1

doc. Egidijus Rimkus, prof. Arūnas Bukantis, doc. Gintautas Stankūnavičius

Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedra

KLIMATO KAITA: FAKTAI IR PROGNOZĖS

Per pastaruosius du šimtus metų klimato sistema tapo daug sudėtingesnė lyginant su

priešindustriniu periodu, nes stiprėja antropogeninių veiksnių poveikis: sumažėjo miškų plotai,

išsiplėtė dirbamų žemių ir urbanizuotų teritorijų masyvai, sparčiai keičiasi atmosferos dujinė sudėtis

ir stiprėja šiltnamio efektas, didėja dirvožemio ir vandenų tarša. Dėl žmogaus veiklos padidėjo

klimato svyravimų amplitudė ir sutriko įprastinė klimato sistemos dinamika. Žmogaus ūkinės

veiklos poveikis klimato pokyčiams atsispindi ryškiame globalios oro temperatūros augime XX a

pabaigoje – XXI a. pradžioje. Todėl daugelis klimato tyrėjų klimato kaitos dėsningumus sieja su

antropogeninio poveikio stiprėjimu. Ryšiai tarp atmosferos teršalų išmetimų ir klimato pasikeitimų

laikomi pačiais patikimiausiais, bet kuriant klimato prognozes įvertinami ir gamtiniai veiksniai.

Antropogeninės kilmės cheminių priemaišų į atmosferą patenka iš stacionarių (gamyklos,

elektrinės, katilinės, dirbami laukai ir kt.) ir iš mobilių (transporto priemonės) taršos šaltinių. Šie

teršalai (pavieniui arba sudarydami kompleksus) blogina žmonių gyvenamąją aplinką, kelia pavojų

žmonių sveikatai, keičia ekosistemų funkcionavimo sąlygas, blogina kraštovaizdžio bendrą

ekologinę ir mikroklimatinę situaciją.

Lietuvos klimato svyravimai yra neatsiejama viso Žemė rutulio klimato sistemoje vykstančių

procesų dalis. Tad Lietuva yra potencialiai atvira tiek globaliems klimato pokyčiams, tiek

rezultatams, pasiektiems mažinant šiltnamio dujų (ŠD) išmetimus.

Klimato sąlygų, o tuo pačiu ir žmogaus veiklos terpės pokyčiai yra kontrastingi ir įvairiuose

regionuose saviti. Todėl akivaizdu, kad kiekvienoje šalyje reikia kurti veiksmų strategiją, kuri

padėtų išvengti negatyvių klimato kaitos pasekmių. Pagrindinis ir svarbiausias tokios strategijos

elementas yra klimato svyravimų diagnozė ir prognozė. Antrasis strategijos elementas – pasekmių,

kurias sukelia klimato svyravimai įvertinimas. Čia mokslinė problema tampriai siejasi su socialine–

ekonomine terpe. Reikia įvertinti ne tik klimato įtaką įvairioms ekosistemoms ir ekonomikai, bet ir

ūkinės veiklos poveikį klimatui. Ilgalaikis ūkio planavimas ir valdymas, adaptacijos priemonių

numatymas turi būti derinamas su klimato sąlygomis, ypač su jų svyravimais, nes klimatas žmogaus

veiklai gali turėti ir teigiamą, ir neigiamą poveikį. Tai trečiasis strategijos elementas.

Klimatinį aspektą įvairiuose planavimo tiksluose galima nusakyti taip: gyvenamosios aplinkos

kokybės gerinimas remiantis esamais klimato ištekliais; nepalankių klimato sąlygų ir pavojingų

meteorologinių reiškinių poveikio žmonių veiklai mažinimas arba visiškas pašalinimas; efektyvus

agro–, antropo–, energo– ir kitų klimato išteklių panaudojimas; antropogeninės įtakos klimatui

2

įvertinimas ir švelninimas globalioje ir regioninėje plotmėje; klimato svyravimų poveikio

įvertinimas ekonominiam ir politiniam šalių bendradarbiavimui; prisitaikymas prie kintančių

klimato sąlygų.

Jungtinių Tautų Bendroji klimato kaitos konvencija (JTBKKK) ir jos Kioto protokolas

Plečiantis pasaulyje judėjimui prieš aplinkos taršą, keliančią pavojų visai žmonijai, valstybių

lygiu pasirašyta daug susitarimų, sukurta nemažai programų, dokumentų ir mokslinių projektų.

Svarbiausias iš jų – Jungtinių Tautų Bendroji Klimato Kaitos Konvencija (JTBKKK), įsigaliojusi

1994 m. Lietuvos Respublikos Seimas ją ratifikavo 1995 m. Netrukus, 1996 m., buvo parengta

JTBKKK įgyvendinimo nacionalinė strategija, kurios vykdymą organizuoja ir koordinuoja LR

Aplinkos ministerija. Vėlesni tarpvyriausybiniai susitarimai (Kioto protokolas 1997 m., Politinis

„Marakešo susitarimas“ dėl Kioto protokolo įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos 2001 m., „Delio

deklaracija“ darnaus vystymo klausimais 2002 m., kasmetinės Šalių konferencijos klimato

klausimais kt.) iškėlė naujų uždavinių ir sąlygų dėl JTBKKK įgyvendinimo iki 2012 m. 2006 m.

turėtų būti parengtas naujas JTBKKK įgyvendinimo nacionalinės strategijos variantas.

2005 m. pabaigoje Konvenciją iš viso jau buvo ratifikavusios 189 šalys. Šalių Konferencija yra

aukščiausias JTBKKK organas, kuris nuolatos stebi Konvencijos ir bet kokių su ja susijusių teisinių

dokumentų, kuriuos gali priimti Šalių Konferencija, įgyvendinimą.

Galutinis šios Konvencijos ir su ja susijusių teisinių dokumentų, kuriuos gali priimti Šalių

Konferencija, tikslas yra pasiekti, kad šiltnamio dujų koncentracija atmosferoje stabilizuotųsi

tokiame lygyje, kuriame antropogeninis poveikis nesutrikdo klimato sistemos. Šis lygis turi būti

pasiektas per tokį laikotarpį, kuris leistų ekosistemoms natūraliai prisitaikyti prie klimato

pasikeitimo, nekiltų pavojaus maisto produktų gamybai, o ekonominis vystymasis vyktų stabiliai.

Konvencijos nuostatuose nurodoma, kad savo veiksmuose, skirtuose Konvencijos tikslui

pasiekti ir jos nutarimams įgyvendinti, Šalys turėtų saugoti klimato sistemą dabartinių ir būsimųjų

žmonijos kartų labui, remdamosi lygybės principu, pagal jų bendrą, tačiau diferencijuotą

atsakomybę ir atitinkamas galimybes. Atitinkamai Šalys, kurios yra išsivysčiusios valstybės, turėtų

imtis pagrindinio vaidmens, kovodamos su klimato kaita ir neigiamomis jos pasekmėmis. Šalys

turėtų imtis išankstinių priemonių, siekdamos numatyti, užkirsti kelią ar sumažinti iki minimumo

klimato pasikeitimo priežastis ir sušvelninti jo neigiamas pasekmes.

Kioto protokolas – JTBKKK protokolas, priimtas 1997 m. Kiote, Japonijoje. Kioto protokolą

sudaro 28 straipsniai ir A bei B priedai. Kioto protokole nurodoma, jog į B priedą įrašytos Šalys

(tame tarpe ir Lietuvos Respublika), kiekviena atskirai ir visos drauge, užtikrina, kad bendras jų

išmetamų šiltnamio dujų, išvardytų A priede ir apskaičiuotų remiantis antropogeniniu anglies

3

dvideginio ekvivalentu, kiekis neviršytų joms nustatytų normų bei, kad pirmuoju įsipareigojimų

laikotarpiu nuo 2008 m. iki 2012 m. būtų galima sumažinti tokių išmetamų dujų bendrą kiekį,

palyginti su 1990 m., bent 5 %. Kioto protokolas (remiantis jo 25 straipsniu) įsigaliojo 2005 vasario

16 d.

Kioto protokolu reguliuojamos A priede nurodytos šios šiltnamio dujos, kurioms netaikomas

Monrealio protokolas: anglies dvideginis (CO2); metanas (CH4); azoto suboksidas (N2O); sieros

heksafluoridas (SF6); hidrofluorangliavandeniliai (HFC); perfluorangliavandeniliai (PFC).

Klimato kaita – globali problema

Mokslo visuomenės vertinimais vis akivaizdžiau pasireiškianti klimato kaita kelią grėsmę

aplinkai, ūkinei veiklai ir kartu pasaulio ekonomikos vystymuisi. Žmonių ūkinė veikla didina

atmosferos šiluminę taršą: didėjančios šiltnamio efektą stiprinančių dujų (toliau – Šiltnamio dujų

(ŠD)) koncentracijos stiprina natūralų šiltnamio efektą ir daro lemiamą įtaką vidutinės globalios oro

temperatūros kilimui. Kadangi šios dujos sugeria didesnę dalį Žemės ilgabangės spinduliuotės ir

grąžina ją atgal link paviršiaus atmosferos priešpriešinio spinduliavimo pavidalu, tai jų

koncentracijų augimas pirmiausia didina apatinių atmosferos sluoksnių temperatūrą. Tačiau

temperatūros didėjimas įvairiose Žemės rutulio vietose vyksta labai nevienodu intensyvumu:

tropikų platumose lėčiau, o vidutinėse ir poliarinėse platumose – sparčiau. Tarpvyriausybinės

Klimato Kaitos Komisijos (angl. IPCC – Intergovernmental Panel on Climate Change) trečioje

vertinimo ataskaitoje pažymima, kad per XX a. globali oro temperatūra pakilo 0,6 °C, o Europoje –

0,95 °C. Be to, dėl intensyvesnio vandens apytakos rato ir sustiprėjusios atmosferos cirkuliacijos

vidutinėse ir aukštose platumose, atšilimą lydi padidėjęs vidutinis kritulių kiekis, kylantis pasaulinio

vandenyno lygis, tirpstantys kalnų ledynai, nuolat mažėjantys amžino įšalo, sezoninės sniego

dangos ir jūrų ledų plotai, termokarstinės įgriuvos (1, 2 ir 3 pav.).

4

1 pav. Termokarstinė įgriuva netoli Fairbankso Aliaskoje, susidariusi ištirpus dideliam ledo

luitui amžinojo įšalo zonoje. (Nuotr. V. Romanovsky, Geophysical Institute, University of Alaska).

2 pav. Arkties jūrinių ledo laukų plotai rugsėjo mėn. (tuomet būna ledo plotai mažiausi). Mėlyna trendo linija rodo ledo ploto mažėjimą po 8% per dešimtmetį (pagal National Snow and Ice Data Center).

5

3 pav. 2005 m. sausio–rugpjūčio vidutinės oro temperatūros nuokrypis (°C) nuo tų pačių mėn.

daugiamečio (1955–2004 m.) vidurkio. Ypač šilti 2005–ieji buvo Arktyje – temperatūra daugiametį vidurkį viršijo 3–5°C (pagal NCEP/NCAR Reanalysis; NOAA-CIRES Climate Diagnostics Center).

Daugiausia šiltnamio dujų susidaro deginant iškastinį kurą (CO2) pramoniniuose ir žemės ūkio

produkcijos gamybos procesuose bei išsiskiria iš atliekų (chlorofluorangliavandeniliai (CFC),

metanas (CH4), azoto suboksidas (N2O), hidrofluorangliavandeniliai (HFC), sieros heksafluoridas

(SF6) ir perfluorangliavandeniliai (PFC)). Iš kitos pusės tie patys šaltiniai išmeta į atmosferą

kietąsias daleles bei sulfatus, kurie sugeria bei atspindi trumpabangę Saulės spinduliuotę ir gali

sukelti lokalų temperatūros pažemėjimą.

Nemažiau svarbūs ir kiti globalaus masto procesai, turintys įtakos klimato kaitai ar esantys jos

daline priežastimi. Tai spartus periodiškai drėgnų savanų bei retmiškių dykumėjimo procesas dėl

ekstensyvaus nuganymo, išpustymo ar sutrikusios sezoninių liūčių pasiskirstymo laike ir erdvėje

tvarkos; stratosferinio ozono kiekio mažėjimas aukštose platumose pavasario mėnesiais. Klimatiniu

požiūriu ozono koncentracijos mažėjimas lemia apatinės stratosferos temperatūros žemėjimą

šaltuoju metų laikotarpiu poliarinėse srityse, o tai yra pagrindinė cirkumpoliarinio sūkurio

stiprėjimo priežastis. Pastaroji turi įtakos labai aktyvių vidutinių platumų ciklonų vystymuisi, stiprių

audrų formavimuisi virš netropinių vandenynų akvatorijų. Jų skaičius Šiaurės Atlante ir Europos

pakrantėse ypač išaugo per paskutinius 50 metų. Pagaliau globalios oro temperatūros didėjimas ir

vandenyno paviršiaus temperatūros kilimas palankiai lemia tropinių audrų ir uraganų susidarymą.

Žmonių ūkinės veiklos procese į atmosferą išmetamų minėtų dujų ir dalelių kiekis didėja (4

pav.), o drėgnųjų atogrąžų bei vidutinių platumų spygliuočių ir mišrių miškų plotai sparčiai mažėja,

6

todėl vis mažiau anglies dvideginio įtraukiama į fotosintezės procesą. Šios tendencijos labiausiai

juntamos besivystančiose Lotynų Amerikos, Pietų ir Pietryčių Azijos bei Centrinės Afrikos šalyse,

tačiau aktualios ir išsivysčiusioms šalims.

IPCC ataskaitose vieningai pripažįstama, kad jei nebus numatytos griežtos šių dujų išmetimų

mažinimo priemonės, šiltnamio dujų koncentracija iki šio amžiaus vidurio padvigubės, lyginant su

priešindustriniu laikotarpiu. Remiantis įvairiais klimato kaitos scenarijais prognozuojama, kad

sparčiai kils pasaulinio vandenyno lygis, keisis kritulių bei kitų meteorologinių elementų laukai.

emisijos naudojant

ir deginant iškastinį

kurą Azija irOkeanija

ŠiaurėsAmerika

VakarųEuropa

Rytų Europa ir buvusi Sovietų

Sąjungos teritorija

ArtimiejiRytai

LotynųAmerika

Afrika

Milijardai tonų

Šaltinis

4 pav. Į atmosferą išmetamo anglies dvideginio kiekio, deginant ir naudojant iškastinį kurą įvairiose Žemės rutulio regionuose, kitimo kreivės per 1980-2002 metų laikotarpį (pagal Energijos Informacijos valdyba (EIA).

IPCC teigia, kad norint apriboti žalingą globalaus atšilimo poveikį, vidutinės globalios oro

temperatūros augimas per ateinančius 100 metų neturi viršyti 1°C. Kad šių dujų koncentracijos

atmosferoje išliktų tokios pat kaip ir dabar, reikia sparčiai sumažinti šiltnamio dujų išmetimus (40%

iki 2030 metų). Tačiau reali išmetamų į atmosferą šiltnamio dujų dinamika yra priešinga: jų kiekis

Vakarų Europoje iki 2030 m gali išaugti 23%, buvusioje Sovietų Sąjungos teritorijoje jų kiekis

augs, bet greičiausiai nepasieks 1990 metų lygio, tuo tarpu kai kurios Azijos valstybėse (pirmiausia

Kinijoje ir Indijoje) gali išaugti 80-100 %.

7

Nenormuotas iškastinio kuro deginimas ir naudojimas gamybiniuose procesuose bus ne tik

globalaus atšilimo pagrindine priežastimi, bet gali sukelti ir pasaulinę energetinę krizę. Jeigu tokio

kuro paklausa pastoviai didės (2% kasmet pagal šiandienines tendencijas), tai, pavyzdžiui, naftos ir

jos produktų vartojimas padidės nuo 84 milijonų barelių per dieną 2005 metais iki 168 milijonų po

30 metų. Manoma, kad tik Saudo Arabija ir kai kurios kitos Artimųjų Rytų šalys turės pakankamai

rezervinių pajėgumų.

Lietuvos klimato svyravimai

Klimato kaitos ypatumai Lietuvoje daugiausiai priklauso nuo atmosferos cirkuliacijos ypatumų,

t.y. cikloninės cirkuliacijos intensyvumo bei oro masių advekcijos. Vilniaus universiteto

Hidrologijos ir klimatologijos katedroje atlikti tyrimai parodė, jog nuo ketvirtojo XX amžiaus

dešimtmečio sustiprėjo oro masių pernaša iš vakarų. Tokie atmosferos cirkuliacijos pokyčiai lėmė

terminių sezonų trukmės pokyčius (išaugo terminių pavasario ir rudens sezonų trukmė), sezoninių

oro temperatūros ir kritulių kiekio skirtumų sumažėjimą, sniego dangos rodiklių (dienų su sniego

danga skaičiaus bei sniego storio) mažėjimą. Visa tai rodo mažėjantį Lietuvos klimato

kontinentalumą.

Kasdieniai oro temperatūros matavimai Vilniuje buvo pradėti 1777. Viso matavimo laikotarpio

rezultatų analizė rodo aiškią vidutinės metinės oro temperatūros augimo tendenciją trumpalaikių

fluktuacijų fone per visą matavimų laikotarpį (5a pav.). Ypač staigus metinės oro temperatūros

augimas išmatuotas per pastaruosius 15 metų. Didžiausi pokyčiai nustatyti žiemos mėnesiais, tuo

tarpu pasikeitimai šiltuoju metų laikotarpiu nebuvo tokie ryškūs. Oro temperatūros trendai rodo, jog

labiausiai oras atšilo sausio bei gruodžio mėnesiais (5b pav.). Tuo tarpu rugpjūčio bei rugsėjo

mėnesiais pastebima nedidelė oro temperatūros žemėjimo tendencija. Kritulių kiekio matavimai

Vilniuje prasidėjo 1887 metais. Nustatytas kritulių kiekio didėjimo šaltuoju ir mažėjimo šiltuoju

metų laikotarpiu tendencija. Tuo tarpu metinė kritulių suma keičiasi labai nežymiai (5c pav.).

a) b)

8

3,0

4,0

5,0

6,0

7,0

8,0

1778

1798

1818

1838

1858

1878

1898

1918

1938

1958

1978

1998

Metai

°C

-0,004-0,0020,0000,0020,0040,0060,0080,0110,0130,015

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12

Mėnesiai

°C/metus

10

20

30

40

50

60

1901

1911

1921

1931

1941

1951

1961

1971

1981

1991

M e tai

Die

nų

ska

ičiu

c)

5 pav. Vidutinės metinės oro temperatūros kaita (a), vidutinės mėnesio oro temperatūros kaitos trendai (juodi apskritimai rodo statistiškai patikimus trendus (pagal neparametrinį Mann‘o-Kendall‘o testą; α=0,05) Vilniuje 1778-2004 metais (b) bei metinis kritulių kiekis Vilniuje 1887-2004 metais (c).

6 paveiksle pateikta globalinės, Šiaurės pusrutulio, Europos bei Vilniaus oro temperatūros kaita

1870-2004 metais. Kad anomalijos būtų lengviau palyginamos tarpusavyje jos išreikštos kaip

standartizuotas dydis z. Įdomūs rezultatai gauti atlikus koreliacinę šių sekų analizę. Iki XX amžiaus

pabaigos (visas laikotarpis buvo skaidomas į atskirus 20 metų laikotarpius) tiek Vilniaus, tiek

Europos ir globalinė bei Šiaurės pusrutulio temperatūra nesisiejo statistikai reikšmingais ryšiais.

Situacija ėmė keistis per pastaruosius 20 metų: Vilniaus ir šiaurės pusrutulio oro temperatūra jau

statistiškai patikimai (α=0,05) koreliuoja (r=0,47), o Europos oro temperatūra su Šiaurės pusrutulio

ir su globaline temperatūra (r atitinkamai 0,70 ir 0,57). Galima padaryti išvadą, kad egzistuoja

vieningas išorinis ar vidinis faktorius, kuris suteikia impulsą vienodo ženklo pokyčiams. Staigus

globalinės oro temperatūros kilimas aštuntajame dešimtmetyje, išryškėja ir Europos bei Vilniaus

sekose (su dešimtmečio pavėlavimu).

9

-3,5-3,0-2,5-2,0-1,5-1,0-0,50,00,51,01,52,02,53,03,5

1880 1890 1900 1910 1920 1930 1940 1950 1960 1970 1980 1990 2000metai

z

1 2

3 4

6 pav. Oro temperatūros, išreikštos kaip standartizuotas dydis z (pagal 1961-1990 metų vidurkį bei vidutinį kvadratinį nuokrypį), slankieji 11-mečiai vidurkiai: 1) Vilniuje; 2) Europoje (25-45 š.p., 25 v.i.- 60 r.i.); 3) Šiaurės pusrutulyje; 4) Visame Žemės rutulyje.

Daugelio klimatologų manymu, šiuos temperatūros pokyčius lemia šiltnamio efekto

stiprėjimas, t.y., antropogeninis faktorius. Šios teorijos priešininkai mano, kad temperatūra kyla dėl

Saulės aktyvumo pokyčių (7 pav.). Šioje diskusijoje dar nepadėtas taškas. Be abejo, reikšmingi abu

veiksniai, tačiau, pasak IPCC ekspertų šiltnamio dujų energetinis poveikis klimato sistemai per

pastaruosius 250 metų padidėjo apie 2,5W/m2. Tai kelis kartus viršija Saulės aktyvumo energetinio

poveikio padidėjimą.

XX a. pabaiga – XXI a. pradžia turtinga klimatiniais rekordais (1 lentelė). 2005 metai buvo

antroje-ketvirtoje vietoje (rezultatai dar tikslinami) tarp šilčiausiųjų per visą matavimų laikotarpį. Į

pirmą dešimtuką patenka tik metai vėlesni nei 1995, vieninteliai 1944–ieji yra tarp 20 šilčiausiųjų.

Nors pastaruosius keletą Saulės aktyvumo ciklų Wolfo skaičius yra didesnės nei vidutiniškai, tačiau

nuo XX amžiaus vidurio nuglodintos jo reikšmės kinta nedaug (7 pav.). Tuo tarpu Mauna Loa stotis

Havajuose fiksuoja nepaliaujamai didėjančia anglies dvideginio koncentraciją ore. Sąsajos tarp

šiltnamio dujų ir globalinės temperatūros yra aiškiai fiziškai pagrįstos, nors tam tikri netikslumai

matematiškai vertinant tokių sudėtingų gamtinių sferų, kaip atmosfera, vandenynas, sausumos

paviršius bei ledynai, tarpusavio sąveiką yra, be abejonės, neišvengiami. Šių netikslumų vis mažiau

ir bendrosios cirkuliacijos modeliai pateikia vis tikslesnes ateities klimato prognozes.

1 lentelė. Globalinės oro temperatūros šilčiausių ir šalčiausių metų dvidešimtukas (1861–2005 m.). Duomenys pateikti kaip nuokrypis (dt) nuo 1961-1990 metų vidurkio. Šilčiausi

metai dt, °C Šalčiausi

metai dt, °C 1998 0.54 1864 -0,51 2002 0.50 1862 -0,47 2005 ~0,50* 1917 -0,47 2003 0.49 1894 -0,46

10

2004 0.44 1870 -0,46 2001 0.40 1904 -0,46 1997 0.39 1890 -0,45 1995 0.38 1903 -0,44 1999 0.30 1892 -0,43 2000 0.30 1893 -0,41 1990 0.29 1910 -0,41 1991 0.29 1876 -0,40 1944 0.27 1895 -0,40 1988 0.25 1918 -0,40 1996 0.25 1905 -0,39 1994 0.22 1875 -0,39 1987 0.21 1913 -0,39 1983 0.20 1874 -0,38 1993 0.16 1908 -0,38 1989 0.14 1869 -0,38

* dar tikslinamas

250

270

290

310

330

350

370

390

1700 1750 1800 1850 1900 1950 2000metai

ppm

v

0

20

40

60

80

100

120

Dėm

ių s

kaič

ius

CO2 koncentracijaSaulės dėmių skaičius

7 pav. Anglies dvideginio koncentracijos atmosferoje bei Saulės dėmių skaičiaus (Volfo skaičius) kaita 1700-2004 metais.

Kaip keisis Žemės klimatas ateityje?

Didėjant klimatosferoje pasiliekančios energijos kiekiui, didės ir potencinė (augs oro ir dirvos

temperatūra, didės vandens garų kiekis atmosferoje) bei kinetinė (didės vėjo greitis, stiprės

vertikalūs oro judesiai, daugės audrų) energija sistemos viduje. Šiuos pokyčius įvertinti bei suteikti

jiems atitinkamą kiekybinę bei kokybinę išraišką siekia pagrindiniai pasaulio klimato tyrimo

centrai. Tačiau, prieš pradedant ateities klimato modeliavimą, būtina įvertinti ir socioekonominės

žmonijos raidos prognozes. Juk nuo gyventojų skaičiaus, ekonomikos augimo, aplinkosaugos

priemonių įgyvendinimo, globalizacijos laipsnio, resursų bei energijos panaudojimo ir daugelio kitų

faktorių priklauso ir jau ne kartą minėtų šiltnamio dujų emisija bei koncentracija ore. IPCC 2000

metais pateikė 4 pagrindinius socioekonominės raidos scenarijus (2lentelė):

11

A1 – labai greitas ekonomikos augimas, gyventojų skaičiaus didėjimas iki XXI amžiaus

vidurio bei tolesnis mažėjimas, greitas modernių technologijų diegimas;

A2 – vis dar labai heterogeniškas pasaulis su nuolat didėjančiu gyventojų skaičiumi.

Ekonominis augimas lėtas, naujos technologijos diegiamos tik kai kuriuose labiau išsivysčiusiuose

regionuose;

B1 – staigi globalizacija, gyventojų skaičiaus kaita panaši kaip numatyta A1 scenarijuje, bet

vyksta ypač greiti ekonominės sistemos pokyčiai į informacinę bei mažiau vartotojišką visuomenę,

intensyvus naujų švarių technologijų diegimas

B2 – pasaulis orientuotas į vietinius ekonominių, socialinių ir aplinkosauginių problemų

sprendimus. Nuolat augantis gyventojų skaičius (mažiau nei A2 scenarijuje) ir vidutiniškai

intensyvus ekonomikos vystymasis. 2 lentelė. Kai kurie socioekonominių vystymosi scenarijų rodikliai (Intergovermental panel on Climate Change, 2005).

A1 A2 1990 2020 2050 2080 1990 2020 2050 2080 Gyventojų skaičius, mln 5262 7493 8704 8030 5282 8206 11296 13828 Bendrasis produktas, trln. $ 20,9 56,5 181,3 377,4 20,1 40,5 81,6 159,3 Energijos suvartojimas, EJ 285 532 1002 1550 257 488 779 1120 Kumuliatyvinė CO2 emisija, GtC 0,0 287,2 730,6 1205,7 0,0 272,2 728,6 1332,2

B1 B2 1990 2020 2050 2080 1990 2020 2050 2080 Gyventojų skaičius, mln 5280 7618 8708 8142 5262 7672 9367 10158 Bendrasis produktas, trln. $ 21,0 52,6 135,6 249,7 20,9 50,7 109,5 186,3 Energijos suvartojimas, EJ 289 462 608 544 275 429 654 848 Kumuliatyvinė CO2 emisija, GtC 0,0 261,1 599,0 868,0 0,0 248,3 554,5 901,4

Šių scenarijų duomenys – tai Bendrosios cirkuliacijos modelių (GCM – General circulation

model) įvesties duomenys, kurių pagalba pasauliniai klimato tyrimų centrai modeliuoja ateities

klimato pokyčius. GCM imituoja fizinius procesus atmosferoje, okeane, kriosferoje ir žemės

paviršiuje, bei yra pati moderniausia priemonė ŠD dujų koncentracijos augimo įtakos globaliam

klimatui įvertinti. Dažniausiai modeliuojama remiantis visais scenarijais, tačiau prioritetas

teikiamas A2 ir B2 scenarijams: pastarieji gan gerai atspindi visą numatomų pokyčių spektrą (A2 –

labai dideli, o B2 – maži pasikeitimai klimatosferoje) bei yra laikomi realiausiais. IPCC duomenų

bazėje pateikti 7 klimato tyrimo centrų modelių išvesties rezultatai. 3 lentelėje pateikiama trumpa

informacija apie šiuos modelius. 3 lentelė. Svarbiausi Bendrosios cirkuliacijos modeliai.

Bendrosios cirkuliacijos modelio autoriai Modelio

pavadinimas

Tinklelio

gardelės dydis

Modelio

jautrumas* (°C)

Klimato tyrimų centras, Japonija CCSR/NIES 5,6×5,6° 3,5

Kanados klimato modeliavimo ir analizės centras CGCM 3,7×3,7° 3,5

12

Australijos mokslo ir industrinių tyrimų organizacija CSIRO 5,6×3,2° 4,3

Makso Planko Meteorologijos institutas bei Vokietijos

klimato skaičiavimo centras, Vokietija

ECHAM 2,8×2,8° 2,6

Geofizinė fluidų dinamikos laboratorija, JAV GFDL 4,5×3,7° 3,7

Didžioji Britanija, Hadley klimato tyrimų ir prognozių

centras, Jungtinė Karalystė.

HadCM 2,5×3,75° 2,5

Nacionalinis klimato tyrimų centras, JAV NCAR 4,5×7,5° 4,6

* – modelio jautrumas, tai prognozuojamas globalinės temperatūros pokytis padvigubėjus ŠD koncentracijai (CO2 ekvivalentu) ore, lyginant su priešindustriniu lygiu.

Visi be išimties skaičiavimų rezultatai prognozuoja globalinės oro temperatūros kilimą XXI

amžiuje (8a pav.). Tačiau numatomi dydžiai labai skiriasi. Jei pagal A2 bei A1FI (viena iš A1

scenarijaus modifikacijų) scenarijus globalinė oro temperatūra išaugs 3-5 °C, tai pagal mažesnius

pokyčius numatantį B1 scenarijų, temperatūra neturėtų padidėti daugiau nei 2 laipsniais. Viena iš

svarbiausių kylančios temperatūros pasekmių – vandenyno lygio kilimas (vykstantis daugiausia dėl

terminio vandens plėtimosi). Vėlgi prognozių amplitudė gana didelė 0,2-0,7 metro (8b pav.). Tačiau

net ir toks mažas pokytis darytų labai stiprų poveikį daugelio šalių gamtai, ūkiui bei gyventojams.

Oro temperatūros bei vandenyno lygio kilimas tai vieni svarbiausių, bet toli gražu ne vieninteliai

globalinių pokyčių požymiai. Keisis beveik visų klimato rodiklių (kritulių, oro drėgnumo, sniego

dangos ir t.t.) reikšmės. Išaugs klimato ekstremalumas, geriausiai išreiškiamas didėjančiu

sausringumu (dėl to vis labiau plėsis dykumos), tropinių ciklonų, vidutinių platumų uraganų

skaičiumi ir kt. Kiekvienas regionas susidurs su savitomis besikeičiančio klimato sukeltomis

problemomis (9 pav.). Šių problemų diapazonas ypač platus, todėl bene geriausia apsistoti ties tais

aspektais, kurie tiesiogiai siejasi su Lietuva.

a) b)

8 pav. Globalios temperatūros (a) bei pasaulinio vandenyno lygio (b) kaita apskaičiuota klimato

modeliais remiantis skirtingais išmetimų scenarijais. Brūkšniai paveikslo dešinėje rodo galimas modelių išvesties duomenų amplitudes 2100 m. IS92 – ankstesnių modeliavimo rezultatai gauti pagal ankstesnius (1992 metų) scenarijus (The IPCC Data Distribution Centre, 2005).

13

9 pav. Baltosios meškos į sausumą pavasarį persikelia vis anksčiau, nes dėl klimato atšilimo anksčiau pradeda tirpti Arkties jūrų ledai. Tuomet meškos dar nebūna sukaupusios pakankamai riebalų atsargų visam vasaros laikotarpiui, todėl vasaros pabaigoje jos labai sulysta. Tai neigiamai veikia visą jų reprodukcinę sistemą: nusilpsta suaugusios meškos, gimsta silpnesni meškiukai. (pagal Norris, Rosentrater and Eid 2002, http://nsidc.org/seaice/environmen/).

Lietuvos klimatas XXI amžiuje

Klimato modeliai prognozuoja spartų oro temperatūros augimą XXI amžiuje (10 pav.). Vidutinė

metinė temperatūra Vilniuje nuo 5,7 °C (1961-90 metų vidurkis) 2080 metais išaugs iki 8 °C

(„optimistinis“ scenarijus; GFDL-R30, B2 emisijų scenarijus) ar net 11,4 °C („pesimistinis“

scenarijus; ECHAM4, A2 emisijų scenarijus). Daug stipriau turėtų augti šaltojo periodo oro

temperatūra (11 pav.) – tai sutampa su dabartinėmis klimato kaitos tendencijomis Lietuvos

teritorijoje. Ypač staigiai didės vasario mėnesio oro temperatūra: per artimiausią šimtmetį ji išaugs

nuo 3 °C iki 9 °C. Tuo tarpu šiltuoju metų laikotarpiu oro temperatūra augs daug lėčiau.

5,0

6,0

7,0

8,0

9,0

10,0

11,0

12,0

1990 2020 2050 2080metai

°CGFDL-R30 A2 GFDL-R30 B2 ECHAM4 A2ECHAM4 B2 HadCM3 A2 HadCM3 B2

14

10 pav. Numatoma vidutinės metinės oro temperatūros kaita Vilniuje XXI amžiuje pagal GFDL-R30 (JAV), ECHAM4 (Vokietija), HadCM3 (Didžioji Britanija) klimato modelių išeities duomenis (A2 ir B2 emisijų scenarijai).

0,00

0,02

0,04

0,06

0,08

0,10

0,12

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12

Mėnesiai

°C/metus

11 pav. Klimato modelių numatomi oro temperatūros trendai Lietuvoje XXI amžiuje. Viršutinė riba: didžiausius pokyčius numatantis ECHAM-4 modelis (A2 scenarijus); apatinė riba: mažiausius pokyčius numtantis GFDL R-30 modelis (B2 scenarijus).

Visi klimato modeliai prognozuoja ir metinio kritulių kiekio augimą XXI amžiuje (5-15%).

Tačiau numatomų pokyčių greitis labai skiriasi. Laukiamas kritulių kiekio padidėjimas šaltuoju

metų laikotarpiu, o liepos-rugsėjo mėnesiais kritulių kiekis turėtų sumažėti. Tai reiškia, jog didės

antrosios vasaros dalies sausringumas. Metinės oro temperatūros amplitudės bei kritulių kiekio

sezoninių skirtumų mažėjimas rodo, jog ir toliau išliks dabartinės Lietuvos klimato kontinentalumo

mažėjimo tendencijos. Kartu su temperatūros ir kritulių kiekio bei fazinės sudėties pokyčiais keisis

ir daugelis kitų klimato rodiklių (4 lentelė).

4 lentelė. Numatomi pagrindinių klimato rodiklių pokyčiai Lietuvoje XXI amžiuje.

Klimato rodiklis Numatomi pokyčiai Oro temperatūra Stipriai augs. Pokyčiai šaltuoju laikotarpiu bus didesni. Didės tarppariniai oro

temperatūros svyravimai

Kritulių kiekis Dauguma klimato modelių prognozuoja gana nežymų metinio kritulių kiekio

didėjimą. Tai įtakos ypač stiprus kritulių kiekio padidėjimas šaltuoju metų

laikotarpiu. Tuo tarpu šiltuoju metų laikotarpiu ir ypač antroje vasaros pusėje,

numatomas kritulių kiekio mažėjimas.

Vėjo greitis Vidutinis greitis keisi labai nežymiai. Tačiau didės vėjo greičio fluktuacijos

susijusios su dažnesnių audrų pasikartojimu.

Oro drėgnumas Kaip ir kritulių kiekis oro drėgnumas išaugs šaltuoju metų laikotarpiu, tuo

tarpu šiltuoju periodu ryškiai sumažės. Ypač ženklūs neigiami pokyčiai

numatomi antroje vasaros pusėje bei rudens pradžioje.

Sniego danga Sniego storis ir dienų su sniego danga skaičius ženkliai sumažės (ypač

vakarinėje Lietuvos dalyje).

Klimato ekstremalumas Didės teritorijos audringumas augs ypač stiprių liūčių pasikartojimas,

15

perkūnijų, krušos skaičius. Labai padidės sausringumas, ypač liepos–rugsėjo

mėnesiais. Galimi vis dažnesni trumpalaikio stipraus žiemos šalčio įsiveržimai

į sniegu nepadengtą teritoriją.

Gamtinė aplinka, dauguma ūkio šakų bei pats žmogus yra labai jautrūs klimato kaitai. Iš

pirmo žvilgsnio gali pasirodyti jog temperatūros padidėjimas kelias laipsniais tik į naudą: mažesnės

energijos sąnaudos, geresnės sąlygos rekreacijai, be to, „šiluma kaulų nelaužo“. Na vis blogėjanti

situacija Baltijos pakrantėje kelia šiokį tokį susirūpinimą, tačiau kas tie 30-50 cm. Kaip nors

išsisuksime. Gal viena kita techninė konstrukcija padės mums išsaugoti bent dalį smėlėto

paplūdimio.

Deja optimistus tenka nuvilti. Problemų kils daug daugiau nei gali pasirodyti iš pirmo

žvilgsnio ir jų sprendimui ar bent poveikio sušvelninimui teks skirti daugiau lėšų nei gaunama

nauda iš sutaupyto kuro ar pailgėjusio vegetacijos periodo. 5 lentelėje patektas atskirų gamtinės

aplinkos komponentų, ūkio šakų bei žmonių sveikatingumo jautrumas klimato kaitai. Joje glaustai

pateikta tik tai kas jau žinoma dabar, tuo tarpu ateitis mums pateiks dar daug netikėtumų (vargu ar

jie bus malonūs).

5 lentelė. Gamtinės aplinkos komponentų, ūkio sektorių bei žmonių sveikatingumo jautrumas

klimato kaitai. JAUTRUMAS IR GALIMI PADARINIAI

Kraštovaizdis,

ekosistemos ir

biologinė

įvairovė

Numatoma ekosistemų eutrofikaciją, sausėjimas, išbalansavimas bei buveinių kaita, natūralios sukcesijos

pokyčių greitėjimas: rūšių nykimas ir naujų rūšių atėjimas. Saugomos teritorijos praras dalį savo

vertybių. Dėl vandenyno lygio kilimo bei audringumo didėjimo bus užlieta dalis Baltijos jūros bei

Kuršių marių pakrantės. Vandens lygio kilimas skatins dažnesnes druskingo vandens invazijas į Kuršių

marias ir laipsnišką jų šiaurinės dalies ekosistemos kaitą. Padidėjęs uraganų ir audrų dažnumas,

pareikalaus naujų investicijų bei inovacijų krantų tvarkymui.

Oras Išaugs temperatūros inversijų tikimybė (ypač naktį), todėl blogės teršalų sklaidos sąlygos. Miestuose

dažniau bus viršijamos leistinos ribinės jų vertės. Augant oro temperatūrai padidės ir kenksmingo

priežeminio ozono kiekis. Ilgėjant vegetacijos sezono trukmei bei padidėjus anglies dvideginio

koncentracijai ore, išaugs ir žiedadulkių koncentracija ir jų sukeltų alerginių ligų tikimybė.

Vanduo Prognozuojamas upių nuotėkio persiskirstymas laike: dažnesni poplūdžiai visais metų laikais, mažesni

pavasario potvyniai ir didesnė minimalaus nuotėkio tikimybė vasarą. Tai padidins paviršinių vandenų

biologinį užterštumą vasarą ir sumažins bendrą užterštumą pavasarį. Dėl dažnesnio ekstremalių kritulių

pasikartojimo padidės labai stiprių, neįprastose vietose lokalizuotų poplūdžių rizika. Augant oro ir

vandens temperatūrai spartės eutrofikacijos procesai, prastės vandens išteklių kokybė. Kylantis jūros

lygis bei dažnesnės žiemos audros lems ir dažnesnius potvynius Nemuno upės deltoje.

Dirvožemis Didėjant ekstremalių kritulių pasikartojimui stiprės vandens erozija. Trumpesnis pašalo periodas gali

sumažinti laikotarpio, kai dirva atspari erozijai trukmę. Didėjantis sausringumas lems mažesnes vandens

atsargas dirvoje, sustiprės vėjo erozija. Keisis ir dirvos struktūra. Tai įtakos numatomi dažnesni

16

išdžiūvimo-įmirkimo ir įšalimo-atitirpimo procesai bei organinių medžiagų kiekio pokyčiai.

Energetika Šylant klimatui bendros energijos sąnaudos sumažės. Tačiau išaugs energijos sąnaudos reikalingos

šaldymui ir kondicionavimui. Sumažės hidroenergetiniai ištekliai. Ypač sumažės upių nuotėkis vasaros

nuosėkio laikotarpiu. Didėjantis trumpalaikių ekstremalių vasaros kritulių pasikartojimas kels pavojų

mažųjų hidroelektrinių konstrukcijoms. Dideli vėjo greičio svyravimai neleis tinkamai išnaudoti vėjo

jėgainių pajėgumų. Dažnesnės audros, pūgos, škvalai, lijundra, kruša kels pavojų antžeminėm elektros

perdavimo linijoms. Didėjanti tarpparinė žiemos oro temperatūrų kaita sukels labai staigius energijos

poreikių šuolius, kas savo ruožtu gali lemti dažnesnius techninius sutrikimus energetinėje sistemoje.

Transportas Dažnėjančio audros trikdys navigaciją Klaipėdos uoste, didės nuostoliai dėl prastovų. Dažnos sausros bei

poplūdžiai apsunkins navigaciją vidaus vandenyse bei paveiks vandens transporto infrastruktūrą.

Dažnesni oro temperatūrų svyravimai apie 0°C žiemą bei karščio bangos vasarą neigiamai veiks

autokelius bei geležinkelius. Dažnės eismui nepalankūs meteorologiniai reiškiniai. Orų permainingumas

bei ekstremalumas greitins transporto priemonių koroziją. Dažnesnės perkūnijos, rūkai bei pakilimo-

nusileidimo takų apledėjimai skaičiaus lems ir dažnesnius oro uostų veiklos sutrikimus.

Pramonė Kylant oro temperatūrai sumažės energijos sąnaudos reikalingos produkcijos vienetui pagaminti, tuo

pačiu sumažės gaminio savikaina. tačiau, didėjant klimato ekstremalumui galimi dažnesni pramonės

įmonių veiklos trukdymai. Sausrų metu gali sustoti įmonių, kurių gamybos procese sunaudojama labai

daug vandens, veikla. Dažnesnis oro temperatūros svyravimas apie 0°C gali sustiprinti šalčio dūlėjimą

pastatų konstrukcijose bei įrengimų ir technikos atmosferinę koroziją. Klimato atšilimas daugiau veiks

pramonę netiesiogiai: vis didės šiltnamio dujų išmetimų apribojimai bei taršos mokesčiai.

Žemės ūkis Numatomas vegetacijos laikotarpio ilgėjimas ir aktyviųjų temperatūrų sumų didėjimas. Bus palankesnės

šilumamėgių augalų vystymosi sąlygos, introdukuojamos naujos augalų rūšys. Stiprės fotosintezės

produktyvumas, todėl galimas 5-10% grūdinių kultūrų derlingumo padidėjimas esant perteklinei drėgmei

ir ryškus derlingumo padidėjimas 15-20% optimalaus drėgnumo metais. Auganti oro temperatūra mažins

energijos sąnaudas fermų ir kitų žemės ūkio pastatų šildymui. Antra vertus, daugės žemės ūkio kenkėjų

ir ligų. Keisis dvimečių ir daugiamečių augalų žiemojimo sąlygos: trumpiau išsilaikys ir bus nepastovi

sniego danga, dėl dažnų atlydžių galimas pasėlių išmirkimas ir iššutimas, grybelinių ligų plitimas,

vegetacija gali atsinaujinti dar esant didelei šalčių tikimybei. Didėjantis liūčių bei krušos pasikartojimas

sumažins šakniavaisių bei grūdinių kultūrų derlingumą, pablogins derliaus kokybę. Augs ir ilgalaikių

sausrų tikimybė. Karščio bangos bei užsitęsusios sausros paveiks gyvulių sveikatą, lėtins jų augimą bei

mažins produktyvumą.

Miškų ūkis Didėjantis sausringumas didins miškų gaisringumą. Padidėjęs audrų, škvalų skaičius didins vėjovartų

mastus. Šiltesnės žiemos lems naujų ligų ir kenkėjų atsiradimą. Vienų medžių rūšių produktyvumas

sumažės, kitų išaugs. Gali keistis rūšinė medžių sudėtis (mažėti eglynų, daugėti lapuočių bei atsirasti

naujų rūšių), o neprisitaikiusi dirvos struktūra nebus optimali naujoms rūšims.

Gyventojų

sveikata

Didės infekcinių ligų ir epidemijų pavojus. Dažnėjančios karščio bangos bei didesni tarppariniai oro

sąlygų svyravimai kels didesnį pavojų žmonėms, išsiskiriantiems jautrumu oro pokyčiams, silpnės jų

imuninė sistema. Paviršinio bei požeminio vandens kokybės prastėjimas gali lemti su geriamo vandens

kokybe susijusių ligų bei epidemijų pavojaus didėjimą. Numatomas erkių, kraujasiurbių vabzdžių

populiacijos didėjimas. Vegetacijos periodo ilgėjimas lems alerginių ligų plitimą.

Pabaigoje norisi akcentuoti vieną labai svarbų dalyką. Nesvarbu, kokių priemonių mes

imsimės šiltnamio dujų emisijų mažinimui, klimatas vis tiek keisis. Todėl į vieną gretą su emisijų

17

mažinimu, turėtų stoti priemonės, skirtos klimato kaitos poveikiui švelninti. Jei įvairių ūkio šakų ar

aplinkosaugos strategijose atsirastų vietos ir minėtoms adaptacijos priemonėms, dėl klimato kaitos

patiriami nuostoliai būtų daug mažesni. Santykinai nedidelės investicijos šiandien leistų apsisaugoti

nuo milžiniškos žalos po keliolikos ar keliasdešimt metų. O gal labai aiškūs besikeičiančio klimato

ženklai mus pasieks jau rytoj?!

Literatūra

Intergovernmental panel on Climate Change (IPCC) (2005). http://www.ipcc.ch/.

Lithuania‘s Third and Fourth National Communication on Climate Change. Under the United

Nation Framework Convention on Climate Change. Ed. M. Žalakevičius. (2005). Vilnius.

Munasingle M., Swart R. (2005). Primer Climate Change and Sustainable Development. Facts,

Policy Analysis and Applications. Cambridge.

National Snow and Ice Data Center(2006). http://nsidc.org/.

The IPCC Data Distribution Centre (2005). Intergovernmental panel on Climate Change.

http://ipcc-ddc.cru.uea.ac.uk/.

Summary

CLIMATE CHANGE: DIAGNOSIS AND PERSPECTIVES

doc. Egidijus Rimkus, prof. Arūnas Bukantis, doc. Gintautas Stankūnavičius

Dept. of Hydrology and Climatology of Vilnius University

Lithuania within its territory falls into a group of countries highly vulnerable to climate

change. During past 200 years the mean daily air temperature in Vilnius has been rising for almost 2

°C. A particularly sharp increase in annual temperature was recorded during the last 15-20 years.

Like in Northern Europe the highest temperature change rates were observed in winter, whereas in

summer changes seem to be insignificant. Temperature trend in Vilnius shows substantial rise in

December and January, conversely there is a small descending trend in late summer months and

September.

Not only the mean seasonal (annual) temperature changes were considerable during the

past 200 years but also the weather extremity has substantially increased. Throughout the 20th

century the mean annual air temperature in Lithuania increased by 0.6 °C meanwhile the cold

season temperatures have been raised by even 1.0 °C. Summer seasons became shorter on average

by 8 days because of the dates of the permanent temperature transition through +15 °C has been

shifted back in late summer and forward – in early summer; also the winter season has shortened by

18

as many as 29 days – dates of the permanent temperature transition through 0 °C were shifted closer

to midwinter period. Moreover at the end of the 20th century, the number of extremely cold days

(Tmin ≤ -20 °C) has decreased whereas the frequency of hot days (Tmax ≥ 25 °C) – increased.

Precipitation rate in the cold season tend to increase and in the warm season – decrease because of

the more intense cyclonic activity in Baltic region in winter and more frequent quasi stationary

anticyclones – in summer. The number of days with precipitation in winter also increased. Besides

the precipitation type in winter has been changed – increased liquid precipitation fraction.

Climate studies showed that the last decade of 20th century distinquished by unique

climatic phenomenon on several successive extremely warm winters (1988/1989 – 1994/1995) –

Eastern Europe has never evidenced such a long series of exceptionally positive anomalies.

According to the results of simulations based on six climate models used worldwide

(HadCM2, ECHAM4, CGCM1, GFDL-R30, CSIRO-Mk2 and CCSR/NIES) air temperature in

Lithuania has to increase in the 21st century. December- March temperatures should experience the

highest rate of change during first half of this century. In the second half December temperatures

increase rate will slow down but February temperatures at the end of the century should be by 4-6

°C higher. So forecasts coincide with the current climate change tendencies in Lithuania and show

the regional climate to become more marine type. Climate models give rather different results for

precipitation rate. All models simulate increasing precipitation rate on average but precipitation in

cold season should increase faster than in warm one, also interseasonal differences have to decrease.

Summarizing it is evident that together with the change of the regional hydrothermal

conditions there should be the substantial shift in mean dates and duration of seasons, in snow

depth, hydrological regime of rivers and reservoirs, agricultural works. From the other hand the

rising number of extreme weather like hurricane strength cyclones, droughts, floods, hot waves and

cold outbreaks should bring outspread damages in agriculture, industry, recreation and life quality.

Šis straipsnis skelbtas žurnale „Geologijos akiračiai“: Rimkus E., Bukantis A., Stankūnavičius G. (2006). Klimato kaita: faktai ir prognozės. Geologijos akiračiai, 1 (61): 10-20.