KAZYS ŠKIRPA Form. Envoy Extraordinary and Minister Plenipotentiary

of Lithuania to Germany

U P R I S I N G FOR THE RESTORATION OF LITHUANIA'S SOVEREIGNTY

A DOCUMENTARY SURVEY

Washington, D.C. 1973

KAZYS ŠKIRPA Buv. L i e t u v o s Nepaprastas Pasiunt inys ir

Įgaliotas Ministeris V o k i e t i j o j e

S U K I L I M A S LIETUVOS SUVERENUMUI

ATSTATYTI

DOKUMENTINĖ APŽVALGA

Vašingtonas 1973

Copyright, 1973 by Kazys Škirpa

Published by the Author Washington, D.C.

Printed by Franciscan Fathers Press 341 Highland Blvd., Brooklyn, N. Y., 11207

Library of Congress Catalog Card No.: 73-89201

KNYGOS A U T O R I U S 1940-1941 M. L i e t u v o s Pas iunt in io ir Įgal. Ministerio pare igose V o k i e t i j o j e

ĮVADAS

Kaip b u v o praeity, taip yra dabarty ir taip b u s ir ateity, j o g tie, kur iuos a p l i n k y b ė s pašaukia v e i k s m i n g a i atstovauti savo tautos idea lams b e i imtis a t s a k o m y b ė s kovai vairuoti, šią lemtingą pareigą atl ikę, dar turi ir pap i ldomą įpareigo-j imą, b ū t e n t — pateikti tautai raportą apie atliktą darbą. Tai yra re ika l inga tam, kad būtų p a l e n g v i n t a s darbas moks-l ininkui ob jektyv ia i užf iksuot i pas iektus rezultatus istori jos pus-lapiuose, j e i j i e to vert i , ir, antra, kad būtų pateikta priau-gančioms kartoms autent iškos m e d ž i a g o s , suteikiančios patirt ies to l imesnei kovai už tuos pačius tautos idea lus .

Man, šios k n y g o s autoriui, b u v o lemta ne tik eiti a t sakingas L ie tuvos diplomatinio atstovo pare igas jos d idž io jo ka imyno — Vokiet i jos Reicho — sos t inė je Ber lyne, k u o m e t L i e t u v a tapo 1940 metais b i rže l io 15 d. Sovietų Rusi jos klast ingai raudonosios armijos j ė g o m i s okupuota (prieš b e n t kokią teisę), b e t taip pat b u v o lemta imtis iniciatyvos protesto žodžiu ir rea lesnia i s v e i k s m a i s padėt i T ė v y n e i - Lietuvai g e l b ė t i s iš tos, ją i š t ikusios, d idžios ios ne la imės .

Ar aš šią n e l e n g v ą funkci ją , kuri ki lo iš L i e t u v o s at-stovo pare igos ginti L ie tuvos interesus b e i jos v a l s t y b i n ę n e p r i k l a u s o m y b ę i r kuri b u v o s u s i d ė j u s i ų ano meto a p l i n k y b i ų Ber lyno postui padiktuota, t inkamai atlikau, — ne man pačiam apie tai spręst i : t e s p r e n d ž i a apie tai tas, kas te iks is pavartyt i šių mano ats iminimų — raporto — p u s l a p i u s ir sus ipaž ins su ten paduotų dokumentų nuorašais i r gaus ia i s g y v ų l iudininkų parodymais ap ie anuos r e i k š m i n g u s į v y k i u s i r mano va idmenį j u o s e .

7

Nuo s a v ę s š iame į v a d i n i a m e p a r e i š k i m e noriu pažymėt i tik tai, j o g visa, ką man teko anuomet nuveikt i , n u v e i k i a u ne kokiais a s m e n i n ė s ambic i jos motyva i s ar s v e t i m o s ša l ies kaip nors suvedžiotas , b e t iš savo, ka ip l ietuvio, tyro patrio-tizmo ir o b j e k t y v a u s įs i t ikinimo, j o g metodas, kurio laikiausi, b u v o v ieninte l ia i te įmanomas anomis a p l i n k y b ė m i s , s iekiant

a) nuplaut i gėdą nuo l ie tuvio v e i d o už 1940 m. biržel io 15 d. sugniuž imą be pas ipr ieš in imo šūvio, b) iš nau jo su g inklu rankoje paryškint i — tiek L i e t u v o s d r a u g a m s , tiek jos pr ie šams — l ietuvių tautos nepa lauž iamą val ią siekti l a i svės ir te i sės į v a l s t y b i n ę nepr ik lausomy-bę, ir c) tuo atskleist i v i s i e m s la ikams Maskvos melą ap ie Lie-tuvos tariamą savanorišką į s i jung imą 1940 metais į Sovietų Są jungą .

Nemažas darbas, kuris b u v o nudi rb tas s iekiant minėtų tikslų, b u v o ne mano v ieno, b e t v i so ko lektyvo intelektua-linių p a j ė g ų iš l ietuvių tarpo, i š s i g e l b ė j u s i ų nuo soviet inio teroro L i e t u v o j e p a b ė g i m u į Vokiet i ją ir ž y m i a dal imi susi-te lkus ių apie L ie tuvos diplomatinį postą pačio je Vokiet i jos sos t inė je Ber lyne.

Tačiau skaitąs šias e i lu tes tegu nepamano, kad l ikimo į Berlyną atblokštų l ietuvių pas i ryžė l ių s a u j e l ė ga lė jo tautą v ien paakinančia be i jos t ikė j imą į i š la i sv inimą pa la ik ius ia akci ja i š užs ien io viską nusver t i : Didį j į Biržel io 23 d ienos suki l imo la imėj imą n u l ė m ė pati l ietuvių tauta, p i rmiaus ia tie j o s sūnūs, kur ie l emt ingu momentu stojo su g inklu rankoje pr ie kovos bar ikadų Kaune ir V i ln iu je , kaip ir v i s u r provinci jos v i e t o v ė s e , pr ieš skaičiumi nepa lyg inamai g a l i n g e s n e s soviet inio okupanto j ė g a s , r iz ikuodami tuo, kas žmogui b rang iaus ia — savo g y v y b e .

Tiek pas ipr ie š in imas sov ie t i ška jam terorui iki Biržel io 23 d. suki l imo, pas iruošiant š iam lemtingam žygiui , t iek j u o labiau pats Biržel io 23 d ienos heroj inis kovos aktas pare ika lavo kraujo aukų. Jos n e b u v o vel tui : Suki l imas b u v o la imėtas i r L ie tuvos va l s tyb in i s s u v e r e n u m a s b u v o atkurtas, nors po 6 savaičių hi t ler inės Vokiet i jos b u v o vėl nus lopintas .

Žemai n u l e n k d a m a s savo galvą ties mano kovos draugų kapais v i s u r L ie tuvo je , kritusių po L A F v ė l i a v a kovo je už lie-tuvių tautos šventą te i sę į la i svę ir v a l s t y b i n ę neprik lauso-m y b ę , skir iu š į savo vaikalą jų amžinam p a g e r b i m u i v i s u r

8

i r v isada, nes tes tamentas, kurį tos aukos pal iko n a u j o m s mūsų tautos kartoms, n e i š b l u k s j o s istori jos p u s l a p i u o s e .

Šio ve ika lo l ietuvių kalbą te ikės i pataisyti p.p. Leonardas D a m b r i ū n a s (vieną dalį) ir V ladas Kulbokas (visą kitą), k u r i e m s re iškiu už tai nuoširdžią p a d ė k ą .

Ypatingą ačiū noriu š io je v ie to je tarti v i s i e m s t iems savo taut iečiams, kur ie pr i s idė jo p in ig in ia i s įnašais pr ie s u d a r y m o pradinio kapitalo, be kurio nebūčiau dr į sęs duoti užsakymą s p a u s t u v e i knygą atspaust i .

Man labai malonu paduoti tų geradarių p a v a r d e s atskiru sąrašu sekančiame p u s l a p y j e , kad jos nueitų į L ie tuvos isto-rijos p u s l a p i u s kartu su mano knyga.

Jaučiuosi nemažiau d ė k i n g a s i r v i s i e m s ki t iems, kur ie man p a g e l b ė j o k n y g o s i š l e i d i m e s m u l k e s n ė m i s s u m o m i s i r gau-siais jos užsakymais iš anksto, tuo sute lkdami net antra tiek lėšų tam svarbiam reikalui . Be to, tai padarė man f inans iškai įmanoma padidint i knygos tiražą iš p lanuoto 1200 į 2000 egzempl ior ių ir tuomi plačiau uždokumentuot i mūsų tautos Biržel io Suki l imo la imėj imą.

K a z y s Š k i r p a Vašingtonas, 80-tais mano amžiaus metais

K N Y G O S R Ė M Ė J A I

(al fabet ine tvarka)

1. Kpt. BRONIUS AUŠROTAS, aktyv i s t inės veik-los pradininkas, g a r b ė s r ė m ė j a s 500 dol.

2. Med. dr. A L B E R T A S AVIŽA, LAF žyg io d a l y v i s 50 dol. 3. Dr. X. Y., g a r b ė s r ė m ė j a s 500 dol. 4. Prelatas JONAS BALKONAS, Amer ikos l ietuvių

i ški lus is v e i k ė j a s 100 dol. 5. Inž. X., L A F u ž u o m a z g o s Ber lyne narys 150 dol. 6. Inž. dr. A D O L F A S DAMUŠIS, suki l imo orga-

nizatorius, Laik. V y r i a u s y b ė s narys, protestų dėl jos nuša l in imo signataras, rezis tentas, kacet ininkas 100 dol.

7. Med. dr. MYKOLAS D E V E N I S , v ienas p i r m ų j ų Sibiro kankinių 100 dol.

8. Dr. jur . A L B E R T A S GERUTIS, L A F pi rmūnas, diplomatinis ta lkininkas 50 dol.

9. Technol . dr. Y, univers i te to profesor ius 70 dol. 10. BIRUTĖ J A N K A U S K I E N Ė - B I L E V l Č l Ū T Ė ,

sovietų defe t i s tė 250 dol. 11. Vers l in inkas ANTANAS JUCĖNAS, pogr indžio

s p a u d o s talkininkas, g a r b ė s r ė m ė j a s 500 dol. 12. Kunigas BRONIUS JURKŠAS, l ietuvių dvasiš-

kasis vadovas Toronte, Kanadoje 50 dol. 13. Dr. BRONIS KASLAS, tarptaut inės te i sės prof.,

autoriaus konsultantas 200 dol.

11

14. Med. dr. P E T R A S KISIELIUS, suki l imo da lyv i s , rezis tentas, Fronto Bičiulių p i rmininkas iš-e i v i j o j 100 dol.

15. Dipl. teisin. P E T R A S LINKUS, ats. majoras, Si-biro l ietuvių batal iono organizatorius 100 dol.

16. Prof. M E Č I S L O V A S MACKEVIČIUS, suki l imo da lyv i s , Laik. V y r i a u s y b ė s narys, rezistentas, kacet ininkas, 100 dol.

17. Med. dr. A N T A N A S MATUKAS, karo gydytojas, suki l imo da lyv i s 80 dol.

18. Kpt. BRONIUS M I C H E L E V I Č I U S , aktyv i s t inės ve ik los pradininkas 100 dol.

19. Med. dr. ANTANAS RAZMA, suki l imo da lyv i s Mar i jampolė je , rezistentas, mi l i joninio Lietu-vių Fondo u ž s i e n y j e organizatorius 100 dol.

20. Geof iz ikas IGNAS SALDUKAS, univers i te to pro-fesor ius 100 dol.

21. Med. dr. R I M V Y D A S SIDRYS, suki l imo da-l y v i s 100 dol.

22. Med. dr. J U O Z A S SUNGAILA, b u v . PLB-nės p i rmininkas 100 dol.

23. Aero inž. K. KĘSTUTIS ŠKIRPA, Jr., knygos me-cenatas 1000 dol.

24. Inž. arch. A D O L F A S TYLIUS, knygos d idys i s mecenatas 2000 dol.

25. J U O Z A S VALICKAS,.Didž. karo 100% inval idas (miręs) 300 dol.

26. Pulk. chem. dr. J U O Z A S V Ė B R A , Neprikl . ka-ro ir suki l imo veteranas, L A F protesto signa-taras, rezistentas, kacet ininkas 65 dol.

27. Pulk. ltn. K A Z I M I E R A S V I L D Ž l U S , Neprikl . karo veteranas 100 dol.

28. Mišku inž., dipl . teis in. JONAS VILIUŠIS, Neprikl . karo inval idas , v ienas Savanorių Są-j u n g o s vadų, L A F s te ig iamojo akto s ignataras ir žyg io da lyv i s 124 dol.

29. Dipl. teis in. P E T R A S VILUTIS, suki l imo da-l y v i s Utenos apskr., L A F protesto signataras, rezis tentas 105 dol.

30. Kpt. O S V A L D A S Ž A D V Y D A S , L A F pogr indžio v e i k ė j a s Žemait i jo je , e n k a v e d i s t ų kankinys, Č e r v e n ė s mirt ininkas 60 dol.

12

31. T ė v a s Dr. T O M A S ŽIŪRAITIS, O.P., f i losofas, pamoks l in inkas , Vaš ingtono l ie tuvių dvasiška-sis vadovas 50 dol.

32. T ė v a s KAZIMIERAS ŽVIRBLIS, O.P., profeso-rius, misi jų v e d ė j a s , publ ic i s tas (miręs) 50 dol.

13

PIRMOJO SAVANORIO INICIATYVA

Su n e i š s e n k a n č i u protestu š i r d y j e k i e k v i e n a s l ie tuvis , savo krašto patriotas, p r i s imena ir nes i l iaus protes tavęs pr ieš Sovietų Rusi jos į v y k d y t ą 1940 m. b i rže l io 15 d. ginkluotą agres i ją pr ieš Lietuvą, sulaužant v isas, pačios Sov. Rusi jos la i sva val ia pas irašytas su L i e t u v a ta ikingo ka imyninio su-g y v e n i m o sutartis bei i š k i l m i n g u s į s i p a r e i g o j i m u s nepažeis t i L ie tuvos v a l s t y b i n ė s n e p r i k l a u s o m y b ė s i r nepal ies t i jos teri-torinio integralumo.

Kremliaus komunist inių v a d e i v ų p a l i e p i m u rusų raudo-nosios armijos j ė g o s tada b r o v ė s i į mūsų kraštą ne kokios te i sės motyvais , bet nuogo Soviet i jos imper ia l izmo stumiamos. Po j u o s lepias i toks pat nepasot inamas Maskvos g o b š u m a s grobti sve t imas ž e m e s ir pavergt i s i l p n e s n e s tautas, kokiu pr ieš tai b u v o v i sa carų Rusi jos istori ja. Skirtumas tarp carinio ir jo vietą u ž ė m u s i o soviet inio imper ia l izmo yra tik tas, kad pastarasis yra Kremliaus suktai dangs tomas tarsi darbo žmonių v a d a v i m o iš kapital is t inio i šnaudoj imo šūkiais . Bet faktai vaizdžiai parodo, j o g po tokiais šūkiais iš t ikrųjų darb in inki ja k o m u n i s t i n ė j e s i s temoje t e p a v e r č i a m a va l s tyb in io kapital izmo vergais , be mažiaus ios g a l i m y b ė s šauktis b e n t kokio social inio te i s ingumo, j u o labiau kelti s t re ikus ir reika-lauti geresn io at lyg inimo už darbą ir t. t. Iš e s m ė s sakytais suktos propagandos šūkia is Soviet i ja s iekia sukurstyt i darbo mases k i tuose kraš tuose pr ieš va ldžias , kad pas idarytų sovie-t i ška jam imper ia l izmui l e n g v i a u tuos kraštus padaryt i komu-nizmo verga i s , tuo pačiu Sov. Rusi jos satelitais, j e i ne t ikromis jos provinci jomis .

Soviet i jos grobik i škos va l ios g inkluot ie j i vykdyto ja i b r o v ė s i 1940 metais iš s l a v i š k ų j ų rytų į mūsų mažą kraštą v i sa i s kel iais, ke le l ia i s i r p a k r ū m ė m i s , už imdami l ie tuvių kaimus, bažnyt-k iemius, mies tus ir nepr ik lausomos Lie tuvos centrus — jos abi sost ines, Vilnių ir Kauną, kur b u v o mūsų tautos la i svės , mūsų kultūros ir mūsų tautos istori jos š v e n t o v ė s . Žinodami, j o g ateina mus pavergt i ir todėl p r i s ib i jodami natūralaus iš mūsų p u s ė s pas ipr ieš in imo, j i e ž y g i a v o p a s i r e n g ę k i e k v i e n u momentu pavartoti savo g ink lus pr ieš k i e k v i e n ą , kas drįstų pastoti kelią. Užimtose v i e t o v ė s e i š s tatydavo savo s a r g y b a s ir užtvaras su pl ikais dur tuva i s ir paruoštais ugnį at idengti

15

k u l k o s v y d ž i a i s . S v a r b e s n ė s e k r y ž k e l ė s e i r š iaip d i d e s n ė s e g y v e n v i e t ė s e i šk i šdavo pr iekin savo šarvuočius arba tankus i r net pas tatydavo art i ler i jos p a b ū k l u s į u g n i e s pozici jas . Kitaip sakant, j i e jautės i panašiai , ka ip jaučias i k i e k v i e n a s p lėš ikas , v y k d y d a m a s užpuol imą ant jo pas ir inktos užpult i aukos . . .

Nors mūsų tauta gerai nu jautė , ką jai a tneša sovietiš-kiej i į s ibrovėl ia i į mūsų kraštą, tačiau kaip kitur, taip ir pas mus b u v o ats iradę fantastų, tv i r t inusių, j o g Soviet i jos komu-nizmas esą padaręs d i d e l ę evol iuci ją h u m a n i š k u m o l inkme: kad ž v ė r i š k u m a i , kuriais komunis t in i s rež imas p a s i ž y m ė j o R u s i j o j e p i l ie t inio karo metu, j a u galėtų būti pamiršti ir kad Soviet i ja esanti jau i š s ivysč ius i į organizuotą v a l s t y b ę , panašią į kitas c iv i l izuotas v a l s t y b e s , kur v i e š p a t a u j a te i sė ir teisin-gumas . Tačiau l ietuvių tauta tokiems tvir t inimams, už kurių s lėpės i tik Kremliaus propaganda, net ikė jo ir sakytų politi-kierių g u n d y m a m s n e p a s i d a v ė . Iš savo žilos istori jos, j u o lab iau iš netolimų 1918 - 1920 metų n e p r i k l a u s o m y b ė s kovų, l ietuvių tauta turė jo pakankamai patyrimo, kad galėtų suprast i , j o g sve t imie j i į s ibrovėl ia i , kas j i e b e b ū t ų i r kokiomis propagan-dos spa lvomis b e s i d a n g s t y t ų , t e n e š a l ie tuviui tik ne la i svę , tik jungą krašto g y v e n t o j a m s ir material inį nuskurdin imą bei tikrą a p i p l ė š i m ą .

Ir v i s dėlto, nežiūr int šio sve iko mūsų tautos nujaut imo, 1940 m. biržel io 15 d. n e p a s i g i r d o Lie tuvos pas ipr ie š in imo šūv i s pr ieš sovietinį užpuol iką, jos la i svės i r v a l s t y b i n ė s n e p r i k l a u s o m y b ė s žudiką. Užsieniui , než ino jus iam ir tik nu-s tebus iam dėl to, kaip Lietuva, kad ir d idž iuodamasi savo kuone tūkstančio metų istorija, ga lė jo taip gėdingai sugniužt i , natūraliai k i ldavo k laus imas ir i šky la dar ir dabar: ar lie-tuvių tautai tada n e b u v o pr i s t igę patriotizmo bei ryžto ginti savo l a i s v ę ? . . Būtų k la id inga pri leist i , kad to jai b u v o pri-trūkę. Pas i ryž imo kovoti už savo politinį idealą jai n iekad ne-s t igdavo per visą jos istoriją, o 20 pastarojo la isvo v a l s t y b i n i o g y v e n i m o metų b u v o tik dar gi l iau, kaip prieš tai, į s k i e p i j ę l ie tuvio s ą m o n ė j e mei lę savo kraštui i r pas iryžimą nes igai lėt i d idžiaus ių aukų b e n t kokio išorinio pavo jaus atve ju. Šis pasi-ryžimas būtų b u v ę s tiek pat tvirtas i r v ieningas , koks j i s b u v o i š r y š k ė j ę s kovose už Lie tuvos n e p r i k l a u s o m y b ę 1918 - 1920 metais .

T a i p pat būtų net iesa tvirtinti, kad, pr iešui braunant i s į Lietuvą, n e b e b u v ę kada suorganizuoti i r į vykdyt i ginkluotą pas ipr ieš in imą. Tie, kam patikėtas g inklas kraštui ginti nuo

16

išorinių pavo jų, pr iva lo būt i tam v i s a d o s p a s i r e n g ę , tiek dieną, tiek ir naktį, kokios b e b ū t ų momento a p l i n k y b ė s , tokiam pavo-jui atremti. T a m e glūdi pati g inkluotų p a j ė g ų paskirt is ir jų f u n k c i j a n e p r i k l a u s o m o s v a l s t y b ė s g y v e n i m e . Mūsų ano meto k a r i u o m e n ė s v a d o v y b e i rusų raudonosios armi jos j ė g ų įsi-verž imas 1940 m. b i rže l io 15 d. į L ie tuvą n e s u d a r ė jokios s ta igmenos, nes ta v a d o v y b ė j a u žymiai anksčiau turė jo tikrų žinių apie sakytų j ė g ų te lk imąs i t ies L ie tuvos rytų s iena. Iš kitos p u s ė s , Maskvos pikti, n i e k u o nepagrįs t i , be t v i s aštrinami pr iekaiš tav imai L ie tuvos V y r i a u s y b e i nuo pat g e g u ž ė s mėn. pradžios, pa la ipsniu i i švystyt i į ak ip lėš i šką re ikalavimą pašalinti iš savo pareigų v i d a u s reikalų ministerį Skučą ir s a u g u m o dep-to direktorių Povilaitį — pirštu rodyti rodė, j o g Sov. Rus i ja j a u b u v o p r a d ė j u s i vykdyt i jos suplanuotą pr ieš L ie tuvą agres i ją , nė n e b e l a u k d a m a į te ik imo ul t imatumo Lie-tuvai. A. Smetonos tv ir t inimas jo " P r o M e m o r i a " , surašyto je ant Šventaič io ežero kranto po p a b ė g i m o iš Lietuvos, kad " k a r i u o m e n ė s vadai n e b u v o pate ikę plano, kaip g int i s " , yra g r y n i a u s i a net iesa : planą, kaip rusams pas ipr ieš int i , mūsų k a r i u o m e n ė s v a d o v y b ė turė jo paruošus i , j i s b u v o pateiktas pa-čiam A. Smetonai, kaip resp . prez identu i ir vyr. g ink luotų jų p a j ė g ų vadui , o taip pat b u v o iš anksto duotos parengia-mosios d i rektyvos k a r i u o m e n ė s dalių v i r š in inkams, kaip sakytą planą reikėtų vykdyt i , a p l i n k y b ė m s to pare ika lavus . . .

L i e t u v o s pas ipr ie š in imo šūvio pasaul i s tada n e g i r d ė j o ne dė l to, kad l ietuvių patriotizmas savo kraštui būtų tada b u v ę s nepakankamai g i lus , kad ryžtas sudėt i d idž iaus ias aukas už savo ir krašto la i svę nebūtų b u v ę s pr ideramai st iprus ar kad n e b e b ū t ų b u v ę laiko kada p a s i p r i e š i n i m u i pas irengt i , j u o l a b i a u , kad mūsų kar iuomenės v a d o v y b ė nebūtų turė jus i plano, ka ip gintis, b e t v ien tik todėl, kad ano meto Lie tuvos pol i t inė v a d o v y b ė n e p a j ė g ė priimti nei ryžtingo, nei vie-ningo s p r e n d i m o . A k i v a i z d o j e g r ė s u s i o Lietuvai mirt inio pavo-j a u s resp. prez identas A. Smetona — kuris pagal jo pat ies duotą, be t ne se imo ar tautos b a l s a v i m u priimtą 1938 metų Konstituciją vadinosi ir v y r i a u s i u o j u Lie tuvos g inkluotų jų pa-j ė g ų v a d u — ne tik laiku, be t iš v i s o n e s i ė m ė reikal ingų žygių tas p a j ė g a s pastatyti į parengt ie s pozici jas . Prieš ingai, n u d e l s ę s s p r e n d i m o pr iėmimą iki pat rusų ult imatumo, pasi-traukė naktį iš 15 į 16 b i rže l io į užs ienį , pa l ikdamas tautą savo l ik imui . Kokios b u v o tos a p l i n k y b ė s , kurios p r i v e d ė A. Smetoną pasikloti sau tokį g ė d o s patalą Lie tuvos istori-

17

jo je , e su plačiai a p i b ū d i n ę s k n y g o j e " L i e t u v o s Nepr ik lausomy-b ė s s u t e m o s " ir todėl čia nesikartosiu.

Faktas l ieka faktu, j o g lemt ingu Lietuvai m o m e n t u jos aukšč iaus ias i s p a r e i g ū n a s neat l iko savo pareigos kraštui ginti nuo išorinio pavo jaus , o jo skirti ministeriai, p r i e š a k y j e su pačiu minis ter iu pirmininku, arba p a s i d a v ė pr iešo val iai i r neval iai , arba irgi p a b ė g o iš savo pare igų. A k i v a i z d o j e tokio klaikaus krašto pol i t inės v a d o v y b ė s galo, l i e tuv i ška jam patrio-tizmui teko ieškoti pačio je mūsų tautoje naujų kovos vado-vų, kur ie n e b e i š b ė g i o t ų p a b ū g ę priešo, b e t ryžt ingai at-stovautų tautos la i svės idea lams.

Kai tauta tik s p ė j o kiek ats ipeikėt i nuo b i rže l io 15 d ienos ją pr i t renkus io d v i g u b o s m ū g i o — v a d o v y b ė s sugniu-žimo ir svet imų j ė g ų n e k l i u d o m o į s ibrov imo į Lie tuvą, — jos v e i k l e s n i e j i e lementa i , nors dar i r be b e n d r o s v a d o v y b ė s , tuojau ė m ė intymiai tartis be i slaptai planuoti, ka ip būtų gal ima kraštą nuo soviet inių į s ibrovė l ių v ė l i švalyt i paga l aną 1919 metų p a v y z d į . Buvo natūralu, j o g p i rmie j i tuo su-s i rūpino b u v ę 1918 - 1920 metų Lie tuvos n e p r i k l a u s o m y b ė s kovų da lyv ia i — Lie tuvos k a r i u o m e n ė s kūrėjai - savanoriai , šauliai - la i svės kovotojai ir mūsų kariai, kur ie kaito iš gėdos , kad j i e m s n e b u v o leista b i rže l io 15 d. atlikti savo šven-tą pareigą Lietuvai ginti. Kai dė l mūsų patriotiško j aunimo, i šauklėto savanoriško T ė v y n e i pas iauko j imo dvas io je , j i s stačiai ner imavo ir naudojo progas tą savo j a u n ų l ie tuviškų širdžių ryžtą v ieša i pademonstruot i sov ie t i ška jam okupantui stačiai į akis. V i s a tai darėsi be jokio paakinimo iš v i r šaus ar pakurs tymų iš ša l ies , b e t natūraliai, nes tai b u v o s v e i k o lie-tuviško patriotizmo išraiška.

Kaip v ienas p i r m ų j ų Lie tuvos kar iuomenės kūrė jų - sava-norių ir b u v ę s 1918 - 1920 metų kovų už Lietuvos neprik lau-s o m y b ę a k t y v u s da lyv i s , aš n e g a l ė j a u likti nuošaly nuo to mano b u v u s i ų kovos draugų s ielvarto i r rūpesčio, kaip L ie tuvą ge lbė-ti. Nors anuo metu n e b u v a u krašte, o a t sakingose L i e t u v o s dipl . atstovo p a r e i g o s e Ber lyne, tačiau jaučiau, j o g kažkokia neat la ikoma v i d i n ė j ė g a l i epė man surizikuoti nuvykt i į Sovietų okupuotą Kauną pasimatyt i su savo b u v u s i a i s kovos draugais ir aptarti su ja i s , kaip turė tume nusistatyti ir ką daryti ak iva izdo je Lie tuvą i š t ikusios didžios ios n e l a i m ė s . Man b u v o a išku, j o g Maskvos - Ber lyno paktas teturėjo labai trum-pas kojas, kad j i s b u v o grynai polit iškai šantažinio p o b ū d ž i o ir kad j i s ilgai ne i š tvers . Todėl b u v o tvirto p a g r i n d o tikėti,

18

j o g minėtam paktui s u ž l u g u s , galėtų sus idaryt i Lietuvai pa-lankios a p l i n k y b ė s nusikratyt i sovietų j u n g u ir atkurti Lie-tuvos v a l s t y b ė s s u v e r e n u m ą .

Kuomet biržel io 24 d. g a v a u prof. Krėvės-Mickevič iaus š i fruotą te legramą, kad atvykčiau " t a r n y b o s r e i k a l a i s " į Kauną, g a l ė j a u ja pas inaudot i kaip proga savo minėtam tikslui, turėda-mas j a u aiškią koncepci ją, ką, n u v y k ę s į Kauną, ga lėčiau ten savo b u v . kovos d r a u g a m s patarti b e i kokių gairių j i e m s pas iū ly t i . Tačiau norėdamas patikrinti, ar ano meto rusų - vokie-čių santykių padėtį b u v a u teis ingai į v e r t i n ę s , b u v a u dar pr ieš tai, rodos, 20 biržel io, p a k v i e t ę s v ieną nacių part i jos ve ikė ją , savo pažįs tamą nuo d a u g metų, papietauti d r a u g e su manim " E d e n " v i e š b u t y j e , B u d a p e s t e r Str., nepertol i nuo Lie tuvos P a s i u n t i n y b ė s . Tai b u v o dr. Georg Leibrandt , v ienas iš arti-m e s n i ų von R o s e n b e r g o b e n d r a d a r b i ų , vė l iau tapęs Rytuose Užimtų Kraštų Minister i jos centr inio skyr iaus direktor ium ir ė j ę s tos Minis ter i jos genera l in io sekretor iaus pare igas . Turė-damas g a l v o j m u d v i e j ų seną pažintį i r d raug i škus santykius, pastačiau j a m precizišką k laus imą, ar yra v i l t ies sus i laukt i , kad Reichas suduos Sovie tams smūgį , ir kada to būtų ga l ima t ikėt i s? Dr. L e b r a n d t į tai atsakė:

— Dėl to negal i būti jokios a b e j o n ė s . Politiškai tas k laus imas i š spręs tas . Strategi jos da lykas , kaip ir kada tą s p r e n d i m ą įvykdyt i .

Nors šį n e d v i p r a s m i š k ą atsakymą dr. Le ibrandt d a v ė man labai slaptai b e i manim pas i t ikėdamas, j o g n e i š s i p l e p ė s i u , tačiau, k iek paga lvo jęs , dar pr idė jo :

— Jei ryš ium su m u d v i e j ų sus i t ik imu paskl is tų kokių nors gandų, tai, sakė, b u s tuojau dementuota , kad tokia tema i š v i so n e b u v o m e k a l b ė j ę .

Užtikrinau dr. Leibrandtą i š savo p u s ė s , j o g mokės iu iš laikyti d iskreci ją ir kad sakytą klausimą, Lie tuva i taip svarbų, pastačiau j a m ne kokiai provokaci ja i ar spaudos sensac i joms.

N u v y k ę s b i rže l io 25 d. į Kauną, g a l ė j a u ten iš v i sų, su kuo tik teko polit iniais k laus imais i š s ikalbėt i , patirti v ieną ir tą pačią nuomonę, j o g Lie tuvos i š s i g e l b ė j i m a s iš Sovietų nagų būtų įmanomas tik tada, je i Hitleris pasuktų vokiečių karo j ė g a s pr ieš s l a v i š k u o s i u s rytus sunaikinti ten į s iga lė jus į b o l š e v i z m ą . Neutra lumo opiumas, kuriuo smetoninė krašto v a d o v y b ė b u v o supara l ižavus i L ie tuvos iniciatyvą išs isaugoti nuo katastrofos, j a u b u v o v i s i e m s i šgaravęs i š ga lvos . Ta ip pat n iekas n e b e u ž s i ė m ė spė l io j imais ap ie tai, katra kariau-

19

j a n č i ų j ų pusių galėtų karą laimėti, kad pagal tai or ientuotus, kaip toliau laikytis .

V i s i e m s tada r ū p ė j o prakt i škesni s k laus imas, kuris tada turė jo k i e k v i e n a m l ie tuviui g y v y b i n ė s reikšmės., b ū t e n t — kaip ga l ima būtų greičiau nusikratyti soviet inių į s ibrovė l ių į mūsų mažą kraštą, kol j i e dar n e b u v o s u s p ė j ę padaryt i Lietuvai ir l ietuvių tautai sunkiai beat i ta i somų žaizdų. To-kiomis a p l i n k y b ė m i s ieškoti pritarėjų mano Lie tuva i g e l b ė t i koncepci ja i nė n e b e r e i k ė j o : v i sų, kas tik dar n e b u v o n u s t o j ę s tikėti į L ie tuvos i š la i sv inimą, v i l tys ir akys s a v a i m e krypo į L ie tuvos diplomatinį postą Ber lyne. Ta ip tada b u v o ne dė l to, kad tas postas būtų b u v ę s p r a n a š e s n i s už kitus L i e t u v o s dipl . postus užs ieny, b e t dėl to, kad j i s b u v o arčiau L i e t u v o s ir kad jo padėt i s b u v o v i e n i n t e l ė tokia, i š kur b u v o t ikėtasi rea lesnių Lietuvai atkurti gair ių. Todėl tie, k u r i e m s tatai rū-pėjo, patys mane Kaune surasdavo, kad tą svarbų reikalą su manim aptartų ir gautų pozi tyvių patarimų, ka ip laikytis ir ką daryti prarastam va l s tyb in iam s u v e r e n u m u i atstatyti . . .

Buvo natūralu, kad į mane p i rmoje e i l ė j e kre ipės i b u v ę mano kovos draugai iš L ie tuvos 1918 - 1920 metų karo už v a l s t y b i n ę n e p r i k l a u s o m y b ę . Čia s u m i n ė s i u tik p a v a r d e s asme-nų, kurių nebėra g y v ų j ų tarpe. Šalia L ie tuvos Savanorių -Kūrėjų S ą j u n g o s p i rmininko pulk. ltn. Petro Gužo, kur io na-m u o s e b u v a u p r i s i g l a u d ę s , mane ten kontaktavo pulk . Jurg i s Bobel i s , pulk. Petras Saladžius, pulk. Juozas Šarauskas, pulk. ltn. inž. Antanas Novickis, savanoriai Jonas Kalnėnas, Vincas Steponavič ius ir e i lė kitų a smenų, kariškių ir c iv i l ių, kurių pavardžių čia nega l iu s a u g u m o sumet imais atskleist i , nes man než inomas jų l ikimas.

Apskritai v i s i , kur ie b u v o pas m a n e savo in ic ia tyva atsi-lankę arba kuriuos b u v a u kontaktavęs i š savo p u s ė s , patys — be jokio iš mano p u s ė s p o v e i k i o — jau b u v o p r i ė j ę išvadą, j o g gali tekti v ė l tvert is g inklo, panašiai ka ip 1918 -1919 metais, ir kad rusų - vokiečių konfl iktas galėtų sudaryt i tam tinkamą progą. J ie teprašė manęs, kad imčiausi inicia-tyvos be i nustatyčiau ve ik imo gaires . Patariau kar ininki jos ir šaulių ats tovams siekti pas lėpt i ginklų ir š a u d m e n ų , kol ginklų sandėl ių apsauga dar t e b e b u v o l ietuvių rankose, o jaunuo-m e n ė s ats tovams s u g e s t i j o n a v a u nutiest i su manim slaptą ryšį p e r "ža l ią ją s i e n ą " . Tačiau įsakmiai v i s i e m s patariau, kad ne-erzintų sovietų okupanto bent kokiomis demonst rac i jomis , kurios tik i šprovokuotų j į imtis p r e v e n t y v i š k ų pr iemonių ir

20

to p a s e k m ė j e galėtų pr is idaryt i peranks tyv ių aukų. Nurodžiau, kad tik labai patylomis s tengtųs i sudaryt i slaptą b ū s i m o s po-gr indžio organizaci jos ske letoną p laningam pas i ruoš imui gink-luotai kovai, kada tam j a u būtų atė jęs laikas ir sus idarytų palankios a p l i n k y b ė s .

Čia aukšč iau suminėta i s aptarimais padėt ie s ir kovos pla-nav imais ateičiai b u v o pasėt i p i rmie j i tautos suki l imo paruo-š imo daigai , kur iuos greitai p a s i e k ė kiti panašūs ne tik Lie-tuvos centruose, b e t i r provinci jos m i e s t u o s e i r mies te l iuose . Vi sas tas p lanas bazavos i g e l e ž i n e logika, j o g be g inklo pa-galbos t ikslo atsiekti nebūtų įmanoma, ir todėl nuo pat pra-džios konspi ra tyv in io sus iorganizav imo b u v o atsistota ant labai real i s t inio pagr indo.

V i e n u iš ypat ingai polit iniai re ikšmingų mano suokalbių Kaune b u v o tas, kuris b u v o u ž s i m e z g ę s su prof. Tadu Pet-kev ič ium, ž inomu Lie tuvos v a l s t y b i n i n k u (jau miręs). Jis į v y k o pat ies profesor iaus iniciatyva. Patyręs, j o g ats iradau Kaune, prof. P e t k e v i č i u s paprašė v ieną savo ar t imųjų, būtent Joną Jab-lonskį (žiūr. fotografi ją), b u v u s į man p a v e s t o s P a s i u n t i n y b ė s sekretorių, mane kontaktuoti. Jis tada tebetarnavo užs. rkl. min-jos centre (ELT-oje) ir b u v o gerai orientuotas, ko sovietai s i e k ė po Paleckio mar i jonet inės v y r i a u s y b ė s skraiste.

A t s i l a n k ę s pas m a n e be jokio pr ieš tai su manim susi-tarimo, J. Jab lonski s pasakė, j o g kre ipias i į mane prof. Pet-kev ič iaus p a v e d i m u patirti, kaip mūsų d ip lomat i ja ver t ina su-sidariusią padėtį , ar yra numačius i imtis kokių žygių u ž s i e n y Lie tuva i g e l b ė t i ir kokia galėtų būt i Vokiet i jos Reicho lai-k y s e n a L i e t u v o s atžvi lg iu, j e i Maskvos - Ber lyno paktas stai-giai nutrūktų. Be to, Jab lonski s a t sk le idė man, j o g planuo-j a m a ar net j a u b u v o s iek iama sudaryt i L ie tuvos V a l s t y b ė s Tarybą, kuri veiktų s lapta pačiame krašte ir palaikytų ryšį p e r m a n e su l ikus ia u ž s i e n y toliau veikt i L ie tuvos diplo-mati ja.

Ta proga J . Jab lonsk i s te iravosi prof. Petkev ič iaus vardu ap ie p r e z i d e n t o A. Smetonos, vokiečių tada internuoto Rytų Prūs i jo je , lega l i s t inę padėtį i r ar nesirastų g a l i m y b ė s sudaryt i jo p a g a l b a kitą L i e t u v o s v y r i a u s y b ę u ž s i e n y j e , pvz. pačio je Vokie t i jo je . Klausė mano nuomonės tais a b i e m klaus imais i r ar aps i imčiau dėti atit inkamų pastangų man pr ie inamais ke-liais v i s a m tam planui pravest i .

S a v a i m e suprantama, j o g v a d o v a u j a m o polit inio organo, T a r y b o s , s u d a r y m o idėjai pač iame krašte negi ga l ima b u v o

21

JONAS JABLONSKIS V i e n a s p i r m ų j ų rezistentų

nepritart i . Tačiau pare i šk iau stiprių a b e j o n i ų , ar toks organas, kad ir v e i k d a m a s kuo s lapčiausiai , galėtų i lgė l iau išs isaugoti nuo soviet inio okupanto nagų. Kai dė l L ie tuvos V y r i a u s y b ė s s u d a r y m o ir jos p a s k e l b i m o Vokie t i jo je — nieko pažadėt i n e g a l ė j a u , nes pats tuo reikalu dar n e b u v a u z o n d a v ę s pas vokieč ius . Sutarėme su Jablonskiu, j o g s tengs i s nutiest i su manim ryšį per "ža l ią ją s i e n ą " . Savo tą į s ipare igo j imą j i s i r b u v o į v y k d ę s . Todė l ga lė jau j a m pris iųst i nuorašą savo protesto pr ieš sovietų agres i ją , kai tik j į l iepos 22 d. į te ikiau vok. užs. rkl. min-jai — o po to ir kitų postų protestus, kad painformuotų apie tai prof. Petkevič ių .

Po J. Jablonskio ats i lankymo sekančią ar dieną v ė l i a u b u v o ats i lankęs pas mane dar ir kitas prof. Petkev ič iu i ar-timas asmuo, būtent genero las Antanas Gustait is, mūsų karo av iac i jos v i rš ininkas, pr i le idž iu irgi prof. Petkev ič iaus paaki-nimu. Pasikei tus n u o m o n ė m i s apie padėtį ir ką reiktų dary-ti, g e n e r o l a s pasakė, j o g galėtų, je i būtų reikal inga, atskrai-dinti į Vokiet i ją kandidatus į naują L ie tuvos V y r i a u s y b ę , je i tokia būtų sudaroma užs ieny. Tik prašė, kad kiek iš ankstė l iau duočiau j a m tam numatomų asmenų p a v a r d e s i r nurodyčiau, kada būtų p a g e i d a u j a m a jų susi laukti Vokieti-jo je . Kai pare i šk iau a b e j o n ę , ar b e g a l ė s pakilti su lėktuva i s į orą ir ar sovietai to n e s u k l i u d y s , genero las aiškino, j o g kol kas jų kontrolė aerodromuose dar n e b u v o ypat ingai griežta.

Gaila, kad šia g e n e r o l o Gustaičio patriotinio pas i ryž imo talka neteko pasinaudoti , nes susitarti su vokiečia is dėl Lie-tuvos V y r i a u s y b ė s p a s k e l b i m o u ž s i e n y n e s i s e k ė , o be to, Ber-lyno - Maskvos pakto s u s i p r o g d i n i m a s n u s i k ė l ė metams vė l iau. N e b e s u l a u k ę s progos savo į s ipare igo j imui į vykdyt i , genero las vė l iau pats mėgino pasitraukti užs ien in, b e t b u v o soviet inio okupanto sekl ių pakel iu i pagautas, areštuotas, kal inamas ir vė l iau ištremtas į Sibirą, kur C h a b a r o v s k e pas imirė .

Suokalb i s su prof. Pe tkev ič ium ir gen. Gustaičiu b e i ryš io p e r "ža l ią ją s i e n ą " iš krašto nut ies imas su manim J. Jablonskio pas tangomis konkrečiai pasako, j o g mano suriz ikuota į Kauną po sovietų okupaci ja — u ž s i m a s k a v u s " t a r n y b o s r e i k a l a i s " — ke l ionė nel iko bergždž ia . Be to, k u o m e t naujos Vyr iausy-b ė s p a s k e l b i m a s u ž s i e n y j e s u s i k l i u d ė i r a t s idė jo ateičiai, J . J a b l o n s k i s rankų irgi n e b u v o n u l e i d ę s . Suradęs sau lygių drą-suolių į talką, j i s organizavo pogr indžio sambūrį , kuris vadi-nosi " L a i s v o s i o s Lie tuvos S ą j u n g a " . J i b u v o pradė jus i leisti — ir ke l i s n u m e r i u s b u v o j a u faktiškai i š le idus i — pogrin-

23

džio laikraštį, užvardytą " L a i s v o j i L i e t u v a " . Minėtą sambūrį ir tą laikraštį ga l ima su pagr indu laikyti p i rmais ia i s mūsų tautos heroj i škos rez i s tencinės kovos aktais, o J. Jablonskį — v i e n u p i rmųjų Lie tuvos la i svės kovotojų. Plačiau apie jo pa-s i re i šk imą toje kovo je p a d u o d a m a t o l i m e s n i u o s e p u s l a p i u o s e .

Kuomet ta rnyb in ius reikalus, dėl kurių b u v a u į užs. rkl. min-ją i škvies tas , j a u b u v a u at l ikęs ir pras i tar iau prof. V. Krėvei - Mickevičiui , j o g j a u ga lėč iau grįžti Ber lynan, b u v a u šio L i a u d i e s V y r i a u s y b ė s užs ienių reikalų minis ter io paprašytas su tuo dar nes i skubint i . Tačiau l i e tuv i ško jo patrio-tizmo l iepiamas, profesor ius Krėvė - Mickev ič ius d i skret i škai a t sk le idė man, j o g Sovietų pas iunt inys Pozdniakovas p a p r a š ė mane Kaune dar kiek užlaikyti , m o t y v u o d a m a s tai tuo, kad esą nežinia, kodėl mano contr-partneris, Vokie t i jos pasiun-tinys Dr. Zechlin, negr įž tąs Kaunan. Jis b u v o pr ieš tai i ššauktas į Berlyną.

Iš Pozdniakovo " p a p r a š y m o " m a n e dar kiek Kaune už-laikyti man pas idarė aišku, j o g Sovietai jau t ies ia n a g u s už-gniaužti L ie tuvos d ip l . postą Ber lyne, kol j i s dar n e b u v o su-s p ė j ę s pasireikšt i kokiais nors diplomatinio p a s i p r i e š i n i m o žy-giais Sovietų S ą j u n g o s į v y k d y t a i pr ieš Lietuvą agres i ja i . Todė l atvirai pasak iau prof. Krėvei - Mickevič iui , j o g tokiomis ap-l i n k y b ė m i s laikau savo pare iga ka ip tik tuojau pat grįžti į savo postą Ber lyne painformuoti savo kolegas , kitus Lie-tuvos pas iunt in ius i r įgal . minis ter ius u ž s i e n y , ap ie t ikrąją padėtį krašte ir kas dar g res ia Lie tuva i iš sovietų p u s ė s .

Grįžęs po to p a s i k a l b ė j i m o su prof. Krėve - Mickevi-čium namo, tuojau pasi traukiau iš p.p. Gužų namo, ap ie kurį jau s lankiojo Sniečkaus s a u g u m o sekl iai , i r pas i ša l inau nuo v i e š u m o s , p a s i s l ė p d a m a s iki sutemų pas v ieną b u v u s į mano kovos draugą dar iš 1918 metų Vi ln iaus karo komendantūros laikų. Dėka jo sumanių pas tangų, b u v a u aprūpintas miega-mojo vagono b i l ie tu po svet ima p a v a r d e , i r v y k a u ne per Virbal į , kaip v i sados darydavau, be t ap l inkin iu ke l iu — p e r Kretingą, ir s ė d a u į traukinį ne Kauno stotyje, b e t pasivi-jau j į automobi l iu Jonavo je j a u ap ie v idunakt į . Šiuo b ū d u i š s inėręs i š s a u g u m o sekl ių akių, g a l ė j a u pas iekt i Kretingą be jokių kliūčių ir, s u r ū k ę s keletą cigarečių Kretingos s toty je nervų į tampai ats lūginti be laukiant traukinio p a j u d ė j i m o p e r l ie tuvių - vokiečių s ieną, ją p e r v a ž i a v a u normal iaus ia tvarka, su v ienos ir kitos p u s ė s pas ienio pol ic i jos pare igūnų for-maliais p a ž y m ė j i m a i s ap ie tai mano d ip lomat in iame pase .

24

Tai a n u o m e t m a n b u v o laba i s v a r b u , kad v o k i e č i a i ne-galėtų m a n ę s įtarti p a b ė g i m u i š s a v o krašto i r k v e s t i j o n u o t i tuo p a g r i n d u m a n o d i p l o m a t i n i o s ta tuso p r i e R e i c h o V y r i a u -s y b ė s l e g i t i m u m ą .

ANKSTYVA PRISIKĖLIMO VILTIS

G r į ž ę s b i r ž e l i o 30 d. į s a v o postą B e r l y n e , g a l ė j a u kon-statuoti, j o g v o k i e č i ų įka i t imas p r i e š Sov. Rus i ją d ė l š ios pasta-ros ios a k i p l ė š i š k o , stačiai p r o v o k u o j a n č i o i š n a u d o j i m o Reicho ano m e t o n e l e n g v o s s t r a t e g i n ė s p a d ė t i e s b u v o dar a u k š č i a u p a k i l ę s n e g u tas, kokį b u v a u p a s t e b ė j ę s v o k i e č i ų p o l i t i n ė s e s f e r o s e tuo jau p o rusų r a u d o n o s i o s a r m i j o s s t a m b i ų j ė g ų į s i b r o v i m o į L i e t u v ą ir į j o s š i a u r ė s k a i m y n u s , Latv i j ą b e i Es t i j ą . N a u j o a l i e j a u s ant j a u s u l i e p s n o j u s i ų rusų - v o k i e č i ų santyk ių b u v o u ž p y l ę s rusų r a u d o n o s i o s a r m i j o s į s i v e r ž i m a s į B e s a r a b i j ą , n ė n e b e l a u k i a n t t u o m e t v y k u s i ų d i p l o m a t i n i ų per-traktaci jų galo, ir, be to, u ž g r o b i m a s d a l i e s B u k o v i n o s . T u o b ū d u Sov. R u s i j a b u v o s u d a r i u s i b e t a r p i š k ą g r ė s m ę R u m u n i j o s naf tos ša l t in iams, k u r i e t u r ė j o R e i c h u i n e p a p r a s t a i d i d e l ė s reikš-m ė s , d ė l r e i k a l o a p s i r ū p i n t i d e g a m u o j u s k y s č i u karo v e d i m o r e i k a l a m s .

W e r n e r H a u p t * d u o m e n i m i s , rusų Karo v a d o v y b ė l i e p o s m ė n e s į 1940 m . j a u t u r ė j o s u t e l k u s i p a l e i Sov. R u s i j o s vakarų s ieną a p i e 100 d i v i z i j ų p r i e š v o s 16 v o k i e č i ų d i v i z i j ų , s t o v ė j u s i ų R y t p r ū s i u o s e i r L e n k i j o s G e n e r a l g u b e r n i j o j e . Pr ie ta ip ne-p a l a n k a u s v o k i e č i a m s j ė g ų s a n t y k i o s t a m b e s n i ų rusų raudono-sios a r m i j o s j ė g ų p r i a r t ė j i m a s p e r L i e t u v ą b e t a r p i š k a i p r i e R y t p r ū s i ų — iš v i e n o s p u s ė s ir rusų p r a s i v e r ž i m a s į Buko-viną, s u d a r a n t g r ė s m ę R u m u n i j o s n a f t o s š a l t i n i a m s — iš kitos p u s ė s , v e r t ė v o k i e č i ų karo v a d o v y b ę imt i s s k u b i ų mi l i tar in ių p a s i p r i e š i n i m o ž y g i ų b e i a t i t inkamų p a t v a r k y m ų . M ū s ų Pa-s i u n t i n y b ė t u r ė j o žinių i š p a t i k i m ų ša l t in ių, j o g R e i c h o Vy-r i a u s y b ė tada b u v o itin s u s i r ū p i n u s i s u s i d a r i u s i a g r ė s m i n g a pačiai V o k i e t i j a i p a d ė t i m i , n e ž i ū r i n t s t a m b i ų karo l a i m ė j i m ų V a k a r ų E u r o p o j e ; kad b u v o s v a r s t o m i pro jekta i , k a i p reaguot i į Sovietų p e r d i d e l į a k i p l ė š i š k u m ą , i r k a d v o k i e č i ų k a r i n ė s e s f e r o s e n e s t i g o s i ū l y m ų g i n k l u a p m a l š i n t i Sov. R u s i j o s gro-

* Baltikum 1941. D i e W e h r m a c h t im K a m p f , B a n d 37, 1963, p. 30.

25

b u o n i š k ą apet i tą . T a i p , p a v y z d ž i u i , į m ū s ų P a s i u n t i n y b ė s karo at tache, p u l k . K. Gr in iaus , v i e n ą in formacinį pas i te i ra-v imą vok . karo v a d o v y b ė j e , k a i p L i e t u v a t u r ė j o a n o j e p a d ė t y j e la ikyt i s , k a p i t o n a s v o n A l b e d y * n e d v e j o d a m a s a t sakė : Vor-s i c h t i g n a c h g e b e n , d a m i t Zei t z u g e w i n n e n (s tengt i s la imėt i laiką, darant a t sarg ių nuola idų) . J i s tik n e p r e c i z a v o , k a i p i lgai L i e t u v a turėtų š i ta ip m a n e v r u o t i b e i kada gal i t ikėt i s karo p e r s i m e t i m o į E u r o p o s ry tus .

A k i v a i z d o j e v i sų tų s i m p t o m ų , k u r i e rodė, j o g karo į v y k i a i g a l ė j o p e r s i m e s t i į R y t u s net g re ič iau, n e g u b u v a u n u j a u t ę s , kai v y k a u į Kauną u ž m e g z t i a s m e n i n i o kontakto su s a v o bu-v u s i a i s — ir e v e n t u a l i a i b ū s i m a i s — k o v o s d r a u g a i s , n e b u v o g a l i m a s ė d ė t i s u d ė j u s rankas i r n i e k o n e d a r y t i L i e t u v o s rei-kalu. A t r o d ė , j o g b u v o a t ė j ę s la ikas i r m u m s rimtai apsvars-tyti, kokių ga lė tų kilti p a s e k m i ų L i e t u v a i i r k a i p t u r ė t u m e e l g t i s , j e i p a s i r e i š k ę s rusų - v o k i e č i ų santyk ių į t e m p i m a s stai-giai v i r s tų g i n k l u o t u k o n f l i k t u tarp V o k i e t i j o s i r Sov. Rusi-j o s . P i r m i a u s i a b e t g i b u v o s v a r b u patirt i , koks tada b u v o vo-kieč ių p u l s a s L i e t u v o s a t ž v i l g i u . T o patirt i n o r m a l i u d i p l o m a -t in iu k e l i u , t . y. k r e i p i a n t i s į U ž s i e n i ų Reika lų Mini s te r i j ą , n e a t r o d ė į m a n o m a . T e k o tad zonduot i p e r n e o f i c i a l i u s v o k i e č i ų pol i t ikos k a n a l u s . T u o t i k s l u p a k v i e č i a u l i e p o s 2 d. P. Kleis-tą, art imą v o n R i b b e n t r o p u i ž m o g ų , p i e t ų P a s i u n t i n y b ė j e i r t u r ė j a u t a p r o g a s u j u o i l g e s n į i š s i k a l b ė j i m ą a p i e padėt į i r e v e n t u a l i a s p e r s p e k t y v a s L i e t u v a i . Dr. Kleis tas n e b u v o j o k s vok. Užs . Rkl. Min-jos p a r e i g ū n a s , o tik š i a i p n e o f i c i a l u s v o k i e č i ų po l i t ikas , par t i jo s narys i r e k s p e r t a s rytų pol i t ikos k l a u s i m a i s . S u j u o j a u b u v a u arčiau s u s i p a ž i n ę s i š s e n i a u , y p a č kai 1939 m e t a i s teko zonduot i p e r j į V i l n i a u s k l a u s i m u .

Nors, apskr i ta i imant, dr. Kleis tas s a v o i š s i r e i š k i m u o s e po l i t in ia i s k l a u s i m a i s v i s a d o s l a i k y d a v o s i p r i d e r a m o s a n t ū r u m o b e i a t s a r g u m o , š į kartą j i s n e s i v a r ž ė m i n t i m i s i r p a s i s a k y m a i s a p i e ano m e t o p a d ė t į . J is ją į v e r t i n o ka ip kri t išką i r kal-b ė j o a p i e S o v . R u s i j o s e l g i m ą s i s u n e s l e p i a m u p a s i p i k t i n i m u . I š to g a l ė j a u s p r ę s t i , j o g p o l i t i n ė t e m p e r a t ū r a p r i e š S o v i e t u s dė l š ių p a s t a r ų j ų a k i p l ė š i š k u m ų Reicho a t ž v i l g i u b e i nesi-s k a i t y m o s u j o i n t e r e s a i s b u v o p a k i l u s i v o k i e č i u o s e t ikrai iki aukš to l a ipsn io . Bet dr. Kleis tas b u v o k o r e k t i š k a s . J is n e b a n d ė kurs ty t i b e i s u v e d ž i o t i m a n ę s b e n t kok ia i s p i g i a i s p a ž a d a i s . P r i e š i n g a i , j i s atvirai p a s a k ė , j o g p a s k u t i n i s Re icho p o l i t i n ė s

* Karinių Pabalt i jo k l a u s i m ų referentas.

2 6

v a d o v y b ė s žodis dar n e b u v o tartas. Dr. Kleistas a t sk le idė man, j o g jam tepaves ta paruošti kai kur iuos pre l iminar in ius pro-jektus , kur ie tuo tarpu laikytini teoret inio p o b ū d ž i o . Jų tiks-las paanalizuoti p r o b l e m a s , kurios galėtų iškilt i, j e i karo įvykia i staigiai pers imestų į Europos rytus. Dar daug iau, j i s prasitarė, kad t iems pro jektams paruošt i j a m duota vos pora savaičių laiko, ir s u g e s t a v o man, kad ir mes , iš savo pusės , p a g a l v o t u m e apie karo į Rytus p e r s i m e t i m o e v e n t u a l u m ą ir kaip L i e t u v a tokiu a tve ju turėtų la ikyt is . J i s prašė , kad palai-kyčiau su juo g laudų kontaktą, paa i šk indamas, kad, j e i spren-dimas v i s tik būtų kitoks, n e g u tada atrodė, t . y. je i karas į Rytus dar n e p e r s i m e s t ų , tai paruošt ie j i projektai, esą, atkristų arba galėtų būti padėt i į s laptas spintas kitai progai . Vi sa tai b u v o labai į d o m u ir re ikšminga .

Iš savo p u s ė s i š d ė s č i a u dr. Kleistui sekantį savo nusi-statymą: aiškinau, j o g rusų ul t imatumas, raudonosios armi jos į s ibrov imas į Lietuvą ir nuša l in imas jos te i sėtos krašto vy-r i a u s y b ė s , pr imetant Lietuvai Maskvos nurodytą ją , mano nuo-mone, yra laikytini tokiais aktais, kur ia is Sov. Rusi ja sulau-žė v i sas taikingos k a i m y n y s t ė s sutartis, jos pas i rašytas su Lietuva, įskaitant 1939 m. spalio 10 d. tariamą "savi tarpi-nės paga lbos sutart į" . T o d ė l š i sutartis la ikyt ina te is i škai n e b e e g z i s t u o j a n č i a ir L i e t u v o s visai n e b e į p a r e i g o j a n č i a . Iš to seka, jog, karo į v y k i a m s p e r s i m e t u s į Rytus, L i e t u v a būtų la i sva pas ie lg t i taip, kaip ja i nurodo jos g y v y b i n i a i interesai , būtent — nusikratyti rusų armijos j ė g ų j o s ter i tor i jo je ir at-kurti L ie tuvos va l s tybinį s u v e r e n u m ą . Tam pas iekt i t e b u v o Lietuvai tik v i e n a s ke l ias — bazuotis Vokiet i ja . Šiam tikslui būtų re ika l inga sudaryt i naują L i e t u v o s v y r i a u s y b ę , kuri, vokieč iams p a s u k u s p r i e š Sovietus p e r mūsų kraštą, palenktų v i sas l ie tuvių tautos j ė g a s pr ieš b e n d r ą bo l šev ik in į pr iešą i r perimtų šitaip i š s i la i sv inus ios L i e t u v o s v a l d y m ą . Tokios v y r i a u s y b ė s s u d a r y m a s pr iderama konst i tucine tvarka, sakiau, būtų įmanomas, pas inaudojant Resp. p r e z i d e n t o A. Smetonos ats i radimu Vokiet i jo je .

Atidžiai i šk lausęs mano išdėstytą koncepci ją , dr. Kleistas n e d v e j o d a m a s tokiam mano projektui pritarė, p r i p a ž i n d a m a s , j o g tai būtų visai logiška ir atitiktų a p l i n k y b e s ir g a l i m y b e s . Sutarėme, j o g šį projektą konkret izuos iu raštu ir kad palai-k y s i m e reikal ingą tarpusav io kontaktą. Į p a s i k a l b ė j i m o galą dr. Kleistas, norėdamas, kaip atrodė, patikrinti mano nusi-statymo tvirtumą, i š k ė l ė man nelauktą k laus imą, būtent : ką aš

27

daryčiau, je i , karui užs i tęsus , imtų v i sur įs igalėt i bolšev iz-mas? Atsakiau: daryčiau tai, ką tokiu a tve ju darytų ir kiek-v ienas kitas kar ininkas ! Paaiškinau, j o g gr iebčiaus i šautuvo t ikėdamasis , kad dr. Kleistas gal galėtų parūpint i man dar ir kokį k u l k o s v y d į ! Tokiu mano spontanišku a t sakymu į klausi-mą dr. Kleistas, atrodo, b u v o visai patenkintas .

Karo e v e n t u a l u s p e r s i m e t i m a s į Rytus, nors ir s l ė p ę s s a v y j e v isokių net ikrumų, teikė m u m s realaus pagr indo vilčiai nusikratyti soviet inį j u n g ą ir atkurti L ie tuvos va l s tybinį suve-renumą. Tai atrodė tada realu dar ir dėl to, kad Lie tuvos formalus į j u n g i m a s į Sov. Rusi ją dar rusų n e b u v o atliktas, kad pati Maskva, kuri kad ir t rumpą laiką t e b e ž a i d ė Lie-tuvos v a l s t y b i n g u m o pr ipaž in imu, o ir Reichas, iš savo pusės , Lietuvą tebepr ipaž ino, než iūr int rusų pr imestos jai prosovie t inės Paleckio v y r i a u s y b ė s . S v a r b i a u s i a b u v o betg i tai, kad Sovietai dar n e b u v o s u s p ė j ę sugriaut i krašto ūkinį g y v e n i m ą ir nu-slopinti l ie tuvių tautos ryžtą nus imest i j u n g ą nuo savo pečių, o vokiečių naciai, matyti, tuomet dar n e b u v o s u g a l v o j ę "Ost-l a n d " pro jekto Pabal t i jo kraštams savo ruožtu pag lemžt i .

U ž s i m e z g u s su dr. Kleistu polit iškai d iplomatiniam mezgi-niui L i e t u v o s s u v e r e n u m u i atkurti, nebūtų b u v ę t ikslu gaišti laiką dar kokiems s v y r a v i m a m s , s iekiant d i d e s n i o t ikrumo. Karo a p l i n k y b ė m i s to b e v e i k n iekad n e b ū n a ir tenka pasi-kliauti į vyk ių ir faktų kalba. Todė l po poros d ienų, būtent l iepos 5 d., vė l mačiausi su dr. Kleistu, šį kartą pas jį patį, jo darbo k a b i n e t e NSDAP v a d o v y b ė s pata lpose Wil-he lmst ras se ga tvė je , pr ieša i s užs. reik. min-ją. Pas imatymo tiks-las — atsargiai pačiupinėt i per dr. Kleistą vokiečių pulsą pro jektuo jamos naujos v y r i a u s y b ė s persona l inės s u d ė t i e s reika-lu, būtent, ar j ie nes i ruoš ia statyti kokių są lygų, kaip tai b u v o padarę rusai, nugr iaudami teisėtą A. Merkio vyr iausy-bę ir užkraudami Lie tuva i jų pačių sudarytą, marionet inę Paleckio v y r i a u s y b ę . V e n g d a m a s pakišti dr. Kleistui tokią mintį, aš užakcentavau, k a i p sava ime suprantamą dalyką, j o g į pro-jek tuo jamą naują L ie tuvos V y r i a u s y b ę numatau pritraukti žymes-nių l ietuvių v i s u o m e n ė s f igūrų, kandidatus eventua l ia i at-kviečiant į Vokiet i ją iš anksto. Aiškinau, j o g tai, mano nuo-mone, būtų labai s v a r b u tam, kad V y r i a u s y b e i būtų užtik-rintas b e s ą l y g i n i s ir v i suot inas l ietuvių tautos pas i t ikė j imas ir kad būtų pademonstruota, j o g sakytos V y r i a u s y b ė s suorganiza-vimas nebūtų š ia ip j a u kokia pol i t inė avantiūra, b e t rimtas, krašto konst i tuci ja pagr į s tas v a l s t y b i n ė s polit ikos aktas.

28

Dr. Kleistas t iems mano samprotav imams pritarė ir ne-statė iš savo p u s ė s jokių speci f in ių re ika lav imų. Galė jau pa-daryti i švadą, j o g b ū t u m e laisvi sudaryt i V y r i a u s y b ę tokios persona l inės sudėt ie s , kokia m u m s ger iaus ia i tiktų, kai tam j a u būtų p r i b r e n d u s i o s a p l i n k y b ė s . Ta proga dr. Kleistas pa-sakė man, j o g j a u v y k s t a v i e n o s vokiečių armi jos p e r m e t i m a s iš Vakarų Fronto į Rytus. Tai man n e b e b u v o nauj iena, nes savo akimis j a u b u v a u p a s t e b ė j ę s , kaip ešalonai su vokiečių k a r i u o m e n e traukė v ienas po kito pro Berlyną iš Vakarų į Rytus, net n e b e v ien naktimis, bet ir d i e n o m i s . Dr. Kleis-tas n e s l ė p ė savo sus i rūpin imo, ar Sov. Rusi ja n e p a l a i k y s šio p r a s i d ė j u s i o vokiečių karinių p a j ė g ų p e r k ė l i m o iš Vakarų į Rytus sau casus belli pradėti karo v e i k s m a m s pr ieš Reichą, kol šis dar n e b ū t ų s u s p ė j ę s iš savo p u s ė s mil i tariškai pasi-ruošti rusus tuoj pat atremti arba pereit i į p r iešpuol į .

Savaime suprantama, ap ie tą visą poli t iškai diplomatinį mezginį su dr. Kleistu teko laikyti lūpas kiečiausiai užčiaup-tas, kad kokiu neatsarg iu pras i tar imu apie pro jektav imą pa-skelbt i naują L i e t u v o s V y r i a u s y b ę n e p a k e n k u s pačiam šiam svarb iam reikalui . Tačiau ir be mažiaus ios iš mano ar dr. Kleisto p u s ė s indi skrec i jos Sovietų a m b a s a d o s ž m o n ė s Ber lyne savo pačių inic iatyva spėl io jo, ar n e s i e k i a m a sudaryt i Vo-kiet i jo je kokios nors kitos v y r i a u s y b ė s Lietuvai v ieto j tos, kurią Sovietai j a u b u v o jai pr imetę pr ieš l ietuvių tautos valią. Tik Sov. a m b a s a d a į tar inė jo tuo lab iau patį prez identą A. Smetoną, kad ir vokiečių internuotą Rytprūs iuose , n e g u mūsų P a s i u n t i n y b ę Ber lyne. Taip, p a v y z d ž i u i , TASS-o atstovas Ber-lyne Fi l ipovas įkyriai ir pakartotinai k l a u s i n ė j o dr. Ancevič ių, " L i e t u v o s Ž i n i ų " korespondentą Ber lyne, apie mūsų pasiun-t i n y b ė s nuotaikas ir santyk ius tarp jos ir pas i t raukus io iš L ie tuvos į Vokiet i ją p r e z i d e n t o A. Smetonos b e i kokie b u v o ryšiai tarp jų . L iepos 9 d. b u v o pr i l indęs pr ie dr. Ance-vič iaus net v i e n a s iš Sov. a m b a s a d o s patarėjų, b ū t e n t Kobu-lovas. Šis visai konkrečiai kvotė dr. Ancev ič ių , ar A. Sme-tona nekur ia naujos v y r i a u s y b ė s , kodėl j i s p a b ė g o iš Lie-tuvos ir kaip j į t raktuoja vokiečia i . Patariau dr. Ancevič iui n e v e n g t i pas ika lbė j imų su Sov. a m b a s a d o s ž m o n ė m i s ir tuo b ū d u stebėt i jų pačių nuotaikas, d o m ė j i m ą s i A. Smetona ir mumis , ypač kad patyrus, ar jie ko nežino, ko žinoti ne-privalėtų.

Tą pačią l iepos 9 dieną, kada Kobulovas b u v o pri-l indęs ir m ė g i n o iškvost i dr. Ancev ič ių, aš, dr. Kleistas ir

29

dr. L e i b r a n d t a s b u v o m e s u s i ė j ę kavos p u o d u k o v i e š b u t y j e " E s p l a n a d e " ir p a s i k e i t ė m e n u o m o n ė m i s apie padėtį i r per-spektyvas . Nors i r b u v o m e s u s i ė j ę trise, p a s i k a l b ė j i m a s tačiau nieko nauja n e d a v ė . Ta proga pa informavau savo bendra-kalb ius apie tai, ką b u v a u n u d i r b ę s užs ibrėžto projekto link-me, o j u o d u , ir v ienas ir antras, pas tebė jo , j o g v i s dar nėra tikra, ar karas į Rytus p e r s i m e s j a u tuoj pat. Pakartojo, j o g tai tenka laikyti tik e v e n t u a l u m u , kuris galėtų virsti rea lybe, be t taip pat dar galėtų ir nus ide l s t i į ateitį. T o d ė l aiškino, jog tokiomis a p l i n k y b ė m i s būtų patartina tuo tarpu daug iau asmenų į tą slaptą dalyką nepritraukti . Bet nei v ienas nei antras n e s i ū l ė nuo plano v y s t y m o susi la ikyt i . Pas ika lbė j imas sudarė į spūdį , j o g j u o d u pradeda rezervuot i s , b e n t n e s k u b a sumanymą forsuoti . Iš savo p u s ė s laikiausi taktikos pradėtą mezginį megzt i toliau ir žiūrėti , kas iš to i še is , nelaukiant, kad man ką pirštų, b e t pačiam rodyti iniciatyvą. Man at-rodė, j o g pa l iekant par tner iams g a l i m y b ę siūlyti i š savo p u s ė s tik pataisas ar p a p i l d y m u s , būtų l e n g v i a u pravest i savo liniją. Iš e s m ė s s iekiau šit ko:

1. Paruošti iš anksto b ū s i m o s i o s V y r i a u s y b ė s deklaraci ją a t s i šaukimo į tautą forma ir ją pateikti vokieč iams p e r dr. Kleistą, ka ip santykių su Vokiet i ja bazę;

2. Numatyti naujos ios V y r i a u s y b ė s sudėtį tokią, kad, reika-lui p r i b r e n d u s , n e b e r e i k ė t ų gaišti laiko d i s k u s i j o m s ir būtų ga l ima ją paske lbt i v ieša i ;

3. Gauti vokiečių sutikimą ir iš anksto slaptai suorga-nizuoti iš l ie tuvių — politinių p a b ė g ė l i ų arba iš l ietuvių tar iamame Suvalkų t r ikampy ginkluotą l ietuvių dalinį sakytos V y r i a u s y b ė s dispozici ja i , i r

4. Kai v i sa tai j a u būtų parengta be i sutarta, — orientuoti Resp. prez identą A. Smetoną ap ie p a s i e k t u s rezultatus ir gauti iš jo konstitucinį p a v e d i m ą sudaryt i V y r i a u s y b ę ir ją paske lbt i .

Naujos V y r i a u s y b ė s i r jos deklaraci jos p a s k e l b i m a s buvo, pagal tą projektą, numatytas padaryt i ne iš užs ienio, be t iš kurios nors L ie tuvos pas ienio vietos, ją u ž ė m u s g inklo p a g a l b a pat iems l ie tuv iams. T u o pat momentu būtų b u v ę išplatinti a ts i šaukimai į l i e tuv ius - aktyv i s tus , į mūsų patr iot iškąją jau-n u o m e n ę , į ūkininki ją , darbininki ją ir t. t., paraginant v i sus sukilti pr ieš s o v i e t i š k u o s i u s krašto okupantus ir vyt i juos lauk iš Lietuvos, pas inaudojant rusų - vokiečių pakto s u t r u p ė j i m o proga. Jei suk i lė l iams pavyktų užgrobt i radi jo stotį V i l n i u j e

30

ar Kaune, tai visi tie v ieš i pare i šk imai ir a t s i šaukimai būtų kartojami taip pat ir p e r radi ją.

Naujoji V y r i a u s y b ė būtų rėmus i s ne kuria v i e n a par-tija ir ne parti jų koalici ja, be t betarpi ška i v i s o m i s l ie tuvių tautos ve ik l ios iomis j ė g o m i s , nepr ik lausomai nuo to, kokiai poli t inei srovei kas seniau pr ik lausė a r b a s impat izavo. T e k o skaitytis su faktu, j o g polit inių srovių vadova i j a u b u v o Lie-tuvos la i svės s lopintojų izoliuoti — sukišt i į k a l ė j i m u s ir kad v i s iems ki t iems polit inių srovių v e i k ė j a m s , kur ie i š seniau b u v o v ieša i i š ryškė ję , g r ė s ė toks pat pavo jus . Kitaip sakant, būtų b u v ę p e r d a u g r iz ikinga operuoti poli t inių srovių vardu. Tai tik būtų te ikę pretekstą s o v i e t i š k i e s i e m s o k u p a n t a m s ir jų k o m u n i s t i š k i e s i e m s ta lk ininkams iš v iet inių tautos nuklydė l ių tarpo gr iebt i s masinio l ietuvių in te l igent i jos eks te rminav imo, jai dar n e s p ė j u s pas i rengt i gintis ar ka ip nors i šs i s lapstyt i . Kitaip veikti , ka ip konspiratyvia i , tada n e b e b u v o įmanoma. To-dėl b u v o nusistatyta siekti suburt i mūsų tautos ve ik lesniuo-sius e l e m e n t u s į visai naują, i š seniau n iekam nežinomą, organizaci ją — Lietuvių Aktyvis tų Frontą, sutrumpinta i LAF.

L A F n e b u v o j o k s vokiečių NSDAP p a m ė g d ž i o j i m a s , bet or iginalus mūsų pačių organizacinis s ą j ū d i s , p a g i m d y t a s lie-tuviškojo patriotizmo po Lietuvą i š t ikus ios b i rže l io 15 dienos didžios ios ne la imės, s iekiant žūt b ū t atkurti jos va l s tybinį s u v e r e n u m ą . Tur iu pasakyt i , j o g nei dr. Kleistas, su kuriuo turė jau tuo reikalu d a u g i a u s i a kontaktų, nei kur i s kitas nacių polit ikos v e i k ė j a s man ne tik n iekad n e b r u k o jų nacionalso-cial is t inės doktrinos, be t pr ieš ingai — m ė g d a v o įsakmiai pa-brėžt i , j o g nacionalsocial izmas n e b u v o jok ia p r e k ė eksportui , ir kad e s a m e laisvi organizuotis taip, kaip m u m s tinka, ir inspiruotis tokiais ideala is , kur iuos patys l ie tuviai neš io ja savo š i rdyse .

Kai pirminį v y r i a u s y b ė s deklaraci jos pro jekto tekstą jau turė jau s u f o r m u l a v ę s , v ė l mačiausi su dr. Kleistu, iš e i lė s jau ketvirtą kartą. Tai į v y k o l iepos 13 d. p a s i u n t i n y b ė s p r e k y b o s patarė jo St. Kuzminsko p r i v a č i a m e bute , kur b u v a u p a s i s l ė p ę s kuriam laikui, kad ramiai i š laukčiau momento pa-reikšti formalų protestą pr ieš Kremliaus tada dar tik tebe-fabrikuotą " L i a u d i e s S e i m o " tariamą " n u t a r i m ą " į jungt i Lie-tuvą į Sov. Są jungą . Nors ir ne įpras tomis a p l i n k y b ė m i s , man esant p a s i s l ė p u s ne savo bute, dr. Kleistas b u v o malonus atvykti į ten papietauti d r a u g e su manim b e i aptarti a b i e m rūpė jus į reikalą. Šia proga s u p a ž i n d i n a u tą savo svečią su

31

mano paruoštu v y r i a u s y b ė s deklaraci jos projektu. Dr. Kleistas tepadarė vos kel ias, ir tai ne kokias ypat ingas , pas tabas bei suges t i ja s , b ū t e n t — kad būtų ryšk iau pabrėžta svarba ūkinių santykių tarp ab ie jų va l s tyb ių ir L ie tuvos kul tūr in i s orienta-v imas i s į Europos Vakarus, o i še inant iš to — a p s i s p r e n d i m a s dėt is į Vokiet i jos kur iamą Naują ją Europą. S iekdamas Reicho pa lankumo Lietuvos reikalui, aš b u v a u pavar to jęs deklara-cijos pro jekte " š i l t e s n i ų " i š s i re i šk imų nacių adresu. Tačiau dr. Kleistas, mane maloniai n u s t e b i n d a m a s , pas tebė jo , ar tai ne-paveiktų l ietuvių v i s u o m e n ė s atbaidomai. Jis b u v o te isus . Tatai parodė, j o g į reikalą j i s ž iūrė jo b la iv ia i . Todė l galutinį dekla-racijos tekstą at i t inkamai pataisiau, padarydamas j į natūralesnį . Apskritai pasakius, l iepos 13 d ienos p a s i k a l b ė j i m a s su dr. Kleistu padarė man gerą į spūdį , j u o labiau, kad dr. Kleis-tas p a ž a d ė j o pateikti man l ie tuvių p a b ė g ė l i ų sąrašą, kad galė-čiau atrinkti t inkamus v y r u s pro jektuotam kovos dal iniui, ir, be to, p a ž a d ė j o parūpint i le id imą poniai T ū b e l i e n e i pačiai a smeniška i aplankyt i prez identą A. Smetoną ir j į painformuoti (be pašal inių l iudininkų) ap ie mano B e r l y n e mezgamą poli-tiškai diplomatinį mezginį L ie tuvos s u v e r e n u m u i atkurti.

Į p a s i k a l b ė j i m o galą dr. Kleistas a t sk le idė man, j o g apie m u d v i e j ų planą j i s r e f e r a v ę s pačiam Reicho užs. rkl. minis-teriui von Ribbentropui . Pastarasis atsakęs, kad joks ginkluo-tas konfl iktas su Sov. Rusi ja neki l s iąs : užtektų jam, von Ribben-tropui, pakalbėt i su Molotovu, o Hitleriui su Stalinu, ir geri santykiai tarp ab ie jų va l s tyb ių būtų išsaugoti . Dr. Kleistas į tai iš savo p u s ė s von Ribbentropui atsakęs, j o g nelaikąs manęs jok iu minkštapročiu (Dummkopf) , kad tokiam tvirti-

nimui patikėčiau, ir kad ano meto padėtį k i e k v i e n a s protau-jąs ž m o g u s ga lė jo gerai suprast i . Kodėl dr. Kleistas visą tai man ši taip dės tė , tada tega lė jau tik spėl ioti : maniau, kad gal apsaugot i še fu i nuo b e n t kokio pakal t inimo iš Sovietų p u s ė s , je i ap ie m u d v i e j ų su dr. Kleistu p l a n a v i m u s Sovietų a m b a s a d a kokiu nors b ū d u patirtų ar š iaip paskl is tų gandų Ber lyno s ferose .

L i e p o s 15 d. į te ikiau dr. Kleistui galutinai suprojektuo-tą v y r i a u s y b ė s deklaraci jos tekstą, kurį dr. Kleistas p r i ė m ė ir p a ž a d ė j o j į pas tudi juot i . Užs iminus man apie reikalą suor-ganizuoti numatytą j į g inkluotą l ie tuvių dalinį, dr. Kleistas šį kartą pare i škė dėl to a b e j o n i ų : ne e s m i n i o pobūdžio, be t kad tokį dalinį organizuojant v a r g u ar b e b ū t ų įmanoma išlai-kyti paslaptį Tačiau pakartojo savo pas ižadė j imą parūpint i

32

le idimą poniai T ū b e l i e n e i pas imatymui su resp. p r e z i d e n t u A. Smetona Rytprūs iuose .

L iepos 18 d. dr. Kleistas t e le fonu į s p ė j o mane, j o g minėtą le id imą tikisi turėti ar t imiausiomis d ienomis , o l iepos 20 d. p r a n e š ė man pačiam, j o g ponia T ū b e l i e n ė j a u gali vykt i , paa i šk indamas, j o g rašt iškas le id imas tam nere ika l ingas ir kad v i skas su s a u g u m o organais j a u sutvarkyta žodžiu. Jei, nežiū-rint to, dar kiltų kokių nesus ipra t imų, tai prašė, kad patar-čiau poniai T ū b e l i e n e i kreipt is dėl to ne į ką kitą, be t į dr. G r e f f e T i l ž ė j e , Rytprūsių s a u g u m o pol ic i jos v i rš ininką. Jis e s ą s instruktuotas ir padarys visa, kas būtų reikal inga.

Ponios T ū b e l i e n ė s mis i j a praė jo be jokių nesus iprat imų i r j i , n i e k i e n o nekl iudoma, ga lė jo prez identą A. Smetoną ap ie viską painformuoti , kaip b u v a u ją instruktavęs . Grįžusi po kelių dienų atgal į Ber lyną, ponia T ū b e l i e n ė p r a n e š ė man, j o g A. Smetona mano projektui pr inc ipe pritaria, duotų man formalų mandatą naujai V y r i a u s y b e i sudaryt i , kai momentas j a u būtų p r i b r e n d ę s , ir pats grįžtų į L ie tuvą, je i , kaip j i s sakęs, " p a v y k t ų atstatyti L ie tuvos s u v e r e n u m ą nors v i e n a m e v a l s č i u j e " . Iš savo p u s ė s A. Smetona tepare i škęs , ar nebūtų t iks l ingiau, kad suplanuota akci ja būtų pradėta jo, ka ip resp. prezidento, at i t inkamu ats i šaukimu į tautą, o tik po to jau būtų s k e l b i a m a s naujos V y r i a u s y b ė s s u d a r y m a s i r jos dekla-racijos v i e š a s pare i šk imas .

Charakter inga, kad tuo metu, kai dr. Kleistas dar tebes i-rūpino l e i d i m u poniai T ū b e l i e n e i vykti pas prez identą A. Smetoną, vokiečių internuotą, Reicho pol i t inė v a d o v y b ė jau b u v o nusis tačius i porcelano su Sovietais dar nedaužyt i . Tai s e k a iš Hitlerio l iepos 19 d ienos pare i šk imo Reichstage, j o g Reicho santykiai su Sovietų S ą j u n g a l ieka ir toliau " g e r i " be i " d r a u g i š k i " ir kad jokios Britų intrigos tų santykių su-drumst i n e p a j ė g s . Man r ū p ė j u s i u Lie tuvos k laus imu tatai reiš-kė, j o g greito iš Soviet i jos repl ių i š s i la i sv in imo vi lt is laiky-tina atkritusia. Iš kitos p u s ė s tai, kad, nežiūrint šitaip pakitė-jus ios pol i t inės padėt ies , dr. Kleistas m u d v i e j ų suplanuoto mezg in io vis tik nenutraukė ir j į ga lė jau tęsti toliau, pasako, j o g i š e s m ė s niekas n e b u v o pas ikei tę, tik proga Lietuvai nusikratyt i Sovietais t e b u v o atidėta v ė l e s n i a m laikui . . .

33

AKTYVISTŲ FRONTO GENEZĖ

Idė ja nes ibazuot i b u v u s i ų parti jų gr iaučiais , o kurti naują kovos organizaci ją kilo ne v ien iš reikalo sudaryt i s ą l y g a s g e r e s n i a m iš la ikymui konspiraci jos, ka ip anoje sk i l ty je j a u b u v a u m i n ė j ę s , b e t i r g i lesnia is , esminia i s polit ikos motyva i s . Pasi-rėmimas parti jų griaučiais ar tais i š l ikus ia i s nuo pastarojo L i e t u v o s režimo, ar ilgai j am oponavus ių kitų part i jų n e g a l ė j o žadėti p a s i s e k i m o nau jo jo je kovoje, ypač dar dė l to, kad paramos Lie tuva i atkurti n e b u v o gal ima -tikėtis i š n iekur kitur, kaip iš mūsų didžio jo ka imyno pietuose, kur b u v o į s i ga lė ję s nacio-nalsocial izmas, a b s o r b a v ę s v isas b u v u s i a s vokiečių pol i t ines par-ti jas. Antra, dė l 1940 m. b i rže l io 15 d. katastrofos L i e t u v o j e b u v o i r pas mus v i su r y š k u m u i ša i škė jęs g i lus mūsų tautos v e i k l e s n i ų j ų e lementų n u s i v y l i m a s ne tik p a s k u t i n i u o j u Lie-tuvos rež imu, t ies iogiai a t sakingu už jos nuvai rav imą į minėtą katastrofą, b e t taip pat i r b u v u s i o m i s opozic inėmis s rovėmis, irgi neparodž ius iomis anuo metu ryžto Lie tuvą g e l b ė t i aki-va izdo je g rėsus io milt inio pavojaus .

Iš to seka logiška išvada, jog, s iekiant naujo Lie tuvos atkūrimo Maskvos - Ber lyno pakto e v e n t u a l a u s sus i sprogdi-nimo proga, b u v o re ikal inga ne tik sugalvot i realų metodą, kaip tokį e v e n t u a l u m ą išnaudoti L ie tuvos g y v y b i n i a m intere-sui, b e t ir sumobi l izuot i naujų j ė g ų kovai pravest i , b ū t e n t — tokių j ė g ų , kurios nes i jaustų praei t ies hipotekų apsunkintos . Buvo sava ime suprantama, j o g tik tokios, naujos, o ne pra-e i t ies v i d a u s kovų nudi ldytos j ė g o s tega lė jo naudotis tautos masių pas i t ikė j imu ir tas mases sužadinti pakartotiniam tautos val ios pare i šk imui kovos ir pas iauko j imo ke l iu pagal 1918 -1920 metų savanorių ir visų kitų L i e t u v o s la i svės kovotojų v i sad g y v ą pavyzdį . Kaip sakytas j ė g a s b u v o i š pradžios manyta sumobi l izuot i , pasako sekantis a ts i šaukimo projektas, užvardytas :

Į TALKĄ NAUJOS LIETUVOS KURTI!

T ė v y n ė L i e t u v a neteko v a l s t y b i n ė s n e p r i k l a u s o m y b ė s , g e r i a u s i ų j ų mūsų tautos sūnų krau ju atkovotos.

Lietuvių tauta v ė l pateko po rusų j u n g u , šį kartą Maskvos komunist inių bude l ių ir jų grobuoniškų užgaidų aklos vykdyto-jos — raudonosios armijos.

34

Bet tauta, pažinusi la i svę, jos n iekad daug iau išs ižadėt i negal i . Tokia yra ir l ietuvių tauta.

Rusai okupantai s u t r y p ė mūsų v a l s t y b ė s vė l iavą, be t j i e n e p a j ė g s išrauti iš l ie tuvių s ielos l a i svės j a u s m o ir nepri-k lausomos v a l s t y b ė s atstatymo troškimo.

Šis idea las b u v o ke l rodžiu ž i lo je mūsų tautos p r a e i t y j e D i d i e s i e m s L i e t u v o s Kunigaikščiams, s u k ū r u s i e m s Lie tuvą nuo Balti jos iki J u o d ų j ų j ū r ų . Jis p a g i m d ė s ie los ga l iūnus, įžie-b u s i u s m ū s ų tautos m a s ė s e tautinį susiprat imą. Jis d a v ė tūks-tančius d idvyr ių savanorių kovai už L ie tuvos i š la isv inimą 1918 -1920 metais . Jis te ikia ir dabar l ietuvių tautai n e p a l a u ž i a m o ryžtumo nau joms aukoms už Lie tuvos v a l s t y b ė s atstatymą.

Kol tas idealas plaka l ie tuvių š i rdyse , — o j i s j o s e plaks, kol l ietuvių tauta b u s g y v a , — tol mūsų j ė g o s l ieka nenu-gal imos. Jos yra nepa lauž iamos todėl, kad kovo jame už šven-čiaus ias savo te i ses , pagr į s tas tyru t e i s i n g u m u , kuris v i sados yra g a l i n g e s n i s už smurtą ir n e t e i s y b ę .

Naujos ios Lie tuvos atstatymo tvėrės i Lietuvių Aktyvis tų Frontas, kur i s mūsų v i s u o m e n e i ne nuo š iandien yra ž inomas. Jis p a s i r e i k š d a v o k i e k v i e n ą kartą, kai b u v u s i e j i L ie tuvos valdo-vai p a r o d y d a v o n e s u g e b ė j i m o tvarkyti tautos ir v a l s t y b ė s rei-kalus, pas ta tydami L i e t u v o s n e p r i k l a u s o m y b ę v i d a u s ar išorės pavo jun. Už parodytą drąsą d a u g e l i s aktyvistų skaudžiai nu-kentė jo . Bet persek io j imai , t rėmimai į darbo ir koncentraci jos s tovyklas, ka l in imas k a l ė j i m u o s e ir kitokie kankinimai akty-vistų val ios ir pas i ryž imo ne tik nepa laužė, be t juos tik dar d a u g i a u u ž g r ū d i n o to lesnei kovai.

Stodamas į sunkią kovą už Naujos Lie tuvos atstatymą, Aktyvis tų Frontas n e a b e j o j a , j o g v i sa l ie tuvių tauta ateis j am į talką. T o d ė l drąsiai k re ip iamės į brol ius ir s e s e s l ie tuv ius , šaukdami v i sus , kam brangi Lie tuvos la isvė, s u s k u b t i į gar-b i n g a s aktyvis tų e i les .

Mūsų idealas yra v i sos l ie tuvių tautos idealas : la i sva ir nepr ik lausoma Lietuva . Bet praei t ies klaidų n e b e k a r t o s i m e . Il-gamet i s vad inamas tautinis rež imas l ie tuvių tautą a p v y l ė , kaip ją a p v y l ė ir b u v u s i s pr ieš tai se iminiai - demokrat inis iš t ižimas. Naujoj i L i e t u v a kuriasi nau ja i s tautinio social izmo pagr indais , kur ie taip skaisčiai n u š v i e t ė mūsų ka imyno — Vokiet i jos — p a d a n g ę . Jie žada ir L ie tuva i l a i m i n g e s n ę ateitį.

V a l s t y b i n ė s n e p r i k l a u s o m y b ė s netekimas yra s k a u d u s lie-tuvių tautai s m ū g i s . Bet n e n u s i m i n k i m e ! Iš la i sv inimo va landa

35

artėja. S k u b ė k i t e tik greičiau ir ger iau sus iorganizuot i , kad, lemiamai va landai atėjus, p a s i r o d y t u m e la i svės vert i .

N e b e g a i š k i m e laiko, tuojau k u r k i m e v i s u o s e ka imuose, mies te l iuose , į s ta igose, įmonėse , k a r i u o m e n ė j e i r v isur, kur tik įmanoma, s laptas aktyvistų grandis , b ū r i u s , kuopas ir t.t.

N e l a u k i m e paraginimų ar nurodymų iš v i r šaus . Esamo-mis s ą l y g o m i s , kada aktyvis tų vadai yra pr iešų nepaprasta i sekami, areš tuojami ar net laikomi ka lė j imuose, nurodymų iš v i r šaus gali i r neateit i . Todė l iniciatyvos turi imtis k i e k v i e n a s savarankiškai . Kiekvienas, kas tik yra ryž t ingesnis , suradęs savo a p l i n k u m o j e patikimų idė jos draugų, t e g u stoja jų p r i e š a k y j e , ka ip jų vadas , ir u ž m e z g a ryšį su kitais ka imyninia i s smo-gikų organizaci jos branduol ia is .

Tuo b ū d u sus idarys Aktyvis tų Fronto i r jo kovotojų t inklas v i s o j e L ie tuvo je , kurią b e n d r o m i s j ė g o m i s i r Aukščiau-siojo pa la ima tikrai i š la i sv ins ime.

A u k š t e s n i ų , kaip batal jono vadas, kovos vadų skyr imą r e z e r v u o j a sau Vyr iaus io j i Aktyvis tų Fronto V a d o v y b ė , kuri taip pat duos nurodymų, kaip b e n d r ą kovą vest i .

Aktyv i s tų Fronto nariu gali būti k i e k v i e n a s l ie tuv i s be jokių skir tumų, nežiūr int jo pol i t inės praei t ies , j e i g u j i s yra pas i ryžęs kovoti už L ie tuvos i š la i sv inimą, vertas pas i t ikė j imo ir pritaria aktyvistų idė joms. Kiekvienas pr i imamasis į Aktyv i s tų Frontą narys pr iva lo ak iva izdo je kovotojų grandies ar būrio, kur in j i s pr i imamas, duoti pr iesaiką, kad šventai p i ldys j am užde-damas pare igas ir b u s iš t ikimas l ie tuvių tautos ir L i e t u v o s v a l s t y b ė s interesams. Už pr iesa ikos su laužymą k i e k v i e n a s atsako savo g a r b e i r g y v y b e .

Kas be atodairos stos į kovą ir n ieko Lie tuvos la i svei atgauti nepaga i lė s , kas b u s pas i ryžęs visa, net g y v y b ę paau-koti, kad T ė v y n ė būtų laisva, tas Naujo je L i e t u v o j e b u s i r še imininkas . Iš šių kovotojų b u s sudaryta Naujos ios L ie tuvos valdžia, j a i s remsis v i s a Naujosios L i e t u v o s tvarka. Naujoj i L i e t u v a b u s ne lepš ių, ne pataikūnų, ne partinių pol i t ikier ių ir plutokratų vadovau jama, be t v i e n i n g o s val ios ir ryž t ingesnių vyrų, mūsų ger iaus ių tautos sūnų, Naują ją Lie tuvą savo krau ju a tvadavus ių . Kartų kartos su p a g a r b a m i n ė s jų , kaipo tautos d idvyr ių , atminimą.

T a d vis i skubia i s tokime į Aktyv is tų Frontą T ė v y n ė s i š la i sv int i !

36

Mūsų priesaika — n e p a l i a u j a m a kova komunizmui ir rusų okupantams, l igi mirt ies i š t i k i m y b ė Lie tuv ių Aktyvis tų Frontui, v i skas T ė v y n ė s la i sve i i r n e p r i k l a u s o m y b e i atgauti.

Mūsų ženklas — emal iuotas trijų tautinių spalvų tr ikampis, i šduobtas į v i r šų, su nario n u m e r i u antroje p u s ė j e .

Mūsų sveikinimasis — pakel iant deš in ią ją ranką ir tariant žodį "Kovok"!

Į kovą e i n a m e ne v ieni . Paga lbos ranką m u m s i š t ies mil i jonai mūsų kovos draugų, Vokiet i jos nacionalsocial istų, ko-vojančių už naują, te is ingą Europos per tvarkymą. T o d ė l per-galė yra t ikra ir grei ta !

T e s k a m b a nuo š iandien kovos trimitai p e r v i są kraštą, tea tgy ja mūsų protėvių i r p i r m ų j ų savanorių d idvyr i ško j i dvas ia ! Ji n u g a l ė s svet imą j u n g ą ir atstatys laisvą Lie tuvą .

Aktyvistų Fronto Vyriausioji Vadovybė

Šio tikrai i s torinės r e i k š m ė s kovotoj i škojo ats i šaukimo pro-jekto p a r u o š i m e i r jo teksto sus t i l i zav ime man ypat ingai veiks-mingai p a g e l b ė j o dr. A. Gerutis, m ū s ų P a s i u n t i n y b ė s Berne patarė jas . Jis b u v o anomis d a u g ž a d ė j u s i o m i s d ienomis a t v y k ę s į Ber lyną man į talką, ka ip tikras aktyvis tas , u ž s i d e g ę s ryžtu siekti tautos idealo, tad savo žurnal i s t iniu talentu ir inte-lektual in iu kapita lu man labai padė jo .

Dėl n e į v y k u s i o p e r s i m e t i m o karo į Rytus minėtas atsi-šaukimas n e b u v o n iekur v ieša i paske lb tas . Jis tad l iko tik dokumentu, parodančiu, kokia b u v o Lie tuv ių Aktyvis tų Fronto g e n e z ė — kokios b u v o jo idė jos ir įž iebiančio j i galia, kuri l ė m ė visą t o l i m e s n ę to s ą j ū d ž i o veiklą . At s i šauk imo projektas b u v o m u d v i e j ų su dr. Geručiu suformuluotas be mažiaus ios i š vokiečių p u s ė s į takos. Išs i re i šk imai, kad tautinis social izmas " n u š v i e t ė " Vokiet i jos p a d a n g ę , i r pa la ikymas v o k i š k ų j ų nacio-nalistų L A F " k o v o s d r a u g a i s " t e b u v o tik žodžiai santykiams su Vokiet i ja paš i ldyt i , nes j i b u v o tas v e i k s n y s , i š kurio t ikėtasi L ie tuva i p a g a l b o s nusikratyt i soviet inio - komunis t inio j u n g o .

V i e n ą sakyto a t s i šaukimo projekto nuorašą b u v a u į te ikęs dr. Kleistui b e n e l iepos 22 d. grynai informaciniu t ikslu, kaip to re ika lavo paprastas santykių lo ja lumas. Kaip vė l iau patyriau, ka lbamo ats i šaukimo tekstas, kad ir nesutartas su vokiečia is , b u v o padaręs j i e m s poz i tyvaus į spūdžio, tuo prisi-d ė d a m a s pr ie jų p a l e n k i m o sus idomėt i mūsų suplanuotu L A F

37

Dr. A L B E R T A S G E R U T I S L i e t u v o s P a s i u n t i n y b ė s patarėjas

Berne, Šve icar i jo je

38

s ą j ū d ž i u . Tai p a l e n g v i n o tą planą toliau sklandžiai vykdyt i , nežiūr int Ber lyno - Maskvos " d r a u g y s t ė s " to l imesnio išsilai-k y m o dar i š t i sus v i e n u s metus . . .

Kiek š i ta ip suplanuotas Lietuvai atkurti aktyv ios kovos ke l ias l iečia mane patį, aš ją p r a d ė j a u konkrečiai vykdyt i į te ik imu 1940 m. l iepos 22 d. formalaus protesto (datuoto l iepos 21 d.) vok. užs. rkl. min-jai pr ieš Sov. Rusi jos įvyk-dytą agres i ją pr ieš Lie tuvą . Mano paakinimu St. Lozoraitis, kaip J. Urbšio dar pr ieš 1940 m. b i rže l io 15 d ienos ka-tastrofą paskirtas u ž s i e n y l ikus ios diplomati jos š e f u , padarė iš savo p u s ė s visa, kas b u v o reikal inga, kad ir vis i kiti Lie-tuvos atstovai pareikštų analoginius protestus v i s u r kitur, kur t ie diplomatai b u v o L i e t u v o s V y r i a u s y b ė s i š sen iau akredi-tuoti. Mano protesto tekstas j a u b u v o ne kartą paduotas spau-doje i r v i s i e m s jau žinomas. Todė l jo čia nebekar to ju .

Padarius tokį i s tor inės svarbos diplomatinį aktą, pati kovos logika l i epė nebesus tot i p u s i a u k e l y j e , b e t imtis tol imesnių žyg ių jos p lan ingam paruoš imui, kiek tai man b u v o į m a n o m a iš užs ienio. Todė l sekančią dieną pas iunčiau Kaunui tokio turinio te legramą:

— Dabartinį Seimą, ka ip išrinktą svet imos kar inės oku-paci jos i r svet imos valdžios p r i e s p a u d o s są lygomis , užs lopinant kitokios n e g u komunistų part i jos n u o m o n ė s reiškimą, laikau n e k o m p e t e n t i n g u reikšti b e t kuriuo k l a u s i m u mūsų tautos tikrą-ją valią. Protestuoju pr ieš jo padarytus l iepos 21 dieną nu-tar imus įves t i L i e t u v o j e sovietų santvarką i r L ie tuvą į jungt i į Sovietų Rus i jos sudėtį , tuo panaikinant L ie tuvos v a l s t y b i n ę n e p r i k l a u s o m y b ę . Sakytus nutarimus, kaip n e k o m p e t e n t i n g o or-gano pr i imtus, p r i e š i n g u s esamai Konstitucijai i r mūsų tautos ir v a l s t y b ė s interesams, laikau neteisėta is , mūsų tautai, mūsų v a l s t y b e i ir man, kaip te i sėtam Nepr ik lausomos L i e t u v o s at-stovui, nepr iva lomais . —

Šią te legramą b u v a u pas iuntęs Kaunui neš i f ruotą, kad k i e k v i e n a s , pro k ieno rankas j i turė jo praeiti, kol p a s i e k ė užs. reik. min-jos centrą, galėtų pats sus ipažint i su telegra-mos s e n s a c i n g u tur iniu ir apie tai papasakoti k i t iems. Neap-sir ikau. Su te legramos turiniu p i rmiaus ia sus ipaž ino te legra fo įstaigos tarnautojas, kur iam b u v o p a v e s t a ją pristatyti į užs. rkl. min-ją l iepos 23 d. rytą. Jis n e s u s i l a i k ė nuo p a g u n d o s ap ie jos svarbų turinį papasakoti ir k i t iems, ką sutiko g a t v ė j e pa-kel iui į užs. rkl. min-ją. A p i e tai sakė man inž. E. Gal-vanauskas , tada dar b u v ę s f inansų minis ter iu Paleckio vyr iausy-

39

b ė j e , kai ne t rukus po to b u v o p a b ė g ę s į vokiečių užimtą Klaipėdą, g e l b ė d a m a s i s nuo b o l š e v i k i n i o teroro. Jis b u v o g a v ę s sakytą te legramą pasiskaityt i i š pat ies la iškanešio, kurį b u v o sut ikęs L a i s v ė s Alė jo je , e idamas l iepos 23 d. rytą į f inansų minis ter i ją .

Šiuo tad b ū d u sakyta te legrama virto tuo, kuo norėjau, kad ji taptų — p a i n f o r m a v i m u tautos apie mano, kaip jos p i lnate is io atstovo Ber lyne, pareikštą protestą Vokiet i jos Vy-r i a u s y b e i pr ieš Sov. Rusi ją dėl šios pastarosios agres i jos pr ieš Lietuvą. A p i e tą mano žygį b u v o tuoj pask l idus i ž inia v i s a m e Kaune, iš kur ji greitai p e r s i d a v ė ir į provinci jos m i e s t u s i r mies te l ius , tuo b ū d u v i r sdama tikru s ignalu ryžt ingesnie-s iems tautos e l e m e n t a m s organizuotis vyr i škam pas ipr ie š in imui be i naujai kovai atkurti L i e t u v o s va l s tyb in į s u v e r e n u m ą su gink-lu rankoje, kai tik b u s sus i laukta tam t inkamos progos .

Pastatyta pr ieš tokį faktą, mar ionet inė Paleckio vyr iausy-bė soviet inio okupanto re ika lav imu tuojau g r i e b ė s i pr iemonių nušal inti mane nuo Lie tuvos dipl. atstovo B e r l y n e pare igų, n e n o r ė d a m a suprast i , j o g jos n e b e l a i k i a u jokia te i sėta nepri-k lausomos Lie tuvos V y r i a u s y b e i r kad bet kokius jos potvar-kius nela ik iau man pr iva lomais arba vykdyt ina i s . Iš to b u v o i š s i v y s č i u s i savotiška p o p i e r i n ė kova tarp soviet inio okupanto d i r iguojamų Kauno marionečių ir L i e t u v o s dipl . posto Ber-lyne. Po to, kai rugpiūč io 3 d. Aukšč iaus io j i Sovietų T a r y b a savo antspaudą ant Lie tuvos n e p r i k l a u s o m y b ė s sunaik in imo j a u b u v o u ž d ė j u s i , tol imesnį sakytos kovos v y k d y m ą p e r ė m ė Sov. a m b a s a d a Vokiet i jo je , pavar todama iš dal ies g a n g s t e r i š k u s metodus mūsų P a s i u n t i n y b ė s r ū m a m s užgrobti . Kai tatai ne-pavyko, j i statė gr iežtus re ika lav imus vok. užs. r k l . min-jai, kad vokiečia i pr ivers tų mane iš tų rūmų pasitraukti . Rugpiū-čio 14 d. b u v a u vokiečių pr ivers tas P a s i u n t i n y b ė s r ū m u s palikti . Kaip ta kova b u v o faktiškai i š s ivysč ius i , e s u plačiau aprašęs savo a t s iminimuose " L i e t u v o s N e p r i k l a u s o m y b ė s Su-t e m o s " (žiūr. skyrių "Protes to Balsas") .

Prieš pas iunčiant P a s i u n t i n y b ė s rūmų raktus vok. užs. rkl. min-jos protokolo š e f u i von D o e r n b e r g u i , kaip j i s to b u v o paprašęs , i škraus tėme r e p r e z e n t a c i n e s jos patalpas ir v isa, kas b u v o ver t ingiau, į v ieną baldų p a l a i k y m o firmą, norėdami tai apsaugot i nuo soviet inių užgrobikų. Kuomet sakytus raktus von D o e r n b e r g a s rusams p e r d a v ė , ir j i e jau ga lė jo į Pasiun-t i n y b ė s r ū m u s įs ibrauti , j u o s rado ištušt intus, jos a r c h y v u s

40

sunaikintus arba i š v e ž t u s į s a u g e s n ę vietą, o ant Pasiunti-n y b ė s inventor iaus k n y g o s mano padėtą užrašą sekančio turinio:

— Rusų okupantų žiniai : Jūsų pr incipai s lopinti žmonių la isvę, griauti kultūrą ir grobti svet imą turtą. Jau p a g r o b ė t e Lietuvą, klast ingai p a g l e m ž ė t e jos v a l s t y b i n ę n e p r i k l a u s o m y b ę , užgrobs i te i r š iuos n e p r i k l a u s o m o s L i e t u v o s rūmus . Bet tei-s ingumas yra g a l i n g e s n i s už smurtą. Ats i ska i tymo va landos n e i š v e n g s i t e .

K. Škirpa L i e t u v o s Nepapras tas Pas iunt inys ir

Įgaliotas Minister is Pirmasis L i e t u v o s Kar iuomenės Kūrėjas - Savanoris

Berlynas, 1940 m. r u g p i ū č i o 14 d.

Netenka aiškinti, kaip man ir mano b e n d r a d a r b i a m s , P a s i u n t i n y b ė s nariams, b u v o s k a u d u ats i sveikint i su Pasiun-t i n y b ė s rūmais, kurių i š s a u g o j i m u i nuo soviet inio okupanto b u v o m e padarę visa, kas tik anomis a p l i n k y b ė m i s m u m s b u v o įmanoma padaryti , nepaisant jokios a s m e n i n ė s rizikos. Savo a t s i sve ik in imo kalboje, p a s a k y t o j e P a s i u n t i n y b ė s e r d v i o j e sa lė je v i s i e m s ten s u s i r i n k u s i e m s P a s i u n t i n y b ė s nariams i r nenar iams pare i šk iau:

— Ši va landa t e n e b ū n a ž e n k l u mūsų n u s i m i n i m o arba trau-kimosi iš kovos lauko. Atvirkščiai , š i d i e n a t e b ū n a m u m s pasi-ryžimo ir p a s i ž a d ė j i m o diena. Lietuvių tauta, de ja, ne pirmą kartą praranda savo v a l s t y b i n ę n e p r i k l a u s o m y b ę , be t j i ją garbingai i r a tkovodavo. T a d ir m e s ak iva izdo je s u s i d ė j u s i o s dabar t inės pol i t inės p a d ė t i e s n e t u r ė t u m e nustoti v i l t ies i r nuleis t i rankų. Priešingai, u ž s i g r ū d i n ę n a u j o s e g y v e n i m o sąly-gose i r d i rbdami k i e k v i e n a s savo darbą, b ū k i m e organizuoti , v i e n i n g i ir, kur kas b e b ū t u m e , k i e k v i e n ą valandą b ū k i m e pasi-ruošę ryžt ingai ir atkakliai stoti į kovą už gražią ir v i s i e m s l ie tuv iams mielą Naujųjų Lietuvų. N e p a l i k i m e nei v i e n a s nuo-š a l y j e nuo šio ki lnaus T ė v y n ė s g e l b ė j i m o darbo, nes š iuo metu i r š io je š a l y j e k i e k v i e n o l ie tuvio inte l igento p a j ė g a ypač yra brangi .

Dar kartą, Mieli Bendradarbia i , J u m s d ė k o j u už bend-radarbiav imą ir l inkiu k i e k v i e n a m iš Jūsų a s m e n i n ė s la imės i r i š t v e r m ė s s u n k e s n ė s e Jūsų g y v e n i m o v a l a n d o s e .

Mes čia, maža s a u j e l ė l ie tuvių, k o v o j o m e iki paskut inės minutės už Nepr ik lausomos Lie tuvos vė l iavą, o dabar, sus to ję

41

petys į petį, ryžk imės kovoti už Nepr ik lausomos Lie tuvos iš-la isv inimą.

T e b ū n i e š i maža nepr ik lausomų l ietuvių s a u j e l ė Naujosios L i e t u v o s portparolė ir tikroji jos tv ir tovė, o jos k i e k v i e n a s narys — g a r b i n g a s Naujosios L ie tuvos kovotojas.

Mūsų šūkis — Kovok! T e g y v u o j a Naujoji L i e t u v a ir laisvoj i l ietuvių Tauta! . . — Tai, va, kokia b u v o Lietuvių Aktyvis tų Fronto g e n e z ė

ir mano, ka ip jo iniciatoriaus, p i rmie j i kovos aktai. Kada prez identas A. Smetona rugpiūč io 17 d. atsirado su

savo še ima ir pa lydova i s Ber lyne, aš p e r kel i s p a s i m a t y m u s su j u o nupasako jau jam, kokios man teko imtis iniciatyvos ir ką L ie tuvos g e l b ė j i m o reikalu n u v e i k i a u savo v i e n o atsako-m y b e , j i s b e s ą l y g i n a i pritarė mano atliktam darbui , r e i š k ė už tai padėką ir apgai les tavo, kad b u v o vokiečių suk l iudytas atvykti į Berlyną tuojau po pas i t raukimo iš Lie tuvos ir pri-sidėti pr ie jos dipl . atstovų praves tos protesto akci jos pr ieš Sov. Rusi jos į v y k d y t ą agres i ją pr ieš Lietuvą. Jis taip ir pa-sakė: " J ū s , Lie tuvos atstovai, dar s u s i g r i e b ė t e protestuoti, aš gi ir to n e g a l ė j a u p a d a r y t i " . . .

Kai užs iminiau, ar to n e g a l ė j o padaryti dar kiek lūku-r iuodamas Kybartuose, dar n e p e r ė j ę s Vokiet i jos s ienos, A. Sme-tona atvirai pr i s ipaž ino v i e n u žodžiu : " N e b e s u s i g r i e b i a u " . . .

Kalbant apskritai apie pas tangas Lietuvai ge lbėt i , prezi-dentas Smetona p a g y r ė mano projektą suburt i tautos ryžtin-g e s n i u o s i u s e l e m e n t u s į bendrą kovos organizaci ją — Lietu-vių Aktyvis tų Frontą, pakartojo pažadą duoti man mandatą sudaryt i naujai V y r i a u s y b e i ir prašė, kad toliau dėčiau v i sas įmanomas pastangas Lie tuva i g e l b ė t i nuo ją i š t ikusios nelai-mės. Jis tik k ė l ė mintį, ar nebūtų t iks l inga pradėti kovos žygį r e s p u b l i k o s p r e z i d e n t o žodžiu į tautą ir tik po to skelbt i V y r i a u s y b ė s platforminį pare i šk imą, už kurio į s i p a r e i g o j i m u s j i imtųsi a t s a k o m y b ė s . Be to, j i s k lausė, ar v ie to j sve t imžodžio " a k t y v i s t a i " n e g a l ė t u m e surasti l i e tuv i ško e k v i v a l e n t o minčiai i šreikšt i . Bet tokio pakaitalo n e s u r a d o l ietuvių kalbos l o b y n e nei pats A. Smetona, nei kas kitas. T o d ė l sakytas svetim-žodis, ka ip giliai p rasmingas pačiam reikalui, pasi l iko, pr ig i jo i r kartu su v i sa L A F ve ik la Lie tuva i ge lbėt i nūnai yra n u ė j ę s į jos istori jos p u s l a p i u s .

A k i v a i z d o j e to, kas čia aukšč iau mano pasakyta, ir to paprasto fakto, j o g A. Smetona jokių pretenzi jų LAF-tui va-dovauti n e r e i š k ė , pas i ju tau tikrai nustebintas , kai A. Merkel io,

42

prez idento Smetonos b u v o a s m e n s sekretor iaus, k n y g o j e "An-tanas S m e t o n a " (žiūr. ps l . 643) radau jos autoriaus iš piršto iš laužtą tvirt inimą, j o g LAF-to s u d a r y m u " b u v o s iekiama, kad pol i t inė j ve ik lo j , s iek iančio j L i e t u v o s i š la i sv inimo, v a d o v y b ė nepatektų į A. Smetonos rankas" .

T iems, k u r i e m s tada teko s tengt i s LAF-tą suorganizuoti bei i švystyt i jo kovos ve ik lą, jų tarpe ir man pačiam, r ū p ė j o pati ta kova T ė v y n e i — Lietuvai ge lbė t i , o ne kažkokia " k o v a " su A. Smetona dėl v a d o v a v i m o . Nuo jo mūsų tauta b u v o nus ig r įžus i jau pr ieš tai, k u o m e t L A F dar i š v i so n e b u v o sus idaręs . A. Smetona b u v o tai, kaip pr i tyręs polit ikas, pats te i s ingai supratęs . Todė l ne tik n e s i p r i e š i n o mano s u m a n y m u i suburt i r y ž t i n g e s n i u o s i u s tautos e l e m e n t u s į L A F organizaci ją, be t pr ieš ingai — sve ik ino mane už parodytą iniciatyvą.

Jei A. Smetona, ka ip s e k a iš A. Merkel io pasakymo, dar būtų turė jęs kokių pre tenz i jų į v a d o v a v i m ą , tai būtų nors m ė g i n ę s imtis šia p r a s m e kurių b e n t žyg ių, o n e s i s k u b i n ę s tolintis kuo toliau nuo Lietuvos, net į užjūrį . Iš ten j i s jokiai akcijai vadovaut i fakt iškai n e b e g a l ė j o : pirma, dė l to, kad L i e t u v a b u v o Europoje , o ne už Atlanto; antra, kad J. A. V a l s t y b ė s į karą tada dar n e b u v o į s ivė lus ios , ir trečia, kad pol i t iniam Lietuvos re ikalo a p g y n i m u i ten turė jome legal iai t e b e v e i k u s i ą L ie tuvos P a s i u n t i n y b ę ir, be to, A L T — Amer ikos l ietuvių v i e n y b ė s pagr indai s sudarytą ve ik los organą Lietuvai ge lbė t i .

Aš į k a l b i n ė j a u A. Smetoną pasil ikti Vokiet i jo je , taigi ar-čiau Lietuvos, pvz. kur nors Pietų Vokiet i jo je , kaip vokiečių s a u g u m a s b u v o jam pataręs. Man atrodė, j o g būtų b u v ę tiks-linga, j e i A. Smetona būtų p a l ū k u r i a v ę s nors iki Maskvos -Ber lyno pakto s u ž l u g d y m o , j e i g u ne iki karo galo. Bet j i s svyravo, o jo art imiej i b u v o tam pr ieš ing i ir stačiai verž te v e r ž ė s i vykti toliau. J ie v e r ž ė s i iš Vokiet i jos ne kokiais po-lit iniais motyvais , b e t kad n e s i j a u t ė saugūs dė l karo aplin-k y b i ų , nematė p e r s p e k t y v ų įsikurti Vokie t i jo je , i r kad nedi-de l i s p in ig in i s rezervas , kurį A. Smetona turė jo a t s ivežęs iš Lietuvos, labai greitai t irpo be g a l i m u m o iš kur nors pasi-pi ldyt i . Nega lėdamas atsispirti še imos s p a u d i m u i greičiau iš Vokiet i jos išvykti , A. Smetona ramino m a n e tuo, kad s tengs i s u ž s i b u v i m ą E u r o p o j e nudel s t i , pvz . Šve icar i jo je arba kur kitur, iš kur galėtų su manim k i e k v i e n u metu sus i s iekt i . Jei v i s tik tektų jam su še ima kelt is į užjūrį, kad ten pastoviau visi į s ikurtų, tai žadė jo pr i s iųs t i man mandatą V y r i a u s y b e i suda-

43

ryti spec ia l ia te legrama, je i tik man pavyktų pasiekt i susi-tarimą su Reichu.

A t s i r e m d a m a s į A. Smetonos kažkokius, iki šiol n iekur n e p a s k e l b t u s užražus " N u o Mozūrų ežero ligi Šve icar i jos " , A. M e r k e l i s p a d u o d a savo k n y g o j e (psl. 635) sekantį išrašą:

— Škirpa l ie tuvių kolonijai, d a u g i a u n e g u koloni jai, duoda rea l iuose r ė m u o s e laisvos, a tg imusios Lie tuvos idealą, o tas idealas palaiko ir s t iprina viltį, l iepia nenui l s tamai dirbti ir tikėti, j o g gali išaušti mūsų T ė v y n e i š v i e s e s n i s rytojus. Antra ver tus , mūsų ūkininkai ir darbininkai , mūsų v i s u o m e n ė , ka-m u o j a m a Maskvos b a r b a r ų , š iandien i l gėdamos žvalgosi į Vokiet i ją, ar n e i š m u š iš ten i š v a d a v i m o valanda. Ar v i s u o m e n ė aps iv i l s , ar ji n u d ž i u g s , — kas gali š iandien pasakyt i . Mū-siej i , kur ie pa l ikę Vokie t i jo je vargsta, ypač jaunie j i , laukia, ar p a s u k s Vokiet i ja ir kada pr ieš Rytus. Tačiau p a v o j i n g a būtų, į ž i ū r ė j u s į v ieną tašką, pamiršt i , kaip j u d a didžios ios pol i t inės l ini jos, nuo kurių pr ik lauso ir mažos L ie tuvos bui t i s . Karas dar n e į p u s ė j ę s , dar d a u g gal ingų ve iksnių iški ls aikš-tėn, dar ir naujų p e r s p e k t y v ų ats idarys mūsų akims. Kas šian-dien nea i šku, rytoj gali būti a iškiau. —

Kai k a l b ė j o m ė s Ber lyne, A. Smetona atrodė lyg jau b u v o p r a b l a i v ė j ę s nuo " d i d ž i o s i o s p o l i t i k o s " sapnų apie tai, kaip karas galėtų toliau vys ty t i s ir kas galėtų būti la imėtojas, kad pagal tai nutiestų ir savo " p o l i t i k o s " l iniją. Deja, ne kas kitas, kaip ši A. Smetonos l ini ja ir b u v o užtraukusi Lie-tuvai d idž ią ją b i rže l io 15 d ienos ne la imę, o jam pačiam, kaip " tautos v a d u i " , sus ikompromitav imą. Paduotoj i aukš-čiau citata rodo, j o g A. Smetona l y g j a u v ė l b u v o atkritęs į spė l io j imų politiką, t ikėdamas i s kažkokių " n a u j ų perspekty-v ų " i š kitų " g a l i n g ų v e i k s n i ų " , kur ie dar galėtų iškilti "a ikš-t ė n " . Kokie tie v e i k s n i a i b u v o iški lę, dabar j a u žinoma. Tik, deja, ž inome taip pat ir tai, kokių j i e at idarė " p e r s p e k t y v ų " Lietuvai . La imingas b u v o a. a. A. Smetona, kad jam pačiam tų " p e r s p e k t y v ų " susi laukti i r jas i š g y v e n t i jau nebeteko.

Šioje v ie to je noriu pas tebėt i , j o g tų, kur iuos A. Sme-tona vad ina " m ū s i e j i " , t . y . b u v ę tautininkų srovės ve ikė-jai, i r kur ių, re ikia pasakyt i , V o k i e t i j o j e b u v o pr i s i r inkę ge-rokas b ū r y s b e s i g e l b i n t nuo raudonojo teroro L ie tuvo je , ne-s k u b ė j o pasekt i savo b u v u s i o j o v a d o pėdomis . J ie ne tik n e s p r u k o toliau k u r nors į užjūrį, b e t pr ieš ingai — apsi-s p r e n d ė likti Vokiet i jo je , kad būtų arčiau t ė v y n ė s Lietuvos, t ikėdamies i jai kaip nors p a g e l b ė t i d idž io jo je ne la imė je . Be-

44

v e i k be i š imties j i e savo la i sva va l ia į s i j u n g ė į L A F gretas b e k o m p r o m i s i n e i kovai su L i e t u v o s l a i svės pag lemžė ja i s , kaip a n u o m e t a p s i s p r ę s d a v o i r k i e k v i e n a s kitas l ie tuvis , savo krašto patriotas, nepare inamai nuo to, kas kokiai pol i t inei srovei pr ieš tai b u v o pr ik lausęs .

Man b u v o žinoma, j o g A. Smetona s u s i r a š i n ė d a v o su kai kur ia is i š jų, pvz. dr. Dirmeik ių, b u v . L i e t u v o s A i d o redakto-rium, ka lb indamas j u o s irgi orientuotis į s a u g ų j į už jūr į . Dr. Dirmeik i s man pasakojo, j o g j i s b u v o akinamas A. Smetonos vykt i d r a u g e į J . A. V a l s t y b e s , b e t kad j i s savo b u v u s i a m vadui t iesiai atkirtęs, j o g p i rma norėtų i šmėgint i v i s u s gali-m u m u s t ė v y n e i Lie tuva i ge lbė t i . Kitaip sakant, dr. Dirmeikis , nežiūrint, j o g b u v o la ikomas d ide l iu A. Smetonos adorato-riumi, pas ir inko kitą kryptį , pr ieš ingą v a d o krypčiai , pas i ryžęs , j e i ne kitaip, tai su š a u t u v u rankoje kovoti i r nepas iduot i A. Smetonos teori jai, pagrįs tai tuo, kaip " j u d a didžios ios po-l i t inės l i n i j o s " .

Panašių p a v y z d ž i ų b u v o ir daugiau. Jie vaizdžiai parodė, koks b u v o tada pas idaręs poli t inis lūžis tarp A. Smetonos, buv . vado, ir v isų tų, kur iuos šis pastaras is b u v o taip žiau-riai n u v y l ę s .

T ie , kur iem tikrai r ū p ė j o Lietuvos, o ne p i r m o j e e i l ė j e savo kail io g e l b ė j i m a s , b u v o supratę L A F idėją, ka ip atsigai-v i n i m o kelią nuo visų dar taip netol imos praei t ies polit inių aps ivy l imų ir ka ip gairę atlikti savo patriotinei pare igai — g e l b ė t i t ė v y n ę Lie tuvą, ne v i e n skambia i s žodžiais, b e t pa-s iaukoj imu ir kova.

DIPLOMATŲ KONFERENCIJA

St. Lozoraitis, p e r ė m ę s l ikus ios u ž s i e n y mūsų diplomati-jos še fo pare igas pagal J . Urbšio, paskut in io jo L i e t u v o s už-sienių rkl. ministerio, b i rže l io 2 d ienos ši fruotą te legraminį p a v e d i m ą , s u š a u k ė r u g s ė j o antroje p u s ė j e Romoje Lie tuvos pas iunt inių ir įgal . minis ter ių konferenci ją aptarti sus idar ius ia i padėčiai ir pri imti r e i k a l i n g i e m s nutar imams, ka ip tai diplo-mati jai toliau laikytis ir ką daryti, l ikus be savo krašto le-galios v y r i a u s y b ė s .

T i k ė j a u s i Romoje susit ikti su v i sa i s savo kolegomis , mano p a v y z d ž i u protes tavus ia i s pr ieš Sovietų Rus i jos agres i ją pr ieš

45

L I E T U V O S Į G A L . M I N I S T E R I Ų K O N F E R E N C I J A ROMOJE 1940 M. Iš kairės į d e š i n ę : Petras Kl imas, Kazys Škirpa, Stasys Lozorait is, E d u a r d a s Turauskas, Stasys G i r d v a i n i s

Lietuvą. Deja, teko nusiv i l t i . Be pat ies St. Lozoraičio ir St. Girdvainio, atstovo pr ie Švento jo Sosto, g y v e n u s i ų ten pat Romoje, teatvyko į konferenc i ją Petras Klimas, atstovas Pran-cūzi jo je , Eduardas Turauskas , la ikęs s a v e atstovu pr ie Tau-tų S ą j u n g o s Ž e n e v o j e , ir aš. Buvo laukta, kad a tvyks dar Vytautas Gylys, atstovas Stockholme, b e t kažkodėl neatvyko, kaip kad neatvyko ir Bronius Balutis, atstovas Londone. Dr. Jurgis Šaulys, atstovas Berne, visai nė n e s i r u o š ė pavažiuoti iki Romos, taip netoli nuo Berno, p a r e i k š d a m a s m u m s trims su T u r a u s k u ir Klimu, v y k u s i e m s iš Berno į Romą automo-bi l iu, jog sut inkąs iš anksto su v i s u tuo, kas būtų konfe-renci jos nutarta. Kai dė l Povi lo Žadeikio, atstovo J u n g t i n ė s e Amerikos V a l s t y b ė s e , ir dr. Kazio Graužinio, atstovo Pietų Amerikoje , tai dė l tų postų d ide l io atstumo nuo Romos iš v iso b u v o maža v i l t ies , kad j i e būtų g a l ė j ę į konferenci ją patys atvykti . Gerai, kad nors tuo metu b u v o Romoje vysku-pas Pranciškus Būčys, kuris galė jo, kad ir neoficial iai , pa-atstovauti už jūr io l ietuvių organizaci joms.

Konferenci ja u ž s i t ę s ė nuo 19 iki 25 rugsė jo . Iš polit inių k laus imų, k u r i e m s b u v o p a š v ę s t a d a u g i a u s i a laiko, pažymėt in i šie:

1) pol i t inės padėt ies ir p e r s p e k t y v ų įver t in imas , 2) egz i l inės v y r i a u s y b ė s s u d a r y m o problema, 3) Lie tuvos Tautinio Komiteto, ka ip pakaitalo, sudarymas , ir 4) diplomati jos l a ikysena A. Smetonos atžvi lg iu. Pirmaei l iu u ž d a v i n i u b u v o reikalas i šs iaiškinti ano meto

Lietuvai — po biržel io 15 d ienos katastrofos ir jos pasiun-tinių ir įgal . minister ių u ž s i e n y pareikštų protestų — susi-dariusią padėtį tarptaut inė je p lotmėje , o taip pat aptarti gali-m y b e s be i kelią L ie tuvos s u v e r e n u m u i atkurti.

Pas ida l i jus informaci jomis apie tai, kaip įvair ių kraštų v y r i a u s y b ė s paž iūrė jo į L ie tuvą išt ikusią n e l a i m ę ir ka ip tai a t s i sp indė jo v i e š o j e pasaul io opini jo je , konferenc i jos da lyv ia i pr iė jo i švadą, j o g drąsiai ga l ime remtis pr incipu, kad Sov. Rusi jos į v y k d y t a s L ie tuvos pr ivers t in i s į j u n g i m a s į Sovietų S ą j u n g ą tarptaut inės te i sės a tžv i lg iu neturi jokios galios, kitų va l s tyb ių liko nepr ipažintas , i r todėl jų n iekuo n e į p a r e i g o j a be i j o m s nepr iva lomas .

A k i v a i z d o j e šio konstatavimo konferenc i jos dalyviai , nors i r suprasdami, kad pi lnas L i e t u v o s s u v e r e n u m o atkūrimas tegalėtų būti pas iektas tik po karo Taikos Konferenci jos spren-dimu, kuriuo būtų nustatyta nauja tarptautinė santvarka, b u v o

47

v ieningos nuomonės , j o g nere ikėtų praleist i jokios progos Lie-tuvos v a l s t y b e i atkurti ir n e b e l a u k i a n t karo paba igos , je i tik d i d ž i ų j ų jos ka imynų, nuo kurių mūsų krašto padėt i s parei-na betarpiškai , santykiai taip pakitėtų, j o g prakt iškas L ie tuvos s u v e r e n u m o atkūrimas pas idarytų įmanomas. Šitoksai nusista-tymas re i škė sute ikimą mandato Lie tuvos dipl . postui Ber lyne toliau tęsti jo j a u sumegztą pol i t iškai d ip lomatinę veiklą su vokiečia i s b e i toliau daryti visa, kas tik būtų įmanoma Lie-tuvai ge lbė t i , i šnaudojant e v e n t u a l ų Ber lyno - Maskvos pakto suž lug imą. Dar d a u g i a u : k o n f e r e n c i j o j e b u v o pasisakyta, kad sakytas postas, j e i būtų re ikal inga, nebi jotų užs iangažav imų su Vokiet i ja, kuri anuomet b u v o v ieninte l i s L ie tuvos ka imynas kariškai pakankamai p a j ė g u s išstumti b o l š e v i k u s į s i b r o v ė l i u s iš mūsų krašto. Buvo manyta, j o g vė l iau gal susirastų gali-mybių nuo užs iangažav imų su Vokiet i ja ats ipalaiduoti, je i karo į v y k i ų raida pas idarytų kitokia, n e g u j i b u v o tuo metu, kai konferenc i jos da lyv ia i b u v o sus i r inkę pasitarti.

Todėl kitas, tiek pat s v a r b u s , k laus imas b u v o turėti b e n d r o v a d o v a v i m o organą, kurio p a g a l b a būtų ga l ima iš laviruoti Lie-tuvos la i sv in imo polit iką per v i sas karo meto ap l inkybių už-tvankas, kokios ar t imiaus io je ar t o l i m e s n ė j e a te i ty je bepasi-reikštų. Kitaip sakant, kilo k laus imas, ar nebūtų įmanoma su-daryti e g z i l i n ę L i e t u v o s v y r i a u s y b ę . Tokiam projektui ypač didel į pa lankumą rodė Amer ikos l ietuviai jau nuo pat mano kovos su Sovietų a m b a s a d a dėl L ie tuvos P a s i u n t i n y b ė s rūmų B e r l y n e laikų — kovos, kuri plačiai nua idė jo p e r už jūr io l ietuvių spaudą. Per konferenci ją tą jų p a g e i d a v i m ą labai g y v a i pa la ikė v y s k u p a s Būčys, ir p a g u n d a ką nors tuo t ikslu mė-ginti b u v o nemaža.

Tačiau, apsvars tę reikalą iš visų pusių, p r i ė j o m e išvadą, j o g ka lbamas s u m a n y m a s , nežiūr int jo patrauklumo, neatrodė į v y k d o m a s . L i e t u v a n e b u v o Sov. Rusi jos agres i ja i g inklu pasi-pr ie š inus i i r pr ie jokios kar iaujančios p u s ė s n e b u v o pri tapusi . Kai po to b u v o Sov. Rusi jos, kaip nepr ik lausoma v a l s t y b ė , panaikinta ir faktiškai n e b e e g z i s t a v o , kariniu atžvi lg iu j i n iekam n e b e b u v o įdomi, ir dėl to nega l ima b u v o tikėtis, kad kas leistų kažkokiai, post factum sus idar ius ia i , egz i l ine i v y r i a u s y b e i pas s a v e pr is ig laust i i r vystyt i pol i t inę veiklą . Juo labiau jai n e b u v o jok ios v i l t ies pr i s ig laust i kur iame nors neutra l iame kraš-te. Kitaip sakant, b u v o stiprių abe jonių, kas tokią, iš kažkur ats iradusią, L ie tuvos v y r i a u s y b ę būtų l inkęs pripažinti . Patys Amer ikos l ietuviai , net ir prez identui Smetonai a tp laukus į

48

tą laisvių šalį, n e į s t e n g ė gauti Jungt inių Vals tyb ių le idimą ten sudaryt i e g z i l i n ę Lie tuvos v y r i a u s y b ę b e i išprašyti jai JAV-bių pr ipažinimą, nežiūr int State Depar tmento atsakingų pare igūnų ir Kongreso narių reikštų ir t ebere i šk iamų gausių p a l a n k u m o deklaraci jų Lietuvai .

Kadangi egzi l . v y r i a u s y b ė s s u d a r y m o g a l i m y b ė t e b u v o , ka ip tie anglai sako, tik wishful thinking, tai teko bazuot i s kita, įmanoma, b e n d r i n ė s v a d o v y b ė s s u d a r y m o g a l i m y b e , b ū t e n t — pas i tenkint i s u d a r y m u L i e t u v o s Nacionalinio Komiteto pagal čekos lovakų pavyzdį I-jo pasaul in io karo metu. Kadangi tai n e b u v o j o k i a krašto v y r i a u s y b ė pi lna to žodžio prasme, o tik pol i t inės akci jos organas, pagr į s tas i šp laukiančiomis iš v a l s t y b ė s dipl . atstovų leg i t imaci jos d o k u m e n t ų , įpare igojančių ginti jos in teresus užs ieny, tai atrodė, j o g joks spec ia lus kitų kraštų v y r i a u s y b i ų pr ipaž in imas tokiam organui nė n e b u v o re ikal ingas . Būtų u ž t e k ę tik faktinio j a m p a l a n k u m o iš kitų kraštų p u s ė s , kad ir v i e n tiek, kiek tas arba kitas jų b u v o s u s i d o m ė j ę s L i e t u v o s k laus imu. Motyvuotas minėto Komiteto s u d a r y m o nutarimas, ka ip E. T u r a u s k a s j į b u v o surašęs , skamba šitaip:

— Nepr ik lausomos Lie tuvos nepaprast i pas iuntiniai ir įga-lioti minis ter ia i ak iva izdo je Sovietų S ą j u n g o s agres i jos pr ieš Lie tuvą,

r e m d a m i e s i teisėtų konstitucinių Nepr ik lausomos Lie tuvos V a l s t y b ė s organų j i e m s suteiktais įga l io j imais atstovauti Nepri-klausomai Lie tuvos va l s tybe i , kalbėt i jos vardu, ginti jos ne-p r i k l a u s o m y b ę ir saugoti jos interesus,

protes tavę pr ieš Maskvos smurto aktą, nepr ipaž indami tam smurto aktui jokios te i s inės gal ios nei

p a s ė k ų , ir v y k d y d a m i T ė v y n ė s j i e m s uždėtą pareigą,

n u t a r ė sudaryt i L ie tuvos Tautinį Komitetą, kurio vyr iaus ie j i už-

daviniai b u s : derinti visų l ietuvių darbą Neprik lausomai L i e t u v o s V a l s t y b e i atstatyti, ir, l igi L i e t u v a yra okupuota, rūpint is L ie tuvos v a l s t y b ė s ir tautos reikalais;

L i e t u v o s Tautinį Komitetą sudaryt i iš p i rmininko ir dv ie jų-trijų nuolat inių narių;

įgal ioti L i e t u v o s Taut inio Komiteto pirmininką, re ikalui esant, daryti aktus ir ve ikt i v i so komiteto vardu;

kv ies t i v i so pasaul io l ie tuv ius talkinti L i e t u v o s Taut inio Komiteto darbui ir prašyti JAV-bių l ie tuv ius de leguot i į Ko-mitetą savo įgal iot inius s p r e n d ž i a m u o j u ba l su . —

49

Į L ie tuvos Tautinio Komiteto p i rmininkus b u v o nutarta pakv ies t i inž. Ernestą Galvanauską; jo pavaduoto ju ipso jure skirtas St. Lozoraitis, ka ip legal ios l ikusios u ž s i e n y Lie tuvos diplomati jos še fas ; nuolatiniais nariais b u v o numatyt i E. Tu-rauskas ir aš pats. Kiek vė l iau b u v o dar numatytas antras p i rmininko pavaduoto jas P. Žadeikis , L ie tuvos p a s i u n t i n y s Va-šingtone.

E. Galvanauską (žiūr. fotograf i ją) b u v o nutarta kvies t i į L ie tuvos Tautinio Komiteto p i rmininkus kaip žinomą L i e t u v o s v a l s t y b ė s vyrą, nesur i š tą su jokiomis d ip lomat inėmis funkci-j o m i s kur io je nors pask i ro je sos t inė je i r todėl la i svą paju-dėti į v isur, kur tik būtų reikal inga. Jis būtų t u r ė j ę s pasitraukti iš Vokiet i jos į kurios nors nekar iaujančios valsty-b ė s sost inę (manyta b u v o — į Ispani ją ar Portugali ją), ten suorganizuoti Komiteto biurą, o po to pats lankytis pagal rei-kalą s v a r b e s n i u o s e Lie tuvos postuose, p r a d ė d a m a s nuo aplan-kymo l ietuvių d idžios ios i še iv i jos JAV-se.

Pirmaei l i s u ž d a v i n y s būtų ir toliau l ikęs re ikalas surasti kraštą, kuris pris i imtų pas s a v e egzi l . L ie tuvos v y r i a u s y b ę ir ją pripažintų su te i se vystyt i poli t iškai d ip lomat inę veiklą Lietuvai ginti. Tuo t iks lu b u v o nutarta prašyti A. Smetonos, kaip Resp. Prezidento, kad iš anksto įgaliotų Galvanauską tuojau per imti nau jo minis ter io p i rmininko pare igas ir sufor-muoti v y r i a u s y b ę , kai tik tokia g a l i m y b ė pas idarytų reali . Tačiau j e i kartais A. Smetona užsispir tų paskyr imo E. Gal-v a n a u s k u i iš anksto neduot i , tai Galvanauskas turėtų vykdyt i Komiteto pirmininko funkc i ja s i r be paskyr imo minis ter iu pir-mininku, tikintis, kad A. Smetona pas idarytų s u k a l b a m e s n i s , kai v ieta L ie tuvos egz i l . v y r i a u s y b e i j a u būtų surasta.

Konferenci jos da lyv ių nepalankų nusis tatymą A. Smetonos atžvi lg iu lėmė anuomet ne v ien A. Smetonos diskredi tavi-masis mūsų tautos a k y s e dė l pas i t raukimo iš L i e t u v o s be pas ipr ie š in imo šūvio soviet iniam agresoriui , b e t i r tai, kad b u v o pa l ikęs A. Merkiui p a v e d i m ą jį (Smetoną) pavaduot i Resp. Prezidento p a r e i g o s e sovietų okupaci jo j . Tai b u v o pastatę Lie tuvos dipl. postus į be galo kebl ią padėtį , o patį Lie-tuvos v a l s t y b ė s teisinį tęs t inumą nus tūmė, anot St. Lozoraičio, " į tikrą k l a m p y n ę " , i š kurios b u v o n e l e n g v a išs inarpl iot i . Kiek n u s i v y l i m a s A. Smetona b u v o gi lus, ga l ima spręst i j a u v ien iš to fakto, j o g sakyto je konferenc i jo je b u v o i šk i lęs ir d e b a t u o j a m a s k laus imas, ar L ie tuvos diplomati ja neturėtų nuo jo v isai nusigręžt i b e i priimti nutarimą A. Smetonos

50

ERNESTAS GALVANAUSKAS Tautinio komiteto pirmininkas

nebe la ikyt i Resp. Prez identu . Balsai b u v o p a s i d a l i j ę pus iau . Jei sakytas nutar imas v i s tik dar n e b u v o padarytas , tai iš da l ies dė l to, kad aš, nors i r n e b u v a u j o k i u " s m e t o n i n i n k u " , pas i sakiau pr ieš tokį pas iū lymą. Motyvas, kuris su la ikė kon-ferenc i jos d a l y v i u s nuo pas ikaršč iav imo, b u v o šis: d ip lomat in i s a t sargumas patarė nedaryt i tokio griežto s p r e n d i m o Smetonos atžvi lg iu, nes n e b u v o gal ima numatyti to, ka ip toliau rutu-liosis b e n d r a padėt i s i r ar negalėtų sus idaryt i a p l i n k y b i ų , kur iose A. Smetonos t itulas, ka ip paskut in io jo L i e t u v o s Resp. Prezidento, dar galėtų pas irodyt i L ie tuvos by la i n a u d i n g a s .

Kol tokių a p l i n k y b i ų n e b u v o matyti, konferenc i jos daly-viai nutarė:

1) nedaryt i A. Smetonos j o k i u centr iniu v e i k s n i u s iekiant atkurti L ie tuvos va l s tyb in į s u v e r e n u m ą ,

2) prašyti j į , kad vengtų b e n t kokių v iešų aktų ir laiky-tųsi kiek gal int santūriau;

3) patarti j am nevykt i į už jūrį , b e t pasi l ikt i E u r o p o j e iki karo galo;

4) s tengt is surasti lėšų A. Smetonai p r a g y v e n t i su še ima, j e i ats ižvelgtų į patarimą likti Europo je , ir

5) vengt i pat iems ir s tengt i s palenkt i l ie tuvių organiza-ci jas ir spaudą, kad vengtų v i e š o s po lemikos dėl A. Sme-tonos pas i t raukimo iš L ie tuvos , n e p r a v e d u s g inkluoto pasi-pr ieš in imo Lietuvos užpuol iku i ir kitų k la idų.

Po Romos pasi tar imų Klimas, T u r a u s k a s ir aš g r į ž o m e per Berną, kur radome A. Smetoną su še ima j a u a t v y k u s i u s į Šveicari ją . Įvyko papi ldomų pasi tar imų, kur iuose , be jo pa-ties, d a l y v a v o m e m e s v is i trys, be to, dar Jurg i s Šaulys ir Alber tas Gerutis . I š k l a u s ę s mūsų p r a n e š i m u s apie Romoje pri-imtus nutar imus, A. Smetona pr inc ipe kaip ir pr i tarė Lie-tuvos Tautinio Komiteto sudarymui , b e t griežtai a t s i sakė duoti paskyr imą E. Galvanauskui perimti minis ter io p i rmininko parei-gas. J is aiškino, jog, jo nuomone, pre l iminar in i s p a s k y r i m a s neturėtų p r a s m ė s ir todėl, esą, nere ika l ingas . Galutinai spręst i ap ie tai, kam pavest i egz i l . v y r i a u s y b ė s su formavimą, būtų gal ima tik tada, kai tas k laus imas pas idarytų praktiškai aktualus, i r p a v e d i m ą duoti tam, kas g a l i m y b ę kur tokiai v y r i a u s y b e i pr i s ig laust i būtų iš kurio nors krašto i š s i d e r ė j ę s . Kaip pavyz-dį, A. Smetona s u m i n ė j o v isų ak iva izdo je mano p a v a r d ę , j e i mano pastangos su vokiečia is susitarti būtų s ė k m i n g o s . Aš neč iupau Prez idento Smetonos tuojau pat už rankos, nes, pirma, man pačiam dar n e b u v o i š r y š k ė j ę , ar p a v y k s su vo-

52

k i e č i a i s sus i tar t i , ir, antra, l a ik iaus i p r i i m t o R o m o j e nutar imo, j o g g e r i a u s i a i t iktų, k a d e v e n t u a l i n ė s e g z i l . L i e t u v o s V y r i a u -s y b ė s p i r m i n i n k u b ū t ų pask i r ta s i r j ą s u d a r y t ų E r n e s t a s Gal-v a n a u s k a s .

G r į ž ę s į Ber lyną, tuo jau p a i n f o r m a v a u E. G a l v a n a u s k ą K l a i p ė d o j e a p i e Romos k o n f e r e n c i j o s nutar imą b e i daromą j a m s v a r b ų p a s i ū l y m ą . G a l v a n a u s k a s p a s i ū l y m ą p r i ė m ė i r p a ž a d ė j o n e t r u k u s u ž s u k t i į B e r l y n ą , k e l i a u d a m a s tol iau. S a v o ruožtu b u v a u g a v ę s v o k i e č i ų p a ž a d ą , j o g j a m b u s duota v i z a i š v y k t i i š V o k i e t i j o s . T a č i a u k a ž k o d ė l j i s n e s i s k u b i n o į Ber lyną at-vykt i i r u ž s i b u v o K l a i p ė d o j e , kol b u v o v i e t i n i ų nacių, n e ž i n i a k o d ė l , i š ten i š t remtas k a d ir į B e r l y n ą . A t v y k ę s a p i e lap-kr ič io v i d u r ; į B e r l y n ą , j i s j a u s u s i d ū r ė su k l i ū t i m i s gaut i v izą k e l i o n e i į u ž s i e n į . T o d ė l ta ip i r į s t r igo Reicho s o s t i n ė j e v i s a m karo la iku i , n e b e g a l ė d a m a s t inkamai atlikti T a u t i n i o Komiteto p i r m i n i n k o f u n k c i j ų , ka ip b u v o Romos k o n f e r e n c i -j o j e j a m n u m a t y t a .

Kita a p l i n k y b ė , p r i s i d ė j u s i p r i e L i e t u v o s T a u t i n i o Komiteto v e i k l o s s u s i p a r a l i ž a v i m o , b u v o ši : n e ž i ū r i n t Romos k o n f e r e n -c i j o j e v i e n b a l s i a i p r i imto nutar imo, kad p a s k y r i m o akto nau-j o s v y r i a u s y b ė s min. p i r m i n i n k o pos tu i p r a š y t u m e A . S m e t o n o s E r n e s t u i G a l v a n a u s k u i , k a i p n e s u r i š t a m su kito pos to parei-g o m i s i r t i n k a m i a u s i a m tokiam s v a r b i a m p a s k y r i m u i , St. Lozo-raitis, v o s v i e n a m m ė n e s i u i p r a ė j u s n u o tos k o n f e r e n c i j o s , p a ė m ė tokio p a s k y r i m o aktą i š A. S m e t o n o s sau pač iam. S a v o 1951 m. s a u s i o 8 d i e n o s " P r o M e m o r i a " * VLIK-o p i rminin-kui M. K r u p a v i č i u i E. T u r a u s k a s l i u d i j a a p i e tą į v y k į š i ta ip : k a l b a m a s aktas b u v o A. S m e t o n o s p a s i r a š y t a s i r duotas St. L o z o r a i č i u i 1940 m . lapkr ič io m ė n . jo, T u r a u s k o , b u t e B e r n e , M o n t b i j o u s t r . 87, p o e i l ė s p a s i t a r i m ų , k u r i u o s e d a l y v a v o : A . S m e t o n a , J. Š a u l y s , P. Kl imas, A. G e r u t i s ir pats E. T u r a u s -kas, ir s p a l i o g a l e a t v y k ę s į Berną iš Romos St. Lozora i t i s . B u v o p a s i r a š y t i du aktai : p i r m u o j u A. M e r k y s a t l e i d ž i a m a s i š m i n i s t e r i o p i r m i n i n k o p a r e i g ų , a n t r u o j u — St. Lozorai t i s ski-r i a m a s m i n i s t e r i u p i r m i n i n k u . K a l b a m i e j i " a k t a i " , k a d i r pada-ryti p r a ė j u s b e v e i k p e n k i e m s m ė n e s i a m s n u o 1940 m . bir-ž e l i o 15 d . katastrofos, b u v o p a ž y m ė t i tarsi pas i rašy t i Kybar-t u o s e 1 9 4 0 m. b i r ž e l i o 15 d., i š k u r i r jų p a v a d i n i m a s : " K y b a r t ų a k t a i " .

* T ė v y n ė s Sargas, 1964 m., Nr. 2, psl. 60-61.

5 3

Nei Galvanauskas, j a u užangažuotas ir sut ikęs stoti Taut inio Komiteto pr iešaky, nei aš, kaip praktiškai re ika l ingas sustip-rinimo formal iu Resp. Prezidento mandatu e v e n t u a l i a m per-ėmimui minister io p i rmininko pare igų, n e b u v o m e nei pakv ies-ti į minėtus Berno pas i tar imus, nei b u v o m e n e d e l s i a n t pain-formuoti apie " n u t a r i m u s " i r " a k t u s " , padarytus už mūsų nugaros, v e r t u s i u s Romos konferenc i jos nus i s ta tymus ir spren-dimus aukštyn kojomis .

A p i e savo aps i rūpin imą "Kybar tų a k t a i s " St. Lozorait is tei-kėsi mane painformuoti tik 1941 m. sausio 18 d., t. y. d a u g i a u kaip po dv ie jų m ė n e s i ų ir kai A. Smetona j a u b u v o sausio "pradžioje (1941 m.) i š v y k ę s iš Berno ir a t s idūręs Li-s a b o n o j e pakel iu i į B r a z i l i j ą . . . Pal ieku skaitytojui pačiam spręst i apie tai, ar toksai Lozoraičio suokalb is su A. Smetona galė jo patarnauti L ie tuvos Tautinio Komiteto narių tarpusa-vio pas i t ikė j imui b e i santykių tarp jų nuoš i rdumui .

P r i s i ė m i m u "Kybar tų a k t ų " St. Lozoraitis s u d a v ė durk lu į nugarą pačiam L i e t u v o s Taut iniam Komitetui, kaip b e n d r i n i o v a d o v a v i m o organui, i r j į p a v e r t ė n e v y k u s i a Romos konferen-ci jos i šdava. At i t inkama toliau b u v o ir Komiteto ve ik la . Tai b u v o j u o labiau apgai lėt ina, kad, E. Galvanauskui į s t r igus Vokiet i jo je , man p a s i n ė r u s į tautos suki l imo paruoš imo b e i ryšių su kraštu pa la ikymo darbą, St. Lozoraitis turėjo, k a i p pirmas sakyto Komiteto p i rmininko pavaduotojas , per imti ve ik los v a d o v a v i m ą . Koksai tai b u v o v a d o v a v i m a s , parodo, p a v y z d ž i u i , kad ir sekantis faktas: Komiteto ats i šaukimas į A m e r i k o s lie-tuvius t e b u v o paruoštas (ir tai tik E. Turausko) ir jo tekstas i š v y d o v iešumą, kaip tai matyti iš " N a u j i e n ų " 1941 m. bir-žel io 23 d. laidos, tik tada, kai mūsų tautos suk i l imas faktinai j a u b u v o į v y k ę s , taigi 1941 m. b i rže l io 23 d. Ne be p a g r i n d o " N a u j i e n ų " redakci ja p a l y d ė j o sakytą ats i šaukimą sekančiu, i ronišku pr ierašu: " B u v o pranešta, kad E u r o p o j e s u s i d a r ė L ie tuvos Taut inis Komitetas. A p i e jo veik lą amerik iečia i iki šiol n e t u r ė j o jokių žinių. Bet dabar tas Komitetas ats iuntė Amer ikos l i e tuv iams ats i šaukimą: 'Tautiečiai ir T a u t i e t ė s ' . Ma-tyt, kad L i e t u v o s Taut inis Komitetas egz i s tuo ja . . . "

"Kybar tų aktai" , kuriais Taut inio Komiteto f u n k c i o n a v i m a s b u v o faktinai suardytas, n e b u v o joks t inkamas ins t rumentas Lietuvai vaduoti . Savo jau s u m i n ė t a m e " P r o M e m o r i a " E. Turauskas sako, j o g svarb iaus ias ka lbamų aktų t ikslas b u v ę s šis: " J e i vokiečiai , p a r o d y d a m i Lie tuvos a tžv i lg iu geros val ios i r norėdami atstatyti L ie tuvos n e p r i k l a u s o m y b ę , imtų ieškoti

54

te isėto va l s tyb in io tęstinumo (kontinuiteto) reprezentantų, rei-ka l inga turėti atsargoj Resp. Prez idento aktą, skiriantį tokį r e p r e z e n t a n t ą " . Jei tatai t iesa, tai tenka pas tebėt i , j o g tie, kur ie ga lvojo, kad St. Lozorait is tam būtų t ikęs, v i s i škai k lydo. T i e k Smetonai, tiek pačiam Lozoraičiui ir, be a b e j o n ė s , taip pat ir Turauskui , kaip b u v u s i a m mūsų užs. rkl. min-jos polit ikos skyr iaus direktoriui, be to, ė j u s i a m tos minis ter i jos g e n e r a l i n i o sekretor iaus pare igas , b u v o žinoma, j o g vok. užs. rkl. m-ja b u v o 1940 m. kovo mėn. ats i sakius i suteikti Reicho V y r i a u s y b ė s sutikimą St. Lozoraičio p a s k y r i m u i į Berlyną v ie to j manęs , tada J. Urbšio projektuoto atšaukti į minis ter i jos centrą.

Būtų p e r d a u g j a u naivu manyti, kad iš St. Lozoraičio a p r ū p i n i m o "Kybartų a k t a i s " vokiečia i nebūtų išskaitę, j o g tuo b ū d u j i e m s b u v o pak i šamas nepr i imt inas d e r y b ų partneris . Be to, j u k ne j i s b u v o s u m e z g ę s su dr. Kleistu Lie tuvos atkūrimo projektą. Lozorait is pr ieš tai b u v o s iekęs draugiš-k u m o ne su Vokiet i ja, be t su jos ga l imais pr iešais , p i rmoje e i l ė j e su Lenki ja . Kitaip sakant, Kybartų aktai anuomet b u v o tik žal ingi L ie tuvos ano meto polit ikos re ikalui .

A k i v a i z d o j e to, b u v a u tada raštu p a r e i š k ę s St. Lozoraičiui savo pas ipr ieš in imą pr ieš sakytų aktų sudarymą ir pataręs St. Lozoraičiui rimtai aps isvars tyt i dar kartą. Jis b a n d ė aiš-kintis, kad jam n e b u v ę kitos i še i t ies, ka ip "Kybartų a k t u s " pri imti, kad " g e r i a u turėti ką nors, n e g u n i e k o " . Iš savo p u s ė s j a m atkirtau, j o g b u v a u visai p r i e š i n g o s nuomonės — ger iau nieko, n e g u tokie aktai, kur ie iš anksto darė susi-tarimą su vokiečia is dėl L ie tuvos a tkūr imo n e b e į m a n o m u da-lyku. Ginčas p a s i b a i g ė tuo, kad St. Lozoraitis p r a n e š ė man, j o g į te ikęs " a t s i s t a t y d i n i m ą " , patardamas A. Smetonai v i s tik duoti paskyr imą Galvanauskui , k a i p Romoje b u v o m e nutarę, a r b a man, s i e k u s i a m kaip nors su Vokiet i ja susi-tarti. T u o t ikslu būtų b u v ę p r a s m i n g a mano autoritetą vo-kiečių a k y s e sustiprinti dar ir konst i tucinio paskyr imo forma.

Deja, nei Galvanauskui , nei man pačiam A. Smetona jokio paskyr imo akto nepr i s iuntė . Liko taip pat klaustukas, as j i s b u v o St. Lozoraičio " a t s i s t a t y d i n i m ą " p r i ė m ę s ir ar, iš viso, b u v o į šio pastarojo r e z i g n a v i m o pare i šk imą ką atsakęs .

Kad St. Lozoraitis tar iamus "Kybar tų a k t u s " b u v o sau pas i la ikęs ir laikė j u o s j į t e b e į p a r e i g o j a n č i u s , gavau patirti tik po karo, kuomet savo p r a n e š i m u apie j u o s d i d ž i ų j ų vals-tyb ių d ip lomat inėms kancel iar i joms, be pre l iminar inio susi-

55

tarimo su VLIK-u, j i s b u v o s u k ė l ę s pr ieš tokį savo v i e n o p a s i e l g i m ą k u o n e visą l ie tuvių v i s u o m e n ę t remty je . T o k i a m e St. Lozoraičio p a s i e l g i m e j i b u v o įž iūrė jus i m ė g i n i m ą eiti smetoninio machiave l i zmo p ė d o m i s .

Neįprastos ve ik imo sąlygos

Neįprastos v e i k i m o są lygos, kurios l ė m ė L i e t u v o s dip-lomatinio posto kelią Ber lyne po mano P a s i u n t i n y b ė s suspen-dav imo iš vokiečių p u s ė s , pr ik lausė nuo sekančių d v i e j ų pa-grindinių a p l i n k y b i ų :

P i r m a — kad l a i k ė m ė s nusis tatymo, j o g Sovietų 1940 m. b i rže l io 15 dienos invaz i ja L ie tuvos v a l s t y b ė s jos to l imesnio te is inio b u v i m o nepanaikino, i r

A n t r a — kad hi t ler inė Vokiet i ja , į s i vė lus i iki ausų į karą su kitomis Vakarų Europos d idž ios iomis v a l s t y b ė m i s , j autės i pr ivers ta labai skaitytis su Sovietų Rusi ja b e i vengt i konfl ikto su ja, s iekiant i švengt i antro fronto dar ir Europos Rytuose tuo pat metu.

Pirmoji minėtų d v i e j ų a p l i n k y b i ų įpare igo jo mane ne tik nepasitraukti iš Ber lyno posto, be t pr ieš ingai — likti toliau savo p a r e i g o s e i r toliau rūpint is L ie tuvos n e p r i k l a u s o m y b ė s a p g y n i m u santykiuose su Vokiet i jos Reichu, nepaisant, koks bebūtų b u v ę s jo ano meto hi t ler inės v a d o v y b ė s nus i s ta tymas Lie tuvos ateit ies k l a u s i m u — dar kiek pa lankus ar j a u iš-krypstąs į n e b e d r a u g i š k ą nusis tatymą pagal " M e i n K a m p f ' revel iaci jas , betarpiškai l iečiančias mūsų kraštą. T e n k a pa-brėžt i , j o g Ats tovybių ir Konsulatų Tarnautojų į s tatymo (VŽ, Nr. 159) 15 str. b u v o įsakmiai nustatyta, j o g joks tų pare igūnų neturė jo te i sės palikti savo postą be užs. rkl. minis ter io sutikimo. Be to, per L ie tuvos pas iunt inių konferenci ją Romoje b u v o nutarta, j o g Pas iunt inybių šefai i r pagr indinia i nariai tų Pas iunt inybių (patarėjas ar sekretor ius ir karo attache), kurios b u v o svet imų kraštų uždarytos, turė jo pasi l ikt i iki karo galo tose sost inėse, kur j i e b u v o teisėtos mūsų v y r i a u s y b ė s akredituoti .

Antrosios a p l i n k y b ė s ypat ingumas faktiškai b u v o paryš-k ė j ę s dar pr ieš P a s i u n t i n y b ė s s u s p e n d a v i m ą i r y p a č rugpiū-čio 13 d., 1940 m., k u o m e t po plačiai n u s k a m b ė j u s i ų mano kovos su Sovietais dė l P a s i u n t i n y b ė s r ū m u atgarsiu b u v a u

56

i škv ies tas į vok. užs . rkl. min-ją pas protokolo šefą ambasa-dorių von D o e r n b e r g ą i šk lausyt i verd ikt in io pare i šk imo, pa-daryto Reicho užs. rkl. minis ter io von Ribbentropo vardu. D o e r n b e r g a s tvirtino, j o g gautas Sovietų v y r i a u s y b ė s prane-šimas, kad Sov. Rusi ja p e r ė m u s i Pabal t i jo va l s tyb ių suvere-numą ir kad todėl, von D o e r n b e r g o m a n y m u , aš turįs "užs i-b u v i m ą P a s i u n t i n y b ė s v i lo je Kurfuers tenstr . 134 b a i g t i " .

A p i e tą p a s i k a l b ė j i m ą e s u smulk iau rašęs savo ats iminimų k n y g o j e " L i e t u v o s N e p r i k l a u s o m y b ė s S u t e m o s " . Čia tik pa-kartoju kai kur ias jo v ietas :

— Kaip t a i ? . . Aš j u k esu p a r e i š k ę s formalų protestą pr ieš Sovietų agres i ją ir ne la ikau L i e t u v o s į j u n g i m o į Sovietų Rusi ją jok iu te i sė tu aktu, — atsakiau spontaniškai .

— Taip, man tatai ž inoma, t. y. kad protestą buva i užs. rkl. m-jai į te ikęs . Bet tai nei kiek n e p a k e i č i a fakt inės padėt ie s L i e t u v o j e , kurios s u v e r e n u m ą dabar turi p e r ė m u s i Sov. Rusi ja, — i švedž io jo von D o e r n b e r g a s , pakartodamas, j o g man esą n e b ė r a kitos i še i t ies , ka ip P a s i u n t i n y b ė s pata lpas palikti .

Nenorėdamas dėl tokios jo " n u o m o n ė s " , kuri j u k b u v o diplomatinis re ika lav imas, toliau g inčyt i s , pastačiau iš savo p u s ė s k laus imą:

— Prašyčiau Tamstos teiktis parodyti man Sovietų vy-r i a u s y b ė s raštą, kad turėčiau pilną a i škumą.

Toks mano prašymas von D o e r n b e r g u i b u v o net ikėtas . Kiek sumišęs , j i s atsakė:

— Aš ir pats tokio rašto n e s u skaitęs, — atsakė, pasi-a i šk indamas, j o g apie Sovietų praneš imą j i s tež inąs i š Vokiečių ambasador iaus M a s k v o j e grafo S c h u l e n b u r g o t rumpos telegra-mos. D o e r n b e r g a s precizavo, j o g j o j e n ieko daug iau n e b u v o , kaip pranešama apie s u v e r e n u m o p e r ė m i m ą . Kiek p a g a l v o j ę s dar pr idė jo, j o g manąs, kad i š v i so d a u g i a u n i e k o nė n e b u v o į v y k ę . . .

Iš to turė jau į spūdį , j o g vokiečių užs . reiki, m-ja v e n g ė susi laukti i š Sovietų p u s ė s formalaus not i f ikav imo apie L ie tuvos aneksav imą ir tes i skai tė su tuo tik ka ip su į v y k u s i u faktu. Man atrodė, j o g d ip lomat in iu atžv i lg iu i r m u m s n e b u v o inte-reso forsuoti tokį not i f ikavimą, v e n g i a n t per tempt i stygą toles-ne kova dėl P a s i u n t i n y b ė s rūmų.

Pak lusus von D o e r n b e r g o re ika lav imui i r P a s i u n t i n y b ė s vilą rugpiūč io 14 d. pa l ikus , man betg i b u v o l ikę neai šku, ar tai t e b u v o tik P a s i u n t i n y b ė s v e i k i m o laikinis s u s p e n d a v i m a s

57

ir ar tai n e r e i š k ė santykių nutraukimo iš Vokiet i jos p u s ė s . Kad tai i ša iškinčiau, b u v a u — kiek lukterė jęs , kol kovos d u l k ė s dėl P a s i u n t i n y b ė s rūmų n u s ė s — ats i lankęs pas v a l s t y b ė s pasekretor į dr. W o e r m a n n ą pasiteirauti , ar nepr iva lėč iau pa-prašyti a t s i s v e i k i n i m o a u d i e n c i j o s pas von Ribbentropą ir pa-daryti a t s i sve ik in imo v iz i tus v i s i e m s a u k š t i e s i e m s vokiečių užs. reikl, m-jos v a d o v a m s , kaip vok. protokolas tai numato. Kiek p a g a l v o j ę s dr. W o e r m a n n a s atsakė, j o g to daryti nere ikėtų, nes P a s i u n t i n y b ė s v e i k l o s s u s p e n d a v i m a s nere i šk iąs santykių nutraukimo, j u o labiau, kad p a s i l i e k u Ber lyne ir n e s i r e n g i u iš Vokiet i jos i švykt i .

Iš to b u v o ga l ima suprast i , j o g n e s u diplomatinio statuso netekęs , nors ir pr ivers tas pasitraukti iš P a s i u n t i n y b ė s rūmų, kurie b u v o Lie tuvos v a l s t y b ė s n u o s a v y b ė . Man b u v o pal ikta tolesniam naudo j imui v ie t in io diplomatinio korpuso nario as-mens kortelė, o taip pat Lie tuvos pas iunt inio ir įgal. minis ter io diplomatinis pasas.

Vokiečių tendenci ja nebes i ska i ty t i su man pa l ik tuo ju dip-lomatiniu statusu ė m ė reikšt is tik vė l iau, kai pa la ipsniui keitės i Reicho polit ikos nus i s ta tymas Lie tuvos ateit ies klau-simu, b ū t e n t — kai artėjo rusų - vokiečių karas ir ryš ium su tuo d i d ė j o nacių apet i tas pavers t i mūsų kraštą vokiečių e k s p a n s i j o s plotu, n e b e s i s k a i t a n t su jokiais te i sės pr incipais i r a n k s t y v e s n i a i s Vokiet i jos Reicho į s ipare igo j imais L ie tuvos at-žv i lg iu kaip k a i m y n i n ė s v a l s t y b ė s .

Po Romos k o n f e r e n c i j o s ir pasi tar imų Berne, d a l y v a u j a n t pačiam Prezidentui A. Smetonai, b u v a u spal io pradž io je atsi-lankęs pas dr. W o e r m a n n ą painformuoti užs. rkl. m-ją apie Lie tuvos Taut inio Komiteto sus idarymą ir jo t iks lus . Dr. Woer-mannas p a d ė k o j o už pa informavimą, padarė sau apie tai užra-šą, pas tebė jo , j o g j a m b u v ę į d o m u patirti apie Lie tuvos diplomati jos p a j u d ė j i m u s , bet, l y g šve lnia i patardamas, pasakė, kad b ū č i a u atsargus su polit ika. Dar mažiau s u s i d o m ė j i m o parodė pas iunt inys von Grundherr, Skandinavų ir Pabalt i jo skyr iaus v e d ė j a s . Jis gana nediplomat i ška i į s p ė j o mane, kad n e s i m e s č i a u į polit iką, nes tuo, sakė, ga lėčiau pažeist i man sute ikta azyl io te i sę Vokie t i jo je . Kuomet atkreipiau jo d ė m e s į , j o g dr. W o e r m a n n a s , p a s i ū l y d a m a s man Reicho v y r i a u s y b ė s vardu pasi l ikti B e r l y n e po P a s i u n t i n y b ė s s u s p e n d a v i m o , jokios tokios są lygos n e b u v o man statęs, von Grundherr su manim dėl to n e b e s i g i n č i j o . . .

Iš tų p a s i k a l b ė j i m ų b u v o matyti, j o g vok. užs. rkl.

58

m-ja n e b u v o l i n k u s i l e i s t i s į j o k i u s i n t y m u m u s i r b u v o nu-s i s tač ius i to l iau m a n i f e s t u o t i Re icho f o r m a l i ų su M a s k v a susi-tarimų l in i ją pagal Hi t le r io l i e p o s 19 d i e n o s p a r e i š k i m ą Reichs-tage , j o g Re icho santykia i su Sov. R u s i j a l i e k a i r to l iau " g e r i " i r " d r a u g i š k i " . Ne v i e n aš, b e t i r j o k s kitas diplo-mat in io k o r p u s o n a r y s Re icho s o s t i n ė j e tam n e t i k ė j o i r tokį n e v a g e r ų rusų - v o k i e č i ų santykių v i e š ą u ž a k c e n t a v i m ą l a i k ė Hit ler io ž a i d i m u f a l š y v o m i s k o r t o m i s s u Sov ie ta i s , k a i p kad b u v o i r v i s i , p r i e š tai p a s i r a š y t i , R e i c h o paktai su Sov. Są-j u n g a , t e b u v ę g r y n i a u s i u m a c h i a v e l i z m u . . . Dr. P. Kleis tas, b u v ę s nacių e k s p e r t a s rytų pol i t ikos k l a u s i m a i s , s a v o k n y g o j e " T a r p Hi t le r io i r S t a l i n o " * k a l b a a p i e v o k i e č i ų a p s i s p r e n d i m ą karui i r p a k t u s su M a s k v a š i ta ip :

— A p s i s p r e n d i m a s karu i su S o v i e t ų S ą j u n g a s i e k i a d a u g tol iau atgal n e g u 1940-tus m e t u s . Kova su b o l š e v i z m o pa-v o j u m i b u v o toksai f u n d a m e n t a l u s n a c i o n a l s o c i a l i s t i n ė s ideo-log i jos p o s t u l a t a s , j o g pats pakto s u S o v i e t a i s i š s i v y s t y m a s būtų s u p r a s t a s v i sa i k l a i d i n g a i , j e i j i s b ū t ų p a l a i k y t a s kaž-k o k i u e s m i n i u p a s u k i m u atgal , o ne tuo, k u o j i s b u v o — l a i k i n i u m a n e v r u i š s p r ę s t i p r o b l e m a i , kur ią s u d a r ė L e n k i j a . . . T e i s i n g a i tai b u v o į ž i ū r ė j ę s b u v . L e n k i j o s a m b a s a d o r i u s Mask-v o j e G r z y b o w s k i , s a v o b a i g i a m a m e r a p o r t e p a s t e b ė d a m a s : " N e -p a v y k u s j a m (Hit ler iu i — K. Š.) p a l e n k t i L e n k i j o s s a v o anti-s o v i e t i n i a m s p l a n a m s , j i s p a l e n k ė S o v i e t ų S ą j u n g ą s a v o a n t i l e n k i š k a i p o l i t i k a i " .

Kai d ė l to, ar i š t i k r ų j ų i r k a d a b u v o p r a d ė t a rimtai ruoš t i s d i d ž i a j a m ž y g i u i p r i e š s o v i e t i n į b o l š e v i z m ą , tai tas, a p i e k ą a n u o m e t t e b u v a u g i r d ė j ę s i š s a v o p o k a l b i o par tner ių v o k i e č i ų dr. L e i b r a n d t o i r dr . Kleis to, i r tik l a b a i b e n d r a i s ž o d ž i a i s , p a s i d a r ė po karo ž i n o m a t iks l ia i . P i rmą kartą Hit-ler i s p a l i e t ė tą k l a u s i m ą 1 9 4 0 m. l i e p o s 13 d.** g e n e r o l o Jodl io, O p e r a c i j ų V a l d y b o s š e f o ( C h e f d e r W e h r m a c h t — F u e h r u n g s - S t a b e s ) , rapor tu a p i e p a d ė t į , tuo m e t u p a r e i k š d a m a s s u s i r ū p i n i m ą d ė l Sov. S ą j u n g o s a k i p l ė š i š k o s l a i k y s e n o s . P o ke l ių d i e n ų j a u į s p ė j o * V y r i a u s i ą j į S a u s u m o s J ė g ų vadą g e n e r o l ą v o n Brauchi tch, j o g gal i tekti a t s i k r e i p t i į Rytus , o l i e p o s 21 d . j a u p a l i e p ė S a u s u m o s J ė g ų v a d o v y b e i " i m t i s rusų p r o b l e m o s " . * P i rmas į s a k y m a s p e r m e s t i k a r i n e s p a j ė g a s iš V a k a r ų į R y t u s * * * b u v o d u o t a s 1 9 4 0 m. r u g p i ū č i o 17 d.

* Zwischen Hitler und Stalin, 1939-1945. 1950, ps l . 124. * * W e r n e r Haupt . Baltikum 1941, D i e W e h r m a c h t im Kampf, Band

37. 1963, psl . 30-31. *** Dr. P. Kleist, op. cit., psl. 125.

5 9

Visi tie nepapras tos r e i k š m ė s aktai b u v o padaryt i kaip tik tuo metu, kada m e z g i a u slaptą mezginį su dr. Kleistu Lie-tuvos s u v e r e n u m u i atkurti, j e i Ber lyno - Maskvos paktas būtų tuomet s u s p r o g ę s , ka ip b u v o gal ima tikėtis . Bet to dar n e į v y k o , Sov ie tams tyl iu b ū d u prar i jus kartoką pi l iu lę, kurią j i e m s b u v o s u d a r ę s Reicho karinių j ė g ų traukimas i š Vakarų į Rytus. Mums v i s i e m s , k u r i e m s taip r ū p ė j o kiek ga-lint gre ič iau nusikratyt i soviet inia is okupantais , tatai re iškė, j o g improvizuotos akci jos metodas, kuris b u v o aptartas anksty-v e s n ė s e ski l tyse, b u v o atkritęs i r kad teko pagalvot i apie p laningesnį pas i ruoš imą bei kitokį v e i k i m o metodą, priderintą pas ikei tus ia i padėčia i . . . Kad i š s ia i šk inčiau to l imesnės ve ik los g a l i m y b e s , b u v a u n e t r u k u s po mano suminėtų pas ika lbė j imų vok. užs. rkl. m-joje v ė l s u s i ė j ę s su dr. Kleistu ir dr. Le ibrandtu v i e n a m e r e s t o r a n e kavai b e i aptarti padėtį , tik gerai nebe-ats imenu datos.

Man p a i n f o r m a v u s savo tuos p o k a l b i n i n k u s apie sus idarymą Lie tuvos Taut inio Komiteto ir ap ie jo funkci jas , ir kad užs. rkl. m-ja ima dangstyt i s " g e r ų s a n t y k i ų " su Sovietais mistika, pirmas pras i tarė dr. Kleistas. J is t rumpai paaiškino, j o g tai suprantama kodėl : Ribbentropas tebe la ikąs tuos santykius prak-tiškai naudinga i s Vokiet i ja i i r todėl negal i imtis a n k s t y v e s n ė s polit ikos L ie tuvos k laus imu. Jam pačiam, dr. Kleistui, b u v ę nurodyta pasitraukti iš Sov. A m b a s a d o s sekl ių s t e b ė j i m o ir kad todėl ar t imomis d ienomis j i s Ber lyną kuriam laikui pal iks iąs . Bet pr idė jo, j o g j į p a v a d u o s v i e n a s jo b e n d r a d a r b i ų , pilnai orientuotas man rūpimame reikale, i r pažadė jo mane su j u o supažindint i pats. Dr. Le ibrandtas irgi b u v o mažai ka lbus . Jis pasakė, j o g teksią palaukti, kol poli t inis la ikrodis pasuks į g e r e s n ę va landą. Patarė man išnaudoti tą laiką atgaivinti s e n o m s pažint ims kariškių tarpe, nes tai galėtų būti prasmin-ga. Kariai, esą, žiūri real i s t i škiau į da lykus , n e g u polit ikai. Iš savo p u s ė s t e g a l ė j a u su dr. Le ibrandto mintimi pi lnai sutikti. Pasakiau, j o g ir aš pats j a u b u v a u ap ie tai m a n ę s ir kad tatai, t ikiuos, galėtų man žymiai p a g e l b ė t i pr is ider int i su savo Lie tuva i g e l b ė t i p lanais pr ie eventua l in ių vok. karo v a d o v y b ė s p lanavimų kovo je pr ieš bendrą bol šev ik in į priešą. Paklausiau, ar dr. Le ibrandtas negalėtų tarti už mane palan-kų žodį, kur tai būtų t iksl inga. Pažadė jo tai padaryt i ir, j e i neklys tu, net b u v o s u m i n ė j ę s p a v a r d ę v ieno karininko, kuriam p a v e s t a palaikyt i kontaktą su Pabal t i jo tautomis. Tai b u v o pulk. ltn. dr. Graebe, kurį pats pažinojau net nuo d a u g e l i o metų.

60

Ta pat proga dar b u v o aptartas re ikalas suburt i a t b ė g ė l i u s iš L ie tuvos į v ien ingą organizaci ją ant ikomunis t inės kovos tiks-lais. Ir dr. Kleistas ir dr. L e i b r a n d t a s tam s u m a n y m u i pilnai pritarė. Jie re i škė n u o m o n e s , kad tam jokių kl iūčių iš įstaigų p u s ė s negalėtų būti, j e i n e b u s daroma kokių v i e š ų , pr ieš So-vietų S ą j u n g ą nukre iptų, demonstrac i jų , y p a č pare i šk imų raštu, kur iuos Sov. a m b a s a d a B e r l y n e galėtų panaudot i kaip pre-tekstą d e m a r š a m s užs. rkl. m-joje. Dr. Kleistas p a ž a d ė j o duoti instrukci jų savo pavaduoto ju i , kuriuo, ka ip netrukus- paaiškėjo, b u v o dr. E h r e n f r i e d Schuette, kad j i s pas i rūpintų nuo savęs visą tą reikalą sutvarkyt i su sakytomis į s ta igomis .

Be pol i t iškai ideologinio motyvav imo, aš turė jau dar ir kitokių motyvų p a b ė g ė l i ų s u b ū r i m u i į special ią organizaci ją, tik to savo p a s i k a l b ė j i m o par tner iams tada nemačiau p r a s m ė s dėstyt i , kaip grynai l ie tuvių v i d a u s re ikalo.

T u o metu, kai g r įžau iš Romos konferenci jos , l ietuvių p a b ė g ė l i ų nuo komunis t in io teroro L i e t u v o j e j a u b u v o pri-s i r inkę Vokie t i jo je kel i šimtai, y p a č R y t p r ū s i u o s e , iš kur jų geras b ū r y s b u v o p r a s i v e r ž ę s ir į Reicho sost inę. Kiekv ienas jų m ė g d a v o rodyti man ne tik savo l ie tuv i šką patriotizmą, be t i r pateikti įvair ių s u m a n y m ų , k a i p ir už kokio galo gr iebt i s Lietuvai g e l b ė t i . Jų tarpe nes t igo s u g e s t i j ų , kad ne-statyčiau Lie tuvos n e p r i k l a u s o m y b ė s re ika lav imo ir tuo neat-ba idyč iau vokiečių nuo eventua l ios paga lbos Lie tuva i nusi-kratyti soviet inio j u n g o . Kai kas net ka lb ino m a n e sutikti su Vokiet i jos protektoratu Lietuvai , kad tik p a g e l b ė t ų pašal inti iš mūsų krašto sov ie t in ius į s i b r o v ė l i u s . B u v o net ir tokių, kur ie ant ibo l šev ik inę kovą l y g statė aukščiau pat ies L ie tuvos atkūrimo reikalo. Taip, p a v y z d ž i u i , b u v a u g a v ę s i š p a b ė g ė l i ų G l e i s g a r b e n o s tovyklo je kolektyvinį laišką, datuotą r u g p i ū č i o 23 d., kur iame, be i š l ie j imo kartumų dė l b u v u s i o režimo ir par-tinio s u s i s k a l d y m o Lie tuvo je , pagr indinia i punktai b u v o šie:

— Greta d a u g e l i o a t b ė g ė l i ų , kur ie čia ats i rado v ien savo kailį g e l b ė d a m i , yra nemažai ir tokių, kur ie nori į s i jungt i į aktyvią kovą su b o l š e v i z m u — į tą kovą, kuri v ė l i a u ar anksčiau turės i š čia pras idėt i . Tam reikalui m e s tur ime pradėti ruošt is iš anksto. Kadangi šiai kovai v a d o v a u s Reichas, tai mes tur ime atsiduoti v i s i škon jo d i spozic i jon. Bet, b ū d a m i išsi-sk la idę po plačią Vokiet i ją , tur ime turėti v ieną vadą, kuris ne tik mus v i s u s su jungtų , b e t taip pat j a u dabar reikštų visų u ž s i e n i u o s e (bent Europoje) g y v e n a n č i ų l ie tuvių valią, j i e m s atstovautų ir rodytų aktyvumą.

61

Žinodami Tamstos nus is tatymą ir paskut in iu metu žy-gius b e i pastangas g e l b ė t i l ietuvių tautą at i t inkama pol i t ine veikla, mes, vad. vo ldemar in inka i , la ikome Tamstą v ieninte l iu asmeniu, ga l inčiu tas pare igas pasi imti . Gal būt, š ios pare igos b u s atsakingos i r sunkios, be t pol i t ikos ž m o g u s n e b ė r a sau žmogus . Tamstai, ka ip kariui ir d iplomatui , labiausia i ir dera š iandien atsistoti p r i e k y j e aktyvia i kovojančios l ietuvių tautos dal ies . —

Laišką b u v o pas i rašę J. Dženkai t i s , St. Puodžius, P. Sku-rauskas, J. Pyragius , gen. št. majoras Bulika, S. Matulev ič ius ir dar keli , kurių pavardž ių čia nega l iu minėti jų a s m e n s s a u g u m o motyva i s .

Nors man ir b u v o s iū loma pasidaryt i n e i š v e n g i a m o s kovos " v a d u " , i r pats j a u b u v a u ė m ę s i s iniciatyvos mūsų tautos j ė g a s tam telkti, tačiau man visai n e b u v o mie la laiško suges-tija "a t s iduot i v i s i škon Reicho d i s p o z i c i j o n " . Aš ga lvo jau pir-moje v ie to je apie kovą už naują L ie tuvos va l s tyb in io suve-renumo atkūrimą, o ap ie s iūlomą a n t i b o l š e v i k i n ę kovą tik tiek, kiek j i n e i š v e n g i a m a i b u v o re ika l inga čia suminėtam pagr indiniam L i e t u v o s v a l s t y b ė s a tkūr imo tikslui, pr i s ider inant pr ie Reicho tada dar tik p lanuoto žyg io pr ieš Sovietų Ru-si jos b o l š e v i z m ą . Laik inas s u s i d e r i n i m a s kovo je pr ieš bendrą pr iešą visai n e v e r t ė m u s pačius i šs ižadėt i savo te i sės į vals-t y b i n ę n e p r i k l a u s o m y b ę arba daryti kokias konces i jas vokie-čiams, pas i tenkinant Reicho protektoratu mūsų kraštui ar kokiu kitokiu Lie tuvos v a l s t y b i n g u m o apr ibo j imu. Pr ieš ingai , man atrodė, j o g p r i v a l ė j o m e Lie tuvos v a l s t y b i n ė s n e p r i k l a u s o m y b ė s re ika lav imą pabrėžt i k i e k v i e n a proga, kad nekiltų vokieč iams nė mintis , j o g kas nors iš l ie tuvių galėtų tos savo šventos te i sės ir to savo poli t inio idealo išs ižadėt i , net ir už gal imą vokiečių paga lbą .

Pagr indinis t ikslas l ie tuvių p a b ė g ė l i ų pol i t inės organizaci-jos, ap ie kurios re ika l ingumą k a l b ė j a u s i su dr. Kleistu ir dr. Le ibrandtu, b u v o sutelkt i v i s u s j u o s po b e n d r a kovos vė l iava Lietuvai atkurti, tuo b ū d u j u o s apsaugo jant nuo polit inio sus idemora l izav imo, s u s i s k a l d y m o ir s u s i k o m p r o m i t a v i m o mūsų tautos akyse . Jų s u s i b ū r i m a s į organizaci ją pačio je Reicho sos t inė je kovai už L i e t u v o s v a l s t y b ė s atkūrimą sava ime j a u v e i k ė — kad ir be at i t inkamos v iešos propagandos — ska-tinamai ir pač io je L i e t u v o j e . Kitaip sakant, ka lbama organi-zaci ja turė jo p a g e l b ė t i suburt i r y ž t i n g e s n i ą s i a s kovos j ė g a s pa-čiame krašte po b e n d r a v i s i e m s v a l s t y b i n ė s n e p r i k l a u s o m y b ė s

62

v ė l i a v a i r už v i s a i tautai p a g r i n d i n į pol i t inį idea lą . Be tokio i d e a l o b e k o m p r o m i s i n i o s k e l b i m o tautos kova, s i e k i a n t išsi-l a i s v i n i m o i š s v e t i m o j u n g o , b ū t ų i š v i s o n e į m a n o m a s daly-kas . Tai b u v o gerai s u p r a t ę i r m a n o p a r t n e r i a i v o k i e č i a i i r todė l n e d a r ė man j o k i ų y p a t i n g ų k l iūč ių sakytą idea lą s k e l b t i i r k o n s p i r a t y v i a i m o b i l i z u o t i m ū s ų tautos j ė g a s j a m p a s i e k t i .

Mano ano m e t o p a d ė t i s B e r l y n e b u v o labai y p a t i n g a , i r dė l to n e g a l ė j a u r ibot i s š a b l o n i š k o m i s , t a r p t a u t i n ė s t e i s ė s v a d o v ė l i u o s e i š d ė s t y t o m i s d i p l o m a t i n i o s a n t y k i a v i m o ta i syk lė-m i s . A n o m e t o m a n o p a d ė t i s b u v o v i s a i t e i s i n g a i i r taikl iai a p i b ū d i n t a v i e n o j e , p o karo i š l e i s t o j e , k n y g o j e s e k a n č i a i s žo-d ž i a i s : *

- Ški rpos, ka ip L i e t u v o s įga l io to minis t ro, p a d ė t i s žymiai s k y r ė s i n u o kitų i r k i tur e s a n č i ų L i e t u v o s d i p l o m a t i n i ų atsto-vų p a d ė t i e s . Mat, jo p a d ė t i e s y p a t i n g u m a s p a r ė j o n u o Vo-k ie t i jos s a n t y k i ų s u Sovie tų S ą j u n g a . Kadangi v i s a s L i e t u v o s k l a u s i m a s tuo m e t u p r i k l a u s ė n u o v o k i e č i ų - s o v i e t ų santykių, tai Šk i rpa noromis ar n e n o r o m i s t u r ė j o į s i t raukt i į a k t y v e s n ę v e i k l ą , i r pač ios b ū t i n y b ė s b u v o p a s t a t y t a s p r i e k y j e k o v o s dė l L i e t u v o s l a i s v ė s .

S e k a n č i o j e s k i l t y j e ska i ty to jas ras i š t i sai p a d u o d a m u s supla-nuotos o r g a n i z a c i j o s p l a t f o r m i n i u s m e t m e n i s , k u r i u o s s u r a š i a u ne aš v i e n a s . Prie jų g a l u t i n i o s u f o r m a v i m o b u v o pr i t raukta v i s a e i l ė i n t e l i g e n t i n i ų p a j ė g ų i š t a d a B e r l y n e b u v u s i ų p a b ė -g ė l i ų , t a r p k u r i ų b u v o m ū s ų v a l s t y b i n i n k ų , e k o n o m i s t ų , kul-tūr in inkų i r p u b l i c i s t ų . J i e m s v i s i e m s , o ne man v i e n a m , r ū p ė j o surast i tokią p l a t f o r m ą , kuri v i s u s j u n g t ų , než iūr in t , kas kokiai s e n i a u pol i t ine i part i ja i p r i k l a u s ė ar n e p r i k l a u s ė .

* L i e t u v a Tironų Pančiuose, 1947, psl. 296.

6 3

PLATFORMOS METMENYS

Netekimas v a l s t y b i n ė s n e p r i k l a u s o m y b ė s , tuo pat ir po-l i t inės la i svės , yra tiek d i d e l ė l ie tuvių tautos ne la imė, j o g k i e k v i e n a s galvojant is l ie tuvis , nepa i sant kokio polit inio nu-sistatymo j i s pr ieš tai būtų b u v ę s , nega l i sus i la ikyt i , nestatęs sau k laus imo ir n e i e š k o j ę s į tai atsakymo, — kokios gi b u v o tos n e l a i m ė s p a g r i n d i n ė s pr iežas tys i r ar v i s dėl to n e b u v o gal ima surasti ke l io tai katastrofai i švengt i . Juo labiau yra s v a r b u išs iaiškinti tas pr iežas t i s t iems, kur ie s tengias i l ie tuvių tautą v ė l i š la isvint i , atstatyti L ie tuvos v a l s t y b ę ir ją i šves t i į š v i e s e s n ę ateitį.

Priežastis, kurios p r i v e d ė Lie tuvą prie tokios ka-tastrofos, ga l ima sugrupuot i į dvi kategor i jas , būtent : i šor ines pr iežast i s , t . y. tokias, kurių sus idarymas pare ina nuo kitų va l s tyb ių, i r v i d i n e s pr iežast is , kurios b u v o sus idar ius ios pa-čioje L ie tuvo je .

Pagr indinė išorinė priežast is , parė jus i nuo tarptautinių santykių, kurių L i e t u v a pakeis t i nega lė jo , b u v o k i lę s lenkų -vokieč ių konfl iktas . Jis p a g i m d ė rusų - vokiečių suartė j imą ir p r i v e d ė pr ie Vokiet i jos karo su Lenki ja . Tas karas išsi-p lė tė į Vokiet i jos karą su Prancūzi ja ir Angl i ja .

D e r y b o s e su anglais ir prancūzais 1939 m. pavasarį Sov. Rusi ja re ika lavo leisti jai pr i s i jungt i Pabal t i jo v a l s t y b e s . T u o ryškiaus ia i p a r o d ė tradicinį imperia l i s t inį Rusi jos polit ikos tiks-lą: k i e k v i e n a pas i ta ikius ia proga i šnaudot ina praplė t imui Rusi jos į s i ga lė j imo į Balti jos kraštus.

Netrukus po to į v y k u s i u tarp Sov. Rusi jos ir Vokiet i jos sus i tar imu b u v o nustatyta tarp tų d v i e j ų va l s tyb ių interesų r iba. Pabal t i jo v a l s t y b ė s pateko Sov. Rus i jos v e i k i m o sferon,

65

t. y. Rytų Europos a r b a rusiškai soviet i škos, aziatiškai bar-bar i škos Europos dal ies į takos s feron. T u r ė d a m a ga lvo je pa-lankią tarptautinę padėt į , tą b e n d r o j o p o b ū d ž i o susitarimą su Vokiet i ja Sov. Rusi ja ė m ė s i išnaudoti savo imper ia l i s t inės polit ikos t ikslams.

Mes čia n e l i e s i m e gerai žinomų Sov. Rusi jos agres i jos b ū d ų ir panaudotų pr iemonių .

L ie tuvos s a u g u m a s , kuris i lgus metus b u v o pagr įs tas tarptautinio so l idarumo bei kolektyv inio s a u g u m o dėsnia i s i r tarp Vokiet i jos , L e n k i j o s i r Sov. Rusi jos b u v u s i a i s varžybų santykiais, neteko realaus pagr indo. Lietuvos v a l s t y b ė s ir už-sienių polit ikos vairuotojai t inkamu laiku n e p a d a r ė re ikal ingų logiškų i švadų. Jie t inkamai ne įver t ino arba nesuprato naujai sus idar ius ios L ie tuvos p a š o n ė j e polit inio g y v e n i m o t ikrovės, nuo kurios t ies iogiai pr ik lausė Lie tuvos v a l s t y b ė s i r l ietuvių tautos l ikimas, ir n e p a d a r ė reikal ingų žygių apsaugot i Lietuvai nuo Sov. Rusi jos invazi jos be i pol i t inės, ūk inės i r kul tūr inės des t rukci jos .

Iš Vokiet i jos p u s ė s netrūko aiškių ir pakartotinų ženklų turėti su L i e t u v a g l a u d e s n i u s santykius . Ryžtingai e i d a m a š iuo kel iu, L i e t u v a dar turė jo ga l imybių i š s ige lbė t i nuo Sov. Ru-si jos aziatiškai barbar i škos des t rukci jos .

Mūsų v a l s t y b ė s ir užs ienių polit ikos vairuotojai n ieko ger iau n e s u g a l v o j o , ka ip paske lb t i L ie tuvos neutralumą, l y g kad neutra lumas pats sava ime būtų te ikęs mūsų kraštui rei-kalingą saugumą. Tokia p a s y v i polit ika nebeat i t iko g y v e n i m o t ikrovės i r todėl b u v o k la id inga b e i pragaišt inga.

Reikia pas tebėt i , kad tarp Lie tuvos atstovų u ž s i e n y j e i r mūsų ga lvo jančio je v i s u o m e n ė j e nest igo balsų, kur ie nu-rodinė jo į tokios polit ikos p a v o j i n g u m ą . Bet t iems ba l sams ne-b u v o leista v ieša i pas ire ikšt i : j i e b u v o s lopinami kartais net pol ic inėmis p r i e m o n ė m i s , o jų re i škė ja i kva l i f ikuo jami politi-niais ne i šmanėl ia i s , vad inami fantazuotojais arba laikomi ger-manof i la i s .

Antra vertus, v y r i a u s y b ė v i somis propagandos pr iemonė-mis kla idino v i s u o m e n ę , į rodinėdama, j o g neutra lumas to-metinei L i e t u v o s tarptautinei padėčiai b u v ę s racional iausia link-mė.

Tik v ien dė l neutra lumo b u v o sus i la ikyta nuo žyg io į Vi lnių, kai lenkų - vokiečių karo pradž io je b u v o sus idar ius ios nepaprasta i m u m s palankios a p l i n k y b ė s b e s ą l y g i n a i atsiimti i š L e n k i j o s Vi ln iaus kraštą, kurį lenkai savo laiku b u v o smurtu

66

nuo Lie tuvos a t p l ė š ę i r kurio jokia L ie tuvos v y r i a u s y b ė n i e k u o m e t n e b u v o a t s ižadė jus i . V i s u o m e n ė dėl tokio pol i t inės v y r i a u s y b ė s nus i s ta tymo b u v o abe j inga, j a u n u o m e n ė karščiavosi , o kar iuomenė ir šauliai nekantravo, laukdami ženklo žygiuoti p i rmyn ir tuo b ū d u siekti idealo, kurį k i e k v i e n a s l ie tuvis ištisą d v i d e š i m t m e t į neš io jo savo s ie los g i l u m o j e . V a l s t y b ė s pol i t inė v a d o v y b ė , de ja, tuo istoriniu m o m e n t u n e p a r o d ė re ikal ingo ryžtumo. N e p a v e i k ė jos nė pas iunt inio Vokiet i jo je , K. Škirpos, pas tangos paraginti v y r i a u s y b ę duoti kar iuomenei į sakymą eiti vaduoti Vi ln ių . Rezultatas — patogus momentas atgauti V i ln iaus kraštą b u v o praleis tas : Vi lnių ir Vi ln iaus kraš-tą p a g r o b ė Sov. Rusi ja .

To p a s ė k o j e L i e t u v o s polit inis svor is vokiečių a k y s e krito, vokiečių d o m ė j i m a s i s L i e t u v a sumažė jo . Per net rukus į v y k u s i a s rusų - vokiečių d e r y b a s dėl p a s i d a l i j i m o įtakos zonomis Sov. Rusi ja panaudojo Vi lnių kaip p r i e m o n ę išplėšt i mūsų kraštui iš vokiečių pol i t ikos orbitos ir j į paimti savo kont-rolėn, pr imetant Lietuvai sav i tarp inės p a g a l b o s paktą su sovietų garnizonais mūsų teri tori joje. Tai b u v o ne kas kita, kaip p i rmas ž ingsn i s į L ie tuvos v a l s t y b i n ė s n e p r i k l a u s o m y b ė s pa-naikinimą.

Nors v i sa tai v i s i e m s b u v o aišku, tačiau krašto v a d o v y b ė ir toliau pal iko inert iška: j i nerodė jokio a k t y v u m o surasti kel ią, kur iuo būtų ga l ima i švengt i v i s l ab iau g rėsus ios katas-trofos. Ji pati v a d o v a v o s i i l iuz i jomis ir j o m i s maitino mūsų v i s u o m e n ę . Jos nariai tikino, kad dabar t inė Sov. Rusi ja nesanti tokia pat, kokia j i b u v u s i rusų revol iuc i jos p i rmais ia i s metais, kad j o j e esanti padaryta d i d e l ė evo l iuc i ja v a l s t y b ė s demokra-t inės santvarkos ir ekonominio atkut imo sr i ty je, į v e d a n t ap-rėžtos n u o s a v y b ė s pr ipaž inimo principą, i r kad tokiu b ū d u faktiškai ten k o m u n i z m o n e b e s ą . T a i p į s iva izduojant Sov. Ru-si jos b ū k l ę , b u v o raminamasi, j o g su Sov. Rusi ja b u s ga l ima s u g y v e n t i , t . y. kad Sov. Rusi ja la ikys i s savo duoto i šk i lmingo žodžio nepal ies t i L ie tuvos n e p r i k l a u s o m y b ė s ir nesikišt i į L ie tuvos social inę ir v i d a u s santvarką. Užuot intensyv ia i ruo-šus i s gintis, b u v o g y v e n a m a tuščiomis i l iuzi jomis, pata ikau jama Maskvai i r b u v o t ikimasi tokiu b ū d u apsaugot i mūsų kraštą i r mūsų v a l s t y b ę nuo Maskvos b u d e l i ų .

Dėl tokio mūsų pol i t ikos vairuotojų n e s u s i o r i e n t a v i m o ir n e r y ž t u m o kraštas b u v o pal iktas v i e n u i v ienas savo l ik imui. Jis n e t u r ė j o jokių garanti jų iš kito mūsų didžio jo kaimyno. Sov. Rusi jos į teiktas Lie tuva i u l t imatumas ir gaus ios sovietų

67

k a r i u o m e n ė s į v e d i m a s į mūsų teritoriją i š sk la idė b u v u s i o s mūsų krašto pol i t inės v a d o v y b ė s i l iuzi jas i r a tvėrė mūsų v i s u o m e n e i akis . T u o m e t v is i suprato, kad L i e t u v a b u v o nuvairuota į sovietų komunizmo prarają. Bet tuomet ge lbėt i padėtį b u v o j a u per vė lu.

Be aukščiau ap ibūdintų išorinių a p l i n k y b i ų , kurios nuo mūsų pačių n e p r i k l a u s ė ir kur ioms ypat ingai n e s u g e b ė j o pri-sitaikyti b u v u s i e j i mūsų užs ienių polit ikos vairuotojai, gal n e m a ž e s n ė s lemiančios r e i k š m ė s turė jo L ie tuvos nepriklauso-m y b ė s praradimui ano meto mūsų krašto v i d a u s rež imas i r v i s u o m e n ė s poli t inis pakr ik imas.

B u v ę s i lgametis autoritetinis rež imas pas i rodė esąs b e g ė j i s patraukti prie s a v ę s p lač iuos ius g y v e n t o j ų s luoksn ius i r suža-dinti b e i i švystyt i v i sas mūsų tautos j ė g a s suderintai kūry-b i n e i ve ik la i . Tai atsitiko ne dėl to, kad principai, kuriais j i s rėmės i , būtų b u v ę ypat ingai b logi , be t todėl, kad minėtas rež imas L i e t u v o j e į s iga lė jo nenatūral iu kel iu: j i s i šaugo ne i š apačios, be t kraštui b u v o pr imestas iš v i ršaus, ir todėl pla-t e s n i ų j ų gyvento jų s luoksnių j i s n e b u v o remiamas.

Autoritet iniai režimai modernia to žodžio prasme, pvz. Ital i jos ir Vokiet i jos režimai, yra tvirti, nes j i e s u g e b a įtraukti į suderintą k ū r y b i n į darbą v i sas tautos j ė g a s ir remtis pla-čiais g y v e n t o j ų s luoksnia is . Tautos i r v a l s t y b ė s vadai pas iek ia v a l s t y b ė s vairą ne atsit iktinai, b e t po i l g e s n ė s kovos. Tik š i kova teduoda progos jos d a l y v i a m s užs igrūdint i i r parodyti visą savo s u g e b ė j i m ą dirbt i . J i i š u g d ė ryžt ingų v e i k ė j ų . Jei politiniai idealai, dėl kurių kovojama, pataiko ne tik į tautos narių protą, b e t ir į jų širdį, tai į kovą tuomet įs i traukia i r p la tesnie j i gyvento jų s luoksniai . Tuo b ū d u kovojanti dėl va ldž ios pol i t inė srovė sus ikur ia tvirtą pagr indą g y v e n t o j ų tarpe ir paruoš ia sau polit inių v e i k ė j ų kadrą v i soms g y v e n i m o sritims. Tokio kovotojų - vadų kadro p a g a l b a j i (polit inė srovė) natūraliai į g y j a tautos pas i t ikė j imą, į traukia į darbą v i sas tautos j ė g a s i r i švysto v i s o s e v a l s t y b ė s e i r tautos g y v e n i m o sr i tyse k ū r y b i n ę veiklą i r sąmoningą d inamizmą.

L i e t u v o j e tautiniam režimui d a v ė pradžią atsit iktinis įvy-kis, būtent gruodžio 17 d. v i e n o s opozicinių parti jų su-kurstytos karininkų g r u p ė s laimėtas pučas . Taigi iš pat pradžios tautinis režimas n e t u r ė j o aiškiai suformuluoto idealo ir pla-t e s n i u o s e gyvento jų s luoksn iuose i špopul iar intos i r pr ig i jus ios pol i t inės platformos. Tokia platforma ir patys naujo jo tautinio -autoritetinio rež imo principai b u v o nustatyti ir formuluojami

68

tik a t s idūrus tautininkų parti jai pr ie va ldž ios vairo, t. y. post factum. Be to, v i sa tai b u v o s k i e p i j a m a tautai iš v i r šaus, b e v e i k iš imtinai p e r va ld ininkų aparatą. Šis aparatas tokiam polit iškai ideolog in iam darbui n e b u v o paruoštas ir iš viso, kaip technik inis krašto v a l d y m o ins t rumentas , tokiam reikalui ir net inka.

Pr imestas kraštui iš v i r šaus tautinis - autoritet inis rež imas p l a t e s n i e m s gyvento jų s luoksniams b u v o visai sve t imas daly-kas. T o d ė l j i s iš pat pradžių s u s i d ū r ė iš visų pus ių su opo-zici ja. Šiam režimui n e b u v o palankios ne v ien tik kitos vi-s u o m e n i n ė s pol i t inės s rovės , b e t i r š ia ip v i s u o m e n ė , kuri pr ieš tai jau b u v o įpratusi tvarkytis demokrat inia is pr incipais . Pa-žiūrų skir tumų būta net pač iuose taut in inkuose . Iš jų greitai a t s i skyrė vad inamie j i vo ldemar ininkai ir p e r ė j o į griežtą rež imui opozici ją. T a i p pat atšoko nuo jo ir karininkų g r u p ė , kuri savo laiku pastatė pr ie v a l s t y b ė s vairo A. Smetoną, su kurio vardu b u v o s ie jamas pats tautinis - autoritet inis režimas.

T e n k a labai abejot i , ar pats b u v u s i o rež imo ga lva A. Sme-tona, jo šal ininkų v a d i n a m a s tautos vadu, turė jo vadui būt inai re ikal ingų b ū d o s a v y b i ų . Jis, b e abe jo, b u v o d i d e l i s l ie tuvis , g i lus savo krašto patriotas ir aukšto inte lekto pol i t inis a smuo. Bet A. Smetona b u v o daug iau moksl in inkas, f i losofas, o ne realus i r v e i k l u s polit ikas. Polit ikoje, l y g kokio je matemati-koje, j i s norėdavo turėti v i s i šką a i škumą. Deja, sprendž iant pol i t inius k laus imus, dažniaus ia i v i s i ško a i škumo n e b ū n a . Po-l i t ikoje didel į va idmenį va id ina intuici ja. Nepaprastai yra s v a r b u turėti g a b u m ą s v a r b i a u s i u poli t iniu m o m e n t u padaryt i greitą ir protingą sprendimą, nors ir nėra š imtanuošimtinio a i škumo. A. Smetona v e n g d a v o daryti reikiamą sprendimą, k u o m e t v ienas ar kitas s v a r b u s polit inis k laus imas jam atrodydavo nepakan-kamai p a a i š k ė j ę s . Tokiu a tve ju j i s m ė g d a v o k laus imą atidėlioti ir laukti, kol pati g y v e n i m o t ikrovė parodys, kaip reikėtų pas ie lg t i . T o d ė l j i s n e s i s t e n g d a v o į v y k i u s kurti, b e t l e i sdavos i įvykių s tumiamas. Iš to seka, kad j i s ne turė jo pakankamai inic iatyvos be i ryž t ingumo ir tokiu b ū d u v ė l u o d a v o s i daryti re ik iamus s p r e n d i m u s .

Kita A. Smetonos s i l p n y b ė b u v o ta, kad j i s nerodė noro ar n e s u g e b ė j o pritraukti arčiau prie s a v ę s s t ipresnių a s m e n y b i ų . Jis m ė g d a v o s a v e apstatyti pak lusnia i s a s m e n i m i s , kuriuos, deja, dažnai sunku atskirti nuo paprastų, k i e k v i e n a m režimui pavo-j ingų, pata ikūnų. Pats b ū d a m a s n e v e i k l u s , j i s pas i r inkdavo i r n e v e i k l i u s savo idė jos v y k d y t o j u s . Žiūrinčiam iš ša l ies į b u v u s i o

69

rež imo veiklą a t rodydavo, j o g A. Smetona, kaip to rež imo galva, ne tik n e d u o d a v o savo v a d o v a u j a m a m režimui impulso, bet, atvirkščiai, dėl savo neryžtumo, pa l inkimo v i sur turėti neabe jot iną aiškumą ir s tengimosi nepris i le is t i pr ie s a v ę s s t ipresnių a s m e n y b i ų dažnai l y g pats b ū d a v o tos ar kitos d i d e s n ė s akci jos ar d i d e s n i o k ū r y b i n i o užs imoj imo s tabdžiu .

Ne paslapt is , kad pačių tautinio autoritetinio režimo šali-ninkų, Tautininkų S ą j u n g o s , tarpe pakartotinai k i ldavo nepa-s i tenkinimas savo v a d u . Visą laiką b ū d a v o p a s i g e n d a m a iš režimo d i d e s n ė s inic iatyvos i r k ū r y b o s . Polit inio d i n a m i z m o požiūriu, be abe jo, tai b u v o p o z i t y v u s re i šk inys . Deja, tokia iš apačios rodoma inic iatyva režimo v i r š ū n ė s e ne tik neras-davo pritarimo, bet, atvirkščiai — ji dažnai net b ū d a v o slo-pinama, o jos re iškė ja i b u v o laikomi n e p a g e i d a u j a m a i s režimo opozicininkais . Prieš tokius a s m e n i s dažnai b ū d a v o imamasi net sankci jų . Tokiu b ū d u a k t y v e s n i a m part i jos e l e m e n t u i a v a n s a v i m o kel ias b u v o uždarytas . Sava ime suprantama, kad, esant tokioms a p l i n k y b ė m s , s t ipresnės a s m e n y b ė s , rež imo aktyv ie j i ramsčiai, n e g a l ė j o i š s iugdyt i i r t inkamai pasireikšt i .

Neturėdamas p lač iuose gyvento jų s luoksn iuose re ikiamo pagr indo ir nuolat opozici jos puolamas, b u v ę s mūsų krašto režimas, s t e n g d a m a s i s — kaip ir k i e k v i e n a s kitas rež imas — išs i la ikyt i pr ie v a l s t y b ė s vairo, faktiškai n e b e t u r ė j o kitos i še i t ies , kaip pasiremti v ien pol ic inėmis p r i e m o n ė m i s . Jis be jokios atodairos te lkė apie s a v e v i s d a u g i a u p a p e r k a m o j o e lemento, kuris — ar tai s t e n g d a m a s i s i švystyt i polit inio sek imo veik-lumą, ar tai norėdamas parodyti savo ats idavimą rež imui — s lopino k i e k v i e n ą v i s u o m e n ė j e pas i re i škus į politinį aktyvu-mą, nežiūrint, ar j i s k i ldavo iš opozicinių s luoksnių, ar net iš pačių režimo šal ininkų tarpo. Tas e l e m e n t a s k i e k v i e n ą aktyvų pas i re i šk imą ar jo užuomazgą la ikydavo esant nukreiptą pr ieš patį režimą ir dėl to pavoj ingą krašto v i d a u s ramumui .

Bekovodamas už kiek gal int i lgesnį i š s i la ikymą pr ie vals-t y b ė s vairo, b u v ę s A. Smetonos rež imas pastaruoju metu atrodė j a u tiek i š s i s ė m ę s , kad lemiančią valandą, t . y . Lietuvai j a u žūstant, n e b e s u r a d o s a v y j e nei impulso, nei š iek tiek d a u g i a u e n e r g i j o s pareikšt i rusų okupaci ja i kokį pas ipr ieš in imą. Kaip pats A. Smetona, taip ir jo rež imas tuo b ū d u padarė patys sau mirt ies sprendimą, kuris juos v i s a m laikui pašal ino iš gy-v ų j ų polit ikos faktorių. Gaila tik, kad mūsų kraštas už tai turė jo sumokėt i per aukštą ir visai mūsų tautai p e r d a u g skaudžią kainą.

70

Vis dėlto būtų n e t e i s i n g a suvers t i už v a l s t y b i n ė s nepri-k l a u s o m y b ė s p r a ž u d y m ą visą kaltę b u v u s i a m rež imui . Jau v ien dė l to, kad, kaip j a u minėta, b u v o išorinių a p l i n k y b i ų , kurios nuo mūsų neparė jo . Bet n e m a ž e s n ę dalį kaltės turi prisi-imti ir mūsų politiniai v i suomenin ia i s luoksniai .

V i s u o m e n ė s p a g r i n d i n ė klaida b u v o ta, kad j i laiku ne-nušal ino Smetonos uzurpacinio režimo, kuris neabe jot inai v e d ė kraštą k la id ingu kel iu. Didžios ios mūsų pol i t inės s rovės , kaip kr ikšč ionys demokratai i r vals t iečiai l iaudininkai , b u v u s i a m režimui nuolat darė pr iekaiš tų, be t n e d r į s o ar n e p a j ė g ė imtis pr iemonių padėčiai pakeist i net tuo metu, kai minėtas rež imas vos b e s i l a i k ė . Antra vertus, minėtos s rovės nors ir k a l b ė j o apie tautos v i e n y b ę , b e t tam tikslui pasiekt i jos jok io naujo i r g e r e s n i o kel io nenurodė . Jos vis piršo seną, g y v e n i m o jau seniai n u d ė v ė t ą ir praei t ies patyr imo pasmerktą parti jų susi-b l o k a v i m o bei koal ici jos metodą. Šis ke l ias gyvento jų tarpe n e s u d a r ė atrakci jos, nes j i e m s praei t ies parti jų r ietenos j a u b u v o iki g y v o kaulo įg r i sus ios . Be to, minėtas metodas vi-siškai n e b u v o suder intas su nau jomis krašto v a l d y m o idė jomis , kurias i š u g d ė social inio žmonių s u g y v e n i m o nauj i re ika lav imai i r kurios tuo metu p a s i e k ė savo apogė jų pas mūsų gal ingiau-sią kaimyną — Vokiet i ją . Sve ikas protas ir mūsų pačių g y v e n i m o s ą l y g o s ver tė tų idėjų neignoruot i , k iek jos b u v o naudingos mūsų kraštui, be t pr ieš ingai — kai ko iš mūsų ka imyno pas imokyt i . . .

Užsienių pol i t ikos s r i ty je mūsų b u v u s i o s opozic inės s rovės darė tas pačias klaidas, ka ip ir b u v ę s krašto rež imas: tarp-tautinę Lie tuvos padėtį jos vert ino nete i s inga i , jos r ė m ė s i ne pol i t inėmis r e a l y b ė m i s , sus idar ius iomis L ie tuvos pašonė je , be t tarptautinio so l idarumo teori ja, kurios p a g a l b a b u v o tikimasi iš laikyti taiką. S p e k u l i u o d a m o s p r a s i d ė j u s i o karo ga l imais re-zultatais, jos le idosi suv i l io jamos neutral i teto i š g a n i n g u m o bur-b u l u ir t ikė jo i l iuzi ja, kad Sov. Rusi ja, su kuria L i e t u v a pala ikė tradiciškai g e n i s santykius, n ieko pikta mūsų kraštui nedarys . Kad opozic inės s rovės užs ienio polit ikos s r i ty je la ikėsi tokios pat l inkmės, kaip ir v y r i a u s y b ė , matyti iš šių faktų: jų v a d o v y b ė s ir spaudos organai neutra lumo politiką laikė i šmint ingiaus ia ; jos pritarė v y r i a u s y b ė s nusis tatymui nežy-giuoti į Vi lnių; v e n g ė d idesn io suar tė j imo su Vokiet i ja ir b u v o už tai, kad Sov. Rus i jos pateiktą Lietuvai ul t imatumą reikia priimti ir rusams nes ipr ieš int i . Opozic inės s rovės šiuo Lietuvai l e m i a m u o j u m o m e n t u ypat ingai nus idė jo, nes tuo metu

71

j o s n e b u v o už v y r i a u s y b ė s durų: jų atstovai į ė jo į minister ių kabineto sudėtį i r kab inetas faktinai b u v o koalicinis, kurio j o s taip troško. Tokiu b ū d u opozic inės s rovės padarė sau tokį pat mirties sprendimą, kaip ir b u v ę s mūsų krašto režimas.

Tiesa, kaip va ldanč io je tautininkų part i jo je, taip ir opozi-c i n ė s e s rovėse ats i rasdavo a k t y v e s n i ų j ų e l e m e n t ų , kurių gal-v o s e n a v e r ž ė s i pro parti jų r ė m u s į d i n a m i š k e s n ę ve ik lą . J ie ieškojo geresnių mūsų tautai i r v a l s t y b e i vairuoti pagr indų. Jau b u v o minėta, kad pačio je tautinio autoritetinio rež imo pradž io je i š s i skyrė i š tautininkų tarp vad inamie j i vo ldemari-ninkai. Būta ski l imų ir krikščionių demokratų, kaip ir vals-tiečių l iaudininkų tarpe. Ta ip pat būta b a n d y m ų įvair ių srovių a k t y v e s n i u s e l e m e n t u s sutelkti į v ien ingą frontą kovai pr ieš rež imą. Vadinas, i r tuomet j a u nest igo ba l sų, kur ie prasi-m u š d a v o pro visų b u v u s i ų j ų i r subankrutavus ių parti jų pelė-s ius . Bet kovos s ą l y g o s b u v o labai sunkios: teko kovoti iš v i e n o s p u s ė s — su parti jų š tabais , ir iš kitos p u s ė s — su rež imu. Daugel iu i tokių a k t y v e s n i ų j ų ve ikė jų teko skaudžiai nukentėt i : ne v i e n a s iš jų a t s idūrė k a l ė j i m e arba b u v o iš-tremtas į konc. darbo stovyklą ar kur nors į provinci ją . Be viso to, šis a k t y v e s n y s i s e l e m e n t a s dažnai k e n t ė d a v o dar moraliai dėl kitų sankci jų, kurių imdavosi pr ieš j u o s suram-b ė j u s i ų j ų parti jų v a d o v y b ė s . Esant tokioms są lygoms, mūsų tautos v e i k l e s n i a m e l e m e n t u i plačiau sus iorganizuot i b u v o tie-s iog ne įmanoma. Tokiu b ū d u j i s pateko į Sov. Rusi jos pri-mesto Lietuvai k o m u n i z m o prarają, n e g a l ė d a m a s jai pasiprie-šinti, nors ir b u v o p a s i r y ž ę s toje n e l y g i o j e kovo je žūti. Dar b logiau, nemažai a k t y v e s n i ų j ų l ie tuvių, kur ie s ė d ė j o kalėji-m u o s e arba b u v o izoliuoti darbo bei koncentraci jos s tovyklose, iš jų n e b u v o paleist i pr ieš okupuojant rusams kraštą ir tokiu b ū d u b u v o , stačiai b e g ė d i š k a i , b u v u s i o j o režimo išduoti so-vietų komunis tams. Šitaip b u v o išduota komunis tams v i sa e i l ė ž y m e s n i ų j ų vo ldemar in inkų, kur ie b u v o ištremti į pri-v e r s t i n ų j ų darbų stovyklą pr ieš rusų kar iuomenės į ž y g i a v i m ą į L ie tuvą .

L i e t u v a nusto jo v a l s t y b i n ė s n e p r i k l a u s o m y b ė s i r pateko į raudonąją sovietų okupaci ją , n e p a l e i d u s i į priešą, kuris ė j o jos pavergt i , nė v i e n o šūvio. O j i turė jo suorganizavus i kad i r n e d i d e l ę , b e t patriotiškai i šauklėtą kar inę pa jėgą , kurios a p g i n k l a v i m u i i r i š la ikymui p e r e i l ę metų b u v o iš le is ta šimtai mil i jonų litų. N e b u v o pas ipr ieš inta daug iaus ia todėl, kad b u v ę s mūsų v a l s t y b ė s vairuotojas A. Smetona ir jo pastatytoji vy-

72

r i a u s y b ė sunkiaus iu mūsų kraštui momentu n e p a s i r o d ė vyrais , t inkamais s u n k i e m s u ž d a v i n i a m s spręst i , nepas ipr ie š in ta dar i r todėl, kad mūsų v i s u o m e n ė ilgai b u v o m i g d o m a rusų drau-g i š k u m o i l iuzi ja. Prie v i so to p r i s i d ė j o ir tas ne la imingas mūsų tautos a k t y v e s n i ų j ų e lementų s lopinimas ir p e r s e k i o j i m a s i š b u v u s i o režimo p u s ė s . Stačiai g ė d a pamanyti , kuo dabar t inė mūsų karta pate i s ins tokią savo la ikyseną pr ieš būs iančias mūsų tautos kartas ir pr ieš L ie tuvos istori ją!

Naujas t ikslas ir a p l i n k y b ė s

Tikslas, kurį, n e t e k u s v a l s t y b i n ė s n e p r i k l a u s o m y b ė s , visi l ietuviai , išt ikimi T ė v y n e i Lietuvai , turi savo g a l v o s e ir ne-šioja savo š i rdyse, yra sava ime aiškus: la isvos ir nepriklauso-mos Lie tuvos V a l s t y b ė s atstatymas.

Tai yra visai natūralu, nes mūsų tauta, nežiūr int Sov. Ru-si jos okupaci jos ir b o l š e v i k i š k o j o teroro, tebėra g y v a . O g y v a tauta, kuri s iekia iš laikyti savo g y v y b ę , kelti savo mater ia l inę g e r o v ę ir vystyt i savo tautinę kultūrą, i šs ižadėt i la i svės negal i . Lie tuvių tauta ir p r a e i t y j e nekartą prarasdavo savo l a i s v ę ir v a l s t y b i n ę n e p r i k l a u s o m y b ę , b e t savo g e r i a u s i ų j ų sūnų did-vyr i šku pas iauko j imu v ė l prarastąją la i svę i r v a l s t y b i n ę ne-p r i k l a u s o m y b ę a tgaudavo. A t g a u s i m e savo la i svę i r nepriklau-s o m y b ę ir šį kartą. Tik k i e k v i e n a s l ie tuv i s t e n e p a s i d u o d a nei mažiaus iam abe jo j imui ir t e n e s v y r u o j a . Vis i s tokime į kovą už savo la i svę ir n e p r i k l a u s o m y b ę su tokiu pat ryž tumu ir pas iaukoj imu, kaip kad darė mūsų tėvų tėvai . J ie s e n o v ė j e b u v o s u k ū r ę dar d i d e s n ę i r g a l i n g e s n ę Lietuvą, n e g u ta, kurios m e s netekome.

Esamoj i ir a te i ty je numatoma tarptautinių santykių raida teikia apčiuopiamą pagr indą tikėti, kad mūsų troškimas nėra v i e n tuščia sva jonė . Čia pravartu nors trumpai p e r ž v e l g t i minėtas a p l i n k y b e s .

Visų p i rma tenka konstatuoti, j o g va l s tyb ių s ienos to je Europos d a l y j e , kur yra mūsų T ė v y n ė , dar galut inai nėra nustatytos. Jos net n e v a d i n a m o s va l s tyb ių s ienomis, o laikomos interesų r iba ( Interes sengrenze) tarp Vokiet i jos i r Sov. Rusi jos .

Kaip jau anksčiau b u v o minėta, L i e t u v a pateko į Sov. Rusi jos įtakos zoną ir neteko v a l s t y b i n ė s n e p r i k l a u s o m y b ė s dė l dv ie jų s v a r b e s n i ų j ų pr iežasč ių : v iena, dėl to, kad b u v u s i e j i mūsų pol i t ikos vairuotojai laiku nesus ior ientavo tarptaut inė je

73

p a d ė t y j e ir padarė fatalinių klaidų, ir, antra, dėl to, kad Sov. Rus i ja i šnaudojo sus idar ius ią jai palankią karinę bei pol i t inę padėtį ir pastatė antrąj į mūsų kaimyną — Vokiet i ją — pr ieš į v y k u s į faktą. Sov. Rusi ja, p a s i n a u d o d a m a tuo, kad Vokiet i ja b u v o labai į s i t raukusi į karą su kitomis d i d e l ė m i s Vakarų Europos v a l s t y b ė m i s , o k u p a v o Pabal t i jo v a l s t y b e s , taigi i r Lie-tuvą. Ši okupaci ja b u v o padaryta pr ieš Vokiet i jos valią ir jos real ius interesus Pabal t i jo v a l s t y b ė s e .

Nė v i e n a v a l s t y b ė — ne tik Europo je , be t ir v i s a m e p a s a u l y j e — iki šiol L ie tuvos ir kitų Pabal t i jo va l s tyb ių pri jun-gimo pr ie Sov. S ą j u n g o s formaliai nepr ipažino. Šiaurės Ame-rika net v ieša i pare iškė, kad tokio p r i j u n g i m o j i nepripažįs tant i ir apie tai formaliai not i f ikavo net pačiai Sov. Rusi ja i . Vo-kiet i ja gi š iuo metu tik praktiškai skaitosi su į v y k u s i u faktu, nes turi kitų, jai dabar d a u g s v a r b e s n i ų , g y v y b i n i ų interesų, sus i jus ių su e s a m u karu. Dėl Pabal t i jo va l s tyb ių okupaci jos j i nenori gadinti savo santykių su Sov. Rusi ja .

Mes netur ime te i sės nei praktiškos g a l i m y b ė s Vokiet i ja i pr imest i v ienokią ar kitokią la ikyseną. Ji pati sprendž ia apie savo interesus . Bet Lie tuvos v a l s t y b ė s žuv imas, kuris yra p a s e k m ė dabar t inės Vokiet i jos užs ienių polit ikos, s iekiančios iš laikyti g e r u s rusų - vokiečių santykius, yra tokia d i d e l ė l ie tuvių tautos auka, kad, neabe jot ina, e s a m e į g i j ę tvirtą pa-grindą tikėti, j o g vokiečių polit ikos vairuotojai tos aukos, kaip savot iško l ie tuvių tautos įnašo į Vokiet i jos pas tangas laimėti karą, neturėtų pamiršti , kai ateis laikas galutinai suregul iuot i s ienas Rytų Europoje .

Antra vertus, dabart inis karas dar nėra ba ig tas . Net sunku numatyt i , kiek ilgai j i s tęsis . Istori ja parodo, kad karas dažnai n e i š v e n g i a įvair ių s ta igmenų. Dabar atrodo, kad tiek vokiečiai, tiek rusai s tengias i t a r p u s a v y j e palaikyti d r a u g i š k u s santykius . Oficial iai tvirt inama, kad tie santykiai yra net geri . Bet iš e s m ė s imant, kiek tai ga l ima spręst i ž iūrint iš šal ies, ne-atrodo, kad j i e tokie būtų . Jie d a u g i a u panašūs į su tuoktuves , kurios i šp laukia ne iš s u s i t u o k u s i ų j ų mei lės , b e t yra padik-tuotos jų laikinių interesų b e n d r u m o . A b i e j ų partnerių g i lesni polit iniai interesai ir jų ideologi jos yra tiek pr ieš ingi , kad tokios su tuoktuvės i lgai ištverti, tuo labiau pasil ikti visą laiką, negal i . Čia dar gali į vykt i įvairių s ta igmenų. Kol karas tebe-si tęs ia ir kol naujos s ienos tarp va l s tyb ių Taikos Kongrese, a r b a la imėjus ios karą šal ies, nėra galutinai nustatytos, tol tarptaut inės te i sės atžvi lg iu Lie tuvos v a l s t y b ė s l ikimas dar

74

galut inai nėra i š spręs tas i r dėl to p a s i l i e k a atvira g a l i m y b ė iš nau jo atstatyti L i e t u v o s va l s tybę , kuri dabar yra Sov. Ru-si jos okupuota.

Pagal iau tenka ypat ingos r e i k š m ė s teikti ir tai a p l i n k y b e i , kad Vokiet i ja i r jos s ą j u n g i n i n k ė Itali ja p a s i s k e l b ė kar iaujančios ne v i e n dė l to, kad nugalėtų savo pr iešus , b e t ir dėl to, kad per tvarkytų Europą nauja i s pagr indai s . Nors numatomojo Europos p e r t v a r k y m o s m u l k m e n o s tuo tarpu dar nėra žinomos, — j a s dar minėtų va l s tyb ių polit ikai, moksl ininkai ir ekono-mistai nuodugnia i t ebes tud i juo ja , — bet pagr indinia i pr incipai yra p a a i š k ė j ę . S iekiama sukurt i tokią santvarką, kur io je v i s o m s Europos kont inente g y v e n č i o m s tautoms būtų užtikrinta — pagal k i e k v i e n o s tautos p a j ė g u m ą ir s u g e b ė j i m ą savarankiškai valdy-tis ir vystyt i savo tautinę kultūrą — g a l i m y b ę turėti savo v a l s t y b ę i r pr is idėt i pr ie Europos kontinento g e r o v ė s kūr imo, v a d o v a u j a n t E u r o p o j e Vokiet i ja i i r Itali jai. Bet Europos g e r o v ė s v y s t y m a s praktiškai būtų ne įmanomas, kol d idž iaus io g y v e n t o j ų skaičiaus ir turt ingiausių gamtos turtų, re ikal ingų v iso Eu-ropos kontinento ūkiniam k les tė j imui , v a l s t y b ė j e — Sov. Są-j u n g o j e — t e b e v i e š p a t a u j a komunis t in i s s iautė j imas, suparali-ž a v ę s to d ide l io krašto produkci ją ir, be to, įvair ia is b ū d a i s s iek iąs sukelt i pač io je Vakarų E u r o p o j e v i suot inę suirutę. Tad n e p a š a l i n u s Sov. R u s i j o j e b o l š e v i k i n i o komunizmo, Eu-ropos per tvarkymas, koks j i s numatomas, yra n e į m a n o m a s da-lykas, o taip pat būtų n e į m a n o m a patikrinti Europos konti-nente g y v e n a n č i o m s tautoms g e r e s n ę ateitį. Todė l Sov. Ru-si jos, kaip b o l š e v i k i n i o komunizmo židinio, sunaik in imas ir komunizmo, kurį Sov. Rus i ja iš pasalų brukte b r u k a kitoms tautoms ir v a l s t y b ė m s , l i k v i d a v i m a s yra v i e n a iš pagr indinių są lygų nauja ja i Europai kurti. Jei taip yra, tai šis milži-niškas p lanas negal i palikti n u o š a l y j e ir mūsų krašto, kuris dabar kenčia nuo soviet inio komunizmo. Žodžiu, ir L ie tuva i gali nušvis t i vi l t is n a u j o j e E u r o p o j e sus i laukt i ska i s tesnio ry-tojaus.

Darant iš to, kas aukščiau pasakyta, bendrą išvadą, ga l ima tvirtinti, kad ne la imė, kuri ištiko mūsų kraštą, yra tik laikino pobūdžio . Tai yra s u n k u s mūsų tautos b a n d y m a s . Esama tvirto p a g r i n d o manyti, j o g viską nulemiančios pol i t inės ap-l i n k y b ė s yra tokios, kad l ie tuvių tauta gali tvirtai tikėti, j o g jos troškimai i š s ip i ldys , t.y. kad jai p a v y k s atgauti savo la i svę ir atstatyti L ie tuvos v a l s t y b ę .

75

Kelias į p r i e m o n e s L i e t u v o s v a l s t y b e i atkurti

G a l i m y b ė Lie tuvos v a l s t y b ę atstatyti pr ik lauso nuo tarp-tautinių santykių raidos ir nuo mūsų tautos j ė g ų i š v y s t y m o bei jų suder in imo k o v o j e už L i e t u v o s n e p r i k l a u s o m y b ę . Bet kad ir labiausia i būtų i švys tytos b e i suder intos mūsų tautos j ė g o s , v ė s dėlto jos negalėtų paveikt i tarptautinių santykių raidos, nes tos j ė g o s palygint i būtų mažos. Todė l , turėdami g a l v o j e užbrėžtą tikslą atstatyti L ie tuvos n e p r i k l a u s o m y b ę , m e s tur ime taikytis pr ie tarptautinių į v y k i ų raidos pagrin-d inės krypt ies .

D a u g kas pr ik lausys nuo to, kuo ba igs i s dabart inis karas. Kiekv iena kariaujančioj i šal is tikisi j į laimėti, be t kaip tas karas iš t ikrų jų p a s i b a i g s , parodys tik ateitis. Siekiant at-statyti L ie tuvos va l s tybę , reikia ne tiek žiūrėti į tai, kuri kariaujančioj i šalis galut inai la imės karą, be t p i r m o j e e i l ė j e re ikia žiūrėti , kas praktiškai galėtų padėti mūsų tautai apvalyt i L ie tuvą nuo b o l š e v i k i n i o k o m u n i z m o bei Sov. Rus i jos oku-paci jos ir kas galėtų turėti realaus intereso e fek tyv ia i , o ne v i e n žodžiais ar re i šk iamomis s impat i jomis p a g e l b ė t i Lietuvai vė l atsistoti ant kojų.

Paanal izavę problemą šiais d v i e m atžvi lg iais , p r i e i s i m e iš-vadą, j o g Lietuvai aps iva lyt i nuo b o l š e v i k i n i o k o m u n i z m o ger iaus ia i galėtų padėt i mūsų art imiausias ka imynas — Vo-kieti ja. Ir štai kodėl . Visų pirma, nacionalsocial izmas, kuriuo remias i dabart inis Vokiet i jos režimas, yra b o l š e v i k i n i o komu-nizmo antipodas. Jo pagr indin i s t ikslas yra kovoti pr ieš šią e p i d e m i j ą , kuri sudaro pavojų ne tik pačiai Vokiet i ja i , be t ir v isai Vakarų Europai . Antra, L i e t u v a sudaro Vokiet i ja i , y p a č Rytprūs iams, pr iedangą iš š iaurės rytų p u s ė s . Trečia, L i e t u v a yra ant i lenkiškas kraštas ir tokiu b ū d u j i s yra natūralus part-neris Vokiet i ja i atsi laikyti pr ieš s lavų b o l š e v i k ų verž imąs i į Vakarus . Ketvirta, l ie tuvių tauta savo krauju yra artima Rytų Prūs i jos g y v e n t o j a m s . Ir penkta, Vokiet i ja turi L i e t u v o j e ūkinių interesų. Nepr ik lausomos Lie tuvos užs ien io p r e k y b a vaizdžiai parodė, kad mūsų ūkio kraštas ir industr ia l izuota Vokiet i ja gali v i e n a kitą gražiai ūkiškai paremti — papi ldyt i .

T e n k a labai paabe jot i , ar praktiškai galėtų ir turėtų realaus intereso p a g e l b ė t i Lietuvai atsistatyti savo v a l s t y b ę Vokiet i jos pr iešai , konkrečiai tariant, — Angl i ja . Žiūrint Ang l i jos interesų akimis, sunku tikėtis, kad A n g l i j a ryžtųs i i r pa jėg tų l ikviduoti Sovietų R u s i j o j e bol šev ik in į komunizmą arba b e n t apvalytų nuo

76

jo Balti jos ir kitus, karo metu Sovietų Rusi jos okupuotus , kraštus.

Iš to tenka padaryti sekančią i švadą: v iena, Ang l i jos lai-m ė j i m a s nepat ikr ina Lietuvai i š la i sv in imo iš k o m u n i z m o ir iš-s i v a d a v i m o iš rusų sov ie t inės okupaci jos ; antra, v a l s t y b ė , kuri turi intereso ir kuri m u m s galėtų p a g e l b ė t i atstatyti Lietuvos, va l s tybę , yra tik v i e n a Vokiet i ja . Čia pravartu būtų pas tebėt i , kad 1918 - 1920 metais ne kas kitas, be t Vokiet i ja p a d ė j o Lie tuva i sukurt i savo v a l s t y b ę . Dabar t in iame kare Vokiet i ja turi d a u g g a l i m y b i ų likti la imėtoja. Jei tą la imėj imą Vokiet i ja pasiek-tų ir n e l e n g v a i , tai ir tokiu a tve ju mūsų v i l tys nenustotų pagr indo, nes i r tuomet Vokiet i ja dar galėtų m u m s p a g e l b ė t i atgauti n e p r i k l a u s o m y b ę . Taig i rea lus L ie tuvos v a l s t y b e i at-statyti kel ias yra tik v ienas — per Vokiet i jos paramą. Todėl re ikia į ją orientuotis, nežiūr int į šio karo ga l imus s v y r a v i m u s , i r pasi t ikėt i vokiečių tautos g e n i j u m kuriant nau ją ją Europą.

Pas ir inkimas kelio, kaip siekti užs ibrėžto tikslo, dar ne-reiškia, kad j a u v i skas padaryta. Užs ibrėžtam tikslui siekti rei-kia turėti ir p r iemonių .

Kaip j a u b u v o minėta, nepr ik lausoma L i e t u v a turė jo su-organizavus i neblogą ginkluotą p a j ė g ą . J i turė jo kar iuomenę, Šaulių S ą j u n g ą ir kitas p a g a l b i n e s organizaci jas . Ji taip pat turė jo reikal ingą kraštui valdyti aparatą ir lėšas . Jei rusų okupaci ja i būtų b u v ę g inklu pas ipr ieš inta, tai d a u g ką būtų b u v ę ga l ima i š g e l b ė t i : d a u g ką būtų b u v ę gal ima evakuot i į užs ien į . O dabar v i sa tai rusai okupantai, L ie tuvos ko-munist inių nuk lydė l ių p a d e d a m i , be jokio pas iga i lė j imo žiau-riausiu b ū d u naikina, o tai, kas l ieka, j i e s tengias i sudemo-ralizuoti.

Minėta a p l i n k y b ė yra labai l iūdnas faktas. Deja, su juo, kaip rea lybe , tenka skaityt is . L ie tuvą u ž p l ū d ę s komunis t i škai aziatiškas tvanas, kad ir labai ž iaurus, j i s v is dėlto, reikia t ikėtis, n e p a j ė g s v i sko sunaikinti . Skaudžiaus ia tai, kad nai-kinama mūsų inte l igent i ja . Bet tauta iš l iks g y v a . Jo je i šaugs ta pas lėpta, n e i š s e m i a m a tautinė energ i ja , kuri L ie tuva i vi-s u o m e t b u v o st ipriausias pagr indas atgauti savo la i svę, kada j i jos netekdavo.

Parama, kurios m e s laukiame iš kitur, yra būt ina. Bet d a u g i a u s i a pr ik lausys nuo mūsų pačių, nuo mūsų s u g e b ė j i m o tinkamai išnaudoti sus idar ius ias Lietuvai atstatyti a p l i n k y b e s i r nuo mūsų pačių sus iorganizav imo. T a d p a g r i n d i n ė s prie-monės užbrėžtam tikslui pasiekt i būtų šitos: pirma, sueit i į

77

g l a u d ž i u s , savi tarpio pas i t ikė j imu pagr į s tus , santykius su Vo-kieti ja, į kurią yra nukre iptos mūsų vi l tys, iš kurios m e s ti-k imės susi laukti re ika l ingos paramos; antra — nuolat ir v i sa i s ga l imais b ū d a i s žadinti l ie tuvių tautoje pas i ryž imą atgauti prarastą ją la i svę, ir trečia — t inkamai suorganizuoti v i sas mūsų tautos proto, s ie los ir f i z ines p a j ė g a s ir jas iš anksto ruošti aktyvia i kovai už L i e t u v o s n e p r i k l a u s o m y b ė s atstatymą.

V y k d y t i minėtą v i e n i n g ą mūsų tautos valią — vė l tapti la isva ir n e p r i k l a u s o m a v a l s t y b e — ir čia nurodytus uždavi-nius imasi vis i a k t y v ū s mūsų tautos sūnūs . Tam reikalui j i e grupuojas i į v ieną darnų kovos v ienetą — Lie tuv ių Aktyvis tų Frontą. Jo branduol ia i kuriasi v i sur , kur tik e s a m a l ie tuv ių : t ė v y n ė j e i r u ž s i e n i u o s e .

Aktyvis tų ideo log i jos pagr indinia i bruožai Kas yra a k t y v u m a s ?

A k t y v u m a s yra g y v y b ė s požymis . Kas jo netenka, tas yra j a u miręs arba bemirš tąs . Poli t ikoje a k t y v u m a s re i šk ia nuolat inę ve ik lą , kuria s iek iama įvykdyt i savo idea lus arba pasiekt i e i l in ius t iks lus . Tas, kuris nustoja v e i k ę s i r tokiu b ū d u pasi-daro p a s y v u s , tas i š s ižada savo idealo ir todėl j i s yra never tas aktyvis to vardo. Taut iniu i r v a l s t y b i n i u požiūr iu a k t y v u m a s re i šk ia nenui l s tamą veik lą, darbą i r kūrybą k i e k v i e n o j e tautos i r v a l s t y b ė s g y v e n i m o sr i ty je .

Pažiūra į tautą

Tauta yra žmonių b e n d r u o m e n ė , kurios narius j u n g i a rasė, kalba, papročiai, b e n d r a kul tūr inė - social inė praeit is ir vie-ningas noras iš laikyti savo tautinį ind iv idua lumą. Ji sudaro v i sos žmoni jos dalį ir turi su v i somis kitomis tautomis lyg ias te i ses egzis tuot i , naudotis gamtos g ė r y b ė m i s i r progresuot i ; vystyt i savo tautinę kultūrą, augti be i klestėti i r tokiu b ū d u dalyvaut i v i sos žmoni jos progrese .

Bet minėtas t e i s e s tauta turi i šs ikovoti ir i š s ikovojus i j a s iš laikyti . V i e n ei l inio, kasd ienin io darbo savo b ū v i u i page-rinti neužtenka. Reikal inga ir santyk iuose su kitomis tautomis apginti savo tarptautinę padėtį .

Žodžiu, tauta, kuri nori i šs i la ikyt i , kaip g y v a s organiz-mas, yra j o s g y v y b ė s i š la ikymo instinkto s tumiama nuolatos veikt i ir kovoti. Ši kova yra amžina. Ji dažnai vad inama kova

78

už tautos la i svę . Iš e s m ė s gi tai kova už tautos f i z i n ę ir d v a s i n ę egz i s tenci ją .

Tokiam natūraliam tautos g y v y b ė s i š la ikymo akst inui rei-kia sudaryt i tokias są lygas , kad j i s nuolat būtų ga ivus ir st iprėtų. Tai poli t ikos u ž d a v i n y s . V i s a tai pas iek iama ne tada, kai atskirų tautos narių k ū r y b i n ė ve ik la yra dezorganizuojama, ska ldoma bei s lopinama, be t tada, kada, s iekiant b e n d r ų j ų tautos t ikslų, j i v i somis p r i e m o n ė m i s u g d o m a ir t inkamai de-rinama. Tik tokiu kel iu e i d a m a , tauta, n e p a i s a n t , ar j i skai-čiumi būtų d i d e l ė ar maža, gali i švystyt i visą savo k ū r y b i n ę e n e r g i j ą tam, kad laiduotų savo egz i s tenci ją , sukurtų savo kultūrą ir pr is idėtų prie b e n d r o s i o s žmoni jos pažangos. Ta ip suprasta tauta yra savot iška b e n d r u o m e n ė , kovojanti už savo egz i s tenci ją i r l y g y b ę santykiuose su kitomis tautomis.

Pažiūra į v a l s t y b ę

Čia tur ima ga lvo je tik tautinė v a l s t y b ė , nes Lietuvių Ak-tyvistų Frontas s iek ia atstatyti e t n o g r a f i n ę Lie tuvą . P i rmoje e i l ė j e j i s remsi s pačios l ie tuvių tautos k ū r y b i n e e n e r g i j a .

V a l s t y b ė s a v a i m e nėra joks idealas . J i yra tik p r i e m o n ė tautos g e r o v e i kelti i r jos tautinei kultūrai vystyt i . E s a m o m i s tarptaut inėmis ir socia l inėmis s ą l y g o m i s v a l s t y b ė yra galin-giaus ia ir d idž iaus ia organizaci ja patikrinti ir įgal int i minėtų tikslų s iekimą. Todėl k i e k v i e n a tauta s tengias i turėti savo vals-tybę, o jos ne tekus i — kovoja, n e s i g a i l ė d a m a didžiaus ių aukų už jos atstatymą.

Praktiškai žiūrint, o ne vadovau jant i s v ien taut inėmis ambic i jomis , atrodo, kad t u r ė t u m e sutikti, j o g ne k i e k v i e n a tauta gali turėti savo v a l s t y b ę . Ją racionaliai gali sukurti tik tokia tauta, kuri yra pakankamai pas i ruošus i ir sugebant i savanoriškai va ldyt i s ir kuri tikrai įga l ina krašto g y v e n t o j u s saugiai tenkinti savo d v a s i n i u s i r mater ia l inius re ika lav imus — išvystyt i reikiamą pažangą. P r i e š i n g u a tve ju v a l s t y b ė tampa tik našta pačiai tautai. Tuomet tauta nus iv i l ia savo v a l s t y b e , jos n e b e b r a n g i n a , nustoja ryž t ingumo ją ginti ir dėl to j i v a l s t y b ė s ne tenka ir pati p a k l i ū v a kitos tautos g lobon ar net p r i e s p a u d o n . Lietuvių tauta parodė, kad j i s u g e b a g y v e n t i v a l s t y b i n i u g y v e n i m u . Tam įrodyti už tenka pris iminti d i d e l ę pažangą, kurią L i e t u v a padarė per n e p r i k l a u s o m o g y v e n i m o laikotarpį v i s o s e g y v e n i m o sr i tyse.

79

D i d e l ė s ir mažos tautos

Iš e s m ė s v i sos tautos, nežiūr int jų d idumo, turi lygią te i sę egzistuoti . Toks yra gamtos įs tatymas. Skirtumas pasireiškia tik tos te i sės v y k d y m e .

D i d e l ė tauta tarptaut iniuose santykiuose sver ia daugiau, n e g u maža. Negal ima sakyti, kad tai būtų neteis inga, nes d i d e l ė tauta yra ir daug iau atsakinga už b e n d r o s taikos iš laikymą ir apskritai už visos žmoni jos l ikimą. Taip pat negal ima pa-neigt i d i d e s n e i tautai te i sės reikalauti sau daugiau gamtos turtų, nes jų tokiai tautai yra daug iau ir reikal inga. Dažnai l y g y b ė s pr incipas ats iduria p a v o j u j e ir yra pažeidžiamas. Tai atsit inka tais atvejais , kada kariškai s t ipresnė tauta imperia-l ist iniais apskaič iav imais gr iebias i g inklo pr ieš kariškai s i lpnes-nę tautą, arba kada m a ž e s n ė tauta turi gamtos gėryb ių perteklių ir tuo per tek l ium, sakys im, prekių pas ike i t imo forma, nenori ar-ba n e s u g e b a pas idalyt i su savo d i d e s n i u o j u kaimynu, kuriam tokių g ė r y b i ų trūksta. Jei s u s i d a r i u s i e m s pr ie š ingumams iš-lygint i n e p a v y k s t a surasti t inkamo taikaus sprendimo, tai tuomet dažniausia i vyks ta g inkluotas konfl iktas, kuris galų gale b ū n a nuostol ingas a b i e m p u s ė m . Didesnio j i tauta r izikuoja išprovo-kuoti karo gaisrą, kuris gali i š s ip lės t i už sus ig inči jus ių tautų s ienų. Antra, m a ž e s n i ą j ą tautą n u g a l ė j u s i ir ją pavergus i di-desnio j i tauta yra pr ivers ta laikyti už imtoje š a l y j e nuolat inę ginkluotą pa jėgą, kas jai brangiai ats ieina. Patekus io je sveti-mon p r i e s p a u d o n tautoje pakertamas noras intensyvia i dirbti . Nuo to nukenčia v i sa krašto produkci ja ir dėl to v i sa tai iš-e ina pačios nugalėto jos nenaudai . Žinoma, didžiausią nuostolį turi mažoji tauta: j i ne tenka savo n e p r i k l a u s o m y b ė s .

Europos kontinente, kuris yra tirštai g y v e n a m a s , pasikar-toją g inkluot ie j i konfl iktai, y p a č karai, parodo, j o g j i e nėra nei te i s ingi , nei t inkama p r i e m o n ė tarp tautų ir va l s tyb ių k i l u s i e m s g inčams spręst i . Tokia pr iemonė sunaik ina ne tik tas šalis, kurios kariauja, b e t j i skaudžiai pal iečia ir v i s u s kitus kraštus. Ir tai suprantama, nes Europos ūkinės są lygos yra taip sus i jus ios , j o g nėra nė v ienos tautos, kuri ūkiškai būtų v i s i ška i nepr ik lausoma nuo kurios nors kitos tautos.

Skaudūs dabart ies ir praei t ies patyrimai turėtų priverst i Europos tautas ir v a l s t y b e s savi tarpy taikingai ir darniai su-g y v e n t i . Jos turės surasti kel ius, ka ip te is ingai pas idalyt i gamtos ir ž m o g a u s sukurtomis g ė r y b ė m i s . A t e i t y j e — pr ieš inga i n e g u dabar — užuot s tengdamosi v i e n a kitą eks terminuot i , tautos

80

b e n d r o m i s i r suder intomis pas tangomis s ieks vystyt i b e n d r ą j ą Europos gerovę. Kada minėtas s u g y v e n i m a s b u s pas iektas, tada principas, j o g k i e k v i e n a tauta, d i d e l ė ar maža, turi te i sę egzis tuoti , b u s į g y v e n d i n t a s ne v ien teori jo je, be t i r prak-tikoje. Naujoj i Europa turi būti ne nau ju tarp įvair ių j o j e gy-venančių tautų konf l ik tams tarpti ž idiniu, be t v isų tų tautų kūryb in ių pastangų j u n g ė j a . Tokio je E u r o p o j e ir mažosios tau-tos, darniai s u g y v e n d a m o s su d idž ios iomis tautomis, turės re ik iamo saugumo, kuris yra būt inas k i e k v i e n a m progresu i .

Pažiūra į v a l s t y b ė s santvarką

Sut ikdami su tuo, kad v a l s t y b ė yra tik p r i e m o n ė sudaryt i pa lankioms są lygoms tautos k les tė j imui , aktyvistai taip pat sutinka, kad ir pati v a l s t y b ė s santvarka nėra joks lemiantis faktorius tautos k l e s t ė j i m u i patikrinti. Lemiantį faktorių sudaro ne forma, b e t va ldymos i turinys, t . y. ar v i e n o k i a ar kitokia v a l d y m o s i forma tikrai la iduoja palankiaus ias są lygas tautos pažangai , ar ne. Kiekv iena va ldymos i forma yra gera, kuri ger iaus ia i pa tenkina minėtą reikalavimą ir, pr ieš ingai , k i e k v i e n a v a l d y m o s i forma aktyv i s tams nėra pri imtina, kuri to re ika lav imo nepatenkina . Antra, jok ia va ldymos i forma nega l i pasi l ikt i amžinai, nes tautos g y v e n i m a s v ie to je nestovi . Krašto va ldymos i forma turi evol iucionuoti kartu su tautos ir v a l s t y b ė s pažanga ir turi atitikti tautos g y v y b i n i u s re ika lav imus . Pr ieš ingu a tve ju a tgyventa v a l s t y b ė s santvarka virsta t ikruoju g y v e n i m o s tabdžiu. Idea l iaus ia padėt i s b ū n a tada, kada krašto v a l d y m a s remiasi v i sa i s aktyv iaus ia i s tautos e l e m e n t a i s ir v i somis tautos kūry-b i n ė m i s p a j ė g o m i s , t. y. kada t ies iogiai ir net ies iogia i pr ie kraš-to v a l d y m o pri t raukiama v i sa tauta, kuri laisvai pr i s i ima draus-mę bei s u s i k l a u s y m ą i r p a s i d u o d a v i e n o s val ios v a d o v a v i m u i . T u o m e t tauta i r v a l s t y b ė v i s o s e g y v e n i m o sr i tyse gali pareikš-ti savo d idž iaus ią energ i ją ir k ū r y b ą . Tokio idealo s iekia Lie-tuvių Aktyv i s tų Frontas.

Pažiūra į kapitalą

Darbas yra visų ūkinių g ė r y b i ų kūrė jas . Jis pas iek ia tada aukšč iaus ių rezultatų, kada j i s yra t inkamai suder intas su radional iu kapitalo p a n a u d o j i m u .

Kiekv ienas žmogus, norėdamas patikrinti savo egz i s tenci ją ir ją gerinti , s tengias i pas igamint i arba įs igyt i v i s daug iau jam re ikal ingų g ė r y b i ų . Šis natūralus akst inas ver s te verčia

81

žmogų pasirūpint i minėtų g ė r y b i ų net atsarga, kuri patikrintų jo pat ies i r jo še imos i š la ikymą ne v ien dabar ty je , b e t i r a te i ty je . Tokiu b ū d u j i s sus idaro kapitalą. Konkrečiai tas kapi-talas pas i re i šk ia įvairių g a m y b o s pr iemonių forma.

Moderniame ū k y j e žmogaus darbo rezultatas b e i žmogaus re ikalavimų tenkinimo ir jo ateit ies pat ikr inimo la ipsnis d a u g pare ina ne v ien nuo darbo ir kapitalo racionalios organizaci jos g a m y b o s ūkiuose, be t ir nuo j u r i d i n ė s ir socia l inės krašto santvarkos. Ypat ingos svarbos turi g a m y b o s pr iemonių nuosa-v y b ė s k laus imas . G y v e n i m o praktika rodo, kad p i lnas g a m y b o s pr iemonių pr ivat inės n u o s a v y b ė s panaik in imas pakerta g a m y b ą .

Tai pavaizduot i ga l ime Sovietų Rusi ja . S iekdami į g y v e n d i n t i komunis t inę doktriną, rusai sunaikino savo ūkį ir krašto ga-m y b ą p r i v e d ė t ies iog pr ie n e p a k e n č i a m o s padėt ie s . Komu-nist inio b a n d y m o i šdava yra labai skaudi : to d ide l io ir gamtos turtais p e r t e k u s i o krašto gyvento ja i dabar kenčia bega l in į material inį ir dvasinį skurdą.

Tačiau kapitalas dar nėra gerovė . Norint padaryt i j į ge ra p r i e m o n e žmonių gerove i kelti, reikia j į t inkamai or-ganizuoti ir įk inkyt i į nuolatinį ir racionalų kėl imą krašto g e r o v ė s . Vadinas , kapitalas turi būti v i s u o m e t sus ietas su darbo j ė g a taip, kad ūk i ška ž m o g a u s ve ik la galėtų optimaliai patik-rinti ž m o g a u s nuolat augančių re ika lav imų tenkinimą.

Iš to seka, kad k i e k v i e n a s žmogus, k i e k v i e n a s tautos narys turi būti t inkamai įr ikiuotas į g ė r y b i ų g a m y b o s procesą, t . y. k i e k v i e n a s turi dirbti pagal savo i šga lę v i e n o s ar kitos rūš ie s darbą. N e p r o d u k t y v ū s tautos ūkio nariai sudaro naštą visai tautai, nes tokiu b ū d u v i e n a tautos narių dal is naudojas i kitų tautos narių darbo vaisiais, neka lbant j a u ap ie tai, kad nuo to nukenčia krašto g a m y b a . Kapitalas, arba esamos g a m y b o s pr iemonės , turi būti racionaliai parinktas ir pilnai i šnaudo-jamas . Neturi būti n e p r o d u k t y v a u s kapitalo, kur i s mažintų g ė r y b i ų g a m y b ą ir tuo b ū d u sudarytų tautos ūkiui naštą.

V a l s t y b ė prie tokios padėt ies neturi krašto pr i le i s t i . Vals-t y b ė tam tikslui turi įvair ių pr iemonių . Ji nebūt inai turi nu-savinti kapitalą, kaip tai prakt ikuoja komunizmas . Pakanka, kad kapitalas būtų verč iamas aktyviai ir racionaliai da lyvaut i krašto g a m y b o j e .

Tą patį gal ima pasakyt i ir ap ie va l s tybinį kapitalą. Vals-tybė, kuri yra pr ivers ta v i s labiau investuoti savo kapitalą į ū k i š k ų j ų g ė r y b i ų g a m y b ą , turi ypač žiūrėti , kad tas jos d i spoz ic i jo je e samas v iešas kapitalas būtų racionaliai inves-

82

tuotas ir pi lnai i šnaudotas . Šiais laikais v a l s t y b ė yra ryš-kiausias tautos ūkio reprezentantas . J i n e v e n g i a d idesnių kūry-binių užs imoj imų, todėl j i turi ypat ingai derinti darbą ir kapitalą, nes tai įga l ina krašto g a m y b ą i švystyt i iki aukšč iaus io la ipsnio.

Darbas yra k i e k v i e n o progreso pagr indin i s faktorius. Steng-damies i kelti tautos gerovę, aktyvistai p i rmoje e i l ė j e remiasi darbu, kaip visų ūkio g ė r y b i ų k ū r ė j u . Kapitalas — pr ivatus ar v a l s t y b i n i s — turi tarnauti visai tautai, be t ne kuriam nors luomui ar a tskir iems kapital i s tams.

Ūkiniai k laus imai

L ie tuvos ūkinis g y v e n i m a s yra paremtas pr ivat inės nuosa-v y b ė s pr incipu.

V a l s t y b ė p r a d e d a kontroliuoti ūkį tada, kada pr ivat inė inic iatyva sąmoningai ar nesąmoninga i p r a d e d a veikt i pr ieš b e n d r u s tautos ūkio in teresus arba kada j i n e p a j ė g i a t inkamai i švystyt i kokios nors svarb ios tautos ūkiui g a m y b o s šakos. Tokiais a tve ja i s v a l s t y b ė yra pr ivers ta imtis iniciatyvos ir, reikalui esant, paimti tą g a m y b o s šaką į savo rankas.

Ūkio s r i ty je v a l s t y b ė turi ypač žiūrėti, kad įvair ios tautos ūkio šakos racionaliai ve iktų ir nuolat progresuotų. Jei atskirame ū k y j e ar kur io je nors ūkio šakoje pas i re i šk ia dezorganizaci ja , a p s i l e i d i m a s ar ats i l ikimas, v a l s t y b ė turi te i sę ne tik inter-venuot i , be t j i pr ivalo paš l i jus ią padėtį sutvarkyt i .

L i e t u v o s ūkio p a g r i n d i n ė šaka yra ž e m ė s ūkis. J is remiasi la i sva i s b e i savarankiškais ūkininkais i r racionaliu ž e m ė s pa-sk i r s tymu tarp tų žmonių, kur ie ją moka ir nori dirbt i . T o d ė l re ikia la ikyt is šių pr incipų:

a) Turi te i sę turėti ž e m ė s tas, kas moka ūkininkauti ir yra ž e m d i r b y s . Spekul iac i j a ž e m e turi būti draudžiama.

b) E s a n č i ų j ų p r i v a t i n ė j e n u o s a v y b ė j e ž e m ė s sk lypų mak-simal inis d i d u m a s turi būti nustatytas į s tatymu, i r be v a l s t y b ė s sut ik imo tokie sk lypai nega l i būti skaldomi.

c) Kas n e s u g e b a t inkamai ūkininkauti , savo ūkį aple idžia, t inginiauja, tas gali būti nuo savo ūkio laikinai arba v i sam laikui nuša l inamas.

d) V a l s t y b ė į p a r e i g o j a m a žiūrėti, kad ž e m ė s ūkiai nepa-tektų į kitataučių rankas. Ji turi s tengt is v i sus n e v a l s t y b i n i u s ž e m ė s ūkius grąžinti l ie tuvių n u o s a v y b ė n .

83

e) V a l s t y b ė laiduoja ž e m ė s ūkio gaminiams kainų tvirtumą, ūk in inkus aprūpina p ig iu kredi tu i r v i sa i s kitais ga l imais b ū d a i s p a d e d a ūkin inkams ir skatina jų iniciatyvą aktyvint i ūkio našumą.

Ūkininkai sudaro l ie tuvių tautos absol iut inę d a u g u m ą . Tai mūsų tautos kamienas, kuris i š la ikė per š imtmečius m u m s brangią l i e t u v y b ę . Ūkininkai yra v i sos mūsų tautos ir v i so krašto s v a r b i a u s i e j i maitintojai . Tad v a l s t y b ė s pare iga yra ūki-n inkus ypat ingai g loboti .

Pramonei vys tyt i s L i e t u v o j e ypat ingų są lygų nesama. Ir tai svarb iaus ia todėl, kad savo krašte netur ime g e l e ž i e s ir a k m e n s angl ių. T a d apie sunkios ios pramonės sudarymą Lie-t u v o j e nere ik ia galvoti . Tačiau Lie tuvos ūkio są lygos yra pa-lankios smulkia ja i industr i ja i kurti, o ypač kurti ir vystyt i tokioms pramonės šakoms, kurios remiasi v ietos ža l iavomis arba yra betarpiai sus i jus ios su ž e m ė s ūkio produktų per-d i r b i m u b e i a p d i r b i m u . Šios rūš ies pramonei vys ty t i s są lygos pas idarytų dar p a l a n k e s n ė s , je i m e s ją a p r ū p i n t u m e re ika l inga n e b r a n g i a energ i ja . T o d ė l v a l s t y b ė turi ypat ingą d ė m e s į kreipti į įvairių krašte esamų e n e r g i j o s šaltinių i šnaudoj imą, o ypač į e lektr i f ikaci ją .

V a l s t y b ė turi kontroliuoti i šmokomų d i v i d e n d ų dydį i r j u o racionaliai rūpintis . Pramonei turi vadovaut i tik l ietuviai . J i turi būti apvalyta nuo sve t imo gaivalo, kuris nėra suinte-resuotas L ie tuvos taut ine v a l s t y b e . V a l s t y b ė turi kreipti ypa-tingą d ė m e s į į amatų į m o n e s . Tam reikalui j i turi paruošt i kadrą t inkamų specia l i s tų ir organizuoti pigų b e i pa lengv intą kreditą.

Eksporto ir importo p r e k y b a turi būti t inkamai centra-lizuota ir v a l s t y b ė s kontrol iuojama kainų, k o k y b ė s ir k iekio atžvi lg iu. Smulkioj i p r e k y b a turi būti racionaliai organizuota, kreipiant ypat ingą d ė m e s į į kainas, apyvartos greitį ir jos dydį, o taip pat ir į re ika l ingo ir t inkamo persona lo pa-ruošimą. P r e k y b i n i s patarnavimas, kaip ir k i e k v i e n a s kitas dar-bas, i r jo a t lyg inimas turi būti v a l s t y b ė s regu l iuo jamas .

Norėdama pašalinti p r e k y b i n ę spekul iac i ją , v a l s t y b ė turi atidžiai kontroliuoti v i d a u s ir užs ien io p r e k y b ą , ją k iek ga l ima daug iau central izuoti ir, reikalui esant, tam tikras jos šakas paimti į savo rankas.

V a l s t y b ė turi v isais ga l imais b ū d a i s ugdyt i i r palaikyt i kooperacinę p r e k y b ą . Ji yra gera p r i e m o n ė kovoti su speku-liaci ja.

84

Plečiant ver s lus , p r e k y b ą i r pramonę, l i e tuv i ško jo ž e m ė s ūkio e l e m e n t o pertekl iu i b u s sudarytos są lygos įs ikurti mies-tuose. Ypatingai turi būt i kre ip iama d ė m e s i o į tai, kad lie-tuviai m i e s t u o s e galėtų į s igyt i neki lno jamąj į turtą; p i rmoje e i lė je , kad l ie tuv iams d a r b i n i n k a m s būtų sudarytos kuo palan-kiausios są lygos k i e k v i e n a m , ypač tur int iems še imas, įs igyti n u o s a v u s g y v e n i m u i n a m e l i u s i r d a r ž o v ė m s s k l y p e l i u s arti darbo v ietos . Čia l i e t u v i a m s į paga lbą turi ateiti v a l s t y b ė su v i somis savo p r i e m o n ė m i s .

Socialiniai k lausimai Social inis t e i s ingumas yra v ienas s v a r b i a u s i ų j ų tautos bend-

r u o m e n ė s g y v e n i m o pr iva lumų. Be social inio t e i s i n g u m o joks b e n d r u o m e n i n i s g y v e n i m a s būtų stačiai ne įmanomas . Kur tokio t e i s i n g u m o nėra, ten ky la nesantaika, tautoje sus idaro įvair ios g r u p ė s , kur ios p r a d e d a t a r p u s a v y j e kovoti. Tokiu b ū d u pa-kertamas pats b e n d r u o m e n i n i o g y v e n i m o pagr indas .

Jei darbą la ikome v i sų g ė r y b i ų kūrė ju, tai social inis tei-s i n g u m a s re ikalauja, kad j i s būtų te i s ingai a t lyg inamas . Už darbą turi būti mažiausiai tiek mokama, kad j į d i rbąs galėtų pats iš to p r a g y v e n t i ir išmaitinti savo še imą. Jei ūkio są-lygos le idžia, a t lyg inimas turi būti d id inamas. Social inis tei-s ingumas, be to, re ikalauja, kad a t lyg in imas už darbą atitiktų darbo rezultatą, t . y. kad tas, kur i s daug iau pagamina, turi te i sę gauti už darbą ir atit inkamai d idesnį a t lyg inimą.

Bet tauta yra žmonių b e n d r u o m e n ė . Todė l k i e k v i e n a s d i rbąs jos narys, kuris turi i š savo darbo a s m e n i n ė s naudos, turi nepamiršt i , j o g jo g e r o v ė yra artimai sus i jus i su v i sos tautos g e r o v e . T u o b ū d u j i s yra įpare igotas savo darbu siekti ne tik savo naudos, b e t j i s turi remti ir pačią bendruo-m e n ę . Jis v i s u o m e n ė s g e r o v ę turi laikyti aukščiau už savo a s m e n i n i u s interesus , nes tos b e n d r u o m e n ė s tv ir tumas yra būti-na są lyga ir šio intereso patvir t inimui. Vadinas, k i e k v i e n a s savo darbo rezultatų dalį turi skirti b e n d r i e s i e m s tautos re ikalams. Tai p a s i e k i a m a a p d e d a n t uždarbį i r pelną mokesčia is . Mokesčiai negal i būti v ienodi , nes ne v is i v ienodai užd i rba ir turi v ienodą pe lną . Be to, n e v i e n o d o s yra ir p r a g y v e n i m o iš-laidos. Taig i social inis t e i s ingumas re ikalauja, kad k i e k v i e n a s p i l ie t i s būtų te is ingai apdėtas mokesčia i s . O tai pas iek iama į v e d a n t proporcinę - p r o g r e s i n ę mokesčių s is temą.

Be te i s ingo a t lyg inimo nustatymo už darbą ir te i s ingo mokesčių paskirs tymo, yra dar d a u g kitų socialinių p r o b l e m ų ,

85

kurios turi d i d e l ė s į takos tautos social inei būk le i . Prie tokių prob lemų tenka priskirt i draudimą, social inę h ig ieną ir kt. Visos šios prob lemos gali būti t inkamai i šspręstos, j e i kraštas yra racionaliai tvarkomas ir darbas yra v i s i e m s pr ivalomas, kas tik jį gali dirbti .

Še ima yra pagr indin i s social inio g y v e n i m o b r a n d u o l y s . J i duoda tautai pr ieaugl į , nuo kurio pr ik lauso tautos gyva ta ir jos ateitis. Todė l še ima turi būt i ypat ingai v a l s t y b ė s sau-gojama ir g lobojama.

Tautinis į s i sąmoninimas Tautos f iz inių i r dvas inių j ė g ų u g d y m a s

Pagr indinius tautinio i n d i v i d u a l u m o e l e m e n t u s ž m o g u s į g y j a g i m d a m a s . Tie e lementa i yra statinio p o b ū d ž i o . Jie pa-sidaro dinaminiai p e r tautinį auklė j imą, dvasinį ir f izinį su-b r e n d i m ą ir tautinį - idėj inį į s i sąmoninimą. Dėl to žmogus, s u s i j ę s su tauta, tokių pat indiv idų kul tūr iškai socia l ine bend-ruomene, u ž s i d e g a jos idealais i r pa junta pareigą už j u o s kovoti.

A u k l ė j i m a s yra pirmas pas i ruoš imo etapas tapti s ą m o n i n g u taut inės b e n d r u o m e n ė s nariu. Jis p i rmiaus ia į g y j a m a s še imoje , v ė l i a u m o k y k l o j e i r paga l iau pačio je v i s u o m e n ė j e . T e n ž m o g u s galutinai tautiškai subręs ta ir pas idaro p i lnate i s iu tautos nariu.

Svarb iaus ias tautinio auklė j imo t ikslas yra i šugdyt i taurias a s m e n y b e s , kurios mokėtų t a r p u s a v y j e taip s u g y v e n t i , kaip to re ika lauja social inio t e i s i n g u m o principai taut inė je bend-r u o m e n ė j e . Tokios a s m e n y b ė s v i s u o m e t m o k ė s v i suomeni-nius interesus laikyti aukščiau už savo a s m e n i n i u s re ikalus ir b u s pas i ryžus ios kovoti už aukš tuos ius tautos idea lus . Joms, re ikalui esant, n e b u s ba i su už tautos idea lus aukoti i r savo g y v y b ę . T a i p tauta gali būti suformuota, je i auk lė j imas yra paremtas kr ikšč ionišką ja dorove. Ji pas iaukoj imą laiko aukš-čiaus iu ž m o g a u s moral iniu n u o p e l n u .

Be tautiškai idė j in io auklė j imo, tautos b e n d r u o m e n ė s iš-la ikymui d i d e l ė s r e i k š m ė s turi i r tautos f i z inė padėt i s . Negana užs ibrėžt i k i lnius idea lus , b e t j i e m s į v y k d y t i reikia turėti i r pakankamai j ė g ų . Čia s v a r b u ne v ien dvas in i s tv ir tumas, b e t reikia turėti nemaža f iz inio i š t v e r m i n g u m o ir a t sparumo.

Fiz inė tautos b ū k l ė v isų p i rma pr ik lauso nuo tautos ma-terial inių s ą l y g ų . V a l s t y b ė s pare iga yra nuolat tas s ą l y g a s gerinti . Be to, f i z inę tautos b ū k l ę ga l ima palaikyt i ir ją

86

gerinti ž m o g a u s f iz in iu lav in imus i . Toks f iz inis lav in imas i s yra ypač re ika l ingas t iems tautinės b e n d r u o m e n ė s nariams, kur ie n e d i r b a f iz inio darbo.

Fizinis lav in imas i s turi būti taip organizuotas, kad j i s apimtų p lač iuos ius g y v e n t o j ų s luoksnius . Ypač j i s turi būt i pr ie inamas mūsų pr iaugančia i kartai, mūsų tautos ateit ies garantui.

Tautos šv ie t imui statomi du pagr indinia i re ikalavimai, b ū t e n t — padaryt i v i s i e m s pr ie inamą intelektual inį lav in imąs i i r nuolat sk iepyt i p lač iuose g y v e n t o j ų s l u o k s n i u o s e b e n d r ą j į tautos interesų suprat imą. Pirmasis tautos šv ie t imo baras yra v i suot in i s i r pr iva lomas pradžios mokslas . Antrame tautos kvie-timo bare plat ie j i tautos s luoksniai supaž indinami su tautinės b e n d r u o m e n ė s g y v e n i m u , su jos kasd ieninia i s re ikalais i r su jos e i l inia is uždavinia i s tautos idea lams s iekti . Tai pas iek iama p e r paskai tas i r p r a n e š i m u s , kur iuos daro tautai vadovau jant ie-j i a s m e n y s , p e r spaudą ir kitas propagandos p r i e m o n e s . Tokia p r o p a g a n d a yra būt inai re ikal inga. Juk ne k i e k v i e n a s tautinės b e n d r u o m e n ė s narys, šal ia savo kasdieninių reikalų, turi pa-kankamai laiko ir gali gerai įs igi l inti į b e n d r u o s i u s tautos ir v a l s t y b ė s reikalus. O tie reikalai dažnai b ū n a ir labai sudė-tingi. Tokius re ikalus p la tesn ie j i tautos s luoksniai tik tuomet supranta, kada j i e nuolatos v i s i e m s pr ie inami i r i ša iškinami. Tik gerai s u s i p r a t u s i o j e tautoje sužadinama visos jos k ū r y b i n ė s j ė g o s i r tuo b ū d u j i paruoš iama savo a u k š č i a u s i e m s tiks-lams siekti .

Tautos k ū r y b i n ę e n e r g i j ą reikia nuolatos papi ldyt i nau ju k ū r y b i n i u pr ieaug l iu . Tam tikslui reikia sudaryt i t inkamas są lygas , ypač j a u n u o m e n e i . Kaip d ė s n i s , k i e k v i e n a m jaunuo-liui, kuris pare išk ia v i e n o j e ar kitoje moks lo s r i ty je y p a t i n g u s g a b u m u s , turi būti patikrinta g a l i m y b ė i šs imoksl int i , kad j i s galėtų tuos savo g a b u m u s i švystyt i iki aukšč iaus io laipsnio. Iki šiol tai b u v o pr ie inama tik tur t ingųjų še imų vaikams. To neužtenka . V a l s t y b ė turi surasti lėšų ir b ū d ų ta lentams ugdyt i ir iš ne tur t ingų jų b e n d r u o m e n ė s s luoksnių. To reika-lauja social inis t e i s i n g u m a s ir b e n d r a s tautos interesas . Juo tauta turės d a u g i a u paruošus i kūryb in ių a s m e n y b i ų , tuo pati k ū r y b a v i s o s e g y v e n i m o sr i tyse pas idarys i n t e n s y v e s n ė i r tuomet b u s pas iekta d i d e s n i ų rezultatų.

T o d ė l kūryb in ių p a j ė g ų paruoš imas turi naudotis ypat inga v a l s t y b ė s parama ir g loba. Jis turi būti v i suot inis . Kiekv ienas asmuo, kurį pr ig imtis apdovanojo ypat ingais g a b u m a i s , turi

87

turėti g a l i m y b ė s i šs imoksl int i i r tuos g a b u m u s t inkamai išvys-tyti. Bendro jo tautos labo v e d a m i , tur ime žiūrėti , kad nė v ienas talentas nepal iktų neišnaudotas .

Kultūrinis g y v e n i m a s

Bendros ios kul tūros s r i ty je L i e t u v a orientuojas i ne į Euro-pos Rytus, b e t į jos Vakarus, i r la ikoma p i rmuoju vakarie-tiškos kultūros avanpostu pr ieš rus iškai aziatišką komunizmą b e i b a r b a r y b e s .

Kultūrinis g y v e n i m a s turi būti paremtas nuolat iniu vals-t y b ė s r ū p e s č i u sudaryt i sve ikas i r natūralias s ą l y g a s tautos d v a s i n ė m s p a j ė g o m s reikšt is i r vys ty t i s . A s m e n i m s , kur ie pasi-žymi proto darbais , m e n u ir kita d v a s i n e kūryba, turi būti te ik iama ypat inga g loba ir, reikalui esant, mater ia l inė parama.

Ati t inkamais įs tatymais garantuojama asmens ir sąž inės lais-vė, nustatoma a s m e n s te i sė v ieša i reikšti savo nusistatymą, t a r p u s a v y j e bendraut i i r te i sė steigti v i s u o m e n i n e s organi-zaci jas ir j o s e dalyvaut i .

Dorovės s r i ty je turi būti remiamasi kr ikščioniškosios etikos pagr indais . V a l s t y b ė ir v i s u o m e n ė turi kovoti v i somis dispo-z ic i jo je e s a m o m i s p r i e m o n ė m i s pr ieš n e d o r u s pas i re i šk imus .

V a l s t y b ė teikia Bažnyčiai, kaip tikram tautos moralei stip-rinti faktoriui, v i soker iopą paramą ir g lobą. Tačiau į Bažnyčios v id in ius re ikalus j i neturi kišt is . Ta ip pat Bažnyčia turi vengt i kišt is į krašto v a l d y m ą ir v a l s t y b i n ę politiką.

Aktyvis tų Fronto organizaciniai pradai

Aktyvis tų Frontas, j u n g d a m a s v i sas aktyv iąs ias mūsų tautos j ė g a s i r s i e k d a m a s atstatyti L ie tuvos v a l s t y b ę , remias i v i sos l ie tuvių tautos v i e n i n g a val ia ir yra jos v y k d y t o j a s .

Atstatęs savo v a l s t y b ę , Aktyvis tų Frontas L i e t u v o s v i d a u s g y v e n i m ą tvarkys taut inės b e n d r u o m e n ė s pagr indai s . Jis pir-moje e i l ė j e remsi s tais mūsų tautos e lementa i s , k u r i e b u s aktyviai d a l y v a v ę kovo je už L i e t u v o s i š la i sv inimą. A s m e n y s , kur ie š io je kovo je n e b u s d a l y v a v ę , j i e Naujo je L i e t u v o j e va-d o v a u j a m o v a i d m e n s n e g a l ė s turėti.

Aktyvis tų Fronto nariu gali būti k i e k v i e n a s l ie tuvis , v is tiek, kokiai j i s anksčiau pr ik lausė poli t inei parti jai ir kokios j i s b u v o pasaulėž iūros, j e i j i s dabar yra v e i k l u s i r ryžt ingas, pritaria aktyvistų platformai, nutraukia v i sus ryš ius su savo b u v u s i a parti ja, nėra t ies ioginis L ie tuvos n e p r i k l a u s o m y b ė s

88

ž lug imo kal t ininkas i r j e i j i s p r a e i t y j e nėra padaręs v e i k s m ų , kur ie labai p a k e n k ė mūsų tautos s ū n u m s kovo je su pragaiš-t ingais b u v u s i o mūsų krašto režimo nuklydimais .

Kiekv ienas į Aktyv i s tų Frontą stojąs a s m u o pasižada, n e s i g a i l ė d a m a s nei savo sveikatos, nei g y v y b ė s , v i somis savo i šga lėmis kovoti už L ie tuvos i š la i sv inimą ir jos atstatymą Lietuvių Aktyv i s tų Fronto ideologinia is pagr indais , būti vi-suomet iš t ikimas Aktyv i s tų Frontui ir griežtai la ikyt is nusta-tytos d r a u s m ė s .

V a d o v a u d a m i e s i ta idė ja i r g y v e n d a m i b e n d r u l ikimu, Aktyvis tų Fronto nariai ta rpusav io santyk iuose laikosi kaip ger iaus i draugai .

Aktyvis tų Fronto padal iniai sus idaro v i sur, kur tik plaka l ie tuv i ška š i rdis : ka imuose, m i e s t e l i u o s e , į m o n ė s e i r t . t . , kaip t ė v y n ė j e , taip i r u ž s i e n y j e . Tas, kuris imasi iniciatyvos sudaryt i Aktyvis tų Fronto padalinį ir s u g e b a j a m vadovaut i , tas yra to padal inio vadas . Atskiri kaimyniniai padal iniai ta rpusav io ryš ius palaiko p e r savo v a d u s arba pat ikėt in ius i r p raneša apie savo sus iorganizav imą sekančiam iš e i l ė s aukš tesn iam vadui . Tokiu b ū d u sus i formuoja v i sas Aktyvis tų Organizaci jos t inklas. Juo b u s remiamasi kovo je už Lie tuvos i š la i sv inimą. Aktyv ios ve ik los iš jo b u s pareikalauta tik tada, kada Aktyvis tų Fronto V a d o v y b ė matys, j o g lemiamoj i va landa yra jau atė jus i . Iki to laiko vis i turi tik s tengt i s kiek ga l ima ger iau susiorga-nizuoti ir gerai pasiruošt i , b e t vengt i bere ika l ingų ir ankstyvų aukų.

Kolektyv inės aktyvis tų va l ios re i škė ją ir v y k d y t o j a yra Aktyvis tų Fronto V a d o v y b ė . Ji v a d o v a u j a Aktyvis tų Frontui, nustato jo organizaci ją ir programinį ve ik imą, der ina atskirų Aktyvis tų Fronto padal inių ve ik imą ir d i sponuoja v i somis Ak-tyvistų Fronto j ė g o m i s u ž s i b r ė ž t i e m s t iks lams atsiekti .

Aktyv i s tų Fronto V a d o v y b ė s nurodymai yra pr iva lomi vi-s iems Aktyvis tų Fronto nariams ir j i e turi būti šventai v y k d o m i .

Aktyvis tų ženklas — tautinių spalvų tr ikampis su Ge-dimino stulpais .

Aktyv i s tų s v e i k i n i m a s i s — pakelt i aukštyn d e š i n i ą j ą ranką. Sve ik in imosi šūkis — K o v o k !

Maršas: Tvir ta is ž ingsnia is , Drąsiai p i rmyn — Už Naują, Laisvą Lie tuvą !

89

ORGANIZACINĖ UŽUOMAZGA

A t b ė g ė l i a i i š sovietų okupuotos Lietuvos, kuriais teko bazuot i s sudarant LAF užuomazgos branduol į Vokiet i jo je , nebu-vo jok ie pronaciai, b e t b u v o tokio pat b l a i v a u s l ie tuviškai patriotinio nus i s ta tymo žmonės, kokio laikėsi i r v i sa mūsų tauta, ir troško kuo gre ič iau sus i laukt i Vokiet i jos Reicho pa-ga lbos soviet in iam komunis t in iam j u n g u i nusikratyti . Minėti a tbėgė l ia i t e b u v o tik v ieni iš tų l a i m i n g ų j ų , k u r i e m s p a s i s e k ė pasprukt i nuo raudonojo teroro per p i rmuos ius sovietų oku-paci jos m ė n e s i u s mūsų n e l a i m i n g a m e krašte i r surasti sau laikiną pr ieg lobst į voki ško jo Lie tuvos ka imyno ž e m ė j e .

Social iniu požiūr iu tai b u v o visų mūsų tautos socialinių s luoksnių žmonių miš inys : j a m e b u v o f iz inio darbo žmonių, įva i r ios padėt ie s b u v u s i ų v a l s t y b ė s tarnautojų, b u v . kar ininkų, s p a u d o s atstovų ir kultūros darbuoto jų, ž y m e s n i ų mūsų visuo-m e n ė s b e i polit inių srovių v e i k ė j ų , b u v . v a l s t y b ė s vyrų, mi-nisterių įva i r iose L ie tuvos v y r i a u s y b ė s e ir kai kurių pasitu-rinčiojo s luoksnio atstovų — b u v . ž e m v a l d ž i ų , industr inių įmonių sav in inkų, bankininkų ir t . t . Bet ir š i ems v i s i e m s "ka-pi ta l i s to" p a v a d i n i m a s n e b e g a l ė j o būti taikomas, nes komu-nistiniai p lėš ika i L i e t u v o j e j a u b u v o jų turėtą turtą užgrobę . Staigiai s v e t i m a m e krašte a t s idūrus ių asmenų n e p a v y d ė t i n o s p r a g y v e n i m o są lygos b u v o v i s u s j u o s social iniu atžv i lg iu su-lyg inus ios kaip n iekad pr ieš tai: nors kuone vis i a tbėgėl ia i b u v o inte l igentai , tačiau — i š s k y r u s v ieną - kitą — b e v e i k vis i j i e turė jo gr iebt i s f iz inio ar pus iau f izinio darbo, kad už-sidirbtų lėšų p r a g y v e n i m u i . Nors j i e ir k e n t ė j o nuo materia-linių s ą l y g ų , b e t t ė v y n ė s g e l b ė j i m o re ikale j i e b u v o kupini pas i ryž imo kad ir d idž iaus ioms aukoms.

Partinės af i l iaci jos požiūr iu j i e be tg i dar n e b u v o s u s p ė j ę ats ipalaiduoti nuo aštrių pažiūrų skirtumų ir šių pas tarų jų i šugdytų negerov ių tarpusavio santykiuose. Vis dar b ū d a v o gal ima pastebėt i atve jų, kai a s m e n y s — dėl partinių susivai-di j imų taip neto l imoje p r a e i t y j e — p r i v e n g d a v o ištiesti v i e n s kitam ranką arba sėsti greta v i e n s kito, nors ir sus i r inkę aptarti v i s i e m s j i e m s v ienodai svarbių t ė v y n ė s L ie tuvos gel-b i j i m o reikalų. Bet partinių aistrų kero j imui Lie tuvos d ip l . posto V o k i e t i j o j e g l o b o j e są lygų n e b u v o . V i s i e m s b u v o gerai žinoma, j o g tas postas ne tik n e b u v o j o k s b u v . L ie tuvos režimo įrankis, b e t pr ieš ingai — v i sados ob jektyv iaus ia i te s i rūpino

90

b e n d r ų Lie tuvos interesų i r jos n e p r i k l a u s o m y b ė s g y n i m u santyk iuose su Vokiet i ja , n e n u k r y p d a m a s į jok ius par t i škumus. Kuriems šisai mano nus is ta tymas iš sen iau dar n e b u v o pa-a i š k ė j ę s , tie gavo tuo įsitikinti per s v a r b i u s svar s tymus su r inktiniais polit ikais ir va l s tyb in inka i s iš a tbėgė l ių tarpo. Juos organizavau tam, kad surasčiau v i s i e m s pri imtiną v e i k i m o platformą, j a u paduotą a n k s t y v e s n ė j e sk i l ty je , i r kad nusta-tyčiau organizacinius p a g r i n d u s ap jungt i mūsų tautos ryžtin-g e s n i e m s e l e m e n t a m s po v i e n a kovos v ė l i a v a d idž ia jam Lie-tuvos atkūrimo tikslui siekti .

Buvo tikrai d ž i u g u matyti, kaip l ie tuvia i , pr ieš tai partiškai s u s i v a i d i j ę , noriai r ikiavosi į bendrą frontą b e i v i e n i n g ą or-ganizaci ją, a p s i v a l y d a m i nuo praei t ies nesantaikos dulk ių . To-kio je tad b e n d r o ir la i svo patriotinio pas i ryž imo a t m o s f e r o j e ga lė jau 1940 m. lapkričio 17 d. vakare sukv ies t i savo pri-vač iame b u t e Ber lyne, A c h e n b a c h s t r a s s e 1, Lietuvių Aktyvis tų Fronto (LAF) formalios užuomazgos sus i r inkimą, nors to są jū-džio g e n e z ė faktiškai s i e k ė 3 - 4 m ė n e s i u s atgal. J i b u v o g laudžia i sus i jus i su mano r iz ikinga k e l i o n e į Kauną b i rže l io mėn. ga le i r d a u g žadė jus iu , b e t n e į v y k u s i u p lanu L i e t u v o s s u v e r e n u m u i atkurti 1940 m. l iepos mėn. pas inaudojant lauk-tu, tik a t s idė jus iu , staigiu Maskvos - Ber lyno pakto s u ž l u g i m u .

Sus i r ink ime d a l y v a v o 28 a s m e n y s , seniau pr ik lausę įvai-rioms part i joms ar po l i t inėms g r u p ė m s , i š s k y r u s gal tik kel is , kur ie pr ieš tai n e b u v o sus i r i šę su jokia parti ja. Sus i r inkus ių tarpe b u v o b u v . L ie tuvos v a l s t y b ė s vyrų - minis ter ių, ž y m e s n i ų v i s u o m e n ė s v e i k ė j ų , inte lektualų, k u n i g ų , b u v . karininkų i r t . t . Sus i r ink imui p i rmininkavo inž. Ernes tas Galvanauskas, L ie tuvos Taut inio Komiteto p i rmininkas , pagal L i e t u v o s pas iunt inių ir įgal . minister ių k o n f e r e n c i j o s Romoje pri imtą nutarimą. Že-miau p a d u o d u protokolinį užrašą, padarytą dr. J. Jurkūno, kuris b u v o sus i r inkimo sekretor ius .

L. A. F. Ste ig iamojo sus i r inkimo,

į v y k u s i o 1940 m. lapkričio mėn. 17 d., Ber lyne, Achenbachst r . 1,

P r o t o k o l a s

Sus i r ink ime d a l y v a v o : pp. min. Škirpa, Galvanauskas , Ski-pitis, dr. Karvel is , Vi l iuš i s , Dirmeikis , kun. Yla, Pyrag ius

91

Juozas, Pyrag ius Jonas, inž. Brunius, Danta Aleksandras , Naš-l iūnas Jonas, Puodžius Stasys, Dženkait i s Juozas, Dženkai t i s Jonas, Va l iukėnas Antanas, Raila Bronys, Maceina Antanas, dr. Brakas, Kavolis Martynas, pulk. A m b r a z i e j u s , kun. Baraus-kas, Katilius Juozas, dr. A n c e v i č i u s ir dr. Jurkūnas .

Susir inkimą atidarė min. Škirpa ir j am pirmininkaut i pa-k v i e t ė p . Galvanauską.

Min. Škirpa, trumpai p a b r ė ž ę s , kur iam reikalui j i s yra a t v y k u s i u s s u k v i e t ę s i r p a ž y m ė j ę s k laus imo s v a r b u m ą , per-skaitė l ie tuvių aktyvis tų p a g r i n d i n i u s programinius d ė s n i u s i r b ū s i m o j o s ą j ū d ž i o t iks lus b e i s i ek imus .

Po savo p r a n e š i m o min. Škirpa k v i e t ė d a l y v i u s pas i sakyt i dė l programos i r dė l b ū s i m o j o s ą j ū d ž i o organizavimo.

P. inž. Brunius s iū lo L A F programoje s m u l k i a u pal iest i darbo klausimą. Ypač esą reikėtų išsamiai numatyti darb ininkų aprūpinimą n u o s a v y b e , darbo a v a n s a v i m o klaus imą ir t. t . Jo nuomone, reikėtų į atstatytą Lie tuvą žiūrėti kaip į social inę v a l s t y b ę . Tol iau p. Brunius i š k ė l ė mintį atkreipti ypat ingą d ė m e s į į atstatytos L i e t u v o s ter i torial inius k laus imus . Jo nuo-mone, atstatyta L i e t u v a turėtų su jungt i v i sas l ie tuvių gent is . Jis klausia, ar never tė tų galvoti apie Balt i jos va l s tyb ių s ą j u n g ą .

P. Skipit is manytų, kad nereikėtų š iuo metu diskutuoti programines deta les , b e t p i rmon ga lvon steigti organizaci ją, o p a s k u m diskutuoti jos p a g r i n d i n i u s k laus imus .

P. Maceina pas i sako visai pr ieš ingai p. Skipičio tezei . Jo nuomone, visų pirma reikėtų iš pagr indų pas i sakyt i dėl nau jos organizaci jos programos, i šdiskutuoti v i s u s jos e s m i n i u s k laus imus, o tik p a s k u m imti s teigt i pačią organizaci ją . Jei to dabar n e g a l i m a būtų padaryt i , j i s s iūlo tam reikalui su-šaukti sekantį sus i r inkimą ar ke l i s sus i r inkimus. Be to, p. Maceina klausia p . ministerį, ka ip j i s e s a m o j e p a d ė t y j e vaiz-duojas i m a ž ų j ų va l s tyb ių padėtį naujos ios Europos santvarkoje . Pasak jo, j e i mažos ioms v a l s t y b ė m s nebūtų lemta nau jo je E u r o p o j e turėti savo n e p r i k l a u s o m y b ę , tai mūsų darbas negalėtų būti naudingas .

P. Karvel is pala iko p. Skipičio n u o m o n ę ir nebūtų l inkęs pritarti p. Maceinos nus i s ta tymui . Esą dabar nela ikas disku-tuoti, kokią mažosios v a l s t y b ė s turės padėtį n a u j o j e Europoje , o lygiai n e g a l i m a būtų š iame ar k i tame sus i r ink ime smulkia i i šdiskutuoti v i s u s programinius k laus imus, b e t m e s tur ime stengt is tuojau sus iorganizuot i ir tuo sudaryti re ikiamą b a z ę mūsų, k a i p v ieneto, to l imesniam ve ik imui .

92

P. Pyragius pritaria p. Karvel io nus i s ta tymui . Esą, j e i kam pateikta p. min. Škirpos aktyvistų p lat forma būtų diskutuot ina, tai tas turėtų padaryti re ik iamas i švadas .

Min. Škirpa paaiškina, kad jo pateikta programa dar nėra galutinai apdirbta. Duota tik idė ja ir pagr indinia i aktyvistų t ikslai b e i jų uždavinia i . Programą galut inai turės paruošti tam reikalui sudaryta special i komisi ja . Vokiečiai aktyvistų idėjai rodą pa lankumo. T a d mūsų v e i k i m u i yra š ioks toks p lyše l i s , kurį reikia i šnaudoti . Nors tuo tarpu m e s n e g a l i m e veikt i v ieša i , b e t tai dar nereiškia, kad n e g a l i m e veikti už-darame ra te ly je . Dėl užmačių atstatytoje n a u j o j e L i e t u v o j e s tengt i s turėti s u j u n g t a s v i sas l ietuvių gent i s arba j a u dabar eiti pr ie tam tikro bloko su kitomis Balti jos v a l s t y b ė m i s p . minis ter i s manytų, kad dabar b e n t reikėtų p i rmoje e i l ė j e turėti g a l v o j e mūsų pagr indinį tikslą — aiškiai iškelti L ie tuvos v a l s t y b ė s atstatymo klaus imą, o p a s k u m j a u spręst i l ie tuvių g iminių s u j u n g i m ą į v ieną še imą arba b l o k a v i m ą s i su kitomis m u m s g i m i n i n g o m i s tautomis. Esą nereikią nus lyst i nuo savo tradici jų ir nuo to, ką e s a m e turė ję . Dėl organizaci jos min. Škirpa pare i škė , kad šiuo metu j i s manytų, kad būtų ger iaus ia, j e i j i s galėtų sudaryti tam tikrą pat ikėt inių g r u p ę , kur ie su-darys laikiną Aktyvis tų v a d o v y b ę . Pirmoje e i l ė j e reikėtų pa-traukti pr ie mūsų organizacinio darbo l ie tuv ius in te l igentus Ber lyne. Ei l inia is uždav in ia i s reikėtų laikyti s tudi jas vokiečių įvair ių g y v e n i m o sričių ir i š jų pas imokyt i , ypač organizaci jos . T o d ė l i lgai nelaukiant aktyvis ta i turėtų sueit i į kontaktą su at i t inkamais vokiečių s luoksnia i s b e i į s ta igomis. Be to, esą labai būtų re ika l inga neat idėl io jant užmegzt i ryš ius su savo idė jos draugai s L i e t u v o j e ir eiti pas j u o s su savo propaganda.

P. Galvanauskas manytų, kad š iuo metu nebūtų nei reikalo nei g a l i m y b ė s i š spręst i mūsų programos k laus imą. Esą š iandien m e s tur ime kalbėti tik ap ie organizaci ją ir s iekti atgauti savo v a l s t y b i n ę n e p r i k l a u s o m y b ę , o paskui j a u k a l b ė s i m e ap ie smulk-menas . T o d ė l , jo nuomone, š iandien reikia, i lgai nediskuta-vus , sudaryt i organizaci ją i r re ik iamus organus.

P. Dirmeik i s konstatuoja, kad b ū s i m a s i s Aktyv is tų s ą j ū d i s b u s pol i t inė organizaci ja su tam tikru savo turiniu. Esą iš programos matyti, kad m e s g l a u d ž i a m ė s pr ie Vokiet i jos, i r darosi į s p ū d i s , kad m e s k o v o s i m e už vokiečių režimą ir už Vo-kiet i jos la imėj imus . Tokiu b ū d u mūsų organizaci jos l ikimas pr ik lausys ią s nuo to, kuo karas b a i g s i s . Jam atrodytų, je i Vokiet i ja karą pralaimėtų, tai aktyvistų organizaci ja neturėtų

93

i d ė j i n ė s bazės ir ka ip tokia turėtų išnykti . T u r ė d a m a s tai ga lvo je , p. Dirmeik i s klausia, ar aktyvistai taps kovotojais d ė l Vokiet i jos ateit ies, ar ras kitą kelią, kuris nepr ik lausomai nuo b e t kurių konjunktūrų vestų prie Nepr ik lausomos Lie tuvos atstatymo.

Min. Škirpa p a b r ė ž ė , kad m e s tur ime savo kovą derin-ti su Vokiet i jos kova ir tokiu b ū d u tur ime su ja i s bendra-darbiaut i . Tačiau tai dar nereiškia, kad mes su vokiečia is b e n d r a d a r b i a u t u m e b e s ą l y g i n a i . Mes tur ime užsit ikrinti jų pa-ramą, nes tik tada g a l ė t u m e siekti s a v ų j ų tikslų, pr i s idėdami pr ie kovos pr ieš bendrą pr iešą.

E. Galvanauskas, p a p i l d y d a m a s min. Škirpos paa i šk in imus, pare i škė, jog, jo nuomone, m e s vokieč iams praktiškai n ieko n e g a l i m e padėt i . Vi sa tai, pr ie ko m e s g l a u s i m ė s ar su kuo e i s ime, yra nei d a u g i a u nei mažiau tik p r i e m o n ė mūsų t iks lams siekti, b e t ne idealas arba tikslas. Taigi , esą, ke i s i s laikai, gali pas ikeis t i i r mūsų pr iemonės , be t t iks las pas i l iks v i s tas pats, būtent : nežiūr int kokia kaina išlikti g y v i e m s kaip tautai ir atstatyti nepr ik lausomą Lie tuvos v a l s t y b ę .

Pas iba igus p r a n e š i m u i i r d i s k u s i j o m s bei paa i šk in imams, min. Škirpa p a k v i e t ė v i sus d a l y v i u s pasirašyti L ie tuv ių Akty-vistų Fronto s te ig iamąj į aktą.

Po to min. Škirpa paprašė sutikti būti pat ikėt iniais : p p . E. Galvanauską, inž. Brunių, R. Skipitį, A. Val iukėną, A. Maceiną ir K. Žalkauską.

Sus ir inkimas baigtas tautos h imnu.

Lie tuv ių Aktyvis tų "Steigiamasis Aktas" s k a m b a šitaip: — Mes, žemiau pas i rašę l ietuviai , l ik imo atblokšti į

Vokiet i jos sost inę Berlyną, š . m. lapkričio mėn. 17 dieną sus i r inkę pas p. K. Škirpą jo b u t e Achenbachst r . 1 ir iš-k lausę jo praneš imą apie Nepr ik lausomos Lie tuvos ž lug imo pr iežast i s i r ap ie g a l i m u m u s b e i ke l ius L ie tuvos v a l s t y b e i vė l atstatyti,

re i šk iame vis i šką pritarimą s u m a n y m u i sutelkti v i sas lie-tuvių tautos aktyv iąs ias j ė g a s į Lie tuvių Aktyvis tų Frontą kovai už T ė v y n ė s L i e t u v o s i š la i sv inimą i š komunis t inio sovietų j u n g o .

Įs i t ikinę, kad atstatytos L ie tuvos tvarkymas Aktyvis tų Fronto ideologi jos pagr indai s yra t ikriausias ke l ias l ie tuvių tautos idea-lams siekti, m e s p i rmie j i s tojame į Lietuvių Aktyvis tų Frontą ir p r i s i i m a m e visas jo nariams u ž d e d a m a s pare igas i r drausmę.

94

T ė v y n ė s Lie tuvos ir L ie tuv ių Tautos labui , k v i e č i a m e K. Škirpą, Pirmąj į Nepr ik lausomos 'Lietuvos Kar iuomenės Kūrėją-Savanorį ir Lietuvių Aktyvis tų Fronto iniciatorių, imtis žygių vykdyt i mūsų nusis tatymą ir vadovaut i Lietuvių Aktyvis tų Frontui.

K o v o k ! Tvir ta is ž ingsnia i s , Drąsiai p i rmyn — Už naują, la isvą Lie tuvą ! Ber lynas, 1940 metų lapkričio 17 dieną.

P a r a š a i : J. Vi l iuš i s , E. Galvanauskas, M. Kavolis, St. Puodžius, P. Skurauskas , J. Pyragius, J. Našl iūnas, J. Jurkūnas, R. Skipitis, Jz. Dženkait i s , K. Brunius, B. Raila, A. Va l iukėnas , Jn. Džen-kaitis, J. Čiuberk i s , Jz. Pyragius, M. Kukutis, T. Dirmeikis , St. Yla, A. Maceina, dr. P. Karvelis, A. Danta, pulk. Ambra-zie jus , kun. Barauskas, J. Katilius, dr. M. Brakas ir dr. Pr. Ancev ič ius .

Sut inku: (pas.) K. Škirpa.

Kaip t iems, kurių parašai f i g ū r u o j a po L A F s te ig iamuoju aktu, taip i r man pačiam b u v o a išku, j o g kitaip pas ie lg t i tada n e b u v o gal ima ir kad Lie tuvos dipl . postas B e r l y n e turė jo v a d o v a v i m o naštą pris i imti . Tai čia p a ž y m i u ne d ė l to, kad man teko gr iebt i s iniciatyvos e f e k t y v i a m p a s i p r i e š i n i m u i Sov. Rusi jos agres i ja i pr ieš L ie tuvą — pačiam įdiegt i pirmą pogrin-džio organizaci jos daigą, b ū n a n t Kaune b i rže l io mėn. gale, p irmam iš L ie tuvos diplomatinių postų u ž s i e n y pareikšt i for-malų protestą pr ieš L ie tuvos v a l s t y b i n ė s n e p r i k l a u s o m y b ė s sugr iov imą ir paruošt i pradinį jos s u v e r e n u m o atkūrimo planą. Tai p a ž y m i u dėl to, kad šio t ikslo s iek imas, i šnaudojant Maskvos - Ber lyno pakto e v e n t u a l ų ž lugimą, automatiškai ver tė L ie tuvos postą Ber lyne imtis a tsakingos v e i k l o s be i v a d o v a v i m o LAF-tui, be kurio vargu ar būtų p a v y k ę paruošti ir į v y k d y t i 1941 m. b i rže l io 23 dienos visuotinį mūsų tautos suki l imą.

Lapkrič io 17-ji t e b u v o tik v i e n a iš l ie tuvių aktyvis tų or-ganizacinės ve ik los datų, kuria tapo atžymėta formali L A F užuomazga . T u o b ū d u b u v o duotas va izd ingas p a v y z d y s lie-tuv iams aktyv i s tams, kaip organizuotis b e s ą l y g i n ė s v i e n y b ė s pagr indai s sėkmingai kovai pravest i . Bet tai dar n e b u v o joks ga lut inis L A F v a d o k laus imo i š s p r e n d i m a s . Šio k laus imo

95

t inkamas i š s p r e n d i m a s tebūtų pas idaręs praktiškai įmanomas, kai pati kova jau būtų laimėta. T o d ė l L A F organizaci jos įstatų pro jekte b u v o pasakyta (Str. 4) štai kas:

— Pirmuoju Lietuvių Aktyvis tų Fronto v y r i a u s i u o j u vadu laikomas mūsų tautos sūnus , savo d a r b u ir a s m e n i n i u pasi-auko j imu lemiamai p a v e i k ę s L i e t u v o s pr i s ikė l imą nau jam ne-pr ik lausomam v a l s t y b i n i a m g y v e n i m u i . A p i e tokio asmens pa-s ire iškimą sprendžia p i rmasis Lietuvių Aktyvis tų Fronto d idys i s kongresas . Je i toks a s m u o ne i š ryškėtų, tai L ie tuv ių Aktyvis tų Fronto vyr iaus ią j į vadą renka Lietuvių Aktyvis tų Fronto di-dys i s kongresas balsų d a u g u m a . —

Asmuo, laikinai ar galutinai pastatytas d i d e s n ė s organiza-cijos p r i e š a k y j e , v ienas v iską atlikti n e p a j ė g t ų . Jis yra reika-l ingas gerų talkininkų darbe, už kurį formali a t s a k o m y b ė tačiau gu la ant to, kam patikėtas b e n d r a s v a d o v a v i m a s or-ganizaci jai ir jos veik la i . Mano p a s i ū l y m u , duotie j i man tal-kininkai, vadinami L A F v a d o pat ikėt iniais , galėtų būti pri-lyginami štabo kar ininkams, j u o labiau, kad L A F n e b u v o jokia parti ja, be t k o n s p i r a t y v i n ė kovos organizaci ja su jai pr iva loma kuone kar ine d r a u s m e . L A F vadas i r j am paskirt i patikėtiniai sudarė v a d o v a u j a m ą j ą organizaci jos grandį, kur io je v is i klausi-mai b ū d a v o i šd i skutuojami i r sprendž iami be b a i m ė s , kad ve ik los pas laptys galėtų išeiti į v i e š u m ą arba kurios nors svet imos ša l ies būtų patirtos.

I lgainiui, kai L A F ve ik la vis labiau i š s ip lė tė ir vadovau-jamaja i grandžiai pas idarė per s u n k u vienai v iską aprėpti , b u v o sudaromos specia l ios komis i jos pagal atskiras sritis. Joms b u v o paves ta iš anksto pas tudi juot i i r paruošti pro jektus , kaip tą ar kitą sritį reiktų tvarkyti , k u o m e t kraštas b u s nuo bol-š e v i z m o apvalytas ir teks g y v e n i m ą kurti i š naujo. Komisi jų p i rmininkais b u v o pakvies t i a s m e n y s ger iaus ia i n u s i m a n ę toje ar ki to je sr i ty je, turė ję iš seniau patyrimo ir intelektua-liai kva l i f ikuot i k i e k v i e n a s savo komis i jos s r i ty je . J ie b u v o įga-linti pasir inkti į komisi jų narius d a u g i a u atit inkamų sričių special is tų b e i tokių, kur ie savo j ė g a s i r savo patirtį norėjo paskirt i pasir inktai ve ik la i . T u o b ū d u pala ipsniui b u v o pri-trauktos pr ie L A F k ū r y b i n i o darbo b e v e i k v i sos in te lektua l inės p a j ė g o s , k iek tik jų tada b u v o Ber lyne ir arčiau Reicho sost inės pr i s i r inkę l ietuvių a tbėgė l ių tarpe.

B u v o sudarytos ir fakt iškai v e i k ė arba dar tik formavosi sekančios komisi jos, kurių p i rmininkais b u v o p a k v i e s t i : 1) doc. dr. A. Maceina — ideolog i jos komisi ja i , 2) inž. K. Bru-

96

nius — organizaci jos, 3) inž. E. Galvanauskas — f inansų, 4) dr. A. Danta — p r e k y b o s , 5) pulk. ltn. inž. Ambrazie-j u s — pramonės , 6) dr. P. Karvelis — ž e m ė s ūkio, 7) dr. Pr. A n c e v i č i u s — darbo ir social inės apsaugos , 8) dr. M. Brakas — te i s ingumo, 9) prokur. K. Žalkauskas — admi-nistraci jos, 10) adv. R. Skipit is — užs ienio l ie tuvių, 11) redakt. Alantas — kultūros, 12) kun. prof. St. Yla — doro-v i n g u m o , 13) inž. Į. Augusta i t i s — sus i s iek imo, 14) gen. St. Raštikis — krašto apsaugos , 15) dr. Karve l ienė — moterų, 16) dr. T. Dirmeik i s — polit ikos, 17) redakt. B. Raila — propagandos , 18) dr. J. Jurkūnas — j a u n u o m e n ė s , 19) maj . St. P u o d ž i u s — ryšių su kraštu, ir 20) polic. kpt. J. Dženkai t i s — s a u g u m o re ikalams.

Komisi jų p i rmininkai b u v o apjungt i į d idesnį kolektyvinį organą, kuris d r a u g e su L A F v a d o v a u j a m o s i o s g r a n d i e s nariais (vado pat ikėt iniais) b u v o sudaręs prov izor inę L A F Tarybą . Ji b ū d a v o s u k v i e č i a m a tik kartkarčiais, kada k i ldavo koks prin-cipinis pol i t inės r e i k š m ė s k laus imas arba š iaip koks ypatin-gai s v a r b u s reikalas, l iečiąs L A F ve ik lą .

Ž i ū r ė j u s i e m s į L A F branduol į B e r l y n e iš toli, iš Sovietų pr i s lėg tos Lie tuvos, ga lė jo atrodyti, j o g tą branduol į suda-riusių l ie tuvių darbas T ė v y n ė s L i e t u v o s labui turė jo vykti labai sk landžia i , be jokių savitarpio n e d a r n u m ų . To iš jų re ika lavo pati LAF-to užs ibrėžto j i mis i ja ir l i e tuv i škas patriotizmas. Deja, taip tik ga lė jo atrodyti, b e t faktiškai taip n e b u v o . T i e k pr ieš LAF-to formalinį į s ikūrimą, tiek j a m įs ikuriant, o y p a č jam p r a d ė j u s vystyt i savo veiklą, b u v o įvair ių ne-sus iprat imų bei nuomonių skir tumų, kur ie pasunkino L A F v a d o v y b ė s naštą ir kartais k ė l ė jai didel į sus i rūpin imą.

Pirmo apgai lė t ino s iurpr izo sus i laukiau ne iš kur kitur, ka ip iš ten, iš kur jo tikrai n e b u v a u t ikė jęs i s susi laukti . Dar pr ieš L A F sus i formavimą pulk. K. Grinius, b u v . karo attache prie P a s i u n t i n y b ė s Ber lyne, su intr igavo b u v . jos kai kur iuos p a r e i g ū n u s statyti re ikalavimą, kad sudaryčiau iš jų kažkokį ve ik los komitetą. A t s i v e d ę s lapkričio 3 d. pas mane į mano butą b u v . p r e k y b o s patarėją St. Kuzminską ir ė jusį konsular inio skyr iaus v i r š in inko pare igas VI. Čepą, pulk . K. Grinius m ė g i n o jų visų vardu įtikinti mane, j o g vokieč iams P a s i u n t i n y b ę uždar ius, j i kaip įstaiga nustojusi egzis tuot i i r kad todėl aš n e b e g a l į s laikyti save jok iu jų š e f u . J ie dės tė nuomonę, j o g tol imesnį b e n d r a d a r b i a v i m ą su manim, kaip su b u v . L ie tuvos pas iunt iniu Ber lyne, j i e tesupranta tik ka ip bend-

97

radarbiav imą l y g y b ė s pr incipu, kur tes i skai tyčiau " p i r m u o j u l y g i ų j ų ta rpe" . Be to, reikalavo, kad pr i traukčiau pr ie jų g r u p ė s kai kur iuos b u v . mūsų v i s u o m e n ė s v e i k ė j u s i š atbė-gėl ių tarpo. Tuo b ū d u esą sus idarytų v e i k l o s komitetas, kur v is i k lausimai būtų aptariami ir sprendž iami balsų dau-guma. Ponas Kuzminskas, kurį b u v a u pr ieš tai p r a v e d ę s į Lie tuvių Draugi jos Ber lyne p i rmininkus rūpint is a tbėgė l ių šalpos ir g lobos reikalais, rodė pas ikės in imo, kad kuklų piniginį rezervą arba jo dalį, kurį b u v a u s u d a r ę s sau toli-m e s n ė s d ip lomat inės ve ik los re ikalams po P a s i u n t i n y b ė s su-s p e n d a v i m o i š vokiečių p u s ė s , perte ikčiau jo v a d o v a u j a m o s draug i jos va ldyba i a tbėgė l ių šalpai.

P a s i u n t i n y b ė s s u s p e n d a v i m a s i š vokiečių p u s ė s dar ne-re i škė tarptaut inės t e i s ė s požiūr iu j o s galut inio l ikv idav imo. Pagal L i e t u v o s į s ta tymus tai t ega lė jo padaryt i tik te i sė ta L ie tuvos v y r i a u s y b ė . Sugr įžęs i š pas iunt inių konferenc i jos (Romoje), aš b u v a u savo b u v u s i u s b e n d r a d a r b i u s p a i n f o r m a v ę s , j o g ten b u v o nutarta, kad tie L ie tuvos pas iunt iniai , kurių p a s i u n t i n y b ė s tapo suspenduotos , turi su savo pagr indin ia i s b e n d r a d a r b i a i s ir karo attachės, kur tokie buvo, pasi l ikti sos-t inėse, kur j i e b u v o akredituoti, i r toliau rūpint is L ie tuvos interesais , kiek kuriam dar būtų įmanoma. Sudarymas be t kokio " v e i k l o s komite to" ne tik nebūtų g a l ė j ę s atstoti suspen-duotos Pas iunt inybės , o tik būtų re i škęs galutinį s u l i k v i d a v i m ą Lie tuvos d ip l . posto Ber lyne. Todėl pare i šk iau m i n ė t i e m s savo b u v . kolegoms, j o g nepritar iu jų s u m a n y m u i , laikau s a v e i r toliau įpare igotu nešti L ie tuvos dipl . atstovo naštą Ber lyne, prašiau j u o s laikytis subordinaci jos be i pr ideramos d r a u s m ė s ir kv ieč iau j u o s man page lbėt i , kuo kas gal i , o ne kaišioti paga l ius į v i e n y b ė s s t ipinus. Kartu ats isakiau patenkinti Kuz-minsko p a g e i d a v i m ą , kad turimą kuklų piniginį rezervą arba nors jo dalį perduočiau arba, kaip j i s sakė, " p a s k o l i n č i a u " Lietuvių Draugi ja i a tbėgė l ių šalpos re ikalams, nes tą rezervą b u v a u s u d a r ę s polit ikos veiklai , o ne labdaros t iks lams. Patariau, kad susirastų lėšų a t b ė g ė l i a m s šelpt i i š kur kitur, nes ka lbama d r a u g i j a i r b u v o šiam reikalui sudaryta.

Vis i trys b u v o tokiu mano nus i s ta tymu labai nepatenkint i i r a t s i sve ik ino su manim b e v e i k nemandagia i , p a d a r y d a m i man užgaunančių priekaištų.

Kuomet v i s a tai darės i , pulk . K. Grinius jau b u v o su-p l a n a v ę s i r paty lomis ruošės i savaval i ška i palikti L ie tuvos karo attache pare igas ir i švykti į saugų j į užjūrį . Mano atkalbinė j imai,

98

kad to nedarytų, jo n e p a v e i k ė , i r j i s sakytas pare igas metė tokiu metu, kai L ie tuvos g e l b ė j i m a s iš soviet i škojo okupanto nagų re ika lavo sakytų pareigų i n t e n s y v a u s v y k d y m o , kitaip sakant — tolesnio p a l a i k y m o glaudžių santykių su vok. karo v a d o v y b ė s karininkais, su kuriais p u l k . Grinius b u v o , pagal savo funkci ja s , kaip karo attache, iš sen iau s u s i d r a u g a v ę s .

Kito s iurprizo sus i laukiau iš dr. P. Karvelio. Sakau "s iur-pr izo", nes dr. P. Karvel is nuo pat p a b ė g i m o iš L i e t u v o s po soviet inių j ė g ų į s ibrov imo į mūsų kraštą b u v o parodęs gražios iniciatyvos talkininkauti L ie tuvos d ip l . postui Ber lyne, kai desperat i ška i i e ško jau kelių ir g a l i m y b i ų Lietuvai ge lbė t i . Jis ga lė jo su pagr indu tikėtis būti p a k v i e s t a s į L A F v a d o " p a t i k ė t i n i u s " . Deja, jo kandidatūros nepa la ikė jo pat ies v ien-minčiai, b u v . kr ikščionių demokratų ve ikė ja i , į s i j u n g ę į L A F branduol į Ber lyne, ir statė kandidatūrą dr. A. Maceinos. Juo labiau, kad šiam pastara jam b u v o numatyta pavest i suformuluot i LAF programos projektą, kaip aukštų kva l i f ikaci jų sociologui ir f i losofui .

D e m o n s t r u o d a m a s savo nepas i tenkinimą, kad į L A F v a d o " p a t i k ė t i n i u s " n e b u v o pakvies tas , dr. P. Karvel is lapkričio 23 d. staigiai į te ikė man trumpą raštą, kur iuo pare i škė, kad la ikyčiau j į iš L A F išs to jus iu, tuo pastatydamas m a n e į labai nemalonią padėtį jo a s m e n s atžvi lg iu. Kadangi toks jo pasiel-gimas n e s i d e r i n o su d r a u s m ė s re ikalavimais , kur iuos L A F nariai t u r ė d a v o pris i imti, ir re i škė pas ikės in imą į L A F susi-cementav imą, tai ne turė jau kitos i še i t ies , kaip imtis nemalonios pare igos — pare i šk imo į te ikėją į spėt i , j o g j i s b u s iš L A F narių tarpo i šbrauktas už su laužymą d r a u s m ė s ir kad ap ie tai b u s p a s k e l b t a s motyvuotas L A F v a d o v y b ė s sprendimas , j e i dr. Karvel is savo pare i šk imo neats i imtų. Pareiškimą gruodžio 16 d. j a m at šaukus, incidentas l ikv idavos i . Bet j i s nel iko be žaizdos L A F v i e n y b e i , nes dr. Karvelis po to k a l b ė j o ki t iems, j o g te laikąs ją tik " v i e n y b e iki E i t k ū n ų " . . .

Kiek a p s i j u n g i m a s į L A F organizaci ją l iečia pačią jos v a d o v a u j a m ą j ą grandį — L A F vado patikėtinių g r u p ę , jos narių tarpe n e b u v o k i lę nė mažiausių tarpusav io nesus iprat imų iki pat tautos 1941 m. b i rže l io 23 d ienos suki l imo la imėj imo. Jo paruoš imui j i e n e p a s i g a i l ė j o nei laiko nei e n e r g i j o s . Iš-skyrus kolegą K. Žalkauską, kuris b u v o s u r a d ę s sau darbo L e i p z i g e ir a tvaž iuodavo į Berlyną da lyvaut i L A F v a d o v y b ė s p o s ė d ž i u o s e tik retkarčiais, vis i kiti jos nariai s u s i r i n k d a v o posėdž ių kas savai tę ne tik kartą, b e t neretai ir ke l i s kartus,

99

aptarti k laus imams, kur ie i ški ldavo, ir padaryt i r e i k a l i n g i e m s nutar imams. Kai j a u n e s n i o amžiaus jos nariai parodė tikro d inamizmo ve ik lo je , v y r e s n i o amžiaus a s m e n y s s v ė r ė sprendi-m u o s e savo pol i t ine patirtimi a t sak ingo je v e i k l o j e .

L A F v a d o v a u j a m o s i o s g randies ve ik la b u v o tikrai konspi-ratyvi, nors ir n e b ū d a v o v e n g i a m a pritraukti į jos s laptus pa-s i tar imus ir kitus L A F v e i k ė j u s , ne jos narius (vado patikė-tinius). Tačiau su t ikru p a s i g ė r ė j i m u p r i s i m e n u , j o g pas laptys b u v o iš la ikytos v i su 100% taip, kad atrodo, j o g vokiečių s a u g u m a s iki pat lemtingos b i rže l io 23 d ienos n e g a l ė j o patirti, kas L A F v a d o v y b ė s b u v o tariama, i r laiku susiorientuoti , j o g Lietuvių Aktyvis tų Frontas b u v o va i ruo jamas pastatyti hit lerinį Reichą pr ieš L ie tuvos va l s tyb in io s u v e r e n u m o atkūrimo į v y k u s į faktą, k u o m e t ė m ė aiškėti , jog artėjant rusų - vokiečių karui vokiečiai keičia savo politiką Lie tuvos k laus imu ir p lanuoja ją pag lemžt i , kaip pr ieš tai b u v o 1940 metais padar ius i So-vietų Rusi ja .

LĖŠŲ KLAUSIMAS

K i e k v i e n a pol i t inė ve ik la yra sus i jus i su d i d e s n ė m i s ar m a ž e s n ė m i s i š la idomis . Kas tokios ve ik los imasi ar yra aplin-kyb ių pr ivers tas jos imtis, tas turi iš anksto pas irūpint i , iš kur surasti tam reikal ingų lėšų.

Šis k laus imas b u v o Lie tuvos diplomati jos i škeltas ir ati-t inkamas p a s i ū l y m a s padarytas Kaunui b e n e porą savaičių po 1939 m. spal io 10 d ienos pr ievartos sutarties pas i rašymo su Maskva, kuria b u v o leista Sov. S ą j u n g a i pastatyti rusų raud. armi jos įgu las Lie tuvos v i d u j e . Buvo l e n g v a numatyt i , j o g nuo to momento Lietuvos n e p r i k l a u s o m y b ė b u v o ats idūrus i mirt inos g r ė s m ė s p a v o j u j e , kuris ga lė jo jai iškilti k i e k v i e n u metu. T o d ė l b u v o iš d iplomati jos p u s ė s patarta L ie tuvos v y r i a u s y b e i i š anksto pas irūpint i padėt i kur nors saug io je v i e t o j e u ž s i e n y d i d e s n ę sumą pinigų svet ima valiuta, kad, i š t ikus kokiai ka-tastrofai su L i e t u v a ir jos v a d o v y b e i pas i t raukus į užs ienį , būtų iš ko apmokėti jos ir diplomatinių postų i š la ikymo iš laidas ir vystyt i pol i t inę - d ip lomat inę akci ją Lie tuvos rei-kalui apginti v isur, kur tik ir kaip tik b u v o įmanoma.

Kalbamą piniginį rezervą b u v o s iū loma padėti u ž s i e n y taip, kad j i s jok iam mūsų krašto okupantui nebūtų pr ie inamas ir

100

kad j u o b ū t u m e g a l ė j ę laisvai d isponuoti . Tai b u v o ne tik apdairus, b e t i r prot ingas pas iū lymas . Juk a i šku savaime, kad aukų r inkimo ke l iu k iek d i d e s n i o masto pol i t inės v e i k l o s fi-nansav imas būtų b u v u s i fantazi ja, nerea lus da lykas . Antra ver tus , aukų r inkimą v a l s t y b ė s re ika lams būtų b u v ę s u n k u i r pateis int i , nes k i e k v i e n a m galėtų kilti k laus imas: argi per 20 su v i r š u m metų savo v a l s t y b ė s , kuri p a s i ž y m ė j o v i s o k e r i o p u progresu, n e b u v o gal ima sutaupyt i i r padėt i u ž s i e n y d i d e s n i o p inig inio rezervo tos pačios v a l s t y b ė s g y n i m o t iks lams n e l a i m ė s a t v e j u ? . .

T iek gen. Černiaus v y r i a u s y b ė , kuri į s i le ido minėtas sve-timos v a l s t y b ė s į g u l a s į Lietuvą, tiek vė l iau sekus i Merkio v y r i a u s y b ė , kuri s u s i l a u k ė 1940 m. b i rže l io 15 d ienos ka-tastrofos, b u v o pakartotinai nutarus ios pravest i g inkluotą pasi-pr ieš in imą prieš grėsus ią iš Sovietų p u s ė s agres i ją ir iš anksto padėti u ž s i e n y pinig inių išteklių to l imesniam Lie tuvos gyn imui poli t iškai d ip lomat inėmis p r i e m o n ė m i s . Deja, ka ip d a u g kas Smetonos rež imo metu, taip ir ka lbamu atve ju b u v o tik nu-tarta, b e t ne padaryta. A p i e š į skandal ingą Kauno aps i le id imą aš patyr iau tik po 1940 m. b i rže l io 15 d ienos katastrofos, kada iš Nepr ik lausomos Lie tuvos v a l s t y b ė s b e b u v o l ikę tik ši-puliai — kel ios d e š i m t y s jos diplomatinių b e i konsular inių pare igūnų u ž s i e n y j e , kurių tarpe žymi dalis i š lepintų biuro-kratų pol i t inės kovos darbui už naują Lie tuvos atkūrimą visai nė netiko.

Bet i r šis Nepr ik lausomos L i e t u v o s l ikutis, kuris b u v o sov ie t i ška jam jos okupantui nepas iek iamas , b u v o Kauno paliktas ne tik be v y r i a u s y b ė s instrukci jų, b e t i r be p inig inių išteklių r imtesnei pol i t inei ve ik la i . Net pats R e s p u b l i k o s Prez identas A. Smetona, vos s u s p ė j ę s pasprukt i į užs ienį, t e g a v o tik su d ide l ia i s s u n k u m a i s p inigų svet ima val iuta iš L ie tuvos Banko. Paties A. Smetonos tvirt inimu, tai t e b u v u s i kukl i suma, atitikusi jo nuosavas santaupas . J i b u v o pakankama jo i r jo še imos p r a g y v e n i m u i kiek i lgesnį laiką Europo je . Jokių special ių sumų pol i t inei ve ik la i A. Smetona su sav im irgi n e b u v o a t s inešęs . Viskas b u v o pal ikta sovietų okupantui , p lė š r ia jam mūsų krašto ir jo turtų užgrobikui .

Rusams Lietuvą o k u p a v u s , jos diplomatiniai postai užsie-n y j e liko su minimal inia i s avansais e inamos ioms iš la idoms. Normaliai j i e b ū d a v o užs. rkl. min-jos centro p e r v e d a m i postams u ž s i e n y kas trys mėnes ia i , g a v u s ats i skai tymo trimė-n e s i n e s apyskai tas . P r a d ė j u s grėsti Lietuvai pavo ju i i š Sov.

101

Rusi jos, sakyti avansai b u v o padidint i iki 6 b iudžet in ių mėne-sių, i š s k y r u s avansą Lie tuvos dipl . postui Ber lyne . Šiam postui kažkodėl b u v o palikta sena trijų m ė n e s i ų norma. Bet i r ją tas postas t e s u s p ė j o gauti iš užs . rkl. min-jos centro p a s k u t i n ę savai tę pr ieš p a s k e l b i m ą tariamų r inkimų į L i a u d i e s se imą ir formalų Lie tuvos v a l s t y b i n ė s n e p r i k l a u s o m y b ė s sugr iov imą. Tai t e b u v o paprastas avanso p a p i l d y m a s a p m o k ė j i m u i algų P a s i u n t i n y b ė s tarnautojams už tris m ė n e s i u s ir a p m o k ė j i m u i kitų s m u l k e s n i ų išlaidų už tą laiką, o ne koks avansas pol i t inės ve ik los i švys tymui , l y g Kaunui būtų tada atrodę, kad tokia ve ik la Lietuvai ge lbėt i , i š viso, Ber lyne nebūtų b u v u s i reika-l inga.

Paaiškė jus , kad jokio s t a m b e s n i o p in ig in io rezervo į užsie-nį poli t inei L i e t u v o s g y v e n i m o akcijai n e b u v o p e r v e s t a , m ė g i n a u re ikal ingą lėšų sumą parūpint i L ie tuvos Pas iunt inybe i Ber lyne, panaudojant tam reikalui egz i s tavus ią tarp abie jų va l s tyb ių c lear inginio ats iskai tymo s is temą. Bet tai b u v o s u s i j ę su di-desn ia i s formalumais , ne tik iš vokiečių, b e t ir iš mūsų va ldž ios įstaigų p u s ė s , b ū t e n t — visų pirma, tam b u v o rei-kal ingas atit inkamas Lie tuvos v y r i a u s y b ė s nutar imas; antra, gauti paskyr imą c lear ingo komis i jos p i rmininko iš L ie tuvos pu-s ė s v ie to j J. Norkaičio, p a b ė g u s i o į užs ienį ; trečia, susitarti su vokiečia i s dėl c lear inginių sumų p a n a u d o j i m o Pasiunti-n y b ė s re ikalams, i r ketvirta, suspėt i atlikti p inigų p e r v e d i m o operaci ją, nežiūr int to, kad laiko iki sovietų paskut in io s m ū g i o L i e t u v o s v a l s t y b ė s e g z i s t a v i m u i b e b u v o l ikę labai mažai.

Prof. V. Krėvė - Mickev ič iaus parodyto šio s v a r b a u s re ikalo suprat imo d ė k a b i rže l io 28 d., dar b ū d a m a s Kaune, g a v a u raštišką v y r i a u s y b ė s p a v e d i m ą imtis žygių gauti vokiečių suti-kimą perkel t i mūsų P a s i u n t i n y b ė s d i spozic i jon d i d e s n ę sumą iš mūsų III-sios c lear ingo sąskaitos. Sakyto rašto (Nr. 805) tur inys b u v o toks:

— Ryš ium su Tamstos šio b i rže l io mėn. 22 d. raštu Nr. 300/sl., kur iuo Tamsta siūlai padaryt i žygių pas Vo-kiet i jos v y r i a u s y b ę , kad j i sutiktų perkel t i P a s i u n t i n y b ė s dis-pozic i jon d i d e s n ę pinigų sumą iš III-sios c lear ingo sąskaitos, turiu g a r b ę pastebėt i , kad be nurodytų Tamstos rašte motyvų yra dar tam ir kitas s v a r b u s motyvas, būtent : praktika jau yra parodžius i , kad yra labai maža v i l t ies tą sąskaitą kada nors i š lygint i c lear ingo ke l iu , i r dabar sus i r inkus i j o j e per 10 mil i jonų litų suma, atrodo, gali būti i l g e s n i a m laikui už-blokuota.

102

T o d ė l Tamsta esi prašomas padaryt i žygių pas Vokiet i jos v y r i a u s y b ę , kad j i sutiktų p e r v e s t i gal imai d i d e s n ę Lietuvai pr ik lausančių p i n i g ų sumą iš III-sios sąskaitos mūsų Pasiunti-n y b ė s B e r l y n e d i spozic i jon.

Tokiu b ū d u p e r v e s t a i s p inigais tektų p i rmoje e i l ė j e ap-mokėti pačios P a s i u n t i n y b ė s ir Gen. Konsulatų Karal iaučiu je ir Kla ipėdoje i š la ikymo iš laidas ir eventual ia i daryti kitus vals-t y b ė s m o k ė j i m u s Vokie t i jo je .

Kiekv ienu betg i a tve ju tuos p in igus naudoti P a s i u n t i n y b ė galėtų tiktai g a v u s i specialų mano nurodymą. —

Raštas b u v o pas i rašytas pat ies prof. V. Krėvės - Mic-kevič iaus, kaip minis ter io p i rmininko p a v a d u o t o j o i r užs ienių reikalų minister io.

Kitu tos pačios 28 b i rže l io d ienos raštu, pas i rašy tu irgi prof. Krėvės - Mickevič iaus, aš b u v a u paskirtas c lear ing inės komis i jos p i r m i n i n k u iš Lietuvos p u s ė s , apie ką b u v o tuojau pat noti f ikuota Vokiet i jos v y r i a u s y b e i p e r vokiečių P a s i u n t i n y b ę Kaune

Grįžęs iš Kauno, aš tuojau sus i s iek iau su c lear ingo ko-mis i jos p i rmininku iš Vokiet i jos p u s ė s pas iunt in iu dr. Schurre, i r papraš iau Vokiečių v y r i a u s y b ė s sut ikimo p e r v e s t i mūsų P a s i u n t i n y b ė s d i spozic i jon 3 mi l i jonus litų iš c lear ingo III sąskaitos, kur io je tada, pagal P a s i u n t i n y b ė s p r e k y b o s patarė jo St. Kuzminsko apskaič iavimą, b u v o Lie tuvos naudai 6,3 mili-jonai l itų. Kadangi p r a š y m a s n e b u v o paprastas, tai j am pra-vest i b u v a u paprašęs dr. Kleisto talkos, kad j i s pave ik tų , kur re ikė jo, kad prašymas būtų patenkintas . Po kel ių pasi-ka lbė j imų su Schnurre l iepos 15 d. gavau iš jo formalų at-sakymą sekančio turinio:

— Atsakydamas į Tamstos š. m. l iepos 1 d ienos raštą, š iuo pare i šk iu, j o g sut inku, kad būtų p e r v e s t a s i š Ypat ingos sąskaitos IV (Patarnavimai) 500,000 litų e k v i v a l e n t a s į Lie tuvių P a s i u n t i n y b ė s sąskaitą Vokiet i jos Banke Ber lyne r e c h s m a r k ė m i s padengt i P a s i u n t i n y b ė s ir L ie tuvos Konsulatų i š la ikymo iš-laidoms, o taip pat k i t iems tos P a s i u n t i n y b ė s m o k ė j i m a m s Vo-kiet i jo je . Šį sut ikimą d u o d u su są lyga, j e i p e r tą pačią IV (Patarnavimai) sąskaitą 500,000 litų suma, v ienkart ar dal imis, b u s p e r v e s t a Vokiečių Pas iunt inybe i Kaune šios pastarosios t iks lams.

Reicho Ūkio Minis ter i ja imsis re ikal ingų žyg ių p e r v e s t i aukščiau suminėtą sumą Vokiet i jos Bankui Lie tuv ių Pasiun-t i n y b ė s d ispozic i jon. —

103

Vokiečių p a g e i d a v i m a s , kad pinigai būtų imami iš kitos, būtent IV sąskaitos, n e g u b u v a u prašęs , b u v o s u d a r ę s kom-plikaci ją, nes š io je sąskai to je Kaune tada n e b u v o pakankamai kredi tų. Bet šią komplikaci ją b u v o p a v y k ę nugalėt i , man pri-s iprašius, kad vokiečiai nes ipr ieš intų, je i tuos kredi tus papil-d y t u m e iš III sąskaitos, kuri net b u v o p e r p i l d y t a L ie tuvos naudai . Vokiečiai t e p a g e i d a v o , kad galut inis ats i skai tymas eitų vis tik per IV sąskaitą, kaip v i e n i n t e l ę — pagal L ie tuvos Vokiet i jos c lear ingo sutartį — sąskaitą k i tokiems mokė j imams, n e g u už pas ike ič iamas prekes . Bet tai t e b u v o tik formalumas .

Šitaip sus i tarus su Schnurre, kaip c lear ingo komis i jos pir-mininku iš Vokiet i jos pusės , b e b u v o l ikę, kad mūsų užs. rekl. min-ja perves tų Lie tuvos Bankui 500,000 litų, t ikriau pasakius , perkel tų tokią sumą iš III į IV c lear ingo sąskaitą arba bent n e d e l s d a m a duotų Lie tuvos Bankui atit inkamą for-malų pareiškimą, kad taip b u s padaryta. L ie tuvos Bankas b u v o p a ž a d ė j ę s i š savo p u s ė s tuojau duoti te legraf inį nurodymą Vokiet i jos Bankui B e r l y n e apie minėtos s u m o s i šmokė j imą mūsų Pas iunt inybei , kai tik būtų g a v ę s iš užs. rkl. min-jos praneš imą apie ka lbamos sumos perkė l imą iš v i e n o s sąskai-tos į kitą.

Nors tai t e b u v o grynas formalumas, de ja, k o m p e t e n t i n g a s užs. rkl. min-jos pare igūnas , nuo kurio pr ik lausė to reikalo patvarkymas, to nepadarė, p r i s i b i j o d a m a s savo šešė l io , nežiūrint, kad jo be tarp i škas še fas minis ter i s Krėvė - Mickevič ius re ikal ingą Ministerių Kabineto nutarimą b u v o p a r ū p i n ę s j a u pr ieš porą savaičių. Lietuvos Banko patvir t inimą, kad duotų Vokiet i jos Bankui te legraf inį p a v e d i m ą , gavau l iepos 20 d. Sekančią, t. y. l iepos 21 d. t e l e f o n a v a u užs. rkl. min-jos centrui paskut inį kartą, paprašydamas, kad re ikal ingą formalinį pare i šk imą Lie tuvos Bankui padarytų tuojau. Neturiu d u o m e n ų , ar centras ką padarė. Iš kitos pusės , ka ip žinoma, l iepos 21 d. b u v o sušauktas tariamasis L i a u d i e s Seimas, kuriam M a s k v a padiktavo " p r i i m t i " nutarimą ap ie " s a v a n o r i š k ą " Lie tuvos " į s i j u n g i m ą " į Sov. Są jungą. Kadangi tuo b u v o s iek iama suž lugdyt i L ie tuvos v a l s t y b i n ę n e p r i k l a u s o m y b ę , tai aš, kaip jos atsakingas dipl . atstovas Ber lyne, to n e g a l ė j a u praleist i be griežto protesto. Jį į te ikiau vok. užs. rkl. min-jai l iepos 22 d., kai tik ten b u v a u kompetent ingo p a r e i g ū n o pri imtas.

Šis mano protestas, kuris n e g a l ė j o būti atidėtas, s a v a i m e padarė galą mano d e s p e r a t i š k o m s pas tangoms atitaisyti Merkio v y r i a u s y b ė s nusikals tamą aps i le id imą, kad n e a p r ū p i n o lėšomis

104

L i e t u v o s posto Ber lyne, kuomet tatai dar b u v o l e n g v a padaryti . T a d šis postas nuo pat pradžios jo kovos už Lie tuvos reikalą b u v o material iai suparal ižuotas, nežiūrint, kad k i e k v i e n a m ga-lė jo būti iš anksto aišku, j o g tam postui gali tekti pasidaryt i pačiu a k t y v i a u s i u iš visų kitų L i e t u v o s dipl . postų, l ikusių u ž s i e n y po 1940 m. b i rže l io 15 d ienos katastrofos.

A k i v a i z d o j e tokios p a d ė t i e s teko gr iebt is , anot tos patarlės, už š iaudo galo. Kuomet P a s i u n t i n y b ė b u v o vokiečių pr ivers ta rugpiūč io mėn. 14 d. užs idaryt i , jos kaso je — i š m o k ė j u s algas tarnautojams p i rmyn iki r u g s ė j o 1 d ienos ir p a d e n g u s n e i š v e n g i a m a s sąskaitas — dar b u v o l ikę 43,990.34 rechsmar-kių. Tai n e b u v o daug, b e t b u v o gai la i r šią n e d i d e l ę sumą palikti b ū s i m a m P a s i u n t i n y b ė s u ž g r o b i k u i . T e k o tik surasti formą, kaip minėtą piniginį likutį i šge lbė t i , nesute ik iant n iekam j u r i d i n i o pagr indo kelti by lą man, ka ip atsakingam asmeniu i už va ld i škų lėšų naudoj imą, juo lab iau preteksto komunis tams šmeižti mane už sakytų pinigų tariamą pas i sav in imą.

A p s v a r s t ę s legal ias g a l i m y b e s , n u s p r e n d ž i a u minėtą pi-niginį likutį sunaudoti dal iniam P a s i u n t i n y b ė s tarnautojų kom-p e n s a v i m u i pagal Pensi jų ir Pašalpų Įstatymo 37 str., ka ip staigiai n e t e k u s i e m s darbo dėl P a s i u n t i n y b ė s uždarymo. Tačiau b u v a u su jais sutaręs, j o g atit inkamą jų gautoms a lgoms kom-pensacinių i šmokėj imų procentą čia pat įmokės į L ie tuvos At-statymo Fondą mano d i s p o n a v i m u i pol i t inės b e i L i e t u v o s gel-b ė j i m o ve ik los re ikalams. Buvo laikytasi sekančių normų: 3 0 % — nuo kompensac i jų iki 5,000 litų, 4 0 % — nuo kompen-sacijų aukščiau tos sumos ir iki 10,000 litų ir 5 0 % — nuo kompensac i jų per 10,000 litų.

Kompensaci jos b u v o i šmokėtos tik t iems P a s i u n t i n y b ė s nariams, kur ie raštu pare i škė, j o g n e p a s i d u o d a soviet in iam Lie tuvos okupantui , t. y. negr įž ta į Lietuvą, be t l ieka Ber lyne p a g e l b ė t i man, kuo kas ga lėdamas, ginti toliau Lie tuvos n e p r i k l a u s o m y b ė s reikalą santykiuose su Vokiet i ja . Pasiunti-n y b ė s tarnams, kur ie b u v o laisvai samdomi i r V a l s t y b ė s Pen-sijų ir Pašalpų įstatymo 37 str. nes inaudojo, t e b u v o išmokėtos tik v ienkar t inės s u b s i d i j o s v i e n o s m ė n e s i n ė s algos d idumo, nedarant jokių atskaitymų į L i e t u v o s Atstatymo Fondą.

Tokių, kur ie kompensac i jų negavo, b u v o v i so penki : P a s i u n t i n y b ė s patarė jas J. Kajeckas ir rašt inės v e d ė j a s J. Vas i l iauskas , kaip i š v y k ę į Šveicari ją emigruot i į J u n g t i n e s Amer ikos Va l s tybes , konsular inio skyr iaus attache J. Nastopka ir maš in inkė A. Jankutė, kaip grąžinti į užs. rkl. min-jos

105

centrą, ir P a s i u n t i n y b ė s dur in inkas St. Jučas, kaip at leistas iš pareigų už ne lo ja lumą.

Buvo teis iškai administracinių k e b l u m ų , ar ir kaip būtų įma-noma suteikti kompensac i ją gen. št. pulk. K. Griniui, L ie tuvos karo attache pr ie Pas iunt inybės . Jokių kreditų tam tikslui P a s i u n t i n y b ė iš kr. aps. min-jos neturė jo, nes algą pulk. Grinius g a u d a v o betarpiškai i š savo karinės v y r e s n y b ė s . Bet j i s b u v o re ika l ingas to l imesniam santykių pa la ikymui su vok. Karo V a d o v y b e ir b u v o raštu pare i škęs , j o g į Lietuvą, kol j i sovietų okupuota, negr į š , liks Ber lyne, ir į s ipare igo jo man p a g e l b ė t i p a s t a n g o s e atgauti Lietuvai va l s tybinį s u v e r e n u m ą . Kadangi dėl P a s i u n t i n y b ė s s u s p e n d a v i m o iš vokiečių p u s ė s vis i mes, jos nariai, b u v o m e v ienodai ne la imingi i r a t s idūrę vienodai sunkio je mater ia l inė je p a d ė t y j e , tai b u v o nusistatyta nedaryt i skirtumo tarp karo attache ir kitų jos narių, ki taip sekant, išmokėti kompensac i ją ir pu lk . K. Griniui, nors tai numažino k o m p e n s a c i n e s sumas k i t iems P a s i u n t i n y b ė s parei-gūnams.

Išmokant k o m p e n s a c i j a s b u v o atskaityta į L ie tuvos At-statymo Fondą:

iš K. Škirpos, įgal . minis ter io 6,600 RM iš pulk. K. Griniaus, karo attache 6,350 RM iš St. Kuzminsko, p r e k y b o s patarėjo 2,804 RM iš Vl. Čepo, Konsul, skyr iaus v e d ė j o 1,318 RM iš VI. Šakenytės , II-os e i l ė s sekretorės 1,038 RM iš E. Paulaitės, r a š t v e d ė s 4 7 5 RM

Mano n u r o d y m u , analogiškai p a s i e l g ė i r abu Lie tuvos Konsulatai, k u o m e t b u v o pr iverst i sus tabdyt i savo ve ik imą. Jų tarnautojų b u v o sudėta į L i e t u v o s Atstatymo Fondą:

S u d ė j u s minėtas sumas į v ieną, matome, j o g v i so b u v o su-rinkta L i e t u v o s Ats tatymo Fondo užuomazgai : 18,585 p l u s 4,920 v iso 23,405 RM, arba litais — 23,405 litai (skaitant ano meto kursu 1 RM lygi 1 litui).

P a l y g i n u s su d i d e s n i a i s p in ig in ia i s i š tekl iais sve t ima valiuta, kur iuos mūsų d ip lomat i ja b u v o patarusi gen. Černiaus Vy-

Viso: 18,585 RM

Karaliaučiaus Konsulato Klaipėdos Konsulato ....

2,570 RM 2,350 R M

4,920 RM Viso:

106

r i a u s y b e i rezervuoti u ž s i e n y n e l a i m ė s a tve ju i r ap ie kurių p e r v e d i m ą į užs ienį b u v o taip pat ga lvo jus i ir paskutinioj i Merkio v y r i a u s y b ė , arba p a l y g i n u s nors su ta k u k l e s n e suma, kurios p e r v e d i m ą Pas iunt inybe i i š c lear inginių rezervų s u k l i u d ė kai kur ie užs. rkl. min-jos centro biurokratai, minėtoj i Pa-s i u n t i n y b ė s ir konsulatų tarnautojų sudėto j i p i n i g i n ė s u m a te-b u v o tik t rupinėl i s be i lašas jūro je , kokią paprastai sudaro iš la idos bent kiek d i d e s n i o masto pol i t inės ve ik los i švys tymui kovo je už didį j į tautos l a i svės idealą. Nežiūrint mano buvu-s ių jų b e n d r a d a r b i ų s u d ė t o s sumos kuk lumo, aš i r t ie mano bu-vę b e n d r a d a r b i a i turė jome d ide l io moral inio pas i tenkinimo, kad soviet iniai mūsų P a s i u n t i n y b ė s rūmų užgrobikai ten nebe-rado jokio p inig inio l ikučio i r ga lė jo vė l iau patirti, j o g j i s b u v o t iksl ingai sunaudotas kovos organizav imui pr ieš juos, kaip l ietuvių tautos l a i svės s lopinto jus .

Mano formalus protestas pr ieš Sovietų agres i ją ir po to praves ta ryžt inga d ip lomat inė kova, s iekiant apgint i Pasiuntiny-b ė s r ū m u s nuo b o l š e v i k i n i o užgrobimo, turė jo plataus atgarsio ne tik Europoje , b e t ir už Atlanto. Ji žymiai p r i s i d ė j o prie didžios ios l ietuvių i š e i v i j o s Šiaurės ir Pietų A m e r i k o j e pa-akinimo sus i rūpint i jų t ikrosios T ė v y n ė s — Lie tuvos g e l b ė j i m u iš ją i š t ikusios ne la imės . Tai te ikė man p a g r i n d o tikėtis, j o g kovo je už naują L ie tuvos atkūrimą ne l iks iu v ienas i r kad, be gausių padrąs inančių sve ik in imų už parodytą ryžtą, s u s i l a u k s i u i r re ika l ingos p i n i g i n ė s paramos. Dar tebes i la ikant u ž s i b l o k a v u s P a s i u n t i n y b ė s rūmuose , Kurfuers tenstr . 134, pasie-kė m u s iš Marianapolio, Conn., su Jono Navicko ir Petro Vi le i š io parašais t e l e g r a m a sekančio turinio:

— S v e i k i n a m e re ikšdami dž iaugsmą. V i s u o m e n ė laukia nepr ik lausomos L i e t u v o s v y r i a u s y b ė s sukūr imo p a s k e l b i m o , akci jos . Informuokit plačiai oro paštu. Praneški t provizor inę iš laidų sąmatą. Sudaryta v i e n i n g a paga lbos akci ja. Adresuoki t Marianapolis, T h o m p s o n , Conn. —

Vėl iau paaiškė jo, jog, sakant " S u d a r y t a v i e n i n g a paga lbos akc i ja " , turėta o m e n y j e s u s i d a r y m a s b e n d r i n i o l ietuvių ve ik los u ž j ū r y j e v a d o v a u j a m o j o organo, kuris pradžio je vadinos i Lie-tuvai Gelbėt i Taryba, vė l iau p a s i v a d i n o Amer ikos Lietuvių T a r y b a . Ji a p j u n g ė p a g r i n d i n e s Šiaurės Amer ikos l ietuvių organizaci jas . . . i r t e b e e g z i s t u o j a iki šiai dienai .

Deja, be t e l e g r a m o j e paduotų d a u g žadė jus ių žodžių, faktiškai jokios mater ia l inės paramos iš sakytos Lietuvai Gelbėt i T a r y b o s m e s n iekad n e s u s i l a u k ė m e , nežiūr int to, kad

107

v i s i e m s b u v o žinoma, j o g pati sunkiaus io j i naštos dal is ko-vo je už Lie tuvos g e l b ė j i m ą tada b u v o gulus i ne ant k ieno kito, be t ant L ie tuvos posto Vokie t i jo je ir tų l ietuvių — atbėgė l ių iš Lie tuvos, kur ie te lkės i ap ie sakytą postą, gerai suprasdami, j o g kitos g a l i m y b ė s T ė v y n e i ge lbėt i tada n e b u v o . Amer ikos Lietuvių T a r y b o s n e t e s ė j i m a s anoje t e l e g r a m o j e duoto p a g a l b o s pažado darė į spūdžio, kad ta T a r y b a b u v o l y g a p s v a i g u s i Prezidento Roosevel to spal io 15 d ienos b l e f i n i u p a r e i š k i m u jos de legac i ja i , kad esą " L i e t u v a savo nepr ik lauso-m y b ė s nėra praradusi , o tik laikinai sut rukdyta ja naudotis . Ate is laikas, kada L i e t u v a vė l b u s la isva. Tai gali įvykt i greičiau, n e g u j ū s (de legac i jos nariai — K. Š.) sau įsivaiz-d u o j a t e " .

Kai dė l L i e t u v o s posto Ber lyne, j i s b u v o p e r d a u g arti L ie tuvos ir l ietuvių tautos kančių po sovietų okupaci ja, kad būtų g a l ė j ę s pasiduoti Roosevel to propagandin iams k v e p a l a m s i r l e n g v a p ė d i š k a i patikėti, j o g n e p r i k l a u s o m y b ė Lietuvai b u s kokio nors s tebukladar io grąžinta be kovos i r kraujo aukų. Todėl , ir n e s u s i l a u k d a m a s jok ios p i n i g i n ė s paramos iš už Atlanto, tas postas nepalūžo, b e t ė m ė s i re ikal ingos iniciatyvos L ie tuvos la i sv inimo kovai organizuoti ir ją pravest i .

T e k o taip nusivi l t i i r vad inamais ia i s " a u k ų r inkikais" , n u s k u b ė j u s i a i s per Vokiet i ją į užjūrį, kai tam ar kitam jų p a v y k o pasprukt i i š sovietų okupuotos Lietuvos . J ie dažnai v a r s t y d a v o mano buto dur i s su p r a š y m a i s p a g e l b ė t i j i e m s gauti re ika l ingas kitų kraštų v izas tai tolimai ke l ionei , o kartais net m a l d a u d a m i paskolinti pinigų ke l ionės i š la idoms. Reikalą vykt i į užjūrį j i e v is i m ė g d a v o papuošt i patriotiniais moty-vais, b ū t e n t — parinkti Amer ikos l ie tuvių tarpe p inigo Lie-tuvos la i sv in imo reikalams. N e d a u g e l i u i p a v y k o į aną Atlanto p u s ę nuplaukt i , b e t v i s tik b u v o tokių la imingųjų ar ne ap ie 15 - 20 a s m e n ų . Deja, n e s u l a u k i a u iš jų nė v i e n o cento p i n i g i n ė s paramos s u n k i o j e kovo je už bendrą tautos reikalą.

Prie tokių " a u k ų r i n k i k ų " tenka priskirti ir pulk. K. Grinių, b u v . L ie tuvos P a s i u n t i n y b ė s Ber lyne karo attache. Jis savo i š v y k i m ą į už jūrį irgi m ė g i n o motyvuoti re ikalu parinkti ten p inigo L A F suplanuotai kovai, kai pats j a u pa-savo. 1940 m. r u d e n i o p ang lams p r a d ė j u s apmėtyt i Ber lyną b o m b o m i s iš l ėk tuvų, gen. št. pulk. Grinius nutarė savo val ia pasitraukti iš karo attache posto ir i švykti į JAV-jas, kur j am atrodė saugiau. Kaip j a u minėjau, v i sos mano pastangos j į nuo tokio p a s i e l g i m o atkalbinėt i liko b e r g ž d ž i o s . Po to

108

n e b e t u r ė j a u kitos i še i t ies, ka ip atlikti savo, kaip P a s i u n t i n y b ė s šefo, nemalonią pareigą, b ū t e n t pranešt i kolegai St. Lozoraičiui, kaip l ikusios užs ieny L i e t u v o s d ip lomat i jos še fu i , kad

— Man paves tos P a s i u n t i n y b ė s karo attache, gen. št. pulk. K. Grinius, nežiūr int mano griežtų ir pakartotinių įspė-j imų, š. m. vasario 5 d. (1941 m. — K. Š.) savaval i ška i pal iko savo postą ir i švyko su v i sa savo š e i m a į Šiaurės Ameriką.

T a i p p a s i e l g ę s , gen. št. pu lk . Grinius ne tik su laužė d r a u s m ę , duotą man kar ininko g a r b ė s žodį, b e t i r padarė Pas iunt inybe i materialinių nuostol ių, nes negrąž ino kompen-saci jos, kurią j am b u v a u i š m o k ė j ę s su ta są lyga, kad pas i l iks B e r l y n e ir p a g e l b ė s man L i e t u v o s atstatymo darbe . —

Jei pulk. Grinius išvi l iotas iš m a n ę s 6,350 RM ir būtų — i š v y k d a m a s į užjūrį — grąž inęs , kaip b u v o ž a d ė j ę s , tai p in ig in i s rezervas , mano sute lktas čia aukščiau i šdės ty tu b ū d u , vis tiek b u v o labai mažas i r n e p a k a n k a m a s padengt i b e n t kiek p l a t e s n ė s ve ik los i š la idoms. Dėl lėšų stokos tos v e i k l o s i švystyt i taip, kaip b u v o m e s u p l a n a v ę , n e b e g a l ė j o m e . T e k o nuo d a u g ko ats isakyti , kaip antai: nuo diplomatinio reprezentav imos i be i va i š ių, nuo s u m a n y m o leisti B e r l y n e l ie tuvišką laikraštį, nuo i š le id imo keletos poli t inio - propagandinio turinio bro-šiūrų, kurių tekstus t u r ė j o m e jau paruošę, ir nuo šalpos pa-skolų a tbėgė l iams, kurių skaič ius v i s augo ir kur ie dažnai b ū d a v o labai reikal ingi še lp imo, kol sus i rasdavo darbo.

Juo ryšiai su kraštu labiau i n t e n s y v ė j o , tuo gre ič iau tirpo Ber lyno posto minėtas k u k l u s p in ig in i s rezervas , sudėtas mano b e n d r a d a r b i ų , P a s i u n t i n y b ė s narių. Tokios p a d ė t i e s aki-v a i z d o j e kolegos dr. J . Šaulys ir E. Turauskas , v e i k ę Švei-cari jo je, b u v o man patarę mėgint i gauti kokią paskolą iš vokieč ių . J ie samprotavo, j o g tokios paskolos g a v i m a s ne tik i šspręstų p in ig inę prob lemą, b e t v ienkar t parodytų, ar i r kiek Vokiet i jos v y r i a u s y b ė s nus i s ta tymas Lie tuvos k l a u s i m u yra te ig iamas. Man betg i atrodė, j o g paskolos pas v o k i e č i u s už-traukimas būtų b u v ę s p e r d a u g neatsargus ė j imas , nes būtų sur i šęs rankas L ie tuvos postui V o k i e t i j o j e ginti L ie tuvos vals-t y b i n ė s n e p r i k l a u s o m y b ė s reikalą taip, ka ip to re ika lavo mūsų pačių, o ne vokiečių polit ikos interesas . T o d ė l b u v a u iš e s m ė s nusis tatęs paskolos iš vokiečių ne tik neprašyt i , be t iš v i so vengt i imti iš jų p in igus , je i ir būtų s iūlę .

T i e k Lie tuvos dipl . postas Vokie t i jo je , ka ip ir jo suor-ganizuotas Lietuvių Aktyvis tų Fronto b r a n d u o l y s Ber lyne, la ikėmės santykiuose su vokiečiais , ka ip n iekuo nesa is tomas

109

partneris kovo je pr ieš b e n d r ą a b i e m p u s ė m bol šev ik in į pr iešą, o ne kaip vokiečių polit ikos ar vok. karo v a d o v y b ė s įrankiai.

Mano privat inis butas, kurį b u v a u į r e n g ę s sau Ber lyne, Achenbachst r . 1, j a u po P a s i u n t i n y b ė s s u s p e n d a v i m o ir ga lė jau j į apstatyti ba ldais , mano į s igyta i s i š anksčiau p e r e i lę metų, b u v o pas idaręs savot i šku L A F š tabu. Jame v y k o L A F vado-v a u j a m ų j ų organų — v a d o v a u j a m o s i o s grandies ir L A F T a r y b o s — pasitarimai, j a m e b u v a u p r i g l a u d ę s ir L A F raštinę, tuo b ū d u sutaupant lėšas pačios L A F kovotojų ve ik los b e i ryš iams su kraštu palaikyt i re ikalams.

KONTAKTAS SU WEHRMACHTO V A D O V Y B E

Idė ja sueit i į kontaktą su vokiečių Vyr . Karo v a d o v y b e ( O b e r k o m m a n d o der W e h r m a c h t — O. K. W.) b u v o padiktuota paprasč iaus ios kar inės logikos, kadangi L A F b u v o u ž s i b r ė ž ę s siekti L ie tuvos a p v a l y m o nuo sovietų okupacinių j ė g ų ryžt ingos kovos kel iu; nuo sve t imos ša l ies j ė g ų , pr ieš kurias ga lando savo g inklus taip pat i r Vokiet i ja . Todė l b u v o visai natūralu ir atitiko v ienos ir kitos p u s ė s in te resus suder int i pas i ruoš imus ir kovos ž y g i u s , kad nekiltų tarpusav io nesus iprat imų ir kad būtų l e n g v i a u nugalėt i bendrą a b i e m p u s ė m bol šev ik in į pr iešą mūsų krašte su kiek gal int m a ž e s n i u kraujo aukų skaičium.

Nors t e b u v a u mažos — be to sovietų j a u s u ž l u g d y t o s — v a l s t y b ė s atstovas, taigi n e l y g u s partner is tada militariškai gal ingai Vokiet i ja i , tačiau turė jau tvirto pagr indo prie laidai, kad aukščiau suminėtą strateginio p o b ū d ž i o koncepci ją būtų gal ima realizuoti, būtent , mano a s m e n i n ė s b i č i u l y s t ė s su vokie-čių kar ininki ja dėka . Bičiulių b u v a u į s ig i j ę s per savo ilgą b e v e i k 10 metų tarnybą ka ip L i e t u v o s karo attache Vokie-t i jo je, kol 1937 m. b u v a u perke l tas d ip lomat inėms pare igoms pr ie Tautų S ą j u n g o s Ž e n e v o j e . Per tiek d a u g metų karo attache p a r e i g o s e aš b u v a u pas idaręs vokiečių kar ininkams plačiau ž inomas i r b u v a u į s i g i j ę s jų tarpe nuoširdžių draugų. Svarb iaus ia gi b u v o tai, kad vokiečių Karo V a d o v y b ė j e , su kuria s iek iau kontakto L i e t u v o s g e l b ė j i m o t iks lams, b u v o e i l ė m u m s palankiai nus i te ikus ių kar ininkų, mano b u v u s i ų draugų, iš-kilusių į aukšč iaus ius la ipsnius ir a tsakingas v ietas . Pavyz-džiui užtenka čia suminėt i tik š ias kel ias p a v a r d e s : 1. genera l fe ldmarša lą Keitelį, O K W virš ininką, 2. genera l fe ld-

110

maršalą von Brauchi t schą, S a u s u m o s k a r i u o m e n ė s v a d ą , 3 . admiro lą Canar i są , Karinio S a u g u m o V a l d y b o s v i r š i n i n k ą , 4 . g e n e r o l ą p u l k . O l b r i c h t ą , M o b i l i z a c i j o s V a l d y b o s v i r š i n i n k ą , 5 . g e n e r o l ą Jodl į , O p e r a c i j ų V a l d y b o s v i r š i n i n k ą , i r kt. V i s i j i e d a l y v a u d a v o L i e t u v o s P a s i u n t i n y b ė s d i p l o m a t i n i u o s e pri-ė m i m u o s e i r b ū d a v o kartu s u ž m o n o m i s nere t i m u d v i e j ų s u ž m o n a s v e č i a i m ū s ų p r i v a č i a m e b u t e , H a u p t s t r . 121.

M a n o s u ė j i m a s į p o z i t y v ų kontaktą su vok. Karo Vadovy-b e Sovie t i j a i , ž i n o m a , n e g a l ė j o patikt i , n e ž i ū r i n t , k a d Sovie tų A m b a s a d a B e r l y n e pati tada n e s i g a i l ė j o p i n i g ų l i u k s u s i n ė m s v a i š ė m s v o k i e č i ų k a r i n i n k a m s , n o r ė d a m a p a l e n k t i j u o s Sovie-ti jai p a g e i d a u j a m a l i n k m e . T u o pat l a ikotarp iu M a s k v a išsi-j u o s u s i t e i k ė V o k i e t i j o s R e i c h u i g r ū d ų mais tu i , b e n z i n o (naftos) motorams i r ža l iavų v o k i e č i ų karo i n d u s t r i j a i , k a d tik p a l e n k t ų Reichą pult i Britų salas . K u o m e t v ė l i a u p a r y š k ė j o , j o g m a n o n u t i e s t a s kontaktas s u v o k . Karo V a d o v y b e n e l i k o b e r g ž d ž i a s , b e t e f e k t y v i a i p a t a r n a v o L A F p l a n u i , tai sov ie tų p r o p a g a n d a , n e p a j ė g d a m a m ū s ų to l a i m ė j i m o i š b r a u k t i i š i s tor i jos užre-g i s t ruotų faktų, g r i e b ė s i p ik to š m e i ž t o p r i e š m a n o a s m e n į ; šmeiž to , kurį s k l e i d ž i a po š i a n d i e n . Tai tik v a i z d ž i a i patvir-tina, j o g S o v i e t i j o s i m p e r i a l i z m u i L i e t u v o s a t ž v i l g i u tada b u v o m s u d a v ę tikrai gerą s m ū g į .

N e m a t y d a m a s p r a s m ė s le i s t i s s u s o v i e t ų š m e i ž i k a i s a r j ų k o m u n i s t ų p a k a l i k a i s p a v e r g t o j e L i e t u v o j e į b e t kokią pole-miką, t e p a ž y m ė s i u čia, j o g n i e k a s — j u o l a b i a u krašto o k u p a n t a s — n e g a l i p a v e r g t o s tautos l a i s v ė s k o v o t o j a m s nuro-dinėt i , kokių p r i e m o n i ų j i e gal i a r n e g a l i imt i s kova i su l a i s v ė s s lop into ja i s , o ta ip pat k o k i u s m e t o d u s p a n a u d o t i š iam t iks lu i p a s i e k t i . J e i š i p o l i t i n ė a k s i o m a m ū s ų — l i e t u v i ų ak tyv i s tų — š m e i ž i k a m s d a r n e b ū t ų p a k a n k a m a i a i šk i , tai l e i s i u sau k l a u s i m o p a r y š k i n i m u i p r i m i n t i j i e m s dar šit ką:

P e r p a s i k a l b ė j i m ą su prof . K r ė v e - M i c k e v i č i u m 1940 m. l i e p o s 1 d. V. Molotovas , Sov ie tų R u s i j o s L i a u d i e s Komi-sarų T a r y b o s p i r m i n i n k a s i r k o m i s a r a s užs . po l i t ikos r e i k a l a m s , a k i p l ė š i š k a i i r n ė k i e k n e s i g ė d i n d a m a s p a r e i š k ė : * " J e i g u dar rusų carai, p r a d e d a n t J o n o B a i s i u o j u , s i e k ė p r a s i v e r ž t i į Bal-ti jos j ū r a s , tai ne d ė l s a v o a s m e n i n i ų u ž u o g a i d ų , b e t todė l , k a d to r e i k a l a v o rusų v a l s t y b ė s i r tautos i š s i v y s t y m o e i g a . Būtų n e d o v a n o t i n a , j e i T a r y b ų S ą j u n g o s v y r i a u s y b ė d a b a r n e p a s i n a u d o t ų proga, kuri gal i kitą kartą n e p a s i t a i k y t i . . . "

* Krėvė - Mickev ič ius , L i e t u v i ų Archyvas , 1942 m., III, pp . 10 - 13.

111

Parafrazuodamas Molotovo pasakymą, galiu užtikrinti mano a s m e n s šmeiž ikus , j o g b u v a u s u ė j ę s į kontaktą su vok. karo v a d o v y b e irgi ne dė l savo asmeninių užga idų, be t todėl, kad to re ikalavo Lie tuvos g e l b ė j i m a s iš sov ie t inės - komu-nist inės v e r g i j o s . Būtų nedovanot ina, je i aš, ka ip Lie tuvos diplomatinis atstovas Ber lyne, n e b ū č i a u p a s i n a u d o j ę s man pa-s i ta ikius ia proga, kuri g a l ė j o kitą kartą nebepas i ta ikyt i , y p a č kad Lie tuvos į j u n g i m o į Soviet i ją nela ik iau jokiu te isėtu aktu ir b u v a u p a r e i š k ę s pr ieš j į formalų protestą, kaip tai b u v o padarę ir v is i kiti mano kolegos, L ie tuvos pasiuntiniai ir įgal . minister ia i užs ieny .

Pats u ž m e z g i m a s kontakto su O K W į v y k o gana paprastu b ū d u . Dar pr ieš L A F užuomazgos sus idarymą v ienas mano senas pažįs tamas, dr. Graebe, karui p r a s i d ė j u s mobi l izuotas ir pakel tas į pulk. le i tenantus, p a s k a m b i n o man te le fonu, pa-re ikšdamas norą su manim pasimatyt i ir pakalbėt i . Pakv ieč iau j į p u o d u k o kavos pas save, t . y. mano pr ivač iame bute, Achenbachs t r . 1. Sus i tarėme, kad atvyks lapkričio 5 d. (1940).

Dr. Graebe n e b u v o ei l inis karininkas, be t su pažymėt ina pol i t inės ve ik los praeit imi b e i tikro polit iko patirtimi. Seniau j i s g y v e n o Lenki jo je , b u v o vokiečių tautinės mažumos atstovas lenkų s e i m e ir b u v o laikomas v i e n u iš jos v a d o v a u j a n č i ų j ų f i g ū r ų . Buvo nekartą d a l y v a v ę s į va i r iuose tarptaut iniuose ma-žumų k o n g r e s u o s e , be t b u v o kažkuo lenkams n u s i d ė j ę s , lenkų valdžios organų persek io jamas, nuteis tas i r i š la ikytas b e n e dve-j u s metus ka lė j ime, i š kur b u v o pale is tas tik pagal Tautų S ą j u n g o s palankų jam jo s k u n d o i š sprendimą. Po to j a u g y v e n o Vokie t i jo je . Mane b u v o su j u o s u p a ž i n d i n ę s ukrainiečių nacio-nalistų vadas pulk. Konovalec, kai t e b e b u v a u Lie tuvos karo attache. Taigi paž inojau dr. Graebe d a u g metų. Mudvie jų pažint is a t s inauj ino 1940 m. pradžioje, kai dr. Graebe, j a u į g i j ę s pulk. ltn. la ipsnį, b u v o Vokiečių v y r i a u s y b ė s paskirtas komis i jos nariu ir važ inė jo į Lietuvą perimti mūsų internuotus b u v . lenkų kar iuomenės karius.

A t v y k ę s pas mane pulk. ltn. Graebe pasakė, j o g j i s tar-nauja O K W Karinio S a u g u m o v a l d y b o j e ( A b w e h r Amt), kur j am p a v e s t a palaikyti kontaktą su vietos gyvento jų Pabal t i jo kraš-tuose ant ibol šev ik in ia i s są jūdž ia i s , s iekiant suder int i jų eventua-lius part izaninius v e i k s m u s su vokiečių kariniais p lanav imais tuo atve ju, j e i tarp Reicho ir Sov. S ą j u n g o s kiltų g inkluotas konf l iktas . Pulk. ltn. Graebe sakė, kad g i rdė ję s (pr i le idžiu iš dr. Le ibrandto — K. Š.), j o g aš ats tovaująs panaš iam l ietuvių

112

s ą j ū d ž i u i . T o d ė l j i s i r n o r ė j ę s su manim pakalbėt i , ar nema-nyčiau, kad būtų p r a s m i n g a t a r p u s a v y j e sus ider int i . Jei man tatai būtų priimtina, tai jis iš savo p u s ė s s iūlytų palaikyt i su j u o nuolatinį a b i p u s i o pas i t ikė j imo kontaktą, kad viską iš anksto t inkamai s u d e r i n t u m e .

Reikia pasakyti , j o g pulk . ltn. Graebe n e m ė g i n o m a n e vi-lioti kokiais nors ypat ingais pol i t iniais pažadais, l iečiančiais L ie tuvos v a l s t y b i n ė s n e p r i k l a u s o m y b ė s atkūrimą. Jis taip ir p a b r ė ž ė , j o g a tvykęs pakalbėt i su manim ne kokio p a v e d i m o iš von. Ribbentropo p u s ė s p a g r i n d u ir nesąs šio pastarojo įgal iotas duoti man kokių pažadų jo vardu. Jis tad ka lbąs v ien tik savo vardu ka ip karininkas, kur iam paves ta rūpint is p r o b l e m o m i s , kurios yra re ikal ingos a b i p u s i o suder in imo. Bet pulk. ltn. Graebe užtikrino, j o g tokį sus ider in imą labai ver-tintų ir, k iek tai nuo jo pareina, tartų palankų žodį Reicho pol i t inei v a d o v y b e i L ie tuvos ateit ies k laus imu. Tik Graebe prašė v i sa tai laikyti s laptu dalyku, kadangi Reichas tebepa-laikė normal ius ka imyninius santykius su Sov. Są junga .

Kadangi aš j a u pr ieš pulk. ltn. G r a e b e s ats i lankymą b u v a u nus i s ta tęs siekti kontakto su OKW, tai man n e b u v o p r a s m ė s ką nuo jo s lėpti . Patvirt inau, j o g j a u nuo bi rže l io m ė n e s i o galo v e i k i a sovietų okupuoto je L i e t u v o j e tam tikros pogr indžio organizaci jos griaučiai i r kad ar t imiaus iomis d ienomis numato-ma sudaryt i jos branduol į taip pat ir iš l ietuvių a tbėgė l ių Vokie t i jo je . Jis vad ins i s Lietuvių Aktyvis tų Frontu. Pulk. ltn. Graebe rodė tuo didel į s u s i d o m ė j i m ą . Kaip patyręs pol i t inė je v i s u o m e n i n ė j e v e i k l o j e asmuo, j i s gerai n u s i m a n ė , j o g įvair ių polit inių pažiūrų žmones nėra l e n g v a suburt i į v ieną organi-zaciją. T o d ė l , kai ne t rukus patyrė, j o g lapkričio 17 d. man tatai pavyko, j i s s v e i k i n o mane su tokiu p a s i s e k i m u . Taip tad u ž s i m e z g ė savi tarpio pas i t ikė j imo ve ik los santykiai tarp m u d v i e j ų : mano — kaip L A F eksponuoto vado, o jo — kaip atsakingo O K W karininko pa la ikymui kontakto su Pabalt i jo tautų patriotiniais są jūdž ia i s , s iekus ia i s nusikratyti soviet inio -komunis t in io jungo.

Tarptaut inės te i sės požiūr iu tai b u v o be precedento . Bet man r ū p ė j o ne tai, kas pasakyta tarptaut inės te i sės vadovė-l iuose, ka ip palaikomi santykiai tarp va l s tyb ių ir jų v y r i a u s y b i ų , be t v i e n tik tai, kaip ge lbėt i Lietuvą iš ją i š t ikusios d idžios ios n e l a i m ė s . Man b u v o sava ime suprantama, j o g s u m e z g i m a s kontakto su OKW kovai pr ieš b e n d r ą bol šev ik in į pr iešą dar n e t e i k ė garanti jos, kad v ien dėl to Reicho v y r i a u s y b ė

113

p r i v a l ė s pr ipaž int i L i e t u v o s v a l s t y b i n ę n e p r i k l a u s o m y b ę . Žino-j a u , kad tuo k l a u s i m u dar reiktų susitart i su v o k . užs . rkl. min-ja, k a i p k o m p e t e t i n g u v o k i e č i ų v a l d ž i o s o r g a n u d e r y b o m s i r s u s i t a r i m a m s V o k i e t i j o s v a r d u su k i tomis v a l s t y b ė m i s , taigi i r m a n i m , k a i p L i e t u v o s p i l n a t e i s i u a t s tovu B e r l y n e . Bet ka-d a n g i , k a i p j a u b u v a u m i n ė j ę s , vok . užs . rkl. min-ja į j o k i u s d ip l . i n t y m u m u s dar n e b u v o p a s i r e n g u s i eit i, tai p a g e i d a u j a m o s u s i t a r i m o e v e n t u a l u m ą noroms n e n o r a m s t u r ė j a u a t idėt i atei-čiai, b ū t e n t , tam m o m e n t u i , k u o m e t rusų - v o k i e č i ų p a k t o s u ž l u g i m a s b u s i š n a u j o p r i a r t ė j ę s . T a č i a u tai n ė k iek n e k l i u d ė m a n daryt i v i sa , kas tik b u v o į m a n o m a , sutv i r t int i m ū s ų t i tului į L i e t u v o s v a l s t y b ė s s u v e r e n u m o atkūr imą, p a n a u d o j a n t i r s a n t y k i u s su O K W .

Reik ia pasakyt i , j o g n e s t i g o s u g e s t i j ų i š l i e t u v i ų a t b ė g ė l i ų tarpo, k a d s i e k č i a u kontakto s u H i m m l e r i o ž i n y b a , k o n k r e č i a u p a s a k i u s , su G e s t a p u . Jis j i e m s tada a t rodė pol i t i škai s v a r e s n i s u ž O.K.W., n e s j i e , k a i p s v e t i m š a l i a i , a t b ė g ę į V o k i e t i j ą , š iai e s a n t k a r e s u k i t o m i s V a k a r ų d i d ž i o s i o m i s v a l s t y b ė m i s , b u v o n e i š v e n g i a m a i p a t e k ę į p i lną v o k i e č i ų s a u g u m o organų b e i p o l i c i j o s g lobą . Sakytos t e n d e n c i j o s p a g r i n d i n i u p i r š l i u b u v o p a s i r e i š k ę s dr. M e š k a u s k a s , b u v ę s v i d a u s pol i t in io s e k i m o di-r e k t o r i u s p r i e p a s k u t i n ė s L i e t u v o s V y r i a u s y b ė s . Jis į k a l b i n ė j o m a n e , kad s i e k č i a u kontakto p i r m i a u s i a su G e s t a p u i r n e t ž a d ė j o pats s u p a ž i n d i n t i s u tos v o k i e č i ų ins t i tuc i jos g a l v a a n u o m e t u R e i n h a r d u H e y d r i c h u .

Bet man n e a t r o d ė , kad būtų b u v ę p r a s m i n g a dėt i kortą ant H i m m l e r i o ž i n y b o s , nors k a i p g a l i n g a j i tada kam b e a t r o d ė . Ši ta ip m a n i a u ne v i e n d ė l to, kad tai ž i n y b a i , t ikr iau p a s a k i u s , v o k i e č i ų s a u g u m o o r g a n a m s , n i e k a d n e j a u č i a u s i m p a t i j o s , b e t s v a r b i a u s i a todėl , k a d j i n e t u r ė j o p r i e m o n i ų paša l in t i r u s u s -o k u p a n t u s i š L i e t u v o s i r k a d to, konkrečia i p a s a k i u s , t e b u v o g a l i m a t ikėt is tik i š v o k i e č i ų kar inių p a j ė g ų . J u o l a b i a u , k a d čia t u r ė j a u d a u g paž inč ių i š karo a t tache t a r n y b o s la ikų i r b u v a u gera i ž i n o m a s a t s a k i n g i a u s i e m s pač ios v o k i e č i ų Karo V a d o v y b ė s a s m e n i m s .

I š v o k i e č i ų s laptų d o k u m e n t ų , i š v y d u s i ų v i e š u m ą po karo, yra a i šku, j o g n e k l y d a u , k a d a n u o m e t s i e k i a u kontakto s u O.K.W. Pas i rodo, j a u s a u s i o mėn. , 1940 m . Hi t le r i s b u v o p a t v a r k ę s (T77/782/5509379) *

* Mikrof i lmo i d e n t i f i k a c i j a pagal National A r e h i v e s of the U n i t e d States. Pasikartos ir tol iau.

114

— Išskyrus Wehrmachtą, draudž iu v i soms kitoms tar-n y b i n ė m s v ie toms kišt is be mano į sakmaus nurodymo į pa-r u o š i a m u o s i u s d a r b u s karinių operaci jų arba dėl u ž ė m i m o Vo-kieti jai nepr ik lausančių kraštų. Kiek į s i j u n g i m a s kitų tarnybinių vietų į tokios rūš ies d a r b u s b u s n e i š v e n g i a m a s , aš duos iu per V y r i a u s i ą j ą Wehrmachto V a d o v y b ę griežtai a p i b ū d i n t u s pave-d i m u s ir p a p r a š y s i u pranešt i man p a v a r d e s p a r e i g ū n ų , pri-traukiamų pr ie tokių darbų .

Dr. Schuet tes patar imu t e b u v a u padaręs a s m e n i n i o susi-pažinimo viz i tus Vyr . S a u g u m o V a d y b o s (Reichssicherheits-hauptamt) svet imšal ių skyr iaus ano meto v i r š in inkui dr. Schroetter iui i r v i e n a m aukš tesn iam Ber lyno Pol ize ipraes id iumo p a r e i g ū n u i . T u o b ū d u L A F b u v o legal izuotas vokiečių poli-ci jos a tžvi lg iu.

S u ė j i m a s į kontaktą su O.K.W. a t n e š ė L A F aiškiai pozi-tyvios naudos. Visų p i rma tuo, kad pats toksai faktas re i škė LAF-to pr ipažinimą iš vokiečių p u s ė s , nežiūr int to, kad j i s b u v o la ikomas konspira tyv ia organizaci ja . Nuo sakyto pripa-ž inimo žymiai p a l e n g v ė j o ryšių su kraštu " p e r žal ią ją s i e n ą " p a l a i k y m o są lygos, nes automatiškai atkrito dal is rizikų LAF-to s i u n č i a m i e m s s lapt iems ryš in inkams į Lietuvą, būtent — rizikų anksčiau parė jus ių ir nuo vokiečių pas ienio apsaugos organų ginkluoto b u d r u m o . Antra — ir tai b u v o y p a č s v a r b u s reikalas — pas idarė LAF-tui įmanoma turėti Rytprūs iuose lie-tuvių p a s i e n y net 4 nuolatinai v e i k u s i u s postus, būtent — Klaipėdoje, T i lžė je , E i t k ū n u o s e i r Suvalkų tr ikampy. Jie b u v o s u s i d a r ę štai kokiu b ū d u :

Ei le i mūsų karininkų, kur ie b u v o p a b ė g ę į Rytprūs ius , b e s i g e l b ė d a m i nuo soviet inio - komunis t in io teroro, b u v o pavy-kę susirast i sau l ie tuvių arba rusų ka lbos ver tė jų ar kokio kito d a r b o vokiečių k a r i u o m e n ė s pas ien io dalių š tabuose b e i kar inėse į s ta igose. Kai kur ie jų b u v o p r a s i s k v e r b ę net į ta lk in inkus karinių žinių r inkimo sr i ty je, patys suva ikšč iodami ne kartą per "ža l ią ją s i e n ą " ir nut iesdami savo s laptas ryši-ninkų grandinė les , s i e k u s i a s gil iai į L ie tuvos teritori ją, į Vi lnių ir Kauną. Kai tik patyrė, j o g suė jau į kontaktą su O.K.W., j ie , paei l iu i v ienas po kito, b u v o a tvykę į Berlyną painformuoti mane, ka ip L A F vadą, ap ie savo g a l i m y b e s i r patys pas i s iū lė L A F v a d o v y b e i v i sa ip, ka ip tik galėjo, p a g e l b ė t i ryšių pa la ikymui su pogr indž io v e i k ė j a i s T ė v y n ė j e . T a i p tad palygint i l engva i i r paprastai i š s i s p r e n d ė v i e n a s u n k i a u s i ų , dažniausiai labai r iz ikingų ir ne v i sados sėkmingų

115

k o n s p i r a t y v i n ė s v e i k l o s p r o b l e m ų , kokia yra ryš ių p a l a i k y m a s i š u ž s i e n i o su s v e t i m o s j ė g o s o k u p u o t u kraš tu i r i š š io pasta-rojo s u pol i t in io v a d o v a v i m o o r g a n u u ž s i e n y .

Dr. T . D i r m e i k i s , tada pats d a l y v a v ę s L A F v e i k l o j e , l i u d i j a a p i e sakytų ryš ių f u n k c i o n a v i m ą š i ta ip:*

— Škirpai p r a d ė j u s vary t i p l a t e s n į d a r b ą , s u s i d a r ė p a s t o v e s -nis ryš ių su L i e t u v a t inklas . I š B e r l y n o ė j o L i e t u v o n ž in ios , ska t inančios n e n u s i m i n t i , b u d ė t i i r laukt i . Ė j o ta ip pat in-s t rukc i jos , n u r o d a n č i o s , k a i p i r ką ve ik t i , b e l a u k i a n t l e m t i n g o s d i e n o s . I š L i e t u v o s g i s a v o r u o ž t u b u v o a t n e š a m o s r e g u l i a r i a i ž inios B e r l y n a n , kad b ū t ų g a l i m a g e r i a u s u s i v o k t i , ką sov ie ta i p lanuo ja , i r g e r i a u s u s i o r i e n t u o t i , k a i p s ė k m i n g i a u i š v y s t y t i l i e t u v i ų p a s i p r i e š i n i m ą . V i e n a kita broš iūra , a t s i š a u k i m a i b e i k i tok ie n u r o d y m a i g a l ė j o tokiu b ū d u pas iek t i kraštą i r tarnauti v i l t i e s ir r y ž t i n g u m o p a l a i k y m u i . —

V i s u tuo b u v o s i e k i a m a ne v i e n n u b l o k š t i s o v i e t i n į -k o m u n i s t i n į j u n g ą n u o l i e tuv ių tautos p e č i ų , b e t i r atkurt i L i e t u v o s v a l s t y b i n į s u v e r e n u m ą . T o n u o O.K.W. n e tik n e s l ė p i a u , b e t i r k i e k v i e n a p r o g a tai s ą m o n i n g a i p r i m i n d a v a u jo atsto-v u i p u l k . ltn. G r a e b e i , k a d v ė l i a u neki l tų kokių n e s u s i p r a t i m ų . Ši ta ip j į į s p ė j a u i š p r i n c i p o , m a n y d a m a s , j o g n i e k a s n e g a l i u ž d ė t i jok ių varžtų l i e t u v i ų tautai dė l to, ką j i ga l i i r ko n e g a l i s iekt i . I š k i tos p u s ė s , k a d a n g i i š anks to sus i tar t i s a k y t u k l a u s i m u su vok . užs . rkl. min-ja n e b u v o k a i p — d ė l Re icho tar iamų " d r a u g i š k ų " santykių su S o v i e t i j a — tai L A F v a d o v y b ė b u v o d a v u s i p r e l i m i n a r i n i ų n u r o d y m ų p o g r i n d ž i o v e i k l o s c e n t r a m s V i l n i u j e i r Kaune, kad — n e s u s i l a u k u s ž in ios iš B e r l y n o a p i e sus i ta r imą su vok . užs . rkl. min-ja — pa-s k e l b t ų L i e t u v o s V y r i a u s y b ė s s u s i d a r y m ą i r be jo , kai tik k o v o j e s u s o v i e t i š k u o j u o k u p a n t u v y r i a u s y b ė s p a s k e l b i m a s p a s i d a r y t ų prakt i ška i į m a n o m a s .

T a r p t a u t i n ė s t e i s ė s p o ž i ū r i u š ios m a n o i n s t r u k c i j o s lega-l u m a s b u v o n e d i s k u t u o t i n a s , n e s j ą d a v i a u ka ip p i l n a t e i s i s L i e t u v o s p a s i u n t i n y s i r į ga l . m i n i s t e r i s ; be to, ją d a v i a u saky-t i e m s p o g r i n d ž i o v e i k l o s v a d o v a v i m o c e n t r a m s d a r p r i e š rusų -v o k i e č i ų karo v e i k s m ų pradž ią , i r kad pats k a l b a m o s V y r i a u -s y b ė s p a s k e l b i m a s t u r ė j o būt i į v y k d y t a s — i r f ak t i ška i į v y k o — ne V o k i e t i j o s Re icho karinių p a j ė g ų u ž n u g a r y , b e t p a č i a m e krašte dar p o sov ie tų o k u p a c i j a , taigi u ž n u g a r y b e n d r o a b i e m p u s ė m pr iešo, s u d ė j u s l i e t u v i ų tautai g a u s i a s a u k a s n e l y g i o j e k o v o j e s u p r a n a š e s n ė m i s s o v i e t i n i o p r i e š o j ė g o m i s L i e t u v o j e .

* L i e t u v a Tironų Pančiuose, 1947, psl . 298 - 299.

116

JĖGŲ MOBILIZAVIMAS

Jėgų m o b i l i z a v i m o pradžia s iek ia mano sugest i ją , kurią padar iau b i rže l io ga le Kaune kai k u r i e m s v e i k ė j a m s , būtent, kad pas i rūpintų nutiest i griaučių tinklą pogr indžio organizaci jai krašte, kol tai t e b e b u v o praktiškai įmanoma.

Dar st ipresnį impulsą tokiam pas i ryž imui sute ikė akty-v i e s i e m s tautos e l e m e n t a m s Lie tuvos d ip lomat i jos protestų p a r e i š k i m a s dėl v a l s t y b i n ė s n e p r i k l a u s o m y b ė s s u ž l u g d y m o tariamo Liaudies Seimo " n u t a r i m u " , faktiškai Maskvos su-formuluotu ir sovietų dur tuva i s padiktuotu sakytam tautos val ios suk las to j imo įrankiui . D r a u g e su p r a n e š i m u apie sus idarymą Lie tuvos Taut inio Komiteto aš, gr įžęs iš Romos konferenci jos , b u v a u minėtų protestų teks tus p e r t e i k ę s Kaunan per "ža l ią ją s i e n ą " . J ie b u v o Kaune perrašyt i ke l i s kartus, išplatinti krašte i r visų suprast i , kaip i škė l imas kovos vė l iavos pr ieš soviet inį L i e t u v o s l a i svės p a g l e m ž ė j ą .

Kuomet ryšiai su kraštu p e r " ž a l i ą j ą s i e n ą " j a u b u v o gana sus i tvarkę, b u v o pask le i s tas — pirmą kartą per kapt. Albertą Šverplait į (žiūr. fotograf i ją ir psl. 301) — L A F paruoštas raš inys, v a r d u " I š b o l š e v i k i n ė s v e r g i j o s į naują L i e t u v ą " . Jame b u v o paanal izuotos a p l i n k y b ė s , p r i v e d u s i o s pr ie Lietu-vos katastrofos, paduotas p i lnas L ie tuvos diplomati jos protestų komplektas , įver t intos p e r s p e k t y v o s L ie tuvos s u v e r e n u m u i atkurti, paduota informaci jų, kas š iuo t ikslu yra u ž s i e n y da-roma, ir svarb iaus ia — pateikti nurodymai , kaip organizuotis, kokios pol i t inės l ini jos laikytis ir ko siekti . Šis raš inys b u v o pradž io je s iunčiamas per " ž a l i ą j ą s i e n ą " į Lietuvą tik ma-šinrašt iniais nuorašais, be t nuo gruodžio 5 d. j a u multipli-kuotas rotatorium, kiek p a m e n u , i š v i so apie 8 0 0 egzempl io-rių. Kadangi taip padaugint i egzempl ior ia i b u v o nepatogūs nešti p e r s ieną, tai, tekstą kiek patobul inus ir papi ldž ius , v ė l i a u b u v o raš inys a t spausdintas Šveicar i jo je s m u l k a u s šrifto mažos b r o š i ū r ė l ė s forma, tik kiek pavėluota i . Viso b u v o at-spausdinta, j e i neklys tu, ar ne 5000 e g z e m p l i o r i ų . S u s p ė j o m e paskle i s t i į Lietuvą tik apie 2000 e g z e m p l i o r i ų . Bet reika-las nuo to ypat ingai n e n u k e n t ė j o , nes pogr indžio organizaci jos savo p r i e m o n ė m i s rašinį p a s i d a u g i n d a v o . Tuo b ū d u rašinys, ka ip kokia sensaci ja , jau ė jo krašte iš rankų į rankas.

Reikia pasakyti , j o g sovietų okupaci jos L i e t u v o j e sudarytos są lygos tada b u v o tokios, kad jokia propaganda iš užs ienio praktiškai n e b u v o re ikal inga. Soviet iniai okupantai su v iet iniais

117

ALBERTAS ŠVERPLAITIS LAF pogrindžio ryšininkas

118

komunis tų pakalikais, b e s i e k d a m i j ė g a i r teroro p r i e m o n ė m i s v y k d y t i krašte komunizmą, ne tik gr iovė jo ūkį ir socialinį g y v e n i m ą , b e t pr idarė t ragedi jų k u o n e k i e k v i e n a i l ietuvių šei-mai, a reš tuodami nekal tus žmones, j u o s ka l indami ir kankindami k a l ė j i m u o s e arba ki tokiuose special iai tam tikslui į rengtuose e g z e k u c i j ų rūs iuose . Bol šev izmo s iautė j imas b u v o tiek ž iaurus ir b ru ta lus , j o g s tumte s tūmė krašto g y v e n t o j u s ruoštis pa-vartoti kraštut inę g e l b ė j i m o s i p r i e m o n ę — gr iebt i s ginklo. Todė l suminėto L A F rašinio s i s temingas plat inimas p lač iuose g y v e n t o j ų s luoksn iuose b u v o visų supras tas kaip savot iška d i r e k t y v a i r v e i k ė v i sus , ypač patriotinę j a u n u o m e n ę , kaip u g n i e s kibirkšt i s ve ik ia sprogs tamąją medž iagą . Greta j a u pr ieš tai v e i k u s i ų pogr indžio g r u p i ų , ė m ė kurt i s v i s u r nau jų, prisi-d e n g u s i ų įvairių įva i r iaus ia i s pavadin imais , kad ger iau išsi-saugotų nuo bol šev ik in ių persek ioto jų . Tačiau jos v i sos j u n g ė s i po b e n d r a L A F kovos vė l iava .

A t s i ž v e l g i a n t į tai, kad aukščiau suminėto j i b r o š i ū r ė l ė b u v o s v a r b u s L A F veik los dokumentas , čia p a d u o d u išrašus jos r e i k š m i n g ų vietų.

Lieč iant b u v u s i ą L ie tuvos užs ienių politiką, ten pasakyta: — Kol Vokiet i ja b u v o militariškai s i lpna, kol tarptautinė pa-

dėt is b u v o palygint i rami i r be ypat ingų pavojų, tol L ie tuvos užs ien ių polit ikai neki lo nė kokių naujų p r o b l e m ų , kurios būtų pare ika lavus ios ypat ingo apda i rumo ir lemiamų s p r e n d i m ų . Tačiau Versa l io sutartimi nustatytajai Europos santvarkai pra-d ė j u s griūti, sus idarė v isai kitokia padėt i s . Pokarine tvarka nepatenkintos v a l s t y b ė s : Vokiet i ja, Itali ja i r v i sa e i lė kitų per s iorganizavo ūkiškai, atkuto social iškai ir sus t iprė jo mili-tariškai taip, kad n e b e Tautų Są junga, n e b e Prancūzi ja ar A n g l i j a ė m ė lemti Europos va l s tyb ių tarptaut inius santykius, o ka ip tik naujai suki lus ios v a l s t y b ė s .

— Mažųjų tautų v a d o v y b ė s naujos ios raidos a k i v a i z d o j e turė jo perž iūrėt i paki tus ias tarptautinio g y v e n i m o są lygas be i a p l i n k y b e s ir padaryt i griežtas, ryžt ingas i švadas . Bręstančio s u s i r ė m i m o i švakarėse i r L i e t u v a turė jo ger iau apsidairyt i , ka ip i šsaugotų g y v y b ę . Faktiškai g a l i m y b ė t e b u v o v iena: orientuotis į Vokiet i ją , kaip st ipriausią iš visų mūsų kaimy-nų, ga lė jus ių lemti L ie tuvos l ikimą. T a i p nusistatyti j u o labiau n e b u v o sunku, kad

p i r m a , L i e t u v a n e b u v o ats i sakius i nuo savo s iek imų at-gauti V i ln iaus kraštą ir todėl n e p r i k l a u s ė ir n e g a l ė j o pr ik lausyt i pr ie v a d i n a m ų j ų patenkintų v a l s t y b i ų ;

119

a n t r a , k i e k v i e n a m b u v o aišku, j o g Vi ln iaus taikos ke l iu n e g a l i m e atgauti;

t r e č i a , kas taip pat b u v o suprantama, j o g Lietuva, kaip maža v a l s t y b ė , savo j ė g o m i s n e į s t e n g s sus igrąžint i sos t inės ir kad tą idealą gal pavyktų pasiekt i tik sus idar ius ypat ingai pa lankioms są lygoms, pavyzdž iu i , Lenki ja i į s i v ė l u s į karą su kuria kita d i d e s n e v a l s t y b e , ir

k e t v i r t a , kad b u v o žinoma, j o g d e r y b o s e s u angla is ir prancūzais Sovietų Rus i ja re ika lavo leist i jai pr i s i jungt i Balti jos va l s tybes , kas reiškė, kad Sovietų Rusi ja n e b u v o Lie-tuvai draugiška . O ką b e k a l b ė t i apie patį soviet inio komu-nizmo pavojų, kurs i š šios p u s ė s Balt i jos v a l s t y b ė m s visą laiką g r ė s ė . . .

Iš Vokiet i jos p u s ė s netrūko aiškių ir pakar-totinių noro ženklų, tiek pr ieš lenkų - vokiečių karą, tiek ir j a m pras idė jus , su L i e t u v a turėti g l a u d e s n i u s ryš ius be i san-tykius. Tuos santykius m e s b ū t u m e ypat ingai sutv i r t inę ž y g i u į Vi lnių, taigi be jokio sus i r i š imo su Vokiet i ja formal inėmis su-tartimis, kurių j i iš mūsų nė nere ikalavo.

— Ats i sakydami savo val ia žygiuoti į V i ln ių, m e s atsi-s a k ė m e savo naudai i šnaudoti ir tą politinį ve iksn į , kurs tuo metu E u r o p o j e va id ino lemiamą v a i d m e n į . Tai yra, atsi-s a k ė m e Vokiet i jos paramos. Net dar b logiau: a t s i sakydami ryžt ingai ginti savo tautines ir v a l s t y b i n e s te i ses , vokiečių a k y s e m e s v i s i škai praradome savo politinį svorį, l y g b ū t u m e b u v ę kažkokių ištižėlių tauta . . .

— Vokiet i ja i b u v o svarbu, kad Lietuva, ka ip s v e i k a s bei našus ūkinis ir pol i t inis v ienetas , ir toliau išl iktų. Savo laiku šia p r a s m e Vokiet i ja b u v o parodžius i d ide l io d ė m e s i o i r g y v o intereso. Tačiau mūsų krašto v a d o v y b ė pas i r inko nerealų kel ią: nes i ryžo lemt ingam a p s i s p r e n d i m u i , n e d r į s o reikiamai atstovauti mūsų g y v y b i n i a m s interesams, ir a u d r i n g i a u s i u po-litinio g y v e n i m o momentu n e s i ė m ė įvykių kurti, be t le idosi jų s tumiama. Tie įvyk ia i tad ir n u s t ū m ė m u s į pražūtį . . .

— Neutralitetas b u v o fatali L ie tuvos klaida. Jis i š j u n g ė Lietuvą iš Vokiet i jos interesų s feros ir į s t ū m ė ją į Rus i jos g lėb į . Spalio 10-tą dieną pasirašytoj i sutartis su Sovietų Rusi ja mus polit iškai ir mil i tariškai taip supančio jo, j o g są-m o n i n g e s n i e j i v i s u o m e n ė s s luoksniai nega lė jo v ieša i nurodyti nė to pavojaus, kuris sus idarė m i n ė t ą j a sutartimi L i e t u v o j e į v e d u s Sovietų karines įgu las . Dabar k i e k v i e n a m aišku, kad Vi ln iaus grąžinimas Lietuvai i š Sovietų p u s ė s t e b u v o piktų

120

nuodų taurė. Tuo tarpu, kai Sovietai m u m s s m e i g ė durtuvą į nugarą, m e s b u v o m e priverst i reikšt i j iems nepagr į s tą dė-k ingumą ir pas i t ikė j imą jų pažadais b e i sutart imis. A n u o m e t i n ė Lie tuvos V y r i a u s y b ė net iki paskut inės va landos nenorė jo suprast i , ko s iekė Sovietų Rusi ja, ir n e p a s i r u o š ė parengtą j į smūgį sutikti taip, ka ip pr idera la i svę mylinčiai i r garb ingai tautai . . . —

Antroje rašinio sk i l ty je paduodami Lie tuvos diplomatinių atstovų protestai pr ieš į v y k u s i ą Sov. Rus i jos agres i j ą , įteikti v isur, kur tie atstovai tada t e b e b u v o laikomi akredituoti . Treč io je g i sk i l ty je pate ik iamos jų repl ikos tariamai L i a u d i e s v y r i a u s y b e i , kur iomis tapo nutraukti su ja santykiai. Vis i tie dokumenta i paduoti " L i e t u v o s N e p r i k l a u s o m y b ė s s u t e m ų " tre-čioje d a l y j e , p a v a d i n t o j e "Protes to b a l s a s " . Gi ketvir to j i rašinio skiltis, užvardyta " T a l k a Lietuvai ats tatyt i" , kuri b u v o direk-tyvinio pobūdžio, čia pakartojama išt isai :

— Lie tuvos pas iunt in ių so l idarūs protestai, kuriuos j i e pare i škė sve t imoms v y r i a u s y b ė m s , o taip pat ir jų pas iųs t ie j i protestai į Kauną, y p a č sensacingi jų pas ipr ieš in imai užleist i mūsų pas iunt inyb ių r ū m u s sovietams, plačiai n u a i d ė j o po visą pasaul į . J ie į t ikino v i s u s geros val ios žmones , kad Lie-tuva nesut inka būti p r i j u n g t a pr ie Sov. Rusi jos i r kad j i neats i sakė i r a t e i t y j e n i e k u o m e t neat s i sakys nuo savo švenčiau-sios te i sės atgauti v a l s t y b i n ę n e p r i k l a u s o m y b ę .

— Viešos ios pasaul io opini jos sužadin imas ir jos palen-kimas Lie tuvos p u s ė n yra d ide l i s mūsų diplomati jos laimė-j imas . Jis padrąs ina v i sus l ie tuv ius , k u r tik j i e bebūtų — p a v e r g t o j e T ė v y n ė j e ar i šsklaidyt i po Europos ir Amer ikos v a l s t y b e s — v ieninga i ir v i somis ga l imomis p r i e m o n ė m i s siekti T ė v y n ė s L ie tuvos i š la i sv inimo.

— Į p a v e r g t o s T ė v y n ė s paga lbos šauksmą, ka ip ir pirmojo pasaul inio karo metu, p i rmie j i a t s i l iepė mūsų tautiečiai Šiau-rės Amer iko je . Sužinoję, kad L i e t u v a yra p a v e r g t a ir kad Lie tuvos pas iunt inia i protes tuoja i r kovoja pr ieš sov ie tus , kur ie kės inas i užgrobt i mūsų p a s i u n t i n y b e s , j i e a t idė jo savo part inius g inčus į šalį ir sudarė v i e n i n g ą kovos organą — Lietuvai Gelbėt i Tarybą. Į ją įe ina trys A m e r i k o s l ie tuvių pagr indinės s rovės, būtent — katalikai, tautininkai - sandariečiai ir socia-listai. J ie į Tarybą pas iuntė po tris ats tovus. L ie tuva i Gelbėt i T a r y b o s u ž d a v i n y s yra rinkti l ie tuvių poli t inei veiklai lėšas i r varyt i A m e r i k o j e propagandą už L i e t u v o s v a l s t y b ė s atstatymą.

121

— Lie tuvos pas iunt iniai , protes tavę pr ieš Lie tuvos paver-gimą, iš savo p u s ė s , sudarė E u r o p o j e Tautinį Lie tuvos Ko-mitetą. Jo u ž d a v i n y s yra derinti visų Lie tuvos diplomatinių postų ir v i so pasaul io l ie tuviškų organizaci jų pastangas Lie-tuvai atstatyti, globoti u ž s i e n y j e l ikus ius L ie tuvos p i l ieč ius ir, kol pol i t inės a p l i n k y b ė s ne le i s sudaryt i L ie tuvos v y r i a u s y b ė s , bendra i ginti l ie tuvių tautos interesus . Taut inio Lie tuvos Komiteto p i rmininkas yra ž y m u s Lie tuvos vyras, kel i s kartus b u v ę s Ministrų Kabineto nariu i r p a s i ž y m ė j ę s pol i t iniame d a r b e savo inic iatyva, ryž tumu ir e n e r g i n g u m u . Komiteto nariai yra keturi L i e t u v o s pas iunt inia i i r ke letas Amer ikos l ie tuvių. Dėl svarbių polit inių pr iežasčių tuo tarpu Komiteto a s m e n i n ė s su-dėt ies dar n e g a l i m a skelbt i .

— Tačiau l ietuvių tauta gerai žino, kad šią sunkią mūsų t ė v y n ė s g y v e n i m o va landą neužtenka pasikl iauti v i e n užs ienio s impat i jomis i r jo te ik iama moral ine p a g e l b a kovai dėl Lie-tuvos i š la i sv inimo. Kaip ano karo metu, ka ip v i sados, taip i r š iandien mūsų tautos l ikimą l e m s i m e svarb iaus ia m e s patys. Tad dė l savo la i svės i r n e p r i k l a u s o m y b ė s re ika l inga atkakliai, ryžt ingai ir nepa lauž iamai kovoti. Reikia d a r b u ir ve ik la įro-dyti pasaul iui , kad m e s trokštame la i svės i r dė l jos nesi-ga i l ime aukų. Kova gi n e į m a n o m a be atit inkamos organiza-cijos, be v i e n i n g o fronto.

— Šiam reikalui ir šią sunkią tautos g y v e n i m o valandą visi l ietuviai , ar j i e būtų p a v e r g t o j e L ie tuvo je , ar svetur, bur ias i į L ie tuv ių Aktyvis tų Frontą. Jo t ikslas yra sutelkti ve ik l iaus ias m ū s ų tautos p a j ė g a s į v ien ingą kovą dėl Lie-tuvos l a i svės b e i N e p r i k l a u s o m y b ė s i r k i e k v i e n u metu reikšti, vykdyt i ir atstovauti t ikrajai tautos poli t inei valiai.

— Jau pakankamai į s i t ik inome, kad kelias, kur iuo L i e t u v a ė jo seniau, b u v o k la idingas . Jis b u v o k la id ingas v i d a u s i r už-s ienio pol i t ikos atžvi lg iu. Tačiau kalt ininkų reikia ieškoti ne tik b u v u s i a m e mūsų krašto rež ime, be t ir polit iškai galvo-j a n č i o j e v i s u o m e n ė j e . Pastaroji mūsų užs ien io pol i t ikoje lygiai klydo, kaip k l y d o ir b u v ę s mūsų krašto režimas. Be to, b ū d a m a sus i ska ldž ius i į parti jas, mūsų v i s u o m e n ė tik berei-kal ingai e i k v o j o j ė g a s tarpusavio kovo je i r tokiu b ū d u silp-nino bendrą tautos atsparumą ir ryžt ingumą prieš i šor inius pavo jus .

— Lie tuv ių Aktyv i s tų Frontas yra u ž s i b r ė ž ę s atkurti Lie-tuvos v a l s t y b ę nauja is pamatais i r ją vest i naujais kel ia is . Jis s iekia tikros ir real ios v i e n y b ė s , kuri sucementuotų v i sas

122

l ie tuv i škas š irdis i r protus į v ien ingą, n e i š s e m i a m ą tautinę energ i ją . Tokiu b ū d u Aktyvis tų Frontas s t e n g s i s išrauti i š mūsų tarpo v i s i e m s la ikams tą ne la imingą ją ta rpusav io kovą, kuri labai pr i s idė jo pr ie Lie tuvos s a v i ž u d y b ė s .

— Tvirti pamatai j a u padėt i . Įvairių b u v . L i e t u v o s parti jų nariai, nuo socialistų iki v o l d e m a r i n i n k ų , š iandien atvirai ir santarmingai pr ipažino n e s e n o s praei t ies klaidas ir, a t s i sakydami praei t ies ambic i jų , m o k y d a m i e s i i š tur imos patirt ies, d e g d a m i t ė v y n ė s m e i l e i r t rokšdami jos la i svės , š i a n d i e n r ikiuojasi idė j i škai i r polit iškai v i e n a l y č i a m e Lie tuv ių Aktyv i s tų Fronto s ą j ū d y j e . —

Iš L. Aktyvis tų Fronto ve ik los l ie tuvių tauta pat irs jo programą. Sakyto je b r o š i ū r ė l ė j e b u v o Antano V a l i u k ė n o nu-sakyta rezo l iu tyv inė forma šitaip:

" L i e t u v i ų Aktyvis tų Frontas, p r ipaž indamas : " k a d nė v ienas idė j in i s b e i pol i t inis s ą j ū d i s , Nepriklau-

somos L i e t u v o s metu v e i k ę s v i e n o s ar kitos part i jos vardu, n e a p ė m ė visos tautos;

" k a d nė v i e n a s mūsų rež imas N e p r i k l a u s o m y b ė s laikais n e į s t e n g ė reikiamai atstovauti l ietuvių tautos pol i t inei val iai ;

" k a d nė v ienas rež imas i r nė v i e n a v y r i a u s y b ė n e v e d ė tokios ūkinės polit ikos, kuri būtų labiaus ia i at i t ikusi plačiausią ir g y v y b i n g i a u s i ą tautos kamieną, kurį sudaro ūkininkai ir lauko bei miesto darbininkai ;

" k a d nė v ienas rež imas n e t u r ė j o aiškios socia l inės pro-gramos ir dėl to nepakankamai v y k d ė socialinį t e i s ingumą ir socialinį aprūpinimą;

" k a d nė v ienas rež imas n e į s t e n g ė tautinių mažumų pa-jungt i pozi tyv iam L i e t u v o s v a l s t y b ė s i r l ie tuvių tautos kūry-biniam darbui ;

" k a d N e p r i k l a u s o m o j e L i e t u v o j e n e b u v o pažabot i žydai i r p a n a š ū s e lementa i , savo labui žiauriai i š n a u d o j ę l ie tuvį ;

" k a d pastarasis Nepr. L ie tuvos rež imas, k o v o d a m a s su ak-tyv ios ios tautos aspiraci jomis, taip dvas i ška i nual ino tautą, jog, l e m i a m a m momentui a tė jus , tauta pas i rodė dvas i ška i nu-ginkluota i r neparuoš ta lemiamai kovai dė l s a v o la i svės i r n e p r i k l a u s o m y b ė s ;

" L i e t u v i ų Aktyv i s tų Frontas, t u r ė d a m a s ga lvo je , kad ma-ter ia l ines, kul tūr ines i r e tn ines b e i r e l i g i n e s v e r t y b e s turi kurti ir kuria vis i tautiečiai, todėl v i s i e m s taut iečiams, kartu ir k i e k v i e n a m jų nariui paskirai turi būti užtikrintos te i sės ir g a l i m u m a s sukurtomis v e r t y b ė m i s v ienodai naudotis ;

123

" k a d k i e k v i e n o s v a l s t y b ė s kūrė jas , ugdyto jas i r laiduo-tojas yra v i e n a v iena ly tė v i s u m o s pagr indai s organizuota tau-tinė b e n d r u o m e n ė , o ne įvair ių tautų miš inys ;

" k a d tauta tiktai tada gali būti tikra dė l savo ateit ies, j e i g u j inai sudaro ne v i e n etninį, be t ir politinį, ūkinį ir kultūrinį v ienetą;

" k a d to v ieneto k l e s t ė j i m u i yra būt inas tautos sus iorga-nizav imas į savąją taut inę b e n d r u o m e n ę , a ts i rėmusią nacio-naliniu, kr ikšč ioniškuoju ir social iniu pr incipu;

" s k e l b i a , j o g k i e k v i e n a s l ie tuvis , s u p r a s d a m a s savo tautos istorinę paskirtį ir g i n d a m a s jos prigimtą te i sę laisvai ir ne-pr ik lausomai gyvent i , š iandien i r v i sados nus ig ręž ia nuo b u v u -s ių jų parti jų p lokš tumos ir ryžtasi eiti Lie tuvių Aktyvis tų Fronto kovos kel iu.

"Antra ver tus , Lietuvių Aktyvis tų Frontas, pr ipažindamas, " k a d dabart inė L i e t u v o s padėt i s tėra b o l š e v i k i n ė s Rusi jos

okupaci ja , į v y k u s i pr ieš l ietuvių tautos v i e n i n g ą valią; " k a d Lie tuvos komunis tų part i ja tėra Sovietų Rusi jos pa-

ga lb in i s į rankis L i e t u v o s okupacine i valdžiai palaikyti i r remti; " k a d Lie tuvos komunistų part i jos nariai ar tai parti jai

pak lusn ie j i tokiu b ū d u yra L i e t u v o s V a l s t y b ė s i r l ietuvių tautos i šdavikai ;

" k a d rusų į v e d a m a s b o l š e v i k i n i s rež imas yra ne tiktai l ietuvių tautai, j o s re l ig in iam nus i te ik imui , j o s papročiams ir i s tor inėms tradici joms svet imas savo dvas ia, savo brutal ia is metodais i r l auk inėmis p r i e m o n ė m i s , be t j i s sve t imas ir savo p a g r i n d i n ė m i s užmačiomis , nes gr iauna e s m i n i u s tautos pamatus i r s i s temingai v y k d o L i e t u v o s rus i f ikaci ją ;

" k a d social iniu a tžv i lg iu rusų b o l š e v i z m a s tautą tegali paverst i išt isu e l g e t y n u . Tautoms j i s t eneša skurdą, atžangą, neviltį i r ūk inę suirutę, nes, p a n e i g d a m a s pr ivat inę nuosavy-bę, j i s e ina pr ieš ž m o g a u s prigimtį, at ima norą kurti i r k i t iems mater ia l ines g ė r y b e s ;

" k a d kul tūr in iu atžv i lg iu L ie tuvos patek imas į Sovietų Rusi jos verg i ją yra ne kas kita, kaip Lie tuvos p e r k ė l i m a s iš Europos į Azi ją, iš ku l tūr ingo jo pasaul io į pus lauk in ių bandą, iš kul tūr inės pažangos į v i soker iopą atžangą;

" k a d doroviniu a tžv i lg iu b o l š e v i z m a s nuodi ja ž m o g a u s i r tautos k i l m i n g u m ą , gr iauna re l ig in ius į s i t ik inimus, ardo šeimą, nuodi ja žmonių tarpusav io santykius .

" V i s a tai turėdamas ga lvo je , Liet. Aktyvis tų Frontas ener-gingiaus ia i smerk ia rusų dur tuva i s m u m s primestą bo l šev ikų

124

režimą, jo netvarką, jo terorą ir tv i rč iaus iu į s i t ik inimu pa-reiškia, j o g Lietuvių tauta n iekados n e s u t i k s su dabar t ine padė-timi ir kovos tol, kol v ė l a tgaus savo la i svę ir atstatys savo nepr ik lausomą v a l s t y b ę " .

— Lietuvių Aktyvis tų s ą j ū d i s nėra j o k s nei faš izmo nei nacionalsocial izmo kopi jav imas . Tai yra skaudaus praei t ies pa-tyrimo i š u g d y t a s mūsų tautos poli t inio g y v e n i m o re i šk inys . Šis s ą j ū d i s yra grynai l i e tuv i škas ak tyv izmas . Jo pradžios, kaip minėta, reikia ieškoti kovo je pr ieš b u v . mūsų krašto režimo pragaiš t ingą politiką. Jis b u v o p a s t e b i m a s ne tik opo-z ic inėse s rovėse , b e t i r pačio je va ldančio je , tautininkų, parti-jo je . Ir tik dėl anuomet b u v u s i ų j ų są lygų šio naujo s ą j ū d ž i o dalyviai n e g a l ė j o sus icementuot i į v i e n i n g ą srovę. Praeit ies g r a n d i n ė m s nukritus, š i s rovė, ka ip v isų mūsų tautos veik-l e s n i ų j ų e lementų j u n g i n y s , stoja į p r i e š a k i n ę pozici ją i r yra pas i ryžus i kovoti už ska i s te snę Lie tuvos ateitį. —

Tol iau pakartojami L A F organizaciniai nurodymai iš "Plat-formos m e t m e n ų " :

— Aktyvis tų Fronto nariu gali būt i k i e k v i e n a s l ie tuvis , nežiūr int į tai, kokiai j i s anksčiau p r i k l a u s ė pol i t inei parti jai, j e i tik j i s nutraukia su ja v i s u s ry š ius , nėra t ie s iog in i s kal-t ininkas L i e t u v o s n e p r i k l a u s o m y b ė s p r a ž u d y m o bei p r a e i t y j e p a s i r e i š k ę s savo ypat ingai piktais v e i k s m a i s pr ieš aktyv iąs ias mūsų tautos j ė g a s , kurios kovojo su b u v . mūsų krašto režimo praga i š t ingą ja politika, pritaria Aktyv i s tų Fronto platformai, p a s i d u o d a jo nustatytai d r a u s m e i ir yra j am iš t ik imas ir pasi-ryžęs kovoti už L i e t u v o s i š la i sv in imą, n e s i g a i l ė d a m a s nei savo sveikatos nei g y v y b ė s .

Aktyvis tų Fronto padal iniai savarankiškai sus idaro visur, kur tik plaka l i e tuv i ška š i rdis : ka imuose, m i e s t e l i u o s e , mo-kyklose, į m o n ė s e ir t. t . Tas, kuris imasi in ic iatyvos suda-ryti Aktyv is tų Fronto padalinį ir s u g e b a jam vadovaut i , tas pr ipažįs tamas padal inio vadu. Atskiri ka imyninia i padal iniai tarpusavio ryš ius palaiko per savo v a d u s arba pat ikėt in ius i r praneša ap ie savo sus iorganizav imą sekančiam iš e i l ė s aukš-tesniam vadui . Tokiu b ū d u s u s i f o r m u o j a v i sas Aktyvis tų Orga-nizaci jos t inklas. Juo b u s remiamasi kovo je už Lie tuvos iš-la isv inimą. A k t y v i o s ve ik los i š jo b u s pareikalauta tik tada, kada lemiančio j i v a l a n d a b u s atė jus i . Iki to laiko vis i turi tik s tengt is kiek ga l ima ger iau sus iorganizuot i ir gerai pasiruošti , be t vengt i nere ika l ingų ir ankstyvų aukų. A s m e n s , kur ie išsi-

125

la i sv inimo k o v o j e n e d a l y v a u s , Naujo je L i e t u v o j e v a d o v a u j a m o j o v a i d m e n s n e g a l ė s va idint i .

Naujai L ie tuva i v a d o v a u s ne lepšiai , be t tikrai ryžt ingi ir savo kraštui p a s i š v e n t ę vyrai . J i remsi s p i rmoje e i l ė j e tais mūsų tautos s ū n u m i s , kur ie u ž s i g r ū d i n s š ioje sunkio je kovo je i r pas i re ikš savo darbu.

K o l e k t y v i n ė s aktyvistų val ios re iškė ją i r v y k d y t o j a yra Aktyvis tų Fronto V a d o v y b ė . J i nustato jo organizaci ją, der ina atskirų Aktyvis tų Fronto padalinių ve ik imą ir d i s p o n u o j a vi-somis Aktyvis tų Fronto j ė g o m i s užs ibrėž t iems t iks lams siekti .

Aktyv i s tų Fronto V a d o v y b ė s nurodymai yra p r i v a l o m i vi-s iems Aktyv i s tų Fronto nariams ir j i e turi būti šventai vykdomi .

Aktyvis tų ženklas — tr ikampė tautinių spalvų ž v a i g ž d ė su Gedimino s tu lpais v i r š u j e .

Aktyv is tų s v e i k i n i m a s i s — pakelt i aukštyn deš in ią ją ranką. S v e i k i n i m o s i šūkis — K o v o k !

Maršas: Tvir ta is ž ingsnia i s , Drąsiai p i r m y n — Už Naują, Laisvą L ie tuvą !

L ie tuv ių Aktyv i s tų Frontas imasi veikt i sunkiaus iomis mūsų tautos g y v e n i m o va landomis . T o d ė l i š k i e k v i e n o lietu-vio, p a s i r y ž u s i o būti Fronto nariu, visų p i rma re ika lau jama aukščiaus io la ipsnio s u s i k l a u s y m o ir, kur reikal inga, griež-čiausios pas lapt ies . Su šaknimis turi būti išrautas v i s u o m e n ė j e į s i v y r a v ę s p l e p u m o paprotys . Niekas nežino, k u r jo tyko prie-šas. Mirtis ir p a n i e k a tam, kas drįstų išduoti Aktyv is tų Fronto pas lapt i s !

Pastaba: Šis raštas p lat inamas tik pa t ik imiems v i suome-niniams v e i k ė j a m s , norint j u o s supažindint i su L ie tuvos padė-timi, kas iki šiol yra padaryta Lietuvai atstatyti ir ką kiek-v ienas l ie tuv i s patriotas turi dabar daryti.

Lietuvos Politinių Informacijų Biuras, Vilnius —

Kaip matome, raštas pa le i s tas Informaci jų Biuro vardu ir tarsi iš Vi ln iaus . Tai b u v o padaryta pasunkint i sovieti-niam pr iešui L A F ve ik los sekimą.

Po to, kai tas l e i d i n y s j a u b u v o paskle i s tas L ie tuvo je , j i s b u v o sutrauktas vokiečių kalba ir į te iktas pulk. ltn. Graebei .

126

Sus ipaž inęs su tekstu, pulk. ltn. G r a e b e n e p a d a r ė jokių pa-stabų, be t pripažino, j o g v i skas l e i d i n y j e esą gera i formuluota. Pats faktas, j o g pulk. ltn. Graebe, kaip a t sakingas O.K.W. karininkas, pr ipažino dokumentą, k u r i a m e L i e t u v o s v a l s t y b i n ė s n e p r i k l a u s o m y b ė s atkūrimo s iekimas b u v o v i s u 100%-niu aišku-mu paryškintas, sava ime parodo, j o g tatai O.K.W. b u v o pri imtina bei dar der inosi su ano meto vokiečių pol i t ikos l ini ja L ie tuvos k laus imu.

Iš paduoto aukščiau d o k u m e n t o teksto skai tytojas ga lė jo įsit ikinti, j o g užs ibrėžto j i L A F p o g r i n d ž i o organizaci ja krašte n e b u v o š ia ip sau kokia s iaura konspiraci ja nuvers t i v ieną v y r i a u s y b ę ir jos v ieton pastatyti kitą, kaip, pvz., b u v o 17 gruodžio karininkų g r u p ė s pučas pr ieš demokrat inę krašto santvarką. L A F s i e k ė bazuot i s v i sa l ie tuvių tauta i r konspiraci jos šaknis į le ist i į v i s u s jos s luoksnius , taigi s i e k ė pasiremti b e n d r a tautos valia, kuri yra v ienas iš d e m o k r a t i n ė s doktrinos postulatų.

Buvo logiška inspiruot is mūsų pačių tautos val ios gink-luoto pas i re i šk imo p a v y z d ž i u , kokį duoda m u m s 1918 - 1919 metų savanorių pašaukimas kovai už L i e t u v o s n e p r i k l a u s o m y b ę . Skirtumas b u v o tik tas, kad savanorius b u v o ga l ima anuomet pašaukti v ieša i , organizuoti jų p u l k u s a r b a sudar inėt i savanorių bei partizanų būr ius , kuopas i r net ba ta l i jonus v i s u r krašte nekl iudomai , tuo tarpu kai 1940 - 1941 m. LAF-tui prisi-ė jo veikt i konspiratyvia i b e i mobi l izuot i j ė g a s s lapta i š apačios, pal iekant m a k s i m u m ą iniciatyvos v i e t i n i a m s p o g r i n d ž i o ve ikė-jams ir aps i r ibojant tik labai b e n d r a i s n u r o d y m a i s iš v i ršaus . Tačiau ir v i e n u ir kitu ats i t ikimu tautos j ė g o s b u v o mobi-l izuojamos ne partiniais, be t v isai tautai b e n d r a i s t ikslais — kovai už bendrą tautos idealą — N e p r i k l a u s o m o s Lie tuvos atkūrimą.

POGRINDŽIO SPAUDA

Per a s m e n i n i u s p a s i k a l b ė j i m u s 1940 m., b i rže l io gale, Kaune su b u v u s i a i s i r b ū s i m a i s savo kovos drauga i s , kur ie b u v o tada kre ipęs i į mane aptarti padėt į r u s a m s j ė g a įsi-brovus į Lietuvą, aš, ka ip j a u m i n ė j a u p i r m a j a m e šių atsi-minimų s k i r s n e l y j e , b u v a u j i e m s pataręs, kad " v i s a i patylo-m i s " siektų sudaryt i slaptą b ū s i m o s pogr indž io organizaci jos tinklą, į sakmiai n u r o d y d a m a s " n e e r z i n t i sov ie t in io okupanto

127

bet kokiomis d e m o n s t r a c i j o m i s " , kad nepr is idarytų peranks tyvų ir todėl b e p r a s m i š k ų aukų (žiūr. psl . 20;.

Teoret i škai tai b u v o pilnai suprantama, tik sunkiai įma-noma r e a l y b ė j e . Pirma, dėl to, kad sovie t in i s užpuol ikas — skubia i s u o r g a n i z a v ę s d a u g i a u s i a iš b u v u s i o p a d u g n i o ele-mentų tar iamąją " l i e t u v i ų komunistų p a r t i j ą " — savo grio-v imo b e i p l ė š i m o žyg ia i s pats ver s te ver tė l ietuvį g r iebt i s v ienokios ar kitokios konkrečios pas ipr ie š in imo akci jos . Antra — Lietuvą 1940 m. b i rže l io 15 d. i š t ikusioj i didžioj i n e l a i m ė pr iminė k i e k v i e n a m l ie tuviui jo šventą priesaiką nepaisyt i jokių aukų už L i e t u v o s la isvę i r v a l s t y b i n ę n e p r i k l a u s o m y b ę . Dėl to jau nuo pat užkrov imo Lie tuva i soviet inio - komu-nist inio j u n g o natūraliai kilo v i s u o s e tautos socia l iniuose klo-d u o s e pas ipr ie š in imo ryžtas. V i e n a i š jo konkretaus pasireiš-kimo formų tad ir b u v o papl i t imas v i s a m e krašte antisoviet inių bei ant ikomunist inių propagandos lapel ių, dažniaus ia i rašytų ranka ir hektografuotų, kartais be tg i ir spausdintų ats i šaukimų, net pogr indž io la ikraštėl ių.

Nors š io je " p o g r i n d ž i o s p a u d o j e " i r n e b u v o g a u s u laikraš-tėlių, o tik ant isoviet inių lapel ių, soviet iniai okupantai grei-tai suprato jos d i d e l ę pol i t inę p s i c h o l o g i n ę r e i k š m ę p lač ių jų tautos s luoksnių v i s d i d e s n i a m nustatymui pr ieš komunizmą ir patį okupantą. Tą vaizdžiai patvir t ina Guzev ič ius , L i a u d i e s v y r i a u s y b ė s komisaro v id. re ikalams, 1941 m. ba landžio 14 dienos slaptas a p ž v a l g i n i s raportas Maskvai, kuris Biržel io 23 d. suk i lė l iams pateko į rankas. Jo į ž a n g i n ė j e d a l y j e pasakyta :

— Nuo pat sovietų santvarkos į v e d i m o L i e t u v o j e mo-mento kontrrevol iuciniai nacionalist iniai e l e m e n t a i i švys tė aktyvią p r i e š s o v i e t i n ę veiklą, panaudodami tam — kaip pa-grindinį jų pr ieš i ško s u b v e r s y v i n i o darbo metodą — plat inimą kontrrevol iucinės p r o p a g a n d o s lapel ių ir anoniminių raštų.

Bendrai pasakius, tais lapel ia i s b u v o kurs toma nuvers t i sov ie t inę valdžią, sabotažais boikotuoti r ink imus į A u k š č i a u s i ą j ą Sovietų S ą j u n g o s T a r y b ą , p lat inimas piktų melų apie partiją ir v y r i a u s y b ė s vadovus , o taip pat sk le id imas provokacinių gandų apie artėjantį karą tarp Sovietų Są jungos ir Vokiet i jos etc.

Masinis p lat inimas kontrrevol iucinių propagandos lapel ių v y k o v i s u o s e T a r y b ų L i e t u v o s apskr ič iuose . —

Kalbamas raportas p a d u o d a d a u g y b ę sakytų lapel ių pa-plat inimo faktų la ikotarpy je nuo pr imet imo Lietuvai sovie-tiško komunis t inio j u n g o iki 1941 m. sausio 15 d., mies-

128

tais i r a p s k r i t i m i s . D ė l v i e t o s t a u p u m o čia ž e m i a u p a d u o d u tik laba i sut raukta i rapor te s u m i n ė t u s l a p e l i ų p a v a d i n i m u s , p a v a r t o t u s š ū k i u s b e i p a s i v a d i n i m u s i r a r e š t u o t ų j ų p a v a r d e s . P a v a d i n i m a i , k u r i u o s skai ty to ja i čia ras, m a n o i š v e r s t i atgal į l i e t u v i ų k a l b ą i š ang lų k a l b o s ša l t inio, k u r s u m i n ė t o s lapto d o k u m e n t o t e k s t a s i š t i sai p a d u o d a m a s . * T o d ė l r e i k i a skai-tyt i s s u faktu, j o g m a n o v e r t i m a i ga l i n e v i s u 1 0 0 % sutapt i su o r i g i n a l i n i a i s p a v a d i n i m a i s .

K a u n o m i e s t e

Jau n u o 1940 m . r u g s ė j o p r a d ž i o s ė m ė rodyt i s Kauno g a t v ė s e i r m o k s l o i n s t i t u c i j o s e s i s t e m i n g a i p l a t i n a m i ranka rašyt i i r m u l t i p l i k u o t i a n t i s o v i e t i n ė s p r o p a g a n d o s l ape l ia i , su š ū k i a i s : " T e g y v u o j a N e p r i k l a u s o m a L i e t u v a " , " Š a l i n komu-nist inį t e r o r ą " , " L i e t u v a — l i e t u v i a m s " , etc. A p i e 50 tokių l ape l ių b u v o rasti . J i e b u v o p a s k l e i s t i " L N P " ( L i e t u v o s ne-p r i k l a u s o m y b ė s part i ja) mokin ių g r u p ė s , kuri p a l a i k ė r y š i u s su Kauno, V i l n i a u s , U k m e r g ė s i r kitų v ie tų g i m n a z i j ų moki-nia i s . B u v o v i s o a r e š t u o t a 2 6 a s m e n y s , kur ių tarpe :

1 . B L U M E N T A L I S H e n r i k a s , g i m ę s 1924 m., m o k i n y s , a d v o k a t o s ū n u s , v o k i e t i s , " K u l t u r v e r b a n d o " narys ,

2 . S V I L A S V y t a u t a s , 8-tos k l a s ė s m o k i n y s , g i m ę s 1925 m., l i e t u v i s , v i e n o v i d . rkl. min-jos d i r e k t o r i a u s s ū n u s ,

3 . B O R T K E V I Č I U S R o m u a l d a s , 18 metų, sukšt . t e c h n i k o s m o k y k l o s s t u d e n t a s , ū k i n i n k ų s ū n u s .

4 . K A U L A K I S Z i g m a s , g i m ę s 1925 m., 8-tos k l a s ė s m o k i n y s , l i e t u v i s , i n t e l i g e n t ų š e i m o s s ū n u s , t ė v a s namų s a v i n i n k a s ,

5 . B E K A S E d u a r d a s , g i m ę s 1925 m., 8-tos k l a s ė s m o k i n y s , l i e t u v i s , v a l s t y b ė s tarnauto jo s ū n u s .

6 . M A C I E J Ū N A S E u g e n i j u s , s t u d e n t a s , l i e t u v i o k a r i n i n k o s ū n u s ,

7 . B A N D Ž I U S J u l i u s , g i m ę s 1925 m., s t u d e n t a s , kari-n i n k o s ū n u s ,

8 . G I N T A U T A S Aras, g i m ę s 1 9 2 3 m., s t u d e n t a s , kari-n i n k o s ū n u s , etc.

Nuo spa l io m ė n . iki r ink imų į Sov ie tų A u k š č i a u s i ą j ą T a r y b ą b u v o Kaune pap la t in ta p r i e š s o v i e t i n i ų l a p e l i ų , pa-v a d i n t ų " Į L i e t u v i u s " , " Į Ū k i n i n k u s " , i r n e l e g a l u s kontrrevo-l i u c i n i s la ikraš t i s " L a i s v o j i L i e t u v a " , m u l t i p l i k u o t a s rotatoriumi. R y š i u m s u šio la ikrašč io i š š i f r a v i m u , b u v o areš tuot i :

* L i t h u a n i a n Bul le t in , Nr. 9-10, October 1947, Psl. 6-20.

129

1. MALINAUSKAS Povilas, g i m ę s 1910 m., l ie tuvis , " E l -t o s " tarnautojas, b u v ę s šaulys,

2. ŠIPKAUSKAS Kostas, g i m ę s 1914 m., l ie tuvis , " Ž a i b o " t ipograf i jos tarnautojas, pavasar in inkas ,

3 . TELKSNYS Vladas , g i m ę s 1915 m., l ie tuvis , " Ž a i b o " t ipograf i jos tarnautojas, pavasar ininkas,

4. JABLONSKIS Jonas, g i m ę s 1906 m. b u v . L ie tuvos Pa-s i u n t i n y b ė s sekretor ius Stockholme i r Ber lyne, " E l t o s " redak-torius, k i lęs iš moksl ininkų še imos.

Per kratą b u v o rasta pas Malinauską 14 egzempl ior ių " L a i s v o s i o s L i e t u v o s " , 60 egzempl ior ių ant isoviet inio lapel io rusų ka lba " L i t o v e c " , kuris b u v o plat inamas anksčiau, i r 60 egzempl ior ių " L a i s v o s i o s L ie tuvos S ą j u n g o s " b iu le tenio . Tar-dant b u v o nustatyta, j o g " L a i s v o j i L i e t u v a " b u v o le idž iama " L a i s v o s i o s L ie tuvos S ą j u n g o s " , t e b u v o i š le idus i i r i šplat inusi tik v ieną laidą, Nr. 1, iš v i so 500 egzempl ior ių , be to, ke l i s š imtus kontrrevol iucinių lapel ių .

Iš Lietuvių Encik lopedi jos , XXV, psl . 199, seka, j o g " L L " le id inys b u v o atspausdintas kel iais skirt ingais pavadi-nimais ir skirt ingo pus lap ių skaičiaus, nuo 40 iki 129 pus lapių, ir kad į tą leidinį b u v o sudėta mūsų b u v . užs. rkl. min-jos d o k u m e n t i n ė s pr ieš sov ie tus medžiagos, įvairių L ie tuvos dip-lom. postų praneš imų, nuorašai dipl . protestų, įteiktų kitų kraš-tų v y r i a u s y b ė m s ir t .t . Keli " L a i s v o s i o s L i e t u v o s " egzempl ior ia i b u v o i r mane p a s i e k ę Ber lyne. " L a i s v o s i o s L ie tuvos S ą j u n g a " — kiek aš tada b ū d a v a u per "ža l ią ją s i e n ą " pa informuojamas iš L ie tuvos — buvo, ka ip j a u minėjau, pati p irmoj i l ietuvių pogr indž io organizaci ja, ka ip ir jos leistas pogr indžio laikraš-tis.

Tol iau Guzev ič iaus raportas sumini, j o g gruodžio - sausio laikotarpy b u v o plat inamas ant isoviet inis lapel i s Kauno uni-vers i te te . Jis b u v o mimeografuotas , pavadintas " Į L i e t u v i u s Studentus, V y r u s i r Moter i s " , su p a ž y m ė j i m u kaip " L i e t u v i ų

Aktyvis tų S ą j ū d ž i o " , "Kauno Partizanų D a l i n i o " le id inys . Be to, b u v o papl i tęs lapel i s " L i e t u v i a i , m e s nepr iva lom pasiduo-ti maskol iams" , be t nepažymėtas , kieno le idžiamas. Platintojų susekt i n e p a v y k o .

Sukl iudyt i s tudent i jos ir mokinių planuotą demonstraci ją pr ie Nežinomojo Kareivio paminklo Kaune vasario 16 dienos vakare b u v o padaryta 10 areštų s tudentų ir mokinių tarpe. Per tardymą v ienas i š areš tuotų jų pris ipažino, j o g j i s b u v o narys " L i e t u v i ų Aktyvis tų - Par t izanų" organizaci jos univers i-

130

te te i r s p a u s d i n o b e i p la t ino p a m i n ė t ą a u k š č i a u tos organi-zac i jos k o n t r r e v o l i u c i n į l ape l į .

L y g i a g r e č i a i b u v o s u s e k t a s i r l i k v i d u o t a s k o n t r r e v o l i u c i n i s la ikraš tė l i s " U ž d r a u s t o j i I d ė j a " , k u r i s b u v o p l a t i n a m a s v idu-r i n ė s e m o k y k l o s e . B u v o areš tuot i š ie a s m e n y s :

1 . L E O N A S Stepas , g i m ę s 1921 m e t a i s , l i e t u v i s , tarnauto-j a s l a i v i n i n k y s t ė s kontoros " N e m u n a s " , b u v ę s s k a u t a s , k i l ę s i š d a r b i n i n k ų š e i m o s ,

2 . K A N C L Y V I S A l e k s a n d r a s , g i m ę s 1 9 1 0 m e t a i s , vok ie t i s , b u v ę s v a n d e n ų p o l i c i j o s p u s k a r i n i n k i s , k i l ę s i š ū k i n i n k ų .

3 . R U T E L I O N Y T Ė E l e o n o r a , g i m u s i 1922 m . l i e t u v a i t ė , 9-tos k l a s ė s m o k i n ė , b u v . skautė , k i lus i i š v a l s t y b ė s tar-nautojų š e i m o s ,

4 . P O V I L A I T I S F e l i k s a s , g i m ę s 1920 m., " M a i s t o " krau-t u v ė s p a r d a v ė j a s V i l n i u j e ,

5 . K A M I N S K A S M y k o l a s , g i m ę s 1895 m., nac ional i s tas , b u v ę s š a u l y s , G e l ž k e l i ų V a l d y b o s tarnauto jas .

T a r d y m a s i š r y š k i n o , j o g la ikraš tė l io " U ž d r a u s t o j i I d ė j a " b u v o a t s p a u s d i n t a i r i šp la t inta a p i e 2 0 0 e g z e m p l i o r i ų .

K a u n o a p s k r i t y j e

V i l k i j a : n u o 1940 m. s p a l i o 14 iki 1941 m. s a u s i o 15 konstatuot i 6 k o n t r r e v o l i u c i n i ų l a p e l i ų p l a t i n i m o a t v e j a i , iš v i s o a p i e 6 0 0 e g z e m p l i o r i ų , d a u g u m a s s u p a r a š u " S O L " (So-j u z O s v o b o ž d e n i j a L i t v y — L i e t u v o s I š l a i s v i n i m o S ą j u n g a ) . A r e š t u o t i :

1 . L I E P A V y t a u t a s , 17 m e t ų , a p s k r i t i e s p o l i t i n ė s p o l i c i j o s v a d o s ū n u s ,

2 . V E N C K U S ?, 20 m e t ų , d a r b i n i n k a s .

V e l i u o n a : 1940 m. lapkr ič io m ė n . rasti 5 ranka rašyt i k o n t r r e v o l i u c i n i a i lape l ia i , pas i rašy t i " G e l e ž i n i s V i l k a s " . Pla-t intojai n e p a g a u t i .

D a r s ū n i š k i s : 1941 m. s a u s i o 11 d. b u v o p la t inami kontr-r e v o l i u c i n i a i l ape l ia i , p a s i r a š y t i " L G R " ( L i e t u v o s G e l b ė j i m o Ratel is) . Areš tuot i :

1 . L A P I N S K A S Antanas , 25 m e t ų , š a u l y s , b u v ę s puskar i-n ink i s ,

2 . R A D V I L A V I Č I U S Pranas, 17 m e t ų , ū k i n i n k ų š e i m o s , p a l e i s t a s .

131

Pakuonis : surasti 5 egzempl ior ia i lapel io su parašu " L G R " , tokio pat turinio, kaip D a r s ū n i š k y j e .

S e r e d ž i u s : surasti 3 ranka rašyti lapeliai be parašo. Pla-tintojai nesurast i .

V i ln iaus m i e s t e i r a p s k r i t y j e Pradiniame sovietų santvarkos la ikotarpy je p lat inimas Vil-

n i u j e pr iešsoviet inių lapelių b u v o į g i j ę s masinio pobūdžio . Tačiau kiek vėl iau, dė l areštų, j i s b u v o kiek a t s lūgęs , bet dabar v ė l p a g y v ė j o . D a u g u m a jų yra lenkų ka lba i r plat inami lenkiškų organizaci jų, dažniausiai moks le iv ių tarpe. Bet b u v o lapelių ir l ietuvių kalba, net lapel ių, paskle is tų žydų - sionis-tų. Pažymėtina, j o g lapeliai lenkų ir l ietuvių ka lbomis pla-tinami nepr ik lausomai v ieni nuo kitų be i paskirai ve ik iančių s u b v e r s y v i n i ų g rup ių . Čia t e s u m i n i u tik l i e tuv i škuos ius .

1940 m. lapkričio mėn. b u v o plat inamas V i l n i u j e kontr-revol iucinis m i m e o g r a f u o t a s lapel i s " L i e t u v i ų Armi jos Kovoto-j a i " vardu. Juo b u v o kreipiamasi į kar ines pa jėgas , raudo-nosios armi jos kare iv ius i r kar ininkus l ie tuvius , raginant j u o s nuverst i sovietų valdžią L i e t u v o j e . Šie lapel iai b u v o iš leist i vad inamojo " L i e t u v o s I š la i sv in imo Komiteto", s lapta ve ik iančio Vi ln iu je , ir paskle is t i v isur, kur yra l ietuvių kar iuomenės padal in ių .

Buvo areštuoti kai kur ie sakytos organizaci jos nariai, be t jų p a v a r d ė s Guzev ič iaus raporte nenurodytos .

U k m e r g ė s a p s k r i t y j e Želva : 1940 m. spal io 7 d. b u v o rasti 3 lapel ia i su šū-

kiais: "Ša l in k o m u n i z m ą " , " Ž m o n ė s , lankykit bažnyčias , k lausyki t kunigų, būki t katal ikai" , " I l g ų metų Smetona i " . La-pel ia i rašyti ranka, b e t be p a ž y m ė j i m o autoriaus. Platintojai nepagaut i .

U k m e r g ė : naktį iš 6 į 7 lapkričio, 1940 m., b u v o rastas plakatas su pr i l ipdyta ant jo Smetonos fotograf i jos i škarpa iš laikraščio ir užrašais : " I l g ų metų mūsų V a d u i " , " Š a l i n ko-m u n i z m ą " , etc. Platintojai nepagaut i . Du ranka rašyti lapel iai ant i soviet inio p o b ū d ž i o ir pr ieš ž y d u s b u v o rasti 21 ir 22 lapkričio, 1940 m., g imnazi jos ir amatų mokyklos patalpose. Platintojai nesusekt i .

Vepr ia i : du lapeliai rasti gruodžio 5 d., 1940 m., su ranka rašytais šūkia i s : " Š a l i n Stal iną", " I l g ų metų V y č i u i " , "Ša l in komunis tus — b a n d i t u s " . Platintojai nepagaut i .

132

D e l t u v a - Šėta: naktį iš 8 į 9 sausio, 1941 m., ant v i e š k e l i o tarp šių v ietovių rasti 4 mašinrašt iniai m i m e o g r a -fuoti antisoviet iniai lapel ia i , pasirašyt i : " L i e t u v i ų Aktyvis tų -Partizanų S ą j ū d i s " . Lape l i s ragina kovoti pr ieš sovietų režimą, organizuoti v ien ingą ant ikomunist inį frontą ir ba ig iamas motto: " L a i s v a i r Nepr ik lausoma L i e t u v a " .

U ž u l ė n i s (kaimas): gruodžio 20 d., 1940 m. rastas ranka išrašytas ant i soviet inis plakatas.

Gaigala i (kaimas): naktį iš 5 į 6 sausio, 1941 m. rasti ant kel io du ranka išrašyti ant ir inkiminiai plakatai.

R e p š ė n a i - Kavarskas: sausio 11 d., 1941 m., ant kel io tarp tų v ietovių rastas ranka rašytas lape l i s pr ie te le fono stulpo su šūkia is : " B r a n g ū s broliai i r se sės , l ie tuv ia i ! Neba l suoki te už tuos p iktus va lkatas ! Šalin Stalino konst i tuc i ja" . Kaltininkai nesurast i .

Iki gruodžio 10 d., p e r p a s i r u o š i m u s r inkimams į Aukš-čiausią ją Sovietų Tarybą, b u v o U k m e r g ė j e dažnai pask le idž iami kontrrevol iuciniai lapel iai , ypač v i e t i n ė j e g i m n a z i j o j e . 10 moki-nių b u v o areštuoti. Paaiškėjo, j o g viso b u v o paplat inta daug iau kaip 500 e g z e m p l i o r i ų . Keli areš tuotų jų b u v o pasi la ikyt i , kiti — 1 4 - 1 6 metų amžiaus — perduot i tėvams.

Rokišk io a p s k r i t y j e

Konstatuoti 14 atsit ikimų plat inimo antisoviet inių lapel ių, d a u g u m a r y š i u m su 23-ja sukakt imi Spalio Revol iuci jos ir r inkimų į Aukšč . Sovietų S ą j u n g o s Tarybą .

Kraštai: lapkričio 7 d., 1940 m., ant miško v ie ške l io į S v ė d a s u s rastas kontrrevol iucinis lapel i s , su šūkiais : "Ša l in komunizmas, lai g y v u o j a Lai sva L i e t u v a " . Kaltininkas nesu-rastas.

Rokiškis: lapkričio 8 d., 1940 m., rastas g e l e ž i n k e l i o stoty plakatas su karikatūra, pava izduo janč ia kontrrevol iucinę ataką pr ieš part i jos v a d u s ir sovietų valdžią . Įtartas ir sulaikytas :

S T A L E N I S Vladas, g i m ę s 1919 metais , b u v ę s j a u n a l i e t u v i s . P a l i e p ė (kaimas): lapkričio 4 d., 1940 m., rastas pr i segtas

ant s ienos Kliaugos ka lvės kontrrevol iucinis lapel i s : "Į kovą! Kovokit pr ieš b o l š e v i k u s , kur ie pa la idojo mūsų n u o s a v y b ę ir la i svę . Kovokit pr ieš juos iš v i s o s š i rdies ir v i somis jė-gomis. Vyki t tuos proletariato h u n u s lauk, taip kad mūsų akys jų n iekad d a u g i a u n e b e r e g ė t ų . . .", etc. Lapel i s pasi-rašytas "Par t izanai " . Įtartas nus ikal tęs ir areštuotas:

133

KOSTILKOVSKIS Melchioras, Pal iepės dvaro sav ininkas, L ie tuvos k a r i u o m e n ė s k ū r ė j a s - savanoris, kovo jęs 1919 metais pr ieš rusų raud. armiją.

Rokiškis : gruodžio 17 d., 1940 m., rasta g i m n a z i j o j e 15 egzempl ior ių kontrrevol iucinių lapel ių su parašais " L G K " ir " L I G Komitetas" . Gruodžio 12 d. vė l rasta ten pat mimeo-grafuotų lapelių kitokio turinio. Įtartas ir sulaikytas :

S T A L E N I S Romualdas, 9-tos k lasės mokinys , pasi tur inčio ūkininko sūnus.

Rokiškis - Juozapavas : gruodžio 20 d., 1940 m., ant kel io tarp tų vietovių rasti kel i kontrrevol iuciniai lapel iai ; du su p a ž y m ė j i m u "Karo V a d a s " , v i e n a s — "Komite tas " . Įtarti ir areštuoti :

1. STRUMSKIS Vladas , g i m ę s 1926 m., 5-tos k lasės mo-kinys, nepasi turinčių ūkininkų sūnus,

2. Č E R N I S Kostas, g i m ę s 1925 m., 7-tos k lasės mokinys, ūkininkų sūnus .

Obel ia i : gruodžio 25 d., 1940 m., k a i m u o s e O b e l i ų ra jone rasta pabarstytų arba pr isagstytų ranka rašytų lapel ių . Įtarti ir suimti :

1. A l e k s a n d r a v ė l ė s bažnyčios vargonininkas ir tos bažnyčios tarnas MERKIS Vladas .

Juodupia i : sausio 9 d., 1941 m., Patilčių ir D i d s o d ė s kaimų ra jone rasti 3 egzempl ior ia i ranka rašytų kontrrevol iucinių lapel ių. Įtarti ir areštuoti :

1. Š I M Ė N A S Alfonsas, g i m ę s 1909 m., b u v ę s naciona-listas ir šaulys, tarnavęs iki 1941 m. sovietų pas ienio po-lici joje,

2. ŠIMĖNAS Juozas, g i m ę s 1920 m., ūkininkait is , 3. KOSTĖNAS Fel iksas , g i m ę s 1914 m., k i lęs iš ūki-

ninkų še imos .

Skapiškis : sausio 23, 24 ir 27 d ienomis , 1941 m., b u v o rasta 11 egzempl ior ių kontrrevol iucinių lapel ių, kurių 5 pažy-mėti v ieton parašo: " D a r b i n i n k a s " . Platintojai nepagaut i .

Utenos a p s k r i t y j e Konstatuota 20 atsit ikimų plat inimo kontrrevol iucinių pro-

pagandos lapel ių .

D e b e i k i a i : r u g s ė j o 23 d., 1940 m., T r u m b a t i š k i u gele-ž inkel io stoties ra jone rastas m a š i n ė l e rašytas kontrrevol iucinis

134

lapel i s : "Kovok prieš komunistų parti ją, pr ieš Staliną, pr ieš raud. armiją, už atkūrimą tautinės L i e t u v o s " . Vieton parašo padėta: " L e i s t a karo c e n z ū r o s " . Areštuoti :

1. ROGAŽINSKAS, Debeik ių kunigas , 29 metų, dvar ininkų še imos,

2. MATULIS Jonas, 57 metų, parapi jos komiteto pirmi-ninkas, s tambus ūkininkas (kulak — buožė),

3. M A T U L I S Jonas, Jono sūnus, 26 metų, šaulys, 4 . M A T U L I S Juozas, Jono sūnus, 24 metų, šaulys , b u v ę s

pas ien io pol icininkas, 5. RASČIUS Povilas, 19 metų, šaulys , s tambus ūkininkas, 6. ŠUKYS Povi las, 19 metų, šaulys , s t a m b u s ūkininkas .

Anykščia i : spalio 7 d., 1940 m., rasti du p i e š t u k u rašyti lapel iai : "Kovok pr ieš komunistų parti ją, pr ieš Staliną, pr ieš raud. a r m i j ą " . Vieton parašo — ant v i e n o p a ž y m ė t a " A r t o j a s " , ant kito "Ar to jo s ū n u s " . Areštuotas :

SLIŽYS Vladas , 17 metų, g imnazistas, s tambaus ūkininko sūnus .

Spalio 20 d. ten pat rastas ranka rašytas lapel i s : "Kovok pr ieš Staliną, pr ieš raud. armiją, pr ieš žydus, už hit lerizmą ir res tauravimą Smetonos" . Autor ius nesusektas . Spa-lio 27 d., 1940 m., irgi Anykšč iuose , rastas ranka rašy-tas lapel i s : " P r i e š Stalino Konstituciją, komunistų partiją ir žydus , — už restauravimą Minister io Raštikio ir Prezidento Smetonos" . Lape l i s be parašo. Autor ius nesusektas .

D e b e i k i a i : laikotarpy lapkričio 18 - 23 d., 1940 m., De-b e i k i u o s e surasti 6 įva i raus turinio rašalu rašyti kontrrevoliu-ciniai lapel iai : "Kovok pr ieš komunis tų parti ją, Staliną, rau-donąją armiją ir ž y d u s , — už hit ler izmą ir Smetonos res-taurav imą" . Lapel ia i su svast ikos ženkla i s . Areštuotas :

MIKELINSKAS Kazys, g i m ę s 1889 m., Debe ik ių k lebonas, b u v ę s įkaitas Soviet i jo je .

Anykščia i : gruodžio 19 d., 1940 m., rastas p l u n k s n a ra-šytas lapel i s : " P r i e š ba l sav imą už Stalino bloką komunistų ir b e p a r t i e č i ų " . Autorius nesusektas .

Tauragnai : gruodžio 28 d., 1940 m., rastas kontrrevol iucinis lapel i s iš pr i l ipdytų laikraščio raidžių, su šūkiu: " P r i e š bal-s a v i m ą " . Be parašo. Autorius nesusektas .

S k i e m o n y s : sausio 3 d., 1941 m., rastas lape l i s " P r i e š b a l s a v i m ą " . Be parašo. Autor ius n e s u s e k t a s .

135

Tauragnai : saus io 10 d., 1941 m., rasti 3 egzempl ior ia i m a š i n ė l e rašyto lapel io: " P r i e š r inkimus, už aps i jung imą į v ieną antikomunist inį b l o k ą " . Vieton parašo — " L i e t u v i ų Aktyvis tų - Partizanų S ą j ū d i s " . Platintojai nesusekt i .

Utena: r inkimų dieną platinti du skir t ingo turinio kontr-revol iuciniai lapeliai " P r i e š b a l s a v i m ą " . Kaltininkai nesusekt i .

Molėtai: saus io 2 d. ats iųstas ranka rašytas laiškas vie-tinei mil ici jai, su šūkia is : "Kovok pr ieš sovietų r e ž i m ą " . Vieton parašo — "Parazitų e k s t e r m i n a t o r i u s " . Autorius ne-susektas .

Kėdainių a p s k r i t y j e Pernarava (kaimas): l iepos mėn., 1940 m., per r inkimus

į L i a u d i e s Seimą rasti 4 egzempl ior ia i ranka rašytų antiso-viet inių lapel ių : " N e i k balsuoti į L i a u d i e s S e i m ą " . A p i e 40 egzempl ior ių panašaus turinio lapelių b u v o rasta p a s t o g ė j e v ieno namo Krakėse. J ie b u v o antisemit inio ir antikomunis-tinio charakterio. Įtarti ir areštuoti :

1. DALBAKIS Aloyzas, 17 metų, jėzui tų mokyklos moki-nys, amatininko sūnus,

2. JAKIMAVIČIUS Vytautas, 16 metų, tos pat mokyklos mokinys, dvar ininio sūnus,

3. GAUČAS Petras, 30 metų, kalvis .

Ariogala: du antisoviet iniai ranka rašyti lapeliai rasti i š v a k a r ė s e Spalio Revol iuci jos sukaktuvinio minė j imo. Ant-raštė: "Ša l in Lenino - Stalino i š k i l m ė s " . Įtarti ir lapkričio 1 d. areštuoti :

1. MAČENSKIS Jonas, 35 metų, s t a m b u s ūkininkas, 2. DOČKA Antanas, 33 metų, kalvis .

Baisogala: sausio 6 d., 1941 m., Vabal ių kaime rasti 4 egzempl ior ia i ranka rašyto pr iešsov ie t in io terorist inio lapelio. Įtartas ir areštuotas:

KAREČKAS Jonas, 24 metų, s tambaus ūkininko sūnus .

Pašušv i s : du mimeogra fuot i ir v ienas ranka rašytas la-pe l i s rasti ryš ium su r inkimais į Aukšt . Sov. S ą j u n g o s Tarybą, su šūkiais : " N e i k b a l s u o t i " . Autorius nesusektas .

Kėdainiai : b a l s a v i m o dieną į Aukšt . Sov. S ą j u n g o s Taryba urnos b u v o prikimštos lapel ių su p a ž y m ė j i m a i s : " J ū s persun-kėte krauju mūsų protėvių ž e m ę . Broliai, suki lki t pr ieš ne-

136

t e i s i n g u m ą " , " J ū s žadė jote la i svę — bet a tnešėte v e r g i j ą " Laikraščių i škarpos su Smetonos kabineto nuotrauka b u v o pa-žymėtos : "Tai va mūsų V y r i a u s y b ė , b e t ne Stalino konstitu-c i j a " . Nusikal tus ie j i neišaiškint i .

Te l š ių a p s k r i t y j e

Telš ia i : spal io 22 d., 1940 m., mimeogra fuot i kontrre-vol iuciniai lapel iai dv ie jų formatų b u v o rasti paskle is t i mies te ir apskr i ty je , su parašu " S a i g ū n a s " (Žemaičių l e g e n d a r i n i s kunigaikš t i s — K. Š.). Juos platino v i e n a pogr indžio grupė, ve ikus i Telš ių mieste, tų pačių metų lapkričio 6 d. l ikvi-duota. Buvo areštuoti :

1. G L A Z A U S K A S Henrikas, g i m ę s 1918 m., miesto bu-halteris, sūnus nuomotojo v ieno ūkio.

2. ČIUŽAS Antanas, g i m ę s 1922 m., amatų mokyklos mo-kinys, darb in inko sūnus,

3. PUŠKORIUS Kazys, g imęs 1921 m., amatų mokyklos mokinys, v i e n o s darb in inkų še imos sūnus,

4. ČIURINSKAS Andr ius , g i m ę s 1907 m., prad inės mo-kyklos mokytojas,

5. L I L E I K I S Vitoldas, g i m ę s 1915 m., apskr i t ies ligo-ninės rašt inės tarnautojas, k i lęs iš va ld ininkų šeimos,

6. GUŽAUSKAS Pranas, g i m ę s 1911 m., k n y g y n o tarnauto-jas,

7. ŽVIRGŽDYNAS Hermanag i ldas , g i m ę s 1920 m., d i rbo s inoptiku Telš ių meteorologi jos s toty je .

8. M O L A K A U S K A S Liudas, g i m ę s 1920 m., šofer is , d i rbo tarnautoju apskr i t ies v i r š in inko įs taigoje,

9. RAKAS Adomas, g i m ę s 1923 m., amatų mokyklos mo-kinys, darbininkų še imos sūnus,

10. T A R V A I N I S Zenonas, g i m ę s 1920 m., Te l š ių meteo-rologi jos stoties v i rš ininkas, k i lęs iš ūkininkų še imos.

Telš ia i - Žarėnai : gruodžio mėn., 1940 m., ant kel io tarp tų dv ie jų vietovių rastas p ieš tuku rašytas ats i šaukimas, šaukiąs boikotuoti r inkimus į Aukšč . Sov. S ą j u n g o s Tarybą . Auto-rius nesusektas .

Žarėnai: sausio mėn., 1941 m., rasti 6 egzempl ior ia i kontrrevol iucinio lapelio, padauginto m i m e o g r a f i n i u b ū d u Kal-tininkai nesurast i .

137

Rietavas : gruodžio mėn., 1940 m., b u v o rastas ranka ra-šytas a ts i šaukimas sus i la ikyt i nuo b a l s a v i m o į Aukšč . Sov. S ą j u n g o s Tarybą . Autorius išaiškintas, b e t p a b ė g o i r nesuras-tas.

L u o k ė : sausio 11 ir 12, 1941 m., rasta 15 egzempl ior ių ranka rašytų lapel ių pr ieš da lyvav imą r inkimuose. Kaltininkai neišaiškint i .

Varniai : sausio 12 d., 1941 m., rasti 4 e g z e m p l . mimeo-grafuotų kontrrevol iucinių antir inkiminių lapel ių, panašaus tu-rinio kaip rastiej i Žarėnuose . Vieton parašo: " L i e t u v i a i pat-riotai" . Kaltininkai nesurast i .

Žemaičių Kalvar i ja : sausio 12 d., 1941 m., areštuotas už platinimą antir inkiminio lapel io:

PAPARČIUS Vaclovas, g i m ę s 1903 m., v i e t i n ė s p i e n i n ė s tarnautojas.

M a r i j a m p o l ė s a p s k r i t y j e Iki sausio 15 d., 1941 m., b u v o surasta 90 kontrrevo-

liucinių lapel ių Mar i jampolės apskr i ty je , iš kurių 51 ranka rašytų, 39 — mimeogra fuotų .

Balsupiai (kaimas): r u g s ė j o mėn., 1940 m., rasti sukili-miniai lapeliai ir t r i spalvė kaimo ir brolių Vel iuonišk ių ūkio rajone. Įtarti ir areštuoti :

1. V E L I U O N I Š K I S Vytautas, kooperatyvo buhal ter i s , 2 . V E L I U O N I Š K I S Juozas, g imnazi jos mokinys, 3. V E L I U O N I Š K I S Stasys, ūkio valdytojas .

M a r i j a m p o l ė : Spalio Revol iuci jos i švakarėse mimeografuot i ant isoviet iniai lapel ia i paplatinti Mar i jampolė je , Sasnavoje, Krosnoje ir L i u d v i n a v e . 15 egzempl ior ių rasta per kratą pas v ieną g imnazi jos mokinį, kur i s s u g e b ė j o pabėgt i . Ranka rašytų lapel ių rasta pas kitą mokinį amatų mokyklos , kuris areštuotas:

E I D U K E V I Č I U S Vladas , g imęs 1921 m., ūkininkų sūnus .

Kalvar i ja : sausio mėn., 1941 m., rasti ats išaukimai, ragi-nantys g y v e n t o j u s sus i la ikyt i nuo ba l sav imo. Areštuoti brol ia i :

1. B A L I T A S Alb inas ir 2. B A L I T A S Vincas.

Šaraišupiai : sausio 12 d., 1941 m., rasta i škabinta tautinė L i e t u v o s v ė l i a v a r inkimų į Aukšč . Sov. S ą j u n g o s Tarybą dieną. Įtartas ir areštuotas:

KARNAUSKAS Kazys, ūkininkas, b u v ę s šaulys ir skautas.

138

M a r i j a m p o l ė : sausio 11 d., 1941 m., b u v o plat inami kontrrevol iuciniai lapel iai v i e t i n ė j e g imnazi jo je . Vieton para-šo pažymėta : " L i e t u v a i Gelbėt i Komitetas" . 13 anoniminių laiškų sučiupti pašto į s ta igoje . Kaltininkai nesusekt i .

Šakių a p s k r i t y j e Pirmiej i kontrrevol iuciniai lapel ia i pas i rodė spal io mėn.

pradžioje, 1940 m., ir pav ien ia i s ats i t ikimais net d i d e s n i a i s kiekiais . Jie b u v o ranka rašyti ir mult ipl ikuot i , su šūkiais " Š a l i n komunis tus , l ie tuvių tautos p a v e r g ė j u s " .

Šakiai - L u k š i a i : per 2 - 3 d ienas panašūs lapel ia i b u v o pabarstomi ant kel io tarp tų dv ie jų v ie tovių, o v ė l i a u ir ant kitų kel ių. Savaitę po to b u v o Šakiuose ir ant ke l io į Luk-šius pabars ty ta lapel ių : " N e t i k ė k i t komunis ta i s . J ie ž a d ė j o nemokamą mokymą mokyklose , b e t fakt iškai į v e d ė m o k ė j i m ą " . Tai b u v o g imnaz i jos mokinių darbas . Areštų nepadaryta, nes tai būta n e p i l n a m e č i ų .

Kriukai (kaimas): pr ieš pat Spalio Revol iuci jos minėj imą rastas lapkričio 4 d., 1940 m., paketas su lapel ia is , n u m e s t a s ant kel io v i e n o raitelio iš kitur. Kaltininkas n e s u s e k t a s .

G e l g a u d i š k i s : spalio 19 - 20 d., 1940 m., platintas lape-lis su part i jos ir sovietų va ldž ios karikatūromis. Tai b u v o v ie t inės i r Jurbarko g imnazi jos mokinių darbas . Įtartieji b u v o areštuoti, bet perduot i tėvams, kaip nepi lnamečia i .

Barzdai, Žv i rgžda ič ia i , Jankai, G r i š k a b ū d i s i r Lekėč ia i : sausio 9 - 1 1 dienomis, 1941 m., i šplat intas d i d e l i s lapel ių kiekis, raginančių sus i la ikyt i nuo d a l y v a v i m o r inkimuose . Dalis lapelių mimeografuot i , su p a ž y m ė j i m u : "Komitetas Nr. 2 7 " .

L e k ė č i a i : kiti lapel iai , d a u g i a u s i a paskle is t i L e k ė č i u o s e , b u v o platinami taip pat J a n k u o s e i r L u k š i u o s e . Kaltininkai nesusekt i .

V i l k a v i š k i o a p s k r i t y j e Didesnia i s k iekiais kontrrevol iucinių lapel ių b u v o rasta

pr ieš r inkimus ir r inkimų metu į Aukšč . Sov. S ą j u n g o s Ta-rybą.

Keturvalakia i : naktį iš 11 į 12 sausio, 1941 m., ant p lento G i ž u s rasta 16 kontrrevol iucinių lapel ių . Areštuoti :

1. BISKIS Vytautas, g i m ę s 1898 m., s tambus ūkininkas, 2. KULBOKAS Petras, g i m ę s 1918 m., nepart inis , ūki-

ninkas, B A L Č I Ū N A S Jonas, g i m ę s 1917 m., b u v ę s šaulys .

139

Pilv iškia i : sausio 5 - 12 d., 1941 m., rasta 18 kontr-revol iucinių lapel ių, pr isagstytų prie te le fono stulpų ir medžių palei v i e š k e l į . Sausio 12 d. panašūs 8 lapel iai rasti ant Vi lkav i šk io ir Šakių apskr i t ies r ibos. Kaltininkai nesusekt i .

Gižai: sausio 12 d., 1941 m., rasti du p i e š t u k u rašyti lape-liai. Kaltininkai nesusekt i .

Kybarta i : sausio 12 d., 1941 m., g i m n a z i j o j e platintas la-pel is , raginąs mokinius atkurti L i e t u v o j e Smetonos valdžią. Įtartas ir sulaikytas :

DABRILA, kanauninkas, Kybartų k lebonas .

Trakų a p s k r i t y j e Surastų lapel ių d a u g u m a yra lenkų kalba, o taip pat ir

areš tuotų jų d a u g u m a yra lenkai . Tačiau b u v o rasta lapel ių ir l ietuvių kalba.

Aukš tadvar i s : lapkričio 7 d., 1940 m., rastas antisovie-tinis lapel i s , pažymėtas : " L G K " (Lietuvos G e l b ė j i m o Komi-tetas). Platintojas n e s u s e k t a s .

Valkininkai : gruodžio 22 d., 1940 m., rastas pr i segtas pr ie s ienos p i e š t u k u rašytas lapel is . Įtartas ir su la ikytas :

JANKAUSKAS Stasys, g imęs 1925 m., g imnaz i jos mokinys, ūkininkų še imos sūnus .

Gryžnikai (kaimas): saus io 12 d., 1941 m., rasti trys lapel iai su svast ikomis, prisegt i pr ie te legra fo s tulpų. Kaltininkai ne-susekt i .

Raseinių a p s k r i t y j e Nuo sovietų santvarkos į v e d i m o L i e t u v o j e iki 15 sausio,

1941 m., surasta 93 egzempl ior ia i kontrrevol iucinių lapelių sekančiose v i e t o v ė s e :

Pašvinčių kaime, Kražių va lsč iaus — 11 egzempl ior ių , Kodaičių kaime, Girkalnio v a l s č i u j e — 30 egzempl ior ių , V i d u k l ė j e , V i d u k l ė s va l sč iaus — 25 egzempl ior ia i , Ke lmė, Kelmės va l sč iaus — 6 egzempl ior ia i , Pamituviai , Raudonės va l sč iaus — 4 egzempl ior ia i , A l ie ja i , Raseinių va l sč iaus — 3 egzempl ior ia i , Betyga la , Betygalos va l sč iaus — 7 egzempl ior ia i , J u r b a r k o mies te : 1 e g z e m p l i o r i u s . D a u g u m a lapel ių rašyti ranka, tik 10 mult ipl ikuot i iš me-

džio i š p j a u s t y t o m i s ra idėmis . Buvo išš i f ruotos ir l ikv iduotos trys lapel ių platintojų g r u p ė s : dvi tarp g imnazi jos mokinių Jurbarke ir K e l m ė j e ir v i e n a — Alie jų kaimo jaunimo. Areš-tuota 16 a s m e n ų :

140

Jurbarko mies te : 1. MOCKUS Vytautas, g i m ę s 1918 m., s ū n u s b u v . ap-

skrit ies te i smo pirmininko, ats. kar ininkas, d ide l io ūkio sa-vininkas,

2. M O C K E V I Č I U S Eduardas , g i m ę s 1925 m., 9-tos k la sės g imnazi jos mokinys,

3. PUCILIAUSKAS Leopoldas , g i m ę s 1922 m., s tambaus ūkininko s ū n u s ,

4. V A I T K E V I Č I U S Stepas, g i m ę s 1924 m., 9-tos k lasės g imnazi jos mokinys, ūkininkų ki lmės,

5. PORŠALIS Vladas , g i m ę s 1923 m., 9-tos k lasės gim-nazi jos mokinys, s m u l k a u s ūk in inko sūnus,

6. P O C I U S Vincas, g i m ę s 1923 m., 9-tos k lasės gimna-zi jos mokinys, s tambaus ūkininko sūnus,

Kelmės mies te : 7. RUSAS Jonas, g i m ę s 1909, g imnazi jos mokytojas, ats.

karininkas, šaulys, 8. M O S L I A L S K I S E d m u n d a s , g i m ę s 1921 m., pradinės

mokyklos mokytojas, šaulys , ūkininkų k i lmės, 9. MERKIS E u g e n i j u s , g i m ę s 1917 m., advokato sūnus,

b u v . šau lys i r skautas, 9-tos k lasės g imnazi jos mokinys, 10. BUTKUS Vytautas, g i m ę s 1920 m., 10-tos k lasės gim-

nazi jos mokinys , b u v . šaulys, s tambaus ūkininko sūnus , 11. JOKUBAUSKAS Eduardas , 9-tos k lasės g imnazi jos mo-

kinys, g i m ę s 1924 m., b u v . šau lys ir skautas, s tambaus ūki-ninko sūnus,

12. KARPIS Liudas , g i m ę s 1920 m., 9-tos k lasės gimna-zi jos mokinys, b u v . šaulys , s m u l k a u s ūkininko sūnus .

Raseinių mies te : 13. KMITAS Pranas, g i m ę s 1914 m., v idut in i s ūkininkas,

b u v . šaulys, 14. MOŽINTIS Pranas, g i m ę s 1914 m., ūkininko sūnus,

b u v . šaulys , 15. ČIUŽAS Petras, g i m ę s 1914 m., b u v . šaulys, s m u l k a u s

ūkininko sūnus, 16. POCIUS Stasys, g i m ę s 1921 m., v idut in io ūkininko

sūnus . Be to, b u v o išaiškinta, j o g iniciatorium kontrrevol iucinių

lapel ių ir karikatūrų plat inimo buvo: KLINKA Pranas, 7-tos k lasės Kelmės g imnazi jos mokinys,

s tambaus ūkininko sūnus , i r kad jam p a g e l b ė d a v o jo tėvas, Petras Klinka, kuris p e r kratą p a b ė g o .

141

D a u g u m a paplatintų lapel ių b u v o pažymėt i : " L i e t u v o s Iš-la i sv in imo S ą j u n g a " , " V Ž C " , " P P " , " M B " .

Švenčionėl ių a p s k r i t y j e Nuo į v e d i m o sovie t inės santvarkos L i e t u v o j e Švenčionėl ių

apskr i ty je t e b u v o rastas tik v ienas kontrrevol iucinis lapel i s i r tas pats lenkų kalba, grynai prolenkiškas .

Biržų a p s k r i t y j e Nuo į v e d i m o L i e t u v o j e sovietų va ldž ios Biržų apskr i ty je

b u v o iki sausio 15 d., 1941 m., rasta nemažas kontrrevoliu-cinių lapel ių kiekis, d a u g i a u s i a r y š i u m su r inkimais į Aukšč . Sov. S ą j u n g o s Tarybą . D a u g u m a lapel ių b u v o rašyti ranka ir tik visai n e d a u g mimeogra fuotų .

Papi lys : gruodžio mėn., 1940 m., b u v o susekta p r a d i n ė j e m o k y k l o j e 7 mokinių grupė, 12 - 13 metų amžiaus, kuri pla-tino kontrrevol iucinius lape l ius . Jie b u v o sulaikyt i i r perduoti tėvams, kad sudraustų. Po to nei v i e n a s lape l i s ten nebe-pas irodė.

T a u r a g ė s a p s k r i t y j e Tauragė : į g ruodžio galą, 1940 m., b u v o rasti pr isagstyt i

ant tvorų kontrrevol iuciniai lapel iai , šaukią g y v e n t o j u s sukilti g inkluotai pr ieš sovietų santvarką ir b o l š e v i k u s . Lapel ia i mult ip l ikuot i rotatorium ir pažymėt i : " 1 1 8 Gelež inio Vi lko B r i g a d a " . B u v o nustatyta, j o g t ie lapel iai b u v o plat inami vie-t inės g imnaz i jos mokinių. Buvo areštuoti :

1. J U O Z A P A I T I S Antanas, g i m ę s 1922, va ld in inko sūnus, 2. KINDERIS Pranas, g i m ę s 1922 m., s k a l b ė j o s sūnus, 3. BRUNEVIČIUS Albertas , g i m ę s 1923 m., va ld in inko sū-

nus. L a u k u v a , K v ė d a r n a ir Kalt inėnai : sausio pradžio je, 1941

m., b u v o tuose va l sč iuose p lat inama agitacinių lapel ių sukliu-dyti r ink imus į Aukšč . Sov. S ą j u n g o s Tarybą . Nustatyta, j o g tuos l a p e l i u s plat ino 7 mokinių g r u p ė Ši lalės g imnazi jos , ku-rie b u v o p a s i v a d i n ę : " L i e t u v i ų fašistų b a u d ž i a m o j i r inkt inė" . B u v o įtarti ir areštuoti :

1. T A L L A T - K E L P Š A , g i m ę s 1923 m., dvar in inko sūnus, 2. R A U D Ž I U S Vytautas , g i m ę s 1923 m., ūkininko sunus, 3. DARGIS Petras, g i m ę s 1924 m., ūkininko s ū n u s ir kiti,

v i so 7 a s m e n y s .

142

L a z d i j ų a p s k r i t y j e L a z d i j a i : 6 lapkričio, 1940 m., b u v o rasta 5 egzempl io-

riai ranka rašyto lapel io " Š a l i n k o m u n i s t u s " . Areštuotas : O K U N E V I Č I U S Josel is , g i m ę s 1919 metais, žydas, ver te lga .

V e i s i e j a i i r L e i p a l i n g i s : laikotarpy nuo gruodž io pabaigos , 1940 m., iki sausio pradžios, 1941 m., b u v o rasta apie 20 egzempl ior ių kontrrevol iucinių lapel ių, kurių 15 ranka rašytų su šūkiais : "Pi l ieč ia i , neba l suoki t už tuos p iktus va lkatas" ; l ikus ie j i 5 — mimeografuot i , su šūkiais : " L i e t u v i a i , nebū-kite niekšai, parodykit, j o g e s a m e verti Gedimino p a l i k u o n i ų " . Užbaigo je : " I l g ų metų Lietuvių b e n d r u o m e n e i " . Areštuota:

1. RUDZIKAS Antanas, g i m ę s 1907 m., Kalvių mokyklos mokytojas , b u v ę s šaulys, tautininkas,

2. Z U L O N A S Povilas, g imęs 1912 m., veter inar i jos tech-nikas, k i lęs iš s tambių ūkininkų še imos, šaulys,

3. STARINGIS Jurgis , g i m ę s 1897 m., v y r e s n y s i s miš-kininkas, šaulys,

4. MITŪZAS Dzidas, g i m ę s 1917 m., tarnavo kaip miš-k in inkys tės technikas,

5. SEKMANAS Steponas, g imęs 1920 m., miškų prižiūrė-tojas, šaulys ,

6. V A L E N T A Jonas, g i m ę s 1910 m., miško darbininkas, pavasar ininkas, šaulys,

7. PALIKTIS Stasys, g i m ę s 1901 m., s iuvė jas , šaulys .

Mikyčia i , Šlavantai ir Š v e n t e ž e r i s (kaimai): sausio 8, 9, 12 ir 19 d ienomis, 1941 m., rasta lapel ių : Mikyč iuose — 16 e g z e m p l i o r i ų , Š lavantuose — 2 ir Š v e n t e ž e r y — 7 eg-zemplioriai . Platintojai nesusekt i .

A l y t a u s a p s k r i t y j e K i a u n i a i (kaimas): spal io 6 d., 1940 m., rasti 4 e g z e m p -

lioriai mimeografuotų lapel ių "Krašto Mylėtojų S ą j u n g a " . Pla-tintojai nesusekt i .

Stakliškės: lapkričio 6 d., 1940 m., rasti 2 egzempl ior ia i lapel ių pašto d ė ž u t ė j e : " L i e t u v i a i , n e p a s i d u o k i m m a s k o l i a m s " , pažymėta : " V i s ų Lietuvių Brol i ja" . Platintojai nesurast i .

D a n u š k i a i (kaimas): lapkričio 27 d., 1940 m., rasti 4 mimeografuot i lapel iai , antrašte " L i e t u v o s Ū k i n i n k e " i r pažy-mėti : " L i e t u v o s Mylėtojų D r a u g i j a " . 5 egzempl ior ia i to pat turinio lapel ių rasti tuo pačiu metu S i m n e . Platintojai nesu-rasti.

143

Krokia laukis (kaimas): lapkričio mėn., 1940 m., rasti 6 mimeografuot i lapel iai , antrašte: " L i e t u v o s Ūkin inka i " i r " L i e -tuv ia i " , pakurstą pr ieš komunistų parti ją ir sovietų santvarką. Platintojai nesurast i .

V e r b i e j a i (kaimas): g ruodžio 6 d., 1940 m., rasti 4 mimeo-grafuoti lapel iai , kurstą prieš komunistų parti ją ir Sov. Są-j u n g ą , antrašte: " L i e t u v i a i , a t b u s k i t e " , i r pasirašyt i : " T ė v y n ė s Mylėtojų S ą j u n g a " . Platintojai t e b e i e š k o m i .

S a m u n i š k ė s , R y l i š k ė s ir V e i s m ū n a i (kaimai): gruodžio 8 d., 1940 m., rasta 11 lapel ių " L i e t u v i a i , a t b u s k i t e " ir 4 — " L i e t u v i a i " . Vis i mimeografuot i i r pas irašyt i : " T ė v y n ė s Mylė-tojų S ą j u n g a " . Tokie pat lapel iai b u v o platinami G i l u č i ų i r K a v a l č i u k ų ka imuose . Platintojai nesusekt i .

Varnagir iai , Santaika ir Krokia laukis (kaimai): gruodžio 23 d., 1940 m., rasta 16 egzempl ior ių , kurstančių pr ieš rin-kimus į Aukšč . Sov. S ą j u n g o s Tarybą . Toks pat lapel i s b u v o rastas 5 sausio, 1941 m., plat inamas D a b k u š k ė s ir V a r n a g i n i ų kaimuose . 6 egzempl ior ia i mimeografuot i , 4 rašyti ranka. Areš-tuotas P u n i o s vargonininkas :

T A M O Š I Ū N A S — įtartas tų lapel ių p lat inimu.

D r u s k i n i n k a i ir R y l i š k ė s (kaimas): sausio 10 d., 1941 m. rasta 13 ranka rašytų lapel ių, kurstančių pr ieš r inkimus į A u k š č . Sov. Są jungos T a r y b ą , 10 e g z e m p l . ant isoviet inių la-pel ių rasti A l y t u j e sausio 12 d., 4 e g z e m p l . rasti Dvar ičė-n u o s e sausio 15 d., 11 e g z e m p l . rasti Seir i jų v a l s č i u j e sausio 11 d., antisoviet iniai lapel ia i "Brol ia i , l i e t u v i a i " rasti sausio 2 d. L i š k i a v o s kaime, ir panašaus turinio ten rasti dar ir sausio 12 d. Platintojai nesurast i .

A l y t u s : susekta g imnazi jos mokinių g r u p ė , kuri gamino ir platino ant i sovie t in ius lapel ius , pas i rašytus " M i r t i e s Batalio-n a s " .

Metel ia i (kaimas) gruodžio 29 d., 1940 m., rasti i škabinti du lapel ia i " L i e t u v o s ū k i n i n k a i " , i r pasirašyti " T ė v y n ė s My-lėtojų S ą j u n g a " . Areštuoti :

1. LAIBANIS Jonas, g i m ę s 1920 m., k i lęs iš ūkininkų še imos, b u v ę s pavasar ininkas,

2. T O B U L A Juozas, g i m ę s 1910 m., dvar in inko sūnus, b u v ę s pavasar ininkas, šaulių g r u p ė s vadas .

144

Praneš imo ga le G u z e v i č i u s pas ia iškina, j o g i š Šiaul ių, Zarasų, P a n e v ė ž i o , Kret ingos ir Maže ik ių apskričių dar nesu-si laukta reikal ingų duomenų ir b u s pranešta atskirai.

G u z e v i č i u s sumini, j o g b u s atskiru raportu pranešta apie kontrrevol iucinių lapel ių plat inimą 16 vasario, 1941 m., — " L i e t u v o s v a l s t y b i n ė s n e p r i k l a u s o m y b ė s " dieną.

Kitas ba landžio - g e g u ž ė s m ė n e s i ų apžva lg in i s raportas 1941 m. b u v o pradėtas rašyti, be t nebaigtas . Jis panašus į tą, kurio santrauka b u v o čia aukščiau paduota. Jis charak-ter ingas tuo, kad parodo, j o g g a u s ū s antisoviet inių lapelių platintojų areštai n e į s t e n g ė palaužti l ietuvių patriotinės jaunuo-m e n ė s val ios pr ieš int i s n e p a k e n č i a m a m komunistų režimui i r siekti a tkūrimo Lie tuvos v a l s t y b i n ė s n e p r i k l a u s o m y b ė s .

145

LIETUVOS ATSTATYMO PLANAS

Iš pas ika lbė j imų su pulk. ltn. Graebe ir kitais jo g r u p ė s kariniais polit ikais aš gavau tvirtą į spūdį , j o g vok. Karo va-d o v y b ė turė jo L ie tuvos atžvi lg iu ne v i e n savo strateginių interesų, b e t i r s impat i jų Lie tuvos, kaip savarankiškos vals-tybės , atstatymui. Todėl , kad visi tie pas ika lbė j imai neliktų v ien tik gražiais žodžiais, kur iuos v ė l i a u l e n g v a būtų pamirš-ti, aš s u f o r m u l a v a u visą planą Lietuvai atstatyti ir pats jį į te ikiau pulk. ltn. Graebei 1941 m. sausio 25 d. raštu pasiū-lymo forma, kaip j i s ir pavadintas . Pulk. ltn. Graebe tą raštą p r i ė m ė ir, kaip vė l iau j i s pats man sakė, raportavo apie tai " a n d ie hoechs ten Spitzen d e s O.K.W." (aukščiausioms O.K.W, v i r šūnėms) . Kadangi tai b u v o p i rmaei lės svarbos doku-mentas, tai jo l ie tuvišką vert imą čia p a d u o d u ištisai:

PASIŪLYMAS LIETUVAI IŠLAISVINTI

I. P A G R I N D I N Ė S P R I E L A I D O S

Šis p a s i ū l y m a s bazuojas i sekančiais e v e n t u a l u m a i s : 1. Dabart iniai vokiečių - rusų santykiai pakitė ja; 2. J ie i š s ivys to į ginkluotą konfl iktą tarp Vokiet i jos ir So-

vietų S ą j u n g o s ; 3. Vokiečių g inkluotos ios p a j ė g o s prezentuojas i kaip Lie-

tuvos ir kitų Sov. S ą j u n g o s pavergtų tautų i š la isv intojos .

147

II. L I E T U V O S UŽDAVINIAI

Atit inkamų pas i ruoš imų pagr indu: 1. Pas inaudojant vokiečių karinių pa jėgų ž y g i u į Rytus,

pravest i v isuotinį l ietuvių tautos suki l imą rusų raudonosios armi jos u ž n u g a r y L i e t u v o j e t ikslu pagrobt i krašto v a l d y m ą ;

2. Įvairių sabotažinių v e i k s m ų ir smūgių p a g a l b a raudo-nosios armijos u ž n u g a r y paraližuoti jos pas ipr ie š in imo galią ir jos p laningą pasi traukimą;

3. Ž y g i u o j a n t i e m s p i rmyn vokiečių kar iniams dal iniams teikti v isokią įmanomą pagalbą ir pasitikti juos kaip išlais-v into jus ;

4. Perimti krašto va ldymą.

III. KELIAS TIKSLUI SIEKTI

Kelias aukščiau u ž b r ė ž t i e m s u ž d a v i n i a m s į v y k d y t i dal inasi į sekančius e tapus :

1. Sisteminį s tudi jav imą g y v e n i m o są lygų L i e t u v o j e rusų okupaci jo je ;

2. Paruošimas v iešos ios opini jos ir l ietuvių tautos pasi-ryžimo lemiančiam v e i k s m u i ;

3. Suki l imo paruoš imas.

a. Sąlygų studijavimas T i k s l a s : A p r ū p i n i m a s suinteresuotų vietų parodomąja

m e d ž i a g a apie padėtį L i e t u v o j e ir jos nuolatinį ki tė j imą dėl sov ie t inės okupaci jos ir komunis t inio teroro krašte.

V y k d o m a s i s o r g a n a s : Tam sudaroma special i ko-mis i ja iš te i sės , ūkio ir apskritai — Lie tuvos krašto ž inovų;

S t u d i j ų š a l t i n i a i : 1. L i e t u v o j e i še iną laikraščiai, įstatymų b iu le tenia i , vyriau-

s y b ė s potvarkiai, statistikos b iu le tenia i , ir t.t.; 2. S i s temingas a p k l a u s i n ė j i m a s a tbėgė l ių iš L ie tuvos ; 3. Slapta informacinė medžiaga .

b. Viešosios opinijos paruošimas T i k s l a s : A k i v a i z d o j e dabart inės sunkios gyvento jų pa-

dėt ies L i e t u v o j e i r pr ieš i ško l ietuvių tautos nus i s ta tymo pr ieš r u s i š k u o s i u s okupantus ir komunizmą stengt is palaikyti tautoje

148

viltį atgauti l a i svę ir v a l s t y b i n ę n e p r i k l a u s o m y b ę bei tą viltį st iprinti, kad l ietuvių tauta pr ibręstų gr iebt i s ginklo.

T e z ė s : V y k d o m a s i s o r g a n a s : Special i komis i ja , susi-

dedant i iš pat ik imų, gabių l ietuvių žurnal is tų. P r i e m o n ė s : 1. Slapti laikraščiai, ats i šaukimai, plakatai ir t.t. plat inimui

L ie tuvo je ; 2. Propagandinės broš iūros;

3. Kurstymas pogr indž io radi jo s iųs tuva i s ; 4. Sk le id imas kurstomų žinių pr ieš dabart inį sovietų re-

žimą ir žinių l ie tuvių tarpe per s laptus agentus ; 5. Sabotažiniai, k e n k i m o ir kitoki dezorganizacinia i aktai

krašte.

c. Sukilimo paruošimas P a m a t a i : L ie tuv ių Aktyvis tų Są jūdis , kuris savo t ikslui

— Lie tuvos V a l s t y b ė s atstatymui — stoja Vokiet i jos p u s ė j e , n e b e s i s a i s t y d a m a s neutral i tetu.

P r i e m o n ė s i r j ė g ų š a l t i n i a i : 1. L ie tuv ių nacional inis korpusas pr ie rusų raud. armijos; 2. Lietuvių Šaulių Są junga; 3 . " G e l e ž i n i s V i l k a s " (buv. vo ldemar in inkų organizaci ja); 4. L ie tuvos Kar iuomenės Kūrėjų - Savanorių Są junga; 5. Atsargos karininkai, puskar ininkia i ir pat ik imesni re-

zervistai , kur ie dažniausia i pr ik lauso Lietuvių Šaulių Są junga i ; 6. Tautinio nus i s ta tymo v a l s t y b ė s tarnautojai; 7. Buv. tautinių ir kata l ik i škų jų j a u n i m o organizaci jų na-

riai; 8. Tautiškai nusis tatę s tudentai ir v idurinių mokyklų mo-

kiniai; 9. Buv. j a u n ų j ų ūkininkų organizaci jų nariai; 10. Tautiškai nusis tatę ūkininkai ir darbininkai ; 11. A k t y v e s n i e j i katalikų kunigai ; 12. Taut inės ir katalikų moterų organizaci jos .

O r g a n i z a c i n i s m e t o d a s : 1. Kovotojų gr iaučius sudaro Tautinio Darbo A p s a u g a

— T D A , kuri yra Lie tuv ių Aktyvis tų S ą j ū d ž i o s u d ė t i n ė dal is; 2. Taut inio Darbo A p s a u g a s u s i d e d a iš narių, kur ie yra

p a j ė g ū s valdyt i ginklą i r a p s i s p r e n d ę aukoti savo g y v y b ę s iekiant atkurti L i e t u v o s V a l s t y b ę . Jos padal iniai sus idaro

149

L i e t u v o j e v isur : mokyklose, į s taigose, j a u n i m o tarpe, tarp ūki-ninkų, darb in inkų, l ietuvių nacional iniame korpuse (prie rusų raud. armijos) ir t. t., įvair ia is vardais — ger iau užs imaskuot i ;

3. Būtų p a g e i d a u j a m a turėti TDA ir l ietuvių p a b ė g ė l i ų tarpe, būtent š iems t iks lams:

— Sudaryti g r u p ė m s sabotažo v e i k s m a m s , — Parinkti vyrų v y r i a u s y b ė s apsaugai , — Paruošti paraš iut ininkų, — Kaip rezervas ž v a l g y b o s ir ryš iams su kraštu.

A p g i n k l a v i m a s : Dalis ginklų jau turima; trūkstamų tikimasi iš užs ienio.

V a d o v a v i m a s : Paruošimas suki l imo plano i r suki l imo v a d o v a v i m a s r e z e r v u o j a m a s Vyr iaus ia ja i Lietuvių Aktyvis-tų S ą j ū d ž i o v a d o v y b e i kontakte su su interesuotomis vokiečių v ie tomis .

IV. SUKILIMO ĮVYKDYMAS

a. Diplomatinis kontaktas Kuomet laikas j a u b u s p r i b r e n d ę s , Reicho užs. rkl. mi-

nister is priimtų Lie tuvos pasiuntinį , kuris į teiktų oficialią notą, kuria būtų :

1. Pranešama Reicho v y r i a u s y b e i apie sus idarymą Lietu-vos v y r i a u s y b ė s ir jos sudėt į ;

2. Prašoma: a. kad Vokiet i ja tą V y r i a u s y b ę pripažintų, b. kad suteiktų re ikal ingos paga lbos i švaduoti kraštą iš soviet inio komunizmo ir atkurti L ie tuvos v a l s t y b ę .

A t s a k y m o notoje Reicho užs. rkl. minis ter i s pareikštų, kad Vokiet i ja l ie tuvių sudarytą ją V y r i a u s y b ę pr ipažįs ta i r pažadėtų teikti jai prašytos paga lbos .

Vienkart būtų aptartos v isos b e n d r o s akci jos deta lės ir nustatytas suki l imo terminas.

b. Sukilimas T e r m i n a s : Momentas suki l imui parenkamas taip, kad

suki l imo pradžia sutaptų su vokiečių k a r i u o m e n ė s s ienos per-ė j imu.

S u k i l i m o i š š a u k i m a s : 1. Per s laptus agentus, kur ie s ignalą suki l imui perteiktų

suki l imo v y r i a u s i e m s v a d a m s L i e t u v o j e t rumpai pr ieš vokiečių kar iuomenei pere inant sieną, būtent , s laptažodžio paga lba .

150

2. Nuleidžiant paraš iut in inkus su p a s k u t i n ė m i s instrukci-jomis tuo momentu, kai vokiečių kar iuomenė e is per sieną;

3. Atvirų paraginimų pagalba, būtent :

a. mėtant iš lėktuvų naujai sus idar ius ios Lie tuv ių Vy-r i a u s y b ė s a t s i šaukimus į krašto g y v e n t o j u s , su reprodukuota i s or iginal iais visų tos V y r i a u s y b ė s narių parašais;

b. masiškai platinant iš lėktuvų v i s a m e krašte ypat ingus Vyr iaus ios Lietuvių Aktyvis tų Są jūdž io v a d o v y b ė s a t s i šaukimus į v i s u s tautos s luoksnius ir jos organizaci jas, o taip pat pr ieš komunis tus ir rusus raud. armi jos karius;

c . v i somis propagandos p r i e m o n ė m i s .

c. Numatoma sukilimo eiga 1. T u o metu, kai vokiečių kar iuomenė pradės žygį per

s ieną, iš a tbėgė l ių l ie tuvių skubia i sudarytas kovos dal inys, v a d o v a u j a m a s Vyr iaus io Aktyvis tų S ą j ū d ž i o Vado, užgrobia kurią nors l ietuvių pas ienio v ie tovę, iš kur būtų patogiausia tvarkyti suki l imo tol imesnį vairavimą.

2. U ž ė m u s minėtą v ie tovę, į ten nusikel tų sudarytoj i Lie tuvių V y r i a u s y b ė , kuri tuojau paske lbtų savo programą ir pa la ipsniu i imtųsi re ikal ingų priemonių perimti iš laisvintų krašto sričių va ldymą.

3. Galima laikyti t ikru dalyku, jog: — ats ižve lg iant , kad krašte j a u dabar v i e š p a t a u j a anti-

komunis t inės ir ant i rus iškos nuotaikos, — ats ižvelg iant į Lie tuvių Aktyvis tų Są jūdž io atliktą suki-

limo paruoš iamąj į darbą, ir — ats ižve lg iant į Lietuvių V y r i a u s y b ė s ir Vyr iaus ios Ak-

tyvistų S ą j ū d ž i o V a d o v y b ė s v i e š u s i r kurstančius atsišauki-m u s į v i sus g y v e n t o j u s , vokiečių kar iuomenei žyg iuo jant pirmyn, —

— v i s a m e krašte sus idarytų nepakenčiama padėt i s raudo-najai armijai i r v ie t in iams komunis tams, kuri, be abejo, žymiai palaužtų pr iešo j ė g ų p a j ė g u m ą gintis.

4. Suki l imas įvyktų v i s u r ir v ienkart : mies tuose ir kaimuo-se, s tengiant is pašal inti komunis tus ir soviet inius v a l d i n i n k u s iš visų jų užimamų vietų bei j u o s areštuoti, ir v i sas įstaigas ir į m o n e s užimti suki lė l iams.

5. Galima laukti, j o g provinci jos v i e t o v ė s e , kur jokių di-desnių rusų raudonosios armijos j ė g ų nėra, suk i lė l iams p a v y k s atlikti j i e m s numatytus u ž d a v i n i u s labai greit .

151

6. Priešingai, ten, kur e s a m a st ipresnių pr iešo j ė g ų , būtų re ika l inga p i rmiaus ia kovoti laikui laimėti, kol b u s su-si laukta paramos iš priartėjančių vokiečių kar iuomenės dal inių.

7. Ats ižve lg iant į dabar t ines krašto gyvento jų ba i s ias kan-čias nuo rusų p r i e s p a u d o s ir sovietų komunis t in io teroro, ga l ima būti t ikr iems, j o g vokiečių kar iuomenės daliniai v isur, kur j i e tik pasirodys, b u s tautos sutikti kaip iš la isvintojai .

8. Tuo pačiu pagr indu gal ima būti t ikr iems, j o g ap-v a l y m a s iš laisvintų sričių nuo pavo j ingų e lementų ir sovietų agentų vokiečių armijos užnugary irgi nesudarytų nauja i Lie-tuvių V y r i a u s y b e i jokios sunkios problemos .

Plano pradžio je padarytoj i pr ie laida, kad " v o k i e č i ų gink-luotos p a j ė g o s pasirodytų kaip Lie tuvos ir kitų Rus i jos paverg-tų tautų i š la i sv into jos" n e b u v o mano š ia ip sau pramanyta, b e t rėmės i pačių vokiečių ano meto pol i t ine koncepci ja siekti Sov. Rusi jos suska ldymo. A p i e ją b u v a u g i r d ė j ę s i š įvairių neof ic ia l inių šalt inių, tik dėl vok. užs. rkl. min-jos užsi-b l o k a v i m o nuo Pabalt i jo kraštų pasiuntinių Ber lyne neturė jau ga l imumo jos patikrinti pr ideramu dip lomat iniu kel iu. Bet jos t ikrumas p a r y š k ė j o po karo net dokumental ia i , būtent , iš O.K.W. 1941 m. kovo 13 d. nurodymų specia l ioms srit ims patvarkyt i , ka ip p a p i l d y m o prie pagr indinės Hitlerio d i rektyvos Nr. 21 karui su Sov. Rusi ja, vad inamojo " B a r b a r o s o s " plano. Ten aiš-kiai pasakyta (T77/792/5521118-27):

— Operaci jų e igo je užimtina rusų (reikia suprast i — imtinai Pabal t i jo kraštų — K. Š.) teritori ja turės būti — kai tik kovos ve iksmų i š s i v y s t y m a s le is — suskirs tyta pagal ypat ingus n u r o d y m u s į v a l s t y b e s su savo vyr iausy-b ė m i s (in Staaten mit e i g e n e n Reg ierungen) . — Toliau ten v ė l pasakyta:

— Naujai už imtuose kraštuose karo operaci jų zonos u ž p a k a l y j e b u s į ves tas savas pol i t inis va ldymas i s . Atsi-žve lg iant gyvento jų tautybės ir sakytų kraštų są lyčio su veikiančių armijų g r u p ė m i s , j i e p irma b u s suskirs tyt i į Šiaurės (Baltikum), Centro (Gudija) ir Pietų (Ukraina) kraštus.

Žinoma, tai dar nere i škė , j o g karui tebe inant jau būtų b u v u s i o s sukurtos tikrai s u v e r e n i n ė s be i poli t iškai v isai la isvos v a l s t y b ė s . T u o s e pat n u r o d y m u o s e b u v o numatyta SS Reichs-fuerer iu i (Himmleriui — K. Š.) karo operaci jų zonose ypat ingų uždavinių Hitlerio p a v e d i m u , būtent — uždavinių, " k u r i u o s

152

d i k t u o j a d v i e j ų p r i e š i n g ų v i e n a kitai pol i t in ių s i s t e m ų žūt-būti n ė s k o v o s p r a v e d i m a s " . I š kitos p u s ė s dar n u m a t y t a , j o g po l i t in i s v a l d y m a s i s n a u j a i s u d a r y t o s e v a l s t y b ė s e b u s kontro-l i u o j a m a s R e i c h o k o m i s a r ų , k u r i e g a u s n u r o d y m ų i š Hit ler io.

Čia a u k š č i a u s u m i n ė t u s n a u j ų j ų v a l s t y b i ų s u v e r e n u m o su-v a r ž y m u s d i k t a v o k a r v e d y b o s m o t y v a i , k u r i e b u v o s a v a i m e s u p r a n t a m i . T o d ė l j u o s e n e g a l i m a įž iūrė t i p r i e š t a r a v i m o pač iam p l a n u i s u k a p o t i Rus i ją į p a s k i r a s t a u t i n e s v a l s t y b e s , arba, k i t a i p p a s a k i u s , j a s pa le i s t i i š j u n g o , kurį carų i l g a m e t i s im-p e r i a l i z m a s , o po jo dar ir sov ie tų k o m u n i s t i n i s į s i g a l ė j i -mas, b u v o j o m s u ž d ė j ę .

A k i v a i z d o j e tokio p lano, m i n ė t o s tautos g a l ė j o i r fakt iš-kai t u r ė j o r e a l a u s in tereso, k a d jo r e a l i z a v i m a s v y k t ų sėk-m i n g a i , i r todėl b u v o l i n k u s i o s pa la ikyt i v o k i e č i ų k a r i u o m e n ę , k u o kas ga lė jo , j o s d i d ž i a j a m e ž y g y j e p r i e š Sov. Rus i ją .

Kovo 13 d i e n o s O.K.W. d i r e k t y v a a p i e n u m a t y m ą tautinių v y r i a u s y b i ų P a b a l t i j o k raš tams (taigi i r L i e t u v a i ) n e b u v o j o k s karo v a d o v y b ė s į s i b r o v i m a s į pol i t iką, b e t , be a b e j o , atspin-d ė j o a u k š t o s i o s Re icho v a d o v y b ė s ano m e t o n u s i s t a t y m ą . Tatai p a s i t v i r t i n a i r i š g e n e r o l o H a l d e r i o ( S a u s u m o s J ė g ų Gen. Štabo v i r š i n i n k o ) a s m e n i n i o d i e n y n o k o v o 3 0 d i e n o s už-rašo.* T ą d i e n ą H i t l e r i s b u v o s u š a u k ę s v o k i e č i ų g e n e r o l u s p a s i t a r i m u i , i r ta p r o g a a iškiai a t s k l e i d ė j i e m s s a v o p o l i t i n i u s p l a n u s R y t u o s e , b e t a i šk ia i p r e c i z a v o , j o g P a b a l t i j o v a l s t y b ė s , G u d i j a i r Ukra ina b u s " p r o t e k t o r a t a i " , taigi dar n e p a v e r s t o s p a p r a s t o m i s Re icho p r o v i n c i j o m i s . . .

B u v o natūra lu, j o g tos i š s o v i e t ų p a v e r g t ų tautų, k u r i o s b u v o g e r i a u p a s i r u o š u s i o s kovot i už s a v o tautinį i d e a l ą i r g a l ė j o p a d a r y t i r e a l e s n į k o v o s įnašą į n u g a l ė j i m ą b e n d r o p r i e š o , t u r ė j o p a g r i n d o t ikėt i s a tgaut i i r p i l n e s n į v a l s t y b i n į s u v e r e n u m ą .

L i e t u v a b u v o tada t a p u s i v i s o m s j o m s k o v o j a n č i o s u ž s a v o t e i s ę į v a l s t y b i n į s u v e r e n u m ą p a v y z d ž i u . J i tokia b u v o a n u o m e t p a s i r e i š k u s i ne d ė l to, k a d t u r ė j o p laną, k a i p t iks lo s iekt i , bet , s v a r b i a u s i a , k a d l i e t u v i ų tauta b u v o gi l ia i į s i s ą m o n i n u s i s a v o t e i s ė j e į l a i s v ę i r k a d d i d e s n i a m ryžtui ją į g a l i n o pati L i e t u v o s g e o p o l i t i n ė p a d ė t i s tarp V o k i e t i j o s i r Sov. R u s i j o s . J i l i e p ė m u m s būt i l aba i b u d r i e m s i r n e p r a l e i s t i p r o g o s paryš-kinti su g i n k l u r a n k o j e m ū s ų tautos va l ią p r i e š p a s a u l į ,

* D o k u m e n t N C K W 3140. Peter Kleist. D i e E u r o p ä i s c h e T r a g e d i e , 1961, ps l . 135 - 136.

153

kai tik t ie mūsų d id ie j i kaimynai, pr ieš tai s lapta p r e k i a v ę L i e t u v o s l ikimu, t a r p u s a v y j e sus ikaus .

Latviai su estais irgi b u v o s u p l a n a v ę siekti tų tautų va-lios p a r y š k i n i m o ginkluotų suki l imų kel iu, tik n e į s t e n g ė tin-kamai iš anksčiau sus iorganizuot i tokiems ryž t ing iems žyg iams.

Labai aktyviai i r p la tesn iu mastu v e i k ė ukrainiečiai , su kurių v e i k ė j a i s B e r l y n e mano santykiai b u v o draugi šk i . Buvo taip pat sukrutus ios organizuotis ir Kaukazo tautos, tik išsi-la i sv in imo p e r s p e k t y v o s j o m s va izdavos i dar ne tuojau, nors jau ir k i lus rusų - vokiečių karui.

Net patys rusai, tai yra rusų ve ikė ja i iš g a u s i n g o s rusų emigrac i jos Vakarų Europoje , b u v o su vokiečių pritarimu s u p l a n a v ę ar net j a u ir sudarę naują ant ikomunis t inę Rusi jos v y r i a u s y b ę , kuri būtų turė jus i v ieša i pasireikšt i rusų - vo-kiečių karui pras idė jus . Jos p a g r i n d i n ė funkc i ja b u v o raginti rusų tautą sukilt i pr ieš komunist inį režimą R u s i j o j e ir at-kurti normalią krašto va ldymos i santvarką, pas inaudojant vokie-čių suduotuoju s m ū g i u soviet iniam komunizmui .

1941 m. sausio 25 d ienos L A F planas Lie tuva i atkurti b u v o g i m ę s tokiu momentu, kada — ob jektyv ia i imant — b u v o pagrįs tai t ikėtasi, kad sovietų komunis t ine i šmėkla i b u s padarytas galas i r kad sus idarys realios a p l i n k y b ė s Lie-tuvai atgauti va l s tybinį savarankiškumą, kaip ir v i s o m s kitoms Sov. S ą j u n g o s paverg toms tautoms.

Jei vokiečia i čia anksčiau suminėtos pol i t inės koncepci-jos ateiti į Rytų e r d v ę tautų i š la isv intojais nebūtų vė l iau pakei tę, tai yra nebūtų jas nuo Vokiet i jos a tba idę, tai, gal ima su p a g r i n d u pri leist i , j o g vokiečių g inkluotoms p a j ė g o m s , i š la i sv in imo troškus ioms tautoms padedant, kaip k u r i j ų į s tengė, — būtų p a v y k ę pas iekt i Uralo kalnų l ini ją, geogra f i ška i ski-riančią Europą nuo Azi jos , o ne įstrigti t ies L e n i n g r a d u , Maskva ir Sta l ingradu (dabar v a d i n a m u Volgogradu — K. Š.) ir dė l to d id į j į karo žygį pralaimėti .

ŠIRDĮ GELIAMOS PROBLEMOS

Kuomet žinios iš L ie tuvos vis va izdžiau rodė, j o g po-gr indžio organizaci jos daigai labiau ir lab iau d y g o ir palaips-niui plito v i s a m e krašte ir mus, L A F v a d o v a u j a m ą j ą grandį Ber lyne, dž iugino, kad j a u b u v o m e atsistoję ant tvirto tautos

154

s u k i l i m u i paruoš t i ke l io, i šk i lo k i tokių, v i sa i n e l a u k t ų , p r o b l e m ų d ė l p a r t n e r i o v o k i e č i o — v i e n o s a n d ė r i o su M a s k v a nelai-m i n g o s L i e t u v o s sąskai ta, s u m ū s ų š i rd i s v ė r i u s i o m i s pasek-m ė m i s . Pol i t i škai j i s b u v o t iek r e i k š m i n g a s i r L i e t u v a i skau-d u s , j o g b u v o L A F v a d o v y b e i k i l ę s r imtas k l a u s i m a s , a r — n e ž i ū r i n t s ė k m i n g a i v y k u s i o kraš te o r g a n i z a c i n i o p a s i r u o š i m o g ink luota i kova i p r i e š sov ie t in į o k u p a n t ą — n e a t s i s a k y t i n u o to be galo r i z i k i n g o p lano i r ar kontakto su O.K.W. n e n u t r a u k t i . M o t y v a i b u v o š ie :

1941 m. s a u s i o 10 d. V o k i e t i j a p a s i r a š ė su Sov. S ą j u n -g a s i e n o s sutart į , l i eč iančią s i e n o s n u s t a t y m ą t a r p V o k i e t i j o s i r Sov. S ą j u n g o s , n u o Igorkos u p ė s iki Bal t i jos j ū r o s . Jos teks tas b u v o tą pačią 1941 m. s a u s i o 10 p a s k e l b t a s vokie-čių D N B žinių a g e n t ū r o s b i u l e t e n y j e . Šios su tar t ie s pasira-š y m u V o k i e t i j a n e t i e s i o g i a i p r i p a ž i n o L i e t u v o s i n k o r p o r a v i m ą į Sov. S ą j u n g ą , p r i e š ką b u v a u p a r e i š k ę s 1 9 4 0 m. l i e p o s 22 d. formalų protes tą . Nors į rusų - v o k i e č i ų santyk ių p a s t o v u m ą b u v o i r to l iau s u n k u t ikėt i , b e t k a l b a m o s s u t a r t i e s pasira-š y m a s , b e a b e j o , r e i š k ė s m ū g į m ū s ų pol i t ikai , n e s iki tol v i s dar p a m a n y d a v o m e , j o g rusų - v o k i e č i ų s a n d ė r i a i Lie-t u v o s sąska i ta t e b u v o s a n d ė r i a i d ė l i n t e r e s ų s f e r ų , b e t n e d ė l g a l u t i n i o p a s i d a l i j i m o L i e t u v o s ter i tor i ja .

K a l b a m o s sutar t ies p a s i r a š y m a s su Sov. S ą j u n g a , atrodo, b u s k i e k k u t e n ę s i r m a n o b i č i u l i ų v o k i e č i ų s ą ž i n ę . Pavyz-d ž i u i , dr. S c h u e t t e , tuo m e t u p a v a d a v ę s dr. Kleistą kontaktu i s u m a n i m , la ikė r e i k a l i n g a p a s i a i š k i n t i m a n , p r a š y d a m a s saky-tos sutar t ies p a s i r a š y m u i n e i e š k o t i d i d e l ė s r e i k š m ė s : j o s pas i-r a š y m o r e i k a l a v u s i Sov . S ą j u n g a . I š v o k i e č i ų p u s ė s j i b u v u s i p a s i r a š y t a tik pro forma, k a d a t s i s a k y m u p a s i r a š y t i rusų ne-įerz intų p r i e š V o k i e t i j ą . Dr. S c h u e t t e a i šk ino, k a d s a k y t o s su tar t ie s p a s i r a š y m u v o k i e č i a i n e a t s i s a k ą n u o s a v o pol i t in ių a t e i t i e s p lanų R y t u o s e . J i s net d r į s o tv ir t int i , j o g tokios sutar t ies p a s i r a š y m a s i š e i s i ą s į n a u d ą a b i e m p u s ė m : vokie-č i a m s — a p t e m d i n t i akis s o v i e t a m s ir l a imėt i la iko, o lie-t u v i a m s — a p r a m i n t i r u s u s n e s i s k u b i n t i imt i s p r e v e n t y v i ų p r i e m o n i ų p r i e š m ū s ų tautos v e i k l e s n i u o s i u s e l e m e n t u s .

D a b a r m e s ž i n o m e , j o g tą pačią 1941 m. s a u s i o 10 d . Re icho v y r i a u s y b ė — s l a p t u Molotovo - S c h u l e n b u r g o protoko-lu* — p e r l e i d o Sov. S ą j u n g a i už 7 ,500,000 a u k s o d o l e r i ų mū-sų S u v a l k ų krašto p a s i e n i o ruožą (iki l i n i j o s K. N a u m i e s t i s ,

* A k t e n zur D e u t s c h e n A u s w a e r t i g e n Politik, Band XI, ps l . 889-890.

155

Š e š u p ė , Pi lviškiai, Mari jampolė, L i u d v i n a v a s , Krosna ir Kap-čiamiestis), kuris pagal anks tyvesnį slaptą rusų - vokiečių protokolą b u v o laikomas pal iktas Vokiet i jos " i n t e r e s ų s f e r o j e " . Tai b u v o toks š lykš tus prek iav imas mažos v a l s t y b ė s teritorija, kuriam panašaus kito būtų sunku surasti v i so je d ip lomat i jos istori joje. Pri le idžiu, kad dr. Schuette gal ir pats nežinojo, j o g toksai š lykš tus aktas b u v o Reicho v y r i a u s y b ė s tada pa-darytas. Be n e b e i š d i l d o m o s žmoni jos is tori jo je gėdos Reichui, atrodo, tuo j i s ne ką la imėjo, nes v ienkar t b u v o pr ivers tas pas irašyt i su Maskva tariamą repatr iaci jos sutartį. Ja Reichas b u v o į s i p a r e i g o j ę s i škeldint i v i s u s vokieč ius iš L i e t u v o s į Vokiet i ją , ko pr ieš tai labai nenorė jo daryti .

Reikia pasakyti , j o g repatr iaci jos sutartimi b u v o pal iest i i r mūsų tautiečiai, kur ie b u v o pas i l ikę Klaipėdos krašte arba nuolat g y v e n o v a d i n a m a j a m e Suvalkų " t r i k a m p y j e " , seniau okupuotame Pi l sudskio, o Lenki ja i s u g n i u ž u s — patekus io vokiečių valdžion. Nors rusų - vokiečių pas i rašyto je sutar ty je b u v o įsakmiai pasakyta, j o g gali būti repatr i juojami tik tie a s m e n y s , kurie pareikštų tokį norą, b u v o iš vokiečių p u s ė s imtasi spaust i l i e tuv ius Suvalkų t r i k a m p y j e ir Klaipėdos krašte, kad pr ivers tų j u o s palikti savo kraštą be i i šs ikelt i į rusų okupuotą Lietuvą. T i e m s , kur ie n e r o d ė pal inkimo išsikelt i , b u v o gras inama deportuoti į Lenkų Genera l inę Guberni ją . Konstatuota e i lė ats i t ikimų, kad l ietuviai ūkininkai b u v o iš anksto nušal int i i š savo ūkių be jokio a t lyg inimo už atimtą turtą. T u o b u v o iš vokiečių p u s ė s s iek iama sudaryt i l ietu-v i š k u o s e g y v e n t o j u o s e panikos nuotaiką, l y g j i e m s n e b e b u v o l ikę kitos i še i t ies , ka ip pas inaudot i repatriaci ja ir išs ikelt i į Sovietų okupuotą ją Lietuvą.

Kad nepal ikčiau n e r e a g a v ę s į šį skaudų Lietuvai smūgį , vasario 5 d. b u v a u ats i lankęs vok. užs. rkl. min-joje pas polit ikos skyr iaus direktorių, v a l s t y b ė s pasekretorį dr. Woer-manną, ir j am į te ik iau " P r o Memoria" , kurio tekstas čia paduodamas :

Ryšium su jau vykstančiu pasikeitimu išvietintais asmeni-mis iš Lietuvos ir Vokietijos, kilo lietuviuose Suvalkų srityje, kaip žinios iš ten nusako, didelis ir gilus susirūpinimas ir neramumas. Pagrindų tam davė tenykščių vietinės valdžios organų užsimojimas kiek galint visus lietuvius iš ten iškelti.

Tenykštės vietinės valdžios organai jau daro įtakos ir iš dalies net spaudimo vietiniams lietuvių ūkininkams ir

156

šiaip turintiems nuosavybės savo griežtais patarimais, kad lietuviai eitų į sovietų - rusų išvietinamųsias komisijas užsi-rašyti keltis į Sovietų Rusiją, ir grasina, jei jie to nepada-rytų, vis tiek vietoje nepalikti, bet nugrūsti į Generalinę Gubernijų.

Todėl tenykščiai lietuviai jaučiasi visiškai prislėgti ir dez-organizuoti. Jie, iš viso, nebežino, kų jie turėtų daryti. Jie yra visa savo širdimi prisirišę prie savo sodybų ir gyvenvie-čių, kur ir jų protėviai gyveno nuo neatmenamų laikų, taip, kad jų pašalinimas iš ten reikštų jiems tikrų žmogų naikinantį smūgį.

Į Sovietų Rusiją jie, iš viso, nenori keltis, kadangi jie jau buvo iškentėję per šimtą metų rusų jungo ir jokiu būdu nenori patekti po juo dar kartą, ypač susipažinti su naujais sovietų metodais ir gyventi tokiose sąlygose. Nukėlimas į Generalinę Guberniją reikštų jiems priverstinį gyvenimą su len-kais, nuo kurių per 20 metų turėjo tiek daug nukentėti, su kuriais jie niekad sugyventi negalėjo ir nenori kada nors turėti ką bendra. Jie iš širdies džiaugėsi, kuomet dėl l enkų karo buvo nuo Lenkijos atskirti. Jie vos tik gavo kiek atsi-kvėpti naujose sąlygose, ir štai dabar gresia jiems iš naujo kaip ir ištrėmimas. Tas viskas reikštų atplėšimą jų nuo savo tautybės, sunaikinimą jų papročių ir nacionalinių savybių ir labiau už viską — savos kalbos, kuri tautų kultūros po-žiūriu laikoma, ypač vokiečių Reiche, lemiamu ir ypačiai vertingu faktorium.

Vietos vokiečių ir vietinės valdžios atžvilgiu tenykščiai lietuviai yra nusiteikę labai palankiai ir jie džiaugėsi, kad galėjo kurti savo ateitį ramybėje. Atrodo betgi, jog jie stovi ties sakytos jų kūrybos sukliudymu. Tai, kas pradžioje buvo suminėta, ima išsipildyti iš tikrųjų. Atitinkamų vietinės val-džios organų paveikti, daugelis lietuvių dėl organizuotumo stokos užsirašė sovietų - rusų komisijose išsikelti, ir tuo būdu tapo išduoti Sovietų Rusijai. Visiems gi likusiems gresia pavojus netekti savo nuosavybių. Du pirmus pavyzdžius jau turime:

Ūkininkas Dobkevičius iš Žagarų kaimo, Berzninko vals-čiaus, kuris buvo žinomas kaip labai padorus ir tvarkingas ūkininkas, buvo pareikalautas pasišalinti iš savo ūkio ir jį, be jokio atlyginimo, užleisti vienai išvietintai vokiečių šeimai. Kai to reikalavimo neišpildė, jis tapo, su visa savo šeima, bet be būtiniausių daiktų, prievarta kažkur išvežtas. Panašus atsitikimas įvyko ir su ūkininku Jonu Grigučiu, iš Lavuočių

157

kaimo, Zabariškių valsčiaus. Jis turėjo palikti savo nuosavybę, su savo šeima, bet be būtiniausių daiktų ir taip pat be jokio atlyginimo, per vienų parų laiko. Kadangi šis pastarasis rei-kalavimui pakluso, tai jam buvo leista laikinai dar prisi-glausti pas vieną savo giminę.

Vietinės valdžios įstaigose jau minimos ir kitos šeimos, kurios netrukus būsiančios visai tokiu pat būdu nušalintos iš savo ūkių, būtent, ūkininkai Soskeliūnai iš Valinčių kaimo, Punsko valsčiaus, ir kt. Vietinės valdžios įstaigose kalbama, kad panašus likimas laukius visų lietuvių ir kad jų pasili-kimas toje srityje teesąs tik laikinio pobūdžio, kadangi savo vietas jie turės užleisti vokiečių tautybės asmenims.

Akivaizdoje viso to, kas aukščiau pasakyta, aš įžiūriu tame didelę grėsmę savo tautiečių likimui ir todėl jaučiuos priverstas reikšti prašymą, kad būtų imtasi visų žygių tuojau atšaukti vietinės valdžios organų priemones prieš lietuvius Suvalkų srityje ir kad būtų leista jiems toliau ramybėje gyventi savo žemėje ir savo sodybose.

Berlynas, 1941 m. vasario 5 d. Šį " P r o M e m o r i a " dr. W o e r m a n n pr iėmė, bet, kaip j i s

sakė, " p r i v a č i a i " , p a ž a d ė d a m a s j a m e pal ieč iamu reikalu susi-rūpinti . Tačiau po kel ių dienų b u v o man per kitą atsakingą užs. rkl. min-jos pare igūną — pasiuntinį von Grundherr į , Pabal t i jo ir Skandinav i jos skyr iaus v e d ė j ą — žodžiu atsakyta, j o g užs. rkl. min-ja nieko negal int i padaryt i . Tai re iškė, j o g ka lbamo reikalo s p r e n d i m a s parė jo ne nuo jos, be t nuo kieno kito, i r kad užs. rkl. min-ja b u v o b e j ė g ė l i e t u v y b ė s e k s t e r m i n a v i m o politikai Suvalkų sr i ty je pas ipr ieš int i .

Kadangi mano pastangos per užs. rkl. min-ją n e b u v o sėk-mingos, tai dar b u v a u m ė g i n ę s veikt i , taip sakant, iš apa-čios, b ū t e n t lyg iagrečia i paakindamas minėto krašto l ie tuvius , kad vokiečių s p a u d i m a m s nepas iduotų, regis truotis į sovietų repatr iacines komis i jas neitų ir savo gimtojo krašto g e r u o j u nepal ik tų . Be to, b u v a u per savo s laptus r y š i n i n k u s j i e m s pataręs, kad siųstų prašymo te legramas betarpiškai pačiam Hit ler iui , maldaudami pas iga i lė j imo. Buvau s u g e s t i j a v ę s tele-gramą sekančio turinio:

Ponui Fuehrer iu i ir Reicho Kancleriui Adol fu i Hit ler iui Mes, žemiau pas i raš ius ie j i l ietuviai i š Suvalkų srit ies,

dr į s tame kreipt is į Jus, Pone Fuehrer i ir Reicho Kancleri, sekančiu reikalu:

158

Nuo amžių mūsų protėviai g y v e n o čia, kur ir m e s dabar g y v e n a m e . Prieš Pasaulinį karą ilgai k e n t ė j o m e nuo rusų jungo, o pastaruos ius 20 metų nuo p r i e s p a u d o s ir pr ievartos iš lenkų p u s ė s . Vokiečių garb ingos armi jos iš sakytos prie-vartos i š la isvint i , mes iki šiol ger iaus ia i s u g y v e n o m e su vo-kiečių pare igūnai s , į s ta igomis ir tenykšč ia i s vokiečių tautybės gyvento ja i s , ir visi d ž i a u g i a m ė s gražia mūsų abie jų tautų ateit imi.

Bet štai mus v i sus , l ie tuv ius , s taiga ištiko nepapras tas s m ū g i s :

Prieš m a ž d a u g du m ė n e s i u s v ie t inės va ldž ios organai ė m ė s i nušal inti kai kur iuos mūsų taut iečius iš jų nuosavų ūkių be mažiaus ios pr iežas t ies i r netgi be jok io at lyginimo. Pirmi, kur ie j a u tapo ši taip nušal inti ir kartu su še imomis nublokšt i į s k u r d o g y v e n i m ą , b u v o žinomi ir padorūs ūkininkai : D o b k e v i č i u s , iš Žagarų km., Berzninko val., ir Jonas Grigutis, iš Lavuočių km., Zabariškių val. Ūkininkams Stoskel iūnui, iš Kampuočių km., Punsko val., ir Baranauskui, iš Valinčių km., Punsko val . , g res ia taip pat nuša l in imas nuo ūkių.

Pastaruoju metu v ie t inės va ldž ios organai v e i k i a mus, kad u ž s i r a š y t u m e sovietų komis i jose b e i p a s i d u o t u m e rusams, kurių j u n g ą m e s j a u v i l k o m e per šimtą metų. P r i e š i n g u a tve ju m u m s d u o d a suprast i , j o g b ū s i m e nukelt i į Genera l inę Gu-berni ją , taigi pas lenkus , nuo kurių m e s jau b u v o m e d a u g i š k e n t ė j ę ir su kuriais, kaip praei ty je , taip ir dabar, nenor ime turėti n ieko bendra .

Mes m a l d a u j a m e Poną Fuehrer į teiktis patvarkyt i , kad v ie t inės va ldž ios organų daromas m u m s s p a u d i m a s būtų su-stabdytas, ir palikti mus, Suvalkų srit ies l ie tuvius , mūsų že-m ė j e i r mūsų s o d y b o s e , kad g a l ė t u m e darbuot i s d r a u g e su Jumis v i somis mūsų i šga lėmis . —

Deja, v ie t inės vokiečių va ldž ios organų gras inimai j a u b u v o p a s i e k ę rezultatų: Suvalkų tr ikampio l ietuviai j a u b u v o tų gras inimų tiek suterorizuoti, j o g n e s u s i r a d o jų tarpe pa-kankamo skaičiaus drąsuol ių, kur ie būtų ryžęs i padėt i savo parašus po ape l iav imo t e l e g r a m a ar raštu į Hitlerį . Ta ip aš iš t ikrų jų nė n e b e b u v a u painformuotas, kuo ta mano suges t i j a p a s i b a i g ė ir ar b u v o apel iuota iš v iso. Pagal v ieną Maskvos radi jo žinią, iš Suvalkų tr ikampio ir Klaipėdos krašto vokie-čiams, esą, p a v y k ę i šspaust i į Sovietų okupuotą Lietuvą apie 12,000 l ie tuv ių . Mūsų mažai tautai ir mūsų polit ikai tatai

159

sudarė skaudų smūgį . Deja, anomis a p l i n k y b ė m i s n e b u v o įmanoma šiai skr iaudai ka ip nors dar st ipriau pas ipr ieš int i , n e g u mano b u v o padaryta.

Tai, kas čia b u v o pasakyta apie vokiečių p lanus Suvalkų srit ies l ietuvių atžvi lg iu, v i su t e m p u j a u b u v o praktiškai vyk-doma b u v u s i a m e Dancigo kor idor iu je i r kitose lenkų ž e m ė s e : nuo amžių g y v e n ę tuose kraštuose lenkų tautybės žmonės b u v o vokiečių masiškai nušal inami iš savo ūkių ir kitokio nuosavo turto ir be mažiausio p a s i g a i l ė j i m o iš tremiami į L e n k i j o s centrą i r rytus. Iš t remtųjų v ie tose b u v o įkurdinami vokiečiai , kad tuo b ū d u suvokie t inus ne tik kraštą, b e t ir pačią jo ž e m ę . Ilgai nenorėta tikėti, kad panašių pr iemonių vokiečiai galėtų imtis i r mūsų tautos atžvi lg iu, kadangi L i e t u v a visai n e b u v o kare su Vokiet i ja i r šiai pastarajai n e b u v o jokio pagr indo m u m s kerštauti ir m u s skriausti .

Deja, pasitvirt ino, j o g g u j i m a s l ietuvių i š Suvalkų trikampio, kad ir tariamos repatr iaci jos proga, n e b u v o ats i t ikt inumas, be t Vokiet i jos e k s p a n s i j o s v y k d y m a s pagal nacionalsocial izmo žiau-rią tezę: s i l p n e s n e s tautas ne germanizuot i , be t atimti iš jų ž e m ę ir ją a p g y v e n d i n t i g rynais vokiečiais . Šį piktą planą pr ieš l ie tuv ius Suvalkų t r i k a m p y j e a t sk le idė dr. J . Jurkūnui , b u v . mano a s m e n s sekretoriui, pats Suvalkų krašto vokiečių komisaras von Amonn. Jurkūnas, kuris pats yra ki lęs iš Punsko apy l inkės , b u v o ten n u v y k ę s i r u ž ė j ę s pas Amonną užtarti už kai kur iuos savo krašto ūkininkus, t ė v i š k ė s ka imynus .

Rodydamas ranka į vokiečių suprojektuotą naują Suvalkų miesto planą, von A m o n n nė kiek n e s i v a r ž y d a m a s dės tė Jur-kūnui m a ž d a u g šitaip: S u v a l k u o s e esą d a u g namų, be t nė v ienas jų n e b e t u r į s savininko. D a u g u m a b u v u s i ų sav in inkų, kad ir t e b e g y v e n ą tuose pač iuose namuose, be t už tai moka vokieč iams nuomą. T a i p pat esą ir su v i s u Suvalkų tr ikampiu. Visa jo ž e m ė d a u g i a u nebepr ik lausant i ūk in inkams. J ie ją valdą tik laikinai ir v i s t iek po kurio laiko turėsią šį kraštą apleis t i . Kada Jurkūnas n u r o d ė į tai, j o g l ie tuviai negal i būti pr i lyg inami lenkams, nuo kurių j i e kaip tik i lgai kentė jo ir laikosi Vokiet i jos atžvi lg iu draugiškai , von Amonn atsakė, kad tai, esą, padėt ie s nepakeič ia . Čia nesąs joks aps i r ik imas ar nesus iprat imas . V i s a tai esą daroma pagal nustatytą Goe-ringo planą.

Be to, von Amonn pr iminė Hitlerio nacionalsocial i s t inę programą ir jos t iks lus . Vi sa tai turį būti v y k d o m a g y v e n i m e . Didžiaus ia vokiečių polit ikos klaida b u v u s i ta, kad seniau

160

t ikėtasi suvokiet int i p a s i e n i n i u s kraštus, ats iunčiant į ten vo-kiečių v a l d i n i n k u s ir š ia ip inte l igentus . Rezultatai esą dabar matomi. Daugiau taip n e b e b ū s i ą daroma. Norint kraštą pa-verst i grynai vokiško kraujo, esą re ika l inga į nevoki škas sritis s iųst i ne v a l d i n i n k u s i r patalpinti keletą š iaip inte l igentų b e i amatininkų tarp v ietos g y v e n t o j ų , bet, atvirkščiai, reikia tų sričių ž e m ę išvaduoti nuo nevoki ško kraujo gyvento jų ir ją a p g y v e n d i n t i sava i s ž m o n ė m i s (vokiečiais). Tik tada esą b u s ats ipalaiduota nuo sve t imo kraujo.

Komisaro von Amonn reve l iac i jos dr. Jurkūnui ir l ietu-vių g u j i m a s iš Suvalkų tr ikampio ir Klaipėdos krašto " re-patr iac i jos" forma įt ikinamai rodė, kas g res ia l ietuvių tautai i š h i t ler inės Vokiet i jos p u s ė s , j e i j i L ie tuvą užimtų. Tuo b ū d u , kaip j a u minėjau, L A F v a d o v y b ė b u v o pastatyta pr ieš kar-dinalinį k lausimą, ar v i so to ak iva izdo je nepasukt i atgal, tai yra, ar b e b ū t ų t iks l inga tęsti tautos suki l imo paruoš imo pastangas, j e i i š vokiečių nacių gres ia jai n e m a ž e s n i s pavo jus , ka ip tas, kurį j i j a u k e n t ė j o nuo soviet inių okupantų. Šiam k laus imui i š spręst i vasario 20 d . b u v o sušauktas L A F T a r y b o s s laptas posėd i s . Reikalą v isu r imtumu apsvarsč ius , b u v o p. R. Skipičio p a s i ū l y m u nusistatyta:

1). s u m e g z t o su vokiečia i s pol i t inio mezg in io v i s tik ne-nutraukti, net j į megzt i toliau, je i tik patys vokiečiai jo nenutrauktų;

2) L A F v e i k l o s nesus tabdyt i , be t plėst i s laptus ryš ius su kraštu ir skatinti a k t y v i u o s i u s mūsų tautos e l e m e n t u s toliau organizuotis atstatymui L ie tuvos va l s tyb in io s u v e r e n u m o tautos suki l imo kel iu, kai tik tam išmuštų l e m i a m a valanda;

3) patarti Suvalkų tr ikampio l ie tuviams, kad j i e jok iu b ū d u geruo ju nes ikel tų į Sovietų okupuotą Lietuvą ir la ikytųs i savo s o d y b o s e iki paskut inių j ė g ų , tuo pr i s idėdami pr ie mūsų tautos šventos kovos už savo tėvų ž e m ę ; tai atitiko v i e n o iš to krašto n u k e n t ė j u s i o nuo vokiečių suformuluotą princi-pą: " j e i j a u g res ia korimas, tai ger iau tegul pakaria, be t pačiam jokiu b ū d u nes ikar t i " .

Nors i r b u v o be ga lo s k a u d u matyti, kaip hi t ler inė Vokiet i ja naikino l i e t u v i š k u s pakraščius, atsitiktinai atskirtus nuo b e n d r o L i e t u v o s kūno, be t j a u s m a m s n e b u v o ga l ima pasi-duoti: pat ies to kūno g e l b ė j i m a s p i r m o j e e i l ė j e nuo rusų raudonojo teroro b u v o dar s v a r b e s n i s reikalas, tikintis, kad gal kada s u s i l a u k t u m e a p l i n k y b i ų ge lbėt i i r l i e t u v i š k u o s i u s to kūno pakraščius .

161

Art imiausias L A F u ž d a v i n y s b u v o i r toliau liko pasiruošt i tautos ryžt ingam suki l imui už savo i š s i la i sv inimą ir savos vals-t y b i n ė s n e p r i k l a u s o m y b ė s atkūrimą, i šnaudojant abie jų L i e t u v o s imperia l i s t inių kaimynų tada j a u tikrai b r e n d u s į tarpusavį t inkluotą sus ikovimą.

Kad gandai ap ie Amono reve l iac i ja s dr. Jurkūnui nepa-kirstų Ber lyno l ietuvių ryžto siekti L ie tuvą atkurti, L A F v a d o v y b ė pas inaudojo Vasario 16 proga suorganizuoti iškil-mingą Lie tuvos n e p r i k l a u s o m y b ė s p a s k e l b i m o sukakt ies minė-j imą.

Ano meto a p l i n k y b ė m i s tai n e b u v o paprastas reikalas, nes b e n t kiek d idesn i sus ir inkimai b e pol ic i jos l e i d i m o b u v o karo metu draudžiami. Šį suvaržymą apeit i m u m s p a g e l b ė j o Dr. Schuette, nacių part i jos " D i e n s t e l l e von R i b b e n t r o p " pare igūnas , rodęs Lietuvai tikrų s impat i jų . Mano p r a š y m u dr. Schuette p a v e i k ė vokiečių saugumą, kad " u ž m e r k t ų a k i s " į mūsų suplanuotą sus ir inkimą, kuris b u v o ruošiamas v i e n o s Ber lyno katalikų vyskupato inst i tuci jos e r d v i o s e patalpose.

Nors minė j imas, kur iame d a l y v a v o v i sa Ber lyno l ie tuvių koloni ja, b u v o palaikytas " u ž d a r u s u s i r i n k i m u " , tačiau faktiš-kai j i s b u v o aiškus pol i t inės demonstrac i jos žygis , nukre iptas pr ieš Sov. Są jungą, nežiūrint, kad Reichas tada t e b e ž a i d ė " g e r u s " santykius su Sovietais. Be m i n ė j i m e pasakytų patrio-tiškų ka lbų, jo poli t inę r e i k š m ę konkrečiai pava izduo ja pats m i n ė j i m o p r e z i d i u m o sąstatas (žiūr. fotografi ją).

KRAŠTO ADMINISTRACIJOS KLAUSIMAS

Šį k laus imą i š k ė l ė pulk. ltn. Graebe, p a p r a š y d a m a s , ar n e g a l ė t u m e p a g e l b ė t i j a m paruošti sąrašus asmenų, kur ie tiktų užimti s v a r b e s n e s v ietas b ū s i m a m e krašto v a l d y m o aparate, o taip pat ūkio, pramonės ir p r e k y b o s į m o n ė s e , būtent , tuo atve ju, kuomet L i e t u v a j a u būtų i švaduota nuo b o l š e v i z m o .

Tai b u v o mane kiek n u s t e b i n ę . Tokių sąrašų suprojek-tavimas, mano nuomone, sudarė b ū s i m o s i o s mūsų krašto vy-r i a u s y b ė s kompetenci ją , v y r i a u s y b ė s , kurios pastatymo b u v o s iek iama mano " L i e t u v a i atstatyti p l a n u " , į te iktu tam pačiam pulk . ltn. Graebei . Todė l ne i škenčiau n e p a s i t e i r a v ę s i š savo

162

V A S A R I O 16 MINĖJIMO P R E Z I D I U M A S V i d u r y j e pr ie stalo — Ernestas Ga lvanauskas — m i n ė j i m o p i rmin inkas , L i e t u v o s Taut in io Komiteto p i rmin inkas , ke l i s kartus b u v ę s min i s ter i s p i r m i n i n k a s i r min is ter is . Į d e š i n ę n u o p i r m i n i n k o — Jonas Vai lokait is, N e p r i k l a u s o m y b ė s p a s k e l b i m o akto signataras ir b u v . L ie tuvos Ste ig iamojo S e i m o narys. Greta jo — Petras Karvel is — b u v . Ste ig iamojo S e i m o narys ir du kart f inansų minister is . Į k a i r ę n u o p i r m i n i n k o — Kazys Škirpa, L i e t u v o s Pasiunt inys ir Į gal. min is ter is V o k i e t i j o j e ir b u v . Ste ig iamojo S e i m o narys. Greta jo — Rapolas Skipitis, b u v . v i d a u s reikalų min is ter i s i r Ber lyno l i e t u v i ų s ą j u n g o s p i rmin inkas . P r i e s t a l o g a l o — p. D e k s n y s , P r e z i d i u m o sekretorius.

pusės , ką tatai re iškia ir ar tai n e b u v o ženklas tam, j o g sovietų okupaci ja L i e t u v o j e galėtų būti pakeis ta vokiečių oku-paci ja. Šitaip mano užkluptas, pulk. ltn. Graebe s u s k u b o pasiaiškint i , j o g minėtų sąrašų pro jektav imas t e b u v o teoret inės re ikšmės , kaip k i e k v i e n a s kitas hipotet inis k a r i u o m e n ė s štabų p lanav imas įva i r iems e v e n t u a l u m a m s . Pulk. ltn. tvirtino, j o g tuo nė kiek n e a p s p r e n d ž i a m a s iš anksto poli t inis L i e t u v o s atstatymo klaus imas, ką galėtų padaryt i tik pati Reicho vy-r iausybė, o ne O.K.W.

Ta proga pulk. ltn. Graebe pažadė jo mane į spėt i , kuomet laikas išs iaiškinti tuo k laus imu su vok. užs . rkl. m-ja j a u b u s a tė jęs . Šiuo savo p a s a k y m u j i s net ies iogia i pr ipažino, j o g O.K.W. tuomet ir pats, matyti, dar nežinojo, ar ir koks b u v o Reicho v y r i a u s y b ė s nus i s ta tymas Lie tuvos ateit ies klau-simu. Šis nea i škumas, matyti, ir ver tė pulk. ltn. Graebę savo štabo p l a n a v i m u o s e bazuotis tik teoret inėmis pr ie la idomis be i h ipotezėmis , neturint jokio galut inio pol i t inės v a d o v y b ė s s p r e n d i m o sakytuoju k laus imu. Tačiau tas vokiečių kar inės ir pol i t inės v a d o v y b ė s n e s u s i g i e d o j i m a s t a r p u s a v y n e k l i u d ė L A F v a d o v y b e i s iekti to, ką j i iš pat pradžios b u v o u ž s i b r ė ž u s i L ie tuvos atkūrimo tautos suki l imo kel iu.

Pulk. ltn. Graebės paprašymas, kad ir k ė l ę s įtarimo, turė jo be tg i i r pozi tyvios re ikšmės , b ū t e n t ta prasme, j o g parodė, kad vokiečiai p lanuoja krašto v a l d y m o aparatą apstatyti mūsų ž m o n ė m i s bei j į užleis t i l ie tuv iams. Todė l atrodė, j o g nebūtų b u v ę t iks l inga pulk. ltn. Graebės prašymo nepaten-kinti, nors tai ir b u v o neei l in i s da lykas ir n e l e n g v a i atlie-kamas darbas , neturint po ranka re ikal ingos dokumentac i jos . S u m o b i l i z a v u s v i sas g a l i m y b e s i r b u v u s i ų aukštų Lie tuvos pa-re igūnų atbėgė l ių tarpe talką, b u v o sustatyti didoki sąrašai v a d o v a u j a n č i o j o persona lo centr inėms va ldž ios į s ta igoms nuo skyrių v i rš ininkų iki direktorių; sąrašai pare igūnų provinci jos į s ta igoms, ka ip antai, karo komendantų, apskričių v i rš ininkų ir pol ic i jos vadų; s a u g u m o ir kr iminal inės pol ic i jos apygardų ir rajonų v irš ininkų sąrašai; burmistrų sąrašai ir sąrašas svarbes-n ių jų te i smo pare igūnų, o taip pat sąrašai ūkio pramonės ir p r e k y b o s įmonių v a d o v a u j a m o j o personalo.

V i s u s tuos sąrašus į te ikiau pulk. ltn. Graebei 1941 m. kovo mėn. 3 d. Jis b u v o labai patenkintas mūsų atl iktu dar-bu, d ė k o j o už tai i r re i škė n u s i s t e b ė j i m o , kad dar g a l ė j o m e surasti t iek d a u g intel igent inių p a j ė g ų , nežiūr int b o l š e v i k i n i o s iautė j imo krašte. Žymia dal imi tie sąrašai b u v o teoretinio

164

pobūdžio, nes niekas n e g a l ė j o būti tikras, kad a s m e n y s , nu-rodyti sąrašuose, dar b u s g y v i be i laisvi tuo metu, kai b u s atė jęs laikas j u o s pakvies t i užimti j i e m s numatytas ar jų t e b e u ž i m a m a s v ietas krašto adminis t raci jos aparate.

Vis i suminėt ie j i sąrašai b u v o sugrupuot i į s i s temą, kurią b u v o m e p a v a d i n ę "Admini s t rac i jos s u d a r y m o p a s i ū l y m a s " (Verwal tungs Vorschlag). Jo į v a d i n ė j e d a l y j e b u v o suformuluot i pr incipinio p o b ū d ž i o paryšk inamie j i punktai sekančio turinio:

1. Sudarys imos krašto adminis t raci jos p i r m a e i l e užduot imi būtų gal imai greitas res taurav imas te i sėtos tvarkos, grąž inimas r a m y b ė s i r užt ikr inimas v i d a u s saugumo, ka ip p i rmiaus ia kraš-to naujo ats ikūrimo są lyga.

2. Kraštui iš b o l š e v i k i n ė s s i s temos ir rusų okupaci jos pri-darytų gr iovimų kiek gal int greičiau ištraukti ir nuo nepa-g e i d a u j a m ų e lementų pilnai apvalyti tvirtos b e i v i e n a l y t i n ė s v y r i a u s y b ė s b u v i m a s yra absol iut i b ū t i n y b ė . A k i v a i z d o j e fakto, j o g b u v u s i o s pol i t inės g r u p ė s b e i part i jos b u v o dėl praei t ies klaidų i t s u p a s a v i m o pala idojus ios save pačias, aukšč iau minė-tos v y r i a u s y b ė s s u d a r y m a s tebūtų įmanomas v ien Lietuvių Aktyvis tų S ą j ū d ž i o pagr indu. Šis naujai ats i radęs Aktyvis tų S ą j ū d i s a p j u n g i a v i sas k ū r y b i n e s i r ve ik l iaus ia s l ie tuvių tautos p a j ė g a s . Jis pastatė sau t ikslu ne v ien iškovoti Lie-tuvai va l s tyb in į savarankiškumą Naujosios Europos rėmuose, be t tą v a l s t y b ę , be to, sutvarkyt i naujais, sve ikesn ia i s pagr indais .

3. A t s i ž v e l g i a n t į tai, kad praktiškai nebūtų taip paprasta įves t i tuojau pat tvarką, kuri atitiktų visai nau jo Aktyvis tų S ą j ū d ž i o programą, krašto adminis traci ja turėtų bazuot i s iš pradžios tais konst i tuciniais - te i s inia is ir tvarkos pagr indais , kur ie gal iojo pr ieš rusų armijos p a j ė g o m s kraštą okupuojant ir kurių d a u g u m a s tebega l io ja dar ir dabar. Dabartiniai komi-sariatai būtų pavadint i v ė l minis ter i jomis . Šiaip gi v i sa v a l d y m o s i s tema b e i adminis tracinis krašto paskirs tymas, įskaitant ž e m ė s plotus, kur ie pr igul i Lietuvai pagal 1920 m. l iepos 12 d i e n o s sutartį tarp Lie tuvos ir Sov. S ą j u n g o s , liktų tas pats.

4. Lietuvių sov ie t inės va ldž ios arba pačios Sovietų Są-j u n g o s Lietuvai i š le i s t ie j i įstatymai i r patvarkymai turės būti atšaukti, v ieni tuojau, kiti pa la ipsniui , ir pakeist i nau ja i s įsta-tymais i r potvarkiais Lietuvių Aktyvis tų S ą j ū d ž i o programos dvas io je .

5. L i e t u v i š k o s sovietų va ldž ios v a l s t y b ė s , ūkinių organi-zaci jų, privatinių įmonių ir t.t. tarnybon įstatytiej i žydai ir kitoki a s m e n y s , kaip soviet inio režimo ramsčiai, turės būti

165

tuojau atleisti, reikalui esant — areštuoti ir patraukti atsa-k o m y b ė n . Visas v a l d y m o aparatas turės būti pagr indinai per-si jotas ir užimtas padorių, patikimų pare igūnų ir tarnautojų, p i rmoje v ie to je priklausančių Lietuvių Aktyvis tų Są jūdž iu i .

6 . Lietuvių Aktyvis tų S ą j ū d i s būtų la ikomas v i e n i n t e l i u l ietuvių tautos valios re i škė ju .

7. Komunistų parti ja būtų tuojau paleis ta, jos v e i k l e s n i e j i nariai areštuoti ir b e t kokia to l imesnė komunis t in io kurs-tymo ve ik la pilnai nus lopinta ir gr iežčiausiai persek io jama.

8. Po į v y k u s i o pers i lauž imo karo stovio įs tatymas palik-tas ir toliau gal ioje, j e i re ika l inga — iki karo pabaigos , kad v y r i a u s y b ė galėtų imtis skubių žygių užtikrinti pilną tvarką ir ramumą.

Vis i tie punktai b u v o surašyti į p a s i ū l y m o į v a d i n ę dalį v ien mano iniciatyva, t. y. pulk. Graebei to special iai nepapraš ius . Ta ip padar iau ne tiek dėl to, kad tatai b u v o prasminga pačiam reikalui , be t i r dėl to, kad L A F v a d o v y b e i atrodė t iks l inga priminti mano kooperatoriams vok. karo vado-v y b ė j e k i e k v i e n a pas i ta ikius ia proga m u m s ypat ingai rūpė-jus į L ie tuvos v a l s t y b i n g u m o atkūrimo klausimą, nepare inamai nuo to, koks tuo metu ga lė jo būti vokiečių polit inių instan-cijų nus is ta tymas tuo k laus imu.

T u o pačiu motyvu ir kad savo v o k i š k u o s i u s ano meto b ič iu l ius labiau užangažuočiau man page lbė t i reikalą pravest i , k iek vė l iau, būtent g e g u ž ė s 12 d., į te ikiau pulk. Graebei mano suprojektuoto L i e t u v o s v y r i a u s y b ė s not i f ikav imo raštą vok. užs. rkl. min-jai, kada tam j a u būtų p r i b r e n d ę s momen-tas, ka ip tai numatyta sausio 25 d ienos p lane Lie tuva i atkurti. Rašto nuorašus, be to, į te ikiau dar ir dr. Schuettei ir dr. Lebrandtu i , kad ir juos kokiu nors b ū d u pri traukčiau sau į talką vok. užs. rkl. m-joje dirvai paruošti .

Notos teksto projektą su at i t inkamais jos į te ik imo pa-aiškinimais čia p a d u o d u :

Pone Reicho Užsienio Reikalų Ministeri: Turiu garbę šiuo nuolankiai pateikti Jūsų Ekselencijai kas seka:

Kaip žinoma, Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjunga 1940 m. birželio 14 d. įteikė Lietuvai ultimatumą nebūtu ir nepagrįstu pretekstu, pareikalaudama tarp kita ko, kad Lie-tuva įsileistų neribotą kiekį sovietų karinių jėgų ir sudarytų sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungai priimtinų vyriausybę. Sekančią po to dienų Lietuva tapo stiprių sovietų - rusų karinių jėgų užimta.

166

Tai buvo padaryta iš rusų pusės sulaužant visas pasirašy-tas tarp Lietuvos ir Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungos sutartis ir grubiu pažeidimu visuotinai pripažintų tarptautinės teisės nuostatų.

Kadangi konstitucinis krašto valdymas buvo svetimos okupacijos padarytas nebeįmanomu, tai Lietuvos Respublikos Prezidentas pasijuto priverstas 1940 m. birželio 15 d. palikti kraštų protesto ženklan prieš Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungos prievartos aktų.

1940 m. liepos 14 - 15 dienos falsifikuotais rinkimais į tariamąjį Liaudies seimų Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungos Vyriausybė kėsinosi post factum pateisinti įvykdytą faktą, būtent tuo būdu, kad 1940 m. liepos 21 d. privertė tariamąjį Liaudies seimų priimti nutarirną įvesti Lietuvoje sovietinę santvarką ir pačią Lietuvos Valstybę įjungti į So-vietų Socialistinių Respublikų Sąjungų.

Tai buvo brutalus lietuvių tautos valios suklastojimas. Bet lietuvių tauta iš tikrųjų visai nebuvo linkusi savo di-džiausiomis aukomis iškovotų valstybinę nepriklausomybę paaukoti į kraštų įsibrovusiems svetimiems viešpačiams.

Todėl visi užsieny akredituoti Lietuvos pasiuntiniai ir įgalioti ministeriai, kaip ir visos užsienio lietuvių organiza-cijos, dar galėdami Lietuvos vardu tarti laisvų žodį, tuojau pareiškė kuo griežčiausių protestą prieš lietuvių tautos išprie-vartavimą ir paprašė visas atitinkamų kraštų vyriausybes Lietuvos įjungimo į Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungą nepripažinti.

Iki šiol nė viena valstybė pasaulyje Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungos prievartos akto nepateisino. Lietuvos Valstybės suverenumas tuo būdu jokios kitos valstybės ne-paneigiamas. Ši aplinkybė teikia ne vien objektyvų pamatą vis stiprėjančiam lietuvių tautos sąjūdžiui atgauti laisvę, bet taip pat rodo, jog Sovietų Socialistinių Respublikų Są-jungos viešpatavimas Lietuvoje tėra laikinė faktinė okupacija.

Su dideliu susidomėjimu ir giliu pasitenkinimu lietuvių tauta išklausė pakartotinus Reicho Vyriausybės narių pareiš-kimus, kuriais visoms tautoms naujoje Vokietijos vadovauja-moje Europoje patikrinama galimybė savo valstybinį ir tautinį gyvenimą pačioms tvarkyti. Tad lietuvių tauta mano, jog turi tvirto pagrindo vilčiai atgauti savo tautinę laisvę ir atkurti savo valstybinę nepriklausomybę bei Lietuvos suverenumų. Lietuvių tauta toliau mano, jog gali tikėtis pilno pripažinimo

167

ir parėmimo jos pastangų, siekiant laisvės, iš kūrybinių Eu-ropos galių, ypatingai iš Vokiečių Reicho Vyriausybės, juo labiau atsižvelgiant į tai, kad laikinis sunaikinimas Lietuvos valstybinės nepriklausomybės buvo viena iš pasekmių šio karo Rytų Europoje sudarytos politinės padėties.

Akivaizdoje viso to, leidžiu sau nuolankiai pranešti Jums, Pone Reicho Ministeri, kad tapo sudaryta nauja Lietuvos Vyriausybė, kurios sudėtis yra tokia:

ministeris pirmininkas užs. reikalų ministeris krašto apsaugos ministeris vidaus reikalų ministeris žemės ūkio ministeris švietimo ministeris prekybos, pramonės ir finansų ministeris susisiekimo ministeris teisingumo ministeris tautinės kultūros ir propagandos ministeris

Pagrindiniai šios Vyriausybės uždaviniai yra: atpalaida-vimas lietuvių tautos nuo rusiškojo bolševizmo, atkūrimas Lie-tuvos suverenumo iki jos rytų sienos, nustatytos 1920 m. liepos 12 dienos taikos sutartimi tarp Lietuvos ir Sovietų Rusijos, jos priderinimas Naujosios Europos rėmams ir at-gaivinimas krašto produkcijos.

Naujai sudarytoji Vyriausybė atsiremia į Lietuvių Akty-vistų Sąjūdį, kuris apjungia veikliausias ir kūrybingiausias lietuvių tautos jėgas ir yra apsisprendęs nepagailėti jokių aukų Lietuvai atkurti.

Šios Vyriausybės pavedimu aš prašau Reicho Vyriausybę malonėti suteikti Lietuvai reikalingos pagalbos jos kovoje prieš sovietų rusų okupaciją ir pastangose atkurti Lietuvos suverenumą bei jos valstybinę nepriklausomybę.

Naudojuos šia aplinkybe pareikšti Jūsų Ekselencijai mano aukščiausią pagarbą.

K. Škirpa Lietuvos Nepaprastas Pas iunt inys

ir Įgaliotas Minister is Ber lynas

168

PAAIŠKINIMAI prie rašto Jo Ekscelencijai Ponui Reicho Užsienio Reikalų Ministeriui, liečiant eventualų sudarymų Lietuvos Vyriausybės.

Raštas būtų į teiktas dar pr ieš tai sutartu laiku. Rašto į te ik imas būtų la ikomas formalia pradžia L ie tuvos

V a l s t y b ė s suvereni te to atkūrimo. Tačiau Lie tuvos V a l s t y b ė s i š v a d a v i m a s iš sovietų - rusų

b o l š e v i z m o eitų sekančiais e tapais : 1. Tąsa s lapto paruoš iamojo darbo L i e t u v o j e imtis g inklo

pr ieš rusų okupaci ją . 2 . Diskretus d ip lomat inis p a r u o š i m a s Ber lyne. 3 . Paske lb imas naujai sudarytos ios Lietuvių V y r i a u s y b ė s

kraštui suki lus . 4 . Naujai sudarytos ios V y r i a u s y b ė s p e r ė m i m a s valdyti kraštą. 5 . V y r i a u s y b ė s programos p a s k e l b i m a s . 6. Naujas v a l s t y b ė s sus i tvarkymas . Šis L ie tuvos va l s tyb in io s a v a r a n k i š k u m o atkūrimo metodas

yra pagr įs tas sekančiais samprotav imais : 1. Kiekv iena tauta, kuri s iekia atgauti la i svę, turi būti

taip pat pas i ruošus i n e i š v e n g i a m o m s aukoms; panašiai turi daryti ir l ietuvių tauta.

2 . Svarbu, kad ak tyv iu d a l y v a v i m u l ietuvių tautos kovo je pr ieš rusų raudonąją armiją būtų sudarytas į s p ū d i s p a s a u l y j e , j o g L ie tuvos atkūrimas nėra jokia intr iga i š vokiečių p u s ė s , be t natūralus pačios l ie tuvių tautos s iek iamas t ikslas, pasi-naudojant e v e n t u a l i u vokiečių ž y g i u pr ieš rusų raudonąją armiją.

3 . Tarptaut inės te i sės požiūr iu dabar t inė padėt i s L i e t u v o j e tėra tik la ik inė Sov. Rus i jos okupaci ja . Jokia v a l s t y b ė pasau-l y j e Sov. Rusi jos smurto akto pr ieš Lie tuvą nėra pate is inus i .

4. L ie tuvos atstatymas nereikštų įkūrimą kokios visai nau-jos v a l s t y b ė s , o tik atkūrimą s u v e r e n u m o v a l s t y b ė s , kuri te-b e e g z i s t a v o visai nesenia i , b u v o pi lnai n e p r i k l a u s o m a i r visų kitų pasaul io va l s tyb ių b u v o pr ipažinta lyg ia te i s iu tautų bend-r u o m e n ė s nariu.

5. Ta ip pat ir u ž s i e n i o polit ikos a tžv i lg iu s v a r b u gal imai ryškiau pabrėžt i L ie tuvos V a l s t y b ė s kontinuitetą, kad tuo iš anksto atimti b e t kokį pagr indą p r i e š a m s įtarti Vokiet i ją, tarsi j i savo ruožtu s iektų Lietuvą aneksuoti . La ikymas i s kontinuiteto pr incipo pastatytų Vokiet i jos p r i e š u s pr ieš d i lemą: arba sutikti su L ie tuvos atstatymo faktu Vokie t i jos p a g a l b a ir

169

tuo b ū d u tai pripažinti Vokie t i jos nuopelnu, arba atstatymo g inč i j imu pasirodyti pr ieš in inkais L ie tuvos n e p r i k l a u s o m y b ė s ir i š la i sv in imo Pabalt i jo tautų iš sovietų - rusų b o l š e v i k i n ė s p r i e s p a u d o s .

6. Kontinuitetas būtų iš laikytas, j e i naujoj i L ie tuvos Vy-r i a u s y b ė būtų sudaryta ne Reicho V y r i a u s y b ė s , be t laikantis įstatymų principo, pagal L i e t u v o s Konstitucijos nuostatus. L ie tuvos a tve ju tai yra pi lnai gal ima, nes L ie tuvos Prezi-dentas i š v e n g ė patekimo į rusų okupantų nagus .

7. La ikymas i s legal i s t inių principų būtų s v a r b u s dar š iuo požiūr iu: pirma, n e b e b ū t ų re ika l inga kitų va l s tyb ių pakar-totinio Lie tuvos de j u r e pr ipažinimo; antra, tai padarytų įmanoma automatiškai atkurti L i e t u v o s diplomatinį ats tovavimą u ž s i e n y bei palaikyti jo funkci jas .

8. V i d a u s pol i t ikos požiūriu, la ikymasis legal is t inių prin-cipų žymiai pr is idėtų pr ie konso l idav imo v idaus p a d ė t i e s pa-čiame krašte; tai būtų s v a r b u v a l s t y b ė s per s i tvarkymui ir i š v y s t y m u i krašto produkci jos r a m y b ė j e ir tvarkingai . —

170

SUKILIMO GAIRĖS

Kol pogr indžio s ą j ū d i s dar tik formavos i ir ryš ia i tarp jo i r L A F v a d o v a u j a m o s grandies B e r l y n e dar n e b u v o pas idarę labiau i n t e n s y v ū s , b u v o gal ima pas i tenkint i indiv idual ia i s nu-rodymais . J ie b ū d a v o žodžiu per te ik iami iš užs ien io į Lietuvą ir atbulai, iš L ie tuvos į užs ienį , rūpes t inga i parinktų slaptų ryš ininkų p a g a l b a per " ž a l i ą j ą s i e n ą " , nugal int v i sas tokio ryš in inkav imo rizikas. Tačiau tai v e s d a v o kartais į nesusi-prat imus, nes ryš ininkai ne v i s a d o s v iską v ienodai s u p r a s d a v o ir ne v i sados te is ingai p e r t e i k d a v o į Lietuvą. Be to, po-gr indžio są jūdž iu i vis plačiau išs išakojant, b u v o jauč iamas reikalas j į d a u g i a u sus i s temint i : nužymėt i v a d o v a u j a m ų j ų centrų ve ik los r ibas, nustatyti jų kompetenci ją , pravest i pa-ruošiamojo darbo decentra l izav imą ir labiau konkret izuoti L A F padal inių funkci jas . T u o t iks lu anksčiau duotie j i i n d i v i d u a l i n i u b ū d u nurodymai b u v o surašyt i į v ieną bendrą instrukci ją, kuri, papi ldyta įvair ia is nauja is nurodymais ir nau jomis su-ges t i jomis , b u v o pavadinta " N u r o d y m a i Lietuvai i š la i sv int i " , datuota 1941 m. kovo mėn. 24 d.

Kalbamoji ins t rukci ja s u s i d ė j o iš e i l ė s sk i rsnel ių, todėl pas idarė i lgoka. Pirmiej i keturi jos skirsnel ia i b u v o orientaci-nio p o b ū d ž i o : I . A p i e b e n d r ą padėt į , II. L i e t u v o s atstatymo kel ias , III. A p i e rusų - vokiečių santykius ir IV. A p i e L ie tuvos s ituaci ją. I švengt i pas ikarto j imo b e n d r i n i o p o b ū d ž i o da lykų, informacinių - orientacinių p a s i s a k y m ų ir suges t i jų , pal iestų j a u a n k s t y v e s n i u o s e skyr iuose, p e r e i n u i š syk prie in-strukci jos esminių dalykų. Juos p a d u o d u čia ištisai, nebojant ir pas ikartoj imų:

171

V. K a i p siekti t iks lo? L a i s v ė s tautoms niekas ve l tu i nesute ik ia . Tautos už j a s

kovoja n e s i g a i l ė d a m o s jokių aukų. Nors ir ne v i sados laimi, be t nuo savo idealo neats isako, nežiūrint, kaip ta kova b e b ū t ų i lga ir kokių betektų patirti smūgių p a k e l y j e į i š s i la i sv inimą.

Lietuvių tauta neteko v a l s t y b i n ė s la i svės , b e t niekas ne-gali užginčyt i jai te i sės la isvę atgauti ir už jos atgavimą kovoti.

Likus io j i u ž s i e n i u o s e Lie tuvos d iplomat i ja i r užs ienių lie-tuvių organizaci jos s tengias i i r toliau v i sa ip s tengs i s L ie tuvos atstatymo idėją nuolat palaikyti ir kelti u ž s i e n i u o s e visur, kur tik įmanoma. Bet d iplomatinių pastangų neužtenka. Pasakyt ina dar daug iau — jos tėra p a g a l b i n ė s . Jei pati tauta už savo la i svę nekovotų, mažai tebūtų jos, iš viso, vert inamos, kaip realios pastangos la i svei atgauti be i savo v a l s t y b e i atstatyti. T a d lemiančiu v e i k s n i u Lie tuva i i š la isvint i tenka laikyti kovos frontą T ė v y n ė j e .

T a i p pat būtų k la id inga manyti, kad tega l ima atstatyti savo v a l s t y b ę v i e n sve t ima p a g a l b a i r kad todėl nebūtų pras-mės aukoti mūsų tautos ger iaus ius s ū n u s n e l y g i o j e kovo je su g a l i n g e s n i u pr iešu . Šitokia g a l v o s e n a yra saloninių politikų y p a t y b ė , kur ie n iekad negal i aps i spręs t i . Lietuva, atstatyta svet imomis rankomis, m u m s nebūtų miela. Be to, jos n iekas m u m s neatstatys, je i patys n e s i i m s i m e jos atstatyti. Paga lba m u m s , mažai tautai, yra re ika l inga ir būtina, be t tik pagalba. Visą gi kovos naštą tur ime pasi imti ant savo pečių . Juo pa-j ė g s i m e daug iau jos pakelt i , tuo daug iau g a u s i m e norimos pa-galbos i r l e n g v i a u p a s i e k s i m e tikslą. Ta pagalba, sus idar ius ių Europos Rytuose a p l i n k y b i ų d ė k a ateina m u m s visai natū-raliai, tik m o k ė k i m e ją racionaliai savo interesui išnaudoti . Numatomomis s ą l y g o m i s ją ger iaus ia i i šnaudos ime, jei , le-miamam momentui atė jus, patys s t v e r s i m ė s g inklo — paim-s ime krašto va ldymą patys, be t ne lauks ime, kad m u m s kas i š ša l ies padarytų tokią malonę.

T a d aktyvumas, pas i ryž imas nes igai lėt i jokių aukų ir s tvėr imas i s g inklo bei aktyvi kova su pr iešu yra tas kel ias, kur iuo tenka pasukti , kad a t g a u t u m e Lietuvai va l s tybinį sa-varankiškumą ir la i svę ! . .

Ginkluotas sus ik ir t imas tarp Vokiet i jos ir Sov. Rusi jos, kaip j a u b u v o nurodyta II-me s k i r s n e l y j e , greitai bręs ta i r darosi n e i š v e n g i a m a s . Yra labai rimtų davinių, kad j i s jau gali įvykt i net art imoje ate i ty je . Tai reiškia, kad artėja ir m u m s nepapras-

172

ta proga iš soviet inės okupaci jos išs ivaduoti . Tam ruošiasi visos tautos, rusų raudonojo imperial izmo pavergtos, kaip, pvz., ukrainiečiai, baltgudžiai, Kaukazo tautos ir mūsų l ikimo draugės — latvių ir estų tautos. Vokieti ja, kiek yra žinoma, ruošiasi eiti į Europos Rytus kaip sakytų tautų iš laisvintoja, t. y., yra užs ibrėžusi Sov. Rusiją suskaldyti į e i lę va ls tybių, Vokiet i jos g lobojamų. Tautoms, kurios l inksta į ją atsiremti, atsidaro p e r s p e k t y v a sukurti sau g e r e s n ę ateitį. Toms gi, kurios priešin-tųsi, gresia vokiečių kardas. Tokiomis są lygomis visos sakytos tautos nė neturi kito pasirinkimo, kaip eiti kel iu, kurį dik-tuoja joms momento ap l inkybės .

Lietuvos atstatymo atžvi lgiu tenka skaitytis su sekančiais eventualumais :

1. Pavyksta susitarti su Vokiet i ja iš anksto dėl Lietuvos v y r i a u s y b ė s sudarymo ir tuo pat Lietuvos s u v e r e n u m o bent formalaus, atstatymo;

2. Dėl v y r i a u s y b ė s sudarymo susitarti nepavyksta, bet pa-vyksta pagrobti faktinį krašto valdymą, te is ingiau pasakius — krašto va ldymo aparatą, pas inaudojant Interregnum momentu, kuris trumpam laikui susidarytų Lietuvoje, kai vokiečių ka-r iuomenė žyg iuos pirmyn, o rusų raudonoji armija trauksis;

3. Lietuvos v y r i a u s y b ė paske lb iama Lie tuvo je revoliu-ciniu būdu, kaip įvykus io suki l imo pasekmė;

4. Lietuvos v y r i a u s y b ė sudaroma post factum, susitariant su vokiečiais, kai kraštas jau būtų vokiečių kar iuomenės už-imtas bei nuo bolševikų išvaduotas.

Pirmam eventualumui, kuris m u m s būtų palankiausias, įvykdyt i daroma visa, kas tik įmanoma. Yra pagr indo vil-čiai, kad gal pavyks su vokiečių politiką sprendžiančiais fak-toriais susitarti. Tuo tarpu betgi tai nėra tikras dalykas, nes vokiečiai laikosi labai atsargiai. Ar b u s leista mums sudaryti, kaip norime, savo v y r i a u s y b ę iš anksto, tatai, greičiausiai, paaiškės tik paskutiniu momentu, t. y. prieš pat vokiečių kar iuomenės žygį prieš raudonąją armiją, arba faktiškai jam jau pras idėjus .

Antrasis eventualumas jau yra paa i škė jęs tiek, j o g galima tvirtinti, kad ga lės ime sudaryti krašto va ldymo aparatą iš savo žmonių. To page idau ja net patys vokiečiai ir nesiruošia daryti kliūčių, kad, pas inaudodami momentu, patys už imtume visas įstaigas, įmones ir t.t., pašalinant iš jų soviet inius parei-gūnus bei komisarus.

173

Tretys i s e v e n t u a l u m a s kiltų tik tada, j e i susitarti su vo-kiečiais iš anksto dė l v y r i a u s y b ė s s u d a r y m o nepas i sek tų , ar-ba, je i b ū t u m e įvyk ių užklupti . Paskelbt i v y r i a u s y b ė s sudary-mą revol iuc in iu b ū d u Lie tuvo je , pvz., Vi ln iu je , ypat ingo pa-vojaus nebūtų, turint g a l v o j e antrąj į eventua lumą, kad vokiečia i sut inka ir pritaria mūsų s u m a n y m u i pagrobti krašto v a l d y m o aparatą pat iems. V y r i a u s y b ė s p a s k e l b i m a s minėtu b ū d u verstų vokieč ius skaitytis su į v y k u s i u faktu ir tai pa lengvintų tos v y r i a u s y b ė s lega l izav imąs i .

Ketvirtasis e v e n t u a l u m a s m u m s būtų mažiausiai palan-kus . Vokiečiai , u ž ė m ę mūsų kraštą, j aus tųs i jo še imininkai s i r galėtų statyti m u m s įva i r ias są lygas dėl pačios v y r i a u s y b ė s sudarymo, je i iš v i so leistų m u m s ją sudaryti . Be to, jos s u d a r y m a s galėtų užsitęst i i r tuo b ū d u būtų pakirstas ū p a s krašte. A p i e v y r i a u s y b ė s sudarymą post factum tuo tarpu nesi tar iama su vokiečiais , nes v i sos pastangos nukre iptos į tikslą susitarti su vokiečia is dėl v y r i a u s y b ė s sudarymo iš anksto.

Kaip ten bebūtų su v y r i a u s y b ė s sudarymu, svarb iaus ia užduotis , kuri kiltų v o k i e č i a m s žygiuojant p i rmyn, tai būtų krašto v a l d y m o aparato užgrob imas . Šis užgrobimas būtų pirmas realus ž ingsn i s pr ie L ie tuvos s u v e r e n u m o atgavimo. Todė l re ika l inga s tengt i s L i e t u v o j e v i s a taip slaptai organizuoti, kad, vokiečių kar iuomenei p a j u d ė j u s pr ieš rusų raudonąją armiją, spontaniškai v i s a m e krašte įvyktų v i suot inis suki l imas. Jo tiks-las — paimti visą krašto v a l d y m o aparatą į savo rankas ir pastatyti vok ieč ius pr ieš į v y k u s į faktą, su kuriuo j i e yra nu-sistatę ir turės vė l iau skaitytis . Be to, e n e r g i n g a s v e i k s m a s , nes iga i l int jokių aukų, turėtų ne tik fakt inės, be t ir moraliai pol i t inės r e i k š m ė s : L i e t u v a tuo sust iprintų savo te i sę reikalauti i š vokiečių, kad nedarytų kliūčių Lie tuvos v a l s t y b ę atstatyti, n e b e l a u k i a n t karo pabaigos .

Pagaliau, tai turėtų dar ir d i d e l ė s tarptautinės re ikšmės, nes iš to v i sas pasaul i s patirtų, j o g l ietuvių tauta tikrai yra pas i ryžus i atgauti la isvę. Tai suteiktų mūsų diplomati ja i labai stiprų argumentą visur, kur tik įmanoma, su intensyv int i Lie-tuvos re ikalo gynimą.

VI. Gairės suki l imui paruošti Visas pas i ruoš imas vyks ta Lietuvių Aktyvis tų Są jūdž io

vardu, kuris j u n g i a v i s u s mūsų tautos v e i k l e s n i u o s i u s e l e m e n -tus, idė j i škai n i v e l i u o d a m a s v i sas mūsų b u v u s i a s pol i t ines part i jas.

174

Jo pagr indinia i t ikslai: atstatyti nepr ik lausomą Lietuvos v a l s t y b ę ir sutvarkyti ją nau ja i s pagr indais , kur ie patikrintų g a l i m y b ę išlaikyti tautoje realią v i e n y b ę , stiprinti tautoje na-cionalinį atsparumą, tobulint i tautos moralinį s t iprumą pagal kr ikščioniškosios dorovės pr incipus, i švystyt i krašto ūkinį ir kul-tūrinį progresav imą, v i s i e m s patikrinti darbą ir laiduoti socialinį te i s ingumą, i šraunant su šaknimis b e t kurį aps i le id imą, ko-rupci ją, ne te i sė tumus, komunist inį i š s ig imimą ir žydišką j į i šnaudoj imą.

Vokiečiai skaitosi su Lietuvių Aktyvis tų Są jūdž iu , kaip su pol i t iniu faktorium. Artė jant i š s i la i sv in imo valandai iš sovietų komunistų teroro, reikia v i somis įmanomomis p r i e m o n ė m i s su intensyv int i aktyvistų s ą j ū d ž i o ve ik imą Lie tuvo je , kad pri-b r a n d i n t u m e visą l ietuvių tautą idė j i škai ir ją p a r e n g t u m e or-ganizaciškai lemiamam aktui, nuo kurio pr ik lausys Lie tuvos l ikimas.

Idė j in iam l ietuvių tautos pr ibrandin imui re ika l inga sustip-rinti ant ikomunis t inę akci ją ir skleist i b e s ą l y g i n a i mintį, j o g rusų - vokiečių ginkluotas sus ik i r t imas tikrai į v y k s , kad rau-donoji rusų armija b u s greitai iš L ie tuvos i švyta ir kad Lie-tuva v ė l taps la isva ir nepr ik lausoma.

Organizaciniu požiūr iu re ika l ingas šis pa tvarkymas : Akty-vistų Sąjūdžio, kaip l ietuvių tautos pol i t inės val ios re i škė jo i r vykdytojo, a p i m t y j e sudaryt ina Taut inio Darbo A p s a u g a (T.D.A.), kaip to s ą j ū d ž i o kovos organas. Ji sudaroma iš v isai patikimų vyrų, gal inčių va ldyt i ginklą ir pas i ryžus ių , esant reikalui, aukoti savo g y v y b ę už Lietuvą i r Aktyv is tų S ą j ū d ž i o idealus .

T. D. A. ce lės sudaryt inos v isur, kur tik ats i randa tokių ryžt ingų v y r ų : nacional iniame korpuse , į s ta igose va ld ininkų tarpe, į m o n ė s e tarnautojų ir darb in inkų tarpe, s tudentų tarpe, mokyklose , kaimo j a u n u o m e n ė j e , ū k i n i n k u o s e ir t.t. Ypač s tengt is daugiau užverbuot i ats. kar ininkų, ats. puskar ininkių, b u v . kar iuomenės kūrė jų - savanorių, b u v . šaul ių.

Kadangi b e n d r a s gyvento jų nus i s ta tymas yra griežtai anti-komunis t in i s ir kadangi soviet i škas teroras pats stačiai s tumte s tumia žmones stvert is ginklo, tai, atrodo, nebūtų reikalo, kad kovos padal in iams priklausytų d a u g narių. Pagr indinis dalykas yra turėti gerą organizaci jos tinklą, kuris ap jungtų visą mūsų kraštą ir kurio šaknys s iektų k i e k v i e n ą jo kampel į , t . y. ne tik mies tus , mies te l ius , b e t i r kaimus. L e m i a m u momentu tas t inklas, j e i j i s tik s u s i d ė s iš tikrai ryžtingų vyrų, s u g e b ė s

175

spontaniškai patraukti su sav im v i sus kitus v e i k l e s n i u o s i u s mūsų tautos e l e m e n t u s , pr ieš tai į organizaci ją neį t rauktus, b e t tik numatytus tuojau įtraukti, kai tik priartės lemiamoj i valanda.

Kad T. D. A. organizaci ją būtų ga l ima geriau užmaskuot i nuo b o l š e v i k ų ir mūsų tautos i šgamų, pars idavus ių okupanto agentais , patartina jos pada l in ius pavadint i įva i r iaus ia i s ir skirt ingais vardais, pagal v iet inių ve ikė jų fantazi ją. Tuo b ū d u galėtų būti sudarytas į spūdis , j o g e s a m a ne v ienos organi-zaci jos, be t įvairių ir skirt ingų v i e n a nuo kitos. Tai labai pasunkintų pr iešui jų slaptą sekimą.

Kitas būt inas patvarkymas — tai paruoš imas suki l imo v a d a v i m o griaučių. Šis reikalas yra labai opus, nes dabar-tiniai griaučiai, atrodo, yra nepakankamai planingi ir nesu-derinti su eventua l ia karo į v y k i ų L i e t u v o j e e iga.

Suprast i , kas š iuo atžvi lg iu yra taisytina, tenka čia iš-siaiškinti, kaip galėtų vys ty t i s mūsų teri tori joje rusų - vokiečių karo operaci jos .

Kaip j a u b u v o minėta, tenka laukti, j o g vokiečių puo-limas b u s v y k d o m a s žaibo gre i tumu, išmetant p i rmyn ir į pr iešo užpakalį šarvuotos k a r i u o m e n ė s v ienetus , kurių už-d a v i n y s būtų suž lugdyt i i šsyk be t kokį rusų planingą prieši-nimąsi ar metodingą pasi traukimą. Kokiomis krypt imis b u s nukreipt i s v a r b e s n i e j i smūgiai , yra vokiečių karo v a d o v y b ė s pas lapt is . A p i e tai čia tega l ima spėl ioti teoretiškai. Galima pri-leisti, kad smūgiai b u s nukreipt i š iomis p a g r i n d i n ė m i s kryp-timis: v ienas — iš Suvalkų trikampio, forsuojant Nemuną, s iekiant supti Vi ln iaus mazgą iš pietų vakarų p u s ė s ; antras — Ti lžės - Šiaulių krypt imi apeit i Kauno ir Nemuno įtvir-t in imams iš š iaurės, ir kita šaka s iekiant Latvi ją. T a r p šių pagr indinių krypčių tenka laukti, j o g dar ve iks v i e n a ar ke letas rinktinių iš pr iešakio, pvz., Kauno, Alytaus krypt imis . S u g n i u ž d ž i u s raudonosios armijos gynimos i s i s temą Kauno -Vi ln iaus - Gardino t r ikampyje , ga l ima numatyti, j o g operaci-tos toliau i šs i rutul ios : v i e n a — Minsko kryptimi, kita — Daugpi l io krypt imi.

Kai dėl rusų pas ipr ieš in imo, tai atrodo, kad r imtesnio pas ipr ie š in imo tenka laukti D u b y s o s - Nemuno l ini jo je, kur ruošiami įs i tvirt inimai. Be to, rodos (tai reiktų patikrinti), rusai numato dar tarpinę pozici ją Mūšos - L ė v e n o s - Anykš-čių l ini jo je . Spė jama, kad tai būtų pr iedangos pozici ja pasi-traukti į D a u g u v o s l ini ją.

176

Vokiečių puol imo kryptys i r rusų pas ipr ie š in imo l ini jos s u s k a l d o Lie tuvos teritoriją s trateginiu požiūr iu į sekančias sritis:

1. į plotą N e m u n o kampe, apimantį mūsų U ž n e m u n ę ; 2. į plotą tarp D u b y s o s ir Klaipėdos krašto, apimantį

Žemait i ją; 3. į plotą š iauriau D u b y s o s , kurį ga l ima priš l iet i pr ie

Žemait i jos, siekiantį iki rusų numatomos tarpinės pozi-ci jos;

4. į plotą tarp N e m u n o ir Neries, kur iame rusų raud. armija, vokiečių s u p a m a iš pietų ir š iaurės, turėtų padėti g inklus ;

5. į V i ln iaus mazgą, j e i šis v i e n u kirčiu būtų s u p a m a s d r a u g e su Nemuno pozici ja, ir

6. į plotą L i e t u v o s š iaurės rytuose, kaip pr iedangą Dau-g u v o s pozici jos .

Pirmąj į ir antrąjį plotą rusai, matyti, n e s i s t e n g s atkakliau ginti ir iš jų trauksis dengiami s ienos apsaugos e l e m e n t ų . Kiek d idesnį pas ipr ieš in imą b a n d y s daryti D u b y s o s ir Ne-muno l ini jo je . Šią l ini ją vok ieč iams pra laužus ar apė jus , iš-s i s p r ę s ir Kauno centro l ikimas. Raudonosios j ė g o s trauksis už Mūšos Anykšč ių tarpinės pozic i jos i r Ner ies . Vokieč iams greitai perk i r tus ir šią l ini ją, Vi ln iaus mazgas būtų apsupamas, o r a u d o n ų j ų j ėgos , l ikusios Lie tuvos š iaurės rytuose, skubėtų trauktis į D a u g u v o s l ini ją.

Šitaip numatomas L i e t u v o s teritori jos s trateginis su-s k a l d y m a s visai natūraliai verč ia priderint i prie jo ir suki l imo v a d o v a v i m o gr iaučius . Atrodo, kad š iuo požiūr iu būtų tiks-l iau v a d o v a v i m ą padalyt i taip:

Nuo d v i g u b o t inklo reiktų ats isakyti , nes l e m i a m u mo-mentu, kai ryšių pa la ikymas pas idarys n e b e į m a n o m a s , tas d v i g u b u m a s galėtų pakenkti suki l imo v y k d y m u i .

V y r i a u s i u o s i u s suki l imo paruoš imo organus, b ū t e n t — Vi ln iaus ir Kauno centrus — reiktų v ieną kitam subordinuoti , laikant Vi ln iaus centrą aukšč iaus iuo ju . Subordinaci ja turi būti tokia, kad, kur iam nors jų n e b e g a l i n t veikt i , jo veik lą galėtų automatiškai perimti antrasis centras.

Kiekv ienas sakytų centrų, šiaip, savarankiškai p leč ia savo tinklą ir kur ia j am subord inuotus kovos padal in ius provin-ci joje, būtent :

V i ln iaus centras — Lie tuvos ry t inė je p u s ė j e ; Kauno centras — U ž n e m u n ė j e , Žemai t i jo je ir Aukšta ič iuose .

177

Kadangi d i d e l ė central izaci ja vestų prie ve ik los išsišif-ravimo, tai reikia neat idėl io jant sudaryti dar š iuos tarpinius v a d o v a v i m o centrus provinci jo je :

a. Subordinuotus Kauno centrui:

Kauno rajono centras — pačiame Kaune ir Kauno apskr i ty; Užnemunės centras, pvz., Mar i jampolė je , kuriam paves t i

š ias apskri t is : Mari jampolės, Alytaus, Seinų, Vi lkav i šk io ir Šakių;

Žemaitijos centras, pvz., Šiaul iuose, kuriam paves t i Šiau-lių, Te l š ių , Mažeikių, Kretingos, T a u r a g ė s ir Raseinių apskri t i s ;

Aukštaičių centras, pvz., P a n e v ė ž y j e , su P e n e v ė ž i o , Biržų, Rokiškio ir Kėdainių apskr i t imis .

b. Subordinuotus Vilniaus centrui Vilniaus rajono centras — pačiame Vi ln iu je , kur iam pa-

vest i Vi lniaus, Trakų ir U k m e r g ė s apskrit is;

Šiaurės rytų centras, pvz., Š v e n č i o n y s e ar Utenoj, su ap-skri t imis Švenčionių, Utenos ir Zarasų, ir

Lietuvių Nacionalinio Korpuso centras. Tarpinių centrų sudėtį nustato Vi ln iaus ir Kauno centrai

k i e k v i e n a s savo plote, m a ž d a u g iš 3 - 5 ryžtingų vyrų, gyve-nančių ten, kur centras sudarytas . Šitaip sudaryt ie j i tarpiniai centrai i š savo p u s ė s nustato apskričių centrų sudėt į , m a ž d a u g iš 2-3 asmenų. Šie gi pastar ie j i skiria savo pat ikėt inius va l sč iuose, mies te l iuose , mokyklose , į m o n ė s e i r t . t . T u o b ū d u sus idarys v a d o v a v i m o tinklas, kuris duos suki l imo paruoš imui daug iau p lan ingumo ir kur iuo b u s ga l ima remtis l e m i a m u momentu.

Centrų nariais ir pat ikėt iniais p e r i f e r i j o s e turi būti pa-renkami a s m e n y s ne t iek žiūrint, kas kuo yra seniau b u v ę s , kokiai parti jai pr ik lausęs ar kokio yra i š s imoksl inimo, kiek turi būti ž iūr ima a s m e n s charakterio: val ios tvirtumo, ryž t ingumo daryti s p r e n d i m u s , iniciatyvos, g a b u m o kit iems vadovaut i i r tinka-m u m o konspi ra tyv in iam darbui .

Vyr iaus ias š iuo paruoš iamuoju momentu u ž d a v i n y s yra kiek gal int daug iau pristeigt i Lietuvių Aktyvis tų S ą j ū d ž i o kovos padal inių. Būtų idealas, je i pavyktų pasiekt i to, kad ne tik centruose bei mies tuose , kur yra s u s i s p i e t ę d a u g i a u mūsų inte l igent i jos ir patr iot inės moks le iv i jos , b e t ir v i s u r provin-

178

c i jo je — m i e s t e l i u o s e ir k a i m u o s e — susidarytų tokie pada-liniai, v i s t iek, ar j i e turėtų g inklų, ar jų neturėtų, nes yra v i l t ies , kad ginklų v i s i e m s atsiras.

Kiekv ienam s te ig iamam padal iniui re ikia i šsyk pastatyti konkretų ir aiškų uždavinį , kurį j i s turės į v y k d y t i suki l imo valandai atė jus, pvz., užimti e lektros centr inę ar i š jungt i e lektros la idus, sukelt i kur nors paniką sprogstamosios b o m b o s paga lba , užimti pašto centr inę, nutraukioti te le fono - tele-grafo l a i d u s X ruože, atsukti ge lžke l io b ė g i u s X rajone, užimti va l sč iaus v a l d y b ą , paleist i pol i t inius kal inius X kalė-j i m e ar areš tuotų jų namuose, suimti X komunistų skyr iaus v a l d y b ą , nuginkluot i X n u o v a d o j e raud. mi l ic ininkus, susi-rinkti ir būti X vado d i spozic i jo je , r e z e r v e ir t.t.

Kadangi suki l imas turės vykt i i šnaudojant vokiečių k a r i u o m e n ė s puol imą, kurio krypčių ir ei l inių tikslų vokiečiai iš anksto m u m s neatsk le i s , tai numatyti iš kalno bendrą visai L ie tuva i suki l imo planą nėra įmanoma. Todė l kiek-v ienas padal inys , g a v ę s uždavinį , paruoš ia sau atskirą planel į , kaip tą uždavinį ger iau į v y k d y t i , kai b u s duotas s ignalas sukilt i . V y r i a u s i e j i centrai paruoš ia suk i l imo p lanus tik svar-b e s n i e m s t iks lams s iekti . Tą pat daro ir tarpiniai centrai k i e k v i e n a s savo plote, l a ikydamies i b e n d r ų nurodymų, duotų iš anksto. Šiaip gi v isas pas i ruoš imas vyks ta plačios decen-tralizaci jos pagr indais , pasi t ikint v iet inių v e i k ė j ų iniciatyva ir s u m a n u m u . Čia pažymimi tik patys b e n d r i a u s i e j i uždavi-niai:

1. Nuginkluot i v i s a m e krašte raudonąją milici ją ir GPU a g e n t u s ir j u o s suimti b e i l ikviduot i , j e i kas dar drįs-tų pr ieš int is ;

2. Areštuoti v i sus komisarus , pol i t rukus ir kitus soviet inio rež imo ramsčius;

3. Sunaikinti komunistų part i jos centrą ir skyr ius ; be to, suimti v i sus v e i k l e s n i u o s i u s tos parti jos ir jos padal inių narius;

4. Paleisti iš kalė j imų pol i t in ius kal inius ir saugoti, kad rusai ar mūsų komunistai n e n u ž u d y t ų ar ne i švež tų į Sov. Rusi ją;

5. Užimti svarb iaus ias į s ta igas centruose ir provinci jo je , įmones , g e l ž k e l i o stotis, pašto ir te legra fo centr ines, d i d e s n i u s miesto ir prekių s a n d ė l i u s ir t.t.

179

6. Imtis pr iemonių, kad bol šev ika i , pas i t raukdami iš Lie-tuvos, nenaikintų turto ar kas kitas jo ne i šgrobtų, ypač numatyti pr iemonių pr ieš p a d e g i m u s i r gaisrų ges in imui ;

7. Nutraukti į va i r iose v ie tose, tur inčiose mil i tar inės reikš-mės, ge lžke l io l ini jas, p l e n t u s ir ke l ius , te le fonų ir te legrafų bei e lektros la idus s v a r b e s n i u o s e p u n k t u o s e , be t nenupiaus tant s tulpų;

8. Daryti visų įmanomų kliūčių pas i t raukiant iems raud. armijos padal iniams, g u r g u o l ė m s ir transportui, s tengt i s sakytus padal in ius nuginkluot i arba pulti j u o s iš pasa-lų, part izaniniu b ū d u ;

9. Jei pa jėgų santykis leistų, bandyt i su Nacionalinio Korpuso p a g a l b a nuginkluot i rusų raudonosios armi jos j ė g a s , kai j o s e ki ls panika;

10. Darant kliūtis rusų raudonajai armijai pasitraukti b e i rusų transportams, re ikia vengt i d idesnių s p r o g d i n i m ų , ypač nenaikinti s v a r b e s n i ų j ų tiltų. Atbula i , s tengt i s juos ginti, kad jų nesunaikintų raudonie j i , nes j i e b u s labai re ikal ingi žygiuojančia i p i rmyn vokiečių kariuo-menei , ypač jos motorizuotiems dal iniams, kad neturėtų gaišti laiko u p e s p e r e i d a m i .

Ryš ius su Lietuvių Aktyvis tų Fronto vyr iaus ia v a d o v y b e palaikyti p e r jos ryš in inkus p a s i e n y j e . Tuo t ikslu pas ieninių apskričių centrams tuojau pas irūpint i su tais ryš in inkais susi-jungt i , nurodant j i e m s ryš in inkus i š savo p u s ė s anoje s ienos p u s ė j e , kad n e b e b ū t ų re ikal inga s iuntinėti agentų toli į L i e t u v o s g i lumą, kas yra s u s i j ę kas kartą su d i d e l i u p a v o j u m agentui patekti į GPU nagus.

VII. Suki l imo v y k d y m a s Signalu sukilti reikia laikyti momentą, kai vokieč ių ka-

r i u o m e n ė ž e n g s per sieną i r pradės rusus pulti . Jei apie tą momentą Aktyvis tų Fronto v a d o v y b e i pavyktų

sužinoti nors kiek iš anksto, tai tuojau būtų pas i s tengta duoti ap ie tai žinių per s laptus a g e n t u s ir ryš in inkus, d i r b a n č i u s v i e n o j e i r kitoje s ienos p u s ė j e , kad skubia i perduotų toliau p e r tarpinius centrus į Kauną ir Vi lnių.

Be to, ruošiamasi, paskut in iu m o m e n t u arba vokiečių puo-limui jau pras idė jus , leist i L i e t u v o j e iš lėktuvų parašiut inin-kus, kur ie atneštų paskut ines instrukci jas .

180

Bet, ka ip ten b e b ū t ų , t ikruoju s igna lu suki l imui turi būti la ikoma vokiečių p e r ž e n g i m a s Lie tuvos s ienos. Kol to nėra į v y k ę , j o k i e m s k ieno nors n u r o d o m i e m s terminams netikėti, kad n e p a t e k u s į provokaci ją .

Kadangi vokieč iams skubia i žyg iuo jant pirmyn, planingas s u k i l i m o v a d o v a v i m a s būtų ne įmanomas, nes vis i ryšiai tarp centrų ir per i fe r i jos būtų nutrūkę, tai nega l ima tikėtis jokių nurodymų iš v i ršaus . Suki l imas tokiomis są lygomis turi įvykt i automatiškai i r spontaniškai v i s a m e krašte. Todėl k i e k v i e n a s pada l inys turi gaudyt i radi jo žinias ar kaip kitaip sekti, kada vokiečia i pere i s s ieną. Tokią žinią p a g a v ę s ir pranešęs ap ie tai savo k a i m y n i n i a m s pada l in iams b e i aukš tesn iam vadui i r tuo b ū d u gautą žinią patikrinęs, tuojau imasi paskutinių pasiruo-š imų. Įs i t ikinus, kad gauta ž inia yra tikra, ne kieno pale i s ta provokacinia is t ikslais, ryžtasi vykdyt i iš anksto duotą už-davinį .

Jei p a v y k s susitarti su vokiečia i s i š anksto dėl s u d a r y m o L i e t u v o s v y r i a u s y b ė s , tai numatoma — tuo metu, kai vokie-čių k a r i u o m e n ė ž e n g s p e r sieną ir pradės puolimą — išplatinti L i e t u v o j e iš lėktuvų tos v y r i a u s y b ė s v iešą atsišau-kimą — plakatą į tautą su parašais v isų ministerių kabineto narių, raginantį v i sus , kas tik gali, s tvert i s ginklo vyti rusus okupantus lauk iš Lie tuvos . Šis a ts i šaukimas būtų of ic ia lus i r v i s i e m s krašto g y v e n t o j a m s pr iva lomas vykdyt i .

T u o pat metu naujai sus idar ius i v y r i a u s y b ė i r Aktyvis tų Fronto v a d o v y b ė — s u o r g a n i z a v u s iš esančių Vokiet i jo je l ie tuvių ir a tbėgė l ių atit inkamą ginkluotą smūgio padalinį — pas i s tengtų j ė g a užgrobti kurį nors punktą p a s i e n y j e , Lie-tuvos p u s ė j e , ir iš čia perimtų bendrą suki l imo vadovav imą bei jo der inimą su vokiečių k a r i u o m e n ė s ž y g i a v i m u pirmyn.

Lyg iagreč ia i būtų Lietuvių Aktyvis tų Fronto vardu i špla-tinta po visą Lietuvą iš lėktuvų įvair ių kurstančių g y v e n t o j u s sukil t i a t s i šaukimų, būtent — į l i e tuv ius aktyvis tus, į at-sargos kar in inkus ir šaul ius, į b u v u s i u s Lie tuvos kar iuomenės k ū r ė j u s - savanorius, į l ie tuvių inte l igent i ją , į kul tūr ininkus ir v a l d i n i n k u s , į moks le iv i ją ir kaimo j a u n u o m e n ę , į ūki-ninkus, į d a r b i n i n k u s , į v e r s l i n i n k u s , į rusų raudonosios armi-j o s kar ius ir t.t.

Galima tikėtis, j o g tokiu b ū d u v i sa tauta būtų ūmai i š jud inta ir sus idarytų krašte tokia įkait inta pr ieš okupantus ir k o m u n i s t u s atmosfera, kad jų tarpe kiltų b a i m ė s panika, kuri palaužtų b e t kurį jų r imtesnį pas ipr ieš in imą. Be to, tai žymiai

181

numuštų raudonarmiečių ūpą, kas pr is idėtų prie raudonosios armijos demoral izav imo.

Tokiomis a p l i n k y b ė m i s ga l ima tikėtis, j o g suki l imo vyk-dymas v i s a m e krašte praeitų sklandžiai . Tik reikia parodyti daugiau ryžt ingumo, drąsos ir revol iucinio a k i p l ė š i š k u m o , kai, vokieč iams puolant, raudonoj i armija ir v is i mūsų tautos iš-davikai, panikos perimti, bėgtų iš L ie tuvos arba s k u b ė t ų s lapstyt is kur nors po u r v u s .

Iš anksto ga l ima numatyt i , kad ten, kur nėra sute lkta d idesnių rusų raudonosios armijos j ė g ų , suki l imas galėtų greitai i r be sunkumų praeiti . Tuo tarpu gi ten, kur sute lkta d a u g i a u rusų raudonosios armijos j ė g ų , patartinas būtų a t sargumas : pradžio je kovoti s iekiant laimėti laiko, kol priartėtų vokiečių kar iuomenės pagalba.

Jei dėl v y r i a u s y b ė s s u d a r y m o su vokiečiais susitarti ne-pavyktų, kitaip sakant, j e i vokieč iams pradė jus puol imą nebū-tų iš lėktuvų plat inama v y r i a u s y b ė s ir Aktyvis tų Fronto at-s i šaukimų, o taip pat apie v y r i a u s y b ė s sus idarymą nieko iš Ber lyno per radiją nebūtų pranešta, tai reikia laikyti , j o g vokiečiai L ie tuvos a tžv i lg iu dar turi užpakal inių t iks lų.

Nuo suki l imo betg i i r tokiu a tve ju sus i la ikyt i nereikia . Jis turi būti v y k d o m a s , kaip paruoštas, s iekiant pagrobt i kraš-to v a l d y m o aparatą į savo rankas. Krašto v y r i a u s y b ę tokiame ats i t ikime turėtų paske lbt i Vi ln iaus centras revol iuc in iu kel iu, kad pastatytų vok ieč ius pr ieš į v y k u s į faktą. A s m e n i m s , k u r i e tokią v y r i a u s y b ę sudarytų, ypat ingo pavo jaus i š vokiečių p u s ė s negalėtų būti, nes, ka ip j a u minėta, j a u dabar yra paa i škė ję ,

j o g patys vokiečiai yra suinteresuot i , kad krašto v a l d y m o aparatą aps ta ty tume savo žmonėmis .

Revol iuc inės v y r i a u s y b ė s p a s k e l b i m o aktas turėtų būti laiku paruoštas ir t inkamai suredaguotas , kadangi j i s būtų d i d e l ė s istorinės, tarptautiškai te i s inės ir moraliai pol i t inės r e i k š m ė s ne tik dabarčiai, b e t i r ateičiai. Ypač j i s būtų s v a r b u s pačios v y r i a u s y b ė s l e g a l i z a v i m u i s i ir kaip n e s u g r i a u n a m a s ar-g u m e n t a s Lie tuvos diplomati ja i u ž s i e n i u o s e ginti L i e t u v o s atstatymo reikalą v i s a m e p a s a u l y j e .

Kalbamas aktas turėtų būti sustatytas ir s k e l b i a m a s Lie-tuvių Aktyvis tų S ą j ū d ž i o vardu, kaip v ieninte l io l ie tuvių tautos valios re i škė jo ir vykdyto jo, pastatant eventual ia i tos vyriau-s y b ė s p r i e š a k y j e patį to s ą j ū d ž i o vadą, kad tuo kiek gal int daug iau sur išus vokieč iams rankas. Jie į šį są jūd į ir jo vadą d e d a savo vilt is, yra pr ieš j u o s u ž s i a n g a ž a v ę i r todėl j i e m s

182

butų pol i t iniu ir moraliniu atžv i lg iu sunku tokios v y r i a u s y b ė s nepaisyt i ir jos nepripažint i .

Kadangi, kaip j a u minė jau, central izuotas suki l imo vado-v a v i m a s numatomose s ą l y g o s e b u s ne įmanomas, tai suki l imas v y k d o m a s v ie tose savarankiškai , v iet inių ve ikė jų ir vadų ini-ciatyva. Tarpiniai ir apskričių centrai turės uždavinį paskirų suki l imo padal inių ve ik imą derinti , pas iųst i , kur būtų rei-kal inga, paspir t ies iš ka imyninio padal inio ar padal inio re-zervo ir duoti papi ldomų n u r o d y m ų , ką daryti tam ar kitam padal iniui pradinį uždavinį į v y k d ž i u s .

Tarpinia i i r apskričių centrai suki l imo metu v y k d o v ie tose va ldž ios funkc i ja s , kol n e u ž s i m e g s r y š y s su Vi ln iaus centru, V y r i a u s i ą j a Aktyvis tų Fronto v a d o v y b e b e i n e s u s i d a r y s Lie-tuvos v y r i a u s y b ė ir j į n e p e r i m s krašto va ldymo.

A p i e į v y k d y t u s suki l imo u ž d a v i n i u s i r kovos eigą be i pas iek tus rezultatus ž e m e s n i e j i suki l imo padal inių vadai praneša per pat ik imus ryš in inkus sekančiam aukštesniam suki l imo vadui ar suki l imo centrui, kur ie iš savo p u s ė s or ientuoja subor-dinuotuos ius j i e m s ž e m e s n i u s suki l imo v a d u s i r pat ikėt inius apie tai, kokia sus idarė b e n d r a padėt i s v e i k i m o plote, kas pas iekta k i tose suki l imo sr i tyse ir ką padal iniui toliau veikti be i ka ip jam toliau laikytis.

Visur, kur tik suki l imas pavyksta , pastatomi v i e š ų j ų įstaigų ir įmonių p r i e š a k y j e savo žmonės . Patartina v i sur, kur tik dar gal ima, grąžinti į senas v ie tas b u v u s i u s , t. y. te isėtos Lie-tuvos v y r i a u s y b ė s savo laiku paskir tus p a r e i g ū n u s , kaip, pvz., apskričių v i r š in inkus , miestų burmis t rus , valsčių viršaičius, g e l e ž i n k e l i o stočių v i r š in inkus , pašto v i r š in inkus ir t.t. Ta ip pat tuojau grąžint ina v i sa v iešo j i polici ja, užuot k ū r u s gy-ventojų la ikinę mil ici ją.

Vis i minėt i pare igūnai turi būti tuojau, kai suki l imas toje ar ki to je v ie to je į v y k s , paraginti grįžti į savo senas vie-tas ir užs idėt i turėtą nepr ik lausomos Lie tuvos metu uniformą. Apskri ta i i r vis i kitokie išoriniai p a ž y m ė j i m a i v a l s t y b ė s b u v i m o ir va ldž ios ve ik imo turi būti atstatyti.

Grąžint ie j i į savo vietas pare igūnai ar naujai paskir t ie j i tuojau i š le idžia re ika l ingus v ieša i tvarkai, g y v e n t o j ų s a u g u m u i ir b e n d r a m ramumui palaikyti s k e l b i m u s ir į sakymus, kur iuos plačiai išplatinti i r v ieša i i š l ipdyt i , kad gyvento ja i žinotų, kaip j i e m s laikyt is , i r kad vis i patirtų, j o g va ldž ia yra ir ve ik ia .

Grąžinimas senų p a r e i g ū n ų , uniformų restauravimas, vals-t y b ė s ženklų atstatymas i r s k u b u s i š l e i d i m a s i r v i e š a s paskel-

183

b i m a s įvairių va ldžios į sakymų — v i s a tai yra aktai, kur ie turi vok ieč iams parodyti , j o g krašto v a l d y m o aparatas tapo atstatytas ir veikia, ka ip pr idera. Vokiečiai , pastatyti š i taip pr ieš į v y k u s į faktą, negalėtų su tuo nesiskai tyt i .

Reika l ingus personal in ius p a k e i t i m u s grąžintų p a r e i g ū n ų , j e i jų tarpe būtų net inkamų tolesnei tarnybai, b u s ga l ima pa-daryti vė l iau, kai suki l imui praė jus v i skas v ė l gr į š į norma-lias v ė ž e s .

Kad vokiečiai galėtų suk i lė l ius atskirti nuo š ia ip j a u kitų civ i l inių gyvento jų ir nepala ikytų jų g inkluotais v ie t in ia i s komunistais , suk i l imui į v y k u s , jo da lyv ia i u ž s i d e d a ant kai-riosios rankos baltą (drobės) juostą, su ra idėmis T. D. A. (Tautinio Darbo Apsauga) .

Vokiečių k a r i u o m e n ė s daliniai v isur, kur tik j i e L i e t u v o j e pas i rodys, sut inkami ka ip draugi škos Lietuvai v a l s t y b ė s ka-r iuomenė.

Vietos valdžios pare igūnai i r v ietos v i s u o m e n ė s atstovai pasi t inka tų dalinių v a d u s , j i e m s prisistato, or ientuoja j u o s apie v ie t inę padėtį, sute ik ia v isų žinių, kokių tik turi, ap ie pa-sitraukusį pr iešą (rusus) ir, esant reikalui , pas iū lo savo pa-tarnavimą.

Su vokiečių kariais ir pare igūna i s reikia s tengt i s palai-kyti g e r u s i r nuoš i rdž ius santykius, b e t s a v ę s nežemint i , n e s suki ldami m e s kovo jame už savo la i svę patys, b e t ne v i e n laukiame malonės iš vokiečių, kad j i e m u m s tą la i svę padovanotų. Mes tik i šnaudo jame jų pagalbą. Bet už savo la i svę mokame ir mūsų pačių kraujo aukomis .

P a s y v u m a s ir iš t ižimas Lietuvą pražudė. A k t y v u m a s ir ryžtumas turi ją i š g e l b ė t i !

L I E T U V I Ų AKTYVISTŲ F R O N T O V A D O V Y B Ė

Nors raš inys ir b u v o pavadintas " N u r o d y m a i s " , bet , tei-s ing iau pasakius, tai t e b u v o r inkinys suges t i jų ir patarimų, nes niekam i š L A F v a d o v a u j a m o s i o s g r a n d i e s B e r l y n e n e b u v o nė į galvą atė jus i mintis, kad slaptai pogr indžio veik la i s v e t i m o j e okupac i jo je būtų įmanoma diriguoti nurodymais i š užs ienio. Tačiau L A F s u g e s t i j o s pogr indž io v e i k ė j a m s T ė v y -n ė j e b u v o naudingos : jos p a g e l b ė j o j i e m s konkrečiau susi-

184

M Y K O L A S N A U J O K A I T I S P o g r i n d ž i o v a d o v y b ė s įga l iot in is

ryš iams s u L A F B e r l y n e

185

orientuoti, ko ga l ima ir ko n e g a l i m a iš vokiečių t ikėtis ir kaip reiktų iš anksto pasiruošt i rusų - vokiečių ginkluotą konfl iktą išnaudoti L i e t u v o s atkūrimo tikslui.

Kalbamas raš inys iš pradžios t e b u v o duodamas pasiskai-tyti ir į s idėmėt i tik pa t ik imiaus iems ryš in inkams. Pirmasis, kuris g a v o j į pas mane mane b u t e pasiskaityt i , b u v o ypat ingas Vi ln iaus centro ryš in inkas Mykolas Naujokait is (žiūr. fotogra-fiją ir ps l . 301). Jis b u v o a t v y k ę s per "ža l ią ją s i e n ą " į Berlyną gauti informaci jų ir i š samesnių " n u r o d y m ų " kaip tik antroje kovo m ė n e s i o pusė je , k u o m e t ka lbamos instrukci jos tekstas b u v o surašytas . Bet j o s tur inys žodžiu b u v o per te ik iamas po-grindžio centrams pakartotinai, būtent, ba landžio 18, g e g u ž ė s 5, 8, 12 ir 19 d ienomis . Pora savaičių pr ieš rusų - vokiečių karą b u v o suriz ikuota perteikt i pogr indžiu i net vykdomos ios instrukci jos tekstą, tik k iek j į su t rumpinus . A p i e teksto gavimą b u v o sus i laukta patv i r t in imo raštu. T o d ė l L A F vadovau jamoj i grandis B e r l y n e ga lė jo jaus t i s tikra, j o g jokių nesus iprat imų nega lės kilti ir kad pogr indžio centrai žinos, kaip j i e m s lai-kytis ir ką daryt i .

Kai karas v i s l a b i a u artėjo, L A F kovotojų — ryš ininkų s iunt inė j imas į kraštą b u v o i n t e n s y v i n a m a s : b u v o s iunčiami ne v i e n paskir i kovotojai, b e t kartais g r u p ė m i s po kel is , nes, sov ie tams sus t ipr inus s ienos p e r ė j i m o k l iudymą, neretai tekdavo ryš in inkams veržt i s p e r s ieną stačiai j ė g a , dė l ko į v y k d a v o s u s i š a u d y m ų su pas ien io apsaugos enkavedi s ta i s .

Karo i švakarėse , pu lk . ltn. Graebei papraš ius , b u v o mano pateiktas j a m d i d e s n i s skaič ius ka lbos vertė jų vokiečių kar iuomenės a v a n g a r d i n i a m s dal iniams, nusk i r t iems žygiuot i per mūsų kraštą. Šitai su te ikė L A F v a d o v y b e i retą progą perteikt i plačiai į kraštą paskut in ius n u r o d y m u s v ie t in iams pogr indžio v e i k ė j a m s ap ie tai, kokia b u v o padėt i s , žiūrint iš Berlyno, ir kaip j i e m s laikytis b e i ką daryti pačio je Lie-tuvoje . Kiekvienai ver tė jų g rupe i i ške l iau jant į frontą, jos vy-rus s u r i n k d a v a u savo b u t e i r pats j u o s p a i n f o r m u o d a v a u apie viską, ką L A F v a d o v y b ė rado re ika l inga j i e m s atskleist i , nors ir ne be rizikos tuo b ū d u atskleis t i i r tokių da lykų, kur iuos pr ieš tai tež inojo tik j i v i e n a ir kur iuos nuo vokiečių s l ė p ė . . .

186

KOVOS VYRŲ A T R A N K A

Lietuvos atstatymo plane, į te ik tame pulk. ltn. Graebei 1941 m. saus io 25 d., b u v o numatytas s u d a r y m a s vadina-mosios " T a u t i n i o Darbo A p s a u g o s " — T.D.A. Faktiškai turėta o m e n y j e atranka iš L A F narių tarpo tų vyrų, kur ie tiktų g inkluotos kovos u ž d a v i n i a m s , t . y. būtų a p s i s p r e n d ę aukš-čiaus ioms aukoms i r pas iduot i kar inei drausmei T ė v y n ė s Lie tuvos g e l b ė j i m o t iks lui .

Kai dėl T.D.A. padal inių s u d a r y m o pačio je L ie tuvo je , reikia pasakyt i , su tuo n e b u v o ypat ingai s k u b i n a m a s i . Tas reikalas bu-vo netgi sąmoningai n u d e l s i a m a s iki suki l imui pras idedant . Motyvas — kad p e r s i s k u b i n i m u n e p a g e l b ė j u s soviet inio oku-panto s lapt ies iems sek l iams sakytą organizaci ją i šš i f ruoti ir ją iš anksto sunaikinti . Be to, kovos vyrų special i atranka iš L A F narių tarpo pač iame krašte, atrodo, prakt iškai nė n e b u v o re ikal inga, nes ten jo padal iniai b u v o s u s i f o r m a v ę ne š iaip iš L A F idė jos ša l ininkų, b e t i š vyrų, jau a p s i s p r e n d u s i ų kovai su g inklu. T o d ė l ten tere ikė jo, kad j i e tik iš anksto aprūpintų bal tos d r o b ė s j u o s t o m i s su T.D.A. ra idėmis ir jas užs idėtų ant kairės rankos, kai j a u būtų i š ė j ę į atvirą kovą pr ieš bo l šev ik in į pr iešą, tuo b ū d u paženkl inant save priartė-j a n t i e m s vokiečių k a r i u o m e n ė s pada l in iams, j o g j i e n e kokie civi l iniai demonstrantai , be t mūsų tautos suki lė l ia i .

Visai kitokia padėt i s b u v o l ie tuvių a tbėgė l ių Vokiet i jo je . Čia j i e m s joks ypat ingas p e r s e k i o j i m o p a v o j u s i š L i e t u v o s oku-panto p u s ė s n e g r ė s ė . J ie tad ga lė jo laisvai burt i s į L A F užuomazgos organizaci ją B e r l y n e ir į jos s k y r i u s Rytprūsiuo-se. Bet ne vis i L A F užs ien io b r a n d u o l i o nariai tiko kovai su g inklu rankoje ar š ia ip karinio p o b ū d ž i o u ž d a v i n i a m s . Kilo tad sava ime suprantamas reikalas padaryt i at i t inkamą atranką. Dėl to T. D. A. pada l inys B e r l y n e sus idarė j a u 1941 m. kovo 30 d.. Jo p i rmūnai d a v ė tokį ko lektyv in į pas ižadė j imą:

IŠKILMINGAS PASIŽADĖJIMAS Aš, įstodamas į Tautinio Darbo Apsaugą (T.D.A.), vien-

minčių akivaizdoje pareiškiu, jog esu pasiryžęs aukotis Tė-vynės vadavimo žygiams ir visomis priemonėmis kovoti už Lie-tuvių Aktyvistų Fronto idealus ir iškilmingai pasižadu paslap-tyje laikyti T.DA. veikimą, vykdyti Vadovybės įsakymus ir nurodymus.

187

Savo garbe ir sąžine pareiškiu, kad šį iškilmingų pasižadė-jimą darau ne vien lūpomis ir žodžiais, bet širdimi ir siela, kad mano šis daromas pasižadėjimas visiškai sutaps su mano principiniais ir patriotiniais nusistatymais. Kartu iškilmingai pasižadu branginti kiekvieno vienminčio garbę ir reikalui esant teikti reikalingų pagalbų. Mano pakelta dešinioji ranka tebūnie mano sąžinės simbolinis liudytojas, kad šis mano pasiryžimas ir iškilmingas pasižadėjimas yra nuoširdžiausias ir laisvas mano sąžinės aktas, kurį darau gerai žinodamas šio pasižadėjimo prasmę ir savo, kaip T.D.A. nario, pareigas.

Taip man, Dieve, padėk!

1941 m. kovo 30 d.

( p a r a š a i )

Šį pas ižadė j imą b u v o pradž io je pas i rašę tik 39 vyrai . Skaičius n e d i d e l i s . Kitoks j i s ir n e g a l ė j o būti, nes l ietuvių at-b ė g ė l i ų Vokie t i jo je tada t e b u v o ga l ima priskaičiuoti tik kokius 700 - 800 a s m e n ų , į skaič iuojant ir šeimų narius. Be to, jų d a u g u m a b u v o plačiai i š s i sk la idę po Vokiet i ją . L A F nariais t e b u v o v iso ap ie 500. Tai reiškia, j o g b a z ė T.D.A. u ž s i e n y b u v o p a l y g i n a n t visai n e d i d e l ė . Pala ipsniui skaičius augo ir trum-pai pr ieš rusų - vokiečių karą b u v o paki lęs iki 60 - 70 v y r ų .

Iš šio T. D. A. kovotojų skaič iaus pačios L A F v a d o v y b ė s d i spozic i jo je b u v o imami vyrai a t sakingoms kovos mis i joms — ryš iams su pogr indž io v e i k ė j a i s p a v e r g t o j e T ė v y n ė j e . V ienas kitas iš jų tarpo b u v o ne tik kartą, be t ir pakartotinai pra-s i v e r ž ę s į T ė v y n ę , p e r k i r s d a m a s s ieną, kuri b u v o v i sa i s įma-nomais b ū d a i s rusų ginkluotų pas ienio e n k a v e d i s t ų budriai saugoma, su piktais šunimis pr ieš k i e k v i e n ą , kas išdrįstų įkelti koją į pas ien io ruožą, vadinamą " m i r t i e s zona" . Sava ime suprantama, j o g s ienos p e r ė j i m a s tokiomis s ą l y g o m i s retai ap-s i e i d a v o be s u s i š a u d y m ų i r krau jo aukų. Tai b u v o g a r b i n g o s L A F kovotojų aukos Lie tuvos i š la i sv in imo tikslais, sudėtos kovo je dar pr ieš b i rže l io 23 d ienos mūsų tautos heroj inį suki l imą prieš jos v a l s t y b i n ė s la i svės bei n e p r i k l a u s o m y b ė s ž u d i k u s .

Ypatingo d ė m e s i o vertas sekantis faktas. Pagal pulk . ltn. Graebei 1941 m. sausio 25 d. įteiktą " L i e t u v a i atstatyti pla-n ą " turė jo būti paruošta paraš iut in inkų, kur iuos b u v o numatoma nuleist i i š lėktuvų rusų raud. armi jos u ž n u g a r y mūsų krašte t rumpai pr ieš rusų - vokiečių karo pradžią. L A F v a d o v y b ė b u v o numačius i duoti per j u o s paskut inių nurodymų s lapt iems suki l imo v a d o v a v i m o centrams i r L A F pat ikėt iniams Lie tuvo je .

188

Tuo t iks lu L A F v a d o v y b ė b u v o par inkus i ap ie 30 pačių ger iausių vyrų iš savo T.D.A. padal inio. Jų kariniam paruo-šimui b u v o pulk. ltn. Graebės pas tangomis suorganizuot i spe-cialūs kursai pr ie Karaliaučiaus ir m u d v i e m su gen. Raštikiu b u v o suteikta proga j u o s ten pat iems aplankyt i g e g u ž ė s pra-džioje . Galė jome tik konstatuoti, j o g tai b u v o aukšč iaus io ryž-to vyrai : j i e d e g ė vi l t imi, kad ga lė s atlikti l a i s v ė s kovotojo patarnavimą T ė v y n e i , s iekiant ją i š g e l b ė t i i š d idžios ios nelai-mės. A p l i n k y b ė s n e l e i d ž i a man čia paduoti v isų jų pavardes . T e s u m i n ė s i u tik p a v a r d e s kel ių, kurių n e b e t u r i m e g y v ų j ų tarpe, būtent :

a. a. a. Jono Dženkaičio, kur is — la imingai p a s i e k ę s Kauną b i rže l io 23 d ienos suk i l imo i š v a k a r ė s e — ž u v o la i svės kovotojo mirtimi nuo sunkių s u ž e i d i m ų , b e g i n d a m a s su s a u j e l e sau lygių kovotojų Aleksoto tiltą nuo sovietų paruošto su-sprogdin imo;

b. a. a. Petro Skurausko, irgi la imingai p r a s i v e r ž u s i o per pas ienio " m i r t i e s zoną" , b e t ž u v u s i o la i svės kovotojo mirtimi pakel iu i į Kauną;

c. a. a. Ju l i jono Būtėno, ž u v u s i o la i svės kovotojo mirtimi 1951 metais . 1941 m. j i s , panašia i ka ip Dženkai t i s , b u v o lai-mingai pras iveržęs per pas ienio " m i r t i e s z o n ą " į Kauną, kur tuoj pr i s idė jo pr ie suki lė l ių i r i š l e i d o j a u b i rže l io 25 d. " Į L a i s v ę " pirmąj į numerį , kuomet kovos t e b e v y k o Kauno p r i e m i e s č i u o s e .

Skaitant nuo L A F s u s i d a r y m o ir iki rusų - vokiečių karo pradžios, b u v o v iso p a s i ų s t a ryš in inkais su pogr indž iu sovietų okupuoto je L i e t u v o j e ap ie 120 kovotojų, d a u g u m a s pr ieš pat to karo pradžią arba net j a m ką tik p r a s i d ė j u s ; š iame pasta-ra jame ats i t ikime — kaip kalbos ver tė ja i duoti vokiečių ka-r i u o m e n ė s padal in iams, ž y g i a v u s i e m s p e r s ieną pr ieš rusų raud. armijos j ė g a s L ie tuvos sektor iu je . Į minėtą bendrą skaičių įe ina 65 a s m e n y s , parinkti pačios L A F v a d o v y b ė s , o kita p u s ė — parinkti L A F pas ieninių postų.

Tokia tai b u v o T.D.A. organizaci jos g e n e z ė ir jos kovotojų pradiniai kovos žygiai, kur iuos tol iau j a u p e r ė m ė 1941 m. bir-žel io 23 d ienos v i suot in i s tautos suki l imas . Kadangi š iuo tautos heroj iniu aktu T.D.A. paskir t i s dar n e b u v o baig ta ir ta kovotojų organizaci ja, pagal ano meto p l a n a v i m u s , turė jo pasi l ikti ir toliau, tai yra ir suki l imą la imėjus , tai skaityto-jui p i lniau informuoti čia p a d u o d u T.D.A. la ik inuos ius nuo-status:

189

T A U T I N I O DARBO A P S A U G O S B E N D R I E J I N U O S T A T A I

I. Bendrinis nuostatas

Taut inė Darbo A p s a u g a sudaro integra l inę Lietuvių Ak-tyvistų Fronto dalį — T.D.A.

Kol j i negal i veikt i v ieša i , jos padal iniai — maskav imos i sumet imais — gali vadint i s įvair ia is pavadin imais .

II. Tikslas

T.D.A. t ikslas — būti v i sados pas i ruošus : iš v ienos p u s ė s — aktyviai, v i somis p r i e m o n ė m i s , kovoti už l ietuvių tautos g y v y b i n i u s interesus, iš kitos p u s ė s — laiduoti Lietuvių Ak-tyvistų Frontui v i s i šką saugumą jo pol i t inė je ve ik lo je .

III. Veikimo plotas

T.D.A. sus idaro v i sur , kur tik ve ik ia Lietuvių Aktyvis tų Frontas, T ė v y n ė j e i r u ž s i e n i u o s e .

IV. Organizacija T.D.A. s u s i d e d a iš:

1. vyr iaus ios ios v a d o v y b ė s , 2. apygardų ir 3. r inktinių.

Rinktinė s u s i d e d a i š ner iboto skaičiaus būrių, k i e k v i e n a m e po 3 - 4 grandis iš 8 - 12 narių.

T.D.A. padal iniai r ik iuotė je vadinas i kovos kolonomis, o vyrai — tautos kovotojais.

Jei r inkt inė je sus idaro d i d e s n i s būr ių skaičius, tai j i e su-v e d a m i į kuopas .

V. Vadovybė T. D. A. vyr iaus ią j į vadą ir apygardų v a d u s skiria ir at-

le idžia Lietuvių Aktyvis tų Fronto v a d o v y b ė . Vyr iaus ia s i s T. D. A. vadas pr ik lauso betarpiškai Lietuvių

Aktyvis tų Fronto vadui ir pats atsako jam už T. D. A. tvarkymą, organizaci ją ir paruoš imą.

T. D. A. vyr iaus ias i s vadas naudojas i specia l in iu š tabu, kurio organizaci ją ir f u n k c i o n a v i m ą nustato atskiras statutas.

A p y g a r d ų vadai skiriami ir a t le idžiami T.D.A. vyr iaus io jo v a d o pr is tatymu.

190

Rinktinių v a d u s skiria ir a t le idžia T.D.A. vyr iaus ias i s va-das, apygardų v a d a m s pris tačius. Kuopų v a d u s skiria ir at-le idž ia rinktinių vadai su apygardų vadų žinia.

Būrių v a d u s skiria ir a t le idžia k u o p o s vadas, pr ieš tai g a v ę s r inkt inės vado pritarimą. Grandžių v a d u s skiria ir at-le idž ia būr io vadas su kuopos v a d o pri tar imu.

A p y g a r d ų ir r inktinių vadai turi a t i t inkamus š tabus . Būrių v a d a m s — adjutantai .

VI. Narių verbavimas Kandidatus į T.D.A. v e r b u o j a b ū r i ų vadai, jų tinkamumą

tautos kovotojo p a r e i g o m s pat ikr ina kuopų vadai ir galutinai juos pr i ima į T.D.A. nar ius rinktinių vadai .

T.D.A. nariu gali būti tik Aktyv i s tų Fronto nariai ir tik vyrai, atit inkantiej i š iuos r e i k a l a v i m u s :

1 — nuo 17 iki 45 metų amžiaus , 2 — geros sve ikatos, 3 — nebaust i už kr imina l in ius nus ika l t imus, 4 — neabe jot ino tautinio ir ant ikomunis t in io nusi-

sistatymo, 5 — pas i ryžę kovoti v i s o m i s p r i e m o n ė m i s už Akty-

vystų Fronto idea lus , 6 — pasižadą griežtai la ikyt is T.D.A. nuostatų ir

d r a u s m ė s . Narys pr i imamas nemažiau k a i p 5 metams.

VII. Narių pareigos T.D.A. nariai įpare igo jami :

1. būti v i sados ve ik l ia i s kovo je už Aktyv i s tų Fronto idealus, 2. nuolat atkaklūs v y k d a n t gautą uždavinį , 3 . p a v y z d i n g a i e lg t i s organizac i jo je i r p r i v a č i a m e g y v e n i m e , 4. v i s u o m e t padėt i v i e n a s kitam k o v o j e i r g y v e n i m e , 5 . vengt i d r a u g y s t ė s su e l e m e n t a i s , p r i e š i n g a i s Aktyvis tų

Frontui, 6 . nepr ik lausyt i jok ioms kitoms organizac i joms be savo

r inkt inės vado le id imo, 7. griežtai i š laikyti pat ikėtas pas lapt i s , 8 . tuojau pranešt i v a d u i ap ie k i e k v i e n ą pas tebėtą k ieno

nors ruošiamą ar nukreiptą pr ieš Aktyv i s tų Frontą vei-kimą, o skubia i s ats i t ikimais reaguot i į tai savarankiškai .

191

VIII. Drausmės pagrindai T.D.A. s t i p r y b ė g lūdi g i l i ame tautinės g a r b ė s pa jaut ime,

gr iežtoje, b e t s ą m o n i n g o j e kar inė je d r a u s m ė j e , kuri pas i re i šk ia b e s ą l y g i n i u organizaci jos nuostatų i r v a d o v y b ė s į sakymų vyk-d y m u .

A p i e narių p r a s i ž e n g i m u s su d r a u s m e sprendž ia jų vadas, o apie šį pastarąj į — sekant is a u k š t e s n i s vadas .

D r a u s m ė s nusikalt imai baudž iami š iomis b a u s m ė m i s : 1. a s m e n i n i u į s p ė j i m u , 2. v i e š u į s p ė j i m u pr ieš išrikiuotą T.D.A. padal inį, 3. la ikiniu s u s p e n d a v i m u da lyvaut i T.D.A. r ik iuotė je, 4. paša l in imu iš T.D.A. narių tarpo. Pirmąsias dv i b a u s m e s yra įgalinti naudoti visų laipsnių

vadai. Trečią ją — turi te i sę taikyti tik rinktinių vadai, kuopos v a d o pr is tatymu. Pašalinti gi iš T.D.A. narių tėra įgal intas apygardos v irš ininkas, r inkt inės v a d u i pristačius.

Pašal inamasis turi te i sę paduoti T.D.A. vyr iaus ia jam vadui, komandos kel iu, skundą, be t ne vė l iau, kaip per savai tę laiko nuo į spė j imo, kad pas iū ly ta j į iš T.D.A. narių pašal inti .

Pašal intas is iš T.D.A. la ikomas v ienkart pašal intas ir iš Aktyvis tų Fronto narių.

IX. Uniforma T.D.A. nariai dėv i atit inkamą uniformą ir ž e n k l u s pagal

tam tikrą statutą.

X. T.D.A. teismas T.D.A. narių nus ika l t imus pr ieš organizaci jos t iks lus ir

nuostatus, o ta ip pat sav i tarpiniams nesus ipra t imams spręst i sudaromi prie rinktinių te ismai .

T e i s m o p i r m i n i n k u s skiria apygardų vadai, rinktinių va-dams pristačius kandidatus po 2 iš k i e k v i e n o s r inktinės.

T e i s m o nariai g i yra renkami s laptu b a l s a v i m u rinktinių sus i r ink imuose, b ū t e n t po 3 nar ius ir po 2 kandidatus v iene-riems metams.

Lietuvių Aktyvistų Fronto Vadovybė

1941 m. kovo mėn. 29 d.

Kadangi b u v o suplanuota, j o g T.D.A. padal iniai tuo vardu viešai pas i re ikštų tik tada, kai j a u stotų į atvirą kovą, tai

192

vokiečių d o k u m e n t u o s e iš laiko pr ieš rusų - vokiečių karą j i e vis dar b u v o vadinami b e n d r i n i u Lie tuv ių Aktyv i s tų Są-j ū d ž i o padal inių terminu, o t ie vyrai, kur ie praė jo techni-kinio paruoš imo kursus pr ie Karaliaučiaus — vadinami " s p e -cia l i s ta i s" , nors b u v o numatyta, kad b u s parašiut is tais pas-k i a u s i e m s n u r o d y m a m s L A F pogr indž io v e i k ė j a m s rusų - vokie-čių karo i švakarėse .

VYKDOMOSIOS INSTRUKCIJOS

Vokiečių p a s i r u o š i m a m s žyg iu i pr ieš Sov. Rusi ją v i s lab iau intensyvė jant , pulk. ltn. Graebe j a u kovo mėn. pr i s i skyrė prie vad inamojo Rytprūsių Sektoriaus Štabo (Abschni t s s tab Ostpreussen) , Karal iaučiuje, kur b u v o centra l izuojamos žinios apie sovietų kar ines p a j ė g a s L i e t u v o j e i r p lanuojami b ū s i m i e j i v e i k s m a i pr ieš jas . Faktiškai " A b s c h n i t s s t a b O s t p r e u s s e n " te-b u v o u ž m a s k a v i m a s tada dar t e b e f o r m u o j a m o s v a d o v y b ė s vad inamaja i Šiaurinei Armi jų Grupei ( H e e r e s g r u p p e Nord), s u s i d ė j u s i a i iš 16, 18 armijų ir 4-tos šarvuočių armijos, žy-g i a v u s i o m s per mūsų kraštą smūgiu i sovietų kar inėms p a j ė g o m s Pabal t i jy ir L e n i n g r a d o krypt imis . Į d e š i n ę nuo šios armijų g r u p ė s ž y g i a v o Centr inė Armijų Grupė ( H e e r e s g r u p p e Mitte), kurios kairys is sparnas kirto per Vi lnių Minsko ir Maskvos l ink. T u o b ū d u L i e t u v o s teritori ja b u v o laikinai n u k e r p a m a

į dvi dal is, kas pasunkino bei kompl ikavo tautos suki l imo paruoš imą.

I š v y k d a m a s į Karaliaučių, pulk. ltn. Graebe i š re i škė pa-g e i d a v i m ą , kad L A F v a d o v y b ė priduotų j a m savo ypat ingą įgaliotinį pas ienio zonai ryš iams per žal ią ją s ieną su L A F pogr indžio v e i k ė j a i s rusų okupuoto je L i e t u v o j e , kad paruoštų atit inkamą ve ik los v y k d o m ą j ą instrukci ją vokiečių ka lba abipu-siam sutarimui ir kad priskirtų jam į talką kompetent ingą gen. štabo karininką darbui pač iame Karal iaučiuje. T e g u skaitąs š ias mano e i lu tes at leis man, kad sus i la ikau nuo s u m i n ė j i m o šių d v i e j ų L A F v e i k ė j ų pavardž ių . To re ika lau ja s a u g u m o motyvai , kadangi dabart inė jų padėt i s man nėra ž inoma. Vyk-domosios instrukci jos projektą te ikės i surašyt i genero las St. Raštikis (žiūr. fotografi ją). Tą instrukci ją j i s s u f o r m u l a v o gerai, ka ip tikras karinis eksper tas . Faktiškai gen. Raštikio paruoštas tekstas vokiečių ka lba bazavos i 1941 m. kovo 24 d ienos " L i e -tuvai iš laisvinti ' n u r o d y m a i s " , tik p r a l e i d u s v i sas tas vietas,

193

kurias L A F v a d o v y b ė nela ikė ga l ima atskleist i vokieč iams. Nors ka lbamos instrukci jos projektas pakartoja tai, kas skaitančiam šiuos mano a t s iminimus jau ž inoma iš anks tyvesn ių skilčių, tačiau jo l ietuvišką vert imą čia pateiks iu ištisai, kaip reikš-mingą ab ipus ia i su Graebe aptartą dokumentą . Jis s k a m b a šitaip:

1941 m. g e g u ž ė s 1 d.

B E N D R I N I A I N U R O D Y M A I L I E T U V A I I Š L A I S V I N T I

I. B e n d r y b ė s

Jei pati tauta nekovo ja dėl savo la isvės, v i sos kitos pa-stangos siekti l a i svės ir v a l s t y b i n ė s n e p r i k l a u s o m y b ė s irgi yra mažai ver t ingos . Todė l visą kovos naštą tur ime prisi-imti m e s patys ant savęs . Iš to seka, j o g ve ik lumas, pasi-aukoj imas, ryžtas nepaisyt i aukų, panaudoj imas g inklo ir aktyvi kova su tautos ir v a l s t y b ė s pr iešais yra rea lus ir te i s ingas kel ias atkurti L i e t u v o s n e p r i k l a u s o m y b ę ir pas iekt i tautai la isvę.

Ši kova už tautos la i svę ir v a l s t y b i n ę n e p r i k l a u s o m y b ę organizuojama ir b u s praves ta Lietuvių Aktyvis tų Fronto, kuris a p j u n g i a v i sus aktyv iuos ius mūsų tautos e l e m e n t u s . Jo pagr indiniai tikslai yra š ie : atkūrimas nepr ik lausomos l ietuvių v a l s t y b ė s ir jos pastatymas ant naujų pagr indų, kur ie tikrai laiduotų tautos v i e n y b ę , stiprintų tautinį atsparumą, ugdytų tautos moralę, atremtą į k r i k š č i o n y b ė s pr incipus, vystytų kul tūr inę i r e k o n o m i n ę Lie tuvos pažangą, parūpintų v i s i e m s tautos nariams darbo ir garantuotų socialinį te i s ingumą, taip, kad pagr indas b e t kokios rūš ies netvarkai, korupci ja i , netei-s ingumui ir komunis t in iam i š s ig imimui būtų pašal intas iš pat šaknų.

II. S u k i l i m o p a r u o š i m a s (žinotina tik visai p a t i k i m i e m s a s m e n i m s ir vokiečių karo v a d o v y b e i )

Lietuvių suki l imas organizuojamas išvaduoti Lietuvai i š komunis t inio j u n g o ir rusų okupaci jos . Jis turės pras idėt i tuo metu, kai Vokiet i jos kar iuomenė p e r ž e n g s s ieną ir pradės savo žygį rusų raudonosios armijos sunaik inimui .

194

Tautinio Darbo Apsauga Suki l imo p r a v e d i m u i sudaroma Lietuvių Aktyvis tų Są jūdž io

r ibose "Taut in io Darbo A p s a u g a " , kuri s u s i d e d a iš pilnai pati-kimų vyrų, mokančių vartoti ginklą, a t s idavus ių Lietuvai be i Aktyvis tų Są jūdžiu i i r pas i ryžus ių, reikalui esant, paaukoti savo g y v y b ę .

T.D.A. padal iniai sus idaro visur, k u r tik sus i randa tokių ryžt ingų vyrų, būtent, Lietuvių Korpuse, į s ta igose va ld ininkų tarpe, į m o n ė s e iš tarnautojų ir darb in inkų, s tudent i jos tarpe, mokyklose , tarp kaimo j a u n u o m e n ė s , ūkininki jos ir t.t. Bus imamasi ypat ingų pastangų pritraukti kiek gal int daug iau at-sargos kar ininkų, b u v u s i ų savanorių, n a u j ų j ų ūkininkų i r b u v . Saulių S ą j u n g o s narių.

Klaidinimo bei konspiraci jos t ikslais ir g e r e s n i a m apsi-saugo j imui nuo soviet inių špionų T.D.A. padal iniai pas ivadino įva i r iaus ia i s vardais v iet inių vadų nuožiūra, kad tuo b ū d u sudarytų pr iešui į spūdį , l y g ve ik ia įvair ios, v i e n a nuo kitos nepr ik lausomos, organizaci jos .

Sukilimo vadovavimas L i e t u v o j e ve ik ia du suki l imo paruoš imo organai : vado-

v a v i m o centrai V i l n i u j e ir Kaune, kurių vyr iaus ias i s yra Vil-niaus centras. Šių dv ie jų centrų p r i k l a u s o m u m a s v ienas kitam yra sutvarkytas taip, j o g — je i kuris iš tų centrų iškristų, antrasis automatiškai perimtų iškri tusiojo centro ve ik los toli-mesnį v y k d y m ą . Kiekvienas tų d v i e j ų centrų vys to savo or-ganizacinį tinklą ir s teigia jam s u b o r d i n u o t u s v ietovių padali-nius savarankiškai :

a. V i ln iaus centras — R y t i n ė j e L ie tuvo je , b. Kauno centras — U ž n e m u n ė j e , Žemai t i jo je ir Aukšta i t i jo je . I švengt i per d i d e l ė s v a d o v a v i m o central izaci jos, kuri pa-

lengvintų konspirac i jos i š š i f ravimą, numatomi, be to, dar va-d o v a v i m o centrai prov inc i jose .

a. Priklausą Kauno centrui: 1. Kauno rajono ir apskr i t ies centras Kaune, 2. U ž n e m u n ė s centras Mar i jampolė je , apimąs Marijam-

polės, Alytaus, Seinų, Vi lkav i šk io ir Šakių apskrit is, 3. Žemait i jos centras Šiaul iuose, apimąs Šiaulių, Tel-

š ių, Mažeikių, Kretingos, T a u r a g ė s ir Raseinių apskrit is ,

4 . Aukšta i t i jos centras P a n e v ė ž y j e , apimąs Panevėžio, Biržų, Rokiškio ir Kėdainių apskrit is .

195

Gen. STASYS RAŠTIKIS Buvęs Kariuomenės Vadas

196

b. Priklausą Vilniaus centrui: 1. Vi ln iaus ra jono centras, apimąs Vi lniaus, Trakų ir

U k m e r g ė s apskrit is , 2. Šiaurės rytų centras Š v e n č i o n y s e arba Utenoje, api-

mąs Švenčionių, Utenos ir Zarasų apskrit is , 3. Lietuvių Korpuso centras.

Tarpinių centrų sudėtį nustato Vi ln iaus ir Kauno centrai, k i e k v i e n a s savo ter i tor inėse sr i tyse, iš 3 - 5 ryžt ingų v ietos v y r ų . Iš savo p u s ė s tarpiniai centrai nustato sudėt i s apskričių centrams, iš 2 - 3 vyrų , o apskričių centrai savo ruožtu nuskir ia savo pat ikėt inius va l sč iams, mies te l iams, mokykloms, į m o n ė m s ir t.t.

Centrų nariais ir pat ikėt iniais parenkami v i s i ško pasit ikė-j i m o vert i , e n e r g i n g i ir ryžt ingi vyrai , p a s i r e i š k ę savo ini-ciatyva, v a d o v a v i m o g a b u m a i s r i t inkami konspira tyv inei veik la i .

III. Š i u o m e t i n ė l a i k y s e n a

Organizacijos plotmė 1. Organizacinis darbas turi būti paspart intas, vado-

v a v i m o centrai b e i patikėtinių t inklas nut iestas ir vis i ap-rūpinti ins trukci jomis .

2. Kiekvienam T.D.A. padal iniui turi būti iš anksto tiksliai ir konkrečiai nurodyta, ką j i s š iuo metu ir y p a č p e r suki l imą turi atlikti. Ati t inkamai v ietos a p l i n k y b ė m s atliktini per suki-limą uždavinia i b u s labai įva i rūs , p a v y z d ž i u i : užimti e lektros j ė g a i n ę , i š jungt i e lektros srovę, užimti pašto ir te legra fo centr ines, sukelt i paniką b o m b o m i s ar pamėtant granatų, nu-traukti te legra fo b e i te le fono la idus X protarpy, suardyti gele-ž inkel io b ė g i u s X ruože arba X v ie to je , užimti va l sč iaus v a l d y b ą , paleist i pol i t inius kal inius iš ka lė j imo ar X arešto namų, areštuoti X įstaigos arba komunis tų part i jos X skyr iaus ga lvas, nuginkluot i milici ją X ra jone, užimti mil ic i jos patal-pas, susir inkti X v ie to je atit inkamo v a d o dispozic i jon arba kaip rezervas , ir t.t.

Pastaba: S v a r b e s n i uždaviniai , y p a č tokie mil i tar inės reikš-m ė s , turėtų būti laiku nurodyti vokiečių kar inės v a d o v y b ė s .

3. Kiekv ienas pada l inys sus idaro planą ir pasiruošia, ka ip gautą uždavinį į v y k d y t i . Planas turi būt i apsvars tytas iki s m u l k m e n ų , imant d ė m e s i n taip pat ir įva i r ius ga l imus n e p a s i s e k i m u s . Paskiri da lyvia i turi gerai žinoti j i e m s nu-

197

matytas pareigas . Kiekvienam da lyv iu i nuskir iamas pavaduoto-jas, kuris taip pat turi gerai žinoti užduotį ir p a v a d u o s i m o j o pareigą.

4. V y r i a u s i e j i centrai paruošia suki l imo p lanus tik svar-b i a u s i e m s t ikslams. Tą pat padaro ir tarpiniai centrai, kiek-v ienas savo ve ik los s r i ty je pagal at i t inkamus a u k š t e s n i ų j ų vietų n u r o d y m u s . Visas paruoš iamasis darbas vyks ta toli s iekiančios decentra l izaci jos pr incipu, per le idž iant a t s a k o m y b ę ir pasi t ikint v iet iniais vadais ir v e i k l o s da lyv ių i š r a d i n g u m u ir iniciatyva.

5. Organizav imas ryšių tarp v y r i a u s i ų j ų centrų ir j i e m s sub-ordinuotų padal inių, pala ikymas ryšių su v y r i a u s i ą j a L A F v a d o v y b e p e r ryš in inkus p a s i e n y j e , su kuriais pas ienio apskričių centrai turi sus i jungt i per savo pačių ryš in inkus . Tuo b ū d u b u s i š v e n g i a m a s iunt inė j imo vyrų į užs ienį iš tolimų Lietuvos v ietų, kas yra s u s i j ę su d i d e s n i u n e s a u g u m u . Įrengimas žinių per te ik imo per sieną, pavyzdžiu i , permetant in formavimo lape-lius į antrą s ienos p u s ę lanko s trė lėmis, p e r s v i e d ž i a n t su a k m e n i m i s i r t . t . Painstruktavimas mūsų anoje s ienos p u s ė j e veikiančių ryš ininkų apie tai, į kur ir kokiu b ū d u žinios turi būti pas iunčiamos toliau ir kam jos p e r d u o d a m o s . Or-ganizav imas žinių s k u b a u s per te ik imo iš pas ienio punktų į v a d o v a v i m o centrus : iš ko, per ką, į kur ir kaip per te ik imas turi vykti .

6. Painformavimas, kur ir kokių ginklų dar re ika l inga ir ar nenumatoma aps i rūpint i g inklais pat iems. Jei to nenumatoma, pranešt i apie tai L A F vyr iaus ia ja i v a d o v y b e i , kuri pas i rūp ins jų gauti i r perteikt i juos , kur reikia. Ar nebūtų p a g e i d a u j a m a turėti radi jo s iųs tuvą arba nors radi jo pr i imtuvą?

7. Organizacinis pas i ruoš imas turi būt i vys tomas kuo slap-čiausiai . A p i e tokią veik lą j o j e n e d a l y v a u j a n t i e m s iš v i so neturi būti ka lbama. Atsargumo reikia laikytis net santyk iuose su savo artimaisiais, g i m i n ė m i s , vaikais ! Bent k iek neatsargus žodis arba neatsargus ž ingsn i s gali pakenkti ne tik b e n d r a m rei-kalui, b e t nustumti ne v ieną l ietuvį patriotą į pražūtį.

8 . Visos apimties v e i k l o j e L i e t u v o j e turi būti v e n g i a m a sus i raš inė j imų ir b e t kokios rūš ies popier ių. Vi skas turi būti a t l iekama žodžiu per pas i t ikė j imo ver tus vyrus , ident i f ikuo-jant is s laptažodžiais arba kokiais kitokiais t ikrumo pas iženkl i-nimais. Niekam neval ia laikyti pas s a v e raštiškų mūsų veiklą l iečiančių planų, sąrašų, adresų, nurodymų, schemų, sužymėtų žemėlapių ir t.t.

198

9. Pasirūpint i bal ta m e d ž i a g a rankovių j u o s t o m s su r a i d ė m i s T .D.A. (Tautinio Darbo Apsauga) . Šios juos tos p a r u o š i a m o s ir p r i s i s e g a m o s ant kair iosios rankovės tik tada, k u o m e t s u k i l i m a s j au b u s p r a s i d ė j ę s , būtent tam, kad a tžyg iuo jančios vokiečių k a r i u o m e n ė s daliniai galėtų atskirti tautos s u k i l ė l i u s nuo ap-s ig ink lavus ių komunis tų .

Bendrosios laikysenos plotmė Iki suk i l imo pradžios turi būti v e n g i a m a i š s i šokimų, v ie šų

demonst rac i jų , kovos žygių ir apskri tai v i so to, kas galėtų suki l imo organizav imą kl iudyt i arba apsunkint i ar net organi-zaciją i r jos d a l y v i u s kompromituot i be i j u o s i š š i f ruot i .

Propagandos plotmė 1. Pa la ikymas l i e t u v i u o s e nuotaikos ir v i l t ies , j o g išlais-

v i n i m o va landa tikrai ateis, kad todėl nėra jok io p a g r i n d o nu-s iminimui , bet, pr ieš inga i , ga l ima žiūrėti į ateitį opt imist i škai i r be jokios a b e j o n ė s tikėti, j o g k o m u n i s t i n i s j u n g a s L i e t u v o j e yra tik la ikinis i r kad L i e t u v a greitai v ė l taps la i sva b e i n e p r i k l a u s o m a v a l s t y b ė .

2. Padrąs in imas žmonių n e p a s i d u o t i nevi lč ia i , b e t atsi-laikyti pr ieš b e t kokios r ū š i e s moral inį, tautinį i r kultūrinį p a v e r g i m ą .

3 . S u i n t e n s y v i n i m a s ant ikomunis t inės akci jos L i e t u v o j e , s k l e i d i m a s gandų, j o g g inkluotas rusų - vokieč ių konf l iktas tikrai laukt inas, kad rusų raudonoj i armi ja b u s vokieč ių grei-tai n u g a l ė t a be i sunaikinta ir turės b ė g t i iš L i e t u v o s .

4. Paveikt i l i e tuv ius , kad rusų - vokieč ių karo atsiti-k i m e j i e n e b ė g t ų i š L ie tuvos , b e t liktų v ie to je . Jei t rumpai pr ieš karą g y v e n t o j a i būtų depor tuo jami iš L i e t u v o s pr ievartos b ū d u , j i e turėtų tam pas ipr ieš int i i r krašte i š s i s lapstyt i .

Informacijų plotmė 1. Rinkimas žinių ap ie rusų armi jos d i d e s n i u s p a j u d ė j i -

mus, v e i k s m u s , k o n c e n t r a v i m u s i r t ransportus . Šios ž inios yra s v a r b i o s b ū s i m o m s karo operac i joms ir todėl turi būt i siunčia-mos p e r s ieną.

2. Nustatymas, kur ir kokie į tv ir t inimai yra daromi, kur yra pozic i jos , aerodromai, n u s i l e i d i m o a ikš te lės , k u r ruoš iamos k l iūtys tankams, ša rvuoč iams ir kur kasami apkasai pėst inin-kams, o taip pat kur ir kokios a p i m t i e s minų laukai įren-giami, kad a p i e v i sa tai galėtų būti pa informuota vokiečių k a r i u o m e n ė .

199

3. Nustatymas, kur ir kokie tiltai, pastatai ir keliai yra paruošiami susprogdint i , kur ir kaip įrankiai ir sprogdinamoj i m e d ž i a g a saugoma, kur ir kiek postų tam pastatyta, kaip būtų l e n g v i a u jos s a u g o j a m u o s i u s postus nuginkluot i ir sar-g y b o s b ū s t i n ę užimti, kur ir kaip laidai galėtų būti nukirst i s p r o g d i n i m a m s ir sunaik in imams sukl iudyt i . Nurodyti, kas ir ką dar turėtų išaiškinti ir kokiam darbui k i e k v i e n a s turėtų j a u dabar pasiruošti , kad j į atliktų suki l imo metu.

4. Išaiškinimas, kur ir koks karinis ar kitoks turtas (grū-dai, maisto produktai , pašaras, d e g a m i e j i skysčiai, intendantūros r e i k m e n y s , drabužiai , p r e k ė s ir t . t .) yra sukrautas, kaip sau-gomas nuo i švežimo, i šg robs tymų, gaisro ir apskritai ka ip apgint inas nuo sunaikinimo.

5. Nustatyti, kur yra s v a r b e s n ė s įmonės, fabrikai ir insta-liaci jos, kur iuos reikėtų apsaugoti per suki l imą nuo sunaiki-nimo arba i šgrobstymo.

6. Nustatyti, kur yra svarb iaus ios valdžios įstaigos, archy-vai, kultūros, mokslo, m e n o lobynai ir paminklai , kurie rei-kalingi pr iež iūros ir apsaugos .

7. Surašyti komisarų ir komunis tų part i jos ve ikė jų pavar-des ir j u o s pasaugoti, kad suki l imo dieną j i e būtų žinomi ir būtų įmanoma imtis pr ieš j u o s skubių pr iemonių.

Dar kai kurie laikysenos nurodymai 1. Tuo atve ju, j e i dėl kokios nors pr iežas t ies kuriam

nors Aktyvis tų S ą j ū d ž i o da lyv iu i kiltų pavo jaus būti suareš-tuotam, toks a s m u o turi s tengtis i švengt i s u ė m i m o pasiša-l indamas kur nors kitur arba, j e i reikal inga, — pas i s lėpt i kur nors krašte. Turi būti i šmėginta viskas, kad iki pasku-tinio momento iš L ie tuvos nepas i t raukus . Į Vokieti ją ga l ima bėgt i tik labai svarb ia i s atsit ikimais, j e i jokio kito i šs igel-b ė j i m o g a l i m u m o n e b e l i e k a i r j e i a s m u o yra ats idūręs tik-rai d i d ž i a u s i a m e p a v o j u j e .

2. Arešto a tve ju paslapt is , atlikti darbai ir a s m e n y s jokiomis a p l i n k y b ė m i s negal i būti a tsk le idžiami. Paslapčių a tsk le id imas yra i šdav imas : su tuo, kas paslapt is atskleistų, b u s e lg iamasi kaip su i šdav iku.

3. Jei rusai šauktų l ie tuv ius karo tarnybon ir pašaukt ie j i būtų skiriami į Lie tuvių Korpuso pu lkus ir padal inius, j i e nepr iva lėtų tam prieš int is . Jei pašaukt ie j i būtų skiriami į kitus, grynai rusų padal inius, reikia prašyt is pask i r iamiems į Lietuvių Korpusą. Jei prašymas nebūtų patenkintas, tuomet

200

pareikšt i n u s i s t e b ė j i m ą ir didel į nepas i tenkinimą ir prašyt is pr i imamam į kurį nors rusų dalinį, stovintį L i e t u v o j e . Jei prašymas būtų patenkintas, tai — nors ir nenoromis — rusų karo tarnybai pasiduoti . Tačiau, j e i i r tokie prašymai nebūtų patenkinami, tai reikėtų reaguoti į tai organizuotu boikotu, o b l o g i a u s i u a tve ju pas i s lėpt i kur nors L i e t u v o j e arba b ė g t i į Vokiet i ją . Panašiai turėtų laikytis ir b u v u s i o s l ie tuvių armijos rezerv i s ta i , j e i būtų rusų mobi l izuojami .

IV. Suki l imas ir v e i k s m a i operac i jų metu

Vadovavimas sukilimui

1. Tikru s ignalu suki l imui pradėt i re ikia laikyti momentą, k u o m e t vokiečių kar inės j ė g o s pere i s s ieną i r ims rusus pulti .

2 . Jei Aktyv is tų S ą j ū d ž i o v a d o v y b e i pavyktų ap ie vokiečių puol imą patirti nors k iek iš anksto, tai būtų s tengiamas i šią žinią perteikt i per ryš in inkus ir pat ikėt inius v a d o v a v i m o cent-rams V i l n i u j e ir Kaune.

3. Ruošiamasi nuleis t i paskut in iu m o m e n t u pr ieš vokiečių puol imui pras idedant paraš iut ininkų L i e t u v o j e su paskut inia i s nurodymais .

4 . Tačiau v i sa i s atžvi lg ia is t ikruoju s ignalu suki l imo vyk-d y m u i pradėt i reikia laikyti momentą, kai L ie tuvos s ieną p e r ž e n g s vokiečių kar inės j ė g o s . Kol tatai nėra į v y k ę — su-kilimo nepradėt i , kad i š v e n g u s kokios provokaci jos .

5. A k i v a i z d o j e numatomo greito vokiečių kar iuomenės žy-g iav imo pirmyn, central izuotas v a d o v a v i m a s suki l imui i š v i r šaus n e b u s įmanomas. Todė l suki l imas tokiomis a p l i n k y b ė m i s turės įvykt i automatiškai i r spontaniškai v i s a m e krašte.

6. Yra numatyta — j e i į m a n o m a tuojau po vokiečių ka-r i u o m e n ė s į ž e n g i m o Lie tuvon — platinti v i s o j e L i e t u v o j e iš lėktuvų naujos ios L i e t u v o s V y r i a u s y b ė s a t s i šaukimus į tautą, kur iuose visi , kas tik gali, b u s paragint i s tvert is g inklo ir vyti rusus okupantus lauk iš L ie tuvos . Tas a t s i šaukimas būtų pas irašytas v isų Ministerių Kabineto narių ir būtų pirmas vie-šas naujos ios L ie tuvos V y r i a u s y b ė s nurodymas, įpare igo jant i s v i sus krašto g y v e n t o j u s .

Be to, yra numatyta paskle i s t i Lie tuvių Aktyvis tų Sąjū-džio vardu v i s o j e L i e t u v o j e ats i šaukimų į l i e tuv ius aktyv i s tus , b u v . l a i svės kovotojus - savanorius, į l ie tuvių kul tūros kūrė-jus , į j a u n u o m e n ę , į ūkininki ją, į darb ininki ją , į moteris, į l ietuvių komunis tus ir į rusų raudonosios armi jos karius.

201

Veiksmai per sukilimų 1. Kiekvienas T.D.A. padal inys pr ivalo visų pirma atlikti

uždavinį , kurio į v y k d y m u i ruošės i iš anksto ir b u v o tam suda-ręs sau apgalvotą ir i šdirbtą planą.

2. Visi komisarai, politiniai v a d e i v o s ir v is i kiti komu-nist inio režimo vykdyto ja i turi būti areštuoti .

3. Komunist inė mil ici ja ir GPU pare igūnai be i agentai turi būti nuginkluot i ir izoliuoti, o je i kuris jų reikštų pasi-pr ieš inimą, tai turi būti l ikv iduotas .

4. Politiniai kaliniai turi būti paleist i iš ka lė j imų. Reikia saugoti, kad j i e nebūtų rusų arba l ietuvių komunistų sušau-dyti a r b a išvežti į Sovietų Są jungą .

5. Komunistų part i jos centrai ir jos skyriai turi būti su-naikinti, jų archyvai, dokumentai ir sus i raš inė j imai paimti ap-saugon, o a k t y v e s n i e j i part i jos ir jos padal inių nariai — areš-tuoti.

6. Stengtis nele is t i rusams naujai areštuoti ir grobti poli-tinius įkaitus, be t s tengt is su imtuos ius tuoj i švaduoti .

7. Svarbiaus ios įs taigos, įmonės, g e l e ž i n k e l i o stotys, pašto ir t e l e g r a f o centr inės, d id ie j i maisto ir prekių sandėl ia i ir t. t. L i e t u v o s centruose ir prov inc i jo je turi būti užimti ap-saugo j imui tuoj, kai tik rusai b u s iš jų pašal inti .

8 . Turi būti imamasi pr iemonių sukl iudyt i b o l š e v i k u s naikinti turtą iš keršto arba vykdyt i p l ė š i k a v i m u s traukiantis, kad nieko nepal iktų vokieč iams; reikia taip pat numatyti pr iemonių a p s i s a u g o j i m u i nuo p a d e g i m ų ir gaisrų.

9. Elektros, te le fono ir te legra fo karinės r e i k š m ė s laidai turi būti nutraukiami įva i r iose v ietose, b e t stulpų nesunaiki-nant. Gelež inkel io l ini jos, plentai ir keliai, kur ie būtų rusams tikrai re ikal ingi pasitraukti, turi būti užbar ikaduojami arba apardomi, b e t apardymai turėtų būti padaryt i tik tokiose vie-tose, kur j i e iš t ikrųjų ir neabejot inai k l iudytų rusų pasi-traukimą. Kitur apardymų reikia vengt i , kadangi kel iai b u s labai re ikal ingi vokiečių kar iuomenei žyg iuo jant p i rmyn, ypač jos motorizuot iems padal in iams. T u o pat motyvu turi būti susi-la ikoma nuo s u s p r o g d i n i m o ar kitokio sunaik inimo s v a r b e s n i ų j ų bei d i d ž i ų j ų tiltų. Prieš ingai, turi būti s tengiamasi j u o s apginti, kad jų nesunaikintų pr iešas .

10. Pasi traukiant iems rusų kar iuomenės padal in iams, gur-g u o l ė m s ir transporto voroms turi būti daroma kiek gal int daug iau kl iūčių, s iekiant tokius padal in ius nuginkluot i arba juos atakuojant partizanų kovos metodais .

202

11. Lietuvių teritorinis korpusas turi — je i tik p a j ė g ų santykis leistų — siekti pas i t raukiančius rusų armi jos da l in ius nuginkluot i , kai panika jau b u s juos a p ė m u s i

12. V y k d a n t numatytus uždav in ius , reikia v i sad apsigalvot i , kad n e u ž s i b r ė ž u s ko p e r d a u g ir kad reikia vengt i j ė g ų iš-barstymo, nes kitaip galėtų jų pristigti v i s i e m s u ž d a v i n i a m s į v y k d y t i i r tektų d a u g kur patirti n e s ė k m ė s . Todė l re ikia vengt i p e r d a u g užsimoti, o užs ibrėžt i s iekti tik tiek, kiek turimos j ė g o s leidžia, b e t užtat su t ikrumu, j o g užs ibrėžtas t ikslas b u s tikrai s ė k m i n g a i pasiektas.

13. A p i e tai, kur ir kas b u v o ar b u s dar į vykdyta , turi būti pranešama sekančiam aukš tesn iam vadui .

14. Jei toje ar kitoje v ie to je T.D.A. pada l inys būtų pr iešo d idesnių j ė g ų užpultas , toks pada l inys turi vykdyt i pasiprie-šinimą. Jei tatai j a m nebūtų įmanoma arba nebūtų t iks l inga, toks pada l inys nepr iva lo kapitul iuot i : j i s turėtų pasitraukti į miškus ir tęsti toliau kovą part izaniniu b ū d u , iki sus i lauks vokiečių k a r i u o m e n ė s priartė j imo.

V. Ve iksmai po suk i l imo 1. Tarpinių ir apskričių v a d o v a u j a m ų j ų centrų pare iga yra

derinti suki lus ių padal inių kovos ž y g i u s ir, j e i re ikal inga, pasirūpint i su te ik imu paramos iš ka imyninio padal in io arba iš rezervo. Padaliniai, kur ie j i e m s nuski r tus pradinius u ž d a v i n i u s jau būtų į v y k d ę , turi būti aprūpint i to l imesniais nurodymais , je i jų dar nebūtų g a v ę .

2. Tarpiniai ir apskričių centrai turi perimti va ldž ios funk-ci jas v ie tose, kol r y š y s su Vi ln iaus centru arba vyriau-s ią ja Aktyvis tų Fronto v a d o v y b e b e i L ie tuvos V y r i a u s y b ė s atstovais n e b u s sudarytas .

3. Visur, kur suki l imas b u s pas i sekęs , turi būti pastatyti va ldžios įstaigų p r i e š a k y j e savo žmonės . Patartina visur, kur tik įmanoma, grąžinti į savo v ietas b u v u s i u s p a r e i g ū n u s , ku-rias j i e b u v o u ž ė m ę pr ieš sovietų okupaci ją , būtent : apskričių v i r š in inkus , karo komendantus , pol ic i jos š e f u s , nuovadų vir-š ininkus, burmis t rus , valsčių v iršaičius, g e l e ž i n k e l i o stočių vir-š ininkus, pašto v i r š in inkus ir t.t. Jei paryškėtų, kad tarp grą-žintųjų į savo v ie tas a smenų pateko ir tokių, kur ie to l imesnei valdiškai tarnybai nebet inka, tokius b u s ga l ima pakeis t i vė l iau, kai g y v e n i m a s b u s s u g r į ž ę s į normalias v ė ž e s ir tvarka at-s ikūrus i .

203

4 . V i s i nau ja i g r ą ž i n t i e j i į s a v o v i e t a s v a l s t y b ė s p a r e i g ū n a i p r i v a l o u ž s i d ė t i s a v o l i e t u v i š k a s u n i f o r m a s . Tur i b ū t i tuo j pat res tauruot i i r var to jami tol iau v i s i kiti v a l s t y b ė s s i m b o l i a i , v a l s t y b i n i a i i r v a l d ž i o s ga l ios p a ž y m ė j i m o ž e n k l a i .

5 . N a u j i e j i a t i t inkamų į s ta igų p a r e i g ū n a i turi tuo jau iš-leist i r e i k a l i n g u s v i e š a j a i tvarkai pa la ikyt i , g y v e n t o j ų s a u g u m u i i r b e n d r a i r imčiai la iduot i p o t v a r k i u s b e i s k e l b i m u s .

6 . Re ik ia saugot i , kad a r e š t u o t i e j i n e b ū t ų s a u v a l i š k a i n u ž u d o m i , b e t k a d būtų e l g i a m a s i s u j a i s h u m a n i š k a i , nors i r su p r i d e r a m u g r i e ž t u m u .

7 . V a l s t y b i n i a i turtai i r p r i v a t i n ė s n u o s a v y b ė s turi būt i a p s a u g o j a m i nuo a p v o g i m ų i r i š g r o b i m ų .

8 . Slapti į s ta igų a r c h y v a i , d o k u m e n t a i i r s u s i r a š i n ė j i m a s turi būt i tuo jau pa imt i i š saugot i .

9 . At i t inkami v i e t i n ė s v a l d ž i o s p a r e i g ū n a i p r i v a l o pas i t ikt i p r a ž y g i u o j a n č i ų v o k i e č i ų k a r i u o m e n ė s p a d a l i n i ų v a d u s , j i e m s pr i s i s ta tyt i , j u o s or ientuot i b e i p a i n f o r m u o t i a p i e r u s u s i r — r e i k a l u i e s a n t — p a g e l b ė t i j i e m s k u o g a l ė d a m i .

10. L A F p a d a l i n i ų v a d a i p r i v a l o in formuot i s a v o aukš-t e s n i u s v a d o v u s i r v a d o v a u j a m u o s i u s c e n t r u s a p i e p a d ė t į i r pa la ikyt i su j a i s nuolat inį ryš į . S u k i l i m o v a d o v a u j a m i e j i centrai p r i v a l o s a v o r u o ž t u i n f o r m u o t i j i e m s s u b o r d i n u o t u s lo-k a l i n i u s c e n t r u s , p a d a l i n i ų v a d u s i r p a t i k ė t i n i u s a p i e b e n d r ą padėt į i r a p i e tai, kas b u v o p a s i e k t a k i t u o s e s u k i l i m o sekto-r i u o s e i r ką v i e t o s pada l in ia i b e i jų v a d a i turi tol iau daryt i .

V I . B a i g i a m o s i o s p a s t a b o s U ž s i b r ė ž t a m t iks lu i p a s i e k t i t u r i m e p a n a u d o t i v i s a s tur imas

p r i e m o n e s , j ė g a s i r v i są e n e r g i j ą , j e i r e i k a l i n g a — n e p a i s a n t i r k r a u j o aukos .

V i s k a s turi būt i d a r o m a s u p r i d e r a m u a t s a r g u m u , b e t s y k i u laba i v e i k s m i n g a i i r e n e r g i n g a i , v i s a d o s p r i s i m e n a n t tai, j o g v e i k l u m a s i r r y ž t i n g u m a s yra t ie s v a r b i a u s i e j i faktoriai , n u o kurių p a r e i n a L i e t u v o s i š g e l b ė j i m a s .

LIETUVIŲ AKTYVISTŲ FRONTO VADOVYBĖ

P e r p a s i t a r i m u s g e g u ž ė s m ė n . p r a d ž i o j e Kara l iauč iu je s u R y t p r ū s i ų s e k t o r i a u s š t a b o ats tovais , d a l y v a u j a n t j u o s e i r g e n . Rašt ik iui , p u l k . ltn. G r a e b e pr ipaž ino, j o g a u k š č i a u p a d u o t a s i n s t r u k c i j ų p r o j e k t a s s u f o r m u l u o t a s v i sa i gera i i r k a d a p i e tai j i s j a u r a p o r t a v ę s s a v o kar ine i v y r e s n y b e i i r g a l ė s i ą s duot i man rašt i šką a t s a k y m ą a r t i m i a u s i u la iku.

204

Ta proga pulk. ltn. Graebe paprašė, kad dar suformu-luotume atit inkamo formalaus į s ipare igo j imo tekstą, suderintą su abie jų kraštų įstatymų re ika lav imais . Jis būtų duodamas pasirašyt i a s m e n i m s , L A F s i u n č i a m i e m s į L ie tuvą ryš in inkais b e i agentais su s laptais p a v e d i m a i s , turinčiais kar inės reikš-m ė s ir todėl būt inai i š saugot inais nuo i šdavimų pr iešui . Su-tarto su pulk. ltn. Graebe į s ipare igo j imo tekstas b u v o sekančio turinio: — T120/616/249807—

V e r p f l i c h t u n g I n d e m ich f r e i w i l l i g d ie mir f ü r d i e B e f r e i u n g m e i n e s

Vater landes (Litauen) v o r g e s e h e n e n A u f g a b e n ü b e r n e h m e , v e r p f l i c h t e ich mich f r e i w i l l i g vor Gott und m e i n e m Ge-w i s s e n , d i e s e g e w i s s e n h a f t , ohne Rücksicht auf m e i n e Gesund-heit u n d mein L e b e n a u s z u f ü h r e n u n d mich d a b e i der deu-tschen Mil i tärdiscipl in v ö l l i g zu u n t e r w e r f e n .

Zugle ich v e r p f l i c h t e ich mich, a l les das, w a s mir an-vertraut oder zur D u r c h f ü h r u n g ü b e r g e b e n wird, vö l l ig ge-he im zu halten.

D i e s e V e r p f l i c h t u n g ü b e r n e h m e n d erkläre ich, dass mir die nach den d e u t s c h e n G e s e t z e n z u f a l l e n d e V e r a n t w o r t u n g f ü r das Nichterhalten des G e h e i m n i s s e s u n d d e r Militär-discipl in b e k a n n t ist.

Gott s e g n e mich, d i e von mir ü b e r n o m m e n e n A u f g a b e n f ü r das W o h l m e i n e s V a t e r l a n d e s er fo lgre ich zu e r f ü l l e n .

Tiek v y k d o m o j i instrukci ja, tiek siųstų į Lietuvą su slap-tais p a v e d i m a i s a smenų į s ipare igo j imo tekstas b u v o paruošti i r mano įteikti pulk . ltn. Graebei lega l i s t in iu pagr indu, nes tada t e b e b u v a u L i e t u v o s Pas iunt in iu ir Įgal. Ministerių Vo-kiet i jo je, b u v a u be to 1940 metais pat ies L ie tuvos R e s p u b l i k o s Prezidento A. Smetonos B e r l y n e (po protesto pr ieš sovietų agres i ją) įsakmiai nurodytas v i sokia is b ū d a i s s tengt is L ie tuvą ge lbėt i , i r ve ik iau pagal Romoje per L ie tuvos Pasiuntinių konferenci jos priimtą nusistatymą, kad tęsčiau mezginį su Vokiet i ja, ka ip ar t imiausiu L i e t u v o s ka imynu, sovietų įsibro-v ė l i u s kiek gal int greičiau iš mūsų krašto pašalinti .

Sakyti du s v a r b ū s dokumenta i , ka ip i r tie, kur iuos b u v a u pulk. ltn. Graebei , kaip vokiečių karo v a d o v y b ė s autorizuotam palaikyti su manim kontaktą p a s i r u o š i m u o s e kovai pr ieš bendrą priešą, į te ikęs dar pr ieš tai i r kur iuos j i s b u v o pr iėmęs , įpare igo jo vokieč ius ne v i e n moraliai, b e t i r formaliai respek-

205

tuoti l ietuvių teisę į savą v a l s t y b i n ę n e p r i k l a u s o m y b ę . Su-minėt inas šia proga dar i r sekantis vokieč ius į p a r e i g o j ę s faktas:

Per sakytus pas i tar imus pasitvirt ino ir tai, apie ką j a u b u v a u g i r d ė j ę s iš kitur, būtent, kad iš l ietuvių teritorinio korpuso p u s ė s b u v o p e r slaptą ryš ininką betarpiškai atsi-klausta vokiečių karinės v a d o v y b ė s Karal iaučiuje, ar Vokieti ja te iktųsi pripažinti L ie tuvos v a l s t y b i n ę n e p r i k l a u s o m y b ę , j e i — ki lus rusų - vokiečių karui — to korpuso l ietuvių po-grindžio organizaci ja pašalintų iš jo v i s u s rusus komisarus be i pol i t rukus ir p r imes tus jam v a d u s rusus ir stotų su g inklais vokiečių p u s ė j e . Į tai b u v ę iš vokiečių p u s ė s atsakyta pozi-tyviai, būtent, j o g toksai sakyto korpuso pas i ryž imas būtų labai ver t inamas i r kad korpuso p a g e i d a v i m ą L i e t u v o s v a l s t y b ė s pr ipažinimo reikalu vokiečių karinė v a d o v y b ė v e i k s m i n g a i paremtų Reicho v a d o v y b ė j e .

Po kokių poros savaičių sus i laukiau iš pulk. ltn. Grae-b ė s pažadėtą raštišką atsakymą. Tai b u v o slaptas dv ie jų su p u s e pus lapių raštas, datuotas 1941 m. g e g u ž ė s mėn. 20 d. ir paženkl intas Ast. i. W.K.I./Gruppe II, T g b . Nr. 93/41/g. Rašto pradžio je visų pirma stipriai p a b r ė ž i a m a s turto apsau-goj imo reikalas kaip pagr indinis uždav inys , b ū t e n t sekančiais žodžiais :

— Pagr indiniu u ž d a v i n i u laikomas visokio turto, ypat ingai tiltų (Kunstbauten), a p s a u g o j i m a s nuo sunaik in imo iš pr iešo p u s ė s j am atsitraukiant. A p i e ob jektus , re ika l ingus ypat ingos apsaugos , sprendž ia viet iniai L A F vadai savo nuožiūra su-prasdami jų re ikšmę. Ypač reikia pas is tengt i sukl iudyt i b e n t kokį sunaikinimą maisto sandėl ių .

At s ižve lg iant momento padėt ies , turto apsaugos uždavinia i at l iekami d e f e n z y v i n i u arba o f e n z y v i n i u b ū d u . Reikal ingos tam

j ė g o s pr inc ipe t e s u r e n k a m o s iš anksčiau tik maskuotai ; ob-servuot i rusų la ikyseną ir veikt i tik, kai masė rusų k a r i u o m e n ė s j a u pas i t raukusi arba g res ia pasi traukimo at idė j imas.

Kl iudymas rusų g u r g u o l ė s j u d ė j i m ų v y k d o m a s tik l e n g v o sabotažo ve iksmais . —

Į tai tegal iu čia pas tebėt i , j o g turtų apsaugo j imo užak-centav imas iš pulk. ltn. Graebės p u s ė s atitiko vis i škai ir L ie tuvos interesus . T o d ė l suprantama, j o g sakytos apsaugos suorganizav imu L A F pogr indžio centrai j a u b u v o ė m ę s i rei-kal ingų žygių savo inic iatyva ir tą svarbų reikalą jau b u v o p a s t ū m ė j ę p i rmyn dar pr ieš vykdomos ios instrukci jos pateikimą kariniam vokiečių š tabui Karal iaučiuje.

206

Nuomonių skir tumas tarp L A F v a d o v y b ė s ir pulk. ltn. Graebės be tg i b u v o p a s i r e i š k ę s dėl to, kada suki l imas turėtų būti faktiškai pradėtas ir ka ip v y k d o m a s . Štai ką tais punktais dėsto pulk. ltn. Graebe m i n ė t a m e savo a t sakyme:

— Ats ižve lg iant į organizaci jos dabar t inę padėtį, be t koksai p e r a n k s t y v a s suki l imo pas i re i šk imas galėtų ves t i į s tambius n e p a s i s e k i m u s , sutr iuškinimą mažesnių L A F padalinių i r dide-lius žmonių ir mater ia l inius nuostol ius. I švys tymas partizaninių kovų ir s iekimas perimti va ldžios galią v ie tose žada pas i sek imą tik tada, kai rusai j a u būtų sumušt i ir t rauktųsi pairdami, o ne tada, kai dar t e b e v y k t ų iš da l ies tvark ingas jų pasi-traukimas. Todė l kovos v e i k s m ų — be tų, kur iuos diktuoja turto apsaugo j imo b ū t i n u m a s — v y k d y m ą pradėti p i rmiaus ia tik remiant is p r a s i v e r ž u s i o m i s p i rmyn vokiečių j ė g o m i s . T a d turėtų būti duotas at i t inkamas nurodymas imtis g inkluoto suki-l imo v y k d y m o ne tuojau, kai vokiečių puol imas b u s ką tik pasi-re iškęs, b e t tik kaip papi ldomas s m ū g i s (Nachstoss) po rusų n u g a l ė j i m o ir konstatavimo, kad j u o s e yra pakrikimo pasi-re i šk imų.

Teri toriniam l ietuvių korpusui turėtų būti numatyti ypat ingi uždaviniai , ap ie kur iuos dar praneš iu . —

Šia pulk. ltn. Graebės suges t i j a pas inaudot i n e b u v o ga-lima. J i s i e k ė n e b e b e n d r o l ie tuvių tautos suki l imo, kurio paruoš imas fakt iškai j a u b u v o tada gerokai įpusė tas , o tik partizaninių i š l ietuvių p u s ė s v e i k s m ų pr ieš rusus, a t s i š l ie jus į p r a s i v e r ž u s i u s gi l iau į Lietuvą vokiečių kar iuomenės pada-l inius. Tai būtų p r i v e d ę tik pr ie paprasto patalkinimo t iems padal in iams kovoje, b e t be jokio poli t inio e k v i v a l e n t o už tai, kaip b e n d r o l ietuvių tautos val ios p a d e m o n s t r a v i m o už savo te i sę į L ie tuvos v a l s t y b i n ę n e p r i k l a u s o m y b ę .

Ką pulk . ltn. Graebe turė jo o m e n y j e , u ž s i m i n d a m a s apie reikalą numatyt i l ie tuvių teritoriniam korpusui y p a t i n g u s už-davin ius , l iko man neaišku, nes pulk. ltn. G r a e b ė s pažadėto apie tai papi ldomo praneš imo n e b e s u s i l a u k i a u .

Antro je a t sakymo p u s ė j e pulk. ltn. Graebe kiek labiau, n e g u mano pate iktame jam v y k d o m o s i o s instrukci jos projekte, deta l izavo b e i precizavo n u r o d y m u s karinių žinių sr i ty je, tačiau irgi v e n g d a m a s atskleist i ob jek tus . Juos la ikė s laptais tiek pat iems vokiečiams, tiek LAF, kuris j u k irgi ruošės i g inkluotai kovai.

Kad tos tarnybos pas laptys plačiau nebūtų atskleistos, kari-nių žinių parūpin imas b u v o v y k d o m a s per L A F pas ienio pos-

207

tus indiv idual ia i . Tai reiškia, j o g tas ar kitas postas, g a v ę s atitinkamą prašymą, turėdavo slapta per j a m patikimą ryši-ninką ar ryš in inkus kontaktuoti tą ar kitą L A F padal inį be i L A F patikėtinį Lie tuvos p u s ė j e betarpiškai i r perteikt i p a g e i d a v i m ą , kokių žinių b u v o reikal inga.

T i e p a g e i d a v i m a i v y k o ne kurio nors vokiečių štabo, be t mano vardu, kaip Lie tuvos dipl . posto Ber lyne, pr i s iėmu-sio visą a t s a k o m y b ę už L A F veik lą ir sus i tarusio dėl tokio metodo su vokiečių karo v a d o v y b ė s atstovu. Tokio metodo dėka pati ryšių su kraštu pa la ikymo bei ž iniomis a p r ū p i n i m o iš ten ve ik la įg i jo, nepr ik lausomos Lie tuvos įstatymų požiū-riu, visai legal ios ve ik los charakterį, kadangi v y k d y t a pagal mano, kaip lega laus L ie tuvos diplomatinio atstovo, instrukci jas ir nukre ipta pr ieš b e n d r ą Lie tuvos ir Vokiet i jos bo l šev ik in į pr iešą.

VIETON GINKLŲ — NUGINKLAVIMAS

Ginklų k laus imas kilo kartu su pačia idė ja siekti Lie-tuvos i š la i sv inimo ginkluoto pas i ryž imo kel iu, pas inaudojant rusų - vokiečių pakto s u ž l u g i m o proga.

Kaip skaitančiam šias e i lutes j a u žinoma, b ū d a m a s 1940 m. b i rže l io g a l e Kaune, aš paakinau kai kur iuos a s m e n i s — karius ir nekarius, kad imtųsi žygių s lėpti g ink lus būsi-mai kovai. Praktiškai anuomet tatai, kaip j a u b u v a u sakęs, dar b u v o pilnai įmanoma, nes L ie tuvos kar iuomenė ir jos ginklų sandėl ia i dar n e b u v o sovietų į s ibrovė l ių per imti sve-timon kontrolėn.

Ginklų k laus imas ne t rukus b u v o i šk i lęs i r Vokiet i jo je , būtent, kai 1940 m. l iepos mėn. b u v o b l y k s t e l ė j u s i vi lt is, kad gal pavyktų atkurti L ie tuvos s u v e r e n u m ą i lg iau nė nebe-laukiant ir kad tokiu a tve ju reiktų skubia i sudaryt i nors ne-didel į ginkluotą dalinį, kur iuo tada projektuotoj i nau ja Lie tuvos V y r i a u s y b ė būtų ga lė jus i pas iremti s k e l b d a m a va l s tyb in io s u v e r e n u m o atkūrimą.

Kuomet 1941 metų pradž io je ats irado Vokie t i jo je d i d e s n i s kiekis l ie tuvių, p r i s i d e n g u s i ų " repat r ianta i s " , i r labai suinten-s y v ė j o Vokiet i jos pas i ruoš imas karui su Sov. Rusi ja, l ietuvių ginkluotos p a j ė g o s k laus imas darėsi v i s lab iau realus. Mat, vokiečių repatriantų iš L ie tuvos tarpe b u v o ats i radęs toks

208

d i d e l i s tikrų l ietuvių skaičius, j o g jo būtų u ž t e k ę sudaryt i net s tambesnį l ietuvių karinį v ienetą. A p l i n k y b ė s , kurios s tūmė j u o s veržt i s į Vokiet i ją, b u v o šios. Pirma — noras i š s ige lbė t i nuo b o l š e v i k ų teroro Lie tuvo je , ir antra — kad rusų - vo-kiečių 1941 m. sausio 10 d ienos repatr iaci jos sutartimi (str. 2) b u v o numatyta, j o g g a l i m y b ę pas inaudot i repatr iav imu turi ir mišr ios še imos, o ne v ien tikrai vokiškos . Sakyta g a l i m y b e pas inaudot i užteko, kad vokiečių k i lmės tebūtų tik š iaip kuris še imos narys, b ū t e n t — žmona ar vyras, vaikai, motina, tėvas, senel ia i , vaikaičiai ir vis i kiti, kur ie pr ik lausė šeimai.

Čia gal iu dar pridėti štai ką: s i e k d a m a s p a g e l b ė t i mūsų ž m o n ė m s , p i r m o j e e i l ė j e mūsų inte l igent i ja i , i švengt i bolšev i-kinio sunaikinimo, aš, kaip Lie tuvos atstovas Ber lyne, b u v a u k r e i p ę s i s į vok. užs. rkl. min-ją, pats paprašydamas, kad duotų nurodymų vokiečių repatr iacinėms komis i joms sovietų oku-p u o t o j e L i e t u v o j e nedaryt i i š vokiečių p u s ė s sunkumų t iems l ie tuviams, kur ie mėgintų aukščiau minėtuo ju repatr iacinės su-tarties nuostatu kaip nors pasinaudoti , nors ir n e b ū d a m i vo-kiečiais . Kompetet ingas tos minis ter i jos p a r e i g ū n a s b u v o man žodžiu pažadė jęs , j o g i š vokiečių p u s ė s kliūčių n e b u s daroma, ir užtikrino, j o g ta prasme duota nurodymų vok. repatriaci-n ė m s komis i joms Lie tuvo je .

Rezultatas to v i so b u v o toksai, j o g vieton 35,000 vokiečių m a ž u m o s narių, g y v e n u s i ų mūsų krašte, repatriantų Vokie t i jo je atsirado, je i neklys tu, apie 56,000 a s m e n ų . Jų tarpe b u v o net kel io l ika tūkstančių tikrų l ie tuvių, s u g e b ė j u s i ų pateikti vok. repatr iac inėms komis i joms š iokius ar kitokius p o p i e r ė l i u s for-m a l u m a m s patenkint i . Dalis jų gal i r b u v o j a u a p s i s p r e n d ę nutrupėt i nuo l i e t u v y b ė s , b e t d a u g u m a s jautės i i r repatriantų p e r e i n a m o s e s tovyklose Vokie t i jo je tuo, kuo b u v o Lietuvo je , t . y. l ietuviais , patriotais. Vieni jų s iuntė man paakinančius la iškus, kad rūpinčiausi t ė v y n ė s L ie tuvos g e l b ė j i m u , kiti, ne tik pav ieniu i , be t kartais net g r u p ė m i s , patys a tvykdavo į Berlyną su manim pakalbėt i b e n d r u reikalu ir gauti patari-mų, kaip laikytis . Jų tarpe b u v o ap ie 200 kar ininkų; taip pat b u v o d a u g b u v . mūsų k a r i u o m e n ė s puskar in inkių i r atsarginių. J ie v is i r o d ė ryžto su g inklu rankoje ats i lygint i Sovietams už Lie tuvos p a v e r g i m ą .

Visa tai d a v ė pagr indo L A F v a d o v y b e i konkrečiai kelti g inkluotos l ietuvių r inkt inės sudarymo klausimą, būtent, sufor-muoti l ietuvių br igadą, sus idedančią iš visų ginklų rūšių. Tuo t iks lu ba landžio 16 d. į te ikiau gen. št. pulk. von Mel lent in

209

atit inkamą m e m o r a n d u m ą , kurį von Mel lent in p r i ė m ė ir paža-dė jo apie mano p a s i ū l y m ą pranešt i Gen. Štabo v i r š in inkui generolu i Halder iu i . Be to, nuorašus sakyto p a s i ū l y m o į teikiau ba landžio 18 d. dr. Schuettei (Diensts te l le von Ribbentrop), ba landžio 19 d. dr. Marquertui (O.K.W.) ir g e g u ž ė s 12 d. pulk. ltn. Graebei . Šio d o k u m e n t o l ie tuv i škas ver t imas čia paduo-damas:

P R O M E M O R I A

Liečia Lietuvių rinktinės sudarymą

Ryšium su lauktinu Lie tuvos atkūrimu re ikal inga laiku sudaryti polit iškai patikimą ginkluotos p a j ė g o s dalinį sekant iems t iks lams:

1. e s a n t i e m s Vokie t i jo je l ie tuviams, kur ie čia ats irado ka ip a tbėgėl ia i i r i šv iet int ie j i a s m e n y s (Umsiedler), arba nuo seniau Vokie t i jo je g y v e n o ka ip Lie tuvos pi l iečiai, suteikti g a l i m y b ę aktyviai , kaip j i e trokšta, pr is idėt i pr ie L ie tuvos i š v a d a v i m o nuo b o l š e v i z m o ir rusų okupaci jos;

2. real iau sust iprinti l ietuvių tautos viltį į greitą Lie tuvos atkūrimą ir duoti jos a k t y v i e s i e m s e l e m e n t a m s impulsą pat iems pas irengt i gr iebt i s g inklo pr ieš rusus okupantus ;

3. paruošti b ū s i m a i Lie tuvos v y r i a u s y b e i polit iškai pati-kimą ir Vokiet i ja i draugiškai nus i te ikus ią atramą krašto v i d a u s padėčiai užtikrinti .

Praktiškai paėmus, Lietuvių r inkt inės s u d a r y m a s būtų pilnai įmanomas, nes:

1. Jau dabar Vokie t i jo je esančių l ie tuvių skaičius yra tam reikalui pakankamas ir, be to, vis d idė ja naujų a tbėgė l ių iš Lietuvos .

2. Neskaitant paskirų atsi t ikimų, vis i j i e yra nusis tatę Vokiet i ja i draugiškai ir yra jai d ė k i n g i j a u v ien už tai, kad j i e m s b u v o suteiktas ga l imumas i š s i g e l b ė t i i š b o l š e v i z m o . Netenka abejoti , j o g j i e yra nus i te ikę pr ieš komunizmą ir tvirtai pas i ryžę gr iebt i s g inklo išvaduoti Lietuvai nuo sovietų okupaci jos .

3. T a r p V o k i e t i j o j e esančių l ietuvių yra pažymėt inas k iekis b u v u s i ų l ietuvių karininkų, puskar ininkių i r š ia ip vyrų, kur ie atliko karo tarnybos p r i e v o l ę L i e t u v o j e ir todėl kariškai j a u apmokyt i .

210

4. Remiantis tur imu karininkų ir puskar ininkių kadru ir taip pat d i spoz ic i jo je esamų vyrų i š tekl iumi, būtų gal ima pradžio je sudaryt i v ieną visų ginklų rūšių Lietuvių br igadą.

O r g a n i z a v i m u i kuo ger iau užmaskuot i būtų gal ima laikytis sekančios procedūros :

1. Numatomai formaci jai atrinktiej i p a b ė g ė l i a i , i šv iet int ie j i a s m e n y s ir kt. galėtų būti, eventual ia i su jų še imomis, iš pradžios sutelkti y p a t i n g o j e s tovyklo je .

2. Kuomet laikas r inkt inės s u d a r y m u i j a u būtų atė jęs , visi kariškai apmokyt ie j i vyrai turėtų būti perkel t i į kare iv ines ir visai izoliuoti nuo v i e š u m o s .

3 . Rinktinė galėtų būt i pavadinta " I š v i e t i n t ų j ų b r i g a d a " (Umsiedler Br igade") .

4. Jei paskl istų kokie n e p a g e i d a u j a m i gandai, būtų ga l ima paša l ieč ius klaidinti tv ir t inimu, j o g tai nėra l ietuvių karinis padal inys, be t iš Balti jos vokiečių (Bal tendeutschen) sudaryta Vokiet i jos W e h r m a c h t o rinktinė, taigi grynai Vokiet i jos v i d a u s reikalas.

Pri leidžiant, j o g jokių sunkumų dėl patalpų, aprangos, a p g i n k l a v i m o ir t.t. neki l tų, ir imantis organizacinio darbo su re ik iama energ i ja , Lietuvių r inktinė būtų ga l ima suformuoti labai greitai, p a v y z d ž i u i per kel ias savai tes laiko, ir ją turėti pa-rengtą kovos v e i k s m a m s . —

Nors pulk. von Mellent in, kurį pats paž inau d a u g e l metų, b u v o p a ž a d ė j ę s mano čia aukščiau įteiktą j a m " P r o m e m o r i a " iš savo p u s ė s paremti, tačiau abejo jo, ar vok. karo v a d o v y b e i p a v y k s j į pravest i , nes Himmler i s , kurio g l o b o j e l ietuviai atbė-gėl ia i ir l ie tuviai išviet intų asmenų (Umsiedler ių) tarpe yra, e sąs sunkiai s u k a l b a m a s : j i s ž iūr įs į v i s u s tuos žmones kaip į savo " k a r a l i j ą " (Koenigsreich), ir pats ruoš iąs i s j u o s panau-doti SS karinių padal inių formavimo t iks lams, nežiūr int karo v a d o v y b ė s pareikštų pas ipr ie š in imo motyvų.

Dėl to pulk . ltn. Graebe v ė l i a u man žodžiu atsakė, j o g mano s u g e s t i j a n e b u v ę ga l ima pasinaudoti , būtent dėl to, jog, v iena, — paslaptį nebūtų b u v ę į m a n o m a išsaugoti, ir antra — n e b u v ę v i l t ies palenkti Himmler į tokiam projektui praves t i . T o k i e motyvai b u v o man nesuprantami . Toksai nei-g iamas i š vokiečių p u s ė s a t sakymas rodė, j o g L ie tuvos atkū-rimo k laus imas j i e m s ne taip j a u labai rūpė jo .

Kadangi pr ieš tai vokiečiai b u v o parodę realų sus idomė-j imą L A F suplanuotuo ju l ietuvių tautos suk i l imu prieš bendrą bo l šev ik in į priešą ir aš n e g a l ė j a u būti tikras, ar L A F po-

211

grindžiui L ie tuvo je p a v y k s apsirūpint i re ika l ingais g inkla i s savo pačių pas tangomis T ė v y n ė j e , tai ne kartą b u v a u u ž s i m i n ę s pulk. ltn. Graebei ap ie reikalą kokiu nors b ū d u perteikt i ginklų iš užs ienio, kad LAF kovos vyrams nereikėtų rizikuoti savo g y v y b e s , užpuolant ginklų sandė l ius krašte arba imant nuginkluoti p l ikomis rankomis pask i rus rusų raudonarmiečius ar jų m a ž e s n e s g r u p e s . Pulk. ltn. Graebe kas kartą mano suges t i ja i pr i tardavo i r ž a d ė d a v o k a l b a m u reikalu sus i rūpint i , be t aš nejaučiau, kad ką realaus būtų m ė g i n ę s daryti .

Rašydamas š iuos ats iminimus, užt ikau v i e n a m e vokiečių b u v u s i a m e s laptame Rytprūsių sektoriaus štabo a p ž v a l g i n i a m e praneš ime, datuotame 1941 m. g e g u ž ė s 21 d., sekantį konsta-tavimą: — T78/482/6466571 —

— Pavienių grupių (suprask — L A F padalinių L i e t u v o j e — K. Š.) aps ig ink lav imas yra labai įva i rus . Pagal kai kur iuos davinius, naudojamas i rankiniais u g n i e s ginklais, pas ivogta i s arba pagrobtais, kur ie laikomi pas lėpt i . Be to, b u v o iki šiol Saugumo skyr iaus ( A b w . II) pastangomis perte ikta j i e m s jūros kel iu 200 be lg i škų pistoletų su 25 šovinia is k i e k v i e n a s ir pa-kankamas kiekis lenkiškų rankinių granatų. —

Man apie tokį ginklų " p e r t e i k i m ą " nieko n e b u v o žinoma. Pri le idžiu, kad j i e gal b u v o skirti latvių pogr indžio organi-zacijai, kuri tada j a u irgi egzis tavo. Bet je i tokia s iunta ir b u v o skirta mums, tai šitokio " a p r ū p i n i m o g i n k l a i s " n e g a l i m a laikyti rimtu dalyku, Ir vaikui suprantama, j o g su paprastais pistoletais nega l ima kovoti pr ieš šautuvus , ku lkosva idž ius , šarvuočius ir t.t. Toks " a p g i n k l a v i m a s " gal būtų t ikęs kokiai mažai demonstrantų grupe i sus ikir t imui g a t v ė j e su polici ja, o ne plataus masto tautos suki l imui, koks tada b u v o mūsų ruošiamas.

Sava ime suprantama, j o g vokiečių karo v a d o v y b ė s v e n g i m a s pas inaudoti mano suges t i j a ap ie ga l imumą sudaryt i Lietuvių brigadą ir pulk. ltn. Graebės, sakytos v a d o v y b ė s autorizuoto atstovo ryšiui su L A F v a d o v y b e , n e r a n g u m a s ar nenoras pasi-rūpinti g inklais L A F padal in iams Lie tuvo je , n e g a l ė j o stiprinti pas i t ikė j imo ano meto vokiečių polit ika Lie tuvos atžvi lg iu. Prieš ingai, j e i iki tol jo dar kiek turė jome, tai po čia suminėtų konstatavimų j i s b a i g ė išgaruoti . B u v o pas idarę neabe jot inai a išku, j o g mūsų ir vokiečių keliai i šs iskir ia: mums r ū p ė j o atkurti L ie tuvos vals tybinį s u v e r e n u m ą nes ib i j ant net d idžiaus ių aukų, o vokieč iams — prie to nepri le is t i ir tik i šnaudoti mūsų tą pas iryžimą vokiečių egois t in iams t ikslams. Kiek šis vokiečių

212

ats imet imas jau b u v o toli n u ė j ę s , ga l ima spręst i i š to, j o g tada j i e ga lvo jo n e b e apie L A F aprūpinimą ginklais , b e t j a u p lanavo jo padal inių nuginklav imą, kai tik tatai pasidarytų praktiškai įmanoma. Tai matyti iš sekančio p a ž y m ė j i m o ant aprašymo Rytprūsių sektoriaus štabo pasitarimų 1941 m. gegu-žės 20 d.: — T78/482/6466568 -

— Įžyg iavus vokiečių kar iuomenei , tautiniai padaliniai turi būti kartu su rusais nuginkluoti , b e t " g e r u o j u " (in Gute), kadangi yra pavojaus, j o g paskiros rusų g r u p ė s galėtų užs imas-kuoti kaip tautinės g r u p ė s ir imtis sabotaž inės ve ik los vo-kiečių kar iuomenės u ž p a k a l y j e b e i vykdyt i partizaninį karą. —

Šis m a c h i a v e l i z m u dvokiąs p lanas n e b u v o v i e n š iaip sau vokiečių štabistų nedraug i škas p r a s i m a n y m a s pr ieš L A F pa-dal inius . Po kelių savaičių j į p a s e k ė tikras iš vokiečių p u s ė s pre l iminar in i s s p r e n d i m a s LAF-tą nuginkluot i . Jis b u v o sufor-muluotas b i rže l io 13 d., taigi 9 d i e n a s dar iki rusų - vokiečių karo ir b u v o tokio turinio: — T78/482/6466597 -

— Šiuo metu Lie tuvo je , Latv i jo je ir Es t i jo je ve ik ia s laptos aktyvistų g r u p ė s (suki l imo sąjūdžiai), kur ie iš da l ies jau atliko gautus iš S a u g u m o skyr iaus u ž d a v i n i u s (žiūr. Abschnit t s-Stab O s t p r e u s s e n , Ic (V.O.) A b w . II, Nr. 574/41 g. Kdos. C h e f s , v. 3.6.41, unter III). Vokiečių kar iuomenei pris iart inus, tie už-daviniai b u s laikomi atliktais.

O p e r a c i j o m s pras idė jus , tos aktyvistų g r u p ė s tur būt u ž s i d ė s ant rankovių atit inkamų tautinių spalvų juos tas ir stos ta ar kita forma vokiečių k a r i u o m e n ė s dalinių vadų dispozic i jon arba v e s partizaninį karą pr ieš rusus savo valia.

Sykiu yra b e t g i pagr įs to įtarimo, j o g rusų kar iuomenė galė jo apie tai patirti ir numato d i d e s n i u s ar m a ž e s n i u s savo pada l in ius aprūpint i tokiomis juostomis, kad juos užmaskuotų kaip v ietos g y v e n t o j ų da l in ius . Tatai gali būti padaryta norint

1. i švengt i kovos, 2. arba šiuo maskuotu b ū d u pras i skverb t i į vokiečių fronto

užnugarį ir ten vykdyt i partizaninį karą arba sabotažinius aktus.

Vokiečių kar iuomenės padal in iams v a r g u ar būtų įmanoma aiškiai atskirti tikras ak tyv i s t ines g r u p e s nuo rusų karinių padal inių, ypač dar todėl, kad yra rus iškų pulkų, kur ie susi-d e d a v i e n iš l ie tuvių, latvių arba es tų, ir ka ip tokie daliniai turėtų būti laikyti tautiniais aktyvis tais .

Dėl tos pr iežas t ies s iū loma v i sas juos tas u ž s i d ė j u s i a s g r u p e s g e r u o j u (in Gute) nuginkluot i . Bet n e k y l a jokių abe jonių

213

dėl panaudoj imo pas ienio viet inių aktyvistų ka lbos ver tė ja i s arba v ietos są lygų ž i n o v a i s . —

Skaitančiam šį dokumentą kils, be abejo, k laus imas, kaip — po i lgesnio, net pa lyg inant sk landaus, L A F v a d o v y b ė s san-tykiav imo su W e h r m a c h t u pas i ruoš imams kovai pr ieš bendrą bo l šev ik in į priešą, ypač su pulk. ltn. Graebe, vokiečių auto-rizuotu a s m e n i u ryš iui su mūsų ano meto v a d o v y b e — galėjo, iš viso, kilti vokiečių š tabe Karal iaučiuje s u m a n y m a s L A F padal in ius L i e t u v o j e nuginkluot i aiškiai pras imanytais motyvais .

A t s a k y m a s į tai p a r y š k ė s iš to, kas paduota sekančiame šių mano ats iminimų s k i r s n e l y j e .

ROSENBERGO IMPERIALIZMAS

M a ž d a u g tuo metu, kai Lietuvių br igados s u m a n y m o nu-marinimu vokiečiai i š s idavė, j o g j i e nuo Lie tuvos v a l s t y b ė s atkūrimo plano, kokį b u v a u j i e m s nekartą konkrečiai paryš-kinęs, ima atkristi, jau b u v o p a s k l i d ę pol i t inėse s f e r o s e Ber lyne gandų apie kažkokį specia lų Hitlerio p a v e d i m ą Al f redui von R o s e n b e r g u i rytų polit ikos k laus imu. Buvo ka lbama tarsi tuo aktu Sovietų Rusi jos ateit ies p lanavimai b u v o išimti iš vok. užs. rkl. min-jos kompetenc i jos ir patikėti von R o s e n b e r g u i , kaip naciškosios f i losof i jos kūrė ju i . Vi sa tai tada atrodė sen-sacinga, be t po karo dokumental ia i paryškė jo, j o g pagr indą to-kiems g a n d a m s b u v o sute ikęs sekantis ba landžio 20 Hit ler io aktas: - T454/86/001223 -

Šiuo skir iu Reichslei ter į Al f redą R o s e n b e r g ą savo įgal iot iniu (Beauftragter) centr iniam paruoš imui kaip išspręst i Rytų Eu-ropos e r d v ė s p r o b l e m a s (für d ie zentra le B e a r b e i t u n g der Fragen d e s os teuropäischen Raumes).

Centr inio Europos rytų e r d v ė s prob lemų i š s p r e n d i m o u ž d a v i n i a m s vykdyt i Reichsle i ter i s R o s e n b e r g a s naudos i s ati-t inkama įstaiga (Dienststel le), kurią j i s sudarys savo pat ies į sakymais .

Reikal ingos tokiai įstaigai lėšos skir iamos iš Reicho Kan-cel iar i jos b i u d ž e t o v ienkar t inės sumos pav ida lu . —

Kadangi jau iš sen iau b u v o ž inoma R o s e n b e r g o gaiva-liška neapykanta Rusi ja i ir jo kryžiuot iškas nus i s ta tymas Lie-tuvos ir kitų Pabalt i jo tautų atžvi lg iu, tai jo p a s k y r i m a s sakytos įs taigos ga lva pats sava ime j a u sakė, j o g Lietuvai j i s nieko

214

g e r o n e ž a d ė j o . Tai n e t r u k u s p a s i t v i r t i n o b e t a r p i š k a i m a n pač iam s e k a n č i u b ū d u :

S i e k d a m a s ką patirt i man r ū p ė j u s i u o j u L i e t u v o s a te i t ies k l a u s i m u , a š b u v a u u ž s i p r a š ę s in formacin į p a s i k a l b ė j i m ą su dr. L e i b r a n d t u , a r t imu von R o s e n b e r g o b e n d r a d a r b i u i r m a n o s e n u b i č i u l i u . P a s i k a l b ė j i m a s į v y k o a p i e g e g u ž ė s m ė n . v i d u r į . Sutartą v a l a n d ą a t v y k ę s , b u v a u s e k r e t o r ė s p a p r a š y t a s k i e k pa laukt i . S e k r e t o r ė i š e i d a m a pa l iko p u s i a u p r a v i r a s d u r i s į g r e t i m ą k a m b a r į , o iš ten dar ir į sekant į , kur k a ž k a s d i k t a v o m a š i n i n k e i kažkokį i l g e s n į raštą, p r i l e i d ž i u , gal n e t pats dr. L e i b r a n d t , kur i s tada j a u b u v o von R o s e n b e r g o į s ta igos b e n d r o b e i po l i t in io s k y r i a u s v e d ė j a s .

Kadangi a b i e j ų k a m b a r i ų d u r y s b u v o l i k u s i o s prav i ros , tai aš, kad i r n e t u r ė d a m a s j o k i o š n i p i n ė j i m o kės lo , g a l ė j a u p r o t a r p i a i s nugi r s t i , kas ten b u v o d i k t u o j a m a , i r kad b u v o kal-b a m a a p i e v o k i e č i ų pol i t iką b e i p o l i t i n i u s p l a n u s Sov. R u s i j o s a t ž v i l g i u . Man y p a t i n g a i į s t r igo a tmint in i š v e d ž i o j i m a s , j o g k a i z e r i n ė V o k i e t i j a e są d a r i u s i d i d e l ę k la idą s a v o v e r ž i m u s i į s igy t i ko loni jų A f r i k o j e i r apskr i ta i toli nuo pač ios V o k i e t i j o s . T o esą v i sa i n e b u v ę r e i k a l i n g a , k a d a n g i čia pat, E u r o p o j e , s a v o p a š o n ė j e , j i t u r ė j o d i d ž i a u s i u s ž e m ė s p lotus , t i n k a m u s koloni-z a c i n i a m s t i k s l a m s , su n e a p r ė p i a m a i s ž e m ė s turtais i r š ia ip gamtos r e s u r s a i s . T i e k b u v u s i car inė R u s i j a , t iek Sov. Są-j u n g a to v i s o n e s u g e b ė j o i r n e s u g e b a i šnaudot i ne tik žmo-ni jos , b e t net tų e r d v i ų g y v e n t o j ų e k o n o m i n e i g e r o v e i iš-v y s t y t i .

I š to, ką m a n o a u s i s tada b u v o v i sa i ats i t ikt inai p a g a v u s i , b u v o a i š k u , j o g v o k i e č i a i p l a n u o j a p a v e r s t i S o v i e t ų Rus i ją p a p r a s t a V o k i e t i j o s Re icho koloni ja . Nors a p i e P a b a l t i j o kraštų l i k i m o p l a n a v i m ą i š m i n ė t o d i k t a v i m o n i e k o n e b u v a u nugir-d ę s , tačiau b u v o s a v a i m e įtart ina, ar vok ieč ia i to p a t i e s ne-p l a n u o j a i r tų m a ž ų j ų tautų a t ž v i l g i u . V i s a tai su k a u p u p a s i t v i r t i n a i š R o s e n b e r g o p a r u o š t o s i n s t r u k c i j o s p r o j e k t o būsi-m i e m s Reicho k o m i s a r a m s Sov. R u s i j o j e , datuoto g e g u ž ė s 8 d . Čia p a d u o d u išrašą i š to d o k u m e n t o , * k u r i s p r i j u n g t a s p r i e N i i r n b e r g o T r i b u n o l o b y l ų :

— Pol i t in iu g i n k l u o t o s k o v o s s i e k i m u tega l i būt i tik tai, kad š i m t m e č i a m s i š la i sv in t i V o k i e t i j o s Reichą nuo didžia-r u s i š k o s i o s o p r e s i j o s . Tai at i t inka n e v i e n v o k i e č i ų in teresą ,

* D o k u m e n t 1030-PS: A l l g e m e i n e Instn ikt ion für a l le Reichs-k o m i s s a r e in d e n b e s e t z t e n O s t g e b i e t e n . Der Prozess gegen die Hauptkriegsverbrecher, Band XXVI, psl. 576-580.

2 1 5

bet ir istorinį t e i s i n g u m o reikalavimą, nes rusų imper ia l izmas ga lė jo b e v e i k n e k l i u d o m a s vykdyt i grobimų i r p a v e r g i m o poli-tiką, v i s g ras indamas pačiai Vokiet i ja i . Todė l Vokiet i jos Reichas pr ivalo saugoti, kad nau juo ju ž y g i u pr ieš Rusi ją nebūtų pra-tęs iamas istorinis ne te i s ingumas , tai yra, kad didžioj i rusų imper i ja nebūtų iš nau jo atkuriama, v is t iek, kokia forma. Prieš ingai, įvairių tautų praei t ies kovos pr ieš Maskvą ir Pe-terburgą turėtų būti gerai pasver tos dė l jų t inkamumo da-barčiai. Nacionalsocial ist inio są jūdž io tatai j a u b u v o padaryta i r atitinka Führer io v e i k a l e nužymėtą testamentą, j o g kar inė ir pol i t inė g r ė s m ė iš Rytų nūnai b u s v i s i e m s la ikams pašal inta.

Todė l čia sakytoj i g igant i ška e r d v ė turi būti — pagal jos istorinio ir tautybių i š s i v y s t y m o i šdavas — suskirs tyta į Reichskommissar iatus, kurių k i e k v i e n a s paskirai turės savo skirtingą politinį t ikslą. Reichskommissariat Ostland (vieton išbraukto " B a l t e n l a n d " ; vis i pabraukimai mano — K. Š.), įskaitant Gudi ją — turi uždavinį — v idinio i š v y s t y m o ke l iu į sugermanizuotą protektoratą — pasiruošt i v i s ankstesniam pri-j u n g i m u i (Anschluss) pr ie Vokiet i jos . Ukraina turės tapti savarankiška v a l s t y b e s ą j u n g o j e su Vokiet i ja . Kaukazija su pr i s i š l ie jančiomis srit imis iš š iaurės — turės tapti f e d e r a t y v i n e v a l s t y b e p r i e š a k y j e su Vokiet i jos Įgaliotiniu (mit e i n e m deu-tschen Bevol lmächtigten). Tikroji Rusija (e igent l iche Russ land) — turės būti parengta savarankiškai ateičiai. —

Po v isos e i lės spec i f in ių nurodymų, instrukci jos gale, pasakyta :

— Ta artėjanti kova b u s kova dė l Vokiet i jos Reicho, — o taip pat ir v i s o s Europos, — išmait inimo ir aprūpi-nimo žal iavomis, kova p a s a u l ė ž v a l g i n i o charakterio, s iekiant nugalėt i paskutinį žydiškai marksist inį priešą, va l s tyb i ška i poli t inis karas, kuris bazuojas i nauja v a l s t y b ė s koncepci ja i r lemtingai p a s t ū m ė s t ikrąją Europą į Rytus. —

Pirmasis, kuris pas tebė jo, j o g vokiečiai ruošės i komu-nis t inius komisarus v i s u r Sov. R u s i j o j e pakeis t i naciškais iais , b u v o L e o p o l d a s Dymša, b u v . L i e t u v o s gen. konsulas Kara-l iaučiu je . Po Konsulato s u s p e n d a v i m o 1940 m. rudenį j i s b u v o a t s ikė lęs į Ber lyną ir čia sus i radęs darbo v i e n o j e vo-kiečių įs taigoje, l a š i n ė j u s i o j e sovietų spaudos l e i d i n i u s gauti informaci jų, kurios vokieč iams b u v o re ikal ingos p a s i r u o š i m a m s užva ldyt i Sov. Rusi ją i r eksploatuoti jos mater ia l inius r e s u r s u s Vokiet i jos karo re ikalams. Kartkartėmis uže idamas pas mane, kaip b u v u s į savo šefą, L. D y m š a p a p a s a k o d a v o kai kurių

2 1 6

dalykų, kur ie p a l e n g v i n d a v o man orientuotis vokiečių plana-v i m u o s e . A p i e g e g u ž ė s v idur į a r antroje p u s ė j e j i s papasakojo man, j o g atsitiktinai p a s t e b ė j o ant stalo v i e n o iš savo virši-ninkų didoko formato atverstą knygą su vokiečių suprojek-tuotu Sov. Rusi jos v o k i š k u o j u adminis t raciniu padal i j imu. Juo Sov. Rus i ja b u v o s u s k a l d o m a į adminis t rac inius g a b a l u s iki pat Uralo l ini jos, p r i e š a k y j e su re ichskomisara i s ir komisa-rais, kurių net j a u b u v u s i o s numatytos ir pavardės .

S a v a i m e suprantama, D y m š a n e g a l ė j o minėtos k n y g o s pa-vartalioti, kad išs irašytų sau iš jos numatomų administracinių v ienetų p a v a d i n i m u s ir toms v i e t o m s užimti numatytas na-ciškų komisarų pavardes . Bet pati jo pateikta žinia ap ie faktą, j o g vokiečia i tam ruošės i ar net j a u b u v o pas i ruošę, b u v o tikra sensaci ja , sunkiai į t ikėtina. Tačiau j i b u v o te i s inga. Jos t e i s i n g u m ą patvir t ina vokiečių supro jektuoto Sov. Rus i jos ad-ministracinio pada l i j imo sąrašas, rastas von R o s e n b e r g o b y l o j e pas generolą Jodl, O.K.W. J a m e trūksta pirmojo pus lapio, kuris l iečia Pabalt i jo kraštus. Vi sa kita apima pačią Sov. S ą j u n g ą ir a t sk le idžia štai ką: — T77/780/5506629-36 -

Generalkommissariat Weissruthenien, su b u v e i n e Minsk, apima 30 apskričių, padal intas į a) A u s s e n s t e l l e Minsk, su 3 miestų ir 27 provinci jos ra jonais; b) A u s s e n s t e l l e Belostok, su 1 miesto ir 39 provinci jos ra jonais; c) A u s s e n s t e l l e Barano-witschi , su 33 provinci jos ra jonais; d) A u s s e n s t e l l e Mogi lev, su 36 provinci jos ra jonais, e) A u s s e n s t e l l e W i t e b s k , su 20 provinci jos rajonų, ir f) A u s s e n s t e l l e Smolensk su 3 miestų ir 20 provinci jos ra jonų.

Reichskommissariat Ukraine, su b u v e i n e Ki jeve, apima 1216 ra jonus ir apie 350 apskričių komisarų, padal intas į 1. Generalkomissariat Kiew, ap imąs a) Hauptkommissar ia t Ki-e w , su 9 miestų ir 33 provinci jos rajonais, b) Hauptkomissa-riat T s c h e r n i g o w , su 70 provinci jos rajonų, c) Hauptkomissar ia t Poltawa, su 1 miesto ir 44 provinci jos rajonais, d) Haupt-kommissar iat Shitomir, su 34 provinci jos rajonais. 2) Gene-ralkomissariat Lemberg, ap imąs a) Hauptkommissar ia t Galizien, su b u v e i n e L e m b e r g , 4 miestų ir 104 provinci jos rajonais, b) Hauptkommissar ia t Podol ien, su b u v e i n e Tarnopol ir 75 provinci jos rajonais, c) Hauptkommissar ia t W o l h y n i e n , su buve i-ne Luzk ir 60 provinci jos ra jonų. 3. Generalkommissariat Odessa, ap imąs a) Hauptkommissar ia t O d e s s a , su 7 miestų ir 48 provinci jos ra jonais, b) Hauptkommissar ia t Nikola jew,

217

su 2 miestų ir 56 provinci jos ra jonais, c) Hauptkommissar ia t Winnitza, su 43 provinci jos ra jonais . 4. Generalkommissariat Charkow, ap imąs a) Hauptkommissar ia t Charkow, su 8 miestų ir 33 prov inc i jos ra jonais, b) Hauptkommissar ia t Kursk, su 4 miestų ir 66 provinci jos rajonais, c) Hauptkommissar ia t Woro-nesh, su 6 miestų ir 81 provinci jos rajonais. 5) Generalkom-missariat Dnjepropetrowsk, ap imąs a) Hauptkommissar ia t Dnje-propetrowsk, su 10 miestų ir 54 provinci jos rajonais, b) Hauptkommissar iat Stalino, su 19 miestų ir 27 provinci jos rajonais, c) Hauptkommissar ia t Woroschi lowgrad, su 4 miestų ir 31 provinci jos ra jonu. 6. Generalkommissariat Rostow, apimąs a) Hauptkommissar ia t Rostow, su 8 miestų ir 35 provinci jos ra jonais, b) Hauptkommissar ia t Stal ingrad, su 7 miestų ir 58 provinci jos rajonais, 7) Generalkommissariat Saratow, ap imąs a) Hauptkommissar ia t Saratow, su 7 miestų ir 91 provinci jos rajonu, b) Hauptkommissar ia t Pokrowsk, su 22 provinci jos ra jonais . 8. Selbststädiges Hauptkommissariat Krim, su b u v e i n e Simferopol, 9 miestų ir 26 provinci jos rajo-nais. H a u p t k o m m i s s a r o titulas — Genera lkommissar .

Reichskommissariat Russland, su b u v e i n e M a s k v o j e , 1246 provinci jos ra jonais (apie 350 apskričių komisarų), padal intas

į 1) Generalkommissariat Moskau, ap imąs a) Hauptkommissa-riat Moskau - Stadt, su 23 miesto rajonais, b) Hauptkommissa-riat Moskau - Land, su 56 prov inc i jos rajonais. 2) General-kommissariat Leningrad, apimąs a) Hauptkommissar ia t Lenin-grad, su 18 miestų ir 66 provinci jos rajonais, b) Haupt-kommissar iat Kalinin, su 3 miestų ir 50 provinci jos ra jonų. 3) Generalkommissariat Tula, ap imąs a) Hauptkommissar ia t Tula, su 10 miestų ir 101 provinci jos ra jonu, b) Haupt-kommissar iat Rjazan, su 49 provinci jos ra jonais . 4) General-kommissariat Gorki, ap imąs a) Hauptkommissar ia t Gorki, su 12 miestų ir 61 provinci jos rajonu, b) Hauptkommissar ia t I w a n o w o , su 5 miestų ir 52 provinci jos rajonais, c) Haupt-kommissar iat Jaros lawl , su 17 miestų ir 56 provinci jos ra-jonais . 5. Generalkommissariat Kirow, ap imąs a) Haupt-kommissar iat Kirow, su 3 miestų ir 50 provinci jos rajonų, b) Hauptkommissar ia t Archange l sk , su 7 miestų ir 31 provinci jos rajonu, c) Hauptkommissar ia t Komi, su 15 prov inc i jos rajo-nų. 6. Generalkommissariat Kazan, ap imąs a) Haupt-kommissar iat Tatarien, su 12 miestų ir 122 provinci jos ra-jonais , b) Hauptkommissar ia t T s c h u w a s c h i e n , su 28 provin-ci jos ra jonais, c) Hauptkomissar ia t Udmurt ien, su 3 miestų

218

i r 37 provinci jos ra jonais, d) Hauptkommissar ia t M o r d w i n i e n , su 3 miestų ir 66 provinci jos rajonais, e) Hauptkommissar ia t Mari, su 18 provinci jos rajonų, 7. Generalkommissariat Ufa,

apimąs a) Hauptkommissar ia t Baschkir ien, su 5 miestų ir 62 provinci jos ra jonais, b) Hauptkommissar ia t T s c h k a l o w , su 3 miestų ir 50 provinci jos rajonų, 8) Generalkommissariat Swerdlowsk, ap imąs a) Hauptkommissar ia t S w e r d l o w s k , su 11 miestų ir 40 provinci jos rajonų, b) Hauptkommissar ia t Molo-tow, su 6 miestų ir 40 provinci jos ra jonų, c) Hauptkommissa-riat T s c h e l j a b i n s k , su 9 miestų ir 61 provinci jos ra jonu.

Reichskommissariat Kaukasus, su b u v e i n e Tbi l i s i , pada-lintas į 1) Generalkommissariat Georgien, ap imąs a) Sonder-kommissar iat Adjar ien, b) Sonderkommissar ia t A b c h a s i e n , c) Sonderkommissar ia t Siidostien. Su 25 rajonais (20 apskričių komisarų).

2. Generalkommissariat Aserbeidschan, su b u v e i n e Baku, ap imąs a) Sonderkommissar ia t Nachi t schevan, su 87 rajonais (30 apskričių).

3. Generalkommissariat Kuban, su b u v e i n e Krasnodar, su 85 ra jonais (30 apskričių).

4. Generalkommissariat Tersk, su b u v e i n e W o r o s c h i l o w s k (Stawropol), su 60 rajonų (20 apskričių).

5. Generalkommissariat für die Gebiete der Bergvölker, su b u v e i n e O r d s h o n i k i d z e (Wladikawkas), su 95 rajonais (30 apskričių), apimąs a) Sonderkommissar ia t Nord-Osset ien, su b u v e i n e O r d s h o n i k i d z e (Wladikawkas) , iš 10 rajonų (3 apskričių) b) Sonderkommissar ia t Dagestan, su b u v e i n e Machatsch-Kala, iš 32 rajonų (10 apskričių), c) Sonderkommissar ia t Tschetsche-no - Ingustat ien, su b u v e i n e Grosny, d) Sonderkommissar ia t Karadino - Balkarien, iš 15 rajonų (2 apskričių, su b u v e i n e ?), f) Sonderkommissar ia t T s c h e r k e r s i e n , iš 4 rajonų (1 aps-kritis), b u v e i n e ?, g) Sonderkommissar ia t Adygto, su b u v e i n e ?, 6) Hauptkommissariat Armenien, su b u v e i n e E r i w a n , iš 42 rajonų (12 apskričių), 7) Hauptkommissariat Kalmückien, su b u v e i n e Astrachan.

A k i v a i z d o j e soviet inio okupanto iki tol L i e t u v o j e jau pri-darytų ž iaurumų ir jos žmonių g e r o v ė s vis d idesn io sugrio-v imo vargu, ar būtų b e a t s i r a d ę s l ie tuvis , savo krašto pat-riotas, kur iam būtų n u b y r ė j u s i ašara dėl to, kad Maskvos -Berlyno pakto naciškas partner is jau iš anksto taip negai les-tingai karpė rusų lokio kailį, to lokio dar nė n e n u d ė j ę s . Bet dė l ko l ie tuviui tada b u v o tekę tikrai susirūpinti , b u v o tai,

219

kiek tas rusų lokio kai l io k a r p y m a s g r ė s ė pa l ies t i i r L i e t u v ą , p a t e k u s i ą po Sovie tų R u s i j o s j u n g u dė l sakyto pakto. Kaip j a u m i n ė j a u , a š b u v a u tuo k l a u s i m u k r e i p ę s i s į dr. L e i b r a n d t ą . De ja , j i s t ea t sakė, j o g P a b a l t i j o kraštų p r o b l e m a t e b e b u v u s i v o n R o s e n b e r g o į s ta igos s t u d i j u o j a m a i r kad j o k s g a l u t i n i s s p r e n d i m a s n e p a d a r y t a s . Man p a p r a š i u s , a r n e g a l ė t ų p a r ū p i n t i man a u d i e n c i j ą p a k a l b ė t i su p a č i u R e i c h s l e i t e r i u von Rosen-b e r g u , dr. L e i b r a n d t a s v a r ž ė s i ką t ikro m a n p a ž a d ė t i . Nors i r sakė, j o g kur ia p r o g a tam savo š e f u i a p i e m a n o p a g e i -d a v i m ą u ž s i m i n s i ą s , b e t čia pat r e i š k ė a b e j o n ę , ar von Ro-s e n b e r g s u r a s i ą s la iko m a n e pr i imti . Dr. L e i b r a n d t a i šk ino, esą von R o s e n b e r g tada b u v o u ž g u l t a s d a r b ų i r re ikalų taip, k a d dažna i n e b e s u r a s d a v ę s la iko i šk lausy t i savo arti-m i a u s i e m s b e n d r a d a r b i a m s , k u r i e k r e i p d a v o s i į j į su raportais .

Ar dr. L e i b r a n d t a s k a l b ė j o man t iesą, ar tik tuo s i e k ė man duoti supras t i , j o g j o š e f u i L i e t u v o s k l a u s i m a s rūpi vi-sai p r i e š i n g a i , n e g u š ios pas ta ros ios d i p l o m a t i n i a m ats tovui p r i e Re icho v y r i a u s y b ė s , a n u o m e t t e g a l ė j a u tik spė l io t i . D a b a r ži-n o m e , j o g m a ž d a u g a p i e tą patį la iką von R o s e n b e r g a s j a u b u v o — b e a u k š č i a u c i tuotos b e n d r o s i n s t r u k c i j o s v i s i e m s Reicho k o m i s a r a m s S o v i e t i j a i sudorot i — i š k e p ę s dar i r specia-lią ins t rukc i ją R e i c h s k o m i s a r u i " O s t l a n d e " . A t s i ž v e l g i a n t į š io d o k u m e n t o r e i k š m ę p a d ė č i a i n u š v i e s t i , j o teksto l i e t u v i š k ą v e r t i m ą čia p a d u o d u i š t i sa i :*

I N S T R U K C I J A R E I C H O K O M I S A R U I O S T L A N D E (Datuota 1941.V.8 —K. Š.)

V i s i plotai tarp N a r v o s i r T i l ž ė s nuolat t u r ė j o g l a u d ž i u s s a n t y k i u s s u v o k i e č i ų tauta. 7 0 0 metų i s tor i ja p a l e n k ė d i d ž i ą j ą dalį ten g y v e n a n č i ų tautų iš v i d a u s į E u r o p ą ir — n e ž i ū r i n t v i s ų g r ė s m i ų iš rusų p u s ė s — tą sritį į j u n g ė į d i d ž i ą j ą ger-m a n ų g y v e n a m ą j ą e r d v ę ( G r o s s g e r m a n i s c h e n L e b e n s r a u m ) .

R e i c h s k o m m i s s a r o Es t i j a i , L a t v i j a i , L i e t u v a i i r Gudi ja i tiks-las b u s š i s : s iekti a t i t inkamos f o r m o s v o k i e č i ų protektorato, k a d p a s k u i — s u v o k i e t i n i m u ras iškai ga l imų e l e m e n t ų , kolo-n i z a v i m u g e r m a n i š k a i s ž m o n ė m i s i r i š v i e t i n i m a i s n e p a g e i d a u -j a m ų e l e m e n t ų — tą plotą p a v e r s t ų D i d ž i o j o V o k i e t i j o s Reicho

* D o k u m e n t 1027-PS, Instrukt ion für e i n e n R e i c h s k o m m i s s a r im Ost land, Prozess gegen Hauptkriegsverbrecher, B a n d XXVI, psl. 573-576.

2 2 0

(Grossdeutschen Reich) dal imi. Balt i jos jūra turi tapti ger-manų v i d a u s e ž e r u didžiavokiečių g lobo je .

Pabal t i jys b u v o tam tikrų g y v u l i n i n k y s t ė s produktų per-tekl iaus kraštas. Reichskommissaras turės s tengt i s tą pertekl ių vė l padaryt i naudingą vokiečių tautai ir, j e i tik gal ima, jį padidint i . Kai dė l suvokie t in imo bei i šv ie t in imų akci jos, tai estų tauta, ka ip 5 0 % stipriai germanizuota danų, vokiečių ir švedų krauju, ga l ima b u s laikyti g i m i n i n g a tauta. Latv i jo j t inkamų as imil iaci ja i žymiai mažiau, ka ip Est i jo je . T o d ė l tenka ten laukti s t ipresnio a tsparumo ir teks numatyti d a u g i a u išvieti-nimų. Panašaus i š s i v y s t y m o tenka laukti i r L i e t u v o j e , kadangi ir čia antp lūdis p a v y z d ž i u i vokiečių t a u t y b ė s žmonių (Volks-deutschen) st ipriausiai akins g e r m a n i z a v i m o (palei Rytprūsių sieną) v y k d y m ą .

Prie šių trijų kraštų betarpiškai pr i š l i e jama Gudi ja . Per i lgesnį laikotarpį G u d i j o j e re i škės i separat inis s ą j ū d i s , be t tenka pri leist i , j o g b o l š e v i z m u i b u s p a v y k ę j į nuslopint i . Bet kuriuo a t v e j u Gudi ja i teks pradž io je sunki užduot i s perimti dalį tų e l e m e n t ų , kur ie b u s iš Est i jos , Latvi jos, L ie tuvos ir l enki škos ios W a r t h e l a n d srit ies i š t remiami. Atrodo, t iks l inga l e n k u s talpinti ne G e n e r a l i n ė j e G u b e r n i j o j e , b e t Gudi jos ry tuose (Smolensko apskrity), kad ten sudar ius tarpinį sluoks-nį pr ieš rusus . Pagaliau, Gudi jos genera lkomisaro pare iga būtų tą laikomą ūkiškai neturt ingą kraštą padaryt i produkty-viu darbo j ė g ų e f e k t y v i a u s i o i šnaudoj imo kel iu .

Taigi užduot is Reichskommissaro, su b u v e i n e Rygoje , būtų iš e s m ė s nepaprastai pozi tyvi , b ū t e n t — kraštą, kur i s pr ieš 700 metų kartą jau b u v o vokiečių riterių užkariau-tas, Hanzos suorganizuotas ir vokiečių kraujo nuolat inio įnašo d ė k a kartu su š v e d i š k a i s e lementa i s , d i d e l e dal imi, j a u ger-manizuotas kraštas — išvystyt i į ga l ingą Vokiet i jos pas ienio kraštą. Kultūr inės pr ie la idos tam v i s u r matomos, ir te i sę į v ė l y v e s n į a p s i g y v e n i m ą Vokiet i jos Reichas ga lė s patikrinti kiek-v ienam, kuris š iame kare b u s p a s i ž y m ė j ę s , o taip pat pali-kuonims ž u v u s i ų j ų kare, kaip kad ir Bal t ikumo kovotojams, kur ie savo laiku n e b u v o pr i s t igę ryžto toliau kovoti bev i l-t i škumo metu ir Balt ikumą anuomet nuo b o l š e v i z m o i šge lbė jo .

Pagaliau, a p g y v e n d i n i m o prob lemos i š s p r e n d i m a s nėra Pabalt i jo, be t Didžiosios Vokiet i jos reikalas, ir ta p r a s m e j i s turi būti sprendžiamas .

Reichskommissaras turi — drauge su v i sa i s kitais Reichs-kommissara i s — imtis statymo v a n d e n s s u s i s i e k i m o kel io tarp

221

J u o d ų j ų ir Balti jos jūrų, tai yra pradėt i statymą D a u g u v o s -Dniepro kanalo. Šiuo b ū d u būtų pabaigtas d idž io jo europinio ūkio i š s i v y s t y m o etapas, kuris patikrintų b ū s i m ą prękių cir-kul iav imą ir j į padarytų nepr ik lausomą nuo bet kokios už jūr io b lokados .

T a i p tad Balt ikumo Reichskomisarui teks i šspręst i d i d e l e s ūkines ir y p a č tautiškai pol i t ines prob lemas . —

Čia aukščiau paduotas d o k u m e n t o tekstas man anuomet dar n e b u v o žinomas. Bet tuo metu j a u turė jau rimtų duo-menų iš įvairių kitų šalt inių, o taip pat ir konkrečių simp-tomų iš praktiškos L A F veiklos, kur ie rodė, j o g vokiečių nus is ta tymas L i e t u v o s atkūrimo k laus imu j a u b u v o i š e s m ė s pas ike i tęs , p a l y g i n u s su tuo, kuriuo bazavos i L A F santykia-vimas su vok. karo v a d o v y b e . Todė l vėl, kaip dė l l ietuvių gu j imo i š Suvalkų trikampio, b u v o ats i s to jęs pr ieš L A F vado-v y b ę k laus imas, ar sakyto santykiav imo nenutraukti ir ar neduoti s ignalų L A F pogr indžio v e i k ė j a m s sovietų okupuo-toje Lie tuvo je , kad nuo tolesnių pastangų tautos suki l imui paruošti sus i la ikytų. Dėl šio k laus imo nepapras tos r e i k š m ė s b u v a u a t s ik lausęs L i e t u v o s Tautinio Komiteto narių n u o m o n ė s , kaip t u r ė t u m e pas ie lgt i .

To komiteto p i rmininkas inž. E. Galvanauskas b u v o pa-čiame Ber lyne i r d a l y v a v o v i s u o s e L A F v a d o v a u j a m o s gran-dies s laptuose a p s i s p r e n d i m u o s e . Jis, kaip ir kiti jos nariai, laikėsi nuomonės , j o g nuo užs ibrėžto plano Lietuvai atkurti tautos suki l imo žygių n e t u r ė t u m e atsisakyti, nežiūrint, kokia b e b ū t ų dėl to l a i k y s e n a Vokiet i jos Reicho. Kitų Tautinio Komiteto narių nus is tatymo b u v a u ats ik lausęs p e r v ieną Lie-tuvai draugi škos v a l s t y b ė s diplomatą, dažnai važ inė jus į per Berlyną į Berną ir Romą. Atsakydami, vis i man patarė jau į p u s ė t o tautos suki l imo paruoš imo j o k i u b ū d u nenutraukti , be t pr ieš ingai — tą darbą vystyt i toliau ir pr ives t i pr ie galo; je i baigtų aiškėti, j o g sus i tar imas su vokiečia is nebūtų įma-nomas, tai padaryt i v i ską, kad nauja L ie tuvos v y r i a u s y b ė būtų p a s k e l b t a tautos suki l imo žygiu, tuo ke l iu paryšk inant pr ieš vokieč ius ir pasaulį l ietuvių tautos pol i t inę valią už Lie tuvos v a l s t y b i n ę n e p r i k l a u s o m y b ę .

Kadangi toksai a p s i s p r e n d i m a s kirtosi su i š r y š k ė j u s i u Rei-cho polit ikos pak i tė j imu Lietuvos atei t ies k l a u s i m u m u m s v is i škai n e b e p a l a n k i a l inkme, tai L ie tuvos d ip lomat inis postas Ber lyne b u v o sakytuoju a p s i s p r e n d i m u pastatytas į nepaprasta i

222

, stačiai r i z ik ingą padėt į s a n t y k i u o s e su v o k i e č i a i s . Kad t e k u s i ą naštą v i s tik k a i p nors i š n e š č i a u , t u r ė j a u p a s i d a r y t i dar d i d e s n i s , k a i p p r i e š tai, d i p l o m a t i n i s v i j u r k a s , n e v e n g t i m a c h i a v e l i z m o a r net g r i e b t i s v a d i n a m ų j ų " n e p o p u l i a r i ų ž y g i ų " , i r dar k i e č i a u s u č i a u p t i l ū p a s , ka ip iki tol j a s j a u b u v a u su-č i a u p ę s , v y s t y d a m a s L A F k o n s p i r a t y v i n ę v e i k l ą T ė v y n ė s Lie-t u v o s g e l b ė j i m o t iks la i s .

T i e m s , k u r i e m a n o p a d ė t i e s n e s u p r a t o , y p a č u ž j ū r i o l ie-t u v i a m s , p r i p r a t u s i e m s v i s a s p o l i t i n e s p r o b l e m a s v i e š a i d e b a -tuoti l a i k r a š č i u o s e , g a l ė j o atrodyt i , j o g L i e t u v o s t e i s ė s į vals-t y b i n ę n e p r i k l a u s o m y b ę a p g y n i m u i , i š v i so , tada n i e k o n e b u v o daroma. Tokia i k l a i d i n g a i n u o m o n e i at i ta isyt i i r u ž j ū r i o lie-t u v i a m s apramint i St. Lozorai t i s , l i k u s i o s u ž s i e n y L i e t u v o s d i p l o m a t i j o s š e f a s , b u v o p a s i j u t ę s p r i v e r s t a s p a d a r y t i p l a t e s n į p a r e i š k i m ą A m e r i k o s l i e t u v i a m s p e r j ų l a ik rašč ius . Č i a p a d u o d u i š jo sekant į i š rašą :*

— Nė v i e n a s m ū s ų d i p l o m a t ų n ė r a s u d ė j ę s rankas . Kiek-v i e n a s , n e ž i ū r ė d a m a s s u n k i ų m e d ž i a g i n i ų i r d v a s i n i ų s ą l y g ų , v e i k i a ta ip i r k u r re ik ia, r ū p i n a s i v i s o k e r i o p a i s L i e t u v o s pi-l ieč ių, t remt in ių r e i k a l a i s , v e i k i a s p a u d o j e , v i s u o m e n ė j e , po-l i t ikos s r i t y j e . Aš manau, kad skai tyto ja i n e r e i k a l a u s i š m a n ę s d a u g i a u ž in ių , k u r i r k a s d e d a p l y t e l ę b ū s i m o s L i e t u v o s i r N e p r i k l a u s o m o s L i e t u v o s v a l s t y b ė s pas ta tu i , n e s k i t a i p m e s p a k e n k t u m e i r sau i r t i e m s , kur ių s i m p a t i j o m i s n a u d o j a m ė s .

Aš ž i n a u t ikrai, k i e k p a g u o d o s s u t e i k ė i r s u t e i k i a oku-p u o t o s L i e t u v o s ž m o n ė m s ž in ios , k a d L i e t u v o s d i p l o m a t a i pa l iko i š t ik imi s a v o p a r e i g o m s b e i p r i e s a i k o m s i r k a d j i e tę s ia kovą. A š m a n a u , k a d i š v a d u o t o j i L i e t u v a n e u ž m i r š s a v o ats tovų u ž s i e n i u o s e i š t i k i m y b ė s T ė v y n e i . —

T o l i a u s e k a n č i u o s e s k i r s n e l i u o s e ska i ty to jas ras p a a i š k i n i m ų to, k a i p L i e t u v o s d i p l o m a t i n i s pos tas B e r l y n e v y k d ė savo prie-sa ikos į s i p a r e i g o j i m u s , k u o m e t teko n u g a l ė t i g e s t a p i n i u s kl iu-d y m u s t e b e s i e k i a n t tautos s u k i l i m o , k a i p t e k o a t s i la ikyt i p r i e š v i są nacių a u d r ą d ė l L i e t u v o s v a l s t y b i n ė s n e p r i k l a u s o m y b ė s a t k ū r i m o i r n a u j o s Krašto V y r i a u s y b ė s p a s k e l b i m o p r i e š Re icho va l ią i r k a i p teko i š tver t i , k u o m e t v o k i e č i a i g r i e b ė s i s a v o " M a c h t p o l i t i k " p r i e m o n i ų p r i e š L a i k i n ą j ą L i e t u v o s V y r i a u s y b ę i r g e s t a p i n i ų intr igų L A F s u s k a l d y t i .

*Nauj ienos, Nr. 163, 1941 m. l i e p o s 12 d.

2 2 3

GESTAPO KLIUDYMAI

Kliudymai iš vokiečių s laptosios pol ici jos — vad inamojo Gestapo — p u s ė s ė m ė reikštis, ga l ima sakyti, j a u tada, kai L A F dar tik formavosi . Jie p i rmiaus ia pas i re i škė tuo, kad per Gestapo s laptus agentus l ietuvių a tbėgė l ių tarpe b u v o s iek iama įtaigoti l ietuvių v e i k ė j u s , kad nestatytų re ikalavimo n e p r i k l a u s o m y b ė s Lietuvai , ir piršo pasi tenkinti kokia nors k u k l e s n e formule, pvz., L ie tuvos i š la i sv inimo šūkiu, neuž-akcentuojant, kuo tas " i š l a i s v i n i m a s " turėtų konkrečiai pasi-reikšti . J ie aiškino, j o g d a u g re ikalaudami ga l ime negauti nieko. Gestapo polit ikos požiūriu, tatai gal b u v o tiesa, be t l ie tuviui — savo krašto patriotui — toksai į ta igoj imas negalė-jo būti mielas . Kitokio " i š l a i s v i n i m o " , kaip grąž inimas Lietuvai v a l s t y b i n ė s n e p r i k l a u s o m y b ė s , l i e tuv i s n e g a l ė j o į s ivaizduoti .

Pažymėtina, j o g ges tap inės " i š l a i s v i n i m o " taktikos labiau-siai i š r y š k ė j u s i u propaguoto ju b u v o tada pas idaręs ne š ia ip sau koks ei l inis, pol i t ikoje nes ior ientuojąs , l ie tuvis a tbėgė l i s , be t b u v ę s aukštas L i e t u v o s s a u g u m o pare igūnas — dr. Pra-nas Meškauskas . B e r l y n e j i s vadinos i dr. Germantu i r b u v o v i s i e m s ž inomas kaip d i rbąs vokiečių s a u g u m e . Jis pakarto-tinai b a n d ė ir mane paveikt i , kad nestatyčiau Lie tuvos ne-p r i k l a u s o m y b ė s re ikalavimo, nes tuo atbaidyčiau vokieč ius nuo p a l a n k u m o Lietuvai page lbė t i nusikratyti b o l š e v i z m u . Jis įkal-b i n ė j o mane, kad pas i tenkinčiau paprastu Lie tuvos i š la i sv in imo šūkiu, pal iekant L i e t u v o s v a l s t y b ė s atkūrimą v ė l e s n i a m laikui, kai L i e t u v a iš t ikrųjų j a u būtų iš sovietų okupaci jos išlais-vinta. Mano i švedžio j imai , j o g papras tu " i š l a i s v i n i m o " šūkiu, be konkretaus polit inio tikslo, vargu ar pavyktų sutelkti pla-tesnius mūsų tautos s luoksnius ryž t ing iems kovos v e i k s m a m s , atrodė, Germanto nė kiek neprab la iv ino ir jo n e n u k r e i p ė nuo tos g e s t a p i n ė s taktikos. Buvo tikrai nemalonu konstatuoti, kad tas b u v ę s aukštas L i e t u v o s s a u g u m o pol ic i jos p a r e i g ū n a s jau b u v o s u s p ė j ę s pamiršt i savo priesaiką Lietuvai i r nenorė jo suprast i , j o g aš, L i e t u v o s dipl . atstovas Ber lyne, n e g a l ė j a u da-ryti jokių kompromisų Lie tuvos n e p r i k l a u s o m y b ė s sąskaita.

Kuomet L A F j a u b u v o sus idaręs i r ė m ė megzt i ryš ius su L i e t u v a p e r " ž a l i ą j ą s i e n ą " , vokiečių s a u g u m a s , sava ime suprantama, n e b u v o l inkęs užmerkti į tai akių, nors ta ve ik la v y k o su O.K.W. ž inia ir b u v o jo i š imt inė je g lobo je , o ne Gestapo, su kuriuo L A F jokių reikalų neturė jo. Buvo cha-

224

rakter inga, kad savo policinį s u s i d o m ė j i m ą m u m i s š i vokiečių valdžios inst i tuci ja d idino net rukus po pas i rašymo 1941 m. sausio 10- d. sutart ies su Sovietais, pratęsus ios s ieną tarp Vokie t i jos ir Sov. Są jungos . Kaip minė jau, dr. Schuette man aiškino, kad tai b ū t a tik Soviet i jos už l iū l iav imo p r i e m o n ė s . Gestapas, matyti, į tai ž iūrė jo kitaip ir b u v o pas idaręs ki-tokių i švadų, tik tada n e b u v o gal ima nustatyti, ar pagal kokį pačios Reicho v a d o v y b ė s sprendimą, ar š ia ip savo pol ic ine nuožiūra.

1941 m. saus io 17 d. b u v o u ž s i p r a š ę ats i lankyti pas mane, į mano butą Achenbachst r . 1, du Gestapo pare igūnai , b ū t e n t — dr. G r e f f e su dr. Girgenzonu. Dr. G r e f f e pažinau iš seniau, kai j i s t e b e b u v o s a u g u m o pol ic i jos v i r š in inku Ryt-p r ū s i u o s e . Tai b u v o tas pats dr. Gref fe, kuriam teko 1940 m. b i rže l io 16 d. internuoti prez identą Smetoną su palydo-vais, p a b ė g u s i u s iš L ie tuvos ir a t s i radus ius E i t k ū n u o s e . Su dr. Girgenzonu b u v o mane s u p a ž i n d i n ę s pulk. K. Grinius, pr ieš i š e m i g r u o d a m a s į Jungt ines Amer ikos V a l s t y b e s 1941 m. vasar io 5 d. Pulk. Griniaus ž iniomis, dr. Girgenzonas b u v o v ienas tų Balti jos vokiečių (Baltendeutschen), kur iems Vokiet i ja b u v o m i e l e s n ė už jų g imtuos ius kraštus — Latvi ją ir Est i ją .

T u o d u s a u g u m o pare igūnai , matyti, p a s i k a l b ė j i m e su manim, b u v o pas i sk i r s tę temomis .

Dr. Girgenzon d a v ė man, kad ir šve ln ia forma, suprasti , j o g manąs, ar aš n e p e r d e d u , s tatydamas Lie tuvos neprik lauso-m y b ė s re ikalavimą, ir, mano neprašomas, patarė vartoti atsar-g e s n ę formulę, būtent — kalbėti tik apskritai apie " iš lais-v i n i m ą " . Girgenzonas aiškino, j o g n e p r i k l a u s o m y b ė s reikala-v imas erzina r u s u s . Todėl aš gal įs i šprovokuoti formalų So-vietų a m b a s a d o s demaršą vok. užs. rkl. min-joje be i reikala-vimą, kad L A F veikla, kaip nukreipta pr ieš Soviet i jos teri-torialinį integralumą, būtų nutraukta, arba net paprašyt i , kad aš pats būč iau pr ivers tas Berlyną palikti. Kadangi Vokiet i jos santykiai su Sov. S ą j u n g a tada t e b e b u v o laikomi geri, tai vo-kiečių į s ta igoms esą nebūtų kaip tokio rusų re ika lav imo ne-paisyti . . .

At sakydamas į tokį pabaug in imą, aš dėsč iau iš savo pu-sės, j o g abe jo ju , ar Sov. ambasada drįstų reikalauti mano i š t rėmimo iš Berlyno, ž inodama, j o g b u v a u į te ikęs Reicho v y r i a u s y b e i formalų protestą prieš sovietų agres i ją ir kad sakytuoju r e i k a l a v i m u tą mano protestą tik dar labiau iš-

225

garsintų p a s a u l y j e . Be to, pare i šk iau a b e j o n ę , ar Reicho vy-r iausybė, b r a n g i n d a m a savo prest ižą, laikytų ga l ima tokį aki-plėš i šką sovietų re ikalavimą patenkinti , a ts ižvelg iant, j o g pati vok. užs. rkl. min-ja b u v o man pas iū l ius i te i sę pasi l ikti Ber-lyne po Lie tuvos P a s i u n t i n y b ė s s u s p e n d a v i m o . Kai dėl L A F re ika lav imo Lietuvai n e p r i k l a u s o m y b ė s , tai paaišk inau, j o g nuo to L A F v a d o v y b ė atsisakyti negal i , nes tuo pakirstų l ietuvių tautos pas i t ikė j imą savimi, tautos masių pas i ryž imą kovoti ir, be to, sukeltų j o s e nus ivy l imą ir nepas i t ikė j imą Vokiet i jos polit ika mažų jų tautų atžvi lg iu. Baigdamas dar p a s t e b ė j a u , j o g aš, ka ip Lie tuvos pas iunt inys , i š e s m ė s nega l iu daryti jokių nuolaidų Lie tuvos v a l s t y b i n ė s n e p r i k l a u s o m y b ė s klau-simu.

Po šių paaišk inimų dr. Girgenzon n e b e s i g i n č i j o . Jis pa-sakė, j o g mano nusis tatymą pilnai suprantąs . Paprašė tik saugoti, kad nepatektų Sovietams į rankas koks d o k u m e n t a l u s L A F veik los į rodymas, kuriuo Sov. a m b a s a d a galėtų pagrįst i savo demaršą . Tačiau b u v o jaučiama, j o g Girgenzonas ne tiek b u v o s u s i r ū p i n ę s e v e n t u a l i u Sov. a m b a s a d o s demaršu, kiek j i s šnairavo dėl L A F re ika lav imo Lietuvai v a l s t y b i n ė s nepriklauso-m y b ė s . Šis re ika lav imas b u v o skersai kel io vokieč ių e k s p a n s i j o s į Rytus p lanams. Jei iš pradžios vokiečių s a u g u m o organai dar nes i ryžo trumpai nukirsti L A F ryš ius su Lietuva, tai, matyti, tik dėl to, kad žinojo, j o g tai v y k o O.K.W. g l o b o j e ir kad tuomet pati Reicho pol i t inė v a d o v y b ė , matyti, dar n e b u v o nutarusi Lietuvą pag lemžt i .

Nors vok. s a u g u m a s tuo b ū d u b u v o pr ivers tas L A F veiklą toleruoti, be t ja nepas i t ikė jo . Kad tą veiklą iš arčiau galėtų sekti, Gestapo m ė g i n o infi ltruoti savo patikėtinį į pačią L A F v a d o v y b ę . Juo, matyti, b u v o parinktas ne kas kitas, be t jau minėtas i s Germantas - Meškauskas . Prie šio gana pikantiško k laus imo mano gestapiniai sausio 17 d. pokalb io da lyv ia i pr iė jo šitaip:

Per imdamas žodį iš dr. Girgenzono, jo kolega — b e n e ir v i r š in inkas — dr. G r e f f e staigiai pasi teiravo, kodėl į L A F n e į s i l e i d ž i a m e b u v u s i ų Lie tuvos s a u g u m o va ld in inkų, kur ie esą ne m e n k e s n i l ietuviai - patriotai, kaip v is i kiti l ietuviai a tbėgė l ia i . Sus ivokęs , į ką dr. Graefe taikė, atsakiau, j o g taip nėra ir kad v i sa e i lė sakytos sr i t ies b u v u s i ų v a l s t y b ė s tar-nautojų yra į L A F į s i j u n g ę ir laikomi jo nariais nuo pat jo sus idarymo pradžios. Tuomet dr. G r e f f e tiesiai paklausė, kodėl į jį nepr i imtas dr. Germantas, kuris turįs iš seniau

226

pažinčių vokiečių tarpe ir galėtų būti L A F itin naudingas . T a r p kito ko, dr. G r e f f e pas tebė jo, j o g Germantas pasipa-ž j s tąs su pačiu Heydr ichu, S a u g u m o virš ininku, ir naudojęs i s šio pastarojo pas i t ikė j imu.

Nors dr. G r e f f e po to pasitaisė, j o g savo u ž s i m i n i m u apie Germantą j i s n e s i e k i ą s m u m s ką pr imest i , bet b u v o sava ime aišku, ko j i s norėjo. Iš kitos pusės , man b u v o suprantama, j o g v o l e n s nolens tenka su dr. Germantu skaitytis, nes atstumtas j i s galėtų imtis piktų pr ieš L A F intrigų, panau-dodamas tam savo aukštas pažintis Gestapo pare igūnų tarpe. Todėl n e d v e j o d a m a s pažadė jau dr. Gref fe i , j o g b a n d y s i u dr. Germantą pakalbint i , kad pr is idėtų prie L A F organizaci jos, kaip kad d a u g e l i s j o kolegų, b u v . Lie tuvos s a u g u m o pare igūnų, jau yra pr ie L A F pr i s idė ję .

Kadangi s u s i d ė j u s i o m i s a p l i n k y b ė m i s kitaip pasie lgt i ne-b e b u v o galima, tai po poros d ienų, pasi taręs su kitais L A F v a d o v a u j a m o j o branduol io nariais, pakv ieč iau dr. Germantą užeiti pas mane pas ikalbėt i . Ta proga dav iau jam pasiskai-tyti L A F plat formos m e t m e n i s ir j am pas iū l iau prie to są jūdž io pr is idėt i . L A F platformai dr. Germantas pilnai pritarė, nors ten i r b u v o statomas b e s ą l y g i n i s v a l s t y b i n ė s n e p r i k l a u s o m y b ė s re ika lav imas Lietuvai , tačiau d a v ė man aiškiai suprasti , j o g p r e t e n d u o j a į L A F v a d o pavaduoto jus . Kitaip sakant, pare i škė noro tuojau lipti stačiai " a n t a l tor iaus" , dar nė n e g a v ę s "pa-š v e n t i n i m o " — visų kitų L A F narių pritarimo tokiam pasi-šovimui . Pare ikšdamas tokią pretenzi ją, Germantas i š s idavė, ko s iekė, kad b u v o neabe jo t inas kar jer i s tas ir todėl pavo j ingas L A F egz i s tenci ja i , kaip Gestapo akis pačiame jos centre.

Norėdamas kaip nors išs inert i i š be galo kebl ios padėt ies , kurion Germanto nelauktai pareikštoj i pre tenzi ja mane b u v o pastačiusi , b e t i š kitos p u s ė s , kad jo pr ieš LAF neįkai t inčiau, paaiškinau, j o g " v a d o p a v a d u o t o j o " k laus imas tuo tarpu dar n e b u v o k i lęs i r faktiškai nė n e b u v o aktualus, nes L A F or-ganizaci ja b u v o dar visai negaus i . Pas iūl iau dr. Germantui, kaip b u v . pr i tyrus iam v a l s t y b ė s s a u g u m o pare igūnui , imtis iniciatyvos sudaryt i L A F r ė m u o s e v a l s t y b ė s s a u g u m o komisi ją ir stoti jos p r i e k y j e p irmininku, pastudi juot i atkurs imos Lie-tuvos polit inio s a u g u m o p r o b l e m a s ir paruošti at i t inkamus tos srit ies su tvarkymo projektus .

O b j e k t y v i a i į reikalą paž iūrė jus , toksai Germanto am-bici jos patenkinimas gal ir būtų ga lė jęs išeiti L A F į naudą dėl Germanto a s m e n i n ė s pažint ies su Gestapo galva, Heyd-

227

richu. Bet Germantas, matyti, tada turė jo o m e n y j e visai ką kita. J is aiškinosi, j o g dar nega l į s pr ie L A F pris idėt i , nes turįs palaukti iki vasario paba igos ar kovo mėn. pradžios kažkokio paaiškė j imo. Deja, tam terminui suė jus , Germantas i r toliau n e r o d ė iniciatyvos pr ie L A F pr is idėt i . Todė l taip i r l iko nuoša ly nuo šios organizaci jos. L A F v a d o v y b ė g a l ė j o būti tik patenkinta, nes vė l iau paaiškė jo, j o g j i s būtų b u v ę s tik Gestapo įrankis L A F v a d o v y b e i pažaboti .

Tačiau Gestapas v y k d ė savo intrigas pr ieš L A F i r be k ieno nors talkos. Kovo mėn. 6 d. dr. Girgenzonas, matyti dar n e i š d r į s d a m a s į g n y b t i man pačiam, v i e n a ats i t ikt ine proga dės tė mano ano meto asmenin iam sekretoriui dr. Jurkūnui , tarsi esąs v is i škai n u s i v y l ę s l ie tuvia i s i r j a i s nebepas i t ik į s . Jis sakės i n u s i v y l ę s taip pat ir mano veik la . Kai dr. Jur-kūnas m ė g i n o prieštarauti, Girgenzonas pasitaisė, j o g man pa-čiam j i s neturįs ką prikišti . Bet visai kitaip esą su kitais L A F nariais. Jie esą v e d a d v i v e i d ę polit iką: laviruoją i r nesą nuoš i rdūs, kalbą man viena, o už mano nugaros — visai ką kita. Tarp kitko, Girgenzonas a tkre ipė dr. Jurkūno d ė m e s į į Amer ikos l ietuvių de legac i jos l ankymąs i pas Rooseveltą ir padarė iš to išvadą, esą mūsų politikai norį dirbt i d v i e m frontais. Dr. Girgenzonas pr iekaiš tavo šitaip: esą, j e i tai darytų ei l iniai, toliau nuo manęs stovį a s m e n y s , tai būtų ga l ima ir nekreipt i dėmes io , b e t Girgenzonui esą žinoma, kad tokius nus i s ta tymus re i šk ia ir, d ievai žino ką, ka lba seni a s m e n y s , man artimi, b u v u s i ų parti jų ve ikė ja i . Jei, esą, kas atsitiktų, tai tokie a s m e n y s nusiplautų rankas i r sakytų, j o g j i e L A F organizaci jo je n e d a l y v a u j ą ir kad viską darąs aš, kaip dip-lomatas.

Balandžio pradžioje, t rumpai pr ieš Ve lykas , b u v o susi lauk-ta iš dr. Girgenzono dar ryškesnio į spė j imo, j o g Lie tuvos n e p r i k l a u s o m y b ė s re ikalavimas i š L A F p u s ė s Gestapui j a u b u v o pas idaręs n e b e s u v i r š k i n a m a pi l iu lė . Inž. Ernes tu i Galvanauskui u ž ė j u s pas Girgenzoną paprašyt i l e id imo nuvykt i š v e n t ė m s į Klaipėdą, iš kur j i s 1940 m. rudenį b u v o ištremtas, Gir-genzonas panaudojo tą progą padaryt i per Galvanauską prie-kaištų L A F v a d o v y b e i . Girgenzonas aiškino Galvanauskui , kad L A F re ikalavimas Lietuvai n e p r i k l a u s o m y b ė s e sąs nerea lus dalykas ir i l iuzi ja. Tuo, esą, tik k la idinami žmonės . Naujojo-je E u r o p o j e mažosios tautos s u v e r e n u m ų nebeturės iančios , nes turės iančios š l iet is pr ie Vokiet i jos, kuri vadovaus iant i v i sam Europos kontinentui . Anot Galvanausko, tai b u v o Girgenzono

228

pasakyta taip nedv iprasmiška i , j o g ne l ikę jok ios a b e j o n ė s , kad Gestapas darys viską, ką tik gali, nepr ik lausomos Lie tuvos atkūrimui sukl iudyt i .

Gestapo ats is toj imas p i e s t u pr ieš L ie tuvos n e p r i k l a u s o m y b ę b a i g ė man pačiam vis iškai i š ryškėt i , kai 1941 m. balandžio 18 d. b u v a u u ž ė j ę s į Gestapo įstaigą, b e s i r ū p i n d a m a s pa-l e i d i m u kai kurių areštuotų Suvalkų tr ikampio l ie tuvių. Pasi-k a l b ė j i m e iš vokiečių p u s ė s v ė l d a l y v a v o dr. G r e f f e i r dr. Girgenzon.

Ta proga dr. G r e f f e pirmas, savo pat ies iniciatyva, pa l ie tė L A F la ikyseną Lie tuvos n e p r i k l a u s o m y b ė s k laus imu. Kad i r šve ln iu b ū d u , b e t j i s a tkre ipė mano atidą į tai, kad even-tual iame karo ats i t ikime tarp Vokiet i jos ir Sov. S ą j u n g o s Lie-tuva n e i š v e n g i a m a i pas idarytų vokiečių armijos etapų sritimi, kuriai v o l e n s nolens tektų pakelt i įva i r ius s u v a r ž y m u s ir karo naštas. Tokiomis a p l i n k y b ė m i s atkūrimas L i e t u v o s v a l s t y b i n ė s n e p r i k l a u s o m y b ė s , esą, būtų praktiškai ne įmanomas dalykas. Be to, j i s aiškino, j o g ir karui Rytuose praė jus , suteikti Lietuvai pilną la i svę tuojau pat dar nebūtų gal ima, kol b e n d r a padėt i s E u r o p o j e dar nebūtų nus i s tovė jus i i r g y v e n i m a s nebūtų s u g r į ž ę s į normalias v ė ž e s . Dr. G r e f f e iš to padarė išvadą, j o g tokių p e r s p e k t y v ų ak iva izdo je būtų t iks l ingiau nepriklauso-m y b ė s Lietuvai re ika lav imo neakcentuoti , nes gyvento ja i galėtų v ė l i a u pas i just i apvilt i , kai, b o l š e v i k u s iš L ie tuvos pašal inus, krašto pol i t inė n e p r i k l a u s o m y b ė faktiškai nebūtų atkurta.

Po šios g e s t a p i n ė s polit ikos " p a m o k o s " dr. Gref fe i , lyg pašauktam prie te le fono į kitą kambarį , i šė jus, jo i švedžio-j i m u s tęsė toliau dr. Girgenzonas . Šis j a u k a l b ė j o be jokių p a š v e l n i n i m ų , taip sakant, d ė s t ė savo pol i t inę išmintį, kaip tikras pol ic ininkas. Jis p r a d ė j o nuo i šd idaus pas igyr imo, kad gerai pažįstąs Pabalt i jo kraštų g y v e n t o j u s ir jų t ikruosius interesus, kaip pats g i m ę s ir i šaugęs Rygoje . T i e k l ietuviai , tiek latviai esančios grynai ūkininkų tautos, o ūk in inkams gi esą niekas kitas nerūpi , ka ip mater ia l inė gerovė. Politika ūkininkui esanti visai sve t imas dalykas . N e p r i k l a u s o m y b ė s re ika lav imas — tik šov in i s t inės inte l igent i jos i šmonė. Kad tai tikrai taip yra, l iudi ja i r l ietuviai , kur ie i š g e l b ė j o savo kailį nuo bol šev izmo, pas inaudodami vokiečių repatr iaci ja iš Lietuvos . Jie ap ie Lie-tuvos n e p r i k l a u s o m y b ę n e b e s v a j o j ą . Reikalav imas Lietuvai ne-p r i k l a u s o m y b ė s esanti tik i l iuzi ja. Vokiet i ja i karą l a imė jus ir Pabalt i jo kraštus ūkiškai p r i š l i e jus pr ie Didžiojo Reicho, tų kraštų ūkininkų g e r o v ė nepaprasta i ir taip greitai pakiltų,

229

j o g t rumpiaus iu laiku v isos s v a j o n ė s apie n e p r i k l a u s o m y b ę i š jų ga lvų išgaruotų. Anot Girgenzono, savo nauja padėt imi j i e tik galėtų džiaugtis , kadangi joks b o l š e v i z m a s ar koks kitoks p a v o j u s j i e m s n e b e g r ė s t ų .

P e r s i m e s d a m a s į Reicho polit ikos p la tesn ius horizontus, Girgenzonas toliau m ė g i n o mane įtikinti, j o g mažosios tautos Naujo jo je E u r o p o j e s u v e r e n u m u nega lės iančios naudotis . Tai joms, jo nuomone, nė nere ikal inga. Savo v a l s t y b ė s , kad ir ma-žos, i š la ikymas joms b u v ę s p e r s u n k u s dalykas . Jis pr iminė d i d e l e s iš laidas, kokių Pabalt i jo v a l s t y b ė s turė jo kar iuomenei iš laikyti, g inklams įs igyti , a lgoms gaus iam va ld in inkų aparatui, d ip lomat inėms a t s t o v y b ė m s u ž s i e n i u o s e ir t.t. Pr i s i š l ie jus j o m s prie ga l ingos Vokiet i jos, jos j aus tųs i saugiau. Atpultų j o m s reikalas laikyti savas kar iuomenes ir, be to, sus idarytų są lygos sumažinti įvair ias kitas iš laidas, ypač, j e i v i sos trys Pabal t i jo v a l s t y b ė s būtų su jungtos į v ieną organizmą. Tuo b ū d u , Gir-genzono manymu, būtų gal ima pasiekt i nepaprastų piniginių santaupų, kurias būtų gal ima sunaudoti g y v e n t o j ų gerove i stiprinti, krašto ūkiui kelti ir tuo ke l iu ugdyt i tų tautų kul-tūrą.

Kai, n e b e a p s i k ę s d a m a s tuo pol ic ininko atv i rumu, v ieną kartą ir kitą m ė g i n a u oponuoti, Girgenzonas nė n e m a n ė klausyt is , ką aš sakau, o tik tęsė savo l itaniją. Į p a s i k a l b ė j i m o galą j i s d a v ė man visai konkrečiai suprasti , j o g l ietuviai turį žinoti, kad Vokiet i ja l iesianti savo kareivių kraują kovo je su rusų raudoną ja armija ne š iaip sau ir kad L i e t u v a įe inanti į vokiečių L e b e n s r a u m ą ( g y v y b i n ę e rdvę) . . .

A p i e savo pas ika lbė j imą su manim dr. Girgenzonas, ma-tyti, b u v o surašęs praneš imą ir j į i š s i u n t i n ė j ę s kitoms su-interesuotoms vokiečių įs taigoms. Dėl to ne t rukus po minėto p a s i k a l b ė j i m o pulk. ltn. Graebe k lausė manęs, koks dar kon-fl iktas kilo tarp m a n ę s ir saugumo. A p i e tą pat te iravosi ir dr. Sehuette (iš Diens t s te l le von Ribbentrop). Ir v i e n a m ir kitam paaiškinau, j o g jokio konfl ikto tarp m a n ę s i r s a u g u m o n e b u v o kilę, o tik pas i re i škė skirt ingos nuomonės dėl L A F reika-lavimo Lietuvai v a l s t y b i n ė s n e p r i k l a u s o m y b ė s . Graebei pabrė-žiau, j o g šio šūkio j o k i u b ū d u nega l ima ats isakyti , j e i tikrai norime, kad l ietuvių tauta ryžt ingai kovotų pr ieš bendrą p r i e š ą , b o l š e v i k u s . Sakiau, j o g kraujo aukų gal ima reikalauti tik už tautos idealus : be aiškiai formuluoto ir ske lb iamo Lie-tuvos v a l s t y b ė s atkūrimo t ikslo joks v i suot inis l ietuvių tautos suki l imas n e į v y k t ų , nors j i a iškiausiai pr ieškomunis t i ška i i r

230

pr ieš sov ie t i ška i nus is tačius i . Panašiai paaišk inau ir dr. Schuet-tei.

Pulk. ltn. Graebe iš savo p u s ė s patvirtino, j o g j i s gerai mane supratęs, r e i š k ė n u s i s t e b ė j i m ą tokiu Gestapo n e n u s i m a -n y m u pol i t inė je p s i c h o l o g i j o j e ir patarė man, kad v i sam tam nete ikčiau r e i k š m ė s , tęsčiau L A F užs ibrėžtą j į planą toliau, b e t v e n g č i a u turėti reikalų su Gestapu. Dr. Schuette irgi apgai-lestavo Gestapo kiš imąsi į ne savo reikalą: Schuette pabrėžė , j o g tai, kam l ietuviai ruošiasi anoje p u s ė j e Vokiet i jos s ienos, nesąs vokiečių s a u g u m o organų reikalas .

Ar tie dr. Graebės ir dr. Schuet tės pas i sakymai re i škė paprastą n e s u s i g i e d o j i m ą tarp v o k i š k ų j ų įstaigų, ar savotišką žaidimą su n e l y g i u partneriu, koks aš tada b u v a u , sunku būtų pasakyt i . Pagal iau man tai nė n e b u v o taip svarbu, nes ar v ienaip, ar kitaip j u o d u tą indicentą su Girgenzonu ir G r e f f e būtų a i šk inęs i , L A F v a d o v y b ė s nus is ta tymas nuo to nebūtų paki tė jęs . S v a r b u b u v o tik tai, kad p a r y š k ė j i m a s skirt ingų nu-sistatymų pačių vokiečių tarpe patvirtino, j o g Gestapo stoj imas L A F skersai kel io vaizdžiai parodė, kad tai dar n e b u v o ga-lutinis Reicho v y r i a u s y b ė s non p o s s u m u s . . .

Pa jutęs, j o g L A F v a d o v y b ė jo " p a t a r i m ų " n e p a i s ė i r nė n e s i r u o š ė sus i la ikyt i nuo s iek imo v a l s t y b i n ė s n e p r i k l a u s o m y b ė s Lie tuva i , Ges tapas ė m ė s i piktų intrigų pr ieš mane, ka ip L A F vadą. Tos intrigos y p a č padidė jo, kai ats irado B e r l y n e gene-rolas Raštikis, p a b ė g ę s iš Lietuvos . Nuo pat jo ats iradimo ba landžio mėn. gale s a u g u m o akys tuojau n u k r y p o į tą mūsų b u v . k a r i u o m e n ė s vadą i r j am sugauti b u v o pale is tos v i sos m e š k e r ė s . Gestapo p lanas b u v o toks: intr igomis i š pasalų pr ieš mane l ietuvių tarpe Ber lyne mane nušal int i nuo vado-v a v i m o L A F ir į jo v a d u s iškelt i gen. Raštikį, kurį Gestapas la ikė sau p a k l u s n e s n i u . Intrigos b u v o v y k d o m o s su dr. Germanto i r Čenkaus paga lba . Č e n k u s b u v o mūsų s a u g u m o Vi ln iaus apygardos aukštas pare igūnas , b e t p e r ė j ę s į Gestapo tarnybą. Jie pakartotinai, v i e n a s po kito, įka lb inė jo gen. Raštikį, kad šis sutiktų " T ė v y n ė s l a b u i " imtis polit inio v a d o v a v i m o ir piršo kalbėt i s tuo t ikslu su kažkokiu aukš tesn iu vokiečių val-džios pare igūnu, kaip vė l iau paa i škė jo — su dr. Gref fe , skaitytojui jau ž inomu Gestapo taktikos v y k d y t o j u . . .

Gen. Raštikiu pas i t ikė jo tik b u v . krikščionių demokratų pakraipos L A F nariai, o v is i kiti b u v o pr ieš j į nusis tatę ir darė jam stiprių pr iekaištų dėl pas ipr ieš in imo žyg iu i į Vi lnių ir apskritai s u p a s a v i m o e n e r g i n g a i atstovauti tautos idea lams

231

kri t i škesniais Lietuvai momentais . Buvo aišku, j o g gen. Raš-tikio s u g u n d y m a s į L A F vadus būtų p r i v e d ę s pr ie šios or-ganizaci jos s u s k a l d y m o pr ieš jai s u s p ė j a n t atlikti savo funkci ją tautos suki l imui pravest i . Nuo tokio p a v o j a u s aps isaugot i b u v a u sušaukęs L A F T a r y b o s specialų posėdį , kur iame daly-vavo i r gen. Raštikis. A p s v a r s č i u s padėt į , b u v o visų pasi tar imo dalyv ių nusistatyta laikytis v i e n y b ė s , būtent , į jok ius paski-rus p a s i k a l b ė j i m u s su vokiečia is nes i le i s t i , o j e i pas ire ikštų iš jų p u s ė s b a n d y m ų suvedžiot i ką per a g e n t u s pačių lietu-vių tarpe, tai apie tokius a t v e j u s tuojau pranešt i L A F vado-v y b e i , reikalauti aptarti ir nusistatyti, kaip laikytis . Iki rusų -vokiečių karo pradžios gen. Raštikis, atrodo, taip ir la ikėsi . T o d ė l pašal inei rankai p le iš to į L A F s t ip inus varyti nepa-vyko, b e n t iki b i ržel io 23 dienos tautos suki l imo la imėj imo.

Pati p ikčiaus ia iš visų Gestapo intrigų pr ieš L A F b u v o ta, kurią j i s padarė b i rže l io 14 d. p e r Čenkų. Tą dieną Č e n k u s , a t v y k ę s pas mane į mano butą, kažkodėl d r a u g e su gen. Raštikiu, padarė svarbių pare i šk imų, ka ip j i s sakė, Rei-cho v i d a u s rkl. min-jos p a v e d i m u . Tai j i s padarė ak iva izdo je gen. Raštikio. Kai pare ikalavau, kad v i sa tai, ką man sakė, patvirtintų raštu, j i s ats isakė tai padaryti . T u o m e t papraš iau tai užrašyti gen. Raštikį, kaip p a s i k a l b ė j i m o betarpišką liudi-ninką. Kai užrašas b u v o padarytas, j į paskaičiau papunkčiu i pačiam Čenkui , i r j i s patvirt ino, j o g v i skas užrašyta taip, kaip j i s b u v o man sakęs . Mano pr ispaustas, j i s , be to, pri-sipažino, j o g tuos p a r e i š k i m u s padaryt i j am b u v o p a v e d ę s tarėjas (Regierungsrat) dr. Gref fe . Po to padariau at i t inkamus savo p a r e i š k i m u s . Kadangi į tą visą atsit ikimą n e b u v o gal ima kitaip žiūrėti, kaip į Gestapo pas ikės in imą uždėt i man kilpą ant kaklo tuo metu, kai be l iko vos savai tė laiko iki rusų -vokiečių karo, tai to n e g a l ė j a u palikti s t ipriau n e r e a g a v ę s . Kaip reagavau, skaitytojas patirs iš čia pate ikiamo l ie tuv i ško vert imo mano formalaus laiško pačiam dr. Gref fe i , su pridė-tu pr ie jo pro memoria apie minėtą į vyk į :

Berlynas, 1941 m. b i rže l io 18 d.

Didžiai Gerbiamas Daktare! Tur iu g a r b ė s pasiųst i Tamstai nuorašą mano užrašo apie

pono Č e n k a u s biržel io 14 d. pas ika lbė j imą su manim. Aš tai darau i švengt i bet kokiems nesus ipra t imams bei

e v e n t u a l i e m s k la id ing iems a i šk inimams.

232

Kartu le idž iu sau čia, Tamstos žiniai, pr i jungt i nuorašą v ieno m e m o r a n d u m o Lie tuvos k laus imu.

Tą m e m o r a n d u m ą aš turė jau g a r b ė s pateikti kompetet in-goms užs ienio polit ikos k laus imais į s ta igoms, kad laiku pa-ryškinčiau l ietuvių nusis tatymą ir minėtas į s taigas apie tai painformuočiau.

Norėjau taip pat betarpi ška i pas ika lbėt i ir su Tamsta, bet, kaip, t ikiuosi, Jūs supras i te , p a s k u t i n ė m i s d i e n o m i s aš kaip tik b u v a u p e r d a u g užimtas kitais svarb ia i s reikalais .

Sava ime suprantama, j o g aš, kaip ir iki šiol, e su Tamstos d i spoz ic i jo je aptarti k laus imams, kur ie Tamstą domintų.

Naudojuosi šia proga pareikšt i J u m s savo gilią pagarbą. Jus g e r b i ą s

(pas.) K. Š k i r p a L i e t u v o s Pas iunt inys

Priedai: 2

Ponui Dr. G r e f f e , Borkaerstr. 35 Berlin

Priedas 1

Memorandumas apie Valstybės Slaptosios Policijos nurodymus

dėl Lietuvos ateities

Š. m. biržel io 14 d. b u v o ats i lankęs pas Lie tuvos Pa-siuntinį K. Škirpą jo b u t e kažkoks Č e n k u s , b u v . l ietuvių v a l s t y b ė s s a u g u m o pol ici jos pare igūnas , i r p e r t e i k ė ministe-riui nuostabą sukel iančius nurodymus, kur iuos j i s pats sufor-mulavo šitaip:

1. Tuo momentu, kai vokiečių kar iuomenės daliniai įžy-giuos į Lietuvą, l ietuviai a tbėgė l ia i nepr iva lo savaval i ška i sudaryt i jokios Lie tuvos V y r i a u s y b ė s , t iek i š l ietuvių a tbėgė l ių tarpo Vokiet i jo je , tiek iš a smenų, esančių pačio je L ie tuvo je , neturint tam kompetent ingų Vokie t i jos įstaigų sut ikimo.

2. Vokiečių k a r i u o m e n ė s da l in iams įžyg iuo jant į Lietu-vą, l i e tuv iams a t b ė g ė l i a m s Vokie t i jo je neva l ia skelbt i jokio ats i šaukimo į l ietuvių tautą, n e g a v u s tam kompetent ingų Vo-kiet i jos įstaigų sutikimo.

233

3. Vaclovai ir nariai l ietuvių a tbėgė l ių organizaci jų Vokie-t i jo je pr ivalo laikytis pagr indinių Vokiet i jos polit ikos l ini jų, o taip pat kompetent ingų Vokiet i jos įstaigų nurodymų ir nuo jų nenukrypt i .

4 . Valdžios gal ia L i e t u v o j e b u s iki karo pabaigos v y k d o m a kompetent ingų Vokiet i jos va ldž ios organų. Prie krašto v a l d y m o b u s pritraukti Vokiet i jos pas i t ikė j imą turį a s m e n y s iš l ietuvių tarpo.

5. Šiam tikslui l ietuvių a tbėgė l ių v a d o v y b ė Vokie t i jo je turi sudaryti patikimų Vokiet i ja i l ie tuvių atbėgėl ių sąrašą ir j į pateikti k o m p e t e n t i n g o m s Vokiet i jos į s taigoms.

Šiuos n u r o d y m u s Čenkus, kaip j i s pats sakė, padarė Reicho v i d a u s rkl. min-jos p a v e d i m u . Į L i e t u v o s Pasiuntinio klausimą, kad Č e n k u s p a s a k y t ų , kas, būtent , b u v o tas, kur i s tai jam b u v o p a v e d ę s , Č e n k u s iš pradžios nenorė jo to pasakyt i . Tik po to, kai Pas iunt inys pas tebė jo, j o g n u r o d y m a m s nete iks jokios re ikšmės, j e i Č e n k u s konkrečiai neatsk le i s pavardės to, kas p a v e d i m ą j a m b u v o davęs , Č e n k u s nenoromis pris ipažino, j o g tą jam b u v o pat ikė jęs dr. Gref fe .

Į Č e n k a u s per te iktus n u r o d y m u s Lie tuvos Pas iunt inys pa-darė šias pastabas :

1. j i s negal i sus i la ikyt i n e p a r e i š k ę s n u s i s t e b ė j i m o dėl to, kad slaptoji Vokiet i jos s a u g u m o pol ic i ja padarė jam aukščiau s u m i n ė t u s n u r o d y m u s per trečią asmenį, o ne betarpiškai , nežiūrint, kad dr. G r e f f e pažįs ta Lietuvos Pasiuntinį pats ir b u v o turė jęs su juo kel i s p a s i k a l b ė j i m u s kaip tik l ietuvių k laus imais išs iaiškinti .

2. Klausimai, kur ie pal iečiami s laptosios s a u g u m o poli-ci jos padarytuose n u r o d y m u o s e , yra ypat ingos re ikšmės ir pri-klauso vokiečių užs ienio polit ikos sričiai. Todėl Lie tuvos Pa-s iunt inys stipriai abe jo ja , ar tai įe ina į s laptosios s a u g u m o pol ici jos kompetenci ją , ir yra nuomonės , kad dėl to j i s tegal i ka lbėt i s tik su vokiečių užs. rkl. minis ter i ja .

3 . Lietuvia i a tbėgė l ia i Vokiet i jo je , kur ie pas iduoda Lie-tuvos Pasiuntinio pol i t iniam autoritetui, nes iek ia nieko nelega-laus Vokiet i jos atžvi lg iu, o ką daro, tai tik su pi lnu Vokiet i jos kompetent ingų įs taigų sut ikimu.

4. Kai dė l tų k laus imų, kur ie pal iečia v a l s t y b ė s saugumą ir d a u g i a u s i a apima a b i p u s e s pastangas saugoti, kad bolše-vizmo šnipai n e p r a s i s k v e r b t ų į l ie tuvių atbėgėl ių tarpą, kon-taktas su s laptosios s a u g u m o pol ici jos organais b u s iš L ie tuvos Pasiuntinio p u s ė s pala ikomas.

234

5. Lie tuvos Pas iunt inys pare i škė, j o g iš savo ikšiolinių kontaktų su k o m p e t e n t i n g o m i s vokiečių į s ta igomis j i s yra į g i j ę s visai kitokį į spūdį apie Vokiet i jos nus is tatymą Lietuvos ateit ies k laus imu, n e g u tas, kokį šį kartą parodė slaptoji s a u g u m o polici ja, būtent : j i s turi tvirtą į spūdį , kad Lietuva, ka ip la isva ir nepr ik lausoma va l s tybė , b u s atkurta.

Be to, b u v o pabrėžtas faktas, kad v i sa tai, ką Č e n k u s p e r t e i k ė Lie tuvos Pasiunt iniui , b u v o n e s u d e r i n a m a su Reicho V y r i a u s y b ė s narių pare i šk imais apie Vokiet i jos pažadėtą ma-žosioms v a l s t y b ė m s buitį Naujo jo je E u r o p o j e .

6 . Tol iau Lie tuvos Pas iunt inys pare i škė, j o g j i s laikosi Vokiet i jos atžvi lg iu labai lojaliai ir kad niekas iš l ietuvių a tbėgė l ių Ber lyne nes i ruoš ia čia sudaryt i L ie tuvos V y r i a u s y b ė s be Reicho V y r i a u s y b ė s sutikimo.

7. L ie tuvos Pas iunt inys teturi g a l i m y b ė s polit iškai paveik-ti l i e tuv ius a t b ė g ė l i u s Vokie t i jo je ; tačiau jam negal i būti užkrauta a t s a k o m y b ė už tai, ką pav ienia i polit iniai ve ikė ja i ar jų g r u p ė s galėtų padaryt i L i e t u v o j e .

8. Kai dėl prakt iško b e n d r a d a r b i a v i m o parenkant t inkamus a s m e n i s l ie tuvių adminis t raci jos aparatui, tai L ie tuvos Pasiun-tinys — kiek turi re ikal ingų žinių apie a s m e n i s — sutinka čia page lbė t i , kaip faktiškai jau yra b u v ę santyk iuose su v i e n a kita įstaiga. —

Antrojo pr iedo l i e tuv i škas ver t imas čia n e p a d u o d a m a s i švengt i pas ikarto j imui, nes žymiai i š samesnį m e m o r a n d u m ą tuo pačiu k l a u s i m u (Lietuvos ateit ies) b i rže l io 19 d. į te ikiau pačiai vok. užs. rkl. minis ter i ja i ir jo tekstą p a d u o d u t o l e s n ė j e ski l ty je .

Nuorašus laiško, adresuoto dr. Gref fe i , su a b i e m pr iedais , pas iunčiau O.K.W. (pulk. ltn. Graebei) ir Diens t s te l l e von Ribbentrop (dr. Schuettei), ka ip su interesuotoms į s ta igoms apie ka lbamą provokacinį Gestapo žygį patirti.

La i šku dr. Gref fe i taškai b u v o pastatyti ant visų i ir re ika lavo atit inkamo išs ia i šk inimo. Dėl to b i rže l io 19 d. po pietų b u v a u i škv ies tas į vokiečių s a u g u m o vyr iaus ią ją v a d y b ą (Reichss icherhei t shauptamt) pas pol ici jos komisarą Legat, ė jusį tautinių grupių skyr iaus v i r š in inko pare igas . Pasikalbė-j i m e d a l y v a v o ir dr. Girgenzonas iš dr. G r e f f ė s į s taigos.

Po įžanginio pat iks l in imo kai kurių mano rašto punktų, Legat pastatė man visai nelauktą k laus imą, būtent , kam aš le idaus i į polit inio p o b ū d ž i o p a s i k a l b ė j i m ą su Č e n k u m , ypač tokia d i skreč ia karo tema, ka ip rašte užf iksuota, ir kodėl,

235

iš viso, ne i špraš iau Čenkaus lauk? Iš pat ies tokio k laus imo b u v o aišku, j o g vokiečiai nuo Č e n k a u s pare išk imų šalinasi. T o d ė l tega lė jau pareikšti apga i les tav imą, kad Č e n k a u s neiš-prašiau. Pasi teis inau, j o g tada turė jau į spūdį , kad Č e n k u s b u v o a t v y k ę s pas mane tikrai dr. Gref tes pavestas .

Po to Legat paskai tė man v ieną vietą iš C e n k a u s paro-dymų, kur j i s tvirtina, j o g b u v o pas mane ats i lankęs tik pakalbėt i kaip l ie tuvis su l ie tuviu, ir tai padaręs savo pa-ties iniciatyva, o ne vok. v i d a u s rkl. min-jos paves tas . Tai nug i rdęs , tuojau pat konstatavau, j o g Č e n k u s melavo. Paste-bė jau, j o g pr ie p a s i k a l b ė j i m o b u v o gen. Raštikis, kuris savo ranka užrašė Č e n k a u s p a r e i š k i m u s ir kad užrašų te i s ingumą Č e n k u s patvirt ino. Baigdamas pasakiau, j o g Čenkaus poelgį laikau aiškia provokaci ja ir papraš iau, kad ši mano i švada būtų p a ž y m ė t a aktuose.

D a l y v a v ę s aname p a s i k a l b ė j i m e dr. Girgenzonas atrodė pa-raudęs, kaip vėžys , i r visą laiką tylė jo, l y g pi lna b u r n a v a n d e n s . Kai, p a s i b a i g u s p a s i k a l b ė j i m u i , j i s ats i sveikino, Legat dar pasi teiravo, kiek b u v o padaryta rašto nuorašų, kam j i e b u v o pasiųst i ir ar l ikus ie j i egzempl ior ia i yra mano saugiai laikomi. Paaiškinau, j o g nuorašus t e b u v a u pas iuntęs tik O.K.W. ir Dienst-s te l le von Ribbentrop ir kad Legat gali būti tikras, j o g l ikęs mano saug io je sp into je e g z e m p l i o r i u s į svet imas rankas nepateks .

Komisaro Legat sus i rūp in imas , kad mano raštas dr. Gref fe i , su nuorašais kitom d v i e m vokiečių įstaigom, neišei tų į vie-šumą, b u v o suprantamas dalykas . Mat, tai jau b u v o visai arti rusų - vokiečių karo, taip, kad sakyto rašto a tsk le id imas būtų g a l ė j ę s pridaryti Reicho užs ien io polit ikai d i d e l ė s žalos, gal net i š p r o v o k a v ę s gr iežčiaus ią Sov. ambasados demaršą vok. užs. rkl. min-joje.

Č e n k a u s provokaci ja, sudar ius i man tikrai nemažo susi-rūpinimo, iš t ikrų jų p a s i b a i g ė be ypat ingų p a s e k m i ų . J i net i šė jo Lie tuvos reikalui į naudą, nes p r i v e d ė prie a i škumo bei dar kartą parodė, j o g Gestapo k l iudymai t e b u v o šios pik-tos nacių inst i tuci jos savava l iav imas , be t dar ne Reicho vy-r i a u s y b ė s v ienoks ar kitoks ga lut inis nusis tatymas Lie tuvos atei t ies k laus imu.

Sakytoji provokaci ja — j e i Gestapui ir būtų p a v y k u s i — iš tikro nieko n e b e b ū t ų ga lė jus i bepakeis t i , nes L A F pogr indžio organizaci ja krašte b u v o ne tik iš anksto t inkamai

236

— tik visai pr ieš inga i Gestapo r e i k a l a v i m a m s — instruktuota, be t jau net p a s i r e n g u s i stoti už kovos bar ikadų d ė l Lie tuvos la i svės i r v a l s t y b i n ė s n e p r i k l a u s o m y b ė s , nepaisant, ar Maskvos-Berlyno pakto sandėr in inkams tatai miela ar nemie la .

ATGAL Į WILHELMSTRASSE

Karo strategi jos s u k t y b ė ver tė Reichą vaidint i d raug i škumą bei gerus santykius su b o l š e v i k i n e Rusi ja , kad laimėtų laiko kariškai pilnai pasiruošt i d idž ia jam žyg iu i pr ieš tą vokiško jo nacionalsocial izmo, kartu ir Vakarų c iv i l izaci jos, fanatišką pr iešą. Tos Reicho strategi jos p a s e k m ė s b u v o d v i g u b o s i r L A F vykdyta i Lie tuvos la i sv in imo ve ik la i :

P i r m a — dėl jos užs . rkl. minis ter i ja n e g a l ė j o le is t i s su manim, kaip ir su kitais Pabal t i jo atstovais, į b e t kokius d ip lomat inius i n t y m u m u s tų kraštų atei t ies k laus imais ,

A n t r a — ver tė Reicho pol i t inę v a d o v y b ę v ienokį a r kitokį tuo reikalu galutinį s p r e n d i m ą atidėlioti iki pat rusų-vokiečių karo išvakarių, kad kokiu n e a t s a r g u m u nesuke l tų konfl ikto su Sovietų S ą j u n g a pirma laiko.

Tačiau nesus ipra t imams i švengt i i š s ia i šk in imas su vok. užs. rkl. minister i ja, kaip tarptaut inės te i sės pož iūr iu k o m p e t e n t i n g u Vokiet i jos organu re ika lams su kitomis v a l s t y b ė m i s tvarkyti , b u v o būt inas, je i ne L A F v e i k l o s pradžio je, tai rusų - vo-kiečių karui, tuo pačiu ir mūsų tautos suki l imui , artėjant. Juo tas momentas labiau artėjo, tuo i š s ia i šk inimo su užs ienių reikalų minis ter i ja reikalas darėsi aš t resnis . Tačiau pras iverži-mas į šią Reicho užs ien io polit ikos v y k d y m o įstaigą n e b u v o lengvas , nes iki pat rusų - vokiečių karo pradžios jos d u r y s man nenorė jo prasivert i , než iūr int mano ten turėtų pažinčių ir gerų santykių su jos vadovau janč ia i s pare igūnai s .

Iš kitos p u s ė s būtų i l iuzi ja manyti , j o g tokio d ide l io masto mil i tar inius p a s i r e n g i m u s , kokius Reichas tada v y k d ė iš i lgai Sovietų S ą j u n g o s s ienos savo d idž ia jam žyg iu i į Rytus, būtų b u v ę gal ima iš laikyti p a s l a p t y j e nuo Sovietų. Loja lus už-s ienio reikalų min-jos d iplomatinis i š s ia i šk in imas su manim, kaip k a i m y n i n ė s tautos atstovu, nebūtų sudaręs , mano nuomo-ne, nė kiek rizikos pakenkt i minėtos Reicho pas lapt ies iš-saugo j imui . Pr ieš ingai — v e n g i m a s su manim kalbėt i s darė

237

į spūdžio, j o g Reichas ruošiasi ne v ien s ta igmenai Sov. Ru-sijai, b e t sykiu p l a n a v o kažką n e d r a u g i š k o ir L ie tuvos atžvil-giu, nežiūr int L A F labiaus ia i draugi škos la ikysenos Vokiet i jos atžvi lg iu.

Pirmą o b j e k t y v ų ženklą, kad reikia būt inai pradėti at-sargiai tyrinėti užs. reikalų min-joje, sudarė p a s i r e i š k ę s ypa-tingas į s i t e m p i m a s rusų - vokiečių santykių ryš ium su vokie-čių k a r i u o m e n ė s t e l k i m u Balkanų l ink. Savo pažinčių vokiečių kar iuomenės v a d o v y b ė j e d ė k a ga lė jau jaust i , j o g Balkanuose b r e n d o nepaprast i į vyk ia i i r kad būta tada sus i rūpinimo, ar karas n e p e r s i m e s ir į Rytus. To a k i v a i z d o j e pulk. ltn. Graebe d a v ė man suprast i , j o g būtų laikas užmegzt i L ie tuvos reikalu kontaktą su vok. užs. rkl. minis ter i ja . Tai b u v o kovo m ė n e s i o pradžio je .

Dar st ipriau mane paakino tai padaryt i b u v . Vokiet i jos pas iunt inys L i e t u v o j e dr. Zechl in, kurį b u v a u ba landžio 5 d. p a k v i e t ę s pas s a v e p ie tų . Bes i šnekuč iuo jant apie bendrą to meto padėtį i r L ie tuvos ateit ies k laus imu, Zechl inas d ė s t ė mintis, j o g g inkluotas konf l iktas su Sov. Rusi ja darosi n e i š v e n g i a m a s ir kad eksp loz i ja galinti į vykt i net labai greitai. Jis bičiu-liškai patarė man laiko n e b e g a i š t a n t sueit i į kontaktą su užs. rkl. minis ter i ja . J is net p a ž a d ė j o iš savo p u s ė s pakalbėt i su polit ikos direktor ium dr. W o e r m a n n u bei paruošti mano atsilan-kymą pas šį pastarą j į ar pas kurį kitą vadovaujant į ministe-r i jos pare igūną. Žinoma, šis Zechl ino pažadas b u v o grynai pr ivataus p o b ū d ž i o . Remtis v i e n tuo n e b u v o gal ima, nors Zechl inas ir b u v o man gerai ž inomas, kaip diplomatas, ne-sišvais tąs tuščiais žodžiais .

Pas i re i škę vokiečių s laptosios s a u g u m o pol ici jos nepasi-tenkinimai dė l L A F re ika lav imo Lie tuva i v a l s t y b i n ė s nepri-k l a u s o m y b ė s irgi skatino mane t ies iogiai išs iaiškinti vok. už-sienių rkl. min-joje. T o d ė l ba landžio 22 d. b u v a u pas iprašęs ir ga lė jau pakalbėt i su pas iunt in iu von Grundherr iu, Pabal t i jo i r Skandinav i jos skyr iaus v e d ė j u . Suglaustai a p i b ū d i n ę s tai, kaip va izduo juos i L ie tuvos atstatymą, atsargiai prask le idž iau von Grundherr iui , j o g tuo t iks lu turiu s u m e z g ę s kontaktą su kai kur iomis vokiečių į s ta igomis. Jei, sakiau, to l imesni poli-tiniai į vyk ia i Europos ry tuose dar labiau suaktualintų Lie-tuvos atei t ies k lausimą, tai norėčiau laiku išs iaiškinti tuo rei-kalu su užs . rkl. minis ter i ja . Konkrečiai daviau suprasti , j o g norėčiau būti tuo t iks lu pr i imamas von Ribbentropo arba kurio kito jo įgal ioto minis ter i jos pare igūno, kuriam galėčiau iš-

238

dėstyt i l ietuvių nusis tatymą bei padaryt i kai kurių p a s i ū l y m ų . Viso to atidžiai k lausydamas , von G r u n d h e r r be tg i nerodė, kad konkrečiau mano s u g e s t i j o m i s domisi . Jis tik šį tą pasi-ž y m ė j o i r p a p r a š ė palikti jam savo te le fono numerį , sakydamas, j o g tai gali būti j am re ika l inga.

N e s u s i l a u k ę s jokio atgarsio i š von Grundherr io, m ė g i n a u siekti t ikslo dar ir apl inkiniais , paruoš iamais ia i s kel ia is , many-damas, kad gal tatai galėtų man p a g e l b ė t i surasti k iek pozity-v e s n ę kalbą su užs. rkl. min-jos pare igūnai s . Tokiam patar-p in inkav imui man atrodė y p a č t inkamas Japoni jos ambasado-rius genero las Hiroshi O s h i m a , kuris tada naudojos i vokie-č iuose nepapras tomis malonėmis . Iš kitos p u s ė s j i s b u v o nu-s i te ikęs labai draugiškai . Mat, pr ieš pask i r iamas 1938 metais Japoni jos a m b a s a d o r i u m Ber lyne, j i s b u v o e i lę metų japonų karo attache tuo metu, kai ir aš b u v a u Lie tuvos karo attache. Ši ta rnyba b u v o mus s u v e d u s i į tikrai nuoširdžią draugys tę , taip, kad p e r įva i r ius kar inius prat imus vokiečiai iš tradici-jos r e z e r v u o d a v o automobil į v i sados m u d v i e m kartu. T a i p pat b u v o gražiai s u s i b i č i u l i a v u s i o s ir m u d v i e j ų žmonos. Kai 1938 m. gruodžio p a b a i g o j e b u v a u grąžintas ir aš į Berlyną diplomatinio atstovo pare igoms, ta sena m u d v i e j ų pažint is ir a s m e n i n ė b ič iu lys tė tuojau ats inauj ino. Ji i š s i la ikė ir po Lie tuvos P a s i u n t i n y b ė s s u s p e n d a v i m o 1940 m. rugpiūč io 14 d.

Pirmą p a s i k a l b ė j i m ą man r ū p i m u re ikalu turė jau su gen. O s h i m a ba landžio 23 d. Japonų ambasados puošnia i į rengtose patalpose. Galė jau i lgokame p a s i k a l b ė j i m e nušv ies t i Oshimai tai, kas g u l ė j o man ant š i rdies, ir papraš iau, ar tas mano b u v ę s karinis i r vė l iau diplomatinis ko lega nerastų ga l ima pa-remti L ie tuvos reikalą savo artima a s m e n i n e d r a u g y s t e su von Ribbentropu. Su tikru s u s i d o m ė j i m u i š k l a u s ę s mano pa-sakoj imo, gen. O s h i m a p a ž a d ė j o p i rma proga pakalbėt i už mane su von Ribbentropu ir p a k v i e t ė mane su žmona pas j į pietų g e g u ž ė s 21 d. Pa lengv int i O s h i m a i ger iau sus ior ientuot i L ie tuvos k laus imu b u v a u į te ikęs j a m atit inkamą informacinį pro memoria. Kai g e g u ž ė s 21 d. mačiausi su j u o antrą kartą, j i s apgai les tavo, kad dar n e t u r ė j ę s t inkamos progos su von R i b b e n t r o p u pakalbėt i , b e t dar kartą p a ž a d ė j o tatai padaryti .

Deja, i š gen. O s h i m o s irgi n ieko daug iau girdėti nebe-teko. T a d b e b u v o l ikę tik spėl iot i : ar j am b u v o p a v y k ę von Ribbentropą man r ū p ė j u s i u o j u k l a u s i m u pakalbint i i r n ieko man d ž i u g a u s iš jo n e p a s i s e k ę patirti, arba, iš viso, savo pa-žado O s h i m a n e t e s ė j o i r todėl jam n e b u v o malonu man

239

pris ipažint i . Nenorėčiau tikėti, kad gen. O s h i m a būtų g a l ė j ę s šitaip pas ie lgt i . . .

Rudolf Hesso, Hit ler io pavaduotojo, s ta igus i š skr idimas į Londoną g e g u ž ė s mėn. sudarė labai re ikšmingą naują įvykį , kur i s d a v ė pagr indo į v a i r i a u s i e m s s p ė l i o j i m a m s i r gandams pol i t in iuose s l u o k s n i u o s e Reicho sost inė je . Atrodė, j o g stovė-j o m e pr ieš kažkokį pagr indinį vokiečių užs ien io polit ikos i r karo v e d i m o klausimą. Kadangi jau iš seniau b u v o žinoma, j o g H e s s a s griežtai p r i e š i n ę s i s karo pasuk imui pr ieš Sov. Ru-siją, pr ieš tai nesus i ta rus su Angl i ja , tai t e g a l ė j a u pasidaryt i i švadą, j o g Hessas pas iauko jo despera t i škam b a n d y m u i surasti bendrą kalbą su Angl i ja , ir kad — tam n e p a v y k u s — la imės Hitlerio tezė — pasukti visą Reicho mil i tarinę mašiną į Rytus, pr ieš Sov. Są jungą, gal net art imiausiu laiku. Ši a p l i n k y b ė ver s te ver tė mane v i s tik kaip nors išs iaiškinti su užs. rkl. min-ja L ie tuvos atei t ies k laus imu.

Iš kitos p u s ė s mane b u v o p a s i e k u s i o s žinios, j o g minis-teri ja, kad ir v e n g d a m a kontakto su Pabalt i jo kraštų atstovais, taigi ir manim, v i s tik turė jo kažką s u p l a n a v u s i tų kraštų atžvi lg iu. Gautomis b i rže l io pradž io je pat ikrintomis informa-ci jomis, tas p lanas b u v ę s šitoks: Pabal t i jo va l s tyb ių p i lnas s u v e r e n u m a s nebūtų b u v ę s atkurtas, o tik jų savarankiškas va ldymas i s , su savo taut inėmis v y r i a u s y b ė m i s k i e k v i e n a m e krašte, tačiau p r i e š a k y j e su Reicho komisarais, j a i s , esą, b u v o numatomi b u v u s i e j i tuose kraštuose Vokiet i jos pasiuntiniai i r įgal iot ie j i minister iai . Be to, v i sos trys Pabal t i jo v a l s t y b ė s būtų b u v u s i o s ūkiniu požiūr iu ap jungtos i r pr i š l ie tos pr ie Vokiet i jos ūkio. Reicho komisaru L i e t u v o j e tad būtų b u v ę s dr. Zechl inas, paskut in i s Vokiet i jos pas iunt inys L ie tuvo je . Pagal kitą žinią, Zechl inas esą b u v o numatomas Reicho komisaru v i soms trims Pabal t i jo v a l s t y b ė m s su rez idenci ja R y g o j e . . .

Šitoks pro jektas — je i j i s tikrai b u v o užs. rkl. min-jos suga lvotas — l ietuvių nebūtų g a l ė j ę s patenkinti, nes mūsų tautos suki l imas, kurio paruoš imas j a u ė jo į galą, s iekė at-kurti nepr ik lausomą Lietuvą, o ne kokį h i t ler inės Vokiet i jos satelitą. Kalbamam planui užbėgt i už akių ir palenkti Reicho v y r i a u s y b ę į a b i p u s i o susi tar imo kelią b u v o nustatyta paruošti ir į teikti užs. rkl. min-jai v i s p u s i š k a i motyvuotą, formalų me-morandumą Lie tuvos k l a u s i m u mano, kaip Lie tuvos pasiun-tinio ir įgal . minister io, t itulu. Kai p i rminis jo tekstas jau b u v o sudės ty tas , aš dav iau j į pasiskaityt i Zechl inui, paskut iniam Vokiet i jos pas iunt iniui L ie tuvo je , o taip pat ir O l s h a u s e n u i ,

240

b u v . p i r m a j a m Vokiet i jos pas iunt in iu i L ie tuvo je . Šis pasta-rasis j a u pr ieš d a u g metų b u v o pas i t raukęs i š v a l d i n ė s tarny-bos, b e t i š t radici jos m ė g d a v o palaikyt i santykius su mūsų P a s i u n t i n y b ė s šefa is Ber lyne, taigi ir su manim. Ir v i e n a s ir kitas, atrodė, pritarė mano pro jektui . Tačiau Zechl inas paste-bė jo, j o g laikąs j į i š ra iška v i e n l ietuvių nusis tatymo, b e t kad, u ž s i m e z g u s kontaktui su užs. rkl. min-ja, esą, turiu skaitytis su g a l i m u m u , j o g ir iš vokiečių p u s ė s galėtų kilti p a g e i d a v i m ų . Tik j i s n e s i ė m ė pasakyt i konkrečiau, kokie tie p a g e i d a v i m a i galėtų būt i .

Charakter inga, kad panašią pastabą padarė kel ias d ienas vė l iau ir pulk . ltn. Graebe . Kad ir pr ipaž indamas, j o g me-m o r a n d u m a s nebloga i suformuluotas , pulk. ltn. Graebe drau-giškai p a s t e b ė j o , j o g j a m e p a s i g e n d a m a bet kokių pažadų Reichui : j a m e prašoma v ien to, kas rūpi Lietuvai , bet nuty l ima tai, kas labiausia i domintų Vokiet i ją . Dėl to, esą, galėtų i šsyk kelti užsikir t imą, ka lbant i s su užs. rkl. min-jos žmo-nėmis . Patarė ką nors pridėt i , kas padarytų m e m o r a n d u m ą b e n t formaliai patrauklesnį .

At s ižve lg iant į dr. Zechl ino ir pulk. ltn. Graebės padary-tas pastabas, galut inis projekto tekstas b u v o kiek pakeis tas , p r i d e d a n t naujų sakinių, re i škus ių kiek d a u g i a u u ž s i a n g a ž a v i m o Vokiet i ja i . Būtent, tuoj po to, kur pas i sakoma apie bendrą reikalą kovo je su b o l š e v i z m u , įstačiau šį pare i šk imą:

— Šis nus i s ta tymas bazuojas i pr incip iniu į s i sąmoninimu, j o g l ie tuvių tautos interesas yra la ikyt is g laudžių poli t inių, ūkinių ir kultūrinių santykių su Vokiet i ja , kaip Lie tuvos 1918 - 1920 m. atkūrimo patirtis, o taip pat kul tūr inis ir ūk inis j o s i š s i v y s t y m a s nepr ik lausomo va l s tyb in io g y v e n i m o laikotarpy b e i l ietuvių tautos kova su l e n k i š k u m u tatai parodė.

Pr ieš ingai b u v u s i a i neutra lumo ir n e r y ž t u m o Lietuvos už-sienio polit ikai, su kuria l ie tuviai aktyvistai kovojo per d a u g e l metų dar pr ieš L i e t u v o s n e p r i k l a u s o m y b ė s netekimą, Lietuvių Aktyvis tų Są jūdis , nūnai i š a u g ę s į v i sos l ietuvių tautos val ios re i škė ją , la iduoja savo aiškiu ir Vokiet i ja i d r a u g i š k u nusista-tymu, j o g naujoj i L i e t u v a nuo aukščiau paryškinto jos gyvy-binių interesų kel io n e n u k r y p s . —

Nors tai tik b e n d r i formulav imai be konkretesnių pasiū-lymų, b e t ja i s pasakyta daug, b e n t taip tai gal būtų in-t e r p r e t a v ę s sau partneris , s i ekdamas savo pat ies interesų pa-tenkinimo. Preciz i škumų v e n g i a u sąmoningai , kad nepas iū ly-čiau partner iui daug iau, n e g u tai, kas b u v o anomis aplin-

241

k y b ė m i s n e i š v e n g i a m a . Laikytasi taktikos palikti konkret izavi-mą antrosios p u s ė s iniciatyvai, kitaip sakant, laikytasi taktikos: je i jau nebūtų gal ima ki lpos i švengt i , tai b e n t pat iems jos neužnert i L ie tuvos n e p r i k l a u s o m y b e i ant kaklo!

Kuomet m e m o r a n d u m o tekstas jau b u v o galutinai sufor-muluotas, jo nuorašus, dar pr ieš k re ipdamas i s į užs. rkl. min-ją, į te ikiau savo v o k i š k i e s i e m s polit ikos b ič iu l iams, b ū t e n t — dr. Marquertui , d i rbus iam O.K.W., ir dr. L e i b r a n d t u i R o s e n b e r g o v a l d y b o j e ; pastara jam į te ikiau b i rže l io 14 d. Be to, nuorašą taip pat pas iunčiau pulk. ltn. Graebei , kur i s tada j a u b u v o pafrontė je , Rytprūs iuose . Tai padariau tam, kad ži-notų, j o g j a u esu p a s i r u o š ę s kontaktuoti užs. rkl. min-ją ir tikė-damas i s iš jų draugi škos paspi r t ies reikalui pravest i .

Į te ikdamas m e m o r a n d u m o nuorašą dr. Le ibrandtui , ta proga plačiau nušv ieč iau jam visą Lie tuvos problemą, ka ip j i man tuo metu atrodė, ir a tkreipiau d ė m e s į į tai, jog, mano many-mu, būtų iš vokiečių p u s ė s padaryta d i d e l ė klaida, j e i nebūtų leista m u m s sudaryt i L ie tuvos V y r i a u s y b ę i r nebūtų su ja susitarta iš anksto. Ai šk inau dr. Le ibrandtui , j o g l ie tuvių tautos suki l imas jau b u v o paruoštas i r kad te laukiama momento j a m įvykdyt i . Tuo momentu, sakiau, būtų laikomas vokiečių ka-r i u o m e n ė s p a j u d ė j i m a s p e r L ie tuvos sieną pr ieš rusų raudo-nąją armiją mūsų krašte. Suki l imas, į v y k d y t a s tokiomis aplin-k y b ė m i s , sudarytų nepaprasta i palankias poli t iškai p s i c h o l o g i n e s są lygas la i svam Lie tuvos į s i terpimui į Naują ją Europą, ir Rei-chas galėtų pasidaryt i iš to tikrą reklamą pasaul io akyse . Panašiai į ta igojau ir kitus vokiečių polit ikos v e i k s n i u s . Nors i r ga lė jau pastebėt i , j o g tai darė j i e m s st ipraus į spūdžio, tačiau, iš kitos p u s ė s , jaučiau, kad būta v o k i e č i u o s e dar ir kažkokių pas lėptų minčių Lie tuvos k laus imu, minčių, kurių j i e man atvirai pasakyti n e i š d r į s d a v o , i š s k y r u s p a r y š k ė j u s i a s in-trigas iš Gestapo p u s ė s .

V i e n u iš tokių blogų s imptomų b u v o pulk. ltn. Grae-b ė s prasitarimas, j o g parašiut ininkų nuleist i L i e t u v o j e karui baig iant priartėti n e b ū s i ą galima. Jis tai a iškino tuo, kad ne-gal įs parūpint i j i e m s v ietos l ėk tuvuose , kur ie esą nepaprasta i apkrauti kitais uždav in ia i s . Iš to tega lė jau sau padaryt i i švadą, jog, greičiausiai , pulk. ltn. Graebe ir apskritai O.K.W. p r a d e d a rezervuot i s Lie tuvos s u v e r e n u m o atkūrimo k laus imu arba pa-si juto Himmler io pr ivers t i susi la ikyt i nuo talkos L A F . Bet ir tai to l imesnės įvyk ių raidos pakeist i n e b e g a l ė j o : v i skas j a u b u v o i š anksčiau paruošta revol iuciniam Lie tuvos s u v e r e n u m o

242

atkūrimui, j e i vokiečiai paskut in iu m o m e n t u pasie lgtų kitaip, n e g u b u v o L A F suplanuota su jų žinia i r pr i tar imu.

S a v a i m e suprantama, vokiečių užs. rkl. min-jos užsibari-k a d a v i m a s Lie tuvos ateit ies k l a u s i m u b u v o s u k ė l ę s L A F v a d o v y b e i ir man pačiam, kaip Lie tuvos dipl . atstovui Ber-lyne, d idel į sus i rūpin imą, y p a č kai pas idarė aišku, j o g d i e n a po d ienos j a u b u v o gal ima laukti karo pr ieš Sov. Rusi ją nebe-i š v e n g i a m o s pradžios. Čia p a d u o d u išrašą iš mano birže l io 14 d. laiško St. Lozoraičiui, kur i s pasakys skaitytojui, ką anomis ner imo d i e n o m i s i š g y v e n a u :

— L i e t u v o s reikalu turiu sus i rūpin imo, kad iki šiolei nesu p a k v i e č i a m a s išs iaiškinti į vok. užs. rkl. min-ją. Iš kitos pusės , atrodo, kad daromi vokiečių pol i t inė je v a d o v y b ė j e s v a r b ū s s p r e n d i m a i . Šį trečiadienį von Ribbentropas su W e i z s a e c k e r i u , kitų pare igūnų lydimi, b u v o i š skr idę pas Fuehrer į į Ober-sa lzburgą . Norėjau dar šią savai tę aps i lankyt i pas W e i z s a e c k e -rį, be t j i s iki š iandien dar negr įžo. Pasipraš iau p e r jo sekre-torių, kad būč iau pri imtas sekančios savai tės p i rmomis die-nomis. Kadangi v e i k i m a s per neof ic ia l ius kanalus pr ie kon-kretesnių politinių rezultatų n e p r i v e d ė , tai nusprendž iau žūt būt patekti pas W e i z s a e c k e r į arba kitą kurį a t sakingųjų užs. rkl. min-jos pare igūnų ir į teikti Denkschr i f tą L ie tuvos reikalu, kurio nuorašą čia pr idedu. Jei nė v ienas užs. rkl: min-jos galvų m a n ę s negalėtų ar nenorėtų priimti, tai Denkschri f tą v i s t iek į te iks iu per sekretorių su at i t inkamu lydraščiu. Manau, padėčiai Rytuose keičiantis ir mūsų kraštą tuo pal iečiant, m e s n e g a l i m e likti nuošaliai, t . y. n e p a r e i š k ę vokieč iams formaliai savo nusis tatymo. Ar vokieč iams tai patiks, ar nepatiks, be t tu-r ime tai padaryti, net j e i g u man už tai grėstų ir asmeni-nės k o n s e k v e n c i j o s . —

Prie šio sus i rūp in imo pr i s idė jo tuo pat metu dar ir kitas. Buvo gauta i š L A F ypat ingo jo įgal iot inio L i e t u v o s pas ienio zonoje tokia t rumpa te legrama: " N u o s e k m a d i e n i o vyks ta Tė-v y n ė j e masiniai areštai i r deportav imai . Tauta prašo ge lbė-t i ! " . . . J i b u v o L A F v a d o v y b ę stačiai pr i t renkusi . Kilo siau-b i n g a mintis, ar r a u d o n i e s i e m s L i e t u v o s l a i svės s lopintojams kartais n e p a v y k o išš i fruoti L A F pogr indžio organizaci jos T ė v y -n ė j e i r ar n e s u i m i n ė j a m i jos nariai, kad tuo b ū d u suduotų pogr indžiui mirtiną smūgį , pr ieš į v y k s t a n t tautos suki l imui . Bet n e t r u k u s paryškė jo, j o g tai b ū t a pirmojo sovietų geno-cidinio pas ikės in imo prieš pačią l ie tuvių tautą. Dabar ž inome,

243

j o g tada b u v o suimta i r deportuota i š L ie tuvos a p i e 40,000 asmenų iš visų tautos socialinių s luoksnių, nuo pas i tur inčio ūk in inko ar m i e s t e l ė n o iki paprasto fabr iko ar lauko darbi-ninko.

Buvo charakter ingas re i šk inys, kad tas sovietų genocidi-nis pas ikės in imas pr ieš l ietuvių tautą į v y k o ka ip tik tuo metu, kai vokiečių Gestapas g r i e b ė s i despera t i škos provokaci jos per Čenkų sukl iudyt i tos pačios l ietuvių tautos pas i ryž imą atkurti L ie tuvos v a l s t y b i n ę n e p r i k l a u s o m y b ę . Atrodė, l y g vokieč ių Gestapas ir rusų NKVD v e i k ė susitarę pr ieš mažytę l ie tuvių tautą, kam j i dr įso siekti la i svės . Tokiomis a p l i n k y b ė m i s L A F v a d o v y b ė n e b e g a l ė j o kreipt is į vok. užs. rkl. min-ją ir prašyti Reicho paga lbos tuojau, kai tik gavo suminėtą aukšč iau tele-gramą, j o g " T a u t a prašo g e l b ė t i " , nes ž iūrė jo į t ragedi ją , kuri ištiko l ietuvių tautą biržel io 14 - 17 d ienomis , kaip į v ieną vokiečių - rusų machiave l i ško susi tar imo p a s e k m i ų . Maniau, j o g paties Reicho b u v o didžio j i pare iga savo tą nusikal t imą prieš l ietuvių tautą ir istoriją tuojau atitaisyti, pvz., nors u l t imatyviniu demaršu Maskvo je , be jok io specia-laus i š mūsų p u s ė s paga lbos maldav imo. Buvo nuspręs ta tik painformuoti užs ien io rkl. min-ją ap ie įvykį , remiant i s gau-ta te legrama. Šią informaci ją per te ik iau t e l e f o n u von Grund-herriui, kuris apie tai b u v o padaręs aktuose tokį p a s i ž y m ė j i m ą

— T120/261/193367 —

— Pol. VI 3331 g B e r l y n e 1941 m. b i rže l io 21 d. S l a p t a i

U Ž R A Š A S B u v ę s Lie tuvos Pas iunt inys Škirpa ką tik p r a n e š ė man

tokį dalyką: Iš v ieno patikėtinio j i s patyrė, j o g L i e t u v o j e ką tik įvy-

ko gausių areštų ir l ietuvių depor tav imų. Lie tuv ių tauta šau-kiasi skubios pagalbos .

Šią informaci ją aš pr iėmiau " p r i v a č i a i " , — pr i rašė nuo sa-v ę s von Grundherr .

Užrašas b u v o perteiktas v a l s t y b ė s sekretoriui (von Weiz-saecker), v a l s t y b ė s pasekretor iui (Woermann) ir pol i t ikos skyr iui V (Rusija), kaip matyti iš p a ž y m ė j i m o ant pat ies d o k u m e n t o .

Tokiomis širdį ver iančiomis ir s m e g e n i s ska ldančiomis ap-l i n k y b ė m i s sus i laukiau b i rže l io 15 d. vakare ap ie 20 val . te le foninio skambučio iš O.K.W. Kalbė jo dr. Marquert , kuris pa in formavo mane, j o g Lie tuvos k laus imo poli t inis narplio-

244

j i m a s e s ą s pagal iau p a j u d ė j ę s iš v ie tos ir patarė man neati-dė l io jant sus i s iekt i su dr. Kleistu, D i e n s t s t e l l e von Ribbentrop. Pasakys iu, j o g tai manęs ypat ingai n e n u d ž i u g i n o , nes dr. Kleist t e b u v o N S D A P parti jos, o ne užs. rkl. min-jos atsa-kingas pare igūnas , gi aš s iekiau kontakto su minister i ja, o ne su part i jos pol i t ikais . Kadangi dr. Kleistas naudojos i von Rib-bentropo pas i t ikė j imu ir j į gerai paž inau pats, tai atrodė, j o g nebūtų b u v ę t iks l inga vengt i su j u o ka lbėt i s , nors j i s i r t e b u v o tik parti jos, o ne vok. užs. rkl. min-jos pare igūnas . Biržel io 15 d. b u v o šeš tad ien i s ir, be to, j a u b u v o v ė l o k a su dr. Kleis tu sus i s iekt i . Pas imatymas su j u o į v y k o tik pirma-dienį , b i rže l io 17 d. pr iešpiet , part i jos v a d o v y b ė s patalpose, pr ieša i s užs. rkl. min-ją W i l h e l m s t r a s s e .

Iš dr. Kleisto patyriau, j o g vyks ta kažkokie pasitarimai rytų pol i t ikos k laus imais ir kad j a m pačiam p a v e s t a rūpint is spe-cialiai Pabal t i jo kraštų prob lema. Pr is iminiau jam apie Lie-tuvos V y r i a u s y b ė s p a s k e l b i m o klaus imą ir kad tuo re ikalu projektą notos užs. rkl. min-jai su at i t inkamais paaišk inimais j a u b u v a u į te ikęs pr ieš tai dr. Schuettei . Čia pat į te ik iau dr. Kleistui tų d o k u m e n t ų dupl ikatus . Dr. Kleistas, pr i imdamas tuos raštus, pasakė, j o g dr. Schuette b u v o j a m apie tai m i n ė j ę s . Bet, kiek aps imąs tęs , dar pr idėjo, j o g manąs, kad šį kartą v i skas būs ią d a u g paprasčiau. Pažadė jo pasakyt i man ką daug iau po kokių d v i e j ų trijų dienų ir tikrai savai tės b ū v y j e .

Ar š iais miglotais p a s a k y m a i s dr. Kleist norėjo duoti man suprast i , j o g a n k s t y v e s n i p lanav imai L i e t u v o s atkūrimo klau-s imu — imtinai ir tas, kur iam dr. Kleist b u v o pats be są-lygų pri taręs 1940 m. l iepos 2 d., kai b u v o ats i lankęs pietų pas m u d u su žmona dar P a s i u n t i n y b ė s r ū m u o s e — tapo po v iener ių nepi lnų metų polit inio f l irto apvers t i iš vokiečių p u s ė s aukš tyn kojomis, — g a l ė j a u tada ap ie tai tik spėl ioti . Po karo paaiškė jo, j o g Sov. Rus i jos s u s k a l d y m o į atskiras taut ines v a l s t y b e s su savo v y r i a u s y b ė m i s pol i t ika — p i rmoje e i l ė j e Pabal t i jo va l s tyb ių, taigi i r L ie tuvos , atkūrimo planas — faktiškai jau b u v o vokiečių palaidota. A p i e tai l iudi ja čia ž e m i a u p a d u o d a m a s išrašas iš genero lo Jodl io 1941 m. b i rže l io 7 d ienos formalios instrukci jos armijų š tabams propa-gandos ry tuose u ž i m s i m u o s e kraštuose k laus imu, j i s s k a m b a ši taip:

— Propagandos tendenci jos , kurios nukre iptos į Sovietų S ą j u n g o s suska ldymą į paskiras v a l s t y b e s , tuo tarpu neturi būti re i šk iamos. Žinoma, vokiečių propaganda įva i r iose Sovietų

245

S ą j u n g o s sr i tyse pr iva lo kaskart naudotis kalba, kuri ten dau-giausia vartojama. Bet tai neturi teikti pagr indo, kad iš to, kaip paskiri propagandos tekstai suformuluot i , kas nors galėtų daryti i švadų pr ieš laiką apie numatomą Sovietų Są jungos sudraskymą. — T77/792/5521334 —

Kadangi p a s i k a l b ė j i m a s su dr. Kleistu v i s tik n e b u v o pada-ręs man pilnai ne ig iamo į spūdžio, tai pas inaudojau ta proga įduoti j am nuorašą savo m e m o r a n d u m o , kurį j a u turė jau galuti-nai paruošęs įteikti užs. rkl. min-jai. Paprašiau dr. Kleistą, kad te iktųsi išrūpinti man pr iėmimą tuo re ikalu pas v a l s t y b ė s sekretorių von W e i z s a e c k e r į ar pas kurį kitą atsakingą poli-tinio skyr iaus pare igūną. Dr. Kleist atsakė, j o g p i rma j i s turė-siąs pats susipažinti su jam įduoto rašto tekstu ir paga lvos iąs , ar galėtų man re ikale page lbė t i , tačiau nepažadė jo, ar imsis kokių praktiškų žygių mano vizitui užs . rkl. min-joj i šrūpint i .

Dr. Kleisto r e z e r v u o t u m a s p a g e l b ė t i man pras iveržt i į užs. rkl. min-ją, o y p a č jo prasitarimas, kad "šį kartą v i skas būs ią p a p r a s č i a u " ir kad jam p a v e s t a rūpint is Pabal t i jo pro-b l e m a , k ė l ė m a n y j e y p a č stiprių abe jonių, ar nedarau kokios diplomatinio v e i k s m o klaidos. Memorandumas, ap ie kurį mi-nė jau čia aukščiau, b u v o tarpvals tybinių santykių r e i k š m ė s , o ne santykių su NSDAP, kaip į takinga h i t le r inė je V o k i e t i j o j e j i tada bebūtų b u v u s i . Kaip diplomat iniam kito krašto at-stovui, man b u v o s v a r b u gauti v ienokį ar kitokį a t sakymą iš vok. užs. rkl. min-jos, tarptautinės te i sės požiūr iu kompe-tent ingo organo užs ien io polit ikos aktams v y r i a u s y b ė s vardu, o ne b e t kokį atsakymą iš parti jos, kurios k o m p e t e n c i j a ri-bojas i v i d a u s polit ikos sritimi. Šitaip reikalą p e r g a l v o j ę s , nu-sprendž iau visai nė nebelaukt i , ką i šg i r s iu iš dr. Kleisto po 2 - 3 d ienų. Tad tuojau, t . y . t ą pačią b i rže l io 1 7 d., dar kartą p a s i b e l d ž i a u į užs . rkl. min-jos duris, p a s k a m b i n d a m a s i š nau jo von W e i z s a e c k e r i o a s m e n s sekretoriui . Pr iminiau jam savo anks tyvesnį pas iprašymą būt i v a l s t y b ė s sekretor iaus pri-imamam, pabrėždamas, j o g turiu labai svarbų reikalą.

Šį kartą minis ter i jos durys man pras idarė net be dr. Kleisto pata lk ininkavimo. Netrukus von W e i z s a e c k e r i o sekreto-rius man atskambino i r pranešė , j o g von W e i z s a e c k e r i s mane priimti įgal io jo pasiuntinį von Grundherr į , v ienkart ats iprašy-damas už Weizsaecker į , kad šis pastarasis n e g a l ė j ę s priimti manęs pats.

Pas imatymas su von Grundherr iu b u v o sutartas b i rže l io 19 d. pr iešpiet .

246

FORMALUS REICHO ĮSPĖJIMAS

Tiks las , kur iuo taip verž iaus i į užs. rkl. min-ją, kaip a n a m e s k i r s n e l y j e b u v o apibūdinta, b u v o formaliai paryškint i L i e t u v o s te i sę į v a l s t y b i n ę n e p r i k l a u s o m y b ę , panaudojant vi-sus a rgumentus , kokius tik suga lvo jau, ir lojaliai į spėt i Reicho V y r i a u s y b ę , jog, k i lus rusų - vokiečių karui, l ietuvių tauta s ieks atkurti L ie tuvos va ls tybinį s u v e r e n u m ą , j e i ne kitaip, tai su g inklu rankoje pr ieš bendrą priešą, ir kad todėl būtų t iks l inga iš anksto susitarti dė l naujos, tautinės Lie tuvos Vy-r i a u s y b ė s p a s k e l b i m o . Tai i lgas kel iol ikos mašinraščio pus lapių d ip lomat in i s dokumentas , nūnai j a u turįs i s torinės re ikšmės , ka ip u ž f i k s a v ę s vieną iš svarbių mūsų kovos už Lietuvą mo-mentų . . .

A t v y k u s man sutartą valandą į užs. rkl. min-ją pas pasiun-tinį von Grundherrį ir i šdėsč ius man rūpė jus į reikalą, von G r u n d h e r r išsyk kratėsi memorandumą priimti. J is net parodė n u s i s t e b ė j i m ą ar j į suvaidino. Kaip, girdi, man ga lė jus i , iš viso, ateiti mintis į galvą surašyti tokį dokumentą ir jį siū-lyti užs. rkl. min-jai priimti, žinant, j o g santykiai tarp Vo-kiet i jos ir Sov. Są jungos b u v o laikomi normaliais b e i drau-giškais . Iš savo p u s ė s pr iminiau von Grundherr iu i savo pasi-ka lbė j imą su j u o ba landžio 22 d. ir pas tebė jau, j o g man ži-noma, kad santykiai tarp Vokiet i jos ir Sov. Rusi jos yra atsi-d ū r ę kr i t i škoje p a d ė t y j e i r kad man ne paslaptis, j o g d i e n a i š d ienos ga l ima laukti Rytuose nepaprastos re ikšmės į v y k i ų , kur ie n e a p l e n k s i r L ie tuvos . Aiškinau, jog, mano nuomone, užs. rkl. min-ja nega l i nepri imti iš m a n ę s lojalaus Vokie-

247

tijai d iplomatinio pare i šk imo L i e t u v o s vardu, juo labiau, kad jo tur inys pal iečia tokius da lykus , kurie, mano suprat imu, taip pat yra Vokiet i ja i svarbūs . Bandžiau m e m o r a n d u m o turinį čia pat sutrauktai atpasakoti . . . T u o m e t von G r u n d h e r r p a ė m ė dokumentą i r pats mano ak iva izdo je p e r b ė g o akimis jo pus-lapius, faktiškai s v a r b e s n i u o s i u s jo f o r m u l a v i m u s p e r s k a i t y d a -mas . . . Šitaip su m e m o r a n d u m o turiniu sus ipaž inęs , von Grund-herr s u s v y r a v o . Atvirai pasakė, j o g pats v ienas j i s n e g a l į s nuspręs t i ir turįs ats iklausti savo v y r e s n y b ė s nurodymo. Pa-prašęs mane į svečių salonėlį palaukti, von Grundherr išsi-skubino, su m e m o r a n d u m u rankoje, pas kažkurį kitą, už j į aukštesnį , minis ter i jos pare igūną, spė ju , pas v a l s t y b ė s sekre-torių von W e i z s a e c k e r j . Čia p a d u o d u pilną to s v a r b a u s doku-mento vert imą l ietuvių kalba: — T120/261/193372-84—

M E M O R A N D U M A S apie Lie tuvos v a l s t y b i n ė s n e p r i k l a u s o m y b ė s atstatymą

Z. Bendrybės Kaip nepr ik lausoma va l s tybė , L i e t u v a n e b u v o joks atsi-

t ikt inumas, be t l ietuvių tautos istoriškai, etniškai, kul tūr iškai , ūkiškai i r geopoli t iškai pagr į s tos aspiraci jos natūralus į s ikūni-j imas, sekąs iš l ietuvių tautos i lgos, g a r b i n g o s prae i t ies .

Kiek istorijai žinoma, l ietuviai , kur ie laikomi seniaus ia i s ari jais Europoje , s a u g o d a v o ją nuo pras iverž imų įvair ių kla-joklių iš rus iškosios l y g u m o s į Vakarus . T o s e tautybių rung-t y n ė s e j i e s u g e b ė j o iš laikyti savo nacionalinį charakterį, savo kalbą, papročius, s o d y b a s ir savo g y v e n a m ą j į plotą.

Nuo pat anks tyvo jo v iduramžio l ietuviai p e r i š t i sus šimt-m e č i u s s u g e b ė j o ne tik atsispirt i pr ieš spaudimą iš Rytų, be t ir atmušti agresyv ia i pas i re i škus ias s lavų b a n g a s ir i šp lės t i L i e t u v o s galią iki Maskvos, Ki jevo ir J u o d ų j ų j ū r ų .

Tik uni ja su Lenki ja , v i sos l ie tuvių tautos dar ir dabar laikoma pragaišt inga, p r i v e d ė Lie tuvą prie n e t e k i m o gal ios ir p r a v ė r ė spragą s lavų e k s p a n s i j a i į Vakarus .

Kuomet rusų carinė imper i ja p e r I-ąjį pasaul inį karą su-griuvo, l ietuvių tauta ga lė jo v ė l atkovoti sau pol i t inę la i svę . Nežiūrint g inkluoto i š rus i ško jo b o l š e v i z m o p u s ė s puol imo, l ietuvių tautai pavyko realizuoti savo nacionalinį idealą, t.y. v ė l atkurti savo v a l s t y b i n ę n e p r i k l a u s o m y b ę .

1920 m. l iepos 12 d. l ietuvių - rusų taikos sutartimi Sovietų Socialistinių R e s p u b l i k ų S ą j u n g o s v y r i a u s y b ė , kaip

248

rusų carinės imper i jos pave ldėto ja , la isva va l ia i r besą ly-ginai pr ipažino L i e t u v o s n e p r i k l a u s o m y b ę i r jos suverenu-mą, i š s i ž a d ė d a m a v i s i e m s la ikams b e t kokių teritorinių pre-tenzi jų, i r syk iu b u v o i šves ta ga lut inė s iena tarp abie jų vals-tyb ių .

Ats ikūrus ios L i e t u v o s gyvento jų skaičius b u v o 3,8 mili-jono, jos teritori jos plotas — apie 85,000 kvadrat inių kilo-metrų.

Nors tai ir n e b u v o gal ima lygint i su praei t ies Lie tuvos d i d u m u , tačiau b u v o gal ima pas id idž iuot i tuo, j o g šie re-zultatai b u v o pas iekt i p i r m o j e v i e t o j e savo pačių j ė g o m i s , o ne Versa l io sutartimi.

Nors L i e t u v a b u v o tapusi karo v e i k s m ų lauku per Pa-saulinį karą, turė jo p e r g y v e n t i vokiečių karo okupaci ją ir v isas i š s i la i sv inimo kovos naštas pati pakelt i , j i b u v o Pasaul inio karo la imėtojų sutikta tik kaip n e p a g e i d a u j a m a s re i šk inys ir turė jo pakęst i d a u g e l i o metų trečdal io j o s teri tori jos su sost ine Vi ln iumi o k u p a v i m ą i š L e n k i j o s p u s ė s .

Nežiūrint v i so to, l ie tuvių tautai p a v y k o greitai sukurti tvarkingą v a l s t y b ė s v a l d y m o aparatą, i švystyt i krašto produk-ciją, sudaryt i sve iką val iutos ir f inansų s i s temą ir suformuoti gana gerai i šmankšt intą ir modernia i s g inklais aprūpintą ka-r iuomenę ir ją iš laikyti . Vis i tautos s luoksnia i ga lė jo džiaugt i s vis kylančia gerove . Ž y m u s progresas b u v o p a s t e b i m a s i š metų į metus v i s o s e sr i tyse ir p a v e l d ė t a s iš rusų v i e š p a t a v i m o laikų ats i l ik imas pa la ipsniui nuga l imas . Kultūriškai ir ūkiškai žen-giančios p i rmyn tautos g y v e n i m a s v y s t ė s i v i s u p i l n u m u .

V i s a tai sudaro n e n u g i n č i j a m ą į rodymą, j o g Lie tuva, nors i r n e b ū d a m a d i d e l ė v a l s t y b ė , betg i b u v o p a j ė g i g y v e n t i i r todėl turinti te i sę egzis tuot i . Jos pažanga, deja, tapo Sovietų Rusi jos pr ievartos aktu pere i ta i s metais be mažiausio pagr indo ir pr ieš ingai ž m o g a u s s v e i k a m protui sugriauta.

2. Sovietų Rusijos prievartos aktas Nuo aukščiau suminėtos l ie tuvių - sovietų taikos sutar-

ties santykiai tarp L i e t u v o s i r Sov. Rusi jos b u v o normalūs. 1926 m. r u g s ė j o 28 d ienos n e p u o l i m o paktu ir jo 1931

m. g e g u ž ė s 6 d ienos ir 1934 m. ba landž io 4 d. gal ioj imo pratęs imais iki 1945 m. gruodžio 31 d ienos, kuriais Sov. Rusi ja b u v o į s ipare igo jus i respektuot i v i sa i s atžvi lg ia is Lie-tuvos s u v e r e n u m ą , nepal ies t i jos teri tori jos integra lumo ir su-si laikyti nuo b e t kokio j ė g o s pavar to j imo pr ieš Lie tuvą, o taip

249

pat 1933 m. l iepos 5 d i e n o s sus i tar imu dė l agresor iaus de-f inici jos, tapo santyk iuose tarp L i e t u v o s ir Sov. Rusi jos dar labiau sust ipr inta tai, kas jau ir pr ieš tai b u v o .

T i e santykiai n e b u v o sutr ikę ir tada, kai L ie tuvos val-d y m o s i forma b u v o absol iučia i ant ikomunis t inė.

Viską s u g l a u d u s , ga l ima pasakyt i , j o g p e r i š t i sus 20 metų santykiai tarp L i e t u v o s ir Sov. S ą j u n g o s nete ikė jok ios prie-žast ies be t k o k i e m s r e i k š m i n g e s n i e m s nesus ipra t imams.

1939 meta i s k i lęs karas staigiai pastatė Lietuvą pr ieš visai naują padėt į . A m ž i n a s i s s lavų s p a u d i m a s į Vakarus v ė l a ts inauj ino. Rusų pras iverž imas p i rmyn i šnaudojant Vokieti-jos p e r g a l ę pr ieš Lenki ją i r p a s i d a l i j i m a s interesų zonomis tarp Sov. Rus i jos ir Didžios ios Vokiet i jos išstatė Lietuvą stip-r iausiam s p a u d i m u i i š Maskvos p u s ė s .

Ko b o l š e v i k i n ė kurstamoj i v e i k l a L i e t u v o j e pr ieš tai pa-siekti nega lė jo , tai p a d a r ė į m a n o m a istorinių įvyk ių raida ry-t inė je Europos e r d v ė j e . Sov. Rus i ja tuojau i šnaudojo šią ap-l i n k y b ę užkarti L ie tuva i 1939 m. spal io 10 d ienos savi-tarpinės p a g a l b o s sutartį, nežiūr int to, kad L i e t u v a tokios Sov. Rusi jos p a g a l b o s n e p a g e i d a v o i r n e b u v o reikal inga, nes jokios g r ė s m ė s i š kurio kito savo ka imyno ne jautė . Reikia pastebėt i , j o g šia Lie tuva i pr imes ta sutart imi Sov. Rusi ja dar kartą įsipa-re igojo jok iu b ū d u nepal ies t i L i e t u v o s s u v e r e n u m o i r jos v i d a u s santvarkos.

Iš t ikrų jų gi tos sutart ies t ikslas b u v o ne suteikti Lietu-vai paga lbą, b e t smeig t i L ie tuvos v a l s t y b e i durklu į nugarą, pastačius rusų raudonosios armijos įgulas , i š v i so 20,000 vyrų, L i e t u v o s ter i tori joje, t.y. krašto v i d u j e .

Tačiau tų įgu lų įkūr imas L i e t u v o j e dar n e p a j ė g ė su-drumst i jos v i d a u s p a d ė t i e s . Gyvento jų tarpe teats irado labai mažai k o m u n i z m o šal ininkų, kur ie , net i šnaudodami rusų karių b u v i m ą krašte, n e t u r ė j o drąsos i švystyt i komunis t inę veiklą be i sutelkt i j ė g ų L i e t u v o s v a l s t y b ė s užgrob imui i š v idaus , t.y. pr imest i L ie tuva i sov ie t inę santvarką.

Tačiau, kai Vokie t i jos kar inės p a j ė g o s b u v o 1940 metais g e g u ž ė s m ė n e s į visai užangažuotos Vakaruose, Maskvos im-perial istai tame įž iūrė jo palankų momentą išprievartauti v i sas tris Pabal t i jo v a l s t y b e s ir j a s galutinai užgrobt i .

Kad t ikruos ius šio pr ievartos akto m o t y v u s užmaskuotų, Maskva iš pradžios padarė L i e t u v o s V y r i a u s y b e i aštrių pr iekaiš tų, k u r i e b u v o absol iučia i be pagr indo i r pačių rusų sufabr ikuot i . Būtent, L ie tuva i b u v o prikišta tarsi L ie tuvos Vy-

250

r i a u s y b ė s organai p a g r o b ė kel i s rusų įgu lų kar ius i r j u o s suvi-liojo n u s i k a l s t a m i e m s d a r b a m s . Neats ižve lg iant į tai, kad Lie-tuvos V y r i a u s y b ė tuojau p a s i ū l ė nurodytus jai a t s i t ik imus ištirti d r a u g e su rusais i r p a ž a d ė j o nus ika l tė l ius , j e i tokie i š ryškėtų, v i s u gr iež tumu nubaust i , Sovietų Social ist inių R e s p u b l i k ų Są-j u n g o s V y r i a u s y b ė pate ikė 1940 m. b i rže l io 14 d. L i e t u v o s V y r i a u s y b e i brutalų ul t imatumą, kur iuo pare ika lavo:

1. Konstitucinę Krašto V y r i a u s y b ę pr ivers t i atsistatydinti ir ją pakeis t i kita, M a s k v o s p a g e i d a u j a m a ;

2. V i d a u s rkl. ministerį ir V a l s t y b ė s s a u g u m o pol ici jos direktorių atiduoti te i sman be jokio te is i škai pagr įs to iš jų p u s ė s nusikal t imo;

3. Įs i leist i neribotą rusų k a r i u o m e n ė s kiekį į L ie tuvą . T u o j a u po to st iprios rusų raudonosios armi jos j ė g o s

b u v o į sakytos žygiuot i i r kraštą u ž ė m ė . Ginkluotas p a s i p r i e š i n i m a s tokiomis a p l i n k y b ė m i s atrodė

vis iškai bev i l t i škas , todėl n e b u v o į v y k d y t a s , n e s būtų pr i ly-gęs tautos s a v i ž u d y b e i .

Su g i l iaus iu s k a u s m u š i r d y s e l ie tuvių tauta p e r g y v e n o sugr įž imą rusų v iešpatav imo, kur is b u v o krašte suprastas kaip p a v e r g i m o ir ūkinio sugr iov imo s imbol i s .

Po į v y k u s i o s krašto okupaci jos ir u ž d ė j i m o rusų kontrolės ant v i so krašto v a l d y m o aparato Sovietų S ą j u n g o s V y r i a u s y b ė m ė g i n o j a u į v y k d y t ą smurtą post factum įteis int i . Krašte s iaučiant raudonajam terorui, v a d o v a u j a n t skub ia i sudarytai komunistų parti jai su nepažabota v e i k i m o la isve, kai v i sos kitos, n e k o m u n i s t i n ė s part i jos i r taut inės organizaci jos b u v o tuojau l ikv iduotos, o patriotinė s p a u d a i špr ievartauta, Maskvos nuro-d y m u b u v o l iepos 14 - 15 d i e n o m i s praves t i nauj i r inkimai į vad inamąj į L i a u d i e s se imą. Kandidatais į nar ius šio oku-pantų įrankio t e b u v o parinkti komunis tų part i jos šal ininkai i r ke le tas Sovietų V y r i a u s y b e i t ikusių a s m e n ų . 1940 m. l iepos 21 d. tas b o l š e v i k i n ė s pr ievar tav imo poli t ikos ins t rumentas b u v o sušauktas i r pagal Maskvos re ika lav imą p r i ė m ė spren-dimą įves t i krašte sovietų santvarką, o pačią L ie tuvą į jungt i į Sovietų Socialistinių R e s p u b l i k ų S ą j u n g ą . V y r i a u s i o s T a r y b o s 1940 m. rugpiūč io 3 d ienos nutar imu Sovietų Rusi ja minėtą vad inamojo l ie tuvių L i a u d i e s se imo s p r e n d i m ą patvirt ino. Nuo to k i e k v i e n a m pas idarė aišku, kokie b u v o t ikrie j i tiks-lai, kurių Sovietų S ą j u n g a s i e k ė savo pr ievar tav imais pr ieš Lietuvą.

251

3. Lietuvos protestai prieš prievartų Antrame s k i r s n e l y j e a p i b ū d i n t i e j i Sovietų Socialistinių

Respubl ikų S ą j u n g o s v e i k s m a i re i šk ia ne ką kitą, o tik lie-tuvių neišprovokuotą L i e t u v o s i špr ievar tav imą, sulaužant v i sas tarp ab ie jų va l s tyb ių pas i rašytas sutartis ir g rubiaus ia i pa-že idž iant visuotinai pr ipaž į s tamus tarptaut inės te i sės nuostatus.

Lietuvių tauta j o k i u b ū d u n e b u v o l inkusi savo didžiau-siomis krau jo aukomis atkovotą v a l s t y b i n ę n e p r i k l a u s o m y b ę paaukoti svet imų į s ibrovė l ių v i e š p a t a v i m u i .

Kadangi krašto v a l d y m a s pagal V a l s t y b ė s Konstituciją b u v o sve t imos okupaci jos padarytas n e b e į m a n o m a s , tai Lie-tuvos r e s p u b l i k o s prez identas 1940 b i rže l io 15 d., t.y. įsi-verž iant į kraštą sovietų kar inėms p a j ė g o m s , pas i ju to privers-tas j į palikti protesto ženk lan pr ieš Sovietų Socialistinių Res-p u b l i k ų Są jungos pr ievartos aktą. T u o j i s pas i t raukė iš bol-šev ik in io okupanto gal ios r ibų.

Kai Sovietų Socialist inių Respubl ikų S ą j u n g o s v y r i a u s y b ė , ka ip j a u b u v o minėta, kės inos i dirbt iniais r inkimais į vadi-namąj į L i a u d i e s se imą savo pr ievartos aktą post factum įtei-sinti suklas to jant l ie tuvių tautos valią, vis i akredi tuot ie j i užs ieny Lie tuvos pasiuntiniai ir įgal . minister ia i , kaip konstituciniai teisėti L i e t u v o s v a l s t y b ė s atstovai, tada dar t e b e b u v ę savo pos-tuose, o taip pat v i sos užs ien io l ie tuvių organizaci jos, kas tik dar ga lė jo laisvai tarti žodį l ie tuvių tautos vardu, pare i škė svet imų va l s tyb ių v y r i a u s y b ė m s gr iežč iaus ius protes tus pr ieš suminėtą pr ievartos aktą ir paprašė jas teiktis L ie tuvos į jun-gimo į Sovietų Socialist inių R e s p u b l i k ų S ą j u n g ą nepripažint i .

Šiais protestais tapo v i s a ta Sovietų Rus i jos klasta at-skle is ta i r v i sam pasaul iu i formaliai paryškinta, j o g L i e t u v a savo v a l s t y b i n ė s n e p r i k l a u s o m y b ė s n e i š s i ž a d ė j o i r ne i š s ižadės .

4. Dabartinė Lietuvos teisinė padėtis Dėl pr ivers t inio krašto s u s o v i e t i n i m o Lietuva, kaip

v a l s t y b ė , formaliai nėra nusto jus i egzis tuot i . Tarptaut inės tei-sės požiūr iu dabar t inė padėt i s L i e t u v o j e tegal i būt i laikoma tik kaip sve t ima krašto okupaci ja , kadangi :

1. L ie tuvos R e s p u b l i k o s Prezidentas, ka ip v a l s t y b ė s su-v e r e n u m o reprezentantas , pas i t raukė i š b o l š e v i k i n i o okupanto gal ios ribų ir n e p a s i r a š ė jokio akto, kur is galėtų būt i laiko-mas L i e t u v o s į j u n g i m o į Sovietų Socialistinių R e s p u b l i k ų Są-j u n g ą l e g a l i z a v i m u ;

252

2. L i e t u v a protestavo pr ieš jos į j u n g i m ą į Sovietų So-cialistinių R e s p u b l i k ų S ą j u n g ą ;

3. Jokia v a l s t y b ė p a s a u l y j e n e p a t e i s i n o Sovietų Socialis-tinių R e s p u b l i k ų S ą j u n g o s pr ievartos akto;

4. Visos sutartys, kur ias Lietuva, ka ip n e p r i k l a u s o m a vals-tybė, pas i rašė su kitomis v a l s t y b ė m i s ir kurios nustato Lie-tuvos tarptautinę padėt į , jų tarpe ir šių va l s tyb ių savo laiku padaryt ie j i L i e t u v o s de j u r e pr ipaž inimo aktai, jokios valsty-b ė s n e b u v o panaikinti b e i atšaukti . T a d j i e formaliai l ieka gal ioje, nežiūr int to, kad, dėl krašto o k u p a v i m o iš Sovietų Rusi jos pusės , sakytos sutartys pas idarė laikinai n e b e į v y k d o m o s ;

5. L i e t u v o s v a l s t y b ė s suvereni te tas , kaip kad seka iš paskut inių d v i e j ų punktų, kitų va l s tyb ių nėra pane ig iamas . Kaip praktišką tam įrodymą gal ima, pvz., nurodyt i į faktą,

j o g d i d e l ė dal is L ie tuvos Pas iunt inybių i r Konsulatų u ž s i e n y toliau pas i l ieka ir gali tęsti savo veiklą .

Praktiškai p a ė m u s , Lie tuva, ka ip atskiras v a l s t y b i n i s or-ganizmas, t e b e e g z i s t u o j a dar ir dabar. Tai seka iš šių faktų:

1. V a l s t y b ė s teritori ja l ieka ta pati, nuo kitų Sovietų Rus i jos sričių atskirta i r pat ies okupanto s ienos s a r g y b o m i s uždaryta ir izoliuota.

2. B u v u s i s krašto v a l d y m o aparatas (minister i jos ir kiti v a l d y m o organai, kurių p a v a d i n i m u s Sovietai p a k e i t ė į komi-sariatus) pas i l ieka toliau egzis tuoti , nors d a u g i a u pr ip i ldomas bo l šev ik in ių komisarų ir GPU agentų;

3. V i s a tai, kas L i e t u v o s ir l ie tuvių tautos p e r nepriklau-somo va l s tyb in io g y v e n i m o laikotarpį b u v o v a l s t y b ė s , kultūros ir ūkio sr i tyse sukurta, š iuo metu toli gražu dar nėra bol-ševikinių p a v e r g ė j ų suardyta, nors j i e v i s u r pr idarė gil ių grio-vimo darbų;

4. Dargi pas i l i eka toliau l ie tuvių kar iuomenė, tik pakeis-tas jos p a v a d i n i m a s b e i ap jungta į 29-jį rusų raudonosios ar-mijos korpusą, kuris s u s i d e d a iš l ietuvių karininkų, puskari-ninkių ir l ietuvių kare iv ių . Jis tebetur i savo g i n k l u s ir te-b e l i e k a l ietuvių ž e m ė j e .

Trumpai pasakius , L i e t u v a tapo tik perkr ikštyta į 13-ją Sovietų Social ist inę R e s p u b l i k ą . Tiesa , v iešpačia i bo l šev ika i s k u b a kraštą susoviet ini t , be t laikas dar b u v o per trumpas, kad būtų g a l ė j ę tautinę Lie tuvą sunaikint i .

253

5. Jėgų Lietuvai atkurti formavimas Lietuvia i nėra j o k i e s lavai . Savo rase j i e Rusi ja i irgi ne-

priklauso. Lietuvių kalba, sen iaus ia i š g y v ų j ų indogermanų kalbų E u r o p o j e , nėra rusų kalbos g iminė .

L ie tuv ių kul tūros šaknys g lūdi tautos savi to je pr ig imty je . Pr ieš ingai s lavų tautoms, j i ugdos i vakar iet i škos c iv i l izaci jos dvas io je , kurios požymiai yra a k t y v u m a s , s u s i v a l d y m a s ir tiks-l ingumas.

L i e t u v o s ūkininki ja i r jos s o d y b i n i s sus i tvarkymas, besi-re i šk iąs iš imtinai pav ienių ūkių forma, yra rusų agrarinei tvarkai, ypač sovie t ine i kolchozų s is temai, v i s i ška i svet imas .

V i s a s g y v e n i m o b ū d a s , kaip i špažįs tamoj i t i k y b a (dauguma Romos katalikų), taut inės a p e i g o s ir papročiai, te i sės samprata, g y v e n i m a s ir p a s a u l ė ž v a l g a — v i sa tautos s iela — pagrin-dinai skiriasi nuo rus i ško jo žmogaus natūros, kaip tai parodo ne v i e n dabart is , b e t ir caro laikų patirtis.

Lie tuvių tauta v i sa savo e s m e yra sus i jus i su Vakarais . Bolšev ikų s m ū g i o g r ė s m ė , kur io je l ietuvių tauta įžiūri s lavų natūros pas i re i šk imą, bendrą l ietuvių tautos or ientavimą į Europos vakariet išką kultūrą tik dar labiau sust ipr ino.

Todė l l ie tuvių tauta ė m ė s i ryžt ingai atsakyti b o l š e v i k i n i o okupanto išprovokuotai kovai, s i e k d a m a apginti savo kultūrą, savo gerovę, ir kad vė l atgautų pol i t inę la i svę. Pradedant mokykl in iu j a u n i m u , v i sokio amžiaus i r socialinio luomo lie-tuviai, kaip antai, darbininkai , ūkininkai , kariai, s tudentai , dvas in inkai ir kt., tūkstančiais p a r e i š k ė a p s i s p r e n d i m ą prie-šintis raudonajam imper ia l izmui i r b o l š e v i k i n i a m p a v e r g ė j u i be i v i somis p r i e m o n ė m i s ginti šventas l ie tuvių tautos te ises .

Nepaisant ž iaur iaus io teroro ir b o l š e v i k ų s iautė j imo auko-mis perp i ldytų ka lė j imų, š i kova už g y v y b ę ar mirtį vyks ta toliau. Lietuvių tauta pas idarė k o m u n i z m o į takoms dar mažiau pr ie inama, n e g u kada nors anksčiau. Į s i sąmoninus i nepalau-žiamą t ikėj imą g e r e s n e ateit imi, tvirčiausiai į s i t ikinusi, kad te i sė laimės, b e s ą l y g i n e v i d i n e v i e n y b e s u s i c e m e n t a v u s i i r b ū d a m a pilnai tikra, j o g t e i s i n g u m a s yra jos p u s ė j e , l ietuvių tauta d a v ė sau i šk i lmingą tautinį pažadą nepal iaut i kovojus, kol Lie tuvos v a l s t y b i n ė s n e p r i k l a u s o m y b ė s b e i s u v e r e n u m o at-statymas n e b u s pas iektas .

L ie tuvos i š la i sv in imo nuo b o l š e v i z m o ir atstatymo nepri-k lausomos Lie tuvos v a l s t y b ė s ė m ė s i Lie tuvos Tautinis Ko-mitetas. Jis yra emanaci ja seniau konst i tuciškai te i sėtos Lie-tuvos V y r i a u s y b ė s akredituotų užs ieny Lie tuvos pasiuntinių i r

254

įgal . minis ter ių, kur ie protestavo pr ieš Sov. Rus i jos smurtą ir L ie tuvos į j u n g i m ą į Sovietų Socialist inių R e s p u b l i k ų Są jungą . Buvo ir l ieka toliau L i e t u v o s pas iunt inių užduot i s atstovauti L i e t u v o s n e p r i k l a u s o m y b e i ir ginti jos in te resus pr ieš kitas v a l s t y b e s , ka ip yra į sakmiai pasakyta jų akred i tav imo raštuose.

L ie tuvos Taut inis Komitetas s u s i d e d a iš d a u g i a u narių — L i e t u v o s pas iunt inių, d a l y v a u j a n t j a m e u ž s i e n i o l ie tuvių or-ganizaci jų atstovams. Jo p r i e š a k y j e , ka ip Taut inio Komiteto p i rmininkas, stovi asmuo, b u v ę s d a u g kartų L i e t u v o s minis-terių p i rmininku. Šis Komitetas a p j u n g i a v i s u s l ie tuv ius , kaip esančius užs ieniuose, taip i r g y v e n a n č i u s L i e t u v o j e , kur ie ė m ė s i krašto g e l b ė j i m o .

Praktiškas L i e t u v o s v a l s t y b ė s atstatomosios akci jos vykdy-mas remiasi Lietuvių Aktyvis tų S ą j ū d ž i u . Tai yra pol i t inė organizaci ja, kuri a p ė m ė v i sas b u v u s i a s l ie tuvių pol i t ines sro-ves , laisvai s u s i j u n g u s i a s tame b e n d r a m e s ą j ū d y j e , kur i s yra v ienos val ios v a d o v a u j a m a s , tautinio b e i social ist inio, bet griežtai ant ikomunist inio nusis tatymo, ir a p j u n g i a v i s u s ak-t y v e s n i u o s i u s be i r y ž t i n g e s n i u o s i u s l ietuvių tautos e l e m e n t u s .

Ats i remdamas į v i s i šką l ietuvių tautos v i e n y b ę , Lietuvių Aktyvis tų Frontas pas is tatė sau uždavinį vadovaut i v i somis j ė g o m i s , kurios yra pas i ryžus ios stoti į kovą ir imtis reika-lingų žygių, kad l ie tuvių tauta kovo je už L i e t u v o s iš laisvi-nimą iš rusų b o l š e v i k i n ė s okupaci jos nel iktų n u o š a l y j e , bet j o j e aktyviai masiškai da lyvautų ir savo k r a u j u ir aukomis ats ipalaiduotų nuo to j u n g o .

Savo sekančiu u ž d a v i n i u Lietuvių Aktyv i s tų Frontas numato imtis reikal ingų pas i ruoš imų, kad laiku nut ies tų s v e i k u s pa-gr indus atkurti ir naujai per tvarkyt i i š la isvintą L i e t u v o s vals-t y b ę ir jos teis ingą į s i terpimą į Naują ją Europą.

6. Lietuvos atkūrimo pagrindai Lietuvos atve ju tenka ne sukurt i naują v a l s t y b ę , be t

atstatyti s u v e r e n u m ą v a l s t y b ė s , kuri dar v isai nesenia i b u v o vis i škai nepr ik lausoma, v isų kitų v a l s t y b i ų p a s a u l y j e pripa-žinta pi lnateis iu tautų še imos nariu ir kurios v a l d y m o s i or-ganizmas d idž ią ja dalimi dar i r dabar t e b e e g z i s t u o j a . Kadangi į dabart inę padėtį L i e t u v o j e tega l ima žiūrėt i tik ka ip į svet imą okupaci ją, tai gal ima sakyti, j o g L i e t u v a galėtų automatiškai grįžti į savarankiškų Europos va l s tyb ių b e n d r u o m e n ę , kai tik į v y k s jos ats ipala idavimas nuo Sovietų Social ist inių Respub-likų S ą j u n g o s ir j i i š s i la i sv ins iš jai p r imes to b o l š e v i z m o .

255

Tatai yra l engva i į v y k d o m a , a t s ižve lg iant į tai, j o g bol-šev ikų s iautė j imas krašte e ina dar nei lgai i r todėl, kaip j a u b u v o minėta, dar n e į s t e n g ė sugriaut i v i so to, kas p e r sava-rankiško va l s tyb in io g y v e n i m o laikotarpį v i s o s e sr i tyse b u v o sukurta. Tėra tik re ika l inga i š la isv int i kraštą nuo okupanto, grąžinti j am v a l s t y b i n ę la i svę i r jo i š sen iau dar tebesant į v a l d y m o s i aparatą apvalyt i nuo b o l š e v i k ų komisarų ir GPU agentų, ir kraštas greitai ats igautų nuo sov ie t inės santvarkos jam pridarytų suna ik in imų: jo g y v e n i m a s grįžtų greitai į nor-malias v ė ž e s i r j i s galėtų toliau vystyt i ūkio produkci ją .

Užsienio polit ikos požiūr iu s v a r b u L i e t u v o s v a l s t y b ė s kontinuitetą gal imai ryšk iau pabrėžt i , kad iš anksto atimtų pagr indą į tar imams, tarsi kas kitas nori savo ruožtu Lietuvą aneksuot i . Laikantis kontinuiteto principo, E u r o p o s naujo pa-tvarkymo pr ieš in inkai būtų pastatyti pr ieš d i lemą: arba su-tikti su L ie tuvos atstatymu kaip p i rmos iš Sov. Rusi jos dar ta ip nesenia i pag lemžtų va l s tyb ių ir tuo visai v ieša i pripa-žinti Vokiet i jos nuope lną, arba, tai nuginči jant , tuo pasi-daryti L i e t u v o s n e p r i k l a u s o m y b ė s ir paverg tų tautų išlaisvi-nimo iš soviet inio b o l š e v i z m o pr ieš in inkais .

Tuo pačiu pagr indu s v a r b u pabrėžt i l ietuvių tautos akty-vų pas i re i šk imą kovoje pr ieš r a u d o n u o s i u s rusų okupantus . T u o būtų aiškiai parodyta v i sam pasaul iu i i r patvirt inta veiks-mu, j o g atstatymas L i e t u v o s v a l s t y b i n ė s n e p r i k l a u s o m y b ė s , o taip pat jos į s i te rp imas į Naują ją Europą, b u v o ne kokia kurios kitos v a l s t y b ė s intriga, b e t natūralus, pačios l ietuvių tautos s iektas t ikslas, v i sa i la isvas ir savarankiškas įnašas į Naujos ios Europos i š s i v y s t y m ą .

Šis nus i s ta tymas bazuo jas i pr inc ip in iu į s i sąmoninimu, j o g l ie tuvių tautos interesas yra laikyt is g laudžių poli t inių, ūki-nių ir kultūrinių santykių su Vokiet i ja , kaip tatai parodė L i e t u v o s 1918 - 1920 metų atkūrimo patirtis, o taip pat kul-tūrinis i r ūk inis jos i š s i v y s t y m a s n e p r i k l a u s o m o va l s tyb in io g y v e n i m o la ikotarpy je i r l ie tuvių tautos kova su l e n k i š k u m u .

Pr ieš ingai b u v u s i a i neutra lumo ir neryž tumo Lietuvos

užs ien io politikai, su kuria l ie tuviai aktyvistai kovojo p e r dau-gel metų dar pr ieš L i e t u v o s n e p r i k l a u s o m y b ė s netekimą, Lietuvių Aktyvis tų S ą j ū d i s , nūnai i š a u g ę s į v i sos l ie tuvių tau-tos val ios re i škė ją, la iduoja savo aiškiu ir Vokiet i ja i d r a u g i š k u nus is tatymu, j o g naujo j i L i e t u v a nuo aukšč iau paryškinto jos g y v y b i n i ų interesų kel io n e n u k r y p s .

256

7. Numatomas praktiškas Lietuvos atstatymas Už savo la i svę ir atstatymą v a l s t y b i n ė s n e p r i k l a u s o m y b ė s

l ie tuvių tauta, kaip j a u b u v o minėta, yra tvirtai a p s i s p r e n d u s i p i rmiaus ia pati sudėt i re ika l ingas aukas. Bet v ien savų j ė g ų , kaip mažos tautos, p a l y g i n u s su skaičiumi toli prašokan-čiomis rusų okupantų kar inėmis p a j ė g o m i s , nepakaks pr iešui nugalėt i . T o d ė l p a g a l b a iš ša l ies yra būt inai ir skubiai reika-l inga.

Su d i d e l i u s u s i d o m ė j i m u ir g i l iu p a s i t e n k i n i m u l ietuvių tauta p r i ė m ė d ė m e s i n pakartot inius Reicho V y r i a u s y b ė s narių pare i šk imus, kad naujo jo je , Didžio jo Vokie t i jos Reicho vado-v a u j a m o j e , E u r o p o j e pat ikr inama v i s o m s tautoms g a l i m u m a s pačioms tvarkyti savo va ls tybinį i r tautinį g y v e n i m ą . Lietuvių tauta todėl tikisi, j o g savo pas tangose kovoti už la i svę sus i lauks paramos i š Vokiet i jos V y r i a u s y b ė s p u s ė s .

Pasirūpint i šia parama ir g a l i m u m u l ietuvių tautos vardu padaryt i su Vokiet i ja re ika l ingus sus i tar imus, o taip pat pa-ruošti L ie tuvos į terpimą į Naują ją Europą ir perimti krašto v a l d y m ą tuojau po jo i š la i sv in imo iš sovietų okupaci jos yra re ika l inga sudaryt i L i e t u v o s V y r i a u s y b ę . Be to, reikia priimti d ė m e s i n p a s e k m e s , kokios kiltų v i s a m e krašte d a b a r t i n ė m s palankioms Vokiet i ja i nuotaikoms, j e i v i suot inis l ie tuvių tau-tos t ikė j imasis turėti savą V y r i a u s y b ę kartu su krašto išva-d a v i m u iš b o l š e v i k ų okupaci jos n e i š s i p i l d y t ų .

Ši V y r i a u s y b ė pas i remtų Lietuvių Aktyvis tų Są jūdž iu, kuris yra a p s i s p r e n d ę s negai lė t i jokių aukų Lietuvai atkurti ir pasi-ryžęs , pagal savo įs i t ikinimą, įterpti L i e t u v o s va l s tybę , kaip lygiateis į narį, į Vokiet i jos v a d o v a u j a m ą Naują ją Europą.

Tokios V y r i a u s y b ė s s u d a r y m a s t inkamu laiku yra s v a r b u s dar ir tuo požiūriu, kai tenka skaitytis su e v e n t u a l u m u , j o g V y r i a u s y b ė , j e i nebūtų sudaryta iš anksto, gali būti pa-ske lb ta pačios l ie tuvių tautos kaip i š d a v a suki l imo pr ieš oku-pantą, i š la i sv inimo j ė g o m s įžyg iuo jant į L ie tuvą; tatai galėtų sukelt i n e p a g e i d a u j a m ų nesus ipra t imų.

Lie tuvos V y r i a u s y b ė s s u d a r y m a s turėtų būti paliktas pa-t iems l ie tuv iams. Tai galėtų būt i į v y k d y t a laikantis legal is-tinio principo, pagal L ie tuvos V a l s t y b ė s Konstituciją. Laiky-masis legal i s t inio pr incipo būtų s v a r b u s dar ir š iuo požiūriu: pirma, n e b e b ū t ų re ika l inga siekti pakartotinio Lie tuvos de j u r e pr ipaž inimo iš kitų v a l s t y b i ų ; antra, tai žymiai pr is idėtų prie konso l idav imo v i d a u s padėt ies , kas padėtų v a l s t y b ę tvarkingai ir ramiai perorganizuot i ir atgaivint i krašto g a m y b ą .

257

Lietuvių tauta n e n e š a jokios a t s a k o m y b ė s už tai, kad dėl b e n d r o s mil i tariškai pol i t inės padėt ies , sus idar ius ios pr ieš metus š io je Europos da ly je , j i tapo Maskvos b o l š e v i k i n i o smurto auka. Todė l l ietuvių tauta jaučias i turinti moral inę te i sę t ikėtis ne v i e n užuojautos iš c iv i l izuoto pasaulio, be t ir real ios paga lbos ir paramos iš kitų va l s tyb ių p u s ė s . Ypa-tingai j i t ikisi, kad tautos ir jų vadai, kur ie imasi pare igą pertvarkyt i pasaulį t e i s ingesn ia i s pagr indais , kad laiduotų Eu-ropos kontinento tautoms taiką, te i s ingumą ir g e r e s n e s g y v e -nimo są lygas , ir tatai pastatė šio karo t ikslu, o taip pat a t s ižve lg iant į l ietuvių tautos dabar t ines kančias, panaikins ir tą kultūros gėdą, kurią Sov. Rusi ja š iuo metu v y k d o Lie-tuvoje .

Berlynas, 1941 m. b i rže l io m. 19 d.

Lietuvos Tautinio Komiteto vardu

(pas.) K. Škirpa Lietuvos Pas iunt inys ir Įgaliotas Minister is

Jo Eksce lenc i ja i Reicho Užsienio Reikalų Ministeriui

B e r l y n e

Gal po kokių 20 minučių b u v a u pakv ies tas į von Grund-herrn) darbo kabinetą, kur j į radau jau grįžusį iš p a s i k a l b ė j i m o su savo v y r e s n y b e . Su malonia š y p s e n a v e i d e j i s pasakė, j o g galįs memorandumą priimti a t s ižve lg iant į m u d v i e j ų seną, a b i p u s i u pas i t ikė j imu pagrįstą, pažintį b e i a s m e n i n ę b ič iu lys tę . Tai re iškė, j o g dokumentą laiko diskrečių da lyku. Tai b u v o s a v a i m e suprantama, nes karas tarp Vokiet i jos ir Sov. Rus i jos t e b a i g ė pr ibręst i , be t dar n e b u v o pras idė ję s . Tačiau, kai aš prec iz i škumo dė le i a tkreipiau von Grundherr io d ė m e s į , j o g m e m o r a n d u m ą b u v a u pas i rašęs p i lnu savo titulu, kaip Ne-paprasto Lie tuvos Pasiuntinio ir Įgal. Ministerio, j i s tai iš savo p u s ė s pagyrė, j o g tai yra gerai.

Iš pat ies von Grundherr io užrašo ap ie ka lbamo s v a r b a u s diplomatinio d o k u m e n t o pr iėmimą matyti, j o g ta proga b u v a u von Grundherr į p a i n f o r m a v ę s ir apie tai, kad m e m o r a n d u m o nuorašus j a u pr ieš tai b u v a u į te ikęs ir kai kur ioms ki toms su interesuotoms L i e t u v o s p r o b l e m a vokiečių į s ta igoms, būtent : Diens t s te l l e von Ribbentrop, O.K.W., A u s s e n p o l i t i s c h e s Amt (dr. Leibrandtui) ir Gestapui . Be to, iš p a ž y m ė j i m o ant už-

258

rašo matyti, j o g m e m o r a n d u m o or ig inalas b u v o von Grund-herrio perduotas i š e i l ė s v a l s t y b ė s sekretoriui (von W e i z -saecker), v a l s t y b ė s pasekretor iui (dr. Woertmannui) ir Pol. V (Rusija).

M e m o r a n d u m o į te ik imu i r jo p r i ė m i m u i š vokiečių p u s ė s b u v a u patenkintas ne tiek dėl to, kad būč iau j a u t ę s i s tikras, j o g L i e t u v o s atkūrimo k laus imas tuo j a u i š s i s p r ę s mūsų pagei-dau jama prasme, b e t kad tuo b ū d u ši, m u m s taip labai svarbi problema, pagal iau, b u v o formaliai įstatyta į normalias v ė ž e s tarptaut inės te i sės požiūr iu.

TEISĖS LIUDIJIMAS KRAUJU

Po b i rže l io 15 d., 1940 m., L i e t u v o s s u g n i u ž i m o be šūvio sovietų agresor iui l ie tuvių tauta b u v o jo i šprovokuota krau jo aukomis, kai L ie tuv ių Aktyv i s tų Frontas iš v i so dar neegz i s tavo. Kaip ž inome, į s ibrovė l ia i į mūsų kraštą, s lavai iš Rytų, — p a s i š a u k ę sau į talką jų pačių skubotai sudarytą tariamą " l i e t u v i ų komunis tų p a r t i j ą " — u ž p u o l ė b u v u s i ų lie-tuvių polit inių srovių — taut ininkų, vo ldemar in inkų, l iaudi-ninkų, krikščionių demokratų, j a u n a l i e t u v i ų , socia ldemokratų, šaul ių, etc. — aktyvą ir pagal iš anksto s lapta nustatytą planą s u ė m ė d a u g i a u kaip 1600 asmenų (LE, VII, ps l . 139). Mažame mūsų tautos maste tatai pr i lygo f iz iniam sakytų polit inių sro-vių l ikv idav imui b e i v i s i škam jų v e i k i m o nus lop in imui .

V i e n a s g y v a s anų l iūdnų įvyk ių l iudininkas, kuris b u v o man ats iuntęs ilgą s t u d i j i n ę ano meto padėt ie s L i e t u v o j e apžvalgą, apie tai rašė:

— Dėl šio s k a u d a u s l ietuvių tautai į v y k i o b u v o v i s a i p spė l io jama. Kadangi suimtie j i l ie tuviai n i e k u o n e b u v o nus ika l tę tuomet b u v u s i a i L i a u d i e s v y r i a u s y b e i , tai šis faktas ver tė ma-nyti, kad s u ė m i m a i yra tik laikinio pobūdžio . J ie padaryt i ryš ium su po kelių d ienų įvyks tančia i s r inkimais į L i a u d i e s se imą. Įvairių parti jų v e i k ė j a i esą suimti tam, kad j i e neagi-tuotų žmonių nebalsuot i į L i a u d i e s se imą. Kai kas spėl iojo, kad s u ė m i m a i padaryt i tik terorist iniais t ikslais — įbaugint i žmones v i s a m e k a m e klausyt i komunis tų agitatorių. Tačiau v i sokiaus i žmonių spėl io j imai n e d a v ė a t sakymo į v i s u s tuomet dominusį k lausimą, kodėl suimti b u v u s i ų polit inių parti jų v e i k ė j a i . . .

259

Šis k laus imas b u v o toks pas lapt ingas , j o g į j į n ieko tikro n e g a l ė j o atsakyti net pati L i a u d i e s v y r i a u s y b ė s ga lva Justas Paleckis . Jis savo gerus pažįs tamus, b e s i t e i r a u j a n č i u s dėl suim-tųjų l ikimo, ramindavo, kad po r inkimų į L i a u d i e s se imą j i e greit būs ią paleist i . Tačiau tais raminimais mažai kas tetikėjo, nes greit v i s i e m s paaiškė jo, kad su imtų jų l ik imas ne Lie-tuvos L i a u d i e s v y r i a u s y b ė s , be t Maskvos NKVD gal io je . Liau-dies v y r i a u s y b ė s ga lvos žmona Genovai tė Pa leckienė su mote-r iškės a tv i rumu b e i n u o š i r d u m u ne v ienai savo k ū m u t e i su ašaromis a k y s e pare i škė, kad mes, girdi, e s a m e b e j ė g i a i , čia viską daranti Maskva.

Ir iš t ikrų jų, praė jo rinkimai į L i a u d i e s seimą, L i e t u v a virto LTSR, o apie s u i m t ų j ų likimą niekas nieko nežinojo. V i e n a v i s i e m s b u v o a išku, kad polit inių kalinių skaičius ka-l ė j i m u o s e ne mažėja, be t nuolat d idė ja , ir n iekas iš l ietuvių n e b u v o tikras, kad š iandien ar vė l iau n e b u s suimtas. Suimi-n ė j i m a m s pas idar ius kasd ien in iu re iškiniu, vis i tiek su tuo apsiprato, j o g n e b e s u k o sau galvos, kodėl bo l šev ika i žmones s u i m i n ė j a . . . Nepr ik lausomos Lie tuvos v a l s t y b ė s į s tatymais su-imtajam ne vė l iau, ka ip per 24 va landas, turė jo būti pare ikš tas kalt inimas, dėl ko j i s suimtas. Per tą laiką n e p a r e i š k u s kal-tinimo, j i s turė jo būti pale is tas . T a r y b i n ė j e santvarkoje v i sa galinčiai NKVD toks j u r i d i n i s nuostatas b u v o svet imas . Čia NKVD suimtie j i po kel i s m ė n e s i u s ir i lgiau i šsėdi , nežino-dami nei už ką j i e suimti, nei kuo j i e kalt inami. Ta ip b u v o ir su LTSR poli t iniais kal iniais : negre i t j i e sužinojo, už ką suimti ir kuo kalt inami. —

Kaip v ė l i a u paaiškė jo, bo l šev ika i , su imdami b u v u s i ų po-litinių parti jų v e i k ė j u s , t ikėjosi iš jų išgauti kažkokių labai svarbių pas lapčių, jų b u v u s i o j e v e i k l o j e iškelti nepaprasta i d ide l ių , v i sos darbo žmoni jos keršto šaukiančių nusikal t imų ir tuo b ū d u l ietuvių tautoje sudaryt i p a l a n k e s n ę dirvą tary-biniam režimui tarpti. Tačiau suimtie j i b u v u s i ų politinių par-tijų ve ikė ja i tų NKVD vilčių nepate is ino. NKVD uol iems tar-dyto jams n e s i s e k ė iš savo aukų išgauti nei svarbių paslap-čių, nei jų b u v u s i o j e v e i k l o j e iškelti kurių nors nus ika l t imų, kur iuos būtų gal ima plačiai i šreklamuoti . Po to, rodos, nieko kito d a u g i a u nebe l iko, kaip su imtuos ius paleist i . Tačiau NKVD to nedarė : j i pasuko savo seniai j a u i šmėgintu kel iu. Su-imt ies iems b u v o pri ta ikytas RTFSR Baudžiamojo Kodekso gar sus i s 58-tasis straipsnis, kur iuo bo l šev ika i gali apkaltinti kiekvienų bet kurios valstybės pilietį, inkr iminuojant j am ne-

260

būtą nusikal t imą pr ieš taip tar iamus " d a r b o žmonių intere-s u s " . . .

Tas nuos tabus i s RTFSR Baudžiamojo Kodekso straipsnis b u v o taikomas i r k u o n e v i s i e m s NKVD k a l i n a m i e m s l ie tuvių pol i t iniams kal iniams. Šiame s t r a i p s n y j e g l ū d ė j o jų l ikimas, tik ap ie jo turinį d a u g u m a s l ietuvių polit inių kalinių tesu-žinojo tik i šė ję į la i svę, j e i n e b u v o sovietų nužudyt i ar mirtinai nukankint i betardant.

Grūdimas pi l iečių į ka lė j imus yra v i e n a iš pačių bū-ding iaus ių raudonojo teroro pr iemonių. T a i p e l g d a m i e s i , so-vietų s a u g u m o organai s iekia šių t iks lų:

a) suimti ir v ė l i a u sunaikinti sovietų santvarkai p a v o j i n g u s , nepa lankius be i nepat ik imus žmones,

b) iš su imtų jų per tardymą išgauti kiek gal int d a u g i a u žinių apie kontrrevol iucinį j u d ė j i m ą b e i jo d a l y v i u s i r

c) įbaug int i l a i s v ė j e l ikus ius, kad j i e būtų pa lankesni so-v ie t ine i santvarkai ir nė svajot i nesva jotų ap ie be t kokį kontr-revol iucinį ve ik imą.

Tad, tų tikslų s iekdami, sovietų s a u g u m o organai su ima ne tik tuos, kur ie in f lagranti yra užklupt i soviet inei santvar-kai nus ikals tamą darbą bedarą ar b e s i r e n g i ą daryti, b e t ir tie, kur ie dė l savo social inės k i l m ė s b e i savo praei t ies ve ik los ar dėl agentų į s k u n d i m o yra įtariami galį būti kontrrevol iu-cionieriai ar š iaip jau kuo sovietų santvarkai pavoj ing i , nepa-lankūs be i nepat ikimi.

Sovietų s a u g u m o organai prakt ikoje la ikėsi pr incipo: " tas , kam teko n e l a i m ė s pakliūti į jų nagus, būt inai turi būti ka l tas" . Kadangi d a u g u m a žmonių yra su imami vaduojant i s tik įtarimu, ir dažniausiai net n i e k u o nepagr į s tu , tai suim-tųjų nusikal t imo p r a d e d a m a ieškoti juos uždar ius į kalė j imą. A p i e tai bylo ja, pavyzdž iu i , kad ir sekant is V a l s t y b ė s s a u g u m o Mari jampolės apygardos 1940 m. rugpiūč io 17 d. s laptas raštas Aly taus rajono v i r š in inkui :

— Pr i s imindamas te le fonogramą Nr. 229 iš š. m. l iepos 16 d., pakartotinai re ika lau ju skubiai surinkti v isą inkrimi-nuojančią medžiagą apie Jūsų rajono su imtuos ius a s m e n i s per šių metų l iepos mėn. operaci jas ir pristatyti man iki šių metų rugpiūčio mėn. 24 d. Žinios turi būt i surinktos sekan-čiai: socia l inė suimtojo k i l m ė ir padėt i s , kada, kur ir kuo suimtas pasižymėjo savo veikla prieš Lietuvos liaudį, t. y. kuo ir kada yra nusikal tęs , kokioms organizaci joms priklau-sė, kokį va idmenį j o s e va idino ir kokias pare igas ėjo. Su-

261

rinkti v i s u s faktus, nurodyt i vardus i r p a v a r d e s b e i g y v e n a m a s v ietas nukentė jus ių ir l iudininkų, j u o s apklaust i i r pareikšt i raštu savo n u o m o n ę dėl suimtojo, d u o d a n t jo charakterist ikas. Visų parodymai turi būti užprotokoluoti ir pasirašyt i . Šio uždav in io į v y k d y m ą u ž d e d u Jūsų a t s a k o m y b ė n .

A p y g a r d o s Virš in inkas (parašas)

Prie tokios " t v a r k o s " , s a v a i m e aišku, kalė j imai b u v o ne-paprastai perpi ldyt i : kamerose, skir tose k e l i e m s kal iniams, b u v o kal inama po kel iol ika, o kartais ir po k e l i a s d e š i m t kal inių. Dažnai k a m e r o s e kaliniai b ū d a v o sugrūs t i kaip s i lkės s tat inėje . Kad kaliniai būtų v i s i škai izoliuoti nuo išorinio pasaulio, ka lė j imo langai b u v o užtaisyti m e d i n ė m i s d ė ž ė m i s , ir š iek tiek šv iesos į kameras į e i d a v o tik iš v i ršaus . Kalinių maistas taip pat b u v o nepaprastai b logas : d a u g i a u s i a dvo-kianti pašarinių runkel ių s r iuba ir š iek tiek s u ž i e d ė j u s i o s duo-nos.

Polit iniams kal iniams b u v o taikomas ž iaurus režimas, rei-kia manyti — d a u g ž iauresnis , n e g u SSSR k a l ė j i m u o s e . Ka-lė j imo prižiūrėtojai su polit iniais kal iniais e lgdavos i , kaip su kokiais laukiniais žvėr imis . Kartais su polit iniais kal iniais bū-davo sodinami i r kr iminal iniai nusikal tė l ia i , k u r i e m s b u v o p a v e s t a sekti ir šnipinėt i pol i t inius kal inius. Blogas maistas, t vankus oras, nešvara, dažni karceriai, nuolatiniai pr iž iūrėtojų ke iksmai i r paga l iau nežinios k la ikuma s legiančiai v e i k ė po-litinių kalinių nuotaiką, ir ne v i e n a m iš jų pakriko nervai , o, be to, ne v i e n a s dar p i rmomis kal inimo d i e n o m i s b a i g ė savo g y v e n i m ą s a v i ž u d y b e .

Žiauraus k a l ė j i m o režimo paveiktas , pol i t inis ka l inys pa-tenka pas tardytoją, kur i s dažnai p i rmiaus ia j į p a s v e i k i n d a v o š lykšč iaus ia i s rus i škais ke iksmais . . . Kad labiau galėtų pa-veikt i su imtuos ius , tardytojai b e v e i k v i s u o m e t j u o s tardydavo naktimis. Tardomas i s v idurnaktį pr iž iūrėtojų pr ike l iamas ir v e d a m a s pas tardytoją, k u r dažniausia i j i s b u v o ne tardomas, b e t įva i r iaus iomis p r i e m o n ė m i s teror izuojamas ar net ir žiau-r iausiu b ū d u kankinamas . Tardytojas laikė naganą pr ieš s a v e ant stalo, kuriuo grasiną tardomajam. Jei tardomasis užs i spy-rusiai laikosi ir tardytojo ke iksmų neišs igąs ta, tuomet tar-dytojas į darbą p a l e i d ž i a kumštį ir nagano rankeną. Jei tar-dytojas f iz iškai s i l p n e s n i s i r v ienas , mano, su tardomuoju n e g a l ė s susidoroti, tuomet į talką pas ikv ieč ia patyrus ius če-kistus, kur ie v i s a i p b e k a n k i n d a m i tardomąjį puikiai pad i lg ina

262

solist inių polinkių tardytojo n e r v u s . Suprantamas dalykas, kad iš p u s i a u s v y r o s i švest i kankinamie j i kartais g r i e b d a v o s i v isokių gal imų pr iemonių pr ieš savo b u d e l i u s arba, n e b e p a k e l d a m i kančių, m ė g i n d a v o patys nus ižudyt i . . .

Asmuo, kurio l iudi j imą čia aukšč iau atpasakojau, konsta-tuoja, j o g " k u m š č i o ar nagano rankena d a u ž y m o į ve idą ir galvą, tur būt, retas pol i t inis ka l inys i š v e n g ė " . " T a i įpras-t inės s o v i e t i š k ų j ų tardytojų p r i e m o n ė s pr i s ipaž in imui i šgaut i " . D i d e s n i e m s nus ika l tė l iams, kurių pr i s ipaž inimai ga lė jo at idengt i svarbių pas lapčių, tardytojai turė jo v i są e i lę f izinių kankinimo pr iemonių, kur ių, pagal minėtą į v y k i ų gyvą l iudininką, svar-b e s n ė s čia suminimos :

1. Gumine lazda m u š a p e r v i d u r i u s ir nugarą, ligi sąmo-nės netekimo. T a i p sumuštas nega l i nei pasėdėt i , nei pagulėt i , ir nuo tokio m u š i m o dažnai sutr inka v i d a u s organai.

2. Tam tikromis a p y r a n k ė m i s s p a u d ž i a surakintas rankas. 3. Sunarinę rankų pirš tus tam t ikromis l azde lėmis suki-

nėja, spaudo. 4. Tam tikrais varžte l ia is spaudž ia v i d u r i n ę nos ies kremzlę

iki p r a d e d a plūsti kraujas . 5. Adatomis i r šakal iukais b a d o p a n a g e s , l u p i n ė j a nagus

ar net ir odą nuo rankų. 6. Sukinė ja ir laužo b l a u z d i k a u l i u s ir rankų kaulus . 7. Už pažastų karia ir g u m i n e lazda muša. 8. Tam tikrais spaus tuva i s s p a u d ž i a vyrų lyt ies organus

iki s ą m o n ė s netek imo. 9. Įvair iais b ū d a i s kankina elektra: v ieną e lektros laidą

s u j u n g i a su nosimi, ausimi ar l i ežuv iu , o antrąjį su lyt ies organais ir t.t.

10. Rankas ar kojas m u r k d o čia į karštą, čia į šaltą vandenį .

T i e m s pol i t iniams kal iniams, kurių n e b e m a n o g y v ų paleis t i , čekistai turi s u g a l v o j ę dar ba i sesn ių kankinimo pr iemonių.

Per v i e n e r i u s metus, būtent , nuo sovietų okupaci jos pri-met imo Lietuvai iki rusų - vokiečių karo 1941 m. b i rže l io 22 d., b u v o suimta ir sukišta į k a l ė j i m u s ap ie 12.000 asmenų (LE VII, psl . 139). Kiek iš jų tapo nukankint i dar iki te i smo ir kiek sus i laukė te i smo s p r e n d i m o — n e į m a n o m a nustatyti tikrais skaičiais, nes tie dalykai b u v o b o l š e v i k ų laikomi paslap-timi, ka ip kad ir v i sa tai, kas anuomet darės i tardymo kame-rose. Sovietai b u v o jas į r e n g ę k a l ė j i m u o s e arba arti jų suim-tųjų kankinimui pagal sovietų " c i v i l i z a c i j o s " i š radingus meto-

263

dus, kad priverstų n e l a i m i n g u o s i u s pr is ipažint i padar ius neretai net i r tokius da lykus, kur ie j i e m s n e b u v o net pr i s i sapnavę .

A p i e 8 5 % visų s u i m t ų j ų b u v o kalt inami pagal aukščiau j a u minėtą RSFSR b a u d ž i a m o j o kodekso 58 straipsnį, kuris numato b a u d i m ą už kontrrevol iucinę ir p r i e š v a l s t y b i n ę veiklą. Į kalt inimą Lie tuvos pi l iečių pagal svet imo Sovietų baudžia-mojo kodekso nuostatus t e b u v o gal ima žiūrėti tik kaip į negi rdėtą iki tol te i sės ta ikymo absurdą . Pirma, dė l to, kad tarptautinės te i sės požiūr iu L i e t u v a t e b e b u v o la ikoma egzis-tuojanti kaip savarankiška v a l s t y b ė i r j o s pr ivers t in io į j u n g i m o į Sov. Rusi ją jokia kita v a l s t y b ė p a s a u l y j e n e b u v o pripažinu-si. Antra, kad Lie tuvos gyvento ja i — l ietuviai ir ne l ie tuvia i — jokia kontrrevol iucine ve ik la n e u ž s i ė m ė : j i e b u v o didžiai patenkint i n e p r i k l a u s o m y b ė s laikais į v y k d y t o m i s ž e m ė s teisin-gesn io padal i j imo ir ki tokiomis svarb iomis socia l inėmis re-formomis, kurios pr i lyg ino Lietuvą pr ie kitų civi l izuotų Vakarų Europos tautų. Trečia, krašto gyvento ja i , pr ieš ingai , b u v o gil iai s u s i r ū p i n ę , kad į s ibrovė l ia i patys ė m ė s i savot iškos "kontr-r e v o l i u c i n ė s " akci jos — atimti ž e m ę ir kitokį turtą iš teisėtų jų sav ininkų, kad atkurtų L i e t u v o j e dvarus sovchozų forma ir nacionalizuotų įmones ir namus tam, kad vė l iau j u o s apso-dintų rusais kolonistais .

Tai, ką l ietuviai, kad ir v i s a i p okupanto terorizuojami ir įžūl iai per sek io jami , anuomet darė, taip pat n e b u v o jokia " p r i e š v a l s t y b i n ė " , o tikra p r a s m e " u ž v a l s t y b i n ė " akcija, kur ia b u v o s iek iama įmanomai pr ieš int i s soviet iniam - komunisti-niam j u n g u i i r atkurti L ie tuvos va ls tybinį s u v e r e n u m ą . Tai b u v o jų šventa te isė, tokia pat šventa, kaip ir k i e k v i e n o s kitos p a v e r g t o s tautos te i sė s iekti atgauti pol i t inę la i svę. Tos gau-sios aukos, kokių ta p a s i p r i e š i n i m o akci ja b u v o pare ika lavus i i r kurios b u v o l ietuvių tautos sudėtos , b u v o ne už kokius nu-s ika l s tamus d a r b u s pr ieš v a l s t y b ę , be t už n u o p e l n u s Lie tuva i ; jos todėl n u e i n a į l ie tuvių tautos istoriją, kaip krau jo l iud i j imas L i e t u v o s te i sės į l a i svę ir v a l s t y b i n ę n e p r i k l a u s o m y b ę .

Nuo pat L i e t u v o s p a v e r g i m o s u p l a n a v i m o Kremliaus rau-donie j i imperial i s ta i b u v o numatę, j o g l ietuvių tauta savo lais-v ė s n e g a l ė s i šs ižadėt i , net je i L i e t u v o s V y r i a u s y b ę i r pavyktų palaužti . T o d ė l b u v o iš anksto numatę imtis dar ž v ė r i š k e s n i ų pr iemonių, n e g u čia aukščiau ap ibūdint i g a u s ū s areštai i r areš tuotų jų kankinimai b e i žudymai . Lietuvių E n c i k l o p e d i j o s XV-me tome, psl . 366, užf iksuota štai kas:

264

— Deportaci jos iš Pabal t i jo kraštų b u v o suplanuotos Mask-v o j e iš anksto. 1939 m. spal io 10 d., kada Kreml iu je b u v o surengtas p r i ė m i m a s Lie tuvos de legac i ja i , pas i raš ius savitar-p i n ė s paga lbos sutartį, tuo pačiu metu b u v o rašomos NKVD instrukci jos, pas irašytos 1939 m. spal io 11 d., ap ie pr iešso-viet inio e l e m e n t o l ikv idav imą Lie tuvo je , Latv i jo je i r Es t i jo je . Pagal tas instrukci jas pask iau b u v o rašomi kiti į sakymai rusų ar l ietuvių vardu: A. Sniečkaus 1940 m. l iepos 7 d., A. Guzev ič iaus lapkričio 28 d. apie ant isoviet inio e l e m e n t o sąrašų s u d a r y m o t rūkumus, Gladkovo 1941 m. ba landžio 16 d. ir g e g u ž ė s 17 d. ap ie ant i soviet inio e l e m e n t o s u r a š y m u s , Serovo 1941 m. b i rže l io 14 d. apie ant isoviet inio e l e m e n t o s u ė m i m ą ir depor tav imą . . .

T i e b u v ę labai slapti sovietų dokumenta i pateko p e r 1941 m. b i rže l io 23 d. suki l imą į suki lė l ių rankas ir j a u b u v o įva i r iuose spaudos l e i d i n i u o s e ne kartą paske lbt i i r iško-mentuoti . T o d ė l jų tekstų čia nebekar to ju . T e p a b r ė ž i u , j o g tai n e n u g i n č i j a m i į rodymai, j o g m a s i n ė s l ie tuvių deportaci jos, kurias rusai okupantai į v y k d ė 1941 m. b i rže l io 14 - 18 d ienomis, b u v o i šprovokuotos ne b u v u s i o s L A F pogr indž io veik los, be t b u v o Maskvos genocid in i s p a s i k ė s i n i m a s pr ieš pačią l ie tuvių tautą, suplanuotas M a s k v o j e j a u 1939 metais . Kaip dabar ž inome, tai t e b u v o tik p irmas Sov. Rus i jos geno-cidinis pas ikės in imas , kurį po karo s e k ė kiti, dar g a u s e s n i pas ikės in imai .

Bet jau ir p e r 1941 m. b i rže l io mėn. užpuol imą b u v o su-imta apie 40.000 įva i raus amžiaus ir socia l inės p a d ė t i e s as-menų — vyrų, moterų ir net vaikų — ir žvėr i škai žiauriai i švežta iš L ie tuvos į tol imus Sibiro tyrus nusikankint i . Sava ime suprantama, j o g ak iva izdo je tokio žvėr i ško Sovietų akto pr ieš n iekuo n e n u s i k a l t u s i u s žmones, n e b e b u v o kitos i še i t ies, kaip gr iebt i s k irv io ar kokio kito ginklo, gint is iki paskut in io krau jo lašo ir — j e i tik pas idarytų įmanoma — vyt i sov ie t in ius ž m o g ž u d ž i u s lauk iš Lietuvos .

A p i e tai, kad g inkluotas pas ipr ie š in imas b u v o p r a s i d ė j ę s j a u pr ieš Biržel io 23 d ienos visuotinį l ietuvių tautos suki l imą, l iudi ja čia ž e m i a u p a d u o d a m a s išrašas i š Gladkovo, Tarybų Lie tuvos s a u g u m o komisaro, 1941 m. b i rže l io 21 d ienos įsa-k y m o apskričių ir kitų NKGB padalinių v i r š in inkams b e i pa-sienio apsaugos dalinių v i r š in inkams 105, 106 ir 107. Įžanga to s k u b a u s ir ypat ingai slapto, be t patekus io į suki lė l ių ran-kas, dokumento s k a m b a šitaip:

265

— Paskut inėmis d ienomis konstatuota e i lė banditų pasi-re iškimo atsit ikimų T a r y b ų Lie tuvos teritori joje.

Nustatyta, j o g dal i s pr ieš i škų e l e m e n t ų , kur ie turė jo būti suimti i r i š s iųst i už Tarybų L i e t u v o s r ibų, p e r r e s p u b l i k o s a p v a l y m o operaci ją p e r ė j o į ne lega l ią padėtį i r sudaro ban-ditų g r u p e s . Pavyzdž iu i :

1. Iš R o k i š k i o apskričio (saugumo) skyr iaus gauta žinia, j o g b i rže l io 16 b u v o apskričio r ibose pas tebė tas bandi t inio pas i re i šk imo ats i t ikimas.

2. Pagal Mari jampolės apskričio NKGB praneš imą, b i rže l io 17 d. Prienų mieste l io ra jone pas i rodė ginkluota b a n d a iš 20 a s m e n ų . Jai v a d o v a u j a v ienas b u v ę s l ietuvių kar iuomenės karininkas. Tur imomis žiniomis, b a n d a turi du k u l k o s v a i d ž i u s ir kitokių g inklų.

Banditų pas i re i šk imo atsit ikimai b u v o konstatuoti taip pat Šiaulių ir Utenos apskr ič iuose .

Nežiūrint tų rimtų s ignalų, apskričių NKGB skyrių vir-š ininkai i š e s m ė s nete ikė j i e m s jokios re ikšmės , n e p a d a r ė deramų operacinių i švadų ir n e i š v y s t ė agentūr in io darbo, kad išaiškintų banditų g r u p e s ir jas l ikv iduotų.

Dėl to j a u b u v o faktų, kad b u v o pašauti ir sužeis t i ope-racinių personalo vyrai banditų g r u p e s l ikv iduojant . Pavyzdžiu i :

Biržel io 17 d., 1941 m., Utenos apskričio NKGB skyr iaus v i r š in inko pavaduoto jas , draugas Kuzmin b u v o Narokų ka ime s u o r g a n i z a v ę s dvi banditų g r u p ė m s l ikviduot i užtvaras. Dėl m e n k o s organizaci jos i r iš imtinai nerimto operaci jos paruoš imo naktį apie antrą valandą, abi užtvaros s u s i š a u d ė tarpusavy, ko dė le i b u v o nušautas mi l ic ininkas Povi las Boreiko.

Mar i jampolės apskr i ty je , p e r l ikv idav imą banditų grupės , s u s i d ė j u s i o s i š keturių brolių Rimasų, b u v u s i ų aktyvių vo lde-marininkų, operaci jos da lyv ių b u v o pradėtas v isai nere ika l ingas s u s i š a u d y m a s , kurio metu b u v o sužeis tas mi l ic ininkas M u r a v j e v .

Analogiškas ats i t ikimas į v y k o ir Rokiškio apskr i ty je . — Grįždamas prie kankinių sov ie t in iuose ka lė j imuose , norė-

j a u dar pastebėt i , j o g d a u g i a u s i a su imtų jų b u v o kal inama Kauno — 3700 asmenų, Vi ln iaus — 3200, Šiaulių — 800, Mar i jampolės — 750 k a l ė j i m u o s e ir Pravieniškių pr iverč iamojo darbo s tovyklo je ap ie 450 - 500 s u i m t ų j ų . Pras idė jus rusų -vokiečių karui, NKVD ė m ė gabent i pol i t inius kal inius į SSSR, tačiau ne v i s u r tatai b e s u s p ė j o padaryti . Iš Vi ln iaus, Šiaulių, Raseinių kalė j imų kal inius dar s u s k u b t a i šgabent i . Iš Kauno kalė j imo t e s u s p ė t a i šgabent i tik dalis, be t d a u g u m a s jų , kaip

266

ir polit iniai kaliniai Kretingos, Mari jampolės , Panevėžio, Uk-m e r g ė s , Zarasų ir kt. ka lė j imų, la imingai ištrūko į la i svę .

Pati ž iauriausia, t ikriau pasakius , l aukinė pr iemonė, kurią sovietų b e i komunistų "c iv i l i za tor ia i " b u v o jų p a v e r g t o j e L i e t u v o j e pavartoję, tai kalinių žvėr i škas i š ž u d y m a s , dažnai su pačiais i š radingiaus ia i s sadis t i škais aukų kankinimais , pr ieš kalinį pr ibaig iant nagano kulka. O k u p a c i j o s metu ir raudonajai rusų armijai 1941 m. b i rže l io m ė n . j a u sprunkant iš Lietu-vos, bo l šev ika i b u v o i š ž u d ę : apie 450 kalinių i r 27 c iv i l ius tarnautojus P r a v i e n i š k ė s e , apie 80 kalinių Č e r v e n ė j e (jau Ru-si jos teritori joje), Kaune — nemažiau kaip 40 kal inių, Tel-š iuose (Rainių m i š k e l y j e ) — 76, P a n e v ė ž y j e — 26 c iv i l ius , R o k i š k y j e — 30 kalinių ir c iv i l ių, Zarasuose — 22 ka l in ius ir c iv i l ius , Pet raš iūnuose — 28 kal inius, U k m e r g ė j e — 7, Rase in iuose — 20 kalinių ir c iv i l ių, Papi lė je — 10 kalinių ir c ivi l ių, ir ki tose v i e t o v ė s e , ka ip antai Lenke l i šk ia i , A. Pa-n e m u n ė , Kupiškis ir V i l i j a m p o l ė (prie Kauno), kur b u v o nu-žudyta mažiau kalinių ir civi l ių g y v e n t o j ų .

Pagal L E , VII, psl . 140, k a l ė j i m u o s e laikytų asmenų ir š ia ip civi l ių ž u d y m a i pirmosios sovietų okupaci jos la ikotarpy je p a r e i k a l a v ę v iso ap ie 1200 aukų. Jų r e i k š m ė poli t inei l ie tuvių tautos istori jai yra n e i š d i l d o m a : jos l iudys pasaul iu i iš kartos į kartą apie L i e t u v o s te i sę į va l s tyb in į s u v e r e n u m ą , nemažiau kaip tai demonstra tyv ia i l iudi ja pats l ietuvių tautos 1941 m. Biržel io 23 d ienos suki l imas pr ieš jos la i svės p a g l e m ž ė j u s .

Sakytos l ietuvių kal inių krau jo aukos i r l a i s v ė j e i š l i k u s i ų j ų jos r y ž t i n g e s n i ų j ų vyrų p e r ė j i m a s į ginkluotą akciją pr ieš oku-pantus r y š i u m su jų b i rže l io 14 - 18 d ienomis į v y k d y t u genocid in iu p a s i k ė s i n i m u į pačią l ietuvių tautą turė jo parodyti hi t ler inei Vokiet i jos v a d o v y b e i , j o g mano birže l io 19 d. į teiktas užs. rkl. min-jai formalus į s p ė j i m a s n e b u v o š ia ip sau diplo-matinis ža idimas, be t labai svarbus , dabar j a u turįs i s torinės re ikšmės , L i e t u v o s dipl . posto B e r l y n e aktas tų va l s tyb ių santykiuose.

SUSITARIMO ILIUZIJOS

Kaip j a u b u v o įva i r iomis progomis paryškinta, nuo pat L A F v e i k l o s pradžios n e b u v o tikra, ar, momentui p r i b r e n d u s , p a v y k s dė l naujos Krašto V y r i a u s y b ė s s u d a r y m o su vokiečia i s susitarti . Tik n e b u v o aišku, ar užs. rkl. min-ja v e n g ė ta tema

267

i š anksto kalbėt is , kad neatskle is tų Reicho v a d o v y b ė s s lapto a p s i s p r e n d i m o paruošti b o l š e v i k ų Rusi ja i d idž ią ją s ta igmeną, ar dėl to, kad ta v a d o v y b ė ga lando r inklus taip pat ir pr ieš L ie tuvos va l s tyb in io s u v e r e n u m o atkūrimą, i r todėl von Ribben-tropui n e b u v o iš v i so p r a s m ė s tartis su manim, ka ip lega l iu L i e t u v o s d ip lomat iniu atstovu Vokiet i jo je .

Tačiau reikia pas tebėt i , j o g iš mūsų pačių p u s ė s ne-i š v e n g t a s tambesnių klaidų, be a b e j o n ė s , n e g a l ė j u s i ų nuteikti Reicho poli t inę v a d o v y b ę poz i tyv iau sakytuoju Lietuvai svar-biu k laus imu. V i e n u i š tokių n e a p s i ž i ū r ė j i m ų , ka ip j a u paryš-kinau šių ats iminimų pradžio je, b u v o v a d i n a m i e j i "Kybar tų aktai" . Jų ne tik n e b u v o gal ima panaudoti, be t nė apie j u o s užs imint i vok. užs. rkl. min-je, kadangi tų aktų mandatorius b u v o savo laiku tos minis ter i jos palaikytas p e r s o n a non grata Reicho v y r i a u s y b e i . Kitas susi tar imui ypač k e n k s m i n g a s atsi-t ikimas b u v o šitas:

Prez identui A. Smetonai b e s i v e r ž i a n t į užjūrį, kaip skaitytojui j a u žinoma, b u v o iš L ie tuvos d ip lomat i jos p u s ė s patarta j am laikyt is rezervuotai i r v e n g t i b e t kokių v iešų pare i šk imų. Turėta o m e n y j e p i rmoje e i l ė j e pare išk imai , kur iuos vokiečiai galėtų suprasti , ka ip n u k r e i p t u s pr ieš Vo-kieti ją ar panašiai j u o s interpretuotų. Šis a t sargumas iš A. Smetonos p u s ė s , ka ip Lie tuvos resp . prezidento, b u v o y p a č p a g e i d a u j a m a s , a t s ižve lg iant į tai, j o g per pas iunt inių konfe-renci ją Romoje b u v o nusistatyta ne tik n e v e n g t i suartė j imo su Vokiet i ja, be t s iekti jos paramos Lietuvai nusikratyt i bolše-v i z m u ir atkurti L ie tuvos va l s tybinį s u v e r e n u m ą . Deja, nu-p l a u k ę s į Jungt ines Amer ikos V a l s t y b e s 1941 m. kovo 10 d., A. Smetona nes i la ikė rezervuotai , b e t tuojau pat šoko į ame-rikiečių propagandos v a n d e n i s pr ieš Vokiet i ją . Jis l y g b u v o p a m i r š ę s savo pat ies pareikštą man pritarimą L A F supla-nuotai ve ik la i Lietuvai atkurti ir į sakmiai prašęs, kad daryčiau v isa, kas tik b u s įmanoma, T ė v y n e i Lie tuva i ge lbėt i . . .

Dėl to jau 1941 m. ba landžio mėn. v ienas iš užs. rkl. min-jos protokolo še fo p a d ė j ė j ų n u s i s k u n d ė man p e r v ieną diplomatinį pr iėmimą, esą užs. rkl. min-ją p a s i e k u s i o s žinios, kad A. Smetona padaręs spaudai kažkokių Vokiet i ja i nedrau-giškų pare i šk imų. Tai, esą, padarę vokieč iams labai blogą į spūdį , y p a č pr i s imenant, j o g i š vokiečių p u s ė s b u v ę A. Sme-tonai parodyta tikro h u m a n i š k u m o , kai j i s 1940 m. b i rže l io mėn. v i d u r y b ė g o į Rytprūs ius , g e l b ė d a m a s i s nuo rusų įsibro-vėl ių į L ie tuvą . Šve ln inau tą vokieč iams padarytą negerą

268

į spūdį kaip į m a n y d a m a s : a i škinausi , kad gal tai būta kokio paprasto nesus ipra t imo arba spaudos padarytų i škra ipymų. Ar savo bendraka lb į nors kiek į t ikinau, n e s i i m u tvirtinti, j u o la-biau, kad tuo metu nė n e b u v a u dar patyręs , ką, būtent, A. Smetona b u v o n e g e r o pare i škęs . A p i e tai suž inojau tik g e g u ž ė s pradžio je, kai E. Turauskas ats iuntė man žemiau pa-duodamą išrašą iš A. Smetonos i n t e r v i e w , atspausdintą J. Tys l iavos r e d a g u o t o j e " V i e n y b ė j e " . Jis s k a m b a šitaip:

— Šių žodžių autorius turė jo ilgą ir nuoširdų p a s i k a l b ė j i m ą su Prez identu Smetona.

Svečio į s i t ik inimu, Hit ler is n e l a i m ė s šio karo. Bet, jo nuomone, šis karas gali nusi tęst i . Priežast is : Sovietų Są junga .

Prez identas Smetona pasakė : "Nacionalizmas yra vokiškas komunizmas. Tarp šių dviejų ideologijų yra daug bendra. Bet daugiausia — tarp Stalino ir Hitlerio . . .".

Kadangi Sovietų S ą j u n g a v i sa i s ga l imais b ū d a i s p a d e d a Tre-čiajam Reichui, todėl, Smetonos nuomone, šis karas neįma-noma greitai baigt i .

Be to, Smetona p a s t e b ė j o : "Tarp Stalino ir Hitlerio buvo susitarta iš anksto. Susitarta pasidalinti ne tik sferomis, bet ir teritorijomis. Šiandien Stalinas negali netalkininkauti Hitleriui: pastarasis jam atidavė pusę Lenkijos, dalį Suomijos, Besarabiją ir Pabaltijo valstybes" . . .

Pabraukimai laikraščio surinkti j u o d u šr i f tu. Tas teks-tas įdėtas " V i e n y b ė j e " su pat ies J. T y s l i a v o s parašu. Jo au-t e n t i š k u m u v a r g u ar ga l ima abejoti . —

Šitokio turinio i n t e r v i e w , ne la iku duotas pat ies Respub-likos Prezidento, b u v o tikra torpeda santykiams su Vokiet i ja i r v i s a m tam darbui , kurį L i e t u v o s dipl . postas B e r l y n e b u v o pat ies Smetonos įpare igotas vykdyt i . Su lyg in imas nacionalso-cial izmo su k o m u n i z m u , o j u o labiau Hitlerio su Stalinu, b u v o ne tik į žū lus u ž g a u l i o j i m a s k a i m y n i n ė s v a l s t y b ė s , i š kurios s i e k ė m e Lie tuva i p a g a l b o s nublokšt i nuo savo pečių sovietinį j u n g ą , b e t g r iovė pačią Romoje priimtą Lietuvai atkurti koncepci ją — pas inaudot i v i s lab iau ar tė jus iu rusų -vokiečių pakto s u ž l u g d y m u . Kiek tokiu A. Smetonos pasiel-g imu b u v o m e visi pas ip ikt inę, rodo sekant i s laiškas, gautas i š E. Turausko:

— Manau, netur iu reikalo Tamstai aiškinti, kiek pasi-pikt inimo pas v i sus s u k ė l ė tokie pare i šk imai . Tačiau j a u atėjo ir sekantis laikraščio numeri s , b e t a t šaukimo nėra. Gal mūsų laimei vokiečiai n e p a s t e b ė j o , be t j e i j i e m s kas pakišo — tai

269

gali labai skaudžiai pakenkti v i sam reikalui . Šiaip ar taip, manau, iniciatyvos nereikėtų imtis, je i vokiečiai daug iau to k laus imo nekel ia . Tačiau, je i j i e i škel tų, reikėtų būti pasi-ruošus iam griežtai pareikšt i , kad Taut inis Komitetas, akivaiz-doje tokių pare i šk imų, nieko b e n d r a nebetur i ir turėti nenori su p. Smetona. Su Klimu j a u ga lė jau sus is iekt i ir j i s tam pritaria. Galima spręst i , kad pritaria ir Lozoraitis, nes j i s rašo: " T y s l i a v o s atpasakoti pare išk imai tikrai p e r e i n a b logiaus ių mūsų abe jo j imų ir ba imių, reikštų Berne, r ibas. Greičiau-siai pats d ė d ė (A. Smetona — K. Š.) irgi b u s i š s igandęs , pamatęs savo mintis v i r tus ias ra idėmis, b e t tai maža p a g u o d a " . . .

Sava ime suprantama, aš n e s i ė m i a u jok ios iniciatyvos aiš-kintis vokieč iams dė l A. Smetonos meškos patarnavimo Lie-tuvos reikalui i r jaučiaus i la imingas, kad j i e manęs n e k v o t ė ir nestatė pr ieš d i lemą: arba b e s ą l y g i n a i atsiriboti nuo A. Smetonos, arba ats i sveikint i su L A F planais L ie tuvos suvere-numui atkurti. Tačiau tatai dar nere i škė , j o g A. Smetonos k laus imas tuo j a u b u v o netekęs savo r e i k š m ė s . Jis t e b u v o laikinai užs imar inavęs , be t iš naujo atsistojo rusų - vokiečių karui ba ig iant priartėti. Tai į v y k o šiuo b ū d u :

Užs. rkl. min-jai p r i ė m u s mano birže l io 19 d ienos pa-grindinį m e m o r a n d u m ą Lietuvos atkūrimo k laus imu, b u v o ga-l ima pri leist i , kad gal, nors ir paskut in iu momentu, p a v y k s kaip nors susitarti su vokiečia is ir dė l naujos Krašto Vyriau-s y b ė s paske lb imo, ka ip b u v o L A F iš pat pradžios suplanuota. Bet čia pat iški lo k laus imas, kas tokią V y r i a u s y b ę galėtų sudaryt i , t ikriau pasakius, iš kur gauti mandatą jai sufor-muoti i r paskirt i . Kadangi b u v o s v a r b u tarptaut inės te i sės požiūr iu laikytis lega l i s t in io principo, tai a t rodė re ika l inga turėti atit inkamą aktą A. Smetonos, ka ip tebe la ikomo Lietuvos R e s p u b l i k o s Prezidentu, nors i r in exi le . Bet j i s b u v o j a u už Atlanto ir greitai n e b e p a s i e k i a m a s . Iš kitos p u s ė s , a t s ižve lg iant į jo i n t e r v i e w Tys l iava i , atrodė r iz ik inga jo aktu operuoti, j e i j i s i r būtų b u v ę s gautas, p a v y z d ž i u i , t e l e g r a f i n i u p a v e d i m u Galvanauskui ar man pačiam, nauja i L ie tuvos V y r i a u s y b e i su-daryti, kaip kad A. Smetona b u v o ž a d ė j ę s , kai dar b u v o Eu-ropoje. Kaip skaitytojui j a u žinoma, A. Smetona iš anksto n e b u v o to padaręs , o i š v y k d a m a s iš Šveicar i jos į Ameriką pal iko naujos V y r i a u s y b ė s s u d a r y m o p a v e d i m o aktą St. Lozo-raičiui, aktą, kurį B e r l y n e panaudoti b u v o n e į m a n o m a .

Iš kitos p u s ė s reikia būti p a s i r u o š u s i e m s naujos Vyriau-s y b ė s sudarymą notif ikuoti užs. rkl. min-jai, j e i tik būtų

270

tokį p a g e i d a v i m ą staigiai pare i škus i . Kad nesus idary tų klai-dingas į s p ū d i s ap ie tai, kokiu pagr indu v y r i a u s y b ė tapo sudaryta, b u v o sugalvotas šitoks metodas : E. Galvanaus-kas, kaip Lie tuvos Taut inio Komiteto pirmininkas, adresavo man sekantį formalų raštą —

Ponui Kaziui Škirpai Pirmajam Lie tuvos Kariuomenės Kūrėjui-Savanoriui, Ber lyne

Didžiai Gerbiamas i s ,

L ie tuvos Taut inis Komitetas, po to, kai Sovietų Są junga, klast ingai s u l a u ž y d a m a v i sas sutartis su Lie tuva, okupavo mū-sų kraštą, yra p e r ė m ę s L i e t u v o s v a l s t y b ė s reikalų gynimą ir j u n g ę s l ietuvių pastangas iš laisvinti mūsų kraštą nuo bol-šev i s t inės okupaci jos ir atstatyti nepr ik lausomą v a l s t y b ę .

Įver t indamas Rytų Europos pol i t inius be i kar inius į v y k i u s , g y v y b i š k a i l ieč iančius Lietuvą, L ie tuvos Tautinio Komiteto var-du kreipiuosi į Tamstą, k v i e s d a m a s šią lemiamą mūsų tautos ir v a l s t y b ė s g y v e n i m o valandą paimti sunkią naštą ir sudaryti L ie tuvos R e s p u b l i k o s V y r i a u s y b ę , jai vadovaut i b e i atstovauti, pas i remiant 1938 metų vasar io 12 d. L i e t u v o s Konstituci ja (Vyr. Žinios Nr. 600).

Kadangi Lie tuvos R e s p u b l i k o s Prez identas yra i š v y k ę s į Amer ikos J u n g t i n e s V a l s t y b e s ir dėl karo sudarytų są lygų greitai su j u o susis iekt i negal ima, tai L ie tuvos V y r i a u s y b ė s paskyr imas pagal L ie tuvos Konstituciją yra n e į v y k d o m a s da-lykas. O tuo tarpu V y r i a u s y b ė s s u d a r y m a s yra g y v y b i n i s ir neat idėl iot inas L ie tuvos reikalas.

Kviesdamas Tamstą imtis taip d i d e l ė s a t s a k o m y b ė s dėl mūsų tautos l ikimo, L i e t u v o s Taut inis Komitetas yra tvirtai į s i t ikinęs, kad Tamsta paaukosi v i sas savo j ė g a s šiam užda-viniui, aukščiau už viską b r a n g i n d a m a s T ė v y n ė s la i svę ir gin-damas l ietuvių tautos te isę .

L ie tuvos Taut inis Komitetas linki, kad Tamstai kuo grei-čiausiai pavyktų atstatyti krašto turėtąją santvarką ir su jungt i v i sus l ie tuv ius į brol išką v i e n y b ę , vairuojant l ietuvių tautą ir v a l s t y b ę tokiu kel iu, kuris užtikrintų v i soker iopą Lie tuvos g e r o v ė s k les tė j imą.

271

Lietuvos Taut inis Komitetas kv ieč ia v i s u s l ie tuv ius padėti Tamstai, vykdant š iuos d idž ius u ž d a v i n i u s ir aukoti v iską T ė v y n ė s la i sve i patikrinti i r l ie tuvių tautos gerove i sukurti .

Ber lynas, 1941 m. b i rže l io 22 d. (pas) E. Galvanauskas

Lietuvos Taut inio Komiteto Pirmininkas

Šis raštas n e g a l ė j o atstoti konst i tucinio p a v e d i m o Vyriau-s y b e i sudaryt i , be t turė jo pol i t inės re ikšmės ta prasme, kad formaliai užf iksavo, j o g ta V y r i a u s y b ė nebūtų b u v u s i Reicho paskirta, b e t pačių l ietuvių kūr inys , kad ir be Resp. Pre-zidento parašo.

Kadangi tuo metu, kaip minė jau, vis dar b u v o vilia-masi, kad gal p a v y k s su vokiečia i s susitarti, tai b u v o dėl v i sa ko suprojektuotas, kad ir p a s k u b o m i s , V y r i a u s y b ė s narių sąrašas, būtent : Kazys Škirpa — minister is p i rmininkas ir užs. rkl. ministeris, Ernes tas Galvanauskas — minister io pir-mininko pavaduoto jas ir f inansų minister is , Rapolas Skipitis — t e i s i n g u m o minister is , Stasys Raštikis — krašto apsaugos minister is , Petras Gužas — v i d a u s reikalų minister is , Petras Karvel is — ž e m ė s ūkio minister is , Antanas Maceina — švie-timo minister is , Klemas Brunius — darbo ir social inės apsaugos minister is , Vytautas Augusta i t i s — s u s i s i e k i m o minister is , Alber-tas Gerut is — propagandos minister is ir Karolis Žalkauskas — v a l s t y b ė s kontrol ierius.

Šis projektuotos V y r i a u s y b ė s sąstatas n e b u v o vokieč iams not i f ikuotas ir todėl n e p a s k e l b t a s , nes vok. užs. rkl. min-ja, nežiūr int mano visų pastangų susitarti, v e n g ė ne tik ir pasku-t inėmis d ienomis pr ieš rusų - vokiečių karą, be t ir j am bir-žel io 22 d. j a u p r a s i d ė j u s , su manim kalbėt i s L ie tuvos Vy-r i a u s y b ė s p a s k e l b i m o klaus imu. Iš to skaitytojui b u s aišku, kas kaltas už tai, kad susi tar imas n e į v y k o .

V e n g i m a s i š vokiečių p u s ė s susitarti dar labiau p a r y š k ė j o iš to fakto, jog, rusų - vokiečių karui b i rže l io 22 d. jau p r a s i d ė j u s , b u v o tą pačią dieną į sakyta kai k u r i e m s žymes-n i e m s L A F v e i k ė j a m s ir man pačiam kasd ien pasirodyti ar-t imiaus iose vokiečių polici jos nuovadose, l y g b ū t u m e kuo nus ikal tę . Šio policinio potvarkio aš pas i jutau užgautas . Todė l pas inaudo jau v ieno savo ats i lankymo proga O.K.W., kad pasku-tinį kartą į spėč iau vokieč ius , j o g L i e t u v o j e gali į vykt i tautos suki l imas i r L ie tuvos s u v e r e n u m a s b u s atkurtas revol iuciniu

272

keliu, je i dė l to iš vokiečių p u s ė s b u s v e n g i a m a susitarti iš anksto, kaip b u v a u s iū lęs užs. rkl. min-jai. Dr. Pact-zold, su kuriuo k a l b ė j a u s i , b u v o apie tai padaręs i r per te ikęs tai minister i ja i sekantį praneš imą: — T120/261/193387-8 —

AKTŲ UŽRAŠAS apie p a s i k a l b ė j i m ą su b u v . L ie tuvos Pas iunt in iu Ber lyne

Minister iu Š k i r p a 1941 m. b i rže l io 22 d.

Nr. 779/6.41 Abw. U/A Verw.

Liečia: Buvusį L i e t u v o s Minis ter į Škirpą

S a u g u m o skyriaus ( A b w . II) b e n d r a d a r b i a v i m o su b u v . Lie tuvos Minis ter iu Škirpa r ė m u o s e šis pastaras is b i rže l io 22 d. ap ie 16 val . 30 min. į te ikė sąrašą l ie tuvių kalbos ver tė jų, kur iuos parūpino Karaliaučiaus karo apygardos (viršininko) pavaduoto jo dispozic i ja i .

Šia proga minis ter i s Škirpa re i škė sus i rūpinimą tuo, kad š iandien apie 13 va l . j a m b u v o p e r v ieną pol ic i jos pare igūną pranešta, j o g nuo š iandien privalo regis truot is kasd ien poli-ci jos n u o v a d o j e ir iš Ber lyno neišvykt i .

Minister is Škirpa įž iūrė jo šios p r i e m o n ė s pavar to j ime vokiečių va ldž ios įstaigų tikslą laikyti j į nuošal iai nuo dabar-tinių įvyk ių . Jis pr i s ib i jo, ar tai n e r e i š k i a norą izoliuoti jį nuo jo suorganizuoto suki l imo savo g imta jame krašte. Mi-nisteris Škirpa dargi d a v ė suprasti , jog , jo nuomone, vokiečių įs taigos tuo tarpu pažeidžiančios savi tarpio pas i t ikė j imą. Jis sakė, j o g lo ja l iaus iu b ū d u p a r e n g ę s l ietuvių j ė g a s v e i k s m u i taip, kad suki l imas n e b e g a l i būti su la ikytas i r j i s į v y k s . Jis p a s i g e n d ą s , pirma, arba atit inkamo Reicho V y r i a u s y b ė s pareiš-kimo apie Lietuvos, kaip savarankiškos v a l s t y b ė s , atkūrimą, arba, antra, ga l imumo — kaip j i s i š s i re i škė — kovoti už g a r b ę savo T ė v y n ė s p r i e š a k y j e savo kovos draugų.

Minister is Škirpa š iandien tris kartus užs. rkl. min-joje prašės i pr i imamas v a l s t y b ė s sekretor iaus von W e i z s a e c k e r i o arba v a l s t y b ė s pasekretor io Woermanno, tačiau n e s ė k m i n g a i . Jis apgai les tavo, kad, kaip l ietuvių suki l imo organizaci jos galva, yra k l iudomas gauti be t kokius p r a n e š i m u s apie padėtį a rba š ia ip žinių apie kovos e igą.

273

Jis pare iškė, stipriai p a b r ė ž d a m a s , jog, — je i pažadas apie l ie tuvių savarankiškos v a l s t y b ė s atkūrimą, duotas iš vokiečių p u s ė s p e r pas i tar imus Karal iaučiuje, nebūtų Vokiet i jos Vyriau-s y b ė s v y k d o m a s , — jo šal ininkai galėtų nuo s a v ę s deklaruot i L i e t u v o s va ls tybinį savarankiškumą suki l imo e i g o j e i r apšaukti j į v a l s t y b ė s vadovu. Ministeris Škirpa pasakė, j o g j i s norė jęs tą įsakmiai pažymėti , kad Reicho V y r i a u s y b ė nes i jaustų even-tualiai pastatyta pr ieš į vykus į faktą. Tai būtų po to nebe-pakeič iama, arba je i būtų nus lopinta — nueitų į istoriją kaip d idž iaus ias n e t e i s i n g u m a s .

Nors ir nežinant, koks i š s i v y s t y m a s b u v u s i ų pakraščio va l s tyb ių k laus imu yra rezervuotas, b u v o minis ter iui Škirpai atsakyta, j o g kompetent ingos vokiečių įstaigos, matyti, nori j į turėti savo d i spoz ic i jo je Ber lyne, pvz., kad galėtų k i e k v i e n u momentu j į kontaktuoti. Pagaliau vargu ar būtų t iks l inga tikėtis kokio pagr indinio iš Reicho V y r i a u s y b ė s p u s ė s pareiš-kimo jam r ū p ė j u s i u o j u k laus imu, n e p r a ė j u s dar nei 24 valan-doms nuo įvyk ių pradžios, arba siekti jo a s m e n s p a n a u d o j i m o suki l imo r ė m u o s e .

(pas.) Dr. Pactzold

Savo tos pačios b iržel io 22 d. la iške pulk. ltn. Graebei apie ver tė jų išs iuntimą taip pat n u s i s k u n d ž i a u ap ie tai, j o g dėl v e n g i m o iš užs. rkl. min-jos p u s ė s tartis j auč iuos i e sąs pastatomas į polit iškai labai kebl ią padėtį . T a m e savo la i ške b u v a u p a r e i š k ę s pulk. ltn. Graebei , tuo metu b u v u s i a m pa-frontėje, Rytprūs iuose, štai ką:

— Dėl polit inio s p r e n d i m o Lie tuvos k laus imu turiu pa-reikšti savo didel į apgai les tav imą, kad iki šiol niekas man nepaaiškė jo . Visos mano pastangos pravest i savo p a s i ū l y m u s polit ikos formavimo v ie tose n e d a v ė jokių rezultatų. Aš norėjau dar pr ieš karo į v y k i u s kaip reikiant išs iaiškinti i r praš iausi pr i imamas v a l s t y b ė s sekretor iaus von Weizsaecker io , be t j i s pa-s i rodė man nepr ie inamas . Man t e b u v o suteiktas g a l i m u m a s žinomą Tamstai memorandumą Lie tuvos v a l s t y b i n ė s nepriklau-s o m y b ė s atkūrimo k l a u s i m u įteikti v i e n a m kitam užs. rkl. min-jos pare igūnui , be t tik " p r i v a č i a i " . Korekt iškumo dė le i jo p a v a r d ė s nega l iu suminėti . Kadangi karo įvykia i j a u pil-nai eina, tai š iandien tris kartus praš iau te le fonu užs. rkl. min-jos protokolą, kad išrūpintų man vizitą pas v a l s t y b ė s sekretorių von W e i z s a e c k e r į arba pas v a l s t y b ė s pasekretorį

274

dr. W o e r m a n n ą , ar p a s kurį kitą a t sak ingą m i n i s t e r i j o s parei-g ū n ą . T a č i a u v i s a l iko v e l t u i : j o k i o a t s a k y m o n e s u s i l a u k i a u .

V i s a tai stato m a n e į labai k e b l i ą padėt į , k a d a n g i tuo e s u v e r č i a m a s spė l io t i , j o g vok ieč ių k a r i u o m e n ė s į ž y g i a v i m a s į L i e t u v ą r e i š k i a ne i š l a i s v i n i m ą m a n o kraštui , b e t s l eg iant į a p v y l i m ą v i s o s tautos l ū k e s č i ų . D ė l š ios d e s p e r a c i j o s n o r ė j a u i r aš pats v y k t i ten, k u r m a n o k o v o s d r a u g a i j a u yra. Bet dr. P(actzold), su k u r i u o š i a n d i e n a p i e 16 va l . 30 min. aptar iau v i są L i e t u v o s padėt į , patarė man nuo tokio ž y g i o s u s i l a i k y t i .

A š p r a š a u Jus , d i d ž i a i g e r b i a m a s P u l k i n i n k e , te ik t i s pagal-voti a p i e p a s e k m e s , kur ių n e i š v e n g i a m a i ki l tų, j e i L i e t u v o s l ū k e s č i a i i r l a i s v ė s s i e k i m a s d a b a r t i n i ų į v y k i ų b ū t ų apv i l t i . —

Gaila, k a d tuo m e t u p u l k . ltn. G r a e b ė s B e r l y n e ne-b u v o . Jo p a l a n k u s ž o d i s L i e t u v o s r e i k a l u užs . rkl. min-jai gal būtų g a l ė j ę s turėt i d i d e s n i o svorio, k a i p l a i š k e s u m i n ė t o v i e n o jo b e n d r a d a r b i ų . Aš pats b u v a u p a d a r ę s v i sa , ką tik g a l ė j a u , i š v e n g t i n e s u s i p r a t i m u i s u v o k i e č i a i s , k i ta ip sakant — lojal iai i š s ia i šk int i su užs . rkl. min-ja d ė l n a u j o s Krašto V y r i a u s y b ė s p a s k e l b i m o L i e t u v o j e , k i lus karu i t a r p V o k i e t i j o s i r Sov. S ą j u n g o s .

D e j a , tai b u v o i l iuz i ja , kuri s a v a i m e s u p l i u š k o , kai tik s u s i d ū r ė s u b i r ž e l i o 2 0 d . R o s e n b e r g o p a s a k y t a u ž d a r a m e su-s i r i n k i m e s a v o b e n d r a d a r b i a m s d a u g ką r e i š k u s i ą kalba. '"Kal-b ė d a m a s j a u atvirai a p i e l a u k i a m ą v o k i e č i ų žyg į į Rytus , R o s e n b e r g a s a t s k l e i d ė j i e m s s a v o p a k a r u o k l i š k u s p l a n u s su-karpyt i Sov . Rus i ją į r e i c h s k o m i s a r i a t u s ir k o m i s a r i a t u s p a g a l nacių k u r p a l į . P i r m o j e e i l ė j e — tik ki tais ž o d ž i a i s — j i s pa tv i r t ino v o k i e č i ų u ž m a č i ą s u g e r m a n i z u o t i P a b a l t i j o kraš tus , taigi i r L i e t u v ą , i r j u o s į j u n g t i į V o k i e t i j o s Reichą, k a i p tatai b u v o s m u l k i a u a p i b ū d i n t a R o s e n b e r g o i n s t r u k c i j ų pro jek-t u o s e r e i c h s k o m i s a r a m s s u k a p o t o j e į g a b a l u s Sov. R u s i j o j e i r P a b a l t i j o r e i c h s k o m i s a r u i . T ų pro jektų t e k s t u s j a u p a t e i k i a u s k i r s n e l y j e " R o s e n b e r g o i m p e r i a l i z m a s " .

N e t e n k a a b e j o t i , j o g , tok ius d a l y k u s a t s k l e i s d a m a s of icia-l io je k a l b o j e , kad i r u ž d a r a m e s u s i r i n k i m e , R o s e n b e r g a s j a u ž ino jo, k a d karas p r i e š r u s u s p r a s i d ė s b i r ž e l i o 2 2 ankst i rytą. Bet a r n e g a l ė j o j i s numatyt i , j o g tatai g a l ė s b a i g t i s p a k a r u o k l i o k i l p a N ü r n b e r g e j a m p a č i a m u ž m i n ė t u s i m p e r i a l i s t i n i o gob-š u m o p l a n u s ? . .

* D o k u m e n t 1058-PS. Der Prozess g e g e n d i e H a u p t k r i e g s v e r b r e c h e r , Band XXVI, psl . 610-627.

2 7 5

KO VOKIEČIAI IŠ L A F TIKĖJOSI

Kai pas i ruoš imai tautos suki l imui b u v o dar tik pradėti , n ieko tikra n e b u v o ž inoma apie tai, kada rusų - vokiečių sandėr i s galėtų susprogt i . Taigi než inojome, kiek laiko L A F b u v o l ikę sus iorganizav imui i r pas i ruoš imams kovai.

Jokio termino t iems da lykams n e b u v o gal ima nustatyti, nes tai p r ik lausė nuo to, iki kada vok. karo v a d o v y b ė s u s p ė s sutelkti Reicho mil i tar ines j ė g a s pr ieš Sov. Rusi ją ir Hit ler is ga lės duoti į sakymą karo v e i k s m u s pradėti . Tai b u v o didžioj i vokiečių strategi jos paslapt is , kurios joks karo vadas iš anksto niekam neatskle idžia, o kai ji a t sk le idž iama — tai tuojau pat ir p radedami patys karo ve iksmai .

Iš vokiečių karo dokumentų dabar žinome, j o g pasiruo-šimai žyg iu i į rytus, v a d i n a m a j a m " B a r b a r o s s a p l a n u i " — b u v o iš pradžios numatyta baigt i iki 1941 m. g e g u ž ė s mėn. 15 d. — T77/774/3500136-39 —, b e t 1941 m. kovo mėn. 4 d ienos O.K.W. į s a k y m u — T77/792/551146 — buvo, dėl karo Bal-kanuose, pratęsti m a ž d a u g ketur ioms savai tėms.

Viso to anuomet nežinodama, L A F v a d o v y b ė orientavosi p a d ė t y j e pagal tai, ką jos pas ienio postai g a l ė d a v o ap ie vokie-čių pas i ruoš imus ir jų vis d idė jus į i n t e n s y v ė j i m ą pas tebėt i v ie to je savo akimis . Iš kitos p u s ė s , kadangi tie postai pala ikė kontaktą su vokiečių pas ienio štabais, tai ir š ie pastarie j i ga lė jo patirti apie mūsų s ą j ū d ž i o parengtį b ū s i m a i žūtbūt inei kovai. T o d ė l dabar randame vokiečių d o k u m e n t u o s e duomenų apie tai, kaip v y k o L A F pas i reng imai ir ko vokiečių kariniai štabai iš mūsų t ikėjosi . Pabrėž iu tikėjosi, nes minėt i štabai nega lė jo būti tikri, kad visa, kas b u v o iš jų p u s ė s pa-ge idauta ir kariniai suprantama, ga lės būti L A F viet inių pa-dalinių realizuota. A p i e fakt inus rezultatus tegalėtų l iudyti tik tų padal inių vadai, k u r i e m s teko u ž d a v i n i u s vykdyt i .

Rusų - vokiečių karui artėjant, L A F pas i ruoš imai v i s labiau i n t e n s y v ė j o . T a i p , p a v y z d ž i u i , Rytprūsių sektoriaus š tabo 1941 m. g e g u ž ė s mėn. 20 d ienos pasitarimų aprašyme — T78/ 482/6466566 — randame:

Suki l imo są jūdž ia i yra paruošti Pabal t i jo kraš tuose ir tikrai gal ima laukti jų pas i re i šk imo. Slaptas suki l imo s ą j ū d i s (su-prask L i e t u v o j e — K. Š.) š iuo metu yra j a u t iek i š s ip lė tęs , kad tikrai darosi n e l e n g v a pri laikyti jo d a l y v i u s nuo per-ankstyvo i š s i šokimo (Losschlagen). J iems b u v o laiku nurodyta pradėti kovą tik tada, kai vokiečių k a r i u o m e n ė s padal iniai ,

276

ž y g i u o d a m i p i rmyn, priartės pr ie jų v ie tovių. Tuo b ū d u būtų padaryta rusams n e b e į m a n o m a suki lė l ius nuslopint i . —

Kitame to pat ies štabo s laptame rašte — T78/482/ 6466569-71 —, datuotame g e g u ž ė s 21 d., randame dar ir kai kurių konkretesnių d u o m e n ų :

— D i d e s n ė s ar m a ž e s n ė s s u d ė t i e s gaus ios (sukil imo — K. Š.) g r u p ė s su savo v ie t in ia i s vada i s egz i s tuo ja v i s u o s e t r i juose Pabal t i jo kraštuose ir gauna n u r o d y m u s iš atit inkamų tų kraštų v a d o v y b i ų (pas m u s — L A F — K. Š.). Apie jų sudėt į i r v a d o v a v i m o e f e k t y v u m ą dė l sunkiai gaunamų žinių pasakyt i ką tikro n e į m a n o m a . D a u g u m a vadų (vietinių grupių — K. Š.) yra b u v ę karininkai, aukš tų jų mokyklų graduantai, kuniga i ir kt.

Galima su pagr indu laikyti, j o g — vokiečių kar iuomenei pr iar tė jus — pas ipr ie š in imo g r u p ė s (LAF daliniai — K. Š.) p e r e i s į ryžt ingą suki l imą, kuris b u s p i rmiaus ia nukre iptas pr ieš jų to meto rusus s lopintojus. Pagal vadų temperamentą , ryžt ingumą ir į žva lgumą b u s s tengiamasi apgint i dar l ikus ius turtus ir daryti pr iešui visų įmanomų nuostol ių. Reikia tačiau skaitytis su faktu, j o g ga lės įvykt i i r pav ien ių nus ikals tamų aktų.

Reikia pri leist i , j o g — d ė l b ū t i n y b ė s iš laikyti paslaptį — organizaci ja pask i ruose ra jonuose, s a v a i m e suprantama, tegal i būti labai įvair i ir neišbaigta, tiek savo dalyv ių skaičiais, t iek materia l i škai . T o d ė l gana s u n k u pranašauti l a imėj imus, tačiau ga l ima laikyti, j o g tam tikras procentas v e r t y b i ų (tur-tų — K. S.) b u s nuo sunaik in imo v is tik i šsaugota.

Dėl labai rūpes t ingo žmonių par inkimo gal ima tikėtis, j o g special is tai (vyrai, kur ie gavo technikinį paruošimą — K. Š.) v e i k s gerai . Turint g a l v o j e nuostol ius ir n e p a s i s e k i m u s pagal objektų kiekį, ga l ima skaičiuoti, j o g lygiai koks 3 0 % uždavinių b u s atlikta sėkmingai . —

Kai dėl parengt ie s pačiose rusų - vokiečių pakto susprog-dinimo i švakarėse ir ko vokiečia i iš L A F padal inių t ikėjosi, tai konkrečiai i l iustruoja čia žemiau p a d u o d a m a s 18-tos ar-mi jos , ž y g i a v u s i o s per Žemait i ją, v a d o v y b ė s 1941 m. biržel io 18 d ienos nurodymų — T312/777/8427277-79 — tos armijos korpusams ir d iv iz i joms santraukinis ver t imas :

1 . Numatoma, j o g b u v u s i ų Pabalt i jo va l s tyb ių gyvento ja i ir ak tyv i s t inės taut inės organizaci jos L ie tuvo je , Latv i jo je ir Es-t i jo je v y k d y s turto a p s a u g o s i r sabotažinius uždav in ius pr iešo p u s ė j e .

277

2. Bus a p s a u g o j a m i šie objekta i : a. L iepojos radi jo s iųstuvai , pašto įs taigos ir te le fono ir te legra fo centr inės, b. Pr iekulės te le fono ir t e legra fo centr inė, c. g e l e ž i n k e l i o tiltas pr ie Skuodo, d. Darbėnų te le fono ir te legra fo centrinė, e. Skaudvi lė s pašto įstaiga ir te le fono centr inė, f. Šiaulių paštas, te le fono ir te legra fo centr inės , g. tiltas pr ie Bubių, h. Kelmės paštas, te le fono ir t e l e g r a f o centr inės, i. tiltas J o k u b p i l y j e , k. g e l e ž i n k e l i o tiltas J o k u b p i l y j e , 1. Rygos radi jo s iųs tuvas .

Ypatingai turi būti apginti g e l e ž i n k e l i o tiltai pr ie Ly-d u v ė n ų ir ge lež inke l io tiltas p e r Ventą prie Kuršėnų.

3 . L e n g v o j o sabotažo ve iksmai , kad sukeltų pr iešo e i l ė s e suirutę, apims šiuos ob jektus :

a. visą pr iešo ryšių tinklą — pašto įstaigas, te legra fo centr ines, c ivi l inio ir karinio te le fono la idus ir ra-di jo s i ų s t u v u s ; tačiau po t rukdomųjų v e i k s m ų visi s v a r b e s n i e j i š ios srit ies į rengimai turi būti g inami, kad pasi traukiantis pr iešas v is i škai nesunaik intų . b . s u s p r o g d i n i m u s bei n u a r d y m u s b ė g i ų g e l e ž i n k e l i o l in i jose pr iešo užnugary, ypat ingai š iuose ruožuose :

aa. Panevėž io - Daugpi l io l in i jo je m i š k i n g a m e ruože į š iaurės rytus nuo Subačiaus; b b . Mintaujos Jokubpi l io l ini jo je, miške į rytus nuo Zalitės; cc. Mintaujos - T u k u m o lini joj, m i š k e į š iaurę nuo Bei smuižos ; dd. l in i jo je Mintauja - Ryga, miške į š iaurės ry-tus nuo Olainio stoties.

4. Special istų g r u p ė m s b u s duoti ident i f ikuot i s š ie slapta-žodžiai :

a. l i e tuv iams — " D ü n k i r c h e n " , b. latviams — " D ö b e r i t z " , c. es tams — " M ü n c h e n " .

Tik nėra tikra, ar tie s laptažodžiai b u s p a s i e k ę v i sus , kam j ie skirti.

5. Tik imasi , kad, karo operac i joms pras idė jus , aktyvis tų g r u p ė s — iš dal ies su atitinkamų tautinių spalvų juos tomis

2 7 8

ant rankovės — stos kar iuomenės dalinių dispozic i jon arba v y k d y s part izaninės kovos v e i k s m u s pr ieš rusus savo nuo-žiūra.

Tarnyba i kar iuomenės da l in iuose tegal i būti i š imtiniais ats i t ikimais pr i imami tik paskiri aktyvistai , b ū t e n t ver tė ja i s arba v ietos są lygų žinovais . Apskri tai , vis i v ietos gyvento ja i , su juos tomis ant rankovių ar ir be jų, turės būti pagal reikalą n u g i n k l u o j a m i .

6. Numatyt ie j i turto apsaugos ir sabotažiniai uždavinia i , atl iktini organizuotų aktyvistų padal inių pr iešo u ž n u g a r y j e , te-gali būti a t sk le idžiami k a r i u o m e n ė s dal iniams tik tada, kai j a u b u s gautas į sakymas pradėti puol imą, kad neat sk le idus pas lapt ies pr ieš laiką. —

Kitą va izdingą pavyzd į apie L A F parengtį ir ko vokiečiai iš jo tada t ikėjosi, te ikia m u m s 4-tos šarvuočių armijos (Pan-zer G r u p p e 4) b i rže l io 21 d ienos orientacinis raštas — T313/370/8656743 — savo padal in iams, iš kurio čia p a d u o d u š iuos i š rašus :

— Pagal vadų (LAF, iš pogr indžio — K.Š.) pate iktus davinius , š iuo metu L i e t u v o j e yra po aktyvistų padalinį be-ve ik k i e k v i e n o j e v i e t o v ė j e . Latv i jo je i r E s t i j o j e yra panaši padėt i s . L i e t u v o j e ir Latv i jo je ve ik ia po dvi aktyvistų orga-nizaci jas lygiagrečiai . Tai tam, kad v i e n a galėtų išs i la ikyt i , j e i kita būtų išduota. Organizaci jos sudarytos vad inamos ios t r ikampio s is temos b ū d u , kur v ienas jos narys težino tik du kitus.

Šioms organizaci joms nurodyta pr incipe, ir panaudojant vi-sas pr iemones , apginti v i s u s inžiner i jos pastatus (Kunst-bauten), s v a r b e s n i ą s i a s įmones , sandėl ius , atsargas ir t.t.

Prie sakyto rašto pr i jungtas sąrašas apgins imų tiltų tos šarvuočių armijos ž y g i a v i m o sektor iu je, b ū t e n t apginti š iuos t i l tus:

1. tiltą per Ežerūną, 4 km į pietų vakarus nuo Tauragės , 2. tiltą Tauragė je , 3. tiltą per Mituvą arti Jurbarko į š iaurės rytus, 4. tiltą pr ie Bubių, 5. tiltą 10 km į š iaurės rytus nuo Kelmės, 6. tiltą Krekenavoje , 7. tiltą 1,5 km į š iaurę nuo Krekenavos, 8. g e l e ž i n k e l i o tiltą pr ie L y d u v ė n ų , 9. tiltą 9 km į vakarus nuo Panevėžio, 10. tiltą P a n e v ė ž y j e ,

279

11. tiltą Jonavoje, 12. tiltus ant plento tarp U k m e r g ė s ir Daugpi l io, 13. g e l e ž i n k e l i o tiltą D a u g p i l y j e , 14. p lento tiltą D a u g p i l y j e , 15. ge lež inke l io tiltą 9 km į š iaurę nuo Jokubpi l io, 16. p lento tiltą J o k u b p i l y j e .

Reikia manyti, j o g tiltų ir kitų apsaugos imų objektų są-rašai b u v o duoti i r kitoms ž y g i a v u s i o m s p e r Lietuvą vokiečių armi joms. Iš v i e n o kito dokumento — T78/482/6466565 — matyti, j o g iki g e g u ž ė s mėn. 20 d ienos b u v o parinkta ap-ginti net 45 objektai , kurių skaičius per paskutinį m ė n e s į iki rusų - vokiečių karo buvo, be abe jo, p a d i d ė j ę s dar labiau.

Kalbant apie sabotažo v e i k s m u s , iš to pat ies d o k u m e n t o matyti, j o g vokiečiai b u v o nusistatę vengt i tuo t iks lu dides-nių turto ar įmonių naikinimų. Tai l iudi ja šis išrašas:

— Tur ima o m e n y j e d a u g i a u s i a k l iudymą g e l e ž i n k e l i ų veiki-mo, t iekimo ir evakuacinių transportų paral ižavimą. Sabota-žo v e i k s m a i tokiais ats i t ikimais teturi būti tik k l iudomojo, o ne naikinamojo pobūdžio . Inžinieriniai pastatai (Kunst-bauten), iš viso, neturi būti naikinami; pavyzdž iu i , užtenka, kad būtų nuardomi ge lež inke l ių bėg ia i a t i t inkamuose ruožuose ( lengvas i s sabotažas). Tokie aktai d a u g i a u s i a b u s at l iekami pat ies Saugumo skyr iaus (Abw. II) p r i e m o n ė m i s ir karo avia-ci jos paga lba . —

Toksai vokiečių sus i rūpinimas, kad būtų apsaugota kiek gal int d a u g i a u turto ir kad ver t ingos į m o n ė s ar į rengimai ne-būtų naikinami karinio sabotažo motyvais , pi lnai atitiko ir L ie tuvos interesus, kaip j a u b u v a u p a r y š k i n ę s anksčiau.

Tačiau vokiečių kar iuomenės padal iniai , kur ie b u v o ruo-šiami žygiui per L ie tuvą, gerai nus ivokė, j o g L A F r ū p ė j o ne v ien Lie tuvos turtų g e l b ė j i m a s nuo karo sunaik in imų, be t kad tenka laukti L ie tuvo je , kaip ir k i tuose Pabal t i jo kraštuo-se, svarbių įvyk ių grynai polit inio pobūdžio . II-jo korpuso v a d o v y b ė s g e g u ž ė s 28 d ienos or ientaciniame p r a n e š i m e kor-puso padal in iams — T314/117/000333 — pasakyta, tarp kitų dalykų, dar ir štai kas:

— T e k s skaitytis su faktu, j o g — kai tik karas su Ru-si ja b u s p r a s i d ė j ę s —

a. aktyvistai " P a b a l t i j o v a l s t y b ė s e ir b . poli t iškai nepatenkint i rus i šk ie j i e l e m e n t a i panaudos

tą progą atsikratyti jų nekenčiamo b o l š e v i k i n i o režimo. Galima

280

t ikėtis, j o g vietos gyvento ja i la ikys is į žyg iuo jančių vokiečių k a r i u o m e n ė s dalinių atžv i lg iu draugiškai . T u r i m o m i s ž iniomis, k o m u n i z m o ypat ingai nekenčia kaimo gyvento ja i . T o d ė l dau-g u m o j e atsit ikimų įžyg iuo ją vokiečių k a r i u o m e n ė s daliniai b u s sut inkami ka ip iš laisvintojai . —

Su šia i švada būtų gal ima sutikti, je i h i t ler inė ano meto polit ika L i e t u v o s a tžv i lg iu nebūtų jos g y v e n t o j ų n u v y l u s i . J ie s iekė ne v ien atsikratyti b o l š e v i k i n i o j u n g o , be t ir at-kurti L ie tuvos va l s tybinį s u v e r e n u m ą . T o d ė l rusų - vokiečių g inkluotam konfl iktui baig iant priartėti, b u v o i š L A F vadovy-b ė s i r jos pas ienio postų ypat ingai s u i n t e n s y v i n t a s pogr indžio v e i k ė j ų krašte instruktavimas, kaip užs ibrėžtą d idį j į tikslą žut būt pasiekt i . A p i e tai pasako čia pate ik iamas išrašas iš L A F ypat ingo pas ienio įgal iot inio laiško — raporto, da-tuoto b i rže l io 13 d.:

— Paskut iniu laiku mačiausi su d a u g e l i u anos p u s ė s a smenų, kur ie tuojau gr įžo atgal. Iš jų sus idar iau tvirtą nuomonę, kad j a u d a u g u m a anos p u s ė s v e i k ė j ų mūsų nu-r o d y m u s žino. Be to, k i e k v i e n a m jų p e r d u o t a tos instrukci-jos vietos, kurios atrodė j i e m s žinotinos. Tokiu b ū d u pain-formuota į ten grįžtančių a s m e n ų : mano pat ies 9, pas ienieč ių (suprask — L A F pas ienio postų — KŠ.) draugų per 10. Kaip anksčiau minėjau, j a u pas iųs ta pi lna instrukci ja raštu vyr . v a d o v y b e i (suprask — centrams V i l n i u j e ir Kaune — K. Š.). Iš to išeinant, be jok ios a b e j o n ė s j a u ga l ima tvir-tinti, kad v i s a provinci ja (visa pogr indžio organizaci ja krašte — K. Š.) atliks savo pare igas . —

Čia ci tuotame la i ške sakytas L A F įgal iot inis dar b u v o p r a n e š ę s man, j o g paskut in iu m o m e n t u gavo i š savo " š e f o " (taip j i s v a d i n d a v o pulk. Graebe — K. Š.) nurodymą patik-rinti v i sus s ienos p e r ė j i m o punktus , nes laukiama į sakymo apie karo v e i k s m ų pradžią. Tai b u v o neabe jot inas rodiklis, j o g šį kartą ilgai laukto į v y k i o tikrai s u s i l a u k s i m e ir gal j a u po d ienos kitos.

Tą išvadą sust ipr ino dar ir sekant is ats i t ikimas pačiame Ber lyne : g rupe i L A F narių b u v o p a v y k ę gauti pus iau f izinio darbo vokiečių v a l s t y b i n ė j e s p a u s t u v ė j e — Deutscher Ver lag. Kelias d ienas pr ieš rusų - vokiečių karą v ienas jų, e idamas į darbą, b u v o atsitiktinai n u k l y d ę s ne į savo darbovie tę , b e t į kitą s p a u s t u v ė s skyrių, kur b ū d a v o spausdinami slapto po-b ū d ž i o raštai ir į kur be specia laus l e id imo n e b u v o gal ima įeit i . Užklydęs į tą skyrių asmuo ten p a s t e b ė j o k r ū v e l e s jau

281

gatavai a t s p a u s d i n t ų Hit ler io a t s i š a u k i m ų : " S o l d a t e n d e r Ost-f r o n t ! " A p i e tą faktą sakytas a s m u o , g r į ž ę s i š darbo, m a n p r a n e š ė . Kadangi Hi t le r i s m ė g d a v o s v a r b e s n i u s aktus daryt i iš š e š t a d i e n i o į s e k m a d i e n į , tai iš sakytos ž inios s a v a i m e pra-šės i i švada, ar karas tik n e p r a s i d ė s ar t imiaus ią sava i tga l į — b i r ž e l i o 22 d., k a i p fakt i ška i ir ats i t iko.

Kadangi s u k i l i m o p a r u o š i m o i r jo v y k d o m o s i o s instruk-c i jos j a u b u v o p a s i e k u s i o s L A F p o g r i n d ž i o v e i k ė j u s rusų r a u d o n o s i o s a rmi jos u ž n u g a r y j e v i s u f rontu i r g i l ia i kraš te , tai b e b u v o l ikę tik laukti pačių s u k i l i m o k o v o s į v y k i ų . T u r ė -j a u ramią sąž inę , n e s b u v a u i š s a v o p u s ė s la iku p a d a r ę s v i sa , kas tik n u o m a n ę s p r i k l a u s ė d i d ž i a j a m t iks lu i p a s i e k t i , s u d ė -d a m a s v i s a s v i l t i s į m ū s ų tautos v e i k l e s n i ų j ų sūnų k o v o s r y ž t i n g u m ą ir į b e n d r ą m ū s ų tautos patr iot izmą.

REICHSWEHRO ŽYGIS PER LIETUVA c

S i e k d a m i p r i m e s t i L i e t u v a i 1 9 3 9 m. spa l io 10 d i e n o s v a d i n a m ą j ą " s a v i t a r p i n ė s p a k a l b o s " sutartį s u rusų k a r i n ė m i s į g u l o m i s m ū s ų kraš te i r t e i s ę į v e s t i į L i e t u v ą n e r i b o t ą rusų r a u d o n o s i o s a r m i j o s k iek į , K r e m l i a u s k o m u n i s t ų v a d e i v o s , Sta l inas su Molotovu, tv i r t ino L i e t u v o s d e l e g a c i j a i , jų iš-šaukta i į M a s k v ą , m e l u o d a m i p e r akis , e są t ie r e i k a l a v i m a i s tatomi pačios L i e t u v o s naudai , b ū t e n t tarsi tam, kad ją a p s a u g o t ų n u o p a v o j a u s i š h i t l e r i n ė s V o k i e t i j o s p u s ė s i r pa-g e l b ė t ų jai i š s i s a u g o t i n u o į v ė l i m o į karą b e i v o k i e č i ų oku-p a c i j o s .

R e a g u o d a m a s p r i e š tai, Hi t le r i s s a v o 1941 m. b i r ž e l i o 22 d i e n o s plačiai m o t y v u o t a m e S o v i e t ų R u s i j a i karo p a s k e l b i m o v i e š a m e a t s i š a u k i m e į V o k i e t i j o s g i n k l u o t a s p a j ė g a s ir į v o k i e č i ų tautą, antraš te " S o l d a t e n d e r O s t f r o n t " (Rytų f ronto kariai !), p a r e i š k ė , g r e t a kitų m o t y v ų , d ė l ko la ikė b ū t i n a g r i e b t i s g i n k l o p r i e š s a v o v a k a r d i e n o s pol i t inį par tner į , dar i r štai ką:

— V o k i e t i j o s R e i c h a s n i e k a d n e s i e k ė o k u p u o t i L i e t u v o s i r nė n e b u v o k a d a nors k r e i p ę s i s su p a n a š i a u ž m a č i a (An-s i n n e n ) į L i e t u v o s V y r i a u s y b ę . P r i e š i n g a i , ano m e t o L i e t u v o s V y r i a u s y b ė s p r a š y m a s , * k a d v o k i e č i ų k a r i n ė p a j ė g a b ū t ų saky-

* L i e t u v o s d ip l . postu i B e r l y n e a p i e tai n i e k o n e b u v o ž i n o m a .

282

ta p r a s m e p a s i ų s t a į L i e t u v ą , b u v o iš v o k i e č i ų p u s ė s at-m e s t a s , k a i p n e a t i t i k ę s Re icho pol i t ikos t ik s lų . — T313/ 2 5 4 / 8 5 2 2 5 3 6 —

1941 m. b i r ž e l i o 22 d . g i n k l u o t a e k s p l o z i j a t a r p L i e t u v o s d i d ž i ų j ų k a i m y n ų — h i t l e r i n ė s V o k i e t i j o s i r Sov ie tų S ą j u n g o s — v a i z d ž i a i p a r o d ė , ko ver t i b u v o Hi t le r io tv i r t in imai a p i e jo n e s i r u o š i m ą L i e t u v ą o k u p u o t i i š v i e n o s p u s ė s , i r i š kitos p u s ė s — ko v e r t a s b u v o M a s k v o s į s i p a r e i g o j i m a s L i e t u v ą l y g a p g i n t i n u o p a v o j a u s i š v o k i e č i ų p u s ė s .

T a č i a u būtų n e o b j e k t y v u ver t in t i v i e n o s i r k i tos p u s ė s a n t a g o n i s t i n ę l a i k y s e n ą v i e n o s p r i e š kitą v i e n pol i t in ia i s argu-m e n t a i s a r par t i ška i i d e o l o g i n i a i s m o t y v a i s . T u o s e sakytų k a i m y n ų s a n t y k i u o s e n e m a ž i a u , o gal n e t l e m i a m a i s v ė r ė g ryna i s t ra teg in ia i s a m p r o t a v i m a i . Kai V o k i e t i j o s k a r i n ė s pa-j ė g o s b u v o p o t r u m p o karo p r i e š L e n k i j ą u ž a n g a ž u o t o s k o v o s v e i k s m a m s V a k a r ų E u r o p o j e , Sov ie tų R u s i j a n a u d o j o s i t a p r o g a p a l a i p s n i u i te lkt i v i s d a u g i a u r a u d o n o s i o s a r m i j o s d i v i z i j ų i š i lga i ta r iamos ios rusų - v o k i e č i ų in teresų s k i r i a m o s i o s l in i jos n u o J u o d ų j ų iki Bal t i jos j ū r ų , než iūr in t , kad formal ia i t e b e -la ikė s a v e h i t l e r i n ė s V o k i e t i j o s p o l i t i n i u p a r t n e r i u . Štai k a i p s a k y t a s rusų raud. a r m i j o s j ė g ų t e l k i m a s p r i e š V o k i e t i j ą b u v o v y k d o m a s :

Karui su L e n k i j a b a i g i a n t i s , r u g s ė j o m ė n . 1939 m., Sov. R u s i j a j a u t u r ė j o s u t e l k u s i 4 4 šau l ių , 2 0 k a v a l e r i j o s d iv iz i-j a s i r 3 motor izuotas b e i tankų b r i g a d a s . L a p k r i č i o 28 d. tų pač ių m e t ų j i j a u t u r ė j o s u t e l k u s i 76 šau l ių , 21 kava-ler i jos d i v i z i j a s i r n e t 17 motor izuotų b e i tankų b r i g a d ų . Kovo 12 d . 1941 m. rusų r a u d . a r m i j o s v i e n e t ų s k a i č i u s j a u b u v o p a k i l ę s s a k y t a m e r u o ž e iki 9 0 š a u l i ų , 2 2 k a v a l e r i j o s d i v i z i j ų i r 22 motor izuotų b e i tankų b r i g a d ų , o 1941 m. g e g u -ž ė s 1 d . Sov . R u s i j a j a u t u r ė j o s u t e l k u s i n e t 118 šaul ių d i v i z i j ų , 2 0 k a v a l e r i j o s d i v i z i j ų i r 4 0 motor izuotų b e i tankų d i v i z i j ų . *

V o k i e č i ų karo v a d o v y b ė n e g a l ė j o tuo n e s i r ū p i n t i . Jos k a n t r y b ė ė m ė b a i g t i s n u o to m o m e n t o , kai 1940 m. Sov. R u s i j a , i š n a u d o d a m a v o k i e č i ų kar inių j ė g ų u ž s i a n g a ž a v i m ą karo v e i k s m a i s E u r o p o s V a k a r u o s e , p a s i u n t ė d i d ž i u l e s r a u d o n o s i o s a r m i j o s j ė g a s į P a b a l t i j o k r a š t u s i r t u o s kraš tus , p i r m o j e e i l ė j e L i e t u v ą , o k u p a v o , tuo s u d a r y d a m a b e t a r p i š k ą g r ė s m ę Rytų P r ū s i j a i .

* W e r n e r Hapt. Baltikum 1941, 1963, ps l . 47.

2 8 3

Kaip j a u esu m i n ė j ę s , vokiečių karo v a d o v y b ė , reaguo-dama į tą Maskvos a k i p l ė š i š k u m ą , n e d e l s d a m a p e r m e t ė v ieną vokiečių armiją iš Vakarų į Rytus; net rukus g i m ė vadinamas i s " B a r b a r o s s o s " planas, pagal kurį vokiečiai sutraukė iki 1941 m. b i rže l io mėn. į Rytus v i so 145 d iv iz i jas — T78/336/6292435. — Iš jų 40 div iz i jų b u v o skirtos žygiuoti per Lie tuvą, būtent :

Šiaurinės Armijų Grupės (Heeres Gruppe Nord) sąstate:

18-ta Armija: žygiuot i p e r Žemait i ją Mintaujos - Rygos kryp-timi XXVI korpusas : 291, 61 ir 217 d iv iz i jos I korpusas : 11, 1 ir 21 d iv iz i jos XXXVIII: 58 d iv iz i ja

4-ta Šarv. Armija: (Pnz. Gr. 4) — žygiuoti Raseinių - Jo-kubpi l io ir Daugpi l io kryptimi XXXXI korpusas : 1 tankų ir 6 tankų div iz i jos , 269 d iv iz i ja

ir 36 motorizuota d iv iz i j a LVI korpusas : 8 tankų div iz i ja , 290 d iv iz i ja ir 3 moto-

rizuota d iv iz i j a Dispozic i jo je : SS " T " d iv iz i ja (motorizuota)

16-ta Armija: žygiuoti Kauno ir Daugpi l io krypt imi X korpusas : 30 ir 126 d iv iz i jos XXVIII korpusas : 122 ir 123 d iv iz i jos

. II korpusas : 121, 12 ir 32 d iv iz i jos Dispozic i jo je : 253 d iv iz i ja

Šiaurinės Armijų Grupės rezervas: XXIII korpusas : 254, 251 ir 206 d iv iz i jos

Centrinės Armijų Grupės (Heeres Gruppe Mitte) sąstate:

3-čia Šarv. Armija (Pnz. Gr. 3): žygiuoti per Vi ln iaus kraštą Minsko link,

XXXIX korpusas : 20 ir 7 tankų div iz i jos , 20 ir 14 mo-torizuotos d iv iz i jos ,

LVII korpusas : 19 ir 12 tankų div iz i jos , 18 motorizuota d iv iz i ja ,

VI korpusas : 26 ir 6 div iz i jos , V korpusas : 35 ir 5 d iv iz i jos .

284

Pastariej i du korpusai b u v o priskirt i r inktinei tik laikinai.

9-ta Armija: žygiuoti Gardino, Minsko link VIII korpusas : 161, 28 ir 8 d iv iz i jos Kiti tos armijos korpusai žyg iavo deš in iau VIII korpuso,

taigi ne per Lie tuvos teritori ją.

Prieš čia aukščiau nurodytas j ė g a s , ž y g i a v u s i a s per Lie-tuvą, vokiečiai turėjo vad inamąją raudonosios armijos Pabal-ti jo karinę apygardą, rusų - vokiečių karui p r a s i d ė j u s tapusią rusų Siaurės vakarų frontu, a p j u n g u s i u 8-tą, 11-tą ir 3-čią armijas, su armijų štabais re spektyv ia i Mintaujo je, Kaune ir Gardine.

Iš v i e n o s biržel io 11 d. vokiečių schemos apie pr iešo j ė g ų i šdės tymą — T312/292/7855351 — matome, j o g be-tarpiškam s ienos gynimui Lie tuvos sektor iu je rusai turė jo kokias 1 1 - 1 2 d iv iz i jų , iš kairės į d e š i n ę : 67 div. — į vakarus nuo Skuodo, 42 div . — J o k ū b a v o ra jone, ? div. — Veivir-žėnų, ? div. — Ž. Naumiesčio, ? d iv . — Tauragės , ? div. — Jurbarko, 33 div. — Virbal io, 128 mot. div. — Kalvari-jos, ? d iv . — Lazdi jų, 27 div. — Sapackinės, 143 div. — Dobravos, ? d iv . — A u g u s t a v o . Iš to pat ies ir kitų šaltinių seka, j o g d idž ią ją dalį savo j ė g ų , b ū t e n t 17 pės t in inkų, 7 kava ler i jos ir 6 motorizuotas d iv iz i jas ir 2 tankų br igadas rusai laikė i šbarstytas po visą Lietuvą — Vi ln iu je , Gardine, L y d o j e , Varėnos pol igone, A l y t u j e , P a b r a d ė s pol igone, Uk-m e r g ė j e , Kaune, P a n e v ė ž y j e , Š iaul iuose i r Latv i jo je .

Šitokiame j ė g ų i š d ė s t y m e nematyti jokios taktinės idė jos nei aktyv iam gynimuis i , nei juo labiau kokiai suplanuotai kontrofenzyvai . Greičiausiai j i s b u v o rusų padarytas grynai krašto okupacinia is motyvais , būtent — turėti v i s u r krašte ginkluotų padal inių, kad tuoj nuslopintų b e t kokį gyvento jų m ė g i n i m ą sukilti pr ieš jų la i svės p a v e r g ė j u s . Tokia i švada peršas i j u o labiau, kad, kaip dabar ž inome, Kremliaus raudo-niej i v a d e i v o s b u v o s u p l a n a v ę k u o n e trečdalį l ietuvių tautos j ė g a deportuoti iš savo krašto į Sov. Rusi jos g i lumą b e i Si-birą ir pirmą mas inę deportaci ją — v i so apie 40.000 asmenų — net j a u ir į v y k d ė tarp b i rže l io 14 ir 17 d.

Šis žvėr i škas okupanto genocid in i s p a s i k ė s i n i m a s pr ieš l ietuvių tautą ją ver tė gr iebt i s kraštutinių gynimosi priemo-nių, o minėtas raudonosios armi jos j ė g ų i šbars tymas po visą kraštą stačiai vi l iote vi l io jo vokieč ius neprale i s t i progos su-duoti j o m s triuškinantį smūgį . Jis b u v o pradėtas sunaik inimu

285

rusų div iz i jų išdriektų palei l ietuvių - vokiečių sieną, j a s b i rže l io 22 d. anksti rytą staigiai užpuolus . Pavaizduoti , ka ip vokieč iams sekės i šią operaci ją pravest i , čia pate ik iu santrau-kinių išrašų iš autentiškų vokiečių štabo dokumentų .

Biržel io 22 d. Šiaurinė armijų g r u p ė p r a d ė j o puol imą v i su frontu nuo Balt i jos jūros iki Vištyčio ežero lygiai 3 val. 5 min., kaip b u v o suplanuota, sut ikdama ant s ienos tik si lpną rusų pas ipr ieš in imą. Matyti, pr iešas pas i juto užkluptas . Padėtis sus idar ius i iki 6 val. b u v o tokia: — T311/132/ 7178069 —

18-tos Armijos sektoriuje: 291 d iv iz i ja v y k d ė kautynes Kretingoje, 61 d iv . p a ė m ė Gargždų tiltą nesunaikintą, o 11 div. u ž ė m ė Ž. Naumiest į .

4-tos Šarv. Armijos ruože: 1 tankų div . pr ie pat Taura-gės su tiltais, nesunaik inta i s į vakarus nuo tos v ie tovės , 6 tankų div . p a ė m ė tiltą per Š e š u v ę , 4 km į p ie tus nuo Tauragės , 269 div. v y k d ė puol imą 12 km į š iaurę nuo Vieš-v i lės , 290 div. kė lės i per Milvą 12 km į š iaurės vakarus nuo Jurbarko, o 8 tankų d iv iz i ja b u v o u ž ė m u s i Jurbarką.

16-tos Armijos sektoriuje: da lys 30 div. 3 km pietų v a k a r u o s e nuo Jurbarko, 126 div . su p r i e k i n ė m i s dal imis 12 km į pietų vakarus nuo Šakių, 123 ir 122 d iv iz i jos l in i jo je 3 km į rytus nuo Naumiesč io ir 8 km į š iaurės vakarus nuo Sintautų, 121 div. v y k d ė puol imą į vakarus nuo Virbal io, Kybartuose t e b e v y k o kovos namas po namo, 32 div. į s i v e r ž ė į mišką 5 km į rytus nuo Vištyčio, 12 div. 7.5 km į rytus nuo Schlossbach; v is i pas ienio tiltai, įskai-čiuojant g e l e ž i n k e l i o tiltą Kybartuose, armijos pagrobt i nesu-naikinti .

Pralaužus rusų pozici jas pas ienio zonoje, Šiaurinės Armi-jų Grupės v ieneta i dar b i rže l io 22 d. iki vakaro pasistū-mėjo p i rmyn m a ž d a u g 20 km v i s a m e fronte, 4-tos Šarv. Armi jos v ieno korpuso daliniai n u r i e d ė j o net iki D u b y s o s . Toksai rusų fronto į tvirt inimų arčiau s ienos pra laužimas b u v o įmanomas žymia dal imi todėl, kad tie į tvirt inimai, kad ir paruošti i š anksčiau, faktiškai visai n e b u v o rusų g inami arba tik labai s i lpnai .

Kai dėl vokiečių karinių v ienetų, puolus ių rusus deši-niau Šiaur inės Armi jų Grupės be i žyg iavus ių į rytus per U ž n e m u n ę Centr inės Armi jų G r u p ė s sąstate, tai jų b i rže l io

286

22 d ienos ža ib i škas pras iverž imas yra te legra f in iu sti l ium apibūdintas 9-tos Armi jos karo d i e n y n e šitaip: — T312/281/ 7841888-92 —

Jau rytiniai tos d ienos praneš imai iš fronto patvirtino, j o g u ž k l u p i m a s pr iešo p a v y k o visai pi lnai, nes puol imas ė jo v i s u r be d i d e s n i o pr iešo pas ipr ieš in imo. Kaip b u v o tikė-tasi, tankai j a u 5 val. 15 min. p a s i e k ė Lazdi jus , o 8 val. 5 min. b u v o gautas v i sus n u s t e b i n ę s praneš imas, j o g 161 d iv iz i ja p a s i e k ė Nemuną t ies Šabanu be kontakto su pr iešu ir j a u p r a d ė j o kelt is . XXXIX šarv. korpusas 13 val. 30 min. pranešė, j o g p a s i e k ė vakar inę Alytaus pusę , o po pusvalan-džio informavo, j o g tiltas ten per Nemuną pr iešo nesunaikin-tas. L V I I šarv. korpusas tuomet dar b u v o p u s i a u k e l y iki Ne-muno, b e t vė l iau b u v o gautas jo praneš imas, j o g nuo 17

val. 15 min. tiltą per Nemuną ties Merkine j a u turi savo rankose pr iešo nesunaikintą. 18 val . 30 min. gautas praneši-mas ir iš XXXIX šarv. korpuso, j o g ir tiltas pr ie Alytaus taip pat vokiečių rankose pr iešo ne i š sprogdintas .

Šių faktų ak iva izdoje minėtame d i e n y n e pareikštas nusi-s t e b ė j i m a s tuo, kad rusai, matyti, b u v o p a s i j u t ę be galo staiga vokiečių užklupti , nes n e b e į s t e n g ė paruošti ir į v y k d y t i tiltų per Nemuną i š sprogdinimo, net už 50 km. nuo s ienos, taigi, turėdami tam pakankamai laiko. Biržel io 22 d ienos įvyk ių už f iksav imą d i e n y n a s ba ig ia šiuo d a u g re iškiančiu konstatavimu:

— Baig iamasis p raneš imas apie d ienos į v y k i u s pra lenkia visa, ko b u v o laukta i š v e i k s m ų pirmą karo d ieną: p e r pr iešo nesunaik intus Nemuno tiltus t ies Alytum ir Merkine 3-čioji Šarv. Armi ja ga lė jo be pal iovos žygiuot i toliau į rytus . Ke-turios pėst . d iv iz i jos j a u b u v o Nemuną irgi p a s i e k u s i o s i r iš da l ies j į net perė jus ios . Šis — p r a l e n k ę s visa, ko b u v o tikėtasi, — planingas i š s i rutul io j imas padarė statymą naujų uždavinių 3-čiajai Šarv. Rinktinei ir armijos korpusams ne-bere ika l ingą . —

Šiuose p u s l a p i u o s e ap ibūdint i kovos įvykia i pas ienio zo-noje ir b u v o tas s ignalas, apie kurį ka lbama s k i r s n e l y j e " S u k i l i m o g a i r ė s " (žiūr. psl . 180), būtent : — Signalu sukilti reikia laikyti momentą, kai vokiečių k a r i u o m e n ė ž e n g s per s ieną ir pradės rusus pult i . — Kai b i rže l io 22 d. anksti rytą tatai tikrai pas i re i škė, L A F padal iniai v i s a m e krašte, — kaip j i e m s b u v o L A F vadų nurodyta, — g r i e b ė s i paskutinių pasi-ruošimų pereit i iš pogr indžio organizaci jos į aktyvią kovos veiklą nublokšt i komunistų j u n g ą nuo l ietuvių tautos pečių

287

ir į kovą su rusų NKVD bei okupacinia i s raudonosios ar-mi jos padal iniais , kurių durtuvais soviet inis rež imas b u v o Lietuvai pr ieš metus j ė g a pr imestas .

Kuomet Kauno Aktyv i s tų Fronto vyrams p a v y k o užimti t enykš tę radi jo stotį ir b i rže l io 23 d. rytą paskelbt i oro ban-gomis atkūrimą Lie tuvos v a l s t y b i n ė s n e p r i k l a u s o m y b ė s , su parag in imu v i s i e m s gr iebt i s g inklo ją ginti, L A F organizaci-jos t inklas i š s ivys tė į d inamišką v i sos tautos suki l imo są jūdį ir ginkluotą kovą už tautos aukšč iaus ią j į l a i svės idealą. To n e g a l ė j o nepas tebėt i vokiečiai i r to s v a r b a u s į v y k i o neįver-tinti. Sausumos kar iuomenės vyr iaus ios v a d o v y b ė s (OKH) birže l io 23 d. b i u l e t e n y j e nr. 8 randame paduotą žinią: — T313/242/8509422-28 —

— Biržel io 23 d..rytą provizor inė l ietuvių V y r i a u s y b ė p a s k e l b ė per Kauno radiją la isvos L ie tuvos atkūrimą. Atsišau-k ime sakoma, j o g L i e t u v a yra draug i ška Vokiet i ja i i r kad š i taut inė v a l s t y b ė yra pas i ryžus i pr is idėt i pr ie atkūrimo ir nau jo Europos sutvarkymo. Krašto gyvento ja i l ietuviai skatinami pasi-tikti vokiečių kar iuomenę kuo nuoširdžiaus ia i ir neteikt i rusams jokios paga lbos . —

Ryš ium su i š s i v y s č i u s i u tautos suk i l imu sakytas biulete-nis įver t ino padėtį šitaip:

— Lietuvių pas tangos atkurti va l s tybinį savarankiškumą i r p a r y š k ė j ę rusų v a d o v a v i m o netobulumai žymiai pasunkins (rusams — K. Š.) p laningą kovos ved imą. Apskri tai yra ženk-lų, kur ie rodo, kad suorganizav imas p laningo pas ipr ie š in imo arba ats i traukimo yra (rusams — K. Š.) stipriai paral ižuotas d ė l sudaužymo a u k š t e s n i ų j ų štabų i r sumiš imo užkluptų dal inių.

— Pagal v ieno l ietuvių aviaci jos karininko (perbėgėl io) parodymą ir oro ž v a l g y b o s ž iniomis, pr iešas t ies 16-ja Armi-ja traukiasi v isais p lentais ir kel ia is Kauno link ir toliau į š iaurės rytus ir rytus. Ties 18-ja Armi ja pr iešas dar laikosi laukiamai. —

Šis b i u l e t e n i s b ū d a v o s k u b i a u s i u kel iu s iunt inė jamas juo su interesuot iems OKW, OKH, OKL ir OKM skyr iams, OKH Gen. Štabo dal ims, Armi jų Grupių, Armi jų ir Šarv. Armi jų v a d o v y b ė m s , kitaip sakant — visai aukštajai Vokiet i jos gink-luotų p a j ė g ų v a d o v y b e i . Charakter inga, kad tuo metu, kai tas dokumentas su Lietuvos by la i svarb ia žinia ir mums palankiu vokiečių ano momento padėt ie s L i e t u v o j e į v e r t i n i m u b u v o š i ta ip plačiai karo v a d o v y b ė s i š s iunt inė jamas subordinuo-t iems eša lonams, dr. Goebe l so Propagandos minis ter i ja ė m ė s i

288

visų įmanomų cenzūros pr iemonių sukl iudyt i ž inioms apie l ietuvių suki l imą b e i Lie tuvos va l s tyb in io s u v e r e n u m o atkū-rimą prasiveržt i į v ie šumą, būtent , vokiečių s p a u d o j e ir t.t. Bet tai padėt ie s n e b e g a l ė j o pakeis t i : suki l imo bangos j a u b u v o į s i s i ū b a v u s i o s v i s o j e Lie tuvo je , ne tik mies tuose, mieste l iuo-se, b e t ir ka imuose .

L A F suk i lė l iams b u v o p a v y k ę užimti ne tik Kauną, be t taip pat Vi ln ių, Šiaulius, Panevėžį ir kitus centrus . Aktyv ių kovos v e i k s m ų pr ieš rusus b u v o į v y k ę d a u g e l y j e v ietų, kur tik būta rusų arba pro kur j i e t raukėsi kel iais ir laukais . Savo ruožtu LE (t. XXIX, psl . 175) konstatuoja faktą, j o g L A F suki lė l ia i p e r ė m ė krašto v i e t o v e s į savo rankas ve ik v i sur anksčiau, n e g u vokiečiai a tžyg iuodavo. Vis i tie suki lė l ių žygiai d a u g e l y vietų p a s k u b i n o rusų kar iuomenės dalinių pasitrauki-mą, v e i k s m i n g a i pr i s idėdami prie rusuose panikos sukė l imo ir raudonarmiečių kovos moralės pakirt imo.

Tokiame tad fone vys tės i vokiečių tolesni puolamie j i ve iksmai po pra laužimo birže l io 22 d. rytą rusų pas ienio pozici jų ir staigiai ats iradusio naujo faktoriaus — l ietuvių tautos suki l imo, pras idė jus io net rukus po sakyto pra laužimo ir valan-da po va landos v i s labiau i n t e n s y v ė j u s i o . Tai į v a r ė raudon-armiečiams tikrą ba imę, nes pas idarė k i e k v i e n a m rusui ne-b e s a u g u atskirai arba s m u l k e s n i a i s būre l ia i s pasirodyti g y v e n -tojų tarpe. Šitaip a t s idūrus tarp k ū j o ir pr iekalo — tarp vo-kiečių smūgių iš fronto ir L A F suki lė l ių spraginimų iš už-nugario — rusams n e b e b u v o l ikę kitos i še i t ies, kaip sprukti kiek gal int gre ič iau iš mūsų krašto į savo Sovieti ją, kol dar b u v o n e s u s e m t i į vokiečių n e l a i s v ė s lager ius .

Iš kitos vė l p u s ė s tokia padėt i s skatino vokieč ius su dar d i d e s n i u ryžtu ir negaiš tant kirsti ža ibo gre i tumo p u o l a m u o s i u s s m ū g i u s pas i t raukiant iems raudonosios armi jos v i e n e t a m s b e i jų ar iergardams, o rusų m ė g i n i m u s suorganizuoti toje ar ki-toje l ini jo je kiek rimtesnį gynimą arba pravest i kokią paskirą kontrataką laikui laimėti — sutriuškinti tuoj pat užuomaz-goje . Čia n e s i i m u smulkiau aprašyti visų tų operaci jų e igos, nes tai nėra šios knygos t ikslas ir tik daugintų jos pus lap ių skaičių. Pas i tenkins iu tik s u m i n ė d a m a s s v a r b e s n i u o s i u s kovos ir jos la imėj imo momentus , pakankamai pava izduo janč ius vo-kiečių žygio per Lietuvą mil i tar inę dinamiką.

18-tos Armijos sektoriuje: T311/132/7178070-74-291 pėst . d iv iz i ja (XXVI) birželio 23 d. pas i s tūmėjo d a u g u m a j ė g ų iki

289

Skuodo su i šmesta pirmyn pas lankia r inktine, kuri vakare j a u b u v o 20 km nuo Liepojos . Birželio 24 d.: į va i r iose v ie tose rusai į v y k d ė pr iešpuol ius s i lpnais tankų daliniais, bet b u v o abie jų korpusų atremti ir pr iverst i pasitraukti at-gal. Birželio 25 d.: p r iešp ie t XXVI korpuso pr iek inės dalys v y k d ė puolimą į vakarus prie pat Varnių, o I korpuso prie-k inės dalys p a s i e k ė Kelmę. Popiet XXVI korpusas v y s t ė puo-limą į š iaurę nuo Biržulio ež., s i ekdamas apsupt i pr iešo j ė g a s ra jone į š iaurę nuo Vaiguvos , o I korpusas s l inko deš in iuo ju sparnu p e r Kelmę Radvi l i škio krypt imi, o kairiuo-ju — Šiaulių kryptimi. 11 div. to korpuso p u o l ė iš Kal-t inėnų Užvenčio krypt imi, o 21 div . — kė lės i per D u b y s ą prie Kražantės įtakos. Birželio 26 d.: oro j ė g ų stipriai pa-laikoma, 18-ta Armi ja atstūmė rusų p a j ė g a s toliau į š iaurės rytus; pr iešas traukėsi v i same armijos sektor iu je . 15 val . 30 min. u ž ė m ė Šiaulius. Birželio 27 d.: pas tebėtas s tambių pr iešo j ė g ų traukimasis Rygos krypt imi. D e š i n i u o j u savo sparnu 18-ta Armi ja žyg iavo Klovainių link, kair iuoju — Joniškio link, kurį u ž ė m ė po avangardinių kautynių. Rusų pr iešpuol i s su tankais ties Šiauliais tapo atmuštas. Birželio 28 d.: naktį pus iau pirmą val . , 61 diviz i jos (XXVI) pr iek inės da lys j a u b u v o Papi lė je , o I korpuso p i rmyn išmestoj i pas lanki r inktinė ap ie 15 val . p a s i e k ė Bauskę (Latvijoje). Tuo b ū d u 18-ta armija pražyg iavo Lietuvą m a ž d a u g per 7 d ienas ! . . .

4-tos Šarv. Armijos ruože: — T311/132/7178070-74 — Birželio 23 d., pr iešpiet , b u v o oro ž v a l g y b o s konstatuotas pr iešo tankų padal inių puolamasis j u d ė j i m a s , nukreiptas Ra-seinių link ir nuo Kelmės į pietų vakarus . Birželio 24 d., naktį apie 3 val. 45 min., 4-ji Šarv. Armi ja u ž ė m ė Kėdai-nius. Pas i ruošė pr ieš tai pastebėtą rusų tankų puolamąj į ju-dė j imą atremti 269 (XXXXI) ir 290 (LVI) d i v i z i j o m i s a b i p u s Betygalos, 6-ja tankų div iz i ja (XXXXI) į š iaurės vakarus nuo Raseinių ir 1-ja tankų div iz i ja (XXXXI) į š iaurės vakarus nuo Grinkiškio. 8-ta tankų div iz i ja (LVI) p r a s i v e r ž ė apie 17 val. į Ukmergę . Birželio 25 d.: p r ie šp ie t XXXXI korpusas p u o l ė pr iešo tankų j ė g a s , apsuptas ra jone į š iaurės rytus nuo Ra-seinių, o popie t a p s u p i m ą susiaurino dar labiau. Šitaip išsi-vysč ius ios tankinių j ė g ų dv ikovos metu vokieč iams p a v y k o sunaikinti apie 100 rusų tankų, kurių tarpe 12 pačių sunkiau-sių. 36 mot. d iv iz i ja (XXXXI) p a s i e k ė rajoną 18 km nuo Šeduvos . Tuo tarpu LVI korpuso da lys p u l d a m o s p e r ž e n g ė

290

pr iešp ie t Šventą ją Vir intos bare, o popie t j a u r iedė jo Uk-m e r g ė s - Daugpi l io p lentu toliau į š iaurės rytus, 3-čiai mot. div iz i ja i (LVI) taip pat j a u artėjant pr ie to plento. 15 val. 8-ji tankų d iv iz i jä (LVI) u ž ė m ė ežerų sąsmauką į vakarus nuo Utenos. Birželio 26 d. dv ie jų parų tankų mūšis ra jone į š iaurės rytus nuo Raseinių u ž s i b a i g ė XXXXI šarv. korpuso perga le : sunaikinta v i e n a rusų tankų d iv iz i ja ir v i e n a tankų br igada, sudaužyta ap ie 200 rusų tankų, kurių tarpe 29 pačių sunkiaus ių . Tuo tarpu LVI korpusas po nenui l s tamo žyg iav imo, n u g a l ė d a m a s p a k e l y j e e i lę smulkesnių pasipr ieš i-nimų, b i rže l io 26 d. p r ie šp ie t p a g r o b ė 8-tos tankų divi-zi jos dal imis tiltą p e r D a u g u v ą prie Daugpi l io, o apie 12

val. 15 min. į s i v e r ž ė ir į patį miestą. 3-čia mot. d iv iz i ja to korpuso irgi j a u artėjo D a u g u v o s link per Skrudol ieną (Latvi jos pusė je) . Birželio 27 d. XXXXI korpusas naktį pasi-s tūmėjo iki l ini jos R a g u v a - P a n e v ė ž y s - Smilgiai, o dieną j a u žyg iavo p e r V a b a l n i n k o - Anykščių liniją toliau į š iaurės rytus, b e s u t i k d a m o s tik s i lpnus rusų a t s i šaudymus . LVI kor-p u s o dalys į vakarus nuo D a u g u v o s a tmušė rusų v ie t in ius p r i e š p u o l i u s t ies Subatu ir I lukste (abu punktai j a u Latvi-joje), i r prap lė tė sudarytą pr ie Daugpi l io prietiltį p lačiau į š iaurę puol imui L e n i n g r a d o link. Kaip matome, Lietuvai pražygiuot i 4-tai Šarv. Armijai užteko 6 d i e n ų !

16-tos Armijos sektoriuje: T311/132/7178070-75 — Bir-želio 23 d.: oro ž v a l g y b o s pastebėt i s tambesnių raud. armi-jos kolonų j u d ė j i m a i p e r v i są dieną Kauno - D a u g p i l ė s p lentu ir kel ia is iš Vi ln iaus į š iaurės rytus, kur ie l iudi jo apie tol imesnį pr iešo j ė g ų atitraukimą. 16-tos Armi jos d e š i n i a j a m e sparne p i rmyn i šmesta greita r inktinė (pulk. Holmo) s u s i d ū r ė su rusų p a s i p r i e š i n i m u 18 km nuo Kauno. 19 val. 30 min. b u v o pagautas l ietuvių karo v a d o v y b ė s radi jo praneš imas W e h r m a c h t o v a d o v y b e i L ie tuvo je apie tai, kad ats i traukiantys rusų padal iniai šaudo į c iv i l in ius g y v e n t o j u s . Birželio 24 d. apie 17 val. 15 min. Holmo r inkt inė (veikusi II-jo korpuso bare) p r a s i v e r ž ė į Kauną, kur rado tiltus per Nemuną pr iešo sunaikintus, ir pranešė, j o g imtųsi pr iemonių pontonams su-montuoti. 4 km toliau į vakarus sust iprintas XXVIII korpuso ž v a l g y b i n i s pada l inys p a s i e k ė Nemuno rytinį krantą. 30-tos pės t . d iv iz i jos (X korpuso) dalys s u n k v e ž i m i a i s pas i ruošus ios išvykti į Kėdainių. Birželio 25 d. armijos d e š i n i o j o sparno daliniai b u v o iš pat ryto ž y g y j e į Rumšiškes , vakarop tą vietą p a s i e k ė ir vėlai p e r ė j o Nemuną; tuo tarpu II-jo ir

291

XXVIII korpusų dalys praplėtė Kauno prietiltį iki p u s i a u k e l ė s į Jonavą. Armijos kairiojo sparno dalys p a s i s t ū m ė j o rajonan į p ie tus nuo Kėdainių. Holmo rinktinė vakarop s u s i d ū r ė su s t ipresniu pr ie šu prie Karmėlavos, 121 d iv iz i ja (II) b u v o Kaune ir į š iaurės rytus, 123 div. (XXVIII) ant Nemuno rytinio kranto, be t d a u g u m a s j ė g ų dar b u v o v a k a r i n ė j e jo p u s ė j e ir p i rmyn i šmesta r inktinė rajonan į š iaurės rytus nuo Jona-vos; 122 div. (XXVIII) j ė g ų d i d ž i u m a ra jone į vakarus nuo Zapyškio, o X korpusas dar tik artėjo. Birželio 26 d.: miš-k i n g o j e s r i ty je į p ietus nuo Jonavos st iprus rusų pasiprieš i-nimas su motorizuotų (tankų) dalinių pr iešpuol ia i s į p ietus ir pietų vakarus. 121 div iz i ja (II) k a u t y n ė s e prie Jonavos, o 122 d iv iz i ja (XXVIII) t e b e s i k ė l ė p e r Nemuną vakaruose ir šiau-rės vakaruose nuo Kauno. Birželio 27 d. naktį atmušti rusų antpuoliai pr ieš Rumšiškių priešti lt į ir į p ie tus pr ie Jonavos, kurią apie p ietus u ž ė m ė pr iek inė XXVIII korpuso r inktinė. Armi jos kairiojo sparno pr iešakiniai daliniai ap ie 16 val. p a s i e k ė Krekenavos - Raguvos kel ią. Birželio 28 d. jokio r imtesnio rusų pas ipr ieš in imo 16-ji Armi ja n e b e s u t i k o ; t ies Il-ju korpusu j i e pas i t raukė per Nerį, pal ikdami net visą savo aps ig ink lav imą. Šaltinis konstatuoja, j o g birželio 29 d. "Pir-masis 16-tos Armi jos kovų rundas la ikyt inas baigtas . 11-ji rusų armija su 5, 21, 33 d iv iz i jomis ir 128 motorizuota (tankų?) d iv iz i ja tapo sunaikinta" . Taip, kad Reiohswehro 16-tos Armi jos vadas generolas Busch ga lė jo savo l iepos 2 d ienos opera tyv in iame į s a k y m e Nr. 6 armi jos korpusams — T312/545/8152424 — pareikšti :

— L i e t u v o j e sumušto pr iešo l ikučiai pas i t raukė Pskovo -L e n i n g r a d o krypt imis, iš da l ies į Est i ją. Prieš 16-ją Armiją

jokių re ikšmingesnių pr iešo j ė g ų nebėra . —

Iš to matome, j o g 16-ji Armija pražyg iavo Lietuvą maž-d a u g per 8 - 9 dienas .

3-čios Šarv. Armijos ruože: — T313/225/7488967-79 — Birželio 23 d. 7 tankų div iz i ja (XXXIX) — n u v a i k y d a m a ru-sų p a v i e n i u s p a s i p r i e š i n u s i u s šarvuočius t ies Valkininkais , 12

val. 40 min. n u r i e d ė j o į Pi l sudskio traktą, kad tuo p lentu pultų Vi lnių. Apie 17 val . r inktinės padėt i s b u v o tokia: LVII korpusas pas iekė su 12-ta tankų div iz i ja Varanavą ž y g y j e A š m e n o s l ink; XXXIX korpusas b u v o su 7-ta tankų div iz i ja apie 16 val. 30 min. pas iekęs rajoną 14 km į pietų vakarus

292

n u o V i l n i a u s , su 20-ta tankų d i v i z i j a O n u š k į n u o 14 va l . 30 min. i r 14-ta m o t o r o z u o t ą j a d i v i z i j a (pr iek in ia i s da l in ia i s ) — Simną 17 val. Rinkt ine i p r i s k i r t i e j i — VI k o r p u s a s b u v o a p i e P r i e n u s , o V — s t a m b i o m i s j ė g o m i s j a u p e r ė j ę s N e m u n ą

į ry tus . T a d a t ie k o r p u s a i dar t e b e b u v o r inkt inės s u b o r d i -nuoti . Birželio 24 d. rytą, a p i e 8 val., 7 tankų d i v i z i j a į s i v e r ž ė į V i l n i ų , l i e t u v i ų s u k i l ė l i ų j a u i š la i sv intą , i r n u r i e d ė j o toliau į r y t u s pagrobt i tiltų p e r Nerį p r i e N e m e n č i n ė s ir M i k a l i š k i ų , o 20 tankų d i v i z i j a ž y g i a v o i š R ū d i š k i ų , k u r i u o s b u v o u ž ė m u s i v ė l a i dar b i r ž e l i o 23 d., p e r N. T r a k u s i r Vil-niaus p ie t in į pakrašt į A š m e n o s l ink. A p i e 17 va l . vakaro r inkt inės p a d a l i n i a i p a s i e k ė : L V I I k o r p u s a s su 12-ta tankų d i v i z i j a ra joną į p ie tų v a k a r u s nuo A l š i o n i ų , su 19 tankų d i v i z i j a E i š i š k e s , 1/2 18 mot. d i v i z i j o s i š E i š i š k i ų n u k r e i p u s R o d ū n i o s l ink s p a r n o a p s a u g a i , XXXIX k o r p u s a s su 7-ta tankų d i v i z i j a ra joną į p ietų r y t u s nuo V i l n i a u s su a p s a u g a t ies Mika l i šk ia i s , 20-ta tankų d i v i z i j a — ra joną į š i a u r ė s v a k a r u s nuo A š m e n o s , 20-ta mot. d i v i z i j a ra joną į p ietų v a k a r u s nuo V i l n i a u s ir 14-ta mot. d i v i z i j a t e b e l i k o r a j o n e į v a k a r u s nuo A l y t a u s . Birželio 25 d. rytą 7-ta tankų d i v i z i j a , p e r d a -vus i V i l n i a u s , N e m e n č i n ė s i r Mikal i šk ių s a u g o j i m ą 20-tai mot. d iv iz i j a i , n u r i e d ė j o XXXIX k o r p u s o v a d o į s a k y m u tol iau į rytus, a t s i š l i e d a m a iš d e š i n ė s į 20-tą tankų d i v i z i j ą , su užda-v i n i u g r e i č i a u p a s i e k t i M i n s k ą . A p i e 17 va l . 15 min. j i s a v o a v a n g a r d i n i u p u l k u , s u s t i p r i n t u 6-tu l e n g v u o j u p u l k u , p a s i e k ė Maladeč iną,* iš kur tą patį vakarą dar p a s i s t ū m ė j o iki R a d o s z k o w i c z e (Gudi jos p u s ė j e ) i r u ž ė m ė a u k š t u m a s 1 5 k m į p ietų r y t u s n u o tos v i e t o v ė s . 3-čia Šarv . A r m i j a p r a ž y g i a v o L i e t u v o s ter i tor i ją , t ikr iau p a s a k i u s , p r a l ė k ė ją f a n t a s t i š k u grei-čiu, p e r m a ž d a u g 5 d i e n a s .

9-tos Armijos sektoriuje: č ia k o v o s ž y g i a i i š s i r u t u l i o j o vi-sai k i tokiu, d a u g l ė t e s n i u t e m p u n e g u 3-čios Šarv. R i n k t i n ė s r u o ž e ar Š i a u r i n ė s A r m i j ų G r u p ė s f ronte . Tai į v y k o d ė l to, kad 9-ji A r m i j a s u s i d ū r ė su s t ipr iu rusų p a s i p r i e š i n i m u i r j o s k o r p u s a i ž y g i a v o p e r d i d e l e dal imi n e b e l i e t u v i ų g y v e n a m a s sri t is, k u r L A F p o g r i n d i s n e b u v o s a v o šaknų į l e i d ę s . T o d ė l m ū s ų tautos b i r ž e l i o 23 d . s u k i l i m a s n e g a l ė j o p a d a r y t i ten j o k i o s t i p r e s n i o p r i e š o j ė g a s d e m o r a l i z u o j a m o e f e k t o . T e p a l i e -s iu tik V I I I i r XX k o r p u s ų v e i k s m u s , v y k u s i u s L i e t u v o s te-ri tori jos r i b o s e , ir v ė l i a u pr i t rauktų iš š i a u r ė s V ir VII

* T315/406/000016

2 9 3

korpusų žyg iav imą į talką rusų j ė g ų supimui už aukštut inio Nemuno.

Birželio 22 d. vakare VIII korpusas b u v o a u k š t u m o s e į š iaurės vakarus nuo Gardino ir, sėkminga i p e r ė j ę s Nemuną, p a s i e k ė Astraveką ir rajoną į rytus nuo Šabanų, o XX kor-pusas — u ž ė m ę s ežerų sąsmauką prie A u g u s t a v o (bet dar ne patį miestą) — p a s i s t ū m ė j o iki Lipsko ir Naujadvar io — T312/275/7834726. — Birželio 23 d. VIII-to korpuso 161-ji d iv iz i j a jau b u v o Naujojoj Rūdoj, 11 km į vakarus nuo Pariečės; 28-ta d iv iz i ja pr ie šak inėmis dal imis pr ie g e l e ž i n k e l i o l ini jos iš Pariečės į Gardiną, ir 8 d iv iz i ja — po nuostol ingų b e i sunkių kovų ties tvir tovės fortais — p a s i e k ė Gardino ry-tinį pakraštį, tuo tarpu XX korpusas savo 162-ja d iv iz i ja pa-s i e k ė Lipsko - D a m b r a v o rajoną, o 256-ja d iv iz i ja — puolus ia Kužnicos kryptimi — tepas iekė kelią iš Sidros į Gardiną. — T312/275/7834713. — T i e s šia l ini ja pr iešas b u v o sutel-kęs s t a m b e s n e s j ė g a s i r g y n ė s i su d ide l iu atkaklumu, atsa-k y d a m a s į vokiečių puol imus savo pr iešpuol ia i s s t i p r e s n ė m i s tankų j ė g o m i s . Todėl minėt ie j i vokiečių korpusai b u v o ten kel ias d ienas įstrigę, kuomet k a i m y n i n ė 3-čioji Šarv. Armija d inamiškai n u ž y g i a v o net Minsko link, Vilnių tik pravažiuo-dama.

Kadangi Gardino ra jone b u v o sus idar ius i p a v o j i n g a pat iems vokieč iams karinė padėt is , tai V ir VI korpusai nuo birželio 23 d. 24 val. b u v o išimti iš 3-čios Šarv. Armi jos ir grą-žinti 9-tos Armi jos v a d o subordinaci jom — T312/281/7841898. V-tas korpusas gavo į sakymą toliau žygiuoti per Varėną Vara-navo krypt imi, o VI korpusas b u v o atitrauktas į Armi jos re-zervą, nepaisant, kad tuo b ū d u b u v o pas idaręs laikinai tuš-čias tarpas tarp 16-tos Armijos ir 3-čios Šarv. Armi jos . Dėl d idel ių distanci jų ir b logų kelių V korpusas ir paskui į kairę nuo jo ž y g i a v ę s VI korpusas labai vė lavos i . V-to korpuso di-viz i jos p a s i e k ė j o m s numatytus pr iešo a p s u p i m o barus aukš-tutinio Nemuno l ini jo je : 5-ta pėst . d iv iz i ja t ies Zietela ir 35-ta d iv . t ies Lyda — tik birželio 29 d. — T312/281/ 7841949, — kada raudonosios armijos j ė g o s j a u spruko iš Balstogės - Sokolkos - Valkav i sko srities, kur vokiečiai t ikėjosi j a s suvaryt i į " k a t i l ą " ir sutr iuškinti . . .

Čia a p ž v e l g ė m e dv ie jų militarinių milžinų krau jo l ie j imo r u n g t y n e s l ietuvių tautos g y v e n a m o j e ž e m ė j e . Vaizdo p i lnumui tenka dar kiek sustoti t ies ano meto padėt imi, l a ikysena ir

294

v e i k s m a i s b u v u s i o s n e p r i k l a u s o m o s L i e t u v o s k a r i u o m e n ė s l iku-čio, rusų o k u p a n t o į v i l k t o į r a u d o n a r m i e č i ų u n i f o n n a s , tik d a r n e b a i g t o sunaik int i , b ū t e n t — v a d i n a m o j o 29-to terito-rinio šaulių korpuso. A p i e jo golgotą L V S — r a m o v ė n ų — f o r m a l u s raštas, 1953 m. į te ik tas J.A.V. K o n g r e s o K e r s t e n o k o m i s i j a i , l i u d i j a su v i s u tos g a r b i n g o s karo v e t e r a n ų orga-n i z a c i j o s autor i te tu štai ką: *

— Birže l io p i r m o m i s d i e n o m i s abi k o r p u s o d i v i z i j o s (ge-g u ž ė s m ė n . i š s i ų s t o s i š j ų nuola t in io V i l n i a u s g a r n i z o n o tarsi l a u k o p r a t i m a m s : 179-ta d i v i z i j a į P a b r a d ė s p o l i g o n ą , 50 km į š i aurę nuo V i l n i a u s , o 184-ta d i v i z i j a į V a r ė n o s p o l i g o n ą , 70 km į p i e t u s nuo V i l n i a u s ) g a v o rusų kari-n i n k ų , o to pat m ė n e s i o 8-12 d. d. ir a p i e 5 0 0 0 k a r e i v i ų p a p i l d y m ą . D a u g u m a s a t s i ų s t ų j ų kare iv ių b u v o m o n g o l a i , m a ž a d a l i s — rusai . Nuo to laiko j a u a p i e p u s ė k o r p u s o kari-ninkų i r k a r e i v i ų b u v o n e l i e t u v i a i . T u o pat m e t u pol i t in ia i v a d o v a i i r rusai k a r i n i n k a i l a b a i s laptai s u d a r i n ė j o " n e p a t i k i m ų " k a r i n i n k ų ir k a r e i v i ų s ą r a š u s . Čia pat į k o r p u s ą a t v y k o aukš-t e s n i ų l a i p s n i ų rusų kar in inka i , k u r i e p e r ė m ė i š l i e t u v i ų di-v i z i j ų i r p u l k ų v a d ų v ie tas , j i e tuo jau į s a k ė m a ž e s n i ų j ų v ie-netų — b a t a l i o n ų , k u o p ų , b a t e r i j ų ir t.t. v a d o v a v i m ą p e r d u o t i r u s a m s k a r i n i n k a m s . B u v u s i e m s d i v i z i j ų i r p u l k ų v a d o v a m s ( l i e tuv iams) b u v o į s a k y t a i š v y k t i į Sov. Rus i ją , į s p e c i a l i u s k u r s u s , r u s i š k u t e r m i n u " n a p e r e p o d g o t o v k u " . . .

— Birže l io 14 d. a b i e j u o s e p o l i g o n u o s e ( b e v e i k tuo p a č i u la iku) d i d e s n e i p u s e i 29-me k o r p u s e dar l ikus ių l i e t u v i ų kari-n inkų b u v o į s a k y t a sus i r inkt i l auko p r a t i m ų . S u s i r i n k u s i e j i kar in inkai b u v o s u s o d i n t i į m a š i n a s i r i švežt i už s t o v y k l o s r ibų to l iau į l a u k u s . Čia j u o s , dar s u n k v e ž i m i u o s e s ė d i n č i u s , a p s u p o s t i p r ū s N K V D k a r e i v i ų būr ia i . A p s u p t u o s i u s bruta l ia i n u g i n k l a v o , n u d r a s k ė k a r i n i u s ž e n k l u s , a t ė m ė ž e m ė l a p i u s i r kai k u r i u o s a s m e n i n i u s da ik tus , s u r i š o r a n k a s i r s u g r ū d o į s u n k v e ž i m i u s . T o k i u ž i a u r i u b ū d u s u i m t u o s i u s , s t ipr iai N K V D s a u g o m u s , n u v e ž ė į g e l e ž i n k e l i o stotį ir, u ž d a r ę į p r e k i n i u s v a g o n u s , tuo jau n e ž i n i a k u r i š v e ž ė . Tą d i e n ą i š 29-to kor-p u s o (ab ie jų p o l i g o n ų ) b u v o i š v e ž t a a p i e 3 0 0 l i e t u v i ų kari-n i n k ų . A p i e i š v e ž t ų j ų l ik imą d a u g i a u jok ių žinių n e g a u t a . Manyt ina, k a d kai k u r i u o s i š t iko tas pat l ik imas, k a i p l e n k ų k a r i n i n k u s Katyne . . .

* 29-to Ter i tor in io Šaulių Korpuso L ik imas. Karys, 1953 m. r u g s ė j o mėn., Nr. 7, ps l . 203.

2 9 5

— Birže l io 22 d., vok ieč ių k a r i u o m e n e i p e r ž e n g u s s ieną, Sovietų k a r i u o m e n ė s vadų tarpe k i lo panika . 29-to k o r p u s o l i e t u v i a i kariai s p o n t a n i š k a i suki lo . V a r ė n o s p o l i g o n e suki l i-m a s į v y k o j a u b i r ž e l i o 2 2 d . vakarą . Rusai b ė g o , l i e t u v i a i s p i e t ė s i į d i d e s n i u s v i e n e t u s a p i e s a v o v a d u s . P a b r a d ė s p o l i g o n e l i e t u v i ų karių s u k i l i m a s į v y k o 24 d. S u k i l u s i e m s ka-r iams i š d a l i e s p a v y k o a t s ipa la iduot i nuo j u o s t e r o r i z a v u s i ų b o l š e v i k ų ir i š s i v a d u o t i n u o p r i v e r s t i n i o p a s i t r a u k i m o į Sov. R u s i j o s g i l u m ą . A t s i p a l a i d a v o a p i e 5 0 0 0 k a r e i v i ų i r labai m a ž a k a r i n i n k ų . Pagal sur inktus d u o m e n i s , b o l š e v i k a i L i e t u v o j e iš-ž u d ė a r b a į Sov. R u s i j o s g i l u m ą d e p o r t a v o a p i e 5 - 6 0 0 kari-n inkų ir a p i e 5-6000 kare iv ių ; tai s u d a r o netol i t rečda l io L i e t u v o s taikos m e t u a k t y v i o j e t a r n y b o j e la iky tos k a r i u o m e n ė s .

V o k i e č i ų 16-tos A r m i j o s v a d a s g e n e r o l a s B u s c h p a s i r o d ė labai n e o b j e k t y v u s , kai savo l i e p o s 2 d i e n o s į s a k y m e , m a n o j a u m i n ė t a m e (žiūr. ps l . 292), p r i r a š ė L i e t u v o s a p v a l y m ą n u o rusų o k u p a c i n ė s k a r i u o m e n ė s j ė g ų v i e n W e h r m a c h t o g i n k l a m s , s ą m o n i n g a i n u t y l ė d a m a s a p i e pač ios l i e t u v i ų tautos svarų įnašą t a m e l a i m ė j i m e p r i e š b e n d r ą p r i e š ą , b ū t e n t , vi-suot in io g i n k l u o t o m ū s ų tautos s u k i l i m o i r a k t y v i o s k o v o s už s a v o i š s i l a i s v i n i m ą forma. Kaip i š s i m o k s l i n u s i a m karo v a d u i , g e n e r o l u i B u s c h u i n e g a l ė j o būt i n e ž i n o m a s karo i s tor i jos i r d i d ž i ų j ų j o s k a r v e d ž i ų p r i p a ž i n t a s p r i n c i p a s , j o g v i e n a s š ū v i s į p r ie šą iš už n u g a r o s atstoja 10 š ū v i ų , pa le i s tų į j į , p u o l a n t iš p r i e š a k i o . . .

Prof. K. Pakšto a p s k a i č i a v i m u , b i r ž e l i o 23 d i e n o s s u k i l i m e a k t y v i a i — su g i n k l u r a n k o j e — d a l y v a v o a p i e 131,000 k o v o t o j ų . * Je i k i e k v i e n a s jų t e b ū t ų p a l e i d ę s tik po v i e n ą k u l k ą r u s u i o k u p a n t u i s u k i l i m i n ė s e k a u t y n ė s e , tai j ų b e n d r a s e f e k t a s t o p r i e š o n u g a l ė j i m e p r i l y g t ų 1,310,000 š ū v i ų , pa le i s tų j į p u o l a n t i š p r i e š a k i o . Kad k a l b a m a s s u k i l i m a s t ikrai d a u g s v ė r ė rusų r a u d o n o s i o s a rmi jos j ė g ų ž a i b i š k a m n u g a l ė j i m e , tai ta ip pat patv i r t ina dar i r v i e n o rusų - k a r i n i n k o , v o k i e č i ų pa imto n e l a i s v ė n , p a r o d y m a s . Į k l a u s i m ą , kuo paai šk int i tokį grei tą r a u d o n o s i o s a rmi jos p r a l a i m ė j i m ą P a b a l t i j o k r a š t u o s e , s a k y t a s rusų kar in inkas n e s v y r u o d a m a s a t sakė : " 5 0 % rusų n e p a -s i s e k i m ų k o v o s e L i e t u v o j e , L a t v i j o j e i r E s t i j o j e p a r ė j o n u o c iv i l in ių g y v e n t o j ų l a i k y s e n o s " . — T 3 1 2 / 1 5 8 0 / 0 0 0 8 8 7 —

S u k i l i m i n i ų v e i k s m ų mi l i ta r inę r e i k š m ę rusų r a u d o n o s i o s a rmi jos s u g n i u ž i m e L i e t u v o j e p a r y š k i n o formal ia i i r pati tos ar-

* Kazys Pakštas. Lithuania and World War II, 1947, psl. 35.

2 9 6

mijos v a d o v y b ė . V i e n a m e i š b u n k e r i ų Ž a l i o s i o s Gir ios m i š k e (9 km į r y t u s n u o P a n e v ė ž i o ) , k u r b u v o į s i t a i s ę s rusų Šiau-rės vakarų (Pr ibovo) f ronto š t a b a s , b u v o rasta po s u k i l i m o tarp p o p i e r i ų rusų Š iaurės vakarų f ronto š t a b o v i r š i n i n k o ge-n e r o l o O r l o v o t e l e g r a m a , p a s i ų s t a 1941 m. b i r ž e l i o 27 d., 0 6 0 0 v a l . rusų V y r i a u s i a j a i karo v a d o v y b e i ( M a s k v o j e ) sekan-čio tur inio: " L i e t u v i a i par t izanai s u n a i k i n o m ū s ų ž e m ė s ryš ių t inklą ( n a z e m n u j u sviaz). Tik vos su n e k u r i o m i s d i v i z i j o m i s b e t u r i m e r a d i j o ryš į . V i s o s d i v i z i j o s t r a u k i a s i " .

Pats Š i a u r ė s vakarų f ronto š t a b a s b i r ž e l i o 27 d . p o p i e t irgi p a s i t r a u k ė J o k u b p i l i o k r y p t i m i , n e t e k ę s r y š i o s u f ronto d i v i z i j o m i s , kurį m ū s ų tautos s u k i l ė l i a i b u v o s u s p ė j ę su-para l ižuot i i r suke l t i r u s u o s e t ikros p a n i k o s .

Pačiu t i k r i a u s i u k o v o s i n t e n s y v u m o b e i a t s iektų rezul ta tų į v e r t i n i m o r o d i k l i u l a i k o m a kar io mir t imi ž u v u s i ų j ų kovoto jų stat is t ika. Mano a p s k a i č i a v i m u , p a g a l v o k i e č i ų karo d o k u m e n t u s , W e h r m a c h t a s , p r a ž y g i u o d a m a s 1941 m . b i r ž e l i o m ė n . antro je p u s ė j e p e r L i e t u v ą , t u r ė j o k o v o s e s u rusų r a u d o n o s i o s a r m i j o s j ė g o m i s m ū s ų kraš te s e k a n č i ų n u o s t o l i ų :

Kariniai v i eneta i

Žuvo

D r a u g e Pastabos Kariniai v i eneta i

Kar

inin

kų

Kar

eivi

ų

D r a u g e Pastabos

18-ta A r m i j a 58 9 9 9 1057 22-28.6/7 dienos/ T 3 1 2 / 8 0 0 / 8 4 5 6 2 7 9

4-ta Šarv. A r m i j a 4 8 5 2 2 5 7 0 22-27.6/6 dien./

T 3 1 1 / 1 0 8 / 7 1 4 4 7 6 2

16-ta A r m i j a 58 6 9 4 7 5 2 22-28.6/8 dien./

T 3 1 2 / 5 5 0 / 8 1 5 8 9 6 0

3-čia Šarv. A r m i j a 3 0 4 6 5 4 9 5 22-26.6/5 dien./

T 3 1 5 / 2 3 1 / 7 4 9 6 1 3 9

9-tos A r m i j o s 24 4 6 4 4 8 8 22-28.6/8 dien./

V ir VI korp. T 3 1 2 / 2 7 5 / 7 8 3 5 4 9 2

218 3144 3 3 6 2

B e n d r a s s k a i č i u s s u k i l i m o m e t u ž u v u s i ų L A F l a i s v ė s ko-voto jų , k a i p ž inoma, s i e k i a p e r 4 ,000 v y r ų , taigi 600-tais s u v i r š u m d a u g i a u , n e g u ž u v o v o k i e č i ų karių k o v o s ž y g i o

2 9 7

per Lietuvą metu, v isų 4 1/2 armijų nuostol ius p a ė m u s kar-tu! Atit inkamai tad tenka vertinti ir patį l ietuvių tautos suki l imo poveik į rusų raudonosios armijos j ė g ų n u g a l ė j i m u i . Jos b u v o pr ivers tos sprukti i š L ie tuvos ne v i e n dė l to, kad b u v o W e h r -machto e n e r g i n g a i atakuojamos, be t ir dėl to, kad b u v o ne-mažiau energ inga i mūsų tautos suki lė l ių spraginamos iš užnugar io. Tik dė l š i taip s u s i d e r i n u s i ų vokiečių kar iuomenės ir l ietuvių tautos suki lė l ių v e i k s m ų prieš bendrą priešą Lie-tuvo je pavyko j į greitai nugalėt i , sukl iudyt i tol imesnį masinį l ietuvių deportav imą į Sibiro tyrumas, i šge lbėt i d a u g tautos turto nuo sunaikinimo, tūkstančius kalinių nuo nukankinimo bei n u ž u d y m o ir taip pat tūkstančius civi l inių gyvento jų nuo rusų beprot i ško i š š a u d y m o pasi t raukiant iš mūsų krašto.

Viso to ak iva izdo je l ie tuvių tauta su gi l iu s u s i k a u p i m u g e r b i a Biržel io 23 d ienos suki lė l ių sudėtas kraujo aukas už Lie tuvos te i sę į va l s tybinį savaranki škumą, ir jos b ū s i m o s kartos š imtmečiais toliau g e r b s minėtas aukas . Kaip kr ikščioniškos c iv i l izaci jos tauta, l ie tuvių tauta būtų su panaš iu s u s i k a u p i m u g e r b u s i i r vokiečių karius, kr i tus ius jos g y v e n a m o j e ž e m ė j e per kovas pr ieš bendrą priešą, j e i tos aukos būtų b u v u s i o s vokiečių skirtos Lietuvai , kaip b e t a r p i š k a m kaimynui, drau-gingai page lbėt i , o ne jos Biržel io 23 d. suki lė l ių atkurtam Lietuvos v a l s t y b i n i a m s u v e r e n u m u i i š nau jo nuslopinti .

298

TAUTOS HEROJINIS AKTAS

Kai aš s tengiaus i B e r l y n e v i sa i s įmanomais b ū d a i s pa-siekti susitarimo su Reicho V y r i a u s y b e , L A F pogr indžio centras Kaune darė paskut in ius p a s i r e n g i m u s pravest i tautos suki l imą bei atkurti L ie tuvos s u v e r e n u m ą ir be tokio susitarimo, kaip b u v a u " L i e t u v a i i š laisvinti n u r o d y m u o s e " (žiūr. psl . 182) iš anksto s u g e s t i j a v ę s . A p i e paskut in ius p a s i r e n g i m u s ir kaip suki l imas b u v o paske lb tas , ger iaus ia i gali pa l iudyt i isto-rijai tie, kur ie tą nepapras ta i r iz ikingą žygį tada faktiškai į v y k d ė . V i e n u iš tų drąsuol ių b u v o inž. A. D a m u š i s (žiūr. fotografi ją), kuris vė l iau, 1954 metais , p a s k e l b ė žurnale "Į L a i s v ę " , Nr. 3/40, p p . 3-9, atit inkamą straipsnį, nūnai vir-tus iu praei t ies d o k u m e n t i n i u l iud i j imu. Autoriui sut ikus, tą straipsnį čia per te ik iu ištisai:

P A S I R U O Š T A I R Į V Y K D Y T A

Adolfas Damušis

B u v a u dar j a u n a s Kauno univers i te to docentas per pirmąj į bo l šev ikmet į , 1940-41. Į s i jungiau į Lietuvių Aktyvis tų Fronto darbą 1940 metais spal io mėn.

S u d a r ė m e Kauno sektor iaus l ietuvių aktyvistų štabą. Jame b u v o apie 15 a s m e n ų . Nors dal is jų yra žuvus ių , be t dau-gel io pavardės minėti dar būtų n e s a u g u .

Jei Vi ln iaus sektoriaus aktyvistų v a d o v y b ė j e koncentravosi kariniai ir politiniai reikalai, tai Kauno sektorius daugiaus ia d ė m e s i o skyrė organizaciniams. Didesnių entuziastų, tur būt,

299

DR. A D O L F A S DAMUŠIS V i e n a s iš p o g r i n d ž i o vadų

300

n e b u v o už m u s . U ž s i m o j o m e visą kraštą ap jungt i rez is tenci jos t inklu, kad būtų užkirs tas ke l ias NKVD provokaci joms: kad būtų pas i ruošta sukilti, kada ateis laikas. T ink lo akys b u v o penketukai , kurių penki p i rmininkai savo ruožtu vė l sudarė po p e n k e t u k ą etc. D a u g e l i s v ienetų v a r d u s turė jo sk i r t ingus s a u g u m o sumet imais .

S t e n g ė m ė s į jungt i į L. Aktyv is tų Fronto e i l e s v i sus , kur ie ryžosi kovoti už L i e t u v o s la i svę, be pažiūrų ar poli-t inės praei t ies sk ir tumų. Tas darbas v y k o gana sėkminga i , nes L. Prapuolenis visą laiką a t s idė jo organizaciniams Fronto reikalams.

Per ryš in inkus s u s i j u n g ė m e su užs ienių Aktyvis tų Fronto štabu, kuris v e i k ė Ber lyne .

Pirmasis ryš ininkas, k iek m e n u , a tvyko gruodžio mėn. vi-dury. Tai b u v o aviaci jos kapitonas Alber tas Šverplai t i s . Iš jo b u v o gautos p i rmosios informaci jos ap ie užs ien io Aktyv i s tų Fronto veiklą ir bendrą padėt į . Žinios iš anapus s ienos . . . Jos taip laukiamos . . . Bet kokiu s u n k i u ke l iu ir ka ip pavo-j ingai gaunamos, rodo to l imesnis ryš in inko l ik imas . . . Jis turė jo grįžti atgal į Berlyną v ė l su informaci ja . Pasir inko kitą kelią, pro Šakius, kur turė jo pažįs tamą pas ienio ūkininką. Ūkininkas sutiko palydėt i iki s ienos. P a s i ė m ė kirvį, a i šk indamasis , kad pas i ta ik ius iam pas ienio s a r g y b i n i u i ga lė s pasakyt i e inąs pasi-kirsti karklų iš p a u p e l ė s . O j e i s a r g y b i n i o nesut iks, tai, kol j i s kapos karklus, ryš ininkas ga lės iąs prasmukt i p e r upel į į anapus. Vos tik pr iė jo karklyną, e i d a m a s iš paskos, ūki-ninkas s m o g ė k i rv iu ryš in inkui į kair ią ją ranką (dešinioj i dar b u v o suže i s ta nuo ne la imingo atsi t ikimo su ginklu) i r s u š v i l p ė ženklą s a r g y b i n i a m s . Ūkininkas, pas irodė, NKVD užverbuotas , v ienas iš L ie tuvos vokiečių, nerepat r iavęs į Vokiet i ją . Sužeis-tasis b u v o atgabentas į Kauno s u n k i ų j ų darbų kalė j imą. L. Prapuolenio sur inktomis ž iniomis iš kitų kal inių, su kuriais ryš in inkas s ė d ė j o ka lė j ime, b e v e i k per pusmet į v i s a i p tardomas, n e i š d a v ė nė v ieno a s m e n s iš Aktyv is tų š tabo. 1941 m. b i rže l io 22 d. j į d r a u g e su kitais mirt ininkais iš Kauno ka lė j imo bolšev ika i i š v e ž ė ir s u š a u d ė . . .

Nega l ima nepaminėt i ir Vi ln iaus L. Aktyvis tų Fronto štabo nario Mykolo Naujokaičio, kuris b u v o žinomas s laptažodžiu " K u m p i s 2 4 " . Jis v y k o į Ber lyną painformuoti ap ie pasiren-g i m u s suki l imui i r Laikinajai V y r i a u s y b e i sudaryt i . Tai b u v o 1941 m. kovo mėn. At l ikęs uždav in io p i rmąją dalį, Naujokai-tis grįžo, kad atliktų ir antrąją, re ik iamas žinias i šmokęs

301

atmintinai. Laimingai p e r ė j ę s pas ienio vielų užtvarą, b u v o paste-bėtas pas ienio sa rgyb in ių , kur ie p r a d ė j o šaudyt i . Ats i šaudy-damas m ė g i n o grįžti atgal, b e t iš ten jau sutiko taip pat šūv ius . V i e n o s kulkos peršautas per krūt inę, kitos per d e š i n ę koją, le idos i l ikus iomis j ė g o m i s į gret imą miškel į . Jį privi-j u s i u s pas ienio sargybinių šunis nušovęs , j a u b u v o b e p a s i e -kiąs pr iedangą, kai g a v o dar trečią kulką. S u k a u p ę s l ikusias j ė g a s , p a s i s l ė p ė miške l io t a n k u m y n e . Tik rytojaus dieną sargy-biniai j į ten rado be sąmonės . Pristatė į Tauragės l igoninę, kur b u d ė j o kaip tik v i e n a iš sese l ių , s lapta aktyvistų b e n d r a d a r b ė .

Kai M. Naujokait is t rumpam laikui a tgavo sąmonę, j i s p e r d a v ė sese le i , ką atmintinai b u v o i šmokęs . Toji žinojo, kam informaci jas reikia s iųsti toliau. Informaci jos iš jos le ido š tabui orientuotis, kada gali prasidėt i karo ve iksmai . Tuo tarpu atsi-g a v ę s sužeis tas i s Naujokait is, i š Kauno g a v u s į sakymą, b u v o įmestas į NKVD s u n k v e ž i m į ir a tgabentas į Kauno s u n k i ų j ų darbų kalė j imą. Laikė j į ka lė j imo l igoninė je , kad sust ipr inę galėtų apklaus inėt i . Jam š y p t e l ė j o laimė, kad karui k i lus bo l šev ika i n e s p ė j o jo paimti i š l igoninės . Šiandien j i s l a i s v ė j e kaip g y v a s l iudininkas to heroizmo, kuris s u s p i n d ė j o tarp Lie-tuvos j aunimo anais rez i s tenci jos metais .

Po 1941 m. b i rže l io deportaci jų žymi dalis rez is tenci jos t inklo b u v o apardyta. L e v a s Prapuoleni s kel i s kartus b u v o mė-gintas pačiupti . B u v o apstatyta s a r g y b o m e i l ė namų, kur j i s b u v o laukiamas pasirodant. T u r ė j o s lapstyt is i r nakvoti ligo-ninės l a v o n i n ė j e ar ą ž u o l y n e . Negal int jam nuvykt i į Vi lnių ir sutarti t o l i m e s n ę veiklą su draugai s X (pavardė n e s k e l b t i n a — K. Š.) ir P. Padal iu iš Vi ln iaus štabo, b i rže l io 17 į Vilnių v y k a u aš. Su X visai atsitiktinai sus i t ikau traukiny. V i e n a s kitą tepažinojom tik iš matymo. Dėl v i sa ko pasi-tikrinom v i e n a s antro tapatybę s laptažodžiu ir greitai persi-skyrėm, kad p a s i m a t y t u m e jo s laps tymosi v ie to je V i l n i u j e .

T e n paaiškėjo, kad kai kur ie karininkai iš š tabo j a u su-imti. Buvo įtarimas, kad j u o s ga lė jo būti suuostęs vokiečių s a u g u m a s i r į d a v ę s b o l š e v i k a m s , nes vokiečiai b u v o suinte-resuoti, kad L i e t u v o j e nebūtų suki l imo prieš b o l š e v i k u s . X tur imomis ž iniomis karas gal įs pras idėt i iki b i ržel io 25 d. Tai galį įvykt i sekmadienį , nes Hit ler is mėgs tąs sekmadienia i s ž y g i u s pradėti . Tai b u v o labai t iks lus pramatymas. Painfor-mavau j į apie mūsų p a s i r u o š i m u s panaudoti radiją suki l imo pradžio je . Nors k a l b ė j o m ė s , kad t iems imtis V y r i a u s y b ę skelbt i , kur ie turės anksčiau g a l i m y b i ų , be t j i s b u v o už tai, kad tos

302

g a l i m y b ė s b u s m u m s Kaune p a t o g e s n ė s , i r p a s i ū l ė visą vado-vavimą per imti Kaunui. T a d a kv ieč iau j į vykti į Kauną drauge. Jis dar negal į s , nes turįs p a r u o š i a m ų j ų darbų, b e t s tengs iąs i s atvykti šeš tadienį . Grįžau v ienas . Jis neatvyko. Paskiau jo p a v a r d ė rasta s u i m t ų j ų sąraše . Bet a tvyko P. Padalis, Vi ln iaus štabo narys, la imingai i š v e n g ę s s u ė m i m o , kai jo nerado namie.

V i s a a t s a k o m y b ė s našta teko Kaunui, kai iš ab ie jų pusių b u v o sudarytas v ienas š tabas Kaune.

Per P. Narutį sus i r i šome su ke l iomis mil ic i jos nuovado-mis, kur b u v o vyrų, ž a d ė j u s i ų su g inkla i s pereit i į mūsų p u s ę . Per B. (žuvęs), dr. V. ir kitus j a u n u s g y d y t o j u s be i s tudentus m e d i k u s (K. Ambraza i t i s , Br. Stasiukait is) pasirū-pinome, ar v e i k s la iku mūsų numatytos ir sutartos greitosios paga lbos mašinos, o taip pat grei tosios paga lbos punktai kau-tynių atve ju . Per J. R. (mirė i š ė j ę s iš nacių kalė j imo) susi-s iekimo re ikalams n a u d o j o m ė s te legra fo - te le fono stoties leng-vos iomis mašinomis .

St ipriausia Aktyvis tų Fronto atrama Kaune b u v o s tudent i ja ir v y r e s n i ų j ų klasių moks le iv ia i ir darbininkai . Galvojome, kad reikalui esant pat rauks ime į Kauną ir ūkininkaičių būr ius .

Dar penktadienio vakare, b i rže l io 20, s laptame studentų būrių atstovų pasi tar ime r y ž o m ė s gre i tos iomis paruošt i t rumpų bangų s iųs tuvą Aleksote ir Ža l iaka lny je . Dėl v i so ko, j e i nepas i sektų pasinaudoti Kauno radiofonu. Buvo galvota ginti ti ltus ir d i d e s n i u s pastatus nuo susprogdin imo. Savo ruožtu b u v o numatyta susprogdint i pontoninius ti ltus p e r Nemuną žemiau Kauno, kur ia is ga lė jo naudotis kar iuomenė.

Bet v i e n a numatyti, kita vykdyt i . Kai uže ina į v y k i ų srovė, dažnai b e l i e k a gaival i škai vadovaut i s ir veikt i . Ir š iuo a tve ju nuo pontoninių tiltų sprogdin imo teko atsisakyti, n e s lengvo-sios mašinos b u v o taip apkrautos, kad n e p a j ė g ė m jų laiku pristatyti inž. J. Vėbra i ir jo paga lb in inkams. Nors j i e labai dėl to pyko, be t paskui b u v o m vis i patenkinti , kad j ė g ų liko daugiau Kaune, kur jos po 24 va landų b u v o labai reika-l ingos. Nere ikė jo nė t r u m p ų j ų b a n g ų s iųs tuvų, nes į v y k i ų e iga i š s p r e n d ė reikalą ger iau, nei l aukėm.

Šeštadienio vakarą Leonas Prapuolenis atvyko pas mane visai i švargęs . Jo s laps tymosi v ieta j a m atrodė jau visai ne-b e s a u g i . Laukdami į v y k i ų , jau n e b e ž i ū r ė j o m e i r a t sargumo pr iemonių. Jis nuvirto pas mane ant sofos. Tik s t iprus bel-dimasis į duris mus v i s u s pažadino. Manėm, NKVD. Bet, pasirodo, jau b u v o s e k m a d i e n i o rytas, i r mano kaimynas mus

303

k ė l ė ir šaukė pro uždarytas duris, kad karas j a u pras idė jo. Leonas Prapuolenis ir P. Narutis (paskiau nacių kacete

n e t e k ę s sveikatos) su L. Aktyvis tų Fronto štabu biržel io 22 rytą tuojau į s ikūrė Žal iaka lny je senel ių pr ieg laudos l igoninė je . Buvo tikima, kad raudonoj i armija nenorės savo re ika lams už-imti tokios mažos patalpos. Nuo tada ten s u p l a u k d a v o v i sos žinios ir iš ten ė jo d i rektyvos , v a d o v a u j a n t Leonui Prapuoleniui .

Dr. inž. J. V ė b r a ir aš, ka ip anksčiau b u v o numatyta, b u d ė j o m e T e c h n o l o g i j o s Fakulteto laboratori jų patalpose, palai-kydami ryšį su š tabu te le fonu ir patys n u v y k d a m i . Laborato-ri jos r ū s i u o s e s u s l ė p ė m e d v i e j ų mil ici jos nuovadų vyrus , kur ie p e r ė j o į mūsų p u s ę ir kur ie turė jo būti atrama radi jo stočiai ginti. Tą pačią naktį iš čia i š l e i d o m e J. R. būrį , ginkluotą granatomis ir kitais g inkla i s te le fono ir te legra fo mazgų sprogdint i , kurių i šdės tymą j a u anksčiau b u v o m e iš-aiškinę. Vakare 23 valandą pašto rūmai b u v o užimti. Prieš nutraukiant te le fonų sus i s iek imą, J. R. p a s k a m b i n o sov. karo komendantui , kad Kauno s r i ty je esą nuleist i vokiečių desanti-ninkai. Po to s ą m o n i n g o k la id inimo leit. St. i š sprogdino sovietų karinę te le fono centr inę V i l i j a m p o l ė j e , o R. i š j u n g ė Kauno te le fono - te legra fo centr ines . Jau apie 24 val. Kauno gele-ž inkel io s toty je b u v o pas tebėta, kad raudonoji armija greitai kraujas i į vagonus, o U k m e r g ė s p lentu traukė raudonosios armi-jos daliniai .

A p i e 3 val. ryto b i rže l io 23, a tvykę į štabą, į sene-lių pr ieg laudą, su Prapuoleniu, inž. J. V ė b r a ir kt. suredaga-v o m e Lie tuvos n e p r i k l a u s o m y b ė s atstatymo aktą ir trumpą ats i šaukimą, kurį r e n g ė m ė s paskelbt i p e r radiją tą dieną. Radiofone gi mūsų vyrai j a u d i rbo ištisą b i rže l io 22 - 23 naktį. Raudonojo Kryžiaus maš inomis j i e s u v e ž ė nus lėptas i š anksčiau atsargines dal is . 6 val. ryto p. V. su savo palydo-vais, kur ie b u v o duoti iš štabo jo apsaugai , a tvyko į senel ių pr ieg laudos l igoninę ir pranešė , kad Lie tuvos nepriklauso-m y b e i skelbt i radi jo stotis parengta. A p i e tą laiką inž. J. V ė b r a savo darbo minom u ž m i n a v o į radi jo stotį v e d a n č i u s kel ius . 9 val. ryto iš jų g a v o m e praneš imą, kad po pusvalan-džio j i e b u s pas i ruošę transl iaci jai . T a d n e d e l s d a m i tiesiai iš š tabo n u v y k o m e į radiofoną. Prie vartų jau b u v o v ienas aktyvistų būrys . Pas ikei tę s laptažodžiais, į ė j o m e į v idų.

Radiofono a p s a u g a i š mūsų p u s ė s b u v o s i lpna. N e b u v o kulkosva idž ių . Tik v ė l i a u p a v y k o įmontuoti v ieną lėktuvinį kulkosvaidį pr ie lango. Be abe jo, d i d e s n i s raudonųjų b ū r y s

304

mus v i s u s būtų i š taškęs . Bet tuo metu mūsų j ė g a b u v o ne ginklas, o ryž t ingumas . N e b u v o laiko laukti d i d e s n ė s apsaugos . Mums re ikė jo į vykdyt i seniai planuotą uždavin į . Tačiau nega l iu nepaminėt i įvykio, kurį v i sada pr i s imenu su d ide l iu malonumu. Eidami į radiofoną, sut ikome inž. karininką A. Vai t iekūną. S t a b t e l ė j ę p a s a k ė m e jam, kad m u m s re ikia daugiau apsaugos . " G e r a i " , atsakė j i s ir už 5 minučių j a u s tovė jo su ginklu prie radiofono vartų. Tokia b u v o g y v a reakci ja tuo metu.

9 val. 20 min. ryto a t v y k ę į radiofoną ir pat ikr inę jo v e i k i m ą , sus i r i šome su radi jo stotimi. T e n esąs aktyvistų būrio vadas p r a n e š ė , kad visus ąžuolynas k n i b ž d ė t e kn ibžda rau-donarmiečia i s ; į spė jo, kad p r a d ė j u s transl iaci jas, j i e negalės ią atsi laikyti pr ieš raudonarmiečius . T r u m p a i pasitarę, neradome g a l i m y b ė s atidėti. S a u g u m o sumet imais n u s p r e n d ė m e tik ne-į jungt i ga tvės gars iakalbių. Leonas Prapuolenis tada te le fonu p r a n e š ė radi jo stoties aktyvistų apsaugos būr iu i š tabo nusi-statymą: " P r a š a u nede l s iant stotį į j u n g t i , po poros minučių transl iaci ją p r a d e d a m e " . G a v o m e atsakymą: " Į v y k d y t a " . L. Pra-p u o l e n i s (žiūr. fotograf i ją) Lietuvių Aktyvis tų Fronto š tabo vardu p a s k e l b ė Lie tuvos n e p r i k l a u s o m y b ė s atstatymą ir Lai-kinosios V y r i a u s y b ė s sudarymą. Paskui b u v o paskai tytas t rumpas ats i šaukimas, pas irašytas Aktyvis tų Fronto įgal iot inio L. Pra-puolenio, i r sug iedotas L ie tuvos himnas.

P a s p a u d ė m e v ieni k i t iems rankas. Mūsų pagr indinis už-d a v i n y s b u v o į v y k d y t a s .

Po radiofono u ž ė m i m o ir n e p r i k l a u s o m y b ė s akto paskelbi-mo L A F g r u p ė m s , vadovau jant P. Naručiui, V. Garbėnui , inž. L., Kaziui ir Jurgiui Bobel iams, pakartotinai mėginant, p a s i s e k ė užimti Parodos p a v i l j o n u o s e esančius ginklų sandė l ius . Į mūsų rankas pateko apie 25,000 automatinių šautuvų, d ide l i s kiekis pistoletų, granatų, ku lkosva idž ių ir pr ieš lėktuv in ių kulkosvai-džių. Ginklai b u v o skubiai paskirstyt i b ū r i a m s . Jie b u v o labai re ikal ingi .

Buvo d ide l i s p a v o j u s , kad i š U ž n e m u n ė s bes i t raukdami raudonosios kar iuomenės būriai u ž p u l s Kauną. I šge lbėt i i š tos g r ė s m ė s padė jo patys sovietų sargybinia i . A p š a u d o m i par-tizanų (sukilėl ių — K. Š.) pr ie N e m u n o tiltų, j i e p a s i s k u b i n o u ž m i n u o t u s ti ltus susprogdint i syk iu su b e ž y g i u o j a n č i a ka-r iuomene. Didel i s p a v o j u s b u v o v ė l b i rže l io 24 d. apie 3-5 popiet , kada raudonoji armija m ė g i n o pers ikel t i per Nemuną t ies P a n e m u n e . Juos sula ikė tik aktyvis tų būrių kulkosvaidž ių ugnis , p r i s i d ė j u s dar vokiečių aviaci jos b o m b a r d a v i m u i .

305

S u s p r o g d i n u s t i l tus p e r N e m u n ą , sovieta i r e n g ė s i s u s p r o g -dint i i r Petro V i l e i š i o tiltą p e r Nerį . J į i š g e l b ė j o d i d v y r i š k a i V y t i e s Kryž iaus k a v a l i e r i u s S a v u l i o n i s . Kit iems j o b ū r i o v y r a m s a p š a u d a n t tilto s a r g y b a s , j i s u ž b ė g o ant tilto i r s u s p ė j o sprog-d i n i m o l a i d u s n u k i r p t i anksč iau, n e i j i s b u v o k o l k o s v a i d ž i o u g n i e s n u k a u t a s .

B i r ž e l i o 2 4 a p i e 1 8 v a l a n d ą Kaunas j a u b u v o i š t i sa i L A F r a n k o s e .

T u o p a č i u metu, kai b u v o s k e l b i a m a L a i k i n o j i V y r i a u s y b ė , J . A m b r a z e v i č i u s , J . G r i n i u s i r Z. I v i n s k i s j a u r e d a g a v o p i r m ą j į of ic iozą " Į L a i s v ę " . B i r ž e l i o 2 4 rytą L a i k i n o s i o s Vy-r i a u s y b ė s nariai s u s i r i n k o p i r m o p o s ė d ž i o , p a ė m ė D o n e l a i č i o g a t v ė j e Ž a i b o s p a u s t u v ę s a v o b ū s t i n ė s r e i k a l a m s i r s k u b i a i p e r i m i n ė j o į s ta igas į l i e t u v i ų a d m i n i s t r a c i j o s rankas .

L a i s v ė s ž y g y j e d a l y v a v o v i s a tauta, s u g i n k l u , s p ė j a m a , 90, 000 . B e n d r a s ž u v u s i ų s k a i č i u s a p i e 4,000. I r n i e k a d a ne-i š n y k s i š š i r d i e s ta b i r ž e l i o p a v a k a r ė , kada b e s i l e i d ž i a n č i o s s a u l ė s š i l u m a krito ant i š r ik iuotų 8 5 karstų, p r i e p a l i k u s i ų r a u d a n č i ų mot inų, ž m o n ų ir l a i s v o Kauno . . .*

Kaip ska i ty to ju i j a u ž inoma, L A F v a d o v a u j a m o j i g r a n d i s b u v o patarus i p o g r i n d ž i o v a d o v y b e i , k a d " r e v o l i u c i n ė s V y r i a u -s y b ė s p a s k e l b i m o aktas turėtų būt i l a iku p a r u o š t a s i r t inkamai s u r e d a g u o t a s , k a d a n g i j i s b ū t ų d i d e l ė s i s tor inės, ta rptaut i ška i t e i s i n ė s i r moral ia i p o l i t i n ė s r e i k š m ė s ne tik d a b a r č i a i , b e t i r a t e i č i a i " . . . D e j a , fakt i ška i L e o n a s P r a p u o l e n i s t e p a s k e l b ė tik v i s a i t r u m p ą L i e t u v o s s u v e r e n u m o a t k ū r i m o p a r e i š k i m ą ši-tokio tur in io :

— S u s i d a r i u s i L a i k i n o j i v ė l nau ja i a t g i m s t a n č i o s L i e t u v o s V y r i a u s y b ė š i u o s k e l b i a atstatanti L a i s v ą i r N e p r i k l a u s o m ą L i e t u v o s V a l s t y b ę .

Pr ieš v i so p a s a u l i o tyrą ją s ą ž i n ę j a u n o j i L i e t u v o s V a l s t y b ė e n t u z i a s t i n g a i p a s i ž a d a p r i s i d ė t i p r i e E u r o p o s o r g a n i z a v i m o n a u j a i s p a g r i n d a i s .

Ž i a u r a u s b o l š e v i k ų teroro i š k a n k i n t a L i e t u v i ų T a u t a ryžtas i kurt i s a v o ateitį t a u t i n ė s v i e n y b ė s i r socia l inio t e i s i n g u m o p a g r i n d a i s . —

* Pagal LE, t. XXIX, psl. 175, suki l ime dalyvavo pradžioje slaptai ginkluotų apie 10,000 L A F vyrų, prie kurių pirmomis d ienomis pr is i jungė apie 50,000. Generolo St. Raštikio žiniomis, v i e n a m e Kaune ir jo apyl inkėse b u v o susiorganizavusios net 36 atskiros sukilėl ių kovos grupės, kovose ž u v o apie 200 vyrų ir pradžioje gu lė jo Kauno l igoninėse apie 150 sužeistų (Raštikis, t. II, psl. 111), nebekalbant apie lengvai sužeistuosius, kurių skaičius nenustatytas. — K. Š.

3 0 6

L E V A S P R A P U O L E N I S Tautos s u k i l i m o v ė l i a v n e š i s

307

Kai 1942 metais g e g u ž ė s mėn. b u v a u Leoną Prapuolenį — po jo i š g e l b ė j i m o iš Dachau kaceto — sus i t ikęs M u e n c h e n e pats, j i s man aiškino, j o g b u v ę s paruoštas kitoks, st ipriau mo-tyvuotas, Lietuvos s u v e r e n u m o atkūrimo deklarav imo tekstas . Jis b u v ę s pas v ieną L A F vyrą, kurio n e b u v ę ga l ima surasti, kai momentas tarti žodį į tautą j a u b u v o atė jęs . P a s k u t i n ė m i s pr ieš suki l imą d ienomis vis i t u r ė j ę labai s lapstyt i s ; tai b u v o apardę tarpusavio ryš ius . Tad, vykstant į radiofoną, tekę gre i tomis suformuluot i kitą, t rumpą deklaraci jos tekstą, kur i s ir b u v o pale is tas b iržel io 23 d. rytą radi jo b a n g o m i s į kraštą ir į pasaul į .

Nors raštiški tekstai turi savo r e i k š m ę istori jai ir atsikū-rusios v a l s t y b ė s diplomatiniam a p g y n i m u i užs ieny, tačiau pa-gr indiniu da lyku skaityt inas pats tautos kovos už savo išsi-la isvinimą b e i suki l imo la imėj imas, n e s j i s parodo nepanei-giamą ir nenug inč i jamą tautos val ios pas i re i šk imą, nebe i š-di ldomą iš tautos istori jos. Toks aktas b u v o ir mūsų tautos Biržel io 23 dienos suki l imas . Savo 1941 m. rugpiūčio 29 d ienos a p ž v a l g i n i a m e p r a n e š i m e savo kolegoms, k i t iems Lietu-vos dipl . ats tovams užs ieny, b u v a u j į (sukilimą) a p i b ū d i n ę s šitaip:

— Lie tuvos n e p r i k l a u s o m y b ė s atstatymo p a s k e l b i m a s ir V y r i a u s y b ė s sudarymas l ietuvių tautoje b u v o kaip ža ibas į parako statinę. Slaptoji Lietuvių Aktyvis tų Fronto organizaci ja b o l š e v i k ų okupaci jos m e t u b u v o a p j u n g u s i apie 36,000 narių. Tačiau suki l imas rado visuotinį l ietuvių tautos pritarimą. Senas ir jaunas, turt ingas ir beturt is , g inkluotas ir b e g i n k l i s g r i e b ė s i g inklo i r kaip į m a n y d a m a s ė m ė l ikviduot i raudono-sios armijos dal inius . Tokiu b ū d u j a u p i rmosiomis suki l imo va landomis suk i lė l iams pavyko užimti d idž iuos ius krašto cent-rus — Kauną ir Vi lnių, o lyg iagrečia i į suki lė l ių rankas p e r ė j o ir v i sa provinci ja . Suki lę va ldininkai u ž ė m ė v a l s t y b i n e s ir s a v i v a l d y b i n e s įs taigas, suk i lus ie j i darbininkai saugo jo pramo-nės į m o n e s nuo sunaikinimo, o v is i kiti s tengės i apsaugot i ar perimti į savo rankas d idž iuos ius sus i s iek imo mazgus, v i e š u o s i u s pastatus ir š ia ip ginti v i s u o m e n ė s turtą.

Bolšev ikų komisarai ir GPU agentai (NKVD — K. Š.), j e i n e s u s p ė j o pabėgt i , pateko į ne la i svę , p a s i p r i e š i n u s i e j i b u v o naikinami v ieto je . Nuginkluota raudonoji mil ici ja ir l ikv iduota komunistų parti ja, kuri, be kita ko, v i s a m e krašte t e į s t e n g ė s u v e r b u o t i vos 2,500 narių, i š kurių 8 0 % b u v o ne l ietuvių tautybės žmonės . Netrukus b u v o atstatyta v a l s t y b i n ė i r savi-v a l d y b i n ė krašto administraci ja, grąž inant v i sus jos tarnautojus

308

į tas v ietas, kur ioms j i e te isėtos L i e t u v o s V y r i a u s y b ė s b u v o paskirti pr ieš Sovietų Rusi jos okupaci ją, t. y. pr ieš 1940 m. b i rže l io 14 d. Į i š v e ž t ų j ų ar ž u v u s i ų j ų v ie tas b u v o paskirti nauj i žmonės , p i rmoje e i l ė j e savo v e i k s m a i s į rodę l ie tuv i šką j į patriotizmą ir va l s tybinį nusis tatymą.

Kaip vė l iau paaiškė jo, suk i l ime aktyvia i d a l y v a v o apie 120 - 130,000 žmonių. Aktyvų v a i d m e n į suk i l ime suvai-dino ir l ie tuvių teritorinio korpuso daliniai, kurių bol šev ika i dar n e b u v o s u s p ė j ę galutinai iš formuoti . Tai b u v o Lie tuvos taut inės k a r i u o m e n ė s l ikučiai — apie 12,000 karių. Nors aukš-tesn ie j i korpuso karininkai b u v o j a u v e i k iš imtinai rusai, nors pač iuose da l in iuose polit iniai komisarai b u v o tik rusai, o šal ia jų s a u g u m o sumet imais b u v o ir ei l inių rusų karių, tačiau v isos tos p r i e m o n ė s n e į s t e n g ė palaužti v isuot inio lietu-vių pas i ryž imo nusikratyti okupanto. Kad ir n e g a u s u s Lie-tuvos k a r i u o m e n ė s b r a n d u o l y s , kad ir praradęs savo aukštuo-sius v a d u s , p i rmąją suki l imo dieną s u l i k v i d a v o savo komisarus ir naujai p e r s i f o r m a v ę s atidarė ugnį į sovietų raudonąją armiją. Ypat ingai d ide l į va idmenį l ietuvių tautinio korpuso daliniai s u v a i d i n o užimant L ie tuvos sost inę Vi lnių ir i švalant Lietu-vos ry t ines sritis nuo b o l š e v i k ų partizanų.

Suki l imas į v y k o tuo metu, kada vokiečių kar iuomenė dar t e b e k o v o j o su raudoną ja armija L ie tuvos - Vokiet i jos pas ieny-j e . S u l i k v i d a v ę sovietų režimą ir jo ramsčius, suki lė l ia i išsi-laikė savo j ė g o m i s raudonosios armijos u ž n u g a r y j e 2- 4 d ienas . Dėl suki l imo ir partizaninių v e i k s m ų kilo raudonojo je armi jo je panika taip, kad rusai b u v o pr iverst i i š L ie tuvos skubia i i r netvark ingai trauktis. Si a p l i n k y b ė sako, kad L i e t u v o s suki-l imas turė jo ne tik pol i t inės, b e t ir s t rateginės re ikšmės .

Kai vokiečių k a r i u o m e n ė traukė per L i e t u v o s mies tus i r mies te l ius , kraštas j a u b u v o p a s i p u o š ę s L i e t u v o s taut inėmis v ė l i a v o m i s , o v a l s t y b i n ę galią v y k d ė suki l imo atstatytoji Vy-riausybė ir teisėtoj i administraci ja . Biržel io 25 d ienos vakarą — vokiečių dal iniams į ž y g i a v u s į Kauno miestą — g a t v ė s e j a u b u v o p a r d a v i n ė j a m a s pirmasis nepr ik lausomos Lie tuvos dienrašt i s " Į L a i s v ę " .

S u k i l i m e žuvo ir sunkiai sužeistų b u v o per 4,000 suki-lė l ių. Į tą skaičių n e į e i n a karo d ienomis nuo bes i t raukiančių sovietų karių ž u v u s i e j i civi l iniai krašto gyvento ja i , d a u g i a u s i a kritę ka ip rusų keršto aukos už suki l imą. Kai kur iose Lie-tuvos v i e t o s e bes i t raukiant i rusų kar iuomenė be jokios prie-

309

žast ies i š ž u d ė š imtus i r tūkstančius L ie tuvos g y v e n t o j ų , ypa-tingai polit inių kal inių.

Suki l imo da lyv ių i r ž u v u s i ų j ų suki lė l ių skaičius vaizdžiai ir į t ikinamiau, nei kas kita, nusako suki l imo apimtį ir politi-nę re ikšmę. Turint g a l v o j e tas nepaprasta i sunkias są lygas , kuriomis suki l imas b u v o organizuojamas i r v y k d o m a s , beša-l iškas s tebėto jas turi pripažinti , kad l ietuvių tauta tikrai yra pas i ryžus i ginti savo la i svę ir nepas iduot i nė kokiai svet imai okupaci ja i . Tokio pr ipažinimo b u v o laukiama ir i š vokiečių p u s ė s . —

Lie tuvos va l s tyb in io s u v e r e n u m o atkūrimo ryšk iaus ia i su-s p i n d u l i a v u s i a išraiška b u v o suki l imo paske lbto j i n a u j a Lie-tuvos V y r i a u s y b ė , kurios pradinė sudėt i s b u v o tokia:

Šių ats iminimų autorius — minis ter i s p i rmininkas, Rapolas Skipitis — užs ienio reikalų minister is , Gen. Stasys Raštikis — krašto apsaugos minister is , V ladas Nacevič ius — v idaus reikalų ministeris, Mečis lovas Mackevič ius — t e i s i n g u m o minis ter i s , Jonas Matulionis — f inansų minister is , Adol fas Damuši s — pramonės minister is , Balys Vi tkus — ž e m ė s ūkio minister is , Juozas A m b r a z e v i č i u s — šv ie t imo minister is , Vytautas Statkus — p r e k y b o s minister is , Juozas Pa jau j i s — darbo ir soc. apsaugos minister is , Vytautas L a n d s b e r g i s - Žemkaln i s — komunal in io ūkio

minis ter i s , Antanas Novickis — s u s i s i e k i m o minister is , Kazys V e n c i u s — sveikatos minister is , Pranas Vainauskas — v a l s t y b ė s kontrolierius.

Kai po šio V y r i a u s y b ė s sąstato p a s k e l b i m o paaiškė jo, j o g V. Statkus ir V. Nacevič ius b u v o ką tik pr ieš tai NKVD suimti ir deportuoti iš Lie tuvos, į jų v ie tas b u v o ko-optuoti: pulk. Jonas Š l e p e t y s — v i d a u s reikalų minis ter io pare igoms, o Pranas Va inauskas p e r ė m ė p r e k y b o s minis ter io vietą.

Kadangi po laimėto suki l imo tuojau atvykti į Kauną per-imti naujos ios Krašto V y r i a u s y b ė s minis ter io p i rmininko pare igų v y k d y m ą b u v a u vokieč ių sukl iudytas , tai jų laikinį v y k d y m ą teko pasi imti kur iam kitam Minister iu Kabineto nariui . A p i e tai N. E. S ū d u v i s k n y g o j e " V i e n ų V i e n i " , psl . 77, paryšk ina šitaip:

310

Prof. JUOZAS A M B R A Z E V I Č I U S Laikinai ė j ę s Minister io P i r m i n i n k o pareigas

Š v i e t i m o Ministeris

311

"Pradžia i p i rmininkaujančio pare igos priskirtos šv ie t imo minister iui J. A m b r a z e v i č i u i (žiūr. fotografi ją). Tikėtas i , kad tai t ruks dvi tris dienas, iki a tvyks minister is p i rmininkas K. Škirpa. Kai paskiau vi l tys nepasi tv ir t ino, p i rmininkau jant i s m ė g i n o įs iūlyt i tas pare igas ats i radusiam jau f inansų minis-teriui, pol i t ikoje d a u g i a u patyrus iam J. Matulioniui, dar paskiau iš Ber lyno a tvykus iam su d ide l iu v y r i a u s y b i n ė s praktikos stažu apsaugos minister iui gen. St. Raštikiui. Bet nei v i e n a s nei kitas nesut iko esamo fakto keist i , j a u matydami, kad tėra ne i lgo laiko k l a u s i m a s " .

Krašto V y r i a u s y b ė s atkūrimu Biržel io 23 d ienos sukili-miniu ž y g i u l ietuvių tauta į v y k d ė L i e t u v o s Konstituci jos nuo-statą (žiūr. LK Str. 1), kuris sako, kad Lie tuvos v a l s t y b ė s " s u v e r e n u m a s pr ik lauso Tauta i " . Tačiau, kad atkurtoji Krašto V y r i a u s y b ė būtų ga lė jus i jai skirtą v a l s t y b ė s s u v e r e n u m o vyk-dymo funkci ją atlikti nek l iudomai , dar neužteko pat ies fakto, kad b u v o p a v y k ę žaibo gre i tumu per imti krašto va ldymą. Bet b u v o dar re ika l inga gauti kitų va l s tyb ių pr ipažinimą, p i rmoje e i l ė j e L ie tuvos be tarp i ško k a i m y n o — Vokiet i jos , j u o labiau, kad jos mil i tar inės j ė g o s tuo metu ž y g i a v o p e r mūsų kraštą pr ieš Sov. Są jungą, b u v u s į pr ieš tai L ie tuvos oku-pantą.

Sekančiuose sk i r sne l iuose skaitytojas ras praei t ies do-kumenta i s pagrįstų paaiškinimų apie tai, kokių kompl ikaci jų b u v o ki lę santykiuose su Reichu ir kokių pastangų b u v o im-tasi naujos ios v y r i a u s y b ė s padėčiai įtvirtinti. Bet p i rmiaus ia ap ie suki l iminių kovų i š s ivys tymą ir vokiečių pras iverž imą į Kauną ir Vi lnių, kai š ios sost inės j a u b u v o mūsų tautos suki lė l ių nuo sov ie t i škų jų okupantų iš la isvintos.

KOVOS IŠSIVYSTYMAS KAUNE

Biržel io 23 dienos mūsų tautos heroizmas n e b ū t ų pa-kankamai paryškintas, j e i nepaduočiau konkretesnių d u o m e n ų apie tai, kaip s u k i l i m i n ė kova Kaune, iš kur b u v o per radi ją krašto g y v e n t o j a m s i r v i s a m pasaul iu i proklamuotas L i e t u v o s va l s tyb in io s u v e r e n u m o b e i n e p r i k l a u s o m y b ė s atkūrimas i r p a s k e l b t a nauja tautinė Lie tuvos V y r i a u s y b ė , fakt iškai tada b u v o i š s ivysč ius i i r kaip j i b u v o laimėta.

312

Daviniai , kur ie š iame s k i r s n e l y j e mano paduodami, yra pagrįst i raportu, kurį b u v o surašęs v i e n a s i š Kauno L A F štabo narių, turė jus ių savo rankose to š tabo s laptas g i jas apie jo organizacinius p a s i r u o š i m u s suki l iminei kovai i r ap ie vado-vav imą jos pradiniais ve iksmais , kol j i n e i š s i p l ė t ė į platų bendro tautos suki l imo mastą, pri traukiant to lesniam kovos v a d o v a v i m u i daug iau b u v u s i o s mūsų kar ininki jos .

Teat le i s man skaitytojas, kad sus i la ikau — sava ime su-prantamo s a u g u m o motyva i s — nuo s u m i n ė j i m o sakyto L A F kovotojo pavardės , o taip pat, kad tuos, su kuriais j a m teko palaikyt i s laptos ve ik los ryš ius be i j i e m s perdav inėt i kovos n u r o d y m u s suki l imo v a d o v y b ė s vardu, t e p a ž y m i u nieko ne-sakančiomis ra idėmis X, Y, etc.

Pas i ruoš imas suk i l imui

Komunistų valdžios į s a k y m a s uždaryt i s tudentų korpora-cijas s u s i l a u k ė pirmos n e s ė k m ė s tuo, kad tik vos keletas iš ke l ia sdeš imt korporaci jų a t idavė savo v ė l i a v a s ; v isos kitos kor-poraci jos savo v ė l i a v a s u ž s l ė p ė . Jau šis m e n k a s į v y k i s parodė, kad yra nebi jančių ir nepaisančių to, kas pradėta brutaliai vykdyt i . Ir jau 1940 vasarą sus i r inkę neof ic ia l iam posėdž iu i ateit ininkų, varp in inkų ir kai kurių tautininkų korporaci jų vadai aptarė situaciją ir sutarė likti ta rpusav io nuolat iniame infor-maciniame r y š y j e . Šitas korporaci jų vadų p o s ė d i s į v y k o rug-piūčio mėnes į , j a m e d a l y v a v o : ateit ininkas Ž., varp in inkas V., ramovėnas J. ir V. Jis b u v o s v a r b u s tuo, kad sudarė pagrindą atsargiai ir šaltai s tudent i jos la ikysenai , v ienų kitais pasiti-kė j imui, o taip pat u ž m e z g i m u i ryšio ir su profesūra .

1940 rudenį informaci jos iš krašto ir iš užs ien io pradė jo rodyti, kad pol i t inė padėt i s tarp vokiečių ir rusų tempias i ir tuo b ū d u artinasi karo tarp Sovietų S ą j u n g o s ir Vokiet i jos g a l i m y b ė . Lapkričio mėnes į sus i r inkome pirmam slaptam po-sėdžiu i B., B., Ž., P. ir D. Jame b u v o pri imtas iš užs ienio gautas sutartas ženklas TDA ( juodomis ra idėmis ant balto kaspino) — Tautinio Darbo A p s a u g a . T a m e pat p o s ė d y nu-tarta organizaci ją skelt i į dvi dalis : į kar inę sekci ją T D A ir informacinį skyrių, dar n e s k e l b i a n t b e n d r o vardo L A F — Lietuvių Aktyvis tų Frontas.

TDA daliniai b u v o organizuojami ten, kur b u v o numatomos karinės operaci jos : Kaunas, Vi ln ius , Telš ia i , Šiauliai, Panevė-žys, Vi l i jampolė, Mari jampolė, V iev i s , Jurbarkas - Raseiniai .

313

Medikas BRONIUS STASIUKAITIS Slapta i š v e ž i o j o g i n k l u s p i r m o s p a g a l b o s m a š i n o m s ,

rusams tebes išva is tant K a u n o gatvėse

314

Tai, ką suk i l ime atliko Kaunas, b u v o p a s i r u o š ę s atlikti ir V i ln ius . Eventua l ia i ir Te l š ia i - Šiauliai b u v o p a s i r e n g ę . Tai gal i r l ė m ė suki l imo s ė k m i n g u m ą . Kas b u v o tie centrai, dar i r dabar ne metas skelbt i , nes sovietų kerš tas nežino r ibų.

T D A daliniai b u v o sudaryt i k i e k v i e n a m e apskr i t ies mies te . Lyg iagreč ia i su teritoriniais dal iniais , iš kurių turė jo kilti komendantūros, b u v o sudaromi i r s p e c i a l ū s dal iniai suki l imo s ė k m e i užtikrinti. Kaune pi lnai sus iorganizavo š ie T D A dali-niai: te le fonui ir te legra fu i užtikrinti — v a d o v a s Juozas Rudo-kas, radi jo ryš iui ir radi jo stočiai — R. Š.; pol ic i ja i perimti — J. ir V.; ge lžke l io p e r ė m i m u i — Ant. Morkūnas; g inklų pa-rūpin imui — V Y S ; greitosios paga lbos da l inys — Br. Stasiu-kaitis; spaudai ir propagandai — V. S. ir G. Vis i dal iniai b u v o koordinuoti L A F š tabe, kuris pa la ikė krašto ryš ius su užs ien iu .

Nuo b i rže l io v idur io, p r a s i d ė j u s deportac i joms, b u v o kas-d ien pat ikr inamas ryšys tarp štabo narių i r dal inių. Savai tę pr ieš karą, nuo b i rže l io 15, v i s i prov inc i jos dal iniai b u v o įspėt i būti p a r e n g t y j e . Biržel io 19 b u v o sušauktas provinci jos vadų p o s ė d i s s k u b i a m pasi tar imui: d a l y v a v o Aukšta i t i jos J., Vi lniaus L., Žemait i jos N. ir M., Suva lk i jos Š. ir P. Buvo sutarti galutiniai radi jo ženkla i , į sakyta sekti Kauno, Vi ln iaus ir 31 m t rumpų b a n g ų radi ją. Biržel io 20 krašto atstovai gr įžo į savo v ietas . Kaune b u v o sutarta š tabo v ie ta Žalia-kalnio senel ių p r i e g l a u d o j e . Biržel io 21 Kauno radi jo stotis p r a d ė j o duoti p i rmus į s p ė j i m o s igna lus .

Suki l imas p r a s i d e d a

Tikroj i suki l imo data ir yra b i r ž e l i o 2 2 d. 10 v a l . r y t ą , kada L A F štabas s u T D A dal inių v a d a i s sus i r inkęs pr iėmė v ien ingą nutarimą: s u k i l t i . P o šito p o s ė d ž i o apie 12 val . pagal paruoštą planą v i s i s u k i l i m o vadai a t skambino te lefonu, kad yra savo v ie tose i r laukia į sakymo. Pirmosios TDA dalinių paruošt ies v ietos Kaune b u v o šios: radi jo dal inys į rengė t rumpų bangų radi jo stotį A l e k s o t e ; pašto i r te legra fo dal inys įs i tvirt ino pašto cent r inė je i še i t ies pozic i jo je ; T D A greitosios paga lbos mašinos b u v o p a r e n g t i e s s t o v y j e ; pol ici jos dal inys p a s i r u o š ė S e n a m i e s č i o i r 3-čiosios nuovados p e r ė m i m u i ; ginklų da l inys pas i ruošė V i l i j a m p o l ė j e , k u r paga l sutartą ry-šininkų praneš imą b u v o t ikėtasi l ėk tuva i s g inklų numet imo;

3 1 5

TDA g e l e ž i n k e l i ų da l inys u ž s i m a s k a v o Šančiuose. Specia lūs ryšininkai b u v o išs iųst i sekti prez identūra i , NKVD rūmams ir kalė j imui.

A p i e 2 val. p. p. te le fonais gautos iš visų ryš ininkų al iarmuojančios žinios apie komunistų paniką, ir T D A dalinių vadai ė m ė prašyt i l e id imo akcijai . Padarytas spec ia lus posėdis , d a l y v a u j a n t D., P., S., V. ir Ž., ir nutarta: " V i s i TDA daliniai Kaune p r a d e d a v iešą suki l imą 3-čią v a l a n d ą " .

T e l e f o n u s laptažodžiais praneš iau L A F štabo nurodymą ir į sakymą:

1. TDA pašto da l inys : "areš tuot i v i sus nepat ik imus asme-nis pašte, užimti te le fono - te legra fo centr inę ir ypač karinio tinklo centrą, i š jungt i v i sus kompart i jos , ž y m i ų j ų komunistų ir žydų te le fonus, laiduoti pi lną te le fono sus i s iek imą L A F štabui su T D A dal in ia i s " . Dalinio vadas, Juozas Rudokas, at-sakė: v i skas tvarkoje — v y k d a u .

2. TDA radi jo da l inys : " p r a d ė t i transl iaci jas 31 m trumpa b a n g a iš Aleksoto, ske lb iant suki l imą visai Lie tuvai . Prašyti vokiečių armijos numest i ginklų sutartoje v ieto je, grojant sutartas p l o k š t e l e s " . Vadas R. Š. atsakė: v i skas tvarkoje — v y k d y s .

3 . Senamiesč io T D A dal iniui į sakyta užimti Senamiesč io pol ici jos nuovadą, nušal int i n e p a t i k i m u s pol ic in inkus ir ap-supti prez identūrą saugojant Paleckį, kad j į ga l ima būtų pagauti gyvą .

4. TDA ginklų dal iniui į sakyta užimti V i l i j a m p o l ė j e gink-lams numatytą aikštę ir vokiečių skra idant iems l ė k t u v a m s duoti sutartus ž e n k l u s — laukti numetant g inklų.

5. TDA radi jo antra jam daliniui į sakyta pas iruošt i užimti Kauno radi jo stotį ir radiofono namą.

6 . TDA grei tos ios paga lbos dal iniui į sakyta n e b e v y k -dyti jokių komunis t inės va ldž ios į s a k y m ų , o likti tik mūsų d i spozic i jo je .

P i r m i e j i p a s i s e k i m a i 5 val. p. p. Juozas Rudokas atraportuoja: Paštą užėmė-

me be aukų. B e l a i s v i u s izo l iavome r ū s y j e . I š j u n g d a m i kar inę centr inę, rus iškai p r a n e š ė m e v i s i e m s sovietų k a r i u o m e n ė s punk-tams, kad " v o k i e č i ų desantas u ž ė m ė Kauną" (pagąsdinimui), i r v isą jų ryšį s u k a r p ė m e . I š j u n g ė m e v i sus te le fonus pagal sąrašą: visų komunis tų, žydų arba įtartinų. Paštas ir te legrafas p i lno je mūsų kontrolė je — gal i te skambint i te le fonais dabar be š i fro!

316

5 val . Senamiesč io T D A pol ici jos b ū r y s p e r i m a polici ją be aukų. Prie prez identūros pas iunčia s a r g y b o n patikimą po-licininką.

5 val. Aleksoto radi jas p r a d e d a 31 m b a n g a transl iaci jas p lokš te lėn įgrotu Lie tuvos h i m n u ir a t s i šaukimu į l ie tuvių tau-tą. Ši stotis ve ikė , kol rusai i š sprogdino Aleksoto tiltą. Tiltą i š sprogdinus , su e lektros s rove nutrūko ir t ransl iaci jos.

5 val. s a r g y b i n i s iš p rez identūros pranešė , kad Paleckis kraunasi maš inas ir ruošias i grei tam b ė g i m u i . Štabas tuojau į sakė V i l i j a m p o l ė s TDA dal iniui duoti porą vyrų ir Senamiesč io TDA dal iniui keletą vyrų, kad ateitų į paga lbą prez identūros sa rgyb in iu i areštuoti Paleckį .

6 val . p rez identūros s a r g y b i n i s pranešė , kad Paleckis sku-biai į s ė d o į mašiną ir p a b ė g o . A t s k u b ė j ę iš T D A dalinių vyrai o k u p a v o prez identūrą be jokio pas ipr ie š in imo, b e t Paleckio jau n e b u v o .

Ryšininkai pr ie NKVD b ū s t i n i n k ų p r a n e š ė ap ie paniką ir e n k a v e d i s t ų bėg io j imą iš rūmų.

7 val . L A F štabas po t rumpo pasi tar imo nutarė perimti Kauno radiofoną b e i stotį ir pradėt i masinį suki l imą, ske lb iant į tautą ats i šaukimą ir Laik iną ją V y r i a u s y b ę . Dr. Ad. Damuši s , plk. J. V ė b r a ir Leonas Prapuolenis s ė d o pr ie galut inio at-s i šaukimo teksto pareng imo.

Radi jo stoties i r radiofono u ž ė m i m u i i š šaukiau T D A v y r u s iš Senamiesč io nuovados ir V i l i j ampolės , pa l ikdamas ten mi-nimalų skaičių. Sus i s iek imui b u v o naudotos sanitarinės mašinos.

A p i e 9 val. su ryš ininkų p a g a l b a pač iame radiofone ir TDA dal inių išorine j ė g a radiofonas i r radi jo stotis u ž i m a m a be aukų. Nepat ik imie j i areš tuojami ir a tvežami į štabą nelais-vėn. Užimtasis radiofonas b u v o tik truputį apgadintas .

A p i e 9 val . Senamiesč io TDA da l inys pranešė , kad per menkos b u v o jų j ė g o s pult i gerai g inkluotą rusų dalinį, kuris i š sprogdino Aleksoto tiltą. Tilto i š s p r o g d i n i m a s nutraukė mūsų Aleksoto radi jo transl iaci jas . Radi jo da l inys p r a n e š ė te le fonu, kad nutrūko e lektros s rovė ir jų radi jas nebetrans-liuoja. J iems b u v o į sakyta kel t i s la ive l ia i s p e r Nemuną į štabo būs t inę, nes re ikės Kauno radiofoną pataisyti . Iššaukti radi jo special is tai B.B. ir V. p r a d ė j o radiofono taisymą. Naktį ap ie 3 val. radiofono vyrai pranešė : Kauno radi jo stotis pa-ruošta t ransl iaci joms!

317

Biržel io 2 3 d i e n o s aušrai žaruojant, apie 4 - 5 v a l . , galutinai L A F štabas pr i ima tekstą a t s i šaukimui į tautą ir Laikinosios V y r i a u s y b ė s p a s k e l b i m u i .

Sukoncentruoju v i sas turimas j ė g a s radi jo stoties ir radio-fono g y n i m u i , kad būtų užtikrintas radiofono v e i k i m a s b e n t ke l ioms va landoms.

V i l i j a m p o l ė s T D A dal inys praneša, kad visą naktį b u v o u ž ė m ę aikštę i r d a v ė ž e n k l u s vokiečių lėktuvams, be t nė v ienas jų n e r e a g a v o ir jokių ginklų n e n u m e t ė , nors ir kele-tas praskr ido pro tą vietą. Įsakiau dal iniui palikti tą aikštę: daliai vyrų į sakiau atvykti į štabą (ginti radi jo stotį), k i t iems l iepiau pr i s i jungt i pr ie Senamiesč io T D A dal inio i r su ja i s ginti V i l i j a m p o l ė s tiltą per Nerį, nes iš čia t ikė jomės atei-siant p i r m u o s i u s vokieč ių dal inius .

V i l i j a m p o l ė s T D A vyrai su v a d u V Y S p e r ė m ė radi jo stoties gynimą. Gynimui p a n a u d o j o plk. V. pagamintas minas, užmi-nuodami v i s u s į radi jo stotį į ė j i m u s . Radiofoną saugo jo TDA g r u p ė B. B.

7 vai . rytą sur inktos ž inios r o d ė komunistų paniką, b ė g i m ą iš Kauno ir sąmyšį rusų da l in iuose . L A F štabas nutarė 9

val . pradėti t ransl iaci jas . V i s i e m s ryš in inkams ir T D A dali-niams t e l e f o n u b u v o duotas į s a k y m a s klausyt i Kauno radi jo stoties. Kauno mies te į j u n g i a m i v is i v ie š i gars iakalbiai .

TDA s p a u d o s i r p ropagandos dal iniui į sakyta užimti s p a u s t u v ę ir pasiruošt i laikraščio s p a u s d i n i m u i ir atsišauki-mams.

8 val. Leonas Prapuolenis , įgal iotas atstovauti suki lus iai Lietuvių Tautai, iš L A F štabo i š v y k s t a į radiofoną. Tri jų g inkluotų TDA vyrų lydimas, j i s radiofoną saugiai pas iekia .

9 vai. praby la Kauno radi jo stotis. L A F štabo vyrai s tovėdami i šk lauso L i e t u v o s himno ir L A F įgal iot inio praneši-mo. Ašaroms n u p l o v u s nemiegotos nakties akis, p r a d e d a m e masinį suki l imą. T D A dal iniams į sakoma užs idėt i raiščius, dalinti j u o s v i s i e m s p a t i k i m i e m s vyrams, sudaryt i dal inius i r kurtis v i e š o s e b ū s t i n ė s e . Plk. J . Bobel i s paskir iamas p i rmuoju Kauno komendantu . Kaunas paskęs ta p i r m u o s e šūv iuose , kur ie j a u skl inda iš g inkluotų T D A vyrų k o m a n d ų .

1 0 - 1 1 v a l . p a v y k s t a įs i laužti į rusų kar iuomenės gink-lų sandėl į Ža l iaka lny je , iš ten ginklai masiškai p e r v e ž a m i į suki lė l ių būs t ines . Nuginkluo jami rusų kariai, d a u g u m a s be šūvio.

318

TDA s p a u d o s i r p r o p a g a n d o s da l inys , u ž ė m ę s s p a u s t u v ę , rengia "Į L a i s v ę " p i rmąj į numerį ; čia d a r b a v o s i V., V., Br. Stasiukaičio v a d o v a u j a m i ir saugomi.

Spaudos ir p r o p a g a n d o s būr iui tenka ir nau ja pare iga: pasiruošti i šk i lmingam vokiečių k a r i u o m e n ė s sut ik imui . Tuo j b u v o pradėti spausdint i spec ia lūs sve ik in imai , b u v o p ieš iami plakatai. Tan darban ypač į traukiami v y r e s n i e j i moks le iv ia i , kur iuos savo ž in io je turė jo Ant. Šapalas. Juos labai naudo-j o m e ir ryš ininkais .

Žūsta p i r m i e j i s u k i l ė l i a i L A F štabo į sakymai j a u p e r d u o d a m i i r p e r radi jo stotį.

Apsaugotas radiofonas ir radi jo stotis j a u t ė s i gana saugiai ir te ikė Kaunui ir Lietuvai pi lną informaci ją. L A F štabas po 9 val. pas idarė tikra kar inė centr inė Kauno g y n i m u i : čia pat pr ie štabo b u v o sukurtas TDA dal inys Žal iakalniui . Jam vadovaut i p e r ė m ė ltn. dr. Z. Nest igo savanorių, nes t igo ir ginklų iš rusų k a r i u o m e n ė s sandėl io. Čia pat b u v o pradėtas ir apmo-kymas : paimtas į n e l a i s v ę rusų kar ininkas b u v o a tgabentas į L A F štabą ir a p m o k ė v y r u s , kaip naudoti rus i škos g a m y b o s k u l k o s v a i d ž i u s . A p m o k y t u s tuoj s i ų s d a v o m į karštas vietas, o tokių v ietų b u v o šios:

1. V i l i j a m p o l ė s tiltą norė jome žūt b ū t apginti , nes čia t ikė jomės vokiečių k a r i u o m e n ė s .

2. Sus t ipr inome paštą ir radiofoną, kad g a l ė t u m e j u o s iš laikyti .

3 . Šančių g e l e ž i n k e l i e č i ų būr io ž v a l g y b a p r a n e š ė ap ie rusų armijos pas i rodymą pr ie A. P a n e m u n ė s ir reng imąs i persi-kelti per Nemuną, per kurį p r a d ė j o statyti pontoninį tiltą. Pas iuntėme ir vyrų ir g inklų Šančių T D A dal iniui , kad sulai-kytų rusų pers ikė l imą.

4 . Sust ipr inome apsaugą "Į L a i s v ę " s p a u s d i n i m u i . Kauno g a t v ė s e suki lė l ia i maišės i su rusų kariais, kur ie

b u v o gerokai s u m i š ę i r v e i k ė j a u gana part izaniškai, d a u g u m a s pas iduodami ir nug ink luo jami .

A p i e 2 val . p. p. L A F š tabe b u v o gauta ž inia ap ie pir-mąją auką — stud. techniką Antaną Živatkauską. Jis b u v o iš štabo s iųstas kaip ryš ininkas į S e n a m i e s č i o T D A dalinį. Jį b e s k u b a n t į p e r š o v ė iš pasalų rusų kare iv i s . A. Živatkauskas b u v o ateit ininkų Grandies korporantas. T u o j po to b u v o gauta žinia i š Senamiesč io T D A dalinio, kur is g y n ė V i l i j a m p o l ė s tiltą, kad tiltas paimtas į v i s i šką T D A kontrolę. Tiltą g y n ę

319

JUOZAS S A V U L I O N I S Savo g y v y b ė s auka s u k l i u d ę s V i l i j a m p o l ė s tilto i š s p r o g d i n i m ą

320

raudonarmiečia i p a b ė g o : kai kur ie b u v o nušauti , kai kur ie paimti į ne la i svę . Bet tiltą beg inant , ž u v o b u v ę s pol ic i jos tarnautojas Juozas Savul ionis (žiūr. fotograf i ją) . Jis u ž b ė g ę s nuki rpo tilto u ž m i n a v i m o v ie las ir i š saugo jo tiltą nuo susprog-dinimo.

Iš Šančių T D A dalinio gauta ž inia ap ie ž u v u s į ltn. Antaną Morkūną, stud. techniką (taip pat Grandies korporantą). Jis v a d o v a v o būr iu i , kuris n e l e i d o rusų armijai pers ike l t i p e r Nemuną. Rusų armija, pr is iart inusi pr ie N e m u n o ties A. P a n e m u n e , pradė jo statyti pontoninį tiltą p e r s i k ė l i m u i per Ne-muną. L A F štabas d a v ė į sakymą sula ikyt i š į rusų pers ikė l imą, n e s į s i l e idus į Kauną būtų turėta d a u g nuostol ių. Šančių T D A dal inys p r a d ė j o apšaudyt i pontoninio tilto statymą, ne-le i sdamas dirbt i . Į s i j u n g ė rusų art i leri ja, a p š a u d y d a m a suki lė-l ius. Pagalbon b u v o pas iųst i sus t ipr inimai su nauja i s kulko-sva idž ia i s iš Žal iakalnio sandėl io. Matydami stiprų gynimą, rusai pal iko pradėtą j į statyti pontoną ir p a s u k o kita krypt imi . Po leit. A. Morkūno ž u v i m o dar b u v o pranešta ž u v u s virš deš imt ies kitų suki lė l ių .

T a i p pat po pietų gauta š tabe žinia iš Aleksoto T D A dalinio, kad aerodrome nus i l e ido l ė k t u v u ltn. Jonas Dženkai t i s (žiūr. fotografi ją). A p i e aerodromą bes lankio ją rusų kariniai daliniai pradė jo j į apšaudyt i . L A F štabo naujam dal iniui v a d o v a v o inž. doc. Juozas Mi lvydas (skautų veikė jas) . Buvo manyta, kad j e i aerodrome nus i l e ido ltn. J. Dženkait is , tai gal i nus i le i s t i ir kiti. Aleksoto da l inys ne t rukus ltn. Dženkait į p a ė m ė į apsaugą, be t sunkokai sužeis tą . B u v o į sakyta tuoj j į vežt i į art imiausią Senamiesč io l igoninę, kur daktaras b u v o j a u į spėtas laukti jo pas i ruošus . Dženkai t i s žaizdų neat la ikė ir mirė. O p e r s u s i š a u d y m u s , valant Aleksoto pakrantes, žuvo inž. doc. J. Mi lvydas . Po to ž u v o ten dar apie 5 suki lė-l ius. Kauno i š v a d a v i m e p e r tris d ienas i š v i so ž u v o virš 120 kovotojų, sužeistų b u v o ap ie 200.

Suki l imą l a i m ė j u s

Naktis iš b i rže l io 23 į 24 b u v o L A F tr iumfo naktis. Kauną v a l d ė m e pi lnai : Žaliakalnis, Šančiai, V i l i j a m p o l ė ir aerodromas b u v o v i s i š k o j e m ū s ų kontrolė je . Kauno centre p l e v ė s a v o l ie tuv i škos t r i spa lvės , per gars iaka lb ius b u v o p e r d u o d a m o s Kauno radiofono transl iaci jos. S p a u s t u v ė j e b u v o s p a u s d i n a m a " Į L a i s v ę " p i rmas i s n u m e r i s . M e s b u v o m e padėt ie s v iešpa-

321

JONAS D Ž E N K A I T I S Miręs n u o s u n k a u s s u ž e i d i m o , g inant A l e k s o t o tiltą

322

Doc. JUOZAS M I L V Y D A S L A F kovos da l in io vadas,

ž u v ę s ta lkinant D ž e n k a i č i u i apg int i A l e k s o t o tiltą

323

čiai, o bes i s laps tą rusų kariai ir komunistai b u v o gaudomi ir nuginkluo jami .

Biržel io 23 d. ap ie 9 val. vakare L A F štabas nutarė keisti savo patalpas. Patalpų keit imą l ė m ė šie motyvai . Pri-sir inko labai d a u g b e l a i s v i ų , kurių la ikymas sudarė m u m s ne-patogumų ir maisto ir s a v i s a u g o s atžvi lg iu. Reikal inga b u v o jų apsauga . Prisirinko ir d a u g iš kalė j imų p a b ė g u s i ų , k u r i e m s tuoj p a r ū p i n o m e maisto iš grei tosios paga lbos dalinio. Bet tai sudarė m u m s ir t rukdymą bei apsunkinimą. Be to, v i e t o v ė pas idarė labai ž inoma d i d e l i u j u d ė j i m u ; numatėm, kad nakčiai š i v ieta gali būti n e s a u g i kaip centrui. Čia pat Žal iakalny pas i r inkome esančią rusų k a r i u o m e n ė s b ū s t i n ę su lauko radi jo stotimi. Štabo v ie to je pa l ikome TDA dalinį, v a d o v a u j a m ą ltn. Ž., kuris rūpinosi v i e t i n e a p y l i n k ė s apsauga. Naktis praė jo be pas ike i t imų. Štabas i r radiofonas b u d ė j o .

Biržel io 24 d. rytas j a u i š la i sv intame Kaune b u v o pa-puoštas ne tik t r i spa lvėmis v ė l i a v o m i s , be t i r p i rmuoju "Į L a i s v ę " numeriu . Šaukiamas pirmasis Laikinosios V y r i a u s y b ė s posėdis . L A F štabas pas i ruoš ia vokiečių k a r i u o m e n ė s iškil-mingam sut ikimui. Pirmoji žinia ap ie vokieč ius gauta i š V i l i j a m p o l ė s TDA dal inio: pranešė, kad atplaukė vokiečių lai-vas . Įsakyta tuojau susir iš t i su la ivu ir atvežti jų atstovą į radiofoną. T D A dal inio a p s a u g o j e iš V i l i j a m p o l ė s a tvežamas pi rmasis vokiečių le i tenantas Flohret į radiofoną. Jį pristato L A F įgal iot inis L. Prapuolenis . Mūsų n u s t e b i m u i to le i tenanto pirmie j i žodžiai p e r mikrofoną b u v o : "Ich h a b e Stadt Kaunas b e s e t z t " (aš u ž ė m i a u Kauną). Regul iarus vokiečių kar iuomenės da l inys pas i rodė Kaune b i rže l io 25 d. Pirmasis vokiečių ka-r i u o m e n ė s į sakymas b u v o : negal i te ruošti jokio i šk i lmingo vo-kiečių k a r i u o m e n ė s pr iėmimo, jokių plakatų, niekas negal i pasirodyti ga tvėse, kai p irmie j i kar iuomenės dal iniai žyg iuos .

L A F štabas p e r s i k ė l ė į "Į L a i s v ę " s p a u s t u v ė s pastatus i r pradė jo naują savo v e i k l o s etapą. Biržel io 26 b u v o iškilmin-gai palaidoti apie 120 t ies Kaunu žuvus ių suki l imo kovotojų. L A F štabas p e r s i g r u p a v o naujam darbui : sudaryt i atramą Laikinajai V y r i a u s y b e i ir atlaikyti vokiečių s p a u d i m u s ir oku-pacines užmačias.

Šiandien ver t indama savo 1941 suki l imą, l ietuvių tauta gali d idžiuot i s atl ikusi didel į uždavinį ir la isvojo pasaul io tautoms a t sk le idus i ir k o m u n i z m o apgaulę , ir nacinės Vokiet i jos klas-tą. P a v y k ę s suki l imas parodė didel į mūsų tautos sol idarumą kovoje d ė l la i svės . Ir dabar t inė sovietų kolonizuota L i e t u v a

324

su lauks l a i svės ryto, nes l ie tuv i škas i s j a u n i m a s yra nuolat p a s i r u o š ę s ! — šiais žodžiais pogr indin inko raportas v i e š u m a i ir L i e t u v o s istorijai ba ig iamas .

Pagal vokiečių 16-tos Armi jos d i e n y n ą — T312/543/81 50449 — l ietuviai aktyvis ta i kovose d ė l Kauno i š la i sv in imo turė jo nuostolių apie 150 vyrų, žuvus ių kario mirtimi. Gen. St. Raštikio žiniomis, kaip j a u minė jau, tose kovose ž u v o apie 200 v y r ų . Ši ž u v u s i ų j ų statistika ger iau, kaip kokie iš oro pagaut i tvirt inimai, pa l iudi ja , kiek tos kovos b u v o rimtos ir kad joks L ie tuvos nedraugas jų į rodomosios galios, j o g mūsų tauta tikrai b u v o i š s i i lgus i la i svės ir pas i ryžus i už ją kovoti, n e g a l ė s paneigt i .

Biržel io 26 d . į v y k o suk i l ime ž u v u s i ų j ų pala idoj imas. Aš jauč iaus i didžiai ne la imingas , kad b u v a u nacių sukliu-

dytas tada ats i skubint i į Kauną da lyvaut i tų mano kovos draugų la idotuvėse , nes b i rže l io 25 p a v a k a r ė j e b u v a u Gestapo izo-liuotas Ber lyne naminiu areštu. Mane tose l a i d o t u v ė s e pava-davo Šviet imo Minister is prof. Juozas A m b r a z e v i č i u s , kuris pasakė naujos ios L ie tuvos V y r i a u s y b ė s vardu š iuos gil iai p rasmingus , k iekv ieną l ietuvį patriotą j a u d i n a n č i u s žodžius, v e i d u į ž u v u s i ų j ų kovos d idvyr ių ilgą karstų r ikiuotę (žiūr. suki lė l ių kapų fotografi ją):

— Ne pirmas kartas š io je v ie to je pras iver ia d u o b ė s , kad priimtų k ū n u s tų, kurių kraujas re ika l ingas palaistyti tautos la i svei .

Tačiau n iekados toji d u o b ė n e b u v o tokia d i d e l ė , kaip š iandien. Tai rodo, kiek Lie tuvos ž e m ė yra ištroškusi la i svės .

Tai rodo, kokia stipri t ė v y n ė s m e i l ė j a u yra i šaugus i jos vaikų š i rdyse, kad ištisi jų būriai — šimtai ir tūkstančiai — savu noru ryžtasi mirti, kad tik s v e t i m i e s i e m s nevergautų .

Pajaučiam šių gilių kapų ak iva izdo je v i sos tautos pasiry-žimą g y v e n t i per mirtį.

Didingas tai momentas , b e t ir g r a u d u s . Graudu su kritu-siais d idvyr ia i s išsiskirti kovos draugams, tėvams ir artimie-s iems; g raudu ir Laikinajai V y r i a u s y b e i .

Kovos d r a u g a m s ir kar iams — v ienas nus i raminimas — par-tizanai kovojo ir žuvo d idvyr i ška i , ka ip kovoja nars ių jų pasau-lio tautų sūnūs .

T ė v a m s , g i m i n ė m s i r a r t imies iems t ė v y n ė s vardu dėko-j a m e , kad i šaugino ir a t idavė t ė v y n e i tai, ką j i e turė jo bran-giausia .

3 2 5

S u k i l i m o k o v o s e ž u v u s i ų j ų l a i d o t u v ė s K a u n o k a p i n ė s e b i r ž e l i o 2 6 p o p i e t ė j e

V i s a i tautai g r a u d u , k a d n e t e k o tų ž m o n i ų , k u r i e j o s g y v e n i m o p a ž a n g a i b u v o r e i k a l i n g i ; n e t e k o i d e a l i n g i a u s i ų ž m o n i ų .

Pas i l iko tačiau v i l t i s , k a d j ų k r a u j a s n e i š g a r u o s b e va i s ių š i o m s d i e n o m s i r a te ič ia i .

Šios ty l ios k u k l i o s l a i d o t u v ė s , k a i p t y l u s i r k u k l u s b u v o m ū s ų par t izanų p a s i a u k o j i m a s , a t e i t y j e p a v e r s j ų k a p u s g a u s i a i l a n k o m a v i e t a . T y l o s i r r a m y b ė s .

T o s r a m y b ė s , k u r i o j e t e l k ė s i i r b r ę s t a n a u j a d v a s i o s ener-g i j a n a u j a m g y v e n i m u i kurt i i r d ė l jo kovot i .

S k y r i u m a r b ū r i a i s l a n k y d a m i e s i p r i e šių par t izanų k a p ų , s t i p r ė s i m e di rbt i , o j e i r e i k ė s i r mirt i d ė l to idea lo , d ė l k u r i o j i e a u k o j o s i , b ū t e n t , v ė l L i e t u v o s l a i s v e i . —

Ž o d ž i a i " s t i p r ė s i m e d i rb t i , o j e i r e i k ė s i r mirt i d ė l to i d e a l o " , p a s a k y t i n a u j o s i o s V y r i a u s y b ė s v a r d u , r e i š k ė j o s šventą p r i e s a i k ą L i e t u v a i i r n e a t š a u k i a m ą , k o v o j e u ž T ė v y n ę Lie-t u v ą kr i tus ių d i d v y r i ų a k i v a i z d o j e duotą, i š k i l m i n g ą į s i p a r e i g o -j i m ą n e s u s v y r u o t i n ė p r i e š k o k i u s s u n k u m u s i r p a v o j u s , b e t ryž t inga i v y k d y t i ja i T a u t o s S u k i l i m o u ž l a i s v ę i r v a l s t y b i n ę n e p r i k l a u s o m y b ę p a v e s t a s p a r e i g a s , k a i p j o s b e b ū t ų b u v u s i o s s u n k i o s ano m e t o a p l i n k y b ė m i s .

VOKIEČIŲ PRASIVERŽIMAS Į SOSTINES

S u d i d e l i u n u s i s t e b ė j i m u p e r s k a i č i a u h i t l e r i n ė s V o k i e t i j o s o f i c i o z e — " V o e l k i s c h e r B e o b a c h t e r " — b i r ž e l i o 29 d i e n o s v o k i e č i ų karo v a d o v y b ė s p a s k e l b t ą (su 5 d i e n ų p a v ė l a v i m u ) tokio tur in io k o m u n i k a t ą : *

— P a n a u d o j u s p a č i u s s u n k i a u s i u s ar t i le r i jos p a b ū k l u s , L i e t u v i ų Brastos t v i r t o v ė p a t e k o į m ū s ų rankas . B i rže l io 24 d. b u v o m ū s ų k a r i u o m e n ė s p u o l i m u p a i m t a c i t a d e l ė , k a i p pas-k u t i n i s p r i e š o a t sparos p u n k t a s .

Ž y g i u o d a m i p i r m y n , v o k i e č i a i p a s i e k ė V i l n i ų i r Kauną. A b u t ie m i e s t a i b u v o už imt i ( g e n o m m e n ) d a r tą pačią d i e n ą . —

Ši ta ip s u r e d a g u o t a s k o m u n i k a t a s d a r ė į s p ū d į , l y g V i l n i u s s u K a u n u t e b u v o v o k i e č i ų kar inių p a j ė g ų už imti irgi, k a i p L i e t u v i ų Brastos tv i r tovė, tik po s u n k i ų k o v ų . Bet m e s ži-n o m e , j o g ta ip n e b u v o i r kad t ie L i e t u v o s centra i t e b u v o

* V ö l k i s c h e r Beobachter, 1941 m. b i r ž e l i o 30 d., psl. 2

3 2 7

328

1941 m. b i r ž e l i o suk i lė l ių kapai K a u n o k a p i n ė s e

vokiečių " g e n o m m e n " , kai j i e j a u b u v o l ie tuvių suki lė l ių iš laisvinti mūsų pačių j ė g o m i s i r s u d ė t o m i s kraujo aukomis, ve ik iant rusų raudonosios armijos u ž n u g a r y j e , būtent : V i l n i u j e — p r a d ė j u s suki l imą j a u b i rže l io 22 d., o Kaune — naktį iš 22 į 23 biržel io, k u o m e t ž y g i a v u s i o s tomis krypt imis Wehrmachto j ė g o s dar b u v o mažiaus ia kokių dv ie jų d ienų žyg io a t s tume nuo tų L i e t u v o s sost inių. Štai ka ip sakytų j ė g ų ar tė j imas Kauno ir Vi ln iaus l ink atrodo pagal pačių vokiečių karo d o k u m e n t u s :

Kol po rusų pas ienio gynimos i l ini jos pra laužimo vokie-čiams dar n e b u v o p a r y š k ė j ę , ar nesut iks kokio kito r imtesnio rusų pas ipr ie š in imo k u r g i l iau krašte, jų 16-tos Armi jos II-jo korpuso vadas, turė jęs uždavinį žygiuot i Kauno link, b u v o b i rže l io 22 d. vakare s u p r o j e k t a v ę s operatyv inį sekančiai (birželio 23) d ienai į sakymą, pagrįs tą pr ie laida, j o g korpusui gali tekti dar stipriai pakovoti dėl Kauno, p i rmiaus ia jo b u v u -sių fortų l in i jo je . Kalbamame į s a k y m o pro jekte — T314/91/ 0 0 0 0 5 1 — pasakyta:

— T o l i m e s n i o puol imo Kauno link tvarka ga lė s būti nustatyta tik b i rže l io 23 d ienos b ū v y j e remiantis ž v a l g y b o s sur inks imais d u o m e n i m i s ap ie Kauno tv ir tovę . . . Jei rusai ją gintų, tai Holmo p r i e k i n ė s r inkt inės u ž d a v i n y s būtų — panaudojant pr iar tė j imo taktiką p lačiu f rontu pr ie tv i r tovės — surinkti re ikal ingų d u o m e n ų II-jo korpuso puol imui praves t i . —

Čia reikia pastebėt i , j o g Kaunas j a u seniai n e b e b u v o laikomas jokia tv ir tove. Jau per I-jį pasaul inį karą j i b u v o sugr iauta i r visi tv i r tovės į reng imai b e i jos a p g i n k l a v i m a s b u v o vokiečių nuimti . T e b u v o l ikę tik dirbt inai paruošt ie j i apie k i e k v i e n ą fortą p u i k ū s š a u d y m o laukai, kuriais rusai būtų g a l ė j ę pas inaudot i i r pr idaryt i vok ieč iams d idesnių nuostolių lauko tipo k a u t y n ė s e fortų l ini jo je .

Pagal sakytą į s a k y m o projektą, II-jo korpuso dal in iams b u v o numatyti š ie uždavinia i b i rže l io 23 d ienai :

a) 32-jai pėst . d iv iz i ja i — p a j u d ė j u s 3 val. anksti rytą iš v ietos, tol iau žygiuoti p lačiu frontu p e r Sasnavą — Plu-t iškes iki Mazūriškių, su p ie t ine kolona per Pa juodupį , Patil-v i šk ius , Doil ikius, Patamulš io dvarą Rumšiškių l ink.

b) 12-jai pėst . d iv iz i ja i — p e r ė j u s Š e š u p ę , toliau žygiuot i plačiu frontu į š iaurės rytus p i rmiaus ia iki V e i v e r i ų .

c) 121-mai pėst . d iv iz i ja i — p a j u d ė j u s iš v ietos 3 val. ryto, toliau žygiuot i p e r Kazlų Rūdos m i š k u s ir pas iekt i rajoną a b i p u s Pažeriu.

329

Kai II-jo k o r p u s o v a d a s b i r ž e l i o 22 d . 23 va l . 20 m i n . d ė j o s a v o parašą p o m i n ė t u o j u į s a k y m o p r o j e k t u , j i s dar ne-žinojo, j o g in ic ia tyvos Kaunui už imt i j a u ė m ė s i Kauno L A F p o g r i n d ž i o v a d o v y b ė , taigi už rusų r a u d o n o s i o s a r m i j o s nu-garos . A p i e tai skai tąs š ias e i l u t e s j a u g a v o patirti i š dr. A. D a m u š i o s t ra ipsn io s k i r s n e l y j e , p a v a d i n t a m e " T a u t o s h e r o j i n i s a k t a s " . II-jo k o r p u s o v a d a s p a t y r ė a p i e sakytą L A F kovotojų in ic ia tyvą tik b i r ž e l i o 23 d . p r i e š p i e t , s u k i l i m u i Kaune j a u į v y k u s , k a i p tai p a t y r ė i r v i s i kiti W e h r m a c h t o v a d o v a v i m o e š e l o n a i L i e t u v o j e , b ū t e n t , i š Kauno rad i jo v i e š o p r a n e š i m o tos d i e n o s rytą a p i e tą s v a r b ų į v y k į rusų r a u d o n o s i o s a r m i j o s u ž n u g a r y j e . J u o lab iau, kad b u v o rastas 16-tos A r m i j o s š tabo b y l o s e dar i r k a ž k o k i o pačių v o k i e č i ų p a t i k ė t i n i o p r a n e š i m a s i š Kauno, matyt i , jo p a d a r y t a s t r u m p ų b a n g ų r a d i j o s i ų s t u v u — T 3 1 2 / 5 4 9 / 8 1 5 7 7 4 1 3 — P r a n e š i m o užrašas s k a m b a š i ta ip:

— L i e t u v i ų a k t y v i s t a s L e o n a s P r a p u o l e n i s , matyt i , b u v o a k t y v i s t ų i š l a i sv in tas i š Kauno k a l ė j i m o . * T u o j pat Kaunas tapo a k t y v i s t ų už imtas . D i e n o s b ū v y j e b u v o p e r k e l i s kar tus skel-b i a m i s u s i d a r i u s i o s n a u j o s L i e t u v o s V y r i a u s y b ė s , s u Ški rpa p r i e š a k y j e , d e k l a r a v i m a i . —

Ž i n i a a p i e į v y k u s į Kaune s u k i l i m ą v e r t ė v o k i e č i u s pasi-s k u b i n t i s u ž y g i a v i m u p i r m y n b e i g r e i č i a u p a s i e k t i Kauną. T u o t i k s l u b u v o b i r ž e l i o 23 d. t a r p 12 - 13 val . i š m e s t a p i r m y n i š M a r i j a m p o l ė s p l e n t u Kauno l ink mišr i į va i r ių g ink lų r inkt inė, v a d o v a u j a m a p u l k . H o l m o , m a ž d a u g p u l k o s t i p r u m o . Jai b u v o d u o t a s s p e c i a l u s u ž d a v i n y s s k u b i a i p a s i e k t i Kauną i r ten u ž g r o b t i t i l tus p e r N e m u n ą , než iūr int , kad jų g y n i m u j a u r ū p i n o s i L A F s u k i l ė l i a i , s u d e d a m i tam k r a u j o a u k ų .

T a č i a u sakyta i r inkt ine i n e s i s e k ė s k u b ė t i į Kauną ta ip gre i ta i , k a i p W e h r m a c h t o v a d a i p a g e i d a v o . Ž y g i u o d a m a p l e n t u iš M a r i j a m p o l ė s į Kauną, j i s u s i d u r d a v o su s m u l k i a i s atsi-t raukiančių rusų da l in ia i s , t u r ė d a v o su j a i s s u s i š a u d y m ų i r todėl p r i v e r s t a tam gaišt i la iką. D ė l to j i t e p a s i e k ė i r u ž ė m ė Vei-v e r i u s po k a u t y n i ų tik b i r ž e l i o 23 d. 18 val . 15 min. Bet ž y g i u o d a m a tol iau s u s i d ū r ė su kitu rusų a r i e r g a r d i n i u pasi-p r i e š i n i m u sekančią , t . y . b i r ž e l i o 24 d. t ie s Gar l iava ir ten į s t r igo iki pat tos d i e n o s p a v a k a r i o .

T u o metu, kai H o l m o r inkt ine i š i ta ip n e s i s e k ė , kitos II-jo k o r p u s o d a l y s irgi s l i n k o p i r m y n į š i a u r ė s ry tus , artė-

* L. Prapuo len i s į ka lė j imą n e b u v o patekęs, b e t b u v o la iminga i i šs i saugo jęs n u o arešto.

3 3 0

damos Kauno link. Tai paskat ino II-jo korpuso vadą pri-imti sekantį sprendimą: mėgint i Holmo rinktinės paga lba pagrobti šiaurinį Kauno tiltą rusų nesunaikintą, su 32-ja ir 12-ja d i v i z i j o m i s nuolydžia i iš pietų p u s ė s spaust i N e m u n o link, a b i p u s V i e s k ū n ų ir į N e m u n o kilpą, pr ie V forto, o su 121-ja d iv iz i ja pult i Kauno tv i r tovės vakarinį frontą — T314/91/000155. — Tuo t ikslu b u v o b i rže l io 24 d. 2 val. naktį korpuso v a d o į s a k y m u duoti d i v i z i j o m s š ie uždavinia i b i rže l io 24 dienai :

a) 32-rai pėst . d iv iz i ja i , p r a s i v e r ž u s per miškų sritį, žy-giuoti p e r Paj iesį , Dobi l ius i r pasiekti Nemuną a b i p u s Vies-kūnų.

b) 12-tai pėst . d iv iz i ja i — žygiuoti per Jurg in i šk ius , Pa-g e r m a n s k i u s ir, p a s i e k u s rajoną a b i p u s V a i š v i d a v o dvaro, ten pasiruošt i taip, kad dar 25 b i rže l io galėtų i švystyt i puo-limą V-to forto ir N e m u n o ki lpos u ž ė m i m ą .

c) 121-mai pėst . d iv iz i ja i — pradėti puol imą Kauno "tvir-t o v ė s " vakarinio fronto taip, kad, pagal i šgales, dar b i rže l io 24 d. pralaužtų fortų l ini ją. Sut ikus st ipresnį pr ie šo pasi-pr ieš inimą, d iv iz i ja i b u v o nurodyta pasiruošt i taip, kad puo-limą galėtų pravest i b i rže l io 25 d. Pralaužimui p a v y k u s , di-vizi ja i b u v o į sakyta būti pas i ruošus ia i pras iveržt i iki Nemuno ab ipus p lento į š iaurinį tiltą ir i šs ikovoti ten sau prieti lt į .

d) Holmo rinktinei — mėgint i s taigiu p u o l i m u b i rže l io 24 d. pagrobt i š iaurinį Kauno tiltą, pr iešo nesunaikintą . Jei tai nepas i sek tų , tai r inktinei b u v o nurodyta pravest i " t v i r t o v ė s " puol imą tarp Il-ro ir III-čio fortų ir, pagal i šga les , pra-siveržt i į g e l e ž i n k e l i o tiltą.

Čia aukščiau i švardyt ie j i kovos nurodymai II-jo korpuso d iv iz i joms "pul t i Kauno ' tv i r tovės ' vakarinį f r o n t ą " ar pask i rus jo fortus be i jų l ini ją daro į s p ū d ž i o " š ū v i o pro ša l į " . Visų pirma dėl to, kad tokia tvirtovė, kaip j a u minė jau, nebe-egz i s tavo ir, antra, kad L A F birže l io 23 d ienos la imėtas Kaune, pr iešo u ž n u g a r y j e , suki l imas i š e s m ė s b u v o pake i tęs karinę padėt į . Sava ime suprantama, j o g b u v u s i ų Kauno fortų l ini jos g y n i m a s b u v o dė l to pas idaręs rusų j ė g o m s sunkiai b e į m a n o m a s tame b a r e dalykas, kai jos b u v o pačiame Kaune j a u patekus ios į L A F suki lė l ių j o m s paruoštą šautuvų ir ku lkosva idž ių karštos u g n i e s katilą. Faktiškai j o m s n e b e b u v o l ikę kitos i še i t ies, ka ip iš to " k a t i l o " gal imai greičiau trauk-tis toliau į š iaurės rytus, o ne rizikuoti fortų l ini jos bevi l-tišką gynimą.

331

Kai pulk . Holmo rinktinė v i s dar t e b e b u v o įs tr igusi k a u t y n ė s e su rusų ar iergard ine a p s a u g a prie Garliavos — 8 ki lometrai nuo Kauno —, b i rže l io 24 d. apie p ie tus b u v o pa-gautas v ieno vokiečių ž v a l g y b o s karininko, le i tenanto Loreto, p r a n e š i m a s iš Kauno radi jo stoties — T313/332/8614012 —, užrašytas šitaip:

— Kauno radi jo s i ų s t u v a s ir jo a p y l i n k ė užimti v ienos g r u p ė s , le i tenantui Floretui, F e l d p o s t n u m m e r 21784, vadovau-jant. Du sovietų batalionai pas i s iū lė sudėti g inklus . Tiltas sunaikintas. Garinis kel tas gali būti panaudotas . Miestas yra tvirtai l ietuvių rankose. Lietuvių kariniai dal iniai j į gina, yra vokieč iams draugi šk i i r prašo, kad nebūtų apšaudomi . Lei tenantas prašo paspir t ies . —

Lei tenantas Floret b u v o patekęs į Kauno radiofoną l y g per sapną. Kai j i s su kel ia is vokiečių kareiv ia is nedrąs ia i slan-kiojo v i e n a m e Kauno pr iemies ty , b i j o d a m a s kelti kojos tolyn, mūsišk ių b u v o pas tebė tas ir pa lydėtas į radiofoną iš ten tarti kar inės kurtuazi jos žodį oro b a n g o m i s . Bet pas irodė, j o g tai b ū t a paprasto akiplėšos . Jis pradė jo savo pareiškimą nuo pasi-gyrimo, l y g j i s u ž ė m ę s patį Kauną. Tai b u v o juokinga . Tokiu p a s a k y m u j i s padarė v i s i e m s į spūdį , j o g s i e k ė savo draugų aky-se pas idaryt i t ikru " N a p o l e o n u " , kad ir nė v i e n u š ū v i u ne-p r i s i d ė j ę s pr ie sakyto radiofono atėmimo iš rusų.

Kaip ten b e b ū t ų b u v ę , Floreto praneš imas nenuginči-jamai l iudi ja, j o g Kaunas tada j a u b u v o L A F suki lė l ių iš-laisvintas ir " tvir tai l ietuvių r a n k o s e " . Tai patvir t ina ir to pat ies le i tenanto pagyr imas Šiaurinės Armi jų G r u p ė s vadovy-b ė s karo d i e n y n e — T311/132/7178072 —, kur pasakyta:

— Lei tenantas Floret, A.A. 123, kur is anksti v i e n a s su savo kel iais žva lga i s p e r ė j o Nemuną ir b i rže l io 24 d. ap ie p ie tus p r a n e š ė per Kauno radi jo s iųs tuvą apie padėtį Kauno, tuo pate ikė ver t ingų d u o m e n ų v a d o v y b e i . —

Pagal iau ir II-jo korpuso štabo rašte — T314/91/000203 — pačiai Holmo rinktinei, p a ž y m ė t a m e 13 val. 45 min., ran-dame:

— Kauno radi jo s i ų s t u v o praneš imu, keturi motorlaiviai pr ie š iaurinio tilto Kaune stovi paruošti pers ikel t i . Matyti, aktyvis ta i p a ė m ė valdžią Kaune į savo rankas. Du rusų batalionai pr ie g e l e ž i n k e l i o tilto nori pasiduoti aktyv i s tams. —

Kuomet b i rže l io 24 d. popie t rusų p r i e d a n g o s dal inys i š Garl iavos pas i t raukė, Holmo r inkt inė ga lė jo j u d ė t i a b i p u s Garliavos plento p i rmyn į Kauno pr iemiest į , be jokio naujo

332

i š pr iešo p u s ė s pas ipr ie š in imo ir pradėti kelt is per Nemuną Kauno suki lė l ių jai iš anksto paruoštais keltais . Ji ga lė jo šitaip be šūv io " į s i v e r ž t i " į Kauną, nes mies tas jau b u v o L A F kovos dalinių pilnai apva ly tas nuo raudonosios armijos. Nors, kaip matome, k a l b a m a r inktinė, į ž y g i u o d a m a į Kauną, jok io rusų p a s i p r i e š i n i m o n e b e s u t i k o ir rado miesto g a t v e s pasi-p u o š u s i a s l ietuvių taut inėmis vė l iavomis , jos vadas — pulk. Holm — 19 val. 20 min. raportavo — T314/91/000231 — II-jo korpuso vadui :

— Po sunkios kovos 17 val. 15 min. į s i v e r ž ė m e į Kauną. Eina kė l imas i s per upę. —

Kuomet pirmas vokiečių k a r i u o m e n ė s dal inys k ė l ė koją į tą savo j ė g o m i s i š s i la i sv inus į miestą, norėta iš l ie tuvių p u s ė s tą dalinį i šk i lmingiau pasitikti, ka ip Lietuvai draugi škos kai-m y n i n ė s kar iuomenės reprezentantą. Bet jos vadas — suma-nymo iniciatorių d i d e l i a m n u s t e b i m u i — sausai atsakė, j o g " t o k i e sent imentai vokiečių kariams n e r e i k a l i n g i " .

Ką tai re i škė — matome iš pulk. Holmo tos pačios bir-žel io 24 d. papi ldomo raporto — T314/91/000233 — pažy-mėto 19 val. 32 min.:

— Kaunas 18 val. 45 min. mūsų rankose. Hackenkreuzo v ė l i a v a j a u p l e v ė s u o j a . —

Tik tas galant iškas is W e h r m a c h t o pulk in inkas b u v o pri-st igęs p i l i e t inės drąsos raportuoti dar ir tai, j o g Kaune j a u b i rže l io 23 d. 9 val . 28 min. p l e v ė s a v o Lie tuvos v a l s t y b i n ė v ė l i a v a i r kad i škė l imas hackenkreuzo v ė l i a v o s Kauno gyvento-j u s nemaloniai nus teb ino, i r kad toks vokiečių pulk in inko a k i p l ė š i š k u m a s b u v o s u k ė l ę s l ietuvių visuotinį pas ipikt inimą.

Vokiečių pras iverž imas į antrąjį L ie tuvos centrą — į istorinę sostinę Vilnių — b u v o iš e s m ė s tokio pat imperia-list inio pobūdžio, kaip ir p ras iverž imas į Kauną. Skirtumas b u v o tik tas, kad pras iveržt i į Vi lnių W e h r m a c h t u i p a v y k o d a u g greič iau, n e g u į Kauną. Mat, Vi ln iaus link b u v o vokie-čių nukre iptas v i sas XXXIX-tas šarvuočių korpusas, taigi ne tik ga l ingas savo g inklais v ienetas , be t i r labai pas lankus žygiui , nes pi lnai motorizuotas.

Biržel io 22 d. anksti rytą, l engva i pra laužęs savo bare rusų pas ienio pas ipr ieš in imą, tas šarvuočių korpusas, kaip j a u minėjau, dar tą pačią dieną vakarop j a u b u v o suspė-j ę s pasiekti Alytų ir ten pagrobti N e m u n o pr iešo nesunai-kintą tiltą. Korpusui b u v o nurodyta — T312/275/7835425 — tęsti be atvangos žygį b i rže l io 23 d. anksti rytą toliau į

333

rytus per Butrimonis, Va lk in inkus — Vi ln iaus l ink. Vykdy-damos v i s u spar tumu tą uždavinį , korpuso d iv iz i jos b u v o bir-žel io 23 d. vakarop p a s i e k u s i o s šitokią padėtį — T315/410/ 000993:

a) 7-ta tankų d iv iz i ja — užimti Vi lnių ir jį apvalyt i ir s iekė atkirsti Vi lnių iš pietų ir rytų p u s ė s .

b) 20-ta tankų d iv iz i ja b u v o p a s i s t ū m ė j u s i iš pietų vakarų nuo Butrimonių per Sklavus irgi V o k ė s l ink.

c) 20 mot. d iv iz i ja b i rže l io 23 d. popie t p r a d ė j o žygį užpaka ly 7-tos tankų div iz i jos .

Biržel io 24 dienai korpuso div iz i jos b u v o g a v u s i o s š iuos u ž d a v i n i u s — T315/410/000994.

a) 7-ta tankų d iv iz i ja — užimti Vilnių ir jį apvalyt i iš pietų p u s ė s šaulių pagalba, o kovai p a j ė g e s n i a i s dal iniais užimti ir ginti perė j imą p e r Nerį t ies Mikal i škėmis .

b) 20-ta tankų d iv iz i j a — užimti Vi lnių ir jį apvalyt i iš š iaurės vakarų p u s ė s ; ypat ingai s v a r b u užimti t i ltus p e r Nerį ir apsaugot i Vi ln iaus šiaurinį pakraštį . V ieną iš pulkų vadų įpareigot i Vi ln iaus karo komendanto pare igoms.

c) 20 mot. d iv iz i ja — sekti paskui 7-tą tankų diviz i ją p e r Valkininkų stotį, Ozierančius ir P i l sudsk io traktą ir — už-ė m u s Vi lnių — nede l s iant atpalaiduoti ten užangažuotus 7-tos ir 20-tos tankų d iv iz i jų dal in ius ir per imti Vi ln iaus ap-saugą iš š iaurės , rytų ir pietų rytų. Vieną pu lko vadą paskirti V i ln iaus komendantu .

d) 14-ta mot. d iv iz i ja — i švykt i iš A ly taus 20-tos tankų div iz i jos maršrutu gal imai anksčiau rytą, pasiekt i Butrimonis ir rajoną tuoj į pietų vakarus nuo Vi ln iaus ir būt i korpuso v a d o v y b ė s d i spozic i jo je .

T u o metu, kai XXXIX-to šarvuočių korpuso d iv iz i jos " ž a i b i š k a i " s k u b ė j o Vi ln iaus l ink — kai kurios jų padary-damos po 80 km p e r dieną — T313/243/8510228 — ir s i e k ė Vi lnių apsupt i i š š iaurės vakarų ir pietų pus ių , raudo-nosios armi jos u ž n u g a r y j e , pač iame V i l n i u j e , l ie tuvia i ga lando g i n k l u s i š s i la i sv int i nuo b o l š e v i k ų j u n g o , nors tada visai ne-žinodami, ka ip vokiečių k a r i u o m e n ė dar toli nuo Vi ln iaus i r ar ga l ima t ikėt is i š jų s k u b i o s paspir t ies , j e i būtų re ikal inga.

Pirmie j i p a s u k o savo g i n k l u s pr ieš rusus 29-to korpuso l ie tuvia i kareiv ia i , nors tuo metu t e b e b u v o rusų v a d o v y b ė s laikomi toli nuo Vi ln iaus - Varėnos ir P a b r a d ė s pol igonuose, kaip nepat ik imi . Nors pr ieš tai j a u n e t e k ę d a u g u m o s savo l ie tuvių karininkų, V a r ė n o j e j i e j a u b i rže l io 22 d . vakare

334

Prof. STASYS Ž A K E V I Č I U S V i e n a s V i l n i a u s s u k i l i m o v a d ų

335

s u k i l o i r i š s i l a i s v i n o i š sov ie tų r e p l i ų . Y p a č smarkų p a s i p r i e š i -n imą p a r o d ė t o k o r p u s o s a r g y b i n i a i būr ia i , k u r i e b u v o rusų v a d o v y b ė s pal ikt i V i l n i u j e saugot i k o r p u s o k a r e i v i n i ų i r kar in io turto.

L y g i a g r e č i a i su l i e t u v i ų k a r e i v i ų p a r o d y t a d r ą s a i r ryžtu nus ikra ty t i s o v i e t ų m o b i l i z a v o s i l e m t i n g a m ž y g i u i i r c i v i l i n ė s l i e t u v i ų p o g r i n d ž i o o r g a n i z a c i j o s V i l n i u j e , kur ių d a u g u m ą narių s u d a r ė a k a d e m i n ė j a u n u o m e n ė , patr iot i škai n u s i s t a č i u s i e j i val-d ž i o s į s ta igų i r įmonių tarnautoja i , n u o v a d ų p o l i c i n i n k a i , dar-b i n i n k a i i r t . t . Bi rže l io 23 d . T e i s i ų f a k u l t e t o d e k a n a t o pa-t a l p o s e į v y k o tuo r e i k a l u s laptas sakytų organizac i jų ats tovų pas i ta r imas , v a d o v a u j a n t to f a k u l t e t o d o c e n t u i St. Ž a k e v i č i u i (žiūr. fo togra f i j ą ) A p s v a r s t ę padėt į , s u s i r i n k u s i e j i v i e n i n g a i nutarė r e i k a l o n e b e a t i d ė l i o t i i r s u k i l i m ą pradėt i dar tą pačią b i r ž e l i o 23 d . 7 va l . vakaro. T u o m e t u , k a i p d a b a r ž i n o m e , v o k i e č i ų XXXIX š a r v u o t o k o r p u s o p r i e k i n ė s d i v i z i j o s t e b u v o p a s i e k u s i o s V o k ė s l ini ją, m a ž d a u g 1 0 k m n u o V i l n i a u s .

P o m i n ė t o s v a r b a u s s p r e n d i m o p a s i t a r i m e d a l y v a v ę pogr in-džio organizac i jų v a d o v a i tuo j i š s i s k i r s t ė v y k d y t i k i e k v i e n a s j a m skirtą k o v o s u ž d a v i n į . P r a s i d ė j o u ž i m i n ė j i m a s s u k i l i m u i svar-b e s n i ų p u n k t ų , v a l d ž i o s į s ta igų i r į m o n i ų , n u g i n k l a v i m a i rau-d o n a r m i e č i ų i r t . t . D ė l to p a s i g i r d o d a u g k u r m i e s t e susi-š a u d y m ų s u k i l ė l i ų su tais, k u r i e i š rusų dar m ė g i n o prie-š int i s a r b ė g o a t s i š a u d y d a m i . T i e s u s i š a u d y m a i b u v o g i rdėt i i lgoką laiką, kol į paryt į p r a d ė j o apti l t i , n e s rusai p a s i j u t o s u k i l i m o p r i v e r s t i iš V i l n i a u s i š s i n e š d i n t i k u r ką ko jos i š n e š ė . . .

Kai 7-tos tankų d i v i z i j o s p r i e š a k i n i s d a l i n y s b i r ž e l i o 24 d. a p i e 8 val. ryto į V i l n i ų į ž y g i a v o , — T 3 1 3 / 2 2 5 / 7 4 8 9 7 8 5 , — nė v i e n o r u s o ten j a u n e b e r a d o : l i e t u v i ų s u k i l ė l i ų šau-t u v a i s i r k u l k o s v a i d ž i a i s i š v i sų p u s i ų p a s p r a g i n t i , j i e j a u b u v o i š V i l n i a u s p a s i t r a u k ę , k a i p tatai b u v o į v y k ę i r Kaune. Dar n e s p ė j ę s u s i o r i e n t u o t i , k ą v o k i e č i ų W e h r m a c h t a s V i l n i u i a tneša, j o l i e t u v i a i g y v e n t o j a i p a s i t i k o v o k i e č i ų 7-tos tankų d i v i z i j o s kar ius su ovac i ja , a p i b e r d a m i j u o s g ė l ė m i s , o v i s a s m i e s t a s j a u p r i e š tai b u v o s u s p ė j ę s p a s i p u o š t i L i e t u v o s t a u t i n ė m i s v ė l i a v o m i s . — T 3 1 5 / 4 3 6 / 0 0 0 0 6 —

Bet i r V i l n i u j e v o k i e č i a i n e a p s i ė j o b e h a c k e n k r e u c i n ė s p r o v o k a c i j o s . V y t a u t a s R i m k u s — v i e n a s i š V i l n i a u s l i e t u v i ų s u k i l i m o v a d o v ų — s u m i n i s a v o r a š i n y j e " L i e t u v i ų suki-l imas V i l n i u j e 1941 m e t a i s " tokį a t s i t ik imą:*

* N e p r i k l a u s o m a Lietuva, 1969 m. lapkr ič io 26 d., ps l . 4

3 3 6

— Kai vokiečiai m ė g i n o iškelt i Hackenkreuzo vė l iavą p i l ie s bokš te ant G e d i m i n o kalno, kur j a u p l e v ė s a v o Lie-tuvos t r i spalvė, jos l ie tuv i ško j i suki lė l ių s a r g y b a pasit iko Ha-c k e n k r e u z o v ė l i a v n e š i u s šautuvų į spė jamais ia i s šūviais , kad ne-lįstų, kur nedera . Reaguodami į tai, vokiečia i b u v o pastatę katedros a ikš tė je dvi t rumpų vamzdžių patrankas numušt i l ie tuvių sargybą ir sunaikinti patį istorinės p i l ies bokštą. Jei tai v i s tik dar n e į v y k o , tai tik, atrodo, to dėka, kad Rim-kus, a t s i s k u b i n ę s į vietą, kur patrankos b u v o pastatytos, pri-prašė jų vadą, vok. karininką, tos kva i ly s tė s nedaryt i . Atsa-kydamas, tas karininkas, s u s i s i e k ę s t e l e f o n u su kuo jam rei-kėjo, p a s t e b ė j o : " L a i m e i , šūvia i i š p i l ies n e s u ž e i d ė vokiečių kar ių" .

Biržel io 23 d. tautos heroj iniu aktu b u v o grąžinta Lie-t u v o j e te is i škai konst i tucinė padėt i s , kaip nustatyta paskuti-nės 1938 metų Lie tuvos Konstitucijos, v ieton tos, kuri b u v o Lie tuva i pr imes ta 1939 m. r u g s ė j o 28 d ienos rusų - vokiečių s laptojo protokolo, von Ribbentropo su Molotovu pasirašyto už Lie tuvos V y r i a u s y b ė s nugaros i r L i e t u v o s v a l s t y b ė s l ikimo kaina. Biržel io 23 d. s u k i l i m u Lietuvos v a l s t y b i n i s suvere-numas b u v o atkurtas t iek te is iniu, tiek praktiniu požiūriu.

T e i s i n i u požiūr iu to s u v e r e n u m o atkūrimas negal i būti g inč i jamas j a u v ien dėl to, kad pati 1938 metų L i e t u v o s Konstitucija, būtent jos 1 str., nustato, j o g " v a l s t y b ė s suve-r e n u m a s pr ik lauso tautai" . Savo b i rže l io 23 d ienos suki l imu l ietuvių tauta terea l izavo savo tą konst i tucinę prerogatyvą, o ne s u k ū r ė kokią nau jovę, iki tol kitų va l s tyb ių n iekad ne-pripažintą. Su 1938 m. Lie tuvos Konstitucija skaitėsi ne tik v i sos kitos svet imų kraštų v y r i a u s y b ė s i r p r i iminė jo pas s a v e jos pagr indu akredi tuo jamus Lie tuvos p i lnate i s ius diploma-tinius atstovus ir įga l iotus minis ter ius, be t su ja taip pat skaitėsi i r Vokiet i jos Reichas, pas i rašydamas jos pagr indu visą e i lę sutarčių ir sutarimų su Lietuva, kaip savo ka imyne.

Praktiniu požiūr iu Lie tuvos va l s tyb in io s u v e r e n u m o atkū-rimo Biržel io 23 d ienos suk i l imu irgi n e į m a n o m a kvest ionuot i , nes p i rma — tapo tuo tautos kraujo aukos ke l iu pastatyta krašto p r i e š a k y j e nau ja tautinė Lie tuvos V y r i a u s y b ė vieton tos, kurią sovietų 1940 m. biržel io 15 d. agres i ja b u v o f iziškai sunaik inus i ; antra — kad naujo j i Krašto V y r i a u s y b ė nedve-j o d a m a atsistojo ant 1938 metų L i e t u v o s Konstituci jos pa-grindo, Konstituci jos, kuri gal iojo krašte, k u o m e t sovietai į v y k d ė savo 1940 metų agres i ją pr ieš Lietuvą ir b u v o tarp-

337

taut iniuose santykiuose į s i te i sė jus i ; trečia — kad v i sa l ietuvių tauta entuziast i šk iaus ia i sutiko sakytos naujos L ie tuvos Vy-r i a u s y b ė s sus idarymą ir b e s ą l y g i n a i ją pala ikė; ketvirta — kad ta naujoj i L ie tuvos V y r i a u s y b ė tuoj pat panaikino sov ie t inę santvarką, pr imestą Lietuvai rusų raudonosios armijos ir NKVD durtuvais ; penkta — kad naujoj i V y r i a u s y b ė faktiškai j a u b u v o p e r ė m u s i krašto va ldymą ir atstačiusi normalaus v a l d y m o s i administracinį aparatą v i s o j e L ie tuvos ter i tori jo je tuoj, kai tik Birželio 23 d ienos suki l imas b u v o laimėtas.

Tokių nesugr iaunamų argumentų ak iva izdo je Vokiet i jos Reicho v a d o v y b e i , j e i j i būtų norė jus i i švengt i įs irašyti į tarptautinių santykių istoriją su dar v i e n a agres i ja , šį kartą agres i j a pr ieš mažą mūsų kraštą, ką tik atkovojusį sau vals-tybinį s u v e r e n u m ą , mano manymu, n e b u v o kito kelio, kaip skaitytis su l ietuvių tautos Biržel io 23 d. suki l imo laimėtais rezultatais ir grįžti į normalių kaimyninių santykių su L i e t u v a kelią, o ne užsitraukti sau n e g a r b ę pasaul io akyse, ka ip agre-soriaus pr ieš savo mažąj į kaimyną l ietuvį, kuris n ieko kita nes iekė , kaip taikingo s u g y v e n i m o su Vokiet i ja, i r n ieko pikta jai n e b u v o padaręs .

Ano meto hi t ler inė Vokiet i jos v a d o v y b ė , de ja, pas ir inko čia suminėtą antrąją al ternatyvą, nors j i jokios naudos n e ž a d ė j o pačiam Vokiet i jos Reichui, n e b e k a l b a n t j a u ap ie b e t kokią naudą vokiečių karo politikai. Tai seka iš čia žemiau pa-teikiamos, s u s i n e r v i n i m u dve lk iančios , Vokiečių Sausumos Jėgų Vyr iaus ios V a d o v y b ė s b i rže l io 26 d ienos d i rektyvos ž y g i a v u s i o m s per Lietuvą W e h r m a c h t o armi joms — T312/ 786/8438072: —

— Naujoj i L ie tuv ių V y r i a u s y b ė nepr ipažįs tama. Turi būti v e n g i a m a visų tokių aktų, kur ie galėtų būti suprast i kaip of icialus jos pr ipaž inimas arba reikštų politinį sus i r i š imą.

Bendra kova su l ietuvių dal iniais draudžiama. Jei d ides-ni organizuoti l ietuvių jung in ia i — pulko d i d u m o ir d idesni — stotų dispozic i jon bendron kovon prieš Raudonąją Armiją, tai (atitinkamos — K. Š.) Armijos v a d o v y b ė s pr ivalo tuojau pas irūpint i gauti tam Sausumos Jėgų Vyr iaus ios V a d o v y b ė s (I.K.H.) sprendimą. Smulkesni daliniai turi būti g e r u o j u (in Güte) nuginkluo jami ir sute lkiami į lager ius . Lietuvių karinių dalinių mėgin imai ats ipalaiduoti nuo Raudonosios Armi jos j u n g i n i ų ir maiš tavimai turi būti palaikomi.

Sudarymas l ietuvių polici jos draudžiamas.

338

E s a m a regul iar i pol ic i ja ir ta, kuri sus idaro tautinių or-ganizaci jų forma, le idž iama panaudoti va lymų operaci joms. Su-st ipr inimas regul iar ios pol ic i jos p a g a l b i n e pol ici ja ir mažes-niais k a r i u o m e n ė s dal iniais yra leist inas.

Visos ve ik iančios kaip pol ici ja taut inės organizaci jos ir kar iuomenei pr iklausą l ietuviai turi būti kokiu nors b ū d u paženkl inami . —

Šitokios d i rektyvos tikroji p r a s m ė b u v o k i e k v i e n a m aiški ir be komentarų. Ji re i škė skaudų kirtį mūsų tautos suki lė l ių kraujo auka atkurtam L i e t u v o s v a l s t y b i n i a m s u v e r e n u m u i . Todė l ver tė jos patriotinį elitą, d a u g i a u s i a s u s i s p i e t u s i L ie tuvos cent-ruose — V i l n i u j e ir Kaune, žiūrėti į vokieč ius , tada v i s dar t e b e ž y g i a v u s i u s masiškai per mūsų kraštą į rytus kovo je su rusų raudonosios armijos j ėgomis , kaip į naują Lie tuvos okupantą. Tik v iena, kas dar n e b u v o iš sakytos d i rektyvos paryškė ję , tai ar j i t e b u v o tik laikinio pobūdžio, padiktuota W e h r m a c h t o vyr iaus ia ja i v a d o v y b e i karinių motyvų, ar priešin-gai — l ė m ė Lie tuvos l ikimą v i s i e m s la ikams.

V i e n i n t e l i s momentas , kuris dar b u v o pa l ikęs v ie tos šiokiai tokiai vi lčiai, nors ir labai blankiai , tai b u v o tas, kad sakyto je d i r e k t y v o j e v e n g t a gr iež tesnio verdikto Laikinajai V y r i a u s y b e i , l y g pa l iekant š į grynai politinį k laus imą e v e n t u a l i o m s l ietuvių d i p l o m a t i n ė m s d e r y b o m s su pačia Reicho V y r i a u s y b e Ber lyne.

KONFLIKTAS SU REICHU

Nei b i rže l io 19 d. popiet , nei 20 d. ir net nei 21 d. n e s u s i l a u k i a u jokio atgarsio iš vok. užs . rkl. min-jos į savo b i rže l io 19 d ienos m e m o r a n d u m ą . Iš to j a u b u v o gal ima nu-jaust i , j o g vok. užs. rkl. min-ja neturi arba nes i jauč ia įgal iota man ką pasakyt i : t iek dė l s u g e s t i j o s tame m e m o r a n d u m e apie re ika l ingumą sudaryt i i š anksto naują Lie tuvos Vyriau-s y b ę , tiek i r d ė l į s p ė j i m o , j o g kitaip l ie tuvių tauta savo he-roj iniu p a s i r y ž i m u pati galėtų tokios v y r i a u s y b ė s sudarymą pa-skelbt i .

A t s a k y m a s į minėtus k laus imus atė jo tik b i rže l io 22 d. rytą. Jis atė jo ne iš užs. rkl. min-jos, b e t iš pat ies Hitlerio, kad ir net ies iogia i . Jį b u v o gal ima išskaityti iš Hitlerio a ts i šaukimo į vokiečių tautą, kuriuo Maskvos - Ber lyno paktas

339

b u v o nutrauktas ir pradėt i karo v e i k s m a i pr ieš Sovietų Ru-siją. T a m e ats i šaukime ne tik kitoms sovietų p a v e r g t o m s tautoms, b e t net i r Pabalt i jo v a l s t y b ė m s , dar taip nesenia i pi lnai nepr ik lausomoms, nieko n e b u v o pažadėta. Iš to k i e k v i e n a tų tautų tega lė jo pas idaryt i tik šitokią i švadą: Tre tys i s Rei-chas pasuko į Rytus ne i š la isvint i sovietų paverg tas tautas be i p a g e l b ė t i j o m s atkurti savo tautines v a l s t y b e s , o tik savo par t inėms sąskaitoms suves t i su komunizmu, ir grynai imperia-l ist iniais t ikslais . Kas būtų po to, t. y. po b o l š e v i z m o nu-galė j imo, minėtoms tautoms tega lė jo kilti d a u g y b ė klaustu-kų . . . i r jokio atsakymo.

Buvo visai natūralu, kad l ie tuvių tauta, i škentė jus i i š t i sus metus b o l š e v i k i n ę pr ie spaudą ir raudonąj į terorą, nuoširdžiai d ž i a u g ė s i dė l to, j o g atsirado p a s a u l y j e va l s tybė , kuri pas i ryžo suduoti smūgį b o l š e v i z m u i . Čia l ietuvių interesai sutapo su Vokiet i jos interesais . Tačiau l ietuvių tautai r ū p ė j o ne v ien nusikratyt i b o l š e v i z m u , be t ir panaikinti soviet i škos ios okupa-ci jos p a s e k m e s — atstatyti sovietų agres i jos nuslopintą Lie-tuvos v a l s t y b i n ę n e p r i k l a u s o m y b ę ir atkurti krašto ūkį be i laisvą kultūrinį g y v e n i m ą . Čia tai abie jų pus ių interesai iš-s i skyrė . Nujausdama, kad taip gali atsitikti, L A F v a d o v y b ė , kaip a n k s t y v e s n ė s e šios knygos sk i l tyse b u v o paryškinta, pa-darė visa, kas tik b u v o jai įmanoma, kad pati l ie tuvių tauta į vykdytų savo s u v e r e n u m o teisę, dėl kurios L i e t u v o s dipl . atstovui B e r l y n e n e p a v y k o Reicho V y r i a u s y b ė s palenkt i po-litiškai b l a i v e s n e l inkme.

Kruopštus, pi lnas visokių rizikų, iš t isus metus n u s i t ę s ę s L A F darbas nel iko b e r g ž d ž i a s : b i rže l io 23 d. apie 10 val . 30 ryto p a g a v a u radi jo žinią iš Kauno, kuri pasakė, j o g sukili-mas į v y k o ir p a s i s e k ė , t . y., kad tapo deklaruotas L i e t u v o s v a l s t y b i n ė s n e p r i k l a u s o m y b ė s atstatymas ir kad tapo sudaryta nauja tautinė Lie tuvos V y r i a u s y b ė . Visa tai į v y k o tuo metu, kai vokiečių k a r i u o m e n ė s daliniai dar b u v o toli nuo L i e t u v o s centrų, V i ln iaus i r Kauno, kur iuose okupantas dar b a n d ė išs i la ikyt i . Tačiau l ietuvių suki lė l ių pas i ryž imas b u v o galin-gesn i s už rusų raudonosios armijos tankus ir NKVD dalinių ku lkosva idž ius .

Pagautoji radi jo žinia, kurią Kauno stotis pakartojo dar i r sve t imomis kalbomis, b u v o m u m s nepaprasta i džiugi , pana-šiai kaip ir v isai l ie tuvių tautai t ė v y n ė j e ir u ž s i e n i u o s e . Ją sut ikome spontaniškais " v a l i o " i r aktyvistų sve ik in imos i šūk iu " K o v o k ! " B u v ę tuo metu prie radi jo aparato mano darbo

340

kabinete L A F nariai g a l ė j o m e š irdingai paspaust i v ienas kitam ranką, nes tai b u v o d ide l i s l ietuvių tautos pol i t inis la imėj imas, pr ie kurio ir m e s b u v o m e laimingi pr i s idė ję , nors ir tik iš tolo, iš užs ienio. Prakalboms n e b u v o m e pas i ruošę . Kiek ap-t ramdęs d ž i a u g s m o j a u s m u s , tepratariau į savo tuos ar t imiausius b e n d r a d a r b i u s i r idė jos d r a u g u s ke l i s sakinius :

— E s a m e l iudininkai ir da lyvia i i s tor inės r e i k š m ė s į v y k i o mūsų kraštui i r mūsų tautai. N e p r i k l a u s o m y b ė s p a s k e l b i m o niekas jau n e b e i š d i l d y s , ką vokiečiai dė l to b e d a r y t ų , nes už ją pral ietas mūsų tautos g e r i a u s i ų j ų sūnų kraujas . Mūsų idė jos draugai tuo atliko savo pareigą T ė v y n e i . Naujų mūsų tautos d idvyr ių p a s i a u k o j i m u v ienkar t tapo nuplauta gėdos d ė m ė nuo dabar t inės mūsų kartos už tai, kad b u v o n e p r i k l a u s o m y b ę praradusi . —

Po šio pare i šk imo dar a i šk inau arčiau m a n ę s s tovė jus iems, jog, ginkluotą kovą la imėjus , l ieka dar n e l e n g v a d ip lomat inė kova Ber lyne . Buvo s a v a i m e aišku, j o g i š nacių p u s ė s ki ls tikra audra pr ieš LAF, p i r m o j e e i l ė j e pr ieš jo v a d o v y b ę , ir kad gali dar tekti p e r g y v e n t i aštrių momentų . Tai greitai ir pasitvirt ino.

T r u m p a i užs i rašęs ap ie pagautas i š Kauno radi jo svarb ias informaci jas , turė jau ryžtis p irmam u ž d o k u m e n t a v i m u i l ietuvių tautos val ios vokiečių užs. rkl. min-jai. Jis turė jo galut inai išaiškinti, ar Tretys i s Reichas su Lie tuvos v a l s t y b i n ė s nepri-k l a u s o m y b ė s atkūrimo faktu skaitysis, ar, pr ieš ingai , p a s e k s Kryžiuočių Ordino p ė d o m i s : n e p a i s y s jokios l ietuvių tautos te i sės į l a i s v ę ir L A F kraujo aukų kovo je pr ieš b e n d r ą pr iešą — b o l š e v i k u s .

T u o t iks lu pas ipraš iau te le fonu, kad būč iau tuojau pri-imtas kokio atsakingo užs. rkl. min-jos pare igūno, motyvuoda-mas, j o g turiu labai svarbų ir skubų reikalą. Buvau nurodytas, j o g b ū s i u pri imtas pas iunt inio von Grundherr io, Pabalt i jo i r Skandinav i jos skyr iaus v e d ė j o . Tai b u v o tas pats von Grund-herris, kur iam bi rže l io 19 d. b u v a u į te ikęs savo pagr indinį m e m o r a n d u m ą Lie tuvos k laus imu. Kada jam, gerai orientuotam L i e t u v o s k laus imu, dėsč iau tai, kas L i e t u v o j e įvyko, t . y., kad į v y k o tautos suki l imas, deklaruotas L ie tuvos v a l s t y b i n ė s n e p r i k l a u s o m y b ė s atkūr imas ir kad tapo sudaryta tautinė Lie-tuvos V y r i a u s y b ė , mačiau, kaip v i sa tai v e i k ė von Grundherr į , l y g būtų kas į m e t ę s sprogstamąją b o m b ą į užs. rkl. min-ją. P a ė m ę s iš m a n ę s užrašą ap ie radi jo žinią iš Kauno, kur io je b u v o nurodyta i r sakytos V y r i a u s y b ė s sudėt i s su manim prie-

341

š a k y j e , kaip minis ter iu p i rmininku, von Grundherr i s , n e b e s u -s i v a l d y d a m a s ar tyčia norėdamas suvaidint i dramatišką sceną, pradė jo karščiuotis . Pašokęs iš savo fotelio, j i s ke l i s kartus p e r ė j o per savo erdvų kabinetą iš kampo į kampą, s u s i ė m ę s rankomis už ga lvos ir pr iekaiš taudamas, l y g pagras indamas, m a ž d a u g šiais žodžiais :

— Ką Jūs padarė te ! Ką Jūs padarėte ! Tai Lietuvai d a u g ats ie is !

— Už ką? — paklaus iau iš savo p u s ė s . — Ar už tai, kad l ie tuvių tauta suki lo pr ieš bo l šev izmą, s i e k d a m a atstatyti savo v a l s t y b i n ę n e p r i k l a u s o m y b ę ?

— Bet ka ip ga l ima tokius da lykus daryti, kada Reicho kar iuomenė žyg iuo ja pr ieš p r i e š ą ? — pr ieka i š tavo man toliau von Grundherr .

— Tai, kas L i e t u v o j e įvyko, nėra vokiečių kar iuomenei jok ia s ta igmena, — atsikirtau, paaišk indmaas, j o g apie suki-limo paruošimą b u v a u vok. karo v a d o v y b ę iš anksto į s p ė j ę s , kad j i šiam l ietuvių pas i ryž imui parodė d a u g s impat i jos i r suprat imo Lietuvos v a l s t y b ė s atstatymo reikalui ; pr idė jau,

j o g už v i sa tai, kas L i e t u v o j e įvyko, aš pr i s i imu ant s a v ę s pilną a t sakomybę, kaip L A F vadas i r L ie tuvos Pas iunt inys .

— Bet nieko ap ie tai n e b u v o ž inoma užs. rkl. min-jai, — g inči jo von Grundherr .

— Ne mano reikalas, kad vok. karo v a d o v y b ė nepain-formavo užs. rkl. min-jos, — pas i te i s inau. Be to, pr iminiau von Grundherr iui , j o g dar ba landžio mėnes į b u v a u pas j į a ts i lankęs ir daviau jam suprasti tai, ko l ie tuvia i s iekia; o taip pat, kad pr ieš vos kel ias d i e n a s į te ik iau j a m pačiam motyvuotą m e m o r a n d u m ą Lietuvos re ikalu.

— Taip, taip, b e t . . . — kažką von Grundherr i s dar no-rė jo pasakyti , b e t j am pritrūko kvapo. T u o pačiu m o m e n t u kaž-kas p a s k a m b i n o j a m te le fonu, i r m u d v i e j ų d ia loge sus idarė pauzė.

Iš von Grundherr io la ikysenos kalbant is t e l e f o n u b u v o ga-l ima nujaust i , j o g kažkas re fe ravo apie tą patį dalyką — į v y k i u s L i e t u v o j e i r darė kažkokių piktų s u g e s t i j ų . Vė l iau paaiškė jo, j o g tai b u v o dr. G r e f f e iš Gestapo. Tačiau iš von Grundherr io t rumpų atsakymų, kuriuos i š da l ies n u g i r d a u s ė d ė d a m a s prie pasitarimų stalo, b u v o man sus idaręs į spūdi s , j o g von Grundherr n e s i s k u b i n o jam padarytomis s u g e s t i j o m i s pasinaudoti . Jo i š s i re i šk imai : " ta ip, aš jau apie tai patyr iau" , " n i e k o ypat ingo" , " n e r e i k i a p e r s i s k u b i n t i " , "Jo E k s c e l e n c i j a

342

(turėta o m e n y mane — K. Š.) kaip tik yra š iuo metu pas mane ir m u d u draugiška i š n e k u č i u o j a m ė s " . . . V i sa tai rodė, j o g į tampa ats lūgsta. Prasitarimą, j o g " š n e k u č i u o j a m ė s d r a u g i š k a i " von Grundherr pasakė k iek ryškiau, dargi ž v i l g t e r ė j ę s į mane su maloniu n u s i š y p s o j i m u . . .

Kai te lefoninį p a s i k a l b ė j i m ą von Grundherr j a u b u v o bai-gęs, aš a i šk inau jam, j o g vokiečiai neturi nė mažiaus io pa-gr indo mums, l ie tuviams, ką prikaišioti . Sakiau, kad suki l imas į v y k o ne pr ieš vokiečių kar iuomenę, b e t pr ieš L ie tuvos oku-pantus — b o l š e v i k u s , rusų raudonosios armi jos u ž n u g a r y j e . Nurodžiau, j o g niekas negal i uždraust i l ie tuvių tautai kovoti už savo l a i s v ę ir š iam tikslui pavartoti tokią pr iemonę, kokią j i la ikė re ikal inga. Kadangi l ietuviai suki lė l ia i į pražygiuojan-čius p e r Lietuvą vokiečių karius nešaudo, ir tarp jų ir šių pas tarų jų sus idarė draugišk i santykiai, tai patariau, kad Reicho V y r i a u s y b ė skaitytųsi su Lie tuvos v a l s t y b ė s atstatymo faktu ir nedaužytų polit inio porcelano su Lietuva. Baigdamas pa-prašiau, kad von G r u n d h e r r perteiktų šią mano sugest i ją užs. rkl. min-jos v i r š ū n ė m s ir te iktųsi pas i rūpint i , kad aš pats būč iau von Ribbentropo pri imtas of ic ia l io je audienci jo je , kad tuo b ū d u v ieša i p a m a n i f e s t u o t u m e , j o g tarp Vokiet i jos i r L ie tuvos jokio nesus ipra t imo nėra į v y k ę .

Von Grundherr žadė jo tai padaryt i ir duoti man skubų atsakymą, a t s ižve lg iant į reikalo s v a r b u m ą ir jo skubotumą. Kaip iš po karo paske lb tų dipl . dokumentų matyti, von Grund-herr b u v o ap ie m u d v i e j ų tą dramatišką p a s i k a l b ė j i m ą padaręs i lgoką užrašą, p a s i k a l b ė j i m o eigą gerokai i škra ipydamas bei ją sava ip paf r izuodamas . Iš ranka užrašyto ant jo p a ž y m ė j i m o " F u e h r e r M a p p e " (Vado byla) išeina, j o g ka lbamas von Grund-herrio užrašas b u v o nukre iptas į patį Hitlerį . Be to, j a m e įsakmiai pasakyta : —T120/616/249802-4 —

— Į mano klaus imą (kalbant apie suki l imo paruošimą — K. Š.) ar iš v iso ir su kokiomis vokiečių į s ta igomis j i s tą reikalą b u v o sutvarkęs , b u v o iš jo p u s ė s (mano — K. Š.) atsakyta: j i s j a u i l g e s n i s laikas palaikąs ryšį su Karo Vado-v y b ė s S a u g u m o skyr ium ( O b e r k o m m a n d o d e r W e h r m a c h t — A b w e h r ) — pulk. ltn. Graebe, kuris, ka ip kad ir A b w e h r -s te l le Karal iaučiuje, ap ie jo veiklą pilnai žino. Su Karo V a d o v y b ė s pri tarimu j i s per savo pat ikėt inius pala ikė ryšį su aktyv is ta i s L i e t u v o j e i r b u v o padaręs v iską dė l nūnai įvy-kus io suki l imo pr ieš sovietų karines p a j ė g a s krašte. Škirpa, matyti, p r a v e d ė v ienkar t i r L ie tuvos V y r i a u s y b ė s s u d a r y m o

343

planą su j u o pačiu p r i e š a k y j e . Kiek ap ie š į p laną žinojo pats A b w e h r A b t e i l u n g , apie tai aš spręst i negal iu . —

Kaip b u v o iš t ikrų jų, skaitytojui j a u ž inoma iš to, kas b u v o mano paduota šių ats iminimų p u s l a p i u o s e . Jau yra žinoma, j o g susi tar imo su užs. rkl. min-ja n e b u v o pas iekta ne dė l mano, b e t d ė l pačios minis ter i jos kaltės — sąmoningo v e n g i m o su manim tuo re ikalu kalbėt i s , net ir po to, kai p r i ė m ė mano birže l io 19 d ienos i šsamų tuo k laus imu m e m o r a n d u m ą .

Norėdamas sust iprinti savo von Grundherr iu i padarytų pare išk imų poveikį ir pai l iustruoti mūsų tautos suki lė l ių did-vyr išką la ikyseną kovoje pr ieš bendrą priešą, b i rže l io 24 d. popiet t e le fonu per te ik iau j a m dar kai kurių žinučių iš Kauno radijo, apie kurias von Grundherr padarė sekantį užrašą: — T120/616/249813 —

— Buv. L i e t u v o s Pas iunt inys Škirpa p a s k a m b i n o man apie 16 val . 20 min. ir pranešė, j o g apie 13 val . 30 min. v ienas vokiečių karininkas pare i škė vokiečių ka lba iš Kauno radi jo stoties, j o g vokiečių kar iuomenės daliniai į žyg iuo ja į Kaune miestą. Šia proga j i s (aš — K. Š.) re i škė savo pas i tenkinimą tuo, kad l ie tuvių suki lė l ių daliniai i š g e l b ė j o tris kariškai labai s v a r b i u s tiltus p e r Nemuną ir Nerį nuo rusų raudonosios armijos sunaikinimo. Tol iau j i s p a m i n ė j o tris l ie tuvių aktyvistų batal ionus, kur ie p e r ė m ė v a d o v a v i m ą suki l imui, la ikėsi labai narsiai ir didžiai pas i tarnavo kovoje . —

Savo ruožtu Ber lyno l ie tuvių koloni ja b u v o j a u b i rže l io 22 d . į s i s i ū b a v u s i i šmest i sov ie tus i š jų pr ieš metus užgrobtų Lietu-vos P a s i u n t i n y b ė s rūmų, Kurfuers tenstr . 134. Kai kur ie jos atstovai b u v o ats i lankę pas mane reikalą aptarti i r s iū lės i pavartoti panašų metodą, kaip Sov. A m b a s a d o s pare igūnai b u v o m ė g i n ę pavartoti 1940 m. rugpiūč io 11 d. rytą, būtent, į s ibrauti į rūmus, tik neturė jo pas i sek imo. Net v i e n a s vokiečių Propagandos minis ter i jos p a r e i g ū n a s d a v ė per dr. P. Ancev ič ių , l ietuvį — žurnalistą, patarimą, atsiimti P a s i u n t i n y b ė s r ū m u s j ė g a iš soviet inių okupantų. Kaip l e g a l u s L ie tuvos dipl . at-stovas Vokiet i jo je , aš tokiam revol iuc in iam at s iėmimui minėtų rūmų, nors j i e i r b u v o Lie tuvos v a l s t y b ė s n u o s a v y b ė , pritarti be vok. užs. rkl. min-jos žinios nega lė jau .

Tačiau koloni jos ž m o n ė s v i s tik n e s u s i l a i k ė nepademonstra-vę pr ie P a s i u n t i n y b ė s rūmų. Biržel io 22 d., tuojau po pamal-dų l i e tuv iams skirtoje b a ž n y č i o j e netoli P a s i u n t i n y b ė s , jų minia pasuko P a s i u n t i n y b ė s l ink. Kiek pat r iukšmavę, demonstrantai p r i s e g ė Lie tuvos v a l s t y b ė s vė l iavą pr ie P a s i u n t i n y b ę supus ios

344

Kilus rusų - vokiečių karui, Berlyno lietuviai reikalavo rusus iš-sinešdinti iš Lietuvos ir jos Pasiuntinybės rūmų

Priseg imas L i e t u v o s v ė l i a v o s pr ie vartų į P a s i u n t i n y b ė s v i lą

aukštos g e l e ž i n ė s tvoros. S u g i e d o j ę Lie tuvos himną, j i e pamažu išs iskirs tė . Tą l ietuvių pol i t inę demonstraci ją s t e b ė j o d v i g u b a i d i d e s n ė vokiečių bei š ia ip praeiv ių minia, i š kur a idė jo s impati jų pareiškimai L ie tuvos be i jos demonstrantų adresu. Demonstraci ja pr iminė vokiečių valdžiai i r vokiečių publ ika i ,

j o g l ietuviai savo v a l s t y b i n ė s n e p r i k l a u s o m y b ė s n e b u v o iš-s ižadė ję ir s iekia ją atgauti.

Nors į savo b i rže l io 23 d ienos demaršą pas von Grund-herrį a tsakymo dar n e b u v a u sus i laukęs , tačiau pati logika l i e p ė ką nors daryti ir P a s i u n t i n y b ė s ve ik imo atga iv in imo rei-kalu. T u o t iks lu s u f o r m u l a v a u ir b i rže l io 24 d. pas iunčiau p e r specia lų kur jer į v a l s t y b ė s sekretoriui von W e i z s a e c k e r i u i motyvuotą raštą tokio turinio:

Jo E k s c e l e n c i j a i V a l s t y b ė s Sekretoriui Fre iherr von W e i z s a e c k e r i u i Ber lyne

Eksce lenc i ja , Tur iu g a r b ė s pateikti Jūsų E k s e l e n c i j a i šitai: vokiečių

kar iuomenei p r a d ė j u s žygį pr ieš rusų raudonąją armiją, L i e t u v o j e — dar pr ieš a tvykimą vokiečių karinių dal inių, taigi pr iešo u ž n u g a r y — į v y k o v i suot in i s l ietuvių tautos suki l imas pr ieš sovietų okupantus .

To suki l imo rezultatas — b u v o deklaruotas L ie tuvos vals-t y b i n ė s n e p r i k l a u s o m y b ė s atkūrimas ir sudaryta tautinė Krašto V y r i a u s y b ė , kuri remiasi L ie tuvos V a l s t y b ė s Konstitucija.

Kaip iš Kauno radi jo stoties praneš imų patyriau, ta Vy-r i a u s y b ė padarė pare išk imą, kad L i e t u v a norėtų sueit i į d r a u g i š k u s santykius su Didžią ja Vokiet i ja i r aktyviai pr is idėt i pr ie nau jo Europos per tvarkymo, kas iš e s m ė s atit inka ir mano politinį nus is tatymą.

Vienkar t L i e t u v o s V y r i a u s y b ė p a s k e l b ė į l ietuvių tautą ats išaukimą, kur iame Lie tuvos gyvento ja i , tarp kita ko, raginami draugišk iaus ia i sutikti į žyg iuo janč ius vokiečių k a r i u o m e n ė s da-l inius ir teikti j i e m s visokią įmanomą pagalbą. Kiti L ie tuvos V y r i a u s y b ė s potvarkiai skirti s u r e g u l i a v i m u i krašto ūkio ir va l s tyb in io g y v e n i m o .

Dabar j a u aišku, j o g L ie tuvos V y r i a u s y b ė praktiškai yra p e r ė m u s i krašto v a l d y m ą ir kad yra darnoje su toliau žygiuojan-čiais vokiečių kariniais dal iniais . Skubotai sudaryt ie j i l ietuvių

346

kar iuomenės daliniai, visų civi l inių g y v e n t o j ų karštai palaiko-mi, kovoja p e t y s į petį su vokiečių k a r i u o m e n ė s dal iniais pr ieš b e n d r ą pr iešą .

Taigi faktai ka lba už tai, j o g l ie tuvių tauta kovoja ne v i e n polit iškai, be t i r kariškai vokiečių p u s ė j e .

A k i v a i z d o j e to, kas aukšč iau suminėta, turiu g a r b ė s prašyti Reicho V y r i a u s y b ė s sut ik imo v ė l per imti savo f u n k c i j ų , ka ip L i e t u v o s Pasiuntinio Vokie t i jo je , v y k d y m ą .

Naudojuos i šia proga pareikšt i Jūsų E k s e l e n c i j a i savo aukščiaus ią pagarbą.

(pas.) K . Š k i r p a

Patyręs apie mano b i rže l io 23 d ienos demaršą pas von Grundherr į ir kad aš reng iaus i įteikti notą ir L i e t u v o s Pa-s i u n t i n y b ė s v e i k i m o atga iv inimo reikalu, mano latvis k o l e g a p. E. Kreevinš irgi b u v o p r a s i v e r ž ę s į užs. rkl. min-ją, būtent , pas tą patį von Grundherr į , tik b i rže l io 23 d. popiet . M o t y v u o d a m a s tuo, kad ir L a t v i j o j e gali į vykt i tautos suki l imas i r kad būtų p a s k e l b t a s taut inės Latvių V y r i a u s y b ė s sudarymas , ko lega Kreevinš prašė, kad Reicho V y r i a u s y b ė j į pr ipažintų ka ip Latv i jos pasiuntinį B e r l y n e i r grąžintų jo d i spozic i jon Latvių P a s i u n t i n y b ė s d v e j u s rūmus, kur ie irgi b u v o laikomi Latv i jos v a l s t y b ė s n u o s a v y b e . Deja, g a v o i š von Grundherr io tokį a t sakymą: —T120/616/249811-2 —

— Aš atsakiau p. Kreevinšui , j o g jo i š v e d ž i o j i m u s iš-k laus iau tiktai privačiai ir kad aš, be to, n e g a l i u duoti j am jokios v i l t ies , kad jo p a g e i d a v i m a i galėtų būt i patenkinti . —

Tai b u v o ne tik n e d v i p r a s m i š k a , b e t i r labai re ikšminga . Be to, atrodo, kad kolega Kreevinš savo u ž s i m i n i m u , j o g ir Latv i jo je gali įvykt i tautos suki l imas, ar tik n e b u v o paak inęs von Grundherr į imtis tuojau pat k l iudančių p r i e m o n i ų . Tai i še ina i š to, kad tame pač iame von Grundherr io užraše ap ie p a s i k a l b ė j i m ą su p. Kreev inšu už f iksuota dar ir štai kas:

— Ats ik lausus v a l s t y b ė s pasekretor io Woermanno, Po-litinio skyr iaus I M s u s i s i e k ė su S a u g u m o s k y r i u m (Ab-w e h r u ) Karal iaučiuje sukl iudyt i , kad, r y š i u m su Karo vado-v y b ė s ( O b e r k o m m a n d o der W e h r m a c h t — A b w e h r ) S a u g u m o v a l d y b o s pat ikėt inių sve ik int ina militarine ve ik la, n e b ū t ų su-kuriami j o k i e politiniai į v y k ę faktai Pabal t i jy , kur ie galėtų būti m u m s nepatogūs . —

347

Kiek tai l iečia Lietuvą, š is užs. rkl. min-jos potvarkis n ieko pakeist i n e b e g a l ė j o : l ietuvių tautos suki l imas faktiškai j a u b u v o į v y k ę s , b u v o laimėtas, L ie tuvos v a l s t y b i n ė s nepri-k l a u s o m y b ė s atkūrimas deklaruotas i r paske lb tas naujos taut inės Krašto V y r i a u s y b ė s s u d a r y m a s . Kokia į tai b u v o užs. rkl. min-jos reakci ja, matyti iš šio d o k u m e n t o : —T120/616/ 2 4 9 8 1 0 —

Ber lynas, 1941 m. b i rže l io 24 d. Pol. I M

U Ž R A Š A S

O b e r k o m m a n d o der W e h r m a c h t — A u s l a n d — b u d į s karininkas Kapitänleutnant Körber 13 val . 30 t e l e f o n u pranešė : Kar iuomenės Šiaurinė G r u p ė (Ic) prašo s k u b a u s nurodymo, kaip jai la ikyt is L i e t u v o j e naujai sudarytos Škirpos V y r i a u s y b ė s atžvi lg iu. OKW — A b w e h r II — siūlo tokį atsakymą: (pabraukimai mano — K. Š).

"Paskelbimas Škirpos Vyriausybės įvyko be vokiečių val-džios įstaigų talkininkavimo. Todėl bet koks tos Vyriausybės palaikymas vengtinas. Militarinės instancijos privalo susilaikyti nuo bet kokio kišimosi į sprendimus, kurie rezervuoti vien politinės vadovybės kompetencijai".

V a l s t y b ė s pasekretor i s Woermannas , t e l e f o n u ats iklaustas, A b w e h r II pas iū lytą f o r m u l a v i m ą patvirt ino. Pas iunt inys von Grundherr painformuotas te le fonu. O K W — A u s l a n d , b u d į s karininkas, ap ie čia pri imtą s p r e n d i m ą yra painformuotas, (pas.) Dr. Litter, laikinai Pol I M tarnyboje . —

Vi so to anuomet než inodamas, be t n e s u l a u k ę s von Grund-herrio pažadėto s k u b a u s atsakymo, ar būs iu , ar n e b ū s i u von Robbentropo pri imtas, pamaniau, j o g a p l i n k y b ė s reikalavo, kad parodyčiau nus ižeminimą pačiam Hitleriui, kurio ambic i ja Laikinosios V y r i a u s y b ė s p a s k e l b i m u galė jo būti užgauta. Man gi tada r ū p ė j o tą V y r i a u s y b ę kokiu nors b ū d u legal izuot i santyk iuose su Vokiet i ja . N e g a l ė d a m a s dėl protokolo varžtų kreipt is į j į betarpiškai , n u s p r e n d ž i a u adresuoti j a m atit inkamą a p e l i a v i m o raštą per von Ribbentropą su paa i šk inamuoju la išku šiam pastara jam. A b u tuos raštus n u n e š i a u į užs. rkl. min-ją i r p e r d a v i a u von Ribbentropo a s m e n i š k a m b i u r u i pats faktiškai b i rže l io 24 d. rytą, nors a b u raštai b u v o datuoti b i rže l io 23 d. Jų tekstai b u v o tokie:

348

Didžiai Gerb iamas Pone Reicho Užs. Rkl. Ministeri,

Tur iu g a r b ė s pristatyti Tamstai raštą, adresuotą Fiihreriui ir Reicho Kanzleriui, ir nuolankiai prašyti Jus tą raštą pateikt i Fiihreriui ir Reicho Kanzleriui .

Aš l e idau sau to mano rašto duplikatą čia pr i jungt i Jūsų maloniam d ė m e s i u i .

Te ik i tės , Pone Reicho Užs. Rkl. Ministeri, pri imti mano pi lno a t s idav imo ir g i l iaus ios p a g a r b o s išraišką.

(pas.) K. Škirpa

Ponui Reicho Užs. Rkl. Minister iui von Ribbent ropui Ber lyne, W i l h e l m s t r a s s e

Jūsų E k s e l e n c i j a , Šią istorinę valandą, kai Lietuvių Tauta v ė l a tgauna savo

la isvę, l e idž iu sau, ka ip b u v ę s Lie tuvos konst i tuciškai te isėtos V y r i a u s y b ė s atstovas Vokiet i jo je , pareikšt i Tamstai i r perga-l ingai vokiečių kar iuomenei g i l iausią padėką už L i e t u v o s iš-g e l b ė j i m ą nuo b o l š e v i k ų okupaci jos .

Kartu turiu d i d e l ę g a r b ę nuolankiai pateikti Tamstai šitai: Po to, kai L i e t u v a pere i ta i s metais dė l Maskvos Vyriau-

s y b ė s agres i jos b u v o į jungta į Sovietų Socialistinių R e s p u b l i k ų Są jungą, ir dė l b o l š e v i k ų teroro s u s i d a r ė L i e t u v o j e iš akty-v i a u s i ų j ų i r ryž t ing iaus ių jų e lementų mano v a d o v a u j a m a s Lie-tuvių Aktyv i s tų Są jūdis , kuris pastatė savo t iks lu nušal inti b o l š e v i k ų v ie špatav imą ir atstatyti L i e t u v o s v a l s t y b i n ę nepri-k l a u s o m y b ę .

P a s i e k ę s š į tikslą, L ie tuv ių Aktyvis tų S ą j ū d i s yra užs ibrė-žęs atkurti L ie tuvos v a l s t y b ė s v i d a u s sus i tvarkymą nauja is tautiniais pagr indai s ir į terpti L ie tuvą į tautų so l idarumo b e n d r u o m e n ę Naujo jo je E u r o p o j e . S m u l k e s n i s i š d ė s t y m a s lie-tuvių nus i s ta tymo ir p a g e i d a v i m ų yra paduotas mano memo-randume, kurį 1941 m. b i rže l io 19 d. e su į te ikęs ponui Pasiunt iniui von Grundherr iu i užs. rkl. min-joje. T a m e memo-r a n d u m e e s u p a ž y m ė j ę s , j o g praeit is yra i š ryšk inus i , kad g laudžių poli t inių, ūkinių ir kultūrinių santykių pa la ikymas su Vokiet i ja atitinka L i e t u v o s g y v y b i n i u s interesus .

Nūnai Lietuvių Aktyvis tų S ą j ū d i s revol iuc i jos kel iu, kurį padarė į m a n o m u d i d v y r i š k a s vokiečių k a r i u o m e n ė s žyg i s , 1941 m. b i rže l io 23 d. nuša l ino soviet inį režimą, proklamavo

349

ats ta tymą L i e t u v o s v a l s t y b i n ė s n e p r i k l a u s o m y b ė s i r s u d a r ė taut inę Krašto V y r i a u s y b ę , k u r i o s p r i e š a k i n e s u p a š a u k t a s a š pats .

V i l d a m a s i s J ū s ų p a l a n k u m o , aš tur iu i š p a t r i o t i n ė s atsa-k o m y b ė s p a j a u t i m o , o ta ip pat i š p a r e i g o s , k a i p L i e t u v i ų A k t y v i s t ų S ą j ū d ž i o v a d a s , p a k l u s t i s a v o T ė v y n ė s š a u k s m u i i r stoti j o s d i s p o z i c i j o n .

T o d ė l l a ikau š i u o m e t u p i r m u o j u s a v o u ž d a v i n i u — p r i l e i s d a m a s , j o g R e i c h o V y r i a u s y b ė tam pr i tars — t u o j a u v y k t i į s a v o T ė v y n ę , kad, V y r i a u s y b ė s d a r b ų p e r ė m i m o proga, p a r e i k š č i a u v i s o s L i e t u v i ų T a u t o s v a r d u T a m s t a i i r V o k i e č i ų Tauta i p r i d e r a m ą p a d ė k ą u ž s u d a r y m ą g a l i m y b ė s atkurt i L ie-t u v o s v a l s t y b ę , o ta ip pat pat ikr int i p r i e š v i są p a s a u l į L i e t u v o s d ė k i n g u m o j a u s m u s * V o k i e č i ų Tauta i .

B ū č i a u T a m s t a i n e p a p r a s t a i d ė k i n g a s , j e i s u t e i k t u m ė t man g a r b ė s būt i T a m s t o s p r i i m t a m a s m e n i n i a m p a r e i š k i m u i s a v o p i l n o l o j a l u m o T a m s t a i i r V o k i e t i j o s R e i c h u i .

B e r l y n a s , 1941 m. b i r ž e l i o 23 d . (pas.) K. Škirpa

F ü h r e r i u i i r Kanzler iu i

V o k i e t i j o s R e i c h o A d o l f u i Hi t le r iu i —

Nors šis m a n o a p e l i a v i m a s į V o k i e t i j o s R e i c h o g a l v ą kirtosi su užs . rkl . min-jos j a u p r i i m t u n e i g i a m u n u s i s t a t y m u L i e t u v o s L a i k i n o s i o s V y r i a u s y b ė s p r i p a ž i n i m o k l a u s i m u , tačiau m a n o tas raštas v i s tik dar b u v o n u k r e i p t a s į Hi t le r į , k a i p tai s e k a i š ranka p a d ė t o ant j o užrašo : " F ü h r e r M a p p e " . P o v i s ų anų į v y k i ų m a n e b u v o p a s i e k ę g a n d a i , e są , aki-v a i z d o j e m a n o tokio a p e l i a v i m o į patį Hit ler į , von R i b b e n -tropas j a u b u v ę s l i n k ę s s u s a k y t a L i e t u v o s V y r i a u s y b e i r m a n i m , k a i p j o s P i r m i n i n k u , ska i ty t i s . Bet i r j a m , matyt i , n e b u v o l e n g v a tą n u s i s t a t y m ą — j e i toksai j a m b u v o tikrai b l y k s t e l ė j ę s — p r a v e s t i b e i a t i t inkamai Hit ler į p a v e i k t i , n e s p r a ė j o b e v e i k v i s a s a v a i t ė la iko, kol tas m a n o i s tor in i s ape-

* Pastaba: Išsireiškimo "Verbundenhe i t Litauens" angliškas vertimas "Lithuania's al l iance" oficialioje vokiečių karo dokumentų laidoje anglų kalba — " D o k u m e n t s on German Foreign Policy", XIII, dok. 6, psl. 7-8 — yra neteisingas ir todėl klaidinantis. Pagal Karl Pelzes "Das treffende Wort", "Wörterbuch s innverwandten Aus-drücke, 1959 m., žodis "Verbundenhe i t" marto pavartotame kontekste reiškia ne "al l iance" — sąjungą, bet dėkingumų: Anerkennung, Dankbarke i t arba H e i m a t s g e f ü h l .

3 5 0

l iav imas kartu su la išku W e i z s a e c k e r i u i P a s i u n t i n y b ė s re ikalu gr įžo iš Hit ler io " F ü h r e r h a u p t q u a r t i e r " fronte į von Ribben-tropo personal inį biurą užs. rkl. min-joje Ber lyne, tik po bir-žel io 29 dienos, datos, kur ia lydrašt is pažymėtas . Jo tekstą čia p a d u o d u : — T120/616/249795 — Ponui VLR-tui (referuojančiam tarėjui Grosskopfui p e r v a l s t y b ė s sekretorių

Pr iede s iunčiu J u m s tris L ie tuv io Škirpos raštus, kur ie b u v o pateikt i Reicho užs ien io reikalų minis ter iu i (tada b u v u -siam Hit ler io " F ü h r e r h a u p t q u a r t i e r " t raukiny — K. Š.) ir į kur iuos Reicho užs ienio reikalų minister is nenumato duoti jok io atsakymo.

(pas.) Sonneleithner

Traukinys , 1941 m. b i rže l io 29 d.

D i p l o m a t i n ė j e k a l b o j e tokio turinio raštas reiškia, j o g Rei-cho pol i t inė v a d o v y b ė a p s i s p r e n d ė Lie tuvos v a l s t y b i n i o suve-r e n u m o nepripažint i , nežiūr int mano n e s u g r i a u n a m ų bi rže l io 19 d. m e m o r a n d u m o teis inių ir moralinių a rgumentų, o taip pat maks imal in io n u s i ž e m i n i m o pr ieš Hitlerį aukščiau minė-tuoju a p e l i a v i m u . Neigiamą vokiečių pol i t inės v a d o v y b ė s spren-dimą l ė m ė ne koks te i sės suprat imas, b e t tik tos v a d o v y b ė s gryniaus ias imper ia l izmas L i e t u v o s atžvi lg iu.

Be pat ies Hit ler io v i s i e m s gerai ž inomo g o b š u m o siekti svet imų žemių užgrobimo, jo ne ig iamą nusis tatymą, t . y. nusis tatymą nesiskaityt i su L i e t u v o s te i se į va l s tyb in į suve-renumą ir nepr ipažint i L i e t u v o s b i rže l io 23 d ienos kraujo auka paske lb tos Krašto V y r i a u s y b ė s , atrodo, v e i k ė , gal net lemiamai, i r A l f r e d von Rosenbergas , su kur iuo tada Hit ler is skaitėsi daugiau, n e g u su Reicho užs. rkl. minis ter iu von Ribbentropu. Reikia, be to, turėti omeny dar ir šią a p l i n k y b ę :

Per tas kel ias d ienas, kur ias la imėjau a p e l i a v i m u į Hit-lerį, į vyko, de ja, v ienas didžiai apgai lė t inas i r L ie tuvos by la i labai n e g e r a s dalykas, b ū t e n t — bi rže l io 26 d. ges tapui p a s i s e k ė dr. Kleisto p a g a l b a suvi l iot i generolą Raštikį, nau-jos ios V y r i a u s y b ė s krašto a p s a u g o s ministerį , skristi į Kauną be mano, ka ip sakytos V y r i a u s y b ė s minister io pirmininko, žinios, sudaryt i ten kažkokį Vertrauensratą (Pasi t ikėj imo Tarybą) iš nacių malonės . Šį gestapinį " l a i m ė j i m ą " Reichs le i ter i s von R o s e n b e r g tad ir b u v o p a k i š ę s Hit leriui, ka ip tatai seka iš 18-os Armi jos Stabo čia c i tuojamo rašto: T312/787/8438949 —

351

— Sul ig OKH Gen. St. d. H. Gen. Qu. Abt . K. V e r w . (V)* s lapto p a t v a r k y m o Nr. 11/3804/41 iš 1941 m. b i rže l io 29 dienos, genero las Raštikis — R o s e n b e r g o įstaigos praneš imu po p a s i k a l b ė j i m o su Fi ihrer iu — tapo pas iųs tas į Kauną sudaryt i ten Vertrauensratą (Pasi t ikėj imo Tarybą), kad numa-rintų ( lahmzulegen) v a d i n a m ą j ą Lie tuvos V y r i a u s y b e ) . —

Būtų be tg i k la id inga manyti, kad tuo polit iškai pa l ieč iama v i e n tik Lietuva. T a m e pačiame rašte toliau yra pasakyta:

— Iš anksto aps idraust i nuo panašių į v y k i ų Latv i jo je į ten pakel iu i yra genero las Dankers, se imo atstovas dr. Sanders, b u v . karo attache Kaune D e g l a w s ir b u v . latvių karo attache B e r l y n e P l e n s n e r s .

* S a u s u m o s J ė g ų V y r . V y r i a u s y b ė s G e n e r a l i n i s Štabas, G e n e r a l k v a r t i r m e i s t e -ris, K. Skyr ius , A d m i n i s t r a c i j a (V).

352

Į Est i ją panašiam t iks lui yra numatyt i : genero las T o e r v a n d ir j am subordinuot i (unter ihm) — estų la i svės kovotojų v a d a s dr. Mäe, la ikomas toli s iekiančiai p r i s i j u n g u s i u pr ie mū-sų, i r minis ter i jos d i r igentas Oskar A n g e l u s , kuris n u s i p e l n ė v isų vokiečių įstaigų d ė k i n g u m ą p e r repatriaci ją.

R o s e n b e r g o įs taiga b u v o paprašyta aukščiau minėtų asmenų į s i le id imą sutvarkyt i p e r armi jos š iaur inės užnugar io zonos vadą (Befehlsh . rückw. A r m e e - Geb. Nord). —

Generolo Raštikio p a s i d a v i m a s vokiečių v i l ionei , t ikriau pasakius , t ipingai intrigai, labai pasunkino L i e t u v o s dipl . posto B e r l y n e naštą praves t i L i e t u v o s Laikinosios V y r i a u s y b ė s lega l izav imą santyk iuose su Vokiet i ja . Bet tas ne la imingas ats i t ikimas m a n ę s nei p e r plauką neatpa la idavo nuo tokios pareigos, ka ip d e s p e r a t i š k a j i po to kam beatrodė. T o d ė l tą dieną, kai genero las Raštikis b u v o vokiečių l ė k t u v u nuskrai-dintas į Kauno aerodromą, j į p a s i v i j o mano s laptas kur je r i s dr. Grigal ius Valančius su mano nurodymais nauja ja i Krašto V y r i a u s y b e i , kaip, mano nuomone, j i turėtų la ikyt i s genero lo Raštikio a tve ju ir dė l to laukt iname iš vokieč ių p u s ė s be-tarp i škame s p a u d i m e pačios tos V y r i a u s y b ė s , kai aš, jos ga lva, j a u b u v a u nacių izoliuotas naminiu areš tu B e r l y n e .

A p i e tai, ka ip a n u o m e t Raštikio pa lūž imą įver t inau ir ka ip dr. Valančiui s e k ė s i jo i š patriotinio pas iauko j imo Lie tuva i pris i imtą n e l e n g v ą mis i ją atlikti, pas i sakau s p e c i a l i u o s e tų temų sk i r sne l iuose .

NACIŲ MACHTPOLITIK

N e s u l a u k d a m a s per kel ias d ienas nei v ienokio nei kitokio atsakymo į savo raštus ir padarytas užs. rkl. min-jai suges-tijas, turė jau pakankamo pagr indo sus irūpint i , ar vokiečiai tik n e p l a n u o j a ką n e g e r o vos ats ikūrusios Lie tuvos atžvi lg iu, ar net ką g r ė s m i n g o jos atgautai la isvei . Todėl nutariau kreipt is dar kartą į O K W ir prašyt i in tervenav imo, kur re ikėjo, kad palenktų vokiečių pol i t ines instanci jas vis tik į a b i p u s i o susi-tarimo kelią.

Naujas p a s i k a l b ė j i m a s į v y k o b i rže l io 25 d . p r ie šp ie t O K W pata lpose, B e n d l e r s t r a s s e . Kalbėjausi su pulk. E r v i n Stolze, v i e n u iš Karinio s a u g u m o (Abwehr) v a l d y b o s v i r š in inko (ad-mirolo Canaris) pavaduoto jų . Pulk. Stolze kažkodėl rado reika-l inga pakv ies t i į tą p a s i k a l b ė j i m ą dar ir atstovą iš A l f r e d R o s e n b e r g o ž inybos . Tai b u v o prof. von Mende, kurio i š seniau, rodos, n e b u v a u pažinęs , ar tik š ia ip kada atsitiktinai matęs i s . Pats tokio atstovo pri traukimo faktas rodė, j o g von R o s e n b e r g a s tada j a u b u v o į g i j ę s kažkokių teisių L ie tuvos ir tur b ū t kitų d v i e j ų Pabal t i jo kraštų l ikimą l ė m u s i u o s e Rei-cho v a d o v y b ė s s p r e n d i m u o s e , i r tai n e b u v o geras ženklas .

Prof. M e n d e i a tvykus, aš suglausta i n u š v i e č i a u pulk. Stolzei besus idaranč ią negerą padėtį L i e t u v o j e ir ką b u v a u iš savo p u s ė s padaręs , s iekdamas ją pataisyti . Atkre ip iau tų b e n d r a k a l b i ų atidą į tai, kad to l imesnis n u d e l s i m a s le id imo vykt i į Lietuvą perimti vadovaut i naujai paske lb tos L i e t u v o s V y r i a u s y b ė s d a r b a m s gali sukelt i l i e tuv iuose , suki l imo daly-v iuose , nus ivy l imą, duoti pagr indo n e g e r i e m s gandams krašte ir u ž s i e n y ar net sukel t i nesus iprat imų tarp suki lė l ių ir vokie-čių karių. Dėl to papraš iau pulk. Stolzę, ar O K W nerastų gal ima ką iš savo p u s ė s padaryt i , kad man būtų pagal iau leista ne-del s iant vykt i į L ie tuvą . At sakydamas į tai, pulk. Stolze t e p a ž a d ė j o apie š į mano prašymą pranešt i aukščiau.

Kai dė l prof. M e n d e s , tai šis pastaras is tik k lausės i , ką pasakojau, i r testatė įva i r ius k laus imus n u o d u g n e s n i a m išsi-a i šk in imui to meto fakt i škos padėt ie s L ie tuvo je , n e s i l e i s d a m a s į jokias d i skus i ja s ir n ieko n e ž a d ė d a m a s . Tačiau j i s prasitarė, tarsi, jo ž iniomis, esą ne v is i l ie tuviai p a s k e l b t ą j ą V y r i a u s y b ę pr ipažįs tą . Tai padarė man į spūdį , ar tik vokiečiai j a u n e b u v o p r a d ė j ę kurti kokią intrigą ka lbamos V y r i a u s y b ė s nuša l in imui pačių l ie tuvių rankomis, kol j i dar n e b u v o st ipriau įsitvirti-nusi . Be to, p a s i k a l b ė j i m o gale j i s pasakė, j o g man rūp imas

353

klaus imas gal greitai paaiškės iąs , gal net tą pačią b i rže l io 25 d., tik neprecizavo, kuria prasme.

Prof. Mendel į a t s i sve ik inus, pulk . Stolze prasitarė, j o g popiet e sąs numatytas įstaigų atstovų pasi tar imas, kur iame greičiausiai i r b ū s i ą s pri imtas nusis tatymas, nuo kurio pareis ią, ar man b u s gal ima vykti į Lietuvą, ar ne. Kas p e r tą aukš tų jų Reicho įstaigų atstovų pasitarimą b u v o fakt iškai nu-spręsta, apie tai ga l ima suprasti iš šio fakto: dar tą pačią b i rže l io 25 d . vė la i p o p i e t b u v a u staigiai t e le fonu i škv ies tas į Reicho V y r i a u s i ą j ą S a u g u m o v a l d y b ą (Reichss icherhei t shaupt-amt). Šis faktas pats sava ime rodė, j o g v ie ton polit iškai b l a i v a u s sprendimo, b u v o aps i spręs ta imtis pol ic inės j ė g o s : su lauž ius v i s u s d ip lomat inius papročius — kalbėt i s su manim per pol ici jos organą. Taigi dar v ienas vokiečių " M a c h t p o l i t i k " p a v y z d y s , tik šį kartą n e b e kaizerio, bet nacių.

Būtų b u v ę logiška su re ika lav imu pris istatyti polici jai nesiskaityt i . Juk b u v a u savo laiku Lie tuvos V y r i a u s y b ė s akre-dituotas B e r l y n e ne tam, kad mane čia maltretuotų pol ic i jos pagalba, be t atstovauti L ie tuva i i r ginti jos in teresus diplo-mat inėmis pr iemonėmis , nepare inamai nuo to, ar tie interesai b u v o Reichui pri imtini, ar ne. Tačiau pr i s ib i jo jau savo atsi-s a k y m u išprovokuoti nacių kerštą pr ieš savo kovos draugus — L A F v e i k ė j u s T ė v y n ė j e , kur j a u švais tės i nacių pol i t ikos egzekutor ių po vokiečių karinių j ė g ų s k y d u .

N u v y k ę s į Reichss icherhei t shauptamtą, b u v a u nukre iptas pas pol ici jos komisarą dr. Legatą, svet imšal ių skyr iaus v e d ė j ą . L y g a ts iprašydamas, kad turėjo mane i škv ies t i , dr. Legat aiškino, j o g jam paves ta pasiteirauti ap ie į v y k i u s Lie tuvo je , ir paprašė, kad padiktuočiau ap ie tai savo paa i šk in imus . Sut ikdamas tai padaryt i , pabrėž iau, j o g š i taip e lg iuos i ne dė l to, kad šį pol ici jos organo re ikalavimą la ikyčiau suder inamą su diplomatinia is papročiais b e i tarptaut inės te i sės normomis, b e t v i e n tik d ė l to, kad nenor iu kelt i d i s k u s i j o s ir aštrinti santykių, j u o labiau, kad neturiu ką s lėpti , nes tai, kas į v y k o Lie tuvo je , j a u v ieša i v i s i e m s žinoma.

Praneš imą padiktavau m a ž d a u g taip, ka ip fakt iškai b u v o , būtent, kad p i rmie j i suki l imo daigai b u v o pasėt i p e r mano aps i lankymą Kaune 1940 m. b i rže l io p a b a i g o j e ; kad iš pat pradžios b u v o n u ž y m ė t a s a i škus t ikslas atkurti L ie tuvos valsty-b i n ę n e p r i k l a u s o m y b ę ; kad vė l iau šiam tikslui į v y k d y t i s u s i k ū r ė Lietuvių Aktyvis tų Frontas, kurio p r i e k y j e b u v a u pastatytas aš pats; kad apie šią organizaci ją ir jos t iks lus v o k i e č i a m s

354

b u v o žinoma, ir kad aš b u v a u iš anksto i n f o r m a v ę s OKW, su kuo j a m tektų skaitytis L i e t u v o j e rusų - vokiečių karui k i lus; kad b i rže l io 19 d. į te ikiau motyvuotą m e m o r a n d u m ą užs . rkl. min-jai, s i ū l y d a m a s susitarti iš anksto dėl L i e t u v o s V y r i a u s y b ė s p a s k e l b i m o i r min-ją lo jal iausiai į s p ė d a m a s , j o g ki taip tokia V y r i a u s y b ė galėtų būti p a s k e l b t a ka ip i š d a v a tautos suk i l imo pr ieš sov ie t in ius L i e t u v o s okupantus .

Kuomet v i sa tai j a u b u v a u mašininkei padik tavęs i r norė jau pere i t i pr ie to, ka ip suki l imas fakt iškai į v y k o ir kokių de-maršų dė l to padar iau Ber lyne, dr. Legat , a tė jęs į m a š i n i n k ė s kambar iuką pasi teirauti , ar jau toli e s u p a ž e n g ę s , tol imesnį d iktav imą nutraukė, l y g nepatenkintas , kad tokius d a l y k u s už-f iksavau p o p i e r i u j e . Mane taip per t raukęs , ė m ė s i pats statyti man konkreč ius k l a u s i m u s , būtent :

— Kaip Tamsta aiškini patį faktą, kad, vokiečių kariuo-m e n e i žyg iuo jant p i rmyn, b u v o sauval i ška i i š l ie tuvių p u s ė s proklamuota L i e t u v o j e v a l s t y b i n ė n e p r i k l a u s o m y b ė i r paske lb-tas V y r i a u s y b ė s s u d a r y m a s ? — b u v o pirmas jo k laus imas .

— Paprastai, — atsakiau į tai, paai šk indamas, t ikriau pa-sakius, pakartodamas tai, ką jau b u v a u maš in inkei padiktavęs , j o g pagr indin i s suki l imo t ikslas b u v o ne kas kita, kaip sie-kimas atstatyti L ie tuvos v a l s t y b i n ę n e p r i k l a u s o m y b ę , kad vi-soms vokiečių į s ta igoms, su kur iomis L A F teko palaikyt i san-tykius, b u v o apie tai iš anksto žinoma, ir kad todėl joks sauva l i škas aktas n e b u v o padarytas . Kai dėl s u d a r y m o Vy-r i a u s y b ė s , tai d ė s č i a u dr. Legatui , j o g k i e k v i e n a s suki l imas esti organizuojamas arba V y r i a u s y b ė s nuver t imui , j e i j i ne-tinkama, arba jos pastatymui, je i jos nebėra .

— Iš kur Tamsta žinai, kad ta V y r i a u s y b ė b u v o tikrai suki lė l ių paske lbta , o ne š iaip anonsuota p e r radiją, pvz., iš Klaipėdos ar kurios kitos v ietos vokiečių k a r i u o m e n ė s už-n u g a r y j e ? — b u v o sekant is iš e i lė s dr. Legato k laus imas .

— V y r i a u s y b ė b u v o paske lb ta ne vokiečių, b e t rusų raudonosios armi jos u ž n u g a r y j e , būtent, Kaune, kur is tada te-b e b u v o sovietų rankose, i r radi jo ka lbėto jo ba l sas man b u v o pačiam gerai pažįstamas, — atsakiau aš.

— Kaip žiūri į v i s a tai Tamsta pats? — k v o t ė mane dr. Legat .

— Kaip l ietuvis , ga l iu dė l to, kas L i e t u v o j e įvyko, tik pas idžiaugt i , — g a v o iš m a n ę s spontanišką atsakymą.

— Tai suprantu, — s u m u r m ė j o dr. Legat pats sau. Kiek aps imąstęs , t ę s ė k laus inė j imą toliau.

3 5 5

— Kuo aiškinate faktą, kad V y r i a u s y b ė s p r i e k y j e , kaip minister is pirmininkas, buva i paske lbtas Tamsta pats?

— Manau, j o g dėl to, kad esu Lie tuv ių Aktyv i s tų Fronto p r i e š a k y j e ir kad į tą są jūdį l ie tuvių tauta b u v o s u d ė j u s i savo viltis, — paaiškinau, a t sakydamas į k lausimą.

Pasakęs sau " D a b a r man v i skas a i š k u " , dr. Legat, kaip ir ba igdamas apklaus imą, dar pas i te iravo:

— Na, ką nūnai Tamsta manai toliau daryt i? — Nieko ypat ingo, — atsakiau j a m ; paminė jau, j o g e s u

prašęs Reicho V y r i a u s y b ė s nedaryt i man kliūčių vykti į Lie-tuvą perimti pare igų, kur ioms tautos suki l imo b u v a u pašauk-tas, ir kad esu raštu a p e l i a v ę s į patį Fūhrerį ir Reicho Kanclerį Hitlerį .

Buvo gal ima pastebėt i , j o g šie mano t iesūs ir paprast i atsakymai t renkė dr. Legatą kaip k ū j u į galvą. Jis, matyti, laukė iš m a n ę s kokių diplomatinių i š s i suk inė j imų ar stačiai suk lupimo prieš jį, kaip ga l ingojo Reicho " M a c h t p o l i t i k o s " vykdytoją, maldaujant kokio pas iga i lė j imo. To j i s i š L A F v a d o nesus i laukė. Man b u v o drąsu š i taip žerti Legatu i t iesą į akis, nes jaučiau, j o g v i sa mūsų tauta b u v o su manim. Iš kitos pusės , man b u v o aišku, j o g mano kovos draugai T ė v y n ė j e — l ietuviai aktyvistai — suki lė l ia i — laukė iš manęs tokio pat pas iaukoj imo ginant Lie tuvos n e p r i k l a u s o m y b ė s reikalą Berlyne, reikalą, dė l kurio j i e , L A F v a d o v y b ė s paakinimu, stojo ant kovos barikadų T ė v y n ė j e , r iz ikuodami tuo, kas žmogui brangiaus ia — savo g y v y b e ! . .

Po v iso to dr. Legat, gerokai s u m i š ę s ir paraudęs , kaž-kaip nedrąs iu ba lsu, l y g j a u s d a m a s , kad daro g ė d o s aktą savo Didžia jam Reichui pr ieš žmoni jos istoriją, pare i škė m a ž d a u g štai ką:

— Tai v i sa be galo įdomu . . . Bet, kaip pol ic i jos parei-gūnas, turiu iš aukš tesnės v ietos p a v e d i m ą — kuris mano tarnyboje toks yra pirmas ir man labai n e m a l o n u s a tve j i s — būtent, paprašyt i Tamstos, kad, iki sekančio patvarkymo, savo buto, Achenbachst r . 1, be mano įs taigos žinios nepal ik tum. Jei kas kre iptųs i į Tamstą iš kurios nors kitos Reicho įstaigos arba Tamsta pats turėtum reikalą į ką kreipt is , tai teikitės pirma sus i s iekt i dėl to su manim. —

Tai re i škė naminį areštą. Jis į vyko tokiu momentu, kada v i sa l ietuvių tauta dar n e b u v o s u s p ė j u s i ats idžiaugt i savo polit iniu l a i m ė j i m u — Lie tuvos v a l s t y b i n ė s n e p r i k l a u s o m y b ė s atkūrimo proklamavimu ir s u d a r y m u savos taut inės Krašto

356

V y r i a u s y b ė s . Vi sas kraštas dar t e b e b u v o p a s i p u o š ę s taut inėmis Lie tuvos v ė l i a v o m i s tam nepapras tos r e i k š m ė s la imė j imui pa-gerbt i , n iekam bi rže l io 25 dar n e s u s p ė j u s patirti, j o g hitle-rinė Vokiet i ja jau g r i e b ė s i nau jo Lie tuvos n e p r i k l a u s o m y b ė s s u ž l u g d y m o , p r a d ė d a m a tą savo nus ika l s tamąj į darbą nuo nau-jos ios Krašto V y r i a u s y b ė s galvos ir L ie tuvos pas iunt inio Ber-lyne izol iavimo j ė g o s paga lba .

— Tai re iškia areštą, — pasakiau, per t raukdamas polici-jos komisaro Legato verdiktą.

— Ne, tai nėra joks areštas, o tik s a u g u m o p r i e m o n ė Tamstos a s m e n s labui, — pr ieštaravo dr. Legat .

— Tai originalu, — p a s t e b ė j a u iš savo p u s ė s , precizuo-damas, j o g toksai mano la i svės suvaržymas, mano nuomone, kitaip negal i būti suprastas, kaip areštas. Antra, sakiau, aš visai ne jauč iu be t kokio n e s a u g u m o savo asmeniui , j u o labiau, kad, ka ip b u v ę s karininkas, dar nesu p a m i r š ę s vartoti ginklą i r ga lėčiau pats aps isaugot i , j e i kiltų koks n e s a u g u m o pavo jus , arba ga lėčiau pr is i šaukt i vokiečių pol ici jos paga lbos iš nuova-dos, kuri b u v o visai netoli mano buto.

Tokiai mano repl ikai Legat nebepr ieš ta ravo, t e p a s a k y d a m a s : " B e t tai nė n e s v a r b u , kaip tą pr iemonę Tamsta suprant i " . . .

Per t raukdamas j į , aš pastačiau statų klausimą: — Už ką mane izol iuojate naminiu areš tu? — Nieko į tai nega l iu ką d a u g i a u pasakyt i . Man t e b u v o

p a v e s t a iš v i r šaus tik painformuoti Tamstą asmeniška i ap ie tą pr iemonę. Ji tetaikoma tik Tamstai v i e n a m . Tamstos še imos nariai jos nel ieč iami, o taip pat jokių kitokių s u v a r ž y m ų Tamstai n e u ž d e d a m a .

Kai papraš iau, kad leistų tuojau pat sus is iekt i te le fonu su užs. rkl. min-ja, dr. Legat atsakė, j o g tai nebūtų pras-minga, n e s ka lbama p r i e m o n ė pavartota su užs. rkl. min-jos žinia.

T u o m e t dar papraš iau, ar negalėtų pasakyti , kur iam laikui e su izol iuojamas. Į tai dr. Legat atsakė, j o g manąs, kad nei lgam, gal net tik ke l ioms d i e n o m s . . .

Baigdamas pas ika lbė j imą, pare i šk iau žodinį protestą pr ieš suvaržymą mano la i svės be nusikal t imo. Kartu atkreipiau dr. Legato d ė m e s į į tai, kad mano izol iavimą, nors ir naminiu areštu, l ie tuvių tauta ga lės suprast i ka ip įže id imą jos pačios ir todėl sakytas aktas galėtų turėti svarbių politinių pasekmių l ie tuvių - vokiečių santykiams, ne tik dabarčiai, be t ir ateičiai . . .

357

— Tai būtų labai a p g a i l ė t i n a , — s u t i k ę dr. L e g a t , supras-damas į v y k i o p o l i t i n ę r e i k š m ę .

T u o p a s i k a l b ė j i m a s s u p o l i c i j o s k o m i s a r u L e g a t u b u v o ba ig-tas, i r g a l ė j a u a t s i s v e i k i n t i . M a n e p a l y d ė j o iki pat m a n o b u t o durų dr. L e g a t o s e k r e t o r i u s , i rgi p o l i c i j o s p a r e i g ū n a s . Matyt i , to r e i k a l a v o p o l i c i n ė s t a r n y b o s nuostata i , než iūr in t , k a d b ū č i a u g r į ž ę s į s a v o butą , j e i p a l y d o v a s ir n e b ū t ų b u v ę s m a n d u o t a s . . .

Po karo i š r y š k ė j o , j o g b u v a u nacių izo l iuotas n a m i n i u areštu ne d ė l b e t kokios p r i e ž a s t i e s i š m a n o p u s ė s , o g r y n a i dė l to, kad h i t l e r i n ė V o k i e t i j a b u v o a p s i s p r e n d u s i s u k l i u d y t i L i e t u v o s v a l s t y b ė s a t s ikūr imą, n e ž i ū r i n t a n u o m e t i n i o t ikrai d r a u g i š k o V o k i e t i j a i l i e t u v i ų n u s i s t a t y m o i r L A F n u o p e l n ų k o v o j e p r i e š b e n d r ą R e i c h u i i r L i e t u v a i b o l š e v i k i n į p r i e š ą . Tai matyt i i š 1941 m. l i e p o s 31 d . G e s t a p o v e i k l o s b i u l e -tenio, k u r p a s a k y t a : — T175/146/2673698-9 —

— Nuo pat jo s u s p e n d a v i m o b u v u s i s L i e t u v o s Pas iunt i-n y s B e r l y n e Kazys Š k i r p a i š v y s t ė A k t y v i s t ų S ą j ū d ž i o p o l i t i n ę ve ik lą p a č i o j e L i e t u v o j e . Šis S ą j ū d i s b u v o O K W p a l a i m i n t a s . Škirpos n u o p e l n a s v o k i e č i ų k a r i u o m e n e i p a ž y m ė t i n a s tuo, k a d j o vyra i L i e t u v o j e n a i k i n o v i s a tai, kas b u v o n a u d i n g a b o l š e -v i k a m s i r a p s a u g o j o n u o s u n a i k i n i m o v i s a kita, kas b u v o nau-d i n g a v o k i e č i ų k a r i u o m e n e i (ir a t k u r s i m a i L i e t u v a i — K. Š.). T u o b ū d u j i e (aktyv is ta i — K. Š.) p r a v e d ė platų s u k i l i m ą , kur io d ė k a b u v o b e t g i p a s k e l b t a s L i e t u v o s s a v a r a n k i š k a s V y r i a u s y b ė s s u s i d a r y m a s s u Šk i rpa k a i p m i n i s t e r i ų p i r m i n i n k u . V e i k i a n t a p d a i r i a u , š ios n e p a g e i d a u j a m o s p o l i t i n ė s ra idos (un-e r w u e n s c h t e p o l i t i s c h e E n t w i c k l u n g ) b ū t ų b u v ę i š v e n g t a . . . Kadangi t o l i m e s n ė Šk i rpos p o l i t i n ė v e i k l a b u v o a b s o l i u č i a i p r i e š i n g a v o k i e č i ų i n t e r e s a m s ( d e u t s c h e n I n t e r e s s e n a b s o l u t z u w i d e r l i e f ) , tai t e k o u ž d ė t i j a m s u v a r ž y m ą l ikti B e r l y n e . —

Šios v o k i e č i ų p a s l a p t i e s a n u o m e t d a r n e ž i n o d a m a s , u ž d ė t ą m a n namų areštą i n t e r p r e t a v a u s i k a i p p a p r a s t ą i š v o k i e č i ų p u s ė s po l ic in io p a s p a u d i m o p r i e m o n ę , k a d p a d a r y t ų m a n e n u o l a i d e s n į , a r b a kad — la ikant m a n e f i z i ška i izol iuotą B e r l y n e — s u m e d ž i o t ų sau kokį kitą a s m e n į iš l i e t u v i ų a t b ė g ė l i ų tarpo, k u r i s b ū t ų nacių p r o j e k t a m s L i e t u v o j e p r i i m t i n e s n i s . Je i b ū t ų b u v ę k i ta ip, tai ga l b ū t ų p a s i e l g ę s u m a n i m irgi k i ta ip — gal n e t tuo jau pat b ū t ų n u g r ū d ę m a n e į kokį s a v o k a c e t ą . . . Kitaip sakant, i z o l i a v i m a s n a m i n i u a r e š t u — k a i p tada m a n i a u — t e r e i š k ė man ki lpą ant kaklo, b e t d a r ne j o s

* Tät igkei ts u n d Lagerber icht, v o m 31. Juli, 1941.

3 5 8

užverž imą ir galą v i s o m s mano pas tangoms Lietuvai ge lbė t i . Kad čia suminėta i švada n e b u v o be pagr indo, tai ė m ė

ryškėt i j a u sekančią dieną po mano arešto. Biržel io 26 d. p r ie šp ie t b u v o a t s i s k u b i n ę s į mano butą v ienas vokiečių sau-g u m o pare igūnas , kur i s ieškojo genero lo St. Raštikio kažkokiam, ka ip pas ia iškino, " s v a r b i a m pas i tar imui" . I r be komentarų b u v o aišku, koks reikalas . A p i e šį į vyk į ir genero lo Raštikio palūžimą b u s k a l b a m a toliau sekančio je šių ats iminimų skil-te lė je .

Ką teko anomis nepaprasta i sunkiomis, b e t polit iškai reikš-m i n g o m i s L ie tuvos istori jai d ienomis p e r g y v e n t i man kaip L A F vadui ir L i e t u v o s dipl . atstovui Ber lyne, b ū d i n g a i at-s i sp indi mano i l gokuose " D i d ž i ų j ų d ienų u ž r a š u o s e " , datuo-tuose 1941 m. b i rže l io 28 d., iš kurių čia p a d u o d u sekantį išrašą:

— Kadangi vok ieč iams tuo tarpu neparanku mūsų lai-m ė j i m u s užs lopint i brutal iai , tai j i e u ž s i b r ė ž ė m u s žūt būt i š sprogdint i iš v idaus , nes i ska i tydami su manim ir medžio-dami kokį kitą a smenį , kurį jau j i e patys paskirtų ir tuo pačiu padarytų j į savo b e l a i s v i u . Jei Raštikis šia p r a s m e j i e m s paklus, tai atl iks n e b e l ie tuvišką darbą. Kiekvienam polit iškai ga lvo jančiam žmogui suprantama, kad svarb iaus ias u ž d a v i n y s dabar yra suk i l imo paske lb tą V y r i a u s y b ę legal izuoti , b e t ne padėti v o k i e č i a m s ją sprogdint i . Kai p a g a v a u radi jo žinią, j o g L i e t u v o j e į v y k o suki l imas i r paske lb ta V y r i a u s y b ė , aš sponta-niškai pasakiau s t o v ė j u s i e m s prie radi jo savo draugams, kad tai re iškia man kel ią į v i s i šką la i svę arba į ka lė j imą. Bet vok ieč iams pasodint i mane š iandieną į kalė j imą sunku. Todė l j i e su manim žaidžia, ga i šdami laiką, nors mane nepaprasta i š ikanuodami. Ar j i e v i s tik galų ga le mane pasodins , parodys ateitis ir tai, kaip j i e m s seks i s m ū s ų ką tik atgautą la i svę vė l užgniaužt i , ko j i e s iekia, de ja, ne savo j ė g a , be t mūsų pačių rankomis, prakt ikuodami Dekanozovo metodą. Mūsų, visų l ie tuvių polit ikų, u ž d a v i n y s yra š iandien rodyti mak-simalinį a tsparumą, be t ne pasiduoti išt ižimui ir s k a l d y m u i s i .

Ar i š la ikys m ū s ų ž m o n ė s L i e t u v o j e š į egzaminą, nuo kurio pr ik lausys , ar atgautą n e p r i k l a u s o m y b ę turim, ar ją v ė l pra-r a n d a m ? Patikrinu jus , kad parašo n iekur n e p a d ė s i u tos ne-p r i k l a u s o m y b ė s i š s ižadė j imui , ž inodamas, kad v i sa tauta stovi š iandien su manim. Jei pateks iu į kalė j imą, tai ž inokite, j o g n u e i n u į j į su aukštai i škel ta L ie tuvos N e p r i k l a u s o m y b ė s vė l iava, kuri yra visų l ie tuvių patriotų š i rdyse .

3 5 9

Suki l imu mes, aktyvistai i r suki lė l ia i , n u p l o v ė m gėdą nuo Lie tuvos kūno, kurią perei tų metų iš t iž imas ir n e ž y g i a v i m a s į Vi lnių b u v o užtraukęs . —

Šis išrašas iš or ig inalaus šaltinio, nūnai j a u v ir tus io isto-r inės r e i k š m ė s dokumentu, pasako, j o g b u v a u tada pastatęs s a v e į kovos padėtį, panašiai , kaip mažas i s D o v y d a s pr ieš mil-žiną Galijotą.

Šitaip ga lė jau anuomet santykiuose su Reichu pasistatyti ne v i e n d ė l to, kad l ie tuv i škas i s patriotizmas to iš manęs reika-lavo, b e t todėl, j o g pol i t inė l ini ja, kuriai man teko atstovauti Ber lyne, b u v o Vokiet i ja i tikrai d r a u g i š k a ir vokiečia i patys b u v o kalti už Lie tuvos santykių su Vokiet i ja sugadin imą savo piktomis užmačiomis į mūsų kraštą.

PASIPRIEŠINIMO TAKTIKA

Nors naminis areštas i r b u v o nemalonus dalykas, b e t rankų j i s dar n e b u v o man galutinai sur i šęs : g a l ė j a u pr i iminėt i atsi-lankančius pas mane a s m e n i s , s iuntinėt i su reikalais į miestą savo sekretorių i r š ia ip naudotis savo b e n d r a m i n č i ų p a g a l b a i r sus i skambint i be i sus i s iekt i laiškais p e r pat ik imus tarp ininkus iš L A F narių tarpo su kuo tik mačiau reikal inga. N e g a l ė j a u tik pats išeiti iš savo buto be spec ia laus dr. Legato įstaigos le idimo. Jei būčiau norė jęs , būč iau g a l ė j ę s tai padaryt i sa-vaval i ška i , nes nuolat inės s a r g y b o s prie mano buto vokiečia i n e b u v o pastatę. Visa pol ic inė kontrolė, rodos, t e s i r e i š k ė tik tuo, kad kas antrą ir trečią dieną a t v y k d a v o vokiečių pol ic i jos pare igūnas iš ar t imiausios nuovados ir pat ikr indavo pro duris, v i d u n nė neidamas, ar t e b e s u savo bute . Bet j i s ga lė jo būti užtikrintas, nes man n e b u v o p r a s m ė s " z u i k i u " pasprukt i i š buto ir tuo tik sukelt i konfl iktą su polici ja, be polit ikos konfl ikto, kurį Reichas pats jau b u v o s u k ė l ę s . . .

Kadangi man b u v o betg i labai s v a r b u nede l s iant susi-siekti su Laik iną ja L ie tuvos V y r i a u s y b e Kaune, tai tam b u v a u s u m a n ę s panaudoti savo iki tol turėtus tikrai d r a u g i š k u s san-tykius su vokiečių karo v a d o v y b e . T u o tikslu specia l ia tele-fonograma, padiktuota b i rže l io 26 d. anksti rytą O K W budin-čiam karininkui, papraš iau g e n e r a l f e l d m a r š a l o von Brauchitscho, Sausumos Jėgų vado, kad suteiktų man g a l i m y b ę tuojau nu-

360

vykti į Kauną dalyvaut i Biržel io 23 d i e n o s suk i l ime žuvus ių mano kovos draugų, l ie tuvių aktyvis tų, i šk i lmingose laidotu-v ė s e . T e l e f o n o g r a m o s tekstas b u v o šitoks:

— Ponui G e n e r a l f e l d m a r š a l u i von Brauehitschui . Kaip iš Kauno radi jo paaiškė jo, š iandien popie t (birželio

26 d. — K. Š.) į v y k s t a l a idotuvės l ie tuvių suki lė l ių, žuvus ių b e n d r o j e su vokiečių kariais kovo je pr ieš rusus .

Tas suki l imas b u v o paruoštas Lie tuv ių Aktyvis tų Są jūdžio, kurio v a d u aš esu, su žinia vokiečių karinių į s ta igų, ir įvyk-dytas pr ie šo u ž n u g a r y j e . T u o b ū d u l ie tuvia i suki lė l ia i padarė savo įnašą į karo l a i m ė j i m u s L ie tuvo je , kur iuose aš paaukojau savo ger iaus ius draugus .

Kaip karys, ž m o g u s ir Lietuvių Aktyvis tų S ą j ū d ž i o vadas, aš laikau savo pare iga ir moral ine te i se da lyvaut i savo kovos draugų la idotuvėse .

Aš v i s a i p s tengiaus i gauti atit inkamą vokiečių įstaigų su-tikimą, be t iki šiol v i sa tai l iko be rezultatų. Dargi v i s i škai prie-šingai . Vakar man b u v o V a l s t y b ė s S a u g u m o Polici jos pareikš-ta, j o g be atskiro le id imo nepas i ša l inč iau iš savo buto iki to l imesnio į sakymo.

Ši a p l i n k y b ė ir t r u m p u m a s laiko iki la idotuvių verčia mane šį prašymą nukreipt i be tarp i ška i į Tamstą, ponas General-fe ldmarša le .

Mano g a r b ė s pa jaut imas, ka ip kario, nėra s i l p n e s n i s už vokiečių karių g a r b ė s pa jaut imą.

T o d ė l ape l iuo ju į Tamstą, Genera l fe ldmarša le , ir nuolankiai prašau Tamstos neat idėl io jant suteikti man g a l i m y b ę nuvykt i į Kauną.

(pas.) K. Škirpa Gen. št. pulk., 10 metų Karo Attache Ber lyne,

L i e t u v o s Pas iunt inys Vokiet i jos Reiche

Vos s u s p ė j u s perduot i te le fonogramą į OKW, p a s k a m b i n o man dr. Kleisto (iš Diens t s te l l e von Ribbentrop) a s m e n s sekre-torė. Ji p r a n e š ė man dr. Kleisto p a g e i d a v i m ą , kad net rukus pas j į ats i lankyčiau. Šis p a k v i e t i m a s b u v o man nelauktas . Teko tad tuojau pat aps i spręs t i : ar duoti pažadą, j o g atvyk-siu, ar p i rma suges t i juot i , kad pas i rūpintų gauti tam tikslui dr. Legato, t. y. S a u g u m o Polici jos, sut ikimą, kad ga lėč iau iš savo buto išeiti . Pr i le idžiau, j o g dr. Kleistas apie mano izo-l iavimą naminiu areštu dar ga lė jo nežinoti, ir kad apie tai patyręs, tuojau imsis žygių pol ic i jos le id imą man parūpinti ,

361

o gal a p i e mano areštą rapor tuos pačiam R i b b e n t r o p u i , j e i a r e š t a s būtų b u v ę s p a d a r y t a s b e j o ž in ios .

Kad dr. Kleistą p a a k i n č i a u tokiam ž y g i u i , p a s i n a u d o j a u jo s e k r e t o r ė s p a s k a m b i n i m u p a d i k t u o t i i r dr . Kleistui tekstą s a v o t e l e f o n o g r a m o s f e l d m a r š a l u i v o n B r a u c h i t s e h u i . A r dr. Kleist b u v o d a r ę s kokių ž y g i ų m a n o p a d ė č i a i at i taisyt i a r b a nors gaut i dr. L e g a t o į s ta igos s u t i k i m ą , k a d g a l ė č i a u išei t i i š s a v o b u t o — man n e b u v o ž i n o m a ir tatai n e p a a i š k ė j o nė v ė l i a u . . . P r i l e i d ž i u , kad i r j a m n e p a v y k o s a k y t o s į s ta igos g e s t a p i n i o v a d o v o palenkt i i š m i n t i n g e s n e p o l i t i n e l i n k m e . T o d ė l n e s u s i -l a u k i a u atgars io nei i š dr . Kleis to, nei t e l e f o n i n i o i š dr . Le-gato p u s ė s p a i n f o r m a v i m o , j o g m a n le i s ta i še i t i i š b u t o pa-s imatyt i s u dr. Kleis tu, k a i p š i s p a s t a r a s i s b u v o p a p r a š ę s p e r s a v o s e k r e t o r ę . . .

U ž s i m i n d a m a s a p i e m a n o t e l e f o n o g r a m ą von B r a u c h i t s c h u i , b u v ę s m ū s ų K a r i u o m e n ė s V a d a s g e n e r o l a s St. Rašt ik i s p a r a š ė s a v o a t s i m i n i m u o s e : * . . . " t a i b u v o n a u j o a l i e j a u s u ž p y l i m a s ant karštų į temptų santyk ių t a r p Š k i r p o s i r u ž s . rkl. min-jos b e i Ges tapo. Tai b u v o n e tik g a n p a v o j i n g a s ž a i d i m a s , b e t ir patį maršalą statė į labai k e b l i ą p a d ė t į , ir j a u iš a n k s t o g a l i m a b u v o p a a b e j o t i , ar v o n B r a u c h i t s c h s u t i k s k i š t i s į š į labai j a u t r ų polit inį r e i k a l ą " . St. Rašt ik i s k lys ta : j e i v o n Brau-chi t sch g a l ė j o toleruot i L A F p a s t a n g a s paruošt i B i r ž e l i o 2 3 d i e n o s l ie tuv ių tautos s u k i l i m ą , k u r i s j u k b u v o a u k š č i a u s i o l a i p s n i o pol i t in is aktas, tai k o d ė l v o n Brauchi t sch n e b ū t ų g a l ė j ę s a t s i žve lg t i į m a n o moral ia i s t ipr ia i p a g r į s t ą p r a š y m ą n u s k r a i d i n t i m a n e į Kauną d a l y v a u t i m a n o ž u v u s i ų j ų k o v o s d r a u g ų l a i d o t u v ė s e . Kitas g e n e r o l a s , tik n e m ū s i š k i s , b e t v o k i e č i ų , b ū t e n t g e n e r o l a s K u e h l e n t h a l , s e n a s m a n o pažįs ta-mas, į sakytą mano a p e l i a v i m ą p a ž i ū r ė j o v i sa i k i t a i p — t ikro kar io a k i m i s . K u o m e t b u v a u v ė l i a u d a v ę s j a m p a s i s k a i t y t i s a v o i s t o r i n ė s r e i k š m ė s L A F raš tus i š anų r e i k š m i n g ų d i e n ų , g e n e r o l a s K u e h l e n t h a l p a s a k ė , j o g l a b i a u s i a i j a m p a t i k o te le-f o n o g r a m a von B r a u c h i t s c h u i . D ė l to v o n B r a u c h i t s c h u i ne-b u v ę k i tos i še i t ies , k a i p duot i m a n tuo jau pat karinį l ė k t u v ą , kad g a l ė č i a u nuskr i s t i d a r l a i k u į Kauną u ž d ė t i g a r b ė s v a i n i k ą ant s a v o k o v o s d r a u g ų k a p o .

S a v o čia a u k š č i a u p a d u o t u o j u p a s a k y m u g e n e r o l a s Rašt ik i s tik parodo, j o g L i e t u v o s i n t e r e s ą j i s tada s u p r a t o k i ta ip, n e g u tą i n t e r e s ą suprato l e g a l u s L i e t u v o s d i p l o m a t i n i s a t s tovas

* St. Raštikis. Kovose d ė l L ie tuvos , II dal is, p. 164.

3 6 2

Berlyne, b ū t e n t — visa i s įmanomais b ū d a i s ve ikt i Reicho įstaigas skaitytis su L i e t u v o s s u v e r e n u m o atkūrimo faktu, nors tatai naciams, ypač Gestapui, labai ir labai nepatiko.

Nors ir apkrautas fronto v a d o v a v i m o rūpesč ia i s ir ki-lo jęs i s su savo art imiausiais b e n d r a d a r b i a i s iš v ie tos į vietą, von Brauchitsch nepal iko b e d ė m e s i o mano a p e l i a v i m o : maršalo p a v e d i m u l iepos 19 d. b u v o ats iųstas man sekančio turinio a t sakymas :

Ber lynas, 1941 m. l iepos 19 d. O B E R Q U A R T I E R M E I S T E R IV

(Sausumos Jėgų Gen. Štabe)

Didžiai Gerb iamas Pone Ministeri, V y r i a u s i a s Sausumos Jėgų V a d a s man p a v e d ė patvirtinti

su p a d ė k a g a v ę s Tamstos 1941.VI.26 d. laišką, kur iame Tamsta i šre iški p a g e i d a v i m ą da lyvaut i i š k i l m i n g o s e l a i d o t u v ė s e kovo je pr ieš b o l š e v i z m ą žuvus ių l ie tuv ių aktyv i s tų .

Kadangi Vyr . S a u s u m o s Jėgų V a d a s tuo metu B e r l y n e n e b u v o , tas laiškas p a s i e k ė rankas g a v ė j o tik pavė luota i ir todėl, gaila, j ū s ų noro la iku n e b u v o ga l ima patenkint i .

R e i k š d a m a s d i d e l ę p a g a r b ą

(pas.) Matzky Generolas Majoras

Iš to fakto, kad b u v a u vokieč ių izoliuotas B e r l y n e naminiu areštu, b u v o gal ima s a v a i m e numanyt i , jog , kol š i pol icinio p a s p a u d i m o p r i e m o n ė galios, vokiečia i kurį laiką n e b e s i l e i s su manim į kalbas L i e t u v o s atei t ies k laus imu. Įsitikinti, ar tai ne v i e n mano spė l io j imas, b i rže l io 27 d . popie t b u v a u susi-s i e k ę s t e l e f o n u su P a s i u n t i n y b ė s patarė ju gra fu von Schlei-nitz, v i e n u iš aukš tesnių užs. rkl. min-jos protokolo skyr iaus p a r e i g ū n ų . Priminiau jam, kad pr ieš tai praš iau audienc i jos pas von Ribbentropą a r b a p a s i k a l b ė j i m o su v a l s t y b ė s sekreto-rium von W e i z s a e k e r i u . Grafas b u v o malonus pažadėt i at-siklausti , kur reikia, i r man paskambint i i š savo p u s ė s . Deja, pažadėto p a s k a m b i n i m o n e s u s i l a u k i a u . Iš to j a u b u v o gal ima spręst i , j o g reikalas n e b u v o paprastas i r kad j i s už kažko užkl iuvo. Biržel io 30 d. dar b a n d ž i a u sus i s iekt i t e le fonu paei-liui su dr. Kleistu ir dr. L e i b r a n d t u (neoficial iais vokiečių politikais), tačiau i r j i e p a s i r o d ė n e b e p a s i e k i a m i : jų sekretorės

363

— v i e n o ir kito — kaip sus i tarus ios aiškino, j o g nežinančios, kada jų š e f u s būtų ga l ima te le fonu pasiekt i . Iš to b u v o aišku, j o g š į kartą b u v o vokiečių v i skas sutvarkyta neblogai .

Savo " D i d ž i ų j ų dienų u ž r a š u o s e " aš b u v a u u ž f i k s a v ę s ne v i e n tai, ką teko man tada i š g y v e n t i ir nuveikt i , s iekiant palenkti Reicho politiką į b l a i v u m ą Lietuvos k laus imu, b e t nustačiau taip pat ir tezes, kurių tada turė jome laikytis. Jas pi lnai ga l ima pavadint i p i rma mano instrukci ja L ie tuvos Laiki-najai V y r i a u s y b e i , o taip pat ir L i e t u v o s diplomati ja i užs ieny . Ji b u v o pas iųs ta į Kauną pirmą kartą per inž. K. Brunių b i rže l io 28 d. ir antrą kartą — l iepos pradž io je per dr. Pr. Ancev ič ių, kuris b u v o g a v ę s vokiečių įstaigų le id imą nuvykt i į L ie tuvą drauge su kitais ke l ia i s užs ienio žurnalistais ne t rukus ją apva l ius nuo soviet inio okupanto. Kalbamos tezės b u v o mano suformuluotos greitomis, pas ipr ie š in imo atmosfero je i r b u v o sekančios :

1. Mobil izuoti v i e š ą j ą pasaul io opini ją už Lie tuvos vals-t y b i n ę n e p r i k l a u s o m y b ę ir d idvyr i šką l ietuvių tautos kovą už savo la i svę .

2. Operuot i Vokiet i jos s a v i m e i l e , sk le idžiant v i sur žinias, kur tik gal ima, kad tai yra Vokieti jai egzaminas jos pačios duotam pažadui, j o g mažosioms tautoms Nau-j o j o j e E u r o p o j e b u s le is ta turėti savo v a l s t y b e s i r g y v e n t i nepr ik lausomai , tik su b e n d r a Vokiet i jos v a d o v y b e Naujajai Europai .

3. E n e r g i n g a i v y k d y t i krašto va ldymą ir skubia i įs itvirt inti v i s o s e va l s tyb in io g y v e n i m o pozic i jose .

4. D e r y b o s e su vokiečia i s laikytis tvirtai, nedarant jokių nuolaidų, kurios siektų n e p r i k l a u s o m y b ė s panaikinimo: j e i n e p r i k l a u s o m y b ė s praktiškai ir neturėtume, tai s v a r b u išlaikyti ją nors formaliai, nes tai labai r e i k š m i n g a ateičiai.

5. Stengtis betg i i švengt i g inkluoto su Vokiet i ja susikir-timo, be t la ikyt is su ja gal imai š v e l n e s n i ų santykių, nors ir b ū t u m e pr ivers t i pas irašyt i toli s iekiančių sutarčių.

6. Populiarinti L i e t u v o j e ir p a s a u l y j e l ietuvių suki lė l ių d i d v y r i š k u m ą , lyg inant j u o s su Suomi jos d idvyr ia i s , kaip kad patys vokiečiai p r ivač iuose p a s i k a l b ė j i m u o s e apie m u s ats i l iepia.

7. Ta ip pat labai s v a r b u populiar int i ir suki l imo v a d u s , p i rmoje e i l ė j e mano asmenį, tuo b ū d u verčiant vo-kieč ius su m u m i s daug iau skaitytis.

364

Į užrašų galą b u v o d a r p r i d ė t a : 8 . Griežtas Laik. V y r i a u s y b ė s n u s i s t a t y m a s b e m a n ę s j o k i ų

s u s i t a r i m ų s u V o k i e t i j a , k u r i e u ž a n g a ž u o t ų m ū s ų kraš to ateit į , nedary t i , ir

9 . Kai d ė l p r o p a g a n d o s u ž s i e n y j e , tai V o k i e t i j o s piktai pult i n e r e i k ė t ų , n e b e n t V o k i e t i j a r y ž t ų s i m ū s ų atgautą l a i s v ę bruta l ia i j ė g o s p a g a l b a n u s l o p i n t i . T u o m e t , sa-v a i m e s u p r a n t a m a , v i s i v e n t i l i a i ga lė tų būt i a t idaryt i .

K u o m e t " D i d ž i ų j ų d i e n ų u ž r a š u s " s u r a š i n ė j a u , j a u b u v o i š r y š k ė j ę , j o g n a c i a m s b u v o p a v y k ę surast i l i e t u v i ų a t b ė g ė l i ų t a r p e B e r l y n e a s m e n ų , k u r i e b u v o į s i p a r e i g o j ę G e s t a p u i sudary-t i L i e t u v o j e l i e t u v i ų nac iona l soc ia l i s tų part i ją , kad tuo b ū d u n u s t u m t ų į šalį L i e t u v i ų A k t y v i s t ų Frontą. T o s nacių lie-t u v i š k o s f i l i a l ė s p r i e š a k y j e , k a i p j o s v a d a s , b u v o p a s k i r t a s dr. M e š k a u s k a s - G e r m a n t a s , o l i e t u v i š k ų j ų SS v a d u b u v o numaty-tas p . Č e n k u s , b u v ę s m ū s ų s a u g u m o a u k š t e s n i s p a r e i g ū n a s . Savo a t s i m i n i m u o s e * g e n e r o l a s Rašt ik i s mini , j o g i r j a m b u v o p a s i ū l y t a įe i t i į tos par t i jo s v a d o v y b ę , tik j i s n e s u t i k ę s . M a n e s t e b i n o ne t iek tai, k a d Rašt ik i s n e s u s i g u n d ė to p a s i ū l y m o pr i imti , k i e k tai, k a d toks " p a s i ū l y m a s " j a m b u v o G e s t a p o p a d a r y t a s , nors i r p e r l i e t u v i š k ą t a r p i n i n k ą . Tą pačią d i e n ą M e š k a u s k a s - G e r m a n t a s i š s i s k u b i n o į L i e t u v ą ten j a u kurt i s a k y t o s nacių par t i jos , š į kartą i m p o r t u o j a m o s iš pat G e s t a p o centro. Šiai g e s t a p i n e i m a c h i n a c i j a i pastot i ke l ią b u v a u d a v ę s Kaunui sekant į patar imą:

10. Jei M e š k a u s k a s b a n d y t ų L i e t u v o j e tikrai kurt i nacio-nalsocia l i s tų part i ją , tai r e i k i a iš jo ir tos par t i jos rei-kalaut i v i e š o p a s i s a k y m o , j o g j i formal ia i i r i š e s m ė s stovi ant L i e t u v o s n e p r i k l a u s o m y b ė s p a g r i n d o , i r kad a p i e tai s k e l b t ų v i e š a i . Kiek m a n ž inoma, šio re ikala-v i m o patenkint i M e š k a u s k a s n ė r a autor izuotas i r n e g a l ė s v i e š a i s k e l b t i . T o d ė l i š j o k u r i a m o s par t i jos n i e k o r imto e s a m o m i s L i e t u v o j e s ą l y g o m i s i šei t i n e g a l ė t ų . —

A k i v a i z d o j e to, kad dr. L e g a t a s b u v o man p a r e i š k ę s , j o g namų areš tas b u v o m a n u ž d ė t a s su u ž s . rkl. min-jos žinia, a š b u v a u n u s i s t a t ę s t u o j a u pat p o t o į v y k i o dar n e s i k r e i p t i į užs . rkl. min-ją su f o r m a l i u p r o t e s t u . Taktas n u r o d ė man s u tuo n e p e r s i s k u b i n t i , b e t k i e k pa laukt i , kol a p i e v o k i e č i ų į v y k d y t ą p r i e š m a n e j ė g o s smurtą pat i r s p a s a u l i o v i e š o j i

* St. Raštikis. Kovose d ė l L ietuvos, II dal is, p. 160.

3 6 5

opini ja ir pakutens n e r v u s užs. rkl. min-jos pol i t ikams. Kad j i e r o d ė tam jautrumo, ga l ima matyti i š to, j o g Vokiečių A m b a s a d a Vaš ingtone b u v o d a v u s i formalų d e m e n t į v ie t inei spaudai , griežtai p a n e i g d a m a mano areš tav imo faktą.

Tatai b u v o savo ruožtu paskat inę Assoc ia ted Press atstovą B e r l y n e , p. Louis P. Lochner, kre ipt i s į mane, prašant suteikti j am i n t e r v i e w . T u o t iks lu j i s pats b u v o atė jęs pas m a n e n e p r a n e š ę s . Kada pro praver tas savo buto dur i s pasi-aiškinau, j o g mano padėt i s man ne le ido duoti jokių i n t e r v i e w , ir ats iprašiau, kad jo priimti negal iu, Lochner i s dėl to nei kiek n e u ž s i g a v o . Jis atsakė iš savo p u s ė s , j o g jam užteko v ien to, kad g a v o m a n e patį pamatyti , kad pi lnai supranta mano padėtį ir mane užjaučia.

Mano padėt imi b u v o s u s i r ū p i n i m o i r v i e t i n i a m e diplo-matiniame korpuse . Ė j ę s tada D o y e n o pare igas Turkų am-basador ius p . G e r e d e b u v o p e r v ieną tarpininką p a s i s i ū l ę s man, j o g imtųsi žygių man p a g e l b ė t i užs. rkl. min-joje, j e i manyčiau, kad tai būtų t iks l inga. P a d ė k o j ę s už tokią koleg i šką intenci ją, papraš iau tarpininko perteikt i ambasador iu i Gerede, kad jok io demaršo užs . rkl. min-joje tuo tarpu nedarytų . Man atrodė, j o g d e m a r š a s re ikalui v a r g u ar būtų p a g e l b ė j ę s . Gal net pr ie š inga i — būtų paakinęs v o k i e č i u s forsuoti į v y k i u s ir gr ieb-tis drast iškų pr iemonių tuojau pat su l ikv iduot i Laikinąją Vy-riausybę, o ne gaišti laiką " š v e l n u m a m s " su manim ir ges-t a p i n ė m i s intr igomis pr ieš tą V y r i a u s y b ę , kad ją nušal intų t y l e s n i u b ū d u . Man gi atrodė labai s v a r b u laimėti daug iau laiko, kad V y r i a u s y b ė galėtų st ipriau įs i tvirt inti va ldž ios poz ic i jose i r kad būtų kada pasau l io v i e š a j a i opini ja i p lačiau pas ire ikšt i L i e t u v o s n e p r i k l a u s o m y b ė s naudai .

Tačiau, kai mane p a s i e k ė žinia, j o g — nežiūr int mano izol iav imo naminiu areštu — paskut in i s žodis L i e t u v o s klau-s imu iš vokiečių p u s ė s dar n e b u v o tartas ir kad mano ape-l iavimas į Hitlerį, formal ia i užs . rkl. min-jos kad ir nepa-tvirtintas, n e b u v o l ikęs be poveik io, b i rže l io b e n e 30 d . nu-s p r e n d ž i a u v i s tik paskambint i t e l e f o n u pas iunt iniui von Grund-herriui . J is l e ido savo sekretore i te le foną į jo kabinetą per-jungt i . Tai j a u b u v o š ioks toks ženklas , j o g von Grundherr nuo m a n ę s n e b ė r a u ž s i b a r i k a d a v ę s . Po kurtuazi jos žodžių, ka ip e inas i ir t.t., pak laus iau von Grundherr} :

— Ar Tamstai ž inoma, j o g nuo b i rže l io 25 d ienos e s u Gestapo laikomas izoliuotas naminiu a r e š t u ?

3 6 6

— Taip, man tatai ž inoma, — atsakė kažkaip nedrąs ia i von Grundherr i s .

— Teik i tės man pasakyt i , kuo gi e s u la ikomas nusikal-tęs, o je i ne, tai prašau man grąžinti la i svę, — pastačiau tiesų k laus imą.

— Gaila, aš n ieko n e g a l i u padaryt i , — atsakė von Grund-herr is l y g u ž k i m u s i u b a l s u , matyti, p a s i j u t ę s labai ne jaukia i nuo tokio s taigaus i š mano p u s ė s u ž k l u p i m o .

Kalbėdamas toliau, aš dar kartą atkreipiau von Grund-herrio d ė m e s į į tai, j o g l ie tuvių suk i l imas b u v o paruoštas su O K W žinia i r kad todėl mano izol iav imas naminiu areštu n iekuo nepate i s inamas, kad toks mano a s m e n s t raktavimas te-gali nustatyti l i e tuv ius s u k i l ė l i u s p r i e š Vokiet i ją i r gal net pr ivest i pr ie d i d e s n i ų nesus ipra t imų, kur ie labai apsunkintų tarpusavio santykius. Dėl to sakiau, kad tenka sus i rūpint i , kaip santykių porcelaną ge lbė t i , o ne j į dar labiau skaldyt i .

Von Grundherr m ė g i n o į tai a i škint is iš savo p u s ė s , ope-ruodamas tuo, kad L i e t u v a t e b e b u v o karo v e i k s m ų zonoje, kur polit ika turi užle is t i v ietą kar iams.

Atsikirtau, j o g L i e t u v o j e jokių karo v e i k s m ų nebėra , kad tebe ina ten tik miškų v a l y m a s nuo rusų dezertyrų ir raud. armi jos s m u l k e s n i ų nuot rupų. Šiuos v e i k s m u s , sakiau, at l ieka mūsų suki lėl iai kontakte su vokiečių k a r i u o m e n ė s dal iniais , žy-g iavus ia i s p e r Lietuvą į rytus. Be to, pr idė jau, j o g n u v y k ę s į L ie tuvą galėčiau, k a i p b u v . g e n . š tabo karininkas, l engva i susitart i su vokiečių kariniais vadais , ir pare i šk iau apgai les-tavimą, kad man n e l e i d ž i a m a tą padaryt i .

Von G r u n d h e r r dar b a n d ė ats ikalbinėt i , j o g j i s e sąs p e r -mažas žmogus, kad ką galėtų nulemti .

J į per t raukdamas, p a s t e b ė j a u , j o g aš nieko sau pačiam n e m a l d a u j u , b e t tik norė jau pasakyt i , nors tik ir te le fonu, jog laikau, kad mano atžv i lg iu padarytas i š vokiečių p u s ė s aktas, pr ieš kurį tega l iu tik protestuoti, daro pol i t inės žalos i r pačiam Reichui, kadangi konkrečiai parodo pasaul iui , j o g Reicho pažadai mažos ioms tautoms Naujo jo je E u r o p o j e nesi-der ina su t ikrove L i e t u v o s a tve ju . Paprašiau, kad te iktųsi ap ie tuos mano p a r e i š k i m u s referuot i von Ribbentropui .

— Pamėgins iu , — atsakė v i e n u žodžiu von Grundherr , i r tuo m u d v i e j ų p a s i k a l b ė j i m a s b u v o baigtas .

Po karo paaiškė jo, j o g porą d ienų pr ieš tai tas pats von Grundherr b u v o ats iuntęs vok. Karo v a d o v y b e i sekančio tur inio užs . rkl. min-jos instrukci ją : — T120/616/249809 —

367

— Pol. I M per Valst. Pasekretorį . Pol. su p r a š y m u perteikti toliau O b e r k o m m a n d o d e r W e h r m a c h t sekantį pra-neš imą:

"Užs ienių rlk. minis ter i ja pagir ia aktyvist inių e lementų ir l ietuvių, latvių ir estų gyvento jų grupių b e n d r a d a r b i a v i m ą su vokiečių kar iuomenės dal iniais kovo je pr ieš Sovietų Rusi ją.

"Griežtai slaptai ir tik O K W orientuotis ir laikytis . "Tačiau užs. rkl. minis ter i ja prašo vengt i be t kokių po-

litinių pažadų t iems e l e m e n t a m s ir g r u p ė m s ir apskritai po-litinio pobūdžio pas ika lbė j imų su j a i s " .

Ber lynas, 1941 m. b i rže l io 28 d.

(pas.) Grundherr

Šio d o k u m e n t o tekstas pasako, j o g užs. rkl. min-ja pritarė vokiečių įstaigų ir štabų pas tangoms suvil ioti l ie tuvius , lat-v ius i r e s tus aktyviai pr i s idėt i pr ie kovos pr ieš Sovietus, tačiau be jokių polit inių pažadų dė l tų kraštų ateit ies . Tai n e b u v o tik š ia ip sau polit inis na ivumas iš užs. rkl. min-jos polit ikos formuotojų p u s ė s . Kai dė l latvių ir estų, šis vokiečių užs imoj imas nel iko b e r g ž d ž i a s i r turė jo dal inio pasise-kimo. Kitaip pas idarė L i e t u v o j e : Biržel io 23 d. suki l imo lai-mėj imas, pi lnai i š š i f r a v ę s Reicho pr ieš tai n u s l ė p t u s piktus imperia l i s t inius p lanus į mūsų kraštą, b u v o l ie tuvių tautai vaizdžiaus ia i parodęs, j o g ab ie jų pus ių s iekimai j a u b u v o griežtai i š s i skyrę ir kad to l imesnis b e n d r a d a r b i a v i m a s , kad ir kovo je su Sovietais, b u v o pas idaręs n e b e į m a n o m a s .

A k i v a i z d o j e to fakto, kad Reichas pasuko L A F atkurto Lie tuvos s u v e r e n u m o nepr ipaž in imo kel iu, n e b e b u v o i r man jokios p r a s m ė s toliau palaikyt i santykius su pulk . ltn. Graebe, kuris, be to, j a u b u v o n u ž y g i a v ę s su vokiečių kar iuomene į rytus . Baigiant m u d v i e j ų b e n d r a d a r b i a v i m ą , kuris iki Biržel io 23 d ienos suki l imo b u v o sk landus ir pal iko man tikrai malonių pr i s iminimų, l iepos 2 d. paraš iau pulk. ltn. Graebei į frontą a t s i sve ik in imo laišką. Pr i s imindamas apie m u d v i e j ų b e n d r a s pastangas pr ieš soviet inį L ie tuvos okupantą ir i švardydamas žyg ius , kokių b u v a u padaręs Ber lyne, kad pa lenkčiau Reicho polit ikos v a d o v u s į ab ipus į susitarimą Lie tuvos nepriklauso-m y b ė s pr ipaž inimo klaus imu, sakytame la iške pare i šk iau:

— Vis i tie žygiai , gaila, n e p r i v e d ė prie jokio pozity-vaus rezultato iki šiol. Pr ieš ingai . Man b u v o iš vokiečių Vals-t y b ė s S a u g u m o Polici jos p u s ė s pranešta, kad iki to l imesnio potvarkio nepal ikč iau savo buto be specia laus le id imo.

368

T a i p tad l ieku nuo b i rže l io 25 d ienos izoliuotas savo pr ivač iame b u t e ir labai iš vokiečių p u s ė s nuvi l tas .

Pate ikdamas v i sa tai Tamstos žiniai, noriu palikti Tamstai, didž. g e r b . Pulkininke, pačiam spręst i ap ie tai, kokio psi-chologinio p o v e i k i o tai turės Lie tuv ių Aktyvis tų S ą j ū d ž i u i Lie-tuvoje , o taip pat kokio į s p ū d ž i o tatai padarys v ieša ja i l ietuvių opini ja i ir v i s a m e pasaul iu i .

Aš n e g a l i u sus i la ikyt i nuo k laus imo, kokie interesai pa-skat ino Vokiet i ją tokiu poe lg iu sukel t i l ietuvių tautoje b logas nuotaikas, stumti ją į nus ivy l imą, užuot į kovos ir kraujo draugys tę , kuri tarp abie jų tautų u ž s i m e z g ė , tą draugys tę tik dar labiau sus t ipr inus nuoš i rdž iu pr ipaž in imu l ietuvių tau-tos norų ir j o s aspiraci jų .

Aš ta ip pat nega l iu sus i la ikyt i n e p a r e i š k ę s būkš tav imo, ar tik Reicho V y r i a u s y b ė n e p u o s e l ė j a mint ies neleist i l ietuvių tautos g y v y b i n e i valiai re ikšt is .

Jei tie mano b ū k š t a v i m a i atitiktų t i k r e n y b ę , tai turiu su g i l iaus iu a p g a i l e s t a v i m u pasakyti , j o g tada nei v ienas patrio-tiškai į s i s ą m o n i n ę s l ie tuv i s n e b e g a l ė t ų jaus t i s įpare igotas leist i d r a u g i n g u m o i r d ė k i n g u m o Vokiet i ja i j a u s m a m s v iešpataut i savo š i r d y j e .

Tokiu a tve ju būtų i r man n e b e į m a n o m a p a g e l b ė t i j u m s jūsų u ž d a v i n i u o s e , kadangi tai n e b e g a l ė t ų būti suder inama su mano sąžine.

Naudojuos šia proga pareiškt i j u m s , didž. gerb . Pulki-ninke, mano padėką už ikišiolinį mūsų draugišką bendra-d a r b i a v i m ą . —

Šio laiško nuorašus b u v a u p a s i u n t ę s su t rumpais lyd-raščiais dr. Pactzoldui (OKW), dr. Kleistui (Dienst s te l le von Ribbentrop), dr. Le ibrandtui (Rosenbergo va ldyboje) , o taip pat pas iunt iniui von Grundherr iu i (užs. rkl. min-joje).

T u o mano laikinis kooperav imas su OKW, kaip " l y g a u s s u l y g i u " , pr ieš b e n d r ą b o l š e v i k ų pr iešą b u v o subalansuotas istori jai. Jis labai man p a g e l b ė j o pr ives t i l ietuvių tautą prie Biržel io 23 d ienos suki l imo la imėj imo, kur iuo b u v o nusikra-tyta sovietų okupaci jos , deklaruotas L ie tuvos s u v e r e n u m o at-kūr imas ir paske lb ta nauja tautinė Lie tuvos V y r i a u s y b ė , pa-statant i r h i t ler inę Vokiet i ją pr ieš į v y k u s į Lie tuvos v a l s t y b ė s atkūrimo faktą.

369

MELODIJOS IŠ UŽ A T L A N T O

A n o m i s r e i k š m i n g o m i s L i e t u v o s Laikinajai V y r i a u s y b e i d ienomis jos postas B e r l y n e , nors i r n e b e s i n a u d o d a m a s p i l n u d ip lomat in iu imunitetu, d i skrečia i , b e t in tensyv ia i in formavo u ž s i e n i o žurnal i s tus Reicho sos t inė je a p i e į v y k i u s mūsų kraš-te. Tų žurnal is tų tarpe b u v o tokių, k u r i e turė jo praktiškų g a l i m u m ų ir godžiai tas ž inias p e r t e i k d a v o savo a g e n t ū r o m s b e i redakci joms, a p l e n k d a m i vokieč ių cenzūrą. Tik sakytas postas, n e b e t u r ė d a m a s la i svo s u s i s i e k i m o su kitais kraštais, n e g a l ė j o plačiau pats or ientuotis ap ie l i e tuv i ško jo D o v y d o kovos su nac i škuo ju Gali jotu atgars ius l a i s v a j a m e p a s a u l y j e b e i ko-kia ten d ė l tos kovos b u v o sus idar ius i v iešo j i opini ja .

T o d ė l b u v a u pr iprašęs dr. A. Gerutį, tą mūsų d id į j į s p a u d o s aktyvis tą neutra l io je Šveicar i jo je , kad — ten g a l ė d a m a s nek l iudomai pavartal ioti ne v i e n pačių šveicarų, b e t i r ab ie jų kar iau janč ių jų pus ių d i d ž i u o s i u s s p a u d o s organus i r svarbes-n i u o s i u s l ie tuvių la ikraščius iš už Atlanto — te iktųs i mane m i n ė t u o j u p u n k t u apšv ies t i . A t s a k y d a m a s į tai rugpiūč io 12 d. la i šku, dr. Gerutis b u v o padaręs sekančią i švadą :

— Bendras į s p ū d i s , kad p r a d ž i o j e mūsų tautiečių žygia i T ė v y n ė j e s u k ė l ė d a u g suprat imo i r s impat i jos . Kiek b u v o gal ima, ta p r a s m e b u v o ve ik iama. Kelias sava i tes v i s u r v ieš-patavo į s p ū d i s , kad m e s v ė l e s a m e la isvi s a v o j e v a l s t y b ė j e . Bet v ė l i a u p r a s i d ė j o p e r s i l a u ž i m a s . Pradė jo plaukt i n e l i n k s m o s žinios. Dabar v is i žino, k a d e s a m e okupuot i i š naujo.

T o k s pat p e r s i l a u ž i m a s į v y k o i r m ū s ų už jūr io taut ieč iuose. Nors i š pat pradžių ten b u v o skept ikų dė l m ū s ų ateit ies,

371

b e t p i rmomis d i e n o m i s b u v o d ide l i s dž iaugsmas . B u v o rašyta ir apie Jus. Dabar v ė l v i skas a p s i v e r t ė aukštyn kojomis . —

V i e n u iš gražiausių d idžios ios mūsų i š e i v i j o s už Atlanto ats i l iepimų į Biržel io 23 d. suki l imą jų s e n o j e T ė v y n ė j e — L i e t u v o j e b u v o v e d a m a s i s straipsnis, kurį d ienrašt i s "Drau-g a s " b u v o p a s k e l b ę s savo b i rže l io 2 5 d ienos la idoje . Jis b u v o toks:

Nepr ik lausoma L i e t u v a Vakar gautomis ž iniomis iš Kauno, ne tik L i e t u v o s žmo-

nės sukilo, be t suki lo ir b u v u s i Nepr ik lausomos Lie tuvos ka-r iuomenė, atski lo nuo sovietų raudonosios armijos, ją s u m u š ė ir Kauną p a ė m ė savo kontrolėn. Tai padarė savo inic iatyva i r j ė g o m i s be jokios paša l inės paga lbos . Tai yra b e g a l o s v a r b u s ir re ikšmingas įvyk i s . Iš to reikia spėti, kaip patr iotiška ir drąs i yra L ie tuvos j a u n u o m e n ė , kaip b u v o n e p a k e n č i a m a kruvinoj i Maskvos o k u p a c i n ė valdžia, kaip d ide l i s yra tautos troškimas išs i laisvinti ir gyvent i laisvą ir nepr ik lausomą gyve-nimą.

L ie tuvos žmonių ir k a r i u o m e n ė s suki l imas ir nepr ik lauso-m y b ė s p a s k e l b i m a s , tai ger iaus ias yra atsakymas l i e tuv iams komunis tams, Maskvos satrapams i r v i s i e m s m e l a g i a m s , kur ie ir mūsų ir Amer ikos v i s u o m e n ę norėjo įt ikinti, kad patys Lie tuvos žmonės savo noru p r i s i j u n g ė pr ie Sovietų Rusi jos . Paskut inie j i L i e t u v o j e įvykia i v i sus Maskvos satrapų " a r g u m e n -t u s " į d u l k e s sudaužė .

Lietuvos jaunimas šiandien savo kraują lieja, kad išvalytų Lietuvos šventų žemelę nuo baisių bolševizmo nuodų, išvytų okupantus ir iš naujo leistų tautai pareikšti savo valią — atstatyti laisvą ir nepriklausomą valstybę.

Jei kas norėtų iš nau jo tą tautos valią sulaužyt i , iš l ie tuvių p u s ė s sutiks d idžiaus ią pas ipr ieš in imą, nes " l a i s v ė s ragavę, v e r g a i s n e b ū s i m e " i r " g e r i a u mirti, n e g u v e r g a i s b ū t i ! "

Dabar aišku — Lie tuvos žmonės savo krau ju į rodė, kad l ietuvių tauta nėra komunist i ška, kaip Maskva norė jo įrodyti, ir kad j i n e p a k ę s jok ios okupaci jos , nežiūrint, ar j i ateitų iš Rytų ar iš Vakarų.

T e g y v u o j a la i sva ir n e p r i k l a u s o m a Lie tuva su sost ine Vil-n i u j e ! . . . —

372

Jaučiaus i nus teb intas , kad dr. Gerut i s savo a t s a k y m e ne-m i n ė j o ap ie b e t kokias pastangas i š už jūr io l ietuvių p u s ė s p a g e l b ė t i L ie tuvos postui Ber lyne atsi laikyti pr ieš nacių užsi-mojimą nušal int i nau ją ją L ie tuvos V y r i a u s y b ę . Tai p a r y š k ė j o j a u p i r m o m i s d i e n o m i s po Biržel io 23 d ienos la imėto mūsų tautos suk i l imo ir p ras idė jo nuo mano asmens, kaip sakytos V y r i a u s y b ė s minister io pirmininko, izol iavimo naminiu areštu Ber lyne. Juo labiau, kad ir iš ko legos St. Lozoraičio, kaip l ikus ios u ž s i e n y Lie tuvos diplomati jos šefo, n e b u v a u sus i laukęs jok ios informaci jos sakytuoju reikalu, nors, i š savo pusės , b u v a u j į pi lnai p a i n f o r m a v ę s apie lauktą tautos sukil imą, apie jo la imėj imą ir ap ie savo padėtį Ber lyne, kuomet susi-dūriau su s u n k u m a i s iš Reicho p u s ė s .

Šioje v ie to je noriu pris iminti , jog , k u o m e t pr ieš metus despera t i ška i dar t e b e g y n i a u paskutinį n e p r i k l a u s o m o s Lie tuvos pėdą — L i e t u v o s P a s i u n t i n y b ė s r ū m u s Ber lyne, b u v a u 1940 m. rugpiūč io p i rmoje p u s ė j e sus i l aukęs te legramos iš už Atlanto, su s v e i k i n i m a i s už parodytą ryžtą, paak in imu paske lbt i naują L i e t u v o s V y r i a u s y b ę , pažadais brol i škos paspir t ies i r kad tam ten sudaryta " v i e n i n g a paga lbos akc i ja" . T e l e g r a m o s p i lnas teks-tas j a u b u v o mano paduotas v i e n o j e i š p i r m ų j ų šios knygos skirsnel ių (žiūr. psl . 107).

Bet nau jos Krašto V y r i a u s y b ė s p a s k e l b i m a s tada dar n e b u v o įmanomas . Tam b u v o re ikal inga, kad p i rma įvyktų Maskvos-Berlyno pakto suž lug imas, pakto, kuris b u v o užtraukęs Lietuvai d idž ią ją jos ne la imę. To ž lug imo teko palaukti net i š t i sus v i e n e r i u s metus, per kur iuos pas ike i tė ne tik padėt i s pač io je L ie tuvo je , soviet inio okupanto sukaus ty to je b o l š e v i k ų g r a n d i n ė m i s , b e t i r Reicho polit ika mūsų krašto atžvi lg iu.

Nors a p l i n k y b ė s — Reicho nus i s ta tymas Lietuvos k l a u s i m u — per tuos metus paki tė jo mūsų nenaudai , tačiau man b u v o p a v y k ę i šnaudoti tą laiką konspi ra tyv iam L A F forma supla-nuotam mūsų tautos suki l imo už L i e t u v o s s u v e r e n u m o atkū-rimą paruoš imui . Kalbamo pas i ruoš imo d ė k a naujos, taut inės Krašto V y r i a u s y b ė s p a s k e l b i m a s ga lė jo 1941 m. biržel io 23 dieną virsti rea lybe , nors ir apmokėta tautos suki lė l ių kraujo aukomis . Kaip a n k s t y v e s n ė s e šios knygos sk i l tyse b u v a u pa-ryšk inęs , Lie tuvos n e p r i k l a u s o m y b ė s atkūrimo dek larav imas ir naujos Krašto V y r i a u s y b ė s p a s k e l b i m a s revol iuciniu kel iu pa-statė h i t ler inę Vokiet i ją p ies tu pr ieš tą mūsų tautos politinį la imėj imą.

373

Matydamas sus idar ius ius b l o g u m u s santykiuose su Vokiet i ja , b u v a u pr iverstas pavartoti v isas įmanomas d ip lomat ines priemo-nes, net nepopul ia r ius ž y g i u s , k a d tik kokiu nors b ū d u pa-lenkčiau Reicho pol i t inę v a d o v y b ę porcelano su L i e t u v a ne-daužyt i , k i taip sakant — palenkt i ją , kad skaitytųsi su L i e t u v o s v a l s t y b ė s atkūrimo faktu i r akceptuotų jos n a u j ą j ą Krašto Vy-r i a u s y b ę . Tačiau jauč iau, j o g mano v i e n o pastangos tam ne-b u v o pakankamos i r kad p a g a l b a i š kitur b u v o būt inai reika-l inga. Tokiu m o m e n t u natūraliai pr i s iminiau te legramą iš už Atlanto, kuria j a u pr ieš metus b u v o paske lb tas " v i e n i n g o s paga lbos a k c i j o s " s u d a r y m a s . Atrodė, j o g i š JAV-bių p u s ė s d ip lomat inės in tervenci jos a p l i n k y b ė s pr i s ikė lus ios L i e t u v o s v a l s t y b ė s p a d ė t i e s sus t ipr in imui b u v o neabe jot ina i pa lankios :

P i r m a — tada J A V - b ė s dar n e b u v o į s i v ė l u s i o s į karą su Vokiet i jos Reichu i r turė jo la i svas rankas daryt i d ip l . d e m a r š u s kitų va l s tyb ių sos t inėse, kokius tik la ikė re ika l inga;

A n t r a — JAV-bių V y r i a u s y b ė b u v o S u m n e r W e l l e s l ū p o m i s 1940 m. l iepos 23 d. v i e š a i pare i škus i , j o g nepripa-žįs ta Pabalt i jo va l s tyb ių , taigi i r L ie tuvos , pr ivers t in io į j u n g i m o į Sov. Rusi ją ;

T r e č i a — prez identas Frankl in D . Rooseve l tas b u v o 1940 m. spal io 15 d. p r i ė m ę s Bal tuos iuose R ū m u o s e ALT-o de legac i ją i r jai pasakęs : " L i e t u v a savo n e p r i k l a u s o m y b ė s nė-ra praradusi , o tik laikinai su t rukdyta ja naudotis . Laikas ateis, kada L i e t u v a v ė l b u s la i sva. Tai gali į vykt i greičiau, n e g u j ū s sau į s i v a i z d u o j a t e "

K e t v i r t a — tokie JAV-bių pare i šk imai v e i k ė padrąsi-namai l ie tuvių tautą ryžt ingai s iekti L ie tuvos s u v e r e n u m o atkūrimo ir į p a r e i g o j o J A V - b e s mažai mūsų tautai tame įma-nomai p a g e l b ė t i .

Minimum, ko b u v o ga l ima t ikėtis, žinant čia aukšč iau s u m i n ė t u s faktus, tai e n e r g i n g ų pastangų iš L i e t u v o s dipl . posto Vaš ingtone — ALT-ui įmanomai pata lk ininkaujant, — skubia i parūpint i JAV-bių pr ipaž inimą Laikinosios V y r i a u s y b ė s , ka ip pastatytos pačios l ie tuvių tautos, kol Vokiet i jos Reichas n e b u v o s u s p ė j ę s j o s nušal int i . Je i JAV-bių pr ipaž in imas būtų b u v ę s gautas i r A m e r i k o s A m b a s a d a B e r l y n e būtų a p i e tai vok. užs. rkl. min-jai formaliai pranešus i , tai v o k i e č i a m s būtų labai k e b l u su tokiu JAV-bių nus i s ta tymu ats ikūrus ios L i e t u v o s v a l s t y b ė s a tžv i lg iu nes iskai tyt i i r v is tik sakytą naują

374

POVILAS ŽADEIKIS Lietuvos Pasiuntinys ir Įgaliotas Ministeris

Jungtinėse Amerikos Valstybėse

375

L i e t u v o s V y r i a u s y b ę nuša l int i , tuo s u k e l i a n t nau ją ta rptaut in io p o b ū d ž i o skandalą i r u ž t r a u k i a n t l a i s v o j o p a s a u l i o p a s i p i k t i n i m ą d ė l tokio V o k i e t i j o s p a s i e l g i m o s u m a ž u o j u s a v o k a i m y n u .

Kai j o k i o s ž in ios a p i e k o l e g o s P. Ž a d e i k i o b e t kok ias p a s t a n g a s V a š i n g t o n e s u m i n ė t a p r a s m e , o ta ip pat a p i e ž a d ė t ą v i s u o m e n i n ę " v i e n i n g ą a k c i j ą " u ž j ū r i o l i e tuv ių tada n e s u s i -laukiau, tikrai n e g a l ė j a u supras t i , kas ten b u v o a t s i t ikę , k a d ta d i d ž i o j i l i e t u v i ų tautos i š e i v i j a i r n e t pats L i e t u v o s d i p l . pos tas J A V - b ė s e n e p a r o d ė j o k i o s e n e r g i n g e s n ė s v e i k l o s 1941 m . b i r ž e l i o 2 3 d . v i s u o t i n i u s u k i l i m u a t s i k ū r u s i o s N e p r i k l a u s o -mos L i e t u v o s g e l b ė j i m u i nuo ja i g r ė s u s i o s n a u j o s o k u p a c i j o s i š antro jo j o s k a i m y n o p u s ė s — h i t l e r i n ė s V o k i e t i j o s !

V ė l i a u p a r y š k ė j o , j o g tam b u v o dv i p r i e ž a s t y s : v i e n a , d ė l to, k a d pati t a p a ž a d ė t o j i " v i e n i n g a p a g a l b o s a k c i j a " b u v o p a i r u s i d ė l t a u t i n ė s ( a m e r i k i e č i ų t a u t i n i n k ų ) s r o v ė s ats tovų pa-s i t r a u k i m o i š A m e r i k o s L i e t u v i ų T a r y b o s , k a i p v a d o v a u j a n č i o j o organo, p r i e š tai a p j u n g u s i o v i s a s p a t r i o t i n e s l i e t u v i ų or-g a n i z a c i j a s J A V - b ė s e ; antra, k a d A m e r i k o s l i e t u v i ų pol i t in ia i v a d o v a i , į ska i tant patį L i e t u v o s p a s i u n t i n į i r į ga l . min i s te r į V a š i n g t o n e , n e s i o r i e n t a v o ar, t e i s i n g i a u p a s a k i u s , b l o g a i orien-tavos i , kas 1941 m. b i r ž e l i o 23 d. L i e t u v o j e a ts i t iko i r k a d į v y k ę s tautos s u k i l i m a s i r n a u j o s t a u t i n ė s L i e t u v o s V y r i a u s y b ė s p a s k e l b i m a s n e b u v o j o k i o s intr igos i š nacių p u s ė s i š d a v a , b e t L A F į v y k d y t a s aktas, paga l R o m o j e p a s i u n t i n i ų k o n f e -r e n c i j o s , į v y k u s i o s 1 9 4 0 m . r u g s ė j o antro je p u s ė j e , pr i imtą k o n c e p c i j ą — i šnaudot i p i rmą p a s i t a i k i u s i ą progą L i e t u v o s su-v e r e n u m u i atkurt i , o ne laukti , kuo karas ga lėtų p a s i b a i g t i .

P i rmas i s , k u r i s L i e t u v o j e į v y k u s i o Birže l io 2 3 d . tautos s u k i l i m o a k i v a i z d o j e p a s i m e t ė , b u v o n e kas ki tas, b e t pats A . Smetona, b u v ę s L i e t u v o s r e s p u b l i k o s p r e z i d e n t a s , tada j a u a t s i r a d ę s J A V - b ė s e . Užuot n u o š i r d ž i a i d r a u g e s u v i s a i s u ž j ū r i o l i e t u v i a i s p a s i d ž i a u g ę s tuo T ė v y n ė s - L i e t u v o s i s tor in iu lai-m ė j i m u , j i s s u s k u b o j a u b i r ž e l i o 2 4 d . duot i Č i k a g o s d i d ž i a j a m d i e n r a š č i u i " H e r a l d - A m e r i c a n " j u o s v i s u s p a r b l o š k u s į inter-v i e w " , kur io teks tas b u v o toks :

— Antanas Smetona, p a s k u t i n i s L i e t u v o s p r e z i d e n t a s , k u r i s p a b ė g o i š s a v o krašto rusų i n v a z i j o s m e t u , a t r o d ė p a n i u r ę s , kai š i a n d i e n k a l b ė j o a p i e dabar t in į karą tarp V o k i e t i j o s i r Sovietų krašto.

* Hera ld-Amer ican, 1941 m. b i r ž e l i o 24 d., ps l . 3.

3 7 6

H e r a l d A m e r i c a n p a s i e k u s j į t e l e f o n u j o v i e n i š a v i m o v i e t o j e B a c h u n o f a r m o j e , S o d u s , Mich., j a u p a s e n ę s b u v u s i s L i e t u v o s v a l d o v a s p a r e i š k ė , j o g nau ja i s u s i d a r i u s i o j i p a d ė t i s j o ne i k i e k n e d ž i u g i n a .

K u o m e t j a m b u v o u ž s i m i n t a , j o g L i e t u v o s r a d i j a s p r a n e š ė , k a d b u v o p r o k l a m u o t a s s u k i l i m a s i r p a s k e l b t a s s u s i f o r m a v i m a s n a u j o s V y r i a u s y b ė s , A . S m e t o n a p a s a k ė :

" T a i k e l i a s u s i r ū p i n i m ą . Į v y k i a i v e r č i a L i e t u v ą p a s i d a r y t i a n t r u o j u karo l a u k u .

" N a u j o s i o s V y r i a u s y b ė s v a d o v a i d e k l a r a v o , kad L i e t u v a k o v o s už l a i s v ę i r n e p r i k l a u s o m y b ę . Man b ū t ų l a i s v ė i r n e p r i k l a u s o m y b ė m i e l e s n ė s b e j o k i o d i k t a t ū r i n i o protektorato. Sukilimas, matyti, buvo sukurstytas Vokietijos ( p a b r a u k t a m a n o — K. Š.)

" L i e t u v i a i n e k e n č i a k o m u n i s t i n i o r e ž i m o i r d a r y s v i ską, kad n u o j o i š s i v a d u o t ų , b e t a š a b e j o j u , a r t i n k a m a s m o m e n t a s tam a t ė j o " .

P a s i t e i r a v u s j o n u o m o n ė s , kas ga lė tų išei t i š io karo la imė-toju, j i s p a s a k ė :

" A š n e t i k i u , k a d r a u d o n o j i a r m i j a nori kaut i s . Kariai, Stal ino v e r g a i , n e l a b a i m ė g s t a k o m u n i z m o b i b l i j ą .

" T a č i a u aš t e s i v i l i u v i e n l a i m i n g a i r tikrai n e p r i k l a u s o m a L i e t u v a , l a i s v a n u o b e t kokio d i k t a t o r i a u s " . —

Šitoksai p a r e i š k i m a s b u v o t o l y g u s d u r k l o s m ū g i u i į nu-garą n a u j a j a i L i e t u v o s V y r i a u s y b e i , o p a s a k y m a s , e są suki l i-mas s u k u r s t y t a s V o k i e t i j o s , b u v o n e tik g r y n a i n s i n u a c i j a , b e t i r a p d r a b s t y m a s p u r v a i s m ū s ų tautos l a i s v ė s k o v o t o j ų , s u d ė -j u s i ų k r a u j o a u k a s u ž L i e t u v o s v a l s t y b i n i o s u v e r e n u m o atkū-rimą.

T i e s a , L i e t u v o s P a s i u n t i n y b ė d a v ė k iek v ė l i a u formalų d e m e n t i , * k a d i š s i r e i š k i m o " L i e t u v i ų s u k i l i m a s , matyt i , b u v o v o k i e č i ų s u k u r s t y t a s " p r e z i d e n t a s A . S m e t o n a s a v o i n t e r v i e w n e b u v o p a v a r t o j ę s . Bet š i s d e m e n t i t e b u v o d u o t a s tik p o maž-d a u g tri jų s a v a i č i ų . J į r a d a u pač ios P a s i u n t i n y b ė s informaci-n i a m e b i u l e t e n y j e , b e t man n e t e k o p a s t e b ė t i , kad j i s būtų b u v ę s a t s p a u s d i n t a s m i n ė t a m e Č i k a g o s d i e n r a š t y j e .

Kaip t e b e l a i k ę s s a v e L i e t u v o s R e s p . P r e z i d e n t u , A . Sme-tona, m a n o m a n y m u , p r i v a l ė j o į H e r a l d - A m e r i c a n p a k l a u s i m ą atsakyt i m a ž d a u g tik š i ta ip:

* T h e L i t h u a n i a n Situation, 1941 m. l i e p o s 15 d., Nr. 3, psl. 3.

3 7 7

— Pagal L i e t u v o s Konst i tuci ją , L i e t u v o s V a l s t y b ė s s u v e r e -n u m a s p r i k l a u s o tautai . Kaip L i e t u v o s P r e z i d e n t a s , a š ga l iu tik p a s i d i d ž i u o t i tuo, k a d m ū s ų tauta tą s a v o s u v e r e n u m ą s u g e b ė j o , net s u n k i a u s i o m i s a p l i n k y b ė m i s , p a r y š k i n t i s u g i n k l u rankoje , t . y . p r o k l a m u o t i a t k ū r i m ą L i e t u v o s v a l s t y b i n ė s ne-p r i k l a u s o m y b ė s i r pas ta ty t i sau n a u j ą t a u t i n ę Krašto V y r i a u s y b ę .

Šios V y r i a u s y b ė s nar ia i man yra gera i ž inomi, k a i p ne-a b e j o t i n i s a v o kraš to patr iotai . T e g a l i u i š s a v o p u s ė s tik p a l i n k ė t i j i e m s s ė k m ė s V y r i a u s y b ė s d a r b u o s e L i e t u v o s atkū-r imui i š s o v i e t i n i o a g r e s o r i a u s b e i k o m u n i z m o pr idary tų griu-v ė s i ų v i s o s e g y v e n i m o s r i t y s e .

L i e t u v o s s u v e r e n u m o a t k ū r i m a s tautos h e r o j i n i o pas i ry-ž i m o k e l i u i r s u d ė t o m i s k r a u j o a u k o m i s s u d a r o ant ra jam Lie-t u v o s k a i m y n u i — V o k i e t i j o s Re ichui — e g z a m i n ą , k u r i s pa-r o d y s p a s a u l i u i , k o ver t i v o k i e č i ų s k e l b i a m i p a ž a d a i m a ž o s i o m s tautoms v a l s t y b i n i o s a v a r a n k i š k i m o t a r i a m o j e , V o k i e t i j o s vado-v a u j a m o j e , N a u j o j o j e E u r o p o j e . —

A . S m e t o n o s i n t e r v i e w Č i k a g o s d i d ž i a j a m d i e n r a š č i u i b u v o ž a l i n g a s L i e t u v o s r e i k a l u i dar i r tuo p o ž i ū r i u , k a d p a v e i k ė L i e t u v o s p a s i u n t i n į V a š i n g t o n e , P . Ž a d e i k į , l a iky t i s p a n a š i o s , s u k i l ė l i ų p a s k e l b t ą j ą L i e t u v o s V y r i a u s y b ę d i s k r e d i t u o j a n č i o s li-n i jos , i r p a s t ū m ė j o t a u t i n ė s s r o v ė s v e i k ė j u s , i š k r i t u s i u s i š A L T - o i r s u s i b ū r u s i u s a p i e A. S m e t o n ą , į k l a i d i n g ą poli t inį ke l ią .

Kolegos, L i e t u v o s p a s i u n t i n i o P . Ž a d e i k i o , u ž i m t o j i l in i ja m a t o m a i š j o b i r ž e l i o 2 5 d . į te ik tos V a l s t y b ė s D e p a r t a m e n t u i notos,* kur i s k a m b a š i ta ip :

— P a g a l s p a u d o s p r a n e š i m u s , 1941 m. b i r ž e l i o 22 d. k i lo rusų - v o k i e č i ų karas ir v o k i e č i ų ir rusų a r m i j o s tuo jau įsi-t r a u k ė į mirt iną kovą v i s u f r o n t u n u o Bal t i jos iki J u o d ų j ų j ū r ų . V i s a L i e t u v o s ter i tor i ja v i r to į s i v e r ž i a n č i ų į ją sve-timų j ė g ų l i e p s n o j a n č i u karo l a u k u . G a u s i o s rusų d i v i z i j o s , k u r i o s Sov. R u s i j o s b u v o l a i k o m o s L i e t u v o j e , matyt i , n e tik n e s u d a r ė ja i a p s a u g o s , b e t g r e i č i a u s i a i t ik p a s k a t i n o v o k i e č i ų invaz i j ą . G e o g r a f i n ė L i e t u v o s p a d ė t i s ta ip pat p r i s i d ė j o p r i e L i e t u v o s į t r a u k i m o į tą s e n i a i n u m a t y t ą d v i e j ų g a l i n g ų dik-tatorių kovą d ė l v i e š p a t a v i m o , n e s t ies L i e t u v o s s i e n a na-c i z m a s s u s i d u r i a s u k o m u n i z m u , teutonai s u s lava i s , Vakara i su Ryta i s .

* T h e L i t h u a n i a n Situation, 1941 m. l i e p o s 15 d., Nr. 3, psl. 1.

3 7 8

Prieš metus, konkrečiau pasakius , 1940 m. b i rže l io 15 d. Sovietų Rusi ja, pr i s igėrus i b u v u s i o s car inės Rusi jos impe-rial izmo ir k o m u n i s t i n ė s p a s a u l i n ė s revo l iuc i jos idė jos, bru-taliai i r b e g ė d i š k a i u ž ė m ė Lie tuvą . Sadist iniai soviet inio režimo metodai b u v o tiek į p y k i n ę l ietuvių tautą, j o g j i p i rma pasi-taikiusia proga sukilo. Ženkla i apie L i e t u v o s rez is tenci ją pr ieš Sovietų okupaci ją i r pr iverst inį sov ie t izav imą b u v o g a u s ū s nuo pat pradžios, be t dabart inis vokiečių v e r ž i m a s i s į rytus (Drang nach Osten) su te ikė l i e tuv iams, ka ip praneša spauda, realią progą nusikratyt i v i suot inai s u s i d i s k r e d i t a v u s i ų absur-diškų k o m u n i z m o e k s p e r i m e n t ų ir n e k e n č i a m o soviet inio re-žimo, kur is remias i d irbt inai kurs toma klasių kova ir teroru.

Tačiau l ie tuvių tautos va l ia l ieka n e p a s i k e i t u s i : l ietuvių tauta nes i l i au ja s iekus i savo n e p a n e i g i a m o s te i sės į pi lną s u v e r e n u m ą ir n e p r i k l a u s o m y b ę . Ji yra a p s i s p r e n d u s i už tai kovoti i r ginti šias šventas savo t e i s e s v i s o m i s p r i e m o n ė m i s j o s d i spozic i jo je , kas b e b ū t ų tas n a u j a s į s ibrovė l i s , ir ne-paisant, kokių administracinių kvalifikacijų būtų naujasis ma-rionetinis režimas (puppet regime), kuris greičiausiai bus jo pastatytas (pabraukta mano — K. Š.). K i e k v i e n o l ie tuvio patrioto vilt is, kur j i s b e b ū t ų , yra L i e t u v a la i sva nuo svet imos kar iuomenės , su pat ikr intomis g y v e n t o j a m s d e m o k r a t i n ė m i s lais-v ė m i s i r garantuojančiomis j o s n e p r i k l a u s o m y b ę bei teritorinę n e l i e č i a m y b ę .

Draug i škas Amer ikos V y r i a u s y b ė s i r A m e r i k o s g y v e n t o j ų nus is ta tymas yra pats d idž iaus ias mora l inės pasp i r t ie s šalt inis i r padrąs in imas l ie tuvių tautai š iais b a n d y m o laikais . L ie tuvos V y r i a u s y b ė ir l ietuvių tauta gil iai įvert intų A m e r i k o s Vyriau-s y b ė s i r Amer ikos g y v e n t o j ų paga lbą b e t kokia forma tūks-tančiams l ie tuv ių, L i e t u v o s pi l ieč ių, Sovietų va ldž ios depor-tuotų į Rus i jos g i lumą.

Naudojuos š ia proga pabrėžt i į s i t ik inimą, kad L i e t u v o s ne-p r i k l a u s o m y b ė ras karšto pri tarimo tarp civi l izuotų tautų tiek S e n a j a m e , tiek N a u j a j a m e p a s a u l y j e i r kad L i e t u v a ga lės nau-dotis t o l i m e s n ė m i s A m e r i k o s s impat i jomis i r parama.

(pas.) P. Žadeikis, L i e t u v o s Minister is

Kai greitai po to minis ter i s Ž a d e i k i s g a v o įsit ikinti, j o g Biržel io 23 d . suki lė l ių paske lb to j i n a u j a Krašto V y r i a u s y b ė n e b u v o jok ia " p u p p e t r e g i m e " i r kad L A F l a i s v ė s kovotojai

379

b u v o a p s i s p r e n d ę ir kovojo, kaip norėjo i r k o l e g a Žadeikis , " u ž n e p a n e i g i a m ą l ie tuvių tautos te i sę į pi lną s u v e r e n u m ą ir n e p r i k l a u s o m y b ę " , jo Pas iunt inybė, atrodo, m ė g i n o pasukti atgal: ė m ė apsčiai p e r savo informacinį b iu le tenį anglų ka lba i r plačiai per l ie tuvių la ikraščius skleist i te i s ingas žinias ap ie į v y k u s i o T ė v y n ė j e L i e t u v o j e suki l imo d i d e l ę pol i t inę r e i k š m ę ir apie mūsų j a u n u o m e n ė s , tą aktą į v y k d ž i u s i o s , parodytą gražiausią patriotizmą ir hero j i škumą, kovo je už Lie tuvos ne-p r i k l a u s o m y b ę . Deja, d ip lomatinio lapsuso b e g ė d i š k a s i s žvirb-lis — žodžiais " p u p p e t r e g i m e " of ic ia l io je notoje drėbtu Laikina ja i V y r i a u s y b e i į tar imu — j a u b u v o pale is tas . Tai jau b u v o sur i šę kolegai Žadeik iu i rankas čia pat v ė l kreipt is į V a l s t y b ė s Departamentą ir prašyt i sakytai V y r i a u s y b e i pri-paž in imo i š JAV-bių p u s ė s , j u o labiau spec ia laus d iplomatinio JAV-bių d e m a r š o B e r l y n e , kad p a g e l b ė t ų mažai L ie tuva i atsi-laikyti pr ieš Reicho užs imoj imą nuslopint i jos ką tik atsiko-votą va l s tyb in į s a v a r a n k i š k u m ą . . .

Būtų tačiau n e t e i s i n g a kaltę už tą didžiai apgai lėt iną politinį n e a p s i ž i ū r ė j i m ą suvers t i v i e n ant p r e z i d e n t o A. Sme-tonos ir minis ter io P. Žadeikio. Jo šaknys g lūdi ne v ien tame, kaip tie du b u v ę į ž y m ū s L i e t u v o s v a l s t y b ė s vyrai b u v o a n u o m e t į v e r t i n ę padėt į i r kokie b u v o jų t ikrie j i motyvai, paskat inę j u o s pas ie lg t i v ienaip, o ne kitaip. To m e s než inome, i r n e b e g a l i m e autent iškai nustatyti , nes jų j a u n e b e t u r i m e gy-v ų j ų tarpe. Bet sakyto je jų k la id ingo je la ikysenoje , mano manymu, n e m a ž i a u s v ė r ė dar ir tai, ar iš v i so ir ar pakankamai j i e b u v o la iku informuoti ap ie kitų L i e t u v o s postų, ypač jos dipl . posto Ber lyne, v e i k s m u s , s iekiant v i s i e m s b e n d r o L i e t u v o s va l s tyb in io s u v e r e n u m o atkūrimo tikslo. Tuo pasi-rūpinti b u v o p a g r i n d i n ė St. Lozoraičio funkci ja , kaip l ikusios u ž s i e n y L i e t u v o s d ip lomat i jos šefo, be to, tuo metu ė jus io dar ir Taut inio L i e t u v o s Komiteto p i rmininko pare igas , kai inž. E. Galvanauskas į s tr igo V o k i e t i j o j e ir vadovaut i tam ko-mitetui praktiškai n e b e g a l ė j o . Iš savo p u s ė s kolegą St. Lozo-raitį, kaip ir dipl . š e f o pavaduoto ją dr. J. Šaulį Šveicar i jo je, aš i šsamiai i n f o r m u o d a v a u ap ie savo v e i k s m u s Ber lyne, ka ip v y k o tautos suk i l imo paruoš imas, kaip b r e n d o ir pagal iau ka ip Biržel io 23 d. suki l imas virto r e a l y b e .

Kad rašydamas š iuos a t s iminimus n e p a d a r y č i a u kokių klai-dinančių i švadų, b u v a u a t s ik lausęs ko legos St. Lozoraičio:

380

Min. STASYS LOZORAITIS

Lietuvos Diplomatijos Šefas

381

1. Ar, artė jant rusų - vokiečių pakto ž lug imui , b u v o j i s į s p ė j ę s kitus mūsų dipl . pos tus ap ie tai, kad gali įvykt i mūsų tautos suki l imas, s iekiant atkurti L ie tuvos va l s tybinį s u v e r e n u m ą ir paske lb t i naują tautinę Lie-tuvos V y r i a u s y b ę ?

2. Ar s a k y t i . postai, taigi ir Vaš ingtono, b u v o laiku pa-instruktuoti a p i e tai, ka ip kur iam jų laikytis b e i kokių daryti d iplomatinių žyg ių, laukiant suki l imo ir j am įvy-k u s ?

3 . Ar b u v o s u g e s t i j a v ę s sakyt iems postams, p i rmoje e i l ė j e Vaš ingtono postui , kad parūpintų atit inkamų kraštų, kur j i e akredituoti, pr ipažinimą naujos L ie tuvos Vy-r i a u s y b ė s , j e i suk i l imas būtų la imėtas i r tokia V y r i a u s y b ė būtų L i e t u v o j e p a s k e l b t a ?

4. Ar, i š le idž iant A. Smetoną į Ameriką, b u v o su j u o sutarta, ką j i s ten turėtų, ka ip Lie tuvos Resp. Prezi-dentas, pareikšt i tautos suki l imo akiva izdoje , ap ie kurio planą A. Smetona b u v o j a u pr ieš tai i r mano paties painformuotas, b ū t e n t — p e r m u d v i e j ų p a s i k a l b ė j i m u s Ber lyne i r B e r n e ?

Iš kolegos St. Lozoraičio a t sakymo pas idarė aišku, j o g j i s n e b u v o L i e t u v o s dipl . postų i š anksto ap ie gal imą tautos suki l imą nei į s p ė j ę s , nei jų pa ins t ruktavęs , ka ip kuris jų turėtų laikytis b e i kokių padaryt i d ip l . žygių suk i l imo datai artėjant i r jam į v y k u s . Kitaip sakant, b u v o pal ikta k i e k v i e n o jų laisvai valiai, ka ip j i e m s pas ie lg t i . T a i p pat p a a i š k ė j o iš St. Lozo-raičio atsakymo, j o g a t s i sve ik inant su A. Smetona nieko n e b u v o su šiuo pastaruoju sutaręs, kaip derėtų jam laikytis, kaip Lie-tuvos Resp. Prez identui , j a u už Atlanto, j e i suki l imas L i e t u v o j e tikrai į vyktų ir būtų ten p a s k e l b t a nau ja Krašto V y r i a u s y b ė .

V i s a tai i r p r i v e d ė pr ie tos katastrof iškos padėt ies , kad tai, kas tautos s u k i l i m u b u v o laimėta, tapo dėl v e i k s m ų n e s u d e r i n i m o u ž s i e n y j e suž lugdyta , arba mažiausiai l iko neiš-naudota Lie tuvos d idž ia jam tikslui realizuoti, nežiūrint, kad tuo vis i , t iek l ikusi u ž s i e n y L i e t u v o s diplomati ja, tiek ir patriotinė l ie tuvių i š e i v i j o s v i s u o m e n ė , v ienodai gi l iai s ie lo-jomės.

Kiek sakyta katastrof inė padėt i s b u v o k la idinamai pavei-kus i kai kur iuos v a d o v a u j a n č i u s pol i t ikos v e i k ė j u s ir jų or-ganizaci jas už Atlanto, t ikriau pasakius , supara l ižavus i j u o s poz i tyv iau pas ire ikšt i Biržel io 23 d. suki l imo atkurto Lie tuvos

382

v a l s t y b i n i o s u v e r e n u m o į t v i r t i n i m u i , p a r o d o ž e m i a u p a d u o d a m i i šrašai d o k u m e n t ų , m a n o užt iktų u ž j ū r i o l i e t u v i ų l a i k r a š č i u o s e .

T a u t i n ė s s r o v ė s s a v a i t r a š t y j e " D i r v a " , 1941 m. l i e p o s 4 d . l a i d o j e , r a d a u sekant į L i e t u v a i V a d u o t i S ą j u n g o s p a r e i š k i m ą : *

— M ū s ų T ė v y n ė L i e t u v a , p r i e š m e t u s p a v e r g t a p l ė š -raus k a i m y n o i š rytų p u s ė s , d a b a r tapo p a l i e s t a n a u j ų į v y k i ų , i š v a k a r ų a t s i s k u b i n a n t k i t a m p a v o j u i . N a u j o s i n v a z i j o s p r o g a Kaune p a s k e l b t a L i e t u v a d a u g i a u n e p r i k l a u s o m a n u o R u s i j o s ; p a s k e l b t a ta ip pat i r L i e t u v o s v a l d ž i a . A k i v a i z d o j e š io į v y k i o L i e t u v a i V a d u o t i S ą j u n g a , p e r s a v o C e n t r o V a l d y b ą , š i u o p a r e i š k i a s a v o n u s i s t a t y m ą :

1 . M e s n e s u t i k s i m e la ikyt i L i e t u v ą f a k t i š k a i n e p r i k l a u s o m a i r j o s v a l d ž i ą n e l a i k y s i m e te i sė ta , j e i g u j i s u k u r t a i r L i e t u v o s v a l s t y b ė p a s k e l b t a n e p r i k l a u s o m a tik s v e t i m o s p r o p a g a n d o s a r b a n e t i r p r i e v a r t o s s u m e t i m a i s , kas ga lė tų sute ik t i L i e t u v a i tik d a u g i a u n e l a i m i ų .

2 . L i e t u v o s n e p r i k l a u s o m y b ė s a t s ta tymą m e s v i s a i s g a l i m a i s b ū d a i s r e m s i m e i r L i e t u v o s v a l d ž i a i (kuri b u s p i lnai n e p r i k l a u s o m a n u o b e t kokios d ik ta tūros) k u o g a l ė d a m i g e l b ė s i m e a t s te ig t i L i e t u v o s v a l s t y b ė s g y v e n i m ą , k u o m e t t ikrai ž i n o s i m e , k a d n e p r i k l a u s o m y b ę p a s k e l b ė i r v a l d ž i ą s u d a r ė tik L i e t u v o s p i l i e č i a i s a v o p a s t a n g o m i s i r l a i s v a va l ia , b e s v e t i m o s p r i e v a r t o s .

3 . M e s v i s u o m e t s t o v ė s i m e u ž d e m o k r a t i j o s p r i n c i p u s i r s k a i t y s i m ė s tik su l a i s v a L i e t u v o s p i l i e č i ų va l ia , i r j o k i o s p a g a l b o s n e t e i k s i m diktator ių v y l i n g o m s u ž m a č i o m s .

4 . M e s s t o v i m e i r s t o v ė s i m e u ž J u n g t i n i ų A m e r i k o s Vals-t y b i ų i r kitų d e m o k r a t i n i ų v a l s t y b i ų p r i n c i p u s , g i n s i m e d e m o k r a t i j ą i r g r iež ta i k o v o s i m e p r i e š u ž g r o b i k u s i r tautų p a v e r g ė j u s .

L i e t u v a i V a d u o t i S ą j u n g o s C e n t r o V a l d y b a :

A. A. O l i s — p i r m i n i n k a s , P. J. Ž i ū r i s — v ice-p i r m i n i n k a s , M. V a i d y l a — II v i c e p i r m i n i n k a s , Dr. S. B i e ž i s — s e k r e t o r i u s , J. J. B a č i ū n a s — i ž d i n i n k a s .

* Dirva, Nr. 27, 1941 m. l i e p o s 4 d.

3 8 3

P a s k a i t ę s tokį p a r e i š k i m ą , t e g a l ė j a u tik p a t r a u k y t i p e č i a i s , r a s d a m a s p o j u o p a r a š u s tokių a s m e n ų , k u r i e čia i š v a r d y t i . Tai p a r e i š k i m a s , s i e k i ą s s iauro i n t e r e s o , b ū t e n t — l y g i u o t i s į A. S m e t o n o s a s m e n s a m b i c i j a s l i e t u v i ų d i d ž i o s i o s i š e i v i j o s a k y s e , u ž u o t ją parag int i į talką tautai s u k i l i m o l a i m ė j i m u s apg int i nuo kito k a i m y n o piktų p a s i k ė s i n i m ų . A n a l i t i n i s Są-j u n g o s p a r e i š k i m o i r A. S m e t o n o s i n t e r v i e w p a l y g i n i m a s sa-v a i m e rodo, j o g i n s p i r u o t a s i ta pač ia mint imi — s iekt i Bir-že l io 2 3 d . s u k i l i m o l a i m ė j i m ą p a n i e k i n t i , k a i p pas iektą n e A. S m e t o n o s , b e t k i tų. Ši ta ip e l g d a m i e s i S ą j u n g o s v a d o v a i i r pats j o s g a r b ė s p i r m i n i n k a s a p t e m d ė p a t y s s a v e tautos su-ki lė l ių a k y s e . . .

Kitą n e m a ž i a u ke i s tų m e l o d i j ų d o k u m e n t ą radau social-d e m o k r a t ų N a u j i e n o s e . * Tai p a r e i š k i m a s v a d i n a m o s i o s " D e -m o k r a t i j o s i r L i e t u v o s N e p r i k l a u s o m y b ė s S ą j u n g o s " , p a s i r a š y t a s P. Gr iga ič io — p i r m i n i n k u ir A. Ž y m a n t o — s e k r e t o r i u m . J is s k a m b a š i ta ip :

— Diktatoriai , kur ių " d r a u g i š k u " s u s i t a r i m u L i e t u v a pere i tą vasarą n e t e k o s a v o n e p r i k l a u s o m y b ė s , s u s i m u š ė tarp s a v ę s . Bet a tmainos , kur ios d a b a r v y k s t a L i e t u v o j e šito k o n f l i k t o re-zul tate, j o k i u b ū d u n e r e i š k i a , kad L i e u t v a j a u stovi ant s l e n k s č i o į l a i s v ę . Kol kas tiktai v i e n a o k u p a c i j a p a k e i č i a kitą.

T e l e g r a m o s e p r a n e š a m a a p i e r i a u š e s i r ž m o n i ų s u k i l i m u s p r i e š b o l š e v i k u s i r a p i e nau ją a n t i s o v i e t i n i ų " v y r i a u s y b i ų " s u s i d a r y m ą P a b a l t i j o k r a š t u o s e . Kad i r yra p i lna i s u p r a n t a m a , k o d ė l tas j u d ė j i m a s kilo, b e t j i s a i varg ia i p r i s i d ė s p r i e Lie-t u v o s ž m o n i ų v a r g o s u m a ž i n i m o . T i e s u k i l i m a i gal i i š šaukt i dar d a u g i a u s u i r u t ė s , turto s u n a i k i n i m o i r k r a u j o p r a l i e j i m o t u o s e k r a š t u o s e .

Naciai, u ž i m d a m i L i e t u v ą , b e a b e j o n ė s , s t e n g i a s i s u k u r s t y t i v i e n ą dalį g y v e n t o j ų p r i e š kitą, s t e n g s i s pag i l in t i n e a p y k a n t ą tarp taut in ių, r e l i g i n i ų ir k i tokių g r u p i ų — k a d kraš tas būtų s u s k a l d y t a s i r r u d i e j i užkar iauto ja i ga lė tų j į l e n g v a i p a v e r g t i . Kol L i e t u v a b u s po Hi t le r io l e tena, tol j i n e g a l ė s turėt i t ikros ž m o n i ų v a l d ž i o s . K i e k v i e n a Hi t le r io k o n t r o l ė j e suda-ryta " v y r i a u s y b ė " b u s p r i v e r s t a tarnauti j o pol i t ikai , kur ios t iks las yra p a v e r g t i s i l p n ą s i a s tautas i r u ž v a l d y t i p a s a u l į .

P o metų s u n k i o s p r i e s p a u d o s p o b o l š e v i k ų j u n g u Lie-tuva i d a b a r t e k s k e n t ė t i i r vargt i n a u j o s e , gal b ū t dar bai-

N a u j i e n o s , 1941 m. b i r ž e l i o 25 d., ps l . 4.

384

s e s n ė s e s ą l y g o s e , kadangi dabar j i tapo įmes ta į karo fronto ugnį .

Mes stojame už la i svę , i š v i sokios sve t imos p r i e s p a u d o s i švadav imą ir demokrat inia is pagr indais tvarkomą, neprik lauso-mą Lietuvą . Kaip kitos paverg tos tautos, taip ir mūsų gimta-sai kraštas atgaus la i svę tiktai tuomet, k u o m e t b u s sutriuš-kintas hi t ler izmas, kuris š iandien yra p a v o j i n g i a u s i a s pr iešas Amer ikos J u n g t i n ė m s V a l s t y b ė m s i r v i so pasaul io demokra-t i joms. —

Pare i šk ime n e r a n d a m e jokios kons t ruktyv ios idė jos ap ie tai, ką Amer ikos l ietuviai pr iva lė jo daryti, kad p a g e l b ė t ų savo senaja i T ė v y n e i Lie tuva i jos d e s p e r a t i š k o s e pas tangose iš-saugoti hero j inės kovos ke l iu atgautą va ls tybinį s u v e r e n u m ą . Vieton bet kokios ta p r a s m e inic iatyvos pare i šk imą pasira-š ius ie j i už jūr io l ie tuv i škos ios demokrat i jos vadovai piršo savo teoretinį samprotavimą, j o g "kraš tas a tgaus la i svę tiktai tuomet, kuomet b u s sutr iuškintas h i t le r izmas" . Neabe jo ju , j o g j i e ne tik to nuoširdžiai norėjo, be t ir į tokį L ie tuvos i š la i sv inimą tikėjo. Matyti, todėl Biržel io 23 d ienos suk i l imu atkurtojo Lie tuvos va l s tyb in io s u v e r e n u m o n e b r a n g i n o bei ne la ikė rei-kal inga sus i rūpint i jo į tv i r t inimu d ip lomat inės JAV-jų paspir t ies p a r ū p i n i m u Lietuvai iš už Atlanto . . .

A n u o m e t sakytas minėtų patentuotų demokratų t ikė j imas į L ie tuvos atkūrimą pi rma sutr iušk inus hit ler izmą dauge l iu i kam gal ir ga lė jo atrodyti logiškas pol i t iniu to l reg i škumu, kur iuo įva i rūs saloniniai polit ikai labai m ė g s t a pas ipuošt i . Deja, karo e i g a n u ė j o kitokios logikos ke l iu : hit lerizmą su-tr iuškimus, L i e t u v a b u v o i š nau jo už le i s ta b o l š e v i z m u i , ne-žiūrint Didž ių jų Demokrat i jų skambiaus ių pažadų i š la i sv in imo mažos ioms tautoms i r sugrąž in imo j o m s v a l s t y b i n ė s nepriklau-s o m y b ė s .

N e g a l ė d a m o s suvirškint i to fakto, kad Lie tuvos diplomatinis postas B e r l y n e b u v o a p s i s p r e n d ę s i r p r a v e d ė realesnį Lie-tuvos s u v e r e n u m o atkūrimo kelią, Grigaičio " N a u j i e n o s " b u v o i švysč ius ios pr ieš mane ir mano kovos d r a u g u s — l ie tuv ius aktyv i s tus — tikrą šmeižtų kampani ją . V i s o j e e i l ė j e straipsnių i r redakcinių komentarų tame d i e n r a š t y j e b u v a u derg iamas pikta ins inuaci ja tarsi aš s i e k ę s pas idaryt i Hitlerio " g a u l e i t e r i u " Lietuvai ir t.t. Tai b u v o tiek b e g ė d i š k a s mano a s m e n s dergi-mas iš " N a u j i e n ų " p u s ė s , j o g b u v o s u k ė l ę s dėl to kitų už jūr io l ie tuviškų laikraščių pas ipikt inimą b e i reagav imą. Taip,

385

p a v y z d ž i u i , B r o o k l y n o sava i t raš t i s " A m e r i k a " b u v o — p a g a l pač ias " N a u j i e n a s " * — d ė l to p a r e i š k ę s :

— Kaltinti Škirpą s v a j o n ė m i s tapti Hi t le r io " g a u l e i t e r i u " , m ū s ų n u o m o n e , laba i n e s ą ž i n i n g a . Šk i rpa n o r ė j o n e p r i k l a u -s o m o s L i e t u v o s . Jei j i s b ū t ų s i e k ę s " g a u l e i t e r i o " v i e t o s , š ian-d i e n jo p a d ė t i s b ū t ų ki tokia. —

B u v o v i s a v i r t i n ė i r k i tokių, n e m a ž i a u š l y k š č i ų , ins inua-ci jų i r n e m a ž i a u u ž g a u l i n g ų š m e i ž t ų . N e n o r ė d a m a s su m a n o a s m e n s i r m a n o v e i k l o s š m e i ž i k a i s čia p o l e m i z u o t i , tepasa-k y s i u : t e a t l e i d ž i a j i e m s V i e š p a t s D i e v a s , nes , matyt i , n e b e ž i n o j o , ką j i e darė .

T i e k A . S m e t o n o s i n t e r v i e w Č i k a g o s d i d ž i a j a m d i e n r a š č i u i i r m i n i s t e r i o Ž a d e i k i o b i r ž e l i o 25 d i e n o s nota V a l s t y b ė s De-p a r t a m e n t u i , kur i b u v o v i e š a i p a s k e l b t a " D i r v o j e " l i e p o s 4 d. l a ido je , t iek ir a b i e j ų , čia a u k š č i a u m i n ė t ų , v i s u o m e n i n i ų s ą j u n g ų v i e š i p a r e i š k i m a i , b e a b e j o n ė s , n e g a l ė j o l ikti Vokiet i-jos konsu la tų J A V - b ė s e n e p a s t e b ė t i i r tuo jau p e r t e i k t i į Ber-lyną. Kokio p o v e i k i o j i e p a d a r ė v o k i e č i a m s — n e t e n k a spė-lioti: tai b u v o t ikras m e š k o s p a t a r n a v i m a s L i e t u v o s r e i k a l u i . J is b u v o p a d a r y t a s tokiu metu, kai L i e t u v o s d i p l . pos tas Re icho s o s t i n ė j e d e s p e r a t i š k a i s t e n g ė s i p a s i e k t i n a u j a j a i L i e t u v o s Vy-r i a u s y b e i p r i p a ž i n i m ą i š V o k i e t i j o s p u s ė s , k a i p b e t a r p i š k o L i e t u v o s k a i m y n o , i r kai v o k i e č i ų k a r i n ė s j ė g o s ž y g i a v o p e r L i e t u v o s ter i tori ją p r i e š j o s b o l š e v i k i n į pr ie šą .

RAŠTIKIO SUKLYDIMAS

P o s k a u d a u s s m ū g i o , kur i s b u v o s u d u o t a s L a i k i n a j a i V y -riausybei i š už At lanto d ė l A. S m e t o n o s ir P. Ž a d e i k i o n e s i o r i e n t a v i m o p a d ė t y j e po poros d i e n ų ta V y r i a u s y b ė su-s i l a u k ė n a u j o s m ū g i o d a r i r i š g e n . St. Rašt ikio, j o s pač ios kr. aps . m i n i s t e r i o i r b u v . L i e t u v o s k a r i u o m e n ė s vado, b ū t e n t d ė l to, k a d Rašt ik i s p a s i d a v ė G e s t a p o intr igai skr is t i į Kauną, m a n ę s , m i n . p i r m i n i n k o , n e t n e p a i n f o r m u o d a m a s , k o d ė l ta ip daro i r kokių b u v o d a v ę s į s i p a r e i g o j i m ų G e s t a p u i . Kai s a v o " D i d ž i ų j ų d i e n ų u ž r a š u o s e " p a d a r i a u Rašt ik iu i p r i e k a i š t ų , j i s , s i e k d a m a s p a t e i s i n t i n e p a t e i s i n a m ą da lyką, p r i r a š ė s a v o

* N a u j i e n o s , 1941 m. r u g s ė j o 27 d., psl. 4.

3 8 6

at s iminimuose " K o v o s e dėl L i e t u v o s " , II t., d a u g pus lapių, viską i škra ipydamas ir net pr idarydamas ins inuaci jų mano ad-resu. T o d ė l j auč iuos pr ivers tas čia pateikti pilną tuo k l a u s i m u išrašą iš sakytų mano ano meto užrašų, kad skaitytojas galėtų pats spręst i apie aną apgai lėt iną gen. St. Raštikio poelg į :

— (Birželio 26 d. apie 12 val.) a tvyko pas mane gen. Raštikis papasakoti apie savo p a s i k a l b ė j i m ą b i rže l io 25 d. popie t su Alantu, v e i k u s i u dr. Germanto vardu). Patyręs, kad g e n . Raštikis pažadė jo mielai pr i s idėt i pr ie mūsų kariuo-m e n ė s organizavimo, j e i i š vokiečių p u s ė s tikrai būtų leista ją sudaryt i , aš tokiu gen. Raštikio u ž s i a n g a ž a v i m u b u v a u la-bai nepatenkintas . Nurodžiau, kad p i rmiaus ia tenka rūpint is pačios V y r i a u s y b ė s l e g a l i z a v i m u pr ieš Vokiet i ją, o ne daryti iš anksto vokieč iams avansus k a r i u o m e n e i kurti, kai dar ne-aišku, ar Vokiet i ja skaitosi su Lie tuvos , ka ip v a l s t y b ė s , atsi-statymo faktu. Aš laikiausi n u o m o n ė s , kad savo p a ž a d u Alantui gen. Raštikis tik bere ika l inga i d a v ė v o k i e č i a m s viltį j į įtrauk-ti į savo p ink les , ir pranašiškai į spė jau, kad vokiečia i gali tuojau čiupti gen. Raštikį už rankos. Ta proga a t sk le idž iau gen. Raštikiui, j o g tapau izoliuotas savo bute, b e t kad ž iūr iu į tai tik kaip į vokiečių spaudimą. Be to, papasakojau jam, kokių savo paaišk inimų s a u g u m u i b u v a u davęs , ir kad ką tik gavau iš dr. Kleisto pakvie t imą pas j į užeit i , b e t kad neži-nau, ar šio pas imatymo, kur is galėtų būti svarbus , s a u g u m a s n e p a s i s t e n g s suk l iudyt i .

Mano nu jaut imas greitai pasitvirt ino. A t s a k y m o iš s a u g u m o dėl pas imatymo su dr. Kleistu n e s u s i l a u k i a u . Vieton to sau-g u m a s skubia i ieškojo po miestą gen. Raštikio. S a u g u m o tar-nautojas Schuber t (vėl iau i š ryškė jo, j o g tai b u v o vokiečių s laptosios pol ici jos le i tenantas Kurmis — K. Š.), g a v ę s pa-

v e d i m ą žūt būt surasti gen. Raštikį, b u v o a tvykęs ir į mano butą. Pareiškė, j o g gen. Raštikis e s ą s kv ieč iamas į kažkokį svarbų pasitarimą (Besprechung). Jam atsakiau, j o g gen. Raš-tikis ka ip tik yra pas mane. Kai g e n . Raštikis p a p r a š ė pa-tarimo, kaip jam pasielgt i , atsakiau, j o g negal i pol ic i jos kvie-timo nepri imti . Ta proga nurodžiau gen. Raštikiui štai ką: jokių pažadų vokieč iams neduoti ir jokio p a v e d i m o iš jų nepri imti b e i n ieka ip neužs iangažuot i , o tik i šklausyt i , ką vokiečiai pasakys, juos iškvost i apie tai, ką L ie tuvos k laus imu galvoja, ir tuojau pranešt i man apie p a s i k a l b ė j i m o rezultatus, kad d r a u g e viską aptartume ir nustatytume, kaip toliau lai-

387

kyt is . B u v a u gen. Raštikį į sakmiai į s p ė j ę s , kad la ikytųs i tvir-tai, nes tiek p a k v i e t i m o b ū d a s , t iek ir momento a p l i n k y b ė s vaizdžiai rodė, j o g vokiečiai gr iebias i p a s k u t i n ė s p r i e m o n ė s gen. Raštikį palenkt i ir, matyti, darys jam spaudimą, kad įvarytų Laikinaja i V y r i a u s y b e i pleištą į pačias jos v i r š ū n e s .

Tai b u v o mano paskut in i s pas imatymas su gen. Raštikiu, pr ieš j am išvykstant į Lietuvą. Todė l apie jo p a s i k a l b ė j i m o su vokiečia i s rezultatus, ir net su kuo kalbė jos i , man iš pradžios nieko n e b u v o žinoma. A p i e tai patyr iau tik post factum iš kitų a smenų, ka lbė jus ių su gen. Raštikiu šiam j a u esant L ie tuvo je . Tai, kas mane p a s i e k ė apie gen. Raštikio pas ika lbė j imą su vokiečia i s pr ieš jo i švykimą, b u v o tik nuotru-pos, be to, surinktos i š trečių lūpų. Todė l b u v o n e į m a n o m a i š syk susiorientuoti , kas iš t ikrų jų atsitiko. Šios nuotrupos b u v o sekančios :

Saugumo va ld in inkas (Schubert), i š s i k v i e t ę s gen. Raštikį su sav im iš mano buto, n e p r i m e t ė genero lu i laiko numaty-tam pas ika lbė j imui , b e t kalbino, kad tai paskirtų pats gen. Raš-tikis. Šis gi atsakęs į tai, kad j i s esąs v i sados la isvas. Juodu sutarę, kad sakytas va ld in inkas atvažiuos paimti gen. Raštikį 14 val. 30 iš dr. A n c e v i č i a u s buto, kur generolas g y v e n o . Iš to seka, kad p a s i k a l b ė j i m a s b u s į v y k ę s b i rže l io 26 d. tuojau popiet .

Po savo šio p a s i k a l b ė j i m o su vokiečia is gen. Raštikis tuo-j a u pat pas mane nepas i rodė . Tai b u v o įtartina. Bet raminau s a v e a i šk indamas tai sau tuo, kad gen. Raštikis gal nori pir-miaus ia padaryt i sau užrašus ir a tvyks papasakoti apie v iską tą pačią dieną vakare. Gen. Raštikiui to nepadar ius ne tik br iže l io 26 d. vakare, b e t ir sekančią, t. y. b i rže l io 27 d. iš ryto, tokia jo l a i k y s e n a atrodė d a u g i a u n e g u keista. Ne-trukus b u v o gauta žinia, kad aukščiau minėtas s a u g u m o val-dininkas s k a m b i n ę s te le fonu į dr. Ancev ič iaus butą dar kartą b i rže l io 27 d. iš ryto, i e škodamas gen. Raštikio. Jo nesura-d ę s namie, paprašė dr. Ancevič ių į spėt i gen. Raštikį, kai šis grįš, kad būtų 14 val. p a s i r e n g ę s i švykt i i l gesniam laikui ir pas iruoštų iš anksto lagaminą su daiktais. Tai rodė, j o g gen. Raštikis yra la isvas, b e t kad darosi kažkas pas lapt ingo, ap-lenkiant mane, kaip V y r i a u s y b ė s galvą. Ši pas lapt i s kiek pa-ryškė jo, kai m a ž d a u g ap ie 12 val. 30 advokatas R. Skipit is, a tvykęs pas mane, paklausė, ar jau man žinoma, j o g Raš-tikis ne t rukus i š s k r e n d a į Lietuvą. Šią žinią R. Skipitis sakė patyręs iš dr. Ancev ič iaus . Būta ir kitokios žinios, būtent,

388

kad genero las tarsi i škv ies tas pas Hitlerį, į Fuehrerhaupt-quart ier . Ši ž inia pas i rodė b u v u s i nete i s inga .

I švada b u v o aiški: vok ieč iams p a v y k o gen. Raštikį įtraukti į savo b u č i ų . Bet su kuo iš vokiečių kalbėtas i , ką su ja i s sutarė, kokiais t ikslais i švyks ta į L ie tuvą ir kodė l v i sa tai s lep ia nuo m a n ę s ? . . . Šiokį tokį atsakymą į š iuos k laus imus ga lė jau sau duoti, p a s i r e m d a m a s inž. E. Galvanausko pateik-tais davinia i s . Mat, š iam pastara jam, ka ip j i s p ranešė , teko visai atsitiktinai matytis su pačiu Raštikiu b i rže l io 26 d. vakare. A p i e 13 val . (biržel io 27 d.), taigi m a ž d a u g v ieną valandą pr ieš Raštikio i švykimą į Lie tuvą, inž. E. Galvanaus-kas, a tė jęs pas mane, papasako jo štai ką: b e t kokių d u o m e n ų apie tai, kas iš vokiečių patirta ir su kuo kalbėtas i , gen. Raštikis v e n g ę s pasakyti , a i šk indamas i s , j o g e sąs d a v ę s vo-kieč iams g a r b ė s žodį ap ie tai n iekam nepasakot i ; esąs prasi-taręs tik tiek, kad iš a s m e n s , su kur iuo k a l b ė j ę s i s , supratęs, j o g vokiečiai la ikęsi panašaus nusis tatymo, kaip tvirt ino mūsų saugumieč ia i . Iš to pas idarė aišku, j o g ir pats gen. Raš-tikis n u e i n a Kanosos kel iu.

Tai re i škė naują smūgį Laikinosios V y r i a u s y b ė s legali-zav imui . Kur gen. Raštikio, kaip karininko, drąsa, kuria j i s savo v i e š o m i s ka lbomis pr ieš mūsų v i s u o m e n ę yra seniau ne kartą gyręs i s , kad taip l e n g v a i n u s i l e i d ž i a vokiečių spaudimui , i r kur jo pol i t inė išmintis , kad pas idaro sve t imos intrigos į rankiu pr ieš L ie tuvos n e p r i k l a u s o m y b ę ? Bet š i taip aimanuoti n e b u v o kada. S v a r b u b u v o sus i rūpint i , kaip g e l b ė t i patį rei-kalą. T o d ė l papraš iau inž. Galvanauską, ka ip Lie tuvos Tauti-nio Komiteto pirmininką, tuojau n u s i s k u b i n t i pas gen. Raštikį i r mano, kaip V y r i a u s y b ė s ga lvos, v a r d u formaliai pareikalaut i , kad pasakytų, su kuo kalbė jos i , ap ie ką ir kokiais t ikslais vyks ta į Lietuvą, o taip pat, kodė l tai daro nepas i taręs su manim. Kai inž. Galvanauskas j a u b u v o n u v y k ę s į dr. An-cevič iaus butą, t e l e f o n u j a m dar s u g e s t i j a v a u sekančią mintį: j e i gen. Raštikis būtų g a v ę s i š vokiečių p a v e d i m ą perimti V y r i a u s y b ė s v a d o v a v i m ą , tai kad pat ies paskyr imo neimtų iš sve t imų rankų, b e t iš m a n ę s : at l ikęs tai pagal L i e t u v o s Kon-stituci jos re ika lav imus, pats iš min. p i rmininko pareigų pasi-traukčiau, u ž l e i s d a m a s savo vietą gen. Raštikiui. T u o tikėtasi legal izuot i suki l imo p a s k e l b t ą j ą V y r i a u s y b ę net ies iogia i .

Po pas imatymo su gen. Raštikiu inž. Galvanauskas, už-ė jęs pas mane tą pačią dieną popiet, p r a n e š ė štai ką:

389

p i r m a — pare i škė, kad gen. Raštikis dar kartą ats i sakė ką nors konkrečiau atskleis t i ap ie savo p a s i k a l b ė j i m o turinį, m o t y v u o d a m a s šią savo la ikyseną jo duotuoju vokieč iams pa-žadu iš laikyti paslaptį, ir

a n t r a — kad inž. Galvanauskas patyrė tik ap ie š iuos s m u l k e s n i u s d a l y k u s :

— p a s i k a l b ė j i m a s į v y k ę s ne s a u g u m o įs ta igoje, be t su v i e n u ž y m e s n i u vokiečių poli t iku, pas kurį aš b u v a u prašęs i s , tik jo n e b u v ę s pri imtas,

— nei šio a s m e n s p a v a r d ė s , nei jo b iuro adreso, kur p a s i k a l b ė j i m a s į vyko, gen. Raštikis n e n o r ė j ę s atskleist i ,

— pasakė, kad iš sakyto asmens supratęs, j o g aš vokie-čiams esąs nepr i imtinas i r kad su manim n e b ū s i ą ka lbamas i ,

— kai dėl pačios L i e t u v o s n e p r i k l a u s o m y b ė s , tai iš pasi-k a l b ė j i m o l ikęs gen. Raštikiui į spūdis , kad tas k laus imas pa-t iems vokieč iams dar nesąs a iškus,

— gen. Raštikis la ikąs is nuomonės, kad vokiečiai , matyti, s ieks pravest i tai, ką sakė Č e n k u s ,

— gen. Raštikis ž iūr įs į padėtį gana pes imis t i ška i ir bau-ginąsis , kad nebūtų b log iau.

Kuomet inž. E. Galvanauskas spyrės i , kad gen. Raštikis v i s tik pasakytų ką konkrečiau, šis į tai atsikirtęs ge l iamai m a n — esą reikal inga, kad nors v i e n a s l ie tuv i s i š laikytų duotą žodį. Tai net iesa . Aš jok iu b ū d u pr ieš vokieč ius n e b u v a u įs iparei-go jęs i r jokio pažado j i e m s n e b u v a u davęs , i š s k y r u s žodinį pas ižadė j imą, duotą pulk . ltn. Graebei la i sva valia, kad išlai-k y s i u kar ines pas lapt is , kai suki l imas dar tik b u v o ruošia-mas. Šį savo žodį, kada tai t e b e b u v o aktualu ir svarbu, aš pi lnai i š la ikiau, kaip kad j į gražiai i š la ikė ir mano kovos draugai , kur ie t rumpai pr ieš karą b u v o mano s iunčiami su svarb ia i s ir ryžt ingais uždav in ia i s į bo l šev ikų okupuotą Lie-tuvą.

Gen. Raštikio tokią la ikyseną, nes iskai tant su duotais j a m nurodymais , ats isakant pranešt i ap ie p a s i k a l b ė j i m o rezultatus, duodant v o k i e č i a m s g a r b ė s žodį, j o g tai, ką patyrė, s l ė p s nuo savo v y r e s n y b ė s , ir savava l i ška i i švyks tant į L ie tuvą, pa l ikus mane, kaip V y r i a u s y b ė s galvą, B e r l y n e vis i škai nepainformuotą — b u v o pakankamo p a g r i n d o pr i lygint i v a l s t y b ė s i šdav imui . Tai i r b u v a u i š syk u ž f i k s a v ę s savo užrašuose ap ie anų paminė-tinų dienų į v y k i u s , surašy tuose 1941 m. b i rže l io 28 d. Bet dr. P. Karvel iui padar ius priekaištą, kad tai būtų per gr iežta i švada, n e n o r ė d a m a s duoti pagr indo ginčui tuo k laus imu sa-

3 9 0

v ų j ų tarpe, žodžius " v a l s t y b ė s i š d a v i m a s " i šbraukiau i r jų v ieton užraš iau " d i d ž i a u s i a k la ida" . M e s d a m a s gen. Raštikiui tą priekaištą, aš ne turė jau t ikslo j j įtarti turė jus kokios nege-ros val ios L ie tuvos atžvi lg iu. Bet nus ikals tamų pas ie lg imų pasitaiko i r be b logos val ios. T o d ė l j i e b ū n a smerkiami įs tatymais ne v i e n žiūrint a s m e n s val ios, b e t i r teikiant svorio tam, kiek nus ika l t imas ar padaryta klaida b u v o žal ingi v a l s t y b ė s interesams.

Pagal žinias, kurios mane p a s i e k ė post factum iš Kauno, paaiškė jo, j o g gen. Raštikis b u v o b i rže l io 26 d . i škv ies tas pas ika lbėt i ne pas kokį " ž y m e s n į pol i t iką" , kaip j i s pasigir ia, be t pas dr. Peter Kleistą, kur i s tą patį b i rže l io 26 d. rytą b u v o t e l e f o n u p e r savo a s m e n s sekretorų prašęs mane pas j į užeit i . T a d gen. Raštikis k la idina savo ats iminimų skai-tytojus, kur tvirtina, l y g aš b u v a u u ž s i p r a š ę s pas dr. Kleistą, tik š is pastaras is manęs n e p r i ė m ę s . Dr. Kleisto pas imatymą su manim s u k l i u d ė Gestapas, kuris pakišo dr. Kleistui gen. Raš-tikį savo intrigos t ikslais . Prie šio pastarojo p a s i k a l b ė j i m o su Kleistu d a l y v a v o ir dr. G r e f f e iš Gestapo. Gen. Raštikis padarė e lementar ią klaidą, kad jų p a s a k y m a m s , nukre ip t iems pr ieš Laikinąją V y r i a u s y b ę i r mane patį, kaip jos galvą, l engva i pat ikėjo, nors j a m b u v o žinoma, j o g dr. Kleist t e b u v o par-tijos v e i k ė j a s , be t ne koks atsakingas vok. užs. rkl. minis-teri jos pare igūnas , ir kad dr. G r e f f e t e b u v o tik paprastas Gestapo tarnautojas.

Tarptaut inės te i sės požiūr iu nei v ienas , nei kitas minėtų asmenų n e b u v o kompetent ing i reikšt i Reicho V y r i a u s y b ė s nu-sistatymą Lie tuvos k laus imu. A p i e mūsų Laikinosios Vyriau-s y b ė s pr ipažinimą ar nepr ipaž in imą t e g a l ė j o daryti pareiš-k imus tik Reicho užs. rkl. minis ter i ja b e i jai tada v a d o v a v ę a s m e n y s , v e i k d a m i pat ies Reicho užs. rkl. minis ter io von Ribbentropo p a v e d i m u .

Gen. Raštikiui b u v o žinoma, j o g aš t e b u v a u prašęs audi-enci jos pas v a l s t y b ė s sekretorių von Weizsaecker į , kad šio pastarojo n u r o d y m u b u v a u b i rže l io 19 d. pr i imtas pas iunt inio von Grundherr io, kad tą dieną į te ik iau per šį kompetent ingą Politikos Departamento pare igūną motyvuotą m e m o r a n d u m ą Lie tuvos k l a u s i m u su savo — diplomatinio atstovo — parašu ir v i sa i s savo titulais, kaip pas iunt in io ir įgal . ministerio, ir kad šį dokumentą von Grundherr i s b u v o iš m a n ę s pri-ė m ę s , a t s ik lausęs pat ies W e i z s a e c k e r i o ir p a ž a d ė j ę s mano su-gest i ją palaikyti .

391

K a l b a m o s v a r b a u s d i p l o m a t i n i o d o k u m e n t o į t e i k i m u R e i c h o užs . rkl . m i n i s t e r i j a i man b u v o p a v y k ę L i e t u v o s s u v e r e n u m o k l a u s i m ą s a n t y k i u o s e su V o k i e t i j a įs tatyt i į normal ią padėt į t a r p t a u t i n ė s t e i s ė s normų pož iūr iu , kur ios tad i r p r i v a l ė j o m e tol iau la ikyt i s . S a v a v a l i š k u u ž s i a n g a ž a v i m u s u m i n ė t a i s sau-g u m o i r par t i jos ta rnauto ja i s , n e k o m p e t e n t i n g a i s ta rp taut in iam s a n t y k i a v i m u i , g e n . Rašt ik i s minėtą m ū s ų d i p l o m a t i n į la imė-j i m ą p a v e r t ė n i e k u , a r b a maž iaus ia i v i są tą re ikalą apga i lė-tinai s u k o m p l i k a v o , matyt i , n e s u p r a s d a m a s , ką daro.

S a v o a t s i m i n i m u o s e g e n . Rašt ik i s pats pr ipaž į s ta , kad j o ka lb into ja i b u v o j a m a t s k l e i d ę , j o g b u v ę n u m a t o m a " į s t e i g t i L i e t u v o s T a r y b ą " i r k a d v o k i e č i a i " n o r ė t ų m a t y t i " i r j į patį t a m e g r e m i u m e , k a i p p a k a i t a l e L a i k i n o s i o s V y r i a u s y b ė s , k u r i o s nar iu j i s b u v o s u k i l ė l i ų p a s k e l b t a s . T a č i a u ten pat, k i t a m e p u s l a p y , * j i s b e r i a s m ė l į s k a i t y t o j a m s į akis , tarsi j i s " n i e k o j i e m s n e p a ž a d ė j ę s " , o tik p a s a k ę s , k a d " s u t i n k a v y k t i į Lie-t u v ą " , l y g kokiam s p o r t i n i a m p a s i s k r a i d y m u i l ė k t u v u , ges-tap in io p a r e i g ū n o p a l y d i m a s .

Gen. Rašt ikio n u s k r a i d i n i m ą į Kauną a i š k i n a v i sa i k i t a i p b u v ę s lapt i v o k i e č i ų d o k u m e n t a i , p a s i d a r ę p r i e i n a m i p o karo i r e i l i n i a m ž m o g u i .

Jau b u v a u k o n s t a t a v ę s (žiūr. ps l . 352), k a d S a u s u m o s J ė g ų v y r i a u s i o s v a d o v y b ė s 1941 m. b i r ž e l i o 29 d. rašte, Nr. II /3804/41, p a s a k y t a , j o g g e n . Rašt ik i s " t a p o p a s i ų s t a s į Kauną s u d a r y t i ten P a s i t i k ė j i m o T a r y b ą , numar int i " m ū s ų n a u j ą j ą V y r i a u s y b ę " . — T 3 1 2 / 7 8 7 / 8 4 3 8 9 4 9 —

I š kitos p u s ė s G e s t a p o s l a p t a m e b i u l e t e n y j e , * d a t u o t a m e 1941 m. l i e p o s 6 d. — T 1 7 5 / 2 3 3 / 2 7 2 1 4 3 0 — r a n d a m e j u o d u ant b a l t o dar p a r y š k i n t a :

— G e n e r o l a s Rašt ik i s p a l e i s ( w i r d a u f l ö s e n ) L i e t u v o s Lai-k iną ją V y r i a u s y b ę n e d e l s d a m a s . . . —

S u n k u sau į s i v a i z d u o t i , k a d ta ip p r e c i z i š k i t v i r t in imai b ū t ų g a l ė j ę patekt i į t a r n y b i n i u s v o k i e č i ų raš tus, j e i g e n . Rašt ik i s n e b ū t ų v o k i e č i a m s p a n a š i a p r a s m e į s i p a r e i g o j ę s , a r b a G e s t a p o p a r e i g ū n o dr. G r e f f e i r dr. Kleisto, su kur ia i s k a l b ė j o s i , ta ip s u p r a s t a s .

S e k a n č i a m e s k i r s n e l y j e ska i ty to jas ras p a t i e s g e n . Rašt ik io p a a i š k i n i m u s , kokių j i s b u v o d a v ę s L A F y p a t i n g a m ryš in in-kui , p a s i ų s t a m į Kauną t u o j a u p a s k u i Rašt ikį .

3 9 2

* Št. Raštikis. Kovose d ė l L ietuvos . II, psl. 167 ir ps l . 168. * E r e i g n i s m e k l u n g , Nr. 14, 1941 m. l i e p o s 6 d.

DR. VALANČIAUS MISIJA

Raštikį staiga nuskra id inus į Kauną nežinia k o k i e m s tiks-lams ir j a u ki lus opozici jai Laikinaja i V y r i a u s y b e i tariamų " v o l d e m a r i n i n k ų " tarpe, b u v o labai s v a r b u su ja skubia i su-sis iekti . N e b u v o kitos išei t ies, kaip sus is iekt i su T ė v y n e tomis pat p ė d o m i s , kaip b u v o daroma paruošiant Biržel io 23 d ienos suki l imą. P r o b l e m a b u v o , i š kur surasti patikimą ryš ininką. Visi r y ž t i n g e s n i e j i L A F vyrai j a u pr ieš tai mano b u v o išs iųst i į Lietuvą arba priduoti ka lbos ver tė ja i s vokiečių kar iuomenei , ž y g i a v u s i a i per Lie tuvą . Kai b u v a u šitaip susi-rūpinęs , kandidatu šiai rizikingai mis i ja i p a s i s i ū l ė dr. Gr. Valančius . Patyręs iš m a n ę s apie Gestapo įvarytą gen. Rašti-kio pa lūž imu kylį Laikina ja i V y r i a u s y b e i ir kad aš dė l to b u v a u labai sus i rūp inęs , dr. Valančius (žiūr. fotografi ją) pareiš-kė:

— Aš v y k s t u Kaunan sužinoti, ir g r įžęs praneš iu Tamstai . Žinau, kad s iena t e b ė r a aklinai uždaryta ir saugoma, be t kaip nors pral įs iu. Vokiečiai ne bol šev ika i , ir sučiuptas ka ip nors i š s i suks iu ; kalbą moku, o už pasi traukimą iš s tovyklos be le id imo negi pakars. —

Tai mane labai nudžiug ino. Kietai p a s p a u d ę s Valančiui ranką, tega lė jau jam atsakyti : Tai puiki mintis. D ė k u i ! Vyk, brolau, ir la imingai sugr įžk ! . .

Dr. Valančius b i rže l io 29 d. vakare jau b u v o Kaune ir gr įžo la imingai iš tos r iz ikingos k e l i o n ė s b e n e l iepos 11 d., i š b u v ę s Kaune apie savaitę . Jis ten pas imatė su d a u g u m a V y r i a u s y b ė s narių, L A F v e i k ė j a i s i r i š s i k a l b ė j o su ja i s v i sa i s reikalais . Be to, ga lė jo v ie to je sus ipažint i su to meto t ikrąja padėt imi krašte ir a tnešė su sav im įvair ių raštų nuorašų apie V y r i a u s y b ė s d a r b u s i r pro jektus . Iš jo sužinojau, j o g V y r i a u s y b ė laikosi panaš ios l ini jos, kaip ir aš Ber lyne, ir kad daro v isa, ką tik ga lėdama, kad labiau įs i tv ir t inus. Kai dėl gen. Raštikio, tai b u v o malonu patirti, kad j i s , pamatęs , j o g vis i kiti V y r i a u s y b ė s nariai n e b u v o l inkę vokiečių spau-dimams ir intr igoms l e n g v a i pasiduoti , į g a v o pats daug iau kva-po ir ė m ė su V y r i a u s y b e sol idarizuoti .

A p i e savo tą misi ją dr. Valančius b u v o surašęs išsamų raportą, kurį nede l s iant i š s iunčiau į Berną ir Romą skubiai painformuoti mūsų dip lomat i jos š e f a m s Lozoraičiui i r Šauliui

393

394

Dr. GRIGAS V A L A N Č I U S Slaptas L A F kur jer i s į Kauną tuo j po s u k i l i m o

apie ano momento t ikrąją padėtį krašte. Tai, ką čia žemiau cituoju, yra iš raporto teksto, kurį dr. Va lančius b u v o ma-lonus restauruoti , nes nuorašo jo raporto n e b u v a u pas idaręs , b e s k u b ė d a m a s sakytus š e f u s gre ič iau painformuoti . Restauruo-tame tekste dr. Va lančius aprašo savo p a s i k a l b ė j i m u s Kaune šitaip:

— Laikinoj i (Suki l iminė — K. Š.) V y r i a u s y b ė į s ikūrus i Valst. T a u p o m ų j ų Kasų n a u j u o s e r ū m u o s e pr ie teatro. Iš mano n a k v y n v i e t ė s tik n e d i d e l i s šuolis , t iesiai laiptais į pa-kalnę. Panorau dar tą patį vakarą (biržel io 29 — K. Š.), nors v ė l y v ą , užmegzt i ryšį su Brazaičio - Prapuolenio įstaiga. Žva lgydamas i s , baukšč ia i š l iaužiu ž e m y n . Iš apačios laiptais v i r šun ate ina du vyrai , garsiai k a l b ė d a m i . Girdžiu ir aiškiai nuvokiu, apie ką kalbas i . Labas , labas ! . . T u o m e t sus i t ik imas l ie tuvio su l ie tuv iu paž į s tamu b u v o lyd imas nuostabos i r a ikte lė j imo: ar ir tu dar g y v a s i š l ikęs? ! Stovė jau pr ieš du Laikinosios V y r i a u s y b ė s narius, f inansų i r p r e k y b o s minis ter ius — Matulionį ir Vainauską. Pasakiau, iš kur ir kokiu re ikalu a tvykęs . Jei p a s k u b ė s i , Brazaitį dar gali rasti. M e s gr įžtame iš ką tik baigto minister ių kabineto p o s ė d ž i o .. .

Kaipgi nerasi , j e i a b u aukšč iau minėt ie j i (Br. ir Pr.) į n a m u s b e v e i k nė n e b e s u g r į ž t a , naktį k ė d ė j e prasnausdami . Dirba vyrai iš p e t i e s — Lie tuvos g a r b e i ir š lovei . Susitiki-mas su a b i e m mielas i r jaudinant i s , a p g a u b t a s nus i s tebė j i -mų . . . quis , q u i d , q u o modo, quando, q u i b u s auxi l ius . . . Kas, kaip, iš kur ir kokiu b ū d u ? Su p i rmuoju pažint is pa-vi ršut inė, atei t ininkiška, gi su antruoju itin artima, nes gi j i s ( " L e v a s " ) i r b ič iu l i s artimas i r mano b u v ę s s tudentas Klaipėdoje . Kaip laikotės, b ičiul ia i , ar dar gyv i , spaudž iami vokiškojo bato? Nekaip, nors ir n e s i d u o d a m e l e n g v a i traiš-komi: a b u unisonu atsakė. Kodėl neatvyks ta Škirpa, s u n k u m u m s be j o ? Tai pagr indin i s k laus imas, apie kurį i r sukosi mūsų naktinis pas ika lbė j imas . Klausimas, į kurį nė v ienas n e t u r ė j o m e atsakymo ir kur i s taip ir l iko atviras iki tų metų rugpiūčio mėn. 5 d., kai Laikinoj i V y r i a u s y b ė , tautos himną s u g i e d o j u s i i r než inomam kare iv iu i vainiką p a d ė j u s i , i š s i sk i rs tė protestuodama.

Perdav iau Škirpos skatinimą laikytis, k iek tik įmanoma, stip-riai i r v ieninga i , nepas iduot i vokiečių k v i s l i n g i n ė m užmačiom. Su į k y r u m u j i e m s priminti, kalte kalti — ne iš jų rankų la i svę g a v o m e , mandatą tur ime pačių l ie tuvių g y v y b i ų auka, suki lė l ių - partizanų krau ju gausiai aplaistytą.

395

Nupasakojau Škirpos pastangas, ž y g i u s ir d ip lomat inę kovą, v e d a m ą ne tiek per užs. rkl. min-jos kanalus, kiek kreipiamą

į kar ines s feras, s iekiant net patį generolą Brauchitschą, vyr. Sausumos Jėgų vadą. S u m i n ė j a u part i jos ir Gestapo klas-t ingus b a n d y m u s , tariamos apsaugos pr idengta skraiste, Škirpą izoliuoti ir jo ryš ius su Kaunu užgniaužt i , atviros pr ievartos nenaudojant . Sakiau, kad j i s v i s dar tikisi i r laukia l e id imo atvykti Kaunan perimti minis ter io p i rmininko pare igų, nors ir pr i le idž ia jų, karo metu n e i š v e n g i a m ą , apr iboj imą, juris-dikci jų sus iaur inimą. Jis mano, kad L i e t u v o s pol i t inė padėt i s esanti kitokia, kaip Norvegi jos , ir dė l to nepr i le idž ia ga-l i m y b ė s , ar vokiečiai t e m p s ir Lietuvą ant to pat ies kurpal io a la Q u i s l i n g " S c h w e i n e r e i " . Ber lyno l ie tuv iuose, ypat ingai Liet. Aktyvis tų Fronto š tabe, ats i radusios ner imast ies ir pat ies Škirpos audr ingų reakci jų dė l gen. Raštikio pas lapt ingo iš-skr idimo Kaunan tuo tarpu j i e d v i e m n e m i n ė j a u nei v i e n u žo-džiu. Norėjau pirma su pačiu g e n e r o l u v i e n u ir atskirai pasi-matyti. Tepasak iau, kad e s u Škirpos paves tas su j u o pasi-matyti, pas ikalbėt i , ir pas i te i ravau, kur jį ga lėčiau surasti. Su-žinojau, kad jo ryšių ir kelių ratas e sąs tarp pulk. Bobel io Liet . Komendantūros, gen. Nagiaus Karo Muzie jaus , vokiečių karo įgu los Kauno a p y g a r d o j vado gen. Pohlio ir genero lo Justo (?). Kasdien uže inąs į Kabinetą ir p r a d ė j ę s eiti krašto apsaugos minister io pare igas Laik ino jo je V y r i a u s y b ė j e . Brazaitis sakė į spės iąs j į apie mano atvykimą ir norą pasimatyt i arti-miaus ia proga. Jis taipgi p a k v i e t ė da lyvaut i sekančios d ienos vakare į vyks tanč iame V y r i a u s y b ė s p o s ė d y j e su v i s u o m e n ė s i r politinių grupių atstovais, kur iame gen. Raštikis padarys pla-tesnį praneš imą apie turėtus pas i tar imus ir at l iktus žyg ius . Ryš ium su šia informaci ja, nusis tačiau pas imatymo su gen. Raštikiu neskubint i , p i rmiau išklausyt i jo p r a n e š i m o ir ryt-dienos posėdž io d i s k u s i j ų .

N e d a u g ką iš to p o s ė d ž i o aiškiau b e p r i s i m e n u . Tik vieną-kitą ryškesnį veidą, s v a r b e s n į momentą ir k lausimą. Brazaitis sumaniai v e d ė posėdį , vykus ia i moderavo, sintetino. Išklausyt i v i s u o m e n ė s be i parti jų atstovų pas i sakymai . Jie b u v o st iprūs, optimist iški, skatinantys V y r i a u s y b ę kietai laikytis, nesvyruot i i r vadovaut i va l s tybe i , nepaisant okupanto t rukdymų. Ypa-tingai dž iaugiaus i puik ia i s vals t iečių - l iaudininkų lyder io Z. Tol iuš io pare i šk imais . Jokių re ika lav imų, dėl V y r i a u s y b ė s sudė-ties ar kitokių, part i jos vardu j u m s (Vyr iausybei ) nestatome ir n e g a l i m e statyti š iose a p l i n k y b ė s e . Svarb iaus ias dalykas, išsilai-

396

kykite patys ir tuo i škovoki te Lietuvai va l s tybinį nepriklauso-mumą. Neabe jo ju , kad kraštą adminis truot i s u g e b ė s i t e , j e i tik okupantas p e r d a u g jūsų rankų nesupančios . Esate jauni , mokyti i r pi lni e n e r g i j o s vyrai . Patyr imas ateis b e d i r b a n t . Reikale ir mes, seniai, j u m s patars ime, p a d ė s i m e . Jam pritarė ir kitas senas polit ikos vi lkas, prof. A. T u m ė n a s . Lėtu, vos g i rdimu, be t kiaurai perga lvotu ir prot ingu žodžiu j i s n u r o d ė svar-biausią uždavinį — jok iomis a p l i n k y b i m i s nesi traukti iš vals-t y b i n g u m o kelio, kur iuo pradėta eiti, ir nes i le i s t i į jok ias Z i v i l v e r w a l t u n g o formas b e i machinaci jas . Pastarasis penkme-čiu vė l iau mirė vakarų tremty, o pirmasis , rodos, iš Sibiro gr įžęs, t e b e g y v e n a , nes žymiai j a u n e s n i s , š iuo metu 78 m e t u s amžiaus " t e p a s i e k ę s " . A b u p u i k ū s vyrai, š v i e s ū s i r padorūs v y r e s n ė s kartos L ie tuvos polit ikai.

Gen. Raštikio praneš imas b u v o gan b lankus , j am būdin-gais minkš tumais pašve ln intas i r b e i š v a d i n i a i s pare i šk imais (tik konstatavimais) praskies tas . Svarb iaus i jo pas iekt i " la imė-j i m a i " :

1. Vokiečių karinė va ldž ia p a ž a d ė j u s i į Laik. V y r i a u s y b ė s d a r b u s nesikišt i (jai part i ja kišt is ir ne le idž ia — Gr. V.) ir jai nek l iudyt i .

2. Ji nepr ieš taraus iant i sudaryt i l ie tuviškų komendantūrų tinklui L i e t u v o j e i r net organizuoti l ie tuviškos k a r i u o m e n ė s dal in ius v i d a u s apsauga i . Kaune ir k e l i u o s e apskričių mies-tuose tokios komendantūros jau normaliai ve ik iančios, ka-r i u o m e n ė s daliniai p radedami organizuoti , jų a p g i n k l a v i m u i kliūčių nebūs ią . Parti jos (NSDAP) pakurstytų l ie tuv i škų na-cionalistų b a n d y m o paimti karinį sektorių ir polici ją į savo rankas vok. kar iuomenė prašyta neremti , ir j i tai padarius i . Dėl to ir b a n d y m a s n e p a s i s e k ę s . Blogiau esąs reikalas su vok. part i jos ir valst . s a u g u m o atstovais. Nors pastarie j i savo admin. aparato L i e t u v o j dar neturį , jų eša lonai atvyksią vė l iau, be t ryšiai sudaryt i gyv i , g y v i a u s i , nes patys tų ryšių iešką (Dieve saugok, tik ne su Laikin. V y r i a u s y b e betarpi ška i , nes jos nepripažįsta) . A p l i n k y b i ų , kur iomis pats gen. Raštikis iš Ber-lyno į Kauną atskrido, te i s ingiau — b u v o atskraidintas, savo p r a n e š i m e neaiškino. Taipgi n e m i n ė j o tų atstovų, ryši-ninkų ar agentų pavardžių, jų titulų b e i užimamų pozici jų . A p i e tai labai maža tepatyr iau ir p e r v ė l e s n i u s , a s m e n i n i u s p a s i k a l b ė j i m u s su ponu genero lu . T e s u m i n ė j a u tik bendrą p a s i k a l b ė j i m ų turinį i r jų re ika lav imus . Svarb iaus i jų b u v o tokie:

397

1. Vokiet i jos Reichas n iekad nesut iks iąs Lietuvai duoti pi lnai nepr ik lausomą V y r i a u s y b ę , pačią ir savo val ia p a s i s k e l b u s i ą .

2. Ji turėsianti pris i imti Reicho iš pačių l ietuvių parink-tą administraci ją, subordinuotą okupac inės vok. va ldž ios organams. Esąs b e n d r a s planas v i s o m s užimtoms rytų srit ims, ir jokia iš imtis Lietuvai iš to plano išskirti nebūs iant i padaryta.

3. L ie tuv ių kooperav imas ir net a k t y v u s į s i j u n g i m a s į kovą pr ieš b o l š e v i z m ą esąs labai p a g e i d a u j a m a s . Pats gen. Raštikis, ka ip L i e t u v o j popul ia rus ir l i e tuv iams pa-tikimas ž y m u s asmuo, mielai (netgi pr imygt inai ! ) kvie-čiamas tai administraci ja i vadovaut i . . .

Kai dė l Škirpos " u ž š a l d y m o " Ber lyne, vokiečiai esą prie-šingi ne jo asmeniui , be t jo " n e d i p l o m a t i š k a i " tezei (ry-šininkų te ig imu) — iš suki lė l ių krašte gavau mandatą Vyriau-s y b e i vadovaut i ir be t kokį k l iudymą man tą mandatą pri-imti laikau n e s u d e r i n a m u su tarptaut inės te i sės nuostatais. Esą, j i s ka lba su m u m i s (vokiečiais — Gr. V.) ka ip suvere-ninės v a l s t y b ė s galva, p a s i r e m d a m a s b u v u s i a tos v a l s t y b ė s kon-stitucija, o ne karo padėty sus idar ius ia i s naujais polit iniais faktais ir faktoriais . Su tuo Reichas nega l į s sutikti, nors ir g e r b i ą s patį to pare i šk imo autorių, ka ip b u v u s į nepr ik lausomos L i e t u v o s pasiuntinį Ber lyne.

P a s i k a l b ė j i m o m e t u gen. Raštikis taipgi rado Škirpos lai-kyseną neapgalvotą i r e s a m o s e a p l i n k y b ė s e nelogišką. Mano mintin tik vė l iau įstr igo žodis " n e l o g i š k a " , n e s tą patį žodį i šg i rdau Ber lynan s u g r į ž ę s ir i š Ernes to Galvanausko, atseit, iš dar ž y m e s n i o ž inovo - autoriteto lūpų. Pastarasis apskritai v isą Škirpos anuometinį diplomatinį žaidimą su Reicho val-džia ar jos atstovais a p i b ū d i n o tuo pačiu " n e l o g i š k a " terminu. Į k laus imą, kokia anose a p l i n k y b ė s e d ip lomat inė forma ir f o r m u l ė d e m a r š u o s e Reicho valdžiai , užtrenkusia i vartus grįžti į savą(!) kraštą L ie tuvos V y r i a u s y b ė s (pagal 1938 metų kon-stituci ją — ir V a l s t y b ė s galvai) būtų b u v u s i t e i s i n g e s n ė ir l o g i š k e s n ė panaudoti , — nei Raštikis, nei Galvanauskas t inkamo, netgi j o k i o a t sakymo neturė jo. A b i e j ų priekaištai ne log i škumo, atrodo, nes i skai to su d v i e m r e i k š m i n g a i s faktais, istoriniais i r n e p a n e i g i a m a i s . Pirma, Škirpa B e r l y n e ir po P a s i u n t i n y b ė s rūmų sov ie tams at idavimo (iš vokiečių p u s ė s — K. Š.) ir po gars ių jų sutarčių M a s k v o j e pas i rašymo t e b e t u r ė j o diplomatinį

398

statusą, L ie tuvos kredencia la i jam n e b u v o grąžinti . Antra, iš k ieno malonės ir kokiu pol i t iniu ar konst i tuciniu aktu Lietu-vos Laikinoji V y r i a u s y b ė anuomet atsirado, ar tos V y r i a u s y b ė s p i rmininkas ga lė jo išdrįst i paneigt i ar vengt i pareikšt i pagrin-dinį ir svarb iaus ią faktą, tautos mandatą gautą suk i l imo dėka (politinis aktas) i r antspauduotą g y v u antspaudu, suki lė l ių g y v y b i ų aukomis ir jų krauju.

Su gen. Raštikiu turė jau tris p a s i k a l b ė j i m u s . Iš jų antra-sis b u v o ypat ingai i lgas i r dramatiškas. Pradėtas jo kabinete, tęstas pas iva ikšč io j imu iš Laik. V y r i a u s y b ė s į jo butą Vytauto kalne ir baigtas n e d i d e l i o Vaičaičio g a t v ė s namel io k i e m e , ir i š t į sęs į keturių va landų d i skus i ja s . Ats iprašė nega l į s v i d u n kviest i , nes ponia negaluojant i i r nenorįs jos poi ls io trukdyti . Buvo graži l iepos pradžios diena, rami apl inka ir sve t ingas suole l i s tarp jazminų krūmų. Vakarykšt i s p a š n e k e s y s t e b u v o tik t rumpas ir interesantų t rukdomas pas imatymas, pr is i s tatymas, sus ipaž in imas . Su ponu g e n e r o l u nepas iž ino jau. Pažino j į v i sa Lie tuva, pažinau ir aš, nors j i s pats vargu m a n e iš-skyrė iš kitų, La i svės A l ė j o j e praeinant s v e i k i n u s i ų . O ir po šių trijų ne lemtų (taigi — ne lemtų . . .) pas imatymų pažintis, kokia b u v o , tokia ir liko, tik k e p u r i n ė . Paskutinis, atseit, tre-čiasis i r a t s i sve ik inamas i s pas imatymas už t ie sė bar je r iuką bet kokiai ar t imesnei pažinčiai ar net b ič iu lys te i , kokia normaliai tokiose a p l i n k y b ė s e tarp dv ie jų l ie tuvių turė jo susidaryt i . Pasiimtą uždavinį bandž iau į v y k d y t i pilnai i r neat s ižve lg iant į jok ius a s m e n i n i u s sent imentus , pa togumus ar n e p a t o g u m u s . B u v a u tik paprastas paprasč iaus ias pulk . Škirpos ryš in inkas - kur jer i s , d a v ę s pažadą atvežti g e n e r o l o Raštikio a t sakymus į v i s u s j am pate iktus k laus imus, neišsk i r iant nė tų, kur iuos v a d i n a m e nemaloniais. Iš anksto numaniau nepat iks iąs gene-rolui savo į k y r u m u ir k a m a n t i n ė j i m u netgi tardymo pobū-džio k laus imais , k laus imėl ia i s . Bet ar tai b u v o svarbu, kai L ie tuvos l ik imas k a b ė j o ant plauko. Dels iau ir " l a p e l i u dre-b ė j a u " , paki lęs i š k ė d ė s a t s i sve ik in imo momentą, kai pagal iau ryžausi gauti genero lo Raštikio atsakymą į i lgai at idėl io jamą ir ne jaukų paskut inį k laus imą:

— Kaip, pone genero le , aš turėčiau formuluoti Tamstos pas ia iškinimą Lie tuvos Laikinosios V y r i a u s y b ė s minister iui p i rmininkui ir Lietuvių Aktyvis tų Fronto vadui pulk. Škirpai, kuriam Tamsta pas ižadė ja i subordinuot i s i r be jo l e id imo ar pritarimo nedaryt i jokių Lietuvą angažuojančių v e i k s m ų , po

399

to, kai Tamsta tokį v e i k s m ą akivaizdžiai padarei be jo žinios, dargi j į net apie tai n e į s p ė d a m a s ?

Pats, labai suprantama, i š s igandau savo k laus imo. Bet argi aš pasodinau į kal t inamojo suolą šį žymų Lie tuvos vyrą, aukšto rango karį? Į tą suolą j i s pats ats isėdo, nė Gestapas jo nesodino, o tik paprašė . . . (lipti į lėktuvą, skristi iš Ber lyno į Kauną ir . . . sudemoral izuot i už Lie tuvos la i svę kovojančius vyrus , suardyti l ig tol darnią la i svės kovos v i e n y b ę tarp Ber-lyno ir Kauno sektorių . . .).

Į k laus imą, suprantama, a tsakymo n e g a v a u ir nes i t ikė jau gauti. S tebė jau genero lo v e i d e p r a b ė g a n č i u s u ž g a u l ė s šešė-lius. Durys pagreit intai atsidarė, nus i lenk iau ir ats idūriau ko-r idor iu je . Jis p e r d a u g kul tūr ingas i r mandagus , kad i švarytų. To nepadarė, o į v y k o tik kažkas tarp i švarymo (gal įsivaiz-duoto) ir paskubinto i šė j imo, inst inktyvi reakci ja s i tuaci joje, sus idar ius io je labiau emoci jos nei logikos š e š ė l y j e .

Grįžtant pr ie p a s i k a l b ė j i m o turinio, reikia atpasakoti ir k laus imus bei a t sakymus, nors pastar ie j i t e b u v o " k o j ų suki-n ė j i m a s " , o dažnai — tik tyla, jokio atsakymo. Dialogas v ien-pus i škas ir n e į d o m u s . Aš tik klausiau, k laus inė jau, o generolas Raštikis tik nenoromis ir nepi lnai atsakė, dažnai visai neatsakė ir tylė jo.

— Ar m e s paž į s tami? — p a k l a u s ė gen. Raštikis p i r m a m e p a s i m a t y m e k v i e s d a m a s sėstis .

— Pažįstu Tamstą nuo 1925 metų. Žavė jaus i Tamstos, anuomet majoro, pasakyta šaunia kalba, s v e i k i n i m u k a r i u o m e n ė s vardu, per ateit ininkų pastatytą Putino mister i ją "Nuvain i-kuotą ją v a i d i l u t ę " , Vytauto kalne ą ž u o l y n e , — atsakiau.

— Buvo tai nuostabi meno šventė , d i d i n g a l ie tuv i ško jo patriotizmo demonstraci ja , tūkstančiai kauniečių anuomet su-p laukė į ąžuolyną, — p a s t e b ė j o gen. Raštikis.

— Jūsų husarai su šauniais ž irgais talkino Kęstučiui pagrobti Birutę, — pr idė jau .

P i r m a s k l a u s i m a s : Atvykau i š Berlyno, p . Škirpos s iunčiamas. Jis labai s u s i r ū p i n ę s . Nori užbėgt i už akių vokiečių b a n d y m u i suskaldyt i l ietuvių v i e n y b ę Lie tuvos l a i svės kovoje . Jie, b e n t kariai, didžiai ver t ina karinį l ietuvių partizanų va idmenį jų kare su sovietais , b e t i š s i suk inė ja nenorėdami mokėti jokios politinės kainos už šią d i d ž i u l ę paramą. Dėl to ne le idž ia ir pačiam Škirpai grįžti L ie tuvon perimti v a d o v a v i m ą Laikinajai V y r i a u s y b e i . Ar p. Generolas pritariate p. Škirpos

4 0 0

minčiai, kad m u m s reikia v i somis p r i e m o n ė m i s pr ieš int i s vokiečių b a n d y m u i m u s suskaldyt i i r sus i lpnint i?

A t s a k . : Tai s a v a i m e suprantama. Kodėl toks k laus imas apskr i ta i?

K l a u s . : Ar p. Generolas nemanote, kad tokį, i r labai i n t e n s y v ų , ska ldymo žaidimą vokiečiai j a u pradėjo, ir, žinoma, s ieks divide et impera iki ga lo?

A t s a k . : Nepaslapt is , kad v a d i n a m i e j i vo ldemar in inkai visą laiką tik apie vienybę iki Eitkūnų t e k a l b ė j o (tą terminą pirmas pavartojo dr. P. Karvelis, o ne kas iš vo ldemarinin-kų — K. Š.). O p a s k u i ? Paskui a p s i e i s i m e ir be j ū s ų .

K l a u s . : " B e n d r o ž y g i o " patirtis Kla ipėdoje 1938-1939 metais sako ką kita. J ie parodė ir norą ir s u g e b ė j i m ą bend-radarbiaut i . Ar j i e p a s i k e i t ė ?

A t s a k . : Buvo visai kitokios a p l i n k y b ė s , kita b ū k l ė . Jie v i s dėlto yra l ietuviai nacionalistai, ar t imesni vokiškojo nacionalsocial izmo ideologi ja i , kaip be t kuri l ietuvių kita po-lit inė grupė . Jų a k t y v u m a s yra labai p a d i d ė j ę s . Jaučia už-nugarį, naudojas i proga siekti polit inių t ikslų, kurių, kaip maža, n e g a u s i g r u p ė anksčiau, normal iose a p l i n k y b ė s e , pasiekt i n e p a j ė g ė .

K l a u s . : A r manote, j i e le is is naudojami kaip polit inis vokiško jo okupanto įrankis, b u s j am lojalūs be rezervų i r e i s su j u o visą kel ią, panašiai kaip darė Lie tuvos komunista i su sov ie t i škuo ju okupantu, e idami su j u o visą kelią iki Maskvos ir iki "Sta l ino s a u l ė s " ?

A t s a k . : Mažai poli t inei g r u p e i mažos tautos, ypač p o tokios s i a u b i n g o s "sovietų okupaci jos , gali kitokio pas i r inkimo ir nel ikti . J ie jau dabar graibsto s v a r b e s n e s , rakt ines Lie-tuvos adminis t rav imo pozici jas .

K l a u s . : Istoriškai tai n e naujas poli t inis f e n o m e n a s . Gal tai tik prog inė taktika, pol i t inis real izmas ar poli t inis opor tunizmas? Lie tuv ia i nacionalistai yra neabe jot in i Lietu-vos patriotai, stovi ant jos n e p r i k l a u s o m y b ė s pagr indo, turi ribą ir ž inos, kur sustoti. Nejaugi j i e tarnaus okupantui be są lygų ir n e a t s i ž v e l g d a m i į L ie tuvos polit inio nepriklau-s o m u m o interesą?

A t s a k . : Nežinau. U ž j u o s a r pr ieš juos nega l iu kalbėt i . P a g y v e n s i m e — pamatys ime.

K l a u s . : Atrodo, p . Generolas ja i s nepas i t ik i te? A t s a k . : Mano a s m e n i n i s L ie tuvos nacionalistais pasiti-

k ė j i m a s ar nepas i t ikė j imas šiuo a tve ju ir š iuo momentu visai

401

n e s v a r b u s . Iš v ienos p u s ė s , j i e juk l ietuvių tautos branduol io (o tik mažą jos dalelę) nereprezentuo ja , o iš kitos p u s ė s , v a r g u okupantas apskritai turi kokių intenci jų L ie tuvos po-lit ines g r u p e s kontaktuoti ar su pol i t ine mūsų tautos d a u g u m o s val ia skaitytis. To n e d a r ė su užimtais Skandinavų, Balkanų kraštais, labai mažai tes iskai tė net su d i d e l ė s Prancūzi jos po-lit ine valia. Kodėl m u m s tikėti, kad su m u m i s b u s e lg iamasi ki taip? E s u karys, ne polit ikas. L e n g v a pasiduoti pol i t iniam n a i v u m u i karo metu, n e s u n k u g y v e n t i nerea l iom pol i t inėm vilt im tokiu metu, kai b o m b o s ka lba ir kai b e t kokios pol i t inės ateit ies kalkul iaci jos, ypač mažoms tautoms, b e n t iki karo pabaigos , — suspenduotos .

K l a u s . : Pulk. Škirpa mano, kad mūsų pol i t inė padėt i s yra skirt inga, atseit, pa lankesnė, ka ip p a v y z d ž i u i Norvegi jos , kuriai pr imestas rež imas a la Quis l ing . Mūsų partizanai, suki l imas pr ieš Sovietus, pastatė vok ieč ius pr ieš į vykus į faktą, su kuriuo j i e negal i nesiskaityt i . Mes ne tik n e k o v o j o m e pr ieš juos , kaip tai darė vis i kiti jų užimtie j i kraštai, b e t dargi ta lkinome j i e m s (mūsų pačių interesas) kovo je su jų (ir mūsų) pr iešu, paaukodami š imtus ir tūkstančius jaunų g y v y b i ų ir tuo su taupydami pat iems vokieč iams gal kel iol ikos tūkstančių jų pačių g y v y b i ų . Argi p e r d i d e l ė kaina reikalauti i š jų b e n t tokios n e p r i k l a u s o m y b ė s , kokia šiuo metu naudojas i , pavyz-džiui, tokios tautos, kaip Kroatija ar Slovaki ja, kur ios l ig šiol polit inio s u v e r e n u m o nei neturėjo, kaip L i e t u v a nuo 1918 m e t ų ? Ar Tamsta nemanai, kad m e s tur ime labai gerų šansų, dėkui mūsų nars iems vyrams, suki l imo v a d a m s ir part izanams, turėti politinį n e p r i k l a u s o m u m ą ir savą, grynai l ie tuvišką, nors karo metu ir apribotą, valdžią, j e i tik v i e n i n g a i l a i k y s i m ė s ir pr imygt inai , nenuola idžia i iš vokiško jo okupanto to reikalau-s i m e ?

A t s a k . : Norėčiau tikėti, b e t n e nuo mūsų pačių tai priklauso. O, antra, pr incipas "viskas arba nieko" mažai tautai santykiuose su g a l i n g u ka imynu, š iame atveju ir okupantu, ypač tokio, totalinio pasaul inio karo metu, taikyti v isai net inka.

K l a u s . : Reiškia, Tamstos m a n y m u j a u pač iame starte darome pol i t inę k la idą?

A t s a k . : Taip. K l a u s . : Tur i te ga lvo je pulk. Škirpą i r j o taktiką, naudotą

d e m a r š u o s e su Trečio jo Reicho va ldž ia dėl jo i r jo vado-v a u j a m o s Laikinosios V y r i a u s y b ė s pr ipaž in imo?

A t s a k . : Taip.

402

K l a u s . : Ar teko su pulk. Škirpa tais k laus imais išsi-kalbėti pr ieš Tamstai i š skrendant į Kauną?

A t s a k . : Nepi lnai . Jis g i apskritai n e l i n k ę s s u kitais tartis, iš kitų suges t i j a s pri imti ar b e n t diskutuoti .

K l a u s . : Mano žiniomis, j i s pol i t iniais k laus imais nuolat tarėsi su Ern. Galvanausku, kariniais k laus imais su Tamsta.

A t s a k . : T e i s i n g i a u būtų sakyti, kalbėjosi, o ne tarėsi. K l a u s . : Atseit , jūsų patarimų a r suges t i jų n e p a i s ė ? A t s a k . : Visai te is ingai . K l a u s . : Kokios, Tamstos m a n y m u , klaidos b u v o pulk.

Škirpos padarytos jo pas tangose išgauti i š Trečio jo Reicho va ldž ios suki l imo pastatytos L ie tuvos Laikinosios V y r i a u s y b ė s pr ipaž in imą?

A t s a k . : Tokių klaidų padaryta v i sa v ir t inė. J ų d a u g i r s tambių. Jos v i sos p l a u k ė iš v ienos pagr indinės Škirpos samprato je premisos , kuri a n u o m e t vokieč iams b u v o kategoriškai nepri imtina. Jis tos p r e m i s o s v i są laiką laikėsi, jos nekei tė , n e p a r o d ė lankstumo nei pastangų artėti b e n t kiek prie nei-giamos vokiečių reakci jos. Toks v i so Lie tuvos n e p r i k l a u s o m y b ė s k laus imo ant ašmenų pastatymas, toks užk ie tė ję s , bekompro-mis inis ža idimas va banque, atseit — viskas arba nieko, pastatė jo pat ies asmenį vokiečių a k y s e nepr i imt inu, dė l to j ie ir a ts i sakė toliau su j u o kalbėt is , neka lbant jau apie kokių nors diplomatiškai polit inių d e r y b ų ved imą.

K l a u s . : Vadinasi , j i s pas idarė vokieč iams persona in-grata, d ip lomat inės terminologi jos p r a s m e ?

A t s a k . : Te i s inga i . Nors tai gal j a m formaliai i r nepa-sakyta, o tik duota suprasti , o j i s nesuprato ir su į k y r u m u toliau demaršavo .

K l a u s . : Ar ga l ima paprašyt i pai l iustruoti tą Tamstos va-dinamą va banque ža id imą?

A t s a k y m a s į š į k laus imą b u v o i lgas i r gana įdomus . Paberta dalykų, a p i e kur iuos k lausė jas n e b u v o g i r d ė j ę s . Gene-rolas Raštikis į s i s iūbavo ir protarpiais net į s ikarščiavo, kai kada s u s i g r i e b d a m a s , pr i t i ldamas. Į jo į s ikaršč iav imus, sakyčiau — konst i tucinės te i sės lekci ją, nes i terp iau, nepert raukiau, net dž iaug iaus i , — tegu sau važiuoja, gerai, kad nereikia, banal iai tariant, už l iežuv io traukti, kaip l ig šiol.

K l a u s . : Labai įdomu. Tamstos samprotavimai te is ingi . Noriu išgirsti Jūsų minčių sklaidą iki galo. Prašau, pone Generole , tęsti toliau.

4 0 3

A t s a k . : T a r p 1922 metų i r 1938 metų Lie tuvos kon-stitucijų skirtumas yra d idel i s . Pagal p i rmąją L i e t u v a b u v o par lamentar inė ir pagal pastarąją — p r e z i d e n t i n ė v a l d y m o s i s is tema. Pirmoje — prezidentą p a v a d u o j a se imo pi rmininkas (tautos rinktinis), o antrojoje — minis ter i s p i rmininkas (paties prez idento skirtinis) Škirpa pasir inko pastarąją konsti tuci ją, nes ši b u v o jam patogesnė.

K l a u s . : Argi ga lė jo rinktis senąją, nega l io jančią? A t s a k . : I r v i e n a i r kita faktiškai negal io jančios . Buvo

dar ir trečioji — Stalino konsti tuci ja. Ir tik v i e n a iš trijų t e b u v o patogi jam pačiam. Pr i s iminkime, kaip antroji (1938 metų konstituci ja) pasitarnavo, taip, pas i tarnavo trečiajai (sta-l ininei) į g y v e n d i n t i . Kokiu sklandumu sudarytas tęs t inumas, konst i tucinis p e r ė j i m a s iš Smetonos į Merkį ir iš Merkio į Paleckį. Viso to, t. y. L ie tuvos konsti tuci jų kontrovers i škumo, Škirpa n e g a l ė j o nežinoti . Ar tai ne hipokr iz i ja b u v o jo pastanga vokieč iams aiškinti savo pat ies asmeninį statusą ir pris istatyti (notifikuoti) j i e m s kaip Lie tuvos Minister is Pirmininkas i r Vals-t y b ė s Prezidento pare igas e inąs (tai net iesa; 1941 m. to ne-b u v a u " n o t i f i k a v ę s " i r nega lė jau, nes A. Smetona t e b e b u v o g y v a s — K. Š.), atseit, turinčiu te i sę Lie tuvos vardu daryti pare i šk imus, s iųsti notas i r pasirašyt i sus i tar imus. Deja, be Min. Pirmininko kontras ignaci jos ir pagal 1938 m. kons-tituciją j i s tos te i sės neturėjo, taipgi be konst i tuciškai forma-laus iš Min. Pirmininko į Prez idento pare igas p e r ė j i m o akto j i s n e g a l ė j o prisistatyti j a u tas pare igas einančio statuse. Toks neapga lvotas žyg i s , stačiai d iplomatiškas skandalas, vokieč ius tik suerzino, j u o s i šgąsd ino ir v isą L ie tuvos reikalą sukompli-kavo. Kiek žinau, Ern. Galvanauskas b u v o j į į s p ė j ę s to ne-daryti, b e t Škirpa šio į spė j imo, kaip ir d a u g e l i o kitų, ne-pa i sė (visa tai g ryniaus ias pras imanymas — K. Š.).

P a s t a b a : Š iandien n e b e g a l i u t iksl iai pr is iminti , a r i š gen. R. lūpų š iuos pr iekaiš tus g i rdė jau. Galė jau tai g irdėt i Ern. Galvanausko b u t e Ber lyne, — ten b u v a u pakv ies tas "Kauno į s p ū d ž i a i s " pasidal int i su š e i m i n i n k u E. G. ir jo svečia is dr. Karvel iu ir adv. Skipičiu, tuojau pat s u g r į ž ę s .

K l a u s . : Gal Galvanausko į s p ė j i m a s b u v o post factum, taigi p a v ė l u o t a s ?

A t s a k . : Tikros įvyk ių i r j o demaršų chronologi jos neži-nau. Jei ir taip būtų, toks šve lnia i tariant " l i a p s u s a s " n i e k u b ū d u nepate i s inamas.

404

K l a u s . : Kokia, Tamstos m a n y m u , pr is tatymo (notifika-cijos) f o r m u l ė šiuo a tve ju b u v o naudot ina?

A t s a k . : A r man s e n i e m s d ip lomatams nurodinėt i? Vie-na aišku, kai esi mažas ir dargi po d i d e l e d ide l io letena, n e b ū g n i n k d i d e s n i u b ū g n u , o vartok tik b i r b y n ė l ę , n e b a u b k jaučiu, o b l iauk tik verš iu .

K l a u s .: Atseit, quod licet Jovi, non licet bovi? A t s a k . : Te i s inga i , Tamsta. Pakartok tai s u g r į ž ę s Ber lynan

ponui pu lk in inkui . K 1 a u s .: Ar š iose a p l i n k y b ė s e apskritai re ikė jo j a m pačiam

ir betarpia i ieškoti Laikinosios V y r i a u s y b ė s pr ipaž inimo Ber-l y n e ?

A t s a k . : Pritariu Tamstos a b e j o n e i . Jei i r re ikėjo, tik ne tokiu b ū d u b e i forma. Geriausiai p e r kitą asmenį , ne jam pačiam, nes l iečiamas j i s pats. Niekad su interesuotas i s nėra pats ger iaus ias savo pat ies by los gynė jas .

K l a u s . : Ką pats p . Škirpa turė jo p i rmoj e i l ė j daryti karui p r a s i d ė j u s i r Laik. V y r i a u s y b ę pr iešaky su juo paskel-b u s ? Jis j u k akci jos ž m o g u s , žinote. N e g a l ė j o rankas s u d ė j ę s laukti ir n ieko nedaryt i .

A t s a k . : Jis turė jo tučtuojau atsirasti Kaune, n e s v a r b u , kokiu b ū d u .

K l a u s . : Per žal ią ją s ieną? A t s a k . : Kad ir taip, ar ne v i s t iek. Taip, kaip ir Tamsta

štai, es i Kaune. K l a u s . : Jis nenorė jo grįžti tuščiomis rankomis, t ikė jo

ir s tengės i parvežt i b e n t de facto pr ipažinimą iš Berlyno. Žinau apie jo d i d ž i u l e s pastangas, jo nuostabų aktyvumą. Ar neturė jo laukti ir k lebent i , k l e b e n t i ?

A t s a k . : Laukti kredencia lų iš Hitlerio r a n k ų ? — tai iliu-zija.

K l a u s . : Kokia Tamstos išvada, kas daryt ina? A t s a k . : Gamta tuš tumos n e m ė g s t a , ž m o g u s neturi leist i

tuštumai atsirasti. O pol i t inė tuš tuma Lietuvai š iuo metu pa-voj inga, gali ar galėtų būti ir fatal iška.

K l a u s . : Reiškia, Tamsta, a tvykdamas Kaunan taip anksty-vai, įšokai į tokią tuštumą ją užpi ldyt i , kad ji n e b e b ū t ų tuš-tuma?

A t s a k . : Vokiečių akimis žiūrint, taip. Dis tansavos i nuo Škirpos, dė l j a u minėtų priežasčių, ir k re ipės i į mane. Ar i šmint inga būtų nes ika lbėt i , ar vokieč iams svarbus , ar įdomus mūsų v i d a u s pareigų pas i sk i r s tymas? Škirpa tokias — aš kitokias

405

pareigas . J iems n e s v a r b u , kuris p i rmu s m u i k u groja, o ir pats " o r k e s t r a s " dar jų nepripažintas . A p i e tai dar tik k a l b a m e ir k a l b ė s i m e .

K l a u s . : Lietuvių akimis — tuštumos nėra. T u r i m e šaunių vyrų Minister iu Kabinetą, Prapuolenio sėkminga i surinktą ir Brazaičio (Škirpą pavaduojančio) sumaniai v a d o v a u j a m ą Laikinąją V y r i a u s y b ę .

A t s a k . : Š iandien taip. O kas b u s rytoj? E s a m e okupuo-tas kraštas. Modus vivendi suradimas su okupantu, ar š ioks, ar toks, būt inas .

K l a u s . : Kokie Tamstos santykiai s u Laik iną ja Vyr iausy-b e ? Esate jo je , ar šal ia j o s ?

A t s a k . : E s u j o j e l ietuvių (vidaus) požiūr iu i r šalia jos vokiečių (išoriniu) požiūriu.

K l a u s . : Kaip tai suprast i? A t s a k . : Padėtį i š abie jų pus ių , Ber lyno i r Kauno,

žinant, — n e s u n k u suprast i . K l a u s . : (Tik minty sus i formavo, klausti žodžiais nedrį-

sau. Bi jojau užsitrenkti duris to l imesniam pašnekes iu i ) . Norė-josi išgirsti daug iau ir daugiau. Darėsi v i s l a b įdomu, net intrigavo. Prieš akis mačiau žmogų, v i s lab iau ir lab iau at-s iveriantį , s t e b ė j a u žymų Lie tuvos vyrą, kurio v i d u s , psicho-logi ja i r mental i tetas v i s labiau sk le idės i , b e t kur i s kažkaip ir kažkodėl kaip a s m e n y b ė ne imponavo. Tai ne akci jos ir ne kovos žmogus . Kompromisas, a t s a k o m y b ė s i r r izikos ba imė, skrupul ingas atsargumas, b a i m ė ir gal net ba i lumas — ger iau nieko nedarys iu , nes gal iu padaryt i b logai . . . Nega lė jau su-prasti, n e g a l ė j a u rasti ir iki šiai dienai nerandu atsakymų į kai kur iuos k laus imus, kur iuos vargu kas drįstų patį gen. Raštikį klausti . . . Nagi, atsakymai į suminėtus k laus imus, a i škumas priežasčių ir motyvaci jos ž inoj imas galėtų išaiškinti, bent leistų suprasti labiau ir pi lniau ir šį ne lemtą (taigi, ne lemtą ! . . .) gen. Raštikio p e r d ė m ankstyvą atskr idimą, tei-s ingiau atskraidinimą, supintą su pažadais s v e t i m i e s i e m s , duotais žodžiais i r s laptom mis i jom, ap ie kurias neduota žinoti net ir t iems, kur ie pr iva lė jo žinoti, taip, p r i v a l ė j o . . . Dar d a u g k laus imų k laus iau gen. Raštikį, be t n e į m a n o m a j u o s čia atpasakoti, n e b e n t v ieną kitą sutrumpintai , ir tik doku-mentaci jai , re ikalo p i l n u m u i .

K l a u s . : A r ga lėčiau sužinoti, s u kuo B e r l y n e pr ieš i š skrendant teko ka lbėt i s i š vokiečių p a r e i g ū n ų ?

A t s a k . : T o nega l iu pasakyt i .

406

K l a u s . : A r tai n e b u v o " t r y s daktara i " (Kleist, Gref fe , Graebe), su kuriais ir pu lk in inkui Škirpai teko " i k i k a k l o " išs ikalbėti .

A t s a k . : Tyla. K l a u s . : Ar teko b e n t su kuo nors i š l ie tuvių Ber lyne

prieš ir po pasitarimų su vokiečiais k laus imus padiskutuot i , p a s i k a l b ė t i ?

A t s a k . : Gen. Raštikis lėtai kratė galvą. Neaišku. Gal tik ženklas — nega l iu atsakyti .

K l a u s . : Ar bent ką ap ie tai žino pp. Galvanauskas, Skipitis, Karve l i s?

A t s a k . : Žino faktą, nežino pasi tar imų turinio. K l a u s . : Žino i š skr id imo faktą, žino taipgi apie tai,

kad Škirpa neturi v i so to žinoti? A t s a k . : Netardykite, Gerb iamas i s ! K l a u s . : Labai poną Generolą ats iprašau. Nežinau, ką ga-

lite ir ko negal i te sakyti . Be to, matys iuosi ir su minėtais polit ikais, j i e taip pat te irausis man s u g r į ž u s . Reikėtų v i s i e m s " b e n d r ą r o d ą " rasti, v i sus informuoti, tartis.

A t s a k . : Painformuokite p . Galvanauską, p e r j į i r kiti, kas re ikal inga, sužinos.

K l a u s . : Kodėl vokiečiai pasir inko Tamstą j ų "Vertrau-e n s m a n n u " , o ne kurį nors iš nacionalistų v e i k ė j ų ?

A t s a k . : J ie labai gerai informuoti apie L ie tuvos poli-tinę d i ferenciaci ją . Gal svarb iaus ias motyvas, kad e s u karys, o ne polit ikas.

K l a u s . : Jie, matyti, žino, kad L i e t u v o j e esate labai p o p u l i a r u s ?

A t s a k . : Gal būt. (Klausimas, atrodo, paglostė . Raštikis šypso jos i at lyžęs).

Kaip j a u minėjau, su trečiuoju — paskut in iu pas imatymu m u d v i e j ų dialogas trūkte nutrūko, kaip su k i rv iu nukirto. Jaučiau, toli gražu, mis i jos pi lnai neat l ikęs, per maža sužinojau, — b a i g ė dr. Valančius savo pa l iudi j imą istori jai.

NESUPRANTAMAS ULTIMATUMAS

Kiekvienos kovos metu, kokios rūš ies j i b e b ū t ų , — gink-luota ar tik polit inė, — ne vis i atlaiko s m ū g i u s ar prie-š i škos p u s ė s s p a u d i m u s . Vi sados ats iranda tokių, kur ie m ė g i n a sukišt i savo ga lvas į smėlį , kad i š s ige lbė tų , arba, paprastai,

407

ima ir p a b ė g a iš kovos lauko. Ginkluotoje kovo je tokie va-dinami dezertyrais , o pol i t inė je — gal ger iau tiktų j i e m s pas imetė l ių terminas. Jų n e i š v e n g ė ir L A F b r a n d u o l y s Ber-lyne.

Kai tapau vokiečių polici jos izoliuotas savo bute, greitai pas tebė jau, j o g e i lės tų, kur ie pr ieš tai m ė g d a v o į tą butą užeiti b e i ten sus i r inkdavo pasidal inti s ie lvartu dė l L i e t u v o s ir ž iniomis iš sovietų paverg tos T ė v y n ė s , ė m ė pa la ipsniu i retėti, kol pas i l iko j o s e tik drąsesn ie j i . Čia u ž s i m e n u apie tai be jokio noro daryti kokių nors ir kam nors pr iekaiš tų. Tik konstatuoju patį faktą, kurio, be abe jo, ir vokiečių s a u g u m o akis n e g a l ė j o nepas tebėt i . Iš e s m ė s tai b u v o natūralu, nes kam savo l a n k y m u s i į pol ici jos pasekamą butą be reikalo r iz ikuoti , žinant, j o g tuo man nei kiek n e p a g e l b ė t ų .

Tačiau k laus imas atsistoja visai kiton plotmėn, kuomet kas imasi intrigos pr ieš tą organizaci ją, kuriai pats pr iklauso, ar veiklą, kuriai b u v o pritaręs i r j o j e aktyviai da lyvavo. Deja, šios n e g e r o v ė s i r L A F b r a n d u o l y s B e r l y n e n e i š v e n g ė , ir dar gi tokiu metu, kai L A F organizacinio tv ir tumo b e i drausmės i r absol iučios v i e n y b ė s p a m a n i f e s t a v i m a s vokiečių akyse b u v o būtinai re ika l ingas s ė k m i n g i a u atsispirti pr ieš pa-s i re i škus ius i š Reicho p u s ė s s p a u d i m u s . Buvo tikrai skaudu, kad sakytų dorybių tada b u v o pr i s t igę ne kokie jaunuol ia i , pol i t ikoje nepri tyrę, o žinomi iš seniau kai kur ie mūsų vi-suomenininkai i r b u v ę v a l s t y b ė s vyrai . Akst iną intrigai d a v ė gen. Raštikio i švyk imas į Kauną tarsi, kaip tada kas pamanė, perimti Laik inos ios V y r i a u s y b ė s v a d o v a v i m o vieton manęs , izoliuoto B e r l y n e naminiu areštu.

Pirmasis, kuris pas imetė, b u v o inž. E. Galvanauskas, vie-nas iš L A F vadovau janč ios g randies narių. Iki gen. Raštikio i švykimo į Lietuvą su j u o jokių nesus iprat imų niekad n e b u v a u turė jęs . Bet Raštikiui i š v y k u s , E. Galvanauskas staiga pasi-keitė. Užė jęs b i rže l io 29 d. pas mane, j i s is teriškai u ž s i p u o l ė mane ak iva izdo je B. Railos, p a n e i g d a m a s visą mano atliktą darbą suki l imo paruoš imui . Jis tvirtino, l y g aš daręs klaidą ant klaidos, nors seniau to n iekad n e b u v o p a s t e b ė j ę s , kad ir d i rbdamas ankšč iaus iame su manim kontakte. Kai paprašiau, kad teiktųsi nurodyti, kame b ū t e n t klaidų b u v a u pr idaręs , j i s nieko konkretaus n e g a l ė j o nurodyti . Po poros d ienų, būtent l iepos 1 d., j i s , v ė l pas m a n e užė ję s , j a u atvirai m ė g i n o teisinti Raštikio pas ie lg imą: aiškino, lyg j a m esą vis tiek, ar aš, ar Raštikis, kad tik būtų gal ima ką dirb-

408

ti savo krašte, nors ir vokiečių p a v e d i m u , n e s u p r a s d a m a s , jog Gestapas nuskra id ino Raštikį į Kauną ne perimti Lai-kinosios V y r i a u s y b ė s , b e t kažkokiu tarpininku tai V y r i a u s y b e i numarinti . Pagaliau l iepos 3 d. E. Galvanauskas žodžiu pa-re i škė man, j o g ats is tatydinąs iš L ie tuvos Taut inio Komiteto p i rmininko pareigų ir i šstojąs iš L A F narių tarpo. Atsaky-damas į tai, aš atkreipiau jo d ė m e s į į tai, kad ši jo de-monstraci ja būtų žal inga Lie tuvos reikalui, ir prašiau, kad dalyką perga lvotų arba pateiktų savo m o t y v u s raštu.

Kitu pas imetė l iu i š ryškė jo dr. P. Karvelis, kuris j a u nuo sen iau b u v o Berlyno l ie tuvių tarpe į g i j ę s " v i e n y b ė s iki Eit-k ū n ų " ša l ininko vardą. Jis b u v o didžiai patenkintas tuo, kad Raštikiui p a v y k o l y g į s igyt i vokiečių malonės be i pas i t ikė j imo ir kad todėl b u v o l ė k t u v u n u g a b e n t a s į Kauną. Dr. Karvel is t rynė sau rankas iš dž iaugsmo, kad pagal iau turės v isai ka-tal ikišką V y r i a u s y b ę . Jis net mane patį m ė g i n o įtikinti, j o g Raštikio nuskra id inimas į Kauną esąs labai geras dalykas, kad Raštikis esąs patriotas be priekaišto, ir kad Lie tuva i ką ne-gero nepadarys ią s . Kai p a s t e b ė j a u , j o g sut ik imu vykti į Kauną man n e p r a n e š ę s , kaip min. p i rmininkui , j i s j a u padarė žalos L ie tuvos reikalui, dr. Karvel is to nenorė jo suprast i . Jam, atrodo, tada t e r ū p ė j o mane ka ip nors iš Laikinosios Vyriau-s y b ė s pašal inti , kad paruoštų kelią Raštikiui į min. pirminin-kus, n e s u p r a s d a m a s , j o g vokiečiai nuskra id ino j į v isai ne tam. S iekdamas savo partinio tikslo, dr. Karvel is surašė savotišką ul t imatumą, ir rinko po j u o kitų l ie tuvių parašus . Nors, be savo pat ies parašo, te suv i l io jo pasirašyti dar tik du kitu, būtent E. Galvanauską ir R. Skipitį, tačiau n e p a s i d r o v ė j o tą raštą, d r a u g e su E. Galvanausku ir R. Skipičiu, atnešti ir man įteikti . Jo tur inys b u v o toks:

Ber lynas, 1941 m. l iepos 10 d. Ponui Minister iui K. Škirpai

T u r ė d a m i ga lvo je dabar t ines a p l i n k y b e s i r g y v y b i n i u s L ie tuvos ir l ietuvių tautos re ikalus, ž e m i a u pas i raš ius ie j i laiko savo pare iga štai ką Tamsta, Pone Ministeri, pareikšt i :

Bol šev ikų okupaci ja L i e t u v o j e ir tos okupaci jos neapsa-komai s k a u d ū s mūsų tautai padariniai (va l s tyb inės nepriklau-s o m y b ė s netekimas, ekonominio g y v e n i m o suardymas i r Lie-tuvos ap ip lėš imas, mokyklų sudarkymas, sąž inės b e i įsitiki-nimų la i svės v i s i škas pasmaugimas , tūkstančių žmonių areštai, su imtų jų kankinimai, žudymai ir depor tav imas Rusi jon, siau-

409

čiantis teroras ir vis i kiti mūsų tautai žal ingi b o l š e v i k ų dar-bai) pažadino visų s ą m o n i n g ų j ų l ietuvių norą ir pas i ryžimą nuverst i b o l š e v i k ų j u n g ą ir atstatyti Neprik lausomą Lietuvą.

Ber lyne, kur sus i sp ie tė ž y m u s polit inių p a b ė g ė l i ų kiekis, ats irado g a l i m u m a s v ienam polit iniam frontui sudaryt i , su-jungt i e samas l ie tuvių j ė g a s į v ieną organizaci ją kovai su b o l š e v i k ų okupaci ja dėl Nepr ik lausomos Lie tuvos atstatymo. Ši organizaci ja pas ivadino Lietuvių Aktyvis tų Frontu ir Tamsta p a s i ė m e i j am vadovaut i .

Šis Frontas, sus idaręs B e r l y n e iš įvair ių srovių ir pakraipų žmonių, st iprino politinį autoritetą mūsų atstovo Ber lyne santykiuose su Reicho į s ta igomis, j u n g ė pačių l ietuvių kolo-niją, d a v ė progos padirbėt i poli t inei minčiai b e i pagalvoti apie b ū s i m o s Lie tuvos sutvarkymą. Be to, b u v o užmegzt i ir palaikyt i ryšiai su okupuota Lietuva, ga iv inta okupantų s p a u d ž i a m o j e L i e t u v o j e i š s i la i sv in imo vilt is, informuota ap ie daromas u ž s i e n y j e i r daryt inas pačio je L i e t u v o j e pastangas la isvei atgauti .

Rusų - vokiečių s u s i d ū r i m u i artėjant, Fronto v a d o v y b ė Ber lyne aktyviai d irbo kontakte su at i t inkamomis Reicho kar inėmis į s ta igomis, r e n g d a m a suki l imą prieš b o l š e v i k ų oku-paciją L i e t u v o j e .

Rusų - vokiečių karui pras idė jus , numatytas suki l imas L i e t u v o j e į v y k o i r p a v y k o . Sukilėl iai p a s k e l b ė Nepriklauso-mos L i e t u v o s atstatymą ir s u d a r ė Laikinąją V y r i a u s y b ę . Po-lit inės ve ik los centru tapo Lietuva. T u o b ū d u Ber lyno Lietuvių Aktyvis tų Frontas savo uždavinį atliko, kartu n e t e k d a m a s savo tolesnei veiklai pagrindo.

Antra ver tus , L ie tuvos atstovo ve ik la atrodo suvaržyta, kad j i s stovi šio fronto p r i e k y j e .

Vi sa tai turėdami ga lvo je , pr iė jome išvadą, kad Tamsta turėtum tuoj sukv ies t i Fronto V a d o v y b ė s be i jos s te igė jų su-sir inkimą Ber lyne Lietuvių Aktyvis tų Frontui l ikviduot i , o j e i tatai e s a m o m i s s ą l y g o m i s nebūtų įmanoma, tai Tamsta pats, kaip šio Fronto Vadas, tuojau turėtum paske lbt i j į Ber lyne l ikviduotą.

Jei šio Fronto v i e n u ar antru ke l iu l ikv idav imas Tamstai nebūtų pri imtinas, tai prašome nuo šio rašto g a v i m o dienos laikyti m u s iš jo i š s to jus ius .

Su pagarba (pas. E. Galvanauskas

(pas.) Dr. P. Karvelis (pas.) R. Skipitis

410

Nors po ul t imatumu ir t e b u v o vos trys parašai ir todėl ga lė jo kai kam pasirodyti never ta d i d e s n i o d ė m e s i o , be t i š t ikrųjų j i s b u v o s k a u d u s s m ū g i s L ie tuvos reikalui . Ult imatumas pas irašytas asmenų, kur ie po ke l i s kartus ir įva i r iose ne-pr ik lausomos Lie tuvos v y r i a u s y b ė s e b u v o minister ia is , o E. Galvanauskas net minis ter iu p i rmininku, ir, be to, R. Skipit is b u v o suki lė l ių p a s k e l b t o j e Laikinojo je V y r i a u s y b ė j e užs . rkl. minis ter iu, taigi a tsakingu paskiaus ios Minister iu T a r y b o s nariu. Ult imatumo į te ik imo fakte vokiečiai, be abe jo, ga lė jo įžiūrėti tam tikros iš l ietuvių p u s ė s s i l p n y b ė s pas i re i šk imą: politinį sus idemora l izav imą b e i pas idav imą panikai, p a b ū g u s spaudimų iš Gestapo p u s ė s . Tai ga lė jo vok ieč ius padrąsint i j a u įvarytą gen. Raštikio paga lba pleiš tą Laik. V y r i a u s y b e i varyt i g i lyn su dar d i d e s n i u u ž s i s p y r i m u i r g e s t a p i n i u a p s u k r u m u .

Tokiomis a p l i n k y b ė m i s poli t inis rezonas l i epė L A F va-d o v y b e i parodyti maks imal inio tv i r tumo iš savo p u s ė s , kad vokiečiai nė nedrįstų pamanyt i , kad ta v a d o v y b ė b u v o ko p a b ū g u s i i r j a u pradeda supasuot i . Kadangi ul t imatumo įtei-kėjai griežtai, nežiūr int mano pakartotinio prašymo, ats isakė jį atsiimti, tai — nors ir b u v o labai n e m a l o n u — b u v a u pr ivers tas , kaip L A F vadas, nuspręs t i u l t imatumą pas i raš ius ius tris a s m e n i s i šbraukti iš L A F narių tarpo už su laužymą draus-mės, pr iva lomos k i e k v i e n a m L A F nariui, kurią j i e b u v o la i sva va l ia pr i s iėmę. A p i e tą s p r e n d i m ą praneš iau k i e k v i e n a m suminėtų asmenų atskirai, plačiai m o t y v u o d a m a s sprendimą. Nekalbant ap ie asmeninio p o b ū d ž i o momentus , raštas i š e s m ė s b u v o b e v e i k ident i ško turinio v i s i e m s trims. Čia p a d u o d u tekstą a t sakymo dr. P. Karvel iui , a t s ižve lg iant į tai, kad šis pastaras is b u v o v i sos tos intrigos iniciatorius i r u l t imatumo surašyto jas :

J.M. 1941 m. l iepos 15 d.

Ponui Dr. Petrui Karvel iui B e r l y n e

Gerb iamas i s Tamsta, Š. m. l iepos 12 d. Tamsta, d r a u g e su p. Galvanausku

ir p. Skipičiu, u ž ė j ę pas mane be atskiro pr ieš tai tokiam pas imatymui susitarimo, į te ikėte raštą, datuotą l i epos 10 d., kur iame iš Jūsų trijų p u s ė s u l t imatyvia i re ika lau jama likvi-duoti L ie tuv ių Aktyvis tų Fronto užuomazgos branduol į Ber lyne. Vienkart pare i škėte, kad la ikyčiau Jus v i sus tris i š s to jus ius i š LAF, j e i Jūsų re ikalavimų nepatenkinčiau.

411

Pakartodamas tai, ką jau esu sakyto rašto man į te ik imo proga pare i škęs žodžiu, pranešu Tamstai štai ką:

1. Nematau nei reikalo, nei pagr indo sakytą L A F branduol į l ikviduot i ;

2 . Laikau, kad ka lbamo padal inio l i k v i d a v i m u patys savo rankomis s u d u o t u m e moralinį smūgį v i sam Lietuvių Aktyvis tų Są jūdž iu i L ie tuvo je ;

3. Jo l i k v i d a v i m a s padarytų į L A F p r i e š u s į spūdžio, tarytum jo V a d o v y b ė yra kažko p a b ū g u s i i r p r a d e d a supa-suoti;

4 . Juo labiau nėra jokio b ū t i n u m o L A F padalinį B e r l y n e l ikviduoti , kai patys vokiečiai to iš mūsų tuo tarpu nėra pare ika lavę;

5 . Kadangi L A F padal inys b u v o įkurtas Ber lyne mano pas tangomis ir yra s u s i j ę s su mano asmeniu ir mano, kaip Lie tuvos V y r i a u s y b ė s galvos, dabar t ine padėt imi, tai jo lik-v i d a v i m a s mano rankomis galėtų būti i r vokiečių suprastas kaip tam tikras iš mano p u s ė s s i lpnumo pas i re i šk imas . Tai savo ruožtu galėtų atsi l iepti pasunkinančia i į v i sos V y r i a u s y b ė s padėtį ;

6 . Sutinku, kad sudarytas i s L A F padal inys praktiškai, kada d a u g u m a jo narių mano b u v o pas iųst i į Lietuvą, čia n e b e d a u g ką gali nuveikt i . Bet pats l ikv idav imas polit iškai būtų žal ingas, taigi nedaryt inas .

I šdės tęs aukščiau paduotus motyvus , s iūl iau Tamstai ir p. Galvanauskui su p. Skipičiu savo pare i šk imą atsi imti.

Jums v i s i e m s ats isakius tai padaryti , pare iškiau, j o g tokį Jūsų p a s i e l g i m ą laikau b a n d y m u iš Jūsų p u s ė s skaldyt i L A F organizaci ją, ardyti aktyvistų v i e n y b ę ir pakirsti mano, ka ip L A F vado, prest ižą L A F narių ir vokiečių akyse . Pr idė jau, kad tuo Jūs, gal pr ieš Jūsų pačių norą, pr i s idedate prie kai kurių mūsų b u v . saugumiečių intrigos pr ieš L A F organizaci ją, intrigos, kuri J u m s b u v o gerai žinoma, kurią Jūs patys pr ieš tai s m e r k ė t e ir kuri, kaip tai yra v is i škai paa i škė ję , b u v o ir tebėra svet imos rankos d i r iguo jama ir nukre ipta pr ieš Lie-tuvos n e p r i k l a u s o m y b ę .

Mane be galo s tebina, kad tokio polit iškai s v a r b a u s klau-simo neradote reikalo su manim aptarti be i žodžiu pas ika lbėt i , kodėl J u m s iš v i so kilo mintis reikalauti L A F branduol į l ikv iduot i ir kokie sumet imai be i kas Jus paskat ino to pa-re i šk imo u l t imatyv ine forma grasinti pas i t raukimu iš L A F narių.

412

š. m. l iepos 13 d. p a s i k v i e t ę s Tamstą pas save, aš dar kartą į t ikinamai praš iau Tamstos pare išk imą, ka ip žalingą l i e tuv i škam reikalui dalyką, atsiimti, b e t Tamsta pakartotinai ats isakei tai padaryt i .

L i e t u v o s n e p r i k l a u s o m y b ė s ats tatyme i r L ie tuvos Vyr iausy-b ė s p a s k e l b i m e L A F s u v a i d i n o lemiamą v a i d m e n į , kurio jau niekas iš L ie tuvos istori jos n e b e i š b r a u k s . Tiesa, tatai s u v e d ė m u s į konfl iktą su vokiečia is . Mūsų u ž d a v i n y s yra šį kon-fliktą ka ip nors l ikviduoti , b e t jok iu b ū d u nei š s ižadant to, ką a tkovojome mūsų tautos g e r i a u s i ų j ų sūnų krau ju . Tokiais aktais, kaip kad Tamsta su p. Galvanausku ir p. Skipičiu padarėte, dabart inė sunki pol i t inė mūsų padėt i s ne lengvi-nama, b e t tik bere ika l inga i dar pasunkinama.

Naujoj i L ie tuva remiasi tomis j ė g o m i s , kurios jai atkovojo v a l s t y b i n ę n e p r i k l a u s o m y b ę , taigi L A F organizaci ja . L A F yra dabar v ien inte l i s organizuotos l ietuvių tautos val ios re i škė jas , jos v y k d y t o j a s ir L ie tuvos atei t ies garantas. Kas drįsta eiti pr ieš j į ar e s a m o m i s po l i t inėmis s ą l y g o m i s s i lpninti jo vie-n y b ę , tas imasi jau n e b e l ie tuv i ško darbo.

Tamstos ir p. Galvanausko su p. Skipičiu padarytą man priekaištą, kad, pal iekant L A F branduol į B e r l y n e nel ikv iduo-tą, sus idarytų krašto pol i t in iame v a d o v a v i m e d v i l y p u m a s , kuris galėtų dar daugiau sukompl ikuot i L ie tuvos santykius su Vo-kieti ja, griežtai atmetu, ka ip v i s i škai nepagr įs tą . T a r p manęs, kaip L i e t u v o s V y r i a u s y b ė s ga lvos b e i L A F vado, i r pačios V y r i a u s y b ė s L i e t u v o j e r y š y s yra užtikrintas ir aš v e i k i u su ki-tais V y r i a u s y b ė s nariais sol idariai .

Ats ižve lg iant į v i sa tai, kas aukščiau pasakyta, o taip pat į nepapras tas pol i t ines a p l i n k y b e s , kur iomis Tamsta d r a u g e su p. Galvanausku ir p. Skipičiu savo u l t imatyv in iu raštu šį skandalą sukėlė te , bei v i s i šką nesuprantamumą motyvų, kodėl Jūs radote re ika l inga tai padaryt i šiuo, Lietuvai nepaprastai sunkiu momentu, turiu g a r b ė s pranešt i Tamstai štai ką:

1. Kaip L A F vadas, i šbraukiu Tamstą, kartu su Tams-tos b e n d r i n i n k a i s p. Galvanausku ir p. Skipičiu, iš L A F narių tarpo už nes i la ikymą L A F nariams pr iva lomos ir jų la isva val ia pris i imtos d r a u s m ė s ;

2. Kaip Lietuvos Pas iunt inys Vokiet i jo je , į sakmiai prašau Tamstos nedaryt i B e r l y n e jokių polit inių kontaktų su vokie-čiais be mano žinios, o j e i ką iš vokiečių patirtum, kas domintų mane, kaip Lie tuvos teisėtą atstovą ir V y r i a u s y b ė s galvą, tai prašau ap ie tai mane tuojau painformuoti ;

4 1 3

3. R e z e r v u o j u sau te i sę šį laišką paske lbt i l ie tuvių visuo-m e n ė s žiniai, j e i Tamsta k ė s i n t u m e i s i ves t i kokią nors akciją pr ieš L A F veiklą ar ka ip ki taip k l iudyt i man, kaip Lie tuvos V y r i a u s y b ė s galvai i r L A F vadui , ves t i toliau kovą už Lie tuvos i š la isv inimą, p i rmoje e i l ė j e e samos ios V y r i a u s y b ė s lega l izav imą prieš Vokiet i ją .

Pastebiu, kad šis d r a u s m ė s su laužymas i š Tamstos p u s ė s j a u yra n e b e pirmas. L A F užuomazgai tik ką sus idar ius , Tamsta j a u b u v a i sudaręs bere ika l ingų kompl ikaci jų . A n u o m e t v i e n dėl to, kad Tamstos n e b u v a u p a k v i e t ę s į savo arti-m i a u s i u s b e n d r a d a r b i u s , savo pat ikėt inius . Šis antras ats i t ikimas pakartotinai mane įt ikino, kad tuomet aš nei k iek n e b u v a u suk lydęs , la ikydamasis Tamstos a s m e n s atžv i lg iu su re ika l ingu r e z e r v u .

V i s a tai p r a n e š d a m a s Tamstos žiniai, la ikau re ika l inga čia pažymėt i , kad netur iu nei mažiausio t ikslo šiuo laišku Tamstą patį kokiu nors b ū d u užgauti ar pal iest i Tamstos, kaip L i e t u v o s pi l iečio, g a r b ę . Aš le idau sau šį raštą Tamstai parašyti, v a d o v a u d a m a s i s v ien Lie tuvos v a l s t y b ė s in teresu i r prašau Tamstos pi lnai tikėti mano nuoširdžiam norui, kad mūsų asmeninia i santykiai ir toliau pasi l iktų su Tamsta geri, kaip b u v o iki šiam laikui.

Su aukšta pagarba

(pas.) K. Škirpa

Nuorašą gauna: L. T. K. nariai p. Lozorait is ir p. Turauskas, L A F Štabo V-ko pavaduoto jas p. Prapuolenis .

A t s a k y m e p. R. Skipičiui, be to, pabrėžta štai kas: — Ypatingai apga i le s tau ju Tamstos, ponas Skipiti, pasi-

traukimą iš L A F , kaip bere ika l ingą ir žalingą demonstraci ją , kuri gali suteikti kai kam pagr indo pamanyti , kad n a u j o j e V y r i a u s y b ė j e e s a m a n e v i e n i n g u m o . Nejaugi Tamsta nesuprant i , kad e s a m o s e pol i t inėse a p l i n k y b ė s e b e t koks nesut ik imo v i e š a s pas i re i šk imas tarp Ministerių T a r y b o s narių, y p a č tarp jos p i rmininko ir užs. rkl. minister io, kuriuo j u k Tamsta es i suki lė l ių apšauktas, yra be galo k e n k s m i n g a s Lietuvai da lykas?

Skaitančiam šias e i lutes gal pas i rodys, kad b u v o iš mano p u s ė s pas ie lg ta per griežtai, ypač kad pal ies t ie j i a s m e n y s turė jo iš seniau nuopelnų mūsų tautai ir v a l s t y b e i . N e n u n e i g i u , j o g

414

s p r e n d i m a s b u v o tikrai gr iežtas ir j į padaryt i man tada n e b u v o l e n g v a d ė l respekto an iems trims b u v . mūsų v a l s t y b i n i n k a m s . Bet ano meto a p l i n k y b ė m i s , kada b u v a u įpare igotas rūpint is Laikinosios V y r i a u s y b ė s l ik iminiu k laus imu, ka lbamo gr iež tumo polit inių pas imetė l ių a tžv i lg iu n e b u v o gal ima i švengt i . Jis b u v o pavartotas s v a r b i u v a l s t y b i n i u motyvu, pr ieš kurį at-s i ž v e l g i m a s į paski rus asmenis , kad ir t u r ė j u s i u s iš seniau nuopelnų kraštui, turė jo nus i lenkt i . Juo labiau, kad ul t imatumo į te ik imo fakto nus lėpt i n e b e b u v o gal ima, kadangi patys j į pas i raš ius ie j i jo n e s l ė p ė , o n e s i v a r ž y d a m i pasakojo ap ie tai k i t iems Ber lyno koloni jos l ie tuv iams.

4 1 5

VYRIAUSYBĖS GOLGOTA

Golgotos kel ias, kurį teko Laikinaja i V y r i a u s y b e i nueiti, b u v o jai nut iestas ne sunkios naštos, staigiai b i rže l io 23 d. uždėtos ant jos pečių, b ū t e n t — gr iebt i s visų įmanomų žygių atkurti krašto ūkį ir gydyt i g i l ias žaizdas, soviet inio - komu-nistinio košmaro pr idarytas L ie tuvos va l s tybe i ir pačiai lie-tuvių tautai per v i e n e r i u s metus rusų s iautė j imo mūsų krašte. Sakyta V y r i a u s y b ė s u s i d ė j o iš tokių vyrų, kurių jok ia našta L ie tuvos - T ė v y n ė s labui , kad ir pati sunkiausia, nebaug ino, nes s ė m ė s i ryžto iš Biržel io 23 d. tautos suki l imo sudėtos kraujo aukos už Lie tuvos s u v e r e n u m ą ir jų pastatymą pr ie a ts ikūrus ios v a l s t y b ė s vairo (žiūr. fotografi ją).

Kalbamą V y r i a u s y b ę n u s t ū m ė į Golgotos kel ią v ien tik hi t ler inė Vokiet i ja . Ske lbus i per daugel į metų pr ieš tai be-są lyg inį soviet inio komunizmo pasmerk imą ir propagandiška i kursč ius i rusų paverg tas gaus ias tautas siekti i š s i la i sv inimo, pati — kai 1941 m. b i rže l io 22 d. savo mil i tar ines j ė g a s pasuko pr ieš Sov. Rusi ją — stojo ant šios pastarosios dur-tuvais sukurtos L i e t u v o j e teis iškai ne lega l ios padėt ie s pagr indo ir n u s i n u o g i n o kaip pati s iekus i L ie tuvos p a v e r g i m o . Tatai ė m ė ryškėt i j a u pr ieš rusų - vokiečių karą, b ū t e n t iš to, kad vok. užs. rkl. min-ja u ž s i s p y r u s i v e n g ė pertraktaci jų su Lie tuvos d ip lomat iniu postu B e r l y n e Lie tuvos s u v e r e n u m o atkūrimo klaus imu, ir kad — kaip j a u esu m i n ė j ę s (psl. 213) — b u v o iš vokiečių kar inės v a d o v y b ė s p u s ė s i š anksto d a v i n ė j a m o s instrukci jos numatyt iems maršav imui p e r Lietuvą vokiečių ka-r iuomenės v i e n e t a m s nuginkluot i L A F kovos padal inius , kai tik vokiečiai b u s p a s i e k ę v ie toves , kur tokie padal iniai pasi-reikštų.

417

1941 b i r ž e l i o 23 s u k i l i m o pastatytos La ik inos ios V y r i a u s y b ė s p o s ė d i s . P o s ė d ž i u i p i r m i n i n k a u j a prof. Juozas A m b r a z e v i č i u s , ė j ę s min i s t ro p i r m i n i n k o pareigas. K a i r ė j e J. Matul ionis, f inansų m., J. Senkus, in formac i jos dir., B. Vi tkus, ž e m ė s ū k i o m., P. Vainauskas, valst. kontr. ir p r e k y b o s m., V. Ž e m k a l n i s - L a n d s b e r g i s , k o m u n a l i n i o ū k i o m., K. V e n c i u s , sve ikatos m., V. Grudz inskas , maisto t i e k i m o va ldyto jas ; d e š i n ė j e : J. Šlepetys, v i d a u s reik. m., St. Raštikis, apsaugos m., A. D a m u š i s , p r a m o n ė s m., J. Pa jau j i s , d a r b o m., A. Nov ick is , s u s i s i e k i m o m., L. Prapuolen is , Aktyv is tų Fronto įga l iot in is p r i e V y r i a u s y b ė s , M. Mackev ič ius , t e i s i n g u m o m.

Karui j a u e inant ir kai L A F kovotojai Kaune j a u su pa-gr indu d ž i a u g ė s i savo Biržel io 23 d. suki l imo la imėj imu, vo-kiečių 16-tos Armi jos v a d o v y b ė p a s i s k u b i n o duoti į sakymą tuoj sudaryt i special ią karo komendantūrą Kaunui okupuoti — T312/545/8152457, — nes i ska i tydama su faktu, j o g Lie-tuvos v a l s t y b i n i s s u v e r e n u m a s j a u b u v o pačių l ie tuvių atkur-tas i r kad tuo b ū d u Kaunas n e b e g a l ė j o būti la ikomas j o k i u soviet inio pr iešo mies tu . Pateikiu sakyto į sakymo p a g r i n d i n ė s da l ies išrašą:

— T e n k a skaitytis su tuo, j o g II-ras korpusas p a s i e k s Kauną ryt (birželio 24 d. — K. Š.) anksti rytą ir jį už ims.

Užkirsti kelią p l ė š i k a v i m a m s mies te ir apsaugot i v i s o m s jo svarb iaus ioms t iekimo įmonėms, sandėl iams i r ū k i n ė m s instal iaci joms mies tas turi būti po jo u ž ė m i m o apstatytas (besetzt) Armi jos kar ine pol ici ja (ist durch O r d n u n g s t r u p p e n der A r m e e zu besetzen) . Generolas majoras Pohl, lauko komendantūros 841 komendantas, skir iamas Kauno miesto karo komendantu . —

Motyvas "užki r s t i kelią p l ė š i k a v i m a m s " , matyti, b u v o su-galvotas tik tam, kad po tariama įmonių, sandėl ių ir miesto ūkinių instaliaci jų a p s a u g o j i m o skraiste pat iems v i sa tai už-grobus, nes vokieč iams b u v o i š anksto gerai žinoma, j o g L A F remias i tautos patriotiniu e l i tu i r kad jo padal in iams pač iame Kaune miesto turto ir įmonių a p s a u g o j i m u i nuo i šp lėš imų jokia vokiečių p a g a l b a visai n e b u v o re ikal inga.

Krinta į akis dar ir tas faktas, j o g čia suminėtas pirmas okupacinio pobūdž io į sakymas b u v o 16-tos Armi jos v a d o v y b ė s duotas dar neturint Ber lyno instrukci jos ap ie Reicho nusista-tymą pr ieš L ie tuvos Laik iną ją V y r i a u s y b ę . Ši pastaroji b u v o Šiaurinės Armijų Grupės (Heeres G r u p p e Nord) v a d o v y b ė s gauta iš Ber lyno tik b i rže l io 24 d. naktį 2 val. 15 min. Ji analogiška savo p r a s m e tai, kurios turinį, pagal O K W -A b w e h r II sugest i ją , b u v o patvir t inęs užs. rkl. min-jos vals-t y b ė s pasekretor is dr. Woermann, ka ip apie tai skaitytojui j a u ž inoma (psl. 348). Dėl jos ypat ingos r e i k š m ė s Laikinosios V y r i a u s y b ė s k laus imu, čia pakartoju l ie tuvišką vert imą jos teksto, kaip j į radau užrašytą Šiaurinės Armijų G r u p ė s karo d i e n y n e — T311/53/7065780 —

— Biržel io 24 d., 02 val. 15 min. E s c h w e g e i (Grupės Štabo v i r š in inkas — K. Š.) ats ik lausus, Sausumos Kariuome-

4 1 9

nės v a d o v y b ė s šefas, A b w . II, (Chef O.K.H., A d w . II), sutartinai su užs. rkl. min-ja duoda sekantį pare i šk imą: Škirpos Vy-r i a u s y b ė įkurta (errichtet) be ta lk ininkavimo (Mitwirkung) iš vokiečių valdžios įstaigų p u s ė s ; be t koks jos pa la ikymas (Unterstützung) draudžiamas. Karinio v a d o v a v i m o įs taigos (Stellen) privalo susi la ikyt i nuo bet kokio kiš imosi į klau-s imus, kurių i š s p r e n d i m a s rezervuotas pol i t inės v a d o v y b ė s kompetenci ja i . —

Šiaurinės Armijų Grupės v a d o v y b ė tą instrukci ją per te ikė 16-tos Armi jos vadui tik b iržel io 25 d. 14 val. 40 min., v ienkart pare ikšdama page idav imą, kad k a r i u o m e n ė s užnugar io zonos v i r š in inkas ( B e f e h l s h a b e r der r ü c k w ä r t i g e n H e e r e s g e b i e -tes . . . genero las von Roques — K. Š.) kiek g a l ė d a m a s grei-čiau pers ike l tų į Kauną, tada jau vokiečių užimtą, tvarkyti užnugar io reikalų. — T311/53/7065789. — Tai tik savo ruožtu parodo, kaip vokiečiai tada b u v o s u s i r ū p i n ę pastoti kelią L ie tuvos Laikinosios V y r i a u s y b ė s į s iga lė j imui .

Noriu čia atkreipti skaitytojo d ė m e s į į sk i r t ingumą išsi-reiškimų O.K.H. (Maršalo von Brauchitsch — K. Š.) b i rže l io 24 i r b i rže l io 26 d i r e k t y v o s e . Pirmoje pranešama, j o g naujo j i v y r i a u s y b ė " į k u r t a be ta lk ininkavimo iš vokiečių va ldž ios įstai-gų p u s ė s " ir kad " j o s pa la ikymas d r a u d ž i a m a s " , o antrojoje, t . y. b i rže l io 26 datos d i r e k t y v o j e jau stačiai pareikšta: "Nau-joji Lie tuvių V y r i a u s y b ė nepr ipaž į s tama" . Toksai terminų pa-s ikei t imas per kel ias d ienas to paties aukšto vokiečių karinio v a d o raštuose gali būti paaiškinamas tik tuo, j e i pr imins ime, j o g tą pačią b i rže l io 26 d. vokieč iams p a v y k o palenkt i generolą St. Raštikį vykti į Kauną su u ž d a v i n i u " n u m a r i n t i " sakytą V y r i a u s y b ę , kaip tatai j a u b u v a u paryšk inęs (žiūr. psl . 352).

Po to, matyti, Sausumos Jėgų Vyr iaus ia ja i V a d o v y b e i (O.K.H.) atrodė logiška ir atitiko vokiečių kar inius interesus b i rže l io 26 dienos d i r e k t y v o j e pareikšt i " B e n d r a kova su l ietuvių padal iniais d r a u d ž i a m a " ir į sakyti , kad tie "padal in ia i turi būti geruo ju (in Güte) n u g i n k l u o j a m i " . Į sakymas L A F padal in ius nuginkluoti , nors ir su n u r o d y m u tai padaryt i " g e -r u o j u " , b u v o aukščiaus io la ipsnio n e d r a u g i š k u m o aktas at-s ikūrus ios Lie tuvos v a l s t y b ė s ir jos naujos ios v y r i a u s y b ė s at-žv i lg iu, nes L A F b u v o tas są jūdi s , kuris paruošė i r pra-v e d ė Biržel io 23 dienos suki l imą, kalbamą V y r i a u s y b ę pastatė krašto p r i e k y j e i r b u v o sudaręs jos organizuotą v i s u o m e n i n ę atramą. Žodžio " g e r u o j u " (in Güte) nereikia suprasti k la idingai : b u v o s iek iama nuginkluot i L A F padal inius " g e r u o j u " ne i š

420

m e i l ė s , b e t i š b a i m ė s , kad kokiu g r i e ž t e s n i u p a t v a r k y m u jų n e i š p r o v o k a v u s suki l t i i r p r i e š v o k i š k u o s i u s L i e t u v o s " i š l a i s -v i n t o j u s " . B i rže l io 2 3 d i e n o s s u k i l i m o d ė k a l i e t u v i ų tauta b u v o p a s i d a r i u s i " D a s V o l k i n W a f f e n " , tar iant v o k i e č i ų ter-m i n u , i r todė l v o k i e č i a i , s i e k d a m i LAF-tą n u g i n k l u o t i , j a u t ė s i p r i v e r s t i l a iky t i s d i d e l i o a t s a r g u m o .

Šia p r o g a man p r i s i m e n a , j o g nacių pol i t ikos g e s t a p i n i a i e g z e k u t o r i a i L i e t u v o j e , kai tik su v o k i e č i ų R e i c h s w e h r o pir-m a i s i a i s d a l i n i a i s u ž p l ū d o m ū s ų kraštą, b u v o i n s i n u a v ę tarsi ž y d ų ž u d y n e s L i e t u v o j e v y k d ė n e j i e , b e t l i e t u v i a i . Tai b u v o labai p ik ta i n s i n u a c i j a . Ją n u n u o g i n a tas faktas , kad, L A F n u g i n k l a v i m u , a t s a k o m y b ę u ž g y v e n t o j ų s a u g u m ą v o k i e č i a i b u v o automat i ška i p r i s i ė m ę ant s a v ę s , j u o lab iau, kad Kauną, k u r g y v e n o d i d e s n i s s k a i č i u s ž y d ų , net b u v o aps ta tę (besetzt) kar ine po l ic i j a ( O r d n u n g s t r u p p e n ) , tuo p a d a r y d a m i n a u j a j a i L i e t u v o s V y r i a u s y b e i prakt i ška i n e į m a n o m a g e l b ė t i ž y d u s nuo naciu p a g r o b i m ų i r m a s i n i o i š ž u d y m o . Kaip matyt i i š Š i a u r i n ė s Arm jų G r u p ė s karo d i e n y n o l i e p o s 3 d i e n o s u ž r a š o — T 3 1 1 / 5 3 / 7 0 6 5 8 2 1 — tatai b u v o s u k ė l ę p a s i p i k t i n i m o ir vo-k ieč ių k a r i u o m e n ė s v a d ų tarpe, n e t n u s i s k u n d i m o d ė l to Hi t le r io v y r e s n i a j a m a d j u t a n t u i , p u l k i n i n k u i S c h m u n d t u i , k u r i s tą d i e n ą b u v o a t s i l a n k ę s į m i n ė t o s A r m i j ų G r u p ė s š tabą. V ė l i a u t e l e f o n u j i s , matyt i , p a g a l n u r o d y m ą i š a u k š č i a u , a t sakė :

— Karys n e p r i v a l o a p s i s u n k i n t i tokiais po l i t in ia i s k lausi-m a i s ; čia b ū t i n a s " l a u k o a p v a l y m o " re ika las (es h a n d e l t s ich d a b e i um e i n e notwendige Flurbereinigung — m a n o p a b r a u k t a , K. Š.). —

Kad g e s t a p i n i ų e g z e k u t o r i ų p a s i k ė s i n i m a s d ė m ę u ž ž y d ų ž u d y n e s L i e t u v o j e s u v e r s t i ant l i e t u v i ų t e b u v o tik pačių n a c i š k ų j ų b u d e l i ų u ž s i m a s k a v i m o m e t o d a s i r kad ž y d ų masakrą P a b a l t y j e , k a i p i r k i t u o s e k r a š t u o s e , b u v o i š t ik rų jų s u p l a n a v u s i i r j į p r a v e d ė pati h i t l e r i n ė v a l d ž i a p e r s a v o o r g a n u s užim-t u o s e k r a š t u o s e , tai v i s o j e p i l n u m o j e p a r y š k i n a S S b r i g a d o s v a d o S t a h l e c k e r i o , v a d o v a v u s i o žydų ž u d y n ė m s P a b a l t i j o kraš-tuose, taigi i r L i e t u v o j e , a p ž v a l g i n i s tos ž iaur ios o p e r a c i j o s p r a v e d i m o iki 1941 m. spa l io 15 d i e n o s s laptas raportas V y r i a u s i a j a i G e s t a p o V a d o v y b e i B e r l y n e . U ž t e n k a čia paduot i iš to pačių v o k i e č i ų a u t e n t i š k o d o k u m e n t o tik šį i š rašą :*

" J a u p i r m o m i s į ž y g i a v i m o v a l a n d o m i s v ie t in ia i ant i semit i-niai e l e m e n t a i b u v o — kad ir su d i d e l i a i s s u n k u m a i s — pa-

* Der Prozess g e g e n d i e H a u p t k r i e g s v e r b r e c h e r . B a n d XXXVII, psl. 671, D o k u m e n t 180-L.

4 2 1

v e i k i a m i (veranlass t) daryt i p o g r o m u s p r i e š ž y d u s . Atitinka-mai įsakymams, saugumo policija buvo apsisprendusi ryž-tingai išspręsti žydų problemų, pavartojant tam visas priemo-nes" ( p a b r a u k i m a i m a n o — K. Š.). T a č i a u n e b u v o n e p a g e i -d a u j a m a , kad tų n e p a p r a s t a i g r iežtų ( u n g e w ö h n l i c h har ten) p r i e m o n i ų — k u r i o s i š š a u k t ų s u s i e r z i n i m o ir v o k i e č i ų t a r p e — p a v a r t o j i m a s m a ž i a u s i a dar n e t u o j a u pat p a r y š k ė t ų v i e š u m a i . Išoriniai turėtų b ū t i parodoma, j o g p i r m i e j i j ų ė m ė s i v ie t in ia i g y v e n t o j a i , ka ip natūra l i škos r e a k c i j o s u ž d a u g e l i o metų prie-s p a u d ą i š žydų p u s ė s p r a e i t y j e i r d ė l k o m u n i s t i n i o t e r o r o " .

Kalbant a p i e žydų p o g r o m u s Kaune, to p a t i e s d o k u m e n t o - raporto k i to je v i e t o j e (psl . 682) dar p a s a k y t a :

" S t e b ė t i n a , kad p r a d ž i o j e d i d e s n i o m a s t o ž y d ų p o g r o m ą ten p r a v e s t i n e b u v o l e n g v a (nicht e i n f a c h ) " .

Ž o d i n i o p a s i p r i e š i n i m o tokiam nacių p l a n u i n e u ž t e k o . J is r e i k a l a v o g r i e b t i s g inklo . Bet tai p rakt i ška i b u v o neį-m a n o m a : p i r m a — d ė l to, k a d krašte j a u s t o v ė j o a r b a p e r j į t e b e ž y g i a v o m i l ž i n i š k o s R e i c h s w e h r o j ė g o s ; antra — k a d j o m s , k a i p e s u p a r y š k i n ę s , b u v o i š anks to vok . Karo V a d o v y b ė s į s a k y t a n u g i n k l u o t i L A F p a d a l i n i u s — v i e n i n t e l ę ir tai tik i m p r o v i z a c i j o s k e l i u s u s i d a r i u s i ą g inkluotą p a j ė g ą , kur ia nau-jo j i L i e t u v o s V y r i a u s y b ė būtų g a l ė j u s i d i s p o n u o t i — tuoj , kai tik p a s i e k s v i e t o v e s , k u r tokie p a d a l i n i a i p a s i r e i š k ė , i r t reč ia — kad pač ios tos v y r i a u s y b ė s , ką tik s u s i f o r m a v u s i o s , p a d ė t i s b u v o laba i ne t ikra i r b u v o p a v o j a u s , k a d j i n e t pat i ga lė io būt i naciu bruta l ia i l i k v i d u o t a .

Kad s a k y t a V y r i a u s y b ė tikrai ž y d a m s g e l b ė t i n i e k o rea les-nio daryt i n e g a l ė j o , seka, p a v y z d ž i u i , dar i r i š to, k a d 16-tos A r m i j o s , ž y g i a v u s i o s p e r Kauną, karo d i e n y n o b i r ž e l i o 2 5 d ieną u ž r a š e — T 3 1 2 / 5 3 7 / 8 1 4 2 5 7 6 — yra į s a k m i a i p a s a k y t a , j o g Laik . V y r i a u s y b ė " n e g a l i v y k d y t i b e t kokių f u n k c i j ų " dė l to, kad L i e t u v a tada t e b e b u v o " k a r o o p e r a c i j ų z o n o j e " i r k a d " k a i p b u s p o l i t i n ė p a d ė t i s R e i c h o V y r i a u s y b ė s v ė l i a u s u r e g u l i u o t a — nėra ž i n o m a " .

Nacių i m p e r i a l i z m o e g z e k u t o r i a i — g e s t a p i n i a i ir e s s e s i -niai — b u v o p a s i j u t ę Birže l io 23 d i e n o s s u k i l i m o rezul ta tų u ž k l u p t i . T o d ė l b u v o p a t e k ę į p o l i t i n ę i s ter iką i r s i ū l ė Lie-t u v o s L a i k i n o s i o s V y r i a u s y b ė s nar ius t u o j a reš tuot i , kai tik į s i v e r ž ė į Kauną. Dr. P e t e r Kleis t rašo s a v o k n y g o j e , * k a d n u o arešto s a k y t o s V y r i a u s y b ė s nar ius i š g e l b ė j ę s g r i e ž t a s ge-

* Z w i s c h e n Hit ler u n d Stalin, 1950 m., psl. 1.36.

4 2 2

nerolo von Roques, vokiečių kar iuomenės užnugar io zonos v i r š in inko Lie tuvo je , pas ipr ieš in imas tokiam bruta lumui . Ne-turiu pagr indo netikėti , kad dr. Kleist a t sk le idė tiesą.

Iš kitos p u s ė s be tg i atrodo, j o g generolas von Roques, kurį pats pažinojau iš seniau, ga lė jo būti pave iktas dar ir prakt i škesnių motyvų, būtent — nepadaryt i iš L ie tuvos dar v i e n o pr iešo vokiečių kar iuomenei , b e t pr ieš ingai — siekti nau-jos ios mūsų krašto v y r i a u s y b ė s talkos kiek gal int greičiau aprūpint i šv iež ia i s maisto produktais ir kitokiais r e i k m e n i m i s ta s t rategine krypt imi ve ikus ia s vokiečių kar ines j ė g a s . Jis matė, j o g t iems produktams suimti vokiečių kar inė v a d o v y b ė tada neturė jo nuosavo aparato Lie tuvo je , kad tas administra-cinis aparatas, kurį ža ib i šku gre i tumu atkūrė Biržel io 23 d ienos suki l imas, b u v o tvirtai l ietuvių rankose ir kad su tokia padėt imi n e b u v o gal ima nesiskaityt i .

Kad kar iuomenės aprūpinimo p r o b l e m a b u v o tada vokie-čiams labai j autrus reikalas, l iudi ja, pavyzdž iu i , kad ir tas faktas, j o g ūkio eksploatav imo komandos (Wirtschaf tskommando) atstovai, a tvykę į Kauną l iepos 5 d. ir dar n e s p ė j ę ten įs ikurt i — T77/686/1804901-02 — nede l s iant p a s i s k u b i n o kontaktuoti Pramonės Ministeri ją, P r e k y b o s Ministeri ją, Lie-tuvos Banką ir t.t. ir turė jo e i l ę pas ika lbė j imų su tomis ir ki tomis Laikinosios V y r i a u s y b ė s centr inėmis į s ta igomis, v isai n e s i v a r ž y d a m i tuo, kad Ber lynas v e n g ė tą V y r i a u s y b ę formaliai pripažinti, t ikriau pasakius, v e d ė dė l jos ats iradimo bereika-lingą ginčą.

Panaši padėt i s b u v o sus idar ius i arba t e b e s i v y s t ė i r L a t v i j o j e su Est i ja . Nors j o m s n e b u v o p a v y k ę pravest i to-kio impozant iško tautos suki l imo, kaip mūsų Biržel io 23 d. suki l imas, tačiau tiek latviai, t iek estai s tengės i irgi atkurti savas taut ines v y r i a u s y b e s . Tai ver tė Berlyną priimti v ienokį ar kitokį politinį nusis tatymą, nebelaukiant , kol tie kraštai b u s išimti iš karo v e i k s m ų į užnugar io zoną. A p i e tą nu-sistatymą radau Šiaur inės Armijų Grupės karo d i e n y n e — T311/53/7065836 — sekančio turinio užrašą, datuotą l iepos 7 d. 16 val. 45 min.:

— Sausumos Jėgų Vyr iaus ios V a d o v y b ė s (O.K.H.) prane-šimu, F ü h r e n s n u s p r e n d ė , j o g Pabal t i jo e r d v ė s ateit ies pol i t iniam sutvarkymui (der k ü n f t i g e n pol i t i schen Gesta l tung d e s ba l t i schen Raumes) neturėtų būti u ž b ė g a m a už akių. Naujai sus idar ius ių v y r i a u s y b i ų ta lk ininkavimas (Mithilfe), kiek

4 2 3

tai aps i r ibo ja pa la ikymu ramumo bei normalaus (gerege l ten) darbo krašte i r p a g e l b ė j i m u vokiečių kar iuomenei , ypat ingai jos aprūpin imo sr i ty je, yra pri imtinas, tačiau j e i tatai nėra surišta su poli t iniu pr ipažinimu. Sudarymas karinių dal inių, i š s k y r u s sav i saugos pol ici jos dal inius, neturi būt i le idžiamas. —

Kiek tai l ietė Lietuvą, šis Hitlerio s p r e n d i m a s jos saistyti negalė jo, nes

p i r m a — Biržel io 2 3 d ienos l ietuvių tautos suki l imu L i e t u v a teis iškai i r fakt iškai j a u b u v o savo va ls tybinį suve-renumą atkūrusi ir todėl koks kitoks jos ateit ies i š s p r e n d i m a s iš Hitlerio p u s ė s jai, iš viso, n e b e b u v o re ika l ingas ;

a n t r a — tarptautinės te i sės požiūriu, j i s (minėtas aukš-čiau Hitlerio " s p r e n d i m a s " ) neturė jo jokios te i s inės galios, nes Vokiet i jos Reichas karo n e b u v o la imė jęs (o tik j į pra-dė jęs) ir todėl diktuoti Lietuvai tokį ar kitokį jos l ikimą liečiantį " s p r e n d i m ą " nega lė jo ;

t r e č i a — Lietuvą tebūtų g a l ė j ę s saistyti tik toks " s p r e n -d i m a s " ar jos l ikimą angažuojąs patvarkymas, kur is būtų b u v ę s padarytas a b i p u s i u susi tar imu, kaip v a l s t y b ė s su vals-tybe, ko Hitleris v e n g ė stačiai diktatoriškai.

Pasakymas " N a u j a i sus idar ius ių vyriausybių talkinin-k a v i m a s " daro į spūdž io l y g hi t ler inė Reicho v a d o v y b ė tada b u v o l inkusi Pabalt i jo kraštų, taigi i r L ie tuvos , v y r i a u s y b e s de facto toleruoti, tik v e n g d a m a jas pripažinti de j u r e arba, kitaip sakant, formaliai, kad nesusir iš tų rankų ateičiai. Jei tokia mano išvada te is inga, tai, mano m a n y m u , vokieč iams n e b u v o jokio reikalo siekti L ie tuvos Laik iną ją V y r i a u s y b ę nušalinti . Ji gi iš savo p u s ė s neturė jo t ikslo Vokiet i ja i , įsi-vė lus ia i į sunkų karą su Sov. Rusi ja, kaip nors kenkti . Priešin-gai, savo gera val ia j i būtų ga lė jus i teikti — pagal krašto ūkio p a j ė g u m ą — maisto produktų ir visų kitų jos g a m y b o s re ikmenų vokiečių kar iuomenei , kad tik šiai pastarajai sektųs i rusus — taip žiauriai pr ikankinus ius l ietuvių tautą ir api-p l ė š u s i u s kraštą — nustumti į rytus toliau nuo Lie tuvos . Juo labiau, kad — kaip seka iš minėto užrašo — tada n e b u v o i š mūsų re ika lau jama jokios krau jo aukos Vokiet i jos v e d a m a m karui, net pr ieš ingai — b u v o draudžiama sudarinėt i kar inius dal inius, i š s k y r u s sav i saugos polici ją.

Atrodo, kad čia aukščiau a p i b ū d i n t o draug i ško bei tai-kingo kooperav imo l i n k m ė net j a u b u v o p r a d ė j u s i reikšt is vokiečių polit ikos prakt ikoje pač iame Kaune, ir ne mūsų,

424

b e t vokiečių iniciatyva. A p i e s u s i m e z g u s i u s kontaktus tarp mūsų V y r i a u s y b ė s ir vokiečių rašė man ir L. Prapuolenis šitaip:

— Radęs progą, j auč iu pare igą nors t rumpai painformuoti ap ie paskutinių d ienų į v y k i u s —

I. Šio mėn. 9 d. (l iepos) b u v o pakv ies t i kaip Laiki-nosios V y r i a u s y b ė s minister iai — pulk. J. Š lepetys , inž. Lands-berg i s , V e n c i u s ir Mackevič ius — pas vyr iaus ią ją Armi jos Va-d o v y b ę Lie tuvo j . Traktavo palankiai . L i e p ė dirbti i r toliau taip, ka ip dirba, ir a ts ižvelgt i — sutvarkyt i tuos k laus imus, kur ie V y r i a u s y b ė s darbą kl iudo.

II. Šio m ė n e s i o 10 d. ten pat b u v o pakvies t i kiti keturi Laik. V y r i a u s y b ė s minister ia i — p r e k y b o s , pramonės, ž e m ė s ūkio, darbo. Traktavimas dar pa lankesni s . —

Bet k a r v e d y b o s reikalų i m p e r a t y v a s kariniams vokiečių šta-bams, re ika lavęs palaikyt i santykius su Laikinosios V y r i a u s y b ė s minis ter i jomis, mažai, o gal nei k iek, n e s u m a ž i n o nacių im-perial istų apetito siekti savo grobuoniškų tikslų Lie tuvos atžvi lg iu. Kad šią savo užmačią ka ip nors užmaskuotų, j i e operavo tariamu argumentu, kad dė l naujos krašto v y r i a u s y b ė s n e b u v o susitarta su Reicho pol i t ine v a d o v y b e . Šis pr iekaiš tas ne i š la ikė kritikos, būtent , d ė l sekančių a p l i n k y b i ų :

P i r m a — susi tar imo v e n g ė m e n e mes, be t vokiečiai, net ir tada, kai savo 1941 m. b i rže l io 19 d ienos memo-randumu, kurį pas iunt inys von Grundherr p r i ė m ė v a l s t y b ė s sekretor iaus von W e i z s a e k e r i o p a v e d i m u , b u v a u vok. užs. rkl. minister i ją į sakmiai i r formaliai į s p ė j ę s , j o g numatomas Lie-t u v o j e tautos suki l imas atkurti L i e t u v o s va l s tyb in į s u v e r e n u m ą ir dėl to galėtų būti paske lb tas naujos, taut inės krašto Vy-r i a u s y b ė s sudarymas revol iuc in iu b ū d u , j e i dėl jos p a s k e l b i m o nebūtų iš anksto susitarta Ber lyne d ip lomat iniu ke l iu .

A n t r a — sakytuo ju m e m o r a n d u m u b u v a u vok. užs. rkl. min-ją taip pat į s p ė j ę s , j o g Lie tuva, dė l pr ivers t in io jos soviet izavimo, te is i škai , kaip savarankiška v a l s t y b ė , n e b u v o nusto jus i egzistuoti , ir kad tarptaut inės te i sės požiūr iu te-siskaito tik s v e t i m ų j ų okupuota; okupaci ją gi panaik inus — automatiškai atgautų savo padėtį kitų E u r o p o s va l s tyb ių tarpe.

T r e č i a — savo i š s i v a d a v i m u i i š sovietų okupaci jos l ie tuvių tauta s u d ė j o n e m a ž i a u krau jo aukų, ka ip pražygia-vus ios p e r L ie tuvos teritori ją pr ieš rusus vokiečių kar inės pa jėgos , būtent — L A F į v y k d ė 1941 m. Biržel io 23 d. tautos

4 2 5

suki l imą. A p i e jo paruoš imą rusų raudonosios armijos užnu-gary je , kaip b e n d r o a b i e m p u s ė m priešo, b u v a u vokiečių karo v a d o v y b ę iš anksto p a i n f o r m a v ę s .

K e t v i r t a — vokiečių kar iuomenės pražyg iav imas per Lie tuvą pr ieš bendrą pr iešą nete ik ia Reichui te i sės ją oku-puoti savo ruožtu, nes į vokiečių kar iuomenės aukas kovose pr ieš rusus l ietuvių g y v e n a m o j e ž e m ė j e tega l ima žiūrėti tik kaip dal inai Reicho atpildą Lietuvai už šios pastarosios lai-kiną už le id imą Sovietų interesų zonon ir už l ietuvių kančias dė l to i škentėtas nuo sovietų raudonojo teroro.

P e n k t a — vokiečių tvirt inimas, kad n e b u v ę ga l ima pri-pažinti L ie tuvos v a l s t y b ė s ats ikūr imo dė l jos p a s i d a r y m o vokiečių karinių p a j ė g ų , n u ž y g i a v u s i ų į rytus pr ieš Sov. Ru-siją, užnugar io zona, nėra joks a rgumentas : užnugar io zonos re ikalavimai nuo Lie tuvos pr ipaž inimo savarankiška v a l s t y b e nebūtų nė kiek n u k e n t ė j ę , nes L i e t u v a nela ikė savęs kariau-jančia pr ieš Vokiet i ją ir tarp krašto gyvento jų ir vokiečių karių b u v o natūraliai u ž s i m e z g ę nuoširdžia i draugiški santy-kiai b e n d r o s kovos (sukilimo) pr ieš bo l šev ik in į priešą Lietu-v o j e dėka.

Kaip skaitytojui j a u žinoma, vok. karo v a d o v y b ė b u v o mano pilnai pa informuota ap ie paruošimą L i e t u v o j e tautos suki l imo. Iš kitos p u s ė s jai, be a b e j o n ė s , ger iau b u v o ži-noma, kaip man, kad Lie tuvos n e p r i k l a u s o m y b ė s p a s k e l b i m a s b e i s u d a r y m a s krašto v y r i a u s y b ė s suki l imo rezultate gali būti Reicho pol i t inei v a d o v y b e i n e p a g e i d a u j a m i dalykai . Tad ky la sava ime k laus imas, kaip ga lė jo atsitikti, jog, v i sa tai žino-dama, sakyta v a d o v y b ė n e d a r ė kl iūčių bei le ido LAF-tui palaikyt i ry š ius su pogr indž io organizaci ja sovietų okupuoto je L i e t u v o j e ir raginti l ie tuvių tautą pasiruošt i ir pravest i tautos suki l imą, kurio t ikslu b u v o s k e l b i a m a s Lie tuvos va l s tyb in io s u v e r e n u m o atkūrimas, i šnaudo jus iš anksto pramatytą rusų -vokiečių pakto ž lug imą.

Kad tas k laus imas būtų visai a iškus, rugpiūčio 20 d., taigi j a u po v isų į v y k i ų , b u v a u p a k v i e t ę s dr. Marquertą, v ieną polit inių patarėjų pr ie OKW, papietaut i su manim v i e n a m e restorane. Ta proga pastačiau jau t iesiai k lausimą, kuo pa-aiškina faktą, kad vok. karo v a d o v y b ė , ž inodama, j o g suki l imas L i e t u v o j e paruoš iamas jos v a l s t y b i n i a m s u v e r e n u m u i atkurti — iš v ienos , ir iš kitos p u s ė s — kad Reicho poli t inei v a d o v y b e i tai nepri imtina, v i s tik L A F n e k l i u d ė šio t iks lo siekti, net ir tada, kai p e r Čenkų b u v a u Gestapo įsakmiai į spėtas,

426

j o g naciams Lie tuvos v a l s t y b i n g u m o atkūrimas nepr i imtinas . Dr. Marquertas į tai atsakė, j o g j i s ir kiti polit iniai pa-tarėjai, d i r b ę OKW, net ikė jo, kad anomis žaibo gre i tumo karo įvyk ių a p l i n k y b ė m i s galėtų l i e tuv iams pavykt i tautos suki l imą padaryt i . Buvo manyta, kad L A F v e i k l a tegalėtų pr ives t i pr ie r e i k š m i n g e s n i ų partizaninių kovų pr ieš rusų o k u p a c i n ė s ka-r i u o m e n ė s dal inius L i e t u v o j e . Kadangi suki l imas į v y k o i r pavyko, tai dr. Marquert padarė iš to i švadą: "Matyt i , L A F turė jo puikią pogr indžio o r g a n i z a c i j ą ! "

Jei dr. Marquerto reve l iac i ja tikrai te is inga, tai iš to seka, j o g i r vok. karo v a d o v y b ė j e būta t e n d e n c i j o s m u s prigauti . Bet aps iskaič iavo: užuot p r i g a v ę L A F , pr i s igavo patys . Biržel io 23 d. suki l imas p a s i s e k ė v i s u 100% ne dėl to, kad L A F būtų b u v ę s ypat ingai gerai sus iorganizavęs , nors i r turė jo v i s u r krašte vyrų pas i ryžus ių aktyviai kovai už tautos idealą, be t p i rmiaus ia dė l to, kad soviet inis rež imas ir jo prakti-kuotas L i e t u v o j e raudonasis komunis tų teroras ver s te ver tė krašto g y v e n t o j u s gr iebt i s g inklo ir vyti sov ie t in ius į s i b r o v ė l i u s lauk iš Lie tuvos .

Kadangi Biržel io 23 d ienos s u k i l i m u ir jo rezultatais nacių imperial is tai pas i juto l ie tuvių gražiai "aps ta ty t i " , tai g r i e b ė s i visų p i rma despera t i škų cenzūros pr iemonių į v y k u s į L i e t u v o j e tautos suki l imą ir nau jos krašto V y r i a u s y b ė s paskel-b imo faktą nus lėpt i nuo vokieč ių v i s u o m e n ė s i r la i svo jo pasau-lio. Bet tai tik ap juokino Reichą pasaul io a k y s e , nes tokie faktai cenzūros p a g a l b a n e b e p a s l e p i a m i . A p i e Biržel io 23 sukil imą, deklaravimą L i e t u v o s n e p r i k l a u s o m y b ė s atkūrimo ir sudarymą naujos krašto v y r i a u s y b ė s Kauno radi jas j a u b u v o s u s p ė j ę s per porą d ienų pagars int i pasaul iui dar pr ieš vo-kiečių kar iuomenės į ž y g i a v i m ą į Kauną. Iš kitos p u s ė s , Mo-lotovas savo pikčiaus ia i s i š p l ū d i m a i s pr ieš mūsų tautos su-ki lė l ius per Maskvos ga l ingą ją radi jo stotį b u v o žinią apie įvy-kusį L i e t u v o j e suki l imą ir naujos krašto v y r i a u s y b ė s pastatymą i š r e k l a m a v ę s v i s u o s e ž e m ė s kont inentuose .

Šia proga soviet inis b u v u s i o s Maskvos - Ber lyno " a š i e s " galas nemažiau aps i juokino pr ieš pasaul į , kaip hi t ler inė Vo-kieti ja. Savo piktu i š s i p l ū d i m u prieš L ie tuvos s u k i l ė l i u s Mo-lotovas faktiškai patvirt ino, j o g suki l imas tikrai į v y k o ir kad j i s b u v o nukreiptas pr ieš sov ie t inę - b o l š e v i k i n ę santvarką mūsų krašte ir rusų okupaci ją . Molotovo tokiam prašov imui atitai-syti jo b e n d r i n i n k a s — v icekomisaras Lozowsk i b u v o sukvie-tęs užs ienio spaudos ats tovus, kur iuos m ė g i n o įtikinti, j o g

427

l ietuvių suki l imas b u v ę s nukre iptas ne pr ieš sov ie t inę santvar-ką Lie tuvo je , b e t pr ieš vokieč ius , naiviai vi l iantis, kad nepri-k l a u s o m y b ė s p a s k e l b i m u galėtų aps isaugot i nuo nacių okupa-cijos . . .

Kai per Lie tuvą t e b e ž y g i a v o d i d e l ė s vokiečių karinės pa-j ė g o s , kurių daliniai i l gesn iam ar t rumpesniam laikui net aps i s todavo mūsų krašte, Laikinosios V y r i a u s y b ė s padėt i s n e g a l ė j o būti l engva, y p a č dar ir dė l to, kad paskui vokiečių kar iuomenę, ž y g i a v u s i ą į rytus pr ieš rusų raudonąją armi-ją, tuoj pat a tžygiavo į L ie tuvą ir nacių imper ia l izmo vyk-domie j i instrumentai — visokio p lauko e g z e k u c i n ė s komandos, su v i sa gau ja gestapinių slaptų ir nes laptų pare igūnų. Ne-turint jokio su Ber lynu susitarimo, tie e lementa i jautės i lais-vi e lgt i s mūsų krašte, kaip j i e m s patiko ar kokių turė jo instrukci jų su sav im a t s inešę iš Vokiet i jos .

V i so to ak iva izdo je b u v o gal ima iš anksto numatyti, j o g po pirmojo ges tapinio p a s i k ė s i n i m o pr ieš sakytą v y r i a u s y b ę — arešto jos p i rmininko — gali tekti susi laukti dar ir ki-tokių, tik iš anksto nežinomų, ir kad dar nieko tikro be laiko, n e b u v o laimėta. T o k i o j e p a d ė t y j e , kai Reicho polit ikos formuotojai l y g ir paryškė jo, ka ip pas imetę savo pačių pa-daryto je L i e t u v o s atžvi lg iu k la ido je b e i s u s v y r a v ę nukirsti L ie tuvos v a l s t y b i n g u m ą trumpų kardo kirčiu, mūsų taktikos p a g r i n d i n ė s tezės turė jo būti sekančios:

1. g e l e ž i n ė tautinė v i e n y b ė krašte, sus ig laudžiant protais i r š i rdimis apie Laik iną ją V y r i a u s y b e ;

2. iniciatyvos ir d iplomatinio lankstumo m a k s i m u m a s Ber-lyne;

3. v i sos įmanomos pastangos kitų L ie tuvos dipl . postų, s iekiant parūpinti svet imų va l s tyb ių dipl . paga lbos nauja ja i L ie tuvos V y r i a u s y b e i , kad galėtų atsi laikyti pr ieš vokiečių spau-dimus .

L A F skelbto j i " b e s ą l y g i n ė s taut inės v i e n y b ė s " d o g m a ne-b u v o v i e n propagandin i s pas ipuoš imas arba tik idė j in is pagei-dav imas . Siekiant v a l s t y b ė s s u v e r e n u m o atkūrimo tautos suki-l imo kel iu, j i s b u v o g y v y b i n i s tos kovos la imėj imui reikala-v imas . Deja, nors k i e k v i e n a m l ie tuviui patriotui ir gerai su-prantamas, j i s (reikalavimas) dar n e b u v o s u s p ė j ę s pi lnai įsi-v iešpataut i jų po l i t inė je s ą m o n ė j e . L A F veik los laikotarpis iki Biržel io 23 d. hero j inio akto b u v o tam per t rumpas, o są lygos s v e t i m o j e sovietų o k u p a c i j o j e i r komunis t in iame terore krašte žiauriai sunkios ideologiniam platesnių tautos s luoks-

428

nių auk lė j imui pagal L A F programą. Reikal inga suki l imui pra-vest i tautinė v i e n y b ė fakt iškai b u v o s u s i f o r m a v u s i ne tiek L A F ideologi jos pagr indu, kiek visų tautos r y ž t i n g e s n i ų j ų ele-mentų v ienodai pa jus tu re ikalu žūt būt nusikratyt i sovietų oku-paci jos ir atkurti L ie tuvos s u v e r e n u m ą , tikintis tuo b ū d u iš-g e l b ė t i Lietuvą v ienkart i r nuo grėsus ios okupaci jos iš vokiečių p u s ė s .

Deja, šitaip s u s i c e m e n t a v u s i tautinė v i e n y b ė s l ė p ė s a v y j e pavojų, kad, suki l imą la imėjus , par t i škumai v ė l galėtų pasi-reikšti ir v i e n y b ė pairti. Nuo tokio p a v o j a u s aps isaugot i t e b u v o tik v ienas kel ias : Laik iną ją V y r i a u s y b ę sudaryt i taip, kad j i būtų organizaciškai a p j u n g u s i ats tovus visų tų kovos grupių, kurios suki l imą paruošė ir j į į v y k d ė , be jokių tos ar kitos pol i t inės pakraipos h e g e m o n i n i ų t e n d e n c i j ų , ne i šven-giamai savo b u v i m u stumiančių į v i d a u s sus i ska ldymą. L A F v a d o v a u j a m o j i grandis B e r l y n e t e g a l ė j o v y r i a u s y b ė s k laus imu duoti pogr indžio v a d o v a u j a m i e m s centrams tik labai bendro p o b ū d ž i o suges t i jų , būtent , tik kaip ir kada kalbamą vyriau-s y b ę paske lbt i . Bet L A F v a d o v y b e i b u v o praktiškai n e į m a n o m a nurodyti iš užs ienio, iš kokių asmenų j i turėtų būti sudaryta krašte, s v e t i m ų j ų okupuotame. Toksai m ė g i n i m a s būtų b u v ę s nerea lus dalykas. Parinkimas kandidatų į Ministerių T a r y b o s narius ir susi tar imas su ja i s nors kiek iš anksto b u v o iš užs ienio praktiškai ne įmanomas, nes L A F v a d o v y b ė , b ū d a m a užs ieny, negi ga lė jo k i e k v i e n u m o m e n t u žinoti b e i patikrinti, ar jos numatyt ie j i kandidatai , j e i tatai ir būtų b u v ę jos pa-daryta, paskut inę valandą, t . y. j a u ske lb iant suki l imą, dar t e b e b u v o laisvi — soviet inio okupanto dar ne i šgaudyt i , ir ar būtų ga l ima jų pavardes v ieša i skelbt i V y r i a u s y b ė s nariais.

Kadangi v ienas mano kovos draugų dar iš 1918-20 metų n e p r i k l a u s o m y b ė s karo, labai p a s i ž y m ė j ę s savo ryžt ingais kovos žygia is ir laike 1941 m. biržel io 23 d ienos suki l imo, b u v o man rašęs ir metęs į tarimo šešė l į tarsi " t ikras i s LAF štabas sutapo su krikščionių demokratų part i jos p r e z i d i u m u " , tai, rašant š iuos a ts iminimus, b u v a u Laikinosios V y r i a u s y b ė s s u d a r y m o k laus imu ats ik lausęs dr. Prano Padalio paaišk inimų. Jis pr ieš Biržel io 23 d . suki l imą b u v o L A F pogr indžio centro nariu V i l n i u j e i r konkrečiai p r i s i d ė j ę s pr ie v y r i a u s y b ė s persona l inės s u d ė t i e s parinkimo. Savo a t sakyme dr. P. Padalis (žiūr. fo-tografi ją) man rašė:

— Laikinąją (Suki l iminę — K. Š.) V y r i a u s y b ę sudarant, jokių ten platesnių pasi tar imų, part inio l i p d y m o ar susitarimų

429

Dr. P R A N A S P A D A L I S V i e n a s V i l n i a u s L A F p o g r i n d ž i o v a d o v y b ė s narių

430

n e b u v o . Kaip paprastai esti pogr indy, tą užduotį atliko vos kel i a s m e n y s . Sprendžiamo v a i d m e n s ė m ė s i L A F karinis š tabas V i l n i u j e , kurio n e g a u s i a s gretas smarkiai praret ino NKVD areštai pavasarį . X-ui (pavardės dar n e g a l i m a atskleist i — K. Š.) b u v o paves ta numatyti i r pas iū lyt i kandidatus . Pogr indy su juo artimą ryšį turė jau iki suki l imo išvakarių.

Akivaizdžia i a t s imenu m u d v i e j ų sus i t ik imą ba landž io v i d u r y vėla i vakare. Be jokių įžangų pa informavo, kad i š L A F štabo Ber lyne per ryš ininką gautas n u r o d y m a s skub ia i sudaryti L. V y r i a u s y b ę ; karas p r a s i d ė s i ą s g e g u ž ė s pradž io je i r įkandin į v y k s suki l imas. V y r i a u s y b ė s sąstatas b ū s i ą s p a s k e l b t a s per Vi ln iaus ar Kauno radi jo stotis, žiūrint, kuri b u s anksčiau suki lė l ių užimta. Iš Ber lyno p a g e i d a u j a , kad min. p i rmininku būtų pulk. Škirpa, kr. aps. minis ter iu gen. Raštikis, užs. rkl. minis ter iu — Skipit is . M u m s reikia nede l s iant parinkti mi-nis ter ius kitoms ž i n y b o m s .

Sutarėme — ir supratau, kad tokia b u v o kar inio štabo va-lia — parinkti v y r u s k o m p e t e n t i š k u s pare igoms, v i s u o m e n e i p lačiau ž inomus, patr iot ine drąsa p a s i r e i š k u s i u s , kur ie tuoj pat galėtų perimti minis ter i jas . T a i p pat, k iek įmanoma, sutelkti įvairių ideologi jų be i polit inių nus i s ta tymų asmenis , tačiau v e n g i a n t siaurai part inių. Sudaryt i stiprią darbo ir kovos v y r i a u s y b ę . Partinė ar i tmetika nė į galvą neatė jo. Išs iskyrė-me sutarę pagalvpt i ap ie a s m e n i s .

Po kelių dienų sus i t ikus, X-as pranešė , kad karinis š tabas numatęs prof. Vitkų — ž e m ė s ūkio, ir prof. A m b r a z e v i č i ų — šv ie t imo minister iais . N e p a m e n u , kur is kur iuos p a s i ū l ė m e , be t tuojau n u m a t ė m e — vi lniet į Žemkalnį — komunal in io ūkio, Vainauską — kontrolės, Statkų (voldemarininką) — p r e k y b o s , Damušį — pramonės, Nasevič ių — v idaus , Pajauj į — darbo, Matulionį — f inansų. Kitoms ž i n y b o m s tada n e n u m a t ė m kan-didatų. X-as vė l iau pranešė, kad pas iū lyt i a s m e n s kariniam šta-bui pri imtini i r b u s m ė g i n a m a j i e m s pranešt i . Būsią sunku, nes trūksta ryš ininkų ir re ikia laikyt is gr iežčiaus ios pas lapt ies .

Paskutinį kartą su X- u mačiausi mas in iams i š v e ž i m a m s pras idė jus . Susit ikom tartum atsitiktinai V i ln iaus g a t v ė j e pr ie k n y g y n o lango. Kalbė jomės v i e n a s į kitą n e p a ž v e l g d a m i . Įspėjo, kad NKVD jį seka ir turįs bėgt i iš Vi ln iaus . Gavęs žinių, kad karas p r a s i d ė s i ą s po kel ių d i e n ų . Man į sakė tuoj vykti Kaunan apie tai pranešt i Prapuoleniui , o taip pat susi-siekti su ten esančia is kandidatais į v y r i a u s y b ę . Užduotį atl ikau.

431

Tikiuosi , paaiškė jo, kad Laik. V y r i a u s y b ė b u v o sudaryta mobi l izaciniu kel iu. B u v o p e r d a u g p a v o j i n g a i r laikas per t rumpas tartis su numatytais v y r i a u s y b ė s nariais. Ne vie-nas jų patyrė e sąs v y r i a u s y b ė j e tik suki l imui j a u vykstant . Žemkaln i s sužinojo e sąs minis ter i s e idamas pės tu te per Rau-dondvarį į Kauną. V i t k u s suž ino jo p e r radiją kažkur kol-choze Žemait i jo je, i r ke l ias d ienas s lapstės i rugių lauke, nes ten dar s iautė jo bo l šev ika i .

Statkaus i r Nasevič iaus p a v a r d ė s b u v o paskelbtos, nes ne-žinojom apie jų areštus . Nasevič ius b u v o suimtas Vi ln iaus autobusų s toty je šeš tadienį , Statkus b u v o i švežtas, rodos, i š Žemait i jos .

Nežinau, su kuo dar X-as tarėsi dėl v y r i a u s y b ė s . Jis b u v o itin pas lapt ingas, apdair iai atsargus, posėdž ių ir pavardžių v e n g i ą s vyras . E s u tikras, kad v y r i a u s y b ė s sąstatą sudarant, j i s atliko pagr indinį v a i d m e n į . —

Iš to, kas dr. P. Padalio čia paduota, seka, j o g joks u ž s i m a s k a v ę s krikščionių demokratų part i jos prez id iumas Lai-kinosios V y r i a u s y b ė s a s m e n i n ė s s u d ė t i e s par ink ime jokio vaid-m e n s nevaid ino. Abe jot ina, kad toksai krikščionių demokratų part i jos " p r e z i d i u m a s " būtų kokiu nors s t e b u k l i n g u b ū d u i š s i s laps tęs nuo rusų e n k a v e d i s t ų nagų p e r i š t i sus metus so-viet inio - komunis t inio s iautė j imo mūsų krašte.

Ypač charakter ingas v y r i a u s y b ė s s u s i d a r y m o padėčiai ano meto s i a u b i n g o m i s a p l i n k y b ė m i s b u v o atsit ikimas su dr. Juozu Pa jau ju . Kaip g y v e n u s į pač iame Vi ln iu je , j į pogr indžio vado-v y b ė b u v o kiek iš anksčiau kontaktavusi darbo ir socialinių reikalų minister io postui i r j i s b u v o tą pas iū lymą p r i ė m ę s . Tačiau biržel io 23 d ienos suki l imas j į užk lupo Šiaul iuose,

į kur b u v o n u v y k ę s ke l iom dienom kitais reikalais . A p i e pras idė jus į rusų - vokiečių karą dr. J. Pa jau j i s patyrė sve-čiuojantis pas v ieną savo pažįs tamą Šiaul iuose b i rže l io 22 d. vakare, p i rma — iš staigiai nugirs to s t ipraus sprogimo kažkur užmies ty . Kaip paaiškė jo, tai b ū t a vokiečių lėktuvų bombar-dav imo gret imo soviet inio aerodromo, nuo kurio sovietų lėktuvai net n e b e s u s p ė j o pakilt i į orą.

U ž s u k u s še imininko turėtą t rumpų bangų pr i imtuvą į Ankaros radi jo stotį, b u v o pagauta retransl iaci ja Hitlerio kalbos, kuria b u v o p a s k e l b t a s karas Sovietų Są jungai . A p i e tai, kas atsitiko po to, dr. J. Pa jau j i s , mano p a p r a š y m u , te ikės i man pr is iųst i atit inkamą praneš imą, iš kurio čia p a d u o d u šiuos i šrašus :

432

Dr. JUOZAS PAJAUJIS D a r b o ir Social inės A p s a u g o s min is ter is

433

. . . " M a n (Pajaujui — K. Š.) re ikė jo j u o g r e i č i a u grįžti į Vi lnių pas še imą. Kai tik i šd ieno jo (birželio 23 d. — K. Š.), aš pėsč ias pas iek iau Šiaulių ge lžke l io stotį; čia be tg i sužinojau, kad jokie traukiniai neina ir nežinia kada galės eiti. Turė jau v ė l pėsč ias grįžti atgal. E idamas kažkuria s iaura ga tve le netoli ge lžke l io stoties, aš staiga i šg i rdau, ka ip iš v ieno n e d i d e l i o v ienaaukšč io namel io s k l i n d a — Lie tuvos h imno garsai ! Sustojau, kaip įd iegtas . Į s iž iūrė jęs pamačiau p e r langus, kad tame namely j a u b u v o sus i r inkę nemaža žmonių. Įsi-drąs inęs į ženg iau ir aš į trobą. Sus i r inkus ie j i b u v o paprast i žmonės, darbininkų rūbais ; h imno garsams skambant, d a u g e l i s š luostės i ašaras. Netrukus radi jofono kalbėtojas perska i tė Lie-tuvos s u v e r e n u m o atstatymo aktą ir p a s k e l b ė sudarymą Lai-kinosios V y r i a u s y b ė s , kurios sąstate perskai tė i r mano pavardę, kaip darbo ir socialinių reikalų minister io . . .

"Š iau l ių miesto g a t v ė s e tą rytą b u v o d ide l i s s u s i b r u k i m a s , patrul iavo mil ic i ja ir maišės i nemaža komjaunuol ių, kurių tarpe b u v o galinčių mane atpažinti. Reikė jo tad dingt i i š miesto. Bet k a i p ? . . V i s dar s ė d ė d a m a s tame namely, greitai sumečiau, jog reikia iš čia kaip nors išeiti į u ž m i e s t į . . . Ryžausi pa-kalbinti šalia manęs s ė d ė j u s į žmogų. Paklausiau jo, ar j i s yra čia v iet inis . "O taip, — atsakė, — m e s čia b e v e i k v is i e s a m e Nuroko odų fabr iko d a r b i n i n k a i " . Tada aš pasakiau, kad norėčiau v i e n u d u su j u o pakalbėt i , i r papraš iau palydėt i m a n e laukan. Kai i šė jome, aš j a m pasakiau, kad man reikia pas iekt i S. gatvę, be t dėl tam tikrų pr iežasčių man nepatogu eiti per miesto vidurį , ar negalėtų man nurodyti , kaip gal ima nueit i ten už-miesčia is . . . " O , aš mielai j u s p a l y d ė s i u ir p a a i š k i n s i u " . J is paė jo su manim gerą galą kel io ir nusakė, ka ip pasukt i į p a e ž e r ę ir iš ten apl inkui į S. gatvę . . ."

Iš ten dr. J . Pa jau j i s b u v o jo aukščiau minėto pažįs tamo palydėtas į užmiest į pas v ieną jam patikimą ūkininką laiki-nam pr i s ig laudimui . Tol iau dr. Pa jau j i s rašo:

" Č i a aš " u ž s i m a s k a v a u " : g a v ę s d a r b i n i u s drabužius , sa-v u o s i u s mies t i škus nus i rengiau, i r pas iverč iau b e r n u Petru. T a i p pas tą ūkininką b e b ū n a n t , kel ias d ienas teko s tebėt i fronto per s i s tūmimas ir karštesniais momentais v isai še imai re ikė jo sulįsti į s l ė p t u v ę (bulvių rūsį) . . .

"Vokieč ia i Š iaul iuose pilnai įs i tvirt ino tik ketv i r tadienį , b i rže l io 27 d. Sužinojęs p e r žmones, kad ten j a u į s te igta vokiečių komendantūra, aš tuojau gr įžau į miestą ir n u ė j a u pas karo komendantą prašyt i " P a s s i e r s c h e i n " ke l ionei į Kauną,

434

nes j u k apl ink dar b u v o karo zona. Čia manęs laukė nauja s ta igmena.

" Ž i n o d a m a s , kad Laikinosios V y r i a u s y b ė s minister is pir-mininkas pulk. K. Škirpa ir dar du ministeriai, R. Skipit is ir St. Raštikis, b u v o Ber lyne, aš turė jau pagr indo manyti, kad Laikinoj i V y r i a u s y b ė b u v o sudaryta su Vokiet i jos vyr iausy-b ė s ž inia ir pri tarimu. Šiaulių karo komendantu b u v o sim-patingos i švaizdos, v idut inio amžiaus Wehrmachto pulk in inkas . Kadangi aš b u v a u s t u d i j a v ę s Vokiet i jos u n i v e r s i t e t u o s e (Ber lyne ir Kielyje), tad gana laisvai k a l b ė j a u vokiškai . Aš komendantui t rumpai i šdėsč iau padėt į , pas isakiau, kas esu, ir papraš iau rei-kiamo p a ž y m ė j i m o . Jis š y p t e l ė j ę s atsakė man: "Ja, mein Herr, — j e i g u Reicho V y r i a u s y b ė būtų pr ipažinus i tą jūsų paske lb-tąją L i e t u v o s V y r i a u s y b ę , tai m e s Tamstą š iandien pat l ėk tuvu p r i s t a t y t u m ė m e į Kauną. L e i d e r (deja), tokio pr ipažinimo nėra ir todėl aš Tamstai jokio popierga l io su savo parašu n e g a l i u duot i " .

" T a i p tad aš j a u Šiaul iuose sužinojau apie į temptus santykius tarp Laik. V y r i a u s y b ė s ir Vokiet i jos valdžios . Maty-damas, kad tolesnis dia logas su komendantu būtų bet iks l i s , aš tik pasakiau j a m : " H e r r Obers t , aš v i s dėlto turiu vykti į Kauną, tam pr iemonių sus i ras iu, o j e i pakel iui būčiau sulai-kytas Jūsų administraci jos zonoje, tai prašau maloniai atsi-žve lgt i į tai, kad aš čia š iandien tarnybiškai praš iau le idimo. Jis į tai v ė l š y p t e l ė j o ir pasakė: "Na, denn g lückl iche Rei-s e " . Čia, mat, p a s i r e i š k ė — v ė l i a u Kaune taip stipriai iš-r y š k ė j ę s — skirtumas pažiūrų į L ie tuvos Laikinąją V y r i a u s y b ę tarp W e h r m a c h t o karininkų ir nacionalsocial i s t inės val-džios p a r e i g ū n ų , ypač g e s t a p i n i n k ų .

" P e r pažint is sus i radau žmogų, kur is su mažuoju sunk-v e ž i m i u ir dar v i e n u k e l e i v i u turė jo vykti į Kauną. T a i p m e s tr ise l e i d o m ė s į ke l ionę ir be kl iūčių p a s i e k ė m e lai-kinąją sost inę.

" Č i a aš tuojau pris is tačiau ė j u s i a m minister io p i rmininko pare igas prof. J. A m b r a z e v i č i u i . Iš jo sužinojau, kad į p i rmąj į v y r i a u s y b ė s posėdį b u v o sus i r inkę tik penki nariai. Neuži lgo tačiau atsirado užtrukus ie j i provinci jo je , o į vietą negal inčių atvykti b u v o pakvies t i numatyt ie j i pavaduotojai i r Laikinoj i V y r i a u s y b ė pradė jo funkcionuot i k iek tai b u v o įmanoma anose s ą l y g o s e " .

Nors ir b u v o s iek iama apjungt i n a u j o j e v y r i a u s y b ė j e visų pa-s i re i škus ių aktyv ių jų tautos polit inių j ė g ų atstovus v i e n i n g a m

435

darbui v a l s t y b e i v ė l atkurti, tačiau faktas l ieka faktu, j o g tos v y r i a u s y b ė s sudėt i s gavosi ne visai tokia: d a u g i a u s i a s u s i d ė j o iš b u v . krikščionių demokratų ir l iaudininkų. Tai darė įspū-džio, l y g mėginta atkurti tariamą tų dvie jų srovių " a š į " , kuri b u v o sus idar ius i opoz ic inė je v e i k l o j e pr ieš A. Smetonos režimą. Bet toks į s p ū d i s b u v o k la id ingas : ap ie sakytų dv ie jų srovių " a š i e s " atgaiv inimą niekam iš L A F vadovau jančių asmenų n e b u v o nė mintis atė jus i į galvą. Kas Laik ino jo je V y r i a u s y b ė j e b u v o tikrai netobula, tai tas faktas, kad j o j n e b u v o stip-resnio ats tovavimo kitom d v i e m la i svės kovotojų s rovėm, ypa-tingai pas i re i škus iom suki l imo paruoš ime, būtent — b u v u s i e m s vo ldemar in inkams ir a k t y v e s n i e s i e m s taut ininkams. Mano pa-veikti , p i rmie j i b u v o b e s ą l y g i n a i s toję ant L A F ideologinio pagr indo, savęs " v o l d e m a r i n i n k a i s " nebe la ikė, i r turė jo žymių nuopelnų suki l imo paruoš ime, tiek savo darbais , t iek sudė-tomis kraujo aukomis. Panašiai b e s ą l y g i n a i b u v o į L A F ve ik lą į s i j u n g ę ir a k t y v e s n i e j i tautininkai, kur ie jau pr ieš tai b u v o irgi opozic i jo je Smetonos režimui, o po 1940 metų b i rže l io 15 d ienos katastrofos su L i e t u v a — galutinai a t s ipa la idavo nuo to b u v u s i o j o savo v a d o bei pasuko į naują kovos kel ią, s iekiant atkurti L ie tuvos va ls tybinį s u v e r e n u m ą s u j u n g t o m i s po L A F v ė l i a v a ryžt ingos iomis mūsų tautos j ė g o m i s .

Kaip v ienos, taip ir kitos pakraipos atsakingi v e i k ė j a i L A F v a d o v a u j a m o j e g r a n d y j e Ber lyne b u v o labai nepatenkint i p a s k e l b t ą j a Laikinosios V y r i a u s y b ė s sudėt imi, kur io je n e m a t ė to, ko pagrįstai ga lė jo t ikėtis pagal L A F ideolog i jos v isų pri imtas taut inės v i e n y b ė s tezes . Pirmiej i reagavo b u v ę vol-demarininkai : kai Gestapui p a v y k o suvi l iot i gen. Raštikį, jų autori tet ingas atstovas L A F v a d o v a u j a m o j e g r a n d y j e , p. Y. ( saugumo motyvais jo p a v a r d ė s nega l iu suminėt i — K. Š.), special iai a t s i s k u b i n ę s iš L ie tuvos - Vokiet i jos pas ienio, iš kur j i s sėkmingai pa la ikė L A F p a v e d i m u ryš ius su pogr indž io v e i k ė j a i s plačiai L i e t u v o j e ir todėl turi tikrai pažymėt inų nuopelnų Birželio 23 d. tautos suki l imo paruoš ime, b i rže l io 27 d. padarė man aštrių pr iekaištų dėl neaps iž iūrė j imo, būtent , kam n e s i ė m i a u iš anksto pr iemonių sukl iudyt i Raštikio skri-dimą į Kauną Laikinosios V y r i a u s y b ė s , ka ip j i s sakė, pil-nesniam " s u k r i k d e m i n i m u i " , mane izol iavus Ber lyne Gestapo pagalba.

Aš turė jau ilgai aiškinti tam savo kovos draugui , kurio n u o š i r d u m u ir g i l iu patr iotizmu niekam ir n iekad abe jonių n e b u v o ki lę, jog, mano nujaut imu, Raštikis tapo vokiečių

436

nuskraidintas į Kauną ne V y r i a u s y b e i " s u k r i k d e m i n t i " , b e t jai numarinti . Į t ik inėjau p. Y., j o g pr ieš tokį pavojų t e g a l ė t u m e atsi laikyti ne kokiomis konces i jomis vokieč iams, be t tik tvirta i r v i e n i n g a visų l ietuvių la ikysena. Savo š i a m kovos draugui ap-raminti pažadė jau, j o g ims imės žygių Laikinosios V y r i a u s y b ė s sąstatą atit inkamai pakeist i b e i j į papi ldyt i atstovais ir iš taut inės k rypt ie s aktyvistų nede l s iant tuoj po to, kai tik b u s pas iektas pr ipaž in imas iš Vokiet i jos Reicho p u s ė s ir j a u ga-l ė s i m e tvarkyt is taip, kaip m u m s ger iaus ia i tiktų. Priprašiau p. Y., kad j is, n u v y k ę s į Kauną, v i s a i p s tengtųs i paveikt i ten savo b u v u s i u s v i e n m i n č i u s — " v o l d e m a r i n i n k u s " — nesi-karščiuoti i r kad savo opoziciniais pas i re i šk imais pr ieš suki-lėlių pastatytą ją Krašto V y r i a u s y b ę dar labiau nepasunkintų j a u ir be to labai sunkios padėt ie s santykiuose su vokiečiais . Jis pažadė jo, j o g s tengs i s savo sakytus pol i t inius v i e n m i n č i u s pave ikt i mano suges t i juota prasme, tik sakė abe jo jąs , ar j am p a v y k s j u o s įt ikinti: j i e nekartą j a u b u v ę p r a e i t y j e nuvilt i įvair ių pažadų, kurių A. Smetona nes i la ikęs .

Man atrodė, j o g tar iamus " v o l d e m a r i n i n k u s " b u v o grei-čiausiai s u a l a r m a v ę s dar ir tas faktas, kad Kauno L A F centro v a d o v a v i m a s — dėl Vi ln iaus centro sus ipara l ižavimo, sovietams suareš tavus e i lę jo narių — b u v o patekęs kone v ien į krikš-čionių demokratų j a u n u o m e n ė s , b ū t e n t b u v . atei t ininkų, ran-kas, taigi ir v a d o v a v i m a s pačiam Biržel io 23 d ienos sukili-mui Kaune, kaip kad ir p a s k e l b i m a s pačios Laikinosios Vy-r i a u s y b ė s akto, kur iuo k i e k v i e n a s g a l i m e pas ididžiuot i pr ieš kitas tautas ir L ie tuvos istori ją.

Bet kol sakyta j a u n u o m e n ė , a n u o m e t b e s ą l y g i n a i stojusi T ė v y n ė s - L ie tuvos g e l b ė j i m u i į L A F rikiuotės gretas, la ikėsi L A F pol i t inės platformos, tokį jos kovos pras iverž imą į vado-v a v i m ą n e b u v o gal ima palaikyti jok iu par t i škumu, nes pagal pačią L A F g e n e z ę : "Kas be atodairos stos į kovą ir n ieko L i e t u v o s la i svei atgauti n e p a g a i l ė s , kas b u s pas i ryžęs visa, net g y v y b ę , paaukoti, kad T ė v y n ė būtų laisva, tas Nau-j o j e L i e t u v o j e b u s i r š e i m i n i n k a s " (psl. 36).

Charakter inga, kad sakytoj i mūsų patriotinės j a u n u o m e n ė s dal is po to, kai L A F b u v o vokiečių su l ikv iduotas , neišs i-sk la idė, b e t pas i l iko išt ikima L A F v i e n y b ė s idėjai . Nebega-l ė d a m a s a u g u m o s u m e t i m a i s veikt i L A F vardu, j i laikosi apsi-j u n g u s i po LFBičiul ių organizaci jos pas ivad in imu.

Kitas vo ldemar in inkų ve ikė jas , būtent dr. V. Masiul is,

437

tada g y v e n ę s Kaune, rašė man po karo ap ie p i rmąs ias Laiki-nosios V y r i a u s y b ė s d ienas štai ką:

— Laik. (Suki l iminės — K. Š.) V y r i a u s y b ė s pol i t inė padė-tis b u v o tikrai sunki, nes vokiečiai iš v i so jokios neprik lau-somos Lie tuvos nenorė jo. Bet kol dar b u v o L i e t u v a karo s feros zonoj, t. y. W e h r m a c h t o t i e s i o g i n ė j valdžioj , tol ta Vy-r iausybė ir nepr ik lausomos Lie tuvos idė ja šiaip taip b u v o to-leruojama. Tačiau rudoj i part i ja ir čia turė jo pakankamai įtakos V y r i a u s y b ę v i s a i p spaust i i r jos d a r b u s sunkint i . Na-cionalistai, b ū d a m i nuo valdžios nušalinti, matė tą visą sunkiai vedamą kovą. Bet kr ikšč ionys k i e k v i e n a proga, p a b l o g ė j u s V y r i a u s y b ė s padėčiai , a t b ė g d a v o , k v i e s d a v o s i nacional i s tus į V y r i a u s y b ę , o po valandos, padėčiai kiek a t s lūgus, nuo savo s iū lymų ats i sakydavo. Iš tų v isų pas iū lymų tik du į s i l e i d o v iceminis ter ius , t. y. v i d a u s reikalų inž. Brunių ir t e i s i n g u m o Iz. Kurklietį . —

Kadangi tada b u v a u vokiečių izoliuotas B e r l y n e ir pats savo akimis nemačiau v i so to, kas tada darės i Kaune santy-k iuose tarp mūsų grupių, tai nega l iu spręst i , ar anomis Lai-kinajai V y r i a u s y b e i l emt ingomis d ienomis tikrai part inis ego-izmas b u v o n u s t e l b ę s politinį b la ivumą, kaip s e k a iš dr. Masiul io nupasakoj imo. Tačiau dabar iš pokarinių vokiečių slaptų dokumentų pasitvirt ina, j o g Gestapas j a u darė sau i š to kapitalą nauja ja i L i e t u v o s V y r i a u s y b e i torpeduoti iš v idaus . V i e n a m e savo p i rmųjų slaptų b i u l e t e n i ų , datuotame l iepos 6 d., Gestapas pranešė : — T175/233/2721430 —

— Lietuvių gyvento jų Kaune nus i te ik imas geras ir pro-vokiškas. Jie nesut inka su savaval i ška i sudaryta L i e t u v o s V y r i a u s y b e pr ieky su p u l k i n i n k u Škirpa. Laiko ją su interesuotų asmenų " k r o m e l i u " ( Interessengemeinschaf t ) , kur ie p i rmoje e i l ė j e s iekia material inių pr iv i l eg i jų , i šnaudodami dabar t inę ne-aiškią padėtį . B u v u s i o s part i jos p r a d e d a ieškoti kontakto. Romos katalikų v y s k u p ą Brizgį, kuris už ima v a d o v a u j a m ą padėtį l i e tuv i škame klere, p a v y k o palenkti į kooperavimą. Jis yra g l a u d ž i u o s e santykiuose su g e n e r o l u Raštikiu. Voldemar in inka i (Voldemaras — A n h a e n g e r ) ima rodyti aktyvumo. J ie iš pagr indų atmeta generolą Raštikį, kadangi šis pastarasis yra art imas krikščionių demokratų s luoksniams. J ie (voldemarininkai — K. Š.) s iekia Lie tuva i tiktai r ibotos n e p r i k l a u s o m y b ė s , b ū t e n t — norėtų, kad būtų suteikta jai polit inė, kul tūr inė ir ū k i n ė la isvė, ir atsisako pre tenz i jos į savą užs ienio polit iką, kurią j i e nori užleis t i Didžia jam Vokiet i jos Reichui. —

4 3 8

Turint ga lvo je , kas čia vokiško šalt inio atskleista, tenka labai ir labai apgai lestaut i , kad a n u o m e t n e s u s i r a d o iš Lai-kinosios V y r i a u s y b ė s tarpo nei š ia ip iš v i suomenin ių poli-tikos v e i k ė j ų Kaune asmens, kuris — kaip pvz. a. a. Mykolas S l e ž e v i č i u s 1918 metais V i l n i u j e — būtų s u g e b ė j ę s sutram-dyti pas i re i škus ią n e g e r o v ę — pairimą pol i t inės v i e n y b ė s ir v i sas g r u p e s sucementuot i atsispirti b e n d r o m i s j ė g o m i s prieš gestapinį pas ikės in imą tas j ė g a s sudemoral izuot i , suskaldyt i l i e t u v i u s ta rpusavy ir — šitaip suki r š inus v i e n u s pr ieš kitus — suduot i mirtiną smūgį pačiai Laikinaja i L ie tuvos Vyr iausy-bei .

Reikia pasakyti , j o g jos s k e l b ė j a i b u v o te is ingai numatę, j o g s u d a r y m a s sakytos v y r i a u s y b ė s revol iuc in iu kel iu, t . y . be pre l iminar inio susi tar imo tuo re ikalu su Reichu, ga lės su-sidurti su d ide l ia i s s u n k u m a i s gauti jai Ber lyno pr ipažinimą po į v y k u s i o fakto. Todė l trys jos nariai b u v o sąmoningai pa-rinkti iš b u v u s i ų L A F ve ikė jų Ber lyne, būtent — aš, kaip L A F v i r š ū n ė i r L ie tuvos atstovas pr ie Reicho v y r i a u s y b ė s , naudojąs i s šios pastarosios pas i t ikė j imu ir jos la ikomas persona grat i s s ima p e r daugel į metų, genero las Raštikis — kaip b u v . L i e t u v o s kar iuomenės vadas, i š ė j ę s aukš tuos ius moks lus Vo-k ie t i jo je ir todėl vokiečių karininki ja i iš seniau pažįs tamas, ir adv. Rap. Skipitis — kaip popul ia rus mūsų v i s u o m e n ė j e i r ž inomas Amerikos l ie tuviams, nes b u v o Užsienio l ie tuv iams remti s ą j u n g o s pirmininkas. B u v ę v i l iamasi , kad gal m u m s tr ims pavyktų e v e n t u a l i u s s u n k u m u s nugalėt i i r įt ikinti Reicho polit ikos v a d o v u s skaitytis su L ie tuvos v a l s t y b ė s ats ikūr imu bei pripažinti jos naują V y r i a u s y b ę .

Deja, čia ir į v y k o tai, kas jok iomis a p l i n k y b ė m i s nepri-va lė jo įvykt i : p irmasis i š suminėtų trijų Laikinosios Vyr iausy-b ė s narių palūžo nuo pas i re i škus ių iš vokiečių p u s ė s in-trigų ne kas kitas, ka ip tik tas, iš kur io — kaip genero lo ir b u v . L ie tuvos kar iuomenės vado — b u v o gal ima tikėtis kuo d a u g i a u s i a atsparumo. Savo sut ik imu skristi į Kauną nepa-sitarus tuo reikalu su manim ir Skipičiu, o dar s v a r b i a u — pažadu Gestapo pare igūnui nus lėpt i tai nuo manęs , ka ip Vy-r i a u s y b ė s pirmininko, ir kokių padarė į s ipare igo j imų vokie-čiams, n u v y k ę s į Kauną, gen. Raštikis supara l ižavo m u m s tr ims skirtos svarbios mis i jos v y k d y m ą . Dar b logiau, kad tuo tapo užangažuotas Gestapo prest ižas Laikinąją V y r i a u s y b ę būt inai su l ikv iduot i , o m u d v i e m su Skipičiu užkirto g a l i m y b ę pas tangoms Ber lyne g e l b ė t i padėtį .

439

Bet Laikinoj i V y r i a u s y b ė s u s i d ė j o ne iš kokių iš t ižėl ių. Ji n e p a b ū g o p i r m ų j ų spaudimų iš vokiečių p u s ė s ir jos nariai ne i š s i sk i r s tė kas sau. Prieš ingai, j i e b u v o v i e n i n g o nus i s ta tymo laikytis tvirtai i r skubia i tvirtintis v i s o s e v a l s t y b i n i o g y v e n i m o šakose, nepaisant pas i re i škus ių iš vokiečių p u s ė s k l i u d y m ų ir ges tapinių intrigų. Iš savo p u s ė s , kad ir d a u g r iz ikuodamas, s tengiaus i j u o s tame padrąsint i , ka ip tik ir p e r dr. Valančių, kuris s u s p ė j o Raštikį pas ivyt i , kai šis vos b u v o a t skr idęs į Kauną su Gestapo pa lydovu. Matydamas kitų V y r i a u s y b ė s narių tvirtą nusis tatymą vokiečių s p a u d i m a m s nepas iduot i , į g a v o daug iau k v a p o b e i p a s i t e m p ė i r gen. Raštikis. Išsisu-k inėdamas, kaip i šmanė, i š savo pat ies pris i imtų v o k i e č i a m s į s ipare igo j imų, gen. Raštikis pradė jo sol idarizuoti su Vyriau-s y b ė s narių dauguma, nors tuo ir n e b e g a l ė j o įtikti savo ges-tapiniam palydovui . . .

Deja, gen. Raštikio " p r a r e g ė j i m a s " j a u b u v o pavė luotas ir drumstos pol i t inės a tmosferos Kaune pačių l ie tuvių tarpe atitaisyti n e b e g a l ė j o . T o k i o j e a tmosfero je Gestapui n e b u v o sunku sumedžiot i ke l io l ika n e p a t e n k i n t ų j ų ar š ia ip polit inių naivė l ių ir l iepos 9 d. gauti jų parašus po raštpalaikiu, kur, anot L. Prapuolenio informaci jos, b u v o s iū loma vokie-čiams Lie tuvos Laikinosios V y r i a u s y b ė s nepripažint i , o krašto v a l d y m ą palikti vokiečių karinei v a d o v y b e i , kol n e s u g r į š i ą s prof. A. Voldemaras iš Sov. Rusi jos . Į ten rusai j į b u v o i š v e ž ę 1940 m., kai b i rže l io mėn. gr įžo iš Romos, kur pr ieš tai j i s b u v o A. Smetonos i š s iųs tas ka ip p a v o j i n g a s j a m politi-nis konkurentas . Minėtam raštpalaikiui sufabr ikuot i i r j a m pasi-rašyti Karo M u z i e j u j e d i r igavo Gestapo le i tenantas Kurmis. Tai b u v o tas pats Gestapo pare igūnas , kuris b i rže l io 26 d. p a s i ė m ė iš mano buto gen. Raštikį kažkokiam " s v a r b i a m " pasitarimui ir po to nuskra id in imui į Kauną, tik tada man j i s b u v o pris is tatęs kita pavarde .

Po raštu p i rmie j i p a d ė j o savo parašus J. Vokietai t i s , Ig. T a u n y s , kur iuos patys " v o l d e m a r i n i n k a i " laikė pertol i nukly-dus ia i s į vokiečių p u s ę . Reikia pasakyt i , j o g b u v o sukla idint i b e i p a d ė j o parašus i r kai kur ie neabe jot in i vyrai , savo krašto patriotai. Nei kiek n e a b e j o j u , j o g pats Voldemaras , kurio vardas tada b u v o taip b e g ė d i š k a i panaudotas g e s t a p i n e i intrigai pr ieš Laikinąją V y r i a u s y b ę , būtų tos avantiūros iniciatorius patraukęs karo te i sman už v a l s t y b ė s i šdavimą, j e i būtų kokiu s t e b u k l i n g u b ū d u v ė l ats i radęs L i e t u v o j e .

440

Nors v i s a s tas d a l y k a s b u v o laba i n e r i m t a s , b e t G e s t a p a s sakytą raštpala ikį p a t e i k ė B e r l y n u i k a i p į r o d y m ą , l y g " da l i s l i e tuv ių t a u t o s " s u k i l ė l i ų p a s k e l b t o s kraš to V y r i a u s y b ė s nepr i-paž į s ta . T a i p tai a i š k i n o v o k . užs . rkl . min-jos o f i c i a l u s ru-poras , p a s i u n t i n y s dr. S c h m i d t , u ž s i e n i o žurna l i s tų kankina-m a s v i s o k i a i s L i e t u v ą l i eč ianč ia i s k l a u s i m a i s s p a u d o s kon-f e r e n c i j o j e . Tač iau, kai b u v o p a k v o s t a s , i š k u r j i s tą ž ino i r k i e k r imtas tam p a g r i n d a s , dr. S c h m i d t v e n g ė s a v o ž in ios šaltinį a t sk le i s t i . T o d ė l j o p a r e i š k i m u i a p i e " d a l i e s l i e t u v i ų t a u t o s " L a i k i n o s i o s V y r i a u s y b ė s n e p r i p a ž i n i m ą j o k s r i m t e s n i s u ž s i e n i o s p a u d o s a t s tovas n e p a t i k ė j o .

Be g e s t a p i n i ų intr igų, v o k i e č i a i s t e n g ė s i i r b e t a r p i š k a i t r u k d y t i V y r i a u s y b ė s d a r b ą . Gen. Rašt ik i s p a d u o d a s a v o atsi-a t s i m i n i m u o s e : * " V y r i a u s y b e i n e b u v o l e i s t a s k e l b t i s a v o nu-tar imų, n u r o d y m ų i r i n f o r m a c i j ų ne i s p a u d o j e , n e i t e l e g r a f u , nei p e r radi ją , ne i v i e š a i s s k e l b i m a i s . Jai b u v o u ž d r a u s t a naudot i s s u s i s i e k i m o p r i e m o n ė m i s , o turėt i a u t o m o b i l i a i b u v o atimti. V ė l i a u b u v o at imtos i r pa ta lpos . Net V y r i a u s y b ė s foto nuotraukų n e g a t y v a i b u v o k o n f i s k u o t i i r s u n a i k i n t i " . Faktiš-kai V y r i a u s y b ė s s u s i s i e k i m a s s u k r a š t u v y k o p e r L A F orga-nizacinį t inklą, s laptai , tuo b ū d u a p l e n k i a n t s u v a r ž y m u s i š v o k i e č i ų p u s ė s .

Krašto v a l d y m ą a p s u n k i n o d a r i r ta a p l i n k y b ė , k a d Vil-n i u s i r V i l n i a u s kraš tas b u v o p a t e k ę s į k i tos v o k i e č i ų a r m i j o s u ž n u g a r i o zoną, kur ią k o n t r o l i a v o kiti v o k i e č i ų karo k o m e n d a n t a i i r k a r i n ė s a d m i n i s t r a c i n ė s u ž n u g a r i o į s ta igos . P r o b l e m a b u v o la ik inai i š s p r ę s t a tuo b ū d u , k a d b u v o s u d a r y t a s V i l n i a u s m i e s t o i r s r i t ie s p i l i eč ių komite tas . Jo p i r m i n i n k u i r L a i k i n o s i o s V y -r i a u s y b ė s į g a l i o t i n i u V i l n i u j e b u v o p a s k i r t a s prof . St. Žake-v i č i u s (dabar Žymantas) , v i e n a s i š p a ž y m ė t i n ų L A F v e i k ė j ų i r s u k i l i m o v a d ų V i l n i u j e . A p i e to Komiteto i r l i e t u v i ų ak-tyv i s tų v e i k l ą V i l n i u j e b u v ę s s laptas G e s t a p o b i u l e t e n i s , datuotas l i e p o s 9 d., rašo štai ką :* — T 1 7 5 / 2 3 3 / 2 7 2 1 4 5 8 - 6 3 —

— L i e t u v i š k i e j i s l u o k s n i a i , k u r i e v a d i n a s a v e a k t y v i s t a i s , s u g e b ė j o p e r i m t i m i e s t o i r V i l n i a u s a p s k r i t i e s v a l d y m ą tuo jau, kai tik rusų k a r i u o m e n ė p a s i t r a u k ė . V a d o v a u j a n t Stas iui Ža-k e v i č i u i (Vi ln iaus u n i v e r s i t e t o d o c e n t u i ) s u s i d a r ė Komitetas, k u r i a m p r i k l a u s o į v a i r i o s ž i n y b o s , tarp kita ko i r g y n y b o s . Šio Komiteto k o n t r o l i u o j a m a d a l i s b u v u s i ų l i e t u v i ų ( v a l s t y b i n i ų

* St. Raštikis. K o v o s e d ė l L i e t u v o s , II, ps l . 298. * E r e i g n i s m e l d u n g , Nr. 17, 1941 m. l i e p o s 9 d.

4 4 1

— K. S.) įstaigų ė m ė irgi atnaujinti savo ve ik imą, jų tarpe pol i t inė polici ja, kr iminal inė pol ici ja ir v iešo j i polici ja. Sie-kiama padaryt i vokiečių kar inėms į s ta igoms į spūdžio, l y g Lie-tuvos v a l s t y b i n i s aparatas yra i š s i la ikęs . Buvo dargi atgai-vinta l ietuvių Karo Komendantūra, su l i e tuv iu komendantu (Befehlshaber) . Kadangi l ietuvių kariniai ir pol ici jos padaliniai b u v o W e h r m a c h t u i re ika l ingi saugoti b e l a i s v i a m s , ti ltams, gele-žinkel io į r e n g i m a m s , prekių ir g inklų sandėl iams, o taip pat palaikyti v i e š a j a i tvarkai mies te , tai p r a d ž i o j e v i sa tai, be kai kurių s u v a r ž y m ų , b u v o toleruojama. Tą neaiškią padėtį lie-tuviai aktyvistai s iekė v i s a i p i šnaudoti , o ypat ingai duoti Vil-niaus miestui grynai l ie tuvišką i švaizdą, pvz., impozant i šku p a p u o š i m u mies to l ie tuvių taut inėmis v ė l i a v o m i s (grossart ige B e f l a g g u n g ) . . . —

Deja, š ie Vi ln iaus L A F suki lė l ių pažymėt in i la imėj imai b u v o pastatę p i e s t u pačią 9-sios Armi jos v a d o v y b ę , į kurios operatyvinį sektorių Vi ln iaus kraštas b u v o vokiečių strategi jos planuotojų įskirtas. A p i e tai, kaip ta v a d o v y b ė b u v o į susi-dariusią Vi ln iaus padėt į paž iūrė jus i i r kokių ė m ė s i žygių tolesniam jos i š s i v y s t y m u i k l iudyt i , pasako sekantis dokumentas — T312/276/7835919-20 — iš sakytos Armi jos karo d ienyno:

— Negera padėt i s V i l n i u j e i š s i v y s t ė pa la ipsniui . Dėl Armi jos j ė g ų p a s u k i m o į d e š i n ę ryš ium su m ū š i u ties Bals-toge V i l n i u s b u v o laikinai a t s idūręs tušč iame plote. Iš pra-džios miestas t e b u v o saugomas mokomosios br igados 900, kadangi nuo numatyto ats iunt imo SS br igados b u v o susilai-kyta. Kai ir mokomoj i b r igada 9 0 0 b u v o patraukta į Minsko rajoną, minėtoj i Lauko Komendantūra V i l n i u j e n e b e t u r ė j o jokio (vokiečių — K. Š.) karinio padal inio savo d i spozic i jo je . Fak-tiškai k o m e n d a n t a s t e s i r ė m ė tada sus i formavus ia i s l ietuvių ka-riniais dal iniais . Bet j i e pa la ipsniu i į g i jo charakterį l ietuvių " a r m i j o s " , v ieton v i e t i n ė s " s a v i s a u g o s " . Be to, sus idar inė jo poli t inis l ie tuvių komitetas V i l n i u j e , kaip u ž u o m a z g a Lietuvių V y r i a u s y b ė s . Sakytas lauko komendantas , matyti, d ė l savo s e n y v o amžiaus, n e p a s i r o d ė t inkamas veik la i tokiomis sun-kiomis a p l i n k y b ė m i s . Tai j a u b u v o p a s t e b ė j ę s Armi jos štabo v i rš ininkas l iepos 4 d. p e r savo ats i lankymą Vi ln iu je . To-dėl b u v o l iepos 5 d. a t v y k ę s į lauko komendantūrą V i l n i u j e pats Armi jos vadas i r d a v ė sekančius n u r o d y m u s :

1. Politiniai sambūria i , p r o f e s i n ė s s ą j u n g o s ir kūr imas i s l ietuvių v a l s t y b ė s neturi būti le idžiami.

442

2. S u d a r y m a s l i e t u v i ų " a r m i j o s " n e l e i s t i n a s , o t ik v i e t i n ė s s a v i s a u g o s , kuri s u s a v a i s v a d a i s b ū t ų b e n d r a i (vokiečių — K. Š.) l auko k o m e n d a n t ū r o s v a d o v a u j a m a . S u d a r y m a s di-d e s n i ų j o s j u n g i n i ų d r a u d ž i a m a s . L i e t u v i ų S a v i s a u g o s vyrai p r i v a l o a t idav inė t i k a r i n ę p a g a r b ą v o k i e č i ų k a r i n i n k a m s i r pus-k a r i n i n k i a m s .

3 . V e r t i n g e s n i e j i s a n d ė l i a i turi b ū t i s a u g o j a m i v o k i e č i ų s a r g y b ų , ir t.t. 4., 5. . . .

6. I n f i l t r a v i m ą s i į V i l n i ų turi užk i r s t i a t i t i n k a m o s per-ė m i m o o r g a n i z a c i j o s . —

Tą pačią l i e p o s 5 d . p o p i e t b u v o S a u g u m o d i v i z i j o s 4 0 3 vadui n u r o d y t a :

1 . L a u k o k o m e n d a n t ą p a k e i s t i k i tu t i n k a m e s n i ų , i r 2 . Pagre i t int i S a u g u m o d i v i z i j o s š t a b o i r v i e n o s l o k a l i n ė s

k o m e n d a n t ū r o s ( O r t s k o m m e n d a n t u r ) a t k ė l i m ą į V i l n i ų . Savo ruožtu, o r i g i n a l u s l i e t u v i ų ša l t in i s* n u š v i e č i a ano m e t o

padėt į V i l n i u j e š i ta ip: — Birže l io 28 d. naktį 184 d i v i z i j o s ( b u v . l i e t u v i ų teri-

torinio raud. a r m i j o s k o r p u s o — K. Š.) v i s ų g i n k l o rūš ių vora, a p i e 3 0 0 0 v y r ų , f o r s u o t u ž y g i u p a s i e k ė V i l n i ų . P e r 1 9 v a l a n d ų , ž y g i u o d a m i ša l ikė l ia i s , b e maisto, v y r a i p a d a r ė 7 2 k m žyg į . V i l n i u j e , k u r b o l š e v i k ų v a l d ž i a b u v o i š v y t a b e v e i k p e r v i e n ą d i e n ą , š e i m i n i n k a v o l i e t u v i a i i r pro j į ž y g i a v o v o k i e č i ų a rmi jos į ry tus . G r į ž ę kariai s k l a i d ė s i į s a v o b u v u s i ų dal ių b ū s t i n e s , l a u k d a m i t o l i m e s n i ų į s a k y m ų . Keletą d i e n ų p a v ė l a v ę , p r a d ė j o grįžt i da l in ia i i r p a v i e n i a i a t s i p a l a i d a v ę i š P a b r a d ė s po-l igono. T a i p p r a s l i n k u s s a v a i t e i p o karo p r a d ž i o s , V i l n i u j e s u s i t e l k ė a p i e 4 — 5 0 0 0 l i e t u v i ų kar ių, k u r j i e s a u g o j o va l s ty-b i n i u s i r k a r i n i u s p a s t a t u s i r kitą turtą, l a u k d a m i į v y k i ų v y s t y m o s i . Jėzu i tų g a t v ė j e , b u v u s i a m e k o r p u s o š t a b e , a t s i k ū r ė k a r i u o m e n ė s š tabas , k u r i a m e k e l e t a s v y r e s n i o l a i p s n i o kar in inkų d i r b o o r g a n i z u o d a m i g r į ž t a n č i u s k a r i u s . V o k i e č i a i p r a d ž i o j e n e k l i u d ė i r n e s i k i š o , tik s t e b ė j o , re tkarč ia i s a t s i ų s d a m i kari-n i n k u s p a s i i n f o r m u o t i . —

Gal ima p a s a k y t i , j o g s u p a n a š i u d i n a m i z m u , k a i p Vil-n i u j e , į v y k o L i e t u v o s v a l s t y b i n i o aparato a t k ū r i m a s i r v a l d y m o p e r ė m i m a s v i s o j e L i e t u v o j e , k a i p s u k i l i m o p a r u o š i m o nurody-m u o s e (žiūr. ps l . 174) b u v o L A F v a d o v y b ė s n u m a t y t a . Tai n e tik t e i k ė m ū s ų i n t e l i g e n t i j a i p r a g y v e n i m o g a l i m u m u s , b e t s a v a i m e d i d i n o L a i k i n o s i o s V y r i a u s y b ė s p r e s t i ž ą v o k i e č i ų a k y s e .

• * L i e t u v o s apsaugos dalys, Karys, 1958 m., lapkr ič io m., psl. 296.

4 4 3

Kai d ė l pač ios l i e t u v i ų tautos n u s i s t a t y m o n a u j o s i o s Krašto V y r i a u s y b ė s a t ž v i l g i u , tai g raž iaus ia i j ą a p i b ū d i n a ano m e t o į v y k i ų g y v a s l i u d i n i n k a s , i s tor ikas dr. Z. I v i n s k i s š ia i s žo-dž ia i s : *

— E n t u z i a z m a s ė j o p e r kraštą. Į v a i r ū s k o l e k t y v a i , į s ta igos, į m o n ė s , i n t e l i g e n t a i , d a r b i n i n k a i , ū k i n i n k a i d ž i a u g ė s i i švada-v i m u i š v e r g i j o s . S v e i k i n i m a i V y r i a u s y b e i ė j o d e š i m t i m i s i š į v a i r i a u s i ų v i e t ų . R e i k ė j o t i e s i o g j a u d i n t i s , skai tant ant " p e r -g a m e n t o " ar k o k i o k i tokio p r o v i n c i j o s k r a u t u v ė j e suras to po-p i e r i a u s gražia i i š r a š y t u s i r i š p i e š t u s s v e i k i n i m o t e k s t u s , po kur ia i s b u v o š imtai p a v a r d ž i ų , dažna i r ū p e s t i n g a i d a r b o rankų i š v i n g i u o t o m i s r a i d ė m i s . Kai t e l e g r a f a s i r t e l e f o n a s i š v i so tik karo r e i k a l a m s t e v e i k ė , tok ie s v e i k i n i m a i b ū d a v o pr i s ta tomi s a v o m i s p r i e m o n ė m i s — motocik la i s , dv i rač ia i s , a rk l ia i s i r p ė s č i o m i s , i r jų s u s i d a r ė stora b y l a .

S e k m a d i e n i a i s V y r i a u s y b ė s nariai, kol n e b u v o j i e m s at imtos p a s k u t i n ė s s u s i s i e k i m o p r i e m o n ė s , l a n k ė p r o v i n c i j ą i r i n f o r m a v o g y v e n t o j u s a p i e p a d ė t į . I r v i s u o m e n ė g y v e n o tuo p a č i u užsi-d e g i m u , i š k u r i o k i lo i r b ū d i n g a s v i e n o j e k a l b o j e V y r i a u s y b e i p i r m i n i n k a u j a n č i o p a r e i š k i m a s : " M u m s b u v o p a d o v a n o t o s g y v y b ė s , ir j a s t u r i m e d a b a r paskir t i L i e t u v o s l a b u i " . . .

Kai a tė jo pat i s u n k i a u s i a d i e n a n a u j o j e o k u p a c i j o j e , kai n a u j a s i s o k u p a n t a s r e i k a l a v o , k a d V y r i a u s y b ė n e b e s i v a d i n t ų V y r i a u s y b e , o tik " r a t a i s " ar p a n a š i a i , savo n u s i s t a t y m u i ir b a l s u i sus t ipr in t i V y r i a u s y b ė s u s i k v i e t ė a p i e 6 0 įva i r ių v i suo-m e n ė s v e i k ė j ų . I r čia b e j o k i o s v y r a v i m o v i s u o m e n ė s ats tovai pr i tarė V y r i a u s y b ė s n u s i s t a t y m u i n e i š d u o t i idea lo , v a r d a n kur io s u k i l ė l i a i krau ją l ie jo. —

Kaip v i e n ą i š b a r o m e t r i n i ų s i m p t o m ų a p i e n e p a l a u ž i a m ą l i e t u v i ų p a s i r y ž i m ą a t s i la ikyt i p r i e š v o k i e č i ų s p a u d i m ą , čia noriu s u m i n ė t i dar i r sekant į a t s i t ik imą. Kaip ska i ty to ju i j a u ž i n o m a , B e r l y n o l i e t u v i ų t a r p e ke l i a s m e n y s b u v o s u s i g u n d ę a r G e s t a p o s u g u n d y t i imt i s s u o r g a n i z u o t i l i e t u v i š k ų j ų nacių part i ją (žiūr. p s l . 231). J ie n e n u m a t ė , k a d jų ta par t i ja turės n e i š v e n g i a m a i s u p l i u k š t i , kai tik kraš te s u s i d u r s su l i e t u v i š k o j o pat r iot izmo f r o n t u u ž L i e t u v o s v a l s t y b i n ę n e p r i k l a u s o m y b ę . P a s i s u k i n ė j ę s k e l i a s d i e n a s K a u n e tarp g e s t a p i n i o " n e " i r a t b u d u s i o s l i e t u v i o patr ioto s ą ž i n ė s , sakyto p r o j e k t u o t o s ą j ū -

* Į Laisvę, Nr. 6, 1955 m., ps l . 35-36.

444

džio v a d a s dr. M e š k a u s k a s - G e r m a n t a s , a t v y k ę s kartą su n u l e n k t a g a l v a i š s u s i g ė d i n i m o į m i n i s t e r i ų k a b i n e t ą , ten p r a g y d o j a u i š m i n t i n g e s n e ga ida, anot L. P r a p u o l e n i o — " l a b a i sa ldž ia i s ž o d ž i a i s a i šk ino, kokias j i s d e d ą s p a s t a n g a s V y r i a u -s y b ė s p r i p a ž i n i m o a t ž v i l g i u . Skat ino k o v o t " . . .

Bet v o k i e č i ų r e i k a l a v i m a i , k a d L a i k i n o j i V y r i a u s y b ė iš-s i sk i r s ty tų a r nors p a s i v a d i n t ų " n e k a l t e s n i ų " p a s i v a d i n i m u , k a i p i r to s iek ią tos V y r i a u s y b ė s s p a u d i m a i v i s s t iprė jo , n e p a i s a n t j o s v i s d i d e s n i o f a k t i n i o į s i t v i r t i n i m o . D e j a , tatai G e s t a p o m e š k e r i o t o j o l i e t u v i ų t a r p e dr. G r e f f ė s , a t l y d ė j u s i o g e n e r o l ą Raštikį l ė k t u v u į Kauną, n e a t b a i d ė n u o k a n k i n i m o š ios ta ip l e n g v a i p a g a u t o s ž u v i e s , kad j i t e s ė t ų d u o t u s dr. Kleis to a k i v a i z d o j e tam G e s t a p o p a r e i g ū n u i į s i p a r e i g o j i m u s ar sut ik imą L a i k i n ą j ą V y r i a u s y b ę n u m a r i n t i . Kad kas n e p a m a n y t ų , j o g darau g e n . Rašt ik io a d r e s u kokių i n s i n u a c i j ų , s v a r b e s n i ą s i a s j o d i a l o g o v i e t a s č ia a t p a s a k o s i u j o p a t i e s ž o d ž i a i s : *

— T u o la iku, kada kiti v o k i e č i a i K a u n e v e n g ė k a l b ė t i s a p i e L i e t u v o s p o l i t i n i u s r e i k a l u s , j a u n u o p i r m o s d i e n o s p r a d ė j o a p i e j u o s k a l b ė t i SS m a j o r o u n i f o r m ą d ė v ė j ę s dr . G r e f f e . . . A š pas j į n e b u v a u n u v y k ę s n ė v i e n o karto, b e t j i s v i s su-r a s d a v o re ika lų a tvykt i p a s m a n e , d a ž n i a u s i a i į La ik . V y r i a u -s y b ė s b ū s t i n ę n a u j u o s e L i e t u v o s t a u p o m ų j ų kasų m o d e r n i u o s e r ū m u o s e L a i s v ė s A l ė j o j e , p r i e š v a l s t y b ė s teatrą.

P a s i k a l b ė j i m u o s e dr. G r e f f e i š p r a d ž i ų v e n g d a v o n e t žo-džių " L i e t u v o s V y r i a u s y b ė " a r " m i n i s t e r i a i " i r s a k y d a v o : " d i e s e H e r r e n " — t ie ponai . Bet v ė l i a u po t ruput į pr ipra to . . .

— P i r m i a u s i a v o k i e č i a i r e i k a l a v o , k a d L i e t u v o s L a i k i n o j i V y r i a u s y b ė pati i š s i s k i r s t y t ų . Jos v i e t o n t u r ė j o būt i s u d a r y t a p a s i t i k ė j i m o t a r y b a — V e r t r a u e n s r a t , n u o 4-rių iki 11-kos nar ių. A p i e tokios t a r y b o s f u n k c i j a s v o k i e č i a i n e g a l ė j o p a s a k y t i n i e k o k o n k r e č i a u . Aš s u s i d a r i a u į s p ū d į , k a d dr. G r e f f e i r pats ne-žinojo, ką tokia t a r y b a turėtų daryt i . V i e n a s r e i k a l a s b u v o labai b ū d i n g a s — v i s u o s e p a s i k a l b ė j i m u o s e a p i e t a r y b ą dr. G r e f f e n e t p e r d a u g s k r u p u l i n g a i v e n g ė žodž io " v a l s t y b ė s " ( k a l b ė d a m a s a p i e L i e t u v ą ) . I š p r a d ž i ų dr. G r e f f e gan r e z e r v u o t a i m i n ė j o J . E. v y s k u p o V. B r i z g i o k a n d i d a t ū r ą į t a r y b o s n a r i u s ar gal n e t į j o s p i r m i n i n k u s . V ė l i a u b u v o p r a d ė t a s i ū l y t i man, kad a š su t ikč iau b ū t i tokios t a r y b o s p i r m i n i n k u . B u v o ž a d ė t a man v i s i š k a l a i s v ė p a s i r i n k t i t a r y b o s n a r i u s i r n e t jų ska ič ių . Vo-kiečia i b u v o p a s i l i k ę sau tik v i e n ą r e z e r v ą , b ū t e n t : į t a r y b ą

* St. Raštikis. Kovose d ė l L ie tuvos , II psl. 297-301.

4 4 5

būtinai turėtų įeiti dr. Germantas - M e š k a u s k a s . . . Aš nesuti-kau . . .

— Tada b u v o pradėta kitaip kalbėt i . Dr. Gref fe , o vė l iau l iepos 11 d. į Kauną a t v y k ę s iš Ber lyno ir dr. Kleist, su kuriuo tada teko ka lbėt i s J. A m b r a z e v i č i u i ir dr. Z. Ivins-kiui, aiškino, kad L i e t u v o s Laikinosios V y r i a u s y b ė s nariai galėtų pasi l ikti ir tvarkyti re ika lus ir toliau, nes Vokiet i jos Vyriau-s y b ė neturinti j i e m s , ka ip atskir iems a s m e n i m s , jokių prie-kaištų, i r v i s i j i e galėtų sudaryt i vokiečių taip p a g e i d a u j a m ą tarybą — Vertrauensrat . Taigi vokiečių b u v o sugalvotas naujas variantas L i e t u v o s V y r i a u s y b e i l ikviduot i — V y r i a u s y b ė ne išs iskirsto, b e t tik pers ikr ikš t r i ja ar pers i tvarko į tarybą . . .

— Šis re ikalas b u v o svars tytas V y r i a u s y b ė s p o s ė d y j e , ir po t rumpų d i skus i jų v isų v i e n u b a l s u b u v o nutarta atmesti vokiečių pas iū lymą. Vyriausybės buvo priimtas ma-no pasiūlytas principas: Vyriausybė pati nesi-likviduos, tegul vokiečiai likviduoja jų (pabraukta mano: tai r e i š k ė papirš imą vokieč iams l ikv iduot i V y r i a u s y b ę j ė g a — K. Š.). Po to vokiečiai ke l i s kartus p e r mane vis k lausė, ar V y r i a u s y b ė j a u l ikv idavos i . Aš v i s mandagia i atsa-kydavau, kad V y r i a u s y b ė nemanant i to daryti . Kada po to dr. G r e f f e dar kartą to pat ies pak lausė , aš gan piktai ir pakel tu tonu pareiškiau, kad m e s visai nė n e m a n o m e pasidaryt i sau cha-rakiri, t. y. patys s a v e paleist i . . .

— Nega lėdami palaužti L ie tuvos V y r i a u s y b ė s kitomis prie-monėmis , vokiečiai g r i e b ė s i gras in imų. Tas pats dr. G r e f f e v ieną kartą man prikišo, kad aš pats v e i k i ą s kitus V y r i a u s y b ė s narius ir darąs visą V y r i a u s y b ę n e s u k a l b a m ą , ir pagras ino Gestapu. Piktai atsakiau, kad aš tokių gras inimų n e b i j a u . Kitą kartą vė l per m a n e b u v o pagras inta visai V y r i a u s y b e i ir atskirai dar man pačiam, kad vokiečiai galį v i s u s V y r i a u s y b ė s narius l ikv iduot i arba i švežt i į koncentraci jos s tovyklą. Vis i š ie gras inimai b u v o r y š i u m su vokiečių r e i k a l a v i m u Lie tuvos V y r i a u s y b e i pačiai sus i l ikv iduot i .

— Kartą a t b ė g o pas mane į V y r i a u s y b ė s r ū m u s dr. G r e f f e ir s u s i j a u d i n ę s (gal tik a p s i m e s d a m a s ) pak lausė :

" A r tie ponai dar neat s i s ta tyd ino?" " N e , V y r i a u s y b ė pati negal i a ts i s tatydint i" , atsakiau. " A r j i n e m a n o tuoj l i k v i d u o t i s ? " karščiavosi daktaras. " N e , n e m a n o " , b u v o mano atsakymas. "Na, tai b u s labai b logai . Gavome žinią, kad rytoj at-

vyks į Kauną pats F u e h r e r i s . Jei tik j i s sužinotų, kad čia ve ik ia

446

k a ž k o k i a L i e t u v i ų V y r i a u s y b ė , t u č t u o j a u p a d a r y t ų g r i e ž č i a u s i ą i r radikalų s p r e n d i m ą . Už tai tektų laba i s k a u d ž i a i n u k e n t ė t i Kaune e s a n t i e m s v o k i e č i ų p a r e i g ū n a m s , j ū s ų V y r i a u s y b ė s na-r iams, na, ž inoma, i r j u m s , p o n e G e n e r o l e " .

" N e g a l i b ū t i " , p a a b e j o j a u . " T a i p , p a v o j u s d i d e l i s " , t ę s ė G r e f f e . " A š d r a u g i š k a i į spė-

ju j u s i r j ū s ų d r a u g u s i r d r a u g i š k a i pa tar iu n e ž a i s t i u g n i m i . A t ė j o p a s k u t i n i s m o m e n t a s , i r iki r y t o j a u s V y r i a u s y b ė turi su-s i l i k v i d u o t i " .

— Joks Hi t le r i s į Kauną nei kitą d i e n ą , n e i v ė l i a u ne-a t v a ž i a v o . Per kitą s u s i t i k i m ą su G r e f f e j i s a p i e tą į v y k į ty lė jo, aš ta ip pat n i e k o n e s a k i a u . O m ū s ų V y r i a u s y b ė i r tol iau v e i k ė . . . —

N o r ė d a m a s likti d ž e n t e l m e n u g e n . Raš t ik io a s m e n s at-ž v i l g i u , v i s a tai, kas i š jo p a r e i š k i m ų dr. G r e f f e i čia m a n o b u v o i š rašyta, p r i i m u už tikrą p i n i g ą . Bet ar tas jo, kad i r tikrai v y r i š k a s , d i a l o g a s su s a k y t u o j u v o k i e č i ų G e s t a p o parei-g ū n u b u v o kuo nors p r i s i d ė j ę s p r i e L a i k i n o s i o s V y r i a u s y b ė s į t e i s i n i m o s a n t y k i u o s e s u V o k i e t i j o s R e i c h u ? M a n o m a n y m u , n i e k u o , j e i ne p r i e š i n g a i — tik gal d a r l a b i a u tą piktą vo-kiečių įs taigą s u e r z i n o p r i e š L i e t u v ą i r patį g e n . Raštikį, ka ip ta rp in inką, k u r i s n u v y k ę s į Kauną n e b e s i l a i k ė į s ipare i-g o j i m ų , k u r i u o s b u v o d a v ę s dr. G r e f f e i i r dr. Kleis tui Ber-l y n e . Kitaip i r būt i n e g a l ė j o : j u k pati G r e f f ė s f u n k c i j a , ka ip po l ic i jos p a r e i g ū n o , b u v o v y k d y t i tai, k ą G e s t a p o v y r e s n y b ė B e r l y n e j a m b u v o p a v e d u s i , b ū t e n t — p r i v e r s t i L a i k i n ą j ą V y r i a u s y b ę pas i ša l in t i , o ne p a g e l b ė t i Raš t ik iu i s u n k i o j e sakytos V y r i a u s y b ė s k o v o j e u ž į s i t e i s i n i m ą s a n t y k i u o s e s u Vokie t i j a .

Atrodo, mini s te r ių k a b i n e t a s pa t s b u v o p r i ė j ę s i š v a d o s , j o g g e n . Rašt ikio d i a l o g a s s u dr. G r e f f e b u v o b e p r a s m i š k a s i r kad b ū t ų t i k s l i n g i a u a i šk int i s L i e t u v o s r e i k a l u su B e r l y n u . Ta ip , pvz. , k i t o j e s a v o a t s i m i n i m ų v i e t o j e g e n . Rašt ik i s rašė :*

— V y r i a u s y b ė s b ū k l e i v i s s u n k ė j a n t , m i n i s t e r i ų k a b i n e t o po-s ė d y j e b u v o nutarta s iųst i m a n e (Raštikį — K. Š.) į Ber lyną i š s ia i šk int i v o k i e č i ų c e n t r i n ė s e į s t a i g o s e L i e t u v o s i r j o s Vy-r i a u s y b ė s r e i k a l u s . J a u b u v a u g a v ę s i r v o k i e č i ų pr i tar imą (k ieno? — K. Š.). B u v o pask i r ta n e t data (kokia — K. Š.), kada aš t u r ė j a u skr is t i l ė k t u v u į B e r l y n ą . Bet k e l i o n ė neį-vyko. Ją s u l a i k ė G e s t a p a s . . . —

Gal ima pi lnai n u m a n y t i k o d ė l , b ū t e n t :

* St. Raštikis. Kovose d ė l L ie tuvos , II, ps l . 307.

4 4 7

P i r m a — kad dr. G r e f f e i , taigi G e s t a p u i , b u v o j a u v i e n pol ic in io p r e s t i ž o m o t y v a i s n e į m a n o m a p a l y d ė t i g e n . Raštikį atgal į B e r l y n ą p r i e š i n g u t iks lu, n e g u tas, k u r i u o š is m ū s ų i š k i l u s i s karys b u v o p r i e š tai a t skra id in tas į Kauną.

Antra — kad p a s k u t i n ę V y r i a u s y b ė s kortą g e n . Rašt ik i s j a u b u v o p a k l o j ę s G e s t a p u i ant stalo p e r s a v o d i a l o g u s s u dr. G r e f f e .

Kaip ten b e b ū t ų b u v ę , g a l i u s u p a s i t e n k i n i m u konsta-tuoti, j o g , n e ž i ū r i n t G e s t a p o intr igų i r p a g r a s i n i m ų , n a c i a m s n e p a v y k o p r i v e r s t i L a i k i n ą j ą V y r i a u s y b ę s u s i l i k v i d u o t i . T ą pri-paž į s ta i r pa t s G e s t a p a s , k a i p tai matyt i i š jo 1941 m. rug-p j ū č i o 1 d i e n o s b i u l e t e n i o * — T 1 7 5 / 2 3 3 / 2 7 2 1 7 4 0 , — iš kur io č ia p a d u o d u sekant į i š rašą :

— Kaip ž inoma, L i e t u v o j e — t rumpai po v o k i e č i ų kariuo-m e n ė s į ž y g i a v i m o į Kauną ( fakt iškai dar p r i e š į ž y g i a v i m ą — K. Š.) — s u s i d a r ė iš l i e tuv ių a k t y v i s t ų tarpo v a d i n a m o j i V y r i a u s y b ė , s u Škirpa, b u v u s i u o j u L i e t u v o s p a s i u n t i n i u B e r l y n e , p r i e š a k y j e . E g z e k u c i n e i g r u p e i (Gestapui — K. Š.) p a r e i š k u s p a s i p r i e š i n i m ą , k a r i n ė s į s ta igos (Ste l len) tos V y r i a u s y b ė s nepr i-pažino. T a č i a u iki š ios d i e n o s ji nėra formaliai pasi-traukusi (mano p a b r a u k t a — K. Š.) ir p a l a i k o nuolat inį ryšį su Škirpa, e s a n č i u B e r l y n e . G e n e r o l a s Rašt ik is , k u r i s u ž a n g a ž u o t a s p a s i t i k ė j i m o tarė ju L i e t u v a i (der als V e r t r a u e n s -rat f u e r L i t a u e n e i n g e s e t z t e G e n e r a l Rašt ikis) n e p a j ė g ė at-s ispir t i (sich d u r c h s e t z e n ) p r i e š a k t y v i s t i n e s s r o v e s Kaune. S v a r b i ą ro lę v a i d i n a t a m e p o l i t i n i a m e ž a i d i m e ( T r e i b e n ) Ak-tyv i s tų v a d a s P r a p u o l e n i s . —

D e j a , tai dar n e r e i š k ė s a k y t o s V y r i a u s y b ė s į s i t e i s i n i m o s a n t y k i u o s e s u V o k i e t i j a . Šio k l a u s i m o i š s p r e n d i m a s p a r ė j o ne n u o g e n . Rašt ik io d ia logų su dr. G r e f f e , b e t n u o Reicho v a l d ž i o s centr in ių o r g a n ų s p r e n d i m o . T e n k a dar kartą ap-ga i le s taut i , kad d ė l Rašt ik io s u t i k i m o skris t i s a v o v a l i a į Kauną G e s t a p u i b u v o p a v y k ę m ū s ų L a i k i n o s i o s V y r i a u s y b ė s tri jų d e l e g a c i j o s B e r l y n e — mano, Rašt ik io ir Sk ip ič io — f u n k c i o n a v i m ą s u p a r a l i ž u o t i .

* E r e i g n i s m e l d u n g , Nr. 40, 1941 m. r u g p j ū č i o 1 d.

4 4 8

MĖGINIMAI SURASTI KOMPROMISĄ

Nors v o k i e č i a i g e n . Rašt ik iu i tv i r t ino, j o g su m a n i m Lie-t u v o s r e i k a l u n e b ū s i ą k a l b a m a s i , tačiau, kai tik G e s t a p u i p a r y š k ė j o , k a d j ų v i l t i s , j o g g e n . Rašt ik i s L i e t u v o s L a i k i n ą j ą V y r i a u s y b ę " n e d e l s d a m a s p a l e i s " , * n e i š s i p i l d ė — v i s tik pri-s i m i n ė i r m a n e , ž i n o m a , i š p r a d ž i o s labai d i s k r e t i š k a i , ta ip sakant, tik " p r i v a č i a i " p e r paša l in į ta rp in inką . Tai į v y k o š i u o b ū d u :

V i e n ą d i e n ą p a s k a m b i n o man t e l e f o n u b u v ę s (pirmasis) V o k i e t i j o s p a s i u n t i n y s L i e t u v a i dr. O l s h a u s e n , u ž s i p r a š y d a -m a s a t s i l a n k y t i p a s m a n e š n e k t e l ė t i . Ta i b u v o g a n a o r i g i n a l u : b u v ę s p i r m a s V o k i e t i j o s p a s i u n t i n y s L i e t u v a i panoro a t s i lankyt i p a s p a s k u t i n į L i e t u v o s p a s i u n t i n į V o k i e t i j a i , v o k i e č i ų izol iuotą n a m i n i u areš tu . P a k v i e č i a u , k a d a t v y k t ų su ž m o n a l i e p o s 3 p a s m u s p a s i v a i š i n t i , n e s m a n o b u t a s , A c h e n b a c h s t r . 1 , tada dar n e b u v o oro b o m b ų s u t r i u š k i n t a s i r maisto, o ta ip pat i r g ė r i m ų , r e z e r v a i dar n e b u v o i š s e k ę . Dr. O l s h a u s e n b u v o j a u p r i e š k e l e r i u s m e t u s p a s i t r a u k ę s i š vok . užs . rkl. min-jos t a r n y b o s , tad b u v o p r i v a t u s ž m o g u s , b e t p a g a l t radic i ją m ė g o p a l a i k y t i a s m e n i n i u s s a n t y k i u s su m a n o p i r m a t a k a i s i r su m a n i m p a č i u , k a i p L i e t u v o s p a s i u n t i n i u V o k i e t i j o j e .

T a p r o g a dr. O l s h a u s e n p a p a s a k o j o man, j o g g i r d ė j ę s i š k a ž k o k i o i n f o r m u o t o a s m e n s ( e i n g e w e i h t e P e r s o e n l i c h k e i t ) , k a d H i t l e r i s — kai, t e b e p u s r y č i a u d a m a s su s a v o a r t i m i a u s i a i s b e n d r a d a r b i a i s s a v o b u v e i n ė j e f ronte , g a v o ž inią a p i e į v y k u s į L i e t u v o j e s u k i l i m ą — p a r e i š k ę s s u s i ž a v ė j i m ą l i e t u v i ų narsa i r d i d v y r i š k u m u , tik čia pat p a s t e b ė j ę s , j o g gai la, k a d tai, kas L i e t u v o j e į v y k o , n e s i d e r i n ę s u j o p o l i t i n i a i s p l a n a i s . Dr. Ols-h a u s e n r a m i n o m a n e t v i r t i n d a m a s , j o g , j o ž i n i o m i s , n i e k a s u ž s . rkl . min- jo je n e b u v o ant m a n ę s u ž s i r ū s t i n ę s u ž ener-g i n g ą L i e t u v o s r e i k a l o g y n i m ą , tik r e i š k ė n u o m o n ę , — s p ė j u j a m k i e n o nors insp i ruotą užs . rkl. min- jo je, — k a d aš norįs v i s k ą p e r gre i ta i p a s i e k t i . Kol karas R y t u o s e e i n ą s , esą, b ū t ų s u n k u le i s t i L i e t u v a i turėt i s a v o V y r i a u s y b ę , n e s tai ga lė tų į n e š t i n e t i k r u m o v o k i e č i ų k a r i u o m e n ė s u ž n u g a r i o zonoje , kas k a r i n i u p o ž i ū r i u yra n e p a k e n č i a m a s d a l y k a s .

Dr. O l s h a u s e n pras i tarė, j o g g i r d ė j ę s , k a d p r o j e k t u o j a m a tuo t a r p u į v e s t i L i e t u v o j e c i v i l i n ę v a l d ž i ą ( Z i v i l v e r w a l t u n g ) , b ū t e n t , kai tik mi l i ta r inė p a d ė t i s l e i s iant i tai p a d a r y t i .

* Mikrof. T175/233/2721430

449

I š s a v o p u s ė s a š į r o d i n ė j a u , j o g L i e t u v o s a t k ū r i m a s , k a i p v a l s t y b ė s , nei k i e k n e į n e š t ų n e t i k r u m o v o k i e č i ų kar in ių j ė g ų u ž n u g a r y j e R y t u o s e , n e s s a v o s u k i l i m u p r i e š b e n d r ą b o l š e -vikinį pr ie šą L i e t u v a b u v o d e facto a t s i d ū r u s i V o k i e t i j a i labai d r a u g i š k o j e p a d ė t y j e . Bet, j e i v o k i e č i u o s e d a r b ū t ų kokio n e p a s i t i k ė j i m o m u m i s , tai, sak iau, V o k i e t i j a ga lėtų duot i L i e t u v a i kokį s a v o y p a t i n g ą atstovą — S o n d e r b e a u f t r a g t e r , — su k u r i u o L i e t u v o s V y r i a u s y b ė ga lė tų g l a u d ž i a i b e n d r a d a r b i a u t i , kad pa-tenkintų š iuo p a p r a s č i a u s i u s a n t y k i a v i m o b ū d u v i s u s kar in io u ž n u g a r i o r e i k a l a v i m u s .

Dr. O l s h a u s e n i š s i tarė, j o g , jo n u o m o n e , tai b ū t ų svars-tyt inas s u m a n y m a s . Bet j i s d a v ė man supras t i , j o g i š SS i r G e s t a p o p u s ė s e s a m a st ipr ia i n e p a l a n k i ų L i e t u v a i t e n d e n c i j ų , i r m a n o s u m a n y m ą v a r g u ar užs . rkl. min- jo je p a v y k t ų p r a v e s t i , j e i i r pritartų tai m a n o idė ja i , k a i p p r o v i z o r i n i a m santyk ių tarp a b i e j ų v a l s t y b i ų s u r e g u l i a v i m u i , kol karo a p l i n k y b ė s stato s a v o r e i k a l a v i m u s .

Kita z o n d a v i m o m e š k e r ė , irgi v o k i e č i ų in ic ia tyva , b u v o sekant i : l i e p o s 8 d. g a v a u iš dr. Schuet te , p. Kle i s to pa-v a d u o t o j o , sekant į la i šką :

L a b a i G e r b i a m a s A t s t o v e , A š p r a š a u T a m s t o s malonėt i sute ikt i m a n p r o g ą p a s i k a l b ė -

j i m u i s u J u m i s , i r b ū č i a u J u m s d ė k i n g a s , j e i n u r o d y t u m ė t laiką kur ią i š a r t imiaus ių d i e n ų , j e i ga l ima, dar šią sava i tę , kada g a l ė č i a u p a s J u s a t s i l ankyt i . Pr i le idž iant , kad J u m s pri-imtina, man g e r i a u s i a i tiktų a r b a ankst i p r i e š p i e t u s , a r b a v ė l a i p o p i e t .

Nuorašą J ū s ų rašto* p u l k . ltn. G r a e b e i g a v a u s u p a d ė k a . P r a š y d a m a s p e r t e i k t i g e r i a u s i u s l i n k ė j i m u s J ū s ų ponia i ,

s v e i k i n u Jus, d idž ia i g e r b i a m a s A t s t o v e , J u m s v i s a d o s a t s i d a v ę s

(pas.) Schuette

T o k i o la i ško g a v i m a s i š D i e n s t s t e l l e von R i b b e n t r o p , nors i r ne su p a t i e s dr. Kleis to parašu, j a u b u v o š i o k s toks ž e n k l a s , rodęs , ar tik v o k i e č i a i n e p r a d e d a a p s i g a l v o t i — gr įž t i į kontaktą su m a n i m , nors i r t e b e l a i k o m u i z o l i u o t u nami-niu areš tu . M a n e tik s t e b i n o v i e n a s d a l y k a s , b ū t e n t , k o d ė l dr. S c h u e t t e š į kartą p a s i p r a š ė raštu, o ne papras ta i t e l e f o n u , k a i p b ū d a v o v i s a d o s p r i e š tai, kai b ū d a v o koks r e i k a l a s m u d v i e m

* Matyti, l i epos 2 d. pas iųstas p a č i a m dr. Kleistui

4 5 0

pasimatyt i . Kaip ten b e b ū t ų b u v ę , atsakiau iš savo p u s ė s te-le fonu, j o g man būtų malonu pasimatyt i su dr. Schuette, kada tik j am ger iaus ia i tiktų, nes, sakiau, e s u pr ivers tas prakaituoti savo b u t e p e r l iepos karščius .

Tačiau dr. Schuette, kad ir pats u ž s i p r a š ę s ir net raštu, kažkodėl n e a t s i s k u b i n o pas mane. Pr i le idžiu, kad gal dė l to, kad l iepos 9 b u v o Gestapui p a v y k ę sufabr ikuot i aname skirs-n e l y j e j a u suminėtą, J. Vokietaičio, Ig. Taunio ir kitų pasi-rašytą raš tpala ik j , kuris gal darė kai kam iš vokiečių į spūdį , kad galėtų apsieit i ir be kompromiso. Vieton Schnettes atsi-s k u b i n i m o pas mane, l iepos 11 d. n u s i s k u b i n o jo še fas dr. P. Kleist į Kauną. Gausios svi tos pa lydėtas , j i s , su šve ln iomis polit iko pirš t inai tėmis, a iškino J. A m b r a z e v i č i u i , mane laikinai p a v a d a v u s i a m minister io p i rmininko pare igose, ir prof. Z. Iv inskiui , esą Laikinoj i V y r i a u s y b ė negal i būti toleruojama. Pa-s i ta i sydamas, j i s sakė Ber lynas neturįs nieko pr ieš j o j e esan-čius a s m e n i s . J ie esą galėtų ir toliau pasil ikti savo v ie tose ir tvarkyti krašto reikalus, tik t e p a g e i d a u j a m a , kad pakeistų savo v iz i t ines korte les — n e b e s i v a d i n t ų minister iais , be t kaip kitaip, o pati V y r i a u s y b ė pers ikr ikštytų į Taut inę ar Krašto T a r y b ą . . .

Kadangi V y r i a u s y b ė j a u b u v o mano per dr. Valančių į spėta ir b u v o pati nusis tačius i la ikyt is tvirtai ir nesupasuot i , tai dr. Kleistui teko grįžti į Ber lyną, n e g a v u s to, ko b u v o į Kauną n u v y k ę s .

Tik po to, kai dr. Kleist j a u b u v o gr įžęs , pr i s iminė dr. Schuette ap ie savo u ž s i p r a š y m ą pas mane. Sutarėme, j o g at-vyks l iepos 14 d. Pas ika lbė j imas u ž s i m e z g ė nuo trafaretinio pas i te i rav imo, kaip v i e n a m ir kitam sekas i . Juokaudamas at-sakiau, j o g taip, kaip vokiečiai panoro: paaiškinau, j o g jau trečia savai tė kaip e s u pr ivers tas sėdėt i namie i r prakaituoti dėl l iepos m ė n e s i o karščių, n e t u r ė d a m a s te i sės išeiti pakvė-puoti tyru oru. Dr. Schuet te suprato mano al iuzi ją . Jis aiš-kinosi, j o g mano areštas v isai n e b u v ę s re ikal ingas i r b u v ę s n e i š m i n t i n g a s aktas. Juodu su dr. Kleistu tam pr ieš inęs i , be t n e p a j ė g ę s a u g u m o organų perka lbėt i . Pasakė, jog, kur Gestapas į s ik išąs į politiką, ten esą tik v iską gadina.

— Mano atve ju, j i s man nieko nepagadino, — į terpiau nuo savęs , p a s t e b ė d a m a s , kad gal net padarė man savotišką patarnavimą.

Dr. Schuet te tos mano al iuzi jos l y g ir nesuprato ar dė jos i n e n u g i r d ę s . Todėl , t ę sdamas savo mintį, pr idė jau, jog, be

451

mano a s m e n s arešto, aš n e b ū č i a u t u r ė j ę s g a l i m y b ė s pareikšt i l ietuvių tautai ir pasaul iu i to, kas b u v o re ikal inga. Dabarg i i š pat ies fakto, j o g tapau vokiečių izoliuotas naminiu areš tu Ber lyne, kaip naujos ios Lie tuvos V y r i a u s y b ė s galva, l ie tuvių tauta ir be jokios p r o p a g a n d i n ė s akci jos iš v i r šaus g a l ė j o padaryt i sau išvadą, j o g Tretys i s Reichas atneša L ie tuva i ne la i svę ir n e p r i k l a u s o m y b ė s pr ipažinimą, be t naują l a i svės i r L ie tuvos v a l s t y b i n ė s n e p r i k l a u s o m y b ė s nus lopinimą, nežiūr int to, kad l ietuvių suki lė l ia i s u d ė j o kraujo aukų k o v o j e pr ieš bendrą Lietuvai ir Vokiet i ja i bo l šev ik in į pr iešą. Kai dėl pla-tesnio pasaul io, tai, sakiau, j i s ga lė jo iš mano a s m e n s areš-tavimo padaryt i irgi i švadą, ką re iškia Trečiojo Reicho skel-biamoji Naujoj i E u r o p a ir jo pažadai la i svės mažos ioms tau-toms . . .

Šių mano paaišk in imų dr. Schuette pas i juto pr i t renktas . Jis i lgokai dės tė man, j o g esą b u v ę manyta i r ruoštasi visai kitokiai politikai Europos rytuose, būtent, b u v ę numatoma atstatyti p i rmoje e i l ė j e Pabal t i jo v a l s t y b e s , sudaryti nepriklau-somą Ukrainą ir t.t. Bet pačiu paskut in iuo ju metu pr ieš rusų-vokiečių karą aukščiausio j i Reicho pol i t inė v a d o v y b ė nu-sprendus i kitaip, a p v e r s d a m a v i s u s a n k s t y v e s n i u s p l a n a v i m u s aukštyn kojomis. Dėl to b u v ę d a u g d i s k u s i j ų , kur iose i r j a m su dr. Kleistu tekę dalyvaut i . Tačiau, nežiūr int v isų a rgumentų už pažadėj imą iš la isvint i Sov. Rusi jos paverg tas tautas, Hit-lerio a t s i šaukime karo v e i k s m u s pr ieš rusus pradedant , nepa-reikšta sakytoms tautoms iš anksto jokių pažadų, pa l iekant tą k laus imą ateičiai.

Dr. Schuette aiškino, j o g taip b u v ę padaryta pr i s ib i jant , kad p a s k e l b i m a s numatomo s u s k a l d y m o Sov. Rus i jos į dal is nepr i s idėtų prie rusų karinių j ė g ų s u c e m e n t a v i m o už " j e d i -naja ir n e d e l i m a j a " ir tuo pačiu pasunkintų vokiečių kariuo-menei naštą rusų mil i tar ines j ė g a s nugalėt i . Esą b u v ę i r pr ie š ingų nuomonių, būtent , kad sus i la ikymas nuo pažadų Sov. Rusi jos tautoms galėtų net ies iogia i pr is idėt i pr ie sust ip-rinimo Stalino padėt ies , kaip diktatoriaus, bei teikti j a m gali-m u m ą iškilti į rusų nacional inius herojus, pris is tatant v i e n i n g o s Rusi jos g y n ė j u . Bet šios rūš ies a rgumentams per pol i t in ius pas i tar imus Reicho v i r š ū n ė s e karo i švakarėse n e b u v ę duota pr ideramos re ikšmės . Kai, karui j a u vykstant, faktiškai j a u jo pradžio je, paaiškėjo, j o g b u v o padaryta klaida, b u v ę j a u per-v ė l u ją tuojau pat atitaisyti, n e p a ž e i d u s Reicho prest ižo soviet inio pr iešo akyse .

452

Neturė jau pagr indo šiai dr. Schuet tės i špažinčiai netikėti, kad ir padarytai post factum. Tačiau v i s a tai dr. Schuette pasakojo man ne ka ip medžiagą š i e m s mano ats iminimams, be t kad padarytų sekančią i švadą: ją p a š v e l n i n d a m a s , j o g supran-tąs l ie tuvių troškimą atkurti L i e t u v o s n e p r i k l a u s o m y b ę nebe-laukiant karo pabaigos, j i s aiškino, kad tai e sąs n e b e į m a n o m a s da lykas . Tai reikalautų pakei t imo v i sos Reicho polit ikos rytuo-se. Bet tai nesą gal ima, kol ten e ina karo operaci jos, nes b e t koks polit ikos ke i t imas tokiu metu galėtų pakenkt i karo v e i k s m a m s ir būti pr iešo suprastas ka ip koks s i lpnumo pasi-re i šk imas iš Reicho p u s ė s . . .

Tokiu b ū d u dr. Schuette s i e k ė mane įtikinti, kad skai-t y t u m ė m ė s su fakt ine padėt imi , kokia j i j a u b u v o sus idar ius i , nors ir pr ipaž inęs tai, kad Reichas n u ė j o poli t iškai k la id ingu kel iu. Ba igdamas dr. Schuet te atsargiai pas i te iravo, ar nega lėč iau p a g e l b ė t i surasti išeitį, k a i p k i lus ius n e g e r u m u s santykiuose tarp Reicho ir L ie tuvos atitaisyti, b e t taip, kad nenukentė tų karas pr ieš a b i e m p u s ė m b e n d r ą pr iešą . V i s a tai dr. Schuette i š d ė s t ė labai taktingai, be jokių pr ieka i š tav imų i r be mažiau-sio spaudimo. Manau, kad j i s tikrai nuoširdžia i s iekė su-rasti kelią, kaip išeiti iš poli t iškai b logos padėt ies , į kurią Gestapas b u v o n u s t ū m ę s L i e t u v o s prob lemą, savava l i ška i a r pagal pat ies Hit ler io nurodymą.

Nujaučiau, kad dr. Schuettės u ž s i p r a š y m a s ats i lankyti pas mane ir fakt inis a t s i lankymas l iepos 14 d., k u o m e t aš tebe-b u v a u izoliuotas naminiu areštu, ga lė jo reikšt i paskut inį i š vokiečių p u s ė s m ė g i n i m ą surasti kompromisą, pr ieš l ietuvių - vokiečių santykiams pas idarant n e b e p a t a i s o m i e m s . Deja, m u s j a u skyrė v ienas pagr indin i s da lykas : Reicho nenoras pripažinti L ie tuvos v a l s t y b ė s s u v e r e n u m o . T o d ė l atsakiau dr. Schuettei , j o g nematau kitos i še i t ies, kaip tą, kad Reichas grįžtų b e n t į principinį pr ipažinimą L i e t u v o s v a l s t y b i n g u m o . Dr. Schuette l y g krūpte lė jo, tuos mano žodžius i šg i rdęs . Savo tą tezę paaiškinau jam m a ž d a u g šitaip:

Pr imindamas, j o g už Lie tuvos n e p r i k l a u s o m y b ę b u v o pra-lietas l ie tuvių suki lė l ių kraujas i r kad todėl b ū č i a u nesąži-ningas, j e i n e b ū č i a u atviras tuo svarb iu k laus imu, pasakiau, j o g joks l ietuvis , savo krašto patriotas, nuo re ika lav imo Lie-tuvai va l s tyb in io savaranki škumo jok iomis a p l i n k y b ė m i s at-s isakyti negal i , j e i nenori sus ikompromituot i l ie tuvių tautos akyse . Tačiau, kad neatba idyč iau vokieč ių nuo tol imesnių pas ika lbė j imų Lie tuvos k l a u s i m u ir kad kaip nors i š g e l b ė č i a u

453

Laikinąją L i e t u v o s V y r i a u s y b ę nuo vokiečių užs imoj imo ją nušal inti , dėsč iau dr. Schuettei, jog , mano m a n y m u , kompro-misą gal būtų įmanoma surasti ten, kur abie jų pusių inte-resai der inasi , y p a č a t s ižve lg iant į tai, ką diktuoja kovos su b o l š e v i z m u motyvai . . .

Prieš f o r m u l u o d a m a s ką konkrečiau, įsakmiai p a ž y m ė j a u , j o g ka lbu v i e n savo v ieno, o ne V y r i a u s y b ė s vardu, su kuria ne turė jau ga l imumo p r o b l e m o s apsvarstyt i . Jei, sakiau, mano mintys pasirodytų dr. Schuettei įdomios, tai patariau jam, kad malonėtų v isų p i rma parūpint i le idimą man nuvykt i į Kauną pasitarti su L ie tuvos V y r i a u s y b e . Manęs k lausydamas, dr. Schuet te darė sau p a s i ž y m ė j i m u s užrašų k n y g u t ė j e . Kuomet p e r ė j a u pr ie savo minčių konkret izav imo papunkčiu i ir tai dariau, la ikydamas i s savo iš anksto pasiruošto teksto, dr. Schuette paprašė, ar n e g a l ė č i a u duoti jam to teksto nuorašą. Sutikau tai padaryt i , dar kartą p a b r ė ž d a m a s , j o g tai tik mano a s m e n i n i s projektas, o ne koks p a s i ū l y m a s Lie tuvos Vyr iausy-b ė s vardu, ko nega l iu daryti, n e t u r ė d a m a s jos nutarimo . . .

Projektą b u v a u p a v a d i n ę s " L i e t u v i ų - vokiečių susi tar imo p a g r i n d a i " ir pre l iminar ia i s u s i f o r m u l a v ę s l iepos 11 d., kai paaiškė jo, j o g Schuette ats i lankys pas mane po kelių d ienų. Svarbiaus i to projekto punktai b u v o tokie:

1. Vokiet i ja laiko Lie tuvą la isva ir nepr ik lausoma v a l s t y b e . 2. L i e t u v a pr ipažįs ta i š savo p u s ė s vadovau jamą Vokie-

tijos padėtį E u r o p o j e ir stoja kaip lyg iate is i s narys į Vokiet i jos v a d o v a u j a m ą Tautų B e n d r u o m e n ę .

3. Numatomi sekantys saitai tarp Lie tuvos ir Vokiet i jos : a. susi tar imas d ė l užs ien io polit ikos v iena ly t i škumo, b. kar inė sutartis, c. g l a u d ū s saitai s u s i s i e k i m o sr i ty je, d. sutartis dė l ūkinio b e n d r a d a r b i a v i m o , e. susi tar imas kul tūr inia is reikalais .

4. Naujam Lie tuvos atkūr imui tuojau pat įvykdyt i , skubiai i švystyt i jos produkci ją , o taip pat realizuoti p. 3 numatytus saitus tarp Lie tuvos ir Vokiet i jos, yra reikal inga, kad Krašto v a l d y m a s būtų tuojau per le i s tas naujai sudarytai L ie tuvos V y r i a u s y b e i , dėl kurios drau-g i š k u m o ir lo ja laus nus is tatymo Vokiet i jos atžvi lg iu jokios a b e j o n ė s negal i būt i . Ši V y r i a u s y b ė remias i Lietuvių Aktyvis tų są jūdž iu , kuris savo v e i k s m i n g u m ą į rodė s u g e b ė j i m u pravest i suki l imą

454

prieš raudonuos ius okupantus ; ta proga ginklų d r a u g y s t ė tarp Vokiet i jos i r L i e t u v o s fakt iškai jau virto r e a l y b e .

5. La idav imui ir p r a v e d i m u i p. 3 numatytų sutarčių būtų t iksl inga, kad Reicho V y r i a u s y b ė priskirtų L ie tuvos Vy-r i a u s y b e i sekančius organus :

a. Ypatingą įgal iotinį poli t ikos ir ūkio k laus imams, b. Karinę misi ją į pagalbą Lie tuvos General in iam Štabui naujai atkuriant jos g inkluotąs ias p a j ė g a s i r j a s panaudojant kare pr ieš bendrą pr iešą, o taip pat vykdant kitus krašto g y n i m o p a s i r u o š i m u s numaty-tos kar inės sutart ies r ibose .

6. L ie tuvos s ienų k l a u s i m u s iū loma bazuot i s 1940 m. bir-žel io 14 d. padėt imi (be Kla ipėdos krašto); toliau į p ie tus — Suvalkų tr ikampio šiaurės-rytų ruožas, kaip l ietuvių g y v e n a m a s , pr iskir iamas Lietuvai , o po to — s iena nustatyta su Sov. Rus i ja 1920 m. l iepos 12 d. taikos sutartimi: s iena su Latv i ja l ieka, kaip b u v o 1940 metais, su kai kuriais pakoregav imais , būtent , grąžinant Lietuvai Alūkštos sritį ir atit inkamą plotą už Šventosios, kaip latvių užgrobtus , pas inaudojant L i e t u v o s sunkia padėt imi p e r kovas už L i e t u v o s v a l s t y b i n ę nepriklauso-m y b ę 1919 - 1920 metais .

7. Pa lengvint i L ie tuva i naudotis Klaipėdos uostu išreikš-tas p a g e i d a v i m a s , kad sutart ies tarp Vokiet i jos ir Lie-tuvos dėl la i svos zonos Klaipėdos uoste gal io j imas būtų atgaivintas.

Nei te igiamo, nei ne ig iamo atgarsio iš dr. .Schuet tės ar kurios kitos v ietos į mano l iepos 14 d ienos projektą nesus i lauk iau . Tik b u v a u l iepos 16 d. dr. Schuet tės t e le fonu painformuotas, j o g padaryta žyg ių namų areštą nuo m a n ę s nuimti ir kad gal iu būti t ikras, j o g po d ienos kitos tai būs ią į vykdyta . Iš t ikrų jų, l iepos 19 d. b u v a u v ė l i škv ies tas pas pol ic i jos komisarą dr. Legatą, kuris man pasakė, j o g draudimas išeiti i š buto nuo manęs nuimamas, m o t y v u o d a m a s " d a d i e s e M a s s n a h m e e r u e b r i g t s ich" .

T o m i s pat d ienomis b u v o p a s i r e i š k ę l ietuvių tarpe B e r l y n e šal ininkų Vokiet i jos protektorato Lietuvai . Buv. minis ter iu ka-bineto direktorius M. Ži l inskas, turė jęs kažkokių pažinčių tarp vokiečių s laptosios sr i t ies p a r e i g ū n ų , b u v o ats i lankęs paei l iu i kel i s kartus pas mane, s i e k d a m a s mane paveikt i , kad eičiau sakytuoju reikalu ka lbėt i s su Reicho Kanceliari jos š e f u dr. L a m m e r s u , kurį pats gerai pažinojau. Ponas Ži-

4 5 5

l inskas į t ik inė jo mane, j o g prašyti protektorato dar nėra p e r v ė l u . T a i p pat ka lb ino mane ir dr. B. T. Dirmeikis , kad paro-dyčiau d a u g i a u " d i p l o m a t i n i o l a n k s t u m o " . Tačiau man toksai p rob lemos i š s p r e n d i m a s nepatiko. Todė l a t s ika lb inė jau M. Žil inskui, j o g i š savo p u s ė s j a u b u v a u padaręs vokieč iams pas iū lymą, koks man atrodė t iks l ingas (per dr. Schuettę) ir kad toliau inic iatyvos j a u turėtų parodyti vokiečiai .

S iekdamas Laikinosios V y r i a u s y b ė s padėtį labiau sutvirt inti, l iepos 19 d. rašiau p. J. A m b r a z e v i č i u i , kaip mane pava-davus iam min. p i rmininko p a r e i g o s e :

— Atrodo, kad pirmoj i n e p a l a n k a u s v ė j o s rovė j a u yra a t s imušus i į mūsų k ietumą ir nuo mūsų atšoksta. Bet tai dar nereiškia, kad j a u v i skas m ū s ų laimėta. Dar gali tekti pakelt i ir kitokių s u n k u m ų , kur iuos s u n k u iš anksto numatyti . Kokių laikytis gairių, kad e v e n t u a l i u s n a u j u s s u n k u m u s n u g a l ė t u m e ? Mano nuomone, jos yra sekančios :

1. B ū t i n y b ė laikytis tvirtos v i e n y b ė s , kaip pačio je Vy-r i a u s y b ė j e , taip i r v i s u o m e n ė j e , kad jok ie intrigantai, sve t imos rankos dir iguojami, nesurastų mūsų tarpe nė mažiausio ply-šelio, pro kurį j i e galėtų į s ibraut i į mūsų tarpą, sus i lpnint i iš v idaus .

2. Skubia i organizuotis ir dar kartą organizuotis, o taip pat skubia i užimti v i sas pozici jas krašto v a l d y m e ir ūkio sr i ty je .

3. Pas i tar imuose su vokiečia is la ikyt is atspariai, b e t kon-fliktų vengt i , y p a č nepr i le i s t i pr ie ginkluotų incidentų; iš atskirų nesus iprat imų nedaryt i d ide l ių istorijų ir, k u r įmanoma ir reikia, mokėti suva ldyt i ir n e r v u s ir ambic i jas .

4 . Nuo n e p r i k l a u s o m y b ė s pr incipo jok iu b ū d u neats i sakyt i , kaip vokiečia i begras intų ar kokių bes i imtų kitų pr iemonių.

5. M a k s i m u m o riba, iki kurios, mano nuomone, m e s ga lė tume pas i tar imuose su vokieč ia i s eiti, tai sutartis dė l b e n d r o s užs ien io pol i t ikos b e i j o s v i e n i n g u m o su Reicho užs ienio polit ika; karo sutartis, g l a u d ū s ūkiniai santykiai, sutartis dėl g laudžių santykių sus i s iek imo s r i ty je i r kul tūros sutartis, kaip draug i škų su Vokie t i j a santykių papuoša las .

6. Jei vokiečiai tuo pas i tenkintų, tai tų susitarimų reikėtų laikytis nuoširdžiai , kadangi tai būtų mūsų pačių interesas, nes ne tur ime jokio su Vokiet i ja intereso pykt i s b e i jai l inkėti karą prala imėt i . Vokiet i ja i karą pra la imėjus , m u m s kiltų pa-vo jus iš lenkų p u s ė s ir rusų, v i s tiek, ar r a u d o n ų j ų , ar ba l tų jų . Tokiu a tve ju paga lbos l a u k t u m e ne iš kitur, kaip tik iš pačios

456

Vokiet i jos, kaip kad tatai yra atsit ikę 1918 - 1920 metais . Iš to seka, kad g e r u s santykius su Vokiet i ja turėti yra mūsų g y v y b i n i s reikalas be i mūsų užs ienio politikos pagr indin i s pr incipas.

7 . V idaus polit ikos s r i ty je reikia V y r i a u s y b e i laikytis v i r šum visų parti jų ir s tengt i s nele is t i part i joms atgyti. V y r i a u s y b ė s t ikruoju ramsčiu turi būti Lietuvių Aktyvis tų Frontas, į kurį yra s u s i s p i e t ę vis i mūsų tautos r y ž t i n g e s n i e j i i r v e i k l e s n i e j i vyrai , v ienos val ios ir v i e n o s idė jos vadovaujami . Šis Frontas turi būti skubia i konsol iduotas ir sudrausmintas . Jo i š la ikymas v i e n y b ė j e i r d r a u s m ė j e yra t ikriausias laidas visų mūsų p e r su-kil imą pasiektų la imėj imų tęst inumui. —

— Ei l in i s ir svarb iaus ias u ž d a v i n y s b u v o ir t ebėra le-galizuoti V y r i a u s y b ė s padėtį Vokiet i jos atžvi lg iu. Šios legali-zaci jos s i e k s i m e la ikydamies i tvirtai ir v ieningai . Neatrodo, kad būtų pavo jaus , j o g vokiečiai ryžtųs i i šsklaidyt i V y r i a u s y b ę j ė g a . Tam į rodymu gali būti ir tai, kad vokiečiai ligi š iolei V y r i a u s y b ė s ne i š sk la idė . Atrodo, kad vokiečiai paiso v iešos ios pasaul io opini jos ir nenori kelti skandalo, kuris padarytų į spūdžio, kad Naujoj i Europa kur iama ne tautų la i svės prin-cipu, be t tautas s lopinant. Viso pasaul io akys yra atkreiptos į tai, kaip vokiečiai suregu l iuos L i e t u v o s klausimą. Tai yra stipri korta mūsų rankose, kurios ne tur ime pigiai iš rankų iš leist i . . . —

Kuomet vis dar t ikė jausi sus i laukt i kokio nors atgarsio iš vokiečių į mano suges t i j a s , padarytas l iepos 14 d. per dr. Schuette, ir kad gal tuo pagr indu sus imegztų su Ber lynu pertraktaci jos L ie tuvos va l s tyb in iam s u v e r e n u m u i pripažinti iš Reicho p u s ė s , kad ir aukštoka artimų su j u o santykių kaina (tikintis vė l iau nuo jų atsipalaiduoti), man n e b u v o žinoma, j o g pati V y r i a u s y b ė b u v o padariusi v ieną neatsargų pareiškimą. A p i e j į kompetet ingos rankos rašytame įžang in iame s t ra ipsny je , p a s k e l b t a m e "Į L a i s v ę " žurna le 1961 m., Nr. 26/63, ps l . 8, radau štai ką:

— Per gen. Raštikį ji ( V y r i a u s y b ė — K. Š.) atsakė dr. Gref fe i : jeigu vokiečiai būtinai nori, jie gali jėga Laikinųjų Vyriausybę panaikinti, o savo valia ji nesutiks pasitraukti ir išduoti nepriklausomybės, laimėtos sukilėlių kraujo ir gyvybių aukomis. —

Diplomatiniu požiūriu, tai n e b u v o geras ė j imas, greičiau tikras faux pas. Jis b u v o padarytas manęs , kaip Vyriau-s y b ė s galvos ir L ie tuvos dipl . posto Ber lyne, pr ieš tai ne-

457

kontaktavus ir kirtosi su mano l iepos 14 d ienos sugest i ja , kuria b u v o s iek iama Reichą kaip nors paveikt i d ip lomat iniam pertraktavimui b e i kompromis in iam susi tar imui. Po sakyto pare i šk imo, s a v a i m e suprantama, vokieč iams pas idarė b e t koks kompromisas n e b e į d o m u s : užteko tik, kad pasir inktų j ė g o s pavarto j imo formą V y r i a u s y b ė s nušal inimui, iš anksto j a u žino-dami, j o g ši pastaroji tam ginklu n e p a s i p r i e š i n s . . . Tarptaut inės te i sės požiūriu, " j ė g o s p a v a r t o j i m o " sąvoka nebūt inai impli-kuoja paske lb imą karo ar š iaip faktišką panaudoj imą karinės ar kokios kitos j ė g o s pr ieš kitą va l s tybę , kuriai s t ipresnioj i p u s ė nori padiktuoti savo valią . . .

Padiktuoti mažai Lietuvai Reicho okupacinę valią vokiečiai būtų, j e i taip norėjo, g a l ė j ę i r be sakyto pare i šk imo j i e m s per gen. Raštikį ir dr. Gref fę . Jis ga lė jo Laikinosios V y r i a u s y b ė s nušal inimą tik pagreit inti, o ne patarnauti jos i l gesniam i š s i la ikymui .

Atrodo, kad tuo metu Reicho pol i t inė v a d o v y b ė j a u b u v o savo verdiktą padarius i , nes l iepos 17 d. Hitleris pas i rašė savo tariamą " P i r m ą j į " rytų kraštams pag lemžt i dekretą, kurio tekstas b u v o toks: — T175/146/2671989-90 —

Pirmasis Fuehrerio dekretas apie į v e d i m ą c iv i l inės va ldž ios o k u p u o t u o s e Rytų Kraštuose

1941 m. l iepos 17 d.

I Civ i l inę valdžią Bals togės apskr i ty je per ima Rytprūs ių

O b e r p r e z i d e n t a s . Civ i l inę valdžią Galici jos sr i ty je, seniau pr ik laus ius io je

Lenki ja i , p e r i m a Genera l in i s Gubernator ius . B u v u s i ų j ų laisvų Lie tuvos , Latv i jos i r Est i jos va l s tyb ių

(Freistaaten) teritori jos, o taip pat gudų g y v e n a m a s plotas p e r e i n a c iv i l inėn va ldž ion Reicho Ministerio Rytų o k u p u o t i e m s kraštams. V i s a ta sritis b e n d r a i sudaro Reichskomisariatą mano 1941 m. l iepos 17 d ienos dekreto apie Rytuose užimtų kraštų va ldymą p r a s m e i r b u s v a d i n a m a " O s t l a n d " . B u v u s i o s la i svos Lie tuvos v a l s t y b ė s mažesnių plotų palei Rytprūs ių s ieną val-dymas r e z e r v u o j a m a s Rytų Prūs i jos O b e r p r e z i d e n t u i .

II Reichskomisar iato Ost land, o taip pat kitų p. I suminėtų

sričių ribos b u s kas kartą, a t s ižve lg iant karo operaci jų padė-ties, t inkamu laiku ir galutinai mano dar nustatytos. Mo-

4 5 8

mentas, kad c iv i l inę valdžią p. I m i n ė t o s e sr i tyse arba jų d a l y s e reikia įvest i , b u s mano nurodytas .

III Reichskomisaru Ost landui skir iu Gauleiterį i r Oberprez i-

dentą Heinrichą Lohse, su b ū s t i n e Rygo je . Fuehrer io Vyr iaus io j i Būst inė, 1941 m. l iepos 17 d.

(pas.) Adolf Hitler, Der Fuehrer (pas.) Keitei, Vyr. Karo Vadovybės šefas

(pas.) Dr. Lammers, Reichsministeris ir Reicho Kanceliarijos šefas

Be to, tą pačią l iepos 17 d. b u v o Hitlerio pasirašyti sk i r iamie j i aktai Lohsei , Os t lando Reichskomisarui , ir dr. Adrian von Rentelnui , Lie tuvos, pavadintos " G e n e r a l b e z i r k L i t a u e n " , genera lkomisaru i . Vis i tie dekretai tuojau pat dar n e b u v o ske lb iami .

Krinta į akį faktas, kad ka lbamie j i aktai b u v o Hitlerio pasirašyti dv i d i e n a s pr ieš n u ė m i m ą nuo m a n ę s naminio arešto, nuimto, kaip j a u minė jau, l iepos 19 d. Tai daro į spūdį , l y g b u v o i š vokiečių p u s ė s pr is ibi jota, kad Lie tuvos diplo-matinis postas Ber lyne nepridarytų vokiečių į s ta igoms kokių k e b l u m ų vykdyt i L ie tuvos p a g l e m ž i m o planų, j e i būč iau b u v ę s pale is tas iš po arešto dar pr ieš tai.

POVEIKIS PER SĄJUNGININKUS

Politika, kuria Reichas rek lamavos i pr ieš pasaulį per karą, įpare igo jo ne v ien patį Vokiet i jos Reichą, b e t žymia dal imi ir jo s ą j u n g i n i n k u s . Nors jų svoris santyk iuose su Reicho V y r i a u s y b e ir n e b u v o d ide l i s , kitaip sakant, š i pastaroji su ja i s labai n e d a u g tes i skai tė, tačiau dalis a t s a k o m y b ė s už karo meto vokiečių užs ien io polit ikos ž y g i u s kitų tautų ir okupuotų kraštų atžvi lg iu krito ir ant s ą j u n g i n i n k ų . T o d ė l b u v o pras-m i n g a j u o s painformuoti apie s v a r b i u s į v y k i u s L i e t u v o j e t ikintis, kad gal kokia t inkama proga galėtų tarti Reichui gerą žodį už mūsų kraštą ir jo nau jos ios V y r i a u s y b ė s pri-pažinimą.

T u o t ikslu l iepos 23 d. į te ikiau pats ar pas iunčiau p e r savo sekretorių Vokiet i jos s ą j u n g i n i ų va l s tyb ių ats tovams Ber-

459

l yne v ienodo turinio m e m o r a n d u m ą , kaip žemiau pavadinta, kurio, o taip pat ir lydraščio, l i e tuv i škus ver t imus čia p a d u o d u :

— Didžiai g e r b i a m a s Kolega, Aš le idž iu sau pateikt i Jums, kaip Vokiet i jos s ą j u n g i n ė s

v a l s t y b ė s atstovui Vokie t i jo je , m e m o r a n d u m ą apie dabar t inę te i s inę Lie tuvos padėtį i r L ie tuvos p a g e i d a v i m u s Jūsų asme-ninei orientaci jai ir pa lankiam at s ižve lg imui .

Aš tai darau neof ic ia l ia i , kadangi iki šiol man n e b u v o gal ima atnaujinti v y k d y m o savo funkci jų ka ip Lie tuvos pas iunt inio Vokiet i jos Reiche.

Naudojuosi šia proga pakartoti Jums, didžiai g e r b i a m a s Kolega (arba A m b a s a d o r i a u — K. Š.), savo aukštos p a g a r b o s pareiškimą.

(pas.) K. Škirpa Lietuvos Nep. Pas iunt inys ir Įgl. Min-ris

(tuo tarpu s u s p e n d u o t a s pare igose)

M E M O R A N D U M A S l iečiąs atkūrimą Lie tuvos v a l s t y b i n ė s n e p r i k l a u s o m y b ė s

i r jos p a g e i d a v i m a i

Kaip p r i s i m e n a m e , pere i ta i s metais L i e t u v a b u v o Maskvos v y r i a u s y b ė s kariškai okupuota ir į j u n g t a į Sovietų Socialistinių R e s p u b l i k ų S ą j u n g o s sąstatą.

Prieš šią Sovietų Socialistinių R e s p u b l i k ų S ą j u n g o s j ė g o s prievartą L i e t u v a protestavo, būtent šiuo b ū d u :

1. L ie tuvos R e s p u b l i k o s Prezidentas, kaip v a l s t y b ė s su-v e r e n u m o reprezentantas , n e p a s i r a š ė jokio akto, kuris galėtų būti palaikytas L i e t u v o s į j u n g i m o į Sovietų Socialistinių Res-p u b l i k ų S ą j u n g ą l e g a l i z a v i m u ir protesto ženklan ap le ido kraštą tą pačią d ieną, kai sovietų kar inės j ė g o s į s i v e r ž ė į j į .

2 . Vis i L ie tuvos diplomatiniai atstovai u ž s i e n y pare i škė gr iežč iaus ius protestus kitų kraštų v y r i a u s y b ė m s pr ieš Sovietų Rusi jos pr ievartos aktą, kur iuose nurodė, j o g L ie tuvos į j u n g i m a s į Sovietų Socialistinių R e s p u b l i k ų Są jungą į v y k o pr ieš l ietuvių tautos valią ir su laužant v i sas rusų pas i rašytas su L i e t u v a sutartis ir i šk i lmingus į s ipare igo j imus, o taip pat rusams grubiaus ia i p a ž e i d u s v isuotinai pr ipaž į s tamus tarptautinės te i sės nuostatus.

460

3. Visos užs ienio l ietuvių organizaci jos, kas tik dar ga lė jo laisvai tarti žodį l ietuvių tautos vardu, taip pat p a k ė l ė pro-testo balsą pr ieš jų T ė v y n ė s L ie tuvos pavergė ją Sovietų Rusi ją.

Šiais protestais b u v o v i sam pasaul iu i formaliai paryškinta, kad L i e t u v a savo v a l s t y b i n ė s n e p r i k l a u s o m y b ė s n e i š s i ž a d ė j o ir n iekad ne i š s ižadės .

I š t ikrų jų, jok ia v a l s t y b ė p a s a u l y j e Maskvos V y r i a u s y b ė s pr ievartos akto nepate i s ina .

Šį konstatavimą sust ipr ina įvair ių kitų kraštų v y r i a u s y b i ų atit inkami pare i šk imai , jų tarpe ir nesenia i paske lbtas Fueh-rerio ir Reicho Kanclerio a t s i šaukimas į vokiečių tautą, o tai-pat Reicho ir Itali jos V y r i a u s y b i ų notos Maskvos V y r i a u s y b e i p a s k e l b i a n t karą Sovietų Socialistinių R e s p u b l i k ų Są jungai .

Taigi , L ie tuvos v a l s t y b ė s suveren i te tas jokios kitos vals-t y b ė s neg inč i jamas .

Praktišku tam į rodymu gali būt i , p a v y z d ž i u i , kad ir tas faktas, j o g d i d e l ė dal is L ie tuvos diplomatinių ats tovybių i r konsulatų u ž s i e n y ga lė jo išl ikti ir po Lie tuvos į j u n g i m o į So-vietų Socialistinių Respubl ikų S ą j u n g ą ir toliau vykdyt i savo ve ik lą .

Iš to, kas aukščiau pasakyta, seka štai kas: 1. Maskvos V y r i a u s y b ė s j ė g o s aktu sudarytoj i L i e t u v o j e

padėt i s tegal i būti tarptaut inės te i sės požiūr iu laikoma tik kaip paprasta okupaci ja .

2. L i e t u v a turi te i sę po savo i š s i v a d a v i m o iš sovietų -rusų okupaci jos ir i šs toj imo iš Sovietų Socialistinių Respub-likų Są jungos automatiškai grįžti į savarankiškų va ls tybių b e n d r u o m e n ę .

Šio momento l ietuvių tauta laukė p i lnus metus, iškentė-dama sunkiaus ias kančias. Nepaisant ž iaur iaus io iš b o l š e v i k i n i o okupanto p u s ė s teroro, l ietuvių tauta padarė v iską, ir nesi-ga i lė jo jokių aukų, kad v ė l atgautų la i svę ir savą v a l s t y b i n ę n e p r i k l a u s o m y b ę .

Kai tik kilo rusų vokiečių karas, L i e t u v o j e į v y k o 1941 m. naktį iš 22 į 23 b i rže l io v i suot inis l ietuvių tautos suki l imas pr ieš sovietinį okupantą.

Šio suki l imo d ė k a b u v o b i rže l io 23 d. pr iešp ie t : 1. Proklamuotas atkūrimas L i e t u v o s v a l s t y b i n ė s nepriklau-

s o m y b ė s . 2 . Seniau v e i k u s i L ie tuvos V a l s t y b ė s Konstituci ja grąžinta

v ė l galioti.

461

3. Sudaryta nauja tautinė Lie tuvos V y r i a u s y b ė . 4 . Paskelbta, j o g L i e t u v a yra a p s i s p r e n d u s i d r a u g i š k i e m s

santykiams su Vokie t i j a i r aktyviai p r i s idės pr ie Naujos ios Europos kūrimo.

5. V i e š u a t s i šaukimu į tautą L ie tuvos V y r i a u s y b ė ragino krašto g y v e n t o j u s draugišk iaus ia i pasitikti į ž y g i u o j a n č i u s į Lie-tuvą vokiečių k a r i u o m e n ė s dal in ius i r j i e m s v i s a i p p a g e l b ė t i .

Biržel io 24 d. naujai sudarytoj i V y r i a u s y b ė v ieša i pare i škė, jog j i krašto va ldymą fakt iškai j a u yra p e r ė m u s i .

V i s a tai į v y k o tokiu metu, kai vokiečių karinės j ė g o s t e b e k o v o j o su sovietų kar inėmis j ė g o m i s L ie tuvos pas ienio apskr i tyse . Yra n e n u g i n č i j a m a s faktas, j o g L i e t u v a savo suki-l imu pr iešo užnugary didžiai p a g e l b ė j o vokiečių armijai, būtent , tuo b ū d u , kad u ž ė m ė savo j ė g o m i s komunikaci jų centrus, jų tarpe ir sos t ines Kauną su Vi ln iumi, ir j u o s i š la ikė iki a tžyg iav imo vokiečių kar iuomenės , kai kur suk i lė l iams vie-niems atsi laikant daug iau ka ip 2 d ienas . Tuo b ū d u e i l ė stra-tegiškai svarbių tiltų per L ie tuvos u p e s ir taip pat d a u g ki-tokių militariškai i r ūkiškai svarbių objektų b u v o i š g e l b ė t a nuo b o l š e v i k i n i o sunaik inimo ir sabotažo aktų.

A p i e l ietuvių suki l imo mastą ir su kokiu ryž t ingumu l ietuvių tauta stojo į kovą už savo la i svę ir v a l s t y b i n ę ne-p r i k l a u s o m y b ę , parodo k o v o j e ž u v u s i ų j ų suki lė l ių skaičius, ku-ris s iekia ke l i s tūkstančius .

Iš L ie tuvos V y r i a u s y b ė s pare i šk imų ir l ietuvių tautos pas iektų la imėj imų seka štai kas:

1. Tarptaut inės te i sės požiūriu, a ts ikūrus io j i L ie tuvos vals-t y b ė pastatė s a v e atgal į padėtį , kur io je b u v o pr ieš sovietų-rusų okupaci ją, taigi į padėtį nepr ik lausomos v a l s t y b ė s .

2. Ginklų draugys tė , kuri u ž s i m e z g ė tarp Lie tuvos ir Vo-kiet i jos kovos dėka pr ieš bendrą priešą, virto ke l rodžiu Lie tuvos naujos užs ienio polit ikos.

Suglausta i pasakius , t e b u s le is ta pareikšt i sekančius pa-g e i d a v i m u s i š L ie tuvos p u s ė s :

1. L i e t u v a yra tvirtai a p s i s p r e n d u s i už savo la i svę ir v a l s t y b i n ę n e p r i k l a u s o m y b ę i r v i l ias i , j o g kitos v a l s t y b ė s jos tos te i sės n e p a n e i g s .

2. L i e t u v o s v a l s t y b e i tuojau atkurti yra reikal inga, kad krašto v a l d y m o gal ia būtų nekl iudomai per le i s ta naujai su-darytajai V y r i a u s y b e i , kurios draugiškas nus i s ta tymas Vokiet i jos a tžv i lg iu j a u yra jos v e i k s m a i s į rodytas.

462

3. L i e t u v a yra pas i ryžus i įstoti l yg ia te i s iu nariu į Vokiet i jos i r jos s ą j u n g i n i n k ų v a d o v a u j a m ą la isvų Europos tautų l ikimo ir sol idarumo b e n d r u o m e n ę .

4. L i e t u v a yra pas i ryžus i toliau aktyviaus ia i dalyvaut i ko-v o j e pr ieš b o l š e v i k ų pavojų, kurio paša l in imas yra la ikyt inas p i rmut ine są lyga Europos naujam per tvarkymui . —

Šis m e m o r a n d u m a s b u v o mano pat ies į teiktas arba pas iųs-tas p e r asmeninį sekretorių š i e m s svet imų va l s tyb ių , Vokie-ti jos s ą j u n g i n i n k i ų , dipl . mis i jų š e f a m s Ber lyne :

1. Itali jos ambasador iui Dino Al f ier i , 2 . Ispani jos ambasador iu i genero lu i E. E s p i n o s a de los

Monteros, 2. Japoni jos ambasador iu i Hiroshi Oshima, 4. Bulgar i jos pas iunt iniui Parvan Draganov, 5. Suomi jos pas iunt iniui prof. dr. T. M. Kivimaeki, 6. V e n g r i j o s pas iunt iniui f e ldmarša lu i ltn. D o e m e Sztojay, 7. Rumuni jos pas iunt iniui Raul Bossy, 8. Slovaki jos pas iunt iniui Matus Černak.

Iš vė le sn ių pas ika lbė j imų su kai kuriais iš šių b u v . mano diplomatinių kolegų patyriau, j o g j i e tą mano m e m o r a n d u m ą p e r t e i k ė savo V y r i a u s y b ė m s , su pa lankiomis Lie tuva i suges-t i jomis. V i e n a s - kitas iš jų dargi m ė g i n o tarti už Lietuvą žodį vok. užs. rkl. minis ter i jo je . Taip, p a v y z d ž i u i , gen. Oshima, Japoni jos ambasador ius , sakė man, j o g b u v o p a k a l b i n ę s patį Reicho užs. rkl. ministerį von Ribbentropą. Šis pastarasis, O s h i m o s tvir t inimu, i š s i s u k i n ė j ę s d i s k u s i j ų , pas ia i šk indamas, kad, kol tebe inančios Rytuose karo operaci jos, Reicho Vy-r i a u s y b e i esą n e į m a n o m a imtis i šspręst i politinių k laus imų. Tai esą pasidarytų įmanoma tik karui pas iba igus . Panašaus at-sakymo s u s i l a u k ė i r ko lega Draganov, Bulgar i jos pas iunt inys , kur i s m ė g i n o pakalbint i L ie tuvos k l a u s i m u von W e i z s a e c k e r į , v a l s t y b ė s sekretorių vok. užs. rkl. min-joje. I švada iš to b u v o ši: Tre tys i s Reichas nes i skai tė ne tik su Lie tuvos te i se į v a l s t y b i n ę n e p r i k l a u s o m y b ę , b e t i r su pačiais savo są jungi-ninkais.

Atrodė, j o g b u v o gal ima dėti kiek vi lčių į Italiją, Ber-lyno - Romos " a š i e s " pietų galą. Tuo t iks lu b u v a u rag inęs kolegą St. Lozoraitį, L ie tuvos atstovą Ital i joje, imtis kokių nors žygių paveikti p e r Italų užs. rkl. min-ją. Juo labiau, kad j i s b u v o nuoš i rdus faš i s t inės Itali jos s impat ikas i r b u v o gal ima

463

pri leist i , j o g turė jo į takingų pažinčių italų faš is tų pol i t inėse s ferose . Nes i imu spręst i už j į , ar j i s b u v o ė m ę s i s kokios nors iniciatyvos iš savo pusės , kadangi, kiek a t s imenu, j i s man nieko apie tai n e b u v o rašęs . T e b u v a u l iepos 31 d. g a v ę s iš St. Lozoraičio tik italų s p a u d o s iškarpų apie į v y k u s į L i e t u v o j e suki l imą su sekančiu įver t in imu:

— Žinia ap ie suki l imą b u v o paske lb ta čia " i n sehr grosser A u f m a c h u n g (su labai d i d e l e rek lama — K. Š.) ir padarė didel į į s p ū d į . Tačiau po poros d ienų, matyti, po intervenci jos , s p a u d a nustojo rašyti apie tai ir iš v i so ap ie mūsų n e p r i k l a u s o m y b ę . —

Matyti, " a š i e s " galai n e b u v o i š anksto s u s i g i e d o j ę dėl spaudos la ikysenos Lie tuvos k laus imu, kuris i talams gal ga lė jo atrodyti kiek kitaip, n e g u atrodė vokiečiams, t u r ė j u s i e m s blogų kėslų mūsų krašte. Be to, mūsų tautos suki l imas g a l ė j o sudaryt i i talams tikrą s ta igmeną, tuo tarpu kai vokiečiai apie tokį e v e n t u a l u m ą b u v o mano žodžiu ir raštu į spėt i iš anksto.

Kadangi Hit ler io Vokiet i jos n e b ė r a i r man j o k s p a v o j u s patekti į kokį nacių kacetą n e b e g a l i grėst i , tai šia proga gal iu pasakyti , j o g slapta p a i n f o r m u o d a v o m e apie L A F plana-v i m u s ir veiklą taip pat ir JAV-bių Ambasadą, kol j i te-b e v e i k ė Ber lyne. Tai Ambasada i t e i k ė m e iš imtinos atidos, a t s ižve lg iant į tai, kad A m e r i k o j e b u v o gausi l ietuvių iš-e i v i j a j a u nuo seniau ir kad j i s ie lo josi savo senosios Tė-v y n ė s L ie tuvos l ik imu.

Ats ižve lg iant šios a p l i n k y b ė s , atrodė b ū t i n a minėtą Am-basadą painformuoti , kad galėtų ob jektyv ia i orientuoti Vašing-tono V y r i a u s y b ę apie mūsų pastangas ir konspiratyvinį metodą Lietuvai ge lbė t i . Tuo t iks lu b u v a u įga l io jęs pulk. K. Grinių, b u v . mūsų karo attache Ber lyne, kad diskret i škai laikas nuo laiko papasakotų savo b u v u s i a m kolegai , JAV-bių karo attache Ber lyne, ap ie L A F s i e k i a m u s t iks lus i r ve ik los metodus . Kai pulk. Grinius 1941 m. vasario mėn p i rmoje p u s ė j e m e t ė savo pare igas ir pats i švyko į s a u g ų j į užjūrį, ryš io pa la ikymas su JAV-bių A m b a s a d o s ž m o n ė m i s b u v o tęs iamas toliau per kai kur iuos ki tus mano b u v u s i u s L ie tuvos Pasiun-t i n y b ė s b e n d r a d a r b i u s , t u r ė j u s i u s i š seniau b ič iu lysč ių su tos A m b a s a d o s nariais.

464

PYRAGIAUS HEIL HITLER!

Aviac i jos ats. majoras Jonas Pyragius — v i e n a s iš tariamų voldemar in inkų g r u p ė s , kurie, ką tik a t b ė g ę iš sovietų oku-puotos Lie tuvos, b u v o kre ipęs i į mane, kaip Lie tuvos dipl . atstovą Vokiet i jo je , ko lektyv in iu raštu iš G l e i s g a r b e n o p a b ė g ė l i ų s tovyklos Rytprūs iuose, datuotu 1940 m. rugpiūč io 23 d., ke ldami mintį " p a s i d u o t i v i s i škon Hit ler io d i s p o z i c i j o n " nu-matomoje kovo je su b o l š e v i z m u . Kaip j a u b u v a u šių atsimi-nimų pradžio je p a r y š k i n ę s , aš tokiam b e s ą l y g i n i a m p a s i d a v i m u i s v e t i m o j v a l s t y b ė s vadui pritarti nega lė jau . Be to, j a u b u v a u ė m ę s i s iniciatyvos organizuoti L ie tuv ių Aktyvis tų Frontą ne š ia ip sau kovai su b o l š e v i z m u , bet, svarb iaus ia , siekti atkurti L ie tuvos va l s tybinį s u v e r e n u m ą , i šnaudojant i š anksto numatytą Ber lyno — Maskvos pakto ž lugimą.

Netrukus sakytos g r u p ė s nariai, ats i radę Ber lyne, besą ly-ginai į s i j u n g ė į Lie tuvių Aktyvis tų Frontą, o majoras J. Py-ragius, b e n e " p a s i d a v i m o Hitlerio d i s p o z i c i j o n " s u m a n y m o tikrasis autorius, netgi p a d ė j o savo parašą po sakyto Fronto užuomazgos B e r l y n e s te ig iamuoju aktu, d u o d a m a s visų susi-r inkime d a l y v a v u s i ų asmenų a k i v a i z d o j e i šk i lmingą užtikri-nimą, j o g " p r i s i i m a v i sas jo (LAF) nariams u ž d e d a m a s parei-gas ir d r a u s m ę " . Dar daug iau : majoras J. Pyragius , atrodo, savo p r i s i d ė j i m u pr ie L A F b u v o itin patenkintas i r m ė g d a v o tai demonstruot i pr ieš ki tus l i e t u v i u s Reicho sos t inė je , l y g būtų L A F v e i k l o j e v a i d i n ę s kažkokį svarbų v a i d m e n į arba b u v ę s v i e n u i š v a d o v a u j a n č i ų j ų j o v e i k ė j ų .

Tačiau kadangi jok ia kar jera L A F v e i k l o s r ibose j a m ne-n u s i š y p s o j o — iš v ienos p u s ė s , o iš kitos p u s ė s — j a u po kelių m ė n e s i ų pajuto, j o g L A F n e b u v o joks " H i t l e r i o dis-pozici jai p a s i d a v ę s " įrankis, Pyrag ius ė m ė reikšti nepas i tenki-nimą jo veikla, d ė l tarsi nepakankamo šios organizaci jos ak-t y v u m o , y p a č dėl, jo suprat imu, net inkamo jos pas ivad in imo. Pyrag ius ins i s tuodamas piršo pakeis t i vardą ir pers i formuot i į l ietuvių nacionalsocial istų parti ją, t ikėdamasis , kad š iuo b ū d u organizaci ja į s igytų d idesnį vokiečių pas i t ikė j imą ir galėtų i švystyt i d i d e s n ę ve ik lą . Patyręs ap ie Gestapo intrigas pr ieš LAF-tą, Pyrag ius ė m ė stačiai grasinti a tski l imu. 1941 m. pra-džio je — kovo ar ba landžio m ė n e s į — L A F v a d o v y b ė b u v o s u k v i e t u s i ke l i s i n t y m e s n i u s su j u o i r v i e n u kitu j a m simpa-t izavusių L A F narių pas i tar imus pr ie alaus st iklo v i e n a m e

4 6 5

restorane, s iekdama j į i r jo v i e n m i n č i u s atkalbėti nuo pasikė-sinimo prieš v i e n y b ę L A F narių tarpe.

Kuomet net rukus po to majoras Pyrag ius b u v o g a v ę s darbą kažkokio je vokiečių slaptos srit ies į s ta igo je kažkur prov inc i jo je ir iš Ber lyno išvyko, v is i b u v o m e tuo patenkinti , nes s u s i l a u k ė m e r a m y b ė s i r g a l ė j o m e sunaudot i laiką tautos suki l imo rimto paruoš imo veikla i , o ne tuščioms d i s k u s i j o m s su Pyrag ium dėl jo pas i šov imo tempti L A F organizaci ją į voki šką j į nacionalsocial izmą b e i " p a s i d a v i m ą Hitlerio dispo-z ic i jon" .

Deja, kai seniai lauktas momentas lemt ingam žygiu i jau b u v o pr iar tė jęs i r b u v a u pulk. dr. Graebės paprašytas parū-pinti k iek gal int daug iau l ietuvių kalbos ver tė jų numatyt iems žyg iu i p e r Lietuvą vokiečių k a r i u o m e n ė s padal iniams, majoras Pyrag ius nelauktai vė l ats irado Ber lyne . Jis k re ipės i į mane prašydamas, kad p a g e l b ė č i a u jam ats ipalaiduoti i š darbo sakyto je į s taigoje, nes norįs i r j i s pasiekt i L ie tuvą p i r m ų j ų e i lė se . Paaiškinau, j o g man n e į m a n o m a kištis į vokiečių slaptos tarnybos įstaigų v i d a u s re ikalus b e i tuo t iks lu intervenuot i už j į vok. Karo v a d o v y b ė j e . Tačiau Pyragiui p a v y k o ištrūkti iš savo d a r b o v i e t ė s ir be mano intervenci jos , nes ga lė jo i švykt i į Lietuvą kartu su kitais, mano pristatytais vokieč iams, l ietuvių kalbos ver tė ja i s .

Kai, at l ikęs kalbos ver tė jo funkci ją , apie l iepos v idurį Pyrag ius atvyko į Kauną, ten jau rado s u k l e s t ė j u s i ą vol-demar in inkų opozici ją pr ieš Laikinąją V y r i a u s y b ę — opozici ją, kur io je b u v o matyti i r smetoninio p lauko taut ininkų. Pasta-rieji j autės i " n u s k r i a u s t i " tuo, kad p e r Biržel io 23 d. tautos suki l imą jų v a d a s A. Smetona n e b u v o n ieka ip pagerbtas , be t — pr ieš ingai — ignoruotas. Aišku, Pyragius, ka ip paten-tuotas polit ikos nenuorama, tuojau į s i j u n g ė į opozic inę veiklą, n e s u p r a s d a m a s ar nenorėdamas suprasti , j o g tuo darė žalos sakytos V y r i a u s y b ė s į tv i r t inimui santykiuose su Reichu. Su-sidariusiai eksplozi jų pi lnai atmosferai kokiu nors b ū d u pra-blaivint i l iepos 19 d. la i ške J. Ambrazev ič iu i tarp kita ko s iūl iau:

— Remtis tais, kur ie d a u g i a u s i a k e n t ė j o tiek nuo buvu-siojo rež imo (Smetonos), tiek nuo b o l š e v i k ų , būtent : b u v . vo ldemar in inkai s , b u v . aktyvia i s ia i s tautininkais, b u v . krikščio-nių demokratų ir l iaudininkų ž m o n ė m i s , n e n u ė j u s i a i s su bol-ševikais , j e i g u j i e pr ik lauso Lie tuv ių Aktyvis tų Frontui, tiki į jo gilią idėją ir i š s i ž a d ė j ę savo par t i škumų. Šio pr incipo

466

r e s p e k t a v i m a s yra s v a r b u s dar i t tuo p o ž i ū r i u , kad nesu-k e l t u m e v o k i e č i a m s į s p ū d ž i o , tarsi kraštą p a s m u s v a l d o kuri nors b u v u s i part i ja , tik p r i s i d e n g u s i A k t y v i s t ų Fronto v a r d u . Y p a č s v a r b u i š m u š t i v o k i e č i a m s i š g a l v o s į tar imą, k a d krašte į s i š e i m i n i n k a v o k r i k š č i o n y s d e m o k r a t a i , kur ių s e n i a u rodytas i s p a l i n k i m a s sus i tart i su L e n k i j a v o k i e č i a m s yra r a u d o n a skara. —

D e j a , tai j a u b u v o p a v ė l u o t a : G e s t a p a s j a u b u v o s u s p ė j ę s s a v o n a g u s į le i s t i į o p o z i c i n i n k ų tarpą i r j u o s i n s p i r a v o t ikram p u č u i p r i e š L a i k i n ą j ą V y r i a u s y b ę . Dr. B. T . D i r m e i k i s , kur i s j a u tada b u v o Kaune i r pats s u k i n ė j o s i tarp sakytų ele-m e n t ų , tą į v y k į a p r a š ė s e k a n č i a i : *

— Tai b u v o ž m o n ė s , k u r i e s a v e v a d i n o " v o l d e m a r i n i n -k a i s " . J ų n e b u v o d a u g , b e t j i e m a n ė turį s a v o r a n k o j e padė-t i e s raktą. J ie, l a i k y d a m i s a v e prof. V o l d e m a r o p a s e k ė j a i s , t ikė jo, kad tuo pač iu j i e turi i r p i lną v o k i e č i ų p a s i t i k ė j i m ą . Mat, V o l d e m a r a s n u o s e n i a i j a u b u v o l a i k o m a s karš tu Vo-k i e t i j o s - L i e t u v o s b e n d r a d a r b i a v i m o š a l i n i n k u . Ir dabar , kada a t rodė, j o g toks b e n d r a d a r b i a v i m a s b u s n e tik n a u d i n g a s , b e t i r b ū t i n a s , " v o l d e m a r i n i n k a i " m ė g i n o pr i s i s ta ty t i g e r i a u s i a i s ir i š t i k i m i a u s i a i s v o k i e č i ų d r a u g a i s . . .

I š p radž ių s u s i d a r ė į s p ū d i s , k a d v o k i e č i a i d a u g i a u domis i " v o l d e m a r i n i n k a i s " . J i e m s b u v o l e i s t a sukurt i " L i e t u v i ų Na-cional i s tų P a r t i j ą " , kur i ė m ė tuoj pa t r u n g t y n i a u t i s u Akty-vis tų Frontu. N e g a l ė d a m i j o į v e i k t i g e r u o j u , v o l d e m a r i n i n k a i p a s i r y ž o j ė g o s k e l i u panaik int i A k t y v i s t ų Frontą i r užimti v a l d ž i ą .

Pr ieš p a n a u d o d a m i j ė g ą , j i e dar p a b a n d ė t a i k i n g u b ū d u p a v e i k t i A k t y v i s t ų Frontą. V i e n ą d i e n ą — l i e p o s 22 — n e ž i n a u , d ė l kokių p r i e ž a s č i ų , b u v a u p a k v i e s t a s a tvykt i į p o s ė d į — T a u p o m ų j ų Kasų R ū m u o s e — Laik. V y r i a u s y b ė s b u v e i n ė j e . Tik a t v y k ę s s u ž i n o j a u , k a d tai b u s b e n d r a s po-s ė d i s " v o l d e m a r i n i n k ų " i r A k t y v i s t ų Fronto v a d o v y b i ų , daly-v a u j a n t kai k u r i e m s Laik . V y r i a u s y b ė s nar iams i r t a r p i n i n k a m s . P o s ė d i s p r a s i d ė j o p a v ė l u o t a i . Kai s u s ė d o m e p r i e žal iai d e n g t o stalo, p r i e k u r i o p o s ė d ž i a u d a v o Laik . V y r i a u s y b ė , p a s i r o d ė , kad A k t y v i s t ų Fronto v a d o v y b ė į p o s ė d į n e a t v y k o .

I š V y r i a u s y b ė s nar ių d a l y v a v o : A m b r a z e v i č i u s , D a m u š i s , P a d a l s k i s (?), P a j a u j i s ; v o l d e m a r i n i n k ų : P y r a g i u s , T a u n y s ir K. B. V o s s u s ė d u s , p a k i l o P y r a g i u s i r p a d a r ė t r u m p ą i r ke i s tą p a r e i š k i m ą . J i s b u v o m a ž d a u g toks : Kadangi A k t y v i s t ų Frontas

* Dirva, Nr. 5, 1949 m. vasario 4 d.

4 6 7

nenori g e r u o j u pasišal int i i š g y v e n i m o , . . . tai j i s — Pyragius — skelb ia, kad je i Aktyv is tų Frontas n e s u s i l i k v i d u o s iki rytojaus d ienos 12 va landos (šioje v ie to je j i s i š s i t raukė laikrodį ir į j į re ikšmingai pažiūrėjo), tai už to l imesnius į v y k i u s a t s a k o m y b ė krenta Aktyvis tų Frontui.

Po tokio kar išku tonu paske lb to pare i šk imo vis i sužiu-rome v i e n a s į kitą, v ieni n u s t e b o m e , kiti — lengvai nus i šyp-so jome . . . O pats Pyragius, d a v ę s žingsnį atgal nuo stalo, s u m u š ė kariškai kojomis, i šmetė į v iršų savo d e š i n ę ranką ir . . . garsiai ištaręs " H e i l Hi t le r ! " , pal iko salę. Panašiai p a s i e l g ė ir T a u n y s . Tik K. B. pas i l iko prie stalo. Niekas neiš tarė nei v ieno žodžio: vis i b u v o m e truputį " s u j a u d i n t i " to teatro. Po kel iol ikos sekundžių ne jaukios tylos kažkas pratarė:

— Tai ką? Posėdis ba ig tas? . . . — Taip a t r o d o . . . — ats i l iepė, rodos, A m b r a z e v i č i u s .

Ir tuoj pat i š s iva ikšč io jome, kor idor iuose dar kiek paspėl io-dami, kas atsitiks rytoj 12 valandą.

Iš pav i r š iaus — tęs ia toliau dr. Dirmeik i s — gali at-rodyti, kad tokie polit iniai va id in imai — mažų vaikų dar-b a s . . . I š t ikrų jų — j i e re i škė pradžią vokiečių polit ikos intr igų. Vokieč iams r ū p ė j o s u p i u d y t i l ie tuvių v i s u o m e n ę , suskaldyt i ją į g r u p e l e s , o pask iau — iš e i lės ir v i e n i e m s ir k i t iems nusukt i sprandus . Ta ip j i e i r padarė.

Kai atė jo " r y t o j a u s " 12 valanda, tai Aktyvis tų Frontas v i s dar n e b u v o pas ina ik inęs . Reikė jo laukti, kad dabar j a u pras idės "a tv i ras k a r a s " tarp " v o l d e m a r i n i n k ų - nac ional i s tų" ir Aktyv is tų Fronto. Po d v i e j ų d ienų paaiškė jo, ką re i škė Pyra-giaus pagras in imas .

L iepos 24 dieną v ė l b u v a u p a k v i e s t a s da lyvaut i v i e n o j vakar ienė j . Pakv ie tė mane J . Vokietai t is . Girdi, j i s ruošiąs sus ipaž in imo vakar ienę, kurio j da lyvaus ią į takingų asmenų tiek iš vokiečių, t iek ir iš l ie tuvių p u s ė s . Vakar ienė į v y k o Vailo-kaičių r ū m u o s e . Ji užtruko iki v idurnakčio. D a l y v a v o j o j e gen. Kubi l iūnas, a. a. Karutis, v i sas š tabas " v o l d e m a r i n i n k ų " ir ke le tas pašal inių . . . I š vokiečių p u s ė s t e b u v o tik v ienas kaž-koks n e ž y m u s vokietukas, kuris kartu su Vokieta ič iu s ė d ė j o sovietų k a l ė j i m e v i e n o j e kameroje . Kai vakar ienė gerokai įpu-sėjo, genero las Kubi l iūnas pasakė kalbą, kur io je pr iminė Vol-demarą, pagarb ino vok ieč ius ir d a v ė žodį tam vokie tukui . . . Šis p a k a l b ė j o apie vokiečių - l ietuvių d r a u g y s t ę ir pasakė, kad dabar pasaul i s pr ik lauso Vokiet i ja i i r jos vadui Hit ler iui .

468

V a k a r i e n ė j e d a l y v a v o apie 30 a s m e n ų . A p i e vidurnaktį aš i šė jau, pa l ikęs v i sus geros nuotaikos. O kai ruošiaus i iš-eiti, Vokietait is pare i škė, kad j i s norįs su manimi pas ikalbėt i ypat ingai s v a r b i u reikalu. Bet manąs, kad dabar laikas jau p e r v ė l u s , ir prašė, kad aš ryt iš ryto uže ič iau į jų štabą. . .

Kai l iepos 25 d ienos rytą a tvykau pas Vokietait į į "vo l-d e m a r i n i n k ų " štabą, tada man paaiškė jo, kuriam reikalui b u v o ruoš iama ta vakar ienė ir kas į v y k o po jos . Pasirodė, kad v a k a r i e n ė s dalyvia i . . . pas i ryžo tą naktį padaryt i p e r v e r s m ą . Majoro Pyragiaus, Taunio, Stanevičiaus ir Vi l iaus vadovau jami, su v i e n u kareivių būr iu, kuris b u v o paskirtas Kauno kalė j imui saugoti, u ž ė m ė Kauno komendantūrą ir Aktyv is tų Fronto štabą, o patį Aktyv is tų Fronto vadą Prapuolenį areštavo. Man dar esant " v o l d e m a r i n i n k ų " štabe, b u v o į j į a tvestas " a r e š t u o t a s " Pra-p u o l e n i s i r dar v ienas komendantūros pulk in inkas . Jautėsi d ide l i s s u m i š i m a s . . . vadai lakstė iš kambar io į kambarį , s k a m b i n o te le fonais , kažką šnabždė jos i .

Laikinoj i V y r i a u s y b ė b u v o b e j ė g ė pr ieš šią sav iva lę . Pra-džio je j i m ė g i n o tartis su vo ldemar in inkai s . Ats iuntė į štabą Pajauj į patirti, kokios yra vo ldemar in inkų są lygos . Šie re ikalavo atsistatydinti Laik iną ją V y r i a u s y b ę ir s iū lė sudaryt i naują, g e r e s n ę i r v o k i e č i a m s suprantamesnę . Tuo tarpu ap ie į v y k i u s patyrė ir genero las Pohl, vokiečių k a r i u o m e n ė s L i e t u v o j e vir-š ininkas. (Iš t ikrų jų vokiečių karo komendantas Kaune — K. Š.). Jo santykiai su Laik. V y r i a u s y b e , rodos, n e b u v o blogi : j i s pats b u v o katalikas ir austras . . . A p i e v i d u r d i e n į volde-marininkai g a v o iš gen. Pohl į sakymą tuoj pat paleis t i Pra-puolenį , vo ldemar in inkų pasodintą komendantą i r grąžino v i s u r pr ieš " p e r v e r s m ą " b u v u s i ą padėtį .

Tai b u v o d ide l i s s m ū g i s nacional is tams (voldemarinin-kams): ir j i e patys po to suprato, kad j i e vok ieč iams netin-ka, ir kad jų " j ė g o s pol i t ika" neranda krašte jokio pritarimo, — ba ig ia savo l iudi j imą dr. Dirmeikis .

Antanas Val iukėnas , mano b u v ę s a s m e n s sekretor ius, kurį b u v a u tomis d ienomis pas iuntęs į Kauną su s lapta instruk-ci ja V y r i a u s y b e i , g r įžęs i š Kauno pasakojo man apie sakytą įvyk į , j o g j i s b u v o s u k ė l ę s mūsų v i s u o m e n ė j e gilų pasi-š lykš tė j imą. Pyragius s u v a i d i n ę s " d i d v y r i o " — pa jaco rolę, kuri b u v u s i taip kokti, j o g tos scenos, V a l i u k ė n o m a n y m u , nedr į s ią s nė " V i l k o l a k i s " a te i ty je pakartoti. Nežiūrint to, majo-ras Pyrag ius dar drįso rugpiūč io 9 d. užeiti pas m a n e B e r l y n e teis int is , mano neprašomas .

469

Majoras d ė s t ė man, j o g pučas b u v ę s n e i š v e n g i a m a s i r re ikal ingas, kadangi esą v i s u r per d a u g b u v ę į s i g a l ė j ę krikš-čionys demokratai , p r i s i d e n g ę LAF. Visas a t sak ingesnes v ie tas b u v ę apstatę savo ž m o n ė m i s , nušal inant kitų polit inių pažiūrų p a r e i g ū n u s bei j i e m s ne le idž iant n iekur pasireikšt i , ypač vo ldemar in inkams. L A F organizaci ja b u v u s i klaida. Ją todėl tekę atitaisyti, šią organizaci ją nušal int i . Šios iniciatyvos ėmę-sis b u v . " G e l e ž i n i s v i l k a s " . Jo vado pare igas e inąs karo in-val idas Karutis, kol nesus i ras pats prof. Voldemaras . Bet Gele-žinis v i lkas esąs atgaivintas tik laikinai. Numatyta j į peror-ganizuoti į Lietuvių Nacionalistų Partiją. Man pas i te i ravus ap ie tai, kokia yra naujai kur iamos part i jos pol i t inė plat forma ir jos s iek iamie j i pagr indiniai tikslai, Pyrag ius trumpai nusakė š iuos punktus :

1. L i e t u v a stoja b e s ą l y g i n a i Vokiet i jos p u s ė j e ir s ie ja su šia pastarą ja savo l ikimą.

2 . Pagr indinis visų u ž d a v i n y s e sąs sunaikint i b o l š e v i z m ą ir apsaugot i Europos civi l izaci ją nuo šio pavo jaus .

3 . T u o t ikslu užs ibrėž ta suorganizuoti L i e t u v o j e l ietuvių nacionalinį korpusą, kuris dalyvautų kovo je su rusų raudonąja armija i r atliktų v i sus u ž d a v i n i u s , kur iuos vokiečių karo v a d o v y b ė jam p a v e s t ų .

4. Nacionalistų part i jos u ž d a v i n y s esąs perauklė t i v isą lie-tuvių tautą nacional izmo d v a s i o j e i r šia p r a s m e ją idė j i škai paruošt i g y v e n t i naujo je , Vokiet i jos v a d o v a u j a m o j e , Europo je .

5. Kol b o l š e v i z m a s nesunaik intas , jokių kitų tikslų nega-lima statyti, nes tai tik k l iudytų minėto vyr iaus io jo t ikslo į v y k d y m ą .

6. Atskirų tautų l ik imas b e i jų v a l d y m o s i forma būs ią Fuehrer io nustatyti karui p a s i b a i g u s . L i e t u v a gausianti ne b l o g e s n ę padėt į , kaip kitos tautos Europoje , nes F u e h r e r i s esąs nus i te ikęs L i e t u v o s a tžv i lg iu palankiai .

Po to p a s i k a l b ė j i m a s i š s i v y s t ė į dialogą, kurį čia atpa-sakoju pagal mano ano meto užrašą.

— Kokia yra garanti ja, kad Lietuvai b u s suteikta tai, ko j i t rokšta? Ar d a v ė j u m s kas nors atit inkamų užt ikr inimų, pvz., Fuehrer i s , ar nors Reicho užs. rkl. m i n i s t e r i s ? — pa-klaus iau Pyragiaus.

— Jokių užt ikrinimų niekas n e d a v ė , b e t taip ka lba ir žada vis i vokiečių pare igūnai , su kuriais tenka susidurt i , — atsakė Pyragius .

470

— Tai reiškia, kad j ū s i šs ižadate n e p r i k l a u s o m y b ė s , — p a s t e b ė j a u iš savo p u s ė s .

— Ne, jos m e s ne i š s i žadame. Mūsų programoje ka lbama apie Lie tuvą . J i j u k n e p r i k l a u s o m y b ė s n e b u v o i š s ižadė jus i . Taigi nėra ir reikalo akcentuoti re ikalavimą ją atstatyti, — teis inosi Pyragius .

— Tad žodis L i e t u v a jūsų programoje re i šk ia tik geo-gra f inę sąvoką. Partija, kuri n e u ž s i b r ė ž i a sau idealo, o tik miglotai nusako savo tikslą, ateit ies neturės . I š s ižadėdami n e p r i k l a u s o m y b ė s , j ū s nusikalstate pr ieš tas gaus ias kraujo aukas, kurias mūsų tauta s u d ė j o už savo i š s i la i sv inimą suki l imo metu. Besą lyg in ia i d ė d a m i e s su Vokiet i ja ir nestatydami ne-p r i k l a u s o m y b ė s re ikalavimo, j ū s tik patarnausite vokieč iams. Tai nėra l i e tuv i škas kel ias, kuriuo j ū s pasukote . Antra, kurdami naują parti ją, j ū s skaldote tautos v i e n y b ę , o savo suorgani-zuotuoju p u č u j ū s s u d a v ė t e Laik. V y r i a u s y b e i smūgį durklu į nugarą. Tai j a u yra i šdav ik i škas aktas, kurio vokiečiai tik ir tenorėjo, kad Laik. V y r i a u s y b ę kaip nors nušal intų, — dės-čiau Pyragiui pamoką.

— Ne, m e s n ė j o m e pr ieš V y r i a u s y b ę ir jos n e v e r t ė m e . Mes tik s i e k ė m e atstatyti krikščionis demokratus į savo vietą, — užginči jo Pyragius .

— Pučas, padarytas tokiu momentu, koks tada buvo, te-gali būti palaikytas tik i šdav ik i šku aktu. Jūs tai padarėte savaval i škai : be mano, ka ip j ū s ų pačių pripažinto i r pakv ies to j u m s vadovaut i vado, žinios, ir pr ieš tai man apie savo tokį s u m a n y m ą n e p r a n e š ę ir su manim nepasi tarę . Tai yra sulau-žymas L A F nario drausmės, kurią j ū s b u v o t e laisvai prisi-ė m ę ir p a s i ž a d ė j ę jos re ikalavimų laikytis, — kalt inau Py-ragių, pučistų galvą.

Pyragius dar kartą b a n d ė aiškintis, j o g esą n e b u v ę kitos i še i t ies .

— Tokį Tamstos ir Tamstos b e n d r i n i n k ų pas ie lg imą griež-tai p a s m e r k i u ir laikau, kad mano ir j ū s ų keliai išs iskir ia: j ū s nuė jote kel iu, p r i e š i n g u Lietuvai i r mūsų tautos idealui, aš l i eku nusis tatymo, kurio laikosi v i sa mūsų tauta — laisvos ir nepr ik lausomos Lietuvos, — užakcentavau nuo savęs .

Pabrėždamas, kad Pyrag ius b u v o v ienas p i rmųjų voldema-rininkų, kuris k v i e t ė mane imtis v a d o v a v i m o v i sam Lie tuvos i š la i sv in imo darbui ir kad Pyragiaus n e d r a u s m i n g u m a s yra ne-dovanotinas, o jo ir jo bendr in inkų suorganizuotas pučas

471

b u v o Lie tuva i pragaiš t ingas, pare i šk iau, j o g su tokiais, kaip Pyragius, nieko b e n d r o n e b e n o r i u turėti.

— Manau, kad b u s ger iau, j e i Tamsta, ponas Pyragiau, į šį butą savo kojos d a u g i a u n e b e k e l t u m , — tariau tvirtą žodį.

— Galiu e i t i? — p a k l a u s ė Pyragius, paraudęs iki ausų nuo gauto moralinio smūgio .

— Gali Tamsta eiti, — sus i laukė iš manęs atsakymo. Kada Pyragius jau b u v o ats istojęs ats isveikint i , dar pr idė jau : — Eik, e ik greičiau ir n iekad d a u g i a u į mane nebes i-

kre ipk ! . . . S u m i š ę s ir n e b e ž i n o d a m a s , kaip į tai reaguoti, Pyrag ius

išė jo. Ar j i s suprato, j o g b u v o išvarytas, kaip Lie tuva i nebe-

re ika l ingas? ! . .

PASKUTINĖS INSTRUKCIJOS KAUNUI

Išsiaiškinti savo padėčiai po n u ė m i m o naminio arešto norė jau pakalbėt i su vok. užs. rkl. min-jos protokolo š e f u von D o e r n b e r g u . Paaiškė jus , j o g jo Ber lyne tada n e b u v o , m ė g i n a u tai padaryt i p e r j į p a v a d a v u s į p a s i u n t i n y b ė s patarėją dr. Straką, kurį pats pažinau. Pas imatymui sutarti l iepos 21 d. p a s k a m b i n a u jo a s m e n s sekretorei , i š kurios, de ja, ne t rukus sus i laukiau atsakymo tarsi dr. Strakas esąs labai užimtas ir todėl ats iprašąs, kad nega l į s manęs priimti. Kadangi a t skambinant sekretorė n e n u r o d ė kito laiko, kuomet, būtent, dr. Strakas mane galėtų priimti, tai d ip lomat ine ka lba tai re i škė, j o g mano ats i lankymas jam n e p a g e i d a u j a m a s .

T u o metu j a u b u v o p a s k l i d ę gandų, kad o k u p u o t i e m s Ry-tuose kraštams va ldyt i sudaroma special i minis ter i ja su Al-f red von R o s e n b e r g u p r i e š a k y j e , kurio p a v a r d ė jau sava ime b u v o b logas ženklas . Be to, b u v o žinių, kad Hit ler is e sąs j a u pas i rašęs paskyr imą kažkokio Reichskomisaro Pabal t i jo kraš-tams ir kad Lietuvai numatoma kažin kokia mišri v a l d y m o sistema, į kurią būs ią įtraukti ir l ietuviai . Norėdamas patik-rinti, ar tokiems g a n d a m s b u v o pagr indo, l iepos 24 d. te-le fonu pas ipraš iau pr i imamas Politikos direktor iaus dr. W o e r -manno. Jo a s m e n s sekretorė, gavus i iš jo nurodymą, atsakė, j o g W o e r m a n n a s " i s t nicht in d e r Lage (negalįs) manęs priimti.

472

Po to j a u b u v o visai aišku, j o g nuo piktų p lanavimų vokiečiai j a u p e r e i n a pr ie savo užmačių L i e t u v o j e v y k d y m o i r todėl j i e m s n e b e b u v o p r a s m ė s leist is su manim į be t kokias dip-lomatines kalbas. A k i v a i z d o j e tokios p a d ė t i e s man b e l i k o ka ip nors į spėt i Laikinąją V y r i a u s y b ę , kas jai gresia, kad ji, b ū d a m a pr iver s ta užbaigt i savo veik imą, saugotųs i kokių neapsiž iūrė-j i m ų . Prieš ingai, atrodė labai svarbu, kad j i , je i tik įmanoma, iš anksto paruoštų ir vokieč iams įteiktų atit inkamą pasiprie-š inimo pare išk imą, kuriuo mūsų diplomatiniai postai u ž s i e n y galėtų bazuot i s to lesniam Lie tuvos reikalo g y n i m u i . T u o tiks-lu l iepos 26 d. paraš iau ilgą laišką min. p i rmininką pava-davus iapi J. A m b r a z e v i č i u i . Jį tą pačią l i epos 26 d. i šs iunčiau į Kauną su savo a s m e n s sekretor ium Antanu Va l iukėnu, specia l iu kur jer iu, kuris b u v o smulkiaus ia i informuotas apie mano pastangas B e r l y n e (žiūr. fotografi ją). Laiško turinys b u v o toksai:

Ber lynas, 1941 m. l iepos 26 d. Jo Malonybei Ponui Dr. A m b r a z e v i č i u i , e inančiam Ministerio Pirmininko pare igas K a u n e

Gerbiamas i s , V ė l pas i ta ikė proga parašyti Tamstai keletą ei lučių ir

pasidal int i su Tamsta ir kitais Minister iu T a r y b o s nariais min-timis apie padėtį ir m u m s rūpimą reikalą.

Rašau šį laišką, p a s i g e s d a m a s daugiau žinių iš Jūsų p u s ė s . Todė l , j e i kai kas J u m s pasirodytų nebeat i t inką padėt ie s L ie tuvo je , nepa la ikyk i te b logu, a t s ižve lg iant į tai, kad t e b e s a m e perskirt i kinų s iena ir a b i p u s i š k a s in formavimas i s yra labai apsunkintas .

Pirmiausia keletą žodžių apie mano dabar t inę padėtį . Nuo paskut inio jo laiško, parašyto Tamstai š. m. l iepos 19 d., kurį, t ikiuosi, būs i Tamsta g a v ę s (jo nuorašą, be to, dar pa-siunčiau J u m s ir kitu kanalu, tik keletą d ienų vė l iau) mano pat ies s i tuaci ja n e d a u g tepas ike i tė . Tiesa, nuo l iepos 19 d. jau e s u la isvas nuo naminio arešto. T a d galiu sus is iekt i , su kuo man reikia, ir surinkti daug iau informaci jų . Bet Vyriau-s y b ė s l ega l i zav imo k l a u s i m u iki šiol n ieko apčiuopiamo ir po-z i tyvaus padaryt i nega lė jau, nes vok. užs. rkl. minis ter i ja te-bes i la iko u ž s i b a r i k a d a v u s i i r v e n g i a su manim kalbėt is . Du

473

A N T A N A S V A L I U K Ė N A S Slaptas L A F kur jer is K a u n a n su

p a s k u t i n ė m i s ins t rukc i jomis

474

kartus b a n d ž i a u pras iveržt i pas kai kur iuos sakytos minis ter i jos p a r e i g ū n u s , be t j i e i š s i s u k i n ė j o i r m a n ę s nepr i s i l e ido . Šitokią jų la ikyseną suprantu ta prasme, kad, matyti, v i s o s vokiečių pastangos tebėra nukre iptos į Kauną s p a u d i m u i toliau vyk-dyti be tarp i ška i į Jus. Ar n e p a v y k o vokieč iams Kaune surasti kokio nors p lyše l io Jūsų tarpe, pro kurį j i e s iek ia žūt būt pras iveržt i i r V y r i a u s y b ę priverst i eiti konces i jų ar net v i s i ško s u p a s a v i m o k e l i u ? Ką ve ik ia genero las Raštikis ir kokia jo to lesnė l a i k y s e n a ? Jo p a s i e l g i m a s su manim B e r l y n e dar i r š iandien kel ia d ide l io sus i rūpin imo. Ar j i s nėra d a v ę s vokie-čiams kokių pažadų, nuo kurių j i s n e b e g a l i nusikratyt i i r todėl yra, gal net pr ieš savo valią, pas idaręs vokiečių polit ikos papras tu įrankiu. Mane labai sual iarmavo žinia, esą genero las vis dar neina savo pare igų, kaip kr. aps . minis ter i s ir kabi-neto narys, be t toliau t e b e v a i d i n a kažkokio tarpininko rolę tarp V y r i a u s y b ė s ir vokieč ių . Ar tai t iesa ir kokiais sumeti-mais tokios rolės toliau la ikos i?

Kuomet rašiau Tamstai savo aną laišką ( l iepos 19 d.), mane b u v o p a s i e k ę gandai, esą vokiečiai norį pr imest i Lie-tuvai protektoratą ar net kaip ki taip pr i jungt i ją pr ie Vo-kiet i jos . Kadangi tai atrodė man tik gandas, kažkieno tyčia pale is tas m u s terorizuoti, tai aš Tamstai apie tai aną kartą nieko neraš iau. Bet š iomis d ienomis e s u patyręs iš rimto šal-tinio žinių, kad vokiečiai ar t imiausiomis d i e n o m i s į v e s i ą Lie-t u v o j e " Z i v i l v e r w a l t u n g ą " . Man b u v o pasakyta, kad toks spren-dimas j a u esąs padarytas i r kad sakytas " V e r w a l t u n g a s " pra-d ė s i ą s ve ikt i ne t j a u nuo ateinančio p i rmadienio . Konstrukci ja esą būs iant i tokia: krašto v a l d y m o p r i e š a k y j e būs iant i pa-statyta mišri l ie tuvių - vokiečių komis i ja ; į s taigos, v a l d y m o aparatas i r s a v i v a l d y b ė s pas i l iks iančios l i e tuv i škos ; l e idž iama m u m s turėti savo v i d a u s polici ją; teritori ja p a l i e k a m a tokia, kokia b u v o paskut in iuo ju metu pr ie Sovietų valdžios, b e t s ienų a p s a u g a būs iant i sudaryta mišri; savo val iutos turėti n e g a l ė s i m e , b e t b u s į v e s t a vokiečių ostmarkė, k u r s u 25 pfe-nigiai už rub l į . Visos trys Pabalt i jo v a l s t y b ė s (Lietuva, Latv i ja i r Est i ja) sudarys iančios " B a l t i k u m g a u " , su Staathalteriu p . L o h s e pr iešaky, kur is iki šiol b u v o L u e b e c k o gaule i ter i s . Reziduos iąs pradž io je Kaune, o v ė l i a u jo r e z i d e n c i j a būs iant i perke l ta į Rygą. Esą j i s i švyks iąs į Kauną per imti savo pareigų š į p i rmadienį . Polit ine Lie tuvos reikalų p u s e esą p a v e s t a rūpint is dr. Schuettei , dr. Kleisto p a d ė j ė j u i . A b u dir-ba D i e n s t s t e l l e von Ribbentrop. Ponui Kleistui esą paves ta

475

rūpint is v isų trijų Pabal t i jo va l s tyb ių reikalais . J is t e b e s ą s Kaune ir gr į š iąs į Ber lyną ateinantį p i rmadienį . Prieš porą dienų skubia i i š skr ido į Kauną ir dr. Schuette . A b u j u o d u pažįs tu pats i r e s u su ja i s d a u g kartų k a l b ė j ę s i s L ie tuvos reikalais . Atrodo, kad j i e nėra Lietuvai pikto nusis tatymo, bet, s a v a i m e suprantama, kaip vokiečiai — v y k d y s tai, ko iš jų vokiečių polit ika re ikalauja . Todė l i l iuzi jų dė l jų p a l a n k u m o Lietuvai sau n e d a r y k i m e .

Jei paduotos čia žinios apie į v e d i m ą L i e t u v o j e Zivil-v e r w a l t u n g o yra tikros, tai tenka padaryt i i švadą, kad vo-kiečiai yra galutinai nusis tatę mūsų suki lė l ių krau ju atkovotą Lie tuvos n e p r i k l a u s o m y b ę žūt būt panaikinti ir kraštą pa-laipsniui pr i jungt i pr ie Reicho, šio pastarojo " r a u m u i " padidint i . Galimas daiktas, kad j i e aiškina, j o g Z i v i l v e r w a l t u n g o įvedi-mas n e a p s p r e n d ž i a L ie tuvos ateit ies iš anksto ir kad tai tėra laikina pr iemonė, karo są lygų j i e m s padiktuota. Gal atsiras m ū s u o s e na ivė l ių , kur ie tokiam aiškinimui b u s l inkę tikėti. Aš pats tam net ikiu. Reika lav imus, kur ie seka iš da-bart inės kar inės padėt ies , pi lnai b ū t u m e g a l ė j ę patenkint i i r kaip nepr ik lausoma v a l s t y b ė , je i vokiečia i būtų skaitęsi su mano pas iū lymais , ka ip kad e s u a p i b ū d i n ę s savo " L i e t u v i ų - vokiečių susi tar imo p a g r i n d u o s e " , kurio v ieną egzempl ior ių e s u Tamstai pas iuntęs p e r vieną asmenį ir kitą į te ikęs dr. Schuettei, i lg iau k a l b ė d a m a s i s su j u o š. m. l iepos 14 d. Tai padariau v ien savo vardu, t . y . ne v i sos V y r i a u s y b ė s , d u o d a m a s Schuettei suprasti , kad ga lėčiau bandyt i sakytam projektui pravest i gauti ir V y r i a u s y b ė s sutikimą, kuriam reikalui prašiau, kad Schuette parūpintų man le idimą nuvykt i į Kauną pasitarti su kitais savo kolegomis . Bet iš to, matyti, n ieko neišė jo . Vokieč iams ir šitoksai, toli s iekiantis, p a s i ū l y m a s pas i rodė nepakankamas . Apskri tai sakant, i š mano p u s ė s netrūko geros val ios ir iniciatyvos. Tik v i sa tai b u v o vokieč iams per maža.

Kadangi vokiečiai , neabe jot inai , n u ė j o savo imperia l i s t inių planų v y k d y m o kel iu, pamiršdami patys savo gražius p a ž a d u s apie Europos per tvarkymą, kur v i soms tautoms būtų užtik-rinta te i sė turėti savo tautines v a l s t y b e s ir nek l iudomai ugdyt i savo tautinį, ūkinį ir kultūrinį g y v e n i m ą tik Vokiet i jos, ka ip Europos d idž iaus ios v a l s t y b ė s , v a d o v a u j a m o m s , tai i r mums n e b e l i e k a kitos i še i t ies , kaip padaryt i iš to at i t inkamas išva-das. Šitokioje p a d ė t y j e , kokion mus vokiečiai dabar pastato, s iekdami nuslopint i mūsų v a l s t y b i n ę n e p r i k l a u s o m y b ę , atsi-dūrus, tur ime p i rmoje e i l ė j e saugoti, kad n e p a d a r y t u m e jokių

476

aktų, kur ie galėtų surišt i mums v e i k i m o la i svę a te i ty je b e i kur ie duotų vokieč iams pagr indo tvirtinti, j o g m e s patys savo la isva val ia n e p r i k l a u s o m y b ė s i š s ižadė jome, kaip kad savo laiku tai padarė rusai, pere i ta i s metais o k u p a v ę Lietuvą. Antra, savo suk i l imu, kur is sužadino visas aktyv iąs ias mūsų tautos j ė g a s i r kurio dėka g a l ė j o m e paske lbt i L ie tuvos ne-p r i k l a u s o m y b ė s atstatymą, m e s į g i j o m e didel į polit iškai moralinį kapitalą, kuris yra kert inis akmuo tolesnei kovai už L ie tuvos v a l s t y b ė s atstatymą. S v a r b u ateičiai šio kapitalo nesudemoral i-zuoti.

Iš ko ir ka ip krašto v a l d y m o organas b u s sudarytas, tuo tarpu čia patirti n e b u v o galima. Spė jama, kad gal vo-kiečiai b a n d y s pr ie to organo s u d a r y m o pritraukti mūsų V y r i a u s y b ę , kad tuo b ū d u ją švelnia i s u l i k v i d a v u s . Manau, kad šiai p inkle i nere ik ia pasiduoti . Politiškai tai mus v i s i škai įk lampintų. Mes p a s i d a r y t u m e paprasti vokiečių okupacinio režimo v y k d y m o pagalb ininkai , n ieko už tai n e s u s i l a u k d a m i iš vokiečių nepr ik lausomos Lie tuvos atstatymo požiūriu. Pa-saul is pradėtų m u s laikyti vokiečių bernai s i r būtų a te i ty je s u n k u iš tos k l a m p y n ė s išbrist i . Ate i t ies sumet imai s būtų t iks l ingiau, kad V y r i a u s y b ė nuo tokios kolaboraci jos griežtai ats ir ibotų, e inant net iki to, kad vokiečiai mūsų V y r i a u s y b ę paleistų ar net i šsklaidytų pol ici jos pagalba. Šitaip atsit ikus, reikėtų pareikšt i dė l tokio vokiečių p a s i e l g i m o protestą, b e t nekirš int i pr ieš j u o s g y v e n t o j ų . T e n k a nepamiršt i to, kad, tokio protesto pačiai V y r i a u s y b e i vok ieč iams nepadar ius , būtų sunkoka ir mūsų d ip lomatams ką panašaus daryti, nes vokie-čių propaganda tuojau atsikirstų, kad v i skas į v y k o sus i tarus su pačia mūsų V y r i a u s y b e . Bet j e i š ios mano mintys j a u būtų pavė luotos , t . y. V y r i a u s y b ė s j a u būtų nus i le i s ta ir minėta p r a s m e sutarta su vokiečia i s kolaboruoti, tai p irma proga turėtumėt nors padaryt i krašto v a l d y m o komis i ja i formalų pare i šk imą su V y r i a u s y b ė s narių parašais, kur iame būtų iš-dėstyta, koks b u v o daromas Jums i š vokiečių p u s ė s spaudimas, kokiomis s ą l y g o m i s Jūs sutikote kolaboruoti su vokiečia i s krašto v a l d y m e , kad tuo j o k i u b ū d u nuo Lie tuvos n e p r i k l a u s o m y b ė s neats i sakote ir kad pa l iekate V y r i a u s y b e i la isvas rankas sakytą kolaborav imą k i e k v i e n u metu nutraukti, j e i vokiečiai t ies iogiai ar net ies iogia i bandytų Lie tuvos te i sę būti savarankiška b e i n e p r i k l a u s o m a v a l s t y b e siaurinti . Pakartoju, kad visais at-v e j a i s būtų t ikslu į tokį kanšachtą nei visai V y r i a u s y b e i , nei pask i r iems jos nariams nes i le i s t i .

477

Jei čia minimą krašto v a l d y m o organą vokiečiai tikrai užsispirtų sudaryt i , nuša l indami dabart inę mūsų V y r i a u s y b ę , tai tegu sus i randa sau tinkamų asmenų šiaip iš mūsų vi-s u o m e n ė s tarpo, be t tik ne V y r i a u s y b ė s narių. Nesant kitos i še i t ies, manau, vokiečių pas iū lymų mūsų v i s u o m e n ė s v e i k ė j a i neturėtų sabotuoti. Geriau vis tik, kad krašto reikalų tvarkyme dalyvautų kas nors iš r imtesnių mūsų žmonių, n e g u kad jų tvarkymą paimtų v ieni vokiečiai į savo rankas arba pas ikv ies tų sau paga lb in inka i s mažai ver t ingą e lementą, kuris kraštui ir tautai galėtų pridaryti d a u g žalos. Dalyvav imą sakyto je ko-m i s i j o j e reikėtų palikti k iekv ieno, sut ikus io vokiečių pakv ie t imą priimti, a s m e n s nuožiūrai ir a t sakomybei .

Charakter inga šia proga pas tebėt i , kad panašaus meto-do, kaip su mumis , vokiečiai laikosi ir ukrainiečių atžvi lg iu. Ukrainiečiai irgi b u v o p a s k e l b ę savo V y r i a u s y b ę , be t tik kai vokiečiai j a u b u v o u ž ė m ę Lvovą. Vokiečiai visų p i rma tos V y r i a u s y b ė s narius izoliavo jų b u t u o s e . Po to jos pirmi-ninką a t g a b e n o į Berlyną ir čia laiko jį pol ici jos pr iež iūro je , n e b e l e i s d a m i j a m grįžti į Lvovą. T u o tarpu j i e mešker io ja ukrainiečių ve ikė jų tarpe asmenų sudaryt i V e r w a l t u n g s r a t ą . Taigi panašų organą, kaip kad yra u ž s i b r ė ž ę pr imest i Lie-tuvai. Man ukrainiečiai pasakojo, kad j i e yra nusis tatę jų paske lb tos V y r i a u s y b ė s narių į sakytą vokiečių kuriamą v a l d y m o organą neleis t i .

Vokieč iams ne le idž iant mūsų V y r i a u s y b e i pasi l ikti , man kyla k laus imas, ar yra p r a s m ė s būtinai veržt is , kad j i e leistų mums sudaryt i savo kar iuomenę. Jei vokiečiai yra nus is tatę Lie tuvos n e p r i k l a u s o m y b ę paglemžt i , tai j i e to s ieks v i sokia is būdai s . S iū lymu p a g e l b ė t i j i e m s kariauti su b o l š e v i k a i s i r tam paaukoti mūsų ger iaus ius v y r u s vokiečių n e n u k r e i p s i m e nuo jų užs ibrėžto pr ieš Lietuvą tikslo. Kas kita, j e i j i e būtų l e i d ę mūsų V y r i a u s y b e i pasi l ikti ir būtų skaitęsi su L ie tuvos ne-p r i k l a u s o m y b ė s p a s k e l b i m u . Dabar tas interesas, mano nuo-mone, atpuola. V ieninte l i s mūsų interesas tokiomis s ą l y g o m i s yra šis: s tengt i s laimėti laiką ir i šsaugoti kiek gal int daug iau mūsų tautos narių nuo išnaikinimo. Karas dar nežinia kaip ilgai gali užsi tęst i ir kokių dar gali pasitaikyti mūsų tautai naujų sukrėt imų. Ž i ū r ė k i m e daugiau p i rmyn, o ne v ien to, kas vyks ta š iandien.

A p i e b e n d r ą padėtį Europos Rytuose ga lėčiau pareikšt i sekančią nuomonę. Jau pakankamai paaiškėjo, kad vokiečiai , žyg iuodami pr ieš Sov. Rusi ją, nusis tatė niekam iš anksto

478

nieko nežadėt i . P a s k e l b ė tik tai, kad e ina naikinti komunizmo ir sov ie t inės barbar i škos ios santvarkos Rusi jo je . Bet, ką j i e duos pask i roms Sov. Rusi jos p a v e r g t o m s tautoms, v i s i ška i nutyli . Aiškinasi , kad tautų i š la i sv in imo n e n o r ė j ę pažadėt i , kad tuo nesužadintų r u s u o s e d i d e s n i o patriotizmo ir dė l to nepasun-kintų savo kar iuomenei nugalėt i rusų raudonąją armiją. Net nieko iki šiol nepažada ukrainiečiams, kur iuos seniau m ė g d a v o vilioti kuo palankiaus ia i s pažadais . Kas už šitokios taktikos s lepias i iš t ikrųjų — težino patys vokiečia i . Aš pats e s u nuo-monės, kad vokiečiai n ieko tautoms nežada daug iaus ia dėl to, kad s iekia p i rmiaus ia v iską okupuoti ir okupaci jos p a g a l b a pr i s igabent i sau d a u g i a u v i sokio turto į Vokiet i ją , la ikydami, kad tai b u s real iaus ia p r i e m o n ė kompensuot i sau už pralietą kraują kovo je su b o l š e v i z m u . . . Mat, pol i t ikoje jokių sent imentų nėra. Iš antros v ė l p u s ė s , atrodo, kad tikras dalykas, j o g vokie-čiai n e l a u k ė tokio d ide l io iš rusų p u s ė s pas ipr ieš in imo, kokį sutiko ir turi nugalėt i . T o d ė l mil i tar inės operaci jos užsi tęs ia. Tai gali paskatinti vok ieč ius reviduot i ir savo nusistatymą paskirų tautų atžv i lg iu . . .

Užimtų Rytuose kraštų tvarkymas p a v e s t a s ž inomajam A l f r e d u i von R o s e n b e r g u i . Tuo t ikslu prie Reicho V y r i a u s y b ė s sudaroma atskira minister i ja , kuri spręs v i sas prob lemas , lie-čiančias Sov. Rusi ją. Esą numatyta padalinti Sov. Rusi ją į e i lę g e n e r a l g u b e r n a t ū r ų ar š ia ip v a l d y m o provinci jų . Jau minimi ir aukšti pare igūnai be i b ū s i m i e j i Sov. Rus i jos dalių va ldovai . Pabalt i jo kraštams, kaip jau minė jau, numatytas Lohse . Didžia ja i Rusi ja i valdyt i e sąs numatytas Koch, da-bart inis Rytų Prūsi jos gaule i ter i s ir o b e r p r e z i d e n t a s . Ukrainai esąs numatytas Kaufmannas. A p i e tai, kad būtų kas numatytas Gudi ja i , tuo tarpu dar nieko neteko girdėti . Kalbama, kad Gu-di jos iš v i so n e b e b ū s i ą . T a i p pat nieko negirdėt i ir apie tai, kaip b u s pas ie lg ta su Kaukazu. Vis i minėt ie j i aukšti pare igūnai pr ik lausys ią betarpiškai Rosenbergui . Taigi šis pastaras is pasi-darys l e m i a m u faktorium v i s o j e vokiečių pol i t ikoje už imtuose b u v . Sov. Rusi jos kraštuose. Tiesa, taip pat nieko negirdėt i i r apie e v e n t u a l u m ą , kad būtų sudaryta kokia nors rusų v y r i a u s y b ė . Atrodo, kad p i rmiaus ia vokiečiai v i ską s tengs i s okupuoti . Tik po to, kai panorės — imsis organizuoti at-sk i r iems kraštams v i e t i n e s va ldž ias . . .

Baigdamas šį laišką, kuris j a u ir taip i šė jo labai i lgas, prašau Tamstos teiktis plačiau painformuoti ir mane iš savo p u s ė s apie viską, kas dedas i L i e t u v o j e . Tokios žinios yra

479

re ikal ingos ne tik man v ienam, b e t ir k i t iems Lie tuvos pa-s iunt iniams užs ieniuose, su kuriais aš turiu neb logą ryšį . Ypač svarbu, kad būč iau ap ie viską painformuotas laiku. Todė l padaryki te viską, ką tik galite. Iš savo p u s ė s aš toliau s tengs iuos palaikyt i su Jumis ryšį ir J u m s parašyti , kai tik pas i ta ikys be t kokia proga ar ją pats s u d a r y s i u . . .

L i n k ė d a m a s Tamstai i r v i s i e m s ki t iems Minister iu T a r y b o s nariams v iso ger iaus io, l i e k u su aukšta pagarba.

Jūsų

(pas.) K. Škirpa

P. S. P r i e d e s iunčiu Tamstos orientaci jai nuorašą v ieno Denk-schrifto, kurį e s u pas iuntęs Vokiet i jos s ą j u n g i n i n k ų atstovams Ber lyne supažindint i j u o s su dabar t ine Lie tuvos padėt imi i r su mūsų p a g e i d a v i m a i s . —

P a s l ė p ę s savo u ž a n t y j e šį svarbų laišką, A. Va l iukėnas perkirto "ža l ią ją s i e n ą " aktyv i s tams įprastu m e t o d u ir, ją lai-mingai pa l ikęs užpakaly su v i somis vokiečių pas ienio sargy-bomis, pas i le ido paskol intu dviračiu per k u o n e visą Žemait i ją Kauno link. Tai d a v ė jam gerą progą patirti krašto gyvento jų t ikrąsias nuotaikas po tariamo iš la isvinimo, kurias j am ne v ienas l ie tuv i s ūkininkas, kur tik Va l iukėnas b u v o s t a b t e l ė j ę s atsi-kvėpt i , a p i b ū d i n o m a ž d a u g tais pačiais žodžiais : " v i e n a s oku-pantas išėjo, kitas a tė jo" . Nors Laikinosios V y r i a u s y b ė s vokie-čiai tuomet dar n e b u v o s u s p ė j ę nušal inti i r kraštą formaliai okupuoti , be t l ie tuvis j a u ga lė jo ir be šių faktų nujaust i , į kur voki šk ie j i vė ja i pūtė b e i ką j i e Lietuvai nešė .

Šis nepapras tas i s kur jer i s , v y k ę s tokiu ne įpras tu kel iu, su ne įpras ta s u s i s i e k i m o pr iemone, b e t nepaprastai svarb ia misi ja, p a s i e k ė Kauną kaip tik tokiu metu, kada Laikinosios V y r i a u s y b ė s nariai r inkosi posėdž io aptarti padėtį , ap ie kurią b u v a u ir aš rašęs savo aukščiau p a d u o t a m e la iške J. Ambra-zevičiui , kaip mane p a v a d a v u s i a m minis ter io p i rmininko parei-gose . Kitaip sakant, A. Va l iukėnas , anot tos patarlės, " i š trau-kinio pateko stačiai į puotą" . Tai b u v o tikrai la imingas sutapi-mas, kuris įga l ino L A F ryš ininką viską, kas j am b u v o paves ta , referuoti visai Minister iu Tarybai , iš t ikr iausiojo šalt inio patirti apie V y r i a u s y b ė s to meto bev i l t i šką padėtį ir apie jos nusista-tymą ak iva izdo je ar tė jus io iš nacių p u s ė s jai paskut inio smūgio, kuris ga lė jo įvykt i k i e k v i e n u momentu.

480

A. Va l iukėnas grįžo iš Kauno rugpiūč io 7 d., laimingai at l ikęs ke l ionę ir savo svarbią mis i ją . Tiesa, perk i r tęs "ža l ią ją s i e n ą " dar kartą, turė jo incidentą. Vokiet i jos p u s ė j e b u v o su-gr iebtas v i e n o vokiečių pas ienio pol icininko. Bet Val iukėnas n e p a s i m e t ė . D ė d a m a s i s mažo kal ibro kontrabandininku, j i s s u g i r d ė vokiečių pol ic ininkui gerą dalį konjako butel io, paliko " k o n f i s k a v i m u i " įvair ių maisto produktų, kur iuos n e š ė s i su sa-vim į Vokiet i ją, o pats su port fe l iu, prikištu svarbių raštų, i š s inėrė iš pol ic ininko nagų. Ryš ium su tuo incidentu teko nukentėt i i r man: ne tekau kelių svarų p u p e l i ų kavos ir s iuntos su l i e tuv i škom cigaretėm, kur iuos mano kovos draugai L A F v a d o v y b ė j e Kaune s iuntė man kaip d o v a n ė l ę . Tačiau ga lė jau pas idžiaugt i , kad V a l i u k ė n u i p a v y k o išsipirkti tokia p ig ia kai-na . . . ir atnešti iš T ė v y n ė s tai, kas b u v o man svarb iaus ia — įvair ios in formacinės m e d ž i a g o s a p i e padėtį krašte ir kel i s i s tor inės r e i k š m ė s d o k u m e n t u s . J ie, de ja, l iudi jo, j o g rugpiūčio 5 d. Laikinoj i L ie tuvos V y r i a u s y b ė , i š s i la ik ius i ap ie 6 savaites Lie tuvos p r i e k y j e , tapo vokiečių nušal inta nuo krašto valdymo. A p i e tai b u s ka lbama sekančio je šių ats iminimų ski l te lė je .

VEIKLOS UŽDOKUMENTAVIMAS

Tuo, kad biržel io 25 d. b u v a u Gestapo izoliuotas naminiu areštu Ber lyne ir kad areštą m a ž d a u g po trijų savaičių nuė-m u s irgi n e b u v a u leistas vykti į savo kraštą pr i s i jungt i pr ie Tautos Suki l imo birže l io 23 dieną v i e š u d e k l a r a v i m u atkurtos L i e t u v o s V y r i a u s y b ė s , naciams, ka ip skaitytojui i š ankstesnių mano ats iminimų skirsnel ių j a u yra žinoma, n e b u v o p a v y k ę sakytos V y r i a u s y b ė s v e i k i m o suž lugdyt i . J iems taip pat ne-p a v y k o nukirsti mano, ka ip paske lbto jos minister io pirmininko, ryšių su ja b e i sukl iudyt i jai polit iniai vadovaut i , ka ip Lie tuvos V a l s t y b ė s Konstituci jos 96 str. nustatyta.

Tačiau min. p i rmininko f u n k c i j a neaps i r ibo ja v ien poli-t inės l ini jos nus ta tymu V y r i a u s y b ė s veikla i , kaip tokiai, b e i jos a ts tovavimu, b e t u ž d e d a j a m pareigą vadovaut i i r jos ikd ienin iams darbams, ka ip ko lektyvui , pa l iekant k i e k v i e n a m minister ių kabineto nariui savaranki škumą " v a l d y t i paves tas jam v a l s t y b ė s sr i t i s" , kaip aukščiau minėtuo ju Konstituci jos straips-niu aiškiai nustatyta. S a v a i m e aišku, j o g iš užs ienio — iš Ber lyno — i k d i e n i n ė s sakytos V y r i a u s y b ė s darbų vai rav imas

481

man praktiškai n e b u v o įmanomas, pavyzdž iu i , j a u v i e n dėl to, kad ryšio pa la ikymas p e r "ža l ią ją s i e n ą " su V y r i a u s y b ė s centru n e b u v o lengva i rea l izuojamas ir, be to, s u s i j ę s su d i d e l e rizika iš laikyti d i skretumą, kad svet ima šalis nepatirtų to, ką Vy-r i a u s y b ė s iekia laikyti pas lapt imi.

Tokios padėt ie s ak iva izdo je Laikinosios V y r i a u s y b ė s centro nariai — b i rže l io 24 d. sus i r inkę p i rmam jos p o s ė d ž i u i be i imtis vykdyt i j i e m s suki lus ios mūsų tautos paves tas minis ter iu atsakingas pare igas — neturė jo kitos i še i t ies, kaip priskirti p i rmininkaujančio funkci ją šv ie t imo minister iui prof. Juozui A m b r a z e v i č i u i (Brazaičiui).

Fakt iškas V y r i a u s y b ė s ve ik imas, prof. J . A m b r a z e v i č i u i laikinai e inant jos minis ter io p i rmininko pare igas b e i mane tose p a r e i g o s e " l a i k i n a i " pavaduojant , parodė, j o g g e r e s n i o pasirin-kimo n e g a l ė j o būti . Nors prof. J. A m b r a z e v i č i u s pr ieš tai jok io je v a l d ž i o j e n e b u v o d a l y v a v ę s i r todėl patirt ies Vyriau-s y b ė s d a r b a m s vadovaut i i š prae i t ies neturėjo, tačiau greitai p a s i r e i š k ė ka ip tvirtos val ios, greitos orientaci jos ir s u m a n u s pol i t ikoje va l s tyb in inkas . Žymia dal imi dėka tik š iems vado-vau janč io jo ta lentams i r b e s ą l y g i n i a m p a s i š v e n t i m u i L ie tuvos v a l s t y b ė s atkūrimo darbe, sakyta V y r i a u s y b ė , nors i r pr ivers ta veikt i bega l in ia i sunkiomis, be to, polit iškai nepaprasta i pai-niomis a p l i n k y b ė m i s , i š v e n g ė s tambesnių klaidų arba kokios katastrofos ir i š s i la ikė savo pareigų v y k d y m e net 6 savaites, a t s i sp i rdama pr ieš v i sas nacių intrigas, s p a u d i m u s ir g ras in imus, kad pasiša l intų nuo ats ikūrus ios L ie tuvos v a l s t y b ė s vairo.

Žiūrint į Laikinosios V y r i a u s y b ė s visą tą veik lą p e r pra-ei t ies pr izmę, gal iu š io je v ie to je su d ide l iu p a s i t e n k i n i m u ir tautiniai moral ine sat is fakci ja konstatuoti, j o g v i sas tas m u d v i e j ų su prof. A m b r a z e v i č i u m kooperav imo laikotarpis n e b u v o ap-temdytas jokių nesus ipra t imų, nors i r b u v o m svet imos ša l ies k l iudomi ta rpusav ius ryš ius palaikyt i . Jų n e p a k a n k a m u m ą atstojo m u d v i e j ų v i e n o d a s ano meto padėt ies suprat imas ir v ienodai T ė v y n ė s L i e t u v o s interesais p lakus ios m u d v i e j ų lie-tuv i škos š i rdys . Tie, kur ie imsis Laikinosios V y r i a u s y b ė s nueitą kelią įr ikiuoti į L i e t u v o s istori jos lapus, manau, turėtų būti prof. A m b r a z e v i č i u i dėkingi , kad j i s sakytos V y r i a u s y b ė s nuša l in imo iš nacių p u s ė s va landomis dar surado laiko ir ne-prist igo e n e r g i j o s jos nueitą erškėčių kelią uždokumentuot i L ie tuvos istori jai. Tą j i s padarė savo a p ž v a l g i n i u p r a n e š i m u minis ter iu kabineto p a s k u t i n i a m e p o s ė d y j e 1941 m. rugpiūč io 5 d. (protokolas Nr. 35). S u m i n ė j ę s pradžio je, j o g sakyta Vy-

482

r i a u s y b ė b u v o pastatyta pačios l ietuvių tautos s u k i l i m u Lie tuvos v a l s t y b i n e i n e p r i k l a u s o m y b e i atkurti, prof. A m b r a z e v i č i u s iš-dės tė :

— Jau biržel io mėn. 25 d. rytą V y r i a u s y b ė s atstovai pri-sistatė ką tik į Kauną a t v y k u s i a m Kauno karo lauko komen-dantui gen. Pohliui aptarti įvair ių aktualių reikalų, kur ie ga lė jo dominti i r V y r i a u s y b ę ir vokiečių komendantą, b e t vokiečių karo komendantu i į sakmiai p a b r ė ž u s , kad j i s tegal į s ka lbėt i s su miesto burmis t ru, nes L i e t u v o s V y r i a u s y b ė s k laus imas jo ne l ieč iąs ir tam j i s netur į s įga l io j imų, apsir ibota papras tu pa-s i in formavimu. Gen. Pohlis taip pat nesut iko, kad atvykus io j i Kaunan vokiečių kar iuomenė būtų Lie tuvos Laikinosios Vy-r i a u s y b ė s vardu pasveik inta .

Nuo šio momento j a u b u v o gal ima konstatuoti, kad vokiečių kar inė v a d o v y b ė , matyti, turėdama atit inkamų instrukci jų, Lie-tuvos Laikinosios V y r i a u s y b ė s formaliai nepr ipažino, į ją formaliai n e s i k r e i p ė ir, ž inoma, n e i e š k o j o kontakto. Užtat Laikinoj i V y r i a u s y b ė s t e n g ė s i su gen. Pohl iu išs iaiškinti įva i r ius V y r i a u s y b e i r ū p i m u s k laus imus, i r nors vokiečių karo komen-dantas v i s a t s i sak inėdavo su V y r i a u s y b ė s atstovais oficialiai kalbėt is , b e t praktiškai i škel tus p a g e i d a v i m u s , y p a č mait inimo i r pol ici jos tvarkymo sr i ty je, p r i i m d a v o d ė m e s i n . Tokiu b ū d u kel ia is a tve ja i s b i rže l io 27 - 28 d. V y r i a u s y b ė b a n d ė aptarti su gen. Pohliu ir tokius k laus imus, kaip val iuta, partizanų organizavimas, skundai dėl turto ė m i m o iš sandėl ių ir t.t. Vokiečių aukšč iaus ioms kar inėms į s ta igoms Kaune b u v o įteikta e i l ė pro memor i jų . Prašyta paleist i internuotus l ie tuv ių karius, prašyta leist i organizuoti tautinį korpusą, kuris da lyvautų ž y g y j e pr ieš b o l š e v i k u s , prašyta sust iprinti krašte b o l š e v i k ų va lymo akciją, prašyta leist i naudotis V y r i a u s y b e i s u s i s i e k i m o prie-m o n ė m i s ir t e l e f o n u su provinci ja ir t.t.

Bet tik n e d i d e l ė dal is prašymų b u v o patenkinama. Pvz., dal is b u v u s i o j o korpuso karių b u v o išvežt i k a i p karo belais-viai, dal is pale is t i atostogų, o kita dal is V i l n i u j e pavers ta polici ja, nerodant nė mažiausio noro leist i sus iorganizuot i tau-tiniam l ietuvių korpusui , nors iš jų b u v o paimta raštu su-tikimas da lyvaut i ž y g y j e pr ieš b o l š e v i z m ą . S u s i s i e k i m o prie-monių atžv i lg iu V y r i a u s y b ė ne tik n e g a v o jokių lengvatų, bet, pr ieš inga i , l i epos mėn. antroje p u s ė j e jai b u v o atimtos v i sos automašinos. T a r n y b i n ė m pare igom atlikti V y r i a u s y b ė neteko paprasčiaus ių pr iemonių.

483

Bet ir n e t u r ė d a m a nei pašto, nei te le fono ryšio, Laiki-noji V y r i a u s y b ė n e n u t r a u k ė s u n k a u s atstatymo darbo. Palygint i labai t rumpu laiku b u v o atstatytas pr ieš 1940 m. b i rže l io 15 d. b u v ę s adminis traci jos aparatas (apskričių, miestų i r valsčių sav iva ldybės) , suorganizuota polici ja, i š le is ta v i sa e i l ė į s tatymų, kuriais naikinama bo l šev ikų okupaci jos metu įnešt i pakei t imai bei įstatymai. Pvz., Minister iu Kabineto b u v o priimti miestų namų ir ž e m ė s sk lypų denacional izaci jos į s tatymas, p r e k y b o s ir v i e š o j o mait inimo įmonių denacional izaci jos įs tatymas, pramo-nės įmonių denacional izaci jos įstatymas, į s tatymas ž e m ė s val-dymui tvarkyti , te i smų santvarkos įstatymų pakei t imas, univer-siteto ir kitų mokyklų įstatymai ir t.t.

Šis V y r i a u s y b ė s v e i k i m a s b u v o visai supančiotas dar i r tuo b ū d u , kad savo pagr indinių potvarkių ar įstatymų j i n e g a l ė j o paske lbt i nei spaudo je , nei p e r radi ją, kuris j a u nuo bi rže l io 25 d. b u v o vokiečių ž inio je . T a i p pat prie vokiečių lauko komendantūros vokiečių kar inės cenzūros ž i n y b a nuo p i r m ų j ų savo v e i k i m o dienų ė m ė nega i les t inga i braukinėt i v iską, kas tik ga lė jo turėti ryšį su V y r i a u s y b ė s vardu. Tik e lementar ia i mul t ip l ikuodama, pr ivačiu b ū d u per a tvykstančius i š provin-cijos ž m o n e s tega lė jo L ie tuvos Laikinoj i V y r i a u s y b ė s i lpnai informuoti kraštą apie savo d a r b u s . Apskritai, nuo v i s u o m e n ė s V y r i a u s y b ė b u v o atskirta, j i ne turė jo pr iemonių apie s a v e formuoti opini jos . Bet kokių ekscesų, kaip, pvz., Kaune ir prov inc i jo je vykstančių žydų e g z e k u c i j ų , n e t u r ė d a m a savo prie-monių, n e g a l ė j o V y r i a u s y b ė poz i tyv ia p r a s m e paveikt i .

Vokiečių kar inės ž inybos ir toliau oficialiai s t e n g d a v o s i ignoruoti i r sąmoningai apeit i L ie tuvos Laik. V y r i a u s y b ę , nors iš to b e n d r a d a r b i a v i m o , kaip ne kartą atskiromis progomis vokiečių ž i n y b o m s b u v o pareikšta, vokieč iams ūkiniu atžv i lg iu būtų b u v ę tik naudos. Tiesa, į įva ir ias minis ter i jas su įvai-riais p a g e i d a v i m a i s , re ika lav imais a t v y k d a v o įvair ių sričių vokiški kariški valdiniai , kurių norus v i sada b u v o s tengiamasi š imtu procentų patenkinti . L iepos mėn. pradž io je a tvykus i ūk inė v a d o v y b ė (Wirtschaf tskommando) s i s temingai domėjos i , kiek jai b u v o naudinga, atskirų minis ter i jų nurodymais , jų patarnavimais i r paga lba . Tas pats pasakyt ina ap ie gen. Rocques š tabo VII skyrių (Kriegsverwal tung), kurio v a d o v y b ė visų sričių minis ter ius l iepos mėn. 10 - 11 d. b u v o pas s a v e paei l iu i a t s ikv ie tus i sus ipažint i su jų darbu. Šitokiu b ū d u , faktiškai u ž m e z g u s santykius, of ic ia lus kontaktas su V y r i a u s y b e

484

vis dėl to b u v o sąmoningai v e n g i a m a s , nežiūr int i r toliau jos dėtų pas tangų.

Pr ieš ingai , V y r i a u s y b ė j a u b i rže l io mėn. p a s k u t i n ė m dienom b u v o gavus i patirti, kad net minis ter iui p i rmininkui p lk . Škirpai, kuris b u v o organizavęs Aktyvis tų Frontą ne be Vokie-ti jos tam tikrų įstaigų pritarimo, B e r l y n e b u v o uždėtas nami-nis areštas. Veltui l iepos mėn. p i r m o j e p u s ė j e Kaune v e i k ę s Aktyvis tų štabas p e r gen. Rocques b a n d ė prašyti leist i p lk . Škirpai grįžti į Lietuvą. Tas raštas, kur iame kartu Fiurer iui b u v o d ė k o j a m a už i š la i sv inimą, pal iko be jokio atgarsio. T a i p ir Laik. V y r i a u s y b ė s užs. rkl. minis ter iui R. Skipičiui iš Ber-lyno n e b u v o leista atvažiuoti L ie tuvon.

Tokiu b ū d u Lie tuvos Laik. V y r i a u s y b ė visą laiką n e g a l ė j o nei su vokiečių at i t inkamomis ž i n y b o m i s palaikyt i of ic ia l ius santykius, nei sus i s iekt i su B e r l y n e atskirtais V y r i a u s y b ė s na-riais. Šitaip V y r i a u s y b ė g y v e n o nežinios laiką.

Šiek t iek informaci jų rados, ir į naują santykių su Vo-kiet i ja fazę įeita, i š Ber lyno vokiečių specia l iu l ė k t u v u b i rže l io mėn. 28 d. p a r v y k u s gen. Raštikiui. Kaip v ė l i a u paaiškė jo, vokiečių b u v o tikėta, kad gen. Raštikis imsiąs i s L ie tuvos Laik. V y r i a u s y b ę pr ikalbėt i pers i formuot i į vok ieč iams pri-imtiną organizaci ją.

Iš tų informaci jų, kurias gavo pr ivač iuose p o k a l b i u o s e b i rže l io mėn. 30 d. - l iepos mėn. 1 d. gen. Raštikis su pas j į iš Ber lyno s iųstu poli t iniais reikalais v i d a u s reikalų minis ter i jos v a l d i n i n k u dr. G r e f f e ir iš mano ir dr. Z. Iv inskio v ė l i a u (l iepos 12 d.) į v y k u s i o p a s i k a l b ė j i m o su dr. Kleistu, ku-ris d i rbo pol i t iniame p. von Ribbentropo b iure, a i škė jo b e n d r a s vokiečių nus is ta tymas Lie tuvos atžvi lg iu. L iepos mėn. 1 d. p o k a l b y j e dr. G r e f f e gen. Raštikiui aiškiai pare i škė, kad Lie-tuvos Laik. V y r i a u s y b ė esanti sudaryta be vokiečių žinios. Šitokia savo forma, nors pr ieš atskirus a s m e n i s ir nieko ne-turima, j i esanti vokieč iams nepri imtina. Dabart inė L i e t u v o s Laik. V y r i a u s y b ė turinti pers i formuoti į tautinį komitetą ar tarybą pr ie karinės vokiečių va ldžios , kurios p r i e š a k y j e b u v o p a g e i d a u j a m a s gen. Raštikis.

Pabrėždamas, kad vokiečiai turį pakankamai pr iemonių Lie-tuvos Laik. V y r i a u s y b e i l ikviduoti , b e t kartu akcentuodamas, kad j i e nenorį konfl ikto su l ie tuviais , dr. G r e f f e patarė tuoj pa t iems pers i formuot i į tokį komitetą ar tarybą. Tai s iū lė dr. G r e f f e į v y k d y t i iki l iepos 1 d. vakaro ir pr imygt inai akcentavo tai, ką v ė l i a u atskir iems V y r i a u s y b ė s nariams iš vo-

485

kiečių pare igūnų dar dažnai teko girdėti, būtent , kad iki karo pabaigos , kuris v o k i e č i a m s stato tokius d i d e l i u s ir sun-kius u ž d a v i n i u s , n e g a l į s būti i š spręs tas L ie tuvos l ikimas, nors kartais pabrėž iama, kad j i s b ū s i ą s sutvarkytas l i e tuv iams pri-imtina prasme.

Dr. Gref tes i š v e d ž i o j i m a m s artimas mintis l iepos mėn. 12 d. pare i škė man ir prof. Iv inskiui dr. Kleistas, p r i d ė d a m a s tik, kad Lie tuvos Laik. V y r i a u s y b ė kol kas galinti dirbt i savo darbą, kurio n a u d i n g u m a s vokieč iams b u v o a iškus. Tik kreip-damasi į vokiečių ž inybas , L ie tuvos Laik. V y r i a u s y b ė neturi vartoti " m i n i s t e r i u " i r " m i n i s t e r i j ų " titulų. Ats ik lausus i visuo-m e n ė s atstovų, gavus i jos pritarimą savo nus i s ta tymui ir jos neabe jot inai p o z i t y v a u s nus is tatymo st iprumą, V y r i a u s y b ė pas i l iko toliau savo poste . Dr. G r e f f e i švyko į Ber lyną. T a i p b a i g ė s i pr ivatūs p a s i k a l b ė j i m a i dėl V y r i a u s y b ė s i r jos toli-mesnio l ikimo.

N e s u l a u k d a m a iš Ber lyno parvyks tančio dr. G r e f f e s ar kito p a r e i g ū n o ir n e g a u d a m a t ies ioginių informaci jų ap ie Reicho nusis tatymą Lie tuvos atžvi lg iu, Laikinoj i V y r i a u s y b ė n u s p r e n d ė pati s iųst i de legac i ją į Berlyną išs iaiškinti . Bet pastarąj į žygį jai s u t r u k d ė v i d u j e suorganizuoti sunkumai — nesutar imai tarp Lietuvių Aktyvis tų Fronto ir Gelež inio Vilko, kur is iš v i so suardė V y r i a u s y b ė s p lanus . Nuo l iepos mėn. p i r m ų j ų dienų p r a s i d ė j o pasitarimai, posėdžia i , a i šk inimasis su voldemarinin-kais, kur ie i škė lė re ika lav imus l ikviduot i Aktyv is tų Frontą, įkuriant naują pol i t inę nacional is t inę organizaci ją . N e b ū d a m a p r i e š i n g a tokios organizaci jos įkūr imui ir s tengdamas i e i l ę Vol-demaro l ini jos šal ininkų įtraukti į pozi tyvų kūryb in į darbą, V y r i a u s y b ė n e g a l ė j o surasti b e n d r o s formulės , kuri galėtų abi pus i patenkinti , j u o labiau, kad vo ldemar in inkų re ikalavimai, be įtakos, kaip j i e pare iškė, iš šal ies, v i s d idė jo, o priimti ar sutarti pas iū lymai b u v o v ė l i a u vis atmetami ar pakeičiami.

L iepos 23 - 24 d. naktį vo ldemar in inkai j ė g a į savo rankas p a ė m ė Kauno komendantūrą, batalioną ir l ietuvių po-lici ją. B u v ę s L i e t u v o s armijos mjr. Pyragius, dabar v e i k i ą s pr ie vokieč ių dal inių, naktį te le fonu re ika lavo iš gen. Raštikio į s a k y m o jam perduot i Kauno komendantūrą . O kai gen. Rašti-kis ats isakė tai padaryt i , p. Pyragius, be kitko, p a r e i š k ė "sa-vo i r savo v ienminčių g r u p ė s vardu, kad j i s pavartos iąs j ėgą, nes v e i k i ą s su vokiečių karinės v a d o v y b ė s pri tarimu ir S icherhei t spol ize i ž i n i a " . Nors gen. Raštikis, apie tai paklau-sęs gen. Pohlį, atsakė, kad vokiečių karinei v y r i a u s y b e i Kaune

486

apie tuos į v y k i u s nieko n e b u v o žinoma, nors j i s komendantui Bobel iu i u ž d r a u d ė formaliai perduot i pare igas , tačiau kitos vokiečių įs taigos skaitėsi su nakties įvyk ių pastatytu nau ju k o m e n d a n t u ir pr ipažino sus idar ius į faktą. Šitokiu b ū d u Lai-kinosios V y r i a u s y b ė s padėt i s b u v o sunkinama, norint atstatyti normalią padėt į , toliau m ė g i n a n t suder int i Gelež inio Vi lko ir Aktyv is tų Fronto veiklą ir žmones .

V y r i a u s y b e i teko sutikti s u n k u m ų ne tik v i s u o m e n ę kon-sol iduojant, b e t j u n g i a n t atskirus L i e t u v o s reg ionus centrali-zuotam va l s tyb in iam g y v e n i m u i . Ypačiai d a u g kl iūčių b u v o V y r i a u s y b e i santykiauti su V i l n i u m ir jo srit imis. Būdamas ki to je vokiečių armijos v e i k i m o sr i ty je i r g a u d a m a s Vi ln iaus karo komendanto a iškius n u r o d y m u s Kaune rez iduojančios Lie-tuvos Laik inos ios V y r i a u s y b ė s į sakymų n e v y k d y t i , Vi ln iaus lai-kinasis komitetas n e g a l ė j o sudaryt i su V y r i a u s y b e tvirtų ryšių. Kai, pvz., komiteto p i rmininkas prof. St. Žakev ič ius pare i škė norą atvažiuoti į Kauną pasitarti ir surinkti savo aparatui labai t rūkstamų žmonių, gavo j i s 1941 m. l iepos 11 d. iš S icherhei t sd iv i s ion 403 K r i e g s a b t e i l u n g s c h e f ne ig iamą at-sakymą, kur iame, be kitko, b u v o pasakyta, kad tokia ke l ionė pasitarti su L ie tuvos V y r i a u s y b e galinti įnešt i dar daug iau n e d a r n u m o vokiečių ž i n y b o m s , " k u r i o m s pradž io je tikrai per d a u g skubotas va l s tyb ių fabr ikav imas dar a u s y s e s k a m b a " ( " d e n e n die anfängl iche, recht ü b e r e i l i g e Staatenfabrikat ion noch im O h r e k l ingt") .

Norėdama palaikyt i su Vi ln iaus komitetu g laudų kon-taktą, V y r i a u s y b ė kel i s kartus s iuntė savo atstovus į Vilnių ištirti ten gana m u m s nepa lankius sus idarančius l ie tuvių ir lenkų santykius, pr ie kurių ats i radimo b u v o p r i s i d ė j u s i o s vo-kiečių ž inybos . V i ln iun b u v o p e r d u o d a m i V y r i a u s y b ė s nu-rodymai, informuojamasi , tačiau dė l t rukdymų iš vokiečių p u s ė s g laudžių ryšių n e g a l ė j o būt i . Buvo tuo k l a u s i m u į teiktas Denk-schrif t gen. von Rocques įstaigai, tačiau apčiuopiamų rezultatų nesulaukta .

Nežiūr int nė iš v ietos negerė janč ių s u s i s i e k i m o ir pašto bei te le fono ryšio reikalų, V y r i a u s y b ė ieškojo kontakto su provinci ja , tam p a n a u d o d a m a v i sas ga l imas p r i e m o n e s . Tik santykiai su vokiečių of icia l iom s ferom liko ir toliau neiš-aiškinti ir nenustatyt i . Atskiros ž i n y b o s ir minis ter i jos darė viską, ką galė jo, tenkindamos vokiečių ekonominius reikalavi-mus, to leruodamos n e t e i s ė t u m u s ir t.t. Nuo l iepos mėn. antros p u s ė s r y š k ė j o naujos t e n d e n c i j o s ne tik pas inaudot i Lie tuvos

487

įstaigų patarnavimais, b e t pačias įstaigas j a u per imti į savo žinią. L iepos mėn. ... d. at i t inkamų vokiečių organų žinion b u v o per imti va l s tyb inia i ūkiai (sovchozai). Tokios pat pa-stangos b u v o matyti i r miškų sr i ty je, kurie l iepos d. b u v o perimti vokiečių žinion. Tokios tendenci jos rodė, kad Laiki-najai V y r i a u s y b e i nenor ima palikti tvarkyti L ie tuvos ūkio, jos potvarkiai sus tabdomi.

Nuo l iepos mėn. 25 d. formaliai p r a d ė j o veikt i Zivil-v e r w a l t u n g . L iepos mėn. 28 d. keturių minis ter i jų atstovai b u v o pakv ies t i naujai a tvykus io vokiečių c iv i l inės va ldž ios Kauno apygardos komisaro o b e r f ü h r e r i o Lentzeno, kurio pareiš-kimai nieko a iškaus taip pat n e į n e š ė .

Pagal iau l iepos mėn. 28 d. paske lbt i Re ichskommissar für Os t land i r genera lkomisaro Lietuvai ats i šaukimai, kur ie a tėmė i š V y r i a u s y b ė s be t kur ias są lygas palaikyt i krašte k ū r y b i n į entuziazmą. Nauji c iv i l inės va ldž ios į sakymai, įstaigų užėmimai be atit inkamų organų žinios, paga l iau pačios Lai-kinosios V y r i a u s y b ė s paša l in imas i š jos patalpų (rugpiūčio mėn. 4 d.) sudarė Lie tuvos Laikinajai V y r i a u s y b e i nebeį-manomas darbo są lygas .

L i e t u v o s Laikinoj i V y r i a u s y b ė , turėdama ga lvo je Reicho komisaro Rytų kraštui ir genera lkomisaro Lie tuva i š. m. lie-pos mėn. 28 d. ats i šaukimą į l i e tuv ius ir iš jo sekusį genera l in io komisaro Lietuvai oficialų pare i šk imą Lie tuvos V y r i a u s y b ė s nariams š. m. rugpiūč io mėn. 5 d., kur iame b u v o įsakmiai pareikšta, j o g L i e t u v o s V y r i a u s y b ė nuo šiol la ikoma nusto jus ia veikt i , konstatuoja, kad Vokiet i jos pol i t inė v a d o v y b ė t e b e v y k s t a n č i o karo s ą l y g o s e į sakė perimti visą c iv i l inę val-džią L i e t u v o j e Vokiet i jos p a r e i g ū n a m s , c iv i l inės va ldž ios at-stovams, k u r i e tai ir vykdo; šių faktų ak iva izdoje L i e t u v o s Laikinoj i V y r i a u s y b ė laiko savo ve ik imą sus tabdytą pr ieš jos valią. —

Posėdžio protokolą (Nr. 35), kurio integra l inę dalį sudaro čia aukščiau pateiktas prof. A m b r a z e v i č i a u s praneš imo tekstas, b u v o pas i rašę v is i L ie tuvos Laikinosios V y r i a u s y b ė s nariai, tuo j į p a d a r y d a m i n iekad n e b e i š b l u n k a n č i u d o k u m e n t u , kur i s l iudys v i sa i s laikais ap ie sakytos V y r i a u s y b ė s b u v i m ą , j o s faktišką i š tvėr imą krašto p r i e š a k y j e 6 savaites, ką j i p e r tą t rumpą laiką b u v o n u v e i k u s i ir kad tapo hi t ler inės Vo-kiet i jos nušal inta nuo krašto va ldymo, ne pas i remiant kokia te ise, b e t grynai arbitrariniai, v ienša l i ška i , j ė g o s p a n a u d o j i m o b ū d u .

488

IR V Ė L PAVERGIMAS

T u o metu, kai t e b e f o r m u l a v a u s a v o l i e p o s 2 6 d i e n o s p a s k u t i n e s i n s t r u k c i j a s L a i k i n a j a i V y r i a u s y b e i , a t s a k i n g i Re icho p a r e i g ū n a i — O s t l a n d o r e i c h s k o m i s a r a s H e i n r i c h L o h s e su L i e t u v o s g e n e r a l k o m i s a r u A d r i a n v o n R e n t e l n u — j a u b u v o p a k e l i u i į Kauną L i e t u v o s v a l s t y b i n e i n e p r i k l a u s o m y b e i už-g n i a u ž t i . Ta i b u v o d a r o m a p a s i r ė m u s v i e n p l i k a j ė g a — V o k i e t i j o s R e i c h o ano m e t o g r o b u o n i š k ą j a galia, — panaš ia i k a i p tatai b ū d a v o k r y ž i u o č i ų g r o b u o n i š k ų u ž p u l d i n ė j i m ų ant Ž e m a i t i j o s i r kitų L i e t u v o s ž e m i ų k u n i g a i k š č i ų la ikais , taigi j a u ž i lo je L i e t u v o s s e n o v ė j e . Minėt i nacių i m p e r i a l i z m o eks-p o n e n t a i , l i e p o s 25 d . a t s i r a d ę Kaune, laiko n e g a i š d a m i , l i e p o s 3 0 d . v i e š a i p a s k e l b ė L i e t u v o s p a v e r g i m o d o k u m e n t u s , da-tuotus l i e p o s 2 8 d., k u r i a i s b u v o v o k i e č i ų v i e n š a l i š k a i p r i m e s t a L i e t u v a i s v e t i m a , v o k i e č i ų c i v i l i n ė va ldž ia , tuo s u l a u ž a n t li-k u s i a s i š s e n i a u g a l i o j u s i a s ta ik ingo k a i m y n i n i o s u g y v e n i m o sutar t i s tarp L i e t u v o s i r V o k i e t i j o s , l y g tos sutar tys n i e k a d n e b ū t ų b u v u s i o s p a s i r a š y t o s t a r p a b i e j ų v a l s t y b i ų . Ka lbamų pa-r e i š k i m ų teks ta i b u v o tokie :

A T S I Š A U K I M A S *

L i e t u v i a i ! 1941 m. l i e p o s 17 d i e n o s į s a k y m u D i d ž i o j o V o k i e č i ų Reicho

F u e h r e r i s A d o l f Hi t le r i s p a s k y r ė m a n e " R e i c h s k o m i s a r u Rytų Kraš tu i " . Į tą sritį į e i n a ir b u v u s i o j i L i e t u v o s R e s p u b l i k o s ter i tor i ja .

* Amtsb la t t d e s G e n e r a l k o m m i s s a r s in Kauen, 1941 m. r u g s ė j o 1 d.

4 8 9

Tos pat d ienos į s a k y m u Fuehrer i s p a s k y r ė poną dr. Ad-rianą von Renteln Genera lkomisaru b u v u s i o s L i e t u v o s Res-publ ikos teritori jai.

Genera lkomisaras dr. von Renteln yra atsakingas man, kaip Reicho v y r i a u s y b ė s Reichskomisariato Rytų Kraštui at-stovui už v isų Reicho v y r i a u s y b ė s , o taip pat ir mano į sakymų bei potvarkių v y k d y m ą . Jo paties į sakymai b e i potvarkiai toje s r i ty je yra taip pat k i e k v i e n u a tve ju pr ivalomi.

Aš k v i e č i u v i sus p i l i e č i u s , g y v e n a n č i u s b u v u s i o s L ie tuvos R e s p u b l i k o s ter i tori jo je i r ž e m ė s e ligi D a u g u v o s upės , v ien inga i i r su te lkus v i sas j ė g a s pris idėt i pr ie man skirto uždav in io į v y k d y m o — atstatyti toje s r i ty je tvarką ir normalias darbo są lygas .

Bol šev izmas g r ė s ė visai Europai . Jis b u v o pas i ruošęs užpult i Vokiet i ją . Jis padarė ir J u m s skaudžių žaizdų. Jei šis pasaul io pr iešas būtų dar keletą metų pas Jus v i e š p a t a v ę s , tai maža kas b e b ū t ų l ikę iš Jūsų tautos ir jos sukurtų ver-tybių. Bolšev izmo vadai būtų Jus n u g a b e n ę į Sibirą, būtų Jus a p i p l ė š ę i r n u ž u d ę .

A u k o d a m o s savo kraują, vokiečių tautos kar inės p a j ė g o s p a r b l o š k ė bol šev ik in į pasaul io pr iešą. T o d ė l k i e k v i e n a s supras, kad tuo pačiu vokiečių tauta p e r ė m ė te isę ir pareigą sudaryt i tokias są lygas , kad panašus pavo jus n iekados n e b e g a l ė t ų grasinti Europos kultūrai ir Europos tautoms.

Tie, kur ie Jums per pastaruosius d v i d e š i m t metų taip d a u g la i svės žadė jo, manė, kad jų polit ikos t ikslas turi būti p u s i a u s v y r o s pa la ikymas tarp Sovietų S ą j u n g o s ir Vokiečių Reicho. Tą akimirksnį betg i , kada Vokiečių Reichas, Ang l i jos užpultas, turė jo atsisakyti nuo savo interesų gynimo Rytuose, pragaiš t ingoj i Jums v i s i e m s b u v u s i o s polit ikos l a i k y s e n a parodė savo tikrąjį ve idą . Sovietų S ą j u n g a turė jo progos Jus be pasi-pr ieš in imo užgrobti .

Nežiūr int v isų nuostolių, kur iuos v o k i š k u m u i teko pakelt i , nežiūr int v isų pr ieš nacionalsocialist inį Vokiečių Reichą nu-kreiptų puol imų, Reicho valdžia rūpins i s Jūsų g y v e n i m o ge-rove, rūpins i s , kad vis i turėtų darbo, duonos ir to l imesnės pažangos są lygas . Tačiau vokiečių valdžios organai re ikalauja, kad jos vis i į sakymai būtų griežtai v y k d o m i , nes j i e s iekia tik v ieno tikslo: užtikrinti krašto saugumą ir j ū s ų kasdienį g y v e n i m ą . Vokiečių va ldž ios organai va l sč iuose i r m i e s t u o s e b e n d r a d a r b i a u s su Jūsų atstovais. Reikalui esant, j i e p a s i k v i e s pat ikėt inius iš Jūsų Tautos tarpo, kur ie ga lės A p y g a r d ų

4 9 0

k o m i s a r a m s , G e n e r a l k o m i s a r u i i r R e i c h s k o m i s a r u i pate ikt i Jū-s ų p a g e i d a v i m u s . J i e s u o r g a n i z u o s a p s a u g o s o r g a n u s J ū s ų d a r b o i r g y v e n i m o s a u g u m u i pat ikr int i .

Aš t ik iuos i , k a d v i s i g y v e n t o j a i p a k l a u s y s šių m a n o nu-r o d y m ų , k a d tuo b ū d u g r e i č i a u p a v y k t ų u ž g y d y t i tas ža izdas , k u r i a s b o l š e v i k i n i s p a s a u l i o p r i e š a s yra J u m s p a d a r ę s . T ik t u o m e t v ė l s u k l e s t ė s k u l t ū r a i r e k o n o m i n ė g e r o v ė , tik t u o m e t J ū s v i s i v ė l g a l ė s i t e ta iko je g y v e n t i . V o k i e č i ų R e i c h a s su te ik ia J u m s p a l a n k i a s s ą l y g a s . D a b a r v i s k a s p r i k l a u s o n u o J ū s ų š iomis s ą l y g o m i s p a s i n a u d o t i .

L o h s e Reichskomisaras Rytų Kraštui

Kaunas, 1941 m. l i e p o s 28 d. —

P r i d u r m u i š iam L o h s ė s a t s i š a u k i m u i p a s k e l b ė a t s i š a u k i m ą i r g e n e r a l k o m i s a r a s v o n R e n t e l n s e k a n č i o tur in io :*

A T S I Š A U K I M A S

L i e t u v i a i !

D i d ž i o j o V o k i e t i j o s Reicho F u e h r e r i o pask i r tas , aš per-ė m i a u b u v u s i o s L i e t u v o s R e s p u b l i k o s sr i t ies v a l d y m ą .

A p y g a r d ų k o m i s a r a i s sk i r iami : Kauno m i e s t u i — a p y g a r d o s k o m i s a r a s C r a m e r Kauno a p y g a r d a i — a p y g a r d o s k o m i s a r a s L e n t z e n V i l n i a u s m i e s t u i — a p y g a r d o s k o m i s a r a s H i n g s t V i l n i a u s a p y g a r d a i — a p y g a r d o s k o m i s a r a s W u l f f Š i a u l i a m s — a p y g a r d o s komisaras G e w e c k e A p y g a r d ų k o m i s a r ų į s a k y m a i v i s a i s a t v e j a i s turi b ū t i vyk-

domi .

C i v i l i a m s g y v e n t o j a m s atei ty į s a k y m a i b u s d u o d a m i tik c i v i l i n i o v a l d y m o v a l d ž i o s a r j o s o r g a n ų .

A n k s č i a u i š le i s t i v o k i e č i ų karo v a d o v y b ė s į s a k y m a i , l iečią c iv i l in į g y v e n i m ą , g a l i o j a iki jų a t š a u k i m o .

L i e t u v i a i ! Man p a t i k ė t o s s r i t ies a t s ta tymo d a r b a s turi b ū t i tučtuo jau

p r a d ė t a s . J ū s ų d a r b a s m i e s t e i r k a i m e patarnaus š iam at-s ta tymui . V i s o m i s j ė g o m i s p a d ė k i t e i šnaik int i k r u v i n o j o b o l š e -v i z m o v i e š p a t a v i m o p ė d s a k u s .

von Renteln Generalkomisaras

* Amtsblatt , 1941 m. r u g s ė j o 1 d., pp . 2-3.

4 9 1

Visų p i r m a t e n k a p a s t e b ė t i , j o g L o h s ė s tv i r t in imas , esą p r o g a u ž g r o b t i L i e t u v ą 1940 m e t a i s b e j o s p a s i p r i e š i n i m o b u v o s u t e i k t a Sovietų S ą j u n g a i i š m ū s ų p u s ė s , y r a a k i p l ė š i š k a i ne-t e i s i n g a s : t ą progą s u t e i k ė m e Sov. S ą j u n g a i ne m e s , b e t pats V o k i e t i j o s Re icho F u e h r e r i s Hi t ler i s , b ū t e n t tuo, k a d autori-zavo R e i c h o užs . rkl. m i n i s t e r į von R i b b e n t r o p ą pas i rašy t i su Molotovu 1939 m. r u g s ė j o 28 d i e n o s * sus i ta r imą, k u r i u o L i e t u v a b u v o i šduota Sovietų R u s i j o s m a l o n e i a r n e m a l o n e i . Š į g ė d o s aktą Hit ler i s , j e i g u būtų p a r o d ę s nors k i e k m o r a l i n i o j a u t r u m o , būtų g a l ė j ę s at i ta isyt i , k i lus karui su Sov. Rus i ja , b ū t e n t — b e s ą l y g i n i u p r i p a ž i n i m u L i e t u v o s v a l s t y b i n ė s nepr i-k l a u s o m y b ė s b e i s k a i t y m u s i s u Bi rže l io 2 3 d . m ū s ų tautos l a imėto s u k i l i m o rezul ta ta i s .

D e j a , a u k š č i a u p a d u o t ų v i e š ų a t s i š a u k i m ų teksta i parodo, j o g Re icho h i t l e r i n ė v a d o v y b ė n e tik v e n g ė pr ipaž int i Lie-t u v o s v a l s t y b i n į s u v e r e n u m ą , b e t stačiai n e i g ė patį j o s vals-t y b i n g u m ą . Pagal tuos a t s i š a u k i m u s , L i e t u v a tapo p a l a i k y t a b u v u s i a Sovie tų S ą j u n g o s d a l i m i , v i sa i n e s i s k a i t a n t s u faktu, j o g m ū s ų tautos Bi rže l io 2 3 d i e n o s s u k i l ė l i ų k r a u j o a u k a L i e t u v o s v a l s t y b i n i s s u v e r e n u m a s b u v o atkurtas i r k a d pražy-g i u o j a n č i o s p e r m ū s ų kraštą v o k i e č i ų k a r i u o m e n ė s j ė g o s v i s u r j a u rado p l e v ė s u o j a n č i a s L i e t u v o s t a u t i n e s v ė l i a v a s i r te i sė tą krašto a n t i k o m u n i s t i n ę santvarką atkurtą.

K u o m e t L i e t u v o s n a u j o p a g l e m ž i m o L o h s ė s d e k r e t a i b u v o s k e l b i a m i , L i e t u v o s L a i k i n o j i V y r i a u s y b ė t e b e b u v o krašto prie-š a k y j e i r b u v o tuo s a v o t i tulu p a t i e s L i e t u v o s g e n e r a l k o m i -saro v o n R e n t e l n o p r i i m t a i š k l a u s y t i v o k i e č i ų j ė g o s v e r d i k t o , panaš ia i k a i p tai b u v o p a d a r ę s p r i e š m e t u s Sovietų k o m i s a r a s D e k a n o z o v a s A . Merk io v y r i a u s y b e i , j o s v i e t o j e p r i m e s d a m a s L i e t u v a i tar iamą Pa leck io v y r i a u s y b ę .

C h a r a k t e r i n g a , kad p r i e š i m d a m a s i s akto L i e t u v o s L a i k i n ą j ą V y r i a u s y b ę nuša l in t i , g e n e r a l k o m i s a r a s von R e n t e l n r u g p i ū č i o 5 d., p r i e š p r i i m d a m a s sakytos V y r i a u s y b ė s nar ius in corpore, la ikė r e i k a l i n g a dar atskirai i š k v i e s t i į s a v o į s ta igą g e n . St. Rašt ikį . Šis faktas parodo, j o g v o k i e č i a i v i s dar k a ž k o t ikė jos i i š Rašt ikio, n e ž i ū r i n t jo turėtų d ia logų su dr. G r e f f e . Gen. Rašt ik is sako** , j o g j a m " p a s i ū l ė būt i p i r m u o j u g e n e r a l i n i u tarė ju ir kartu g e n e r a l i n i u t a r ė j » v i d a u s r e i k a l a m s " , į ką

* A k t e n z u r D e u t s c h e n A u s w ä r t i g e n Politik, Band VII, p. 206. ** St. Raštikis . Kovose dėl L i e t u v o s , II, ps l . 309 .

492

g e n e r o l a s tv i r t ina: " P a d ė k o j a u i r m a n d a g i a i , b e t gr iežta i atsi-s a k i a u " . . .

Neatrodo, kad, a t s i s a k y d a m a s pr i imti padary tą j a m pas iū-lymą, g e n . Rašt ik i s būtų p a v a r t o j ę s b e n t kokį p o l i t i n ė s r e i k š m ė s m o t y v ą . A p i e tą a t s i s a k y m ą G e s t a p o s laptas b i u l e t e n i s , da-tuotas 1941 m. r u g p i ū č i o 16 d.,* — T 1 7 5 / 2 3 3 / 2 7 2 1 9 4 3 — l i u d i j a k iek ki ta ip, n e g u Rašt ikis . I š v a r d i j u s p a s k y r i m u s sričių k o m i s a r ų ( G e b i e t s k o m m i s s a r e ) , b i u l e t e n y j e p a s a k y t a :

— B u v o , be to, n u m a t y t a , k a d b u v ę s g e n e r o l a s Rašt ik i s p e r i m s b u v u s i o v i d a u s re ika lų m i n i s t e r i o ž i n y b ą (Ressort) kartu s u v i e t a v a d i n a m o j o p i r m o j o g e n e r a l i n i o s e k r e t o r i a u s (Ste l le d e s e r s t e n G e n e r a l s e k r e t a e r s ) . Bet j i s a t s i s a k ė moty-v u o d a m a s , j o g j o g i m i n ė s i r va ika i yra rusų r a n k o s e . Rašt ik io p a v e l d ė t o j u (als N a c h f o l g e r ) b u v o n u m a t y t a s b u v ę s l i e tuv ių g e n e r a l i n i o š t a b o v i r š i n i n k a s K u b i l i ū n a s (in E r w a e g u n g ge-zogen), v o l d e m a r i n i n k a s ( W o l d e m a r a s - a n h a e n g e r ) . —

N e p a v y k u s n u m a r i n t i L i e t u v o s L a i k i n ą j ą V y r i a u s y b ę pač ių l i e t u v i ų r a n k o m i s , g e n e r a l k o m i s a r a s v o n R e n t e l n ė m ė s i t ą V y r i a u s y b ę u ž s m a u g t i pats . J is tą p a d a r ė r u g p i ū č i o 5 d. t r u m p a i p o p a s i k a l b ė j i m o s u g e n . Rašt ik iu, kai V y r i a u s y b ė i n c o r p o r e b u v o v o n R e n t e l n o p r i i m t a o f i c i a l i o j e a u d i e n c i j o j e . J is j ą p r i ė m ė labai i š k i l m i n g a i , s u v i s a savo p a d ė j ė j ų svita, k a i p k o k s k u n i g a i k š t i s a r g u b e r n a t o r i u s . P a s i k e i t u s a b i e m p u s ė m k u r t u a z i j o s ž o d ž i a i s , prof . A m b r a z e v i č i u s į t e i k ė V y r i a u s y b ė s v a r d u v o n R e n t e l n u i sekant į m e m o r a n d u m ą , p a p r a š y d a m a s j į p e r d u o t i Re icho V y r i a u s y b e i B e r l y n e :

M E M O R A N D U M A S A P I E T E I S I N Ę L I E T U V O S B Ū K L Ę IR F A K T I N I U S S A N T Y K I U S

B O L Š E V I K Ų O K U P A C I J A I L I E T U V O J E P A S I B A I G U S

S u s i p a ž i n ę su p o n o Reicho Komisaro Rytų Kraštui š . m. l i e p o s 28 d. i r T a m s t o s tos pačios d i e n o s a t s i š a u k i m a i s į l i e t u v i u s , t u r i m e g a r b ę , L a i k i n o s i o s L i e t u v o s V y r i a u s y b ė s v a r d u , p r a n e š t i T a m s t o s m a l o n i a m d ė m e s i u i sekant į :

1 . V a l s t y b i n g u m o t radic i ja yra v i e n a i š s e n i a u s i ų l i e tuv ių tautos t rad ic i jų . Nuo pat s a v o k ū r i m o s i p r a d ž i o s L i e t u v o s v a l s t y b ė a i šk ia i p a k r y p o į vakarų k u l t ū r o s tautų b e n d r u o m e n ę i r tuo b ū d u p a s i d a r ė užtvara, s a u g o j a n č i a vakarų kul tūrą nuo iš A z i j o s b e s i v e r ž i a n č i ų totorių i r nuo totorių į takai p a s i d a v u s i ų

* E r e i g n i s m e l d u n g , Nr. 54, 1941 m. r u g p i ū č i o 16 d.

4 9 3

rusų. Lie tuvos v a l s t y b ė yra i š g y v e n u s i ke l i s per iodus : Lie-tuvos v a l s t y b ė s konsol idavimosi periodą (XIII amž.), v a l s t y b ė s sutv i r tė j imo ir e k s p a n s i j o s periodą (XIV - XV amž.), Lie tuvos uni jos su L e n k i j a per iodą (XVI- XVIII amž.), L ie tuvos vals-t y b ė s ž lug imą ir pagal iau jos atstatymą 1918 metais su mo-ral ine ir mater ia l ine Vokiet i jos pagalba.

Po i lgo naikinančio rusų v i e š p a t a v i m o meto nuo 1918 m. ligi 1940 metų Lie tuvos v a l s t y b ė p e r g y v e n o didel į tautinio akt ingumo ir ku l tūr inės b e i ekonominės rekonstrukci jos perio-dą, kol tą l ietuvių tautos kuriamąj į darbą n e s u s t a b d ė bo l šev ikų invazi ja Lietuvon, po kurios seka (1940 - 1941 m.) žūtbū-tinė l ie tuvių tautos kova su rusų imper ia l izmu.

Nors ir labai k e n k s m i n g o s b u v o Lietuvai uni jos su Len-kija pasėkos , Lie tuvos v a l s t y b i n g u m o idė ja nė v i e n u m o m e n t u n e b u v o i šnykus i i š taut inės l ietuvių sąmonės . L i e t u v o s vals-t y b i n g u m o idė jos re i škė ja i s v i e n u tarpu b u v o L i e t u v o s didikai ; paskiau j i darėsi v i s p o p u l i a r e s n ė p l a t e s n i u o s e gyvento jų s luoksniuose, kol toji evol iuc i ja n e p a s i e k ė dabar t inės savo stadi jos, kada l ie tuvis ūkininkas ir l i e tuv i s darb in inkas dau-ge l iu atsit ikimų pas i rodė aktyv iaus ia i s L ie tuvos v a l s t y b ė s idėjų gynė ja i s . P a v y z d ž i u gali būti sus idedant i d a u g i a u s i a i š ūkinin-kų ir darbininkų vaikų Lie tuvos kar iuomenė, kuri, nežiūr int visų b o l š e v i k ų pas tangų, n e g a l ė j o būti nei morališkai pa-laužta, nei sužalota.

Ryš ium su Lie tuvos v a l s t y b i n g u m o tradici ja re ikia pabrėžt i tą re ikšmę, kurią turi l ietuvių taut inė je s ą m o n ė j e Vi ln ius . Nuo seniaus ių laikų (XIV amž.) Vi ln ius b u v o L i e t u v o s sost inė i r b rang iaus ia k i e k v i e n a m l ietuviui v ieta . V i l n i u s nuo s e n o v ė s b u v o L i e t u v o s dvas inio, kultūrinio i r administracinio g y v e n i m o centru. Dėl Vi ln iaus L i e t u v a v e d ė 20 metų kovą su Len-kija, n a u d o d a m a s i v i s u o m e t toje kovo je moral ine ir pol i t ine Reicho parama.

2. Pirmoji svet imoj i va l s tybė , pr ipaž inus i nepr ik lausomą Lietuvą 1918 metais, b u v o Vokiet i ja ; 1918 metais nepriklau-somos Lie tuvos atstatymo darbo pradž io je v i e n Vokiet i ja t e r ė m ė aktyviai L ie tuvos v y r i a u s y b ę . Nepr ik lausomos L i e t u v o s atstatymas 1918 metais i r jos pr ipaž inimas de j u r e 1918 m. kovo 23 d. i š Vokiet i jos p u s ė s n ieko b e n d r o su V e r s a l ė s traktatu ir jo inspiratoriais neturėjo. Atvirkščiai , pastar ie j i pla-navo Lie tuvos s u j u n g i m ą su Lenki ja uni jos ar federac i jos ry-šiais.

494

J e i g u p e r sekančius 20 metų Lie tuvos draugi ško sugy-v e n i m o su Vokiet i ja i r a ts i rasdavo re ikalaujančių su tvarkymo klaus imų, tai tie k laus imai b u v o suregul iuot i 1939 metų kovo 22 d. sutartimi; tokiu b ū d u b u v o praskintas kel ias abie jų ša-lių d r a u g i š k i e m s santykiams plėtoti (žiūr. tos sutart ies įvadą).

3. L ie tuvos į j u n g i m a s į Tarybų S ą j u n g ą b u v o smurto aktas, kurio L i e t u v a n i e k u o m e t ne la ikė u ž d ė j u s i u jai b e t kokių prie-vol ių.

T a r y b ų Są junga, pas inaudojus i patogia jai tarptautine si-tuacija, iš pradžių pr imetė Lietuvai sav i tarpinės paga lbos pak-tą; e inant šiuo paktu T a r y b ų S ą j u n g a į v e d ė L i e t u v o n savo įgu las ir laukė patogaus jai momento; kai Vokiet i ja visą savo d ė m e s į n u k r e i p ė į vakarų frontą, sovietų k a r i u o m e n ė į s i v e r ž ė į L ie tuvą pramanytu pretekstu, kad L i e t u v a laužanti sav i tarp inės paga lbos sutartį, o iš t ikrų jų norėdama Lie tuvą okupuoti ir užimti p a t o g e s n e s s t rategines pozici jas pr ieš Vo-kiet i ją; tatai aiškiai ir į t ikinamai i šdės ty ta Fuehrer io 1941 m. b i rže l io 22 d. a t s i šaukime į Vokiečių tautą ir 1941 m. b i rže l io 21 d . Vokiečių V y r i a u s y b ė s notoje T a r y b ų S ą j u n g o s V y r i a u s y b e i .

N e s i t e n k i n d a m a mil i tarine Lie tuvos okupaci ja, T a r y b ų Są-j u n g a b u v o i š anksto s u p l a n a v u s i L ie tuvos soviet izavimą i r jos į j u n g i m ą į T a r y b ų Są jungą, nežiūr int visų l ietuvių atvirai re i šk iamos opozic i jos tokiems Tarybų S ą j u n g o s p lanams.

L i e t u v o j e d idž iaus iu komunistų va ldž ios į s iga lė j imo laiko-tarpiu b u v o apie 2,500 komunistų (žiūr. ataskaitinį praneš imą V-me komunistų part i jos suvaž iav ime, " T a r y b ų L i e t u v a " 1941 m. vasario 12 d., Nr. 36). Reikia tačiau pažymėt i , kad ir tų 2.500 žmonių tarpe tik labai nedide l į nuošimtį sudarė lie-tuviai . Suprantamas dalykas, kad pr imest i 2 .500 žmonių valią 3 mi l i jonams g y v e n t o j ų , kurių žymi d a u g u m a ver tės i ž e m ė s ūkiu ir tokiu b ū d u yra atkaklūs pr ivat inės n u o s a v y b ė s šali-ninkai, ga l ima tik smurto kel iu. Buvo padaryt i r inkimai į vad inamąj į l i audies seimą. Kandidatais ga lė jo būti tik komu-nistų part i jos parinkt ie j i a s m e n y s . Prie urnų ž m o n ė s b u v o varomi gras inimais, pr ieš tai suareš tavus į tak ingesn ius l i e tuv ius pol i t inius v e i k ė j u s . Tokiu b ū d u " i š r i n k t a s " l i audies se imas, pr ieš ingai v i so krašto val iai , paprašė Lietuvą pri imti Tarybų Są jungon. Visa tai b u v o daroma u ž p l ū d u s visą Lie tuvą rau-donosios armijos p u l k a m s ir raudonajam terorui s iaučiant. Vi sa l ie tuvių tauta p r i ė m ė į j u n g i m ą į T a r y b ų Są jungą kaip smurto aktą, kuris jokių pr ievol ių Lietuvai n e u ž d e d a . L i e t u v o s atsto-

495

vai u ž s i e n y j e , kur ie v ieni tega lė jo pareikšt i laisvai t ikrąją L ie tuvos nuomonę, pare i škė protestą pr ieš tą smurto aktą.

V i s a l ietuvių tauta laukė tik progos atsikratyti smurto valdžios ir todėl, kai tik Vokiet i ja p a s k e l b ė Tarybų Są junga i karą, b u v o sudaryta Lie tuvos V y r i a u s y b ė , kuri p a s k e l b ė 1941 m. b i rže l io 23 d. Kaune Lie tuvos n e p r i k l a u s o m y b ę atstatyta ir tuojau pradė jo atvirą kovą su Kaune ir d i d e s n ė j e L ie tuvos d a l y j e dar esančia Sovietų kar iuomene. Šitose la i svės kovose d idvyr i ška i žuvo per 4000 partizanų ir L i e t u v o s regu l ia r inės k a r i u o m e n ė s karių.

4. Lietuvių kovai su b o l š e v i z m u krašto v i d u j e v a d o v a v o Lietuvių Aktyvis tų Frontas, kuris per labai t rumpą laiką s u b ū r ė ap ie save aktyvesnį Lie tuvos jaunimą, kuris , b ū d a m a s ryškiai tautinio ir ant ikomunist inio nusistatymo, ideologiškai yra gi-miniškas vokiškam nacionalsocia l izmui. Nežiūrint ž iaur iaus io b o l š e v i k ų teroro ir sunkiaus ių v e i k i m o są lygų, organizaci ja labai t r u m p u laiku s u b ū r ė apie s a v e ap ie 36.000 žmonių. Aktyvis tų ve ik imas pr ieš b o l š e v i z m ą turė jo tiek d a u g simpa-tijų v i s a m e krašte, kad, karo v e i k s m a m s ry tuose pras idė jus , aktyvistų akci ja b u v o paremta 100,000 partizanų ir l ietuvių regul iar inės kar iuomenės dalių, kur ie pagal sutartą su vokiečių karo v a d o v y b e planą į v y k d ė j i e m s nurodytus u ž d a v i n i u s . Laikinoj i L ie tuvos V y r i a u s y b ė , p a s k e l b u s i L ie tuvos nepriklauso-m y b ę atstatyta, yra Aktyvis tų Fronto ir partizanų visai tautai v ien inga i pritariant pastatytoji V y r i a u s y b ė . S k e l b d a m a Lie tuvos n e p r i k l a u s o m y b ę atstatyta, j i v y k d ė tautos valią. Jos u ž d a v i n y s yra, te ikiant v i soker iopą pagalbą žygiuojančia i į rytus vokiečių kar iuomenei , palaikyti krašte tvarką ir perduot i valdžią sudarytai pagal Konstituciją nepr ik lausomos Lie tuvos V y r i a u s y b e i .

5. L ie tuvos į j u n g i m a s smurto ke l iu į Tarybų Są jungą nepanaik ino Lie tuvos v a l s t y b ė s . Tas smurto aktas nei pačiai Lietuvai nei kitoms v a l s t y b ė m s jokių pr ievol ių neuždė jo . Pagaliau, j e i g u kas laikytų, kad Lie tuvos į j u n g i m a s į Tarybų Są jungą esąs teisėtas, tai ir į j u n g t a į Tarybų S ą j u n g ą L i e t u v a

jur id i ška i nenusto jo savo s u v e r e n u m o . Tarybų Socialistinių Res-p u b l i k ų S ą j u n g o s konst i tuci jos XV straipsnis nustato:

" S ą j u n g i n i ų r e s p u b l i k ų suvereni te tas aprėžtas tik TSRS konst i tuci jos 14 str. nurodytose r ibose. Už šių ribų kiek-v i e n a s ą j u n g i n ė r e s p u b l i k a v a l s t y b i n ę valdžią v y k d o sa-varankiškai . TSRS saugo s u v e r e n i n e s s ą j u n g i n i ų respub-likų t e i s e s " .

496

Čia pat reikia pažymėt i , kad, e inant ta pačia Konstituci ja (XVII str.), k iekv iena i s ą j u n g i n e i r e s p u b l i k a i pa l iekama te isė laisvai išeiti iš TSRS. Jokia s p e c i a l i n ė forma tam i šė j imui nenustatyta. Todėl, j e i g u pr ieš inga i e l e m e n t a r i n i a m s te i sės dės-niams kas nors laikytų Lie tuvą legal iai į jungtą į Tarybų Są jungą, tai L ie tuvos V y r i a u s y b ė , p a s k e l b d a m a Lie tuvos ne-p r i k l a u s o m y b ę atstatyta ir p r a v e s d a m a atvirą kovą su Tarybų Są junga, tuo pačiu pas inaudo jo la i sve išeiti i š Tarybų Są jungos .

Lygia i v i e n u ir kitu a tve ju, t . y. laikant L i e t u v o s į jun-gimą į T a r y b ų Są jungą n e t e i s ė t u aktu, kurio pasėkos i šnyko i š n y k u s faktinai T a r y b ų S ą j u n g o s va ldžia i L i e t u v o j e ar laikant L i e t u v o s į s i jung imą į T a r y b ų S ą j u n g ą te i sė tu aktu — kiek-v i e n u atve ju p a s k e l b u s L i e t u v o s n e p r i k l a u s o m y b ę atstatyta, L ie tuvos į j u n g i m o aktas nustojo gal ios.

T u o b ū d u L i e t u v a negal i būti t raktuojama kitaip, kaip n e p r i k l a u s o m a va l s tybė .

6 . I šnykus fakt inei T a r y b ų S ą j u n g o s valdžiai L ie tuvo je , smurt i škas L i e t u v o s į j u n g i m a s į T a r y b ų Są jungą nusto jo galios. Būtų nesuprantama, j e i g u kuri d r a u g i š k a Lietuvai v a l s t y b ė la ikytųsi nusistatymo, kad Lietuvai padarytas smurtas ( į jung imas į T a r y b ų Są jungą) dar ir dabar turi kokios nors pr iva lomos Lietuvai ar kitoms v a l s t y b ė m s re ikšmės . Kadangi, i šnykus faktiškai Tarybų S ą j u n g o s galiai L ie tuvo je , reikia laikyti at-statytą L ie tuvo je te isėtą padėtį , t . y. j o s n e p r i k l a u s o m y b ę , tai suprantamas dalykas, kad laikyti dabar Lie tuvą Tarybų S ą j u n g o s dalimi nėra pagr indo. O j e i g u nėra pagr indo laikyti Lietuvą Tarybų S ą j u n g o s dal imi, tai L i e t u v a j o k i u b ū d u negal i būti t raktuojama kaip okupuotoj i pr ieš in inko teritori ja.

J e i g u L i e t u v a gali būti la ikoma š iuo momentu esančia karo s tovy je , tai tik su T a r y b ų Są junga . L i e t u v o s regulia-r inės kar iuomenės dalys, kurios per prievartą b u v o į jungtos į raudonąją armiją, v i sur , kur a p l i n k y b ė s leido, stojo kovon su k o m u n i z m u ir raudoną ja armija. Jos, kaip vokiečių karinei va-d o v y b e i žinoma, yra at l ikusios naudingų operacinių uždavi-nių, y p a č kovoje dė l V i ln iaus .

L ie tuvos partizanų kovos su r a u d o n ą j a armi ja taip pat yra ž inomos vokiečių karinei v a d o v y b e i .

Reikia taip pat pažymėti , kad tiek regu l ia r inės kariuo-m e n ė s dalys, tiek L i e t u v o s partizanai stojo kovon su raudonąja armi ja ne atsitiktinai, o pagal iš anksto sutartą su vokiečių karo v a d o v y b e planą.

497

Tokiomis a p l i n k y b ė m i s laikyti Lietuvą okupuota prieš inin-ko teritori ja būtų ne tik jur id i škai klaidinga, be t ir morališkai nete is inga.

7. Norėdama pareikšt i p a d ė k ą už Lie tuvos i š la isv inimą, norą bendradarb iaut i ir pas i ryžimą visoker iopai padėti vokiečių kar iuomenei jos karo ž y g y j e rytuose, Laikinoji L ie tuvos Vy-r i a u s y b ė tuojau ė m ė s i žyg ių, lygiai Ber lyne, lygiai Kaune, kon-taktui su Reicho V y r i a u s y b e užmegzt i .

Reikia su p a s i g a i l ė j i m u konstatuoti, kad tatai jai n e p a v y k o . Vis dėlto l iepos mėn. L i e t u v o j e sus idarė tokia b ū k l ė ,

kad Vokiečių karo v a d o v y b ė la ikė Laikinąją V y r i a u s y b ę fak-tiškai egz i s tuo jančia i r su ja b e n d r a d a r b i a v o . Šiuo b ū d u paskatinta Laikinoj i L ie tuvos V y r i a u s y b ė labai sunkiomis ap-l i n k y b ė m i s t r u m p u laiku atstatė v a l s t y b ė s įs taigas i r v ie t ines s a v i v a l d y b e s ; j i d ė j o pastangų pašalinti ta ryb inės s i s temos anor-m a l i š k u m u s ir grįžti pr ie normal inės anksčiau L i e t u v o j e bu-vus ios b ū k l ė s . Ji pradė jo kraštą ekonomiškai atgaivinti, tačiau negalė jo, nesus i tarus i su vokiečių į s ta igomis, i šspręst i tam tikrų p r o b l e m ų . Todėl , ž inodama šitų problemų skubotumą, L ie tuvos V y r i a u s y b ė nekantriai laukė, kada ga lės įeiti į kontaktą su Reicho V y r i a u s y b e .

Mūsų d i d ž i a u s i u p a s i g a i l ė j i m u tur ime konstatuoti, kad Lai-kinosios L i e t u v o s V y r i a u s y b ė s g y v a v i m o faktas nepr i imtas dė-mesin nei Reicho Komisaro Rytų Kraštui a t s i šaukime, nei, taip pat, Tamstos, Pone Genera l in i s Komisare, a t s i šaukime, ka ip lygiai, bendra i , praeita ty lomis pro l ie tuvių tautos p e r s p e k t y v ą gyvent i savos v a l s t y b ė s g y v e n i m u .

Kartu su v i sa l ie tuvių tauta m e s j a u č i a m e p a d ė k o s j a u s m ą Vokiečių tautai už mūsų krašto i švadav imą iš b o l š e v i k i š k o jungo. Tačiau tuo pat metu m e s la ikome savo p r i e v o l e pažy-mėti, kad l ietuvių tautos taut inės aspiraci jos negal i būti pa-tenkintos v i e n jos material inių reikalų patenkinimu, nes lie-tuvių tauta negal i ats ižadėti savos kul tūros u g d y m o s a v o j e v a l s t y b ė j e . Mes e s a m e tvirtai į s i t ikinę, kad to l imesnis ne-pr ik lausomos Lie tuvos g y v a v i m a s , remiamas draugiško jo Di-džiojo Vokiet i jos Reicho, v i s i ška i dera Europos n a u j o j e tvar-koje. Kita vertus, m e s n e g a l i m e nus lėpt i , kad l ietuvių lū-kesčių į tautinį ir va l s tyb in į pr i s ikė l imą apvy l imas sukeltų tautoje d i d e l ę d e p r e s i j ą .

Pas i ryžę v i s u o m e t palaikyt i ir stiprinti l ietuvių tautos entuz ias t i škus d r a u g i š k u m o j a u s m u s Vokiečių tautai, m e s prašome Tamstą, Pone Genera l in i s Komisare, perduoti , p e r Poną

498

Reicho Komisarą Rytų Kraštui, Didžio jo Vokiet i jos Reicho Fuehrer iu i Adol fu i Hit ler iui i r nenuga l imai vokiečių kariuo-m e n e i mūsų tautos p a d ė k ą už jos i š la i sv inimą ir kartu iš-dėstyt i aukščiau atvaizduotą L i e t u v o s te i s inę ir faktišką b ū k l ę .

Mes t ikime, kad, a t s imindama nuolatinį l ie tuvių tautos drau-g i škumą, Vokiet i jos Reicho v a d o v y b ė pr ipažins L ie tuvos v a l s t y b ė s tol imesnį g y v a v i m ą . B ū d a m a gil iai į s i t ik inusi Vo-kiečių tautos ir jos Fuehrer io t e i s i n g u m u , l ie tuvių tauta lauks šito pr ipažinimo.

Tuo pačiu metu m e s pare i šk iame, kad l ietuvių tauta yra nuoširdžiai pas i ryžus i pozi tyvia i bendradarb iaut i su Didžiuo ju Vokiet i jos Reichu, ypač jo ž y g y j e d ė l tautų i š la i sv in imo i r b o l š e v i z m o sunaikinimo, o taip pat kur iant nau ją ją Europos tvarką.

J. Ambrazevičius L. e. Minister io Pirmininko p.

Šviet imo Minister is

M. Mackevičius T e i s i n g u m o Minister is

Pulk. J. Šlepetys V i d a u s Reikalų Minister is

J. Matulionis Finansų Minister is

P. Vainauskas P r e k y b o s Minister is

Prof. B. Vitkus

Ž e m ė s Ūkio Minister is

Dipl. inž. V. Landsbergis-Žemkalnis

Komunalinio Ūkio Minister is

A. Damušis Pramonės Minister is

Dr. J. Pajaujis Darbo ir Social inės A p s a u g o s

Minister is

499

K. Vencius Sveikatos Minister is

Dipl. inž. A. Novickis Sus i s iek imo Minister is

S. Raštikis Krašto A p s a u g o s Minister is

Kaunas, 1941 m. r u g p i ū č i o mėn. 5 d.

Nors m e m o r a n d u m ą skaitant jaust i stiprių i š s i re i šk imų taupumas, tačiau v i s u m o j e p a ė m u s , j i s yra tikras protestas pr ieš naują L ie tuvos okupaci ją , kurią š į kartą L i e t u v o j e į v e d ė Vokiet i ja .

Tas Laikinosios V y r i a u s y b ė s protestas buvo, be to, sustip-r intas dar šiuo b ū d u :

Siekdamas, kad ir pro adatos sky lutę b e i grynai arbi-traliai, v ienaša l i ška i palaikyt i sakytos V y r i a u s y b ė s narius savo patarėjais, genera lkomisaras von Rente ln savo of icial io je ka lboje, pasakyto je rugpiūč io 5 d. audienc i jos proga, tarp kita ko b u v o pare i škęs :

— Po c iv i l inės va ldž ios į v e d i m o Jūsų darbas, kaip mi-nisteriu, turi būt i la ikomas baigtas . Taigi aš Jus šiuo skir iu savo pat ikėt iniais ir patarė ja is Komisariato g e n e r a l i n ė m s tarny-boms, j e i g u v ienkar t n e s i i m s i u personalo pakei t imų, i r prašau Jus, va ldžios įstaigų š e f u s , savo darbą toliau tęsti mano valdžio-je ir kontrolė je . —

Kuomet kalbos tekstas b u v o ats iųstas V y r i a u s y b ė s nariams patvir t inimui to, kas genera lkomisaro b u v o žodžiu oficialiai pareikšta, ė j ę s minis ter io p i rmininko pare igas prof. J . Ambra-zev ič ius rugpiūč io 9 d. la išku von Rentelnui reagavo į tą jo ins inuaci ją, aiškiai i r į sakmiai pare ikšdamas, jog :

1. A u d i e n c i j o s b u v o paprašę ne l ie tuvių genera l in ia i tarė-jai, be t L i e t u v o s Laikinosios V y r i a u s y b ė s atstovai i r kad b u v o šiuo titulu Genera lkomisaro pri imti;

2 . A t s i ž v e l g i a n t von Rentelno pareiškimo, j o g sakytos V y r i a u s y b ė s v e i k i m a s la ikyt inas s u s t a b d y t u , j i p r i ė m ė nutarimą skaityti jos ve ik imą s u s t a b d y t u pr ieš jos valią, i r

500

Laik inos ios V y r i a u s y b ė s ko lektyvas, pasirašęs r u g p i ū č i o 5 d i e n o s protestą d ė l L. V y r i a u s y b ė s n u š a l i n i m o

3. Pranešė, von Rentelnui, j o g šio pastarojo p a s i ū l y m o būti paskir tam g e n e r a l i n i u tarėju j i s (prof. A m b r a z e v i č i u s ) negal į s priimti, nes j i s , kaip ir d a u g u m a kitų V y r i a u s y b ė s narių, nesit iki naudotis tokiu pat d ide l iu tautos pri tarimu ka lbamose pare igose, kokiu naudojosi , kuomet b u v o prokla-muotas atkūrimas L i e t u v o s v a l s t y b i n ė s n e p r i k l a u s o m y b ė s .

Po audienc i jos pas genera lkomisarą Laikinoji V y r i a u s y b ė turė jo tą pačią rugpiūč io 5 d. savo paskutinį posėdį . Il-g e s n i a m e , visų p o s ė d ž i o da lyv ių pas i rašytame, protokole j i konstatavo, j o g j i ats irado ne š ia ip sau, be t b u v o pastatyta pačios suki lus ios l ietuvių tautos ir jai b u v o p a v e s t a perimti krašto v a l d y m ą kaip s u v e r e n i n ė s v a l s t y b ė s , kad v e i k d a m a sun-kiaus iomis a p l i n k y b ė m i s išt isas 6 savai tes j i darė visa, ką tik ga lė jo kraštui atstatyti, b e t kad nuo pačios pradžios s u s i d ū r ė su kl iūt imis i š vokiečių p u s ė s ; kad pr imet imas Lie-tuvai vokiečių c iv i l inės va ldž ios ir pareiškimai, padaryt i genera lkomisaro von Rente lno rugpiūč io 5 d. Laikinosios V y r i a u s y b ė s ats tovams padaro tol imesnį darbą jai n e b e į m a n o m ą ir kad todėl j i laiko pr ivers ta s u s p e n d u o t i j į pr ieš savo ir l ietuvių tautos val ią.

Tokiu savo nus i s ta tymo formulav imu, surašytu į formalų protokolą, Laikinoj i V y r i a u s y b ė v ienkar t paryškino, j o g j i nelaiko s a v ę s l ikviduota, b e t tik vokiečių f iz iškai suk l iudyta vykdyt i l ietuvių tautos patikėtas jai krašto v a l d y m o b e i Lie-tuvos va l s tyb in io s u v e r e n u m o ats tovavimo pareigas . Protokolą pas iraš ius, Laikinosios V y r i a u s y b ė s nariai n u v y k o in corpore į Karo Muzie jaus sodel į , kur p a d ė j o vainiką prie než inomojo kareiv io kapo gaus ios p u b l i k o s ak iva izdoje .

A p s v a i g u s i e m s naci škuoju imper ia l izmu vokiečių Ges-tapo p a r e i g ū n a m s tas Laik inos ios V y r i a u s y b ė s narių l ietuviš-kojo patriotizmo p a m a n i f e s t a v i m a s pas i rodė t iek p a v o j i n g a s Vokiet i jos Reicho okupacine i polit ikai L ie tuvo je , j o g vokiečių SD sukonf i skavo fotograf i jas , kur iomis b u v o užf iksuotas vainiko p a d ė j i m a s anoje k i e k v i e n a m l ie tuv iu i taip b r a n g i o j e v ieto je .

Tarptuat inės te i sės požiūr iu Laikinosios V y r i a u s y b ė s laiky-sena b u v o be pr iekaišto. Jos nuša l in imui i š vokiečių p u s ė s n e b u v o gal ima teikti jokios j u r i d i n ė s galios panašiai, kaip tokios gal ios nega l ima teikti Sovietų pr ieš metus, tai yra 1940 m., į v y k d y t a m smurtui pr ieš konst i tucinę Merkio vyr iausy-bę .

502

DIPLOMATIJOS PROTESTAI

Kai l iepos antroje p u s ė j e ė m ė v i s lab iau pasitvirt inti, j o g vokiečiai galutinai a p s i s p r e n d ž i a L i e t u v o s Laikinąją Vy-r i a u s y b ę v i e n o k i u ar ki tokiu b ū d u nušal int i , teko man susi-rūpinti tuo, kaip į tokį Vokiet i jos Reicho aktą reikėtų rea-guoti, nes j i s reikštų L i e t u v o s n e p r i k l a u s o m y b ė s naują pa-g lemžimą.

Aš laikiausi nuomonės , j o g tokiu a tve ju, be sava ime su-prantamo pačios Laikinosios V y r i a u s y b ė s protesto, visi Lie-tuvos pasiuntiniai užs ieny, ka ip t e b e v e i k i ą formaliai, taip i r s u s p e n d u o t i e j i ir tegalį pas ire ikšt i tik neoficial iai , turėtų irgi pareikšt i formalius protes tus L ie tuvos vardu, pvz., kaip tai j i e b u v o padarę 1940 metais, solidariai protes tuodami pr ieš Sov. Rusi jos į vykdytą pr ieš Lie tuvą smurtą. Man tik n e b u v o aišku, kaip tektų pas ie lgt i man pačiam Ber lyne, nes skaičiausi ne tik L ie tuvos Pas iunt iniu ir Įgal. minister ių Vokiet i jo je , be t v ienkar t i r Laikinosios V y r i a u s y b ė s minis ter ių p i rmininku. Mano protestas Ber lyne tad būtų r e i š k ę s pačios V y r i a u s y b ė s protesto p a d v i g u b i n i m ą ir todėl gal d ip lomat iniu požiūr iu netikslų pasikartoj imą.

A p i e re ika l ingumą pavartoti d iplomatinių protestų ir dėl L ie tuvos p a g l e m ž i m o iš Vokiet i jos p u s ė s , j e i tatai į vyktų, bu-vau rašęs kolegai St. Lozoraičiui, kaip l ikus ios u ž s i e n y Lietu-vos dipl . še fui , v ienkar t ė j u s i a m L i e t u v o s Taut inio Komiteto pirmininko pare igas , o taip pat E. T u r a u s k u i , ka ip to Ko-miteto nariui. Buvo p r a s m i n g a paruošt i i š anksto e v e n t u a l a u s protesto prel iminarinį tekstą, kad p a l e n g v i n u s St. Lozoraičiui darbą . . .

Atrodė, j o g tai b u v o natūrali p a r e i g a užs. rkl. minister io. T o d ė l b u v a u paprašęs p. R. Skipitį, kad tuojau imtų pieš-tuką ir re ikal ingą tekstą - projektą suformuluotų, nes tą die-ną (tai b u v o l iepos 29 d.) turė jome slaptą kur jer į per Berną į Romą. R. Skipit is a t s ika lb inė jo, a i šk indamasis , j o g diplo-matinių raštų anksčiau jam n e b u v o tekę rašyti, tačiau sėdos i pr ie stalo tekstui formuluoti . Bet kai po kokios va landos u ž ė j a u į kambarį, kur Skipit is b u v o s ė d ę s pr ie stalo rašyti, jo ten jau n e b e b u v o . . . Nieko man n e s a k y d a m a s , b u v o i šė jęs . Tai b e n e b u v o jo paskut in i s aktas, ka ip Laikinos ios Vyr iaus-b ė s užs ienio rkl. minister io.

5 0 3

Volens nolens teko man pačiam imtis p lunksnos ir sku-botai suprojektuot i atit inkamą tekstą, kad dar s u s p ė č i a u j į la iku nusiųst i kur je r iu i , kol šis dar n e b u v o i š v y k ę s į stotį. Savaime suprantama, tai n e b u v o nei galut inis, nei tobulas tekstas, nes parašytas grei tomis. Tačiau ger iau b u v o sugest i-juoti St. Lozoraičiui ką nors, kad b e n t kaip medžiagą tik-rajam tekstui, n e g u nieko. Kurjerį s u s p ė j a u pagauti dar ne-i švykus į . Tuo b ū d u l iepos 29 d . mano suges t i ja j a u b u v o pakel iui į Romą, a p l e n k d a m a vokiečių saugumo kontrolę.

Deja, St. Lozoraitis n e p a r o d ė entuz iazmo suorganizuoti — pagal 1940 metų pavyzdį — naują kolektyvinį Lietuvos pasiuntinių ir įgal. minis ter iu diplomatinių protestų pareiški-mą, šį kartą pr ieš b u v u s į Sovietų partnerį — hit ler inę Vo-kieti ją. Savo ats i sakymą j i s motyvavo tuo, kad toks ž y g i s būtų dar labiau p a s u n k i n ę s L ie tuvos posto Ber lyne padėtį , b u v u s i ą tada j a u ir be to labai sunkią. N e p a n e i g s i u fakto, j o g mano santykiai su vokiečia i s dėl Lie tuvos Laikinosios Vy-r i a u s y b ė s p a s k e l b i m o L i e t u v o j e pr ieš hit lerinio Reicho valią b u v o stipriai į s i t e m p ę i r b u v o re ikal ingas atsargumas, kad stygos n e p e r t e m p u s . Tačiau ap ie tos į tampos laipsnį aš galė-j a u pats ger iau spręst i , n e g u St. Lozoraitis, rez iduodamas Romoje.

Kadangi tas mūsų l ikus ios u ž s i e n y diplomati jos še fas ne-s i ė m ė pare igos pravest i p laningą protestų pareiškimą, tai kiek-v ienas postas p a s i e l g ė taip, ka ip kuriam jų b u v o atė ję į galvą, ki taip sakant — panašiai , kaip atsitiko su not i f ikav imu apie į v y k u s į L i e t u v o j e tautos suki l imą ir naujos, taut inės Krašto V y r i a u s y b ė s sus idarymą pr ieš 6 savai tes .

Kai d ė l d iplomatinio posto, už kurio veiklą b u v a u atsa-kingas aš pats, tai protesto k laus imas i š s i s p r e n d ė paprasčiau, būtent š iuo b ū d u : V y r i a u s y b e i savo protesto m e m o r a n d u m ą rugpiūčio 5 d. į te ikus genera lkomisaru i von Rentelnui pa-čiame Kaune ir von Rentelnui tą dokumentą p r i ė m u s b e i p a ž a d ė j u s j į perteikt i į Berlyną Reicho V y r i a u s y b e i , pakarto-tinio protesto į te ik imas šiai pastarajai iš mano p u s ė s n e b e b u v o re ikal ingas . Vieton to, aš pas i tenkinau p a i n f o r m a v i m u Vokie-ti jos s ą j u n g i n i ų va l s tyb ių atstovus B e r l y n e apie tai, kaip Reichas su L i e t u v a galų ga le pas ie lgė . Tuo t ikslu į te ikiau pats arba pas iunčiau su atit inkamų lydraščiu savo diplomati-niams kolegoms Ber lyne sekančius d o k u m e n t u s :

504

1. L iepos 28 d ienos Reichskomisaro Lohsės ats i šaukimą į l ie tuv ius , kur iuo b u v o pr imes ta Lietuvai " Z i v i l v e r w a l t u n g " , nuša l inant L ie tuvos Laikinąją V y r i a u s y b ę nuo krašto v a l d y m o ;

2. V y r i a u s y b ė s protesto m e m o r a n d u m ą , įteiktą general-komisaru i von Rente lnui rugpiūč io 5 d.;

3. V y r i a u s y b ė s paskut in io p o s ė d ž i o (nr. 35) protokolą, k u r i a m e apibūdinta, ka ip sakyta V y r i a u s y b ė b u v o ats iradusi , kokiomis sunkiomis a p l i n k y b ė m i s jai teko eiti savo pareigas, kad j i v i s tik i š s i la ikė net 6 savai tes a ts ikūrus ios Lie tuvos v a l s t y b ė s p r i e š a k y j e i r kad b u v o Reicho pr iversta s u s p e n d u o t i savo ve ik imą prieš savo val ią;

4. Laikinosios V y r i a u s y b ė s narių sąrašą, su t rumpomis bio-g r a f i n ė m i s ž iniomis apie k iekv ieną .

Sus ipaž inę su tais dokumenta i s , v ieni tų mano diplo-matinių kolegų padėko jo man už tai patys, pažadėdami tuos s v a r b i u s raštus n e d e l s d a m i perteikti savo v y r i a u s y b ė m s , kiti patvir t ino net raštais j u o s gavę, o kai kur ie dargi re i škė atvirą pas ip ikt in imą tokiu Trečio jo Reicho n e d r a u g i š k u pasi-e l g i m u L i e t u v o s atžvi lg iu, pare ikšdami mūsų tautai i r mūsų kraštui nuoširdžių s impat i jų . V e n g r i j o s Pas iunt inys Dome Sztojay ir Bulgar i jos Pas iunt inys Parvan Draganov pas tebė jo, j o g tai labai re ikšmingi dokumentai jų pačių a t s tovaujamoms v a l s t y b ė m s , nes kas esą gali žinoti, ar Tre tys i s Reichas v ieną gražią dieną n e p a s i e l g s panašiai ir su jų kraštais. Šitaip kal-b ė j o ne kokie Vokiet i jos priešai, be t jos są jungininkai , nuo-š i rdūs jos draugai . Prieš akredi tuojami Ber lyne, j ie , v ienas ir antras, b u v o savo kraštų karo attache, kaip ir aš pats, taigi b u v ę mano seni kolegos .

Kai dė l JAV-bių A m b a s a d o s , tai šį kartą ją pa informavau pats, sur iz ikuodamas ats i lankyti pas v ieną jos pare igūnų, j e i atmintis manęs nek la id ina — pas p. Bernard Gufler, į jo butą. Jis tada ė jo charge d 'a f fa i res pare igas , nes ambasador iaus JAV-bės B e r l y n e j a u n e b e l a i k ė . Šitaip be u ž s i m e l d a v i m o pas p. Guflerį užė ję s , į te ikiau jam nuorašą mano apžvalginio, ke l io l ikos pus lapių praneš imo savo kolegoms, k i t iems Lietuvos pas iunt in iams ir įgal . minis ter iams, kad j u o s išsamiai pain-f o r m a v u s ap ie svarb ius į v y k i u s L ie tuvo je . Be l ie tuv i ško teksto, p a p r a š y d a m a s j į perteikti s a u g i u ke l iu mano kolegai Povi lui

Žadeikiui , L i e t u v o s Pasiuntiniui Vaš ingtone, į te ikiau p. G u f -ler iui dar ir to s v a r b a u s praneš imo vert imą vokiečių ka lba (nes anglų kalbos tada dar n e b u v a u i šmokęs) V a l s t y b ė s De-partamentui, kad žinotų, kas l i e t u v i š k a m e tekste mano prane-

505

šama. Prie praneš imo b u v o pr i jungt i i r vis i aukšč iau minėt ie j i dokumentai apie L ie tuvos Laikinosios V y r i a u s y b ė s nueitą kelią, su protesto pare i šk imu Vokiet i ja i dė l nuša l in imo nuo krašto v a l d y m o ir p a j u n g i m o Lie tuvos Reicho valdžiai .

Kai po karo pats ats iradau Vaš ingtone, minister is Žadeik i s papasakojo man, j o g V a l s t y b ė s Departamentas protarpiais duo-davo jam pasiskaityt i raportus iš Ber lyno ap ie LAF-to kon-spiratyvišką veiklą ir ko ta organizaci ja s i e k ė iš t ik rų jų , iš-naudodama v is d idesnį Vokiet i jos santykių su Sov. Rusi ja paš l i j imą. Pagaliau, kai diplomatiniai santykiai tarp JAV-bių ir Vokiet i jos Reicho 1941 m. gruodžio m. j a u b u v o nu-trūkę ir Bernard Guf ler tapo atšauktas į Vašingtoną, j i s padarė vizitą min. Žadeikiui ir, papasakodamas šiam pastara jam apie viską smulkiau, a t s i l iepė apie L A F veiklą, ka ip ap ie aukš-čiausio la ipsnio l ie tuv i ško jo patriotizmo pas ire iškimą.

Rašydamas š iuose a t s iminimuose apie mano ko legų, kitų Lie tuvos dipl . postų pas ie lg imą ak iva izdo je L i e t u v o s Laiki-nosios V y r i a u s y b ė s nuša l in imo fakto iš vokiečių p u s ė s , aš b u v a u laiškais k i e k v i e n o jų ats ik lausęs paaišk inimų, būtent , kaip kuris jų pas ie lgė , neturėdami nurodymų iš St. Lozo-raičio, ka ip l ikusios u ž s i e n y mūsų diplomati jos šefo.

At s i l i epdama į tai P a s i u n t i n y b ė pr ie Šventojo Sosto atsakė man raštu, pas irašytu St. Lozoraičio, Jr. (min. St. Girdvai-nis, sakė, sergąs), j o g " f o r m a l a u s protesto dėl Laik inos ios Vy-r i a u s y b ė s nuša l in imo n e b u v o " . St. Lozoraitis, Jr., mini, kad b u v o padaryta kažkokių žodinių demaršų, tačiau nes i te ikė pr is iųst i man nuorašo P a s i u n t i n y b ė s užrašo apie rezultatus.

Ta ip pat b u v o " s k y s t a s " a t sakymas ir i š ko legos dr. A. Geručio, kur is p a v a d u o j a mirusį L ie tuvos atstovą Berne, dr. Jurgį Šaulį. At sakymas skamba šitaip:

— Neturiu atminty je, kad dr. Jurg i s Šaulys būtų į te ikęs Šveicar i jos v y r i a u s y b e i protestą pr ieš Laikinosios V y r i a u s y b ė s nušal inimą iš vokiečių organų p u s ė s . Tas pat t inka ir p. Turausko atve ju . Jis tuo metu dar formaliai n e b u v o atšauktas iš Jugos lav i jos ir Rumuni jos , b e t 1941 m. vasarą tos v a l s t y b ė s j a u b u v o vokiečių užimtos ar b e n t t iesiogiai kontrol iuojamos; todėl ir norėdamas v a r g u ar būtų suradęs adresatus savo no-toms. —

Į kolegą dr. V. Gylį, b u v u s į L i e t u v o s atstovą Stockholme, aš kreipt is n e b e g a l ė j a u , nes j i s j a u b u v o miręs i r jok io pava-

506

duotojo savo v ie to je n e b u v o pal ikęs . Manau, ir dr. Gylys jokio protesto dėl Laikinosios V y r i a u s y b ė s nuša l in imo n e b u v o pare i škęs , n e s apie tai anuomet nieko nei iš pat ies dr. Gylio, nei i š kur kitur n e b u v a u g i rdė ję s .

Po to, kai L i e t u v a tapo iš naujo paglemžta, tik šį kartą h i t ler inės Vokiet i jos , b u v o visai natūralu, kad l ietuvių tautos akys p i rmiaus ia n u k r y p o į JAV-bes, kurios b u v o p a s m e r k u s i o s Sov. Rus i jos agres i ją pr ieš Lietuvą ir formaliai pare i škus ios , j o g jos pr ievartos inkorporavimo į Sov. Są jungą nepr ipažįs ta ir toliau stovi ant L ie tuvos n e p r i k l a u s o m y b ė s pr ipažinimo pagr indo. Todėl b u v o le idus ios pasil ikti L ie tuvos Pas iunt inybe i V a š i n g t o n e ir toliau vystyt i savo ve ik lą . Kitaip sakant, žodis L ie tuvos b y l o j e pr ik lausė kolegai Povi lui Žadeikiui , L ie tuvos Pasiunt iniui ir Įgal. Ministeriui pr ie JAV-bių v y r i a u s y b ė s . Šį kartą j i s or ientavosi p a d ė t y j e kiek ger iau, n e g u kaip po Biržel io 23 d ienos suki l imo. R u g s ė j o 3 d., 1941 m. k o l e g a P. Žadeik i s į te ikė JAV-bių v y r i a u s y b e i ilgą protesto notą, kurios sutrauktas tur inys čia paduodamas :

— Šiandieninė Europa yra patekus diktatorių valdžion: tenai faktiškai v i sos tautos kenčia svet imą j u n g ą arba g y v e n a s v e t i m o s invazi jos p a v o j u j e ; deja, š iuo a tve ju L i e t u v a nėra iš imtis — dargi antraip: L ie tuvos n e l a i m ė s pra lenkia dau-ge l io kitų kraštų dėl to, kad L i e t u v a v ienų su v i r šum metų la ikotarpy je p e r g y v e n o ne v ieną, be t du svet imų kariuomenių į s i v e r ž i m u s .

Biržel io 15 dieną, 1940 metais, L i e t u v a b u v o apgaul inga i u ž k l u p t a i r paverg ta Sovietų Rusi jos . O k u p a c i n i s sovietų rež imas savo terorist inio v a l d y m o metodais i r pr ievarta kraštui b r u k a m a soviet izaci ja b u v o u ž s i m o j ę s išnaikinti v i są l ietuvių tautą.

Toksai svet imo grobiko ž iaurumas s u k ė l ė pagal iau spon-tanišką žmonių suki l imą įva i r iose L ie tuvos v ie tose . Šis 1941 metų Biržel io 23 d. suki l imas pare ika lavo didel ių iš suki lė l ių aukų. Suki l imas be tg i suteikė, nors ir nesaugią , progą pa-ske lbt i L i e t u v o s n e p r i k l a u s o m y b ė s atstatymą pr ieš pat užplūs-tant antrajai invazi ja i .

I š e s m ė s Lie tuvos suki l imas b u v o nukreiptas pr ieš a b u u ž p u o l i k u s : sumišus ia s i r bes i t raukiančias sovietų kar ines j ė g a s i r bes iar t inančias Vokiet i jos j ė g a s . Suki l imas b u v o despe-ratiška, b e t ryžt inga pas tanga atgauti la isvę. Dėl nepalankių a p l i n k y b i ų pas i ryž imas n e p a v y k o , b e t jo idė ja liko g y v a .

507

Antroji L ie tuvos invazi ja pras idė jo š. m. b i rže l io 22 d., kai Vokiet i jos kar iuomenė į ž y g i a v o į Lietuvą ir, s tumdama atgal raudonosios armijos d iv iz i jas , savai tės b ū v y j e u ž ė m ė visą L ie tuvą . Nežiūrint Vokiet i jos v y r i a u s y b ė s paneig imo, kad j i neturinti t ikslo Lietuvą okupuoti , i r pabrėž imo, kad L i e t u v o s invaz i ja sutampa su Vokiet i jos pasiskir ta Europos g lobos mi-si ja, neišskir iant a p s i g y n i m o nuo sovietų gras inimų, pora mė-nesių Lie tuvos okupaci jos i š vokiečių p u s ė s į t ikinamai įrodo, kad Vokiet i jos karinė okupaci ja yra tik ž ingsnis p i rmyn įgy-vendint i vokiečių ekspans i ją , kuri ž inoma " D r a n g nach O s t e n " vardu.

L ie tuvos vokiškoj i invazi ja jau g lūdint i Vokiet i jos - So-vietų 1939 metų n e p u o l i m o pakte, iš e s m ė s yra agres i j a i r L ie tuvos integra lumo su laužymas . Toji invazi ja panaikino normalius dv ie jų kaimyninių tautų santykius, p a r e m t u s su-tartimis, ir p a n e i g ė l ietuvių tautos švenčiaus ią te i sę apsi-spręsti i r būti nepr ik lausomai . Vokiet i jos okupacinis rež imas panaikino Laikinąją V y r i a u s y b ę , sus idar ius ią L i e t u v o s žmonių suki l imo prieš okupacinį sovietų režimą dėka, ir p a s k y r ė c iv i l in ius komisarus, ka ip gubernator ius naujai užimtai te-ritorijai. Tai darydama, Vokiet i ja n e s i t e i k ė dargi nurodyti , kad bent a te i ty je būtų respektuo jamos e l e m e n t a r i n ė s l ie tuvių tautos te isės . Pastaruoju laiku nau jov i škų kryžiuočių v e n g i a m a minėti dargi Lie tuvos vardas. J i keletą š imtmečių s ė k m i n g a i a t s i spyrus Teutonų v i e š p a t a v i m u i , dabar jų į j u n g i a m a į naujai sudarytą Ost landą.

"Pere i ta i s metais aš protestavau pr ieš Sovietų Rus i jos agres i ją tyčia nukreiptą pr ieš Lietuvą. Dabar, kai sovietų okupaci ja pakeis ta v o k i š k ą j a i r L ie tuvos opozici ja svet imai uzur-pacijai tebes i tęs ia , laikau pare iga savo V y r i a u s y b ė s vardu už-registruoti protestą pr ieš Vokiet i jos imper ia l i s t inę mano krašto invazi ją i r pareiškiu, kad bet koks Vokiet i jos p a s i k ė s i n i m a s lemti Lie tuvos pol i t inę ateitį, n e d a v u s progos laisvai pasi-reikšti l ietuvių tautos valiai, b u s laikomas n e t e i s ė t u " , pareiš-kė p. Minister is .

Kol Vokiet i jos diktatūros nepasot inamam užkar iavimų apeti-tui n e b u s užkirs tas kel ias, tol jok ia tauta n e b u s saugi . Tačiau š v i e s e s n ė s ateit ies vi l t is tapo sust iprinta š i r d y s e pr i spaustų tautų, tarp jų ir Lietuvos, d i d e l ė s svarbos pare i šk imo, padaryto dvie jų didžiausių demokrat inio pasaul io vadų dėka kažkur At-lante. Reikšmingi tos deklaraci jos aštuoni punktai turi duoti

508

p a g e i d a u j a m ų rezu l ta tų : a t s ikratymą nuo d e s p o t i š k o v i e š p a -t a v i m o v i s o k i ų d iktator ių .

" A š n a u d o j u o s i š ia p r o g a " , — b a i g i a s a v o notą p. Mi-nis ter i s , — " p a r e i k š t i p i lną p a s i t i k ė j i m ą , kad A m e r i k o s Vy-r i a u s y b ė n e p r i p a ž i n s V o k i e t i j o s a n e k s i o n i s t i n i o r e ž i m o Lie-t u v o j e . L i e t u v i a i t iki, k a d a n k s č i a u ar v ė l i a u tas r e ž i m a s t u r ė s pas i t raukt i i r u ž l e i s t i v ie tą d e m o k r a t i š k a i ir t ikrai re-p r e z e n t a t y v i a i V y r i a u s y b e i , p a š a u k t a i l a i s v a va l ia l i e t u v i ų tautos, kuri d a b a r k e n č i a n u o d v i e j ų s v e t i m ų i n v a z i j ų " . —

Šia nota k o l e g a P. Ž a d e i k i s e s m i n g a i at i ta isė s a v o p a t i e s k la idą, kur ią b u v o p a d a r ę s b i r ž e l i o 2 5 d i e n o s notoje, k u r b u v o m e t ę s į tar imo š e š ė l į L a i k i n a j a i V y r i a u s y b e i , p a l y g i n d a m a s ją su " m a r i o n e t i n i u r e ž i m u " (žiūr. ps l . 379).

At i t inkamai s u s i l a u k ė i š V a l s t y b ė s D e p a r t a m e n t o p o z i t y v a u s a t s a k y m o , datuoto r u g s ė j o 18 d., 1941, s e k a n č i o tur inio:*

— G e r b . T a m s t a : Aš t u r i u g a r b ė s patv i r t int i g a v ę s J ū s ų r u g s ė j o 3 d., 1941, notą, kur ia p r o t e s t u o j a t e p r i e š v o k i e č i ų i n v a z i j ą L i e t u v o j e , i r p a r e i š k ė t e , j o g b e t kokis p a s i k ė s i n i m a s i š V o k i e t i j o s p u s ė s l emt i L i e t u v o s p o l i t i n ę ateitį b e a t s ižve l-g i m o l i e t u v i ų tautos l a i s v o s va l ios , o ta ip pat v o k i e č i ų oku-pac in io r e ž i m o aktai, n e s i d e r i n a n t i e j i su t a r p t a u t i n ė s t e i s ė s n o r m o m i s , b u s la ikomi n e t e i s ė t a i s .

Kaip J ū s p r i s i m i n s i t e , j u n g t i n ė j e d e k l a r a c i j o j e , su tar to je J A V - b i ų P r e z i d e n t o su D i d ž i o s i o s Br i tani jos Minis ter ių Pir-m i n i n k u j ų s u s i t i k i m o m e t u v a n d e n y n e , yra pasakyta , kad J A V - b ė s i r Didžio j i Br i tani ja r e s p e k t u o j a t e i s ę v i s o m s tautoms pas i r inkt i s a u tokią v a l d y m o s i formą, kuri j o m s yra t inkamiau-sia, i r k a d J A V - b ė s i r D i d ž i o j i Br i tani ja l inki, kad g a l i m y b ė s a v a r a n k i š k a i v a l d y t i s ( s e l f - g o v e r n m e n t ) būtų g rąž in ta toms tau-toms, i š kur ių j i b u v o p r i e v a r t a at imta.

T e i k i t ė s . . . (etc.) Už V a l s t y b ė s Sekretor ių

(pas. A. A. Berle,Jr.)

K a d a n g i tatai b u v o t i e s i o g i n i s a t s a k y m a s į k o l e g o s P. Ž a d e i k i o noto je p a r y š k i n t ą L i e t u v a i g y v y b i n į k l a u s i m ą , tai g a l i m a su p a g r i n d u j į (a tsakymą) skai tyt i ne tik p r i p a ž i n i m u L i e t u v a i t e i s ė s s a v a r a n k i š k a i v a l d y t i s , b e t i r f o r m a l i u i š JAV-bių p u s ė s į s i p a r e i g o j i m u L i e t u v o s a t ž v i l g i u , k iek tai l i eč ia

* F o r e i g n Relat ions of the U n i t e d States, 1941, Vol . I, psl. 648.

5 0 9

restauravimą jos va l s tyb in io s u v e r e n u m o . Deja, šis nau jas JAV-bių į s ipare igo j imas liko tik neapmokėtas v e k s e l i s , kokie b u v o ir kiti du JAV-bių pažadai Lietuvai , duoti j a u pr ieš tai, būtent — S u m n e r W e l l e s o l iepos 23 d. ir p r e z i d e n t o Roose-vel to spal io 15 d. pare išk imai , padaryt i 1940 metais .

Būtų natūralu ir prasminga, kad čia taip pat paduočiau protesto ir gauto atsakymo (jei b u v o gautas) teks tus ir Lie-tuvos diplomatinio posto Londone, j u o labiau, kad Britų v y r i a u s y b ė tada irgi dar n e b u v o pr ipažinus i L ie tuvos į j u n g i m o į Sov. Rusi ją, kaip ir JAV-bės . Bet man n e p a v y k o surasti tuo re ikalu bendros ka lbos su k o l e g a B. K. Balučiu. Užuot ats iuntęs man reikal ingų tekstų nuorašus, j i s u ž s i b l o k a v o for-malist ika, a t sakydamas man: " j e i g u net būtų notos Britų V y r i a u s y b e i ar jos a tsakymai š iuo k laus imu, tai įprasta tvarka nega lėč iau Jums duoti jų nuorašų v i e š a m ske lb imui , nes tam visados yra re ikal ingas Foreign O f f i c e spec ia lus l e i d i m a s "

Kai s u g e s t i j a v a u Balučiui, kad pas i s tengtų tokį le id imą gauti ir pakartotinai papraš iau, kad reikal ingų dokumentų nuorašus — po t iek d a u g metų j a u n e b e s u d a r a n č i u s n iekam jokios dipl . pas lapt ies — vis tik te iktųsi man atsiųsti, į tai a t sakymo n e b e s u s i l a u k i a u . Gal d ė l to, kad tą visų mūsų didžiai ger-biamą kolegą, sus i laukus į j a u d idel io amžiaus, b u v o parbloš-kusi l iga, kuri net rukus ir a tėmė j į iš g y v ų j ų tarpo.

Po a. a. Balučio mirt ies dar b u v a u rašęs k a l b a m u o j u reikalu p a s i u n t i n y b ė s patarė jui Vincui Balickui, p e r ė m u s i a m m ū s ų Pas iunt inybės L o n d o n e re ikalus . Savo a t sakyme, da-tuotame vasar io 27 d., 1968 m., ko lega Balickas p a r e i š k ė : " P r i e duotų min. Lozoraičio ir min. Balučio atsakymų nieko nau jo pridėti n e t u r i u " . Tai b u v o n e d v i p r a s m i š k a s atsakymas, j o g mano prašyti notų nuorašai man n e b u s atsiųsti . Tik l ieka neišaiškinta, kodėl t ie raštai nus lep iami nuo Lie tuvos istori jos, kurios pus lapių dalį sudarė ir L A F kovos laikotarpis už Lie-tuvos n e p r i k l a u s o m y b ę . — Laikotarpis, kurio a p r a š y m u i š ie mano ats iminimai ir yra skirti.

Tokios padėt ies ak iva izdo je ats iprašau skaitančiojo šios mano knygos pus lap ius , kad iš mūsų dipl . posto L o n d o n e ve ik los tega l iu čia paduoti vos porą nuotrupų, mažai tepa-ryškinančių sakyto Lie tuvos posto la ikyseną ir dipl . ž y g i u s anomis Lietuvai itin r e i k š m i n g o m i s d ienomis .

510

BRONIUS B A L U T I S L i e t u v o s Pas iunt inys ir Įgaliotas Ministeris

L o n d o n e , A n g l i j o j e

511

V i e n a i š tokių n u o t r u p ų b u v o ši: man po karo (1946) s u s t o j u s k e l i o m d i e n o m L o n d o n e , v y k s t a n t i š P a r y ž i a u s į D u b -liną, k o l e g a B. K. Ba lut i s p a p a s a k o j o a p i e tai, kokių piktų b e i i škra ipytų i n f o r m a c i j ų p a t e k d a v o į ang lų s p a u d ą a p i e L A F v e i k l ą , į v y k u s į L i e t u v o j e Bi rže l io 23 d . tautos s u k i l i m ą i r s u k i l ė l i ų p a s k e l b t ą n a u j ą L i e t u v o s V y r i a u s y b ę . Nors b u v ę a i šk ių ž e n k l ų , j o g š ios t e n d e n c i n g o s i n f o r m a c i j o s b u v o so-v ie tų s k l e i d ž i a m o s i š Stockholmo, k a d L A F v e i k l ą i r l i e t u v i ų s u k i l i m ą a p š m e i ž u s ang lų a k y s e , j o s v i s tik n e l i k d a v o b e į takos bri tų p o l i t i n i a m s s l u o k s n i a m s . L i e t u v o s P a s i u n t i n y b ė L o n d o n e , n e t u r ė d a m a tikrų ž in ių, sakytų k l a i d i n a n č i ų b r i t u s i n f o r m a c i j ų n e g a l ė d a v o at i ta isyt i b e i k ą d e m e n t u o t i . Kolega Balut i s tarp ki tko p a r e i š k ė :

— Kai b u v o g a u t a ž inia, j o g T a m s t a tapai nacių izol iuo-tas n a m i n i u a r e š t u B e r l y n e , tuo jau n u s i s k u b i n a u į F o r e i g n O f i s ą p r a n e š t i a p i e tokį faktą b r i t a m s . I š k l a u s ę s m a n o pra-n e š i m o , a t s a k i n g a s sakyto O f i s o p a r e i g ū n a s p a s a k ė :

— T h a t ' s v e r y f i n e , this is a s u r e ind ica t ion that y o u r c o l l e a g u e in Ber l in i s not a " Q u i s l i n g " , b u t s o m e t h i n g e l s e , a real patr iot (tai l a b a i gražu, tai t ikras ž e n k l a s , j o g j ū s ų k o l e g a B e r l y n e nėra " K v i s l i n g a s " , b e t kas k i ta — t ikras patriotas). —

Kitas faktas v ė l b u v o štai koks : nors a . a . Balut i s s a v o a t s a k y m e man į m a n o pagr į s tą k l a u s i m ą , ar b u v o į t e i k ę s protes tą Britų v y r i a u s y b e i p r i e š Re icho i m p e r i a l i s t i n į pas i-k ė s i n i m ą į L i e t u v ą , b u v o d a u g i a u n e g u š y k š t u s , u ž t i k a u Lie-t u v o s P a s i u n t i n y b ė s V a š i n g t o n e b i u l e t e n y j e šią ž inią :

— P r a n e š a m a , j o g P a b a l t i j o v a l s t y b i ų m i n i s t e r i a i L o n d o n e , p .p. A u g u s t T o r m a (Esti ja), C h a r l e s Z a r i n e (Latvi ja) i r Bro-n i u s Balut i s (Lietuva), į t e i k ė notas Britų v y r i a u s y b e i , k u r a t n a u j i n a s a v o protestą p r i e š s v e t i m ą o k u p a c i j ą jų kraštų i r i š r e i š k i a p a g e i d a v i m ą atgaut i p o l i t i n ę n e p r i k l a u s o m y b ę p o karo. Tai yra p a g a l At lanto Chartą p . 2 , kuri pat ikr ina, j o g n e b u s nė kokių ter i tor ia l inių p a k e i t i m ų , k u r i e neat i t iktų l a i s v a i i š re ikš tų norų s u i n t e r e s u o t ų tautų.

Panaš ios notos b u v o P a b a l t i j o v a l s t y b i ų ats tovų į te ik tos ir V a š i n g t o n e .

( " F r e e E u r o p e " , E n g l a n d , * No. 48, 1941 m. r u g s . 5 d.)

* Current N e w s on the L i t h u a n i a n Situation, No. 7, 1941 m. spal io 15 d., psl. 5.

5 1 2

Dr. KAZYS G R A U Ž I N I S L i e t u v o s Pas iunt inys ir Įgaliotas Ministeris

Pietų A m e r i k o s V a l s t y b ė m s

513

Antrasis L ie tuvos dipl . postas už Atlanto, būtent ko lega dr. Kazys Graužinis, L i e t u v o s Pas iunt inys ir Įgal. Minister is net ke l iose v a l s t y b ė s e , tuomet r e z i d a v ę s Buenos Aires, Ar-gent inoje, a p s i s p r e n d ė pareikšt i protestą irgi ne pagal kokią instrukci ją iš v i r šaus , b e t savo pat ies iniciatyva ir a t sakomybe. Tokiam dip lom. žyg iu i j į paakino dr. Pr. Ancevič iaus , b u v . " L i e t u v o s Ž i n i ų " korespondento Ber lyne, spaudos praneš imai apie į v y k i u s L ie tuvo je , o svarb iaus ia , t e l e g r a f u perduotas Reichskomisaro Lohsės v ie šo pare i šk imo tekstas apie pri-metimą Lie tuva i vokiečių " Z i v i l v e r w a l t u n g o " . Tai atsitiko š iuo b ū d u :

Kuomet A n c e v i č i u s — dė l Sovietų 1940 m. agres i jos — a p s i s p r e n d ė į L ie tuvą negrįžt i , b u v a u p a g e l b ė j ę s j am gauti kai kurių A m e r i k o s l i e t u v i š k ų j ų laikraščių įga l io j imus j i e m s at-stovauti Reicho sos t inė je . Pas inaudojant šia užs ienio spaudos atstovo leg i t imaci ja , dr. A n c e v i č i u s ir ga lė jo pas iųst i į už-atlantį e i l ę te legramų apie s v a r b i u s į v y k i u s Lie tuvo je . Pri-le idžiu, kad ir k o l e g a P. Žadeik i s a p s i s p r e n d ė pareikšt i savo protestą paakintas A n c e v i č i a u s te legramų, praleistų vokiečių cenzūros. P a s i u n t i n y b ė s patarė jas Anatol i jus Grišonas, kur i s p e r ė m ė p a s i u n t i n y b ė s re ikalus dr. K. Graužiniui mirus, rašė man:

— Dr. Graužinis, g a v ę s iš p. Ancev ič iaus te legramas, b u v o 1941 m. rugpiūč io 11 d. a p s i l a n k ę s pas Argent inos užs. rkl. v iceminis ter į p. Gache ir j am žodžiu plačiai papasakojo apie b o l š e v i k ų ž i a u r u m u s paskut inėmis jų dominaci jos die-nomis. Tol iau informavo apie l ietuvių spontanišką suki l imą i r j ų j ų pas tangas atstatyti savo nepr ik lausomą v a l s t y b ę , o taip pat kaip vokiečia i p e r komisaro L o h s ė s ats išaukimą parodė, j o g j i e nenori žinoti apie kažkokią nepr ik lausomą Lietuvą ir į v e d ė paprastą okupacinį režimą, ka ip nauj i užkariautojai . —

T e l e g r a m o s , kurias k o l e g a Grišonas čia sumini kaip gautas iš p. A n c e v i č i a u s , b u v o dr. Graužiniui tuo kel iu pas iųs tos mano p a p r a š y m u ir aš a p m o k ė j a u p. Ancevič iu i jų telegra-f inio pas iunt imo iš la idas. Be to, b u v a u kiek vė l iau per Ar-gent inos ambasador iaus B e r l y n e p. A l i v e i r a malonę per te ikęs į mūsų P a s i u n t i n y b ę Berne, Šveicar i jo je, pers iųs t i kolegai Grau-žiniui ilgą, 17 mašinraščio pus lap ių , su 5 pr iedais — doku-mentais praneš imą apie į v y k i u s Lie tuvo je , datuotą 1941 m. r u g s ė j o 10 d. Tai b u v o v ienas iš originalių nuorašų mano praneš imo - raporto mūsų diplomati jos š e f a m s ir k i t iems mano

514

ano meto kolegoms, su kuriais dar g a l ė j a u palaikyti ryšį, a p l e n k d a m a s nacių kontrolę, nors toks p e r s i u n t i m o kel ias ir b u v o s u s i j ę s su tam tikra rizika.

Kitame la iške kolega Grišonas rašė pap i ldomai man: — Pavyko surasti notos nuorašą net su dr. Graužinio

parašu, kuri b u v o jo pat ies į te ikta dr. E n r i q u e Ruiz Guinazu, Argent inos užs ienių reikalų minis ter iui 1941 m. gruodžio 15 d. Šitą nuorašą su šiuo raštu s iunčiu Tamstai pasinaudoti , p r a š y d a m a s j į grąžinti reikalui praė jus . Panašaus turinio raštas b u v o pas iųs tas U r u g v a j a u s užs. rkl. minis ter iu i dr. Alber to Guani ir Brazi l i jos užs. rkl. minister i ja i , b e t jai, rodos, žodinės notos forma. —

Dr. K. Graužinio protesto tekstas, mano i švers tas iš prancūzų į l ie tuvių kalbą, čia paduodamas":

— Jo Eksce lenc i ja i Ponui Dr. E n r i q u e Ruiz Guinazu, Užs. Rkl. Minister iui, Buenos Aires .

Pone Ministeri, pr i s imindamas savo žodinius pare i šk imus, padarytus J. E. Ponui V a l s t y b ė s Pasekretoriui Užsienio Rei-kalams r u g p i ū č i o 11 d., turiu g a r b ė s pateikti ž e m i a u sekančių preciz i jų ap ie į v y k u s i u s pastaruoju laiku L i e t u v o j e pas ike i t imus :

1. Lietuva bolševikų junge Sovietų okupaci ja L i e t u v o j e tęsės i tik v i e n e r i u s metus i r

8 d ienas . Bet gr iovikiški padariniai šio b a r b a r i š k o ir ž iauraus dominavimo b u v o tokie g i lūs , j o g L i e t u v a k e n t ė s nuo jų dar d a u g metų.

Panaikindami pr ivat inę n u o s a v y b ę , b o l š e v i k a i p a g r o b ė v i sus l ietuvių turtus ir i š g a b e n o į Rusi ją visa, ką tik ga lė jo, tuo b ū d u sugr iaudami n u o s a v y b ę i r v isą krašto ekonominį g y v e n i m ą . Labiaus ia i re ikal ingos p r e k ė s pranyko i š krautuvių, p r a g y v e n i m o kaina paki lo kel i s kartus, tuo tarpu kai algos t e b u v o pakeltos labai mažai ir tai tik darb in inkams ir s m u l k i e m s tarnautojams. Nepas i tenkin imas šiais b o l š e v i k ų e k s p e r i m e n t a i s b u v o visuo-tinis v i s u o s e gyvento jų k loduose .

Juo labiau žal ingų pasekmių komunis t in i s v i e š p a t a v i m a s tu-rė jo moralės i r nacional iniu požiūriu. T a i k y d a m i v i s u griež-tumu savo visuotinai ž inomus teroris t inius metodus , bo l šev ika i s i e k ė nuslopint i moral inius, re l ig in ius ir taut inius j a u s m u s lie-tuvių tautoje, nors i r be pas i sek imo.

Tūkstančiai l ie tuvių patriotų, ypat ingai tarp intelektualų, b u v o areštuoti, kal inami, kankinami ir nužudyt i b o l š e v i k ų , tik

515

šie n e į s t e n g ė l ietuvių susoviet int i . N e p a j ė g d a m i palaužti l ietuvių neapykantos komunizmui , bo l šev ika i suga lvo jo žvė-rišką planą eks terminuot i v i sus l i e tuv ius pagal Maskvos tvar-kažodį: " N ė v i e n o l ie tuv io L i e t u v o j e " . A p i e šio b i rže l io vidurį sutraukti čekistai iš įvair ių Rus i jos dalių ir pradėta organi-zuoti tikra l ietuvių " m e d ž i o k l ė " . Nuo 14 iki 20 b i rže l io Lie-tuva tuo b ū d u b u v o sukrės ta masinių deportaci jų teroro: " S u n k v e ž i m i a i su g inkluotais GPU agentais pas i le ido į mies tus ir ka imus gaudyt i sau aukų, įskaitant jų g a u d y m ą ga tvėse . Vyrai, moterys ir vaikai, dažnai net ir l igoniai, b u v o sukrauti į s u n k v e ž i m i u s , nukre ip tus į g e l e ž i n k e l i ų stotis, kur nelaimin-giej i b u v o uždaryt i ga lv i jų vagonuose . Nariai tos pačios še imos b ū d a v o dažnai i šskirstomi. Laukiant, kol transportai b u s sudaryti , tie vagonai s t o v ė d a v o stotyse išt isas d ienas, per kurias aukos l ikdavo sugrūs tos v ienos ant kitų, be oro, be maisto ir lašo v a n d e n s a lps tant iems nuo t roškul io" .

Kelios d e š i m t y s tūkstančių l ietuvių tuo b ū d u b u v o v i e n u u ž s i m o j i m u deportuoti į Sibirą, į Kazachstaną ir kitas l iūdnai garsias Rus i jos sritis, kur j i e dabar ten yra tikrų vergų padė-ty je .

2. Lietuvių sukilimas Visi tie laukiniai b o l š e v i k ų ž iaurumai betg i n e p a j ė g ė

palaužti l ie tuvių tautos pas ipr ie š in imo nei v isuot inio jos pasi-ryžimo atkurti savo nepr ik lausomą v a l s t y b ę . Nepaisant neap-sakomo teroro, kuris s iautė jo krašte, l ie tuviai organizavosi nusikratyti soviet inio j u n g o .

Kai tik pas ig i rdo p i rmie j i patrankų gr iausmai naujo karo tarp Vokiet i jos ir Sovietų Rusi jos, suki lo v i sas kraštas pr ieš b o l š e v i k i n ę p r i e s p a u d ą . Po aštrių kovų, j a u antrąją karo dieną, š. m. b i rže l io 23 d., l ietuviai suki lė l ia i s u s p ė j o užimti Kauną ir varė b o l š e v i k u s lauk iš Vi ln iaus ir kitų Lie tuvos miestų. Sukil imą b u v o paruošęs Aktyvis tų Frontas, b e t v i sa tauta b u v o pr i s idė jus i . Aktyv ia i suk i l ime d a l y v a v o daug iau kaip 125,000 suki lė l ių , ž u v u s i ų j ų už T ė v y n ę suki lė l ių skaič ius s iekė p e r 4000 i r ap ie 8000 sužeis tų .

Naktį iš b i rže l io 22 į 23 b u v o sudaryta Kaune naciona-linė L i e t u v o s Laikinoj i V y r i a u s y b ė , kuri proklamavo atkūrimą Lie tuvos V a l s t y b ė s , la i svos i r nepr ik lausomos . Savo p i r m a m e ats i šaukime į l ietuvių tautą ta nacional inė V y r i a u s y b ė dekla-ravo: " M e s nor ime būti nepr ik lausomi, e s a m e pas i ryžę v i skam aukotis, v i ską atiduoti L i e t u v a i " .

516

Kai b i rže l io 24 d. popiet p i rmie j i vokiečių kar iuomenės daliniai p a s i e k ė Kauną, ten j a u b o l š e v i k ų neberado, b e t v i sa administraci ja b u v o pilnai l ie tuvių rankose.

Tas v i sas l ietuvių tautos hero j in i s suk i l imas re i škė aukš-čiausią jos a p s i s p r e n d i m ą atkurti Nepr ik lausomą Lietuvą . Ka-dangi tai b u v o betg i p r i e š i n g a Vokiet i jos Reicho dabart inių vadų imper ia l i s t ine i užmačiai pavergt i pasaul į , tai suki l imas, gaila, tuo tarpu neatnešė norėto rezultato.

3. Vokiečių okupacija Lietuvos Karo p a s k e l b i m o dek larac i jo je Sovietų Socialist inių Res-

p u b l i k ų S ą j u n g a i Vokiet i jos Reicho kancler is p . Hit ler b u v o i šk i lmingai pare i škęs , j o g j i s n iekad n e s i e k ę s L ie tuvą okupuoti . Taigi , į ž y g i a v ę į Lietuvą, vokiečiai pradžio je b u v o l e i d ę na-cional inei L ie tuvos V y r i a u s y b e i ve ikt i , kuri ga lė jo vykdyt i savo funkc i ja s d a u g i a u kaip v ieną m ė n e s į . Š i V y r i a u s y b ė ga lė jo perorganizuot i krašto v a l d y m o aparatą, panaikinti di-džią ją dalį komunis t inių reformų ir atkurti pr ivat inės nuosa-v y b ė s te isę .

Bet l iepos ga le vokiečia i staigiai p r imetė Lie tuva i savo c iv i l inę valdžią . Buvo v ieša i paske lb tas L i e t u v o j e Reicho komisaro Ost landui , p. Lohse, a t s i šaukimas į l ie tuvių tautą, datuotas l iepos 28 d. Iš to a ts i šaukimo l ietuviai patyrė, jog Vokie t i jos Fuehrer io val ia " b u v u s i o j i L i e t u v o s R e s p u b l i k a " (ehemal iger Freistaat Litauen) sudarys nuo tol dalį kažkokio Ostlando, vokiečių komisarų valdomo. T a m e a t s i šaukime b u v o žadama, j o g — " n e ž i ū r i n t v i so pikto, padaryto germanizmui , ir visų u ž p u l d i n ė j i m ų ant nacionalsocia l i s t inės V o k i e t i j o s " — užtikrinti l i e tuv iams " d a r b o , duonos i r progreso, kad j i e galėtų gerai g y v e n t i " , ir nieko daugiau. Užtat re ika lau jama, kad nau-j ų j ų va ldovų į sakymai būtų p i ldomi b e s ą l y g i n a i . . .

Pastatyta pr ieš tokią padėtį , nacional inė L i e t u v o s Vyriausy-bė dar m ė g i n o kurį laiką derėt i s su vokiečių v y r e s n y b e , b e t be pozi tyvaus rezultato, i r pas i juto galų ga le pr ivers ta sus i spenduot i , p a r e i k š d a m a protestą nau ja jam krašto okupantui . Paskutinis jos aktas b u v o p a d ė j i m a s va iniko prie Nežinomojo kareiv io kapo ak iva izdo je minios į v y k i o pritrenktų l ie tuvių.

Po to vokiečių v y r e s n y b ė l i k v i d a v o taip pat ir Akty-vistų Frontą, suorganizavus į l ietuvių suki l imą, ir netgi kon-f i skavo visą jo turtą. Vienkart b u v o grąžintas ga l io j imas bol-šev ikų neteisėta i praves tų nacionalizaci jų ir turto konf i skav imų. Tuo b ū d u , vokiečių m a n y m u , vis i turtai L i e t u v o j e b u v o pada-

517

romi pr ik lausomais okupacine i valdžiai, ka ip tarsi karo grobis, kad atimtų l i e t u v i a m s pagrindą p r e t e n z i j o m s į bo l šev ikų pa-grobtą iš jų turtą. Apskri tai v i s a vokiečių administraci ja Lie-tuvoje, atrodo, b u v o organizuo jama pi rmiaus ia tuo t ikslu, kad kiek gal int lab iau eksp loa tavus krašto turtus Reicho naudai, nekreipiant jok io d ė m e s i o į l ietuvių te ises . Savaime supranta-ma, l ie tuvių tauta n i e k a d n e g a l ė s pakęst i tokios padėt ies , kurią j i , be to, laiko grynai prae inama.

Kaip pere i ta i s metais aš turė jau g a r b ė s pareikšt i protestą savo 1940 m. l iepos 22 d. nota Nr. 909 pr ieš neteisėtą Lie tuvos aneksav imą iš Sovietų Socialistinių Respubl ikų Są-j u n g o s p u s ė s , taip laikau š iandien savo pareiga, kaip Lie-tuvos Minister is , pr ideramai akredituotas pr ie Argent inos Vy-r i a u s y b ė s , protestuoti pr ieš naują mano krašto okupav imą iš Vokiet i jos Reicho p u s ė s , okupaci jos — pr ieš ingos l ietuvių tautos t e i s ė m s ir jos val iai .

Niekad Lietuvių Tauta nes i l iaus protestavus i pr ieš pa-žeidimą jos šventos ir ner ibotos te i sės į va l s tybinį suvere-numą. G y v e n d a m a gi l iu pas i t ikė j imu ir vi l t imi į i š la isvinimą savo V a l s t y b ė s , kai b u s i š la isvintos ir v i sos kitos dabar Eu-ropoje laikinai p a v e r g t o s v a l s t y b ė s , Lietuvių Tauta tęs savo šventą kovą už atkūrimą savo V a l s t y b ė s , la isvos ir nepriklau-somos.

Aš l e idž iu sau išreikšt i viltį, j o g šis nus is tatymas b u s šio Krašto V y r i a u s y b ė s ir Argent in ieč ių Tautos sutiktas su pa lankumu.

Teiki tės , Pone Ministeri, pri imti mano labai aukštos pa-garbos pare i šk imą.

(pas.) Dr. K. Graužinis

Buenos Aires , 1941 m. gruodžio 15 d.

Deja, ka ip gražiai formuluoti ir ka ip tvirti jur idinia i mū-sų dipl . postų protestai pr ieš naują L i e t u v o s n e p r i k l a u s o m y b ė s pag lemžimą b e b ū t ų b u v ę , j i e tega lė jo užf iksuot i tarptautinės te isės p l o t m ė j e ano meto Lie tuvos padėtį , kaip naujos sveti-mos agres i jos aukos, b e t ne tą padėtį atitaisyti, kol karas tebė jo. Jos at i ta isymas re ikalavo naujo iš pačios mūsų tautos pas i ryž imo ir naujų aukų, s iekiant pakartotinio i š s i la i sv inimo.

518

APGAILĖTINŲ K L A I D Ų PAMOKOS

Klaidos, kokių pasitaiko polit ikos s r i ty je , skir ias i nuo arit-metikos klaidų tuo, kad šios pastarosios yra matomos tuojau pat, kai padaromos, kaip p a v y z d ž i u i , j o g dukar t du yra ne trys ar penki, o tik keturi, tuo tarpu kai k la idos pol i t iko je pasidaro aiškios dar ne tuojau, kartais net po i l g ė l e s n i o laiko.

Kuomet L A F taktika pasiekt i Lietuvai v a l s t y b i n i o su-v e r e n u m o kovos kel iu, i šnaudojant rusų - vokieč ių pakto lauktą suž lugimą, p r i v e d ė pr ie konf l ikto su Vokie t i jos Reichu, kurio dėka Birželio 23 d. suki l imo atkurtoji n a u j a L ie tuvos V y r i a u s y b ė po 6 savaičių rez i s tav imo v ė l b u v o nušal inta, š j kartą jau iš vokiečių p u s ė s , b u v o ats i radus ios net dv i ki-tokios Lietuvai ge lbėt i koncepci jos . A b i j o s pagr indinai skyrės i nuo L A F taktikos i r v i e n a nuo kitos: v i e n a jų bazavos i pas i t ikė j imu Vokiet i jos Reichu, kita — jo pr ieša i s , tar iamųjų d idž ių jų demokrat i jų, p i rmoje v ie to je JAV-bių, pažadais apie mažų jų tautų i š la isv inimą.

Pirmoji koncepci ja g i m ė iš tariamų v o l d e m a r i n i n k ų opo-zici jos Laikinajai V y r i a u s y b e i . Būdami nepatenkint i , kad j i e m s n e b u v o j o j e st ipriau ats tovaujama, j i e nuo pat Biržel io 23 dienos suki l imo la imėj imo ieškojo kontaktų su vokiečia i s i r j u o s lengvai s u m e z g ė , nes ryškiau nestatė n e p r i k l a u s o m y b ė s re ikalavimo Lietuvai i r tenkinosi k u k l e s n i a i s p a g e i d a v i m a i s , kaip skaitytojui j a u ž inoma iš Gestapo l iepos 6 d ienos biu-letenio išrašo, mano paduoto 4 3 8 p u s l a p y j e .

Planas, atrodo, b u v o toks: į s i te ikus vok ieč iams, pas is tengt i įstatyti į s v a r b e s n i ą s i a s v ie tas krašto adminis t rac i jos aparate savo žmones ar v o l d e m a r i n i n k a m s s i m p a t i z a v u s i u s , nesmeto-ninio p lauko taut ininkus, kad vė l iau p e r ė m u s ir pačią Krašto V y r i a u s y b ę , j e i pavyktų gauti tam Reicho sut ikimą. Kitaip sakant, būta a iškaus pa l inkimo į kolaboraci ją su vokiškuoju okupantu, nors i r ne b e s ą l y g i n ę , be t su p a s l ė p t u t ikslu be i t ikintis tuo ke l iu pasiekt i Lietuvai v a l s t y b i n i o s u v e r e n u m o .

Ar prof. A. Voldemaras , kurio v a r d u tos koncepc i jos ša-lininkai b u v o vadinami, būtų jai pri taręs, j e i b ū t ų tada b u v ę s la isvas Lie tuvo je , o ne pr ieš metus Sovietų deportuotas į Rusi ją nežinomam l ikimui, tenka labai abe jot i . Šią savo abe-j o n ę gr indžiu tuo, kad prof. Voldemaras , nors savo polit inių priešų ir apšauktas germanof i lu , n e r o d ė pas i t ikė j imo vokie-čiais. Kuomet 1940 m. b i rže l io mėn. antro je p u s ė j e j is, g r įždamas iš t remties u ž s i e n y į savo kraštą, Lie tuvą, b u v o

519

kel iom dienom s tabte lė ję s B e r l y n e ir aš j į ka lb inau negrįžt i į Lietuvą, b e t pasi l ikti Vokiet i jo je , kad b e n d r o m i s j ė g o m i s g a l ė t u m e rūpint is L ie tuvos g e l b ė j i m u , prof. Voldemaras ne-s idavė mano įka lb inamas, a i šk indamasis , j o g toks eventualu-mas būtų s u s i j ę s su d a u g e l " g a l " ir " b e t " . . .

Manau, kad būtų te i s ing iau, j e i termino " v o l d e m a r i n i n k a i " toliau iš v i so nebevar to tume, kaip klaidinančio. Juo labiau, kad patys " v o l d e m a r i n i n k a i " , kaip pasakyta LE (XVI, psl . 72 - 73) jau pr ieš k e l e r i u s metus b u v o per s iorganizavę į Lie tuvių Nacionalistų Partiją (LNP). Prie Smetonos režimo, pr ieš kurį " v o l d e m a r i n i n k a i " b u v o griežtai nusistatę, LNP v e i k ė slaptai. Po 1941 m. biržel io suki l imo j i j a u biržel io 29 d. į s i reg i s t ravo ir v e i k ė v iešai , kol po m a ž d a u g 4 mėn. ve ik los b u v o vokiečių o k u p a c i n ė s va ldž ios uždaryta, nežiūr int parodytos geros val ios su ja kolaboruoti . Kodėl taip atsitiko, l iudi ja šis von R o s e n b e r g o raštas Lohse i : —T454/26/000921-2—

Reicho Minister is Užimtiems Rytuose Kraštams Berlin, 1941 m. lapkr. 11 d. Nr. 00318/41 R/H Ponui Ost lando Reichskomisarui Gaulei ter iui Heinr ich L o h s e R y g o j e

S l a p t a i ! Liečia: Nacionalistų Partiją L i e t u v o j e

Iš Genera lkomisaro Lietuvai v ieno praneš imo matau, j o g b u v o j i s p r i ė m ę s v ieną v a d i n a m ų j ų Lie tuv ių Nacionalistų de-legaci ją . Ši g rupė, s u s i d ė j u s i iš vok ieč iams draugiškų e l e m e n t ų , aiškiai u ž s i m i n ė savo k a l b o j e apie savarankišką ( se lbs t s tändiges) l ietuvių v a l s t y b ę , kurios įkūr imo j i e laukia iš Vokiet i jos . Ge-neralkomisaras nete ikė r e i k š m ė s t iems u ž s i m i n i m a m s ir, kal-b ė d a m a s bendra i , p a s t e b ė j o , j o g į tą pol i t inę parti ją j i s ž iūrįs kaip į b a n d o m ą j ą p r i e m o n ę ir kad iki šiol j am tatai gerai p a v y k ę . Faktiškai be tg i pol i t inės part i jos b u v i m e g lūdi pavo-j u s ateičiai. Iš e s m ė s jokia pol i t inė part i ja negal i būt i la ikoma ati t inkamos tautos nacionališkai - va l s tyb in ių s iek imų re iškė ją nė j o k i a m e Generalkomisar iate . Kylantiej i i š gyvento jų tarpo page idav imai , j e i j i e atrodo te is ingi ir atit inka vokiečių in-teresus , gali būti pr i imami d ė m e s i n Gebie t skomisarų arba General komisarų. Sudarymas pol i t inės parti jos, kuri, sava ime aišku, turėtų savo intelektual inį centrą Generalkomisar iato

520

sost inė je, s lep ia s a v y j e pavojų sus idaryt i centr inei vadovau-jamai opozici jai, kuri turi būti iš anksto e l iminuota. Lat-v i j o j e ir Gudi jo je jokių polit inių parti jų n e b ė r a , kaip kad ir Es t i jo je jų n e b u s . Buv imas l ietuvių pol i t inės part i jos galėtų sukelt i pagrįstą latvių ir estų klausimą, kodėl j i e m s nelei-dž iama to paties, kaip l ie tuv iams. T o d ė l re ika l inga imtis de-ramų pr iemonių Lietuvių Nacionalistų Parti jai pale is t i . Prašy-čiau nede l s iant pasvarstyt i ir — ats ik lausus nuomonės taip pat ir Genera lkomisaro Lietuvai — teiktis atsiųsti man ati-t inkamus p a s i ū l y m u s , ar tektų bazuot i s kokia v a l d y b a , kaip Genera ld i rektor iumas Rygo je , arba gal pasir inkti kelią dar mažiau įpare igo jančios Patikėtinių s i s temos (System von Ver-trauensräten), k u r i e m s būtų p a v e s t a pravest i tam tikrus b e n d r o p o b ū d ž i o u ž d a v i n i u s .

(pas.) Rosenberg

Savo a t sakyme (datuotame 1942 m. sausio 15 d.) apie minėtos centro instrukci jos i šp i ldymą Reichskomisaras L o h s e p r a n e š ė R o s e n b e r g u i , kad Generalkomisaras Kaune pare i škė Nacionalistų Parti jos v a d o v y b e i , j o g "Par t i jos to l imesnis vei-kimas dėl pagr indinių sumet imų negal i būti l e i d ž i a m a s " . Majoras Virb ickas , kuris a t s a k y m e minimas kaip v ienas i š sakytos parti jos p r e z i d i u m o narių, r e a g a v o į tai p a s a k y m u , j o g j i s norėtų pasitraukti i š poli t ikos (aus d e m öf fent l ichem L e b e n ) ir i švyks tąs į savo ūkį prov inc i jo je , netoli Šiaulių. Tačiau pas tebė jo, j o g norėtų, kad ir toliau, kaip iki tol, būtų retkarčiais pr i imamas Generalkomisaro, š iam pasta-rajam painformuoti apie " g y v e n t o j ų r ū p e s č i u s i r page idav i-m u s " . — T454/26/000803 —

L o h s ė s praneš imas užba ig iamas pastaba: "Atrodo, j o g Na-cionalistų Parti jos uždarymas jokio ypat ingo n u s i v y l i m o (Ver-s t immung) jos vyr iaus io je v a d o v y b ė j e n e s u k ė l ė " .

Reichskomisaras, matyti, n e p a j ė g ė suprast i , j o g net ta, labiausiai į kolaboraci ją su vokiečia is l inkusi l ie tuvių par-tija, j a u b u v o i r be jo pare i šk imo apie parti jos uždarymą pr iė jus i i švados, kad b e n d r a su vokiškais ia i s naciais ka lba l ie tuviui b u v o neįmanoma, j e i j i s t ikė jo L ie tuvos te i se į va l s tybinį s u v e r e n u m ą ir n e b u v o l inkęs i š s ižadėt i l ietuvių tautos idealų.

Gaila tik, kad Nacionalistų Parti ja po Biržel io 23 d. suki l imo, į kurio la imėj imą ir jos nariai b u v o padarę pažymė-tinų įnašų, b u v o stojusi į opozici ją Laikinaja i V y r i a u s y b e i ,

521

laikinai n u e i d a m a polit inių lengvat ikių kel iu, ko laboruodama su vokiečiu okupantu, tuo labai p a k e n k d a m a Laikinosios Vyriau-s y b ė s te is iniam įs i tv i r t inimui santykiuose su Vokiet i jos Reichu bei pasiekt i jai ano meto betarp i ško Lie tuvos ka imyno pri-pažinimą.

Mano manymu, šią pol i t inę klaidą LNP padarė ne dėl stokos l ie tuviškojo patriotizmo, kurio j i , kaip ir kitos lietu-vių part i jos i r g r u p ė s , n e b u v o pr is t igus i , b e t dė l klaidin-go įver t in imo padėt ies , kurion Lie tuvos k laus imas b u v o at-s idūręs po ki lusios iš Reicho p u s ė s audros pr ieš LAF-tą i r apskritai l i e tuv ius d ė l dek larav imo Lietuvos v a l s t y b i n ė s n e p r i k l a u s o m y b ė s atkūrimo ir p a s k e l b i m o naujos, taut inės Krašto V y r i a u s y b ė s be pre l iminar inio susi tar imo su Ber lynu.

Kita neapdair ios polit ikos koncepci ja b u v o ta, kuri ba-zavosi b e s ą l y g i n e prie laida, j o g L ie tuvos atkūrimo būtų gali-ma pasiekt i tik tariamų d i d ž i ų j ų demokrat i jų pagalba, t. y. j o m s karą la imė jus . Šią koncepci ją norėtųsi čia palygint i su " v i e n p u s i š k a m e i l e " , kada nėra iš anksto žinoma, ar antroji p u s ė ga lės ats i lyginti tuo pačiu, š iuo a tve ju — nežinant iš anksto, ar a p l i n k y b ė s karo gale tikrai leis minėtoms vals-t y b ė m s savo pažadus tesėti praktiškai, je i ir nebūtų jų iš-s ižadė jus ios .

Kaip j a u b u v a u paryšk inęs , Prez identas Smetona b u v o iš pradžios LAF-to taktikai pri taręs (žiūr. psl . 42) ir net p a ž a d ė j ę s pats grįžti į Lietuvą, je i , kaip j i s sakė — " p a v y k t ų atstatyti L ie tuvos s u v e r e n u m ą nors v i e n a m e v a l s č i u j e " . Tačiau vė l iau — dar t e b e l ū k u r i u o j a n t Šveicar i jo je, ė m ė tas jo nu-sistatymas keist is, o kai p a s i e k ė Jungtinių Amerikos Vals tyb ių krantą — metės i A. Smetona su p i lnu u ž s i m o j i m u į pro-p a g a n d i n ę ataką pr ieš Hitlerį, būtent savo i n t e r v i e w "Vie-n y b ė s redaktoriui J . Tys l iava i (žiūr. ps l . 269) l y g pamiršęs , j o g L ie tuvos dipl . posto prie Reicho v y r i a u s y b ė s ne tik n e b u v o atšaukęs, be t pr ieš ingai — net b u v o j į pakartotinai į p a r e i g o j ę s be i prašęs v i sa ip s tengt i s ge lbėt i Lietuvą ir siekti tuo t iks lu susi tar imo su Reichu.

Kulminaciniu m o m e n t u A. Smetonos ats imetimo nuo L A F kovos tenka laikyti jo 1941 m. b i rže l io 24 d ienos eksplo-ziją Chicagos " H e r a l d - A m e r i c a n " d i d ž i a j a m e d i e n r a š t y j e (žiūr. ps l . 376) dė l į v y k u s i o L i e t u v o j e tautos suki l imo, kurio la imėj imo d ė k a b u v o paske lb tas s u d a r y m a s naujos taut inės Krašto V y r i a u s y b ė s be A. Smetonos parašo, A. Smetonai per toli n u p l a u k u s nuo Lie tuvos ir todėl esant n e b e p a s i e k i a m a m .

522

Kai po 6 sava ič ių r e z i s t a v i m o L a i k i n o j i L i e t u v o s Vy-r i a u s y b ė , n e s u s i l a u k u s i i š u ž j ū r i o j o k i o s p a s p i r t i e s , b u v o vo-k ieč ių nuo krašto v a l d y m o nuša l in ta , v i s i t ie, kas už At lanto b u v o j o s p a s t a t y m ą tautos s u k i l i m o ž y g i u s u t i k ę k r e i v u ž v i l g s -niu, gre i ta i ė m ė supras t i , j o g p a s i d a r ė labai n e b e g e r a i .

Kai p a d a r y t o j i k la ida j a u b u v o n e b e a t i t a i s o m a , j ą b u v o s u p r a t ę i r A. S m e t o n a su P. Ž a d e i k i ų . Ž i n o d a m i , j o g poli-t iškai d i p l o m a t i n ė j e k o v o j e s i e k i a n t atkurt i prarastą v a l s t y b ė s s u v e r e n u m ą b u v o v i s tik (ir l i e k a š i a n d i e n ) labai s v a r b u turėt i savą V y r i a u s y b ę nors e g z i l y j e , P r e z i d e n t a s S m e t o n a i r k o l e g a Ž a d e i k i s b u v o s u m a n ę m ė g i n t i tokią v y r i a u s y b ę sudary t i JAV-b ė s e .

T u o r e i k a l u P. Ž a d e i k i s b u v o 1941 m. g r u o d ž i o 18 d . į t e i k ę s V a l s t y b ė s Sekre tor iu i C o r d e l l H u l l u i a t i t inkamą notą, k u r i a s i e k ė V a l s t y b ė s D e p a r t a m e n t o pr i ta r imo sudary t i Lie-t u v i ų Tautos T a r y b ą (Li thuanian National Counci l ) i r Lie-t u v o s e g z i l i n ę V y r i a u s y b ę ( L i t h u a n i a n G o v e r n m e n t i n E x i l e ) J u n g t i n ė s e A m e r i k o s V a l s t y b ė s e . J ie t ikė jos i , j o g karo p a s k e l -b i m a s A m e r i k a i i š v o k i e č i ų p u s ė s , į v y k ę s g r u o d ž i o 11 d., b u v o s u d a r ę s t inkamą m o m e n t ą s a k y t a m k l a u s i m u i i ške l t i .

Kad V a l s t y b ė s D e p a r t a m e n t u i į s i te iktų i r tuo p a l e n g -vintų sau tą L i e t u v a i s v a r b ų re ika lą p r a v e s t i , k o l e g a P. Ža-d e i k i s , a i šku, n e b e A . S m e t o n o s ž in ios , tuo pat m e t u b u v o p a d a r ę s formalų p a r e i š k i m ą sakytam D e p a r t a m e n t u i a p i e Lie-t u v o s (deja, j a u n e b e e g z i s t a v u s i o s k a i p v a l s t y b ė ) a t s i s to j imą J A V - b i ų p u s ė j e i r n e t p a s i s k u b i n o a p i e tai p a g a r s i n t i v ie-t i n ė j e V a š i n g t o n o s p a u d o j e . Pvz. " T h e E v e n i n g S t a r " d ienraš-tis b u v o p a s k e l b ę s g r u o d ž i o 22 d . sekant į repor tažą :*

— Ministeris sako: Lietuva atsistojo prieš Ašį!

Dr. P . Ž a d e i k i s , L i e t u v o s M i n i s t e r i s V a š i n g t o n e , p a s k e l b ė š i a n d i e n , k a d jo a t s t o v a u j a m a tauta nori b ū t i l a ikoma sto-vint i ( " a l i n e d " ) k a r i a u j a n č i ų p r i e š Ašį v a l s t y b i ų p u s ė j e i r s a v o V y r i a u s y b ė s v a r d u p a r e i š k ė g i l ių s i m p a t i j ų , o ta ip pat tvir-tą t i k ė j i m ą A m e r i k o s g ink luotų p a j ė g ų l a i m ė j i m u .

Dr. Ž a d e i k i s p a s a k ė , j o g j i s ž iūr i į At lanto Chartą k a i p garant i ją grąžint i L i e t u v o s R e s p u b l i k a i p o l i t i n ę l a i s v ę , k u r i o s j i n e b e t u r i , n e s kraš tas v o k i e č i ų j ė g ų k o n t r o l ė j e . P r e z i d e n t o R o o s e v e l t o i r p r e m j e r o C h u r c h i l l i o p a s i r a š y t a At lanto Charta

* Current N e w s on the L i t h u a n i a n Situation, Nr. 11-12, 1941 m. g r u o d ž i o m ė n . 30 d., ps l . 1.

5 2 3

pat ikr ina, — j i s p r i s i m i n ė , — j o g s u v e r e n u m o ir s a v a r a n k i š k o v a l d y m o s i t e i s ė s turi būt i r e s t a u r u o t o s toms tautoms, i š kur ių tatai b u v o p r i e v a r t a at imta.

Nors L i e t u v a yra mažas kraštas i r j o s g e o g r a f i n ė p a d ė t i s yra n e p a v y d ė t i n a , — p a s a k ė Minis ter i s , — j i nenor i būt i p a l a i d o t a g y v a a rba p a a u k o t a d i d ž i ų j ų j o s k a i m y n ų n a u d a i . L i e t u v a turi tur t ingas i s tor ines t radic i jas , kur ios s u d a r o dalį j o s s ie los ; yra a p s i s p r e n d u s i i r p a j ė g i a g y v e n t i n e p r i k l a u s o m ą g y v e n i m ą , j o k i u b ū d u n e p a ž e i s d a m a s a v o k a i m y n ų te i sė tų in-t e r e s ų . —

Deja , nei g r u o d ž i o 18 d i e n o s nota, ne i čia p a d u o t a s vie-šas p a r e i š k i m a s a p i e p u o l i m ą J A V - b ė m s į g l ė b į n e d a v ė norė to rezul tato. B u v ę s P r e z i d e n t o S m e t o n o s a s m e n s s e k r e t o r i u s A. M e r k e l i s a p i e tai l i u d i j a š i ta ip:*

— 1942 m. s a u s i o 12 d. P. Ž a d e i k i s p a i n f o r m a v o A. Smetoną, kad Corde l l Hul l j a m p r a n e š ę s , j o g n o t o j e i ške l tų k l a u s i m ų s v a r s t y m a s e s ą s a t idėtas . V o k i e t i j a i u ž p u o l u s Sovie tų S ą j u n g ą i r o k u p a v u s L i e t u v ą , JAV-bių pol i t ika L i e t u v o s atžvi l-g iu tapo s a n t ū r e s n ė . L i e t u v o s e g z i l i n ė s V y r i a u s y b ė s s u d a r y m o k l a u s i m a s i ške l tas p e r v ė l a i , i r m a ž a t e b u v o v i l t i e s , kad Jung-tinių A m e r i k o s V a l s t y b i ų i r D i d ž i o s i o s Br i tani jos j i s b ū t ų svar s tomas . —

Į tai t e g a l i m a b ū t ų pak laus t i , kas kal tas už tai, k a d s a k y t o s V y r i a u s y b ė s s u d a r y m o k l a u s i m a s b u v o i š k e l t a s p e r v ė l a i . . . Gautas n e i g i a m a s a t s a k y m a s tik p a g i l i n a apga i le s ta-v i m ą , k a d tie d u a t s a k i n g i L i e t u v o s v a l s t y b ė s vyra i n e s u s i -or ientavo, kai tam b u v o t i n k a m a s laikas, — n e p a p r a š ė JAV-b i ų v a l d ž i ą sute ikt i p r i p a ž i n i m ą L i e t u v o s L a i k i n a j a i V y r i a u -s y b e i , kai b u v o Bi rže l io 2 3 d . pač ios m ū s ų tautos k r a u j o a u k a ką tik p a s k e l b t a . J u n g t i n ė s A m e r i k o s V a l s t y b ė s tada dar n e b u v o " i š s i r i k i a v u s i o s " į talką Sov. R u s i j a i , L i e t u v o s p r i e š u i , i r t e b e t u r ė j o l a i s v a s rankas mažai L i e t u v a i p a g e l b ė t i s t i p r e s n i u d i p l o m a t i n i u d e m a r š u B e r l y n e p e r s a v o ten tebe-v e i k u s i ą a m b a s a d ą . . .

L y g n e s u p r a s d a m a s , k a d nuo J A V - b i ų į s i r i k i a v i m o į talką Sov. R u s i j a i b u v o j a u p a s i k e i t u s i p a d ė t i s L i e t u v o s n e n a u d a i , A. S m e t o n a — p a m i r š d a m a s savo p a t i e s duotą p a s i ž a d ė j i m ą JAV-bių a m b a s a d o j e , B e r l y n e , " w h i l e I am in t h e U. S.,

* A l e k s a n d r a s Merkel is . Antanas Smetona, ps l . 659.

5 2 4

I shal l not be c o n s i d e r e d as the h e a d or m e m b e r of a n y g o v e r n m e n t " — p a s i l e i d o su p r a k a l b o m i s p r i e š Sov. S ą j u n g ą p o g a u s i a s A m e r i k o s l i e t u v i ų ko loni ja s , kol n e s u s i l a u k ė 1943 m. v a s a r i o 1 n e m a l o n a u s rašto iš T e i s i n g u m o d e p a r t a m e n t o , S p e c i a l a u s karo pol i t ikos s k y r i a u s v i r š i n i n k o , k u r p a s a k y t a : *

— We are a d v i s e d that y o u are p r e s e n t l y ac t ing as a r e p r e s e n t a t i v e of L i t h u a n i a n i n t e r e s t s . In o r d e r that y o u r s tatus u n d e r the Act m a y b e d e t e r m i n e d , i t w o u l d b e ap-p r e c i a t e d i f y o u w o u l d a d v i s e us in deta i l o f your act iv i ty in this r e g a r d . Ful l d e t a i l s o f all s p e e c h e s you h a v e g i v e n s h o u l d b e s u p p l i e d , r e f e r r i n g t o the occas ions u p o n w h i c h y o u h a v e s p o k e n , s ta t ing w h e t h e r a n y h a v e b e e n broad-cast . T h e c o n t e n t o f t h e s e s p e e c h e s a n d a n y ar t ic les that y o u h a v e p u b l i s h e d s h o u l d b e d e s c r i b e d a n d s a m p l e c o p i e s s e n t if t h e y are a v a i l a b l e . —

T o l i a u A. M e r k e l i s p a s t e b i : " Š i s A. S m e t o n o s v e r t i m a « reg i s t ruot i s , k a i p an agent of foreign principai, b u v o s k a u d u s s m ū g i s L i e t u v o s l a i s v i n i m o b y l a i i r A . S m e t o n a s t e n g ė s i j o i š v e n g t i , tuo r e i k a l u a i š k i n d a m a s i s s u D e p a r t m e n t o f J u s t i c e ir D e p a r t m e n t of S t a t e " . . .

B e t i r v ė l k l a u s i m a s : kas čia kal tas, kad toks " s k a u d u s s m ū g i s L i e t u v o s l a i s v i n i m o b y l a i " b u v o s u s i l a u k t a s i š JAV-bių v a l d ž i o s organų p u s ė s ?

Š i a m e s k i r s n e l y j e p a r y š k i n t i d v i e j ų p r i e š i n g ų pol i t ikos po-lių faktai v a i z d ž i a i parodo, k a i p s l i d u v a d o v a u t i s kare atsi-d ū r u s i ų v a l s t y b i ų p a ž a d a i s i r k a i p net ikra b u v o bazuot i Lie-t u v o s a t k ū r i m o s i e k i m ą s p ė l i o j i m u , kur i k a r i a u j a n č i ų j ų p u s i ų ga lė tų karą la imėt i . V i e n o k i u ar k i tok iu b ū d u į s i v ė l u s i o s į ž ū t b ū t i n ę g i n k l u o t ą kovą v a l s t y b ė s ž iūr i p i r m o j e v i e t o j e s a v o kar inių i n t e r e s ų . Š iuo t iks lu j o s į v a i r i a i s b ū d a i s v i l i o j a ma-ž e s n e s tautas sau į karo t a l k i n i n k u s , o ne b ū n a tikrai sus i-r ū p i n u s i o s tuo, kas t o k i o m s tautoms l a b i a u s i a i s k a u d a , n e t p a č i u jų l i k i m u .

L A F v a d o v y b ė s i e k ė a u k š č i a u m i n ė t ų k la idų i š v e n g t i . T o d ė l b a z a v o s i n e s p e k u l i a v i m u , kur i p u s ė karą, tada dar tik į p u s ė j u s į , ga lė tų la imėt i , b e t k a i p n u m a t y t ą j o p e r s i m e t i m ą ir į E u r o p o s r y t u s , p r i e š Sov. S ą j u n g ą , prakt i ška i i š n a u d o t i L i e t u v o s v a l s t y b ė s a t k ū r i m o t iks lu i . B u v o a p s i s p r ę s t a g r i e b t i s i š a n k s t o p l a n i n g o p a s i r u o š i m o p r a v e s t i ta p r o g a m ū s ų tautos

* A l e k s a n d r a s Merkel is. Antanas Smetona, ps l . 666.

5 2 5

suki l imą, kad pastačius n e d r a u g i š k u o s i u s Lie tuvos ka imynus — b o l š e v i k i n ę Rusi ją ir hi t ler inę Vokiet i ją — prieš L ie tuvos va l s tyb in io savaranki škumo atkūrimo faktą. Nesusvyruota nė tada, kai suki l imo paruoš imo e i g o j e konkrečiai paaiškėjo, j o g i r po jo la imėj imo dar nebūtų l e n g v a palenkti hi t ler inę Vokiet i ją skaitytis su pas iekta is rezultatais be i atkurtąją Lie-tuvos V y r i a u s y b ę į teis inti .

Žiūrint į aną L A F kovos žygį pro j a u keletos dekadų praei t ies pr izmę ir pr i s iminus faktą, j o g — kaip jau b u v a u mi-n ė j ę s (žiūr. psl . 350) — von Ribbentrop jau b u v o l inkęs su Biržel io 23 d. l ietuvių suki l imo rezultatais skaitytis, manau, j o g tada b u v o tvirto pagr indo prie laidai, kad la imėj imas būtų g a l ė j ę s būti p i lnesnis , o gal net būtų p a v y k ę Lie tuvos vals-tybinį s u v e r e n u m ą , Biržel io 23 d. suki l imo faktiškai j a u at-kurtą, realizuoti v i s o j e p i lnumoje , tiek santykiuose su Vokie-tija, tiek ir kitomis v a l s t y b ė m i s . Bet tai statė imperatyv i šką sąlygą, kad ka lbamo suki l imo la imėj imas nebūtų b u v ę s ap-sunkintas v i e n y b ė s pair imu ir kitomis n e g e r o v ė m i s iš mūsų pačių pusės , kurių p a g r i n d i n ė s b u v o šios:

1. Jei Prez identas Smetona nebūtų padaręs tokių reikalui žal ingų v iešų pare i šk imų, kaip tas jo i n t e r v i e w Brooklyno " V i e n y b e i " (žiūr. psl . 269) ir vė l iau Čikagos " H e r a l d - A m e r i c a n " (žiūr. psl . 376), be t būtų la ikęs is polit inio santūrumo, kaip jam b u v o patarta remiant is Romoje Lie tuvos pasiuntinių ir įgal . minis ter iu pri imtu nutar imu (žiūr. psl . 52).

2. Jei St. Lozorait is — kaip legalia* J. Urbšio paskir tas l ikus ios užs ieny Lie tuvos diplomati jos še fo pare igoms — būtų parodęs, Biržel io 23 d. suki l imui priartėjant i r j a m į v y k u s , būt inos iniciatyvos laiku painstruktuoti L i e t u v o s dipl. postus, ka ip k i e k v i e n a m jų la ikyt is ir kokių daryti dipl . žygių įvai-r iose sos t inėse L ie tuvos Laikinosios V y r i a u s y b ė s padėčiai tuoj į tvirtinti tarptaut inė je p lotmėje .

3 . Jei L i e t u v o s d ip l . atstovas Vaš ingtone nebūtų savo biržel io 25 notoje V a l s t y b ė s Departamentui metęs į tarimo šešė l į , kad tautos suki l imo pastatytoji nauja L ie tuvos Vyriau-s y b ė ar tik n e b u v o koks " n a u j a s marionetinis r e ž i m a s " (žiūr. psl . 379), be t pr ieš ingai — būtų tuojau ė m ę s i s visų įmanomų žygių gauti jai JAV-bių pr ipažinimą ir pr iprašyt i V a l s t y b ė s Departamentą, kad paves tų Amer ikos ambasadai Ber lyne pa-daryti diplomatinį demaršą vok. Užs. Rkl. Minis ter i jo je Lie-tuvos Laikinosios V y r i a u s y b ė s padėčiai sust iprinti .

526

4. Jei gen. St. Raštikis nebūtų p a s i d a v ę s Gestapo intri-gai savaval i škai išskrist i į Kauną, tokiu savo p a s i e l g i m u pa-kirsdamas mano autoritetą kaip L i e t u v o s diplomatinio atstovo pr ie Reicho V y r i a u s y b ė s ir kaip mūsų Laikinosios Vyr iausy-b ė s minister io pirmininko. Be to, supara l ižuodamas tos vy-riausybės trijų narių d e l e g a c i j o s B e r l y n e f u n k c i o n a v i m o pa-stangoms gauti sakytai V y r i a u s y b e i pr ipažinimą iš Vokiet i jos p u s ė s .

5. Jei nacionalist iniai e lementa i (kurie pr ieš tai vadino save voldemarininkais) ir kiti nepatenkint ie j i nebūtų metęs i

į opozic inę akciją pr ieš Laikinąją V y r i a u s y b ę ir į nusikals-tamus sąmoks lus už jos nugaros su svet imų m u m s nacių part i jos ir ges tapo agentais tokiu metu, kai naujos ios Vy-r i a u s y b ė s padėt i s b u v o nepaprasta i sunki; j i imperatyvia i rei-kalavo vengt i pol i t inio s u s i s k a l d y m o prabangos, kad nesu-te ikus nau ja jam krašto okupantui g a l i m y b ė s v y k d y t i divide et impera politiką.

V i sok ie " t o l i a r e g i š k o s i o s " polit ikos apaštalai — o iš t ikrų jų gi kovos su g inklu rankoje defet i s ta i — m ė g s t a tvirtinti, j o g toks p a s i p r i e š i n i m a s b u v o i š v i so b e p r a s m i š k a s , nes negarantavo la imėj imo, o tik pare ika lavo d a u g kraujo aukų.

Nenorėdamas dėl to le i s t i s į b e r g ž d ž i ą ginčą su tokiais sal ioniniais L ie tuvos laisvintojais, u ž b a i g s i u šį skirsnel į a. a. Ernes to Galvanausko viešai pareikšta n u o m o n e ta jautr ia tema. Vel ionis , kuris b u v o v ienas i š d a u g i a u s i a patyrusių Lie tuvos b u v u s i ų politikų ir v a l s t y b ė s vyrų, 1966 metais g ruodžio 1 d . " L a i s v o s i o s L i e t u v o s " psl . 5 - 6 korespondento užklaustas, ar re ikė jo g inklu sovie tams pas ipr ieš int i , n e d v e j o d a m a s at-sakė:

— Taip, būt inai re ikė jo. Ir a t sakingus už nesuorgani-zavimą ginkluoto pas ipr ieš in imo b e i j i e m s pritariančius norom nenorom tenka laikyti tautos ir v a l s t y b ė s priešų sąmoninga i s ar n e s ą m o n i n g a i s talkininkais. Ginklu užimtą kraštą d a u g sun-kiau valdyt i , n e g u kraštą, pas idavus į be ginklų panaudoj imo. Jei ta paskut inė proga pas ipr ieš int i g inklu b o l š e v i k i n e i oku-pacijai būtų b u v u s i šnaudota — Sovietai nebūtų s u g e b ė j ę padaryt i " l a i s v o " Lietuvos pr i s i jung imo, o ir vokiečiai būtų b u v ę priverst i atstatyti L ie tuvos n e p r i k l a u s o m y b ę vokiečių -sovietų karo metu, kad gal ir be jok io noro, nes nebūtų turė ję kitokios i še i t ies . Dabar gi vokiečiai teoretiškai į ė jo į Lietuvą kaip Sovietų teritori jos dalį, be t ne kaip į Sovietų

527

po kautynių okupuotą kraštą, valdžiai, kar iuomenei ir admi-nistraciniam aparatui pas i t raukus užs ienin.

V ė l e s n i s spontaniškas tautos suki l imas pr ieš sov ie t inę okupaci ją ir komunist inį terorą, pare ika lavęs irgi nemažai aukų, deja, n e b e g a l ė j o atstoti to paskut inio šanso g inklu pa-s ipr ieš int i dar Lietuvai laisvai tebesant . Pirmoj e i l ė j re ikė jo turėtą la i svę ginti g inklu, nes tas la i svės nevertas , kas neg ina jos, nors tas n e g y n i m a s ir n e b u v o tautos, be t tik jos b u v u -sios va ldžios neapdai rumas . —

Į kitą korespondento klausimą: Ar pr ieš in imas i s soviet inei okupaci ja i nebūtų pare ika lavęs p e r d a u g a u k ų ? — Galvanauskas atsakė šitaip:

— Ne, aukų skaičius būtų b u v ę s d a u g mažesnis , n e g u per partizaninį pas ipr ie š in imą antros sov ie t inės okupaci jos metu. Tačiau ats iekimas būtų b u v ę s pasau l inės re ikšmės i r turė jęs mi lž iniškos moral inės ir prakt inės ver tės ateičiai. Gi parti-zaninis pas ipr ieš in imas, nežiūr int jo heroizmo, j a u po " i š-la i sv in imo", kitataučiams b u v o b e v e i k než inomas. Jei orga-nizuota Lie tuvos kar iuomenė būtų pas ipr ieš inus i , s t a b d o m ų j ų kautynių ir evakuaci jos forma, okupaci ja i — niekam vė l iau nebūtų b u v ę re ikalo partizanauti, nes tautos val ia j a u būtų b u v u s i parodyta jos va l s tyb in ių ginkluotų p a j ė g ų .

Teis int i tada turėtų organizuotų p a j ė g ų nepanaudoj imą pr ieš okupantą mažiaus ia yra maskav imas savo ba i lumo ir nenoro aukotis tautos re ikalams. —

AKTYVISTŲ FRONTO LIKVIDAVIMAS

Kiekvienas, perska i tęs šių mano ats iminimų p u s l a p i u s ir s u s i p a ž i n ę s su ten paduotais praei t ies ve ik los dokumenta i s , n e a b e j o j u , b u s supratęs, j o g L A F n e s i b a z a v o tos ar kitos ka-r iau jančių jų pusių v i l io jančiais pažadais, be t b u v o aps i spren-dęs eiti savo or ig inal iu ke l iu Lie tuvos s u v e r e n u m u i atkurti. E s m i n ė s r e i k š m ė s š io je jo koncepc i jo je turė jo visai pagr įs ta prielaida, j o g karas tarp Vokiet i jos i r Sovietų Rusi jos b u v o n e i š v e n g i a m a s , kad j i s neto l imoje a te i ty je turės įvykt i i r kad tai te ikė m u m s realią progą nusikratyti soviet iškai komunis-tinio jungo, sykiu — kaip j a u nekartą b u v a u p a b r ė ž ę s — pastatyti h i t ler inę Vokiet i ją pr ieš Lie tuvos va l s tyb in io suve-renumo atkūrimo faktą.

528

Kai šis pagr indinis t ikslas Biržel io 23 d ienos la imėto tautos suki l imo ke l iu b u v o pasiektas, b e t į v y k o sus ik i r t imas su nacių jau iš seniau p lanuotu p a s i k ė s i n i m u Lie tuvą pa-g lemžt i savo ruožtu, L A F tapo tuo automatiškai pačių vokie-čių nustumtas į naują pas ipr ie š in imą ir tam nau jam L i e t u v o s okupantui ir naciams. Jei j i e tuojau po Biržel io 23 d. suki l imo LAF-to dar n e s u l i k v i d a v o , tai dė l sekančių d v i e j ų m o t y v ų :

1. kad tokiu savo p a s i e l g i m u neišprovokuotų čia pat naujo l ietuvių suki l imo, šį kartą pr ieš pačius vokieč ius ,

2. kad i šmėgintų g a l i m y b ę , kokiu nors b ū d u įtraukti Lie-tuvių Aktyvis tų Frontą į t o l i m e s n ę kovą pr ieš Sov. Rusi ją, b e t j a u v ien Reicho interesams, be jokios pol i t inės kompen-saci jos L ie tuvos va l s tyb in io s u v e r e n u m o pr ipaž inimo prasme.

Kaip skaitančiam šias e i lu tes j a u žinoma, 1941 m. bir-žel io 28 d. vok. užs. rkl. min-ja b u v o pritarusi vok. karo v a d o v y b ė s suges t i ja i (žiūr. psl . 368 "aktyv i s t in ių e l e m e n t ų ir l ie tuvių, latvių ir estų g y v e n t o j ų grupių b e n d r a d a r b i a v i m o su vokiečių kar iuomenės dal iniais kovo je pr ieš Sov. R u s i j ą " , tik v e n g i a n t toms g r u p ė m s bet kokių polit inių ateit ies paža-dų. Pavaizduoti , kaip vokiečiai v i l io jo LAF-tą hit ler inio karo t iks lams, čia pate ik iu kai kurių išrašų iš A. Damuš io v i e n o straipsnio, p a s k e l b t o žurna le "Į L a i s v ę " (1955 m., nr. 7/44, ps l . 21):

— Per porą į takingų vo ldemar in inkų man b u v o pranešta, kad J. A m b r a z e v i č i u s ir aš e s a m e kv ieč iami atvykti pas " d i d e l į l ietuvių d r a u g ą " Kurmį (Gestapo pare igūną — K. Š.). Jis . . . norįs susit ikti su l ietuvių "kata l ikų ant i sov ie t inės re-z i s t e n c i j o s " atstovais. Pas jį būs ią ir " v o l d e m a r i n i n k a i " . . . Nu-s p r e n d ė m , kad Juozui Ambrazev ič iu i , e inančiam Laik. Vyriau-s y b ė s minister io p i rmininko pare igas , n e d e r a ten eiti. Tą misi ją atlikti b u v o paves ta prof. Zenonui Iv inskiui ir man. N u v y k ę j a u radome Vytautą Reivydį , Vyt. Stanevičių, dr. Pr. Meškauską - Germantą, J. Vokietait į , Taunį ir dar porą kitų. Kurmis pas ika lbė j imą p r a d ė j o taip: "Vokieč ia i p a g e i d a u j a , kad katal ikiškasis l ietuvių j aunimas , kurio v a d o v y b ė s atstovai, prof. Z. Iv inskis ir dr. A. Damuš i s , čia yra, ir vo ldemar in inkai paduotų v ieni k i t iems rankas ir v ien inga i į s i jungtų į kovą pr ieš komunizmą. J e i g u tos dvi j ė g o s sus i jungtų, jos atsto-vautų visai L i e t u v a i " .

Į tai aš (Damušis — K. Š.) pareiškiau, kad l ietuvių ka-talikų nus is ta tymas pr ieš komunizmą yra neabe jot inas , b e t p i rmas i s mūsų tikslas yra L i e t u v o s n e p r i k l a u s o m y b ė s atstaty-

529

mas . . . Su v i sa i s l ie tuviais , kur ie tam s iek imui nuoširdžiai pritaria, m e s v ieninga i d i r b s i m e . Z. Ivinskis plačiai ir vaiz-džiai n u š v i e t ė l ietuvių nuotaikas . . . " P i l n a v a l s t y b i n ė la i svė yra mūsų pirmoji i r nepake ič iama s ą l y g a " , b a i g ė Z. Iv inskis . Kurmio atsakymas b u v o m a ž d a u g toks: Fiurer is dabar nesvars-to i š la isvintų tautų n e p r i k l a u s o m y b ė s klausimo. Lietuvia i turi be są lygų į s i jungt i į kovą pr ieš komunizmą. Pagal nuopel-nus toje kovo je l i e tuv iams b u s skirta atit inkama v i e t a nau-jo je E u r o p o j e . . .

Po kelių dienų nuo anų Kurmio vaišių vokiškas i s Sicher-he i t sd iens t i š k v i e t ė L. Prapuolenį ir P. Narutį ir aktyvistų dal iniams p a s i ū l ė g i n k l u s i r visą paramą. SD m o t y v u o s e bū-dinga b u v o tai, kad j ie nenori leisti, kad Gestapo remiami vo ldemar ininkai perimtų visą l ietuvių g y v e n i m ą ir repre-zentuotų l ietuvių tautą. Jie S D norį aprūpint i g inklais akty-vis tus, kad tie nepas iduotų . — Tą pačią dieną sušauktame Aktyvis tų Fronto štabo p o s ė d y j e n u s p r e n d ė m e , kad tie pasiū-lymai yra ryški nacių klasta, kurios p a g a l b a j i e nori garbin-gas l ietuvių rez i s tenc ines j ė g a s kompromituoti . T o d ė l j a u pats laikas v i e š ą j ą Lietuvių Aktyvis tų Fronto veiklą sus tabdyt i i r pereit i į p r iešnac inės rez i s tenci jos p o g r i n d į " . —

Šis L A F Kauno štabo nus is ta tymas v i s i škai atitiko mano 1941 m. l iepos 26 d. instrukci jos nurodymą V y r i a u s y b e i g inkluotos p a j ė g o s k laus imu. Čia pakartoju atit inkamą jos išrašą (psl. 478).

— Vokieč iams ne le idž iant mūsų V y r i a u s y b e i pasi l ikt i , man kyla klausimas, ar b ė r a p r a s m ė s būt inai veržt is , kad j i e leistų m u m s sudaryt i savo kar iuomenę. Jei vokiečiai yra nusis tatę Lie tuvos n e p r i k l a u s o m y b ę paglemžt i , tai j i e to s ieks v isokiais būda i s . S iū lymu p a g e l b ė t i j i e m s kariauti su bolše-vikais ir tam suaukoti mūsų ger iaus ius v y r u s vokiečių nenu-k r e i p s i m e nuo jų užs ibrėžto pr ieš Lie tuvą t ikslo . . . Vienin-tel is mūsų interesas tokiomis s ą l y g o m i s yra šis: s tengt i s lai-mėti laiką ir i šsaugoti kiek gal int daug iau mūsų tautos narių nuo išnaikinimo. Karas dar nežinia ka ip ilgai gali užsi tęst i ir kokių dar gali pasi taikyt i mūsų tautai naujų sukrėt imų. Žiūrėk ime daugiau p i rmyn, o ne v i e n to, kas v y k s t a š iandien. —

A k i v a i z d o j e tokio v i e n i n g o L A F abie jų v a d o v y b i ų — Ber lyne ir Kaune — nus i s ta tymo b e b u v o l ikę tik t inkamai pas i rengt i perei t i į rez i s tenci jos pogr indį ir tą svarbų pasukimą t inkamu momentu įvykdyt i . L A F įgal iot inis Kaune, Leonas Pra-puolenis , tą padarė tuo b ū d u , kad 1941 m. r u g s ė j o 20 d.

530

b u v o į teiktas vok ieč iams per jų Fe ldkomendantūrą Kaune pro-testo m e m o r a n d u m a s tokio turinio:

— Lietuvių Aktyvis tų Fronto m e m o r a n d u m a s apie Lie-tuvos b ū k l ę , vokiečių c iv i l inei valdžiai L i e t u v o j e veikt i pra-d ė j u s .

Lietuvių Aktyvis tų Frontas yra s u s i k ū r ę s b o l š e v i k ų oku-paci jos metu kaip karinė organizaci ja, kuri skyrė sau užda-vinį atstatyti nepr ik lausomą Lie tuvą g inkluoto suki l imo pagal-ba. Lietuvių Aktyvis tų Frontas b u v o s u ė j ę s tam tikslui į kontaktą su vokiečių kar inėmis v y r e s n y b ė m i s . L ie tuv ių Akty-vistų Fronte b e n d r a d a r b i a v i m o pagr indą su vokiečių kar inėmis v y r e s n y b ė m i s sudaro tai, kad jos į sakmiai pr ipažino Aktyvis tų Fronto pagr indinį tikslą — kovą dėl L ie tuvos la i svės . Lie-tuvių savanorių d u o d a m o j e vokiečių kar inėms v y r e s n y b ė m s pr ie sa iko je skaitom:

" I n d e m ich f r e i w i l l i g d ie mir f u e r d ie B e f r e i u n g m e i n e s Vater landes (Litauen) v o r g e s e h e n e A u f g a b e u e b e r n e h m e , ver-pf l ichte ich mich f r e i w i l l i g vor Gott u n d m e i n e m G e v i s s e n d i e s e g e w i s s e n h a f t , ohne Ruecks icht auf m e i n e G e s u n d h e i t u n d mein L e b e n a u s z u f u e h r e n " .

Karui pras idė jus , kartu su L i e t u v o s k a r i u o m e n ė s dalių li-kučiais pradė jo suki l imą ir į v y k d ė visą e i l ę sutartų su vokiečių kar inėmis v y r e s n y b ė m i s uždav in ių . Suki l ime d a l y v a v o apie 100,000 part izanų. Ž u v u s i o kovo je su bo l šev ika i s L i e t u v o s j a u n i m o skaičius prašoka 4,000 žmonių.

Ir Lietuvių Aktyv i s tų Frontas ir v i sos L ie tuvos j a u n i m a s laikė, kad kovoje su b o l š e v i z m u l ietuvių tautos ir vokiečių tautos t ikslas sutampa. Lietuvių Aktyvis tų Frontas ir v i sos L ie tuvos j aunimas , g e r b d a m a s i r aukštai ver t indamas domi-nuojantį vokiečių pol i t ikoje tautinį principą, laikė ir tebela iko, kad taut inės idė jos p a g r i n d e yra ir svet imo taut i škumo ger-b imas .

Lietuvių Aktyvis tų Frontas, o su j u o ir v i s a l ietuvių tauta, vokiečių c iv i l inei va ldžia i L i e t u v o j e p r a d ė j u s veikti , p e r g y v e n a labai skaudų laikotarpį.

Lietuvių Aktyvis tų Frontas prašo leist i j a m išdėstyt i savo r ū p e s č i u s Didžios ios Vokiet i jos Vadui Adol fu i Hit ler iui i r jo narsia jai kar iuomenei , t ikėdamasis , kad Lie tuvos j a u n i m o krau-jas , pral ietas kovo je su b o l š e v i z m u , le idž ia j am atvirai pasa-kyti tai, ko j i s negalėtų padaryt i kitomis a p l i n k y b ė m i s .

531

1. Kovai su b o l š e v i k a i s p ras idė jus , Lietuvių Aktyvis tų Frontas sudarė Lie tuvos V y r i a u s y b ę , kuri, nežiūr int didel ių s u n k u m ų , atliko visą e i l ę organizacinių u ž d a v i n i ų ; jų neat-l ikus, vokiečių kar iuomenės ž y g i a v i m a s p e r Lie tuvą būtų žy-miai pasunkintas . Nežiūrint į tai, nedarant Lie tuvos V y r i a u s y b ė s darbui jokių priekaištų i š e s m ė s , jos darbas b u v o pr ieš jos pačios valią sus tabdytas . Lietuvai b u v o paskir tas General-komisaras, kur i s tuojau p a ė m ė c iv i l inę valdžią į savo rankas. A p i b r ė ž d a m a s Generalkomisaro teri torial inę kompetenci ją , š . m. l iepos mėn. 28 d. savo a t s i šaukime į l ie tuvius p. Reicho Komisaras Rytų kraštui p a s k e l b ė , kad j i s paskirtas " f u e r das Gebie t d e s ehemaligen Freistaat L i t a u e n " .

Lietuvių tauta ne la ikė Lie tuvos į j u n g i m o į Tarybų Są jungą te i sė tu ir u ž d e d a n č i u ja i b e t kurių pare igų, kadangi tas į jun-gimas b u v o į v y k d y t a s su p a g a l b a suklastotų r inkimų, priešin-gai v i sos l ietuvių tautos valiai. Tačiau j e i kas ir laikytų-tų tokį į j u n g i m ą L i e t u v o s į T a r y b ų Są jungą te isėtu, tai ir tuo a tve ju L i e t u v a n e b u v o nusto jus i egz i s tavus i kaip s u v e r e n i n ė respubl ika , kuri k i e k v i e n u m o m e n t u turi te i sę iš T a r y b ų Są-j u n g o s išeiti (žiūr. T a r y b ų Są jungos konst i tuci jos 15 ir 17 str.). L ie tuvos V y r i a u s y b ė šių metų b i rže l io 23 dieną p a s k e l b ė Lie tuvos n e p r i k l a u s o m y b ę atstatyta i r tuo i š b l a š k ė b e t kurias a b e j o n e s d ė l L ie tuvos pr ik lausymo. Tarybų S ą j u n g a pr ieš šį L i e t u v o s V y r i a u s y b ė s aktą nepr ieš taravo.

Kadangi T a r y b ų S ą j u n g o s dal imi L i e t u v a negal i būti lai-koma, o, antra vertus, j o k i u tarptautiniu aktu L i e t u v o s Res-p u b l i k a n e b u v o panaikinta, tai nesuprantama, kodėl Reicho Komisaras Rytų kraštui šių metų l iepos 28 d ienos a t s i šaukime į l i e tuv ius ka lba apie " d a s G e b i e t d e s e h e m a l i g e n Frei-staat L i t a u e n " . Iše ina taip, kad bol šev ika i , pr ieš kur iuos lie-tuviai kovojo kartu su vokiečių kariais, pr ipažįs ta L ie tuvos Respubl iką, i šė jus ią iš Tarybų Są jungos , atskira v a l s t y b e , o Vokiet i ja, kuriai L i e t u v a p a d ė j o kovoti su bo l šev ika i s , laiko Lie tuvos Respubl iką b u v u s i a v a l s t y b e (ehemal iger Freistaat).

2. Vokiečių kar iuomenė, į ž e n g u s i į Lietuvą, rado v i s u r palankius ja i l ietuvių va ldž ios organus, o ne b o l š e v i k ų įstai-gas. L ie tuvos k a r i u o m e n ė s dalys i r L ie tuvos partizanai v isur, kiek ga lėdami, padė jo žygiuojančia i p e r Lie tuvą vokiečių ka-r iuomenei . Lietuvia i kariavo kartu su Vokiet i ja , o ne pr ieš Vokiet i ją . Tačiau, nežiūr int į tai, vokiečių valdžios organai Lietuvą traktuoja kaip okupuotą pr ieš ininko teritori ją. Susidaro tokia padėt is , kad Aktyvis tų Frontas s k e l b ė kovą pr ieš Tary-

532

bų Są jungą, kovojo kartu su v i s u Lie tuvos j a u n i m u pr ieš T a r y b ų Są jungą, o dė l tos kovos L i e t u v a yra la ikoma tokia pat pr ieš ininko teritori ja, ka ip v a l s t y b ė s , kovojus ios pr ieš Vo-kieti ją.

3. Vokiečių tauta yra p a s k e l b u s i kryž iaus karą prieš bol-šev izmą. Aktyvis tų Frontas taip pat laikė kovą su bolšev i-kais ir b o l š e v i z m u v i e n u iš svarbiaus ių savo uždav in ių .

Privat inės n u o s a v y b ė s panaik inimas ir pr ivat inės iniciaty-vos s te lb imas ūkio sr i ty je l ietuvių a k y s e b u v o nekenčia-miej i t a ryb inės tvarkos bruožai . Suprantama, kad tiek Lie-tuvos ūkininkas, tiek l ie tuvis mies t ie t i s nekantriai laukė bolše-vikų valdžios galo Lie tuvo je , kad kuo greičiausiai galėtų v ė l pradėti kūryb in į ūkio ir kultūrinį darbą. Tokio k ū r y b i n i o darbo są lyga k i e k v i e n o l ie tuvio a k y s e yra pr ivat inė n u o s a v y b ė ir pr ivat inės iniciatyvos la i svė, kurios gali būti varžomos tik t iek, kiek to re ikalauja v ie šas i s interesas . L ie tuvos V y r i a u s y b ė , pradė jus i savo darbą, tučtuojau ė m ė s i pr iemonių sugrąžint i t e i sė t iems sav in inkams b o l š e v i k ų va ldž ios atimtą privatinį turtą. Miesto namai, įmonės , ž e m ė s tvarkingai turė jo būt i grąžintos t iems, k u r i e m s v i sa tai p r ik lausė pr ieš b o l š e v i k a m s į Lietuvą į s ibraujant . Tuo tarpu vokiečių c iv i l inė va ldž ia Lie tuvo je , s u s t a b d ž i u s L ie tuvos V y r i a u s y b e i savo darbą, p r a d ė j o naikinti v i sa tai, kas b u v o padaryta nacionalizuotam turtui grąžinti t e i sė t iems to turto sav in inkams. Turto santykiai atstatomi į tą padėt į , kur io je b u v o b o l š e v i k a m s L i e t u v o j e v iešpataujant .

Maža to — Generalkomisaro Kaune šių metų rugpiūčio mėn. 20 dieną p a s k e l b t a s į sakymas der l iaus s u ė m i m o ir sė jos v y k d y m o re ikalu padaro turto santykius ž e m ė s ū k y j e dar n e p a s t o v e s n i u s , n e g u j i e b u v o b o l š e v i k ų laikais. Nors e inant b o l š e v i k ų nacionalizaci jos aktais, ž e m ė ir b u v o pripa-žinta v a l s t y b ė s n u o s a v y b e , be t k iekv ienas , kam ž e m ė b u v o palikta, ją turė jo amžinam naudojimui. J e i g u tai ir n e b u v o n u o s a v y b ė , tai v is tiek k i e k v i e n a s žinojo, kad j i s ž e m ę val-do amžino naudoj imosi te i se . Genera lkomisaro į s a k y m a s ir tą amžiną naudoj imąsi , kurį pr ipažino ž e m ė s valdytojas , e inant į sakymu, nus tumia į " r e c h t s m a e s s i g e r B e w i r t s c h a f t e r " , kurio te i sės nežinomos. Be to, v i sa e i lė žmonių, k u r i e m s ir bol-ševikų va ldž ia nela ikė ga l ima atimti žemę, atrodo turėtų, einant šituo į s a k y m u , nustoti ž e m ė s , nes j i e nepatvir t inami jų va ldomos ž e m ė s te isėtais še imininkais . Tai yra, pavyz-džiui, tie, kur ie d ė l kurios nors pr iežas t ies bo l šev ikų oku-

533

paci jos metu patys ž e m ė s nedirbo, p a v y z d ž i u i , ją b u v o išnuo-moję arba a t idavę dirbti pus in inkams.

Einant į sakymu, turi nustoti ž e m ė s ir vad inamie j i ne-ūkininkai . Į sakymas, tiesa, nesako, ką j i s laiko neūkininkai s . Tačiau ga l ima manyti, kad neūkininkais į sakymo prasme b u s laikomas k i e k v i e n a s , kas pats ūk in inkaudamas verčias i dar kuriuo kitu darbu ar profes i ja , pavyzdžiu i , yra mokytojas, profesor ius ar e ina kitas kurias v iešas pare igas . Bolševikai taip pat norėjo šiai sav ininkų kategori ja i atimti ž e m ę , b e t to nepadarė, s u s i d ū r ę su d i d e l e tautos opozici ja, nes a tėmimas ž e m ė s tai ūkininkų kategori ja i re iškia ne ką kita, kaip išmetimą iš kaimo dažnai s t ipr iausios ir labiausiai aps i šv ie tus ios ūki-ninkų kategori jos.

Sus idarė tokia padėt i s , kad tai, ką labai b logomis inten-ci jomis norė jo padaryti b o l š e v i k ų valdžia, nežinomais tiks-lais padarė vokiečių c iv i l inė va ldžia L ie tuvo je . Tūkstančiai gerų ūkininkų, kur ie i š s i la ikė ž e m ė s ū k y j e bo l šev ikų laikais, norima išmesti iš ūkio visai nesuprantamais sumet imais . Nuo-s a v y b ė s santykiai, suardyti pr ie bo l šev ikų valdžios, dar d a u g i a u ardomi.

4. Kiek Generalkomisaro į sakymas der l iaus s u ė m i m o reikalais mažai vaduojas i ūkiškais sumet imais , matyti iš vadi-namųjų tarybinių ūkių ( " s o v c h o z ų " ) b ū k l ė s . Bolšev ikų valdžia ger iaus ius ūkius a tėmė iš jų savininkų vis i škai , n e p a l i k d a m a j i e m s nė v ieno hektaro, ir, n e d a l i n d a m a tų ūkių b e ž e m i a m s ir mažažemiams, toliau j u o s pati eksploatavo, kaip d i d e s n i u s ūkio v i e n e t u s . Tų ūkių savininkai dažniausiai yra ger iaus i Lie tuvos ūkininkai, kur ie mokė jo tvarkyti savo ūkius pavyz-dingai . V i s u s tuos ūkius vokiečių c iv i l inė va ldž ia pal iko savo žinioje, n e g r ą ž i n d a m a jų sav in inkams, nežiūr int į tai, kad blo-g e s n i ų j ų ūkių savininkai , tai yra ūkių, kur ie n e b u v o palikti toliau eksploatuoti kaip tarybiniai ūkiai, sugrąžint i į savo ūkius, kaip vadinami teisėt i še imininkai . Suprantama, kad jokia v a l s t y b i n ė administraci ja n e g a l ė s pagamint i tuose ūkiuo-se t iek, k iek galėtų pagamint i t ikriej i tų ūkių savininkai , p a v y z d i n g i ūkininkai, puikia i ž inantie j i savo ūkių g a m y b i n e s są lygas .

Tuo tarpu, kai tuose ū k i u o s e š e i m i n i n k a u j a dažniausiai mažai pas i ruošę ū k v e d ž i a i , pa l ikę j u o s e i š bo l šev ikų laikų, ūkių savininkai , kur ie dažnai yra i d ė j ę n e m a ž u s Lie tuvos są lygomis kapita lus i r dar daugiau darbo, dabar g y v e n a kaip kampininkai pas savo k a i m y n u s ar turi ieškoti kokio darbo,

534

kuriam j i e yra mažiau pas i ruošę tik todėl, kad j i e b u v o labai geri ūkininkai ir ūkiai patiko b o l š e v i k ų valdžiai, kuri padarė iš jų v a d i n a m u o s i u s tarybinius ūkius ( " sovchozus") .

E k o n o m i n ė ir moral inė padėt i s sus idarė nepate i s inama. Generalkomisaras ka lbamojo į sakymo pradžio je r e z e r v u o j a

sau te i sę sutvarkyt i n u o s a v y b ė s santykius vė l iau. Kadangi vis i L ie tuvos ūkininkai laiko save sav ininkais tos ž e m ė s , kurią b o l š e v i k ų va ldž ia iš jų atėmė, tai v i e n tas faktas, kad tie n u o s a v y b ė s santykiai b u s svars tymo ob jektu vėl iau, j a u v ien tai pr ip i ldo visų ūkininkų š irdis nerimo, kuris, žinoma, gamy-bin io krašto p a j ė g u m o nepadid ina .

Susidaro tokia padėt i s , kad L i e t u v o j e vokiečių c iv i l inė va ldž ia res tauruoja arba palaiko tokius t a r y b i n ė s tvarkos in-stitutus, kaip ž e m ė s nacionalizaci ja, p r e k y b o s i r pramonės įmonių nacionalizaci ja, g y v e n a m ų j ų namų nacionalizaci ja, vals-tybinių ūkių institutą, p r o f e s i n e s s ą j u n g a s su jų uždav in ia i s socialinio draudimo ir darbo pr iež iūros sr i ty je, tarybinį socia-linį draudimą ir t.t.

5. Privat inė iniciatyva ūkio s r i ty je taip pat s te lb iama, ka ip j i b u v o s te lb iama b o l š e v i k ų okupaci jos metu.

Padėtis paradoksal inė: vokiečių kar iuomenė kovoja su bol-šev izmu, o vokiečių c iv i l inė va ldž ia L i e t u v o j e pr ieš l ietuvių valią verčia j u o s gyvent i ta ryb inės santvarkos varžtuose. J e i g u būtų sakoma, kad nelaikas karo metu daryti kokias reformas, tai į tai reikia pas tebėt i , kad b o l š e v i k ų santvarka L i e t u v o j e neturė jo jokio pagr indo, kad jos laikytis l i e tuv iams d a u g sunkiau, n e g u grįžti pr ie tos santvarkos, kuri L i e t u v o j e b u v o pr ieš b o l š e v i k a m s ateinant ir kurią žymia dal imi L ie tuvos Vy-r i a u s y b ė jau b u v o grąžinusi .

Buvo suprantama, kai b o l š e v i k i n ė s inst i tuci jos l ie tuv iams norėjo pr imest i b o l š e v i k ų valdžią, be t l ie tuv iams visai nesu-prantama, kad j ų j ų g y v e n i m ą nori tvarkyti b o l š e v i k i n ė s san-tvarkos pr incipais ne b o l š e v i k i n ė s santvarkos šal ininkai, o jos pr ieš ininkai .

6. Įžengus vokiečių kar iuomenei į Lietuvą, b u v o paskelb-tas pr ivalomas rusų rubl io kursas 1 RM — 10 Rb. Kad toks rusų rubl io kursas L i e t u v o j e yra ekonomiškai nepate i s inamas, tai L i e t u v o s V y r i a u s y b ė , vokiečių c iv i l inės va ldž ios General iniai Tarė ja i i r L ie tuvos ūk inės organizaci jos nekartą nurodinė jo vokiečių va ldž ios organams. Kiekv ienas markių sav ininkas, o tokie yra tik vokiečių kariai ir vokiečių c iv i l inės admi-nistraci jos žmonės, gali į s igyt i L i e t u v o j e be t kurį L ie tuvos ar

535

u ž s i e n i n ė s g a m y b o s produktą b e v e i k ve l tu i . Toks rusų rubl io kursas yra ne kas kita, kaip kontr ibuci jos Lietuvai u ž d ė j i m a s . Toji kontr ibuci ja į g y j a visai ypat ingos re ikšmės , j e i a t s imins ime, kad muitų s ienos tarp Lie tuvos ir T a r y b ų S ą j u n g o s nėra. Iš Rusi jos yra vežami į Lietuvą popier iniai pinigai ir paverčia-mi L i e t u v o j e v e r t i n g o m i s prekėmis . I še ina taip, kad L i e t u v a turi mokėti kontr ibuci ją už visą Tarybų Są jungą. Kodėl? Todėl , kad L i e t u v a b u v o į j u n g t a į Tarybų S ą j u n g ą pr ieš j o s pačios valią. Ar todėl, kad l ietuvių j a u n i m a s kartu su vokiečių kariais kovojo pr ieš b o l š e v i k u s ? Lietuvių tautos a k y s e ir š iuo a tve ju susidaro paradoksal i i r jokiais motyvais nepate i s inama padėt is .

Grynas L ie tuvos prekių atsargų i špardav imas sus idaro ir dėl vokiečių c iv i l inės va ldž ios L i e t u v o j e nustatytų Lie tuvos gaminiams kainų, ypačiai kainų Lie tuvos pramonės gaminiams. Visa L i e t u v o s pramonė yra verč iama pardavinėt i savo gami-nius. Tokios polit ikos rezultatas gali būt i tik v i s i škas Lie-tuvos pramonės sugr iov imas arba d ide l iaus ias jos įs iskolini-mas. Visa tai yra tiek pr ie š inga l ie tuvių tautos ir L ie tuvos ūkio interesams, taip nepate i s inama b e t kuriais racionaliniais sumet imais , kad l ie tuvių tauta seka vokiečių c iv i l inės va ldž ios potvarkius e k o n o m i n ė j e s r i ty je su d idž iaus iu sus i rūp in imu. Juo d a u g i a u sus i rūp in imo kel ia tas faktas, kad aktualiosios Lie tuvos ūkio prob lemos išt isais m ė n e s i a i s n e i š s p r e n d ž i a m o s :

a) ž e m ė s ūkis nete ik ia miestui produktų, nesant pasiti-kė j imo rubl iu, gi val iutos k laus imas l ieka atviras; b) p r e k y b a d i rba su nuostol iais, nes neper tvarkoma bol-šev ikų sukurtoji g ramozdiška v a l s t y b i n ė p r e k y b o s s istema, nors prekių kiekiai kasdien mažėja; c) maisto d a v i n y s miesto g y v e n t o j a m s yra nustatytas taip mažas, kad j i e turi arba badaut i arba imtis spekul iaci-jos ; d) nesutvarkytas ligi šiol transportas paral ižuoja ūkinių g ė r y b i ų apykaitą ir tuo pat visą g a m y b o s procesą;

Einant toliau šituo kel iu, L ie tuvos ūkis bus vis iškai sugr iautas ir tuo padaryta žala ne tik Lietuvai , b e t ir Vokiet i ja i .

7. T e i s ę g y v e n t i i r dirbt i savo krašte k i e k v i e n a s l ie tuvis laiko savo n e g i n č i j a m a te i se . J e i g u b o l š e v i k ų va ldž ia b u v o taip nekenčiama Lie tuvo je , tai tarp kitko todėl, kad j i m ė g i n o j ė g a kraustyti n e p a g e i d a u j a m u s sau l i e tuv ius į to l imesnes Ru-si jos sritis. Tas l ietuvių kraus tymas pr ievarta į tol imąsias Ru-

536

s i jos ž e m e s pal iko L i e t u v o j e v i s i e m s la ikams nei šd i ldomą į spūdį . V i e n a s iš Reicho Komisaro Rytų kraštui į sakymų pri-minė l ie tuv iams n e s e n u s dar t ragiškus l ietuvių i š g y v e n i m u s , sur i š tus su pr ivers t in iu d a u g e l i o tūkstančių l ietuvių i škraustymu iš L ie tuvos . Mes tur ime ga lvo je šių metų rugpiūč io mėn. 15 d. Reicho Komisaro Rytų kraštui potvarkį darbo j ė g ų panaudoj imo reikalu. To potvarkio paragrafe į sakoma: "Svar-b i e m s ir s k u b o t i e m s d a r b a m s darbo samdos organai gali tin-kamas tam darbui j ė g a s už atitinkamą mokėj imą panaudoti ir kitur, ne jų g y v e n a m o j e v i e t o j e " .

Kadangi tas potvarkis i š le is tas Reicho Komisaro Rytų kraštui ir tokiu b ū d u l iečia ne tik Lietuvą, be t ir kitus kraš-tus, kurių v a l d y m a s įe ina į Reicho Komisaro Rytų kraštui kompetenci ją , tai tas potvarkis interpretuojamas tokiu b ū d u , kad, e inant šiuo potvarkiu, l i e tuv ius ket inama siųsti darbams ir į k i tus kraštus, e sanč ius Reicho Komisaro Rytų kraštui ž inioje.

J e i g u tokia šio potvarkio interpretaci ja būtų teis inga, tai reikia turėti o m e n y j e , kad l ietuviai ne jaučia jokių pr ievol ių T a r y b ų S ą j u n g o s atžvi lg iu, j u o labiau p r i e v o l ė s dalyvaut i jos atstatymo darbe . J e i g u L i e t u v o s santykiuose su Tarybų Są-j u n g a yra pr ievol ių, tai v i sos tos p r i e v o l ė s yra Tarybų Są-j u n g o s p r i e v o l ė s L ie tuvos atžvi lg iu, o p i rmiaus ia pr ievo lė grąžinti jos išgrobtą L i e t u v o j e turtą ir at lyginti jos padarytus Lietuvai nuostol ius. Bet koks g a b e n i m a s l ietuvių į Rusi ją v i e n u ar kitu pretekstu, suprantama, b u s sutiktas L i e t u v o j e su tokiais pat j ausmais , kaip b u v o sutiktas panašus g a b e n i m a s , į v y k d y t a s pr ieš pat karą bo l šev ikų valdžios .

8. Su šituo k laus imu rišasi dar v ienas k laus imas, tai yra k laus imas l ie tuv ių, p a b ė g u s i ų b o l š e v i k ų okupaci jos metu į Vokiet i ją . V e n g d a m i b o l š e v i k ų valdžios per sek io j imų, d a u g e l i s l ie tuvių b u v o pr iverst i ieškoti p r ieg laudos ki tuose kraštuose. Labai žymi l ie tuvių d a u g u m a pas inaudojo Vokiet i jos svetin-g u m u . Lietuvių tauta v i s u o m e t su d ė k i n g u m u ats imins lie-tuv iams suteiktą globą. Tačiau reikia pastebėt i , kad tų pabė-gusių į Vokiet i ją l ietuvių padėt i s darosi v i s k e b l e s n ė . Dau-ge l i s iš jų turi L i e t u v o j e turto, l engva i galėtų gauti čia darbo ir v ė l būt i naudingi L i e t u v o s pil iečiai, tačiau nežinomais sumet imai s jų gr įž imas į Lietuvą v i sa ip sunkinamas . Padėtis darosi juo ke i s tesnė, kad i š b ė g u s i ų į Vokiet i ją l ietuvių tarpe yra labai d a u g žinomų visai Lietuvai žmonių, kur iems su-teiktoji Vokiet i jos p r i e g l a u d a nežinomais sumet imai s b u v o pa-

537

keista pr ivers t in iu su la ikymu Vokiet i jos r ibose, nors j i e labai reikal ingi L i e t u v o j e jos k ū r y b i n i a m darbui atstatyti.

9. V i e n a s iš k laus imų, gyvai s u j a u d i n u s i ų l ietuvių tautą, yra L i e t u v o s aukš tų jų mokslų k laus imas . L ie tuvos aukštos iose mokyklose mokosi apie 5,000 jaunimo. L i e t u v a n i e k u o m e t ne-b u v o taip re ika l inga naujų gydyto jų, mokytojų, te is ininkų ir t.t., kaip po sunkių b o l š e v i k ų okupaci jos metų. Bet tuo pačiu metu, kada v i sa L i e t u v a laukia kuo i n t e n s y v i a u s i o savo aukš-tųjų mokyklų darbo, vokiečių c iv i l inė va ldž ia L i e t u v o j e ne tik n e l e i d ž i a priimti naujų s tudentų į aukštąs ias mokyklas , b e t sus tabdo ve ik imą i r a u k š t e s n i ų j ų semest rų, i š s k y r u s pas-kut in iuos ius . L i e t u v o j e niekas nesupranta šitų vokiečių civi-l inės va ldž ios pr iemonių kitaip, kaip pr iemonių sus tabdyt i kul tūr inę ir ekonominę l ietuvių tautos plėtotę. L ie tuv iams sun-ku pri leist i mintį, kad vokiečių administraci jos organai Lie-t u v o j e s iektų l ietuvių tautos s lopinimo, tačiau tur ime konsta-tuoti faktą, kad l ietuvių tautinis ir kul tūr inis g y v e n i m a s dabar yra v i soker iopai s lopinamas:

a) l ie tuviams L i e t u v o j e dabar n e l e i d ž i a m a turėti nė v i e n o dienraščio, le idžiamo v ien l ietuvių kalba, nes l ie tuvių d ienrašč iuose į sakoma dėti žinias ir s t ra ipsnius vokiečių kalba; b) nuo karo pradžios vokiečių cenzūra n e l e i d o pas irodyt i L i e t u v o j e nė vienai l ie tuviškai knygai (net moksl in is l ietuvių kalbos žodynas, a t spausdintas dar pr ieš karą, nega-lė jo pasirodyti knygų rinkoje); c) Lie tuvos radiofonuose l ietuvių ka lba v i s d a u g i a u iš-s tumiama arba le idž iama vartoti tik greta vokiečių kalbos; d) L i e t u v o s radiofonuose n e b e l e i d ž i a m a s daug iau griežti l ie tuvių tautinis h imnas; e) v i e n o j e iš labiausia i g e r b i a m ų L i e t u v o s vietų Kauno Karo M u z i e j u j e varpai s k a m b i n d a v o pr ieš Didį j į karą rusų caro valdžios uždraustą dainuoti dainą " L i e t u v i a i s e s a m e m e s g imę, l ie tuviais norime ir b ū t i " . Šiai dainai muziką yra parašęs ž inomas Lie tuvos kompozitorius Stasys Šimkus, o dainos žodžiai parašyti 19 amžiaus ga le vokiečių moks-l ininko Sauerveino, d ide l io l ietuvių draugo. Šitą dainą Karo Muzie jaus administraci ja b u v o prašyta daug iau neskam-binti; f ) š v e n č i a u s i o j e v i s i e m s l ie tuv iams v ie to je ant Gedimino Kalno V i l n i u j e l ietuvių tautinė v ė l i a v a nuimta; g) l ie tuvių tautinės š v e n t ė s ne le idž iama švęst i .

538

Lietuvių Aktyvis tų Frontas mano, kad j e i g u kitos Lie-tuvos organizaci jos ar š iaip L ie tuvos v i s u o m e n ė s atstovai turi p r i e v o l e s informuoti apie sus idar ius ią L i e t u v o j e padėtį vokiečių c iv i l inę valdžią, tai Lietuvių Aktyvis tų Frontas, ka ip organi-zacija, d i r b u s i visą laiką kontakte su vokiečių kar inėmis v y r i a u s y b ė m i s , turi tokią pat p r i e v o l ę vokiečių kar iuomenės ir jos Didžio jo Vado Adol fo Hitlerio atžvi lg iu. Sykiu Lietuvių Aktyvis tų Frontas drįsta atkreipti Aukštos ios V a d o v y b ė s d ė m e s į į tai, kad m e m o r a n d u m e nurodyti L ie tuvos g y v e n i m o ne-normalumai galėtų išnykti, j e i g u būtų pr ipažinta to l imesnė L i e t u v o s v a l s t y b ė s egz i s tenc i ja i r j e i g u va l s tyb in iam krašto g y v e n i m u i vadovautų sava V y r i a u s y b ė . Toks yra v i sos lie-tuvių tautos karščiausias troškimas ir prašymas.

Čia p r i d e d a m a : 1. Nuorašas Denkschr i f t u e b e r d ie recht l iche L a g e u n d

die tatsaechl ichen V e r h a e l t n i s s e in Li tauen nach d e r Beendi-g u n g d e r b o l s c h e w i s t i s c h e n Okkupat ion;

2. Nuorašas laiško minister io p i rmininko pavaduoto jo Juozo A m b r a z e v i č i a u s General in iam Komisarui Kaune;

3. Nuorašas Denkschr i f t d e r L a n d w i r t s c h a f t s k a m m e r Litau-ens b e t r e f f s V e r o r d n u n g d e s Herrn Genera lkommissares zur S i c h e r u n g der Ernte- u n d F e l d b e s t e l l u n g in der Landwirt-schaft;

4 . Nuorašas Denkschr i f t d e s Generalrates f u e r Wir t schaf t u e b e r d ie Pre i s f rage in Litauen;

5 . Nuorašas Denkschr i f t d e s Generalrates f u e r Landwir t-schaft zu d e n Genera lkomissar in Kaunas;

6 . Nuorašas L i e t u v o s Univers i te to v a d o v y b ė s memoran-d u m o Lie tuvos aukš tų jų mokyklų v e i k i m o k laus imu;

7. Nuorašas L ie tuvos v i s u o m e n ė s organizaci jų laiško Ge-neral iniam Komisarui Kaune dėl p r i ė m i m o studentų į pir-m ą j į L ie tuvos aukš tų jų mokyklų semestrą . Kaunas, 1941 m. r u g s ė j o mėn. 15 d.

LIETUVIŲ AKTYVISTŲ FRONTO VADOVYBĖ

(parašai)

L. Prapuolenis Dr. inž. A. Damušis Gen. št. plk. ltn. N. Tautvilas Dr. J. Ambrazevičius

539

Gen. M. Mieželis Gen. št. pulk. ltn. Iz. Kraunaitis Gen. št. plk. Mačiokas Pik. dr. inž. J. Vėbra Dr. K. Vencius Maj. A. Andriūnas M. Naujokas J. Deksmjs Div. gen. St. Pundzevičius Gen. Nagius - Nagevičius Plk. Z. Talevičius Adv. dr. Toliušis Dr. Pr. Padalskis St. Vainoras Gen. št. plk. ltn. J. Jankauskas J. Zoštautas J. Katinauskas Kpt. A. Tindziulis J. Rudokas P. Žukauskas P. Vilutis P. Baronas P. Malinauskas Plk. J. Bobelis J. Bagdonavičius M. Pečeliūnas

M e m o r a n d u m o tekste i švardyt ie j i dokumentų nuorašai čia n e p r i d e d a m i , nes esminia i dalykai, kur iuos j i e l iečia, faktiš-kai reziumuoti pačiame m e m o r a n d u m o tekste, kuris j a u ir pats sava ime i š samus.

Reagav imo iš vokiečių p u s ė s neteko ilgai laukti. Jau se-kančią, t . y. r u g s ė j o 21 d., Gestapas u ž ė m ė L A F štabo pa-talpas Kaune ir padarė smulkią kratą, i š rausdamas stalčius ir raštų spintas. Nieko inkr iminuojamo ten n e s u r a d ę s , areštavo L A F įgaliotinį L. Prapuolenį ir ė m ė s i pr iemonių surankioti į vokiečių s a u g u m o įstaigą v i sus asmenis , kur ie b u v o p a d ė j ę savo parašus po sakytuoju m e m o r a n d u m u . J ie b u v o prigra-sinti polit ika neužsi imti , be t paleist i , p a ė m u s iš jų rašt i škus pas ižadė j imo pare i šk imus, j o g nuo polit ikos a te i ty je sus i la ikys ią .

540

R u g s ė j o 22 d. Generalkomisaras oficialiai p a s k e l b ė , j o g Lietuvių Aktyvis tų Frontas uždaromas ir v i sas jo į s igytas tur-tas konf i skuo jamas .

Tačiau L. Prapuolenio n e b e p a l e i d o . Jis b u v o tuoj po L A F s u l i k v i d a v i m o i švežtas į Vokiet i ją, pradž io je į kalė j imą Ti lžė je , iš kur vė l iau b u v o nugrūs tas į v ieną pikčiausių na-c i š k ų j ų kacetų, b ū t e n t Dachau. Tai u ž d ė j o man moral inę a t s a k o m y b ę pr ieš mūsų patriotinę j a u n u o m e n ę tą jos kovo je už L i e t u v o s n e p r i k l a u s o m y b ę p a s i ž y m ė j u s į narį — drąsuolį kokiu nors b ū d u iš Dachau pragaro i šge lbė t i . A p i e tai b u s k a l b a m a sekanč iame šių ats iminimų s k i r s n e l y j e .

Kuomet po i lgesnių pastangų ga lė jau paspaust i L. Pra-p u o l e n i u i ranką i š dž iaugsmo, kad p a v y k o jo g y v y b ę i šge lbėt i , j i s man paaiškino, j o g p e r kratą L A F štabo pata lpose Gesta-pui nieko inkr iminuojamo surasti n e p a v y k o , todėl, kad stal-čiai ir spintos j a u iš anksto b u v o L A F štabo narių apvalyt i nuo s laptos medž iagos . L A F m e m o r a n d u m o nuorašai j a u pr ieš tai b u v o išs iunt inėt i per pat ik imus ryš in inkus į kraštą t iems L A F v e i k ė j a m s , k u r i e m s tatai b u v o žinotina. Rezultatas b u v o tas, kad tuo metu, kai L. Prapuolenis b u v o areštuotas ir ges tapininkų deportuo jamas į T i lžės kalė j imą, nuorašai L A F protesto m e m o r a n d u m o j a u b u v o pakel iu i naujos pogr indžio rez i s tenci jos v e i k ė j a m s v i s u r krašte ! . .

Sava ime suprantama, rez is tencinei pogr indžio ve ik la i L A F vardas po to j a u nebet iko, nes jo ve ikė ja i per Biržel io 23 d ienos suki l imą i r per t rumpą " l e g a l i o s " ve ik los laikotarpį po suki l imo b u v o v ieša i i š r y š k ė j ę i r vokiečia i būtų juos greitai s u g a u d ę n a u j o j e pogr indžio ve ik lo je . Todė l b u v o nusis tatyta pr i s idengt i kitokiu pas ivad in imu, b ū t e n t papras tesnių " L i e t u v i ų Frontas" . Juo labiau, kad iš LAF-to b u v o pas i t raukę ir b u v ę L a i s v ė s Kovotojų S ą j u n g o s vyrai . Taip, kad į " L i e t u v i ų Frontą" daug iaus ia s u s i b ū r ė b u v ę aktyvistai ateit ininkai, duo-dami š iuo b ū d u nauja ja i organizaci ja i žymia dal imi katali-kiškai partinio atspalvio, tuo tarpu kai L a i s v ė s Kovotojų Są-j u n g a b u v o nuo pat p r i e š s o v i e t i n ė s rez i s tenci jos pradžios sutraukusi į savo gretas tautiškai l ibera l inės spalvos aktyvis tus .

Kuomet Lie tuv ių Nacionalistų Partija, l ikusi v i e n i n t e l ė legal izuota organizaci ja, su laiku pati suprato, j o g ir j i vokie-čiams netiko, i r galų ga le b u v o vokiečių c iv i l inės va ldžios uždaryta, j i taip pat i šplat ino protesto m e m o r a n d u m ą pr ieš vokiečių c iv i l inės va ldž ios suktą politiką L i e t u v o j e . To memo-randumo nuorašas b u v o atsiųstas ir man į Ber lyną orienta-

541

cijai i r painformuoti k i t iems Lie tuvos d ip l . postams užs ieny . Gaila, kad n e b e t u r i u ir iš n iekur n e g a l ė j a u gauti jo nuorašo paduoti ir tą tekstą š iuose p u s l a p i u o s e . A p i e jo turinį L. Virbickas, v i e n a s iš ano meto atsakingų LNP-jos vadovų, į mano paklausimą sakyto m e m o r a n d u m o reikalu man rašė:

— Kiek pr i s imenu, j a m e b u v o i šdėstytos l ie tuvių tautos kovos dėl la i svės 1918 - 1919 metais, kur iose m u m s talkino ir vokiečių tauta. Priminti mūsų abie jų tautų santykiai ir vė l b e n d r a kova pr ieš tą patį priešą rusą — bol šev iką 1941 metais . A p g a i l e s t a v o m e , kad vokiečių v y r i a u s y b ė mūsų kovos i r sudėtų aukų ne įver t ino ir mūsų pačių iškovotos la i svės nepr ipažino. Mes t ik ime ir n e n u s t o j a m e vi l t ies , kad Vokiet i jos Reichas savo dabart inį nusis tatymą pake i s i r pr ipažins mūsų šventą-sias te i ses į la i svę .

Buvo nurodyta pras i lenkimas su tarptautine te ise, organizuo-jant iš l ietuvių vyrų karinius dal inius ir juos s iunčiant už mūsų v a l s t y b ė s r ibų. Buvo priminta dė l b o l š e v i k ų nusavintų turtų negrąž in imo jų t ikr ies iems sav in inkams — Lie tuvos pi-l iečiams, dėl darbo j ė g o s i švež imo į Vokiet i ją, d ė l p e r d i d e l i ų pyl iavų i r t . t . At s imenu, kad m e m o r a n d u m a s b u v o gana i lgas i r o b j e k t y v u s , pal ieč iąs v i sas n e g e r o v e s i r c iv i l inės va ldž ios savava l iav imus . —

V i s o m s trims b u v u s i o LAF-to p a g r i n d i n ė m s da l ims n u ė j u s vė l į pogr indžio rezis tenci ją, į vyko savot iškas jų a p s i j u n g i m a s , j e i ne organizacinis — į v ieną organizaci ją, tai b e n t poli t iškai idė j in is — kovai už v ieną ir tą patį t ikslą: už l ie tuvių te i sę į l a i svę ir į L ie tuvos v a l s t y b i n ę n e p r i k l a u s o m y b ę . Žinoma, būtų b u v ę dž iugu, je i L A F suski l imas i š v i so nebūtų į v y k ę s , y p a č tuo metu, kai v i e n y b ė b u v o labiausia i re ika l inga atsispirti pr ieš Reicho užmačią Biržel io 23 d. suki l imo l a i m ė j i m u s su-ž lugdyt i .

VĖLIAVNEŠIO GELBĖJIMAS

V e i n a s i š k i ln ių jų į s ipare igo j imų, kur iuos u ž s i d ė d a v o kiek-v ienas į s i r ik iuojąs į L A F kovotojų e i les , b u v o p a s i ž a d ė j i m a s "brangint i v ienminčio g a r b ę ir reikalui esant teikti j am reika-lingą p a g a l b ą " . Šis į s ipare igo j imas j u o labiau saistė L A F va-dus, taigi ir mane patį. Todėl , kai mane p a s i e k ė žinia iš

542

T ė v y n ė s apie Leono Prapuolenio areštą i r deportav imą į Vo-kieti ją nežinia kokiam l ikimui, pr ieš m a n e atsistojo n e l e n g v a s k laus imas, b ū t e n t — kaip ga lėčiau padėti š iam mūsų tautos l a i svės kovotojui i š s ige lbė t i iš j į i š t ikusios n e l a i m ė s ? Juk tai b u v o suki l imo v ė l i a v n e š i s ! ! . . .

Deja, tuojau pat dar n e g a l ė j a u imtis jokių konkrečių Leono g e l b ė j i m o žyg ių . Pirma, dėl to, kad man n e b u v o ži-noma, į kur jį Gestapas b u v o n u g r ū d ę s : į kokį kalė j imą ar t iesiai į v ieną iš nacių kacetų. Antra, mano pat ies padėt i s po pas ipr ie š in imo kovos s iekiant apginti Laikinosios Vyr iausy-b ė s i šs i la ikymą ir ryš ium su ta kova i š s i v y s č i u s i a u ž s i e n y antinaciška s p a u d o s ir radi jo propaganda b u v o pas idar ius i la-bai nebet ikra . Kad į tampa b e i nacių įkai t inimas pr ieš mane ats lūgtų, pas i jutau pr ivers tas kuriam laikui pasitraukti iš Ber-lyno į Bavar i jos ka lnus l y g poils io. Kiek mano padėt i s tada b u v o pas idar ius i n e b e s a u g i , pasako šis ats i t ikimas: kuomet pr ieš i š v y k d a m a s b u v a u u ž ė j ę s į vokiečių s a u g u m o polici jos įstaigą pasit ikrinti, ar jos i š le is tas patvarkymas Pabalt i jo kraštų p a b ė g ė l i a m s i š Ber lyno n i e k u r be le id imo neišvykt i kartais nesa i s tė i r manęs , k a l b ė j ę s su manim svet imšal ių skyr iaus v i r š in inkas dr. G e i s s l e r prasitarė: " S i e handeln k l u g " (Jūs e lg ia tės i šmintingai) .

Pasi traukiau iš Ber lyno 1941 m. spal io 10 d., g a l v o d a m a s po kokio m ė n e s i o v ė l atvažiuoti, t ikėdamasi s , kad p e r tą laiką padėt i s j a u b u s kiek a ts lūgus i ir aš ga lės iu imtis reikal ingų žyg ių išaiškinti, kur Leonas b u v o nacių nugrūstas , ir s tengtis , ka ip tik galima, j į i šge lbėt i . Deja, kai lapkričio g a l e atvykau, sus idūr iau su nauja kl iūtimi. Paaiš-kėjo, j o g r u g s ė j o 20 d ienos L A F m e m o r a n d u m a s b u v o kaž-kieno s lapta perte iktas į Londoną ir plačiai anglų radi jo iš-komentuotas pr ieš hi t ler inę Vokiet i ją . Dėl to vokiečių sau-g u m o pol ic i ja b u v o labai sus ie rz inus i i r i škvotė e i lę Ber lyne g y v e n u s i ų l ie tuv ių, s t e n g d a m a s i surasti sakyto m e m o r a n d u m o per te ik imo į Londoną kal t ininkus.

Tokiomis a p l i n k y b ė m i s aš, sava ime suprantama, Leono g e l b ė j i m o reikalu nieko daryti n e b e g a l ė j a u . M e m o r a n d u m o p a l e i d i m a s per anglų radi ją b u v o neatsakingas ža idimas Pra-puolenio l ik imu. Kad b e t kokiu ž y g i u jo re ikalu pats nepa-sipirščiau Gestapui patardyti i r mane, n u s p r e n d ž i a u grįžti į Garmisch-Partenkirchen, kur b u v a u laikinai a p s i g y v e n ę s su š e i m a s tebėt i i š tolėl iau, kaip naciams toliau seks i s kare,

543

nuo kurio parė jo e v e n t u a l u s sus idarymas naujų a p l i n k y b i ų Lietuvos s u v e r e n u m o atkūrimui . . .

Netrukus po sugr įž imo į Garmischą pas iekė mane žinia, jog Prapuolenis tapo gruodžio 5 d. izoliuotas Dachau kon-centraci jos s tovykloje, M u e n c h e n o rajone, taigi netoli mano lūkur iav imo vietos. Laiko n e b e g a i š d a m a s , gruodžio 28 d. pas iunčiau jo pa le id imo re ikalu stipriai motyvuotą prašymą vok. Karo v a d o v y b ė s v i rš ininkui fe ldmarša lu i Keiteliui, su dupl ikatu Reicho Kanceliari jos še fu i minister iui dr. L a m m e r s u i , kad teiktųsi atkreipti pat ies Hitlerio d ė m e s į į mano intervenci ją Prapuolenio pa le id imo reikalu. Šis reikalas n e b u v o j o k s ei-linis, i r man b u v o gerai žinoma, j o g teks susidurt i su dide-liais sunkumais , kur iuos gal pavyktų nugalėt i tik tada, je i Keitelis su Lammersu, kur iuos pats gerai pažinojau iš seniau, priimtų mano prašymą deramai palankiai .

J iems kiek ga l ima palankiau nuteikti man r ū p ė j u s i u rei-kalu, s tengiausi L A F b u v u s i ą veiklą nušv ies t i minėtoms Reicho v i r š ū n ė m s kaip vokieč iams draugišk iaus ią , nežiūrint, kad ja b u v o s iekiama p i rmoje v ie to je Lie tuvos, o ne svet imo inte-reso. Net patį LAF-to r u g s ė j o 20 d ienos m e m o r a n d u m ą , dėl kurio L. Prapuolenis b u v o vok. genera lkomisaro von Ren-telno į s a k y m u areštuotas ir i š tremtas į Dachau kacetą, mė-ginau pristatyti kaip paprastą apgai lėt iną nesus iprat imą, ne-žiūrint to, kad iš e s m ė s j i s re i škė L A F sąmoningą apsi-sprendimą pasukti į naują pogr indžio pas ipr ie š in imo veiklą pr ieš naują krašto okupantą.

Šio diplomatinio machiave l izmo fone perdėta i , b e t są-moningai užakcentavau L. Prapuolenio n u o p e l n u s kovo je pr ieš bendrą Lie tuva i i r Vokiet i ja i bo l šev ik in į pr iešą, b a i g d a m a s papraš iau maršalą Keitelį ir ministerį Lammersą :

— teiktis skubiai paveikt i Reicho v y r i a u s y b ę , kad per-žiūrėtų Lietuvių Aktyvis tų Fronto uždarymą ir kad jo štabo šefas , L. Prapuolenis , būtų nede l s iant pale is tas iš koncentra-ci jos s tovyklos. —

Išnaudodamas vokiečių kar ininki jos jautrumą g a r b ė s ir ka-r inės et ikos k laus imams, rašto g a l e ape l iavau šitaip:

— Aš p i rmiaus ia bazuojuos i ginklų draugys te (Waffen-kameradschaft) , kuri b u v o susidar ius i tarp l ietuvių suki lė l ių ir vokiečių karių d i d v y r i š k o j e kovo je pr ieš bendrą priešą, draugys tę — kuri stovi aukščiau be t kokių formalumų. Antra, šiam savo žyg iu i jaučiaus i , be to, padrąs intas į s i t ikinimo, j o g aukštas g a r b ė s ir r i ter i škumo suprat imas vokiečių kariuose,

544

kurį aš p e r savo 10 metų tarnybos ka ip Lie tuvos karo attache Vokie t i jo je gerai pažinau ir giliai ver t inu — turėtų paakinti Wehrmachto V y r i a u s i ą j ą V a d o v y b ę neaple is t i jos bu-vus ių l ie tuvių draugų, i r kad j i nel iks pasyv i ak iva izdo je jų narsų j į vadą iš t ikusio kankinio l ikimo. —

Gruodžio 28 dienos ž y g i s n e b u v o š ū v i s pro šalį, be t padarė reikiamą poveikį Reicho v i r š ū n ė m s . To dėka Prapuo-lenis b u v o iš Dachau kaceto paleis tas . Bet tai į v y k o dar ne tuojau: iki to dar b u v o l ikęs kelių m ė n e s i ų laukimo etapas, kuris b u v o s u v e d ę s mane į dar v ieną aštrų konfl iktą su vo-kiečių s a u g u m o polici ja .

Nes i t ikėdamas susi laukti greito atsakymo, aš ir pats ne-forsavau reikalo, be t daviau vokiečių į s ta igoms kel ias savai tes laiko tarpusavio i š s ia i šk inimui ir s p r e n d i m u i . Bet klau-s imui n u s i d e l s u s , 1942 m. sausio mėn. p a b a i g o j e n u s p r e n d ž i a u dar kartą nuvykt i į Berlyną, p r i s i d e n g u s a tnau j in imu pra-šymo le id imui aplankyt i savo ar t imuosius vokiečių okupuoto je L i e t u v o j e . A n k s t y v e s n i u s mano p r a š y m u s tuo reikalu Gestapas b u v o s u k l i u d ę s , nors e i l in iams l i e tuv iams j a u d a v i n ė j o l e i d i m u s nuvažiuot i su reikalais į L ie tuvą ar iš ten į Vokiet i ją, tik ne man, L ie tuvos pas iunt iniui .

A t v y k ę s ke l ioms d ienoms į Berlyną, sausio 27 d. b u v a u p i rmiaus ia u ž ė j ę s į OKW, kur turė jau p a s i k a l b ė j i m ą su gen. št. pu lk . Stolze, Karinio S a u g u m o skyr iaus ( A b w . Abt.) virši-ninko pavaduoto ju, pr i le i sdamas, j o g mano raštas L. Prapuo-lenio re ikalu turė jo patekti tan skyr iun. Bet paaiškė jo, j o g pulk. Stolze jo n e b u v o matęs. Matyti, j į maršalas Keitei b u v o su la ikęs pas save arba raštas tapo nukre iptas į kur kitur. Įteikiau pulk. Stolzei rašto nuorašą, kad galėtų tarti gerą žodį už Prapuolenį dar ir nuo savęs . Ta proga pulk. Stolze prasitarė, j o g vykstą pasitarimai po l i t inėse ins tanci jose dė l e v e n t u a l a u s polit ikos Pabalt i jo kraštų a tžv i lg iu pakei t imo ir patarė man, kad atnauj inčiau kontaktą su dr. P. Kleistu. Kai s u a b e j o j a u , ar šis pastarasis norės su manim kalbėt i s , pulk. Stolze b u v o malonus pažadėt i tuo pas irūpint i pats.

Grįžęs vakare į v ie šbut į , kur b u v a u aps is to jęs , radau savo k a m b a r y j e ant stalo kortelę su užrašu, j o g man s k a m b i n o dr. Kleistas. Kai po d ienos s u s i s i e k i a u te le fonu su pačiu Kleistu, j i s p a k v i e t ė mane d r a u g e su j u o papietaut i saus io 30 d . " H o r c h e r " restorane, Martin L u t h e r g-vėje. Tai b u v o ženklas, j o g dr. Kleistas norėjo m u d v i e j ų santykius atitaisyti. Mat, j ie b u v o kiek a p g e d ę dėl gen. St. Raštikio suv i l io j imo skristi

5 4 5

į Kauną be mano sut ikimo, kaip Laikinosios V y r i a u s y b ė s pirmininko, ir net m a n ę s nepainformuojant , koks dalykas .

Apie tai, kaip b u v a u dr. Kleisto pavaiš intas ir ap ie ką g a l ė j o m e išs ikalbėt i — papasakos iu kiek tolėl iau. Pirma norėjau paduoti dar štai ką:

Sausio 28 d. b u v a u s u s i s i e k ę s te le fonu su Ber lyno Po-l i z e i p r a e s i d i u m u patirti, kokioje p a d ė t y j e yra mano prašymas gauti le id imą nuvykti į Lietuvą aplankyt i savo art imuosius . Pažadėjo duoti a tsakymą sekančią dieną. Neatrodė, kad j i s būtų g a l ė j ę s būti b logas . Bet kad Gestapas reikalo nesukl iu-dytų dar ir šį kartą, b u v a u u ž ė j ę s į Reichss icherhei t shaup-amtą (Vyriausioj i Reicho S a u g u m o va ldyba) pas dr. Geiss ler į (perėmusį Svet imšal ių skyrių iš dr. Legat) pats pasiteirauti , ką s a u g u m a s turi pr ieš mane, kad net du kartus j a u b u v o s u k l i u d ę s man gauti le id imą nuvykt i į L ie tuvą aplankyt i art imiausių g iminių, su kur ia is j a u kel int i metai ka ip nebe-b u v a u matęs is . Dr. Geiss ler i s į tai atsakė, j o g s a u g u m a s pr ieš mane, ka ip asmenį , nieko neturįs . Net prasitarė, j o g j a m žinoma, kad užs. rkl. min-ja tebe la iko mane persona grata. T ę s d a m a s savo paaišk inimą, dr. Geiss ler i s betg i pasakė, j o g sunkumai , kurių turiu le id imui nuvykt i į Lietuvą, pareiną nuo polit ikos, būtent, aukštesnių instanci jų nus i s ta tymo Lietuvos atžvi lg iu. Jei, esą, n u v y k ę s į ten aš jokia polit ika ir neužs i imčiau, tai pats mano pas i rodymas L ie tuvo je , ka ip polit iškai e k s p o n u o t o asmens, j a u būtų polit inis aktas. Tai esą galėtų sukelt i krašte įvair ių polit inių spė l io j imų b e i atgars ių, kur ie vokiečių ci-vi l inei valdžiai L i e t u v o j e n e p a g e i d a u j a m i .

Buvo įdomu patirti iš dr. Geiss ler io patvirt inimą, kad t e b e b u v a u vokiečių la ikomas persona grata, nežiūrint, kad tu-rė jau gana aštrų konfl iktą su Reichu, s iekdamas apginti Lie-tuvos Laikinosios V y r i a u s y b ė s i šs i la ikymą, ir net b u v a u izo-liuotas naminiu areštu daug iau kaip 3 savai tes sukl iudyt i man vykti į T ė v y n ę perimti naujos ios V y r i a u s y b ė s minis ter io pir-mininko pare igas .

Horcherio restoranas, kur dr. Kleisto b u v a u p a k v i e s t a s pie-tų, b u v o B e r l y n e ž inomas, kaip tikras smagurių restoranas, m ė g i a m a s tiek vokiečių valdžios v i r šūnių, tiek diplomatinio korpuso narių. Sava ime suprantama, at i t inkamos b u v o i r jo kainos už maistą ir gėra lus . Nors t e b u v o m e d v i e s e , dr. Kleis-tui tie p ie tūs ats iė jo ar ne arti 100 markių.

Man tatai s u d a r ė puikią progą iškelti Leono Prapuolenio pa le id imo iš Dachau klausimą. Nei kiek n e s i g i n č y d a m a s ,

546

dr. Kleistas pažadė jo imtis iš savo p u s ė s reikal ingų žygių, kad Prapuolenis būtų paleis tas . T e g a l ė j a u dr. Kleistui už tai tik nuoširdžiai padėkoti , nes tai b u v o tuo metu man pats svarb iaus ias reikalas, dėl kurio b u v a u padaręs j a u antrą ke l ionę iš Garmischo į Berlyną. Tai b u v o tokiu metu, kai j a u b u v o paa i škė ję , j o g karo d e i v ė ima rodyti kapr izus hi t ler iniam Rei-chui, būtent , kad jo karinės p a j ė g o s dė l pragar iškai šaltos 1941-42 metų ž iemos įstrigo prie Maskvos ir kad darosi sunku numatyti , ka ip karo operaci jos toliau vys tys i s . . .

Pr i le idžiu, kad dr. Kleistui r ū p ė j o ne tiek mano iškeltas Prapuolenio pa le id imo klaus imas, kaip visai kas kita. Mano ypat ingai nė nekvočiamas, dr. Kleist pare i škė, j o g j i s i š pat pradžios nepr i taręs Reicho polit ikos Rytuose l ini jai i r b u v ę s už tai, kad, ske lb iant Rusi ja i karą, re ikė jo pažadėti sovietų p a v e r g t o m s tautoms iš la isv inimą, kad jas suinteresuotų dėt i s su Vokiet i ja b e n d r o b o l š e v i k i n i o pr iešo n u g a l ė j i m u i , o ne jas, ka ip ir rusų g y v e n a m u s plotus, tik okupuoti ir eksploatuoti Vokiet i jos karo re ikalams. Padarius pradinę klaidą, v i skas esą b u v ę pagadinta, ir nebež in ia , kada ir kuo karas su Sov. Ru-si ja pas iba igs iąs . Jei, sakė dr. Kleistas, tokia klaida nebūtų b u v u s i padaryta, tai, jo nuomone, vokiečių armijos gal jau stovėtų pr ie Uralo kalnų!

Iš to ga lė jau padaryt i sau išvadą ap ie tai, kur ia l inkme vyko d i s k u s i j o s at i t inkamose vokiečių po l i t inėse inst i tuci jose, apie kurias b u v o man prieš porą d ienų pras i taręs pulk. Stolze. Deja, kai žiaurioj i rusų ž iema p r a ė j o ir mil i tar inė s i tuaci ja vokieč iams v ė l kiek i š s iba lansavo, i š sakytų disku-si jų, gal ką g e r e s n i o žadė jus ių ir Lietuvai , t e i š d y g o paprastas b u r b u l a s — vadinamoj i " s a v i v a l d a " (Se lbs tverwal tung) , b e v e i k nei kiek n e s i s k y r u s i nuo iš pradžios pr imes to Lie tuva i vokiečių Z i v i l v e r w a l t u n g o .

Savo pas i te i s inamais ia i s p r a e i t y j e padarytos klaidos aiš-kinimais dr. Kleist faktiškai patvir t ino tai, tik kitais žodžiais, ką j a u b u v o man a i šk inęs jo pavaduoto jas dr. Schuet te 1941 m. l iepos 14 d. (žiūr. psl . 451). Kadangi tuo b ū d u m u d v i e j ų

p a s i k a l b ė j i m a s jau b u v o n u k r y p ę s nuo Prapuolenio pa le id imo temos, tai pas inaudo jau dr. Kleisto a t v i r u m u išaiškinti ir kitą, be t j a u man pačiam rūpė jus į k laus imą, būtent , kodė l vokie-čiai nes i ska i tė su mūsų tautos Biržel io 23 d ienos suki l imo rezultatais, nežiūrint, kad tas suki l imas b u v o L A F ruoš iamas vok. karo v a d o v y b e i tai gerai ž inant be i su jos pritarimu, ir kad L A F v a d o v y b ė to suki l imo polit inio t iks lo nuo vok.

547

karo v a d o v y b ė s ne tik n e s l ė p ė , b e t j į b u v o nekartą uždo-k u m e n t a v u s i net raštuose.

A t s a k y d a m a s į tai, dr. Kleistas aiškino, j o g b u v u s i iš vok. karo v a d o v y b ė s (OKW) p u s ė s padaryta s tambi klaida, kad pertoli užs iangažavo polit ikos s r i ty je su LAF-tu, pr ieš tai neužs i t ikr inus i tam re ikal ingo aukščiaus ios ios Reicho poli-t inės v a d o v y b ė s , taigi Hitlerio, sutikimo. Galutinis poli t inis planas Rytuose už imt iems kraštams b u v ę s pri imtas rusų -vokiečių karui j a u pras idė jus . Jis b u v o i šdės tytas vadinamo-j o j e " B l a u e s B ü c h l e i n " (Mėlynoji knyge lė) . Jo p a g r i n d i n ė tezė b u v o : pirma užimti Sovietų teritoriją ir v iską eksploa-tuoti, nieko n iekam nepažadant polit ikos p lotmėje . A p i e Pa-balt i jo kraštus j o j e b u v ę užs iminta tik v i e n u sakiniu, maž-d a u g sekančio turinio: " E s ist nicht a u s g e s c h l o s s e n , dass von d i e s e m Gesamtplan es n o t w e n d i g wird, für d ie ba l t i schen Länder e i n i g e A b w e i c h u n g s u m a c h e n " .

Pr iėmus tokį šablonišką planą, be to, faktiškai visai ne-išsprendžiant į L i e t u v o s k laus imo, mano nuve ik tas darbas su OKW, dr. Kleisto p a s a k y m u , b u v ę s apvers tas aukš tyn kojo-mis. I šė jo taip, kad kiek l ietuvių tautos suki l imas a tnešęs d i d e l ė s naudos mil i tar iniu požiūriu, tiek j i s pr idaręs Reichui d i d e l ė s pol i t inės žalos. Ši pastaroji n u s v ė r u s i p i rmąją . Iš čia, dr. Kleisto tvir t inimu, ir k i lę man visi sunkumai po suki l imo, už ką vokiečiai m a n ę s nei kiek nekalt ina.

Kai dr. Kleistas š i taip prie st iklo ger iaus io v y n o p e r p ie tus i r prancūziško konjako ger iant kavą atvirai k a l b ė j o praei t ies nesus ipra t imui su j u o pačiu užtušuoti , j is, ka ip ir aš, negalė-j o m e nujaust i , kokią s ta igmeną Gestapas j a u b u v o paruošęs man dar tą pačią sausio 30 d. Ji b u v o tokia: s u g r į ž ę s į v ie šbut į , radau dr. Geiss ler io pakvie t imą dar tą pačią dieną popiet ateiti į jo įstaigą. Dar s u s p ė j u s atvykti paskirtą valandą, dr. Geiss ler i s pare i škė man, j o g jam iš aukščiau p a v e s t a pa-prašyti manęs neat idėl io jant palikti Ber lyną ir grįžti į Gar-misch-Partenkircheną ne vė l iau, kaip vasario 1 d. Be to, pr idė jo, j o g i š Garmisch-Partenkircheno man n e g a l i m a n i e k u r pasišal inti be atskiro le idimo, o j e i daryčiau kokias ekskur-si jas, tai ne toliau, kaip 24 val. ats tume, skaitant ke l ionę ten ir atgal.

Dėl to pas i jutau, l y g kas būtų man staigiai u ž p y l ę s šalto v a n d e n s ant galvos . Konstatavau, j o g tai re i šk ia i š trėmimą, ir pare ika lavau, kad pasakytų už ką. Dr. Geiss ler i s atsakė, jog ir j a m než inoma už ką. Jam t e b u v ę p a v e s t a tik tokį

548

re ika lav imą man perteikt i . Dr. Geiss ler i s m ė g i n o pakišt i man raštelį pasirašyt i , kad re ika lav imas man į te iktas ir pas ižadu uždėto man suvaržymo laikyt is . Raštelį pas irašyt i ats isakiau, p a p r a š y d a m a s Geiss ler į , kad patartų savo v y r i a u s y b e i kalbamą re ika lav imą atsiimti, kaip neteisėtą, nes kitaip jaus iuos i , ka ip Lie tuvos pas iunt inys, pr ivers tas padaryt i formalų aktą, kuris Reicho v y r i a u s y b e i būtų labai n e m a l o n u s .

Po tokio iš mano p u s ė s atsakymo atrodė, l y g b e b u v o l ikę laukti mano arešto tuoj pat v ie to je . Bet Geis s le r i s ne-drįso to padaryt i , matyti, než inodamas, kaip pas ie lg t i . Grįžęs į v ie šbut į , norė jau apie tą incidentą su s a u g u m u tuojau pra-nešti pačiam dr. Kleistui. Jo vėla i n e b e p r i g r i e b d a m a s , apie įvykį praneš iau te le fonu jo pavaduoto ju i dr. Schuette i . Padaręs ironišką išvadą, j o g vokieč iuose , matyti, deš in io j i ranka nebe-žino, ką daro kairioji, papraš iau dr. Schuettę, kad teiktųsi ap ie įvyk į tuojau painformuoti savo šefą, dr. Kleistą, ir kad būtų imtasi skubių žygių apgint i mane nuo Gestapo sauva-l iavimo, kol inc identas dar nėra vir tęs v i e š u konf l iktu.

Dr. Schuette pažadė jo savo ir dr. Kleisto vardu, j o g pa-darys ią v i ską, ką tik galės, ir kad duos man atsakymą vė-l iausiai iki vasario 2 dienos, kada b u v a u numatęs grįžti į Garmisch-Partenkircheną. M a ž d a u g pora va landų pr ieš trauki-niui išeinant, dr. Schuette, dar p a g a v ę s mane te le fonu, pra-nešė, j o g b u v ę i šs ia iškinta su dr. Geiss ler iu, i r kad incidentą la ikyčiau i š s i sprendus į šitaip:

1. Aš prašomas laikyti s a u g u m o pol ici jos re ikalavimą palikti Ber lyną iš v iso neegz i s tavus į ,

2. Mano p a j u d ė j i m o la i svė Garmisch-Partenkirchene nie-kaip nesuvaržoma,

3. Data grįžti iš Ber lyno į Garmisch-Partenkircheną pa-l iekama mano laisvai nuožiūrai ir

4. Page idau jama, kad pala ikyčiau kurtuazinį kontaktą su v ie t in iu Landratu, kur iam j a u pr ieš tai b u v a u padaręs vizitą, kai a ts ikėl iau su še ima į Garmisch-Partenkircheną.

Toks atsakymas rodė, j o g š į kartą pol i t inis protas p a ė m ė viršų ant ges tapinio užs i spyr imo mane suterorizuoti . Buvau pa tenkintas tokiu dr. Kleisto ir dr. Schuet tės d r a u g i š k u pa-tarnavimu, kuris b u v o i r jų la imėj imas pr ieš v isagal į Gestapą. Užvis labiausiai mane pradž iug ino tai, kad dr. Schuette kartu man pasakė, j o g i š Minis ter i jos Rytų Kraštams p u s ė s b u s stengia-masi, kad L. Prapuolenis būtų iš koncentraci jos s tovyklos pa-leistas, i r kad tikimasi, j o g ar t imiaus io je a te i ty je j i s b u s lais-

549

vas. Galėjau grįžti į Garmisch-Partenkircheną gerai nus i te ikęs , būtent, dė l to, kad t ikslas, kur iuo b u v a u ke l ionę į Ber lyną padaręs, pavyko pasiekt i , nors tai man ir ats iė jo nervų įtem-pimą, gal net ir riziką pasekt i Leono p ė d o m i s į Dachau ar kokį kitą nacių kacetą.

Tačiau nuo dr. Schuettės dž iuginančios žinios iki L. Prapuolenio faktiško pa le id imo iš Dachau b u v o dar nemaža laiko distanci ja. N e s u s i l a u k ę s greito pale idimo, pr ivačiu laišku pr iminiau tą opų reikalą dr. Schuettei . Po to dar kiek pa-ner imavus , ba landžio 13 d. pagal iau sus i laukiau rašt iško pra-neš imo iš Minister i jos Rytų Kraštams, datuoto ba landžio 7 d., kur iame b u v o pasakyta: " D r . Prapuolenis turėtų būti arti-miaus iomis d ienomis M ū n c h e n e ir, matyti, a p s i g y v e n s arti-miaus iam laikui Pietų Vokiet i jo je . Tikiuosi , kad reikalas tuo b a i g t a s " . Raštas b u v o pasirašytas p. Baumgärtel io, pavaduo-jančio dr. Schuettę, kuris b u v o pašauktas į k a r i u o m e n ė s e i les .

Nors šis formalus praneš imas ir b u v o kiek užmaskuoto turinio, be t iš jo b u v o aišku, j o g L. Prapuolenis iš kaceto tikrai pa le idž iamas, je i tuo momentu faktiškai gal dar ir n e b u v o paleis tas .

Su gautuoju sakytos vokiečių minis ter i jos raštu p o r t f e l y j e n u s i s k u b i n a u į Miincheną kontaktuoti ten ve ikus ią Gestapo apygardos v a d o v y b ę b e i sužinoti, ar Leonas j a u pale is tas ir kur j i s a p g y v e n d i n t a s . Tai irgi n e b u v o paprasta. T e k o apeiti e i lę tos pas lapt ingos įs taigos p a r e i g ū n ų , nus tebus ių , kad dr įsau į j u o s tokiu reikalu kreipt is . V ienas jų atvirai, k u o n e gra-sinančiai, i š s i re iškė, j o g savo k iš imusi į s a u g u m o pol ici jos rei-kalą gal iu ir pats atsidurti kacete. Tam akiplėšai atkirtau, j o g remiuos i of ic ia l iu vokiečių minis ter i jos praneš imu, i r kad s a u g u m o pol ici ja negal i nesiskaityt i su pačios Reicho vyriau-s y b ė s sprendimais . Kai p a v y k o pagal iau pras iveržt i pas kažkokį aukštesnį sakytos įs taigos pare igūną, gal pas v ieną jos vadų, šis pastarasis, su kažin kuo s u s i s k a m b i n ę s te le fonu, d a v ė man L. Prapuolenio adresą: Hotel Schottenhammel, pač iame M ū n c h e n e .

V i e š b u t y j e Leono neradau, nes b u v o i šė jęs į miestą. Gal kokią valandą pa laukęs , kol grįžo, sus ipaž inau su juo pirmą kartą g y v e n i m e : ne T ė v y n ė j e Lie tuvo je , b e t s v e t i m a m e krašte, Gestapo paskirto jam v i e š b u č i o v e s t i b i u l y j e . Slaptažo-džių vartoti neteko, nes v i e n a s kito ve idą j a u b u v o m e gerai

550

paž inę i š b e n d r o s ve ik los T ė v y n ė s L ie tuvos g e l b ė j i m o ko-voje , ka ip tos pačios L A F rikiuotės vyrai : Leonas — su g inklu rankoje pač iame krašte, aš gi — Lie tuvos diplomatinio vi-j u r k o ro lė je Ber lyne.

Kada p e r kel ias mano i švykas iš Garmisch-Partenkircheno į Mūncheną jau b u v o m e su L e o n u plačiai i š s i k a l b ė j ę apie visa, ką m u d v i e m teko nuveikt i po L A F v ė l i a v a ir pat iems i šgyvent i , kai dėl Biržel io 23 d ienos mūsų tautos suki l imo la imėj imo ki lo aštrus konf l iktas su Vokiet i jos Reichu, susi lau-kiau ir formalių fe ldmarša lo Keitel io ir minis ter io dr. Lammer-so praneš imų apie L. Prapuolenio i š la i sv inimą. Tų svarbių raštų tekstai čia paduodami :

G E N E R A L F E L D M A R S C H A L K E I T E L C H E F O. K. W.

Berlin, den 30. Apri l , 1942 Seiner E x c e l l e n z Herrn O b e r s t a. D. Gesandten Škirpa

Sehr g e e h r t e r Herr Gesandter,

Die von mir auf Grund Ihres S c h r e i b e n s vom 28. De-z e m b e r a n g e o r d n e t e n Ermit t lungen h a b e n f o l g e n d e s e r g e b e n :

P r a p u o l e n i s ist E n d e S e p t e m b e r 1941 w e g e n se iner pol i t i schen Tät igkei t f e s t g e n o m m e n u n d nach Deutschland in Haft ü b e r g e f ü h r t w o r d e n , da sein w e i t e r e s V e r b l e i b e n in Litauen aus a l l g e m e i n e n pol i t i schen E r w ä g u n g e n nicht für z w e c k m ä s s i g geha l ten w u r d e .

Am 7.4.42 w u r d e Prapuolenis mit d e r W e i s u n g freige-lassen, sich sofort mit d e r Staatspol ize i le i t s te l le München w e g e n der Z u w e i s u n g e i n e s s tändigen Wohnorts in Süd-d e u t s c h l a n d in V e r b i n d u n g zu setzen.

Ich n e h m e an, dass mit d i e s e r L ö s u n g auch Ihre W ü n s c h e w e g e n e iner B e r ü c k s i c h t i g u n g d e r V e r d i e n s t e des Genannten e r fü l l t s ind.

Mit d e m A u s d r u c k v o r z ü g l i c h e r Hochachtung

(parašas) K e i t e l

551

DER R E I C H S M I N I S T E R UND C H E F DER R E I C H S K A N Z L E I

Rk. 3 3 3 A

Berlin, den 16. Mai, 1942 z. Zt. Führer-Hauptquart ier

An Seine E x c e l l e n z Herrn Obers t a . D . G e s a n d t e r Š k i r p a Garmish-Partenkirchen

Sehr g e e h r t e r Herr Gesandter, Der in Ihrem S c h r e i b e n vom 3. Januar ds. Js. erörter-

ten A n g e l e g e n h e i t bin ich se inerze i t sog le ich n a c h g e g a n g e n . Ich darf a n n e h m e n , dass s ie sich durch das S c h r e i b e n d e s Genera l fe ldmarchal l Keitei an Sie vom 30. Apri l 1942 er-ledigt hat.

Mit d e m A u s d r u c k m e i n e r vorzüg l ichen Hochachtung

(parašas) Dr. Lammers

Šių atsakymų p a v ė l a v i m ą aiškinuosi tuo, kad fe ldmarša las Keitei i r Reichsminis ter i s L a m m e r s n e s k u b ė j o j u o s pasirašyt i , kol p i rma neįsi t ikino, j o g L. Prapuolenis b u v o tikrai pale is tas . Tas n u d e l s i m a s pasako, j o g i r čia s u m i n ė t i e m s labai aukš t iems Reicho V a d o v y b ė s a s m e n i m s , matyti, ne lengva i d a v ė s i palaužti Reicho s a u g u m o pol ici jos v i r šūnę, Himmler į , kad mano pra-šymas L. Prapuolenio pa le id imo iš Dachau kaceto re ikalu būtų patenkintas . Kaip žinoma, Himmler i s laikėsi pr incipo: kas pateko į kacetą, tas tegal i būti iš jo i š le is tas tik per krematoriumą, su dūmais į dangų.

Jaučiaus la imingas, kad man tada pavyko L. Prapuolenį nuo tokio l ikimo i šge lbė t i i r tuo išsaugoti jo g y v y b ę tolesnei kovai už L i e t u v o s n e p r i k l a u s o m y b ė s idealą.

Deja, nežiūr int to, kad gruodžio 28 d ienos mano raštas b u v o skirtas v ien h u m a n i š k a m b e i žmogaus g e l b ė j i m o t ikslui, atit inkamai a p i b ū d i n u s faktus i r s u f o r m u l a v u s a r g u m e n t u s , ka ip atrodė t inkamiaus ia šiam tikslui pas iekt i , o ne istorijai, soviet iniai L ie tuvos okupantai i r jų i špr ievar tau jami lietu-viški rusų komunistų padlaižiai p ik tnaudžiau ja sakytą mano ape l iav imą į vok ieč ius L. Prapuolenio reikalu šmeižto pro-pagandai pr ieš b u v u s i ą L A F veik lą, Lie tuvos diplomatinio posto aktus Ber lyne ir net patį b u v u s į Dachau kaceto kan-kinį.

552

Nebūtų p r a s m ė s čia mokyti et ikos suprat imo tų, kam yra svet imi e lementar ie j i moralės principai ir kur ie laiko kitų šmeiž imą savo aukšč iaus ia i šmintimi. T e p a ž y m ė s i u i š savo p u s ė s tik tiek, kad kovos aktai b e i ve ik la , kuriais s iek iama kil-nių jų tautos l a i svės idealų, s u d e d a n t už j u o s kraujo aukų, yra istori jos v i sados įver t inami ka ip cause noble, tariant prancūzų terminologi ja . Šmeižto purva i nuo tokios kovos ne tik atšoksta, bet dargi grįžta atgal t iems, kas ja i s drabstosi , nes plat ie j i tautos s luoksniai ima ir be jokios kontrpropagandos suprast i , kas yra tie t ikriej i žmonių la i svės pr iešai ir krašto p a v e r g ė j a i .

553

BRONYS RAILA LAF spaudos talkininkas

554

IŠVADOS

Tai, kas š i a m e s k y r i u j e p a d u o d a m a , y r a m a n o p a i m t a i š B r o n i a u s Railos i l g e s n i o s t ra ipsnio, p a s k e l b t o " D i r v o j e " 1 9 5 1 m. (Nr. 26, 27 ir 28), m i n i n t d e š i m t ą j ą sukakt į n u o Sovie tų R u s i j o s p i r m o j o g e n o c i d i n i o akto L i e t u v o j e ; s t ra ipsnio, kur į Rai la (žiūr. fo togra f i j ą ) v ė l i a u , j į k i e k s u g l a u d i n ę s , į j u n g ė į savo k n y g ą " V e r s m ė s i r v e r p e t a i " , i š le i s tą 1 9 7 0 meta i s .

S a k y t a m e r a š i n y j e Raila b e n e p i r m a s i š k ė l ė mint į , j o g k a s m e t su l i ū d e s i u p r i s i m i n d a m i tai, k a i p rusai 1941 m e t a i s ž v ė r i š k a i u ž p u o l ė m ū s ų tautą i r a p i e 4 0 , 0 0 0 j o s s ū n ų , d u k r ų , s e n e l i ų i r net v a i k u č i ų s u ė m ė i r i š v e ž ė į S ib i rą n u k a n k i n i -mui , m e s n e p r i v a l ė t u m e p a s i m e s t i , nors i r g i l i a u s i a i tą m ū s ų tautos i r m ū s ų a r t i m ų j ų n e l a i m ę kas kartą b e i š g y v e n t u m e . J is p r i m i n ė , j o g tas pats Bi rže l io m ė n u o a t n e š ė L i e t u v a i i r tokį į v y k į , kur i s k e l i a m u m y s e p a s i d i d ž i a v i m o j a u s m ą , p a g u o -džia m ū s ų tautą pol i t i ška i i r s t ipr ina j o s l i e t u v i š k ą s i a s š i r d i s n e p a s i d u o t i n e v i l č i a i b e i v i e n l i ū d e s i u i .

Į v e r t i n d a m a s 1941 m. b i r ž e l i o 23 d i e n o s m ū s ų tautos su-k i l imą, B. Rai la s a v o m e i s t r i š k a p l u n k s n a p a d a r ė tokių i r ta ip taikl ių i š v a d ų , už kur ias g e r e s n i ų v a r g u ar aš s u g e b ė č i a u pa-daryt i . J i s b u v o p i lna i k v a l i f i k u o t a s j a s padary t i , n e s pats b u v o a k t y v i a i p r i s i d ė j ę s p r i e sakyto s u k i l i m o p a r u o š i m o , k i e k tai m u m s b u v o tada į m a n o m a , v e i k i a n t i š u ž s i e n i o . Kadangi L A F v e i k l a b u v o Railai t iek pat art ima, k a i p i r man, tai t ik iuos j i s n e p a l a i k y s j o k i a i š m a n o p u s ė s " š v e n t v a g y s t e " , j e i j o i š v a d a s , kur ios p i lna i at i t inka šio m a n o v e i k a l o temą, p e r k e l -s iu į š i u o s m a n o b a i g i a m u o s i u s p u s l a p i u s . T a d ž o d i s to l iau p r i k l a u s o m a n o b u v u s i a m k o v o s d r a u g u i : *

* Bronys Raila. V e r s m ė s ir verpetai . 1970 m., ps l . 89-98.

5 5 5

— Baisus is Biržel is . . . į rašė į mūsų tautos istoriją faktą, kuris yra svarb iaus ias l a i svės ir n e p r i k l a u s o m y b ė s la idas — tai tautos ryžtas ir g a b u m a s kovoti dėl la i svės . Biržel io į v y k i u o s e pats svarb iaus ia s poli t inis i r istorinis į v y k i s b u v o Biržel io suki l imas. Jo d e š i m t m e č i o s u k a k t u v e s š iemet turim. Kur tik d i d e s n i s tremtinių b ū r e l i s tą " į v y k į " minėtų , dar v i s u r rasis g y v ų l iudininkų, aktyvių šio suki l imo da lyv ių , kur ie patvirt ins, kad l ie tuvių tautos vaikai ne iš ke lmo spirti, b e t ir j u o d ž i a u s i o m naktim norėjo ir mokė jo parodyti savo ko-v i n g u m ą gal ne m e n k i a u už mūsų g a r b i n g u o s i u s sene l ius .

Biržel io suki l imas n e b u v o tik Birželio Keturioliktosios pa-sėka. Ši naktis, be abe jo, paaštrino suki lė l ių val ią, past ipr ino d a u g e l i o į tūžimą, p a v e r t ė j į dar ga iva l i škesn iu , — b e t tas pats suki l imas vis tiek būtų į v y k ę s . Tam b u v o pakankamai sąmoninga la i svės trokštanti i r okupanto nekenčiant i l ie tuvių tauta. Tam, iš kitos p u s ė s , b u v o atliktas pakankamai geras paruoš iamas i s darbas .

Sukilimo želmenys Sovietų Rusi ja i o k u p a v u s Lietuvą, grei t i š s i sk la idė iliu-

zi jos ir mūsų poli t ikuotojų, kur ie pr ieš tai k a v i n ė s e ilgai d i s k u t u o d a v o k laus imą: po katro okupanto j u n g u Lie tuva i būtų " g e r i a u " , je i jau kitos i še i t ies nebe l ik tų — Rusi jos ar Vo-kie t i jos? Kaip žinoma, v y r a v o nuomonė, kad Rusi jos okupaci ja, esą, Lietuvai tautiniu ir ku l tūr in iu požiūr iu būtų mažiau pa-voj inga, nei Vokiet i jos , kurios s iek imas pasi imti sau Balt i jos kraštų ž e m ę b u v o gerai ž inomas i š Hitlerio e v a n g e l i j o s " M e i n K a m p f ' . . .

Pora p i rmųjų b o l š e v i k ų okupaci jos m ė n e s i ų parodė, kad toks samprotavimas b u v o labai ir labai na ivus . Nors nacių okupaci jos taip bi jotas i , b e t nuo tada j i daugumai j a u nebe-atrodė tokia bais i , kai kur iem gal net lauktina. Bet svar-biausia, tuo laikotarpiu labai sus t iprė jo " t rečio j i g r u p ė " , kuri, kaip anksčiau, taip ypač dabar, galvojo, kad nei v iena, nei antra okupaci ja Lie tuva i negal i i r n e g a l ė s būti pakenčiama. Š i g r u p ė atmetė be t kokią mintį, kad ga l ima būtų r i n k t i s okupantą. Jokio okupanto Lietuvai nereikia, pr ieš be t kokį okupantą reikia ir re ikės kovoti, nes l ietuvių tauta nori ir yra verta būti nepr ik lausoma!

Buvo aišku, vargiai kas tuo nors kiek abe jo ja , j o g Rus i jos ir Vokiet i jos santarvė yra tik t rumpala ikė p lėš ikų santarvė.

556

V i e n a s ir kitas partner is susitarimą v i s tiek su laužys , kai tik matys, kad tam atė jo gera proga. Rusų vokiečių karas, vadinas i , n e i š v e n g i a m a s — ir tai v i e n i n t e l i s g a l i m u m a s pa-sinaudoti l ie tuv iam pašalinti sovietų okupaci ją , o po to mėginti rasti laikinį " m o d u s v i v e n d i " su vokiečia is , kol ba igs i s karas, kuris, ka ip tada d a u g e l i o b u v o samprotaujama, gal iausiai turės baigt i s Ang l i jos ir s ą j u n g i n i n k ų la imėj imu. Rasti susiprat imą su vokieč ia i s atrodė n e i š v e n g i a m a , nes b u v o pr i le idžiama, kad j i e , š ia ip ar taip, gil iai į s ibraus į Rusi ją . Taigi Balti jos vals-t y b ė s b u s vokiečių kontrol iuojamos, užtruks i lgesni s karas su Rusi ja , kurio d ė k a raudonasis i r rudas i s fa š izmas taip nul ies kraują, j o g gal iausiai j i e m a b i e m taikos są lygas padiktuos Angl i j a ir Amerika, kurios į s i j u n g i m o į karą taip pat b u v o tikimasi. Tokiom a p l i n k y b ė m Lietuvai nors ir be galo d a u g teks iš-kentėti , tačiau jos n e p r i k l a u s o m y b ė s pi lnas atstatymas atrodė v i s i ška i gal imas, je i j a u n e s a k y t u m e tikras.

Tokia, labai t rumpai kalbant, sus idarė polit iškai galvojan-čių l ietuvių d a u g u m o s nuomonė. J iem taip pat atrodė, kad v i s o s e tokiose s i tuaci jose m u m n e t e n k a rankas s u d ė j u s sėdėt i ir tik laukti, kol tas tarptautinių į v y k i ų žaidimas mum vėl p a d o v a n o s n e p r i k l a u s o m y b ę , b e t kad mum reikia susiorgani-zuoti, aps ig inkluot i ir, t inkamam momentui atė jus, pat iem iš visų j ė g ų la i svės t e i sę ginti. Ar mūsų priešai , ar mūsų drau-gai — visi su mūsų te i se ir re ika lav imais tik tada skaitysis, kai m e s į rodys im, kad patys savo in te resus norim, mokam ir gal im kietai ginti .

T a i p b u v o samprotaujama ir tuomet g a u s e s n i o politinių p a b ė g ė l i ų sambūr io Vokiet i jo je . T a i p b u v o samprotau jama i r p a s i l i k u s i ų j ų T ė v y n ė j e . Tik š iem b e t kokios polit inio bei re-zis tencinio v e i k i m o są lygos b u v o n e į s i v a i z d u o j a m a i sunkios . O tuo tarpu esant iem Vokie t i jo je jos b u v o l e n g v e s n ė s , ypač kai b u v o grei t ga l ima pajust i , kad vokiečių v y r i a u s y b ė , nors oficialiai griežtai neutral i ar net palanki rusams, tačiau b u v o l inkusi pr imerkt i akį, j e i l ietuviai patys organizuos is kovoti pr ieš b o l š e v i z m ą .

P a s y v u s laukimas ar tik ž iūrė j imas s v e t i m ų j ų malonės būtų b u v ę s nus ikal t imas pr ieš l ietuvių tautos interesus . Tokio je p a d ė t y j e re ikė jo mėgint i veikt i , i r pradėta veikt i . Aktyv iaus ias šios rez i s tenci jos organizatorius ir spir i tus m o v e n s tada pasi-re i škė L i e t u v o s ministras Vokiet i ja i , gen. š tabo pulk in inkas Kazys Škirpa. Jo pastangom ir n e i š s e n k a n č i a e n e r g i j a b u v o užsuktas p i rmasis Biržel io suki l imo ratukas. 1940 metais lap-

557

kričio 17 d. jo n a m u o s e Ber lyne, d a l y v a u j a n t b e n e 28 stei-gė jam, b u v o įs teigtas Lie tuv ių Aktyvis tų Frontas (sutrumpin-tai vadinamas LAF).

Organizaci ja greit b u v o i šp lės ta p a b ė g ė l i ų tarpe, ir į ją b e s ą l y g i š k a i j u n g ė s i v isokių grupių i r pasaulėž iūrų p a b ė g ė l i a i , kurių e i lės vis d idė jo . Bet svarbiaus ia , L A F organizaci ja i r suki l imo idė ja lygiai greitai ir sėkmingai , nors ir ne be kruvinų aukų, b u v o p e r m e s t a anapus g e l e ž i n ė s uždangos , į L ie tuvą . L A F uždavinia i i r pol i t inė l ini ja anų dienų są lygom atrodė v ieninte l i ška i reali ir t iks l inga, todėl kuris tik l ie tuvis patriotas b u v o T ė v y n ė j e kontaktuotas, b e v e i k k i e k v i e n a s kaip ga lėdamas j u n g ė s i į talką, nors ir gerai ž inodamas, kad je i tik b u s e n k a v e d i s t ų sugautas ar b e n t įtartas, r iz ikuoja mažiau-siai kalė j imu, o dažniaus ia i savo g y v y b e .

Likus ie j i T ė v y n ė j e taip pat n e s n a u d ė . Ne vis i i š užs ienio b u v o greit pas iek iami tie, kur ie ryžosi g inklu nusikratyt i rusų okupaci jos . A k t y v e s n i e j i patys p r a d ė j o telktis . Būtų n e į m a n o m a t rumpu žodžiu i šminėt i v i s u s tuos s laptuosius m ė g i n i m u s kurti rez i s tencines organizaci jas . Reikia paminėt i tik svarb iaus ią iš jų — Lietuvos L a i s v ė s Kovotojų Są jungą, įsteigtą 1940 metais p e r Kalėdas (tad b e v e i k tuo pat metu, kaip ir L A F Berlyne). Ji i švys tė organizaci ją ir ve ik imą y p a č aplink Kauną ir Vi lnių. Bet vė l iau u ž m e z g u s i kontaktą su LAF, 1941 metų pavasarį LLKS integral iai į s i j u n g ė į LAF, įs i t ikinusi, kad ab ie jų or-ganizaci jų t ikslai ir p r i e m o n ė s sutampa ir kad ruoš imas i s suki l imui v i e n i n g u o s e r ė m u o s e b u s t ik s l ingesn i s i r našesn i s .

Šia proga dar nėra re ikalo i šminėt i b ū d u s ir pr iemones , kurias aktyvistai panaudojo, ruošdamies i g inkluotam suki l imui , kai tik pras idės rusų vokiečių karas. Užteks pasakyti , kad, ka ip v is i matėm, jų pas tangos d a v ė vais ių . S v a r b e s n ė s e s t ra teg inėse ir š iaip s v a r b i o s e v ie tose tr i jukių s i s tema b u v o įs te igt i atra-mos punktai , sutelkta k iek ginklų atsargos, numatyta pr iemo-nės jų d a u g i a u pas i rūpint i suki l imui p r a s i d ė j u s ir t.t. Kovotojų moralė, patr iotizmas i r pas iaukoj imas b u v o daug iau nei pavyz-dingi . Nebūta jokio s tambesnio i šdav imo, e n k a v e d i s t ų areš-tuotiej i taip pat gerai la ikė paslaptį , nežiūr int ž inomos so-vietų " t a r d y m ų " , t . y . kankinimų, s i s temos. Ne v i e n a s ger iau rinkosi žūti, n e g u d r a u g u s išduoti .

Nebūčiau l inkęs čia pr is idėt i pr ie v i e n o kito d a b a r pa-sk le idž iamų p e r skambių tvir t inimų, j o g tik L A F paruošė i r į v y k d ė Biržel io suki l imą. Bolšev ikų p r i e s p a u d o s s i s t e m o j e b u v o n e į m a n o m a pasiekt i tokio organizaci jos tobulumo, kad vis i

5 5 8

gal int ie j i i r norintie j i sukilt i būtų re ikiamai po v i e n a v ė l i a v a su jungt i , instruktuojami ir v a d o v a u j a m i . Dirbant labai slaptai i r be galo atsargiai, d a u g e l i s vietų ir a smenų n e b u v o su-spėta suki l imiškai parengti , d a u g e l i s tautiečių apie L A F b u v i m ą greič iausia i visai nė nežinojo. Tačiau pats okupantas savo el-g e s i u p a d ė j o visą kraštą be i š imties paruošti . Kiekv ienas padorus l ie tuv i s laukė n e s u l a u k d a m a s d ienos, kada b u s ga l ima pa judėt i ir suduoti t inkamą smūgį Kremliaus meškai . Kas lais-v ė s laikais turė jo kokį ginklą, b u v o j į p a s l ė p ę s i r s l ė p ė toliau, idant ištrauktų vėl , kai i šmuš laukiamoj i va landa. Ta-čiau b u v i m a s v ienos rez i s tenc inės organizaci jos, p a g r i n d i n ė s pol i t inės l ini jos i r pogr indinių ryš ių, b u v o lygiai s v a r b u s ir re ikal ingas . Tą va idmenį L A F atliko i r į v y k d ė daug iau nei patenkinamai . Čia įž iūrėt ina jo v a d o v y b ė s re ikšmė.

"Uždraustasis" sukilimas Visai normalu, kad bet kokį suki l imą draudžia ir per-

sekio ja tie, pr ieš kur iuos j i s ruoš iamas. Bet kiek neįprastą atsit ikimą turim tada, kai sukilti u ž d r a u d ž i a ir tie, kur iem toks dalykas, kaip atrodo, galėtų būti tik pa lankus .

T a i p atsitiko su Birželio suki l imu. A n u o m e t i n ė Vokieti-jos v y r i a u s y b ė apie l ie tuvių p a b ė g ė l i ų pastangas i r L ie tuvos rezistentų pas i ryž imą sukilti, kaip minė jom, kiek žinojo ir kokių d i d e s n i ų kliūčių p a s i r u o š i a m i e m darbam nedarė . Pra-dė jus i ruoštis karui su Rusi ja, Vokiet i jos kar inė ir pol i t inė v a d o v y b ė , rodos, ga lė jo tik palankiai žiūrėti į k i e k v i e n o s ru-sų okupuotos tautos pastangas, karui k i lus, sukilti ar kitokiu b ū d u sus i lpnint i pr iešo fronto užnugar į .

Tačiau ka ip d a u g e l i s nacinės Vokiet i jos v e i k s m ų , taip i r jos pažiūra į ruoš iamąj į l ietuvių suki l imą b u v o nepaprasta . Gerai sekantis Europos š iaurės, vakarų ir pietų f rontuose, vokiečių kar inę i r y p a č pol i t inę v a d o v y b ę a p ė m ė tvaikas — arogantiškas įs i t ikinimas, j o g vokiečių kare iv i s n e n u g a l i m a s p e r e i s v i sas kl iūt is i r gal iausiai užkar iaus visą pasaul į . Kokie nors " s ą j u n g i n i n k a i " jai tada n e b e a t r o d ė re ikal ingi . Naciai, ka ip žinoma, turė jo tikslą u ž k a r i a u s i m u o s e Balti jos kraštuose ir v i sos europinės Rus i jos p lotuose amžiam pasil ikti i r todėl j i e v i s i škai nenorė jo, kad kas į tą biznį iš šono maišytųs i arba kad koks " s ą j u n g i n i n k a s " v ė l i a u už paga lbą imtų kelti savo pretenzi jas . Kaip j i e j a u tada pare ikšdavo, " s ta las turi būti n u v a l y t a s " — idant p e r g a l ė m puotauti ir grobį ryti ga-lėtų tik v ieni vokiečiai . . .

559

Lygiai pirm šešių d ienų pr ieš rusų vokiečių karo pra-džią (maždaug ka ip tik tada, kai L i e t u v o j e rusai pradė jo vykdyt i mas ines g y v e n t o j ų deportaci jas . . .), Vokiet i jos v i d a u s reikalų minis ter i jos įgal iotas asmuo ats i lankė į vyr iaus io L A F vado, ministro K. Škirpos butą Ber lyne ir j am p e r d a v ė šeš i s vokiečių v y r i a u s y b ė s re ika lav imus . Jų tarpe svarb iaus i b u v o š ie re ikalavimai : — karui prasidėjus, lietuviai sukilimo neturi ruošti; Lietuvos vyriausybės sudarymas ir paskelbimas nepageidaujamas; Lietuvos valstybinės nepriklausomybės at-statymas dabar būsiąs neįmanomas; tas klausimas galėsiąs būti išspręstas, tik karui pasibaigus . . .

Buvo v is i škai a išku, ką tie vokiečių v y r i a u s y b ė s " p a s i ū -l y m a i " (per pasirinktą keistą tarpininką) re i škė mūsų išsi lais-v inimo planam ir vi l t im. Ministras K. Škirpa karo i š v a k a r ė s e b u v o pastatytas į ne įmanomai sunkią padėtį . Nors pas iū lymų atmetimas re i škė aiškią riziką, K. Škirpa tačiau d a v ė "d ip-l o m a t i š k ą " atsakymą, kad suki l imo v y k d y m a s L i e t u v o j e nepri-klauso nuo jo val ios, kad suki l imas v i s tiek į v y k s , j e i net j i s mėgintų j į " a t š a u k t i " , ir kad l ietuvių tauta v i sokiom ap-l i n k y b ė m kovos dė l savo la i svės i r nepr ik lausomos v a l s t y b ė s atstatymo.

Šie d u o m e n y s neg inč i jamai parodo, kad L A F ir Biržel io suki lė l ia i jok iu a tve ju n e b u v o nei Vokiet i jos są jungin inka i , nei kokie talkininkai, kaip v ienas kitas iš mūsų pačių ar ypač i š b o l š e v i k i n ė s propagandos darbuotojų vė l iau m ė g i n o ir t e b e s i s t e n g i a ap ie suk i lė l ius atsi l iepti . Ne, suki l imas tie-siogiai b u v o nukre iptas pr ieš rusus, be t net ies iogiai j i s kartu b u v o nukreiptas i r pr ieš vokiečių interesus . Suki l imas b u v o grynai l i e tuv i škas re ikalas i r savo s v a r b i a u s i u u ž d a v i n i u turė jo tik l ietuvių tautos i š la i sv in imo ir nepr ik lausomos Lie tuvos vals-t y b ė s interesus .

Tuo atžv i lg iu dar būtų gal ima pažymėt i , kad ir pats vyr iaus ias suki l imo vadovas ministras Kazys Škirpa po minė-tųjų pas iū lymų atmetimo pateko į pastovią ir aštrią nacių nemalonę. Karui pras idė jus , j i s tuojau pat, t iesa, gana "man-

d a g i u " b ū d u , b u v o paimtas vokiečių pol ic i jos pr iežiūron, vė l iau pr ievarta a p g y v e n d i n t a s to l imame Vokiet i jos provinci jos m i e s t e l y j e , tik ko ne po metų jam le idžiant vė l grįžti į Berlyną. Naciai, nepamiršk im, visą laiką iš ž y m e s n i ų l ietuvių polit ikos v e i k ė j ų tarpo ieškojo savo okupaci ja i L i e t u v o j e kvis-l ingų, jų tačiau nesurado. O K. Škirpai n iekad tokios rolės nė n e s i ū l ė . Pr ieš ingai , kai j i s savo dažnais protestais dė l

560

vokiečių okupantų e l g e s i o su Lie tuvos g y v e n t o j a i s Reicho v y r i a u s y b e i B e r l y n e n e b e p a k e n č i a m a i įkyrė jo, Škirpa 1944 m. pradžio j (birželio 10 d. — K. Š.) b u v o uždarytas į koncent-raci jos s tovyklą. Jis b u v o v ien inte l i s to aukšto rango Lie tuvos diplomatas, kurį amerikiečių k a r i u o m e n ė i š v a d a v o iš mirt ies ve ik paskut inę valandą, nes to konclager io kaliniai b u v o ve-žami į tokią vietą, kur tuojau būtų patekę į rusų rankas. (Kitas to pat ies rango diplomatas, b u v . L ie tuvos ministras Prancūzi jai, Petras Klimas, karo m e t u vokiečių b u v o areštuotas ir p e r g a b e n t a s į Lietuvą, kur vė l iau, rusams gr įžus, b u v o enkavedi s tų suimtas ir i š tremtas Sibiran).

Kaip v ienas iš d a u g e l i o artimų L A F veik los Ber lyne liu-dininkų ir v i e n a s iš jo tenykšč io informaci jos be i propagandos skyr iaus darbininkas, šia proga norėčiau priminti sava ip b ū d i n g ą mūsų anuomet inės nuotaikos ep izodė l į . Pirmąją karo dieną (birželio 22 popiet), p a l y d ė d a m a s kel ias deš imt i s l ietuvių vyrų, kur ie v y k o su vokiečių k a r i u o m e n e L i e t u v o n kaip vertė-jai, ministras K. Škirpa savo bute j i e m d a v ė kai kurių in-strukci jų ir ta proga pasakė kalbą, b e n e v ieną iš pačių jaut-riausių prakalbų, kurias j i s b e t kada ligi tol b u v o pasakęs . Sus i lpn inęs balsą, gal kad s ienos mažiau girdėtų, j i s p a b a i g o j e tarė: " N e a b e j o j u , j o g j ū s k i e k v i e n a s žinot i r suprantat, kad jūsų svarb iaus ia s t ikslas, p a s i e k u s Lietuvą, tai ne vertė jų pare igos . Svarb iaus ias t ikslas — aiškinti ir veikt i taip, kad pa-tys l ie tuviai kuo skubiaus ia i imtų į savo rankas v a l s t y b ė s atstatymą ir v a d o v a v i m ą . Žinokit, kad niekas sve t imas mum n e p a d ė s atgauti la i svę . N e p a d ė s anglai, n e p a d ė s ir . . . vokiečiai . Šie pastarie j i mum kl iudys . Bet m e s turim siekti savo la isvės, než iūrėdami jokių kl iūčių. T a i p daro k i e k v i e n a sąmoninga tau-ta. Tik taip i š s ikovojama la i svė ir sukur iama va l s tyb ių ne-p r i k l a u s o m y b ė " . . .

Tuos žodžius tariant, k i e k v i e n a m klausyto jui b u v o aišku, kad tai nėra tik skambios f razės . Jos b u v o pagr įs tos ne tik t ikė j imu, b e t i r ž inoj imu, kad tom va landom T ė v y n ė j e kruv inas ir atkaklus suki l imas pr ieš bo l šev ik in į okupantą tuoj turė jo pras idėt i ir gal j a u b u v o pras idė ję s . Nes tą rytą suki l imo " s i g n a l a s " b u v o duotas — vokiečių sovietų karas praė jus ią naktį j a u b u v o sprogęs . Patys narsiausi mūsų vyrai, ka ip aviaci jos le i tenantas Jonas Dženkai t i s su draugais , jau pr ieš kel ias d ienas b u v o i š v y k ę į Lietuvą. T e n j i e susi t iko su deš imt im tūkstančių tokių pat pas i ryžėl ių . . .

561

Šis v i e š b u t i s , tada v a d i n a m a s SS S o n d e r k o m m a n d o Hote l D r e s d e n , b u v o izo l iuotas dvi-g u b a s p y g l i u o t ų v i e l ų tvora, s a u g o m a SS sargyb in ių su k u l k o s v y d ž i a i s . Jis b u v o naudoja-mas internuot i i šsk irt in iams a s m e n i m s , d a u g i a u s i a p r a n c ū z a m s . Juos naciai, l y g pasity-č i o d a m i , v a d i n d a v o " E h r e h h a e f t i g e " . J a m e b u v a u iš laikytas iki 1945 m. vasario m ė n . , kada Vakarų aliantų kar inės j ė g o s pr iartė jo pr ie Re ino. T a d a b u v o m n u g a b e n t i į kitas i n t e r n u o t ų j ų stovyklas. Aš patekau į kitą SS S o n d e r k o m m a n d o , b ū t e n t , į Schloss E i s e n b e r g , Sudetų krašte, k u r s u l a u k i a u karo galo i r b u v a u paleistas. A m e r i k i e č i a i m a n e e v a k a v o į Paryžių.

Sukilimo epopėja ir vaidmuo Šių ei lučių autoriui, Biržel io suki l imą g a l ė j u s i a m sekti tik

iš tolo ir " d a l y v a v u s i a m " tik iš imtinai su p l u n k s n a rankoje, mažiau pritiktų kalbėt i ap ie jo d id ingą i r narsią epopė ją , n e g u t iem, k u r i e atliko jo v e i k s m u s su šautuvu, granata i r ku lkosva idž iu ar ta lentingai p a s i r e i š k ė kur iame k o m a n d a v i m o poste. Pagal iau tam pavaizduot i reikėtų d a u g laiko ir vietos, o tai šį kartą nėra mano t ikslas. A p i e suki l imą j a u b u v o p a s k e l b t a p luoštas va izdų, į spūdž ių , ats iminimų b e i jo užkuli-sių. Bet tai toli gražu nepakankama. Šis s v a r b u s mūsų re-z i s tencinės kovos į v y k i s dar ka ip reikiant neaprašytas i r ne-įvert intas, o kai kurių ver t inamas tendencinga i ar v i s i škai k la idingai . Tam n e b u v o t inkamų są lygų i r gal, svarb iaus ia , t inkamos atmosferos . Vokiečių okupaci jos metu tai n e g a l ė j o būti padaryta nei paske lbta , nes nacizmui suki l imo faktas b u v o toks pat nemalonus, ka ip b o l š e v i z m u i . Karui p a s i b a i g u s b u v o vengta, gal net b i jota ap ie suki l imą kalbėt i , nes tai ga lė jo nepatikti v i s i e m karą l a i m ė j u s i e m : kaipgi čia dabar, j u k suki l imas į v y k o " s u vokiečių ž in ia" , ir, svarbiaus ia , b u v o nukreiptas pr ieš Rusi ją, v ieną iš labiausiai tada myl imų " s ą j u n g i n i n k ų " ! . .

Fantast iška l ikimo ironi ja ! Nuostabus pokarinio pasaul io dvas in i s i r polit inis s u k i u ž i m a s ! Mum re ikė jo s lėpt i s su savo pastangom ir į v y k d y t a i s žygia is , kur ie s i e k ė tautai la i svę grą-žinti. Bet š iandien, po deš imtmečio, pr iva lu d a u g i a u ir drąs iau kalbėt i . Šiandien ir a tmosfera keičiasi . Šiandien antikomu-nistiniai kovotojai, berods , j a u n e b ė r a Vakaruose s k e l b i a m i esą s ą j u n g i n i n k ų ir demokrat i jos pr iešai , n e b e g r a s i n a m a j u o s pa-traukti a t sakomybėn, ka ip "karo n u s i k a l t ė l i u s " . . . Graikija, In-dokini ja, Malajai, pagal iau Korėja pravėrė daugel į apž l ibus ių akių apie "nars io jo s ą j u n g i n i n k o demokra t i j ą " . T o d ė l i r mes, l ietuviai, k u r i e praė jus io karo metu p i r m i e j i suki lom pr ieš tą " b o l š e v i z m o d e m o k r a t i j ą " , š i andien p a j u s k i m savo g a r b ę i r ryžk imės drąs iau kelti balsą. Nes i tenkinkim v ien graudžia i s ir v e r k s m i n g a i s deportacinių sukakčių (ir dabar nes iba ig ian-čių . . .) pr i s iminimais , o drąsiai pabrėžk im, kad m e s b u v o m ir e s a m e ne v ien tų " l i a u d i e s d e m o k r a t ų " persek io jami, be t kad m e s p i rmie j i turė jom ryžto narsiai pr ieš int i s ir toliau kovos im už la isvę, kaip k i e k v i e n a g a r b i n g a c iv i l izuota tauta.

Šių minčių p l o t m ė j e aš tik glaustai su ke l iom i švadom dar norėčiau priminti Biržel io suki l imo epopė ją ir jo vaid-menį la i svės kovų istori joje.

563

1. Lietuvių suki l imas pr ieš b o l š e v i z m ą ir jo okupaci ją b u v o v isuot inis , ga iva l i škas, entuzias t i škas ir tikrai d idvyr iš-kas. Jis p r a s i d ė j o p i rmąją karo dieną, o antrąją, b i rže l io 23-ją, į s i l i epsno jo v i s a m e krašte. U ž ė m u s Kauno radiofoną, b u v o paske lb tas L ie tuvos v a l s t y b ė s atstatymas ir jos Laikinoj i Vy-r iausybė . Gedimino kalne V i l n i u j e b u v o iškel ta l ietuvių tautinė vė l iava . V i s a tai atlikta tuo momentu, kai apl inkui tebe-k n i b ž d ė j o sovietų kar iuomenė, kai v i skas ga lė jo baigt i s su-kilėlių s k e r d y n ė m . Per šeš ias d ienas , kai L ie tuvos ž e m ė j e v y k o karas, d e š i m t y s tūkstančių naujų partizanų t rukdė ir demoral izavo sovietų k a r i u o m e n ė s v e i k s m u s , g e l b ė j o nuo su-naikinimo ar i švež imo mūsų tautos turtą, karo chaose atstatė vals tybinį i r s a v i v a l d y b i n į adminis traci jos aparatą. Tokia kova n e a p s i ė j o be aukų — d a u g suki lė l ių g y v y b i ų b u v o paklota, bet la imėj imas pasiektas .

2. Biržel io suki l imas d a v ė ger iaus ią atsakymą birže l io 14-sios nakt ies b a i s i e m į v y k i a m . Lietuvių tauta į rodė savo pas iryžimą ir valią g y v e n t i nepr ik lausomai , savo g a b u m ą ko-vingai pareikšt i n e p r i k l a u s o m y b ė s troškimą, nelaukiant iš nieko dovanų, pat iem ginant savo la i svės te isę . T r y s pr ieš tai pame-čiui s e k ę s u n k ū s smūgia i — 1938 metų kovo m ė n e s i o lenkų ult imatumas, 1939 metų kovo m ė n e s i o vokiečių ul t imatumas dėl Klaipėdos ir 1940 metų b i rže l io 14 d. sovietų ultimatu-mas — b u v o bepalaužią l ietuvių tautos pas i t ikė j imą savo j ė g o m ir sunkiai p a ž e i d ę tautos garbę . Biržel io suki l imas tapo va izdž iaus iu į rodymu, kad l ie tuvių tauta nėra l inkusi tik be-jėg i ška i priimti k iekv ieną ult imatumą, bet kad j i turi gal ios ir val ios žūtbūt inai kovoti už v a l s t y b ė s la i svę.

3. Be Birželio suki l imo Lie tuvos ž e m ė ir žmonės, tarsi koks skanus kąsnel i s , automatiškai būtų p e r ė j u s i i š v ienos okupaci jos į kitą. Tai būtų neabejot inai turė ję dar l iūdnesn ių tautinių ir tarptautinių padar inių, n e g u jų b u v o vė l iau. Su-ki l imas p a s i e k ė tai, kad, i š s k y r u s n e b e n t vakarų pas ienio v ie toves , atė jęs naujas i s va ldovas v i sur rado v ie to je L ie tuvos v a l s t y b i n e s b e i s a v i v a l d y b i n e s įstaigas, o centruose Laikinosios V y r i a u s y b ė s atstovus, ga l inčius veikti i r kalbėt i tautos vardu. Naujam okupantui, nus i s tač ius iam tas ž e m e s , ka ip karo grobį, pr i jungt i pr ie Reicho, b u v o d a u g b ė d o s i r n e m a l o n u m ų , kol j i s pašal ino Laikinąją V y r i a u s y b ę , i r d a u g nepatogumų, kol j i s įkurdino savo okupacinę valdžią. Tai iš da l ies a t s i l iepė tam, kad nacinis okupantas b u v o pr ivers tas Lietuvai palikti tam tikrą, t e g u i r i l iuzorinę, " s a v i v a l d ą " p e r v i s u s t re jus metus .

564

Šiandien būtų ga l ima pasakyt i , kad Lie tuvos g y v e n t o j a m iš viso, o mūsų ant inacinės rez i s tenci jos g a l i m y b ė m special iai , toli gražu nebūtų b u v ę tas pats, j e i v i s o s e ša l ies aparato v ie tose, kaip s a v i v a l d y b ė s e , va l sč iuose, pol ic i jo je, t e i smuose, e k o n o m i n ė s e b e i šv ie t imo i r mokslo į s ta igose būtų s ė d ė j ę ne mūsų pačių patriotiniai, sąmoningi tautiečiai, b e t iš karto būtų į s i s ė d ę rudmarškinia i .

4 . Tarptaut iniu požiūriu, Biržel io suki l imas b u v o labai ry škus L i e t u v o s n e p r i k l a u s o m y b ė s b y l o s a tnau j in imas ir pri-minimas v i sam pasaul iu i , j o g mūsų tauta nori nepr ik lausomai g y v e n t i ir gali tą savo valią praktiškai įrodyti. Nacių pasikė-s inimas užslopinti mūsų n e p r i k l a u s o m y b ę l y g i u b ū d u v i s i e m parodė, kad Vokiet i ja n e v e d ė Rytų Europos i š la i sv in imo karo (kaip j i pradž io je m ė g i n o garsintis), be t tik s i e k ė naujų kolonijų rytuose, g r o b d a m a svet imas ž e m e s bei turtą ir nai-k indama kitas tautas.

5 . Biržel io suki l imas b u v o nuos tabus g y v y b i n i o e l e k s y r o į šv i rkš t imas mūsų tautai. Jis grąžino ne tik pas i t ikė j imą, sa-v igarbą ir viltį, be t kartu neapskaič iuo jamai sust ipr ino mūsų v a l s t y b i n g u m o s ą m o n ę ir s u k ė l ė atkaklią rez i s tenci jos nuotaiką. Vokiečių propaganda L i e t u v o j e b u v o b e j ė g ė , v isos jų pastangos sukurti " l i e t u v i š k ą s i a s SS d i v i z i j a s " n u ė j o niekais, l ie tuvių tau-tos pas ipr ieš in imas be t kokiam okupantui pas idarė ryškus, p laningas , rimtas ir pastovus .

6. Ir pagal iau Birželio suki l imas tai — didysis ir šventas mūsų rezistencijos testamentas, kurio tolesnį vykdymų per-ėmė dabartiniai laisvės kovotojai Tėvynėje ir prie kurių mum lieka jungtis visom savo išgalėm.

Po dešimtmečio Biržel io suki lė l ia i , v e d a m i tik patriotizmo ir l a i svės troš-

kimo, g r i e b ė s i g inklo ir s iekė realiai atkurti v a l s t y b i n ę ne-p r i k l a u s o m y b ę . Buvo užmirš tos " sk i r t ingos p a s a u l ė ž i ū r o s " , " g r u p i n ė ar i tmet ika" ir parti jos. Jų iš v i so tada n e b e s i g i r d ė j o ; d i s k u s i j o s dė l i šgraužto kiaušinio, s u v e r e n u m ų ir konsti tuci jų t e i s ė t u m o b u v o d ingus ios . Buvo suprasta i r p a j u s t a akivaiz-džiai, kad pirmiau reikia gaisrą užges int i , p i rmiau savo namą i šge lbėt i , o tik v ė l i a u žiūrėti , kas ir kaip jį tvarkys.

Tačiau, vos suki l imą la imė jus ir la ikinam la i svės pra-g iedru l iu i nušv i tus , paaiškėjo, kad part inės aistros b u v o tik uždus intos, be t n e i š n y k u s i o s . Jos v ė l p a s i r e i š k ė labai nevy-kus ia i s b ū d a i s ir patį L A F greitai suska ldė, v ė l i šdal i jo į

5 6 5

atsk i ras s r o v e s , tuo s u s i l p n i n d a m o s m ū s ų p a s i p r i e š i n i m o svorį n a u j i e m o k u p a n t a m . Nuo tada j o s n e b e i š n y k o , kol p e r s i k ė l ė ir į u ž s i e n į , k u r l a i s v ė s k o v ų u ž u o v ė j o j e , p a s i t r a u k ę į " t r e m -t į " , kai k u r i e L i e t u v o s va ika i š i o j e s r i t y j e t e b e r o d o nors i r tušč ių, b e t itin d i d e l i ų , stačiai p e r d i d e l i ų g a b u m ų .

Bet m e s kiti m a n o m , kad B i r ž e l i o s u k i l i m o i r anų l a i s v ė s kovoto jų pa l ik to k r a u j o t e s t a m e n t o n e d e r ė t ų nei užmirš t i , nei i škre ipt i . B i rže l io s u k i l i m a s m u m l i e k a š v i e s i a u s i a ki-b i r k š t i s po kitų d a u g e l i o b a i s i ų j ų naktų k l a i k u m o . T r ė m i -mai n e p a s i b a i g ė , k a i p n e p a s i b a i g ė i r L i e t u v o s va ikų pr ieš i-n i m a s i s o k u p a n t u i . B i rže l io s u k i l ė l i a i s a v o s ą m o n i n g o patrio-t izmo, p a s i a u k o j i m o i r n a r s u m o p a v y z d ž i a i s , s a v o k r a u j o a u k a s u k ū r ė nau ją d a b a r t i e s la ikų l i e t u v i ų r e z i s t e n c i j o s t r a d i -c i j ą , kuri s a v o a n t ž m o g i š k a į t a m p a i r r e i k š m e tur b ū t p r a l e n k i a v i s u s k i tus p r a e i t y j e v y k u s i u s l i e tuv ių s u k i l i m u s i r l a i s v ė s k o v a s .

B a i g d a m a s , aš n e k v i e č i u atsistoti i r v i e n o s m i n u t ė s susi-k a u p i m u p a g e r b t i p e r B i r ž e l i o s u k i l i m ą k r i t u s i u s k o v o t o j u s i r ki tas v ė l e s n e s d e š i m t e r i o p a i g a u s e s n e s l a i s v ė s kovų a u k a s T ė v y n ė j e . . . Man atrodo, k a d toks a t s i m i n i m a s b ū t ų p e r b l y š k u s i r tik toks jų p a g e r b i m a s p e r f o r m a l u s i r p e r m a ž a s .

T a č i a u m a n y č i a u , kad s u s i k a u p i m a s m u m r e i k a l i n g a s — tik ne v i e n o s m i n u t ė s , o v i s ų d i e n ų i r ga l v i s o s m ū s ų b u i t i e s . Tai s u s i k a u p i m a s į v y k d y t i l a i s v ė s kovų t e s t a m e n t ą . Tai pasi-r y ž i m a s nuola t remti i r s t ipr int i l i e t u v i ų tautos l a i s v ė s troš-kimą, kas k u o s u g e b a i r k i e k gal i . O gal i k i e k v i e n a s . " N e -g a l i " tik tas, kas n e j a u č i a s ą ž i n ė s b a l s o i r ne tur i g ė d o s po s v e t i m o s i o m p a d a n g ė m t o l y d ž i o virs t i g y v o j o L i e t u v o s me-džio n u d ž i ū v u s i a š a k e l e , s u p u v u s i u s t u o b r i u .

Koks i l gas dar b ū t ų s u t e m ų la ikas, o v i s v i e n r a u d o n a i total i tar inis i r l a i s v a s i s p a s a u l i s p a l a i p s n i u i ar tės p r i e l e m i a m o konf l ik to . B i r ž e l i o s u k i l i m a s , gal ž y m i a i k i tok iom a p l i n k y b ė m i r b e a b e j o s u š v i e s e s n i a i s p a d a r i n i a i s , g a l ė s i r t u r ė s būt i pakartotas .

L a i s v ė s m u m n i e k a s n e p a d o v a n o s , kol j o s p a t y s ne i š s i -k o v o s i m . M ū s ų p e r maža, m e s p e r s i lpni , n i e k a s m u m nepa-d ė s ? . . Gal i r ta ip. Bet k a i p ž inoma, t i e m , k u r i e nori i r m o k a p a d ė t i sau p a t y s , — t i e m p a d e d a i r D i e v a s , i r A m e r i k a . . .

Los Angeles, 1951.VI. 14

5 6 6

PRIEDAI

LIETUVIŲ AKTYVISTŲ FRONTO P R O G R A M A

Naujam g y v e n i m u i i r naujai kūryba i a t b u d u s i o s Lietuvių Tautos ak iva izdoje , pr ie Tautos d idvyr ių ir kankinių, savo krauju p a š v e n t u s i ų j ų la i svės atgavimą, kapo Lietuvių Aktyvis tų Frontas, pas i ryžęs budėt i dė l l ie tuvių tautos g y v y b i n i ų teisių ir vykdyt i g e r i a u s i ų j ų tautos sūnų paliktąj į kraujo testamentą, šią istorinės lemt ies valandą s k e l b i a :

F R O N T O P O B Ū D I S

1 str. Lietuvių Aktyvis tų Frontas yra visų veik-l ių jų l ietuvių tautinis ir pol i t inis są jūd i s , ryžt ingai ir draus-mingai v a d o v a u j a m a s v ienos val ios.

2 str. Lie tuvių Aktyvis tų Frontas pagr indinia i s savo uždav in ia i s laiko:

a) prikelt i Lietuvą naujam v a l s t y b i n i a m g y v e n i m u i , lemti krašto per tvarkymą naujais pagr indais , ugdyt i organizuotą l ietuvių tautos val ią, ją reikšt i ir vykdyt i ; b) gerbt i , ugdyt i ir ginti k i ln iuos ius l ietuvių tautos papročius, palaikyti jos aukštas moral ines v e r t y b e s , saugoti jos rasinį tyrumą ir iš laikyti jos istorinę garbę; c) gil inti tautinę kultūrą ir stiprinti amžinąj į lietu-v i škumą, vykdyt i v i s o s e sr i tyse paspart intą kūrybą, i švystyt i greitą pažangą l ietuvių tautos ir žmoni jos labui.

567

3 str. Lietuvių Aktyvis tų Frontas savo ve ik imą gr indžia lietuviškuoju nacionalizmu, krikščioniškosios dorovės ir socialinio teisingumo dėsnia i s , kur iuose l ietuvių tauta randa n e i š s e m i a m ų dvasinių j ė g ų šaltinį nepalaužiamai kovai už te i sę g y v e n t i ir tobulėt i .

II. B E N D R I E J I PAGRINDAI

4 str. Lie tuvių Aktyvis tų Frontas tautą laiko kraujo, ž e m ė s ir istorinio l ikimo sukurta, v i e n i n g o s s ą m o n ė s ir kovos už bendrą ateitį sust ipr inta b e n d r u o m e n e , turinčia nepaneig ia-mą te i sę saugoti ir ugdyt i savą i n d i v i d u a l y b ę ir savą kultūrą.

5 str. Lietuvių Aktyvis tų Frontas ske lb ia , kad ne-pr ik lausoma v a l s t y b ė yra tobul iaus ia organizuota tautos forma, v i e n i n t e l ė tikra tautos i n d i v i d u a l y b ė s saugotoja ir būt ina są lyga tautinei kultūrai klestėt i .

6 str. Lietuvių Aktyvis tų Frontas, pr ipaž indamas ž m o g a u s a s m e n y b e i į s i t ik inimų, sąž inės i r k ū r y b o s la i svę, skel-bia, kad j i yra pa lenkta bendra ja i tautos gerovei , ir reika-lauja, kad k i e k v i e n a s tautos narys konkrečius savo d a r b u s derintų su bendra i s ia i s tautos reikalais .

7 str. Normalia ir legal ia žmonių daugin imos i in-stituci ja Lietuvių Aktyvis tų Frontas laiko pr inc ipe neišardomą moterystę, kurios p i rmaei l i s u ž d a v i n y s yra patikrinti tau-tai sveiką, stiprų ir gausų pr ieaugl į .

8 str. Lie tuvių Aktyvis tų Frontas yra nus is tatęs mater ia l ine savo galia laiduoti v i e š ą j ą dorovę ir šia pras-me glaudžiai bendradarb iaut i su l e g a l i n ė m i s k o n f e s i j o m i s , kre ipdamas ypat ingo d ė m e s i o į Katalikų Bažnyčią, t ikėdamas i s iš jos ak tyvaus į s i j u n g i m o į l ietuvių tautos idealų s iek imo darbą.

9 str. Profesinį v i s u o m e n ė s sus iorganizav imą Lie-tuvių Aktyvis tų Frontas s k e l b i a v a l s t y b ė s u ž d a v i n i u i r š ias organizaci jas laiko v iešos ios te i sės organizaci jomis .

10 str. Lie tuvių Aktyvis tų Frontas pr ipažįs ta, kad pr ivat inė iniciatyva, sutarianti su b e n d r a tautos b e i v a l s t y b ė s l inkme, yra s v a r b u s pažangos v e i k s n y s tautos ūkio ir kul-tūros g y v e n i m e .

568

III. POLITIKA

11 str. Tautos ir v a l s t y b ė s v a d o v a v i m e Lietuvių Ak-tyvistų Frontas laikosi v i e n i n g o s val ios principo, s iekia j į į g y v e n d i n t i l a iduodamas tautos pol i t inę v i e n y b ę i r imdamasis už tai a t s a k o m y b ė s pr ieš l ie tuvių tautą.

12 str. Lie tuvių Aktyvis tų Frontas l ietuvių tautos organizuotą valią į s ta tymdavys tės s r i ty je v y k d o p e r Lie tuvos v a l s t y b ė s konst i tucinius organus.

13 str. V i s u o m e n ė s organizav imo ir v a d o v a v i m o sri-t y j e Lie tuv ių Aktyvis tų Frontas kuria Darbo, Ūkininkų, Kul-tūr ininkų, Moterų, J a u n u o m e n ė s , Užsienio Lie tuv ių frontus i r įvairių profes i jų barus , kur iuose v i s u o m e n ę r ikiuoja sudraus-mintam darbui , u g d o k o l e k t y v i n ę v i s u o m e n ė s valią tautos i r v a l s t y b ė s g y v e n i m e i r der ina profes in ius re ikalus su b e n d r ą j a tautos g e r o v e .

14 str. L ie tuvos n e p r i k l a u s o m y b ė s gynimas yra pir-m a e i l ė i r g a r b i n g i a u s i a k i e k v i e n o tautos nario pare iga. Todė l Lietuvių Aktyvis tų Frontas laiko būtina, kad v i sa tauta, o ypač jos pr iaugančio j i karta būtų a u k l ė j a m a kovos ir pasiry-žimo dvas io je . Šiam tikslui siekti sudaroma Taut inio Darbo Apsauga, veikiant i karinės d r a u s m ė s pagr indai s .

15 str. U ž s i e n y j e g y v e n ą l ietuviai ne Lie tuvos pi-liečiai, a t v y k ę į Lietuvą, automatiškai į g y j a v i sas Lie tuvos pi l iečio te i ses .

IV. ŪKIS

16 str. Ūkinio tautos ir v a l s t y b ė s g y v e n i m o pagrin-du Lie tuv ių Aktyvis tų Frontas laiko pr ivat inę n u o s a v y b ę , tačiau re ikalauja, kad v a l s t y b ė prižiūrėtų n u o s a v y b ė s į s ig i j imą ir jos ios naudoj imą, d e r i n d a m a jį su bendra i s ia i s tautos ir v a l s t y b ė s ūkio reikalais .

17 str. Ž e m ė s ūkis a tremiamas į laisvą ūkininkų luomą, kuris savo ž e m ę tvarko pr ivat inės n u o s a v y b ė s pagrin-dais; tačiau social inio t e i s i n g u m o ir g a m y b i n i o t iks l ingumo sumet imais v a l s t y b ė nustato ūkinio v ieneto d idumo ir mažumo ribas.

18 str. Ūkininkų luomo, kaip v i sos tautos maitin-tojo, pas tovumui ir ž e m ė s sunaudo j imo t iks l ingumui patikrinti ž e m ė le idž iama įs igyt i tik L ie tuvos p i l ieč iams, p i r m o j e e i l ė j e tik l ie tuviams, mokant iems ją dirbt i .

569

19 str. Ūkių pardav imas iš varžytynių draudžiamas; pras i skol inus ius ar net inkamai tvarkomus ūkius v a l s t y b ė turi nupirkti te i s inga kaina t iks l ingo ž e m ė s paskirs tymo reikalui .

20 str. Lie tuvių Aktyvis tų Frontas, pr ipaž indamas pr ivat inės iniciatyvos r e i k š m ę pramonės sr i ty je, ypat ingai i ške l ia reikalą p i r m o j e e i l ė j e remti ž e m ė s ūkio pramonę. Tačiau bend-rosios ūk inės g e r o v ė s sumet imais v a l s t y b ė į p a r e i g o j a m a rū-pintis pramonės v y s t y m o s i p l a n i n g u m u ir v e i k i m o kontrole.

21 str. Lietuvių Aktyvis tų Fronto nus i s ta tymu vals-t y b ė s f inansai turi remtis p r o g r e s y v i n e mokesčių s is tema, kiek galima, veng iant net ies ioginių mokesčių.

22 str. Lie tuvių Aktyvis tų Frontas laiko b ū t i n i a u s i u reikalu pravest i plačią ir radikalią L i e t u v o s miestų reformą. Jos t ikslas būtų stiprinti l i e t u v y b ę tiek gyvento jų , t iek san-tvarkos, tiek pat ies st i l iaus atžvilgiu.

V. DARBAS IR S O C I A L I N Ė APSAUGA

23 str. Lietuvių Aktyvis tų Frontas pripažįsta, kad visų ūkinių g ė r y b i ų šalt inis yra ž m o g a u s darbas, kuris yra k i e k v i e n o tautos nario pareiga. V a l s t y b ė turi rūpint is darbo j ė g o s paruoš imu, jos t iks l ingu panaudoj imu, darbo są lygų ra-c ional izav imu ir patikrinti te is ingą darbo at lyginimą.

24 str. Darbas yra v ieninte l i s te i s ingas p r a g y v e n i m o šaltinis; p r a g y v e n i m a s ne iš savo d a r b u įs igytų kapitalų turi būti pateis intas v i s u o m e n e i naudingu, tačiau n e a p m o k a m u darbu.

25 str. V e i k l u m u i ir so l idarumui skatinti, darbo mei-lei i šauklėt i ir v ie šo jo p o b ū d ž i o g ė r y b ė m s sparčiau kurti Lie-tuvių Aktyvis tų Frontas laiko re ikal inga, kad būtų įkurta abie jų lyčių j a u n u o m e n e i pr iva lomojo darbo tarnyba.

26 str. Social inei tautos narių apsaugai laiduoti turi būti į ves tas pr iva lomas draudimas senatvės , l igos ir invali-dumo atvejais .

27 str. Lietuvių Aktyvis tų Fronto nus i s ta tymu įmo-nių darb in inkams ir tarnautojams turi būti patikrinta te i sė dalyvaut i įmonių p e l n e .

28 str. V a l s t y b ė s i r s a v i v a l d y b i ų u ž d a v i n y s darbi-ninkus, tarnautojus ir va ld in inkus aprūpint i nuosavai s butais i r daržais, kad n a u j o j e L i e t u v o j e k i e k v i e n a s l ie tuvis t iesiogi-niai būtų surištas su g imtą ja ž e m e .

570

29 str. Lietuvių Aktyvis tų Frontas laiko reikal inga, kad v a l s t y b ė patikrintų palankias są lygas l ietuviškai šeimai klestėt i , griežtai kovotų už pr iaugančių jų kartų sve ikat ingumą ir laiduotų mot inystės apsaugą bei g lobą, o taip pat tinkamą medžiaginį še imų aprūpinimą.

VI. T A U T I N Ė KULTŪRA IR UGDYMAS

30 str. Lie tuvių Aktyv i s tų Frontas skelbia, kad tautinė kultūra yra s t ipr iausias amžinojo l i e tuv i škumo laidas ir ryšk iaus ias taut inės i n d i v i d u a l y b ė s rodiklis, kad tautinės kul tūros kūr imas yra ne tik atskirų a smenų, bet ir v i sos taut inės b e n d r u o m e n ė s u ž d a v i n y s .

31 str. Lietuvių Aktyvis tų Frontas pripažįsta, kad taut inė kul tūra gali reikšt is įva i r iomis krypt imis . Tačiau tau-tos dvasia, jos istorija, jos papročiai ir jos g y v y b i n i a i inte-resai turi būti nuolatinis idė j in i s šalt inis ir ver tybių krite-ri jus. T o d ė l Lietuvių Aktyvis tų Frontas yra pas i ryžęs griežtai kovoti su l i e tuv i škumą neig iančiomis ar jo nepaisančiomis kul tūros s rovėmis ar idė jomis .

32 str. Tiek praeit ies, tiek dabart ies pagr indinės ir ver t ingos l ie tuviškos ios kultūros g ė r y b ė s paimamos special ion v a l s t y b ė s žinion b e i pr iež iūron i r sk le idž iamos plačiaus iuose tautos s luoksniuose .

33 str. Tautos dvas in iam atsparumui ugdyti , taut inės dvas ios g r y n u m u i iš laikyti, taut inės kul tūros politikai vykdyt i , tautai informuoti ir telkti kuo aktyviaus ia i veiklai v i sose vie-šojo g y v e n i m o sr i tyse s te ig iamos specia l ios va l s tyb inės insti-tuci jos .

34 str. Pagr indiniu auk lė j imo t iks lu Lietuvių Ak-tyvis tų Frontas laiko: i šugdyt i f iz iškai ir dvas i škai stiprias l i e tuv i škas a s m e n y b e s , kurios t a r p u s a v y j e mokėtų s u g y v e n t i i r kurti taip, ka ip re ika lauja taut inės b e n d r u o m e n ė s aukš-čiaus ie j i interesai , kr ikščioniškosios dorovės principai ir so-cial inis t e i s i n g u m a s .

35 str. N a u j ų j ų kartų u g d y m a s yra v i e š a tautinės b e n d r u o m e n ė s funkc i ja i r todėl v a l s t y b ė s g lobai p a v e d a m i vis i u g d y m o laipsniai i r v i sos jos sritys. Privatinį u g d y m ą v a l s t y b ė gali patikėti tik atskir iems p e d a g o g i n i u v e i k i m u pas ižymėju-s i e m s a s m e n i m s arba gi l ias p e d a g o g i n e s tradici jas l ie tuvių tautoje turinčioms inst i tuci joms.

571

36 str. V i d u r i n ė s e , s p e c i a l i n ė s e ir aukštos iose mo-kyklose turi būti v y k d o m a stropi g a b i ų j ų atranka ir g a b ū s , be t neturt ingi jaunuol ia i turi būti moksl inami v a l s t y b ė s lėšomis .

37 str. L ie tuv i ško j i mokykla turi rūpint is ne v i e n pr iaugančios kartos šv ie t imu, be t i r auk lė j imu, ugdant auklė-tinio g a b u m u s , savarankišką iniciatyvą ir v e i k l u m ą .

38 str. S u a u g u s i ų j ų šv ie t imas turi būti v y k d o m a s tautine, v i suomeniška i dorine, p r o f e s i n e i r kul tūr ine l inkme.

39 str. Fizinis l av in imas sudaro būt iną tautos ug-dymo dalį i r i šp leč iamas v i s u o s e tautos s luoksniuose .

VII. ĮSIPAREIGOJIMAS

40 str. Kiekv ienas Lietuvių Aktyvis tų Fronto narys, n e p a i s y d a m a s jokių aukų, jokio darbo ar kančios, pr i s iek ia Lietuvių Tautai v i sa savo e n e r g i j a i r p a j ė g o m i s vykdyt i Fronto idė jas ir t iks lus, kad Lietuva, į ž e n g u s i į naują g y v e -nimo tarpsnį, nuolat gaivintų s a v y j e d id ingos prae i t ies dva-sią ir atliktų ateit ies u ž d a v i n i u s , kur iuos jai skiria savoji pr igimtis kitų tautų tarpe.

BAIGIAMOSIOS PASTABOS

L A F programa, kurios tekstas čia aukščiau b u v o paduotas, t e b u v o tik pirminis projektas, n i e k u r a n u o m e t v ieša i ne-paske lb tas . Tai b u v o tik m e d ž i a g a d idž ia jam L A F k o n g r e s u i aptarti ir i šspręst i . Šį kongresą b u v o numatoma sušaukt i net rukus po atgavimo Lietuvai va l s tyb in io savarankiškumo, j e i kraštas nebūtų b u v ę s antrojo Lie tuvos kaimyno — hitlerinės-Vokiet i jos — okupuotas savo ruožtu.

Pagr indinės a p l i n k y b ė s , kurios l ė m ė L A F programos i r jo įstatų b e i statuto paruošimą, o taip pat jų ypat ingumą, b u v o šios:

1) kad L A F n e b u v o jokia s iauro akiračio poli t inė parti ja ar parti jų koalici ja, be t visai nauja originali organizaci ja, n e p a v e l d ė j u s i iš sen iau jokios ideo log inės programos nei or-ganizacinio statuto;

572

2) kad b u v o s iek iama pagr indinio, v i s i e m s l ie tuv iams bendro, dalyko — atkūrimo Lie tuvos va l s tyb in io s u v e r e n u m o nauju v i e n i n g u tautos p a s i r y ž i m u bei tautos g inkluotos kovos kel iu, ir

3) kad b u v o iš pat pradžios p a r y š k ė j ę , j o g š i taip atkurtas L ie tuvos s u v e r e n u m a s galėtų naciams nepatikti i r kad todėl jo i š saugo j imui b u s i r po laimėto tautos suki l imo g y v y b i š k a i re ika l inga i š ry škė jus ia s p e r kovą ryžt ingąs ias tautos j ė g a s toliau laikyti ap jungtas į d r a u s m ė s pagr indai s sudarytą d i d ž i u l ę or-ganizaci ją, kurios b u v i m a s verstų vokieč ius su m u m i s d a u g i a u skaitytis .

Nereikia pamiršt i , j o g L A F s ą j ū d i s ats irado ne i š dan-gaus, o sus idarė d a u g i a u s i a iš tų pačių mūsų tautos e lemen-tų, kur ie pr ieš tai u g d ė s i į va i r iose pol i t inėse s r o v ė s e ir b u v o t a r p u s a v y j e labai s u s i v a i d i j ę . Siekiant d idž io jo tikslo, p i rmiaus ia tad b u v o re ika l inga surasti tokią pol i t inę platformą, kuri pa-lenktų ryž t inguos ius tautos e l e m e n t u s į b e s ą l y g i n ę v i e n y b ę , nežiūr int i š kurios b u v u s i ų politinių srovių k i e k v i e n a s jų b u v o ki lęs . Be b e s ą l y g i n i o a p s i v i e n i j i m o jokia reali kova neįs ivaiz-duo jama iš viso. Kitaip sakant, b u v o re ika l inga sukurti tokią ideo log inę programą, kuri v i s i e m s , kas tik ryžosi kovai, būtų v ienodai pri imtina. J i b u v o pagr įs ta o b j e k t y v i a s inteze lie-tuv i ško jo nacionalizmo, kr ikščioniškos ios dorovės ir socialinio t e i s i n g u m o d ė s n i ų , kur iuose l ie tuvių tauta j a u pr ieš tai ras-davo sau neiSsemiamų dvas inių j ė g ų šaltinį nepalaužiamai ko-vai už te i sę g y v e n t i ir progresuot i .

Programos tekstui suformuluot i , kaip j a u ž inome, b u v o L A F s te igė jų sudaryta special i L A F ideologi jos komis i ja . Jai p i rmininkavo docentas Antanas Maceina, kur is b u v o ir faktiš-kasis tos programos projekto redaktorius . Man pačiam t e b u v o tekę pridėt i savo pirš tus pr ie to s v a r b a u s darbo art imu kontaktu su Maceina ir tik kai kur iomis pas tabomis pr ie jo paruošto teksto projekto b e i sust i l izuoti , d rauge su Antanu V a l i u k ė n u , programos užba ig iamąją dalį.

Tačiau programos projekto s u f o r m u l a v i m u p r o b l e m a dar n e b u v o i šspręsta . Nemažiau s v a r b u b u v o turėti i š anksto pa-ruoštą ir L A F organizacinio statuto projektą. Jo tekstą teko sudėstyt i man pačiam ir tai padaryt i grei tomis, nes tuo metu Maskvos - Ber lyno pakto ž lug imas j a u b a i g ė artėti, o iš kitos p u s ė s Gestapas j a u intensyv ia i v y s t ė per savo agentus pačių l ietuvių tarpe Ber lyne intrigas LAF-tą kokiu nors b ū d u suardyt i i r tuo sukl iudyt i jo to l imesnes pastangas Lie tuvos

573

s u v e r e n u m u i atkurti. B u v o gal ima iš anksto nujaust i , kokių ypat ingų žygių naciai galėtų imtis mūsų tautos suki lė l ių vie-n y b e i suskaldyt i , kai Vokiet i jos kar inės p a j ė g o s j a u i š t ikrų jų žygiuotų p e r mūsų kraštą pr ieš Sovieti ją ir kai L i e t u v a neiš-v e n g i a m a i atsidurtų sakytų j ė g ų u ž n u g a r y j e .

Tokio je p a d ė t y j e ir aps idraust i nuo grėsus io LAF-tui su-ska ldymo p a v o j a u s j am t e b e s i e k i a n t L ie tuvos s u v e r e n u m ą įtvirtinti, b u v o re ika l inga skubia i surikiuoti L A F suki lė l ių j ė g a s v i e n i n g o v a d o v a v i m o , aiškios subordinaci jos i r k u o n e karinio s u s i d r a u s m i n i m o pagr indais , v isą tą u ž m a s k a v u s civi-l inės organizaci jos p a v a d i n i m u . Bet į v y k i a m s n u ė j u s konf l ikto l inkme su Reichu, mano paruoštas statuto pro jektas L A F v a d o v y b ė j e n e b e b u v o baigtas svarstyti .

Reikia apgai lestauti , kad, nežiūr int to, kai kur ie ano meto l ietuvių ve ikė ja i Ber lyne, pr ik lausę pačiai LAF-to užuomazgai , matyti to v i sko nesuprasdami, ė m ė s i po karo insinuuoti LAF-tui nebūtų dalykų, tuo k la id indami l ietuvių v i s u o m e n ę ir sąmoningai ar nesąmoninga i s iekdami tą b u v u s i ą kovos organizaci ją diskredituoti poli t iškai . Taip, p a v y z d ž i u i , genero las St. Raštikis p a s k l e i d ė savo a t s iminimuose iš piršto iš laužtą informaciją sekančio turinio (St. Raštikis. Kovos dėl L i e t u v o s . Tomas II, psl . 149):

— Šio statuto (LAF įstatų — K. Š.) ir nurodymų (?) v ienas e g z e m p l i o r i u s b u v o duotas dr. Ancevič iu i , adv . Katiliui i r man, kad m e s j į p e r ž i ū r ė t u m e ir p a d a r y t u m e savo pas tabų. Vis i trys p r i ė j o m e v ieną išvadą, kad valstybės vado principas (pabraukta mano — K. Š.) ten p e r d a u g užakcentuojamas ir todėl vis i trys p a s i s a k ė m e prieš tokį statutą. —

Skaitąs šios k n y g o s p u s l a p i u s ga lė jo pats įsit ikinti, j o g apie jokį "valstybės vadą", j u o labiau to pr incipo užakcenta-vimą iš v i so n e b u v o kalbos . Tai, kas b u v o tikrai "užak-centuota" b e i praves ta t ies ia l ini ja nuo pradžios iki galo, b u v o ne " v a l s t y b ė s v a d o " pr incipas, o tik logiškas LAF-to, kaip kovos organizaci jos, v a d o v a v i m o nustatymas. Gen. St. Raštikis, matyti, neatskir ia dv ie jų skirt ingų sąvokų: poli t inio vadizmo, kurį j i s pats p e r e i l ę metų r ė m ė A. Smetonos laikų Lie tuvo je , nuo paprasto v a d o v a v i m o kovos tipo organizaci ja i , padiktuoto momento a p l i n k y b i ų .

Toksai gen. Raštikio n e s u s i g a u d y m a s mane s teb ina j u o labiau, kad b u v a u jam, kai 1941 m. ba landžio mėn. ats irado Ber lyne, d a v ę s pasiskaityt i LAF-to plat formos m e t m e n i s i r jo į s ikur iamojo akto tekstą. Jame j u o d u ant balto parašyta, j o g

574

b u v a u L A F ste igė jų pakv ies tas " v a d o v a u t i Lietuvių Akty-vistų Frontui" , o ne atkurs imai Lie tuvos v a l s t y b e i . Generolas n e g a l ė j o nepas tebėt i , j o g po tuo aktu b u v o parašai dr. An-cev ič iaus ir adv. Katiliaus, kaip L A F s te igė jų, greta visų kitų jo s te igė jų , v i so 28 a s m e n ų . Be to, ir j i s pats b u v o prisi-d ė j ę s pr ie L A F be jokių r e z e r v ų . Kam tad po t i e k d a u g metų imtis kraipyti praeitį, kur io je pats aktyviai d a l y v a v o ?

Čia gal n e b ū č i a u ė m ę s i s gen. Raštikio paskle is tą netei-s ingą informaci ją pakomentuot i , j e i j i nebūtų turė jus i žalin-gų p a s e k m i ų . V i e n a iš tokių pasekmių b u v o ši: pr i imdamas gen. Raštikio klaidingą tvirt inimą už tikrą pinigą, Alg i rdas M. Budrecki s savo a k a d e m i n ė j e s tudi jo je apie 1941 m. Bir-žel io 23 d ienos suki l imą magistro moks l in iam la ipsniui įgyt i , parašyto je anglų ka lba ir todėl itin n a u d i n g o j e Lie tuvos bylai , be jokios b logos va l ios n u k r y p o nuo ano meto tik-rosios padėt ies , tv i r t indamas (Algirdas M. Budrecki s . T h e Lith-uanian National Revolt of 1941, psl . 29):

— T h e Berlin L A F program for a l i b e r a t e d Li thuania conta ined totalitarian t e n d e n c i e s , wi th e m p h a s i s on the leader pr inciple, and e l e m e n t s of r a c i s m . . . T h e pr incip les w e r e clearly stated in the L A F Statute p r e p a r e d by Škirpa. Lithua-nia w a s to be g o v e r n e d by a l e a d e r (Vadas), chosen by col lect ive means, until the c o n v e n i n g of an e l e c t e d congress . —

Knygoje yra i r d a u g i a u v ietų, kur jos autorius, L i e t u v o j e anuo metu n e b u v ę s ir l ie tuvių tautos kančių po sovietų okupaci ja n e i š k e n t ė j ę s , b u v o n e o b j e k t y v i ų šaltinių panašiai suklaidintas, tuo pr ieš savo norą a p t e m d y d a m a s savo stu-di jos moks l inę ver tę . Suprantu, kad jam, i šaugus iam Amer ikos laisvių atmosfero je, n e g a l ė j o būti l e n g v a atskirti p e l u s nuo grūdų ano meto L A F ve ik lo je , kurios metodai ir taktika, v ietos ap l inkybių diktuojami, v a r g u ar už jūr io l ie tuviui b e g a l ė j o būti suprantami iš v iso. Bet tai nereiškia, j o g j i e būtų b u v ę mažiau patriotiniai a r nevert i o b j e k t y v e s -nio istori jos dėmes io , ka ip tie s k a m b ū s la i svės i r i š la i sv in imo dek lamavimai , kokius anuomet tekdavo radi jo b a n g o m i s girdėti iš už Atlanto.

Klausimui pi lniau paryškint i ir k la id inamiems interpre-tav imams atitaisyti la ikau re ika l inga pažymėt i šia proga, j o g L A F v a d o v y b ė pr inc ipe v e n g ė l iesti a tkurs imos Lie tuvos vals-tybiškai konstitucinį b e i va ldymos i sus i tvarkymą. Šios pro-b l e m o s j i i š v i so nedi skutavo, kad tokiu savo p e r anks tyvu p a s i š o v i m u nesute iktų hi t ler inei Vokiet i ja i progos pr imest i

575

Lietuvai iš anksto ką nors, kas m u m s būtų n e n a u d i n g a ir nepri imtina. Tuo pat m o t y v u b u v o nusis tatyta laikyt is nepri-klausomos Lie tuvos Konstituci jos (1938 m.), ka ip te i s inio ar-gumento Lie tuvos b y l o s g e r e s n i a m a p g y n i m u i santykiuose su Vokiet i ja .

L A F v a d o v y b ė la ikės i nuomonės , j o g krašto Konstituci jos kei t imo (jei tatai pasirodytų reikal inga) ar apskritai krašto va ldymosi s i s temos klausimai galėtų būti svarstomi b e i spren-džiami tik po karo, sus i laukus taikos, kuomet L i e t u v a nebe-būtų laikoma Vokiet i jos karinių p a j ė g ų užnugar io sritimi ir joks p a v o j u s pašal inio faktoriaus į s ik i š imo į tą L i e t u v o s v idaus reikalą n e b e g a l ė t ų kilti.

576

PADUOTŲ DOKUMENTŲ IR REIKŠMINGESNIŲ IŠRAŠŲ SĄRAŠAS

1. Projektas L A F g e n e z i n i o ats išaukimo "Į Talką Naujos Lietuvos Kurti!" 34

2. Protesto telegrama Kaunui dė l L iaud ies Seimo prievartos nutarimo į jungt i Lietuvą į Sov. Sąjungą 39

3. Rusus - okupantus įspėjantis užrašas po Pas iunt inybės inventor iaus knyga 1940 m. rugpiūč io 14 d 41

4. Paakinimo žodis Pas iunt inybės bendradarb iams ryžtis kovai Lietuvai iš laisvinti 41

5. Pasiuntinių ir įgaliotų ministerių nutarimas apie sudarymą Lietuvos Taut in io Komiteto 49

6. L ietuv ių Aktyvistų platformos m e t m e n y s 65 7. 1940 m. lapkričio 17 d. sus i r ink imo protokolas 91 8. L ietuv ių Aktyvistų Fronto steigiamasis aktas 94 9. Prof. V. Krėvės - Mickevičiaus 1940 m. b irže l io 22 d.

raštas pervest i Pas iunt inybe i p in igų iš c learinginių sumų 102 10. Pasiunt inio dr. Schnurrės sut ik imo pareiškimas pervest i

500,000 litų 103 11. Sve ik in imų ir p i n i g i n ė s paramos pažadų telegrama iš

už Atlanto 107 12. Išrašai iš pogrindžio brošiūrėlės "Iš bolševikinės vergijos į

naują L ie tuvą" 119 13. Komisaro v idaus reikalams G u z e v i č i a u s 1941 m. ba landž io

14 d ienos apžva lg in io praneš imo Maskvai santrauka 128 14. 1941 m. sausio 25 d. Lietuvai iš laisvinti pas iū lymas

planas 147 15. Išrašas iš Wehrmachto v a d o v y b ė s 1941 m. kovo mėn. 13

d ienos n u r o d y m ų u ž i m t i e m s kraštams patvarkyti 152 16. 1941 m. vasario 5 d ienos "Pro Memoria" va ls tybės pa-

sekretoriui dr. W o e r m a n n u i dė l s p a u d i m o Suvalkų tri-k a m p i o l ietuv ių repatrijuoti į Lietuvą 156

17. Sugesti ja Suvalkų tr ikampio l ie tuv iams apel iuot i į Fuererį ir Reicho Kanzlerį 158

18. Principiniai paryškin imai pr ie administracin io aparato sudarymo iš laisvintoje L i e t u v o j e 165

19. L ietuvos Vyr iausybės sus idarymo not i f ikav imo vok. užs. rkl. min-jai projektas 166

20. 1941 m. kovo 24 d ienos " N u r o d y m a i Lietuvai iš la isv int i" 171 21. Tautinio Darbo Apsaugos (TDA) narių p a s i ž a d ė j i m o tekstas 187 22. 1941 m. kovo 30 d ienos T D A organizaciniai nuostatai ... 190 23. 1941 m. gegužės 1 d ienos v y k d o m o j i instrukcija (Bend-

riniai nurodymai Lietuvai išlaisvinti) 194 24. Išrašai iš pu lk. ltn. Graebės 1941 m. gegužės 20 d ienos

atsakymo apie minėtos instrukcijos aprobavimą 206

577

25. 1941 m. b a l a n d ž i o 16 d i e n o s Pro Memoria " W e h r m a c h t o v a d o v y b e i l i e tuv ių g ink luotos r inkt inės s u d a r y m o reikalu 210

26. Reichsvvehro Rytprūs ių sektoriaus štabo instrukci ja nu-g ink luot i L A F pada l in ius , kai tik j i e b ū t ų pasiekti, datuota 1941 m. b i r ž e l i o 13 d 213

27. 1941 m. b a l a n d ž i o 20 d i e n o s Hit lerio aktas a p i e p a v e d i m ą v o n R o s e n b e r g u i paruošti Rytų e r d v ė s p r o b l e m ų išspren-d i m ą 214

28. Instrukci jos projektas Re icho komisarams Sov. R u s i j o j e 1941 m. g e g u ž ė s 8 d 215

29. R o s e n b e r g o projektas suskaldyt i Sov. Rusi ją į komisa-riatus 217

30. 1941 m. g e g u ž ė s 8 d. instrukci jos projektas Re icho komi-sarui Ost lande 220

31. 1941 m. b i r ž e l i o 18 d i e n o s laiškas Gestapui su m e m o -r a n d u m u reaguojant į p a s i k ė s i n i m ą s u k l i u d y t i L A F pa-stangas L ie tuvos s u v e r e n u m ą atstatyti 232

32. 1941 m. b i r ž e l i o 19 d i e n o s m e m o r a n d u m a s v o k i e č i ų užs. rkl. min-jai a p i e L i e t u v o s teisę į va l s tyb in į savarankiškumą ir r e i k a l i n g u m ą susitarti dė l nau jos tautinės L i e t u v o s Vyriau-s y b ė s p a s k e l b i m o 248

33. Prez idento A. Smetonos i n t e r v i e w " V i e n y b ė s " redaktoriui J. Tys l iava i 269

34. L i e t u v o s T a u t i n i o Komiteto p i r m i n i n k o E. G a l v a n a u s k o 1941 m. b i r ž e l i o 22 d. mandatas K. Škirpai sudaryti naują L i e t u v o s V y r i a u s y b ę , j e i tik vok. užs. rkl. min-ja pa l inktų nors paskut in iu m o m e n t u į susitarimą 271

35. Dr. Petzo ldo 1941 m. b i r ž e l i o 22 d i e n o s raštas vok. užs. rkl. min-jai a p i e m a n o a p e l i a v i m ą p e r W e h r m a c h t o va-d o v y b ę , kad būtų m a n leista tuo j vykt i į L ie tuvą .... 273

36. Mano 1941 m. b i r ž e l i o 22 d. n u s i s k u n d i m o laiškas pu lk . ltn. G r a e b e i 274

37. Išrašai iš 1941 m. g e g u ž ė s 20 - 21 d. užrašų Karaliaučiaus štabo a p i e L A F p a s i r u o š i m u s rusų - vok ieč ių karui ar-tėjant 277

38. 18-tos armi jos v a d o v y b ė s 1941 m. b i r ž e l i o 18 d. nuro-d y m a i korpusams ir d i v i z i j o m s ap ie L A F parengtį ir ko-kių pastatų apsaugos b e i mi l i tar inės talkos ga l ima iš jo pa-da l in ių t ikėtis 277

39. Išrašas iš 4-tos šarvuočių armi jos 1941 m. b i r ž e l i o 21 d. or ientacin ių n u r o d y m ų , k o k i e tiltai armi jos ž y g i o ruože bū-tų L A F pada l in ių a p s a u g o j a m i 279

40. L A F y p a t i n g o įga l iot in io p a s i e n y raportas a p i e ryšių su p o g r i n d ž i u L i e t u v o j e s u i n t e n s y v i n i m ą , laukiant rusų-vok ieč ių karo pradž ios 281

578

41. Išrašas iš "Kar io" 1953 m. rugsė jo m ė n . la idos a p i e lie-tuv ių 29-to teritorinio šaul ių k o r p u s o l ik imą 295

42. L e o n o P r a p u o l e n i o 1941 m. b i r ž e l i o 23 d. pare i šk imas p e r Kauno radiją a p i e sus idarymą nau jos Krašto Vyriau-s y b ė s ir atstatymą L i e t u v o s s u v e r e n u m o 306

43. Išrašas iš k n y g o s " V i e n ų v i e n i " a p i e prof. J. A m b r a z e -v ič iaus laikiną p e r ė m i m ą min is ter io p i r m i n i n k o pareigų... 312

44. Prof. J. A m b r a z e v i č i a u s kalba, pasakyta p e r kritusių su-k i lė l ių la ido j imą 1941 m. b i r ž e l i o 26 d 325

45. Le i tenanto Floreto praneš imas iš Kauno b i r ž e l i o 24 d. ap ie p ietus, kad miestas yra tvirtai l i e tuv ių rankose 332

46. II-jo k o r p u s o štabo praneš imas 13 val. 45 m i n . a p i e tai, kad L A F p e r ė m ė va ldž ią į savo rankas 332

47. Sausumos j ė g ų vyr. v a d o v y b ė s 1941 m. b i r ž e l i o 26 d. nu-rodymas, j o g nau jo j i L i e t u v o s V y r i a u s y b ė n e p r i p a ž į s t a m a i r kad b e n d r a kova su l i e tuv ių da l in ia is d r a u d ž i a m a 337

48. 1941 m. b i r ž e l i o 24 d. raštas v a l s t y b ė s sekretor iui Weiz-saecker iu i P a s i u n t i n y b ė s a t v e i k s m i n i m o re ika lu 346

49. Užs. rkl. min-jos 1941 m. b i r ž e l i o 24 d. d i r e k t y v a ka-ro v a d o v y b e i r y š y j e su nau jos Krašto V y r i a u s y b ė s paskel-b i m u L i e t u v o j e 348

50. 1941 m. b i r ž e l i o 23 d i e n o s a p e l i a v i m o raštas į Fuehrer į ir R e i c h o Kanclerį 349

51. Sonn le i ther io 1941 m. b i r ž e l i o 29 raštas, k u r i u o m a n o raštai grąž inami iš F u e h r e r i o b ū s t i n ė s 350

52. Sausumos Jėgų v a d o v y b ė s 1941 m. b i r ž e l i o 29 d. pa-tvarkymas r y š i u m su gen. Raštikio p a s i u n t i m u į Kauną " n u m a r i n t i " paskelbtą L i e t u v o s V y r i a u s y b ę 352

53. Išrašas iš 1941 m. l i epos 31 d. Gestapo b i u l e t e n i o a p i e m a n o arešto m o t y v u s 358

54. 1941 m. b i r ž e l i o 26 d. t e l e f o n o g r a m a genera l fe ldmarša-lui v o n Brauchitschui 361

55. G e n e r o l o Matzky 1941 m. l i e p o s 19 d. atsakymas mar-šalo p a v e d i m u 363

56. 1941 m. b i r ž e l i o 28 d. tezės ka ip laikyt is a k i v a i z d o j e kon-f l ikto su R e i c h u d ė l L i e t u v o s Laik. V y r i a u s y b ė s paske lb i-m o 364

57. Užs. rkl. min-jos 1941 m. b i r ž e l i o 28 d. sugest i ja karo va-d o v y b e i d ė l santyk iav imo su Pabalt i jo a k t y v i s t i n ė m i s gru-p ė m i s 368

58. 1941 m. l i epos 2 d. a t s i s v e i k i n i m o laiškas pu lk . ltn. G r a e b e i 368

59. " D r a u g o " 1941 m. b i r ž e l i o 25 d. į ž a n g i n i s " N e p r i k l a u -s o m a L i e t u v a " 372

60. Prez idento A. Smetonos 1941 m. b i r ž e l i o 24 d. i n t e r v i e w " H e r a l d A m e r i c a n " d ienrašč iu i C h i c a g o j e 376

579

61. L i e t u v o s Pas iunt in io P. Ž a d e i k i o 1941 m. b i r ž e l i o 25 d. nota v a l s t y b ė s d e p a r t a m e n t u i 378

62. L ietuva i Vaduot i Są jungos pare i šk imas d ė l į v y k i ų Lie-tuvo je , paske lbtas " D i r v o j e " 1941 m. l i e p o s 4 d. l a i d o j e ... 383

63. Demokrat i jos ir L i e t u v o s N e p r i k l a u s o m y b ė s Są jungos pare i šk imas d ė l į v y k i ų L i e t u v o j e , ka ip paske lbta " N a u j i e -n o s e " , 1941 m. b i r ž e l i o 25 d. l a i d o j e 384

64. Iš " D i d ž i ų j ų d i e n ų užrašų", sud iktuotų 1941 m. b i r ž e l i o 28 d 387

65. Dr. Valanč iaus raportas a p i e i šs ia išk in imą su gen. Raštikiu d ė l jo p a s i d a v i m o Gestapo intrigai 395

66. 1941 m. l i e p o s 10 d. trijų u l t i m a t y v i n i s re ika lav imas pa-leisti L A F b r a n d u o l į B e r l y n e 409

67. Mano 1941 m. l i epos 15 d. atsakymas dr. P. Karvel iu i į m inėtą u l t imatumą 411

68. Išrašas iš 16-tos armi jos v a d o v y b ė s 1941 m. b i r ž e l i o 23 d. į s a k y m o a p i e paskyr imą spec ia laus karo k o m e n d a n t o Kaunu i 419

69. Šiaurinės armi jų g r u p ė s štabo 1941 m. b i r ž e l i o 24 d. pa-re išk imas r y š y j e su L i e t u v o s V y r i a u s y b ė s p a s k e l b i m u 419

70. Išrašas iš SS br igados v a d o Stahleckerio raporto a p i e žy-dų i š ž u d y m o operac i jos L i e t u v o j e p r a v e d i m ą iki 1941 m. spal io 15 d 421

71. Sausumos Jėgų v a d o v y b ė s 1941 m. l i epos 7 d. praneš imas a p i e Hit lerio nusistatymą Pabalt i jo kraštų ateities klau-s i m u 423

72. Prof. dr. P. Padal io paryšk in imas a p i e L ie tuvos Laik. V y r i a u s y b ė s sąstato par ink imą 429

73. Prof. dr. J. Pajaujo praneš imas a p i e nuotykį Šiaul iuose, p a s k e l b u s j į V y r i a u s y b ė s nariu 434

74. Išrašas iš G e s t a p o 1941 m. l i epos 6 d i e n o s b i u l e t e n i o a p i e l i e tuv ių grupių p o l i t i n e s d i ferenc iac i jas 438

75. Išrašas iš Gestapo 1941 m. l i epos 9 d. b i u l e t e n i o a p i e di-namišką l i e tuv ių aktyvistų tv irt in imąsi V i l n i u j e 441

76. 9-tos armi jos v a d o v y b ė s patvarkymas pr i s lop int i l ietu-v i u s V i l n i u j s 442

77. Išrašas iš prof. dr. Z. I v i n s k i o rašinio "Į L a i s v ę " žurna-le a p i e entuziast išką tautos s luoksn ių nusistatymą Laik. V y r i a u s y b ė s atžv i lg iu 444

78. Išrašas iš Gestapo 1941 m. r u g p i ū č i o 1 d. b i u l e t e n i o , konstatuojančio, j o g Laik. V y r i a u s y b ė formal ia i nepas i-traukė 448

79. Dr. Schuettės 1941 m. l i e p o s 8 d. u ž s i p r a š y m a s atsilan-kyti pas K. Škirpą namų arešte 450

80. K. Škirpos k o m p r o m i s o sugesti ja, padaryta dr. Schuettei 1941 m. l i epos 14 d 454

580

81. 1941 m. r u g p i ū č i o 19 d. n u r o d y m a i v y r i a u s y b e i ir d ip lo-mati jai, ka ip reiktų laikyt is 456

82. Hit ler io p i rmas is 1941 m. l i e p o s 17 d. dekretas c i v i l i n e i val-džia i u ž i m t u o s e kraštuose įvest i 458

83. 1941 m. l i epos 23 d. m e m o r a n d u m a s Vokiet i jos są jungi-g i n i n k a m s 460

84. Paskut inės instrukci jos Kaunui (1941 m. l i epos 26 d. laiš-kas prof. J. A m b r a z e v i č i u i ) 473

85. A p ž v a l g i n i s prof. J. A m b r a z e v i č i a u s praneš imas pasku-t i n i a m e Ministerių Kab ineto p o s ė d y j e 1941 m. r u g p i ū č i o 5 d 483

86. Re ichskomisaro L o h s ė s 1941 m. l i e p o s 28 d. v iešas pa-re išk imas ap ie u ž k e r g i m ą Lietuva i v o k i e č i ų c i v i l i n ė s val-dž ios 489

87. G e n e r a l k o m i s a r o v o n R e n t e l n 1941 m. l i epos m ė n . vie-šas pare i šk imas a p i e v a l d ž i o s L i e t u v o j e p e r ė m i m ą 491

88. L i e t u v o s Laik. V y r i a u s y b ė s 1941 m. r u g p i ū č i o 5 d. pro-testo m e m o r a n d u m a s 493

89. L i e t u v o s pas iunt in io P. Ž a d e i k i o 1941 m. rugsė jo 3 d. protesto nota Va ls tybės D e p a r t a m e n t u i 507

90. V a l s t y b ė s D e p a r t a m e n t o 1941 m. rugsė jo 18 d. atsaky-mas į Ž a d e i k i o notą 509

91. L i e t u v o s Pas iunt in io dr. K. Grauž in io 1941 m. r u g p i ū č i o 11 d. ž o d i n i o protesto patv ir t inamoj i nota A r g e n t i n o s v y r i a u s y b e i 515

92. R o s e n b e r g o 1941 m. lapkr ič io 11 d. n u r o d y m a s Lohse i pa-leisti l i e tuv ių nacional istų partiją 520

93. Pas iunt in io P. Žade ik io 1941 m. g r u o d ž i o 22 d. pareiš-k imas spaudai a p i e L i e t u v o s stoj imą anglosaksų p u s ė j e pr ieš " a š i e s " v a l s t y b e s 523

94. Išrašas iš T e i s i n g u m o D e p a r t a m e n t o 1943 m. vasario 1 d. rašto p r e z i d e n t u i A. Smetonai, s lop inant š io pasta-rojo la isvę daryti v i e š u s p a r e i š k i m u s 525

95. Ernesto G a l v a n a u s k o i n t e r v i e w , paske lbtas " L a i s v o j o j e L i e t u v o j e " 1966 m. g r u o d ž i o 1 d. l a ido je 527

96. L i e t u v i ų Aktyv is tų Fronto 1941 m. m g s ė j o 15 d. pas ipr ie-š i n i m o nacių okupac i ja i m e m o r a n d u m a s 531

97. Išrašas iš 1941 m. g r u o d ž i o 28 d. m a n o a p e l i a v i m o į ge-nera l fe ldmarša lą Keitel į, prašant pale ist i Levą Prapuolen į iš Dachau kaceto 544

98. G e n e r a l f e l d m a r š a l o Keite l io 1942 m. b a l a n d ž i o 30 d. atsa-kymas a p i e p r a š y m o p a t e n k i n i m ą 551

99. Ministerio dr. L a m m e r s o 1942 m. g e g u ž ė s 16 d. patvirtini-mas ap ie L. Prapuo len io p a l e i d i m ą 552

100. L i e t u v i ų Aktyv is tų Fronto programa 567

581

T U R I N Y S

Į V A D A S 7 Knygos rėmėja i 11 Pirmojo savanorio inic iatyva 15 A n k s t y v a pr i s ikė l imo vi l t is 25 Aktyvis tų Fronto g e n e z ė 34 Diplomatų konferenc i jos 45 Neįprastos v e i k i m o są lygos 56

P L A T F O R M O S M E T M E N Y S 6 5 Organizac inė u ž u o m a z g a 90 Lėšų k laus imas 100 Kontaktas su W e h r m a c h t o v a d o v y b e 110 Jėgų mobi l i zav imas 117 Pogrindžio spauda 127

L I E T U V O S A T S T A T Y M O P L A N A S 147 Širdį ge l iamos p r o b l e m o s 154 Krašto administraci jos k laus imas 162

SUKILIMO GAIRĖS 171 Kovos vyrų atranka 187 V y k d o m o s i o s instrukci jos 193 Vieton ginklų — n u g i n k l a v i m a s 208 R o s e n b e r g o imper ia l izmas 214 Gestapo k l i u d y m a i 224 Atgal į W i l h e l m s t r a s s e 237

F O R M A L U S R E I C H O ĮSPĖJIMAS 247 T e i s ė s l iudi j imas krau ju 259 Susitarimo i l iuzi jos 267 Ko vokiečiai iš L A F t ikėjosi 276 R e i c h s w e h r o ž y g i s per Lie tuvą 282

582

T A U T O S H E R O J I N I S AKTAS 299 Kovos i š s i v y s t y m a s Kaune 312 Vokiečių pras iverž imas į sost ines 327 Konfliktas su Reichu 339 Nacių Machtpolit ik 353 Pas ipr ieš in imo taktika 360

M E L O D I J O S IŠ UŽ A T L A N T O 371 Raštikio s u k l y d i m a s 386 Dr. Valančiaus mis i ja 393 Nesuprantamas ul t imatumas 407

V Y R I A U S Y B Ė S G O L G O T A 417 M ė g i n i m a s surasti kompromisą 449 Poveik i s p e r S ą j u n g i n i n k u s 459 Pyragiaus Hei l Hit ler ! 4 6 5 Paskut inės instrukci jos Kaunui 472 Veik los u ž d o k u m e n t a v i m a s 481

IR V Ė L P A V E R G I M A S 489 Diplomati jos protestai 503 Apgai lė t inų klaidų pamokos 519 Aktyvis tų Fronto l i k v i d a v i m a s 528 V ė l i a v n e š i o g e l b ė j i m a s 542

I Š V A D O S 555

PRIEDAI: Lietuvių Aktyvis tų Fronto programa 567 Baig iamosios pastabos 572 Paduotų dokumentų ir r e i k š m i n g e s n i ų išrašų sąrašas ... 577

583