kokybinė lyginamoji analizė (qca): principai ir programinės priemonės
DESCRIPTION
Kokybinė lyginamoji analizė (QCA): principai ir programinės priemonės. Dr. Vaidas Morkevičius LiDA metodologiniai mokymai 2008 m. lapkričio mėn. 22 d. Įvadas: lyginamoji analizė. Lyginimas – kertinis kasdienio mąstymo elementas ( “ thinking without comparison is unthinkable ”) - PowerPoint PPT PresentationTRANSCRIPT
Kokybinė lyginamoji analizė (QCA): principai ir programinės priemonės
Dr. Vaidas MorkevičiusLiDA metodologiniai mokymai2008 m. lapkričio mėn. 22 d.
2008 lapkričio 22 d. Vaidas Morkevičius, LiDA metodologiniai mokymai: Kokybinė lyginamoji analizė (QCA)
2
Įvadas: lyginamoji analizė Lyginimas – kertinis kasdienio
mąstymo elementas (“thinking without comparison is unthinkable”)
Lyginimas (kartu su klasifikavimu) – esminis mokslo logikos principas (“if it is a science, it goes without saying that it is comparative”)
Kaip jį nusakyti lyginimo esmę? Elementarus apibrėžimas?
2008 lapkričio 22 d. Vaidas Morkevičius, LiDA metodologiniai mokymai: Kokybinė lyginamoji analizė (QCA)
3
Įvadas: lyginamoji analizė Lyginimas – dviejų ar didesnio
skaičiaus objektų (atvejų arba stebėjimo vienetų) požymių (charakteristikų) reikšmių (variantų) gretinimas.
Pvz.: Kubilius ir Kirkilas (objektai) priklauso skirtingoms partijoms (požymiai) – TS-LKD ir LSDP (reikšmės)
2008 lapkričio 22 d. Vaidas Morkevičius, LiDA metodologiniai mokymai: Kokybinė lyginamoji analizė (QCA)
4
Įvadas: lyginamoji analizė Taigi pačia bendriausia prasme
lyginimas yra susijęs su variantiškumu (variation) – lyginamų objektų (atvejų) stebimomis skirtingomis jų požymių (kintamųjų) reikšmėmis
Taigi lyginimas yra neišskirtinis dalykas, kodėl kalbame apie KLA?
2008 lapkričio 22 d. Vaidas Morkevičius, LiDA metodologiniai mokymai: Kokybinė lyginamoji analizė (QCA)
5
Įvadas: lyginamoji analizė Lyginamasis metodas moksle turi
konkretesnį suvokimą: tai ryšių ir priežastinių sąryšių tarp
reiškinių analizės metodas, kuris remiasi alternatyvių hipotezių apie priežastinius-pasekminius ryšius tikrinimu pasitelkiant empirinius įrodymus
tai indukcinių išvadų darymo metodas, kurio pagalba atrandami kintamųjų tarpusavio ryšių dėsniai
2008 lapkričio 22 d. Vaidas Morkevičius, LiDA metodologiniai mokymai: Kokybinė lyginamoji analizė (QCA)
6
Įvadas: lyginamoji analizėCaramani (2008):
Lyginamuoju metodu siekiama nustatyti priežastinius reguliarumus (dėsnius)
Lyginamasis metodas – tai loginių procedūrų visuma, kurių pagalba sistemiškai tikrinamas alternatyvių (konkuruojančių) hipotezių apie priežastinius sąryšius tarp reiškinių empirinis pagrįstumas ir tos hipotezės arba patvirtinamos arba atmetamos
2008 lapkričio 22 d. Vaidas Morkevičius, LiDA metodologiniai mokymai: Kokybinė lyginamoji analizė (QCA)
7
Įvadas: lyginamoji analizė Toks apibrėžimas leidžia daryti
išvadą, kad lyginimas yra ne tik lyginamojo, bet ir eksperimentinių ar statistinių metodų pagrindas, nes: visų empiriškai orientuotų socialinių
mokslų pagrindinis epistemologinis principas yra priežastinių ryšių tarp “reikalingų” kintamųjų nustatymas ir patvirtinimas, kontroliuojant “nereikalingų” kintamųjų įtaką (kintamųjų analizė)
2008 lapkričio 22 d. Vaidas Morkevičius, LiDA metodologiniai mokymai: Kokybinė lyginamoji analizė (QCA)
8
Įvadas: lyginamoji analizė Eksperimentinis metodas:
daroma speciali įtaka objektams, kad pasikeistų tam tikrų (“reikalingų”) jų požymių (kintamųjų) reikšmės, tuo pat metu kontroliuojant, kad nepasikeistų kitų (“nereikalingų”) požymių reikšmės
maksimali kintamųjų kontrolė leidžia nustatyti vieno kintamojo įtaką kitam kintamajam priežastinių sąryšių prasme
lyginama kokią įtaką daro vieno kintamojo reikšmių pokyčiai kitam kint.
2008 lapkričio 22 d. Vaidas Morkevičius, LiDA metodologiniai mokymai: Kokybinė lyginamoji analizė (QCA)
9
Įvadas: lyginamoji analizė Statistinis metodas:
kai neįmanoma daryti specialios kontroliuojamos įtakos objektams, tada ieškoma atvejų su skirtingomis tiriamų kintamųjų reikšmėmis
toliau ieškoma ryšio tarp dviejų ar daugiau kintamųjų reikšmių (kovariacijos)
“nereikalingų” kintamųjų įtakos kontrolė užtikrinama jų reikšmes laikant pastoviomis, t.y. tiriant kovariaciją tarp “reikalingų” kintamųjų reikšmių esant skirtingoms “nereikalingų” kintamųjų reikšmėms
2008 lapkričio 22 d. Vaidas Morkevičius, LiDA metodologiniai mokymai: Kokybinė lyginamoji analizė (QCA)
10
Įvadas: lyginamoji analizė Lyginamojo metodo specifika:
makro-socialinių reiškinių skirtumų ir panašumų tyrinėjimas (pagrindinis tyrimų tikslas, nors iš esmės makro lygmuo nebūtinas, nes “viskas lygintina”)
tyrimo problemų, kuriose yra “mažai atvejų” (small N) nagrinėjimas (statistika netaikytina)
intensyvi analizė (daug kintamųjų ir mažai atvejų; vs. ekstensyvi analizė)
Tai buvo paskatomis Ch.Raginui (1987) išplėtoti savarankišką metodiką.
2008 lapkričio 22 d. Vaidas Morkevičius, LiDA metodologiniai mokymai: Kokybinė lyginamoji analizė (QCA)
11
Įvadas: lyginamoji analizė Trys esminiai lyginamojo metodo
principai, išskiriantys jį kaip metodą: vadovavimasis J.S.Millio indukcinės
logikos kanonais ir Boole’io matematine logika (algebra) nustatant priežastinius ryšius
būtinų ir pakankamų sąlygų pagrindu suvokiamas priežastingumas
kombinacinų ir daugeriopų paaiškinimo modelių pripažinimas
2008 lapkričio 22 d. Vaidas Morkevičius, LiDA metodologiniai mokymai: Kokybinė lyginamoji analizė (QCA)
12
Įvadas: lyginamoji analizė Taigi nors lyginamasis metodas
fundamentalių principų požiūriu nėra išskirtinis metodas, siaurąja prasme jis turi savo “nišą”: leidžia nagrinėti situacijas su mažu
atvejų kiekiu leidžia nustatyti būtinas ir pakankamas
reiškinių priežastines sąlygas suteikia galimybę paaiškinti reiškinius
daugeriopomis sąlygų kombinacijomis
2008 lapkričio 22 d. Vaidas Morkevičius, LiDA metodologiniai mokymai: Kokybinė lyginamoji analizė (QCA)
13
Šiek tiek istorijos Lyginimo istorija beveik sutampa su
mokslo ir logikos istorija Dekartas (XVII am. daugiau/mažiau),
Lokas (XVII am. yra/nėra), Hėgelis (XIX am. pr. abu)
J.S.Mill (XIX am. vid.) Logikos sistema – priežastinių ryšių nustatymo logikos kanonai
2008 lapkričio 22 d. Vaidas Morkevičius, LiDA metodologiniai mokymai: Kokybinė lyginamoji analizė (QCA)
14
Šiek tiek istorijos Millio priežastinių ryšių nustatymo logikos
kanonai (pagal Norkus [2008]):1. Vienintelio panašumo taisyklė
Atvejai
KINTAMIEJIX1 X2 X3 X4 Y
Nr.1 + + + - +Nr.2 - + + - +Nr.3 + + - - +Nr.4 - + - - +Nr.5 - + + + +
2008 lapkričio 22 d. Vaidas Morkevičius, LiDA metodologiniai mokymai: Kokybinė lyginamoji analizė (QCA)
15
Šiek tiek istorijos Millio priežastinių ryšių nustatymo logikos
kanonai (pagal Norkus [2008]):2. Vienintelio skirtumo taisyklė (esminė)
Atvejai
KINTAMIEJIX1 X2 X3 X4 Y
Nr.1 + + + - +Nr.2 + + + - +Nr.3 + + + - +Nr.4 - + + - -Nr.5 - + + - -
2008 lapkričio 22 d. Vaidas Morkevičius, LiDA metodologiniai mokymai: Kokybinė lyginamoji analizė (QCA)
16
Šiek tiek istorijos Millio priežastinių ryšių nustatymo logikos
kanonai (pagal Norkus [2008]):3. Jungtinė panašumo ir skirtumo taisyklė
Atvejai
KINTAMIEJIX1 X2 X3 X4 Y
Nr.1 + + + - +Nr.2 - + + - +Nr.3 + + + + +Nr.4 - - + - -Nr.5 - - - - -
2008 lapkričio 22 d. Vaidas Morkevičius, LiDA metodologiniai mokymai: Kokybinė lyginamoji analizė (QCA)
17
Šiek tiek istorijos Millio priežastinių ryšių nustatymo logikos
kanonai (pagal Norkus [2008]):4. Liekanų taisyklė5. Lydimųjų (lygiagrečių) kitimų taisyklė (kuo
..., tuo...) Durkheimas (5) – kiekybinė socialinių
mokslų metodologija; de Tocqueville’is ir Weberis (1-3) – lyginamoji socialinių mokslų metodolgija
2008 lapkričio 22 d. Vaidas Morkevičius, LiDA metodologiniai mokymai: Kokybinė lyginamoji analizė (QCA)
18
QCA: bendrieji principai Lyginamuoju metodu sistemiškai
tiriami nedidelio kiekio (7-50) atvejų panašumai ir skirtumai – įvairovė, siekiant ją paaiškinti Kiekis negali būti didelis, nes tyrėjas turi
būti gana giliai susipažinęs su kiekvienu atveju (netgi vienas iš lyginamojo metodo tikslų – įsigilinti į studijuojamus atvejus)
2008 lapkričio 22 d. Vaidas Morkevičius, LiDA metodologiniai mokymai: Kokybinė lyginamoji analizė (QCA)
19
QCA: bendrieji principai Lyginamojo metodo pagalba siekiama
atskleisti priežastinę reiškinių įvairovę: studijuojami reiškiniai yra apibrėžiami tyrimo
pradžioje, o tokio tyrimo tikslas – paaiškinti tam tikro atvejų rinkinio įvairovę
pvz.: kodėl Estijoje demokratija tarpukariu žlugo, o Suomijoje – ne:
1. Demokratijos žlugimo/išlikimo apibrėžimas2. Tikslas – paaiškinti priežastinę demokratinių
režimų žlugimo/išlikimo tarpukario Europoje įvairovę
2008 lapkričio 22 d. Vaidas Morkevičius, LiDA metodologiniai mokymai: Kokybinė lyginamoji analizė (QCA)
20
QCA: bendrieji principai3. Europos šalys suskirstomos pagal tai, ar
demokratija jose žlugo tarpukariu4. Ieškoma sąlygų, kurios vienija tas šalis, kuriose
demokratija žlugo ir skiria jas nuo tų šalių, kuriose demokratija išliko
Taigi lyginamojoje analizėje susitelkiama ties atvejų, kurių baigtis vienoda, panašumo tyrinėjimu:
panašumas turi tuos atvejus skirti nuo atvejų su kitokia baigtimi
ir paaiškinti baigties pobūdį
2008 lapkričio 22 d. Vaidas Morkevičius, LiDA metodologiniai mokymai: Kokybinė lyginamoji analizė (QCA)
21
QCA: bendrieji principai Lyginamosios analizės tikslai (Ragin
1994):1. Įvairovės tyrinėjimas
atvejų įvairovės tyrinėjimas – skirtingų priežastinių sąlygų, susijusių su tam tikrais atvejų tipais (“baigtimis”), nustatymas (arba priežastinių konfigūracijų, lemiančių atvejų skirstymą į pogrupius, nustatymas)
pvz.: demokratijos Estijoje žlugimas tarpukariu susijęs su žemu ekonominiu išsivystymu, lyginant su Suomija
2008 lapkričio 22 d. Vaidas Morkevičius, LiDA metodologiniai mokymai: Kokybinė lyginamoji analizė (QCA)
22
QCA: bendrieji principai Lyginamosios analizės tikslai (Ragin
1994):2. Kultūriškai ar istoriškai reikšmingų
reiškinių interpretavimas: specifinių (netipinių) ar reikšmingų situacijų
ir įvykių nagrinėjimas (lyginamoji analizė padeda išskirti tokius atvejus)
pvz.: demokratijos žlugimas tarpukario Vokietijoje, aukšto ekonominio išsivystymo šalyje
2008 lapkričio 22 d. Vaidas Morkevičius, LiDA metodologiniai mokymai: Kokybinė lyginamoji analizė (QCA)
23
QCA: bendrieji principai Lyginamosios analizės tikslai (Ragin
1994):3. Teorijos plėtojimas:
nors lyginamoji analizė prasideda “nuo teorijos” – baigčių ir sąlygų apibrėžimo bei hipotetinių priežastinių ryšių išskyrimo – eigoje paprastai teorija yra modifikuojama
pvz.: vien aukštas ekonominio išsivystymo lygis šalyje nepaaiškina demokratijos išlikimo tarpukario Europoje, kitas svarbus veiksnys – vyriausybės stabilumas
2008 lapkričio 22 d. Vaidas Morkevičius, LiDA metodologiniai mokymai: Kokybinė lyginamoji analizė (QCA)
24
QCA: bendrieji principai Lyginamosios analizės logika (Ragin
1994):1. Atvejų atrinkimas:
pagal tyrimo problemą ir tikslus laike ir erdvėje gana aiškiai apibrėžti palyginami ir relevantiški ne tik šalys ar regionai
2. Teorinio modelio parinkimas3. Įvairovės analizė
2008 lapkričio 22 d. Vaidas Morkevičius, LiDA metodologiniai mokymai: Kokybinė lyginamoji analizė (QCA)
25
QCA: bendrieji principai Lyginamosios analizės logika (Ragin
1994):1. Atvejų atrinkimas2. Teorinio modelio parinkimas
pagal tyrimo problemą ir tikslus padeda išgryninti atvejus, pastebėti
svarbius aspektus3. Įvairovės analizė
2008 lapkričio 22 d. Vaidas Morkevičius, LiDA metodologiniai mokymai: Kokybinė lyginamoji analizė (QCA)
26
QCA: bendrieji principai Lyginamosios analizės logika (Ragin
1994):1. Atvejų atrinkimas2. Teorinio modelio parinkimas3. Įvairovės analizė
priežastinių sąlygų konfigūracijų susijusių su tam tikromis atvejų baigtimis paieška empiriniuose duomenyse (“tarp atvejų”)
priežastinių konfigūracijų jungtys su baigtimis turi būti prasmingos (kitu atveju reikia peržiūrėti atvejus ar teorinį modelį)
2008 lapkričio 22 d. Vaidas Morkevičius, LiDA metodologiniai mokymai: Kokybinė lyginamoji analizė (QCA)
27
QCA: bendrieji principai Įvairovės analizės ir lyginamojo metodo
ypatumai (Ragin 1994):1. Atvejis lyginamojoje analizėje – priežastinių
sąlygų kombinacija susijusi su tam tikra baigtimi (holistinė perspektyva)
2. Lyginamasis metodas yra labiau dedukcinis, nes kintamųjų (sąlygų ir baigties) parinkimas turi būti teoriškai pagrįstas, tačiau gali būti naudojamas ir indukciškai (nagrinėjant prieštaringus atvejus, logiškai galimus, bet nestebimus atvejus, logiškai tapačius atvejus ar apskritai, plėtojant teoriją)
2008 lapkričio 22 d. Vaidas Morkevičius, LiDA metodologiniai mokymai: Kokybinė lyginamoji analizė (QCA)
28
QCA: bendrieji principai Įvairovės analizės ir lyginamojo metodo
ypatumai (Ragin 1994):3. Lyginamos priežastinių sąlygų konfigūracijos –
“duomenų matricos eilutės” – o ne tų sąlygų kintamųjų reikšmės su baigties kintamojo reikšmėmis (“ne matricos stulpeliai”)
4. Priežastingumo samprata: Priežastingumas nėra nustatomas “kartą ir
visiems laikams”
2008 lapkričio 22 d. Vaidas Morkevičius, LiDA metodologiniai mokymai: Kokybinė lyginamoji analizė (QCA)
29
QCA: bendrieji principai Įvairovės analizės ir lyginamojo metodo
ypatumai (Ragin 1994):4. Priežastingumo samprata:
Daugeriopas kombinacinis priežastingumas: Paprastai priežastinių sąlygų kombinacija lemia tam
tikrą baigtį, t.y. priežastingumas yra sudėtinis Gali būti kelios priežastinių sąlygų kombinacijos
lemiančios tą pačią baigtį Ta pati priežastinė sąlyga gali būti susijusi su
skirtinga baigtimi, priklausomai nuo to, kokios kitos priežastinės sąlygos veikia (yra susijusios)
2008 lapkričio 22 d. Vaidas Morkevičius, LiDA metodologiniai mokymai: Kokybinė lyginamoji analizė (QCA)
30
QCA: bendrieji principai Įvairovės analizės ir lyginamojo
metodo ypatumai (Ragin 1994):4. Priežastingumo samprata:
Priežastinio ryšio simetriškumas nėra būtinas, t.y. baigties pobūdis gali būti nulemtas skirtingų sąlygų kombinacijų
Būtinos ir pakankamos sąlygos: Būtina sąlyga tam tikrai baigčiai yra ta, kuri esti
visais atvejais, kai ta baigtis atsitinka (taigi baigtis negali atsitikti neesant tai sąlygai, tačiau jos vienos nepakanka baigčiai atsitikti)
2008 lapkričio 22 d. Vaidas Morkevičius, LiDA metodologiniai mokymai: Kokybinė lyginamoji analizė (QCA)
31
QCA: bendrieji principai Įvairovės analizės ir lyginamojo
metodo ypatumai (Ragin 1994):4. Priežastingumo samprata:
Būtinos ir pakankamos sąlygos: Pakankama sąlyga tam tikrai baigčiai yra ta,
kuriai esant visais atvejais atsitinka ta baigtis (tačiau baigtis gali atsitikti ir esant kitai Qsąlygai, taigi ji gali būti nebūtina)
Būtina ir pakankama sąlyga tam tikrai baigčiai yra ta, kuriai esant visais atvejais atsitinka ta baigtis, o be to baigtis negali atsitikti neesant tai sąlygai (egzistuoja tik viena priež. sąlyga)
2008 lapkričio 22 d. Vaidas Morkevičius, LiDA metodologiniai mokymai: Kokybinė lyginamoji analizė (QCA)
32
QCA: bendrieji principai Įvairovės analizės ir lyginamojo
metodo ypatumai (Ragin 1994):5. Atsargūs apibendrinimai (mažai atvejų,
tik kitiems panašiems atvejams)6. Eigoje eliminuojamos nereikšmingos
priežastinės sąlygos (falsifikacionizmas ir eliminacinė, o ne enumeracinė logika)
7. Skaidrus ir pakartojamas kokybinio tyrimo procesas (kompiuterinės priemonės)
2008 lapkričio 22 d. Vaidas Morkevičius, LiDA metodologiniai mokymai: Kokybinė lyginamoji analizė (QCA)
33
QCA: kada taikyti Apibendrinti duomenims (tiesos lentelė ->
kurie atvejai panašūs) Patikrinti duomenų koherentiškumą (tiesos
lentelė -> nustatomi prieštaringi baigties požiūriu atvejai)
Tikrinti hipotezes ir teorijas (patvirtinti ar paneigti empiriniais tyrimais)
Plėtoti teorijas (rezultatai veda link interpretacijų ir papildomos atvejų analizės)
2008 lapkričio 22 d. Vaidas Morkevičius, LiDA metodologiniai mokymai: Kokybinė lyginamoji analizė (QCA)
34
QCA: tipai csQCA: ryškiųjų aibių (dvireikšmių
kintamųjų) KLA mvQCA: daugiareikšmių kintamųjų
KLA fsQCA: neryškiųjų aibių KLA
2008 lapkričio 22 d. Vaidas Morkevičius, LiDA metodologiniai mokymai: Kokybinė lyginamoji analizė (QCA)
35
csQCA: dvireikšmių kintamųjų KLA Dvireikšmių kintamųjų KLA procedūra:
1. Atvejų, baigties ir sąlygų kintamųjų parinkimas bei apibrėžimas
2. Sąlygų ir baigties kintamųjų dichotomizacija3. Tiesos lentelės sudarymas4. Prieštaringų kombinacijų eliminavimas5. Tiesos lentelės minimizavimas:
abiem baigties atvejams atskirai (0 ir 1) įtraukiant ir neįtraukiant logiškai galimus, bet
nestebimus atvejus6. Rezultatų interpretavimas
2008 lapkričio 22 d. Vaidas Morkevičius, LiDA metodologiniai mokymai: Kokybinė lyginamoji analizė (QCA)
36
csQCA: dvireikšmių kintamųjų KLA Atvejų, baigties ir sąlygų kintamųjų
parinkimas bei apibrėžimas: Būtina būti susipažinus su literatūra apie
baigties kintamąjį ir išmanyti atvejus – tai padeda parinkti relevantiškas sąlygas
Baigties kintamasis turi būti tinkamai ir tiksliai apibrėžtas
Atvejų parinkimas: Atvejai turi būti palyginami pagal
numatomas charakteristikas
2008 lapkričio 22 d. Vaidas Morkevičius, LiDA metodologiniai mokymai: Kokybinė lyginamoji analizė (QCA)
37
csQCA: dvireikšmių kintamųjų KLA Atvejų, baigties ir sąlygų kintamųjų
parinkimas bei apibrėžimas : Atvejų parinkimas:
Reikia siekti įtraukti kuo mažiau įmanomai skirtingesnių atvejų (teigiamos ir neigiamos baigtys)
Turi būti palikta galimybė įtraukti papildomus atvejus
MSSD = MSDO -> Vienintelio skirtumo taisyklė MDSD = MDSO -> Vienintelio panašumo
taisyklė
2008 lapkričio 22 d. Vaidas Morkevičius, LiDA metodologiniai mokymai: Kokybinė lyginamoji analizė (QCA)
38
csQCA: dvireikšmių kintamųjų KLA Atvejų, baigties ir sąlygų kintamųjų
parinkimas bei apibrėžimas : Sąlygų parinkimas:
Nereikėtų įtraukti konstantų Sąlygų kintamųjų neturi būti daug, nes tai labai
didina sąlygų kombinacijų skaičių (2n) Turi būti pasiektas balansas tarp sąlygų ir
atvejų kiekio, kad išvengti “vienetinių atvejų” Kiekvienos įtrauktos sąlygos atveju turi būti
aiški hipotetinė prielaida dėl baigties (bei pakankamumo/būtinumo situacija)
2008 lapkričio 22 d. Vaidas Morkevičius, LiDA metodologiniai mokymai: Kokybinė lyginamoji analizė (QCA)
39
csQCA: dvireikšmių kintamųjų KLA Atvejų, baigties ir sąlygų kintamųjų
parinkimas bei apibrėžimas : Sąlygų parinkimo strategijos:
Išsamioji (visas galimas pagal teorijas) Pagal perspektyvą (kelių teorijų) Pagal reikšmingumą (statistinis; DA) Peržiūrėjimo (pridedamos kelios sąlygos) Kombinacinė (formuluojamos daugeriopo
kombinacinio priežastingumo hipotezės) Induktyvioji (pagal žinias apie atvejus)
2008 lapkričio 22 d. Vaidas Morkevičius, LiDA metodologiniai mokymai: Kokybinė lyginamoji analizė (QCA)
40
csQCA: dvireikšmių kintamųjų KLA Sąlygų ir baigties kintamųjų
dichotomizacija: baigties ir sąlygų kintamieji turi būti
dvireikšmiai dichotomizacija – pagal teoriją arba
duomenis rezultatas – duomenų matrica, kurioje
eilutės – atvejai, o stulpeliai – sąlygos ir baigties kintamieji
2008 lapkričio 22 d. Vaidas Morkevičius, LiDA metodologiniai mokymai: Kokybinė lyginamoji analizė (QCA)
41
csQCA: dvireikšmių kintamųjų KLA Dvireikšmių kintamųjų matrica:Atvejis Sąlyga
(1)Sąlyga
(2)Sąlyga
(3)Baigtis
1 0 0 1 12 0 1 0 13 1 0 1 0
.... .... .... .... ....n an bn cn yn
2008 lapkričio 22 d. Vaidas Morkevičius, LiDA metodologiniai mokymai: Kokybinė lyginamoji analizė (QCA)
42
csQCA: dvireikšmių kintamųjų KLA Sąlygų ir baigties kintamųjų
dichotomizacijos principai: Skaidrumas Teoriniai kriterijai Techniniai ar statistiniai kriterijai, tik
neesant teorinių Vengti nustatyti “skirtuką” tarp panašių
reikšmių Kodavimas turi būti logiškas (1 -> 1)
2008 lapkričio 22 d. Vaidas Morkevičius, LiDA metodologiniai mokymai: Kokybinė lyginamoji analizė (QCA)
43
csQCA: dvireikšmių kintamųjų KLA Tiesos lentelės sudarymas:
duomenų matrica transformuojama taip, kad eilutė reprezentuotų kiekvieną logiškai įmanomą priežastinių sąlygų kombinaciją (eilučių yra tiek, kiek egzistuoja tokių logiškai įmanomų kombinacijų)
kiekvienai eilutei priskiriama baigties reikšmė, pagal tai kokios empiriškai stebimos reikšmės yra susijusios su viena ar kita sąlygų kombinacija
2008 lapkričio 22 d. Vaidas Morkevičius, LiDA metodologiniai mokymai: Kokybinė lyginamoji analizė (QCA)
44
csQCA: dvireikšmių kintamųjų KLA Tiesos lentelės sudarymo principai:
Turi būti ir teigiamų ir neigiamų baigties kintamojo reikšmių
Sąlygų kintamųjų reikšmės turi “kisti” Jei – ne, peržiūrėti kodavimą.
2008 lapkričio 22 d. Vaidas Morkevičius, LiDA metodologiniai mokymai: Kokybinė lyginamoji analizė (QCA)
45
csQCA: dvireikšmių kintamųjų KLA Tiesos lentelė:
Sąlyga (1)
Sąlyga (2)
Sąlyga (3)
Baigtis Atvejų skaičius
0 0 0 1 30 0 1 1 20 1 0 1 50 1 1 0 81 0 0 P 41 0 1 0 21 1 0 N 01 1 1 0 1
2008 lapkričio 22 d. Vaidas Morkevičius, LiDA metodologiniai mokymai: Kokybinė lyginamoji analizė (QCA)
46
csQCA: dvireikšmių kintamųjų KLA Tiesos lentelės sudarymas:
Baigties reikšmių tipai: Teigiami (Positive Cases, 1) Neigiami (Negative Cases, 0) Trūkstami (Don‘t Care Cases, Missing) Prieštaringi (Contradictions) Nestebėti, bet logiškai galimi (Remainders).
2008 lapkričio 22 d. Vaidas Morkevičius, LiDA metodologiniai mokymai: Kokybinė lyginamoji analizė (QCA)
47
csQCA: dvireikšmių kintamųjų KLA Tiesos lentelės sudarymas:
Prieštaringos kombinacijos – jei tą pačią priežastinių sąlygų kombinaciją atitinka dvi skirtingos baigties reikšmės – turime prieštaravimą, kurį reikia “išspręsti” (“iterative dialogue with cases”): įtraukti papildomų priežastinių sąlygų
(teorinis pagrindimas; “limited diversity”) vienas priežastines sąlygas pakeisti kitomis peržiūrėti sąlygų operacionalizaciją
2008 lapkričio 22 d. Vaidas Morkevičius, LiDA metodologiniai mokymai: Kokybinė lyginamoji analizė (QCA)
48
csQCA: dvireikšmių kintamųjų KLA Tiesos lentelės sudarymas:
Prieštaringos kombinacijos: peržiūrėti baigties kintamojo operacionalizaciją peržiūrėti atvejus atsižvelgti į dažnį (kiekį) pažymėti baigtį 0 pažymėti baigtį 1 ištrinti atvejus pereiti prie mvQCA, fsQCA, ar statistikos jei buvo tikrinta teorija, tai jau yra rezultatas
2008 lapkričio 22 d. Vaidas Morkevičius, LiDA metodologiniai mokymai: Kokybinė lyginamoji analizė (QCA)
49
csQCA: dvireikšmių kintamųjų KLA Tiesos lentelės minimizavimas:
minimizuojama neprieštaringa tiesos lentelė
minimizuojama atskirai teigiamoms ir neigiamoms baigtims
minimizuojama atskirai įtraukiant ir neįtraukiant logiškai galimus, bet nestebimus atvejus
2008 lapkričio 22 d. Vaidas Morkevičius, LiDA metodologiniai mokymai: Kokybinė lyginamoji analizė (QCA)
50
csQCA: dvireikšmių kintamųjų KLA Boole algebra:
Tradiciškai sąlygų ir baigties reikšmės lygios 0 užrašomos mažosiomis raidėmis (demokratija)
Tradiciškai sąlygų ir baigties reikšmės lygios 1 užrašomos didžiosiomis raidėmis (RASTINGUMAS, INDUSTRIALIZACIJA)
Yra du pagrindiniai “operatoriai”: IR (*) ir ARBA (+)
2008 lapkričio 22 d. Vaidas Morkevičius, LiDA metodologiniai mokymai: Kokybinė lyginamoji analizė (QCA)
51
csQCA: dvireikšmių kintamųjų KLA Boole algebra:
Pvz.: RASTINGUMAS * INDUSTRIALIZACIJA ->
DEMOKRATIJA (aukštas raštingumo lygis IR aukštas industrializacijos lygis LEMIA demokratijos išlikimą šalyje)
RASTINGUMAS + URBANIZACIJA -> DEMOKRATIJA (aukštas raštingumo lygis ARBA aukštas urbanizacijos lygis LEMIA demokratijos išlikimą šalyje)
2008 lapkričio 22 d. Vaidas Morkevičius, LiDA metodologiniai mokymai: Kokybinė lyginamoji analizė (QCA)
52
csQCA: dvireikšmių kintamųjų KLA Tiesos lentelės minimizavimas:
De Morgano taisyklė – jei dvi tiesos lentelės eilutės skiriasi tik vienos priežastinės sąlygos reikšmėmis, tačiau turi tą pačią baigties reikšmę, tai ta priežastinė sąlyga, kurios reikšmės skiriasi, yra nereikšminga baigties reikšmės atžvilgiu ir gali būti eliminuota
naudojama kiekvieną konfigūraciją sugretinant su visomis kitomis (įskaitant “suprastintųjų” sugretinimą)
2008 lapkričio 22 d. Vaidas Morkevičius, LiDA metodologiniai mokymai: Kokybinė lyginamoji analizė (QCA)
53
csQCA: dvireikšmių kintamųjų KLA De Morgano taisyklė (eliminuojama 3
sąlyga):
Sąlyga (1)
Sąlyga (2)
Sąlyga (3)
Baigtis Atvejų skaičius
1 1 0 1 5
1 1 1 1 7
2008 lapkričio 22 d. Vaidas Morkevičius, LiDA metodologiniai mokymai: Kokybinė lyginamoji analizė (QCA)
54
csQCA: dvireikšmių kintamųjų KLA Tiesos lentelės minimizavimas:
eliminuojamos visos nereikšmingos sąlygos, o lieka sąlygų konfigūracijos vadinamos pirminiais implikantais – abstrakčios sąlygų kombinacijos, apimančios (“savyje talpinančios”) sudėtingesnes pirmines kombinacijas
pirminius implikantus galima faktorizuoti (“iškelti už skliaustų”)
2008 lapkričio 22 d. Vaidas Morkevičius, LiDA metodologiniai mokymai: Kokybinė lyginamoji analizė (QCA)
55
csQCA: dvireikšmių kintamųjų KLA Tiesos lentelės minimizavimas:
Pvz.: RASTINGUMAS * INDUSTRIALIZACIJA +
RASTINGUMAS * URBANIZACIJA -> DEMOKRATIJA
RASTINGUMAS * [INDUSTRIALIZACIJA + URBANIZACIJA] -> DEMOKRATIJA
faktorizavimas tik aiškumo ir paprastumo dėlei
2008 lapkričio 22 d. Vaidas Morkevičius, LiDA metodologiniai mokymai: Kokybinė lyginamoji analizė (QCA)
56
csQCA: dvireikšmių kintamųjų KLA Tiesos lentelės minimizavimas:
Perteklinių priminių implikantų eliminavimas (jei prasminga): keli pirminiai implikantai gali “talpinti
savyje” pirmines sąlygų kombinacijas, todėl prasminga (logiškai siauriausio sprendinio (parsimony) dėlei) eliminuoti perteklinius pirminius implikantus – tokias sąlygų konfigūracijas, kurios “savyje netalpina” “išskirtinių” pirminių sąlygų kombinacijų
2008 lapkričio 22 d. Vaidas Morkevičius, LiDA metodologiniai mokymai: Kokybinė lyginamoji analizė (QCA)
57
csQCA: dvireikšmių kintamųjų KLA Perteklinių priminių implikantų
eliminavimas (jei prasminga):Pirminės kombinacijos
ABC AbC ABc aBc
Pirminiai AC X X
implikantai AB X X
Bc X X
2008 lapkričio 22 d. Vaidas Morkevičius, LiDA metodologiniai mokymai: Kokybinė lyginamoji analizė (QCA)
58
csQCA: dvireikšmių kintamųjų KLA Tiesos lentelės minimizavimas:
Logiškai galimų, bet nestebimų atvejų (logical remainders) įtraukimas: sprendinio paprastumui (logiškai
nestebimiems atvejams (priežastinių sąlygų konfigūracijoms) suteikiamos tokios baigties reikšmės, kad sprendinys taptų paprastesnis)
sprendinį supaprastinačios prielaidos (simplifying assumptions): teorinis tikėtinumas (plausibility) neprieštaringumas skirtingoms baigtims (0 ir 1)
2008 lapkričio 22 d. Vaidas Morkevičius, LiDA metodologiniai mokymai: Kokybinė lyginamoji analizė (QCA)
59
csQCA: dvireikšmių kintamųjų KLA Tiesos lentelės minimizavimo principai:
keturios minimizavimo procedūros logiškai esminių pirminių implikantų paieška faktorizacija supaprastinačių prielaidų analizė:
pateikimas rezultatuose prieštaringų sprendimas (remiantis teorija ir
žiniomis) visų minimalių sprendinių pateikimas ir grafinis
vaizdavimas
2008 lapkričio 22 d. Vaidas Morkevičius, LiDA metodologiniai mokymai: Kokybinė lyginamoji analizė (QCA)
60
csQCA: dvireikšmių kintamųjų KLA Rezultatų interpretavimas:
formali analizė tik priemonė minimaliems sprendiniams gauti
toliau seka jų interpretacija (“teorijų šviesoje” ar “return to the cases”): minimalūs sprendiniai leidžia klausti labiau
“fokusuotus” klausimus, kokie veiksniai ir mechanizmai lemia tam tikras baigtis
reikia nepamiršti kombinacinės priežastinių ryšių logikos ir neinterpretuoti atskirų sąlygų įtakos baigtims (jei minimalus sprendinys kombinacinis)
2008 lapkričio 22 d. Vaidas Morkevičius, LiDA metodologiniai mokymai: Kokybinė lyginamoji analizė (QCA)
61
mvQCA: daugiareikšmiųkintamųjų KLA Daugiareikšmių kintamųjų KLA procedūra:
1. Atvejų, baigties ir sąlygų kintamųjų parinkimas bei apibrėžimas
2. Sąlygų ir baigties kintamųjų kategorizacija3. Tiesos lentelės sudarymas4. Prieštaringų kombinacijų eliminavimas5. Tiesos lentelės minimizavimas:
abiem baigties atvejams atskirai (0 ir 1) įtraukiant ir neįtraukiant logiškai galimus, bet
nestebimus atvejus6. Rezultatų interpretavimas
2008 lapkričio 22 d. Vaidas Morkevičius, LiDA metodologiniai mokymai: Kokybinė lyginamoji analizė (QCA)
62
mvQCA: daugiareikšmiųkintamųjų KLA Sąlygų ir baigties kintamųjų kategorizacija:
dichotomizacija – grubus veiksmas, kategorizavimas leidžia “ploniau” apibrėžti reikšmes (tačiau taikyti csQCA jau nebegalim)
kategorizacija – pagal teoriją arba duomenis (ne daugiau 3-4; pačių tokių kintamųjų kuo mažiau, nes labai padaugėja logiškai galimų priežastinių sąlygų kombinacijų [2k * 3k * ... * nk, kur n reiškia kintamojo reikšmių skaičių, o k – tiek reikšmių turinčių kintamųjų skaičių])
Visa kita – taip pat.
2008 lapkričio 22 d. Vaidas Morkevičius, LiDA metodologiniai mokymai: Kokybinė lyginamoji analizė (QCA)
63
mvQCA: daugiareikšmiųkintamųjų KLA Modifikuota Boole algebra:
Sąlygų ir baigties reikšmės rašomos laužtiniuose skliaustuose šalia pavadinimo (DEMOKRATIJA{0}; DEMOKRATIJA{1}; DEMOKRATIJA{2})
Visa kita – taip pat.
2008 lapkričio 22 d. Vaidas Morkevičius, LiDA metodologiniai mokymai: Kokybinė lyginamoji analizė (QCA)
64
mvQCA: daugiareikšmiųkintamųjų KLA Tiesos lentelės minimizavimas:
Kita taisyklė – sąlyga gali būti eliminuota, jei loginės išraiškos skiriasi tik šios sąlygos reikšme ir lemia tą pačią baigtį bei visos šios sąlygos galimos reikšmės yra įtrauktos į nagrinėjamas logines išraiškas A{0}B{0} + A{0}B{1} + A{0}B{2} -> O A{0} -> O
Visa kita – taip pat.
2008 lapkričio 22 d. Vaidas Morkevičius, LiDA metodologiniai mokymai: Kokybinė lyginamoji analizė (QCA)
65
Ačiū už dėmesį!