo kryptis ir konkrečius uždavinius.

4. Kai kurie apklausos privalumai ir apribojimai

Šios apklausos ir jos rezultatų privalumai pasireiškia keliais aspektais. Vienas iš apklausos privalumų yra labai turtinga tiriamų požymių struktūra ir pakankamai didelė imtis, kurioje nėra didelių asimetrijų, nėra „juodųjų skylių“, kuomet iš imties visai iškrenta kokia nors stambesnė sociodemografinė grupė ar administracinis teritorinis vienetas (seniūnija). Kitas apklausos ir jos rezultatų privalumas yra taikyta multimetodinė tyrimo prieiga. Respondentai atsakinėjo ne tik į standartizuota forma pateiktus klausimus su numatytu atsakymo formatu, bet turėjo galimybe pateikti atsakymus bei pastabas ir laisva forma raštu.

Gyventojų nuomonės tyrimo rezultatai, aptikti dėsningumai, kurie buvo nustatyti skirtingais metodais, visumoje sutampa. Juolab nebuvo gauta duomenų, kad skirtingu būdu gauti rezultatai ir išvados prieštarautų viena kitai. Šiuolaikinėje socialinių apklausų metodologijoje toks išvadų sutapimas yra traktuojamas, kaip papildomas mokslinių rezultatų validumo argumentas.

Paminėtini ir kai kurie apklausos apribojimai, į kuriuos reikėtų atsižvelgti interpretuojant ar kitaip naudojant tyrimo duomenis. Masinės apklausos sąlygomis, kuri atliekama natūralioje gyventojų populiacijoje objektyviai nėra galimybės garantuoti visiškai „grynos“ tikimybinės atrankos. Pagrindinis kliuvinys, nepriklausantis nuo tyrėjų valios ir galių, yra dalies potencialių respondentų elementarus atsisakymas dalyvauti apklausoje. Dalyvavimo socialiniuose tyrimuose privalo būti savanoriškas ir toks jis faktiškai ir yra. Anaiptol ne kiekvienas bendrosios gyventojų populiacijos atstovas yra visada pasirengęs skirti 25-30 min ekstremaliai ilgos anketos pildymui. Šių aplinkybių efektas yra tas, kad imtyje galimai taikliau reprezentuojamas nebe vidutinis statistinis Pakaunės gyventojas, bet tam tikras tipažas, pasižymintis didesniu socialiniu atsakingumu, pilietiniu solidarumu, prosocialine elgsena. Kita vertus tikėtina, kad į apklausos imtį sunkiau bepatenka toks Kauno rajono gyventojas, kuris galimai turi daug pretenzijų (arba konstruktyvių pasiūlymų) vietos valdžiai, bet iš principo nenori skirti 25-30 min ilgos

105

anketos pildymui, todėl tyrimo imtyje nebėra proporcingai atstovaujamas. Galima daryti prielaidą, kad minėtas tipažas santykinai gausiau atstovaujamas vyrų populiacijoje ir tai atvedė prie to, kad šio tyrimo imties struktūroje respondentės moterys atstovaujamos šiek tiek padidinta proporcija.

Pasitenkinimo paslaugomis reitingavimo metodikos privalumas tas, kad ji neblogai ir gana jautriai identifikuoja ekstremumus – labai gerai ir labai prastai vertinamas paslaugas. Strateginio planavimo, tarnybų darbo vertinimo fone, taip pat siekiant atpažinti problemas, nuo kurių gyventojai labiausiai „kenčia“, šitokia informacija apie ekstremumus yra labai vertinga. Visgi metodikos konstrukcinis ypatumas tas, kad ji, deja, ne taip jautriai diagnozuoja paslaugas, susitelkusias paslaugų reitingo viduryje. Taip yra todėl , kad metodika sunkiau diferencijuoja paslaugas, kurios iš tiesų vertinamos vidutiniškai nuo tų paslaugų, apie kurias didžioji gyventojų dalis nežino, kadangi tiesiogiai su jomis nesusidūrė.

5. Pasitenkinimo paslaugomis svyravimai seniūnijose

Nustatyti pakankamai apčiuopiami gyventojų pasitenkinimo viešosiomis paslaugomis skirtumai atskirose Kauno rajono seniūnijose. Tų skirtumų pagrindu, taikant statistinių išskirčių metodą, buvo sudarytas gyventojų „pasitenkinimo/nepasitenkinimo viešosiomis paslaugomis žemėlapis“. Kontrastingi skirtumai tarp seniūnijų, be kita ko, gali būti paaiškinti tuo, jog geografiniu požiūriu Kauno rajonas yra gana išsitęsęs, užima nemažą plotą. Bet kuriuo atveju tai nėra kompaktiškas, jame esančių vietovių bei demografinių išteklių požiūriu homogeniškas rajonas. Rajono teritorijoje susitelkę labai skirtingi urbanistiniai vienetai, pavyzdžiui, Garliava Karmėlava, Akademija, Raudondvaris etc., kurie pagrįstai laikytini didmiesčio priemiesčiu, tipiniai miegamieji rajonai, kaip Ringaudai, taip pat aiškios urbanistinės tapatybės neturintys Užliedžiai arba Samylai galiausiai tokia tipinė kaimiškos vietovės kaip Vandžiogala, Taurakiemis. O kur dar miesteliai su savo unikalia istorija bei paveldu, kaip antai Vilkija, Čekiškė, Ežerėlis, Babtai? Nustatyti skirtumai be kita ko atspindi realiai egzistuojančias objektyvias faktines aplinkybes, taip pat tenykščių gyventojų subjektyvius lūkesčius, interesus bei pretenzijas viešųjų paslaugų teikimui. Naudojant „paslaugų žemėlapio“ rodmenis, gautus masinės gyventojų apklausos būdu, svarbu juos sieti su objektyviais žinybinės statistikos duomenimis bei ekspertiniu žinojimu, kurį turi savivaldybės specialistai ir padalinių vadovai.

6. Pasitenkinimo viešosiomis paslaugomis svyravimai atskirose sociodemografinėse gyventojų kategorijose

Šios apklausos ypatumas tas, kad svarbiausi sociodemografiniai kintamieji, ypač lytis, amžius, neturi esminės įtakos paslaugų vertinimui. Kokie nors sistemingi, stiprūs ir teoriškai prasmingai interpretuojami statistiniai sąryšiai tarp minėtų kintamųjų ir paslaugų vertinimo šioje apklausoje retai kada buvo aptikti Grynai diagnostiniu metrologiniu požiūriu toks rezultatas yra palankus. Galime daryti hipotetinę prielaidą, jog klausimynas tada lyg ir matuoja pačias paslaugas, o to matavimo procese tiriamųjų charakteristikos nėra trukdantis ir matavimą sistemingai iškreipiantis veiksnys. Sociodemografiniai gyventojų kintamieji visgi turėjo įtakos tik kai kurių pavienių viešųjų paslaugų vertinimui. Antai moterys kritiškiau vertina viešojo transporto paslaugas. Tais pavieniais atvejais, kada amžiaus kintamasis visgi suveikia, paaiškėjo, kad būtent garbaus amžiaus gyventojai viešųjų paslaugų kokybės atžvilgiu yra sąlyginai mažiau pretenzingi ir kritiški, lyginant su vidutinio amžiaus gyventojais ar juolab su jaunimu. Toliau, tais pavieniais atvejais, kada buvo nustatytas išsilavinimo poveikis paslaugų vertinimui, paaiškėjo, kad išsilavinę asmenys kai kurių viešųjų paslaugų kokybę yra linkę vertinti kritiškiau, nei menkiau išsilavinę asmenys.

7. Pasitenkinimo viešosiomis paslaugomis rodiklių palyginimas žiedinėje Kauno rajono savivaldybėje ir Kauno mieste

106

Kadangi bemaž identiška gyventojų apklausa 2013 ir 2014 m. buvo atlikta ir Kauno mieste, tai natūraliai atsirado galimybė palyginti miesto ir rajono pasiekimus viešųjų paslaugų srityje. Atmetus pavienes išimtis, žiedinei Kauno rajono savivaldybei visumoje pavyksta geriau tenkinti gyventojų poreikius nei Kauno miesto savivaldybei.

8. Pasiūlymai dėl gyventojų apklausos tyrimo kartotinumo ir tęstinumo

Apklausos tyrimą tikslinga būtų kartoti kas 2-3 metai. Čia tinka medicininės analogijos, juk netikslinga sudėtingus medicininius tyrimus – tomografiją, rentgenogramą, endoskopiją daryti perdėtai dažnai, paprastai išlaukiamas racionalus laikotarpis. Ilgesni laiko nuotoliai tarp 2 apklausų, pvz., siekiantys 4-8 metus ir daugiau, taipogi būtų mažiau prasmingi. Juk egzistuoja tam tikri strateginio planavimo ciklai, tarybos kadencijos laikotarpis ir pan. Dėl globalizacijos, išmaniųjų technologijų plėtros ženkliai spartėja gyvenimo tempas, vyksta gilūs pokyčiai. Labai viena nuo kitos laike nutolę dvi apklausos tiesiog bus du skirtingi tyrimai ir tiek. Manytina, kad į vieną savivaldybės tarybos kadenciją, o kartu ir į vieną savivaldybės administracijos direkcijos darbo ciklą, idealiu atveju galėtų tilpti dvi tokios apklausos.

Pažymėtina, kad atliktas apklausos tyrimas nepaneigia motyvacijos ir prasmės lygiagrečiai vykdyti detalesnius gyventojų pasitenkinimo viešosiomis paslaugomis tyrimus, kurie būtų atliekami atskirų sektorių arba netgi pavienių specializuotas paslaugas teikiančių institucijų lygmeniu. Atlikta apklausa yra paremta ekstremaliai dideliu indikatorių skaičiumi, todėl jos privalumas tas, kad ji leidžia pažvelgti į viešąsias paslaugas ir jų valdymą tarsi iš paukščio skrydžio, labai apibendrintai.

Taigi, naudojant unifikuotą apklausos instrumentą, neišvengiami atsiranda kai kurie sugrubinimai, sunku darosi subtiliau atliepti konkretaus sektoriaus, pvz., viešojo transporto ar švietimo ir kultūros, taip pat konkrečių institucijų teikiamų paslaugų specifiką bei veiklos kontekstą. Akivaizdu, kad detalizuoti „sektoriniai“ ir konkretūs „instituciniai“ gyventojų pasitenkinimo viešosiomis paslaugomis tyrimai pilnai gali būti vykdomi lygia greta su šioje ataskaitoje pristatytu unifikuotu tyrimu. Bet kuriuo atveju gyventojų socialinių apklausų gausa bei įvairovė, ypač tokių, kurios būtų orientuotos į pasitenkinimo diagnozavimą, reiškia, kad kuriamos prielaidos veiklesnei demokratijai, efektyvesniam viešųjų reikalų valdymui, geresnei gyvenimo kokybei.

107

kauno rajono savivaldybĖs gyventojŲ ...€¦ · web viewiš tų, kurie nurodė dirbantys, 73...

Documents