kelios temos.adm.teise lt

8/8/2019 Kelios Temos.adm.Teise lt

http://slidepdf.com/reader/full/kelios-temosadmteise-lt 1/23

4 TEMA. VIEOJO ADM. SVOKA IR ESM Vieasis administravimas - statymais ir kitais teiss aktais reglamentuojama valstybs ir vietos savivaldosinstitucij, kit statymais galiot subjekt vykdomoji veikla, skirta statymams, kitiems teiss aktams, vietossavivaldos institucij sprendimams gyvendinti, numatytoms vieosioms paslaugoms administruoti. Tai LietuvosRespublikos Vieojo administravimo statyme pateiktas apibrimas. Nors, plaija prasme, tai suprantama kaipvisas valstybs valdymas. Be to, kalbant apie viej administravim reikia isiaikinti kai kurias svokas - Vieojoadministravimo subjektai - institucijos, staigos, tarnybos, valstybs tarnautojai (pareignai), turintys statym suteiktas vieojo administravimo teises ir praktikai gyvendinantys vykdomj valdi ar atskiras vykdomosios

valdios funkcijas; Vieojo administravimo institucija - vieojo administravimo subjektas, vykdantis statym nustatytas valstybs ar savivaldybs funkcijas. Bendroji valdymo svoka yra naudojama vairiose visuomens ir gamtos moksl akose. Pati svoka apima atitinkamus procesus, kurie vyksta paioje visuomenje, gyvojoje ir negyvojoje gamtoje. Pats valdymo procesas vyksta organizuotoje aplinkoje ± tam tikroje sistemoje, t.y.organizuotoje, tarpusavyje susijusi ir atliekani tam tikras funkcijas struktrini element visuma. Valdymo procesas, kuris vyksta tam tikroje aplinkoje, susideda i dviej pagrindini element: valdymo objekto ir valdymosubjekto. Valdymo subjektas daro tam tikr poveik valdymo objektui. Valdymui bdingi poymiai yra pavaldumasir hierarchija, todl subjektas yra auktesnje pakopoje ir jo sprendimai ar nurodymai yra privalomi valdymoobjektui. Atsivelgiant sistemas, kuriose vuksta valdymo procesai yra iskiriamos tokios vald ymos rys:mechaninis valdymas; biologinis valdymas; socialinis valdymas. Mums svarbiausias yra socialinis valdymas ± t.y.valdymas, vykstantis tarp moni. Tai yra btina visuomens egzistavimo ir tobuljimo funkcija. mogus, negaliegzistuoti vienas ± jam btina bendradarbiauti su kitais individais. Taiau bendra moni veikla yra nemanoma bevaldymo, nes yra btina kontroliuoti ir koordinuoti j darb. Kalbant apie socialin valdym, jam yra keliami tokiereikalavimai: subjektas turi bti autoritetas, galintis takoti kitus asmenis; valdymas turi vykti tik moni grupje;

veiksmams reikalingas planavimas; btinas pareig ir darb pasiskirstymas; reikalinga kontrols funkcija, norintutikrinti, kad visi atlieka savo pareigas; trkum nustatymas ir j alinimas. Galima teigti, kad socialinis valdymasvyksta ten, kur pasireikia bendra moni veikla, jis utikrina veiklos kryptingum, tikslus pasiekia organizuot veiksm dka ir, be to, pats valdymas yra organizacinio pobdio veikla. Be to, btina aptarti ir valstybin valdym.Valstybinis valdymas ± tai vis valstybs institucij vykdoma postatymin veikla, skirta visuomens kultriniams,socialiniams ir ekonominiams poreikiams utikrinti. Pats valstybinis valdymas geriausiai atsiskleidia per savo bruous, todl btina iskirti bdingos ios veiklos poymius: a. Valstybin valdym gyvendina specials subjektaiarba valstybiniai valdymo organai (vykdomosios valdios institucijos); b. Valstybinis valdymas yra vykdomojo pobdio veikla. Ji yra reikalinga atstovaujamj valstybs valdios institucij aktams gyvendinti; c. Tai postatimin veikla, nes vykdomosios institucijos remiasi galiojaniais statymais ir j priimami aktai yra postatyminio pobdio; d. Valdymo veiklai yra bdingi pavaldumo ir subordinacijos santykiai; e. Ta veikla yralabai plati, nes apima socialin, kultrin, politin ir kin gyvenim; f. Veikla yra operatyvi , kasdieninio pobdio ir nepertraukiama. Pats valstybinis valdymas arba dar kitaip vadinamas vieuoju administravimu yra tam tikrais principais paremta valstybs kasdieninio valdymo poitika.

TENKINAMAS 22 TEMA. PRAYM, PAREIKIM, SKUND IR PASILYM NAGRINJIMAS VIEOJO ADM. IR KITOSE

INSTITUCIJOSE BEI STAIGOSE LR Konstitucijoje laiduojama teis asmenims, manantiems, kad j teiss paeistos, kreiptis teism, kritikuotivalstybs staig ir pareign darb, apsksti j sprendimus, teikti pasilymus, praymus vienais ar kitaisklausimais. SKUNDAS- 1 ar keli asmen kreipimasis ratu ar odiu dl valstybinio valdymo institucij, pareign, organ, asmen piktnaudiavimo, kuriuo paeidiamos asmens teiss, teisti interesai. Skundu siekiama,kad teiss paeidimai bt nutraukti, atstatytos nukentjusij teiss, kad kalti bt sudrausminti, patrauktiatsakomybn. PAREIKIMAS- asmens kreipimasis ratu ar odiu tam tikru asmeniniu ar visuomeniniu reikalu,klausimu, susijusiu su teiss akt paeidimais, kurie nra susij su pareikjo teisi paeidimu, bet siekiama, kad tietrkumai bt paalinti. PASILYMAS- 1 ar grups asmen kreipimasis, nurodant, kad bt patobulinta valdymotvarka, darbas. PRAYMAS- ratu ar odiu kreipimasis dl asmens subjektini teisi patenkinimo. Seimo

kontrolieriai (toliau-kontrolieriai) tiria piliei skundus dl valdios, valdymo, savivaldos, karini bei joms prilygint institucij pareign piktnaudiavimo (tokie pareigno veiksmai ar neveikimas, kai tarnybin padtisnaudojama ne tarnybos interesais ar ne pagal statymus ar kt. teiss aktus arba savanaudikais tikslais ar dl kt.asmenini paskat, taip pat tokie pareigno veiksmai, kai virijami suteikti galiojimai ar savavaliaujama ), biurokratizmo (tokia pareigno veikla, kai vietoj reikal sprendimo i esms, sistemingai laikomasi nereikaling ar igalvot formalum, nepagrstai atsisakoma sprsti inyboms pavaldius dalykus, vilkinama priimti sprendimus,atlikti savo pareigas, kt. blogai ar netinkamai valdoma. Biurokratizmu taip pat laikomas toks pareign darbas, kainevykdomi ar blogai vykdomi statymai,kt. teiss aktai.). Karinms institucijoms prilyginamos Krato apsaugosministerija, Vidaus reikal ministerija, Valstybs saugumo departamentas, joms pavaldios institucijos. Kontrolieriainetiria Respublikos Prezidento, Seimo nari, Ministro Pirmininko, Vyriausybs kaip kolegialios institu cijos,valstybs kontrolieriaus, Konstitucinio Teismo ir kt. teisj, savivaldybi taryb kaip kolegiali institucij veiklos, prokuror, tardytoj kvotj procesini veiksm teistumo, pagrstumo. Kiekvienas pilietis turi teis pateikti



kontrolieriui skund dl valstybs, savivaldybs institucijos, priskirtos kontrolieriaus kompetencijai, pareigno piktnaudiavimo ar biurokratizmo. Kontrolierius taip pat tiria Seimo nari jam perduotus LR piliei skundus, kurieatitinka Seimo kontrolieri statymo keliamus reikalavimus, taip pat Gali tirti usienio valstybi piliei, asmen be pilietybs skundus. Skundai paprastai paduodami ratu. Jei skundas gautas odiu, telefonu ar kontrolierius nustat pareign piktnaudiavimo ar biurokratizmo poymius i spaudos ar kt. visuom. informavimo priemoni, jis galityrim pradti savo iniciatyva. Piliei kreipimaisi ratu ar odiu, kuriais neskundiami pareignai, o praoma paaikinti, suteikti informacij, pageidaujamus dokumentus, nelaikomi skundais ir apskaitomi atskirai Seimokontrolieri staigos reglamento nustatyta tvarka. Anoniminiai skundai nenagrinjami, jei kontrolieriusnenusprendia kitaip. Skundas nenagrinjamas, jeigu: 1. padaroma ivada, kad skundo dalykas maareikmis; 2.skundas paduotas prajus 1 metams nuo skundiam veiksm atlikimo, jei kontrolierius nenusprendia kitaip; 3.skunde nurodyt aplinkybi kontrolierius netiria; 4 . skundas tuo paiu klausimu buvo inagrintas, yranagrinjamas teisme ar turi bti nagrinjamas teisme; 5. dl skundo dalyko yra priimtas procesinis sprendimasikelti baudiamj byla, atsisakyti ikelti baudiamj byl ar nutraukti baudiamj byl. Jeigu pareikjo skundasgrinamas, turi bti nurodyti atsisakymo j nagrinti pagrindai. Kai skundas nepriskirtas kontrolieri kompetencijai,atsisakyme nagrinti nurodoma, koki institucij kreiptis. Po ityrimo pakartotinai paduotas skundasnenagrinjamas, jei nenurodoma nauj aplinkybi, fakt, Jei skundo tyrimo metu iaikja aplinkybi, dl kuri kontrolieriai skundo netiria, skundas paliekamas nenagrintas.jei pareikjas paprao nenagrinti skundo, taiatsisakoma j nagrint, o skundas grinamas pareikjui. Skundas turi bti itirtas, pareikjui atsakyta per 3 mn.nuo skundo gavimo dienos. Prireikus terminas Gali bti pratstas iki 6 mn. Apie tai informuojamas pranejas.Kontrolieri sprendimai rekomendaciniai, neprivalomi. Kontrolierius atliks tyrim gali priimti tokius sprendimus:1) perduoti mediag tardymo organams kai aptinkami nusikaltimo poymiai; 2) pareikti iekin teisme dl kalt piktnaudiavimu ar biurokratizmu pareign atleidimo i uimam pareig; 3) pareikti iekin teisme, kad bt kompensuojami moraliniai ir materialiniai nuostoliai, kuriuos patyr asmuo dl padaryt paeidim; 4) silyti

kolegialiai institucijai ar pareignui statym nustatyta tvarka panaikinti, sustabdyti ar pakeisti statymams beikitiems teiss aktams prietaraujanius sprendimus ar silyti priimti sprendimus, kurie nepriimti dl piktnaudiavimo ar biurokratizmo; 5) silyti kolegialiai institucijai, staigos vadovui ar auktesniajai institucijaiskirti nusiengusiems pareignams drausmines nuobaudas 6) atmesti skund, kai jame nepasitvirtina nurodyti paeisimai; 7) silyti prokurorui statymo nustatyta tvarka rengti mediag civilinei bylai teisme ikelti, jeigunustato, kad paeisti neveiksni, ribotai veiksni, invalid, nepilnamei bei kt. asmen, turini ribotas galimybesginti savo teises interesai. Kontrolieri staiga- savarankika valstybs institucija. Ji yra juridinis asmuo, turi savoatsiskaitomj sskait banke ir antspaud su Lietuvos valstybs herbu. Kontrolieri staig sudaro Kontrolieriai,Kontrolieri staigos valdyba, Kontrolieri padjjai, skyriai, taip pat padaliniai, kuriuos tvirtina Kontrolieri staigos valdyba. Kontrolieri staigai vadovauja Kontrolieri staigos vadovas, o jei jo nra- vyriausias pagal ami Kontrolierius. Kontrolieri staigos darbuotoj skaii, j kompetencij, padalini funkcijas tvirtina Kontrolieri staigos valdyba. Moter ir vyr lygi galimybi kontrolieriaus tarnyba- savarankika valstybs institucija,utikrinanti moter ir vyr lygi galimybi kontrolieriaus(toliau-kontrolieriaus) darb, priirinti, kaip vykdomasLR Moter ir vyr lygi galimybi statymas, o savo veikloje besivadovaujanti demokratijos, bealikumo,

teistumo, teisingumo principais. Kontrolieriaus tarnyba: 1. vadovaudamasi Moter ir vyr lygi galimybi statymutiria skundus dl diskriminacijos ir seksualinio priekabiavimo; 2. pagal kompetencij teikia pasilymus LR valdios,valdymo institucijoms dl teiss akt tobulinimo, moter ir vyr lygi teisi gyvendinimo politikos prioritet; 3. pagal kompetencij nagrinja administracini teiss paeidim bylas, skiria administracinesnuobaudas; 4. kontroliuoja, kad visuom. informavimo priemonse nebt diskriminacinio pobdio skelbim; 5. jeii visuom. informavimo priemoni ar kt. altini nustato Moter ir vyr lygi galimybi statymo paeidimus,tyrim pradeda savo iniciatyva. Kiekvienas fizinis ir juridin is asmuo turi teis pateikti Kontrolieriui skund dl lygi teisi paeidimo. skundai teikiami ratu, Jei skundas gautas odiu ar telefonu ar i kitoki visuom. informavimo priemoni, jis tyrim pradeda savo iniciatyva. Anoniminiai skundai nenagrinjami, jai Kontrolierius nenusprendiakt. Skund galima paduoti per 3 mn. nuo skundiam veiksm atlikimo. Skund atsisakoma nagrinti, apie pareikjui praneama ne vliau kaip per 15 dien, grinant skund, jei: 1. nemanoma pradti tyrimo dlduomen trkumo, o pareikjas Kontrolieriui nepateikia reikiam duomen; 2. skundas paduotas prajus 3 mn.nuo skundiam veiksm atlikimo)jei Kontrolierius nenusprendia kt.); 3. skunde nurodyt aplinkybi tyrimasnepriskirtas Kontrolieriaus kompetencijai; 4. skundas tuo paiu klausimu buvo inagrintas, yra nagrinjamas, turi

bti nagrinjamas teisme; 5. dl skunde nagrinjamo dalyko yra priimtas procesinis sprendimas ikelti baudiamj byl, atsisakyti kelti baudiamj byl, nutraukti baudiamj byl. Jei pareikjui grinamas skundas, turi btinurodyti atsisakymo j nagrinti pagrindai. Pakartotinai paduotas skundas nagrinjamas tiktai nurodius nauj fakt,aplinkybi. Skundas itiriamas, pareikjui atsakoma ne vliau kaip per 1 mn. nuo skundo gavimo. PrireikusKontrolierius termin gali pratsti iki 2 mn., apie tai praneama pareikjui. Vaiko teisi apsaugoskontrolieriaus(toliau-kontrolierius) staiga yra juridinis asmuo, turintis atsiskaitomj sskait banke, antspaud suLR herbu bei pavadinimu. Vaiko teisi apsaugos staigai vadovauja Kontrolierius, kuris: 1. tiria fizini ir juridini asmen skundus dl valstybs ir savivaldybi institucij ar staig ir j pareign, nevalstybini institucij bei kt.,fizini ir juridini asmen, moni, neturini juridinio asmens teisi veiksm ar neveikimo, dl kuri paeidiamosar gali bti paeistos vaiko teiss ir teisti interesai; 2. priiri ir kontroliuoja institucij, susijusi su vaiko teisi ir teist interes apsauga veikl, dl kurios paeidiamos ar gali bti paeistos vaiko teiss ir jo teisti interesai; 3.kontroliuoja, kaip gyvendinamos LR Konstitucijos, Seimo ratifikuot tarptautini konvencij, LR statym ir kt.



teiss akt nuostatos, reglamentuojanios vaiko teises ir jo teistus interesus Lietuvoje; 4. silo Seimui, Vyriausybei priemones, kaip pagerinti LR statymuose nustatyt vaiko teisi ir jo teist interes apsaug; Kiekvienas fizinis ir juridinis asmuo, mon, neturinti juridinio asmens teisi turi teis kreiptis Kontrolieri, kai ma no, kad: 1. fizinis ar juridinis asmuo, mon neturinti juridinio asmens teisi paeid konstitucij, statymus, tarptautines sutartis,Vyriausybs nutarimus, Prezidento dekretus, reglamentuojanius vaiko teisi ir jo teist interes apsaug; 2. kt.atvejais, kai yra manoma, kad paeistos vaiko teiss ir teisti interesai. Skundas pateikiamas odiu ar ratu ir registruojamas Kontrolieriaus staigoje. Gavs skund odiu ar pastebjs vaiko teisi, jo teist interes paeidimo poymi i televizijos ar kt. visuom. informavimo priemoni, Kontrolierius gali pradti tyrim savoiniciatyva. Anoniminiai skundai nenagrinjami, jei kontrolierius nenusprendia kitaip. Skundai pateikiami per 3m.nuo skundiam veiksm atlikimo. Kontrolierius skund inagrinja ir atsako pareikjui per 1 mn. Nuo skundogavimo dienos. Prireikus skundo nagrinjimo metu atlikti papildom tyrim Kontrolieriaus sprendimu is terminasgali bti pratstas, bet ne ilgiau kaip iki 6 mn. Apie tai informuojamas pareikjas. Skund atsisakoma nagrinti jeigu: 1. skundas pateiktas prajus 3m. Nuo skundiam veiksm padarymo; 2. dl skundo ikelta baudiamoji byla,vyksta parengtinis tyrimas, teisminis nagrinjimas, priimtas procesinis sprendimas nutraukti byl, ar skundas jau buvo inagrintas teisme ar kt. Kontrols institucijoje. Atsisakius nagrinti skund, pareikjui praneamiatsisakymo pagrindai. Kai skundo nagrinjimas pagal kompetencij priklauso kt. Institucijai, tai jis persiuniamas per 10 darbo dien pareikjui, nurodant, kur galima kreiptis. Taip pat skundas pakartotinai nagrinjamas, jeinurodoma nauj aplinkybi Tiek Seimo, tiek Vyr ir moter lygi galimybi, tiek Vaiko teisi apsaugosKontrolieriai yra skiriami ir atleidiami Seimo, Seimo Pirmininko teikimu 4m. neribotam kadencij skaiiui(iskyrus Vaiko teisi apsaugos Kontrolieri, kuris skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms i eils).Kontrolieriai turi turti auktj teisin isimokslinim, nepriekaiting reputacij, ne maesn kaip teisinio darbosta arba darbo valstybins valdios bei valdymo institucijose sta (iskyrus Vaiko teisi apsaugos Kontrolieri-kuriam is reikalavimas netaikomas). Kontrolieri galiojimai baigiasi: 1. paties praymu; 2. pasibaigus galiojim

laikui; 3. sukakus statym nustatytam valstybini socialinio draudimo pensij senatvs amiui; 4. kai negali eiti pareig dl sveikatos bkls, t.y. per vienerius kalendorinius metus Kontrolierius serga ilgiau kaip 4 mn. i eilsarba jei suserga liga, kliudania eiti savo pareigas, jeigu dl to yra gauta sveikatos apsaugos ministro sudarytosgydytoj komisijos ivada; 5. kai dl jo siteisja apkaltinamasis teismo nuosprendis; 6. kai daugiau kaip pus Seimonari pareikia nepasitikjim juo. ADMINISTRACIN PROCEDRA-vieojo administravimo subjekt atliekami privalomi veiksmai nagrinjant asmen praym (pareikim, visuom. Informavimo priemonse pateikt informacij ar tarnybin valstybs ar savivaldybs tarnautojo praneim) bei priimant dl jo sprendim. ADMINISTRCINSPROCEDROS ALYS- vieojo administravimo procedroje dalyvaujantys subjektai, asmuo ( pareikjas) ir(arba) jo atstovas, besikreipiantys vieojo administravimo institucij, arba asmuo, dl kurio paeist teisi yrainicijuojama procedra, atstovaujantys vienai aliai ir vieojo administravimo institucija, atstovaujanti kt. aliaivieojo administravimo procedroje.Pareikjui arba jo atstovui turi bti garantuojama galimyb nevaromainaudotis savo teismis. Pagrindas administracinei procedrai pradti: a) asmens (pareikjo) raytinis praymas; b)valstybs, savivaldybs tarnautojo tarnybiniame praneime pateikti faktai; c) visuom. informavimo priemonse pateikta informacija apie valstybs ar savivaldybs institucijoje paeistas piliei ar kt. asmen teises; d) kt.

paaikj piliei ar kt. asmen teisi paeidimo atvejai. Kai yra bent vienas pareikjo praymas ir kai institucijoje pateikti faktai apie institucijoje paeistas piliei ar kt. asmen teises pakankamai pagrsti, administracin procedr inicijuoja vieojo administravimo institucijos vadovas, jo pavaduotojas ar tam j galiotas valstybs ar savivaldybstarnautojas. Administracinei procedrai inicijuoti reikaling mediag surenka pati institucija. Kiekviena vieojoadministravimo institucija privalo priimti asmen praymus ir juos nagrinti pagal savo kompetencij. Praymo primimo faktas patvirtinamas atitinkamu dokumentu, kuriame nurodoma praymo primimo data, valstybstarnautojo, kuriam pavesta nagrinti praym, vardas, pavard, telefono numeris, praymo registracijos numeris.Patvirtinimo dokumentas teikiamas ar siuniamas patu praymo pateikjui. Jeigu institucija negaliota priimtisprendimus praomu klausimu, ne vliau kaip per 5 darbo dienas perduoda praym kompetetingai institucijai, apietai pranea pareikjui. odiniai praymai priimami tiktai tais atvejais, kai juos galima inagrinti tuoj pat,nefiksuojant j raytiniuose dokumentuose ir dl j nenukenia nei pareikjo, nei valstybs ar savivaldybsinteresai. Kiekviena vieojo administravimo institucija privalo savo darb taip organizuoti, kad asmenys, norintys ar privalantys pateikti praym asmenikai, galt tai padaryti per vis darbo dienos laik. Tiems praymams, kurie pagal teiss aktus turi bti pateikti asmenikai, institucija privalo numatyti ne maiau kaip 4 papildomas primimo

valandas per savait pasibaigus nustatytam darbo laikui. Praymo nagrinjimas negali tstis ilgiau kaip 30d. jeistatymo nenustatyta kitaip. ali susitarimu terminas gali bti pratstas. Valstybs ar savivaldybs tarnautojas,atliks administracin proces, surao ratik teikim ir perduoda j institucijos vadovui sprendimui priimti (teikimeturi bti nurodyta visos faktins aplinkybs sprendiamu klausimu, teiss aktai, reglamentuojantys klausim,silomo sprendimo projektas ir data). Sprendimas turi bti priimtas ne vliau kaip per 10 dien nuo teikimo gavimo.Jeigu per praymo nagrinjimo termin sprendimas nra priimtas, laikoma, kad priimtas neigiamas sprendimas, kur asmuo turi teis apsksti administracini gin komisijai. Administracin procedra baigiama primus sprendim dl praymo pateikimo ar atmetimo ir informavus apie tai pareikj. Savivaldybi visuomenins administracini gin komisijos nagrinja asmen skundus dl savivaldybi vieojo administravimo subjekt priimt individuali administracini akt ir veiksm teistumo, taip pat i subjekt atsisakymo ar vilkinimo atlikti j kompetencijai priskirtus veiksmus teistumo ir pagrstumo. Apskrii administracini gin komisijos nagrinjaskundus(praymus) dl teritorini valstybinio administravimo subjekt(apskrityse esani valstybs institucij,



staig, tarnyb ir j tarnautoj, apskrityse esani savivaldybi institucij, staig, tarnyb), priimt individuali administravimo akt ir veiksm teistumo, taip pat dl i subjekt atsisakymo ar vilkinimo atlikti j kompetencijai priskirtus veiksmus teistumo ar pagrstumo. Vyriausioji administracini gin komisija nagrinja praymus,skundus dl centrini valstybinio administravimo subjekt priimt individuali administracini akt ir veiksm teistumo, taip pat dl mint subjekt atsisakymo ar vilkinimo atlikti j kompetencijai priskirtus veiksmusteistumo ar pagrstumo, taip pat ginus dl LR antidempingo statymo paeidim. Administracini gin komisijosnesprendia administracini gin, kuriems nagrinti numato kitoki tvark. Savivaldybs visuomenini administracini gin komisija sudaroma 3m. savivaldybs tarybos sprendimu i 5 nari, i kuri bent pirmininkas ir sekretorius turi turti auktj teisin isilavinim. Komisijos nari kandidatras, i j ir pirmininko kandidatrasavivaldybs tarybai teikia meras. Savivaldybi visuomenins administracini gin komisijos u savo darb 1 kart per metus atsiskaito savivaldybs tarybai, tai pat yra atskaitingos savivaldybi merams. Apskrities administracini gin komisijos sudaromos 4m. i 5 nari, turini auktj teisin isilavinim. Komisijos narius apskrities tarybosteikimu skiria Vyriausyb. Apskrities administracini gin komisija u savo darbus atsiskaito 1 kart per metusapskrii tarybai, tai pat yra atskaitinga Vyriausiajai administracini gin komisijai. Vyriausij administracini gin komisij 4m. i 5 nari sudaro Vyriausyb. Komisijos nariai privalo turti auktj teisin isilavinim. Nari kandidatras, i j ir pirmininko kandidatr, Vyriausybei teikia teisingumo ministras. Vyriausioji administracini gin komisija kart per metus u savo darb atsiskaito Vyriausybei. Skund (praym) dl vieojo ar vidinioadministravimo akto ar veiksmo (neveikimo) turi teis paduoti asmenys, taip pat vieojo administravimo subjektai(skaitant valstybs, savivaldyb tarnautoju), kai jie mano, kad j teiss yra paeistos. Skundas (praymas) komisijaisuraomas pagal LR Administracini Byl Teisenos statymo nustatytus formos ir turinio reikalavimus ir paduodamas tiesiogiai ar siuniamas patu. Prie skundo (praymo) pridedamas skundiamas aktas. Jeigu btina, tai pat pridedamas dokumentas, patvirtinantis reikalavim ar prietaravim skundiamajai institucijai, tarnybai teikimodat. Skunda (praymas) ,komisijai paduotas paduodamas ne vliau kaip per 1 mn. Nuo skundiamo

administracinio akto paskelbimo arba individualaus akto teikimo ar praneimo apie administracijos (tarnautojo)veiksmus, suinteresuotai aliai dienos. Tais atvejais, kai administracija (tarnautojas) nevykdo savo pareig ar vilkina priimti savo sprendim, skundo (praymo) padavimo termino pradia skaiiuojama nuo kitos dienos, kai baigiasiklausimui isprsti nustatytas laikas. Savivaldybi visuomenini,Apskrii, Vyriausiosios administracini gin komisij posdiai vyksta i anksto nustatytomis dienomis. Komisij posdius organizuoja ir jiems vadovaujakomisijos pirmininkas. Komisijai paduoti skundai ( praymai) turi bti inagrinti ir sprendimai dl j priimti nevliau kaip per 14 dien nuo j gavimo. Komisijos posdi darbotvark ir teikiamos nagrinti skund (praym)kopijos pateikiamos komisijos nariams ne vliau kaip prie 3 darbo dienas iki posdio. Su kita mediaga komisijosnariai gali susipainti kreipsi komisijos nar, kuriam pavesta itirti skund (praym) ir pateikti j nagrintikomisijos posdiui. Apie komisijos posdio laik ir viet praneama skundo (praymo) pareikjui, taip patinstitucijoms ar j tarnautojams, dl kuri priimt individuali administracini akt ar veiksm (neveikimo)teistumo skundiamasi. Gav praneimus asmenys arba atstovai turi teis susipainti su skundu (praymu) ir kt.dokumentais iki komisijos posdio. Gino ali ir j atstov neatvykimas komisijos posd, jeigu apie posd buvo praneta, nra klitis nagrinti skund (praym) ir priimti sprendim. Komisijos posdis laikomas teistu,

jeigu jame dalyvauja 4 komisijos nariai ir pirmininkas. Posdis pradedamas komisijos pirmininkui paskelbuskomisijos sudt. Komisijos pirmininkas paskelbia, koks skunda (praymas) bus nagrinjamas, pranea apie ginoali ir j atstov bei kt. asmen atvykim. Paskui iklausomas komisijos pirmininko ar jos nario praneimas apiegaut skund (praym). Po komisijos pirmininko ar nario praneimo paaikinimus dl nagrinjimo skundo(praymo) gali pateikti pareikjas ir jo atstovai ir kt. posdyje dalyvaujantys asmenys. Komisijos nariai turi teis uduoti klausimus, susijusius su skundu (praymu). Ityrus gino esm, komisijos pirmininkas paskelbia skundo(praymo) nagrinjim baigt ir pranea, kada bus priimtas sprendimas. Sprendimas turi bti priimtas t pai dien,o kai skundas (praymas) itin sudtingas- ne vliau kaip per 3 darbo dienas. Komisija sprendim dl skundo(praymo) paprastai priima bendru sutarimu, dalyvaujant ne maiau kaip 4 komisijos nariams. Kai bendras sutarimasnepasiekiamas, priimtu laikomas tas sprendimas, u kur balsavo bent trys komisijos nariai. Komisijos sprendim pasirao komisijos pirmininkas ir nariai, dalyvav priimant sprendim. Komisijos posdio metu raomas protokolas. Informacija institucijoje, kuri nra vieojo administravimo subjektas, apie pareikj ir j praym primimo viet bei laik skelbiama institucijoje pareikjams gerai matomoje vietoje. Draudiama pareikj nepriimti motyvuojant tuo, kad nra tarnautojo, kuris turt sprsti keliam klausim. Institucijos vadovas turt

utikrinti, kad neesant tarnautoj, turini galiojimus priimti pareikjus ir sprsti j klausimus, bt paskirtiasmenys, turintys tokius pat galiojimus. Primim met praymai gali bti pateikiami tiek ratu, tiek odiu.odiniai praymai priimami tiktai tais atvejais, kai juos galima inagrinti tuojau pat, nepaeidiant pareikjo ir institucijos interes. Priimami tokie raytiniai praymai, kurie tvarkingai ir skaitomai parayti valstybine lietuvi kalba, yra pareikjo pasirayti, nurodytas jo vardas, pavard ir tikslus pareikjo adresas, kuriuo jis pageidaut gauti atsakym, taip pat telefonas (jei pareikjas j turi). Ne valstybine kalba paraytas praymas, iverstas lietuvi kalb, nagrinjamas bendra tvarka. Priimant praym ratu, praym primimo vietoje patikslinama jo esm, papraoma komentar ir papildom dokument, kuri reikia praymui inagrinti. Ant praymo dedamasregistracijos spaudas, jame raoma praymo gavimo data ir registracijos numeris. Pateikti praymai registruojamiurnale arba kompiuterinse laikmenose: ratu pateikti praymai- nurodant pareikj, praymo gavimo dat,registracijos numer, inagrinti odiniai praymai- nurodant pareikj, praymo gavimo dat, praymo esm ir nagrinjimo rezultat. Pareikjui teikiama praymo gavimo fakt patvirtinanti registracijos k ortel, kurioje



nurodoma praymo gavimo data, registracijos numeris, praym nagrinjanio asmens vardas ir pavard, pareigos,adresas, tarnybinis telefonas. Vietoj kortels gali bti teikiama spaudu paymta praymo kopija. U praym nagrinjim atsakingas tarnautojas neturi teiss imtis nagrinti praymo, jeigu j ir pareikj sieja giminysts ar svainysts ryiai arba yra kt. prieasi, galini sukelti interes konflikt. Iaikjus ioms aplinkybms, u praymo nagrinjim atsakingas tarnautojas savo iniciatyva ar pareikjo reikalavimu turi nusialinti nuo praymonagrinjimo. Jam to nepadarius, j nualina institucijos vadovas. Praymai, kuriuos turi nagrinti emesns pagal pavaldum institucijos, nenagrinjami, o per 5 darbo dienas persiuniami nagrinti ioms institucijoms. Jeiguinstitucija, kuriai paduotas praymas, nra galiota sprsti prayme idstyt klausim, praymas per 5 darbo dienasnuo jo gavimo dienos persiuniamas kompetetingai institucijai ir apie tai praneama pareikjui. Draudiama persisti praymus sprsti institucijoms ar darbuotojams, kuri veiksmai skundiami. Praymo, adresuoto keliomsinstitucijoms ir priklausanio keli institucij kompetencijai, nagrinjim organizuoja pirmasis adresatas.Anoniminiai praymai paprastai nenagrinjami. Praymai asmen, kurie, nenurodydami nauj aplinkybi, pakartotinai kreipiasi dl klausim, kuriuos jau buvo atsakyta, nenagrinjami. Praymas turi bti inagrintas nevliau kaip per 30 kalendorini dien nuo jo gavimo institucijoje, apie inagrinjimo rezultatus turi bti ratu praneta pareikjui. Praneime apie nepatenkint praym turi bti nurodyti praymo nepatenkinimo motyvai, pagrsti teiss akt nuostatomis.

24 TEMA. K RATO APSAUGOS VALDYMAS Krato apsaugos valdymo samprata. Krato apsaugos funkcija yra viena pagrindini valstybs funkcij. Ji priklausodaugelio valstybs institucij kompetencijai ir yra vykdoma organizacinmis valstybs veiklos formomis. Viena itoki form yra speciali valdymo aka ± krato apsaugos valdymas. Krato apsaugos valdymas ± tai valstybsinstitucij, kuri paskirtis saugoti ir ginti valstybs suverenitet, jos teritorijos vientisum ir nelieiamyb, teritorin jr ir iimtin ekonomin zon Baltijos jroje, vykdyti Lietuvos tarptautinius gynybos ir karinio bendradarbiavimosipareigojimus, kitas su krato apsauga susijusias funkcijas, veikla. Trumpai tariant, krato apsaugos valdymas ± taiVyriausybs politikos krato apsaugos srity gyvendinimas. Krato apsaugos institucijos. J udaviniai, funkcijos.Krato apsaugos sistem sudaro: *krato apsaugos ministerija; *kariuomen (karo metu ir kitos ginkluotos pajgos);*LR karo akademija, kitos karo mokyklos; *kitos valstybs institucijos, kuri steigja yra krato apsaugosministerija arba Vyriausyb; *mons, kuri steigja yra krato apsaugos ministerija. Svarbiausius valstybsgynybos klausimus svarsto ir koordinuoja Valstybs gynimo taryba, kuri eina Respublikos Prezidentas, MinistrasPirmininkas, Seimo Pirmininkas, krato apsaugos ministras ir kariuomens vadas. Valstybs gynimo tarybaivadovauja Respublikos Prezidentas. Jis yra vyriausiasis valstybs ginkluotj pajg vadas. U valstybsginkluotj pajg tvarkym ir vadovavim joms Seimui yra atskaitingi Vyriausyb, krato apsaugos ministras,kariuomens vadas. Centrin krato apsaugos valdymo institucija yra krato apsaugos ministerija. Krato apsaugosministerijos nuostatus tvirtina Vyriausyb. Krato apsaugos ministerijos pagrindiniai udaviniai yra: 1) pltoti kratoapsaugos sistem ir kariuomens gynybin pajgum; 2) utikrinti krato apsaugos ir gynybos uduoi vykdym taikos bei karo slygomis; 3) organizuoti kariuomens bendradarbiavim su civilinmis institucijomis, kitomisvisuomens organizacijomis ir kt. Krato apsaugos ministerijai vadovauja krato apsaugos ministras. Kratoapsaugos ministras atsakingas u krato apsaugos sistemai priskirt udavini ir funkcij vykdym, kariuomens ir kit jam pavaldi krato apsaugos sistemos institucij veikl bei pltr. Jis nustato viceministr bei ministerijossekretoriaus kompetencij, kurie yra jam tiesiogiai atsakingi. Krato apsaugos ministras: 1) vadovauja gynybos politikos gyvendinimui, krato apsaugos institucij pltrai ir j parengimui gynybai; 2) nustato krato apsaugossistemos institucij ir j padalini struktr; 3) nustato krato apsaugos sistemos veiklos apsaugos ir vidaussaugumo reikalavimus ir kt. Karins tarnybos organizavimas. Tikroji karo tarnyba apima LR piliei nuolatin privalomj karo tarnyb, profesin karo tarnyb, taip pat nenuolatin kari savanori ar atsargos kari tarnyb mokym, pratyb, gynybos, apsaugos ar kitoki karini uduoi vykdymo laikotarpiu. Privalomoji karo tarnyba ± LR Konstitucijos nustatyta LR pilieio privaloma karo tarnyba. J sudaro statymo nustatytos trukms pradin karotarnyba aktyviajame reserve bei tarnyba mobilizacijos atveju. Profesin karo tarnyba ± LR pilieio savanorikaisipareigota ir teiss akt nustatytomis slygomis bei tvarka atliekama nuolatin karo tarnyba kariuomenje ar kitosekrato apsaugos sistemos institucijose, taip pat kitose institucijose ar tarptautinse struktrose. Savanori karotarnyba ± LR piliei savanorikai siparegota ir teiss akt nustatytomis slygomis bei tvarka atliekama nenuolatin

karo tarnyba Krato apsaugos savanori pajgose. Tarnyba aktyviajame reserve ± privaloma nenuolatin ikistatymo nustatyto amiaus atsargos kari atliekama karo tarnyba. privalomj pradin karo tarnyb pilieiaiaukiami Karo prievols statymo nustatytomis slygomis ir tvarka. profesin karo tarnyb, vadovaujantissavanorikumo ir atrankos principais priimami atlik privalomj karo ar baig pagrindin kario parengimo kurs,taip pat kitu bdu gij pagrindin kario parengimo kurs atitinkant karin isilavinim (auktoji karo mokykla ± Karo akademija, pavaldi krato apsaugos ministrui) LR pilieiai, pagal isimokslinim, fizin pasirengim, sveikatos bkl bei moralines savybes tinkantys iai tarnybai. Lietuvos kariuomen, jos sudtis. Lietuvos kariuomen ± valstybs ginkluotos gynybos institucija ± krato apsaugos sistemos pagrindin dalis, sauganti valstybssuverenitet, jos teritorijos bei oro erdvs nelieiamyb, ginklu ginanti valstyb nuo agresijos ar kitokio ginkluotoupuolimo, vykdanti karines uduotis pagal LR tarptautinius sipareigojimus. Lietuvos kariuomen sudaro: 1)reguliariosios pajgos; 2) savanori pajgos; 3) aktyvusis rezervas. Sudedamoji kariuomens dalis yra karo policija.Reguliariosios pajgos savo ruotu susideda i: 1) sausumos pajg; 2) karini oro pajg; 3) karini jr pajg.



Detali kariuomens struktr nustato krato apsaugos ministras. Lietuvos kariuomen yra vientisa institucija, turinti juridinio asmens status. Kariuomens, kaip juridinio asmens, teises ir pareigas gyvendina kariuomens vadas.Kariuomens vadas yra aukiausiasis Lietuvos kariuomens pareignas ir aukiausiasis Lietuvos kariuomensatstovas kariniais klausimais. Jis pavaldus krato apsaugos ministrui ir vykdo jo nustatyt kariuomens pltros politik. Kariuomens vadui vykdyti jo pareigas ir funkcijas, o krato apsaugos ministrui rengti kariuomens pltros planus ir karins gynybos strategij padeda Gynybos tabas ± tiesiogiai kariuomens vadui pavaldus bendrasvalstybs karins gynybos tabas. Tai integrali krato apsaugos sistemos dalis. Gynybos tabas kartu su kitomisginkluotj pajg struktromis bei valstybs institucijomis rengia valstybs ginkluotos gynybos bei ginkluotj pajg mobilizacijos planus. Pagal kariuomens vado uduotis ir rotacijos princip reguliarij pajg ri vadaiskiria savo pajg karininkus dalyvauti Gynybos tabo veikloje. Vadovavimas valstybs gynybai yra trij lygmen:*strateginio; *operacinio; *taktinio. Strateginiu lygmeniu Respublikos Prezidentas, Valstybs gynimo taryba, kratoapsaugos ministras, kariuomens vadas ir Gynybos tabas priima strateginius valstybs apsaugos ir gynybossprendimus bei duoda uduotis ginkluotosioms pajgoms atlikti gynybos operacijas ir kitokius veiksmus. Operaciniulygmeniu lauko pajg vadas (lauko pajgos sudaromos karinms operacijoms vykdyti i sausumos ir kit pajg karini ir kitoki vienet), kit reguliarij pajg ri ir Savanori pajg vadai planuoja karines operacijas, jomsvadovauja ir jas remia. Taktiniu lygmeniu veikia kariniai vienetai, planuojamos ir vykdomos karins uduotys,karini vienet vadai atlieka taktin vadovavim. Savanorikoji krato apsaugos tarnyba. Krato apsaugos savanori pajgos yra sudedamoji kariuomens dalis. Savanori pajgos formuojamos i kari savanori ir profesins tarnyboskari. Savanori pajg vienetai rengiami bendriems veiksmams su reguliarij pajg vienetais. Taikos metusavanori pajg funkcijos yra: 1) kari savanori rengimas; 2) Savanori pajg vienet parengimas gynybai savoteritorijoje ir bendriems gynybos udaviniams vykdyti; 3) gynybos infrastruktros ir strategini objekt apsauga; 4) pagalba stichini nelaimi ir katastrof atvejais. Karo metu Savanori pajg daliniai vykdo jiems duotas gynybosuduotis. Civilin kariuomens kontrol. Kariuomens pltr ir jos apginklavimui bei kitoms reikmms skirtus

asignavimus nustato Seimas. Seimas statym nustatyta tvarka vykdo krato apsaugos sistemos parlamentin kontrol. Nacionalin gynybos politika ir Seimo patvirtinti asignavimai gynybai skelbiami vieai. Sprendimus dlmobilizacijos, karo padties paskelbimo, ginkluotj pajg panaudojimo ir dl gynybos nuo ginkluotos agresijos priima Respublikos Prezidentas ir Seimas LR Konstitucijos ir statym nustatyta tvarka. S prendimus dlkariuomens aprpinimo, ginkluots sigijimo ir krato apsaugos sistemos materialins bazs pltros priimaVyriausyb arba jos galiota institucija. Vyriausyb, krato apsaugos ministras ir kariuomens vadas yra atsakingiSeimui u ginkluotj pajg tvarkym ir vadovavim joms. Krato apsaugos ministru ir viceministrais gali bti tik civiliai. Tik Respublikos Prezidentas savo dekretu patvirtina kariuomens dislokavimo taikos metu vietas ir manevravimo teritorines ribas bei sprendimus dl kariuomens dalini perdislokavimo. Civilins saugos institucijos.J funkcijos ir kompetencija. Civilin sauga ± civilin krato apsaugos funkcija, apimanti valstybs institucij,vietos savivaldos vykdomj institucij, vis kio subjekt, visuomenini organizacij bei gyventoj pasirengim ekstremaliai situacijai ir veiksmus jai susidarius, vis valstybs itekli panaudojim gyventojams igyventi, alieskio gyvybingumui palaikyti, turtui ir aplinkai nuo susidariusios ekstremalios situacijos poveikio apsaugoti, aktyviaiiuose procesuose dalyvaujant pilieiams. LR civilins saugos ir gelbjimo sistem sudaro: 1) Vyriausybs

ekstremali situacij komisija; 2) Ekstremali situacij valdymo centras; 3) Civilins saugos departamentas priekrato apsaugos ministerijos; 4) Valstybin priegaisrin gelbjimo tarnyba; 5) ministerij, apskrii, kit valstybsvaldymo institucij ir savivaldybi priegaisrins, moni paiekos ir gelbjimo, kitos teritorins gyventoj perspjimo ir informavimo, evakavimo civilins saugos tarnybos, kio subjekt civilins saugos ir gelbjimosistemos institucijos; 6) aplinkos stebjimo ir laboratorins kontrols tinklas. Vyriausyb rengia civilins saugos ir gelbjimo sistemos pltots programas ir teikia tvirtinti Seimui, vykdo kitas funkcijas. Krato apsaugos ministerijagyvendina Vyriausybs politik civilins saugos srityje, koordinuoja civilins saugos ir gelbjimo sistemosinstitucij veikl gyvendinant j kompetencijai skirtus udavinius. Civilins saugos departamentas vadovaujacivilins saugos ir gelbjimo sistemos veiklai, organizuoja ekstremali situacij prevencij, koordinuoja valstybsinstitucij ir kio subjekt veikl civilins saugos srityje bei planuoja valstybs pasirengim civilins saugosuduotims gyvendinti ekstremali situacij atvejais. Valstybin priegaisrin gelbjimo tarnyba vadovauja gaisr gesinimui, moni paiekai ir gelbjimui bei j skubiam ikeldinimui i ekstremali situacij idini ir teikiastatymo nustatyto masto pirmj medicinos pagalb. Ministerijos ir kitos valstybs valdymo institucijos atsako ucivilins saugos organizavim pagal joms skirt veiklos pobd ir kompetencij. J veiklai civilins saugos srityje

vadovauja j vadovai ar vadov galioti asmenys. Apskrities civilinei saugai vadovauja apskrities virininkas. Jisatsako u civilins saugos parengt apskrityje. U civilins saugos parengt savivaldybs teritorijoje atsakosavivaldybs meras. Jis prognozuoja savivaldybs teritorijoje galimas ekstremalias situacijas, organizuoja rajono(miesto) civilins saugos parengties ekstremalioms situacijoms plano rengim ir t.t. kio subjekto, staigos vadovasatsako u civilins saugos parengt savo vadovaujamame objekte. Visuomenins organizacijos gali bti kvieiamosdalyvauti organizuojant valstybs civilins saugos priemones ekstremali vyki padariniams alinti ir tiekti pagalb nukentjusiesiems.

25 TEMA. VALSTYBS SAUGUMO VALDYMAS.1.VALSTYBS SAUGUMO VALDYMAS. Lietuvos Respublikos istorin patirtis rodo, jog valstyb nuo pat pirmj savo gyvavimo dien turi saugoti savo suverenitet ir konstitucin santvark nuo vairiausi neigiam kit valstybi ar asmen veiksm (sabotao, diversij, teroristini ipuoli). Tam naudojamos vairios priemons ir



veiksmai kurie sudaro valstybs saugumo valdymo turin. Priemons yra vairios: prevencins, aukljamosios,ekonomins, administracins-teisins, baudiamosios ir kitos. Valsybs saugumo institucij darbo metodai ir technika paptarstai yra pripastama valstybs paslaptimi, taiau Lietuvoje naudojamos priemons ir veiksmai turiatitikti LR Konstitucij, tarptautines sutartis bei statymus. Valstybs saugumas ± tai Vyriausybs vykdoma politikavalstybs saugumo srityje. Valstybs saugum LR utikrina Valstybs saugumo departamentas, kurio paskirtis -saugoti Lietuvos Respublikos suverenitet ir jos konstitucin santvark. Valstybs saugumo departamentas buvosteigtas atkrus Lietuvos Respublikos Nepriklausomyb. Remiantis 1991 m. Valstybs saugumo departamentonuostatais, i institucija buvo tiesiogiai pavaldi Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir buvo laikomas kaip centrinisLietuvos Respublikos vykdomosios valdios organas, pagal savo kompetencij formuojantis ir gyvendinantisLietuvos Respublikos Vyriausybs politik valstybs saugumo srityje. 1991 met pabaigoje, Vyriausyb primnauj nutarim, kuriuo Valstybs saugumo departamentas buvo likviduotas ir steigta Lietuvos nacionaliniosaugumo tarnyb. Taiau iam Vyriausybs ingsniui nepritar Lietuvos Aukiausioji Taryba ir siekdama utikrintiValstybs saugumo departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybs veiklos tstinum, LietuvosRespublikos Vyriausyb nutar steigti Lietuvos Respublikos saugumo tarnyb, panaikinant LietuvosRespublikos nacionalinio saugumo tarnyb. 1994 metais LR Seimo nutarimu buvo likviduota Saugumo tarnyba ir steigtas Lietuvos Respublikos Valstybs saugumo departamentas. Prie priimant nutarim, tais paiais metais buvo priimtas LR Valstybs saugumo departamento statymas, kuris reglamentuoja ios institucijos paskirt, veiklosteisinius pagrindus, nustato udavinius ir funkcijas, struktr, teises ir pareigas, finansavim, darbuotoj socialinesgarantijas bei veiklos kontrols bdus. Saugumo departamentas yra juridinis asmuo, turintis atsiskaitomj sskait Lietuvos banke ir antspaud. Savo veikl grindi teistumo, mogaus teisi ir laisvi gerbimo, vieumo ir konfidencialumo, vienvaldikumo ir kolegialumo derinimo, atsiskaitomumo aukiausiosioms Lietuvos Respublikosvaldios institucijoms principais. i princip laikymasis departamento veikloje pasireikia: *Teistumo - savoveikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos statymais, VSD statymu,

tarptautinmis sutartimis ir susitarimais, Saugumo departamento statutu, kitais teiss aktais ir io departamentonorminiais aktais. Statut tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausyb. *Vieumo - departamentas teikia informacij valstybs saugumo klausimais visuomenei, valstybs institucijoms, masins informacijos priemonms.*Konfidencialumo - Informacija, kuri yra valstybs, profesin ar komercin paslaptis, taip pat inios, kuriosapribot konstitucines mogaus teises bei laisves, neskelbiamos, iskyrus statym numatytus atvejus. Taip patdepartamentas garantuoja asmenims jam teikiam konfidenciali ini slaptumo isaugojim. *mogaus teisi ir laisvi gerbimo - grietai laikosi mogaus teisi ir laisvi nelieiamumo principo. mogaus teiss ir laisvs gali btiapribotos tik statym numatytais atvejais. Saugumo departamento pareignai, asmeniui pareikalavus, turi iaikinti jo laisvi ir teisi apribojimo teisinius pagrindus. Pareign veiksmai, kuriais paeistos mogaus teiss ir laisvs,gali bti apsksti Saugumo departamento vadovybei arba teismui. Kalti Saugumo departamento pareignai atsakostatym arba Statuto nustatyta tvarka. *Atsiskaitomumo aukiausiosioms Lietuvos Respublikos valdiosinstitucijoms - VSD Lietuvos Respublikos Seimui ir Respublikos Prezidentui atskaitinga valstybs institucija. iosinstitucijos veiklos parlamentin kontrol atlieka Lietuvos Respublikos Seimas. Saugumo departamento udaviniaiyra laiku atskleisti veikas, kelianias grsm valstybs saugumui, jos suverenitetui, teritorijos nelieiamybei ir

vientisumui, konstitucinei santvarkai, valstybs interesams, gynybinei ir ekonominei galiai, ukirsti keli iomsveikoms atsirasti, alinti j atsiradimo prieastis bei slygas ir kovoti su jomis statym nustatyta tvarka. Saugumodepartamentas, sprsdamas statymo numatytus udavinius Lietuvos valstybs interesais: 1. atlieka valgyb ir kontrvalgyb; 2. tiria, analizuoja ir prognozuoja visuomeninius politinius bei ekonominius procesus, susijusius suvalstybs saugumu; 3. kovoja su terorizmu, kelianiu grsm valstybs saugumui; 4. savarankikai arba kartu sukitomis galiotomis valstybs ar savivaldybi institucijomis ar staigomis rengia ir gyvendina priemones valstybei pavojingoms veikoms ukirsti energetikos, svarbiausi komunikacij, ryi bei kituose strategin reikm nacionaliniam saugumui turiniuose objektuose; 5. tiria Saugumo departamento kompetencijai priskirtusnusikaltimus ir kitus teiss paeidimus, vykdo asmen, tariam padarius tokius teiss paeidimus, paiek; 6. tiriaasmen veikas, dl kuri gali bti padaryta arba daroma ala valstybs saugumui, jos ekonominiams ir strateginiamsinteresams; 7. organizuoja ir utikrina technin vyriausybinio ryio apsaug; 8. kontroliuoja Lietuvos Respublikosvalstybs paslapi apsaug alies viduje bei jos staigose usienyje; 9. savarankikai arba kartu su kitomisgaliotomis valstybs ar savivaldybi institucijomis ar staigomis rengia ir gyvendina priemones usieniodiplomatini staig Lietuvoje ir Lietuvos Respublikos staig usienyje apsaugai organizuoti ir utikrinti; 10.

valstybs saugumo klausimais teikia informacij, ivadas bei rekomendacijas Respublikos Prezidentui, Seimui,Vyriausybei, o prireikus ir kitoms valstybs institucijoms. Departamentas, sprsdamas jam pavestus udavinius, palaiko tarnybos ryius su Lietuvos Respublikos valstybinmis ir visuomeninmis institucijomis bei privaiomismonmis. Jis taip pat gali palaikyti tarnybos ryius su kit ali atitinkamomis institucijomis bei tarptautinmisorganizacijomis. 2. NACIONALINIO SAUGUMO VALDYMAS. Lietuvos nacionalinio saugumo utikrinimas - taiTautos ir valstybs laisvos ir demokratins raidos slyg sudarymas, Lietuvos valstybs nepriklausomybs, josteritorinio vientisumo ir konstitucins santvarkos apsauga ir gynimas. Nacionalinio saugumo valdymo turin sudarovalstybs ir piliei veiklos iam tikslui patvirtint pagrindini nuostat, princip ir bd, integracijos Europos ir transatlantin sjungas priemoni, statym ir kit teiss akt, valstybs iam tikslui steigt institucij, j veiklos princip bei tarpusavio sveikos bd visuma. Pagrindiniai nacionalinio saugumo objektai (t.y. k siekiamaapsaugoti, pasinaudojant nacionalinio saugumo priemonmis ) yra: *mogaus ir pilieio teiss, laisvs bei asmenssaugumas; *tautos puoseljamos vertybs, jos teiss ir laisvos raidos slygos; *valstybs nepriklausomyb;



*konstitucin santvarka; *valstybs teritorijos vientisumas; *aplinka ir kultros paveldas. Lietuvos nacionaliniosaugumo teisinis pagrindas yra Lietuvos Respublikos Konstitucija. Kertins Konstitucijos normos, tiesiogiaireglamentuojanios valstybs saugumo klausimus, yra: *Konstitucijos 1 straipsnis, skelbiantis, kad Lietuvosvalstyb yra nepriklausoma demokratin respublika; *Konstitucijos 3 straipsnis, skelbiantis, kad niekas negalivaryti ar riboti Tautos suvereniteto, savintis visai Tautai priklausani teisi; *Konstitucijos 8 straipsnis,nustatantis, kad valstybs valdios ar jos institucijos ugrobimas smurtu laikomi antikonstituciniais veiksmais;*Konstitucijos 94 straipsnis, pareigojantis Vyriausyb saugoti Lietuvos Respublikos teritorijos nelieiamyb,garantuoti valstybs saugum ir viej tvark; ir *Konstitucijos sudedamosios dalies - 1992 m. birelio 8 d.Konstitucinio akto - reikalavimai niekada ir jokiu pavidalu nesijungti jokias buvusios SSRS pagrindu kuriamasnaujas politines, karines, ekonomines ar kitokias valstybi sjungas bei sandraugas. Nacionalinis saugumas taip patgrindiamas: *Jungtini Taut Chartija, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos dokumentais, mogausteisi apsaugos ir kitais tarptautins teiss aktais, kuriuos Lietuvos Respublika yra ratifikavusi ar prie kuri prisijungusi, taip pat visuotinai pripaintais tarptautins teiss principais; *branduolinio ginklo neplatinimosutartimi; *cheminio ir bakteriologinio ginkl nenaudojimo konvencijomis. *taip pat Lietuvos Respublikos Nacionalinio saugumo pagrindais. N acionalinio saugumo politikos tikslas - sutelktomis valstybs ir piliei pastangomis pltoti ir stiprinti demokratij, utikrinti Tautos ir val stybs saug bv, atgrasyti kiekvien potencial upuolik, ginti Lietuvos valstybs nepriklausomyb, teritorijos vientisum ir konstitucin santvark. i sistemaremiasi valstybs institucij veikla ir kiekvieno Lietuvos pilieio dalyvavimu, atvira pilietine visuomene,suvokiania pavojus ir savo atsakomyb, pilietikai susipratusia ir pasirengusia ginti Lietuvos laisv. Nacionaliniosaugumo sistema pltojama kaip Europos bendros saugumo ir transatlantins gynybos sistem dalis. Stiprintinacionalin saugum yra aukiausias Lietuvos vidaus ir usienio politikos tikslas. Nacionalinio saugumo pagrind statyme yra iskirtos 3-ys politins kryptys, kurios sudaro viening nacionalinio saugumo politik: vidaus, usienioir gynybos. Vidaus politika stiprinant nacionalin saugum. Tai Lietuvos Respublikos institucij veikla priimant

tam tikrus sprendimus, bei utikrinant j gyvendinim, nacionalinio saugumo srityje. Priimami valstybs vidaus politikos sprendimai turi bti analizuojami, kaip jie prisids prie rizikos veiksni silpninimo ir grsmi nacionaliniam saugumui mainimo. Vidaus politika turi bti grindiama teisingumu ir teistumu, ugdyti pilietikum, pagarb Konstitucijai ir pasitikjim nacionaliniais institutais. Atvira pilietin visuomen privalo gau tiisami ir patikim informacij alies gyvenimo klausimais. Su Nacionalinio saugumo vidaus politika glaudiaisiejasi ir kitos valstybins politikos sritys: 1. EKONIMIN POLITIKA ± pvz. tam tikri starteginiai objektai priklauso nuosavybs teise tik Lietuvos Respublikai; nepriklausomas kuro ir aliav teikimas; vykdoma kontrolsiekiant apsaugoti Lietuvos finans sistemos saugum nuo apgavysi, nelegalios kilms pinig ir investicij. ir kt.2. SOCIALIN POLITIKA ± pvz. valstyb turi vykdyti vis piliei gerovs politik, mainti galim socialini krizi rizikos veiksnius ir rpintis, kad dl pernelyg dideli turtins visuomens skirtum ir gyventoj nuskurdimonebt paeisti socialinio solidarumo pagrindai ir pan. 3. KULTRIN POLITIKA ± Valstybs pareiga globotinatrali tautins kultros raid, saugoti j nuo griaunanio antihumanistins pseudokultros poveikio, puoseltilietuvi kalb, saugoti intelektin potencial, lietuvi tautos ir tautini bendrij kultros paveld. vietimo ir aukljimo sistema turi ugdyti pilietikum, tautin smoningum, pakant ir pagarb kitoms tautoms. 4. TAUTIN

POLITIKA - Tautini maum bendrijoms priklausani piliei teises puoselti savo kalb, kultr ir paproiusgina statymai. Tautins bendrijos yra integrali Lietuvos pilietins visuomens dalis. Lietuvos usienio politika formuojama remiantis Seime atstovaujam politini partij solidarumu bei atsakomybe ir grindiama Lietuvosnacionaliniais tikslais. Svarbiausias Lietuvos usienio politikos tikslas - pltoti Lietuvos integracij europines beitransatlantin institucijas ir usitikrinti tarptautines saugumo garantijas. Lietuva su visomis valstybmis stengiasiteisingais ir lygiateisiais pagrindais nustatyti bei palaikyti gerus kaimynikus santykius, grindiamus visuotinai pripaintomis tarptautins teiss normomis ir principais. Pagrindiniai Lietuvos usienio politikos udaviniai:*visapusikai ir aktyviai dalyvauti Europos integracijoje: vykdyti Europos (asociacijos) sutart, siekti kuo greitesnsnarysts iaurs Atlanto sutarties organizacijoje ir Vakar Europos Sjungoje; *siekti tolygios kooperacijos suvisomis Europos Sjungos alimis; * Europos ir transatlantin saugumo bei gynybos sistemas integruotis tiesiogiai,o ne per tarpinius darinius; *bendradarbiauti su Baltijos, Vidurio Europos ir iaurs valstybmis kaip suregionais;*pasinaudojant Jungtini Amerikos Valstij iniciatyva ir bendradarbiaujant su kaimyninmis ir iaursvalstybmis, prisijungti prie Europos oro erdvs kontrols bendros sistemos; *siekti Karaliauiaus kratodemilitarizavimo ir Lietuvos interesams neprietaraujanios jo raidos. Gynybos politik sudaro tam tikr princip

visuma tvirtinta LR Konstitucijoje, tarptautinse sutartyse bei statymuose. Pagrindinis principas yra tas, jogLietuvos gynimas yra visuotinis ir beslyginis. Gynybos visuotinumas reikia, kad Lietuv ginklu gina valstybsginkluotosios pajgos, kad gynybai panaudojami valstybs itekliai, kad kiekvienas pilietis ir Tauta prieinasi visaismanomais bdais. Gynybos beslyginumas reikia, kad Lietuvos gynyba nra saistoma joki slyg ir kad niekasnegali varyti Tautos ir kiekvieno pilieio teiss prieintis agresoriui, okupantui ir bet kam, kas prievarta ksinasi Lietuvos valstybs nepriklausomyb, teritorijos vientisum ir konstitucin santvark. Siekdama tarptautins pagalbos gynybai, Lietuva ginasi ir prieinasi pati, nelaukdama, kada toji pagalba bus suteikta. Utikrinant Lietuvosnacionalin saugum, atsivelgiama tokius pavojus bei rizikos veiksnius, kurie Lietuvai nepalankiomis slygomisneginijamai gali pasireikti. statym leidjas rizikos veiksnius skirsto iorinius (i usienio) ir vidinius(Lietuvoje). ioriniai rizikos veiksniai, ikiai ir galimi pavojai I. POLITINIAI: 1. politinis spaudimas i r diktatas,siekiai tvirtinti ypating interes zonas ir ypatingas teises, trukdymas Lietuvai gyti tarptautines saugumogarantijas; 2. usienio valstybi grasinimai naudoti jg savo interes gynimo dingstimi; 3. pastangos primesti



Lietuvai pavojingus nelygiateisius tarptautinius susitarimus. II. KARINIAI: 1. karinis potencialas netoli Lietuvossien; 2. karinis tranzitas per Lietuv; 3. nelegali ginkluot bri krimasis ar skverbimasis Lietuvos teritorij; 4.atvira agresija. III. SPECIFINIAI: 1. usienio slaptj tarnyb nipinjimo bei ardomoji veikla, skaitant priedangosstruktr krim ir veikl; diversij ir pasiksinim organizavimas; 2. ardomosios informacijos platinimas ir kitokie pilietins visuomens ir valstybs griovimo veiksmai naudojant propagand ir dezinformacij; 3. tiesioginis ar netiesioginis kiimasis Lietuvos vidaus reikalus, pastangos daryti tak valstybs valdios institucijoms ir Lietuvosvidaus politikai bei socialiniams procesams; 4. nelegali imigracija ir tranzitin migracija; pabgli antpldis; 5.tautini grupi skatinimas bti nelojalioms Lietuvos valstybei; kit valstybi pastangos primesti Lietuvai dvigubos pilietybs principus. IV. EKONOMINIAI: 1. ekonominis spaudimas, blokada ar kitokios prieikos ekonominsakcijos; 2. visos kio akos priklausomyb nuo kurios nors vienos alies ar ali grups; 3. kapitalo investicijos politiniais tikslais: energetikos ir kit nacionaliniam saugumui strategikai svarbi kio ak moni, finans beikredito staig, svarbiausi komunikacij (geleinkelio, greitkeli, vamzdyn, jros uost, oro uost) nuosavybs ar valdymo kontrols permimas; 4. energetikos priklausomyb nuo vienos alies ar vienos grups ali itekli;lengvas energetikos sistemos funkcionavimo paeidiamumas; 5. valstybs finansin sistem destabilizuojantissiskolinim usieniui mastas; 6. destabilizuojanios intervencijos Lietuvos finans-bank sistem ir j griaunantys poveikiai. V. TARPTAUTINI NUSIKALSTAM STRUKTR: 1. organizuot nusikalstam strukt r veikla ir nelegalus verslas bei kontrabanda; 2. terorist skverbimasis i usienio ir j veikla Lietuvoje; 3. nelegalus ginkl,narkotik, radioaktyvij ir kitoki ypa pavojing mediag veimas, tranzitas ar prekyba jais; 4. netikr pinig gamyba, platinimas ar neteistu bd gyt pinig plovimas. GALIMI VIDAUS RIZIKOS VEIKSNIAI IR VIDINS KRIZS I. POLITINIAI: 1. politinis nestabilumas ar valstybs valdios kriz, kai jie kelia grsm konstitucinei demokratinei santvarkai; 2. ksinimasis konstitucin demokratin santvark ir Konstitucijos paeidinjimai; 3. pilietini teisi ir laisvi paeidinjimai bei Konstitucijos nenumatyti j apribojimai; 4. ilgalaiki nacionalini tiksl nepaisymas valstybs politikoje. II. EKONOMINIAI: 1. darbo viet, gamy bos mast ir

nacionalinio produkto sumajimas iki kritinio lygio; 2. kio struktrinis ir technologinis atsilikimas; 3. ekonomikoskriminalizacija; nekontroliuojamas ekonomini nusikaltim mastas; 4. bank-finans sistemos krizs ir finansins panikos; 5. nacionalins valiutos destabilizacija, Lietuvos banko valiutos atsarg sumajimas emiau kritins ribos;6. valstybs finansines galimybes virijanti vidaus skola. III. SOCIALINIAI: 1. visuotinis gyventoj nuskurdimas,nedarbas; 2. artjantys prie kritinio lygio, gresiantys socialiniu konfliktu, nenormals visuomens grupi turtins padties skirtumai; 3. asmens nesaugumas; 4. visuomens sveikatos bkls blogjimas; alkoholizmas,toksikomanija, narkomanija. IV. TAUTINIAI: 1. veiksniai, silpninantys tautos imunitet ir tapatum; 2. tautini vertybi nesaugojimas; 3. tautos majimas; intelektinio potencialo majimas; didel emigracija; 4.antihumanistins, prievart propaguojanios pseudokultros plitimas; 5. tautins neapykantos kurstymas. V.KRIMINALINIAI: 1. didelis nusikalstamumas; 2. korupcija, ypa teissaugos ir teisingumo institucijose; valstybsir savivaldybs pareign savival; 3. teroristini, prievartavimo ir kitoki organizuot kriminalini struktr veikla; 4. pinig, dokument bei vertybini popieri padirbinjimas. VI. KITI: 1. katastrofos, technologinsavarijos, gaisrai ir gaivalins nelaims; 2. aplinkos terimas, ypa kancerogeninmis ir mutageninmismediagomis; 3. Ignalinos atomin elektrin; 4. neracionalus gamtini itekli ir aplinkos naudojimas, aplinkos

netausojimas; 5. ypa pavojingos epidemijos ir epizootijos. Be priemoni, kuriomis yra gyvendinami nacionaliniosaugumo politikos tikslai yra iskiriamos ir kitos nacionalinio saugumo utikrinimo priemons: *dalyvavimastarptautinse saugum stiprinaniose organizacijose; Lietuva dalyvauja Jungtini Taut (JT/UN), Europos Tarybos(ET/CE), Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO/OSCE), iaurs Atlanto BendradarbiavimoTarybos (ABT/NACC), iaurs Atlanto Asambljos (AA/NAA) ir kit tarptautini organizacij, kuri paskirtis -utikrinti taik, stiprinti saugum ir stabilum Europoje, veikloje, taip pat dalyvauja taikos palaikymo misijose ir kitose akcijose. *naryst NATO , Vakar Europos Sjungoje ir Europos Sjungoje; Lietuva yra pasiryusi taptivisateise kolektyvins transatlantins gynybos organizacijos - iaurs Atlanto sutarties organizacijos - nare.Ireikdama pasiryim, Lietuva 1994 m. sausio 4 d. oficialiu dokumentu kreipsi NATO dl Lietuvos narystsiaurs Atlanto sutarties organizacijoje. Siekdama narysts NATO, Lietuva pasiryusi prisiimti savj bendrosatsakomybs dal ioje organizacijoje. Lietuva imasi atsakomybs u savo suvereniteto bei teritorijos gynyb,stiprina ir ilaiko savo nacionalin gynybos sistem, priderint prie NATO standart ir struktr. Lietuvos naryste NATO siekiama padidinti pasitikjim, stabilum ir saugum regione bei visoje Europoje. Lietuva taip pat yraasocijuota Europos Sjungos gyvendina sutarties normas ir numatytas integracijos priemones, dalyvauja bendroje

Europos Sjungos saugumo ir gynybos politikoje. *nacionalinio saugumo strateginis planavimas bei ilgalaiki valstybini saugumo stiprinimo program parengimas ir vykdymas; *nacionalin saugum utikrinani institucij veikla; *saugumo ir gynybos sistem reglamentuojantys statymai. Remiantis LR Nacionalinio saugumo pagrindais,visos institucijos utikrinanios nacionalin saugum yra skirtomos vadovaujanisias ir vykdomsias.VADOVAUJANIOS INSTITUCIJOS: Valstybs aukiausiosios vadovaujanios institucijos, kurios vadovaujanacionalinio saugumo utikrinimui, yra Lietuvos Respublikos Prezidentas, Vyriausyb ir Seimas. LR Prezidentas:Ginkluoto valstybs upuolimo atveju, kai kyla grsm valstybs suverenumui ar teritorijos vientisumui,Respublikos Prezidentas nedelsdamas priima sprendim dl gynybos nuo ginkluotos agresijos, veda karo padt visoje valstybje ar jos dalyje, skelbia mobilizacij ir iuos sprendimus teikia tvirtinti Seimui. Pagal Konstitucij Respublikos Prezidentas yra Vyriausiasis ginkluotj pajg vadas. Respublikos Prezidentas, gavs Seimo pritarim, skiria kariuomens vad. LR Vyriausyb: Vyriausyb saugo Lietuvos Respublikos teritorijosnelieiamyb, garantuoja valstybs saugum ir viej tvark. Vyriausyb koordinuoja ministerij ir kit valstybs



staig, gyvendinani ias garantijas, veikl. Ji vadovauja vis nacionalinio saugumo priemoni gyvendinimui bei piliei rengimui pilietiniam pasiprieinimui taip pat rengia ir teikia Sei mui tvirtinti ilgalaiki valstybini nacionalinio saugumo stiprinimo program projektus bei vadovauja j gyvendinimui bei atlieka kitas funkcijasnacionalinio saugumo srityje numatytas statymuose. I. Vyriausyb sudaro Nacionalinio saugumo strateginio planavimo grup. i grup: 1. koordinuoja ilgalaiki valstybini saugumo stiprinimo program projekt rengim; 2.atsivelgdama grsmi ir rizikos veiksni monitoringo duomenis ir galim krizini situacij prognozes, rengia ir teikia Vyriausybei iankstini veiksm bei priemoni, skirt rizikos veiksni negatyviam poveikiui sumainti ir krizms ivengti, pasilymus ir projektus; 3. rengia ivadas ir pasilymus Vyriausybei aktualiais nacionaliniosaugumo stiprinimo klausimais. II. Vyriausybs steigtas Krizi valdymo centras yra pagrindinis valstybs vairaus pobdio krizi valdymo strateginiu lygmeniu tabas. Krizi valdymo centro udaviniai yra: 1. kompleksikasrizikos veiksni ir grsmi monitoringas bei galim krizi prognozavimas; 2. valstybs institucij veiklos krizi prevencijos srityje koordinavimas; 3. efektyvi krizi valdymo infrastruktra; 4. bendradarbiavimas tarptautiniokrizi valdymo srityje. LR Seimas: Svarbiausia Seimo funkcija utikrinant Nacionalin saugum yra statym leidyba. Jis leidia vairius statymus bei kitus norminius aktus, kurie yra btini Nacionalinio saugumo pagrind statymui gyvendinti, taip pat kitus norminius aktus, kuriais yra nustatomas nacionalinio saugumo subjekt teisinisstatusas ir t.t. Seimas skelbia nepaprastj padt, veda karo padt, skelbia mobilizacij ar demobilizacij, priimasprendim panaudoti ginkluotsias pajgas, kai prireikia ginti Tvyn arba vykdyti tarptautinius Lietuvossipareigojimus. Ginkluoto upuolimo atveju, kai Respublikos Prezidentas nedelsdamas priima sprendim dlgynybos nuo ginkluotos agresijos, veda karo padt ar skelbia mobilizacij, Seimas iuos sprendimus tvirtina arba panaikina. Taip pat Seimas vykdo Vyriausybs veiklos, utikrinanios nacionalin saugum, parlamentin kontrol.Seimas kiekvien met pavasario sesijoje svarsto Vyriausybs metin ataskait apie nuveiktus darbus gyvendinant Nacionalinio saugumo pagrindus. VYKDOMOSIOS IR KITOS INSTITUCIJOS: Valstybs gynimo taryba;Svarbiausius valstybs gynimo reikalus, skaitant valstybs institucij veikl svarbiausiais valstybs saugumo

utikrinimo ir gynimo klausimais, svarsto ir koordinuoja Valstybs gynimo taryba, kuri eina MinistrasPirmininkas, Seimo Pirmininkas, krato apsaugos ministras ir kariuomens vadas. Valstybs gynimo tarybaivadovauja Respublikos Prezidentas. Valstybs gynimo tarybos posdius paprastai kvieiamas Valstybs saugumodepartamento direktorius. Tarybos sudarym, veiklos tvark ir galiojimus nustato statymas. Krato apsaugosministerija, Krato apsaugos ministras vadovauja gynybos politikos gyvendinimui, atsako u krato apsaugossistemos pltr ir jos parengim ginti valstyb, valdo krato apsaugai ir gynybai skirtus finansinius iteklius,kariuomens aprpinim ginkluote ir technika, vykdo tarptautin bendradarbiavim gynybos srityje, personalo ir informacijos politik. Krato apsaugos ministras priiri ir kontroliuoja kariuomens parengim. i kontrol vykdoministrui pavaldus krato apsaugos generalinis inspektorius. Ministrui pavaldi valgybos tarnyba ir Gynybos tabosudtyje esantis karins taktins valgybos padalinys veikia koordinuotai ir informacij bei analizes teikia ir kratoapsaugos ministrui, ir kariuomens vadui. KAM vykdo karo prievolinink apskait ir aukim pirmin karotarnyb, taip pat alternatyvij tarnyb. iam tikslui ministerija sudaro civilines teritorines aukimo komisijas.Kariuomens vadas taikos metu yra tiesiogiai pavaldus krato apsaugos ministrui, taiau nepavaldus kratoapsaugos viceministrams. Kariuomens vadas yra aukiausiasis valstybs karinis pareignas ir turi teis kariniais

klausimais pagal savo kompetencij atstovauti Lietuvos kariuomenei. Svarbiausias kariuomens vado udavinystaikos metu - parengti visas reguliariosios kariuomens ris, Savanori pajgas ir aktyvj kariuomens rezerv ginkluotai valstybs gynybai, vadovauti valstybs teritorijos apsaugai, teritorins jros, ekonomins zonos ir oroerdvs kontrolei bei apsaugai. Kariuomens vadas atsako, kad bt i anksto parengti kariuomens dalini veiksm planai netikto upuolimo ir kitais neatidliotinais atvejais. Ginkluoto upuolimo ar karo padties atvejukariuomens vadas Respublikos Prezidento dekretu skiriamas vis Lietuvos Respublikos ginkluotj pajg vadu, pavaldiu gynybos veiksm civilinei vadovybei. Gynybos tabas yra bendras valstybs karins gynybos tabas. Jisrengia ginkluotos gynybos planus, koordinuoja kariuomens ri tab veikl ir teritorins gynybos tab darb,organizuoja kariuomens kovin parengim bei materialin aprpinim (logistik). Gynybos tabo struktra,funkcijos ir atsakomybs paskirstymas nustatomi krato apsaugos struktr reglamentuojaniuose teiss aktuose.Gynybos tabo virinink skiria krato apsaugos ministras kariuomens vado teikimu. Kariuomen yra itikimaTIK Lietuvos Respublikai, jos Konstitucijai, tarnauja valstybei ir visuomenei, paklsta TIK Lietuvos piliei demokratikai irinktai valstybs valdiai. Taikos metu kariuomen: saugo valstybs teritorij, oro erdv, teritoriniusvandenis ir iimtin ekonomin zon bei karinius objektus; palaiko kovin parengt; rengiasi ir, Seimui nutarus,

savanorikumo pagrindais dalyvauja taikos operacijose ir misijose u Lietuvos rib; statym numatytais numatytaisatvejais gali bti pasista padti civilinei valdiai. Policijos, kaip nacionalinio saugumo sistemos sudedamosiosdalies, paskirtis ± utikrinti asmens saugum, mogaus teises ir laisves, palaikyti viej tvark, kovoti sunusikaltimais, saugoti valstybs objektus. Policijos funkcijas nustato statymas. Valstybs sienos apsaugostarnybos paskirtis ± gyvendinti valstybs sienos apsaug ir valstybs sienos kirtimo kontrol, ukardyti ir reguliuoti pasienio incidentus. i tarnyba priklauso Vidaus reikal ministerijos valdymo sriiai. Pagal Gynybostabo planus ios tarnybos daliniai rengiami ginkluotos gynybos veiksmams valstybs gynybos (karo) atveju. J rengimo gynybai tvark reglamentuoja statymas. Valstybs saugumo departamento udaviniai - vykdyti usieniovalgyb ir kontrvalgyb, laiku atskleisti veikas, kelianias grsm valstybs saugumui, suverenitetui, teritorijosnelieiamybei ir vientisumui, konstitucinei santvarkai, valstybs interesams, gynybinei ir ekonominei galiai, ukirstikeli ioms veikoms ir jas alinti statym nustatyta tvarka. Pilietinio pasiprieinimo rengimo centras; Valstybin pilietinio pasiprieinimo rengimo centr steigia Vyriausyb. Jo paskirtis - tiesiogiai ir koordinuojant kit institucij



veikl apmokyti ir parengti visuomen individualiam ir organizuotam pilietiniam pasiprieinimui ir civilinei saugai.Civilins saugos departament steigia Vyriausyb. Jis vadovauja civilins saugos vientisos sistemos nuolatineiveiklai. Departamento pavaldum, funkcijas, teises ir atsakomyb gamtini nelaimi, katastrof, grsmi ar valstybs ginkluotos gynybos (karo) atvejais nustato statymai.Civilins saugos ir gelbjimo vientisos sistemosstruktr sudaro: Civilins saugos departamentas; Ekstremali situacij valdymo centras; ministerij, kit valstybsinstitucij bei savivaldybi civilins saugos, priegaisrins gelbjimo, paiekos ir gelbjimo, kitos teritorinsgyventoj perspjimo, informavimo, gelbjimo, pagalbos ir evakuacijos tarnybos. Vis vieningos civilins saugos ir gelbjimo sistemos institucij ir tarnyb detali struktr, pavaldum, funkcijas, atsakomyb, tarpusavio ir sukitomis valstybs institucijomis bei savivaldybmis sveik nustato statymai ir kiti teiss aktai. Ginkl fondas - prie Vyriausybs veikianti valstybin staiga, kurios pagrindinis udavinys - aprpinti krato apsaugos sistem ir valstybs institucijas ginklais, karine technika, audmenimis ir sprogmenimis. Ginkl fondas gamina ir remontuojakariuomenei ir kitoms valstybs institucijoms reikaling ginkluot, audmenis ir sprogmenis jo reguliavimo sriiai priskirtose valstybs monse, statym nustatytomis slygomis ir tvarka usako ir priiri j gamyb ar remont kitose monse. Ginkl fondas taip pat atlieka vyriausybins agentros funkcijas, kai perkami ginklai i usienio.Ginkl fondo veikl reglamentuoja statymai.

26 TEMA. VIDAUS REIKAL TVARKYMAS Vidaus reikal valdymo samprata. Vidaus reikal valdymas ± tai visuma ainio organizacinio pobdio priemoni,nukreipt tvarkos valstybs viduje palaikymui ir utikrinimui. Vidaus reikal valdymo svoka aprpia daugorganizacinio pobdio klausim, kuri sprendimo bdai priklauso nuo galiojanios teisins sistemos bei pasirinkt organizacini metod. LR vidaus reikal valdym atlieka ir u j atsakinga yra Vidaus reikal ministerija.Ministerijai vadovauja ministras, kurio teises ir pareigas nustato VRM nuostatai, Vyriausybs nutarimai, kiti LR statymai. Vidaus reikal ministr skiria ir atleidia premjeras. Vidaus reikal valdymo organ sistema. Lietuvos

Respublikos vidaus reikal ministerija yra Lietuvos Respublikos vykdomosios valdios institucija. Vidaus reikal ministerija vykdo statym ir kit teiss akt jai pavestos vidaus reikal srities valstybs valdymo funkcijas ir gyvendina ioje srityje valstybs politik. Vidaus reikal ministerija savo veikloje vadovaujasi LietuvosRespublikos Konstitucija, statymais, kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teiss aktais, LietuvosRespublikos tarptautinmis sutartimis, Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybsnutarimais, Ministro Pirmininko potvarkiais, taip pat iais nuostatais. LR Vidaus reikal ministerijos udaviniaiir funkcijos. Jas nustato ³Lietuvos Respublikos vidaus reikal ministerijos nuostatai´ (Patvirtinta 1998 m.rugpjio 6 d.). Vidaus reikal ministerijos udaviniai ir funkcijos. Svarbiausieji Vidaus reikal ministerijos udaviniai yra: 1. utikrinti viej tvark ir asmen saugum; 2. kovoti su nusikaltimais ir kitais teistvarkos paeidimais, taip pat organizuoti darb; 3. utikrinti Lietuvos Respublikos valstybs sienos apsaug sausumoje ir teritoriniuose vandenyse; 4. utikrinti Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko, MinistroPirmininko, oficiali svei apsaug, taip pat su io darbo atlikimu susijusi pastat apsaug; 5. utikrinti asmen,moni, staig bei organizacij teisi, teist interes bei turto apsaug; 6. teikti skubi pagalb nukentjusiems nuonelaiming atsitikim ir teistvarkos paeidim, taip pat atsidrusiems vieosiose vietose pagalbos reikalingiems

asmenims; 7. organizuoti pataisos darb staig ir socialins bei psichologins reabilitacijos staig veikl; 8. pagalsavo kompetencij gyvendinti valstybs politik eismo saugumo srityje; 9. vadovauti valstybinei priegaisrineiapsaugai ir vykdyti pirminius gelbjimo darbus; 10. vykdyti valstybin migracijos reguliavim, gyvendinti LietuvosRespublikos pilietybs statymo ir Lietuvos Respublikos pilieio paso nuostat reikalavimus, kontroliuotiusieniei buvimo Lietuvos Respublikoje teistum. Vidaus reikal ministerija, vykdydama jai pavestus udaviniusatlieka sekanias funkcijas: 1. nustato ministerijos struktrini padalini, jos reguliavimo sriiai priskirt valstybsmoni, taip pat jai pavaldi staig bei organizacij ir teritorini policijos staig svarbiausisias veiklos kryptis,tobulina valdymo sistem; 2. organizuoja ir vykdo nusikaltim ir kit teistvarkos paeidim prevencij; 3.organizuoja ir vykdo Lietuvos Respublikos valstybs sienos apsaug sausumoje ir teritoriniuose vandenyse; 4.organizuoja ir vykdo Lietuvos Respublikos teritorijoje ir u jos rib Respublikos Prezidento, Lietuvos RespublikosSeimo Pirmininko, Ministro Pirmininko, oficiali svei apsaug; 5. organizuoja ir vykdo operatyvin veikl, tirianusikaltimus ir kitus teistvarkos paeidimus; 6. statym nustatyta tvarka atlieka parengtin tardym, kvot ir teismo ekspertiz baudiamosiose bylose, sudaro kriminalistins informacijos duomen bankus; 7. tvarkonusikaltim ir kit teistvarkos paeidim apskait, kaupia duomenis, kuri reikia ministerijos veiklos

informaciniam aprpinimui utikrinti; 8. pagal savo kompetencij imasi priemoni nusikaltim ir kit teistvarkos paeidim prieastims bei slygoms alinti, kontroliuoja, kaip ios priemons vykdomos; 9. ieko nusikaltli,statym numatytais atvejais organizuoja besislapstani kaltinamj, nuteist, dingusi be inios ir kit asmen paiek; 10. statym nustatyta tvarka vykdo ir organizuoja sulaikyt, aretuot, nuteist ir administraciniame areteesani asmen saugojim aretinse, konvojuoja juos teismus bei tardymo izoliatorius ± kaljimus ir i j; 11.statym nustatyta tvarka vykdo teism nuosprendius, nutarimus bei nutartis ir utikrina, kad bt laikomasinustatytojo bausms atlikimo reimo; 12. organizuoja nuteistj darb, taip pat aukljamj darb pataisos darb staigose, kontroliuoja, kaip nuteistieji dirba ir mokosi; 13. iduoda ir keiia pasus, tvarko emigravimo, imigravimodokumentus, rengia imigravimo kvotos projektus ir teikia juos Lietuvos Respublikos Vyriausybei, iduoda ir panaikina leidimus nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje usienieiams, tvarko Lietuvos Respublikos viz registr,iduoda ir panaikina Lietuvos Respublikos vizas, organizuoja ir kontroliuoja usieniei isiuntim i LietuvosRespublikos, kontroliuoja, kaip laikomasi pas, usieniei atvykimo, buvimo Lietuvos Respublikoje ir tranzito per



j taisykli, vykdo sprendimus pilietybs klausimais; 14. pagal savo kompetencij rpinasi, kad bt laikomasileidim sistem reglamentuojani statym ir kit teiss akt reikalavim; 15. vykdo priegaisrin apsaug, gaisr prevencij, organizuoja j gesinim, atlieka pirminius gelbjimo darbus; 16. palaiko viej tvark, kai kylagaivalins nelaims, avarijos, epidemijos ir epizootijos, padeda likviduoti gaivalini nelaimi ir avarij padarinius,utikrina viej tvark miting, piket, demonstracij, procesij, vairi eityni, kitoki susirinkim be ginkl metu; 17. pagal savo kompetencij kontroliuoja, kaip laikomasi eismo saugum bei keli eism reglamentuojani teiss akt reikalavim, reguliuoja keli eism, koordinuoja su keli eismo saugumu susijusi tarnyb veikl; 18.sutari pagrindu organizuoja ir vykdo vairi objekt, asmen ir j turto apsaug, rpinasi signalizacijos priemoni vedimu ir eksploatavimu, inspektuoja inybin apsaug; 19. statym ir Lietuvos Respublikos Vyriausybsnutarim numatytais atvejais iduoda licencijas ir leidimus; 20. vykdo finansin ir materialin technin aprpinim,kontroliuoja kin ir finansin veikl; 21. rpinasi kadr parinkimu, mokymu, tobulinimusi, tarnybine ir kovine parengtimi; 22. pagal savo kompetencij nustatytja tvarka palaiko ryius su usienio valstybi atitinkamomisinstitucijomis ir tarptautinmis organizacijomis, rengia tarptautini sutari projektus ir pasirao pagal suteiktusgaliojimus ias sutartis, organizuoja j vykdym, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybs ar Ministro Pirmininko pavedimu atstovauja Lietuvos Respublikai usienio valstybse ar tarptautinse organizacijose; 23. organizuojaministerijos vidaus tarnybos dalinius, nustatytja tvarka jiems vadovauja, pagal savo galiojimus vykdo priemones,susijusias su civiline sauga; 24. organizuoja ministerijos reguliavimo sriiai priskirt valstybs moni gamybin ir kin veikl, statybos ir montavimo darbus; 25. nustatytja tvarka nagrinja gyventoj pareikimus, skundus bei pasilymus ir imasi reikiam priemoni, kad bt isprsti juose keliami klausimai; 26. taiko savo veikloje moksloir technikos naujoves; 27. pagal savo kompetencij steigia nevieas valstybines medicinos prieiros, taip patfarmacijos staigas ir utikrina j veikl; 28. rpinasi, kad bt sudaromos deramos darbo bei poilsio slygosministerijos ir jai pavaldi staig bei organizacij darbuotojams, utikrina jiems socialines garantijas; 29.informuoja visuomen apie ministerijos veikl jos kompetencijai priskirtais klausimais; 30. vykdo kitas statym ir

Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarim numatytas funkcijas. Vidaus reikal valdymo organ sistemosvidaus tarnybos struktros. Apibendrintai visas aukiau ivardintas VRM funkcijas galima dalinti 2 grupes: 1)VRM vidaus tarnybos veikla; 2) Policijos veikla ir funkcijos. 1 - veikl reglamentuoja ³Laikinasis vidaus tarnybosstatymas´. LR VRM vidaus tarnyba ± VRM vidaus padalini visuma. Lietuvos Respublikos vidaus reikal sistemosvidaus tarnyba yra struktrini padalini, veikiani Lietuvos vidaus reikal sistemoje ir vykdani specifinesvalstybs vidaus tvarkos palaikymo funkcijas, visuma. Vidaus tarnybos udaviniai Vidaus tarnyba LietuvosRespublikos statym numatytais pagrindais: 1) saugo piliei, valstybini, individuali (personalini) ir kitoki moni, staig bei organizacij teises bei teistus interesus; 2) teikia neatidliotin pagalb asmenims,nukentjusiems dl nelaiming atsitikim ir nusikaltim; 3) atlieka parengtin tardym ir kvot; 4) vykdo teism nuosprendius, sprendimus ir nutarimus bei tardymo organ nutarimus; 5) atlieka valstybin priegaisrin prieir,saugo moni gyvyb ir sveikat, vairi nuosavybs form turt nuo gaisr, vykdo pirminius gelbjimo darbusgaivalini nelaimi, katastrof, gamybini avarij metu ir kitais atvejais; 6) gyvendina valstybs migracijos politik, iduoda ir keiia pasus, tvarko vaiavimo Lietuvos Respublik ir ivaiavimo i jos dokumentus,kontroliuoja usienio valstybi piliei ir asmen be pilietybs buvimo Lietuvos Respublikoje taisykli vykdym; 7)

sudaro ir naudoja vidaus dalinius valstybiniams ir kitokiems objektams saugoti, atlieka mobilizacin ir civilinsapsaugos darb; 8) tvarko nusikaltim ir kit teiss paeidim apskait, vykdo kitas statym numatytas funkcijas;Vidaus tarnybos veikla grindiama teistumo, demokratijos, humanizmo, socialinio teisingumo, vieumo ir profesins paslapties, taip pat vienvaldikumo ir kolegialumo derinimo principais. Vidaus tarnybos veiklosteistum priiri Lietuvos Respublikos generalinis ir jam pavalds prokurorai. Vidaus tarnybos funkcijos:Vidaus tarnyba gyvendina 2 straipsnyje numatytus udavinius ir atlieka bendrsias bei specialisias funkcijas.Vidaus tarnybos bendrosios funkcijos yra: 1) rengti ir gyvendinti nusikaltim bei kit teiss paeidim prevencijos priemones; 2) nagrinti fizini ir juridini asmen pasilymus, pareikimus, skundus; 3) sudaryti, kaupti ir tvarkytiinformacijos bankus, operatyvines, prevencines bei kitokias skaitas. Specialisias vidaus tarnybos funkcijas nustatokiti Lietuvos Respublikos statymai, Vyriausybs nutarimai bei Vidaus reikal ministerijos norminiai akta i.Draudiama vidaus tarnybai pavesti atlikti statymuose arba Vyriausybs nutarimuose nenumatytas funkcijas.Vidaus tarnyb sudaro: 1) tardymo departamentas; 2) pataisos reikal departamentas (kol kas prie LR VRM. Pagal³Teisins sistemos reformos metmenis numatoma j perduoti Teisingumo ministerijos inion. Jau dabar yraVyriausybs patvirtintas ³Santyki tarp Pataisos reikal departamento ir Teisingumo ministerijos´ projektas,

kuriame apibriamas t.t. departamento priklausomumas nuo Teisingumo ministerijos); 3) priegaisrins apsaugos ir gelbjimo departamentas; 4) migracijos departamentas; 5) policijos departamentas; 6) vadovybs apsaugosdepartamentas; 7) vidaus daliniai; 8) kiti padaliniai. Prie vidaus tarnybos taip pat priskiriama: 1) finans ir kont rolsdepartamentas; 2) ryi skyrius; 3) informacins statistikos centras; 4) materialinio techninio aprpinimo skyrius.Priegaisrins apsaugos organizavimas. Priegaisrin apsaug LR organizuoja ir u j atsakinga yra Valstybins priegaisrin gelbjimo tarnyba. ³Priegaisrins apsaugos departamento steigjas yra Vidaus reikal ministerija,turinti i teis Laikinojo vidaus tarnybos statymo, kit statym nustatyta tvarka ir Lietuvos RespublikosVyriausybs sprendimu. Vidaus reikal ministras turi teis tvirtinti, keisti ir papildyti Priegaisrins apsaugosdepartamento nuostatus, tvirtinti jo etat skaii, taip pat skirti pareigas, atleisti i j Priegaisrins apsaugosdepartamento direktori, jo pavaduotojus bei nustatyti Priegaisrins apsaugos departamento direktoriaus pareigin atlyginim´. Valstybin priegaisrin gelbjimo tarnyba yra nuolatins parengties sudtin civilins saugos ir gelbjimo sistemos dalis, vadovaujanti gaisr gesinimui, moni paiekai ir gelbjimui bei j skubiam ikeldinimui



i ekstremali situacij idini ir teikianti statymo nustatyto masto pirmj medicinos pagalb. Valstybinei priegaisrinei gelbjimo tarnybai vadovauja Priegaisrins apsaugos ir gelbjimo departamentas prie Vidaus reikal ministerijos (toliau - Priegaisrins apsaugos ir gelbjimo departamentas). Priegaisrins gelbjimo tarnybos padaliniai savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, statymais ir kitais Seimo priimtais teissaktais, Respublikos Prezidento dekretais, Vyriausybs nutarimais, Vidaus reikal ministro sakymais, Laikinaisiais priegaisrins apsaugos tarnybos nuostatais, Priegaisrins apsaugos ir gelbjimo departamento direktoriaussakymais ir Lietuvos Respublikos tarptautinmis sutartimis. Tarnybos organizavim LR priegaisrins apsaugosgelbjimo daliniuose reglamentuoja "Laikinieji priegaisrins apsaugos tarnybos nuostatai (1989/12/13).Valstybins priegaisrins gelbjimo tarnybos padaliniai, ugniagesi komandos bei inybins priegaisrins pajgosyra pavalds Priegaisrins apsaugos ir gelbjimo departamentui. Departamentui vadovauja direktorius, kuri, vidausreikal ministro teikimu skiria premjeras. LR priegaisrins apsaugos sistem sudaro miest priegaisrinsgelbjimo tarnybos padaliniai, sudaryti i teritorini priegaisrini gelbjimo komand. Tarnyba LietuvosRespublikos priegaisrins apsaugos padaliniuose organizuojama statutiniais pagrindais. Tarnyboje nustatomilaipsniai: eilini - eilinis, grandinis; puskarininki (jaun. puskarininkis, puskarininkis, virila); jaun. karinink (jaun.leitenantas, leitenantas, vyr. leitenantas, kapitonas), vyr. karinink (majoras, pulkininkas leitenantas, pulkininkas).Valstybin priegaisrin gelbjimo tarnyba vykdo valstybin priegaisrin prieir. Jos udaviniai yra vykdytigaisr prevencij ir utikrina technines bei organizacines priemones gaisrams gesinti. Valstybins priegaisrins prieiros darbas organizuojamas vadovaujantis Vyriausyb patvirtintais nuostatais. Valstybins priegaisrinsgelbjimo tarnybos ir jos padalini veiklos nuostatus, sudt, materialinio techninio aprpinimo normas bei pltros programas tvirtina steigjas, o detalias funkcijas, teises ir atsakomyb ekstremali situacij atvejais, atliekantgelbjimo darbus, nustato kiti teiss aktai. Policijos organizacija ir struktra. Viening Lietuvos Respublikos policijos sistem sudaro Lietuvos Respublikos vidaus reikal ministerijos Policijos departamento vadovaujamosrespublikins ir savivaldybi policijos tarnybos bei struktriniai padaliniai, Pasienio policijos departamento prie

Vidaus reikal ministerijos padaliniai, Mokesi policijos departamento prie Vidaus reikal ministerijos padaliniaiir Specialij tyrim tarnybos prie Vidaus reikal ministerijos padaliniai. Policijos departamentui vadovaujageneralinis komisaras. J skiria ir atleidia vidaus reikal ministras. Pasienio policijos departamentui prie Vidausreikal ministerijos vadovauja vyriausiasis pasienio policijos komisaras, kur skiria ir atleidia vidaus reikal ministras. Mokesi policijos departamentui prie Vidaus reikal ministerijos vadovauja vyriausiasis mokesi policijos komisaras, kur. skiria ir atleidia vidaus reikal ministras. Specialij tyrim tarnybai prie Vidaus reikal ministerijos vadovauja vyriausiasis specialij tyrim tarnybos komisaras, kur skiria ir atleidia vidaus reikal ministras. Miesto (rajono) policijos komisariatas yra Vidaus reikal ministerijos padalinys, kuriame veikiarespublikins ir savivaldybi policijos, pasienio policijos, mokesi policijos bei specialij tyrim tarnybos padaliniai. Miesto (rajono) policijos komisar pareigoms Policijos departamento generalinio komisaro teikimu skiriair atleidia vidaus reikal ministras. Respublikin policija Respublikinje policijoje yra kriminalin policija,transporto policija, keli policija ir vieoji policija. Respublikins policijos vadovus policijos departamentogeneralinio komisaro teikimu skiria Lietuvos Respublikos vidaus reikal ministras. Kai kurioms savo funkcijoms ir udaviniams kriminalinje, transporto, keli ar vieojoje policijoje vykdyti sudaromos tarnybos ar kitokie

struktriniai policijos padaliniai. Vidaus reikal ministro sakymu prie vietos policijos komisariat gali veikti ir kitos vidaus reikal, pasienio policijos, mokesi policijos bei specialij tyrim tarnybos. Respublikins policijosudaviniai Kriminalin policija savo operatyvine ir profesine veikla ukerta keli nusikaltimams, veda j apskait,atskleidia ir tiria padarytus nusikaltimus, iaikina juos padariusius asmenis, atlieka kvot jos kompetencijai priskirtose bylose, vykdo prokuror, tardytoj, teisj ir teismo pavedimus, susijusius su nusikaltim tyrimu ir nusikaltli paieka. Vieoji policija utikrina viej tvark respublikiniuose renginiuose, teikia reikiam pagalb prokuratrai ir tardymo organams tiriant nusikaltimus, o teismams nagrinjant bylas, vykdant teismo nuosprendius bei sprendimus; utikrina viej tvark ir rimt statym nustatytais atvejais, valstybs (kontrols, valstybini inspekcij ir kit valstybs organ bei staig) pareignams vykdant pagal statym pavestas pareigas; Vyriausybs pavedimu saugo valstybines staigas ir kitus svarbius objektus. Vieojoje policijoje Lietuvos RespublikosVyriausybs nutarimu gali bti sudaromi specialios paskirties policijos daliniai, tiesiogiai pavalds policijosdepartamento generaliniam komisarui. Transporto policija vykdo kriminalins ir vieosios policijos funkcijasgeleinkelio, oro ir vandens transporto linijose bei ioms inyboms priklausaniose teritorijose. Keli policija vykdoautomobili ir kit transporto priemoni eismo saugumo prieir tiria keli eismo taisykli paeidimus ir

autovykius, atlieka kvot transporto vyki bylose, skiria administracines nuobaudas ar kitokias poveikio priemonesu eismo taisykli paeidimus. Savivaldybi policija Savivaldybi policij sudaro padaliniai, vykdantysteistvarkos paeidim prevencij, atliekantys kvot statymo nustatyta tvarka, saugantys viej tvark ir utikrinantys visuomenin rimt bei piliei teisi ir teist interes apsaug. ias funkcijas vykdo teritoriniu principu sudaromos savivaldybi policijos nuovados. Savivaldybi policijai vadovauja Lietuvos Respublikos vidausreikal ministerijos Policijos departamentas. Miesto (rajono) teritorijoje esanioms policijos nuovadoms vadovaujasavivaldybi policijos komisaras, kuris yra miesto (rajono) policijos komisaro pavaduotojas. Savivaldybs policijoskomisar bendru miesto (rajono) policijos komisaro ir savivaldybs valdybos (jei ji sudaryta) bei mero teikimuskiria ir atleidia Policijos departamento generalinis komisaras. Savivaldybi policijos nuovados komisar savivaldybs policijos komisaro teikimu skiria ir atleidia miesto (rajono) policijos komisaras. Nuovados komisaruisuteikiami kvotos organo vadovo bei pareigno, kompetentingo nagrinti administracins teiss paeidim bylas,galiojimai. Kitus savivaldybi policijos pareignus skiria miesto (rajono) policijos komisaras savivaldybi policijos



komisaro teikimu. Nuovad sudarymas ir aptarnaujamos teritorijos nustatymas yra valstybs deleguotojisavivaldybs funkcija. Vidaus reikal ministerija kartu su savivaldybmis organizuoja savivaldybs policijosdarbuotoj atrank, j mokym, aprpina vienodomis uniformomis su savivaldybs skiriamaisiais enklais, policijosranga ir ginkluote. Savivaldybi policijos udaviniai Savivaldybi policija savo teritorijoje vykdo teistvarkos paeidim prevencij, saugo viej tvark ir visuomenin rimt, utikrina piliei teisi ir teist interes apsaug,taip pat pagal. savo kompetencij - ir aplinkos apsaug; atlieka kvot statymo nustatyta tvarka j kompetencijaiskirtose bylose; vykdo atitinkamos savivaldybs teritorijoje esani teism pavedimus; padeda keli policijai savoteritorijoje utikrinti eismo saugum. Pasienio policija Pasienio policij sudaro padaliniai, utikrinantys valstybssien reim ir atliekantys teistvarkos paeidim prevencij, valstybs sien sargyb ir prieir bei pagal savokompetencij reguliuojantys pasienio incidentus, atliekantys operatyvin paiek bei kvot statym nustatyta tvarkadl valstybs sien reimo paeidim, utikrinantys visuomens rimt bei piliei teisi ir teist interes apsaug.ias funkcijas pasienio policija atlieka pasienio ruoe ir kitose vietose, kuriose galioja pasienio reimas. Pasieniopolicijos udaviniai Pasienio policija utikrina valstybs sien apsaug ir nelieiamum, Lietuvos Respublikosvalstybs sienos .statymo bei kit .statym vykdym, padeda gyvendinti valstybs migracijos politik, utikrinaLietuvos Respublikos piliei bei usieniei perjimo per valstybs sien tvark, atlieka kvot bei operatyvin paiek dl sien reimo paeidim, pagal savo kompetencij reguliuoja pasienio incidentus, saugo visuomensrimt- ir piliei teises bei teistus interesus pasienio ruoe ir kitose vietose, kuriose galioja pasienio reimas, bendradarbiauja su kitais valstybs sien apsaugos subjektais. Mokesi policija ir jos udaviniai Mokesi policija iaikina ir tiria nusikaltimus bei teiss paeidimus finans srityje, taip pat i nusikaltim ir teiss paeidim prevencij, vykdo priemones, galinanias iiekoti mokesius, tiria mokesi administratori beiValstybinio socialinio draudimo fondo staig darbuotoj piktnaudiavimo tarnyba, tarnybos .galiojim virijimo, pareig neatlikimo, kitus nusikaltimus ir teiss paeidimus, susijusius su mokesiais ir valstybinio socialiniodraudimo mokomis. Specialij tyrim tarnyba Specialij tyrim tarnyb sudaro padaliniai, statym nustatyta

tvarka vykdantys operatyvin veikl, atliekantys kvot ir parengtin tardym dl nusikalstam susivienijim (organizuot grupi) rengiam ar padaryt nusikaltim ir nusikaltim valstybs tarnybai, ukertantys keli korupcijai. Specialij tyrim tarnybos udaviniai Specialij tyrim tarnyba renka, analizuoja, klasifikuoja, o jeigu reikia, perduoda vidaus reikal sistemos padaliniams ir suinteresuotoms tarnyboms operatyvin ir kit informacij apie nusikalstamus susivienijimus (organizuotas grupes), j organizatorius bei narius/ taip patrengianius ar padariusius nusikaltimus valstybs tarnybai ar susijusius su nusikalstamo susivienijimo veiklavalstybs pareignus bei organizuoja priemones iai informacijai realizuoti, tiria nusikalstam susivienijim (organizuot grupi) nari, asmen, susijusi su nusikalstamo susivienijimo veikla^ padarytus nusikaltimus, taip patnusikaltimus valstybs tarnybai, atlieka kvot ir parengtin tardym iose baudiamosiose bylose, imasi priemoni toki nusikaltim prevencijai. Policijos funkcijos. Policija, saugodama ir gindama nuo visuomenei pavojing ksinimsi piliei gyvyb, sveikat, garb ir orum, j teises, laisves, teistus interesus bei turt ir vykdydama kitusnustatytus udavinius, atlieka io statymo 18-24 straipsniuose nurodytas funkcijas. Neleistina pavesti policijaivykdyti statymuose nenumatyt funkcij. Iskiriamos policijos funkcijos: Nusikaltim ir kit teiss paeidim prevencija Policija: 1) rengia ir gyvendina priemones, ukardanias nusikaltimus ir teiss paeidimus; 2) atskleidia

padaryt nusikaltim ir administracini teiss paeidim prieastis bei slygas ir imasi statymo numatyt priemoni joms paalinti; 3) sudaro ir tvarko profilaktines, kriminalistines ir operatyvines skaitas; 4) pagal sutartis saugo piliei, staig, moni, organizacij turt; 5) taiko administracines ir kitokias prevencijos priemones. Nusikaltimatskleidimas ir tyrimas Policija: 1) registruoja ir tikrina pareikimus ir praneimus apie rengiamus ar padarytusnusikaltimus; 2) vykdo pasislpusi tariamj, kaltinamj, teisiamj, nuteistj ir be inios dingusij asmen paiek, taip pat atlieka io statymo 20 straipsnyje nurodytus operatyvinius veiksmus; 3) statym nustatyta tvarkaatlieka kvot; 4) baudiamojo proceso j.statymo numatytais atvejais vykdo tardytojo, prokuroro, teisjo ir teismo pavedimus baudiamosiose bylose. Policijos operatyvin veikla Policija vykdo operatyvin veikl Policijosoperatyvin veikla - tai nevieo pobdio nusikaltim prevencijos ir iaikinimo veiksmai, kurie naudojami rinktiinformacijai apie rengiamus ir padarytus nusikaltimus. Atliekant tuos veiksmus, dokumentuojama gaunamamediaga, vykdoma nusikaltimus padariusij, taip pat be inios dingusij asmen paieka, iaikinami neteist pajam .gijimo altiniai ir bdai. Vykdydama operatyvin veikl, policija nustatyta tvarka gali naudotis specialijatechnika, savanorika viea ar slapta piliei pagalba, taip pat valgybins apklausos, operatyvinio patikrinimo beiapiros, sekimo, valgybos ir kitais specialiosios kontrols metodais. Operatyvins veiklos priemones, metodus,

bdus ir j taikymo tvark reglamentuoja specials Lietuvos Respublikos vidaus reikal ministerijos ir Prokuratros parengti bei Vyriausybs patvirtinti norminiai aktai. Operatyvins veiklos priemoni ir bd panaudojim kiekvienukonkreiu atveju sankcionuoja prokuroras, jeigu tai numatyta io statymo 20 straipsnio 3 dalyje apibrtuosenorminiuose aktuose. Faktiniai duomenys, gauti panaudojus iuos metodus ir ufiksuoti techninmis priemonmis, baudiamojo proceso statymo nustatyta tvarka gali bti rodymais baudiamojoje byloje. Policijos operatyvinveikla vykdoma tik kovos su kriminaliniais nusikaltimais bei j prevencijos tikslais ir yra operatyvini policijostarnyb iimtin teis. Vieosios tvarkos, visuomenins rimties ir saugumo, piliei teisi ir laisvi apsauga.Policija: 1) patruliuoja vieose vietose; 2) saugo viej tvark masini rengini metu; 3) vykdo -statymus dlkovos su nusikaltimais, girtavimu, narkotik vartojimu, prostitucija, kitais antivisuomeniniais reikiniais; 4) priiri,kad bt laikomasi nustatytos tvarkos j.gyjant, laikant, saugant, perduodant aunamuosius ginklus, audmenis,sprogstamsias mediagas, narkotines priemones ir kitus leidim sistemos reglamentuojamus daiktus bei mediagas;5) surao administracini teiss paeidim protokolus, nagrinja toki paeidim bylas, teiss paeidjams skiria



administracines nuobaudas bei taiko kitas administracines prievartos priemones; 6) statymo numatytais atvejaissaugo ir konvojuoja sulaikytuosius asmenis, vykdo teism ir tardytoj nutarimus baudiamosiose bylose; 7)utikrina viej tvark, teismo vykdytojams, valstybs kontrolieriams, medicinos personalui ir kitiems pareignamsar tarnautojams vykdant statymo nustatyta tvarka pavestas pareigas. Valstybs sien apsauga Pasienio policija: 1)utikrina Lietuvos Respublikos valstybs sien apsaug ir nelieiamum, pasienio ruoo reim, saugo valstybssienas sausumoje ir jroje, organizuoja ir gyvendina operatyvines ir kitas priemones, ukerta keli valstybs sien paeidimams ir sulaiko paeidjus bei patraukia juos statym numatyton atsakomybn; 2) padeda gyvendintivalstybs migracijos politik, utikrina Lietuvos Respublikos piliei bei usieniei perjimo per valstybs sien tvark; 3) pagal savo kompetencij atlieka kvot, nagrinja administracini teiss paeidim bylas ir skiriaadministracines nuobaudas; 4) pagal savo kompetencij sprendia pasienio incidentus; 5) vidaus reikal ministro j.sakymu atlieka kitas Policijos statymo numatytas funkcijas. Valstybs finans apsauga. Mokesi policija: 1)iaikina ir tiria veikas, susijusias su mokesi moktoj apgaulingu ar aplaidiu apskaitos tvarkymu, inomaineteising duomen apie pajamas ir peln teikimu, vengimu mokti mokesius ir valstybinio socialinio draudimomokas, nustatyta tvarka patvirtint ataskait nepateikimu, neteistomis finansinmis operacijomis ir kitais sumokesiais, finansais bei valstybiniu socialiniu draudimu susijusiais nusikaltimais ir teiss paeidimais; 2) tiriamokesi administratori bei Valstybinio socialinio draudimo fondo -staig darbuotoj piktnaudiavimo tarnyba,tarnybos galiojim virijimo, pareig neatlikimo ir kitus teiss paeidim faktus, susijusius su mokesiais ir valstybinio socialinio draudimo mokomis; 3) organizuoja mokesi administratori, Valstybinio socialiniodraudimo fondo staig darbuotoj bei Mokesi policijos departamento prie Vidaus reikal ministerijos pareign ir valdinink, atliekani tarnybines pareigas, apsaug nuo neteisto poveikio; 4) pagal savo kompetencij atliekakvot, parengtin. tardym bei vis nuosavybs form moni, staig, organizacij ir fizini asmen kins-finansins veiklos patikrinimus bei revizijas; 5) gyvendina pinig plovimo prevencijos priemones. Eismoprieira. Policija: 1) reguliuoja transporto ir psij eism, priiri keli eismo tvark ir saugum; 2)

kontroliuoja ar gatvi ir keli projektavimas, tiesimas bei remontavimas, j bkl, prieira ir eksploatavimasatitinka saugaus eismo reikalavimus; 3) kontroliuoja transporto priemoni technin bkl; 4) kontroliuoja, kaipasmenys, vis ri mons, staigos ir organizacijos vykdo statymus, kitus norminius aktus dl eismo saugumoutikrinimo bei aplinkos apsaugos nuo alingo transporto priemoni poveikio; 5) tiria keli eismo taisykli paeidimus ir autovykius, atlieka kvot autotransporto vyki bylose, skiria administracines nuobaudas ir kitokias poveikio priemones u keli eismo taisykli paeidimus; 6) egzaminuoja ir iduoda paymjimus, suteikianiusteis vairuoti transporto priemones. Socialin pagalba gyventojams. Policija: 1) teikia neatidliotin pagalb asmenims, nukentjusiems nuo teiss paeidim, ir tiems, kuri bkl bejgika; 2) utikrina sulaikyt ir pristatyt . policij asmen apsaug ir imasi priemoni nedelsiant suteikti jiems btin medicinin pagalb; 3) informuojavalstybinius organus, visuomenines organizacijas, pilieius apie katastrofas, avarijas ir kitas ypatingas situacijas,kurios kelia pavoj moni saugumui; 4) teikia pagalb stichini nelaimi ir kit ypating atvej metu gelbstintmones ir turt, imasi priemoni moni saugumui utikrinti; 5) saugo rastus ir perduotus policij dokumentus,daiktus, vertybes bei kitok turt ir imasi priemoni grinti juos teistiems savininkams ar valdytojams, pagalteismo sprendimus ieko skolinink; Pareigos ir teiss. Policijos pareign bendrosios ir specialiosios teiss bei

pareigos Policijos pareignai turi Lietuvos Respublikos Laikinajame Pagrindiniame statyme (Konstitucijoje) ir kituose statymuose tvirtintas socialines, ekonomines, politines ir asmenines Lietuvos Respublikos piliei teises bei laisves. Policijos pareignai turi bendrsias ir specialisias profesines teises ir pareigas. Bendrsias profesinesteises ir pareigas turi visi policijos pareignai. Specialiosios profesins teiss ir pareigos suteikiamos policijos pareignams, vykdantiems atskiras io statymo nustatytas policijos funkcijas. Bendrosios profesins policijospareign teiss: Kiekvienas policijos pareignas turi teis: 1) reikalauti i piliei ir pareign, paeidiani teistvark, nutraukti neteistus veiksmus, o prireikus, kai inaudotos tikinimo priemons, panaudoti prievart; 2)tarus teiss paeidim ir pareikus apie tai pilieiui ar pareignui/ tikrinti j asmens dokumentus; 3) pristatytiteistvarkos paeidjus policij ar kitas tarnybines patalpas ne ilgiau kaip 3 valandoms j asmenybei nustatyti, protokolams, aktams, praneimams surayti, asmenims ir j turimiems daiktams apirti; 4) iame statymenumatytais atvejais panaudoti aunamuosius ginklus, specialisias priemones, kovini imtyni veiksmus; 5) persekiodamas asmenis, tariamus padarius nusikaltim, nusikaltlius, besislepianius nuo teissaugos organ, taip pat siekdamas ukirsti keli daromiems nusikaltimams, bet kuriuo paros metu eiti piliei gyvenamsias ir kines,moni, staig, organizacij ir kooperatyv patalpas, sustabdyti bei patekti . transporto priemones. Atsisakius

paklusti, policijos pareignai turi teis jga atidaryti patalpas ir transporto priemones. i teis taip pat suteikiamastichini nelaimi ir katastrof atvejais. Apie tokius veiksmus nedelsiant praneama prokuratrai; 6) laikinai apribotiarba udrausti transporto ar psij judjim ar darbus gatvse ir keliuose, jeigu kyla pavojus moni beitransporto eismo saugumui; 7) vaiuodamas vykio viet, persekiodamas nusikaltlius, gabendamas asmenis,kuriems btina neatidliotina medicinin pagalba, gydymo staigas ar kitais neatidliotinais atvejais nekliudomai ir nemokamai naudotis visomis transporto priemonmis, priklausaniomis monms, staigoms, organizacijoms,kooperatyvams ar pilieiams, iskyrus diplomatini ar konsulini atstovybi transport. Esant tarnybiniam btinumui, policijos pareignai turi teis sigyti bilietus visas transporto priemones be eils, jei biliet nra - transporto priemon lipti; 8) esant btinumui, nemokamai naudotis monms, staigoms ir organizacijoms, taip pat pilieiams priklausaniomis ryi priemonmis; 9) jeigu paeistos aunamojo ginklo, audmen, sprogstamj,narkotini ir kit leidim sistemos reglamentuojam mediag, priemoni ir daikt laikymo bei naudojimotaisykls, paimti juos i organizacij ar piliei nustatyta tvarka. Policijos pareign bendrosios profesins



pareigos: Policijos pareignas visur ir visada privalo: 1) gavs pilieio ar pareigno praneim apie darom nusikaltim ar kitok. teiss paeidim arba pats bdamas liudininku, imtis neatidliotin priemoni ukirsti keli daromam nusikaltimui ar kitam teiss paeidimui; 2) gavs piliei ar pareign praneim apie padaryt nusikaltim ar kitok teiss paeidim, imtis priemoni sulaikyti ir pristatyti policij asmen, padarius pavojing visuomenei veik; 3) gavs ini apie padaryt pavojing visuomenei veik, apie tai praneti policijai, imtis priemoni vykio vietai apsaugoti, nusikaltimo liudininkams nustatyti; 4) utikrinti sulaikyt ar pristatyt policij asmen teises ir teistus interesus, sveikatos apsaug, suteikti neatidliotin medicinin pagalb nukentjusiems nuoteiss paeidim ar kuri bkl yra bejgika; 5) imtis vis galim priemoni piliei, valstybs, visuomenini ar kit organizacij turtui gelbti stichini nelaimi, katastrof, avarij bei kit ypating situacij atvejais; 6)vykdydamas tarnybines pareigas, policijos pareignas privalo prisistatyti. Jei neturi skiriamj policijos enkl ar asmeniui pareikalavus - pateikti tarnybin paymjim. Policijos pareign veiksmai, kuriais laikinai apribojamos piliei teiss, palydimi odiais "statymo vardu". Kiekvienas asmuo ir pareignas tokiu atveju privalo beslygikai paklusti ir vykdyti policijos pareigno reikalavimus; 7) laikyti paslaptyje konfidencialaus pobdio informacij, jeigu ko kito nereikalauja tarnybini pareig ar teisi vykdymas. Vykdydami visas savo pareigas, policijos pareignai privalo gerbti ir ginti moni orum, utikrinti ir saugoti j teises bei laisves. Specialiosios policijospareign teiss: "Policijos statyme" policijos pareign specialiosios teiss yra dstomos skirstant jas sekaniai:Policijos pareign teiss vykdant nusikaltim ir teiss paeidim prevencij (pristatyti i viej viet beilindyni blaivyklas, o jei j nra - policij neblaivius asmenis, jeigu jie nebegali judti ar gali padaryti al aplinkiniams arba sau, tapti nusikaltim aukomis; kviesti policij ir oficialiai spti asmenis dl neleistinoantivisuomeninio elgesio; vykdydamas administracin prieir, eiti bet kuriuo paros laiku asmens, kuriamnustatyta administracin prieira, nuolatin ar laikinj gyvenamj patalp, kviesti ir pristatyti tok. asmen. policij, kontroliuoti, kaip jis laikosi nustatyt apribojim ir etc.). Policijos pareign teiss atskleidiant irtiriant nusikaltimus (tikrinti pareikimus ir praneimus apie rengiamus ir padarytus nusikaltimus; nustatyta tvarka

sulaikyti ir suimti asmenis, -tariamus padarius nusikaltim; turdamas duomen, kad buvo padarytas, daromas ar rengiamas nusikaltimas arba kitokio pobdio teiss paeidimas ir etc.). Policijos pareign teiss utikrinanteismo saugum (viskas suprantama); Policijos pareign teiss saugant viej tvark, visuomenin rimt,piliei teises ir laisves (reikalauti i piliei ir pareign, paeidiani teistvark, nutraukti neteistus veiksmus,o prireikus - juos spti; atlikdamas tarnybines pareigas, turti ir io statymo numatytais atvejais panaudotiaunamj ginkl bei specialisias policijos priemones; tikrinti piliei ir pareign, paeidusi viej tvark ar tariam padarius nusikaltim ar kit teiss paeidim, dokumentus; apriboti jim ar buvim tam tikroje teritorijojeir patalpose bei sustabdyti vykdomus darbus, apriboti ar udrausti transporto eism, jei kyla pavojus gamtai, vieajaitvarkai ar piliei saugumui ir etc.). Pasienio policija, jos udaviniai, funkcijos, teiss. Reglamentuoja Lietuvosrespublikos sakymas ³Dl Lietuvos respublikos policijos statymo, Lietuvos respublikos laikinojo krato apsaugos prievols statymo ir Lietuvos respublikos krato apsaugos tarnybos statymo pakeitimo ir papildymo´ (1994/06/28).Pasienio policij sudaro padaliniai, utikrinantys valstybs sien reim ir atliekantys teistvarkos paeidim prevencij, valstybs sien sargyba ir prieir bei pagal savo kompetencij reguliuojantys pasienio incidentus,atliekantys operatyvin paieka bei kvot statym nustatyta tvarka dl valstybs sien reimo paeidim,

utikrinantys visuomens rimt bei piliei teisi ir teist interes apsaug. ias funkcijas pasienio policija atlieka pasienio ruoe ir kitose vietose, kuriose galioja pasienio reimas. Pasienio policijos udaviniai. Pasienio policijautikrina valstybs sien apsaug ir nelieiamum, Lietuvos Respublikos valstybs sienos statymo bei kit statym vykdym, padeda gyvendinti valstybs migracijos politik, utikrina Lietuvos Respublikos piliei bei usieniei perjimo per valstybs sien tvark, atlieka kvot bei operatyvin paiek dl sien reimo paeidim, pagal savokompetencij reguliuoja pasienio incidentus, saugo visuomens rimt ir piliei teises bei teistus interesus pasienioruoe ir kitose vietose, kuriose galioja pasienio reimas, bendradarbiauja su kitais valstybs sien apsaugossubjektais. Pasienio policijos funkcijos. Pasienio policija: 1) utikrina Lietuvos Respublikos valstybs sien apsauga. ir nelieiamum, pasienio ruoo reim, saugo valstybs sienas sausumoje ir jroje, organizuoja ir gyvendina operatyvines ir kitas priemones, ukerta keli valstybs sien paeidimams ir sulaiko paeidjus bei patraukia juos statym numatyton atsakomybn; 2) padeda gyvendinti valstybs migracijos politik, utikrinaLietuvos Respublikos piliei bei usieniei perjimo per valstybs sien tvark; 3) pagal savo kompetencij atlieka kvot, nagrinja administracini teiss paeidim bylas ir skiria administracines nuobaudas; 4) pagal savokompetencij sprendia pasienio incidentus; 5) vidaus reikal ministro sakymu atlieka kitas Policijos statymo

numatytas funkcijas. Pasienio policijoje gali tarnauti tikrosios krato apsaugos tarnybos kariai, tinkantys tarnybai.Pasienio policijos teiss. Pasienio policijos pareignai, atlikdami tarnybines pareigas tose vietose, kuriose galioja pasienio reimas, turi teis statym nustatyta tvarka: 1) nutraukti asmen ir pareign neteistus veiksmus; 2)tikrinti asmen ir pareign, transporto priemoni dokumentus bei krovini dokumentus (ne muitins prieiroszonoje); 3) sulaikyti, atlikti asmens krat bei daikt apir ir pasienio reimo paeidjus pristatyti j. pasienio policijos, teissaugos institucij, muitins tarnybines patalpas kvotai ar asmens identifikavimo veiksmams atlikti; 4)sustabdyti ir apirti transporto priemones; jei nustatomas pasienio reimo paeidimas, transporto priemonessulaikyti; asmenims, esantiems transporto priemonje, atsisakius paklusti, panaudoti statymo numatytas poveikio priemones ir jg, kad bt galima patekti j. transporto priemon; 5) pasienio ruoe ir kitose vietose, kuriose galioja pasienio reimas (ne muitins prieiros zonoje), atlikti pom. udraustiems veti daiktams ir dokumentamssulaikyti; 6) tarnybos tikslais ar saugumo sumetimais apriboti patekim tam tikr pasienio ruoo teritorij ar kit teritorij, kurioje galioja pasienio reimas; 7) fotografuoti, daryti garso ar vaizdo raus pasienio ruoe ar kitoje



teritorijoje, kurioje galioja pasienio reimas. Pasienio policijos pareignai turi kitas teises, kurias jiems suteikiaLietuvos Respublikos statymai bei Vyriausybs nutarimai. Teisinis valstybs sien apsaugos reguliavimas.Valstybs sien apsaugos subjektai. Pasienio ruoas. Pasienio juosta. Pasienio kontrols punktai. J reimas.Teisinis valstybs sien apsaugos reguliavimas. (Reglamentuoja "Lietuvos Respublikos valstybs sien apsaugosstatymas 1994 birelio 28 d) Valstybs sien apsauga atliekama vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucija,Lietuvos Respublikos tarptautinmis sutartimis, Lietuvos Respublikos valstybs sienos statymu, LietuvosRespublikos policijos statymu, Lietuvos Respublikos valstybs sien apsaugos statymu ir kitais statymais,Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimais ir kitais norminiais aktais. Valstybs sien apsaugos subjektai. Apibendrintai valstybs sien apsaugos subjekt galima apibrti kaip LR registruot juridin asmen, kuriam LR Vyriausybs nustatyta tvarka yra suteikta kompetencija utikrinti valstybs sien apsaug. Pastarieji subjektai yravardinami Lietuvos respublikos Valstybs sien apsaugos statymo 4-jame straipsnyje. ie subjektai yra: Kratoapsaugos ministerija (utikrina valstybs sien apsaug oro erdvje); Pasienio policija (utikrina valstybs sien sausumoje ir teritoriniuose vandenyse); Taip pat pagal kituose statymuose nustatyt j kompetencij valstybs sien apsaugos subjektai yra: Usienio reikal ministerija; Sveikatos apsaugos ministerija; Valstybs saugumodepartamentas; Muitins departamentas prie LR finans ministerijos; Valstybin veterinarijos tarnyba; Kitosministerijos ir inybos, kiek tai priklauso j kompetencijai. Visi ivardintieji valstybs sien apsaugos subjektaiveikia ir savo veikl koordinuoja LR Vyriausybs nustatyta tvarka. Pasienio ruoas. Svoka ³pasienio ruoas´ yraapibriama ³Lietuvos respublikos valstybs sien apsaugos statymo´ 7 ± jame straipsnyje. Pasienio ruoas yravardinamas kaip ³iki 5 km. ploio sausumos juosta, einanti teritorijos gilum nuo valstybs sienos linijos arba nuokranto linijos, jeigu siena eina vandeniu, taip pat tarptautin i aerouost, geleinkelio primimo ± perdavimo stoi ir tarptautini upi bei jr uost teritorijos´. I straipsnio konteksto svok ³pasienio ruoas´ galima apibrti ir kaipteritorij, kurioje galioja pasienio reimas ir kuri, remiantis LR Valstybs sienos statymu, nustato LR vyriausyb.ioje teritorijoje (taip pat kitose teritorijose, kuriose galioja pasienio reimas) veikia pasienio policija. Be pasienio

policijos, svoka apibriamoje teritorijoje leidiama veikti ir kitoms inyboms, jeigu j veikla netrukdo valstybssien apsaugai. Apibriama ³Lietuvos respublikos valstybs sien apsaugos statymo´ 7-ojo straipsnio 2-ojojedalyje. Pasienio juosta. Pasienio juosta yra vardinama kaip 5 m. ploio pasienio ruoo dalis, esanti prie patvalstybs sienos. ia taip pat numatoma, kad pasienio juostoje yra draudiama bet kokia veikla, nesusijusi su sien apsauga. Pasienio kontrols punktai. J reimas. Perjimo per Lietuvos respublikos valstybs sien vietose,tarptautiniuose jr ar upi uostuose, aerouostuose steigiami pasienio kontrols punktai. Pasienio kontrols punktussteigia Lietuvos respublikos Vyriausyb valstybs sien apsaugos subjekt teikimu, suderintu su pasienio policija,atsivelgdama valstybs, su kuria Lietuva turi sien, interesus. Sienos perjimo punktai atidaromi pagal dvialessutartis. Pasienio kontrols punkt reimas - tai LR Vyriausybs, Pasienio policijos departamento prie LR vidausreikal ministerijos, Usienio reikal, Susisiekimo ministerij ir mui tins departamento prie LR Finans ministerijossuderintu teikimu nustatyta asmen ir transporto priemoni vykimo, krovini ir kitoki vertybi gabenimo per valstybs sienas tvarka, suteikianti teis atlikti pasienio, muitins bei kit kontrol.

27 TEMA. TEISINGUMO VALDYMAS

Tesingumo valdymo samprata. Teisingumo valdym vykdo teisingumo ministerija. Teisingumo ministerija savoveikl vykdo teismuose , valstybs staigose, taikydama metodines priemones. Teisingumo valdymas ± teism veiklos utikrinimas. Teisingumo valdymui bdinga objekt vairov: *teismai *notariatas *advokatra *CMstaigos *hipoteka statym kodifikavimas ir sisteminimas Atsivelgiant teism specifik, kuri pasireikiateisingumo vykdymu, Teisingumo valdymo organai neturi teiss teismams duoti nurodym civilinse, baudiamosiose bylose, keisti sprendimus ir nuosprendius, kitis byl nagrinjim - teism nepriklausomumo principas. Teisingumo vykdymas vykdomas utikrinant teism materialin baz, vykdant administracin veikloskontrol, darbo drausms kontrol. Teisingumo valdymo organai. Teisingumo ministerijos udaviniai ir funkcijosPagrindiniai Teisingumo ministerijos udaviniai , funkcijos apibrti statym ir ios ministerijos nuostatais.Teisingumo ministerijos veikla skirstoma tokias pagrindines kryptis: 1. Apylinki. apygard, administracinio,Lietuvos apeliacinio teismo veiklos utikrinimas; 2. Utikrinti teismo antstoli kontor darb; 3. statym ir kit teiss akt kodifikavimas ir sisteminimas (rengia kodeksus , statym rinkinius). 4. Notariato veiklos utikrinimas;5. Funkcij, susijusi su advokatros veikla vykdymas; 6. Metodinis vadovavimas CM staigoms; 7. Visuomenini organizacij, nevyriausybini organizacij, politini partij ir politini organizacij registravimas ir reguliavimas;

8. Vadovavimas Hipotekai; 9. Vadovavimas Teisins informacijos centrui; 10. Tarptautins teiss ir Europosintegracijos funkcij vykdymas; 11. Laisvs atmimo viet inspektavimas 12. Teisingumo ministerija vadovaujateismo ekspertizs institutui, teiss institutui. Pl. ³LR teisingumo ministerijos nuostatus ³- teisingumo ministerijosudaviniai ir funkcijos: 5. Svarbiausieji Teisingumo ministerijos udaviniai yra: 1. tirti Lietuvos Respublikosstatym leidybos problemas, dalyvauti kuriant i statym sistem, pagal savo kompetencij dalyvautinacionalins teiss harmonizavimo su Europos Sjungos teiss aktais procese; 2. rengti Lietuvos Respublikosstatym ir kit teiss akt projektus, teikti dl j juridines ivadas; 3. sistemint i ir kodifikuoti Lietuvos Respublikosstatymus ir Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimus bei kitus teiss aktus; 4. organizuoti teistyr ir teisin informatik Lietuvos Respublikoje, kurti kompiuterines teisins informacijos sistemas; 5. utikrinti apylinki teism ir j hipotekos skyri, apygard teism, Lietuvos apeliacinio teismo veikl, laikantis statymo nustatyt teism veiklos bei teisj ir teism nepriklausomumo princip; 6. statymo nustatyta tvarka priirti notariato veikl; 7.metodikai vadovauti hipotekos registro tvarkymo staigoms; 8. padti pltoti teiss moksl, organizuoti mokslini



metodini rekomendacij praktin taikym 9. organizuoti ministerijos, apylinki teism ir j hipotekos skyri,apygard teism, Lietuvos apeliacinio teismo, ministerijos steigt ar jai priskirt staig darbuotoj profesin mokym; 10. siekti, kad bt sudarytos deramos darbo slygos ministerijos, apylinki, apygard teism ir Lietuvosapeliacinio teismo bei ministerijos steigt ar jai priskirt stai g darbuotojams. Ministerijos organizacins funkcijos

u tikrinant teism veikl, tikrinant ir revizuojant teismo antstoli kontor d arb. Teisingumo ministerija i funkcij vykdo kartu su Teism departamentu, steigtu prie ministerijos: 1.Utikrina Apyl. Apyg., Adminiatr. teism,Lietuvos Apeliacin. teismo veikl, laikydamasi statymo nustatyt teism veiklos bei teisj nepriklausomumo princip: *Rpinasi materialins bazs sudarymu *Parenka teisj kandidatras ir teikia Prezidentui; *Tikrina ir revizuoja teismus , kaip jie laikosi darbo drausms; *Nustato teism statistini atskaitomybi formas; *Kartu su LR Aukiausiu teismu organizuoja egzamin komisijos darb, rengia egzamin programas; *Sudaro Apyl., Apyg.,Apeliac. teismo teisj rezerv ,organizuoja, koordinuoja teisj mokym, j kvalifikacijos klim; *Tikrina ir revizuoja mint teism kin - finansin veikl, kontroliuoja teism ir teisj (iskyrus Aukiausio)administracin veikl. *Sprendia gyventoj pareikimus , skundus teism darbo klausimais. T eismo antstoli veikla

Prie bendros kompetencijos apylinki teism yra teismo antstoli kontoros.Teismo antstoli kontorai vadovaujavyresnysis antstolis. 1. Sudaroma tam tikra materialin baz, renkami kadrai, vykdoma j veiklos kontrol; 2.Teismo antstolius darb priima ir atleidia Teim Departamento direktorius; 3. Teisingumo ministerija atliekadarb sistemindama , kodifikuodama teismo antstoli aktus. Ministerijos funkcijos organizuojant ir kontroliuojant

notariato veikl. Teisingumo ministerija sprendia klausimus notariato veiklos srityje. Notariatas - visuma notar,kuriems statymu suteikiama teis patvirtinti juridinius faktus. Notaras - Valstybs galiotas asmuo , pareignas,utikrinantis, kad civiliniuose santykiuose nebt neteist sandori. Notarus skiria ir atleidia Teisingumoministras. Notarai jungiasi Notar rmus *Teisingumo ministerija tikrina notar veiksm teistum, pagrstum,siekia suvienodinti notar praktik.; *Nustato mokesius; *Nustato kandidat notarus skaii;*Organizuoja mokym; Teisingumo ministras turi teis ikelti notarui drausmin byl. Notaras, paeids statym ,

atsako kaip ir pareignas. Ministerijos funkcijos organizuojant advokatros veikl Sprendim pripainti asmen advokatu priima Lietuvos Advokat taryba. Advokatas turi steigti savo kontor ar sudaryti sutart su jau veikianioadvokato kontora.Advokat kontora turi bti registruota Advokat Taryboje. Advokatai kasmet renkasi visuotin advokat susirinkim ± tai yra aukiausias valdymo organas.Tarp susirinkim veikia Advokat Taryba, renkama 3m. Jai vadovauja advokat Tarybos prezidentas. Susirinkimas renka -±Advokat revizijos komisij ir garbs teism.Teisingumo ministerija sprendia tokius klausimus: 1. Sudaro advokat egzamin program ir nustato laikymotvark; 2. Teisingumo ministras tvirtina advokatros egzamin komisijos sudt ir pirminink; 3. Teisingumoministras priima advokato priesaik ir gali kreiptis Advokat Taryb ± kad sprendimas pripainti advokatu bt atauktas; 4. Jei Advokat taryba per 14 dien neregistruoja kontoros - gali Teisingumo ministras registruoti. 5.Skelbia iniose praktikuojani advokat sra; 6. Kontroliuoja advokat kvalifikacijos klim, gali reikalautiataskait, gali ikelti advokatui drausmin byl. 7. Teisingumo ministerija apmoka u advokato darb ( BPK 56 str.), kai teikia pagalb pagal prokuroro ar kt. paskyrim. 8. Teisingumo ministerija gali steigti advokat kontor , kuriteikt pagalb socialiai remtiniems asmenims. Ministerijos ud aviniai ir funkcijos , teikiant metod in pagalb

civilins metrikacijos staigoms ir atliekant kai k uriuos civilins metrikacijos veiksmu s *Teisingumo ministerija

aprpina CM staigas CM akt , registravimo liudijim, akt ra blankais. *Teisingumo ministerija iduodaleidimus keisti pilieio vard, tvo vard, pavard. *Teisingumo ministerija kontroliuoja, kad CM blankai bt tinkamai apskaitomi, saugojami, naudojami. *organizuoja revizijas. Ministerijos funkcijos registruojant politini partij, politini organizacij, profesini sjung, labdaros organizacij ir kit visuomenini organizacij status(nuostatus) Partijos: Teisingumo ministerija registruoja visuomenines organizacijas, politines partijas, j status ir kontroliuoja, kaip laikomasi stat ir statym. Gali atsisakyti registruoti- kai statai prietarauja Konstitucijai.Teisingumo ministerija registruoja ir reguliuoja t organizacij veikl, kurios yra respublikins apimties.Vietinesorganizacijas registruoja apskrities virininko administracija. Kitos ministerijos funkcijos H i potekos staiga

Hipotekos statusas yra apibrtas Hipotekos statymu ir Teism statymu. Hipotekos gali bti steigtos prie t.t.apylinks teism. Centrin Hipoteka funkcionuoja prie Teisingumo ministerijos.Hipotekos veikl priiri Teism departamentas.Hipotekai vadovauja paskirtas teisjas. Hipoteka registruoja statym nustatyta tvarka keist turt.Tarptautini sutari ir mogaus teisi apsaugos srityje - analizuoja statymus, teikia ivadas dl tarptautini sutari projekt.Palaiko tarptautinius teisinius ryius. Teisingumo ministerijos struktra: Vadovauja Teisingumoministras.Vadovybai priklauso - viceministrai, sekretorius, ir patariamasis organas - kolegija. Departamentai: 1.

Teiss: a) Vieosios teiss skyrius; b)Privaios teiss skyrius; c)statym sisteminimo skyrius. 2. Bendrj reikal skyrius: a)Notariato; b)Advokatros; c) CM sektorius; d) Materialini paslaug sektorius; 3. Tarptautins teiss ir Europos integracijos: a) Tarptautini sutari; b) mogaus teisi; c) Tarptautini ryi; d) Europos integracijos; Dar funkcionuoja tokie skyriai: a) Viej reikal skyrius; b) Teism inspektavimo skyrius; c) Registro skyrius;Ministerijai dirba specials patarjai: 1. Civilins teiss ir proceso klausimais; 2. Baudiamosios teiss ir procesoklausimais; 3. keitimo kl. 4. Bausmi vykdymo kl. Prie teisingumo ministerijos veikia: T eismo eks pertizs

instit utas, T eisins in f ormacijos centras, T eiss instit utas.Teismo ekspertizs institutas ± staiga, kuri duoda ivadascivilinse ir baudiamosiose bylose. Teiss institutas atlieka mokslin tiriamj darb. TIC - kaupia teisin mediag,kodifikuoja statymus.



28 TEMA. USIENIO REIKAL VALDYMAS Usienio reikal valdymo samprata. (K135,136,137 str.) Lietuvos Respublika, gyvendindama usienio politik,vadovaujasi visuotinai pripaintais tarptautins teiss principais ir normomis, siekia utikrinti alies saugum ir nepriklausomyb, piliei gerov ir pagrindines j teises bei laisves, prisideda prie teise ir teisingumu pagrstostarptautins tvarkos krimo. Lietuvos Respublikoje karo propaganda draudiama (K135). Lietuvos Respublikadalyvauja tarptautinse organizacijose, jeigu tai neprietarauja Valstybs interesams ir jos nepriklausomybei (K136).Lietuvos Respublikos teritorijoje negali bti masinio naikinimo ginkl ir usienio valstybi karini bazi (K137).Principai: 1) suverenios lygybs, 2)sien nelieiamumo, 3)atsisakymo naudoti jg, 4)valstybs teritoriniovientisumo, 5)gin sureguliavimo taikiu bdu, 6)nesikiimo kit ali vidaus reikalus, 7)taut lygiateisikumo,8)teis savarankikai tvarkyti valstybs vidaus reikalus. sipareigojim, kurie kyla i tarptautini sutari sipareigojim, vykdymu, integracijos Europos sjung ir transatlantines organizacijas principai. Usienio reikalvaldymo organai. Lietuvos Respublikos usienio reikal ministerija, jos udaviniai, kompetencija, funkcijos.Svarbiausius usienio politikos klausimus sprendia Seimas, Prezidentas, Vyriausyb. Seimas - ratifikuoja ir denonsuoja Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, svarsto kitus usienio politikos klausimus (K67str.).Denonsavimas± praneimas kitai valstybei apie nutraukiam sudaryt sutart. Ratifikavimas- seimo aktas, kuriuotvirtinama tarptautin sutartis, pasirayta atitinkamo atstovo. Prezidentas - 1) sprendia pagrindinius usienio politikos klausimus ir kartu su Vyriausybe vykdo usienio politik; 2) pasirao Lietuvos Respublikos tarptautinessutartis ir teikia jas Seimui ratifikuoti; 3) Vyriausybs teikimu skiria ir ataukia Lietuvos Respublikos diplomatiniusatstovus usienio valstybse ir prie tarptautini organizacij; priima usienio valstybi diplomatini atstov galiojamuosius ir ataukiamuosius ratus; teikia aukiausius diplomatinius rangus ir specialius vardus (K84str.)Vyriausyb - umezga diplomatinius santykius ir palaiko ryius su usienio valstybmis ir tarptautinmisorganizacijomis (K94str.). Usienio politikos ir diplomatini santyki udaviniai: 1) vykdyti statymus,tarptautinius susitarimus ir kitus aktus; 2) organizuoti priemones, kad bt utikrinta skminga usienio politikosveikla ir praktikai gyvendinti politiniai udaviniai; 3) palaikyti nuolatinius ryius su usienio organizacijom ir vadovauti usienio atstovybse, diplomatinms, konsulinms atstovybms, atstovams tarptautinse organizacijose;4) vesti derybas su usienio atstovais; 5) ginti usienyje LR piliei ir ten gyvenani lietuvi teises ir interesus. LR usienio politika neapsiriboja politiniais - diplomatiniais santykiais. tai eina ir ekonomini, socialini, kultrini ir kit reikal santyki palaikymas. Taip pat reikia ir koordinuoti ryius su usienio valstybmis. URM ± centrinisakinis valstybs valdymo organas, savo veikloje vadovaujasi K, statymais ir kitais Seimo aktais, Vyriausybsnutarimais, Prezidento dekretais, savo nuostatais patvirtintais Vyriausybje. URM udaviniai ir funkcijos vykdomiaparato pagalba. Tam sudaryta atitinkama ministerijos struktra: Ministras - vadovauja URM. Pagal K j skiria pareigoms ir atleidia i pareig LR Prezidentas MP teikimu. Usienio reikal ministr gali laikinai pavaduoti tik Ministro Pirmininko paskirtas kitas LRV narys. Pavaduojanio ministro funkcijos apribotos (negali pasiraytisutari, keisti, auklti viceministr, koreguoti administracijos struktros , etat, tvirtinti padalini nuostat,registruoti moni, skirti j vadovus, ataukti diplomatus, atleisti darbuotojus aukto rango ir kt.). Ministrasvadovaudamas jam pavestai usienio reikal sriiai, yra atsakingas LRS, Prezidentui ir tiesiogiai pavaldus MinistruiPirmininkui. Ministras vadovauja ministerijos administracijos padaliniams tiesiogiai ar per viceministrus ir

ministerijos sekretori, o departamentams, tarnyboms ir inspekcijoms prie ministerijos, kitoms jos steigtoms ar jai priskirtoms staigoms, valstybs monms ± per i institucij vadovus. Ministrui pavesti svarbs diplomatiniaisantykiai. Asmenikai veda derybas, pasirao sutartis, duoda nurodymus diplomatiniams atstovams, skiriadarbuotojus dirbti diplomatinse atstovybse, suteikia kai kuriuos diplomatinius rangus. Viceministrai yra tiesiogiaiatsakingi ministrui. Ministras nustato j kompetencij. Viceministrai rpinasi jiems ministro skirtais ministerijosdarbo barais, per ministerijos sekretori ir atitinkamus ministerijos staig vadovus koordinuoja ir utikrina j galiojimams priskirtose srityse ministro nustatytos politikos gyvendinim, teikia ministrui statym ir kit teissakt projektus.Viceministrai gali vadovauti departamentams prie ministerijos. Sekretorius vadovauja administracijai.Jis gali turti ne daugiau kaip du pavaduotojus (sekretorius). Administracija susideda i departament, skyri ir kit padalini. Prie ministerijos gali bti steigti departamentai ir kitos staigos. Sekretorius atsako u ministerijosvadyb, teiss akt (projekt) rengimo organizavim ir kokyb, organizuoja ir kontroliuoja vis ministerijosadministracijos padalini veikl vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybs programa, LietuvosRespublikos Vyriausybs ar ministro patvirtintomis konkreiomis priemonmis iai programai gyvendinti; atsakou ministerijos kin ir finansin veikl; teikia ministrui tvirtinti ministerijos administracijos struktr ir etat

sra; organizuoja ministro sakym projekt rengim, pagal savo kompetencij leidia vykdomojo pobdio potvarkius; ministro pritarimu skiria pareigoms ir atleidia i pareig savo pavaduotojus, ministerijosadministracijos padalini, ministerijos steigt ar jai priskirt staig vadovus, iskyrus skiriamus ministro, taip patkarjeros tarnautojus bei aptarnaujantj personal; vykdo kitas ministro jam pavestas funkcijas. Ministerijoje yraspecifiniai struktriniai padaliniai, sudaryti pagal valstybs grupes arba stambias alis. Yra santyki su Ryt valstybm, JAV, Lotyn Amerikos alims ir pan. Diplomat primimo reikalams yra protokolinis skyrius. Kolegija ± ministro patariamoji institucija. Ministras yra kolegijos pirmininkas, o viceministrai, ministerijos sekretorius,ministerijos sekretoriaus pavaduotojai (sekretoriai), departament direktoriai ± kolegijos nariai. kolegijos sudt gali bti traukti ir kiti ministerijos, kit institucij bei organizacij atstovai. ministerijos kolegijos posdius gali bti kvieiami LRS Usienio reikal komiteto pirmininkas ar jo galiotas asmuo, be to, kit ministerij, valstybs ir kit institucij bei organizacij atstovai ir mokslininkai (i sutikimu).Usienio reikal ministerijos kolegijos nari skaii nustato ir kolegijos personalin sudt bei darbo reglament tvirtina ministras. Jis taip pat teikia klausimus



kolegijai svarstyti. Atestacijos komisija svarsto darbuotoj profesin pasirengim, kompetencij, dalykines savybesir praktin veikl, j parinkim bei atitikim skiriamsias ar einamsias pareigas, dl darbo Lietuvos Respublikosdiplomatinse atstovybse, atstovybse prie tarptautini organizacij ir konsulinse staigose usienyje, dldiplomat siuntimo mokytis ar stauotis usienio valstybse, diplomatini rang suteikimo ir teikia rekomendacijasusienio reikal ministrui. Atestacijos komisijos nuostatus tvirtina ir jos pirminink bei narius skiria usienio reikal ministras. Pagrindiniai URM udaviniai ir funkcijos: 1) ginti LR politinius ir ekonominius interesus; 2) vykdytisutari ir susitarim su usienio valstybmis sipareigojimus; 3) atstovauti LR usienyje ir tarptautinseorganizacijose; 4) tiesiogiai vadovauti diplomatini atstovybi ir konsulat veiklai; 5) sprsti ivykimo usien ir atvykimo klausimus; 6) koordinuoti ministerij ir kit organizacij ryius su usieniu; 7) parengti sutari,susitarim ir kit akt, kuriuose numatyti santykiai su kitom alim projektus; 8) priimti usienio valstybi diplomatinius atstovus. Kompetencija. P rioritetin UR M kom petencija - vadovauti tarptautini sutari, tvirtinani usienio prekybos reimus ir kitaip reguliuojani prekybos santykius su kitomis valstybmis, j grupmis ar tarptautinmis organizacijomis, taip pat tarptautini sutari dl investicij skatinimo bei apsaugos rengimui,deryboms dl j, i sutari sudarymui ir vykdymui. UR M kolegijos ir Atestacijos komisijos kom petencija , susijusisu Lietuvos Respublikos diplomatins tarnybos veikla: 1) Usienio reikal ministerijos kolegija svarsto pagrindiniusUsienio reikal ministerijos veiklos klausimus ir teikia rekomendacijas usienio reikal ministrui. Kolegijaivadovauja ir jos sudt tvirtina usienio reikal ministras. Usienio reikal ministerijos kolegij pagal pareigaseina usienio reikal ministras, usienio reikal viceministrai, Usienio reikal ministerijos sekretorius,departament direktoriai. Usienio reikal ministras Usienio reikal ministerijos kolegij gali paskirti ir kitusdiplomatus. Usienio reikal ministerijos kolegijos posdius kvieiamas Seimo Usienio reikal komiteto pirmininkas ar jo galiotas asmuo. Usienio reikal ministerijos kolegijos kompetencij ir darbo tvark nustatoUsienio reikal ministerijos kolegijos nuostatai, kuriuos tvirtina usienio reikal ministras. 2) Atestacijos komisijasvarsto diplomat kandidatras, taip pat ar diplomatai tinka skiriamoms ar einamoms pareigoms, diplomat

siuntimo mokytis ar stauotis usienio valstybse, diplomatini rang suteikimo klausimus ir teikia rekomendacijasusienio reikal ministrui. Atestacijos komisijos nuostatus tvirtina ir jos pirminink bei narius skiria usienio reikal ministras. LR diplomatins atstovybs, konsulatai ir ata usienio alyse. J teisinis statusas. Usienio alyseveikia LR diplomatins ir konsulins atstovybs. J teisinis statusas reguliuojamas spec. statymais ir kitais teissaktais. ³LR d i plomatins tarnybos statymas´ (1998.12.29). LR diplomatins tarnybos teisin pagrind sudaro LR Konstitucija, is statymas, LR konsulinis statutas ir kiti LR statymai, LR tarptautins sutartys, tarp j 1961 m.Vienos konvencija dl diplomatini santyki, kiti teiss aktai. Diplomatams LR darbo sutarties statymasnetaikomas. Kiti darbo teiss aktai taikomi tiek, kiek diplomat atitinkamos srities santyki nereguliuoja isstatymas. LR specialij ata, tarp j ir LR gynybos ata, skyrim bei veikl reglamentuoja LR specialij atanuostatai, kuriuos tvirtina Vyriausyb. LR diplomatin atstovyb yra usienio valstybje ar prie tarptautinsorganizacijos (keli tarptautini organizacij) nuolat veikianti Lietuvos Respublikos diplomatins tarnybosinstitucija oficialiems tarpvalstybiniams santykiams ar oficialiems santykiams su tarptautine organizacija palaikyti,gyvendinti Lietuvos Respublikos usienio politikos udavinius ir ginti Lietuvos Respublikos, jos piliei, moni bei kit juridini asmen teises ir teistus interesus. Lietuvos Respublikos diplomatin atstovyb yra tiesiogiai

pavaldi Usienio reikal ministerijai. Esant susitarimui, usienio valstyb gali atstovauti LR interesams kitosevalstybse, jeigu ios valstybs sutinka. Sprendim dl tokio atstovavimo priima Vyriausyb usienio reikal ministro teikimu, Seimui pritarus. Diplomatin atstov usienio valstybje skiria ir ataukia Prezidentas. Diplomatasgina LR politinius, ekonominius ir kitus interesus, atstovauja LR, vykdo LR moni, organizacij, pareign esani usienio alyje prieir. Atstovas ir kiti diplomatins atstovybs darbuotojai naudojasi diplomatiniu imunitetu. J negali suimti, daryti j bute krat. LR diplomatins atstovybs usienio valstybje funkcijos: 1. LR diplomatinatstovyb usienio valstybje, kurioje ji akredituota, vykdo ias funkcijas: 1) atstovauja LR ir palaiko su valstybeoficialius santykius; 2) gyvendina LR usienio politikos udavinius; 3) derasi su valstybs vyriausybe; 4) gina LR, jos piliei, moni, kit juridini asmen teises ir teistus interesus; 5) gauna, teistais bdais renka ir perduodaUsienio reikal ministerijai informacij apie valstybs politin, ekonomin gyvenim bei vykius; 6) skatina LR ir ios valstybs draugikus santykius ir dalyvauja pltojant ekonomin, kultrin bei mokslin bendradarbiavim, taip pat LR ir ios valstybs bendradarbiavim dl saugumo ir taikos utikrinimo; 7) platina informacij apie LR, jos politin, socialin ir ekonomin padt, kultr, paproius ir tradicijas. 2. Lietuvos Respublikos diplomatineiatstovybei usienio valstybje usienio reikal ministras gali pavesti vykdyti konsulines ir kitas funkcijas,

atitinkanias diplomatins atstovybs status pagal 1961 m. Vienos konvencij dl diplomatini santyki ir viej tarptautin teis. LR diplomatinei atstovybei vadovauja LR diplomatinis atstovas arba LR laikinasis reikal patiktinis. LR diplomatinis atstovas vienu metu gali bti akredituotas keliose usienio valstybse, gavus t valstybi sutikim. LR diplomatins atstovybs vadovas gali bti paskirtas atstovauti LR ir tarptautinjeorganizacijoje. Konsulatai ± steigiami stambiose usienio valstybse ir tuose miestuose kur daugiausia gyvenatautiei (pvz., JAV-ikagoj, Lenkijoje- Seinuose). Konsulus skiria ir ataukia UR ministras. J teiss ir pareigosnustatytos konsul nuostatuose, statymuose. Kai kuriomis nelieiamumo teismis naudojasi ir konsulai. Konsuliniai pareignai negali bti sulaikomi ar laikomi suimti iki teismo proceso, iskyrus atvejus, kai padarytas sunkusnusikaltimas, ir tik kompetentingos teismo staigos sprendimu. Apie konsulinio personalo nario sulaikym, josumim iki teismo ar baudiamosios bylos jam iklim priimanioji valstyb nedelsdama pranea konsulinsstaigos vadovui. Jei bet kuri tokia priemon yra taikoma pastarajam, priimanioji valstyb diplomatiniais kanalais pranea apie tai atstovaujamajai valstybei. Konsul funkcijos ir udaviniai: gina LR fizini ir juridini asmen teises



toje usienio alyje. Svarbus konsulo udavinys registruoti LR piliei santuok, gimim, atlikti notariniusveiksmus, saugoti mirusi LR piliei turt, iduoda vizas vaiuoti LR ir kt. (I konvencijos nuostat (pilnassraas pridedama pabaigoje): pagalba atstovaujamosios valstybs pilieiams ir juridiniams asmenims; notarini,civilins registracijos ir panai veiksm atlikimas, taip pat atskir administracini funkcij atlikimas su sl yga, kadtai neprietarauja priimaniosios valstybs statymams; atstovaujamosios valstybs piliei ir juridini asmen interes apsauga palikimo atsiradimo (succession mortis causa) atveju priimaniosios valstybs teritorijoje, laikantis pastarosios statym ir t.t.) LR specialusis ata yra LR pilietis, pagal j delegavusios ministerijos kompetencij padedantis gyvendinti LR usienio politik. Specialiajam ata gali bti paskirti pavaduotojas ar padjjas arba tiek pavaduotojas (keli pavaduotojai), tiek padjjas (keli padjjai). Specialusis ata, jo pavaduotojai ir padjjai savoveikloje vadovaujasi LR Konstitucija, 1961 met Vienos konvencija dl diplomatini santyki, LR statymais beikitais teiss aktais, taip pat iais nuostatais. Specialusis ata, jo pavaduotojas ir padjjas privalo gerbti valstybs,kurioje jie akredituoti (buvimo valstybs), statymus. Specialusis ata ir jo pavaduotojas buvimo valstybje yra LR diplomatins atstovybs diplomatinio personalo nariai, tiesiogiai pavalds juos paskyrusiam ministrui ir diplomatins atstovybs vadovui. Specialiajam ata ir kartu su juo buvimo valstybje gyvenantiems eimos nariamsnustatytja tvarka iduodamas diplomatinis pasas. Funkcijos. Specialusis ata vykdo ias funkcijas: 1. pagal j delegavusios ministerijos kompetencij padeda gyvendinti LR usienio politik; 2. teistais bdais gauna, renka ir kaupia j delegavusi ministerij dominani informacij apie valstyb, kurioje jis yra akredituotas, ir perduoda j iai ministerijai j paskyrusio ministro nustatyta tvarka; 3. informuoja j delegavusi ministerij apie valstybs ar (ir)tarptautins organizacijos, kurioje (prie kurios) jis yra akredituotas, iniciatyvas, pasilymus bei nuostatasdelegavusios ministerijos kompetencijai priskirtais klausimais; 4. padeda organizuoti j delegavusios ministerijos(gynybos ata - ir kariuomens) pareign vizitus valstyb, kurioje jis yra akredituotas, ir ios valstybs pareign vizitus LR; 5. teikia LR diplomatins atstovybs valstybje ar (ir) prie tarptautins organizacijos, kurioje (priekurios) jis yra akredituotas, vadovui konsultacijas specialiojo ata kompetencijos klausimais. 6. Specialusis ata

gali vykdyti ir kitas j delegavusios ministerijos pavestas jam funkcijas, neprietaraujanias Lietuvos Respublikos ir buvimo valstybs statymams, iems nuostatams bei tarptautinei teisei Lietuvos Respublikos gynybos ata yraLietuvos Respublikos krato apsaugos sistemos atstovas toje valstybje ar (ir) tarptautinje organizacijoje, kurioje(prie kurios) jis yra akredituotas. LR diplomatin atstovyb ir konsulin staiga finansuojamos i LR valstybs biudeto per URM. Diplomatini atstovybi paskyrimo ir ataukimo tvarka. LR diplomatin atstovyb usienioreikal ministro teikimu, i anksto apsvarsius Seimo Usienio reikal komitete, steigia arba likviduoja Vyriausyb.LR diplomatins atstovybs sudt nustato usienio reikal ministras, jeigu su valstybe, kurioje akredituota LR diplomatin atstovyb, nra susitarta dl LR diplomatins atstovybs darbuotoj skaiiaus. LR atstovybs prietarptautins organizacijos sudt nustato usienio reikal ministras. Diplomatin atstov usienio valstybje skiria ir ataukia Prezidentas. Lietuvos Respublikos diplomatinis atstovas yra asmuo, oficialiai atstovaujantis LietuvosRespublikai usienio valstybje ar tarptautinje organizacijoje. Lietuvos Respublikos diplomatinis atstovas galireziduoti usienio valstybje arba Lietuvos Respublikoje. Lietuvos Respublikos diplomatinio atstovo skyrimotvarka: 1. I anksto kandidatr apsvarsius Seimo Usienio reikal komitete, Lietuvos Respublikos diplomatin atstov usienio valstybje, gavus tos usienio valstybs sutikim priimti (agreman), Vyriausybs teikimu skiria

Respublikos Prezidentas dekretu, kur taip pat pasirao usienio reikal ministras. 2. Lietuvos Respublikosdiplomatiniu atstovu gali bti tik diplomatas, turintis Lietuvos Respublikos nepaprastojo ir galiotojo ambasadoriausar Lietuvos Respublikos nepaprastojo pasiuntinio ir galiotojo ministro diplomatin rang. 3. Iki io straipsnio 1dalyje nurodyto Respublikos Prezidento dekreto paskelbimo inios apie kandidato Lietuvos Respublikosdiplomatinius atstovus skyrimo proces yra skirtos tik tarnybiniam naudojimui. Praymo dl sutikimo priimti(agremano) Lietuvos Respublikos diplomatin atstov usienio valstybje pateikimo tvark nustato usienio reikal ministras. Lietuvos Respublikos diplomatiniai atstovai skiriami neapibrtam laikui. Jei pagal io statymo 23straipsnio nuostatas su skiriamu Lietuvos Respublikos diplomatiniu atstovu sudaroma terminuota diplomatotarnybos sutartis, ji pasibaigia Respublikos Prezidentui ileidus dekret dl diplomatinio atstovo ataukimo. JeiLietuvos Respublikos diplomatiniu atstovu skiriamas asmuo, su kuriuo yra sudaryta diplomato tarnybos sutartis,nauja sutartis nesudaroma ir joki papildom ra sutartyje nedaroma. Kai Lietuvos Respublikos diplomatinisatstovas idirba daugiau kaip 3 metus, Vyriausyb gali silyti Respublikos Prezidentui j ataukti. Iimties atvejuVyriausyb gali silyti Respublikos Prezidentui ataukti Lietuvos Respublikos diplomatin atstov anksiau, neisueis 3 metai nuo jo paskyrimo. Lietuvos Respublikos diplomatinio atstovo usienio valstybje funkcij vykdymo

pradia. Lietuvos Respublikos diplomatinis atstovas usienio valstybje savo funkcijas pradeda vykdyti tada, kaiteikia galiojamuosius ratus valstybs, kuri jis paskirtas, vadovui ar kitam io galiotam pareignui arba kai pranea apie atvykim ar teikia galiojamj rat nuora valstybs, kuri jis paskirtas, usienio reikal ministruiar usienio reikal ministerijos funkcijas atliekanios institucijos vadovui ar kitam io galiotam pareignui, kaiptoje valstybje prasta. Lietuvos Respublikos diplomatinio atstovo funkcij vykdymo pabaiga Lietuvos Respublikosdiplomatinio atstovo funkcijos baigiasi: 1) j ataukus io statymo 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. (36 str.1d. Lietuvos Respublikos diplomatin atstov Vyriausybs teikimu ataukia Respublikos Prezidentas dekretu, kur taip pat pasirao usienio reikal ministras. Usienio valstyb ar tarptautin organizacija, kurioje LietuvosRespublikai atstovavo ataukiamasis Lietuvos Respublikos diplomatinis atstovas, apie ataukim informuojama tojevalstybje ar tarptautinje organizacijoje nustatyta tvarka; 2) jam atsistatydinus; 3) jam netekus LietuvosRespublikos pilietybs; 4) jam mirus; 5) kitais tarptautins teiss numatytais atvejais. Lietuvos Respublikosdiplomatinio atstovo, su kuriuo yra sudaryta diplomato tarnybos sutartis, ataukimas yra prilyginamas diplomato



grinimui Usienio reikal ministerij ir tokiu atveju vadovaujamasi io statymo 25 straipsnio nuostatomis.Ataukus Lietuvos Respublikos diplomatin atstov, su kuriuo buvo sudaryta terminuota diplomato tarnybos sutartis,vadovaujamasi io statymo 26 straipsnio nuostatomis Ypatingais atvejais Lietuvos Respublikos diplomatinisatstovas usienio reikal ministro sakymu gali bti laikinai atauktas Lietuvos Respublik. Dl tokio laikinoataukimo diplomato tarnybos sutartis ar terminuota diplomato tarnybos sutartis nenutraukiama ir LietuvosRespublikos diplomatiniam atstovui toliau mokamas darbo umokestis. Laikinas Lietuvos Respublikos diplomatinioatstovo ataukimas nutraukiamas usienio reikal ministro sakymu Konsulat paskyrimo ir ataukimo tvarka.(³Vienos konvencija dl konsulini santyki (1963.04.24)´ LR pasira 1992.02.14) ³Konsulin staiga -yra betkuris generalinis konsulatas, konsulatas, vicekonsulatas ar konsulin agentra. Konsulinis pareignas- yra bet kurisasmuo, skaitant ir konsulins staigos vadov, kuriam pavesta atlikti konsulines funkcijas. Konsuliniai santykiai tarpvalstybi umezgami abipusiu sutikimu. Sutikimas umegzti diplomatinius santykius tarp valstybi reikia sutikim umegzti konsulinius santykius, jei nenurodyta prieingai. Diplomatini santyki nutraukimas ipso facto nereikiakonsulini santyki nutraukimo. Konsulines funkcijas vykdo konsulins staigos. Jas taip pat vykdo diplomatinsatstovybs, laikydamosi ios Konvencijos nuostat. Atstovaujamoji valstyb skiria konsulini staig vadovus, priimanioji valstyb juos priima atlikti konsulines funkcijas. Konsulins staigos vadovo skyrimo ir primimoformalumus nustato atitinkamai atstovaujamosios ir priimaniosios valstybs statymai ir paproiai, atsivelgiant ios Konvencijos nuostatas. 1)Atstovaujamoji valstyb, kiekvien kart paskirdama konsulins staigos vadov,suteikia jam konsulin patent ar lygiavert dokument, kuriame nurodomos jo pareigos ir paprastai jo pavard,kategorija ir klas, konsulin apygarda ir konsulins apygardos buvimo vieta. 2) Atstovaujamoji valstyb perduodakonsulin patent ar lygiavert dokument diplomatiniais kanalais ar kitu tinkamu bd valstybs, kurioje konsulinsstaigos vadovas atliks savo funkcijas, vyriausybei. 3)Jei priimanioji valstyb sutinka, atstovaujamoji valstyb galivietoj konsulinio patento ar lygiaverio dokumento nusisti priimaniajai valstybei praneim, kuriame pateikiamiio straipsnio 1 punkte nurodyti duomenys (pareigos ir paprastai jo pavard, kategorija ir klas, konsulin apygarda

ir konsulins apygardos buvimo vieta). Priimaniosios valstybs usienio reikal ministerijai arba jos paskirtaiinstitucijai praneama apie: a) konsulins staigos nari paskyrim, j atvykim po paskyrimo konsulin staig, j galutin ivykim ar j funkcij pasibaigim bei kitus j statusui takos turinius pasikeitimus, kurie vyko atliekant pareigas konsulinje staigoje; b) priklausanio konsulins staigos nario eimai ir kartu su juo gyvenanio asmensatvykim ir galutin ivykim bei atitinkamais atvejais apie tai, kad tas arba kitas asmuo tapo ar nustojo buvskonsulins staigos nario eimos nariu; c) privai nam darbinink atvykim ir galutin ivykim bei atitinkamaisatvejais apie i darbo santyki pasibaigim; d) priimaniosios valstybs gyventoj primim bei atleidim i darbokonsulinje staigoje ar darb privaiais nam darbininkais, suteikiant teis privilegijas ir imunitetus. Konsulinsstaigos nario funkcijos pasibaigia inter alia: a) atstovaujamajai valstybei praneus priimaniajai valstybei apie jofunkcij pasibaigim; b) ataukus egzekvatr (egzekvatra- tai priimanios valstybs leidimas pradti atlikti savofunkcijas (diplomatams, konsulams ir kt.) toje valstybje); c) priimaniajai valstybei praneus atstovaujamajaivalstybei apie jos atsisakym pripainti j konsulinio personalo nariu. Ata paskyrimo ir ataukimo tvarka.Sprendim steigti specialiojo ata (gynybos, kultros, prekybos ata ir panaiai) pareigyb LR diplomatinjeatstovybje ar prie tarptautins organizacijos atitinkamos srities ministro teikimu, usienio reikal ministrui pritarus,

priima LRV. Specialiuoju ata (iskyrus gynybos ata) gali bti skiriamas tik LR valdininkas. LR gynybos atagali bti skiriamas tik ne emesn kaip kapitono ar j atitinkant karin laipsn turintis LR krato apsaugos profesinskaro tarnybos karininkas. Specialusis ata skiriamas ministro, kurio vadovaujamai ministerijai pagal joskompetencij jis turs atstovauti, sakymu, esant ratikam usienio reikal ministro pritarimui. Skiriant LR gynybosata, btinas priimaniosios valstybs iankstinis sutikimas, jeigu to reikalauja priimanioji valstyb,vadovaudamasi 1961 met Vienos konvencija dl diplomatini santyki. KAM teikimu tos valstybs sutikimo praoURM diplomatiniais kanalais. Specialiojo ata pavaduotojas ir padjjas skiriami ir ataukiami tokia pat tvarka,kaip ir specialusis ata. Specialusis ata, jo pavaduotojas ir padjjas, iskyrus gynybos ata, dirba LietuvosRespublikos diplomatinje atstovybje pagal terminuot darbo sutart. Gynybos ata, jo pavaduotojas ir padjjas(jeigu jis - ne civilis asmuo) negali bti skiriami antrai kadencijai paeiliui. i nuostat numatyta tvarka specialusisata gali bti skiriamas ir kelias usienio valstybes ar kelias tarptautines organizacijas, gavus jo buvimo valstybsir valstybi, kurias j numatoma skirti, sutikim, jeigu to reikalaujama. Specialusis ata turi bti atauktas: pasibaigus terminuotos darbo sutarties laikui; LR darbo sutarties statymo nustatyta tvarka nutraukus terminuot darbo sutart pirma laiko; tarptautinei organizacijai, prie kurios jis buvo akredituotas, nutraukus savo veikl;

diplomatinei atstovybei, kurioje dirba specialusis ata, nutraukus savo veikl; kitais tarptautins teiss nustatomais pagrindais. Diplomatiniai rangai, j suteikimo tvarka. LR yra ie diplomatiniai rangai: 1) Lietuvos Respublikosnepaprastasis ir galiotasis ambasadorius; 2) Lietuvos Respublikos nepaprastasis pasiuntinys ir galiotasis ministras;3) ministras patarjas; 4) patarjas; 5) pirmasis sekretorius; 6) antrasis sekretorius; 7) treiasis sekretorius; 8) ata.Diplomatini rang suteikimo tvarka. 1) LR nepaprastojo ir galiotojo ambasadoriaus, LR nepaprastojo pasiuntinioir galiotojo ministro rangus usienio reikal ministro teikimu suteikia Prezidentas dekretu, kur taip pat pasiraousienio reikal ministras. ie diplomatiniai rangai suteikiami iki gyvos galvos. 2) Ministro patarjo, patarjo, pirmojo sekretoriaus, antrojo sekretoriaus, treiojo sekretoriaus ir ata rangus suteikia usienio reikal ministrassakymu.3) Atestacijos komisija usienio reikal ministrui teikia rekomendacijas dl ministro patarjo, patarjo, pirmojo sekretoriaus, antrojo sekretoriaus, treiojo sekretoriaus ir ata diplomatini rang suteikimo bei teikimosuteikti LR nepaprastojo ir galiotojo ambasadoriaus, LR nepaprastojo pasiuntinio ir galiotojo ministro rangus.Diplomatini rang teikimo eil.1) Pirmasis diplomatinis rangas yra suteikiamas asmeniui, skmingai idirbusiam



parengiamj laikotarp. Auktesnis nei turtas diplomatinis rangas paprastai suteikiamas po 3 met. 2) U ypainiciatyv, atsaking ar skming darb diplomatiniai rangai gali bti suteikiami ir neprajus io straipsnio 1 dalyjenurodytam laikui. 3) Asmeniui, skiriamam LR diplomatiniu atstovu, taip pat asmeniui, su kuriuo sudaromaterminuota diplomato tarnybos sutartis, diplomatinis rangas suteikiamas neatsivelgiant io straipsnio 1 ir 2 dali nuostatas. iems asmenims diplomatinis rangas suteikiamas Atestacijos komisijos teikimu, atsivelgus j einamas pareigas, kompetencij ir darbo usienio politikos srityje patirt. Asmens, ijusio i LR diplomatins tarnybos,diplomatinis rangas. 1) Asmuo ministro patarjo, patarjo, pirmojo sekretoriaus, antrojo sekretoriaus, treiojosekretoriaus ar ata diplomatin rang turi iki gyvos galvos, jeigu pensij ieina i LR diplomatins tarnybos. 2)Asmeniui, kuris iki ieidamas i LR diplomatins tarnybos turjo diplomatin rang, iskyrus LR nepaprastojo ir galiotojo ambasadoriaus ar LR nepaprastojo pasiuntinio ir galiotojo ministro diplomatinius rangus, turtasisdiplomatinis rangas gali bti grintas, jeigu per 5 metus is asmuo sugrta LR diplomatin tarnyb ir jei jisnebuvo atleistas i LR diplomatins tarnybos io statymo 58 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 1, 6 ir 7 punktuosenustatytais pagrindais. 3) Asmuo (iskyrus turint LR nepaprastojo ir galiotojo ambasadoriaus ar LR nepaprastojo pasiuntinio ir galiotojo ministro diplomatin rang), dirbs pagal terminuot diplomato tarnybos sutart,diplomatinio rango netenka terminuotai diplomato tarnybos sutariai pasibaigus ir io straipsnio 2 daliesnuostatomis remtis negali. Diplomatini rang atmimas. Diplomatinius rangus u diplomato priesaikos nesilaikym gali atimti juos suteiks Prezidentas usienio reikal ministro teikimu arba usienio reikal ministras Atestacijoskomisijos teikimu. LR atstovybs tarptautinse organizacijose. Beveik tas pats kas ir diplomatins atstovybsusienio alyse (r. 3, 4 ios temos klausim) LR diplomatin atstovyb yra usienio valstybje ar prie tarptautinsorganizacijos (keli tarptautini organizacij) nuolat veikianti LR diplomatins tarnybos institucija oficialiemstarpvalstybiniams santykiams ar oficialiems santykiams su tarptautine organizacija palaikyti, gyvendinti LR usienio politikos udavinius ir ginti LR, jos piliei, moni bei kit juridini asmen teises ir teistus interesus.LR diplomatin atstovyb yra tiesiogiai pavaldi Usienio reikal ministerijai. LR atstovyb prie tarptautins

organizacijos vykdo ias funkcijas: 1) tarptautinje organizacijoje atstovauja LR interesams bei juos gina; 2)gyvendina LR usienio politikos udavinius; 3) palaiko ryius tarp LR ir tarptautins organizacijos; 4) derasi sutarptautine organizacija; 5) gauna, teistais bdais renka ir perduoda URM informacij apie tarptautinsorganizacijos veikl; 6) utikrina LR suinteresuot institucij dalyvavim tarptautins organizacijos veikloje; 7) platina informacij apie LR, jos politin, socialin ir ekonomin padt, kultr, paproius ir tradicijas; 8) padedagyvendinti tarptautins organizacijos tikslus ir udavinius. LR diplomatinei atstovybei vadovauja LR diplomatinisatstovas arba LR laikinasis reikal patiktinis, kuris vienu metu gali bti akredituotas keliose usienio valstybse,gavus t valstybi sutikim, o taip pat gali bti paskirtas atstovauti LR ir tarptautinje organizacijoje Atstovybs prie tarptautins organizacijos personalo nari bei j eimos nari privilegijos ir imunitetai 1. LR atstovybs prietarptautins organizacijos personalo nariai bei j eimos nariai naudojasi privilegijomis ir imunitetais, kuriuos jiems pripasta tarptautin vieoji teis ir specials tarptautiniai susitarimai iais klausimais bei valstybs, kurioje jiereziduoja, statymai.2. Vyriausyb tam tikrais atvejais, atsivelgdama konkreias aplinkybes, gali atsisakyti iostraipsnio 1 dalyje nurodyt asmen privilegij ir imunitet I anksto kandidatr apsvarsius Seimo Usienioreikal komitete, LR diplomatin atstov prie tarptautins organizacijos Vyriausybs teikimu skiria Respublikos

Prezidentas dekretu, kur taip pat pasirao usienio reikal ministras. LR diplomatiniu atstovu gali bti tik diplomatas, turintis LR nepaprastojo ir galiotojo ambasadoriaus ar LR nepaprastojo pasiuntinio ir galiotojoministro diplomatin rang. LR diplomatinis atstovas prie tarptautins organizacijos savo funkcijas pradeda vykdytiteiks galiojamuosius ratus tarptautins organizacijos vadovui arba kita tarptautinje organizacijoje nustatytatvarka LR diplomatin atstov Vyriausybs teikimu ataukia Prezidentas dekretu, kur taip pat pasirao usienioreikal ministras. Usienio valstyb ar tarptautin organizacija, kurioje LR atstovavo ataukiamasis LR diplomatinisatstovas, apie ataukim informuojama toje valstybje ar tarptautinje organizacijoje nustatyta tvarka LietuvosRespublikos specialioji misija - yra usienio reikal ministro ar jo teikimu Respublikos Prezidento arbaVyriausybs paskirtas asmuo ar asmen grup konkretiems tarpvalstybini santyki klausimams sprsti ar pavedimams vykdyti. Specialiosios misijos nariais gali bti paskirti diplomatai ar kiti asmenys. LietuvosRespublikos specialiosios misijos nariai naudojasi privilegijomis ir imunitetais, numatytais 1969 m. Konvencijojedl specialij misij. Laikinasis LR reikal patiktinis. Jeigu LR diplomatinje atstovybje nra io statymonustatyta tvarka paskirto LR diplomatinio atstovo, kuris vadovaut LR diplomatinei atstovybei, usienio reikal ministras skiria LR laikinj reikal patiktin usienio valstybje ar prie tarptautins organizacijos. LR laikinasis

reikal patiktinis skiriamas ir tada, kai LR diplomatinis atstovas laikinai negali eiti savo pareig. iuo atveju LR laikinj reikal patiktin ne ilgiau kaip 1 mnesiui gali paskirti pats LR diplomatinis atstovas, o ilgesniamlaikotarpiui - usienio reikal ministras arba jo galiotas asmuo. Funkcijos. LR laikinasis reikal patiktinisatstovauja LR usienio valstybje ar tarptautinje organizacijoje ir vadovauja LR diplomatinei atstovybei.Vadovaudamas LR diplomatinei atstovybei, LR laikinasis reikal patiktinis turi tokias pat teises ir pareigas kaip ir LR diplomatinis atstovas.

kelios temos.adm.teise lt

Documents