kauno regiono plĖtros planas 2003 2013 -...

KAUNO REGIONO PLĖTROS PLANAS 2003‐2013

KAUNAS 2003

KAUNO REGIONO PLĖTROS TARYBA KAUNO APSKRITIES VIRŠININKO ADMINISTRACIJA

KAUNO REGIONO PLĖTROS AGENTŪRA

KAUNO REGIONO PLĖTROS PLANAS 2003 – 2013

DARNUS REGIONAS BESIKEIČIANČIOJE EUROPOJE

KAUNAS 2003

TURINYS

ĮVADAS...............................................................................................................................5

2. ESAMOS EKONOMINĖS IR SOCIALINĖS SITUACIJOS ANALIZĖ...........11

2.1. BENDRA SITUACIJOS ANALIZĖ.........................................................................11

2.2. SEKTORIŲ SITUACIJOS ANALIZĖ IR TENDENCIJOS.................................21

2.2.1. VERSLAS, PRAMONĖ IR KAIMO PLĖTRA...............................21 2.2.2. ŽMOGIŠKIEJI IŠTEKLIAI..............................................................39 2.2.3. VIEŠOSIOS PASLAUGOS..............................................................43 2.2.4. INFRASTRUKTŪRA IR APLINKOS APSAUGA.......................49

2.3. REGIONO SAVIVALDYBIŲ PATIRTIS RENGIANT IR ĮGYVENDINANT INVESTICINIUS PROJEKTUS......................................................................................65

2.4. KAUNO REGIONO SSGG ANALIZĖ...................................................................67

3. KAUNO REGIONO PLĖTROS STRATEGIJA.....................................................71

KAUNO REGIONO PLĖTROS VIZIJA........................................................................71

KAUNO REGIONO PLĖTROS PRIORITETAI..........................................................71

€ NAUJOJI EKONOMIKA.......................................................................75 @ MODERNUS KAIMAS........................................................................83 ☺ GYVENIMO KOKYBĖ.........................................................................87

ŽMOGAUS IR APLINKOS SANTARA...........................................93

3

Įvadas Kauno regiono 2003‐2013 metų plėtros planas

1. ĮVADAS

KAUNO REGIONO PLĖTROS PLANO RENGIMO KONTEKSTAS Regionų plėtros planai yra vienas iš pagrindinių instrumentų, kurie naudojami

įgyvendinti nacionalinę politiką regioninės plėtros srityje. Regioninio lygmens planavimo ir programavimo dokumentų svarba dar labiau didėja, įvertinant Lietuvos narystės Europos Sąjungoje keliamus reikalavimus regioninės politikos srityje.

Kauno regiono plėtros planas atspindi didžiosios dalies regiono bendruomenės lūkesčius, kadangi jo rengimui buvo sutelktas platus partnerių tinklas, apimantis Kauno regiono savivaldybes, regiono asocijuotas struktūras, akademinius sluoksnius, verslo atstovus ir kt. Kauno regiono plėtros planas – tai Kauno miesto bei rajono, Kėdainių, Kaišiadorių, Prienų, Raseinių, Jonavos rajonų ir Birštono savivaldybių plėtros perspektyvos modelis bei priemonių šiam modeliui įgyvendinti sisteminė visuma. Planas susideda iš Esamos ekonominės ir socialinės situacijos analizės ir Strategijos 2003‐2013 metams.

Kauno regiono plėtros plano tikslas – išskirti plėtros prioritetus, tikslus ir uždavinius, o taip pat numatyti regiono plėtros strategines priemones, kuriomis vadovaujantis Kauno apskrities viršininko administracija ir miestų bei rajonų savivaldybės inicijuotų ir organizuotų konkrečių regiono vystymo projektų rengimą ir įgyvendinimą. Be to, šia strategija siekiama suorientuoti regiono pramonės, žemės ūkio, statybos, transporto, informacinių technologijų, sveikatos apsaugos, švietimo, socialinės sferos ir kitų sektorių organizacijų savininkus, vadovus bei specialistus, kuriomis kryptimis tikslinga ir naudinga plėsti veikiančias ir steigti naujas įmones, įgyvendinti įvairius veiklos plėtojimo projektus. Tačiau svarbiausia Kauno regiono plėtros strategijos paskirtis yra integruoti aukštesnio lygio ir žemesnio lygio strateginius dokumentus, t.y. numatyti kaip įgyvendinti nacionalinius strateginius dokumentus regiono atveju, tuo pačiu telkiant savivaldybių bendrą susitarimą šiais klausimais ir darant įtaką būsimiems nacionaliniams strateginiams dokumentams.

Priemonių plane numatytos priemonės yra sureitinguotos ir prioritetizuotos, todėl šis dokumentas tampa veiksmingu instrumentu, įgalinančiu realiai planuoti finansinių resursų poreikius ir pagrįstai pretenduoti į Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšas. Tačiau atsižvelgiant į tai, jog plano priemones (dauguma jų yra testinės) numatoma įgyvendinti per dešimties metų laikotarpį, o tai apsunkina net ir orientacinį lėšų poreikio skaičiavimą, lėšų poreikis kiekvienai priemonei nepateiktas. Už priemonių įgyvendinimą yra atsakinga apskrities viršininko administracija, taip pat atitinkamų savivaldybių administracijos bei kitos suinteresuotos institucijos. Numatoma jog trumpojo laikotarpio (iki 3 metų) prioritetinių projektų, įgyvendinančių strateginio plėtros plano priemones, prioritetizuotą sąrašą (su orientaciniu lėšų poreikiu) kasmet tvirtina Kauno regiono plėtros taryba. Šis sąrašas bus regiono plėtros plano priedas.

Rengiant Kauno regiono plėtros planą buvo vadovautasi šiais teisės aktais: * LR Vyriausybės 1998‐07‐21 nutarimu Nr. 902 „Dėl Lietuvos regioninės politikos

metmenų“; * LR Regioninės plėtros 2000‐07‐20 įstatymu Nr.VIII‐1889; * LR Regioninės plėtros įstatymo 2002‐12‐10 pakeitimo įstatymu Nr.IX‐1285; * LR Vyriausybės 2000‐2004 metų programa; * LR Vyriausybės 2002‐02‐27 nutarimu Nr.300 patvirtinta Lietuvos pasirengimo

narystei Europos Sąjungoje programa (LPNP); * Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 m. ilgalaike strategija; * 2003‐01‐31 LR Vyriausybės 2003‐01‐31 nutarimu Nr.144 aprobuotu LR Bendrojo

programavimo dokumento 2004‐2006 metams projektu; * Nacionaline darnaus vystymosi strategija; * Lietuvos energetikos strategija; * kitais nacionaliniais ir šakiniais strateginiais dokumentais.

5


Kauno regiono plėtros planas buvo rengiamas keliais etapais. 1999‐07‐27 buvo sudaryta ekspertų grupė iš Kauno apskrities viršininko administracijos, Kauno technologijos universiteto, Lietuvos žemės ūkio universiteto, Kauno plėtros forumo, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų bei Lietuvos žemės ūkio rūmų specialistų. Ši ekspertų grupė parengė Kauno apskrities plėtros strategijos metmenis „Kauno regionas 2000+“, kurie 1999‐12‐10 buvo patvirtinti Kauno apskrities tarybos posėdyje.

2000 metais Kauno apskrities viršininko administracijos specialistų jėgomis buvo parengtas Kauno apskrities regioninės plėtros plano projektas, kuris 2000‐06‐27 buvo pristatytas, tačiau nepatvirtintas Kauno apskrities tarybos posėdyje, kadangi keitėsi plėtros planų rengimo metodika: atsisakyta teritorinio plėtros planavimo metodo ir įvestas šakinis plėtros planavimo metodas.

Ryšium su tuo, atsižvelgus į patvirtintus nacionalinius prioritetus, o taip pat į atskirų ministerijų regioninės plėtros prioritetus ir priemones bei apskrities savivaldybių pasiūlymus, 2001 m. buvo parengta Kauno apskrities regioninės plėtros patikslintų prioritetų ir priemonių santrauka, kuri 2001‐09‐09 buvo patvirtinta Kauno regiono plėtros taryboje.

Kauno regiono plėtros taryba 2001‐10‐19 sprendimu Kauno regiono plėtros plano rengimą pavedė Kauno regiono plėtros agentūrai (direktorius dr. N. Pačėsa). Agentūra šiam darbui pasitelkė ekspertus:

Dr. habil., prof. P. Zakarevičius, VDU – grupės vadovas, Doc. A. Chmieliauskas, TAVM, doc. J. Čaplikas, LŽŪU, prof. R. Juknys, VDU, prof. Z. Lydeka, TAVM, dr. habil., prof. V. Snieška, KTU, dr. habil., prof. P. Žukauskas, VDU. Kauno regiono plėtros plano rengimui buvo įkurtos 9 darbo grupės: Kauno apskrities (grupės vadovas – J. Yla), Kauno m. (grupės vadovas – R. Stanionis), Birštono (grupės vadovas – G. Verseckas), Jonavos raj. (grupės vadovas – G. Barkauskas), Kaišiadorių raj. (grupės vadovas – R. Baubas), Kauno raj. (grupės vadovas – S. Bizulis), Kėdainių raj. (grupės vadovė – V. Baltraitienė), Prienų raj. (grupės vadovas – A. Narvydas), Raseinių raj. (grupės vadovas – A. Maciukevičius) Plano projektą ekspertų grupė parengė 2002 m. pabaigoje. Parengtą dokumentą

Kauno regiono plėtros taryba 2002‐12‐18 posėdžio sprendimu įvardijo kaip strategiją, t.y., Kauno regiono plėtros plano dalį, kurią būtina pakoreguoti ir papildyti pagal LR Vidaus reikalų ministro 2002‐10‐04 įsakymu Nr. 482 patvirtintą Regionų planų rengimo ir atnaujinimo metodiką, išplečiant iki regiono plėtros plano.

Nuo 2003 metų plano rengimo darbą kartu su ekspertais tęsė Kauno apskrities viršininko administracijos Regioninės plėtros departamento specialistai (direktorė G. Kasmačiauskienė). Ypatingą indėlį į Kauno regiono plėtros plano parengimą įnešė šio departamento specialistas G. Česonis. 2003 metų vasario – birželio mėnesiais surengti 33 susitikimai, kurių metu apie Kauno regiono plėtros planą diskutavo ir pasiūlymus teikė, apytiksliais duomenimis, apie 1300 savivaldybių politikų, administracijos darbuotojų, verslininkų, pramoninkų, mokslo, sveikatos, kultūros, sporto ir kitų sričių specialistų. Įvyko 2 atnaujinto plano varianto aptarimai darbo grupėse.

2003 m. liepos ‐‐ rugsėjo mėnesiais Kauno regiono plėtros planas buvo tobulinamas su LR Vidaus reikalų ministerijos angažuotais ekspertais.

Galutinis Kauno regiono plėtros plano variantas buvo patvirtintas Kauno regiono plėtros tarybos 2003‐10‐21 posėdyje.

6


TRUMPA REGIONO EKONOMINĖS IR SOCIALINĖS SITUACIJOS APŽVALGA Būdama pačiame šalies centre, Kauno apskritis yra išskirtinėje geografinėje padėtyje,

kadangi joje kertasi keturių transporto rūšių magistralės: automobilių, geležinkelio, vandens ir oro. Kaunas rengiasi pilnai išnaudoti šį nepaprastai svarbų faktorių savo plėtrai.

Teritorijos plotu (8,06 tūkst. kv. km) Kauno apskritis yra trečioje vietoje po Vilniaus ir Šiaulių apskričių. Gyventojų skaičius 2002 m. pradžioje buvo 696,1 tūkst. arba 20,1 proc. šalies gyventojų. Gyventojų tankumas regione ‐ vienas aukščiausių tarp visų šalies regionų ir sudaro 86,8 gyvent./ kv. km. Gyventojų tautinė sudėtis vienalytė – net 93,3 proc. gyventojų sudaro lietuviai.

Nedarbo lygis regione per pastaruosius metus svyravo tarp 6 ir 10 proc. ir yra vienas žemiausių šalyje (šalies vidurkis svyruoja tarp 12 ir 13,5 proc.). Didžiausias – 20 proc. ‐nedarbo lygis Jonavos rajone leidžia įvardinti šį rajoną probleminiu, tokiu būdu numatant papildomą finansavimą.

Bendrasis vidaus produktas (BVP), sukurtas Kauno regione, 2001 m. sudarė 6369 mln. Lt arba 19,5 proc. visos šalies BVP. Jo augimo tempai artimi šalies vidurkiui. Regiono BVP vienam gyventojui 2001 m. sudarė 13,4 tūkst. Lt ir yra žemesnis už šalies vidurkį 2,9 proc., tačiau atsilieka tik nuo Vilniaus ir Klaipėdos regionų atitinkamų rodiklių.

Pagal tiesiogines užsienio investicijas (TUI) Kauno apskritis tarp visų šalies apskričių užima antrąją vietą po Vilniaus apskrities. 2003 m. pradžioje TUI Kauno apskrityje sudarė 1573,4 mln. Lt, nedaug nuo jos atsilieka Klaipėdos apskritis – 1361,9 mln. Lt.

Pagrindinės šalys investuotojos Kauno apskrityje – Jungtinės Amerikos Valstijos, Suomija, Vokietija, Norvegija, Didžioji Britanija, Estija, Danija. Pagrindinės ekonominės veiklos į kurias daugiausiai investavo užsieniečiai, yra: didmeninė ir mažmeninė prekyba, lengvoji pramonė, maisto produktų ir gėrimų gamyba, naftos perdirbimo ir chemijos gaminių gamyba. Daugiausia TUI vienam gyventojui 2001 m. tenka Kauno m. savivaldybėje – 2938,12 Lt, mažiausia Kauno r. savivaldybėje – 41,14 Lt.

Pagal materialines investicijas Kauno apskritis taip pat šalyje yra antroje vietoje po Vilniaus apskrities. Trečioje vietoje yra Klaipėdos apskritis, tačiau situacija keičiasi Kauno apskrities nenaudai. 2001 m. Vilniaus ir Klaipėdos apskrityse materialinės investicijos išaugo, o Kauno apskrityje sumažėjo 9 proc. Materialinių investicijų mažėjimas reiškia, kad mažėja investicijos ne tik į statybą, inžinerinę infrastruktūrą, bet ir į verslo plėtrą apskritai. Nerimą kelia tai, kad šis faktas gali atsiliepti apskrities verslo konkurencingumui.

Gyventojų skaičius 2003 m. pradžioje buvo 696,1 tūkst. arba 20,1 proc. šalies gyventojų. Regione pastebimas gyventojų skaičiaus mažėjimas, kuriam įtakos turi gyventojų gimstamumo mažėjimas, tačiau pagrindinė priežastis – neigiamas migracijos saldo. 2001 m. regione migracijos saldo sudarė ‐1,6 žm./1000 gyv. (šalyje ‐0,7 žm./1000 gyv.).

Gyventojų tankumas regione išlieka vienu aukščiausių tarp šalies regionų ir sudaro 86,8 gyvent./ kv. km. Gyventojų tautinė sudėtis vienalytė – net 93,3 proc. gyventojų sudaro lietuviai.

Gyvenimo lygis. Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis 2001 m. bruto buvo 909 Lt – mažesnis už šalies vidurkį (982 Lt). Didžiausias darbo užmokestis šalyje yra Vilniaus ir Utenos apskrityse, atitinkamai 1145 Lt ir 1037 Lt. Iki 1999 m. augęs vidutinis mėnesinis darbo užmokestis bruto 2000 m. daugumoje apskrities savivaldybių sumažėjo, vėliau nežymiai pradėjo augti. Atsivėrusi Europos Sąjungos erdvė turėtų skatinti darbo užmokesčio augimą.

KAUNO REGIONO PLĖTROS VIZIJOS IR PRIORITETŲ NUSTATYMAS Plėtros strategija numatoma nustatant prioritetines plėtros kryptis. Naudojantis

lyginamosios analizės metodais, buvo nustatytos šios Kauno regiono plėtros prioritetinės kryptys:

1. Pramonės, turizmo ir poilsio paslaugų, smulkaus ir vidutinio verslo, gamybinės infrastruktūros sektoriaus, jungiančio transporto, kelių ir geležinkelių, oro uostų, inžinerinio aprūpinimo, ekonominės plėtros centrų, plėtra.

7


2. Žemės ūkio ir kaimo sektoriaus, jungiančio tradicinio ir netradicinio žemės ūkio produktų gamybos, alternatyvių verslų, produkcijos perdirbimo, kaimo infrastruktūros sritis, plėtra.

3. Žmogiškųjų išteklių ir viešųjų paslaugų sektoriaus, jungiančio socialinių paslaugų teikimo, išsilavinimo, sveikatos ir sveikos gyvensenos sritis, plėtra.

4. Gamtos išteklių naudojimo ir aplinkosaugos sektoriaus, jungiančio vandens naudojimo ir apsaugos, oro kokybės, triukšmo, kraštovaizdžio tvarkymo, atliekų tvarkymo sritis, plėtra.

Rengiant strategiją, ypatingą reikšmę turi regiono strateginės būklės analizė. Ši analizė atlikta naudojant SSGG – Stiprybių, Silpnybių, Galimybių ir Grėsmių (SWOT) analizės metodiką. SSGG analizė atlikta visuose prioritetiniuose plėtros sektoriuose bei atlikta apibendrinta viso regiono SSGG analizė ir jos rezultatai pateikti lentelėse. SSGG analizė buvo atliekama „minčių lietaus“ metodu, todėl daugeliu atveju SSGG analizės teiginiai nėra pagrįsti esamos ekonominės ir socialinės situacijos analizės išvadomis ir apibendrinimais. Toks metodas padeda objektyviau įvertinti regiono situaciją, vidaus bei išorės veiksnius.

Įvertinus regiono strateginę būklę ir atskirų sektorių plėtros galimybes bei tendencijas, suformuluota ši regiono strateginė vizija 2003‐2020 metams:

Kauno apskritis‐ modernus Rytų ir Vidurio Europos žinių ekonomikos regionas,

europinis mokslo, aukštųjų ir informacinių technologijų, kultūros bei turizmo centras su puikiai išvystyta tarptautinio susisiekimo ir logistikos infrastruktūra, jame gyvena nuolat besimokanti, versli, sveika ir saugi bendruomenė.

Regiono modernumas išsiskiria naujosios ekonomikos plėtra, užtikrinančia aukštą gyvenimo kokybę ir spartų kaimo modernėjimą, ypatingu dėmesiu žmogaus ir aplinkos santarai, garantuojančiai darnų regiono vystymąsi.

Vizija suponuoja tokius plėtros prioritetus:

€ NAUJOJI EKONOMIKA, apimanti žiniomis grįsto verslo, pramonės, turizmo ir transporto infrastruktūros plėtrą.

@ MODERNUS KAIMAS, apimantis konkurencingo ekologiško žemės ūkio ir kaimo diversifikuotą plėtrą.

☺ GYVENIMO KOKYBĖ, apimanti žinių ir sveikos visuomenės kūrimą ir vystymą, žmogiškųjų išteklių ir viešųjų paslaugų vystymą.

ŽMOGAUS IR APLINKOS SANTARA, apimanti žmogaus ir aplinkos saugą, aplinkos kokybės gerinimą ir inžinerinės infrastruktūros plėtrą.

Regiono plėtros strategija, užtikrinanti vizijos ir plėtros prioritetų įgyvendinimą,

išdėstyta formuluojant strateginius tikslus bei uždavinius ir apibūdinant strategines priemones šiems tikslams realizuoti. Strategija bus įgyvendinama rengiant ir realizuojant strategines priemones atitinkančius projektus (verslo planus, investicinius projektus ir pan.), kuriuose numatomi visi projektams būdingi parametrai (konkretus turinys, finansiniai ištekliai ir jų šaltiniai, žmogiškieji ištekliai, projektų vykdytojai, įvykdymo terminai ir pan.). Pateiktuose Kauno regiono plėtros prioritetuose suformuluoti šie tikslai ir uždaviniai:

8


€ NAUJOJI EKONOMIKA Šis pramonės, verslo, transporto ir turizmo infrastruktūros sektorius bus plėtojamas

realizuojant 4 strateginius tikslus ir 10 uždavinių, kurių įgyvendinimui numatyta įvykdyti 59 strategines priemones.

@ MODERNUS KAIMAS Žemės ūkio sektorius ir kaimas bus plėtojami realizuojant 3 strateginius tikslus ir 9

uždavinius, kurių įgyvendinimui numatyta įvykdyti 32 strategines priemones. ☺ GYVENIMO KOKYBĖ Žmogiškųjų išteklių ir viešųjų paslaugų sektorius bus plėtojamas realizuojant 4

strateginius tikslus ir 13 uždavinių, kurių įgyvendinimui numatyta įvykdyti 31 strateginę priemonę.

ŽMOGAUS IR APLINKOS SANTARA Aplinkosaugos ir gamtos išteklių sektorius bus plėtojamas realizuojant 3 strateginius

tikslus ir 8 uždavinius, kurių įgyvendinimui numatyta įvykdyti 33 strategines priemones.

9

Esamos ekonominės ir socialinės situacijos analizė Kauno regiono 2003‐2013 metų plėtros planas

2. ESAMOS EKONOMINĖS IR SOCIALINĖS SITUACIJOS ANALIZĖ

2.1. BENDRA SITUACIJOS ANALIZĖ

TERITORIJA Kauno apskritis yra patogioje geografinėje padėtyje: ji yra šalies centre, joje kertasi

tarptautinės transporto ir geležinkelio magistralės. Apskritį sudaro Birštono, Kauno miesto bei Jonavos, Kauno, Kaišiadorių, Kėdainių, Prienų, Raseinių rajonų savivaldybės. Kauno apskrities teritorijos bendrasis plotas 8060 . Tai yra trečias pagal teritorijos dydį regionas Lietuvoje po Vilniaus ir Šiaulių regionų. Apskrities centras‐ Kaunas.

2km

Kauno apskritis yra pramonės ir žemės ūkio kraštas. Daugiau kaip pusę apskrities teritorijos sudaro žemdirbystės plotai. Tai vienos našiausių žemių Lietuvoje‐ tik 5,8 proc. sudaro mažo našumo žemės.

4%

57%

28%

3% 6% 2%

MiestaiPramonės įmonės ir keliaiŽemdirbystės plotaiMiškaiVandenysKitos paskirties plotai

1 pav. Kauno apskrities teritorija Kauno apskritis yra Lietuvos centre. Ji ribojasi su Alytaus, Marijampolės, Panevėžio,

Šiaulių, Tauragės ir Vilniaus apskritimis. Svarbiausi apskrities miestai yra Kaunas (antrasis pagal gyventojų skaičių Lietuvoje), Kėdainiai, Kaišiadorys, Jonava, Prienai, Raseiniai ir unikalus regiono kurortas Birštonas, garsus gydomaisiais mineraliniais vandenimis ir poilsio galimybėmis.

Apskrityje gerai išplėtotas automobilių kelių tinklas. Svarbiausios magistralės, kertančios apskritį, yra Klaipėda ‐ Minskas ‐ Maskva (Kijevas), Kaliningradas ‐ Ryga, Varšuva‐ Ryga ‐ Talinas (Helsinkis) (Via Baltica), Kaunas ‐ Daugpilis, Kaunas‐ Sovetskas.

Kauną ir jo regioną kerta geležinkelio linijos Maskva – Minskas – Vilnius – Kaliningradas; Vilnius – Kaunas – Klaipėda; Kaunas – Šiauliai – Ryga. Projektuojamas europinio standarto geležinkelis Lietuvos – Lenkijos siena – Marijampolė – Kaunas, kuris įsijungs į Europos geležinkelių tinklą.

Šalia Kauno veikia tarptautinius standartus atitinkantis Kauno (Karmėlavos) oro uostas, kuris gali priimti ir aptarnauti praktiškai visų tipų oro laivus. Įvairių aviakompanijų reguliarūs reisai sujungė Kauną su daugeliu Europos valstybių. Didelė oro uosto veiklos dalis‐ krovinių pervežimas. Tai yra stambiausias krovinių pervežimo oro transportu centras Baltijos valstybėse. Oro uostas ribojasi su Kauno laisvąją ekonomine zona. Šis transporto infrastruktūros objektų kompleksas formuoja Kauno regioną kaip logistikos centrą.

Regiono teritorijoje yra Aukštadvario, Dubysos, Kauno marių, Krekenavos, Nemuno kilpų, Panemunių ir Tytuvėnų regioniniai parkai bei nemažas skaičius kitų saugomų teritorijų – 10 kraštovaizdžio, 4 geomorfologiniai, 3 hidrografiniai, 1 pedaloginis (dirvožemio), 1 pelmologinis (pelkių), 3 botaniniai, 7 zoologiniai ‐ botaniniai draustiniai.

11


GYVENTOJAI 2003 m. pradžioje Kauno apskrityje gyveno 696,1 tūkst. gyventojų (373,7 tūkst. iš jų –

Kauno mieste). Tai sudarė 20,1 proc. šalies gyventojų ir buvo antra pagal gyventojų skaičių (po Vilniaus apskrities – 24,4 proc. šalies gyventojų) apskritis Lietuvoje. Apskrityje gyventojai pasiskirstę taip: 73 proc. miesto, 27 proc. – kaimo.

Kauno apskritis yra vienas tankiausiai apgyvendintų Lietuvos regionų. Gyventojų tankumas – 86,8 gyventojų 1 km2 (Vilniaus apskrityje – 87 gyv./km2), kai tuo tarpu šalies vidurkis yra 53,2 gyv./km2. Atskirose savivaldybėse gyventojų tankumas svyruoja nuo 28 (Raseinių r. sav.) iki 2398,6 (Kauno m. sav.) gyventojų 1 km2. Kituose Lietuvos regionuose galime rasti žymiai mažiau apgyvendintų savivaldybių, pavyzdžiui, Varėnos r. sav. – 14 gyv./km2, Ignalinos r. sav. – 15,4 gyv./km2

373669

8271965501 52254 43762 37461 35366

5391

0

50000

100000

150000

200000

250000

300000

350000

400000

Kaun

o m. s

av.

Kaun

o r. s

av.

Kėda

inių r

. sav

.Jo

navo

s r. s

av.

Rase

inių r

. sav

.Ka

išiad

orių

r. sa

v.Pr

ienų r

. sav

.Bi

ršton

o sav

.

2 pav. Gyventojų skaičius apskrities savivaldybėse 2003 m. pradžioje (išankstiniai duomenys) Gyventojų sudėtis pagal tautybę yra vienalytė‐ net 93,9 proc. gyventojų yra lietuviai,

kai tuo tarpu Lietuvoje 83,4 proc. (2001 m. gyventojų surašymo duomenimis). Kitos tautybės‐ rusai, lenkai, ukrainiečiai, žydai.

Gimstamumas Kauno apskrityje pastaruosius kelis metus mažėja. 2002m. 1000 gyventojų teko 8,6 gimusių (Lietuvoje – 8,7). Nors tai beveik ir atitinka vidutines šalies tendencijas, tačiau net šešiose kitose apskrityse (Telšių, Tauragės, Marijampolės, Klaipėdos, Šiaulių ir Alytaus) gimstamumas didesnis. Didžiausiu gimstamumo lygiu pastaraisiais metais išsiskiria Jonavos r. sav. Joje gimstamumas (9,6 žm./1000 gyv.) didesnis už apskrities vidurkį 1,0 žm./1000gyv.

3 pav. Gimstamumo lygio dinamika Kauno apskrities savivaldybėse 1998 – 2002 m

0,0

2,0

4,0

6,0

8,0

10,0

12,0

Kauno m.sav.

Kauno r.sav.

Kėdainių r.sav.

Jonavos r.sav.

Raseinių r.sav.

Kaišiadoriųr. sav.

Prienų r.sav.

Birštonosav.

1998

1999

2000

2001

2002

12


Kitas kraštutinumas pastebimas Birštono sav., kuris visais metais išsiskiria mažiausiu gimstamumu apskrityje. 2002 m. gimstamumas (7,4 žm./1000 gyv.) sudarė tik 86 proc. apskrities vidurkio. Mažesniu gimstamumo lygiu išsiskiria ir Kauno miestas, tačiau čia pastebimas mažesnis skirtumas lyginant su apskrities vidurkiu. Kitose savivaldybėse gimstamumo lygis yra didesnis už regiono vidurkį.

Mirtingumas Kauno apskrityje 2002 m. (11,4 žm./1000 gyv.) buvo mažesnis už šalies vidurkį (skirtumas – 0,5 žm./1000 gyv.), tačiau bendros kitimo tendencijos panašios į į Lietuvos. Didžiausiu mirtingumu išsiskiria Prienų r. sav. (16,2 žm./1000 gyv), o mažiausiu – Kauno r. sav. (9,7 žm./1000 gyv.)

0,0

2,0

4,0

6,0

8,0

10,0

12,0

14,0

16,0

18,0

Kauno m. sav . Kauno r. sav . Kėdainių r. sav . Jonav os r. sav . Raseinių r. sav . Kaišiadorių r.sav .

Prienų r. sav . Birštono sav .

19981999200020012002

4 pav. Mirtingumo lygio dinamika Kauno apskrityje 1998 – 2002 m. Natūralaus gyventojų prieaugio dinamikai įtaką turi gimstamumo ir mirtingumo

kitimo tendencijos. Pastaruoju metu šis rodiklis turi tendenciją mažėti ir pastaruoju metu yra neigiamas ‐ ‐2,8 natūralaus prieaugio tūkstančiui gyventojų (Lietuvoje ‐ ‐3,2). Apskrityje tik Kauno r. sav. šis rodiklis yra artimas 0 (‐0,3 žm./1000 gyv.). Šalies mastu didžiausias prieaugis yra Telšių ir Klaipėdos apskrityse, mažiausias – Panevėžio ir Utenos. Prienų r. ir Birštono savivaldybės išsiskiria mažiausiu natūraliu gyventojų prieaugiu.

-8,0-7,0-6,0-5,0-4,0-3,0-2,0-1,00,01,02,0

Kauno m.sav.

Kauno r.sav.

Kėdainių r.sav.

Jonavos r.sav.

Raseinių r.sav.


Prienų r.sav.

Birštonosav.

19981999200020012002

5 pav. Natūralus gyventojų prieaugis Kauno apskrities savivaldybėse, žm./1000 gyv. Migracijos saldo, parodantis atvykstančių bei išvykstančių iš teritorijos žmonių

skirtumą, tenkantį 1000 gyventojų, yra gana svarbus regioną apibūdinantis rodiklis. Respublikos mastu jis nėra toks informatyvus, bet atskirų regionų (apskričių, rajonų) lygyje parodo tam tikrą apibendrintą regiono patrauklumą gyventojams (ypač tuo atveju, kai didžiąją dalį migracijos sudaro migracija tarp apskričių, o ne jos viduje). Didesnis migracijos saldo būna tuose regionuose, kuriuose gyventojai randa palankesnes darbo bei gyvenimo sąlygas. Pastaraisiais metais pastebima migracija iš Kauno regiono ne tik į kitas Lietuvos

13


vietoves, bet ir į užsienio valstybes. 2001 m. migracijos saldo buvo ‐1,6 žm./1000 gyv. Į apskritį atvyko 8583, o išvyko 9695 gyventojai. Didžiausias neigiamas saldo buvo Kauno m. sav. (‐6 žm./1000 gyv.)), o didžiausias teigiamas‐ Kauno r. sav. (8,2 žm./1000 gyv.). Tokio rezultato priežastimi galėtų būti pastebima Kauno miesto gyventojų migracija į priemiestines zonas. Tačiau pastebima, jog ne tik Kauno miestas tampa mažiau patraukliu, bet panašios tendencijos yra ir kitose savivaldybėse. Tai parodo ir viso regiono migracijos saldo sumažėjimas nuo 2,4 žm./1000 gyv. 1990 m. iki ‐1,6 žm./1000 gyv. 2001 m. Kita vertus 1995 m. migracijos saldo buvo tik ‐2,0 žm./1000 gyv. , o jau 1998 m. jis vėl buvo teigiamas – 0,4 žm./1000 gyv. Tačiau visumoje išlieka mažėjimo tendencija.

-10,0

-8,0

-6,0

-4,0

-2,0

0,0

2,0

4,0

6,0

8,0

10,0

12,0

Kauno m.sav.

Kauno r.sav.

Kėdainių r.sav.

Jonavos r.sav.

Raseinių r.sav.


Prienų r.sav.

Birštonosav.

1998199920002001

6 pav. Migracijos saldo 1000 gyventojų Kauno apskrities savivaldybėse Žmonių, sulaukusių 65 ir daugiau metų, dalis populiacijoje Kauno apskrityje pastarąjį

dešimtmetį augo ir nuo 1994 m. padidėjo nuo 11,6 iki 14 proc. 2001 m. esant tokioms tendencijoms 2005 metais ši gyventojų dalis sudarys 15 proc.

Visi šie išnagrinėti veiksniai paaiškina pastebimą gyventojų skaičiaus mažėjimą regione pastaraisiais metais. Be to, gyventojų skaičiaus mažėjimui per 2001 metus (sumažėjimas beveik 50000 gyv.) didelę įtaką turėjo 2001 m. balandžio mėn. įvykęs visuotinis gyventojų surašymas, kurio metu buvo patikslintas Lietuvos, o kartu ir Kauno apskrities, gyventojų skaičius.

Remiantis pastarųjų metų apskrities ir atsižvelgiant į Europos tendencijas, o taip pat atkreipiant dėmesį į įvairius mokslinius tyrimus, galima prognozuoti, jog regiono gyventojų skaičius ir toliau mažės. To priežastimis bus vis mažėjantis gimstamumas ir didėjantis mirtingumas, prognozuojama didėsianti gyventojų migracija į užsienio valstybes, ypač dėl atsiversiančios ES darbo rinkos. Tačiau galima teigti, jog iš dalies emigraciją kompensuos pigesnės darbo jėgos imigracija iš Azijos, ir, galbūt, NVS valstybių.

BENDRASIS VIDAUS PRODUKTAS Bendrasis vidaus produktas (BVP), sukurtas Kauno regione 2001 metais, pasiekė 9369,

mln. Lt. Tai sudarė 19,5 proc. visos šalies BVP. 1996‐ 2001 m. laikotarpiu BVP apskrityje išaugo 34,3 proc. Tai iš esmės atitiko ir visos Lietuvos BVP (34,2 proc.) augimo tempus minėtu laikotarpiu. 2001 m. BVP augimas apskrityje sudarė 8,3 proc., ir buvo didesnis už šalies BVP augimą (6,5 proc.).

2001m. BVP vienam gyventojui sudarė 13,4 tūkst. Lt. Šis rodiklis yra 2,9 proc. žemesnis už šalies vidurkį, tačiau atsilieka tik nuo Vilniaus ir Klaipėdos regionų atitinkamų rodiklių.

14


Bendrasis vidaus produktas (BVP), sukurtas Kauno regione 2001 metais, pasiekė 9369, mln. Lt. Tai sudarė 19,5 proc. visos šalies BVP. 1996‐ 2001 m. laikotarpiu BVP apskrityje išaugo 34,3 proc. Tai iš esmės atitiko ir visos Lietuvos BVP (34,2 proc.) augimo tempus minėtu laikotarpiu. 2001 m. BVP augimas apskrityje sudarė 8,3 proc., ir buvo didesnis už šalies BVP augimą (6,5 proc.).

Alytaus4,2% Kauno

19,5%

Vilniaus34,5%

Utenos4,4%

Klaipėdos12,1%

Marijampolės3,7%Panevėžio

7,3%Šiaulių7,6%Tauragės

2,2%

Telšių4,5%

7 pav. BVP pasiskirstymas Lietuvos apskrityse 2001 m., proc.

2001m. BVP vienam gyventojui sudarė 13,4 tūkst. Lt. Šis rodiklis yra 2,9 proc.

žemesnis už šalies vidurkį, tačiau atsilieka tik nuo Vilniaus ir Klaipėdos regionų atitinkamų rodiklių.

8,5 8,2

10,3 10,3

11,6 11,3 11,5 11,1

12,211,5

13,8 13,4

0

2

4

6

8

10

12

14

1996 1997 1998 1999 2000 2001

Lietuva

Kaunoapskritis

8 pav. Bendrasis vidaus produktas tenkantis vienam gyventojui 1996 – 2001 m., tūkst. Lt Remiantis įvairių tarptautinių ekonomikos ir finansų institucijų prognozėmis, spartus

BVP augimas turėtų išlikti ir ateinančiais 5‐7 metais. Lietuvai netgi prognozuojamas vienas iš didžiausių augimų tarp Europos šalių. Todėl Kauno apskrities BVP turėtų taipogi sparčiai augti, netgi vidutiniškai didesniais tempais nei visos šalies BVP. Tai rodo keletos pastarųjų metų tendencijos, kai augimas 1‐2 proc. viršija visos šalies BVP augimo tempus.

15


TIESIOGINĖS UŽSIENIO INVESTICIJOS Pagal tiesiogines užsienio investicijas (TUI) Kauno apskritis tarp visų Lietuvos

apskričių užima antrąją vietą po Vilniaus apskrities, kurioje šis rodiklis 2003 m. pradžioje siekė 8489,2 mln. Lt. 2003 m. pradžioje tiesioginės užsienio investicijos Kauno apskrityje sudarė 1573,4 mln. Lt. nedaug atsilieka Klaipėdos apskritis – 1361,9 mln. Lt.

Tačiau TUI tarp apskričių savivaldybių pasiskirstę labai nevienodai. Birštono savivaldybėje visai nėra TUI, o Kauno m. sav. dalis viršija 80 proc. visų regiono TUI, gan nemaža visos apskrities TUI dalis yra ir Kėdainių r. sav.

462490

625159

792675

1042477

12110791310554

1573400

0

200000

400000

600000

800000

1000000

1200000

1400000

1600000

1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003

9 pav. Tiesioginės užsienio investicijos Kauno apskrityje (sausio 1d. tūkst.. Lt.) 2001 m tiesioginės užsienio investicijos vienam gyventojui sudarė 1874,06 Lt.

Didžiausias šis rodiklis buvo Kauno m. sav. (2938,12 Lt./gyv.) ir Kėdainių r. sav. (2180,91 Lt. /gyv.), mažiausias (neskaitant Birštono sav.)‐ Kauno r. sav. (41,14 Lt./gyv.) ir Prienų r. sav. (162,69 Lt./gyv.). Didžiausi svyravimai pastebimi Raseinių r. sav. Ypač sparčiais TUI vienam gyventojui augimo tempais išsiskiria Kėdainių r. sav., kur per 1997 m.šis rodiklis šoktelėjo 6,2 karto, 1998 m. 2,5 karto, o 1999 m. dar 63 proc. vėliau šis augimas sulėtėjo. Stabiliausias augimas pastebimas Kauno m. sav. Čia TUI vienam gyventojui padidėjimas yra 17‐20 proc. per metus, kiek didesnis šuolis buvo 1999 m.‐ 34 proc.

0%

20%

40%

60%

80%

100%

1998 1999 2000 2001 2002

Raseinių r. sav .

Prienų r. sav .

Kėdainių r. sav .

Kauno r. sav .

Kaišiadorių r. sav .

Jonav os r. sav .

Birštono sav .

Kauno m. sav .

10 pav. Tiesioginių užsienio investicijų pasiskirstymas pagal savivaldybes (sausio 1d.)

16


Pagrindinės šalys investuotojos Kauno apskrityje – Jungtinės Amerikos Valstijos, Suomija, Vokietija, Norvegija, Didžioji Britanija, Estija, Danija. Pagrindinės ekonominės veiklos į kurias daugiausiai investavo užsieniečiai, yra: didmeninė ir mažmeninė prekyba, lengvoji pramonė, maisto produktų ir gėrimų gamyba, naftos perdirbimo ir chemijos gaminių gamyba.

Tiesioginių užsienio investicijų augimas turėtų išlikti ir ateityje. Šiuo metu silpnai išnaudojamas Kauno, kaip antrojo Lietuvos miesto, potencialas, taip dar tik prasideda sparti logistikos plėtra. Ateityje turėtų didėti investicijos į aukštosiomis technologijomis paremtas, didelę pridėtinę vertę sukuriančias pramonės ir verslo sritis. Pliko lauko investicijas turėtų paskatinti Kauno laisvosios ekonominės zonos veiklos pradžia.

1 lentelė. Tiesioginės užsienio investicijos vienam gyventojui, Lt (sausio 1 d.)

1998 1999 2000 2001 2002 Vidutiniškai Lietuvoje 1123,66 1756,65 2231,16 2528,57 3067,68 Kauno apskritis 828,90 1051,43 1383,33 1616,93 1874,06 Kauno m. sav. 1343,20 1562,18 2094,05 2456,70 2938,12 Birštono sav. - - - - - Jonavos r. sav. 282,79 266,82 221,39 211,87 219,69 Kaišiadorių r. sav. 127,07 149,53 376,75 689,26 527,97 Kauno r. sav. 43,50 25,30 43,67 33,46 41,14 Kėdainių r. sav. 465,84 1142,40 1863,59 1839,25 2180,91 Prienų r. sav. 117,06 105,36 118,69 156,92 162,69 Raseinių r. sav. 109,59 814,92 230,78 600,09 460,75 MATERIALINĖS INVESTICIJOS Pagal materialines investicijas 2001 m. Kauno apskritis taip pat yra antrojoje vietoje po

Vilniaus apskrities, tačiau čia atsilikimas yra mažesnis, atitinkamai 1274,3 mln. Lt. ir 3656,7 mln. Lt. Klaipėdos apskrityje materialinių investicijų dydis buvo 1045 mln. Lt. Tačiau tiek Vilniaus, tiek Klaipėdos apskrityse per 2001 m. materialinės investicijos išaugo, o Kauno apskrityje sumažėjo 9 proc. Minėtu laikotarpiu investicijos išaugo tik Kauno r., Raseinių r., ir Kaišiadorių r. savivaldybėse, visose kitose pastebimas sumažėjimas, o Kėdainių r. sav. materialinės investicijos sumažėjo netgi 58,6 proc.

2 lentelė. Materialinės investicijos vienam gyventojui, Lt.

1997 1998 1999 2000 2001 Vidutiniškai Lietuvoje 1481,66 1846,63 1706,09 1774,63 2251,13 Kauno apskritis 1012,48 1393,55 1397,06 1871,23 1822,20 Kauno m. sav. 1196,21 1538,20 1619,73 2374,32 2450,74 Birštono sav. 1317,54 2013,95 1247,84 937,70 721,72 Jonavos r. sav. 754,94 1302,12 895,35 1160,07 1060,79 Kaišiadorių r. sav. 1307,74 1402,16 1174,22 1216,74 1226,69 Kauno r. sav. 998,21 1409,12 1448,17 1581,37 1782,26 Kėdainių r. sav. 582,55 1479,35 1484,68 2067,00 923,92 Prienų r. sav. 623,45 742,18 734,36 477,68 491,39 Raseinių r. sav. 397,23 542,80 551,88 271,84 488,00

17


Skaičiuojant vienam gyventojui, materialinės investicijos 2001 m. Kauno apskrityje sudarė 1822,2 Lt. ir tai buvo 19 proc. mažiau, nei vidutiniškai vienam šalies gyventojui.

2001 m. materialinės investicijos vienam gyventojui didesnės tiek už apskrities, tiek už šalies vidurkį buvo tik Kauno m. sav. Skaičiuojant vienam gyventojui, materialinės investicijos 1997‐ 2001 nuolatos augo Kauno r. sav. ir šiuo metu tik nežymiai atsilieka nuo apskrities vidurkio, o Birštono sav. 1998 m. buvę didžiausios ir netgi 44,5 proc. viršiję apskrities vidurkį, kasmet ėmė mažėti ir šiuo metu sudaro tik 39,6 proc. apskrities vidurkio.

Didžiausią įtaką materialinių investicijų vienam Kauno apskrities gyventojui lygio kitimui analizuojamu laikotarpiu turėjo šio rodiklio dinamika Kauno m. sav.. 1997‐ 2001 m. šis rodiklis Kauno m. sav. išaugo daugiau kaip 2 kartus, o apskrityje augimas sudarė tik 80 proc. Tam didelę įtaką turėjo sulėtėję augimo tempai kitose savivaldybėse.

Materialinių investicijų mažėjimas reiškia, jog mažėja investicijos ne tik į statybą, inžinerinę infrastruktūrą, bet, visų svarbiausia, į gamybos modernizavimą ir apskritai į verslo plėtrą. Tai duoda pagrindą nerimauti, nes mažėja dėmesys konkurencingumo didinimui, o tuo pačiu pasirengimui konkuruoti būsimojoje Europos Sąjungos bendrojoje rinkoje. Tačiau pastaruoju metu konkurencingumo didinimui skiriamas didelis tiek aukščiausių šalies pareigūnų, tiek asocijuotų verslo struktūrų dėmesys, įmonės įvairiais būdais skatinamos investuoti į verslo modernizavimą. Todėl artimiausiais metais materialinės investicijos apskrityje neišvengiamai turėtų sparčiai didėti.

UŽIMTUMAS IR NEDARBAS Kauno regione 2001 metais vidutinis metinis užimtųjų skaičius sudarė 301 tūkst.

gyventojų. Didžiausia jų dalis dirbo paslaugų sferoje (175,6 tūkst.). Kauno regionas tradiciškai išlieka Lietuvos pramonės centru – šioje sferoje čia dirba 67,7 tūkst. gyventojų. Tai 21,5 proc. Lietuvos pramonės darbuotojų. Per vienerius metus, lyginant su 2000 metais, pramonėje užimtųjų skaičius sumažėjo 4,2 tūkst. darbuotojų. Žemės ūkio, medžioklės ir miškininkystės sferoje 2001 metais dirbo 38,8 tūkst. užimtų gyventojų ir šis skaičius per metus sumažėjo 7,2 tūkstančių darbuotojų. Akivaizdu, kad įvyko struktūriniai dirbančiųjų užimtumo pokyčiai – dalis jų persiliejo iš žemės ūkio į kitų verslų sferą. Tai teigiama užimtumo struktūros tendencija. Bendras užimtųjų skaičius per pastaruosius metus, kaip ir visoje Lietuvoje, nuolat mažėjo. Ypatinga situacija susiklostė Jonavos r. sav. Čia iš 17,6 tūkst. visų savivaldybės užimtųjų gyventojų, 1082 (6,1 proc.) dirbo AB „Achema“, o dar nemaža dalis buvo kitų „Achemos grupės“ įmonių, esančių Jonavos r. sav. teritorijoje, darbuotojai. Todėl galima teigti, jog šios grupės įmonės turi didelę įtaką užimtumo ir nedarbo lygiams.

0

2

4

6

8

10

12

14

proc

1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001

Lietuva

Kauno apskritis.

11 pav. Nedarbo lygis Lietuvoje ir Kauno apskrityje

Nedarbo lygis regione per pastaruosius metus svyravo tarp 6 ir 10 procentų. Tai

žymiai geresni rodikliai, negu visos Lietuvos vidurkis, kuris per tą patį laikotarpį svyravo tarp 12 ir 13,5 proc., o kai kuriuose regionuose siekė iki 16 proc. Didžiausia bedarbystė Kauno regione yra Jonavos r. sav., kur nedarbo lygis 2001 m. siekė net 21,6 proc., o tai beveik 2 kartus viršijo šalies (12,5 proc.) ir daugiau kaip 2,2 karto buvo didesnis už regiono (9,7

18


proc.) vidurkį. Remiantis 1994‐ 2001 m. Lietuvos darbo biržos duomenimis, galima teigti, jog Jonavos r. sav. visą šį laikotarpį buvo didžiausias nedarbo lygis apskrityje ir vienas iš didžiausių šalyje, be to, nedarbo lygis Jonavos r. sav. turėjo tendenciją didėti.

0

5

10

15

20

25

proc.

Kauno m.sav.

Birštonosav.

Jonavos r.sav.


Kauno r.sav.

Kėdainių r.sav.

Prienų r.sav.

Raseinių r.sav.

1994

1995

1996

1997

1998

1999

2000

2001

12 pav. Nedarbo lygis apskrities savivaldybėse Remiantis Lietuvos darbo biržos duomenimis, 2003 m. balandžio 1 d. nedarbo lygis

Kauno apskrityje buvo 9,2 proc., o šalyje‐ 11,8 proc. Tai rodo, jog nedarbo lygis pastaruoju metu turi tendenciją nors ir nežymiai mažėti. Ateityje ši tendencija turėtų išlikti, nes atsigaunanti ekonomika ir didėjanti darbo jėgos, o ypač kvalifikuotos, emigracija didins užimtumą. Kita vertus, dirbančiųjų žemės ūkyje neišvengiamai mažės, todėl kaimiškose teritorijose nedarbo lygis didės. Tai skatins emigraciją į miestus. Todėl labai svarbu skatinti verslo plėtrą ir įgyvendinti įvairias užimtumo programas kaimiškose vietovėse, taip pat skatinti kvalifikacijos kėlimą ir persikvalifikavimą, siekiant nors iš dalies padengti prognozuojamą tam tikros kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą.

DARBO UŽMOKESTIS Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Kauno apskrityje 2001 m. buvo 909 Lt ir

buvo šiek tiek mažesnis už šalies vidurkį – 982 Lt. Labiausiai darbo užmokestis nuo šalies vidurkio atsilieka Kauno r., Prienų r., Raseinių r. ir Birštono savivaldybėse‐ 19‐28 proc. Tik Jonavos r. sav. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis buvo didesnis už Lietuvos vidurkį. Didžiausias vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2001 m. buvo Vilniaus (1145 Lt.) ir Utenos (1037 Lt.) apskrityse. Visose kitose apskrityse šis rodiklis buvo mažesnis lyginant su šalies vidurkiu.

3 lentelė. Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, litais

1996 1997 1998 1999 2000 2001 Vidutiniškai Lietuvoje Kauno apskritis Kauno m. sav. Birštono sav. Jonavos r. sav. Kaišiadorių r. sav. Kauno r. sav. Kėdainių r. sav. Prienų r. sav. Raseinių r. sav.

618 590 609 581 722 602 496 518 493 484

778 738 767 675 830 731 633 632 638 599

930 865 896 828 912 832 761 762 789 740

987 915 944 863 967 894 818 826 825 768

971 885 915 801 967 847 759 802 795 731

982 909 946 796 990 862 775 801 796 708

19


Iki 1999 m. pastebimai augęs vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, 2000 m. daugumoje savivaldybių sumažėjo, nepakitęs liko tik Jonavos r. savivaldybėje. Raseinių r., Kėdainių r. ir Birštono savivaldybėse mažėjimo, tik kiek mažesnio, tendencija išliko ir 2001 m. Ateityje darbo užmokesčio augimo tendencija turėtų išlikti visose savivaldybėse, nes atsigaunanti ekonomika, taip pat atsivėrusi Europos Sąjungos erdvė skatins didinti darbo užmokestį, siekiant pritraukti ir išlaikyti kvalifikuotą darbo jėgą, kurią atsivėrusi ES darbo rinka trauks didesniu darbo užmokesčiu.

20


2.2. SEKTORIŲ SITUACIJOS ANALIZĖ IR TENDENCIJOS

2.2.1. VERSLAS, PRAMONĖ IR KAIMO PLĖTRA

Kauno apskrityje pagaminama apie penktadalis visos Lietuvos pramonės produkcijos. Svarbiausieji pramonės produktai, pagaminti regione yra šie: baldai, verpalai, audiniai, medikamentai, mėsa ir jos produktai, pieno produkcija, miltai, kombinuotieji pašarai, mineralinės trąšos, sieros ir fosforo rūgštis, konservuoti produktai, vinys, statybinės plytos, padarinė mediena, durpės, popierius, alus ir nealkoholiniai gėrimai, degtinės ir likerio gaminiai, mineraliniai vandenys ir kt.

Stambaus regioninio miesto įtakoje Kauno apskritis yra mažiau kaimiška negu vidutiniškai visa šalis. Kaimo vietovės užima 2,0 struktūros punktais mažesnę teritorijos dalį, o kaimo gyventojai sudaro 6,0 struktūros punktais mažesnę gyventojų dalį negu vidutiniškai šalyje. Kaimiškiausios yra Kauno, Prienų , Kaišiadorių ir Raseinių rajonų savivaldybės.

Žemės ūkio naudmenos užima 56,5 proc. viso apskrities žemės fondo. Tai 2,9 struktūros punkto daugiau negu vidutiniškai šalyje. Didžiausia žemės ūkio naudmenų dalis yra Kėdainių ir Raseinių rajonų, mažiausia – Jonavos ir Kaišiadorių (51,2 proc.) rajonų savivaldybėse.

Kauno apskrities gyventojai mažiau negu vidutiniškai šalyje yra priklausomi nuo žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės. Šiose sferose dirba 14,8 proc. visų užimtųjų gyventojų, kai vidutiniškai šalyje – 19,9 proc. Žemės ūkyje ir miškininkystėje sukuriama tik apie 7 proc. apskrities bendrojo vidaus produkto, kai šalyje – apie 11 proc.

Bendras žemės ūkio naudmenų plotas regione – 452,2 tūkst. hektarų, ariamoji žemė – 400 tūkst. ha. Regione vyrauja smulkūs ūkininkų ūkiai – 63,5 proc. ūkių plotas nesiekia 10 ha, 26,9 proc. ūkių plotas tarp 10 ir 20 ha. Ir tik 0,9 proc. (88 ūkiai) ūkių plotas viršija 50 ha. Daugiausiai tokių ūkių Kėdainių ir Raseinių savivaldybėse – atitinkamai, 1,9 ir 1,7 proc. Kauno rajone vyrauja vienos iš labiausiai derlingų žemių Lietuvoje. Šiame rajone didžiausias pieno primilžis.

PRAMONĖ Pasikeitus ūkininkavimo sąlygoms Kauno apskrities pramonės įmonės susidūrė su rinkos

ekonomikos sąlygotais pokyčiais: dalis stambių pramonės įmonių bankrutavo, kas, savo ruožtu, sukėlė daug neigiamų ekonominių ir socialinių padarinių; energijai ir darbui imli gamyba, morališkai pasenusi technologija, netinkami vadybos metodai mažina pramonės įmonių konkurencingumą pasaulio rinkose; nutrūko dauguma ryšių su buvusiais partneriais dėl jų ekonominio neefektyvumo; ir kt. Dėl minėtų ir kitų priežasčių Kauno apskrities pramonės įmonėse nuolat mažėja vidutinis metinis darbuotojų skaičius: jei 1995m. pramonės įmonėse dirbo 60,8 tūkst. žm., tai 2001m. tik 51,5 tūkst. žm. (išimtimi yra Kauno, Kaišiadorių ir Prienų rajonų bei Birštono savivaldybės, kurių pramonės įmonėse darbuotojų skaičius padidėjo). Kauno apskrities pramonės gamybinio personalo dalis šalies pramonėje 2001m. sudarė 24,0 proc. Šiuo rodikliu Kauno apskritis atsilieka tik nuo Vilniaus apskrities (čia 25,8 proc.). Tuo tarpu kitose Lietuvos apskrityse pramonės gamybinio personalo dalis šalies pramonėje 2001m. mažėjančia tvarka sudarė atitinkamai: Klaipėdos apskrityje – 10,7 proc.; Panevėžio apskrityje – 9,9 proc.; Šiaulių apskrityje – 7,1 proc.; Alytaus apskrityje – 6,1 proc.; ir t.t.

Pagal Statistikos departamento duomenis, veikiančių ūkio subjektų skaičius Kauno apskrityje 2001m. gruodžio 1d. sudarė 14551 įmonę (tai prilygsta 21,3 proc. visų Lietuvoje veikiančių įmonių).

Verta pastebėti, kad parduotos pramonės produkcijos apimtis Kauno apskrities pramonės įmonėse didėjo (žr. lentelę). 2000-2001 metais parduotos pramonės produkcijos apimtis didėjo visose Kauno apskrities savivaldybėse (išimtį sudarė Kėdainių savivaldybė, kurioje šis rodiklis sumažėjo beveik 2 kartus). Kauno apskrities parduota pramonės produkcijos dalis šalies pardavimuose 2001m. sudarė 18,6 proc. (pagal šį rodiklį Kauno apskritis atsilieka tik nuo Telšių ir Vilniaus apskričių – jose šis rodiklis atitinkamai prilygsta 26,4 ir 18,7 proc.).

21


4 lentelė. Parduota pramonės produkcija (be PVM ir akcizo, veikusiomis kainomis, milijonais litų)

1996 1997 1998 1999 2000 2001 Iš viso Lietuvoje 14545 16662 17294 15892 18544 21997 Kauno apskritis 3275 3466 3550 3532 3717 4096 Kauno m. sav. 1917 2104 2134 2089 2172 2496 Birštono sav. 7 4 7 7 5 6 Jonavos r. sav. 624 510 489 401 539 624 Kaišiadorių r. sav. 69 75 82 66 64 122 Kauno r. sav. 41 46 74 65 95 186 Kėdainių r. sav. 462 560 571 691 644 444 Prienų r. sav. 49 55 80 94 91 104 Raseinių r. sav. 106 112 113 119 107 114 Tiesioginės užsienio investicijos 1997-2002 metais Kauno apskrityje padidėjo nuo 462,5 mln.

litų iki 1310,6 mln. litų. Tai antrasis rodiklis po Vilniaus apskrities. Materialinės investicijos 1996-2001 metų laikotarpiu (išlaidos pastatams, inžineriniams statiniams, įrengimams, mašinoms, transporto priemonėms įsigyti; statybai ir esamam ilgalaikiam materialiajam turtui atnaujinti) padidėjo nuo 638,2 iki 1274,3 mln. litų.

PASLAUGOS Kauno apskrities paslaugų įmonių pajamos 1999‐2001 metais sumažėjo nuo 1090,5 iki

965,4 mln. litų (arba 11,5 proc.). Atskirų apskričių procentinė dalis 2001m. Lietuvoje suteiktų paslaugų apimtyje pasiskirstė nevienodai: Vilniaus apskričiai teko 49,3 proc. visų suteiktų paslaugų; Kauno apskričiai – 19,3 proc.; Klaipėdos apskričiai – 9,3 proc.; Šiaulių apskričiai – 5,6 proc.; Panevėžio apskričiai – 4,5 proc.; ir t.t.

Didžiausios paslaugų pajamos Kauno apskrityje gaunamos iš nekilnojamojo turto operacijų, o taip pat už sveikatos priežiūrą ir socialinį darbą. Mažiausios pajamos gaunamos už asmeninių ir namų ūkio reikmenų taisymą.

5 lentelė. Prekybos, restoranų ir kitų maitinimo įmonių mažmeninė prekių apyvarta (milijonais litų)

1996 1997 1998 1999 2000 2001 Iš viso Lietuvoje 12039,1 14529 16202 15356,2 16752 18446,9 Kauno apskritis 2470,4 3321,7 3770,2 3341,3 3404.2 3621.6 Kauno m. sav. 1779,4 2413,7 3000,9 2550,0 2607.7 2794.7 Birštono sav. 6,0 8,9 4,9 5,1 6.2 7.6 Jonavos r. sav. 122,8 163,9 164,4 158,3 128.6 139.2 Kaišiadorių r. sav. 85,9 98,2 78,2 65,1 80.9 85.1 Kauno r. sav. 137,3 208,7 155,2 149,3 158.9 162.2 Kėdainių r. sav. 199,0 222,2 209,8 249,3 256.6 253.3 Prienų r. sav. 67,6 102,7 70,4 80,4 80.5 92.1 Raseinių r. sav. 72,4 103,4 86,4 83,8 84.8 87.4

Restoranų ir kitų maitinimo įmonių skaičius Kauno apskrityje 1996‐2001 metais

padidėjo nuo 898 iki 1038 (Lietuvoje šio rodiklio augimas sudarė beveik 14 proc.). Mažmeninės prekybos ir maitinimo apyvarta, įskaitant prekybą turgavietėse, 1996‐2001 metais apskrityje padidėjo nuo 2470,4 iki 3621,6 mln. litų. Sparčiausiai augo Kauno miesto savivaldybėje esančių restoranų ir kitų maitinimo įmonių mažmeninė prekių apyvarta.

Kauno apskrityje 2001m. didėjo komunalinių paslaugų apimtys: patiekta į tinklą 31516,9 tūkst. m3 vandens, vartotojams parduota 21892,3 tūkst. m3 vandens; pašalinta 32125,4

22


tūkst. m3 nuotekų, išvalyta valyklose 24 proc. nuotekų palyginti su visu pašalintu nuotekų kiekiu; patiekta visiems vartotojams 1208,8 mln. m3 dujų, iš jų gyventojams – 43,5 mln. m3 dujų.

2001m. Kauno apskrityje veikė 24 viešbučiai (iš jų Kauno mieste 17), 6 moteliai (iš jų Kauno mieste 4) ir 55 turistinės įmonės (iš jų Kauno mieste 48). 1999‐2001 metais viešbučiuose apgyvendintų svečių skaičius padidėjo nuo 43,9 iki 46,2 tūkst. žm., moteliuose – atitinkamai nuo 5,3 iki 8,3 tūkst. žm.

STATYBA Statybos įmonių ir bendrovių veikla 1996‐2001 metais žymiai aktyvėjo (žr. lentelę).

Didžiausios statybos apimtys buvo Kauno miesto, Kauno ir Jonavos rajonų savivaldybėse. Statybos darbų apimtys nurodytu laikotarpiu Kauno apskrityje augo beveik 72,4 proc. (šis rodiklis yra artimas Lietuvos mastu vykdomų statybos darbų apimtims 1995‐2000 metų laikotarpiu). Pagal statybos apimtis Kauno apskritis atsilieka tik nuo Vilniaus apskrities atitinkamo rodiklio.

6 lentelė. Statybos įmonių ir bendrovių atliktų darbų apimtis Kauno apskrityje (tūkstančiais litų)

1996 1997 1998 1999 2000 2001

Iš viso Lietuvoje, mln. Lt. 2023 2619 3389 3214 2596 2748Kauno apskritis 419405 560466 690869 634378 521550 579521 Kauno m. sav. 311432 416645 492649 469084 397840 448286 Birštono sav. 714 968 1240 1284 338 1079 Jonavos r. sav. 21815 22828 30006 20897 30287 31097 Kaišiadorių r. sav. 20267 28725 42268 29148 20495 17680 Kauno r. sav. 26915 38649 41972 43986 34801 34959 Kėdainių r. sav. 17936 25843 45510 34137 21646 27044 Prienų r. sav. 9526 14365 20725 16946 8935 10480 Raseinių r. sav. 10800 12443 16499 18896 7208 8896

Gyvenamasis fondas 2001m. pabaigoje Kauno apskrityje sudarė 15592,2 tūkstančius

m2 naudingojo ploto, tame skaičiuje miestuose – 10952,7, o kaimuose ‐ 4639,5 tūkstančius m2 naudingojo ploto. 1999‐2001 metų laikotarpiu Kauno apskrityje jis sumažėjo 9,6 proc. (miestuose sumažėjo 12,8 proc., o kaimuose ‐ 1,1 proc.). Akivaizdus mažėjimas vyko 2000‐2001 metų laikotarpiu. Privačios nuosavybės gyvenamasis fondas 2001m. pabaigoje sudarė 14927,2 tūkstančius m2 naudingojo ploto, o valstybės ir savivaldybių ‐ 665,0 tūkstančius m2 naudingojo ploto. Vienam gyventojui vidutiniškai tenkantis naudingasis plotas Kauno apskrityje 2000‐2001 metų laikotarpiu pakito nuo 25,1 iki 22,3 m2, t.y. sumažėjo 11,2 proc. (mieste atitinkamai kito nuo 25,4 iki 21,5 m2, o kaime išliko pastovus ir prilygo 24,4 m2). Tuo tarpu Lietuvoje vienam gyventojui vidutiniškai tenkantis naudingasis plotas sumažėjo tik 2,6 proc.

Reikia pastebėti, kad Kauno apskrityje 1998‐2001 metų laikotarpiu akivaizdžiai sumažėjo butų statyba: jei 1998m. buvo pastatyta 850 butų, tai 1999m. – 767 butai, 2000m. – 631 butas, o 2001m. – tik 532 butai. Bendras pastatytų butų naudingasis plotas sumažėjo nuo 108,5 tūkst. m2 1998m. iki 66,9,0 tūkst. m2 2001m. Labiausiai butų statyba mažėjo Kauno miesto, Jonavos rajono, Prienų ir Raseinių rajonų savivaldybėse. Kauno apskrityje 2000m.

23


buvo išduotas 381 leidimas gyvenamųjų namų statybai (vidutinis buto naudingasis plotas sudarė 146,5 m2). Kauno apskrityje šeimų, laukiančių valstybės paramos apsirūpinant gyvenamosiomis patalpomis, skaičius 2002m. prilygo 19912 (tai sudarė apie 19 proc. dalį visų Lietuvos šeimų, laukiančių valstybės paramos apsirūpinant gyvenamosiomis patalpomis).

Kauno apskrityje pakankamai didelės nebaigtų statyti gyvenamųjų namų apimtys: 2000m. gruodžio 31d. buvo 4134 nebaigti statyti gyvenamieji namai (butų skaičius juose prilygo 4959, o naudingasis plotas sudarė 484,6 tūkst. m2). Tuo tarpu 2001m. pabaigoje buvo nebaigti statyti 197 negyvenamieji pastatai (bendrasis plotas juose sudarė 187,5 tūkst. m2).

PREKYBA Prekybos įmonių tinklas ir apimtys Kauno apskrityje dėl privatizacijos procesų patyrė

esminius pokyčius. Parduotuvių skaičius didėjo Lietuvoje 1996‐1999 metų laikotarpiu tik Kauno ir Vilniaus apskrityse (atitinkamai 24,4 ir 26,7 proc.). Tuo tarpu kitose Lietuvos apskrityse parduotuvių skaičius mažėjo. Reikia pastebėti, kad nuo 2000m. parduotuvių skaičius ir Kauno apskrityje pradėjo mažėti (1999‐2001 metų laikotarpiu sumažėjo 6,7 proc. Parduotuvių skaičiaus mažėjimas Lietuvoje šiuo laikotarpiu sudarė tik 1,4 proc.). Tačiau parduotų skaičiaus didėjimas Vilniaus apskrityje išliko visą 1996‐2001 metų laikotarpį.

Kaip matyti iš lentelės duomenų, tik Kauno miesto savivaldybėje parduotuvių skaičius akivaizdžiai padidėjo. Tuo tarpu visų rajonų savivaldybėse parduotuvių skaičius mažėjo. Parduotuvių prekybos plotas Kauno apskrityje 1996‐2001 metų laikotarpiu padidėjo nuo 300,2 iki 379,4 tūkst. m2.

7 lentelė. Parduotuvių skaičius (metų pabaigoje)

1996 1997 1998 1999 2000 2001

Iš viso Lietuvoje 19421 18275 19153 19401 19211 19129

Kauno apskritis 3467 3555 4057 4312 4099 4024

Kauno m. sav. 1804 1989 2518 2736 2604 2584

Birštono sav. 23 25 29 29 25 24

Jonavos raj. sav. 199 199 216 197 182 176

Kaišiadorių raj. sav. 180 156 155 163 159 151

Kauno raj. sav. 312 327 382 386 360 338

Kėdainių raj. sav. 403 335 298 319 301 299

Prienų raj. sav. 195 214 185 191 184 175

Raseinių raj. sav. 351 310 274 291 284 277

Lietuviškos kilmės prekių eksportas iš Lietuvos 2001m. sudarė 78,3 proc. visos eksporto apimties. Lietuviškos kilmės prekių eksporto procentinė dalis bendroje eksporto apimtyje iš Kauno apskrities įmonių atsilieka tik nuo Telšių apskrities – atitinkami rodikliai 2001m. sudarė 14,4 ir 22,2 proc. Lietuviškos kilmės prekių eksportas iš Kauno apskrities didėjo 1997‐1999 metais – atitinkamai nuo 15,0 proc. iki 19,0 proc.,o 2000m. pradėjo mažėti. 2001m. lietuviškos kilmės prekių eksporto apimtys iš Kauno apskrities sudarė 2637,1 mln. Litų.

TURIZMAS Kauno apskritis yra Lietuvos centre. Skirtingai nuo kitų apskričių (Klaipėdos, Utenos,

Alytaus) regionas yra orientuotas į atvykstamąjį išorinį turizmą. Tačiau regione silpnai

24


išplėtota turizmo infrastruktūra. Netgi Kauno mieste pasigendama informacijos apie turizmo objektus, rodyklių. Pozityvios informacijos apie regioną stoka, taip pat gan didelis nusikalstamumas prieš užsienio piliečius sudaro iškreiptą regiono įvaizdį, mažina jo patrauklumą. 1999 m. buvo įsteigtas regiono turizmo centras, kurio paskirtis teikti paslaugas bei visapusišką informaciją apie Kauno regioną atvykstantiems turistams į regioną. Centro steigėjai yra Kauno miesto ir rajono bei Birštono savivaldybės ir Kauno apskrities viršininko administracija. 2002 m. šiame centre apsilankė 15235 klientai. Remiantis centro statistika, apskrityje dažniausiai lankosi vokiečiai, lenkai, čekai ir rusai. Centro klientai dažnai pasigenda pigios nakvynės vietų bei kempingų.

8 lentelė. Viešbučių ir motelių skaičius

1999 2000 2001 2002 Iš viso Lietuvoje 221 227 231 247 Kauno apskritis 28 29 30 31 Kauno m. sav. 19 20 21 22 Birštono sav. - 1 1 1 Jonavos r. sav. 1 1 1 1 Kaišiadorių r. sav. 2 1 1 1 Kauno r. sav. 1 1 1 2 Kėdainių r. sav. 2 2 2 1 Prienų r. sav. 1 1 1 1 Raseinių r. sav. 2 2 2 2

Kauno regionas nepasižymi viešbučių gausa. Kiek geresnė situacija yra Kauno mieste,

kur sukoncentruota didžioji dalis regione esančių viešbučių ir jų numeriai pasižymi didele įvairove ‐ nuo ekonominės klasės iki apartamentų. Birštone gausu sanatorijų, kuriose gyvena atvykstantys turistai. Tačiau kitose savivaldybėse trūksta šiuolaikinius standartus atitinkančių nakvynės vietų, patrauklių užsienio turistams. Tai įrodo 9 lentelėje pateikti duomenys apie apgyvendintus svečius:

9 lentelė. Apgyvendinta svečių apgyvendinimo įmonėse.

Iš viso Užsieniečių 2000 2001 2002 2000 2001 2002

Iš viso Lietuvoje 631748 703910 754044 299177 353889 394549 Kauno apskritis 59419 69752 72855 35620 42292 48395 Kauno m. sav. 44566 52661 60442 33763 40433 46890 Birštono sav. 5266 5398 5716 324 679 527 Jonavos r. sav. 2505 2627 1952 133 180 169 Kaišiadorių r. sav. 703 2517 540 151 110 113 Kauno r. sav. 3516 3691 2784 252 96 242 Kėdainių r. sav. 2367 2059 592 889 508 211 Prienų r. sav. 8 41 - - - - Raseinių r. sav. 448 758 829 108 286 243

Kaip matyti iš 10 lentelės, atvykstančiųjų į regioną skaičius didėja, tačiau daugumoje savivaldybių apgyvendintų svečių skaičius mažėja. To priežastimi ir gali būti šiuolaikiškų nakvynės vietų stoka.

Ateityje plėtojantis turizmo paslaugų, pramogų ir rekreacijos verslui, bei panaudojant unikalaus regiono Karališkojo kurorto Birštono galimybes, į regioną bus pritraukiama vis daugiau užsienio turistų, todėl turizmo dalis bendrajame vidaus produkte didės.

25


10 lentelė. Atvykstamasis turizmas, kai keliones organizuoja ir paslaugas teikia turizmo įmonės Atvykusiųjų skaičius Išbūta dienų

2000 2001 2002 2000 2001 2002 Iš viso Lietuvoje 71769 73293 96048 225223 247343 324453 Kauno apskritis 9285 7596 6911 34381 23952 Kauno m. sav. 7998 7537 - 28663 23746 Birštono sav. - - - - - Jonavos r. sav - - - - - Kaišiadorių r. sav 19 18 - 41 42 Kauno r. sav 1268 - - 5667 - Kėdainių r. sav - - - - - Prienų r. sav - 41 - - 164 Raseinių r. sav - - - - -

KAIMIŠKUMAS IR AGRARIŠKUMAS Stambaus regioninio miesto įtakoje Kauno apskritis yra mažiau kaimiška negu

vidutiniškai visa šalis. Kaimo vietovės užima 2,0 struktūros punktais mažesnę teritorijos dalį, o kaimo gyventojai sudaro 6,0 struktūros punktais mažesnę gyventojų dalį negu vidutiniškai šalyje. Kaimiškiausios yra Kauno, Prienų, Kaišiadorių ir Raseinių rajonų savivaldybės.

Žemės ūkio naudmenos užima 56,5 proc. viso apskrities žemės fondo. Tai 2,9 struktūros punkto daugiau negu vidutiniškai šalyje. Didžiausia žemės ūkio naudmenų dalis yra Kėdainių ir Raseinių rajonų, mažiausia – Jonavos ir Kaišiadorių (51,2 proc.) rajonų savivaldybėse.

Kauno apskrities gyventojai mažiau negu vidutiniškai šalyje yra priklausomi nuo žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės. Šiose sferose dirba 14,8 proc. visų užimtųjų gyventojų, kai vidutiniškai šalyje – 19,9 proc. Žemės ūkyje ir miškininkystėje sukuriama tik apie 7 proc. apskrities bendrojo vidaus produkto, kai šalyje – apie 11 proc.

KAIMO GYVENTOJAI IR DARBO IŠTEKLIAI Apskrities kaimo vietovės yra tankiai apgyvendintos. Vidutinis kaimo gyventojų

tankis yra 24,2 žm./km2 ir tai net 6 struktūros punktais daugiau negu vidutiniškai Lietuvos kaimo vietovėse. Tankiausiai gyvenama Kauno rajono, rečiausiai ‐ Raseinių rajono savivaldybėse. Tačiau kaimo vietovėse blogesnė negu miestuose gyventojų struktūra pagal amžių. Jeigu apskrityje darbingo amžiaus gyventojai vidutiniškai sudaro 58,8 proc. visų gyventojų, tai kaimo vietovėse – 53,2 proc. Sparčiai didėja pensinio amžiaus gyventojų dalis. Tačiau Kauno apskrities kaimo gyventojų struktūra pagal amžių vis tik yra viena iš geriausių, lyginant su kitomis šalies apskritimis.

Kaime, ypač priemiestinėse zonose, gyventojų bendrasis prieaugis yra teigiamas. Jį lemia ne natūralus gyventojų prieaugis, o teigiamas migracijos į kaimą saldo. Gyventojų migracija iš miesto į kaimą ir atvirkščiai yra intensyvi. Pagrindinės migravimo į kaimą priežastys yra nedarbas ir sunkios pragyvenimo sąlygos miestuose, taip pat miestiečių įsikūrimas priemiestinėse gyvenvietėse ir sodininkų bendrijų namuose; grįžimas į kaimą ūkininkauti. Didžiausią migruojančių iš kaimo gyventojų dalį sudaro vidurines mokyklas baigę jaunuoliai, ypač merginos, išvykstantys tęsti mokslą ar dirbti miestuose ir užsienyje.

Problemų turinčių miestiečių migracija didina kaimo socialines problemas, ypač nedarbo ir socialiai remtinų žmonių skaičiaus augimą, socialinės infrastruktūros (ypač mokyklų) plėtros poreikį. Migracija keičia kaimo veidą ir gyvenimo būdą. Priemiestinės gyvenvietės vis daugiau įgyja miesto bruožų. Atvykę į kaimus sunkiai integruojasi į kaimo bendruomeninį gyvenimą, mažai prisideda prie kaimo bendrųjų problemų sprendimo. Jaunimui išvykstant iš kaimo, mažėja kaimo intelektinis, kultūrinis ir verslinis potencialas.

26


ŽEMĖS ŪKIO SUBJEKTAI Apskrityje tęsiama restitucinio pobūdžio žemės reforma. Kaimo vietovėse iki 2002 m.

vidurio buvo atkurta nuosavybės teisė į 86 proc. prašymuose nurodyto žemės ploto. Vidutinis žemės savininkui grąžintos žemės plotas 5,4 ha. Vykdant agrarinę reformą susiformavo keturios pagrindinės žemės ūkio subjektų organizacinių struktūrų formos: ūkininkų ūkiai; žemės ūkio bendrovės ir kitų formų įmonės; gyventojų sodybiniai ūkiai ir valstybinių mokslo bei mokymo įstaigų ūkiai. Be šių žemės ūkio subjektų, Kauno apskrityje gausu sodininkų bendrijų, kurių nariai, daugiausia miestų gyventojai, užsiima mėgėjiška sodininkyste ir daržininkyste.

11 lentelė. Ūkininkų ūkių skaičius, dydis ir tankis 2001 m. pabaigoje

Administraciniai vienetai Ūkininkų ūkių

skaičius

Vidutinis ūkio

dydis ha

Ūkininkų skaičius

1000 kaimo gyventojų

Iš viso arba vidutiniškai Lietuvoje 29192 17,2 24,8

Kauno apskritis 3920 13,9 20,0 Jonavos rajono savivaldybė 266 15,2 14,4 Kaišiadorių rajono savivaldybė 866 10,5 34,2 Kauno rajono savivaldybė 589 12,2 9,3 Kėdainių rajono savivaldybė 772 15,9 21,9 Prienų rajono savivaldybė (įskaitant Birštono savivaldybės kaimo vietoves)

574 11,8 22,8

Raseinių rajono savivaldybė 853 17,7 29,7

2001 m. pabaigoje apskrityje buvo 3920 registruotų ūkininkų ūkių. Tankiausiai

ūkininkaujama Kaišiadorių ir Raseinių, rečiausiai – Kauno rajonų savivaldybėse. Pagal registracijos duomenis ūkininkų ūkių vidutinis dydis yra 13,9 ha, kai vidutiniškai šalyje – 17,2 ha. Mažesnį ūkių vidutinį dydį lemia žemės grąžinimas mažesniais sklypais, o taip pat priemiestinių ūkių specializacijos specifika. Didžiausias vidutinis ūkio dydis yra Kėdainių ir Raseinių, o mažiausias – Kaišiadorių rajonų savivaldybėse.

Ryškesnė negu kitose apskrityse ūkių poliarizacija pagal dydį ir akivaizdesnis ūkių dydžių derinimas su specializacija. Apskrityje, ypač Kauno rajone, šalia nedidelių ūkių, užsiimančių daug darbo reikalaujančiomis gamybos šakomis, yra nemažai ūkių, kurių dydis 200 ‐ 500 ir daugiau ha. Daugiausia specializuotų pieno gamybos, cukrinių runkelių auginimo, sėklininkystės, gyvulių veislininkystės, daržininkystės ūkių. Daugėja ir ūkinę veiklą įvairinančių ūkių, kai šalia tradicinio ūkininkavimo imamasi netradicinės žemės ūkio veiklos ar žemės ūkiui alternatyvios veiklos. Populiariausia papildoma ūkininkų ekonominė veikla yra žemės ūkio mechanizuotų darbų ir kitos žemės ūkio paslaugos, taip pat žemės ūkio produktų perdirbimas ir prekyba, medienos perdirbimas, pynimas iš vytelių, kaimo turizmas. žuvininkystė. Iš netradicinio žemės ūkio šakų populiariausios yra kailinių žvėrelių, ožkų, gėlių, vaistažolių, retų daržovių, žilvičių auginimas. Sparčiai populiarėja ekologinis ūkininkavimas. Ūkių specializavimo ir veiklos įvairinimo tempus iš esmės riboja ūkininkų motyvacijos, verslumo ir investicijų stoka.

Apskrityje yra įregistruotos 183 žemės ūkio bendrovės, iš kurių 57 yra likvidavimosi stadijoje. Iš vykdančių veiklą žemės ūkio bendrovių apie 70 proc. yra nuostolingos.

27


Bendrovių likvidavimasis ir nuostolinga veikla sukelia nemažai socialinių problemų, nes mažėja darbo vietų, mokami nedideli atlyginimai, laiku neatsiskaitoma už darbą. Stabilesnės bendrovės yra Kėdainių rajono savivaldybėje.

Apskrityje 22,2 proc. žemės ūkio naudmenų yra priskirta gyventojų sodybiniams ūkiams. Sodybinius ūkius turi dauguma kaime gyvenančių šeimų. Vidutinis sodybinio ūkio dydis apskrityje yra 1,96 ha, kai šalyje – 2,19 ha. Dauguma sodybinių ūkių pagal savo paskirtį yra ne komercinio, bet socialinio pobūdžio.

Kauno apskritis išsiskiria iš kitų apskričių valstybinių mokslo ir mokymo įstaigų ūkių gausa. Be gamybinių tikslų, šie ūkiai vykdo studentų, moksleivių gamybinio mokymo, mokslinių bandymų misiją. Mokslo institucijų ūkiuose aktyviai užsiimama sėklininkyste ir veislininkyste. Apskrityje yra 17 stambių šiltnamių, paukštininkystės ir kiaulininkystės įmonių. Šios įmonės pasižymi ne tik kapitalo koncentracija ir modernesnėmis technologijomis, bet ir aktyvumu rinkose, lankstumu prisiderinant prie rinkos sąlygų, vertikalios integracijos strategijų taikymu.

Šimtui ha žemės ūkio naudmenų apskrityje turima 3,2 traktoriaus, kai vidutiniškai šalyje 2,7 traktoriaus. Daugiau kaip 75 proc. apskrityje turimų traktorių priklauso ūkininkams ir kitiems gyventojams. Apsirūpinimas javų kombainais Kauno apskrityje irgi yra geresnis negu vidutiniškai šalyje. Apsirūpinimas žemės ūkio technika nėra racionalus. Dominuoja pasenusi, su pažangiomis žemės ūkio technologijomis sunkiai suderinama, technika.

KAIMO EKONOMINĖS VEIKLOS STRUKTŪRA Apskrities kaimo vietovės nepasižymi didele ekonominės veiklos įvairove. Apie 49

proc. užimtųjų gyventojų dirba žemės ūkyje, 9 proc. – pramonėje, 21 proc. – prekyboje ir paslaugų sektoriuje, 6 proc. – miškų ūkyje, 7 proc. – švietime ir moksle, 5 proc. – statyboje. Apie 8 proc. užimtųjų kaimo gyventojų dirba miestuose, likusieji ‐ kaime.

Pramonė kaimo vietovėse nėra išplėtota. Didesnę reikšmę turi durpių gavyba (Kauno, Jonavos rajonų savivaldybėse), mėsos perdirbimas (Kaišiadorių, Kėdainių, Kauno rajonų savivaldybėse), medienos perdirbimas (visų rajonų savivaldybėse). Apskritis išsiskiria biudžetinių mokslo ir mokymo įstaigų gausa kaimo vietovėse.

ŽEMĖS ŪKIO PRODUKTŲ PIRMINĖ GAMYBA Kauno apskritis yra intensyvios žemdirbystės zonoje, žemės ūkio naudmenų kokybė

vidutiniškai įvertinta 43,5 našumo balais, t. y. 4,4 našumo balais daugiau negu vidutiniškai šalyje. Geriausi dirvožemiai yra Kėdainių ir Kauno, prastesni Prienų ir Kaišiadorių rajonų savivaldybėse. Beveik visos pernelyg šlapios žemės ūkio naudmenos yra nusausintos, tačiau kritiškai pablogėjusi sausinimo įrenginių fizinė būklė. Apskrityje palankios sąlygos grūdų, cukrinių runkelių, rapsų, bulvių, daržovių intensyviai ir ekologinei gamybai. Čia palankios sąlygos ir gyvulininkystės produkcijos gamybos intensyvinimui. Todėl apskrities indėlis į bendrąsias šalies žemės ūkio gamybos apimtis yra svarus ir didėjantis. 2000 m. apskrityje pagaminta 16 proc. grūdų, 25 proc. cukrinių runkelių, 18 proc. daržovių, 15 proc. bulvių, 15 proc. mėsos, 16 proc. kiaušinių, 15 proc. pieno bendrosios gamybos šalyje apimties. Intensyviausia žemės ūkio produktų gamyba yra Kėdainių ir Kauno rajonuose.

Žemės ūkio augalų derlingumas apskrityje yra neženkliai didesni už vidutinius šalyje. Tačiau vidutinis derlingumo lygis dar nėra pakankamas gamybos efektyvumui dabartinėmis rinkos sąlygomis užtikrinti. Didesni derlingumai yra modernizuotuose, pažangias technologijas taikančiuose ūkiuose, ypač Kėdainių rajono savivaldybėje.

Gyvulininkystė yra mažiau išplėtota negu augalininkystė. Galvijų tankis yra mažesnis negu vidutiniškai šalyje ir kasmet (ypač galvijų prieauglio) mažėja. Kiaulių tankis taip pat sparčiai mažėja, tačiau vis dar yra didesnis negu vidutiniškai šalyje. Gyvulių bandų mažinimas yra prisitaikymo prie nepalankių rinkos sąlygų, o taip pat gamybos intensyvinimo padarinys. Gyvulininkystės produktų gamybos mažėjimo tempai yra žymiai lėtesni negu gyvulių skaičiaus mažėjimo. Tai pasiekiama didinant gyvulių produktyvumą.

28


Vidutinis primilžis iš vienos karvės nuo 1997 iki 2000 m. padidėjo 26 proc. Kiaulininkystė ir paukštininkystė yra labiau koncentruota stambiose specializuotose įmonėse. Tokių įmonių daugiausia yra Kaišiadorių rajono savivaldybėje.

12 lentelė. Žemės ūkio augalų derlingumas ir gyvulių produktyvumas Kauno apskritis Vidutiniškai šalyje Rodikliai

1996 m.

2001 m.

Kitimas proc.

1996 m.

2001 m.

Kitimas proc.

Derlingumas 100 kg/ha: Grūdinių kultūrų 24,2 26,7 110,3 24,2 25,2 104,1 Linų (pluošto) 7,1 9,1 128,2 8,4 9,7 115,5 Cukrinių runkelių 263 317 120,5 255 332 130,2 Bulvių 193 99 51,3 163 103 63,1 Lauko daržovių 148 142 95,9 145 141 97,2 Primelžta pieno vidutiniškai iš karvės, kg

3145

4337

137,9

3093

3903

126,2

Pagrindinė pirminės žemės ūkio gamybos problema – nepakankamas jos ekonominis

efektyvumas. Nepakankamą efektyvumą lemia ne tik sudėtingos rinkos sąlygos bei nepakankama adaptacija prie jų, bet ir žemas gamybos procesų technologinis lygis, apyvartinių lėšų trūkumas, žemės ūkio subjektų nepakankamas organizuotumas, verslumo ir vadybinių gebėjimų trūkumai. Nepakankamas�

kauno regiono plĖtros planas 2003 2013 -...

Documents