kauno technologijos universitetaseimin.lrv.lt/uploads/eimin/documents/files/... · pramonĖs...

Taikomasis mokslinis darbas

LIETUVOS METALO IR METALO GAMINIŲ GAMYBOS PRAMONĖS SEKTORIAUS

KONKURENCINGUMO STUDIJA

Užsakovas: Lietuvos ekonominės plėtros agentūra

Vykdytojas: KTU Verslo strategijos institutas VšĮ Žinių visuomenės institutas

Darbo grupės vadovas: prof. habil. dr. R. Jucevičius

Kaunas, 2009

1

TURINYS

PRIEDAI ................................................................................................................................. 10

ĮVADAS .................................................................................................................................. 12

1. LIETUVOS METALO IR METALO GAMINIŲ PRAMONĖS SEKTORIAUS RAIDOS DINAMIKA ............................................................................ 13

2. LIETUVOS METALO IR METALO GAMINIŲ PRAMONĖS SEKTORIUS PASAULIO IR EUROPOS TENDENCIJŲ KONTEKSTE ................... 28

3. LIETUVOS METALO IR METALO GAMINIŲ GAMYBOS PRAMONĖS SEKTORIAUS LYGINAMASIS PRANAŠUMAS TARPTAUTINĖJE PREKYBOJE 40

3.1. Tarptautinės prekybos rezultatyvumo indeksas ............................................................ 40

3.2. Tarptautinėje prekyboje pranašiausių metalo gaminių identifikavimas ........................ 47

3.3. KN-72. Geležis ir plienas (juodieji metalai) ................................................................. 59

3.4. KN-73. Dirbiniai iš geležies arba iš plieno (iš juodųjų metalų) .................................... 66

3.5. KN-83. Įvairūs dirbiniai iš netauriųjų metalų ............................................................... 72

4. LIETUVOS METALO IR METALO GAMINIŲ PRAMONĖS SEKTORIAUS KONKURENCINGUMO VEIKSNIŲ ANALIZĖ ............................... 78

4.1. Sektoriaus konkurencingumo veiksnių tyrimas ............................................................ 78 4.1.1. Tyrimo logika ir respondentai.............................................................................784.1.2. Sektoriaus konkurencingumo palyginimas su bendru šalies konkurencingumo lygiu

............................................................................................................................804.1.3. Sektoriaus konkurencingumo „deimantas“.........................................................90

4.2. Sektoriaus stiprumų, silpnumų, galimybių, grėsmių analizė ......................................... 94 4.2.1. Sektoriaus stiprumai............................................................................................954.2.2. Sektoriaus silpnumai...........................................................................................964.2.3. Sektoriaus galimybės.........................................................................................1014.2.4. Sektoriaus grėsmės............................................................................................1034.2.5. Sektoriaus įmonių konkurencingumą lemiantys veiksniai................................106

5. LIETUVOS METALO IR METALO GAMINIŲ GAMYBOS PRAMONĖS RAIDOS HIPOTETINIAI SCENARIJAI ..................................................................................... 109

APIBENDRINIMAS IR REKOMENDACIJOS ............................................................... 113

2

PAVEIKSLAI

PAV. 1.1. PRAMONĖS SEKTORIUJE SUKURIAMA BENDROJI PRIDĖTINĖ VERTĖ, MLN. LT., IR JOS DALIS APDIRBAMOSIOS GAMYBOS STRUKTŪROJE, %, 2006 – 2009 M. PRAMONĖS SEKTORIUS: METALAI IR METALŲ GAMINIAI ............................14

PAV. 1.2. KETVIRTINIS SUKURTOS BENDROSIOS PRIDĖTINĖS VERTĖS INDEKSAS (PALYGINTI SU 2000 M. IR PRAĖJUSIŲ METŲ ATITINKAMU LAIKOTARPIU), %, 2006 – 2009 M. PRAMONĖS SEKTORIUS: METALAI IR METALŲ GAMINIAI.............................15

PAV. 1.3. PRAMONĖS PRODUKCIJOS VERTĖ, TŪKST. LT., IR JOS DALIS APDIRBAMOSIOS GAMYBOS STRUKTŪROJE, %, 2006 – 2009 M. PRAMONĖS SEKTORIUS: METALAI IR METALŲ GAMINIAI ............................16

PAV. 1.4. KETVIRTINIS PRAMONĖS PRODUKCIJOS INDEKSAS (PALYGINTI SU 2005 M. IR PRAĖJUSIŲ METŲ ATITINKAMU LAIKOTARPIU), %, 2006 – 2009 M.PRAMONĖS SEKTORIUS: METALAI IR METALŲ GAMINIAI ............................16

PAV. 1.5. SEKTORIAUS STRUKTŪRA PAGAL PRAMONĖS PRODUKCIJOS BE PVM IR AKCIZO APIMTĮ TO METO KAINOMIS, % IR MLN. LT, 2006 – 2009 M.PRAMONĖS SEKTORIUS: METALAI IR METALŲ GAMINIAI ............................17

PAV. 1.6. MĖNESINIS PRAMONĖS PRODUKCIJOS INDEKSAS (PALYGINTI SU PRAĖJUSIŲ METŲ ATITINKAMU LAIKOTARPIU), %, 2008 – 2009 M.PRAMONĖS SEKTORIUS: METALAI IR METALŲ GAMINIAI ............................18

PAV. 1.7. PRIDĖTINĖ VERTĖ, TENKANTI VIENAI FAKTIŠKAI DIRBTAI VALANDAI, TO METO KAINOMIS, LITAIS, 2003 – 2008 M. PRAMONĖS SEKTORIUS: METALAI IR METALŲ GAMINIAI.............................19

PAV. 1.8. PRIDĖTINĖ VERTĖ, TENKANTI VIENAM UŽIMTAJAM, TO METO KAINOMIS, TŪKST. LITŲ, 2003 – 2007 M. PRAMONĖS SEKTORIUS: METALAI IR METALŲ GAMINIAI.............................20

PAV. 1.9. TARPTAUTINĖS PREKYBOS SEKTORIAUS GAMINIAIS APIMČIŲ DINAMIKA, TŪKST. LT, 2004 – 2008 M. PRAMONĖS SEKTORIUS: METALAI IR METALŲ GAMINIAI ............................23

PAV. 1.10. LIETUVOS EKSPORTO STRUKTŪRA, 2008 M. PRODUKTŲ KLASIFIKATORIAUS SKYRIUS: NETAURIEJI METALAI IR NETAURIŲJŲ METALŲ DIRBINIAI............................................................................24

PAV. 1.11. DALIS LIETUVIŠKOS KILMĖS PREKIŲ EKSPORTO STRUKTŪROJE, %, 2008 M. PRODUKTŲ KLASIFIKATORIAUS SKYRIUS: NETAURIEJI METALAI IR NETAURIŲJŲ METALŲ DIRBINIAI............................................................................26

PAV. 1.12. LIETUVIŠKOS KILMĖS PREKIŲ EKSPORTO VERTĖ, TŪKST LT., IR DALIS EKSPORTO STRUKTŪROJE, %, 2007-2009 M. PRODUKTŲ KLASIFIKATORIAUS SKYRIUS: NETAURIEJI METALAI IR NETAURIŲJŲ METALŲ DIRBINIAI............................................................................27

PAV. 2.13. EUROPOS ŠALYJE SEKTORIUJE UŽIMTŲ DARBUOTOJŲ SKAIČIUS, 2006 M., IR SEKTORIAUS APIMTIES POKYTIS PER 2002-2006 M. PAGAL DARBUOTOJŲ SKAIČIAUS IR PRODUKCIJOS VERTĖS RODIKLIUS

3

EKONOMINĖ VEIKLA: PAGRINDINIŲ METALŲ IR METALO GAMINIŲ GAMYBA (EVRK 1.1 – DJ ) ............................................................................................30

PAV. 2.14. EUROPOS ŠALYJE SEKTORIUJE PAGAMINTOS PRODUKCIJOS APIMTIS, TŪKST. EURŲ, IR JOS DALIS APDIRBAMOSIOS GAMYBOS PRODUKCIJOS STRUKTŪROJE, 2006 M., % EKONOMINĖ VEIKLA: PAGRINDINIŲ METALŲ IR METALO GAMINIŲ GAMYBA (EVRK 1.1 – DJ ) ............................................................................................31

PAV. 2.15. SEKTORIUJE UŽIMTŲ DARBUOTOJŲ DALIS APDIRBAMOSIOS GAMYBOS STRUKTŪROJE, 2006 M., % EKONOMINĖ VEIKLA: PAGRINDINIŲ METALŲ IR METALO GAMINIŲ GAMYBA (EVRK 1.1 – DJ ) ............................................................................................32

PAV. 2.16. SEKTORIUJE SUKURTOS PRIDĖTINĖS VERTĖS DALIS APDIRBAMOSIOS GAMYBOS STRUKTŪROJE, 2006 M., % EKONOMINĖ VEIKLA: PAGRINDINIŲ METALŲ IR METALO GAMINIŲ GAMYBA (EVRK 1.1 – DJ ) ............................................................................................33

PAV. 2.17. EUROPOS SĄJUNGOS ŠALIŲ DARBO NAŠUMAS PRAMONĖJE (PRIDĖTINĖ VERTĖ, TENKANTI VIENAM DIRBANČIAJAM) IR VIDUTINIAI PERSONALO KAŠTAI, TŪKST. EURŲ, 2006 M. EKONOMINĖ VEIKLA: PAGRINDINIŲ METALŲ IR METALO GAMINIŲ GAMYBA (EVRK 1.1 – DJ ) ............................................................................................34

PAV. 2.18. EUROPOS ŠALYSE VIENAM DARBUOTOJUI TENKANČIOS PRIDĖTINĖS VERTĖS IR VIDUTINIŲ VIENO DARBUOTOJO PERSONALO KAŠTŲ SANTYKIS, % 2006 M. EKONOMINĖ VEIKLA: PAGRINDINIŲ METALŲ IR METALO GAMINIŲ GAMYBA (EVRK 1.1 – DJ ) ............................................................................................35

PAV. 2.19. SEKTORIUJE SUKURIAMOS PRIDĖTINĖS VERTĖS IR UŽIMTŲJŲ SKAIČIAUS DINAMIKA EUROPOS ŠALYSE, 2000-2006 M. %, EKONOMINĖ VEIKLA: PAGRINDINIŲ METALŲ IR METALO GAMINIŲ GAMYBA (EVRK 1.1 – DJ ) ............................................................................................36

PAV. 2.20. KAI KURIŲ EUROPOS ŠALIŲ KETVIRTINIS PRAMONĖS PRODUKCIJOS APIMTIES INDEKSAS (PALYGINTI SU PRAĖJUSIŲ METŲ ATITINKAMU LAIKOTARPIU), %, 2007-2009 EKONOMINĖ VEIKLA: PAGRINDINIŲ METALŲ IR METALO GAMINIŲ GAMYBA (EVRK 2 –C24+C25 ) .....................................................................................37

PAV. 2.21. SANTYKINĖ SEKTORIAUS SVARBA EUROPOS ŠALIŲ APDIRBAMOSIOS GAMYBOS STRUKTŪROJE EKONOMINĖ VEIKLA: PAGRINDINIŲ METALŲ IR METALO GAMINIŲ GAMYBA (EVRK 1.1 – DJ ) ............................................................................................39

PAV. 3.22. LIETUVOS EKSPORTUOJAMOS PREKĖS, KURIŲ 2006 M. RCA ≥ 1, INDEKSO KITIMO DINAMIKA 2002-2006 M. ............................................................52

PAV. 3.23. DVIDEŠIMT LIETUVOS PRAMONĖS GAMINIŲ PREKIŲ GRUPIŲ, KURIŲ EKSPORTO VERTĖ 2008 M. BUVO DIDŽIAUSIA, EKSPORTO VERTĖS APIMTIES POKYČIAI, 2004-2008 M., % PRODUKTŲ KLASIFIKATORIAUS SKYRIUS: NETAURIEJI METALAI IR NETAURIŲJŲ METALŲ DIRBINIAI............................................................................54

PAV. 3.24. TARPTAUTINĖJE PREKYBOJE 2007 M. LYGINAMAI PRANAŠIOS PREKIŲ GRUPĖS (RCA > 1),INDEKSO DINAMIKA 2003-2007 M. PRODUKTŲ KLASIFIKATORIAUS SKYRIUS: NETAURIEJI METALAI IR NETAURIŲJŲ METALŲ DIRBINIAI............................................................................55

4

PAV. 3.25. LIETUVOS EKSPORTO PREKINĖ STRUKTŪRA, % IR EKSPORTO APIMTIS, TŪKST. JAV DOLERIŲ, 2004-2008 M. PRODUKTŲ GRUPĖ: GELEŽIS IR PLIENAS (JUODIEJI METALAI)...................62

PAV. 3.26. LIETUVOS EKSPORTUOTOJŲ GLOBALIOS RINKOS DALIS PASAULINĖS PAKLAUSOS POKYČIŲ KONTEKSTE, 2007 M. PRODUKTŲ GRUPĖ: GELEŽIS IR PLIENAS (JUODIEJI METALAI)...................64

PAV. 3.27. LIETUVOS EKSPORTO GLOBALIOS RINKOS DALIES AUGIMAS PASAULIO PAKLAUSOS POKYČIŲ KONTEKSTE, 2007 M. PRODUKTŲ GRUPĖ: GELEŽIS IR PLIENAS (JUODIEJI METALAI)...................65

PAV. 3.28. EKSPORTUOJAMŲ PREKIŲ PASIŪLA IR VIETINĖS PAKLAUSOS AUGIMAS IMPORTUOJANČIOSE ŠALYSE, 2007 M. PRODUKTŲ GRUPĖ: GELEŽIS IR PLIENAS (JUODIEJI METALAI)...................65

PAV. 3.29. EKSPORTUOJAMŲ PREKIŲ PASIŪLOS IR VIETINĖS PAKLAUSOS AUGIMAS IMPORTUOJANČIOSE ŠALYSE, 2007 M.PRODUKTŲ GRUPĖ: GELEŽIS IR PLIENAS (JUODIEJI METALAI)...................66

PAV. 3.30. LIETUVOS EKSPORTO PREKINĖ STRUKTŪRA, % IR EKSPORTO APIMTIS, TŪKST. JAV DOLERIŲ, 2004-2008 M. PRODUKTŲ GRUPĖ: DIRBINIAI IŠ GELEŽIES ARBA IŠ PLIENO (IŠ JUODŲJŲ METALŲ)............................................................................................................................68

PAV. 3.31. LIETUVOS EKSPORTUOTOJŲ GLOBALIOS RINKOS DALIS PASAULINĖS PAKLAUSOS POKYČIŲ KONTEKSTE, 2007 M. PRODUKTŲ GRUPĖ: DIRBINIAI IŠ GELEŽIES ARBA IŠ PLIENO (IŠ JUODŲJŲ METALŲ)............................................................................................................................69

PAV. 3.32. LIETUVOS EKSPORTO GLOBALIOS RINKOS DALIES AUGIMAS PASAULIO PAKLAUSOS POKYČIŲ KONTEKSTE, 2007 M. PRODUKTŲ GRUPĖ: DIRBINIAI IŠ GELEŽIES ARBA IŠ PLIENO (IŠ JUODŲJŲ METALŲ)............................................................................................................................70

PAV. 3.33. EKSPORTUOJAMŲ PREKIŲ PASIŪLA IR VIETINĖS PAKLAUSOS AUGIMAS IMPORTUOJANČIOSE ŠALYSE, 2007 M. PRODUKTŲ GRUPĖ: DIRBINIAI IŠ GELEŽIES ARBA IŠ PLIENO (IŠ JUODŲJŲ METALŲ)............................................................................................................................70

PAV. 3.34. EKSPORTUOJAMŲ PREKIŲ PASIŪLOS IR VIETINĖS PAKLAUSOS AUGIMAS IMPORTUOJANČIOSE ŠALYSE, 2007 M.PRODUKTŲ GRUPĖ: DIRBINIAI IŠ GELEŽIES ARBA IŠ PLIENO (IŠ JUODŲJŲ METALŲ)............................................................................................................................71

PAV. 3.35. LIETUVOS EKSPORTO PREKINĖ STRUKTŪRA, % IR EKSPORTO APIMTIS, TŪKST. JAV DOLERIŲ, 2004-2008 M. PRODUKTŲ GRUPĖ: ĮVAIRŪS DIRBINIAI IŠ NETAURIŲJŲ METALŲ............73

PAV. 3.36. LIETUVOS EKSPORTUOTOJŲ GLOBALIOS RINKOS DALIS PASAULINĖS PAKLAUSOS POKYČIŲ KONTEKSTE, 2007 M. PRODUKTŲ GRUPĖ: ĮVAIRŪS DIRBINIAI IŠ NETAURIŲJŲ METALŲ.............75

PAV. 3.37. LIETUVOS EKSPORTO GLOBALIOS RINKOS DALIES AUGIMAS PASAULIO PAKLAUSOS POKYČIŲ KONTEKSTE, 2007 M. PRODUKTŲ GRUPĖ: ĮVAIRŪS DIRBINIAI IŠ NETAURIŲJŲ METALŲ.............76

PAV. 3.38. EKSPORTUOJAMŲ PREKIŲ PASIŪLA IR VIETINĖS PAKLAUSOS AUGIMAS IMPORTUOJANČIOSE ŠALYSE, 2007 M. PRODUKTŲ GRUPĖ: ĮVAIRŪS DIRBINIAI IŠ NETAURIŲJŲ METALŲ.............76

5

PAV. 3.39. EKSPORTUOJAMŲ PREKIŲ PASIŪLOS IR VIETINĖS PAKLAUSOS AUGIMAS IMPORTUOJANČIOSE ŠALYSE, 2007 M.PRODUKTŲ GRUPĖ: ĮVAIRŪS DIRBINIAI IŠ NETAURIŲJŲ METALŲ.............77

PAV. 4.40. METALO IR METALO GAMINIŲ GAMYBOS SEKTORIAUS IR ŠALIES KONKURENCINGUMO VIDUTINIAI VERTINIMAI, 2008 M.................................80

PAV. 4.41. METALO IR METALO GAMINIŲ GAMYBOS SEKTORIAUS INFRASTRUKTŪROS KOKYBĖS VERTINIMAS, 2008 M........................................82

PAV. 4.42. METALO IR METALO GAMINIŲ GAMYBOS SEKTORIAUS VERTINIMAS PAGAL DARBO RINKOS EFEKTYVUMO DIMENSIJĄ, 2008 M.82

PAV. 4.43. METALO IR METALO GAMINIŲ GAMYBOS SEKTORIAUS VERTINIMAS PAGAL AUKŠTOJO IŠSILAVINIMO IR PROFESINIO PARENGIMO KOKYBĖS DIMENSIJĄ, 2008 M. ...................................................................................83

PAV. 4.44. METALO IR METALO GAMINIŲ GAMYBOS SEKTORIAUS VERTINIMAS PAGAL RINKOS EFEKTYVUMO DIMENSIJĄ, 2008 M................84

PAV. 4.45. METALO IR METALO GAMINIŲ GAMYBOS SEKTORIAUS FINANSINĖS RINKOS LYGIO VERTINIMAS, 2008 M.......................................................................85

PAV. 4.46. METALO IR METALO GAMINIŲ GAMYBOS SEKTORIAUS ĮMONIŲ SOFISTIŠKUMO VERTINIMAS ĮMONIŲ LYGMENYJE, 2008 M...........................86

PAV. 4.47. METALO IR METALO GAMINIŲ GAMYBOS SEKTORIAUS ĮMONIŲ SOFISTIŠKUMO VERTINIMAS SEKTORIAUS LYGMENYJE, 2008 M................86

PAV. 4.48. METALO IR METALO GAMINIŲ GAMYBOS SEKTORIAUS TECHNOLOGINIO LYGIO VERTINIMAS, 2008 M...................................................87

PAV. 4.49. METALO IR METALO GAMINIŲ GAMYBOS SEKTORIAUS INOVACINIO POTENCIALO VERTINIMAS, 2008 M................................................88

PAV. 4.50. LIETUVOS METALO IR METALO GAMINIŲ GAMYBOS SEKTORIAUS „DEIMANTAS“..................................................................................................................93





PAV. 4.12. LIETUVOS METALO IR METALO GAMINIŲ GAMYBOS SEKTORIAUS GALIMYBĖS....................................................................................................................102

PAV. 4.14. LIETUVOS METALO IR METALO GAMINIŲ GAMYBOS SEKTORIAUS GRĖSMĖS.........................................................................................................................105

PAV. 4.15. LIETUVOS METALO IR METALO GAMINIŲ GAMYBOS SEKTORIAUS STIPRYBIŲ ATITIKIMAS SVARBIAUSIEMS SĖKMĘ LEMIANTIEMS VEIKSNIAMS (KSF).......................................................................................................108

PAV. 5.1. LIETUVOS METALO IR METALO GAMINIŲ GAMYBOS SEKTORIAUS RAIDOS SCENARIJAI....................................................................................................111

6





PAV. 4.12. LIETUVOS METALO IR METALO GAMINIŲ GAMYBOS SEKTORIAUS GALIMYBĖS....................................................................................................................102

PAV. 4.14. LIETUVOS METALO IR METALO GAMINIŲ GAMYBOS SEKTORIAUS GRĖSMĖS.........................................................................................................................105

PAV. 4.15. LIETUVOS METALO IR METALO GAMINIŲ GAMYBOS SEKTORIAUS STIPRYBIŲ ATITIKIMAS SVARBIAUSIEMS SĖKMĘ LEMIANTIEMS VEIKSNIAMS (KSF).......................................................................................................108

PAV. 5.1. LIETUVOS METALO IR METALO GAMINIŲ GAMYBOS SEKTORIAUS RAIDOS SCENARIJAI....................................................................................................111

7

LENTELĖS

LENTELĖ 1.1. VEIKIANČIŲ ŪKIO SUBJEKTŲ SKAIČIUS METŲ PRADŽIOJE PRAMONĖS SEKTORIUS: METALAI IR METALŲ GAMINIAI.............................13

LENTELĖ 1.2. UŽIMTIEJI PRAMONĖS SEKTORIUJE, TŪKST. ASMENŲ, 2003-2007 M. PRAMONĖS SEKTORIUS: METALAI IR METALŲ GAMINIAI.............................13

LENTELĖ 1.3. PELNINGAI IR NUOSTOLINGAI VEIKIANČIOS ĮMONĖS, JŲ SKAIČIUS, PELNO IR NUOSTOLIO APIMTYS, SANTYKINIAI PELINGUMO RODIKLIAI, 2003 – 2007 M. PRAMONĖS SEKTORIUS: METALAI IR METALŲ GAMINIAI.............................21

LENTELĖ 1.4. PAGRINDINIŲ PRAMONĖS SEKTORIAUS GAMINIŲ GAMYBOS APIMTYS, 2003-2008 M. PRAMONĖS SEKTORIUS: METALAI IR METALŲ GAMINIAI.............................23

LENTELĖ 1.5. LIETUVOS EKSPORTO APIMTIS, MLN. LT., LIETUVIŠKOS KILMĖS PRODUKTŲ DALIS LIETUVOS EKSPORTE, %, 2004-2008 M. PRODUKTŲ KLASIFIKATORIAUS SKYRIUS: NETAURIEJI METALAI IR NETAURIŲJŲ METALŲ DIRBINIAI............................................................................25

LENTELĖ 3.6. TARPTAUTINĖS PREKYBOS REZULTATYVUMO INDEKSAS, 2006 M. PRAMONĖS SEKTORIAI: PAGRINDINIŲ METALŲ, NE ELEKTROS MAŠINŲ, TRANSPORTO PRIEMONIŲ GAMYBA.......................................................................42

LENTELĖ 3.7. TARPTAUTINĖS PREKYBOS REZULTATYVUMO INDEKSAS, 2006 M. PRAMONĖS SEKTORIAI: IT IR VARTOTOJIŠKA ELEKTRONIKA, ELEKTRONIKOS KOMPONENTAI..............................................................................43

LENTELĖ 3.8. DVIDEŠIMT LIETUVOS PRAMONĖS GAMINIŲ PREKIŲ GRUPIŲ, KURIŲ EKSPORTO VERTĖ 2008 M. BUVO DIDŽIAUSIA, EKSPORTO VERTĖS APIMTIS 2004-2008 M. PRODUKTŲ KLASIFIKATORIAUS SKYRIUS: NETAURIEJI METALAI IR NETAURIŲJŲ METALŲ DIRBINIAI............................................................................52

LENTELĖ 3.9. EKSPORTO PREKINĖ STRUKTŪRA 2009 M. SAUSIO–BALANDŽIO MĖNPRAMONĖS SEKTORIUS: METALO IR METALO GAMINIŲ GAMYBA............54

LENTELĖ 3.10. GAMINIŲ EKSPORTAS IŠ LIETUVOS: PAGRINDINIAI RODIKLIAI, 2007 M. PRODUKTŲ KLASIFIKATORIAUS SKYRIUS: NETAURIEJI METALAI IR NETAURIŲJŲ METALŲ DIRBINIAI............................................................................57

LENTELĖ 3.11. DIDŽIAUSI EKSPORTUOTOJAI PASAULYJE IR LIETUVOS PADĖTIS EKSPORTUOTOJŲ SĄRAŠE, 2007 M. PRODUKTŲ GRUPĖ: GELEŽIS IR PLIENAS (JUODIEJI METALAI)...................61

LENTELĖ 3.12. DIDŽIAUSI EKSPORTUOTOJAI PASAULYJE IR LIETUVOS PADĖTIS EKSPORTUOTOJŲ SĄRAŠE, 2007 M. PRODUKTŲ GRUPĖ: DIRBINIAI IŠ GELEŽIES ARBA IŠ PLIENO (IŠ JUODŲJŲ METALŲ)............................................................................................................................66

8

LENTELĖ 3.13. DIDŽIAUSI EKSPORTUOTOJAI PASAULYJE IR LIETUVOS PADĖTIS EKSPORTUOTOJŲ SĄRAŠE, 2007 M. PRODUKTŲ GRUPĖ: ĮVAIRŪS DIRBINIAI IŠ NETAURIŲJŲ METALŲ............72

LENTELĖ 4.14. LIETUVOS METALO IR METALO GAMINIŲ GAMYBOS SEKTORIAUS KONKURENCINGUMĄ DIDINANČIŲ VEIKSNIŲ VERTINIMAS89

LENTELĖ 4.15. LIETUVOS METALO IR METALO GAMINIŲ GAMYBOS SEKTORIAUS KONKURENCINGUMĄ MAŽINANČIŲ VEIKSNIŲ VERTINIMAS89

9

PRIEDAI

PRIEDAS 1. KOMBINUOTOJI TARPTAUTINĖS PREKYBOS NOMENKLATŪRA119

PRIEDAS 2. ŠALYS, KURIŲ TARPTAUTINĖS PREKYBOS DUOMENIS TEIKIA TARPTAUTINĖS PREKYBOS CENTRAS (INTERNATIONAL TRADE CENTER - ITC) ...................................................................................................................................122

PRIEDAS 3. XV KOMBINUOTOSIOS GAMINIŲ NOMENKLATŪROS SKYRIUS „NETAURIEJI METALAI IR NETAURIŲJŲ METALŲ GAMINIAI“...................123

PRIEDAS 4. SEKTORIAUS APIMTIS IR JOS POKYČIAI PER 2002-2006 M. EUROPOS ŠALYSE PAGAL UŽIMTŲJŲ SKAIČIAUS IR PRODUKCIJOS VERTĖS RODIKLIUS EKONOMINĖS VEIKLA: METALO IR METALO GAMINIŲ GAMYBA (EVRK 1.1 - DJ) .....................................................................................................................................130

PRIEDAS 5. EUROPOS ŠALIŲ PRAMONĖS PRODUKCIJOS VERTĖ, 2002 IR 2006 M.

EKONOMINĖS VEIKLOS: VISA PRAMONĖ, PAGRINDINIŲ METALŲ GAMYBA, METALO GAMINIŲ, IŠSKYRUS MAŠINAS IR ĮRENGIMUS, GAMYBA...........131

PRIEDAS 6. EUROPOS SĄJUNGOS ŠALIŲ PRAMONĖJE SUKURTA PRIDĖTINĖ VERTĖ TO METO KAINOMIS, TŪKST. EURŲ, 2002 IR 2006 M. EKONOMINĖS VEIKLOS: VISA PRAMONĖ, PAGRINDINIŲ METALŲ GAMYBA, METALO GAMINIŲ, IŠSKYRUS MAŠINAS IR ĮRENGIMUS, GAMYBA...........132

PRIEDAS 7. EUROPOS SĄJUNGOS ŠALIŲ PRAMONĖJE UŽIMTŲ DARBUOTOJŲ SKAIČIUS, 2002 IR 2006 M. EKONOMINĖS VEIKLOS: VISA PRAMONĖ, PAGRINDINIŲ METALŲ GAMYBA, METALO GAMINIŲ, IŠSKYRUS MAŠINAS IR ĮRENGIMUS, GAMYBA...........133

PRIEDAS 8. EUROPOS SĄJUNGOS ŠALIŲ DARBO NAŠUMAS PRAMONĖJE (PRIDĖTINĖ VERTĖ, TENKANTI VIENAM DIRBANČIAJAM), TŪKST. EURŲ, 2002, 2006 M. EKONOMINĖS VEIKLOS: VISA PRAMONĖ, PAGRINDINIŲ METALŲ GAMYBA, METALO GAMINIŲ, IŠSKYRUS MAŠINAS IR ĮRENGIMUS, GAMYBA...........134

PRIEDAS 9. PERSONALO KAŠTAI, TENKANTYS VIENAM DARBUOTOJUI, EUROPOS ŠALYSE, TŪKST. EURŲ, 2002, 2006 M. EKONOMINĖS VEIKLOS: VISA PRAMONĖ, PAGRINDINIŲ METALŲ GAMYBA, METALO GAMINIŲ, IŠSKYRUS MAŠINAS IR ĮRENGIMUS, GAMYBA...........135

PRIEDAS 10. IŠLAIDŲ PERSONALUI DALIS KAŠTŲ STRUKTŪROJE EUROPOS ŠALYSE, %, 2002, 2006 M. EKONOMINĖS VEIKLOS: VISA PRAMONĖ, PAGRINDINIŲ METALŲ GAMYBA, METALO GAMINIŲ, IŠSKYRUS MAŠINAS IR ĮRENGIMUS, GAMYBA...........136

PRIEDAS 11. INVESTICIJOS, TENKANČIOS VIENAM DARBUOTOJUI EUROPOS ŠALYSE, TŪKST. EURŲ, 2002, 2006 M. EKONOMINĖS VEIKLOS: VISA PRAMONĖ, PAGRINDINIŲ METALŲ GAMYBA, METALO GAMINIŲ, IŠSKYRUS MAŠINAS IR ĮRENGIMUS, GAMYBA...........137

PRIEDAS 12. EUROPOS SĄJUNGOS IR KITŲ PASAULIO ŠALIŲ KETVIRTINIS PRAMONĖS PRODUKCIJOS APIMTIES INDEKSAS (PALYGINTI SU PRAĖJUSIŲ METŲ ATITINKAMU LAIKOTARPIU), %, 2007-2009

10

EKONOMINĖS VEIKLOS (EVRK 2): VISA PRAMONĖ (C), PAGRINDINIŲ METALŲ GAMYBA (C24),METALO GAMINIŲ, IŠSKYRUS MAŠINAS IR ĮRENGIMUS, GAMYBA (C25).138

PRIEDAS 13. GELEŽIES IR PLIENO, JUODŲJŲ METALŲ (KN-72) PREKIŲ GRUPĖS TARPTAUTINĖS PREKYBOS DUOMENYS .............................................................141

PRIEDAS 14. DIRBINIŲ IŠ GELEŽIES ARBA IŠ PLIENO, IŠ JUODŲJŲ METALŲ (KN-73) PREKIŲ GRUPĖS TARPTAUTINĖS PREKYBOS DUOMENYS ............145

PRIEDAS 15. ĮVAIRIŲ GAMINIŲ IŠ NETAURIŲJŲ METALŲ (KN-83) PREKIŲ GRUPĖS TARPTAUTINĖS PREKYBOS DUOMENYS ............................................149

PRIEDAS 16. ANKETOS PAVYZDYS..............................................................................152

PRIEDAS 17. KONKURENCINGUMO RODIKLIŲ REZULTATŲ SUVESTINĖ.....164

11

ĮVADAS

Šalies konkurencingumą lemia jos ūkio sektorių, o pastaruosius – konkrečių įmonių konkurencingumas. Pastarasis – pačių įmonių prioritetinis uždavinys. Tačiau konkuravimo strategijoms ir verslo sėkmei nemažą įtaką turi ir bendroji šalies ūkio politika bei specifiniai ir bendrieji konkurencingumo veiksniai. Todėl analizuojant galimas konkurencingumo didinimo prielaidas svarbu įvertinti visą veiksnių kontekstą.

Konkurencingumo tyrimo aktualumą ypač padidina šiuo metu pasaulį apėmusi ekonomikos recesija. Ji ypač pavojinga toms įmonėms ir šalims, kurios neturi išskirtinių konkurencinių pranašumų.

Todėl labai svarbu atlikti išsamią studiją, kad nustatyti galimai platesnį konkurencingumą lemiančių veiksnių spektrą. Tai žinant, įmonės ir jų grupės galės pagrįsčiau rengti savo konkurencingumo didinimo strategijas, o taip pat leis numatyti priemonių spektrą visam sektoriui.

Nuo 2008 m. pramonės statistikos informacija agreguojama pagal naująjį Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių (EVRK 2 red.), kuriame apdirbamajai gamybai suteikti kodai – C:10–33, Pagrindinių metalų gamyba – C24, Metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrengimus, gamyba – C25. Pažymėtina, kad ankstesniame EVRK red.1.1 apdirbamajai gamybai buvo sutekti D:15–37 kodai, Metalo ir metalo gaminių gamybai – DJ, čia buvo apjungiamos pagrindinių metalų ga-minių gamybos (DJ27) ir metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrengimus gamybos (DJ28) ekono-minės veiklos rūšys

Kadangi statistikos duomenų bazėse (Lietuvos statistikos departamento ir EUROSTAT) kai kurie statistiniai duomenys iki 2008 m. pabaigos skelbiami tik pagal ankstesnę EVRK 1.1 red. kodavimo sistemą, o pagal naująją EVRK 2 red. kodavimo sistemą kai kurie ketvirtiniai ir mėnesiniai statistiniai duomenys skelbiami tik nuo 2009 m. pradžios, dėl to pagal poreikį tyrime buvo remtasi statistine informacija pagal abi EVRK versijas ir naudota skirtingos duomenų dinaminės eilutės.

Analizuojant tarptautinės prekybos rezultatus, buvo naudojami Tarptautinės prekybos centro (Intracen1) skelbiami duomenys. Apskaitant tarptautinę prekybą yra naudojama kombinuotoji prekių nomenklatūra, joje gaminiams iš netauriųjų metalų yra skirtas XV skyrius, kuriami apjungiami 72-83 skirsniai (ištrauka iš kombinuotosios nomenklatūra yra pateikta šios studijos 2 priede).

Analizuojant kiekybinius statistinius duomenis (1-3 skyriuose) siekiama pateikti atsaky-mus į tokius klausimus:

Kokia yra Lietuvos metalo ir metalo gaminių pramonės sektoriaus struktūra ir jos di-namika (struktūra aptariama per įmonių ir darbuotojų skaičiaus, produkcijos apimties, generuojamos pridėtinės vertės, našumo, pelningumo ir kt. rodiklius)?

Kaip sektoriaus struktūra dera su kitų šalių atitinkamo sektoriaus struktūromis; kaip sektoriaus struktūrinės charakteristikos lemia jo konkurencingumą?

Kurie pramonės sektoriaus produktai „turi potencialo“ tarptautinėse eksporto rinkose? Kokios yra svarbiausių gaminių eksporto rinkos, kokios yra jų raidos tendencijos?

1 Internationl Trade Centre, www.intracen.org

12

http://www.intracen.org/

1. LIETUVOS METALO IR METALO GAMINIŲ PRAMONĖS SEKTORIAUS RAIDOS DINAMIKA

Aptariant pagrindines metalo ir metalo gaminių pramonės sektoriaus raidos tendencijas, atkreipiamas dėmesys į sektoriuje veikiančių įmonių skaičiaus, kuriamos produkcijos ir generuo-jamos pridėtinės vertės rodiklių dinamiką bei kitas svarbiausias sektoriaus specifiką atskleidžian-čias tendencijas. Atsižvelgiant į pastarųjų metų pokyčius bendrojoje ekonominėje situacijoje Lie-tuvoje ir visame pasaulyje, stengiamasi remtis pačiais naujausiais statistikos duomenimis. Čia nėra siekiama detaliai nušviesti sektoriaus raidos istoriją, čia siekiama apibūdinti dabartinį sekto-riaus konkurencingumą, įvertinti tolimesnes jo raidos perspektyvas.

Pagal sektoriuje veikiančių ūkio subjektų skaičių, Lietuvos metalo ir metalo gaminių pra-monės sektorius pastaraisiais metais išliko gana pastovus (žr. Lentelė 1.1). Pagrindinių metalų gamybos veikloje įmonių skaičius svyruoja apie 40. Absoliučiai didžiausia sektoriaus įmonių dalis yra įregistruotos kaip metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrengimus, gamintojos. Per 2006-2008 metus, šioje ekonominėje veikloje veikiančių ūkio subjektus skaičius šiek tiek svyravo ir 2009 m. pradžioje buvo didžiausias per analizuojamą laikotarpį, pasiekė 680.

Lentel ė 1.1. Veikian i kio subjekt skai ius met pradžioječ ų ū ų č ų 2Pramon s sektorius: Metalai ir metal gaminiaiė ų

Ekonomin s veiklos r šis (pagal EVRK 2 red.)ė ū 2006 2007 2008 2009

C24. Pagrindini metal gamybaų ų 29 45 39 39

C25. Metalo gamini , išskyrus mašinas ir renginius, gamybaų į 630 651 635 683

Pagal veikiančių ūkio subjektų skaičiaus 2009 m. pradžioje duomenis, sektorius savo rei-kšme prilygsta maisto produktų ar baldų gamybos ir drabužių siuvimo pramonės sektoriams, kuriuose veikiančių ūkio subjektų skaičius siekia beveik 11%. Metalo ir metalo gaminių gamybos pramonėje veikiantys ūkio subjektai sudaro beveik 10% nuo visų Lietuvos apdirbamo-joje gamyboje veikiančių ūkio subjektų skaičiaus.

Pagal konkrečiose ekonominėse veiklose užimtų šalies gyventojų skaičių (įskaitant sam-domus darbuotojus), Lietuvos metalo ir metalo gaminių pramonės sektoriaus reikšmė šalies ekonomikoje būtų vertinama panašiai. Deja Lietuvos statistikos departamentas rengiant šią ataskaitą buvo pateikęs tik 2007 m. duomenis, kuriuose yra skiriami užimtųjų duomenys pagal konkrečias ekonomines veiklas. 2007 m. duomenimis metalo ir metalo gaminių pramonės sektoriuje buvo užimta daugiau nei 5% nuo visų apdirbamojoje gamyboje užimtų žmonių. Skirtumas tarp pramonės sektoriaus struktūrinės dalies bendrojoje apdirbamosios gamybos struktūroje apskaičiuotos pagal įmonių ir pagal užimtųjų skaičiaus duomenis rodo, kad sektoriuje veikia nemažai smulkių įmonių, kuriose yra užimtas nedidelis skaičius žmonių.

Lentel ė 1.2. Užimtieji pramon s sektoriuje, t kst. asmen , 2003-2007 m. ė ū ų 3Pramon s sektorius: Metalai ir metal gaminiaiė ų

Ekonomin s veiklosė r šis (EVRK 1ū red.)

2003 2004 2005 2006 2007

DJ Pagrindinių metal ir metaloų

Samdomieji 9,7 11,5 16,6 15,1 13,6

Savarankiškai dirbantys 0,7 0,2 0,7 0,1 0,6

2 Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, Rodiklių duomenų bazė. http://db1.stat.gov.lt/statbank/. Pateiktame ūkio subjektų skaičiuje apskaitytos ir individualios įmonės.

3 Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, Rodiklių duomenų bazė. http://db1.stat.gov.lt/statbank/.

13

http://db1.stat.gov.lt/statbank/


gamini gamyba ų

U imtiejiž 10,4 11,7 17,3 15,3 14,2

Užimtieji (dalis apdirbamojoje gamyboje), % 3,97 4,64 6,57 5,84 5,33

Analizuojamas metalo ir metalo gaminių gamybos pramonės sektorius labai sparčiai augo 2003-2005 m. Per šiuos metus bendras sektoriuje užimtų darbuotojų skaičius išaugo beveik 70% (žr. Lentelė 1.2), atitinkamai didėjo ir sektoriaus svoris pagal užimtuosius šalies apdirbamosios gamybos struktūroje. Vėlesniais metais sektoriuje užimtų žmonių skaičius ėmė mažėti, per dvejus metus sektoriaus dalis apdirbamojoje gamyboje sumažėjo daugiau nei 1%.

Kaip rodo ketvirtiniai 2006-2008 m. Lietuvos metalo ir metalo gaminių pramonės sekto-riuje sukuriamos bendrosios pridėtinės vertės duomenys (žr. Pav. 1.1), sektoriuje sukuriama pri-dėtinė vertė tendencingai kas ketvirtį augo iki 2007 m. pabaigos. Su nedideliu nuosmukiu 2007 m. antrąjį ketvirtį, kai metalo gaminių gamybos pramonės sektoriuje sukuriamos bendrosios pridėtinės vertės dalis bendrojoje visos šalies apdirbamosios pramonės struktūroje sumažėjo nuo 6,9 iki 6,1%, kitais periodais analizuojamo pramonės sektoriaus struktūrinė dalis taip pat tenden-cingai augo iki 2007 m. pabaigos. Didėjanti pramonės sektoriaus struktūrinė dalis rodo, kad analizuojamas pramonės sektorius plėtojasi sparčiau nei visa šalies apdirbamoji pramonė, o tai akivaizdžiai liudija apie tuo pačiu augantį ir sektoriaus konkurencingumą.

0

50

100

150

200

250

300

350

2006

K1

2006

K2

2006

K3

2006

K4

2007

K1

2007

K2

2007

K3

2007

K4

2008

K1

2008

K2

2008

K3

2008

K4

2009

K1

2009

K2

2,00

3,00

4,00

5,00

6,00

7,00

8,00DJ Pagrindinių metalų ir metalo gaminių gamyba

Dalis apdirbamojoje gamyboje, %

2009 K2 apdirbamojoje gamyboje ėmė augti bendroji pridėtinė vertė, bet metalo

gaminių sektorius dar "neatsigauna"

Pav. 1.1. Pramon s sektoriuje sukuriama bendroji prid tin vert , mln. Lt., ir jos dalis apdirbamosiosė ė ė ė gamybos strukt roje, %, 2006 – 2009 m. ū 4

Pramon s sektorius: Metalai ir metal gaminiai ė ų

2008 m. pirmojoje pusėje metalo ir metalo gaminių pramonės sektoriaus bendrosios pri-dėtinės vertės dalis šalies apdirbamosios gamybos sektoriuje sukuriamojoje pridėtinėje vertėje staiga sumažėjo iki 4,8%, nors absoliuti sukurtos vertės apimtis taip staigiai nekrito. Tai rodo, kad šalies ekonomika 2008 m. pradžioje dar augo, o „sulėtėjęs“ metalo ir metalo gaminių pra-monės sektoriaus augimas (čia vertinamas pagal sukurtos bendrosios pridėtinės vertės rodiklį) sąlygojo ženklų jo lyginamojo svorio šalies apdirbamosios gamybos pramonėje sumažėjimą. 2008 m. antrojoje pusėje visuose pramonės sektoriuose prasidėjęs augimo lėtėjimas leido „atgau-ti“ nedidelę dalį šalies apdirbamosios gamybos struktūroje, trečiąją 2008 m. ketvirtį šiek tiek padidėjo ir absoliuti sukurtos pridėtinės vertės apimtis, tačiau paskutinįjį 2008 m. ketvirtį vėl sumažėjus absoliučiajai sukurtos vertės apimčiai mažėjo ir sektoriaus svoris šalies apdirbamosios gamybos struktūroje.

Vaizdžiau metalo ir metalo gaminių pramonės sektoriuje sukuriamos bendrosios pridėti-nės vertės augimo dinamika 2006-2008 m. vaizduojama paveiksle (žr. Pav. 1.2). Svarbu pastebė-ti, kad 2006 ir 2007 m., mažėjant sektoriuje užimtų darbuotojų skaičiui (žr. Lentelė 1.2), tendencingai augo sektoriuje sukuriama pridėtinė vertė, atitinkamai, kaip vėliau matysime, ir


14


bendroji pramonės produkcija. Vertinant sektoriaus konkurencingumą, tokia situacija yra teigia-mas bruožas, nes veiklos efektyvumas yra vienas svarbiausių rodiklių, apibūdinantis konkuren-cingumą (plačiau apie tai, dar kalbėsime toliau šiame skyriuje).

507090

110130150170190210230250270290310330350370390410

2006

K1

2006

K2

2006

K3

2006

K4

2007

K1

2007

K2

2007

K3

2007

K4

2008

K1

2008

K2

2008

K3

2008

K4

2009

K1

2009

K2

Apdirbamoji gamyba:Indeksas, palyginti su2000 metais, %

Apdirbamoji gamyba:Indeksas, palyginti supraėjusių metųatitinkamu laikotarpiu, %

Metalo ir metalo gaminiųgamyba: Indeksas,palyginti su 2000metais, %

Metalo ir metalo gaminiųgamyba: Indeksas,palyginti su praëjusiųmetų atitinkamulaikotarpiu, %

Metalo sektorius: Augo sparčiau, bet ir smunka greičiau, lyginant su

visa apdirbamąją gamyba

Pav. 1.2. Ketvirtinis sukurtos bendrosios prid tin s vert s indeksas (palyginti su 2000 m. ir pra jusiė ė ė ė ų met atitinkamu laikotarpiu), %, 2006 – 2009 m. ų 5

Pramon s sektorius: Metalai ir metal gaminiaiė ų

Natūralu ir suprantama, kad pramonės sektoriuje sukuriamos bendrosios pridėtinės vertės pokyčiai yra atspindimi ir bendrosios pramonės produkcijos dinamikoje (žr. Pav. 1.3). Čia paste-bėsime tik tai, kad metalo ir metalo gaminių pramonės sektoriuje kuriamoje produkcijoje pridė-tinė vertė sudaro didesnę dalį, nei apibendrintai visame apdirbamosios gamybos sektoriuje. Pagal statistikos departamento teikiamus duomenis, bendrai imant apdirbamosios gamybos pramonės sektorių, jame pagaminamos pramonės produkcijos apimtyje pridėtinės vertės dalis siekia apie 35-40%, tuo tarpu metalo ir metalo gaminių sektoriuje – 45-50%. Tai rodo, kad Lietuvos metalo ir metalo gaminių sektorius yra santykinai efektyvus (čia vertinama tik Lietuvos apdirbamosios gamybos struktūros kontekste), jame kuriamos pridėtinės vertės lygis viršija šalies apdirba-mosios gamybos sektoriaus vidurkį.

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad atskirai imant dvi metalo ir metalo gaminių gamybos pramonės sektoriui priskiriamas ekonomines veiklas (kaip jau minėta pagal EVRK 1.1 red. tai yra 27 ir 28 veiklos atitinkamai pagrindinių metalų gamyba ir metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrengimus, gamyba) pastebimi skirtumai raidos dinamikoje paskutiniaisiais metais.

0

100000

200000

300000

400000

500000

600000

700000

2006K1 2006K2 2006K3 2006K4 2007K1 2007K2 2007K3 2007K4 2008K1 2008K2 2008K3 2008K4 2009K1 2009K2

Tū

ks

t. L

t.

2

2,5

3

3,5

4

4,5

5

5,5C24+C25 Metalo irmetalo gaminiųgamyba

Dalis apdirbamojojegamyboej

Metalo ir metalo gaminių sektoriuje sunkmetis tęsiasi, persilaužimo

ženklų kol kas nėra


15


Pav. 1.3. Pramon s produkcijos vert , t kst. Lt., ir jos dalis apdirbamosios gamybos strukt roje, %,ė ė ū ū 2006 – 2009 m. 6


50

75

100

125

150

175

200

225

250

275

2006K1 2006K2 2006K3 2006K4 2007K1 2007K2 2007K3 2007K4 2008K1 2008K2 2008K3 2008K4 2009K1 2009K2

C Apdirbamoji gamyba:Indeksas, palyginti su2005 m., %

C Apdirbamoji gamyba:Indeksas, palyginti supraëjusių metų atitinkamulaikotarpiu, %

C24 Pagrindiniø metaløgamyba: Indeksas,palyginti su 2005 m., %

C24 Pagrindiniø metaløgamyba: Indeksas,palyginti su praëjusiųmetų atitinkamulaikotarpiu, %C25 Metalo gaminiųgamyba: Indeksas,palyginti su 2005 m., %

C25 Metalo gaminiųgamyba: Indeksas,palyginti su praëjusiųmetų atitinkamulaikotarpiu, %

2008 m. ypač sparčiai augo pagrindinių metalų gamybos produkcijos apimtis

(C25), bet sudaro tik iki 10-15% metalo ir metalo gaminių sektoriaus struktūroje

Pav. 1.4. Ketvirtinis pramon s produkcijos indeksas (palyginti su 2005 m. ir pra jusi metė ė ų ų atitinkamu laikotarpiu), %, 2006 – 2009 m.7


Kaip matyti paveiksle pateiktoje diagramoje (žr. Pav. 1.4), 2008 m. pirmojoje pusėje pra-sidėjęs sektoriaus raidos lėtėjimas buvo nulemtas būtent lėtėjančio augimo didžiąją sektoriaus produkcijos dalį gaminančioje veikloje – tai yra metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrengimus, gamyboje (EVRK 2 – C25). Tuo pat metu įvykęs staigus produkcijos prieaugis pagrindinių metalų gamybos veikloje (EVRK 2 – C24) negalėjo atsispindėti apibendrinus duomenis, nes pagrindinių metalų gamybos veiklos produkcija iki šio pokyčio 2008 m. pradžioje, sudarė tik apie 3-4% bendroje metalo ir metalo gaminių sektoriaus produkcijos apimtyje (t.y. sumuojant C24 ir C25 ekonominės veiklos klasių produkcijos gamybos apimties duomenis). Metalo gami-nių gamybos lėtėjimas, ir pagrindinių metalų gamybos augimas 2008 m. pirmąjį ketvirtį šį rodiklį padidino iki 11,5%, antrąjį ir trečiąjį 2008 m. ketvirčiais pagrindinių metalų gamybos veiklos pramonės produkcijos svoris metalo gaminių gamybos sektoriuje dar siekė 12-13%, o ketvirtąjį ketvirtį jau taip pat pradėjo mažėti ir siekė 7,5%.

15,4 17,5 20,2 17,6 26,4 26,6 26,0 33,157,2 73,7 73,0 42,5 42,0 42,3

308,5 393,8 390,1 450,0 457,6 510,1 520,0 557,9364,4 406,7 405,9 364,8 232,2 218,0

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

90%

100%

2006K1 2006K2 2006K3 2006K4 2007K1 2007K2 2007K3 2007K4 2008K1 2008K2 2008K3 2008K4 2009K1 2009K2

Pagrindinių metalų gamyba (C24) Metalo gaminių gamyba (C25)

6 Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, Rodiklių duomenų bazė. http://db1.stat.gov.lt/statbank/.7 Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, Rodiklių duomenų bazė. http://db1.stat.gov.lt/statbank/.

16



Pav. 1.5. Sektoriaus strukt ra pagal pramon s produkcijos be PVM ir akcizo apimt to metoū ė į kainomis, % ir mln. Lt, 2006 – 2009 m.8


Mėnesiniai pramonės produkcijos augimo nuo 2008 m. pradžios iki 2009 m. rugsėjo mė-nesio indeksai (žr. Pav. 1.6, indeksu vaizduojamas pokytis apskaičiuojamas lyginant su ankstes-nių metų atitinkamo laikotarpio rezultatu), vaizdžiau atskleidžia Lietuvos metalo ir metalo ga-minių pramonės sektoriaus raidą prasidėjus pasauliniam ekonomikos augimo lėtėjimui. Kaip jau buvo galima matyti pagal ketvirtinio pramonės produkcijos augimo indekso duomenis (žr. Pav.1.4), pagrindinių metalų gamybos ekonominės veiklos staigus augimas, kuris prasidėjo 2008 m. pradžioje, tęsėsi tik pusę metų, ir pradedant 2008 m. trečiuoju ketvirčiu jau nebebuvo toks spartus. 2009 m. šis augimas visai išblėso ir pirmaisiais 2009 m. mėnesiais pramonės produkci-jos prieaugis jau yra neigiamas, lyginant su ankstesniųjų metų tuo pačiu laikotarpiu. 2009 m. pagrindinių metalų gamybos veiklos produkcijos apimtis siekia apie 75-90% , o metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrengimus, gamybos – 50-65% ankstesniųjų 2008 m. lygio. Taigi akivaizdu, kad bendras šalies ir viso pasaulio ekonomikos augimo sulėtėjimas 2009 m. jau turi ženklios įtakos ir Lietuvos metalo ir metalo gaminių pramonės sektoriui, neišvengiamai ir jo konkuren-cingumui.

Metalo gaminių išskyrus mašinas ir įrengimus gamybos apimtys lėtėja sparčiau nei vidu-tiniškai visa Lietuvos apdirbamoji gamyba. Pagrindinių metalų gamybos lėtėjimas 2009 m. prily-gsta visos apdirbamosios gamybos veiklų vidutiniam lėtėjimui. 2009 m. trečiąjį ketvirtį pagrindi-nių metalų gamybos veikloje stebimas jau lėtesnis nei vidutiniškai visoje apdirbamojoje gamybo-je lėtėjimas. Galima tikėtis, kad 2008 m. II pusėje ir 2009 m. pradžioje prarastas augimo tempas bus susigrąžintas ir pagrindinių metalų gamybos augimas toliau spartės.

Ekonomikos augimo sulėtėjimo situacijoje pasikeitusį pramonės sektoriaus konkurencin-gumą detaliau įvertinti galėsime vėliau. Kol kas galima konstatuoti, kad su sudėtingesne konku-rencine situacija susiduria ne vien tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio gamintojai, todėl konkurenci-nės sąlygos panašiai keičiasi ir tarptautinėse eksporto rinkose konkuruojančiose šalyse. Sektoriaus raidos dinamikos 2006-2008 m. analizė akivaizdžiai rodo, kad 2006-2007 m. sėkmin-gai plėtojęsis Lietuvos metalo ir metalo gaminių gamybos pramonės sektorius, 2008 m. pradėjo svyruoti, 2009 m. besitęsiant ekonominiam nuosmukiui, sektoriaus veiklos apimtis (pagal pra-monės produkcijos apimties rodiklį) tesiekia 50-70% 2008 m. lygio. O žinant, kad tuo laikotar-piu (t.y. 2008 m. pradžioje) jau buvo prasidėjęs sektoriaus plėtros lėtėjimas, akivaizdu, kad 2009 m. pradžioje analizuojamam pramonės sektoriui kyla tikrai sudėtingi iššūkiai, kurie neabejotinai atsilieps ir jo tarptautiniam konkurencingumui.

40

60

80

100

120

140

160

180

200

220

240

2008

M01

2008

M02

2008

M03

2008

M04

2008

M05

2008

M06

2008

M07

2008

M08

2008

M09

2008

M10

2008

M11

2008

M12

2009

M01

2009

M02

2009

M03

2009

M04

2009

M05

2009

M06

2009

M07

2009

M08

2009

M09

C Apdirbamoji gamyba

C24 Pagrindinių metalų gamyba

C25 Metalo gaminiø, išskyrus mašinas ir įrenginius, gamyba

Metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrengimus, gamyba: lėtėja greičąiau nei vidutiniškai visa

Lietuvos apdirbamoji gamyba

Pagrindinių metalų gamyba: 2009 K3 rodo potencialią "atsigaudama" augti greičiau nei vidutiniškai visas

Lietuvos apdirbamosios gamybso sektorius


17


Pav. 1.6. M nesinis pramon s produkcijos indeksas (palyginti su pra jusi met atitinkamuė ė ė ų ų laikotarpiu), %, 2008 – 2009 m.9


Rengiant šią Lietuvos metalo ir metalo gaminių gamybos pramonės sektoriaus konku-rencingumo studiją Lietuvos statistikos departamentas skelbė 2008 m. šalies apdirbamosios ga-mybos sektoriaus darbo našumo duomenis pagal atskiras ekonomines veiklas. Veiklos efektyvu-mas (darbo našumas) yra vienas iš pačių svarbiausių rodiklių vertinant konkurencingumą, ypač plačiąją – visos šalies konkurencingumo – prasme, nes nuo veiklos efektyvumo lygio tiesiogiai priklauso šalies gyventojų, dirbančių atskiruose ekonomikos sektoriuose, pajamos ir gyvenimo kokybė. O būtent gyvenimo kokybės nuolatinis kilimas yra vienas iš svarbiausių ir pagrindinis tikslas, kurio siekiama didinant konkurencingumą. Interpretuojant veiklos efektyvumo rodiklį, kaip konkurencingumo matą, galima sakyti, kad didesnę santykinę pridėtinę vertę (pavyzdžiui, tenkančią vienam darbuotojui ar vienai dirbtai valandai) kuriančios ekonominės veiklos konkurencingos yra dėl to, kad geba realizuoti brangesnius (t.y. aukštesnės pridėtinės vertės) gaminius, taip gaudamos daugiau pajamų, galėdamos sparčiau gerinti šalies gyventojų gerovę. Taigi, teigiami veiklos efektyvumo rodiklio pokyčiai liudija apie kylantį analizuojamo sektoriaus konkurencingumą, ypač kai kalbama apie tarptautinę konkurencingumo vertinimo dimensiją.

Siekiant pateikti argumentuotas išvadas, analizuojamo metalo ir metalo gaminių gamybos pramonės sektoriaus darbo našumo duomenys palyginami su apibendrintais viso Lietuvos apdir-bamosios gamybos sektoriaus duomenimis. Diagramose pavaizduoti duomenys (žr. Pav. 1.7, Pav. 1.8), rodo kad nuo 2000 iki 2008 m. Lietuvos apdirbamosios gamybos pramonės sektoriaus našumas nuolat augo. Panašiu tempu augo ir darbo našumas, matuojamas pagal pridėtinę vertę sukurtą per vieną darbo valandą, ir pagal vieno darbuotojo kuriamą pridėtinę vertę, todėl čia negalima įžvelgti kokių nors esminių metalo gaminių gamybos sektoriaus bruožų, kurie būtų ne-būdingi visam apdirbamosios gamybos pramonės sektoriui. Skirtingai išmatuotas darbo našumo rodiklis čia pateikiamas, siekiant geriau atspindėti Lietuvos ekonomikos specifiką, jos apimtį, tai padės patikimiau įvertinti Lietuvos konkurencingumą globalioje tarptautinės prekybos erdvėje.

Čia svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad Lietuvos metalo ir metalo gaminių gamybos pramo-nės sektoriui išskirtiniai buvo 2007 m., kuomet sektoriaus darbo našumas viršijo Lietuvos apdir-bamosios gamybos sektoriaus vidurkį. Tais metais sektoriuje užimtų darbuotojų skaičius ženkliai nesumažėjo (žr. Lentelė 1.2), bet produkcijos apimtis augo (žr. Pav. 1.3), todėl toks rezultatas turėtų būti vertinamas, kaip teigiamas pasiekimas, didinant sektoriaus konkurencingumą.

16,2

18,617,8

20,1

24,926,0

29,2

33,9

16,217,6

21,6

19,0

38,0

31,531,5

11,2 11,7

26,6

10,0

15,0

20,0

25,0

30,0

35,0

40,0

2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008

Apdirbamoji gamyba Pagrindinių metalų ir metalo gaminių gamyba (DJ)

iki 2006 m. Lietuvos metalo ir metalo gaminių pramonės

produktyvumas buvo artimas Lietuvos apdirbamosios gamybos produktyvumo vidurkiui, kurį viršijo

2007 m.


18


Pav. 1.7. Prid tin vert , tenkanti vienai faktiškai dirbtai valandai, to meto kainomis, litais, 2003 –ė ė ė 2008 m. 10

Pramon s sektorius: ė Metalai ir metal gaminiaių

2008 m., skaičiuojant apibendrintai visame apdirbamosios gamybos sektoriuje darbo na-šumas toliau tendencingai augo. Kasmet per vieną faktiškai dirbą valandą 2002-2008 m. Lietu-vos apdirbamosios gamybos sektoriuje sukuriama pridėtinės vertės maždaug 3-4 litais daugiau nei prieš metus. Atitinkamai auga ir vieno darbuotojų per metus sukuriama pridėtinė vertė. Įvertinant tai, kad 2008 m. Lietuvos metalo ir metalo gaminių gamybos pramonės sektoriaus produkcijos vertė mažėjo gana ženkliai, o darbuotojų skaičius tik šiek tiek (žr. Lentelė 1.2, Pav.1.1), 2008 m. metalo ir metalo gaminių gamybos pramonės sektoriaus našumo augimas nebėra toks spartus, 2008 m. grįžtama į 2006 m. produktyvumo lygį.

Darbo našumas yra viena iš stipriųjų Lietuos metalo ir metalo gaminių gamybos pramo-nės sektoriaus pusių. Kita vertus, reikia pažymėti, kad tokiu būdu konkurencingumas yra vertina-mas tik kitų Lietuvos apdirbamosios gamybos pramonės sektorių kontekste, analizuojamo sekto-riaus konkurencingumą interpretuojant, kaip sektoriaus patrauklumą investicijoms, galimybes pasamdyti reikalingos kvalifikacijos darbuotojus ir pan. Kitame šios studijos skyriuje, aptariant Lietuvos metalo ir metalo gaminių gamybos pramonės sektoriaus raidą platesniame Europos ir pasaulio kontekste, bus galimybė Lietuvoje pasiekiamą našumą palyginti su analogišku rodikliu kitose šalyse. Tuomet bus galima daryti išvadas apie sektoriaus galimybes efektyviai konkuruoti savo kuriamais produktais tarptautinėse eksporto rinkose.

31,0

35,733,6

37,6

46,9

51,5

57,3

61,8

67,2

33,135,4

43,2

39,2

76,9

63,0

54,8

23,621,720,0

30,0

40,0

50,0

60,0

70,0

80,0

2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008

Apdirbamoji gamyba Pagrindinių metalų ir metalo gaminių gamyba (DJ)

2007 m. ženkliai augo pridėtinė vertė, šiek tiek mažėjo darbuotojų skaičius.

Pav. 1.8. Prid tin vert , tenkanti vienam užimtajam, to meto kainomis, t kst. lit , 2003 – 2007 m. ė ė ė ū ų 11

Pramon s sektorius: ė Metalai ir metal gaminiaių

Sektoriaus konkurencingumą įvertinti galima taip pat ir pagal įmonių lygmens duomenis. Lentelėje 1.3 duomenys apie sektoriaus įmonių pelną ir nuostolį, santykiniai pelningumo rodi-kliai.

Pagrindinių metalų gamybos veikloje (EVRK-27) tik 2006 m., agreguotam įmonių pelnui išaugus iki 5,5 mln. Lt, o nuostoliui sumažėjus iki 684 tūkst. Lt., sektoriaus įmonių veiklą api-bendrinantys pelningumo rodikliai įgavo teigiamas reikšmes. Nors, kaip jau žinoma iš aukščiau aptartų produkcijos apimties pokyčio duomenų, 2007 m. sektoriuje pagamintos produkcijos ap-imtis augo (žr. Pav. 1.4), tačiau pelnas, lyginant su 2006 m., sumažėjo du kartus, nuostoliai išau-go daugiau nei 5 kartus, ko rezultate tiek grynasis pelningumas, tiek turto ir nuosavo kapitalo pelningumas buvo neigiami. 2008 m. pagrindinių metalų gamybos veikloje produkcijos apimtis

10 Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, Rodiklių duomenų bazė. http://db1.stat.gov.lt/statbank/.11 Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, Rodiklių duomenų bazė. http://db1.stat.gov.lt/statbank/.

19



augo labai sparčiai, tris pirmuosius metų ketvirčius augimas viršijo 200%, tačiau vien produkci-jos apimties rodiklis neparodo įmonių veiklos rezultatyvumo ir vadovaujantis vien produkcijos apimties rodikliu, negalima prognozuoti pelningumo. Tačiau, augant produkcijos apimčiai, gali-ma tikėtis, kad pelningumo rodikliai pagerės.

20

Lentel ė 1.3. Pelningai ir nuostolingai veikian ios mon s, j skai ius, pelno ir nuostolio apimtys,č į ė ų č santykiniai pelingumo rodikliai, 2003 – 2007 m. 12

Pramon s sektorius: ė Metalai ir metal gaminiaiųRodiklis 2003 2004 2005 2006 2007 2008

27. Pagrindini metal gamybaų ųPelning moni skai ius ų į ų č 15 12 12 21 13 15Pelning moni pelnas, t kst. Lt.ų į ų ū 3437 1141 749 5580 2290 6797Nuostoling moni skai ius ų į ų č 10 5 15 11 16 12Nuostoling moni nuostolis, t kst. Lt.ų į ų ū -16040 -285 -3684 -684 -3567 -982Grynasis pelningumas -13,03 1,34 -4,45 5,71 -1,42 2,46Turto pelningumas -8,99 0,86 -2,58 4,27 -1,03 3,69Nuosavo kapitalo pelningumas -16,7 1,15 -4,6 6,55 -2,3 7,68

28. Metalo gamini , išskyrus mašinas,ų gamyba

Pelning moni skai ius ų į ų č 271 295 327 368 392 387Pelning moni pelnas, t kst. Lt.ų į ų ū 53420 69764 101212 129549 145045 116202Nuostoling moni skai ius ų į ų č 144 149 148 157 119 161Nuostoling moni nuostolis, t kst. Lt.ų į ų ū -20677 -23071 -36218 -25331 -24615 -30973Grynasis pelningumas 3,3 3,25 3,4 4,21 3,79 3,23Turto pelningumas 5,51 6,15 6,63 8,34 7,87 6,25Nuosavo kapitalo pelningumas 8,3 10,22 12,16 15,4 15,66 11,11

2003-2007 m. metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrengimus, gamybos ekonominės veik-los (EVRK-28) įmonių pelnas kasmet didėjo (žr. Lentelė 1.3), lyginant 2007 ir 2003 m., jis išaugo beveik tris kartus ir viršijo 140 mln. Lt. Tiek nuostolingai veikiančių įmonių skaičius, tiek ir absoliutus nuostolis keitėsi palyginti gana nežymiai, kas leido visu aptariamu periodu išlaikyti teigiamus pelningumo rodiklius. Priešingai nei pagrindinių metalų gamybos ekonominės veiklos atveju, 2008 m. pagrindinių metalų, išskyrus mašinas ir įrengimus, gamybos produkcijos apimtis ėmė sparčiai mažėti. Kaip jau žinoma (žr. Pav. 1.4), ketvirtinis 2008 m. produkcijos apimties in-deksas, gamybos apimtį lyginantis su atitinkamais ankstesniųjų metų laikotarpiais, buvo lygus 70-80%.

2008 m., sunkėjant verslo sąlygoms ekonominėje aplinkoje, pagrindinių metalų gamybos ekonominėje aplinkoje, nors ir mažėjant produkcijos apimtims, tačiau pelningumo rodikliai keitėsi teigiama kryptimi. „Kriziniais 2008-aisiais“ išaugo pelningai veikiančių įmonių skaičius, beveik tris kartus padidėjo jų uždirbtas pelnas. Tuo pačiu mažėjo nuostolingai veikiančių įmonių skaičius, kurių patiriamas nuostolis sumažėjo iki 1 mln. Lt. Tokioje situacijoje pagrindinių meta-lų gamybos veiklos grynojo, nuosavo kapitalo ir turto pelningumo rodikliai buvo teigiami ir gana aukšti.

Metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrengimus gamyboje 2008 m. nežymiai sumažėjo pelningai veikiančių įmonių skaičius, mažėjo ir jų uždirbamo pelno apimtis. Ženkliai augo nuostolingų įmonių skaičius ir jų patiriamas nuostolis. Bet pelningumo rodikliai, nors ir sumažėjo, lyginant su 2007 m., tačiau išliko teigiami. Nuostolingų metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrengimus, gamybos įmonių skaičius 2008 m., lyginant su 2007 m. padidėjo 35%, o patirtas nuostolis 26%.

Lietuvos statistikos departamentas pagrindiniais Lietuvos metalo ir metalo gaminių gamy-bos pramonės gaminiais įvardina ketaus liejinius, vielą ir geležį, katilus (boilerius), tvirtinimo detales, vinis, spynas, kastuvus, talpyklas (kanisturs).

2003-2007 m. katilų (boilerių) gamyba Lietuvoje išaugo daugiau nei du kartus, tvirtinimo detalių – 3, vinių – 2,5 karto, kastuvų – 2 kartus, mažesnių nei 50 litrų talpyklų – daugiau nei du kartus. Bet, kaip jau minėta, šios tendencijos atspindi sektoriaus raidą iki 2007 m. 2008 m. daugelio gaminių gamybos apimtys ėmė mažėti (augo tik nedidelių talpyklų (kanistrų) gamybos

12 Šaltinis: Statistikos departamentas. Rodiklių duomenų bazė. http://db1.stat.gov.lt/statbank/

21


apimtys). Ypač ženkliai mažėjo kastuvų, pakabinamų spynų, boilerių gamybos apimtys. Tikėti-na, kad ir 2009 m. produkcijos apimties rezultatai dar nebus teigiami.

22

Lentel ė 1.4. Pagrindini pramon s sektoriaus gų ė amini gamybos apimtys, 2003-2008 m. ų 13

Pramon s sektorius: ė Metalai ir metal gaminiaiųPramon s gaminai ė 2003 2004 2005 2006 2007 2008

Pagrindini metal gamybaų ųKetaus liejiniai, t kst. tū 15,8 14,7 11,3 10,0 11,3 10,8Viela iš gele ies arba nelegiruoto plieno, t kst. tž ū 15,3 43,3 49,5 49,0 52,4 42,8Metalo gamini , išskyrus mašinas ir rang ,ų į ą gamybaKatilai (boileriai), t kst.ū 8,9 10,7 9,5 13,2 18,1 12,4Tvirtinimo detal s, t kst. tė ū 0,9 2,0 3,5 4,0 3,1 2,1Vinys, t kst. tū 10,3 21,4 26,6 29,1 25,5 25,4Pakabinamosios ir kitos spynos, t kst.ū 102 104 80 65 149,6 59Kastuvai, t 87,9 164,8 181,5 150,6 200,4 157,9Ma esn s kaip 50 litr talpyklos (kanistrai), t kst.ž ė ų ū 109 150 70 120 120 132

Ekonomikoje apie konkurencingumą dažnai sprendžiama pagal produktų eksportą ir importą – „apie konkurencingumo mažėjimą signalizuoja importo didėjimas ir eksporto mažėji-mas“14. Lietuvos metalo ir metalo gaminių pramonės sektorius, tarptautinės prekybos požiūriu, negalėtų būti vertinamas kaip konkurencingas, nes, tiek pagrindinių metalų gamybos veiklos at-veju, tiek ir metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrengimus, atveju tarptautinės prekybos balansas yra neigiamas, šio pramonės sektoriaus produktų Lietuva daugiau importuoja, nei eksportuoja.

-2000000

-1500000

-1000000

-500000

0

500000

1000000

1500000

2000000

2500000

3000000

3500000

2004 2005 2006 2007 2008 2004 2005 2006 2007 2008

Balansas

Eksportas

Importas

27 Pagrindiniai metalai 28 Metalo gaminiai, išskyrus mašinas ir įrenginius

Pav. 1.9. Tarptautin s prekybos sektoriaus gaminiais apim i dinamika, t kst. Lt, 2004 – 2008 m. ė č ų ū 15


Pateiktoje diagramoje (žr. Pav. 1.9) matyti, kad 2004-2007 m. laikotarpiu, plėtojantis Lietuvos ekonomikai, augo tarptautinės prekybos apimtys, didėjant importui, augo ir neigiamas prekybos balansas. 2008 m. šiek tiek sumažėjus importui, bet tebeaugant eksporto apimtims, sumažėjo neigiamas prekybos balansas.

Kita vertus, remiantis Lietuvos statistikos departamento pateikiamais tarptautinės preky-bos duomenimis, kuriuose importas ir eksportas apskaitomas prekes klasifikuojant pagal produk-

13 Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, Gaminių gamybos duomenys. http://www.stat.gov.lt/lt/pages/view/?id=2178 .

14 A dictionary of business and management (2006). Oxford university press. 568 p. ISBN 0-19-280648-315 Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, Rodiklių duomenų bazė. http://db1.stat.gov.lt/statbank/.

23


http://www.stat.gov.lt/lt/pages/view/?id=2178

http://www.stat.gov.lt/lt/pages/view/?id=2178

tų pagal veiklos rūšį klasifikatorių (CPA), sunku atlikti objektyvų įvertinimą. Nes, analizuojant pastebima, kad, pavyzdžiui: 2007 m. pagrindinių metalų gamybos veiklos pramonės produkcijos apimtis siekia tik 86 mln. Lt., o pateiktoje diagramoje (žr. Pav. 1.9) galima matyti, kad tais me-tais šios ekonominės veiklos rūšies produkcijos Lietuva eksportavo už 1,4 mlrd. Lt. Todėl akivaizdu, kad produktų pagal veiklos rūšį klasifikatoriaus pagrindu pateikti prekybos duomenys neatspindi Lietuvos pramonės veiklos rezultatų. Čia agreguojama taip pat ir prekybos įmonių, prekiaujančių analizuojamos pramonės šakos produkcija apyvarta, įskaitant ne Lietuvoje paga-mintas bet reeksportuojamas prekes. Vertinant konkrečios apdirbamosios pramonės šakos (sekto-riaus) konkurencingumą, tokie duomenys nėra patikimi.

Tarptautinės prekybos rezultatus įprasta analizuoti naudojant duomenis, renkamus pagal kombinuotąją prekių nomenklatūrą16. Kaip jau minėta, metalo ir metalo gaminių pramonės sektoriaus gaminiai šiame klasifikatoriuje yra klasifikuojami 72-83 skirsniuose.

Paveiksle pateiktoje diagramoje (žr. Pav. 1.10) vaizdžiai matoma, kad du trečdalius Lietu-vos metalo ir metalo gaminių pramonės sektoriaus eksporto sudaro 72 ir 73 kombinuotosios nomenklatūros skirsniuose klasifikuojami gaminiai. Likusieji 20% nedidelėmis dalimis pasiskirs-to tarp visų kitų Netauriųjų metalų ir dirbinių iš netauriųjų metalų skyriaus skirsnių.

78. Švinas ir švino dirbiniai; 1,14

79. Cinkas ir cinko dirbiniai; 0,14

80. Alavas ir alavo dirbiniai; 0,01

83. Įvairūs dirbiniai iš

netauriųjų metalų; 6,36

81. Kiti netaurieji metalai; kermetai;

dirbiniai; 0,26

82. Įrankiai, padargai, peiliai,iš netauriųjų metalų;

1,91

76. Aliuminis ir aliuminio dirbiniai;

5,48

74. Varis ir vario dirbiniai; 2,08

75. Nikelis ir nikelio dirbiniai;

0,48

73. Dirbiniai iš geležies arba iš

plieno (iš juodųjų metalų); 39,17

72. Geležis ir plienas (juodieji metalai); 42,96

Pav. 1.10. Lietuvos eksporto strukt ra, 2008 m. ū 17

Produkt klasifikatoriaus skyrius: Netaurieji metalai ir netauri j metal dirbiniaių ų ų ų

Detaliau tarptautinės prekybos rezultatai dar bus aptariami kituose šios studijos skyriuje. Čia, pateikiant eksporto pagal prekių grupes (ne pagal ekonominės veiklos rūšį) duomenis, siekta tik detaliau atspindėti eksporto struktūrą, nes, kaip buvo galima matyti ankstesnėje diagramoje, eksporto duomenys pagal ekonominės veiklos rūšį ją atskleidžia nepakankamai aiškiai. Pilni kombinuotosios nomenklatūros skyrių ir skirsnių pavadinimai yra pateikiami šios studijos prie-duose, diagramose ir tekste naudojami trumpesni, analizei patogesni pavadinimai.

Kalbant apie pagrindines Lietuvos eksporto prekių grupes, galima pastebėti, kad 2004-2008 m. laikotarpiu abiejų šių grupių eksporto apimtys tendencingai didėja. 2008 m. geležies ir

16 Pagal 2006 m. spalio 17 d., ES Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1549/2006, iš dalies keičiantį Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedą. Reglamentas, kuriuo patvirtinta 2007 m. kombinuotoji nomenklatūra, http://www.stat.gov.lt/uploads/docs/KN_2007_intr_1.pdf


24


http://www.stat.gov.lt/uploads/docs/KN_2007_intr_1.pdf

plieno prekių grupės (KN-72 kombinuotosios nomenklatūros skirsnis) taip pat ir dirbinių iš šių metalų prekių grupės (KN-73 kombinuotosios nomenklatūros skirsnis) eksporto iš Lietuvos ap-imtis viršijo 1 mlrd. Lt. (žr. Lentelė 1.5).

Lentel ė 1.5. Lietuvos eksporto apimtis, mln. Lt., lietuviškos kilm s produkt dalis Lietuvos eksporte,ė ų %, 2004-2008 m. 18


2004 2005 2006 2007 2008 72. Gele is ir plienas (juodieji metalai)ž 497,62 537,24 670,86 901,35 1142,95

Lietuviškos kilm s prek s, %ė ė 80,73 71,24 60,20 56,96 54,84

73. Dirbiniai iš gele ies arba iš plieno ž 390,28 541,01 677,98 847,43 1041,93Lietuviškos kilm s prek s, %ė ė 73,19 72,10 70,12 65,83 62,84

74. Varis ir vario dirbiniai 37,29 39,11 57,07 57,27 55,20Lietuviškos kilm s prek s, %ė ė 89,72 78,64 68,49 60,43 68,09

75. Nikelis ir nikelio dirbiniai 1,40 1,05 1,61 4,38 12,64Lietuviškos kilm s prek s, %ė ė 80,73 86,84 92,47 25,74 5,51

76. Aliuminis ir aliuminio dirbiniai 80,64 112,44 126,34 147,94 145,83Lietuviškos kilm s prek s, %ė ė 77,77 58,76 62,11 54,68 61,71

78. Švinas ir švino dirbiniai 7,80 11,46 13,61 49,88 30,44Lietuviškos kilm s prek s, %ė ė 87,42 83,97 90,47 88,84 67,70

79. Cinkas ir cinko dirbiniai 1,66 2,11 5,57 4,71 3,80Lietuviškos kilm s prek s, %ė ė 83,77 45,94 60,09 66,60 26,05

80. Alavas ir alavo dirbiniai 0,17 0,29 0,13 1,07 0,28Lietuviškos kilm s prek s, %ė ė 11,00 11,81 26,87 1,39 10,64

81. Kiti netaurieji metalai; kermetai; dirbiniai 2,71 2,50 1,42 4,14 6,94Lietuviškos kilm s prek s,ė ė % 25,79 41,33 82,50 8,69 2,56

82. rankiai, padargai, peiliai,iš netauri j metalĮ ų ų ų 21,16 39,83 34,60 46,96 50,92Lietuviškos kilm s prek s, %ė ė 47,44 25,92 31,53 27,19 24,37

83. vair s dirbiniai iš netauri j metalĮ ū ų ų ų 97,14 147,17 190,52 196,68 169,30Lietuviškos kilm s prek s, %ė ė 44,65 64,11 65,71 62,45 41,25

Viso 1137,86

1434,22

1779,71

2261,82

2660,24

Lietuviškos kilm s prek s, %ė ė 74,44 68,81 64,69 60,63 56,91

Tačiau čia labai svarbu atkreipti dėmesį dar ir į tai, kad pagal kombinuotąją nomenklatūrą teikiami Lietuvos statistikos departamento duomenys šioje analizėje parankesni yra taip pat dėl to, kad jie leidžia išskirti Lietuviškos kilmės prekių dalį bendrojoje eksporto apimtyje. Lentelėje pateikti duomenys rodo (žr. Lentelė 1.5), kad geležies ir plieno prekių grupės Lietuvos eksporto apimtyje lietuviškos kilmės prekių dalis per 2004-2008 m. sumažėjo nuo 80,73 iki 54,84%, o an-troje pagal eksporto apimtį prekių grupėje taip pat atitinkamai nuo 73,19 iki 62,84%. Remiantis šiais duomenimis galima teigti, kad, nepaisant augančių eksporto apimčių, Lietuvos gamintojų konkurencingumas nedidėja, nes eksporto apimtys auga ne lietuviškos kilmės o reeksportuojamų gaminių sąskaita. Pavyzdžiui: geležies ir plieno (juodųjų metalų) prekių grupės (KN-72) ekspor-to apimtyje (vertine išraiška) 2004 m. lietuviškos kilmės prekių vertė buvo apie 400 mln. Lt.;

18 Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, Rodiklių duomenų bazė. http://db1.stat.gov.lt/statbank/. Pateiktame ūkio subjektų skaičiuje apskaitytos ir individualios įmonės.

25


2008 m., eksportui viršijus 1,1 mlrd. Lt., Lietuviškos kilmės prekių buvo eksportuota tik už 616 mln. Lt. Vadinasi realiai Lietuvos gamintojų produkcijos eksporto vertė per analizuojamą laiko-tarpį išaugo kiek daugiau nei 35%.

Nors ir ne taip ženkliai, tačiau lietuviškos kilmės prekių dalis eksportuojamose prekėse taip pat mažėja ir kitose prekių grupėse (žr. Lentelė 1.5). Pavyzdžiui: analizuojamu 2004-2008 m. laikotarpiu, nikelio ir nikelio dirbinių prekių grupė nėra tarp lyderių (eksporto apimtis 2004 m. tesiekė 1,4 mln. Lt.), tačiau augantis eksportas nerodo Lietuvos gamintojų konkurencingumo didėjimo, nes eksporto apimties išaugimas iki 12,64 mln. Lt. 2008 m., buvo pasiektas ne lietuviš-kos kilmės gaminių dėka, nes lietuviškos kilmės prekių dalis šioje gaminių grupėje per 2004-2008 m. sumažėjo nuo 80,73 iki vos 5,5%. Kitus pavyzdžius, vadovaujantis lentelėje pateiktais duomenimis, galima aptarti analogiškai.

Tarp eksportuojamų visų lietuviškos kilmės prekių metalas ir metalo gaminiai 2004-2008 m. periodu sudaro apie 3,5-4,5% (žr. Pav. 1.11). Labiausiai analizuojamo pramonės sektoriaus gaminių svoris eksporto struktūroje buvo išaugęs 2007 m., kai sektorius plėtojosi ypatingai spar-čiai. 2008 m. mažėjant lietuviškos kilmės prekių eksportui, sumažėjo ir sektoriaus gaminių dalis bendroje lietuviškos kilmės prekių eksporto apimtyje.

Tenka pripažinti, kad, vertinant pagal santykinį eksporto dalies bendroje eksporto apim-tyje rodiklį, po pastovaus 2005-2007 m. kilimo, 2008 m. Lietuvos metalo ir metalo gaminių pra-monės sektoriaus konkurencingumas kitų Lietuvos ekonominės veiklos šakų atžvilgiu sumažėjo iki 2004 m. lygio. Vadinasi sektoriaus „lėtėjimas“ (eksporto prasme) 2008 m. vyko sparčiau bei apibendrintai visoje Lietuvos apdirbamojoje gamyboje.

4,08

3,57

4,08

4,66

3,91

2,50

3,00

3,50

4,00

4,50

5,00

2004 2005 2006 2007 2008

Pav. 1.11. Dalis lietuviškos kilm s preki eksporto strukt roje, %, 2008 m. ė ų ū 19


Mėnesiniai prekybos dinamikos duomenys (rengiant šią studiją, buvo skelbiami iki 2009 m. rugpjūčio mėnesio) rodo, kad 2008 m. rugpjūtį prasidėjęs lietuviškos kilmės prekių eksporto apimties mažėjimas nebuvo išskirtinai tik metalo ir metalo gaminių pramonės sektoriaus bruo-žas, nes struktūrinė dalis, nors ir svyruodama, visgi išliko panašiai tame pačiame lygyje kaip ir ilgalaikėje tendencijoje – tarp 3,0 ir 4,5% (žr. Pav. 1.12). vadinasi panašiais tempais mažėjo ir visas šalies eksportas20 Akivaizdu, kad eksporto vertės mažėjimas daugiau nei dvigubai (nuo 160 iki 70 mln. Lt) per keturių mėnesių laikotarpį (nuo 2008 m. rugpjūčio iki 2009 m. sausio) turėjo didelės įtakos pramonės sektoriaus konkurencingumui. Tačiau kol kas tą sunku vertinti, nes ekonomikos augimo sulėtėjimas paveikė visą ir visų pasaulio šalių pramonę, todėl reikalingas ilgesnis laiko periodas, per kurį atskirų pramonės šakų ir ištisų šalių vystymasis būtų vertinamas jau pasikeitusiose ekonominėse sąlygose.

19 Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, Rodiklių duomenų bazė. http://db1.stat.gov.lt/statbank/.20 2009 m. balandžio mėn. bendra lietuviškos kilmės prekių eksporto apimtis siekė 2,047 mlrd. Lt., 2008 m. rugpjūtį

ji viršijo 38 mlrd. Lt., ir nuo tada pastoviai kas mėnesį mažėjo.

26


2009 m.situaciją eksporto apimties dinamikoje galima vertinti kaip pakankamai stabilią: Lietuviškos kilmės prekių eksporto apimtis svyruoja apie 80 mln. Lt., jos struktūrinė dalies Lie-tuviškos kilmės prekių eksporto struktūroje – 3-4%. Atsižvelgiant į 2009 m. antrojoje pusėje fiksuojamus teigiamus pokyčius Lietuvos ekonomikoje ir konkrečiai analizuojamajame sektoriu-je, galima tikėtis, kad tolimesnė raida įgaus teigiamas tendencijas.

0

20000

40000

60000

80000

100000

120000

140000

160000

180000

2007

M01

2007

M02

2007

M03

2007

M04

2007

M05

2007

M06

2007

M07

2007

M08

2007

M09

2007

M10

2007

M11

2007

M12

2008

M01

2008

M02

2008

M03

2008

M04

2008

M05

2008

M06

2008

M07

2008

M08

2008

M09

2008

M10

2008

M11

2008

M12

2009

M01

2009

M02

2009

M03

2009

M04

2009

M05

2009

M06

2009

M07

2009

M08

2,00

2,50

3,00

3,50

4,00

4,50

5,00

5,50

6,00

6,50

XV Netaurieji metalai ir netauriųjų metalų dirbiniai Dalis eksporto struktūroje

Pav. 1.12. Lietuviškos kilm s preki eksporto vert , t kst Lt., ir dalis eksporto strukt roje, %, 2007-ė ų ė ū ū2009 m. 21


Apibendrinant galima teigti, kad Lietuvos metalo ir metalo gaminių gamybos pramonės sektorius, sėkmingai plėtojęsis iki 2007 m., 2008 m. pabaigoje, paveiktas pasaulinės ekonominės krizės, staiga sulėtojo: krito pagamintos produkcijos apimtys, sumažėjo sukuriama pridėtinė ver-tė. Mažėjant gaminamos produkcijos apimtims sumažėjo ir sektoriaus lyginamasis svoris Lietu-vos apdirbamosios pramonės struktūroje, tai rodo apie sektoriaus konkurencingumo sumažėjimą, nes jo „lėtėjimas“ buvo spartesnis, lyginant su Lietuvos pramonės vidurkiu.


27


2. LIETUVOS METALO IR METALO GAMINIŲ PRAMONĖS SEKTORIUS PASAULIO IR EUROPOS TENDENCIJŲ KONTEKSTE

Europos Komisijos dokumentuose22 pažymima, kad metalo ir metalo gaminių pramonės sektorius yra svarbi daugelio Europos šalių apdirbamosios gamybos pramonės vertės grandinės dalis. Tai sektorius, kuriame pradedamas mechaninės inžinerijos, automobilių, laivų, aeronauti-kos, statybos ir konstravimo pramonės šakų produkcijos kūrimas. Čia taip pat pastebima, kad, kalbant apie globalinio lygmens konkurencingumą, kritiškai svarbus veiksnys yra žaliavos pasie-kiamumas. Nors, kita vertus, šalims, neturinčioms naudingųjų iškasenų, kurias apdirba metalo gamybos pramonė, svarbu yra tai, kad praktiškai visa metalo pramonės produkcija yra pilnai per-dirbama. Būtent perdirbama žaliava pastaraisiais metais sudaro vis didesnę dalį Europos Sąjun-gos šalių metalo ir metalo gaminių gamybos pramonių žaliavų struktūroje, kurios dalis jau yra išaugusi iki 40-60%.

Metalo ir metalo gaminių gamybos pramonės sektorius pasižymi itin aukštu investicinio kapitalo intensyvumu (investicijos į apdirbimo technologijas yra labai didelės ir ilgalaikės) bei dideliu energijos išteklių naudojimo intensyvumu (energijos sąnaudos gali sudaryti iki 40% meta-lo ir metalo gaminių pramonės produkcijos kaštų struktūroje).

2005 m. duomenimis, Europos Sąjungoje (27 šalyse) metalo ir metalo gaminių pramonės sektoriaus apyvarta siekė 316 mlrd. Eurų, sektoriuje buvo įdarbinta per 1,1 mln. darbuotojų. Bendroje Europos Sąjungos apdirbamosios gamybos pramonės apimtyje tai sudarė atitinkamai 5% apyvartos ir 3,3% darbuotojų (taigi, šiek tiek mažiau nei Lietuvos apdirbamosios gamybos struktūroje).

Europos Komisijos komunikate23 išskiriami šie metalo ir metalo gaminių pramonės sekto-riaus Europos Sąjungos šalyse konkurencingumą lemiantys veiksniai:

įmonių konsolidacija ir sektoriaus restruktūrizacija siekiant mažinti sąnaudas (ypač pastebima pagrindinių metalų gamybos veikloje, kurios restruktūrizavimo 1980-2000 m. rezultate darbuotojų skaičius sumažėjo nuo 0,75 iki 0,25 mln. žmonių, o gamybos pajėgumai buvo sumažinti daugiau nei 60 mln. tonų);

„judėjimas“ link aukštesnės pridėtinės vertės gaminių gamybos, perpozicionavimas iš mažos į aukštos pridėtinės vertės sektorių (matuojama naudojant pridėtinės vertės ten-kančios vienam darbuotojui rodiklį, ne tik kitose ES šalyse, bet ir Lietuvoje, kaip jau kalbėta pirmajame šios studijos skyriuje, pagal šį rodiklį metalo gaminių pramonė vir-šija viso apdirbamosios gamybos sektoriaus darbo našumą);

inovacijos, kurios atsispindi produktų asortimente ir diegiamose naujose apdirbimo te-chnologijose,

priklausomybė nuo ekonomikos vystymosi ciklų, gebėjimas tenkinti augančius pasau-linės rinkos poreikius pakilimo fazėse ir „išsilaikyti“ krintant paklausai ir gaminių kai-noms (tai bene svarbiausias veiksnių dabartiniame pasaulinės ekonomikos plėtojimosi sulėtėjimo etape);

apsirūpinimas reikalingą išsilavinimą turinčiais darbuotojais (Europos Sąjungos šalyse darbuotojų, dirbančių metalo ir metalo gaminių pramonės sektoriuje amžius nuolat au-ga, į sektorių sunku pritraukti jaunus, ypač inžinerinį išsilavinimą turinčius darbuoto-jus, trūksta ir mokslinį tiriamąjį darbą dirbančio personalo);

intensyviau naudojamas antrinių žaliavų perdirbimas, reikalaujantis mažiau energijos sąnaudų ir „draugiškesnis“ aplinkai (šios tendencijos rezultate augant metalo gaminių

22 Commission of the European Communities. (2008).Communication form the Commission to the Council an the European Parliament on the Competitiveness of the Metals Industries: A Contribution to the EU’s Growth and Job’s Strategy. Brussels: 22.2.2008, COM(2008) 108 final, {SEC (2008) 246}.

23 Commission of the European Communities. (2008).

28

gamybai, energijos sąnaudos nedidėja arba net yra sumažinamos; taip pat, nors gamy-ba auga, aplinkos teršimas nedidėja arba net yra sumažinamas).

Aptariant Lietuvos metalo ir metalo gaminių pramonės sektorių pasaulio, o labiausiai Eu-ropos Sąjungos šalių ir jose besivystančio metalo ir metalo gaminių pramonės sektoriaus raidos kontekste, pirmiausia nustatomos tos ES šalys, kuriose metalo ir metalo gaminių pramonė yra reikšmingiausia (pagal pramonės produkcijos dalį bendroje apdirbamosios gamybos struktūroje), įvertinamos šalys, pagal šį rodiklį „panašiausios“ į situaciją Lietuvoje. Tam naudojami verslo struktūros statistikos duomenys, skelbiami Europos Sąjungos statistikos tarnybos Eurostat.

Europos sąjungos šalių metalo ir metalo gaminių gamybos pramonės sektoriaus konku-rencingumas ir jo pokyčiai vertinami taip pat pagal sukurtos bendrosios pridėtinės vertės, tenkan-čios vienam sektoriuje užimtam darbuotojui, rodiklį. Deja, bet rengiant šią Lietuvos metalo ir metalo gaminių pramonės konkurencingumo studiją. Eurostat skelbė duomenis tik iki 2006 m. Todėl jie atspindi ilgalaikes tendencijas, parodo bendrą raidos specifiką. Siekiant detaliau atspin-dėti konkurencingumo pokyčius 2007-2009 m., bus naudojamas ketvirtinis pramonės produkci-jos indeksas ir kiti trumpojo ekonominio laikotarpio duomenys.

Atsižvelgiant į metalo ir metalo gaminių gamybos pramonės sektoriuje užimtų darbuotojų skaičiau rodiklį, lyderės tarp Europos šalių yra Vokietija, Italija ir Prancūzija. Šiose šalyse anali-zuojamajame sektoriuje yra įdarbinta (ar įsidarbinę) atitinkamai 1,05 mln., 0,85 mln. ir daugiau nei 0,5 mln. žmonių. Sektoriaus apimties pagal darbuotojų skaičių kitose šalyse duomenys pateikti 2.1 paveiksle.

Pagal pramonės produkcijos vertės pokytį, Vokietijos metalo ir metalo gaminių gamybos pramonės sektorius 2002-2006 m. išaugo 40%, Italijos – 43%, Prancūzijos – 22%. Galima daryti išvadą, kad šis pokytis buvo pasiektas keliant darbo efektyvumą, nes darbuotojų skaičiumi Vokietijoje metalo ir metalo gaminių sektorius per 2002-2006 metus išaugo tik 0,4%, Italijoje – 2,73%. Prancūzijoje Vokietijos ir Italijos augimo tempas nebuvo pasiektas, nes darbuotojų skaičiumi sektorius sumažėjo daugiau nei 9%.

0,42 2,735,79

-13,87

24,45

-1,95-7,91

13,72

-0,524,72 5,54

-2,82

11,0015,56

-2,23 -1,342,17 0,80

67,73

-0,61

36,13

17,09

-2,98

20,06

40,14 42,98

21,94

51,48

11,60

93,17

81,83

107,33

62,71

26,56

53,45

39,84

57,06

66,27

88,10

28,04

57,6552,39

180,00

34,23

170,88

96,59

83,27

63,50

-9,38

0

50000

100000

150000

200000

250000

300000

350000

400000

450000

500000

550000

600000

650000

700000

750000

800000

850000

900000

950000

1000000

1050000

1100000

Vokiet

ijaIta

lija

Pranc

ūzija

Ispan

ija

Jung

. Kar

alystė

Lenk

ija

Čekijo

s re

s.

Rumun

ija

Švedij

a

Nyder

land

ai

Austri

ja

Portu

galija

Vengr

ija

Suom

ija

Bulga

rija

Slovak

ija

Danija

Slovėn

ija

Norve

gija

Lietu

vaAiri

jaEsti

ja

Latvi

ja

Liuks

embu

rgas

Kipras

-30,00

-20,00

-10,00

0,00

10,00

20,00

30,00

40,00

50,00

60,00

70,00

80,00

90,00

100,00

110,00

120,00

130,00

140,00

150,00

160,00

170,00

180,00

190,00

200,00

Užimtųjų skaičius, 2006 m.

Dirbančiųjų skaičiaus pokytis palyginti su 2002 m., %

Produkcijos vertės pokytis, palyginti su 2002 m. %

29

Pav. 2.13. Europos šalyje sektoriuje užimt darbuotoj skai ius, 2006 m., ir sektoriaus apimtiesų ų č pokytis per 2002-2006 m. pagal darbuotoj skai iaus ir produkcijos vert s rodiklius ų č ė 24

Ekonomin veikla: Pagrindini metal ir metalo gamini gamyba (EVRK 1.1 – dj ) ė ų ų ų

2002-2006 m. laikotarpiu gaminamos produkcijos apimtimi labiausiai augo Rytų ir Centrinės Europos šalys – naujosios ES narės. Lenkijoje, Čekijoje, Rumunijoje, Slovakijoje, Latvijoje sektoriaus augimo buvo artimas arba viršijo 100%. Lietuvoje ir Estijoje metalo ir metalo gaminių pramonės sektoriaus produkcijos vertė per 2002-2006 m. išaugo beveik 200%. Atitinkamai augo ir daugelio Rytų ir Centrinės Europos šalių metalo ir metalo gaminių sektoriuje užimtų darbuotojų skaičius. Suprantama, darbuotojų skaičiaus augimas nebuvo toks spartus, ir tai taip pat leidžia kalbėti apie sparčiai augantį sektoriaus darbo našumo lygį. Kaip jau minėta, lyderių pagal sektoriaus apimtį, o taip pat ir daugelio kitų labiau išsivysčiusių šalių metalo ir metalo gaminių pramonės sektoriuje darbuotojų skaičius augo tik šiek tiek arba net sumažėjo.

Apibendrinant galima teigti, kad per 2002-2006 m. Europoje labiausiai „sumenko“ Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės metalo ir metalo gaminių pramonės sektoriai: šiose šalyse produkcijos vertės augimas buvo vienas lėčiausių, o darbuotojų skaičius mažėjo sparčiausiai. Tuo pačiu, stiprėjo daugelis naujųjų ES narių ir Rytų ir Centrinės Europos regiono. Kaip itin sėkmingus (didėjančio konkurencingumo prasme) galima pastebėti Čekijos, Rumunijos, Vengri-jos atvejus. Šiose šalyse, mažėjant sektoriuje užimtų darbuotojų skaičiui, pramonės produkcijos vertės augimas siekė 60 ar net 80%.

Europos lyderių pagal metalo ir metalo gaminių pramonės sektoriaus apimtį – Vokietijos Italijos, Prancūzijos, Ispanijos – apdirbamosios gamybos produkcijos vertės struktūroje sektoriui tenka nuo 11 iki 17%. Pagal Eurostat skelbiamus duomenis Liuksemburge metalo ir metalo ga-minių sektoriui tenka beveik pusė visos apdirbamosios gamybos produkcijos vertės.

Nors per 2002-2006 m. Airijos metalo ir metalo gaminių pramonės sektoriaus produkcijos vertė išaugo 34% (žr. Pav. 2.13) ir šiek tiek sumažėjo darbuotojų skaičius, tačiau, pagal sektoriaus produkcijos vertės dalį visos apdirbamosios gamybos produkcijos vertės struktūroje, Airija yra šalis, kurioje metalo ir metalo gaminių sektorius mažiausiai reikšmingas šalies ekonomikoje, lyginant su kitomis šalimis, kurių statistikos duomenis skelbia Eurostat – sektoriaus produkcijos dalis siekia tik 2,1% nuo visos apdirbamojoje gamyboje pagamintos produkcijos vertės.

12,8

17,4

11,3

15,5

9,8

14,615,3

9,9

17,5

12,5

15,414,0

15,718,0

9,3 10,2

15,7

8,3

15,4

19,420,5

2,1

11,311,6

5,0

11,6

44,1

0,05000,0

10000,015000,020000,025000,030000,035000,040000,045000,050000,055000,060000,065000,070000,075000,080000,085000,090000,095000,0

100000,0

Vokiet

ijaIta

lija

Pranc

ūzija

Ispan

ijaJ.K

.

Belgija

Švedij

a

Nyder

landa

i

Austri

ja

Lenk

ija

Čekijo

s res

.

Suom

ija

Norve

gija

Graiki

ja

Danija

Portu

galija

Rumun

ija

Vengr

ija

Slovak

ija

Liuks

embu

rg.

Slovė

nija

Bulgar

ijaAirij

aEsti

ja

Latvi

ja

Lietu

va

Kipras

0,0

2,5

5,0

7,5

10,0

12,5

15,0

17,5

20,0

22,5

25,0

27,5

30,0

32,5

35,0

37,5

40,0

42,5

45,0

Produkcijos vertė, tūkst. Eurų

Vertės dalis apdirbamosios gamybos struktūroje

24 Šaltinis: Eurostat, Structural Business Statistics. http://epp.eurostat.ec.europa.eu/portal/page/portal/european_business/data/database/

30

http://epp.eurostat.ec.europa.eu/portal/page/portal/european_business/data/database/

Pav. 2.14. Europos šalyje sektoriuje pagamintos produkcijos apimtis, t kst. Eur , ir jos dalisū ų apdirbamosios gamybos produkcijos strukt roje, 2006 m., %ū 25


Lietuva šiuo požiūriu (2006 m. metalo ir metalo gaminių gamybos pramonės sektoriaus produkcijos vertės dalis apdirbamosios gamybos struktūroje apie 5%), yra antra po Airijos. Nors, kaip rodo 2.1 paveiksle pateikti duomenys, Lietuvos metalo ir metalo gaminių gamybos pra-monės sektorius 2002-2006 m. laikotarpiu augo ypač sparčiai, tačiau, žvelgiant platesniame – Europos šalių – kontekste, galima teigti, kad Lietuva nėra pasiekusi vidutiniam Europoje artimo specializacijos lygio metalo ir metalo gaminių gamyboje. Sektorius savo dalimi apdirbamosios gamybos produkcijos vertės struktūroje yra reikšmingesnis visose kitose Europos šalyse. Jeigu sektoriaus tarptautinį konkurencingumą vertinti pagal jo išsivystymą (išsiplėtojimą) šalies ekonomikoje (t.y. šalies specializacijos analizuojamajame sektoriuje lygį), tai akivaizdu, kad Lietuvos metalo ir metalo gaminių pramonės sektorius, šia prasme prielaidų aukštam konku-rencingumui neturi.

Kita vertus, tai, kad konkrečios šalies pramonės sektorius nėra didelis savo apimtimi (o net ir jei šalis nėra aukštai specializuota analizuojamoje ekonominės veiklos rūšyje) dar nereiš-kia, kad jis negali turėti konkurencinių pranašumų ir būti konkurencingu tarptautiniame prekybos sektoriaus gaminiais kontekste. Suprantama, nedidelės šalies sektorius nebus lyderiu pagal pa-saulinio eksporto duomenis, tačiau pranašumu konkrečiose rinkose jis gali turėti. Šiuos pranašu-mus nulemia kiti, ne su sektoriaus apimtimi susiję veiksniai.

Nors sektoriuje užimtų darbuotojų skaičiumi Liuksemburgo metalo ir metalo gaminių ga-mybos pramonės sektorius yra venas mažiausių Europoje (10 tūkst. darbuotojų), jį absoliučiu darbuotojų skaičiumi lenkia Lietuva, Latvija, Estija ir, žinoma, visos kitos šalys išskyrus Kiprą (žr. Pav. 2.13), o pramonės produkcija siekia tik 4,5 mln. Eurų, tačiau, vertinant santykinai, kaip ir pagal pramonės produkcijos vertės rodiklį, taip ir darbuotojų skaičiumi (žr. Pav. 2.15) Liuksemburgas lyderiauja Europoje pagal metalo ir metalo gaminių pramonės sektoriaus struktūrinę dalį šalies ekonomikoje. Metalo ir metalo gaminių gamybos pramonėje Liuksemburge yra įdarbinta beveik vienas trečdalis visų šalies apdirbamojoje gamyboje dirbančių žmonių.

Santykinio darbuotojų skaičiaus rodiklis (žr. Pav. 2.15) taip pat dar kartą gali padėti pa-tvirtinti išvadą, kad Lietuvos metalo ir metalo gaminių gamybos pramonės sektorius yra vienas mažiausių šalyje (ne tik matuojant absoliučiaisiais dydžiais, bet ir santykinai), lyginant su kitomis Europos šalimis. Kaip ir Airijos, taip ir Lietuvos ūkio apdirbamosios gamybos sektoriuje užimtų darbuotojų skaičiuje metalo ir metalo gaminių gamybos sektoriui tenka apie 7% darbuot-ojų. ES vidurkis, šiuo požiūriu, 2006 m. duomenimis yra 15%.

25 Šaltinis: Eurostat, Structural Business Statistics. http://epp.eurostat.ec.europa.eu/portal/page/portal/european_business/data/database/ Diagramje reikšmių ašis yra sutrumpinta siekiant aiškiau atspindėti mažesnės reikšmes. Vokietijos metalo ir metalo gaminių pramonės sektoriaus produkcijos vertė 2006 m. vertinama 202 mln. Eurų, Italijos – Italijos 156 mln. Eurų. Kitų šalių duomenys matomi diagramoje.

31


0,0

4,0

8,0

12,0

16,0

20,0

24,0

28,0

Liuk

sem

burg

.

Italija

Slovė

nija

Ispa

nija

Austri

ja

Belgij

a

Čekijos r

es.

Švedija

Suom

ija

Nyder

land

ai

Slova

kija

ES-27,vi

durk

is

Vokie

tija

Pranc

ūzija

Lenk

ija

Gra

ikija

J.K.

Danija

Norveg

ija

Vengr

ija

Portu

galija

Kipra

s

Rumun

ija

Estija

Bulga

rija

Latv

ija

Liet

uva

Airija

Pav. 2.15. Sektoriuje užimt darbuotoj dalis apdirbamosios gamybos strukt roje, 2006 m., %ų ų ū 26


Be jau minėto Liuksemburgo, santykinai didžiausią (darbuotojų skaičiumi) metalo ir me-talo gaminių gamybos sektorių taip pat turi produkcijos vertės apimtimi antra esanti Italija (18%), Slovėnija ir Ispanija (apie 18%). Vidutiniškai Europos Sąjungoje metalo ir metalo gami-nių gamybos pramonės sektoriui tenka 14,8% darbuotojų nuo visų įdarbintų apdirbamojoje ga-myboje. Savo struktūra, šiuo požiūriu, vidurkiui artimos yra Nyderlandų, Slovakijos, Vokietijos, Prancūzijos ekonomikos.

Kaip ir pagal santykinės sektoriuje užimtų darbuotojų dalies rodiklį, taip ir pagal santyki-nę sukuriamos bendrosios pridėtinės vertės dalį apdirbamosios gamybos struktūroje, tarp Euro-pos šalių lyderio pozicijoje yra Liuksemburgas, sąrašo pabaigoje Lietuva ir Airija. Kitų šalių padėtis šiuose sąrašuose šiek tiek keičiasi, tačiau dažniausiai nežymiai (žr. Pav. 2.15 ir Pav.2.16).

0,0

4,0

8,0

12,0

16,0

20,0

24,0

28,0

32,0

Liuk

sem

burg

as

Slova

kija

Slovė

nija

Austri

jaIta

lija

Čekijo

s res

.

Graiki

ja

Ispa

nija

Bulga

rija

Suom

ija

Rumun

ija

Lenk

ija

Norve

gija

Belgij

a

Švedija

ES-27

Vokie

tija

Pranc

ūzija

Nyder

land

ai

Kipra

s

Portu

galija

Latv

ija

Estija

Jung

. Kar

alyst

ė

Danija

Vengr

ija

Liet

uva

Airija

Pav. 2.16. Sektoriuje sukurtos prid tin s vert s dalis apdirbamosios gamybos strukt roje, 2006 m., %ė ė ė ū 27



32


Įvertinus šalių specializacijos lygį (kaip vieną iš prielaidų (bet ne vienintelę), galinčių lemti aukštą šalies konkurencingumą atitinkamoje pramonės šakoje), tiesiogiai kalbėti (bent pre-liminariai) apie realų konkurencingumo (kurio tikslas: didesnės pajamos, pelnas, aukštesnio lyg-mens, vertinant lyginamųjų šalių kontekste, darbuotojų ir kitų verslo suinteresuotųjų visapusiška gerovė) lygį galima remiantis veiklos efektyvumo (produktyvumo) rodikliais. Dažniausiai remia-masi vieno darbuotojo sukuriamos pridėtinės vertės rodikliu, nes nuo generuojamos pridėtinės vertės apimties priklauso darbuotojų atlyginimas, verslo savininkų pelnas ir kiti šalies ar šakos konkurencingumą apsprendžiantys rodikliai.

Pagal pridėtinės vertės, tenkančios vienam darbuotojui, rodiklį, 2006 m. tarp Europos ša-lių pirmavo Norvegija. Vienam darbuotojui tenkanti pridėtinė vertė, sukurta metalo ir metalo ga-minių gamybos pramonės sektoriuje, siekė 105 tūkst. Eurų. Itin aukšta specializacija analizuoja-majame sektoriuje pasižymintis Liuksemburgas, pagal veiklos efektyvumo rodiklį yra antroje vietoje tarp aptariamų Europos šalių – vienam sektoriuje dirbančiam žmogui tenka 82,4 tūkst. Eurų pridėtinės vertės. Toliau šiame reitinge seka Suomija, Austrija, Belgija, Nyderlandai...

Lietuvos metalo ir metalo gaminių gamybos pramonės sektorius, kartu su jau minėtų 2002-2006 m. produkcijos apimtimi sparčiausiai augusių kitų Rytų ir Centrinės Europos šalių analogiškais sektoriais yra pagal produktyvumo rodiklį sudaryto reitingo sąrašo pabaigoje. Lygi-nant pagal vieno darbuotojo sukuriamos pridėtinės vertės rodiklį pirmaujančių šalių (bet neskai-tant šiuo požiūriu išsiskiriančios Norvegijos) ir Lietuvos produktyvumo lygį analizuojamame sektoriuje, skirtumas būtų maždaug 6-8 kartai (žr. Pav. 2.17).

0

5

10

15

20

25

30

35

40

45

50

55

60

65

70

75

8085

90

95

100

105

110

Norveg

ija

Liuk

sem

burg

as

Suom

ija

Austri

ja

Belgij

a

Nyder

land

ai

Vokie

tija

Švedija

Jung

. Kar

alyst

ė

Danija

Pranc

ūzija

Airija

Gra

ikija

Ispa

nija

ES-27

Italija

Kipra

s

Slovė

nija

Slova

kija

Portu

galija

Čekijos r

es.

Lenk

ija

Vengr

ijaEst

ija

Latv

ija

Rumun

ija

Liet

uva

Pro

du

ktyv

um

as -

vie

no

dar

bu

oto

jo s

uku

riam

a p

rid

ėtin

ė v

ertė

, tū

kst

. E

urų

0

5

10

15

20

25

30

35

40

45

50

55

60

65

Vie

ma

n d

arb

uo

toju

i te

nka

nty

s p

ers

on

alo

kaš

tai,

tū

kst

. E

urų

Pridėtinė vertė, tenkanti vienamdirbančiajam, tūksts. Eurų

Personalo kaštai, tenkantys vienamdirbančiajam, tūkst. Eurų

Konkurencingiausios šalys

Vidutiniškai konkurencingos

Žemo konkurencingumo lygmens šalys

Pav. 2.17. Europos S jungos šali darbo našumas pramon je (prid tin vert , tenkanti vienamą ų ė ė ė ė dirban iajam) ir vidutiniai personalo kaštai, t kst. Eur , 2006 m.č ū ų 28


2.5 paveiksle kartu su vienam darbuotojui tenkančios sukuriamos pridėtinės vertės duo-menimis papildomoje reikšmių ašyje (dešinėje) pateikti ir duomenys apie Europos šalyse metalo ir metalo gaminių pramonėje vienam darbuotojui tenkančių personalo kaštų rodiklį. Personalo



33



kaštai, kurių pagrindinę dalį sudaro atlyginimas dirbantiesiems, kaip jau minėta tiesiogiai pri-klauso nuo pridėtinės vertės apimties ir taip nulemia sektoriaus dirbančiųjų gyvenimo kokybę, kaip pagrindinį konkurencingumą apibrėžiantį veiklos rezultatą.

Lyginant, pavyzdžiui, Norvegijoje ir Lietuvoje metalo ir metalo gaminių gamybos pramo-nės sektoriuje vienam darbuotojui tenkančius personalo kaštus, skirtumas, kaip ir lyginant vieno darbuotojo sukuriamos pridėtinės vertės apimtis yra didžiulis, jis siekia beveik 10 kartų.

Pagal veiklos efektyvumo (produktyvumo) ir nuo jo priklausančios sektoriaus dirbančiųjų gerovės rodiklį (personalo kaštus), Europos šalis sąlyginai galima grupuoti į keletą svarbiausių grupių. Konkurencingiausiomis laikytinos Norvegija, Liuksemburgas, Suomija, Austrija, Belgija, Nyderlandai, Vokietija, Švedija, Jungtinė Karalystė, Danija, Prancūzija, Airija. Vidutiniškai kon-kurencingomis galima laikyti šalis, kurių produktyvumas yra artimas ES vidurkiui: tai Graikija, Ispanija, Italija, Kipras, Slovėnija. Mažiausiai konkurencingos šiuo požiūriu yra visos analizės pradžioje minėtos 2002-2006 m. sparčiausiai augusios Rytų ir Centrinės Europos šalys: Slova-kija, Portugalija, Čekijos Respublika, Lenkija, Vengrija, Estija, Latvija, Rumunija ir Lietuva.

Suprantama, šių išvadų nereikėtų laikyti galutinėmis. Pateiktas šalių grupavimas yra sąly-ginis, paremtas tik vienu iš daugelio galimų vertinimo kriterijų.

Vieno darbuotojo sukuriamos pridėtinės vertės ir vienam darbuotojui tenkančių personalo kaštų santykis (žr. Pav. 2.18) iš dalies gali parodyti, kaip analizuojamajame sektoriuje rūpinamasi darbo jėgos išsaugojimu, siekiant užtikrinti aukštesnius atlyginimus ir gerovę. Didesni darbuotojų kaštai susidaro samdant aukštesnės kvalifikacijos, geriau apmokamą personalą. Suprantama atlyginimo lygis, kaip jau minėta, priklauso nuo ekonominės situacijos ir šalyje ar konkrečiame sektoriuje generuojamos vertės, tačiau, kaip parodyta 2.6 paveiksle, skirtumai tarp šalių yra didelis: mažiausias šis santykis Slovakijoje (35%), didžiausias – Liuksemburge (76%).

30,00

35,00

40,00

45,00

50,00

55,00

60,00

65,00

70,00

75,00

80,00

Liuks

embu

rgas

Danija

Airija

Pranc

ūzija

Švedija

Belgija

Lietu

va

Vokiet

ijaIta

lija

Nyder

landa

i

Jung

. Kar

alyst

ė

Slovėn

ija

Kipras

Ispa

nija

Portu

galija

Estija

Austri

ja

Čekijos r

es.

Vengr

ija

Norveg

ija

Rumun

ija

Suom

ija

Graiki

ja

Lenk

ija

Latvi

ja

Slovak

ija

Pav. 2.18. Europos šalyse vienam darbuotojui tenkan ios prid tin s vert s ir vidutini vienoč ė ė ė ų darbuotojo personalo kašt santykis, % 2006 m.ų 29


Pagal pridėtinės vertės ir vienam darbuotojui tenkančių personalo kaštų santykio rodiklį Lietuva (69%) yra tarp konkurencingiausiomis pripažintų šalių reitingo pirmojoje pusėje. Lietu-vos atveju, 2006 m. duomenimis, šis rodiklis yra artimas Belgijos, Vokietijos, Italijos, Nyderlan-dų, Jungtinės Karalystės situacijai. Tuo remiantis vienareikšmiškų išvadų daryti taip pat negali-ma, nes, pavyzdžiui, konkurencingumo sąrašo viršuje esančių Norvegijos ir Suomijos atveju pridėtinės vertės ir personalo kaštų santykis yra gana žemas, jos, šiuo požiūriu, lygiuojasi su Rumunija, Lenkija, Čekija ir kitomis žemo konkurencingumo lygio šalimis.

Tai, kad, siekiant didinti sektoriaus konkurencingumą, Lietuvos metalo ir metalo gaminių gamybos pramonės sektoriuje didelis dėmesys yra skiriamas personalui, patvirtina ir duomenys


34


apie analizuojamo sektoriaus kaštų struktūrą atskirose šalyse (žr. 10 priedą). Pagal išlaidų perso-nalui dalies kaštų struktūroje rodiklį Lietuva yra šalia ES vidurkio (23%). Didžiausia išlaidų per-sonalui dalis kaštų struktūroje (40%) yra Danijoje, mažiausia – Graikijoje (12%). Sąrašo pradžioje (iki vidurkio) vėlgi lyderiauja konkurencingomis laikomos šalys: Danija, Airija, Jung-tinė Karalystė, Prancūzija, Vokietija, Nyderlandai. Sąrašo pabaigoje, tarp nekonkurencingomis laikomų šalių – Latvijos, Vengrijos, Rumunijos ir kt. – vėlgi randama konkurencinga laikoma Norvegija. Taip pat galima pastebėti, kad per 2002-2006 m. daugelyje šalių tiek bendrai apdirba-mojoje gamyboje, tiek ir atskirai imant metalo ir metalo gaminių gamybos pramonės sektoriuje personalui tenkanti dalis kaštų struktūroje mažėjo, atskirais atvejais net labai ženkliai (žr. 10 priedą). Pavyzdžiui, personalo išlaidų dalis metalo ir metalo gaminių gamybos pramonės sektoriaus kaštų struktūroje sumažėjo nuo 52 iki 41%, Švedijoje – nuo 37 iki 23%. Italijoje – nuo 24 iki 18%, Norvegijoje – nuo 21 iki 13%.

Nepaisant visoms analizuojamoms šalims būdingos personalo išlaidų dalies kaštų struktū-roje mažėjimo tendencijos ir netipinės situacijos Norvegijos atveju, visgi tendencinga yra tai, kad konkurencingomis pagal produktyvumo rodiklį laikomose šalyse personalo išlaidų dalis kaštų struktūroje ar sukurtos bendrosios pridėtinės vertės ir personalo kaštų santykis yra didesnis, ly-ginant su ES vidurkiu ir šiuo santykiu nekonkurencingų šalių atvejais. Todėl Lietuva, kurioje išlaidos personalui yra palyginti aukštos, gali būti vertintina, kaip siekianti didinti metalo ir me-talo gaminių sektoriaus konkurencingumą. Galima daryti prielaidą, kad šio didinimo, atsižvelg-iant į sektoriaus raidos tendencijas, pristatytas šio studijos skyriaus pradžioje, siekiama persi-orientuojant į aukštesnės pridėtinės vertės gaminius, nes, didelis produkcijos vertės augimo tem-pai (apie kuriuos sprendžiama iš aukščiau aptartų sektoriuje pagamintos produkcijos vertės po-kyčio duomenų) nedavė rezultato, kuris būtų teigiamai įtakojęs sektoriaus konkurencingumą.

2006 m. lyginant su 2000 m. (žr. 2.7 pav.), akivaizdžiai matomas Lietuvos „nusiteikimas“ didinti ir stiprinti metalo ir metalo gaminių gamybos pramonės sektorių. Lyginant su konkuren-cingomis įvardintomis šalimis (Suomija ir Norvegija), Lietuvoje 2000-2006 m. daug sparčiau augo ir sektoriuje užimtų darbuotojų skaičius ir kuriama pridėtinė vertė. Kaip jau kalbėta, pridėtinės vertės apimties augimas didinamo darbuotojų skaičiaus sąskaita nėra pakankamas, kad augtų sektoriaus produktyvumas, našumas, kurio reikia siekti kitomis, ne darbuotojų skaičius di-dinimo priemonėmis.

35

Lietuva

Estija

Slovakija

Latvija

Norvegija

Suomija

Čekija

90

100

110

120

130

140

150

160

170

180

190

80 100 120 140 160 180 200 220 240 260 280 300 320 340 360 380 400 420

Pridėtinės vertės (to meto kainomis), pokytis, 2000=100%

Uži

mtų

dar

bu

oto

jų s

kaič

iau

s p

oky

tis,

200

0=10

0%

Pav. 2.19. Sektoriuje sukuriamos prid tin s vert s ir užimt j skai iaus dinamika Europos šalyse,ė ė ė ų ų č 2000-2006 m. %, 30


2.8 paveiksle pateiktoje diagramoje vaizduojami ketvirtinio pramonės produkcijos augi-mo indekso, lyginant su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, duomenys. Visose diagramoje vaizduojamose šalyse 2008 m. pabaigoje ir 2009 m. antrąjį pusmetį metalo ir metalo gaminių pramonės produkcijos gaminama 15-40% mažiau nei atitinkamais ankstesnių metų ketvirčiais.

Sudarant šią diagramą šalys buvo parinktos taip, kad atspindėtų sektoriaus raidos pokyčius konkurencingiausiose (Danija, Vokietija, Belgija), taip pat šalyse, kurių sektoriaus stru-ktūra (kuriamos pridėtinės vertės aspektu) yra artima Lietuvai (Lenkija, Rumunija, Latvija, Estija). Šalia vaizduojamas ir Europos Sąjungos šalių tendencijas apibendrinantis vidutinis Europos Sąjungos metalo ir metalo gaminių gamybos pramonės sektoriaus augimo per 2007 m. – 2009 m. indeksas.

Galima pažymėti (žr. Pav. 2.20), kad tarp parinktų šalių 2007 m. Lietuvos metalo ir metalo gaminių pramonės sektorius augo bene sparčiausiai, tačiau staigus nuosmukis prasidėjo daug anksčiau nei kitose šalyse, jau 2008 m. I ketvirtį. Ir iki pat 2009 m. II ketvirčio pramonės produkcijos apimtis, lyginant su ankstesniais metais, mažėja net iki 40 %.


36


-50

-40

-30

-20

-10

0

10

20

30

40

50

2007q01 2007q02 2007q03 2007q04 2008q01 2008q02 2008q03 2008q04 2009q01 2009q02

Lenkija

Rumunija

Danija

ES-27

Vokietija

Latvija

Belgija

Lietuva

Estija

Pav. 2.20. Kai kurių Europos šali ketvirtinis pramon s produkcijos apimties indeksas (palyginti suų ė pra jusi met atitinkamu laikotarpiu), %, 2007-2009ė ų ų

Ekonomin veikla: Pagrindini metal ir metalo gamini gamyba (EVRK 2 –C24+C25 ) ė ų ų ų

Apibendrinant galima pasakyti, kad: nepaisant spartaus Lietuvos metalo ir metalo gaminių pramonės sektoriaus augimo

2002-2006 m., sektorius, lyginant su kitomis Europos šalimis, yra mažai reikšmingas šalies ekonominėje struktūroje, tiek pagal kuriamos pridėtinės vertės, tiek ir pagal užimtųjų darbuotojų dalies rodiklius (žr. 2.8 pav.).

Metalo ir metalo gaminių gamybos pramonės sektorius Lietuvoje veikia nenašiai (neproduktyviai), dėl to Lietuva patenka tarp šalių, kuriose metalo ir metalo gaminių gamybos pramonės sektoriaus konkurencingumas yra žemiausias.

Žemas produktyvumo lygis sąlygoja tai, kad didelė pridėtinės vertės dalis tenka perso-nalo išlaikymui, dėl ko stokojama lėšų investicijoms, kurios metalo ir metalo gaminių gamybos sektoriuje Europoje yra vienos žemiausių (žr. 11 priedą).

37

Austrija; 78,0

Airija; 51,2

Lietuva; 9,1

Vengrija; 17,4

Danija; 56,8 J.K.; 59,2

Estija; 15,9Latvija; 15,1

Portugalija; 22,0

Kipras; 33,4

Nyderlandai; 64,6

Prancūzija; 55,0

Vokietija; 62,0

Švedija; 59,2

Belgija; 73,6Norvegija; 105,1

Rumunija; 10,2Suomija; 80,8

Ispanija; 48,6

Graikija; 48,9

Italija; 47,2

Slovėnija; 27,4

Čekijos res.; 20,2

Lenkija; 19,6

Žymėjimas, vieno darbuotojo sukurta

pridėtinė vertė, tūkst. Eurų; 50,0

0,0

1,0

2,0

3,0

4,0

5,0

6,0

7,0

8,0

9,0

10,0

11,0

12,0

13,0

14,0

15,0

16,0

17,0

18,0

19,0

20,0

6,0 7,0 8,0 9,0 10,0 11,0 12,0 13,0 14,0 15,0 16,0 17,0 18,0 19,0

Sektoriuje užimtų darbuotojų dalis apdirbamosios gamybos struktūroje, %

Sek

tori

uje

su

kuri

amo

s p

rid

ėtin

ės v

ertė

s d

alis

ap

dir

bam

osi

os

gam

ybo

s p

rid

ėtin

ės v

ertė

s st

rukt

ūro

je,

%

Pav. 2.21. Santykin sektoriaus svarba Europos šali apdirbamosios gamybos strukt rojeė ų ū Ekonomin veikla: Pagrindini metal ir metalo gamini gamyba (EVRK 1.1 – dj ) ė ų ų ų

38

3. LIETUVOS METALO IR METALO GAMINIŲ GAMYBOS PRAMONĖS SEKTORIAUS LYGINAMASIS PRANAŠUMAS TARPTAUTINĖJE PREKYBOJE

Šiame Lietuvos metalo ir metalo gaminių gamybos pramonės sektoriaus konkurencingu-mo studijos skyriuje yra apžvelgiami naujausi sektoriaus tarptautinės prekybos duomenys. Lyginant Lietuvos ir kitų šalių prekybos rezultatus, identifikuojamos konkurencingiausios šalys, eksportuojančios atskirus produktus, pažvelgiama į pagrindinių atskirų produktų eksporto rinkų specifiką, nustatomos ir trumpai aptariamos ten susiklosčiusios konkuravimo sąlygos.

Skyriaus pradžioje Lietuvos metalo ir metalo gaminių gamybos pramonės sektoriaus tarp-tautinis konkurencingumas aptariamas platesniame Lietuvos inžinerinės pramonės sektoriaus ša-kų kontekste. Metalo ir metalo gaminių gamybos pramonės situacija palyginama su mašinų, tra-nsporto priemonių, elektronikos gaminių gamybos veiklomis .

3.1. Tarptautinės prekybos rezultatyvumo indeksas

Konkrečios šalies tarptautinės prekybos rezultatai dažnai yra vertinami kaip visos šalies ekonomikos rezultatyvumo indikatorius. Gerus tarptautinės prekybos rezultatus demonstruo-jančios išsivysčiusios šalys pasiekia spartesnius ir bendrojo vidaus produkto augimo tempus. Besivystančioms šalims, atveriančioms savo ekonomikas tarptautinei konkurencijai ne visada pavyksta pasiekti tų rezultatų, kurių yra tikimasi. Todėl labai svarbu nuolat stebėti ir vertinti tarptautinės prekybos rezultatyvumą, gerai žinoti konkrečių pramonės šakų ir netgi atskirų jos produktų konkurencinę situaciją pasaulinėse eksporto rinkose.

Tarptautinės Prekybos Centras (angl.: International Trade Centre – ITC31) skelbia atskirų pramonės sektorių konkurencingumą tarptautinėje prekyboje apibendrinančius indeksus (angl.: trade performance index). Indeksai yra skaičiuojami apibendrinant atskirų pramonės šakų duo-menis (žr. lenteles 3.1 ir 3.2). Tarptautinės prekybos rezultatyvumo indeksas32 padeda stebėti ir vertinti, atskirų šalių ir konkrečių jų pramonės šakų tarptautinės prekybos rezultatyvumą Indek-sas skaičiuojamas įvertinant 184 pasaulio šalių tarptautinės prekybos duomenis (šalių, kurių tarptautinės prekybos statistiką renka ir apdoroja ITC, sąrašas yra pateiktas šios studijos priede). Pasitelkiant šį indeksą galima argumentuotai vertinti konkrečios šalies konkrečių pramonės šakų konkurencingumą, jas palyginant su kitų šalių atitinkamų pramonės šakų tarptautinės prekybos rezultatyvumu. Indeksu įvertinami tarptautinės rinkos pokyčiai, jis padeda nustatyti veiksnius, kurie sąlygoja šiuos pasikeitimus.

Tarptautinės prekybos rezultatyvumo indeksas apibūdina bendrąjį analizuojamos šalies konkrečios pramonės šakos profilį; konkurencinę padėtį (situaciją) išmatuotą pagal vėliausius tarptautinės prekybos statistikos duomenis; pasaulinės rinkos dalies kitimo dinamiką ir jos veiks-nių dekompoziciją (žr. lenteles 3.1 ir 3.2).

Inžinerinės pramonės gaminiams priskirtinos penkios prekių grupės, kurioms yra skai-čiuojamas tarptautinės prekybos rezultatyvumo indeksas.

Pagrindinių metalų gamybos veiklų gaminiai. Šiai grupei priskiriami metalai ir jų ga-miniai: vielos, vamzdžiai, konteineriai, varžtai, įvairūs įrankiai ir kt.

Ne elektros mašinos (angl.: non-electric machinery). Skaičiuojant tarptautinės preky-bos rezultatyvumo indeksą, šioje grupėje agreguojami duomenys apie tarptautinę pre-kybą garo turbinomis ir generatoriais, boileriais, ne elektros varikliais, civilinės inži-nerijos įranga, įvairių pramonės šakų (maisto, tekstilės, popieriaus, spausdinimo ir kt.) įrengimais, šildymo ir šaldymo įranga, kranais, sklendėmis ir kt.

31 Tarptautinės Prekybos Centras (ITC, http://www.intracen.org/) yra Pasaulio Prekybos Organizacijos (WTO, http://www.wto.org/) ir Jungtinių Tautų (UN, http://www.un.org/) bendras projektas. ITC tikslas yra padėti besi-vystančioms ir pereinamojoje vystymosi fazėje esančioms šalims pasiekti darnaus šalies vystymosi tikslų, per vie-tinės produkcijos eksporto skatinimą ir jo apimčių didinimą.

32 International Trade Centre. (2007). Trade Performance Index: Technical Notes. Geneva. http://www.intracen.org/countries/toolpd06/tpi-notes-2002-2006.pdf

39

http://www.intracen.org/countries/toolpd06/tpi-notes-2002-2006.pdf

http://www.un.org/

http://www.wto.org/


Transporto įranga. Apibendrinami prekybos variklinėmis transporto priemonėmis, įs-kaitant geležinkelio, vandens ir oro transportą, taip pat motociklus ir motorolerius, duomenys.

Informacinių technologijų ir vartotojų elektronikos prekių grupei priskiriami kompiu-teriai bei jų komponentai, kiti duomenų apdorojimo įrenginiai, elektroninė biuro įran-ga, televizijos ir radijo imtuvai, garso įrašymo, fotografijos, telekomunikacijų įranga.

Elektronikos komponentai. Čia apibendrintai analizuojami prekybos duomenys apie elektrines galios generavimo mašinas, elektros tinklų instaliavimo elementus, elektro-ninę medicinos techniką, ir kt.

Tarp Lietuvos eksportuotojų tarptautinės prekybos atskiromis inžinerinės pramonės gami-nių grupėmis bendrąją situaciją apibūdinančių rodiklių įdomus yra santykinės eksporto prekės vieneto vertės rodiklis. Lyginant su vidutinėmis pasaulio eksporto kainomis, keturiose iš penkių prekių grupių vidutinė eksportuojamo prekės vieneto kaina yra didesnė už pasaulinį vidurkį (žr. lenteles 3.1 ir 3.2). Tai teigiamas bruožas. Galima teigti, kad Lietuvos gamintojai, eksportuodami šias prekes, konkuruoja ne kaina, bet išskirtinumu ir specifinėmis gaminio savybėmis. Natūralu, kad nedidelė šalis, negali įgyti kainos konkurencinio pranašumo tarptautinėse rinkose, todėl Lietuvos gamintojams tenka ieškoti papildomų produkto savybių, kurios leistų gaminius reali-zuoti didesnėmis už vidutines pasaulines rinkos kainomis. Metalo ir metalo gaminių prekių gru-pėje Lietuvos eksportuotojų kainos yra taip pat santykinai didesnės už pasaulio vidurkį.

Pagal vidutinės eksporto prekės vieneto kainos rodiklį visoje inžinerinės pramonės šakoje išsiskiria transporto priemonių prekių grupė. Nors eksportuotos produkcijos vertė daugiau nei du kartus viršiją visų kitų analizuojamų inžinerinės pramonės gaminių prekių grupių eksporto apim-tį, tačiau vidutinė eksportuoto prekės vieneto kaina sudaro tik pusę vidutinės pasaulinės prekybos vieneto kainos. Vadinasi Lietuvos gamintojai eksportuoja itin žemos pridėtinės vertės transporto priemonių prekių grupės gaminius. Tikėtina, kad tokia situacija riboja Lietuvos gamintojų kon-kurencingumą, nes pigi produkcija neleidžia didinti pajamų, kelti šalies gyventojų gyvenimo lygį. Kaina grindžiama konkurencija nėra perspektyvi nedidelės šalies gamintojams, kurioje su-dėtinga išvystyti itin didelės apimties gamybą, leidžiančią lengviau mažinti gamybos kaštus ir produkcijos kainą. Transporto priemonių prekių grupė aktuali dar ir dėl to, kad ji, lyginant su kitomis inžinerinės pramonės prekių grupėmis, sudaro didžiausią dalį Lietuvos tarptautinėje pre-kyboje (tiek eksporte, tiek ir importe), kuri viršija 10% tarptautinės prekybos apimties, kai prekybai kitomis inžinerinės pramonės prekių grupėmis tenka nuo 4% iki 8% eksporto ar impor-to apimties (žr. lenteles 3.1 ir 3.2).

2002-2006 m. laikotarpiu labiausiai išaugo ne elektros mašinų prekių grupės bei informa-cinių technologijų ir vartotojų elektronikos gaminių eksportas. Augimas siekė atitinkamai vidu-tiniškai 43% ir 56% kasmet ir pagal vidutinį metinį eksporto vertės augimą Lietuva buvo reitinguojama 5 vietoje tarp 140 ne elektros mašinų prekių grupės gaminius eksportuojančių ša-lių ir – 10 vietoje tarp 107 informacinių technologijų ir vartotojų elektronikos prekes gaminančių ir eksportuojančių šalių (žr. lenteles 3.1 ir 3.2).

Santykinis prekybos balansas rodo, kad visų prekių grupių prekybos balansas yra neigia-mas. Didžiausias neigiamas santykis 2006 m. buvo fiksuojamas prekyboje pagrindinių metalų ir ne elektros mašinų prekių grupių gaminiais.

Grynasis tarptautinės prekybos balansas (P1, žr. lenteles 3.1 ir 3.2) laikomas patikimu šalies konkurencinės pozicijos tarptautinėse rinkose įvertinimo indikatoriumi dėl dviejų priežas-čių: 1) jį skaičiuojant eliminuojama reeksporto įtaka prekybos apimčiai; 2) jame atsispindi tarptautinis gamybos procesų pasiskirstymas, nes didžioji dalis importuotų tarpinių gamybos produktų, kurie vėliau patenka į eksporto apimtį, dažnai priklauso tam pačiam pramonės sekto-riui. Todėl prekybos balanso indikatorius suteikia galimybę labai paprastai įvertinti konkretaus pramonės sektoriaus gaminių gamybos procesų globalizacijos tendencijas, įvertinti atskirų šalių konkurencines pozicijas šioje struktūroje.

40

Lentel ė 3.6. Tarptautin s prekybos rezultatyvumo indeksas, 2006 m.ė 33

Pramon s sektoriai: Pagrindini metal , ne elektros mašin , transporto priemoni gamybaė ų ų ų ų

Indikatorius

Pagrindiniai metalai

Ne elektronin sė

mašinos

Transporto priemon sė

Vertė Ran-gas

Vertė Ran-gas

Vertė Ran-gas

Bendrasis šalies api-b dinimasū

N Eksportuojan i šali skai iusč ų ų č 144 140 126

G1 Eksporto vert , t kst. JAV doleriė ū ų 627,357 575,6501,400,47

4

G2 Vidutinis eksporto vert s augimas, perė 2002-2006 metus, % 26% 54 43% 5 12% 80

G3 Dalis šalies eksporte, % 4% 4% 10%

G4 Dalis šalies importe, % 8% 8% 13%

G5 Santykinis prekybos balansas, % -45% -46% -29%

G6Santykin vieneto vert (kai pasauė ė lio vidurkis = 1) 1.2 1 0.5

Pad tiesė 2006 m. indeksai

P1 Prekybos balansas, t kst. JAV dol.ū -1015

161112

-994

08085

-1163

86983

P2Eksporto vert tenkanti vienamė gyventojui, t kst. JAV doleriū ų 184.7 50 169.5 35 412.3 31

P3 Pasaulio rinkos dalis, % 0.06% 68 0.05% 50 0.11% 43

P4a Produkto diversifikacija (ekvivalen-tini produkt skai ius)ų ų č 43 21 39 29 9 39

P4b Produkto koncentracija (pasklidimas) 32 29 31

P5aRink diversifikacija (ekvivalentinių ų rink skai ius)ų č 9 38 6 74 7 42

P5b Rink koncentracija (pasklidimas)ų 54 50 43

Poky ioč 2002-2006 m. indeksai

C1 Santykinis pasaulin s rinkos daliesė pokytis per metus, % 0.03% 0.27% 0.00%

C1a Konkurencingumo efektas, % 0.02% 55 0.16% 16 -0.07% 102

C1b Pradin geografin specializacija,%ė ė 0.03% 28 0.07% 12 0.17% 22

C1c Pradin produkto specializacija, %ė 0.03% 35 0.03% 41 0.01% 67

C1d Adaptavimosi efektas, % -0.06% 118 0.01% 33 -0.11% 96

C2 Atitikimas pasaulin s rinkosė paklausos poky iams č 28 67 56

Lietuvos inžinerinės pramonės atveju, kaip jau minėta, tarptautinės prekybos balansas vi-sose prekių grupėse yra neigiamas. Analizuojant tarptautinį šalies pramonės sektoriaus konku-rencingumą, svarbu pažvelgti į šalies reitingą, kuris yra nustatomas pagal šį rodiklį. Akivaizdu, kad nei vienoje iš aptariamų inžinerinės pramonės gaminių grupėje Lietuvos konkurencinė pozi-

33 Šaltinis: Tarptautinės prekybos centras (ITC). http://www.intracen.org/countries/

41

http://www.intracen.org/countries/

cija negali būti aukšta. Sąlyginai lyderiauja informacinių technologijų ir vartotojiškos elektroni-kos bei kitų elektros komponentų prekių grupės; tarptautinės prekybos šių prekių grupių gami-niais rezultatas 2006 m. leidžia Lietuvai būti reitinguojamai atitinkamai 58 ir 62 pozicijose (žr. lentelę 3.2). Pagrindinių metalų, ne elektronikos mašinų ir transporto priemonių prekių grupėse tarptautinėje prekyboje pagal prekybos balanso rodiklį sudarytame reitinge Lietuvos gamintojai užima atitinkamai 112, 85 ir 83 pozicijas. Tokioje situacijoje jau dabar galima daryti išvadą, kad Lietuvos inžinerinės pramonės tarptautinis konkurencingumas nėra aukštas. Toliau galėsime ana-lizuoti tik pramonės šakos specifiškumą ir atskirų jos gaminių vaidmenį vertinant vietinio šalies lygmens konkurencingumą, kaip rodiklį rodantį atskirų gaminių tarptautinės prekybos reikšmę vietos ekonomikai, bet ne jų vaidmenį tarptautinėje konkurencijoje.

Metalo ir metalo gaminių prekių grupėje neigiamas prekybos balansas yra pats didžiau-sias, lyginant su kitomis inžinerinės pramonės gaminių grupėmis. Lietuva čia yra reitinguojama tik 112 pozicijoje ir tai kelia ypatingus iššūkius šakos tarptautiniam konkurencingumui.

Lentel ė 3.7. Tarptautin s prekybos rezultatyvumo indeksas, 2006 m.ė 34

Pramon s sektoriai: IT ir vartotojiška elektronika, elektronikos komponentaiė

Indikatorius IT ir vartotojiška

elektronikaElektronikos komponentai

Vertė Rangas Vertė Rangas

Bendrasis šalies api-b dinimasū

N Eksportuojan i šali skai iusč ų ų č 107 119

G1 Eksporto vert , t kst. JAV doleriė ū ų 551,926 624,796

G2Vidutinis dksporto vert s augimas, perė 2002-2006 metus, % 56% 10 18% 48

G3 Dalis šalies eksporte, % 3% 4%

G4 Dlis šalies importe, % 5% 4%

G5 Santykinis prekybos balansas, % -31% -15%

G6 Santykin vieneto vert (kai pasaulioė ė vidurkis = 1) 1.4 1.4

Pad tiesė 2006 m. indeksai

P1 Prekybos balansas, t kst. JAV dol.ū -503,935 58 -221,182 62

P2Eksporto vert tenkanti vienamė gyventojui, t kst. JAV doleriū ų 162.5 33 183.9 36

P3 Pasaulio rinkos dalis, % 0.05% 44 0.07% 54

P4a Produkto diversifikacija (ekvivalen-tini produkt skai ius)ų ų č 6 43 10 51

P4b Produkto koncentracija (pasklidimas) 36 40

P5aRink diversifikacija (ekvivalentinių ų rink skai ius)ų č 10 27 10 21

P5b Rink koncentracija (pasklidimas)ų 42 43Poky ioč 2002-2006 m. indeksai

C1 Santykinis pasaulin s rinkos daliesė pokytis per metus, % 0.49% 0.03%

C1a Konkurencingumo efektas, % 0.26% 15 0.03% 47C1b Pradin geografin specializacija,%ė ė 0.10% 10 0.04% 32

34 Šaltinis: Tarptautinės prekybos centras (ITC). http://www.intracen.org/countries/

42

http://www.intracen.org/countries/

C1c Pradin produkto specializacija, %ė 0.07% 7 -0.07% 114

C1d Adaptavimosi efektas, % 0.06% 17 0.03% 21

C2 Atitikimas pasaulin s rinkosė paklausos poky iams č 38 55

43

Kita vertus, vienam šalies gyventojui tenkančios eksporto apimties rodiklis rodo, kad, nepaisant neigiamo prekybos balanso, kuris rodo tai, kad šalis nėra specializuota inžinerinės pra-monės gaminių gamyboje (vietos gamintojai nepatenkina šalies vidinio vartojimo poreikių ir šios pramonės gaminius tenka importuoti), tačiau eksporto apimtis tenkanti vienam šalies gyventojui leidžia Lietuvai būti reitinguojamai ketvirtajame šalių eksportuotojų dešimtuke tarp inžinerinės pramonės gaminius eksportuojančių šalių (detaliai pagal atskiras prekių grupes žr. lentelėse 3.1 ir 3.2). žemesnė pozicija Lietuvai tenka tik kaip pagrindinių metalo gaminių eksportuotojai ir tai natūralu, nes šalis neturi šių gaminių gamybai reikalingų gamtinių išteklių.

Didžiausia tarp analizuojamos pramonės šakos gaminių grupių pasaulinės rinkos dalis tenka transporto priemonių prekių grupei (0,11%). Kitų prekių grupių svyruoja apie 0,05-0,07%. Tai dar kartą patvirtina išvadą, kad Lietuva negali būti reikšminga tarptautinio lygmens žaidėja, tačiau galima daryti prielaidą, kad šalies gamintojai turi išvystę tam tikrus specifinius gaminius, kurie užtikrina tam tikrą konkurencinę poziciją tarptautinėje prekyboje. Kalbant konkrečiai apie metalo ir metalo gaminių prekių grupę, detaliau ši specifika yra analizuojama tolimesniuose šio skyriaus poskyriuose.

Tiek pagal pasaulinės rinkos dalies rodiklį, tiek ir reitinguojant pagal vienam šalies gy-ventojui tenkančios eksporto vertės rodiklį, Lietuvos inžinerinės pramonės atskirų gaminių gru-pių pozicijos pasauliniame analizuojamos pramonės šakos konkurencingumo reitinge yra daugiau ar mažiau aukštesnės už poziciją šalių sąraše, kuris yra sudarytas pagal tarptautinės prekybos balanso rodiklį. Tai rodo, kad Lietuvos inžinerinės pramonės veiklos efektyvumas yra aukštesnis, nei būtų galima spręsti vien pagal prekybos balanso rodiklį, nes, tikėtina, kad didelę dalį importo sudaro negalutinio vartojimo prekės (nes pramonė yra veikianti, ji eksportuoja ir yra fiksuojama tam tikra jos vieta pasaulinėje eksporto rinkoje), kurios papildomai apdirbtos Lietu-voje yra eksportuojamos. Tačiau šios gamybos nepakanka vietinės paklausos poreikiams paten-kinti, todėl papildomas importas generuoja didelį neigiamą tarptautinės prekybos balansą.

Apibendrinant tarptautinės prekybos balanso, vienam šalies gyventojui tenkančios ekspor-to apimties ir pasaulinės rinkos dalies rodiklius, galima daryti išvadą, kad konkurencingiausias ir šalies ekonomikai reikšmingiausias tarp analizuojamųjų yra transporto priemonių gamybos sek-torius, užimantis santykinai aukštą poziciją tiek globalaus veiklos pasiskirstymo požiūriu (di-džiausia tarp Lietuvos inžinerinės pramonės prekių grupių pasaulinės rinkos dalis), tiek ir pagal šalyje sukuriamos eksporto produkcijos apimtį (šalies gyventojui tenkančios produkcijos apimtis daugiau nei du kartus viršija bet kurios iš kitų keturių analizuojamų prekių grupių analogišką rodiklį). Atrodytų paradoksalu, bet tuo pačiu, kaip jau minėta transporto priemonių prekių grupės tarptautinės prekybos pagrindinis tiesioginis rezultatas – tarptautinės prekybos balansas – yra blogiausiai (didžiausias neigiamas) lyginant su bet kuria iš kitų keturių analizuojamų inžinerinės pramonės prekių grupių. Tokia situacija susiklosto dėl to, kad Lietuvos gamintojai eksportuoja ne masinio naudojimo produkciją, kurios prekybos apimtys, lyginant su svarbiausiomis prekėmis šioje grupėje nėra tokios didelės, kad galėtų atsverti masinio naudojimo gaminių importą.

Eksportuojamų gaminių diversifikacijos požiūriu Lietuvos inžinerinės pramonės sekto-riaus konkurencingumas negali būti įvertinamas vienareikšmiškai. Eksporto diversifikacijos ly-gis35 yra patikimas produkcijos struktūros ir šakos išsivystymo lygio indikatorius. Diversifikacija apriboja priklausomybę nuo nedidelio skaičius produktų ir sumažina šalies pramonės šakos jau-trumą tai šakai specifiniams išorinės aplinkos poveikiams. Ekvivalentiniais produkto vienetais (žr. P4a indikatorių, lentelėse 3.1 ir 3.2) yra laikomi eksportuojami gaminiai, kurių svarba eks-porto struktūroje yra vienoda (kitaip sakant, mažiau reikšmingi gaminiai yra apjungiami iki tokio lygmens, kuris leidžia išskirti papildomą ekvivalentinį gaminio vienetą). Taip pat apskaičiuo-jamas ekvivalentinių rinkų skaičius (detaliau ekvivalentinių produktų ir ekvivalentinių rinkų skaičiavimo metodika ir taikomos formulės aprašytos Tarptautinės prekybos centro metodiniame leidinyje, žr. nuorodą išnašose).

Kaip matome 3.1 ir 3.2 lentelėse dideliu ekvivalentinių produktų skaičiumi išsiskiria me-talo gaminių ir mašinų prekių grupės. Transporto priemonių, taip pat kaip ir vartotojų elektroni-

35 International Trade Centre. (2007). Trade Performance Index: Technical Notes. Geneva. http://www.intracen.org/countries/toolpd06/tpi-notes-2002-2006.pdf.

44


kos bei elektros komponentų prekių grupių eksportuojamų ekvivalentinių gaminių skaičius yra maždaug keturis kartus mažesnis. Interpretuojant tokius rezultatus galima būtų teigti, kad metalo gaminių ir mašinų prekių grupės Lietuvos inžinerinėje pramonėje yra stipriai išplėtotos, struktū-riškai kompleksinės. Tačiau to negalima laikyti patikimu aukšto konkurencingumo lygio indika-toriumi, nes daug mažesnis kitų inžinerinės pramonės prekių grupių eksportuojamų ekvivalentiš-kų gaminių skaičius leidžia Lietuvai būti reitinguojamai palyginti nedaug žemesnėse pozicijose. Pavyzdžiui (žr. 3.1 ir 3.2 lenteles): maždaug 40 ekvivalentinių gaminių eksportuojantys metalo gaminių ir mašinų gamybos Lietuvos inžinerinės pramonės sektoriai yra reitinguojami trečiajame šalių eksportuotojų dešimtuke, transporto priemonių gamintojai eksportuojantys tik 9 ekvivalen-tinius gaminius yra reitinguojami dešimčia pozicijų žemiau. Iš to galima daryti išvadą, kad pa-saulinė prekyba metalo ir mašinų prekių grupių gaminiais yra daug kompleksiškesnė ir struktū-riškai sudėtingesnė (prekyboje dalyvaujančių gaminių asortimento prasme), lyginant su tarptau-tinės prekybos transporto priemonėmis sąlygomis.

Produkto koncentracijos (pasklidimo) indeksas papildo ekvivalentinių gaminių skaičiaus rodiklį. Koncentracijos (pasklidimo) rodikliu išmatuojama dispersija tarp didžiausios ir mažiaus-ios analizuojamų statistinių dydžių reikšmių. Nesigilinant į matematinį šių rodiklių skaičiavimo logikos pagrindimą, čia galima konstatuoti, kad Lietuvos inžinerinės pramonės sektoriaus eks-porto gaminių struktūra yra gana įvairi (atskirų produktų eksporto apimties prasme), skirtumai tarp didžiausių ir mažiausių eksporto apimčių gaminių yra gana reikšmingi, nes atskiros Lietuvos inžinerinės pramonės prekių grupės pagal eksporto gaminių koncentracijos rodiklį yra reitinguo-jamos trečiame šalių eksportuotojų dešimtuke.

Nei viena iš Lietuvos inžinerinės pramonės gaminių prekių grupių nėra eksportuojamos į daugiau nei 10 ekvivalentinių rinkų (visi skaičiavimai atlikti Tarptautinės prekybos centro eks-pertų, pagal 2006 m. tarptautinės prekybos duomenis). Čia vėlgi, pagal eksportuotojų turimų ek-vivalentinių eksporto rinkų skaičiaus rodiklį sudarytame šalių eksportuotojų reitinge Lietuvos inžinerinės pramonės metalo gaminių, mašinų ir transporto priemonių prekių grupės yra reitin-guojamos atitinkamai 38, 74 ir 48 pozicijose. Nors absoliutus ekvivalentinių rinkų skaičius taip pat tesiekia 10, tačiau elektronikos gaminių prekių grupių reitingas yra aukštesnis. Tikėtina, kad tokią situaciją lemia specifinė šių prekių grupių tarptautinės prekybos struktūra (tarptautinėje prekyboje lyderiauja stambesni eksportuotojai, valdantys didesnę pasaulinės eksporto rinkos da-lį).

Rinkų koncentracijos (pasklidimo) rodiklis atskleidžia, kad eksporto apimčių skirtumai tarp nedidelio skaičiaus eksporto rinkų yra gana dideli (tokia išvada daroma atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos inžinerinės pramonės prekių grupių reitingai pagal eksporto rinkų koncentracijos rodiklį yra gana žemi, žr. lenteles 3.1 ir 3.2). Vadinasi, net ir nedideliame ekvivalentinių ekspor-to rinkų sąraše yra keletas pagrindinių, vadinasi realiai eksporto sąlygos Lietuvos inžinerinės pramonės gaminių gamintojams yra dar sudėtingesnės, nes jų produkcijos pirkėjai koncentruojasi vos keliose rinkose. Besikeičiančios prekybos sąlygos šiose pagrindinėse eksporto rinkose gali kelti didelius iššūkius pramonės sektoriaus konkurencingumui. Prekybos koncentracija keliose svarbiausiose rinkose apriboja lankstumo, derėjimosi dėl prekybos sąlygų galimybes. Todėl, Lietuvos gamintojai turėtų peržiūrėti savo prekybos krypčių pasirinkimo strategijas, stengtis išplėsti prekybos kryptis, nes mažas ekvivalentinių rinkų skaičius rodo, kad šios galimybės dar nėra pakankamai efektyviai išnaudotos.

Pasaulinės rinkos dalies pokyčio indeksas (rodiklis C1 lentelėse 3.1 ir 3.2) atskleidžia, kad analizuojamos Lietuvos inžinerinės pramonės gaminių prekių grupės pasaulinės rinkos dalį 2006 m. didino nežymiai. Mažiausiai keitėsi elektronikos komponentų, metalo gaminių ir eks-portuojamų transporto priemonių pasaulinės rinkos dalis, šiek tiek ženkliau padidėjo (iki 0,5%) tik mašinų ir informacinių technologijų bei vartotojų elektronikos prekių grupės pasaulinės rin-kos dalis. Tarptautinės prekybos centro sudarytose prekybos rezultatyvumo vertinimo lentelėse taip pat išskirti ir įvertinti pasaulinės rinkos dalies pokytį per analizuojamą laikotarpį lėmę veiksniai. Galima pastebėti (žr. lenteles 3.1 ir 3.2), kad didžiausią teigiamą ir neigiamą įtaką pasaulinės rinkos dalies pokyčiui turėję veiksniai skirtingose prekių grupėse yra labai skirtingi. Pavyzdžiui, kalbant apie metalo gaminių prekių grupę, matome, kad neigiamai pasaulinės eks-

45

porto rinkos dalies pokytį labiausiai įtakojo adaptavimosi efektas. Adaptavimosi efektas pasau-linės rinkos dalies pokyčio veiksnių dekompozicijoje parodo šalies gebėjimą savo eksportą tai-kyti prie pasaulinės rinkos paklausos pokyčių. Teigiama įtaka pasaulinės rinkos dalies pokyčiui atsiranda, kai eksportas kinta ta pačia linkme, kaip ir importo apimtys importuojančiose šalyse.

Konkurencingumo efektas pasaulinės rinkos dalies dinamikos dekompozicijoje yra apibū-dinamas kaip rinkos dalies įgijimas ar praradimas dėl importo struktūros pasikeitimo importuo-jančiose šalyse (rinkos dalies pokyčio importo šalyje), eliminavus eksporto struktūros pasikei-timo įtaką. Geografinės specializacijos veiksnys atskleidžia importuojančių šalių rinkų dinami-kos (importo šalies dalies pasaulio importo struktūroje pokyčio) įtaką analizuojamos eksportuo-jančios šalies (t.y. Lietuvos) pasaulinės rinkos dalie pokyčiui. Produkto specializacijos veiksnys (turėjęs didelę neigiamą įtaką elektronikos komponentų prekių grupės pasaulinės rinkos dalies pokyčiui) atskleidžia vietinės gamybos struktūros įtaką eksporto rinkos dalies augimui; kitaip sakant, Lietuvos elektronikos komponentų prekių grupės eksporto rinkos dalis sumažėjo, dėl importo rinkose išaugusios vietinių gamintojų įtakos (nulėmusios importo apimties mažėjimą).

Pagal šalies eksporto struktūros atitikimo pasaulinės rinkos paklausos pokyčiams rodiklį (žr. C2 indikatorių, lentelėse 3.1 ir 3.2), Lietuvos inžinerinės pramonės gaminių prekių grupės yra reitinguojamos gana žemai. Šio rodiklio apskaičiavimo pagrindas yra koreliacijos koefici-entas tarp eksporto apimties iš šalies ir pasaulinio importo apimties pokyčių – šalies eksportas atitinka pasaulinės rinkos paklausos pokyčius, kai eksporto struktūra keičiasi taip pat, kaip ir apibendrinto pasaulio importo struktūra. Galima daryti išvadą, kad gana prasti aukščiau aptarti Lietuvos inžinerinės pramonės tarptautinės prekybos rezultatai yra sąlygoti taip pat ir nesugebėji-mo prisitaikyti prie pasaulinės rinkos paklausos pokyčių tendencijų.

Apžvelgę bendrąją visos inžinerinės pramonės tarptautinės prekybos situaciją ir jos rezul-tatyvumą, tolimesniuose šio skyriaus poskyriuose detaliau vertinsime konkrečiai jau tik Lietuvos metalo ir metalo gaminių gamybos pramonės lyginamąjį pranašumą tarptautinėje prekyboje.

3.2. Tarptautinėje prekyboje pranašiausių metalo gaminių identifikavimas

Išvadas apie atskirų analizuojamo Lietuvos metalo ir metalo gaminių gamybos pramonės sektoriaus gaminių tarptautinį konkurencingumą grįsime atskleistojo lyginamojo pranašumo (angl.: revealed comparative advantage – RCA) logika.

Makroekonominė bei šakos įmonių ekonominės veiklos rezultatų analizė gali būti atlieka-ma pagal svarbiausius indikatorius, tokius kaip pardavimų bei eksporto apimtys, sukuriama pri-dėtinė vertė ir kt., juos lyginant su analogiškais pasaulio, OECD ar ES šalių indikatoriais. Pramo-nės šaka laikoma konkurencinga, jei jos lyginamasis svoris pagal atskirus rodiklius viršija šalies ekonomikos lyginamąjį svorį pasaulio, OECD ar ES mastu. Tradiciškai RCA indeksas skaičiuo-jamas naudojant struktūrinius užsienio prekybos rodiklius ir leidžia palyginti analizuojamos pre-kės ar jų grupės dalį visų prekių eksporte tiriamojoje šalyje su atitinkama jos dalimi tiriamoje ša-lių grupėje (lyginamojoje bazėje).

Išstudijavę pastarųjų dešimtmečių metodologinę literatūrą ir empirinių tyrimų studijas, autoriai36 išskiria penkias galimas RCA indekso interpretacijas (taikymo tyrimuose paskirtis): Anot autorių, RCA indeksas gali būti naudojamas kaip:

tarptautinių prekybos santykių nagrinėjimo indikatorius; prekybos srautų struktūrinis rodiklis, naudojamas šalies specializacijai nustatyti (šalies

specializacija, tai kriterijus, parodantis kaip šalis paskirsto savo išteklius skirtingoms ekonominės veiklos šakoms / gamybos sektoriams);

šalies stipriosioms ir silpnosioms pramonės šakos nustatyti (identifikuoti); atskleistasis lyginamasis pranašumas kaip tarptautinio konkurencingumo indikatorius,

kai pagal RCA reikšmę sprendžiama apie prekių konkurencingumą tarptautinėse eks-porto rinkose;

36 Vitunskienė, V., Serva, E. (2006). Atskleistasis santykinis pranašumas: teorinis požiūris ir Lietuvos pieno sekto-riaus analizė ES-15 atžvilgiu. Ekonomika, 73, p. 96-110.

46

vienas iš sudėtinių elementų kompleksiškai vertinant atskirų šalių ir jų pramonės sek-torių tarptautinės prekybos rezultatyvumą (pavyzdžiui: aukščiau aptartojo tarptautinės prekybos rezultatyvumo indekso sudarymo atveju).

Tokios ekonominės veiklos sektoriaus konkurencingumo vertinimo metodologijos priva-lumas yra tas, kad empiriškai įvertinami veiklos rezultatai, jie palyginami su didesnio ekonomi-nio regiono rodikliais. Strateginiu požiūriu svarbiausias tokios metodikos trūkumas yra tas, jog šie skaičiai parodo tik situaciją konkrečiu metu, geriausiuoju atveju – tam tikrą dinamiką. Ji ne-leidžia įvertinti konkurencinio pranašumo šaltinių ir potencialo. Tačiau vertinant šakos konku-rencingumą įvairiais metodais ir pjūviais, pastarasis metodas yra labai vertingas, nes kiti metodai daugiau rodo šakos konkurencingumo potencialą, bet ne esamą konkurencingumą.

Spręsdami apie analizuojamo pramonės sektoriaus gaminių tarptautinį konkurencingumą, juos vertinsime pagal atskleistojo lyginamojo pranašumo logiką, šį pranašumą atskleisdami pagal tarptautinės prekybos (t.y. eksporto) rezultatus. Tarptautinės prekybos duomenys, kaip konkuren-cingumo per atskleistąjį lyginamąjį pranašumą (angl.: revealed comparative advantage – RCA) vertinimo pagrindas, turi trūkumų37:

Prekybos duomenys niekada nebūna visiškai pilni. Yra šalių, kurios vengia pateikti tarptautinės prekybos duomenis juos apdorojančioms organizacijoms (pavyzdžiui: Jungtinių Tautų Organizacijai, kurios duomenų bazėmis remiasi ir šioje studijoje nau-dojamų Tarptautinės prekybos centro analitinių įrankių kūrėjai).

Duomenų rinkime ir apdorojime neišvengiamos klaidos ir netikslumai (kaip beje ir bet kurio kito duomenų šaltinio atveju).

Dauguma šalių į tarptautinės prekybos statistiką įtraukia importo reeksportui ir reeks-porto duomenis. Todėl statistikoje gali atsispindėti netikslūs realią situaciją iškreipia-ntys faktai, pavyzdžiui: šalis, kurioje nėra vystoma aviacijos pramonė, gali būti mato-ma, kaip lėktuvų eksportuotoja vien dėl to, kad joje veikianti aviakompanija pardavė dėvėtus lėktuvus (todėl ir šioje ataskaitoje pirmiausia buvo aptartos sektoriaus charak-teristikos, kurios rodo realią analizuojamo pramonės sektoriaus veiklos apimtį Lietu-voje).

Pagal tarptautinius susitarimus dėl prekybos statistikos teikimo, eksporto verte yra nu-rodoma galutinė kontrakto vertė, kuri labai skiriasi nuo šalyje sukurtos vertės (angl.: local value added). Daugumoje apdirbimo veiklų šalyje pagamintų produktų vertėje vietinė pridėtinė vertė gali siekti mažiau nei 20% (todėl detaliam ir tiksliam atskirų produktų tarptautinio konkurencingumo įvertinimui gali būti reikalinga detalesnė vie-tinės vertės kūrimo grandinės analizė, kurią šioje studijoje, bent jau dalinai, bandoma analizuoti taikant ekspertų apklausos metodą).

Detali tarptautinės prekybos statistika yra renkama tik apie prekes. Todėl sunku įver-tinti šalies eksportuotų paslaugų konkurencingumą ir įtaką šalies ekonomikai.

Net ir analizuojant detaliausiame klasifikacijos lygmenyje, išlieka tikimybė, kad yra agreguojami gana skirtingų ir plačiai diversifikuotų gaminių prekybos duomenys.

Duomenų agregavimas visada didina neapibrėžtumą, nes agreguotų grupių pavadini-mai (ir platesni apibūdinimai) nesuteikia informacijos apie grupės viduje vyraujančius produktus. Naudojant agreguotus duomenis galima padaryti klaidingas išvadas. Todėl šioje studijoje, visur kur tik įmanoma, stengiamasi pasiekti smulkiausius produktų klasifikacijos lygius, ir, bent fragmentiškai, iliustruoti duomenis apibūdinančius tarp-tautinę prekybą konkrečiais analizuojamajame sektoriuje sukurtais produktais.

Valiutų kursų svyravimai nevisada teisingai įvertinami tarptautinės prekybos statisti-koje. Prekybos duomenys yra renkami vietos valiuta ir tik vėliau juos apdorojant kon-vertuojami į vertę JAV doleriais ir kita palyginimui naudojama valiuta.

Duomenų nepateikusių šalių prekybos rodikliai yra įvertinami „veidrodiniu principu“ pagal prekybos partnerių duomenis, tačiau akivaizdu, kad toks įvertinimas negali būti visiškai tikslus.

37 International Trade Centre. (2007). Trade Performance Index: Technical Notes. Geneva. http://www.intracen.org/countries/toolpd06/tpi-notes-2002-2006.pdf

47


Nepaisant išvardintų trūkumų, tarptautinės prekybos duomenys yra bene pagrindinis lygi-namojo pranašumo vertinimo duomenų šaltinis.

Apskaičiuojant RCA indeksą yra taikoma formulė:)/()/( wiwjijij XxXxRCA = ,

šioje formulėje: xij – konkrečios pramonės šakos ar produkto i eksporto vertė iš šalies j; Xj – visa eksporto iš šalies j vertė; xiw – pramonės šakos ar produkto i pasaulinio w (ar regiono, pvz.: ES) eksporto vertė; Xw – visa eksporto pasaulyje w (ar lyginamajame regione) vertė.Matematinės santykių transformacijos leidžia pagrindinę RCA indekso formulę išreikšti

paprastesne ir lengviau interpretuojama forma:)/()/( wjiwijij XXxxRCA =

Prasminė tokios išraiškos interpretacija yra tokia:

Vidutinė (bendra visų produktų) šalies eksporto pasaulinės rinkos dalis, %

Šalies produkto eksporto pasaulinės rinkos dalis, % RCA =

Didesnė už vienetą indekso reikšmė rodo, kad šalis specializuojasi analizuojamos prekės eksporte ir dėl to turi santykinį pranašumą tiriamosios bazės atžvilgiu. Jei indekso reikšmė lygi vienetui, santykinis pranašumas yra neutralus, reiškiantis, kad šalies padėtis rinkose yra artima vidutinei kitų šalių padėčiai. Mažesnė už vienetą indekso reikšmė rodo, kad šalies padėtis eksporto rinkose yra prastesnė (lyginant su vidutiniu lygiu).

Dėl indekso asimetriškumo (neigiamai vertinamų reikšmių diapazonas apima skaičių aibę nuo 0 iki vieneto, o teigiamai – nuo 1 iki begalybės) mokslinėse diskusijose yra siūloma naudoti daugiau kategorijų indekso reikšmių interpretavimui. Pavyzdžiui: reikšmes tarp 1 ir 2 vertinti kaip silpną lyginamąjį pranašumą, tarp 2 ir 4 – kaip vidutinio stiprumo lyginamąjį pranašumą, reikšmes didesnes už 4 – kaip stiprų lyginamąjį pranašumą tarptautinėje prekyboje. Šią pastabą taip pat stengsimės įvertinti tolimesniuose skyriuose, analizuodami Lietuvos metalo gaminių gamybos pramonės lyginamąjį pranašumą.

Atskleistojo lyginamojo pranašumo analizę šioje studijoje atliksime naudodami užsienio prekybos duomenis, kurie yra teikiami pagal kombinuotosios nomenklatūros tarptautinėje preky-boje klasifikatorių38. Diagramose, lentelėse ir tekste yra naudojami neoficialūs sutrumpinti (pato-gesni) prekių grupių apibūdinimai, kurie visada teikiami kartu su klasifikacijos kodu. Pilnas visų antrojo lygmens kodų sąrašas yra pateiktas šios studijos priede (žr. Priedas 1) todėl tikrąjį kon-krečios prekių grupės turinį galima pasitikslinti pagal priede pateikiamą oficialių apibūdinimų sąrašą. Pereidami prie detalesnės pranašiausių metalo gaminių gamybos pramonės prekių grupių analizės jų turinį patikslinsime vėliau, analizėje taip pat taikydami neoficialius patogiuosius pa-vadinimus.

Lietuvos eksportuojamų prekių visumoje arba tarp 99 kombinuotosios nomenklatūros ski-rsnių, beveik pusė gali būti vertinami kaip turintys lyginamąjį pranašumą tarptautinės prekybos rinkose, nes daugiau kaip keturiasdešimties klasifikacijos skirsnių gaminių atskleistojo lygina-mojo pranašumo indeksas (RCA) yra didesnis už 1. Paveiksle (žr. Pav. 3.22) pateikiame 40-ties prekių grupių (t.y. kombinuotosios nomenklatūros klasifikacijos skirsnių) sąrašą, kurių RCA indeksas 2006 m. duomenimis buvo daugiau už 1. Paveiksle taip pat atspindėta RCA indekso di-namika 2002-2006 m. laikotarpiu.

Analizuojant tarptautinės prekybos rezultatyvumą Lietuvos metalo ir metalo gaminių pra-monės sektoriaus produkcija, detaliau tirsime XV kombinuotosios nomenklatūros skyrių, kuria-me klasifikuojami Netaurieji metalai ir netauriųjų metalų dirbiniai. Šis skyrius apima 72-83 klasifikacijos skirsnius (detalius klasių apibūdinimus pateikiame 5 priedo lentelėje).

38 Pagal 2006 m. spalio 17 d., ES Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1549/2006, iš dalies keičiantį Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedą. Reglamentas, kuriuo patvirtinta 2007 m. kombinuotoji nomenklatūra, http://www.stat.gov.lt/uploads/docs/KN_2007_intr_1.pdf

48


0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18

78 Švinas ir švino dirbiniai

87 Antžeminio transporto priemonės

32 Rauginimo arba dažymo ekstraktai

49 Spausdintos knygos, laikraščiai

54 Cheminiai elementarieji siūlai

58 Specialieji audiniai

02 Mėsa ir mėsos subproduktai

03 žuvys ir vėžiagyviai

19 Gaminiai iš javų, miltų

35 Albumininės medžiagos

61 Megzti arba nerti drabužiai

83 Dirbiniai iš netauriųjų metalų

39 Plastikai ir jų dirbiniai

96 Įvairūs pramonės dirbiniai

27 Mineralinis kuras

55 Cheminiai štapelio pluoštai

17 Cukrus ir konditerijos gaminiai

46 Dirbiniai iš šiaudų

11 Malybos produkcija

21 Įvairūs maisto produktai

10 Javai

68 Dirbiniai iš akmens, gipso

18 Kakava ir gaminiai iš kakavos

89 Laivai, valtys

07 Valgomosios daržovės

62 Drabužiai ir jų priedai

43 Kailiai ir dirbtiniai kailiai

56 Vata, veltinys

63 Kiti gatavi tekstilės dirbiniai

08 Valgomieji vaisiai ir riešutai

01 Gyvi gyvūnai

16 Gaminiai iš mėsos, žuvies

51 Vilna, švelniavilnių plaukai

44 Medienos dirbiniai; medžio anglys

23 Maisto pramonės liekanos

94 Baldai; patalynės reikmenys

24 Tabakas pakaitalai

04 Pienas ir pieno produktai

53 Augaliniai tekstilės pluoštai

31 Trąšos

2006

2005

2004

2003

2002

Pav. 3.22. Lietuvos eksportuojamos prek s, kuri 2006 m. RCA ≥ 1, indekso kitimo dinamika 2002-ė ų2006 m. 39

39 Šaltinis. Tarptautinės prekybos centras (ITC – International Trade Center). http://www.intracen.org/ Indeksas skaičiuojamas įvertinant daugiau nei 200 šalių prekybos duomenis. Šalių sąrašas pateikiamas priede.

49


Dirbiniai iš netauriųjų metalų (83 kombinuotosios nomenklatūros skirsnis) taip pat švinas ir švino dirbiniai (78 skirsnis) yra dvi prekių grupės kurios patenka tarp tarptautinėje prekyboje lyginamai pranašių Lietuvos pramonės gaminių. Iš paveikslo matome, kad 2002-2006 m. laikotarpiu abiejų šių prekių grupių RCA indekso reikšmė tendencingai didėjo. Bet tai tik apibendrinta Lietuvos pramonės gaminių tarptautinės prekybos lyginamojo pranašumo rodiklio iliustracija. Kaip jau minėta aukščiau, detalesnė analizė gali atskleisti lyginamai pranašius šalies pramonės gaminius, kurių pranašumas tarptautinėje prekyboje gali būti identifikuotas tik anali-zuojant smulkesnius klasifikacijos vienetus, nes agreguojant duomenis, į vieną grupę patenkant didesnę ir mažesnę prekybos apimtį turinčioms prekėms, „pasislepia“ skirtumai.

Analizuojant keturių klasifikacijos ženklų detalumo lygmenyje, išryškėja tarptautinėje prekyboje lyginamai pranašiausi Lietuvos metalo ir metalo gaminių pramonės gaminiai. Lentelė-je pavaizduota dvidešimties 2008 m. didžiausią eksporto apimtį (vertine išraiška) turėjusių me-talo pramonės gaminių prekių grupių eksporto dinamika 2004-2008 m.

Lentel ė 3.8. Dvidešimt Lietuvos pramon s gamini preki grupi , kuri eksporto vert 2008 m. buvoė ų ų ų ų ė didžiausia, eksporto vert s apimtis 2004-2008 m.ė 40


Grup sė kodas

Sutrumpintas preki grup s pavadinimas ų ė Eksporto vert , t kst. JAV doleriė ū ų2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m.

7204 Juod j metal atliekos ir lau asų ų ų ž 118 923 108 007 132 185 173 277 229 3767308 Metalo konstrukcijos (stogai, karkasai, durys, kt.) 29 710 46 869 75 520 107 540 135 6217326 Kiti gele ies arba plieno gaminiaiž 24 012 33 579 38 502 56 033 80 3467217 Viela iš gele ies arba plienož 26 661 23 531 26 002 35 764 48 5567210 Plokšti (apvilkti) valcavimo produktai 9 631 16 055 14 174 26 515 39 2738302 Aptaisai, ratukai, kabyklos, dur sklend sų ė 19 978 30 395 41 842 44 591 35 6497202 Ferolydiniai 67 10 168 12 814 21 723 35 0507306 Vamzd iai iš gele ies ar plieno, profiliaiž ž 4 274 7 486 16 373 20 607 30 8207317 Vinys, smeigtukai iš gele ies ar plienož 13 194 16 740 18 172 19 316 28 8597214 Strypai ir juostos, idealiai neapdoroti 3 180 7 524 15 685 24 841 28 0617208 Plokšti valcavimo (karštai) produktai 4 191 4 336 6 303 9 686 27 9987216 Kampuo iai, fasoniniai profiliai č 5 537 8 992 12 505 18 746 27 6447309 Rezervuarai, bakai, cisternos (talpa > 300 l.) 5 401 4 681 7 220 12 362 20 0557318 Sraigtai, var tai, ver l s, medsraig iai, kt.,ž ž ė č 4 978 9 240 11 581 13 048 19 7497610 Aliuminin s konstrukcijos ir j dalysė ų 2 705 4 573 9 116 13 890 17 8707325 Kiti lietiniai gele ies arba plieno gaminiaiž 10 870 10 859 10 420 12 693 15 0357404 Vario atliekos ir lau asž 8 971 8 287 12 306 12 285 13 5607219 Valcav. prod. iš ner d. plieno (> 600 mm.)ū 2 370 4 659 7 755 12 181 12 9907307 Vamzdeli jungiamosios detal s (fitingai)ų ė 5 666 8 627 10 695 14 674 12 3867322 Neelektriniai centrinio šildymo radiatoriai, dalys 3 858 8 337 9 078 11 245 12 202

Tarp Lietuvos daugiausia eksportuojamų metalo ir metalo gaminių pramonės sektoriaus produkcijos vyrauja 72 ir 73 kombinuotosios prekių nomenklatūros skirsniuose klasifikuojami gaminiai – geležis, plienas ir dirbiniai iš šių metalų. Tarp dvidešimties prekių grupių, kurių eks-porto apyvarta 2008 m. buvo didžiausia, taip pat patenka ir 83, 76 ir 74 KN skirsniuose

40 Šaltinis: Tarptautinės prekybos centras (ITC – International Trade Center), Pasaulinės prekybos statistika. http://www.trademap.org/

50

http://www.trademap.org/

klasifikuojamos prekių grupės, atitinkamai: aptaisai, ratukai kabyklos įvairūs kiti smulkūs metalo dirbiniai, aliuminio konstrukcijos ir jų dalys, vario atliekos ir laužas.

2008 m. antrojoje pusėje prasidėjęs pasaulinis ekonominio augimo lėtėjimas dar neturėjo didelės įtakos Lietuvos metalo ir metalo gaminių pramonės sektoriaus konkurencingumui. Gali-ma matyti, kad 2008 m. visų iš dvidešimties didžiausią eksporto apyvartą turėjusių prekių grupių eksporto apimtys augo gana sparčiai (išskyrus nežymų (lyginant su kitų augimu) 20% aptaisų, ratukų sklendžių ir kitų panašių dirbinių (KN-8302) eksporto apimties sumažėjimą). Tarp labiausiai išaugusių (pagal eksporto apimtį) galima pastebėti kitų geležies ir plieno gaminių prekių grupę (KN-7326, čia klasifikuojami malimo įtaisuose naudojami metalo gaminiai, narvai, voljerai, kopėčios ir daugelis kitų gaminių), kurios eksporto vertės augimas 2008 m. viršijo 43%. Daugiau nei 48% per 2008 m. lyginant su 2007 m. išaugo padengtų ir apvilktų valcavimo produktų iš geležies ar plieno eksportas. O padengtų valcavimo produktų iš geležies ar plieno eksportas per 2008 m. išaugo net 189%. Suprantama, augimo pokyčius reikia vertinti atsižvelgiant į absoliučius eksporto apimties duomenis, kurie pateikti 3.3 lentelėje. Detaliau 2008 m. pagal eksporto apimtį pirmavusių dvidešimties metalo gaminių prekių grupių eksporto apim-ties pokyčiai vaizduojami 3.2 paveiksle.

-25 0 25 50 75 100 125 150 175 200

7204. Geležies arba plieno laužas, laužo liejiniai

7308. Metalo konstrukcijos (stogai, karkasai, durys, kt.)

7326. Kiti geležies arba plieno gaminiai

7217. Viela iš geležies arba iš nelegiruotojo plieno

7210. Valcavimo prod. padengti, apvilkti (plotis > 600 mm.)

8302. Aptaisai, ratukai, kabyklos, durų sklendės

7202. Ferolydiniai

7306. Vamzdžiai iš geležies ar plieno, profiliai

7317. Vinys, smeigtukai iš geležies ar plieno

7214. Strypai ar juostos iš geležies ar plieno

7208. Valcavimo prod. nepadengti, neapvilkti (plotis > 600 mm.)

7216. Kampuočiai, fasoniniai profiliai iš geležies ar plieno

7309. Rezervuarai, bakai, cisternos (talpa > 300 l.)

7318. Sraigtai, varžtai, veržlės, medsraigčiai, kt.,

7610. Aliumininės konstrukcijos ir jų dalys

7325. Kiti lietiniai geležies arba plieno gaminiai

7404. Vario atliekos ir laužas

7219. Plokšti valcavimo produktai (plotis > 600 mm.)

7307. Vamzdelių jungiamosios detalės (fitingai)

7322. Neelektriniai centrinio šildymo radiatoriai ir jų dalys

2007-2008, %

2006-2007, %

2005-2006, %

2004-2005, %

Pav. 3.23. Dvidešimt Lietuvos pramon s gamini preki grupi , kuri eksporto vert 2008 m. buvoė ų ų ų ų ė didžiausia, eksporto vert s apimties poky iai, 2004-2008 m., %ė č 41


Kita vertus, naujausi statistikos departamento skelbiami duomenys (žr. Lentelė 3.9) jau atskleidžia, kad 2009 m., kaip ir bendrai visoje ekonomikoje, metalo ir metalo gaminių gamybos pramonės sektoriuje tarptautinės prekybos situacija yra gerokai pablogėjusi. Tą jau konstatavome

41 Šaltinis. Tarptautinės prekybos centras (ITC – International Trade Center). http://www.trademap.org/.

51


ir ankstesniame skyriuje detaliau analizuodami naujausius trumpojo ekonominio periodo duome-nis apie sektoriaus vystymąsi.

Lentel ė 3.9. Eksporto prekin strukt ra 2009 m. sausio–balandžio m nė ū ė 42

Pramon s sektorius: Metalo ir metalo gamini gamybaė ų

KN skyriai, skirsniai Mln. Lt.

ProcentaisDalis Palyginti su

2008 m. 01-04 m n.ė

Iš viso 12459,3 100 -29,3

XV Netaurieji metalai ir netauri j metal gaminiaių ų ų 523,3 4,2 -37,973 Gaminiai iš geležies arba iš plieno (iš juod j metal )ų ų ų 244,1 2,0 -21,0

Netauriųjų metalų ir netauriųjų metalų gaminių prekių skyriuje beveik pusė eksporto ap-imties tenka gaminių iš geležies ar plieno prekių grupei. Šios prekių grupės eksporto apyvarta 2009 m. sausio-balandžio mėn. sumažėjo 21%, tai yra mažiau nei visos šalies eksportas. Tačiau imant visą XV skyrių, eksportas mažėja beveik 38%, tai yra beveik 10% daugiau nei visos šalies.

Pagal RCA indekso reikmę (rengiant šią studiją Pasaulinės prekybos centro (ITC) pateikiami duomenys leido apskaičiuoti tik 2007 m. RCA reikšmes) 2007 m. pirmavusios metalo gaminių pramonės prekių grupės pavaizduotos 3.3 paveiksle. Sutapimas yra tai, kad būtent dvidešimties Lietuvos eksportuojamų metalo ir metalo gaminių prekių grupių RCA indeksas 2007 m. buvo didesnis už vienetą.

0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

'7326. Kiti geležies arba plieno gaminiai

'7610. Aliumininės konstrukcijos ir jų dalys

'8311. Viela, strypai, plokštės tinkami litavimui

'7325. Kiti lietiniai geležies arba plieno gaminiai

'7311. Suslėgtų arba suskystintų dujų talpyklos

'8309. Kaščiai, gaubteliai, dangteliai, pakavimo reikm.

'8302. Aptaisai, ratukai, kabyklos, durų sklendės

'7418. Variniai virtuvės reikmenys, varinė santechnika

'8103. Tantalas ir tantalo gaminiai, laužas

'8303. Šarvuoti siefai, dėžės pinigams, dokumentams

'7315. Grandinės ir jų dalys iš geležies arba iš plieno

'7308. Metalo konstrukcijos (stogai, karkasai, durys, kt.)

7322. Neelektriniai centrinio šildymo radiatoriai,dalys

'8304. Bylų kartotekų dėžės ir spintos, stovai, kt.

'8306. Varpai, gongai ir pan. dirbiniai

'7309. Rezervuarai, bakai, cisternos (talpa > 300 l.)

'7204. Geležies arba plieno laužas, laužo liejiniai

'7217. Viela iš geležies arba iš nelegiruotojo plieno

'7317. Vinys, smeigtukai iš geležies ar plieno

'7802. Švino atliekos ir laužas

2007

2006

2005

2004

2003

Pav. 3.24. Tarptautin je prekyboje 2007 m. lyginamai pranašios preki grup s (RCA > 1),indeksoė ų ė dinamika 2003-2007 m. 43


42 Šaltinis: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas. http://www.stat.gov.lt/ .43 Šaltinis. Tarptautinės prekybos centras (ITC – International Trade Center). http://www.trademap.org/

52


http://www.stat.gov.lt/

Pirmojoje pozicijoje (žr. Pav. 3.3) esančios švino, švino atliekų ir laužo prekių grupės (KN-7802) apskaičiuota RCA indekso reikšmė 2007 m. buvo 37,028. 2003 – 2006 metais šios prekių grupės RCA indeksas kito atitinkamai nuo 8,7 iki 24,4, 2005 m. pasiekdamas 27,0 reikšmę, o 2006 m. sumažėjo iki 20,1. Diagramoje (žr. Pav. 3.3), siekiant aiškiau parodyti kitų prekių grupių RCA indekso dinamiką, indekso reikšmių ašis yra sutrumpinta iki 10, todėl reali švino ir švino atliekų bei laužo prekių grupės RCA indekso reikšmė nėra pilnai matoma.

Akivaizdu, kad atskleistojo lyginamojo pranašumo aspektu, tai tikrai išskirtinė Lietuvos metalo ir metalo gaminių pramonės prekių grupė. Vertinant vienareikšmiškai pagal RCA indekso reikšmę, tektų daryti išvadą, kad švinas ir švino laužas yra konkurencingiausi Lietuvos metalo gaminių pramonės gaminiai. Tačiau šios prekių grupės nėra tarp dvidešimties tų, kurių eksporto apyvarta paskutiniaisiais duomenimis yra didžiausia (žr. Lentelė 3.3 ir Pav. 3.2). Ši prekių grupė pagal 2008 m. eksporto apyvartos apimties duomenis sudarytame reitinge yra randama dvidešimt pirmojoje pozicijoje, jos eksporto apyvarta 2008 m. lyginant su 2007 m. buvo sumažėjusi 40% ir sudarė 11,5 tūkst. JAV dolerių. Įdomu pastebėti tai, kad dar metais anksčiau, tai yra 2007 m. švino ir švino atliekų prekių grupės eksportas iš Lietuvos augo net 328%, didelių svyravimų prekybos apimtyje būta ir anksčiau.

Išvados apie kitas prekių grupes, kurios 2007 m. pirmauja pagal RCA indekso reikšmę taip pat negali būti vienareikšmiškos. Vienoms grupėms ši reikšmė per aptariamą 2003-2007 m. laikotarpį tendencingai didėjo, pavyzdžiui: neelektrinių centrinio šildymo radiatorių ir įvairių stambių (tiltų dalys, stogai, atramos, baliustrados, kolonos, kt.) metalo konstrukcijų prekių gru-pių (atitinkamai KN-7322 ir KN-7308); kitų svyravo arba tendencingai mažėjo, pavyzdžiui: geležies arba plieno laužo ir šių metalų liejinių prekių grupės (KN-7204) ir kitų lietinių geležies arba plieno gaminių prekių grupės (KN- 7325, čia klasifikuojami gaminiai naudojami vandentie-kio sistemose, malimo įrenginiuose) atvejais.

Lyginant Lietuvos metalo ir metalo gaminių pramonės sektoriaus prekių grupių sąrašus, kurie sudaryti reitingavimo kriterijumi pasirinkus absoliučią eksporto apyvartą ir santykinį RCA indeksą, pastebima, kad šie sąrašai yra gana skirtingi. Be jau minėtos švino ir švino laužo prekių grupės, iškilusios į pirmąją vietą pagal RCA indekso reikšmę sudarytame reitinge, šiame sąraše daugelį 72 ir 73 (čia klasifikuojami geležis ir plienas bei gaminiai iš šių metalų) skirsnių prekių grupių pakeitė 83-jame kombinuotosios nomenklatūros skirsnyje klasifikuojami gaminiai. 83-čiasis kombinuotosios nomenklatūros skirsnis jau buvo pastebėtas 3.1 paveiksle, žvelgiant į apibendrintą tarptautinėje prekyboje lyginamai pranašiausių Lietuvos pramonės gaminių sąrašą.

Tokioje situacijoje galima daryti išvadą, kad geležies ir plieno gaminiai (KN-72), nors ir yra reikšmingesni (eksporto vertės prasme) Lietuvos eksporto struktūroje, tačiau, dėl didesnių pasaulinės prekybos apimčių šiuose (t.y. 72 ir 73) skirsniuose klasifikuojamais gaminiais, Lietu-vos lyginamasis pranašumas pasaulinėje prekyboje nėra didelis. Tačiau 83-čiajame skirsnyje kla-sifikuojami gaminiai (t.y. įvairūs smulkesni metalo gaminiai (detali ištrauka iš kombinuotosios nomenklatūros yra pateikta šios studijos prieduose), nors ir nėra tokie reikšmingi Lietuvos eko-nomikos struktūroje, tačiau, dėl mažesnių pasaulinės prekybos apimčių šiomis prekėmis, Lietu-vos eksportuotojai įgyja lyginamąjį pranašumą tarptautinėse prekybos rinkose.

Apibendrinant šiuos pastebėjimus, 3.5 lentelėje pateikiami atskirų, aukščiau trumpai jau aptartų, metalo ir metalo gaminių pramonės sektoriaus prekių grupių eksporto apimties stru-ktūrinės dalies Lietuvos eksporto visumoje, tos prekių grupės gaminių eksporto iš Lietuvos da-lies pasaulinėje eksporto apimtyje (t.y. Lietuvos eksportuotojų pasaulinės rinkos dalies) ir RCA indekso reikšmių duomenys (kaip jau minėta, rengiant ataskaitą dar nebuvo prieinami apiben-drinti pasaulinės prekybos apimties 2008 m. duomenys, todėl ir čia tenka vadovautis 2007 m. už-fiksuota situacija). Šių duomenų pagrindu identifikuosime konkurencingiausias (tarptautinėje prekyboje didžiausią potencialą turinčias) Lietuvos metalo ir metalo gaminių pramonės sekto-riaus prekių grupes. Lentelėje kombinuotosios prekių nomenklatūros prekių grupės pateikiamos pagal klasifikatoriaus skyrius, kiekviename skyriuje ranguojant pagal eksporto struktūrinę dalį procentais Lietuvos eksporto visumoje.

53

Lentelėje pateikti duomenys leidžia spręsti kurios prekių grupės vyrauja atskirose Lietu-vos metalo ir metalo gaminių pramonės sektoriaus pošakiuose, kokia šių prekių grupių konku-rencinė situacija pasaulinėse rinkose lyginamojo pranašumo prasme.

54

Lentel ė 3.10. Gamini eksportas iš Lietuvos: pagrindiniai rodikliai, 2007 m.ų 44


Prekių grup sė

kodas

Preki grup s pavadinimas pagal kombinuot j nomenklat rų ė ą ą ū ą Dalis Lietu-vos eksporto

struktūroje, %

Dalis pasau-lio eksporto

strukt roje, %ū

RCA indekso reikšmė

GELEŽIS IR PLIENAS (JUODIEJI METALAI)

'7204 Juod j metal atliekos ir lau asų ų ų ž 1,010 0,414 3,321'7217 Viela iš gele ies arba plienož 0,208 0,563 4,525'7210 Plokšti (apvilkti) valcavimo produktai 0,154 0,060 0,483'7214 Strypai ir juostos, idealiai neapdoroti 0,145 0,109 0,879'7202 Ferolydiniai 0,127 0,078 0,628'7216 Kampuo iai, profiliaič 0,109 0,092 0,738'7219 Valcav. prod. iš ner d. plieno (> 600 mm.)ū 0,071 0,030 0,237'7213 Karštai valcuoti, suvynioti 0,068 0,091 0,727'7208 Plokšti valcavimo (karštai) produktai 0,056 0,015 0,121'7209 Plokšti valcavimo (šaltai) produktai 0,033 0,031 0,250'7228 Kiti gele ies ar plieno gam.ž 0,028 0,038 0,308'7212 Valcav. prod. (< 600 mm.), apvilkti 0,015 0,058 0,467'7222 Kiti gam. Iš ner dij. plienoū 0,014 0,030 0,238'7215 Kiti gam. Iš nelegiruot. plieno 0,012 0,061 0,490'7229 Viela iš kito legiruot. plieno 0,005 0,047 0,380

Viso 2.083 0.084 0.675

GAMINIAI IŠ GELEŽIES ARBA IŠ PLIENO (IŠ JUOD J METAL )Ų Ų Ų'7308 Metalin s konstr., durys langaiė 0,627 0,291 2,335'7326 Kiti gaminiai (narvai, voljerai, kop ios...)ėč 0,326 0,151 1,211'7306 Vamzd iai iš gele ies ar plienož ž 0,120 0,086 0,694'7317 Vinys, smeigtukai, s var osą ž 0,113 0,785 6,304'7307 Alk n s movosū ė 0,086 0,090 0,726'7318 Sraigtai, medsraig iai, var tai, knied sč ž ė 0,076 0,051 0,413'7325 Lietiniai gaminiai 0,074 0,162 1,304'7309 Rezervuarai (> 300 litr )ų 0,072 0,316 2,535'7322 Radiatoriai ir j dalysų 0,066 0,292 2,346'7315 Grandin s ir j dalysė ų 0,062 0,286 2,297'7312 Lynai, kabeliai be izoliacijos 0,039 0,123 0,989'7321 Krosnys, virykl s, idiniaiė ž 0,038 0,084 0,675'7310 Statin s (< 300 litr )ė ų 0,037 0,119 0,959'7323 Stalo, virtuv s, nam reikmenysė ų 0,033 0,079 0,637'7311 Duj talpyklosų 0,030 0,177 1,418

Viso 1,963 0,131 1,052

Lentel s t sinys kitame puslapyjeė ę


55


Lentel s t sinysė ęPrekių grup sė

kodas

Preki grup s pavadinimas pagal kombinuot j nomenklat rų ė ą ą ū ą Dalis Lietu-vos eksporto

struktūroje, %

Dalis pasau-lio eksporto

strukt roje, %ū

RCA indekso reikšmė

VARIS IR VARIO GAMINIAI

'7404 Vario atliekos ir lau asž 0,072 0,064 0,513'7403 Neapdorotas rafinuotasis varis ir lydiniai 0,013 0,004 0,032'7412 Varin s vamzd i jungiamosios detal sė ž ų ė 0,012 0,054 0,433'7419 Kiti vario gaminiai 0,011 0,054 0,437'7418 Variniai virtuv s reikmenys, varin santechnikaė ė 0,011 0,228 1,827'7411 Variniai vamzd iai ir vamzdeliaiž 0,010 0,020 0,164

Viso 0,133 0,015 0,121

ALIUMINIS IR ALIUMINIO GAMINIAI

'7610 Aliuminin s konstrukcijos ir j dalysė ų 0,081 0,152 1,222'7602 Aliuminio atliekos ir lau asž 0,054 0,077 0,619'7616 Kiti aliuminio gaminiai 0,046 0,057 0,455'7601 Neapdorotas aliuminis 0,045 0,014 0,116

Viso 0,342 0,037 0,296

ŠVINAS IR ŠVINO GAMINIAI

'7802 Švino atliekos ir lau asž 0,113 4,611 37,028'7806 Kiti švino gaminiai 0,002 0,114 0,918'7804 Švino plokšt s, lakštai, juostel s ir folijaė ė 0,001 0,037 0,296

Viso 0,116 0,278 2,234

KITI NETAURIEJI METALAI; KERMETAI; GAMINIAI IŠ ŠI MEDŽIAGŲ Ų'8103 Tantalas ir tantalo gaminiai, lau asž 0,008 0,232 1,860'8108 Titanas ir titano gaminiai 0,001 0,004 0,032'8104 Magnis ir magnio gaminia 0,000 0,003 0,022

Viso 0,010 0,009 0,073

VAIR S GAMINIAI IŠ NETAURI J METALĮ Ū Ų Ų Ų'8302 Bald , lagamin , baln ir kt. aptaisaių ų ų 0,260 0,192 1,542'8309 Kamš iai, dangteliaič 0,050 0,179 1,438'8301 Spynos, skl s iai, raktaią č 0,045 0,074 0,595'8306 Varpai, gongai, statul l s, r maiė ė ė 0,030 0,306 2,461'8311 Viela, strypai litavimui, virinimui 0,029 0,158 1,267'8303 Seifai, d sėžė 0,015 0,265 2,126'8308 Drabu i ir kt. s sagos, sagtysž ų ą 0,006 0,039 0,312'8304 Biuro reikmenys 0,004 0,303 2,435'8310 Lentel s su pavadinimais ė 0,002 0,059 0,472'8305 Smulk s biuro reikmenysū 0,001 0,023 0,182'8307 Lankst s vamzd iaiū ž 0,001 0,011 0,085

Viso 0,455 0,154 1,205

56

Kaip jau minėta aukščiau, apibūdinant tarptautinės prekybos duomenų analizės atskleisto-jo lyginamojo pranašumo aspektu metodiką, trūkumas šioje analizėje yra tai, kad duomenyse nė-ra eliminuoti reeksporto duomenys. Kaip ne šalyje pagamintų (šiuo konkrečiu atveju – ne lietu-viškos kilmės) prekių tarptautinė prekyba gali keisti statistiko duomenis jau matėme ankstesniojo skyriaus pabaigoje, kai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Statistikos Departamento teikiamais duomenimis buvo analizuojama lietuviškos kilmės prekių dalis Lietuvos eksporto visumoje. Ta-da buvo konstatuota, kad kitos (ne lietuviškos kilmės) prekės analizuojamos prekių grupės eksporte gali sudaryti nuo 20 iki 50% eksporto vertės, o nedidelę eksporto apimtį generuojan-čiose prekių grupėse net beveik iki 100%.

Vadovaujantis 3.5 lentelėje pateiktais duomenimis, galima teigti, kad Lietuvos ekonomi-kai metalo ir metalo gaminių pramonės sektoriuje svarbiausi yra 72 ir 73 skirsniuose klasifikuo-jami gaminiai. Visam metalo ir metalo gaminių pramonės sektoriui tenkančioje Lietuvos ūkio eksporto apimtyje, o tai 2007 m. duomenimis yra 5,15%, minėtųjų dviejų prekių grupių eks-portas sudaro atitinkamai 2,05 ir 1,80%.

Apibendrinus atskirų skirsnių duomenis, randama, kad turimos pasaulinės rinkos dalies požiūriu pirmauja šios prekių grupės (jų eksporto iš Lietuvos pasaulinės rinkos dalis yra didesnį nei 0,1%): gaminiai iš geležies arba iš plieno (KN-73), jau aukščiau minėta švino ir švino gaminių prekių grupė (KN-78), taip pat įvairių gaminių iš netauriųjų metalų (KN-83) prekių grupė. Didesnėmis už vienetą RCA indekso reikšmėmis išsiskiria taip pat šios trys prekių grupės.

Pateiktoje lentelėje nepastebėtos liko nikelis ir nikelio gaminiai (KN-75), Cinkas ir cinko gaminiai (KN-79), Alavas ir alavo gaminiai (KN-80), Įrankiai, padargai, peiliai, šaukštai ir šakutės iš netauriųjų metalų, jų dalys iš netauriųjų metalų (KN-82) prekių grupės, nes jų eksporto dalis Lietuvos eksporto struktūroje ir užimama pasaulinės rinkos dalis yra labai mažos.

Todėl tolimesniuose poskyriuose kiek detaliau aptarsime Lietuvos eksportuotojų situaciją globalioje konkurencijoje geležies ir plieno (KN-72) prekių grupėje, kaip sudarančioje didžiausią dalį Lietuvos eksporto struktūroje, kurios viduje yra identifikuotos dvi prekių grupės, kurių RCA indekso reikšmė yra didesnė už vienetą. O taip tap jau minėta gaminių iš geležies ir plieno, bei įvairių gaminių iš netauriųjų metalų prekių grupes.

3.3. KN-72. Geležis ir plienas (juodieji metalai)

Didžiąja dauguma metalo ir metalo gaminių pramonės produkcijos yra plačiai prekiauja-ma tarptautinėse rinkose. Kainos nustatomos klasikiniais paklausos ir pasiūlos mechanizmais, todėl tarptautinei prekybai būdingi gana dideli svyravimai. Kaip ir daugelyje kitų pramonės sek-torių, pastebimas itin spartus Kinijos reikšmės tarptautinėje prekyboje išaugimas; Kinija pasta-raisiais metais iš metalą ir jo gaminius importuojančios šalies tapo didžiausia šios produkcijos eksportuotoja ir pagrindine žaidėja tarptautinėje prekyboje. Dėl „naujųjų ekonomikų“ Rytų šaly-se įtakos išaugimo Europos Sąjungos eksportuotojai 1982-2005 metais prarado daugiau nei 10% aliuminio gaminių pasaulinės rinkos (rinkos dalis sumažėjo nuo 21 iki 9%), taip pat daugiau kaip 10% plieno ir jo gaminių rinkos (pasaulinės rinkos dalis sumažėjo nuo 25 iki 16%).

3.6 lentelėje pateiktas didžiausių pasaulio eksportuotojų sąrašas rodo, kad beveik dešimta-dalis viso pasaulio eksporto rinkos 2007 m. duomenimis tenka Kinijai. Pagal visus aptariamus prekybos rodiklius Kinija yra stiprus ir labai reikšmingas „žaidėjas“ prekyboje geležies ir plienų (juodųjų metalų) prekių grupės gaminiais: šios šalies eksporto vertė 2007 m. buvo didžiausia, 2003-2007 m. Kinijos eksporto vertė augo 77, o 2006-2007 m. dar 56%, RCA indekso reikšmė, nors ir nežymiai, bet visgi didesnė už vienetą, prekybos balansas yra teigiamas ir lygus beveik pusei eksporto vertės, o pagal tai galima daryti išvadą, kad Kinija ne tik daug eksportuoja, bet geba patenkinti ir ženklią dalį vidaus paklausos.

Didžiausių pasaulio geležies ir plieno (KN-72) prekių grupės gaminių eksportuotojų sąra-še po Kinijos seka Vokietija, Japonija, Belgija, Rusija, Prancūzija. Išskyrus Vokietiją, visų kitų paminėtų šalių RCA indekso reikšmė, apskaičiuota pagal 2007 m. prekybos duomenis buvo tei-giama. Įdomu pastebėti, kad Italija, būdama stambi eksportuotoja, ir konkurencinga Europos šalių kontekste metalo gaminių gamintoja, kuriai tenka beveik 4% pasaulio eksporto rinkos, 2007 m. prekybos duomenimis turi neigiamą prekybos balansą. Tai rodo, kad Italija yra stipriai

57

orientuota į eksportą, bet ne vidinių šalies poreikių ir paklausos geležies ir plieno gaminiams ten-kinimą. Eksporto lyderių dešimtuką baigia Ukraina ir Korėjos Respublika. Labai aukšta Ukrai-nos RCA indekso reikšmė rodo stiprią šalies specializaciją geležies ir plieno gaminių gamyboje.

58

Lentel ė 3.11. Didžiausi eksportuotojai pasaulyje ir Lietuvos pad tis eksportuotoj s raše, 2007 m. ė ų ą 45

Produkt grup : Geležis ir plienas (juodieji metalai)ų ė

Rei-tingas

Šalis Eksporto vert , t kst.ė ū

JAV dolerių

Prekybos balansas,

t kst.ū JAV dolerių

Vidutinis eksporto vert sė

augimas, 2003-2007 m.,

%

Eksporto vert sė

augimas, 2006-2007

m., %

Dalis pasaulio eksporto struktū-

roje, %

RCA pagal 2007

m. prekybos duomenis

Eksportas iš viso 423433600 -17840860 24 28 1001 Kinija 39942540 16927130 77 59 9.43 1.0652 Vokietija 35661430 232392 24 25 8.42 0.8723 Japonija 30148180 21847450 16 16 7.12 1.3714 Belgija 25441490 6897428 25 27 6.01 1.9185 Rusija 21114770 15392450 22 18 4.99 1.9476 Pranc zijaū 20333390 389658 17 21 4.8 1.2247 JAV 17097400 -9981432 25 35 4.04 0.4788 Italija 16733960 -12138450 29 30 3.95 1.1059 Ukraina 16733320 14493050 22 28 3.95 10.97710 Kor jos Respublikaė 16445560 -6686940 22 18 3.88 1.438

59 Estija 461965 -196770 30 8 0.11 1.36360 Naujoji Zelandija 427189 -76094 20 26 0.1 0.51561 Zimbabvė 417740 360435 31 20 0.1 5.74362 Filipinai 382918 -780621 50 5 0.09 0.246

63 Lietuva 355529 -393127 36 45 0.08 0.67564 Libyan Arab Jamahiriya 343937 29593 16 20 0.08 0.24665 Kataras 325379 -260764 11 18 0.08 0.26467 Bosnija ir Hercegovina 265503 -274569 63 18 0.06 2.07768 Airija 262779 -921118 28 27 0.06 0.070

Lietuva, eksportuodama geležies ir plieno prekių grupės gaminių už 356 mln. JAV dole-rių (2007 m. duomenys), užima 0,08% pasaulio eksporto struktūroje. Nors RCA indekso reikšmė nerodo lyginamojo šios prekių grupės pranašumo tarptautinėje rinkoje (indekso reikšmė mažesnė už vienetą), tačiau šios prekių grupės tarptautinės prekybos duomenų detalesnis aptarimas yra teikiamas dėl to, kad būtent geležies ir plieno prekių grupei Lietuvos eksporto struktūroje tenka didžiausia struktūrinė dalis. Ši prekių grupė savo apimtimi yra svarbiausia Lietuvos metalo ir metalo gaminių pramonės sektoriuje.

Aptariamos prekių grupės Lietuvos eksporto prekinės struktūros duomenys rodo (žr. 3.4 pav.), kad 2004-2008 m. laikotarpiu eksporte vyrauja juodųjų metalų atliekos ir laužas (KN-7204, detalūs prekių grupių apibūdinimai pagal kombinuotąją nomenklatūrą yra pateikti 3 priede, o pilni geležies ir plieno eksporto apimties dinamikos 2004-2008 m. duomenys – 13 priede).

2004-2008 m. atliekų ir laužo dalis geležies ir plieno prekių grupės eksporto prekinėje struktūroje sumažėjo nuo 67 iki 47%. Tačiau absoliučioji eksporto vertė augo. Per aptariamą ke-turių metų laikotarpi ji padidėjo beveik dvigubai. Augant sektoriaus produkcijos apimčiai augo daugelio geležies ir plieno prekių grupėje klasifikuojamų gaminių eksportas. Tai leido sumažinti atliekų ir laužo struktūrinę dalį prekių grupės eksporto prekinėje struktūroje. Tačiau, kaip galė-


59


jome matyti iš ankstesniame studijos skyriuje pateiktos analizės, Lietuvos metalo ir metalo gaminių gamybos sektorius iki 2006 m. buvo pats neproduktyviausias Europoje.

118923

108007 132185173277 229376

26661

2353126002

3576448556

9631

16055

14174

2651539273

10168

12814

21723 35050

7524

1568524841

28061

55378992

1250518746 27644

0%

5%

10%

15%

20%

25%

30%

35%

40%

45%

50%

55%

60%

65%

70%

75%

80%

85%

90%

95%

100%

2004 2005 2006 2007 2008

'7211. Valcav. prod. (< 600 mm.), neapvilkti

'7223. Viela iš nerūd. plieno

'7205. Granulės ir milteliai

'7226. Legiruotojo plieno gam. (< 600 mm.)

'7225. Legiruotojo plieno gam. (> 600 mm.)

'7201. Ketus ir veidrodinis ketus

'7220. Valcav. prod. Iš nerūd plieno (< 600 mm.)

'7212. Valcav. prod. (< 600 mm.), apvilkti

'7229. Viela iš kito legiruot. plieno

'7207. Pusgaminiai

'7215. Kiti gam. Iš nelegiruot. plieno

'7222. Kiti gam. Iš nerūdij. plieno

'7228. Kiti geležies ar plieno gam.

'7213. Karštai valcuoti, suvynioti

'7209. Plokšti valcavimo (šaltai) produktai

'7219. Valcav. prod. iš nerūd. plieno (> 600 mm.)

'7216. Kampuočiai, profiliai

'7208. Plokšti valcavimo (karštai) produktai

'7214. Strypai ir juostos, idealiai neapdoroti

'7202. Ferolydiniai

'7210. Plokšti (apvilkti) valcavimo produktai

'7217. Viela iš geležies arba plieno

'7204. Juodųjų metalų atliekos ir laužas

Pav. 3.25. Lietuvos eksporto prekin strukt ra, % ir eksporto apimtis, t kst. JAV doleri , 2004-2008ė ū ū ų m. 46


Vertinant konkrečios analizuojamos šalies pramonės sektoriaus ar atskiros prekių grupės konkurencingumą tarptautinėje rinkoje, prasminga atsižvelgti į tai, kokią pasaulinės rinkos dalį tos prekių grupės eksporte turi analizuojama šalis, kokia yra tos atskirai paimtos prekių grupės paklausa pasaulyje (tai gali būti įvertinta pagal bendrosios viso pasaulio importo apimties augi-mą). Interpretuojant tokius duomenis, teigiamai situacija konkurencingumo aspektu bus vertina-ma tada, kai šalis turės kuo didesnę rinkos dalį paklausių (tai yra tokių, kurių importo apimtys auga) prekių grupių eksporte.

3.5 paveiksle pateikta diagrama rodo, kad visų geležies ir plieno (juodųjų metalų) prekių grupės gaminių, išskyrus jau minėtą žemos pridėtinės vertės atliekų ir laužo pogrupį, pasaulio rinkos dalis 2003-2007 m. laikotarpiu padidėjo. Tai yra teigiamas ženklas, vertinant analizuoja-mos prekių grupės konkurencingumą tarptautinėse rinkose. Tačiau tik vielos (KN-7217) dalis pa-saulinėje eksporto rinkoje yra kiek didesnė – 0,56%. Visiems kitiems šioje prekių grupėje klasifikuojamiems gaminiams Lietuvos eksporto apimtys gali garantuoti tik 0,01-0,1% pasauli-nės rinkos dalį. Akivaizdu, kad globalioje erdvėje tai yra labai maži dydžiai, kuriais negalima padaryti jokios įtakios pasaulinėse rinkose. Konkuruoti su kitų šalių eksportuotojais, turint tokias mažas prekybos apimtis yra tikrai labai sudėtinga. Bet čia dar kartą reiktų atkreipti dėmesį į tai, kad taip vertinamas apibendrintai visas sektorius, šios išvados nereiškia, kad Lietuvoje negali būti produktyvių gamintojų, kurie veikia sėkmingai (savo veiklos apimties ribose).

Vidutinis metinis eksporto pasaulinės rinkos dalies augimo tempas (žr. 3.6 pav.), išmatuo-jamas palyginus vidutinius Lietuvos eksporto apimties augimo ir pasaulinio importo augimo tempus, apsprendžia ar produktas laikomas laimėtoju ar pralaimėtoju konkrečiose eksporto rin-kose. Produktai, kurių eksportas iš analizuojamos šalies (t.y. Lietuvos) auga lėčiau nei pasaulinis


60


to produkto importas vadinami pralaimėtojais (angl.: losers), kurių eksportas iš analizuojamos šalies auga greičiau nei to produkto pasaulinis importas vadinami laimėtojais (angl.: winners).

61

'7209 Plokšti valcavimo (šaltai) produktai; 5710

Žymėjimas, eksporto vertė, tūkst.$; 20000

'7204 Juodųjų metalų atliekos ir laužas; 173277

'7217 Viela iš geležies arba plieno; 35764

'7210 Plokšti (apvilkti) valcavimo produktai;

26515

'7214 Strypai ir juostos, idealiai neapdoroti; 24841

'7202 Ferolydiniai; 21723

'7216 Kampuočiai, profiliai; 18746

'7219 Valcav. prod. iš nerūd. plieno (> 600 mm.);

12181

'7213 Karštai valcuoti, suvynioti; 11729

'7208 Plokšti valcavimo (karštai) produktai; 9686

'7228 Kiti geležies ar plieno gam.; 4885

'7212 Valcav. prod. (< 600 mm.), apvilkti; 2507

'7222 Kiti gam. Iš nerūdij. plieno; 2430

'7215 Kiti gam. Iš nelegiruot. plieno; 2134

0

5

10

15

20

25

30

35

0 0.1 0.2 0.3 0.4 0.5 0.6

Lietuvos eksporto pasaulinės rinkos dalis, 2007 m., %

Pas

auli

o i

mp

ort

o v

ertė

s au

gim

as,

200

3-20

07 m

., %

2003-2007 m. pasaulio rinkos dalis padidėjo

2003-2007 m. pasaulio rinkos dalis sumažėjo

Pav. 3.26. Lietuvos eksportuotoj globalios rinkos dalis pasaulin s paklausos poky i kontekste,ų ė č ų 2007 m. 47


3.6 paveiksle pateikta diagrama vertinama, kaip atspindinti teigiamą ir palankią prekybos situaciją Lietuvos eksportuotojams, nes daugumos geležies ir plieno prekių grupės pogrupių Lie-tuvos eksportas 2003-2007 m. augo greičiau nei šių prekių grupių pasaulinis importas, o tai, kad šių prekių pasaulinio importo apimties augimas viršijo vidutinį prekybos apimties augimo tempą (kuris 2007 m. tarptautinės prekybos centro ekspertų yra įvertintas 16%, diagramoje pažymėta raudona linija), leidžia šias prekių grupes laikyti augančiomis, perspektyviomis.

'7214 Strypai ir juostos, idealiai neapdoroti; 24841

'7213 Karštai valcuoti, suvynioti; 11729

'7209 Plokšti valcavimo (šaltai) produktai; 5710


'7204 Juodųjų metalų atliekos ir laužas; 173277

'7217 Viela iš geležies arba plieno; 35764

'7210 Plokšti (apvilkti) valcavimo produktai; 26515

'7216 Kampuočiai, profiliai; 18746

'7219 Valcav. prod. iš nerūd. plieno (> 600 mm.); 12181

'7208 Plokšti valcavimo (karštai) produktai; 9686 '7228 Kiti geležies ar plieno

gam.; 4885

'7212 Valcav. prod. (< 600 mm.), apvilkti; 2507

'7222 Kiti gam. Iš nerūdij. plieno; 2430

'7215 Kiti gam. Iš nelegiruot. plieno; 2134

0

5

10

15

20

25

30

35

-20 0 20 40 60 80 100 120 140 160 180 200 220

Vidutinis metinis Lietuvos eksporto pasaulio rinkos dalies augimo tempas, 2003-2007 m., %

Pas

auli

o i

mp

ort

o v

ertė

s au

gim

as,

2003

-200

7 m

., %

2007 m. Lietuvos prekybos balansas teigiamas

2007 m. Lietuvos prekybos balansas neigiamas

Vidutinis pasaulio importo apimties augimas, %

Laimėtojai mažėjančiuose sektoriuose

Laimėtojai augančiuose sektoriuose


62


Pav. 3.27. Lietuvos eksporto globalios rinkos dalies augimas pasaulio paklausos poky i kontekste,č ų 2007 m.


Lenkija; 1.8

Vokeitija; 8

Rusija; 1.3

Ispanija; 3.8

Ukraina; 0.5

Indija; 1.9

Turkija; 3.7

Latvija; 0.2

Estija; 0.1

Čekija; 1.4

Jung. Karalystė; 2.2

Nyderlandai; 2.7

Suomija; 1.1

Švedija; 1.7

Danija; 0.8

Prancūzija; 4.5

Žymėjimas, dalis pasaulio importo struktūroje, %; 2

15

20

25

30

35

40

45

50

0 2 4 6 8 10 12 14 16 18 20 22 24

Importuojančios šalies importo dalis Lietuvos eksporto struktūroje, 2007 m.,%

Imp

ort

uo

jan

čio

s ša

lies

pas

auli

nio

pre

kių

gru

pės

im

po

rto

ap

imti

es a

ug

imas

, 20

03-2

007

m.,

%

Lietuvos eksporto augimas į šalį importuotoją > Šalies importuotojos importo apimties iš pasaulio augimas Lietuvos eksporto augimas į šalį importuotoją < Šalies importuotojos importo apimties iš pasaulio augimas

Pav. 3.28. Eksportuojam preki pasi la ir vietin s paklausos augimas importuojan iose šalyse, 2007ų ų ū ė č m. 48


Išimtis yra Lietuvos eksporto struktūroje reikšminga juodųjų metalų atliekų ir laužo pre-kių grupė (KN-7204), kurios eksportas iš Lietuvos 2003-2007 m. augo šiek tiek lėčiau nei šios prekių grupės pasaulinis importas (taigi ši prekių grupė, Lietuvos atveju, yra vertinama kaip pralaimėtoja augančiame sektoriuje). Tačiau neigiamas ir konkurencingumo požiūriu bene pats svarbiausias aspektas yra tas, kad visų, išskyrus atliekų ir laužo, prekių grupių prekybos balansas yra neigiamas, atskirais atvejais net keletą kartų viršijantis eksporto vertę (detalūs duomenys yra pateikiami 13 šios studijos priede).


63


Turkija; 3,7Latvija; 0,2

Lenkija; 1,8

Vokeitija; 8

Rusija; 1,3

Ispanija; 3,8

Estija; 0,1

Nyderlandai; 2,7

Suomija; 1,1

Baltarusija; 0,4

Švedija; 1,7

Ukraina; 0,5

Indija; 1,9

Portugalija; 0,7Žymėjimas, dalis pasaulio importo struktūroje, %; 2

15

20

25

30

35

40

45

50

-10 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 110

Vidutinis Lietuvos eksporto į šalį importuotoją apimties augimas, 2003-2007 m., %

Imp

ort

uo

jan

čio

s ša

lies

pas

auli

nio

pre

kių

gru

pės

im

po

rto

ap

imti

es a

ug

imas

, 20

03-2

007

m.,

%

Vidutinis produktų grupės pasaulio importo apimties augimas, %24


Pav. 3.29. Eksportuojam preki pasi los ir vietin s paklausos augimas importuojan iose šalyse,ų ų ū ė č 2007 m.


Geležies ir plieno prekių grupės Lietuvos eksporto struktūroje daugiau kaip penktadalis (22,6%, žr, 3.7 paveikslą ir 13 priedą) tenka Turkijai. Ši šalis yra svarbi Lietuvos prekybos part-nerė, nes jai tenka beveik 4% viso pasaulio importo. Tuo pačiu tai yra gana sparčiai auganti importo rinka: 2003-2007 m. fiksuotas Turkijos importo apimties augimas buvo 32%, ir tai yra daugiau už vidutinį pasaulinį šios prekių grupės importo apimties augimą, kuris 2007 m. duomenimis per paskutiniuosius penketą metų vidutiniškai siekė 24% (žr. 3.8 paveikslą ir 13 priedą). Tokios rinkos, kuriose importo augimas buvo spartesnis, nei vidutinis visame pasaulyje vertinamos kaip dinaminės, augančios, todėl prekybos ryšiai tokiose rinkose yra perspektyvūs (žr. 3.8 paveikslą). Kalbant apie šią rinką, svarbu yra ir tai, kad Lietuvos eksporto apimtis į Turkiją 2003-2007 m. augo sparčiau nei Turkijos importas iš viso pasaulio, vadinasi galima sa-kyti, kad Lietuvos eksportuotojai gerina savo pozicijas šioje rinkoje. Neperspektyviomis geležies ir plieno eksportui reiktų laikyti Baltarusijos, Portugalijos, Ispanijos, Švedijos, Estijos rinkas.

3.4. KN-73. Dirbiniai iš geležies arba iš plieno (iš juodųjų metalų)

Kaip ir aukščiau analizuotoje geležies ir plieno prekių grupėje, taip ir gaminių iš šių meta-lų prekių grupės (KN-73) atveju, pasaulinė eksporto lyderė yra Kinija (žr. 3.7 lentelę).


Produkt grup : Dirbiniai iš geležies arba iš plieno (iš juod j metal )ų ė ų ų ų

Rei-tingas


JAV dolerių

Prekybos balansas,



augimas, 2003-2007 m.,

%

Eksporto vert sė

augimas, 2006-2007

m., %


roje, %

RCA pagal 2007


Visos šalys 255540600 -2061152 23 22 100


64


1 Kinija 36677850 28632780 40 37 14.35 1.6212 Vokietija 31238200 12733060 23 20 12.22 1.2653 Italija 22153180 14878190 23 26 8.67 2.4234 JAV 14872820 -18843540 17 10 5.82 0.6895 Japonija 12097590 6406211 18 10 4.73 0.9126 Pranc zijaū 11115190 -807441 15 19 4.35 1.1097 Jung. Karalystė 7254103 -2637892 15 22 2.84 0.8918 Kor jos Respublikaė 7017940 2144980 29 19 2.75 1.0179 Ispanija 6444109 10284 19 33 2.52 1.36710 Kin Taip jusų ė 6317320 5062955 12 14 2.47 1.378

47 Izraelis 536404 -138143 35 23 0.21 0.53448 Kroatija 378020 -492714 27 22 0.15 1.64649 Bulgarija 359557 -294736 30 37 0.14 1.04250 Estija 355223 -62548 24 41 0.14 1.73751 Lietuva 330273 -341303 38 34 0.13 1.052

52 Bosnija ir Hercegovina 320899 44697 74 53 0.13 4.16053 Airija 312676 -989120 16 16 0.12 0.13954 Egiptas 299553 -928649 42 66 0.12 0.74355 Serbija 295181 -178367 58 0.12 1.80056 Kolumbija 259779 -414946 24 -1 0.10 0.466

Trys lyderiai – Kinija, Vokietija ir Italija – valdo daugiau kaip 35% pasaulio eksporto rin-kos, visos šios šalys pasižymi aukšta specializacija gaminių iš geležies ir plieno gamybos veik-loje (RCA > 1), jų eksporto apimtys gaminių iš geležies ir plieno prekių grupėje tiek 2003-2007, tiek ir 2006-2007 m. augo nuo 20 iki 40%, visos trys turi teigiamą tarptautinės prekybos balansą.

Lietuva, kurios eksportas 2007 m. siekė 330 mln. JAV dolerių, eksportuotojų reitingo sąraše yra 51 pozicijoje, jai tenka 0,13% pasaulio rinkos, RCA indeksas šiek tiek viršija vienetą. Kaip ir aukščiau aptarta geležies ir plieno prekių grupė, taip ir gaminių iš šių metalų prekybos apimtys 2003-2007 ir paskutiniaisiais 2007 m. augo labai sparčiai. Lietuvos gamintojų eksporto vertės augimas prilygo eksportuotojų lyderių pasiektam augimui. Tačiau, neigiamas prekybos balansas, viršijantis eksporto apimtį liudija apie tai, kad Lietuvos gamintojai nepatenkina vidinės rinkos vartojimo poreikių ir gaminių iš geležies ir plieno prekių grupės produktų tenka importuo-ti dvigubai daugiau nei yra eksportuojama. Pagal prekybos apimtį Lietuva gali būti lyginama su Izraeliu, Kroatija, Bulgarija, Estija, Airija, Egiptu ir kt. šalimis (žr. 3.7 lentelę).

3.9 paveiksle pateikti duomenys leidžia daryti išvadą, kad gaminių iš geležies ir plieno prekių grupės (KN-73) eksporto prekinėje struktūroje 2004-2008 m. tendencingai didėjo metalo konstrukcijų (KN-7308) prekių grupės struktūrinė dalis: nuo 22 iki 32%, prekybos apimtis verti-ne išraiška išaugo nuo 30 iki 135 mln. JAV dolerių. Daugelio kitų 73 skirsnyje klasifikuojamų prekių grupių prekybos apimtys taip pat tendencingai augo, bet jų struktūrinė dalis keitėsi nežy-miai (detalūs šios prekių grupės tarptautinės prekybos – eksporto – duomenys yra pateikti šios studijos 14 priede). 2008 m. lyginant su 2004 m. gaminių iš geležies ir plieno prekių grupės eksporte labiausiai sumažėjo geležinkelio dalių struktūrinė dalis (KN-7302). Nors 2008 m. pas-tebimas atsinaujinęs šio pogrupio eksporto augimas, tačiau vertine išraiška geležinkelio dalių eksportas 2008 m. sudarė tik trečdalį 2004-tųjų eksporto apimties (žr. 14 priedą).

65

29710 46869

75520 107540 135621

2401233579

3850256033 803464274

7486

1637320607 30820

1319416740

1817219316

2885910870 10859

10420 12693

15035

5666 8627

10695 1467412386

0%

5%

10%

15%

20%

25%

30%

35%

40%

45%

50%

55%

60%

65%

70%

75%

80%

85%

90%

95%

100%

2004 2005 2006 2007 2008

'7305. Vamzdžiai (skersmuo > 406.4 mm.)

'7313. Spygliuota, supinta viela

'7320. Spyruoklės ir lingių plokštės

'7301. Atraminės konstrukcijos

'7324. Santechnikos įranga ir dalys

'7302. Geležinkelio dalys

'7311. Dujų talpyklos

'7321. Krosnys, viryklės, židiniai

'7314. Grotelės, tinklai, aptvarai

'7304. Besiūliai vamzdžiai

'7312. Lynai, kabeliai be izoliacijos

'7315. Grandinės ir jų dalys

'7323. Stalo, virtuvės, namų reikmenys

'7310. Statinės (< 300 litrų)

'7322. Radiatoriai ir jų dalys

'7307. Alkūnės movos

'7325. Lietiniai gaminiai

'7318. Sraigtai, medsraigčiai, varžtai, kniedės

'7309. Rezervuarai (> 300 litrų)

'7317. Vinys, smeigtukai, sąvaržos

'7306. Vamzdžiai iš geležies ar plieno

'7326. Kiti gaminiai (narvai, voljerai, kopėčios...)

'7308. Metalinės konstr., durys langai




66


'7308 Metalinės konstr., durys langai; 107540

'7326 Kiti gaminiai (narvai, voljerai, kopėčios...);

56033

'7306 Vamzdžiai iš geležies ar plieno; 20607

'7307 Alkūnės movos; 14674

'7318 Sraigtai, medsraigčiai, varžtai,

kniedės; 13048'7325 Lietiniai gaminiai ;

12693

'7309 Rezervuarai (> 300 litrų); 12362

'7322 Radiatoriai ir jų dalys; 11245

'7315 Grandinės ir jų dalys; 10564

'7312 Lynai, kabeliai be izoliacijos; 6718

'7321 Krosnys, viryklės, židiniai; 6453

'7310 Statinės (< 300 litrų); 6320

'7323 Stalo, virtuvės, namų reikmenys; 5720

'7311 Dujų talpyklos; 5175

'7314 Grotelės, tinklai, aptvarai; 5026

'7304 Besiūliai vamzdžiai; 4857

'7302 Geležinkelio dalys; 2838

'7320 Spyruoklės ir lingių plokštės; 2522

'7324 Santechnikos įranga ir dalys; 2248

'7301 Atraminės konstrukcijos; 1984

'7303 Vamzdžiai iš ketaus; 1179


0

5

10

15

20

25

30

35

40

0 0.05 0.1 0.15 0.2 0.25 0.3 0.35


Pas

au

lio

im

po

rto

ve

rtė

s a

ug

ima

s, 2

00

3-2

007

m.,

%



Pav. 3.31. Lietuvos eksportuotoj globalios rinkos dalis pasaulin s paklausos poky i kontekste, 2007ų ė č ų m. 51


Teigiamas aspektas gaminių iš geležies ir plieno prekių grupės eksporto charakteristikoje pagal Lietuvos eksportuotojų pasaulinės rinkos dalį ir atskirų prekių pogrupių pasaulinio importo apimties (t.y. globalios paklausos) dinamiką (žr. 3.10 paveikslą) yra tas, kad didžiausią eksporto apimtį generuojanti metalinių konstrukcijų prekių grupė (KN-7308, kurioje Lietuvos atveju vy-rauja (iki 90%) užtvaros, prieplaukos, vandens kelių metalinės statybinės konstrukcijos) anali-zuojamajame skirsnyje turi vieną didžiausių pasaulinės rinkos dalį, o jos pasaulio importas auga taip pat sparčiau nei vidutiniškai pasaulinės prekybos apimtys aptariamaisiais 2007 m. (žr. 3.11 pav.). Ir kiti pogrupiai šioje prekių grupėje gali būti įvardinami laimėtojais augančiose rinkose.

'7301 Atraminės konstrukcijos; 1984

'7308 Metalinės konstr., durys langai; 107540

'7326 Kiti gaminiai (narvai, voljerai, kopėčios...); 56033

'7306 Vamzdžiai iš geležies ar plieno; 20607

'7317 Vinys, smeigtukai, sąvaržos; 19316

'7307 Alkūnės movos; 14674

'7318 Sraigtai, medsraigčiai, varžtai, kniedės; 13048

'7325 Lietiniai gaminiai ; 12693

'7309 Rezervuarai (> 300 litrų); 12362

'7322 Radiatoriai ir jų dalys; 11245

'7315 Grandinės ir jų dalys; 10564

'7312 Lynai, kabeliai be izoliacijos; 6718

'7321 Krosnys, viryklės, židiniai; 6453

'7310 Statinės (< 300 litrų); 6320

'7323 Stalo, virtuvės, namų reikmenys; 5720

'7311 Dujų talpyklos; 5175

'7314 Grotelės, tinklai, aptvarai; 5026

'7304 Besiūliai vamzdžiai; 4857

'7302 Geležinkelio dalys; 2838

'7320 Spyruoklės ir lingių plokštės; 2522

'7324 Santechnikos įranga ir dalys; 2248

'7303 Vamzdžiai iš ketaus; 1179


0

5

10

15

20

25

30

35

40

-55 -45 -35 -25 -15 -5 5 15 25 35 45 55 65 75 85 95 105


Pas

auli

o i

mp

ort

o v

ertė

s au

gim

as,

2003

-200

7 m

., %





67




Danija; 1.2

Estija; 0.2

Ukraina; 0.4

Kazachstanas; 0.9

Latvija; 0.2

Rusija; 2.2

Vokietija; 7.2

Norvegija; 1.4

Lenkija; 1.9

Švedija; 1.3

Baltarusija; 0.3


Suomija; 0.7

Prancūzija; 4.6

Nyderlandai; 2.4

Kanada; 3.3

Austrija; 1.8

Italija; 2.8

Čekijos Res.; 1.5


Belgija; 2.5

5

10

15

20

25

30

35

40

45

0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18


Imp

ort

uo

jan

čio

s š

alie

s p

asau

lin

io p

rek

ių g

rup

ės i

mp

ort

o

apim

ties

au

gim

as,

2003

-200

7 m

., %




Tačiau, tai, kad daugumos Lietuvos prekybos partnerių, importuojančių gaminių iš gele-žies ir plieno prekių grupės (KN-73) produktus, importo iš viso pasaulio apimtis auga lėčiau, nei apibendrintai išmatuota tarptautinė prekyba šios prekių grupės gaminiais visame pasaulyje (2007 m. vidutinis augimas vertinamas 22%, žr. 3.13 pav.), rodo, kad perspektyvūs produktai, kurių prekybos apimtys pasaulyje auga sparčiau nei vidutiniškai visa prekyba, yra eksportuojami į rin-kas, kurios nėra pačios perspektyviausios, tai yra sparčiausiai augančios. Tarp Lietuvos eksporto partnerių sparčiausiai auga Ukrainos, Suomijos, Latvijos, Čekijos, Rusijos ir kt. rinkos. Supran-tama, tokios išvados negali būti vienareikšmės, nes, nors ir lėčiau augančios, pavyzdžiui Vokieti-jos, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos importo rinkos, tačiau yra daug svarbesnės savo apimtimi.


68


Italija; 2.8

Latvija; 0.2

Rusija; 2.2

Danija; 1.2Vokietija; 7.2

Lenkija; 1.9

Švedija; 1.3

Estija; 0.2Baltarusija; 0.3Jung. Karalystė; 3.8

Suomija; 0.7

Prancūzija; 4.6

Ukraina; 0.4

Nyderlandai; 2.4

Austrija; 1.8Belgija; 2.5

Čekijos Res.; 1.5

10

15

20

25

30

35

40

45

10 15 20 25 30 35 40 45 50 55 60 65


Imp

ort

uo

jan

čio

s ša

lies

pas

auli

nio

pre

kių

gru

pės

im

po

rto

ap

imti

es a

ug

imas

, 20

03-2

007

m.,

%





69

3.5. KN-83. Įvairūs dirbiniai iš netauriųjų metalų

Įvairių dirbinių iš netauriųjų metalų prekių grupė, vertinant pagal atskleistojo lyginamojo pranašumo (RCA) indekso reikšmę, yra apibūdinama kaip tarptautinėje prekyboje lyginamai pra-našiausia Lietuvos metalo ir metalo gaminių gamybos pramonės sektoriaus atstovė. Agregavus šioje grupėje klasifikuojamų gaminių prekybos duomenis už 2007 m., apskaičiuota RCA indekso reikšmė lygi 1,2, o atskirai imant seifų ir dėžių (KN-8303), bei biuro reikmenų (KN-8304) prekių pogrupius, RCA indekso viršija 2.

Įvairių dirbinių iš netauriųjų metų prekių grupės gaminių (KN-83) pasaulio eksportuotojų sąraše (žr. 3.8 lentelę) Lietuva yra reitinguojama 43 pozicija. 2007 m. Lietuvos eksporto apimtis, prekiaujant šios prekių grupės gaminiais, siekė 76 mln. Lt., Lietuvai teko 0,15 pasaulinės ekspor-to rinkos, 2003-2007 m. eksportas augo vidutiniškai 45%, 2007 m. augimas sulėtėjo iki 9%.

Lyderiai, eksportuojant įvairių gaminių iš netauriųjų metalų prekių grupėje klasifikuoja-mas prekes, yra Vokietija, Kinija ir Italija, kurioms kartu imant tenka beveik 40% pasaulinės eksporto rinkos. Tarp lyderiaujančių šalių 2003-2007 m. laikotarpiu eksporto apimtis vertine išraiška lėčiausiai augo JAV, bet ši šalis, nors ir daug eksportuojanti, tačiau negali būti laikoma aukštai specializuota ir dėl to konkurencinga įvairių dirbinių iš netauriųjų metalų gamyboje.


Produkt grup : vair s dirbiniai iš netauri j metalų ė Į ū ų ų ų

Rei-tingas


JAV dolerių

Prekybos balansas,



augimas, 2003-2007 m.,

%

Eksporto vert sė

augimas, 2006-2007

m., %


roje, %

RCA pagal 2007


Visos šalys 50551360 -1625392 16 16 1001 Vokietija 8276080 3929980 14 15 16.37 1.6952 Kinija 8194951 6932377 34 24 16.21 1.8313 Italija 4227933 2727293 12 13 8.36 2.3384 JAV 3911091 -5294606 7 4 7.74 0.9155 Meksika 2172076 206062 15 3 4.3 2.1746 Pranc zijaū 2080347 -506612 9 22 4.12 1.0497 Austrija 1861471 786442 17 29 3.68 3.2358 Honkongas 1451837 355347 9 7 2.87 1.1319 Jung. Karalystė 1407668 -1380182 10 23 2.78 0.87410 Ispanija 1314333 -447949 10 18 2.6 1.409

39 Graikija 100757 -229722 21 34 0.2 1.16640 Izraelis 92072 -75487 14 26 0.18 0.46341 Ukraina 81389 -132222 38 14 0.16 0.44742 Vietnamas 79618 -106877 18 56 0.16 0.42843 Lietuva 75992 -101690 45 9 0.15 1.205

44 Filipinai 72500 -10187 15 27 0.14 0.39146 Baltarusija 65611 -47232 16 20 0.13 0.73547 Jung. Arab Emyrataių 63714 -415262 42 86 0.13 0.160


70


48 Piet Afrikaų 59140 -200486 11 11 0.12 0.251Daugiau kaip pusė (apie 50-60%) įvairių dirbinių iš netauriųjų metalų prekių grupės eks-

porte sudaro baldų, lagaminų ir kitų paskirčių aptaisai, apkaustai (KN-8302). Likę maždaug 45% prekių grupės eksporto prekinėje struktūroje skirtingais metais įvairiomis proporcijomis tenka kamščiams ir dangteliams (KN- 8309), varpams ir gongams (KN-8306), litavimui ir virinimui naudojamiems gaminiams (KN- 8311). Detalūs duomenys apie analizuojamos prekių grupės prekinės struktūros pokyčius 2004-2008 m. pateikti 15 priede.

19978 30395 41842 4459135649

2831 53787144 8563

10074

2907 3960 5401 5012 6028

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

90%

100%

2004 2005 2006 2007 2008

'8307. Lankstūs vamzdžiai

'8305. Smulkūs biuro reikmenys

'8310. Lentelės su pavadinimais

'8304. Biuro reikmenys

'8308. Drabužių ir kt. sąsagos, sagtys

'8301. Spynos, skląsčiai, raktai

'8303. Seifai, dėžės

'8311. Viela, strypai litavimui, virinimui

'8306. Varpai, gongai, statulėlės, rėmai

'8309. Kamščiai, dangteliai

'8302. Baldų, lagaminų, balnų ir kt. aptaisai



3.15 paveiksle pateikti duomenys rodo, kad 2003-2007 laikotarpiu visų analizuojamoje prekių grupėje klasifikuojamų gaminių pasaulinės rinkos dalis padidėjo. Tačiau nei vienas iš pogrupių neturi didesnės nei 0,35% pasaulinės rinkos dalies. Sparčiau nei vidutiniškai tarptautinė prekyba visame pasaulyje (2003-2007 m. vidutinis pasaulinės prekybos augimas vertinamas 16%, žr. 3.16 pav.), augo tik lanksčių vamzdžių, metalinių virinimo reikmenų prekių pogrupiai, kurie Lietuvos eksporto prekinėje struktūroje nėra reikšmingi pagal eksporto apyvartos rodiklį.

Lietuvos eksporto apimties augimą, lyginant su vidutiniu pasaulinio importo augimu (šio palyginimo rezultatas yra apibūdinamas kaip Lietuvos eksporto pasaulinės rinkos dalies augimo tempas, žr. 3.16 pav.), visos įvairių gaminių iš netauriųjų metalų prekių grupėje klasifikuojamos prekės Lietuvos atveju galėtų būti apibūdinamos kaip laimėtojai, tačiau, dažniausiai, smunkan-čiose rinkose. Bet, nepaisant produktų perspektyvumo, kuris yra nustatomas tik atsižvelgiant į pasaulinio importo apimties augimo tempą, bendrai situacija įvairių gaminių iš netauriųjų metalų prekių grupėje gali būti vertinama teigiamai. Didėjanti pasaulinės rinkos dalis (3.15 pav.) ir gana spartūs šios prieaugio tempai (2003-2007 m. atskirais atvejais siekiantys net iki 100%), gali būti indikatoriais, liudijančiais apie tai, kad įvairių gaminių iš netauriųjų metalų prekių grupė, bendrai imant, geba išlaikyti ir stiprinti konkurencines pozicijas globalioje pasaulio rinkoje. Suprantama, tai, kad daugelyje šios grupės pogrupių Lietuvos tarptautinės prekybos balansas yra neigiamas, rodo tai, kad Lietuvos metalo ir metalo gaminių pramonės sektorius nėra aukštai specializuotas šios prekių grupės gaminių gamyboje, todėl tolimesnės raidos perspektyvos, ypač kalbant apie pozicijų tarptautinėse eksporto rinkose stiprinimą yra diskutuotinos.


71


3.17 ir 3.18 paveiksluose teikiami duomenys apie įvairių dirbinių iš netauriųjų metalų prekių grupės Lietuvos eksporto 2007 m. geografinę struktūrą taip pat atskleidžia teigiamas rai-dos tendencijas.

72

'8302 Baldų, lagaminų, balnų ir kt. aptaisai; 44591

'8309 Kamščiai, dangteliai; 8563

'8301 Spynos, skląsčiai, raktai; 7661

'8306 Varpai, gongai, statulėlės, rėmai; 5084

'8311 Viela, strypai litavimui, virinimui; 5012

'8303 Seifai, dėžės; 2610

'8308 Drabužių ir kt. sąsagos, sagtys; 1024 '8304 Biuro reikmenys;

663

'8310 Lentelės su pavadinimais ; 367

'8305 Smulkūs biuro reikmenys; 209

'8307 Lankstūs vamzdžiai; 208


0

4

8

12

16

20

24

28

0 0.05 0.1 0.15 0.2 0.25 0.3 0.35


Pas

auli

o i

mp

ort

o v

ertė

s au

gim

as,

2003

-200

7 m

., %



Pav. 3.36. Lietuvos eksportuotoj globalios rinkos dalis pasaulin s paklausos poky i kontekste,ų ė č ų 2007 m. 55


Tarp dvidešimties rinkų, į kurias eksporto apimtis 2007 m. buvo didžiausia visose (išskyrus Norvegijos, Malaizijos ir Ukrainos) analizuojamu laikotarpiu Lietuvos eksporto au-gimas į šalį importuotoją buvo spartesnis, nei šalies importuotojos bendras analizuojamos prekių grupės importo augimas. Iš to gali spręsti apie sėkmingą eksporto rinkų plėtimą.

Rinkų dinamiškumo (tai yra jų augimo ir perspektyvumo) požiūriu, situacija įvairių dirbi-nių iš netauriųjų metalų (KN-83) prekių grupėje yra panaši kaip ir aukščiau analizuotų prekių grupių eksporto geografinės struktūros atvejais.

'8307 Lankstūs vamzdžiai; 208

'8302 Baldų, lagaminų, balnų ir kt. aptaisai; 44591

'8309 Kamščiai, dangteliai; 8563

'8301 Spynos, skląsčiai, raktai; 7661

'8306 Varpai, gongai, statulėlės, rėmai; 5084

'8311 Viela, strypai litavimui, virinimui; 5012

'8303 Seifai, dėžės; 2610 '8308 Drabužių ir kt. sąsagos, sagtys; 1024

'8304 Biuro reikmenys; 663

'8310 Lentelės su pavadinimais ; 367

'8305 Smulkūs biuro reikmenys; 209


0

4

8

12

16

20

24

28

0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 110


Pas

auli

o i

mp

ort

o v

ertė

s a

ug

imas

, 2

003

-20

07 m

., %





73




Baltarusija; 0.2

Vokietija; 8.3

Malaizija; 0.5

Slovakija; 1

Belgija; 2.3

Estija; 0.2

Lenkija; 2.5

Kazachstanas; 0.2

JAV; 17.6

Ukraina; 0.4

Prancūzija; 5

Nyderlandai; 2.1

Italija; 2.9

Norvegija; 0.6


Suomija; 0.5


5

10

15

20

25

30

35

40

0 0.5 1 1.5 2 2.5 3 3.5 4 4.5 5


Imp

ort

uo

jan

čio

s š

alie

s p

asau

lin

io p

reki

ų g

rup

ės i

mp

ort

o

ap

imti

es

aug

ima

s, 2

003

-200

7 m

., %




Dinamiškesnės, t.y. sparčiau augančios ir perspektyvesnės yra mažesnį potencialą turin-čios rinkos (pavyzdžiui: Kazachstanas, Baltarusija, Slovakija, Latvija ir kt.), kurių dalis pasau-linėje importo geografinėje struktūroje sudaro apie 0,2-1%. Lėčiau augančios, bet „talpesnės“ yra Vokietijos, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės, Belgijos rinkos, kuriose importo apimties au-gimas yra artimas pasauliniam vidurkiui (2007 m. vidutinis importo augimas vertinamas 15%), bet jų dalis pasaulio importo struktūroje svyruoja nuo 2 iki 8% ir daugiau. Todėl tikėtina, kad atsižvelgiant į tokią situaciją, sektoriaus lygmenyje reiktų spręsti strateginių eksporto rinkų pasirinkimo klausimą.

Malaizija; 0.5

Slovakija; 1Baltarusija; 0.2

Danija; 1

Latvija; 0.2

Vokietija; 8.3

Kazachstanas; 0.2

JAV; 17.6

Ukraina; 0.4

Prancūzija; 5Nyderlandai; 2.1

Italija; 2.9Norvegija; 0.6


Suomija; 0.5

Belgija; 2.3


Lenkija; 2.5

5

10

15

20

25

30

35

40

-50 0 50 100 150 200 250 300 350


Imp

ort

uo

jan

čio

s ša

lies

pas

auli

nio

pre

kių

gru

pės

im

po

rto

ap

imti

es a

ug

imas

, 20

03-2

007

m.,

%




74




75

4. LIETUVOS METALO IR METALO GAMINIŲ PRAMONĖS SEKTORIAUS KONKURENCINGUMO VEIKSNIŲ ANALIZĖ

Pagrindinis kiekvienos valstybės tikslas – užtikrinti pastovius ir aukštus ekonominės plėtros tempus. Šiuolaikinėmis sąlygomis, kai pasaulio rinkoms yra būdingi intensyvūs globalizacijos ir šalių ekonominio atvirumo procesai, svarbus uždavinys tai pasiekti – palaikyti aukštą šalies pramonės konkurencingumo lygį. Siekiant užtikrinti šalies pramonės konkurentabilumą, reikėtų formuoti palankias sąlygas visos pramonės ir ypatingai prioritetinių pramonės šakų vystymui bei teikti pagalbą šiuose sektoriuose veikiančioms įmonėms, kad jos įgytų didesnį konkurencinį pranašumą. Stiprinant Lietuvos metalo ir metalo gaminių gamybos pramonę aktualus yra sektoriaus konkurencingumo veiksnių tyrimas, kuris leistų įvertinti bendrą šakos konkurencinę būklę bei numatyti, kaip ją būtų galima kokybiškai pagerinti.

4.1. Sektoriaus konkurencingumo veiksnių tyrimas

4.1.1. Tyrimo logika ir respondentai

Tyrimo logika. Siekiant nustatyti Lietuvos metalo ir metalo gaminių gamybos pramonės konkurencingumą lemiančius veiksnius 2009 m. kovo-gegužės mėnesiais buvo vykdomas tyrimas, kuris buvo organizuotas dviem etapais. Pirmajame tyrimo etape buvo atlikta sektoriaus įmonių vadovų ir specialistų apklausa, kuria buvo siekiama išsiaiškinti bendruosius sektoriaus konkurencingumo veiksnius. Tyrimo anketa buvo sudaryta remiantis kasmet Pasaulio ekonomikos forumo (World Economic Forum57) atliekamo šalių konkurencingumo tyrimo metodologija, kuri buvo adaptuota šakos konkurencingumo vertinimui. Antrajame tyrimo etape vyko „apskritojo stalo“ diskusija, kurios metu buvo vertinami gauti tyrimo rezultatai, o taip pat taikant integruotą metodiką buvo išryškinti sektoriaus privalumai, trūkumai, galimybės ir grėsmės.

Anketavimo ir diskusijos metu gauti rezultatai buvo vertinami taikant tokius metodus: 1) šakos konkurencingumo rodiklių įvertinimo metodiką; 2) M. Porterio „deimanto“ modelį, kuris leidžia įvertinti sektoriaus konkurencingumo sistemines prielaidas; 3) integruotą SWOT-VRIO-KSF metodą, kuris leidžia išryškinti situaciją sektoriuje svarbiausių veiksnių, lemiančių jo tarptautinį konkurencingumą, atžvilgiu.

Apklausos klausimynas. Apklausos klausimynas buvo grindžiamas Pasaulio Ekonomikos Forumo atliekamo šalių konkurencingumo tyrimo metodologija. Pradedant nuo 1979 m. Pasaulio ekonomikos forumas kasmet skelbia Globalaus konkurencingumo ataskaitas, kuriose analizuojami įvairūs veiksniai, kurie leidžia šalims užtikrinti ekonominį augimą ir ilgalaikę gerovę. Daugelyje pasaulio šalyse šios ataskaitos laikomos atskaitos tašku, kuris padeda nustatyti šalies konkurencingumo būseną vertinant su kitomis pasaulio šalimis, apibrėžti barjerus, trukdančius stiprinti šalių konkurencingumą, o taip pat leidžia kurti šiuos barjerus įveikimo strategijas. Šalies konkurencingumo metodologija buvo nuolat tobulinama, atsižvelgiant į paskutinius šioje srityje vykdomus tyrimus. 2004 metais buvo pasiūlytas Globalaus konkurencingumo indeksas (Global Competitiveness Index), kuris šiuo metu apima 12 pagrindinių parametrų, leidžiančių pateikti visapusišką skirtinguose ekonominio vystymo etapuose esančių šalių konkurencingumo vertinimą. Konkurencingumo vertinimas apima tokias dimensijas: viešosios institucijos (institutions); viešoji infrastruktūra (infrastructure); makroekonominis stabilumas (makroeconomic stability); sveikata ir pagrindinis išsilavinimas (health and primary education); aukštasis išsilavinimas ir profesinis parengimas (higher education and training); prekių ir paslaugų rinkos efektyvumas (goods market efficiency); darbo rinkos efektyvumas (labor market efficiency); finansinės rinkos išvystymas (financial market

57 World Economic Forum http://www.weforum.org/en/index.htm

http://www.weforum.org/en/index.htm

sophistication); technologinis lygis (technological readiness); rinkos dydis (market size); įmonių sofistiškumas (business sophistication); inovacijų potencialas (innovation).

Lietuvos metalo ir metalo gaminių gamybos pramonės konkurencingumo veiksnių tyrimo anketa sudaryta taip, kad būtų aprėptas platus sąrašas veiksnių, turinčių įtakos šio sektoriaus konkurencingumui. Anketą sudaro trys pagrindiniai blokai:

1. 67 uždari klausimai, suformuluoti remiantis Pasaulio ekonomikos forumo taikomos metodologijos logika, tačiau adaptuota šakos konkurencingumo vertinimui. Atsakymai į šiuos klausimus padeda įvertinti įvairius „deimanto” modelio elementus, jų svarbą konkurencingumui. Konkurencingumo veiksnių stiprumas buvo vertinamas skaitinėje skalėje nuo 1 balo (ryškus konkurencinis trūkumas) iki 7 balų (ryškus konkurencinis stiprumas). Išreikšdami savo nuomonę apie sektorių, su kurio veiklos sąlygomis yra gerai susipažinę, respondentai galėjo pažymėti atitinkamą skaitmenį kiekviename teiginyje pateiktoje skalėje:

1 pažymimas, kai respondentas visiškai sutinka su kairėje pusėje pateiktu apibūdinimu;2 pažymimas, kai respondentas iš esmės sutinka su kairėje pusėje pateiktu apibūdinimu;3 pažymimas, kai respondentas iš dalies sutinka su kairėje pusėje pateiktu apibūdinimu;4 pažymimas, kai respondento nuomonė yra tarpinė tarp dviejų pateiktų apibūdinimų;5 pažymimas, kai respondentas iš dalies sutinka su dešinėje pusėje pateiktu apibūdinimu;6 pažymimas, kai respondentas iš esmės sutinka su dešinėje pusėje pateiktu apibūdinimu;7 pažymimas, kai respondentas visiškai sutinka su dešinėje pusėje pateiktu apibūdinimu.Jeigu kuriuo nors teiginiu apibūdinta sritis respondentui buvo nežinoma arba nė vienas

teiginyje pateiktas jos apibūdinimo variantas netiko, respondentas galėjo pažymėti variantą „nėra atsakymo“.

2. Atviras klausimas apie sektoriaus stiprybes ir silpnybes, o taip pat svarbias galimybes ir lemiamas grėsmes. Respondentus buvo prašoma pateiktoje lentelėje įrašyti bent po tris, bet ne daugiau kaip penkis vertinimus kiekvienu aspektu.

3. Uždari klausimai apie atstovaujamą įmonę, apimantys klausimus apie darbuotojų skaičių, pajamas, konkuravimo pobūdį, eksporto lygį ir kita, o taip pat klausimai apie anketą pildžiusio asmens užimamas pareigas bei darbo stažą įmonėje ir sektoriuje.

Respondentai. Tyrime dalyvauti buvo kviečiamos visos sektoriaus įmonės, kurios yra neabejingos Lietuvos pramonės ateičiai. Kvietimai buvo paskelbti Ekonominės plėtros agentūros (LEPA) ir Nacionalinio konkurencingumo kompetencijos tinklo (INOVADIS) interneto puslapiuose. Taip pat anketos buvo išsiųstos elektroniniu paštu 340 sektoriaus įmonėms, atrinktoms iš didžiausių verslo informacijos elektroninių katalogų „Visa Lietuva“ (http://www.visalietuva.lt) ir „Mano įmonė“ (http://www.manoimone.lt). Tyrimui buvo atrinktos tos įmonės, kurios turi interneto puslapį ir skelbia savo elektroninį paštą. Vykdant metalo ir metalo gaminių gamybos sektoriaus konkurencingumo veiksnių tyrimą galutinę tyrimo imtį sudarė 64 pilnai užpildytos anketos. 18 anketų sektoriaus vadovai ir specialistai užpildė elektroniniu būdu, o 48 anketos buvo surinktos organizavus susitikimus su sektoriaus atstovais.

Tyrimo metu anketos klausimus užpildė skirtingo lygio įmonių vadovai ir specialistai. Daugiausia tyrime sudalyvavo įmonių padalinių vadovai ir jų pavaduotojai (42 proc.), įmonių savininkai ir vadovai (23 proc.) bei įmonių vadovų pavaduotojai (15 proc.). Daugumos jų darbo stažas sektoriuje viršija 5 metus (63 proc.), ir daugiau kaip pusės respondentų darbo patirtis atstovaujamoje įmonėje yra nuo 3 iki 5 metų (56 proc.).

Tyrimas apėmė platų skirtingo lygio įmonių diapazoną – nuo mikroįmonių, kurių darbuotojų skaičius yra iki 10 darbuotojų, iki labai stambių įmonių, kuriose dirba virš 1000 žmonių. Apklaustų įmonių pasiskirstymas pagal darbuotojų skaičių yra toks: mikroįmonės sudarė 19 proc. visų respondentų; įmonės, turinčios nuo 10 iki 50 darbuotojų – 26 proc.; įmonės, kuriose dirba nuo 50 iki 100 žmonių – 11 proc.; vidutinio lygio įmonės (100-250 darbuotojų) – 15 proc.; stambios įmonės (250-1000 darbuotojų) – 19 proc. ir labai didelės įmonės (virš 1000 darbuotojų) – 11 proc. Visos tyrime dalyvavusios įmonės yra ekonomiškai stiprios. Daugumos jų (92 proc.) bendrosios pajamos per paskutiniuosius finansinius metus siekė ne mažiau kaip 1 mln. litų. 30 proc. tyrimo metu apklaustų įmonių pajamos viršija 100 mln. litų.

77

Tyrime dalyvavusios įmonės yra skirtingos ne tik pagal darbuotojų skaičių, bet taip pat pagal vykdomos veiklos ir konkuravimo pobūdį. Daugiau kaip pusė tyrime dalyvavusių įmonių yra siaurai specializuotos įmonės (65 proc.). Jų vienos veiklos pajamos viršija 90 proc. Dominuojančio verslo įmonių, kurių vienos veiklos pajamos viršija 70 proc., buvo apklausta 15 proc. Įmonės, kurios vykdo įvairias veiklas, sudarė 19 proc. respondentų.

64 proc. tyrime dalyvavusių įmonių kapitalas priklauso vietiniams investuotojams. Virš 75 proc. užsienio kapitalo turi 24 proc. respondentų. Pagal konkuravimo pobūdį apklaustos įmonės pasiskirstė taip: 15 proc. respondentų pažymėjo, kad konkuruoja tik Lietuvoje su vietinėmis įmonėmis; 27 proc. įmonių vidaus rinkoje konkuruoja su vietinėmis ir tarptautinėmis įmonėmis; tarptautiniu mastu, įsteigusi atstovybes ar kitus padalinius užsienyje konkuruoja 19 proc. tyrime dalyvavusių įmonių; o 38 proc. respondentų pažymėjo, kad konkuruoja tarptautiniu būdu, tačiau bazuojasi tik Lietuvoje.

Vertinant tyrimo metu apklaustų įmonių eksporto apimtis, pasirodė, kad daugiau nei pusės (54 proc.) respondentų eksportas viršija 75 proc. Įmonės, kurios savo produkciją realizuoja tik vidaus rinkoje, sudarė 17 proc.

4.1.2. Sektoriaus konkurencingumo palyginimas su bendru šalies konkurencingumo lygiu

Sektoriaus konkurencingumo lygį veikia daugelis aspektų, kuriuos galima sugrupuoti į kelias grupes. Šioje analizėje pagrindinės konkurencingumo veiksnių grupės lyginamos su atitinkamu Globalaus konkurencingumo ataskaitoje pateiktu šalies vertinimu. Pasaulio ekonomikos forumo šalies mastu atliktas tyrimas leidžia spręsti apie bendrą šalies konkurencingumo lygį. Analogiškas sektoriaus mastu atliktas tyrimas leidžia įvertinti nagrinėjamos pramonės šakos išsivystymo kokybę ir jos situaciją visos šalies kontekste.

4.19

4.24

5.23

4.85

4.52

4.52

4.5

4.29

4.39

3.35

4.22

3.18

3.49

3.68

3.57

4.104.02

3.39

4.10

2.50

00.5

11.5

22.5

33.5

44.5

55.5

6Institucijos

Infrastruktūra

Makroekonominis stabilumas

Aukštasis išsilavinimas irprofesinis parengimas

Prekių ir paslaugų rinkosefektyvumas

Darbo rinkos efektyvumas

Finansinės rinkos išvystymas

Technologinis lygis

Įmonių sofistiškumas

Inovacijų potencialas

Šalies konkurencingumo vertinimas

Metalo gaminių, mašinų ir įrangos gamybos sektoriaus konkurencingumo vertinimas

Pav. 4.40. Metalo ir metalo gamini gamybos sektoriaus ir šalies konkurencingumo vidutiniaių vertinimai, 2008 m.

78

Remiantis atlikto tyrimo duomenimis, galima teigti, kad Lietuvos metalo ir metalo gaminių gamybos sektorius savo konkurencingumu atsilieka nuo šalies vidurkio. Didžiausia problema, su kuria susiduria įmonės, yra žema jų specialistų aukštojo išsilavinimo ir profesinio parengimo kokybė. Pramonės atstovų nuomone, darbuotojų parengimo lygis nepasiekia šalies vidutinio lygio. Panašiai, lyginant su šalies mastu gautais rezultatais, tyrime dalyvaujantys ekspertai vertina infrastruktūros būklę bei inovacijų potencialą. Kiti konkurencingumą lemiantys veiksniai, atspindintys sektoriaus įmonių technologinį pasirengimą ir sofistiškumą, o taip pat finansų, darbo ir prekių bei paslaugų rinkų efektyvumą, vertinami žemiau bendro šalies vidurkio.

Makroekonominis stabilumas. Pramonės konkurencingumą lemia ne tik sektoriaus įmonių efektyvumas, bet ir bendros makroekonominės politikos bei ūkio raidos stabilumas. Nesant ekonominiam stabilumui šalyje, jos gyventojai nėra užtikrinti dėl savo ateities, gerbūvio, pajamų augimo, o tai neigiamai veikia jų perkamumą. Panašiai, kai įmonės nėra užtikrintos dėl savo verslo vystymo galimybių, jos negali kurti ilgalaikes strategijas, vengia rizikuoti ir investuoti į verslo plėtrą. Akivaizdu, kad tokia situacija neigiamai veikia pramonės augimą. Dėl ekonominio sunkmečio Lietuvos metalo ir metalo gaminių gamybos sektoriaus įmonės į ateitį žvelgia skeptiškai, teigdamos, kad artimiausiu metu šalį ir sektorių laukia ekonominis pablogėjimas (2.5 balai). Kaip galima pastebėti, šių metų apklausoje dalyvavusių įmonių makroekonominių rodiklių vertinimai nusileido du kartus žemiau, lyginant su praėjusiais metais šalies mastu atlikto tyrimo rezultatais (5.23 balai).

Viešųjų ir privačių institucijų veiklos kokybė. Institucinė aplinka, kuri atspindi viešųjų ir privačių institucijų interesų suderinamumą, yra svarbi šalies ir jos pramonės augimui bei konkurencingumo stiprinimui. Viešųjų institucijų reikšmė toli gražu nėra apribota vien tik įstatyminės bazės kūrimu. Aktualus yra valdžios požiūris į rinkos atvirumą ir kitus privataus verslo vystymą įtakojančius aspektus. Pavyzdžiui, per didelis valstybinis reguliavimas, korupcija ir biurokratija, nepakankamas skaidrumas skirstant valstybės užsakymus ir t.t. lemia privataus verslo sąnaudų padidėjimą ir jų sąžiningumo bei etiškumo lygio sumažėjimą. Vertinant verslo etiką Lietuvos metalo ir metalo gaminių gamybos sektoriuje, įmonių vadovų ir specialistų nuomone, ji nėra aukšto lygio (3.89 balai) ir yra žemiau bendro šalies vidurkio, kuris 2008 m. duomenimis, siekė 4.3 balo.

Infrastruktūros kokybė. Šalies ir jos pramonės vystymas didžiąja dalimi priklauso nuo įmonių konkurentabilumo. Tačiau įmonių konkurenciniai pranašumai kuriami ir išlaikomi tik esant palankioms vietos sąlygoms. Didelę reikšmę tam turi šalies infrastruktūros vystymas. Šiuolaikiška, moderni transporto ir elektroninių ryšių infrastruktūra tampa būtina sąlyga, įgalinančia sukurti palankią verslo aplinką ir pritraukti užsienio investicijas. Remiantis tyrimo duomenimis, šalies infrastruktūros kokybė tik iš dalies patenkina dabartinius Lietuvos metalo ir metalo gaminių gamybos sektoriaus įmonių poreikius. Sektoriaus įmonių infrastruktūros vertinimai visais aspektais yra žemesni, lyginant su bendru šalies vidurkiu. Išimtį sudaro geležinkelių infrastruktūros vertinimas, kuris atitinka bendrą šalies lygį (3.95 balai).

Aukščiausius vertinimus Lietuvos metalo ir metalo gaminių gamybos sektoriaus įmonės skiria informacijos ir ryšių infrastruktūros kokybei (5.33 balai). Elektros energijos tiekimo kokybė vertinama vidutiniškai (4.44 balai). Prasčiausiai vertinami uostų pajėgumai ir vidaus vandens kelių kokybė (3.43 balai) bei oro transporto tinklo išsivystymas (3.34 balai).

79

5.33

3.95

3.43

3.344.44

0

1

2

3

4

5

6

Geležinkelių infrastruktūrosišvystymas

Uostų pajėgumai ir vidaus vandenskelių išvystymas

Oro transporto tinklo išvystymasElektros energijos tiekimo kokybė

Informacijos ir ryšių infrastruktūrosišvystymas

Metalo gaminių, mašinų ir įrangos gamybos sektoriaus konkurencingumo vertinimasŠalies konkurencingumas pasaulio mastu 2008 metaiŠalies konkurencingumas pasaulio mastu 2005 metai

Pav. 4.41. Metalo ir metalo gamini gamybos sektoriaus infrastrukt ros kokyb s vertinimas, 2008 m.ų ū ė

Darbo rinkos efektyvumas. Efektyvi darbo rinka yra svarbi šalies ir jos pramonės konkurencingumo sąlyga, kadangi leidžia užtikrinti tolygesnę ekonomikos plėtrą. Darbo rinka turi būti pakankamai lanksti, kad galėtų geriausiai išnaudoti žmonių išteklius ir kartu suteikti žmonėms galimybes efektyviau integruotis į darbo rinką. Darbo rinkos lankstumą ir saugumą užtikrina darbo jėgos pasiūlos ir paklausos suderinamumas, aktyvi darbo rinkos politika, efektyvios darbuotojų skatinimo sistemos ir kt.

2.68

3.48

3.44

3.723.56

4.96

5.06

4.78

5.19

0

1

2

3

4

5

6

7Pasikliovimas profesionalia vadyba

Atlyginimų nustatymo lankstumas

Apmokėjimo susietumas suproduktyvumu

Darbuotojų ir darbdaviųbendradarbiavimo ir tarpusavio

pagarbos lygis

Protų pritraukimasVadybos specialistų įdarbinimo

galimybės

Inžinierių įdarbinimo galimybės

Darbininkų įdarbinimo galimybės

Vyresnio ir pensinio amžiaus žmoniųįdarbinimo galimybės


Pav. 4.42. Metalo ir metalo gamini gamybos sektoriaus vertinimas pagal darbo rinkos efektyvumoų dimensij , 2008 m.ą

80

Lietuvos metalo ir metalo gaminių gamybos sektoriaus rinkai visumoje nėra būdingas aukštas lankstumo, užimtumo ir socialinio saugumo lygis. Sektoriaus konkurencingumą mažina kvalifikuotų darbuotojų trūkumas ir pakankamai ribotos jų įdarbinimo sektoriaus įmonėse galimybės. Remiantis tyrimo duomenimis, galima teigti, kad sektoriaus įmonėms būdingas kvalifikuotos darbo jėgos stygius. Įmonės pakankamai intensyviai netenka talentingų specialistų, kurie išvažiuoja dirbti į kitas šalis (3.56 balai). Vadybos specialistų, inžinierių ir darbininkų įdarbinimo galimybės sektoriuje yra panašios, tačiau nėra aukšto lygio. Dar prasčiau vertinamos vyresnio ir pensinio amžiaus žmonių įdarbinimo galimybės (2.68 balai).

Lietuvos metalo ir metalo gaminių gamybos pramonės konkurencingumą didina stipri darbuotojų apmokėjimo priklausomybė nuo jų veiklos produktyvumo (5.06 balai), o taip pat bendradarbiavimu ir tarpusavio pagarba pagrįsti darbuotojų ir darbdavių santykiai (4.98 balai). Kitas šakos konkurencingumą teigiamai veikiantis dalykas yra įmonių pasikliovimas profesionalia vadyba (5.19 balų) bei tiesiogiai nuo įmonės veiklos rezultatų priklausantis įmonių vadovų atlyginimas (4.78 balai).

Aukštojo išsilavinimo ir profesinio parengimo kokybė. Kokybiškas aukštasis ir profesinis išsilavinimas, garantuojantis šalies piliečiams geresnę padėtį darbo rinkoje, yra ne tik pačių žmonių, bet ir įmonių, kuriose jie veikia, konkurencingumą didinantis veiksnys. Kompetentingi darbuotojai leidžia įmonėms uždirbti didesnį pelną ir gali konstruktyviau prisidėti prie įvairių veiklos ir strateginių problemų sprendimo.

Remiantis tyrimo duomenimis, sektoriaus darbuotojų kokybiško kvalifikacijos kėlimo galimybės yra ribotos (2.82 balai). Be to, Lietuvos metalo ir metalo gaminių gamybos pramonės įmonių darbuotojų parengimo kokybė nėra labai aukšto lygio. Prasčiausiai sektoriaus įmonių vadovai ir specialistai vertina darbininkų parengimą (2.75 balai). Inžinierių ir vadybos specialistų parengimo kokybė vertinama šiek tiek aukščiau (atitinkamai 3.37 ir 3.58 balai), tačiau nepasiekia bendro šalies vidurkio. Kadangi darbuotojų profesinis parengimas nėra kokybiškas ir tik iš dalies atitinka sektoriaus įmonių keliamus reikalavimus, įmonėms tenka daug dėmesio skirti personalo mokymams. Tyrimo duomenimis, personalo mokymo mastai sektoriaus įmonėse yra aukštesni nei vidutiniškai šalyje (4.41 balas).

2.75

4.41

2.82

3.58

3.37

0.00

1.00

2.00

3.00

4.00

5.00

6.00Personalo mokymo mastai

Kokybiško įmonių darbuotojųkvalifikacijos kėlimo galimybės

Vadybos specialistų parengimokokybė

Inžinierių parengimo kokybė

Darbininkų parengimo kokybė


Pav. 4.43. Metalo ir metalo gamini gamybos sektoriaus vertinimas pagal aukštojo išsilavinimo irų profesinio parengimo kokyb s dimensij , 2008 m. ė ą

81

Prekių ir paslaugų rinkos efektyvumas. Prekių ir paslaugų rinkos efektyvumą parodo sveika konkurencija vidaus ir išorinėse rinkose, o taip pat įmonėms sudaromos palankios sąlygos įsteigti ir plėtoti savo verslą, kad jos galėtų teikti rinkai produkciją ir paslaugas, kuri labiausiai atitinka pasiūlos-paklausos sąlygas. Prekių ir paslaugų rinkos efektyvumą galima didinti mažinant barjerus, trukdančius įmonėms laisvai įeiti į rinką, didinti gamybos pajėgumus ir plėtoti prekybą, o taip pat integruotis į tarptautinę ekonominę erdvę. Remiantis tyrimo duomenimis, Lietuvos metalo ir metalo gaminių gamybos rinkoje pradėti naują verslą nėra lengva (3.03 balai). Anot sektoriaus atstovų, paprasčiau yra įsteigti smulkų arba vidutinio lygio verslą (3.32 balai), tuo tarpu stambaus verslo pradėjimas yra susijęs su didesniu skaičiumi apribojimų ir kelia daugiau sunkumų (2.5 balai). Tokią situaciją iš dalies gali sąlygoti tai, kad ši pramonės sritis nėra stipriai palaikoma, t.y. lobistinių grupių, kurios gintų sektoriaus įmonių interesus, nėra arba jos yra neįtakingos (3.25 balai). Lobistinių grupuočių silpnumą ypatingai jaučia tarptautiniu mastu konkuruojančios įmonės.

Prekių ir paslaugų rinkos efektyvumas taip pat didele dalimi priklauso nuo paklausos sąlygų, pavyzdžiui, nuo klientų skaičiaus ir jų reiklumo. Tyrimo duomenys parodė, kad sektoriaus įmonių, ypatingai stambių ir tarptautiniu mastu veikiančių įmonių, pirkėjų struktūroje vyrauja stambūs klientai. Tačiau, kaip rodo tyrimo rezultatai, pirkėjai nėra ypatingai reiklūs produktų savybėms, o yra daugiau susidomėję žemesne kaina. Tai priverčia sektoriaus įmones taikyti tokias veiklos ir konkuravimo strategijas, kurios joms leidžia mažinti gamybos kaštus ir didinti savo veiklos efektyvumo rodiklius.

3.034.1

4.17

3.35

4.37

4.72

3.25 5.06

3.61

3.57

4.29

5.093.7

0

1

2

3

4

5

6

7Užsienio nuosavybės paplitimas

Priklausomybės užsienioinvestuotojams įtaka įmonių

konkurencingumui

Įmonių aktyvumas tarptautinėserinkose

Tarptautinių prekių ženklų savininkųužsakymų vykdymas

Platus naudojimas tarptautiniaislogistikos ir distribucijos kanalais

Reagavimo į vartotojų poreikiusjautrumas

Lobistinių grupių stiprumas irįtakingumas

Konkurencijos tarp įmonių Baltijosjūros regiono rinkoje intensyvumas

Vyrauja stambūs pirkėjai

Pirkėjų orientavimasis į išskirtinesproduktų savybes

Prekybos barjerų įtaka

Stambių tarptautinių kompanijųveiklos intensyvumas

Naujo verslo pradėjimo paprastumas


Pav. 4.44. Metalo ir metalo gamini gamybos sektoriaus vertinimas pagal rinkos efektyvumoų dimensij , 2008 m.ą

Finansinės rinkos išvystymas. Kreditų prieinamumas ir jų kaina lemia ne tik žmonių gyvenimo kokybę, užtikrinant galimybę įsigyti esmines, bet brangiai kainuojančias gyvenimo gerybes, pavyzdžiui, išsilavinimą arba būstą, bet taip pat yra esminė verslų ir visos šalies ekonomikos konkurencingumo sąlyga. Įmonėms kreditų gavimas suteikia galimybes didinti investicijas į pažangias technologijas, žmogiškąjį kapitalą, plėtrą į naujus rinkos segmentus ir t.t. Tuo tarpu nepakankamai išvystytas finansinių paslaugų sektorius, didelė skolinto kapitalo kaina, nestabilumas finansiniuose sektoriuose neigiamai veikia įmonių plėtros dinamiką.

Anot Lietuvos metalo ir metalo gaminių gamybos pramonės įmonių vadovų ir specialistų, bankai Lietuvoje yra pakankamai patikimi (4.17 balų). Kitas teigiamas dalykas yra pakankamas

82

bankų pasitikėjimo sektoriaus įmonėmis lygis (4.39 balai). Remiantis tyrimo duomenimis, bankai daugiau pasitiki stambių įmonių finansiniu pajėgumu (5 balai), o smulkių ir vidutinio lygio įmonių gyvybingumas jiems kelia mažiau pasitikėjimo (4.28 balai). Esminis neigiamas dalykas, kurį atskleidė tyrimas, yra banko paskolų gavimo sudėtingumas. Šiuo metu gauti banko paskolą turint tik gerą verslo planą ir neturint jokio užstato sektoriaus įmonėms yra beveik neįmanoma (2.14 balų). Kaip galima matyti, situacija šiuo aspektu suprastėjo beveik dvigubai, lyginant su 2008 metais, ir yra žymiai prastesnė negu buvo užfiksuota 2005 metais.

4.39 4.17

2.14

0

1

2

3

4

5

6

7

Banko paskolos gavimolengvumas

Bankų patikimumasBankų pasitikėjimo sektoriaus

įmonėmis lygis


Pav. 4.45. Metalo ir metalo gamini gamybos sektoriaus finansin s rinkos lygio vertinimas, 2008 m.ų ė

Įmonių sofistiškumas. Konkurencingos įmonės yra tokios, kurios sugeba lanksčiai ir operatyviai prisitaikyti prie naujų šiuolaikinės aplinkos sąlygų, aktyviai konkuruojant dėl vartotojų dėmesio, prieinamumo prie technologijų, gamtinių ir žmogiškųjų resursų. Šių įmonių sofistiškumo lygis yra aukštesnio lygio ir atspindi jų potencialą įgyti ir išlaikyti ilgalaikius konkurencinius pranašumus. Lietuvos metalo ir metalo gaminių gamybos sektoriaus įmonių sofistiškumą padidina pakankamas modernių technologijų naudojimas (4.19 balai), o taip pat vidutinio efektyvumo marketingo veikla (3.74 balai). Pastebima, kad šie rodikliai iš esmės skiriasi, atsižvelgiant į tai, ar įmonė konkuruoja tik Lietuvoje, ar tarptautiniu mastu. Įmonės, kurios veikia tarptautinėse rinkose, daugiau investuoja į pažangesnes technologijas, tuo tarpu jų dėmesys marketingui atsilieka nuo įmonių, kurios konkuruoja tik vietinėse rinkoje.

Vertinant sektoriaus įmonių atitikimą bendrą šalies lygį, galima pamatyti, kad Lietuvos metalo ir metalo gaminių gamybos sektoriaus įmonių sofistiškumo lygis pagal daugelį aspektų yra žemesnis, tačiau skirtumas yra nelabai didelis. Sektoriaus įmonių sofistiškumo lygį sumažina įmonių nepakankamas finansinis stiprumas ir didelė priklausomybė nuo situacijos kreditų rinkoje (2.37 balai).

Vertinant smulkių ir vidutinių bei stambių įmonių sofistiškumo lygį, tyrimo rezultatai rodo, kad pagal daugelį parametrų jos yra panašios. Nedaug skiriasi įmonių apsirūpinimo vietiniais ištekliais lygis. Smulkios ir vidutinės įmonės savo veiklai reikalingais ištekliais daugiau apsirūpina iš užsienio (3.35 balai), tuo tarpu stambios įmonės labiau orientuotos į vietinių išteklių panaudojimą (4 balai). Žymiai didesnis skirtumas pastebimas analizuojant kreditų svarbumą skirtingo lygio įmonėms. Didelės įmonės yra daugiau priklausomos nuo kreditų gavimo (1.75 balai) nei mažesnio lygio įmonės (2.98 balai). Tai gali būti sąlygojama tuo, kad stambios įmonės daugiau investuoja į verslo plėtrą ir technologijas.

83

2.37

4.19

3.74

3.30

3.46

3.36

2.7

4.19

0

1

2

3

4

5Įmonių specializacijos lygis

Konkurencingumas dėl unikaliųproduktų ir procesų

Apsirūpinimas vietiniais ištekliais

Pasirengimas deleguoti įgaliojimus

Skatinimo priemonių įvairovė

Marketingo naudojimas

Gamybos proceso išmoningumas

Kreditų aktualumas


Pav. 4.46. Metalo ir metalo gamini gamybos sektoriaus moni sofistiškumo vertinimas monių į ų į ų lygmenyje, 2008 m.

Vertinant Lietuvos metalo ir metalo gaminių gamybos sektoriaus įmonių sofistiškumą

sektoriaus lygmenyje, pastebima, kad teigiamą poveikį sektoriaus potencialo stiprinimui turi pakankamai intensyvus bendradarbiavimas tarp sektoriaus įmonių ir organizacijų (4.13 balų). Tuo tarpu įmonių partnerystės ryšiai su kitų šalių įmonėmis nėra pakankamai išvystyti. Be to, sektoriaus įmonės nesugeba pilnai išnaudoti integracijos į Europos Sąjungos ir kitų šalių pramonę.

4.13

3.44

4.1

3.822.65

3.34

3.92

3.14

01

23

45

6

7

Bendradarbiavimo tarp sektoriausįmonių ir organizacijų intensyvumas

Vietinių tiekėjų skaičius

Vietinių tiekėjų tiekiamų produktų irpaslaugų kokybė

Vietinių mašinų ir įrangos gamintojųpajėgumas

Įmonių produkcijos realizavimas pervietines įmones

Įmonių integracijos į ES šalių pramonęlygis

Įmonių integracijos į ES šalių pramonęgalimybės

Įmonių integracijos ne į ES šaliųpramonę lygis

Metalo gaminių, mašinų ir įrangos gamybos sektoriaus konkurencingumo vertinimas

Šalies konkurencingumas pasaulio mastu 2008 metaiŠalies konkurencingumas pasaulio mastu 2005 metai

Pav. 4.47. Metalo ir metalo gamini gamybos sektoriaus moni sofistiškumo vertinimas sektoriausų į ų lygmenyje, 2008 m.

84

Technologinis lygis. Tiesioginės užsienio investicijos didina šalies rinkos patrauklumą užsienio investuotojams, pramonės produktyvumą, vietinių įmonių konkurencingumą, sudaro sąlygas įmonėms integruotis į tarptautinius gamybos bei marketingo tinklus. Užsienio investicijų pritraukimas įmonėms yra vienas pagrindinių būdų akumuliuoti kapitalą bei įgyti galimybę naudotis pažangiomis technologijomis, žmogiškaisiais ištekliais ir vadybiniais įgūdžiais. Kaip parodė Lietuvos metalo ir metalo gaminių gamybos pramonės konkurencingumo tyrimo rezultatai, tiesioginės užsienio investicijos į sektorių turi didelę įtaką įmonių technologiniam lygiui (5.86 balai). Tačiau sektoriaus įmonių ir specialistų nuomone, užsienio technologijų licencijavimas sektoriuje pasitaiko pakankamai retai (2.42 balai).

Investicijos į naujas technologijas ir esamų modernizavimą įgalina stiprinti įmonių gamybinius pajėgumus. Remiantis tyrimo duomenimis, Lietuvos metalo ir metalo gaminių gamybos pramonės įmonių pajėgumai įsigyti pačias naujausias technologijas yra vidutinio lygio (3.83 balai).

3.83

2.42

5.06

3.41

0.00

1.00

2.00

3.00

4.00

5.00

6.00

Pajėgumas įsigyti pačias naujausiastechnologijas

Užsienio technologijų licencijavimas

E-komercijos naudojimas

Tiesioginės užsienio investicijų įtakanaujųjų technologijų įsigijimui


Pav. 4.48. Metalo ir metalo gamini gamybos sektoriaus technologinio lygio vertinimas, 2008 m.ų

Inovacijų potencialas. Nustatyta, kad egzistuoja stiprus ryšys tarp investavimo į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą bei ekonomikos augimo ir jos inovatyvumo. Todėl akivaizdu, kad kiekviena šalis stengiasi didinti savo mokslinį potencialą, plėtoti aukštas technologijas, skatinti jų diegimą pramonėje ir versle. Inovacijų kūrimas ir diegimas įmonėse leidžia joms išsiskirti ir užimti lyderio pozicijas rinkoje. Nesant pakankamam pajėgumui kurti savo tyrimais pagrįstas inovacijas ne mažiau svarbus yra pasaulyje sukurtų inovacijų perėjimas ir įsisavinimas. Tačiau nesvarbu, ar inovacijos kuriamos ar tik perkeliamos, inovacinių procesų valdymas įmonėse yra susijęs su padidinta rizika, reikalauja investicijų ir laiko išteklių. Todėl nors dažnai novatoriškumas pripažįstamas kaip turintis išskirtinę vertę ir teikiantis pranašumų, naujovių kūrimo ir diegimo procesai įmonėse dažnai būna nepakankamai sklandūs arba jiems iš viso nėra skiriama dėmesio.

Lietuvos metalo ir metalo gaminių gamybos sektoriaus įmonių vadovai ir specialistai pripažįsta, kad novatoriški produktai sektoriaus rinkai yra pakankamai svarbūs (3.92 balai), tačiau į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą įmonės investuoja nepakankamai (2.74 balai). Tokią situaciją gali sąlygoti menkas bendradarbiavimas su mokslininkais ir mokslo

85

įstaigomis (2.39 balai) ir pramonei vertingų mokslo rezultatų neprieinamumas. Šiuo aspektu visi šalies mastu atlikti vertinimai pralenkia sektoriaus vidurkį.

3.53

3.92

3.03

2.77

2.39

4.27

2.74

0.00

1.00

2.00

3.00

4.00

5.00

6.00

Išlaidos moksliniams tyrimams ireksperimentinei plėtrai

Įmonių novatoriškumas

Originalių, savo tyrimais pagrįstųinovacijų diegimo intensyvumas

Novatoriškų produktų svarbumasReikalingo profilio mokslininkų

Lietuvoje prieinamumas

Specializuotų tyrimo ir mokymopaslaugų Lietuvoje prieinamumas

Mokslo įstaigų ir pramonės šakosįmonių bendradarbiavimas tyrimų

srityje


Pav. 4.49. Metalo ir metalo gamini gamybos sektoriaus inovacinio potencialo vertinimas, 2008 m.ų

Vertinant penkiolika teigiamai ir neigiamai Lietuvos metalo ir metalo gaminių gamybos sektoriaus konkurencingumą veikiančių veiksnių stiprumą, atskirai analizuojamos sektoriaus įmonės, kurios konkuruoja tik Lietuvoje su vietinėmis ir tarptautinėmis įmonėmis, ir tos įmonės, kurios konkuruoja tarptautiniu mastu.

Remiantis tyrimo metu gautais duomenimis, galima teigti, kad įmonių konkuravimo būdas sąlygoja tai, kad įmonės pasirenka skirtingus konkurencingumo veiksnius, o taip pat skirtingai vertina jų stiprumą. Galima pastebėti, kad Lietuvoje veikiančių įmonių konkurencingumą daugiau apsprendžia vidiniai įmonių išsivystymo veiksniai, pavyzdžiui, vidiniai santykiai kolektyve, atlyginimų nustatymo politika, pakankamai aukšto lygio rinkodaros politika ir kt. Tarptautiniu mastu konkuruojančių įmonių konkurencingumą daugiau lemia rinkos veiksniai, pavyzdžiui, konkurencijos tarp įmonių Baltijos jūros regiono rinkoje intensyvumas, įmonių integracijos į kitų šalių pramonę galimybės ir kt.

Visos sektoriaus įmonės vienodai aukštai vertina teigiamą informacijos ir ryšių infrastruktūros poveikį įmonių veiklos sėkmei. Sektoriaus įmonių vadovų ir specialistų nuomone, tai yra vienas iš trijų labiausiai įmonių konkurencingumą didinančių veiksnių. Kitas dalykas, kurį vienodai aukštai vertina sektoriaus įmonės, yra tas, kad vadovų pozicijas sektoriaus įmonėse dažniausiai užima profesionalūs aukštą kompetenciją turintys vadovai, o ne įmonių akcininkų arba savininkų giminaičiai ar draugai. Pasikliovimas profesionalia vadyba yra ypatingai reikšmingas tarptautiniu mastu konkuruojančioms įmonėms. Lietuvos mastu veikiančioms įmonėms svarbiausia yra greitai reaguoti į vartotojų poreikius bei efektyviai valdyti savo turimus resursus.

86

Lentel ė 4.14. Lietuvos metalo ir metalo gamini gamybos sektoriaus konkurencingum didinan ių ą č ų veiksni vertinimasų

Eil. Nr.

Sektoriaus mon s konkuruoja tik Lietuvojeį ė Sektoriaus mon s konkuruoja tarptautiniu mastuį ėKonkurencingum didinantysą

veiksniaiK Konkurencingum didinantysą

veiksniaiK

1 Jautrus reagavimas vartotoj poreikiusį ų 5,90 Pasikliovimas profesionalia vadyba 5,202 Apmok jimo susietumas su produktyvumuė 5,45 Gerai išvystyta informacijos ir ryši infrastrukt raų ū 5,073 Gerai išvystyta informacijos ir ryši infrastrukt raų ū 5,45 moni aktyvumas tarptautin se rinkoseĮ ų ė 5,064 Aukštas darbuotoj ir darbdavi bendradarbiavimo irų ų

tarpusavio pagarbos lygis 5,36 Gamybos proceso išmoningumas 5,065 Pasikliovimas profesionalia vadyba 5,27 Apmok jimo susietumas su produktyvumuė 5,006 Didel tiesiogini u sienio investicij takaė ų ž ų į

nauj j technologij sigijimuių ų ų į 5,00Didel tiesiogini u sienio investicij takaė ų ž ų į nauj j technologij sigijimuių ų ų į 4,93

7 Intensyvi konkurencija tarp moni Baltijos j rosį ų ū regiono rinkoje 4,90

Aukštas darbuotoj ir darbdavi bendradarbiavimo irų ų tarpusavio pagarbos lygis 4,93

8 Aukšta vietini tiek j tiekiam produkt irų ė ų ų ų paslaug kokybų ė 4,81 Aplinkosaugos reguliavimo grie tumasž 4,85

9 Intensyvus bendradarbiavimas tarp sektoriaus moniį ų ir organizacijų 4,72 Atlyginim nustatymo lankstumasų 4,78

10 Atlyginim nustatymo lankstumasų 4,63 moni novatoriškumasĮ ų 4,6911

Bank pasitik jimo sektoriaus mon mis lygisų ė į ė 4,63Intensyvi konkurencija tarp moni Baltijos j rosį ų ū regiono rinkoje 4,66

12 Aukšta elektros energijos tiekimo kokybė 4,63 Jautrus reagavimas vartotoj poreikiusį ų 4,6613 Aukštas moni specializacijos lygisį ų 4,36 Nedidel prekybos barjer takaė ų į 4,6414 Didel s moni investicijos personalo mokymusė į ų į 4,27 Didel s moni investicijos personalo mokymusė į ų į 4,5715

Aukšto lygio marketingo veikla 4,27Pakankamos moni integracijos ES šali pramonį ų į ų ę galimyb sė 4.53

Vertinant sektoriaus įmonių konkurencingumą mažinančius veiksnius, tyrime dalyvavę vadovai ir specialistai pažymėjo, kad jų verslus labiausiai neigiamai veikia šalies ekonominis nestabilumas ir sunkumai gaunant banko paskolą.

Tarptautinių mastu konkuruojančių įmonių konkurencingumą daugiausia apriboja žemas įmonių inovacinis lygis. Kaip didžiausią problemą, kuri sąlygoja tokią situaciją, įmonių vadovai ir specialistai įvardina nepakankamą mokslinį potencialą, t.y. Lietuvoje nėra reikiamo profilio mokslininkų, o specializuotų tyrimo ir mokymo paslaugų kokybė yra žemo lygio. To pasėkoje sektoriaus įmonės akcentuoja menką mokslo įstaigų ir pramonės šakos įmonių bendradarbiavimą tyrimų srityje.

Lentel ė 4.15. Lietuvos metalo ir metalo gamini gamybos sektoriaus konkurencingum mažinan ių ą č ų veiksni vertinimasų

Eil. Nr.

Sektoriaus mon s konkuruoja tik Lietuvojeį ė Sektoriaus mon s konkuruoja tarptautiniu mastuį ėKonkurencingum mažinantysą

veiksniaiK Konkurencingum mažinantysą

veiksniaiK

1 Banko paskolos gavimo sunkumas 1,81 Šalies ekonominis nestabilumas 2,002 Šalies ekonominis nestabilumas 2,00 Banko paskolos gavimo sunkumas 2,263 Kredit gavimo kritinis svarbumas moni veiklaių į ų 2,30 ema darbinink parengimo kokybŽ ų ė 2,334

Ribotos vyresnio ir pensinio am iaus moniž ž ų darbinimo galimyb sį ė 2,45

Vietini moni , vykdan i sektoriaus monių į ų č ų į ų produkcijos tarptautin paskirstym ir marketing ,į ą ą nebuvimas 2,40

5U sienio technologij licencijavimo retumasž ų 2,50

Nepakankamas mokslo staig ir pramon s šakosį ų ė moni bendradarbiavimas tyrim srityjeį ų ų 2,42

6 Nepakankamas moni integracijos ES šaliį ų į ų pramon lygisę 2,54 U sienio technologij licencijavimo retumasž ų 2,50

7 Nepakankamos išlaidos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei pl traiė 2,63

Ribotos kokybiško moni darbuotoj kvalifikacijosį ų ų k limo galimyb sė ė 2,53

87

8 Nepakankamas mokslo staig ir pramon s šakosį ų ė moni bendradarbiavimas tyrim srityjeį ų ų 2,63

ema specializuot tyrimo ir mokymo paslaugŽ ų ų kokyb ė 2,60

9 Ribotos moni integracijos ES šali pramonį ų į ų ę galimyb sė 2,70

Ribotas specializuot tyrimo ir mokymo paslaugų ų Lietuvoje prieinamumas 2,66

10 Nepakankamas moni integracijos ne ES šaliį ų į ų pramon lygisę 2,80 Kredit gavimo kritinis svarbumas moni veiklaių į ų 2,66

11Naujo verslo prad jimo sud tingumasė ė 2,90

Vietini tiek j , galin i sektori apr pintių ė ų č ų ų ū svarbiais ištekliais, nebuvimas 2,73

12 Ribotas specializuot tyrimo ir mokymo paslaugų ų Lietuvoje prieinamumas 3,00

Ribotos vyresnio ir pensinio am iaus moniž ž ų darbinimo galimyb sį ė 2,80

13 Ribotos vadybos specialist darbinimo galimyb sų į ė 3,00 ema in inieri parengimo kokybŽ ž ų ė 2,8614

ema darbinink parengimo kokybŽ ų ė 3,00Ribotas reikalingo profilio mokslinink Lietuvojeų prieinamumas 2,92

15 Nepakankamas oro transporto tinklo išvystymas 3,12 Lobistini grupi silpnumasų ų 2,93

Tyrimo metu nustatyti veiksniai leidžia sukonstruoti Lietuvos metalo ir metalo gaminių gamybos sektoriaus konkurencingumo „deimantą“.

4.1.3. Sektoriaus konkurencingumo „deimantas“

Nustačius Lietuvos metalo ir metalo gaminių gamybos sektoriaus konkurencingumą mažinančius ir stiprinančius veiksnius, toliau jie buvo kritiškai įvertinti ekspertų ir panaudoti sektoriaus konkurencingumo „deimanto“ kūrimui. Ekspertinio vertinimo svarbą pagrindžia tai, kad sektoriaus įmonių vadovai ir specialistai, pildydami anketos klausimus ir vertindami konkurencingumo veiksnių stiprumą, vis tiek daugiausia žiūrėjo per savo įmonių prizmę. Tuo tarpu sektoriaus konkurencingumo padėčiai nustatyti reikalingas visuminis požiūris į situaciją šioje pramonės šakoje. Tai įmanoma pasiekti tik atsiribojant nuo atskirų požiūrių ir kritiškai vertinant nustatytų veiksnių įtaką sektoriaus konkurencingumui. Taigi apklausos metu gauti duomenys buvo apibendrinti ir svarstomi „apskritojo stalo“ ir individualių pokalbių su sektoriaus įmonių vadovais metu. Diskusijų dalyviams buvo iškeltas tikslas pateikti savo ekspertinį vertinimą ir pasiekti bendrą sutarimą dėl sektoriaus konkurencingumo „deimanto“.

Anot Porter, kuris pasiūlė „deimanto“ koncepciją, galima išskirti keturias pagrindines konkurencingumą lemiančių veiksnių grupes: 1) veiksnių sąlygos; 2) vietos paklausos sąlygos (rinka); 3) įmonių strategijų kontekstas; 4) susijusios ir palaikančios šakos. Šie veiksniai, kiekvienas atskirai ir kaip sistema, sudaro kontekstą, kuriame šalies įmonės, verslo sektoriai ar pramonės šakos kuriasi ir konkuruoja. Vietos valdžia turi įtakos visų aukščiau išvardintų veiksnių vystymui. Veiksnių sąlygas vyriausybė veikia per teikiamas subsidijas; vietos paklausą – per įvairiausių gamybos ir veiklos standartų nustatymą bei valdžios užsakymų teikimą; susijusių ir palaikančių šakų vystymo sąlygas – per rinkodaros priemonių kontrolę ir infrastruktūros vystymo reguliavimą; įmonių strategijų kontekstą – per vykdomą mokesčių politiką, investicijų ir vertybinių popierių rinkos reguliavimą.

Veiksnių sąlygos. Šis veiksnys leidžia spręsti apie tokių gamybos veiksnių šalyje kaip, pavyzdžiui, kvalifikuota darbo jėga, kapitalas, gamtiniai ištekliai, infrastruktūra ir pan., buvimą ir jų kokybės lygį. Veiksnių sąlygos skirtingose šalyse susiformuoja skirtingai, priklausomai nuo šalies vertybių, kultūros, ekonomikos struktūros, istorinės raidos. Atitinkamai, tam tikros šalys pasiekia sėkmės konkrečiose šakose, kadangi jų vidinės sąlygos yra labiau palankios, dinamiškos ir perspektyvios šių pramonės sektorių vystymuisi.

Ekspertai pripažįsta, kad šalies veiksnių sąlygos nėra palankios Lietuvos metalo ir metalo gaminių gamybos sektoriaus vystymuisi. Dauguma veiksnių riboja sektoriaus konkurencingumą arba yra neutralūs. Palankiai vertinami tik keli dalykai.

Vienas ekspertų palankiausiai vertinamas Lietuvos metalo ir metalo gaminių gamybos sektoriaus konkurencingumo veiksnių – yra gera informacijos ir ryšių infrastruktūros kokybė. Jos pakankamas išvystymas nacionaliniu mastu teigiamai veikia sektoriaus įmonių veiklą, kadangi leidžia greitai pasiekti ir informuoti vartotojus ir partnerius, gauti naujausią informaciją,

88

kuri leidžia pasirinkti geriausias alternatyvas. Kitas veiksnys, kuris, ekspertų nuomone, yra daugiau teigiamas, nei sektoriaus konkurencingumą ribojantis faktorius – yra pakankamos vadybos specialistų įdarbinimo galimybės. Tačiau, nors vadybos specialistų pasiūla yra pakankama, kitas dalykas yra tas, kad jų paruošimo kokybė nėra aukšto lygio.

Kitos veiksnių sąlygos ekspertų vertinimu yra nepakankamo lygio, todėl neskatina arba trukdo šios šakos augimą.

Labiausiai sektoriaus konkurencingumą mažina žmonių ir inovacinė infrastruktūros. Sektoriaus įmonių vadovai ir specialistai pripažįsta, kad didžiausią neigiamą poveikį sektoriaus konkurencingumui turi techninių specialistų rengimo sistemos neadekvatumas pramonės poreikiams. Į įmones ateinantys jauni specialistai yra neparuošti dirbti su šiuolaikinėmis technologijomis, jiems trūksta kryptingos praktikos studijų metu, kuri leistų jiems įgyti bendrą supratimą apie gamybinę veiklą. Nepakankamas specialistų parengimas priverčia įmones daug investuoti į personalo ugdymą. Tačiau intensyvus paruoštų darbuotojų praradimas neleidžia įmonėms atgauti savo investicijas. Ekspertų nuomone, šias problemas išspręsti be valstybės paramos vargu ar įmanoma. Reikalinga kryptinga profesinio ruošimo sistemos reforma.

Ekspertų pripažįstama, kad sustiprinti sektoriaus konkurencingumą galima aktyvinant įmonių inovacinę veiklą. Inovacinės veiklos plėtra, jos suaktyvinimas suteikia įmonėms galimybes modernizuoti technologijas, kurti naujus išskirtinius produktus. Tačiau Lietuvos metalo ir metalo gaminių gamybos sektoriui būdingas technologinis ir inovacinis atsilikimas. Įmonės inovacinę veiklą geriausiai gali vykdyti bendradarbiaudamos su valstybiniais mokslo institutais, universitetais ir aukštosiomis mokyklomis arba kitais šalies ir užsienio partneriais. Tačiau ekspertai pripažįsta, kad pramonės šakos įmonių ir mokslo įstaigų bendradarbiavimas tyrimų srityje yra nepakankamas. Iš dalies yra tai sąlygojama tuo, kad šalyje nėra specializuotų tyrimo institutų, kurie vykdytų mokslinius tyrimus. Kita probleminė sritis yra mokslininkų ir tyrėjų vykdomų mokslinių darbų neatitikimas pramonės poreikiams, kurį lemia menkas bendradarbiavimas tarp mokslo ir pramonės sektorių. Šalies mokslinis potencialas yra gana stiprus, tačiau mokslininkai gauna mažai specializuotų tiriamųjų užsakymų, todėl daugiausia vykdo fundamentalius mokslinius projektus, kurie yra mažai susieti su konkrečios pramonės realijomis ir tam tikrų specifinių problemų sprendimu. Todėl gauti moksliniai rezultatai būna vertinti mokslinėje bendruomenėje, o atskiroms pramonės įmonėms yra sudėtinga jais pasinaudoti gerinant savo veiklą.

Infrastruktūros kokybė yra dar vienas lemiamas veiksnys, kuris užtikrina metalo ir metalo gaminių gamybos pramonės konkurencingumą. Tačiau ekspertų vertinimai rodo, kad susisiekimo infrastruktūros išsivystymo lygis yra nepakankamas. Neigiamų vertinimų sulaukia geležinkelių infrastruktūra, kurios nepakankamas išvystymas trukdo efektyviai prekiauti su Vakarų Europos šalimis. Taip pat kaip neigiamą dalyką ekspertai pažymėjo elektros energijos tiekimo monopoliją. Nagrinėjama pramonės šaka yra ypatingai imli energetiniams resursams. Tuo tarpu elektros energijos tiekimo monopolija gresia didėjančiomis energijos kainomis, o taip pat padidėjusia elektros tiekimo sutrikimų rizika.

Vietos paklausos sąlygos (rinka). Šis veiksnys leidžia spręsti apie paklausos elastingumą, vartotojų reiklumą ir kitus parametrus, apsprendžiančius vietos paklausos pobūdį ir intensyvumą. Didesnė paklausa šalies vidaus rinkoje skatina naujoves ir investicijas, todėl pramonės šakos konkurencinis pranašumas tarptautiniu mastu tiesiogiai yra susijęs su itin stipria ir reiklia vietos rinka.

Lietuvos metalo ir metalo gaminių gamybos sektoriaus įmonių konkurencingumą stiprina griežti aplinkosaugos reikalavimai, kurie skatina įmones modernizuoti gamybą ir diegti kokybės valdymo sistemas. Įmonių konkurencingumą mažina per didelė priklausomybė nuo pirkėjų, kurie yra orientuoti į žemiausią kainą. Kylant įmonių gamybos kaštams įmonės gali prarasti savo patrauklumą, tačiau nepakankamas dėmesys inovacijoms neleistų joms greitai persiorientuoti link aukštesnės pridėtinės vertės produktų gamybos.

Įmonių strategijų kontekstas leidžia spręsti apie šakos įmonių įgyvendinamas strategijas, taikomas organizacines struktūras, formuojamą organizacinį ir valdymo klimatą ir kita, kas apsprendžia įmonių konkuravimo su kitais rinkos dalyviais pobūdį ir intensyvumą.

89

Vertinant Lietuvos metalo ir metalo gaminių gamybos sektorių šiuo aspektu, galima teigti, kad šakos įmonių taikomos personalo įdarbinimo, jų apmokėjimo nustatymo ir kitos strategijos sudaro stiprų pagrindą pilnai realizuoti įmonių vidinį potencialą ir sėkmingai konkuruoti rinkoje. Sektoriaus įmonių konkurencingumą mažina jų nepakankamos investicijos į veiklos plėtrą – marketingo tyrimus, mokslinę ir eksperimentinę plėtrą, užsienio technologijų licencijavimą.

Susijusios ir palaikančios šakos. Šis veiksnys parodo tarptautiniu mastu konkurencingų susijusių ir palaikančių šakų, kurios sektoriaus įmones aprūpina reikiamais resursais, žaliavomis, informacija, įvairiomis paslaugomis ir kt., buvimą arba nebuvimą. Ekspertai pastebi, kad visi šios grupės veiksniai nėra pakankamos kokybės ir daugiausia vertinami vidutiniškai arba silpnai. Tai rodo, kad Lietuvos metalo ir metalo gaminių gamybos sektoriaus įmonės negali pilnai išnaudoti partnerystės teikiamų privalumų. Vidutinio lygio bendradarbiavimas tarp sektoriaus įmonių ir organizacijų apriboja įmonių konsolidaciją ir dalyvavimą bendruose projektuose, tokiu būdu sumažinant jų integracijos į kitų šalių pramonę galimybes. Ekspertų vertinimu, įmonių integracijos į ES ir kitų šalių pramonę galimybės yra žymiai didesnės nei iš tikrųjų yra išnaudojamos. Kitas sektoriaus įmonių neišnaudojamas veiksnys yra pramonės bendradarbiavimo su mokslo įstaigomis galimybės. Pramonės ir mokslo bendradarbiavimo pagrindu gali būti kuriami nauji aukštesnę pridėtinę vertę turintys produktai ir paslaugos, kurie gali būti realizuojami naujose rinkos nišose. Tačiau pramonės ir mokslo bendruomenių interesų skirtumas, iniciatyvos iš abiejų pusių stoka, pasenusi mokslo bazė bei kitos kliūtys lemia neefektyvų mokslo ir pramonės bendradarbiavimą.

Sektoriaus konkurencingumą taip pat mažina tai, kad įmonės neišnaudoja vietinių mašinų ir įrangos gamintojų potencialo. Vietinių mašinų ir įrangos gamintojų turėjimas suteikia įmonėms konkurencinį pranašumą išlaidų ir aptarnavimo srityse. Tačiau sektoriaus įmonių vadovai ir specialistai pripažįsta, kad dauguma įmonėse turimos įrangos yra užsienio gamybos. Tuo tarpu ekspertų teigiamai įvertinta tai, kad šalyje yra tiekėjų, galinčių sektoriaus įmones aprūpinti svarbiais ištekliais. Be to, patenkinamai vertinamas jų teikiamas asortimentas.

Lietuvos metalo ir metalo gaminių gamybos sektoriaus konkurencingumo „deimantas“, grindžiamas ekspertų vertinimais, pavaizduotas 4.11 paveiksle. Ženklu (+) išskirti sektoriaus konkurencingumui palankūs, o ženklu (-) – nepalankūs veiksniai.

90

Pav. 4.50. Lietuvos metalo ir metalo gamini gamybos sektoriaus „deimantas“ų

moni strategijĮ ų ų kontekstas

Klasteriai ir verslo sistemos,

susijusios ir palaikan iosč

Veiksnių s lygosą

Vietos paklausos s lygos,ą

rinka

Inovacin infrastrukt raė ū (-)Technini specialist rengimo sistema neadekvati pramon s poreikiamsų ų ė (-) Ribotos in inieri darbinimo galimyb sž ų į ė (-) Mokslinink ir tyr j mokslini darb neatitikimas pramon s poreikiamsų ė ų ų ų ė (-) Nepakankama specializuot tyrimo ir mokymo paslaug kokybų ų ė

Kapitalo rinkos infrastrukt raū (-) Banko paskolos gavimo sunkumas

Logistin infrastrukt raė ū (+) Gerai išvystyta informacijos ir ryši infrastrukt raų ū (-) Elektros energijos tiekimo monopolija (-) Nepakankamai išvystyta gele inkeli infrastrukt ra ž ų ū (-) emas oro transporto tinklo išvystymasŽ

Žmoni ištekliaių (+/-) Vidutin s vadybos specialist darbinimo galimyb sė ų į ė (-) ema gamybos vadybos specialist parengimo kokybŽ ų ė (-) Praradimas talenting darbuotojų ų (-) Technini specialist rengimo sistema neadekvati pramon sų ų ė

poreikiams (-) Ribotos kokybiško moni darbuotoj kvalifikacijos k limo galimyb sį ų ų ė ė

Administracin infrastrukt raė ū (-) Naujo verslo prad jimo sud tingumasė ė

Organizacin veiklaė (+) Vadovaujan ias pozicijas mon se dažniausiai užima profesional sč į ė ū

vadovai (+/-) Vidutinio lygio moni investicijos personalo mokymusį ų į (+/-) moni vidutiniai paj gumai sigyti pa ias naujausias technologijasĮ ų ė į č (+/-) Nepakankama skatinimo priemoni vairov (motyvavimas tik per atlyginim )ų į ė ą (-) Silpni marketingo geb jimaiė

Strategija ir veiklos efektyvumas• (+) Jautrus reagavimas vartotoj poreikius į ų• (+/-) moni gamybos procesuose naudojamos pakankamai modernios technologijosĮ ų• (+/-) moni novatoriškumas yra vidutinio lygioĮ ų• (-) Nepakankamas originali , savo tyrimais pagr st inovacij diegimo intensyvumasų į ų ų

Kontekstas moni strategijoms ir konkuravimuiį ų (+) Aukštas darbuotoj ir darbdavi bendradarbiavimo ir tarpusavioų ų

pagarbos lygis (+) moni vadov atlyginim nustatymo lankstumasĮ ų ų ų (+) Intensyvi konkurencija tarp moni Baltijos j ros regiono rinkojeį ų ū (+/-) Vidutinio lygio bank pasitik jimas sektoriaus mon misų ė į ė (+/-) Vidutin prekybos barjer takaė ų į (-) Lobistini grupi silpnumasų ų

moni internacionalizavimasĮ ų (+/-) mon s vidutiniškai aktyvios tarptautin se rinkoseĮ ė ė (-) Retas u sienio technologij licencijavimasž ų

(+) Vietini tiek j , galin i sektori apr pinti svarbiais ištekliais,ų ė ų č ų ų ū tur jimasė

(+/-) Vidutin vietini tiek j tiekiam produkt ir paslaug kokybė ų ė ų ų ų ų ė (+/-) Vidutinio lygio bendradarbiavimas tarp sektoriaus moni ir organizacij į ų ų (+/-) Vidutin s moni integracijos ES šali pramon galimyb sė į ų į ų ę ė (-) emas vietini mašin ir rangos gamintoj paj gumasŽ ų ų į ų ė (-) emas moni integracijos ES ir kit šali pramon lygisŽ į ų į ų ų ę (-) Specializuot tyrimo ir mokymo paslaug Lietuvoje neprieinamumas ų ų (-) Vietini moni , vykdan i sektoriaus moni produkcijos tarptautin paskirstym irų į ų č ų į ų į ą

marketing , ma aią ž

(+) Griežtas aplinkosaugos reguliavimas

(+/-) Vidutinis stambi pirk j vyravimasų ė ų

(-) Tarptautiniais logistikos ir distribucijos kanalais mon s naudojasi ma aiį ė ž

(-) Tarptautini preki enkl savinink u sakymų ų ž ų ų ž ų

4.2. Sektoriaus stiprumų, silpnumų, galimybių, grėsmių analizė

Lietuvos metalo ir metalo gaminių gamybos sektoriaus stiprumų, silpnumų, galimybių ir grėsmių įvertinimui buvo naudotas integruotas metodas, apjungiantis tris skirtingus metodus:

SWOT arba Stiprumų-Silpnumų-Galimybių-Grėsmių (SSGG) analizės metodiką. VRIO analizę, leidžiančią giliau pažvelgti ir kritiškiau įvertinti esminius šakos/ įmonių

konkurencinius pranašumus. Esminių sėkmės veiksnių (KSF) įvertinimo metodiką.

Visi šie metodai grindžiami ekspertų nuomonės išryškinimu ir argumentavimu. Atliekant šią konkurencingumo studiją, ekspertų nuomonės buvo klausiama ir ji buvo vertinama trimis skirtingais etapais. Pirmajame etape buvo pateiktas bendrųjų konkurencingumo veiksnių tyrimo klausimynas, kurio pagalba suformuotas metalo ir metalo gaminių gamybos sektoriaus konkurencingumo „deimantas“ (4.11 pav.). Jame ženklu (+) pažymėti tie konkurencingumo veiksniai, kuriuos ekspertai nurodė esant stipresniais, o (-) – silpnesniais. Antrajame etape ekspertai vertino labiau integruotus sektoriaus stiprumus bei silpnumus, o taip pat galimybes bei grėsmes nusakančius veiksnius, išreiškė savo nuomonę apie svarbiausius veiksnius, nuo kurių priklauso įmonių, konkuruojančių metalo ir metalo gaminių gamybos pramonėje, sėkmė (KSF). Trečiajame etape daugelio ekspertų išsakyta individuali nuomonė apie visus šiuos veiksnius buvo aptariama metalo ir metalo gaminių gamybos sektoriaus ekspertų riboto dydžio grupėje. Gauti rezultatai pateikiami matricose.

4.3 lentelėje pateikti ekspertų išskirti Lietuvos metalo ir metalo gaminių gamybos sektoriaus stiprumai. Be abejo, įvairios įmonės pasižymi gana skirtingą stiprumų kombinaciją, kai kurios iš jų lentelėje patiektais stiprumais iš viso nepasižymi. Tačiau vertinant sektoriaus ypatumus buvo stengiamasi šiuos stiprumus apibendrinti pagal tai, kiek jie yra būdingi viso sektoriaus mastu. Šioje lentelėje išskirti sektoriaus stiprumai papildomai vertinami pasitelkiant VRIO metodo galimybes.

VRIO analize leidžia giliau pažvelgti, ko iš tiesų yra vertos SSGG analizės metu išskirtos stipriosios pusės. Ar jos yra vertingos, retos, ar jas sunku imituoti ir pagaliau ar jos yra optimaliai panaudojamos? Atsakymai į šiuos klausimus leidžia daryti išvadas, ar turimas konkurencinis pranašumas yra laikinas, ar ilgalaikis, ar pilnai ir ar iš viso išnaudojamas turimas potencialas, ar organizacijos turimi ištekliai yra tinkamai “įveiklinti”. Jei stiprumas yra mažai reikšmingas ar netgi, jei jis yra pakankamai reikšmingas, tačiau rinkoje tarp konkurentų nėra retas, nepasižymi unikalumu ir saugumu nuo imitavimo, nukopijavimo, toks stiprumas neteikia bent kiek svaresnio pranašumo prieš konkurentus. Geriausiu atveju tai tik nėra silpnumas.

4.4 lentelėje pateikti svarbiausi metalo ir metalo gaminių gamybos sektoriaus silpnumai, kurie buvo vertinami balais nuo 5 (išskirtinis silpnumas) iki 1 (mažai svarus silpnumas).

4.12 ir 4.13 paveiksluose pateikta ekspertų nuomonė apie svarbiausias metalo ir metalo gaminių gamybos sektoriaus galimybes ir grėsmes. Atliekant sektoriaus galimybių ir grėsmių analizę, buvo svarstomas kiekvienos tyrimo metu nustatytos galimybės ir grėsmės potencialus poveikis verslui (mažas, vidutinis, didelis), o taip pat buvo vertinama kiekvienos galimybės ir grėsmės tikimybė (maža, vidutinė, didelė).

Kitas labai svarbus konkurencingumo veiksnių tyrimo aspektas – metalo ir metalo gaminių gamybos sektoriaus įmonių konkurencinį pranašumą lemiančių svarbiausių veiksnių (KSF) identifikavimas. Yra daug veiksnių, kurie gali būti svaresniais ar menkesniais šakos įmonių konkurencinio pranašumo įgijimo šaltiniais. Tačiau visuomet yra tik ribotas tokių veiksnių, kurie yra patys svarbiausi konkrečioje šakoje, skaičius. Tokius veiksnius nustatyti yra labai svarbu. Ekspertų nurodyti svarbiausi metalo ir metalo gaminių gamybos įmonių konkurencinį pranašumą lemiantys veiksniai pateikti 4.5 lentelėje.

92

4.2.1. Sektoriaus stiprumai

Apklausos metu išryškėjo ir ekspertinio vertinimo metu buvo patvirtinti devyni pagrindiniai sektoriaus stiprumai, kurie lemia sektoriaus ir jį sudarančių įmonių konkurencingumą. Didžioji dauguma išskirtų stiprumų yra reikšmingi, ir tik keli ekspertų buvo įvardinti kaip turintys mažesnį svarumą.

Gamybiniai stiprumai. Gamybiniai stiprumai yra susiję su veiksniais, kurie užtikrina gamybos proceso efektyvumą. Reikšmingais sektoriaus įmonių stiprumais įvardinti gamybos proceso lankstumas, nedideli gamybos kaštai ir vartotojų poreikius atitinkanti produkcijos kokybė.

Lanksti gamyba – yra vienas esminis metalo ir metalo gaminių gamybos sektoriaus įmonių konkurencingumą lemiantis veiksnys, kadangi leidžia įmonėms modifikuoti gaminių parametrus, atsižvelgiant ir greitai prisiderinant prie užsakovų keliamus reikalavimus. Sektoriaus įmonių gamybos lankstumas sąlygoja kitą reikšmingą stiprumą, kuris yra susijęs su įmonių gebėjimu gaminti nedideliais kiekiais. Įmonės, sugebančios suderinti įrangą ir gaminti užsakovų pageidaujamus kiekius, lanksčiai prisitaiko prie klientų poreikių ir gali priimti specializuotus užsakymus. Tokiu būdu jos tampa patrauklios partneriams, kurių veikla nėra susijusi su masine gamyba, bet su išskirtinės aukštą pridėtinę vertę turinčios produkcijos kūrimu ir realizavimu.

Reikšmingu stiprumu sektoriaus įmonių vadovai ir specialistai pripažįsta gerą įmonių produkcijos kainos ir kokybės santykį. Paprastai tai reiškia sektoriaus įmonių gebėjimą pateikti panašios arba aukštesnės kokybės produkciją už mažesnę kainą. Tai visų pirma yra įmanoma dėl santykinai nedidelių darbo jėgos kaštų. Tačiau natūraliai brangstant darbo jėgai, mažą produkto savikainą galima išlaikyti tik diegiant efektyvesnes, taupesnes technologijas, daugiau naudojant mokslo pasiekimus. Tuo tarpu šiandien šalies metalo ir metalo gaminių pramonė naudojasi labai nedidele mokslo potencialo dalimi, o technologinis atsinaujinimas įmonėse vyksta pakankamai lėtai. Taip pat žemą produkcijos savikainą galima išlaikyti taupant bazinių medžiagų sąskaita. Tačiau šiuo atveju gali nukentėti produkcijos kokybė, todėl rizikuojama prarasti partnerių pasitikėjimą ir užsakymus. Tai rodo, kad situacijoje, kai šalyje brangsta darbo jėgos, elektros energijos ir kiti pramonei svarbūs resursai, nebrangi gamyba yra santykinis Lietuvos metalo ir metalo gaminių gamybos įmonių stiprumas, kuris ateityje gali nebeteikti reikšmingo pranašumo.

Kiti reikšmingi sektoriaus stiprumai yra susiję su palankia šalies geografine padėtimi bei giliomis inžinierinės veiklos tradicijomis Lietuvoje.

Artumas iki strategiškai reikšmingų rinkų. Patogi geografinė padėtis sudaro geras prielaidas šalies įmonėms bendradarbiauti tiek su Vakarų, tiek su Rytų Europos šalimis. Rytų Europos šalių rinkų artumas sektoriaus įmonėms suteikia galimybes patrauklesnėmis kainomis įgyti reikalingas žaliavas ir medžiagas. Tuo tarpu Vakarų Europos šalių artumas leidžia palankesnėmis sąlygomis realizuoti pagamintą produkciją. Tokiu atveju sektoriaus įmonės turi pranašumų prieš konkurentų iš kitų šalių, kuriems tolesni atstumai neleidžia greitai ir palyginti nedidelėmis sąnaudomis pasiekti užsakovų.

Gilios inžinerinės veiklos tradicijos Lietuvoje. Lietuvos inžinerinė pramonė vis dar išlaiko aukštą potencialą, kuris užtikrina skirtingų šios pramonės sektorių konkurencingumą. Tačiau dėl problemų, susijusių su nepakankamu specialistų parengimu bei mažo orientavimosi į mokslinius ir technologinius tyrimus, šis potencialas gali greitai nebeteikti konkurencinio pranašumo.

Techninių paslaugų prieinamumas ir kokybė. Metalo ir metalo gaminių gamybos įmonių pelningumą labai mažina neplanuotos prastovos, kurios dažniausiai įvyksta dėl techninės įrangos gedimo. Todėl techninių paslaugų prieinamumas ir kokybė vertinami kaip sektoriaus stiprumas, kadangi suteikia įmonėms galimybę esant poreikiui pasinaudoti kokybiška technikos priežiūra ir garantiniu aptarnavimu, o taip pat įrangos derinimo ir remonto darbais.

Pakankamai išvystyta infrastruktūra. Pakankamai išvystyta kelių transporto ir ryšių infrastruktūra sukuria esmines sąlygas efektyviai sektoriaus įmonių veiklai, užtikrinant patogų ir savalaikį susisiekimą su tiekėjais, partneriais, užsakovais ir kitais rinkos dalyviais.

Veikli šakine asociacija. Dar vienas svarbus sektoriaus stiprumas yra susijęs su Lietuvos inžinierinės pramonės asociacijos (LINPRA) aktyvumu atstovaujant sektoriaus įmonių interesus. LINPRA vienija inžinerinės pramonės įmones, taip pat su pramone susijusias mokslo ir mokymo

93

įstaigas, paslaugų pramonei tiekėjus. Asociacijos kryptinga veikla sukuria prielaidas glaudesniam bendradarbiavimui sektoriuje.

Lentel 4.3.ė Lietuvos metalo ir metalo gamini gamybos sektoriaus ų stiprumai

Stiprumai

Vertinimo kriterijai

Mažai svarus stiprumas1

Reikš-mingas stiprumas2

Retasavybė3

U

4

Efektyviai

išnaudojama

5

1. Gamybos procesų lankstumas +2. Sugebėjimas gaminti nedideliais

kiekiais+

3. Sąlyginai nedideli darbo jėgos kaštai +4. Gilios inžinerinės veiklos tradicijos

Lietuvoje+

5. Geras produktų kokybės ir kainos santykis

+

6. Techninių paslaugų prieinamumas ir kokybė

+

7. Artumas iki strategiškai reikšmingų rinkų

+

8. Pakankamai išvystyta infrastruktūra +

9. Veikli šakine asociacija +

Apibendrinant, galima pastebėti, kad retų, unikalių ir efektyviai išnaudojamų stiprumų Lietuvos metalo ir metalo gaminių gamybos sektorius realiai neturi. Be to, tenka pripažinti, kad sektoriaus įmonių stiprumai yra daugiau susiję su jų gebėjimu gaminti mažesniais kaštais, nei su veiklos efektyvumu. Tai yra pagrindžiama tuo, kad įmonių konkurenciniai stiprumai yra lemiami gamybos lankstumu, greičiu ir pigumu, o taip pat sąlygojami tokiu išorinių veiksnių, kaip, pavyzdžiui, šalies artumas iki reikšmingų rinkų ir geras jos infrastruktūros išvystymo lygis. Tačiau tenka pastebėti, kad žmogiškieji resursai ir vadybiniai gebėjimai nėra pakankamai išnaudojami, ir daugiau atspindi sektoriaus silpnąją pusę.

4.2.2. Sektoriaus silpnumai

Lietuvos metalo ir metalo gaminių gamybos sektoriaus įmonių vadovai ir specialistai įvardija nemažai sektoriaus silpnumų, kuriuos galima apjungti į tris pagrindines grupes: 1) gamybiniai ir veiklos silpnumai; 2) žmogiškieji ir vadybiniai silpnumai ir 3) rinkos silpnumai.

Gamybiniai ir veiklos silpnumai. Ši silpnumų grupė apjungia visus neigiamus veiksnius, susijusius su nepakankamu sektoriaus įmonių gamybos ir veiklos efektyvumu, kurį sąlygoja žemas darbo našumas, nedideli gamybiniai pajėgumai, nepakankamos investicijos į naujausių technologijų

94

diegimą ir kita. Visa tai mažina sektoriaus įmonių pelningumą bei verslo plėtros galimybes. Dėl gamybinių pajėgumų trūkumo sektoriaus įmonės praranda potencialius užsakymus. Dėl žemo darbo našumo, gamybos kaštai yra dideli, todėl įmonės gali konkuruoti tik dėka mažesnės kainos. Darbo našumą gamyboje galima padidinti investuojant į modernias technologijas. Tačiau sektoriaus įmonių vadovai ir specialistai pripažįsta, kad naujų technologijų ir kitų naujovių diegimas vyksta pernelyg lėtai. Dėl nepakankamo technologinio išsivystymo lygio, įmonių gaminami produktai nėra tokie kokybiški, jų matmenys ne tokie įvairūs, o techniniai duomenys ne tokie geri.

Žmogiškieji ir vadybiniai silpnumai. Dabartines metalo pramonės galimybes riboja ne tik menki gamybiniai pajėgumai, neefektyvus darbas bei menkos investicijos į technologinę bazę, bet ir žmogiškieji bei vadybiniai trūkumai. Prie žmogiškųjų ir vadybinių veiksnių priskiriami silpnumai, kurie yra susiję su neefektyviu žmogiškųjų išteklių panaudojimu arba techninių, vadybinių ir kitų kompetencijų trūkumu.

Darbuotojų mokymas ir kvalifikacijos kėlimas yra svarbi sektoriaus tvarumo prielaida, tačiau Lietuvos metalo ir metalo gaminių gamybos sektoriaus įmonės susiduria su nepakankamu specialistų paruošimu. Įmonių vadovai pripažįsta, kad dėl nepakankamo specialistų techninio parengimo lygio Lietuvos mokymo įstaigose ir spartaus gamybos technologijų progreso reali darbuotojų kompetencija neatitinka šiandieninių reikalavimų. Siekiant inovacijų šiandienos įmonėms reikia žmonių, kurie sugeba dirbti su naujausiomis technologijomis, gali identifikuoti problemas ir yra pajėgūs pasiūlyti naujų originalių šių problemų sprendimo būdų. Tuo tarpu studijas baigusiems jauniems specialistams trūksta šių esminių kompetencijų ir kompleksinio gamybos procesų supratimo. Dėl silpno darbuotojų parengimo, sektoriaus įmonės negali pilnai panaudoti darbo jėgos potencialo ir yra privestos daug investuoti į darbuotojų ugdymą.

Kitas reikšmingas silpnumas yra susijęs su darbingų, kvalifikuotų darbuotojų praradimu dėl emigracijos. Ieškodami geresnių atlyginimų ir geresnių darbo sąlygų įvairių, tame tarpe ir techninių sričių, darbuotojai persikelia gyventi į Vakarų Europos šalis. Remiantis DnB Nord atliktos šalies makroekonominės apžvalgos rezultatais58, darbuotojų metalo pramonėje 2008 metais sumažėjo daugiau nei dešimtadaliu. Šiais metais dėl ekonominio nestabilumo situacija gali dar labiau suprastėti.

Rinkos silpnumai. Lietuvos metalo ir metalo gaminių gamybos sektorius pasižymi didele priklausomybe nuo statybos sektoriaus, nes pastarasis naudoja daug metalo konstrukcijų.. Statyboms augant, sektoriaus būklė gerėja, tuo tarpu esant nepalankiai ekonominei situacijai statybų sektoriuje, tai turi neigiamos įtakos metalo ir metalo gaminių gamybos sektoriaus įmonių vystymui. Rinkos tyrimai rodo, 2003–2007 m. abu sektoriai plėtojosi itin sparčiai, bet pernai statybų bumas išblėso, ir tai lėmė metalų pramonės nuosmukį. Remiantis DnB Nord atliktos šalies makroekonominės apžvalgos rezultatais, šiemet tarp bankrutuojančių kompanijų dominavo statybų sektoriaus bendrovės, jų skaičius per metus pašoko net tris kartus ir sudarė beveik ketvirtadalį visų bankrutuojančių ūkio dalyvių. Tai savo ruožtu lėmė, kad su finansinėmis problemomis susidūrė ir bankrutuojančių įmonių gretas aktyviai pildė ir metalo gaminių gamybos bendrovės.

Metalo ir metalo gaminių gamybos sektoriaus įmonių priklausomybė nuo vietinės statybų ir inžinierinės pramonės sektorių veiklos gali būti sumažinta tik padidinus pardavimus tarptautinėse rinkose. Tačiau šiuo metu integracija į užsienio vertės kūrimo grandines vertinama prastai ir ekspertų pripažįstama dideliu sektoriaus silpnumu.

Apibendrinant galima išskirti tokius pagrindinius silpnumus:1. Žemas darbo našumas2. Žemas procesų automatizacijos įmonėse lygis3. Nedideli gamybiniai pajėgumai (mažas įmonių potencialas vykdyti didelius užsakymus)4. Nepakankama įmonių bendradarbiavimo kultūra5. Nepakankama specialistų parengimo kokybė6. Siauro profilio specialistų trūkumas7. Gamybos vadovų profesionalumo stoka8. Kvalifikuotų specialistų praradimas9. Nedidelis įmonių pelningumas10. Lėtas naujų technologijų ir kitų naujovių diegimas

58 Lietuvos ekonomikos perspektyvos. DnB Nord. 2009. http://www.dnbnord.lt/files/Apzvalgos/lep/lep_2009_lt.pdf

95

http://www.dnbnord.lt/files/Apzvalgos/lep/lep_2009_lt.pdf

11. Silpna integracija į Vakarų Europos tiekimo grandines12. Didelė priklausomybė nuo statybos sektoriaus

Šiuos silpnumus vertinat pagal jų reikšmingumą (4.4 lentelė) matyti, jog strateginis sektoriaus silpnumas gludi didelėje priklausomybėje nuo statybos sektoriaus būklės ir tame, jog lėtai diegiamos technologinės ir kitokios naujovės. Didelis sektoriaus silpnumas yra menkas darbo našumas, menkas procesų automatizacijos lygis, su tuo susijęs menkas įmonių pelningumas. Dar vienas didelis silpnumas yra menka sektoriaus įmonių integracija į Vakarų šalių vertės grandines. Kiti silpnumai yra mažiau reikšmingi.

96

Lentel . 4.4.ė Lietuvos metalo ir metalo gamini gamybos sektoriaus ų silpnumai

Silpnumai

Vertinimo kriterijai

Mažai

svarus silpnu

mas1

Reikš-

mingas

silpnumas

2

Dideli

s silpnum

as3

Strateginis silpnum

as4

Išskirtinis silpnumas

5

1. Žemas darbo našumas +

2. Žemas procesų automatizacijos įmonėse lygis +

3. Nedideli gamybiniai pajėgumai (mažas įmonių potencialas vykdyti didelius užsakymus)

+

4. Nepakankama įmonių bendradarbiavimo kultūra +

5. Nepakankama specialistų parengimo kokybė +

6. Siauro profilio specialistų trūkumas +

7. Gamybos vadovų profesionalumo stoka +

8. Kvalifikuotų specialistų praradimas +

9. Nedidelis įmonių pelningumas +

10. Lėtas naujų technologijų ir kitų naujovių diegimas +

11. Silpna integracija į Vakarų Europos tiekimo grandines +

12. Didelė priklausomybė nuo statybos sektoriaus +

97

4.2.3. Sektoriaus galimybės

Lietuvos metalo ir metalo gaminių gamybos sektoriaus ekspertai įvardija septynias pagrindines galimybes, kuriomis pasinaudojant sektoriaus įmonės galėtų sustiprinti savo konkurencingumą. Sektoriaus perspektyvos siejamos su 1) pridėtinės vertės didinimu, kas numato aukštesnės pridėtinės vertės produktų kūrimą bei užsienio investicijų, leidžiančių pagreitinti šiuos procesus, pritraukimą; 2) techninės bazės modernizavimu ir gamybos optimizavimu, kurį galima pasiekti pasinaudojus ES teikiama parama; 3) efektyvesne plėtra ES rinkose, kuri galima integruojantis į ES industrines sistemas bei padidinus savo patrauklumą, teikiant užsakovų poreikius atitinkančią produkciją už mažesnę kainą; 4) efektyvaus nacionalinio klasterio formavimu.

Pridėtinės vertės didinimas. Lietuvos metalo ir metalo gaminių gamybos sektoriaus įmonės, norėdamos likti konkurencingos ateityje, privalo didinti savo produktų pridėtinę vertę – arba išplėsdamos aukštesnės pridėtinės vertės produktų gamybą, arba pritraukdamos strateginius investuotojus, leidžiančius pradėti tokių produktų gamybą Lietuvoje.

Šiuo metu sektoriuje didelę gamybos dalį užima mažos pridėtinės vertės fragmentiška gamyba. Tuo tarpu, ekspertų nuomone, siekiant didesnio konkurencingumo, situacija įmonėse turėtų keistis link aukštos pridėtinės vertės produktų gamybos plėtros. Tačiau, nors tai turėtų labai didelį poveikį verslui, tikimybė, kad sektoriaus įmonėse artimiausiu metu pradės vyrauti strategijos, orientuotos į aukštos pridėtinės vertės produktų gamybą, yra nedidelė.

Galimybė pritraukti strateginį investuotoją taip pat laikoma turinti didelį poveikį verslo sėkmei, tačiau vertinama kaip mažai tikėtina. Mažą jos realizavimo tikimybę sąlygoja praeities sektoriaus vystymo tendencijos, kurios parodo, kad ši pramonės šaka pritraukia mažai užsienio investicijų. LINPRA duomenimis, pagal tiesioginių užsienio investicijų į sektorių lygį Lietuva užima vieną paskutiniųjų vietų ES.

Techninės bazės modernizavimas ir gamybos optimizavimas. Ekspertai pripažįsta, kad sektoriaus įmonės turi galimybę sustiprinti konkurencingumą tik modernizavus technologijas. Tuo tarpu šiuo metu daugelio pramonės įmonių techninė ir technologinė bazė neatitinka šiuolaikinių kokybės standartų, todėl laikoma esmine įmonių ir viso sektoriaus vystymosi kliūtimi. Be to, įmonių pajėgumai įsigyti naujausias technologijas yra pakankamai ribotos. Pirkti naujausias technologijas brangu, o esant dabartinėmis ekonominio neapibrėžtumo sąlygomis, įmonės yra labiau priverstos taupyti nei investuoti į įmonių technologinę plėtrą. Efektyviai pasinaudojant ES paramos teikiamomis galimybėmis sektoriaus įmonės galėtų žymiai greičiau atnaujinti savo techninę bazę. Ekspertų vertinimu, sektoriaus įmonės turi pakankamai dideles galimybes įsisavinti ES paramos lėšas. Modernizavus gamybą sektoriaus įmonėse bus įdiegtos naujausios technologijos, kurios leistų racionaliau naudoti elektros energiją ir kitus resursus. Tokiu būdu sumažinant gaminių savikainą, įmonės galės padidinti savo patrauklumą ir labiau išplėsti veiklą ES rinkose.

Plėtra ES rinkose. Didelį poveikį verslui turėtų sektoriaus įmonių integracija į ES industrines sistemas. Ši integracija leistų įmonėms pereiti į naują kokybinį lygmenį, diegiant moderniausias technologijas ir pradedant gaminti konkurencingus gaminius. Tačiau ekspertai pripažįsta, jog tikimybė, kad artimiausiu metu sektoriaus įmonės turės pajėgumų užmegzti tvirtus partnerystės ryšius su užsienio įmonėmis ir tapti lygiaverčiais dalyviais Europos rinkose, yra pakankamai ribota.

Klasterio formavimas. Lietuvos metalo ir metalo gaminių gamybos pramonė nėra vienalytis sektorius, todėl glaudus įmonių bendradarbiavimas yra sudėtingas. Tačiau efektyvaus nacionalinio metalo ir mašinų gamybos klasterio formavimas laikomas prioritetine sektoriaus vystymo galimybe, kuri ekspertų vertinama kaip pasižyminti didžiausia įvykdymo tikimybe bei turinti pakankamai didelį poveikį verslui.

Pav. 4.12. Lietuvos metalo ir metalo gamini gamybos sektoriaus ų galimyb sė

24

6 3 7

5

1. Efektyviau integruotis į ES industrines sistemas2. Pritraukti strateginį investuotoją, galintį tapti

klasterio rišamąja grandimi.3. Pasinaudojant ES fondais atnaujinti techninę bazę4. Išplėsti galutinių aukštos pridėtinės vertės produktų

gamybą5. Pasinaudojant užsakovų siekiu mažinti gaminių

savikainą išplėsti veiklą ES rinkose.6. Įsisavinti mažiau medžiagų ir energijos

reikalaujančių gaminių gamybą7. Suformuoti efektyvų nacionalinį metalo ir mašinų

gamybos klasterį

DidelėMaža

Mažas

Didelis

Tikimybė, kad įvyks

Pov

eiki

s ve

rsl u

i

Klasterio formavimo tikimybę padidina šio pramonės sektoriaus įmonių vadovų suvokimas, kad bendradarbiaujant įmonės įgyja papildomų privalumų. Taip pat klasterizacijos procesus paspartina aktyvi Lietuvos inžinierinės pramonės asociacijos pozicija šiuo klausimu bei klasterizacijos procesus remianti valstybės politika.

Apibendrinant galima pastebėti, kad sektoriaus ekspertai galimybių atžvilgiu nusiteikę gana pesimistiškai. Jų nuomone, nors didžioji dauguma numatytų galimybių turės reikšmingą poveikį verslui, jų įvykdymo tikimybės daugelio atvejų yra nedidelės arba vidutinės.

StiprumaiGalimybės

Suma:1 2 3 4 5 6 7

1. Gamybos procesų lankstumas + + - + - - + 42. Sugebėjimas gaminti nedideliais kiekiais + - - + + + + 53. Sąlyginai nedideli darbo jėgos kaštai ++ ++ - - ++ - + 74. Gilios inžinerinės veiklos tradicijos Lietuvoje + + + + - + - 55. Geras produktų kokybės ir kainos santykis + + - - ++ - + 56. Techninių paslaugų prieinamumas ir kokybė + + - + + - + 57. Artumas iki strategiškai reikšmingų rinkų ++ ++ - + ++ - - 78. Pakankamai išvystyta infrastruktūra - ++ - + + + - 59. Veikli šakine asociacija + + - - + - +++ 6

Suma: 10 11 1 6 10 3 8

Pav. 4.13. Lietuvos metalo ir metalo gamini gamybos sektoriaus galimybi ir stipri j pusi sugretinimasų ų ų ų ų

4.13 paveiksle pavaizduotas ryšys tarp išryškintų sektoriaus stiprumų ir rinkos galimybių. Iš jo matyti, jog svarbiausios galimybės, kurių realizavimui geriausiai tinka turimi sektoriaus stiprumai, yra galimybė pritraukti strateginį investuotoją, galintį tapti klasterio rišamąja grandimi, o taip pat galimybė pilniau integruotis į ES industrines sistemas bei, pasinaudojant ekonomikos nuosmukio sukeltu didesniu vakarų šalių įmonių poreikiu mažinti veiklos kaštus, įeiti į naujas rinkas. Kitos galimybės yra menkiau susietos su sektoriaus stiprumai. Gali stebinti itin menkas stiprumų susietumas su įmonių galimybėmis efektyviai pasinaudoti ES teikiamomis galimybėmis modernizuoti gamybinę bazę. Tačiau taip yra dėl to, jog tokia galimybė – kiekvienos konkrečios įmonės reikalas ir bendrieji sektoriaus stiprumai čia menkai gali padėti.

Vertinant konkrečius stiprumus per galimybių realizavimo perspektyvą matyti, jog visi stiprumai šia prasme yra gana panašūs ir nėra nė vieno, kuris būti išskirtinės svarbos. Gal kiek svaresni stiprumai yra gebėjimas gaminti mažesniais negu konkurentų kaštais ir artumas prie strategiškai svarbių rinkų. Tačiau jie tikrai nėra išskirtiniai.

4.2.4. Sektoriaus grėsmės

Remiantis Lietuvos metalo ir metalo gaminių gamybos sektoriaus įmonių vadovų ir specialistų ekspertiniu vertinimu, artimiausioje ateities perspektyvoje sektorių gali ištikti kelios grėsmės, kurios gali turėti mažesnę arba didesnę neigiamą įtaką verslui. Pagrindinės grėsmės yra susijusios su 1)

Galimybės : 1. Efektyviau integruotis į ES industrines sistemas2. Pritraukti strateginį investuotoją, galintį tapti klasterio rišamąja grandimi.3. Pasinaudojant ES fondais atnaujinti techninę bazę4. Išplėsti galutinių aukštos pridėtinės vertės produktų gamybą5. Pasinaudojant užsakovų siekiu mažinti gaminių savikainą išplėsti veiklą ES rinkose.6. Įsisavinti mažiau medžiagų ir energijos reikalaujančių gaminių gamybą7. Suformuoti efektyvų nacionalinį metalo ir mašinų gamybos klasterį

kvalifikuotų darbuotojų netekimu; 2) neigiamomis pasaulio ekonomikos pasekmėmis; 3) brangstančiais resursais bei 4) nepalankiais pokyčiais rinkos struktūroje.

Kvalifikuotos darbo jėgos neatsinaujinimas ir stoka. Visų pirma, panašiai kaip ir kitos pramonės šakos, metalo ir metalo gaminių gamybos sektorius susiduria su neigiamais demografiniais pokyčiais (mažėja gimstamumas, didėja mirtingumas), kurie sukelia darbuotojų senėjimo problemą. Naujai paruošti specialistai nekompensuoja kvalifikuotų darbuotojų, kurie pasitraukia į pensiją, todėl sektoriaus įmonės susiduria su darbuotojų stoka. Šią situaciją dar labiau komplikuoja jaunų specialistų nepakankamas parengimas ir emigracija į užsienio šalis. Kvalifikuotos darbo jėgos neatsinaujinimas ir specialistų stoka ekspertų vertinimu turi didelę grėsmę sektoriaus konkurencingumui.

Užsitęsusi pasaulio ekonomikos krizė. Dėl pasaulinės finansinės krizės ir ūkio recesijos visų pramonės šakų sektoriai susiduria su verslo sąlygų pablogėjimu: skolinimosi galimybių sumažėjimu, skolinimosi kaštų augimu, eksporto apimčių ir vidaus vartojimo sumažėjimu. Tokiomis sąlygomis daugelis įmonių, dėl sumažėjusių gamybos apimčių, susiduria su apyvartinių lėšų stygiumi ir nuostoliais. Įmonių nesugebėjimas vykdyti finansinių įsipareigojimų, negalėjimas mokėti darbo užmokesčių ir privalomųjų mokėjimų sąlygoja jų finansinį žlugimą. Lietuvos metalo ir metalo gaminių gamybos pramonė nėra išskirtinis sektorius, kurio nepalietė ekonominės krizės pasekmės. Sektoriaus įmonių vadovai ir specialistai pastebi, kad užsitęsusi pasaulio ekonomikos krizė gali priversti nemažai įmonių bankrutuoti. Tikimybė, kad tai įvyks ekspertų vertinama aukščiau vidutinio lygio. Neigiamas poveikis sektoriaus konkurencingumui tokiu atveju vertinamas palyginamai aukštai.

Brangstantys energetiniai ir kiti resursai. Vienas pagrindinis metalo ir metalo gaminių gamybos pramonės sektoriaus bruožas yra gamybos imlumas energetiniams ir kitiems resursams. Išlaidos energijai ir žaliavoms sudaro nuo 50 iki 90 proc. visų sektoriaus įmonių išlaidų. Todėl bazinių medžiagų (metalo) ir elektros energijos kainų augimas, bei apribojimai, susiję su energijos tiekimo užtikrinimu pagal ilgalaikes sutartis, labai mažina šios pramonės konkurencingumą. Sektoriaus įmonių vadovų ir specialistų nuomone, tikimybė, kad brangstantys energetiniai resursai sumažins sektoriaus įmonių konkurencingumą, vertinama aukščiau vidutinio lygio. Daug didesnė yra tikimybė, kad atsigaunant ekonomikai žymiai pabrangs bazinės medžiagos.

Vakarų šalių įmonių užsakymų perkėlimas į trečiąsias šalis. Technologinis atsilikimas pramonėje teleidžia daugumai sektoriaus įmonių Vakaruose konkuruoti tik pigesnių produktų rinkoje. Tuo tarpu brangstant resursams sektoriaus įmonės bus priverstos didinti produkcijos kainas, o tai savo ruožtu gali sumažinti jų patrauklumą rinkoje ir lemti užsienio partnerių sprendimus perkelti užsakymus į kitas šalis, kur gamyba yra pigesnė. Tokiu atveju tai turės labai didelį poveikį sektoriaus būklei. Tačiau reikėtų pripažinti, kad apie tokios situacijos atsiradimą ekspertai kalba gana skeptiškai. Jų nuomone, tikimybė, kad situacija tarptautinėse rinkose kardinaliai pasikeis, yra nedidelė.

Apibendrinant galima pastebėti, kad nors ekspertų nuomone, grėsmių, su kuriomis Lietuvos metalo ir metalo gaminių gamybos sektoriaus įmonės gali susidurti artimiausiu metu, nėra daug, tačiau tikimybė, kad jos įvyks, daugelio atveju vertinama aukštai.

Pav. 4.14. Lietuvos metalo ir metalo gamini gamybos sektoriaus ų gr sm sė ė

6

3

2 1

5

4

1. Kvalifikuotos darbo jėgos neatsinaujinimas2. Užsitęsusi pasaulio ekonomikos krizė privers nemažai

įmonių bankrutuoti3. Aukštos kompetencijos specialistų stoka4. Brangstantys energetiniai resursai sumažins

konkurencingumą5. Atsigaunant ekonomikai žymiai pabrangs bazinės

medžiagos6. Vakarų šalių įmonės nemažai savo užsakymų perkels į

trečiąsias šalis

DidelėMaža

Mažas

Didelis

Tikimybė, kad įvyks

Pov

eiki

s ve

rsl u

i

4.2.5. Sektoriaus įmonių konkurencingumą lemiantys veiksniai

Esminiai konkurencingumą lemiantys veiksniai yra bendri visoms sektoriaus įmonėms. Šių veiksnių analizė leidžia nustatyti, kas lemia sektoriaus įmonių konkurencingumą, t.y. į ką įmonei reikėtų koncentruotis, norint sėkmingai veikti šioje pramonėje. Esminių konkurencingumą lemiančių veiksnių realizavimas atveria įmonėms savo konkurencinės pozicijos rinkoje gerinimo perspektyvas.

Lietuvos metalo ir metalo gaminių gamybos sektoriaus įmonių konkurencingumą labiausiai lemia devyni pagrindiniai veiksniai parodyti 4.5 lentelėje. Išskirtinės svarbos veiksniai yra trys – geriausio kainos ir kokybės santykio užtikrinimas, efektyvus marketingas bei novatoriškų verslo ir technologinių sprendimų paieška. Mažiausią vertę turinčiu sėkmės veiksniu ekspertai pripažįsta stiprios pozicijos vietinėje rinkoje išlaikymą.

Lentel . 4.5.ė Svarbiausi veiksniai, lemiantys sektoriaus moni konkurencingum (KSF)į ų ąVeiksnys 1

menkaisvarbu

2svarbu

3labai

svarbu

4išskirtinės svarbos veiksnys

1. Gebėjimas užtikrinti vartotojams geriausią kainos ir kokybės santykį

X

2. Modernios technologijos X

3. Marketingas X

4. Gebėjimas kurti išskirtinius produktus X

5. Novatoriškų verslo ir technologinių sprendimų svarba

X

6. Priklausymas tarptautinėms vertės kūrimo grandinėms

X

7. Turėjimas strateginio užsienio partnerio X

8. Stiprios pozicijos vietinėje rinkoje X

9. Efektyvi logistika X

1. Gebėjimas užtikrinti vartotojams geriausią kainos ir kokybės santykį. Šiuo metu Lietuvos metalo ir metalo gaminių gamybos sektorius nėra aukštą pridėtinę vertę generuojanti pramonės šaka. Sektoriaus įmonės labiau konkuruoja žemesne kaina, kuri pasiekiama dėl nedidelių transportavimo, darbo jėgos ir kitų sąnaudų. Atsižvelgiant į tai, sektoriaus įmonių vadovai ir specialistai pripažįsta, kad siekiant sėkmingai konkuruoti rinkoje, išskirtinę svarbą turi įmonių gebėjimas teikti produkciją, kurios kainos ir kokybės santykis labiausiai atitinka vartotojų poreikius. Konkuruojant pigesnių prekių rinkose, tai reiškia įmonių gebėjimą pasiūlyti užsakovų kokybės standartus atitinkančią produkciją už mažesnę kainą nei konkurentai. Tačiau strategine prasme orientacija į žemas kainas nėra labai perspektyvi, nes konkurencinį pranašumą tokiu atveju įgyja stambesnės įmonės, o tokių šiame Lietuvos pramonės sektoriuje nėra daug.

2. Modernios technologijos. Vienintelis būdas kelti gaminių kokybę ir mažinti gamybos sąnaudas – tai gamybos efektyvumo didinimas. Viena pagrindinių priemonių tai pasiekti – yra modernių, našių gamybos technologijų diegimas bei senų technologinių sprendimų tobulinimas. Naujausių technologijų diegimas leidžia įmonėms padidinti gamybos efektyvumą, optimizuojant gamybos procesą, sumažinant gamybos kainas, sutrumpinant užsakymų vykdymo laiką. Antra vertus, šiame sektoriuje technologijos nekinta taip sparčiai, kaip daugelyje kitų sektorių, todėl diegiant naujas technologijas svarbu atidžiai vertinti racionalumą, nebūtinai orientuojantis į pačias moderniausias technologijas.

3. Marketingas. Kitas esminis Lietuvos metalo ir metalo gaminių gamybos sektoriaus įmonių sėkmę užtikrinantis veiksnys yra efektyvus marketingas. Sektoriaus įmonių vadovai pripažįsta, kad sukurti ir pagaminti produktą yra lengviau nei jį parduoti, todėl svarbus dėmesys

turi būti skirtas įmonių ir jų produktų žinomumui bei jų vertės didinimui, ypatingai tarptautinėse rinkose. Visų ekspertų nuomone būtent marketingas yra vienas svarbių silpnumų.

2. Gebėjimas kurti išskirtinius produktus. Ekspertų pripažįstama, kad galimybės šiame pramonės sektoriuje pasiūlyti išskirtinius produktus, nėra plačios, tačiau labai svarbios užtikrinant įmonės išskirtinę konkurencinę poziciją rinkoje. Tačiau toks gebėjimas labai sustiprintų įmonių konkurencingumą.

4. Novatoriškų verslo ir technologinių sprendimų svarba. Kuriant išskirtinius produktus, labai svarbūs yra įmonių novatoriškumo gebėjimai. Čia labai svarbu dėmesį koncentruoti ne tik į technologines, bet ypač – į verslo ir kitokias inovacijas, nes technologinių inovacijų galimybės šiame tradiciniame sektoriuje nėra labai plačios.

5. Priklausymas tarptautinėms vertės kūrimo grandinėms. Sektoriaus įmonių vadovai ir specialistai pripažįsta, kad didesnę vertę šiame pramonės sektoriuje galima sukurti integruojantis į pasaulines ir regiono vertės kūrimo grandines. Priklausymas tokioms grandinėms atveria įmonėms priėjimą prie naujų rinkų, leidžia įgyti užsienio šalių patirtį, palengvina naujausių technologinių sprendimų įsisavinimą ir know-how perkėlimą.

6. Turėjimas strateginio užsienio partnerio. Užsienio investicijų pritraukimas – yra vienas veiksmingų būdų, siekiant įgyti ir įsisavinti šiuolaikines gamybos technologijas bei pradėti kurti aukštesnės pridėtinės vertės produktus. Strateginio investuotojo svarba neapsiriboja investicijomis, ne mažiau svarbi yra strateginio partnerio parama plečiantis į naujas rinkas.

7. Stiprios pozicijos vietinėje rinkoje. Reikėtų akcentuoti, kad Lietuvos metalo ir metalo gaminių gamybos sektoriaus įmonių produkcijos didelė dalis yra orientuota į vietinį statybos sektorių. Tokioms dabartinėmis sąlygomis įmonėms yra labai svarbu užtikrinti stiprias pozicijas vietinėje rinkoje. Tačiau siekiant kokybinio perversmo sektoriuje, skatinant jo integraciją į tarptautines vertės grandines, šis veiksnys tampa nebe išskirtinės svarbos. Juo labiau, kad sunku tikėtis greito statybos sektoriaus atsigavimo.

9. Efektyvi logistika. Konkuruojant šiame pramonės sektoriuje labai svarbu efektyviai vykdyti logistines operacijas. Efektyvios logistikos vaidmuo ypatingai padidėja įmonėms plėtojant veiklą tarptautinėse rinkose. O kadangi nemaža dalis sektoriaus produkcijos yra eksportuojama, o ypač – reeksportuojama, logistika tampa labai svarbiu sėkmės veiksniu.

Analizuojant išskirtųjų sėkmės veiksnių svarbą, ekspertai pagrindiniais veiksniais įvardijo šešis iš jų:

1. Gebėjimą užtikrinti vartotojams geriausią kainos ir kokybės santykį2. Marketingą3. Gebėjimą kurti išskirtinius produktus4. Novatoriškus verslo ir technologinius sprendimus5. Turėjimą strateginio užsienio partnerio6. Efektyvi logistika

Toliau analizuojamas Lietuvos metalo ir metalo gaminių gamybos sektoriaus atitikimas svarbiausiems sėkmę lemiantiems veiksniams. Šis vertinimas leidžia nustatyti, ar sektorius turi potencialo pasinaudoti turimomis stiprybėmis, siekiant padidinti sektoriaus ir jo įmonių konkurencingumą (žr. 4.15. pav.).

Stiprumai Svarbiausi sėkmę lemiantys veiksniai (KSF)

1. 2. 3. 4. 5. 6. Suma:

1. + - + + + - 4

2. + - + - - + 3

3. ++ - - - + - 3

4. + - + ++ + - 5

5. +++ + - - ++ - 6

6. + - + + + + 5

7. + - - - + +++ 5

8. + - - - + +++ 5

9. - ++ + - + - 4

Suma: 11 3 5 4 9 8

Pav. 4.15. Lietuvos metalo ir metalo gamini gamybos sektoriaus stiprybi atitikimas svarbiausiemsų ų s km lemiantiems veiksniams (KSF)ė ę

Kaip matyti iš pateikto paveikslo, sektoriaus stiprumai yra palyginti menkai susieti su svarbiausiais sėkmės veiksniais. Šių veiksnių aspektu esami stiprumai geriausiai atitinka gebėjimą pasiekti tinkamą kainos ir kokybės santykį. Taip yra dėl pagrindinėse įmonėse esamos palyginti neblogos technikos bei santykinai žemų darbo jėgos ir kai kurių kitų išteklių kainų. Efektyvios logistikos galimybę daugiausiai garantuoja ne pačių įmonių turimas potencialas, bet bendrosios infrastruktūros kokybė ir geografinė šalies padėtis. Strateginė problema yra tai, jog nei pačių stiprumų, nei jų santykyje su svarbiausiais sėkmės veiksniais nepavyksta įžvelgti svaresnių privalumų, kurie būtų priskirtini sukurtų pranašumų kategorijai. Toks įspūdis, kad šis sektorius auga daugiausiai anksčiau sukurtos bazės pagrindu. Dėl šios priežasties, siekiant realizuoti konkurencingumo didinimo strategijas, teks ieškoti sisteminių priemonių.

Svarbiausi sėkmę lemiantys veiksniai (KSF) :

1. Gebėjimas užtikrinti vartotojams geriausią kainos ir kokybės santykį

2. Marketingas3. Gebėjimas kurti išskirtinius produktus4. Novatoriškų verslo ir technologinių

sprendimų svarba5. Turėjimas strateginio užsienio

partnerio6. Efektyvi logistika

Stiprumai :

1. Gamybos procesų lankstumas2. Sugebėjimas gaminti nedideliais kiekiais3. Sąlyginai nedideli darbo jėgos kaštai4. Gilios inžinerinės veiklos tradicijos Lietuvoje5. Geras produktų kokybės ir kainos santykis6. Techninių paslaugų prieinamumas ir kokybė7. Artumas iki strategiškai reikšmingų rinkų8. Pakankamai išvystyta infrastruktūra9. Veikli šakine asociacija

5. LIETUVOS METALO IR METALO GAMINIŲ GAMYBOS PRAMONĖS RAIDOS HIPOTETINIAI SCENARIJAI

Scenarijus rengti galima pasitelkiant gana skirtingas metodikas, tačiau išsamių scenarijų rengimas yra sudėtingas ir daug papildomo ekspertinio darbo reikalaujantis procesas. Todėl čia bus taikomas supaprastintas metodas.

Rengiant galimus raidos scenarijus atspirties pozicija buvo pasirinkti du parametrai: ekonominės krizės trukmė ir įmonių orientacijos į inovacijas dimensija. Tokį pasirinkimą lėmė didelė įmonių priklausomybė nuo statybų sektoriaus, kuris yra itin jautrus ekonominei situacijai, o taip pat strateginis poreikis keiti sektoriaus struktūrą. Kitaip tariant, imami du neapibrėžtumai, kurių vienas nepriklauso nuo įmonių pastangų (krizė), o kitas daugiausiai priklauso nuo pačių įmonių strateginių sprendimų. Toks tikėtinų įvykių pozicionavimas leido suformuluoti keturis tikėtinus scenarijus. Be abejo, imant kitas perspektyvas, gautumėme kitokius ir scenarijus.

Hipotetiniai scenarijai pateikti 4.16 paveiksle.Labiausiai pesimistinis scenarijus nusako tikėtiną situaciją, jei krizė pagrindinėse rinkose

užtrūks ilgiau, o įmonės ir toliau orientuosis į standartinius produktus, mažai dėmesio skirs inovacijoms. Šis scenarijus pavadintas „Koma“, nes neišvengiamai iššauktų nemažos dalies įmonių bankrotą ar sąstingį. Šis scenarijus tikėtinas net ir tuo atveju, jei eksporto rinkos po krizės pradės atsigauti greičiau (tokių ženklų yra), tačiau įmonės, kurios prioritetiškai yra orientuotos į vidinę rinką, to nepajaus dėl neišvengiamai užtruksiančio sunkmečio Lietuvos ūkyje. Pagal šį scenarijų, apart nemažos dalies įmonių bankroto, būtų ir kitų negatyvių pasekmių. Neišvengiamai mažėtų metalo ir jo gaminių sektoriaus svarba šalies ekonomikai, technologinis modernizavimas būtų sunkiai įmanomas, neišvengiamai būtų netenkama geriausių specialistų, kurie pereitų dirbti į perspektyvesnius sektorius, padidėtų pigių veiklos kaštų šalių konkurencinis spaudimas.

Kitas, šiek tiek optimistiškesnis, tačiau taip pat nežadantis didelių pozityvių permainų scenarijus būtų, jei eksporto rinkos atsigautų palyginti greitai, tačiau įmonių akcentas į žemos pridedamosios vertės gamybą, menkas dėmesys inovacijoms, išliktų. Toks scenarijus pavadintas „Lėta kaita“. Šio pavadinimo logika yra ta, jog netgi atsigaunant eksporto rinkoms, šio sektoriaus augimas nebūtų spartus dėl problemų vidinėje rinkoje, kurioje veikia daugelis įmonių. Eksportuojama produkcija nėra didelės pridėtinės vertės, todėl tikėtis didelių finansinių išteklių įmonių modernizavimui būtų sudėtinga. Taip pat tikėtina, jog įmonių strategijos, taikytos iki krizės, menkai pakis, inovacijos – daugiau išimtis, o ne taisyklė, eksporto struktūroje didės metalo reeksporto dalis. Svarbu ir tai, jog menkai į gerąją pusę keisis sektoriaus prestižas ir patrauklumas čia dirbti talentingiems darbuotojams. Dėl šios priežasties bus sunku palaikyti reikiamą sektoriaus darbuotojų kompetencijos lygį.

Scenarijus, pagal kurį krizė pagrindinėse rinkose užtrūks, tačiau įmonės pradės daugiau dėmesio skirti inovacijoms, įvarytas „Viltis“. Šio scenarijaus logika yra ta, jog įmonės suvoks, kad verslo sąlygos po krizės tikrai nebebus tokios pačios, kokios jos buvo iki krizės ir reikia ieškoti naujų strateginių sprendimų. Lyginant įvairių šalių analogiškame sektoriuje sukuriamos pridėtinės vertės dydį tiek absoliutine verte, tiek ir tenkančią vienam darbuotojui matyti, jog tolesnis likimas žemų kainų ir žemos vertės segmente yra neperspektyvus. Būtinos inovacijos. Tačiau tai pavyks padaryti tik toms įmonėms, kurios turi sukaupę tam tikrą kapitalo rezervą ir jį panaudos kokybiniam savo vystymuisi. Pagal šį scenarijų įmonėms tektų daugiau dėmesio skirti mažiau metalo ir energijos reikalaujančių produktų gamybai, tikėtinas įmonių smulkėjimas ir gilesnė specializacija. Tiesa, specializaciją ribos būtinybė išgyventi krizės situacijoje. Turėtų daugėti vienetinių, specifinės paskirties produktų gamyba. Įmonės taptų patrauklesnėmis užsienio investuotojams bei kūrybiškesniems darbuotojams.

Orientacija į standartinį produktą Orientacija į inovacijas

Eksporto rinkos atsigaus greitai

Krizė pagrindinėse rinkose užsitęs

„LĖTA KAITA“Įmonių strategijos atkartos buvusias iki krizėsDidės metalo ir jo gaminių reeksporto dalisTechnologinės ir verslo inovacijos – daugiau išimtis negu taisyklėEkonominė įmonių padėtis gerės lėtaiSektoriaus prestižas ir patrauklumas gabiems specialistams išliks

menkas

„KOMA“Daugelis įmonių nutrauks veikląSektoriaus svarba pramonės struktūroje žymiai sumenksTechnologinis modernizavimas menkai tikėtinasSektorius praras geriausius specialistusSustiprės pigių gamintojų spaudimas

„NAUJAS KVĖPAVIMAS“Žymiai padidės užsienio investuotojų dėmesysPaspartės integracija į tarptautinius klasteriusSektorius labiau integruosis su kitais mašinų ir prietaisų pramonės

sektoriaisMažės reeksporto ir didės vietinės kilmės produktų eksportasAktyviai modernizuojama gamybaSustiprės ryšiai tarp mokslo ir pramonės

„VILTIS“Orientacija į mažiau metalo ir energijos reikalaujančias veiklasProduktų struktūroje daugės vienetinių, specifinių gaminiųĮmonės smulkės ir labiau specializuosisĮmonės taps patrauklesnės kūrybiškiems specialistams, tačiau jų

įdarbinimo galimybės išliks menkos.

Pav. 5.1. Lietuvos metalo ir metalo gamini gamybos sektoriaus raidos scenarijaių

Labiausiai optimistinis scenarijus pavadintas „Naujas kvėpavimas“ todėl, kad jį lemtų du pozityvūs veiksniai: greitas eksporto rinkų atsigavimas ir įmonių strateginis dėmesys inovacijoms. Pagal šį scenarijų įmonės aktyviai modernizuotų savo gamybos procesus, tam panaudodamos ES paramą ir sukauptas lėšas, sektorius taptų žymiai patrauklesnis strateginiams užsienio investuotojams, paspartėtų įmonių integracija į tarptautines vertės grandines. Tai taip pat turėtų pozityvios įtakos gerinant mokslo ir pramonės bendradarbiavimą, didinat aukštos kvalifikacijos darbuotojų, ypač – inžinierių įdarbinimo galimybes. Neabejotinai mažėtų metalo reeksporto svarba sektoriaus eksporto struktūroje. Padidėtų galimybės metalo dirbinių sektoriui integruotis į kitus besiformuojančius sektorius.

APIBENDRINIMAS IR REKOMENDACIJOS

Atsižvelgiant į pastarųjų metų pokyčius bendrojoje ekonominėje situacijoje Lietuvoje ir visame pasaulyje, aptariant Lietuvos metalo ir metalo gaminių gamybos pramonės sektoriaus struktūrą remtasi naujausiais statistikos duomenimis.

Pagal sektoriuje veikiančių ūkio subjektų skaičių, Lietuvos metalo ir metalo gaminių pramonės sektorius pastaraisiais metais išliko gana pastovus. Pagrindinių metalų gamybos veikloje įmonių skaičius svyruoja apie 40. Absoliučiai didžiausia sektoriaus įmonių dalis (2009 m. pradžioje - 680) yra įregistruotos kaip metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrengimus, gamintojos. Per 2006-2008 metus, šioje ekonominėje veikloje veikiančių ūkio subjektus skaičius šiek tiek svyravo ir 2009 m. pradžioje buvo didžiausias per analizuojamą laikotarpį. Metalo ir metalo gaminių gamybos pramonėje veikiantys ūkio subjektai sudaro beveik 10% nuo visų Lietuvos apdirbamojoje gamyboje veikiančių ūkio subjektų skaičiaus.

2007 m. duomenimis metalo ir metalo gaminių pramonės sektoriuje buvo užimta daugiau nei 5% visų apdirbamojoje gamyboje užimtų žmonių, o tai yra daugiau nei 14 tūkst. užimtųjų.

Sektoriuje sukuriama pridėtinė vertė tendencingai kas ketvirtį augo iki 2007 m. pabaigos. Sukuriama pridėtinė vertė augo net ir mažėjant sektoriuje užimtų darbuotojų skaičiui. Vertinant sektoriaus konkurencingumą, tokia situacija yra teigiamas bruožas, nes veiklos efektyvumas yra vienas svarbiausių rodiklių, apibūdinančių konkurencingumą Didėjanti pramonės sektoriaus struktūrinė dalis rodo, kad analizuojamas pramonės sektorius plėtojasi sparčiau nei visa šalies apdirbamoji pramonė, o tai akivaizdžiai liudija apie tuo pačiu augantį ir sektoriaus konkurencingumą. Tačiau 2008 m. pradžioje situacija pasikeitė – ėmė mažėti ir generuojama pridėtinė vertė ir sektoriuje sukuriamos pridėtinės vertės dalis šalies ūkyje. Neigiama tendencija stebima iki 2009 m. antrojo ketvirčio.

Galima daryti išvadą, kad augimo sulėtėjimas metalo ir metalo gaminių gamybos sektoriuje Lietuvoje prasidėjo pusmečiu anksčiau nei bendrai apdirbamojoje gamyboje. Ketvirtinis sukurtos bendrosios pridėtinės vertės augimo indeksas rodo, kad iki 2007 m. pabaigos analizuojamas sektorius augo gerokai sparčiau nei visa Lietuvos apdirbamoji gamyba, tačiau po spartaus augimo sekė „kietas nusileidimas“ – metalo ir metalo gaminių gamybos pramonės sektorius pradedant 2008 m. pirmuoju ketvirčiu lėtėja sparčiau nei vidutiniškai visa apdirbamoji gamyba. Analogiškos išvados daromos taip pat ir stebint pramonės produkcijos dinamikos duomenis.

2008 m. pirmojoje pusėje prasidėjęs sektoriaus raidos lėtėjimas buvo nulemtas lėtėjančio augimo didžiąją sektoriaus produkcijos dalį gaminančioje veikloje – tai yra metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrengimus, gamyboje. Tuo pat metu įvykęs staigus produkcijos prieaugis pagrindinių metalų gamybos veikloje negalėjo atsverti šio nuosmukio, nes pagrindinių metalų gamybos veiklos produkcija iki šio pokyčio 2008 m. pradžioje, sudarė tik apie 3-4% bendroje metalo ir metalo gaminių sektoriaus produkcijos apimtyje. Tikėtina, kad tokį pagrindinių metalų gamybos veiklos šuolį galėjo nulemti sezoniškumas, ankstesni užsakymai ar kt., nes po pusmečio ir pagrindinių metalų gamybos veiklos produkcija ėmė mažėti.

Kaip jau minėta, Lietuvos metalo ir metalo gaminių gamybos pramonės sektoriui išskirtiniai buvo 2007 m., kuomet sektoriaus darbo našumas viršijo Lietuvos apdirbamosios gamybos sektoriaus našumo vidurkį. Tais metais sektoriuje užimtų darbuotojų skaičius ženkliai nesumažėjo, bet produkcijos apimtis augo, todėl toks rezultatas turėtų būti vertinamas, kaip teigiamas pasiekimas, didinant sektoriaus konkurencingumą. Deja, bet staigus nuosmukis 2008 m. pradžioje atsispindėjo ir sektoriaus darbo našumo rezultatuose – metalo ir metalo gaminių gamybos pramonės sektoriaus darbo našumas vėl sumažėjo ir nebesiekia šalies vidurkio. Nepaisant to, darbo našumą (produktyvumą) galima laikyti viena iš stipriųjų Lietuvos metalo ir metalo gaminių gamybos pramonės sektoriaus pusių (lyginant tik su kitais Lietuvos apdirbamosios gamybos pramonės sektoriais), nes ilguoju periodu jis yra artimas Lietuvos

111

apdirbamosios gamybos vidurkiui, o 2007 m., prieš prasidedant ekonomikos nuosmukiui jį viršijo.

Ekonomikoje apie konkurencingumą dažnai sprendžiama pagal produktų eksportą ir importą – apie konkurencingumo mažėjimą signalizuoja importo didėjimas ir eksporto mažėjimas. Du trečdalius Lietuvos metalo ir metalo gaminių pramonės sektoriaus eksporto sudaro 72 (Geležis ir plienas, juodieji metalai) ir 73 (Dirbiniai iš geležies arba iš plieno, iš juodųjų metalų) kombinuotosios nomenklatūros skirsniuose klasifikuojami gaminiai. Likusieji 20% nedidelėmis dalimis pasiskirsto tarp visų kitų Netauriųjų metalų ir dirbinių iš netauriųjų metalų skyriaus skirsnių.

Analizuojant atkreiptas dėmesys į tai, kad geležies ir plieno prekių grupės Lietuvos eksporto apimtyje lietuviškos kilmės prekių dalis per 2004-2008 m. sumažėjo nuo 80,73 iki 54,84%, o antroje pagal eksporto apimtį prekių grupėje taip pat atitinkamai nuo 73,19 iki 62,84%. Nepaisant augančių eksporto apimčių, Lietuvos gamintojų konkurencingumas nedidėja, nes eksporto apimtys auga ne lietuviškos kilmės, o reeksportuojamų gaminių sąskaita.

Po pastovaus 2005-2007 m. kilimo, 2008 m. Lietuvos metalo ir metalo gaminių pramonės sektoriaus konkurencingumas kitų Lietuvos ekonominės veiklos šakų atžvilgiu sumažėjo iki 2004 m. lygio. Vadinasi sektoriaus „lėtėjimas“ (eksporto prasme) 2008 m. vyko sparčiau nei apibendrintai visoje Lietuvos apdirbamojoje gamyboje.

Konstatuojama, kad pagrindinių metalų ir metalo gaminių sektorius yra svarbi daugelio Europos šalių apdirbamosios gamybos pramonės vertės grandinės dalis. Tai sektorius, kuriame pradedamas mechaninės inžinerijos, automobilių, laivų, aeronautikos, statybos ir konstravimo pramonės šakų produkcijos kūrimas.

2002-2006 m. laikotarpiu gaminamos produkcijos apimtimi labiausiai augo Rytų ir Centrinės Europos šalys – naujosios ES narės. Lenkijoje, Čekijoje, Rumunijoje, Slovakijoje, Latvijoje sektoriaus augimas buvo artimas arba viršijo 100%. Lietuvoje ir Estijoje metalo ir metalo gaminių pramonės sektoriaus produkcijos vertė per 2002-2006 m. išaugo beveik 200%. Atitinkamai augo ir daugelio Rytų ir Centrinės Europos šalių metalo ir metalo gaminių sektoriuje užimtų darbuotojų skaičius. Suprantama, darbuotojų skaičiaus augimas nebuvo toks spartus ir tai taip pat leidžia kalbėti apie sparčiai augantį sektoriaus darbo našumo lygį. Lyderių pagal sektoriaus apimtį, o taip pat ir daugelio kitų labiau išsivysčiusių šalių metalo ir metalo gaminių pramonės sektoriuje darbuotojų skaičius augo tik šiek tiek arba net sumažėjo.

Lietuva šiuo požiūriu (2006 m. metalo ir metalo gaminių gamybos pramonės sektoriaus produkcijos vertės dalis apdirbamosios gamybos struktūroje apie 5%), yra antra po Airijos. Nors Lietuvos metalo ir metalo gaminių gamybos pramonės sektorius 2002-2006 m. laikotarpiu augo ypač sparčiai, tačiau, žvelgiant platesniame – Europos šalių – kontekste, galima teigti, kad Lietuva nėra pasiekusi vidutinio Europos metalo ir metalo gaminių gamybos specializacijos lygio. Sektorius savo dalimi apdirbamosios gamybos produkcijos vertės struktūroje yra reikšmingesnis visose kitose Europos šalyse. Jeigu sektoriaus tarptautinį konkurencingumą vertinti pagal jo išsivystymą (išsiplėtojimą) šalies ekonomikoje (t.y. šalies specializacijos analizuojamajame sektoriuje lygį), tai akivaizdu, kad Lietuvos metalo ir metalo gaminių pramonės sektorius, šia prasme prielaidų aukštam konkurencingumui neturi.

Kita vertus, tai, kad konkrečios šalies pramonės sektorius nėra didelis savo apimtimi (o net ir jei šalis nėra aukštai specializuota analizuojamoje ekonominės veiklos rūšyje) dar nereiškia, kad jis negali turėti konkurencinių pranašumų ir būti konkurencingu tarptautiniame prekybos sektoriaus gaminiais kontekste. Suprantama, nedidelės šalies sektorius nebus lyderiu pagal pasaulinio eksporto duomenis, tačiau pranašumu konkrečiose rinkose jis gali turėti. Šiuos pranašumus nulemia kiti, ne su sektoriaus apimtimi susiję veiksniai.

Pagal pridėtinės vertės, tenkančios vienam darbuotojui, rodiklį 2006 m. tarp Europos šalių pirmavo Norvegija. Vienam darbuotojui tenkanti pridėtinė vertė, sukurta metalo ir metalo gaminių gamybos pramonės sektoriuje, siekė 105 tūkst. eurų.

Lietuvos metalo ir metalo gaminių gamybos pramonės sektorius, kartu su 2002-2006 m. produkcijos apimtimi sparčiausiai augusių kitų Rytų ir Centrinės Europos šalių analogiškais sektoriais yra pagal produktyvumo rodiklį sudaryto reitingo sąrašo pabaigoje. Lyginant pagal

112

vieno darbuotojo sukuriamos pridėtinės vertės rodiklį pirmaujančių šalių (bet neskaitant šiuo požiūriu išsiskiriančios Norvegijos) ir Lietuvos produktyvumo lygį analizuojamame sektoriuje, skirtumas būtų maždaug 6 kartai.

Pagal veiklos efektyvumo (produktyvumo) ir nuo jo priklausančios sektoriaus dirbančiųjų gerovės rodiklį (personalo kaštus), Europos šalis sąlyginai galima grupuoti į keletą svarbiausių grupių. Konkurencingiausiomis laikytinos Norvegija, Liuksemburgas, Suomija, Austrija, Belgija, Nyderlandai, Vokietija, Švedija, Jungtinė Karalystė, Danija, Prancūzija, Airija. Vidutiniškai konkurencingomis galima laikyti šalis, kurių produktyvumas yra artimas ES vidurkiui: tai Graikija, Ispanija, Italija, Kipras, Slovėnija. Mažiausiai konkurencingos šiuo požiūriu yra 2002-2006 m. sparčiausiai augusios Rytų ir Centrinės Europos šalys: Slovakija, Portugalija, Čekijos Respublika, Lenkija, Vengrija, Estija, Latvija, Rumunija ir Lietuva.

Lyginant Lietuvos metalo ir metalo gaminių pramonės sektoriaus prekių grupių sąrašus, kurie sudaryti reitingavimo kriterijumi pasirinkus absoliučią eksporto apyvartą ir santykinį RCA indeksą, pastebima, kad šie sąrašai yra gana skirtingi. Lietuvos ekonomikai metalo ir metalo gaminių pramonės sektoriuje svarbiausi yra 72 (geležis ir plienas) ir 73 (gaminiai iš geležies ir plieno) skirsniuose klasifikuojami gaminiai. Visam metalo ir metalo gaminių pramonės sektoriui tenkančioje Lietuvos ūkio eksporto apimtyje, o tai 2007 m. duomenimis yra 5,15%, minėtųjų dviejų prekių grupių eksportas sudaro atitinkamai 2,05 ir 1,80%. Lietuvos eksporto struktūroje vyrauja žemos pridėtinės vertės gaminiai.

Svarbiausi metalo ir jo dirbinių gamybos sektoriaus stiprumai yra šie: Gamybos procesų lankstumas Sugebėjimas gaminti nedideliais kiekiais Sąlyginai nedideli darbo jėgos kaštai Gilios inžinerinės veiklos tradicijos Lietuvoje Geras produktų kokybės ir kainos santykis Artumas iki strategiškai reikšmingų rinkų

Taip pat prie stiprumų, tačiau ne tokių svarbių, priskirtini tokie veiksniai, kaip techninių paslaugų prieinamumas ir kokybė, pakankamai išvystyta infrastruktūra, veikli šakine asociacija.

Svarbiausi sektoriaus silpnumai yra tokie: Žemas darbo našumas Žemas procesų automatizacijos įmonėse lygis Nedideli gamybiniai pajėgumai (mažas įmonių potencialas vykdyti didelius

užsakymus) Nepakankama įmonių bendradarbiavimo kultūra Nepakankama specialistų parengimo kokybė Siauro profilio specialistų trūkumas Gamybos vadovų profesionalumo stoka Kvalifikuotų specialistų praradimas Nedidelis įmonių pelningumas Lėtas naujų technologijų ir kitų naujovių diegimas Silpna integracija į Vakarų Europos tiekimo grandines Didelė priklausomybė nuo statybos sektoriaus

Svarbiausios galimybės, kurias turėtų įvertinti sektoriaus įmonės yra šios: Efektyviau integruotis į ES industrines sistemas Pritraukti strateginį investuotoją, galintį tapti klasterio rišamąja grandimi. Pasinaudojant ES fondais atnaujinti techninę bazę Išplėsti galutinių aukštos pridėtinės vertės produktų gamybą Pasinaudojant užsakovų siekiu mažinti gaminių savikainą išplėsti veiklą ES

rinkose. Įsisavinti mažiau medžiagų ir energijos reikalaujančių gaminių gamybą Suformuoti efektyvų nacionalinį metalo ir mašinų gamybos klasterį

113

Svarbiausios grėsmės: Kvalifikuotos darbo jėgos neatsinaujinimas Užsitęsusi pasaulio ekonomikos krizė privers nemažai įmonių bankrutuoti Aukštos kompetencijos specialistų stoka Brangstantys energetiniai resursai sumažins konkurencingumą Atsigaunant ekonomikai žymiai pabrangs bazinės medžiagos Vakarų šalių įmonės nemažai savo užsakymų perkels į trečiąsias šalis

Svarbiausi veiksniai, nuo kurių priklauso įmonių sėkmė šioje pramonėje, ekspertų nuomone yra šie:

Gebėjimą užtikrinti vartotojams geriausią kainos ir kokybės santykį Marketingą Gebėjimą kurti išskirtinius produktus Novatoriškus verslo ir technologinius sprendimus Turėjimą strateginio užsienio partnerio Efektyvi logistika

Hipotetiniai sektoriaus raidos scenarijai, parengti atsižvelgiant į ekspertų vertinimą ir tarptautines tendencijas ir įvertinantys du galimus neapibrėžtumus – ekonominės krizės įtaką ir įmonių galimą strateginę orientaciją į inovacijas:

„Koma“ – jei krizės pasekmės turės ilgalaikį poveikį, o įmonių strateginė orientacija į žemų kainų segmentą nepasikeis;

„Viltis“ – jei krizės poveikis bus ilgalaikis, tačiau įmonės žymiai daugiau dėmesio skirs inovacijoms;

„Lėta kaita“ – jei įmonių strateginė orientacija nepasikeis, tačiau eksporto rinkos atsigaus greitai;

„Naujas kvėpavimas“ – jei rinkos po krizės atsigaus gana greitai ir įmonės strategiškai pradės orientuotis į inovacijų kūrimą ir diegimą.

Siekiant mažinti metalo ir metalo gaminių gamybos pramonės konkurencingumą silpninančius veiksnius ir didinti šį konkurencingumą, tikslinga realizuoti visą eilę priemonių.

1. Atskleisti sektoriaus silpnumai gana tiksliai atspindi analogišką situaciją ir kituose tradiciniuose pramonės sektoriuose, skiriasi tik niuansai. Svarbiausi silpnumai siejami su menku įmonių produktyvumu, darbo našumu, menka sukuriama pridėtine verte. Visi šie parametrai glaudžiai susiję tarpusavyje, kaip ir menkas gamybos automatizavimo lygis, lėtai diegiamos naujos technologijos. Didžiąja dalimi šie silpnumai priklauso nuo pačių įmonių veiklos strategijų, valdymo kokybės. Kartu pastebėtina, kad šis sektorius, nežiūrint ir svarios jo dalies šalies pramonėje, niekada nebuvo tarp pačių moderniausių, todėl tradicijos taip pat daro tam tikrą poveikį. Todėl, siekiant gerinti minėtas įmonių kokybes, teks derinti konkrečių įmonių ir ūkio valdymo priemones. Labai prasminga būtų inicijuoti sektorinio klasterio kūrimąsi, parengti jo viziją ir strategiją. Tolesniame etape šis klasteris turėtų tapti platesnio mašinų ir prietaisų pramonės klasterio dalimi. Sėkmės atveju daug minėtų problemų būtų sprendžiamos kompleksiškai.

2. Metalų ir metalo gaminių gamybos pramonė turi gana nemažai savitumų, kurie apsunkina inovacijų kūrimo ir diegimo tradicinių metodų taikymą. Todėl būtų itin prasminga išsiaiškinti galimybes sukurti savitą ir efektyvią sektoriaus novatoriškumo didinimo sistemą ir strategiją. Vienos įmonės atskirai nieko esminio padaryti šiuo aspektu negalės, joms reikalinga pagalba. Tokia pagalba beveik nieko nekainuotų, nes yra pakankamai suinteresuotų institucijų ir ekspertų, galinčių kompetentingai padėti šią problemą spręsti.

114

3. Svarbi sektoriaus konkurencingumo didinimo prielaida – galėjimas apsirūpinti tinamais įvairių sričių ir lygio specialistais. Šiuo metu problema yra dvilypė. Pirma, specialistų rengimo sistema šiuo metu netenkina pramonės poreikių. Antra, dėl šios pramonės specifikos, akcento į nedidelę pridedamąją vertę kuriančias veiklas, yra gana ribotos galimybės įdarbinti aukštos kvalifikacijos darbuotojus, ypač – inžinierius. Reikalingi netradiciniai sprendimai, kuriuos pasiūlyti gali tik glaudus įmonių bendradarbiavimas ir kooperacija. Specialistų rengimo sistemos bėdos yra tapačios visai pramonei, todėl ir sprendimai turėtų būti daromi visos pramonės mastu.

4. Statybos sektorius tradiciškai yra didžiausias metalo konstrukcijų ir kitų gaminių vartotojas, todėl tikėtis, kad atsigavus ekonomikai sektoriaus įmonės skubės keisti veiklos akcentus nėra prasmės, o ir nėra reikalo. Tačiau dabartinės krizės pamokos moko, kad toks vienpusiškumas yra pavojingas. Reikia stiprinti akcentą į eksportą. Tai padaryti galima dviem pagrindiniais būdais: ryškiai padidinus gamybos pajėgumus, kas vienai atskirai paimtai įmonei yra sudėtinga dėl jos mažumo, arba specializuojantis į specifinės paskirties sudėtingesnių produktų gamybą. Šiuo atveju tektų pereiti į kitą rinkos segmentą, kuriame lauktų konkurencija su Vokietijos ir panašių šalių gamintojais. Tai padaryti nebus lengva, bet rezultatas būtų svarus.

5. Siekiant padėti sektoriaus įmonėms priimti teisingus strateginius sprendimus, tikslinga atlikti analogiškų sektorių kitose šalyse lyginamąją analizę (benchmarking, angl.), kad būtų išryškintos gerosios praktikos, sėkmingų strategijų pavyzdžiai. Tai padėtų išvengti daugelio klaidų, leistų teisingiau pasirinkti strateginius prioritetus kaip konkuruoti su tų šalių įmonėmis. Tokia konkurencija yra neišvengiama. Klausimas tik toks: kas šioje konkurencijoje turės iniciatyvą.

6. Metalų ir metalo gaminių gamybos pramonės vadovams būdingas ryškiai išreikštas inžinerinis mąstymas ir labai stokojama verslo, marketinginio mąstymo. Tai lemia jų išsilavinimas, kuris tradiciškai yra inžinerinis ir karjeros trajektorija. Šią problemą neišvengiama teks spręsti, jei norima kiek radikalesnių pokyčių ir didesnės sėkmės. Tačiau tai jau išimtinai pačių įmonių ir jų vadovų problema, niekas kitas už juos to nepadarys.

7. Metalų ir metalo gaminių gamybos pramonės įmonių, kaip ir praktiškai visų kitų sektorių įmonių silpnoji vieta yra silpna gamybos organizavimo kompetencija, nemokėjimas taikyti šiuolaikinių ir efektyvių gamybos bei darbo organizavimo metodų. Pačios įmonės to tikrai nesugebės išspręsti, reikia kad tokie specialistai būtų rengiami šalies universitetuose ir kolegijose. Dabar tokių specialistų nerengiama visai. Tuo pirmiausia turėtų susidomėti KTU ir VGTU. Tačiau būtinas aktyvus pačių įmonių interesas ir dalyvavimas, nes Lietuvoje tokios kompetencijos specialistų tiek universitetuose, tiek ir pramonėje yra nedaug.

115

PRIEDAI

116

Priedas 1. Kombinuotoji tarptautin s prekybos nomenklat raė ūKodas Preki grup s pavadinimasų ė00 Visi gaminiai01 Gyvi gyv naiū02 M sa ir valgomieji m sos subproduktaiė ė03 uvys ir v iagyviai, moliuskai ir kiti vandens bestuburiaiž ėž04 Pienas ir pieno produktai; paukš i kiaušiniai; nat ralus medus; gyv nin s kilm s maisto produktai, č ų ū ū ė ė05 Gyv nin s kilm s produktai, nenurodyti kitoje vietojeū ė ė

06Augantys med iai ir kiti augalai; svog n liai, šaknys ir kitos panašios augal dalys; skintos g l s ir dekoratyviniaiž ū ė ų ė ė

alumynaiž07 Valgomosios dar ov s ir kai kurie šakniavaisiai bei gumbavaisiaiž ė08 Valgomieji vaisiai ir riešutai; citrus vaisi arba melion ievel s ir luobosų ų ų ž ė09 Kava, arbata, mat ir prieskoniaiė10 Javai11 Malybos produkcija; salyklas; krakmolas; inulinas; kvie i glitimasč ų

12Aliejini kult r s klos ir vaisiai; vair s gr dai, s klos ir vaisiai; augalai, naudojami pramon je ir medicinoje;ų ū ų ė į ū ū ė ė šiaudai ir pašarai

13 Šelakas; lipai, dervos ir kiti augal syvai bei ekstraktaių14 Augalin s pynimo med iagos; augaliniai produktai, nenurodyti kitoje vietojeė ž15 Gyv niniai arba augaliniai riebalai ir aliejus bei j skilimo produktai; paruošti maistiniai riebalai; ū ų16 Gaminiai iš m sos, uvies arba v iagyvi , moliusk arba kit vandens bestuburiė ž ėž ų ų ų ų17 Cukrus ir konditerijos gaminiai iš cukraus18 Kakava ir gaminiai iš kakavos19 Gaminiai iš jav , milt , krakmolo arba pieno; miltiniai konditerijos gaminiaių ų20 Produktai iš dar ovi , vaisi , riešut arba kit augal daliž ų ų ų ų ų ų21 vair s maisto produktaiĮ ū22 Nealkoholiniai ir alkoholiniai g rimai bei actasė23 Maisto pramon s liekanos ir atliekos; paruošti pašarai gyv namsė ū24 Tabakas ir perdirbti tabako pakaitalai25 Druska; siera; em s ir akmenys; tinkavimo med iagos, kalk s ir cementasž ė ž ė26 R dos, šlakai ir pelenaiū27 Mineralinis kuras, mineralin s alyvos ir j distiliavimo produktai; bitumin s med iagosė ų ė ž28 Neorganiniai chemikalai; organiniai arba neorganiniai tauri j metal , ret j em s metal ...ų ų ų ų ų ž ė ų29 Organiniai chemijos produktai30 Farmacijos produktai31 Tràšos32 Rauginimo arba da ymo ekstraktai; taninai ir j dariniai; da ikliai, pigmentai...ž ų ž33 Eteriniai aliejai ir kvapieji derv ekstraktai (rezinoidai); parfumerijos, kosmetikos ir tualetiniai preparataių34 Muilas, organin s paviršinio aktyvumo med iagos, skalbikliai, tepimo priemon s, dirbtiniai vaškai...ė ž ė35 Albuminin s med iagos; modifikuoti krakmolai; klijai; fermentai (enzimai)ė ž36 Sprogmenys; pirotechnikos produktai; degtukai; piroforiniai lydiniai; tam tikros degiosios med iagosž37 Fotografijos ir kinematografijos prek sė38 vair s chemijos produktaiĮ ū39 Plastikai ir j dirbiniaių40 Kau iukas ir jo dirbiniaič41 aliamin s odos (išskyrus kailius) ir išdirbta odaž ė42 Odos dirbiniai; balnai ir pakinktai; kelion s reikmenys, rankin s ir panaš s daiktaiė ė ū43 Kailiai ir dirbtiniai kailiai; j dirbiniaių44 Mediena ir medienos dirbiniai; med io anglysž

117

45 Kamštiena ir kamštienos dirbiniai46 Dirbiniai iš šiaud , esparto arba iš kit pynimo med iag ; pintin s ir kiti dirbiniai iš vytelių ų ž ų ė ų47 Medienos arba kit pluoštini celiuliozini med iag mas ; popieriaus arba kartono atliekos ir liekanosų ų ų ž ų ė48 Popierius ir kartonas; popieriaus mas s, popieriaus arba kartono dirbiniaiė

Lentel s t sinys kitame puslapyjeė ęLentel s t sinysė ę

Kodas Preki grup s pavadinimasų ė49 Spausdintos knygos, laikraš iai, reprodukcijos ir kiti poligrafijos pramon s dirbiniaič ė50 Šilkas51 Vilna, švelniavilni arba šiurkš iavilni gyv n plaukai; ašut verpalai ir audiniaių č ų ū ų ų52 Medvilnė53 Kiti augaliniai tekstil s pluoštai; popieriaus verpalai ir popieriaus verpal audiniaiė ų54 Cheminiai elementarieji si lai (gijos)ū55 Cheminiai štapelio pluoštai56 Vata, veltinys ir neaustin s med iagos; specialieji verpalai; virv s, virvel s, lynai ir trosai bei j dirbiniaiė ž ė ė ų57 Kilimai ir kitos tekstilin s grind dangosė ų58 Specialieji audiniai; si tiniai (taftingo) tekstil s audiniai; n riniai; gobelenai; apsiuvai; siuvin jimaiū ė ė ė59 mirkyti, aptraukti, padengti arba laminuoti tekstil s audiniai; tekstil s dirbiniai naudojami pramon jeĮ ė ė ė60 Megztin s arba nertin s med iagosė ė ž61 Megzti arba nerti drabu iai ir j priedaiž ų62 Drabu iai ir j priedai, išskyrus megztus ir nertusž ų63 Kiti gatavi tekstil s dirbiniai; rinkiniai; d v ti drabu iai ir d v ti tekstil s dirbiniai; skuduraiė ė ė ž ė ė ė64 Avalyn , getrai ir panaš s dirbiniai; toki dirbini dalysė ū ų ų65 Galvos apdangalai ir j dalysų66 Sk iai, sk iai nuo saul s, lazdos, lazdos-s dyn s, vytiniai, botagai ir j dalysėč ėč ė ė ė ų67 Paruoštos naudoti plunksnos ir p kai bei dirbiniai iš plunksn arba p k ; dirbtin s g l sū ų ū ų ė ė ė68 Dirbiniai iš akmens, gipso, cemento, asbesto, ru io arba panaši med iagžė č ų ž ų69 Keramikos dirbiniai70 Stiklas ir stiklo dirbiniai71 Gamtiniai arba dirbtiniu b du išauginti perlai, brangakmeniai arba pusbrangiai akmenys, taurieji metalaiū72 Gele is ir plienas (juodieji metalai)ž73 Dirbiniai iš gele ies arba iš plieno (iš juod j metal )ž ų ų ų74 Varis ir vario dirbiniai75 Nikelis ir nikelio dirbiniai76 Aliuminis ir aliuminio dirbiniai78 Švinas ir švino dirbiniai79 Cinkas ir cinko dirbiniai80 Alavas ir alavo dirbiniai81 Kiti netaurieji metalai; kermetai; dirbiniai iš ši med iagų ž ų82 rankiai, padargai, peiliai, šaukštai ir šakut s iš netauri j metal ; j dalys iš netauri j metalĮ ė ų ų ų ų ų ų ų83 vair s dirbiniai iš netauri j metalĮ ū ų ų ų84 Branduoliniai reaktoriai, katilai (boileriai), mašinos ir mechaniniai renginiai; j dalysį ų85 Elektros mašinos ir renginiai bei j dalys; garso rašymo ir atk rimo aparatai...į ų į ū86 Gele inkelio arba tramvajaus lokomotyvai, riedmenys ir j dalys; gele inkeli arba tramvajaus b giaiž ų ž ų ė87 Ant eminio transporto priemon s, išskyrus gele inkelio ir tramvajaus riedmenis; j dalys ir reikmenysž ė ž ų88 Orlaiviai, erdv laiviai ir j dalysė ų89 Laivai, valtys ir plaukiojantieji renginiaiį90 Optikos, fotografijos, kinematografijos, matavimo, kontrol s, precizijos, medicinos prietaisaiė91 Laikrod iai ir j dalysž ų92 Muzikos instrumentai; ši dirbini dalys ir reikmenysų ų

118

93 Ginklai ir šaudmenys; j dalys ir reikmenysų94 Baldai; patalyn s reikmenys, iu iniai, iu ini karkasai, dekoratyvin s pagalv l s...ė č ž č ž ų ė ė ė95 aislai, aidimai ir sporto reikmenys; j dalys ir reikmenysŽ ž ų96 vair s pramon s dirbiniaiĮ ū ė97 Meno k riniai, kolekcionavimo objektai ir antikvariniai daiktaiū99 Kitos prek sė

119

Priedas 2. Šalys, kuri tarptautin s prekybos duomenis teikia ų ėTarptautin s Prekybos Centras (International Trade Center - ITC) ė

Afganistanas AirijaAlbanijaAl yrasžAndoraAngolaArgentina Arm nija ėArubaAustralijaAustrijaAzerbaid anas žBahamai Bahreinas BaltarusijaBangladešasBarbadosasBelgijaBeninasBermudaiBolivijaBosnija ir HercegovinaBotsvanaBrazilijaBrit Indijos Vandenyno ter.ųBrunei DarussalamBulgarijaBurkina FasoBurundisButanasCape VerdeCentrin s Afrikos RespublikaėCook Islands

adasČekijos RespublikaČilČ ė

DanijaDominikos RespublikaD ibutis žEgiptasEkvadorasEquatorial GuineaEritr ja ėEstijaEtiopija Farer salos ųFid isžFilipinai Gabonas

GajanaGambijaGanaGibraltaras GraikijaGrenadaGrenlandijaGruzijaGvatemalaGvin jaėGvin jaė -BissauHaitisHond ras ūHonkongasIndijaIndonezijaIrakasIrano Islamo RespublikaIslandijaIspanijaItalijaIzraelisJamaikaJaponijaJemenasJordanijaJungtin Karalystė ėJungtin s Amerikos ValstijosėJungtiniai Arab EmyrataiųJuodkalnijaKaiman SalosųKambod ažKamer nas ūKanadaKatarasKazachstanas KenijaKinija Kin Taip jusų ėKiprasKirgistanasKiribatisKolumbijaKomoraiKongas Kongo D. R. Kor jos Demokratin Resp. ė ėKor jos RespublikaėKosta Rika

KroatijaKuba KuveitasLao Demokratin Respublika ėLatvijaLenkijaLesotasLibanasLiberijaLibyan Arab JamahiriyaLietuvaLiuksemburgas MadagaskarasMayotteMakaoMakedonijos RespublikaMalaizijaMalavisMaldyvaiMaliMaltaMarokasMauricijusMauritanijaMeksika Mergeli salosų (Brit )ųBrimaMoldovos Respublika MonakoMongolijaMozambikasNamibijaNaujoji Kaledonija Naujoji Zelandija NauruNepalasNevisNigerijaNikaragvaNyderlandaiNorfolko salaNorvegijaOkeanijaOmanas PakistanasPalestinos Okupuota teritorijaPanamaPapua Naujoji Gvin jaėParagvajus

PeruPiet AfrikaųPolinezijaPortugalijaPranc zijaūRuandaRumunijaRusijos FederacijaSalvadorasSaudo Arabija SeišeliaiSenegalas SerbijaSerbijaSiera LeoneSingap rasūSirijos Arab Respublika ųSlovakija Slov nijaėSomalisSudanasSuomija SurinameSvazilandas Šiaurin s Marianos salosėŠri LankaŠvedijaŠveicarijaŠventoji LiucijaTad ikistanasžTailandasTanzanijos Jungtin Resp.ėTogo TokelauTrinidadas ir TobagoTunisasTurkijaTurkm nistanasėUganda UkrainaUrugvajus Uzbekistanas Venesuela Vengrija VietnamasVokietijaZambijaZimbabv ė

120

Priedas 3. XV kombinuotosios gamini nomenklat ros skyrius ų ū„Netaurieji metalai ir netauri j metal gaminiai“ų ų ų

Produkto KN kodas

Pavadinimas 59

72 GELEŽIS IR PLIENAS (JUODIEJI METALAI)

7201 Ketus ir veidrodinis ketus (spiegeleisen), turintys luit , blok arba kit pirmini form pavidalų ų ų ų ų ą7202 Ferolydiniai

7203Juod j metal produktai, gauti tiesiogiai redukuojant gele ies r d ir kitus kor tus juod j metal produktus, turintysų ų ų ž ū ą ė ų ų ų luit , granuli arba panaši form pavidal ; gele is, kurios minimalus grynumas – 99,94 % mas s, turinti luit , granulių ų ų ų ą ž ė ų ų arba panaši form pavidalų ų ą

7204 Juod j metal atliekos ir lau as; gele ies arba plieno lau o liejiniai, perlydytių ų ų ž ž ž7205 Ketaus, veidrodinio ketaus (spiegeleisen), gele ies arba plieno granul s ir milteliaiž ė

7206 Gele is ir nelegiruotasis plienas, turintys luit arba kit pirmini form pavidal (išskyrus gele , klasifikuojam 7203ž ų ų ų ų ą žį ą pozicijoje)

7207 Gele ies arba nelegiruotojo plieno pusgaminiaiž

7208 Plokšti valcavimo produktai iš gele ies arba iš nelegiruotojo plieno, kuri plotis ne ma esnis kaip 600 mm, karštai valcuoti,ž ų ž neplakiruoti, nepadengti ir neapvilkti

7209 Plokšti valcavimo produktai iš gele ies arba iš nelegiruotojo plieno, kuri plotis ne ma esnis kaip 600 mm, šaltai valcuoti,ž ų ž neplakiruoti, nepadengti ir neapvilkti

7210 Plokšti valcavimo produktai iš gele ies arba iš nelegiruotojo plieno, kuri plotis ne ma esnis kaip 600 mm, plakiruoti,ž ų ž padengti arba apvilkti

7211 Plokšti valcavimo produktai iš gele ies arba iš nelegiruotojo plieno, kuri plotis ma esnis kaip 600 mm, neplakiruoti,ž ų ž nepadengti ir neapvilkti

7212 Plokšti valcavimo produktai iš gele ies arba iš nelegiruotojo plieno, kuri plotis ma esnis kaip 600 mm, plakiruoti, padengtiž ų ž arba apvilkti

7213 Karštai valcuoti strypai ir juostos iš gele ies arba iš nelegiruotojo plieno, netaisyklingai suvyniot ritini pavidalož ų ų

7214 Kiti strypai ir juostos iš gele ies arba iš nelegiruotojo plieno, po kalimo, karštojo valcavimo, karštojo tempimo arba karštojož išspaudimo (ekstruzijos) toliau neapdoroti, skaitant po valcavimo susuktus arba supintusį

7215 Kiti strypai ir juostos iš gele ies arba iš nelegiruotojo plienož7216 Kampuo iai, fasoniniai profiliai ir specialieji profiliai iš gele ies arba iš nelegiruotojo plienoč ž7217 Viela iš gele ies arba iš nelegiruotojo plienož7218 Ner dijantysis plienas, turintis luit arba kit pirmini form pavidal ; ner dijan iojo plieno pusgaminiaiū ų ų ų ų ą ū č7219 Plokšti valcavimo produktai iš ner dijan iojo plieno, kuri plotis ne ma esnis kaip 600 mmū č ų ž7220 Plokšti valcavimo produktai iš ner dijan iojo plieno, kuri plotis ma esnis kaip 600 mmū č ų ž7221 Karštai valcuoti strypai ir juostos iš ner dijan iojo plieno netaisyklingai suvyniot ritini pavidaloū č ų ų

7222 Kiti strypai ir juostos iš ner dijan iojo plieno; kampuo iai, fasoniniai profiliai ir specialieji profiliai iš ner dijan iojoū č č ū č plieno

7223 Viela iš ner dijan iojo plienoū č7224 Kitas legiruotasis plienas, turintis luit arba kit pirmini form pavidal ; kito legiruotojo plieno pusgaminiaių ų ų ų ą7225 Plokšti valcavimo produktai iš kito legiruotojo plieno, kuri plotis ne ma esnis kaip 600 mmų ž7226 Plokšti valcavimo produktai iš kito legiruotojo plieno, kuri plotis ma esnis kaip 600 mmų ž7227 Karštai valcuoti strypai ir juostos iš kito legiruotojo plieno, netaisyklingai suvyniot ritini pavidaloų ų

59 Lietuviški prekių grupių pavadinimai pagal: 2006 m. spalio 17 d., ES Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1549/2006, iš dalies keičiantį Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedą. Reglamentas, kuriuo patvirtinta 2007 m. kombinuotoji nomenklatūra, http://www.stat.gov.lt/uploads/docs/KN_2007_intr_1.pdf


Produkto KN kodas

Pavadinimas

7228 Kiti strypai ir juostos iš kito legiruotojo plieno; kampuo iai, fasoniniai profiliai ir specialieji profiliai iš kito legiruotojoč plieno; tuš iaviduriai gr imo strypai ir juostos iš legiruotojo arba iš nelegiruotojo plienoč ęž

7229 Viela iš kito legiruotojo plieno

73 GAMINIAI IŠ GELEŽIES ARBA IŠ PLIENO (IŠ JUOD J METAL )Ų Ų Ų

7301Lakštin s atramin s konstrukcijos iš gele ies arba iš plieno, išgr iotos arba neišgr iotos, perforuotos arba neperforuotos,ė ė ž ęž ęž monolitin s arba surinktos iš element ; suvirinti kampuo iai, fasoniniai profiliai ir specialieji profiliai, iš gele ies arba išė ų č ž plieno

7302

Gele inkeli ir tramvaj keli konstrukcij sudedamosios dalys iš gele ies arba iš plieno: b giai, gretbž ų ų ų ų ž ė ėgiai ir krumpliniai b giai, iešm plunksnos, aklini sankirt kry m s, iešm smail s ir kitos kry m s, paė ų ų ų ž ė ų ė ž ė b giai (kry miniai uoliai),ė ž ž sand rin s tvarsl s, b gi guoliai, b gi guoli pleištai, atramin s plokšt s, pamatin s plokšt s, b gi s var os,ū ė ė ė ų ė ų ų ė ė ė ė ė ų ą ž pad klin s plokšt s, uoliai ir kitos b gi sujungimo arba tvirtinimo detal sė ė ė ž ė ų ė

7303 Vamzd iai, vamzdeliai ir tuš iaviduriai profiliai iš ketausž č7304 Besi liai vamzd iai, vamzdeliai ir tuš iaviduriai profiliai iš gele ies (išskyrus ket ) arba iš plienoū ž č ž ų

7305Kiti vamzd iai ir vamzdeliai (pavyzd iui, suvirinti, sukniedyti arba sujungti panašiu b du), apskrito vidinio ir išoriniož ž ū skerspj vio, kuri išorinis skersmuo didesnis kaip 406,4 mm, iš gele ies arba iš plienoū ų ž

7306Kiti vamzd iai, vamzdeliai ir tuš iaviduriai profiliai (pavyzd iui, atvirasi liai arba suvirinti, sukniedyti arba sujungtiž č ž ū panašiu b du), iš gele ies arba iš plienoū ž

7307 Vamzd i arba vamzdeli jungiamosios detal s (fitingai) (pavyzd iui, alk n s, movos) iš gele ies arba iš plienož ų ų ė ž ū ė ž

7308

Metalin s konstrukcijos (išskyrus surenkamuosius statinius, klasifikuojamus 9406 pozicijoje) ir metalini konsė ų trukcijų dalys (pavyzd iui, tiltai ir tilt sekcijos, šliuz vartai, bokštai, a riniai stiebai, stogai, stog konstrukcij karkasai,ž ų ų žū ų ų durys ir langai bei j r mai, dur slenks iai, langin s, baliustrados, atramos ir kolonos) iš gele ies arba iš plieno; plokšt s,ų ė ų č ė ž ė strypai, kampuo iai, fasoniniai profiliai, specialieji profiliai, vamzd iai ir panaš s dirbiniai, paruošti naudoti statybin seč ž ū ė konstrukcijose, iš gele ies arba iš plienož

7309Rezervuarai, cisternos, bakai ir panašios bet kuri med iag (išskyrus susl gtas ir suskystintas dujas) talpykų ž ų ė los iš gele iesž arba iš plieno, kuri talpa didesn kaip 300 litr , aptaisytos arba neaptaisytos, su termoizoliacija arba be termoizoliacijos,ų ė ų ta iau be pritvirtintos mechanin s arba šilumin s rangosč ė ė į

7310Cisternos, statin s, b gnai, skardin s, d s ir panašios bet kuri med iag (išskyrus susl gtas ir suė ū ė ėžė ų ž ų ė skystintas dujas) talpyklos iš gele ies arba iš plieno, kuri talpa ne didesn kaip 300 litr , aptaisytos arba neaptaisyž ų ė ų tos, su termoizoliacija arba be termoizoliacijos, ta iau be pritvirtintos mechanin s arba šilumin s rangosč ė ė į

7311 Susl gt arba suskystint duj talpyklos iš gele ies arba iš plienoė ų ų ų ž7312 Suvyta viela, lynai, kabeliai, pintos juostos, kobiniai ir panaš s dirbiniai iš gele ies arba iš plieno be elektros izoliacijosū ž

7313Spygliuota viela iš gele ies arba iš plieno; išlenkti lankai arba vienguba plokš ia viela, spygliuota arba nespygliuota, ir laisvaiž č supinta dviguba viela, tinkama naudoti aptvarams, iš gele ies arba iš plienož

7314Audiniai ( skaitant transporteri juostas), grotel s, tinklai ir aptvarai iš gele in s arba plienin s vielos; prakirtin tiį ų ė ž ė ė ė išpl stiniai metalo lakštai iš gele ies arba iš plienoė ž

7315 Grandin s ir j dalys iš gele ies arba iš plienoė ų ž7316 Inkarai, kobiniai ir j dalys iš gele ies arba iš plienoų ž

7317Vinys, vinut s su pla iomis galvut mis, brai ybos smeigtukai, briaunotos vinys, s var os (išskyrus klasifikuoė č ė ž ą ž jamas 8305 pozicijoje) ir panaš s gaminiai iš gele ies arba iš plieno, su galvut mis iš kit med iag arba be toki galvu i , ta iauū ž ė ų ž ų ų č ų č išskyrus tokios r šies gaminius su varin mis galvut misū ė ė

7318Sraigtai, var tai, ver l s, medsraig iai, sukami kabliai, knied s, pleištai, kaiš iai, pover l s ( skaitant spyruokž ž ė č į ė č ž ė į lines pover les) ir panaš s gaminiai iš gele ies arba iš plienož ū ž

7349Siuvamosios adatos, mezgimo virbalai, ylos, n rimo v šeliai, siuvin jamosios adatos (stiletai) ir panaš s rank darbuiė ą ė ū ų skirti gaminiai iš gele ies arba iš plieno; iogeliai ir kiti smeigtukai iš gele ies arba iš plieno, nenurodyti kitoje vietojež ž ž

Produkto KN kodas

Pavadinimas

7320 Spyruokl s ir lingi plokšt s iš gele ies arba iš plienoė ų ė ž

7321Krosnys, krosnys-virykl s, idiniai, virykl s ( skaitant virykles su papildomais centrinio šildymo katilais), m sosė ž ė į ė keptuvai (barbecues), arij indai, duj degikliai, plokšti šildytuvai ir panaš s neelektriniai buitiniai prietaisai bei j dalysž ų ų ū ų iš gele ies arba iš plienož

7322Neelektriniai centrinio šildymo radiatoriai ir j dalys iš gele ies arba iš plieno; neelektriniai oro šildytuvai ir karšto oroų ž paskirstymo prietaisai ( skaitant paskirstymo renginius, kurie taip pat gali skirstyti gryn arba kondicionuot or ) suį į ą ą ą variklio varomais ventiliatoriais arba orap t mis ir j dalys iš gele ies arba plienoū ė ų ž

7323 Stalo, virtuv s arba kiti nam apyvokos reikmenys bei j dalys iš gele ies arba iš plieno; gele ies arba plieno vata; indė ų ų ž ž ų šveitimo plaušin s ir šveitimo arba poliravimo šluost s, pirštin s bei panaš s gaminiai iš gele ies arba iš plienoė ė ė ū ž

7324 Santechnikos ranga ir jos dalys iš gele ies arba iš plienoį ž7325 Kiti lietiniai gele ies arba plieno gaminiaiž7326 Kiti gele ies arba plieno gaminiaiž

74 VARIS IR VARIO GAMINIAI

7401 Vario šteinai; cementacinis varis (nusodintasis varis)7402 Nerafinuotasis varis; variniai anodai, skirti elektrocheminiam rafinavimui7403 Neapdorotas rafinuotasis varis ir neapdoroti vario lydiniai7404 Vario atliekos ir lau asž7405 Vario ligat rosū7406 Vario milteliai ir vyneliaiž7407 Vario strypai, juostos ir profiliai7408 Varin vielaė7409 Varin s plokšt s, lakštai ir juostel s, kuri storis didesnis kaip 0,15 mmė ė ė ų

7410 Varin folija (su atspaudais ar spaudais arba be atspaud ir spaud , su popieriaus, kartono, plastik arba panašiė į ų į ų ų ų med iag pagrindu arba be pagrindo), kurios storis ne didesnis kaip 0,15 mm (ne skaitant jokio pagrindo storio)ž ų į

7411 Variniai vamzd iai ir vamzdeliaiž7412 Varin s vamzd i arba vamzdeli jungiamosios detal s (fitingai) (pavyzd iui, alk n s, movos)ė ž ų ų ė ž ū ė7413 Suvyta viela, kabeliai, pintos juostos ir panaš s vario dirbiniai be elektros izoliacijosū7414

7415Vinys, vinut s su pla iomis galvut mis, brai ybos smeigtukai, kab s (išskyrus klasifikuojamas 8305 pozicijoje) irė č ė ž ė panaš s gaminiai iš vario arba iš gele ies ar plieno su varin mis galvut mis; sraigtai, var tai, ver l s, sukaū ž ė ė ž ž ė į mi kabliai, knied s, sprausteliai, vielokaiš iai, pover l s ( skaitant spyruoklines pover les) ir panaš s vario dirbiniaiė č ž ė į ž ū

74167417

7418 Variniai stalo, virtuv s arba kiti nam apyvokos reikmenys bei j dalys; varin s ind šveitimo plaušin s ir šveiė ų ų ė ų ė timo arba poliravimo šluost s, pirštin s bei panaš s dirbiniai; varin santechnikos ranga ir jos dalysė ė ū ė į

7419 Kiti vario gaminiai

75 NIKELIS IR NIKELIO GAMINIAI

7501 Nikelio šteinai, nikelio oksido aglomeratai ir kiti tarpiniai nikelio metalurgijos produktai7502 Neapdorotas nikelis7503 Nikelio atliekos ir lau asž7504 Nikelio milteliai ir vyneliaiž

Produkto KN kodas

Pavadinimas

7505 Nikelio strypai, juostos, profiliai ir viela7506 Nikelio plokšt s, lakštai, juostel s ir folijaė ė7507 Nikelio vamzd iai, vamzdeliai ir vamzd i arba vamzdeli jungiamosios detal s (fitingai) (pavyzd iui, alk n s, movos)ž ž ų ų ė ž ū ė7508 Kiti nikelio gaminiai

76 ALIUMINIS IR ALIUMINIO GAMINIAI

7601 Neapdorotas aliuminis7602 Aliuminio atliekos ir lau asž7603 Aliuminio milteliai ir vyneliaiž7604 Aliuminio strypai, juostos ir profiliai7605 Aliuminin vielaė7606 Aliuminin s plokšt s, lakštai ir juostel s, kuri storis didesnis kaip 0,2 mmė ė ė ų

7607 Aliuminin folija (su atspaudais ar spaudais arba be atspaud ir spaud , su popieriaus, kartono, plastik ar panašiė į ų į ų ų ų med iag pagrindu arba be pagrindo), kurios storis (ne skaitant jokio pagrindo storio) ne didesnis kaip 0,2 mmž ų į

7608 Aliuminio vamzd iai ir vamzdeliaiž7609 Aliuminin s vamzd i arba vamzdeli jungiamosios detal s (fitingai) (pavyzd iui, alk n s, movos)ė ž ų ų ė ž ū ė

7610

Aliuminin s konstrukcijos (išskyrus surenkamuosius statinius, klasifikuojamus 9406 pozicijoje) ir aliumininiė ų konstrukcij dalys (pavyzd iui, tiltai ir tilt sekcijos, bokštai, a riniai stiebai, stogai, stog konstrukcij karkaų ž ų žū ų ų sai, durys ir langai bei j r mai, dur slenks iai, baliustrados, atramos ir kolonos); aliuminio plokšt s, strypai, profiliai, vamzd iai irų ė ų č ė ž panaš s dirbiniai, paruošti naudoti statybin se konstrukcijoseū ė

7611Rezervuarai, cisternos, bakai ir panašios aliuminin s bet kuri med iag (išskyrus suspaustas ir suskystintas dujas)ė ų ž ų talpyklos, kuri talpa didesn kaip 300 litr , aptaisytos arba neaptaisytos, su termoizoliacija arba be termoizoliacijos, ta iauų ė ų č be pritvirtintos mechanin s arba šilumin s rangosė ė į

7612

Cisternos, statin s, b gnai, skardin s, d s ir panašios aliuminin s bet kuri med iag (išskyrus suspaustas irė ū ė ėžė ė ų ž ų suskystintas dujas) talpyklos ( skaitant neišardomas arba išardomas cilindrines talpyklas), kuri talpa ne didesn kaip 300į ų ė litr , aptaisytos arba neaptaisytos, su termoizoliacija arba be termoizoliacijos, ta iau be pritvirtintos mechanin s arbaų č ė šilumin s rangosė į

7613 Aliuminin s susl gt arba suskystint duj talpyklosė ė ų ų ų7614 Suvyta viela, kabeliai, pintos juostos ir panaš s aliuminio dirbiniai be elektros izoliacijosū

7615 Aliumininiai stalo, virtuv s arba kiti nam apyvokos reikmenys bei j dalys; aliuminin s ind šveitimo plaušin s irė ų ų ė ų ė šveitimo arba poliravimo šluost s, pirštin s bei panaš s dirbiniai; aliuminin santechnikos ranga ir jos dalysė ė ū ė į

7616 Kiti aliuminio gaminiai

78 ŠVINAS IR ŠVINO GAMINIAI

7801 Neapdorotas švinas7802 Švino atliekos ir lau asž78037804 Švino plokšt s, lakštai, juostel s ir folija; švino milteliai ir vyneliaiė ė ž78057806 Kiti švino gaminiai

79 CINKAS IR CINKO GAMINIAI

Produkto KN kodas

Pavadinimas

7901 Neapdorotas cinkas7902 Cinko atliekos ir lau asž7903 Cinko dulk s, milteliai ir vyneliaiė ž7904 Cinko strypai, juostos, profiliai ir viela7905 Cinko plokšt s, lakštai, juostel s ir folijaė ė79067907 Kiti cinko gaminiai

80 ALAVAS IR ALAVO GAMINIAI

8001 Neapdorotas alavas8002 Alavo atliekos ir lau asž8003 Alavo strypai, juostos, profiliai ir viela8004800580068007 Kiti alavo gaminiai

81 KITI NETAURIEJI METALAI; KERMETAI; GAMINIAI IŠ ŠI MEDŽIAGŲ Ų

8101 Volframas ir volframo gaminiai, skaitant atliekas ir lauį žą8102 Molibdenas ir molibdeno gaminiai, skaitant atliekas ir lauį žą8103 Tantalas ir tantalo gaminiai, skaitant atliekas ir lauį žą8104 Magnis ir magnio gaminiai, skaitant atliekas ir lauį žą8105 Kobalto šteinai ir kiti tarpiniai kobalto metalurgijos produktai; kobaltas ir kobalto gaminiai, skaitant atliekas ir lauį žą8106 Bismutas ir bismuto gaminiai, skaitant atliekas ir lauį žą8107 Kadmis ir kadmio gaminiai, skaitant atliekas ir lauį žą8108 Titanas ir titano gaminiai, skaitant atliekas ir lauį žą8109 Cirkonis ir cirkonio gaminiai, skaitant atliekas ir lauį žą8110 Stibis ir stibio gaminiai, skaitant atliekas ir lauį žą8111 Manganas ir mangano gaminiai, skaitant atliekas ir lauį žą

8112Berilis, chromas, germanis, vanadis, galis, hafnis, indis, niobis (kolumbis), renis irtalis bei ši metal gaminiai, skaitant atliekas ir lauų ų į žą

8113 Kermetai ir kermet dirbiniai, skaitant atliekas ir lauų į žą

82RANKIAI, PADARGAI, PEILIAI, ŠAUKŠTAI IR ŠAKUT S IŠ NETAURI J METAL ; JĮ Ė Ų Ų Ų Ų

DALYS IŠ NETAURI J METALŲ Ų Ų

8201

Rankiniai rankiai: kastuvai, semtuvai, kauptukai, kirtikliai, kapliai, šak s ir gr bliai; kirviai, gen tuvai ir panaš sį ė ė ė ū kirtimo rankiai; vis r ši sodo irkl s ir kiti šakeli karpymo ir gen jimo rankiai; dalgiai, pjautuvai, šienapjovi peiliai,į ų ū ų ž ė ų ė į ų gyvatvori irkl s, medienai perskelti naudojami pleištai ir kiti rankiai, naudojami em s kyje, sodių ž ė į ž ė ū ninkyst je arbaė mišk kyje:ų ū

8202Rankiniai pj klai; vis r ši pj kl pjaunamosios dalys ( skaitant išilginio pjovimo, išpjov pj kl ir bedantes pj klū ų ū ų ū ų į ų ū ų ū ų pjaunam sias dalis)ą

8203 Dild s, br ikliai, plokš iarepl s ( skaitant kerpan i sias plokš iareples), nypl s, pincetai, nyplel s, irkl sė ūž č ė į č ą č ž ė ž ė ž ė

Produkto KN kodas

Pavadinimas

metalui karpyti, vamzd i karpymo taisai, irkl s var tams karpyti, skylmušiai ir panaš s rankiniai rankiaiž ų į ž ė ž ū į

8204 Rankiniai ver liarak iai ( skaitant ver liarak ius su sukamuoju dinamometru, bet ne skaitant ver liarak i -sriež č į ž č į ž č ų gikli );ų kei iamos ver liarak i galvut s, su rankenomis arba be rankenč ž č ų ė ų

8205Rankiniai rankiai ( skaitant deimantinius stiklo r tuvus), nenurodyti kitoje vietoje; litavimo lempos; spaustuvai,į į ėž ver tuvai ir panaš s rankiai, išskyrus stakli reikmenis ir detales; priekalai; kilnojamieji aizdrai; šlifavimo (galandimo)ž ū į ų ž diskai su r mais ir su rankine arba su kojine pavaraė

8206 rankiai, klasifikuojami ne ma iau kaip dviejose pozicijose, esan iose intervale nuo 8202 iki 8205, sukomplektuoti rinkinius,Į ž č į skirtus ma meninei prekybaiž

8207Rankini tais , su varikliu arba be variklio, arba stakli (pavyzd iui, presavimo, štampavimo, perforavimo, išų į ų ų ž orini arbaų vidini sriegi sriegimo, gr imo, tekinimo, pratraukimo, frezavimo, tekinimo arba ver imo) kei iaų ų ęž ž č mieji rankiai, skaitantį į metalo tempimo arba išspaudimo (ekstruzijos) (matricas) štampus, uolien arba grunto gr imo rankiusų ęž į

8208 Stakli arba mechanini rengini peiliai ir pjovimo gele t sų ų į ų ž ė8209 Plokštel s, smaig iai, antgaliai ir panaš s nepritvirtinti ranki reikmenys iš kermetė č ū į ų ų

8210 Rankiniai mechaniniai taisai, kuri mas ne didesn kaip 10 kg, naudojami maisto produktams arba g rimams paruošti, tamį ų ė ė ė tikroms j savyb ms išlaikyti arba patiektių ė

8211 Peiliai su pjovimo gele t mis, dantytomis arba nedantytomis ( skaitant šakeli pjaustymo arba gen jimo peiž ė į ų ė lius), išskyrus peilius, klasifikuojamus 8208 pozicijoje, ir j gele t sų ž ė

8212 Skustuvai ir skustuv peiliukai ( skaitant juost pavidalo skustuv peiliuk ruošinius)ų į ų ų ų8213 irkl s, skaitant siuv j ir panašias irkles, bei j gele t sŽ ė į ė ų ž ų ž ė

8214 Kiti pjovimo rankiai (pavyzd iui, plauk kirpimo mašin l s, m sinink arba virtuv s kirviai, kapokl s, m smaliį ž ų ė ė ė ų ė ė ė ų peiliukai, peiliai popieriui pjaustyti); maniki ro arba pediki ro rinkiniai ir rankiai ( skaitant nag dildeles)ū ū į į ų

8215 Šaukštai, šakut s, sam iai, put graibštai, torto mentel s, uv peiliai, sviesto peiliai, cukraus nypl s ir panaš sė č ų ė ž ų ž ė ū virtuv s arba stalo rankiaiė į

83 VAIR S GAMINIAI IŠ NETAURI J METALĮ Ū Ų Ų Ų

8301Pakabinamosios ir leid iamosios spynos (raktin s, kodin s arba elektrin s), pagamintos iš netauri j metal ; skl s iai irį ž ė ė ė ų ų ų ą č r min s konstrukcijos su skl s iais bei spynomis, pagaminti iš netauri j metal ; vis pirmiau išvardyt gamini raktai,ė ė ą č ų ų ų ų ų ų pagaminti iš netauri j metalų ų ų

8302

Bald , dur , laipt , lang , langini , k bul , baln ir pakinkt , lagamin , skryni , d i ir panaši gamini aptaisai,ų ų ų ų ų ė ų ų ų ų ų ėž ų ų ų tvirtinimo ir montavimo taisai bei panaš s netauri j metal dirbiniai; skryb li kabyklos ir vagiai, gemb s ir panaš sį ū ų ų ų ė ų ė ū netauri j metal dirbiniai; ratukai su tvirtinimo taisais iš netauri j metal ; automatin s dur sklend s iš netauri jų ų ų į ų ų ų ė ų ė ų ų metalų

8303Šarvuoti arba sutvirtinti seifai, vertybi saugykl durys ir seifai, d s, skirtos pinigams arba dokumentams saugoti, irų ų ėžė panaš s netauri j metal dirbiniaiū ų ų ų

8304Byl d s, kartotek d s ir spintos, popieriaus pad klai, popieriaus stoveliai, rašymo priemoni pad klai ir stovai,ų ėžė ų ėžė ė ų ė staig antspaud d klai ir panaš s biuro arba darbo stalo ranga, pagaminta iš netauri j metal , išskyrus biuro baldus,į ų ų ė ū į ų ų ų

klasifikuojamus 9403 pozicijoje

8305Segtuv arba byl aptaisai, raštin s s var l s ir spaustukai, ym jimo kortel s ir panaš s biuro reikmenys, pagamintių ų ė ą žė ė ž ė ė ū iš netauri j metal ; juostini s sag li (pavyzd iui, raštin s, bald apmušal , pakuo i ), pagaų ų ų ų ą ė ų ž ė ų ų č ų mint iš netauri jų ų ų metal , blokaių

8306Varpai, gongai ir panaš s neelektriniai netauri j metal dirbiniai; statul l s ir kiti dekoratyviniai netauri j metalū ų ų ų ė ė ų ų ų dirbiniai; fotografij , paveiksl arba panaš s r mai, pagaminti iš netauri j metal ; veidrod iai, pagaų ų ū ė ų ų ų ž minti iš netauri jų ų metalų

8307Lankst s vamzd iai, pagaminti iš netauri j metal , su jungiamosiomis detal mis (fitingais) arba be jungiam j detaliū ž ų ų ų ė ų ų ų (fiting )ų

8308 Drabu i , avalyn s, tent , rankini , kelion s reikmen arba kit gatav dirbini s sagos, r min s konstrukž ų ė ų ų ė ų ų ų ų ą ė ė cijos su

Produkto KN kodas

Pavadinimas

s sagomis, sagtys, s sagos su sagtimis, kabliukai, kilpel s, sel s ir panaš s netauri j metal gaą ą ė ą ė ū ų ų ų miniai; vamzdin s arbaė dvišak s (bifurkacin s) knied s iš netauri j metal ; karoliukai ir blizgu iai iš netauė ė ė ų ų ų č ri j metalų ų ų

8309Kamš iai, gaubteliai, dangteliai ( skaitant kar ninius kamš ius, u sukamus gaubtelius ir pilstomuosius kamšč į ū č ž ius),č dangteliai, buteli aptaisai, vol s (dideli kamš iai) su sriegiais, voli aptaisai, plombos ir kiti pakavimo reikmenys,ų ė č ų pagaminti iš netauri j metalų ų ų

8310 Lentel s su enklais, pavadinimais, adresais ir panašios lentel s, numeriai, raid s ir kiti simboliai, pagaminti iš netauri jė ž ė ė ų ų metal , išskyrus dirbinius, klasifikuojamus 9405 pozicijojeų

8311Viela, strypai, vamzd iai, plokšt s, elektrodai ir panaš s netauri j metal arba metal karbid produktai su fliusož ė ū ų ų ų ų ų apvalkalais arba šerdimis, tinkami litavimui minkštuoju arba kietuoju lydmetaliu, suvirinimui arba metal ar metal karbidų ų ų nusodinimui; purškiamuoju b du metalizuota viela ir strypai, pagaminti iš aglomeruot netauri j metal milteliū ų ų ų ų ų

Priedas 4. Sektoriaus apimtis ir jos poky iai per 2002-2006 m. Europos šalyse čpagal užimt j skai iaus ir produkcijos vert s rodikliusų ų č ė 60

Ekonomin s veikla: Metalo ir metalo gamini gamyba (EVRK 1.1 - dj) ė ų

Sektoriuje u imti darbuotojaiž Produkcijos vertėSkai ius,č

2006Pokytis nuo

2002Dalis gamy-

boje 2006Vert , 2006ė Pokytis nuo

2002Dalis gamy-

boje 2006Vokietija 1046602 0,42 14,72 201941,5 40,14 12,79Italija 843864 2,73 18,44 156275,5 42,98 17,41Pranc zijaū 529433 -9,38 14,48 98505,6 21,94 11,26Ispanija 449402 5,79 17,35 77072,7 51,48 15,54Jung. Karalystė 405777 -13,87 12,92 65353,3 11,60 9,82Lenkija 349842 24,45 13,50 22636,8 93,17 12,50

ekijos res.Č 224572 -1,95 16,58 17487,7 81,83 15,41Rumunija 163553 -7,91 10,54 7424,2 107,33 15,67Švedija 131984 13,72 16,53 27824,6 62,71 15,28Nyderlandai 119441 -0,52 15,34 25055,7 26,56 9,85Austrija 104856 4,72 16,79 23832,5 53,45 17,49Portugalija 97908 5,54 11,79 7505,1 39,84 10,22Vengrija 93770 -2,82 12,05 6198,9 57,06 8,34Suomija 64368 11,00 15,83 16447,3 66,27 14,04Bulgarija 64212 15,56 9,67 4038,3 244,95 20,53Slovakija 61032 -2,23 14,81 5524,2 88,10 15,36Danija 52817 -1,34 12,72 7857 28,04 9,29Slov nijaė 43180 2,17 18,30 4082,3 57,65 19,38Norvegija 32203 0,80 12,30 12038,9 52,39 15,69

Lietuva 19336 67,73 7,22 632,9 180,00 5,00

Airija 15566 -0,61 7,07 2399,4 34,23 2,12Estija 13346 36,13 10,09 777,7 170,88 11,25Latvija 13331 17,09 8,14 709,5 96,59 11,56Liuksemburgas 10313 -2,98 27,86 4505,3 83,27 44,11Kipras 4183 20,06 11,46 369,5 63,50 11,55



Priedas 5. Europos šali pramon s produkcijos vert , 2002 ir 2006 m. ų ė ė 61

Ekonomin s veiklos: Visa pramon , pagrindini metal gamyba, metalo gamini , išskyrus mašinas ir rengimus, gamybaė ė ų ų ų įŠalis Apdirbamoji

gamyba (d)Metalo ir jo

gamini gam (dj)ųMetalo gamyba

(dj27)Metalo gaminių

gam. (dj28)2002 2006 2002 2006 2002 2006 2002 2006

ES-27 : 6295300 : 828128,8 : 372000 : 456000Vokietija 1294022 1578661 144103,4 201941,5 59017,8 94252,1 85085,5 107689,5Italija 795928,8 897820,9 109297 156275,5 37080 63138,4 72217 93137,2Pranc zijaū 926079,2 874922,9 80781 98505,6 28745,9 39349 52035,1 59156,5Ispanija 386627,7 496068,6 50878,7 77072,7 19837,2 34319 31041,5 42753,7J.K. 660685,7 665537,6 58561,9 65353,3 19400,7 24538 39161,2 40815,3Belgija : 234382,6 : 34139,3 : 22186,1 : 11953,1Švedija 145823,8 182124,9 17100,3 27824,6 8215,5 15757,2 8884,8 12067,4Nyderlandai 203411,4 254284,8 19797,9 25055,7 5331,5 7971,9 14466,4 17083,8Austrija 107072,7 136235,9 15531,5 23832,5 7404,6 12262,4 8126,9 11570,1Lenkija 117489 181140,5 11718,5 22636,8 4949,8 9728,7 6768,7 12908,1

ekijos res.Č 68280 113456,7 9617,5 17487,7 4186,9 8289,6 5430,6 9198,1Suomija 92993 117111,7 9891,9 16447,3 4993,3 10062 4898,5 6385,3Norvegija : 76716,6 7899,8 12038,9 5274,9 8541,8 2624,9 3497,1Graikija : 52705,5 : 9470 : 4986 : 4484,1Danija 74432,4 84566,7 6136,5 7857 1061,6 1407,6 5074,9 6449,4Portugalija 65481,3 73460,7 5366,9 7505,1 1349,9 2368,1 4016,9 5137Rumunija 25499,5 47371,3 3580,8 7424,2 2642,6 4935,9 938,2 2488,3Vengrija 52669,1 74368,5 3946,8 6198,9 1864,4 3133,6 2082,5 3065,3Slovakija 18469 35968,7 2936,8 5524,2 2157,7 3740,4 779,2 1783,8Liuksemburg. 7238,1 10212,9 2458,3 4505,3 1551 3615,9 907,2 889,4Slov nijaė 16787,1 21063,1 2589,5 4082,3 818 1476,6 1771,5 2605,7Bulgarija 9779,7 19665,9 1170,7 4038,3 830,4 3235 340,3 803,2Airija 99488,1 113066,3 1787,5 2399,4 359,6 624,5 1427,9 1775Estija 3922,4 6910,4 287,1 777,7 14,8 28,5 272,3 749,2Latvija 3748,3 6138,4 360,9 709,5 230,2 379,4 130,6 330,1Lietuva 6688,1 12657,9 191,7 632,9 30,2 23,9 161,5 608,9

Kipras 2948,1 3198,6 226 369,5 : 72,2 : 297,3



Priedas 6. Europos S jungos šali pramon je sukurta prid tin vert ą ų ė ė ė ėto meto kainomis, t kst. Eur , 2002 ir 2006 m. ū ų 62





gam. (dj28)2002 2006 2002 2006 2002 2006 2002 2006

ES-27 : 1711786 : 244404,2 : 79400 : 165000Vokietija 401496,5 459392,5 52391 64894 16214,8 21639,6 36176,2 43254,4Italija 203013,8 218774,6 32503 39835 7028,6 10722,7 25474,4 29112,4Pranc zijaū 207983,9 215482,2 25891,7 29097 6296,9 8225,1 19594,9 20871,9Jung. Karalystė 224994,4 217890,7 22793,3 24031,8 4230 5477 18563,3 18554,7

Ispanija 109037,9 132370,4 16143,4 21841,3 4630 7295,6 11513,4 14545,7Austrija 37516,4 44700,5 5917,9 8182,4 2342,2 3539,6 3575,7 4642,8Švedija 43364,2 53857,5 6117,4 7808,6 2518,9 3330,6 3598,4 4478Nyderlandai 54466,9 60128,2 6516,9 7720,1 1488 2126 5028,9 5594,1Belgija : 50681,9 : 7495,2 : 3705 : 3790,2Lenkija 38673,2 45438,1 3453 6870,1 1135,2 2612,8 2317,8 4257,3Suomija 29654,7 33225,8 3089,8 5202,4 1159,9 2696,5 1929,9 2505,9

ekijos res.Č 17962,2 26489,5 2747,2 4545,5 866,9 1762,2 1880,4 2783,4Norvegija : 22597,5 2305,5 3385,5 1202,8 1980,2 1102,8 1405,3Danija 25495,3 27367,6 2610,3 3002,4 353,9 388,9 2256,3 2613,5Graikija : 15825,3 : 2642,5 : 1090,9 : 1551,6Portugalija 18208,2 18772,5 1711,4 2151,8 340,9 471,5 1370,5 1680,3Rumunija 6620,3 10867,1 838,7 1668,8 543 969 295,8 699,8Vengrija 12320,4 17171 939,1 1631 253,2 652,2 685,9 978,8Slovakija 4018,1 6939,8 685,2 1625,6 446 1127,6 239,3 498Slov nijaė 4477,5 6432,6 689,5 1182,8 161,7 327,2 527,8 855,6Liuksemburgas 2308,9 2756,2 669,5 849,7 416,7 546,3 252,8 303,4Airija 35988,8 35498,4 647,7 797,0 108,1 139,7 539,6 657,4Bulgarija 1795,5 3580,6 148,7 571,4 65,4 378,9 83,4 192,5Estija 1136,3 1909,6 80,4 212,8 2,2 8 78,2 204,8Latvija 1245,2 1781,2 90,3 201,9 48 99,7 42,3 102,2Lietuva 1540 2615 57,8 176,1 6 8,3 51,7 167,9

Kipras 959,6 1135,1 83,6 139,5 : 26,6 : 113



Priedas 7. Europos S jungos šali pramon je užimt darbuotoj skai ius, 2002 ir 2006 m. ą ų ė ų ų č 63





gam. (dj28)2002 2006 2002 2006 2002 2006 2002 2006

Vokietija 7337847 7108858 1042177 1046602 267826 257677 774351 788925Italija 4782300 4576771 821459 843864 136784 136204 684675 707660Pranc zijaū 4038522 3657504 584212 529433 121611 99987 462601 429446Ispanija 2629611 2589588 424802 449402 76436 73619 348366 375783J.K. 3761734 3141176 471122 405777 96231 73142 374891 332635Lenkija 2402050 2590854 281112 349842 71737 72026 209375 277816

ekijos res.Č 1387998 1354162 229035 224572 65529 57521 163506 167051Rumunija 1772876 1552158 177598 163553 92287 60757 85311 102796Švedija 790641 798471 116060 131984 37187 46869 78873 85115Nyderlandai 853088 778676 120064 119441 22311 20954 97753 98487Austrija 631296 624394 100133 104856 32142 33152 67991 71704Belgija : 608502 : 101773 : 33831 : 67942Portugalija 911645 830116 92766 97908 10997 9661 81769 88247Vengrija 888255 778075 96493 93770 21047 19197 75446 74573Suomija 431617 406638 57991 64368 16900 18255 41091 46113Bulgarija 615305 663847 55565 64212 24008 22481 31557 41731Slovakija 408924 412181 62421 61032 31780 26531 30641 34501Graikija : 400081 : 54011 : 13755 : 40256Danija 457633 415088 53534 52817 6880 5374 46654 47443ES-27,vidurkis

: 344128 : 50805 : 11000 : 40000

Slov nijaė 257164 235917 42263 43180 8624 9110 33639 34071Norvegija : 261814 31947 32203 12523 11669 19424 20534

Lietuva 250360 267850 11528 19336 1168 923 10360 18413

Airija 241738 220101 15662 15566 2142 2456 13520 13110Estija 127113 132236 9804 13346 318 414 9486 12932Latvija 172269 163840 11385 13331 3641 3600 7744 9731Liuksemburg. 34364 37020 10630 10313 5962 6062 4668 4251Kipras 37477 36490 3484 4183 : 364 : 3819



Priedas 8. Europos S jungos šali darbo našumas pramon je (prid tin vert , ą ų ė ė ė ėtenkanti vienam dirban iajam), t kst. Eur , 2002, 2006 m.č ū ų 64



gamini gamų (dj)

Metalo gamyba (dj27)

Metalo gaminių gam. (dj28)

2002 2006 2002 2006 2002 2006 2002 2006Norvegija : 86,3 72,2 105,1 96 169,7 56,8 68,4Liuksemburgas 67,2 74,5 63 82,4 69,9 90,1 54,2 71,4Suomija 68,7 81,7 53,3 80,8 68,6 147,7 47 54,3Austrija 59,4 71,6 59,1 78,0 72,9 106,8 52,6 64,7Belgija : 83,3 : 73,6 : 109,5 : 55,8Nyderlandai 63,8 77,2 54,3 64,6 66,7 101,5 51,4 56,8Vokietija 54,7 64,6 50,3 62 60,5 84 46,7 54,8Švedija 54,8 67,5 52,7 59,2 67,7 71,1 45,6 52,6Jung. Karalystė 59,8 69,4 48,4 59,2 44 74,9 49,5 55,8Danija 55,7 65,9 48,8 56,8 51,4 72,4 48,4 55,1Pranc zijaū 51,5 58,9 44,3 55 51,8 82,3 42,4 48,6Airija 148,9 161,3 41,4 51,2 50,5 56,9 39,9 50,1Graikija : 39,6 : 48,9 : 79,3 : 38,5Ispanija 41,5 51,1 38 48,6 60,6 99,1 33 38,7Europos S jugna (ES-27)ą : 49,7 : 48,1 : 71,9 : 41,5Italija 42,5 47,8 39,6 47,2 51,4 78,7 37,2 41,1Kipras 25,6 31,1 24 33,4 : 72,9 : 29,6Slov nijaė 17,4 27,3 16,3 27,4 18,8 35,9 15,7 25,1Slovakija 9,8 16,8 11 26,6 14 42,5 7,8 14,4Portugalija 20 22,6 18,4 22 31 48,8 16,8 19

ekijos res.Č 12,9 19,6 12 20,2 13,2 30,6 11,5 16,7Lenkija 16,1 17,5 12,3 19,6 15,8 36,3 11,1 15,3Vengrija 13,9 22,1 9,7 17,4 12 34 9,1 13,1Estija 8,9 14,4 8,2 15,9 6,8 19,3 8,2 15,8Latvija 7,2 10,9 7,9 15,1 13,2 27,7 5,5 10,5Rumunija 3,7 7 4,7 10,2 5,9 15,9 3,5 6,8Lietuva 6,2 9,8 5 9,1 5,2 8,9 5 9,1



Priedas 9. Personalo kaštai, tenkantys vienam darbuotojui, Europos šalyse, t kst. Eur , 2002, 2006 m.ū ų 65



gamini gamų (dj)



2002 2006 2002 2006 2002 2006 2002 2006Liuksemburgas 43,5 50,3 48 62,5 53,8 77 40,4 41,3Norvegija : 58,6 51,2 58,2 60,1 67,6 45,5 52,7Belgija : 51,1 : 51,3 : 67,9 : 42,2Austrija 39,6 44,4 40,3 46 47,2 54,9 36,9 41,7Nyderlandai 41,3 46,4 40,9 43,1 48,9 54,6 38,9 40,5Švedija 42 47,2 38,6 43,1 43,9 49,3 35,9 40,3Vokietija 43,6 47,2 39,9 42,7 46,7 54,7 37,4 38,5Danija 38,9 46 38,4 42,4 39,8 44,6 38,2 42,2Suomija 38,9 45,5 37 42,4 44,6 51,7 33,8 38,7Pranc zijaū 38,8 44,2 35,7 40,9 40,3 48 34,4 39,2Airija 34,8 43,8 31,1 38,2 38 46,2 30 36,7Jung. Karalystė 37,9 41,9 34,5 37,9 39,3 47,4 33,2 35,8Italija 30 34,4 28,2 32,5 34,7 40,3 26,7 30,7ES-27 vidurkis : 33,3 : 32,2 : 39,8 : 30Ispanija 26,5 31,1 26,5 30,7 35,6 41,3 24,4 28,5Graikija : 26,2 : 25,3 : 31,7 : 22,4Kipras : 20 : 21,1 : 23,7 : 20,8Slov nijaė 14,2 17,8 14,1 17,5 15,9 20,2 13,6 16,7Portugalija 12,9 14,3 13,1 13,6 16,5 20,1 12,6 12,9

ekijos res.Č 7,9 11,1 8,2 11,5 9,2 13,3 7,7 10,7Slovakija 5,6 8,6 6,4 10,6 7,7 13,4 5,1 8,4Vengrija 8,2 10,4 7,7 9,7 11 15,2 6,7 8,3Lenkija 13,7 8,9 14,1 9,6 16,3 12 13,1 8,8Estija 5,6 8,8 5,8 9,5 4,6 8,7 5,8 9,5Latvija 3,5 5,3 4 6,4 5,8 9,6 3,2 5,1Lietuva 4,1 6 3,7 6,3 4,8 5,8 3,5 6,3

Rumunija 2,4 4,1 3,1 5,4 3,9 7,1 2,2 4,4Bulgarija 2,1 : 2,9 : 4,1 : 1,8 :Malta 14,2 : 12,4 : : : : :



Priedas 10. Išlaid personalui dalis kašt strukt roje Europos šalyse, %, 2002, 2006 m.ų ų ū 66



gamini gamų (dj)



2002 2006 2002 2006 2002 2006 2002 2006Danija 33,7 30,7 51,7 40,9 36,2 22,2 55,6 45,7Airija 12,6 11,5 40,1 33,5 31 21,6 42,7 38,6Jung. Karalystė 30,2 27,6 40,4 33,1 23,1 16,5 53 47,6Kipras 28 29,2 35,3 31,2 : 17,7 : 34,4Pranc zijaū 20,2 22 35,1 29,1 19,5 14,5 46,8 41Vokietija 30,8 25,9 40,4 29 26,5 17,8 52,8 41,9Austrija 31,3 26,3 37,4 27,4 28,5 19,7 46,6 36,4Nyderlandai 19,6 15,4 33,5 26,6 27,9 18,3 35,7 30,9ES-27 vidurkis : 21,2 : 23,8 : 13,2 : 34,8Lietuva 19 14,2 30 23 25,9 34,2 30,8 22,6

Švedija 28,6 23,8 36,9 23 27,5 13,4 46,6 38,3Suomija 21,2 16,4 29,8 22,7 19,1 12,3 43,3 42,3Ispanija 21,1 18,6 28,7 22,1 17,1 10,8 37,5 32,6Portugalija 22 19,4 27,4 21,9 14,8 9 32,8 29,2Slov nijaė 27,2 23,5 30,1 21,7 22,4 15,7 33,9 25,1Italija 19,6 18,2 24,2 18,8 14,7 9,7 30,4 26,5Belgija : 14,9 : 18,1 : 12,2 : 30,8Estija 21,8 20,3 23 18 9,8 15,5 23,8 18

ekijos res.Č 17,4 14,1 21,4 16 16,5 10,8 25,9 21Lenkija 31 13,7 36,1 15,6 28,7 10,3 41,9 19,7Latvija 20,8 18,1 15,6 15,2 11,1 11,4 23,9 19,9Vengrija 14,4 11,6 19,3 14,9 13,2 9,4 25,4 21,1Slovakija 14,4 11 17,3 14,6 14,2 12 26,2 19,8Rumunija 19,4 15,8 17,9 14,5 15,9 10,8 23,9 21,9Norvegija : 24,2 21,3 13,6 12,6 7,1 52,2 44,7Graikija : 18,5 : 12,9 : 9,1 : 17,6Liuksemburgas 26 8,2 23,6 3,6 21,7 2,7 27,8 27,9Bulgarija 14,5 : 13,6 : 12,8 : 15,6 :Malta 23,4 : 36,9 : : : : :



Priedas 11. Investicijos, tenkan ios vienam darbuotojui Europos šalyse, t kst. Eur , 2002, 2006 m.č ū ų 67



gamini gamų (dj)



2002 2006 2002 2006 2002 2006 2002 2006Liuksemburgas : 13,4 : 27,1 : 42,3 : 5,5Belgija : 13,2 : 24,3 : 57,7 : 7,6Airija 15,7 16,5 4,5 14,3 9,5 68,0 3,7 4,3Graikija : 7 : 12,6 : 11,2 : 13,1Austrija 9 8,8 9,5 11,7 14,5 20,1 7,1 7,8Norvegija : 10,2 25,8 10,9 59,2 20 4,2 5,7Slov nijaė 3,8 7,2 4,2 8,2 8,7 12,3 3 7,1Švedija 8,6 8,6 7 7,7 9 10,3 6,1 6,2Italija 7,3 7,2 7,7 7,4 14,8 15,6 6,3 5,8Suomija 9,7 8,9 15,4 6,9 37,3 9,4 6,5 5,9ES-27 : 6,9 : 6,6 : 12,2 : 5Danija 9,3 8,9 7,5 6,6 8,4 9,2 7,3 6,3Nyderlandai 9 9,1 5,1 6,5 7,1 12,3 4,7 5,3Ispanija 7,2 8,5 6 6,4 13,2 14,8 4,4 4,8Pranc zijaū : 8,2 : 6,3 : 12,8 4 4,8Vokietija 7,1 7,2 5,9 6,2 9,6 8,9 4,7 5,4Slovakija 3,3 6,9 3,5 5,4 5,3 7,3 1,7 3,9Jung. Karalystė 7,1 6,9 4,8 5 6,5 8,7 4,3 4,2Rumunija 1,7 4,2 2 4,5 2,3 6,2 1,7 3,4Lenkija 2,6 4,1 1,4 4,4 1,6 8,4 1,4 3,4Latvija 2,4 4,9 2,6 3,9 3,8 4,6 2 3,7Kipras 4,7 6,5 3,2 3,8 : 8,7 : 3,4Portugalija 4,4 3,8 3,8 3,7 7,6 5,9 3,2 3,4

ekijos res.Č 3 4,2 2,1 3,6 2,2 4,8 2,1 3,1Estija 2,3 4 1,6 3,6 2 2,4 1,6 3,6Vengrija 3,8 4,9 3,2 3,6 4 7,6 3 2,6Lietuva 1,9 3,3 1,5 2,5 1,7 2,4 1,5 2,5

Bulgarija 1,6 : 3,2 : 6,1 : 1,1 :Malta 4,4 : 1,1 : : : : :



Priedas 12. Europos S jungos ir kit pasaulio šali ketvirtinis pramon s produkcijos apimties indeksas ą ų ų ė(palyginti su pra jusi met atitinkamu laikotarpiu), %, 2007-2009ė ų ų 68

Ekonomin s veiklos (EVRK 2): Visa pramon (c), pagrindini metal gamyba (c24),ė ė ų ųmetalo gamini , išskyrus mašinas ir rengimus, gamyba (c25)ų į

Šalis (regionas) Veikla (EVRK2

)

2007 q01

2007 q02

2007 q03

2007 q04

2008 q01

2008 q02

2008 q03

2008 q04

2009 q01

Europos S jungaą (27 šalys)

c 6,24 3,78 3,97 2,72 2,56 0,98 -1,44 -9,19 -18,95c24_c25 7,5 4,97 4,12 1,75 2,6 1,78 -0,45 -13,31 -28,66c24 5,36 1,15 -0,6 -1,21 1,1 3,24 1,75 -17,44 -34,13c25 8,58 6,81 6,34 3,03 3,37 1,12 -1,49 -11,51 -26,05

Euro zona

c 6,2 3,78 4,12 2,78 2,55 0,95 -1,54 -9,32 -19,96c24_c25 6,99 4,73 4,1 1,42 2,88 1,91 -0,32 -13,5 -29,95c24 6,29 1,46 -0,62 -1,49 0,62 3,17 2,26 -17,08 -34,35c25 7,37 6,36 6,44 2,72 4,08 1,29 -1,61 -11,85 -27,73

Belgija

c 4,48 2,67 3,36 1,7 1,59 3,22 1,94 -8,47 -17,99c24_c25 10,28 5,22 3,08 3,86 4,79 18,27 14,24 -6,63 -24,05c24 8,15 -1,99 -7,16 1,12 3,59 31,86 24,14 -6,91 -27,39c25 12,66 12,3 14,45 6,23 6,08 6,61 5,33 -6,4 -20,56

Bulgarija

c 14,1 10,43 9,58 5,06 3,9 5,77 1,88 -8,03 -23,72c24_c25 8,78 0,58 9,72 3,48 17,94 14,81 -4,24 -12 -28,61c24 14,02 -5,63 -1,56 -3,53 5,24 16,61 -3,21 -15,22 -18,35c25 1,79 8,96 25,62 11,63 36,88 12,71 -5,37 -8,76 -40,37

ekijos RespublikaČ

c 22,33 11,25 10,74 9,07 -0,73 5,43 -0,82 -13,24 -23,88c24_c25 25,88 6,57 7,64 6,31 -8,61 4,49 -2,88 -19,21 -36,51c24 -15,89 -12,6 -8,28 -2,26 22,01 18,32 4,61 -23,67 -41,2c25 53,01 17,99 16,32 10,46 -19,53 -1,62 -6,09 -17,3 -33,98

Danija

c 3,58 1,96 -0,41 -1,64 0,52 1,77 0,69 -4,02 -14,57c24_c25 14,61 8,03 2,76 0,29 2,38 3,83 3,97 -5,04 -25,44c24 27,4 8,11 6,55 -2,52 5,23 8,07 6,31 -14,89 -44,38c25 12,76 8,01 2,24 0,7 1,91 3,19 3,63 -3,64 -22,26

Vokietija

c 8,56 6,31 5,95 5,41 5,24 3,38 0,43 -7,32 -21,6c24_c25 9,68 6,61 5,8 3,3 5,37 5,25 1,44 -10,77 -30,15c24 8,25 3,71 1,96 1,49 1,78 3,95 1,29 -13,84 -34,28c25 10,49 8,22 7,86 4,25 7,36 5,94 1,52 -9,21 -27,97

Estija

c 12,19 6,05 4,59 2,12 1,5 -1,62 -2,48 -17,45 -31,2c24_c25 22,96 4,27 10,43 8,03 15,7 25,69 17,26 -16,37 -33,8c24 20,21 53,77 79,26 87,02 59,52 10,04 -7,59 -45,83 -61,65c25 23,35 2,65 8,25 4,75 13,57 26,65 18,78 -14 -31,87

Graikija

c 4,13 0,84 2,17 1,72 -3,34 -2,7 -3,95 -8,45 -11,53c24_c25 -2,53 0,06 2,35 -0,18 -5,18 -5,43 -5,88 -14,41 -18,74c24 -4,02 0,9 5,34 6,73 -4,58 -2,67 -3,93 -14,38 -20,74c25 0,24 -1,17 -2,18 -9,34 -6,24 -9,55 -9,04 -14,45 -15,15

Ispanija

c 4,2 2,62 1,88 -0,35 -1,64 -5,83 -6,89 -17,71 -23,85c24_c25 7,18 2,83 -0,2 1,41 -3,06 -3,85 -4,38 -24,42 -33,03c24 3,96 0,03 -2,62 -0,7 0,03 2,33 -0,15 -29,66 -36,27c25 8,57 4,03 0,82 2,3 -4,34 -6,38 -6,09 -22,29 -31,63

Prnac zijaū c 2,86 1,32 1,54 1,65 1,27 -1,01 -2,31 -10,02 -18,35c24_c25 3,63 1,17 1,71 0,24 1,09 -0,64 -1,01 -16,8 -30,41

68 Šaltinis: Eurostat, Short-term business statistics. http://epp.eurostat.ec.europa.eu/portal/page/portal/short_term_business_statistics/data/database/

http://epp.eurostat.ec.europa.eu/portal/page/portal/short_term_business_statistics/data/database/

c24 1,72 -1,08 -1,13 -5,32 -1,91 -2,72 0,21 -19,29 -36,32c25 4,41 2,08 2,8 2,4 2,27 0,18 -1,47 -15,91 -28,18

Lentel s t sinys kitame puslapyjeė ę

Lentel s t sinysė ę


)

2007 q01

2007 q02

2007 q03

2007 q04

2008 q01

2008 q02

2008 q03

2008 q04

2009 q01

Italija

c 4,93 2,23 3,73 -1,26 0,76 0,33 -4,38 -10,25 -21,47c24_c25 5,99 6,62 6,82 -1,1 3,6 -2,06 -5,2 -14,13 -33,51c24 7,79 0,99 -1,25 -8,26 -1,38 -1,97 -1,22 -20,42 -38,84c25 5,28 9 10,24 1,89 5,64 -2,1 -6,71 -11,77 -31,48

Kipras

c 2,61 3,53 5,97 10,65 5,4 7,32 1,79 -2,73 -6,93c24_c25 1,94 -0,5 1,9 0,02 -0,41 3,03 1,95 4,85 :c24 20,27 22,65 11,01 4,27 -4,05 3,74 -8,31 -15,48 :c25 -2,33 -5,09 -0,27 -0,85 0,63 2,85 4,67 9,21 :

Latvija

c 5,04 0,91 -0,63 -3,6 -0,24 -0,83 -6,06 -11,44 -25,25c24_c25 25,5 6,35 4,54 14,83 5,59 9,41 5,2 -11,4 -27,1c24 11,95 1,19 -1,28 -2,03 -10,33 -1,94 -6,64 -11,97 -9,14c25 36,21 10,1 8,74 24,64 15,93 16,98 12,97 -11,14 -36,12

L i e t u v a

c -2,74 1,08 8,72 2,76 11,92 10,17 1,59 0,24 -14,61c24_c25 47,21 24,28 26,02 16,65 -16,94 -18,28 -22,74 -36,02 -35,95c24 57,08 37 18,21 66,82 102,2 121,3 93,73 18,45 -14,6c25 46,71 23,75 26,45 14,73 -23,34 -25,16 -28,43 -39,08 -38,97

Liuksemburgas

c 4,34 2,61 -3,78 -3,41 -4,14 -0,98 2,11 -18,88 -25,76c24_c25 7,74 3,11 -7,1 -0,68 -0,47 4,95 12,17 -24,35 :c24 10,81 4,99 -13,31 -4,27 -2,09 4,5 22,16 -39,98 :c25 3,12 0,32 1,78 4,54 2,13 5,64 0,03 -3,57 :

Vengrija

c 11,18 6,91 10,19 5,91 7,1 5,01 -2,4 -13,55 -23,41c24_c25 15,76 4,24 1,05 -6,21 1,24 10,01 2,63 -12,22 -37,72c24 8,12 -6,29 -10,27 -14,78 -7,13 8,48 1,27 -21,39 -49,67c25 26,59 17,69 14,44 2,28 9,62 11,79 3,36 -4,22 -25,44

Nyderlandai

c 5,19 3,1 3,22 1,81 2,21 2,13 -0,88 -6,44 -12,52c24_c25 3,59 2,55 2,97 1,45 1,13 3,21 2,17 -8,08 -22,54c24 : : : : -1,78 2,16 9,48 -13,81 :c25 1,94 2,71 2,61 -0,92 2,91 4,04 -0,11 -3,44 -14,37

Austrija

c 9,71 7,05 5,46 3,58 4,13 2,5 0,84 -4,98 -15,3c24_c25 9,67 7,58 3,56 0,57 3,27 2,88 1,12 -7,68 -23,36c24 7,87 7,78 4,38 3,31 6,55 1,6 1,39 -12,52 -30,02c25 11,14 7,38 2,97 -1,33 1 3,89 0,94 -4,09 -17,92

Lenkija

c 17,96 7,77 10,04 9,49 9,63 5,54 1,37 -7,74 -11,21c24_c25 25,86 16,68 7,81 9,28 10,15 6,44 3,47 -10,25 -17,1c24 17,35 9,6 -0,83 4,25 2,55 8,4 3,16 -31,66 -36,45c25 30,22 19,8 11,4 11,2 13,67 5,65 3,59 -2,6 -9,03

Portugalija

c 4,2 1,39 0,28 -1,18 -1,8 -2,95 -2,78 -8,11 -16,19c24_c25 1,61 2,28 4,63 1,31 6,49 1,18 3,76 -5,63 -16,54c24 4,19 6,13 -1,11 2,36 -0,51 -5,46 11,64 8,4 -13,32c25 0,96 1,22 6,1 0,99 8,37 3,02 1,9 -9,08 -17,3

Rumunija c 19,03 10,48 9,67 9,01 7,63 7,81 4,43 -7,06 -15,41c24_c25 17,48 14,34 6,38 12,71 15,25 13,01 11,3 -5,92 -21,84

c24 6,88 4,32 -3,62 -0,74 -4,97 -11,31 -8,88 -38,48 -51,79c25 21,71 18,2 10,03 17,16 22,35 21,27 17,75 3,21 -13,67

Slov nijaė c 10,65 9,22 8,18 6,27 3,37 2,67 -1,18 -12,21 -21,05

Slovakija

c 24,74 21,21 15,68 16,94 14,39 13,68 6,65 -12,02 -25,65c24_c25 15,32 11,45 9,72 6,87 7,15 5,91 -0,2 -13,85 :c24 4,65 5,82 8,67 1,89 10,45 11,28 -1,1 -20,88 :c25 37,32 20,89 11,26 14,55 1,96 -1,99 1,1 -4,2 :

Lentel s t sinys kitame pusė ę lapyjeLentel s t sinysė ę


)

2007 q01

2007 q02

2007 q03

2007 q04

2008 q01

2008 q02

2008 q03

2008 q04

2009 q01

Suomija

c 4,32 4,76 5,86 7,8 6,94 3,79 -0,09 -8,61 -23,99c24_c25 3,8 -2,75 -3,68 -0,27 2,53 6,33 2,08 -12,85 -27,32c24 2,08 -14,61 -23,65 -9,07 -3,94 6,17 6,46 -27,36 -33,16c25 5,3 6,01 13,35 7,56 7,98 6,42 -0,43 -1,95 -22,93

Švedija

c 6,2 3,99 3,08 2,18 1,19 -0,74 -1,21 -12,96 -23,08c24_c25 6,12 5,5 4,55 3,86 2,51 -3,21 -2,57 -18,32 -34,15c24 -0,51 0,31 1,96 2,18 1,08 -6,21 0,89 -20,03 -40c25 10,97 8,91 6,15 4,88 3,46 -1,4 -4,63 -17,31 -30,41

Jungtinė Karalystė

c 1,08 1,09 0,19 -0,43 0,32 -1,23 -2,43 -7,62 -13,42c24_c25 2,94 2,6 2,41 0,48 -0,61 -1,02 -2,86 -11,41 -19,05c24 -2,5 -0,27 2,09 0,32 2,51 3,28 -3,42 -11,19 -23,21c25 4,4 3,33 2,49 0,51 -1,39 -2,08 -2,73 -11,47 -17,96

Kroatijac 11,46 8,15 3,46 1,56 2,51 1,26 -0,13 -1,47 -12,61c24 0 1,97 3,59 -8,16 2,12 20,08 6,8 7,03 -24,33c25 23,99 25,73 7,61 8,12 12,53 6,77 5,45 -2,68 -23,9

Turkija c 7,79 0,63 2,22 4,6 7,57 3,84 -2,92 -14,69 -21,28

Norvegija

c 6,09 7,14 6,31 3,99 3,3 4,7 3,22 0,13 -4,15c24_c25 5,01 8,03 3,44 2,06 2,12 5,85 6,84 -3,14 :c24 1,13 3,17 3,66 1,77 -1 -0,15 2,67 -12,72 -26,03c25 13,62 18,16 9,54 7,19 7,77 9,27 13,22 7,91 3,2

Šveicarijac 8,59 10,64 11,12 9,79 4,21 6,66 0,81 -6,09 :c24_c25 5,38 6,12 5,94 3,44 1,09 1,56 -2,37 -10,28 :

Jungtin s Valstijosė c 0,67 1,71 2,12 2,27 1,39 -0,35 -3,46 -7,99 :Japonija c 3,11 2,32 2,6 2,96 1,89 1 -1,78 -14,78 :

Priedas 13. Geležies ir plieno, juod j metal (KN-72) preki grup s tarptautin s prekybos duomenys ų ų ų ų ė ė 69

Lietuvos eksporto pasaul apimtis, t kst. JAV doleri , 2003-2008 m. į į ū ųProdukt grup : Geležis ir plienas (juodiji metalai)ų ė

Produkto kodas

ProduktaiLietuvos eksportas pasaulį į

2004 2005 2006 2007 2008

'7204 Juod j metal atliekos ir lau asų ų ų ž 118923 108007 132185 173277 229376

'7217 Viela iš gele ies arba plienož 26661 23531 26002 35764 48556

'7210 Plokšti (apvilkti) valcavimo produktai 9631 16055 14174 26515 39273

'7202 Ferolydiniai 67 10168 12814 21723 35050

'7214 Strypai ir juostos, idealiai neapdoroti 3180 7524 15685 24841 28061

'7208 Plokšti valcavimo (karštai) produktai 4191 4336 6303 9686 27998

'7216 Kampuo iai, profiliaič 5537 8992 12505 18746 27644

'7219 Valcav. prod. iš ner d. plieno (> 600 mm.)ū 2370 4659 7755 12181 12990

'7209 Plokšti valcavimo (šaltai) produktai 1516 2334 1521 5710 11168

'7213 Karštai valcuoti, suvynioti 3332 2893 5082 11729 9898

'7228 Kiti gele ies ar plieno gam.ž 111 849 2597 4885 6171

'7222 Kiti gam. Iš ner dij. plienoū 333 866 1839 2430 4599

'7215 Kiti gam. Iš nelegiruot. plieno 172 636 869 2134 2785

'7207 Pusgaminiai 148 43 207 102 1954

'7229 Viela iš kito legiruot. plieno 74 288 707 774 1650

'7212 Valcav. prod. (< 600 mm.), apvilkti 659 1026 1265 2507 1250

'7220 Valcav. prod. Iš ner d plieno (< 600 mm.)ū 102 109 96 546 940

'7201 Ketus ir veidrodinis ketus 194 88 198 429 739

'7225 Legiruotojo plieno gam. (> 600 mm.) 660 1043 911 197 664

'7226 Legiruotojo plieno gam. (< 600 mm.) 16 4 20 510 581

'7205 Granul s ir milteliaiė 73 53 39 55 373

'7223 Viela iš ner d. plienoū 67 163 171 200 155

'7211 Valcav. prod. (< 600 mm.), neapvilkti 77 128 197 258 140

'7218 Ner dijantis plienasū 23 12 29 319 60

'7206 Pirmini form produktaių ų 61 52 17 0 16

'7221 Ner d. plieno, suvyniotiū 5 0 0 0 3

'7203 Produktai, kuri gynumas 99,9%ų 0 0 2 1 0

'7224 Legiruotasis plienas 1 20 1 12 0

'7227 Legiruotojo plieno gam., suvynioti 74 35 3 0 0



Priedas 13. (t sinys)ę

Atskir produkt eksporto iš Lietuvos rodikliai, 2007 m. ų ųProdukt grup : Geležis ir plienas (juodieji metalai)ų ė

Kodas pagal KN

Sutrumpintas prekių grup s pavadinimasė

Eksporto vert ,ė t kst.ū JAV dolerių

Prekybos balansas,



augimas, 2003-2007

m., %

Eksporto vert sė

augimas, 2006-2007

m., %

Vidutinis pasaulinio

importo augimas, 2003-2007

m. %


roje, %

Lietuvos reitingas tarp pa-

saulio ekspor-tuotojų

Visi produktai grup jeė 17162400 -7282672 24 21 16 0.12 67

'7204Juod j metalų ų ų atliekos ir lau asž 173277 148535 23 31 27 0.41 37

'7217Viela iš gele ies arbaž plieno 35764 -8457 37 38 17 0.56 32

'7210Plokšti (apvilkti) valcavimo produktai 26515 -98963 31 87 18 0.06 63

'7214Strypai ir juostos, idealiai neapdoroti 24841 -78761 142 58 30 0.11 58

'7202 Ferolydiniai 21723 -754 523 70 30 0.08 45'7216 Kampuo iai, profiliaič 18746 -90872 50 50 30 0.09 51

'7219Valcav. prod. iš ner d.ū plieno (> 600 mm.) 12181 -30056 105 57 25 0.03 41

'7213Karštai valcuoti, suvynioti 11729 -32619 157 131 20 0.09 46

'7208Plokšti valcavimo (karštai) produktai 9686 -116889 28 54 27 0.02 61

'7209Plokšti valcavimo (šaltai) produktai 5710 -25502 54 275 9 0.03 56

'7228Kiti gele ies ar plienož gam. 4885 -7244 230 88 28 0.04 47

'7212Valcav. prod. (< 600 mm.), apvilkti 2507 -14643 57 98 17 0.06 52

'7222Kiti gam. Iš ner dij.ū plieno 2430 -5374 98 32 33 0.03 44

'7215Kiti gam. Iš nelegiruot. plieno 2134 -5450 124 146 24 0.06 51

'7229Viela iš kito legiruot. plieno 774 -1296 91 9 20 0.05 43

'7220Valcav. prod. Iš ner dū plieno (< 600 mm.) 546 -968 46 469 24 0.01 47

'7226Legiruotojo plieno gam. (< 600 mm.) 510 -1934 141 2450 20 0.01 48

'7201Ketus ir veidrodinis ketus 429 -464 122 117 26 0.01 45

'7218 Ner dijantis plienasū 319 -543 224 1000 9 0.01 45'7211 Valcav. prod. (< 600 258 -3874 62 31 20 0 69

mm.), neapvilkti


Didžiausi pasaulio importuotojai iš Lietuvos, 2007 m. Produkt grup : Geležis ir plienas (juodieji metalai)ų ė

Reitin-gas

Šalis importuotoja Eksporto iš Lietuvos

vert ,ė t kst.ū JAV dolerių

Prekybos balansas,


Dalis eks-porto iš

Lietuvos strukt roje,ū

%

Eksporto vert sė

augimas, 2003-2007

m., %

Eksporto vert sė

augimas, 2006-2007

m., %

Reitingas tarp pa-

saulio importuot-oj / imų -

porto dalis

Importo vert sė

augimas šalyje, 2003-

2007, %

Visos šalys 355529 -393127 100 36 45 100 241 Turkija 80284 70013 22.6 77 27 9 3.7 322 Latvija 70800 -28460 19.9 45 61 66 0.2 333 Lenkija 59792 -44193 16.8 104 142 16 1.8 404 Vokeitija 37162 -27374 10.5 30 75 1 8 315 Rusija 23373 -61703 6.6 36 84 23 1.3 476 Ispanija 15041 13127 4.2 -3 83 8 3.8 227 Estija 12353 -54804 3.5 55 -26 67 0.1 238 ekijaČ 12154 6429 3.4 141 9 21 1.4 359 Jung. Karalystė 6627 -21500 1.9 174 240 13 2.2 1910 Nyderlandai 4034 315 1.1 6 63 11 2.7 3211 Suomija 3834 -26599 1.1 7 -69 27 1.1 3112 Baltarusija 3652 -25308 1 8 -6 44 0.4 2313 Airija 3649 3649 1 309 522 56 0.3 2314 Švedija 2646 -25906 0.7 77 62 18 1.7 2315 Ukraina 2469 -79469 0.7 23 2 39 0.5 4316 Danija 2169 -15488 0.6 120 -29 32 0.8 2417 Indija 1643 -1721 0.5 70 14 1.9 4618 Brit Mergeli salosų ų 1587 1587 0.4 80 0.1 21819 Portugalija 1347 1324 0.4 34 0.7 2120 Pranc zijaū 1153 -8014 0.3 -23 9 6 4.5 21

Priedas 14. Dirbini iš geležies arba iš plieno, iš juod j metal (KN-73) preki grup s tarptautin s prekybosų ų ų ų ų ė ė duomenys 70

Lietuvos eksporto pasaul apimtis, t kst. JAV doleri , 2003-2008 m. į į ū ųProdukt grup : ų ė Dirbiniai iš geležies arba iš plieno (iš juod j metal )ų ų ų

Produkto kodas


2004 2005 2006 2007 2008

'7308 Metalin s konstr., durys langaiė 29710 46869 75520 107540 135621

'7326 Kiti gaminiai (narvai, voljerai, kop ios...)ėč 24012 33579 38502 56033 80346

'7306 Vamzd iai iš gele ies ar plienož ž 4274 7486 16373 20607 30820

'7317 Vinys, smeigtukai, s var osą ž 13194 16740 18172 19316 28859

'7309 Rezervuarai (> 300 litr )ų 5401 4681 7220 12362 20055

'7318 Sraigtai, medsraig iai, var tai, knied sč ž ė 4978 9240 11581 13048 19749

'7325 Lietiniai gaminiai 10870 10859 10420 12693 15035

'7307 Alk n s movosū ė 5666 8627 10695 14674 12386

'7322 Radiatoriai ir j dalysų 3858 8337 9078 11245 12202

'7310 Statin s (< 300 litr )ė ų 2605 3322 5994 6320 8905

'7323 Stalo, virtuv s, nam reikmenysė ų 1635 2387 3546 5720 8693

'7315 Grandin s ir j dalysė ų 4622 6553 7352 10564 8473

'7312 Lynai, kabeliai be izoliacijos 5155 5060 5170 6718 8460

'7304 Besi liai vamzd iaiū ž 1135 3427 3854 4857 7201

'7314 Grotel s, tinklai, aptvaraiė 1261 1913 2310 5026 7025

'7321 Krosnys, virykl s, idiniaiė ž 3365 4727 6832 6453 6659

'7311 Duj talpyklosų 1862 4820 3413 5175 5693

'7302 Gele inkelio dalysž 12800 12388 2225 2838 4179

'7324 Santechnikos ranga ir dalysį 736 1116 1412 2248 2719

'7301 Atramin s konstrukcijosė 227 605 1372 1984 2660

'7320 Spyruokl s ir lingi plokšt sė ų ė 932 1285 1854 2522 2644

'7313 Spygliuota, supinta viela 188 450 73 23 1818

'7305 Vamzd iai (skersmuo > 406.4 mm.)ž 86 158 66 1061 1556

'7303 Vamzd iai iš ketausž 731 183 853 1179 591

'7316 Inkarai ir j dalysų 12 6 18 55 39

'7319 Adatos, virbalai, ylos, vašeliai 20 19 23 11 17




Atskir produkt eksporto iš Lietuvos rodikliai, 2007 m. ų ųProdukt grup : ų ė Dirbiniai iš geležies arba iš plieno (iš juod j metal )ų ų ų

Kodas pagal KN



Prekybos balansas,



augimas, 2003-2007

m., %

Eksporto vert sė

augimas, 2006-2007

m., %



m. %


roje, %



Visi produktai 17162400 -7282672 24 21 16 0.12 67

'7308Metalin s konstr.,ė durys langai 107540 -51731 66 42 28 0.29 45

'7326Kiti gaminiai (narvai, voljerai, kop ios...)ėč 56033 -3757 35 46 18 0.15 46

'7306Vamzd iai iš gele iesž ž ar plieno 20607 -87629 92 26 25 0.09 60

'7317Vinys, smeigtukai, s var osą ž 19316 13644 37 6 13 0.78 26

'7307 Alk n s movosū ė 14674 -23423 37 37 25 0.09 49

'7318Sraigtai, medsraig iai,č var tai, knied sž ė 13048 -40898 39 13 18 0.05 48

'7325 Lietiniai gaminiai 12693 4339 9 22 22 0.16 46

'7309Rezervuarai (> 300 litr )ų 12362 -11877 18 71 22 0.32 40

'7322 Radiatoriai ir j dalysų 11245 -21602 58 24 12 0.29 32'7315 Grandin s ir j dalysė ų 10564 -292 120 44 16 0.29 35

'7312Lynai, kabeliai be izoliacijos 6718 -1749 4 30 18 0.12 49

'7321Krosnys, virykl s,ė

idiniaiž 6453 -14586 22 -6 15 0.08 56

'7310 Statin s (< 300 litr )ė ų 6320 -6978 33 5 12 0.12 56

'7323Stalo, virtuv s, namė ų reikmenys 5720 -10539 28 61 9 0.08 51

'7311 Duj talpyklosų 5175 -1172 37 52 22 0.18 41

'7314Grotel s, tinklai,ė aptvarai 5026 -6745 57 118 20 0.11 49

'7304 Besi liai vamzd iaiū ž 4857 -31452 74 26 40 0.01 59'7302 Gele inkelio dalysž 2838 -11600 -32 28 21 0.09 36

'7320Spyruokl s ir lingiė ų plokšt sė 2522 -7741 61 36 13 0.05 55

'7324Santechnikos ranga irį dalys 2248 -5684 42 59 15 0.08 48

'7301Atramin sė konstrukcijos 1984 -13389 93 45 34 0.09 43

'7303 Vamzd iai iš ketausž 1179 -1441 57 38 19 0.1 47'7305 Vamzd iai (skersmuo >ž 1061 -4684 51 1508 35 0.01 57

406.4 mm.)


Didžiausi pasaulio importuotojai iš Lietuvos, 2007 m. Produkt grup : Dirbiniai iš geležies arba iš plieno (iš juod j metal )ų ė ų ų ų

Reitin-gas



Prekybos balansas,


Dalis eks-porto iš


%

Eksporto vert sė

augimas, 2003-2007

m., %

Eksporto vert sė

augimas, 2006-2007

m., %

Reitingas tarp pa-


porto dalis

Importo vert sė


2007, %

Visos šalys 330273 -341303 100 38 34 100 221 Latvija 54229 20098 16.4 33 40 72 0.2 272 Rusija 53879 28968 16.3 48 25 13 2.2 403 Danija 48484 32083 14.7 40 34 28 1.2 224 Vokietija 28698 -104140 8.7 30 47 2 7.2 195 Norvegija 21228 17665 6.4 109 54 22 1.4 226 Lenkija 19469 -99849 5.9 63 21 16 1.9 267 Švedija 17380 -15782 5.3 38 51 25 1.3 198 Estija 15227 -4602 4.6 50 18 74 0.2 109 Baltarusija 9824 -5739 3 30 27 57 0.3 2110 Jung. Karalystė 9189 -1113 2.8 35 19 4 3.8 1711 Suomija 7834 -7285 2.4 29 22 38 0.7 2512 Pranc zijaū 6360 -4941 1.9 31 40 3 4.6 1713 Ukraina 4815 -14932 1.5 17 68 50 0.4 4414 Nyderlandai 4794 -8127 1.5 45 48 11 2.4 1915 Kazachstanas 3670 3493 1.1 113 28 33 0.9 4016 Austrija 3194 -8175 1 19 306 17 1.8 1817 Belgija 2753 -7917 0.8 16 11 9 2.5 1818 Kanada 2732 2648 0.8 96 44 5 3.3 1619 Italija 2613 -47162 0.8 49 28 7 2.8 2120 ekijos Res.Č 1909 -29820 0.6 40 32 20 1.5 24

Priedas 15. vairi gamini iš netauri j metal (KN-83) preki grup s tarptautin s prekybos duomenys Į ų ų ų ų ų ų ė ė 71

Lietuvos eksporto pasaul apimtis, t kst. JAV doleri , 2003-2008 m. į į ū ųProdukt grup : ų ė vair s gaminiai iš netauri j metalĮ ū ų ų ų

Produkto kodas


2004 2005 2006 2007 2008

'8302 Bald , lagamin , baln ir kt. aptaisaių ų ų 19978 30395 41842 44591 35649

'8309 Kamš iai, dangteliaič 2831 5378 7144 8563 10074

'8306 Varpai, gongai, statul l s, r maiė ė ė 3271 3296 3038 5084 6555

'8311 Viela, strypai litavimui, virinimui 2907 3960 5401 5012 6028

'8303 Seifai, d sėžė 3519 3791 3142 2610 4019

'8301 Spynos, skl s iai, raktaią č 1092 2868 5439 7661 3966

'8308 Drabu i ir kt. s sagos, sagtysž ų ą 294 641 789 1024 809

'8304 Biuro reikmenys 446 973 886 663 438

'8310 Lentel s su pavadinimais ė 106 332 203 367 394

'8305 Smulk s biuro reikmenysū 18 50 103 209 333

'8307 Lankst s vamzd iaiū ž 212 276 386 208 320




Atskir produkt eksporto iš Lietuvos rodikliai, 2007 m. ų ųProdukt grup : ų ė vair s gaminiai iš netauri j metalĮ ū ų ų ų

Kodas pagal KN



Prekybos balansas,



augimas, 2003-2007

m., %

Eksporto vert sė

augimas, 2006-2007

m., %



m. %


roje, %



Visi produktai 17162400 -7282672 24 21 16 0.12 67

'8302Bald , lagamin ,ų ų baln ir kt. aptaisaių 44591 -79423 47 7 16 0.19 37

'8309 Kamš iai, dangteliaič 8563 -2144 41 20 15 0.18 47

'8301Spynos, skl s iai,ą č raktai 7661 -11963 82 41 14 0.07 46

'8306Varpai, gongai, statul l s, r maiė ė ė 5084 2648 107 67 6 0.31 28

'8311Viela, strypai litavimui, virinimui 5012 -5846 30 -7 21 0.16 43

'8303 Seifai, d sėžė 2610 847 16 -17 13 0.26 35

'8308Drabu i ir kt.ž ų s sagos, sagtysą 1024 -3132 69 30 12 0.04 52

'8304 Biuro reikmenys 663 420 21 -25 10 0.3 25

'8310Lentel s suė pavadinimais 367 -26 27 81 17 0.06 46

'8305Smulk s biuroū reikmenys 209 -1582 74 103 8 0.02 51

'8307 Lankst s vamzd iaiū ž 208 -1488 48 -46 25 0.01 55


Didžiausi pasaulio importuotojai iš Lietuvos, 2007 m. Produkt grup : vair s gaminiai iš netauri j metalų ė Į ū ų ų ų

Reitin-gas



Prekybos balansas,


Dalis eks-porto iš


%

Eksporto vert sė

augimas, 2003-2007

m., %

Eksporto vert sė

augimas, 2006-2007

m., %

Reitingas tarp pa-


porto dalis

Importo vert sė


2007, %

Visos šalys 75992 -101690 100 45 9 100 151 Danija 23692 -2507 31.2 149 -8 25 1 142 Rusija 17055 13929 22.4 53 20 16 1.9 503 Latvija 10244 6785 13.5 23 17 67 0.2 204 Estija 3342 1694 4.4 12 18 63 0.2 145 Baltarusija 3258 2773 4.3 71 26 57 0.2 246 Švedija 3195 -5678 4.2 25 35 18 1.6 137 Lenkija 3186 -36018 4.2 99 30 9 2.5 188 Vokietija 2541 -19421 3.3 21 -6 2 8.3 169 Kazachstanas 2010 2010 2.6 79 -8 58 0.2 3210 JAV 1326 1188 1.7 16 46 1 17.6 1311 Ukraina 1057 49 1.4 28 80 40 0.4 3512 Pranc zijaū 922 -508 1.2 96 281 4 5 1413 Nyderlandai 785 -1702 1 320 48 12 2.1 1114 Italija 724 -13855 1 166 24 8 2.9 1915 Norvegija 619 -3 0.8 -16 -5 32 0.6 1716 Jung. Karalystė 543 -1943 0.7 48 130 3 5.3 1117 Suomija 256 -3101 0.3 57 41 39 0.5 1318 Malaizija 114 111 0.2 4 54 35 0.5 3219 Slovakija 114 -12989 0.2 80 322 24 1 2420 Belgija 106 -299 0.1 48 45 11 2.3 8

Priedas 16. Anketos pavyzdys

Gerbiamas eksperte,

Prašome Jus skirti šiek tiek brangaus Jūsų laiko ir išreikšti savo nuomonę apie sektorių, su kurio veiklos sąlygomis Lietuvoje esate gerai susipažinęs(usi).

Nurodykite pramonės sektorių, apie kurį išreiškiate savo nuomonę:

10 Maisto produktų gamyba

11 Gėrimų gamyba

13 Tekstilės gaminių gamyba

14 Drabužių siuvimas (gamyba)

15 Odos ir odos dirbinių gamyba

16 Medienos bei medienos ir kamštienos gaminių, išskyrus baldus, gamyba

17 Popieriaus ir popieriaus gaminių gamyba

18 Spausdinimas ir įrašytų laikmenų tiražavimas

19 Kokso ir rafinuotų naftos produktų gamyba

20 Chemikalų ir chemijos produktų gamyba

21 Pagrindinių vaistų pramonės gaminių ir farmacinių preparatų gamyba

22 Guminių ir plastikinių gaminių gamyba

23 Kitų nemetalo mineralinių produktų gamyba

24 Pagrindinių metalų gamyba

25 Metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius, gamyba

26 Kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamyba

27 Elektros įrangos gamyba

28 Niekur kitur nepriskirtų mašinų ir įrangos gamyba

29 Variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių gamyba

30 Kitų transporto priemonių ir įrangos gamyba

31 Baldų gamyba

32 Kita gamyba

33 Mašinų ir įrangos remontas ir įrengimas

Džiugu, kad prisijungiate prie tų, kurie neabejingi Lietuvos pramonės ateičiai

Klausimo pavyzdys

29. Sektoriuje lobistinės grupės

praktiškai neegzistuoja yra stiprios ir takingosį

Išreikšdami savo nuomonę, pažymėkite atitinkamą skaitmenį kiekviename teiginyje pateiktoje skalėje:

1 pažymimas, kai Jūs visiškai sutinkate su kairėje pusėje pateiktu apibūdinimu7 pažymimas, kai Jūs visiškai sutinkate su dešinėje pusėje pateiktu apibūdinimu

2 pažymimas, kai Jūs iš esmės sutinkate su kairėje pusėje pateiktu apibūdinimu3 pažymimas, kai Jūs iš dalies sutinkate su kairėje pusėje pateiktu apibūdinimu4 pažymimas, kai Jūsų nuomonė yra tarpinė tarp dviejų pateiktų apibūdinimų5 pažymimas, kai Jūs iš dalies sutinkate su dešinėje pusėje pateiktu apibūdinimu6 pažymimas, kai Jūs iš esmės sutinkate su dešinėje pusėje pateiktu apibūdinimu

Pastaba: Jeigu kuriuo nors teiginiu apibūdinta sritis Jums yra nežinoma arba nė vienas teiginyje pateiktas jos apibūdinimo variantas netinka Jūsų nuomonei išreikšti, pažymėkite "nėra atsakymo".

moni lygmuoĮ ų

1. Sektoriaus įmonės dažniausiai

vykdo vairiar š veiklį ū ę ą yra siaurai specializuotos

2. Tarptautinėse rinkose sektoriaus įmonės daugiausiai yra konkurencingos dėl

em kašt arba vietini ištekliž ų ų ų ų unikali produkt ir proces ų ų ų

3. Užsienio investuotojai sektoriuje įmones valdo

labai retai labai dažnai

4. Priklausomybė užsienio investuotojams įmonių konkurencingumą

labai mažina labai didina

5. Savo veiklai reikalingais ištekliais sektoriaus įmonės apsirūpina

išimtinai iš užsienio išimtinai Lietuvoje

6. Vadovų pozicijas sektoriaus įmonėse dažniausiai užima

giminaičiai ar draugai, nepriklausomai nuo jų

profesionalūs vadovai, įvertinus jų aukštą kompetenciją

kompetencijos

7. Sektoriaus įmonėse

viską sprendžia įmonės aukščiausi vadovai

padalinių vadovai sprendimus priima savarankiškai

8. Sektoriaus įmonių vadovų atlyginimas

yra fiksuotas, nepriklauso nuo įmonės veiklos rezultatų

tiesiogiai priklauso nuo įmonės veiklos rezultatų

9. Apmokėjimas už darbą sektoriaus įmonėse nuo darbuotojo veiklos produktyvumo

visai nepriklauso priklauso tiesiogiai

10. Skatinimo priemonių įvairovė sektoriaus įmonėse yra

labai skurdi - motyvuojama tik per atlyginimą

labai turtinga – taikomos itin individualizuotos darbuotojų skatinimo priemonės

11. Darbuotojų ir darbdavių santykiai sektoriaus įmonėse dažniausiai yra

konfliktiniai pagrįsti bendradarbiavimu ir tarpusavio pagarba

12. Sektoriaus įmonės

visai neinvestuoja į darbuotojų mokymą

į mokymą daug investuoja, siekdamos turėti geriausius darbuotojus


intensyviai netenka talentingų darbuotojų

pritraukia geriausius protus ne tik iš Lietuvos

14. Į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą sektoriaus įmonės

visiškai neinvestuoja investuoja ne mažiau negu pažangiausios užsienio kompanijos

15. Pačias naujausias technologijas sektoriaus įmonės

nepajėgios įsigyti plačiai naudoja

16. Užsienio technologijų licencijavimas sektoriaus įmonėse yra

retenybė įprastinis būdas įsigyti naująsias technologijas


inovacijomis išvis nesirūpina yra labai novatoriškos

18. Sektoriaus įmonėse

savo sukurtų inovacijų praktiškai nėra

intensyviai diegiamos originalios, savo tyrimais pagrįstos inovacijos

19. E-komercijos naudojimas sektoriaus įmonėse yra

labai retas reiškinys tapęs kasdiene praktika


daugiausiai gamina vietinei rinkai gamina išimtinai tarptautinei rinkai

21. Tarptautinių prekių ženklų savininkų užsakymų sektoriaus įmonės

išvis negauna vykdo tik tokius užsakymus

22. Tarptautiniais logistikos, distribucijos kanalais sektoriaus įmonės

visai nesinaudoja labai plačiai naudojasi - per juos realizuoja didžiąją dalį savo produkcijos

23. Marketingo veikla sektoriaus įmonėse yra

labai ribota ir primityvi aukšto lygio, atitinka aukščiausius tarptautinius standartus


mažai kreipia dėmesio į vartotojus labai jautriai reaguoja į vartotojų poreikius

25. Sektoriaus įmonės gamybos procesuose naudoja

darbui imlius metodus bei pasenusias technologijas

moderniausias technologijas

26. Kreditai sektoriaus įmonėms yra

kritiškai svarbūs neaktualūs

Jau ketvirtadalį atsakėte, sėkmės pildant toliau!

Sektoriaus lygmuo

27. Bendradarbiavimas tarp sektoriaus įmonių ir organizacijų

visai nepasireiškia yra intensyvus, susiformavusi aukšta bendradarbiavimo kultūra

28. Verslo etika sektoriuje yra

itin prasta atitinka aukščiausius tarptautinius standartus

29. Sektoriuje lobistinės grupės

praktiškai neegzistuoja yra stiprios ir įtakingos

30. Konkurencija tarp sektoriaus įmonių Baltijos jūros regiono rinkoje yra

labai silpna labai intensyvi

31. Vietinių tiekėjų, galinčių sektorių aprūpinti svarbiais ištekliais

praktiškai nėra yra labai daug, jie pilnai aprūpina sektoriaus įmones visais reikiamais ištekliais

32. Vietinių tiekėjų sektoriui tiekiamų produktų ir paslaugų kokybė yra

labai žema labai aukšta, jie yra konkurencingi tarptautiniu mastu

33. Vietinės įmonės, tiekiančios nestandartinę įrangą, garantinės, techninės priežiūros ir remonto paslaugas

yra visiškai nepajėgios tenkinti sektoriaus įmonių poreikius

pilnai tenkina dabartinius ir pajėgios tenkinti didesnius sektoriaus įmonių poreikius

34. Vietinių įmonių, vykdančių sektoriaus įmonių produkcijos tarptautinį paskirstymą ir marketingą

išvis nėra yra pakankamai, per jas realizuojama praktiškai visa sektoriaus įmonių produkcija

35. Sektoriaus produktų rinkoje

vyrauja smulkūs pirkėjai vyrauja stambūs „žaidėjai“

36. Sprendimus pirkti sektoriaus produktus pirkėjai priima

išimtinai orientuodamiesi į žemiausią kainą

išimtinai orientuodamiesi į išskirtines produktų savybes

37. Novatoriški produktai sektoriaus rinkai

nėra svarbūs yra lemiamas sėkmės veiksnys

38. Tarifiniai ir netarifiniai barjerai importuojamų sektoriaus prekių galimybes konkuruoti Lietuvos rinkoje

labai sumažina visai nemažina

39. Tiesioginės užsienio investicijos į sektorių

neturi įtakos įmonių technologiniam lygiui

yra pagrindinis naujųjų technologijų įsigijimo šaltinis

40. Stambių tarptautinių kompanijų veikla sektoriaus veiklos srityse Lietuvoje

praktiškai nepasireiškia yra labai intensyvi

41. Sektoriaus įmonėmis bankai

visiškai nepasitiki visiškai pasitiki

42. Sektoriaus / šakinės mokslinių tyrimų institucijos (centrai, institutai, universitetų laboratorijos ir pan.) Lietuvoje

neegzistuoja atitinka aukščiausius tarptautinius standartus

43. Sektoriui reikalingo profilio mokslininkų Lietuvoje

iš viso nėra arba jų labai mažai yra labai daug

44. Lietuvoje gauti sektoriaus įmonėms reikalingas specializuotas, kokybiškas tyrimo ir mokymo paslaugas

nėra galimybių yra labai daug galimybių

45. Sektoriaus įmonių bendradarbiavimas su mokslo įstaigomis yra

minimalus arba jo išvis nėra intensyvus, nuolatinis ir produktyvus

46. Kokybiško sektoriaus įmonių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo specializuotose įstaigose galimybės Lietuvoje yra

labai ribotos labai plačios

47. Galimybės darbo rinkoje surasti ir įdarbinti kvalifikuotus vadybos specialistus yra


48. Vadybos specialistų (marketingo, finansų, verslo organizavimo) parengimo Lietuvoje kokybė yra

labai prasta aukščiausio tarptautinio lygio

49. Galimybės darbo rinkoje surasti ir sektoriaus įmonėse įdarbinti kvalifikuotus inžinierius yra


50. Sektoriui reikalingo profilio inžinierių (konstruktorių, projektuotojų, technologų ir kt.) parengimo Lietuvoje kokybė yra


51. Galimybės darbo rinkoje surasti ir sektoriaus įmonėse įdarbinti kvalifikuotus darbininkus


52. Darbininkų parengimo kokybė profesinio mokymo institucijose yra


53. Galimybės įdarbinti sektoriuje vyresnio ir pensinio amžiaus žmones yra


54. Pradėti Lietuvoje verslą sektoriaus veiklos srityse dėl su veiklos specifika susijusių reikalavimų ir apribojimų yra

labai sunku labai lengva

55. Sektoriaus įmonių integracijos į ES šalių pramonę lygis yra

labai žemas labai aukštas - sektoriaus įmonės organiškai integruotos į ES šalių pramonę

56. Sektoriaus įmonių galimybės daugiau integruotis į ES šalių pramonę yra

labai menkos labai didelės

57. Sektoriaus įmonių integracijos į ne ES šalių pramonę lygis yra

labai žemas labai aukštas - sektoriaus įmonės organiškai integruotos į ne ES šalių pramonę

58. 1-2 metų perspektyvoje sektoriaus laukia

smarkus ekonominis pablogėjimas itin stiprus augimas

Nacionalinis lygmuo

Jau užpildėte daugiau nei pusę anketos!

59. Lietuvoje gauti banko paskolą turint tik gerą verslo planą ir neturint jokio užstato

neįmanoma labai lengva

60. Bankai Lietuvoje yra

nepatikimi labai patikimi

61. Aplinkosaugos reguliavimas Lietuvoje yra

minimalus vienas griežčiausių ES

62. Geležinkelių infrastruktūra Lietuvoje

menkai išvystyta ir visiškai neatitinka sektoriaus įmonių poreikių

labai gerai išvystyta, viršija dabartinius sektoriaus įmonių poreikius

63. Uostų pajėgumai ir vidaus vandens keliai Lietuvoje yra

menkai išvystyti ir visiškai neatitinka sektoriaus įmonių poreikių

labai gerai išvystyti, viršija dabartinius sektoriaus įmonių poreikius

64. Oro transporto tinklas Lietuvoje yra

menkai išvystytas ir visiškai neatitinka sektoriaus įmonių poreikių

labai gerai išvystytas, viršija dabartinius sektoriaus įmonių poreikius

65. Elektros energijos tiekimo parametrai (pakankamumas, nepertraukiamumas, įtampos svyravimai ir kt.) Lietuvoje yra

labai prasti labai geri, atitinka aukščiausius tarptautinius standartus

66. Informacijos ir ryšių infrastruktūra Lietuvoje yra

prastai išvystyta ir neefektyvi labai gerai išvystyta, atitinka pažangiausių šalių lygį

67. Lietuvos ekonomika per artimiausius dvylika mėnesių

patirs gilią krizę sparčiai augs

SEKTORIAUS SITUACIJOS BENDRAS APIBŪDINIMAS

Prašome toliau pateiktose lentelėse įrašyti bent po tris:

• Jūsų sektoriaus stiprybes ir silpnybes, sąlygojančias jo konkurencingumą tarptautiniu mastu.

• Jūsų sektoriui svarbias, išorinių sąlygų teikiamas galimybes ir grėsmes (nacionaliniu ir globaliu mastu).

Stipryb sė Silpnyb sė1. 1.

2. 2.

3. 3.

4. 4.

5. 5.

Galimyb sė Gr sm sė ė1. 1.

2. 2.

3. 3.

4. 4.

5. 5.

INFORMACIJA APIE ĮMONĘ, KURIAI VADOVAUJATE / KURIOJE DIRBATE:

Įmonės pavadinimas: (pvz.: UAB "Skrybėlaitės")

Ar sutiktumėte dalyvauti diskusijose apie sektoriaus konkurencingumą?

taip ne

Ar pageidaujate gauti sektoriaus konkurencingumo vertinimo studiją?

taip ne

Jūsų įmonė yra

specializuota mon (vienos veiklos pajamos viršija 90 proc.)į ė dominuojan io verslo (vienos veiklos pajamos viršija 70 proc.)č vykdomos vairios veiklosį

Jūsų įmonėje dirba

iki 10 darbuotojų nuo 10 iki 50 darbuotojų nuo 50 iki 100 darbuotojų

nuo 100 iki 250 darbuotojų nuo 250 iki 1 000 darbuotojų virš 1000 darbuotojų

Jūsų įmonės kapitalo dalis priklauso:

vietiniams investuotojams

užsienio investuotojams:

%

%

Jūsų įmonės bendros pajamos per paskutiniuosius finansinius metus buvo

iki 100 000 Lt,- nuo 100 000 iki 500 000 Lt,- nuo 500 000 iki 1 mln. Lt,-

nuo 1 mln. iki 10 mln. Lt,- nuo 10 mln. iki 100 mln Lt,- virš 100 mln Lt,-

Jūsų įmonė konkuruoja (prašome pasirinkite tik vieną atsakymą)

tik Lietuvoje su vietinėmis įmonėmis tik Lietuvoje su vietinėmis ir tarptautinėmis įmonėmis tarptautiniu mastu, įsteigusi atstovybes ar kitus padalinius užsienyje tarptautiniu mastu, tačiau bazuojasi tik Lietuvoje.

Jūsų įmonės produkcijos eksportas nuo bendros pardavimų vertės sudaro:

nėra iki 30 % 30 - 50 % 50 - 75 % virš 75 %

INFORMACIJA APIE JUS

Jūsų statusas ir pareigos

mon s savininkas ir vadovasį ė mon s savininkas / vienas iš pagrindini akcininkį ė ų ų samdomas mon s vadovas į ė mon s vadovo pavaduotojasį ė

verslo vieneto vadovas / jo pavaduotojas padalinio vadovas / jo pavaduotojas vadybininkas kitos (parašykite kokios)

Jūsų darbo stažas

mon jeį ė iki 3 metų 3 – 5 metai 5 – 10 metų 10 – 20 metų virš 20 metų

sektoriuje iki 3 metų 3 – 5 metai 5 – 10 metų 10 – 20 metų virš 20 metų

Dėkojame už Jūsų nuomonę ir anketai pildyti skirtą laiką!

Priedas 17. Konkurencingumo rodikli rezultat suvestinų ų ė

E Anketos klausimas Atitinkantis 2008 m. Globalaus

konkurencingumo ataskaitos klausimas

Lietuvos metalo ir

metalo gaminių gamybos

sektoriaus konkurencin

gumo vertinimas

Šalies konkurencingumo vertinimas (2008 m.)

Vidutinė reikšmė

Standar-tinis nuokrypis

Lietuvos vieta 134 pasaulio

Lietuvos konkurencingumo ro

Lietuvos padtė

is pasaulio mastu

Lietuvo

s pad

tisė ES

mastu

aukš iauč vidurkio

lygu vidurkiuižemiau vidurkio

šalių r

diklio r

1 Sektoriaus mon s da niausiaiį ė ž1 - vykdo vairiar š veiklį ū ę ą7 - yra siaurai specializuotos

- 4,19 1,92 - - - -

2 Tarptautin se rinkose sektoriaus mon s daugiausiai yraė į ė konkurencingos d lė1 - em kašt arba vietini ištekliž ų ų ų ų7 - unikali produkt ir procesų ų ų

11.04 Nature of competitive advantage

2,7 1,46 53

3,6

3 U sienio investuotojai sektoriuje mones valdož į1 - labai retai 7 - labai da naiž

6.11 Prevalence of foreign ownership

3,7 1,98 76

6,0

4 Priklausomyb u sienio investuotojams moniė ž į ų konkurencingumą1 - labai ma inaž7 - labai didina

- 5,09 1,35 - - - -

5 Savo veiklai reikalingais ištekliais sektoriaus mon sį ė apsir pina ū1 - išimtinai iš u sieniož7 - išimtinai Lietuvoje

- 3,36 1,77 - - - -

6 Vadov pozicijas sektoriaus mon se da niausiai u imaų į ė ž ž1 - giminai iai ar draugai, nepriklausomai nuo jč ų kompetencijos7 - profesional s vadovai, vertinus j aukštū į ų ą

7.08 Reliance on professional management

5,19 1,47 65

4,7

kompetenciją7 Sektoriaus mon se į ė

1 - visk sprend ia mon s aukš iausi vadovai padalinią ž į ė č ų vadovai 7 - sprendimus priima savarankiškai

11.09 Willingness to delegate authority

3,46 1,45 70

4,0

8 Sektoriaus moni vadov atlyginimas į ų ų1 - yra fiksuotas, nepriklauso nuo mon s veiklosį ė rezultatų7 - tiesiogiai priklauso nuo mon s veiklos rezultatį ė ų

7.02 Flexibility of wage determination

4,78 1,85 9 6,9

9 Apmok jimas u darb sektoriaus mon se nuoė ž ą į ė darbuotojo veiklos produktyvumo1 - visai nepriklauso 7 - priklauso tiesiogiai

7.07 Pay and productivity 5,06 1,52 23

4,9

1 Skatinimo priemoni vairov sektoriaus mon se yra ų į ė į ė1 - labai skurdi - motyvuojama tik per atlyginimą7 - labai turtinga – taikomos itin individualizuotos darbuotoj skatinimo priemon sų ė

- 3,30 1,72 - - - -

1 Darbuotoj ir darbdavi santykiai sektoriaus mon seų ų į ė da niausiai yraž1 - konfliktiniai 7 - pagr sti bendradarbiavimu ir tarpusavio pagarbaį

7.01 Cooperation in labor-employer relations

4,96 1,37 62

4,6

1 Sektoriaus mon s į ė1 - visai neinvestuoja darbuotoj mokym į ų ą7 - mokym daug investuoja, siekdamos tur tiį ą ė geriausius darbuotojus

5.08 Extent of staff training 4,41 1,61 38

4,4

1 Sektoriaus mon s į ė1 - intensyviai netenka talenting darbuotojų ų7 - pritraukia geriausius protus ne tik iš Lietuvos

7.09 Brain drain 3,56 1,40 84

3,0

1 mokslinius tyrimus ir eksperimentin pl tr sektoriausĮ ę ė ą mon sį ė

1 - visiškai neinvestuoja7 - investuoja ne ma iau negu pa angiausios u sieniož ž ž kompanijos

12.03 Company spending on R&D

2,74 1,43 48

3,4

1 Pa ias naujausias technologijas sektoriaus mon sč į ė1 - nepaj gios sigytiė į7 - pla iai naudojač

9.01 Availability of latest technologies

3,83 1,67 51

6,0

1 U sienio technologij licencijavimas sektoriaus mon sež ų į ė yra1 - retenyb ė7 - prastinis b das sigyti nauj sias technologijasį ū į ą

- 2,42 1,34 - - - -

1 Sektoriaus mon s į ė1 - inovacijomis išvis nesir pinaū7 - yra labai novatoriškos

- 4,27 1,48 - - - -

1 Sektoriaus mon se į ė1 - savo sukurt inovacij praktiškai n ra ų ų ė7 - intensyviai diegiamos originalios, savo tyrimais pagr stos inovacijosį

12.01 Capacity for innovation 3,53 1,69 52

3,3

1 E-komercijos naudojimas sektoriaus mon se yra į ė1 - labai retas reiškinys 7 - tap s kasdiene praktikaę

- 3,41 2,06 - - - -

2 Sektoriaus mon s į ė1 - daugiausiai gamina vietinei rinkai7 - gamina išimtinai tarptautinei rinkai

10.01 Domestic market size10.02 Foreign market size

4,29 1,75 7069

3,34,2

2 Tarptautini preki enkl savinink u sakymų ų ž ų ų ž ų sektoriaus mon s į ė1 - išvis negauna 7 - vykdo tik tokius u sakymusž

- 3,57 1,73 - - - -

2 Tarptautiniais logistikos, distribucijos kanalais sektoriaus mon sį ė1 - visai nesinaudoja7 - labai pla iai naudojasi - per juos realizuoja did i jč ž ą ą dal savo produkcijosį

- 3,61 1,68 - - - -

2 Marketingo veikla sektoriaus mon se yraį ė1 - labai ribota ir primityvi7 - aukšto lygio, atitinka aukš iausius tarptautiniusč standartus

11.08 Extent of marketing 3,74 1,45 67

4,5

2 Sektoriaus mon sį ė1 - ma ai kreipia d mesio vartotojus ž ė į7 - labai jautriai reaguoja vartotoj poreikiusį ų

6.14 Degree of customer orientation

5,06 1,36 21

6,4

2 Sektoriaus mon s gamybos procesuose naudoja į ė1 - darbui imlius metodus bei pasenusias technologijas 7 - moderniausias technologijas

11.07 Production process sophistication

4,19 1,47 64

3,7

2 Kreditai sektoriaus mon ms yraį ė1 - kritiškai svarb sū7 - neaktual sū

- 2,37 1,34 - - - -

2 Bendradarbiavimas tarp sektoriaus moni irį ų organizacijų1 - visai nepasireiškia7 - yra intensyvus, susiformavusi aukšta bendradarbiavimo kult raū

11.03 State of cluster development 4,13 1,61 76

3,4

2 Verslo etika sektoriuje yra1 - itin prasta7 - atitinka aukš iausius tarptautinius standartusč

1.15 Ethical behavior of firms 3,89 1,49 54

4,3

2 Sektoriuje lobistin s grup s ė ė1 - praktiškai neegzistuoja 7 - yra stiprios ir takingosį

- 3,25 1,75 - - - -

3 Konkurencija tarp sektoriaus moni Baltijos j rosį ų ū regiono rinkoje yra1 - labai silpna7 - labai intensyvi

- 4,72 1,96 - - - -

3 Vietini tiek j , galin i sektori apr pinti svarbiaisų ė ų č ų ų ū ištekliais 1 - praktiškai n raė7 - yra labai daug, jie pilnai apr pina sektoriaus monesū į visais reikiamais ištekliais

11.01 Local supplier quantity 3,44 1,91 29

6,2

3 Vietini tiek j sektoriui tiekiam produkt irų ė ų ų ų paslaug kokyb yraų ė1 - labai emaž7 - labai aukšta, jie yra konkurencingi tarptautiniu mastu

11.02 Local supplier quality 4,1 1,65 36

6,2

3 Vietin s mon s, tiekian ios nestandartin rang ,ė į ė č ę į ą garantin s, technin s prie i ros ir remonto paslaugasė ė ž ū1 - yra visiškai nepaj gios tenkinti sektoriaus moniė į ų

- 3,82 1,46 - - - -

poreikius7 - pilnai tenkina dabartinius ir paj gios tenkintiė didesnius sektoriaus moni poreikiusį ų

3 Vietini moni , vykdan i sektoriaus monių į ų č ų į ų produkcijos tarptautin paskirstym ir marketing į ą ą1 - išvis n raė7 - yra pakankamai, per jas realizuojama praktiškai visa sektoriaus moni produkcijaį ų

11.06 Control of international distribution

2,65 1,36 36

4,5

3 Sektoriaus produkt rinkoje ų1 - vyrauja smulk s pirk jaiū ė7 - vyrauja stamb s „ aid jai“ū ž ė

4,37 1,74 - - - -

3 Sprendimus pirkti sektoriaus produktus pirk jai priima ė1 - išimtinai orientuodamiesi emiausi kainį ž ą ą7 - išimtinai orientuodamiesi išskirtines produktį ų savybes

6.15 Buyer sophistication 3,35 1,47 67

3,7

3 Novatoriški produktai sektoriaus rinkai 1 - n ra svarb s ė ū7 - yra lemiamas s km s veiksnysė ė

- 3,92 1,75 - - - -

3 Tarifiniai ir netarifiniai barjerai importuojam sektoriausų preki galimybes konkuruoti Lietuvos rinkoje ų1 - labai suma ina ž7 - visai nema inaž

6.09 Prevalence of trade barriers 4,17 1,94 50

4,8

3 Tiesiogin s u sienio investicijos sektoriė ž į ų1 - neturi takos moni technologiniam lygiui į į ų7 - yra pagrindinis nauj j technologij sigijimo šaltinisų ų ų į

9.04 FDI and technology transfer

5,06 1,60 83

4,7

4 Stambi tarptautini kompanij veikla sektoriausų ų ų veiklos srityse Lietuvoje1 - praktiškai nepasireiškia7 - yra labai intensyvi

- 4,1 1,73 - - - -

4 Sektoriaus mon mis bankaiį ė1 - visiškai nepasitiki7 - visiškai pasitiki

- 4,39 1,28 - - - -

4 Sektoriaus / šakin s mokslini tyrim institucijosė ų ų (centrai, institutai, universitet laboratorijos ir pan.)ų Lietuvoje1 - neegzistuoja

12.02 Quality of scientific research institutions

2,78 1,66 46

4,3

7 - atitinka aukš iausius tarptautinius standartusč4 Sektoriui reikalingo profilio mokslinink Lietuvoje ų

1 - iš viso n ra arba j labai ma ai ė ų ž7 - yra labai daug

12.06 Availability of scientsts and engineers

3,03 1,69 65

4,2

4 Lietuvoje gauti sektoriaus mon ms reikalingasį ė specializuotas, kokybiškas tyrimo ir mokymo paslaugas 1 - n ra galimybi ė ų7 - yra labai daug galimybių

5.07 Local availability of specialized research and training services

2,77 1,36 56

4,1

4 Sektoriaus moni bendradarbiavimas su moksloį ų staigomis yra į

1 - minimalus arba jo išvis n raė7 - intensyvus, nuolatinis ir produktyvus

12.04 University-industry research collaboration

2,39 1,34 53

3,5

4 Kokybiško sektoriaus moni darbuotoj kvalifikacijosį ų ų k limo specializuotose staigose galimyb s Lietuvoje yra ė į ė1 - labai ribotos7 - labai pla iosč

- 2,82 1,48 - - - -

4 Galimyb s darbo rinkoje surasti ir darbintiė į kvalifikuotus vadybos specialistus yra1 - labai ribotos7 - labai pla iosč

- 3,72 1,50 - - - -

4 Vadybos specialist (marketingo, finans , versloų ų organizavimo) parengimo Lietuvoje kokyb yra ė1 - labai prasta7 - aukš iausio tarptautinio lygioč

5.05 Quality of management schools

3,58 1,26 52

4,3

4 Galimyb s darbo rinkoje surasti ir sektoriaus mon seė į ė darbinti kvalifikuotus in inierius yraį ž

1 - labai ribotos7 - labai pla iosč

12.06 Availability of scientists and engineers

3,44 1,47 65

4,2

5 Sektoriui reikalingo profilio in inieri (konstruktori ,ž ų ų projektuotoj , technolog ir kt.) parengimo Lietuvojeų ų kokyb yra ė1 - labai prasta7 - aukš iausio tarptautinio lygioč

5.04 Quality of math and science education

3,37 1,59 22

6,1

5 Galimyb s darbo rinkoje surasti ir sektoriaus mon seė į ė darbinti kvalifikuotus darbininkus į

- 3,48 1,54 - - - -

1 - labai ribotos7 - labai pla iosč

5 Darbinink parengimo kokyb profesinio mokymoų ė institucijose yra 1 - labai prasta7 - aukš iausio tarptautinio lygioč

- 2,75 1,43 - - - -

5 Galimyb s darbinti sektoriuje vyresnio ir pensinioė į am iaus mones yra ž ž1 - labai ribotos7 - labai pla iosč

- 2,68 1,67 - - - -

5 Prad ti Lietuvoje versl sektoriaus veiklos srityse d lė ą ė su veiklos specifika susijusi reikalavim ir apribojimų ų ų yra1 - labai sunku 7 - labai lengva

6.06 Number of procedures required to start a business 6.07 Time required to start a business

3,03 1,86 3456

- -

5 Sektoriaus moni integracijos ES šali pramonį ų į ų ę lygis yra 1 - labai emasž7 - labai aukštas - sektoriaus mon s organiškaiį ė integruotos ES šali pramonį ų ę

- 3,34 1,54 - - - -

5 Sektoriaus moni galimyb s daugiau integruotis ESį ų ė į šali pramon yraų ę1 - labai menkos7 - labai didel sė

- 3,92 1,76 - - - -

5 Sektoriaus moni integracijos ne ES šali pramonį ų į ų ę lygis yra 1 - labai emasž7 - labai aukštas - sektoriaus mon s organiškaiį ė integruotos ne ES šali pramonį ų ę

- 3,14 1,43 - - - -

5 1-2 met perspektyvoje sektoriaus laukiaų1 - smarkus ekonominis pablog jimasė7 - itin stiprus augimas

- 2,92 1,51 - - - -

5 Lietuvoje gauti banko paskol turint tik ger versloą ą plan ir neturint jokio u statoą ž1 - ne manoma į7 - labai lengva

8.03 Ease of access to loans 2,14 1,35 54

3,6

6 Bankai Lietuvoje yra1 - nepatikimi7 - labai patikimi

8.07 Soundness of banks 4,17 1,46 41

6,1

6 Aplinkosaugos reguliavimas Lietuvoje yra1 - minimalus 7 - vienas grie iausi ESžč ų

- 4,55 1,64 - - - -

6 Gele inkeli infrastrukt ra Lietuvojež ų ū1 - menkai išvystyta ir visiškai neatitinka sektoriaus moni poreikiį ų ų

7 - labai gerai išvystyta, viršija dabartinius sektoriaus moni poreikiusį ų

2.03 Quality of railroad infrastructure

3,95 1,87 27

4,1

6 Uost paj gumai ir vidaus vandens keliai Lietuvoje yraų ė1 - menkai išvystyti ir visiškai neatitinka sektoriaus moni poreikiį ų ų

7 - labai gerai išvystyti, viršija dabartinius sektoriaus moni poreikiusį ų

2.04 Quality of port infrastructure

3,43 1,61 43

4,6

6 Oro transporto tinklas Lietuvoje yra 1 - menkai išvystytas ir visiškai neatitinka sektoriaus moni poreiki į ų ų

7 - labai gerai išvystytas, viršija dabartinius sektoriaus moni poreikiusį ų

2.05 Quality of air transport infrastructure

3,34 1,55 72

4,6

6 Elektros energijos tiekimo parametrai (pakankamumas, nepertraukiamumas, tampos svyravimai ir kt.) Lietuvojeį yra1 - labai prasti7 - labai geri, atitinka aukš iausius tarptautiniusč standartus

2.07 Quality of electricity supply

4,44 1,71 39

5,6

6 Informacijos ir ryši infrastrukt ra Lietuvoje yraų ū1 - prastai išvystyta ir neefektyvi7 - labai gerai išvystyta, atitinka pa angiausi šali lygž ų ų į

2.08 Telephone lines 5,33 1,27 59

4,3

- -

6 Lietuvos ekonomika per artimiausius dvylika m nesiė ų1 - patirs gili kriz ą ę7 - spar iai augsč

- 2,07 1,01 - - - -

kauno technologijos universitetaseimin.lrv.lt/uploads/eimin/documents/files/... · pramonĖs...

Documents