KLAIPĖDOS MIESTO SAVIVALDYBĖS VIEŠOJI

BIBLIOTEKA

VEIKLOS APRAŠYMAS

2017 METAI

KLAIPĖDA

2018

2

Turinys BENDROJI DALIS ...............................................................................................................................3p.

APIE PLANUS IR JŲ ĮGYVENDINIMĄ...................................................................................................4p

DARBUOTOJAI...................................................................................................................................5p.

KVALIFIKACIJOS KĖLIMAS..................................................................................................................6p.

BIBLIOTEKOS VALDYMO STRUKTŪROS POKYČIAI.............................................................................7p.

MATERIALINĖ BAZĖ. FINANSAVIMAS...............................................................................................8p.

DOKUMENTŲ FONDAI......................................................................................................................9p.

SKAITMENINĖ INFORMACIJA..........................................................................................................12p.

VARTOTOJŲ APTARNAVIMAS.........................................................................................................14p.

BIBLIOGRAFINIS INFORMACINIS DARBAS.......................................................................................16p.

KULTŪRINĖ-EDUKACINĖ VEIKLA.....................................................................................................17p.

PROJEKTINĖ VEIKLA........................................................................................................................24p.

IŠVADOS.........................................................................................................................................30p.

3

BENDROJI DALIS

„Bibliotekos grįžta į madą“ – toks vertinimas, pasirodęs spaudos puslapiuose, liudija apie

bibliotekų įvaizdžio pokyčius. Bibliotekininkų bendruomenė, įgyvendinusi projektą „Bibliotekos

pažangai“ ir gausybę kitų projektų, aktyviai dalyvauja visuomenės pokyčiuose. Užuojautos gaideles

dirbantiems bibliotekoje palaipsniui keičia pastebėjimai, kad dirbame labai įdomų ir naudingą

darbą. Pasirinkta veiklos kryptis, žengti koja kojon su informacinėmis technologijomis, kurti

paslaugas, stiprinančias vartotojų informacinį raštingumą, gebėjimą naudotis naujomis e-

paslaugomis yra iššūkis patiems bibliotekininkams. Negalime prarasti vystymosi pagreičio...

Iš valdžios tribūnų girdisi, kad bibliotekos yra sustiprėjusios ir pasirengusios prisidėti prie

šalies ir miesto strateginių tikslų įgyvendinimo, ypač dirbant su socialiai pažeidžiamomis

visuomenės grupėmis. Akcentuojamos veiklos kryptys – kultūros prieinamumo užtikrinimas,

kūrybiškumo ir skaitmeninio raštingumo ugdymas, tačiau dar nėra integralaus požiūrio ir

įstatyminės aplinkos, kur bibliotekų vieta būtų apibrėžta informacijos srautų valdymo, visuomenės

skaitmeninio raštingumo, duomenų apsaugos problemų kontekste. Bibliotekose kuriamos naujos

paslaugos, diegiami inovatyvūs sprendimai vis dar remiasi individualiomis iniciatyvomis.

Reikalingi stiprių kompetencijų specialistai, kurie galėtų aktyviai veikti informacijos sistemų

ir informacijos perkrovos valdyme, padėtų informacinės atskirties žmonėms susigaudyti

vykstančiuose procesuose, stiprintų skaitmeninio raštingumo ir kūrybines kompetencijas.

Dauguma bibliotekos specialistų parengti dirbti praeities bibliotekoje, o ateities bibliotekos

kontūrai dar tik braižomi. Sudėtinga prognozuoti kokias transformacijas turės išgyventi bibliotekos

visuomenėje, tapusioje spartaus informacinių technologijų vystymosi įkaite, tačiau atsiranda naujos

mokslo sritys, naujos profesijos, kurias įgiję žmonės dirbs darbus, kurių dar nėra – tikriausiai ir

bibliotekose.

Palikę ateitį ateičiai, peržvelkime kontekstą, kuriame bibliotekos dirba šiandien. LR Kultūros

ministerija šiuo metu akcentuoja tris prioritetus: stiprinti strateginį kultūros vaidmenį valstybės

politikoje ir gyvenime, gerinti kultūros paslaugų kokybę ir prieinamumą regionuose bei numato

kultūros valdymo ir finansavimo reformas. Kokį praktinį vaizdą įgis šios strategijos pajusime

patvirtinus Lietuvos kultūros strategijas 2018 – 2030 metams. Siekiama kultūros politiką formuoti

remiantis planuojamais ir pamatuojamais kriterijais.

Lietuvos Respublikos kultūros ministerija jau yra patvirtinusi Lietuvos bibliotekų vystymo

strategijas 2016 – 2022 metams. Strategijoje „Bibliotekos visuomenės mokymuisi“ esame raginami

didinti neformaliojo ugdymo paslaugų įvairovę, skatinti formaliojo mokymo efektyvumą,

modernizuoti fizinę ir virtualią mokymąsi skatinančią aplinką, pritaikytą skirtingo amžiaus

vartotojams, aktyvinti skaitymo skatinimo iniciatyvas, plėtoti krašto informacijos aktualizavimo

paslaugas.

Strategijoje „Bibliotekos visuomenės socialinei – ekonominei gerovei“ keliami uždaviniai:

plėtoti ir atnaujinti IRT infrastruktūrą, skatinti gyventojų dalyvavimą skaitmeninėje ekonomikoje ir

visuomenėje, didinti elektroninių viešųjų paslaugų įvairovę, prieinamumą ir kokybę, didinti

bibliotekų elektroninį turinį, virtualių paslaugų prieinamumą, plėtoti žinių infrastruktūrą, plėtoti

bibliotekų paslaugas, skatinančias inovacijų diegimą, geros patirties sklaidą, verslumą.

Uždaviniai sudėtingi, reikalaujantys aukštos specialistų kompetencijos ir nuolatinio žinių

atnaujinimo, todėl suformuota strategija „Bibliotekos efektyvaus valdymo principų diegimas

visuomenės poreikius atitinkančiai plėtrai“ ir uždaviniai: tobulinti bibliotekos valdymą, diegiant į

rezultatus orientuotą vadybą, stiprinti darbuotojų kūrybinį potencialą, organizuoti sistemingą

kvalifikacijos kėlimą.

4

APIE PLANUS IR JŲ ĮGYVENDINIMĄ

Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos veiklos strategijos yra Klaipėdos miesto

savivaldybės Kultūros skyriaus strategijų dalis, ir kartu su kitomis kultūros įstaigomis įgyvendina

daugelį Klaipėdos miesto savivaldybės 2013-2020 metų strateginio plėtros plano uždavinių:

Uždavinys – skatinti bendruomenių ir visuomeninių organizacijų kūrimą ir plėtrą. Šio uždavinio įgyvendinimo pavyzdžiai – partnerystė ir bendradarbiavimo sutartys su 22 mieste

veikiančiomis švietimo įstaigomis, NVO, asociacijomis, bendruomenėmis.

Uždavinys – sudaryti sąlygas kokybiškai jaunimo saviraiškai. Šio uždavinio įgyvendinimas yra svarbiausias Bibliotekos Jaunimo skyriaus uždavinys.

Uždavinys – sudaryti galimybes kiekvienam klaipėdiečiui tapti išsilavinusia, pilietiška, atsakinga ir kūrybinga asmenybe. Vykdant šį uždavinį, Biblioteka organizuoja

švietėjiškas programas, teikia pagalbą mokymo procesui, vykdo 5 NVŠ programas skirtinguose

vaikus aptarnaujančiuose Bibliotekos padaliniuose.

Uždavinys – plėtoti mokymosi visą gyvenimą galimybes, didinti suaugusiųjų neformaliojo švietimo paslaugų įvairovę. Įgyvendinant šį uždavinį, Bibliotekos pasirinktos veiklos

kryptys – skaitmeninio raštingumo ugdymas ir klubinė kūrybiškumą skatinanti veikla.

Uždavinys – įdiegti darnaus judumo principus susisiekimo sistemoje. 2017 metais, įgyvendinusi projekto „Stop – knyga!“ 2 etapą, Biblioteka miesto autobusų stotelių paviljonuose

įkūrė 20 knygų mainų lentynų, kurias prižiūri ir nuolat papildo skaitytojų dovanotomis knygomis.

Per knygų lentynas pas miestiečius iškeliavo per 6000 knygų.

Naujai išrinkta savivaldybės tarybos dauguma (koalicija) pasirašė 2015–2019 m. programą

„Pirmyn, Klaipėda!“ ir buvo padidintas finansavimas bibliotekos kultūros renginių organizavimui.

Turėdama dalinį finansavimą, biblioteka 2017 metais parengė 14 kultūrinės edukacinės veiklos

projektų, iš jų Kultūros taryba ir Kultūros Ministerija finansavo šešis projektus.

Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos strateginis tikslas – gerinti viešosios informacijos teikimą ir kultūros prieinamumą gyventojams. Bibliotekos uždaviniai jau eilę

metų nesikeičia, tačiau jų įgyvendinimui kasmet iškyla naujų iššūkių, ir tenka ieškoti naujų

įgyvendinimo priemonių:

Uždavinys – užtikrinti stabilų bibliotekos funkcionavimą, pavestų funkcijų vykdymą. 2017 metais, pasikeitus Darbo kodeksui bei LR valstybės ir savivaldybių įstaigų

darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymui, teko atlikti nemažai personalo valdymo pokyčių:

atnaujintos ir patvirtintos darbuotojų pareigybės, parengti darbo sutarčių priedai, atliktas darbuotojų

veiklos vertinimas bei darbuotojų informavimo ir konsultavimo procedūros. Optimizavus

bibliotekos valdymo struktūrą dalis bibliotekos padalinių buvo apjungti, patvirtinti nauji Bibliotekos

nuostatai. Visi darbuotojai vienaip ar kitaip dalyvavo kvalifikacijos kėlimo renginiuose.

Užtikrinus sklandžią bibliotekos veiklą, pagerėjo pagrindiniai veiklos rezultatai: lankytojų

skaičius – 419 tūkst. (planuota – 396 tūkst.), virtualių lankytojų – 435 tūkst. (planuota – 290 tūkst.) ,

dokumentų išduotis – 729 tūkst. vnt. (planuota – 700 tūkst.)

Uždavinys – atnaujinti bibliotekos spaudinių fondą, užtikrinti prieigą prie elektroninės informacijos. Šio uždavinio įgyvendinimas yra pagrindas tradicinėms Bibliotekos paslaugoms. Siekiama gyventojus aprūpinti naujais, aktualiai dokumentais, išsaugoti gyventojų

poreikius atitinkantį rašytinį paveldą ir skaitymo programų pagrindu kurti sąlygas visuomenės

savišvietai, savikūrai, kūrybingumo bei vaizduotės lavinimui.

Planuota nupirkti 9000 vnt. dokumentų, t sk. 200 vnt. 70 pavadinimų garso ir vaizdo įrašų,

užsakyti periodinių leidinių – 70 pav. lietuviškų, 23 pav. kitomis kalbomis.

Iš viso įsigyta 11088 vnt., 2791 pavadinimų dokumentų: iš savivaldybės biudžeto lėšų – 3859

vnt. knygų, užsakyta periodinių leidinių lietuvių kalba – 81 pav., užsienio kalbomis – 28 pav. (iš

viso 518 komplektų); iš valstybės biudžeto lėšų – 5479 vnt. dokumentų, t. sk. 170 vnt., 99 pav.

5

garso ir vaizdo dokumentų; gauta dovanų – 1750 vnt. dokumentų. Bibliotekos dokumentų fondas

gerai sukomplektuotas ir gerai naudojamas. Fondo apyvarta – 2,3

LIBIS ir viešo interneto darbo vietų funkcionavimo užtikrinimui bibliotekos techninę bazę

sudaro 198 staliniai, nešiojamieji bei planšetiniai kompiuteriai (113 skirti vartotojams, 65 –

darbuotojams, 20 kompiuterių naudojami gyventojų mokymams), 18 multifunkcinių kopijavimo –

skenavimo įrenginių, 18 brūkšninių kodų skaitytuvų, 18 čekinių spausdintuvų.

2017 metais įsigyta naujų kompiuterių darbo vietų atnaujinimui – 19 vnt. ir LIBIS serveris. Plečiantis galimybėms prie interneto jungtis per mobilius įrenginius, mažėja bibliotekos interneto

vartotojų skaičius. 2017 metais interneto seansų skaičius – 30,6 tūkst. prisijungimų, interneto

seansų trukmė – 50,7 tūkst. valandų; LIBIS ir duomenų bazėse atliktų paieškų skaičius – 150 tūkst.;

atsiųstų įrašų skaičius – 48,5 tūkst.; atsiųstų dokumentų skaičius – 7,7 tūkst. Gyventojai bibliotekoje

nusikopijavo 45 tūkst. dokumentų.

Bibliotekos interneto svetainės www.biblioteka.lt virtualių lankytojų skaičius ženkliai išaugo

– 435 tūkst. virtualių lankytojų.

Uždavinys – aktyvinti skaitymą ir informacijos sklaidą. Šis uždavinys buvo vykdomas organizuojant kultūros renginius ir edukacines programas. Klaipėdą paskelbus „Lietuvos

kultūros sostine“ ir įgyvendinus programą „Klaipėda – neužšąlantis kultūros uostas“, biblioteka

išplėtojo pilotinį projektą „Stop – knyga!“, organizavo plačią kultūrinę programą „Keliaujančios

knygos“. Aktyvinant senamiesčio gyvenimą, įgyvendintas projektas „Interaktyvi bibliotekos

palapinė – 2“. Net šeši renginiai buvo skirti I.Simonaitytės 120-osioms gimimo metinėms paminėti.

Iš viso suorganizuoti 1072 renginiai (766 žodiniai, 328 parodos), iš jų 423 edukaciniai.

Renginių dalyvių skaičius – 25,1 tūkst. (2016 metais – 20,3 tūkst.)

Gerų rezultatų galėjome pasiekti bendradarbiaudami su įvairiais socialiniais partneriais. Bendras

veiklas vykdėme su mokyklomis, vaikų darželiais, Klaipėdos universitetu, VŠĮ „Trečiasis amžius“,

Klaipėdos apygardos probacijos tarnyba, Berlyno lietuvių bendruomene ir kt.

Uždavinys – Bibliotekos pastatų/patalpų rekonstrukcija/remontas ir įrengimas.

Pradėti Bibliotekos tinklo optimizavimo darbai. Aktyviai talkinome Klaipėdos miesto savivaldybei

rengiant dokumentaciją „Kauno atžalyno“ filialo renovacijai ir bibliotekos statybai pietinėje miesto

dalyje. 2017 metais buvo planuojamas Melnragės bibliotekos remontas, tačiau darbai atidėti

pradėjus svarstyti viso pastato renovacijos problemą. Metų pabaigoje jau buvo Suderintas „Kauno

atžalyno“ bibliotekos statybos projektas. Pritarta konkurso sąlygoms dėl bibliotekos pietinėje

miesto dalyje projektavimo. Savo pajėgomis Biblioteka suremontavo Skaitytojų aptarnavimo ir

informacijos skyriaus abonemento patalpas (pakeistas apšvietimas, grindų danga); atliktas

administracinių patalpų remontas; perdažytos sienos Pempininkų bibliotekoje; įvesta priešgaisrinė

signalizacija Vaikų skyriuje. Gaila, bet iki šiolei daugumos bibliotekų patalpos nepritaikytos

žmonėms su negalia, ir ši problema bus išspręsta tik įvykdžius bibliotekos tinklo optimizavimo

programą.

DARBUOTOJAI

2017 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. XIII-198 buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos valstybės

ir savivaldybių darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymas, kuriuo remiantis nuo 2017 m. vasario 1 d.

Bibliotekos darbuotojams nustatyti pareigų lygiai pagal išsilavinimą, pakoreguoti pareigybių

pavadinimai vadovaujantis Lietuvos profesijų klasifikatoriumi bei nustatyta darbo užmokesčio

pastovioji dalis. Atlikti pakeitimai darbuotojų darbo sutartyse, peržiūrėtos ir pakoreguotos

darbuotojų pareigybės. 2017 m. kovo 6 dieną Klaipėdos miesto savivaldybės administracija

įsakymu Nr. PI-268 patvirtinto Bibliotekos leistiną didžiausią pareigybių skaičių ir jų lygius – iš

http://www.biblioteka.lt/

6

viso 74 etatai: A2 lygis – 46,75 pareigybės, B lygis – 13 pareigybių, C lygis – 3 pareigybės, D lygis

– 11,25 pareigybės.

Įstaigos vadovai (direktorius,

pavaduotojas, padalinių vedėjai)

Bibliotekininkai, kiti

specialistai

Kiti (darbininkai, valytojai)

11 51,75 11,25

Apjungto Vaikų ir jaunimo skyriaus vedėja paskirta Rita Zapalytė, o buvusio Jaunimo

skyriaus vedėjo etatas priskirtas „Kauno atžalyno“ bibliotekai su vaikų centru „Pelėdžiukas“, kurio

vedėja tapo Daiva Kapturova; apjungto Suaugusių aptarnavimo ir informacijos skyriaus vedėja

paskirta Loreta Liutkutė, buvęs Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėjo etatas perkeltas į Kalnupės

biblioteką su vaikų centru „Ruoniukas“, vedėja paskiriant Janiną Skuodienę.

Visi Bibliotekos etatai užimti, tačiau darbuotojų kaitos neišvengta. Kolegėms Astai

Veselkovei, Vaidai Skarulskytei-Tiurkinai ir Vaidai Narbutienei išėjus dekretinių ir vaiko auginimo

atostogų pagal terminuotas sutartis Bibliotekoje pradėjo dirbti Danguolė Ruškienė (2017 05 22),

Evelina Bulsytė (2017 04 18) ir Tajana Babina (2017 06 12). 2017 metais darbą bibliotekoje paliko

Akvilė Bertulė (2017 04 30) ir Aurelija Stulpinienė (2017 04 30).

Vykdant naujo Darbo kodekso reikalavimus, parengtos ir direktoriaus patvirtintos naujos

tvarkos ir taisyklės: Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos darbo tvarkos taisyklės

(2017 06 30, Nr.33); Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos lygių galimybių politikos

aprašas (2017 06 30, Nr.34); Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos asmens duomenų

apsaugos politika“ (2017 06 30, Nr.34); Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos

darbuotojų metinio veiklos vertinimo tvarkos aprašas (2017 12 29, Nr. 50); Klaipėdos miesto

savivaldybės viešosios bibliotekos darbo apmokėjimo sistema ( 2017 12 20, Nr. 51).

KVALIFIKACIJOS KĖLIMAS

Bibliotekų vystymo strateginė kryptis – „Bibliotekos efektyvaus valdymo principų diegimas

visuomenės poreikius atitinkančiai plėtrai“ tiesiogiai siejasi su darbuotojų kvalifikacijos kėlimu.

Džiugu, kad šio uždavinio ėmėsi Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo biblioteka, inicijavusi

projektą „Lietuvos viešųjų bibliotekų darbuotojų kvalifikacijos kėlimo sistemos modelio

sukūrimas“.

Kvalifikacijos kėlimui Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos 2017 metų

biudžete buvo numatyta minimali suma – 300,00 Eur, kuri panaudota administracijos, ekonomisto, personalo klausimų specialisto mokymams, siekiant kokybiškai įgyvendinti Darbo kodekso, kitų

įstatymų pokyčius. Formuojant ir įgyvendinant šalies bibliotekų politiką, praktinės naudos teikė

bibliotekų vadovų bendravimas, dalyvavimas mokymuose ir pasitarimuose, kuriuos organizavo

Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų direktorių asociacija.

Lietuvos nacionalinės M.Mažvydo bibliotekos formuojama šalies bibliotekų veiklos strategija

yra labai svarbi, siekiant neprarasti orientyrų sparčių pokyčių veikiamoje aplinkoje. Tokius

orientyrus LNB teikė konferencijoje „Bibliotekos socialiniams pokyčiams: kultūra ir rinkodara“,

kurioje dalyvavo direktorės pavaduotoja Eugenija Koveckienė. Suaugusiųjų aptarnavimo ir informacijos skyriaus vedėja Loreta Liutkutė dalyvavo mokymuose „Bendravimas su žiniasklaida:

sudėtingos bendravimo su žiniasklaida ir auditorija situacijos“, „Emocinis intelektas“ bei LNB

surengtuose mokymuose „Vadovų ir darbuotojų ugdymas“. Vyriausioji bibliotekininkė Loreta

Barkauskė dalyvavo LNB organizuotuose mokymuose „Bibliotekų specialistų mokymai“.

7

Kūrybinio projektų rašymo mokėsi Informacinių technologijų ir projektų valdymo skyriaus

darbuotojos Jolita Baltrimienė, Danguolė Ruškienė bei Pempininkų bibliotekos vedėja Inesa

Atkočaitienė.

Kretingos rajono savivaldybės M.Valančiaus viešoji biblioteka pakvietė į mokymus

„Skaitymo vaidmuo ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo procese“, skirtus ikimokyklinio ir

priešmokyklinio ugdymo pedagogams ir bibliotekininkams (dalyvavo Rita Zapalytė, Iirina Tabak,

Kristina Toliušė). Apskrities I. Simonaitytės viešoji biblioteka organizavo mokymus kaip dirbti su žmonėmis, turinčiai įvairias negalias ir nagrinėjo temas: „Konfliktų su negalią turinčiais vartotojais

prevencija arba įveikimo būdai“, „Ką bibliotekininkas turi žinoti apie asmenį, turintį skaitymo

sutrikimų“, „Kaip bendrauti su asmenimis turinčiais negalią (klausos, regėjimo, intelektualią, fizinę

ir judėjimo)“, „Kūrybinės aplinkos sukūrimas ir pritaikymas vaikams/asmenims, turintiems autizmo

spektro sutrikimų“. Neįgaliųjų aptarnavimo problemomis domėjosi Diana Patašiūtė, Inesa

Atkočaitienė, Marija Sakalauskienė, Irena Baguševičienė, Roma Macijauskienė, Dalia Balsienė,

Roberta Verikaitė.

Bibliotekos darbuotojai kvalifikaciją kėlė platformoje verslokursai.lt. Jaunimo skyriaus vedėja

Akvilina Niedvaraitė ir metodininkė Mingailė Adomaitienė dalyvavo VŠĮ Gyvenimo Universitetas

LT nuotoliniuose mokymuose „Bendravimo ir lyderystės įgūdžiai. Veiklos ir laiko efektyvumas“ , Eglė Idzelienė mokymuose „Reklama internete“, UAB IT akademijos mokymuose „Komandos

valdymas ir motyvavimas“.

Bibliotekoms keliami uždaviniai didinti neformaliojo ugdymo paslaugų įvairovę, skatinti

formaliojo mokymo efektyvumą, susiję su bibliotekininkų pedagogine kompetencija. Dalis

specialistų, kurie organizuoja mokymus, turi pedagoginį išsilavinimą, kitiems būtina šių

kompetencijų įgyti. Utenos kolegijos kvietimu grupė bibliotekos darbuotojų dalyvavo

konferencijoje, skirtoje Lietuvos andragogams. Už suaugusiųjų mokymo organizavimą šios

konferencijos metu „EPALE“ platformos apdovanojimas įteiktas Bibliotekos Informacinių

technologijų ir projektų valdymo skyriaus vedėjai Jolitai Baltrimienei.

Biblioteka akredituota priimti savanorius iš Lietuvos ir užsienio. Eglė Idzelienė dalyvavo

Jaunimo bendradarbiavimo agentūros Erasmus+ mokymuose EST akredituotoms Europos

savanorių tarnybos organizacijoms.

12 Bibliotekos specialistų turėjo galimybę dalyvauti 18-oje Vilniaus knygų mugėje. Visi

Bibliotekos specialistai susipažino su kolegų darbo patirtimi išvykose į Telšių rajono savivaldybės

Pranės Kraniauskaitės ir Plungės rajono savivaldybės viešąsias bibliotekas.

Nuolatinis specialistų kvalifikacijos kėlimas vyksta darbo vietoje. Bibliotekininkystės

pagrindų žinias darbo vietoje įgyja ir naujai priimti darbuotojai. Biblioteka įgyvendino Kultūros

tarybos finansuojamą projektą ir darbuotojams organizavo mokymus „Elektroninių paslaugų

plėtra“. Komplektavimo skyriaus darbuotojos Laimutė Karalienė ir Nadežda Samoilova dalyvavo

seminare „Kultūros paveldo objektų (atvirukų, nuotraukų, negatyvų ir kt.) bibliografinių įrašų

kūrimas LIBIS programa“. LIBIS administratorė Raimonda Rudienė darbuotojas mokė periodikos registravimą LIBIS programa. Mokymuose dalyvavo Regina Viršilienė, Eglė Kristutienė, Janina

Stankutė, Linutė Lazutkait,; Vilma Vogulytė, Violeta Prišmontienė. Ruošiantis fondų patikrai,

brūkšninių lipdžių skaitytuvu naudotis mokėsi Janina Rumbinienė, Birutė Skaisgirienė, Jolanta

Gvozdevienė, Irina Tabak. Vinilinių plokštelių naujų įrašų kūrimo mokėsi Mingailė Adomaitienė ir

Laimutė Karalienė. Suaugusiųjų aptarnavimo ir informacijos skyriaus vedėja Loreta Liutkutė

supažindinta su LIBIS statistikos, sąrašų ir egzempliorių sąrašo sudarymo bei redagavimo

galimybėmis.

2017 metais kvalifikaciniuose renginiuose dalyvavo visi bibliotekos specialistai.

BIBLIOTEKOS VALDYMO STRUKTŪROS POKYČIAI.

Vadovaujantis LR Kultūros ministro 2016 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. ĮV–536

patvirtintomis „Bibliotekų valdymo tobulinimo rekomendacijomis“ buvo apjungti bibliotekos

8

struktūriniai padaliniai: Informacijos ir bibliografijos bei Skaitytojų aptarnavimo skyriai; Vaikų ir

Jaunimo skyriai; Dokumentų komplektavimo skyrius bei Mainų ir Atsarginis fondai; Kalnupės

suaugusiųjų ir „Ruoniuko“ vaikų filialai; „Kauno atžalyno“ ir „Pelėdžiuko“ vaikų filialai. Nauja

bibliotekos struktūra ir nauji padalinių pavadinimai įtvirtinti naujos redakcijos Klaipėdos miesto

savivaldybės viešosios bibliotekos nuostatuose, patvirtintuose Klaipėdos miesto savivaldybės

tarybos 2017 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. T2 – 54. Bibliotekos padalinių plotas ir lokacija

nesikeitė. Keitėsi tik valdymo struktūra ir darbuotojai.

Bibliotekos struktūra:

Klaipėdos miesto savivaldybės viešoji biblioteka – savivaldybės biudžetinė įstaiga, registruota

adresu: Turgaus g. 8, LT – 91247, Klaipėda.

Skyriai:

Informacinių technologijų ir projektų valdymo skyrius – (Turgaus g. 8);

Dokumentų komplektavimo ir tvarkymo skyrius (su Mainų ir Atsarginiu fondais) – (Tilžės g.

9);

Vaikų ir jaunimo skyrius – (jaunimo padalinys – Tilžės g. 9,vaikų padalinys – Danės g. 7),

Meno skyrius – (J. Janonio g. 9);

Suaugusiųjų aptarnavimo ir informacijos skyrius – (Turgaus g. 8);

Ūkio skyrius – (Turgaus g. 8).

Struktūriniai teritoriniai padaliniai:

Pempininkų biblioteka (su vaikų centru „Gerviukas“) – (Taikos pr. 81A);

Kalnupės biblioteka (su vaikų centru „Ruoniukas“) – (Kalnupės g. 13);

„Kauno atžalyno" biblioteka (su vaikų centru „Pelėdžiukas“) – (Kauno g. 49, ir Tilžės g. 11);

Šiaulių biblioteka – (Šiaulių g. 3);

Miško biblioteka – (Kretingos g. 61);

Vingio biblioteka – (Vingio g.11);

Laukininkių biblioteka – (Laukininkų g. 42);

Melnragės biblioteka – (Molo g. 60);

Girulių biblioteka – (Giruliai, Šlaito g.10A);

Debreceno biblioteka – (Debreceno g. 22);

Karlskronos biblioteka – (Laukininkų g. 50).

MATERIALINĖ BAZĖ. FINANSAVIMAS

Biblioteka nuosekliai ruošia dirvą Bibliotekos tinklo optimizavimui ir siekia išlaikyti turimą

bibliotekos tinklą, kol bus pastatytos naujos bibliotekos. 2016 m. rugpjūčio 19 d. Klaipėdos miesto

savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. ADI-2536 buvo patvirtintas Klaipėdos

miesto savivaldybės tinklo optimizavimo ir veiklos modernizavimo priemonių planas 2016 – 2022

metams. Pagal šį planą 2017 metais parengta ir patvirtinta „Kauno atžalyno“ filialo pastato (Kauno

g. 49) rekonstrukcijai reikalinga dokumentacija. Šią priemonę, derinant su Bibliotekos

administracija, įgyvendino Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Projektų, statybos ir

infrastruktūros plėtros skyrius.

2017 metais atliktas patalpų einamasis remontas Suaugusiųjų aptarnavimo ir informacijos

skyriaus abonemente (pakeistas apšvietimas, grindų danga) bei administracinėse patalpose.

Perdažytos sienos Pempininkų bibliotekoje, įvesta priešgaisrinė signalizacija Vaikų skyriuje. Po

remonto pakeisti baldai administracinėse patalpose, lentynos Suaugusiųjų aptarnavimo ir

informacijos skyriaus abonemente, sukurtas naujas „Ruoniuko“ vaikų centro interjeras.

Biblioteka įsigijo/gavo techninės įrangos: 1 čekinį spausdintuvą, 2 barkodų skenerius,

multimedija projektorių su ekranu ir nešiojamą kompiuterį Meno skyriui, atnaujintas LIBIS

serveris, 6 stacionarūs kompiuteriai (LIBIS aptarnavimo darbo vietų atnaujinimui), 12 stacionarių

kompiuterių (VIP ir darbuotojams), 2 bevieliai mikrofonai. Atnaujinta ir įsigyta programinės

9

įrangos: NOD32 antivirusinė – 196 licencija metams, CorelDRAW Graphics Site X3 Edu Licencija,

Photoshop CC Edu licencija.

Lokalaus ryšio kompiuterių tinklo konfigūravimo ir priežiūros paslaugas vykdo UAB

„Avilura“. Šviesolaidinį interneto ryšį tiekia AB „TELIA“. Visuose Bibliotekos padaliniuose veikia

nemokamas bevielis internetas.

Dėl veiklų įvairovės Biblioteka įgyja klaipėdiečių pripažinimą. Jaučiamas ir vietos valdžios

dėmesys, kuris išreiškiamas didėjančiu finansavimu.

Gauta lėšų iš visų šaltinių – 931,4 tūkst. Eur.

Savivaldybės biudžeto lėšos- 859,2 tūkst. Eur.

Klaipėdos miesto savivaldybės biudžeto lėšos veiklos programai įgyvendinti 826,8 tūkst. Eur.

Lėšos panaudotos:

• darbo užmokesčiui ir socialiniam draudimui – 682,9 tūkst.;

• prekėms ir paslaugoms – 116,3 tūkst., t sk. dokumentams įsigyti – 47,0 tūkst.;

• kitoms išlaidoms (renginiams) – 13,5 tūkst.;

• materialiojo ir nematerialiojo turto įsigijimui – 14,1tūkst.

Kitos savivaldybės biudžeto, darbo biržos lėšos darbo užmokesčiui – 4,0 tūkst.

Kitos savivaldybės biudžeto lėšos projektinei veiklai – 15,9 tūkst.

Už mokamas paslaugas gautos (specialiosios) biudžeto lėšos – 12,5 tūkst.

Valstybės biudžeto lėšos – 56,2 tūkst. Eur panaudotos:

• dokumentams įsigyti – 43,8 tūkst.;

• LR Kultūros ministerijos, Kultūros tarybos lėšos projektams įgyvendinti – 12,4 tūkst.

Fizinių, juridinių asmenų parama – 8,8 tūkst. Eur.

Žalos atlyginimas, priteistas teismo keliu – 7,2 tūkst. Eur.

Nepanaudotos lėšos metų pabaigoje – 7,9 tūkst. Eur.

DOKUMENTŲ FONDAI (Informaciją pateikė Dokumentų komplektavimo ir tvarkymo

skyriaus vedėja Loreta Daugėlienė)

2017 metais biblioteka buvo sudariusi sutartis su leidėjais „Tyto alba“, „Jotema“, „Vagos

prekyba“, „Nieko rimto“, VIPsupply, „Baltų lankų“ leidyba, „Eglė“, Klaipėdos universiteto

leidykla, kurie užsakymus įvykdė visu 100 procentų. Pagrindinis lietuviškų knygų tiekėjas, laimėjęs

konkursą, buvo „Šviesos“ leidykla, kuri užsakymus įvykdė 90 procentų. Garsinius ir regimuosius

dokumentus bei mokslo sričių leidinius bibliotekai tiekė „Humanitas“, knygas rusų kalba pirkome iš

„Homo sapiens“. Bibliotekos fondus papildė autorių, įvairių įstaigų – muziejų, universitetų,

bibliotekų, leidyklų dovanoti leidiniai.

Dokumentų komplektavimo finansavimas. 2017 metais iš visų finansavimo šaltinių buvo įsigyta

dokumentų už 94,9 tūkst. Eur.

Savivaldybės biudžeto lėšos dokumentams įsigyti – 47 tūkst. Eur:

knygoms – 29,1 tūkst. Eur; periodiniams leidiniams – 15,9 tūkst. Eur; bibliotekinei technikai – 2 tūkst. Eur;

LR Kultūros ministerijos lėšos – 43,7 tūkst. Eur;

knygoms – 43,0 tūkst. Eur; garsiniams ir regimiesiems dokumentams – 0,7 tūkst. Eur.

Kiti šaltiniai (įvairios dovanos) – 4,9 tūkst. Eur.

Dokumentų komplektavimas. Dokumentai perkami ir paskirstomi padaliniams atsižvelgiant į

registruotų vartotojų skaičių ir padalinių atsakingų darbuotojų užsakymus pagal leidinį

„Ekspresinformacija“. Per metus įsigyta dokumentų SVB iš viso: 17736 vnt. 2814 pav. (2016 m. –

17031 vnt. 2687 pav.). Pagal dokumentų rūšis į bibliotekos fondus 2017 m. gauta:

- knygų – 10881 vnt. (63 %): grožinės literatūros knygų – 8392 vnt. (77 %.);

10

šakinės literatūros knygų – 2489 vnt.. (23 %.); - garsinių, regimųjų dokumentų – 171 vnt. (1 %); - kitų rūšių dokumentų – 36 vnt.; - periodinių leidinių užpajamuota – 6248 vnt. (36 %).

Biblioteka įsigijo leidinių lietuvių kalba – 13911 vnt., rusų kalba – 3175 vnt., anglų k. – 218

vnt., vokiečių k. – 20 vnt., kitomis užsienio kalbomis –12 vnt.

2017 m. spaudą Bibliotekai tiekė 5 platinimo agentūras: AB Lietuvos paštas, UAB Lietuvos

rytas, UAB „Skaitmeninio sertifikavimo centras“ , UAB „Verslo žinios“, UAB „Respublikos“

leidiniai. UAB „Vakarų ekspresas“. UAB „Klaipėda“ savo leidžiamus dienraščius („Vakarų

ekspresą“ ir „Klaipėdą“ lietuvių ir rusų kalba) bibliotekoms tiekė nemokamai, ir tai leido sutaupyti

apie 2300,0 Eur. Iš viso SVB skyriai ir filialai 2017 m. turėjo 109 pav. prenumeruojamus

periodinius leidinius. Komplektuojant periodiką kyla problemų – nutrūksta leidinių leidyba,

pereinama prie leidinio elektroninės versijos, nebegalima leidinių įsigyti prenumeratos būdu.

Biblioteka užsakė:

laikraščiai lietuvių kalba – 11 pav.; laikraščiai rusų kalba – 3 pav.; žurnalai lietuvių kalba – 70 pav.; žurnalai rusų kalba – 20 pav.; žurnalai užsienio kalba – 5 pav.

Be prenumeruojamų leidinių biblioteka gavo 22 pavadinimų periodinius leidinius dovanų. iš

įvairių įstaigų ir net pavienių asmenų. Prenumerata dovanojama metams arba keliems mėnesiams.

Daugiausiai leidinių gauta iš Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo.

Dokumentai tvarkomi LIBIS programa. Per metus buvo paruošta 16 dokumentų perdavimo

aktų. Palaipsniui bibliotekos padaliniai pereina prie periodikos tvarkymo LIBIS pagalba. 2017

metais periodinius leidinius LIBIS programoje pradėjo tvarkyti Suaugusiųjų aptarnavimo ir

informacijos, Meno, Vaikų ir Jaunimo skyriai, Pempininkų, Kalnupės, „Kauno atžalyno“,

Laukininkų, Melnragės, Girulių, „Karlskronos“ bibliotekos.

Dokumentų nurašymas. Po bibliotekos turto inventorizacijos nurašymui atrinkti dokumentai pagal

sąrašus pateikiami aukcionuose, kurie vykdomi bibliotekos padaliniuose, ir sudaromos sąlygos juos

įsigyti gyventojams. Po aukciono surašomi nurašymo aktai pagal nurašymo priežastis ir viena

priežasčių nurodoma – parduoti aukcione.

Iš viso 2017 m. buvo nurašyta 25327 vnt. (be vidinių perdavimų) 1586 pav. dokumentų.

(2016 m. nurašyta 21098 vnt. 1789 pav. dokumentų). Pagal nurašymo priežastis:

susidėvėję spaudiniai – 14513 vnt.; neaktualūs – 8713 vnt.; skaitytojų prarasti – 138 vnt.; kitos priežastys – 1963 vnt.: parduota aukcione – 492 vnt. trūkumas rastas Šiaulių, „Karlskronos“ bibliotekų ir Meno skyriaus fondų patikrinimo metu

– 1471 vnt.

Pagal dokumentų rūšį nurašyta:

knygų – 15677 vnt. (62 %); spaudos – 8364 vnt. (33 %); brošiūrų – 1249 vnt. (5 %); garsinių ir regimųjų dokumentų – 6 vnt; kt. dokumentų – 31 vnt.

Nurašyta dokumentų padaliniuose:

skyriuose – 5399 vnt.; bibliotekose – 14645 vnt.; vaikų padaliniuose – 1942 vnt.; Mainų fonde – 3341 vnt.

11

Įgyvendinus LR Kultūros ministerijos „Bibliotekų valdymo tobulinimo rekomendacijas“,

apjungus Bibliotekos padalinius, apjungta ir šių padalinių fondų apskaita: Informacijos ir

bibliografijos fondas prijungtas prie Skaitytojų aptarnavimo skyriaus fondo; Vaikų prie Jaunimo

skyriaus; Kalnupės bibliotekos fondas sujungtas su „Ruoniuko“ vaikų filialo fondu, o „Kauno

atžalyno“ bibliotekos fondas sujungtas su „Pelėdžiuko“ vaikų filialo fondu. Šie veiksmai buvo

vykdomi atliekant fondo nurašymo ir užpajamavimo būdu, todėl teko fiksuoti didelę vidinę fondo

apytaką, nors pokyčiai fonduose buvo minimalūs.

Metų pradžioje buvo akcentuojama būtinybė atrenkant dokumentus nurašymui pirmiausiai

peržiūrėti tuos UDK skyrius, kurių panaudojimo koeficientas mažiausias, ir atrinkti tuos leidinius,

kurių bibliotekos sistemoje turima daugiausiai vienetų. Metams pasibaigus tenka konstatuoti, kad

šia kryptimi tikslinga dirbti toliau – nurašymui atrenkant neaktualius šakinius leidinius ir labiau

populiarinant aktualumo nepraradusius leidinius. Visi nurašyti dokumentai buvo išbraukti iš

individualios apskaitos, tarnybinio katalogo, elektroninio katalogo bei inventorinių knygų. Iš viso

išbraukti 1586 įrašai:

VB skyriuose 101527 vnt. (31%) (2016 m. – 102551 vnt.); bibliotekose 189458 vnt. (58 %) (2016 m. – 193955 vnt.); vaikų padaliniuose 37376 vnt. (11 %) (2016 m. – 37844 vnt.).

Grožinės literatūros – 203610 vnt. (62 %), (2016 m. – 206706 vnt. 62 %):

VB skyriuose – 52553 vnt. (25 %); bibliotekose – 123799 vnt. (61 % ); vaikų padaliniuose – 28420 vnt. (14 %).

Šakinės literatūros – 124751 vnt. (38 %), (2016 m. – 127644 vnt. 38 %):

VB skyriuose – 4 8974 vnt. (39 %); bibliotekose – 65659 vnt. (53 %); vaikų padaliniuose – 10118 vnt. (8 %).

2017 metais dokumentų fondai toliau mažėjo. Mažėjimui įtakos turi dokumentų fondų

patikrinimai. Jau antri metai yra nurašomi ne tik suplyšę ir pasenusio turinio dokumentai, bet ir

patikrinimo metu rastas trūkumas, nes ankstesnieji fondų patikrinimai buvo organizuojami prieš

porą dešimtmečių. Šakinės literatūros mažėja, nes yra sumažėjusi jos leidyba. Aukštosios

mokyklos didžiąją dalį savo knygų išleidžia elektroniniu formatu. Šie leidiniai yra laisvai prieinami

internetu arba mokymo įstaigose.

Atliktas Šiaulių ir „Karlskronos“ bibliotekų bei Meno skyriaus viso dokumentų fondo

patikrinimas. Bendrosios apskaitos knygos buvo pakoreguotos, juose įrašyti LIBIS sistemoje gauti

duomenys. Keitėsi dokumentų paskirstymas pagal turinį, kalbas ir laikmenas. Nors nebuvo

planuota, apjungiant fondus atlikti fondų patikrinimai Bibliografijos ir informacijos skyriuje ir

„Ruoniuko“ filiale, nes buvo jungiami su anksčiau patikrintais Skaitytojų aptarnavimo skyriaus ir

Kalnupės bibliotekos fondais.

Mainų ir Atsarginis fondai. 2017 m. buvo planuojamas Melnragės bibliotekos patalpų remontas,

todėl šio padalinio fondo apimtis nuspręsta mažinti – į Mainų fondą iš Melnragės bibliotekos buvo

8% 3% 1%

5% 2%

5%

5%

4% 62%

5% 0%

Knygų fondo sudtis pagal UDK, 2017

0 sk. 1 sk. 2 sk.

3 sk. 5 sk. 6 sk.

7sk. 8 sk. gr lit.

9 sk.

12

perduota 647 vnt. dokumentų už 543,14 Eur, ir metų pabaigoje Mainų fonde buvo 3414 vnt.

dokumentų už 4615,5 Eur. Į Atsarginį fondą perduota 701 vnt. dokumentų iš Suaugusiųjų

aptarnavimo ir informacijos skyriaus, Pempininkų, Laukininkų, Girulių, „Kauno atžalyno“ ir

Melnragės bibliotekų už 1296,03 Eur.

Atsarginiame fonde 2017 m. pabaigoje buvo 9988 vnt. dokumentų už 13299,35 Eur. Taupant

vietą lentynose, į Atsarginį fondą iš SVB struktūrinių padalinių patenka paskutinis lituanistinis

leidinys, neturintis paklausos atviruose skaitytojų fonduose. 2017 m. buvo tęsiamas Atsargiame

fonde esančių dokumentų katalogavimas LIBIS. Rekataloguoti UDK 0, 1, 2 ,3 skyriai. Sukurti 226

įrašai. Atsiradus poreikiui šie leidiniai galės grįžti į paklausius fondus.

Dokumentų fondo naudojimas. Bendra fondo apyvarta – 2,3. Mažiausia fondo apyvarta

Melnragės bibliotekoje – 1, Meno skyriuje didžiausia – 4,7. Bendra inventorintų dokumentų fondo

apyvarta – 1,5, Melnragės bibliotekoje mažiausia – 0,5, Meno skyriuje didžiausia – 3,8.

Nors bibliotekos fondo apyvarta optimali, fondo naudojimo koeficientas pagal UDK skyrius

netolygus. Grožinės literatūros panaudojimo koeficientas – 1,2, meno leidinių fondo – 1,8. Galime

pasigirti, kad šios fondo dalys reklamuoja pačios save, nes skaitytojų poreikiai tenkinami

maksimaliai, jei ne tuoj, tai rezervavus leidinį.

Specialistų dėmesio reikalauja šakinės literatūros populiarinimas, nes fondo panaudojimo

koeficientas nesiekia optimalaus. Gerai naudojamas UDK 1 skyrius – koeficientas 1, neblogai -

3,5,6 skyriai (koeficientas 0,7-0,8), problemiškas išlieka kalbos ir literatūros mokslų dokumentų

naudojimas (koeficientas 0,2). Siekdamos aktyvesnio šakinio fondo naudojimo, Suaugusiųjų

aptarnavimo ir informacijos skyriaus darbuotojos organizavo keliaujančias šakinių leidinių parodas.

Aštuoniose Klaipėdos gimnazijose eksponuota leidinių paroda „Lietuvių kalbos mokomės iš

knygų“, skirta 2017-iesiems, lietuvių kalbos kultūros metams. Klaipėdos pedagoginėje

psichologinėje tarnyboje eksponuota knygų paroda „Pagalba švietimo įstaigos vadovui“, kurią

pamatė per 100 pedagogų. Minėta tema bibliotekoje esančių knygų sąrašas išleistas lankstinuko

forma ir patalpintas virtualioje bibliotekos erdvėje. Knygų paroda surengta minint Klaipėdos

pedagoginės psichologinės tarnybos veiklos 20-metį.

SKAITMENINĖ INFORMACIJA

Tradicinės bibliotekos raidos tęsinys – skaitmeninė (elektroninė, virtuali, hibridinė)

biblioteka. Egzistuoja įvairios koncepcijos, prognozuojančios pokyčius tradicinėje bibliotekoje. Kas

išliks? Kas nunyks? Kas transformuosis ir į ką? Globali tendencija – formuojasi virtualios

bibliotekos, funkcionalios ir lengvai prieinamos, kuriose informaciją vienija idėjos, temos ar

organizacijos.

Šiuo laikotarpiu bibliotekos vienija analoginius ir skaitmeninius dokumentus ir traktuojamos

kaip hibridinės (kompleksinės), tačiau prognozuojama, kad per bibliotekose vykdomą techninės

infrastruktūros kūrimą, skaitmeninių fondų formavimą, skaitmenizavimą, metaduomenų kūrimą

tradicinė biblioteka vis labiau artės prie virtualios bibliotekos.

Bibliotekų modernėjimas neatsiejamas nuo kompiuterizacijos ir vis dar lydimas iššūkio –

neatsilikti nuo kompiuterių modernėjimo, tačiau daug sudėtingesnė problema yra skaitmeninių

tekstų savybės, prigimtis, daromas poveikis tradicinės bibliotekos raidai. Bibliotekų vystymo

tempas priklauso nuo bibliotekoje dirbančių specialistų skaitmeninių kompetencijų, nuo

elektroninės informacijos turinio žinojimo ir gebėjimo vykdyti informacijos paieškas skirtingų tipų

virtualiose bibliotekose iki gebėjimo mokyti kitus bei tvarkytis su bibliotekoje įdiegta kompiuterine

ir programine įranga.

Kiek Klaipėdos miesto savivaldybės viešoji biblioteka yra pažengusi skaitmeninės

bibliotekos kūrimo kryptimi? Bibliotekoje 2017 metais buvo 176 kompiuterizuotos darbo vietos:

vartotojams – 113, darbuotojams – 63. Per metus įsigyta naujos techninės įrangos: 1 čekinis

spausdintuvas,2 barkodų skeneriai, multimedija projektorius su ekranu (Meno skyriui), nešiojamas

kompiuteris (Meno skyriui), atnaujintas LIBIS serveris (iš LNB), 6 stacionarūs kompiuteriai (LIBIS

13

aptarnavimo darbo vietų atnaujinimui), 12 stacionarių kompiuterių (VIP ir darbuotojams), 2

bevieliai mikrofonai. Iš biudžeto lėšų atnaujintos antivirusinės programos – 196 licencijos NOD 32

metams, nupirktos programos CorelDROW Graphic Site X3 Edu bei Photoshop CC Edu licencijos

Lokalaus ryšio kompiuterių tinklo konfigūravimo ir priežiūros paslaugas vykdo UAB

„Avilura“. Šviesolaidinį interneto ryšį tiekia AB „TELIA“. Visuose Bibliotekos padaliniuose veikia

nemokamas bevielis internetas.

LIBIS funkcionavimas. Šalyje sėkmingai funkcionuoja pagrindinių bibliotekinių procesų

automatizavimo sistema LIBIS. 2017 metais pakeisti 5 kompiuteriai LIBIS darbo vietose, dalis

kompiuterių atnaujinti, kompiuteriuose suinstaliuota ORACLE ir LIBIS. Pagalbą ir konsultacijas,

vykdant šiuos darbus, teikė LIBIS priežiūrą vykdanti kompanija UAB „Asseco Lietuva“. LIBIS

programos versijos naujinimai buvo nežymūs ir esminio poveikio veiklai neturėjo. Sklandžiau

pradėjo veikti Komplektavimo posistemis – rodo visus paruoštus, bet dar nesuformuotus perdavimo

aktus. Anksčiau rodydavo keletą naujausių, o senesnius – tik atlikus paiešką, todėl buvo grėsmė

„pamesti“ nesuformuotą aktą. Suimportuoti nauji 37 ir 39 UDK skyriai. Per 2017 metus iš

Suvestinio katalogo gauti 5 klaidų protokolai, ištaisyti 47 klaidingi įrašai. Kopijuoti ir sukurti 185

nauji vinilinių plokštelių įrašai Jaunimo padalinyje saugomai vinilinių plokštelių kolekcijai. Esant

nesklandumams LIBIS darbe, telefonu arba elektroniniu paštu su UAB „Asseco Lietuva“

darbuotojais ir programuotojais bendrauta net 54 kartus. Metų pradžioje sukurtos 9 sąskaitos

rekatalogavimui, 19 sąskaitų periodikai registruoti.

Elektroninio bibliotekos katalogo http://katalogas.biblioteka.lt paslaugos populiarėja. Naujus

vartotojus bibliotekininkai apmoko naudotis katalogu: dokumentų paieškos, leidinių užsakymo ir

rezervavimo, leidinių grąžinimo termino pratęsimo. 2017 metais LIBIS www-opac atlikta 58120

paieškų, elektroniniu katalogu nuotoliniu būdu naudojosi 1614 vartotojai ir užsakė 5708. Klaipėdos

miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Suaugusiųjų aptarnavimo ir informacijos skyriuje

lankytojai gali naudotis RFID savitarnos išdavimo/grąžinimo paslauga.

Internetas bibliotekoje. Vartotojams sukurta 113 viešo interneto darbo vietų. Kompiuteriais

Bibliotekoje naudojasi 1319 vartotojų (vidutiniškai vienu kompiuteriu – 11 vartotojų). Nors

interneto skaityklos vis dar gausiai lankomos, tačiau pastebima interneto seansų mažėjimo

tendencija, kurią lemia vis geresnis gyventojų apsirūpinimas kompiuterine technika ir moderniais

telefonais. 2017 metais interneto seansų skaičius, lyginant su 2015 metais, sumažėjo net 30 proc.,

nors 2017 metais atnaujintos 7 viešo interneto darbo vietos, AB TEO LT tiekiamas interneto ryšys

greitas, visose bibliotekose internetu galima naudotis ir per Wi-Fi.

Visuose Bibliotekos padaliniuose sudarytos sąlygos kopijuoti, skenuoti dokumentus, tačiau ir

kopijavimo paslaugų poreikis mažėja. 2017 metais padaryta 45,6 tūkst. dokumentų kopijų (2016 m.

– 68 tūkst.) Vis ryškesnė tendencija dokumentų kopijas saugoti mobiliuose elektroniniuose

įrenginiuose.

Duomenų bazės. Viešųjų bibliotekų vartotojai ištikimi tradicinei bibliotekai ir skaitmenine

informacija naudojasi tik po intensyvių raginimų bei specialių edukacinių programų, skirtų

duomenų bazių populiarinimui. Bibliotekoje buvo prenumeruojamos tos pačios duomenų bazės,

kaip ankstesniais metais, papildomai pirkome prieigą prie virtualios „Vyturio“ bibliotekos.

Skaitmeninio turinio kūrimo iniciatyvos. Bibliotekos kuriamas skaitmeninis turinys plečiasi

ir populiarėja. Svetainės www.biblioteka.lt lankomumas per metus išaugo 24 % (435194 virtualių

apsilankymų per metus). Svetainės priežiūrą ir atnaujinamą vykdo informacijos skaitmeninimo

koordinatorė Evelina Bulsytė. Turinys atnaujinamas kasdien, siekiant informatyvumo ir aktualumo:

publikuojamos Bibliotekos aktualijas, pristatomi renginiai, parodos, el. paslaugos. Svetainės

duomenys saugomi ne bibliotekos serveryje, o pagal sutartį atsakingos įmonės UAB „Duomenų

centras“ serveryje. Svetainės medis „išsišakojęs“. Po pagrindiniu svetainės „stogu“ talpinamos

bibliotekos kuriamos duomenų bazės: Virtuali Klaipėdos krašto dailės galerija

www.biblioteka.lt/galerija, Klaipėdos miesto nekilnojamosios kultūros vertybės

www.biblioteka.lt/paveldas. Atskiras svetainės puslapis skirtas vaikams

http://www.biblioteka.lt/vaikams, senjorams http://www.biblioteka.lt/senjorams. Įgyvendinus

http://katalogas.biblioteka.lt/http://www.biblioteka.lt/http://www.biblioteka.lt/galerijahttp://www.biblioteka.lt/paveldashttp://www.biblioteka.lt/vaikamshttp://www.biblioteka.lt/senjorams

14

Kultūros tarybos finansuotą projektą „Gyvoji kraštotyra“ tęsiama miestiečių prisiminimų duomenų

banko kūrimas svetainėje http://www.biblioteka.lt/lt/gyvoji-krastotyra, kur publikuojami rašytiniai,

žodiniai, vaizdo prisiminimai apie gyvenimą Klaipėdoje įvairiais istoriniais laikotarpiais.

Bibliotekos populiarinimui plačiai naudojami socialiniai tinklai ir mobilios technologijos:

Youtube http://www.youtube.com/user/kmsvbiblioteka/videos; Facebook

http://www.facebook.com/kmsvb. Savo veiklą šiame tinkle viešina Vaikų ir jaunimo skyriaus

Jaunimo padalinys, Meno skyrius, Kalnupės biblioteka, Pempininkų biblioteka su vaikų centru

„Gerviukas“, Miško biblioteka, Girulių biblioteka, „Karlskronos“ biblioteka; Instagram

(https://www.instagram.com/klaipeda.biblioteka/) viešinamos Bibliotekos nuotraukos.

2017 metų pabaigoje pradėti skubūs svetainės www.biblioteka.lt turinio valdymo sistemos

atnaujinimo darbai. Priežastis – padažnėję įsilaužimai.

Elektroninių paslaugų suvestinė

Rodiklis 2017 m. 2016 m.

Virtualių apsilankymų skaičius 435194 328058

Seansų skaičius 19923 21797

Seansų trukmė (val.) 50710 65170

Interneto seansų skaičius 30624 38782

Paieškų skaičius 150258 182565

Atsiųstųjų įrašų skaičius 48468 22717

Atsiųstųjų dokumentų skaičius 7671 33703

VARTOTOJŲ APTARNAVIMAS

Pagal oficialią statistiką gyventojų skaičius Klaipėdos mieste tebemažėja, ir 2018 m. pradžioje

buvo 149015 gyventojų. Bibliotekos paslaugomis naudojasi 16,6 proc. gyventojų.

Vartotojų skaičius iš viso SVB – 24685 (2016 m. – 24001), t sk. vaikų – 5832 (2016 m. –

5692):

VB skyriuose – 7718 (2016 m. – 7648) , t sk. vaikų,– 1409 ( 2016 m. – 1428); teritoriniuose padaliniuose – 16967 (2016 m. – 16353), t sk. vaikų – 5506 (2016 m. –

4264);

Bibliotekos vartotojų sudėties pokyčius lengva matyti lyginant 2016 ir 2017 metų diagramas.

Iš jų matoma, kad 6 proc. augo dirbančiųjų vartotojų grupė, 2 proc. mažiau Biblioteka naudojosi

pensininkai, bedarbiai, 4 proc. mažiau Biblioteka naudojosi vyresniųjų klasių ir kitų mokymo

įstaigų moksleiviai ir studentai. Lyginant su 2016 metais, bendras vartotojų skaičius išaugo 684

vartotojais, daugiau užregistruota I-VIII klasių moksleivių (+202 ). Džiugina, kad Bibliotekoje

ženkliai išaugo dirbančiųjų grupės vartotojų (+1614), kurie Bibliotekos paslaugoms yra ypač

reiklūs.

http://www.biblioteka.lt/lt/gyvoji-krastotyrahttp://www.youtube.com/user/kmsvbiblioteka/videoshttp://www.facebook.com/kmsvbhttps://www.instagram.com/klaipeda.biblioteka/http://www.biblioteka.lt/

15

Lankytojų skaičius SVB – 419142 (2016 m. – 406839), t. sk. vaikų – 102553:

VB skyriuose – 110515, t sk. vaikų – 15100; teritoriniuose padaliniuose – 308627, t sk. vaikų – 87453; Bendras lankytojų skaičius augo labiausiai dėl renginių gausos ir jų populiarumo. Pempininkų

bibliotekoje lankytojų skaičius mažėjo, nes mažiau vartotojų naudojasi Bibliotekoje teikiama

periodinių leidinių prenumeratos paslauga, mažiau pagyvenusio amžiaus žmonių lankėsi

Bibliotekoje skaityti periodinių leidinių, nes spausdintus leidinius keičia į elektroninę jų formą.

Mažiau žmonių naudojasi viešo interneto paslaugomis.

Dokumentų išduotis SVB – 735466 vnt. (2016m. - 729985 vnt.), t. sk. vaikams – 178660 (2016

m. – 162028):

VB skyriuose – 239592 (2016 m. – 241004 vnt.) t sk. vaikams 52246vnt. (2016 m. – 51619vnt.);

Teritoriniuose padaliniuose – 495874 vnt. (2016 m. – 488981 vnt.), t sk. vaikams – 126414 (2016 m. – 110409 vnt.).

Gyvename informacinės perkrovos amžiuje, informaciją naudojame nuolat. Informacijos

šaltinių gausa ir įvairovė lydi mus kiekviename žingsnyje. Ką žiūrėti? Ko klausytis? Ką skaityti?

Iškyla grėsmė „apsinuodyti“ žodžiais, vaizdais, garsais. Faktas, kad tokiame informaciniame lauke

bibliotekos dokumentų išduotis didėja bibliotekininkus džiugina, tačiau paanalizavus ką žmonės

skaito, akivaizdu, kad dominuoja verstinė laisvalaikio lektūra. LIBIS pagalba suformavus 100

bibliotekos padaliniuose dažniausiai išduotų leidinių sąrašą, pasirodė, kad į šį sąrašą pateko tik keli

lietuvių autoriai: Kristina Sabaliauskaitė, Gendrutis Morkūnas, Ruta Šepetys, Rimantas Kmita,

Kęstutis Kasperavičius, Alfonsas Eidintas. Tačiau skaitytojus kaltinti abejingumu lietuvių literatūrai

nebūtų teisinga, nes dažniausiai išduotas periodinis leidinys – savaitraštis „Literatūra ir menas“.

Vaikai – fanatiški leidinio „Donaldas ir kiti“ gerbėjai. Šis periodinis leidinys 100-tuke pirmoje

vietoje.

Pagal dokumentų rūšį knygų ir kitų dokumentų išduotis (be periodikos) sudaro 64 proc.,

periodiniai leidiniai – 35 proc., kitų rūšių dokumentų išduotis sudaro tik 1 proc.

519; 2% 2790; 12%

2383; 10%

3320; 14%

2281; 9% 8250; 34%

4458; 19%

Vartotojų sudėtis 2016 m.:

Vaikai, ikimokyklinio amžiaus

Moksleiviai, I - IV kl.

Moksleiviai, V- VIII kl. kl.

Moksleiviai, VIII - XII kl.

kitos mokymo įstaigos

Dirbantieji

Kiti

457; 2% 2879; 12%

2496; 10%

3347; 13%

1443; 6% 9864; 40%

4198; 17%

Vartotojų sudėtis 2017 m.:

Vaikai, ikimokyklinio amžiaus

Moksleiviai, I - IV kl.

Moksleiviai, V- VIII kl. kl.

Moksleiviai, VIII - XII kl.

kitos mokymo įstaigos

Dirbantieji

Kiti

16

Lyginant su 2016 metais daugiau knygų išduota iš UDK 1, 3, 5, 8 ir 9 skyrių.

Knygų išduoties lyginamoji lentelė (pagal UDK skyrius 2015-2017 m.)

Pagal kalbas: išduotis lietuvių kalba sudaro 84 proc., rusų kalba – 11 proc., kitomis kalbomis

5 proc.

Kadangi knygos leidžiamos storesnės ir į metro ilgumo lentyną vidutiniškai telpa ne 50, o tik

30 knygų, bibliotekai labai aktuali knygų talpinimo problema. Siekiant nemažinti fondo apimčių,

didinamas vartotojams išduodamų dokumentų skaičius. Padalinių darbuotojos, suderinusios su

LIBIS administratore, gali vartotojams išduoti nuo 10 iki 20 vnt. spaudinių. Vaikų centrai

„Ruoniukas, „Gerviukas“ , Karlskronos ir Laukininkų bibliotekos yra įsteigusios paslaugų punktus,

ir jiems pagal sąrašus formuoja dokumentų siuntas iki 55 dokumentų. Buvo baiminamasi, kad į

namus pasiėmę daugiau leidinių vartotojai rečiau lankysis bibliotekoje, tačiau ši baimė buvo

nepagrįsta, nes lankytojų skaičius augo. Kita padidintos išduotiems grėsmė, kad vartotojai laiku

negrąžins dokumentų ir taip bus nuskurdinti fondai. Bendraudami su skolų išieškojimo bendrove

UAB „Julianus inkaso“ praktiškai nebeturėjome skolininkų problemos.

Įsteigę miesto autobusų stotelėse 20 knygų mainų lentynų ir per jas gyventojams perleidę per

6000 vnt. skaitytojų dovanotų leidinių, baiminomės, kad ši iniciatyva mažins Bibliotekos

padaliniuose registruotų vartotojų skaičių, tačiau ir ši prielaida nepasitvirtino. Darbuotojos

lentynėlėse kartu su knygomis platino kvietimus apsilankyti bibliotekose ir žadėjo daug didesnį

knygų pasirinkimą. Per 2017 metus Bibliotekoje užsiregistravo 6574 nauji vartotojai, o knygų

išduotis didėjo. Matyt, „apetitas“ skaitymui auga daugiau skaitant.

BIBLIOGRAFINIS INFORMACINIS DARBAS

Bibliografinis informacinis darbas patiria didžiausias transformacijas. Poreikis surasti

reikalingą informaciją „čia ir dabar“ visada buvo šio veiklos baro variklis. Informacijos paieškų

sistemos pakeitė bibliografų funkcijas. Dalyvavimas LIBIS katalogo kūrime, vartotojų mokymas

naudotis Bibliotekos ir kitomis informacinėmis paslaugomis, ekskursijos po bibliotekas, krašto

informacijos aktualizavimo paslaugas – dabartinės bibliografų darbo kryptys.

2% 3% 0% 4% 1%

4%

8% 1%

74%

3%

Knygų išduotis pagal UDK, 2017

0 sk. 1 sk. 2 sk.

3 sk. 5 sk. 6 sk.

7sk. 8 sk. gr lit.

9 sk.

0

20000

40000

60000

0 sk. 1 sk. 2 sk. 3 sk. 5 sk. 6 sk. 7 sk. 8 sk. 9 sk.

2015

2016

2017

17

Bibliografijos ir informacijos skyrius prijungtas prie Skaitytojų aptarnavimo skyriaus ir

pavadintas Suaugusiųjų aptarnavimo ir informacijos skyriumi. Didžioji dalis informacinių leidinių

iš uždarų fondų perkelti į pagrindinį fondą, nes, atsakant į vartotojų užklausas, naudojami daug

rečiau.

2017 metais, apskaitant vartotojų užklausas, dokumentų rezervavimas, užsakymai per LIBIS

elektroninį katalogą, kai grįžtamoji informacija suteikta e-pašto paslaugos pagalba, priskaičiuoti

prie vartotojų užklausų, todėl bendras vartotojų užklausų skaičius ženkliai išaugo. Gauta užklausų

2017 metais iš viso: 87021, t. sk. elektroninėmis priemonėmis – 21869. Daugiau užklausų gauta ir

per tiesioginę komunikaciją su bibliotekos specialistais – 65152 (2016 m. 61983). Kaip ir

ankstesniais metais dominavo adresinės užklausos (34426), antroje vietoje teminės (21458),

faktografinių užklausų (2112).

2017 m. LIBIS Analizinės bibliografijos posistemyje sukurti 1589 (2016 m. – 1327)

bibliografiniai įrašai laikraščių „Vakarų ekspresas“ – 1414 (2016 m. – 1174) ir „Vakarų Lietuva“ –

175 (2016 m. – 153)straipsniams. Tame skaičiuje aprašyta 1248 (2016 m. – 1016) su Klaipėda

susijusios publikacijos, 341 (2016 m. – 311) – kita tematika. Klaipėdos miesto savivaldybės viešoji

biblioteka, įgyvendinusi Lietuvos kultūros tarybos finansuojamą projektą „Gyvoji kraštotyra“ kvietė

ir tebekviečia klaipėdiečius dalintis prisiminimais apie gyvenimą Klaipėdoje įvairiais istoriniais

laikotarpiais. Bibliotekos interneto svetainėje šiai informacijai saugoti sukurta speciali rubrika.

Kasdienė Bibliotekos specialistų pareiga – vartotojų supažindinimas su bibliotekos fondais,

paslaugomis, LIBIS katalogo galimybėmis, prenumeruojamomis duomenų bazėmis. Vaikų ir

Jaunimo bibliotekose populiariausia forma – ekskursijos, kurių 2017 metais suorganizuotos 83, t.sk.

vaikams – 38. Per metus vartotojams suteikta 3170 konsultacijų, kurių trukmė ilgesnė nei 15 min.,

ir kurioms skirta 817 bibliotekos specialistų darbo valandų.

KULTŪRINĖ-EDUKACINĖ VEIKLA

2017 metų Lietuvos kultūros sostinė – Klaipėda. Išradingai, kūrybingai ir profesionaliai

klaipėdiečiai įgyvendino projektą „Klaipėda – neužšąlantis kultūros uostas“. Metų Auksinė krivūlė

„Savivaldybė – kultūros puoselėtoja“ įteikta Klaipėdos miesto savivaldybei už intensyvią,

organizuotą ir šalyje matomą kultūrinę veiklą. Džiaugiamės būdami šios aktyvios kultūrinės

bendruomenės dalimi ir nors mažais įvykiais papildę miesto kultūrinį gyvenimą. Metai buvo

intensyvūs.

Per metus iš viso suorganizuoti 1072 renginiai:

kompleksiniai –107, žodiniai 659, t. sk. kultūros renginiai – 183, edukaciniai renginiai – 423, ekskursijos po bibliotekas – 85;

vaizdiniai renginiai – 328, t. sk. spaudinių parodos – 132, kūrybinių darbų parodos – 198, jose eksponuoti 5316 kūrybiniai darbai.

Faktas, kad Bibliotekos renginiuose dalyvavo per 25 tūkst. lankytojų liudija, kad renginių

kokybė augo. Manome, kad pateisinome savivaldybės administracijos sprendimą padidinti

Bibliotekos kultūrinės veiklos finansavimą. Padalinių patalpų dydis apsprendžia renginių

organizavimo galimybes. Didesnes patalpas turintys padaliniai gali organizuoti daugiau lankytojų

telkiančius renginius, nors ir mažieji padaliniai pagal savo galimybes renginius organizavo.

Renginiai Meno skyriuje (parengta pagal skyriaus vedėjos Birutės Skaisgirienės

informaciją), J.Janonio g. 9.

Kultūrinė veikla yra vienas iš Meno skyriaus prioritetų – teigia Birutė Skaisgirienė. Be

gausybės parodų Bibliotekos galerijoje rengiamos ir virtualios teminės parodos bei jų pristatymai

socialiniuose tinkluose. Kad jos yra reikalingos ir įdomios, liudija šoktelėjęs Bibliotekos tinklapio

lankomumas.

2017 metais buvo gerų pokyčių bibliotekos kultūrinėje-edukacinėje veikloje. Pavienius,

padrikus renginius pakeitė renginių ciklai, nusistovėjo renginių periodiškumas, pagerėjo

informacijos sklaida. Galima teigti, kad susiformavo nauja renginių organizavo ir informavimo apie

18

juos strategija. Pasinaudojanti Girulių bibliotekos pavyzdžiu, kiekvieno renginio pabaigoje

anonsuojami ateityje vyksiantys renginiai. Tai labai pasiteisina ir garantuoja auditoriją. Vyriausioji

bibliotekininkė Edita Leskausienė parengė dailės edukaciją (su metodine ir vaizdine medžiaga)

„Nusipiešk savo mandalą“. 2017 m. pavasarį surengtos 4 tokios edukacijos. Skaitytose paskaitos

dailę dėstantiems pedagogams, reklamuoti savo bibliotekos fondai ir kultūrinė veikla – 3 tokio tipo

paskaitos per 2017 metus. Ypatingai aktyvią kultūrinę veiklą Meno skyrius organizavo ketvirtą

metų ketvirtį.

Per labai trumpą laiką nuveikta tikrai daug – užsimezgė ryšiai su Klaipėdos meno ir kultūros

žmonėmis, iš ko gimė du paskaitų ciklai – „Meno istorijos paskaitos“ (lektorius menotyrininkas

Petras Šmitas) ir paskaitų ciklas „Erotika mene“ (lektorius profesorius Helmutas Arnašius).

Nepaprastai įdomios buvo teatrologės Salomėjos Burneikaitės edukacijos: edukacinė popietė

moterims su pasaka „Gulbė karaliaus pati“ (savo būties atspindžių paieškos pasakos ženklų

slėpiniuose) ir edukacija visai šeimai „Betliejaus istorija“ (karpinių teatras). Labai pasiteisino

Bibliotekos renginiai šeštadieniais, nes tuomet gali ateiti visa šeima. Nepaprastas renginys buvo

klouno Bomo spektaklis vaikams ir suaugusiems, Tamaros Prokopovič ir Natalijos Blauberg

koncertas, lektorės Reginos Jundulės teisingo gyvenimo pamokos ir kt.

Kitas renginių ciklas, kurį būtina paminėti – kultūrinis projektas – pokalbių vakarai „Po

toršeru“. Tai labai pavykęs sumanymas, kuris bus tęsiamas ir kitais metais. Šiltas ir jaukus buvo

tarmių vakaras “Būdas žemaičių“: žemaičiai, dainos, posmai; vakaras, skirtas dzūkų etninei kultūrai

„Pieskynų giesmės“ (giesmes giedojo Klaipėdos m. savivaldybės etnokultūros ansamblis „Kuršių

ainiai“, dzūkų poetų eiles skaitė Jonas Baltokas ir Alvydas Stalaučinskas); karinių istorinių dainų

vakaras „Rankšluosty išausiu: Lietuva tėvynė“, skirtas Kovo 11-osios paminėjimui. 2017 metais

buvo tikrai labai įdomių projektų, įspūdingų parodų, iš kurių norėtųsi išskirti Romo Dalinkevičiaus,

Romo Vaitkaus, Daivos Dašenkovienės, Ilnos Stančikienės parodas.

Renginiai Suaugusiųjų aptarnavimo ir informacijos skyriuje (parengta pagal skyriaus

vedėjos Loretos Liutkutės informaciją), (Turgaus g. 8).

Sausio 18 d. įvyko Salio Šemerio atsiminimų knygos „Apie vėjus burėse, galvoje ir kišenėse“

pristatymas. Renginyje dalyvavo Lietuvos jūrų muziejaus Viešųjų ryšių ir rinkodaros skyriaus

vedėja Nina Puteikienė ir Lietuvos jūrų muziejaus Laivybos istorijos skyriaus istorikas Dainius

Elertas. Knygos ištraukas skaitė aktorius Sigutis Jačėnas.

Vasario 8 d. surengtos Klaipėdos apskrities žurnalistų ir verslininkų klubo išleistos knygos

„Klaipėdos krašto pinigai 1917–1923 m.“ sutiktuvės. Renginyje dalyvavo knygos sudarytojas

Mindaugas Milinis ir kolekcininkas Silvestras Žulpa.

Vasario 22 d. įvyko Klaipėdos miesto mokinių viktorina – konkursas „Protų mūšis 2017“,

kurio tema – „Lietuviškai apie Lietuvą“. Renginyje varžėsi 7 miesto mokyklų komandos,

sugalvojusios originalius, renginio temą atspindinčius pavadinimus: „Inkaras“ (Klaipėdos

laivininkų mokykla), „Burė“ (VšĮ Klaipėdos laivų statybos ir remonto mokykla), „Lietuvaitės“

(Klaipėdos turizmo mokykla), „Ą – A nosinė“ (Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija), „Bibliotekos

bičiuliai“ (Klaipėdos „Aitvaro“ gimnazija), „Memelburgas“ (Klaipėdos Hermano Zudermano

gimnazija), „Baltija“ (Klaipėdos Baltijos gimnazija). Viktoriną-konkursą sudarė 5 turai (vietovės,

datos, asmenybės, literatūra, tarmės). Protų kovos surengtos bendradarbiaujant su Klaipėdos

„Aitvaro“ gimnazija (mokytojos Daiva Rudienė, Diana Mineikienė). Renginys buvo skirtas ne tik

pademonstruoti savo žinias, prisiminti istorines asmenybes, Lietuvai svarbius kultūros įvykius, bet

ir atkreipti dėmesį į lietuvių kalbos svarbą. Nugalėtojais tapo Klaipėdos Hermano Zudermano

gimnazijos mokinių komanda (mokytoja Lijana Strikauskienė).

19

Kovo 3 d. surengtas fotožurnalisto, kraštotyrininko Bernardo Aleknavičiaus knygos „Aisčių

pasaka. Nuo Rambyno žvelgiant“ pristatymas. Renginyje dalyvavo knygos autorius, leidėjas

Antanas Stanevičius, prof. habil. dr. Helmutas Arnašius ir Mažosios Lietuvos reikalų tarybos

Klaipėdos krašto skyriaus atstovai (pirmininkas Petras Šmitas, pavaduotojas Algimantas Švanys).

Knygos ištraukas skaitė aktorė Nijolė Narijauskaitė.

Kovo 15 d. klaipėdiečius pakvietė aktoriaus, žurnalisto, rašytojo Arkadijaus Vinokuro knygos

„Mes nežudėme“ pristatymas. Renginyje dalyvavo knygos autorius ir Baltijos regiono istorijos ir

archeologijos instituto mokslo darbuotojas dr. Hektoras Vitkus.

Kovo 23 d. įvyko žurnalistės Giedrės Steikūnaitės knygos „Palestina: laisvė yra labai graži“

pristatymas ir diskusijų vakaras. Renginyje dalyvavo knygos autorė Giedrė Steikūnaitė ir

visuomeninio judėjimo „Solidarūs su Palestina“ įkūrėja Gabrielė Tervidytė.

Kovo 31 d. bibliotekoje surengtas Žemaitijos rašytojų bendrijos „Poezijos pavasaris 2017“.

Renginio metu vyko kūrybos skaitymai, projekto „Aidai nuo Baltijos jūros krantų“ metu sukurto

filmo peržiūra, diskusijos.

Gegužės 4 d. surengta „Kitokia Mamos diena“. Renginyje dalyvavo Klaipėdos vaikų

laisvalaikio centro klubas „Žuvėdra“, dramos būrelis „Žaisminga kaukė“ (režisierė Vilma

Granickienė); gitaros būrelis „Skamba skamba“ (mokytojas Artūras Sedleckas).

Gegužės 5 d. bibliotekoje įvyko dr. Arvydo Anušausko knygos „Išdavystė. Markulio

dienoraščiai“ pristatymas.

Birželio 16 d. į biblioteką visus pakvietė susitikimas su Lietuvos rašytojų sąjungos nare Jutta

Noak ir jos naujausios knygos – romano „Raudonos pelytės“ pristatymas. Smuiku melodijas atliko

Nina Dzimidienė.

Rugsėjo 14 d. bibliotekoje įvyko Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo akto signataro,

politiko, diplomato, genealogijos tyrinėtojo, kraštotyrininko Vidmanto Povilionio paskaita „DNR

testu pažinkime savo šaknis ir vėl atraskime prarastus/nutolusius/užmirštus giminaičius“.

Rugsėjo 23 d. biblioteka sulaukė svečių iš Kybartų – surengtas Kovo 11-osios akto signataro

Vlado Terlecko knygos „Jonas Vailokaitis – gyvenimo ir veiklos bruožai“ pristatymas. Renginyje

dalyvavo: aktorė Alvyda Sipienė; istorikas Norbertas Stankevičius; Kybartų kultūros centro moterų

vokalinis ansamblis „Vaivora“ (vadovė Irma Menčinskienė). Renginys buvo skiriamas Lietuvos

valstybės atkūrimo 100-mečio paminėjimui ir iškilių Lietuvos asmenybių atminimo pagerbimui.

Rugsėjo 28 d. visus, besidominčius kelionėmis, pakvietė rašytojo, keliautojo, žurnalisto,

Lietuvos Magelanu vadinamo Dainiaus Kinderio kūrybos ir kelionių įspūdžių vakaras.

Spalio 6 d. įvyko paskaita „Genealogija: šeimos istorijos tyrimai ir rekonstrukcija“. Lektorė –

istorinių ir genealoginių tyrimų instituto direktorė, istorikė-genealogė Kornelija Gureckaitė-

Liukpetrienė.

Spalio 27 d. Klaipėdos universiteto dėstytojai pakvietė į renginį „Keli žvilgsniai į Ievos

Simonaitytės kūrybą“. Renginys buvo skirtas I. Simonaitytės 120-osioms gimimo metinėms

paminėti. Vytauto Didžiojo universiteto doktorantė Irma Antanaitytė nagrinėjo temą: „Iš praeities į

šiandieną: tapatumo problema Ievos Simonaitytės kūryboje“, lektorius Romualdas Skunčikas

nagrinėjo temą „Rašytojos kūryba ir lietuvių poetų eilės“. Pamario krašto giesmes atliko dainininkė

Giedrė Zeicaitė, akompanavo Irmantas Mikalonis (birbynė), Viktorija Narmontė (kanklės). Vakarą

vedė prof. Roma Bončkutė.

Lapkričio 15 d. Bibliotekoje lankėsi Lietuvos dvarų kultūros tyrinėtojas Marius

Daraškevičius, kuris skaitė paskaitą „Vizualioji genealogija – giminės portretų galerija Lietuvos

dvarų valgomuosiuose XIX a.“

20

Tapo tradicija prisiminti ir pagerbti žymius klaipėdiečius, kurių netekome. Lapkričio 17 d.

Bbibliotekoje surengtas paminklosaugos eksperto, architekto, istoriko, Klaipėdos piliavietės

tyrinėtojo ir jos restauravimo projekto rengėjo, vieno iš Klaipėdos pilies džiazo festivalio

organizatorių, Lietuvos skautų brolijos nario, buriuotojo, ROTARY klubo nario, vieno pirmųjų

uostamiesčio sąjūdiečių Vytauto Šliogerio (1943–2006) atminimo vakaras „Laiko įspaudai: žmonės,

kūrę Klaipėdą“. Prisiminimais dalinosi: Edmundas Andrijauskas, Vytautas Čepas, Jonas Genys,

Vytautas Grubliauskas, Daiva Nakrošienė, Laima Šliogerienė, Kristupas Šliogeris, Olga Žalienė.

Saksofonu muzikos kūrinius atliko Laimonas Urbikas. Renginio režisierė – Dalia Kanclerytė.

Lapkričio 22 d. besidominčius sveika gyvensena ir gydomosiomis augalų galiomis Biblioteka

kvietė į susitikimą su žolininke Adele Karaliūnaite. Renginio metu buvo skaitoma paskaita

„Vaistinėlė ant palangės“.

Lapkričio 30 d. surengtas straipsnių rinkinio „Holokaustas nacių okupuotose Rytų ir Vakarų

Europos valstybėse: tyrimai ir atmintis“ pristatymas. Renginyje dalyvavo Kauno IX-ojo forto

muziejaus atstovas Marius Pečiulis, Klaipėdos universiteto mokslininkai: prof. dr. Vygantas

Vareikis, dr. Hektoras Vitkus, Justas Stončius ir Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio

okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti sekretoriato vadovas Ronaldas Račinskas.

Gruodžio 7 d. bibliotekoje įvyko jaukus ir prasmingas advento vakaras „Aš nemirštu, aš

žengiu į gyvenimą...“: režisierės Dalios Kanclerytės dokumentinio filmo „Rožių lietus“ peržiūra ir

brolio Astijaus pamąstymai.

Gruodžio 13 d. vedėja Loreta Liutkutė dalyvavo Klaipėdos „Aitvaro“ gimnazijos surengto

miesto I-II gimnazijos klasių mokinių viešojo kalbėjimo konkurso „Mėgstamiausi literatūros

herojai“ vertinimo komisijoje; renginio metu pristatė Bibliotekos veiklas.

Šios Bibliotekos sienos nėra labai tinkamos dailės parodų eksponavimui, visgi tai buvo

galimybė 11-ai menininkų parodyti savo darbus visuomenei. Darbus eksponavo A. Brako dailės

mokyklos neformaliojo suaugusių švietimo mokiniai, fotografijas – Rimantas Petrikas, Stasys

Paškevičius, Gintautas Survila, tapybos darbus – Daiva Dašenkovienė, Ingida Oginskienė, Povilas

Dirgėla, Rūta Girgždutaitienė, kompiuterinę grafiką – Arūnė Pundytė.

Vaikų ir Jaunimo skyriaus renginiai. Optimizuojant bibliotekos valdymo struktūrą, Vaikų

ir Jaunimo skyriai apjungti. Optimizavimo efekto tikimąsi organizuojant kultūrinę-edukacinę

veiklą, nes renginiai, ypač susiję su naujų technologijų naudojimų, aktualūs ir vaikams, ir jaunimui.

Tikimės, kad, apjungus padalinius, bus lengviau vaikų skyriaus skaitytojus prijaukinti

vyresniesiems skirtoje bibliotekoje.

Renginiai Jaunimui. Jaunimui suorganizuoti 73 renginiai, kuriuose dalyvavo 2216 dalyvių.

Daugelis renginių organizuoti įgyvendinant projektus „Medijos – kas, kaip ir kodėl?“ bei „Dingęs

paveldas“, kuriuos inicijavo su jaunimu dirbančios skyriaus darbuotojos (žr. skyrius Projektai).

Nauja intriguojanti iniciatyva – 2 renginiai iš ciklo „Jaunimas ant karštosios kėdės sodina...“, kurių

metu vyresniųjų klasių moksleiviai diskutavo apie gyvenimo aktualijas su pripažinimą pelniusiais

literatais Rimantu Kmita ir Sigitu Parulskiu. Lankytojų susižavėjimo sulaukė I.Simonaitytės

metams skirtas renginys „Kalėdinis Ievos Simonaitytės knygų aromatas“, organizuotas kartu su

kvapais užsiimančia VšĮ „KapKap“. Bendradarbiaujant su VšĮ Metidė, suorganizuota konferencija

„Klaipėdos kraštovaizdis: nuo piliakalnių iki pajūrio švyturio“. Tęsiant bendradarbiavimą su

Vydūno gimnazija, suorganizuotas tradiciniu tapęs renginys, skirtas metų poezijos knygos

rinkimams bei gimnazistų kūrybos vakaras.

Padalinyje renkasi ir savo veiklą vykdo Stalo žaidimų klubas, kuris surengė net 2 tarptautinius

stalo žaidimų čempionatus. Darbas su jaunimu neatsiejamas nuo naujų technologijų ir inovacijų, nes

21

šis padalinys geriausiai jomis aprūpintas. Didžiulio susidomėjimo ir lankytojų gausos susilaukė

Lietuvos M.Mažvydo acionalinės bibliotekos sukurtas virtualios realybės projektas „Laiko

portalas“.

Jaunimo padalinio vyriausioji bibliotekininkė Akvilina Niedvaraitė teigia: „Vis dažniau

renginius ir susitikimus inicijuoja pats jaunimas. Manome, kad pagaliau jie atrado mūsų biblioteką,

kaip savo saviraiškos erdvę, atvirą įvairiems sumanymams ir idėjoms. Pačių jaunų žmonių

įsitraukimas garantuoja, kad biblioteka veiklą vykdė tinkama kryptimi“.

Renginiai Pempininkų bibliotekoje. Pempininkų bibliotekos vedėja Inesa Atkočaitienė apie

padalinio kultūrinę edukacinę veiklą rašo: „Pempininkų biblioteka, turėdama nemažai galimybių

eksponuoti parodas (stiklinė vitrina, įvairūs stendai vaikų centre), stengiasi organizuoti kuo

aukštesnės vertės bendruomenės narių parodas. Suaugusiųjų aptarnavimo zonoje tuo rūpinasi

vyresnioji bibliotekininkė Roma Macijauskienė, o vaikų centre „Gerviukas“ – vyriausioji

bibliotekininkė Aušrinė Sandaraitė.

Renginių organizavimas skatina bendradarbiavimą su kitomis įstaigomis bei atskirais

asmenimis. Vaikų centro darbuotojos bendradarbiauja su darželiais, mokyklomis, pedagogų

būreliais, siūlydamos įvairius edukacinius užsiėmimus, ekskursijas, parodų atidarymus. Tikslingas,

naudingas ir pasiteisina vasaros skaitymo programų organizavimas šiame padalinyje.

2017 metais pasirašytos bendradarbiavimo sutartys su Klaipėdos turizmo mokykla, Jeronimo

Kačinsko muzikos mokykla, l/d „Čiauškutė“ bei “Yamaha“ muzikos mokykla. Bendrų darbų dėka

pritraukta daugiau lankytojų, suorganizuota įdomių ir paklausių renginių.

2017 metais daugiau dėmesio skirta edukacinei veiklai. Išpopuliarėjo Vyresniosios

bibliotekininkės Romos Macijauskienės organizuojami rankdarbių užsiėmimai. Vaikų centre

„Gerviukas“ organizuojamos vaikų gimtadienių šventė, įgyvendinamos 2 neformalaus vaikų

švietimo programos, organizuojami teminiai renginiai. Paskelbus registraciją į teminį edukacinį

renginį – vietos kaip mat buvo užpildytos, teiraujamasi apie būsimas edukacijas.

Bibliotekoje didžiausio populiarumo sulaukia renginiai sveikatingumo temomis, mėgstami

literatūriniai knygų pristatymai, kuriuos kuruoja ir veda vyriausioji bibliotekininkė Inga

Markauskienė“.

Pempininkų padalinys vienas didžiausių Klaipėdos miesto savivaldybės viešojoje bibliotekoje,

todėl ir suorganizuotų renginių skaičius gausus: iš viso suorganizuoti 273 renginiai, t sk. 215

žodinių, iš jų 164 – edukaciniai. Renginiuose lankėsi 4000 lankytojų.

Renginiai Girulių bibliotekoje. 2017 metais Girulių bibliotekoje suorganizuoti 85 renginiai:

12 kompleksinių, 54 žodiniai, 31 vaizdinis (19 kūrybinių darbų ir 12 spaudinių parodų).

Renginiuose apsilankė 3328 lankytojai.

Girulių bibliotekos vyriausioji bibliotekininkė Lina Lazutkaitė apie bibliotekos veiklą

pasakojo: „Vyko Klaipėdos Jeronimo Kačinsko ir Juozo Karoso muzikos mokyklų, Eduardo Balsio

menų gimnazijos mokinių, YAMAHA muzikos mokyklos auklėtinių, Stasio Šimkaus

konservatorijos mokinių ir jų mokytojos Rūtos Kociūtės – Agafonovienės koncertai. VLC klubo

„Draugystė“ teatro būrelio „Teatriukas A“ mažieji aktoriai parodė spektaklį pagal H.K.Anderseno

pasaką „Sniego karalienė“. Motinos dienai skirtame koncerte žymių klasikų kūrinius atliko solistė

Valentina Samuitienė (sopranas) ir Gintarė Samuitytė (gitara). Gegužės mėnesį Klaipėdos Gedminų

progimnazijos bendruomenės nominacijų „Gedminietis“ iškilmės, kur buvo parodytas Klaipėdos

Jaunimo teatro spektaklis „Knygų personažai atgyja. Rugpjūčio mėnesio pabaigoje Klaipėdos

Stasio Šimkaus konservatorijos inicijuotas ir surengtas antrasis vaikų ir jaunimo festivalis „Muzika

kviečia kiekvieną“. Vieną festivalio dieną dalyviai koncertavo Girulių bibliotekoje. Bibliotekoje

22

koncertavo žinomus muzikos atlikėjai, pripažinti ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje – smuikininkas

Martynas Švėgžda fon Bekerr, Kotryną Šiugždinytė, vokalistė Auksė Petroni, Danielius

Praspaliauskis ir daugelį kitų. Žinomi muzikai koncertavo kartu su jaunaisiais atlikėjais, koncertas

sulaukė ne tik gausių aplodismentų, bet ir emocijų pakylėtų žiūrovų džiaugsmo ašarų...“

Visi šie renginiai suorganizuoti ramiuoju Girulių gyvenvietės periodu, kai jau būna pasibaigęs

kurortinis sezonas ir renginių ciklas „Pėdink į Girulius“, kuris ir išpopuliarino padalinį visame

mieste.

Renginių ciklas „Pėdink į Girulius – 2017“. Suorganizuoti 17 renginių, dalyvavo 75

atlikėjai, 1600 renginių lankytojų.

8-ojo renginių ciklo „Pėdink į Girulius“ programa sodri ir įvairi – sezonas prasidėjo

dainuojamosios poezijos grupės „Antro posmelio klubas“ koncertu „Klausyk širdies“. Dar vieną

dainuojamosios poezijos vakarą „Išdainuoti eilėraščiai“ surengė Linas Švirinas. Lietuvos

kariuomenės Karinių jūrų pajėgų pučiamųjų orkestro (vadovas Pranciškus Memėnas) koncertą

žmonės girdėjo ne tik bibliotekos kieme, bet ir visoje Girulių gyvenvietėje. Klausytojus sužavėjo ir

jaunuolių grupės iš Vilniaus „UNDAN“ muzika ir jų atliekamos lietuviško folkloro muzikinės

interpretacijos. Fortepijoninio trio koncertas, kuriame dalyvavo atlikėjai Karolis Vaičiulis

(violančelė), T.-M. Ajauskaitė (smuikas) ir K.Budvytytė-Mejerė (fortepijonas) užbaigė vasaros

koncertinį sezoną.

Kita renginių ciklo kryptis – literatūrinė. Apie save pasakojo ir savo kūrybą pristatė Ugnė

Barauskaitė, aktorius, režisierius, rašytojas Alvydas Šlepikas. Kadangi 2017 metai buvo paskelbti

rašytojos Ievos Simonaitytės metais, du ciklo „Pėdink į Girulius“ renginiai buvo skirti šiai datai. Tai

teatralizuota kompozicija „Jeigu taip parašiau“, kur buvo skaitomos ištraukos iš I. Simonaitytės

kūrybos, skambėjo Mažosios Lietuvos dainos ir giesmės, lankytojai buvo vaišinami kafija ir

pyragais. Scenarijų šiam renginiui sukūrė ir renginį vedė režisierė Dalia Kiseliūnaitė, renginyje

dalyvavo ansamblis „Vorusnėlė“ ir „Antro posmelio klubas“. Teatro ir kino aktorė, Ievos

Simonaitytės literatūrinės premijos laureatė Virginija Kochanskytė dedikacijoje rašytojai „Ak, buvo

visko...“ skaitė jos kūrybos ištraukas.

Klaipėdiečio gydytojo Jono Sąlygos fotografijų parodos „Jūros impresija“ atidarymas vyko

kartu su jūreiviškų dainų vakaru „Birželio naktys ir jūra“. Koncertavo solistai Jonas Sąlyga,

Vytautas Kliukinskas, Sergejus Treščenkinas, Rusnės moterų vokalinis ansamblis „Luotužė“ (vad.

Aušra Šlažienė), klaipėdiečių ansamblis „Vakaro žaros“ (vad. Janina Žemaičiūnienė) ir kiti senjorų

ansambliai.

Keli „Pėdink į Girulius“ renginiai buvo skirti ciklo „Kultūros veikėjų paveikslai“ žinomoms

asmenybėms: susitikimus su šv. Pranciškaus onkologijos centro direktore Aldona Kerpyte, žinoma

choreografe, šokio teatro „PADI DAPI Fish“ meno vadove, KU docente Agnija Šeiko, Klaipėdos

dramos teatro aktore Regina Šaltenyte. Renginius režisavo režisierė Dalia Kanclerytė.

Renginiai vaikams. Vaikų ir jaunimo skyriaus vaikų padalinyje (Danės g. 7) suorganizuoti

129 renginiai, kuriuose dalyvavo 2402 vaikai. Vaikų centruose suorganizuoti 199 renginiai, iš jų

žodiniai – 140, t sk. edukaciniai – 81.

Skyriaus darbuotojos kuruoja bendrų vaikams skirtų programų įgyvendinimą: vienuoliktą

kartą vaikų padaliniai renginiais įsijungė į Klaipėdos miesto „Vaikų kultūros dienų“ programą,

dalyvavo LR prezidentės inicijuotoje Knygų Kalėdų akcijoje, organizavo renginius vaikams

Lietuvos nacionalinės bibliotekų savaitės metu. Vis žinomesnės ir populiaresnės tampa vaikų

gimtadienio šventės, organizuojamos pagal 2 skirtingus scenarijus: „Smagioji laboratorija“ ir

“Piratiški nuotykiai bibliotekoje“. Tėveliai, sumokėję simbolinį mokestį, šią programą vaikams

23

užsako kaip dovaną ir gali pasirinkti renginio vietą – Vaikų skyrių, Pempininkų bibliotekos vaikų

centrą „Gerviukas“ arba Girulių biblioteką. Vien Vaikų skyriuje (Danės g. 7) suorganizuota 10

gimtadienių, kuriuose dalyvavo 171 vaikas.

Intensyvėja Pempininkų bibliotekos vaikų centro „Gerviukas“ veikla. Tokie užsiėmimai, kaip

„Švęskime Lietuvos gimtadienį“, „Pasislėpusios raidės“, „Kelionė laiku per Klaipėdos istoriją“,

„Rengiuosi tautinį kostiumą“, knygų mūšis – tik kelios svarbiausios kultūrinės-edukacinės

programos, sukvietusios į biblioteką nemažai darželių ir mokyklų ugdytinių. Dažniausiai rengiamos

edukacinės programos apie lietuvių liaudies tradicijas, šventes, istoriją bei literatūrą. Vos paskelbus

naują programą – dalyvių sąrašas kaip mat užpildomas – norinčių dalyvauti edukacinėje veikloje

netrūksta. Jau ne vienerius metus artimai bendradarbiaujama su lopšelių-darželių logopedais.

Kiekvienais metais su metodine grupe sudaromas metų planas – bendras veiklos projektas. Vaikų

centro „Gerviukas“ bibliotekininkėms surengti 15 edukacijų per mėnesį yra įprasta.

Kiti bibliotekos renginiai. Bibliotekų, veikiančių kultūrinei veiklai nepritaikytomis

sąlygomis, darbuotojos siekia artimo ryšio su bendruomene ir organizuoja netradicines veiklas.

Pietinėje miesto dalyje, kur kultūros infrastruktūra mažai išvystyta, daugiabutyje įkurdintoje

Laukininkų bibliotekoje veikia „Kūrybos fabrikas“ – garsiai pavadintas dėl veiklų įvairovės, nes

čia mikrorajono moterys per metus rinkosi 29 kartus – užsiėmė rankdarbiais, viena kitą

mokydamos, kartu paminėjo istorines datas ir žinomas asmenybes. Panašia bendruomenę telkiančia

veikla užsiima „Kauno atžalyno“ ir Kalnupės bibliotekos. Kalnupės biblioteka savoje

bendruomenėje užsiėmė ir labdaringa veikla, surinko iš gyventojų šiltus mezginius: kojines, kepures

ir kt., ir prieš šalčius juos dovanojo nakvynės namų gyventojams.

Edukaciniai renginiai. Informaciją šiam skyriui pateikė Informacinių technologijų ir

projektų valdymo skyriaus vedėja Jolita Baltrimienė.

Klaipėdos miesto savivaldybės viešoji biblioteka, atsižvelgdama į skaitytojų poreikius,

siekdama mažinti socialinę atskirtį bei pritraukti naujų skaitytojų, tęsė skaitmeninio, informacinio

bei medijų raštingumo mokymus suaugusiems, jaunimui ir vaikams. 2017 m. didelį dėmesį skyrė el.

paslaugų įsisavinimui bei jaunimo medijų raštingumui. Dalyvaujant projektinėje veikloje, buvo

parengta nauja mokymo medžiaga „Nugalėk elektroninių paslaugų baimę“, skatinanti susipažinti ir

praktiškai išbandyti įvairių institucijų elektronines paslaugas. 2017 m. gyventojams pristatyta 13

mokymų programų, kuriose dalyvavo 679 žmonės. Mokymus vykdė 10 bibliotekos specialistų ir 8

kviestiniai lektoriai. Be grupinių mokymų Klaipėdos miesto savivaldybės viešoji biblioteka visuose

17-oje padalinių teikė gyventojams konsultacijas skaitmeninio raštingumo klausimais (3170

konsultuotų gyventojų). Mokymai vyksta Suaugusiųjų aptarnavimo ir informacijos skyriuje

(Turgaus g. 8), Jaunimo skyriuje (Tilžės g. 9), Pempininkų bibliotekoje (Taikos pr. 81A).

Skaitmeninio raštingumo mokymų temos:

kompiuterinio raštingumo pradžiamokslis „Išmokime dirbti kompiuteriu“ lietuvių ir rusų

kalbomis;

nugalėk elektroninių paslaugų baimes – atnaujinta programa;

darbas su MS Office taikomosiomis programomis MS Word 2010, MS PowerPoint 2010;

išmanieji įrenginiai: išmok naudotis skaityklėmis ir planšetiniais kompiuteriais.

Genealogijos mokymų temos (projekto „Šeimos istorija – išsaugok atmintį“ tęstinumas):

genealoginės informacijos paieška ir medžių braižymas;

skaitmeninio šeimos archyvo kūrimas: senų nuotraukų, negatyvų ir kitų dokumentų

redagavimas Gimp programa;

leidinio maketavimas ir dizainas: darbas su MS Publisher, fotoknygos kūrimas.

24

Inovacijų mokymai jaunimui:

technologiniai užsiėmimai: 3D technologijos, skraidyklių valdymas ir elektronikos

pagrindai.

Medijų raštingumo mokymų temos jaunimui (pagal projektą „Medijos – kas, kodėl ir kaip?“):

„Tekstas medijose – kas ir kaip?“ (lekt. Vada Stepanovaitė) – 3 val.

„Vaizdo medžiagos ruošimas komunikacijai ir vaizdų autorinės teisės“ (lekt. Rūta

Stepanovaitė) – 4,5 val.

medijų laboratorijos užsiėmimai su Klaipėdos universiteto laborantais (10,5 val.) : „10-

ties žingsnių mokymas pradedantiems filmuoti“; „Medijų laboratorija, ką joje veikia laborantai?“,

„Vaizdo montažas pradedantiesiems“, „Savo turimos vaizdo medžiagos montažas“.

IT ir kūrybinių industrijų nuotoliniai mok