klimato kaitos ir biologinės įvairovės integravimo į...
TRANSCRIPT
Europos
Komisija
Klimato kaitos ir biologinės įvairovės
integravimo į strateginį aplinkos vertinimą
gairės
Aplinka
„Europe Direct“ – tai tarnyba, kuri padeda jums rasti
atsakymus į klausimus apie Europos Sąjungą
Naujas nemokamas telefono numeris:
00 800 6 7 8 9 10 11
Daug papildomos informacijos apie Europos Sąjunga yra internete.
Ji yra prieinama „Europa“ serveryje (http://ec.europa.eu).
ISBN 978-92-79-29016-9
doi: 10.2779/11869
© Europos Sąjunga, 2013
Leidžiama dauginti nurodžius šaltinį.
Šis dokumentas atspindi Komisijos tarnybų požiūrį ir nėra privalomojo pobūdžio.
Nuotraukos: iStockphoto
Šis dokumentas remiasi Tyrimo sutartimi Nr. 07.0307/2010/580136/ETU/A3, kurią Europos Komisijos užsakymu
įgyvendino „Milieu Ltd“, „Collingwood Environmental Planning Ltd“ ir „Integra Consulting Ltd“. Pagrindiniai
autoriai buvo Jennifer McGuinn ir Guillermo Hernandez iš „Milieu Ltd“, Ric Eales, William Sheate ir Jonathan
Baker iš „Collingwood Environmental Planning“ ir Jiri Dusik iš „Integra Consulting“. Konsultavo Maria Partidario
iš Lisabonos technikos universiteto ir Helen Byron iš Jungtinės Karalystės karališkosios paukščių apsaugos
draugijos „Birdlife“. Taip pat prisidėjo Komisijos PAV/SPAV nacionalinių ekspertų grupės nariai (ypač Paolo
Boccardi, Susanna Eberhartinger-Tafill, Paul Fortuin, Aurora Hernando Garcinuno, Anna Kieniewicz, Gabrielle
McKeown, Koen Maertens, Tadhg O’Mahony, Martine Moris, Kees Van Muiswinkel, Rainer Persidski, Claire
Piens, Matthias Sauer, Roel Teeuwen, Adrian Vecino Varela) ir Europos Komisijos Klimato politikos generalinio
direktorato personalas (Vaidotas Kuodys, Sami Zeidan) bei Aplinkos generalinio direktorato darbuotojai (Stephanos
Ampatzis, Szilvia Bosze, Marco Fritz, Milena Novakova ir Przemyslaw Oginski).
Įvadas
Būtinybė imtis veiksmų dėl klimato kaitos ir biologinės įvairovės nykimo pripažįstama visoje Europoje ir
pasaulyje. Norint pasiekti pažangos kovoje su klimato kaita ir prisitaikyme prie jos bei sustabdyti
biologinės įvairovės nykimą ir ekosistemų būklės blogėjimą, labai svarbu visiškai integruoti šiuos
klausimus į visoje EU įgyvendinamus planus, programas ir projektus.
Visuotinai pripažįstama, kad klimato kaita turi milžiniškų ekonominių pasekmių. Sterno ataskaitoje
„Klimato kaitos ekonomika“ (2007) (The Stern Review: The Economics of Climate Change) surinkti
įrodymai rodo, kad „dėl klimato kaitos nepaisymo bus galiausiai pakenkta ekonominiam augimui“.
Ataskaitoje taip pat nurodoma, kad „tvirtų ir ankstyvų veiksmų nauda gerokai persveria ekonomines
neveikimo išlaidas“. Komisijos dokumente „Baltoji knyga. Prisitaikymas prie klimato kaitos. Europos
veiksmų programos kūrimas“ (2009) nagrinėjami šie įrodymai ir yra nustatytas įsipareigojimas, kad
„...Komisija kartu su valstybėmis narėmis ir suinteresuotosiomis šalimis stengsis parengti gaires ir keistis
gerąja patirtimi, kad į klimato kaitos poveikį būtų atsižvelgta įgyvendinant Poveikio aplinkai vertinimo
(PAV) ir Strateginio aplinkos vertinimo (SPAV) direktyvas ir teritorinio planavimo politikas“. Jame
valstybės narės taip pat raginamos priimti ekosistemomis grindžiamus metodus, įskaitant žaliąją
infrastruktūrą. Komisijos „ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategija“, kuri turi būti priimta 2013 m.,
remsis šia Baltąja knyga.
Biologinės įvairovės nykimas tapo vienu svarbiausių mūsų aplinkos apsaugos iššūkių. Vis labiau
pripažįstamas jos poveikis ekosistemos paslaugų našumui, visuomenei ir visai ekonomikai. Tai
pripažįstama ir pasaulinės iniciatyvos „Ekosistemų ir biologinės įvairovės ekonomika“ (angl. The
Economics of Ecosystems and Buidiversity, TEEB) tarptautinėje studijoje „Ekonominių gamtos aspektų
integravimas. Metodo, išvadų ir rekomendacijų suvestinė“ (Mainstreaming the Economics of Nature: A
synthesis of the approach, conclusions and recommendations) (2010). Siekdamos spręsti šį iššūkį,
valstybės narės įsipareigojo sustabdyti biologinės įvairovės ir ekosistemų nykimą iki 2020 m. ir kiek
įmanoma jas atkurti.
Šios Klimato kaitos ir biologinės įvairovės integravimo į strateginį aplinkos vertinimą gairės – tai atsakas
į nurodytuosius įsipareigojimus. Manoma, kad didžioji klimato kaitos poveikio dalis turi neigiamų
pasekmių biologinei įvairovei. Kadangi klimato kaitos ir biologinės įvairovės nykimo problemos, kaip ir
daugelis kitų mums iškilusių klausimų, yra glaudžiai tarpusavyje susijusios, jos įtrauktos į tas pačias
gaires.
Aišku, kad „įprastais veiksmais“ nebus pasiekti nei mūsų klimato kaitos, nei biologinės įvairovės tikslai.
Atėjo laikas užtikrinti, kad imtumėmės visų turimų priemonių įveikti šiuos globalius pavojus. Poveikio
aplinkai vertinimas (PAV) ir strateginis aplinkos vertinimas (SPAV) – tai teisiškai būtinos ir sisteminės
priemonės, kurios pačios gerai tinka sistemingai spręsti šias problemas.
Kaip 2009 m. Atėnų biologinės įvairovės konferencijoje sakė Europos Komisijos pirmininkas Jose
Manuel Barroso, „Mūsų klimato kaitos politikos sėkmė taip pat bus vertinama pagal mūsų sėkmingas
pastangas sustabdyti biologinės įvairovės nykimą“. Mūsų tikslas tas, kad šios gairės padėtų poveikio
aplinkai vertinimo procese geriau integruoti šiuos klausimus į veiklą, kuri paspartintų pasaulio ir Europos
veiksmus kovojant su biologinės įvairovės nykimu ir klimato kaita.
Turinys
ĮVADAS................................................................................................................................... ....................... . 3
SANTRUMPOS ............................................................................................................................................. 5
ŽODYNAS ...................................................................................................................................................... 6
SANTRAUKA ................................................................................................................................................ 9
1. ĮVADAS ...................................................................................................................................................... 11
1.1 ŠIŲ GAIRIŲ POBŪDIS IR TIKSLAS ....................................................................................... 12
1.2 KAIP NAUDOTIS ŠIOMIS GAIRĖMIS.................................................................................... 13
1.2.1 Priedai, priemonės ir kita pagalba................................................................................ 13
1.2.2 Naršymas gairėse......... ................................................................................................. 13
2. KLIMATO KAITA IR BIOLOGINĖ ĮVAIROVĖ STRATEGINIAME APLINKOS VERTINIME... 15
2.1 TEISINIS PAGRINDAS IR DIREKTYVOS „DVASIA“.................................................................................... 15
2.2 KLIMATO KAITOS IR BIOLOGINĖS ĮVAIROVĖS APTARIMO STRATEGINIUOSE APLINKOS
VERTINIMUOSE NAUDA ........................................................................................................................................... 16
2.2.1 Klimato ir biologinės įvairovės tikslų įgyvendinimas...................................................... 16
2.2.2 ES nacionalinių teisės aktų ir politikų laikymasis.............. ............................................ 16
2.2.3 PP atsparumas kintančiam klimatui....... ........................................................................ 17
2.2.4 Konfliktų ir klimato kaitos, biologinės įvairovės bei kitų aplinkos apsaugos klausimų
galimų sąveikų valdymas ....................................................................................... .................. 17
2.2.5 Ekosistemų paslaugos........................................................................................................ 17
2.3 IŠŠŪKIAI, KURIUOS REIKIA ĮVEIKTI SPRENDŽIANT KLIMATO KAITOS IR BIOLOGINĖS ĮVAIROVĖS
KLAUSIMUS STRATEGINIUOSE APLINKOS VERTINIMUOSE..........................................................17
2.3.1 Ilgalaikis ir kaupiamasis poveikio pobūdis ..................................................................... 18
2.3.2 Klausimų ir priežasčių-pasekmių santykių sudėtingumas................................................ 19
2.3.3 Neapibrėžtumas................................................................................................................. 19
3. KLIMATO KAITOS IR BIOLOGINĖS ĮVAIROVĖS SUPRATIMAS...................................................... 21
3.1 ĮVADAS Į KLIMATO KAITĄ......................................................................................................................... 21
3.1.1 Klimato kaitos švelninimas — esamos būklės, tendencijų ir politinių reagavimo
priemonių apžvalga........................................................................................................... .......... 22
3.1.2 Prisitaikymas prie klimato kaitos — esamos būklės, tendencijų ir politinių
reagavimo priemonių apžvalga............................................................................................... .. 23
3.2 ĮVADAS Į BIOLOGINĘ ĮVAIROVĘ............................................................................................................. 24
3.2.1 Esamos būklės, tendencijų ir politinių reagavimo priemonių apžvalga............................. 25
3.3 KLIMATO KAITOS IR BIOLOGINĖS ĮVAIROVĖS SĄVEIKOS....................................................................... 28
4. KOKIE PAGRINDINIAI KLIMATO KAITOS IR BIOLOGINĖS ĮVAIROVĖS KLAUSIMAI?........... 30
4.1 PRADĖKITE NUSTATINĖTI PAGRINDINIUS KLAUSIMUS PAČIOJE PRADŽIOJE, PASITELKDAMI
SUINTERESUOTĄSIAS ŠALIS Į PAGALBĄ......................................................................................................... .............. 30
4.2 PAGRINDINIŲ KLIMATO KAITOS KLAUSIMŲ NUSTATYMAS.................................................................... 32
4.3 PAGRINDINIŲ BIOLOGINĖS ĮVAIROVĖS KLAUSIMŲ NUSTATYMAS.......................................................... 35
5. KAIP STRATEGINIAME APLINKOS VERTINIME ĮVERTINTI PASEKMES, SUSIJUSIAS SU
KLIMATO KAITA IR BIOLOGINE ĮVAIROVE ............................................................................................37
5.1 KLIMATO KAITOS IR BIOLOGINĖS ĮVAIROVĖS INTEGRAVIMO Į SPAV PRIEMONIŲ IR METODŲ APŽVALGA 37
5.2 APTARKITE KLIMATO KAITOS SCENARIJUS SPAV PRADŽIOJE.................................................................. 39
5.3 IŠANALIZUOKITE KINTANČIOS PIRMINĖS BŪKLĖS TENDENCIJAS ........................................................... 39
5.3.1 Pažeidžiamumas................................................................................................................... 41
5.3.2 Politikos nuoseklumas ir darnumas..................................................................................... 42
5.4 ĮVERTINKITE ALTERNATYVAS, KURIOS DARO TEIGIAMĄ ĮTAKĄ KLIMATO KAITOS POVEIKIUI IR
POVEIKIUI BIOLOGINEI ĮVAIROVEI ................................................................................................................ 42
5.5 ĮVERTINKITE KAUPIAMĄSIAS KLIMATO KAITOS PASEKMES IR KAUPIAMĄSIAS PASEKMES BIOLOGINEI
ĮVAIROVEI................................................................................................................................................... 46
5.5.1 Tendencijų analizė............................................................................................................... 47
5.6 PRIEŠ APTARDAMI ŠVELNINIMĄ, STENKITĖS KUR ĮMANOMA IŠVENGTI NEIGIAMŲ PASEKMIŲ .............. 48
5.7 REIKŠMINGŲ PASEKMIŲ IR PRITAIKOMOJO VALDYMO STEBĖSENA ....................................................... 48
PRIEDAI ........................................................................................................................................................... ..... 50
1 PRIEDAS. KITI INFORMACIJOS ŠALTINIAI................................................................................................... 51
2 PRIEDAS. INFORMACIJOS APIE BIOLOGINĘ ĮVAIROVĖ IR KLIMATO KAITĄ ŠALTINIAI.................................. 57
3 PRIEDAS. KLIMATO KAITOS IR BIOLOGINĖS ĮVAIROVĖS VERTINIMO STRATEGINIAME APLINKOS
VERTINIME PRIEMONĖS ............................................................................................................................ 62
Santrumpos
BĮVP Biologinės įvairovės veiksmų planas
VŽBĮKP Verslo ir žalos biologinei įvairovei kompensavimo programa
BISE Europos biologinės įvairovės informacinė sistema (angl. Biodiversity
Information System for Europe)
BĮK Biologinės įvairovės konvencija
CH4 Metanas
CO2 Anglies dvideginis
EKKP Europos klimato kaitos programa
EK Europos Komisija
EAA Europos aplinkos agentūra
PAV Poveikio aplinkai vertinimas
ETC/ACM Europos oro taršos ir klimato kaitos švelninimo teminis centras (angl.
European Topic Centre for Air Pollution and Climate Change Mitigation)
ETC-BD Europos biologinės įvairovės teminis centras (angl. European Topic
Centre on Biological Diversity)
ES ATLPS ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos
sistema
ES Europos Sąjunga
ŠESD Šiltnamio efektą sukeliančios dujos
GIS Geografinė informacinė sistema
IAIA Tarptautinė poveikio vertinimo asociacija (angl. International Association
for Impact Assessment)
IEMA Aplinkos valdymo ir vertinimo institutas (angl. Institute of Environmental
Management and Assessment)
IPCC Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (angl. Intergovernmental Panel
on Climate Change)
JRC Jungtinis tyrimų centras (angl. Joint Research Centre)
NBĮSVP Nacionalinė biologinės įvairovės strategija ir veiksmų planas
NVO Nevyriausybinės organizacijos
NOx Azoto oksidai
N2O Azoto suboksidas
EBPO Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija
PP Planas (-ai) ir (arba) programa (-os)
SST Speciali saugoma teritorija (angl. Special Area of Conservation)
SPAV Strateginis aplinkos vertinimas
SOER Aplinkos būklės ataskaita (angl. State of the Environment Report) (EAA)
SAT Speciali apsaugos teritorija (angl. Special Protection Area)
TEEB Ekosistemų ir biologinės įvairovės ekonomika (angl. The Economics of
Ecosystems and Biodiversity)
JT Jungtinės Tautos
JT EEK Jungtinių Tautų Europos ekonominė komisija
JTBKKK Jungtinių Tautų bendroji klimato kaitos konvencija
LOJ Lakieji organiniai junginiai
Žodynas Sąvoka Apibrėžtis
Prisitaikymas
(klimato kaita)
Sąvoka, vartojama apibūdinti reagavimą į klimato kaitos pasekmes. Tarpvyriausybinė
klimato kaitos komisija (IPCC) apibrėžia prisitaikymą kaip „natūralių arba žmonių
sistemų pakeitimą, kuriuo sumažinama žala arba išnaudojamos naudingos galimybės,
reaguojant į faktinius ar numatomus klimato stimulus arba jų pasekmes. Prisitaikymu taip
pat gali būti laikomas mokymasis gyventi su klimato kaitos pasekmėmis.
Gebėjimas
prisitaikymo
Sistemos gebėjimas prisitaikyti prie klimato kaitos (įskaitant klimato nepastovumą ir
kraštutinumus), sumažinti galimą žalą, pasinaudoti galimybėmis ir susidoroti su
pasekmėmis. (CLIMATE-ADAPT žodynas)
Pritaikomasis
valdymas
Sistemingas procesas, kuriuo nuolat gerinamos valdymo politikos ir praktika, mokantis iš
ankstesnių politikų ir praktikos rezultatų.
6 straipsnio 3 dalis,
tinkamas įvertinimas
Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalis reikalauja atlikti tinkamą įvertinimą (taip pat
vadinamą „Buveinių direktyvos įvertinimu“ arba „Natura 2000 įvertinimu“), jei planai
arba projektai, tiesiogiai nesusiję su teritorijos tvarkymu, gali turėti reikšmingų pasekmių
teritorijos apsaugos tikslams ir galiausiai paveiktų jos vientisumą. Vientisumą galima
apibrėžti kaip teritorijos gebėjimą vykdyti savo funkciją, kad būtų toliau palaikomos
saugomos buveinės ar rūšys. Buveinių direktyvos I priede pateikiamas išsamus saugomų
buveinių, o II priede – saugomų rūšių sąrašas.
Pirminė būklė Esamos ir būsimos būklės aprašymas, jei planas ar programa (PP) neįgyvendinama,
atsižvelgiant į pokyčius, atsirandančius dėl natūralių įvykių ir kitos žmonių veiklos.
Biologinė įvairovė Biologinės įvairovės konvencijoje (BĮK) biologinė įvairovė apibrėžiama kaip „visų gyvų
organizmų, įskaitant, šalia kitų, sausumos, jūros ir kitų vandenų ekosistemas ir
ekologinius kompleksus, kurių dalis jie yra; ši sąvoka jungia rūšių, tarprūšinę ir
ekosistemų įvairovę“ (2 straipsnis).
Žalos biologinei
įvairovei
kompensavimas
Priemonės, taikomos kompensuoti visą liekamąjį reikšmingą, neigiamą poveikį, kurio
negalima išvengti, visiškai sumažinti ir (arba) dėl kurio negalima atkurti biologinės
įvairovės, kad būtų pasiekta biologinės įvairovės būklė „išvengiant tiesioginio praradimo“
arba su „grynuoju pelnu“. Kompensavimo priemonės gali būti teigiamos valdymo
intervencijos, pavyzdžiui, sunykusių buveinių atkūrimas, nykimo sustabdymas arba
pavojaus išvengimas, teritorijų apsauga kai biologinės įvairovės nykimas yra
neišvengiamas arba numatomas.
Paukščių direktyva 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/147/EB dėl
laukinių paukščių apsaugos [kodifikuota redakcija], OL L 20, 2010 1 26, p. 7.
Anglies dioksido
sekvestracija
Anglies dioksido pašalinimas iš atmosferos ir jo saugojimas anglies dioksido
absorbentuose (pavyzdžiui, vandenynuose, miškuose arba dirvožemyje), taikant tokius
fizinius ar biologinius procesus, kaip fotosintezė.
Anglies dioksido
absorbentas
Anglies (paprastai CO2 formos) absorbentas. Natūralūs anglies dioksido absorbentai yra
miškai ir kitos ekosistemos, kurios absorbuoja anglies dvideginį, taip jį pašalindamos iš
atmosferos ir kompensuodamos išmetamą CO2 kiekį. (Parengta pagal EAA žodyną)
Klimatas Paprastai apibrėžiamas kaip „vidutinis oras“ arba dar tiksliau kaip statistinis apibūdinimas
pagal tokių kintamųjų, kaip temperatūra, krituliai ir vėjas, atitinkamų kiekių vidurkį ir
kintamumą per laikotarpį. Šis įprastas laikotarpis, per kurį imamas oro vidurkis klimatui
apskaičiuoti, yra 30 metų, kaip apibrėžia Pasaulinė meteorologijos organizacija (WMO).
(Parengta pagal IPCC)
Klimato kaita IPCC apibrėžia klimato kaitą kaip „...bet kokį klimato pokytį per laiką, nesvarbu, ar tai
būtų natūralus kintamumas ar žmonių veiklos rezultatas“. Jungtinių Tautų bendrojoje
klimato kaitos konvencijoje (JTBKKK) ji apibrėžiama, konkrečiai siejant su žmonių
poveikiu, kaip „klimato pokytis, kuris tiesiogiai ar netiesiogiai kyla dėl žmonių veiklos,
keičiančios žemės atmosferos sudėtį, ir kuris netelpa į natūralių klimato svyravimų,
stebimų reguliariais laiko tarpais, ribas“.
CO2 ekvivalentas Metrinis matas, naudojamas palyginti išmetamus įvairių ŠESD kiekius, remiantis jų
visuotinio atšilimo potencialu (VAP). Anglies dioksido ekvivalentai paprastai išreiškiami
kaip „anglies dioksido ekvivalentų milijonai metrinių tonų“ (angl. million metric tonnes
of carbon dioxide equivalents, MMTCDE).
Kaupiamosios
pasekmės
PP veiksmų kaupiamosios pasekmės, imant kartu su kitais buvusiais, esamais ir pagrįstai
numatomais veiksmais. Kaupiamųjų pasekmių gali būti dėl atskirų nedidelių, bet
kolektyviai reikšmingų veiksmų, kurie vyksta per tam tikrą laikotarpį.
Tiesioginės pasekmės Pasekmės aplinkai, atsirandančios tiesiogiai dėl PP įgyvendinimo.
Ekosistemų paslaugos Ekosistemų paslaugų ir biologinės įvairovės ekonomikos (TEEB) studijoje ekosistemų
paslaugos apibrėžiamos kaip „nauda, kurią žmonės gauna iš ekosistemų“. TEEB taip pat
nustato žmonių priklausomybės nuo gamtinės aplinkos pagrindą. Ši europinė studija
remiasi Jungtinių Tautų tūkstantmečio ekosistemų įvertinimu, kuriame apibrėžtos keturių
kategorijų ekosistemų paslaugos, prisidedančios prie žmonių gerovės:
• aprūpinimo paslaugos, pvz., maistas iš laukinės gamtos, kultūros, gėlas vanduo ir iš
augalų gaunami vaistai;
• reguliavimo paslaugos, pvz., teršalų filtravimas pelkėse, klimato reguliavimas per
anglies dioksido saugojimą ir vandens apytaką gamtoje, apdulkinimas bei apsauga nuo
nelaimių;
• kultūrinės paslaugos, pvz., poilsis, dvasinės ir estetinės vertybės, švietimas;
• pagalbinės paslaugos, pvz., dirvožemio formavimasis, fotosintezė ir mitybinių elementų
ciklas. (TEEB, 2010)
Sprendimas dėl
pastangų pasidalijimo
Sprendimas, kuriuo nustatomi metiniai privalomi išmetamo ŠESD kiekio tikslai
valstybėms narėms 2013–2020 m. laikotarpiu. Šie tikslai susiję su išmetamais kiekiais iš
sektorių, kurie neįtraukti į ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų
prekybos sistemą (ATLPS), pavyzdžiui, transporto, pastatų, žemės ūkio ir atliekų. Jis yra
dalis klimato kaitos politikų ir priemonių rinkinio, kuris padės padaryti Europą mažai
anglies dioksido išskiriančių technologijų ekonomika ir padidinti jos energetinį saugumą.
PAV direktyva Direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai
vertinimo [kodifikuota redakcija], OL L 26, 2012 1 28, p. 1. PAV direktyva reikalauja,
kad valstybės narės užtikrintų, jog prieš duodant sutikimą projektams, kurie gali daryti
reikšmingą poveikį aplinkai dėl savo pobūdžio, masto ar vietos, būtų atliekamas poveikio
aplinkai vertinimas.
ES apyvartinių taršos
leidimų prekybos
sistema (ES ATLPS)
Rinkos mechanizmas, kuris leidžia subjektams (tokiems, kaip šalys, įmonės ar gamyklos),
kurie išmeta (išleidžia) ŠESD į atmosferą, tarpusavyje pirkti ir parduoti šiuos išmetamus
kiekius (kaip leidimus). Išmetimai reiškia ŠESD ir (arba) jų pirmtakų išleidimą į
atmosferą virš nustatytos teritorijos ir per nustatytą laikotarpį. Europos Sąjungos
apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ES ATLPS) remiasi idėja, kad anglies
dioksido kainos nustatymas yra ekonomiškai efektyviausias būdas pasiekti reikšmingą
pasaulyje išmetamo ŠESD kiekio sumažinimą, kuris būtinas, norint neleisti, kad klimato
kaita pasiektų pavojingą lygį.
Aplinkos apsaugos
ataskaita
Pagal SPAV direktyvą reikalaujamas dokumentas kaip aplinkosauginio vertinimo dalis,
nustatantis, aprašantis ir įvertinantis galimas reikšmingas PP įgyvendinimo pasekmes
aplinkai. PAV direktyvoje teigiama, kad aplinkos apsaugos ataskaita – tai plano ar
programos dokumentų dalis, kurioje pateikiama direktyvos 6 straipsnyje ir I priede
nurodyta informacija.
Europos klimato
kaitos programa
Europos Komisijos 2000 m. birželio mėn. pradėta programa. Jos tikslas – nustatyti ir
plėtoti visus ES strategijos elementus, siekiant įgyventi Kioto protokolą.
Fauna Konkretaus regiono ar buveinės gyvūnai.
Potvynių direktyva Direktyva 2007/60/EB dėl potvynių rizikos įvertinimo ir valdymo, OL L288, 2007 11 6,
p. 27, reikalauja, kad valstybės narės įvertintų, ar visiems vandentakiams ir pakrantėms
yra iškilęs potvynių pavojus, pažymėtų potvynių mastą žemėlapyje ir turtą bei žmones,
kuriems kyla grėsmė šiose teritorijose, ir imtųsi tinkamų bei koordinuotų priemonių, kad
sumažintų šią potvynių riziką. Direktyvoje taip pat įtvirtinta visuomenės teisės gauti šią
informaciją ir turėti žodį planavimo procese.
Konkretaus regiono ar buveinės augalai.
Žalioji infrastruktūra Žalioji infrastruktūra tarnauja žmonių ir gamtos interesams. Ją galima apibrėžti kaip
strategiškai suplanuotą ir įgyvendintą aukštos kokybės žaliųjų zonų ir kitų aplinkos
savybių tinklą. Žalioji infrastruktūra apima natūralius ir pusiau natūralius plotus, savybes
ir žaliąsias zonas kaimo ir miesto, sausumos, gėlo vandens, pakrančių ir jūros teritorijose.
Ji turi būti planuojama ir valdoma kaip daugiafunkcis išteklius, galintis duoti daug naudos
ir teikti daug paslaugų. Teritorijos, saugomos kaip Natura 2000 teritorijos, sudaro
žaliosios infrastruktūros pagrindą.
Šiltnamio efektą
sukeliančios dujos
(ŠESD)
Bet kokios atmosferos dujos (natūralios arba antropogeninės kilmės), kurios absorbuoja
Žemės paviršiaus skleidžiamą šiluminį spinduliavimą. Taip šiluma sulaikoma atmosferoje
ir paviršiuje išlieka šiltesnė temperatūra, negu būtų įmanoma priešingu atveju.
Buveinių direktyva 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės
faunos bei floros apsaugos, su daliniais pakeitimais, OL L 206, 1992 7 22, p. 7.
Netiesioginės
pasekmės
Pasekmės, atsirandančios toli nuo tiesioginės vietos arba po laiko, kuriuos paveikė PP
įgyvendinimas, pvz., žvyro kasimas karjeruose, įgyvendinant naujų kelių projektus, kurie
įtraukti į planą ar programą (taip pat žr. šalutines pasekmes).
Kioto protokolas JT bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) Kioto protokolas buvo priimtas
1997 m. (Kioto mieste Japonijoje). Jame nustatyti papildomi teisiškai privalomi
įsipareigojimai be tų, kurie įtraukti į JTBKKK. Į protokolo B priedą įtrauktos šalys
(dauguma ESBO šalių ir pereinamosios ekonomikos šalys) susitarė sumažinti
antropogeninius išmetamus ŠESD kiekius (CO2, CH4, N2O, HFCs, PFCs ir SF6) bent 5 %
įsipareigojimų laikotarpiu 2008 – 2012 m., palyginti su 1990 m.
Netinkamas Veiksmas arba procesas, kuris didina pažeidžiamumą dėl grėsmių, susijusių su klimato
prisitaikymas kaita. Netinkamo prisitaikymo veiksmai ir procesai dažnai apima planines plėtros
politikas ir priemones, kurios atneša trumpalaikį pelną ar ekonominę naudą, bet didina
pažeidžiamumą viduriniuoju ir ilguoju laikotarpiais.
Didžiausias tausus
kiekis
Didžiausias tausus kiekis – tai didžiausias ilgalaikis vidutinis laimikis ar kiekis, kurį
galima gauti iš ištekliaus ar išteklių komplekso vyraujančiomis ekologinėmis ir aplinkos
sąlygomis.
Švelninimas (klimato
kaita)
Sąvoka, vartojama apibūdinti išmetamo ŠESD kiekio, kuris prisideda prie klimato kaitos,
mažinimo procesą. Ji apima strategijas, skirtas mažinti išmetamą ŠESD kiekį ir stiprinti
ŠESD absorbentus.
Švelninimas (SPAV) Priemonės, numatytos užkirsti kelią bet kokioms PP įgyvendinimo reikšmingoms
neigiamoms pasekmėms aplinkai, jas sumažinti ir kuo geriau kompensuoti. (SPAV
direktyva)
Natura 2000 Tai visos ES natūralių saugomų teritorijų tinklas, įsteigtas pagal Buveinių direktyvą. Šio
tinklo tikslas – užtikrinti ilgalaikį Europos vertingiausių ir nykstančių rūšių bei buveinių
išlikimą. Jį sudaro pagal Buveinių direktyvą valstybių narių įsteigtos specialios saugomos
teritorijos (SST) ir pagal Paukščių direktyvą įsteigtos specialios apsaugos teritorijos
(SAT).
Biologinės įvairovės
būklė „išvengiant
tiesioginio
praradimo“
Momentas, kai biologinės įvairovės nauda, gaunama iš tikslinės apsaugos veiklos,
atitinka biologinės įvairovės patiriamus nuostolius dėl konkretaus plėtros projekto
poveikio, kad būtų išvengta tiesioginio biologinės įvairovės tipų, kiekio ir būklės (arba
kokybės) sumažėjimo tam tikroje erdvėje ir per tam tikrą laiką. Biologinės įvairovės
būklės „išvengiant tiesioginio praradimo“ sąvoka yra žalos biologinei įvairovei
kompensavimo esmė. (Verslo ir žalos biologinei įvairovei kompensavimo programa)
Priemonės, kurių
neteks gailėtis
„Priemonės, kurių neteks gailėtis“ – tai veikla, kuri duoda naudos net ir tada, kai nėra
klimato kaitos. Daugelyje vietų šių veiksmų įgyvendinimas yra labai veiksmingas pirmas
žingsnis ilgalaikėje prisitaikymo strategijoje. Pavyzdžiui, nuotėkio iš vandens vamzdžių
kontroliavimas arba drenažo kanalų priežiūra beveik visada laikoma labai gera investicija
sąnaudų-naudos analizės požiūriu net ir tada, kai nėra klimato kaitos. (Atitinkamas
internetinis CLIMATE-ADAPT puslapis)
Atsargumo
principas
Principas, kurį priėmė JT aplinkos ir plėtros konferencija (1992), nusakantis, kad siekiant
apsaugoti aplinką, turi būti plačiai taikomas atsargumo metodas. Tai reiškia, kad ten, kur
yra didelės ar negrįžtamos žalos aplinkai grėsmė, visiško mokslinio aiškumo trūkumas
neturi būti priežastis atidėti ekonomiškai efektyvias priemones, kuriomis užkertamas
kelias aplinkos nykimui. (EAA žodynas)
Netiesioginis rodiklis Netiesioginė priemonė, kuri beveik atitinka ar rodo reiškinį kai nėra tiesioginės
priemonės.
Liekamosios
pasekmės
Pasekmės, kurios lieka po švelninimo veiksmų.
Atsparumas Socialinės ar ekologinės sistemos gebėjimas absorbuoti sutrikdymus, kartu išlaikant tą
pačią bazinę struktūrą ir veikimo būdus, taip pat jos gebėjimas pačiai organizuotis ir
prisitaikyti prie streso ir pokyčių. Yra įvairių būdų, kuriais galima formuoti atsparumą.
Nyderlandų klimato kaitos teritorinio planavimo tyrimų programoje pateiktas sąrašas.
(Parengta pagal CLIMATE-ADAPT žodyną). Jį taip pat galima apibūdinti kaip kiekį
pokyčių, kuriuos sistema gali patirti nepakeisdama būklės.
SPAV direktyva Direktyva 2001/42/EB dėl tam tikrų planų ir programų pasekmių aplinkai vertinimo,
OL L 197, 2001 7 21, p. 30. Ji reikalauja įvertinti daugelio planų ir programų pasekmes
aplinkai, kad į jas būtų galima atsižvelgti faktiškai rengiant planus ir tinkamu laiku juos
priimant. Taip pat turi būti konsultuojamasi su visuomene dėl planų projektų ir
aplinkosauginio vertinimo ir turi būti atsižvelgiama į visuomenės nuomonę.
Šalutinės pasekmės Pasekmės, atsirandančios kaip pirminio poveikio išdava arba kaip sudėtingo kelio
rezultatas (taip pat žr. netiesiogines pasekmes).
Jautrumas Laipsnis, kuriuo su klimatu susiję stimulai paveikia sistemą neigiamai arba teigiamai.
Poveikis gali būti tiesioginis (pvz., pasėlių derliaus pokyčiai reaguojant į temperatūros
vidurkio, diapazono ar kintamumo pasikeitimą) arba netiesioginis (pvz., žala, kurią
padaro dažnesni pakrančių potvyniai dėl jūros lygio kilimo).
Reikšmingos
pasekmės
Pasekmės, kurios yra reikšmingos PP kontekste, pvz., ne tik pasekmės masto ar dydžio,
bet ir poveikio recipiento pobūdžio, jautrumo ir masto funkcija.
Sąveikaujančios
pasekmės
Pasekmės, kurios sąveikauja, kad bendras poveikis būtų didesnis (arba mažesnis) už
atskirų pasekmių sumą. Kaupiamųjų pasekmių atsiranda tada, kai keleto poveikių sąveika
yra didesnė už atskirų poveikių sumą.
Pažeidžiamumas Laipsnis, kuriuo sistema yra imli neigiamoms klimato kaitos pasekmėms arba negali jų
įveikti, įskaitant klimato nepastovumą ir kraštutinumus. Pažeidžiamumas – tai klimato
kaitos, pobūdžio, masto ir greičio funkcija ir pokytis, kuris veikia sistemą, jos jautrumas
ir gebėjimas prisitaikyti. (CLIMATE-ADAPT žodynas)
Santrauka
Direktyva 2001/42/EB dėl tam tikrų planų ir programų
pasekmių aplinkai vertinimo1 („Strateginio aplinkos
vertinimo“ — „SPAV direktyva“) reikalauja, kad prieš
priimant tam tikrus valstybės planus ir programas (PP), būtų
atliekamas jų aplinkosauginis vertinimas.
Šių Klimato kaitos ir biologinės įvairovės integravimo į
strateginį aplinkos vertinimą gairių tikslas – pagerinti šių
klausimų aptarimą strateginiuose aplinkos vertinimuose
(SPAV), kurie atliekami visose ES valstybėse narėse. Šioje
santraukoje pateikiama gairių apžvalga ir išskiriami patarimai
apie tai, kaip integruoti šiuos klausimus į SPAV.
Gairės sudarytos taip, kad skatintų naudotojus galvoti apie tai,
kiek gali būti svarbūs klimato kaita ir biologinė įvairovė kaip
vertinimo klausimai konkrečiam SPAV (žr. langelį dešinėje).
1 skyriuje pateikti įvadas ir išsamios gairės, įskaitant naršymo
Kiek svarbios klimato kaita ir
biologinė įvairovė jūsų SPAV?
Kaip PP paveiks klimato kaitą ir
biologinę įvairovę ir kaip juos paveiks
klimato kaita ir biologinė įvairovė?
Kokie klimato kaitos ir biologinės
įvairovės dalykai yra iššūkis vertinimo
procesui?
Kaip tai paveikia informacijos poreikį
— kokio tipo informacija, kokie šaltiniai
ir kokios suinteresuotosios šalys turės
informacijos bei konkrečių žinių šiose
srityse?
Kokie pagrindiniai aspektai, kuriuos
reikia įtraukti į išsamų vertinimą, ir kiek
šie klausimai bus svarbūs priimant
sprendimus?
pagalbinę priemonę, padedančią nuspręsti, kada ir kaip naudotis šiomis gairėmis. 2 ir 3 skyriuose
aiškinama, kodėl klimato kaita ir biologinė įvairovė tokios svarbios SPAV, įskaitant tarptautinio ir ES
lygio klausimų bei politinio fono paaiškinimą. 4 skyrius padeda nustatyti klimato kaitos ir biologinės
įvairovės klausimų apimtį, o 5 skyriuje paaiškinama, kaip vertinti klimato kaitą ir biologinę įvairovę
visame SPAV procese. Prieduose pateikti kiti informacijos šaltiniai ir nuorodos į kitas aktualias gaires,
informaciją, duomenis ir priemones.
Santraukos langeliuose kitoje lapo pusėje išskiriami pagrindiniai gairių punktai apie tai, kaip integruoti
klimato kaitą ir biologinę įvairovę į SPAV.
1 2001 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/42/EB dėl tam tikrų planų ir programų
pasekmių aplinkai vertinimo, OL L 197, 2001 7 21, p. 30.
KAIP VEIKSMINGAI NAGRINĖTI KLIMATO KAITĄ IR BIOLOGINĘ ĮVAIROVĘ
STRATEGINIAME APLINKOS VERTINIME:
Įtraukite jas į vertinimą ir PP ankstyvajame etape ir visą laiką jas sekite — pradėkite nuo atrankos
ir apimties nustatymo etapų, kad įtrauktumėte šiuos klausimus į visų pagrindinių šalių, tokių kaip
kompetentingos institucijos ir politikos formuotojai, planuotojai, SPAV specialistai ir kitos
suinteresuotosios šalys, mąstyseną. SPAV galima panaudoti kaip kūrybišką procesą, norint palaikyti visų
šių šalių mokymąsi.
Biologinės įvairovės ir klimato kaitos klausimų nagrinėjimas turi būti pritaikytas konkrečiam PP
kontekstui. Tai nėra tiesiog kontrolinių klausimų, kuriuos reikia pažymėti varnele, sąrašas. Kiekvienas
SPAV gali būti skirtingas.
Būkite praktiški ir vadovaukitės sveiku protu! Konsultuodamiesi su suinteresuotosiomis šalimis,
stenkitės neištęsti SPAV procedūros ir palikite pakankamai laiko tinkamai įvertinti sudėtingą informaciją.
Pasinaudokite SPAV kaip galimybe spręsti pagrindinius klausimus dėl skirtingų projektų tipų ar
konkrečių infrastruktūros projektų. Šiuo metu vis dar yra daug atvirų galimybių (pvz., automobilių
kelių vieta prieš Natura 2000 tinklo teritorijas) ir galite išvengti probleminių situacijų SPAV ir projekto
lygmeniu.
ESMINIAI IŠŠŪKIAI SPRENDŽIANT KLIMATO KAITOS IR BIOLOGINĖS ĮVAIROVĖS
KLAUSIMUS STRATEGINIAME APLINKOS VERTINIME YRA:
Aptarti ilgalaikes tendencijas su siūlomu PP ir be jo ir vengti momentinių analizių.
Įvertinti PP, lyginant su būsima pirmine būkle ir pagrindinėmis tendencijomis bei jų veiksniais,
atsižvelgiant į kitus PP.
Aptarti poveikį, kurį prognozuojami klimato ir biologinės įvairovės pokyčiai turės siūlomam PP,
galimai per ilgą laikotarpį, ir jo atsparumą bei gebėjimą jį įveikti.
Valdyti sudėtingumą; aptarti, ar PP dalies, pvz., klimato kaitos švelninimo, įgyvendinimas, kurio
poveikis kitu atveju gali būti teigiamas, galėtų turėti neigiamą poveikį prisitaikymui prie klimato kaitos ir
(arba) biologinei įvairovei.
Aptarti, kokius esamus klimato kaitos ir biologinės įvairovės tikslus bei uždavinius reikia integruoti į
PP.
Aptarti PP ilgalaikes ir kaupiamąsias pasekmes klimato kaitai ir biologinei įvairovei, nes jos gali būti
reikšmingos, atsižvelgiant į sudėtingą šių temų pobūdį.
Ramiai priimti neapibrėžtumą. Naudoti tokias priemones, kaip scenarijai, kurios padėtų išspręsti
neapibrėžtumo, slypinčio sudėtingose sistemose ir nepakankamuose duomenyse, problemą. Pagalvoti apie
riziką kai poveikis yra per daug neapibrėžtas ir tai įtraukti į stebėseną, kad būtų valdomos neigiamos
pasekmės.
Parengti atsparesnes alternatyvas ir sprendimus, pagrįstus „subalansuotu“ PP parengimo metodu
arba metodu, kurio „neteks gailėtis“ arba teks „mažai gailėtis“, atsižvelgiant į klimato kaitoje slypintį
neapibrėžtumą ir prognozuojant poveikį biologinei įvairovei.
Pasirengti pritaikomajam valdymui ir vykdyti stebėseną, siekiant pagerinti gebėjimą prisitaikyti.
Pagrįsti savo rekomendacijas atsargumo principu ir pripažinti dabartinių žinių prielaidas bei
apribojimus.
KAIP NUSTATYTI KLIMATO KAITOS IR BIOLOGINĖS ĮVAIROVĖS KLAUSIMUS
STRATEGINIAME APLINKOS VERTINIME:
Nustatykite pagrindinius klimato kaitos ir biologinės įvairovės klausimus proceso pradžioje, tačiau
veikite lanksčiai ir juos peržvelkite atsiradus naujiems klausimams.
Nustatykite ir sukvieskite visas suinteresuotąsias šalis ir aplinkosaugos institucijas padėti įvardyti
pagrindinius klausimus.
Ištirkite, kaip klimato kaita ir biologinė įvairovė sąveikauja tarpusavyje ir su kitais aplinkosaugos
klausimais.
Nepamirškite aptarti PP poveikį klimato kaitai ir biologinei įvairovei bei klimato kaitos ir
natūralios aplinkos poveikį PP.
Ištirkite, kaip klimato kaitos švelninimas ir prisitaikymas prie jos sąveikauja tarpusavyje (pvz.,
atminkite, kad teigiamas poveikis klimato kaitos švelninimui gali baigtis neigiamomis pasekmėmis
prisitaikymui ir pan.).
Prireikus aptarkite nacionalinį, regioninį ir vietinį kontekstą, priklausomai nuo PP masto. Jums taip
pat gali reikėti atsižvelgti į Europos ir pasaulinį kontekstą.
Aptarkite tikslus, įsipareigojimus ir uždavinius, kurie nustatyti politikoje, ir tai, kaip juos integruoti į
PP.
Taikykite ekosistemų paslaugas, kad sudarytumėte biologinės įvairovės ir klimato kaitos sąveikos
vertinimo sistemą.
KAIP ĮVERTINTI SU KLIMATO KAITA IR BIOLOGINE ĮVAIROVE SUSIJUSIAS
PASEKMES STRATEGINIAME APLINKOS VERTINIME:
Pradžioje aptarkite klimato kaitos scenarijus. Įtraukite ekstremalias klimato situacijas ir „didelius
siurprizus“, kurie gali neigiamai paveikti PP įgyvendinimą arba pabloginti jų poveikį biologinei įvairovei
ir kitiems aplinkos veiksniams.
Išanalizuokite aplinkos kintančios pirminės būklės tendencijas. Su laiku įtraukite tendencijas į
pagrindinius klausimus, pokyčių veiksnius, apribojimus ir ribas, teritorijas, kurios gali būti ypač
neigiamai paveiktos, ir pagrindines pasiskirstymo pasekmes. Taikykite pažeidžiamumo vertinimą, kuris
padėtų įvertinti aplinkos pirminės būklės pokyčius ir nustatyti atspariausią (-ias) alternatyvą (-as).
Taikykite kompleksinį, „ekosistemų“ metodą planavimui ir išnagrinėti apribojimus bei ribas.
Ieškokite stiprinimo galimybių. Užtikrinkite, kad PP nuosekliai atitiktų kitus aktualius politikos
tikslus ir prioritetinius veiksmus dėl klimato kaitos ir biologinės įvairovės.
Įvertinkite alternatyvas, kurios keičia pasekmes klimato kaitai ir biologinei įvairovei —
peržiūrėkite jų įgyvendinimo poreikį, procesą, vietas, laiką, procedūras ir kt. bei alternatyvas, kurios
stiprina ekosistemų paslaugas.
Pirmiausia stenkitės išvengti pasekmių biologinei įvairovei ir klimato kaitos pasekmių, o paskui jas
švelninkite, siekite biologinės įvairovės būklės „išvengiant tiesioginio praradimo“.
Įvertinkite klimato kaitos ir biologinės įvairovės sąveikaujančias ir kaupiamąsias pasekmes.
Priežastinių grandinių ir tinklo analizė gali padėti suprasti sąveikas.
Stebėkite veiksmingumą, kad pritaikomasis valdymas būtų įtrauktas į PP, ir ar jis įgyvendinamas.
1. Įvadas
Šiame skyriuje aiškinama gairių paskirtis, jose taikomas metodas ir kaip jomis naudotis, siekiant
integruoti klimato kaitą ir biologinę įvairovę į strateginius aplinkos vertinimus (SPAV). Daroma prielaida,
kad skaitytojai bus susipažinę su SPAV, todėl pagrindinis SPAV procesas nėra pristatomas.
1.1 Šių gairių pobūdis ir paskirtis
Klimato kaita ir biologinės įvairovės nykimas yra tarp svarbiausių aplinkosaugos iššūkių, su kuriais
šiandien susiduriame. Abu šie klausimai, kurie daro poveikį beveik visai žmonių veiklai, yra sudėtingi ir
apimantys įvairias sritis. Šių Klimato kaitos ir biologinės įvairovės integravimo į strateginį aplinkos
vertinimą gairių („gairės“) tikslas – padėti pagerinti klimato kaitos ir biologinės įvairovės klausimų
aptarimą ir įvertinimą strateginiame aplinkos vertinime, kuris atliekamas visose ES valstybėse narėse
pagal Direktyvą 2001/42/EB2 („Strateginio aplinkos vertinimo“ — „SPAV direktyva“).
SPAV direktyva
SPAV direktyva reikalauja, kad prieš priimant
tam tikrus valstybės PP, būtų atliekamas jų
aplinkosauginis vertinimas.
SPAV direktyva taikoma įvairiems valstybės PP
(pvz., dėl žemės naudojimo, transporto,
energetikos, atliekų, žemės ūkio ir t.t.).
SPAV direktyvos prasme planus ar programas
turi parengti ir priimti valdžios institucija
(nacionaliniu, regioniniu arba vietiniu lygiu) ir jų
turi reikėti pagal įstatymų ir kitų teisės aktų
nuostatas.
Turi būti atliekamas PP, kuriems taikoma
direktyva, aplinkosauginis vertinimas jų
parengimo metu ir iki jų priėmimo. Jis apima
aplinkos apsaugos ataskaitos, kurioje nustatomos
galimos reikšmingos pasekmės aplinkai ir
pagrįstos alternatyvos, parengimą ir konsultacijas
(su visuomene, aplinkosaugos institucijomis ir
kitomis valstybėmis narėmis tarpvalstybinių
pasekmių atveju). Į aplinkos apsaugos ataskaitą ir
konsultacijų rezultatus atsižvelgiama prieš
priimant siūlomą PP. Priėmus PP, aplinkosaugos
institucijos ir visuomenė apie tai informuojamos
ir joms pateikiama susijusi informacija. SPAV
direktyva taip pat reikalauja vykdyti PP
reikšmingų pasekmių aplinkai stebėseną, siekiant
nustatyti nenumatytas neigiamas pasekmes
ankstyvame PP įgyvendinimo etape.
Kadangi SPAV yra teisėtai reikalaujamas ir konkrečiai
apibrėžtas procesas, jis yra galimybė sistemingai
integruoti klimato kaitą ir biologinę įvairovę
standartizuotu būdu į planus ir programas (PP) visoje ES.
Tai galimybė, kurios negalima praleisti, jei Europa nori
pasiekti savo aplinkos ir plėtros tikslus.
Šiose gairėse sprendžiami konkretūs klausimai ir iššūkiai,
kurie atsiranda SPAV dėl klimato kaitos ir biologinės
įvairovės; buvo parengtos papildomos gairės dėl klimato
kaitos ir biologinės įvairovės integravimo į poveikio aplinkai
vertinimus (PAV). SPAV gairės skirtos naudoti
kompetentingoms institucijoms ir politikos formuotojams,
planuotojams, SPAV specialistams ir kitoms
suinteresuotosioms šalims visose valstybėse narėse ir šalyse
kandidatėse.
Šiose gairėse išryškinama, kaip reikia veiksmingai integruoti
klimato kaitos ir biologinės įvairovės klausimus į SPAV
procesą. Jos sudarytos tokiu būdu, kuris paskatins
naudotojus galvoti apie tai, kiek klimato kaita ir biologinė
įvairovė kaip vertinimo klausimai gali būti svarbūs
konkrečiam PP ir SPAV procesams.
Šios gairės taikomos SPAV, kuris atliekamas skirtingų
tipų planams ar programoms, bei pagal direktyvą
reikalaujamiems jų pakeitimams, todėl jos neišvengiamai
yra bendro pobūdžio. Jos taip pat skirtos taikyti visose
valstybėse narėse ir jų atitinkamose įstatymų leidybos bei
valdymo struktūrose ir greičiau papildyti visas nacionalines
SPAV gaires, o ne joms prieštarauti.
2 2001 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/42/EB dėl tam tikrų planų ir programų
pasekmių aplinkai vertinimo, OL L 197, 2001 7 21, p. 30.
Kadangi tai pirmos tokio tipo Europos Komisijos išleistos
gairės, o klimato kaitos ir biologinės įvairovės mokslinis
pagrindas, politika ir SPAV praktika nuolat vystosi, jos turi
būti laikomos bandomuoju rekomendaciniu dokumentu.
Tikimasi vėlesnių pakeistų redakcijų po to, kai šiame procese
bus įgyta patirties. Jos gali apimti konkretesnes gaires dėl
nelaimių rizikos valdymo integravimo.
1.2 Kaip naudotis šiomis gairėmis
Naudotojai gali peržiūrėti visą dokumentą iš karto arba pereiti
tiesiogiai prie konkrečiai dominančių skyrių. Daroma
prielaida, kad skaitytojai jau turės tinkamą supratimą apie
SPAV procesą, metodikas ir strateginiuose aplinkos
vertinimuose taikomus būdus.
2 skyrius. Klimato kaita ir biologinė įvairovė
strateginiame aplinkos vertinime — pateikiamos šių
klausimų ir jų teisinių bei praktinių ryšių su SPAV prielaidos.
Jame taip pat parodoma ankstyvo klimato kaitos ir biologinės
įvairovės aptarimo strateginiuose aplinkos vertinimuose
nauda.
3 skyrius. Klimato kaitos ir biologinės įvairovės
supratimas — naudotojams duodamas pagrindinis klimato
kaitos ir biologinės įvairovės klausimų supratimas, kad jie
galėtų integruoti teisingus klausimus į SPAV.
Esami rekomendaciniai dokumentai:
SPAV ir klimato kaita
Valstybės narės ir kitos organizacijos jau yra
išleidusios keletą bendrųjų rekomendacinių
dokumentų apie SPAV ir klimato kaitą. Nors jie
skirti konkretiems naudotojams, jie gali būti
naudingi kaip papildomos informacijos šaltinis:
• Opportunities for Integrating Climate Change
Concerns into Regional Planning through
Strategic Environmental Assessment (Galimybės
integruoti klimato kaitos problemas į regioninį
planavimą per strateginį aplinkos vertinimą)
(INTERREG IVC programos projektas, Regionai
tvariems pokyčiams, 2011)
• Strategic Environmental Assessment and
climate change: Guidance for practitioners
(Strateginis aplinkos vertinimas ir klimato kaita.
Gairės specialistams) (Anglijos ir Velso aplinkos
apsaugos agentūras, 2011)
• SEA Topic Guidance for Practitioners (SPAV
teminės gairės specialistams) (Velso klimato
kaitos krašto tarybas, pataisytos 2007)
• The Consideration of Climactic Factors within
Strategic Environmental Assessment (Klimato
veiksnių aptarimas strateginiame aplinkos
vertinime) (Škotijos Vyriausybė, 2010)
Daugiau informacijos: 1 priede.
4 skyrius. Kokie pagrindiniai klimato kaitos ir biologinės įvairovės klausimai? — nustatomi
pagrindiniai klimato kaitos švelninimo, prisitaikymo prie jos ir biologinės įvairovės klausimai, t.y. kaip
nustatyti šių klausimų apimtį strateginiuose aplinkos vertinimuose.
5 skyrius. Kaip įvertinti su klimato kaita ir biologine įvairove susijusias pasekmes strateginiame
aplinkos vertinime? — praktiški patarimai, kaip įvertinti su klimato kaita ir biologine įvairove susijusias
pasekmes strateginiuose aplinkos vertinimuose.
1.2.1 Priedai, priemonės ir kita pagalba
Trijuose prieduose pateikti papildomi informacijos šaltiniai ir priemonės. 1 ir 2 prieduose pateikta
daugiau informacijos ir duomenų, kurie gali būti naudingi ir gali padėti SPAV procesui, o ypač klimato
kaitos ir biologinės įvairovės integravimui. 3 priede apibendrinamos pagrindinės priemonės ir metodai,
kuriuos galima taikyti vertinant klimato kaitą ir biologinę įvairovę strateginiame aplinkos vertinime.
1.2.2 Naršymas gairėse
Paveiksle kitoje lapo pusėje pateikta gairių apžvalga ir parodyta, kaip jas galima taikyti visame SPAV
procese pagal SPAV direktyvą.
1 paveikslas. Pagrindinių žingsnių atliekant strateginį aplinkos vertinimą apžvalga ir kur rasti
gaires SPAV žingsniai Pagrindiniai aspektai Gairėse pateikta
pagalba
Atranka
Ar plano arba programos (PP) įgyvendinimas galėtų turėti
reikšmingą poveikį klimato kaitos ir biologinės įvairovės
klausimams arba būti reikšmingai jų paveiktas? Ar reikia
SPAV?
PEREITI PRIE...
3 ir 4 skyrių
1 ir 2 priedų
Apimties
nustatymas
Kokie gali būti pagrindiniai klimato kaitos ir biologinės
įvairovės klausimai?
Kokia esama situacija dėl klimato kaitos ir biologinės
įvairovės ir kaip ji gali pasikeisti ateityje?
Koks yra klimato kaitos ir biologinės įvairovės politikos
kontekstas, kokie tikslai ir uždaviniai?
Kokios yra pagrindinės suinteresuotosios šalys ir
aplinkosaugos institucijos, kurias domina klimato kaita ir
biologinė įvairovė, ir kaip jos bus įtrauktos į visą SPAV? Kokie,
jų nuomone, yra pagrindiniai klausimai?
Kokie yra geriausi metodai, priemonės ir būdai, padedantys
suprasti ir įvertinti pagrindinius klimato kaitos ar biologinės
įvairovės klausimus?
PEREITI PRIE...
3, 4 ir 5.1 skyrių
1, 2 ir 3 priedų
Alternatyvų
aptarimas ir
poveikio
įvertinimas
Aplinkos
apsaugos
ataskaita,
informacijos
teikimas ir
konsultacijos
Kokių yra alternatyvų spręsti pagrindinius klimato kaitos ir
biologinės įvairovės klausimus? Kaip jų įgyvendinimas
paveiktų klimato kaitos ir biologinės įvairovės tikslus?
Kaip galime išvengti neigiamų pasekmių klimato kaitai ir
biologinei įvairovei? Jei negalime, kaip jas galima sumažinti
arba kompensuoti? Kaip galima labiausiai padidinti teigiamą
poveikį?
Kaip būtų galima klimato kaitos ir biologinės įvairovės
priemones įtraukti į PP?
PEREITI PRIE...
4.1 ir 5 skyrių
3 priedo
Sprendimų
priėmimas
Kaip užtikrinti, kad aplinkos apsaugos ataskaitoje būtų
aiškiai paaiškinta, kaip buvo nustatyti klimato kaitos ir
biologinės įvairovės klausimai, kaip valdomas neapibrėžtumas
ir kt.?
Kaip galima klimato kaitos ir biologinės įvairovės klausimus
įtraukti į galutinį PP?
PEREITI PRIE...
5 skyriaus
Stebėsena ir
įvertinimas
Kaip bus vykdoma poveikio klimato kaitai ir biologinei
įvairovei stebėsena ir kartu įgyvendinamos švelninimo
priemonės bei aplinkosaugos vadyba?
PEREITI PRIE...
5.7 skyriaus
2. Klimato kaita ir biologinė įvairovė strateginiame aplinkos
vertinime
Šiame skyriuje nagrinėjama, kaip klimato kaita ir biologinė įvairovė šiuo metu pateikiamos strateginiuose
aplinkos vertinimuose. Jame apžvelgiami SPAV direktyvos reikalavimai ir aptariama nauda bei iššūkiai
integruojant klimato kaitą ir biologinę įvairovę į SPAV.
2.1 Teisinis pagrindas ir direktyvos „dvasia“
SPAV direktyvoje nustatyti keli pradiniai principai, kurie sudaro naudingą pagrindą aptariant klimato
kaitą ir biologinę įvairovę strateginiame aplinkos vertinime. „Biologinė įvairovė“ ir „klimato veiksniai“,
taip pat „fauna“ ir „flora“ nurodyti veiksnių, kuriuos reikia įvertinti, sąraše (žr. 1 lentelę). Direktyvoje
aiškiai nustatyta, kad turi būti sukurtas aukštas aplinkos apsaugos lygis (1 straipsnis) ir kad aplinkos
apsaugos klausimai būtų integruoti į rengiamus ir priimamus planus ir programas, kurių pasekmės gali
būti reikšmingos aplinkai, siekiant skatinti darnų vystymąsi.
1 lentelė. Tiesioginės ir netiesioginės nuorodos į klimato kaitą ir biologinę įvairovę SPAV
direktyvoje Klausimas Nuoroda direktyvoje (tiesioginė) Nuoroda direktyvoje (netiesioginė)
Klimato kaita • I priedo f punkte reikalaujama, kad
aplinkos apsaugos ataskaitoje būtų aptartos
pasekmės „klimato veiksniams“.
Biologinė įvairovė
• I priedo d punkte reikalaujama, kad
aplinkos apsaugos ataskaitoje būtų aptartos
visos esamos aplinkos apsaugos
problemos, susijusios su PP, visų pirma
įskaitant tas, kurios yra susijusios su bet
kuriomis aplinkosauginiu požiūriu
svarbiomis teritorijomis, būtent
teritorijomis, apibrėžtomis pagal
Direktyvą 92/43/EEB3 („Buveinių
direktyvą“) ir Direktyvą 2009/147/EB4
(„Paukščių direktyvą“).
• I priedo f punkte reikalaujama, kad
aplinkos apsaugos ataskaitoje būtų aptartos
pasekmės „biologinei įvairovei“, „faunai“
ir „florai“.
• Direktyvos preambulėje yra nuorodos į
Biologinės įvairovės konvenciją,
Buveinių ir Paukščių direktyvas.
Susijęs su klimato kaita
ir biologine įvairove
• I priedo f punkte reikalaujama, kad
aplinkos apsaugos ataskaitoje būtų aptarta
visų išvardytų veiksnių „sąveika“.
• 1 straipsnyje nustatytas direktyvos
tikslas sukurti aukštą aplinkos apsaugos
lygį ir integruoti aplinkos apsaugos
klausimus į planavimą.
• I priede reikalaujama, kad aplinkos
apsaugos ataskaitoje būtų aptarti aplinkos
apsaugos tikslai tarptautiniu, ES ir
valstybės narės lygiu.
• 10 straipsnio 1 dalyje reikalaujama
vykdyti PP įgyvendinimo pasekmių
stebėseną, siekiant nustatyti nenumatytas
pasekmes ankstyvame etape.
3 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos,
su daliniais pakeitimais, OL L 206, 1992 7 22, p. 7. 4 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos
[kodifikuota redakcija], OL L 20, 2010 1 26, p. 7.
2.2 Klimato kaitos ir biologinės įvairovės aptarimo strateginiuose aplinkos
vertinimuose nauda
Strateginis aplinkos vertinimas pats savaime nėra tikslas. Jis yra tinkama priemonė įtraukti aplinkos
apsaugos klausimus rengiant PP. Šiuo rekomendaciniu dokumentu siekiama parodyti klimato kaitos ir
biologinės įvairovės įtraukimo į ankstyvuosius PP parengimo etapus naudą.
2.2.1 Klimato ir biologinės įvairovės tikslų įgyvendinimas
Daugelyje PP tipų SPAV yra vienintelė teisėtai privaloma priemonė, reikalaujanti, kad planuotojai aptartų
aplinkos apsaugą ankstyvame parengimo etape, kai alternatyvos tebėra atviros. Klimato kaitos atveju tai
galėtų apimti:
• supratimą apie galimą išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį įgyvendinant PP ir
galimas alternatyvas, siekiant išvengti šių pasekmių arba jas sumažinti;
• potvynio rizikos planų ir žemėlapių aptarimą skirtingų žemės naudotojų kontekste ir
• visų prieštaravimų ir sąveikų tarp klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos išnagrinėjimą, taip
išvengiant netinkamo prisitaikymo.
Biologinės įvairovės atveju tai galėtų apimti:
• biologinės įvairovės teritorinio konteksto įvertinimą (pvz., galimą ekosistemų paslaugų žemėlapių
parengimo ir vertinimo taikymą) ir
• ES 2020 biologinės įvairovės strategijos5
tikslų ir valstybių narių nustatytų priemonių šiai strategijai
įgyvendinti nagrinėjimą.
2.2.2 ES nacionalinių teisės aktų ir politikų laikymasis
Aišku, kad klimato kaitos ir biologinės įvairovės klausimų vertinimas strateginiuose aplinkos
vertinimuose padės laikytis SPAV direktyvos ir nacionalinių SPAV įstatymų. Be to, klimato kaita ir
biologinė įvairovė yra daugelio ES teisės aktų, politikų ir strategijų objektas, įskaitant teisiškai
privalomus tikslus valstybėms narėms. Kiekviena valstybė narė taip pat gali turėti įstatyminių priemonių
rinkinį, susijusį su klimato kaita ir biologine įvairove (pvz., kodeksų parengimas siekiant skatinti
energijos vartojimo efektyvumą, politikų planavimas siekiant visiškai sumažinti poreikį keliauti ir vengti
plėtros teritorijose, kurioms gresia potvyniai, rūšių ir teritorijų apsaugos ir valdymo reikalavimai).
Programose, kurias finansuoja struktūriniai fondai ir (arba) Sanglaudos fondas (2014–2020 m.
laikotarpiu), taip pat reikia aptarti išankstines sąlygas6, susijusius su klimato kaitos aspektais, kurių turi
laikytis valstybės narės.
Klimato kaitos ir biologinės įvairovės aptarimas taip pat sustiprins visų projektų, kurie atsiranda
įgyvendinant konkretų PP, planavimą, taip pat visus susijusius poveikio aplinkai vertinimus ar tinkamus
įvertinimus pagal Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalį.
5 Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Ekonominių ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų
komitetui. Mūsų gyvybės draudimas ir gamtinis turtas. ES biologinės įvairovės strategija iki 2020 m., EK,
KOM(2011) 244 galutinis. 6 Kaip nustatyta iš dalies pakeistame pasiūlyme dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos
Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui
kaimo plėtrai ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondui, kurių veiklos gairės pateiktos Bendroje strateginėje
programoje, bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui ir Sanglaudos
fondui bendros nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006, KOM/2012/0496 galutinis —
2011/0276(KOD).
2.2.3 PP atsparumas kintančiam klimatui
Keletas naujausių tyrimų apie ES ir konkrečių sektorių ir teritorijų pažeidžiamumą dėl kintančio klimato
parodė, kad tam tikrą Europos infrastruktūrą reikia pakeisti, kad būtų galima reaguoti į kintantį klimatą.
Tai yra pokytis principuose pereinant nuo vien PP pasekmių aplinkai tradicinio vertinimo prie tokio
vertinimo, kuriame atsižvelgiama į galimą ilgalaikę riziką, susijusią su klimato kaita. Pavyzdžiui,
draudimo įmonės jau pripažįsta šių principų pobūdžio vertę ir įtraukia tokią riziką į gamtinių pavojų
rizikos vertinimus. Strateginiuose aplinkos vertinimuose šią riziką galima aptarti plane arba programoje
per atsparumo sąvoką.
Vis labiau pripažįstama, kad atsparumo įtraukimas į PP – tai raktas į pritaikomojo valdymo atsako į
klimato kaitą parengimą.7
SPAV kontekste tai reiškia, kad reikia atsižvelgti į tai, jog PP vykdomas esant
kintančiai pirminei aplinkos būklei – pvz., tokiai, kuri kinta per laiką. Todėl strateginiame aplinkos
vertinime reikia suprasti šios kintančios pirminės būklės poveikį PP įgyvendinimui ir kaip ji gali reaguoti
per laiką. Prisitaikymo klausimo negalima palikti iki PP parengimo pabaigos – atsparumą reikia įtraukti
nuo pat pradžių, nes daugelis gali susidurti su reikšmingais aplinkos pokyčiais. SPAV procesas ypač
svarbus tuo, kad jis gali nustatyti projektų sistemą — todėl tinkamai įtraukus galimą klimato kaitos
poveikį į SPAV, projektai gali tapti daug atsparesni (paremti poveikio aplinkai vertinimais).
2.2.4 Konfliktų ir klimato kaitos, biologinės įvairovės bei kitų aplinkos apsaugos klausimų galimų
sąveikų valdymas
Klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos, biologinės įvairovės ir kitų aplinkos apsaugos
klausimų aptarimas kartu duoda daug naudos, jau nekalbant apie ekonominį efektyvumą. Pavyzdžiui, jis
duoda galimybę taikyti ekosistemomis grindžiamus subalansuotus metodus klimato švelninimui ir
prisitaikymui prie jo bei išvengti švelninimo veiksmų, kurie nepasižymi gebėjimu prisitaikyti ar mažina
kitų veiksnių atsparumą. Vienas iš strateginių aplinkos vertinimų vaidmenų yra valdyti šiuos konfliktus ir
galimas sąveikas.
2.2.5 Ekosistemų paslaugos
Rengiant PP, taip pat reikia aptarti biologinės įvairovės teikiamas ekosistemų paslaugas. Biologinė
įvairovė gali teikti įvairias ekosistemų paslaugas, kurios gali palaikyti PP tikslus ir jo įgyvendinimą.
Pavyzdžiui, planui, kuriuo skatinama ekonominė ir socialinė plėtra, taip pat galėtų būti naudos iš
biologinės įvairovės teikiamų estetinių ir rekreacinių paslaugų per žaliųjų zonų, taip pat kitų gamtinių
zonų, susijusių su gyvenamųjų ar komercinių objektų statyba, steigimą ir apsaugą. Ilgalaikis ekonominės
plėtros tausumas gali priklausyti nuo prisitaikymo prie klimato kaitos naudos, kurią teikia šios gamtinės
zonos, pavyzdžiui, vėsą karštais laikotarpiais ir (arba) potvynio vandens sulaikymą.
2.3 Iššūkiai, kuriuos reikia įveikti sprendžiant klimato kaitos ir biologinės įvairovės
klausimus strateginiuose aplinkos vertinimuose
Įvairios klimato kaitos ir biologinės įvairovės savybės nulemia tai, kaip reikia į jas žiūrėti SPAV
kontekste: • ilgalaikis ir kaupiamasis pasekmių pobūdis;
• klausimų ir priežasčių-pasekmių santykių sudėtingumas;
• neapibrėžtumas.
Tai pagrindinės klimato kaitos ir biologinės įvairovės savybės, kurios greičiausiai gali tapti reikšmingu
iššūkiu SPAV. Šis skyrius padės naudotojams suprasti šiuos aspektus ir pateiks keletą rekomendacijų,
padėsiančių juos veiksmingiau aptarti per visą SPAV procesą.
7 Atsparumo aljansas (2010) 1 priede pateikia klimato kaitai ir biologinei įvairovei aktualių ekologinių apribojimų
pavyzdžių.
2 lentelėje pateiktas apibendrintas šių iššūkių sprendimo metodas. Po to kiekvienas iššūkis aptartas
išsamiau tolesniuose skyriuose.
2 lentelė. Naudingi patarimai dėl klimato kaitos ir biologinės įvairovės iššūkių sprendimo SPAV
Pagrindiniai klimato kaitos ir biologinės
įvairovės aptarimo strateginiame aplinkos
vertinime iššūkiai
Patarimai dėl jų sprendimo SPAV
Ilgalaikis ir kaupiamasis poveikio pobūdis • Venkite momentinių analizių ir aptarkite tendencijas su siūlomu PP
ir be jo.
Klausimų ir priežasčių-pasekmių santykių
sudėtingumas
• Išanalizuokite siūlomo PP poveikį pagrindinės klimato kaitos ir
biologinės įvairovės tendencijoms bei jų veiksniams.
• Nagrinėkite geriausio ir blogiausio scenarijų atvejus.
Neapibrėžtumas • Pripažinkite esamų žinių prielaidas ir ribotumą.
• Pagrįskite savo rekomendacijas atsargumo principu.
• Pasirenkite pritaikomajam valdymui.
2.3.1 Ilgalaikis ir kaupiamasis poveikio pobūdis
Klimato kaitos švelninimas ir prisitaikymas prie jos abu susiję su ilgalaikėmis tendencijomis ir sukelia
pokyčius, kurie dažnai būna per daug laipsniški, kad juos būtų galima aptikti per tipiško PP galiojimo
laikotarpį. Dėl ilgalaikio klimato kaitos pobūdžio yra sunkiau jį aptarti per įprastą (penkerių-dešimties
metų) planavimo laikotarpį. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad dauguma PP įgyvendinami per ilgesnį terminą
ir gali nustatyti infrastruktūros ir kitų projektų, kurių laikotarpis bus daug metų, sistemą, klimato kaitos ir
biologinės įvairovės aptarimas bus esminis dalykas jų gyvybingumui. Tai daro įtaką pirminei aplinkos
būklei, pagal kurią reikia vertinti PP kaip strateginio aplinkos vertinimo dalį.
Biologinė įvairovė taip pat susijusi su ilgalaikėmis tendencijomis ir pokyčiais, nes pasekmės biologinei
įvairovei ilgainiui tampa kaupiamosiomis. Visiškai sunykus rūšims ar buveinėms, jų negalima pakeisti
kitomis arba atkurti. Tai reiškia, kad privalome vengti poveikio kur tik įmanoma ir imtis teigiamų
veiksmų stiprinti bei geriau valdyti biologinę įvairovę ir labiausiai sustiprinti ekosistemų paslaugas.
Todėl strateginiuose aplinkos vertinimuose reikėtų vengti momentinių analizių (pvz., vienu laiko
momentu) ir aptarti tendencijas bei aplinkos sąlygas su siūlomu PP ir be jo (ir jo alternatyvų). Tai atitinka
SPAV direktyvos I priedo b punktą, kuris reikalauja įvertinti ne tik dabartinę aplinkos būklę, bet taip pat
ir „jos galimą raidą, jeigu planas ar programa nebus įgyvendinti“. Kaupiamosios klimato kaitos pasekmės
ir pasekmės biologinei įvairovei ypač svarbios kintančios pirminės būklės atžvilgiu. Būtinybė atsižvelgti į
kaupiamąsias pasekmes pabrėžta SPAV direktyvos I priede ir II priedo 2 dalyje. 2.3.2 Klausimų ir priežasčių-pasekmių santykių sudėtingumas Klimato kaita ir biologinė įvairovė apima sudėtingas sistemas
(žr. langelį dešinėje) ir sąveikas su kitų aplinkos aspektų
aplinka ir žmonių aplinka. Kadangi negalime iki galo suprasti
sudėtingų sistemų kai kurių aspektų reikiamu sprendimo
momentu, turime sugebėti dirbti su tuo, ką turime. Pavyzdžiui,
galime analizuoti tendencijas, pagrįstas tyrimais, ataskaitomis
ir kitais informacijos šaltiniais. Kartais tam reikės
supaprastintų modelių, norint geriausiai apskaičiuoti
išmetamus teršalus ir poveikį, pavyzdžiui, geriausio ir
blogiausio atvejų scenarijus, norint pailiustruoti skirtingas
būsimas būkles pagal įvairias prielaidas. Tradiciniai vertinimo
Sudėtingumas
Poveikis, kuris gali atrodyti duodantis klimato
kaitos švelninimo naudos (pvz., atsinaujinančios
energijos infrastruktūrą), gali daryti įtaką
biologinei įvairovei, pavyzdžiui, per keleto vėjo
turbinų kaupiamąsias pasekmes paukščiams,
esantiems pagal Paukščių direktyvą įsteigtose
specialiose apsaugos teritorijose (SAT) arba arti
jų. Šias neigiamas pasekmes galėtų apsunkinti
tokios papildomos problemos, kaip netinkama
ūkininkavimo ar miškininkystės praktika ir kt.
metodai gali tapti tikslesni uždavus du esminius klausimus:
1. Ar siūlomo PP įgyvendinimas gali turėti kokių nors reikšmingų tiesioginių teigiamų ar neigiamų
pasekmių numatomai aplinkos būklei ateityje tiriamoje teritorijoje?
2. Ar siūlomo PP įgyvendinimas gali reikšmingai pakeisti pagrindinių klausimų veiksnius ar tendencijas?
Sprendimas dėl poveikio masto ir reikšmingumo turi būti priimamas konkrečiam kontekstui. Atskiro PP,
pavyzdžiui, transporto plano atveju, nors jo indėlis į ŠESD gali būti nereikšmingas pasauliniu mastu,
tačiau jis gali būti labai reikšmingas vietiniu ar regioniniu mastu dėl to, kad prisideda prie šiuose lygiuose
nustatytų ŠESD mažinimo tikslų. Poveikis biologinei įvairovei taip pat priklausys nuo plano geografinio
ir laiko masto bei konkrečios buveinės ar rūšies jautrumo. Pavyzdžiui, PP įgyvendinimas gali turėti
neigiamų pasekmių santykinai įprastoms rūšims pasauliniu lygiu, tačiau vietiniu lygiu tai gali būti
vienintelė gyvybinga tos rūšies populiacija. Todėl klimato kaita ir biologinė įvairovė įrodo, kad yra
svarbu atskirti mastą ir reikšmingumą, ką paprastai reikėtų daryti strateginiame aplinkos
vertinime. Šiais atvejais gali reikėti, kad laiko ir geografinis mastas būtų didesnis.
2.3.3 Neapibrėžtumas
Tam tikro neapibrėžtumo yra kiekvienoje sprendimų priėmimo sistemoje, tačiau jis didėja pagal
sudėtingumą ir laikotarpį. Todėl labai gali būti, kad PP ilgalaikės pasekmės biologinei įgriovei ir klimato
kaitai bei tai, kaip numatomi klimato pokyčiai paveiks PP, bus neapibrėžti (žr. langelį kitoje lapo pusėje).
Neapibrėžtumas reikalauja taikyti labiau kokybinį metodą, kai faktinių kiekybinių duomenų nėra arba jie
nėra pakankamai patikimi, kad būtų galima prognozuoti poveikį. Pripažinę neapibrėžtumą plane ar
programoje ir strateginiame aplinkos vertinime, atsižvelkite į šiuos patarimus jam įveikti.
• Ramiai žiūrėkite į neapibrėžtumą. Norėdami numatyti ateitį, niekada negalite būti tikri.
• Įtraukite neapibrėžtumą į atranką. • Įraukite neapibrėžtumą į apimties nustatymą, aptardami, kokius PP aspektus gali paveikti kintantis
klimatas arba ilgainiui biologinė įvairovė, ir nustatykite, kokių specialistų reikia SPAV komandoje, kad
tai būtų galima padaryti.
• Surinkite daugiau informacijos, kuri galėtų būti naudinga iki tam tikro laipsnio, tačiau tik jei tai
tinkama informacija, galinti užpildyti informacijos spragą. Žr. 1 priedą apie informacijos šaltinius.
• Scenarijai – tai veiksmingas būdas įveikti neapibrėžtumą, glūdintį sudėtingose sistemose ir
netinkamuose duomenyse. Taikykite scenarijus, kad pateiktumėte įvairių galimų išdavų ar kelių. Daugiau
informacijos apie scenarijus rasite 2 priede.
• Taikykite netiesioginius rodiklius, jei nėra tiesioginių rodiklių, pvz., transporto eismo kiekio
tendencijas, jei nėra duomenų apie išmetamą ŠESD kiekį.
• Pagalvokite apie riziką, jei poveikis yra per daug neapibrėžtas. Visada pripažinkite už vertinimo
esančias prielaidas (t.y. kokiomis aplinkybėmis gali būti poveikis).
• Taikykite atsargumo principą, kad orientuotumėtės pasirinkdami PP alternatyvas ir švelninimo
priemones. Pagalvokite apie ilgalaikio atsparumo įtraukimą į PP tokiu būdu.
• Pasirenkite pritaikomajam valdymui, priimdami stebėsenos priemones, skirtas reaguoti į būsimus
pokyčius. Atvejo tyrimas:
Temzės 2100 potvynių rizikos valdymo plano SPAV, Jungtinė Karalystė — neapibrėžtumo įveikimas
Temzės žiočių 2100 planas – tai ilgalaikė potvynių rizikos valdymo strategija Temzės upės teritorijai. Jį parengė Anglijos ir
Velso aplinkos apsaugos agentūra, reaguodama į laipsniškai blogėjančią apsaugą nuo potvynių patvinusioje Temzėje ir galimą
potvynių dažnumo bei stiprumo padidėjimą dėl numatomų socialinių-ekonominių pokyčių ir klimato kaitos.
SPAV pateikiamas metodas, kaip elgtis ilguoju laikotarpiu ir įveikti jame esantį neapibrėžtumą, bei tiesiogiai pripažįstamas
neapibrėžtumas.
Jame aptariamas neapibrėžtumas, pavyzdžiui, per būsimos potvynių rizikos valdymo variantus ir plano stebėsenos įgyvendinimo
pabrėžimą.
Šaltinis: atitinkamas internetinis Anglijos ir Velso aplinkos apsaugos agentūros puslapis.
3. Klimato kaitos ir biologinės įvairovės supratimas
Šiame skyriuje pateikta informacija apie esamą būklę, tendencijas, veiksnius ir reagavimo politiką dėl
klimato kaitos ir biologinės įvairovės Europos Sąjungoje. Tikslas yra išryškinti klimato kaitos ir
biologinės įvairovės svarbą bei sudėtingumą tiems, kurie susiję su SPAV – kompetentingoms
institucijoms, planuotojams ar programų rengėjams, SPAV specialistams, reguliuotojams ir kitoms
suinteresuotosioms šalims. Jis turėtų padėti jums SPAV proceso apimties nustatymo etape.
Aišku, kad strateginiame aplinkos vertinime, priklausomai nuo jo masto, taip pat reikės įvertinti
konkrečiam PP taikomą nacionalinį, regioninį ir vietinį kontekstą. Yra nepraktiška įtraukti tokio lygio
informaciją į šias gaires, todėl čia pateiktas tarptautinis ir ES kontekstas yra tik pradžios taškas.
3.1 Įvadas į klimato kaitą
Reagavimas į klimato kaitą gali būti padalintas į du aspektus:
Švelninimas — sąvoka, vartojama apibūdinti išmetamo ŠESD kiekio, kuris prisideda
prie klimato kaitos, mažinimo procesą. Jis apima strategijas, skirtas mažinti išmetamą
ŠESD kiekį ir stiprinti ŠESD absorbentus.
Prisitaikymas — tai procesas arba iniciatyvų ir priemonių rinkinys, skirtas mažinti
gamtinių ir žmonių sistemų pažeidžiamumą dėl faktinių ar numatomų klimato kaitos
pasekmių. Prisitaikymą taip pat galima suprasti kaip mokymąsi gyventi su klimato kaitos
pasekmėmis. Pirmąsias klimato kaitos pasekmes jau galima matyti Europoje ir visame
pasaulyje, ir prognozuojama, kad šis poveikis intensyvės ateinančiais dešimtmečiais.
Temperatūra kyla, krituliai keičiasi, ledynai tirpsta, jūros lygis kyla ir oro kraštutinumai
atneša tokių pavojų, kaip potvyniai, o sausros tampa vis dažnesnės. Prisitaikymas prie klimato kaitos ir jos švelninimas yra glaudžiai tarpusavyje susiję dalykai. Nors jie
dažnai laikomi atskiromis temomis ar politikos sritimis, labai svarbu atsižvelgti į ryšius tarp jų. Kai kurie
prisitaikymo veiksmai duoda aiškios mažinimo naudos, tačiau kai kurie veiksmai gali baigtis „netinkamu
prisitaikymu“, t.y. užuot mažinę pažeidžiamumą dėl klimato kaitos, iš tikrųjų jie jį didina arba mažina
gebėjimą prisitaikyti prie klimato kaitos. Kai kuriais veiksmais prisitaikymo nauda taip pat gali būti
nelygiai paskirstoma visoje visuomenėje (pavyzdžiui, klimato kaitos paskatintų ligų prevencija tik
pasiturintiems žmonėms).8
Vienas iš SPAV vaidmenų – siekti valdyti šiuos konfliktus ir galimas sąveikas. Norėdami tai padaryti,
atlikite išsamų ryšių tarp klimato kaitos mažinimo, prisitaikymo prie jos ir kitų aplinkosaugos klausimų
bei politikos problemų įvertinimą, kad išvengtumėte šios rizikos:
• negatyvių sąveikų ir nenuoseklių politikų;
• praleistų progų ištirti ir skatinti teigiamas sąveikas ir
• neoptimalaus išteklių ir politinių reagavimo priemonių paskirstymo.
Kai kurių PP tikslai bus skatinti reagavimo į klimato kaitą projektus, įskaitant jos švelninimą (pavyzdžiui,
licencijų atsinaujinančiai energijai išdavimo sistemas arba planus dėl anglies dioksido surinkimo ir
saugojimo), prisitaikymą prie jos (pavyzdžiui, potvynių valdymo planus) arba tokių išteklių, kaip vanduo,
valdymą (kai svarbus energijos naudojimas, anglies dioksido mažinimas ir prisitaikymas, pavyzdžiui,
kartu su sudėtingomis klimato kaitos sąveikomis ir jo poveikiu vandens, ekosistemų paslaugų ir
biologinės įvairovės pasiūlai ir paklausai). Tokiems planams ir programoms bei PP, kurių tikslai yra
8 Iš „Guiding principles for adaptation to climate change in Europe ETC/AAC Technical Paper 2010/6“
(„Pagrindiniai prisitaikymo prie klimato kaitos principai. Europos oro ir klimato kaitos teminio centro techninis
dokumentas 2010/6“).
bendresni (pavyzdžiui, miestų plėtros planams), svarbu tai, kad strateginiuose aplinkos vertinimuose šie
ryšiai būtų įvertinti.
3.1.1 Klimato kaitos švelninimas — esamos būklės, tendencijų ir politinių reagavimo priemonių
apžvalga
Esama būklė, tendencijos ir pagrindiniai veiksniai
Atlikta daug tyrimų apie tai, kaip įvertinti išmetamo ŠESD kiekio esamą būklę, tendencijas ir
pagrindinius veiksnius. Šie tyrimai yra naudingas pamatas. Žr. Mitigating climate change — SOER 2010
thematic assessment („Klimato kaitos švelninimas – SOER 2010 teminis įvertinimas“) (EAA, 2010)9
ir
kitus dokumentus, pateiktus apžvalgai šių gairių 1 priede.
Politinės reagavimo priemonės
2007 m. kovo mėn.10
ES valstybių ir vyriausybių vadovai patvirtinto kompleksinį metodą klimato kaitai ir
energetinei politikai, kuriuo siekiama kovoti su klimato kaita ir didinti ES energetinį saugumą, stiprinant
energetinį konkurencingumą. Jie nustatė keletą didelių klimato ir energetikos tikslų, vadinamų „20–20–20“ klimato ir energetikos
tikslai
• Sumažinti ES išmetamus ŠESD kiekius
mažiausiai 20 %, palyginti su 1990 m. kiekiu;
• Pasiekti, kad 20 % ES suvartojamos
energijos būtų iš atsinaujinančių išteklių;
• 20 % sumažinti pirminės energijos
vartojimą, palyginti su prognozuojamu
kiekiu, gerinant energijos vartojimo
efektyvumą.
„20–20–20“ tikslais (žr. langelį kairėje), kuriuos reikia pasiekti
iki 2020 m.
Savo „Konkurencingos mažo anglies dioksido kiekio
technologijų ekonomikos sukūrimo iki 2050 m. plane“ Europos
Komisija peržengė šiuos trumpalaikius tikslus ir nustatė
ekonomiškai efektyvų būdą sumažinti šalyse išmetamus kiekius
80–95 % iki amžiaus vidurio. Plane nustatyti tarpiniai etapai ir
pateiktos gairės, kaip pereiti prie klimatui nekenkiančios, mažo
anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos
veiksmingiausiu būdu.
3 lentelėje toliau apibendrinti pagrindiniai tarptautinės ir ES klimato kaitos švelninimo politikos aspektai.
3 lentelė. Pagrindiniai klimato kaitos švelninimo politikos aspektai Politinės reagavimo
priemonės Tikslai ir uždaviniai
Jungtinių Tautų bendroji
klimato kaitos konvencija
(JTBKKK)
• JTBKKK siekiama sumažinti tarptautiniu mastu išmetamą ŠESD kiekį, nustatant
nacionalinius tikslus, pagrįstus „bendros, bet diferencijuotos atsakomybės“ koncepcija. Tai
reiškia, kad šalys, kuriose iki šiol buvo išmetama didžioji ŠESD kiekio dalis, turi siekti
sumažinti išmetamą ŠESD kiekį didesne dalimi. JTBKKK Kioto protokolas • Pagal JTBKKK Kioto protokolą 15 ES valstybių narių („ES–15“) nusprendė priimti
bendrą tikslą 2008–2012 m. sumažinti išmetamą ŠESD kiekį 8 %, palyginti su 1990 m.
(valstybių narių išmetamų kiekių tikslai diferencijuoti pagal ES sprendimą dėl naštos
pasidalijimo). Likusių valstybių narių, išskyrus Kiprą ir Maltą, tikslai yra panašūs.
• ES–15 tinkamai įgyvendina savo tikslus. Preliminariais EAA skaičiavimais, iki 2011 m.
jos sumažino savo išmetamus kiekius 14.1 %, palyginti su atskaitos metais.11 ES veiksmų klimato kaitos
srityje ir energetikos dokumentų
rinkinys
• Norint, kad ES laikytųsi įsipareigojimo pagal tarptautinę teisę ir ES siekio, valstybės
narės privalo:
• Iki 2020 m. kolektyviai sumažinti savo bendrą išmetamą ŠESD kiekį mažiausiai 20 %,
palyginti su 1990 m. Pastaba: ES pasiūlė prisiimti 30 % tikslą iki 2020 m., jei kitos didelius
kiekius išmetančios šalys tinkamai prisidės prie pasaulinių švelninimo pastangų.
• Gaminti 20 % savo bendros energijos iš atsinaujinančių šaltinių.
• Gerinti energijos vartojimo efektyvumą, siekiant sumažinti pirminės energijos
suvartojimą 20 %, palyginti su prognozuojamais kiekiais.
• Bendrą ES tikslą iki 2020 m. sumažinti išmetamą kiekį 20 % reikia pasiekti taikant:
- ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą – ES mažinimo veiksmų pagrindą, kurioje
nustatyta išmetamų kiekių riba labiausiai teršiančiams sektoriams, įskaitant daugiau kaip
11 000 gamyklų, jėgainių ir kitų įrenginių, tarp jų ir oro linijas. Iki 2020 m. sumažinimo
9 http://www.eea.europa.eu/soer/europe/mitigating-climate-change.
10 Europos Taryba, 2007 m. kovo 8–9 d.
11 Apytikris ES ŠESD inventorius, http://www.eea.europa.eu/publications/approximated-eu-ghg-inventory-2011
riba turi būti 21 %, palyginti su 2005 m. kiekiu. ES ATLPS apima apie 40 % viso ES
išmetamo kiekio.
- „Sprendimą dėl pastangų pasidalijimo“, kuriam netaikoma ES ATLPS ir kuris nustato
metinius privalomus išmetamo ŠESD kiekio tikslus atskiroms valstybėms narėms 2013–
2020 m. laikotarpiui. Jie susiję su tokių sektorių, kaip atliekos, žemės ūkis, pastatai ir kt.,
išmetamais kiekiais.
• „20–20–20“ tikslai paremti ilgalaikiu tikslu iki 2050 m. išmetamą ŠESD kiekį sumažinti
85–90 %, palyginti su 1990 m. Konkurencingos mažo anglies
dioksido kiekio technologijų
ekonomikos sukūrimo iki
2050 m. planas
• Plane peržengiami 2020 m. tikslai ir nustatomas planas iki 2050 m. pasiekti ilgalaikį
išmetamo ES kiekio sumažinimo 80–95 % tikslą. Šioje strategijoje taikomas sektorių
požiūris, nagrinėjant, kaip tokie sektoriai su dideliu išmetamu kiekiu, kaip elektros
energijos gamyba, transportas, pastatai ir statyba, pramonė ir žemės ūkis, gali pereiti prie
mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos per ateinančius dešimtmečius. Energetikos veiksmų planas iki
2050 m. • Energetikos veiksmų plane iki 2050 m. ES nagrinėja uždavinius, kurie iškyla siekiant ES
tikslo sumažinti anglies dioksido išmetimą ir kartu užtikrinti energijos tiekimo saugumą bei
konkurencingumą. Pavyzdinė iniciatyva dėl
efektyviai išteklius naudojančios
Europos
• Joje palaikomas perėjimas prie efektyviai išteklius naudojančios, mažo anglies dioksido
kiekio technologijų ekonomikos, norint pasiekti darnų augimą. Joje pateikta ilgalaikė
veiksmų sistema, skirta įtraukti subalansuotą išteklių naudojimą į daugelį politikos sričių,
įskaitant klimato kaitą, energetiką, transportą, pramonę, žemės ūkį, biologinę įvairovę ir
regioninę plėtrą.
3.1.2 Prisitaikymas prie klimato kaitos — esamos būklės, tendencijų ir politinių reagavimo
priemonių apžvalga
Esama būklė, tendencijos ir pagrindiniai veiksniai
Nepaisant sėkmingų švelninimo veiksmų, tam tikra klimato kaita jau „įsitvirtino“ ir mes jaučiame
besikeičiančio klimato pasekmes. Keliuose atliktuose tyrimuose įvertinta klimato kaitos esama būklė,
tendencijos ir pagrindiniai veiksniai bei pateikta naudingų aplinkybių. Žr. Adapting to climate change —
SOER 2010 thematic assessment („Prisitaikymas prie klimato kaitos – SOER 2010 teminis įvertinimas“
(EAA, 2010)12
ir Europos prisitaikymo prie klimato kaitos platforma – CLIMATE-ADAPT,13
taip pat kitus
šių gairių 1 priede išvardytus dokumentus.
Politinės reagavimo priemonės
Prisitaikymas – tai mūsų elgesio pakeitimas, kai apribojama žala ir pasinaudojama naudingomis
galimybėmis, kurias duoda klimato kaita. Tačiau mūsų pasirengimo, atsparumo ir pažeidžiamumo lygį
nėra lengva apskaičiuoti, todėl yra sunku nustatyti tvirtus ir greitai įgyvendinamus tikslus. Vis tik klimato
kaitos švelninimo tikslai yra labiau apčiuopiami. ES pagrindinis dėmesys skiriamas prisitaikymo
integravimui („įtraukimui“) į visas susijusias politikas ir priemones bei veiksmingų, nuoseklių
prisitaikymo veiksmų palengvinimui nacionaliniu, regioniniu ir vietiniu lygiu. Pavyzdžiui, į teisės aktų
pasiūlymus dėl ES regioninės politikos (2014–2020 m.) yra įtrauktos išankstinės, su klimato kaitos
aspektais susijusios sąlygos, kurias valstybės narės turi atitikti, jei jos naudojasi ES struktūriniais fondais
ir Sanglaudos fondu. Daugelis Europos šalių, taip pat kai kurie regionai ir miestai priėmė prisitaikymo
strategijas. Europos aplinkos agentūra (EAA) apžvelgia prisitaikymo strategijas savo 32 valstybėse
narėse.14
Joje taip pat įsteigta Europos prisitaikymo prie klimato kaitos platforma – CLIMATE-ADAPT.
4 lentelėje toliau apibendrintos pagrindinės tarptautinės ir ES prisitaikymo prie klimato kaitos politikos.
4 lentelė. Pagrindiniai prisitaikymo prie klimato kaitos politikos aspektai
Politinės reagavimo
priemonės Tikslai ir uždaviniai
ES prisitaikymo prie klimato
kaitos strategija • Europos Komisija priėmė Prisitaikymo prie klimato kaitos Baltąją knygą 2009 m., po
kurios 2013 m. buvo parengta ES prisitaikymo strategija.
• Prisitaikymo strategija:
- pripažins, koks svarbus yra poveikio vertinimas atsparumui klimato kaitai (šiose gairėse
palaikomi pagrindiniai strategijos tikslai ir veiksmai);
- nustatys pagrindinius veiksmų prioritetus ir tai, kaip ES politikos gali skatinti
12
http://www.eea.europa.eu/soer/europe/adapting-to-climate-change. 13
http://climate-adapt.eea.europa.eu/ 14
Galima rasti: http://www.eea.europa.eu/themes/climate/national- adaptation-strategies.
efektyvius prisitaikymo veiksmus;
- pabrėš klausimą dėl infrastruktūros pritaikymo prie klimato kaitos ir joje bus pateiktas
atskiras dokumentas šia tema;
- paskatins kurti žaliąją infrastruktūrą ir taikyti ekosistemomis grindžiamus metodus.
• Gairės dėl prisitaikymo įtraukimo į Bendrąją žemės ūkio politiką ir Sanglaudos politiką
bus parengtos po Prisitaikymo strategijos priėmimo. Europos prisitaikymo prie
klimato kaitos platforma:
CLIMATE-ADAPT
• Viešai prieinama, interneto pagrindu veikianti platforma, skirta padėti politikos
formuotojams ES, nacionaliniu, regioniniu ir vietiniu lygiu rengiant prisitaikymo prie
klimato kaitos priemones ir politikas.
• Ji įsteigta siekiant padėti naudotojams gauti, skleisti ir integruoti informaciją apie:
- numatomą klimato kaitą Europoje;
- regionų, šalių ir sektorių pažeidžiamumą dabar ir ateityje;
- nacionalinę, regioninę ir tarptautinę prisitaikymo veiklą ir strategijas;
- prisitaikymo atvejų tyrimus ir galimus būsimus prisitaikymo variantus;
- internetines priemones, kurios palaiko prisitaikymo planavimą;
- su prisitaikymu susijusius tyrimų projektus, gairių dokumentus, ataskaitas, informacijos
šaltinius, nuorodas, naujienas ir įvykius.
3.2 Įvadas į biologinę įvairovę Biologinė įvairovė (arba bioįvairovė) — tai viena pagrindinių išsaugojimo sąvokų,
apimanti gyvybės turtingumą ir įvairias jos sudaromas formas. Biologinės įvairovės
konvencija (BĮK) biologinę įvairovę apibrėžia kaip „ visų gyvų organizmų, įskaitant,
šalia kitų, sausumos, jūros ir kitų vandenų ekosistemas ir ekologinius kompleksus, kurių
dalis jie yra; ši sąvoka jungia rūšių, tarprūšinę ir ekosistemų įvairovę“
(2 straipsnis). Buveinių ir Paukščių direktyvų pagrindu sukurtas saugomų teritorijų tinklas Natura 2000 yra ES
biologinės įvairovės politikos ašis. Šiuo metu šis tinklas apima beveik 18 % ES sausumos teritorijos ir
daugiau kaip 145 000 km² jos jūrų ploto. Tačiau svarbu atsiminti, kad biologinės įvairovės sąvoka
neapsiriboja Natura 2000 tinklu, o yra daug platesnė:
• Paukščių ir Buveinių direktyvos taip pat taikomos rūšims ir buveinėms, kurios nėra Natura 2000
objektai. • Pagal Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalį bet kokiems planams ir projektams, galintiems reikšmingai
paveikti Natura 2000 teritoriją, būtina atlikti „tinkamą vertinimą“ net jei jie įgyvendinami už šių teritorijų
ribų.
• Buveinių direktyvos 10 straipsnyje pripažįstama Natura 2000 teritorijų ekologinio vientisumo
užtikrinimo svarba.
• Galiausiai ES biologinės įvairovės strategija iki 2020 m.15
, kurią patvirtino Taryba ir Europos
Parlamentas, taikoma visai teritorijai ir joje pabrėžiama mums ekosistemų teikiama nauda. Joje pateiktas
rinkinys veiksmų, kurie būtini, norint sustabdyti biologinės įvairovės nykimą ir ekosistemų paslaugų
blogėjimą iki 2020 m. ir jas kuo labiau atkurti. Todėl strateginiuose aplinkos vertinimuose reikia aptarti visus šiuos biologinės įvairovės klausimus ir
aplinkos kokybę (žr. langelį toliau). Atvejo tyrimas: 2000–2007 m. transporto infrastruktūros plėtros planas, Ispanija — biologinė įvairovė už
įsteigtų teritorijų ribų
Ispanijos ornitologų draugija (Sociedad Española de Ornitología, SEO/Birdlife) parengė metodiką, skirtą tiksliai nustatyti
teritorijų svarbą biologinės įvairovės išsaugojimui. Ši didelio masto infrastruktūros planų SPAV metodika buvo pritaikyta
Ispanijos 2000–2007 m. transporto infrastruktūros planui.
Joje darome išvada, kad strateginiai aplinkos vertinimai negali apsiriboti PP pasekmių saugomoms teritorijoms ar net saugomų
teritorijų jų tinklams įvertinimu, nes jų išsaugojimas priklauso nuo jų aplinkos kokybės.
15
Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonominių ir socialinių reikalų komitetui ir
Regionų komitetui, Biologinė įvairovė – mūsų gyvybės draudimas ir gamtinis turtas. ES biologinės įvairovės
strategija iki 2020 m., EK, KOM(2011) 244 galutinis.
Didelio masto infrastruktūros plėtros planų SPAV ypač turi prisidėti prie biologinės įvairovės išsaugojimo ne tik saugomų
teritorijų sistemos viduje, bet ir už jos ribų ir prie biologinio vientisumo skatinimo, nustatant tokią SPAV apimtį, kuri atitiktų
galimą plano poveikį.
Šaltinis: atitinkamas internetinis SEO Birdlife puslapis. 3.2.1 Esamos būklės, tendencijų ir politinių reagavimo priemonių apžvalga
Esama būklė, tendencijos ir pagrindiniai veiksniai
Keliuose atliktuose tyrimuose įvertinta biologinės įvairovės esama būklė, tendencijos ir pagrindiniai
veiksniai bei pateikta naudingų prielaidų. Žr. Biodiversity — SOER 2012 thematic assessment („Biologinė
įvairovė – SOER 2012 teminis įvertinimas“) (EAA, 2010),16
EU 2010 Biodiversity Baseline („ES
pamatiniai 2010 m. biologinės įvairovės rodikliai“ (EAA, 2010),17
ir kitus dokumentus, pateiktus
apžvalgai šių gairių 1 priede.
Šiais tyrimais nustatyta, kad biologinės įvairovės nykimo tempas spartėja visoje Europoje. Nors yra tam
tikrų teigiamų ženklų, tyrimuose pripažįstamos penkios pagrindinės biologinės įvairovės nykimo
problemos ir veiksniai: i) buveinių nykimas ir išskaidymas; ii) pernelyg didelis gamtos išteklių
išeikvojimas ir nedarnus naudojimas; iii) tarša; iv) invazinės svetimžemės rūšys ir v) klimato kaita. Natura 2000 tinklo ir jame įsteigtų teritorijų tikslas – sulėtinti biologinės įvairovės nykimo tempą, įkuriant
pagrindinėms rūšims ir buveinėms apsaugoti skirtą sistemą. Tačiau daugelio Natura 2000 teritorijų būklė
tebelieka nepalanki ir reikalauja geresnio valdymo.
Politinės reagavimo priemonės
Biologinė įvairovė yra viena iš esminių ES politikos dalių daugiau kaip 20 metų. Nepaisant to, bendros
tendencijos tebėra neigiamos ir pastarojo meto politika laikoma neveiksminga. Tą rodo ES nesugebėjimas
pasiekti tikslą sustabdyti biologinės įvairovės nykimą iki 2010 m. 2011 m. Europos Komisija priėmė naują ES biologinės įvairovės strategiją iki 2020 m., kurios pagrindinis Žalioji infrastruktūra
Žaliąją infrastruktūrą galima apibrėžti kaip
strategiškai suplanuotą ir įgyvendintą aukštos
kokybės žaliųjų zonų ir kitų aplinkos savybių
tinklą. Ji apima natūralius ir pusiau natūralius
plotus, savybes ir žaliąsias zonas kaimo ir
miesto, sausumos, gėlųjų vandenų, pakrančių
ir jūrų teritorijose. Vietovės, kurios saugomos
kaip Natura 2000 teritorijos, yra žaliosios
infrastruktūros pamatas.
Ji turi būti projektuojama ir valdoma kaip
daugiafunkcis išteklius, galintis duoti įvairios
naudos ir teikti įvairių paslaugų.
Pamatinis principas yra tas, kad tas pats žemės
plotas dažnai gali duoti daugeriopos naudos.
Stiprinant žaliąją infrastruktūrą, galima
išlaikyti arba sukurti vertingas kraštovaizdžio
savybes, kurios nėra vien vertingos biologinei
įvairovei, bet taip pat padeda teikti ekosistemų
paslaugas, pavyzdžiui, tiekti švarų vandenį,
našų dirvožemį, patrauklias poilsines zonas,
bei padėti švelninti klimato kaitą ir prisitaikyti
prie jos. Kartais ji gali būti ekonomiškai
efektyvi alternatyva ar papildyti pilkąją
infrastruktūrą ir pakeisti intensyvų žemės
naudojimą.
tikslas — „iki 2020 m. sustabdyti biologinės įvairovės nykimą
bei ekosistemų paslaugų blogėjimą ir jas kuo labiau atkurti, kartu
intensyvinant ES veiksmus siekiant užkirsti kelią visuotiniam
biologinės įvairovės nykimui“.
Šios strategijos 2 tikslas yra tas, kad „iki 2020 m., įdiegus žaliąją
infrastruktūrą ir atkūrus bent 15 % nualintų ekosistemų, esama
ekosistemų ir jų paslaugų būklė bus išlaikyta ir pagerinta“. Šis
tikslas išskaidytas į tolesnius veiksmus, iš kurių dviem veiksmais
siekiama padaryti įtaką planavimo praktikai:
• Nustatyti biologinės įvairovės atkūrimo prioritetus ir skatinti
naudoti žaliąją infrastruktūrą (6 veiksmas), ir
• Užtikrinti, kad būtų išvengta tiesioginio biologinės įvairovės ir
ekosistemų paslaugų praradimo (7 veiksmas).
Šie veiksmai yra geras politinis pagrindas išsaugoti ekosistemų
paslaugas ir naudoti ekosistemomis grindžiamus metodus bei
žaliąją infrastruktūrą (žr. langelį kairėje) strateginiuose aplinkos
vertinimuose, siekiant pagrįsti PP. Klimato kaitos kontekste
ekosistemomis grindžiami metodai gali palaikyti anglies
sankaupas, reguliuoti vandens srautą ir saugojimą, išlaikyti ir
didinti atsparumą, mažinti ekosistemų ir žmonių pažeidžiamumą
16
http://www.eea.europa.eu/soer/europe/biodiversity. 17
http://www.eea.europa.eu/publications/eu-2010-biodiversity-baseline/.
Šaltinis: atitinkamas internetinis Aplinkos
generalinio direktorato puslapis.
padėti prisitaikyti prie klimato kaitos poveikio, gerinti biologinės
įvairovės išsaugojimo ir išgyvenimo galimybes bei teikti naudą
sveikatos ir poilsio atžvilgiu.18
Pagrindiniai tarptautinės ir ES biologinės įvairovės politikos aspektai apibendrinti 5 lentelėje kitoje lapo
pusėje. 5 lentelė. Pagrindiniai biologinės įvairovės politikos aspektai Politinės reagavimo
priemonės Tikslai ir uždaviniai
Buveinių direktyva ir Paukščių
direktyva • Buveinių ir Paukščių direktyvomis siekiama apsaugoti biologinei įvairovei ypatingos
svarbos teritorijas – šios teritorijos sudaro vadinamąjį Natura 2000 tinklą.
• Valstybės narės turi įsteigti ir valdyti Natura 2000 tinko teritorijas savo teritorijose. Tai
apima buveinių ir rūšių išsaugojimą, naujos infrastruktūros statybos bei kitos žmonių
veiklos poveikio mažinimą. Tai iš dalies pasiekiama taikant 6 straipsnio 3 dalį dėl „tinkamo
įvertinimo“.
• Šios dvi direktyvos pateikia nuostatas dėl tam tikrų floros ir faunos rūšių apsaugos, kai
šios rūšys yra platesnėje natūralioje aplinkoje.
• Buveinių direktyvos 10 straipsnyje pripažįstama, kad svarbu užtikrinti ekologinį Natura
2000 vientisumą. Biologinės įvairovės konvencija
(BĮK) • BĮK – tai pagrindinis tarptautinis susitarimas, kuriuo vadovaujamasi biologinės įvairovės
politikoje. ES ir visos jos valstybės narės yra šios konvencijos šalys. BĮK 14 straipsnis
„Nepalankaus poveikio įvertinimas ir sumažinimas iki minimumo“ reikalauja atsižvelgti į
galimą neigiamą projekto poveikį biologinei įvairovei. Nagojos protokolas • Biologinės įvairovės konvencijos Nagojos protokolas dėl galimybės naudotis genetiniais
ištekliais ir sąžiningo bei teisingo naudos, gaunamos juos naudojant, pasidalijimo
(priimtas Nagojoje 2010 m. spalio mėn.) yra teisiškai privalomas susitarimas, kuriuo
sprendžiami du klausimai:
- Kaip valstybės suteikia galimybę naudotis jų jurisdikcijoje esančiais genetiniais
ištekliais ir (arba) susijusiomis tradicinėmis žiniomis ir
- Kokių priemonių jos imasi, kad užtikrintų, jog nauda, gaunama naudojant tokius
išteklius ir (arba) žinias, būtų pasidalijama su ją teikiančiomis šalimis, įskaitant
čiabuvių ir vietines bendruomenes? Strateginis biologinės įvairovės
išsaugojimo planas 2011–
2020 m. ir Aičio tikslai
• Strateginio biologinės įvairovės išsaugojimo plano 2011-2020 m. (priimto Nagojoje,
2010 m. spalio mėn.) tikslas yra paskatinti biologinę įvairovę remiančius visų valstybių ir
suinteresuotųjų šalių veiksmus per kitą dešimtmetį.
• Strateginį planą sudaro 20 pagrindinių tikslų, bendrai žinomų kaip Aičio tikslai. Jie
išdėstyti pagal penkis strateginius tikslus, kurie taikomi pagrindinėms biologinės įvairovės
nykimo priežastims, sumažina biologinės įvairovės problemas, išsaugoja biologinę įvairovę
visais lygiais, didina jos teikiamą naudą ir numato gebėjimų stiprinimą. ES biologinės įvairovės
strategija iki 2020 m. • Biologinė įvairovė – mūsų gyvybės garantas ir gamtinis turtas. ES biologinės įvairovės
strategija iki 2020 m. atitinka du įsipareigojimus, kuriuos ES valstybių ir vyriausybių
vadovai prisiėmė 2010 m. kovo mėn. – iki 2020 m. sustabdyti biologinės įvairovės nykimą
ir ekosistemų paslaugų blogėjimą ES ir jas kuo labiau atkurti, kartu intensyvinant ES
veiksmus siekiant užkirsti kelią visuotiniam biologinės įvairovės nykimui.
• Ilgalaikis tikslas yra tas, kad „iki 2050 m. Europos Sąjungos biologinė įvairovė ir jos
teikiamos ekosistemų paslaugos – jos gamtos turtas – bus apsaugotos, įvertintos ir tinkamai
atkurtos dėl biologinės įvairovės vertingumo ir jos svarbaus indėlio į žmonių gerovę bei
ekonominį klestėjimą, siekiant išvengti pražūtingų pokyčių dėl biologinės įvairovės
nykimo“.
• Strategija taip pat atitinka pasaulinius įsipareigojimus, kuriuos pasaulio lyderiai prisiėmė
Nagojoje 2010 m. spalio mėn., kai BĮK kontekste jie priėmė rinkinį priemonių, kuriomis
sprendžiamas biologinės įvairovės nykimas pasaulyje per kitą dešimtmetį (aprašyta prieš
tai).
• Akcentuojamas esminis biologinės įvairovės ir ekosistemų paslaugų indėlis į žmonių
gerovę ir ekonominį klestėjimą, taip pat katastrofiškų pokyčių, kuriuos sukelia biologinės
įvairovės nykimas, išvengimas. Tai reikšmingai pasikeitęs poveikio vertinimo proceso
metodas, kai pereinama nuo poveikio sumažinimo prie aktyvaus visos biologinės įvairovės
gerinimo (atkūrimo) ir jos būklės „išvengiant tiesioginio paradimo“ užtikrinimo.
• Pagrindiniai strategijos tikslai apima:
- visišką ES teisės aktų dėl biologinės įvairovės apsaugos įgyvendinimą;
- geresnę ekosistemų apsaugą ir didesnį žaliosios infrastruktūros naudojimą;
- darnesnį žemės ir miškų ūkį;
- geresnį žuvų išteklių valdymą;
- griežtesnes kontrolės priemones invazinėms svetimžemėms rūšims, įskaitant naujų
18
Prisitaikymui prie klimato kaitos ir jos švelninimo Europoje taikomų ekosistemomis grindžiamų metodų
potencialo įvertinimas (EK tyrimas, Ekologijos institutas ir Aplinkos pokyčių institutas, 2011).
teisės
aktų priėmimą, siekiant užpildyti esamas politikos spragas;
- reikšmingesnį ES indėlį į kelio užkirtimą viso pasaulio biologinės įvairovės nykimui. Biologinės įvairovės veiksmų
planai (BĮVP) • BĮVP išsamiai nurodoma, kaip turi būti įgyvendinta Biologinės įvairovės strategija. Šių
planų yra Europos lygmeniu (pavyzdžiui, 2006 m. BĮVP dabar pakeitė Biologinės įvairovės
išsaugojimo strategija iki 2020 m.) ir visoje ES bei pasaulyje pagal BĮK (kaip nacionalinė
biologinės įvairovės strategija ir veiksmų planai, NBĮSV). Valstybėse narėse jie kartais
atitinka ES 2006 m. BĮVP.
• BĮVP sudaro platesnę biologinei įvairovei skirtą įgyvendinimo sistemą negu Natura 2000.
Valstybių narių lygmeniu juose išvardijamos nustatytos rūšys ir buveinės, įvertinama jų
būklė ekosistemoje, nustatomi išsaugojimo ir atkūrimo tikslai ir biudžetas bei laikotarpis,
būtini šiems tikslams pasiekti.
• BĮVP taip pat gali būti reikalaujama apsaugoti tam tikras rūšis, esančias už saugomų
teritorijų ribų.
3.3 Klimato kaitos ir biologinės įvairovės sąveikos
Dėl savo pobūdžio gamtinė aplinka pasižymi tarpusavio ryšiais. Šie ryšiai akivaizdūs daugelyje aplinkos
klausimų, įskaitant klimato kaitą ir biologinę įvairovę. Šiame skyriuje nemėginama išsamiai aprašyti šių
dviejų aspektų ryšius, o tiesiog sutelkiamas dėmesys į pagrindines sąveikas, kurios tiesiogiai susijusios su
strateginiais aplinkos vertinimais.
Du biologinės įvairovės ir klimato kaitos sąveikų pavyzdžiai yra šie: Žaliosios infrastruktūros naudojimas
potvynių rizikai valdyti
ES potvynių direktyvoje nustatyta potvynių
rizikos valdymo sistema. Pagal ją ES
valstybės narės gali pasirinkti priemones,
taikomas neigiamoms su potvyniais
susijusioms pasekmėms mažinti.
7 straipsnis reikalauja, kad valstybės narės
nustatytų savo potvynių rizikos valdymo
tikslus. Šiuose tiksluose daugiausia dėmesio
taip pat turi būti sutelkiama į
„nestruktūrizuotas priemones“ (pradedant
išankstinio perspėjimo ir baigiant natūraliomis
vandens sulaikymo priemonėmis) ir (arba) į
potvynių tikimybės sumažinimą.
Tai gali būti labai ekonomiškai efektyvios
apsaugos nuo potvynių pasiekimo alternatyvos
naujų dambų ir užtvankų statybai ar esamų
įrenginių sutvirtinimui. Be apsaugos nuo
potvynių jos dažnai duoda daugeriopos
naudos.
Tokių priemonių pavyzdžiai yra:
• gamtinės tėkmės atkūrimas pritaikant
pakrančių zonas arba upes vėl sujungiant su jų
salpomis;
• šlapynių, kurios gali laikyti potvynių
vandenį ir padėti „sulėtinti jo tėkmę“,
atkūrimas;
• miesto žalioji infrastruktūra, pavyzdžiui,
žaliosios zonos arba žalieji stogai.
Šaltinis: atitinkamas internetinis Aplinkos
generalinio direktorato puslapis.
• Biologinės įvairovės palaikymas yra aiškiai naudingas anglies
dvideginiui, nes didinamas gamtinės aplinkos gebėjimas
absorbuoti ir saugoti anglies dvideginį dirvožemyje ir augaluose.
Yra įrodymų, kad tokios sveikos gamtinės buveinės, kaip
dirvožemis, šlapynės ir miškai, gali sugerti didelius anglies
dvideginio kiekius. Pažeidus šių teritorijų biologinę įvairovę ar
fizinę aplinką, šis saugomas anglies dvideginis gali išsiskirti, net
ir netiesiogiai prisidėdamas prie klimato kaitos ir biologinės
įvairovės mažinimo.
• Biologinė įvairovė ir gamtinė aplinka teikia paslaugas, kurios
didina mūsų atsparumą tokių klimato kaitos pokyčių, kaip
kritulių ir temperatūros pasikeitimas, poveikiui. Pavyzdžiui, gerai
veikiančios žaliosios zonos gali reguliuoti paviršines nuotekas,
sumažindamos potvynių riziką. Ekosistemas ir jų paslaugas
galima sėkmingai naudoti daugelyje PP kaip ekonomiškai
efektyvias alternatyvas kuriant infrastruktūrą, pavyzdžiui,
potvynių rizikai valdyti (žr. langelį kairėje). Žaliosios zonos ir
augmenija taip pat teikia vėsą miestuose, sumažindamos karščio
bangų poveikį ir miesto karščio salos efektą, o augalai
stabilizuoja dirvožemį, sumažindami žemės nuošliaužų ir
erozijos riziką. Priešingai miškų naikinimas gali prisidėti prie
purvo nuošliaužų ir kt.
Ryšys tarp biologinės įvairovės ir klimato kaitos nėra vienpusis.
Kintančio klimato pasekmės jau daro poveikį biologinei įvairovei
ir ekosistemų paslaugoms. Prognozuojama, kad klimato kaita bus
vienintelė didžiausia biologinės įvairovės nykimo priežastis šalia
žemėnaudos pokyčių.19
Klimato kaitos poveikis biologinei
įvairovei kyla iš to, kad rūšys linkusios vystytis esant
konkrečiam tokių aplinkos veiksnių, kaip temperatūra ar drėgmė,
diapazonui.
Kadangi šie veiksniai kinta dėl klimato kaitos, rūšims tenka migruoti, kad išliktų sau optimalioje
aplinkoje. Kai kurios rūšys yra labiau prisitaikančios. Kitoms tai kelia pavojų jų gebėjimui išgyventi,
19
Tūkstantmečio ekosistemų įvertinimas (2005), suvestinė ataskaita.
todėl didėja jų nykimo tempas ir mažėja biologinė įvairovė. Rūšių gebėjimą reaguoti į klimato sąlygojamą
migraciją taip pat riboja žmonių veikla, pakeitusi žemėnaudą ir išskaidžiusi buveines. Jei jų kelyje
pasitaiko kelių, miesto vietovių ir dirbamos žemės, daugeliui rūšių yra beveik neįmanoma migruoti per
kraštovaizdį. Todėl reikia palengvinti šį natūralų prisitaikymo procesą, pavyzdžiui, pripažįstant
ekologinius tinklus ir koridorius bei įsteigiant naujus koridorius, kad išskaidymas būtų mažesnis.
4. Kokie pagrindiniai klimato kaitos ir biologinės įvairovės
klausimai?
Šiame skyriuje aptariama klimato kaitos ir biologinės įvairovės klausimų apimtis strateginiuose aplinkos
vertinimuose ir tai, kaip nustatyti, kuriuos iš jų reikia nagrinėti konkrečiame kontekste. Jo struktūra
pagrįsta trimis pagrindinėmis rekomendacijomis:
• pradėkite nustatinėti pagrindinius klausimus pačioje pradžioje, pasitelkdami suinteresuotąsias šalis į
pagalbą;
• supraskite pagrindinius klimato kaitos klausimus ir tai, kaip klimato kaita sąveikauja su kitomis
temomis, į kurias reikia atsižvelgti atliekant SPAV, ir
• supraskite pagrindinius biologinės įvairovės klausimus ir tai, kaip biologinė įvairovė sąveikauja su
kitomis temomis, į kurias reikia atsižvelgti atliekant SPAV.
Šis skyrius turi padėti SPAV proceso atrankos ir apimties nustatymo etapuose.
4.1 Pradėkite nustatinėti pagrindinius klausimus pačioje pradžioje, pasitelkdami
suinteresuotąsias šalis į pagalbą
Labai svarbu nustatyti pagrindinius klausimus klimato kaitos ir biologinės įvairovės požiūriu SPAV
proceso pradžioje, norint užtikrinti, kad jie būtų veiksmingai vertinami per visą procesą. Tai darydami,
aptarkite ne tik PP poveikį klimato kaitai ir biologinei įvairovei, bet taip pat ir kintančio klimato ir
gamtinės aplinkos poveikį PP. Pavyzdžiui, gyvenimo kokybė, kuri dažnai siejama su gamtinės aplinkos,
kuri turtinga biologine įvairove, kokybe, gali pritraukti investicijų, darbuotojų ir turistų. Ji gali būti viena
iš regiono didžiausių vertybių ir tapti būsima ekonomine sėkme. Todėl ją reikia pripažinti PP ir susijusio
SPAV parengimo etape. Kita vertus PP, kuris apima dideles teritorijas, kuriose yra didelė potvynių rizika,
gali sudaryti apribojimų būsimiems veiksmams.
Programoms, kurios bendrai finansuojamos iš ES struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo 2014–2020 m.
laikotarpiu, rekomenduojama, kad SPAV taip pat būtų įvertinta, ar yra laikomasi susijusių išankstinių
sąlygų.
Taip pat labai svarbu įtraukti aplinkos apsaugos institucijas ir tikslines suinteresuotųjų šalių grupes,
ekspertus, institucijas ir plačiąją visuomenę pradiniame etape, norint užtikrinti, kad būtų užfiksuoti
svarbiausi klausimai ir gautas sutikimas taikyti nuoseklų metodą stebėsenai. Ankstyvas suinteresuotųjų
šalių įtraukimas (žr. langelį apačioje) gali padėti geriau laikytis tam tikrų direktyvos aspektų ir kartu
pasinaudoti aplinkos apsaugos institucijų ir suinteresuotųjų šalių žiniomis bei nuomone, siekiant išryškinti
galimas aplinkos problemų sritis ir pagerinimo galimybes reikiamu laiku ir veiksmingu būdu. Tačiau jums
reikės elgtis lanksčiai, kad spręstumėte per visą SPAV procesą iškylančius naujus klausimus. Atvejo tyrimas:
Kaimo plėtros plano SPAV, Velsas, Jungtinė Karalystė — suinteresuotųjų šalių įtraukimas pradiniame etape
Velso asamblėjos vyriausybė užsakė SPAV, kuris turėjo būti atliekamas kartu su Kaimo plėtros planu 2007–2013 m. Pažymėtina
tai, kad pačioje pradžioje į SPAV jo apimties nustatymo etape buvo veiksmingai įtrauktos suinteresuotosios šalys. Dėl to į
klimato kaitą ir biologinę įvairovę buvo atsižvelgiama per visą SPAV procesą. Šis SPAV taip pat yra naudingas tinklo analizės
naudojimo ir kaupiamojo poveikio, susijusio su biologine įvairove ir klimato kaita, aptarimo pavyzdys.
Šaltinis: atitinkamas internetinis Velso Vyriausybės puslapis. Aktyvus bendradarbiavimas su aplinkos apsaugos institucijomis ir suinteresuotosiomis šalimis gali padėti
įtraukti klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos priemones ir (arba) biologinės įvairovės
didinimo planus į siūlomą PP nuo pat planavimo pradžios visuose SPAV proceso etapuose (žr. langelį
apačioje). Aplinkos apsaugos institucijos ir suinteresuotosios šalys galės patarti, jei yra kokių nors svarbių
tęstinių planų, į kuriuos reikia atsižvelgti, bet apie kuriuos jūs nežinote, pvz., dėl potvynių rizikos. Atvejo tyrimas:
Upių baseinų valdymo planai, Ispanija — klimato kaitos klausimų integravimo į visus SPAV proceso etapus
svarba
Klimato kaitą reikia aptarti nuosekliai visuose SPAV proceso etapuose, ypač pažeidžiamose srityse ir sektoriuose.
Šiame atvejo tyrime rekomenduojama, kad SPAV specialistai aiškiai apibrėžtų mechanizmus ar priemones, kuriomis klimato
kaitos klausimai integruojami į planavimo procesą. Siūlomos alternatyvios priemonės turi būti parengtos remiantis kompleksiniu
metodu ir jose turi būti aiškiai aptartas su klimato kaita susijęs neapibrėžtumas.
Šaltinis: IAIA (tyrimas ir prezentacija: Ispanijos upių baseinų planų ir klimato kaitos SPAV. Kontrolinis tyrimas). Dėl plataus su klimato kaita susijusių sektorių ir suinteresuotųjų šalių masto tampa sudėtinga konsultuotis
su reikiamomis valdžios institucijomis ir suinteresuotosiomis šalimis atliekant strateginius aplinkos
vertinimus, ypač planams ir programoms nacionaliniu lygiu. SPAV direktyvoje reikalaujama kuo
anksčiau ir veiksmingiau konsultuotis su valdžios institucijomis dėl jų „konkrečios su aplinkos apsauga
susijusios atsakomybės“ ir visuomenės nariais, kuriems su aptariamu PP priimami sprendimai turi arba
gali turėti įtakos arba kurie gali jais domėtis, taip pat įskaitant nevyriausybines organizacijas, kaip antai
tas, kurios rūpinasi aplinkos apsauga, ir kitas suinteresuotas organizacijas (6 straipsnis). Valstybės narės
šias valdžios institucijas paprastai apibrėžia kaip įvairių lygių ministerijas ar specialias aplinkos agentūras
(nacionalines, regionines, vietines), tačiau klimato kaitos klausimams paprastai reikia kitokio ir dažnai
platesnio požiūrio, įskaitant institucijas, kurios atsakingos už energetikos, transporto, vandens valdymo,
sveikatos ir ekonomikos sektorius.
Vėlgi SPAV gali padėti PP institucijoms ir ekspertams geriau apibrėžti valdžios institucijų ir
suinteresuotųjų šalių, kurios turi dalyvauti priimant su klimato kaita susijusius sprendimus, ratą ir jas
įtraukti nuo pat pradžių į pagrindinių klausimų apimties nustatymą. SPAV taip pat turi atlikti tam tikrą
vaidmenį siekiant bendro sutarimo dėl ilgalaikių scenarijų ir alternatyvų. Keletą pagrindinių klausimų galima užduoti kaip išeities tašką, siekiant padėti nustatyti, kurie klimato
kaitos ir biologinės įvairovės aspektai aktualiausi – pagrindinės problemos išvardytos 6 lentelėje kitoje
lapo pusėje. Tolesniuose skyriuose pateikti klausimai ir problemos, padėsiančios jums nuspręsti, kurie iš
jų yra aktualiausi visose situacijose. Atkreipkite dėmesį, kad aplinkos apsaugos institucijos ir
suinteresuotosios šalys gali įvardyti kitus pagrindinius rūpimus klausimus, pavyzdžiui, sąveikas tarp
klausimų skirtinguose 6 lentelės stulpeliuose (pvz., priemones, skirtas patenkinti mažaanglės energijos
poreikį, ir jų poveikį buveinių išskaidymui), bei sąveikas su tokiais kitais aplinkos klausimais, kaip
vanduo, atliekos ir oras. Kaip aptarta 3 skyriuje, svarbu atsižvelgti į sąveikas bei galimą sinergiją ir
prieštaravimus tarp aplinkos klausimų SPAV procese.
6 lentelė. Pagrindinių klimato kaitos ir biologinės įvairovės klausimų, kuriuos reikia aptarti kaip
SPAV dalį, pavyzdžiai Klimato kaitos švelninimas Prisitaikymas prie klimato kaitos Biologinė įvairovė • Energijos paklausa pramonėje.
• Energijos paklausa būsto ir statybos
sektoriuje.
• Išmetamas ŠESD kiekis žemės ūkyje.
• Išmetamas ŠESD kiekis atliekų
tvarkymo sektoriuje.
• Kelionių modeliai ir transporto
išmetamas ŠESD kiekis.
• Išmetamas ŠESD kiekis energijos
gamybos sektoriuje.
• Žemėnauda, žemėnaudos pokyčiai,
miškų ūkis ir biologinė įvairovė.
• Karščio bangos (įskaitant poveikį
žmonių sveikatai, žalą pasėliams, miškų
gaisrus ir kt.).
• Sausros (įskaitant sumažėjusį vandens
kiekį ir kokybę bei padidėjusią vandens
paklausą).
• Potvynių valdymas ir ekstremalūs
krituliai.
• Audros ir stiprus vėjas (įskaitant žalą
infrastruktūrai, pastatams, pasėliams ir
miškams).
• Žemės nuošliaužos.
• Jūros lygio kilimas, ekstremalios
audros, krantų erozija ir sūraus vandens
prasiskverbimas.
• Šalčiai.
• Atšalimo ir atitirpimo žala.20
• Ekosistemų paslaugų blogėjimas.
• Buveinių nykimas ir išskaidymas
(įskaitant buveinės mastą arba kokybę,
saugomas teritorijas, tarp jų Natura 2000
teritorijas, buveinių išskaidymą ar
izoliavimą, taip pat poveikį procesams,
kurie svarbūs ekosistemų kūrimui ir
(arba) priežiūrai).
• Rūšių įvairovės nykimas (įskaitant
rūšis, kurios saugomos pagal Buveinių ir
Paukščių direktyvas).
• Genetinės įvairovės nykimas.
20
Klimatinis atšalimo ir atitirpimo reiškinys – tai fizinių meteorologinių reiškinių forma, paplitusi kalnuose ir
ledynų aplinkoje ir atsirandanti plečiantis užžalusiam vandeniui. Šis procesas taip pat veikia infrastruktūros
medžiagas, pvz., betoną. Prognozuojama, kad klimato kaita atneš daugiau nenuspėjamo žiemos oro į kai kurias
pasaulio dalis, todėl atšalimo ir atitirpimo ciklai taps dažnesni. Atsiradus šiems reiškiniams, bus problemų su keliais,
geležinkeliais, vandens tinklais ir kt., pareikalausiančiais didesnių priežiūros išlaidų. (Parengta pagal: Talk Talk, ir
Tai tik orientacinis sąrašas, jis nėra išsamus. Klausimai ir poveikiai, kurie bus aktualūs konkrečiam
SPAV, priklausys nuo konkrečių kiekvieno PP aplinkybių ir konteksto (pvz., PP tipo, apimamo
sektoriaus, jo vietovės, masto ir priimančiosios aplinkos savybių, institucinių ir valdymo susitarimų bei
kt.). Todėl šiuo skyriumi reikia pasinaudoti tik kaip išeities tašku aptariant, kokie klausimai ir poveikiai
gali būti aktualūs. 6 lentelėje išvardytų prognozuojamų pokyčių tikrumo lygis taip pat skirsis ir kai kurie
pokyčiai gali būti labiau tikėtini negu kiti. 1 priedas ir 2 priede pateikti informacijos šaltiniai, taip pat
susijusi nacionalinė ir vietinė informacija turi padėti nustatyti, kurie klimato kaitos ir biologinės įvairovės
klausimai yra svarbūs (taip pat žr. scenarijų taikymo, pažeidžiamumo įvertinimo ir kt. aptarimą toliau
5 skyriuje).
Šią informaciją galima naudoti apimties nustatymo ir atrankos etapuose, kad būtų lengviau nustatyti,
kurie klimato kaitos ir biologinės įvairovės klausimai bei poveikiai galėtų būti svarbiausi konkretaus PP
strateginiam aplinkos vertinimui. Pateikti keli pagrindiniai klausimai, kurie padės skaitytojui apmąstyti,
kurie jų galėtų būti aktualiausi konkrečioje situacijoje. Gali būti naudinga panagrinėti šiuos klausimus su
suinteresuotosiomis šalimis, kurios domisi klimato kaita ar biologine įvairove ar turi profesionalių žinių
šiose srityse.
4.2 Pagrindinių klimato kaitos klausimų nustatymas
Išeities taškas gali apimti svarstymus apie klimato kaitos scenarijus kartu su socialiniais-ekonominiais
scenarijais ir tai, kokia galėtų būti jų reikšmė PP. Pagrindiniai rūpimi klausimai greičiausiai bus susiję su
išmetamu ŠESD kiekiu švelninimo atveju ir prisitaikymo priemonėmis, kurių reikia norint įveikti
numatomą poveikį dėl klimato kaitos. Atkreipkite dėmesį, kad švelninimo ir prisitaikymo problemos turės
atitikti tą lygį, kuriame taikomas PP, ir darys poveikį arba bus veikiamas. Ypač klimato kaitos atveju bus svarbu SPAV proceso pradžioje aptarti ne tik PP poveikį klimatui ir
klimato kaitai, bet taip pat ir kintančio klimato poveikį planui ar programai ir jų įgyvendinimui. Todėl
pagrindinių klausimų pavyzdžiai jums bus orientyrai nagrinėjant abu šiuos aspektus (žr. 7 ir 8 lenteles):
• Kaip klimatą gali paveikti PP įgyvendinimas išmetamo ŠESD kiekio požiūriu?
• Kaip PP įgyvendinimą gali paveikti klimato kaita, įskaitant būtinybę prisitaikyti prie kintančio klimato ir
ekstremalių reiškinių poveikį? Nagrinėjant šį klausimą, galėtų būti labai pravartu taikyti erdvinius
duomenis (žr. langelį toliau). Atvejo tyrimas:
Kijkduino generalinio plano SPAV, Nyderlandai − klimato rizikos nustatymas
Šis atvejis parodo, kaip taikomi erdviniai duomenys nustatyti klimato
kaitos keliamą riziką. Norint nustatyti pirmą laipsnio, kuriuo klimato
pasekmės yra svarbios tam tikroje teritorijoje, požymį, Nyderlanduose
buvo parengtas žemėlapis – Klimato pasekmių atlasas. Jo tikslas –
pateikti tomis pačiomis prielaidomis ir išankstinėmis sąlygomis
pagrįstus klimato poveikio duomenis visai šaliai paprastu ir greitu
būdu, naudojant interaktyvią interneto svetainę.
Šaltinis: Klimato pasekmių atlasas (Nyderlandų kalba), gręžinių
vaizdo filmas (Nyderlandų kalba), Klimato poveikio atlasas skatina
naudotis informacija apie klimatą formuojant politiką (klimato tyrimas
Nyderlanduose — svarbiausi tyrimo aspektai, 2009) (anglų kalba).
Sūraus vandens prasiskverbimo žemėlapio pavyzdys
Weathering of building Infrastructure and the changing climate: adaptation options (Auld H., Klaassen J., Comer N.,
2007)
7 lentelė. Pagrindinių klausimų, skirtų nustatyti klimato kaitos švelninimo aspektus, pavyzdžiai Pagrindinės problemos,
susijusios su: Pagrindiniai klausimai, kuriuos būtų galima užduoti SPAV atrankos ir (arba)
apimties nustatymo etape Energijos paklausa pramonėje • Ar siūlomas PP padidins ar sumažins energijos paklausą pramonėje?
• Ar PP skatina ar apriboja galimybes mažo anglies dioksido kiekio įmonėms ir
technologijoms? Energijos paklausa būsto ir
statybos sektoriuje • Ar PP padidins ar sumažins būsto statybos paklausą ir energijos vartojimą būsto
sektoriuje? Išmetamu ŠESD kiekiu žemės
ūkyje • Ar PP padidins ar sumažins metano (CH4) ir azoto suboksido (N2O) susidarymą žemės
ūkyje?
• Ar PP padidins ar sumažins azoto naudojimą tręšimui?
• Ar PP neigiamai paveiks ar apsaugos dirvožemį, kuriame gausu anglies dvideginio? Išmetamu ŠESD kiekiu atliekų
tvarkymo sektoriuje • Ar PP padidins atliekų susidarymą?
• Ar siūlomas PP turės įtakos atliekų tvarkymo sistemai?
• Kaip šie pokyčiai paveiks atliekų tvarkymo sektoriuje išmetamą CO2 ir CH4 kiekį? Kelionių modeliais ir transporto
išmetamu ŠESD kiekiu • Ar PP gali padidinti asmenų keliones — kelionių skaičių ir trukmę bei keliavimo būdą?
Ar jis paskatins pereiti nuo labiau teršiančių prie mažiau teršiančių keliavimo būdų (pvz.,
nuo asmeninių automobilių prie viešojo transporto arba nuo autobusų prie elektrinių
traukinių)?
• Ar PP gali reikšmingai padidinti ar sumažinti krovininio transporto išmetamus teršalus?
• Kaip PP gali padidinti arba paskatinti darnios transporto infrastruktūros ar technologijų
vystymąsi — pavyzdžiui, elektromobilių įkrovimo vietas, suskystintų naftos dujų kurą,
vandenilio kuro elementus? Išmetamu ŠESD kiekiu energijos
gamybos sektoriuje • Ar PP padidins ar sumažins energijos suvartojimą?
• Kaip šie energijos paklausos pokyčiai paveiks energijos pasiūlos asortimentą?
• Kokia bus šių energijos pasiūlos pokyčių svarba išmetamam ŠESD kiekiui energijos
gamybos sektoriuje? Miškų ūkiu ir biologine įvairove • Kokių galimybių planas ar programa gali duoti anglies dioksido sekvestracijai, taikant
investicijas į miškų ūkį ir biologinę įvairovę?
8 lentelė. Pagrindinių klausimų, skirtų nustatyti prisitaikymo prie klimato kaitos aspektus,
pavyzdžiai Pagrindinės problemos,
susijusios su: Pagrindiniai klausimai, kuriuos būtų galima užduoti SPAV atrankos ir (arba)
apimties nustatymo etape Karščio bangomis • Kokios yra pagrindinės sausumos buveinės ir migracijos koridoriai, kuriuos karščio
bangos gali reikšmingai paveikti? Kokį poveikį jiems turės siūlomas PP?
• Kokios miesto vietovės, gyventojų grupės ar ekonominės veiklos yra labiausiai
pažeidžiamos dėl karščių bangų? Kokį poveikį joms turės PP?
• Ar PP sumažina ar padidina „miesto karščio salos“ efektą?
• Ar PP padidins ar sumažins kraštovaizdžio ir miškų atsparumą laukinės gamtos
gaisrams? Sausromis • Kokios yra pagrindinės sausumos buveinės ir migracijos koridoriai, kuriuos sausros gali
reikšmingai paveikti? Kokį poveikį jiems turės PP?
• Ar PP padidins vandens poreikį ir kokiu mastu?
• Ar yra kokių nors didelių pavojų, susijusių su blogėjančia vandens kokybe sausrų metu
(padidėjusios teršalų koncentracijos dėl riboto atskiedimo, sūraus vandens
prasiskverbimas ir t.t.)?
• Kuriuos gėlo vandens telkinius paveiks labai didelė vandens tarša — ypač sausrų metu,
kai teršalai mažiau atskiedžiami sumažėjusiame upių tūryje? Potvyniais ir ekstremaliais
krituliais • Kokiai infrastruktūrai (pvz., esamoms ar planuojamoms kelių atkarpoms, vandens
tiekimui, energetikai ir kt.) kyla pavojus dėl to, kad ji yra ekstremalių potvynių zonose?
• Ar drenažo tinklų pajėgumas yra pakankamas susidoroti su galimais ekstremaliais
krituliais?
• Ar drenažo sistemos konstrukcija neleidžia nukreipti nutekančio vandens į žemiau
esančias teritorijas?
• Ar siūlomas PP sumažins ar padidins galimybę natūraliai valdyti potvynius
ekosistemose ir salpose?
• Ar siūlomas PP padidins potvynių riziką pažeidžiamiems paveikiamiems asmenims
(pvz., senyvo amžiaus, sergantiems ar jauniems žmonėms) ar jautriems priimtuvams
(pvz., svarbiausiai infrastruktūrai)? Audromis ir stipriais vėjais • Kokioms teritorijoms ir svarbiausiai infrastruktūrai iškils rizika dėl audrų ir stiprių vėjų? Žemės nuošliaužomis • Kokiam turtui, asmenims ar aplinkos vertybėms kyla pavojus dėl žemės nuošliaužų ir jų
pačių pažeidžiamumo? Jūros lygio kilimu, kilusiomis
audromis, krantų erozija,
hidrologiniais režimais ir sūraus
• Kokios yra pagrindinės vandens, upių ir pakrančių buveinės bei migracijos koridoriai,
kuriems reikšmingą neigiamą poveikį gali padaryti jūros lygio kilimas, krantų erozija,
hidrologinių režimų pokyčiai ir druskingumo lygis? Kokį poveikį jiems turės siūlomas
vandens prasiskverbimu PP?
• Koks pagrindinis infrastruktūros turtas (pvz., kelių atkarpos ir sankryžos, vandens
tiekimo infrastruktūra; energetikos infrastruktūra; pramoninės zonos ir dideli sąvartynai),
kuriam kyla rizika dėl to, kad jis yra teritorijose, kurios gali būti užtvindytos pakilus jūros
lygiui ar kurias gali veikti krantų erozija? Ar siūlomas PP sumažins ar padidins šią riziką?
• Kokias teritorijas gali paveikti sūraus vandens prasiskverbimas? Ar siūlomas PP
sumažins ar padidins šią riziką? Šalčiais • Kokioms teritorijoms ir esminei infrastruktūrai kyla pavojus dėl trumpų neįprastai šalto
oro, sniego audrų ar šalčio laikotarpių? Atšalimo ir atitirpimo žala • Kokiai pagrindinei infrastruktūra (pvz., keliams, vandens vamzdžiams ir kt.) iškyla
atšalimo ir atitirpimo žalos pavojus?
4.3 Pagrindinių biologinės įvairovės klausimų nustatymas
Kaip biologinę įvairovę paveikia PP įgyvendinimas?
Pavyzdžiui, dėl to gali prasidėti buveinių nykimas ir
blogėjimas (pvz., šlapynių, pievų ir miškų sunaikinimas dėl
būsto statybos ir pramoninės plėtros); buveinių išskaidymas;
rūšių nykimas (pvz., konkrečios buveinės endeminiai augalai
ir gyvūnai negalės išgyventi, jei statybos tą buveinę sunaikins
ar pakeis); gamtinių aplinkos procesų pasikeitimas (pvz.,
pasikeičia upių tėkmė, vandens valymas, pakrančių nuosėdų
pernaša ir erozijos kontrolė ir dėl to gali būti ilgalaikis
poveikis buveinei ar rūšims); poveikis ekosistemų
paslaugoms dėl rūšių ir buveinių nykimo; svetimžemių
invazinių rūšių plitimas, galintis pakeisti natūralias buveines
ir sutrikdyti vietines rūšis ir pan.
Norint nustatyti, kuriuos poveikius
biologinei įvairovei reikia aptarti
strateginiame aplinkos vertinime, gali
padėti šie šaltiniai:
• Biologinės įvairovės konvencija: savanoriškos
gairės biologinės įvairovės klausimus
apimančiam poveikio aplinkai vertinimui.
• IAIA: biologinė įvairovė poveikio vertinime.
Atkreipkite dėmesį, kad 7 ir 10 lentelėse pateikta
informacija daugiausia pagrįsta šiais šaltiniais.
• Ramsaro 16 vadovas: poveikio vertinimas.
Biologinę įvairovę apimančių PAV ir SPAV
gairės.
Nustatydami pagrindinių klausimų apimtį strateginiam aplinkos vertinimui, turėtumėte atsižvelgti į visus
SPAV, atliktus aukštesniuose sprendimų priėmimo lygiuose, galinčiuose turėti įtakos SPAV apimčiai ir
kintančios pirminės būklės klimato kaitos bei biologinės įvairovės aspektams. Lygiai taip pat, jei gali būti
paveiktos Natura 2000 teritorijos, reikia atsižvelgti į Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalies
reikalavimus. 6 straipsnio 3 dalis reikalauja „atitinkamo įvertinimo“, jei koks nors planas individualiai
arba kartu su kitais PP ir projektais gali reikšmingai paveikti Natura 2000 teritoriją (-as). Įgyvendinimo
patirtis21
rodo, kad valstybės narės daugiausia taiko suderintą metodą atlikti SPAV ir įvertinimą pagal
6 straipsnio 3 dalį. Tai atitinka SPAV direktyvos 11 straipsnio 2 dalį, kuri leidžia valstybėms narėms
taikyti suderintas ar bendras procedūras22
, kad būtų išvengta dvigubo ir sutampančio vertinimo. Bendras SPAV direktyvos ir Buveinių direktyvos (6 straipsnio 3 ir 4 dalių) taikymas
Bendras SPAV direktyvos ir Buveinių direktyvos taikymas ypač gali padėti:
• nustatyti projektus ir (arba) projektų tipus, kurie gali turėti reikšmingų neigiamų pasekmių Natura 2000 teritorijoms ir šio tinklo
vientisumui;
• nustatyti ir įvertinti galimas reikšmingas kaupiamąsias PP pasekmes kartu su kitais planais ar projektais;
• pasiūlyti švelninimo priemonių, užkertančių kelią šioms pasekmėms ir jas mažinančių;
• išnagrinėti alternatyvius sprendimus (pvz., vietoves ir kelius arba paklausos valdymą) kol PP lygmeniu dar yra daug atvirų
variantų, siekiant išvengti reikšmingų pasekmių;
• parengti dirvą vertinimui pagal 6 straipsnio 3 dalį projektų lygyje ir
• prireikus sudaryti pagrindą taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas (kompensavimo priemones) pagal 6 straipsnio 4 dalį projektų
lygyje. 9 lentelėje kitoje lapo pusėje pateikti klausimų, kurie padės jums nustatyti pagrindinius biologinės
įvairovės aspektus, pavyzdžiai.
21
Komisijos ataskaita Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų
komitetui apie Strateginio poveikio aplinkai vertinimo direktyvos (direktyvos 2001/42/EB) taikymą ir
veiksmingumą, KOM (2009) 469 galutinis. 22
SPAV derinimas su kitu (-ais) vertinimu (-ais) ir bendra procedūra su vienu įvertinimu, kuris atitinka abiejų
direktyvų reikalavimus.
9 lentelė. Klausimų, skirtų nustatyti pagrindinius biologinės įvairovės aspektus, pavyzdžiai Pagrindinės problemos,
susijusios su: Pagrindiniai klausimai, kuriuos būtų galima užduoti SPAV atrankos ir (arba)
apimties nustatymo etape Ekosistemų paslaugų blogėjimu
(įskaitant poveikį procesams, kurie
svarbūs įsteigiant ir (arba) palaikant
ekosistemas)
• Ar siūlomas PP tiesiogiai ar netiesiogiai atneš didelės žalos ekosistemai ar paskatins jos
visišką sunykimą, arba žemėnaudai ir dėl to sunyks mokslinę ir ekologinę arba kultūrinę
vertę turinčios ekosistemų paslaugos?
• Ar PP pakenks ekosistemų procesams ir paslaugoms, ypač toms, nuo kurių priklauso
vietinės bendruomenės?
• Ar dėl PP pasikeis ekosistemų sudėtis, struktūra ar pagrindiniai procesai, kurie lemia
ekosistemų ir jų paslaugų palaikymą teritorijose, kuriose teikiamos pagrindinės
paslaugos?
• Ar PP kaip nors priklauso nuo ekosistemų paslaugų?
• Ar gali padidėjusi ekosistemų paslaugų pasiūla prisidėti prie PP tikslų?
Procesai, kurie svarbūs įsteigiant ir (arba) palaikant ekosistemas:
• Ar PP pakeis maisto grandinės struktūrą ir sąveikas, kurios apsprendžia energijos srautą
ir biomasės pasiskirstymą konkrečioje ekosistemoje?
• Ar dėl PP reikšmingai pasikeis vandens lygis, kiekis ar kokybė? Ar dėl PP bus
reikšmingų oro kiekio ar taršos pokyčių? Buveinių nykimu ir blogėjimu
(įskaitant buveinės mastą arba
kokybę, saugomas teritorijas, tarp jų
Natura 2000 teritorijas, buveinių
išskaidymą ar izoliavimą ir žaliąją
infrastruktūrą)
• Ar dėl PP sunyks ar pablogės natūralios ar pusiau natūralios buveinės, įskaitant
Bendrijos svarbos buveines? Jei taip, kokiu mastu, kokias funkcijas atlieka ši buveinė; ar
žala laikina ar nuolatinė ir ką galima padaryti, norint visiškai sumažinti poveikį?
• Jei buveinės sunyksta ar pakeičiamos, ar yra alternatyvių buveinių, palaikančių
susijusias rūšis?
• Ar yra galimybių sustiprinti arba sujungti buveines?
• Ar PP neigiamai paveiks saugomas teritorijas; nykstančias ekosistemas už saugomų
teritorijų ribų; migracijos koridorius, įvardytus kaip svarbius ekologiniams ar
evoliuciniams procesams; teritorijas, kurios, kaip žinoma, teikia svarbias ekosistemų
paslaugas ir yra nykstančių rūšių buveinės?
• Ar dėl PP bus išskaidytos buveinės ar teritorijos, teikiančios pagrindines ekosistemų
paslaugas, pvz., statant tiesinę infrastruktūrą, žmonių gyvenvietes, skiriant žemes
intensyviam ūkininkavimui ir įveisiant miškų monokultūras?
• Kaip labai tai paveiks buveines ir koridorius, atsižvelgiant į tai, kad neigiamą poveikį
jiems taip pat gali daryti klimato kaita?
• Ar yra galimybių įkurti ar plėtoti žaliąją infrastruktūrą kaip PP dalį, siekiant palaikyti
plano ar programos ne aplinkosaugos tikslus ir aplinkosaugos tikslus (pvz., prisitaikymą
prie klimato kaitos arba saugomų teritorijų vientisumo didinimą)? Rūšių įvairovės 23 nykimu
(įskaitant rūšis, saugomas pagal
Buveinių ir Paukščių direktyvas)
• Ar PP turės tiesioginį ar netiesioginį neigiamą poveikį Bendrijos svarbos rūšims,
išvardytoms Buveinių direktyvos II priede ir (arba) IV ar V priede, ypač II priede
pateiktoms prioritetinėms rūšms24, arba rūšims , kurioms taikoma Paukščių direktyvą?
• Ar PP tiesiogiai ar netiesiogiai paskatins rūšių, kurios įvardytos kaip prioritetinės
NBĮSVP ir (arba) kituose žemesnio lygio biologinės įvairovės planuose, populiacijos
nykimą?
• Ar PP pakeis teritorijoje esančiose buveinėse randamų rūšių gausumą ar sudėtį?
• Ar PP paveiks darnų rūšies populiacijos naudojimą?
• Ar PP viršys buveinės ar ekosistemos didžiausią tausų našumą, naudojimo intensyvumą
arba didžiausią leidžiamą populiacijų ar ekosistemos sutrikdymo lygį?
• Ar dėl PP padidės svetimžemių rūšių invazijos rizika? Genetinės įvairovės nykimu25 • Ar dėl PP išnyks ypač retų ar mažėjančių rūšių populiacija ir tos rūšys, kurios įvardytos
kaip prioritetinės NBĮSVP ir (arba) kituose žemesnio lygio biologinės įvairovės
planuose?
• Ar dėl PP išnyks vietinių kultūrinių augalų ir (arba) naminių gyvūnų rūšys bei mokslinę,
ekologinę ar kultūrinę vertę turintys jų giminaičiai, genai ar genomai?
• Ar dėl PP bus išskaidyta kokia nors populiacija ir tai baigsis jos (genetine) izoliacija?
23
Apibrėžtis: tam tikroje regiono teritorijoje randamų rūšių skaičius ir įvairovė,
http://www.cbd.int/cepa/toolkit/2008/doc/CBD-Toolkit-Glossaries.pdf. 24
Buveinių direktyvos II priede prioritetinės rūšys pažymėtos žvaigždute (*). 25
Galimą natūralios genetinės įvairovės nykimą (genetinę eroziją) labai sunku nustatyti ir nėra jokių praktinių
formalios atrankos ir apimties nustatymo raktų. Šis klausimas tikriausiai iškyla tik tada, kai susiduriama su visiškai
nykstančiomis, įstatymais saugomomis rūšimis, kurių skaičius ribotas ir (arba) kurių populiacijos labai atskirtos,
arba kai vientisos ekosistemos būna atskirtos ir genetinės erozijos rizika iškyla daugeliui rūšių. Šalių konferencijos
6-os sesijos VI/7 sprendimas, priedas „Su biologine įvairove susijusių klausimų įtraukimo į poveikio aplinkai
vertinimo teisės aktus ir (arba) procesus ir strateginį aplinkos vertinimą gairės“,
http://www.cbd.int/decision/cop/?id=7181.
5. Kaip strateginiame aplinkos vertinime įvertinti pasekmes,
susijusias su klimato kaita ir biologine įvairove? Šiame skyriuje pateikti konkretūs patarimai, priemonės ir metodai, skirti įvertinti su klimato kaita ir
biologine įvairove susijusias pasekmes visame SPAV procese. Jis išdėstytas pagal pagrindinius SPAV
aspektus, kai klimato kaitos ir biologinės įvairovės klausimai turi didžiausią poveikį šiam procesui.
Kiekviename skirsnyje aptariami praktiniai SPAV elementai, kai klimato kaitos ir biologinės įvairovės
klausimai yra aktualiausi, ir pateikta naudingiausių būdų pavyzdžių. Daugelį metodų ir būdų, ir ne tik čia
pateiktuosius, galima taikyti įvairiuose SPAV etapuose.
Šiame skyriuje nagrinėjami keli SPAV proceso etapai, ypač pagrįstų alternatyvų aptarimas,
reikšmingų pasekmių įvertinimas ir stebėsenos priemonių nustatymas.
Nagrinėdami klimato kaitą ir biologinę įvairovę SPAV procese (žr. 2.3 skirsnį), SPAV specialistai
susiduria su naujais iššūkiais. Bus tokių situacijų, kai specialistui reikės priimti sprendimą, geriausia
pasikonsultavus su suinteresuotosiomis šalimis, norint išvengti nereikalingo PAV procedūros ištęsimo
arba palikti pakankamai laiko tinkamam sudėtingos informacijos įvertinimui. Kartais strateginiam
aplinkos vertinimui bus geriausia taikyti praktišką, sveiko proto metodą. SPAV reikia naudoti kaip galimybę aptarti pagrindinius klimato kaitos ir biologinės įvairovės klausimus
ankstyvajame etape, kai dar yra daug atvirų galimybių. Pavyzdžiui, prireikus projekto ar PAV lygyje
planuotojai turi taikyti apribojimus statyboms salpose ar teritorijose, kurioms gresia potvyniai, arba
skatinti žemės valdymą, kuris didina pajėgumą sulaikyti vandenį ir užkerta kelią potvynių rizikai arba ją
visiškai sumažina. Tokiems tiesinio tipo projektams, kaip automobilių keliai ar geležinkeliai, svarbu
įvertinti galimas reikšmingas pasekmes koridoriaus lygyje, prieš pereinant prie atskirų atkarpų (PAV
lygis). Tai leidžia aptarti daug vietovės alternatyvų ir pasirinkti variantą, kuris užkerta kelią reikšmingoms
pasekmėms aplinkai arba jas visiškai sumažina.
5.1 Klimato kaitos ir biologinės įvairovės integravimo į SPAV priemonių ir metodų
apžvalga
10 lentelėje kitoje lapo pusėje apžvelgiamos priemonės ir metodai, kuriuos galima taikyti, kad jums būtų
lengviau įvertinti klimato kaitos ir biologinės įvairovės klausimus SPAV procese. Toliau langelyje
aprašytas vienos priemonės – esminių (lemiamųjų) veiksnių – praktinio taikymo pavyzdys.
Atvejo tyrimas:
Lisabonos metropolinės zonos regioninio plano SPAV, Portugalija — esminių lemiamųjų veiksnių taikymo ir
glaudaus plano rengėjų bei SPAV specialistų bendradarbiavimo pavyzdys
Biologinės įvairovės ir klimato kaitos įtraukimas taikant esminių lemiamųjų veiksnių metodą leido veiksmingai integruoti
klimato kaitą ir biologinę įvairovę į šį planą. Dėl šios priežasties ir dėl SPAV bei planavimo komandų bendradarbiavimo buvo
pripažintos ir priimtos reikšmingos galimybės, pvz., natūralių ir agrarinės miškininkystės teritorijų apsauga, miestų teritorijų
plėtros apribojimas ir preliminarios regioninės strategijos pritaikymas prie klimato kaitos.
Šaltinis: http://consulta- protaml.inescporto.pt/plano-regional (planas ir SPAV portugalų kalba). Daugiau informacijos apie priemones ir metodus rasite 3 priede. Šis sąrašas nėra galutinis ir daugelis kitų
priemonių taip pat gali būti naudingos.26
Kai kuriomis išvardytomis priemonėmis ir metodais vertinami
konkretūs klimato kaitos ir biologinės įvairovės aspektai (pvz., išmetamo ŠESD kiekio skaičiuoklėmis), o
kitos yra bendresnio taikomojo pobūdžio. Jos gali padėti įvairiuose SPAV proceso etapuose, vienos jų yra
taikomos tik konkretiems etapams, o kitos – visam procesui.
26
IAIA „wiki“ – tai naudingas išteklius apie bendresnes priemones ir koncepcijas atliekant SPAV:
http://www.iaia.org/iaiawiki/.
10 lentelė. Rinktinių priemonių ir metodų, kuriuos galima taikyti palengvinti klimato kaitos ir
biologinės įvairovės įvertinimą kaip SPAV proceso dalį, apžvalga Priemonės ir metodai Temos, kurioms geriausia taikyti šias priemones ir metodus
Klimato kaitos
švelninimas Prisitaikymas prie
klimato kaitos Biologinė įvairovė
Žalos biologinei įvairovei
kompensavimas
Biologinės įvairovės atrankos žemėlapis „CO2MPARE“ Patikimumo lygiai Esminiai veiksniai Ekosistemomis grindžiami metodai Ekosistemų paslaugų metodai Ekosistemų paslaugų vertinimas Išmetamo ŠESD kiekio skaičiuoklės GIS ir erdvinė analizė Žalioji infrastruktūra GRIP Pramonės (projekto) ŠESD profiliai Gyvavimo ciklo analizė (LCA) Gamtinio kapitalo metodai, keturi
kapitalai
Tinklo analizė Regioninės ekonomikos ir aplinkos
sąnaudos ir rezultatai (REEIO)
Išteklių ir energijos analizės programa
(REAP)
Rizikos valdymas Scenarijai Įtakos sferos ir ekosistemų grandinės SSGG ir STEEP analizė Pažeidžiamumo vertinimas
Daugiau informacijos 3 priede.
5.2 Aptarkite klimato kaitos scenarijus SPAV pradžioje
SPAV specialistai turi apibrėžti klimato scenarijus, kurie gali neigiamai paveikti siūlomo PP
įgyvendinimą arba pabloginti jo poveikį biologinei įvairovei ir kitiems aplinkos veiksniams. Tokie
scenarijai gali būti „dideli siurprizai“, pavyzdžiui, ekstremalios sausros, didelės karščio bangos ir gaisrai,
rūšių išnykimas, atsparumo praradimas ir sistemų žlugimas. Scenarijai, kuriuos reikia aptarti, priklausys
nuo PP pobūdžio ir apimties nustatymo etape iškylančių klausimų.
Norint padaryti klimato kaitos veiksnius įvertinimo pagrindu, iš anksto reikia aptarti būsimas klimato
sąlygas – tai turi apimti laipsnišką klimato kitimą ir ekstremalių įvykių dažnumo pokyčius. Įtraukite šiuos
veiksnius:
• temperatūros pokyčius (bendrus numatomus pokyčius, tokias ekstremalias sąlygas, kaip karčio bangos ir
šalčiai);
• kritulių pokyčių modelius ir ekstremalių kritulių įvykius (smarkų lietų ir sausras);
• vėjo audras;
• jūros lygio pokyčius;
• kitas galimas ekstremalias klimato sąlygas (sniego audras, krušą ir kt.).
Be klimato scenarijų svarbu aptarti socialinius-ekonominius scenarijus, nes tai padės įvertinti būsimą
pažeidžiamumą dėl klimato kaitos. Dauguma tiesioginių klimato kaitos apraiškų sukels tolesnių šalutinių
ir netiesioginių pasekmių, kurias galima aptarti aplinkos pirminės būklės tendencijų analizėje (žr. tolesnį
skirsnį apie kintančių aplinkos pirminės būklės tendencijų analizę).
5.3 Išanalizuokite kintančios pirminės būklės tendencijas
Pirminės būklės kitimas — kokia yra esamos aplinkos būklės kitimo ateityje prognozė su įgyvendintu PP
ir be jo — yra esminis dalykas, norint suprasti, kaip siūlomas PP galėtų paveikti kintančią aplinką (žr.
langelį toliau). Atvejo tyrimas:
Jūroje išgaunamų energijos išteklių plėtros plano SPAV, Airija — kintančios pirminės būklės aptarimo
pavyzdys
Šis SPAV yra labai įdomus kaip geras klimato kaitos pasekmių, įtrauktų į aplinkos pirminės būklės vertinimą, pavyzdys, ypač dėl
poveikio biologinei įvairovei. Kiekvienos rūšių kategorijos kintančios aplinkos pirminės būklės apžvalgoje aptariami
„pagrindiniai klausimai ir ateities tendencijos“, įtraukiant klimato kaitą į kiekvienos šių rūšių kategorijos vertinimą. Taip
užtikrinama, kad informacija apie klimato pasekmes būtų pagrįsta būsimomis tendencijomis pagal geriausią turimą informaciją
apie tai, ko galima tikėtis įvykstant. Ši informacija naudojama nustatyti ir išplėtoti subalansuotas alternatyvas statybų teritorijoms
ir taikyti atsargumo principą.
Šaltinis: Airijos tvariosios energetikos institucija. Aplinkos pirminė būklė bus kintanti, ypač planų ar programų, pagal kuriuos bus įgyvendinti dideli
infrastruktūros projektai, kurių planavimas ilgas arba kurie sukelia ilgalaikių pasekmių (20 metų
viršijantys laikotarpiai), atveju. Gali praeiti daug metų, kol jie bus visiškai įgyvendinti, ir per tą laiką biologinė įvairovė paveiktose
teritorijose gali būti pasikeitusi, teritorija gali patirti įvairų klimato poveikį, pavyzdžiui, audras,
padidėjusią potvynių riziką ir t.t. Tokiems PP aplinkos prognozės ar scenarijų tyrimai, kurie analizuoja
tendencijas ir jų galimas kryptis ateityje, gali būti naudinga orientacinė medžiaga.
Kad būtų galima suprasti, kaip siūlomas PP galėtų paveikti aplinką ateityje ir kaip jo įgyvendinimą galėtų
paveikti kintantis aplinkos kontekstas, labai svarbu suprasti galimą pirminės būklės pasikeitimą be
siūlomo PP, atsižvelgiant į numatomus teigiamus arba neigiamus klimato pokyčius. Taip pat turėtumėte
aptarti PP įgyvendinimo rezultatą. Atliekant šią analizę ir norint suprasti pasiskirstymo pasekmes, gali
būti svarbūs erdviniai aiškūs duomenys ir įvertinimai, galbūt naudojant geografinę informacinę sistemą
(GIS). Konkretaus PP tipas ir geografinis mastas gali nulemti tai, kas tinka konkrečiam SPAV.
Analizuojant pirminės būklės kitimo tendencijas, gali būti naudingi keli Europos duomenų šaltiniai,
įskaitant duomenų saugyklas ir internetinius skaitmeninius duomenų rinkinius, pavyzdžiui, Europos
biologinės įvairovės informacinę sistemą (BISE) arba Klimato kaitos duomenų centrą. 2 priede pateikta
išsami apžvalga ir nuorodos į informacijos šaltinius apie biologinę įvairovę ir klimato kaitą.
Nagrinėjant pirminės būklės kitimą, labai svarbūs aspektai, kuriuos reikia aptarti, yra šie: • Pagrindinių klausimų tendencijos per laiką: pvz., vandens kokybė ir prieinamumas per sausras,
ekosistemų blogėjimas, infrastruktūros pažeidžiamumas dėl ekstremalių klimato įvykių ir kt. Ar šios
tendencijos tęsiasi, keičiasi ar išsilygina? Ar yra atlikta aplinkos prognozių ar scenarijų tyrimų, kuriuose
įvertinta galima šių tendencijų kryptis ateityje? Jei apie tam tikrus rodiklius duomenų nėra, ar yra
netiesioginių rodiklių, pvz., jei nėra lengvai prieinamų duomenų apie oro kokybės stebėseną kokioje nors
miesto teritorijoje, ar yra duomenų, susijusių su transporto eismo srauto ar apimties tendencijomis per
laiką?
• Pokyčių veiksniai: pvz., tokie pagrindiniai veiksniai, kaip visuomenės demografinės tendencijos ir
ekonominė gerovė, teisinė ir politinė sistema, rinkos jėgos ir ekonominės paskatos, dideli projektai, kurie
daro poveikį šiam aspektui, institucijų įgaliojimai ir gebėjimai reguliuoti ir valdyti šį aspektą. Veiksnius
galima suskirstyti į:
- Tiesioginius veiksnius: pvz., žemėnaudos ir žemės dangos pokyčius; išskaidymą ir izoliaciją;
rūšių surinkimą ar pašalinimą; tokį išorinį indelį, kaip išmetami teršalai, nuotekos, cheminės
medžiagos; sutrikdymą; invazinių, svetimžemių ar genetiškai modifikuotų rūšių įveisimą;
atkūrimą.
- Netiesioginius veiksnius: pvz., demografinius, socialinius-politinius, ekonominius, kultūrinius,
technologinius procesus ar intervencijas.
• Apribojimai ir ribos: pvz., ar ribos jau pažeistos (pavyzdžiui, oro kokybės ribos miestų teritorijose ir
pan.) arba ar numatoma pasiekti ribas? Ar yra nustatyti tikslai, kuriuos reikia pasiekti, pavyzdžiui,
nacionaliniai ar regioniniai energetikos ar išmetamų teršalų kiekio tikslai, susiję su ES veiksmų klimato
kaitos srityje ir energetikos dokumentų rinkinio „20–20–20“ tikslais? Ar yra lūžio taškų, kurių reikia
vengti, norint užkirsti kelią dideliam susijusių ekologinių ir socialinių sistemų blogėjimui ar žlugimui?27
• Pagrindinės teritorijos, kurias blogėjančios aplinkos tendencijos gali paveikti ypač neigiamai:
atkreipkite dėmesį į ypatingos aplinkosauginės svarbos teritorijas, pavyzdžiui, Natura 2000 teritorijas,
įsteigtas pagal Paukščių ir Buveinių direktyvas, arba kitas zonas, įsteigtas pagal ES teisės aktus dėl jų
aplinkos jautrumo ar savybių.
• Esminės tarpusavio priklausomybės pvz., vandens tiekimo ir nuotekų valymo sistemos, apsauga nuo
potvynių, energijos ir elektros tiekimas ir komunikacijų tinklai.
• Kas laimi ir kas pralaimi dėl šių tendencijų: neigiamas poveikis visuomenėje paprastai nebūna
proporcingai pasiskirstęs — šie ekosistemų pokyčiai kai kurias gyventojų grupes ir ekonomikos sektorius
paveikia labiau negu kitus.
Aptariant pirminę būklę, pagal kurią bus vertinamas siūlomas PP, taip pat svarbu pripažinti
neapibrėžtumą — priklausomai nuo aptariamo laikotarpio ir erdvinio diapazono, tam tikras
neapibrėžtumas yra neišvengiamas ir jis didės, jei ilgės laikotarpis ar didės erdvinis diapazonas.
5.3.1 Pažeidžiamumas Pažeidžiamumo įvertinimą reikia įtraukti į visus aplinkos
pirminės būklės kitimo ir alternatyvų įvertinimus. Kaip
pasikeis aplinka, jei PP nebus įgyvendintas arba jei bus
taikomos skirtingos alternatyvos?
„Pažeidžiamumo įvertinimas – tai numatomo poveikio, rizikos
ir regiono ar sektoriaus gebėjimo prisitaikyti prie klimato
kaitos pasekmių analizė. Pažeidžiamumo įvertinimas yra
daugiau negu tik klimato kaitos sukeltų įvykių galimos žalos
apskaičiavimas: jis apima regiono ar sektoriaus gebėjimo
prisitaikyti įvertinimą. Klimato kaitos kontekste IPCC
apibrėžia pažeidžiamumą dėl klimato kaitos kaip laipsnį,
kuriuo sistema yra pažeidžiama arba negali įveikti neigiamų
klimato kaitos pasekmių, įskaitant klimato nepastovumą ir
kraštutinumus.“28
Svarbiausia infrastruktūra bus ypač pažeidžiama, todėl PP tai
turi atsispindėti (žr. langelį dešinėje). Pavyzdžiui, per staigius
potvynius blogai sukonstruoti nuotekų tinklai gali persipildyti
ir išlieti užterštą potvynio vandenį į kitas kaimynines
teritorijas. Planuose ar programose, kurios ateityje sukels
problemų nuotekų sistemai, reikės atsižvelgti į sistemos
pajėgumą atitikti ne tik statybos reikalavimams dėl numatomų
Infrastruktūros pažeidžiamumas
Ypač gali būti pažeidžiami didelės infrastruktūros
projektai, pvz., dėl:
• padidėjusios potvynių rizikos iškastinio kuro ir
branduolinės energijos objektams bei elektros
pastotėms;
• aušinimo vandens mažesnio prieinamumo
žemyninėms jėgainėms;
• pablogėjusios belaidžio ryšio paslaugų kokybės
dėl pakilusios temperatūros ir intensyvių kritulių;
• padidėjusios potvynių rizikos visiems
transporto sektoriams;
• labiau paplautų tiltų dėl intensyvių kritulių ar
potvynių;
• sumažėjusio vandens tiekimo saugumo
keičiantis kritulių režimui;
• padidėjusios potvynių rizikos nuotekų
infrastruktūrai.
Vertinant pažeidžiamumą, svarbu aptarti esmines
tarpusavio priklausomybes, pvz., infrastruktūroje
dėl jų gali atsirasti „kaskadinis gedimas“ kai
vieno infrastruktūros aspekto, pavyzdžiui,
apsaugos nuo potvynių priemonių gedimas gali
baigtis kitu gedimu, pvz., jėgainių užtvindymu,
dėl kurio nutrūksta elektros tiekimas, o tai
27
Žr. su klimato kaita ir biologine įvairovę susijusių aplinkos ribų pavyzdžių adresu
http://www.resalliance.org/index.php/thresholds_database. 28
Šaltinis: CLIMATE-ADAPT.
nuotekų ar jų šalinimo įgyvendinus PP, bet taip pat ir į jos
pajėgumą ilguoju laikotarpiu ir veikiant klimato kaitai.
Biologinės įvairovės aspektai taip pat gali būti aktualūs, jei,
pavyzdžiui, upės, kuriomis plaukia nuotekos, įteka į žiotis,
kurios nustatytos kaip svarbios biologinei įvairovei.
paveikia telekomunikacijų tinklus.
Šaltinis: Jos Didenybės Vyriausybė (Jungtinė
Karalystė, 2011) (Klimatui atspari infrastruktūra:
pasirengimas klimato kaitai — dokumento
santrauka).
5.3.2 Politikos nuoseklumas ir darnumas
Viena svarbi SPAV funkcija yra siūlomo PP ir biologinės įvairovės apsaugos bei klimato kaitos
atitinkamos politikos tikslų bei uždavinių nuoseklumo ir darnumo įvertinimas. SPAV direktyvoje
reikalaujama tarptautiniu, Bendrijos arba valstybės narės lygiu nustatyti aplinkos apsaugos tikslus,
susijusius su PP. Šie tikslai (ir visi aplinkos apsaugos aspektai) turi būti įvertinti rengiant SPAV. Šių
gairių 3 skyriuje nurodyti pagrindiniai įstatymų ir politikos dokumentai, kurie buvo parengti tarptautiniu
ir Europos lygiu dėl biologinės įvairovės apsaugos ir klimato kaitos šių gairių rašymo metu. Papildomi
politikos tikslai nustatomi nacionaliniu ir žemesniu lygiais įvairiose valstybėse narėse. Juose gali būti
bendrų kriterijų, skirtų įvertinti, ar siūlomo PP kryptis yra teisinga. Klimato kaitos tikslus galima
suskirstyti į dvi grupes: įvertinimo tikslus (minimalius arba esminius tikslus ar standartus, kuriuos turi
atitikti siūlomas PP) ir siektinus tikslus (ilgalaikius aplinkos apsaugos tikslus, kurie turi būti aptarti
siūlomame PP).
SPAV procese reikia nustatyti biologinės įvairovės ir klimato kaitos politikos tikslus, kurie gali būti
aktualūs siūlomam PP, ir aiškiai pasakyti, ar jis padeda juos pasiekti ar jiems prieštarauja. Jūsų SPAV aptarimas su kitais SPAV specialistais ir tais, kurie rengs ar priims PP, greičiausiai duos
didelės naudos. Aptarimo metu galima nustatyti didelę riziką aplinkai ir įvairių variantų aplinkai teikiamą
naudą, ir tai gali padėti apsvarstyti ar parengti alternatyvas arba rekomenduojamus bendrus siūlomo PP
krypties pakeitimus.
5.4 Įvertinkite alternatyvas, kurios daro teigiamą įtaką klimato kaitos poveikiui ir
poveikiui biologinei įvairovei
Dažnai manoma, kad alternatyvų analizė yra SPAV proceso esmė, nes ji teikia pasitikėjimo, kad siūloma
veiklos kryptis yra geriausia. Tačiau turi būti papildomų klimato kaitos aspektų ir biologinės įvairovės
klausimų, jei juos norima veiksmingai spręsti strateginiuose aplinkos vertinimuose. Tai ypač svarbu, jei į
SPAV reikia įtraukti aplinkos ilgalaikio atsparumo ir PP aptarimą.
Alternatyvų svarstymas turi skatinti planavimo procese ieškoti geresnių būdų žmonių poreikiams
patenkinti, neprisidedant prie klimato kaitos, ir visiškai sumažinti riziką, atsirandančią dėl ankstesnių
plėtros modelių ir galimų numatomų klimato kaitos reiškinių.
Pagrįstų alternatyvų analizėje reikia:
• aptarti skirtingų klimato kaitos scenarijų ir klimato poveikio kontekstą bei galimas pagrįstas klimato
kaitos alternatyvų perspektyvas (žr. 3 skyrių „Scenarijai“);
• išnagrinėti alternatyvius būdus pasiekti PP tikslus, ypač jei PP gali turėti neigiamą poveikį (atskirai arba
kartu su kitais planais ar projektais) Natura 2000 teritorijos (-ų) vientisumui ir šio poveikio negalima
įveikti atitinkamomis mažinimo priemonėmis; • siekti biologinės įvairovės „išvengiant tiesioginio
praradimo“ (žr. langelį dešinėje) ir (arba) jos pagerėjimo.
Jei taikote prieš tai nurodytą pažeidžiamumo vertinimą, jis
taip pat gali padėti įvertinti alternatyvas, kad būtų lengviau
nustatyti ir pasirinkti atspariausią (-ias) alternatyvą (-as).
Biologinė įvairovė „išvengiant tiesioginio
praradimo“
Biologinė įvairovė „išvengiant tiesioginio
praradimo“ iš esmės nusako momentą, kai ji
gauna naudos iš tikslinės išsaugojimo veiklos,
kuri kompensuoja biologinės įvairovės nuostolius
dėl konkretaus plėtros projekto poveikio, todėl
bendrai nėra tiesioginio biologinės įvairovės tipo,
SPAV specialistai gali taikyti atsargumo principą, kai jie nėra
tikri dėl galimos rizikos pobūdžio ir keičia siūlomą PP
remdamiesi priemonėmis, dėl kurių „neteks gailėtis“ (žr.
langelį apačioje) arba „teks mažai gailėtis“, užuot rizikavę
sukelti didelių problemų per siūlomo PP įgyvendinimą. Tai
visiškai atitinka SPAV direktyvos reikalavimus „užkirsti kelią
bet kokioms plano ar programos įgyvendinimo reikšmingoms
neigiamoms pasekmėms, jas sumažinti ir kuo geriau
kompensuoti“ [I priedo g punktas].
kiekio ir būklės (arba kokybės) praradimo erdvėje
ir laike. Kai kurios šalys priėmė biologinės
įvairovės „išvengiant tiesioginio praradimo“ ar su
„grynuoju pelnu“ kaip visaapimantį politikos
tikslą, pavyzdžiui, dėl šlapynių „išvengiant
tiesioginio praradimo“ ir kt.
Šaltinis: Verslo ir žalos biologinei įvairovei
kompensavimo programa; poveikio biologinei
įvairovei vertinimas (IAIA, 2005)
Biologinės įvairovės konvencijos savanoriškose gairėse biologinės įvairovės klausimus apimantiems PAV
ir SAV29
rekomenduojama nustatyti ir pažymėti žemėlapyje vertingas ekosistemų paslaugas, kad
pasinaudojant jomis būtų daroma įtaka svarstomų alternatyvų ir švelninimo priemonių tipams.
11, 12 ir 13 lentelėse pateikti alternatyvų ir švelninimo priemonių, susijusių su pagrindinėmis klimato
kaitos švelninimo, prisitaikymo prie klimato kaitos ir biologinės įvairovės problemomis, pavyzdžiai. Juos
reikia pritaikyti atsižvelgiant į kiekvieno atskiro atvejo specifiką.
„Priemonės, dėl kurių neteks gailėtis“
„Priemonės, dėl kurių neteks gailėtis“ – tai veikla, kuri duoda naudos net ir tada, kai klimato kaitos nėra. Daugelyje vietovių šių
veiksmų įgyvendinimas yra labai veiksmingas pirmas žingsnis ilgalaikėje prisitaikymo strategijoje. Pavyzdžiui, vandens
vamzdžių nuotėkio kontrolė arba drenažo kanalų priežiūra beveik visada laikoma labai gera investicija sąnaudų ir naudos analizės
požiūriu, net ir tuo atveju, jei klimato kaitos nėra. Pastatų izoliacijos normų gerinimas ir naujų pastatų atsparumo klimato kaitai
didinimas – tai dar vienas strategijos, dėl kurios neteks gailėtis, pavyzdys, nes šie veiksmai didina atsparumą klimatui, o
papildomos išlaidos į energijos taupymą dažnai gali atsipirkti vos per kelis metus.
Nustačius priemones, dėl kurių „neteks gailėtis“, svarbu žinoti, kodėl jos dar nėra įgyvendintos. Esamą situaciją paaiškina
daugelis kliūčių, įskaitant i) finansinius ir technologinius sunkumus; ii) informacijos trūkumą ir sandorių sąnaudas
mikroekonominiame lygyje ir iii) institucinius ir teisinius apribojimus.
Šaltinis: CLIMATE-ADAPT 11 lentelė. Su klimato kaitos švelninimu susijusių alternatyvų ir švelninimo priemonių pavyzdžiai Pagrindinės problemos,
susijusios su: Alternatyvų ir (arba) švelninimo priemonių įvertinimo etape pavyzdžiai
Energijos paklausa pramonėje • Mažinti energijos (elektros ar kuro) paklausą pramonėje.
• Alternatyvūs mažai anglies dvideginio turintys šaltiniai (objekte arba per konkretų
mažai anglies dvideginio turinčios energijos tiekėją).
• Tikslinė parama įmonėms, užsiimančioms ekologinėmis naujovėmis, mažai anglies
dvideginio išskiriančiu verslu ir naudojančioms mažai anglies dvideginio išskiriančias
technologijas.
• Galimos sąveikos tarp prisitaikymo ir ŠESD mažinimo. Energijos paklausa būsto ir
statybos sektoriuje • Gerinti pastatų energinį naudingumą.
• Alternatyvūs mažai anglies dvideginio turintys šaltiniai (objekte arba per konkretų
mažai anglies dvideginio turinčios energijos tiekėją).
• Galimos sąveikos tarp prisitaikymo ir ŠESD mažinimo. Išmetamu ŠESD kiekiu žemės
ūkyje • Mažinti azoto naudojimą tręšimui.
• Tvarkyti metaną (žarnyno fermentaciją ir mėšlą).
• Apsaugoti natūralius anglies dioksido absorbentus, pavyzdžiui, durpynus.
• Mažinti galimą sąveiką tarp prisitaikymo ir ŠESD mažinimo.
• Panaudoti išmetamą metano kiekį biodujų gamybai. Išmetamu ŠESD kiekiu atliekų
tvarkymo sektoriuje • Aptarti būdus, kuriais PP gali padidinti atliekų prevenciją, pakartotinį naudojimą ir
perdirbimą, ypač siekiant nukreipti atliekas iš sąvartynų.
• Aptarti energijos gamybos būdus deginant atliekas ar gaminant dujas iš nuotekų ir
dumblo.
• Alternatyvūs mažai anglies dvideginio turintys šaltiniai (objekte arba per konkretų
mažai anglies dvideginio turinčios energijos tiekėją).
• Galimos sąveikos tarp prisitaikymo ir ŠESD mažinimo. Kelionių modeliais ir transporto
išmetamu ŠESD kiekiu • Skatinti kelionių poreikį mažinančius PP modelius.
• Remti PP be automobilių.
• Skatinti vaikščiojimą ir važiavimą dviračiais.
29
BĮK/IAIA (2006), biologinė įvairovė poveikio aplinkai vertinime ir strateginiame aplinkos vertinime — BĮK
savanoriškos gairės biologinės įvairovės klausimus apimantiems PAV ir SPAV, BĮK VIII/2 sprendimo aiškinamasis
dokumentas.
• Skatinti viešąjį transportą.
• Teikti transporto pasirinkimus, skatinančius pereiti prie švaresnių transporto rūšių (pvz.,
nuo automobilių prie traukinių), pavyzdžiui, veiksmingos ir kompleksinės viešojo
transporto sistemos.
• Transporto poreikio valdymo planai.
• Skatinti bendrai naudotis automobiliu keliems asmenims.
• Nustatyti didelio tankio miestų PP (didesnio tankio mažesnių būstų) prioritetus ir
pakartotinai panaudoti urbanistinę dykrą. Išmetamu ŠESD kiekiu energijos
gamybos sektoriuje • Bendrosios rekomendacijos specialiai nepateiktos, nes jas apsprendžia konkretus
kontekstas, priklausomai nuo aptariamos teritorijos energijos gamybos pajėgumo ir
energijos tiekimo šaltinių.
• Galimos sąveikos tarp prisitaikymo ir ŠESD mažinimo. Miškų ūkiu ir biologine įvairove • Investavimas į šlapynes, siekiant paremti anglies sekvestraciją, kad būtų
kompensuojami pagal planą ar programą išmetami ŠESD kiekiai.
12 lentelė. Su prisitaikymu prie klimato kaitos susijusių alternatyvų ir švelninimo priemonių
pavyzdžiai Pagrindinės problemos,
susijusios su: Alternatyvų ir (arba) švelninimo priemonių įvertinimo etape pavyzdžiai
Karščio bangomis • Vengti plėtros modelių, kuriais išskaidomi buveinių koridoriai, arba tiesinių
infrastruktūrų atveju užtikrinti, kad būtų atkurtas buveinės vientisumas jautriausiose
teritorijose.
• Urbanistinės statybos pagerinimai — žaliųjų zonų, atvirų vandens paviršių ir vėjo kelių
(palei upes ir pakrantes) išplėtimas miestų teritorijose, siekiant sumažinti galimą miesto
karščio salos efektą.
• Skatinti labiau naudoti žaliuosius stogus.
• Mažinti žmonių sukeliamus išmetimus per karčio bangas (iš pramonės įmonių ir
automobilių transporto).
• Didinti supratimą apie riziką, susijusią su karščio bangomis ir jas mažinančius
veiksmus.
• Išankstinio įspėjimo apie karščio bangas sistemos ir jų pasekmių likvidavimo planai.
• Galimos sąveikos tarp prisitaikymo ir ŠESD mažinimo. Sausromis • Skatinti taupaus vandens naudojimo priemones.
• Aptarti veiksmingą lietaus vandens ir paplavų panaudojimą arba pakartotinį
panaudojimą.
• Per didelio, nebūtino vandens naudojimo per sausras apribojimai (priklausomai nuo
sausros masto).
• Visiškai sumažinti vandens paėmimą sausmečiu.
• Apribojimai nuotekų išleidimui į vandens telkinius per sausras.
• Palaikyti ir gerinti vandenskyrų ir vandens ekosistemų atsparumą, taikant būdus, kurie
apsaugo, palaiko ir atkuria vandenskyrų procesus ir paslaugas. Potvyniais ir ekstremaliais
krituliais • Užtikrinti, kad visa esama ar planuojama esminė infrastruktūra būtų apsaugota nuo
būsimos potvynių rizikos.
• Didelės rizikos teritorijose aptarti prekių tiekimo ir paslaugų teikimo, kurį gali sutrikdyti
potvyniai, būdus.
• Padidinti atsparumą potvyniams, naudojant darnias drenažo sistemas.
• Didinti pralaidžius paviršius ir žaliąsias zonas naujuose PP.
• Vengti mažinti salpose esantį vandens kiekį. Audromis ir stipriais vėjais • Užtikrinti, kad naujoje infrastruktūroje būtų atsižvelgta į padidėjusio stipraus vėjo ir
audrų poveikį.
• Didelės rizikos teritorijose aptarti prekių tiekimo ir paslaugų teikimo, kurį gali sutrikdyti
padažnėjusios audros, būdus. Žemės nuošliaužomis • Vengti naujų statybų teritorijose, kurioms gresia erozija.
• Apsaugoti ir plėsti miškų žemės plotą.
• Didelės rizikos teritorijose aptarti prekių tiekimo ir paslaugų teikimo, kurį gali sutrikdyti
žemės nuošliaužos, būdus. Jūros lygio kilimu, kilusiomis
audromis, krantų erozija,
hidrologiniais režimais ir sūraus
vandens prasiskverbimu
• Vengti PP, kurie skatina plėtrą pakrančių teritorijose, kurioms gresia jūros lygio kilimas,
pakrančių erozija ir potvyniai, išskyrus projektus, pavyzdžiui, uostų statybos projektus,
kuriuose į šią riziką atsižvelgta.
• Iškelti vandens ėmimo vietas ir visą ekonominę veiklą, kuri priklauso nuo švaraus ir
požeminio vandens tiekimo (žemės ūkis), iš teritorijų, kurias paveiks sūraus vandens
prasiskverbimas.
• Galimos sąveikos tarp prisitaikymo ir ŠESD mažinimo. Šalčiais • Užtikrinti, kad visa esama ar planuojama esminė infrastruktūra būtų apsaugota nuo
šalčių. Atšalimo ir atitirpimo žala • Užtikrinti, kad pagrindinė infrastruktūra (pvz., keliais, vandens vamzdžiai) būtų atspari
vėjo poveikiui, ir neleisti drėgmei patekti į statinį (pvz., naudojant įvairios sudėties
medžiagas).
13 lentelė. Su biologine įvairove susijusių alternatyvų ir švelninimo priemonių pavyzdžiai
Pagrindinės problemos,
susijusios su: Alternatyvų ir (arba) švelninimo priemonių įvertinimo etape pavyzdžiai
Ekosistemų paslaugų blogėjimu
(įskaitant poveikį procesams, kurie
svarbūs įsteigiant ir (arba) palaikant
ekosistemas)
• Atkurti nualintas ekosistemas teritorijoje, siekiant sustiprinti ekosistemų paslaugas.
Buveinių nykimu ir blogėjimu
(įskaitant buveinės mastą arba
kokybę, saugomas teritorijas, tarp jų
Natura 2000 teritorijas, buveinių
išskaidymą ar izoliavimą ir žaliąją
infrastruktūrą)
• Taikyti ekosistemų paslaugų metodą (žr. langelį kitoje lapo pusėje) ir ekosistemomis
grindžiamus metodus bei žaliąją infrastruktūrą:
- žalieji tiltai ir ekologinės perėjos (žaliosios infrastruktūros elementai) sujungia
natūralias teritorijas, atskirtas tiesinių statinių (pvz., kelių ar geležinkelių linijų); jie
sumažina automobilių avarijas dėl laukinių gyvūnų; leidžia gyvūnams laisvai judėti iš
vienos teritorijos į kitą; duoda gyvūnams daugiau vietos rasti maisto ir būstą ir leidžia
tos pačios rūšies populiacijoms sąveikauti, pagerinant bendrą rūšies atsparumą, bei
padeda plisti augalų rūšims;
- salpų ir šlapynių kaip alternatyvos damboms atkūrimas. Rūšių įvairovės nykimu
(įskaitant rūšis, saugomas pagal
Buveinių ir Paukščių direktyvas)
• Teikti rekomendacijas projektų lygyje, pvz., norint išvengti neigiamų pasekmių
paukščių rūšims, rekomenduoti konkrečias konstrukcines alternatyvas (pvz., dėl vėjo
turbinų dydžio, aukščio, atstumų, apšvietimo ir matumo) arba statybų laiką.
• Vykdyti „išmanų išsaugojimą“, pvz., skatinant tinkamai suprojektuotus parkus, pėsčiųjų
takus, žaliuosius stogus ir sienas, kurie gali prisidėti prie rūšių įvairovės ir spręsti klimato
kaitos problemas miestų aplinkoje. Genetinės įvairovės nykimu • Nustatyti rekomendacijas projektų lygyje, pvz., nustatyti „zonas, į kurias draudžiama
atvykti“ arba alternatyvias vietas tam tikrų tipų investicijoms, remiantis neatitaisoma žala
retoms rūšims.
Atvejo tyrimas:
Integruoto pakrančių zonų valdymo (IPZV) SPAV, Portugalija — ekosistemų paslaugų metodo pavyzdys
Ekosistemų paslaugas galima integruoti į SPAV be didelių techninių veiksmų būtinybės. Ekosistemų paslaugų metodas taip pat
yra naudinga priemonė, leidžianti strategiškai aptarti biologinę įvairovę, ką priešingu atveju būtų labai sunku padaryti labai
aukšto lygio planuose.
Šiame strateginiame aplinkos vertinime nebuvo atlikta išsami Portugalijos pakrantės zonoje esančių ekosistemų ir jų paslaugų
analizė. Vietoj to joje buvo nustatyti ir palyginti politikos variantai pagal jų riziką ar naudą strateginio lygio ekosistemų
paslaugoms, kurios buvo nustatytos konsultuojantis su pagrindinėmis politinėmis suinteresuotosiomis šalimis. Tam reikėjo aptarti
strategines ekosistemų paslaugas, kurioms galėjo daryti poveikį su IPZV susiję politikos pasirinkimai, pvz., natūralios pakrančių
dinamikos valdymas, ypač pažeidžiamose zonose; pakrančių zonų našumo išlaikymas; gamtos ir kultūros paveldo ir biologinės
įvairovės išlaikymas ir apsauga.
Šaltinis: Ekosistemų paslaugų įtraukimas į pakrančių valdymą, taikant SPAV, Portugalija (Partidário M.R., 2011)
5.5 Įvertinkite kaupiamąsias klimato kaitos pasekmes ir kaupiamąsias pasekmes
biologinei įvairovei
Kaupiamosios pasekmės arba bendras visų skirtingų pasekmių poveikis yra ypač svarbus klimato kaitai ir
biologinei įvairovei. Kaip parodyta 2 skyriuje, klimato kaita ir biologinė įvairovė yra sudėtingi klausimai,
darantys ilgalaikį poveikį ir paliekantys pasekmių planams ar programoms. Tai reiškia, kad yra labai
svarbu suprasti ir įvertinti kaupiamąsias pasekmes.
Yra įvairių patarimų ir metodų kaip įvertinti kaupiamąsias klimato kaitos pasekmes ir kaupiamąsias
pasekmes biologinei įvairovei strateginiuose aplinkos vertinimuose.
• Pripažinkite kaupiamąsias pasekmes SPAV procese kuo anksčiau, jei įmanoma, apimties nustatymo
etape. Kuo ankstesni pokalbiai su tinkamomis suinteresuotosiomis šalimis gali duoti jums platesnį vaizdą,
kuris padeda jums geriau suprasti, kaip aptariant atrodančias nereikšmingas atskiras pasekmes galima
pamatyti didesnes pasekmes.
• Atkreipkite dėmesį į kintančią pirminę būklę, kai vertinate klimato kaitos kaupiamąsias pasekmes ir
poveikį biologinei įvairovei. Esama aplinkos būklė nebūtinai bus tokia ateityje, net jei siūlomas PP nebus
įgyvendintas. Tiek klimatas, tiek ir rūšys, kurios sudaro gamtos pasaulį, nuolat kinta. • Atskirkite mastą nuo reikšmingumo ir taikykite reikšmingumo kriterijus. Poveikis dėl didelio
masto gali būti nereikšmingas, jei paveikta rūšis yra įprasta, plačiai paplitusi ir galinti greitai atsikurti,
tačiau poveikis net dėl mažo masto gali būti labai reikšmingas ypač jautriai ar retai rūšiai arba buveinei.
Reikšmingumo kriterijai gali būti tokie politikos ir gairių dokumentai, kaip biologinės įvairovės
strategijos; biologinės įvairovės veiksmų planai buveinėms ir rūšims; tarptautinių, nacionalinių ir vietinių
teritorijų įsteigimas (pvz., Natura 2000 teritorijų apsaugos tikslai); teisės aktai ir (arba) ekosistemų
metodo taikymas, nustatant vertingas ekosistemų paslaugas ir tai, kaip jas per laiką paveiks pokyčių
veiksniai.
• Įgykite supratimą apie kitus PP ir projektus. Nustatykite aktualius PP ir atsižvelkite į juos kai
vertinate kaupiamąsias pasekmes. • Kur įmanoma taikykite priežastinių ryšių grandines ar tinklo analizę (žr. langelį apačioje), norėdami
suprasti sąveikas ir susijusias kaupiamąsias pasekmes tarp PP konkrečių elementų ir aplinkos aspektų.
Svarbu ne viską išdėstyti išsamiai, bet suprasti, kokios galėtų būti reikšmingiausios kaupiamosios
pasekmės. Dažnai jas galima geriausiai nustatyti per diskusijas su suinteresuotosiomis šalimis, kurios gali
padėti išsiaiškinti galimus kelius priežastinių ryšių grandinėse. Atvejo tyrimas:
Laukinių elnių strategijos Škotijoje SPAV, Jungtinė Karalystė — tinklo analizės taikymo pavyzdys
Šioje strategijoje buvo siekiama pateikti ilgalaikę veiksmingo laukinių elnių valdymo Škotijoje viziją. Strateginiame aplinkos
vertinime buvo taikoma tinklo analizė. Tai veiksmingas būdas aptarti sudėtingus ilgalaikius klausimus.
Strateginiame aplinkos vertinime buvo nagrinėjama keletas alternatyvių laukinių elnių valdymo metodų. Remiantis kiekviena iš
jų, šia strategija buvo galima reaguoti į būsimus pokyčius ir netikėtus arba nenumatytus įvykius. Tinklo diagrama buvo pagrįsta
ryšiais tarp:
• veiksnio, nustatyto per intensyvius svarstymus su suinteresuotosiomis šalimis;
• pokyčių veiksnių – galimo platesnio veiksnio poveikio;
• mažesnės įtakos – poveikio, kuris būdingas strategijai dėl pokyčių veiksnių (ir galiausiai dėl veiksnio);
• valdymo metodo – kokių yra strategijos alternatyvų, kad būtų galima prisitaikyti prie mažesnės įtakos ir į ją reaguoti, ir
• poveikio – kokia gali būti galutinė su strategija susijusi įtaka vietoje.
Šaltinis: atitinkamas internetinis Škotijos elnių komisijos puslapis. 5.5.1 Tendencijų analizė SPAV specialistams gali būti naudinga taikyti tendencijų
analizę (žr. langelį dešinėje), ne tik analizuoti pirminę būklę,
bet taip pat įvertinti įvairių plane ar programoje siūlomų
veiksmų kaupiamąsias pasekmes susijusiai aplinkai ir klimato
kaitos klausimams. Šis metodas leidžia nustatyti galimus
pirminės būklės tendencijų pokyčius, kuriuos gali paskatinti
siūlomas PP.
Tendencijų analizę galima apibrėžti kaip per laiką vykstančių
pokyčių aiškinimą, kai siūlomas PP įgyvendinamas arba
neįgyvendinimas. Ji gali padėti apibūdinti praeities tendencijas
ir esamą situaciją, atsekdama tendencijas ar modelius
susijusiose teritorijose per laikotarpius, kuriuos apima PP. Ji
taip pat gali padėti prognozuoti būsimas pirminės būklės
tendencijas be PP įgyvendinimo, remiantis informacija apie jų
būsimų veiksnių pokyčius.30
Pagaliau tendencijų analizė gali
padėti vertinant plane arba programoje siūlomų veiksmų
kaupiamąsias pasekmes nustatytoms būsimoms pirminės
būklės tendencijoms. Jos nauda ta, kad joje galima apjungti
daug skirtingų priemonių ir išnagrinėti priežasties ir pasekmės
santykius net ir tose situacijose, kai yra reikšmingų duomenų
spragų.
Tendencijų analizė
Tendencijas galima pateikti:
• Aprašymuose apie bendras tendencijas, jų
pagrindinius veiksnius, teritorijų matmenis ir
pagrindines problemas bei galimybes, kurios kyla
iš šių tendencijų;
• Žemėlapiuose, parodant erdvinius plėtros
modelius;
• Grafikuose, pradedant paprastais grafikais,
kuriuose naudojami turimi duomenų rinkiniai
pavaizduoti pagrindinių klausimų ir (arba) jų
veiksnių vystymąsi per laiką, ir baigiant
sudėtingais grafikais, kuriuose išsamiai
apžvelgiama koreliacija tarp veiksnių vystymosi
per laiką ar atitinkamų (kartais uždelstų) pokyčių
analizėje nagrinėjamuose klausimuose.
Šaltinis: Tvarių pokyčių projekto prezentacija
regionų konferencijoje, INTERREG IVC (Dusik
J., 2011)
30
Per daug supaprastinta ekstrapoliacija, kai neįvertinama, kaip tendencija vystysis pasiekusi esminį lūžio tašką
(pvz., pasiekus arba viršijus aplinkos naudojimo intensyvumą) arba kai priešingos tendencijos pakeis šios
tendencijos kryptį, gali būti klaidinanti.
5.6 Prieš aptardami švelninimą, stenkitės kur įmanoma išvengti neigiamų pasekmių
SPAV direktyvoje reikalaujama apibūdinti „priemones, numatytas užkirsti kelią bet kokioms
reikšmingoms neigiamoms pasekmėms aplinkai, jas sumažinti ir kuo geriau kompensuoti“. Žalos biologinei įvairovei
kompensavimas
Žalos biologinei įvairovei kompensavimo
priemonėmis galima kompensuoti reikšmingą
neigiamą poveikį biologinei įvairovei, kurį
daro plėtros planai ar projektai po to, kai buvo
imtasi atitinkamų prevencijos ir švelninimo
priemonių. Kompensacijos priemonės:
1. jų tikslas turi būti biologinė įvairovė
„išvengiant tiesioginio praradimo“;
2. jomis turi būti siekiama papildomų
apsaugos rezultatų;
3. turi atitikti švelninimo hierarchiją;
4. turi pripažinti, kad yra ribos tam, kas gali
būti kompensuojama;
5. turi būti taikomos atsižvelgiant į
kraštovaizdį;
6. turi būti įgyvendinamos dalyvaujant
suinteresuotosioms šalims;
7. jomis turi būti siekiama lygybės tarp
suinteresuotųjų šalių;
8. turi būti pagrįstos pritaikomuoju valdymu ir
ilgalaikiais rezultatais;
9. turi būti skaidrios;
10. turi remtis patikimais mokslo duomenimis.
Šaltinis: atitinkamas internetinis Verslo ir
žalos biologinei įvairovei kompensavimo
programos puslapis.
Vertinant pasekmes biologinei įvairovei, reikia siekti išvengti
liekamojo poveikio arba jį sumažinti, kartu maksimaliai didinant
pagerinimo galimybes. SPAV reikėtų sutelkti į tai, kad būtų
užtikrinta biologinė įvairovė „išvengiant tiesioginio praradimo“
ir išvengta pasekmių nuo pat pradžių, prieš svarstant švelninimą
ir kompensavimą (žr. langelį kairėje). Buveinių direktyvos
6 straipsnio 4 dalyje pateikta konkrečiai Natura 2000 teritorijoms
skirta kompensavimo sistema.
Jei reikia, biologinei įvairovei taikomos švelninimo ir
kompensavimo priemonės gali būti naudingos klimato kaitos
švelninimui ir prisitaikymui prie jos. Pavyzdžiui, naujų buveinių,
žaliųjų zonų, žaliųjų koridorių, žaliųjų ir rudųjų stogų įrengimas
(stiprinimas) gali palaikyti ir didinti biologinę įvairovę ir padėti
teikti tokias esmines ekosistemų paslaugas, kaip rezerviniai
vandens saugyklų pajėgumai, kritulių sulaikymas, pavėsio ir
karščio reguliavimas ir oro kokybės reguliavimas prisitaikant
prie klimato kaitos.
Klimato kaitos atveju SPAV galima taikyti atsargumo metodą ir
įvertinti, ar jis yra galimybė išvengti ŠESD išmetimų per visą PP,
o ne siekti sumažinti išleistą kiekį. Tokios švelninimo priemonės,
kaip reikalavimas taikyti energijos vartojimo efektyvumo
priemones pastatuose, gali padėti, tačiau mažai tikėtina, kad tai
visiškai ištaisys žalingas išmetimų pasekmes.
Prisitaikymo prie klimato kaitos atveju SPAV reikia taikyti, norint padėti pritaikyti žmonių veiklą ir
siūlomą PP, kad pagerėtų sistemos gebėjimas prisitaikyti ir kad atsakomosiomis žmonių priemonėmis
būtų geriau įveikiami ekstremalūs įvykiai.
5.7 Reikšmingų pasekmių ir pritaikomojo valdymo stebėsena
SPAV direktyvoje numatyta plano ar programos reikšmingų pasekmių aplinkai stebėsena, kad laiku būtų
galima nustatyti nenumatytas neigiamas pasekmes ir prireikus būtų galima imtis veiksmų padėčiai
ištaisyti. Stebėsenos nuostatų taikymas nuolat įvardijamas kaip SPAV silpnybė, pavyzdžiui, dėl to, kad sunku
nustatyti stebėsenos rodiklius.31
Tai ypač aktualu tokių sudėtingų ir dažnai neapibrėžtų klausimų, kaip
prisitaikymas prie klimato kaitos ir biologinė įvairovė, atveju, nes dėl stebėsenos PP būna lanksčiau
įgyvendinami ir sustiprėja jų gebėjimas prisitaikyti. Šiame rekomendaciniame dokumente pabrėžiama labiau pritaikomojo valdymo integravimo į SPAV
svarba – sistemingo proceso, kuriuo nuolat gerinama valdymo politika ir praktika, mokantis iš anksčiau
taikytos politikos ir praktikos rezultatų.32
Vienas iš būdų tai padaryti yra parengti veiksmingą stebėsenos
sistemą (žr. langelį apačioje). Žiūrint praktiškai, kadangi dažnai laikotarpiai būna ilgi, ją yra geriausia
integruoti į nuolatinį PP peržiūros procesą, kad naujų ar peržiūrėtų PP tikslus būtų galima pritaikyti prie
kintančių aplinkybių. Taigi, nors PP laikotarpis gali būti 20 metų, planas ar programa gali būti peržiūrima
31
(Europos komisijos) tyrimas dėl ataskaitos apie SPAV direktyvos taikymą ir veiksmingumą (COWI, 2009). 32
Daugiau rekomendacijų apie pritaikomąjį valdymą galima rasti
http://www.for.gov.bc.ca/hfp/amhome/Admin/index.htm.
kas penkeri metai, taip turint galimybę peržiūrėti ir pakeisti PP atsižvelgiant į pastebėtus ankstesnių
penkerių metų pokyčius.
Klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos rodiklius bei pagrindinius biologinės įvairovės
rodiklius reikia nustatyti kaip stebėsenos pasiūlymų dalį strateginiame aplinkos vertinime. Tačiau
daugelis jų jau gali būti rodikliai, kurie stebimi dėl plano ar programos arba kitais tikslais ir taikomi
užtikrinti, kad poveikio švelninimo priemonės būtų apsaugotos, įgyvendintos ir nukreiptos į
reikšmingiausias bei aktualiausias pasekmes, kurios buvo nustatytos SPAV procese. Svarbiausias
pritaikomojo valdymo dalykas yra PP gebėjimas po peržiūros reaguoti kai viršijami apribojimai ar ribos
arba pablogėja neigiamos tendencijos, pvz., nuolatinis agrarinio kraštovaizdžio paukščių populiacijų
mažėjimas arba augantis potvynių dažnumas plano teritorijoje. Todėl pritaikomąjį valdymą yra lengviau
integruoti į tęstinius planų sudarymo ciklus, jei jie yra. Vienkartinio PP, pvz., tiesinio transporto plano
atveju pritaikomojo valdymo ir švelninimo priemones reikia per sprendimų priėmimo hierarchiją nuleisti į
atskirus projektus (ir jų PAV), kurie atsiranda iš PP. Stebėsenos praktiką, kuri jau nustatyta strateginiame
lygyje, po to galima taikyti poveikio aplinkai vertinimui. Švelninimo priemonės gali turėti reikšmingų liekamųjų pasekmių aplinkai, į kurias reikia atsižvelgti
(pvz., atsinaujinančios energijos gamyba ar medžių sodinimas gali turėti neigiamą poveikį biologinei
įvairovei). Todėl reikia reguliariai stebėti PP ir įvertinti švelninimo priemones lyginant su vietoje
nustatytomis pasekmėmis.
Europos Sąjungos aplinkosaugos teisės įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo tinklo (angl. EU Network
for the Implementation and Enforcement of Environmental Law, IMPEL) projekto ataskaitoje33
pateikta
naudingos bendros informacijos apie stebėseną strateginiame aplinkos vertinime. Atvejo tyrimas:
Temzės žiočių 2100 potvynių rizikos valdymo plano SPAV — gebėjimo prisitaikyti stebėsena
Šiame SPAV pabrėžta plano stebėsenos svarba, atsižvelgiant į jo ilgą laikotarpį ir neapibrėžtumą. SPAV ataskaitoje teigiama, kad
stebėsena padės „laiku pritaikyti planą reaguojant į tai, kaip keičiasi žiočių reagavimas į klimato kaitą ir potvynių rizikos
valdymo metodus“. Tarp aspektų, kuriuos numatoma stebėti strateginiame aplinkos vertinime, yra šie: potvynių rizikos valdymo
priemonių ir jūros lygio kilimo poveikis (jis parodys pasekmes biologinei įvairovei ir padės nustatyti, ar buveinių atkūrimo
priemonės yra tinkamai suderintos su buveinių nykimo greičiu ir mastu); buveinių sveikata ir stabilumas tarp potvynių; „klimato
veiksniai“, įvertinti pagal vidutinį jūros lygio kilimą, aukščiausią potvynio pakilimo lygį ir didžiausią patvinusios upės srautą.
Šaltinis: atitinkamas internetinis Anglijos ir Velso aplinkos apsaugos agentūros puslapis.
33
IMPEL projektas – SPAV direktyvos 2001/42/EB 10 straipsnio įgyvendinimas. Galutinė ataskaita 2002).
Priedai 1 priedas. Kiti informacijos šaltiniai
Toliau aprašyti politikos dokumentai, ataskaitos ir gairės apima dokumentus, kurie minimi šiose gairėse,
ir taip pat kitus galimus naudingus informacijos šaltinius, padedančius SPAV procesui. Šiame skyriuje
pateikti tik tie informaciniai dokumentai, kurie prieinami internete. Toliau lentelėje pateiktas kiekvieno
šaltinio pavadinimas, saitas ir trumpas aprašymas. Žemiau nurodytos piktogramos yra naudojamos atskirti
įvairias lentelėje aptariamas temas.
Raktas:
Klimato kaita
Švelninimas
Prisitaikymas
Biologinė
įvairovė Poveikio
aplinkai
vertinimas
Strateginis
pasekmių
aplinkai
vertinimas
Nuoroda/kiti informacijos šaltiniai
(nuorodos veikė 2013 m. kovo mėn.) Pastabos dėl aktualumo
Klimato kaita — bendroji informacija
Impacts of Europe's changing climate 2008 —
indicator-based assessment (EEA, 2008) • Pagrindinėje šios ataskaitos dalyje apibendrinamas maždaug 40
rodiklių, apimančių visus klimato kaitos aspektus ir veikiamus sektorius,
aktualumas, praeities tendencijos ir ateities prognozės. Ataskaitoje taip
pat aprašomas prisitaikymas prie klimato kaitos ir klimato kaitos
poveikio bei prisitaikymo strategijų ekonomika. Sterno ataskaita „The Economics of Climate
Change“ (Cabinet Office – HM Treasury, 2006) • Ši ataskaita – tai indėlis į klimato kaitos ekonomikos įrodymų
įvertinimą ir supratimo apie ją ugdymą. Pradžioje ji nagrinėja įrodymus
apie pačios klimato kaitos ekonominį poveikį ir tyrinėja ŠESD
stabilizavimo atmosferoje ekonomiką. Antroje šio dokumento dalyje
aptariami sudėtingi politikos iššūkiai, su kuriais susiduriama valdant
perėjimą prie mažaanglės ekonomikos ir užtikrinant, kad visuomenės
galėtų prisitaikyti prie klimato kaitos pasekmių, kurių daugiau negalima
išvengti. Understanding Climate Change, SOER thematic
assessment (EEA, 2010) • Ataskaitoje pateiktas įvadas į klimato kaitą, įskaitant mokslines
prielaidas, politikos kontekstą, galimą riziką ir poveikį, politinius
veiksmus ir esamus tikslus bei uždavinius. JT bendroji klimato kaitos konvencija (JTBKKK) • Joje pateikta informacija apie naujausius įvykius per Jungtinų Tautų
šalių konferencijos procesą.
• Joje pateiktos nuorodos į išsamius tarptautinius reikalavimus (tokius
kaip Kioto protokolas, Balio veiksmų planas, Kopenhagos susitarimas ir
Kankūno susitarimas), įskaitant galimus įvykius.
• Geras viršnacionalinių duomenų apie ŠESD šaltinis.
Klimato kaita — švelninimas
PAV SPAV
Mitigating climate change, SOER thematic
assessment (EEA, 2010) • Ši ataskaita apibendrina ES pažangą siekiant ŠESD sumažinimo tikslų.
• Joje aptariamos pasaulinės ir Europos tendencijos ŠESD srityje ir susiję
iššūkiai.
Klimato kaita — prisitaikymas
Adapting to Climate Change, SOER thematic
assessment (EEA, 2010) • Ši ataskaita – tai geras šaltinis apie Europos klimato kaitos poveikio
analizę, esamų ir galimų būsimų politinių veiksmų aprašymą bei analizę. Climate Change: Working Group II: Impacts,
Adaption and Vulnerability (IPCC, 2007) • IPCC skyrius apie klimato kaitos poveikį visoje Europoje. Jame
aptariamos pagrindinės pažeidžiamos sritys ir galimos politinės
reagavimo priemonės. Forest, health and climate change: Urban green
spaces, forests for cooler cities and healthier people
(EEA, 2011)
• Informacinis lapelis, kuriame aprašoma miškų (parkų ir žaliųjų zonų)
nauda miesto aplinkoje kaip prisitaikymo prie klimato kaitos metodas.
Fourth Assessment Report: Climate Change (IPCC,
2007) • Informacija apie pasaulinį klimato kaitos mokslą, padalinta į keletą
darbo grupių ir sektorių ataskaitų. Guiding principles for adaptation to climate change
in Europe ETC/ACC Technical Paper 2010/6 (ETC,
2010)
• Techninis dokumentas, kuriame aptariami prisitaikymo prie klimato
kaitos aukštesnio lygio principai.
Managing the Risks of Extreme Events and Disasters
to Advance Climate Change Adaptation (IPCC,
2012)
• Ekstremalūs meteorologiniai ir klimato įvykiai, sąveikaujantys su jų
veikiamomis pažeidžiamomis žmonių ir natūraliomis sistemomis, gali
baigtis nelaimėmis. Šioje ataskaitoje nagrinėjamas iššūkis suprasti ir
valdyti ekstremalių klimato reiškinių riziką, siekiant paspartinti
prisitaikymą prie klimato kaitos. Mapping the impacts of natural hazards and
technological accidents in Europe (EEA, 2010) • Ataskaitoje vertinamas nelaimių ir tokių pagrindinių pavojų, kaip
audros, ekstremali temperatūra, miškų gaisrai, vandens trūkumas ir
sausros, potvyniai, sniego lavinos, žemės nuošliaužos, žemės drebėjimai,
vulkanai ir technologinės avarijos, poveikis Europoje 1998–2009 m.
laikotarpiu. Naudinga nustatant galimo pažeidžiamumo apimtį. Vulnerability and adaptation to climate change
(EEA, 2005) • EAA techninė ataskaita, kurioje įvertinamas Europos pažeidžiamumas
dėl klimato kaitos poveikio ir nuo 2010 m. taikomos prisitaikymo
priemonės. Baltoji knyga. Prisitaikymas prie klimato kaitos.
Europos veiksmų programos kūrimas (EK, 2009) • Baltoji knyga, kurioje nustatytas ES metodas, naudojamas prisitaikyti
prie klimato kaitos, remiantis įtraukimo sąvoka.
• Joje aprašomas biologinės įvairovės ir natūralių sistemų atsparumas.
Biologinė įvairovė
Bendroji informacija
Assessing biodiversity in Europe — the 2010 report
(EEA, 2010)
• Šioje ataskaitoje pateikta informacija apie Europos biologinės įvairovės
būklę, skiriant pagrindinį dėmesį įsteigtoms teritorijoms ir pažangai
siekiant ES biologinės įvairovės tikslų. Biodiversity Baseline Flyer (EEA, 2010) • Ataskaitoje apibendrinti EAA biologinės įvairovės vertinimai kaip
2010 m. aplinkos būklės ataskaitų dalis. Biodiversity — SOER 2010 thematic assessment
(EEA, 2010)
• Šioje ataskaitoje pateiktas visapusiškas Europos biologinės įvairovės
būklės ir tendencijų įvertinimas. Biodiversity — 10 messages for 2010 (EEA, 2010) • Šioje ataskaitoje pateikta nemažai konkrečių įvertinimų pagal Europos
biologinius-geografinius regionus ir klimato kaitos ir biologinės
įvairovės tarpusavio ryšius. EU 2010 Biodiversity Baseline (EEA, 2010) • Išsami ataskaita, pateikianti Europos biologinės įvairovės būklės ir
tendencijų įvertinimą. ES biologinės įvairovės strategija iki 2020 m. (EK,
KOM(2011) 244 galutinis)
• Naująja Biologinės įvairovės strategija siekiama sustabdyti biologinės
įvairovės ir ekosistemų paslaugų nykimą ES iki 2020 m. Nustatyti šeši
pagrindiniai tikslai ir 20 veiksmų, padėsiančių Europai pasiekti savo
tikslą. Landscape fragmentation in Europe (EEA, 2011) • Šioje ataskaitoje numatytas dar neišskaidytų kraštovaizdžių aplinkos
stebėsenos ir apsaugos priemonių pagrindas. Joje taip pat aiškiai
teigiama, kad išskaidymo analizę reikia integruoti į transporto ir regionų
planavimą, kad kaupiamosios pasekmės ateityje būtų aptariamos
veiksmingiau. Millennium Ecosystem Assessment (2005) • Šioje istorinėje ataskaitoje aptariama pasaulinės biologinės įvairovės
būklė ir tendencijos bei jos teikiamos paslaugos. PIANC — Working with Nature (PIANC, revised
2011)
• Dokumentas, kuriame nustatyti Tarptautinės navigacijos asociacijos
(angl. World Association for Waterborne Transport, PIANC) valdymo
planai, siekiant integruoti ekosistemų paslaugas į jos veiklą. Jame
pateiktas bendras integruoto planavimo principas.
Resource Paper: No Net Loss and Loss-Gain
Calculations in Biodiversity Offsets (2012) • Šis informacinis dokumentas parengtas pagal Verslo ir žalos biologinei
įvairovei kompensavimo programą kaip pagalbinė priemonė auditoriams,
vystytojams, apsaugos grupėms, bendruomenėms, vyriausybėms ir
finansų įstaigoms, kurios nori aptarti ir plėtoti su žalos biologinei
įvairovei kompensavimu susijusią geriausią praktiką. The Economics of Ecosystems and Biodiversity
(Ekosistemų ir biologinės įvairovės ekonomika)
(TEEB, 2010)
• Ataskaita apie esamą ekosistemų paslaugų teikimą ir ekonomines bei
sprendimus priimti padedančias priemones, kurios gali padėti integruoti
šį klausimą į politiką ir sprendimų priėmimą. The Use of Environmental Limits in Regulating
Environmental Systems - How Could the Concept
Be Applied in Environmental Agencies? (SNIFFER,
2010)
• Ataskaitoje aptariama aplinkosaugos apribojimų koncepcija ir tai, kaip
ją galima naudingai taikyti aplinkos apsaugos agentūrose.
Žalioji infrastruktūra
Green infrastructure implementation and efficiency
(EC study, 2012) • Tyrime įvertintas politinių iniciatyvų, kuriomis remiama žalioji
infrastruktūra visoje Europoje, veiksmingumas ir efektyvumas.
• Jame nustatytos pagrindinės esamos politikos priemonės, kurios gali
padėti paremti žaliosios infrastruktūros iniciatyvas ir jų įgyvendinimą,
įskaitant išsamius atvejų tyrimus teminiais klausimais. Green infrastructure and territorial cohesion (EEA,
2011) • Ataskaitoje nagrinėjama žaliosios infrastruktūros koncepcija su
iliustratyviais žaliosios infrastruktūros iniciatyvų pavyzdžiais vietoje ir
tolesne žaliosios infrastruktūros integracijos į politikos sektorius analize. Green infrastructure — Sustainable investments for
the benefit of both people and nature (SURF-nature
project, 2011)
• Brošiūroje aiškinami žaliosios infrastruktūros pagrindai ir pateikta
keletas metodų.
Rekomendaciniai dokumentai dėl Buveinių direktyvos 6 straipsnio
Commission Staff Working Document: Integrating
biodiversity and nature protection into port
development (EC, 2011)
• Šis Komisijos tarnybų darbinis dokumentas apima politinį
aplinkosaugos reikalavimų suderinimo su uostų plėtra kontekstą.
EC Guidance: Non-mineral extraction and Natura
2000 (EU, 2011) • Šiose gairės parodoma, kaip galima patenkinti gavybos pramonės
poreikius, kartu išvengiant neigiamų pasekmių laukiniams gyvūnams ir
augalams ir gamtai.
• Jose nagrinėjama, kaip galima sumažinti galimą gavybos veiklos
poveikį gamtai ir biologinei įvairovei arba jo visiškai išvengti. EK rekomendacinis dokumentas – Paukščių ir
Buveinių direktyvų įgyvendinimas upių žiotyse ir
pakrančių zonose, ypatingą dėmesį skiriant uostų
plėtrai ir jų dugno gilinimui (ES, 2011)
• Šiuo rekomendaciniu dokumentu siekiama paaiškinti apsaugos režimą,
kuris apibrėžtas Buveinių direktyvos 6 straipsnyje ir taikomas Natura
2000 teritorijoms, esančioms konkrečiose upių žiotyse ir iš dalies
sutampančioms su farvaterių kanalais ir pakrančių zonomis, ypač
atkreipiant dėmesį į uostų veiklą, įskaitant jų dugno gilinimo ir pramonės
(pvz., laivų statyklų) veiklą. EC Guidance: Wind energy development and Natura
2000 (EC, 2010) • Šio dokumento tikslas – pateikti gaires dėl to, kaip geriausia užtikrinti,
kad vėjo energetikos objektų plėtra atitiktų Buveinių ir Paukščių
direktyvų nuostatas. Rekomendacinis dokumentas dėl Buveinių
direktyvos 92/43/EEB 6 straipsnio 4 dalies (EK,
2007/atnaujintas 2012 m.)
• Metodinės gairės dėl Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 ir 4 dalių
nuostatų.
Managing Natura 2000 sites. The provisions of
Article 6 of the Habitats Directive 92/43/EEC (EC,
2000)
• Šiuo dokumentu siekiama pateikti gaires valstybėms narėms dėl tam
tikrų Buveinių direktyvos 6 straipsnyje vartojamų sąvokų aiškinimo.
Biologinė įvairovė ir klimato kaita
Adapting through natural interventions (Climate
North West, 2011) • Išsamus aplinka grindžiamų intervencijų, kurios didina gebėjimą
prisitaikyti prie klimato kaitos, aprašymas ir analizė. Assessment of the potential of ecosystem-based
approaches to climate change adaptation and
mitigation in Europe (EC study, 2011)
• Tyrimas, kuriuo siekiama užpildyti esamas žinių spragas apie
ekosistemomis grindžiamų metodų supratimą ir įgyvendinimą ir tokiu
būdu geriau suprasti jų vaidmenį ir potencialą prisitaikant prie klimato
kaitos ir ją švelninant Europoje. Biodiversity and Climate Change: Achieving the • Techninis nurodymas, kaip bus pasiekti BĮK nustatyti 2020 m. tikslai,
2020 targets (CBD, 2010) atsižvelgiant į problemas, kurias sukelia klimato kaita ir biologinės
įvairovės nykimas. Climate change and biodiversity. 10 messages for
2010 (EEA, 2010) • Apibendrinanti ataskaita, nagrinėjanti ir aprašanti pagrindinius su
klimato kaita ir biologine įvairove Europoje susisijusius klausimus. Climate change and biodiversity. The role of the
European regions (European Centre for Nature
Conservation, Jones W.L. and Nieto, A. (Eds.),
2007)
• Šioje ataskaitoje aptariamas Europos regionų vaidmuo reaguojant į
klausimus, susijusius su klimato kaita, įskaitant prisitaikymą ir
švelninimą.
Draft guidelines on dealing with the impact of
climate change (2012) • Šių gairių tikslas – pabrėžti Natura 2000 teritorijų naudą švelninant
klimato kaitos poveikį, mažinant pažeidžiamumą ir didinant atsparumą ir
tai, kaip valdymo pritaikymą rūšims ir buveinėms, kurios saugomos
Nautra 2000 tinklo, galima panaudoti sprendžiant klimato kaitos
pasekmių problemą. Examples of environmental limits relevant climate
change and biodiversity (Resilience Alliance, 2010) • Labai įvairių aplinkos ribų tyrimų, patirties ir analizės pavyzdžių ir
atvejų tyrimų duomenų bazė. Impacts of climate change and selected renewable
energy infrastructures on EU biodiversity and the
Natura 2000 network: Summary report (EC study,
2011)
• Šioje apibendrinančioje ataskaitoje pateikta galimo klimato kaitos
poveikio biologinei įvairovei ES apžvalga ir pastabos apie tai, kaip gali
reikėti pritaikyti dabartinės politikos struktūrą ir įgyvendinimą, norint
užtikrinti, kad ES laikytųsi savo įsipareigojimo sumažinti biologinės
įvairovės nykimą. Nature’s Role in Climate Change (EC, 2009) • Analitinė ataskaita apie galimą gamtos ir ekosistemų paslaugų
vaidmenį švelninant klimato kaitą ir reaguojant į ją.
SPAV Direktyva 2001/42/EB dėl tam tikrų planų ir
programų pasekmių aplinkai vertinimo • Direktyva 2001/42/EB dėl tam tikrų planų ir programų pasekmių
aplinkai vertinimo, OL L 197, 2001 7 21, p. 30. Joje reikalaujama atlikti
įvairių planų ir programų pasekmių aplinkai įvertinimą, kad į pasekmes
būtų galima atsižvelgti kai planai faktiškai rengiami ir reikiamu laiku
priimami. Su visuomene turi būti konsultuojamasi dėl planų projektų ir
aplinkos vertinimo ir atsižvelgiama į jos nuomonė. Guidance on the implementation of Directive
2001/42/EC on the assessment of the effects of
certain plans and programmes on the environment
(EC, 2003)
• Gairėse siekiama valstybėms narėms pateikti aiškų direktyvos
reikalavimų supratimą, kad ji būtų nuosekliai įgyvendinta visoje ES.
Handbook on SEA for Cohesion Policy 2007-2013
(GRDP Project, 2006) • Nuoseklios gairės, specialiai skirtos sanglaudos politikos veiksmų
programų strateginiams aplinkos vertinimams 2007–2013 m.
programavimo laikotarpiu. Implementation of the SEA Directive (2001/42/EC)-
Ireland • Ataskaita, aprašanti SPAV direktyvos reikalavimų įgyvendinimą
Airijoje. Ataskaitoje nurodyti klimato veiksniai ir biologinė įvairovė tam
tikruose SPAV procedūros etapuose. Ataskaita apie Strateginio poveikio aplinkai
vertinimo direktyvos taikymą ir veiksmingumą
(KOM (2009) 469 galutinis)
• Šioje ataskaitoje įvertinti SPAV direktyvos taikymas ir veiksmingumas
bei įtraukti pasiūlymai dėl jos dalinio pakeitimo (ypač dėl jos taikymo
srities pakeitimo).
Resource Manual to Support Application of the
UNECE Protocol on Strategic Environmental
Assessment (UNECE and REC, 2011)
• Šiame vadove pateiktos gairės tiems, kurie taiko protokolą arba padeda
kitiems tai daryti, įskaitant pagrindinius protokolo reikalavimus,
pagrindinių klausimų dėl protokolo taikymo praktikoje apžvalgą ir
mokymų bei gebėjimų stiprinimo programų, kurios padeda taikyti
protokolą, medžiagą. Strategic Environmental Assessment good practice
guide (Portuguese Environment Agency, 2007) • Portugalijos SPAV vadovas, kuriame skatinama taikyti kompleksinį
metodą vertinimui.
SPAV ir biologinė įvairovė
Biodiversity, Ecology, and Ecosystem Services -
Impact Assessment Considerations/Approaches.
(International Association of Impact Assessment,
2006)
• Metatyrimas, kuriame apjungti darbas ir sisteminimas.
• Įvairūs visa apimantys principai, pagrįsti atvejų tyrimais ir galimomis
priemonėmis.
Biodiversity in Impact Assessment (IAIA, 2005) • Trumpas, skaitytojui patogios struktūros specialus leidinys, kuriame
apžvelgiami pagrindiniai strateginiai ir operatyviniai klausimai apie
aspektų, susijusių su biologine įvairove, integravimą į poveikio
vertinimo praktiką. Guidelines for ecological impact assessment in the
United Kingdom (Institute of Ecology and
Environmental Management, 2006)
• Gairės, kuriose pateikta pavyzdžių apie tai, kaip biologinę įvairovę būtų
galima įtraukti į vertinimo metodikas.
Impact assessment: Voluntary guidelines on
biodiversity-inclusive impact assessment
• Vertinimo gairės, kuriomis siekiama įtraukti BĮK reikalavimus į PP
(per SPAV) ir projektus (per PAV).
(Convention on Biological Diversity, 2006) • Jose aptarti aukštesnio lygio principai ir pateikti aktualūs atvejų
tyrimai. Position paper on environmental assessment in the
European Union (Birdlife, 2010) • Tarpininkavimo įtraukimas į gaires. Dokumentas apima aukštesnio
lygio principus, kurie paremti procesu grindžiamu metodu, išryškinančiu
įprastas problemas kiekviename vertinimo etape.
• Jis nustato tai, ką specialistams ir tikrintojams reikia ir ko nereikia
daryti. Principles for the use of Strategic Environmental
Assessment as a tool for promoting the conservation
and sustainable use of biodiversity. Treweek, J.,
Therivel, R., Thompson, S. and Slater, M. (2005).
Journal of Environmental Assessment, Policy &
Management, 7, 173 - 199
• Šiame veikale pateiktas kontekstas, kuriame SPAV gali skatinti
biologinį išsaugojimą, įskaitant visa apimančius principus.
• Jame nustatyti biologinės įvairovės „įterpimo taškai“ per visą SPAV
procesą.
Resolution X.17 - Environmental Impact Assessment
and Strategic Environmental Assessment: updated
scientific and technical guidance (RAMSAR
Convention, 2010)
• Techninės gairės, pagrįstos prieš tai aprašytomis BĮK gairėmis. Apima
konkrečiai Ramsaro konvencijai skirtus papildymus, kuriais siekiama
įtraukti šlapynių aptarimą.
SEA and Ecosystem Services (OECD, 2010) • Patariamieji nurodymai dėl biologinės įvairovės įtraukimo į SPAV. SEA Topic guidance for Practitioners. SEA topic:
biodiversity (Countryside Council for Wales, 2007) • Šiose gairėse atsakingosios institucijos supažindinamos su biologine
įvairove ir SPAV. Jose pateikti įvairių SPAV etapų informacijos šaltiniai
ir pavyzdžiai. TEEB for local and regional policy makers (TEEB,
2010) • Ataskaita, kurioje aptariama, kaip galėtų būti siekiama įtraukti
ekosistemų paslaugas į SPAV (ir PAV).
SPAV ir klimato kaita
Climate change and impact assessment symposium
(International Association of Impact Assessment,
2010)
• Tai internetinis išteklius, kuriame pateiktos nuorodos į daugelį
prezentacijų apie įvairius klimato kaitos aspektus.
Guidelines on the Integration of Environment and
Climate Change in Development Cooperation,
Guidelines No. 4 (EuropeAid 2009)
• Gairės apima PAV ir SPAV, konkrečiai siejant su klimato kaitos
klausimu, prisitaikymu ir rizikos valdymu tarptautiniame plėtros
finansavime ir projektuose. Improving the Climate Resilience of Cohesion
Policy Funding Programmes. An overview of
member states’ measures and tools for climate
proofing Cohesion Policy funds. (ENEA Working
Group on Climate Change and Cohesion Policy,
2009).
• Apžvalgoje pateiktos valstybių narių strategijos, skirtos klimato kaitos
integravimui į sanglaudos politikos programas.
Incorporating climate change impact and adaptation
in environmental impact assessments opportunities
and challenges. (OECD, 2010)
• Šiame įvairios paskirties gairių tipo dokumente įvertinta esama
situacija dėl prisitaikymo klausimo įtraukimo į PAV ir pateikta esamų
metodų pavyzdžių — Kanada ir Karibų bendrija. OECD/DAC Advisory note: Strategic Environmental
Assessment and Adaptation to Climate Change
(OECD, 2008)
• Šiuose nurodymuose nustatyti patarimai ir nuorodos į papildomus
išteklius (ESBO Paramos vystymuisi komiteto dokumentas „SPAV geros
praktikos gairės“ egzistuoja nuo 2006 m.).
• Juose panaudotas klausimais grindžiamas metodas, skirtas aptarti
prisitaikymą prie klimato kaitos strateginiame aplinkos vertinime, ir
pateikta pagrindžiančios informacijos bei atvejų tyrimų.
• Juose parodyta, kaip SPAV gali pateikti klimato kaitos aspektų, su
prisitaikymu susijusių klausimų (rizikos ir galimybių) integravimo į
strateginį planavimą sistemą.
• Pateikti pagrindiniai klausimai, kuriuos reikia užduoti kiekviename
SPAV etape (konteksto nustatymas, įgyvendinimas, sprendimus
priimančių asmenų informavimas ir įtakos jiems darymas, stebėsena ir
vertinimas). Opportunities for Integrating Climate Change
Concerns into Regional Planning through Strategic
Environmental Assessment. Regions for Sustainable
Change project, INTERREG IVC (RSC Project,
2011)
• Projekte nagrinėjami esminiai klausimai apie SPAV kaip priemonės
taikymą, siekiant padėti integruoti klimato kaitą į regioninio lygio
planavimą Europos Sąjungoje.
• Jame apžvelgiama faktinė regioninių institucijų praktika integruojant
klimato kaitos klausimus į SPAV.
• Jame pateiktos gairės ir rekomendacijos, kaip įtraukti klimato ir mažai
anglies dvideginio išskiriančių technologijų klausimus į planavimo
procesus per SPAV. Resilience thinking improves SEA: a discussion
paper (Slootweg, R. and Jones, M., 2011) • Diskusijų dokumentas, parengtas pagal seminarą atsparumo idėjos ir
SPAV klausimais, įvykusį 2010 m. IAIA konferencijoje Ženevoje. Jame
pateiktos pagrindinės atsparumo idėjos sąvokos ir išplėtotos mintys apie
jos integravimą į SPAV praktiką. SEA and Adapting to Climate Change (OECD,
2010) • Patariamasis dokumentas apie prisitaikymo įtraukimą į SPAV.
Strategic Environmental Assessment and climate
change: Guidance for practitioners (Environment
Agency for England and Wales, revised 2011)
• Jungtinės Karalystės vadovas, kuriame pateikta naudingos, glaustos
informacijos apie tai, kaip reikia aptarti klimato kaitą kiekviename
SPAV proceso etape, ir tikslų bei įvairiems sektoriams aktualaus klimato
kaitos poveikio pavyzdžių.
• Galimi klimato kaitos rodikliai ir informacijos šaltiniai. SEA Guidance for Practitioners, SEA Topic –
Climate Change (Countryside Council for Wales,
revised 2007)
• Gairės dėl galimų planų, programų, tikslų, politikų ir teisės aktų, į
kuriuos reikia atsižvelgti klimato kaitos temoje (tarptautiniu,
nacionalinių ir regioniniu lygiu).
• Galimi su klimato kaita susiję aplinkosaugos klausimai ir galimybės.
• Klimato kaitos pagrindinių ir mažesnių tikslų bei rodiklių strateginiame
aplinkos vertinime pavyzdžiai.
• Sąveika su kitomis SPAV temomis (įskaitant biologinę įvairovę). The Consideration of Climactic Factors within
Strategic Environmental Assessment (Scottish
Government Environmental Assessment Team,
2010)
• Ataskaitoje pateikti pagrindiniai švelninimo ir prisitaikymo aspektų
atrankos klausimai.
• Pirminės būklės informacijos šaltinai (Škotija) apimties nustatymui.
• Lentelėse pavaizduota būdinga skirtingų tipų planų įtaka klimato
veiksniams, kurią galima nurodyti gairių skyriuose apie alternatyvų
vertinimą ir poveikį.
• Naudingi SPAV tikslų, kaupiamųjų pasekmių, rodiklių, duomenų
šaltinių ir kt. pavyzdžiai.
2 priedas. Informacijos apie biologinę įvairovę ir klimato kaitą šaltiniai
Šiame priede išvardyta informacija, kurią galima naudoti strateginiam aplinkos vertinimui pagrįsti. Jame
apžvelgti skirtingi informacijos tipai ir šaltiniai, kurie gali būti prieinami. Tai gali būti ypač aktualu
SPAV atrankos, apimties nustatymo ir vertinimo, o vėliau ir stebėsenos bei tolesnių tyrimų etapuose.
Informacijos tipai
Kiekybinių duomenų rinkinių, kurie susiję su klimato kaita ir biologine įvairove, tipų pavyzdžiai yra šie:
• rūšių pasiskirstymas;
• tendencijų duomenys, pvz., rūšių ar buveinių nykimas;
• saugomų teritorijų būklė: Natura 2000 teritorijos, nacionalinės įsteigtos teritorijos ir kt.;
• išmetamų ŠESD aprašai ir kt.;
• klimato prognozės: IPCC ir t.t.;
• būsimos klimato ir socialinės-ekonominės padėties scenarijai.
Šių duomenų rinkinių jau gali būti, priklausomai nuo vietovės ir reikiamo masto.
Informacijos šaltiniai
Informacijos šaltinių apie klimato kaitą ir biologinę įvairovę išeities taškas yra kiti strateginiai
dokumentai, pateikiantys kontekstą, kuriame turi būti svarstomas planas ar programa. Tai gali būti,
pavyzdžiui, savivaldybių ir vietinės valdžios institucijų teritoriniai planai ir politikos ar strategijos dėl
biologinės įvairovės apsaugos (pvz., biologinės įvairovės veiksmų planai rūšims ir buveinėms) ir klimato
kaitos švelninimo bei prisitaikymo prie jos planai, strategijos ar pažeidžiamumo vertinimo studijos. Aktualios gali būti taip pat tokios kitos vertinimo formos, kaip poveikio aplinkai vertinimai, kurie
atliekami pagal PAV direktyvą, arba pagal Buveinių direktyvą atliekami vertinimai.
Galimi specialūs šaltiniai apie biologinę įvairovę yra šie:
• aplinkos apsaugos institucijos, atsakingos už gamtos išsaugojimą;
• nevyriausybinės aplinkos apsaugos organizacijos;
• suinteresuotosios šalys, priklausančios nuo biologine įvairove pagrįstų ekosistemų paslaugų
arba jų veikiamos, pvz., miškininkų, žvejybos, vandens įmonės ir institucijos.
Galimi specialūs šaltiniai apie klimato kaitą yra šie:
• aplinkos apsaugos institucijos, atsakingos už klimato kaitos švelninimą ir prisitaikymą prie jos;
• vietinės institucijos ir savivaldybės;
• nevyriausybinės aplinkos apsaugos organizacijos;
• sveikatos apsaugos tarnybos;
• socialinės gerovės organizacijos;
• infrastruktūros teikėjai, pvz., transporto institucijos, komunalinės įmonės.
Pagrindiniai Europos duomenų šaltiniai
Toliau lentelėje apibendrinti kaip kurie pagrindiniai Europoje esantys duomenų šaltiniai, įskaitant
duomenų saugyklas ir rinkinius, internetines priemones ir pagrindines ataskaitas bei dokumentus. Lentelė
išdėstyta pagal atskiras temas ir duomenų tipus, naudojant toliau pateiktas piktogramas.
Raktas:
Klimato
kaita
Biologinė
įvairovė
Švelninimas
Prisitaikymas
Duomenų
bazės,
duomenų
saugyklos ir
internetinės
priemonės
Organizacijos
ir tyrimų
projektai
Ataskaitos ir
kiti
dokumentai
Pagrindiniai Europos duomenų šaltiniai, įskaitant duomenų saugyklas ir internetinius
skaitmeninius duomenų rinkinius
Šaltinis Aprašymas Nuoroda (2013 m.
kovo mėn.)
Klimato kaita
Klimato kaitos
duomenų centras (EAA)
Įvairių su klimato kaita susijusių duomenų ir informacijos
saugykla. Joje pateikti visi naujausi su klimato kaita susiję
įvykiai Europos aplinkos agentūroje. Geras metaduomenų
šaltinis apie įvykius visoje Europos klimato politikoje ir
ataskaitų teikimą.
http://www.eea.europa.
eu/themes/climate/dc
Klimato kaitos
žinių portalas (angl. Climate
Change Knowledge Portal,
CCKP) (Pasaulio Banko
grupė)
Portale veikia internetinė priemonė, per kurią galima gauti
išsamius su klimato kaita ir plėtra susijusius pasaulinius,
regioninius ir šalių duomenis. Portalo tikslas – pateikti plėtros
specialistams išteklių, padėsiantį ištirti, įvertinti, apibendrinti su
klimatu susijusio pažeidžiamumo ir rizikos klausimus ir apie
juos sužinoti įvairaus išsamumo lygiais.
http://sdwebx.worldban
k.org/climateportal/inde
x.cfm
Tarpvyriausybinė
klimato kaitos komisija (angl.
Intergovernmental Panel on
Climate Change, IPCC)
IPCC – tai svarbiausia tarptautinė klimato kaitos vertinimo
įstaiga. Jos svetainėje be viso kito pateikta Ketvirtoji klimato
kaitos vertinimo ataskaita (2007) ir kita pasaulinio klimato kaitos
mokslo medžiaga, padalinta į įvairias darbo grupes bei sektorių
ataskaitas.
http://www.ipcc.ch/publ
ications_and_data/publi
cations_and_data_repor
ts.shtml
Klimato kaita — švelninimas
Europos oro taršos
ir klimato kaitos švelninimo
teminis centras (angl.
European Topic Centre for
Air Pollution and Climate
Change Mitigation,
ETC/ACM) (EAA)
ETC/ACM padeda EAA remti ES politiką oro taršos ir klimato
kaitos švelninimo srityje. ETC/ACM pateikia su klimato kaitos
švelninimu susijusias ataskaitas ir duomenų bazes.
http://acm.eionet.europ
a.eu/
Išmetamų šiltnamio
efektą sukeliančių dujų
žiūryklė (EAA)
EAA ŠESD žiūryklė leidžia lengvai pasiekti ir analizuoti
kasmetiniuose ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų aprašuose
esančius duomenis. EAA ŠESD duomenų žiūryklė gali parodyti
išmetimų tendencijas pagrindiniuose sektoriuose ir leidžia
palyginti skirtingų šalių ir veiklų išmetamus kiekius.
http://www.eea.europa.
eu/data-andmaps/
data/dataviewers/
greenhousegases-viewer
Klimato kaita — prisitaikymas
CLIMATE-
ADAPT: Europos
prisitaikymo prie klimato
platforma (EEA)
CLIMATE-ADAPT – tai interaktyvi, viešai prieinama
internetinė priemonė apie prisitaikymą prie klimato kaitos. Tai
pagalbinė priemonė politikos formuotojams ES, nacionaliniu,
regioniniu ir vietiniu lygiu, rengiant prisitaikymo prie klimato
kaitos priemones ir politikas.
http://climateadapt.
eea.europa.eu/
CLIMSAVE
CLIMSAVE – tai tyrimų projektas, kuriuo kuriama vartotojui
patogi, interaktyvi internetinė priemonė, leisianti
suinteresuotosioms šalims įvertinti klimato kaitos poveikį ir
pažeidžiamumą įvairiuose sektoriuose, įskaitant žemės ūkį,
miškus, biologinę įvairovė, pakrantes, vandens išteklius ir miestų
plėtrą. Apjungusios skirtingų sektorių modelius,
suinteresuotosios šalys galės pamatyti, kaip jų sąveika galėtų
paveikti Europos kraštovaizdžio pokyčius.
http://www.climsave.eu
/climsave/index.html
EmDAT
Tarptautinė nelaimių duomenų bazė, kurioje siekiama
įtraukti gamtines nelaimes į pasirengimą ir sprendimų
priėmimą. Ji gali būti naudinga nustatant pažeidžiamumo
dėl klimato kaitos apimtį.
http://www.emdat.be/
ERA-NET ROAD
— kelių tyrimų
koordinavimas ir
įgyvendinimas Europoje
(angl. Coordination and
Implementation of Road
Research in Europe)
ERA-NET ROAD buvo koordinavimo priemonė,
finansuojama pagal ES Europos tyrimų ir technologinės
plėtros šeštąją bendrąją programą. Programoje dalyvavo
11 nacionalinių kelių administracijų. Pagal šią priemonę
buvo paskelbtas konkursas „Kelių savininkai ryžtingai
imasi klimato kaitos“. Pagal šį konkursą buvo finansuoti
keturi su prisitaikymu prie klimato kaitos susiję projektai:
IRWIN — Pagerintas vietinis žiemos rodiklis, skirtas
įvertinti priežiūros poreikius ir prisitaikymo išlaidas
klimato kaitos scenarijuose (angl. Improved local winter
index to assess maintenance needs and adaptation costs in
climate change scenarios); P2R2C2 — Kelio dangos
veiksmingumo ir regeneravimo reikalavimai pagal klimato
kaitą (angl. Pavement Performance and Remediation
Requirements following Climate Change); RIMAROCC
— Kelių rizikos valdymas kintančiame klimate (angl. Risk
Management for Roads in a Changing Climate); SWAMP
— Paviršinių nuotekų prevencija. Vandens srauto
daromos žalos kelio dangoje ir netoli jos žemumose
prognozavimo metodai (angl. Storm Water prevention —
Methods to predict damage from water stream in and near
road pavements in lowland areas). Šį projektą pavadinimu
ERA-NET Road II tęsia išplėstas konsorciumas ir jis
finansuojamas pagal ES tyrimų ir technologinės plėtros
septintąją bendrąją programą.
http://www.eranetroad.org/
Europos
nepalankaus oro duomenų
bazė
Visos Europos nepalankaus oro atvejų duomenų bazė.
Naudinga nurodant bendruosius pažeidžiamumo
projektus.
http://www.essl.org/ESWD/
Prisitaikymo
žalioji ir mėlynoji zona
(angl. Green and Blue Space
for Adaptation, GRaBS),
prisitaikymo rizikos ir
pažeidžiamumo priemonių
rinkinys
Internetinis priemonių rinkinys, kuris pateikia įvairius
erdvinius prisitaikymo prie klimato kaitos aspektus. Jis
apima fizinę riziką ir socialinio pažeidžiamumo aspektus.
http://www.ppgis.manc
hester.ac.uk/grabs/start.html
NatCatSERVICE
Draudimu grindžiama duomenų bazė, kurioje
analizuojama maždaug 1000 įvykių per metus. Surinktą
informaciją galima naudoti norint dokumentuose
užfiksuoti ir atlikti rizikos ir tendencijų analizę apie
atskirų gamtinių pavojų mastą ir intensyvumą įvairiose
pasaulio dalyse.
http://www.munichre.c
om/en/reinsurance/busi
ness/nonlife/
georisks/natcatservice/default.aspx
Nacionalinės
prisitaikymo strategijos
(EAA)
Naujausia ES valstybių narių pažangos pagal ES
prisitaikymo prie klimato kaitos Baltąją knygą duomenų
bazė. Tai geras šaltinis konkretiems šalių veiksmams.
http://www.eea.europa.
eu/themes/climate/national-
adaptationstrategies
Nyderlandų
nacionaliniai klimato
tyrimai
Bendra Nyderlandų klimato kaitos teritorinio planavimo
programos ir Klimato tyrimų žinių programos svetainė.
Klimato kaitos teritorinio planavimo programa stiprina
bendrą bendruomenių ir žmonių informuotumą teritorinio
planavimo praktikoje teminių klimato scenarijų,
švelninimo, prisitaikymo, integravimo ir komunikavimo
klausimais. Klimato tyrimų žinių programa plėtoja žinias
ir paslaugas, sutelktas aštuoniuose valdymo centruose,
leidžiančiuose didinti atsparumą klimato kaitai
Nyderlanduose.
http://www.climaterese
archnetherlands.nl/
Miestų
prisitaikymas prie klimato
kaitos Europoje ir
interaktyvūs žemėlapiai iš
ataskaitos apie „Eye on
Earth“ tinklavietę (angl.
Urban adaptation to climate
change in Europe and
Interactive maps from the
Report on Eye on Earth)
(EAA)
Šioje ataskaitoje pateikta informacija apie miestų iššūkius
ir galimybes, taikant padedančias nacionalines ir Europos
politikas. Ji papildyta įvairiais interaktyviais žemėlapiais
iš ataskaitos apie „Eye on Earth“ tinklavietę, įskaitant
karščio bangų riziką Europos miestams; pakrančių
potvynius; žaliųjų ir mėlynųjų zonų dalį ir kt.
http://www.eea.europa.
eu/publications/urbanadaptation-
to-climatechange
http://eea.maps.arcgis.c
om/apps/PublicGallery/i
ndex.html?appid=1573f2
f083824a34a5640bd04e
098248&group=b9052eb
339264f64b1eb75f6244eccdf
Biologinė įvairovė
ALARM
ALARM arba Didelio masto rizikos biologinei įvairovei
vertinimas taikant išbandytus metodus (angl. Assessing
LArge Scale Risks for Biodiversity with Tested Methods)
– tai tyrimų projektas, kuriuo buvo parengti ir išbandyti
metodai ir protokolai, skirti vertinti didelio masto riziką
aplinkai, siekiant visiškai sumažinti žmonių daromą
neigiamą tiesioginį ir netiesioginį poveikį.
http://www.alarmproject.net/alarm/
Biologinės
įvairovės veiksmų planai
(EK)
Europos biologinės įvairovės veiksmų planų ir valstybių
narių vertinimų inventorius. http://ec.europa.eu/envi
ronment/nature/biodive
rsity/comm2006/bap_2010.htm
Biologinės
įvairovės duomenų centras
(EAA)
Įvairių su biologine įvairove susijusių duomenų ir
informacijos saugykla. Joje pateikti visi naujausi su
biologine įvairove susiję įvykiai Europos aplinkos
agentūroje. Geras metaduomenų šaltinis apie įvykius
visoje Europos biologinės įvairovės politikoje ir ataskaitų
teikimą.
http://www.eea.europa.
eu/themes/biodiversity/dc
Europos
biologinės įvairovės
informacinė sistema (angl.
Biodiversity Information
System for Europe, BISE)
(EAA)
Visų aktualių Europos biologinės įvairovės duomenų
šaltinių duomenų bazė. Tai geras rodiklių ir žemėlapių iš
visos Europos institucijų šaltinis.
http://biodiversity.europa.eu/data
Birdlife Datazone
Atnaujinama svetainė, kurioje pateikiama su rūšimis ir
buveinėmis susijusi informacija apie teritorijas visoje ES
(ir kitur).
http://www.birdlife.org/datazone/
Europos biologinės
įvairovės teminis centras
(angl. European Topic
Centre for Biological
Diversity, ETC/BC) (EAA)
ETC/BD – tai tarptautinis EAA sudėtyje veikiantis
konsorciumas pagal bendrąją partnerystės sutartį.
ETC/BD teikia profesionalias žinias ir ataskaitas įvairiose
ataskaitose ir duomenų bazėse.
http://bd.eionet.europa.eu/
Pasaulinė
biologinės įvairovės
informacijos tarnyba
Viešai prieinami biologinės įvairovės duomenys, įskaitant
rūšių paplitimo ir taksonominę informaciją. Labai išsamus
duomenų apie rūšis šaltinis. Geras galimo rūšių buvimo
visoje Europoje rodiklis, kurį galima taikyti apimčiai
nustatyti. Gali reikėti atlikti teritorijos tyrimą, norint
patvirtinti paplitimą.
http://data.gbif.org/welcome.htm
Tarpvyriausybinė
biologinės įvairovės ir
ekosistemų paslaugų
platforma (angl.
Intergovernmental Platform
on Biodiversity and
Ecosystem Services, IPBES)
IPBES tikslas – būti sąsaja tarp mokslo bendruomenės ir
politikos formuotojų, siekiančia stiprinti gebėjimus ir
mokslo taikymą formuojant politiką. Ji nustato
mechanizmą, kuris užpildo biologinės įvairovės ir
ekosistemų paslaugų spragas mokslo ir politikos sąsajoje.
http://www.ipbes.net/
MACIS
MACIS arba Klimato kaitos poveikio biologinei įvairovei
mažinimas ir prisitaikymas prie jo (angl. Minimisation of
and Adaptation to Climate Change Impacts on
BiodiverSity) – tai tyrimų projektas, kuriuo buvo
apibendrinta tai, kas jau žinoma apie klimato kaitos
poveikį biologinei įvairovei, ir parengti metodai vertinti
galimą poveikį ateityje.
http://macisproject.net/index.html
Natura 2000
žiūryklė (EAA)
Informacija apie Natura 2000 tinklą visose ES valstybėse
narėse.
http://natura2000.eea.europa.eu/
RESPONSES RESPONSES tyrimų projekto tikslas – nustatyti ir
įvertinti integruotas ES klimato kaitos politikos
priemones, kuriomis pasiekiami ambicingi švelninimo ir
aplinkos apsaugos siektini tikslai ir kartu sumažinamas
Europos Sąjungos pažeidžiamumas dėl neišvengiamo
klimato kaitos poveikio.
http://www.responsesproject.eu/
Bendroji informacija
Duomenys ir
žemėlapiai (EAA)
Prieiga prie EAA žemėlapių, rodiklių, duomenų bazių ir
grafikų. http://www.eea.europa.eu/data-
and-maps
EUROSTAT Duomenų bazė, kurioje pateikiama įvairiausių aplinkos,
ekonominių ir socialinių duomenų. http://epp.eurostat.ec.e
uropa.eu/portal/page/p
ortal/eurostat/home
EUROSTAT
darnaus vystymosi rodikliai
Darnaus vystymosi rodikliai taikomi stebėti ES darnaus
vystymosi strategiją ataskaitoje, kurią išleidžia „Eurostat“
kas dvejus metus. Jie pateikiami dešimtyje temų,
pradedant klimato kaita ir gamtiniais ištekliais bei baigiant
valstybių narių lygiais.
http://epp.eurostat.ec.e
uropa.eu/portal/page/p
ortal/sdi/indicators
EUROSTAT šalių
apibūdinimai
Konkrečių šalių duomenys įvairiais klausimais, įskaitant
klimato kaitos išmetimus ir sektorių veiklą. http://epp.eurostat.ec.e
uropa.eu/guip/introActi
on.do
Žemės stebėjimo
grupė (angl. Group on Earth
Observatories, GEO)
Pasaulinių duomenų apie įvairius aplinkos aspektus,
įskaitant klimato kaitą ir biologinę įvairovę, bazė. http://geossregistries.inf
o/holdings.htm
Rodikliai (EAA)
Rodikliai ir informacijos suvestinės apie Europos aplinką. http://www.eea.europa.eu/data-
andmaps/indicators#c7=all&
c5=&c0=10&b_start=0
3 priedas. Klimato kaitos ir biologinės įvairovės vertinimo strateginiame aplinkos
vertinime priemonės
Toliau lentelėje apžvelgtos priemonės ir metodai, kuriuos galima taikyti pagrįsti klimato kaitą ir biologinę
įvairovę kaip SPAV proceso dalį. 5 skyriuje žr. šių priemonių ir metodų santrauką bei patarimus apie tai,
kaip nuspręsti, kada juos galima taikyti.
Priemonių ir metodų, kuriuos galima taikyti pagrįsti klimato kaitos ir biologinės įvairovės
vertinimą kaip SPAV proceso dalį, aprašymas Pavadinimas Aprašymas Pastabos dėl taikymo Kiti informacijos šaltiniai
Žalos biologinei
įvairovei
kompensavimas
Žalos biologinei įvairovei
kompensavimas – tai metodas,
kuriuo siekiama kompensuoti
neišvengiamą buveinių ir rūšių
nykimą dėl plėtros. Nors tai nėra
formalizuota, kiekvienoje
valstybėje narėje yra mokamos
išmokos už kompensavimą
pagal Direktyvą dėl
atsakomybės už aplinkos
apsaugą ir Buveinių direktyvą
— 6 straipsnio 4 dalis.
Ši praktika plėtojama visoje
Europoje ir jos pavyzdžiai yra
ES biologinės įvairovės
strategija, kurioje pateikta
nuoroda į Komisiją, plėtojančią
praktiką pagal ankstesnius
tyrimus. Gali būti, kad Europos
politikos kontekste valstybės
narės išplėtos šią sritį taip, kaip
jos mano esant tinkama.
Verslo vadovaujama
kompensavimo programa:
http://bbop.foresttrends.org/inde
x.php
„BirdLife International“ pozicija
dėl kompensavimo:
http://www.birdlife.org/eu/pdfs/2
010_BHDTF_position_Biodivers
ity_offsets.pdf
EK galimybių studija:
http://ec.europa.eu/environment/
enveco/pdf/eftec_habitat_technic
al_report.pdf
Naujienų, duomenų ir analizių
apie rinkas ir mokėjimus už
ekosistemų paslaugas šaltinis:
http://www.ecosystemmarketplac
e.com/ Biologinės
įvairovės
atrankos
žemėlapis
Atrankos žemėlapiai yra
erdvinės analizės forma,
reikalaujanti nustatyti buveines,
kurias apima konkretus
projektas. Šiuo pagrindu reikia
vertinti buveinių santykinę vertę,
atsižvelgiant į platesnes
tendencijas ir galimą projekto
poveikį. Jei numatomos kokios
nors galimos reikšmingos
pasekmės, tai turi būti įtraukta į
atrankos sprendimą.
Naudingi atrankos ir apimties
nustatymo etapuose bei nustatant
galimos didesnės vertės
biologinės įvairovės sritis, kurias
galima naudoti svarstant
alternatyvas.
Galima remtis keliais
informacijos šaltiniais, pateiktais
2 priede, tačiau bus labiau įprasta
remtis specialistų nuomonėmis ir
kitų suinteresuotųjų šalių
patirtimi.
CO2MPARE Modelis, skirtas vertinti
išmetamą CO2 kiekį pagal
Regioninės politikos veiksmų
programas (2014–2020 m.) —
šiuo metu rengiamas (būklė
2013 m. sausio mėn.).
Ši savanoriška priemonė i) turi
leisti įvertinti ŠESD poveikį dėl
investicijų pagal veiklos
programas; ii) turi būti tokio
bendrojo pobūdžio, kad ją būtų
galima taikyti visuose Europos
regionuose ir visoms susijusioms
išlaidų kategorijoms, ir iii) turi
būti laisvai prieinama.
http://ted.europa.eu/udl?uri=TE
D:NOTICE:179076-
2011:TEXT:EN:HTML&tabId=
1
http://www.bartlett.ucl.ac.uk/e
nergy/research/themes/energysys
tems/co2_emissions_model
Patikimumo
lygiai
Patikimumo lygiai – tai
veiksmingas neapibrėžtumo
išreiškimo metodas; gali būti
naudingas aptariant galimą
klimato kaitos poveikį.
Klimato kaitos poveikis vis
dažniau pateikiamas
tikimybiniuose scenarijuose, kurį
galima pristatyti patikimumo
lygiais.
Patikimumo lygių pateikimas
skiriasi skirtinguose klimato
scenarijuose — pvz., IPCC teikia
informaciją apie konkrečius
patikimumo lygius skirtinguose
vertinimuose. Esminiai
veiksniai
Alternatyvus svarstytinas
metodas, pagrįstas „sprendimų
priėmimo esminiais veiksniais“. Tai pamatiniai sprendimų
priėmimo veiksniai, kurie turi
būti SPAV dėmesio centre. Šie
esminiai veiksniai nustato PP
parengimo ir įgyvendinimo
aspektus, į kuriuos reikia
atsižvelgti priimant sprendimus.
Gautieji sprendimų priėmimo
esminiai veiksniai sudarys
Tai struktūrinis SPAV apimties
nustatymo etapui taikomas
metodas. Esminiai veiksniai parengiami pagal kompleksinę
šių elementų analizę:
• Strateginė atskaitos sistema —
ji yra vertinimo etalonas ir
pateikia aktualius politikos
tikslus, nustatytus tarptautiniu,
Europos, nacionaliniu ir vietiniu
lygiu, ir taip pat kitus susijusius
Strategic Environmental
Assessment Good Practices
Guide. Methodological Guidance. Portuguese
Environment Agency
http://www.seainfo.
net//files/events/SEA_guide
_Portugal.pdf
galimybių ir rizikos analizės ir
vertinimo struktūrą per visą
strateginį aplinkos vertinimą,
apibrėždami techninius tyrimus,
kuriuos reikia atlikti pagal
SPAV, norint surinkti
sprendimui reikalingą
informaciją. Esminius veiksnius
reikia parengti dalyvaujant
visuomenei ir konsultuojantis su
pagrindinėmis
suinteresuotosiomis šalimis.
PP.
• Strateginiai klausimai —
vertinamosios strategijos
strateginiai tikslai ir kertiniai
principai.
• Aplinkosaugos / darnumo /
sveikatos / lygybės ir kt. veiksniai
— apibrėžia aktualią SPAV
apimtį, kurią reikia pritaikyti
kiekvienam konkrečiam atvejui
pagal strateginį tikslą, vertinimo
skalę ir dėl to pagal jų
aktualumą. Ekosistemomis
grindžiami
metodai
Biologinės įvairovės ir
ekosistemų paslaugų valdymas,
atkūrimas ir apsauga duoda
įvairiopos naudos žmonių
visuomenei. Šie ekosistemomis
grindžiami metodai prisideda
prie natūralių ekosistemų
apsaugos ir atkūrimo, išsaugant
arba didinant anglies sankaupas,
mažinant teršalų išmetimą dėl
ekosistemų blogėjimo ir nykimo
ir užtikrinant ekonomiškai
efektyvią apsaugą nuo kai kurių
klimato kaitos keliamų grėsmių.
Juos galima taikyti kaip
ekonomiškai efektyvias
infrastruktūros sprendimų
alternatyvas. Pavyzdžiui, tokios
pakrančių ekosistemos, kaip
sūriosios pelkės ir užtvarinės
pakrantės, yra natūrali krantų
apsauga nuo audrų ir potvynių, o
miestų žaliosios zonos vėsina
miestus (mažindamos miesto
karščio salos efektą), mažina
potvynius ir gerina oro kokybę.
Aktuali informacija Aplinkos
generalinio direktorato
svetainėje, įskaitant šias
ataskaitas:
Towards a Strategy on Climate
Change, Ecosystem Services and
Biodiversity
http://ec.europa.eu/environmen
t/nature/pdf/discussion_paper_
climate_change.pdf
Assessment of the potential of
ecosystem-based approaches to
climate change adaptation and
mitigation in Europe
http://ec.europa.eu/environmen
t/nature/climatechange/pdf/Eb
A_EBM_CC_FinalReport.pdf
Aktuali informacija BĮK
svetainėje:
http://www.cbd.int/climate/ Ekosistemų
paslaugų
metodai
Ekosistemos teikia daug svarbių
paslaugų, kurios yra esminės
darniam Žemės išteklių
naudojimui. Ekosistemų
paslaugų ir biologinės įvairovės
ekonomikos (TEEB) studijoje
ekosistemų paslaugos
apibrėžiamos kaip „žmonių iš
ekosistemų gaunama nauda“.
Ekosistemų paslaugos yra
galimai nauja strateginiame
aplinkos vertinime naudojama
priemonė, taikant Tūkstantmečio
ekosistemų įvertinime pateiktas
koncepcijas. Ekosistemų paslaugas galima
taikyti kaip papildomus ar
alternatyvius vertinimo kriterijus
strateginiame aplinkos vertinime
net ir bendrame ar strateginiame
lygyje, pvz., kokios bus
pasekmės i) pagalbinėms
paslaugoms, ii) aprūpinimo
paslaugoms; iii) reguliavimo
paslaugoms ir iv) kultūrinėms
paslaugoms. Taip pat žr.
ekosistemų paslaugų vertinimą
toliau.
Praktikoje strateginiame aplinkos
vertinime ekosistemų paslaugas
galima būtų naudoti keliais
būdais:
Pirminė būklė — ekosistemų
paslaugos galėtų padėti padaryti
pirminės būklės duomenis daug
aktualesnius vertinimo procesui,
naudingai apjungdamos
duomenų rinkinius planuotojams
ir sprendimų priėmimui.
Apimties nustatymas ir
suinteresuotųjų šalių
įtraukimas — tinklo analizės
taikymas, pavyzdžiui, suprasti
ekosistemų paslaugų, kurias
teikia teritorija, spektrą, ir kaip
priemonę nustatyti pagrindinius
klausimus ar sritis. Alternatyvų įvertinimas ir
aptarimas — ekosistemų
paslaugos gali suteikti svarbios
informacijos apie teritorijos
daugiafunkciškumo potencialą,
kai svarstomos alternatyvos. Jos
gali būti pagalbinės arba
alternatyvios būdingiems
vertinimo tikslams ar kriterijams
— pvz., tikslą „Apsaugoti ir
didinti biologinę įvairovę“
ekosistemų paslaugų terminais
galima performuluoti kaip
„Kokios bus pasekmės biologinės
įvairovės aprūpinimo
paslaugoms“? Tačiau
„ekosistemų paslaugų idėja“ taip
pat galėtų pateikti svarbų požiūrį
lygiai taip pat, kaip gyvavimo
ciklo idėja teikia daugiau naudos
Millennium Ecosystem
Assessment (MEA) (2005)
Ecosystems and Human Well-
Being: Synthesis. Island Press,
Washington.
http://www.maweb.org/en/inde
x.aspx
OECD (2008) Strategic
Environmental Assessment and
Ecosystem Services
http://www.oecd.org/dataoecd/
24/54/41882953.pdf
World Resources Institute (2008)
Ecosystem Services: A Guide for
Decision Makers http://www.wri.org/publication/
ecosystem-services-a-guide-
fordecision-makers
Sheate W, Eales R, Daly E,
Murdoch A, and Hill C (2008),
Case study to develop tools and
methodologies to deliver an
ecosystem-based approach:
Thames Gateway Green Grids,
Project report NR0109, London,
Defra, 2008, paskelbta
http://randd.defra.gov.uk/Docu
ment.aspx?Document=NR0109_
7429_FRP.pdf
darniam produktų tiekimui ir
paslaugų teikimui, peržengiant
labai nuo duomenų priklausančią
gyvavimo ciklo analizę ar
vertinimą. Ekosistemų
paslaugų
vertinimas
Ekonominis ekosistemų
paslaugų vertinimas buvo labai
išplėtotas kaip galima poveikio
vertinimo priemonė. Naujausia
analizė TEEB ir įvairiose
valstybėse narėse rodo, kad šis
metodas gali kažkiek paaiškinti
ekonominę biologinės įvairovės
vertę. Teoriškai tai leistų geriau
suprasti visuomeninį projekto
poveikį.
Vertinimas yra naudinga
priemonė, tačiau
veiksmingiausias ekosistemų
paslaugų koncepcijos taikymas
poveikio vertinime gali būti tas,
kad įrodoma, jog aplinka mums
yra svarbi, užuot kiekybiškai
apskaičiavus tokios svarbos
vertės ekvivalentą.
Ekosistemų vertinimui
reikalingas laikas ir ištekliai yra
dideli ir dėl to vertinimas gali
mažiau padėti poveikio
vertinimo praktikai, jei ištekliai
yra dažnai riboti. Taip ypač būna
strateginiame lygyje. Galima
susieti esamas vertinimo studijas
su skirtinga sritimi ir tai gali būti
naudinga strateginiame lygyje,
tačiau jo veiksmingumas yra
ribotas žemesniame vietiniame
lygyje dėl vertės konteksto.
Vis tik tam tikras ekosistemų
paslaugas (pvz., aprūpinimo
paslaugas) galima įvertinti
palyginti nesudėtingai ir tai gali
padidinti kai kurių vertinimų
vertę.
Strateginiame aplinkos vertinime
pagrindinį dėmesį reikia skirti
paslaugų ir teritorijų vertei
bendrai, o ne konkrečiai. Tai gali
būti pagrįsta sąsajomis tarp
žemės ar buveinių tipų ir
paslaugų, pasitelkiant esamas
studijas arba įtraukiant
suinteresuotąsias šalis ir
ekspertus.
Vietinės ir regioninės politikos
formuotojams skirtos TEEB
6 skyriuje ekonominis vertinimas
nagrinėjamas kaip PAV ir SPAV
praktikos dalis:
http://www.teebweb.org/localand
-regional-policy-makersreport/
Ekosistemų paslaugų vertinimo
vadovas:
http://www.defra.gov.uk/enviro
nment/natural/ecosystemsservice
s/valuing-ecosystemservices/
Išmetamo ŠESD
kiekio
skaičiuoklės
Išmetamo kiekio skaičiuoklėmis
siekiama apskaičiuoti visą ŠESD
(arba dažnai vien anglies
dvideginio) kiekį iš veiklos ar
projekto kaip visumos.
Išmetimus galima paskaičiuoti
projekto eksploatavimo ar
statybų laikotarpiui. Yra įvairių
skaičiuoklių, kurios paprastai
grindžiamos tam tikrų rodiklių,
pavyzdžiui, energijos
suvartojimo ŠESD
ekvivalentais.
Priklausomai nuo jūsų PP
išsamumo lygio, gali būti
įmanoma apskaičiuoti galimą
išmetamą ŠESD kiekį. Tai
galima atlikti pasitelkiant
konsultantus arba naudojant
internetines priemones ten, kur jų
yra.
Nemažai konsultacinių įmonių
turi išmetamo ŠESD kiekio
skaičiuokles, kurias galima
taikyti atskiriems projektams.
Skaičiuokles galima rasti
internete, nors jų tikslumas ir
prielaidos (pvz., energijai gaminti naudojamo kuro rūšis ir
kt.) skirsis ir gali būti neaktualios
jūsų PP sričiai.
Išteklių ir energijos analizės
programa (REAP) (žr. toliau)
gali būti naudinga strateginio
lygio išmetimų skaičiuoklė.
Pasaulio išteklių institutas ir
Pasaulio verslo darnaus
vystymosi taryba įsteigė ir
palaiko svetainę
http://www.ghgprotocol.org/,
kurioje yra įvairių sektorių ŠESD
skaičiuoklių ir susijusių
priemonių bei atvejų tyrimų.
Škotijos Vyriausybė plėtoja
priemonę Quantitative Greenhouse Gas Impact
Assessment: A Tool For Spatial
Planning Policy Development
http://www.scotland.gov.uk/Res
ource/Doc/341338/0113478.pdf GIS ir erdvinė
analizė
Geografinė informacinė sistema
(GIS) ir jos kaip erdvinės
analizės formos taikymas
pasitvirtino kaip naudinga
priemonė, informuojant apie PP
poveikį aplinkai ir jį nustatant.
Yra platus galimų GIS metodų
spektras ir taikymo būdai,
kuriuos galima priderinti pagal
reikiamą mastą ir turimus
išteklius.
Reikiamos GIS pobūdis skirsis
priklausomai nuo PP masto ir
GIS paskirties. GIS – tai plati
technologija, kurią galima taikyti
analizuojant įvairius
morfologinius ar techninius
veiksnius arba pagrindžiant
konsultacijas vizualizacija.
GIS labai priklauso nuo turimų
duomenų. Visos Europos
informacijos ir duomenų
šaltiniai, kurie gali būti naudingi,
yra pateikti 2 priede.
Žalioji
infrastruktūra Žalioji infrastruktūra – tai
koncepcija, apimanti ekosistemų
ryšius, jų apsaugą ir ekosistemų
paslaugų teikimą, o kartu ir
klimato kaitos švelninimą bei
prisitaikymą prie jos. Ji
prisideda prie gamtinių nelaimių
rizikos mažinimo, taikant
Naudinga aptariant alternatyvas
ir švelninimo priemones. http://ec.europa.eu/environmen
t/nature/ecosystems/index_en.h
tm
ekosistemomis grindžiamus
metodus pakrančių apsaugai kai
yra atkuriamos pelkės ir salpos,
o ne statomos dambos. Šiltnamio efektą
sukeliančių dujų
regioninių
aprašų
protokolas (angl.
Greenhouse Gas
Region Inventory
Protocol, GRIP)
Protokolas leidžia suformuoti
išmetamo ŠESD kiekio aprašą.
GRIP metodas leidžia regionams
visame pasaulyje palyginti savo
rezultatus taikant nuoseklų būdą.
GRIP taip pat apima scenarijų
priemonę, kuri skirta sutelkti
diskusijas apie energetinius
sandorius. Jis leidžia vykdyti
nuoseklias diskusijas visoje
energetikos sistemoje taip, kad
(pavyzdžiui) debatai dėl
transporto galėtų vykti kartu su
diskusijomis apie elektros
gamybą ir būsto šildymą.
Reikalinga prenumerata.
Bendroji informacija
http://www.grip.org.uk/
Pramonės
(projekto) ŠESD
profiliai
Strateginiuose aplinkos
vertinimuose kur įmanoma
reikia pasinaudoti esama
informacija — vienas galimas
naudingos informacijos šaltinis
gali būti įvairių projekto
elementų energijos reikalavimų
profiliai pagal sektorius ar
technologijas eksploatavimo ir
statybų laikotarpiu.
Ši informacija bus naudinga
SPAV apimties nustatymo ir
atrankos etapuose ir norint
suprasti susijusius skirtingų
sektorių profilius.
Pramonės profiliai dažnai gali
būti pagrįsti įvairių
suinteresuotųjų šalių patirtimi ir
juose gali būti apžvelgiami
ankstesnių PP (arba PAV, jei
tinka) pavyzdžiai. Kai kuriose
valstybėse narėse gali būti
konkrečių pramonės šakų
profilių.
Gyvavimo ciklo
analizė (angl.
Life Cycle
Assessment,
LCA)
LCA – tai metodas, kuriuo
siekiama aptarti visą konkrečių
veiksmų poveikį aplinkai per
visą jų gyvavimo laiką. Tai ypač
aktualu klimato kaitai, nes
ŠESD dažnai išleidžiamos
statybų etape.
LCA gali apimti visą išsamų
viso poveikio vertinimą arba ne
taip kiekybiškai ir išsamiai
aptarti naudojamas medžiagas ir
jų galima poveikį aplinkai.
Pavyzdžiui, atsakingai gauta
mediena palieka mažesnį anglies
pėdsaką negu plienas ir
atsakingai gauta (sertifikuota)
mediena bendrai daro mažesnį
poveikį biologinei įvairovei
negu nesertifikuota mediena.
LCA galima taikyti pasitelkiant
konsultantus arba savarankiškai.
Visa LCA gali būti labai brangus
ir ilgai trunkantis procesas,
tačiau kai kuriems projekto
elementams jau gali būti taikoma
LCA. Todėl yra galimybė šią
informaciją, jei ji yra, panaudoti
poveikio aplinkai vertinime.
Taip pat gali būti įmanoma atlikti
kokybinį galimo LCA poveikio
vertinimą, remiantis tokia
lengvai prieinama informacija,
kaip medžiagų rūšys.
LCA ypač naudinga PAV
poveikio vertinimo etape ir gali
pagrįsti alternatyvų aptarimą,
nustatydama biologinės įvairovės
ir klimato kaitos požiūriu
svarbiausius projekto elementus.
Tačiau strateginiam aplinkos
vertinimui LCA gali greičiau
būti aktualesnė dėl to, kad ji yra
būdas pažvelgti į strateginius
variantus, o ne dėl to, kad yra
taikoma formaliau.
Internetinė LCA priemonių
saugykla:
http://www.dantes.info/Tools&
Methods/Software/enviro_soft_
SW.html
Regioninės ekonomikos ir
aplinkos sąnaudos ir rezultatai (REEIO) gali būti naudinga į
LCA panaši priemonė (žr.
toliau).
Gamtinio
kapitalo metodai
Keturi kapitalai
Įvairūs panašūs metodai,
kuriuose taikoma iš ekonomikos
paimta „kapitalo“ sąvoka ir
kurie apibūdina teikiamą naudą
per gamtinio ir kitokio kapitalo
funkcijas ir rezultatus.
Pagal keturių kapitalų modelį
laikoma, kad plėtra (ir poreikių
bei siekių tenkinimas) vyksta per
paslaugas, kurias teikia
ekonominis, žmonių, socialinis
ir aplinkos turtas. Taigi plėtra
laikoma darnia tik jei vienam
žmogui tenkantis visas turtas ar
kapitalas (gerovė) išlieka
pastovus arba didėja per laiką.
Šios keturios kapitalo rūšys yra:
gamybinis kapitalas
(infrastruktūra); gamtinis
kapitalas (gamtos ištekliai);
žmogiškasis kapitalas (individų
sveikata, gerovė ir
produktyvumo potencialas) ir
Keturių kapitalų metodas ir kiti
panašūs metodai yra alternatyvi
sistema, skirta apibrėžti ir
įvertintidarnų vystymąsi, ir gali
būti alternatyvia vertinimo
sistema strateginiame aplinkos
vertinime, užtikrinančia, kad visi
trys kertiniai darnios plėtros
aspektai – ekonominis, socialinis
ir aplinkosauginis – bus įtraukti į
analizę ir kad dėmesys bus
sutelktas ne tik į išteklių
vertinimą, bet ir į jų
apsprendžiamus naudos srautus.
Jis taip pat gali būti gera
priemonė įtraukti
suinteresuotąsias šalis į darnaus
vystymosi problemas.
SDRTOOLS programa pateikia
vertinimo metodus, skirtus
vertinti darnią plėtrą, taikant
keturių kapitalų modelį kaip
išeities tašką.
http://www.srdtools.info/index.
htm
socialinis kapitalas (žmonių
gerovė visuomenės lygyje). Tinklo analizė Tinklo analizė – tai veiksmingas
būdas nagrinėti sudėtingas
sistemas, susiejant priežastis ir
poveikį per priežastingumo
grandinę. Ši koncepcija pagrįsta
idėja, kad egzistuoja ryšiai ir
poveikio keliai tarp projekto elementų ir aplinkos išdavų ir
kad juos galima nustatyti. Tai
leidžia nustatyti veiksmus,
kuriais galima pasiekti norimus
tikslus, pavyzdžiui, mažesnį
poveikį arba stiprinimą.
Strateginiame aplinkos
vertinime jis ypač naudingas
tuo, kad susieja nematerialius PP
elementus (pavyzdžiui,
finansavimo ar valdymo
variantus) su konkrečiu poveikiu
aplinkai.
Šį metodą galima taikyti, norint
įsitikinti galimu įvairių projekto
elementų poveikiu ir nauda
klimato kaitai ir biologinei
įvairovei, nustatant jų rezultatus
per priežastingumo grandinę. Jį
geriausia taikyti apimties nustatymo etape, tačiau galima
naudoti ir tolesniuose vertinimo
etapuose.
Tinklo analizė paprastai
priklauso nuo profesionalių žinių
ir nuomonių taikymo ir tikslaus
veiksnių bei poveikio nustatymo
ir susiejimo.
Šio metodo taikymo pavyzdžių
galima rasti šių gairių 4 priede pateiktuose atvejų tyrimuose.
Regioninės
ekonomikos ir
aplinkos
sąnaudos ir
rezultatai (angl.
Regional
Economy
Environment
Input Output,
REEIO)
Regioninės ekonomikos ir
aplinkos sąnaudų ir rezultatų
modelis yra veiksminga
priemonė, padedanti priimti
sprendimus ir taikoma įvertinti
aplinkosauginius regione
esančios gamybos aspektus.
Šis modelis buvo pagrindinė
REWARD projekto išdava ir
dabar jį tvarko konsultacinė
įmonė „Cambridge
Econometrics“.
REEIO susieja 42 pramonės
sektorių ekonominę veiklą su
aplinkos komponentu. Taikant
arba „Cambridge Econometrics“
regionines ekonomines
prognozes arba naudotojo
apibrėžtą scenarijų, šis modelis
leidžia naudotojui išmatuoti ir
palyginti ekonominės plėtros
poveikį aplinkai. Modelis
pateikia metines išsamias
prognozes iki 2020 m. pagal
įvairius rodiklius.
http://www.camecon.com/Anal
ysisTraining/suite_economic_mo
dels/Reeio/ReeioOverview.aspx
Išteklių ir
energijos
analizės
programa (angl.
Resources and
Energy Analysis
Programme,
REAP)
REAP – tai programinė įranga,
kurią sukūrė Stokholmo
aplinkos institutas.
REAP pagalba galima ne tik
tvarkyti duomenis
apskaičiuojant išmetamas ŠESD
dėl išteklių naudojimo, bet ir
panaudoti kaip scenarijų kūrimo
priemonę.
Reikalinga prenumerata.
REAP galima naudoti norint
atsakyti į tam tikrus klausimus,
susijusius su supratimu apie
ekonominės veiklos pasekmes
aplinkai. Šie klausimai yra tokie:
• Kaip apskaitome išteklių
naudojimą, susijusį su viskuo, ką
žmonės perka ir naudoja?
• Kaip atsekame sudėtingas
produktų tiekimo grandines?
• Kaip apskaičiuojame ir
priskiriame rezultatus ir apie juos
pranešame nuosekliu būdu?
• Kaip tai susiejame su
populiacijomis skirtingose
erdvinėse skalėse ir per laiką?
• Kaip ištiriame, kur galima
sutaupyti išteklių gamybos
efektyvumo ir vartojimo
modeliuose?
Priemonės svetainė:
http://www.resourceaccounting.
org.uk/
Rizikos valdymas Aptariant klimato kaitą, ypač
naudinga apibrėžti galimą
poveikį pagal jo tikimybę ir
mastą. Iš šių dviejų komponentų
susideda riziką.
Tai galima pasiekti aptariant
poveikio tikimybę (pvz., kiek
tikėtina, kad jūros lygio kilimas
turės poveikį PP) pagal jo mastą
(koks tikėtinas jūros lygio kilimo poveikis planui ar
programai). Labai svarbu
suprasti šiuos du elementus,
norint sumažinti pažeidžiamumą
ir padidinti atsparumą.
Įtraukus tikimybę ir mastą į
strateginį aplinkos vertinimą,
suinteresuotosios šalys gali
suprasti PP pažeidžiamumą ir
todėl prisitaikymo priemonių
būtinybę (kokių yra alternatyvų)
bei tai, kokia stebėsena
reikalinga, kad būtų galima
vykdyti pritaikomąjį valdymą.
Pažeidžiamumas ir klimato kaita:
http://www.metrovancouver.or
g/planning/ClimateChange/Clim
ateChangeDocs/Vulnerability_cli
mate_change.pdf
IAIA rizikos valdymo
rekomendacijos:
http://www.iaia.org/iaiawiki/ra.
ashx
Scenarijai Scenarijai yra susiję su klimato
kaitos scenarijais (pvz., IPCC
Scenarijai – tai veiksmingas
būdas aptarti pirminės būklės
Galimus Europos šaltinius
sudaro informacija Europos
scenarijais) ir socialiniais-
ekonominiais ar alternatyviais
ateities scenarijais aptariant
ilgalaikį projektų atsparumą ir
aplinką. Scenarijų naudojimas
yra atsakas į neapibrėžtumą.
kitimą — tiek galimo klimato
poveikio projektui, tiek ir
platesnio socialinio-ekonominio
konteksto, kuriame projektas
įgyvendinamas, pokyčių
požiūriais. Scenarijai taip pat gali
pagrįsti alternatyvų svarstymą.
aplinkos agentūros svetainėje:
http://www.eea.europa.eu/the
mes/scenarios/scenarios-
andforward-studies-eea-activities
http://scenarios.ew.eea.europa.
eu/
Įtakos sferos ir
ekosistemų
grandinės
Įtakos sferos pagrįstos
erdvinėmis priemonėmis,
naudojamomis įvertinti galimas
projekto pasekmes už konkrečių
projekto ribų. Čia naudojamos
tokios priemonės, kaip tinklo
analizė, bet jos taikomos
erdviniu požiūriu. Taip
apžvelgiamas netiesioginis
poveikis tolesnėms ar
susijusioms ekosistemoms,
pavyzdžiui, kaip kintantis
vandens išgavimas paveiks
toliau esančias sistemas, kaip
padidėjęs dulkių kiekis paveiks
tolesnės aplinkos drumstumą,
kaip vienos buveinės rūšies
pašalinimas paveiks kaimynines
buveines?
Ši koncepcija ypač naudinga
atrankos ir apimties nustatymo
etapuose bei nustatant
netiesiogines ir šalutines
pasekmes. Ji reikalauja suprasti
galimą poveikį ir priežasčių
grandines, o tam yra tinklo
analizė kaip susijusi priemonės.
Ji taip pat gali būti naudinga
priemonė aptariant alternatyvas ir
jų poveikį.
Šį modelį gali pagrįsti tam tikra
informacija, pateikta 2 priede,
tačiau paprastai jis būna
pagrįstas profesionalų
nuomonėmis ir kitų
suinteresuotųjų šalių patirtimi.
SSGG ir
sociokultūrinė,
technologinė,
ekonominė,
aplinkos ir
politinė (angl.
Socio-cultural,
Technological,
Economic,
Environmental
and Political,
STEEP) analizė
SSGG (Stiprybių, Silpnybių,
Galimybių ir Grėsmių) ir
STEEP analizė yra strateginio
planavimo metodai, taikomi
įvertinti, pavyzdžiui, projektą,
planą ar verslo įmonę. Jie apima
vidinių ir išorinių veiksnių, kurie
yra palankūs arba nepalankūs
norint pasiekti veiklos tikslą,
nustatymą.
SSGG ir STEEP analizę gali tikti
taikyti strateginiame aplinkos
vertinime, ypač nustatant
pasekmes.
Pavyzdžiui, SSGG analizę
galima būtų taikyti apibendrinti
pagrindines PP projekto
stiprybes, silpnybes, galimybes ir
grėsmes ir tai, ką būtų galima
išspręsti galutiniame plane ar
programoje, norint pagerinti jo
bendrą veiksmingumą.
STEEP analizę būtų galima
taikyti panašiai, pavyzdžiui,
vertinimuose ši analizė galėtų
padėti atsižvelgti į lygybę
aplinkos atžvilgiu: socialinis
aspektas – taikyti bendruomenės
ir gerovės idėją; technologinis
aspektas – nagrinėti švelnius ir
griežtus sprendimus dėl
socialinės ir aplinkos naudos
visiems; aplinkos aspektas –
vartoti paprastą kalbą apie
aplinką gerovės ir visų lygaus
naudojimosi ja kontekste;
ekonominis aspektas – ištirti
modelius, kuriais užtikrinama
vienoda ekonominė nauda
visiems; politinis aspektas –
aptarti gerą aplinkos,
bendruomenių ir finansinių
išteklių priežiūrą.
http://www.gcvcore.gov.uk/dow
nloads/futures/STEEPanalysisOu
tputs.pdf
http://www.mindtools.com/pag
es/article/newTMC_05.htm
Pažeidžiamumo
vertinimas
Pažeidžiamumo vertinimas – tai
pažeidžiamų sistemos aspektų
nustatymo, apskaičiavimo ir
prioritetų nustatymo (išdėstymo
svarbos tvarka) procesas.
Pažeidžiamumo vertinimas turi
daug ką bendro su rizikos
vertinimu. Vertinimą paprastai
sudaro šie žingsniai:
• sistemos turto ir galimybių
(išteklių) katalogavimas;
• paskaičiuojamos vertės (arba
Pažeidžiamumo vertinimas yra
naudingas kai taikomas
atsparumo metodas klimato
kaitai ir jį reikia įtraukti į bet kurį
veiksmingą aplinkos pirminės
būklės kitimo bei alternatyvų
vertinimą, norint ištirti, kaip
pasikeis aplinka be PP
įgyvendinimo ir pagal skirtingas
alternatyvas. Todėl jį galima
taikyti įvertinti alternatyvas, kad
būtų lengviau nustatyti ir
pasirinkti pačią (-ias)
Klimato kaitos informacijos
analizės centras. Techniniai
instruktažai(5). Pažeidžiamumo
dėl klimato vertinimas.
http://www.theclimatechangecl
earinghouse.org/Resources/Tec
hBrief/default.aspx
A Guide to Climate Change
Vulnerability Assessment.
National Wildlife Federation,
Washington, D.C.
www.nwf.org/vulnerabilityguide
bent jau eiliškumo) ir svarbos
priskyrimas šiems ištekliams;
• kiekvieno ištekliaus
pažeidžiamumo ar galimų
grėsmių jam nustatymas;
• vertingiausių išteklių labiausiai
pažeidžiamų aspektų
sušvelninimas arba
panaikinimas.
atspariausią (-ias)
alternatyvą (as).
KH-32-13-127-EN-N
doi:10.2779/11869
Leidinių biuras