ketvirtajame leidinio - elibrary.lt fileketvirtajame leidinio lietuvos makroekonomikos apžvalga...

Ketvirtajame leidinio Lietuvos makroekonomikos apžvalga numeryje tęsiameekonominės politikos, realaus ūkio sektoriaus ir finansų rinkų analizę pagal anks-tesniuose leidiniuose susiformavusią struktūrą. Kaip jau įprasta, apžvelgsimešalies politinę ir ekonominę situaciją, svarbesnių Lietuvos užsienio prekybos part-nerių rinkas, pagrindinius makroekonominius rodiklius, mokėjimų balansą, dar-bo rinką, investicijas, infliaciją ir gyventojų pajamas, skirtingus ūkio sektorius iršakas, valstybės finansus. Nuolatinio dėmesio susilaukia naujausi procesai kredi-to įstaigų sistemoje, tarpbankinėje, VVP ir akcijų rinkoje. Šį kartą į leidinį įtrauk-tas skyrelis apie įmonių finansus. Pelningumas ir kiti finansiniai įmonių rodikliai„sugeria” daugybę prieštaringų mikroekonominių ir makroekonominių veiksniųir bene geriausiai atspindi tą sudėtingą terpę, kurioje įmonėms tenka veikti.

Verslininkai ir kiti vartotojai panašaus pobūdžio leidiniuose ieško kiek galima to-liau į priekį sudarytų prognozių, mėgindami planuoti savo veiklą gerokai iš anks-to. Suvokdami tokių pageidavimų natūralumą, jau į šį numerį įtraukėme Lietuvosmakroekonominių rodiklių prognozes 2002 m. Šiemet ūkinės raidos tendencijasprognozuoti buvo nelengva, nes ekonomikos recesiją keitė tam tikras jos pagy-vėjimas.

AB Vilniaus bankas Lietuvos makroekonomikos apžvalgą parengė:

Valdybos pirmininko patarėjas Tel. (8 22) 68 25 17Soc.m.dr. Gitanas Nausėda Faks. (8 22) 22 59 06

El.p. [email protected]

Vyriausiasis analitikas Tel. (8 22) 68 25 18Prof. Rimantas Rudzkis El.p. [email protected]

Analitikė Tel. (8 22) 68 25 08Algė Budrytė El.p. [email protected]

AB Vilniaus bankasGedimino pr. 12, LT-2600 VilniusTel. (8 22) 68 28 00, faks. (8 22) 62 65 57REUTERS: VIBKSWIFT: CBVI LT 2X

TRUMPA SANTRAUKA

Naujoji R. Pakso Vyriausybė nusprendė iš esmės tęsti griežtą fiskalinę po-litiką, orientuotą į valstybės skolos ir einamosios sąskaitos mažinimą. Kitavertus, tokia politika yra prociklinė ir slopina ekonomikos kilimą bei darbovietų kūrimą.

Vyriausybė pareiškė ketinanti bendradarbiauti su Tarptautiniu valiutos fon-du ir po 2001 m. kovo mėn., kai baigsis dabartinio prevencinio susitarimogaliojimo laikas. Be šio sprendimo būtų sunkoka užtikrinti didesnį vietosir ypač užsienio investuotojų pasitikėjimą šalies ekonomine politika.

Nors Vyriausybė ir Lietuvos bankas iki šiol nepaskelbė aiškaus lito kursoperorientavimo nuo dolerio prie euro plano, tai gali būti padaryta jau ant-rąjį šių metų ketvirtį. Nelabai realu, kad litas bus perorientuotas 2001 m.,labiau tikėtina 2002 m. pradžios data. Nereikėtų visiškai atmesti ir šio pla-no suspendavimo galimybės.

Privatizavimo procesui išjudinti iš sąstingio Vyriausybė turi nedaug laiko,nes lėšų stygius Rezerviniame (stabilizavimo) fonde stabdys numatomąpensijų sistemos reformą. Pastaroji yra vienas iš dabartinės Vyriausybėsekonominės politikos prioritetų.

2001 ir 2002 m. realus bendrasis vidaus produktas turėtų augti šiek tiekdaugiau nei po 4 proc. per metus, tačiau to nepakaks nedarbo lygiui suma-žinti. Priešingai, paslėptajam nedarbui perėjus į atvirą fazę, nedarbo lygisgali padidėti iki 13 proc. Artimiausiais metais nedarbas bus skaudžiausiaLietuvos ekonominė ir socialinė problema.

2000 m. prekių ir paslaugų eksporto didėjimas smarkiai aplenkė importodidėjimą, teigiamos eksporto plėtros tendencijos išliks ir 2001 m. Eina-mosios sąskaitos deficitą gali truputį padidinti spartesnis nei praėjusiaismetais importo augimas, kurį lems pamažu atsigaunanti vidaus rinka.

Investicijų procesas tebėra kamuojamas senų problemų, kylančių iš bend-ros ekonomikos būklės. Nors po ilgokos pertraukos 2000 m. trečiąjį ketvirtįmaterialinės investicijos šiek tiek padidėjo, palyginti su tuo pačiu 1999 m.laikotarpiu, spartesnę jų plėtrą riboja įmonių finansinės galimybės ir ne-pakankamai optimistiški lūkesčiai.

LIETUVOS MAKROEKONOMIKOS APŽVALGA

Turinys

1. Bendra politinė ir ekonominė situacija 3

1.1. Trumpas politinės situacijos apibūdinimas 3

1.2. Bendras ekonominės situacijos apibūdinimas 4

1.3. Aplinkinės rinkos 4

2. Pagrindiniai makroekonominiai rodikliai 8

3. Bendrojo vidaus produkto struktūra 10

4. Užsienio prekyba 12

5. Mokėjimų balansas 15

6. Užimtumas ir nedarbas 17

7. Kainų indeksai 18

8. Darbo užmokestis ir namų ūkių pajamos 20

9. Investicijos 22

10. Kai kurių apdirbamosios pramonės šakų apžvalga 25

10.1. Maisto ir gėrimų pramonė 25

10.2. Lengvoji pramonė 27

10.3. Naftos produktų pramonė 28

10.4. Chemijos pramonė 29

10.5. Gumos ir plastikinių dirbinių pramonė 30

10.6. Kitų nemetalo mineralinių produktų pramonė 30

10.7. Elektrinės ir optinės įrangos pramonė 30

10.8. Medienos ir popieriaus pramonė 31

10.9. Baldų pramonė 32

10.10.Transporto priemonių gamyba 32

11. Įmonių finansai 33

12. Finansų rinka 34

12.1. Pinigų kiekis ir oficialios tarptautinės atsargos 34

12.2. Kredito įstaigų veikla 35

12.3. Tarpbankinė rinka 40

12.4. Prekyba Vyriausybės vertybiniais popieriais 43

12.5. Akcijų rinka 45

13. Valstybės skola ir biudžetas 48

Priedas 51

A. Ekonomikos vidinės ir išorinės rizikos indeksai 51

B. Statistinės lentelės 54

2

Nr. 4, 2001 m. SAUSIS

1. Bendra politinė ir ekonominėsituacija

1.1. Trumpas politinės situacijosapibūdinimas

Po Seimo rinkimų valdančiąją koaliciją sudariusiosLietuvos liberalų sąjunga, Naujoji sąjunga ir kitos Nau-josios politikos bloko partijos iš pat pradžių susidūrė sunemenkais išmėginimais. Problemų kilo jau derinant ko-alicinę sutartį ir skirstant įvairių lygių postus vykdomo-sios valdžios institucijose. Vėliau valdančiąją daugumąsunkia našta prislėgė 2001 m. valstybės ir savivaldy-bių biudžetų planavimo klausimai, kurių svarstymo me-tu išryškėjo tam tikri nesutarimai koalicijos viduje, ypačsvarstant biudžeto išlaidų paskirstymo principus. Politi-nį ir visuomeninį gyvenimą komplikavo pablogėjusi kri-minogeninė padėtis šalyje, visų pirma įvykiai Panevė-žyje.

Pavojingiausią „slenkstį” – 2001 m. valstybės biu-džeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių įsta-tymą – Seimas sėkmingai įveikė, priimdamas jį gruo-džio 19 d. nemaža balsų persvara. Už įstatymo projek-tą balsavo 70, prieš 58, susilaikė 9 Seimo nariai. Atro-do, griežtai įstatymą kritikavusi opozicija vis dėlto ne-

buvo suinteresuota sužlugdyti šio įstatymo priėmimo irišprovokuoti politinę krizę. Kol kas ekonominė ir sociali-nė šalies būklė nėra tokia, kad kas nors rizikuotų perimtivaldymo svertus į savo rankas.

Valstybės biudžetas ir 2001 m. bus deficitinis. Pa-gal suderintą su Tarptautiniu valiutos fondu metodikąbiudžeto deficitas bus 691 mln. Lt, arba truputį dau-giau kaip 1,4 proc. BVP. Planuojamas deficitas, palygintisu BVP, yra daugiau nei dukart mažesnis už numatytą2000 m. rodiklį. Valstybės finansuojamų investicijų ap-imtis bus minimali. Nustatytas 2001 m. valstybės gry-nojo skolinimosi limitas – 1,4 mlrd. Lt, valstybės garan-tijų limitas – 550 mln. Lt.

Tai reiškia, kad iš esmės tęsiama ankstesnėsvyriausybės fiskalinė politika, orientuota į valsty-bės skolos ir einamosios sąskaitos deficito maži-nimą, tačiau slopinanti ekonomikos kilimą ir dar-bo vietų kūrimą. Ji tebėra ne anticiklinė, o prociklinė,nes mokesčių politikos srityje beveik nepriimta sprendi-mų, skatinančių didėti vidaus paklausą. Vien tik priva-taus sektoriaus pastangų neužtenka vidaus rinkos akty-vumo tendencijoms užtikrinti, nes procesas darosi lėtasir skausmingas.

Viena iš alternatyvų Vyriausybės pasirinktoms mo-kesčių naštos mažinimo priemonėms (kapitalo prieau-gio mokesčio panaikinimui, PVM tarifo šilumos vartoto-jams sumažinimui nuo 18 proc. iki 9 proc.) buvo fiziniųasmenų pajamų mokesčio laipsniškas mažinimas nuo33 proc. iki 24 proc., paskirstytas ketveriems metamsar net ilgesniam laikotarpiui. Šis sprendimas būtų bu-vęs adekvatesnis susiklosčiusiai ekonominei situacijai irbūtų palankiau priimtas gyventojų. Beje, fizinių asmenųmokesčio mažinimo pasiūlymas buvo įtrauktas į prieš-

rinkiminę Liberalų sąjungos programą bei Vyriausybėsprogramą 2000–2004 m.

Vyriausybė pademonstravo didesnį lankstumą kito-je srityje, atsisakydama savo pirminės idėjos sumažintiPVM statyboms iki 5 proc. ir priimdama Seimo Biudžetoir finansų komiteto siūlomą efektyvesnį būdą gyvena-mųjų namų statyboms skatinti – palūkanų kompensa-vimą už paskolas būstui statyti.

Naujajai Vyriausybei teko susidurti ir su kita sudė-tinga problema – Valstybinio socialinio draudimo fondoSodros biudžeto pajamų ir išlaidų balansavimu. Sodrosbiudžeto deficitas 2000 m. pabaigoje pasiekė daugiaukaip 200 mln. Lt. Priežastys labai įvairios: laipsniškasvisuomenės senėjimas ir dirbančiųjų bei nedirbančiųjųsantykio blogėjimas, sunki ekonominė situacija ribojaSodros įplaukas, vėluoja pensijų sistemos reforma, pa-galiau vykdoma neracionali fondo investicijų politika irprastas išlaidų valdymas.

Tačiau Vyriausybės pasiūlytas dalinis Sodros proble-mų sprendimo būdas – sumažinti dirbančių pensininkųpensiją iki bazinio 138 Lt dydžio – sukėlė didžiulį rezo-nansą visuomenėje ir aktyvų opozicijos pasipriešinimą.Beje, šis pasiūlymas dar A. Kubiliaus vyriausybės bu-vo suderintas su TVF ir įrašytas į Ekonominės politikosmemorandumą, galiojantį iki 2001 m. kovo pabaigos.Tačiau ankstesnioji vyriausybė jo taip ir neįgyvendino,baimindamasi neigiamos pensininkų reakcijos ir poten-cialių rinkėjų balsų praradimo Seimo rinkimuose.

R. Pakso vyriausybės padėtis yra palankesnė, nes jitik pradėjo savo kadenciją ir turi didesnę nepopulia-rių sprendimų priėmimo laisvę. Tačiau, susidūrusi susmarkia oponentų reakcija, Vyriausybė buvo privers-ta manevruoti ir iš dalies sušvelninti pensijų mokėji-mo dirbantiems pensininkams sąlygas. Pagal priimtaskompromisines Valstybinio socialinio draudimo pensi-jų įstatymo pataisas Sodra per metus sutaupytų apie80 mln. Lt.

Valstybinių įmonių privatizavimas toliau vyksta sun-kiai ir prieštaringai. Kol kas neaišku, kaip seksis privati-zuoti keletą itin svarbių valstybės turto objektų: AB Lie-tuvos jūrų laivininkystė (Lisco), AB Lietuvos taupomasisbankas (LTB), AB Lietuvos žemės ūkio bankas (LŽŪB),AB Lietuvos dujos ir t. t.

Vyriausybės partnerį derybose dėl Lisco privatizavi-mo – Olandijos bendrovę B.B. Bredo B.V. – pakeitė Da-nijos laivybos bendrovė DFDS Tor Line. Pagal ankstesnęprivatizavimo sutartį B.B. Bredo B.V. iki 2000 m. gruo-džio 1 d. neįvykdė savo įsipareigojimo ir nesumokėjo47,6 mln. JAV dolerių už 75 proc. Lisco akcijų.

Toliau bus tęsiamos derybos ir su Estijos banku Han-sabank dėl Lietuvos taupomojo banko pardavimo. Šisbankas paskelbtas LTB privatizavimo konkurso laimėto-ju. Neoficialiais duomenimis, ankstesnė vyriausybė bu-vo nustačiusi maždaug 200 mln. Lt pradinę kainą už90,24 proc. valstybei priklausančių šio banko akcijų.Kiek žinoma, Hansabank už LTB akcijas siūlė nuo 130mln. Lt iki 200 mln. Lt, priklausomai nuo to, ar Vyriau-sybė prisiims atsakomybę dėl nelikvidaus LTB turto.

3


Konkursas dėl Lietuvos žemės ūkio banko žlugo, ka-dangi vienintelis potencialus pirkėjas Lenkijos bankasPekao SA ir pagrindinis jo akcininkas UniCredito Italia-no atsisakė jį pirkti. Naują konkursą ketinama skelbtivasario mėn. viduryje.

Privatizavimo procesui išjudinti iš sąstingio Vy-riausybė turi nedaug laiko, nes lėšų stygius Re-zerviniame (stabilizavimo) fonde stabdys numa-tomą pensijų sistemos reformą, kuri yra vienas išdabartinės Vyriausybės ekonominės politikos pri-oritetų. Kita vertus, veiksmų skubotumas teikianenaudingus Lietuvai signalus potencialiems už-sienio investuotojams ir trukdo išsiderėti Lietu-vos pusei palankesnes pardavimo sąlygas.

Labai neapibrėžtas ir pinigų politikos planų įgyven-dinimas. Naujausi Lietuvos banko valdybos pirmininkoR. Šarkino (beje, šalies Prezidento teikimu jis pasiūlytasSeimui tvirtinti dar vienai penkerių metų kadencijai) pa-sisakymai lito kurso perorientavimo klausimu byloja tiktai, kad „sprendimai bus priimti 2001 m. viduryje”. Ka-dangi lito perorientavimo atsisakymas arba nukėlimasvėlesniam laikui taip pat yra sprendimas, status quo iš-saugojimo tikimybės atmesti nereikėtų. Jeigu ekonomi-ka atsigaus lėtai, o valdžios institucijos neprieis vienin-gos nuomonės, tai ši tikimybė bus net labai didelė. Daugkas gali paaiškėti jau 2001 m. antrojo ketvirčio pradžio-je, kai kartu su Tarptautiniu valiutos fondu bus rengiaminaujojo Vyriausybės ir Lietuvos banko Ekonominės po-litikos memorandumo principai.

Nors vidaus politinė situacija yra toli gražu ne iš leng-viausių, prioritetiniai užsienio politikos tikslai įgyvendi-nami nuosekliai ir palyginti sklandžiai. Europos Sąjunga(ES) nutarė 2001 m. pirmąjį pusmetį pradėti su Lietuvaderybas dėl visų likusių 13 derybinių skyrių, tarp jų irdėl ypač problemiškos žemės ūkio politikos derybų po-zicijos. Iki šiol Lietuva buvo pradėjusi derybas dėl 16 iš29 skyrių. Šiuo metu iš esmės suderintos pozicijos dėl8 skyrių, dėl kitų deramasi toliau.

Formaliai šis ES sprendimas suteikia progą Lietuvaipasivyti 1998 m. derybas pradėjusią pirmąją šalių kan-didačių grupę. Tačiau realiai likviduoti atsilikimą bus la-bai sunku, ypač rinkos ekonomikos reformų, administ-racinių gebėjimų gerinimo ir integracijai būtinų teisėsaktų leidybos srityse.

ES vadovų susitikime Nicoje buvo nuspręsta, kad Lie-tuvai tapus organizacijos nare, ES Ministrų taryboje jiturės 7 balsų kvotą – tiek, kiek ir Danija, Suomija, Airijabei kandidatė Slovakija. ES viršūnių sprendimu, naujo-mis narėmis pasipildžiusioje ir iki 27 narių išsiplėtusiojeEuropos Sąjungoje balsų dauguma sprendimams priim-ti bus laikomi 255 iš 342 balsų, kai tie balsai atstovaus62 procentams ES gyventojų.

1.2. Bendras ekonominės situacijosapibūdinimas

Lietuvos ekonomikoje, kaip ir anksčiau, silpniausiatebėra paklausos grandis, kuri stabdo bendrą ūkio atsi-gavimą. Pagal verslininkų apklausos duomenis, net 60

proc. įmonių kaip vieną iš pagrindinių problemų akcen-tuoja produkcijos pardavimo sunkumus, kurie iš daliessietini su seklia vidaus rinka. Dėl prekių perprodukci-jos tenka mažinti jų kainas, atsisakyti kai kurių darbovietų, išleisti darbuotojus neapmokamų atostogų arba„karpyti” darbo užmokestį, o tai savo ruožtu vėlgi le-mia paklausos nepakankamumą. Nepadėjo ištrūkti išsusidariusio „užburto rato”, netgi priešingai – pabloginoįmonių padėtį didžiąją 2000 m. dalį užtrukęs lito kursokilimas euro atžvilgiu. Dėl jo teko apsiriboti tuo pačiu ar-ba mažesniu darbuotojų skaičiumi net toms įmonėms,kurioms darbo vietų kūrimą diktavo besiplečiančios už-sienio rinkos.

Dėl minėtų priežasčių absoliučioje daugumoje ūkiosektorių 2000 m. gamyba buvo didinama neįtraukiantpapildomos darbo jėgos. Vargu ar situacija iš esmės pa-sikeis 2001 m. – net realiam BVP išaugus 5–6 proc.,visą prieaugį galima užtikrinti darbo našumo didėjimosąskaita. Įtampa darbo rinkoje šiek tiek sumažėtų, jei-gu euras pastebimai pabrangtų dolerio (lito) atžvilgiu.

2000 m. šalies ūkio procesai privertė suabejo-ti pastaruoju metu išpopuliarėjusia teze, kad to-kia valstybė kaip Lietuva yra pajėgi atsispirti įvai-raus pobūdžio išoriniams šokams net ir esant fik-suotam valiutos kurso režimui, kadangi prekių irdarbo jėgos kainos yra paslankios tiek į didėjimo,tiek į mažėjimo pusę. Iš tikrųjų dažnokai įmonėsturi ribotas galimybes sumažinti nominalų darboužmokestį, kai tai yra būtina, o ir atleisti pernelygbrangiais tapusius darbuotojus ne visada gali dėldarbo įstatymų griežtumo.

Kaip ir praėjusiais metais, 2001 metais valstybės fi-nansų politika iš esmės bus indiferentiška vidaus pa-klausos skatinimo atžvilgiu. Numatytas kai kurių prekių(pvz., suskystintų dujų, stipraus alaus) akcizo didinimasneigiamai atsilieps jų paklausai. Kita vertus, papildomasfinansavimas palūkanoms kompensuoti įsigyjant būstąsuteiks teigiamą impulsą gyvenamųjų namų statybai,nors jo masto nereikėtų pervertinti dėl bendro gyven-tojų pajamų nuosmukio ir jų nestabilumo.

Priimdama 2001 m. valstybės biudžeto įstatymą,valdžia aiškiai parodė, kad artimiausiu metu jos finan-sų politikos prioritetas bus fiskalinio deficito mažinimas,visas ekonomikos atgijimo viltis siejant su privačiu sek-toriumi ir jo vidinėmis jėgomis. Ši vadinamoji „ėjimo tei-sės perleidimo” politika neleidžia tikėtis staigaus ekono-mikos augimo „protrūkio”. Matyt, BVP didėjimo tempaispartės pamažu, tačiau 2001–2002 m. bus gana pasto-vūs. Be abejonės, Lietuvos ekonomikos perspektyvosbus labai priklausomos nuo aplinkinių rinkų raidos.

1.3. Aplinkinės rinkos

JAV ekonomikos „atšalimas” įgyja pagreitį, kelda-mas nerimą viso pasaulio rinkos dalyviams ir analiti-kams. Paskutinį 2000 m. ketvirtį JAV ekonomikos metųaugimas buvo tik truputį didesnis kaip 2 proc. – ma-žiausias per ketverius metus. Tačiau tai visiškai nereiš-kia, kad ekonomikos augimo tempai mažės tokiais pat

4


šuoliais ir 2001 m. JAV federalinių rezervų bankas, ne-delsdamas sureagavo į staigiai besikeičiančią situaci-ją ir sausio mėn. pradžioje sumažino bazines palūka-nų normas 0,5 procentinio punkto. Prognozuojama, kadšis žingsnis nebus paskutinis, t. y. palūkanų normos ga-li būti dar kartą sumažintos sausio 30–31 d. Atvirosiosrinkos komiteto susitikime.

Pastaruoju metu ekonomistų gildija skilo į dvi stovyk-las – nuosaikių optimistų ir pesimistų. Manančiųjų, jogJAV ekonomikos laukia „kieto nutūpimo” scenarijus, ge-rokai padaugėjo. Investicijų banko Morgan Stanley De-an Witter & Co skaičiavimais, 2001 m. pirmąjį pusmetįJAV bendrasis vidaus produktas turėtų sumažėti 1,25proc., o per visus metus – išaugti tik 1,1 proc. Vis dėltošiuo metu mums realesnė atrodo ženklaus ekonomikosaugimo sulėtėjimo, bet ne recesijos tikimybė. Šiais me-tais BVP gali padidėti maždaug 2 proc.

Pesimistinis scenarijus, žinoma, nėra iš piršto lauž-tas. Pastebimai smuko prekių pardavimas ir gamyba,sumažėjo vartotojų pasitikėjimas, dėl didelių energeti-kos sąnaudų sumenko vartotojų ir verslo subjektų per-kamoji galia. Didžiausias ekspertų rūpestis yra sunkiaisuvaldoma akcijų rinkos reakcija į neišvengiamą ekono-minio aktyvumo mažėjimą.

Ypač sudėtinga numatyti aukštosios technologijosįmonių akcijų kainų dinamiką. Jeigu sumažėjus BVP ki-limo tempams investicijos į informacinių technologijųbendroves ženkliau nenukentės, tai galima tikėtis relia-tyvaus akcijų rinkos stabilumo. Tačiau išsipildžius kito-kioms pranašystėms, NASDAQ indeksas gali drastiškaismukti, tempdamas žemyn ir kitus indeksus bei slopin-damas rinkos dalyvių optimizmą. Tai savo ruožtu išju-dintų kapitalo srautus atvirkštine kryptimi – iš Amerikosį Europą, o euras sustiprėtų dolerio atžvilgiu. Iš daliestai vyksta jau dabar, nes euro kursas dolerio atžvilgiukilstelėjo iki senokai nematyto lygio – 0,95–0,96 dole-rio už eurą.

„Kietas” JAV ekonomikos nutūpimas pirmiausia su-duotų skaudų smūgį Europos eksportui ne tik į šį regio-ną, bet ir į kitas pasaulio šalis. Ypač nepavydėtina bū-tų Lotynų Amerikos padėtis, konkrečiai, Argentinos. Šišalis pastaruoju metu išgyvena finansinius sunkumus,dėl kurių jau dešimtmetį funkcionuojanti valiutų valdy-ba patiria didžiulį spaudimą. Dėl JAV ekonomikos prob-lemų pastebimai pabrangtų iš užsienio gaunamos pa-skolos, o be jų Argentina išsiversti negali.

JAV konjunktūrinio šoko poveikis Lietuvos ekonomi-kai būtų dviprasmiškas. Viena vertus, dėl lito susieji-mo su doleriu imtų kristi lito kursas euro atžvilgiu, o taisuteiktų daugiau dinamiškumo Lietuvos eksportui. Kitavertus, Lietuvos ūkis yra vienas iš labiausiai dolerizuo-tų Vidurio ir Rytų Europoje. Pasunkėjus paskolų gavimosąlygoms tarptautinėje rinkoje, palūkanų didėjimo im-pulsas persiduotų ir vidaus rinkai. Paskolų brangimasvis dar neįsibėgėjusioje Lietuvos ekonomikoje būtų itinnepalankus veiksnys.

Euro zonos ekonomika jau persirito per aukščiau-sią konjunktūrinio ciklo tašką ir ima leistis žemyn. Ar-

timiausiu metu euro zonos ekonomikos aktyvumą dargali palaikyti kai kurių valstybių planuojamas mokesčiųsumažinimas. Europos centrinis bankas (ECB) nebetu-ri daug manevro laisvės didinti bazines palūkanų nor-mas. Dėl naujų įvykių euro–dolerio rinkoje šis žingsnisiš dalies prarado prasmę, todėl laukiama, kad dar šiaismetais ECB pereis prie palūkanų normų mažinimo poli-tikos. Jo nustatomos bazinės palūkanų normos 2001 m.pabaigoje turėtų būti mažesnės nei dabar.

2000 m. pabaigoje euro–dolerio kursas staiga pakiloir kurį laiką tartum sustingo, laukdamas naujų signalųiš JAV bei Europos ekonomikos. Kol kas niekas nedrįs-ta prognozuoti, kada euras pasieks dolerio atžvilgiu pa-ritetą, tačiau pranašaujančių 2001 m. euro kilimą yradaugiau, nei tvirtinančių priešingai.

Europos Sąjungos statistikos agentūra Eurostat pra-nešė, kad vidutinis euro zonos nedarbo lygis 2000 m.lapkričio mėn. buvo 8,8 proc., tuo tarpu 1999 m. lap-kričio mėn. jis buvo pastebimai didesnis – 9,6 proc.Mažiausias nedarbo lygis buvo Olandijoje (2,8 proc.),Austrijoje (3,2 proc.) ir Liuksemburge (2,1 proc.), o di-džiausias – Ispanijoje (13,6 proc.) ir Suomijoje (9,6proc.). Nedarbo lygis Vokietijoje ir Prancūzijoje buvoatitinkamai 8,2 proc. ir 8,9 proc.

Negalutiniais duomenimis, 2000 m. euro zonos BVPišaugo maždaug 3 proc., panašaus arba šiek tiek ma-žesnio prieaugio laukiama 2001 m.

Vokietijos ekonomikos augimas 2000 m. antrojo-je pusėje šiek tiek sulėtėjo ir per metus sudarė 3,1 proc.Daugiausiai prie BVP padidėjimo prisidėjo eksportas irgamintojų investicijos. Ekspertų nuomone, augimo su-lėtėjimas tikriausiai buvo susijęs su ilgą laiką didėjusio-mis naftos kainomis, kurios neigiamai veikė vartotojųperkamąją galią. Nors praėjusių metų pabaigoje naf-tos produktų rinkoje ėmė reikštis priešingos tendenci-jos, 2001 m. laukiama tolesnio Vokietijos ekonomikosplėtros lėtėjimo.

Tai nėra gera žinia Lietuvos gamintojams, eksportuo-jantiems prekes į šią šalį. Vokietijos ūkinės konjunk-tūros „atšalimą” galima traktuoti kaip dramatišką eu-ro nuvertėjimą dolerio atžvilgiu pakeitusį naują veiks-nį, apsunkinantį mūsų įmonių skverbimąsi į Vakarų Eu-ropos erdvę (Vokietija yra viena iš didžiausių Lietuvoseksporto rinkų).

Verslo klimato indekso (Ifo) dinamika taip pat nebu-vo palanki. Šis indeksas spalio mėn. krito iki 97,2, beje,tai buvo jau penktasis sumažėjimas (nuo birželio mėn.).Įmonių ir namų ūkių optimizmą skatino nebent 2001 m.numatomos įdiegti mokesčių mažinimo priemonės, ku-rios gali teigiamai atsiliepti įmonių disponuojamam pel-nui ir vartotojų paklausai.

2001 m. Vokietijos BVP turėtų išaugti 2,5–2,7 proc.Rusijos ekonomika ir toliau pasižymi dinamiška

plėtra, nors ji jau nebėra tokia įspūdinga kaip metų pra-džioje. Palyginti su tuo pačiu 1999 m. laikotarpiu, bend-rasis šalies vidaus produktas per tris 2000 m. ketvir-čius padidėjo 7,3 proc. Penkios bazinės šalies ekonomi-kos šakos – pramonė, žemės ūkis, statybų, transpor-

5


to ir prekybos sektoriai – per dešimt 2000 m. mėne-sių išaugo 8,4 proc., palyginti su atitinkamu praėjusiųmetų laikotarpiu. Pramonės gamybos apimtis padidėjo9,8 proc., žemės ūkio – 3,7 proc., transporto sektoriausapyvarta – 5 proc., o mažmeninės prekybos apimtis –8,4 proc.

Užsienio prekybos perteklius per tris 2000 m. ket-virčius siekė 44,3 mlrd. JAV dolerių ir beveik 2 kartusviršijo 1999 m. analogišką rodiklį. 2000 m. federaliniobiudžeto metinių pajamų planas beveik įvykdytas perdevynis metų mėnesius – 98,2 proc. (išlaidų planas pertą patį laikotarpį įvykdytas 78,7 proc.). Dėl to susidarėženklus 110,6 mlrd. rublių, arba 2,3 proc. BVP biudžetoperteklius.

Gerėjanti valstybės finansų būklė paskatino vyriau-sybę imtis ryžtingų žingsnių valdžios sektoriaus tarnau-tojų atlyginimų politikoje (padidintas darbo užmokes-tis teisėsaugos institucijų darbuotojams). Be to, nuo2001 m. sausio 1 d. minimalus darbo užmokestis pa-didintas nuo 132 iki 200 rublių per mėnesį, šių metųviduryje ketinama jį dar kartą padidinti nuo 200 iki 300rublių per mėnesį. Vidutinės Rusijos gyventojų realio-sios piniginės pajamos 2000 m. sausio–spalio mėn. bu-vo 9,4 proc. didesnės nei prieš metus.

Neblogi šalies makroekonominiai rezultatai atsispin-di ir įmonių veikloje. Rusijoje veikiančios įmonės pertris 2000 m. ketvirčius uždirbo 759,2 mlrd. rublių (27,4mlrd. JAV dolerių) balansinio pelno, arba beveik dvigu-bai daugiau nei per tą patį 1999 m. laikotarpį. Nepaisantto, Rusijos akcijų rinka išlieka pažeidžiama ir nestabili.Antrąjį ketvirtį (iki birželio mėn.) akcijų indeksas kri-to beveik ketvirtadaliu, tuo tarpu nuo birželio iki rugsė-jo mėn. akcijų kursai, pakurstyti padidėjusio likvidumovietos rinkoje, dar smarkiau išaugo.

Rusijos BVP prieaugis 2000 m. bus 7,5–7,6 proc.2001 metais dėl prognozuojamo naftos kainų sumažė-jimo bei eksporto plėtrą stabdančio realaus efektyviojorublio kurso kilimo BVP prieaugis gali sumažėti iki 3,5–4 proc.

Latvijos ekonomikai vis dar sunkiai sekasi įveik-ti einamosios sąskaitos ir fiskalinio deficito problemas.Kaip ir Lietuva, ji patyrė smarkų užsienio prekybos šokąpo Rusijos krizės, lėmusį didesnį nei 10 proc. BVP eina-mosios sąskaitos deficitą. Didėjančios naftos produktųkainos tik dar labiau komplikavo išorinių sąskaitų ba-lansavimo klausimą. Skirtingai nei mūsų šalyje, Latvijoseksportas auga šiek tiek lėčiau nei importas. 2000 m.sausio–rugsėjo mėn., palyginti su atitinkamu 1999 m.laikotarpiu, eksportas padidėjo 11,6 proc., o importas– 12,4 proc. Todėl išaugo ir skirtumas tarp importo ireksporto: per devynis 1999 m. mėnesius importo ver-tė viršijo eksporto vertę 64,1 proc., o per analogišką2000 m. laikotarpį – 65,2 proc.

Tiesa, dėl spartesnio ekonomikos kilimo einamosiossąskaitos deficito santykis su BVP pagerėjo. Išanksti-niais duomenimis, trečiąjį ketvirtį jis buvo 5,8 proc.,tuo tarpu antrąjį ketvirtį – 7,4 proc. Nepaisant to, ei-namosios sąskaitos deficito problema bus aktuali ir ar-

timiausiais metais. Kol kas Latvijai nepavyksta atkovo-

ti po Rusijos krizės prarastų Rytų rinkų. Eksporto į Eu-

ropos Sąjungą struktūroje vyrauja prekės su nedidele

naujai sukurta verte. Šių prekių kainų svyravimus lemia

tarptautinės rinkos veiksniai, kuriems Latvijos įmonės

beveik jokios įtakos neturi. Eksporto struktūros diversi-

fikavimas yra ilgas procesas, reikalaujantis kryptingos

valstybės politikos ir didžiulių investicijų.

Didelį šalies užsienio prekybos deficitą šiek tiek kom-

pensuoja teigiamas paslaugų balansas. Latvija uždirba

daugiausiai pajamų iš transporto paslaugų eksporto, vi-

sų pirma gabendama laivais Baltijos jūra Rusijos ir kitų

NVS šalių prekes. Nors 2000 m. viduryje transporto inf-

rastruktūros įmonėms sekėsi neblogai, intensyvi konku-

rencija šiame sektoriuje negarantuoja gerų rezultatų ir

toliau.

Nors Vyriausybė paskelbė, kad griežta fiskalinė poli-

tika bus jos veiklos prioritetas, 2000 m. biudžeto defici-

to nepavyko išlaikyti planuotų 2,0 proc. BVP ribose. Vis

dėlto ir faktinis deficitas – 2,75 proc. BVP – vertintinas

kaip neblogas pasiekimas. 2001 m. biudžeto deficitas

gali dar labiau sumažėti ir sudaryti 1,5–2 proc. BVP, o

tai iš esmės neprieštarauja valdžios ketinimams stabili-

zuoti po Rusijos krizės pradėjusią kilti šalies ekonomiką.

Sparti pagrindinių užsienio prekybos partnerių plėt-

ra bei atsigaunanti vidaus rinka lėmė gana optimistišką

Latvijos realaus BVP prognozę – 2000 m. BVP prieau-

gis greičiausiai viršys 5,5 proc., 2001 m. sudarys apie

5 proc. Einamosios sąskaitos deficitas 2000 ir 2001 m.

greičiausiai bus 7–8 proc. BVP.

Estija kol kas nenukrypsta nuo dinamiško ekonomi-

kos raidos kurso, kuris kartu su struktūrinėmis ir tei-

sinės sistemos reformomis turėtų garantuoti jai vietą

pirmųjų kandidačių į Europos Sąjungą sąraše. Numato-

mas Europos Sąjungos išplėtimas į Rytus gali prasidėti

jau 2005 m. Šalies ūkio kilimą skatina Europos Sąjun-

gos ir Rusijos rinkų ekspansija, tiesioginių užsienio in-

vesticijų srautas ir vidaus paklausos didėjimas. Be to,

eksporto potencialui 2000 m. padėjo atsiskleisti ilgalai-

kis euro (kartu ir Estijos kronos) silpnumas JAV dolerio

atžvilgiu.

Naujausi makroekonominiai rodikliai kol kas patvirti-

na Estijos „sėkmės istoriją”. 2000 m. realaus BVP padi-

dėjimas turėtų būti apie 6 proc. Tiesa, jį lydi gana sparti

infliacija – praėjusiais metais vartotojų kainų indeksas

padidėjo 5 proc. Šalies mažmeninės prekybos apimtis

trečiąjį ketvirtį, palyginti su atitinkamu praėjusių metų

laikotarpiu, padidėjo penktadaliu. 2000 m. realus darbo

užmokestis išaugo maždaug 6 proc. Taigi vidaus rinkos

atsigavimas yra toli pažengęs, nepaisant aukšto nedar-

bo lygio. Estijos statistikos departamento atliktas dar-

bo rinkos tyrimas parodė, kad realus nedarbas šalyje

trečiąjį 2000 m. ketvirtį buvo 12,8 proc. ir daugiau nei

pustrečio karto viršijo oficialųjį.

Fiskalinė šalies padėtis taip pat nekelia didesnio su-

sirūpinimo. 2000 m. valstybės biudžeto pajamų planas

įvykdytas beveik 98 proc., išlaidų – 97,5 proc. Iš esmės

6


Estijos vyriausybei pavyko įvykdyti prisiimtą įsipareigo-jimą užtikrinti, kad 2000 m. valstybės iždo deficitas ne-viršytų 1,3 proc. BVP.

Nors centro-dešinės koalicinė vyriausybė turi nežy-mią daugumą parlamente, ji yra gana stabili ir gali išbūtivaldžioje iki kadencijos pabaigos 2003 m. Mažai tikėti-na, jog vyriausybė imtųsi populistinės finansų politikosartėjant naujiems parlamento rinkimams. To neleidžiadaryti ir palyginti aukštas infliacijos lygis.

Kita vertus, Estija labiau nei kaimyninės valstybėsyra pažeidžiama galimo aplinkinių rinkų konjunktūrospablogėjimo. Pagrindinių užsienio prekybos partnerių –Suomijos ir Švedijos – ekonomikos kilimo tempai sulė-tės jau artimiausiu metu. Euro ir dolerio kursas 2000 m.pabaigoje ėmė judėti priešinga nei įprasta kryptimi, šisprocesas gali tęstis ir 2001 m., o tai pablogintų ša-lies prekių konkurencingumą. Atvirkščiai, importas galiaugti dar sparčiau, skatinamas tiek perkamosios galiosdidėjimo, tiek ir valiutos kurso veiksnio. Taigi, nepai-sant išoriškai palankios situacijos, Estijos vyriausybėsir centrinio banko ateityje dar laukia rimti išmėginimai.

Estijos realaus BVP prieaugis 2001 m. gali būti pa-našus kaip ir praėjusiais metais arba šiek tiek mažesnis– 5,5–6,0 proc. Infliacija greičiausiai sumažės nedaug– iki 4–4,5 proc. per metus.

Lenkija susiduria su problemomis, kurios yra būdin-gos mažėjant ekonomikos kilimo tempams. Nors dau-gelis vietinių ir užsienio specialistų prognozavo, kadrealus šalies BVP ilgą laiką augs po daugiau kaip 5,5proc. per metus, ūkio aktyvumas kuo toliau, tuo labiauslopsta: pirmąjį 2000 m. ketvirtį BVP prieaugis buvo 6,0proc., antrąjį – 5,2 proc. trečiąjį – jau tik 3,3 proc. Ma-noma, kad paskutinį 2000 m. ketvirtį ekonomikos kili-mas gali smuktelėti iki 3,0 proc. Per pirmuosius devy-nis 2000 m. mėnesius, palyginti su atitinkamu praėju-sių metų laikotarpiu, Lenkijoje pramonės gamyba išau-go 8,9 proc.

Lėtėjant ekonomikos augimui dar opesnė darosi ne-darbo problema. Nedidelį BVP prieaugį galima garan-tuoti keliant gamybos efektyvumą, todėl nebūtina įdar-binti darbo rinką papildančius žmones, maža to, įmo-nėms tai būtų per brangu. Nedarbo klausimą kompli-kuoja ir vyriausybės ketinimai sutrumpinti darbo savai-tę nuo 42 iki 40 valandų nekeičiant atlyginimų dydžio.Kai kurie ekonomistai pranašauja, kad Lenkijos nedarbolygis 2001 m. pabaigoje pasieks net 18,0 proc.

Buvusiam finansų ministrui Lešekui Balcerovičiui(Leszek Balcerowicz) pavyko „prastumti” įstatymą, pa-gal kurį korporacijų mokestis 2000 m. sumažinamasnuo 34 proc. iki 30 proc., 2001–2002 m. – iki 28 proc.,2003 m. iki 24 proc., o 2004 m. iki 22 proc. Deja, šissprendimas nepadėjo sukurti naujų darbo vietų. Kaipir Lietuvoje, Lenkijoje aukštą nedarbo lygį lemia ne tikpelno mokesčio dydis, bet ir nelankstūs darbo įstaty-mai, palyginti brangi darbo jėga.

Einamosios sąskaitos deficitas 2000 m., palyginti supraėjusiais metais, turėtų sumažėti nežymiai – nuo 7,4iki 6,5–7,0 proc. BVP. Metų infliacija (VKI) tebebus vie-

na iš didžiausių Vidurio ir Rytų Europoje – apie 9,0 proc.

Kainų lygio kilimas yra glaudžiai susijęs su zloto nuver-

tėjimu. Metų pradžioje zloto kursas JAV dolerio atžvilgiu

svyravo nuo 4,25 iki 4,34 zloto, o jo vertė, atsiejus nuo

valiutų krepšelio, buvo smuktelėjusi iki 4,70 zloto, ta-

čiau pastaruoju metu atsistatė iki 4,50 zloto už 1 dolerį.

Šalies politinės perspektyvos, deja, tebėra neaiškios.

Neseniai Švedijos užsienio reikalų ministrė Ana Lind

(Anna Lindh) pareiškė, jog būtina nustatyti Europos Są-

jungos plėtros į Rytus datą – 2003 metus, tačiau tarp

pirmųjų kandidačių į nares gali būti tik nedaug gerai pa-

sirengusių valstybių. Tokia formulė yra nepalanki Len-

kijai, kurios derybos su Europos Sąjunga vyksta lėtai ir

sunkiai. Beje, Švedija nuo 2001 m. pradžios pusei metų

perima vadovavimą Europos Sąjungai. Būtent tuo me-

tu turėtų būti priimti esminiai sprendimai dėl Europos

Sąjungos plėtros datos ir apimties.

2000 m. Lenkijos BVP turėtų išaugti apie 4,5 proc.,

2001 m. – 3,5–4,0 proc.

Vidurio ir Rytų Europos (VRE) kylančių rinkų

perspektyvos artimiausiais metais priklauso nuo JAV

ekonomikos raidos scenarijaus. Jeigu JAV ūkinė plėt-

ra lėtės pamažu, investuotojai į jos vertybinius popie-

rius, nusivylę mažėjančiu pelningumu, ieškos investa-

vimo alternatyvų kitose išsivysčiusiose bei kylančių rin-

kų valstybėse. Jei Šiaurės Amerikos ekonomika patirtų

staigų nuopuolį ir neramumus akcijų rinkose, tai inves-

tuotojai gali tapti itin atsargūs ir pristabdyti skverbimąsi

į kylančių rinkų regioną.

Pagal Tarptautinių finansų instituto prognozes, gry-

nosios kapitalo įplaukos VRE šalyse bei Turkijoje gali

padidėti nuo 34 mlrd. JAV dolerių 1999 m. ir maždaug

37 mlrd. dolerių 2000 m. iki 43 mlrd. dolerių 2001 m.

Užsienio kapitalą vis dar vilioja nebaigtos privatizavimo

programos Turkijoje, Čekijoje, Slovakijoje ir kitose vals-

tybėse. Lenkijoje privataus kapitalo įplaukos 2000 m. ir

2001 m. turėtų sudaryti po 15 mlrd. dolerių (1999 m. –

12 mlrd. dolerių). Tiesioginės investicijos į akcijas VRE

šalyse 2000 m. sudarys 15 mlrd. dolerių ir 2001 m. – 16

mlrd. dolerių. Investicijų plėtrai turės įtakos ir artėjanti

kai kurių regiono valstybių narystė Europos Sąjungoje.

Tikimasi, kad 29 pagrindinių pasaulio kylančių rinkų

valstybių einamosios sąskaitos balansas 2000 m. bus

teigiamas – 16,2 mlrd. dolerių, tuo tarpu 2001 m. jis

vėl bus deficitinis – 26,6 mlrd. dolerių. Nepaisant to,

didesnės užsienio kapitalo įplaukos ir prislopęs vietinio

kapitalo eksportas lems užsienio valiutos atsargų padi-

dėjimą 75–80 mlrd. dolerių ir 2000 m., ir 2001 m. Bend-

ra šių šalių užsienio valiutos atsargų suma gali pasiekti

800mlrd. dolerių, nors dar 1996 m. ji buvo tik 500mlrd.

dolerių.

Šis faktas yra juo labiau įdomus turint omenyje, kad

pastaraisiais metais kylančių rinkų šalyse populiarėjo

įvairialypiai lankstaus valiutos kurso režimai, mažinan-

tys centrinių bankų paskatas maksimizuoti oficialias at-

sargas. Matyt, pasireiškė pradinis teigiamas valiutos

kurso „plaukiojimo” (de facto – devalvavimo) poveikis

7


eksporto pajamoms. Valiutos devalvavimas po kurio lai-ko sukelia kainų kilimą ir prekių konkurencingumo ma-

žėjimą.

2. Pagrindiniaimakroekonominiai rodikliai

Daugelis makroekonominių rodiklių 2000 m. trečiąjįketvirtį pagerėjo (žr. 2.1 lentelę), tačiau šie pokyčiai to-

li gražu nereiškia visapusiško ekonomikos atsigavimo.Paminėtinos tokios geros permainos: vis labiau didė-

jantis realus BVP, išgaunamosios ir apdirbamosios pra-monės, eksporto plėtra, keleriopai sumažėjęs užsienioprekybos ir einamosios sąskaitos deficitas. Kita vertus,

ekonomikos nuosmukio pėdsakus atspindi smarkiai iš-augęs ir toliau augantis nedarbas, įsisenėjusios defliaci-

jos tendencijos (eliminavus valstybės reguliuojamų kai-nų poveikį). Nominalusis vidutinis darbo užmokestis pa-didėjo labai nedaug, o realusis – net sumažėjo. Realios

palūkanų normos tebebuvo aukštos, o tai greičiau ska-tino taupymą, bet ne kreditavimą.

Lietuvos ekonomikos lyginamąją padėtį tarp Baltijosir kai kurių kitų VRE šalių atspindi priedo B.2 lentelė.

Pagrindinės ūkio sritys plėtojamos gana sparčiai,

nors bendra visuose sektoriuose sukurta pridėtinė vertėpalyginamosiomis kainomis kol kas nepasiekė 1998 m.

trijų ketvirčių rodiklio. Sparčiausia plėtra pasižymėjotransporto, vidaus prekybos, apdirbamosios pramonės

ir finansinio tarpininkavimo veiklos rūšys. Tarp atsilie-

kančiųjų pirmiausia paminėtini statybos ir energetikos

sektoriai.

Nominalus ir realus BVP kiekvieną 2000 m. ketvir-

tį didėjo gana nuosekliai: I ketv. – 9996,8 mln. Lt,

II ketv. – 11217,9 mln. Lt, III ketv. – 12028,4 mln. Lt

(galiojusiomis kainomis), taip pat, I ketv. – 6197,2 mln.

Lt, II ketv. – 6994,4 mln. Lt, III ketv. – 7718,3 mln.

Lt (palyginamosiomis 1995 m. kainomis). Tačiau, ly-

ginant šiuos rodiklius su ankstesnių metų atitinkamais

rodikliais, „palyginimo bazės” veiksnys suvaidino savo

vaidmenį, pavyzdžiui, dėl išskirtinai didelio realaus BVP

1999 m. antrąjį ketvirtį ypač sumenko 2000 m. antrojo

ketvirčio BVP prieaugis (žr. 2.1 diagramą).

Trečiajame „Lietuvos makroekonomikos apžvalgos”

numeryje minėjome, jog pastarųjų keleto metų kon-

tekste 1999 m. trečiojo ir ketvirtojo ketvirčio rodikliai

yra reliatyviai blogesni, todėl sukuria „patogią” bazę

2000 m. antrojo pusmečio BVP rezultatams palyginti.

Tai jau pasiteisino trečiąjį ketvirtį, kadangi realus BVP

išaugo daugiau kaip 3 proc. Panašaus ar net šiek tiek

geresnio rezultato galima tikėtis ir ketvirtąjį ketvirtį.

Atsižvelgę į tikėtiną realaus BVP dinamikos

scenarijų 2000 m. pabaigoje, padidinome anks-

tesniuose leidiniuose pateiktą metinio realaus

BVP prieaugio prognozę nuo 1,9 proc. iki 2,6 proc.

Nemanome, kad būtų tikslinga keisti anksčiau

skelbtą metinio nominalaus BVP padidėjimo prog-

2.1 lentelė

Lietuvos makroekonominiai rodikliai 1998–2000 m. trečiąjį ketvirtį

Rodiklis 1998 m.III ketv.

Metinispokytis,proc.

1999 m.III ketv.


2000 m.III ketv.


Realus BVP 4,1 −6,7 3,1BVP galiojusiomis kainomis (mlrd. Lt) 11,759 10,7 11,400 −3,1 12,028 5,5Išgaunamosios ir apdirbamosios pramonės parduotaprodukcija galiojusiomis kainomis (mlrd. Lt) 5,015 5,5 4,749 −5,3 6,112 28,7Prekių ir paslaugų eksportas (mlrd. Lt) 5,111 −5,2 4,469 −12,6 5,566 24,6Prekių ir paslaugų importas (mlrd. Lt) 6,581 9,1 5,347 −18,7 5,921 10,7Prekių ir paslaugų užsienio prekybos deficitaspalyginti su BVP (proc.) 12,5 7,7 3,0Einamosios sąskaitos deficitas palyginti su BVP(proc.) 12,8 8,7 3,5Konsoliduotojo bendro šalies biudžeto fiskalinisbalansas (BVP proc.) −0,4* −4,2 −1,8Infliacija (VKI pokytis per laikotarpį, proc.) −0,8 0,0 −1,0Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (litais)** 1043 22,2 1086 4,1 1095 0,8Vidutinė paskolų litais palūkanų norma (proc.)** 11,39 12,68 10,66Nedarbo lygis (proc.)** 5,6 8,4 11,8P1 (mlrd. Lt)** 5,146 15,6 5,214 1,3 5,322 2,1P2 (mlrd. Lt)** 7,695 13,8 8,813 14,5 9,854 11,8

Rodiklis 1998 m.III ketv.


1999 m.III ketv.


2000 m.III ketv.


Realus BVP 4,1 −6,7 3,1BVP galiojusiomis kainomis (mlrd. Lt) 11,759 10,7 11,400 −3,1 12,028 5,5Išgaunamosios ir apdirbamosios pramonės parduotaprodukcija galiojusiomis kainomis (mlrd. Lt) 5,015 5,5 4,749 −5,3 6,112 28,7Prekių ir paslaugų eksportas (mlrd. Lt) 5,111 −5,2 4,469 −12,6 5,566 24,6Prekių ir paslaugų importas (mlrd. Lt) 6,581 9,1 5,347 −18,7 5,921 10,7Prekių ir paslaugų užsienio prekybos deficitaspalyginti su BVP (proc.) 12,5 7,7 3,0Einamosios sąskaitos deficitas palyginti su BVP(proc.) 12,8 8,7 3,5Konsoliduotojo bendro šalies biudžeto fiskalinisbalansas (BVP proc.) −0,4* −4,2 −1,8Infliacija (VKI pokytis per laikotarpį, proc.) −0,8 0,0 −1,0Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (litais)** 1043 22,2 1086 4,1 1095 0,8Vidutinė paskolų litais palūkanų norma (proc.)** 11,39 12,68 10,66Nedarbo lygis (proc.)** 5,6 8,4 11,8P1 (mlrd. Lt)** 5,146 15,6 5,214 1,3 5,322 2,1P2 (mlrd. Lt)** 7,695 13,8 8,813 14,5 9,854 11,8

* 1998 m. III ketv. deficitas apskaičiuotas kaip vidutinis dydis taikant metinį deficito rodiklį.

** Laikotarpio pabaigoje.

8


Realaus BVP pokyèiai per metus

(proc.)

2.1 diagrama

15 15

10 10

5 5

0 0

–5 –5

–10 –10

8,5

–2,9

4,2

10,0

2,0

0,0

4,1

–6,7

3,1

–0,9

–4,8

I ketv. II ketv. III ketv. IV ketv.

1998 1999 2000

nozę – 4,6 proc. (44,5 mlrd. Lt), nes defliatoriausdydis 2000 m. buvo gana mažas (žr. 2.2 lentelę).

Kol kas nematome pagrindo keisti ir 2001 m.realaus bei nominalaus BVP prieaugio progno-zių – atitinkamai 4,2 proc. ir 6,5 proc., nors

2001 m. valstybės biudžetas ir naujosios Vyriau-

sybės fiskalinė politika yra restrikcinio pobūdžio,

t. y. pirmiausia orientuota ne į ekonomikos au-

gimo skatinimą, o į finansinio stabilumo užtikri-

nimą. 2002 m. realus BVP turėtų padidėti apie

4,5 proc.

2000 m. trečiąjį ketvirtį prekių ir paslaugų eksporto

plėtros tempai ir toliau smarkiai aplenkė importo plėt-

rą. Teigiamos eksporto plėtros tendencijos egzistavo ir

ketvirtąjį ketvirtį, todėl visiškai realu, kad 2000 m.

einamosios sąskaitos deficitas dar gali būti šiek

tiek mažesnis nei anksčiau prognozuota – apie

5,0 proc.

2001–2002 metais ESD dydžiui turės įtakos prieš-

taringi veiksniai. Viena vertus, pamažu atsigaunant vi-

daus rinkai, importas gali didėti sparčiau. Pagrindiniu

vidaus vartojimo (per investicijas) lokomotyvu galėtų

tapti eksportuojančios įmonės, nors tam būtinas verslo

lūkesčių lūžis ir jų finansinės būklės pagerėjimas. Ki-

ta vertus, 2000 m. lapkričio–gruodžio mėn. ėmė ryš-

kėti euro stiprėjimo dolerio atžvilgiu tendencija, ku-

ri su nemaža tikimybe išliks ir 2001 m., skatindama

eksportą ir stabdydama importą. Be to, griežta fiska-

linė politika neleis Vyriausybei ir savivaldybėms, ne-

biudžetiniams fondams suaktyvinti savo, kaip varto-

tojų, vaidmens. Įvertinus visus „už” ir „prieš”,

2001 m. ESD turėtų sudaryti 6 proc., 2002 m. –

apie 6,5 proc. BVP.

2.2 lentelė

Lietuvos pagrindinių makroekonominių rodiklių prognozės

1999 m. Metinispokytis1999 m.,proc.

2000 m.(prognozė)**

Metinispokytis2000 m.,proc.

(prognozė)

2001 m.(prognozė)

Metinispokytis

2001 m.,proc.

(prognozė)

2002 m.(prognozė)

Metinispokytis

2002 m.,proc.

(prognozė)

Realus BVP −4,1 2,6(−) 4,2 ↓ 4,5BVP galiojusiomis kainomis(mlrd. Lt)

42,54 −1,0 44,50(−) 4,6(−) 47,39 ↓ 6,5 ↓ 50,94 7,5

Einamosios sąskaitos deficitas(BVP proc.)

11,2 5,0(−) 6,0(−) 6,5

Konsoliduotojo bendro šaliesbiudžeto fiskalinis balansas (BVPproc.)

−8,6 −3,1(−) −1,5(−) −1,5

Infliacija (VKI) 0,3 1,4*** 1,8(−) 2,8Vidutinis mėnesinis darboužmokestis (litais)*

1123 −2,5 1160 ↓ 3,3 ↓ 1200(−) 3,4(−) 1250 4,2

Vidutinė paskolų litais palūkanųnorma (proc.)*

13,0 12,3 ↓ 12,0 ↓ 11,0

Nedarbo lygis* 10,0 12,6*** 13,0(−) 13,0

1999 m. Metinispokytis1999 m.,proc.

2000 m.(prognozė)**

Metinispokytis2000 m.,proc.

(prognozė)

2001 m.(prognozė)

Metinispokytis

2001 m.,proc.

(prognozė)

2002 m.(prognozė)

Metinispokytis

2002 m.,proc.

(prognozė)

Realus BVP −4,1 2,6(−) 4,2 ↓ 4,5BVP galiojusiomis kainomis(mlrd. Lt)

42,54 −1,0 44,50(−) 4,6(−) 47,39 ↓ 6,5 ↓ 50,94 7,5

Einamosios sąskaitos deficitas(BVP proc.)

11,2 5,0(−) 6,0(−) 6,5

Konsoliduotojo bendro šaliesbiudžeto fiskalinis balansas (BVPproc.)

−8,6 −3,1(−) −1,5(−) −1,5

Infliacija (VKI) 0,3 1,4*** 1,8(−) 2,8Vidutinis mėnesinis darboužmokestis (litais)*

1123 −2,5 1160 ↓ 3,3 ↓ 1200(−) 3,4(−) 1250 4,2

Vidutinė paskolų litais palūkanųnorma (proc.)*

13,0 12,3 ↓ 12,0 ↓ 11,0

Nedarbo lygis* 10,0 12,6*** 13,0(−) 13,0

* Laikotarpio pabaigoje.

** Mėginama įvertinti tikėtiną faktinių rezultatų nukrypimą nuo prognozių. Jei šalia prognozės pateikiama į viršų nukreipta rodyklė, tai yra didelėtikimybė, jog faktinis rodiklis gali būti didesnis už prognozuotą, jeigu rodyklė nukreipta į apačią, – faktinis rodiklis gali būti mažesnis. Ženklas(−) reiškia, kad nelaukiama reikšmingesnio faktinio rezultato nukrypimo nei į vieną, nei į kitą pusę.

*** Pateikiami faktiniai duomenys.

9


Ankstesnei A. Kubiliaus vyriausybei pavyko išsau-

goti finansinę discipliną, nors Seimo rinkimų veiks-

nys ir trukdė politikams visiškai atsiriboti nuo popu-

listinių sprendimų. Todėl visiškai realu, kad fak-

tinis konsoliduotojo bendro šalies biudžeto fis-

kalinis deficitas 2000 m. bus labai panašus į

mūsų prognozuotąjį – 3,1 proc. BVP. Beje, pa-

ti Vyriausybė planavo, jog fiskalinis deficitas neviršys

3,3 proc. BVP.

2001 m. valstybės bei Sodros biudžetų svarstymas,

kai kurie konkretūs naujosios Vyriausybės sprendimai

parodė, kad ir prasidėjusiais metais finansinė draus-

mė bus ekonominės politikos prioritetas. Todėl nėra

pagrindo iš esmės kvestionuoti Vyriausybės kartu su

Tarptautiniu valiutos fondu užsibrėžto fiskalinio defici-

to – 1,44 proc. – realumo. Mūsų fiskalinio deficito

prognozė 2001 m. tebėra ta pati – 1,5 proc. BVP,

2002 m. laukiame panašaus dydžio deficito.

Lietuvos ekonomikos aplinka 1999–2000 m. buvo

„nepakanti” infliacijai. Vargu ar prognozuojamas do-

lerio (lito) kurso kritimas euro atžvilgiu arba kai ku-

rių netiesioginių mokesčių (pvz., suskystintų dujų ak-

cizo) padidinimas iš esmės pakeis situaciją. Kaip ir

anksčiau, struktūrinė šalies ūkio problema – mokios

paklausos nepakankamumas. Tokiomis sąlygomis įmo-

nėms yra nepaprastai keblu perkelti padidėjusias gamy-

bos sąnaudas į kainas. Kur kas realesnis būdas amor-

tizuoti sąnaudų spaudimą – didinti gamybos efekty-

vumą arba susitaikyti su mažesne pelno marža, ku-

ri ir dabar daugelyje sričių yra minimali. Infliaci-

jos prognozės 2001 m. taip pat nekeičiame –

1,8 proc. 2002 m. infliacija turėtų padidėti iki

2,8 proc.

Pastaruoju metu bene sunkiausia yra prognozuoti

nedarbo lygį. Jo sparčiam kilimui 2000 m. turėjo įtakos

ne tik intensyviu būdu plėtojama gamyba, bet ir dar-

bo neturinčių žmonių aktyvesnis registravimasis darbo

biržoje. Artimiausiu metu patvirtinus griežtesnes įmo-

nių bankroto procedūras, dalis „paslėptojo” nedarbo ga-

li tapti „atviru”. Net ir didesnio realaus BVP prieau-

gio 2001 m. nepakaks įtraukti į gamybos procesą pa-

pildomai darbo jėgai. Nedarbo lygis 2000 m. gruo-

džio mėn. padidėjo iki 12,6 proc., tuo tarpu 2001

m. prognozę dėl anksčiau minėtų priežasčių teko

pabloginti iki 13,0 proc., vargu ar persilaužimas

įvyks ir 2002 m.

Vidutinio darbo užmokesčio (bruto) didėjimo tempus

labai riboja nedarbo lygio tendencijos ir valstybinio sek-

toriaus darbuotojų atlyginimų politika. Nors nekeitė-

me 2000 m. darbo užmokesčio prieaugio progno-

zės – 3,3 proc., nematyti prielaidų jam sparčiai

augti ateityje. 2001 m. ir 2002 m. vidutinis dar-

bo užmokestis išaugs atitinkamai 3,4 ir 4,2 proc.

Samdomieji darbuotojai gali tapti darbo našumo didė-

jimo „dalininkais”, tačiau akivaizdu, kad dėl perteklinės

darbo jėgos pasiūlos atlyginimai nedidės proporcingai

darbo efektyvumui.

3. Bendrojo vidaus produktostruktūra

BVP struktūros gamybos metodu analizė rodo, kad

pamažu atsigauna vis daugiau ūkio sričių. 2000 m. ant-

rąjį ketvirtį gamybos padidėjimas buvo užfiksuotas tikšešiose iš keturiolikos pateiktų veiklos rūšių, tuo tarpu

trečiąjį ketvirtį tokių veiklos rūšių jau buvo aštuonios.

Beje, tai buvo ekonomikos plėtrą lemiantys sektoriai,

kartu sukuriantys maždaug 76 proc. visos pridėtinės

vertės (žr. 3.1 lentelę). Nenuostabu, kad bendroji pridė-

tinė vertė palyginamosiomis kainomis išaugo 3,1 proc.Kai kurių ūkio sričių plėtra buvo minimali (žemės

ūkis, medžioklė ir miškininkystė, išgaunamoji pramo-

nė), todėl apie esminį jų būklės pagerėjimą kalbėti

ankstoka. Kita vertus, nekelia abejonių transporto,

vidaus prekybos, finansinio tarpininkavimo ir ap-

dirbamosios pramonės persilaužimas (plačiau žr.

sk. „Kai kurių apdirbamosios pramonės šakų apžval-ga”). Apdirbamosios pramonės sritis tebėra labai pri-

klausoma nuo naftos perdirbimo kainų svyravimų, ku-

riuos savo ruožtu sąlygoja nestabilus ir ilgalaikėmis su-

tartimis negarantuotas žaliavos tiekimas AB Mažeikių

nafta. Ženklų apdirbamosios pramonės sukurtos pridė-

tinės vertės galiojusiomis kainomis padidėjimą – 26,2

proc. – lėmė pasaulinių naftos kainų kilimas.Transporto sektoriaus pagyvėjimas sietinas su page-

rėjusiomis šių paslaugų eksporto sąlygomis. Pagal mo-

kėjimų balanso duomenis, per devynis 2000 m. mėne-

sius, palyginti su atitinkamu 1999 m. laikotarpiu, trans-

porto paslaugų eksporto apimtis padidėjo 24,6 proc.

Sparčiausiai augo kelių (39,6 proc.) ir jūrų transpor-

to (30,6 proc.) paslaugų eksportas. Per nagrinėjamąjįlaikotarpį pajamos, gautos už tranzitinių krovinių ga-

benimą, padidėjo 42,9 proc. Atitinkamai geresni buvo

ir svarbiausių transporto bendrovių finansiniai rezulta-

tai.

Prekybos plėtra iš dalies paaiškinama teigiamais ga-

mybos ir eksporto poslinkiais, nors gyventojų perkamo-ji galia tebebuvo menka. Mažmeninės prekybos srityje

kai kurios bendrovės rinkosi agresyvią pardavimo stra-

tegiją, orientuotą į įvairaus dydžio parduotuvių plataus

tinklo kūrimą (pvz., Minima-Media-Maxima projektas).

Ši strategija pasiteisino, nes rinkoje buvo pribrendęs

prekybos įmonių unifikavimo ir veiklos masto ekonomi-

jos poreikis. Tiesa, naujieji prekybos „gigantai” ne tikprivertė pasistūmėti mažesnes įmones, bet ir pradėjo

diktuoti savo sąlygas tiekėjams, naudodamiesi stipria

padėtimi rinkoje.

Prie labiausiai pralaimėjusių dėl Rusijos krizės

tradiciškai priskiriama statybų veikla. Šios ūkio ša-

kos sukurta pridėtinė vertė palyginamosiomis kaino-

mis 2000 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su atitinkamu1999 m. laikotarpiu, sumažėjo 18,0 proc. Apskritai bet

kokio ekonomikos nuosmukio metu statybų verslas pa-

tiria ypač skaudų smūgį, nes namų ūkiai, įmonės ir vals-

tybė mėgina sutvirtinti savo finansinę padėtį pirmiausia

10


3.1 lentelė

Ekonominės veiklos rūšių sukurta pridėtinė vertė (galiojusiomis kainomis, mln. Lt)

1998 m.III ketv.

1999 m.III ketv.

2000 m.III ketv.

Lyginamasissvoris 2000 m.III ketv., proc.

Metinis pokytispalyginamosiomiskainomis 2000 m.III ketv., proc.

Bendroji pridėtinė vertė* 10477,9 10113,8 10905,0 100,0 3,1Žemės ūkis, medžioklė irmiškininkystė 1635,5 1257,3 1223,2 11,2 0,2Išgaunamoji pramonė 66,2 108,0 128,8 1,2 2,2Apdirbamoji pramonė 1861,8 1845,3 2327,9 21,3 7,1Elektros, dujų ir vandens tiekimas 343,3 317,6 349,2 3,2 −4,6Statyba 1034,3 957,5 797,6 7,3 −18,0Vidaus prekyba 1612,6 1465,9 1598,4 14,7 10,8Viešbučiai ir restoranai 156,4 165,3 161,9 1,5 −2,0Transportas ir ryšiai 952,9 1062,0 1257,5 11,5 13,0Finansinis tarpininkavimas 249,0 241,1 268,5 2,5 4,8Nekilnojamasis turtas, nuoma ir kitaverslo veikla 758,3 803,9 858,7 7,9 2,1Valstybės valdymas ir gynimas,privalomasis soc. draudimas 714,1 675,2 663,5 6,1 −3,1Švietimas 426,6 519,9 572,6 5,3 3,6Sveikata ir soc. aprūpinimas 355,4 362,0 367,9 3,4 2,2Kita veikla 311,6 332,8 329,1 3,0 −4,1

1998 m.III ketv.

1999 m.III ketv.

2000 m.III ketv.

Lyginamasissvoris 2000 m.III ketv., proc.

Metinis pokytispalyginamosiomiskainomis 2000 m.III ketv., proc.

Bendroji pridėtinė vertė* 10477,9 10113,8 10905,0 100,0 3,1Žemės ūkis, medžioklė irmiškininkystė 1635,5 1257,3 1223,2 11,2 0,2Išgaunamoji pramonė 66,2 108,0 128,8 1,2 2,2Apdirbamoji pramonė 1861,8 1845,3 2327,9 21,3 7,1Elektros, dujų ir vandens tiekimas 343,3 317,6 349,2 3,2 −4,6Statyba 1034,3 957,5 797,6 7,3 −18,0Vidaus prekyba 1612,6 1465,9 1598,4 14,7 10,8Viešbučiai ir restoranai 156,4 165,3 161,9 1,5 −2,0Transportas ir ryšiai 952,9 1062,0 1257,5 11,5 13,0Finansinis tarpininkavimas 249,0 241,1 268,5 2,5 4,8Nekilnojamasis turtas, nuoma ir kitaverslo veikla 758,3 803,9 858,7 7,9 2,1Valstybės valdymas ir gynimas,privalomasis soc. draudimas 714,1 675,2 663,5 6,1 −3,1Švietimas 426,6 519,9 572,6 5,3 3,6Sveikata ir soc. aprūpinimas 355,4 362,0 367,9 3,4 2,2Kita veikla 311,6 332,8 329,1 3,0 −4,1* BVP gaunamas susumavus bendrąją pridėtinę vertę bei gaminių mokesčius ir atėmus subsidijas.

ilgalaikių investicijų sąskaita. Lietuvoje valstybės išlai-

dos buvo sumažintos pastebimai daugiau nei kitų ūkio

subjektų analogiškos išlaidos (drastiškas naujų investi-

cijų mažinimas, įsiskolinimas statybos bendrovėms už

anksčiau atliktus darbus), o tai dar labiau pagilino sta-

tybų krizę. Iš dešimties didžiausių statybų ir statybinių

medžiagų akcinių bendrovių 2000 m. sausio–rugsėjo

mėn., palyginti su tuo pačiu 1999 m. laikotarpiu, parda-

vimo ir paslaugų apimtį sugebėjo padidinti tik dvi – AB

Kauno tiltai ir AB Dvarčionių keramika, grynasis pelnas

padidėjo tik vienoje – AB Kauno tiltai.

Elektros, dujų ir vandens tiekimo sumažėjimą rea-

lia išraiška lėmė dėl padidėjusių elektros kainų sumen-

kęs vidinis produkcijos vartojimas bei prastoki elektros

energijos eksporto rezultatai. Energetikoje kol kas ne-

juntama ekonomikos pagyvėjimo, matyt, ir dėl gamy-

bos sąnaudų mažinimo, elektros bei kitų energijos rūšių

vartojimą mažinančių technologijų diegimo.

Viešbučių ir restoranų veiklos rūšis jautriai reaga-

vo į atvykstančių užsieniečių srauto pokyčius. 2000 m.

sausio–rugsėjo mėn., palyginti su atitinkamu 1999 m.

laikotarpiu, dėl sumažėjusio atvykėlių iš užsienio skai-

čiaus pajamos, gautos už kelionių paslaugas, sumažėjo

370,4 mln. Lt.

Gana iškalbinga ir BVP struktūros dinamika pagal iš-

laidas (žr. 3.1 diagramą), nors daugelis tendencijų iš-

ryškėjo ne apžvelgiamąjį ketvirtį, o gerokai anksčiau.

BVP komponentai, skaièiuojant

iðlaidø metodu (mlrd. Lt)

3.1 diagrama

14 14

8 8

1997 m. III ketv. 1998 m. III ketv. 1999 m. III ketv. 2000 m. III ketv.

Bendros investicijos Vyriausybës vartojimas

Namø ûkiø vartojimas Prekiø ir paslaugø grynasis eksportas

12 12

10 10

6 6

4 4

2 2

0 0

–2 –2

–4 –4

3,10

1,68

6,42

–0,59–1,47

7,08

2,41

3,732,90

2,10

7,26

–0,88

2,73

2,27

7,38

–0,35

Nominalaus BVP didėjimui svarbiausią impulsąsuteikė pagerėjęs prekių ir paslaugų eksporto beiimporto balansas. Nors 2000 m. trečiąjį ketvirtį, kaip

11


ir prieš metus, jis tebebuvo neigiamas, tačiau deficitassumažėjo 523,6 mln. Lt (nuo 878,3 mln. Lt iki 354,7mln. Lt), arba 2,5 karto. Turint omenyje, kad BVP galio-jusiomis kainomis per tą patį laikotarpį padidėjo tik šiektiek daugiau – 628,8 mln. Lt, beveik visą jo prieaugį ga-lima priskirti pagerėjusiam užsienio prekybos balansui.

Kiti veiksniai iš dalies kompensavo vieni kitus. Namųūkių vartojimo išlaidos padidėjo 1,7 proc., t. y. maždaugtiek pat, kiek sudarė vartotojų kainų indekso padidėji-mas. Kiek ženkliau išaugo Vyriausybės vartojimo išlai-dos – 7,6 proc., tačiau apie radikalius vartojimo politi-kos pokyčius kalbėti nėra pagrindo, nes devynių mėne-sių išlaidos, palyginti su tuo pačiu 1999 m. laikotarpiu,išaugo tik 1,1 proc. Bendrosios vidaus investicijos tre-čiąjį ketvirtį sumažėjo 6,0 proc. ir, kaip ir ankstesniaisketvirčiais, stabdė BVP augimą (žr. sk. „Investicijos”).

4. Užsienio prekyba

Vykstant ekonomikos globalizacijai, Lietuva nega-li likti nuošalyje. Mūsų šaliai tapus Pasaulio prekybosorganizacijos (PPO) nare, atsiveria galimybės dar la-biau liberalizuoti jos ūkinius ryšius su absoliučia dau-guma valstybių. Dėl to turėtų dar labiau padidėti už-sienio prekybos reikšmė šalies ekonomikos plėtrai. Jaudabar daugelis didelių ir vidutinių Lietuvos įmonių sie-ja savo veiklą su užsienio rinkomis, šia kryptimi persi-orientuoja vis daugiau mažų įmonių, susiduriančių suprekių pardavimo problemomis vidaus rinkoje. Po žen-klaus 1999 m. nuosmukio prekių importas ir ypač eks-portas 2000 m. vėl augo sparčiais tempais.

Šiame skyrelyje analizuojami užsienio prekybos ro-dikliai, apskaičiuoti Statistikos departamente pagalmuitinės deklaracijas. Pateikiama prekių eksporto ir im-porto apimtis nesutampa su šalies mokėjimų balansoanalogiškais rodikliais (žr. sk. „Mokėjimų balansas”) dėltaikomos skirtingos skaičiavimo metodikos. Visų pir-ma užsienio prekybos statistikoje importas nurodomasvadinamosiomis c.i.f. kainomis, o mokėjimų balanse –f.o.b. kainomis, kurios yra mažesnės, nes į prekės kai-ną įskaitomos gabenimo tik iki šalies siuntėjos sienosišlaidos (c.i.f. kainos atveju – iki šalies importuotojossienos).

2000 m. trečiąjį ketvirtį eksporto plėtros tempai darlabiau paspartėjo (žr. 4.1 diagramą), o išvežtų prekiųapimtis buvo 4052 mln. Lt ir 31,3 proc. viršijo atitinka-mą 1999 m. rodiklį. Metinis eksporto padidėjimas tam-pa dar įspūdingesnis skaičiuojant jo apimtį eurais, nesper metus lito kursas euro atžvilgiu išaugo maždaug14 proc. Šio fakto negalima pamiršti, kai mėginama ly-ginti Lietuvos ir, pavyzdžiui, Estijos užsienio prekybosrezultatus.

Pažymėtina tai, kad apžvelgiamąjį ketvirtį eks-portas pirmą kartą po Rusijos krizės viršijo (8,9proc.) atitinkamo 1998 m. ketvirčio rodiklį. Tiesa,1998 m. trečiąjį ketvirtį iš dalies jau pasireiškė Rytų rin-kų kolapso padariniai, kurie neigiamai paveikė to laiko-tarpio eksporto apimtį.

Prekiø eksportas ir importas

1998–2000 m. ketvirèiais (mln. Lt)

4.1 diagrama

Eksportas

Importas Reeksportas

Uþsienio prekybos balansas

1998

II

1998

I

1998

III

1998

IV

1999

I

1999

II

1999

III

1999

IV

2000

I

2000

II

2000

III

7000 70006000 60005000 50004000 40003000 30002000 2000

1000 10000 0

–1000 –1000–2000 –2000–3000 –3000

Prekių importas 2000 m. trečiąjį ketvirtį buvo 5472mln. Lt, t. y. 14,1 proc. didesnis nei prieš metus. Tačiaunepaisant kylančių naftos kainų „išpūstos” įvežamų mi-neralinių produktų apimties, importas tebebuvo mažes-nis nei 1998 m. trečiąjį ketvirtį – Rusijos krizės išvaka-rėse. Užsienio prekybos deficitas, palyginti su 1998 m.atitinkamu laikotarpiu, sumažėjo 30 proc., o palygintisu tuo pačiu laikotarpiu prieš metus – 17 proc.

Pagal 2000 m. sausio–rugsėjo mėn. rezultatus eks-portas beveik pasiekė 1998 m. lygį (buvo mažesnis tik0,7 proc.), tuo tarpu prekių importas ir užsienio pre-kybos deficitas buvo gerokai mažesni – atitinkamai 9,9proc. ir 27,5 proc. Toks importo ir užsienio prekybos de-ficito sumažėjimas neturėtų stebinti, nes prieš 2,5 metųLietuvos ekonomikos būklė buvo visiškai kitokia ir turė-jo net tam tikrų „perkaitimo” požymių. Vienas iš šių po-žymių buvo didžiulis importo ir vartojimo mastas. Stai-gus konjunktūrinės situacijos pasikeitimas netrukus po1998 m. rugpjūčio mėn. įvykių Rusijoje užklupo Lietu-vos Vyriausybę nepasiruošusią. Ji klaidingai tęsė paly-ginti laisvą fiskalinę politiką ir net pradėjo įgyvendintiambicingą nuvertėjusių gyventojų indėlių kompensavi-mo programą, kai toje situacijoje būtų buvę logiška im-tis priešingų veiksmų.

Siekiant išryškinti Lietuvos užsienio prekybos ten-dencijas, tikslinga eliminuoti mineralinius produktus(MP), kurių įvežimas atskirais ketvirčiais smarkiai „šo-kinėja” dėl pasaulinių naftos kainų svyravimų ir nere-guliaraus žaliavos tiekimo AB Mažeikių nafta. 2000 m.trečiąjį ketvirtį eksportas be MP buvo 22,3 proc. dides-nis nei prieš metus, ir 5,4 proc. didesnis, nei 1998 m.Importas be MP 6,1 proc. viršijo 1999 m. rodiklį, tačiaubuvo net 15,9 proc. mažesnis nei prieš dvejus metus(žr. 4.2 diagramą).

Trečiąjį ketvirtį, kaip ir pirmaisiais 2000 m. mėne-siais, pastebimas Lietuvos eksporto į visas pagrindi-

12


Prekiø eksportas ir importas

be mineraliniø produktø

1998–2000 m. ketvirèiais (mln. Lt)

4.2 diagrama

Eksportas Importas

1998

II

1998

I

1998

III

1998

IV

1999

I

1999

II

1999

III

1999

IV

2000

I

2000

II

2000

III

6000 6000

5000 5000

4000 4000

3000 3000

2000 2000

1000 1000

0 0

nes užsienio prekybos partneres didėjimas. Nepaisanteksportui žalingų euro ir dolerio kurso pokyčių,eksportas į ES įgavo tam tikrą pagreitį. Pavyzdžiui,1996–1999 m. vidutinis metinis eksporto į ES prieau-gis buvo maždaug 11 proc., tuo tarpu 2000 m. pirmąjįpusmetį jis viršijo 17 proc., o trečiąjį ketvirtį pasiekė net31,1 proc. (skaičiuojant be MP – 17,9 proc.).

Šį padidėjimą iš esmės lėmė gana ženklus MP eks-portas į ES (daugiausia – į Didžiąją Britaniją), kuris su-darė 12,4 proc. viso eksporto į šį regioną, nors priešmetus šios rūšies prekių beveik nebuvo eksportuojama.Be to, 2,1 karto padidėjo maisto produktų eksportas,kurio lyginamasis svoris sudarė 12,5 proc. viso ekspor-to į ES. Pastarąjį faktą galima traktuoti kaip kiek ne-tikėtą, tačiau džiuginantį signalą šalies maisto pramo-nei ir žemės ūkiui. Jis privertė susvyruoti Lietuvoje pa-plitusį mąstymo stereotipą, kad mūsų maisto produktųgamintojai neturi vilčių konkuruoti su Vakarų Europoskonkurentais, be kita ko, ir dėl netarifinių eksporto ap-ribojimų. Tiesa, ženklią minėto padidėjimo dalį sudarėreeksportas, nes jis per metus išaugo daugiau nei dvi-gubai ir trečiąjį ketvirtį sudarė apie 31 proc. viso maistoproduktų eksporto.

Eksporto į ES struktūroje vyravo tekstilės gaminiai(31,4 proc.), kurių išvežimas per metus išaugo 15,9proc. Nemažai eksportuota medienos dirbinių (7,3 proc.viso eksporto į ES) ir chemijos pramonės gaminių (8,6proc.), tiesa, pastarosios eksportas per metus sumažė-jo 12,4 proc. Atvirkščiai, baldų išvežimas išaugo beveik1,5 karto, tačiau jų dalis bendrame eksporte į ES vis darbuvo mažesnė – 6,6 proc.

Kaip ir prognozavome ankstesniuose „Lietuvos mak-roekonomikos apžvalgos” numeriuose, trečiąjį ketvir-tį tęsėsi 1999–2000 m. sandūroje prasidėjusi eks-porto į NVS plėtra. Palyginti su tuo pačiu laikotar-piu prieš metus, jis padidėjo 27,2 proc. (be MP – 23,3

proc.). Kaip ir pirmąjį pusmetį, smarkiai išaugo ekspor-tas į Ukrainą ir Rusiją – atitinkamai 69,6 proc. (be MP– 61,3 proc.) ir 15,2 proc. (22,1 proc.).

Trečiąjį ketvirtį šiek tiek sulėtėjo iki tol buvęįspūdingi eksporto į CELPS šalis didėjimo tempai.Palyginti su tuo pačiu 1999 m. ketvirčiu, eksportas į šįregioną išaugo 28,2 proc. (be MP – 13,5 proc.). Teigia-mai pasižymėjo dinamiška eksporto į Lenkiją plėtra, ku-ri sudarė 40,2 proc. (be MP – 17,8 proc.). Kaip ir pirmai-siais metų mėnesiais, trečiąjį ketvirtį pastebimai padi-dėjo eksportas į JAV ir Latviją – atitinkamai 33,6 proc.(be MP – 35,6 proc.) ir 41,8 proc. (17,2 proc.).

Apžvelgiamuoju laikotarpiu Lietuvos eksporto geo-grafinė struktūra radikaliai nepasikeitė, nes pagrindiniaišalies užsienio prekybos partneriai išsaugojo savo san-tykinę svarbą. Trečiąjį ketvirtį daugiausiai prekių buvoeksportuota į ES – 49,0 proc. (be MP – 54,8 proc.) vi-so eksporto. Kaip ir anksčiau, NVS buvo gerokai pla-tesnė rinka mūsų prekėms nei CELPS šalys – ekspor-to dalys atitinkamai sudarė 18,8 proc. (be MP – 17,2proc.) ir 6,6 proc. (be MP – 4,8 proc.). Latvija ir Estijatebėra mūsų įmonių akiratyje kaip perspektyvūs užsie-nio prekybos regionai – 15,3 proc. (be MP – 9,8 proc.)viso eksporto. Šiek tiek daugiau kaip dešimtadalis vi-so eksporto teko kitoms šalims, kurios atlieka tam tik-rą vaidmenį pusiausvyrai palaikyti – kai dėl vienokiųar kitokių priežasčių Lietuvos eksportas į pagrindinesprekybos partneres smunka, tos kitos užpildo atsilais-vinusias „nišas”. Konkrečių valstybių lyginamasis svo-ris visoje šalies eksporto struktūroje pateiktas priedoB.1 lentelėje.

Importo geografinė struktūra apžvelgiamąjį ketvirtįtaip pat nelabai tepakito. Iš ES šalių buvo įvežta 45,0proc. viso importo, iš NVS – 33,1 proc., o iš CELPS –9,8 proc. Kitoms šalims teko 12,1 proc. Lietuvos impor-to. Įvairių valstybių vietą Lietuvos importo struktūrojeatspindi priedo B.1 lentelė.

Eksporto struktūra pagal prekių grupes 1998–2000 m. trečiaisiais ketvirčiais buvo pastebimai judres-nė (žr. 4.3 diagramą).

Ilgą laiką nuolat mažėjusi maisto produktų dalis ap-žvelgiamąjį ketvirtį kiek netikėtai išaugo, palyginti su1999 m. atitinkamu laikotarpiu. Dėl naftos kainų šuo-lio padidėjo mineralinių produktų dalis, kuri tam tikrumastu „išstūmė” tekstilės dirbinius ir chemijos produk-tus. Kritus trąšų kainoms tarptautinėje rinkoje, chemi-jos produktų eksportas ne tik santykinai, bet ir absoliu-čiai nepadidėjo. Plastikų ir gumos dirbinių, transportopriemonių, metalų ir jų dirbinių, baldų, medienos ir josdirbinių, mašinų ir įrengimų eksportas, priešingai, pagalvertę ženkliai padidėjo.

Norint susieti eksporto rodiklius su šalies apdirba-mosios pramonės perspektyvomis, reikia išskaidyti eks-portą į dvi sudėtines dalis: lietuviškų prekių ekspor-tą ir reeksportą. Lietuviškų prekių eksportas trečiąjįketvirtį buvo 32,3 proc. (be MP – 19,0 proc.) dides-nis nei prieš metus. Daugelio lietuviškų prekių gru-pių eksporto tendencijos pastebimiau nesiskiria nuo

13


Prekiø eksporto struktûra pagal prekiø grupes (proc.)

4.3 diagrama

25 25

20 20

15 15

10

13,9

19,5

9,7

2,4

6,27,8

7,4

2,9 4,

0 4,4

10,2

9,8

9,4

7,6

5,7 6,2

2,5 3,

7 4,8

4,34,8

4,04,2

3,1

22,1

22,2

18,9

18,3

7,2

16,3

9,5

13,4

13,7

10

5 5

0 0Þemës ûkioir maistopramonësproduktai

Mineraliniaiproduktai

Chemijospramonësprodukcija

Plastikai,kauèiukas irjø dirbiniai

Mediena,popierius irjø dirbiniai

Tekstilë irtekstilësdirbiniai

Metalaiir jø

dirbiniai

Maðinosir

árengimai

Transportopriemonës

Baldai Kitos prekës

1998 III ketv. 1999 III ketv. 2000 III ketv.

4.1 lentelė

Lietuvos eksporto ir importo struktūra pagal pagrindines atsiskaitymų valiutas (proc.)

JAV doleris Euras Vokietijos markė LitasEksportas Importas Eksportas Importas Eksportas Importas Eksportas Importas

1996 01–12 68,3 62,2 – – 14,9 19,5 12,8 2,01997 01–12 64,2 60,3 – – 13,5 22,6 17,2 1,31998 01–12 61,6 55,9 – – 14,3 25,4 19,0 0,71999 01–12 54,0 56,7 1,3 3,2 17,3 21,6 21,4 1,02000 01 56,4 65,4 3,4 5,1 13,9 15,6 20,9 1,02000 02 56,4 58,4 4,4 7,8 12,9 17,9 21,4 1,72000 03 57,6 60,8 4,0 7,0 11,5 17,8 21,5 2,02000 04 54,5 57,7 4,4 7,6 11,5 19,2 25,2 1,52000 05 50,3 53,3 4,5 7,5 13,6 20,9 26,7 2,32000 06 46,2 57,6 4,6 6,9 12,0 18,0 32,5 1,42000 07 51,1 55,6 4,0 8,2 13,0 20,0 28,1 2,02000 08 48,5 57,2 3,2 7,9 13,0 19,6 31,7 1,52000 09 51,4 57,2 3,9 7,6 12,0 20,6 27,5 1,6

JAV doleris Euras Vokietijos markė LitasEksportas Importas Eksportas Importas Eksportas Importas Eksportas Importas

1996 01–12 68,3 62,2 – – 14,9 19,5 12,8 2,01997 01–12 64,2 60,3 – – 13,5 22,6 17,2 1,31998 01–12 61,6 55,9 – – 14,3 25,4 19,0 0,71999 01–12 54,0 56,7 1,3 3,2 17,3 21,6 21,4 1,02000 01 56,4 65,4 3,4 5,1 13,9 15,6 20,9 1,02000 02 56,4 58,4 4,4 7,8 12,9 17,9 21,4 1,72000 03 57,6 60,8 4,0 7,0 11,5 17,8 21,5 2,02000 04 54,5 57,7 4,4 7,6 11,5 19,2 25,2 1,52000 05 50,3 53,3 4,5 7,5 13,6 20,9 26,7 2,32000 06 46,2 57,6 4,6 6,9 12,0 18,0 32,5 1,42000 07 51,1 55,6 4,0 8,2 13,0 20,0 28,1 2,02000 08 48,5 57,2 3,2 7,9 13,0 19,6 31,7 1,52000 09 51,4 57,2 3,9 7,6 12,0 20,6 27,5 1,6

bendrų eksporto tendencijų, išskyrus vietinės pramo-nės mašinų ir įrengimų, taip pat maisto produktų eks-portą. Pirmosios prekių grupės eksporto augimas (62,3

proc.) ženkliai viršijo, o antrosios (15,7 proc.) – atsilikonuo bendro atitinkamos prekių grupės išvežimo augimotempų.

Apžvelgiamąjį ketvirtį reeksportas sudarė 21,0 proc.viso eksporto. Vertine išraiška reeksportas per metusišaugo 27,9 proc., tačiau buvo 14,5 proc. mažesnis nei

1998 m. trečiąjį ketvirtį.Dolerio (lito) brangimas euro atžvilgiu trečiąjį ket-

virtį tebebuvo vienas iš veiksnių, lemiančių eksporto irimporto pelningumą. Įvairialypė buvo jo įtaka užsienio

prekybos atsiskaitymų valiuta struktūrai (žr. 4.1 lente-lę).

Įdomu, kad 1996–1998 m. eksporto, už ku-

rį atsiskaitoma JAV doleriais, dalis bendrojeeksporto apimtyje buvo didesnė nei atitinka-ma doleriais aptarnaujamo importo dalis. 1999

m. ši tendencija kardinaliai pakito – importas,už kurį atsiskaitoma doleriais, ėmė viršyti ati-tinkamą eksporto dalį. Situacija nepasikeitė ir

2000 m.Šį reiškinį tikslinga analizuoti glaudžiame sąryšyje su

dolerio ir euro kurso dinamika 1999–2000 m. Ilgą laikądoleriui brangus euro atžvilgiu, įmonės buvo skatina-

14


mos (šioje vietoje atsiribojama nuo išvestinių finansi-nių instrumentų naudojimo klausimo) siekti, kad už jųeksportą būtų atsiskaitoma doleriais, o pačios su tie-kėjais iš užsienio atsiskaitytų eurais arba kitomis eurozonos valiutomis. Tačiau reikia turėti omenyje, kad už-sienio įmonės turi priešingų paskatų. Todėl konkrečiosvaliutos naudojimas tarpusavio atsiskaitymams iš da-lies atspindi verslo partnerių lyginamąjį pajėgumą rin-koje. Neatrodo, kad Lietuvos įmonėms būtų pavykę iš-sikovoti palankias atsiskaitymų sąlygas. Kai kurių iš jųpastangos pasiekti, kad už eksportuojamą produkcijąbūtų atsiskaitoma doleriais, susidurdavo su atsakomai-siais užsienio partnerių įspėjimais sumažinti kainas. To-dėl nuo 1998 m. „dolerinio” eksporto lyginamasis svorispastebimai sumažėjo, tuo tarpu atitinkamo importo bu-vo beveik toks pat.

Importo struktūra pagal prekių paskirtį 1998–2000 m. trečiaisiais ketvirčiais pateikta 4.4 diagramoje.

Kaip jau buvo konstatuota praeitame „Lietuvos mak-roekonomikos apžvalgos” numeryje, dėl naftos kainųšuolio 2000 m. reikšmingai padidėjo tarpinio vartojimoprekių dalis. Galutinio vartojimo ir investicinių prekiųdalys smuktelėjo.

Vertine išraiška investicinių prekių importas per me-tus sumažėjo labiausiai – net 9,7 proc. Tuo tarpu leng-vųjų automobilių importas išaugo 48,0 proc., atspindė-damas tiek vidaus, tiek Rusijos ir kitų NVS valstybių rin-kos pagyvėjimą.

Nors bendrosios Lietuvos užsienio prekybostendencijos vertintinos teigiamai, kyla abejonių,ar pastaraisiais metais nepadidėjo neapskaitomoimporto dalis.

Prekiø importo struktûra pagal

prekiø paskirtá (proc.)

4.4 diagrama

70

80

70

80

60 60

50 50

40 40

30 30

20 20

10 10

0 0

15,7

14,1

11,1

Investicinësprekës

53,2

64,3

58,5

Tarpiniovartojimoprekës

22,5

18,321

,4

Galutiniovartojimoprekës

7,6

3,5 4,5

Lengviejiautomobiliai

1,1 2,5

1,7

Kitosprekës

1998 III ketv. 1999 III ketv. 2000 III ketv.

Siekdami išsiaiškinti „kontrabandinio” importo mas-tą, eliminavome MP įtaką ir padarėme apytikslę prielai-

dą, kad importas, skirtas šalies vidaus vartojimui, yralygus viso prekių importo ir reeksporto skirtumui. Šiuoatveju importas 2000 m. trečiąjį ketvirtį buvo 16,2 proc.

mažesnis nei atitinkamą 1998 m. laikotarpį. Tuo tarpulietuviškų prekių eksportas be MP per tą patį laikotarpįišaugo 15,2 proc. Turint omenyje, kad eksportui skirtų

prekių gamyba skatina ir žaliavų, pusfabrikačių importą(tarpinio vartojimo prekės sudaro didžiąją importo da-

lį), buvo galima laukti importo padidėjimo, tačiau atsi-tiko atvirkščiai. Beje, apdirbamosios pramonės produk-cijos pardavimas šalies viduje per dvejus metus beveik

nepakito (jis ženkliai sumažėjo 1999 m.), panaši buvoir mažmeninės prekybos apyvarta (neįskaitant automo-bilių ir jų degalų), apyvartoje esančių pinigų kiekis bei

pinigų kiekis P1. Įdomu ir tai, jog užsienio valiutos pir-kimas Lietuvos komerciniuose bankuose 2000 m. buvo

net didesnis nei prieš dvejus metus. Šie faktai taip patsudaro tam tikrą disonansą ženkliam importo sumažė-jimui.

Peršasi išvada, kad pastaraisiais metais Lietuvoje vėl„pakėlė galvą” šešėlinė ekonomika. Šią hipotezę patvir-tina ir mažesnis nei kaimyninėse šalyse konsoliduotojo

bendro šalies biudžeto pajamų ir nominalaus BVP san-tykis, kuris 1998–2000 m. dar labiau sumažėjo (žr. sk.

„Valstybės skola ir biudžetas”).

5. Mokėjimų balansas

2000 m. trečiąjį ketvirtį šalies mokėjimų balanso ei-namosios sąskaitos deficitas sudarė 419,9 mln. Lt ir

buvo gerokai mažesnis nei antrąjį ketvirtį arba atitin-kamą 1999 m. ketvirtį. Per pastaruosius kelerius me-tus tik 2000 m. pirmąjį ketvirtį ESD buvo dar mažesnis

– 278 mln. Lt. Palyginti su BVP, einamosios sąskaitosdeficitas trečiąjį ketvirtį sudarė 3,5 proc., per devynis

mėnesius – apie 4,0 proc. Įsidėmėtiną pažangą ESDmažinimo srityje įvairiais 2000 m. ketvirčiais atspindi5.1 diagrama.

Teigiama užsienio prekybos rezultatų įtaka ESDdydžiui aptarta ankstesniame skyrelyje. Paslaugų ba-lansas taip pat pagerėjo ir padėjo sumažinti ESD. Tie-

sa, tai pasiekta ne padidėjusio paslaugų eksporto, o su-mažėjusio importo sąskaita. Antai trečiąjį ketvirtį, pa-

lyginti su tuo pačiu 1999 m. laikotarpiu, paslaugų eks-portas net sumažėjo 1,5 proc., tuo tarpu per devynismėnesius jo padidėjimas buvo minimalus – 0,6 proc.

Tiek 2000 m. trečiojo ketvirčio, tiek devynių mėnesiųrodikliai nepasiekė 1998 m. atitinkamų laikotarpių ly-gio.

Nevienareikšmę paslaugų eksporto dinamikąlėmė diametraliai priešingos transporto ir kelio-

nių eksporto tendencijos. Trečiąjį ketvirtį transportopaslaugų eksportas išaugo 19,5 proc., tuo tarpu kelio-nių paslaugų eksportas sumažėjo 18,9 proc. Kelių ir jūrų

transporto paslaugų eksportas išaugo labiausiai.

15


Einamosios sàskaitos deficitas,

palyginti su BVP (proc.)

5.1 diagrama

14 14

16 16

12 12

10 10

8 8

6 6

4 4

2 2

0

1998 1999 2000

0

9,7

8,0

2,8

I ketv.

10,8

13,6

5,6

II ketv.

8,7

12,8

3,5

III ketv.

14,5

14,2

IV ketv.

Ryšių ir statybos paslaugų eksporto pokyčiai, paly-ginti su 1999 m., ženklesnės įtakos bendram rezultatuineturėjo. Tiesa, palyginti su 1998m. trečiuoju ketvirčiu,ryšių paslaugų eksportas šiek tiek padidėjo, o statybospaslaugų – beveik dvigubai sumažėjo. Taigi ir taip ne-pavydėtina statybų sektoriaus būklė patyrė dar vienąsmūgį.

Paslaugų importas 2000 m. smarkiai sumažėjo. Tre-čiąjį ketvirtį, palyginti su atitinkamu 1999 m. ketvirčiu,jis sumažėjo 13,8 proc., o palyginti su tuo pačiu 1998m.ketvirčiu – net 31,6 proc. (devynių mėnesių rezulta-tas buvo atitinkamai mažesnis 12,0 proc. ir 22,9 proc.).Nors palyginimui, ypač 1998 m. trečiąjį ketvirtį, turėjoįtakos kai kurie specifiniai veiksniai (Būtingės terminalostatyba ir su ja susijęs statybos paslaugų importo pa-didėjimas), iš esmės paslaugų importo nuosmukį lėmėpanašios priežastys kaip ir prekių įvežimo sumažėjimą.Paslaugų eksportui reikšmingiau nepakitus, o importuismarkiai sumažėjus, paslaugų balanso perteklius tre-čiąjį ketvirtį padidėjo iki 504,8 mln. Lt (1998 m. III ketv.– 176,7 mln. Lt, 1999 m. III ketv. – 402,9 mln. Lt).

Trečiąjį ketvirtį pagerėjo ir pajamų balansas, visųpirma dėl padidėjusių šalies juridinių ir fizinių asmenųpajamų už investicijas užsienyje ir sumažėjusių nere-zidentų reinvesticijų (žr. priedo B.3 lentelę). Tiesa, pa-jamų balansas tebebuvo neigiamas ir, matyt, toks busdar ilgą laiką.

Einamųjų pervedimų balansas apžvelgiamąjį ket-virtį buvo teigiamas ir pastebimai padidėjo, palyginti su1999 m. analogišku laikotarpiu (13,6 proc.), tačiau ne-pasiekė 1998 m. trečiojo ketvirčio lygio.

Trečiąjį ketvirtį ir per devynis 2000 m. mėnesiusženkliai pakito finansinės sąskaitos balanso dydis ir

struktūra. Tai pirmiausia sietina su šalies ūkio subjek-

tų investicijų užsienyje srauto krypties pokyčiu. 1998–

1999 m. kapitalo eksporto srautas buvo neigiamas, tuo

tarpu 2000 m. užsienyje investuotos didelės pinigų su-

mos, ypač portfelinių investicijų ir indėlių užsienio ban-

kuose pavidalu. Šį padidėjimą lėmė padidėję Lietuvos

komercinių bankų indėliai užsienyje bei dalies laisvų lė-

šų investavimas į nerezidentų skolos vertybinius popie-

rius. Trečiąjį ketvirtį Lietuvos investicijos užsienyje pa-

didėjo 249,8 mln. Lt, per devynis mėnesius – 969,8

mln. Lt, iš jų komercinių bankų indėliai padidėjo atitin-

kamai 218,9 mln. Lt ir 670,6 mln. Lt. 2000 m. ketvir-

tąjį ketvirtį šį procesą skatino komercinių bankų priva-

lomųjų atsargų normos sumažinimas nuo 10 proc. iki

8 proc., atpalaidavęs papildomus piniginius išteklius (žr.

sk. „Kredito įstaigų veikla”).

Trečiąjį ketvirtį užsienio kapitalo investicijų šalyje

srautas buvo 487,0 mln. Lt, o tai kur kas mažiau nei

trečiąjį 1999 m. ketvirtį (782,4 mln. Lt) ir net keletą

kartų mažiau nei per tą patį 1998 m. laikotarpį (2530,8

mln. Lt). Tiesioginių investicijų srautas trečiąjį ketvir-

tį sudarė 483,6 mln. Lt, taigi truputį viršijo 1999 m.

trečiojo ketvirčio rodiklį (405,0 mln. Lt) ir akivaizdžiai

nusileido atitinkamo 1998 m. laikotarpio lygiui (2337,5

mln. Lt), kuris labai išaugo dėl AB Lietuvos telekomas

privatizavimo. Tiesioginės užsienio investicijos per de-

vynis 2000 m. mėnesius buvo mažiausios, palyginti su

1999 m. ir 1998 m. (1038,4 mln. Lt, 1452,3 mln. Lt ir

3231,2 mln. Lt). Tam nemažos įtakos turėjo „nuseku-

sios” reinvesticijos, kaip viena iš sulėtėjusio investicijų

proceso formų.

Vis dėlto 2000 m. trečiąjį ketvirtį tiesioginės in-

vesticijos su kaupu – 115,2 proc. (1999 m. trečią-

jį ketvirtį – 40,8 proc.) padengė ESD, per devy-

nis mėnesius padengimo norma buvo 78,6 proc.

(1999 m. sausio–rugsėjo mėn. – 44,6 proc.). Nors

šio svarbaus analitinio rodiklio pagerėjimą lėmė

ne smarkus tiesioginių užsienio investicijų ant-

plūdis, o sumažėjęs ESD, jis vis tiek atspindėjo

sumažėjusį šalies finansinį pažeidžiamumą.

Portfelinių investicijų įplaukos į Lietuvą trečiąjį ket-

virtį sudarė 291,9 mln. Lt, o per devynis mėnesius –

1706,5 mln. Lt. Didžiąją dalį portfelinių investicijų suda-

rė įplaukos už Vyriausybės išplatintus skolos vertybinius

popierius (1,2 mlrd. Lt) ir už AB Lietuvos telekomas par-

duotų valstybei priklausiusių akcijų dalį (516,2 mln. Lt).

Kadangi šalies ūkis grąžino daugiau užsienio paskolų nei

gavo, šalies ūkio grynasis įsiskolinimas trečiąjį ketvirtį

sumažėjo 27,6 mln. Lt, o per devynis mėnesius – 424,3

mln. Lt.

Oficialios tarptautinės atsargos trečiąjį ketvirtį su-

mažėjo 228,5 mln. Lt, tačiau per devynis mėnesius pa-

didėjo 520,3 mln. Lt. Grynųjų oficialiųjų tarptautinių at-

sargų (be aukso vertės) lygis 2000 m. spalio 1 d., skai-

čiuojant prekių ir paslaugų importo mėnesiais, sudarė

2,8 mėnesio ir tebėra palyginti saugus netikėtos finan-

sinės krizės atveju.

16


6. Užimtumas ir nedarbas

Gyventojų užimtumas šiuo metu yra viena iš opiau-sių Lietuvos ekonomikos problemų. Deja, kol kas nė vie-na vyriausybė neteikė šiam klausimui aukščiausio pri-oriteto. Ankstesnės vyriausybės leidosi užliūliuojamospalyginti nebauginančios nedarbo lygio statistikos, nesbedarbių skaičius ėmė didėti gerokai vėliau nei prasidė-jo Rusijos krizė. Nemaža dalis įmonių, dėl griežtų darboįstatymų negalėdamos atleisti darbuotojų, išleido juosneapmokamų atostogų, sutrumpino darbo laiką ir pan.Dėl to ėmė didėti „paslėptasis” nedarbas ir vis labiaukauptis socialinės problemos.

Ekonomikos sąstingis pastaraisiais metais išryškinotakoskyrą tarp perspektyvių ir beviltiškų įmonių. Dar-buotojų dalinis užimtumas ar atostogos savo sąskaitagali būti taktinis įmonės sprendimas, tačiau jis negalibūti taikomas neribotą laiką. Bedarbių skaičiaus ir ne-darbo lygio didėjimas labiau pasireiškė 2000 m. ant-rojoje pusėje (žr. 6.1 diagramą), tačiau ir 2001 m. šiaprasme nebus geresni.

Sugriežtinus įmonių bankroto procedūras, neišven-giamai išryškės „paslėptasis” nedarbas, dar labiau ap-nuogindamas šį esminį Lietuvos ekonomikos defektą.Specialistų vertinimu, priėmus naująjį Įmonių bankrotoįstatymą, nemokiomis gali būti paskelbta apie 16 tūkst.įmonių, o darbo gali netekti 180 tūkst. žmonių. Lietu-vos darbo birža prognozuoja, kad nedarbo lygis Lietu-voje 2001 m. pradžioje ir pabaigoje bus daugiau kaip12 proc., o vidutinis metinis nedarbas bus 12,3 proc. –0,8 procentinio punkto didesnis nei 2000 m.

Pastaruoju metu kai kurios politinės jėgos pasiūlėbūdų, kaip spręsti nedarbo problemą. Vienas iš jų –laikinos fizinių asmenų pajamų mokesčio ir socialiniodraudimo mokesčių lengvatos, jeigu darbdavys įdarbinailgą laiką darbo neturintį žmogų. Deja, ši idėja nepadės

įveikti nedarbo iš esmės, o tik suteiks naujų galimybių

išvengti mokesčių. Visiškai legaliai dirbančios įmonės,matyt, nereaguotų į šias lengvatas, nes pasibaigus jų

galiojimo terminui darbdaviui būtų sunku atleisti „pa-

brangusį” darbuotoją. Šiuo metu sunkiausias klau-

simas yra prekių paklausos trūkumas, su kuriuosusiduria daugelis įmonių ir kurio neįveikus ga-

mybos pajėgumo didinimas bei naujų darbuotojų

įtraukimas tampa beprasmiškas ir net nuostolin-

gas.Apskritai Lietuvos ekonomikos kilimo tempai kol

kas yra akivaizdžiai per menki papildomai darbo jėgai

įtraukti. Tam tikrų gerų poslinkių būtų galima tikėtis, jei-

gu realus BVP padidėtų per metus daugiau kaip 5 proc.,tačiau bent jau 2001 m. toks padidėjimas atrodo neįti-

kėtinas.

Pažymėtina ir tai, kad ženkli nedarbo dalis yra

struktūrinio pobūdžio, t. y. vienose srityse yra spe-cialistų perteklius, kitose – trūkumas, o darbo jėgos

persiliejimui trukdo ribotas jos mobilumas ir persikvali-

fikavimo sunkumai. Darbuotojų mobilumą iš dalies ga-lėtų paskatinti darbo santykių liberalizavimas ir darbuo-

tojo atleidimo procedūrų supaprastinimas. Tačiau „įsi-

senėjusių” bedarbių problema dažniausiai yra žemas

kvalifikacijos lygis. Prognozuojama, kad 2001 m. į dar-bo biržas kreipsis daugiau kaip 250 tūkst. darbo netu-

rinčių žmonių, iš jų kas trečias bus nekvalifikuotas. To-

dėl politikų siūlomi nedarbo mažinimo receptai yra ne-

adekvatūs šio reiškinio priežastims.Apžvelgiamuoju laikotarpiu didėjant bedarbių skai-

čiui, mažėjo užimtų gyventojų. Užimtumo dinamiką at-

skiruose ūkio sektoriuose atspindi 6.1 lentelė.

Reikšmingas užimtumo sumažėjimas buvo užfiksuo-tas tik 2000 m., t. y. praėjus po Rusijos krizės daugiau

kaip pusantrų metų. Įmonių pateiktais ir gyventojų ap-

Nedarbo lygis (mënesio pabaigoje, proc.)

6.1 diagrama

14 14

8 8

10 10

12 12

6 6

4 4

2 2

0 0Sausis Kovas Balandis Geguþë Birþelis Liepa Rugpjûtis Rugsëjis Spalis Lapkritis

1999 2000

10,8

7,7

Vasaris

11,2

8,1

11,4

8,5

11,1

7,8

7,5

11,6

7,8

11,8

8,1 8,4

11,7

8,9

12,1 12,6

9,5

Gruodis

10,0

11,2

8,1

11,1 11

,8

17


6.1 lentelė

Užimti gyventojai (vidutinis skaičius)

1998 m. III ketv. 1999 m. III ketv. 2000 m. III ketv.Tūkst. Proc. Tūkst. Proc. Tūkst. Proc.

Iš viso 1669,1 100,0 1660,8 100,0 1597,5 100,0Žemės ūkis, medžioklė ir miškininkystė 364,3 21,8 339,0 20,4 327,4 20,5Išgaunamoji pramonė 3,1 0,2 3,4 0,2 3,4 0,2Apdirbamoji pramonė 288,6 17,3 283,8 17,1 278,3 17,4Elektros, dujų ir vandens tiekimas 39,6 2,4 40,0 2,4 34,8 2,2Statyba 125,9 7,5 115,9 7,0 99,1 6,2Vidaus prekyba 245,5 14,7 234,4 14,1 224,9 14,1Viešbučiai ir restoranai 26,4 1,6 29,2 1,8 28,9 1,8Transportas, sandėliavimas ir ryšiai 94,7 5,7 105,1 6,3 103,2 6,4Finansinis tarpininkavimas 14,9 0,9 16,4 1,0 15,3 1,0Nekilnojamasis turtas, nuoma ir kita versloveikla

42,2 2,5 54,9 3,3 48,6 3,0

Valstybės valdymas ir gynimas, privalomasissocialinis draudimas

70,1 4,2 73,4 4,4 71,8 4,5

Švietimas 152,3 9,1 160,9 9,7 170,0 10,6Sveikatos priežiūra ir socialinis darbas 108,6 6,5 109,6 6,6 108,3 6,8Kitos veiklos rūšys 92,9 5,6 94,8 5,7 83,5 5,3

1998 m. III ketv. 1999 m. III ketv. 2000 m. III ketv.Tūkst. Proc. Tūkst. Proc. Tūkst. Proc.

Iš viso 1669,1 100,0 1660,8 100,0 1597,5 100,0Žemės ūkis, medžioklė ir miškininkystė 364,3 21,8 339,0 20,4 327,4 20,5Išgaunamoji pramonė 3,1 0,2 3,4 0,2 3,4 0,2Apdirbamoji pramonė 288,6 17,3 283,8 17,1 278,3 17,4Elektros, dujų ir vandens tiekimas 39,6 2,4 40,0 2,4 34,8 2,2Statyba 125,9 7,5 115,9 7,0 99,1 6,2Vidaus prekyba 245,5 14,7 234,4 14,1 224,9 14,1Viešbučiai ir restoranai 26,4 1,6 29,2 1,8 28,9 1,8Transportas, sandėliavimas ir ryšiai 94,7 5,7 105,1 6,3 103,2 6,4Finansinis tarpininkavimas 14,9 0,9 16,4 1,0 15,3 1,0Nekilnojamasis turtas, nuoma ir kita versloveikla

42,2 2,5 54,9 3,3 48,6 3,0

Valstybės valdymas ir gynimas, privalomasissocialinis draudimas

70,1 4,2 73,4 4,4 71,8 4,5

Švietimas 152,3 9,1 160,9 9,7 170,0 10,6Sveikatos priežiūra ir socialinis darbas 108,6 6,5 109,6 6,6 108,3 6,8Kitos veiklos rūšys 92,9 5,6 94,8 5,7 83,5 5,3

klausos metu surinktais duomenimis užimtų gyventojų2000 m. trečiąjį ketvirtį buvo 1597,5 tūkst., t. y. 63,3tūkst. arba beveik 4 proc. mažiau nei prieš metus.

Užimtumo prasme labiausiai nukentėjo statybų sek-torius, kuriame užimtųjų gyventojų sumažėjo 14,5proc. Elektros, dujų ir vandens tiekimo sektoriuje užim-tų žmonių skaičius sumažėjo 13,0 proc., nekilnojamo-jo turto, nuomos ir kitoje verslo veikloje – 11,5 proc.,vidaus prekyboje – 4,1 proc. Samdomų darbuotojų irkitų užimtų gyventojų skaičiaus mažėjimas statybose irenergetikos sektoriuje sietinas su mažėjančia šių sekto-rių sukurta pridėtine verte palyginamosiomis kainomis(žr. 3.1 lentelę), tuo tarpu nekilnojamojo turto, nuomosir kitos verslo veiklos bei prekybos sektoriams pavykosukurti didesnę pridėtinę vertę, smarkiai padidinus dar-bo našumą.

Iš keturiolikos 6.1 lentelėje pateiktų sektorių tik švie-timo srityje užimtų žmonių skaičius 2000m. trečiąjį ket-virtį padidėjo – nuo 160,9 tūkst. iki 170,0 tūkst., ar-ba 5,7 proc. Praeitame „Lietuvos makroekonomikos ap-žvalgos” numeryje padaryta išvada galioja ir dabar: la-bai trūksta perspektyvių ūkio šakų, pajėgiančių priim-ti iš smunkančių sričių atleistus darbuotojus. Pakeitusįmonių bankroto teisinę bazę ir liberalizavus darbo san-tykius ši problema gali staigiai paūmėti ir pareikalau-ti iš Vyriausybės operatyvių krizinio valdymo priemonių(viešųjų darbų organizavimo ir pan.).

7. Kainų indeksai

2000 m. trečiąjį ketvirtį situacija mažai tepakito pa-lyginti su pirmuoju metų pusmečiu, t. y. ekonominė ap-

linka tebėra antiinfliacinė. Pagal verslininkų apklausas,

daugelis pramonės įmonių susiduria su produkcijos par-

davimo sunkumais, kylančiais dėl nepakankamos pa-

klausos. Būtų pernelyg paprasta aiškinti, jog pardavimo

problemas lemia nereikalingos arba nekokybiškos pro-

dukcijos gamyba. Plataus asortimento importo prekių

paklausa taip pat yra ribota, beje, dažnai kokybiškesnių

prekių paklausa mažėja sparčiau nei vidutiniškai, nes

rinka yra itin jautri didesnėms kainoms. Šis reiškinys

yra būdingas smunkančio gyvenimo lygio ir mažėjan-

čios perkamosios galios atributas.

Įvairios įmonės skirtingai reagavo į pasikeitusias pir-

kėjų preferencijas. Vienos įmonės mėgino pasinaudo-

ti „masto ekonomija” ir, plėtodamos gamybą arba pre-

kybos apyvartą (iškalbingas pavyzdys – Maxima par-

duotuvių tinklas), siekė minimizuoti sąnaudas bei kai-

nas. Kitų įmonių pasirinktas kelias – bloginti prekių ar-

ba paslaugų kokybę, kad tik galėtų jas atpiginti ir pa-

daryti įperkamesnes vartotojams. Trečioji įmonių grupė

apskritai nusigręžė nuo seklios vidaus rinkos ir mėgino

„prakirsti langą” į užsienio šalis.

Nepaliaujamai kylantis euro atžvilgiu lito kursas dar

labiau padidino perprodukciją vietos rinkoje, nes impor-

to prekės tapo pigesnės. Trečiąjį ketvirtį oficialus lito

kursas euro atžvilgiu pakilo 8,1 proc. (nuo 379,5 Lt iki

348,6 Lt už 100 eurų), t. y. daugiau nei per visą 2000 m.

pirmąjį pusmetį. Susidarė tikrai nepavydėtina pa-

dėtis – brangus litas žlugdė vietos gamintojų kon-

kurencingumą, smukdė įmonių ir namų ūkių paja-

mas, o dėl to savo ruožtu mažėjo net ir pingančio

importo paklausa.

18


Mënesiniai VKI pokyèiai 2000 m.

(proc.)

7.1 diagrama

2 2

1 1

0 0

–1 –1

Sausis

Vasaris

Kovas

Balandis

Geguþë

Birþelis

Liepa

Rugpjûtis

Rugsëjis

Spalis

Lapkritis

Gruodis

1,5

0,7

0,2 0,20,4

0,0 0,0 0,0

–0,2–0,3

–0,4–0,6

Nė vieną iš 2000 m. trečiojo ketvirčio mėnesių ne-buvo užfiksuota infliacija, palyginti su ankstesniu mė-nesiu (žr. 7.1 diagramą). Liepos mėn. defliacija sudarė0,4 proc., rugpjūčio mėn. – 0,6 proc., o rugsėjo mėn.kainų lygis nepakito. Vidutiniškai apžvelgiamąjį ketvirtįvartotojų kainų lygis buvo 0,9 proc. didesnis nei analo-gišką 1999 m. ketvirtį.

Spalio–gruodžio mėn. pastebimos tam tikros kainųlygio didėjimo tendencijos: spalio mėn. infliacija buvo0,2 proc., lapkričio mėn. – 0,4 proc., gruodžio mėn. –vėl 0,2 proc. 2000 m. gruodį, palyginti su 1999 m. gruo-džiu, infliacija Lietuvoje sudarė 1,4 proc.; prognozuoja-ma 2001 m. infliacija – 1,8 proc.

Iš esmės infliacijos reiškinį 2000 m. lėmė elektrosenergijos kainų padidinimas metų pradžioje. Nepaisantto, infliacija Lietuvoje buvo gerokai mažesnė nei Lat-vijoje ir ypač Estijoje. Infliacijos skirtumai paaiškinamiskirtingu šių valstybių vidaus rinkos aktyvumo lygiu beinevienoda lito, lato ir kronos kurso dinamika euro ir do-lerio atžvilgiu.

Santykinės kainos šiais metais kito tokiu prin-cipu: smarkiau augo būsto išlaikymo, transporto,ryšių ir švietimo paslaugų kainos, tuo tarpu kitųprekių grupių kainos sumažėjo, išskyrus nežymųviešbučių, kavinių ir restoranų paslaugų kainų pa-didėjimą (žr. 7.2 diagramą). Paprastai didžiausią inf-liacinį potencialą turi tokie sektoriai: 1) pasižymintysmonopoliniais bruožais (pvz., energetika, ryšiai); 2) tei-kiantys perspektyvias paslaugas (pvz., mokamas švie-timas); 3) priklausomi nuo naftos ir degalų kainų svy-ravimų.

2000 m. sausio–lapkričio mėn. dėl jau minėtų prie-žasčių labiausiai padidėjo būsto išlaikymo kainos – 14,9proc. 2001 m. sausio mėnesį galima tikėtis tam tikro jųsumažėjimo, nes naujoji Vyriausybė nusprendė šilumosvartotojams vėl 50 proc. kompensuoti PVM tarifą. Ryšių

Vartotojø kainø pokyèiai 2000 m.

01–11 mënesiais (proc.)

7.2 diagrama

2 2

4 4

6 6

8 8

10 10

12 12

14 14

16 16

0 0

–4 –4

–2 –2

VKI

Maistoproduktai ir

nealkoholiniai gërimai

Alkoholiniai gërimaiir

tabako

gaminiai

Drabuþiai ir avalynë

Bûstas, vanduo,elektra,

dujos,kitas

turtas

Bûstoapstatym

as, nam

øapyvokos

árangairkasdienë

bûstoprieþiû

ra

Sveikatosapsauga

Transportas

Ryðiai

Poilsisirkultûra

Ðvietim

as

Kitosprekës

irpaslaugos

Vieðbuèiai, kavinës

irrestoranai

1,2

13,6

0,40,3

11,3

14,9

–2,6–1,8–1,7 –1,4

–2,5–1,8

–0,6

sektoriaus kainų dinamiką lemia iki 2003 m. monopoli-nę padėtį fiksuoto ryšio srityje išlaikysianti AB Lietuvostelekomas. Šios bendrovės paslaugų tarifų politiką dik-tuoja sąnaudų didėjimas ir siekiama pelningumo nor-ma, reikalinga didžiuliam investicijų „apetitui” paten-kinti. Būsto ir ryšių sektoriams ne ką tenusileidžia švie-timo kainų indeksas, šiais metais padidėjęs 11,3 proc.Šios paslaugos paprastai pabrangsta rugsėjo mėnesį –prasidėjus naujiems mokslo metams. Taip įvyko ir 2000metais.

Ryškiausi transporto paslaugų kainų pokyčiai suta-po su degalų kainų šuoliais, kurių buvo net keletas –kovo, birželio, rugsėjo ir spalio mėn. Tačiau intensyvikonkurencija mažmeninės degalų prekybos sektoriujeiš dalies stabdė kainų kilimą, todėl per 11 mėnesių jospadidėjo vidutiniškai vos 0,3 proc.

Šalies gamintojų kainas nulėmė kiek kitokie dėsnin-gumai bei veiksniai nei mažmenines kainas. Supranta-ma, pasaulinių naftos produktų kainų kilimas tu-rėjo kur kas didesnės įtakos bendrajam gamin-tojų kainų indeksui. Gamintojų visos parduotos pra-monės produkcijos kainos 2000 m. lapkričio mėn., pa-lyginti su atitinkamu 1999 m. mėnesiu, padidėjo 11,9proc. Gamintojų kainų indeksas (GKI), neįskaitant naf-tos produktų, padidėjo 1,4 proc.

Skirtingai nei VKI, gamintojų kainų indeksas atspin-di vidaus rinkoje parduodamų ir eksportuojamų gami-nių kainų pokyčius. Dėl naftos produktų brangimo pa-didėjusią vidaus rinkoje parduodamų gaminių savikai-ną buvo sunku perkelti į kainas, nes trukdė per menka

19


Gamintojø kainø pokyèiai 2000 m.

01–11 mënesiais (proc.)

7.3 diagrama

0 0

5 5

10 10

15 15

20 20

25 25

–10 –10

–15 –15

–5 –5

Visa

pram

onë

Iðgaunam

oji ir apdirb

amoji

pram

onë

Iðgaunam

oji ir apdirb

amoji

pram

onëbe

naftos

Maistoproduktøirgërim

øgamyba

Tekstilës

gaminiøgamyba

Drabuþiøsiuvimas, kailiø

iðdirbimas

irdaþymas

Medienosirmedienosgaminiø

gamyba(iðskyrus

baldus)

Rafinuotønaftosproduktøgamyba

Chem

ikaløirchem

ijospram

onës

gaminiøgamyba

Baldøgamyba

Elektros,dujøirvandenstiekim

as

4,6 4,0

0,9 1,9

23,2

15,7

7,2

–0,2

–9,5

–1,9–4,0

prekių paklausa. Šia prasme ne ką geresnė situacija su-siklostė ir eksportuojamų prekių kainodaros srityje. Išpirmo žvilgsnio, dėl naftos produktų brangimo padidė-jusius gamybos kaštus perkelti į kainas Lietuvos gamin-tojai tarptautinėje rinkoje turėjo kur kas daugiau vilčių,juolab kad naftos „veiksnys” taip pat palietė ir konku-rentus. Deja, šalies įmonėms pakišo koją nepalankuseksportui dolerio (lito) ir euro santykis. Dėl jo kainų kė-limo galimybės buvo labai ribotos ir iš esmės įmonėmsteko pačioms prisiimti naftos kainų infliacijos smūgį.Tos įmonės, kurios sugebėjo adekvačiai sumažinti ga-mybos ir pardavimo sąnaudas produkcijos vienetui, iš-vengė pelningumo mažėjimo, kitoms gi teko susitaiky-ti su finansinių rezultatų blogėjimu. Paskelbti naujausi2000 m. gruodžio mėn. rezultatai „nesugriauna” šių hi-potezių. Gamintojų kainos, palyginti su 1999 m. gruo-džio mėn., išaugo tik 2,3 proc.

Išskyrus naftos produktus ir chemijos pramonės ga-minius, skirtingų prekių grupių santykinių gamintojųkainų struktūroje 2000 m. sausio–lapkričio mėn. radi-kalių pokyčių neužfiksuota (žr. 7.3 diagramą).

Kai kurios prekių grupės vidutiniškai net atpigo. Ant-rojoje metų pusėje pabrango chemijos produktai; taisusiję su tarptautinėje rinkoje išaugusiomis trąšų kaino-mis. Elektros, dujų ir vandens prekių grupės brangimąlėmė elektros energijos ir dujų kainų kilimas. 2001 m.pradžioje iš Rusijos tiekiamų gamtinių dujų kainos pa-didėjo dar kartą – už 1000 kubinių metrų Lietuvos du-jos nuo šiol privalo mokėti Rusijos koncernui Gazprom316 Lt, t. y. 4 Lt brangiau nei prieš metus. Gruodžio

mėn. pabaigoje Valstybinė kainų ir energetikos kontro-lės komisija nutarė nuo 2001 m. pradžios nedidinti dujųkainos vartotojams, tačiau tai gali būti padaryta metųviduryje. Pažymėtina, kad maždaug 80 proc. Lietuvosvartotojų perka dujas sutartinėmis kainomis, todėl Ru-sijai padidinus kainą, jie dujas pirks brangiau. Reguliuo-jamos dujų kainos galioja tik maždaug 20 proc. jų var-totojų.

Statybų kainos 2000 m. lapkričio mėn., palyginti sutuo pačiu 1999 m. mėnesiu, padidėjo 2,0 proc., o nuometų pradžios – 3,1 proc. Nors užsakymų sumažėjo iršis sektorius patyrė nuosmukį, kainų kilimą skatino sta-tybos darbų sąnaudų kilimas.

8. Darbo užmokestis ir namųūkių pajamos

Apžvelgiamąjį ketvirtį darbo užmokesčio ir namųūkių pajamų srityje reikšmingesnių pokyčių neužfiksuo-ta. Kaip ir anksčiau, darbo užmokesčio dinamiką lėmėitin aukštas nedarbo lygis, kuris 2000 m. pabaigoje per-žengė 12 proc. ribą.

Vis dėlto būtų neteisinga tapatinti procesus,vykstančius privačiame ir valstybiniame sektoriu-je. Geresnių finansinių rezultatų pasiekusios privačiosįmonės galėjo jais pasidalyti su samdomais darbuoto-jais, juolab kad daugelyje tokių įmonių pastebimai išau-go darbo našumas. Prasčiau dirbančioms įmonėms bu-vo kur kas sunkiau absoliučiai sumažinti darbo užmo-kestį, ypač kai jis ir taip neviršijo valstybės nustatytominimalaus lygio. Todėl privačiame sektoriuje vidutinisdarbo užmokestis 2000 m. lapkričio mėn. buvo didesnisnei prieš metus. Kitokia situacija susiklostė valstybinia-me sektoriuje, kur atlyginimų politika yra kur kas labiauunifikuota. Griežtos išlaidų ekonomijos sąlygomis buvo„karpomi” tarnybiniai priedai, premijos, atsisakoma kaikurių gana gerai apmokamų pareigybių. Ir nors antrojemetų pusėje, palyginti su metų pradžia, vidutinis darboužmokestis padidėjo, jis dar nepasiekė 1999 m. atitin-kamo mėnesio lygio (žr. 8.1 lentelę).

Kaip matome iš 8.1 lentelės, vidutinis darbo už-mokestis šalies ūkyje, neįskaitant individualių įmonių,2000 m. lapkričio mėn. sudarė 1097,5 Lt ir, palygin-ti su praėjusių metų tuo pačiu mėnesiu, padidėjo 1,5proc. Vidutinis valstybiniame sektoriuje dirbančių žmo-nių darbo užmokestis per tą patį laikotarpį sumažėjo 0,8proc., o privačiame sektoriuje darbo užmokestis padi-dėjo 4,3 proc.

Sumokėjus mokesčius, vidutinis atlyginimas (neto)lapkričio mėn. buvo 773,2 Lt ir, palyginti su analogiš-ku 1999 m. mėnesiu, sumažėjo 1,5 proc. Privalomiejiatskaitymai sudarė 29,5 proc. šalies ūkio vidutinio bru-to darbo užmokesčio ir, palyginti su 1999 m. lapkričiomėn., padidėjo 2 procentiniais punktais. Tai lėmė dar-buotojų socialinio draudimo įnašo padidinimas 2000 m.pradžioje nuo 1 iki 3 proc.

Gruodžio mėnesį tradiciškai galima laukti vienkarti-nio atlyginimų padidėjimo, kuris šį kartą neturėtų būti

20


8.1 lentelė

Darbo užmokesčio* kitimo dinamika 1999–2000 metais (litais)

Skirtingų sektorių darbo užmokestis

Vidutinis darbo užmokestis valstybiniame sektoriuje privačiame sektoriuje1999 2000 1999 2000 1999 2000

Sausis 1033,0 1050,0 1119,9 1093,6 942,0 997,2Vasaris 1011,8 1048,4 1108,4 1097,7 909,8 989,1Kovas 1050,8 1071,5 1139,7 1123,0 956,5 1010,5Balandis 1068,9 1064,6 1155,4 1115,6 976,1 1006,0Gegužė 1071,3 1096,3 1150,1 1134,8 988,8 1052,0Birželis 1096,0 1101,3 1174,0 1133,9 1013,4 1064,1Liepa 1100,2 1089,1 1178,8 1119,3 1016,9 1053,9Rugpjūtis 1091,2 1104,7 1167,5 1139,4 1009,8 1065,5Rugsėjis 1086,3 1094,6 1149,2 1121,2 1017,1 1064,1Spalis 1084,0 1102,9 1139,9 1133,7 1021,8 1068,0Lapkritis 1081,6 1097,5 1146,5 1137,0 1008,1 1051,8Gruodis 1122,8 — 1170,9 — 1064,6 —

Skirtingų sektorių darbo užmokestis

Vidutinis darbo užmokestis valstybiniame sektoriuje privačiame sektoriuje1999 2000 1999 2000 1999 2000

Sausis 1033,0 1050,0 1119,9 1093,6 942,0 997,2Vasaris 1011,8 1048,4 1108,4 1097,7 909,8 989,1Kovas 1050,8 1071,5 1139,7 1123,0 956,5 1010,5Balandis 1068,9 1064,6 1155,4 1115,6 976,1 1006,0Gegužė 1071,3 1096,3 1150,1 1134,8 988,8 1052,0Birželis 1096,0 1101,3 1174,0 1133,9 1013,4 1064,1Liepa 1100,2 1089,1 1178,8 1119,3 1016,9 1053,9Rugpjūtis 1091,2 1104,7 1167,5 1139,4 1009,8 1065,5Rugsėjis 1086,3 1094,6 1149,2 1121,2 1017,1 1064,1Spalis 1084,0 1102,9 1139,9 1133,7 1021,8 1068,0Lapkritis 1081,6 1097,5 1146,5 1137,0 1008,1 1051,8Gruodis 1122,8 — 1170,9 — 1064,6 —

* Be individualių įmonių.

8.2 lentelė

Vidutinės disponuojamosios pajamos (litais)

1999 m. III ketvirtis 2000 m. III ketvirtis

Visoje šalyje Mieste Kaime Visoje šalyje Mieste KaimeVisos disponuojamosios pajamos 442,5 495,1 333,6 428,5 483,2 307,2Samdomojo darbo pajamos 235,1 289,4 122,7 224,8 267,2 86,3Nesamdomojo darbo pajamos 58,4 44,9 86,3 53,9 38,6 88,0Senatvės pensija 65,1 66,7 61,6 60,5 56,7 69,0Bedarbio pašalpa 1,4 1,6 0,8 1,8 2,1 1,1Kitos pensijos, pašalpos 34,5 34,8 34,0 33,7 32,1 37,3Kitos pajamos 48,1 57,7 28,1 53,8 66,5 25,6Piniginės disponuojamosios pajamos 372,0 438,8 233,6 362,1 432,4 206,0Natūrinės disponuojamosios pajamos 70,5 56,3 100,0 66,4 50,8 101,2

1999 m. III ketvirtis 2000 m. III ketvirtis

Visoje šalyje Mieste Kaime Visoje šalyje Mieste KaimeVisos disponuojamosios pajamos 442,5 495,1 333,6 428,5 483,2 307,2Samdomojo darbo pajamos 235,1 289,4 122,7 224,8 267,2 86,3Nesamdomojo darbo pajamos 58,4 44,9 86,3 53,9 38,6 88,0Senatvės pensija 65,1 66,7 61,6 60,5 56,7 69,0Bedarbio pašalpa 1,4 1,6 0,8 1,8 2,1 1,1Kitos pensijos, pašalpos 34,5 34,8 34,0 33,7 32,1 37,3Kitos pajamos 48,1 57,7 28,1 53,8 66,5 25,6Piniginės disponuojamosios pajamos 372,0 438,8 233,6 362,1 432,4 206,0Natūrinės disponuojamosios pajamos 70,5 56,3 100,0 66,4 50,8 101,2

įspūdingas. Kalėdinių premijų mokėjimas valstybiniame

sektoriuje yra iš esmės „užšaldytas” dėl taupymo po-litikos, o ir privačiame sektoriuje galimybės premijuo-

ti darbuotojus didesnėmis pinigų sumomis yra ribotos.Tai gali sau leisti tik nedidelis skaičius pelningai ir sta-

biliai dirbančių įmonių. 2000m. gruodžiomėn. viduti-

nis darbo užmokestis tikriausiai padidės panašiai kaip ir1999m. pabaigoje – apie 40–60Lt, nors 1996–1998m.

gruodžio mėn. jis šoktelėdavo vidutiniškai apie 100Lt.Namų ūkių pajamų pokyčius ir struktūrą atspindi

8.2 lentelė.Apžvelgiamuoju laikotarpiu namų ūkių būklė toliau

blogėjo. Vieno namų ūkio nario vidutinės pajamos su-

mažėjo nuo 442,5 Lt iki 428,5 Lt, arba 3,2 proc.Ypač ženkliai smuko kaimo gyventojų pajamos – nuo

333,6 Lt iki 307,2 Lt, arba 7,9 proc. Nerimą kelia irtai, kad miesto ir kaimo namų ūkių pajamų ato-

trūkis pastaruoju metu didėja. 1999 m. pirmąjį ket-

virtį vidutinės kaimo namų ūkio nario pajamos sudarė

71,0 proc. atitinkamų miesto namų ūkio pajamų, tuotarpu 2000 m. trečiąjį ketvirtį – jau tik 63,6 proc.

Išvada būtų tokia: ekonomikos sunkmetis sudavėkaimo gyventojų finansinei padėčiai itin skaudų smū-

gį. Didžioji dalis jų verčiasi žemės ūkiu, kuris kartu su

statybų verslu labiausiai nukentėjo nuo Rusijos krizės.Sumažėjusios žemės ūkio produktų rinkos ir pablogė-

jusios jų pardavimo sąlygos neigiamai atsiliepė tiek pa-tiems ūkininkams, tiek ir jų ūkiuose dirbantiems sam-

domiems darbuotojams.Ekspertų vertinimu, šiuo metu skurdo riba yra maž-

daug 350 Lt vienam namų ūkio nariui per mėnesį. Taigi

nominaliai didžioji dalis kaimo namų ūkių gyvena že-miau skurdo ribos. Vis dėlto tokius apibendrinimus rei-

kėtų daryti atsargiai, nes pragyvenimo kaštai mieste irkaime gerokai skiriasi. Miestiečiai daugiau nei kaimo gy-

ventojai išleidžia komunalinėms paslaugoms, vaikų lop-

21


šelių ir darželių mokesčiams. Prekių ir paslaugų kainosmieste, ypač didmiesčiuose, yra didesnės nei kaime. Beto, miestiečiai beveik neturi natūrinio ūkio, kurio pro-duktais galėtų patenkinti dalį savo reikmių.

Analizuojant vidutinių namų ūkių pajamų sumažėji-mą pagal atskiras sudedamąsias dalis, krinta į akis žen-klus samdomojo darbo pajamų sumažėjimas tiek mies-te, tiek ir kaime. Kaimo gyventojų vidutinės pajamos iššio šaltinio trečiąjį ketvirtį, palyginti su analogišku 1999m. ketvirčiu, sumažėjo net 29,7 proc. Šį reiškinį lėmėdidėjantis nedarbas, kuris kai kuriuose rajonuose pa-siekė katastrofišką mastą ir tiesiog pakerta materialausišgyvenimo pagrindus.

Senatvės pensijos ir kitų pensijų bei pašalpų padi-dėjimas vienam kaimo namų ūkio nariui apžvelgiamuo-ju laikotarpiu tik labai maža dalimi kompensavo bendrąpajamų nuosmukį, taigi pajamų nestabilizavo.

9. Investicijos

Investicijų sritis tebėra kamuojama senų prob-lemų, kylančių iš bendros ekonomikos būklės.Nors gamyba ir eksportas 2000 m. padidėjo, nemažadalis įmonių vis dar išsiverčia su ankstesniais gamy-bos pajėgumais, kurie buvo neapkrauti po Rusijos kri-zės 1998–1999 m. Orientuotos į vidaus rinką įmonėsgali patenkinti silpnoką paklausą be žymesnių papildo-mų įdėjimų į gamybos plėtrą. Įmonės, susiduriančios sutiesiogine konkurencija tarptautinėje rinkoje, priverstosdiegti naujas technologijas ir neišvengs su tuo susijusiųinvesticijų. Euro ir dolerio kurso dinamika didina poreikįdiegti inovacijas, padedančias sumažinti žaliavų ir dar-bo sąnaudas produkcijos vienetui.

Kaip ir anksčiau, daugelio verslininkų lūkesčiai nė-ra labai optimistiški – remiantis verslininkų apklausosduomenimis, prognozuojančių, kad gamybos apimtį ar-timiausiais mėnesiais pavyks padidinti, yra mažiau neimanančių atvirkščiai. Net 60 proc. apklausos dalyviųteigia, jog jų gaminama produkcija yra nepaklausi. Te-

beegzistuoja neapibrėžtumas dėl lito ir euro kurso to-lesnės dinamikos, laikytis atsargumo nuteikia aplinkiniųrinkų ekonominės plėtros lėtėjimas. Naujoji R. Paksovyriausybė, tiesa, jau signalizavo rinkoms, kad vykdysliberalią ir palankią verslui ekonominę politiką, tačiausavo pažado palengvinti mokesčių naštą kol kas neįgy-vendino. Tam tikru mastu vietinių verslininkų investicinįskepticizmą lemia ir nepakankamas užsienio verslininkųdomėjimasis investicijų Lietuvoje galimybėmis, vangusvalstybinių įmonių privatizavimo procesas.

Artimiausiais metais turėtų būti privatizuota daugiaureikšmingų valstybės turto objektų ir pritraukta daugiauužsienio ir vietinio kapitalo. Kadangi privatizavimas ne-retai yra susijęs su įsipareigojimais investuoti į gamybosplėtrą, galima prognozuoti investicijų didėjimą, juolabkad pasireikš ir vadinamasis multiplikatoriaus efektas(aktyvesnis investavimo procesas suteiks daugiau dar-bo statybų sektoriui ir t. t.).

2000 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su antruoju ketvir-čiu, materialinės investicijos padidėjo nuo 1201,4 mln.Lt iki 1392,8 mln. Lt, arba 15,9 proc. Pirmą kartą2000 metų vieno ketvirčio materialinių investicijųapimtis, nors ir kukliai, vis dėlto buvo didesnė neianalogiško praėjusių metų ketvirčio. Trečiąjį ketvir-tį, palyginti su 1999 m. trečiuoju ketvirčiu, materiali-nės investicijos padidėjo 1,1 proc. Nors tai galima trak-tuoti kaip įsisenėjusios investicijų mažėjimo tendenci-jos lūžį, daryti esmines išvadas iš vieno ketvirčio re-zultatų dar anksti. Reikėtų palaukti 2000 m. ketvirto-jo ketvirčio materialinių investicijų statistikos. Kaip ro-do 1996–1999 m. duomenys, investicijų apimtis pas-kutinį metų ketvirtį esti didžiausia, o 1998 m. ketvirtąjįketvirtį buvo pasiektas absoliučiai rekordinis jų lygis –2267,1 mln. Lt.

Kaip matome iš 9.1 lentelės, apžvelgiamuoju laiko-tarpiu investicijų didėjimas užfiksuotas tik 4 iš 10 pa-grindinių ūkinės veiklos sektorių. Išgaunamosios ir ap-dirbamosios pramonės investicijos 2000 m. trečiąjį ket-virtį, palyginti su 1999 m. trečiuoju ketvirčiu, padidėjo

9.1 lentelė

Materialinės investicijos į įvairias ekonominės veiklos rūšis (mln. Lt)

1999 m. III ketv. 2000 m. III ketv.

Iš viso šalyje 1377,2 1392,8Išgaunamoji ir apdirbamoji pramonė 232,8 253,9Žemės ūkis, medžioklė, miškininkystė ir žuvininkystė 21,7 22,6Elektros, dujų ir vandens tiekimas 141,4 103,8Vidaus prekyba 93,7 137,5Transportavimas ir sandėliavimas 334,1 250,9Paštas ir ryšiai 126,5 116,2Gyvenamųjų namų statyba 107,0 155,2Kita statyba 27,8 14,4Finansinis tarpininkavimas 42,7 40,5Valstybės valdymas ir gynimas; privalomasis socialinis draudimas 95,8 91,6Kita veikla 153,7 206,2


Iš viso šalyje 1377,2 1392,8Išgaunamoji ir apdirbamoji pramonė 232,8 253,9Žemės ūkis, medžioklė, miškininkystė ir žuvininkystė 21,7 22,6Elektros, dujų ir vandens tiekimas 141,4 103,8Vidaus prekyba 93,7 137,5Transportavimas ir sandėliavimas 334,1 250,9Paštas ir ryšiai 126,5 116,2Gyvenamųjų namų statyba 107,0 155,2Kita statyba 27,8 14,4Finansinis tarpininkavimas 42,7 40,5Valstybės valdymas ir gynimas; privalomasis socialinis draudimas 95,8 91,6Kita veikla 153,7 206,2

22


nuo 232,8 mln. Lt iki 253,9 mln. Lt, arba 9,1 proc., ta-čiau buvo mažesnės nei antrąjį ketvirtį. Šiek tiek dau-giau yra investicijų į vidaus prekybą – nuo 93,7 mln. Ltiki 137,5 mln. Lt, arba 46,7 proc. Tai susiję su didžiu-liais struktūriniais pokyčiais šiame sektoriuje – preky-bos įmonių koncentracija ir didėjančiu jų imlumu inves-ticijoms.

Kita vertus, gerokai sumažėjo energetikos ir trans-portavimo bei sandėliavimo sektorių investicijos – ati-tinkamai nuo 141,4 mln. Lt iki 103,8 mln. Lt (sumažė-jimas 26,6 proc.) ir nuo 334,1 mln. Lt iki 250,9 mln. Lt(24,9 proc.). Šiek tiek guodžia nebent tai, kad investi-cijos į pastarąją veiklos sritį kiekvieną 2000 m. ketvirtįnuolat didėjo.

Materialinės investicijos gyvenamųjų namų statybossrityje padidėjo nuo 107,0 mln. Lt iki 155,2 mln. Lt, ar-ba 45,0 proc., tiesa, labai sumažėjo kitų statybų sek-toriaus investicijos. Gyvenamųjų namų statybos dina-mikai atsiskleisti trukdo nepatenkinama namų ūkių fi-nansinė padėtis, menkos pajamų stabilumo garantijosir t. t. Kompensavus lengvatinių ir rinkos palūkanų skir-tumą, gyventojai būtų paskatinti investuoti ir paklausapadidėtų. Vis dėlto sunku įsivaizduoti šio sektoriaus bu-mą, kol bendra ekonomikos raida tebėra prieštaringa.

Materialinių investicijų apimtis ir struktūra pagal fi-nansavimo šaltinius 1999 m. III ketvirtį ir 2000 m. IIIketvirtį pateikta 9.1 diagramoje.

Apžvelgiamąjį laikotarpį užfiksuotas materiali-nių investicijų iš nuosavų lėšų padidėjimas – pa-lyginti su atitinkamu 1999 m. laikotarpiu jos išaugo11,3 proc. ir sudarė 65,0 proc. visų materialinių inves-ticijų (pvz., 1998 m. – 57,2 proc.). Tai atspindi šiek tiek

Materialinës investicijos pagal

finansavimo ðaltinius (mln. Lt)

9.1 diagrama

1400 1400

1600 1600

1200 1200

1000 1000

800 800

600 600

400 400

200 200

0 0

813,5 905,4

222,6

221,0

183,2

1377,2 1392,8

171,8

94,5

35,863,5

58,9


Nuosavos lëðos

Uþsienio paskolos

Kiti ðaltiniai

Nacionalinis biudþetas

Ðalies bankø paskolos

sustiprėjusią įmonių finansinę padėtį, leidžiančią plėstigamybą (žr. priedo B.4 lentelę). Tačiau tai dar nerodoatgijusio įmonių pasitikėjimo, nes jų skolinimasis iš ban-kų vis dar tebėra mažesnis nei 1999 m., nors 2000 m. irdidėjo. Vietiniai bankai yra kur kas labiau pasirengę su-teikti ilgalaikes paskolas investiciniams projektams fi-nansuoti nei prieš 2–3 metus (šalyje įsteigta keletasužsienio bankų filialų ir dukterinis bankas, pagerėjo Lie-tuvos bankų kredito išteklių struktūra), tačiau užsieniobankų paskolų apimtis vis dėlto yra maždaug keturiskartus didesnė. Investicijoms imlios didžiosios įmonėsgali palankiomis sąlygomis gauti paskolas tiesiogiai išužsienio kredito įstaigų. Kol kas Lietuvos bankams ne-pavyksta paskatinti indėlininkų laikyti ilgalaikius indė-lius, ypač nacionaline valiuta, o tai apsunkina tokių pas-kolų refinansavimą.

Kitas pastovus 2000 m. materialinių investici-jų struktūros bruožas – iki minimumo sumažėjęsnacionalinio biudžeto dalyvavimas investiciniuo-se projektuose. Trečiąjį ketvirtį iš nacionalinio biudže-to finansuojamos materialinės investicijos buvo 2,7 kar-to mažesnės nei atitinkamą 1999 m. ketvirtį (pagal I–III ketvirčių rezultatus, jos sumažėjo dar daugiau – net3,5 karto). Per pirmuosius tris 2000 m. ketvirčius iš šiošaltinio buvo finansuojama tik 2,2 proc. visų investicijų,tuo tarpu per atitinkamą 1999 m. laikotarpį – 6,9 proc.,1998 m. – 10,8 proc. Šalies ekonominė politika ir toliauveikia procikliškai, nes valstybės investicijos, galinčiossukelti teigiamąmultiplikatoriaus efektą (pirmiausia perstatybų sektorių), sumažinamos kur kas smarkiau neiatitinkamos privataus sektoriaus išlaidos. Tai pasakyti-na tiek apie valstybės, tiek ir apie savivaldybių investi-cinę politiką.

Panaši situacija susiklostė ir nebiudžetinių fondų in-vesticijų srityje. 2000 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti supraėjusių metų atitinkamu ketvirčiu, šios investicijossumažėjo 6,2 proc. (lyginant I–III ketvirčių rezultatus,jos sumažėjo dar labiau – 16,9 proc.).

Užsienio investuotojų požiūrį į Lietuvos ūkines per-spektyvas atspindi tiesioginių užsienio investicijų pagalšalis investuotojas ir ekonominės veiklos rūšis rodikliai(žr. 9.2 ir 9.3 lenteles).

1997–2000 m. pirmąjį pusmetį tiesioginės užsie-nio investicijos Lietuvoje išaugo daugiau nei dvigubai.Sparčiausiai iš dešimties didžiausių investuotojų augoŠveicarijos, Suomijos, Estijos, Danijos ir Švedijos in-vesticijos, padidėjusios atitinkamai 7,7, 4,8, 3,5, 3,3 ir3,2 karto. Lėčiausiai didėjo JAV investicijos, kurios 2000m. viduryje liko beveik to paties lygio kaip ir 1997 m.Praranda savo padėtį Lietuvos rinkoje ir Vokietijos ka-pitalas, kuris pagal tiesioginių investicijų dydį 1997 m.buvo trečias, o dabar – tik šeštas.

Akivaizdžiai matoma Skandinavijos šalių kapi-talo ekspansija į Lietuvą ir kitas Baltijos valsty-bes. 1997 m. iš visų investicijų jų tiesioginės investi-cijos sudarė 25,8 proc., o 2000 m. viduryje – jau net41,4 proc. Skandinavijos valstybių kapitalą itin domi-na Lietuvos bankininkystės, ryšių, alaus pramonės, au-

23


9.2 lentelė

Tiesioginės užsienio investicijos pagal šalis* (mln. Lt)

1997 m. Lyginamasissvoris

1997 m.,proc.

1998 m. 1999 m. 2000 07 01 Lyginamasissvoris

2000 07 01,proc.

Iš viso 4162 100,0 6501 8252 8824 100,0Švedija 507 12,2 1096 1444 1599 18,1JAV 1079 25,9 1214 1103 1185 13,4Suomija 181 4,3 694 872 877 9,9Danija 260 6,2 428 801 855 9,7Estija 178 4,3 280 342 630 7,1Vokietija 468 11,2 530 632 620 7,0Didžioji Britanija 327 7,9 440 589 620 7,0Šveicarija 66 1,6 108 456 506 5,7Norvegija 130 3,1 273 315 327 3,7Liuksemburgas 162 3,9 302 295 295 3,3Kitos šalys 482 11,6 764 1403 1310 14,8


1997 m.,proc.


2000 07 01,proc.

Iš viso 4162 100,0 6501 8252 8824 100,0Švedija 507 12,2 1096 1444 1599 18,1JAV 1079 25,9 1214 1103 1185 13,4Suomija 181 4,3 694 872 877 9,9Danija 260 6,2 428 801 855 9,7Estija 178 4,3 280 342 630 7,1Vokietija 468 11,2 530 632 620 7,0Didžioji Britanija 327 7,9 440 589 620 7,0Šveicarija 66 1,6 108 456 506 5,7Norvegija 130 3,1 273 315 327 3,7Liuksemburgas 162 3,9 302 295 295 3,3Kitos šalys 482 11,6 764 1403 1310 14,8

* Pateikiamas likutis laikotarpio pabaigoje.

9.3 lentelė

Tiesioginės užsienio investicijos į įvairias ekonominės veiklos rūšis* (mln. Lt)


1997 m.,proc.


2000 07 01,proc.

Iš viso 4162 100,0 6501 8252 8824 100,0Žemės ūkis, miškininkystė, žuvininkystė 49 1,2 56 42 44 0,5Apdirbamoji pramonė 1525 36,6 2106 2625 2681 30,4Statyba 15 0,4 33 58 63 0,7Vidaus prekyba 1245 29,9 1632 2024 2001 22,7Viešbučiai ir restoranai 163 3,9 213 209 198 2,2Transportavimas ir sandėliavimas 139 3,3 223 200 189 2,1Paštas ir ryšiai 352 8,5 1133 1480 1387 15,7Finansinis tarpininkavimas 267 6,4 640 1127 1400 15,9Nekilnojamasis turtas, nuoma ir kitaverslo veikla

184 4,4 248 317 408 4,6

Švietimas, sveikata, poilsis ir kultūra 94 2,3 53 72 123 1,4Kita veikla 130 3,1 165 98 330** 3,7


1997 m.,proc.


2000 07 01,proc.

Iš viso 4162 100,0 6501 8252 8824 100,0Žemės ūkis, miškininkystė, žuvininkystė 49 1,2 56 42 44 0,5Apdirbamoji pramonė 1525 36,6 2106 2625 2681 30,4Statyba 15 0,4 33 58 63 0,7Vidaus prekyba 1245 29,9 1632 2024 2001 22,7Viešbučiai ir restoranai 163 3,9 213 209 198 2,2Transportavimas ir sandėliavimas 139 3,3 223 200 189 2,1Paštas ir ryšiai 352 8,5 1133 1480 1387 15,7Finansinis tarpininkavimas 267 6,4 640 1127 1400 15,9Nekilnojamasis turtas, nuoma ir kitaverslo veikla

184 4,4 248 317 408 4,6

Švietimas, sveikata, poilsis ir kultūra 94 2,3 53 72 123 1,4Kita veikla 130 3,1 165 98 330** 3,7

* Pateikiamas likutis laikotarpio pabaigoje.

** Investicijų padidėjimą kitose veiklos srityse lėmė smarkus investicijų padidėjimas elektros, dujų ir vandens tiekimo sektoriuje.

tomobilių degalų prekybos ir kt. sritys. Matyt, Šiaurėsšalių kapitalo koncentracijos procesas vyks ir artimiau-siais metais. Tam pasitarnaus ir Lietuvos artėjimas prienarystės Europos Sąjungoje.

Gana iškalbingi ir tiesioginių užsienio investicijų įįvairias ekonominės veiklos rūšis struktūros pokyčiai.

Kaip matome, pastaraisiais metais santykinaidaugiausiai tiesioginių investicijų sulaukė inf-rastruktūriniai sektoriai – finansinis tarpininkavi-

mas ir paštas bei ryšiai. Ir viename, ir kitame sekto-riuje vyrauja Skandinavijos šalių kapitalas. Bankų siste-moje užsienio kapitalo lyginamasis svoris sudaro dau-giau kaip 50 proc.; beje, jis dar turėtų reikšmingai pa-didėti privatizavus Lietuvos taupomąjį banką ir Lietu-vos žemės ūkio banką. Pašto ir ryšių sektoriuje staigųinvesticijų šuolį 1998 m. lėmė AB Lietuvos telekomaspardavimas strateginiam investuotojui. Tiesioginės in-vesticijos abiejuose sektoriuose 2000 m. viduryje su-

24


darė 31,6 proc. visų investicijų ir net buvo didesnės užapdirbamosios pramonės dalį (30,4 proc.). Palyginti su1997 m. apdirbamosios pramonės investicijų lyginama-sis svoris sumažėjo, tačiau tebėra didesnis nei jos su-kuriama BVP dalis. Sumažėjo ir vidaus prekybos tiesio-ginių užsienio investicijų dalis.

Kitų veiklos rūšių užsienio investicijos 1997–2000 m.augo gana lėtai ir dėl savo masto negali daryti reikšmin-gos įtakos šalies ekonomikos plėtrai. Geriausias pavyz-dys – žemės ūkio ir su juo susijusių šakų tiesioginės in-vesticijos, kurių sumažėjo ne tik santykinai, bet ir abso-liučiai. Užsienio prekybos žemės ūkio produktais libera-lizavimas ir sunki ūkininkų finansinė padėtis labai smar-kiai sumažino nerezidentųmotyvaciją investuoti pinigusį šį sektorių. Išimtis galėtų būti tik nekilnojamojo turto,nuomos ir kitos verslo veiklos sektorius, kur investicijosnuo 1997 m. padidėjo daugiau kaip 2 kartus ir priartėjoprie 0,5 mlrd. Lt ribos. Vis dėlto šiame sektoriuje tiesio-giai investuoto užsienio kapitalo dalis – 4,6 proc. – yramaždaug dukart mažesnė už šio sektoriaus sukuriamąBVP dalį.

Naujų valstybinių įmonių privatizavimas artimiau-siais metais gerokai pakeis tiesioginių užsienio inves-ticijų šakinę struktūrą. Per šį procesą daug užsienio ka-pitalo turėtų patekti į energetikos, finansinio tarpinin-kavimo ir transporto sektorius.

10. Kai kurių apdirbamosiospramonės šakų apžvalga

Apdirbamosios pramonės augimas 2000 m. teikia vil-čių, kad ir visa ekonomika 2001 m. sparčiau atsigaus.Apdirbamoji pramonė sukuria didžiausią BVP dalį, ku-ri, tiesa, gana ilgą laiką mažėjo – nuo 22,2 proc. 1995m. iki 18,0 proc. 1999 m. Tačiau 2000 m. ši dalis vėlpradėjo didėti ir trečiąjį ketvirtį buvo 21,3 proc. Apžvel-giamąjį ketvirtį apdirbamoji pramonė sukūrė 7,1 proc.daugiau pridėtinės vertės palyginamosiomis kainomis,nei prieš metus. Produkcijos pardavimas palyginamo-siomis kainomis išaugo 7,0 proc. (galiojusiomis kaino-mis – 27 proc.). Panašus pardavimo apimties metinisprieaugis buvo ir spalio–lapkričio mėn. Antrąjį pusme-tį produkcijos pardavimas didėjo sparčiau nei pirmą-jį, nes 2000 m. sausio–lapkričio mėn. parduota tik 3,6proc. daugiau produkcijos palyginamosiomis kainomis,nei 1999 m. atitinkamą laikotarpį.

Kaip jau buvo konstatuota trečiajame „Lietuvos mak-roekonomikos apžvalgos” numeryje, bendrą produk-cijos pardavimo plėtrą lėmė dinamiškas eksportas.2000 m. trečiąjį ketvirtį buvo eksportuota 59 proc. visosparduotos produkcijos, tuo tarpu 1999 m. atitinkamąketvirtį – 51,5 proc. Ši tendencija turėtų išlikti ir 2001m.

Patys verslininkai žvelgia į ateitį šiek tiek pesimistiš-kiau. Remiantis Statistikos departamento vykdoma 300didžiausių šalies įmonių vadovų apklausa, 2000 m. spa-lio mėn. savo įmonių gamybos didėjimą arba mažėjimąprognozavo maždaug tiek pat apklausos dalyvių, tuo

tarpu lapkričio mėn. 39 proc. pramonininkų pranašavogamybos mažėjimą ir tik 19 proc. – didėjimą.

10.1. Maisto ir gėrimų pramonė

Didžiausia šalies apdirbamosios pramonės šaka la-biau orientuojasi į vidaus rinką, nors pastaruoju me-tu eksportuojamos produkcijos lyginamasis svoris au-go. 2000m. trečiąjį ketvirtį buvo eksportuota 25,9 proc.produkcijos, tuo tarpu prieš metus – 19,0 proc. Tai bu-vo viena iš svarbiausių priežasčių, nulėmusių parduoda-mos produkcijos apimties didėjimą minėtu laikotarpiu:palyginamosiomis kainomis – 1,7 proc., galiojusiomiskainomis – 1,9 proc. Pelningumo rodikliai trečiąjį ketvir-tį taip pat pagerėjo (žr. priedo B.4 lentelę). Po Rusijoskrizės maisto pramonę užklupo prekių pardavimo prob-lema, kuri iš esmės tebėra aktuali ir dabar (žr. 10.1 dia-gramą). Tam tikrų prošvaisčių galima tikėtis atsigavusaplinkinių valstybių rinkoms, todėl 2001 m. maisto pra-monei turėtų būti bent jau ne blogesni.

Pieno produktų gamintojai ir antrojoje 2000 m.pusėje beveik nepatyrė produkcijos pardavimo sąly-gų pagerėjimo. Todėl sausio–lapkričio mėn. beveik vi-sų pieno produktų pagaminta mažiau, nei atitinkamą1999 m. laikotarpį. Išimtis buvo sūrių gamyba, per me-tus padidėjusi apie 20 proc. Grietinės gamyba beveiknepakito. Pieno supirkimas sumažėjo 9,3 proc. Eksportoperspektyvos ir čia suvaidino nemenką vaidmenį. Antainepaprastai talpioje Rusijos rinkoje lietuviškiems pienoproduktams nelengva konkuruoti su pigia vietine pro-dukcija. Pieno perdirbėjams kol kas į šį regioną naudin-ga vežti tik fermentinius sūrius ir riebius pieno miltus.

Nuožmioje pieno perdirbimo įmonių konkurencinė-je kovoje pamažu išsikristalizuoja lyderiai – bendrovėsPieno žvaigždės ir Rokiškio sūris. Negalutiniais duome-nimis (visi 10 skyriuje pateikiami duomenys yra išanks-tiniai), 2000 m. sausio–lapkričio mėn. Pieno žvaigž-

Maisto ir gërimø pramonës

parduotos produkcijos

apimtis (mln. Lt)*

10.1 diagrama

Parduota ið viso Parduota uþsienyje

5000 5000

4000 4000

3000 3000

2000 2000

1000 1000

001998 m.I III ketv.–



4026,6

1013,7

3673,3

603,6

3698,6

810,1

* 2000 m. I–III ketv. rodikliai apskaièiuoti remiantis Statistikos departamento informacija.

25


dės uždirbo apie 9 mln. Lt grynojo pelno, o apyvar-ta buvo 41,7 proc. didesnė nei prieš metus ir sudarė189,8 mln. Lt. Pagal šį rodiklį Pieno žvaigždės nusileidoRokiškio sūriui, kurio apyvarta buvo 240 mln. Lt ir permetus išaugo 34 proc. Pastaroji įmonė 2000 m. sausio–rugsėjo mėn. uždirbo 9,6 mln. Lt grynojo pelno, t. y.30 proc. mažiau nei per tą patį 1999 m. laikotarpį. To-liau gerėjo sėkmingai dirbančio Žemaitijos pieno rodik-liai. Sausio–spalio mėn. bendrovė uždirbo 4,5 mln. Ltgrynojo pelno, apyvarta per 2000 m. 11 mėnesių buvo162,3 mln. Lt, t. y. 42,7 proc. didesnė nei per atitinka-mą 1999 m. laikotarpį. Ši bendrovė valdo ir pelningaidirbančius Šilutės Rambyną bei Klaipėdos pieną.

Sparčiai augo ir sūrių gamintojos UAB Vilkyškių pie-ninė apyvarta. 2000 m. 9 mėnesių apyvarta buvo26,5 mln. Lt, t. y. 26 proc. didesnė nei per atitinkamą1999 m. laikotarpį. Bendrovė daug investavo 1999 m.– 8,5 mln. Lt, 2000 m. ketino investuoti apie 5 mln. Lt.2000 m. Vilkyškių pieninė dirbo pelningai.

Permainingi yra Panevėžio pieno rezultatai. Bendro-vei buvo nesėkminga 2000 m. pradžia, kai jos produkci-ja buvo parduodama per Biržų akcinės pieno bendrovėsprekybos tinklą. Vėliau apyvarta padidėjo, tačiau per 10mėnesių sudarė tik 58,4 mln. Lt – šiek tiek mažiau neiprieš metus. Nemažą dalį produkcijos bendrovė ekspor-tuoja, beje, vis daugiau. Minėtu laikotarpiu patirtas ne-žymus nuostolis, visų pirma dėl nesėkmingo sukauptųsviesto atsargų pardavimo.

Toliau didėjo Biržų akcinės pieno bendrovės nuosto-liai, nors dar iki 1999 m. vidurio įmonė dirbo pelningai.2000 m. sausio–rugsėjo mėn. patirtas 13,9 mln. Lt nuo-stolis, apyvarta sumažėjo iki 46,1 mln. Lt, t. y. buvo 2,3karto mažesnė nei prieš metus.

Mėsos pramonėje tebėra įtempta padėtis, apie ku-rią buvo rašyta ir praeitame „Lietuvos makroekono-mikos apžvalgos” numeryje. 2000 m. sausio–lapkričiomėn. mėsos ir subproduktų pagaminta 10,8 proc.mažiau nei prieš metus, mėsos supirkimas sumažė-jo 8,8 proc., tačiau 7,1 proc. išaugo dešros ir rūky-tų gaminių gamyba. Toliau didėjo paukštienos ir kiau-lienos importas bei jautienos eksportas. Negalutiniaisduomenimis, 2000 m. įvežta 4,15 tūkst. tonų kiaulienos(27 proc. daugiau nei 1999 m.), 9,2 tūkst. tonų paukš-tienos (22 proc.) ir 4,5 tūkst. tonų mėsos subproduk-tų (31,5 proc.), jautienos eksportuota 22,2 tūkst. tonų(89 proc.).

Produkcijos apyvartos sumažėjimą iš esmės nulė-mė didžiųjų įmonių veikla. Mėsos perdirbėjų asociacijosduomenimis, 2000 m. sausio–spalio mėn. didieji mė-sos perdirbėjai pardavė produkcijos už 208,9 mln. Lt,t. y. 28 proc. mažiau nei prieš metus. Tik dvi dide-lės įmonės sugebėjo gerokai padidinti apyvartą: Vil-niaus mėsos kombinatas už parduotą produkciją gavo46 mln. Lt pajamų, t. y. 38 proc. daugiau nei prieš me-tus, o bankrutavusios, tačiau tebedirbančios bendrovėsŠiaulių maistas produkcijos pardavimas išaugo net 166proc. Pastarosios bendrovės pastatus ir įrangą ketinaišsinuomoti besikurianti kooperatinė bendrovė Naujasis

Šiaulių maistas. Šiauliečiai veda derybas su Suomijoskompanija HK Foods dėl dalyvavimo naujosios bendro-vės veikloje. Įdomu, kad mėsos perdirbimo pramonėslyderį Vilniaus mėsos kombinatą 2001 m. taip pat pla-nuojama uždaryti, nes jo savininkai ketina statyti nau-ją modernią įmonę, rengdamiesi konkurencijai EuroposSąjungos rinkoje.

Nors mėsos perdirbėjai 2000 m. ženkliai padi-dino eksporto apimtį (sausio–rugsėjo mėn. ji buvo30mln. Lt, t. y. 2,5 karto didesnė nei per tą patį 1999 m.laikotarpį), eksportuotos produkcijos dalis kol kas nėradidelė. Eksportui į Vakarus reikalingi kokybės sertifika-tai, tuo tarpu kelią į Rytus pastoja kainų skirtumas. Ke-leto didelių mėsos įmonių – Klaipėdos maisto, UtenosMėsos, Tauragės maisto, Krekenavos agrofirmos, Joniš-kio Delikateso – produkcijos pardavimas 2000 m. pa-stebimai sumažėjo, o Panevėžio maisto ir Alytaus mė-sos įmonės bankrutavo ir veiklą nutraukė. Veiklos pobū-dį nutarė keisti Klaipėdos maistas. Prieš metus buvusiLietuvos mėsos pramonės lyderė, o dabar nuostolingaidirbanti bendrovė reorganizuojama ir suskils į 5 įmones.

Mažųjų mėsos perdirbėjų (Šilalės Natangos, VilniausBiovelos, Mažeikių Vigestos ir Mažeikių mėsinės) apy-varta išaugo. Net 47 proc. gamybą padidino Nemate-kas, daug investuojantis į naujas technologijas. Smar-kiai išaugo įmonės Giraitės Leda pelnas.

2000 m. sausio–rugsėjo mėn. gamybą padidino di-džiausi šalies paukštynai – Vilniaus paukštynas, Kaišia-dorių paukštynas ir Vievio paukštynas. Pastarojo apy-vartos metinis prieaugis buvo didžiausias – 21,4 proc.,o grynasis pelnas sudarė net 5,7 mln. Lt.

Grūdų pramonės stambiausios įmonės 2000 m.dirbo sėkmingai. Nors sausio–lapkričio mėn. grūdų su-pirkta 17 proc. mažiau nei per 1999 m. atitinkamą lai-kotarpį, miltų gamybos apimtis beveik nepakito, o kom-binuotųjų pašarų gamyba net išaugo 9,7 proc. Tiesa,ženkliai sumažėjo javų kruopų gamyba, tačiau jos dalisnėra didelė. Pažymėtina, kad miltų Lietuvos gamintojaineeksportuoja.

2000 m. antrąjį pusmetį toliau didėjo Kauno grūdųapyvarta ir pelnas. Sausio–lapkričio mėn. buvo parduo-ta produkcijos už 78,7 mln. Lt ir gauta 3,2 mln. Lt pel-no prieš apmokestinimą – atitinkamai 30,3 proc. ir 18,5proc. daugiau nei prieš metus. Efektyviai dirbo ir vienaiš didžiausių šio sektoriaus įmonių AB Kretingos grūdai.Jos pardavimo apyvarta 2000 m. sausio–rugsėjo mėn.buvo 64 mln. Lt ir, palyginti su atitinkamu 1999 m. lai-kotarpiu, išaugo 20,3 proc. Minėtą laikotarpį įmonė dir-bo pelningai, nors grynasis pelnas per metus sumažėjonuo 3 mln. Lt iki 1,2 mln. Lt.

Plečiasi Panevėžio bendrovė Malsena. Ji perėmė išKlaipėdos grūdų įmonę Skuodo malūnas bei gavo Kon-kurencijos tarybos leidimą prisijungti bendrovę Pasvaliogrūdai. Malsenos dėmesį jau patraukė ir Varėnos grū-dai. 2000 m. pirmąjį pusmetįMalsena pasižymėjo pelnodidėjimu, tuo tarpu antrąjį pusmetį pastebimai išaugoir pardavimo apyvarta. Beje, per 10 mėnesių parduo-ta produkcijos už 43,7 mln. Lt, t. y. daugiau nei per vi-

26


sus 1999 metus. Tai atspindi ir finansiniai rezultatai –

sausio–rugsėjo mėn. gauta 2 mln. Lt grynojo pelno, o

1999 m. buvo patirtas 1,9 mln. Lt nuostolis.

Konditerijos ir duonos pramonė 2000 m. dirbo

palyginti sklandžiai. Šiame sektoriuje lyderio vaidmuo

tenka Kauno įmonei Kraft Foods Lietuva, kuri šalies di-

džiausių akcinių bendrovių sąraše užima vienuoliktąją

vietą pagal pardavimo apyvartą. Bendrovė Lietuvoje yra

investavusi virš 120 mln. Lt. 2000 m. sausio–rugsėjo

mėn. jos apyvarta buvo 166 mln. Lt, o grynasis pelnas

– 15,1 mln. Lt, t. y. atitinkamai 10 proc. ir 26,3 proc.

didesni nei atitinkamą 1999 m. laikotarpį. Įmonė eks-

portavo apie 30 proc. produkcijos. Maždaug 11 proc.

išaugo ir Vilniaus duonos apyvarta, kuri buvo 78,7 mln.

Lt. Deja, tai nepadėjo įmonei išvengti nedidelio nuosto-

lio (1999 m. gautas pelnas). Vilniaus pergalės rodik-

liai per metus beveik nepakito. 2000 m. sausio–rugsėjo

mėn. apyvarta buvo 29 mln. Lt, patirtas mažas nuo-

stolis. Nors Klaipėdos duonos apyvarta per metus su-

mažėjo 6,8 proc., gautas nemažas 2,1 mln. Lt gryna-

sis pelnas. Tiesa, jis buvo 22,2 proc. mažesnis nei prieš

metus.

Šiaulių bendrovė Rūta gavo ISO kokybės sertifika-

tą ir planuoja 2001 m. eksportuoti apie 15 proc. pro-

dukcijos. Laukiama užsakymų iš Europos šalių ir JAV.

2000 m. įmonė eksportavo apie 10 proc. gaminių, pir-

miausia į Latviją. Rūta plečia firminių parduotuvių tink-

lą, tikisi sėkmingos prekybos ir Kaliningrade, kur vykdė

aktyvią reklamos kampaniją.

Permainos bręsta kitoje Šiaulių bendrovėje Naujoji

Rūta, kurios kontrolinį akcijų paketą įsigijo ir rengiasi

valdymą perimti Viachema. Neatmetama galimybė, kad

ateityje Naujoji Rūta kooperuosis su kuria nors užsienio

bendrove.

Alaus pramonės tendencijos, aprašytos trečiajame

„Lietuvos makroekonomikos apžvalgos” numeryje, ma-

žai tepakito. 2000 m. sausio–lapkričio mėn. šalyje bu-

vo pagaminta 19,2 mln. dekalitrų alaus, t. y. 13,6 proc.

daugiau nei per 1999 m. atitinkamą laikotarpį. Akivaiz-

dus lyderis buvo Klaipėdos Švyturys, pardavęs 5,1 mln.

dekalitrų, t. y. 42,1 proc. daugiau nei prieš metus. Ute-

nos alaus ir Kalnapilio parduotos produkcijos apimtis

buvo atitinkamai 3,9 mln. ir 3,8 mln. dekalitrų, jos padi-

dėjimas per metus – 7,2 proc. ir 1,1 proc. Daugiau kaip

20 proc. apyvartą padidino stipraus alaus rinkos lyderis

Vilniaus tauras ir Kauno Ragutis. Pastaroji įmonė pa-

teikė kelias naujas alaus rūšis. Kita vertus, Gubernijos

apyvarta per metus sumažėjo 4,1 proc., nors ši alaus

darykla tebebuvo labiausiai į eksportą orientuota šalies

alaus pramonės atstovė. 2000 m. pabaigoje Gubernija

eksportavo apie 10 proc. savo produkcijos, daugiausia į

Kaliningrado sritį. Vis dėlto sparčiausiai jos produkcijos

pardavimas augo JAV ir Izraelyje. Eksporto į JAV gali-

mybėmis domėjosi ir Kalnapilis bei Utenos alus.

Mažosios alaus daryklos (Biržų alus, Daiga, Mažeikių

lokys ir kt.) 2000 m. užėmė maždaug 5 proc. Lietuvos

alaus rinkos.

Švyturys smarkiai vyravo ir pagal pelno rodiklius.Sausio–spalio mėn. jis gavo 33,1 mln. Lt pelno priešapmokestinimą, o 2000 m. iš viso planuota uždirbti 39mln. Lt. Utenos alus pirmąjį pusmetį gavo 2,8 mln. Lt,Kalnapilis ir Vilniaus tauras sausio–rugsėjo mėn. – ati-tinkamai 3,6 mln. Lt ir 1,1 mln. Lt grynojo pelno. Ragu-čio trijų ketvirčių finansinis rezultatas – 2 mln. Lt nuo-stolis.

Alkoholinių gėrimų sektoriaus lyderiu išliko Kau-no Stumbras. Sausio–lapkričio mėn. įmonė uždirbo 15mln. Lt grynojo pelno, parduota 64 proc. daugiau pro-dukcijos nei per atitinkamą 1999 m. laikotarpį. Spar-čiai augo ir įmonės eksportas, nors užsienyje (Izraely-je, Latvijoje, Kosta Rikoje, JAV) parduota tik nedidelė –maždaug už 1,15 mln. Lt – produkcijos dalis. Stumb-ras gavo ISO kokybės sertifikatą ir tikisi, kad 2001 m.eksportas toliau augs, ypač į JAV.

Pelningai dirbo ir Vilniaus degtinė bei Alytaus Ali-ta. Tuo tarpu Anykščių vynas 2000 m. sausio–lapkričiomėn. patyrė 400 tūkst. Lt nuostolį, nors 1999 m. uždir-bo 10,4 mln. Lt grynojo pelno. Priėmus Akcizų įstatymopataisas, 2001 m. įmonės rezultatai turėtų pagerėti. At-sižvelgdama į įstatymo pataisas, įmonė jau pradėjo ga-minti silpnesnį vaisių ir uogų vyną, kuris pateks į palan-kesnę apmokestinimo kategoriją.

Panevėžio alkoholinių gėrimų ir mielių įmonė Sema,nuostolingai dirbusi 1999 m., neišbrido iš nuostolio ir2000 m. Jis sausio–lapkričio mėn. buvo 1,8 mln. Lt.Įmonės apyvarta sudarė 13,2 mln. Lt, t. y. 21 proc. ma-žiau nei prieš metus. Dėl importinių mielių konkurenci-jos ypač skaudų smūgį patyrė mielių gamyba.

10.2. Lengvoji pramonė

Šis pramonės sektorius pastaraisiais metais iš esmėsorientuojasi į užsienio rinkas, kur išvežama didžioji pro-dukcijos dalis. 2000 m. lengvoji pramonė ypač kentėjodėl euro silpnumo. Pirmąjį pusmetį visų sektoriaus ša-kų – tekstilės pramonės, drabužių siuvimo ir odos pra-monės – produkcijos parduota mažiau nei 1999 m. pir-mojoje pusėje. 2000 m. trečiąjį ketvirtį rodikliai page-rėjo – produkcijos pardavimas palyginamosiomis kaino-mis, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, iš-augo atitinkamai 7,0 proc., 4,3 proc. ir 3,2 proc. 1998–2000 m. sausio–rugsėjo mėn. parduotos ir eksportuo-tos produkcijos apimtis galiojusiomis kainomis pateikta10.2 diagramoje.

Preliminari spalio ir lapkričio mėn. statistinė informa-cija rodo, kad ir ketvirtąjį ketvirtį lengvosios pramonėsprodukcijos buvo parduodama daugiau. Pastebimos eu-ro stiprėjimo tendencijos gali būti naudingos šiam sek-toriui. Kai kuriais duomenimis, įmonėms nebepakankagamybos pajėgumų didėjantiems užsakymams vykdyti.Vis plačiau originalia lietuviška produkcija ima domėtispasaulio prekybos tinklai.

Išankstiniais duomenimis, sektoriaus lyderis ir ant-rąjį 2000 m. pusmetį buvo Utenos trikotažas. Sausio–lapkričio mėn. parduotos produkcijos apimtis buvo111,2 mln. Lt, t. y. 13 proc. daugiau nei per atitinkamą

27


Lengvosios pramonës parduotos

produkcijos apimtis (mln. Lt)*

10.2 diagrama


3000 3000

2000 2000

1000 1000




2345

,9

1963

,0 2402

,7

2055

,2

2326

,1

2064

,8


1999 m. laikotarpį. Eksportuota 96,5 mln. Lt produkci-jos, o tai buvo 16 proc. daugiau nei 1999 m. Bendrovėsinvesticijos 2000 m. viršijo 10 mln. Lt, didžioji dalis in-vestuota į gamybos tobulinimą, apie 2 mln. Lt – į preky-bos tinklo plėtrą. Sausio–rugsėjo mėn. gauta 11,5 mln.Lt grynojo pelno, t. y. 13,3 proc. daugiau nei prieš me-tus.

Pastaruosius trejetą metų nuostolingai dirbanti Aly-taus tekstilė pirmavo tarp sektoriaus įmonių pagal pro-dukcijos pardavimą. Sausio–lapkričio mėn. pardavimoapyvarta buvo 154,8 mln. Lt, per metus ji beveik nepa-kito. Nors kontrolinį bendrovės akcijų paketą prieš po-rą metų įsigijusi Singapūro kompanija Tolaram Groupžadėjo per ketverius metus investuoti 240 mln. Lt ir iš-saugoti 3,5 tūkst. darbo vietų, kol kas investuota tik 11mln. Lt, o darbuotojų skaičius sumažėjo iki 3,1 tūkst.Nepaisant to, po reorganizavimo įmonės finansiniai re-zultatai gerėjo. 1999 m. buvo patirtas 23,8 mln. Lt nuo-stolis, 2000 m. sausio–rugsėjo mėn. – 6,0 mln. Lt nuo-stolis, o spalio–lapkričio mėn. jau gautas nedidelis pel-nas.

Didžiausia Baltijos šalyse lino audinių gamybosbendrovė Linas sausio–lapkričio mėn. pardavė produk-cijos už 68,9 mln. Lt, t. y. šiek tiek daugiau nei priešmetus. Tačiau jos grynasis pelnas sumažėjo iki 2,2 mln.Lt, t. y. 2,4 karto. Nuosmukį lėmė nesėkmingas antra-sis 2000 m. pusmetis. Įmonė eksportavo apie 90 proc.produkcijos, daugiausia į Italiją, Švediją ir JAV.

Vienintelė Baltijos šalyse ir viena iš didžiausių Euro-poje baldų audinių gamintoja Vilniaus įmonė Audėjas2000 m. dirbo pelningai, nors ir ne visiškai išnaudo-jo gamybos pajėgumą. Sausio–rugsėjo mėn. grynasispelnas buvo 1,5 mln. Lt. Gamybai modernizuoti buvoinvestuota apie 2 mln. Lt, o 2001 m. planuojama in-vestuoti daugiau. Įmonė tikisi ne vėliau kaip 2001 m.sausio mėn. gauti ISO kokybės sertifikatą.

2000 m. nemažai lėšų buvo investuota į didžiausiąLietuvoje vilnonių audinių įmonę Kauno Drobė. Strate-ginio investuotojo Suomijos bendrovės CapMan Capital

Management investicijos 2000 m. turėjo sudaryti apie28 mln. Lt. Dėl įmonės reorganizavimo Drobės produk-cijos pardavimas 2000 m. šiek tiek sumažėjo. Sausio–rugsėjo mėn. apyvarta buvo 50 mln. Lt, t. y. 3,8 proc.mažiau nei prieš metus. Įmonė tikėjosi 2000 m. baigtibe nuostolio.

Nekokie buvo Litekso rodikliai: 2000 m. sausio–rugsėjo mėn. parduota produkcijos už 16,5 mln. Lt –16,2 proc. mažiau nei per atitinkamą 1999 m. laiko-tarpį; patirtas 4,6 mln. Lt nuostolis. 2000 m. pavasarįįmonę įsigijo Italijos bendrovė Linificio Canapificio No-zionale. Italai planuoja iki 2001 m. pabaigos investuotiapie 40 mln. Lt ir Litekso teritorijoje įrengti linų verpalųfabriką.

Investicijos į gamybą padėjo bendrovei Kauno audi-niai padidinti gamybą ir išbristi iš nuostolio. Nuo 2000m. vidurio bendrovė dirbo pelningai, nors pajamomsneigiamai atsiliepė sumažėjęs euro kursas.

Į Klaipėdos verpalų bendrovę Trinyčiai investavo di-džiausias Anglijos verpimo fabrikas Shiloh Spinners Ltd.Nuostolingai dirbusi įmonė padidino apyvartą ir 2001 m.jau planuoja gauti pelno.

Optimistiškai į ateitį žiūri ir Vilniaus trikotažo bendro-vė Sparta, į kurią perkėlė gamybą Danijos įmonė Egtvedir Švedijos Topeco. Be to, didėja užsakymų iš Rusijossrautas.

Su nemažais sunkumais 2000 m. susidūrė Vilniaustrikotažo bendrovė Vilija, kurią slėgė skolos Vilniausbankui, Sodrai ir mokesčių inspekcijai. Pagal sausio–rugsėjo mėn. rezultatus, nedidelį nuostolį patyrė ir apy-vartą sumažino Alytaus tekstilės įmonė Dainava, tuotarpu drabužių siuvimo bendrovė Šatrija ir trikotažo ga-mybos bendrovė Audimas padidino parduodamos pro-dukcijos apimtį ir dirbo pelningai.

2000 m. išaugo odos perdirbimo įmonės Šiauliųstumbras pardavimo apyvarta. Nuo 1999 m. rudensįmonė dirba visu pajėgumu. 2000 m. bendrovė tikėjosipasiekti didesnę nei 60 mln. Lt apyvartą ir uždirbti apie1 mln. Lt grynojo pelno.

10.3. Naftos produktų pramonė

Šiai šakai priklauso tik dvi įmonės – Pemco kurasir akivaizdžiai vyraujanti Mažeikių nafta. Dėl išaugusiųnaftos kainų 2000 m. produkcijos galiojusiomis kaino-mis parduota daug daugiau nei 1999 m. (žr. 10.3 dia-gramą). Tačiau dėl nuolat buvusių žaliavos tiekimo išRusijos sutrikimų 2000 metai naftos pramonei nebu-vo sėkmingi. Dėl žaliavos trūkumo Mažeikių nafta pri-verstinai stabdė gamybą gegužės ir spalio mėn. Kiek-vieną iš pirmųjų trijų 2000 m. ketvirčių buvo parduotamažiau naftos produktų palyginamosiomis kainomis neiper 1999 m. atitinkamą laikotarpį. Tik metų pabaigojerodikliai pagerėjo, tačiau tai nekompensavo praradimųpirmojoje metų pusėje.

Sausio–lapkričio mėn. produkcijos palyginamosiomiskainomis buvo parduota 16 proc. mažiau nei prieš me-tus, nors ir 1999 m. buvo toli gražu ne geriausi naftospramonės metai. Ne taip sėkmingai, kaip buvo planuota

28


Naftos pramonës parduotos


10.3 diagrama


4000 4000

2000 2000

3000 3000

1000 1000




2522

,6

1655

,6

1761

,9

1057

,5

3222

,0

2032

,1


2000 m. pradžioje, dirbo ir Būtingės terminalas – per jįeksportuota apie 3 mln. tonų naftos, nors buvo planuo-ta 6 mln. tonų. Sausio–rugsėjo mėn. naftos pramonėpatyrė apie 85 mln. Lt nuostolį.

Naftos pramonės perspektyvos artimiausiais metaistebėra neaiškios, nes sutartis tarpMažeikių naftos ir Ru-sijos bendrovės Lukoil dėl ilgalaikio žalios naftos tiekimovis dar nepasirašyta. Vis dėlto 2001 m. šakos rodikliaiturėtų pagerėti, kadangi pasirašyta pakankamai sutar-čių dėl naftos tiekimo ir tranzito artimiausiu metu. Ma-žeikių nafta tikisi 2001 m. perdirbti apie 7 mln. tonų naf-tos – gerokai daugiau nei 2000 m. (apie 5 mln. tonų).

10.4. Chemijos pramonė

Chemijos pramonės rodikliai 2000 m. buvo ganadviprasmiški. Pirmąjį pusmetį produkcijos palyginamo-siomis kainomis parduota ženkliai daugiau nei prieš me-tus. Tačiau pasaulio rinkose sumažėjusios trąšų kainositin nepalankiai atsiliepė šakos pelningumo rodikliams.

2000 m. viduryje kainos šiek tiek pakilo. Trečiąjį ket-virtį chemijos pramonė jau gavo nedidelį pelną, tačiaupardavė 11,8 proc. mažiau produkcijos palyginamosio-mis kainomis nei atitinkamą 1999 m. ketvirtį. 2000 m.paskutiniais mėnesiais pardavimas vėl padidėjo. Iš vi-so 2000 m. sausio–lapkričio mėn. parduota 9,6 proc.daugiau produkcijos nei prieš metus. Produkcijos par-davimas galiojusiomis kainomis išaugo gerokai mažiau(žr. 10.4 diagramą).

Analizuojant atskirų įmonių padėtį, tenka konstatuo-ti, kad 2000 m. buvo ypač nesėkmingi Lifosai. 1999 m.įmonė dar dirbo pelningai, tuo tarpu 2000 m. per 11mėnesių, sumažėjus fosforo trąšų kainoms, ji patyrė51,3 mln. Lt nuostolį. 2000 m. parduota produkcijos už426,3 mln. Lt, t. y. 13,6 proc. mažiau nei prieš metus. Poatliktos sieros rūgšties cecho rekonstrukcijos lapkričiomėn. produkcijos pardavimas išaugo. Įmonės gamybospajėgumas padidėjo 30–35 proc.Achema, priešingai, 2000 m. funkcionavo visiškai

patenkinamai, išaugo apyvarta ir pelnas. Trečiąjį ket-

Chemijos pramonës parduotos


10.4 diagrama


1500 1500

1000 1000

500 500




955,5

747,6 891,5

694,0 912,2

717,8


virtį parduotos produkcijos apyvarta padidėjo dar dau-giau nei pirmąjį pusmetį, o sausio–rugsėjo mėn. iš visoparduota produkcijos už 300,5 mln. Lt, t. y. 22,9 proc.daugiau nei prieš metus. Uždirbta 5,6 mln. Lt grynojopelno.

1999–2000 m. nuostolingai dirbo cheminio pluoštoįmonės Kauno Dirbtinis pluoštas ir Marijampolės Ver-nitas, nors abiejų bendrovių apyvarta 2000 m. išaugo.Praėjusieji metai Dirbtiniam pluoštui buvo ypač nesėk-mingi. Sausio–rugsėjo mėn. patirtas net 25,5 mln. Ltnuostolis, nors produkcijos pardavimas per tą patį laiko-tarpį buvo 89,7 mln. Lt, t. y. 6,1 proc. didesnis nei priešmetus. Deja, pastaruoju metu padėtis nepagerėjo. Tre-čiąjį ketvirtį nuostolis buvo didesnis nei pirmąjį pusmetį,sumažėjo ir produkcijos pardavimas, palyginti su atitin-kamu 1999 m. laikotarpiu.Vernito padėtis pamažu taisosi. Sausio–rugsėjo

mėn. parduota produkcijos už 22,8 mln. Lt , t. y. 35,5proc. daugiau nei per tą patį 1999 m. laikotarpį. Norspatirtas 1,1 mln. Lt nuostolis, jis buvo 3,5 karto ma-žesnis nei prieš metus. Trečiąjį ketvirtį augimo tempaibuvo ypač dideli, pagerėjo pelno rodikliai. Įmonė eks-portavo apie 70 proc. produkcijos, daugiausia į Lenkiją,Vokietiją, Angliją ir Rusiją.

2000 m. pirmąjį pusmetį nuolat augęs farmacijosįmonių produkcijos pardavimas nesiliovė didėjęs ir tre-čiąjį ketvirtį. Verslininkai šį spurtą aiškina atsigaunančiaRytų šalių rinka ir didėjančia vidaus apyvarta. Didžiau-sias šalies farmacijos fabrikas Kauno Sanitas 2000 m.sausio–spalio mėn. pardavė produkcijos už 20,2 mln.Lt, t. y. 36 proc. daugiau nei prieš metus. Dėl padidėju-sios paklausos NVS šalyse eksportas išaugo 2,2 karto,uždirbta daugiau kaip 1 mln. Lt grynojo pelno.

Antroji pagal dydį Lietuvos farmacijos bendrovė En-dokrininiai preparatai jau antrus metus dirba nuostolin-gai, nors 2000 m. nuostolį šiek tiek sumažino. Sausio–spalio mėn. įmonės apyvarta buvo 11 mln. Lt, t. y. 38,7proc. didesnė nei prieš metus. Nepaisant to, patirtasbeveik 3 mln. Lt nuostolis. Įmonė tiesiogiai eksportavo

29


Gumos ir plastikiniø dirbiniø

pramonës parduotos produkcijos

apimtis (mln. Lt)*

10.5 diagrama


400 400

200 200

300 300

100 100




236,2

80,8

347,3

126,0

371,5

166,0


apie 50 proc. savo produkcijos, dar maždaug 20 proc.jos produkcijos išvežta į užsienį per didmeninės preky-bos įmonių tinklą.

10.5. Gumos ir plastikinių dirbiniųpramonė

Šios šakos produkcijos pardavimas net penketą pa-starųjų metų nuolat augo, didėjo ir eksportuojamosprodukcijos dalis. Tiesa, įspūdingi ankstesni augimotempai 2000 m. šiek tiek sulėtėjo – sausio–lapkričiomėn. produkcijos palyginamosiomis kainomis buvo par-duota 7,0 proc. daugiau nei prieš metus ir 49,4 proc.daugiau nei prieš dvejus metus. Gumos ir plastikųpramonė pelningai dirbo visais 1998–2000 m. ketvir-čiais (ketvirtojo ketvirčio duomenų dar nėra). 2000 m.sausio–rugsėjo mėn. gauta 21,0 mln. Lt pelno prieš ap-mokestinimą ir eksportuota apie 45 proc. produkcijos.Parduotos produkcijos ir eksportuotos produkcijos ap-imtis galiojusiomis kainomis pateikta 10.5 diagramo-je.

Vilniaus įmonė Plasta praeitais metais dirbo nepel-ningai, nors sausio–rugsėjo mėn. parduota produkcijosuž 34,8 mln. Lt, t. y. 7,1 proc. daugiau nei per atitinka-mą 1999 m. laikotarpį.

10.6. Kitų nemetalo mineraliniųproduktų pramonė

Ši šaka yra glaudžiai susijusi su statybų veikla, kuri1998–2000 m. išgyveno toli gražu ne geriausius laikus.Be to, nemetalo mineralinių produktų pramonės įmonėssusidūrė su vis stiprėjančia tiek Vakarų, tiek Rytų šaliųkonkurencija. Nenuostabu, kad pastaraisiais metais ša-kos apyvarta nuolat mažėjo (išimtis – 1998 m., kai jitruputį padidėjo), sumažėjo ir jos parduotos produkci-jos dalis visoje apdirbamosios ir išgaunamosios pramo-nės produkcijoje. 2000 m. sausio–lapkričio mėn. šakosprodukcijos palyginamosiomis kainomis parduota 3,0

Kitø nemetalo mineraliniø

produktø pramonës parduotos


10.6 diagrama


800 800

400 400

600 600

200 200




613,6

184,1

579,2

163,9

523,3

167,5


proc. mažiau nei prieš metus. Produkcijos apyvarta ga-liojusiomis kainomis dar labiau sumažėjo dėl kainų kri-timo (sausio–rugsėjo mėn. duomenis atspindi 10.6 dia-grama).

Ši šaka yra viena iš mažiausiai eksportuojančių, norsiš visos 2000 m. parduotos produkcijos eksporto lygina-masis svoris šiek tiek padidėjo ir sudarė apie trečdalį.Visus tris 2000 m. ketvirčius bendras šakos įmonių fi-nansinis rezultatas buvo neigiamas, patirtas 38,8 mln.Lt nuostolis.

Didžiausia šakos įmonė Akmenės cementas 2000 m.taip pat dirbo nuostolingai – sausio–rugsėjo mėn. pa-tirtas 8,5 mln. Lt nuostolis. Parduota produkcijos už7,8 mln. Lt, t. y. 24,8 proc. mažiau nei per atitinkamą1999 m. laikotarpį.

Kur kas geriau sekėsi bendrovei Dvarčionių kerami-ka, kuri per tą patį laikotarpį padidino apyvartą 19,3proc., pardavusi produkcijos už 34,3 mln. Lt. Nepaisantįmonę ištikusios stichinės nelaimės (dėl nuošliaužos su-griuvo sandėlys, pilnas bendrovės produkcijos), per trisketvirčius ji nepatyrė nuostolio. Vis dėlto 2000 m. pla-nuota baigti nuostolingai.

Pelningai dirbo ir sparčiai gamybą didino UAB Vil-niaus stiklo studija, prieš ketverius metus įsikūrusi vie-toje bankrutavusios bendrovės Vilniaus stiklas. Apie 95proc. rankų darbo produkcijos eksportuojama į VakarųEuropą, JAV, Japoniją, Australiją. Išankstiniais duome-nimis, 2000 m. bendrovė gavo 0,25 mln. Lt pelno.

10.7. Elektrinės ir optinės įrangospramonė

Didžiausios sektoriaus šakos – radijo, televizijos irryšių (elektronikos) pramonės – produkcijos pardavi-mas 2000 m. antrąjį pusmetį toliau didėjo. Sausio–lapkričio mėn. gaminių palyginamosiomis kainomis par-duota net 39,9 proc. daugiau nei prieš metus. 2000 m.elektronika buvo viena iš pelningiausiai veikiančių šakų,

30


Elektrinës ir optinës árangos


apimtis (mln. Lt)*

10.7 diagrama


1200 1200

1000 1000

800 800

600 600

400 400

200 200

001998 m.I–III ketv.



810,4

590,8 77

7,4

555,1

934,6

750,9


sausio–rugsėjo mėn. uždirbusi daugiau kaip 48 mln. Ltpelno prieš apmokestinimą.

Viso šalies verslo sėkmės simbolis 2000 m. bu-vo didžiausia elektronikos įmonė Panevėžio Ekranas.Sausio–lapkričio mėn. ši kineskopų gamykla pardavėprodukcijos už 403 mln. Lt, arba 1,6 karto daugiau neiprieš metus. Uždirbta 55,8 mln. Lt grynojo pelno. Bend-rovė pasirašė ilgalaikę techninės pagalbos sutartį su Ja-ponijos kompanija Toshiba dėl 21 colio įstrižainės visiš-kai plokščio kineskopo kūrimo. 2000–2004 m. gamybosmodernizavimui numatyta skirti apie 400 mln. Lt. Bend-rovėje dirba 3700 darbuotojų.

Labai sėkmingi 2000 metai buvo ir Vilniaus Vin-giui, kurio vienuolikos mėnesių apyvarta buvo 110 mln.Lt, t. y. beveik 1,5 karto didesnė nei prieš metus.Sausio–rugsėjo mėn. uždirbta 7,7 mln. Lt grynojo pel-no. 2001 m. įmonė planuoja produkcijos pardavimą pa-didinti trečdaliu.

Praėjusiais metais smarkiai išaugo ir UAB Šiaulių tau-ro televizoriai produkcijos pardavimas. Bendrovė eks-portavo 98 proc. gaminių, tačiau pelno beveik negavodėl euro kurso smukimo.

UAB Vilniaus Ventos puslaidininkiai, įkurta po AB Vil-niaus Venta bankroto, 2000 m. padidino apyvartą be-veik 70 proc. – iki maždaug 25 mln. Lt. Įmonė derėjosisu Italijos kompanija International Rectifier ir tikėjosiiki 2001 m. pradžios pasirašyti 5 metų bendradarbia-vimo sutartį bei padidinti gamybos apimtį. Pastaruojumetu į Italiją įmonė eksportavo apie 70 proc. produkci-jos.

Antrosios pagal dydį sektoriaus šakos – elektros ma-šinų ir prietaisų pramonės – rodikliai 2000 m. buvo ne-pastovūs. Pirmąjį pusmetį produkcijos palyginamosio-mis kainomis parduota daugiau nei prieš metus, tačiauantrąjį pusmetį pardavimas sumažėjo. Sausio–lapkričiomėn. produkcijos buvo parduota 7,7 proc. daugiau nei

Medienos ir popieriaus pramonës

parduotos produkcijos apimtis

(mln. Lt)*

10.8 diagrama


1500 1500

1000 1000

500 500




1004,7

629,7

991,9

665,1

1204,3

837,0

* 2000 m. I III ketv. rodikliai apskaièiuoti remiantis Statistikos departamento informacija.–

per atitinkamą 1999 m. laikotarpį. Pirmąjį ketvirtį šakosįmonės dirbo pelningai, tačiau sausio–rugsėjo mėn. pa-tirtas maždaug 3 mln. Lt nuostolis.

Didžiausia šakos įmonė – Panevėžio laidų gamybosbendrovė Lietkabelis – 2000 m. padidino apyvartą iki36 mln. Lt, t.y maždaug 50 proc. Išankstiniais duome-nimis, gautas nedidelis pelnas. 1999 m. įmonė patyrė1,5 mln. Lt nuostolį.

Viso sektoriaus per tris ketvirčius parduotos produk-cijos apimtis galiojusiomis kainomis 1998–2000 m. pa-teikta 10.7 diagramoje.

10.8. Medienos ir popieriaus pramonė

Sektoriaus raidos tendencijos 2000 m. antrąjį pus-metį buvo panašios kaip ir metų pradžioje, nors parda-vimo apyvartos augimo tempai truputį sulėtėjo. Sausio–lapkričio mėn. medienos produkcijos palyginamosiomiskainomis parduota 21,1 proc., o popieriaus ir jo gami-nių – 22,4 proc. daugiau nei prieš metus. Abi sekto-riaus šakos visus tris 2000 m. ketvirčius dirbo nuosto-lingai, bendras sektoriaus nuostolis sudarė daugiau nei18 mln. Lt. Pardavimo galiojusiomis kainomis rodikliaipateikti 10.8 diagramoje.

2000 m. ženkliai padidėjo bendrovių Ochoco Lum-ber (valdo JAV kapitalas) ir Girių bizonas apyvarta.Išankstiniais duomenimis, didžiausia šalies medienosįmonė Klaipėdos mediena 2000 m. pardavė 7 proc. dau-giau produkcijos nei prieš metus, negauta nei pelno,nei nuostolio (1999 m. patirtas 4,9 mln. Lt nuostolis).Bendrovė ketina prisijungti medienos įmones Girių bi-zonas ir Sakuona. Visų trijų įmonių pagrindinis akcinin-kas yra Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporaci-ja.

Švedijos koncernui SCA priklausanti didžiausia Lietu-voje gofruotą kartoną gaminanti įmonė Medienos plau-šas 2001 m. vadinsis SCA Packaging Lithuania. Įmo-

31


nės apyvarta pernai padidėjo ir ženkliai sumažėjo nuo-stoliai. Visiškai išvengti nuostolių sutrukdė lito atžvil-giu smukęs euro kursas. Jau sausio mėn. įmonę pasieksnauji įrengimai, skirti technologijai tobulinti.

2000 m. gerokai išaugo ir AB Klaipėdos kartonasapyvarta. Sausio–rugsėjo mėn. parduota produkcijosuž 34 mln. Lt, tuo tarpu per visus 1999 m. – tik už 32,5mln. Lt. Įmonė įsigijo naujų gamybos įrengimų ir padi-dino darbo našumą bei produkcijos kokybę.

Higieninio popieriaus ir medžio plokščių gamybosbendrovės Grigiškės pardavimo apyvarta 2000 m. virši-jo 55 mln. Lt ir buvo apie 20 proc. didesnė nei 1999 m.Tai neišgelbėjo įmonės nuo nuostolio, kuris sausio–rugsėjo mėn. viršijo 1 mln. Lt. 2001 m. įmonė planuojapadidinti apyvartą dar 10 proc. ir gauti pelno.

10.9. Baldų pramonė

Šios šakos gamybos augimo tendencijos, išryškėju-sios per keletą pastarųjų metų, 2000 m. tapo dar aki-vaizdesnės. Antrąjį pusmetį produkcijos augimo tem-pai buvo didesni nei pirmojoje 2000 m. pusėje. Sausio–lapkričio mėn. produkcijos palyginamosiomis kainomisparduota 22,2 proc. daugiau nei prieš metus, o trečiąjįketvirtį pagerėjęs šakos pelningumas iš dalies kompen-savo antrojo ketvirčio nuostolį. Sausio–rugsėjo mėn.produkcijos pardavimas galiojusiomis kainomis bei eks-portas pastebimai išaugo (žr. 10.9 diagramą), o nuosto-lių beveik nepatirta.

Asociacijos Lietuvos mediena duomenimis, baldusLietuvoje gamina maždaug 190 įmonių, o medienosprodukciją – net apie 1000 įmonių. Iš viso medienosir baldų gamyboje užimta apie 30 tūkst. žmonių.

2000 metais šalies baldų gamybos lyderis Vilniausbaldų kombinatas dirbo stabiliai. Sausio–lapkričio mėn.jo apyvarta buvo 58,1 mln. Lt, t. y. per metus išaugo2,1 karto. Įmonė eksportavo apie 92 proc. produkci-jos. Sausio–spalio mėn. gauta 3,5 mln. Lt grynojo pel-

Baldø pramonës parduotos


10.9 diagrama


500 500

400 400

300 300

200 200

100 100




383,9

190,2

355,9

208,4

415,2

265,4


no. 2001 m. bendrovė ketina padidinti gamybos apimtįketvirtadaliu.

Praėjusiais metais toliau didėjo vienos iš didžiau-sių šakos įmonių Klaipėdos baldai gamyba. Sausio–lapkričio mėn. parduota gaminių už 56,1 mln. Lt, t. y.38 proc. daugiau nei prieš metus. Sausio–rugsėjo mėn.bendrovė gavo 5,4 mln. Lt grynojo pelno. Įmonėje dirba450 žmonių. Klaipėdos baldai beveik visą gautą pelnąinvestuoja, nes įmonei šiuo metu trūksta gamybos pa-jėgumų užsakymams vykdyti. Ateityje planuojama sta-tyti naują gamybos pastatą.

2000 m. smarkiai išaugo Kauno baldų, Karigės, Ši-lutės baldų apyvarta; pirmosios dvi įmonės gruodžiomėnesį gavo ISO kokybės sertifikatus. Narbutas ir Ko2000 m. sausio–lapkričio mėn. pardavė produkcijos už29 mln. Lt, t. y. 20,8 proc. daugiau nei prieš metus.2001 m. planuojama padidinti apyvartą iki daugiau kaip33 mln. Lt.

10.10. Transporto priemonių gamyba

Transporto priemonių gamyba 2000 m. buvo vie-na iš dinamiškiausiai besiplėtojusių (žr. 10.10 dia-gramą) ir pelningai dirbusių pramonės šakų. Sausio–lapkričio mėn. šakos produkcijos pardavimas palygina-mosiomis kainomis išaugo net 24 proc., per tris ket-virčius šakos įmonių pelnas prieš apmokestinimą buvo16 mln. Lt.

Sektoriaus lyderio – įmonės Baltijos laivų statyklaapyvarta sausio–rugsėjo mėn. buvo 97 mln. Lt, t. y.39,2 proc. didesnė nei prieš metus. Uždirbta 12,9 mln.Lt grynojo pelno. Labai sėkmingai dirbo ir dviračių ga-mykla Baltik vairas. Šios įmonės apyvarta buvo 92mln. Lt ir net 45,7 proc. viršijo analogišką 1999 m.rodiklį. Buvo gauta 7,1 mln. Lt grynojo pelno. Spar-čia gamybos plėtra pasižymėjo ir Klaipėdos Baltijosautomobilių technika, tiekianti produkciją kompanijaiRenault.

Transporto priemoniø


apimtis (mln. Lt)*

10.10 diagrama


400 400

200 200

300 300

100 100




320,7

271,0 319,1

292,5 36

5,7

348,2


32


11. Įmonių finansai

Šalies makroekonominei situacijai analizuoti bendro-vių finansiniai rodikliai yra ne mažiau svarbūs nei ga-mybiniai. Pastarųjų metų bendrieji statistiniai duome-nys, pateikti 11.1 lentelėje, rodo, kad nemaža dalisįmonių patyrė didelių sunkumų. Artimiausiais metaisgalima prognozuoti gana spartų bankrutuojančiųbendrovių skaičiaus didėjimą, ypač jei bus priim-tos teisės aktų pataisos, supaprastinančios bank-roto procedūrą.

Apžvelgę Statistikos departamento pateiktus 1998–2000 m. trijų ketvirčių duomenis matome, kad įmoniųbendras turtas ir kapitalas augo gana tolygiai. Įmoniųįsipareigojimai praėjusiais metais buvo panašūs kaipir 1999 m., o trumpalaikiai įsipareigojimai net gero-kai sumažėjo. Dėl to pagrindiniai likvidumo rodikliai pa-gerėjo: einamojo likvidumo koeficientas (trumpalaikioturto santykis su trumpalaikiais įsipareigojimais) padi-dėjo nuo 1,29 iki 1,43, bendrojo likvidumo (nuosavo ka-pitalo santykis su visais įsipareigojimais) – nuo 1,40 iki1,47, o įsiskolinimo koeficientas (turto santykis su įsipa-reigojimais) – nuo 2,40 iki 2,47. Šiuo metu įmonei gali-ma skelbti bankrotą, jeigu jos įsiskolinimo koeficientas

yra mažesnis nei 1, o padėtis vertinama kaip gera, jeigujis didesnis už 2. Einamojo likvidumo rodiklis irgi neblo-gas, t. y. jis beveik pasiekė patenkinamu laikomą lygį –1,5, taikomą vertinant įmonių finansinę riziką. Vis darnekoks yra bendrojo likvidumo rodiklis, kuris normalio-mis sąlygomis turėtų būti apie 2.

Nors visi likvidumo pagrindiniai rodikliai 2000 m. tre-čiojo ketvirčio pabaigoje buvo geresni nei prieš me-tus ar dvejus, šis faktas dar visapusiškai neatspindigerėjančios įmonių finansinės būklės. Kai kurių įmo-nių įsipareigojimai sumažėjo ne dėl to, kad jomspakako savų lėšų gamybai ir investicijoms, o dėl

to, kad pablogėjus veiklos rezultatams ir išaugusskolinimosi rizikai komerciniai bankai atsisakyda-vo suteikti joms naujas paskolas (nepaisant pi-nigų pertekliaus bankų sistemoje). Tai netiesiogiaipatvirtina bendrovių pajamų ir pelno rodikliai. Įmoniųpajamos 2000 m. sausio–rugsėjo mėn., tiesa, buvo šiektiek didesnės (2,2 proc.) nei prieš metus, bet pastebi-mai mažesnės (−6,6 proc.) nei 1998 m., o tai sudarotam tikrą disonansą per tą patį laikotarpį išaugusiamBVP galiojusiomis kainomis.

Apžvelgiamuoju laikotarpiu bendrasis pelnas kito ne-daug, tačiau svarbiausias įmonių pelningumo rodiklis –pelnas prieš apmokestinimą – 2000 m. sausio–rugsėjomėn. buvo net 2,7 karto mažesnis nei prieš metus irdaugiau kaip du kartus mažesnis nei 1998 m. Turto beikapitalo grąžos rodikliai, ir ankstesniais metais „nebliz-gėję”, sumažėjo atitinkamai iki 1,6 proc. ir 2,6 proc.Tenka konstatuoti, kad šiuo metu Lietuvos įmonių vidu-tinis pelningumas yra labai mažas. Žinoma, neatmesti-na prielaida, kad oficialiajai statistikai pateikiami įmoniųfinansinių ataskaitų duomenys ne visiškai adekvačiai at-spindi tikrąją padėtį.

Atskirų šalies ekonomikos veiklos rūšių pelningumaslabai skiriasi (žr. priedo B.4 lentelę). Lyginant 1998–2000 m. trijų ketvirčių duomenis, galima išskirti ke-lias veiklas, kurių pelningumo rodikliai per visą šį lai-kotarpį buvo patenkinami. Tai yra vidaus prekyba, ku-rios pelningumas 1998 m. ir ypač 1999 m. buvo labaigeras. Dėl didelių investicijų pastaraisiais metais (di-dėjantys amortizaciniai atskaitymai) prekybos 2000 m.trijų ketvirčių pelno rodiklis buvo 6 kartus mažesnis neiprieš metus, bet net ir po tokio nuosmukio jos kapitalogrąža buvo 5,1 proc., t. y. dvigubai didesnė už bendrąūkio rodiklį. 1998–2000 m. nuolat augo nekilnojamojoturto, nuomos ir kitos verslo veiklos pelningumas. Šiosektoriaus (jam priskiriamas ir kompiuterinės progra-

11.1 lentelė

Nefinansinių įmonių bendri finansiniai rodikliai

1998 m. I–III ketv. 1999 m. I–III ketv. 2000 m. I–III ketv.Balansas (mln. Lt)*

Turtas 54 840 58 946 61 196Trumpalaikis turtas 20 880 21 947 22 120Nuosavas kapitalas 31 986 34 334 36 439Įsipareigojimai 22 854 24 611 24 757Trumpalaikiai įsipareigojimai 14 870 17 048 15 489

Pajamos ir pelnas (mln. Lt)Pajamos už prekes ir paslaugas 45 831 41 829 42 784Bendrasis pelnas 7885 8162 7957Pelnas prieš apmokestinimą 1956 2617 955

Likvidumas ir pelningumasEinamojo likvidumo koeficientas* 1,40 1,29 1,43Bendrojo likvidumo koeficientas* 1,40 1,40 1,47Turto grąža (proc.) 3,68 4,52 1,57Kapitalo grąža (proc.) 6,26 7,69 2,63

1998 m. I–III ketv. 1999 m. I–III ketv. 2000 m. I–III ketv.Balansas (mln. Lt)*

Turtas 54 840 58 946 61 196Trumpalaikis turtas 20 880 21 947 22 120Nuosavas kapitalas 31 986 34 334 36 439Įsipareigojimai 22 854 24 611 24 757Trumpalaikiai įsipareigojimai 14 870 17 048 15 489

Pajamos ir pelnas (mln. Lt)Pajamos už prekes ir paslaugas 45 831 41 829 42 784Bendrasis pelnas 7885 8162 7957Pelnas prieš apmokestinimą 1956 2617 955

Likvidumas ir pelningumasEinamojo likvidumo koeficientas* 1,40 1,29 1,43Bendrojo likvidumo koeficientas* 1,40 1,40 1,47Turto grąža (proc.) 3,68 4,52 1,57Kapitalo grąža (proc.) 6,26 7,69 2,63

* Laikotarpio pabaigoje.

33


minės įrangos kūrimas) kapitalo grąža 2000 m. buvo12,2 proc. Panaši buvo ir pašto bei ryšių kapitalo grą-ža. Didžiausiu pelningumu 1999–2000 m. pasižymėjoišgaunamoji pramonė, kurioje vyravo naftos gavyba.Šios veiklos rūšies kapitalo grąža 2000m. buvo net 40,1proc.

Krizę patyrusio statybos sektoriaus pelnas praėjusiųmetų sausio-rugsėjo mėn. buvo 8 kartus mažesnis neiprieš metus ar dvejus, o kapitalo grąža smuktelėjo iki2 proc. Dar 1998–1999 m. tai buvo viena pelningiausiųveiklos rūšių.

Didžiausias šalies ūkio sektorius – apdirbamoji pra-monė – praėjusiais metais dirbo nuostolingai, jos tri-jų ketvirčių kapitalo grąža buvo −0,7 proc. Neišvengėnuostolių naftos, chemijos, tekstilės ir medienos pra-monė, elektros įrengimų gamyba. Finansiniu požiūriu2000 m. buvo nesėkmingi ir kitų nemetalo minerali-nių produktų gamybai, glaudžiai susijusiai su statybossektoriumi. Ypač nepavydėtina finansinė padėtis pasta-raisiais metais susidarė mašinų ir įrangos pramonėje,kurios kapitalo grąža krito iki −24,4 proc. Atvirkščiai,pagerėjo elektronikos pramonės (kapitalo grąža buvo13,6 proc.) bei gumos ir plastikų pramonės (14,7 proc.)pelningumas, praėjusiais metais pelninga buvo leidyba(7,5 proc.).

1998–2000 m. pelningai dirbo didžiausia pramonėsšaka – maisto ir gėrimų pramonė. Tiesa, jos pelnin-gumas 2000 m. sausio–rugsėjo mėn. buvo tris kartusmažesnis nei prieš metus, kapitalo grąža sudarė apie4 proc.

Atkreiptinas dėmesys į mažo ir vidutinio verslo pel-ningumą. Deja, iki šiol publikuoti specialių tyrimų duo-menys apima laikotarpį tik iki 1998 m., t. y. iki visiškoRusijos krizės padarinių pasireiškimo. Pateikti duome-nys rodo, kad 1997–1998 m. reliatyviai didesnį vienamdarbuotojui tenkantį pelną gavo bendrovės, kuriose dir-bo ne daugiau kaip 50 darbuotojų.

Ûkinës veiklos sànaudø struktûra

2000 m. I–III ketv. (proc.)

11.1 diagrama

Þaliavø irmedþiagø, kuro

27%

Prekiø, skirtøperparduoti

38%

Elektros,ðilumos2%

Kitos paslaugos11%

Atlyginimai irsocialinisdraudimas

15%

Nusidëvëjimasir amortizacija

7%

Pagaliau pateiksime šiek tiek informacijos apie Lie-tuvos įmonių ūkinės veiklos sąnaudų struktūrą (žr.11.1 diagramą). Statistika patvirtina diskusijose dėl litodevalvavimo ir jo įtakos šalies konkurencingumui pla-čiai vartojamą teiginį, kad atlyginimai ir socialinis drau-dimas Lietuvoje sudaro gana nedidelę sąnaudų dalį.Iš tikrųjų 2000 m. sausio–rugsėjo mėn. darbo užmo-kestis ir su juo susijusios papildomos sąnaudos sudarėapie 15 proc. visų sąnaudų (apdirbamojoje pramonėje –12,6 proc.). Atvirkščiai, teiginiai apie didžiulę tiesioginęenergetikos kainų įtaką bendriesiems kainų indeksamsyra truputį perdėti, nes elektros ir šilumos sąnaudų da-lis ūkyje sudarė tik 2,3 proc. (apdirbamojoje pramonėje– 3,4 proc.).

12. Finansų rinka

12.1. Pinigų kiekis ir oficialiostarptautinės atsargos

Pinigų bazė (Lietuvos banko išleisti į apyvartą pinigaiir komercinių bankų atsargos Lietuvos banke) 2000 m.rugsėjo mėn., palyginti su birželio mėn., padidėjo 0,8proc., tačiau buvo 2,0 proc. mažesnė nei praėjusių me-tų rugsėjo mėn. (žr. 12.1 lentelę). Iš esmės centriniobanko pinigų paklausa nedidėjo, tuo tarpu valiu-tų valdybos sąlygomis pinigų pasiūla automatiš-kai prisitaiko prie paklausos pokyčių.

Pinigų bazės pokyčiams didelės įtakos turi Lietuvosbanko grynojo užsienio valiutų pirkimo iš bankų rodiklis.2000 m. antrąjį ketvirtį po ilgokos pertraukos grynasisužsienio valiutų pirkimas tapo teigiamas, t. y. centrinisbankas iš komercinių bankų daugiau pirko bazinės va-liutos nei pardavė. Liepos mėn. Lietuvos bankas iš ko-mercinių bankų nupirko dar 34,8 mln. JAV dolerių dau-giau nei pardavė. Rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėn. vėlįsigalėjo priešinga tendencija – Lietuvos bankas vėl tapogrynuoju užsienio valiutos pardavėju, absorbuojančiu išapyvartos atitinkamą litų kiekį. Nors spalio mėn. gry-nojo užsienio valiutų pirkimo rodiklis buvo neigiamas,tačiau jis sudarė tik 9,8 mln. JAV dolerių.

Komercinių bankų klientai, kaip ir anksčiau,perka iš bankų daugiau užsienio valiutos neijiems parduoda. Palyginti nedidelį teigiamą prekybosgrynaisiais pinigais saldą su kaupu kompensuoja nei-giamas prekybos negrynaisiais pinigais rezultatas. An-tai trečiąjį ketvirtį bankai pirko iš klientų 282,7 mln. JAVdolerių (antrąjį ketvirtį – 269,3 mln. dolerių) valiutosgrynaisiais, o pardavė – 173,4 mln. dolerių (166,4 mln.dolerių). Negrynaisiais buvo pirkta 1400,4 mln. dole-rių (antrąjį ketvirtį – 1519,6 mln. dolerių) valiutos, tuotarpu parduota kur kas daugiau – 1902,5 mln. dolerių(2047,5 mln. dolerių).

Pažymėtina, kad pastaraisiais metais komerciniaibankai negrynaisiais nuolat daugiau valiutos parduoda-vo nei pirkdavo, o grynaisiais – pirkdavo nei parduoda-vo. Grynųjų pinigų keitimo kryptis trumpam pasikeis-davo tik tada, kai sunki ekonominė ir finansinė šalies

34


12.1 lentelė

Pinigų kiekio pokyčiai (mln. Lt)

Pinigų bazės komponentai Pinigų kiekio P2 komponentaiLaikotarpiopabaigoje

LB išleistiį apyvartąpinigai

Komerciniųbankųatsargoslitais

Komerciniųbankųprivalo-mosiosatsargosužsieniovaliuta

Pinigųbazė išviso

Pinigaiapyvartoje

Indėliai ikipareika-lavimo

Terminuo-tieji ir

taupomiejiindėliai

Indėliaiužsieniovaliuta

Pinigųkiekis P2iš viso

1998 09 2721,975,3*

546,615,1

346,89,6

3615,2100,0

2553,833,2

2591,833,7

699,29,1

1850,424,0

7695,2100,0

1999 09 2924,076,1

513,013,4

402,710,5

3839,8100,0

2737,131,1

2476,628,1

1034,611,7

2564,529,1

8812,7100,0

1999 12 2971,777,1

444,611,5

435,611,3

3852,0100,0

2738,730,5

2536,128,3

972,410,8

2724,630,4

8971,9100,0

2000 03 2722,673,8

507,513,8

457,512,4

3687,7100,0

2552,528,7

2390,026,9

1080,412,2

2862,132,2

8885,0100,0

2000 06 2810,375,3

477,212,8

445,511,9

3733,0100,0

2643,628,3

2474,126,5

1191,512,8

3025,532,4

9334,7100,0

2000 09 2785,474,0

516,313,7

461,912,3

3763,6100,0

2636,726,8

2685,427,3

1273,512,9

3258,733,1

9854,3100,0

Pinigų bazės komponentai Pinigų kiekio P2 komponentaiLaikotarpiopabaigoje

LB išleistiį apyvartąpinigai

Komerciniųbankųatsargoslitais

Komerciniųbankųprivalo-mosiosatsargosužsieniovaliuta

Pinigųbazė išviso

Pinigaiapyvartoje

Indėliai ikipareika-lavimo

Terminuo-tieji ir

taupomiejiindėliai

Indėliaiužsieniovaliuta

Pinigųkiekis P2iš viso

1998 09 2721,975,3*

546,615,1

346,89,6

3615,2100,0

2553,833,2

2591,833,7

699,29,1

1850,424,0

7695,2100,0

1999 09 2924,076,1

513,013,4

402,710,5

3839,8100,0

2737,131,1

2476,628,1

1034,611,7

2564,529,1

8812,7100,0

1999 12 2971,777,1

444,611,5

435,611,3

3852,0100,0

2738,730,5

2536,128,3

972,410,8

2724,630,4

8971,9100,0

2000 03 2722,673,8

507,513,8

457,512,4

3687,7100,0

2552,528,7

2390,026,9

1080,412,2

2862,132,2

8885,0100,0

2000 06 2810,375,3

477,212,8

445,511,9

3733,0100,0

2643,628,3

2474,126,5

1191,512,8

3025,532,4

9334,7100,0

2000 09 2785,474,0

516,313,7

461,912,3

3763,6100,0

2636,726,8

2685,427,3

1273,512,9

3258,733,1

9854,3100,0

* Kursyvu pažymėtas pinigų bazės ir pinigų kiekio P2 atskirų komponentų lyginamasis svoris procentais.

situacija išprovokuodavo gandus dėl galimo lito deval-

vavimo (pvz., 1999 m. spalio–lapkričio mėn.).

Nors pinigų bazės rodiklis glaudžiai koreliuoja su ofi-

cialiomis tarptautinėmis atsargomis, ne kiekvienas už-

sienio valiutos atsargų krustelėjimas išprovokuoja ati-

tinkamą pinigų bazės pokytį. Bendrosios oficialiosios

tarptautinės atsargos apima ne tik Lietuvos banko „nuo-

savas” lėšas, komercinių bankų privalomąsias atsar-

gas užsienio valiuta, bet ir centrinio banko įsipareigo-

jimus užsienio valiuta Vyriausybės atžvilgiu. Pastarojo

straipsnio pokyčiai, skirtingai nei, pavyzdžiui, bazinės

valiutos ir litų konvertavimo operacijos Lietuvos banke,

toli gražu ne visada turi įtakos pinigų kiekiui. Antai po

didesnių valstybės nuosavybei priskirtų objektų priva-

tizavimo oficialios tarptautinės atsargos padidėja, tuo

tarpu pinigų bazė bent kurį laiką nepadidėja (kol Vyriau-

sybė nepradeda naudoti šių lėšų vietinėms reikmėms).

Todėl keičiasi litų kiekio padengimo oficialiomis tarptau-

tinėmis atsargomis santykis.

2000 m. trečiąjį ketvirtį Vyriausybės operacijos su

savo indėliais užsienio valiuta nebuvo aktyvios, t. y. šių

indėlių apimtis Lietuvos banke mažai kito – nuo 228,6

mln. JAV dolerių liepos mėn. iki 235,6 mln. dolerių rug-

sėjo mėn. Spalio mėn. centrinės vyriausybės indėlių už-

sienio valiuta suma padidėjo iki 242,8 mln. dolerių. Ap-

skritai, oficialios tarptautinės atsargos apžvelgiamuoju

laikotarpiu svyravo ne itin smarkiai, nors ir truputį su-

mažėjo – nuo 1418 mln. dolerių liepos mėn. iki 1350,9

mln. dolerių spalio mėn. Lietuvos banko įsipareigojimų

litais padengimą oficialiomis tarptautinėmis atsargomis

atspindi 12.1 diagrama.

Pinigų kiekis plačiąja prasme (P2) trečiąjį ketvirtį di-dėjo gana sparčiai. Palyginti su 2000 m. antrojo ket-virčio pabaiga, P2 padidėjo 5,6 proc., o palyginti su1999 m. rugsėjo mėn. – net 11,8 proc. (žr. 12.1 len-telę). Šis prieaugis pasiektas pirmiausia smarkaus in-dėlių užsienio valiuta pagausėjimo komerciniuose ban-kuose sąskaita. Antai 2000 m. rugsėjo mėn., palygintisu atitinkamu 1999 m. mėnesiu, indėlių užsienio valiutaapimtis išaugo 27,1 proc. ir sudarė trečdalį viso pinigųkiekio P2. Terminuotųjų ir taupomųjų indėlių litais apim-tis per tą patį laikotarpį padidėjo 23,1 proc. Atvirkščiai,anksčiau buvęs svarbiausias P2 komponentas – pinigųapyvartoje rodiklis – sumažėjo 3,7 proc.

Iš esmės pinigų kiekio P2 dinamika pastaruoju metuatspindi intensyvų įmonių ir namų ūkių taupymo proce-są. Statiški ir ne itin optimistiški ūkio subjektų lūkesčiairibojo vartojimo plėtrą, savo ruožtu stabdydami ekono-mikos atsigavimą.

12.2. Kredito įstaigų veikla

Bankų sistemos raida 2000 m. trečiąjį ketvirtį, kaip iranksčiau, palyginti gerai atspindėjo bendrąsias ekono-mikos plėtros tendencijas. Ketvirčio pabaigoje veikian-čių šalies komercinių bankų turtas sudarė 12,6 mlrd.Lt ir, palyginti su antrojo ketvirčio pabaiga, padidėjo7,3 proc. (per metus – 13,7 proc.). Užsitęsęs ekonomi-kos nuosmukis neigiamai paveikė įmonių kreditingumąir bankų paskolų apimtį, kuri trečiąjį ketvirtį sumažėjo3,0 proc., o per metus – 5,0 proc. Sudėtinga įmonių irnamų ūkių finansų padėtis bei neaiškios perspektyvosvertė juos taupyti, todėl indėlių pasiūla smarkiai padi-dėjo. Indėlių ir akredityvų apimtis trečiąjį ketvirtį išaugo

35


Lietuvos banko ásipareigojimø litais padengimas oficialiomis

tarptautinëmis atsargomis

12.1 diagrama

03199901 02 0204 0406 0608 0810 1005 07 09 11 12 01 03

200005 07 09

7000 2006000

mln. Lt proc.

1205000

1004000

803000602000401000

0200

140160180

Padengimas (skalë deðinëje) Aukso ir konvertuojamos valiutos atsargos Ásipareigojimai litais

12.2 lentelė

Pagrindiniai bankų rodikliai (mln. Lt)

Visi ištekliai Pokytis per Pokytis perBalansinės ataskaitos straipsnio pavadinimas 1999 10 01 2000 07 01 2000 10 01 III ketvirtį

(proc.)metus(proc.)

Turtas 11 067,0 11 730,9 12 582,4 7,3 13,7Suteiktos paskolos 5614,4 5495,4 5332,6 −3,0 −5,0Specialieji atidėjimai paskoloms 220,8 238,5 224,4 −5,9 1,6Indėliai ir akredityvai 6880,8 7652,5 8373,8 9,4 21,7Iš jų fizinių asmenų 3936,7 4391,3 4607,6 4,9 17,0Banko kapitalas 1375,1 1264,2 1275,4 0,9 −7,3

Visi ištekliai Pokytis per Pokytis perBalansinės ataskaitos straipsnio pavadinimas 1999 10 01 2000 07 01 2000 10 01 III ketvirtį

(proc.)metus(proc.)

Turtas 11 067,0 11 730,9 12 582,4 7,3 13,7Suteiktos paskolos 5614,4 5495,4 5332,6 −3,0 −5,0Specialieji atidėjimai paskoloms 220,8 238,5 224,4 −5,9 1,6Indėliai ir akredityvai 6880,8 7652,5 8373,8 9,4 21,7Iš jų fizinių asmenų 3936,7 4391,3 4607,6 4,9 17,0Banko kapitalas 1375,1 1264,2 1275,4 0,9 −7,3

9,4 proc. (iš jų gyventojų indėliai padidėjo 4,9 proc.),

o per metus – net 21,7 proc. (17,0 proc.). Deja, 2000metai šalies bankų sistemai nebuvo labai pelningi, o irakcinio kapitalo didinimo procesas sulėtėjo, todėl ban-

kų nuosavas kapitalas sumažėjo palyginti su atitinkamapraėjusių metų data.

Vangiai atsigaunant ekonomikai bankų pasko-lų portfelis neturi aiškios tendencijos didėti, nors

bankai turi daugiau nei pakankamai išteklių įmo-nių apyvartinėms lėšoms ir investiciniams projek-tams finansuoti. Lietuvos banko pastangos atpiginti

paskolas ir paversti jas labiau prieinamomis klientams(privalomųjų atsargų normos sumažinimas nuo 10 proc.iki 8 proc.) kol kas tebėra bevaisės, nes paskolų paklau-sa gana menkai reaguoja į palūkanų pokyčius. Valsty-

bės reguliavimo priemonės paskolų rinkoje būtų kur kasefektyvesnės, jeigu jos darytų tiesioginę įtaką paskolųpaklausai (valstybės inicijuotų arba su valstybės daly-vavimu inicijuotų projektų kreditavimas), tačiau tokios

galimybės šiuo metu yra ribotos. Kai kurių vyriausybėsnumatytų finansinių priemonių (palūkanų kompensavi-mo už paskolas įsigyjant būstą) dar nepakanka vidaus

rinkai išjudinti ir kreditavimo procesui pagyvinti.Lietuvos banko duomenimis, 2000 m. spalio 1 d. lė-

šos privačių įmonių-rezidentų sąskaitose sudarė 2045

mln. Lt ir beveik grįžo iki 1998 m. pradžioje užfiksuoto

rekordiškai aukšto lygio – 2057 mln. Lt. Viena vertus,tai iš dalies atspindi gerėjančią šalies privačių įmonių fi-nansinę būklę bei sudaro prielaidas bankams pataisyti

turimų paskolų kokybę, kita vertus, tai dar negarantuo-ja didesnės paskolų paklausos. Bankų sistemos paskolųportfelio kokybės dinamika parodyta 12.3 lentelėje.

Atrodo, kad Rusijos krizės poveikio „antro-

ji banga”, padariusi palyginti nedaug nuostoliųbankų paskolų portfeliui, pradeda atslūgti. Spe-cialiųjų atidėjimų ir suteiktų paskolų santykis bei blogų

paskolų lyginamasis svoris visose paskolose ketvirtojoketvirčio pradžioje buvo panašus kaip ir 2000 m. pra-džioje, t. y. iki tam tikro paskolų kokybės pablogėjimo.Mažai tikėtina, kad blogų paskolų lyginamasis svoris im-

tų didėti dabar, kai sunkiausias laikotarpis jau įveiktas.Kai kurie specialistai mano, kad bankų paskolų patiki-mumą gali sumažinti nuožmi konkurencija dėl klientų,

verčianti vis lengviau išdavinėti paskolas. Mūsų nuo-mone, reglamentuotos vidinės kreditavimo procedūros,stiprėjanti Lietuvos banko priežiūra, taip pat alterna-tyvios laisvų lėšų investavimo galimybės iki minimumo

sumažina šią riziką.Trečiasis 2000 m. ketvirtis buvo pelningas aštuo-

niems bankams ir vienam užsienio banko skyriui, kurie

36


12.3 lentelė

Bankų sistemos paskolų portfelio kokybė (proc.)

Data Specialieji atidėjimai / Suteiktos paskolos III, IV, V grupės paskolos / Visos paskolos

1998 01 01 18,52 28,251999 01 01 5,92 12,462000 01 01 4,47 11,922000 04 01 4,56 14,352000 07 01 4,34 15,762000 10 01 4,22 13,34

Data Specialieji atidėjimai / Suteiktos paskolos III, IV, V grupės paskolos / Visos paskolos

1998 01 01 18,52 28,251999 01 01 5,92 12,462000 01 01 4,47 11,922000 04 01 4,56 14,352000 07 01 4,34 15,762000 10 01 4,22 13,34

12.4 lentelė

Veikiančių bankų pelnas 1999 m. ir 2000 m. sausio–rugsėjo mėn. (mln. Lt)

Banko pavadinimas 1999 10 01 2000 10 01

1. AB Lietuvos žemės ūkio bankas 10,0 7,12. AB Lietuvos taupomasis bankas 5,7 −41,43. AB Ūkio bankas 0,9 1,84. AB Vilniaus bankas 53,6 66,05. AB bankas Hermis 19,6 —6. AB Šiaulių bankas 1,4 1,67. AB bankas Snoras 6,1 4,38. UAB Medicinos bankas 0,6 0,99. AB Industrijos bankas* −1,4 −1,610. AB bankas Hansabankas −2,4 −3,311. UAB Lietuvos vystymo bankas — 1,712. Kredyt bank S.A. Vilniaus skyrius 3,8 6,113. Societe Generale Vilniaus skyrius −2,3 —14. Norddeutsche Landesbank Girozentrale Vilniaus skyrius — −6,415. Merita Bank Plc Vilniaus skyrius — −1,5Iš viso 95,7 35,4

Banko pavadinimas 1999 10 01 2000 10 01

1. AB Lietuvos žemės ūkio bankas 10,0 7,12. AB Lietuvos taupomasis bankas 5,7 −41,43. AB Ūkio bankas 0,9 1,84. AB Vilniaus bankas 53,6 66,05. AB bankas Hermis 19,6 —6. AB Šiaulių bankas 1,4 1,67. AB bankas Snoras 6,1 4,38. UAB Medicinos bankas 0,6 0,99. AB Industrijos bankas* −1,4 −1,610. AB bankas Hansabankas −2,4 −3,311. UAB Lietuvos vystymo bankas — 1,712. Kredyt bank S.A. Vilniaus skyrius 3,8 6,113. Societe Generale Vilniaus skyrius −2,3 —14. Norddeutsche Landesbank Girozentrale Vilniaus skyrius — −6,415. Merita Bank Plc Vilniaus skyrius — −1,5Iš viso 95,7 35,4

* Nuo 2000 m. spalio 5 d. AB Parex bankas.

visi kartu gavo 39,3 mln. Lt pelno. Du bankai (AB ban-

kas Hansabankas ir AB Industrijos bankas) ir du užsie-

nio bankų skyriai (Suomijos Merita Bank Plc ir Vokietijos

Norddeutsche Landesbank Girozentrale Vilniaus skyriai)

per tą patį laikotarpį patyrė 4,3 mln. Lt nuostolį. Bend-

ras šalies komercinių bankų sistemos 2000 m. trečio-

jo ketvirčio rezultatas buvo 35 mln. Lt pelnas ir jis be-

veik prilygo pelnui, kurį bankų sistema uždirbo nuo me-

tų pradžios – 35,4 mln. Lt. Tai beveik triskart blogesnis

rodiklis, nei 1999 m. sausio–rugsėjo mėn. (žr. 12.4 len-

telę). Tiesa, šį rezultatą daugiausia nulėmė vieno banko

– AB Lietuvos taupomojo banko – suformuoti papildomi

specialieji atidėjimai, kurie sietini su anksčiau suteiktų

paskolų kokybės pervertinimu.

Bankų sistemos plėtrai ir konkurencijai neigiamos

įtakos turi nesėkmingas valstybės kontroliuojamų ban-

kų privatizavimo procesas. Lapkričio mėn. žlugo dar ba-

landžio pradžioje paskelbtas Lietuvos žemės ūkio ban-

ko pardavimo konkursas, jo laimėtojui – Lenkijos banko

Pekao SA ir Italijos banko UniCredito Italiano konsorciu-

mui nutraukus derybas su Turto fondu. Fondas mėgino

parduoti 76,01 proc. valstybei priklausančių banko ak-

cijų. Šia prasme ne tiek svarbu tai, kad minėtas užsienio

bankas atsisakė tęsti derybas, o kad nebuvo kitų poten-

cialių investuotojų.

Ankstesnioji Vyriausybė pasirinko tiesmuką

valstybinių bankų privatizavimo strategiją, siek-

dama juos parduoti greičiau, o ne geriau. Tik sku-

ba ir paviršutinišku pasirengimu galima paaiškinti tai,

jog buvo pasiūlyta pirkti kelis valstybinius bankus vie-

nu metu. Pagal ekonominę logiką, jeigu paklausa yra

pastovi, didesnė jų pasiūla lemia mažesnę kainą.

Deja, senos klaidos kartojamos toliau – numatyta

paskelbti trečiąjį Lietuvos žemės ūkio banko privatiza-

vimo konkursą iki 2001 m. vasario vidurio, t. y. kiek ga-

lima greičiau. Iki to laiko tikimasi užbaigti Lietuvos tau-

pomojo banko ir Lietuvos vystymo banko privatizavimą

(pastarasis jau privatizuotas).

37


12.5 lentelė

Rezidentų indėliai pagal terminus (mln. Lt)

Iš viso Iš jųiki 1 mėn. 1–3 mėn. 3–6 mėn. 6–12 mėn. 1–2 m. daugiau kaip

2 m.

Litais1999 m.

III ketv.2012,3100,0*

1404,669,8

321,516,0

167,38,3

100,55,0

17,90,9

0,50,0

IV ketv. 1752,7100,0

1184,867,6

241,413,8

190,310,9

105,16,0

30,71,8

0,40,0

2000 m.I ketv.

2324,5100,0

1664,371,6

313,113,5

205,78,8

113,24,9

27,81,2

0,40,0

II ketv. 2375,4100,0

1638,069,0

332,714,0

234,59,9

130,85,5

36,51,5

2,80,1

III ketv. 2846,6100,0

2129,174,8

312,511,0

250,58,8

117,24,1

36,31,3

1,00,0

Užsienio valiuta1999 m.

III ketv.1629,2100,0

449,127,6

564,934,7

409,325,1

184,711,3

20,51,3

0,80,0

IV ketv. 2302,1100,0

1005,343,7

583,425,3

486,021,1

185,48,1

62,22,7

0,30,0

2000 m.I ketv.

2735,0100,0

1454,853,2

546,720,0

498,518,2

191,17,0

35,71,3

8,10,3

II ketv. 3495,1100,0

2069,959,2

548,815,7

539,315,4

269,47,7

57,41,6

10,10,3

III ketv. 3549,0100,0

2139,160,3

550,215,5

521,014,7

280,67,9

57,81,6

0,20,0


2 m.

Litais1999 m.

III ketv.2012,3100,0*

1404,669,8

321,516,0

167,38,3

100,55,0

17,90,9

0,50,0

IV ketv. 1752,7100,0

1184,867,6

241,413,8

190,310,9

105,16,0

30,71,8

0,40,0

2000 m.I ketv.

2324,5100,0

1664,371,6

313,113,5

205,78,8

113,24,9

27,81,2

0,40,0

II ketv. 2375,4100,0

1638,069,0

332,714,0

234,59,9

130,85,5

36,51,5

2,80,1

III ketv. 2846,6100,0

2129,174,8

312,511,0

250,58,8

117,24,1

36,31,3

1,00,0

Užsienio valiuta1999 m.

III ketv.1629,2100,0

449,127,6

564,934,7

409,325,1

184,711,3

20,51,3

0,80,0

IV ketv. 2302,1100,0

1005,343,7

583,425,3

486,021,1

185,48,1

62,22,7

0,30,0

2000 m.I ketv.

2735,0100,0

1454,853,2

546,720,0

498,518,2

191,17,0

35,71,3

8,10,3

II ketv. 3495,1100,0

2069,959,2

548,815,7

539,315,4

269,47,7

57,41,6

10,10,3

III ketv. 3549,0100,0

2139,160,3

550,215,5

521,014,7

280,67,9

57,81,6

0,20,0

* Kursyvu pažymėtas skirtingos trukmės indėlių lyginamasis svoris procentais.

Bankų priimamų terminuotųjų indėlių litais struktū-

ra apžvelgiamuoju laikotarpiu keitėsi nepageidaujama

kryptimi – didėjo indėlių iki 1 mėn. lyginamasis

svoris ir mažėjo visų kitų terminų indėlių lygina-

masis svoris (žr. 12.5 lentelę). Beveik 3/4 visų priima-

mų terminuotųjų indėlių buvo trumpiausios trukmės,

o tokios situacijos pavadinti normalia negalima. Norint

bent iš dalies sumažinti likvidumo riziką, bankams ten-

ka ieškoti alternatyvių ilgalaikių paskolų finansavimo

šaltinių (subordinuotų paskolų, kitų ilgalaikių užsienio

bankų paskolų, didinti kapitalą ir t. t.).

Terminuotųjų indėlių užsienio valiuta struktūros po-

kyčiai buvo panašūs. 2000 m. trečiąjį ketvirtį padidėjo

indėlių iki 1 mėn. ir 6–12 mėn. indėlių lyginamasis

svoris, 1–2 metų trukmės indėlių dalis nepakito,

tuo tarpu visų kitų trukmių indėlių santykinai su-

mažėjo. Beje, indėlių iki 1 mėn. lyginamasis svoris, pa-

lyginti su 1999 m. trečiuoju ketvirčiu, padidėjo daugiau

kaip 2 kartus. Trumpalaikių indėlių vyravimo tarp indė-

lių užsienio valiuta tendencija ypač išryškėjo 1999 m.

pabaigoje–2000 m. pradžioje.

2000 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su prieš jį ėjusiu

ketvirčiu, tarp visų priimtų indėlių šiek tiek padidėjo in-

dėlių litais dalis – nuo 40,5 proc. iki 44,5 proc. Šį poky-

tį pirmiausia lėmė ženkliai išaugę įmonių trumpalaikiai

indėliai litais, kurie yra likvidūs ir gali būti naudojami

jų einamosioms ūkinėms operacijoms atlikti. Todėl bū-

tų ankstoka teigti, kad atsigauna taupymas nacionali-

ne valiuta, juolab artėjant lito perorientavimo nuo do-

lerio prie euro datai. Kad ir kaip gerai būtų parengtas

ir pateiktas visuomenei šis sprendimas, kai kurie ūkio

subjektai vis tiek sieks apsidrausti, konvertuodami sa-

vo aktyvus litais į užsienio valiutą. Todėl artimiausiu

metu sunkoka tikėtis ženklių terminuotųjų indė-

lių struktūros pokyčių nacionalinės valiutos nau-

dai.

Paskolų struktūros pokyčiai yra ne tokie vienareikš-

miški kaip indėlių. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į

trečiąjį ketvirtį suteiktų paskolų apimties sumažėjimą,

palyginti su antruoju ketvirčiu. Nors bendra suteiktų

paskolų apimtis sumažėjo nuo 1242,3 mln. Lt iki 1055,8

mln. Lt, paskolų litais lyginamasis svoris joje visiškai

nepakito ir sudarė 38,4 proc.

Analizuojant paskolų struktūrą pagal terminus, pa-

žymėtinas ilgesnės nei 5 metų trukmės paskolų abso-

liutus ir santykinis padidėjimas. Ypač smarkiai padidėjo

ilgiausios trukmės paskolų litais lyginamasis svoris vi-

sose paskolose – nuo 4,9 proc. 2000 m. antrąjį ketvir-

tį iki 15,6 proc. trečiąjį ketvirtį. Ilgalaikių paskolų už-

sienio valiuta dalis atitinkamai padidėjo nuo 10,1 proc.

38


12.6 lentelė

Paskolos rezidentams pagal terminus (mln. Lt)


5 m.

Litais

1999 m.III ketv.

475,2100,0*

54,511,5

24,45,1

31,66,6

207,143,6

138,829,2

18,94,0

IV ketv. 289,7100,0

39,113,5

25,78,9

58,820,3

58,120,1

86,729,9

21,57,4

2000 m.I ketv.

167,8100,0

8,04,8

13,07,7

14,48,6

99,459,2

23,614,1

9,55,7

II ketv. 476,9100,0

0,70,1

23,14,8

60,412,7

267,356,0

102,321,5

23,24,9

III ketv. 404,9100,0

7,11,8

10,42,6

25,06,2

220,454,4

78,719,4

63,315,6

Užsienio valiuta

1999 m.III ketv.

551,3100,0

2,40,4

54,19,8

44,78,1

183,133,2

212,538,5

54,79,9

IV ketv. 753,4100,0

18,32,4

52,26,9

51,16,8

291,238,7

265,635,3

75,010,0

2000 m.I ketv.

641,3100,0

35,05,5

60,89,5

45,87,1

314,749,1

148,323,1

36,85,7

II ketv. 765,4100,0

26,23,4

25,63,3

48,06,3

323,542,3

265,034,6

77,210,1

III ketv. 650,9100,0

10,51,6

20,63,2

49,77,6

305,847,0

162,024,9

102,115,7


5 m.

Litais

1999 m.III ketv.

475,2100,0*

54,511,5

24,45,1

31,66,6

207,143,6

138,829,2

18,94,0

IV ketv. 289,7100,0

39,113,5

25,78,9

58,820,3

58,120,1

86,729,9

21,57,4

2000 m.I ketv.

167,8100,0

8,04,8

13,07,7

14,48,6

99,459,2

23,614,1

9,55,7

II ketv. 476,9100,0

0,70,1

23,14,8

60,412,7

267,356,0

102,321,5

23,24,9

III ketv. 404,9100,0

7,11,8

10,42,6

25,06,2

220,454,4

78,719,4

63,315,6

Užsienio valiuta

1999 m.III ketv.

551,3100,0

2,40,4

54,19,8

44,78,1

183,133,2

212,538,5

54,79,9

IV ketv. 753,4100,0

18,32,4

52,26,9

51,16,8

291,238,7

265,635,3

75,010,0

2000 m.I ketv.

641,3100,0

35,05,5

60,89,5

45,87,1

314,749,1

148,323,1

36,85,7

II ketv. 765,4100,0

26,23,4

25,63,3

48,06,3

323,542,3

265,034,6

77,210,1

III ketv. 650,9100,0

10,51,6

20,63,2

49,77,6

305,847,0

162,024,9

102,115,7

* Kursyvu pažymėtas skirtingos trukmės paskolų lyginamasis svoris procentais.

iki 15,7 proc. Kita vertus, sumažėjo 1–5 metų trukmės

paskolų lyginamasis svoris: litais nuo 21,5 proc. iki 19,4

proc., užsienio valiuta nuo 34,6 proc. iki 24,9 proc. Kaip

ir anksčiau, populiariausios tebėra 6–12 mėn. trukmės

paskolos. Trečiąjį ketvirtį šių paskolų lyginamasis svo-

ris litais sudarė daugiau kaip pusę visų suteiktų paskolų

apimties, o užsienio valiuta – beveik pusę (žr. 12.6 len-

telę).

Apžvelgiamuoju laikotarpiu paskolų užsienio valiuta

struktūroje sumažėjo paskolų JAV doleriais dalis, ku-

ri trečiąjį ketvirtį sudarė 75,1 proc. (antrąjį ketvirtį –

83,6 proc.) visų paskolų. Atitinkamai padidėjo paskolų

eurais ir kitomis EPS valiutomis lyginamasis svoris. Šiųpaskolų populiarumo didėjimą tenka aiškinti tuo, jog kai

kurie ūkio subjektai mėgino pasiskolinti mažesniais kaš-

tais (paskolų eurais palūkanos yra mažesnės nei pasko-

lų doleriais). Kartu buvo siekiama išlošti ir iš euro kurso

kritimo lito atžvilgiu, taip sumažinant skolos aptarna-

vimo išlaidas. Kita vertus, vakarykščiai laimėjimai jau

virsta nūdieniais nuostoliais, eurui ėmus brangti dole-

rio ir lito atžvilgiu. Absoliučios daugumos paskolų eurais

trukmė viršija 6 mėn.

2000 m. trečiąjį ketvirtį nei bendras terminuotųjų in-

dėlių palūkanų lygis, nei skirtingų terminų indėlių palū-

kanų kreivė ženkliau nepasikeitė. Kaip ir antrojo ketvir-

čio pabaigoje, skirtumas tarp trumpiausio termino

(iki 1 mėn.) ir kitų terminų indėlių litais palūkanų

buvo didelis, tuo tarpu indėlių užsienio valiuta pa-

lūkanų kreivė buvo palyginti lėkšta (žr. 12.2 diagra-

mą). Indėlių litais palūkanų kreivės ypatumus lėmė itin

didelis lyginamasis svoris vienos dienos indėlių, kurių

laikymo sąlygos yra gana specifinės ir kurie turi pana-

šumų su indėliais iki pareikalavimo. Štai kodėl, pavyz-

džiui, 2000 m. rugsėjo mėn. vidutinė indėlių iki 1 mėn.

palūkanų norma buvo ne ką didesnė už indėlių iki pa-

reikalavimo palūkanų normą – atitinkamai 2,81 proc. ir

1,59 proc.

Atvirkščiai, paskolų nacionaline valiuta palūkanų

kreivė 2000 m. trečiojo ketvirčio pabaigoje, palyginti su

birželio mėn., radikaliai pasikeitė ir įgavo įprastą formą– didėjant paskolos trukmei palūkanos taip pat di-

dėjo (išskyrus ilgiausių terminų paskolas). Antrojo ket-

virčio pabaigoje paskolų litais palūkanų kreivė buvo at-

virkštinė, t. y. kuo ilgesnė buvo paskolos trukmė, tuo

mažesnės palūkanos.

Pažymėtina, kad apžvelgiamuoju laikotarpiu smar-

kiai sumažėjo bendras paskolų litais palūkanų lygis –

nuo 12,02 proc. iki 10,61 proc., tačiau iki 1 mėn. ir

1–3 mėn. trukmės paskolų palūkanos sumažėjo la-

biausiai. Trumpalaikių paskolų paklausa yra nedide-

39


Vidutinës rezidentø indëliø

metø palûkanø normos

2000 m. rugsëjo mën. (proc.)

12.2 diagrama

Litais

Uþsienio valiuta

10

Iki 1 mën. 1–3 mën. 3–6 mën.6–12 mën. 1–2 m. Ilgiaukaip 2 m.

10

8 8

6 6

4 4

2 2

0 0

lė, nors bankai turi daug trumpalaikių kredito ištek-lių, tuo tarpu ilgesnės trukmės paskolų litais paklau-sa yra akivaizdi, tačiau bankai, stokodami ilgalaikiųterminuotųjų indėlių, negali jos patenkinti be papil-domos likvidumo rizikos. Šiuo atveju neišvengiama irpalūkanų kitimo rizikos, nes neaišku, kokiais kaštaisreikės refinansuoti ilgalaikes paskolas ateityje. Ban-kai gali riziką sumažinti, taikydami kintančias (pvz.,susietas su VILIBOR arba vidutine terminuotųjų in-dėlių palūkanų norma) paskolų palūkanas, tačiau josne visada priimtinos rizikuoti nemėgstančiam klien-tui.

Paskolų užsienio valiuta palūkanų kreivė, kaip ir ant-rojo ketvirčio pabaigoje, liko „banguotos” formos, opaskolos iki 1 mėn. buvo brangiausios. Apžvelgiamuo-ju laikotarpiu bendras paskolų užsienio valiuta palūka-nų lygis beveik nepakito (birželio mėn. – 10,69 proc.,rugsėjo mėn. – 10,61 proc.).

Iš 12.3 diagramos matyti, jog ilgalaikių paskolų(daugiau kaip 1 metų trukmės) litais ir užsienio valiutapalūkanų normos yra nedidelės palyginti su kitų trukmiųpaskolomis. Šis faktas aiškintinas tuo, kad kiekvienasbankas turi bent keletą didelių, patikimų skolininkų, ku-riems taiko išskirtines („prime client”) kreditavimo są-lygas. Didžiausio palankumo statusu besinaudojančiosįmonės gali pasiskolinti ne tik ilgam laikotarpiui, bet irgana pigiai.

Lėtas kreditavimo šalies viduje procesas ir pa-lyginti sekli VVP rinka skatino bankus daugiau lė-šų investuoti užsienyje. Todėl konsoliduotos kreditoįstaigų sistemos grynojo užsienio turto (skirtumo tarpužsienio turto ir įsipareigojimų užsieniui) rodiklis trečiąjįketvirtį toliau didėjo ir pasiekė rekordiškai aukštą lygį.Antai 2000 m. birželio mėn. grynasis užsienio turtas bu-vo 184,0 mln. Lt, tuo tarpu rugsėjo mėn. – net 664,8mln. Lt (žr. 12.4 diagramą).

Vidutinës paskolø rezidentams

metø palûkanø normos

2000 m. rugsëjo mën. (proc.)

12.3 diagrama

Litais

Uþsienio valiuta

14 14

12 12

10 10

Iki 1 mën. 1–3 mën. 3–6 mën.6–12 mën. 1–5 m. Ilgiaukaip 5 m.

8 8

6 6

4 4

2 2

0 0

Kuo lėčiau vyksta kreditavimo procesas, tuo spar-čiau auga grynasis kapitalo eksportas per komerciniųbankų sistemą. Šį neigiamą reiškinį skatina ne tik pas-kolų paklausa, bet ir pasiūla. Statistikos departamen-to atliktos verslininkų apklausos duomenimis, net 72,2proc. įmonių (beje, daugiausia atstovaujančios smul-kiajam verslui) lėšų stygių nurodo kaip didžiausią truk-dį jų verslui plėtoti, 20,6 proc. teigia, jog joms truk-do ribotos galimybės gauti paskolą. Kita vertus, ban-kai skundžiasi, kad jiems sunku rasti naujų patiki-mų verslo projektų, kuriuos būtų galima kredituoti. Ži-noma, bankai dar nėra pakankamai lankstūs ir daž-nai teikia prioritetą didžiosioms įmonėms, tačiau iš es-mės toks paskolų pasiūlos ir paklausos „neatiti-kimas” yra būdingas ūkinės depresijos reiškinys.Šią stadiją šalies ekonomika įveikia lėčiau nei tikėta-si.

12.3. Tarpbankinė rinka

2000 m. trečiąjį ketvirtį vietos tarpbankinės rinkossandorių apimtis, palyginti su antruoju ketvirčiu, suma-žėjo 11,1 proc. ir ši tendencija tęsiasi jau tris ketvir-čius paeiliui (žr. 12.5 diagramą). Itin ženkliai sumažėjosandorių litais – nuo 887,7 mln. Lt iki 624,1 mln. Lt,arba 29,7 proc. Paskutinį kartą toks tarpbankinės rin-kos nacionaline valiuta pasyvumas buvo užregistruotas1999 m. antrąjį ketvirtį. Apžvelgiamuoju laikotarpiu pa-didėjo sandorių užsienio valiuta apimtis – nuo 130,1mln. Lt iki 280,5 mln. Lt, arba daugiau kaip 2 kartus,tačiau šie sandoriai vis dar vaidina antraeilį vaidmenį.Jie trečiąjį ketvirtį sudarė 31,0 proc. visų tarpbankiniųsandorių.

Kaip ir anksčiau, trečiąjį ketvirtį tarpbankinėje rinko-je vyravo trumpiausios trukmės – 1 dienos – sandoriai(žr. 12.7 lentelę). Palyginti su prieš tai ėjusiu ket-virčiu, vienos dienos tarpbankinių sandorių litais

40


Grynasis uþsienio turtas

(laikotarpio pabaigoje, mln. Lt)

12.4 diagrama

2500 2500

3000 3000

2000 2000

1500 1500

1000 1000

500 500

0 0

–500

12 12 12 12 01 0102 0203 0304 0405 0506 0607 0708 0809 0910 11 12

–500

–1000 –1000

Uþsienio turtas Ásipareigojimai uþsieniui Grynasis uþsienio turtas

1995 1996 1997 1998 1999 2000

Tarpbankinës rinkos sandoriai

(mln. Lt)

12.5 diagrama

Uþsienio valiuta Litais

2000 2000

1000 1000

1500 1500

500 500

001999 m.III ketv.

1999 m.IV ketv.

2000 m.I ketv.

2000 m.II ketv.

2000 m.III ketv.

1068,5

487,1

515,8

1246,2

546,9

711,3

130,1

887,7

280,5 62

4,1

lyginamasis svoris šiek tiek padidėjo, tačiau padi-dėjo ir 8 dienų–1 mėn. sandorių lyginamasis svo-ris. Vis dar nesudaromi ilgesnės nei 3 mėn. truk-mės sandoriai.

Tarpbankinių sandorių užsienio valiuta struktūra tre-čiąjį ketvirtį kito kiek smarkiau. Antai 1 dienos sandoriųdalis sumažėjo nuo 84,6 proc. iki 72,1 proc., tuo tarpu8 d.–1 mėn. sandorių dalis išaugo nuo 1,5 proc. iki 13,5proc. (žr. 12.7 lentelę). Ankstoka iš to daryti išvadą apiešio rinkos sektoriaus sandorių diversifikaciją pagal truk-mę, nes ilgesnės trukmės sandoriai tebėra epizodiški irkiekybės požiūriu nežymūs.

Bankø ir kredito ástaigø valiutø

apsikeitimo ( ) sandoriai

(mln. Lt)

swap

12.6 diagrama

NerezidentøRezidentø

3000 3000

1000 1000

2000 2000

2500 2500

1500 1500

500 500

001999 m.III ketv.

1999 m.IV ketv.

2000 m.I ketv.

2000 m.II ketv.

2000 m.III ketv.

962,0

1833,1

1309,0

576,8

1554,6

277,8

2129,5

375,7

1486,8

235,1

Sumažėjo ir tarpbankinės apsikeitimo (swap) sando-rių rinkos aktyvumas, palyginti su antruoju ketvirčiu (žr.12.6 diagramą).

Pastaruoju metu bene svarbiausias įvykis tarp-bankinėje rinkoje buvo Lietuvos banko sprendi-mas nuo lapkričio 13 d. kiekvieną darbo dieną vie-šai skelbti duomenis apie bankų sistemos likvidu-mo būklę. Skelbiami šie rodikliai: visų komercinių ban-kų privalomosios atsargos litais ir užsienio valiuta kont-roliuojamuoju laikotarpiu; visų komercinių bankų atsar-gų suma korespondentinėse sąskaitose Lietuvos bankepraeitos darbo dienos pabaigoje; visų komercinių ban-

41


12.7 lentelė

Tarpbankinės rinkos sandoriai (mln. Lt)

Iš viso Iš jų1 dienos 2–7 dienų 8 d.–1 mėn. 1–3 mėn. 3–6 mėn. daugiau kaip

6 mėn.

Litais1999 m.

III ketv.1068,5100,0*

857,880,3

122,611,5

54,65,1

33,53,1

——

——

IV ketv. 1246,2100,0

1136,091,2

74,86,0

33,42,7

——

——

2,00,2

2000 m.I ketv.

711,3100,0

550,677,4

106,915,0

40,25,7

10,61,5

3,00,4

——

II ketv. 887,7100,0

631,871,2

155,717,5

90,110,1

10,01,1

——

——

III ketv. 624,1100,0

462,674,1

67,010,7

88,514,2

6,01,0

——

——

Užsienio valiuta

1999 m.III ketv.

515,8100,0

421,881,8

77,515,0

6,31,2

10,32,0

——

——

IV ketv. 487,1100,0

436,189,5

42,28,7

6,81,4

2,00,4

——

——

2000 m.I ketv.

546,9100,0

482,788,3

35,26,4

28,05,1

——

——

1,00,2

II ketv. 130,1100,0

110,184,6

18,113,9

2,01,5

——

——

——

III ketv. 280,5100,0

202,272,1

36,312,9

38,013,5

4,01,4

——

——

Iš viso Iš jų1 dienos 2–7 dienų 8 d.–1 mėn. 1–3 mėn. 3–6 mėn. daugiau kaip

6 mėn.

Litais1999 m.

III ketv.1068,5100,0*

857,880,3

122,611,5

54,65,1

33,53,1

——

——

IV ketv. 1246,2100,0

1136,091,2

74,86,0

33,42,7

——

——

2,00,2

2000 m.I ketv.

711,3100,0

550,677,4

106,915,0

40,25,7

10,61,5

3,00,4

——

II ketv. 887,7100,0

631,871,2

155,717,5

90,110,1

10,01,1

——

——

III ketv. 624,1100,0

462,674,1

67,010,7

88,514,2

6,01,0

——

——

Užsienio valiuta

1999 m.III ketv.

515,8100,0

421,881,8

77,515,0

6,31,2

10,32,0

——

——

IV ketv. 487,1100,0

436,189,5

42,28,7

6,81,4

2,00,4

——

——

2000 m.I ketv.

546,9100,0

482,788,3

35,26,4

28,05,1

——

——

1,00,2

II ketv. 130,1100,0

110,184,6

18,113,9

2,01,5

——

——

——

III ketv. 280,5100,0

202,272,1

36,312,9

38,013,5

4,01,4

——

——

* Kursyvu pažymėtas skirtingos trukmės tarpbankinių sandorių lyginamasis svoris procentais.

kų atsargų korespondentinėse sąskaitose aritmetinis vi-durkis per visas praėjusias kalendorines kontroliuoja-mojo laikotarpio dienas.

Šis nutarimas vertintinas labai teigiamai, nes jis didi-na bankų veiklos skaidrumą ir tarpbankinės rinkos sta-bilumą. Bankai galės priimti adekvatesnius pakitusiai si-tuacijai likvidumo valdymo sprendimus. Negalima visiš-kai ignoruoti pavojaus, kad, bankų sistemos atsargomssumažėjus žemiau įprasto lygio, tarp indėlininkų ir ban-kų klientų gali kilti nerimas, tačiau neturėdami informa-cijos apie kiekvieno konkretaus banko likvidumo būk-lę, jie negalės identifikuoti „silpnųjų grandžių”. Šiaip artaip, suinteresuoti asmenys ir anksčiau disponavo tamtikra informacija apie likvidumo pokyčius bankuose, ta-čiau ji neretai būdavo pagrįsta gandais ir klaidinanti.

2000 m. trečiąjį ketvirtį VILIBID ir VILIBOR palūkanųnormoms skirtingais privalomųjų atsargų kontroliuoja-maisiais laikotarpiais (nuo vieno mėnesio 13 d. iki kitomėnesio 12 d.) buvo būdingi tam tikri cikliniai svyra-vimai. Ankstesniuose „Lietuvos makroekonomikos ap-žvalgos” numeriuose minėjome, kad šalies pinigų rin-koje paprastai kartojasi trys VILIBID ir VILIBOR palūka-nų pokyčių scenarijai: 1) palūkanos išauga pirmosiomiskontroliuojamojo laikotarpio dienomis, atspindėdamosbankų pastangas kiek įmanoma anksčiau sukaupti rei-

kalingą privalomųjų atsargų sumą (privalomųjų atsargųįvykdymas skaičiuojamas vidurkio metodu) ir be rizikosužbaigti kontroliuojamąjį laikotarpį; 2) palūkanos išau-ga paskutinėmis kontroliuojamojo laikotarpio dienomis,kai dėl vienokių ar kitokių priežasčių bankai nesugebėjopasiekti pakankamo privalomųjų atsargų lygio ir inten-syviai ieško galimybių pasiskolinti tarpbankinėje rinkoje„paskutinę minutę” (šiuo atveju VILIBID ir VILIBOR galistaiga padidėti); 3) palūkanos išauga antrojoje kontro-liuojamojo laikotarpio pusėje, kai bankai, dėl vienų arkitų priežasčių negalėję sukaupti reikalingo privalomų-jų atsargų likučio kontroliuojamojo laikotarpio pradžio-je, mėgina tai padaryti bent vėluodami.

2000 m. trečiojo ketvirčio kontroliuojamaisiais laiko-tarpiais populiariausias buvo pirmasis scenarijus.

Lapkričio 13 d. Lietuvos bankui pradėjus skelbtibankų sistemos likvidumo statistiką, galima nesun-kiai įžvelgti koreliaciją tarp likvidžių atsargų irtarpbankinių palūkanų svyravimų. Antai lapkričio20 d. bankų atsargų suma korespondentinėse sąskai-tose centriniame banke buvo 299,9 mln. Lt, o lapkričio21 d. – jau 641,7 mln. Lt. Tarpbankinės palūkanos ganagreitai sureagavo į šį likvidumo pokytį – lapkričio 21 d.vienos dienos VILIBID buvo 3,88 proc., o lapkričio 22 d.– tik 1,56 proc. Panašiai kito ir VILIBOR. Siekiant numa-

42


tyti pinigų rinkos palūkanų pokyčius, pakaktų patikimaiprognozuoti bankų sistemos likvidumo pokyčius, tačiaušis uždavinys tebėra sunkiai įveikiamas tiek komerci-niams bankams, tiek ir centriniam bankui.

Apžvelgiamąjį ketvirtį, kaip ir beveik visus 2000 me-tus, Lietuvos bankas nesikišo į tarpbankinės rinkos pro-cesus per atvirosios rinkos operacijas (ARO). Pastaruo-ju metu imta kalbėti apie numatomą dar vieną priva-lomųjų atsargų normos sumažinimą nuo 8 proc. iki 6proc., siekiant ją palengva priartinti prie Europos centri-nio banko (ECB) taikomos normos – 2 proc. „Švelnesnę”privalomųjų atsargų politiką skatina ir palyginti stabilišalies bankų būklė bei kaimyninių valstybių sprendimai,kuriais siekiama pagerinti jų bankų konkurencingumą.Lapkričio mėn. viduryje Latvijos bankas nutarė suma-žinti privalomųjų atsargų normą šalies teritorijoje vei-kiančioms kredito įstaigoms nuo 7 proc. iki 6 proc. Taijau antras toks Latvijos banko sprendimas privalomųjųatsargų srityje 2000 metais; sausio mėn. privalomųjųatsargų norma buvo sumažinta nuo 8 proc. iki 7 proc.Be to, Latvijos kredito įstaigos turi teisę įskaičiuoti į pri-valomąsias atsargas ir tam tikrą dalį grynųjų pinigų, oatitinkamos Lietuvos institucijos to daryti negali.Lietuvos bankas patiria tam tikrą spaudimą ir iš nau-

josios Vyriausybės, kurios finansų ministras pareiškė,kad sumažinus privalomąsias atsargas galima suakty-vinti kreditavimo procesą ir išjudinti šalies ekonomikąiš sąstingio. 2000 m. rugsėjo mėn. Lietuvos bankas su-mažino privalomųjų atsargų normą nuo 10 proc. iki 8proc., tačiau šis žingsnis neturėjo didesnės įtakos neipaskolų apimčiai, nei jų palūkanoms. Dar kartą ma-žinti privalomųjų atsargų normą tikslinga tik ta-da, kai išryškės tam tikri paskolų paklausos pagy-vėjimo požymiai. Priešingu atveju privalomųjų at-sargų reikalavimų švelninimas lems likvidžių lėšųpertekliaus investavimą užsienyje ir oficialių už-sienio atsargų mažėjimą.

12.4. Prekyba Vyriausybės vertybiniaispopieriais

2000 m. trečiąjį ketvirtį Vyriausybės vertybinių po-pierių (VVP) rinkoje vyravo panašios tendencijos, kaipir ankstesniais ketvirčiais. Investuotojų paklausa vi-daus rinkoje buvo didesnė už pasiūlą, ir tai „stū-mė” VVP pelningumą žemyn. VVP pasiūlą ribojo Vy-riausybės tęsiama griežta fiskalinė politika ir VVP struk-tūros pertvarkymas pagal terminus, pailginant vidutinęjų trukmę, o emisijas darant rečiau.

Apžvelgiamąjį ketvirtį buvo surengta 16 VVP auk-cionų, t. y. tiek pat, kiek ir antrąjį ketvirtį, tačiau net10 aukcionų mažiau nei atitinkamą 1999 m. ketvirtį.Pastaruoju metu valstybei skolintis reikėjo vis mažiau(1999 m. reikėjo 8,5 mlrd. Lt, o 2000 m. – apie 4,985mlrd. Lt). Patvirtinto 2001 m. valstybės biudžeto pag-rindiniai rodikliai rodo, kad fiskalinės politikos kryptisiš esmės nesikeičia, todėl pastaruoju metu išryškėjusiaukcionų skaičiaus ir emisijų mažėjimo tendencija išliksir ateityje.

Nepaisant vienodo aukcionų skaičiaus 2000 m. ant-rąjį ir trečiąjį ketvirtį, bendra emisija pastarąjį ketvirtįbuvo 165 mln. Lt (26,8 proc.) didesnė ir sudarė 780mln. Lt. Tačiau padidėjusi VVP pasiūla toli gražu nepa-tenkino paklausos. Atvirkščiai, dėl itin didelio pertek-linio vidaus rinkos likvidumo (jis egzistuoja nuo metųpradžios) VVP paklausa išaugo beveik 40 proc., t. y. ge-rokai daugiau nei pasiūla. Trečiąjį ketvirtį gauta pasiū-lymų 1,7 karto, arba 574,5 mln. Lt daugiau negu bu-vo emituota (antrąjį ketvirtį – beveik 1,6 karto, arba352,8 mln. Lt daugiau). Didžiausias VVP paklausos irpasiūlos neatitikimas buvo užfiksuotas rugpjūčio 1 d.,kai aukcione buvo platinamos 2 metų trukmės obliga-cijos – pasiūlymų buvo net 3,6 karto daugiau nei leidoemisija.

Vyriausybei tęsiant „mažų kąsnių” VVP platinimo po-litiką ir nemažėjant perteklinei investuotojų paklau-sai aukcionuose, trečiąjį ketvirtį VVP pelningumas bu-vo toks pat žemas, kaip ir prieš tai ėjusį ketvirtį (žr.12.7 diagramą).

Bendras aukcionuose parduotų VVP metiniųpalūkanų normų svertinis vidurkis truputį pakilo– nuo 8,98 proc. antrąjį ketvirtį iki 9,12 proc. tre-čiąjį ketvirtį. Tai atsitiko tik dėl emituojamų VVPstruktūrinių pokyčių, t. y. gerokai išaugusio pel-ningesnių obligacijų lyginamojo svorio. Visų truk-mių iždo vekselių vidutinis pelningumas sumažėjo nuo8,45 proc. iki 8,14 proc., o dvejų metų ir ilgesnės truk-mės obligacijų – nuo 12,40 proc. iki 11,31 proc. Tri-jų mėnesių trukmės iždo vekselių metinio pelningumosvertinis vidurkis padidėjo nuo 6,10 proc. iki 6,25 proc.,šešių mėnesių – nuo 7,14 proc. iki 7,16 proc., o vieneriųmetų – krito nuo 9,64 proc. iki 9,30 proc.

Apžvelgiamuoju laikotarpiu VVP nominalia verte išviso parduota už 746,3 mln. Lt, arba 95,7 proc. emisi-jos. Vieninteliame liepos 1 d. aukcione iždo vekseliai ne-

Vyriausybës vertybiniø popieriø

paklausa, pasiûla ir pelningumas

aukcionuose

12.7 diagrama

1000

4

2000

8

10

12

14

2500mln. Lt proc.

16

1500

6

5002

001999 m.III ketv.

1999 m.IV ketv.

2000 m.I ketv.

2000 m.II ketv.

2000 m.III ketv.

EmisijaVisø iþdo vekseliø ir obligacijø metiniø palûkanønormø svertiniai vidurkiai (skalë deðinëje)

Gauta pasiûlymø

43


12.8 lentelė

VVP pardavimas vidaus rinkoje

Nuo 1999 01 01iki 1999 10 31

Nuo 1999 01 01iki 1999 10 31

Nuo 2000 01 01iki 2000 10 31

Nuo 2000 01 01iki 2000 10 31

(mln. Lt)* (proc.)** (mln. Lt) (proc.)

1 mėn. trukmės iždo vekseliai 296,1 7,9 — —3 mėn. trukmės iždo vekseliai 1231,5 32,8 430,0 16,96 mėn. trukmės iždo vekseliai 1606,1 42,8 720,0 28,21 m. trukmės iždo vekseliai 466,9 12,5 776,3 30,42 m. trukmės obligacijos 41,5 1,1 198,8 7,83 m. trukmės obligacijos — — 227,6 8,95 m. trukmės obligacijos — — 100,0 3,9Taupymo lakštai 107,7 2,9 98,6 3,9Iš viso 3749,8 100,0 2551,3 100,0

Nuo 1999 01 01iki 1999 10 31

Nuo 1999 01 01iki 1999 10 31

Nuo 2000 01 01iki 2000 10 31

Nuo 2000 01 01iki 2000 10 31

(mln. Lt)* (proc.)** (mln. Lt) (proc.)

1 mėn. trukmės iždo vekseliai 296,1 7,9 — —3 mėn. trukmės iždo vekseliai 1231,5 32,8 430,0 16,96 mėn. trukmės iždo vekseliai 1606,1 42,8 720,0 28,21 m. trukmės iždo vekseliai 466,9 12,5 776,3 30,42 m. trukmės obligacijos 41,5 1,1 198,8 7,83 m. trukmės obligacijos — — 227,6 8,95 m. trukmės obligacijos — — 100,0 3,9Taupymo lakštai 107,7 2,9 98,6 3,9Iš viso 3749,8 100,0 2551,3 100,0

* Nominalia verte.

** Visų VVP pardavimų dalis.

buvo visiškai išplatinti, nes paklausa buvo šiek tiek ma-žesnė už emisiją, be to, dalyvių pasiūlyta pelningumonorma viršijo Finansų ministerijos nustatytą didžiausiąribą.

Pagal nominalią vertę trečiąjį ketvirtį buvo parduota516,3 mln. Lt iždo vekselių, tuo tarpu antrąjį ketvirtį jųbuvo parduota truputį daugiau – 530 mln. Lt. Atvirkš-čiai, obligacijų pardavimas nominalia verte išaugo itinženkliai ir sudarė 230 mln. Lt (antrąjį ketvirtį 82,6 mln.Lt). Iš jų trejų metų trukmės obligacijų parduota už 160mln. Lt (antrąjį ketvirtį – 17,6 mln. Lt), o dvejų metų

trukmės – už 70 mln. Lt (65 mln. Lt).Dėl palankių skolinimosi vidaus rinkoje sąlygų jau

pirmojo ketvirčio pabaigoje ėmė ryškėti nauji VVPplatinimo politikos požymiai – orientacija į il-gesnės trukmės vertybinius popierius. 2000 m.sausio–spalio mėn. parduota 227,6 mln. Lt trejų metųtrukmės obligacijų (žr. 12.8 lentelę).

Tarp iždo vekselių tiek antrąjį, tiek trečiąjį ketvirtį vy-ravo ilgiausios trukmės (1 metų) vekseliai. Trijų ir še-šių mėnesių iždo vekselių pardavimas nominalia verte,priešingai – smarkiai sumažėjo. Sumažėjo ir parduo-tų taupymo lakštų apimtis, tiesa, gana nežymiai. Nuo2000 metų pradžios jau nerengiami vienomėnesio truk-mės iždo vekselių aukcionai.

Verta paminėti spalio mėn. antroje pusėje organi-zuotą 100 mln. Lt vertės penkerių metų trukmės obli-gacijų litais emisiją. Šios obligacijos yra ilgiausios truk-mės nacionaline valiuta nominuoti Vyriausybės vertybi-

niai popieriai per pastarąjį dešimtmetį. Jos buvo sėk-mingai išplatintos vidaus ir tarptautinėse rinkose, pa-naudojant didžiausią pasaulyje VP kliringo ir atsiskaity-mų sistemą Euroclear. Nors emisija buvo organizuotapolitinio tarpuvaldžio laikotarpiu, po spalio 8 d. Seimorinkimų dar nepatvirtinus naujosios vyriausybės, užsie-nio ir vietinių investuotojų susidomėjimo tai nesumaži-no. Užsienio investuotojai įsigijo apie 61 proc. emisijos

ir tai galima vertinti kaip gerą ženklą, nes ši investuo-tojų grupė visada esti itin jautri lito kurso ir bendrajaišalies rizikai. Atrodo, kad pamažu imama pasitikėti litoatsparumu krizėms ir Lietuvos politinės aplinkos stabi-lumu.

Minėtoji emisija yra žingsnelis pirmyn formuojant il-galaikio kapitalo rinką. Vis realesnė tampa dešimtiesmetų trukmės Vyriausybės vertybinių popierių išleidimogalimybė. Pagal atitinkamą Mastrichto sutarties konver-gencijos kriterijų, būtent šios trukmės obligacijų pelnin-gumas yra atskaitos taškas vertinant nacionalinės kapi-

talo rinkos priartėjimą prie Europos Sąjungos stabilumostandartų. Dar sunkiau bus užtikrinti aktyvią ilgalaikiųvertybinių popierių antrinę apyvartą.

2000 m. trečiąjį ketvirtį antrinė VVP apyvarta Nacio-nalinėje vertybinių popierių biržoje (NVPB) sudarė tik25,6 proc. aukcionuose parduotų VVP nominalia verte.Palyginti su antruoju ketvirčiu, ji krito 14,4 proc. ir buvotik 190,9 mln. Lt. Nors kiekybiškai antrinė VVP apyvar-ta nebuvo reikšminga, ji sudarė 53,2 proc. visos NVPBapyvartos trečiąjį ketvirtį. Populiariausi antrinėje rinko-je buvo VVP, iki kurių išpirkimo buvo likę nuo 6 mėn. ikivienerių metų. Šių vertybinių popierių apyvarta sudarė39,4 proc. visos VVP apyvartos NVPB.

Apžvelgiamąjį ketvirtį investuotojų į VVP struktūrakeitėsi nežymiai (žr. 12.9 lentelę).

Palyginti su prieš tai ėjusiu ketvirčiu, 2000 m. trečią-jį ketvirtį šiek tiek padidėjo ir rezidentų, ir nerezidentųinvesticijos į VVP. Šį ketvirtį rezidentai padidino inves-

ticijas 149,1 mln. Lt ir išlaikė savo dalį visame VVP in-vesticijų portfelyje. Vietiniams investuotojams priklau-sė 98,8 proc. (antrąjį ketvirtį – 99,0 proc.) visų VVP.Komerciniai bankai ir toliau buvo aktyviausi rinkos da-lyviai. Jų investicijos į VVP išaugo nuo 694,5 mln. Ltiki 833,1 mln. Lt, arba beveik 20 proc. Draudimo įstai-gos kartu su fiziniais asmenimis taip pat įsigijo daugiauVVP, tačiau jų valdomų VVP lyginamasis svoris suma-

44


12.9 lentelė

Investuotojai į Vyriausybės vertybinius popierius

Investuotojų grupės 2000 06 30 2000 09 30Mln. Lt* Proc. Mln. Lt* Proc.

REZIDENTAI1. Centriniai, komerciniai ir taupomieji bankai 694,5 46,3 833,1 50,32. Draudimo įstaigos (išskyrus privalomąjį soc.

draudimą)344,4 22,9 351,6 21,2

3. Fiziniai asmenys 116,6 7,8 124,6 7,54. Valstybės valdymo institucijos 114,1 7,6 104,2 6,35. Privačios įmonės 11,5 0,8 7,8 0,56. Kiti 204,6 13,6 213,5 12,9Iš viso 1485,7 99,0 1634,8 98,8NEREZIDENTAI1. D. Britanija 1,2 0,1 1,2 0,12. JAV 3,6 0,2 2,2 0,13. Latvija 0,3 0,0 5,3 0,34. Estija 0,7 0,1 1,0 0,15. Lenkija 7,8 0,5 9,0 0,56. Kiti 1,3 0,1 1,2 0,1Iš viso 14,9 1,0 19,9 1,2

IŠ VISO 1500,7 100,0 1654,7 100,0

Investuotojų grupės 2000 06 30 2000 09 30Mln. Lt* Proc. Mln. Lt* Proc.

REZIDENTAI1. Centriniai, komerciniai ir taupomieji bankai 694,5 46,3 833,1 50,32. Draudimo įstaigos (išskyrus privalomąjį soc.

draudimą)344,4 22,9 351,6 21,2

3. Fiziniai asmenys 116,6 7,8 124,6 7,54. Valstybės valdymo institucijos 114,1 7,6 104,2 6,35. Privačios įmonės 11,5 0,8 7,8 0,56. Kiti 204,6 13,6 213,5 12,9Iš viso 1485,7 99,0 1634,8 98,8NEREZIDENTAI1. D. Britanija 1,2 0,1 1,2 0,12. JAV 3,6 0,2 2,2 0,13. Latvija 0,3 0,0 5,3 0,34. Estija 0,7 0,1 1,0 0,15. Lenkija 7,8 0,5 9,0 0,56. Kiti 1,3 0,1 1,2 0,1Iš viso 14,9 1,0 19,9 1,2

IŠ VISO 1500,7 100,0 1654,7 100,0

* Likutis nominalia verte.

žėjo. Apskritai draudimo įstaigos apžvelgiamąjį ketvirtįbuvo gana pasyvios. Tiesa, pagal valdomą VVP portfelįdraudimo įstaigos tebebuvo antrojoje vietoje po komer-cinių bankų.

Nerezidentai padidino savo investicijas į LietuvosVVP palyginti nedaug – nuo 14,9 mln. Lt iki 19,9 mln. Lt.Iš užsieniečių didžiausia VVP portfelio dalis teko Lenki-jos ūkio subjektams, kurie rinkoje pasirodė tik 2000 m.kovo mėn. ir investavo 9 mln. Lt. Latvijos investicijosišaugo iki 5,3 mln. Lt. Kitų užsienio investuotojų akty-vumas išliko beveik nepakitęs, tik JAV ūkio subjektamspriklausančių VVP apimtis sumažėjo nuo 3,6 mln. Lt iki2,2 mln. Lt. Susidaro įspūdis, kad pastaruoju metususiklostęs VVP pelningumo ir jų rizikos santykisnetenkina nerezidentų lūkesčių. Jie nukreipia fi-nansinius išteklius į kitas kylančių rinkų regionovalstybes, kuriose atsiranda platesnės galimybėsvaldomos rizikos sąlygomis uždirbti santykinai di-desnes pajamas.

Neblėstantis komercinių bankų aktyvumas VVP rin-koje tik patvirtina ir taip akivaizdų teiginį apie jų pa-trauklumą lyginant su kitomis vidaus rinkos investicijo-mis. Papildomos bankų paskatos įsigyti VVP yra susiju-sios su jų noru pagerinti kapitalo pakankamumo, likvi-dumo ir kitus rodiklius (VVP laikomi nulinės rizikos in-vesticija vertinant kapitalo pakankamumą, jie priskiria-mi likvidžiam turtui apskaičiuojant likvidumo rodiklį).Kita vertus, didelė VVP paklausa atspindi alternatyviųinvesticijų stygių. Nors bankų sistemoje yra apsčiai lais-vų išteklių, paskolų rinka tebėra siauroka. Korporacinių

vertybinių popierių rinka žengia pirmuosius žingsnius irkol kas negali sudaryti konkurencijos VVP.

12.5. Akcijų rinka

Apžvelgiant Nacionalinės vertybinių popierių biržos(NVPB) veiklą 2000 m. trečiąjį ketvirtį, galima išskir-ti keletą svarbių įvykių. Vienas iš jų – rugpjūčio mėn.Skandinaviska Enskilda Banken (SEB) pareikštas keti-nimas įsigyti 100 proc. AB Vilniaus bankas akcijų (ikisupirkimo SEB oficialiai valdė 40,8 proc. akcijų). Netru-kus po SEB planų paskelbimo rinka pastebimai pagyvė-jo.

Kitas dėmesio vertas trečiojo ketvirčio įvykis – ABLietuvos telekomas akcijų, priklausiusių įmonės dar-buotojams, paleidimas į antrinę rinką. Nors daugelisekspertų pranašavo, jog dėl to susidarys perteklinėbendrovės akcijų pasiūla ir kris jų kaina, iš tikrųjų taipneatsitiko. Įtraukus šias AB Lietuvos telekomas akcijastarp Oficialiajame sąraše kotiruojamų akcijų, bendrovėsakcijos tapo likvidesnės ir net pakilo jų kaina (iki 2,63 Ltrugsėjo 4 d.).

Minėti įvykiai atsiliepė apžvelgiamojo ketvirčio mė-nesiniams NVPB rodikliams. Liepos mėn. prekyba NVPBbuvo itin pasyvi. Akcijų apyvarta buvo tik 11,4 mln. Lt,t. y. mažiausia 2000 metais. LITIN indeksas taip pat nu-krito iki 455,92 punkto. Tačiau rugpjūčio mėn. (kai SEBpaskelbė ketinimus tapti 100 proc. AB Vilniaus bankasakcinio kapitalo savininku ir truputį pagyvėjo prekybaAB Lietuvos telekomas akcijomis) bendra akcijų apy-varta šoktelėjo iki 36,9 mln. Lt, o LITIN indeksas pa-

45


12.10 lentelė

Pagrindiniai NVPB rodikliai

Rodikliai 1999 m.III ketv.

1999 m.IV ketv.

2000 m.I ketv.

2000 m.II ketv.

2000 m.III ketv.

1. Bendra NVPB kapitalizacija (mln. Lt) 14 001 13 882 12 581 13 781 13 9652. Bendra VP apyvarta (mln. Lt):

centrinės rinkos VP apyvartaVP apyvarta tiesioginiais sandoriais

545,739,5506,2

589,432,8556,6

322,731,3291,4

367,028,2338,8

359,128,0331,1

3. Bendra akcijų apyvarta (mln. Lt):centrinės rinkos akcijų apyvartaakcijų apyvarta tiesioginiais sandoriais

271,832,1239,7

386,630,5356,1

71,330,940,4

138,127,9110,2

168,227,5140,7

Rodikliai 1999 m.III ketv.

1999 m.IV ketv.

2000 m.I ketv.

2000 m.II ketv.

2000 m.III ketv.

1. Bendra NVPB kapitalizacija (mln. Lt) 14 001 13 882 12 581 13 781 13 9652. Bendra VP apyvarta (mln. Lt):

centrinės rinkos VP apyvartaVP apyvarta tiesioginiais sandoriais

545,739,5506,2

589,432,8556,6

322,731,3291,4

367,028,2338,8

359,128,0331,1

3. Bendra akcijų apyvarta (mln. Lt):centrinės rinkos akcijų apyvartaakcijų apyvarta tiesioginiais sandoriais

271,832,1239,7

386,630,5356,1

71,330,940,4

138,127,9110,2

168,227,5140,7

didėjo iki 479,12 punkto. Rugsėjo mėn. buvo pasiek-

tas 2000 m. vieno mėnesio akcijų apyvartos rekordas

– 120,0 mln. Lt. Kaip matome, trečiąjį ketvirtį akcijų

apyvarta buvo labai permaininga.

Vis dėlto kol kas nėra pagrindo kalbėti apie es-

minius ir ilgalaikius pokyčius į gerąją pusę, nes

objektyvi šalies ekonomikos būklė dar nėra pa-

lanki sparčiam vertybinių popierių rinkos pagyvė-

jimui. Beje, bendrieji 2000 m. trečiojo ketvirčio NVPB

rezultatai nedaug tesiskiria nuo antrojo ketvirčio (žr.

12.10 lentelę).

Trečiąjį ketvirtį, palyginti su prieš tai ėjusiu, bend-

ra NVPB kapitalizacija padidėjo 184 mln. Lt ir rug-

sėjo pabaigoje siekė beveik 14,0 mlrd. Lt. Listinguo-

jamų vertybinių popierių (VP) kapitalizacija padidėjo

nuo 7,6 mlrd. Lt antrąjį ketvirtį iki 7,8 mlrd. Lt tre-

čiąjį ketvirtį. Nelistinguojamų VP kapitalizacija nepa-

kito ir sudarė 6,2 mlrd. Lt. Darbuotojams priklausiu-

sių 40 mln. AB Lietuvos telekomas akcijų įtraukimas į

Oficialųjį prekybos sąrašą padidino biržos kapitalizaciją

100 mln. Lt.

Apžvelgiamąjį ketvirtį, palyginti su antruoju ketvir-

čiu, bendra vertybinių popierių apyvarta sumažėjo 7,9

mln. Lt ir buvo 359 mln. Lt, iš esmės dėl sulėtėjusios

antrinės VVP prekybos. Nepaisant VVP apyvartos dalies

sumažėjimo (nuo 60,7 proc. iki 53,2 proc.), jie tebe-

buvo populiariausi vertybiniai popieriai NVPB. Trečiąjį

ketvirtį išaugo Oficialiajame ir Einamajame sąrašuose

kotiruojamų akcijų lyginamieji svoriai bendroje NVPB

apyvartoje. Kita vertus, trečiąjį 2000 m. ketvirtį, pa-

lyginti su tuo pačiu 1999 m. ketvirčiu, bendra verty-

binių popierių apyvarta sumažėjo 34,2 proc. Einamojo

sąrašo akcijų apyvarta krito kur kas daugiau nei Oficia-

liojo sąrašo akcijų apyvarta – atitinkamai 47,8 proc. ir

2,3 proc.

Trečiąjį ketvirtį akcijų prekyba atgavo tik dalį praras-

tų pozicijų po kolapso 2000 m. pradžioje, todėl jos apy-

varta, nors ir padidėjo, sudarė tik 54,5 proc. 1999 m.

vieno ketvirčio apyvartos vidurkio. Vargu ar tokiomis

aplinkybėmis galima daryti išvadą apie sugrįžusį vieti-

nių ir ypač užsienio investuotojų pasitikėjimą Lietuvos

akcijų rinkos perspektyvomis.

Daugiausiai akcijų pirkta bei parduota tiesiogi-niais sandoriais. Akcijų apyvarta tiesioginiais sandoriais2000 m. padidėjo nuo 110,2 mln. Lt antrąjį ketvirtį iki140,7 mln. Lt trečiąjį ketvirtį.

Vienas svarbiausių biržos aktyvumo rodiklių – akci-jų prekybos centrinėje rinkoje apimtis. Trečiąjį ketvir-tį, palyginti su antruoju, ji nežymiai sumažėjo ir suda-rė 27,5 mln. Lt. Per devynis 2000 m. mėnesius, paly-ginti su analogišku praeitų metų laikotarpiu, akcijų pre-kyba centrinėje rinkoje smuko 22,7 proc. Todėl daryti-na išvada, kad akcijų rinkos pulsas pastebimai sulėtėjo,nors tiek 1999 m., tiek ir 2000 m. centrinės rinkos vaid-muo buvo antraeilis. Neigiamos įtakos jos plėtrai turėjoanksčiau buvusių populiarių banko Hermis akcijų išre-gistravimas, sumažėjusi AB Švyturys akcijų paklausa,nesėkmingai rinkoje debiutavusios AB Lietuvos teleko-mas akcijos.

Apžvelgiamąjį ketvirtį LITIN ir LITIN-10 indeksų re-zultatai nebuvo labai džiuginantys (žr. 12.8 diagramą).Oficialiojo sąrašo bendrovių akcijų kainas atspindintisLITIN sumažėjo nuo 484,32 punkto birželio mėn. iki440,44 punkto rugsėjo mėn., arba 9,1 proc. Dešimtiesperspektyviausių įmonių akcijų kainų pokyčius atspin-

LITIN ir LITIN-10 indeksai

12.8 diagrama

LITIN LITIN-10

19981998 1999 200001 01 0103 03 0305 05 0507 07 0709 09 0911 11 11

1400 1400

1000 1000

1200 1200

800 800

600 600

400 400

200 200

0 0

46


dintis LITIN-10 šiek tiek padidėjo – nuo 1036,48 iki

1064,24 punkto, arba 2,7 proc.

Kaip ir kitais 2000 m. ketvirčiais, trečiąjį ketvir-

tį ilgai laukto lūžio rinkoje nebuvo. Finansiniai ša-

lies bendrovių rezultatai gerėjo, tačiau akcijų kai-

nos jų tiesiogiai neatspindėjo. Trūkstant palan-

kių lūkesčių rinkoje, daugelio sėkmingai veikian-

čių įmonių akcijų kainos buvo nepakankamai įver-

tintos. Nebuvo pageidaujamų impulsų ir iš makro-

ekonomikos srities – pagrindiniai šalies ūkio plėt-

ros rodikliai ne tiek skatino optimizmą, kiek abe-

jones.

Naujosios Vyriausybės ekonominė politika iki šiol ne-

turėjo didesnės įtakos vertybinių popierių rinkai, išsky-

rus sprendimą nuo 2001 m. panaikinti 15 proc. kapitalo

vertės prieaugio mokestį, kuris turėtų ateityje paskatin-

ti investuoti daugiau vietos ūkio subjektų.

Metų pabaigoje rinka toliau nepasižymėjo aktyvumu.

Teigiami ir neigiami procesai tiesiog kompensavo vienas

kitą. Pvz., spalio mėn. AB Vilniaus baldų kombinatas ak-

cijų kaina padidėjo 241,1 proc. – vienas iš didžiausių

šuolių per visą NVPB istoriją. Kita vertus, biržos giganto

AB Lietuvos telekomas akcijų kaina nė iš tolo nepriar-

tėjo prie pradinės pardavimo kainos, nustatytos birže-

lio mėn. – 3,15 Lt. Nepaisant gerų bendrovės finansinių

rodiklių, spalio mėn. pabaigoje jos vienos akcijos kai-

na smuko iki žemiausio lygio – 1,83 Lt, t. y. buvo net

41,9 proc. mažesnė už pradinę pardavimo kainą. Dau-

gelio ekspertų nuomone, šį smukimą išprovokavo bend-

ras JAV ir Vakarų Europos telekomunikacijos bendrovių

akcijų kainų nuosmukis.

Lapkričio mėn. baigėsi SEB oficialaus pasiūlymo su-

pirkti AB Vilniaus bankas akcijas terminas. Įsigyta

6997156 (97,9 proc. akcinio kapitalo) banko akcijų,

už kurias sumokėta 349,9 mln. Lt. Sandorio apyvarta

sudarė didžiąją dalį bendros lapkričio mėn. NVPB apy-

vartos (488,4 mln. Lt). Rinkos dalyviai tikėjosi, kad šis

pasiūlymas supirkti AB Vilniaus bankas akcijas išjudins

rinką, o už akcijas gautos lėšos netrukus bus investuo-

tos į kitų įmonių vertybinius popierius. Deja, ir šiai prog-

nozei nebuvo lemta išsipildyti, o likvidžios banko akcijos

išbraukimas iš biržos sąrašų daugelio specialistų verti-

namas kaip vienos iš patraukliausių investicijų galimy-

bių praradimas.

Tiesa, rinkoje ryškėja nauji lyderiai. 2000 m. paki-

to perspektyviausių įmonių dešimtukas, į jį pakliuvo AB

Ekranas, AB Vilniaus Vingis bei AB Linas. Šių bendrovių

akcijos yra likvidesnės, nei išbraukiamų AB Kalnapilis

ir AB Utenos trikotažas akcijos. Tikimasi, kad pasistū-

mėjus privatizavimui gali suaktyvėti prekyba Lietuvos

jūrų laivininkystės (LISCO) bei Lietuvos energijos ak-

cijomis. Kur kas labiau miglota Mažeikių naftos akcijų

ateitis, nes iš esmės ji priklauso nuo ilgalaikio žaliavos

tiekimo garantijų.

Finansiniai srautai NVPB, kuriuos atspindi skirtumas

tarp piniginių įmokų ir išmokų už vertybinius popierius,

2000 m. trečiąjį ketvirtį buvo prieštaringi. Grynosios

investicijos į Lietuvos bendrovių vertybinius popierius

buvo teigiamos – 3,8 mln. Lt (žr. 12.9 diagramą). De-

ja, jos buvo net 10 kartų mažesnės nei antrąjį ketvirtį

(36,8 mln. Lt). Šį kartą „bėgliai” iš kapitalo rinkos bu-

vo rezidentai, kadangi išmokos už vertybinius popierius

jiems buvo 20,2 mln. Lt didesnės už jų įmokas (atitin-

kamai 63,9 mln. Lt ir 43,7 mln. Lt). Kita vertus, už-

sienio investuotojų grynosios įmokos už Lietuvos bend-

rovių vertybinius popierius apžvelgiamąjį ketvirtį, paly-

Rezidentø ir nerezidentø grynosios investicijos á Lietuvos ámoniø vertybinius

popierius (mln. Lt)

12.9 diagrama

200 200

100 100

150 150

50 50

0 0

–50 –50

–200 –200

–150 –150

–100 –100

I ketv. I ketv. I ketv.II ketv. II ketv. II ketv.III ketv. III ketv. III ketv.IV ketv. IV ketv.

Rezidentai Nerezidentai Ið viso

1998 m. 1999 m. 2000 m.

47


ginti su antruoju ketvirčiu, padidėjo nuo 4,4 mln. Lt iki24,0 mln. Lt. Ypač aktyvūs buvo Švedijos investuoto-jai (grynosios investicijos – 18,4 mln. Lt), kuriems at-stovavo SEB su pasiūlymu dėl AB Vilniaus banko akcijųpirkimo. Kur kas menkesnis buvo Estijos bei JAV inves-tuotojų vaidmuo (abiejų šalių grynosios įmokos buvo po3,3 mln. Lt).

Tradiciškai grynosios investicijos į VVP yra didesnėsnei investicijos į įmonių vertybinius popierius, tačiau2000 metais pirmosios nuolat mažėjo. Pavyzdžiui, pir-mąjį ketvirtį grynosios įmokos už VVP buvo 568,3 mln.

Lt, antrąjį – 228,5 mln. Lt, o trečiąjį – tik 7,1 mln. Lt.Trečiąjį ketvirtį grynosios įmokos už VVP tebebuvo tei-giamos tik dėl investicijų iš užsienio, tuo tarpu vietossubjektų grynosios įmokos buvo neigiamos.

13. Valstybės skola ir biudžetas

Trečiajam ketvirčiui ir pirmiesiems ketvirtojo ketvir-čio mėnesiams būdingos tendencijos, išryškėjusios jaumetų viduryje – valstybės įsiskolinimas užsieniuinustojo didėti ir net palengva mažėja. Iš daliesskola sumažėjo dėl euro kurso kritimo lito atžvil-giu, atpiginusio šia valiuta nominuotus įsiparei-gojimus, tačiau negalima nuneigti ir teigiamo fis-kalinės politikos poveikio santykiniam ir absoliu-čiam skolos dydžiui. Konsoliduotojo šalies biu-džeto deficito ir einamosios sąskaitos deficito su-mažinimas, geresnis ESD finansavimas tiesiogi-nėmis užsienio investicijomis lėmė mažesnį šaliesporeikį skolintis vidaus ir išorės rinkose.

Mažėjančią valstybės priklausomybę nuo skolinto ka-pitalo šaltinių atspindi 13.1 lentelė.

2000 m. valstybės skolos struktūroje mažėjo užsie-

nio skolos ir didėjo vidaus skolos lyginamasis svoris.Nors visos valstybės skolos dalis BVP 2000 metaissumažėjo, vidaus skolos dalis padidėjo ir prilygo1998 m. pabaigos dydžiui. Vis didesnė vidaus sko-los struktūros dalis teko ilgalaikiams įsipareigojimams– 1999 m. pabaigoje jie sudarė 48,4 proc., o 2000 m.

spalio mėn. – jau 61,5 proc. Analogiškas procesas vyko

ir užsienio skolos struktūroje pagal terminus, tik čia il-

galaikiai įsipareigojimai beveik prilygo visiems įsiparei-gojimams – 96,0 proc. 1999 m. gruodžio mėn. ir 97,0

proc. 2000 m. spalio mėn.

Kadangi valstybės vidaus skola daugiausia finansuo-

jama išleidžiant VVP – iždo vekselius ir obligacijas, pa-

starųjų struktūros pokyčiai tiksliai atspindi Vyriausybėsįsipareigojimų „ilgėjimą”. Pavyzdžiui, 1999 m. pabaigo-

je trumpalaikiai iždo vekseliai sudarė 53,5 proc. visų ne-

išpirktų VVP, o 2000 m. spalio mėn. – 43,4 proc. Kai

kurie finansų rinkos dalyviai, vertindami suma-

žėjusias ir rečiau vykdomas naujas VVP emisijas,daro neteisingą išvadą apie valstybės skolos per-

kėlimą į užsienį. Išleidžiant ilgesnės trukmės ob-

ligacijas nebereikia taip dažnai rengti naujų VVP

aukcionų ankstesnių emisijų vertybiniams popie-riams išpirkti.

Analizuojant 13.1 lentelėje pateiktą statistiką, dė-

mesį patraukia fiskalinės politikos ir valstybės įsiskoli-

nimo sąryšis. Valstybės skolos ir BVP santykis drama-

tiškai padidėjo 1999 m., kai Vyriausybė vykdė „laisvą”finansų politiką, didindama valstybės biudžeto ir nebiu-

džetinių fondų išlaidas, įgyvendindama kontroversišką

nuvertėjusių gyventojų indėlių kompensavimo progra-

mą ir pan. 1999 m. antrojoje pusėje–2000 m. pradžioje

buvo pereita prie griežtai restrikcinės politikos, kuri ne-trukus davė vaisių – valstybės skolos santykinis dydis

ėmėmažėti. Pastebimai sumažėjo ir einamosios sąskai-

tos deficitas (vien sumažinus fiskalinį deficitą padary-

tas kur kas geresnis poveikis ESD, nei įdiegus keliolika

antraeilių priemonių pagal 1997 m. viduryje priimtą Vy-riausybės planą šiai problemai spręsti).

Ko gero, pastaroji vyriausybių kaita neturės

bent kiek ženklesnės įtakos fiskalinės politikos

krypčiai. Iki Seimo rinkimų ir netrukus po jų valdan-

čiosios koalicijos atstovai propagavo būtinybę panaikin-ti juridinių asmenų pelno mokestį, sumažinti fizinių as-

menų pajamų mokestį, aktyviau finansuoti viešuosius

darbus ir padidinti fiskalinį deficitą iki 2–3 proc. BVP.

13.1 lentelė

Valstybės skolos rodikliai 1998–2000 m.* (proc.)

Rodikliai Limitas 1998 12 1999 12 2000 03 2000 06 2000 09 2000 10

Valstybės skolos dalis BVP** 22,36 28,38 29,62 29,30 28,76 28,51Valstybės užsienio skolos dalis BVP 15,67 22,84 23,44 23,07 22,33 21,82Valstybės vidaus skolos dalis BVP 6,70 5,53 6,18 6,23 6,43 6,70Valstybės užsienio skolos dalisvisoje skoloje

85,00 70,08 80,49 79,14 78,73 77,65 76,51

Valstybės vidaus skolos dalis visojeskoloje

29,92 19,51 20,86 21,27 22,35 23,49

Trumpalaikės skolos dalis visojeskoloje

25,00 24,47 13,32 12,63 12,14 11,52 11,32

Rodikliai Limitas 1998 12 1999 12 2000 03 2000 06 2000 09 2000 10

Valstybės skolos dalis BVP** 22,36 28,38 29,62 29,30 28,76 28,51Valstybės užsienio skolos dalis BVP 15,67 22,84 23,44 23,07 22,33 21,82Valstybės vidaus skolos dalis BVP 6,70 5,53 6,18 6,23 6,43 6,70Valstybės užsienio skolos dalisvisoje skoloje

85,00 70,08 80,49 79,14 78,73 77,65 76,51

Valstybės vidaus skolos dalis visojeskoloje

29,92 19,51 20,86 21,27 22,35 23,49

Trumpalaikės skolos dalis visojeskoloje

25,00 24,47 13,32 12,63 12,14 11,52 11,32

* Pateikiami laikotarpių pabaigos duomenys.

** 1998 m. BVP – 42,990 mlrd. Lt, 1999 m. BVP – 42,535 mlrd. Lt, prognozuojamas 2000 m. BVP – 44,500 mlrd. Lt.

48


13.2 lentelė

Konsoliduotojo bendro šalies biudžeto pajamų ir BVP santykis 1995–1999 m.

Valstybė 1995 m. 1996 m. 1997 m. 1998 m. 1999 m.

Lietuva 32,3 29,6 32,6 32,3 31,9Latvija 37,2 37,4 41,3 42,6 42,6Estija 40,5 39,0 39,6 39,4 38,6Lenkija 42,9 42,3 41,8 40,1 41,3

Valstybė 1995 m. 1996 m. 1997 m. 1998 m. 1999 m.

Lietuva 32,3 29,6 32,6 32,3 31,9Latvija 37,2 37,4 41,3 42,6 42,6Estija 40,5 39,0 39,6 39,4 38,6Lenkija 42,9 42,3 41,8 40,1 41,3

Šaltinis: IMF Staff Country Reports: www.imf.org/external/country.

Tačiau po pokalbių su Tarptautinio valiutos fondo misi-ja minėti ketinimai tapo gerokai nuosaikesni. Pagaliaubuvo sutarta, kad 2001 m. planuojamas fiskalinis defi-citas neviršys buvusios vyriausybės nustatyto dydžio –1,44 proc. BVP. Tiesa, mokesčių politikos srityje numa-tyta įgyvendinti vieną kitą naujovę (nuo 18 proc. iki 9proc. sumažinti PVM tarifą už šildymą, panaikinti kapi-talo vertės prieaugio mokestį ir pan.), tačiau jų poveikisiždo pajamoms bei apskritai ūkiui bus minimalus.

Kiti radikalesni pasiūlymai, orientuoti į vidaus rinkospagyvinimą (fizinių asmenų pajamų mokesčio laipsniš-kas sumažinimas nuo 33 proc. iki 24 proc., neapmokes-tinamojo pajamųminimumo padidinimas, pelno mokes-čio panaikinimas), atidėti vėlesniam laikui. Susidarosavotiškas užburtas ratas – dėl sudėtingos vals-tybės finansų būklės nesiryžtama įgyvendinti drą-sesnių mokesčių politikos užmojų, o sunki mokes-čių našta savo ruožtu neleidžia atsigauti vidausrinkai ir ūkiui.

Planuojamos 2001 m. nacionalinio biudžeto pajamossudaro 9,396 mlrd. Lt, o jo išlaidos siekia 10,302 mlrd.Lt. Palyginti su šiais metais, pajamos padidės 7,2 proc.,o išlaidos – 7,8 proc. Prognozuojamas nacionalinio biu-džeto pajamų prieaugis yra kiek didesnis nei tikėtinasnominalaus BVP prieaugis – 6,5 proc. (pagal Ūkio mi-nisterijos prognozę, nominalus BVP 2001 m. turėtų pa-didėti 6,1 proc.). Taigi planuojama, jog nacionalinio biu-džeto, taip pat konsoliduotojo šalies biudžeto pajamųdalis BVP 2001 metais, skirtingai nei ligi šiol, truputį pa-didės. Beje, šis rodiklis ir taip yra labai mažas, palygintisu kitomis pasaulio valstybėmis (žr. 13.2 lentelę). Tiesa,būtina pabrėžti, kad į 2001 m. valstybės biudžetą bu-vo įtrauktos aukštųjų mokyklų specialios pajamos (130mln. Lt), kurios iki tol į jį nebuvo įskaičiuojamos. Elimi-navus šį elementą, planuojamas nacionalinio biudžetopajamų prieaugis tampa mažesnis už nominalaus BVPprieaugį.

Mažėjant valstybės pajamų daliai BVP, šaliesfinansų stabilumui kelia pavojų interesų grupiųišsakomi reikalavimai finansuoti tam tikras vi-suomenės veiklos sritis (pvz., mokslą ir švietimą,krašto apsaugą ir t. t.) ne mažesniu kaip nustaty-tu BVP procentu. Juos visiškai įgyvendinus ne tik būtųatimtos lėšos iš tų sričių, kurioms teko mažiau dėmesio,bet ir valstybės biudžetas užsikrautų sunkiai pakeliamąnaštą.

Konsoliduotojo centrinio šalies biudžeto rodiklių di-

namiką apžvelgiamuoju laikotarpiu atspindi 13.3 lente-

lė.

Praeitame „Lietuvos makroekonomikos apžvalgos”

numeryje palyginome konsoliduotojo centrinio šalies

biudžeto 1999 m. ir 2000 m. antrųjų ketvirčių duo-

menis. Tąkart konstatavome radikalų fiskalinės politi-

kos sugriežtinimą, dėl kurio konsoliduotojo centrinio ša-

lies biudžeto deficitas dramatiškai sumažėjo. Palyginus

13.3 lentelėje pateiktus trečiųjų ketvirčių rodiklius jau

netenka kalbėti apie diametraliai priešingą fiskalinę po-

litiką 1999 m. ir 2000 m. Bendras deficitas sumažėjo

ne taip ženkliai – nuo 291,7 mln. Lt iki 210,4 mln. Lt.

Eliminavus grynojo skolinimo veiksnį, 1999 m. trečią-

jį ketvirtį deficitas buvo net mažesnis nei per tą patį

2000 m. laikotarpį – atitinkamai 254,3 mln. Lt ir 286,5

mln. Lt. Taigi tam tikras judėjimas nuo ekspansi-

nės link restrikcinės fiskalinės politikos užfiksuo-

tas prasidėjus antrajam 1999 m. pusmečiui, t. y.

šiek tiek anksčiau nei pradėjo veiklą A. Kubiliaus

vyriausybė.

Fiskalinės politikos lūžį 1999 m. trečiąjį ketvirtį lėmė

tai, kad jau buvo iš esmės pasibaigęs antrasis gyvento-

jų indėlių kompensavimo etapas (principinį sprendimą

suspenduoti trečiojo indėlių kompensavimo etapo įgy-

vendinimą vis tik priėmė A. Kubiliaus vyriausybė). Be

to, palyginti su antruoju ketvirčiu, pavyko sumažinti vi-

sų konsoliduotojo centrinio šalies biudžeto sudėtinių da-

lių (valstybės biudžeto, nebiudžetinių fondų, socialinio

draudimo fondų) išlaidas, tuo tarpu pajamos liko beveik

tame pačiame lygyje.

2000m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su analogišku 1999

m. ketvirčiu, kiek ženkliau sumažėjo centrinio šalies

biudžeto nepaprastosios išlaidos – nuo 376,2 mln. Lt

iki 240,2 mln. Lt. Minėtos išlaidos daugiausia susijusios

su investicijomis ir kapitaliniais įdėjimais. Esant sun-

kiai ekonominei situacijai ir surenkant nepakankamai

pajamų (sumažėjus išlaidų finansavimo galimybėms),

lengviau yra nutraukti nepaprastųjų išlaidų finansavi-

mą. Paprastosios išlaidos, priešingai, yra inertiškesnės,

nes jų finansavimo reikalauja darbo santykiai ir atitin-

kamos sutartys.

Dar vienas reikšmingesnis pokytis apžvelgiamuoju

laikotarpiu – 1999 m. trečiąjį ketvirtį centrinis šalies

biudžetas buvo grynasis skolintojas, tuo tarpu 2000 m.

49


13.3 lentelė

Konsoliduotasis centrinis šalies biudžetas*1999 m. III ketv. ir 2000 m. III ketv. (mln Lt)

Rodikliai Konsoliduotasisvalstybės biudžetas

Konsoliduotiejinebiudžetiniai fondai

Konsoliduotiejisocialinio draudimo

fondai

Konsoliduotasiscentrinis šalies

biudžetas1999mIII ketv.

2000m.III ketv.

1999m.III ketv.

2000m.III ketv.

1999m.III ketv.

2000m.III ketv.

1999m.III ketv.

2000m.III ketv.

Visos pajamos irdotacijos

1498,6 1430,9 188,7 200,4 1106,7 1141,9 2794,0 2773,1

Visos pajamos 1498,6 1430,9 188,7 200,4 1106,7 1141,9 2794,0 2773,1

Einamosios pajamos 1498,5 1430,6 187,7 194,7 1106,7 1141,9 2792,8 2767,3

Mokestinės pajamos 1395,2 1262,5 173,2 142,0 1104,1 1139,0 2672,5 2543,4

Nemokestinės pajamos 103,3 168,2 14,4 52,8 2,6 2,9 120,3 223,8

Pajamos iš kapitalo 0,1 0,2 1,0 5,6 0,0 0,0 1,2 5,9

Dotacijos — — — — — — — —

Visos išlaidos irpaskolos, atėmusgrąžinamas sumas**

1235,6 1174,7 428,6 356,2 1421,5 1452,7 3085,7 2983,6

Visos išlaidos 1140,2 1193,1 486,7 413,7 1421,5 1452,7 3048,3 3059,6

Paprastosios išlaidos 1074,1 1145,1 182,9 229,1 1415,1 1445,2 2672,1 2819,4

Nepaprastosios išlaidos 66,1 48,0 303,7 184,7 6,4 7,5 376,2 240,2

Paskolos, atėmusgrąžinamas sumas

95,4 −18,4 −58,1 −57,6 — — 37,4 −76,0

Bendrasdeficitas/perteklius

263,0 256,2 −239,9 −155,8 −314,8 −310,8 −291,7 −210,4

Finansavimas 112,7 234,4 104,8 5,4 74,2 −29,3 291,7 210,4

Vidaus finansavimas 117,4 180,8 104,8 5,4 44,2 −19,3 266,3 166,9

Bankų −0,8 169,3 104,8 5,4 47,3 −19,3 151,2 155,4

Ne bankų 118,2 11,5 — — −3,1 — 115,1 11,5

Užsienio finansavimas −4,6 53,6 — — 30,0 −10,0 25,4 43,6

Rodikliai Konsoliduotasisvalstybės biudžetas

Konsoliduotiejinebiudžetiniai fondai

Konsoliduotiejisocialinio draudimo

fondai

Konsoliduotasiscentrinis šalies

biudžetas1999mIII ketv.

2000m.III ketv.

1999m.III ketv.

2000m.III ketv.

1999m.III ketv.

2000m.III ketv.

1999m.III ketv.

2000m.III ketv.

Visos pajamos irdotacijos

1498,6 1430,9 188,7 200,4 1106,7 1141,9 2794,0 2773,1

Visos pajamos 1498,6 1430,9 188,7 200,4 1106,7 1141,9 2794,0 2773,1

Einamosios pajamos 1498,5 1430,6 187,7 194,7 1106,7 1141,9 2792,8 2767,3

Mokestinės pajamos 1395,2 1262,5 173,2 142,0 1104,1 1139,0 2672,5 2543,4

Nemokestinės pajamos 103,3 168,2 14,4 52,8 2,6 2,9 120,3 223,8

Pajamos iš kapitalo 0,1 0,2 1,0 5,6 0,0 0,0 1,2 5,9

Dotacijos — — — — — — — —

Visos išlaidos irpaskolos, atėmusgrąžinamas sumas**

1235,6 1174,7 428,6 356,2 1421,5 1452,7 3085,7 2983,6

Visos išlaidos 1140,2 1193,1 486,7 413,7 1421,5 1452,7 3048,3 3059,6

Paprastosios išlaidos 1074,1 1145,1 182,9 229,1 1415,1 1445,2 2672,1 2819,4

Nepaprastosios išlaidos 66,1 48,0 303,7 184,7 6,4 7,5 376,2 240,2

Paskolos, atėmusgrąžinamas sumas

95,4 −18,4 −58,1 −57,6 — — 37,4 −76,0

Bendrasdeficitas/perteklius

263,0 256,2 −239,9 −155,8 −314,8 −310,8 −291,7 −210,4

Finansavimas 112,7 234,4 104,8 5,4 74,2 −29,3 291,7 210,4

Vidaus finansavimas 117,4 180,8 104,8 5,4 44,2 −19,3 266,3 166,9

Bankų −0,8 169,3 104,8 5,4 47,3 −19,3 151,2 155,4

Ne bankų 118,2 11,5 — — −3,1 — 115,1 11,5

Užsienio finansavimas −4,6 53,6 — — 30,0 −10,0 25,4 43,6

* Lentelėje pateikiami konsoliduotieji valstybės biudžeto, nebiudžetinių fondų, Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimofondo biudžeto, centrinio šalies biudžeto duomenys. Savivaldybių biudžetų konsoliduotieji duomenys neįtraukti.

** Privatizavimo įplaukos traktuojamos kaip grąžinamos paskolos.

13.4 lentelė

Nacionalinio biudžeto pajamos 1998–2000 m. (mln. Lt)

1998 m.sausio–spalio mėn.



Visos pajamos 7489,8 7195,0 7100,5Mokestinės pajamos

Juridinių asmenų pelno mokestisFizinių asmenų pajamų mokestisPridėtinės vertės mokestisAkcizaiKiti mokesčiai

7090,3499,31939,62970,61080,7600,1

6854,8311,22074,32862,61063,2543,5

6620,4251,42048,32829,4994,9496,4

Nemokestinės pajamos 399,5 340,2 480,1




Visos pajamos 7489,8 7195,0 7100,5Mokestinės pajamos

Juridinių asmenų pelno mokestisFizinių asmenų pajamų mokestisPridėtinės vertės mokestisAkcizaiKiti mokesčiai

7090,3499,31939,62970,61080,7600,1

6854,8311,22074,32862,61063,2543,5

6620,4251,42048,32829,4994,9496,4

Nemokestinės pajamos 399,5 340,2 480,1

50


trečiąjį ketvirtį jam grąžinta daugiau paskolų nei jis su-teikė.

2000 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu pra-ėjusių metų laikotarpiu, sumažėjo konsoliduotojo cent-rinio šalies biudžeto pajamos, nepaisant visų pastangųgerinti mokesčių administravimą ir įvykdyti jų surinki-mo planus.

Nacionalinio biudžeto (valstybės ir savivaldybių) pa-jamų surinkimo dinamiką 1998–2000 m. sausio–spaliomėn. iliustruoja 13.4 lentelė.

Faktiniai nacionalinio biudžeto pajamų surinkimo re-zultatai tiksliau atspindi realią valstybės finansų situ-aciją nei pajamų plano vykdymas, kadangi pastarasisrodiklis priklauso ne tik nuo objektyvios ekonomikosbūklės, bet ir nuo plano įtemptumo. Kaip matome iš13.4 lentelės, bendrosios biudžeto pajamos mažėjo tiek1999 m., tiek 2000 m. Mokestinės pajamos 2000 m.sausio–spalio mėn., palyginti su atitinkamu 1999 m. lai-kotarpiu, sumažėjo 3,4 proc., o palyginti su 1998 m.sausio–spalio mėn., net 6,6 proc.

Rusijos krizės padariniai ypač smarkiai atsilie-pė juridinių asmenų pelno mokesčio įplaukoms,

kurios per dešimt 2000 m. mėnesių, palyginti su tuopačiu 1998 m. laikotarpiu, sumažėjo dvigubai.

Fizinių asmenų pajamų mokesčio surinkimas2000 m. sausio–spalio mėn., palyginti su ati-tinkamu 1999 m. laikotarpiu, sumažėjo nedaug– 1,3 proc., o palyginti su dešimčia 1998 m. mėnesių,net padidėjo 5,6 proc.

Kadangi importas yra reikšmingas pridėtinės vertėsmokesčiu ir akcizais apmokestinamas objektas, lėtas joaugimas, taip pat „suspaustas” vidaus vartojimas turė-jo neigiamos įtakos šių mokesčių surinkimui. 2000 m.sausio–spalio mėn., palyginti su analogiškais 1999 m.ir 1998 m. laikotarpiais, PVM įplaukos sumažėjo atitin-kamai 1,2 proc. ir 4,8 proc., akcizų įplaukos – 6,4 proc.ir 7,9 proc. Dalis degalų vartotojų „pabėgo” nuo apmo-kestinamų akcizais benzino ir dyzelinio kuro prie neap-mokestinamų suskystintų dujų. Ankstesnioji vyriausy-bė, nors ir matydama dėl šios priežasties susidariusiądegalų kainų disproporciją, priešrinkiminės taktikos su-metimais atidėliojo akcizo įvedimą suskystintoms du-joms. Naujoji Vyriausybė ketina įvesti automobilių su-skystintų dujų akcizą nuo 2001 m. kovo 1 d.

PRIEDAS

A. Ekonomikos vidinės irišorinės rizikos indeksai

Jau pirmajame leidinio „Lietuvos makroekonomikos

apžvalga” numeryje pradėti analizuoti ekonomikos vi-

dinės ir išorinės aplinkos pokyčiai, kuriuos atspindi du

rodikliai:

1) ekonomikos vidinės rizikos indeksas (EVRI);

2) ekonomikos išorinės rizikos indeksas (EIRI).

Pirmajame numeryje buvo pateikta ir šių indeksų

skaičiavimo metodika. EVRI ir EIRI negali būti mažes-

ni kaip 1 ir didesni kaip 10. Kuo mažesni indeksai, tuo

palankiau vertinamas ekonomikos vidinis arba išorinis

„klimatas”.

Per metus EVRI reikšmė sumažėjo nuo 5,25 iki

4,475, tačiau po to vėl šiek tiek išaugo – iki 4,625. Kaip

matome, vidiniai veiksniai nustojo „stumti” ekonomiką į

priekį. Ekonomikos plėtros vidinė aplinka per visą laiko-

tarpį buvo įvertinta kaip vidutinė. Panaši tendencija bū-

dinga ir EIRI – iš pradžių jis sumažėjo nuo 4,05 iki 3,05,

tačiau trečiajame „Lietuvos makroekonomikos apžval-

gos” numeryje buvo užfiksuotas nedidelis padidėjimas.

Apskaičiuosime naujausias EVRI ir EIRI reikšmes, at-

sižvelgdami į ekonomikos raidos kryptį pastaruoju me-

tu.

Kaip matome iš A.1 lentelės, jau antrą kartą 2000

metais EVRI šiek tiek padidėjo nuo 4,625 iki

4,775, atspindėdamas panašų, tačiau vis dėlto

šiek tiek pablogėjusį ekonomikos vidinį klimatą.

Viena vertus, 2001 m. realaus BVP augimo tempai

turėtų būti didesni nei 2000 m., kita vertus, jau pra-

deda ryškėti tam tikri aplinkinių rinkų plėtros lėtėjimo

požymiai, o tai turės įtakos ir Lietuvos ūkio aktyvumui.

Be to, BVP prieaugį ribos ir vangiau nei tikėtasi atsigau-

nanti vidaus rinka. Atsižvelgdami į šias aplinkybes, BVP

tendencijų įvertinimą pakeitėme iš optimistinio į nuo-

saikiai optimistinį (vietoj 0,30 balo suteikta 0,40 balo).

Nors kapitalo investicijų dinamika 2000 m. trečiąjį

ketvirtį teikė daugiau vilčių nei pirmąjį pusmetį (dalinis

indeksas pagerėjo nuo 0,70 iki 0,60), iš esmės vidinių

investicijų aplinką tenka vertinti kaip vis dar nepalan-

kią. Ūkio subjektų lūkesčiai tebebuvo nelabai optimis-

tiški, o finansinės galimybės – pernelyg ribotos lūžiui

šioje srityje pasiekti. Didelis ir toliau vis didėjantis ne-

darbo lygis, „trypčiojantys vietoje” atlyginimai privertė

ekspertus padidinti galimų vartotojų paklausos pokyčių

įvertinimą nuo 3 iki 4 balų (dalinį indeksą – nuo 0,15

iki 0,20). Tiesa, perspektyvos tebėra šiek tiek geresnės

nei vidutinės.

Infliacijos situacijos įvertinimas buvo pablogintas

nuo 1 iki 2 balų (dalinis indeksas – nuo 0,05 iki 0,10). Jei

ne elektros energijos kainų šuolio sukeltas kainų lygio

padidėjimas 2000 m. pradžioje, tai Lietuva būtų susidū-

rusi su klasikinės defliacijos reiškiniu (daug jos požymių

yra ir dabar). Deja, dabartiniai kainų lygio pokyčiai tik

nežymiai atlieka reguliavimo funkciją, skatindami kapi-

talo persiliejimą į perspektyvesnes šakas. Greičiau at-

virkščiai, bendras infliacijos lygis ir atskirų produktų bei

paslaugų kainų dinamika atspindi gerokai recesinę ša-

lies ūkio būklę.

51


A.1 lentelė

Ekonomikos vidinės rizikos indeksas (EVRI)Ekonomikos vidinis klimatas

Ekonomikos vidiniai veiksniai Įvertinimas* Svoris Balai Rezultatas Ankstesnisrezultatas

1. Realaus BVP augimasper pastaruosius 12 mėnesių

1 – ryškus padidėjimas,10 – ryškus sumažėjimas

0,05 4 0,20 0,20

2. Numatomos realaus BVPtendencijos, palyginti su ankstesnepadėtimi

1 – ryškus spartėjimas,10 – ryškus lėtėjimas

0,1 4 0,40 0,30

3. Kapitalo investicijų didėjimasper pastaruosius 12 mėnesių


0,1 6 0,60 0,70

4. Numatomi vartotojųpaklausos pokyčiai


0,05 4 0,20 0,15

5. Infliacija per pastaruosius 12mėnesių

1 – maža (nulinė) ir skatinantiūkio plėtrą,10 – labai didelė ir visiškaiardanti normalią ūkio veiklą

0,05 2 0,10 0,05

6. Infliacijos tendencijosper artimiausius 12 mėnesių

1 – ryškus lėtėjimas,10 – ryškus spartėjimas

0,05 5 0,25 0,20

7. Priėjimas prie užsieniofinansavimo šaltinių

1 – visiškai nekomplikuotas,10 – visiškai neįmanomas

0,1 3 0,30 0,30

8. Laisvos darbo jėgos ištekliai 1 – didžiuliai,10 – kraštutinis trūkumas

0,025 2 0,05 0,05

9. Palūkanų tendencijosper artimiausius 12 mėnesių

1 – ryškus mažėjimas10 – ryškus didėjimas

0,1 4 0,40 0,30

10. Valstybės išlaidų irskolinimosi politika

1 – labai skatinanti,10 – absoliučiai stabdantiekonominį aktyvumą

0,125 9 1,125 1,125

11. Mokesčių lygis 1 – palyginti žemas10 – labai aukštas

0,1 6 0,60 0,60

12. Mokesčių lygio tendencijos 1 – ryškus sumažėjimas,10 – ryškus padidėjimas

0,05 5 0,25 0,25

13. Energetikos sektoriaus pokyčiaiper artimiausius 12 mėnesių


0,1 3 0,30 0,40

Bendras rezultatas 1 57 4,775 4,625

Ekonomikos vidiniai veiksniai Įvertinimas* Svoris Balai Rezultatas Ankstesnisrezultatas

1. Realaus BVP augimasper pastaruosius 12 mėnesių


0,05 4 0,20 0,20

2. Numatomos realaus BVPtendencijos, palyginti su ankstesnepadėtimi

1 – ryškus spartėjimas,10 – ryškus lėtėjimas

0,1 4 0,40 0,30

3. Kapitalo investicijų didėjimasper pastaruosius 12 mėnesių


0,1 6 0,60 0,70

4. Numatomi vartotojųpaklausos pokyčiai


0,05 4 0,20 0,15

5. Infliacija per pastaruosius 12mėnesių

1 – maža (nulinė) ir skatinantiūkio plėtrą,10 – labai didelė ir visiškaiardanti normalią ūkio veiklą

0,05 2 0,10 0,05

6. Infliacijos tendencijosper artimiausius 12 mėnesių

1 – ryškus lėtėjimas,10 – ryškus spartėjimas

0,05 5 0,25 0,20

7. Priėjimas prie užsieniofinansavimo šaltinių

1 – visiškai nekomplikuotas,10 – visiškai neįmanomas

0,1 3 0,30 0,30

8. Laisvos darbo jėgos ištekliai 1 – didžiuliai,10 – kraštutinis trūkumas

0,025 2 0,05 0,05

9. Palūkanų tendencijosper artimiausius 12 mėnesių

1 – ryškus mažėjimas10 – ryškus didėjimas

0,1 4 0,40 0,30

10. Valstybės išlaidų irskolinimosi politika

1 – labai skatinanti,10 – absoliučiai stabdantiekonominį aktyvumą

0,125 9 1,125 1,125

11. Mokesčių lygis 1 – palyginti žemas10 – labai aukštas

0,1 6 0,60 0,60

12. Mokesčių lygio tendencijos 1 – ryškus sumažėjimas,10 – ryškus padidėjimas

0,05 5 0,25 0,25

13. Energetikos sektoriaus pokyčiaiper artimiausius 12 mėnesių


0,1 3 0,30 0,40


* Šį kartą pateikdami atskirų vidinių bei išorinių veiksnių įvertinimą atsisakėme konkrečių kiekybinių kriterijų (pvz., padidėjimas virš 20 proc.) irapsiribojome tik kokybiniu apibūdinimu (pvz., ryškus padidėjimas). Taip ekspertai automatiškai neįpareigojami suteikti atitinkamus balus pagalnaujausią statistinę informaciją, o gauna didesnę interpretavimo laisvę, atsižvelgiant ir į šalutinius veiksnius.

Infliacijos dinamika artimiausiais mėnesiais priklau-

sys nuo vidaus rinkos atsigavimo tempų, taip pat eu-

ro ir dolerio kurso svyravimų. Kadangi labiau tikėtina,

jog euras 2001 m. pabrangs, o ne atpigs, šis veiksnys

įvertintas šiek tiek blogiau negu ankstesnėje apžvalgoje

(nuo 4 iki 5 balų). Vis dėlto nėra pagrindo manyti, kad

2001 m. VKI ženkliai padidės.

Palūkanų tendencijoms gali šiek tiek atsiliepti numa-

tomas lito kurso perorientavimas, vėl sukelsiantis de-

valvavimo gandus ir galintis laikinai padidinti naciona-

linės valiutos rizikos premiją (įvertinimas pablogintas

nuo 3 iki 4 balų). Vis dėlto nemanome, kad visi palū-

kanų lygio mažėjimo rezervai jau išnaudoti.

Valstybės išlaidų ir skolinimosi politikos, mokesčių ly-

gio ir jo tendencijų bloko įvertinimą, palyginti su anks-

tesne apžvalga, palikome nepakeistą. Naujoji Vyriausy-

bė įgyvendino tik labai nedidelę priešrinkiminių mokes-

čių politikos pažadų dalį, kuri nedaug teatsilieps ekono-

mikos raidai 2001 m.

Energetikos sektoriaus pokyčiai artimiausiais metais

žadina didesnį optimizmą. Lietuvos energijos restruktū-

rizavimas ir privatizavimas tampa vis realesni, yra gali-

mybių atnaujinti elektros energijos eksportą į Baltarusi-

ją, elektros tilto į Vakarus kūrimo projektas taip pat gali

pajudėti iš mirties taško. Todėl šio veiksnio įvertinimas

pakilo nuo 4 iki 3 balų (dalinis indeksas buvo sumažin-

tas nuo 0,40 iki 0,30).

A.2 lentelė atspindi išorinės rizikos bendrojo (EIRI)

ir dalinių indeksų pokyčius apžvelgiamuoju laikotarpiu.

52


A.2 lentelė

Ekonomikos išorinės rizikos indeksas (EIRI)Ekonomikos išorinis klimatas

Ekonomikos išoriniai veiksniai Įvertinimas Svoris Balai Rezultatas Ankstesnisrezultatas

1. NVS ekonomikos bendrosios sąlygos 1 – labai geros,10 – didžiulės problemos

0,05 4 0,20 0,15

2. Vakarų Europos ir VRE prekybospartnerių ekonomikos bendrosiossąlygos

1 – labai geros,10 – didžiulės problemos

0,05 4 0,20 0,15

3. Eksporto į NVS perspektyvos perartimiausius 12 mėnesių


0,1 2 0,20 0,20

4. Eksporto į Vakarų Europą ir VREperspektyvos per artimiausius12 mėnesių


0,2 3 0,60 0,60

5. Užsienio prekybos ir einamosiossąskaitos balanso tendencijos

1 – labai teigiamos,10 – labai neigiamos

0,2 3 0,60 0,60

6. Tiesioginių užsienio investicijųdidėjimas per artimiausius 12 mėnesių


0,15 3 0,45 0,60

7. Kapitalo judėjimo apribojimai 1 – maksimaliai palankūs,10 – maksimaliai nepalankūs

0,05 2 0,10 0,10

8. Prekių judėjimo apribojimai 1 – maksimaliai palankūs,10 – maksimaliai nepalankūs

0,05 2 0,10 0,15

9. Lito kurso keitimo lūkesčiai 1 – minimalūs,10 – maksimalūs

0,1 4 0,40 0,30

10. Pasaulinių naftos kainų tendencijos 1 – ryškus sumažėjimas,10 – ryškus padidėjimas

0,05 4 0,20 0,30


Ekonomikos išoriniai veiksniai Įvertinimas Svoris Balai Rezultatas Ankstesnisrezultatas

1. NVS ekonomikos bendrosios sąlygos 1 – labai geros,10 – didžiulės problemos

0,05 4 0,20 0,15

2. Vakarų Europos ir VRE prekybospartnerių ekonomikos bendrosiossąlygos

1 – labai geros,10 – didžiulės problemos

0,05 4 0,20 0,15

3. Eksporto į NVS perspektyvos perartimiausius 12 mėnesių


0,1 2 0,20 0,20

4. Eksporto į Vakarų Europą ir VREperspektyvos per artimiausius12 mėnesių


0,2 3 0,60 0,60

5. Užsienio prekybos ir einamosiossąskaitos balanso tendencijos

1 – labai teigiamos,10 – labai neigiamos

0,2 3 0,60 0,60

6. Tiesioginių užsienio investicijųdidėjimas per artimiausius 12 mėnesių


0,15 3 0,45 0,60

7. Kapitalo judėjimo apribojimai 1 – maksimaliai palankūs,10 – maksimaliai nepalankūs

0,05 2 0,10 0,10

8. Prekių judėjimo apribojimai 1 – maksimaliai palankūs,10 – maksimaliai nepalankūs

0,05 2 0,10 0,15

9. Lito kurso keitimo lūkesčiai 1 – minimalūs,10 – maksimalūs

0,1 4 0,40 0,30

10. Pasaulinių naftos kainų tendencijos 1 – ryškus sumažėjimas,10 – ryškus padidėjimas

0,05 4 0,20 0,30


EIRI sumažėjo gana nedaug – nuo 3,15 iki3,05, ir tai reiškia vis dar palankią Lietuvos eko-nomikos išorinę aplinką. Tiesa, EIRI sudarančių da-linių indeksų dinamika buvo prieštaringa.

Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į žemesnį nei pra-eitame leidinyje NVS ekonomikos ir Vakarų bei VidurioEuropos konjunktūrinės situacijos įvertinimą (nuo 3 iki4 balų). Tiek Rusija, tiek euro zona kartu su neprisijun-gusiomis Europos Sąjungos valstybėmis didžiausią pa-kilimą išgyveno 2000 m. 2001 metais šių regionų ūkiokilimas tebebus dinamiškas, tačiau jau lėtesnis.

Iš to nereikėtų tiesmukai daryti išvados, kad Lietu-vos eksporto į Rytus ir Vakarus perspektyvos atitinka-mai blogės. Potencialių lietuviškų prekių rinkų lėtesnęplėtrą gali iš dalies ar net visiškai kompensuoti palan-kūs dolerio (lito) ir euro kurso pokyčiai. Be to, po Rusijoskrizės praradusios Rytų rinkas Lietuvos įmonės 2000 m.vėl pradėjo į jas žvalgytis ir atstatinėti nutrūkusius pre-kybos santykius, o 2001 m. galima laukti dar spartesnioeksporto didėjimo.

2001 metais turėtų padidėti tiesioginių užsienio in-vesticijų srautas, kadangi privatizuojamų įmonių sąrašeyra keletas valstybinių įmonių ir bankų. Būtina sėkmin-go privatizavimo proceso prielaida yra vyriausybės sta-bilumas; deja, to garantijų kol kas nėra. Kaip ir 2000m.,mažai tikėtina, kad iš esmės padidės vadinamosios „ply-no lauko” (green field) investicijos. Tiesioginių užsienio

investicijų perspektyvų artimiausiais mėnesiais įvertini-mas pagerintas nuo 4 iki 3 balų (dalinis indeksas – nuo0,60 iki 0,45).

Geriau įvertintas ir dar vienas veiksnys – prekių ju-dėjimo apribojimų (nuo 3 iki 2 balų, dalinis indeksas –nuo 0,15 iki 0,10). Tai pirmiausia sietina su Lietuvos pri-ėmimu į Pasaulinę prekybos organizaciją (PPO). Lietu-va įsipareigojo sumažinti kai kurių žemės ūkio produktųimporto muitų tarifus. Šalis nebegalės taikyti eksportosubsidijų žemės ūkio produkcijai.

Dėl numatomo nacionalinės valiutos perorientavimolito kurso keitimo lūkesčiai artimiausiu metu gali atgy-ti. Šio veiksnio įvertinimas pablogintas nuo 3 iki 4 balų(dalinis indeksas – nuo 0,30 iki 0,40).

Pasaulinių naftos kainų tendencijos ateinančiais me-tais tikriausiai bus palankios Lietuvos ūkiui, kaip gryna-jam žalios naftos importuotojui ir vartotojui. Remian-tis Pasaulio banko prognozėmis, vidutinė naftos bare-lio kaina 2000 m. bus maždaug 28 JAV doleriai, tačiau2001 m. ji gali smukti iki 25 dolerių, o 2002 m. – iki 21dolerio. Šis veiksnys įvertintas 4 balais (praeitame „Lie-tuvos makroekonomikos apžvalgos” numeryje šis įverti-nimas – 6 balai), dalinis indeksas atitinkamai sumažėjonuo 0,30 iki 0,20.

Pažymėtina, kad šį kartą nė vienas iš išorinių veiks-nių nebuvo įvertintas vidutiniškai (5 balai) arba blogiaunei vidutiniškai (5–10 balų).

53


B. Statistinės lentelės

B.1 lentelė

Pagrindiniai Lietuvos užsienio prekybos partneriai* (mln. Lt)

Eksportas Importas

1998m.III ketv.

1999m.III ketv.

2000m.III ketv.

2000m.III ketv.**

1998m.III ketv.

1999m.III ketv.

2000m.III ketv.

2000m.III ketv.**

Iš viso 3722,0 3085,2 4052,3 100,0 6064,6 4795,9 5472,3 100,0

Europos Sąjunga 1440,1 1512,3 1984,9 49,0 2907,4 2273,1 2460,8 45,0

Vokietija 494,8 470,5 595,2 14,7 1189,0 832,3 977,5 17,9

Danija 153,4 176,1 188,3 4,6 257,0 241,7 222,8 4,1

Prancūzija 124,8 121,4 139,2 3,4 159,8 105,2 171,6 3,1

Didžioji Britanija 132,4 171,4 404,5 10,0 195,2 170,8 175,2 3,2

Švedija 114,7 128,3 179,8 4,4 213,5 154,1 196,7 3,6

Olandija 108,9 162,9 205,2 5,1 182,9 165,3 180,2 3,3

Italija 156,6 107,5 86,1 2,1 204,1 158,9 140,3 2,6

Centrinės Europoslaisvosios prekybossąjunga (CELPS)

147,0 208,5 267,3 6,6 571,4 546,7 533,8 9,8

Lenkija 113,2 156,9 220,0 5,4 385,9 347,3 370,0 6,8

Nepriklausomų valstybiųsandrauga (NVS)

1264,6 598,6 761,6 18,8 1338,2 1270,2 1814,1 33,2

Rusija 549,8 241,3 277,9 6,9 1080,3 1079,8 1598,3 29,2

Ukraina 270,1 177,0 300,2 7,4 108,2 73,9 76,0 1,4

Baltarusija 350,4 137,0 104,2 2,6 132,8 102,3 97,7 1,8

Kitos šalys 870,3 765,7 1038,6 25,6 1881,8 705,8 663,7 12,1

Latvija 459,5 379,9 538,7 13,3 236,4 208,6 202,3 3,7

JAV 131,3 138,5 185,0 4,6 148,0 97,4 81,2 1,5

Estija 95,7 78,9 81,0 2,0 179,1 132,9 128,1 2,3

Eksportas Importas

1998m.III ketv.

1999m.III ketv.

2000m.III ketv.

2000m.III ketv.**

1998m.III ketv.

1999m.III ketv.

2000m.III ketv.

2000m.III ketv.**

Iš viso 3722,0 3085,2 4052,3 100,0 6064,6 4795,9 5472,3 100,0

Europos Sąjunga 1440,1 1512,3 1984,9 49,0 2907,4 2273,1 2460,8 45,0

Vokietija 494,8 470,5 595,2 14,7 1189,0 832,3 977,5 17,9

Danija 153,4 176,1 188,3 4,6 257,0 241,7 222,8 4,1

Prancūzija 124,8 121,4 139,2 3,4 159,8 105,2 171,6 3,1

Didžioji Britanija 132,4 171,4 404,5 10,0 195,2 170,8 175,2 3,2

Švedija 114,7 128,3 179,8 4,4 213,5 154,1 196,7 3,6

Olandija 108,9 162,9 205,2 5,1 182,9 165,3 180,2 3,3

Italija 156,6 107,5 86,1 2,1 204,1 158,9 140,3 2,6

Centrinės Europoslaisvosios prekybossąjunga (CELPS)

147,0 208,5 267,3 6,6 571,4 546,7 533,8 9,8

Lenkija 113,2 156,9 220,0 5,4 385,9 347,3 370,0 6,8

Nepriklausomų valstybiųsandrauga (NVS)

1264,6 598,6 761,6 18,8 1338,2 1270,2 1814,1 33,2

Rusija 549,8 241,3 277,9 6,9 1080,3 1079,8 1598,3 29,2

Ukraina 270,1 177,0 300,2 7,4 108,2 73,9 76,0 1,4

Baltarusija 350,4 137,0 104,2 2,6 132,8 102,3 97,7 1,8

Kitos šalys 870,3 765,7 1038,6 25,6 1881,8 705,8 663,7 12,1

Latvija 459,5 379,9 538,7 13,3 236,4 208,6 202,3 3,7

JAV 131,3 138,5 185,0 4,6 148,0 97,4 81,2 1,5

Estija 95,7 78,9 81,0 2,0 179,1 132,9 128,1 2,3

* Statistikos departamento duomenys pagal šalį siuntėją.

** Lyginamasis svoris visame eksporte arba importe.

B.2 lentelė

Baltijos ir kai kurių CELPS šalių makroekonominiai rodikliai 2000 m. III ketv.

Šalys Realaus BVP padidėjimas,palyginti su tuo pačiu

praėjusių metų laikotarpiu(proc.)

Vartotojų kainųpadidėjimas, palyginti sutuo pačiu praėjusių metų

laikotarpiu (proc.)

Nedarbo lygis laikotarpiopabaigoje (proc.)

Einamosios sąskaitosdeficitas (proc. BVP)

Lietuva 3,1 0,9 11,8 3,5

Latvija 5,9 2,5 7,9 5,8

Estija 6,9 4,4 4,9 4,1

Čekija 2,2 4,0 8,8 4,0

Lenkija 3,3 10,8 14,0 5,7

Vengrija 4,5 9,8 5,7 0,9

Šalys Realaus BVP padidėjimas,palyginti su tuo pačiu

praėjusių metų laikotarpiu(proc.)

Vartotojų kainųpadidėjimas, palyginti sutuo pačiu praėjusių metų

laikotarpiu (proc.)

Nedarbo lygis laikotarpiopabaigoje (proc.)

Einamosios sąskaitosdeficitas (proc. BVP)

Lietuva 3,1 0,9 11,8 3,5

Latvija 5,9 2,5 7,9 5,8

Estija 6,9 4,4 4,9 4,1

Čekija 2,2 4,0 8,8 4,0

Lenkija 3,3 10,8 14,0 5,7

Vengrija 4,5 9,8 5,7 0,9

Šaltinis: Economic Indicators for Eastern Europe. Bank for International Settlements, October 2000.

54


B.3 lentelė

Pagrindiniai mokėjimų balanso rodikliai (mln. Lt)(Analitinė lentelė)

Rodikliai 1997m. III kv. 1998m. III k. 1999m. III k. 2000m. III k.A. Einamoji sąskaita −556,6 −1506,1 −992,6 −419,91. Prekės (f.o.b. kainomis) Eksportas

Importas4225,4−5114,9

3836,1−5482,3

3194,0−4475,2

4310,3−5169,8

Prekybos balansas −889,5 −1646,2 −1281,2 −859,52. Paslaugos Kreditas

Debetas1222,5−918,6

1275,1−1098,4

1274,9−872,0

1256,1−751,3

Paslaugų balansas 303,9 176,7 402,9 504,8

Prekybos ir paslaugų balansas −585,6 −1469,5 −878,3 −354,73. Pajamos Kreditas

Debetas89,1

−267,2150,8−388,1

114,1−385,1

150,2−393,4

Pajamų balansas −178,1 −237,3 −271,0 −243,24. Einamieji pervedimai Kreditas

Debetas213,1−6,0

208,1−7,4

158,2−1,5

183,3−5,3

Einamųjų pervedimų balansas 207,1 200,7 156,7 178,0

B. Kapitalo sąskaita 1,6 −2,8 −3,2 2,3

KreditasDebetas

1,8−0,2

1,0−3,8

2,3−5,5

2,4−0,1

C. Finansinė sąskaita 1019,1 2543,8 847,9 237,2

1. Tiesioginės investicijos užsienyje2. Tiesioginės investicijos Lietuvoje3. Investicijų portfelis užsienyje4. Investicijų portfelis Lietuvoje5. Kitos investicijos užsienyje6. Kitos investicijos Lietuvoje

−5,0606,6−5,3392,4−495,7526,1

−0,12337,5−6,7−352,2

19,8545,5

−4,3405,0−18,9270,088,8107,3

−9,6483,6−161,8291,9−78,5−288,4

Einamosios, kapitalo ir finansinėssąskaitų balansas(A + B + C)

464,1 1034,9 −147,9 −180,4

D. Klaidos ir praleidimai −149,6 414,2 −250,4 −48,2Bendras mokėjimų balanso saldas(A + B + C + D)

314,5 1449,1 −398,3 −228,5

Mokėjimų balanso finansavimas −314,5 −1449,1 398,3 228,5

1. Oficialiosios tarptautinės atsargos2. TVF paskolos

−370,456,0

−1449,1—

398,3—

228,5—

Rodikliai 1997m. III kv. 1998m. III k. 1999m. III k. 2000m. III k.A. Einamoji sąskaita −556,6 −1506,1 −992,6 −419,91. Prekės (f.o.b. kainomis) Eksportas

Importas4225,4−5114,9

3836,1−5482,3

3194,0−4475,2

4310,3−5169,8

Prekybos balansas −889,5 −1646,2 −1281,2 −859,52. Paslaugos Kreditas

Debetas1222,5−918,6

1275,1−1098,4

1274,9−872,0

1256,1−751,3

Paslaugų balansas 303,9 176,7 402,9 504,8

Prekybos ir paslaugų balansas −585,6 −1469,5 −878,3 −354,73. Pajamos Kreditas

Debetas89,1

−267,2150,8−388,1

114,1−385,1

150,2−393,4

Pajamų balansas −178,1 −237,3 −271,0 −243,24. Einamieji pervedimai Kreditas

Debetas213,1−6,0

208,1−7,4

158,2−1,5

183,3−5,3

Einamųjų pervedimų balansas 207,1 200,7 156,7 178,0

B. Kapitalo sąskaita 1,6 −2,8 −3,2 2,3

KreditasDebetas

1,8−0,2

1,0−3,8

2,3−5,5

2,4−0,1

C. Finansinė sąskaita 1019,1 2543,8 847,9 237,2

1. Tiesioginės investicijos užsienyje2. Tiesioginės investicijos Lietuvoje3. Investicijų portfelis užsienyje4. Investicijų portfelis Lietuvoje5. Kitos investicijos užsienyje6. Kitos investicijos Lietuvoje

−5,0606,6−5,3392,4−495,7526,1

−0,12337,5−6,7−352,2

19,8545,5

−4,3405,0−18,9270,088,8107,3

−9,6483,6−161,8291,9−78,5−288,4

Einamosios, kapitalo ir finansinėssąskaitų balansas(A + B + C)

464,1 1034,9 −147,9 −180,4

D. Klaidos ir praleidimai −149,6 414,2 −250,4 −48,2Bendras mokėjimų balanso saldas(A + B + C + D)

314,5 1449,1 −398,3 −228,5

Mokėjimų balanso finansavimas −314,5 −1449,1 398,3 228,5

1. Oficialiosios tarptautinės atsargos2. TVF paskolos

−370,456,0

−1449,1—

398,3—

228,5—

55


B.4 lentelė

Ekonominių veiklų ir pramonės šakų įmonių pelnas prieš apmokestinimą (mln. Lt)

Ekonominė veikla 1998m.I–III ketv.

1999m.I–III ketv.

2000 m. Kapitalogrąža (proc.)2000m.I–III ketv.I ketv. II ketv. III ketv. I–III ketv.

Iš viso 1956,0 2617,0 201,8 337,3 416,1 955,2 2,63

Miškininkystė 6,0 34,5 11,8 −2,8 −0,7 8,4 3,94

Išgaunamoji pramonė 7,9 93,0 17,0 34,0 59,2 110,2 40,1

Elektros, dujų ir vandens tiekimas 109,0 188,1 141,2 12,0 −43,7 109,5 1,34

Vidaus prekyba 629,6 1293,7 −6,8 96,7 124,2 214,0 5,1

Statyba 285,9 287,8 −51,9 16,5 72,2 36,8 2,0

Viešbučiai ir restoranai 15,7 40,1 −4,7 6,4 9,8 11,5 2,2

Transportas ir sandėliavimas 150,8 35,1 26,0 53,6 31,1 110,7 2,1

Paštas ir ryšiai 266,9 366,4 90,4 87,8 108,5 286,6 12,2

Nekilnojamas turtas, nuoma ir kitaverslo veikla

112,4 105,2 25,5 30,4 96,9 152,8 12,2

Apdirbamoji pramonė 344,7 181,8 −29,9 −2,3 −29,9 −62,1 −0,70Maisto produktų ir gėrimų pramonė 187,8 325,0 1,1 48,1 59,3 108,5 3,95

Tekstilės pramonė −23,1 −36,4 1,2 −2,3 −6,0 −7,2 −1,2Drabužių siuvimas 18,4 25,7 5,6 −0,3 2,75 8,05 3,4

Odos pramonė −22,2 −17,6 −1,3 −1,8 −1,4 −4,6 −6,3Medienos pramonė −25,6 −8,5 −3,6 −1,0 −10,2 −14,8 −6,2Plaušo ir popieriaus pramonė 7,6 −8,5 −2,4 −0,3 −1,0 −3,8 −2,0Leidyba 50,2 28,0 5,6 10,5 7,1 23,1 7,5

Naftos produktų pramonė 10,9 −135,9 −16,7 −18,0 −49,9 −84,6 −8,6Chemijos pramonė 46,5 36,0 −11,0 24,9 −27,5 −63,4 −7,1Gumos ir plastikų pramonė 19,5 12,1 2,0 10,8 9,0 21,8 14,7

Kitų nemetalo mineralinių produktųpramonė

24,6 4,2 −21,4 −8,7 −8,7 −38,8 −9,5

Mašinų ir įrangos pramonė −27,1 −49,4 −19,1 −32,2 −44,3 −95,5 −24,4Elektros mašinų ir aparatūrospramonė

−7,5 −17,8 1,7 −0,4 −4,5 −3,2 −5,0

Radijo, televizijos ir ryšių įrangospramonė

12,5 1,9 15,8 14,9 18,0 48,7 13,6

Transporto priemonių pramonė 2,8 −35,7 2,5 5,6 8,0 16,1 5,6

Baldų pramonė 16,4 4,7 1,4 −4,4 2,9 −0,2 −0,1

Ekonominė veikla 1998m.I–III ketv.

1999m.I–III ketv.

2000 m. Kapitalogrąža (proc.)2000m.I–III ketv.I ketv. II ketv. III ketv. I–III ketv.

Iš viso 1956,0 2617,0 201,8 337,3 416,1 955,2 2,63

Miškininkystė 6,0 34,5 11,8 −2,8 −0,7 8,4 3,94

Išgaunamoji pramonė 7,9 93,0 17,0 34,0 59,2 110,2 40,1

Elektros, dujų ir vandens tiekimas 109,0 188,1 141,2 12,0 −43,7 109,5 1,34

Vidaus prekyba 629,6 1293,7 −6,8 96,7 124,2 214,0 5,1

Statyba 285,9 287,8 −51,9 16,5 72,2 36,8 2,0

Viešbučiai ir restoranai 15,7 40,1 −4,7 6,4 9,8 11,5 2,2

Transportas ir sandėliavimas 150,8 35,1 26,0 53,6 31,1 110,7 2,1

Paštas ir ryšiai 266,9 366,4 90,4 87,8 108,5 286,6 12,2

Nekilnojamas turtas, nuoma ir kitaverslo veikla

112,4 105,2 25,5 30,4 96,9 152,8 12,2

Apdirbamoji pramonė 344,7 181,8 −29,9 −2,3 −29,9 −62,1 −0,70Maisto produktų ir gėrimų pramonė 187,8 325,0 1,1 48,1 59,3 108,5 3,95

Tekstilės pramonė −23,1 −36,4 1,2 −2,3 −6,0 −7,2 −1,2Drabužių siuvimas 18,4 25,7 5,6 −0,3 2,75 8,05 3,4

Odos pramonė −22,2 −17,6 −1,3 −1,8 −1,4 −4,6 −6,3Medienos pramonė −25,6 −8,5 −3,6 −1,0 −10,2 −14,8 −6,2Plaušo ir popieriaus pramonė 7,6 −8,5 −2,4 −0,3 −1,0 −3,8 −2,0Leidyba 50,2 28,0 5,6 10,5 7,1 23,1 7,5

Naftos produktų pramonė 10,9 −135,9 −16,7 −18,0 −49,9 −84,6 −8,6Chemijos pramonė 46,5 36,0 −11,0 24,9 −27,5 −63,4 −7,1Gumos ir plastikų pramonė 19,5 12,1 2,0 10,8 9,0 21,8 14,7

Kitų nemetalo mineralinių produktųpramonė

24,6 4,2 −21,4 −8,7 −8,7 −38,8 −9,5

Mašinų ir įrangos pramonė −27,1 −49,4 −19,1 −32,2 −44,3 −95,5 −24,4Elektros mašinų ir aparatūrospramonė

−7,5 −17,8 1,7 −0,4 −4,5 −3,2 −5,0

Radijo, televizijos ir ryšių įrangospramonė

12,5 1,9 15,8 14,9 18,0 48,7 13,6

Transporto priemonių pramonė 2,8 −35,7 2,5 5,6 8,0 16,1 5,6

Baldų pramonė 16,4 4,7 1,4 −4,4 2,9 −0,2 −0,1

56

Skelbiant, dauginant ar platinant bet kokią šios apžvalgos informaciją, nuoroda į Vilniaus banką būtina. AB Vilniaus bankas, 2000

Leidykla TEV, Akademijos 4, VilniusSpausdino P. Kalibato IĮ „Petro ofsetas”, Žalgirio g. 90, Vilnius

ketvirtajame leidinio - elibrary.lt fileketvirtajame leidinio lietuvos makroekonomikos apžvalga...

Documents