kokią kryptį pasirinksime dabar?...2013 m. lapkričio 20 d. kokią kryptį pasirinksime dabar?...

36
Baltijos šalių ekonomikos perspektyvos Indrė Genytė-Pikčienė Rinkų departamentas | Ekonominių tyrimų padalinys DNB Bankas 2013 m. lapkričio 20 d. Kokią kryptį pasirinksime dabar?

Upload: others

Post on 10-Jul-2020

2 views

Category:

Documents


0 download

TRANSCRIPT

Baltijos šalių ekonomikos perspektyvos

Indrė Genytė-Pikčienė

Rinkų departamentas | Ekonominių tyrimų padalinys

DNB Bankas

2013 m. lapkričio 20 d.

Kokią kryptį pasirinksime dabar?

Prieškrizinio lygio nepasiekė į vidaus rinką orientuoti sektoriai

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas 2 20.11.2013

0

20

40

60

80

100

120

140

160

180

Žem

ės ū

kis

Ap

dirba

mo

ji pra

mon

ė

Sta

tyb

a

Vid

aus p

rekyb

a

Tra

nsport

as ir

saug

ojim

as

Ap

gyven

din

imas ir

ma

itin

ima

s

Info

rmacija

ir

ryšia

i

Fin

ansin

ė ir

dra

udim

o v

eik

la

NT

opera

cijo

s

Pro

fesin

ė, m

okslin

ė,

technin

ė, adm

inis

tra

vim

oveik

la

Vie

šasis

sekto

rius

Ku

ltūro

s ir

poils

io p

asla

ug

os

Pridėtinė vertė pagal ekonomines veiklas, palyginamosiomis kainomis, sezoniškai išlygintas indeksas (2005 = 100)

2008 II pusm. 2013 I pusm.

13.4

5.2

13.5

-11.9

18.0

13.5

10.4

17.9

13.5

7.9

-4.8

2.7

-16.2

14.6

17.3

19.3 18.4

12.4

2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 I ketv. 2013 II ketv.

Prekių ir paslaugų eksportas (palyg. kainomis), metinis pokytis, proc.

Prekės Paslaugos

Eksporto „arkliukas” ištempė Lietuvos ūkio „vežimą” iš krizės

Šaltinis: Eurostat 3 20.11.2013

Pasaulio prekyba “trypčioja” vietoje

0

200000

400000

600000

800000

1000000

1200000

1400000

1600000

2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013

Pasaulio prekybos apimtys, mlrd. JAV dolerių

Eksportas

Importas

Šaltinis: PPO, DNB 4 20.11.2013

Lietuva ėmė gyventi „pagal savo kišenę“

5 Šaltinis: Lietuvos bankas, Lietuvos statistikos departamentas 20.11.2013

-10.6

-14.4

-12.9

3.7

0.1

-3.7

-0.2 -2.7

5.0

-15.9

-17.8

-14.6

-2.7

-5.0

-6.5

-2.9 -2.0 -2.4

2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 I ketv. 2013 II ketv.

Einamosios sąskaitos ir užsienio prekybos balansai, BVP proc.

Einamosios sąskaitos balansas

Užsienio prekybos balansas

90

100

110

120

130

140

150

160

170

180

190

20

00 I

20

00 I

II

20

01 I

20

01 I

II

20

02 I

20

02 I

II

20

03 I

20

03 I

II

20

04 I

20

04 I

II

20

05 I

20

05 I

II

20

06 I

20

06 I

II

20

07 I

20

07 I

II

20

08 I

20

08 I

II

20

09 I

20

09 I

II

20

10 I

20

10 I

II

20

11 I

20

11 I

II

20

12 I

20

12 I

II

20

13 I

20

13 I

II

20

14 I

20

14 I

II

20

15 I

20

15 I

II

BVP palyginamosiomis kainomis, išlygintas sezoniškai ir pagal darbo dienų skaičių (2000 = 100), proc.

Lietuva

ES-27

Estija

Latvija

Lietuva „atidirbs“ krizės praradimus jau kitąmet

Šaltinis: Eurostat

Prognozė

6 20.11.2013

Susigrąžinome „laurus“ ES pagal ekonomikos augimo tempus

7

* I-III ketv. BVP

Šaltinis: Eurostat 20.11.2013

-6.4

-3.2

-2.5 -2.5

-1.7 -1.6 -1.2

-1.0 -0.8

-0.4 -0.4 -0.1

0.0 0.1 0.2

0.7 0.7 0.8 0.9 1.0

1.8 1.9

3.7 3.9

5.0

-4.0 -3.7

-2.7 -3.2

-0.2

-2.2

-1.4

-2.1 -2.0

-0.8

-0.1 -0.2

0.1 0.1

-1.1

0.1

1.8

0.2 0.1 0.5

0.7 0.8

3.1

1.2

4.1

Gra

ikija

Po

rtu

ga

lija

Italij

a

Slo

vėnija

Ve

ngrija

Isp

anija

Nyd

erlan

dai

Če

kija

Su

om

ija ES

Da

nija

Be

lgija

Pra

ncūzija

*

JK

Airija

Vo

kie

tija

*

Ru

munija

Bu

lgarija

Au

str

ija

Šve

dija

Slo

vakija

*

Le

nkija

Lie

tuva*

Estija

La

tvija

Realaus BVP metinis pokytis, proc.

2012 2013 I pusm.

Lietuvoje atsigavo ne tik prekių, bet ir paslaugų eksportas

0

2

4

6

8

10

12

2008 2009 2010 2011 2012 2008 2009 2010 2011 2012 2008 2009 2010 2011 2012

Estija Latvija Lietuva

Prekių ir paslaugų eksportas (to meto kainomis), tenkantis vienam gyventojui, tūkst. eurų

Paslaugos Prekės viso Mineralinis kuras Lietuviškos kilmės prekės be mineralinio kuro Kitas eksportas

Šaltinis: Šalių centriniai bankai, Eurostat, DNB skaičiavimai 8 20.11.2013

9.2 11.8

4.5

19.1

4.9

15.5

6.2

1.8

-0.4

8.5

113

4.4

14.6

9.2

26.4

13.4

-1.3

4.5

1.1

8.4 8.5

-9.2

187

2.0

-4.7

-0.3

-12.2

1.6

-28.2

6.3 7.1

13.7

2.7

-6.1

10.2

-10.0

Viso Eksportasbe naftos

Mineraliniskuras

Maistoprekės irgėrimai

Trąšos,chemija,vaistai

Baldai Plastikai irguma

Mediena Tekstilė Metalai Javai El.mašinos,optikos,

med.priemonės

Lietuviškos kilmės prekių eksporto metinis pokytis proc.

2012 2013 I pusm. 2013 III ketv.

Tačiau šių metų III ketvirtį eksporto „variklis“ pradėjo strigti

34,3 65,7 12,3 8,5 7,3 5,0 4,9 3,9 3,5 3,4

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas 9

7,0

20.11.2013

Lietuvos eksporto rinkos 2012 m.

746 mln. Lt

859 mln. Lt

1 559 mln. Lt

1 848 mln. Lt

3 992 mln. Lt

4.8 %

5.5 %

9.9 %

11.8 %

25.4 %

Lenkija

Latvija

Vokietija

Baltarusija

Rusija

1 504 mln. Lt

2 210 mln. Lt

2 946 mln. Lt

3 726 mln. Lt

12 558 mln. Lt

5.1 %

7.5 %

10.0 %

12.6 %

42.6 %

Estija

Lenkija

Baltarusija

Latvija

Rusija

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, Lietuvos Bankas, Versli

Lietuva, DNB skaičiavimai

1 902 mln. Lt

2 343 mln. Lt

2 413 mln. Lt

2 440 mln. Lt

5 135 mln. Lt

Lenkija

Švedija

Latvija

Rusija

Vokietija 15.6 %

7.4 %

7.3 %

7.1 %

5.8 %

10 20.11.2013

Liet. kilmės

prekės be

min. kuro

Prekių

reeksportas

Paslaugos

Ko tikėtis kitąmet?

PAGRINDINĖS EKSPORTO

RINKOS

Situacija Europos Sąjungoje išlieka itin sudėtinga

Europos Sąjunga

• Ūkio variklis užstrigęs, ES šiemet

neaugs, Eurozona – smuks 0,4%*

• Nedarbo lygis ES – 10,9%

(Graikijoje 28%, Ispanijoje 26%)

• Jaunimo nedarbas - 23%

• Vartotojų ir pagrindinių sektorių

lūkesčiai taisosi lėtai

• Periferijos problemos dar vis

neišspręstos, fiskalinio ribojimo

priemonės aštrina šių šalių politinę

įtampą

• Tebežioji fiskalinės skylės: valdžios

sektoriaus skola ir deficitas

Šaltinis: Eurostat 12 *EK prognozė 20.11.2013 9.8

18.0

38.6

38.7

40.4

40.9

45.8

57.2

57.7

58.3

62.6

73.9

75.1

79.8

81.1

86.9

89.6

92.3

93.5

95.7

98.3

105.0

125.7

131.3

133.3

169.1

Estija

Bulgarija

Rumunija

Latvija

Lietuva

Švedija

Danija

Suomija

Slovakija

Lenkija

Slovėnija

Nyderlandai

Austrija

Vokietija

Vengrija

ES-27

JK

Ispanija

Prancūzija

Eurozona

Kipras

Belgija

Airija

Portugalija

Italija

Graikija

Valdžios sektoriaus skola 2013 m. I pusm. pabaigoje, dalis BVP, proc.

Eurozonos fiskalinis deficitas šiemet dar netilps į Mastrichto rėmus

13 20.11.2013 Šaltinis: Eurostat, EK prognozė

-9.0

-8.2

-10.6

-6.1 -6.4

-3.8 -3.9

-4.8

-4.1 -3.7

-3.0

-4.5

-3.2

-4.0

-2.5 -3.0

-1.8 -1.3

-0.2 -0.2

0.1

-13.5

-7.4 -6.8

-6.4 -5.9 -5.8

-4.8 -4.1

-3.3 -3.1 -3.0 -3.0 -3.0 -2.8 -2.5 -2.5

-2.2

-1.4 -0.9

-0.4

0.0

Gra

ikija

Airija

Isp

anija

JK

Po

rtugalij

a

Slo

vėnija

Le

nkija

Pra

ncūzija

Nyd

erlan

dai

Eu

rozon

a

Italij

a

Slo

vakija

Lie

tuva

Be

lgija

Au

str

ija

Ru

munija

Su

om

ija

La

tvija

Šve

dija

Estija

Vo

kie

tija

Valdžios sektoriaus balansas, dalis BVP, proc.

2012 2013 P

Itin ryški „sveikų“ ir periferinių ekonomikų atskirtis

14

Periferinės šalys: Airija, Graikija, Ispanija, Italija, Kipras, Portugalija, Slovėnija. Graikija

nuo 2011 m. statistinės informacijos neteikia. Šaltinis: Eurostat, DNB skaičiavimai 20.11.2013

92

93

94

95

96

97

98

99

100

101

102

20

07 I

20

07 II

20

07 III

20

07 IV

20

08 I

20

08 II

20

08 III

20

08 IV

20

09 I

20

09 II

20

09 III

20

09 IV

20

10 I

20

10 II

20

10 III

20

10 IV

20

11 I

20

11 II

20

11 III

20

11 IV

20

12 I

20

12 II

20

12 III

20

12 IV

20

13 I

20

13 II

Pridėtinės vertės indeksas palyginamosiomis kainomis (2007 = 100; sezoniškai ir darbo dienų atžvilgiu koreguotas)

Sveikoji Eurozona

Periferinės šalys

0.7

0

1

2

3

4

201

1-0

1

201

1-0

4

201

1-0

7

201

1-1

0

201

2-0

1

201

2-0

4

201

2-0

7

201

2-1

0

201

3-0

1

201

3-0

4

201

3-0

7

201

3-1

0

Metinė infliacija, proc.

ECB „balandžiai“ tebeplasnoja

20.11.2013 15 Šaltinis: Bloomberg, Eurostat

ECB tikslas – šiek tiek

mažiau nei 2 proc.

• Siekiant išjudinti vidaus

paklausos atsigavimą, rezultatų

pasiekta nedaug - vidaus

vartojimas ir investicijos dar vis

smunka

• Nutolusi nuo 2 proc. ECB tikslo

metinė infliacija privertė ECB

išsitraukti „palūkanų žirkles“

• Palūkanų normų sumažinimai

pristabdė euro brangimą dolerio

atžvilgiu

• Rinkos dalyviai tikisi dar daugiau

ECB monetarinės ekspansijos

ateityje

Šiuo metu taikomos monetarinės priemonės nustojo veikti

20.11.2013 16 Šaltinis: ECB, DNB

-30000

-20000

-10000

0

10000

20000

30000

40000

50000

60000

0

200000

400000

600000

800000

1000000

1200000

1400000

19

99-0

1

19

99-0

5

19

99-0

9

20

00-0

1

20

00-0

5

20

00-0

9

20

01-0

1

20

01-0

5

20

01-0

9

20

02-0

1

20

02-0

5

20

02-0

9

20

03-0

1

20

03-0

5

20

03-0

9

20

04-0

1

20

04-0

5

20

04-0

9

20

05-0

1

20

05-0

5

20

05-0

9

20

06-0

1

20

06-0

5

20

06-0

9

20

07-0

1

20

07-0

5

20

07-0

9

20

08-0

1

20

08-0

5

20

08-0

9

20

09-0

1

20

09-0

5

20

09-0

9

20

10-0

1

20

10-0

5

20

10-0

9

20

11-0

1

20

11-0

5

20

11-0

9

20

12-0

1

20

12-0

5

20

12-0

9

20

13-0

1

20

13-0

5

20

13-0

9

ECB pinigų politikos priemonių apimtys ir Bankų paskolų verslui srautai, mln. eurų

Ilgesniojo laikotarpio refinansavimo operacijos

Pagrindinės refinansavimo operacijos

Paskolų srautas nefinansinėms korporacijoms (6 mėn.slenkantis vidurkis), mln. eurų (skalė dešinėje)

„Pigūs pinigai“ nepasiekia tam tikrų realaus sektoriaus segmentų

17 Šaltinis: ECB Data Warehouse

ECB pastangos palengvinti kredito prieinamumą

smulkiam ir vidutiniam verslui periferinėse valstybėse ir taip

paskatinti šių šalių ūkių atsigavimą – kol kas bevaisės

20.11.2013

3

3.5

4

4.5

5

5.5

6

6.5

7

2009 2010 2011 2012 2013

Naujų paskolų* nefinansinėms korporacijoms palūkanų normos, proc.

Vokietija

Ispanija

Prancūzija

Italija

* paskolos iki 1 mln. eurų, 1-5 m. trukmės

TVF prognozuoja intensyvesnę pasaulinio ūkio plėtrą kitąmet

20.11.2013 18 Šaltinis: Bloomberg, TVF

2.9

-0.4

1.6 2.0

7.6

2.5

3.8 3.6

1.0

2.6

1.2

7.3

2.5

5.1

4.0

1.4

3.4

1.1

7.0

3.2

6.3

4.1

1.5

3.5

1.2

7.0

3.3

6.5

Pasaulis Eurozona JAV Japonija Kinija Brazilija Indija

Realaus BVP metinio pokyčio prognozės, proc.

2013 2014 2015 2016

Šaltinis: Capital Economics, nacionalinė statistikos tarnyba,

RF Ekonomikos plėtros ministerijos prognozės

7.3 6.7 6.4 6.7 8.1

5.6

-7.9

4.0 4.3 3.4

1.6 1.2 1.2 1.5 2.8

200

3

200

4

200

5

200

6

200

7

200

8

200

9

201

0

201

1

201

2

201

3 I

201

3 II

201

3 III

201

3 P

201

4 P

Rusijos BVP, metinis pokytis, proc.

Iki šiol galiojęs ekonominis modelis Rusijoje nebeveikia

RUSIJA

• Pasiekta gamybos galimybių riba,

o investicijų produktyvumo

didinimui daroma labai nedaug

• Žemesnių energijos nešėjų kainų

perspektyva ilguoju laikotarpiu

• Populiacija mažėja darbo jėgos

potencialas išnaudotas

• Vyriausybė skyrė 35 mlrd. $ (1,5

proc. BVP) Nacionalinio gerovės

fondo vertės infrastruktūros

projektams

• Aukšta infliacija nepalieka erdvės

ekonominės politikos manevrams

Materialinės investicijos, metinis

pokytis, proc.

20.11.2013

Pingantis rublis mažina Lietuvos eksporto konkurencingumą Rusijoje

20 Šaltinis: Bloomberg 20.11.2013

34

35

36

37

38

39

2012-11 2012-12 2013-01 2013-02 2013-03 2013-04 2013-05 2013-06 2013-07 2013-08 2013-09 2013-10

Rublio ir EUR-USD valiutų krepšelio kursas

Laimėjimai ir rizikos

LIETUVOS ŪKIO

KONKURENCINGUMAS

Paveikslo šaltinis: http://gfglmaggie.files.wordpress.com/2012/06/premier-marathon.jpg

22

Lietuvos įspūdingas šuolis ataskaitoje „Doing Business 2014“

Šaltinis: Pasaulio bankas 20.11.2013

1 2

3 4

5

8

6

9

7

11 10

12

14 15

16

25

18 19

21

26

24

36

23

30

27 28

1 2

3 4

5 6

7 8

9 10

11 12

14 15

16 17

18

21 22

23 24

25

27 28

29 30

Sin

gapū

ras

Ho

nkong

as

Na

ujo

ji Z

ela

nd

ija

JA

V

Da

nija

Ma

laiz

ija

Pie

tų K

orė

ja

Gru

zija

No

rve

gija JK

Au

str

alij

a

Su

om

ija

Šve

dija

Airija

Taiv

anas

Lie

tuva

Taila

nda

s

Vo

kie

tija

Estija

JA

E

La

tvija

Ma

kedon

ija

Jap

onija

Nyd

erlan

dai

Šve

icarija

Au

str

ija

Šalių rikiuotė pagal Pasaulio banko "Doing Business 2014" rezultatus

2013 2014

Tačiau pasitempti teks daugelyje konkurencingumo vertinimo pozicijų

Valstybė Galimybė

pritraukti/

išlaikyti

talentus

Priėmimo į

darbą/

atleidimo

praktika

Mokesčių

poveikis

paskatai

dirbti

Atleidimo

kaštai,

savaitiniais

atlyginimais

Darbo

rinkos

efektyvumo

indeksas

Lietuva 131 130 120 111 69

Latvija 105 45 115 37 26

Estija 97 19 25 57 12

Valstybė Bendras

indeksas

2013-2014

Valstybės

reguliavimo

našta

Mokesčių

poveikis

investicijoms

Verslo

aplinka TUI

Vyriausybės

pažangių

technologijų

skatinimas

Lietuva 48 107 114 111 109

Latvija 52 79 83 70 101

Estija 32 11 13 19 34

23 Šaltinis: WEF Global Competitiveness Index 2013-2014 20.11.2013

10.0 10.0 10.7

11.9 12.2

16.8

14.2

11.0 9.7

8.3

20.0

17.9

15.5 14.2

11.3

16.9 17.5

13.6 12.7

11.9

20.9 20.6 21.7

23.9 24.1

31.2

24.5 22.9

19.3

14.9

38.0

33.5

29.7

24.5

20.1

34.1 34.1

30.6

23.7

21.0

2009 2010 2011 2012 2013rugs.

2009 2010 2011 2012 2013rugpj.

2009 2010 2011 2012 2013birž.

2009 2010 2011 2012 2013rugs.

Euro zona Estija Latvija Lietuva

Nedarbo lygis, sezoniškai išlygintas, laikotarpio pabaigoje, proc.

Visas nedarbas

Jaunimo nedarbas

Lietuvoje nedarbas mažėja lėčiausiai Baltijos šalyse

24 Šaltinis: Eurostat 20.11.2013

57.9

32.4 30.4

25.8

38.5

83.2

53.9

43.0

32.0

-4.7 -5.5 -6.1 -6.3 -4.8 -4.2

-14.0 -17.4

-16.0* -6.8 -7.7 -8.6 -9.3 -6.5 -5.2

-15.7

-21.4 -18.4

2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 sausis-rugs.

Imigrantai LT Emigrantai

Kiti imigrantai Imigrantai, viso

Emigrantų ir imigrantų skaičiaus dinamika, tūkst.

Emigracijos srautas neslopsta

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas 25 20.11.2013

TESCO: “Every Lithuanian helps” – kiekvienas lietuvis padeda!

26 Šaltinis: The Independent, rugpjūčio 13 d. 26 20.11.2013

Atlyginimų augimas pradeda įgauti pagreitį ir Lietuvoje

Šaltinis: UNECE, nacionalinės statistikos tarnybos, DNB

-8.7

-12.0

-6.5

0.2

3.4 3.9

2.5

4.4

6.3

2.6

4.0

5.9

4.6 4.6

8.5

Lietuva Latvija Estija

Bruto darbo užmokestis laikotarpio pabaigoje, metinis pokytis, proc.

2009 2010 2011 2012 2013 II ketv.

291

606

652

716

862

885

972

976

1,059

1,097

1,413

1,782

1,923

2,356

2,452

2,945

2,990

3,157

3,285

3,326

3,411

3,412

3,526

3,573

4,192

4,580

5,107

Baltarusija

Rusija

Lietuva*

Latvija*

Lenkija

Vengrija

Slovakija

Estija*

Čekija

Kroatija

Portugalija

Graikija

Slovėnija

Ispanija

Italija

Vokietija

Prancūzija

JK

Austrija

Suomija

Švedija

JAV

Belgija

Nyderlandai

Airija

Danija

Norvegija

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2011 m., eurų

Pastaba: Baltijos

šalių duomenys

2013 m. II ketv.

20.11.2013

28

Po krizės įmonėms pavyko suformuoti finansinę „pagalvėlę“

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

8.8

3.9

-1.2

3.3

4.4 4.3 4.7

5.6

2.3

0.2

3.5 3.7

3.3

2.6

2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 I pusm.

Įmonių pelningumas, %

Viso šalies ūkyje Apdirbamoji gamyba

20.11.2013

Atlyginimų augimas džiugina vidaus vartojimu „mintančias“ veiklas

-100

-80

-60

-40

-20

0

20

40

60

200

4

200

5

200

6

200

7

200

8

200

9

201

0

201

1

201

2

201

3

Sektorių pasitikėjimo rodikliai

Statyba

Mažmeninė prekyba

Vartotojai

29 20.11.2013 Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

100

110

120

130

140

150

160

170

201

0 I

201

0 II

201

0 III

201

0 IV

2011 I

201

1 II

201

1 III

201

1 IV

201

2 I

201

2 II

201

2 III

201

2 IV

201

3 I

201

3 II

201

3 III

Mažmeninės prekybos apyvartos ir statybos darbų apimčių indeksas, sezoniškai išlygintas

(2010 = 100)

Mažmeninės prekybos apyvartos palyg. kainomis

Pastatų statybos apimtys

Inžineriniai statiniai, statybos apimtys

Lietuvos našumo startinės pozicijos nėra stiprios

30 20.11.2013

Pridėtinė vertė, tenkanti vienam dirbančiajam (ES-28 = 100), proc.

152 152

132

110

50 44 44

Danija Švedija Suomija Vokietija Estija Lietuva Latvija

Ekonomikoje

2008 2012

201

137 131 130

59

46 39

Švedija Suomija Danija Vokietija Lietuva Latvija Estija

Pramonėje

2008 2012

Šaltinis: Eurostat

31

Rizika: nesubalansuotas atlyginimų ir produktyvumo augimas

* Vieno dirbančiojo sukurta pridėtinė vertė to meto kainomis

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

3.2

5.8

7.2

11.0

17.2

20.5 19.4

-4.4 -3.3

2.9 3.8

4.5

2.1

7.7 8.9

10.6

13.1

16.5

14.1

-10.0

12.3 13.2

5.0 4.3

2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Ipusm.

Darbo našumo ir darbo užmokesčio metiniai augimo tempai, proc.

Vidutinis bruto darbo užmokestis Našumas*

20.11.2013

1.83.2 3.6 3.6 3.8 3.8 4.0 4.3 4.4 4.7 4.8 4.8 5.0 5.5 5.8 5.8 6.2 6.2 6.3

8.0 8.1 8.2 8.5

2.1

2.2 0.61.7 1.5 1.1 0.8

1.5 1.6 1.7 1.9 2.1 1.8 1.52.4 1.5

2.1 1.6 1.5

2.70.9

2.9 2.5

6.1

7.7 9.9

11.4

14.914.5

10.911.1

13.3 12.0 10.8 10.6

13.0 11.9

13.3

10.9

15.2

9.5 9.4

12.9

12.4

13.8

10.5

Air

ija

Gra

ikija

JK

Lie

tuva

Pra

ncū

zija

Su

om

ija

Po

rtu

ga

lija

Nyd

erl

an

da

i

Isp

an

ija

Eu

ro z

on

a

Da

nija

Vo

kie

tija

Le

nkija

Šve

dija

Au

str

ija

Ita

lija

La

tvija

Slo

nija

Ve

ng

rija

Če

kija

Bu

lga

rija

Estija

Slo

va

kija

Į mašinas ir įrengimus Į transporto priemones Kitos

Investicijų į pagrindinio kapitalo formavimą dalis BVP 2012 m., proc.

32

Pagal produktyviąsias investicijas Lietuva ES sąrašo gale

Šaltinis: Eurostat 20.11.2013

Energetikos sąnaudos vis labiau pučia verslo išlaidų eilutes...

Elektros energijos ir dujų kainų (neskaitant mokesčių) Vokietijoje ir Lietuvoje santykis

Pastaba: Lyginami namų ūkiai, suvartojantys 2500 kWh - 5000 kWh el. energijos ir 20 GJ - 200 GJ

dujų; įmonės, suvartojančios 500 MWh - 2 000 MWh el. energijos ir 10 000 GJ - 100 000 GJ dujų.

Šaltinis: Eurostat

0.6

0.7

0.8

0.9

1.0

1.1

1.2

1.3

1.4

1.5

Stambesnės įmonės

Elektros energija Dujos

0.8

1.0

1.2

1.4

1.6

1.8

2.0

2.2

2.4

Namų ūkiai

Elektros energija Dujos

33 20.11.2013

O energetinio intensyvumo ir priklausomybės derinys – vienas blogiausių ES

34

Energijos intensyvumas - Bendrųjų vidaus energijos sąnaudų ir BVP santykis,

KgNE (kilogramas naftos ekvivalentu) už 1000 eurų

Šaltinis: Eurostat, DNB

0

100

200

300

400

500

600

700

ES šalių energetinio intensyvumo (KgNE už 1000 eurų) ir energetinės priklausomybės (proc.) rodikliai

Energijos intensyvumas Energetinė priklausomybė, proc.

20.11.2013

• Situacija pagrindinėse eksporto rinkose rodo, kad teks veikti vangaus ekonomikos vystymosi aplinkoje.

• Siekiant išlaikyti augimo tempą, būtina eksporto diversifikacija ir ypač naujų rinkų paieška.

• Rizikos slypi netik išorės rinkose, bet ir ūkio viduje (struktūrinis nedarbas, emigracija, visuomenės senėjimas).

• Kainų aplinka ir spartesnis DU augimas bus palankūs beužsimezgančiam vidaus vartojimo atsigavimui.

• Siekiant išlikti konkurencingais, svarbu didinti veiklos efektyvumą – rasti balansą tarp ekonomiškai pagrįsto DU augimo ir veiklos modernizavimo investuojant.

Išvados ir prognozės

35 20.11.2013

3.7

2.9 2.6

12.7

-3.2

2.5

0.7

5.0

11.5

-3.0

3.5

2.0

6.0

10.0

-2.0

4.0

3.0

6.0

9.0

-2.0

Realaus BVPmetinispokytis

Metinėinfliacija*

Vid.mėnesinis

brutoatlyginimas*,

metinispokytis

Nedarbolygis*

Fiskalinisbalansas,dalis BVP

Lietuvos makroekonominės prognozės, proc.

2012 2013 P 2014 P 2015 P

P&

D_W

Q_2011

AČIŪ už dėmesį!

DNB banko analitikų apžvalgas galite rasti:

www.dnb.lt/apzvalgos