1. Šiuolaikinio gyvenimo realijos, iššūkiai;

2.UT kaita (tikslai, turinys, metodai, priemonės, vertinimas);

3.Būtinybė sustiprinti tai, kas, nepaisant nuolatinių pastangų, neapsikeitė.

KEITĖSI Ugdymo turinys (UT):- UT apima ir vaiko jau turimą patirtį (jo supratimą, išmanymą, gebėjimus, vertybines nuostatas)- ugdymo kontekstą, tematiką, problematiką (turinį – siaurąja prasme)- ugdymo metodus, ugdymo(-si) aplinką, šaltinius bei priemones, pasiektų rezultatų vertinimo principus, gaires ir pobūdį.

KEITĖSI Ugdymo tikslai: akcentas - kompetencijoms (remiantis ES dokumentais, pasaulinėmis tendencijomis), o ne žinių „perteikimui“ ;

KEITĖSI pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo BP sandara.

Dar 2008 m., remiantis naująja ugdymo turinio samprata, buvo atnaujintos Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosios programos;

2002 m. parengta Bendroji priešmokyklinio ugdymo ir ugdymo(si) programa liko nepakitusi.

Siekiama užtikrinti ugdymo dermę tarp ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo.

Siekiama kurti priešmokyklinio ugdymo turinį, atsižvelgiant į naujų tarptautinių ir nacionalinių tyrimų rezultatus.

Siekiama ieškoti naujų, kompleksinių, į vaiko ir šeimos poreikius nukreiptų, šeimai prieinamų priešmokyklinio ugdymo paslaugų.

Siekiama realizuoti „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtros 2011-2013 metų programą“, kurios vienas iš uždavinių yra užtikrinti reikiamą švietimo pagalbą, atsižvelgiant į individualius vaikų ugdymosi poreikius.

Siekiama priešmokyklinio ugdymo ir ugdymosi procesą padaryti šiuolaikiškesnį: giliau integruoti ugdymo turinį, akcentuoti ugdymo kontekstualumą, suaktyvinti ugdymą, tobulinti IKT panaudojimą ugdymo procese, tobulinti vaikų pasiekimų vertinimą.

Padėti pedagogams, tėvams, ugdymo įstaigoms, vykdančioms priešmokyklinio ugdymo programas, lanksčiau pritaikyti ugdymo turinį skirtingų poreikių ir galių vaikams, padėti jiems pasirengti mokytis mokykloje;

Laiduoti dermę tarp ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programų;

Atnaujinti programos turinį remiantis naujausiais tyrimais dėl vaiko brandumo mokyklai;

Pagerinti prielaidas ir galimybes gauti prieinamą ir kokybišką priešmokyklinį ugdymą.

Kaita ne revoliucinė, o natūrali – evoliucinė.

• kiekvieno vaiko pažinimo ir jo poreikių pripažinimo bei tenkinimo svarba;

• kiekvieno vaiko poreikių ir galimybių pusiausvyros svarba;

• aktyvaus vaiko dalyvavimo ugdymo(si) procese užtikrinimas;

9

priešmokyklinio ugdymo(si) orientavimas į ugdymo(si) procesą, pirmiausia grindžiamą vaiko pasiekimais;

bendrųjų asmens kompetencijų – mokymosi mokytis, iniciatyvumo, kūrybiškumo, verslumo - ugdymo(si) svarba priešmokykliniame amžiuje;

10

nauja vaiko brandos mokyklai samprata, siejama ne vien su vaiko įgyjamomis žiniomis;

standarto susiejimas su Programa

11

Programa akcentuoja vaiko gyvenimo sąlygų ir ugdymo konteksto svarbą.

Programa orientuoja į vaikų poreikių tenkinimą, atsižvelgiant į vaiko patirties, pažinimo stilių, lyties, temperamento, gabumų skirtumus; į vaikus, turinčius specialiųjų ugdymosi poreikių, dvikalbius ir/ar daugiakalbius, vaikus iš socialinės rizikos, migrantų šeimų.

Programa akcentuoja vaiko dvasinio ir fizinio saugumo ir sveikatos užtikrinimą.

Programa orientuoja pedagogus ir kitus specialistus kryptingiau bendradarbiauti tarpusavyje ir su tėvais/globėjais, plėsti viešas diskusijas.

Programa akcentuoja pedagogo kūrybiškumą, savarankiškumą, neatsiejamą nuo atsakomybės.

PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO(SI) TIKSLAS:aktyvus, smalsus, kūrybiškas, bendraujantis ir bendradarbiaujantis, pasitikintis savimi, motyvuotas pažinti ir gebantis mokytis, prisitaikyti prie nuolat besikeičiančio gyvenimo iššūkių vaikas

Pažindami vaiko asmenybės ypatumus ir individualius jo poreikius;

Kurdami ugdymo turinį, atliepiantį kiekvieno vaiko poreikius ir išgales;

Kurdami vaiko ugdymui(si) palankią ugdymo(si) erdvę ir psichologinį klimatą;

Pripažindami ir leisdami skleistis vaikų kultūrai;

Naudodami žaidimą kaip pagrindinį priešmokyklinio ugdymo metodą;

Siekdami, kad vaiko pasiekimų ir pažangos vertinimas padėtų jam sėkmingai augti, tobulėti, bręsti;

Siekdami pozityvios, pasitikėjimu ir pagarba grįstos, konstruktyvios vaiko, pedagogo, kitų specialistų ir šeimos sąveikos.

PARINKDAMI IR TAIKYDAMI METODUS:

skatinančius tyrinėjimą, aiškinimąsi, interpretavimą, problemų sprendimą, projektavimą, kūrybą;

teikiančius vaikui džiaugsmą, laiduojančius gerą emocinę atmosferą;

stiprinančius vaiko pasitikėjimo savimi jausmą, skatinančius nebijoti bandyti ir klysti, leidžiančius kiekvienam vaikui patirti sėkmę.

KURDAMI APLINKĄ: kurioje turėtų būti pakankamai ir įvairių

- , priemonių pagrindinei vaiko veiklai žaidimui , , taip pat daiktų priemonių aktyviai veiklai

; tyrinėjimui kurioje turėtų būti priemonių padedančių

kaupti naują patirtį, išbandyti naujas veiklos formas ir pažinimo būdus, skatinančių mokytis;

ugdančią vaiko savarankiškumą ir atsakomybę, sudarant sąlygas vaikui veikti netrukdomam, pačiam pasirinkti priemones, veiklą, žaidimų draugus;

KURDAMI EMOCINĘ APLINKĄ, KURIOJE:

vyrautų šilti bendradarbiavimu grindžiami vaikų, pedagogų, kitų specialistų, tėvų santykiai;

būtų pripažįstamas ir gerbiamas kiekvienas vaikas, nepaisant jo socialinio statuso, ugdymo(si) sunkumų, lyties, rasės, tautybės, prigimties ar būdo ypatumų;

sudaromos sąlygos skleistis vaikų kritiniam mąstymui ir kitoms intelektinėms galioms;

sudaromos sąlygos įžvelgti problemas, mąstyti, eksperimentuoti, išgyventi kūrybos ir atradimo džiaugsmą;

puoselėjami ir kuriami gyvenimo grupėje ritualai, tradicijos.

KURDAMI FIZINĘ APLINKĄ, KURI: yra patraukli, patogi, saugi; baldai, įranga bei ugdymo priemonės

pritaikyti vaikų ugdymo(si) netolygumams šalinti, specialiesiems ugdymo(si) poreikiams tenkinti;

aplinkoje yra įranga bei ugdymo priemonės, pritaikytos ir berniukams, ir mergaitėms;

vaikų buvimo vieta yra jauki ir skoninga: erdvės suprojektuotos ir priemonės, baldai išdėstyti patogiai, patalpos spalviškai tinkamai apipavidalintos.

UŽTIKRINDAMI PEDAGOGO, KITŲ SPECIALISTŲ IR ŠEIMOS BENDRADARBIAVIMĄ:

vertindami ir gerbdami šeimos vaidmenį; skatindami šeimą aktyviai dalyvauti ugdymo

procese ir dalintis atsakomybe; sąveiką grįsdami nuolatiniu individualių vaiko

ugdymosi poreikių ir galimybių aptarimu; taikydami formalius ir neformalius šeimos

įtraukimo į ugdymo procesą būdus; taikydami įvairias tėvų informavimo formas; užtikrindami šeimai reikiamą švietimo ir

kompleksinę pagalbą.

TINKAMAI ORGANIZUODAMI UGDYMĄ: Suprasdami ugdymą kaip darnią

planavimo, organizavimo, realizavimo ir vertinimo visumą.

Ugdymo(si) rezultatai – tai vaiko įgyjamos kompetencijos:

socialinė; pažinimo; sveikatos; komunikavimo; meninė. Kompetencija – tai vaiko įgyta patirtis,

žinios, supratimas, gebėjimai ir vertybinės nuostatos.

Komunikavimo kompetencija kompte

Socialumo kompetencija

Pažinimo kompetencijaMeninė kompetencija

Sveikatos kompeetncija

Ugdant Programoje numatytas kompetencijas, itin svarbus vaidmuo tenka vertinimui, kuris skirtas:

padėti vaikui sėkmingai augti, tobulėti, bręsti;

panaudoti informaciją apie vaiko pasiekimus ir daromą pažangą

nustatyti pedagogo ir priešmokyklinio ugdymo grupės darbo sėkmę, priimti pagrįstus sprendimus darbui tobulinti.

Konkretaus vaiko daroma pažanga įvertinama, lyginant ankstesnius jo pasiekimus su dabartiniais.

Vaikų pasiekimai viešai tarpusavyje nelyginami;

Vaiko daroma pažanga yra vertinama nuolat, laisvai pasirenkant vertinimo būdus ir formas;

Vertinimo būdai ir formos priklauso nuo to, kas vertinama.

AČIŪ UŽ DĖMESĮ