ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS ŠIAULIŲ KOLEGIJA

Jonas Roličius, Vaidutis Petronis, Audronė Ramonienė

KOMPIUTERINĖ BRAIŽYBA

Mokomoji knyga

Šiauliai 2004

2

Recenzavo: doc. dr. M. Bernotas (Šiaulių universiteto Technologijos fakulteto

Informacinių technologijų katedra);

doc. dr. I. Burneckienė (Šiaulių universiteto Menų fakulteto Taiko-mosios dailės ir technologijų katedra).

Spausdinama ŠU Technologijos fakulteto tarybos (2004 m. lapkričio

mėn. 25 d. protokolo Nr.10) nutarimu. Leidinys skirtas studentams, besimokantiems kompiuterinės brai-

žybos, inžinerinės kompiuterinės grafikos; naudingas atliekant kursinius ir diplominius darbus. Knygelė paruošta grafikos paketui AutoCAD 2002.

Jonas Roličius, 2004 Vaidutis Petronis, 2004 Audronė Ramonienė, 2004

3

TURINYS

ĮVADAS ……………………………………………………….5 BENDRIEJI NURODYMAI ………………………………….6 1. AutoCAD ekranas ..………………………………………….6 2. Pirmoji tiesė .…..……………………………………………..8 3. Objektų parinkimas redaguoti ……………………………….8 4. Darbas su pele .……………………………………………….9 5. Objektų traukos funkcijos (OSNAP) ………………………..9 6. Funkciniai klavišai ..…….………………………………….11 7. Vaizdo didinimas ir mažinimas …………………………….11 8. Informacija apie brėžinio objektus ………………………….13 9. Operatyviosios pagalbos sistema (HELP) ………………….15 10. Sutrumpinimai ……………………………………………..16

1. KOORDINAČIŲ SISTEMA, LINIJŲ, LANKŲ IR APSKRITIMŲ BRAIŽYMAS ……………….……………17 1.1. Koordinačių sistema ...................…………………………17 1.2. Brėžinio dydžio nustatymas ………………………………18 1.3. Linijos ………………………………………….…………18 1.4. Lankai …………………………………………..…………21 1.5. Apskritimai …………………………………….…………24 1.6. Pirmosios geometrinės figūros braižymas ………………..26 1.7. Kontroliniai klausimai ………….………………………..29 2. JUOSTŲ, POLILINIJŲ, DAUGIAKAMPIŲ, ŽIEDŲ IR ELIPSIŲ BRAIŽYMAS ……………………………………30 2.1. Juostos …………………………………………………30 2.2. Polilinijos …………………………………………………32 2.3. Daugiakampiai ……………………………………….……36 2.4. Žiedai ……………………………..………………………40 2.5. Elipsės ……………………………………………………41 2.6. Antrosios geometrinės figūros braižymas ……….……….44 2.7. Kontroliniai klausimai ……………………………..……..46 3. BRĖŽINIO REDAGAVIMAS ………………….…………47 3.1. Bendrosios žinios …………………………….…………47 3.2. Objektų perkėlimas (MOVE) ……………….……………47 3.3. Objektų pasukimas (ROTATE) …………………………49 3.4. Objektų sutapdinimas (ALIGN) …………………………52

4

3.5. Objektų kopijavimas (COPY) ……………………………54 3.6. Veidrodinis atspindys (MIRROR) ……………………….57 3.7. Daugkartinis kopijavimas (ARRAY) ……………………..59 3.8. Poslinkis (OFFSET) ……………………………….…….65 3.9. Kontūro padalijimas į lygias dalis (DIVIDE) …………....66 3.10. Kontūro padalijimas į nurodyto ilgio dalis (MEASURE) ..………………………………………….……67 3.11. Trečiosios geometrinės figūros braižymas ..……………68 3.12. Kontroliniai klausimai .………………..……………….70 4. KITI REDAGAVIMO BŪDAI …………….………………71 4.1. Objektų perskyrimas (BREAK) …………..………………71 4.2. Objektų nukirpimas (TRIM) .……………………………73 4.3. Objektų pritempimas (EXTEND) ..………………………75 4.4. Objektų pertempimas (STRETCH) ……………….………77 4.5. Mastelio pakeitimas (SCALE) ……………………………80 4.6. Kampų nukirtimas (CHAMFER) ir sklandus sujungimas (FILLET) …………………………………………………81 4.7. Polilinijų redagavimas (PEDIT) …………….……………86 4.8. Sluoksnių (LAYER) sukūrimas ir panaudojimas …………90 4.9. Objekto savybių (OBJECT PROPERTIES) juosta ……….91 4.10. Varžto braižymas ………………………………………..93 4.11. Kontroliniai klausimai …………………………………95 5. BRĖŽINIO APIPAVIDALINIMAS IR SPAUSDINI- MAS …………………………………………………………96 5.1. Teksto rašymas (TEXT) ……………………….…………96 5.2. Matmenys (DIMENSION) …………..…………………100 5.3. Brūkšniavimas (BHATCH) ……………….……………109 5.4. Brėžinio spausdinimas (PLOT) ..……….………………113 5.5. Kontroliniai klausimai ….…………………………….…116 LITERATŪRA ……………………………………………117 RODYKLĖ ………………………………………………..118

5

ĮVADAS

Braižymas kompiuteriu naudojant automatizuotas projektavimo sis-

temas yra pranašesnis už tradicinį, nes dirbama patogiai atsisėdus, nereikia drožti pieštukų, lengva ištrinti klaidingai nubrėžtas linijas, pasikartojantys elementai tiesiog nukopijuojami, braižymas tikslesnis (8 skaitmenys po kablelio), naudojamasi tikraisiais matmenimis (nedidinant ir nemažinant) ir t. t.

Tačiau vien kompiuterio ir programinės įrangos nepakanka. Pir-miausia reikia išmanyti braižybos pagrindus, nes automatizuotos pro-jektavimo sistemos nepakeičia žmogaus proto, kompiuteris pats nebraižo ir neprojektuoja, žmogus turi žinoti, ką reikia nubraižyti, ir mokėti valdyti kompiuterį.

Ši knyga skirta išmokti dirbti su plačiai naudojamu grafiniu redaktoriumi AutoCAD 2002, prieš tai išmokus braižybos pagrindus.

Nagrinėjant pirmąjį skyrių išmokstama braižyti linijas, apskritimus ir lankus, tačiau darbas nėra lengvas, nes reikia įsiminti daug įvairiausios papildomos informacijos, susijusios tiek su AutoCAD, tiek su kom-piuteriu apskritai.

Antrajame skyriuje braižomos juostos, polilinijos ir kiti elementai, kurie tradicinėje braižyboje atliekami kitaip arba jų iš viso nėra.

Trečiajame ir ketvirtajame skyriuose mokomasi brėžinį redaguoti: kopijuoti, pasukti ir atlikti daug kitų veiksmų.

Penktajame skyriuje mokomasi brūkšniuoti, rašyti tekstą ir matmenis bei paruošti brėžinį spausdinti.

Kiekvienoje knygos dalyje aptariamos atskiros temos, sąvokos, supažindinama su bendra braižymo tvarka, pateikiami darbo užduoties pratimai, rodantys, kaip veikia AutoCAD komandos, ir detalus darbo eigos aprašymas, nurodomos savarankiško darbo užduotys bei kontroliniai klausimai.

Knygos gale yra RODYKLĖ. Joje abėcėlės tvarka surašytos AutoCAD komandos ir kai kurios kitos sąvokos, pavartotos knygoje.

6

BENDRIEJI NURODYMAI

1. AutoCAD ekranas AutoCAD ekranas pateiktas 1 pav. Jis panašus į daugelį Windows

terpės programų ekranų, tačiau kai kurių ekrano dalių paskirtis savita. Trumpai aptarsime svarbiausių dalių paskirtį.

Pavadinimo juostoje užrašomas brėžinio pavadinimas su plėtiniu dwg (žodžio drawing sutrumpinimas). Naujam brėžiniui automatiškai suteikiamas drawing.dwg pavadinimas. Išsaugodami brėžinį pirmą kartą, jį kaip nors pavadiname (pvz., Velenas.dwg).

Meniu juosta dar bus vadinama viršutiniu meniu (VM). Standartinės juostos kairėje pusėje yra įprastiniai Windows pro-

gramų, o toliau tik AutoCAD naudojami įrankiai. Objekto savybių juostoje yra įrankiai, padedantys sukurti, pasirinkti

ir keisti sluoksnius, linijas, spalvas ir kai kurias kitas savybes. Įrankių juostos 1 pav. išdėstytos kairėje ekrano pusėje. Parodytos

dvi dažniausiai naudojamos įrankių juostos iš kairės į dešinę: braižymo (DRAW) ir redagavimo (MODIFY). Juostas galima paslėpti ar vėl parodyti, išdėstyti kitoje patogioje vietoje, pasirinkti daugiau ir kitokių reikalingų juostų.

Komandų eilutėje galima rašyti komandas, kurias turi įvykdyti AutoCAD. Labai svarbu suprasti, kad tai tik vienas iš komandos nuro-dymo būdų. Be to, ją galima nurodyti įrankių juostose, viršutiniame meniu (VM). Mokantis daugiausia naudojamos VM komandos.

AutoCAD yra pasirengęs vykdyti naują komandą tik tada, kai ko-mandų eilutėje yra užrašas Command:. Šioje eilutėje AutoCAD praneša apie komandos vykdymo eigą ir reikalingus parametrus. Jei tinka pranešimas, apskliaustas kampiniais <…> skliausteliais, spaudžiamas ENTER klavišas, kitu atveju – norimo pasirinkimo didžioji raidė (raidės). Būtina sekti šiuos pranešimus ir tiksliai juos vykdyti.

Būsenos juostoje rodomos grafinio žymeklio koordinatės (x,y,z), grafinio žymeklio žingsninio judesio, tinklelio, stačiakampio judesio ir kiti režimai.

7

Matmenų juosta Būsenos juosta

Braižymo laukas Objektų savybių juosta Žymeklis Meniu juosta Pavadinimo juosta Koordinačių rodyklė

Standartinė juosta Komandų eilutė

1 pav. AutoCAD ekranas

Dažniausiai naudojamų įrankių juostos

8

2. Pirmoji tiesė Braižysime tieses A, B, C, parodytas 3 pav. Klaviatūra surenkame line ir nuspaudžiame ENTER. Po to bet

kurioje ekrano vietoje bakstelime kairiuoju pelės klavišu. Taip gauname pirmąjį tiesės tašką. Kitą tašką gauname paslinkę pelę ir vėl bakstelėję kairiuoju pelės klavišu. Paskutinis pirmosios tiesės taškas yra antrosios pradžia. Baigiame braižyti nuspausdami ENTER.

3. Objektų parinkimas redaguoti Iškvietus bet kurią komandą, AutoCAD siūlo parinkti objektus, su

kuriais bus atliekami komandų veiksmai. Išsikvieskime trynimo komandą, komandų eilutėje nuspausdami e ir ENTER. Pasikeičia grafinio žymeklio forma braižymo lauke (žr. 2 pav.).

a) b) 2 pav. Grafinio žymeklio forma: a – prieš pasirenkant redagavimo

komandą; b – pasirinkus redagavimo komandą

Grafiniu žymekliu (žr. 2 pav. b) objektus galima parinkti po vieną, pele nusitaikant į objektą ir bakstelint kairiuoju mygtuku. Po kiekvieno pasirinkimo AutoCAD vėl prašys pasirinkti, kol nuspausime ENTER klavišą. Šiuo atveju po ENTER paspaudimo pažymėtos tiesės bus ištrintos.

3 pav. a pasirinkta tiesė A. Jeigu tuo pačiu žymekliu bakstelėsime tuščioje vietoje, AutoCAD programa supras, kad norime pažymėti langą, į kurį patekę objektai bus parenkami, ir paprašys nurodyti priešingą lango kampą 2. 3 pav. b priešingas lango kampas yra dešiniau pirmojo. Brėžiamas ištisinis lango kontūras ir pažymimi objektai, visiškai patekę į langą. Jeigu antras lango taškas nurodomas kairiau pirmojo, kontūras brėžiamas brūkšnine linija ir parenkami objektai, kuriuos liečia šis kontūras. 3 pav. b parinkta tik tiesė A, o 3 pav. c dar ir kliudyta tiesė B. Parinktų objektų linijos pasikeičia. 3 pav. jos parodytos brūkšnine linija.

9

A

a)

B

C

A

C

b)

BA

C

c)

B1

2

1

2

3 pav. Pagrindiniai objektų parinkimo būdai

Čia nurodyti tik pagrindiniai objektų parinkimo būdai. Kitus būdus ir jų taikymo ypatumus siūlome išsiaiškinti patiems.

4. Darbas su pele Pelė – tai pagrindinis grafinio redaktoriaus darbo įrankis. Svarbu

išmokti taisyklingai ja dirbti. AutoCAD pelė turėtų būti trijų klavišų. Stumdant pelę, juda žymeklis. Aptarsime, kaip panaudojami AutoCAD klavišai.

Kairiuoju klavišu (KPK) kas nors parodoma: meniu punktas, reikalingas įrankis juostoje, pažymimas objektas ir kt.

Veiksmai dešiniuoju klavišu sudėtingesni. Dažniausiai dešinysis klavišas (DPK) atveria kontekstinį meniu, t. y. galimybę pagal pasirinktą komandą rinktis ir atlikti tolesnius veiksmus. Dar viena DPK funkcija aprašyta kitame punkte. Dešiniojo klavišo paskirtį galima keisti.

Paspaudus vidurinįjį klavišą (VPK) visą brėžinį galima paslinkti į patogią vietą (komanda PAN), o du kartus greitai bakstelėjus viskas, kas nubraižyta, pasirodo ekrane (komanda ZOOM EXTENTS).

Toliau knygelėje, jei nenurodyta, kokiu klavišu dirbti, reikia naudoti KPK.

5. Objektų traukos funkcijos (OSNAP) Šios funkcijos naudojamos prisijungiant prie jau nubraižytų objektų.

Objektų traukos funkcijos gali veikti automatiškai arba kiekvieną kartą įvairiais būdais jas iškviečiant. Objektų traukos funkcijų meniu patogu iškviesti laikant nuspaustą Ctrl arba Shift klavišą ir bakstelint DPK. Objektų traukos funkcijas galima iškviesti iš objektų traukos įrankių juostos arba parašius funkcijos pavadinimą komandų eilutėje. Pateikiame kai kurių funkcijų pavadinimus (skliausteliuose – santrumpa, rašoma komandų eilutėje) ir traukos vietą.

10

Funkcijos pavadinimas Anglų k. Lietuvių k.

Objekto traukos vieta

Endpoint (end) Galas Linijos ar lanko galas Midpoint (mid) Vidurys Linijos ar lanko vidurys Intersection (int)

Susikirtimas Linijų, lankų, apskritimų ar splainų susikirtimas

Center (cen) Centras Apskritimų, lankų ar elipsių (tikrų) centras

Quadrant (qua) Ketvirtis Apskritimų, lankų ar elipsių (tikrų) ketvirčių taškai

Tangent (tan) Liestinė Apskritimo, lanko ar elipsės lietimosi taškas su tiese, nubrėžta iš paskutinio taško

Perpendicular (per)

Statmuo Statmens, nubrėžto iš pasku-tinio taško į pasirinktą objektą arba jo tęsinį, galas

Nearest (nea)

Artimiausiasis Kurio nors objekto taškas, esantis tam tikru atstumu nuo grafi-nio žymeklio

Node (nod) Taškas Taškas, nubrėžtas POINT ko-manda

Automatiškai traukos funkcijos veikia, kai nuspaustas būsenos juostos mygtukas OSNAP. Nuspausti galima KPK arba funkciniu klavišu F3. Galima pasirinkti funkcijas, kurios veiktų automatiškai: DPK bakstelime būsenos juostos mygtuką OSNAP, pasirodžiusiame kontekstiniame meniu KPK bakstelime Settings ir atsivėrusiame Drafting settings (žr. 4 pav.) lange pasirenkame Object Snap lapą, kuriame pažymime traukos funkcijas, veikiančias automatiškai.

4 pav. parodytas šis langas su pasirinktomis Endpoint, Midpoint, Center ir Intersection traukos funkcijomis. Galima pažymėti visas parodytas funkcijas, bet tada jos kliudys viena kitai.

11

4 pav. Traukos funkcijų nuostatų langas

6. Funkciniai klavišai Funkciniais klavišais greitai iškviečiamos kai kurios komandos.

Pagrindinius iš jų verta įsiminti. F1 – iškviečiama AutoCAD pagalba; F2 – grafinis ekranas perjungiamas į tekstinį ir atvirkščiai; F3 – įjungiamas (išjungiamas) automatinis objektų traukos funkcijų

veikimas; F5 – keičiama izometrijos ašių padėtis; F6 – įjungiamas (išjungiamas) grafinio žymeklio koordinačių sekimo

režimas; F7 – įjungiamas (išjungiamas) tinklelis (Grid); F8 – įjungiamas (išjungiamas) horizontalus arba vertikalus judesys

(Ortho); F9 – įjungiamas (išjungiamas) grafinio žymeklio žingsninis judesys

(Snap).

7. Vaizdo didinimas ir mažinimas Svarbu išmokti vaizdą ekrane didinti ir mažinti. AutoCAD siūlo daug

šiam tikslui skirtų priemonių. Keletą panagrinėsime šiame skyrelyje. 5 pav. a parodytas ekranas, kuriame nubraižytas išorinis stačiakampis ir raidės K bei D. Skaičiai 1, 2, 3, 4 ir punktyriniai stačiakampiai čia yra

12

pagalbiniai. Aptartą vaizdą (žr. 5 pav. a) bet kuriuo metu patogiausia gauti didinimo komanda VIEW>ZOOM> EXTENTS.

a) b) c) 5 pav. Komandos ZOOM veiksena

Jeigu reikia padidinti kairiąją apatinę vaizdo dalį (raidė K), naudojame komandą VIEW>ZOOM>WINDOW.

Žemiau pateiktame dialoge pasvirusiomis raidėmis parašyti AutoCAD pranešimai, o pajuodintomis – veiksmai, kuriuos turime atlikti.

Dialogas: Command: '_zoom Specify corner of window, enter a scale factor (nX or nXP), or [All/Center/Dynamic/Extents/Previous/Scale/Window] <real time>: _w Specify first corner: pele perstumiame grafinio žymeklio linijų susikirtimą į tašką 1 (žr. 5 pav. a) ir bakstelime KPK; Specify opposite corner: pele tįstantį stačiakampį nutempiame į tašką 2 ir bakstelime KPK.

Gauname vaizdą, parodytą 5 pav. b. Jeigu reikia vaizdo, parodyto 5 pav. c, pirmiausia įvykdome

VIEW>ZOOM>PREVIOUS komandą, kuri grąžina ankstesnį didinimą (žr. 5 pav. a). Po to komanda VIEW>ZOOM>WINDOW padidiname raidę D.

Dialogas: Command: '_zoom Specify corner of window, enter a scale factor (nX or nXP), or [All/Center/Dynamic/Extents/Previous/Scale/Window] <real time>: _w Specify first corner: pele perstumiame grafinio žymeklio linijų susikirtimą į tašką 3 (žr. 5 pav. a) ir bakstelime KPK; Specify opposite corner: pele tįstančio stačiakampio kampą nutem-piame į tašką 4 ir bakstelime KPK.

Aptartų didinimo komandų iškvietimas ir trumpas aprašymas.

K D

K

D

1

2

3

4

13

Myg- tukas Iškvietimas iš VM Paaiškinimas

VIEW >ZOOM> EXTENTS

Viskas, kas nubraižyta, didžiau-siu masteliu spausdinama ekra-ne.

VIEW >ZOOM> WINDOW

Apibrėžtas stačiakampis padidi-namas, kad užimtų visą ekraną.

VIEW >ZOOM> PREVIOUS

Grąžinamas paskutinis didini-mas.

Didinant apskritimą, dažnai jis pasidaro kampuotas. Apskritimas

suapvalinamas tokia veiksmų seka: Command: Viewres <E> Do you want fast zooms? [Yes/No] <Y>: <E> Enter circle zoom percent (1-20000) <100>: 2000<E> Regenerating model. Command:

8. Informacija apie brėžinio objektus

6 pav. Brėžinio elementus apibūdinančios komandos

Įvairią informaciją apie brėžinio objektus galima gauti VM išrinkus TOOLS>INQUIRY ir pasirinkus vieną iš pateiktų komandų.

14

Distance – randamas atstumas ir kampas tarp dviejų nurodytų taškų. Area – skaičiuojamas nurodytų objektų plotas ir perimetras. Region/Mass Properties – skaičiuojamos įvairios sričių (REGIONS)

ir kūnų (SOLIDS) savybės. List – pateikiama duomenų bazės informacija apie išrinktą objektą. ID point – pateikiamos nurodytos vietos koordinatės. Time – pateikiama brėžinio sukūrimo ir redagavimo datos ir laiko

statistika. Status – gaunama įvairiausia informacija apie brėžinį. Set Variable – galima susipažinti su visų AutoCAD sisteminių

kintamųjų reikšmėmis. Kelias funkcijas panagrinėsime išsamiau.

LIST Dialogas:

Select objects: Žymeklio kvadratuku išrenkame objektus, apie kuriuos norime gauti informacijos.

Žemiau pateikta AutoCAD informacija apie apskritimą (pasviręs tekstas). Skliausteliuose – šio teksto vertimas. CIRCLE Layer: "0" (Apskritimas. Sluoksnis: “0”)

Space: Model space (Erdvė: Modelio erdvė) Handle = 2D (Rankenėlė = 2D) center point, X= 91.9393 Y= 128.4255 Z= 0.0000 (Centras, X= 91.9393 Y= 128.4255 Z= 0.0000) radius 19.6024 (Spindulys 19.6024) circumference 123.1653 (Perimetras 123.1653) area 1207.1657 (Plotas 1207.1657) Informacija apie tiesę, poliliniją ir kitus objektus bus kitokia.

Distance Dialogas:

15

'_dist Specify first point: Pažymimas pirmasis taškas. Specify second point: Pažymimas antrasis taškas. Žemiau pateikta AutoCAD informacija (pasviręs tekstas). Skliaus-teliuose – šio teksto vertimas. Distance = 148.85, Angle in XY Plane = 0, Angle from XY Plane = 0 (Atstumas – 148.85, kampas XY plokštumoje = 0, kampas nuo XY plokštumos =0). Delta X = 148.8542, Delta Y = 0.0000, Delta Z = 0.0000.

ID point '_id Specify point: Pažymime tašką. Dažniausiai

naudojamasi traukos funkcijomis. Žemiau pateikta AutoCAD informacija. X = 248.5195 Y = 180.9281 Z = 0.0000

9. Operatyviosios pagalbos sistema (HELP) AutoCAD turi daug komandų ir sisteminių kintamųjų, nuo kurių

priklauso visos programos veiksena. Yra keli būdai rasti reikiamą in-formaciją.

Paprasčiausiai informacija apie vykdomą komandą gaunama paspaudus funkcinį klavišą F1. 7 pav. parodytas pagalbos langas, gautas nuspaudus F1, vykdant komandą ZOOM.

16

7 pav. AutoCAD pagalbos langas

Informaciją apie komandą galima surasti VM skyriuje HELP. Kelias: VM>HELP>HELP>Contents. Atsidaro AutoCAD 2002 Help: User Documentation langas (7 pav.). Jame iš pradžių tinka temos Command reference ir User’s Guides.

AutoCAD sukūrusios firmos interneto svetainė yra www.auto-desk.com.

10. Sutrumpinimai VM – viršutinis meniu, K – komandų eilutė, KPK – kairysis pelės klavišas, VPK – vidurinysis pelės klavišas, DPK – dešinysis pelės klavišas, <E> – klavišo ENTER nuspaudimas.

17

1. KOORDINAČIŲ SISTEMA, LINIJŲ, LANKŲ IR APSKRITIMŲ BRAIŽYMAS

1.1. Koordinačių sistema Kiekviename brėžinyje reikia nurodyti taškų padėtis. Taškais

pažymimi atkarpų galai, lankų ir apskritimų centrai, elipsių ašių galai ir kt. Taškų padėtis galima nurodyti bakstelint kairįjį pelės klavišą arba įrašant koordinates komandų eilutėje. AutoCAD paprastai skaičiuoja koordinates nuo pradinio taško 0,0, kuris yra ekrano apatiniame kairiajame kampe. Koordinatė 4,6 (žr. 1.1 pav.) rodo tašką, nutolusį nuo pradinio taško 0,0 per keturis vienetus horizontalia kryptimi ir per šešis vienetus vertikalia. Taškai, esantys kairiau ir žemiau atskaitos pradžios, yra neigiami.

123456

1 2 3 4 5 6-1 -1-2-3-4

-2-3

270-Y

0

X-X

Y

0

90

180 00

0

4,6

5<30-3,2

1.1 pav. Taškų žymėjimas absoliutinėse stačiakampėse ir polinėse

koordinatėse

Kartais patogu naudoti polines koordinates. Jose taško padėtis žymi-ma atstumu nuo atskaitos pradžios ir kampu nuo teigiamos X ašies kryp-ties. Taškas 5<30 (žr. 1.1 pav.) yra nutolęs per penkis vienetus nuo pradi-nio taško ir pasuktas prieš laikrodžio rodyklę 300 kampu nuo X ašies.

Minėtuose pavyzdžiuose koordinatės buvo nurodomos nuo pradinio taško ir vadinamos absoliutinėmis. Dažnai patogu skaičiuoti koordinates nuo paskutinio pažymėto taško. Tokios koordinatės vadinamos santykinėmis. Santykinių koordinačių požymis yra ženklas @ („Eta“). Jei

18

prieš taško koordinates yra @, AutoCAD koordinates skaičiuoja nuo paskutinio pažymėto taško.

Čia pateikiami santykinių koordinačių pavyzdžiai: santykinės stačiakampės koordinatės: @5,2; @2.6,8; santykinės polinės koordinatės: @5<30; @4<-120. Svarbus AutoCAD įrankis yra galimybė prisijungti prie jau nubrėžtų

elementų (Object snaping), pavyzdžiui, prie elemento (tiesės, lanko ir kt.) galo, vidurio, apskritimo centro, dviejų elementų susikirtimo taško ir t. t. Su šiuo metodu susipažįstama pamažu atliekant pratimus. Daugelis metodo veiksmų paprasti ir lengvai išmokstami.

1.2. Brėžinio dydžio nustatymas Viršutiniame meniu reikia iškviesti komandą FORMAT>

DRAWING LIMITS. Ją iškvietus komandų eilutėje parodomos apatinio kairiojo kampo, o nuspaudus ENTER – viršutinio dešiniojo kampo koordinatės. Šias koordinates ir reikia keisti norint gauti norimus brėžinio lapo matmenis. Kad nustatytas brėžinio formatas būtų ekrane, VM reikia surinkti VIEW>ZOOM>ALL. Detalus komandos aprašymas pateiktas pirmajame šio darbo pratime.

Komandą LIMITS galima surinkti ir komandų eilutėje.

1.3. Linijos Linijos yra pagrindiniai AutoCAD elementai. Galima brėžti papras-

tas atkarpas, atkarpų sekas, kurių elementai gali būti ir lankai, multilinijas (jos sudarytos iš įvairių lygiagrečių linijų), polilinijas ir pieštas linijas (sketch line). Šiame darbe nagrinėsime paprastų atkarpų ir jų sekų brėžimą.

Brėžiant atkarpas, nurodomos jų pradžios ir pabaigos taškų koordi-natės arba ilgis ir kampas. Atkarpos gali būti įvairių tipų (ištisinės arba įvairūs taškų bei brūkšnių deriniai) ir spalvų. Jeigu nenurodyta kitaip, brėžiama ištisinė juodos spalvos atkarpa.

Linijos plotį galima keisti savybių juostos dešiniojo laukelio sąraše pasirenkant reikiamą plotį. Ekrane nurodytas plotis matomas tik esant nuspaustam būsenos juostos mygtukui LWT.

Atkarpų sekų elementus galima redaguoti kaip paprastas atkarpas. Jeigu reikia atkarpų sekos kaip vieno elemento, brėžiama polilinija.

Galima lengvai nubraižyti uždarą atkarpų seką, sujungiant paskutinį tašką su pirmuoju.

19

Linijų brėžimo tvarka VM rinkti komandą DRAW> LINE (ATKARPA). Dialogas:

_line Specify first point: (Nuo taško:)

– atkarpos pradžia;

Specify next point or [Undo]: (Iki taško:)

– atkarpos pabaiga.

Pasikartojanti užklausa Specify next point or [Undo]: (Iki taško) reiškia kiekvienos naujos atkarpos pabaigą. Ekrane tįstantis „guminis siūlas“ parodo kiekvienos naujai brėžiamos atkarpos padėtį. Kiek-vieną laužtinės linijos atkarpą sistema supranta kaip atskirą elementą. Linijos braižymas baigiamas po užklausos Specify next point or [Close/ Undo]: (Iki taško) nuspaudus klavišą <ENTER>.

Raktai – taip vadinsime galimus komandos eigos tęsinius, kurie būna

parašyti laužtiniuose skliausteliuose komandų eilutėje arba kontekstiniame meniu. Norimas raktas parenkamas komandų eilutėje surinkus rakto pavadinime esančias didžiąsias raides arba bakstelėjus KPK kontekstiniame meniu.

Close (Uždaryti) – uždaryti laužtinę liniją. Šis raktas atsiranda pa-žymėjus antrosios atkarpos galą.

Undo (Panaikinti) – panaikina paskutinę nubrėžtą atkarpą. Paskutinis nubrėžto elemento taškas laikomas naujo elemento

pradžia. Tą patį gausime ir braižydami naują elementą, kai į užklausą „Nuo taško“ paspausime <ENTER>.

Linijų brėžimo užduotis Pirmasis pratimas

Nustatykite 420×297 mm brėžinio lapą ir įjunkite (jeigu neįjungta) grafinio žymeklio padėties koordinačių sekimą (F6). Naudodamiesi abso-liutinėmis stačiakampėmis koordinatėmis nubrėžkite linijas, parodytas 1.2 pav.

Viršutiniame meniu iškviesti komandą FORMAT> DRAWING LIMITS.

Dialogas: Command: '_limits Reset Model space limits: Specify lower left corner or [ON/

Paspaudžiamas klavišas EN-TER, kadangi AutoCAD siūlo-mos lapo apatinio kairiojo kampo

20

OFF] <0.0000,0.0000>: <E> koordinatės <0.000,0.000> yra tinkamos.

Specify upper right corner <420.000,297.000>:420,297<E>

Nurodomos lapo viršutinio dešiniojo kampo koordinatės.

VM iškvieskite komandą VIEW> ZOOM>ALL arba VIEW>

ZOOM>EXTENTS. Šias komandas reikia įvykdyti, kol lapas tuščias. VM rinkti komandą DRAW> LINE. Dialogas: Command: _line Specify first

point: 80,90 <E> Nurodomos 1-ojo taško ko-

ordinatės; Specify next point or [Undo]:

80,240 <E> nurodomos 2-ojo taško koor-

dinatės; Specify next point or [Undo]:

20,240 <E> suklydome nurodydami 3-io-

jo taško koordinates; Specify next point or [Close

/Undo]: u <E> panaikinamas klaidingas taš-

kas; Specify next point or [Undo]:

190,240 <E> nurodomos tikslios 3-iojo

taško koordinatės; Specify next point or [Close

/Undo]: c <E> uždaromas kontūras.

1

23

klaidingas taškas

1

23

teisingas taškas

1.2 pav. Atkarpų brėžimas

Antrasis pratimas Naudodamiesi santykinėmis stačiakampėmis ir santykinėmis polinė-

mis koordinatėmis nubrėžkite linijas, parodytas tame pačiame 1.2 pav. Braižomo trikampio vertikalaus statinio ilgis lygus 150 (240–90) mm, o horizontalaus – 110 (190–80) mm.

VM rinkti komandą DRAW> LINE.

21

Dialogas: Command: _line Specify first point: KPK bakstelime laisvoje brėžinio vietoje

Nurodoma 1-ojo taško vieta (150 mm ilgio vertikalaus statinio apatinis taškas);

Specify next point or [Undo]: @0,150 <E>

nurodomos 2-ojo taško san-tykinės stačiakampės koordinatės;

Specify next point or [Undo]: @110,0 <E>

nurodomos 3-iojo taško san-tykinės stačiakampės koordinatės;

Specify next point or [Close /Undo]: c <E>

uždaromas kontūras.

Dar kartą VM rinkti komandą DRAW> LINE. Dialogas:

Command: _line Specify first point: KPK bakstelime laisvoje brėžinio vietoje

Nurodoma 1-ojo taško vieta (150 mm ilgio vertikalaus statinio apatinis taškas);

Specify next point or [Undo]: @150<90 <E>

nurodomos 2-ojo taško san-tykinės polinės koordinatės;

Specify next point or [Undo]: @110<0 <E>

nurodomos 3-iojo taško san-tykinės polinės koordinatės;

Specify next point or [Close /Undo]: c <E>

uždaromas kontūras.

Savarankiškas darbas Naudojantis absoliutinėmis ir santykinėmis stačiakampėmis bei

polinėmis koordinatėmis, nubraižyti stačiakampį, kurio koordinatės yra tokios: (80,80), (180,80), (180,150), (80,150).

1.4. Lankai Yra daug būdų lankams brėžti. Dažniausiai lankas brėžiamas

nurodant tris jo taškus – pradinį, antrąjį ir galutinį.

1 2 3

1.3 pav. Lankas per tris taškus

Dar galima nurodyti lanko centrinį kampą, spindulį, jo centrą, stygos ilgį, lanko išgaubimo kryptį. Atsižvelgiant į situaciją, pasirenkami įvairūs nurodytų parametrų deriniai. 1.3 pav. parodytas lan-kas, nubrėžtas per tris taškus. Pradinis ir galutinis taškai sutampa su tiesių galais, o antrasis liečia apskritimą.

22

Lankai brėžiami prieš laikrodžio rodyklę. Dėl to svarbu nesukeisti

vietomis lanko pradinio ir galutinio taškų. 1 3

13

a) b)

1.4 pav. Lankų brėžimo kryptis

1.4 pav. parodyti du lankai, nubrėžti tuo pačiu spinduliu per tuos pa-čius taškus. Tiek a), tiek b) variantuose pradiniai lankų taškai pažymėti 1, o galutiniai – 3. Rezultatas gaunamas skirtingas, nes, kaip matyti iš šalia nubraižytų rodyklių, lankas nuo pradinio taško iki galutinio brėžiamas prieš laikrodžio rodyklę.

Lankų braižymo tvarka VM pasirinkus komandą DRAW> ARC (LANKAS), gaunamas dar

vienas meniu su tokiais lankų brėžimo būdais: Dialogas:

3 Points: (3 taškai)

– brėžia lanką per tris nuro-dytus taškus;

Start, Center, End: (Pradžia, centras, pabaiga)

– brėžia lanką iš nurodyto centro nuo pradinio iki galinio taško;

Start, Center, Angle: (Pradžia, centras, kampas)

– brėžia lanką nuo pradinio taško iš nurodyto centro nurodytu centriniu kampu;

Start,Center, Length: (Pradžia, centras, ilgis)

– brėžia lanką nuo pradinio taško iš nurodyto centro pagal stygos ilgį;

Start, End, Angle: (Pradžia, pabaiga, kampas)

– brėžia lanką nuo pradinio iki galinio taško nurodytu centriniu kampu;

Start, End, Direction: (Pradžia, pabaiga, kryptis)

– brėžia lanką nuo pradinio iki galinio taško nurodyta kryp-timi;

Start, End, Radius: (Pradžia, pabaiga, spindulys)

– brėžia lanką nuo pradinio iki galinio taško nurodytu spin-

23

duliu; Center, Start, End:

(Centras, pradžia, pabaiga) – brėžia lanką iš nurodyto

centro nuo pradinio iki galinio taško;

Center, Start, Angle: (Centras, pradžia, kampas)

– brėžia lanką iš nurodyto centro nuo pradinio taško nurody-tu centriniu kampu;

Center,Start,Length: (Centras, pradžia, ilgis)

– brėžia lanką iš nurodyto centro nuo pradinio taško nurody-tu stygos ilgiu;

Continue: (Tęsinys)

– leidžia sklandžiai ir tiksliai sujungti lankus ir lankus su tie-sėmis.

Lankų braižymo užduotis

Trečiasis pratimas Nubrėžkite lanką per tris taškus, kurių koordinatės žinomos

(žr. 1.5 pav). VM rinkti komandą DRAW> ARC >3 Points (3 taškai). Dialogas: Command: _arc Specify start point of arc or [Center]: 230, 85 <E>

Nurodomos lanko 1-ojo taško koordinatės;

Specify second point of arc or [Center/End]: 310, 160 <E>

nurodomos lanko 2-ojo taško koordinatės;

Specify end point of arc: 175, 220 <E>

nurodomos lanko 3-iojo taško koordinatės.

1

2

3

1.5 pav. Lanko brėžimas per tris taškus

24

Savarankiškas darbas 1. Nubrėžti lanką, kurio pradžia būtų taške (50,75), centras taške

(100,75), o centrinis kampas 2700. 2. Nubrėžti lanką, kurio pradžia būtų taške (100,100), centras taške

(150,100), o styga 100. 3. Nubrėžti lanką, kurio pradžia būtų taške (225,100), pabaiga taške

(275,150), o centrinis kampas 2700.

1.5. Apskritimai Jie taip pat braižomi keliais būdais. Dažniausiai apskritimas

brėžiamas nurodant jo centrą ir spindulį. Galima jį nubrėžti ir nurodant centrą ir skersmenį, du taškus skersmenyje, tris taškus apskritime, du objektus, kuriuos liečia apskritimas, ir spindulį bei tris objektus, kuriuos liečia apskritimas. 1.6 pav. parodyti kai kurie apskritimo (paryškintas) brėžimo atvejai.

Centras

RLiečiami elementai

R

1 2

1 23

Centras, Du taškai Trys taškai Liestinė, spindulys skersmenyje liestinė, spindulys

1.6 pav. Apskritimo braižymo būdai

Apskritimų braižymo tvarka VM išrinkus komandą DRAW> CIRCLE (APSKRITIMAS),

gaunamas dar vienas meniu su tokiais apskritimų brėžimo būdais: Dialogas:

Center, Radius: (Centras, spindulys)

– brėžia apskritimą iš parink-to centro nurodytu spinduliu;

Center, Diameter: (Centras, skersmuo)

– brėžia apskritimą iš parink-to centro nurodytu skersmeniu;

2 Points: (2 taškai)

– brėžia apskritimą per du skersmens taškus;

25

3 Points: (3 taškai)

– brėžia apskritimą per tris apskritimo taškus;

Tan,Tan, Radius: (Liestinė, liestinė, spindulys)

– nurodytu spinduliu brėžia apskritimą, liečiantį du objektus;

Tan, Tan, Tan: (Liestinė, liestinė, liestinė)

– brėžia apskritimą, liečiantį tris objektus.

Apskritimų braižymo užduotis Trečiasis pratimas

Nubrėžkite apskritimą, kai nurodytas centras ir spindulys. VM rinkti komandą DRAW> CIRCLE>CENTER, RADIUS

(Centras, spindulys). Dialogas:

Command: _circle Specify cen-ter point for circle or [3P/2P /Ttr (tan tan radius)]: 140,140 <E>

Nurodomos apskritimo centro (1) koordinatės;

Specify radius of circle or [Diameter]: 30 <E>

nurodomas apskritimo spindu-lys (2).

1

2

apskritimo centras

apskritimo spindulys

1.7 pav. Apskritimo braižymas iš parinkto centro nurodytu spinduliu

26

Savarankiškas darbas 1. Nubraižyti apskritimą per taškus (160,170) ir (190,170). 2. Nubraižyti apskritimą per taškus (160,70), (190,70) ir (175, 100). 3. Nubraižyti apskritimą, kurio skersmuo būtų 50, o centras taške

(100,100). 4. Nubraižyti apskritimą, kurio spindulys būtų 30 ir kuris liestųsi su

apskritimais iš 2 ir 3 punktų. 5. Nubraižyti apskritimą, kuris liestųsi su apskritimais iš 1, 2 ir 3

punktų.

1.6. Pirmosios geometrinės figūros braižymas Užduotis – nubraižykite geometrinę figūrą, parodytą 1.8 pav.

Matmenų ir taškų koordinačių nerašykite. 1. Įvedame vartotojo koordinačių sistemos pradžios tašką. Viršutiniame meniu renkame TOOLS>New UCS>Origin.

Command: _ucs Current ucs name: *WORLD* Enter an option [New/Move/orthoGraphic/Prev /Restore/Save/ Del/Apply/?/World] <World>: _o Specify new origin point <0,0,0>: KPK norimoje vietoje pažymime koordinačių pradžios tašką. Taškas (0,0) nurodytas 1.8 pav. Atsiradusią šiame taške koordinačių rodyklę grąžinti į jos įprastą vietą galima komanda UCSICON.

Dialogas: Command: UCSICON<E> Enter an option [ON /OFF/ All/Noorigin /ORigin/ Properties] <ON>: n<E>

2. Pakeičiame linijos tipą. Command: LINETYPE <E> Atsidaro langas Linetype Manager. Jame paspaudžiame mygtuką

LOAD. Atsidaro kitas langas Load or Reload Linetypes. Jame pažymime liniją Center2 ir paspaudžiame OK. Grįžtame į langą Linetype Manager. KPK pažymime Center2 linijos tipą, bakstelime mygtuką Current (šito galima nedaryti) ir bakstelime OK.

27

1

2

3

(0,0)

(35,-35)

(35,35)

(110,0)

1.8 pav. Kaištis

3. Brėžiame simetrijos ašis. Brėžiame detalės horizontaliąją simetrijos ašį (žr. 1.8 pav.). VM renkame komandą DRAW > LINE.

Command: _line Specify first point: 0,0 <E> Specify next point or [Undo]: 115,0 <E> Specify next point or [Undo]: <E>

Jei brėžinys kitokio dydžio ir nesimato brūkšninės-taškinės linijos

arba netenkina brūkšnių ilgis, pakeičiame linijos mastelį: Command: LTSCALE <E> Enter new linetype scale factor<1.000> 2 <E>

Mastelio dydžiui įtakos turi ir linijos tipas. Mastelis gali svyruoti nuo trupmeninio iki kelių šimtų vienetų ir surandamas bandymų būdu.

Brėžiame vertikaliąją simetrijos ašį. VM renkame komandą DRAW > LINE.

Command: _line Specify first point: 35,35 <E> Specify next point or [Undo]: 35,-35 <E> Specify next point or [Undo]: <E>

4. Pakeičiame linijos tipą. Galima pakeisti linijos tipą taip, kaip tai

darėme prieš brėždami ašines linijas, bet geriau pasinaudoti objektų sa-vybių tvarky

28

1.9 pav. Objektų savybių tvarkymo priemonių juosta

KPK bakstelime ant juodo trikampėlio juostos trečiajame iš kairės laukelyje. Atsivėrusiame linijos tipų sąraše KPK bakstelime bet kurią ištisinę (continuous) liniją.

5. Brėžiame apskritimą. VM renkame komandą DRAW> CIRCLE> Center, Radius.

Command: _circle Specify center point for circle or [3P/2P/ Ttr (tan tan radius)]: 35,0 <E> Specify radius of circle or [Diameter]: 30 <E>

6. Iš pirmojo taško brėžiame apskritimo liestinę. VM renkame komandą DRAW>LINE.

Command: _line Specify first point: 110,0 <E> (Pirmojo taško koordinatės.)

Antrajame taške tiesė liečia apskritimą. Įjungiame vienkartinę traukos funkciją (Ctrl+DPK ir atsidariusiame meniu KPK pažymime Tangent (Liestinė)). Specify next point or [Undo]: _tan to pelyte artiname žymeklį prie vir-šutinės apskritimo dalies ir, atsiradus liestinės ženklui, bakstelime KPK. Specify next point or [Undo]: <E>

7. Analogiškai nubrėžiame apatinę liestinę. 8. Išsaugome brėžinį. VM renkame komandą FILE > SAVE AS... Atsidariusiame lange randame savo katalogą, laukelyje FILE NAME

įrašome Darbas_1 ir bakstelime mygtuką SAVE.

29

1.7. Kontroliniai klausimai 1. Kaip paleisti grafikos paketą AutoCAD ir pradėti braižyti naują

brėžinį? 2. Kaip nustatyti brėžinio ribas? 3. Kokiais būdais galima įvesti AutoCAD komandas? 4. Kaip įjungti grafinio žymeklio padėties koordinačių sekimą? 5. Kokiais būdais galima nurodyti tiesės pradžios arba pabaigos taško

koordinates? 6. Kuo skiriasi absoliutinės ir santykinės koordinatės? 7. Kuo skiriasi stačiakampės ir polinės koordinatės? 8. Kaip užbaigti braižyti atkarpą? 9. Kaip galima nubrėžti lanką? 10. Kaip galima nubrėžti apskritimą? 11. Kaip išsaugoti brėžinį ir išjungti grafikos paketą AutoCAD? 12. Kaip paleisti grafikos paketą AutoCAD ir atverti esamą brėžinį?

30

2. JUOSTŲ, POLILINIJŲ, DAUGIAKAMPIŲ, ŽIEDŲ IR ELIPSIŲ BRAIŽYMAS

2.1. Juostos Juosta – tai nurodyto pločio atkarpa, brėžiama nuo taško iki taško.

Juosta gali būti nuspalvinta arba ne. Taškų koordinatės atidedamos nuo juostos menamos simetrijos ašies.

2.1 pav. Juostų pavyzdžiai

Juosta, skirtingai nei polilinija, gali būti tik vienodo pločio. Juostų elementus galima redaguoti atskirai. Prisijungiant prie juostos, galima fik-suoti jos kontūro taškus.

2.1 pav. parodytos nuspalvinta ir nenuspalvinta tokios pat formos juostos.

Juostų brėžimo tvarka Komandų eilutėje rinkti komandą TRACE. Dialogas:

Specify trace width <1.0000>: (Juostos plotis)

– < numatytasis plotis >;

Specify start point: (Nuo taško:)

– atkarpos pradžia;

Specify next point: (Iki taško:)

– atkarpos pabaiga.

Juostos brėžimas nuo paprastos atkarpos brėžimo skiriasi tik tuo, kad

reikia nurodyti jos plotį. Plotį galima nurodyti pasirinktais matavimo vie-netais arba koordinatėmis. Nubrėžta juostos atkarpa ekrane bus matoma tik tuomet, kai nubrėšime kitą atkarpą.

Juostos gali būti nuspalvintos ir tuščiavidurės. Juosta nuspalvinama įjungus komandą FILL. Įvykdžius šią komandą, brėžinys atkuriamas komanda REGEN.

31

Juostų brėžimo darbo užduotis Pirmasis pratimas

Nurėžkite nuspalvintą ir nenuspalvintą juostą. Komandų eilutėje surinkti komandą TRACE. Dialogas:

Specify trace width <1.0000>: 5<E>

Nurodomas reikiamas juostos plotis;

Specify start point:50,50<E> nurodomos 1-ojo taško koor-dinatės;

Specify next point: 120,100<E> nurodomos 2-ojo taško koor-dinatės;

Specify next point: 200,150<E> nurodomos 3-iojo taško ko-ordinatės;

Specify next point: 300,50<E> nurodomos 4-ojo taško koor-dinatės;

Specify next point: <E> baigiama brėžti juostą; Command: fill<E> komandų eilutėje nurodoma

spalvinimo komanda; Enter mode [ON/OFF] <ON>: off<E>

išjungiamas spalvinimas;

Command: regen<E> atkuriamas brėžinys.

1 Nuspalvinta juosta

2

3

4 Tuščiavidurė juosta1

2

3

4

2.2 pav. Juostos brėžimas

Savarankiškas darbas

Nubrėžti 3–4 tuščiavidures ir nuspalvintas juostas.

32

2.2. Polilinijos Polilinija yra seka segmentų, kurie gali būti atkarpos arba lankai.

Polilinijos segmentai redaguojami kaip vienas elementas. Kiekvienas segmentas gali būti skirtingo pločio. Taip pat galima nubrėžti pleištinį segmentą, kurio pločiai pradžioje ir pabaigoje būtų skirtingi. Polilinijos gali būti nuspalvintos ir nenuspalvintos. Segmentų koordinatės atidedamos nuo menamos vidurio linijos. Taip pat tik prie menamos vidurio linijos prisijungiama, visiškai ignoruojant polilinijos kontūrą.

2.3 pav. pateikti polilinijų pavyzdžiai: a – nuspalvinta polilinija iš vienodo pločio atkarpų segmentų, b – nuspalvinta polilinija iš atkarpos ir dviejų lankų, kurių dešinysis yra skirtingo pločio, c – nuspalvinta ir nenu-spalvinta rodyklės iš vienodo ir skirtingo pločio atkarpų.

a) b) c)

2.3 pav. Polilinijų pavyzdžiai

Polilinijų brėžimo tvarka VM rinkti komandą DRAW>POLYLINE (POLILINIJA). Dialogas:

Specify start point: (Nuo taško:)

– atkarpos pradžia;

Nurodžius pradinį tašką, AutoCAD atsako: Current line-width is 0.0000:

(Atkarpos plotis pagal nu-tylėjimą 0.0000:)

– pasiūlymas pasirinkti polili-nijos plotį;

Specify next point or [Arc/ Hal fwidth/Length/Undo/Width]

– galima pasirinkti kiekvieną iš skirtukais atskirtų punktų.

Raktai polilinijos pločiui keisti: Width (Plotis) – leidžia nustatyti polilinijos segmento plotį (atstumas

tarp plataus segmento kraštų). AutoCAD reikia nurodyti segmento pra-džios ir pabaigos plotį;

33

Half-width (Pusės pločio) – tai atstumas nuo plataus segmento ašinės linijos iki segmento krašto;

Undo (Panaikinti) – panaikina paskutinį nubrėžtą polilinijos segmen-tą.

Raktai polilinijoms, sudarytoms iš atkarpų: Close (Uždaryti) – uždaro nubrėžtų segmentų seką. Uždarantysis seg-

mentas, nubrėžtas naudojant šį raktą, labai skiriasi nuo paprastai nubrėžto segmento jį redaguojant, suapvalinant kampus ir t. t. Beveik visada patogiau naudoti šį raktą;

Length (Ilgis) – nurodytu ilgiu pratęsiama prieš tai nubrėžta atkarpa; Arc (Lankas) – perėjimas į lankų režimą.

Raktai polilinijoms, sudarytoms iš lankų: Angle (Kampas) – centrinis kampas. Nurodžius teigiamą kampo

reikšmę, lankas brėžiamas prieš laikrodžio rodyklę; CEnter (Centras) – lanko centras; CLose (Uždaryti) – uždaryti segmentų seką lanku; Direction (Kryptis) – kryptis (analogiškai ARC); Line (Atkarpa) – perėjimas į atkarpų režimą; Radius (Spindulys) – lanko spindulys; Second point (Antrasis taškas) – antrasis lanko taškas, kai lankas

brėžiamas per tris taškus. Polilinijos lankus galima nubrėžti tokiais pat būdais kaip ir komanda

ARC (LANKAS).

Polilinijų brėžimo darbo užduotis Antrasis pratimas

Nubrėžkite kintamo storio tiesią poliliniją. VM rinkti komandą DRAW >POLYLINE. Dialogas:

Specify start point: 80,30 <E>

Nurodomos 1-ojo taško koordinatės;

Current line-width is 0.0000 Specify next point or [Arc /Half-width/Length/Undo/Width]: W<E>

renkamas plotis;

Specify starting width <0.0000>: nurodomas atkarpos pra-

34

1<E> džios plotis; Specify ending width <1.0000>: <E>

nurodomas atkarpos pabai-gos plotis;

Specify next point or [Arc/ Halfwidth/Length/Undo/Width]: 140,50<E>

nurodomos 2-ojo taško ko-ordinatės;

Specify next point or [Arc/ Close/Halfwidth/Length/Undo/Width]: W<E>

renkamas plotis;

Specify starting width <1.0000>: 8<E>

nurodomas atkarpos pra-džios plotis;

Specify ending width <8.0000>: 0<E>

nurodomas atkarpos pabai-gos plotis;

Specify next point or [Arc/Close /Halfwidth/Length/Undo/Width]: 180,64<E>

nurodomos 3-iojo taško koordinatės;

Specify next point or [Arc/Close /Halfwidth/Length/Undo/Width]: <E>

baigiama brėžti poliliniją.

12

3

2.4 pav. Polilinijų atkarpų brėžimas

Trečiasis pratimas Nubrėžkite lanką polilinija. VM rinkti komandą DRAW >POLYLINE. Dialogas:

Specify start point: 90,40<E> Nurodomos 1-ojo taško koordinatės;

Current line-width is 0.0000 Specify next point or [Arc/Halfwidth/ Length/Undo/Width]: w<E>

renkamas plotis;

Specify starting width <0.0000>: 2<E>

nurodomas lanko pra-džios plotis;

Specify ending width <2.0000>: <E> nurodomas lanko pabai-gos plotis;

35

Specify next point or [Arc/Halfwidth/ Length/Undo/Width]: A <E>

renkamas lankas;

Specify endpoint of arc or[Angle/ Center/Direction/Halfwidth/Line /Ra-dius/Second pt/Undo/Width]: A <E>

renkamas kampas;

Specify included angle: 60<E>

nurodomas lanko centri-nis kampas 2;

Specify endpoint of arc or [Center /Radius]: CE<E>

renkamas centras;

Specify center point of arc: 120, 160<E>

nurodomos lanko centro (3) koordinatės;

Specify endpoint of arc or [Angle/CEnter / CLose/Direction /Halfwidth/Line/Radius/Second pt/Undo/Width]: <E>

baigiama brėžti lanką.

1

23

2.5 pav. Lanko brėžimas polilinija

Ketvirtasis pratimas Nubrėžkite apskritimą polilinija. VM rinkti komandą DRAW >POLYLINE. Dialogas:

Specify start point: 170,30 <E> Nurodomos 1-ojo taš-ko koordinatės;

Current line-width is 2.0000 Specify next point or [Arc/Halfwidth /Length/Undo/Width]: W <E>

renkamas plotis;

Specify starting width <2.0000>: <E> nurodomas lanko pra-džios plotis;

Specify ending width <2.0000>: <E> nurodomas lanko pa-baigos plotis;

Specify next point or [Arc/Halfwidth /Length/Undo/Width]: A <E>

renkamas lankas;

Specify endpoint of arc or renkamas centras;

36

[Angle/CEnter/Direction/Halfwidth/Line/Radius/Second pt/Undo/Width]: CE <E> Specify center point of arc: 170,90 <E> nurodomos 2-ojo taško

koordinatės; Specify endpoint of arc or [Angle /Length]: A <E>

renkamas kampas;

Specify included angle: 180 <E>

nurodomas lanko cent-rinis kampas 3;

Specify endpoint of arc or [Angle/CEnter/CLose/Direction/Halfwidth/Line/Radius/Second pt/Undo /Wid th]: CL <E>

uždaromas lankas.

1

2 3

2.6 pav. Apskritimo brėžimas polilinija

Savarankiškas darbas 1. Nubrėžti 3–4 įvairaus tipo vienodo pločio polilinijas. 2. Nubrėžti 3–4 įvairaus tipo besikeičiančio pločio polilinijas.

2.3. Daugiakampiai Daugiakampis – tai uždara polilinija, sudaranti taisyklingą dau-

giakampį. Daugiakampiai įbrėžiami į menamus apskritimus (ar apie juos apibrėžiami). Jų centrus ir spindulius reikia nurodyti. Be to, galima nurodyti kraštinės pradžios bei galo koordinates. 2.7 pav. penkiakampis ir trikampis įbrėžti į menamus apskritimus. Septynkampis nubrėžtas ant vienos trikampio kraštinės. Kadangi daugiakampis yra polilinija, jis gali būti skirtingų pločių, nuspalvintas ir ne.

2.7 pav. Daugiakampių pavyzdžiai

37

Daugiakampių braižymo tvarka VM rinkta komanda DRAW>POLYGON (DAUGIAKAMPIS) ga-

lima nubraižyti taisyklingus daugiakampius, turinčius nuo 3 iki 1024 kraštinių.

Raktai : Edge (Kraštinė) – nurodoma daugiakampio kraštinė; Circumscribed (Apibrėžtas) – apibrėžtas apie apskritimą dau-

giakampis; Inscribed (Įbrėžtas) – įbrėžtas į apskritimą daugiakampis. Komandos POLYGON (DAUGIAKAMPIS) dialogo struktūra yra

tokia:

Daugiakampių braižymo užduotis Penktasis pratimas

Įbrėžkite penkiakampį į apskritimą. VM rinkti komandą DRAW >POLYGON. Dialogas:

_polygon Enter number of sides <6>: 5 <E>

Nurodomas kraštinių skai-čius;

Specify center of polygon or [Edge]: 50,150 <E>

nurodomos centro koor-dinatės;

Enter number of sides (Kraštinių skaičius)

Specify center of polygon or [Edge] (Daugiakampio centras[Kraštinė])

Enter an option [Inscribed in circle/Circumscribed about circle] (Nurodyk pasirinkimą [Įbrėžtas į apskritimą/Apibrėžtas apie apskritimą)

Specify center of circle (Apskritimo spindulys)

Specify first endpoint of edge (Nurodyk pirmąjį kraštinės

Specify second endpoint of edge (Nurodyk antrąjį kraštinės tašką)

38

Enter an option [Inscribed in circle /Circumscribed about circle] <I>: <E>

renkamas įbrėžtas dau-giakampis;

Specify radius of circle: 50 <E> nurodomas spindulys.

2.8 pav. Į apskritimą įbrėžtas daugiakampis

Šeštasis pratimas Apibrėžkite šešiakampį apie apskritimą. VM rinkti komandą DRAW >POLYGON. _polygon Enter number of sides <5>: 6 <E>

Nurodomas krašti-nių skaičius;

Specify center of polygon or [Edge]: 210,150 <E>

nurodomos centro koordinatės;

Enter an option [Inscribed in circle/Circumscribed about circle] <I>: C <E>

renkamas apibrėžtas daugiakampis;

Specify radius of circle: 50 <E>

nurodomas spindu-lys.

2.9 pav. Apie apskritimą apibrėžtas daugiakampis

Septintasis pratimas Nubrėžkite daugiakampį pagal kraštinę. VM rinkti komandą DRAW >POLYGON.

_polygon Enter number of sides <6>: 4 <E>

Nurodomas kraštinių skai-čius;

39

Specify center of polygon or [Edge]: E <E>

parenkamas brėžimas pagal kraštinę;

Specify first endpoint of edge: 350,175 <E>

nurodomos kraštinės pradžios koordinatės (1-sis taškas);

Specify second endpoint of edge: 350,125 <E>

nurodomos kraštinės pabai-gos koordinatės (2-asis taškas).

1

2

2.10 pav. Daugiakampio brėžimas pagal kraštinę

Savarankiškas darbas 1. Įbrėžti septynkampį į apskritimą, kurio centras būtų taške

(150,150), o spindulys – 100. 2. Apibrėžti dvylikakampį apie apskritimą, kurio centras būtų taške

(150,150), o spindulys – 100. Nubrėžti šį apskritimą.

40

2.4. Žiedai Žiedai yra sudaryti iš polilinijų lankų. Žiedą galima redaguoti kaip

poliliniją. Atskirais elementais skaidomas žiedas (EXPLODE) virsta dviem lankais, kurių linijos neturi pločio. 2.11 pav. a parodytas nuspalvintas žiedas, 2.11 pav. b – toks pat žiedas, tik nenuspalvintas, o 2.11 pav. c – nuspalvintas skritulys, kai vidinis žiedo spindulys lygus nuliui.

a) b) c) 2.11 pav. Žiedų pavyzdžiai

Žiedų braižymo tvarka VM rinkta komanda DRAW>DONUT (ŽIEDAS) galima nubraižyti

nuspalvintus arba tuščiavidurius žiedus. Žiedai braižomi iš parinkto centro nurodant vidinį bei išorinį skersmenis.

Dialogas: Specify inside diameter of do-nut<current>:

(Vidinis skersmuo)

– skliausteliuose vartojamasis vidinis žiedo skersmuo;

Specify outside diameter of do-nut<current>:

(Išorinis skersmuo)

– skliausteliuose vartojamasis išorinis žiedo skersmuo;

Specify center of donut or <exit>

(Žiedo centras)

– paskutinis pasiūlymas nuolat kartojamas. Norint baigti brėžti, reikia paspausti ENTER.

Žiedai spalvinami taip pat kaip juostos.

Žiedų braižymo užduotis Aštuntasis pratimas

Nubrėžkite žiedus. VM rinkti komandą DRAW >DONUT.

Dialogas: Specify inside diameter of donut : 50 <E>

Nurodomas vidinis žiedo skersmuo 1;

Specify outside diameter of donut : nurodomas išorinis žiedo

41

65 <E> skersmuo 2; Specify center of donut or <exit>: 220,150 <E>

nurodomos 1-ojo žiedo centro koordinatės;

Specify center of donut or <exit>: 300,150 <E>

nurodomos 2-ojo žiedo centro koordinatės;

Specify center of donut or <exit>: <E>

baigiama brėžti žiedus.

1

2

2.12 pav. Žiedų braižymas

Savarankiškas darbas 1. Nubrėžti tris žiedus, kurių kiekvieno vidinis skersmuo būtų 30,

išorinis – 50, o centrų koordinatės yra tokiuose taškuose: (60,60), (120,120), (180,150).

2. Nuspalvintus žiedus pakeisti tuščiaviduriais arba priešingai.

2. 5. Elipsės 2.13 pav. kairioji elipsė nubrėžta nurodžius didžiosios ašies galų

koordinates ir pusę mažosios ilgio. Grupė vidurinių elipsių nubrėžtos projektuojant skirtingais kampais tą patį apskritimą į brėžinio plokštumą.

2.13 pav. Elipsių pavyzdžiai

42

Elipsių braižymo tvarka VM komanda DRAW>ELLIPSE (ELIPSĖ) galima nubrėžti elipsę

kaip uždarą poliliniją, sudarytą iš trumpų lanko segmentų, kai sisteminis kintamasis PELLIPSE lygus vienetui. Kai šis kintamasis lygus nuliui, tuomet brėžiama tiksli elipsė. Be to, siūlomi trys elipsės brėžimo variantai, kurie pateikti lentelėje.

Komandos variantas Reikalingi parametrai

DRAW>ELLIPSE>Center Elipsės centras, vienos ašies galas ir kitos pusė ilgio.

DRAW>ELLIPSE>Axis, End Vienos ašies galas, kitas jos galas ir kitos ašies pusė ilgio.

DRAW>ELLIPSE>Arc Brėžiant elipsės lanką, papildomai reikia nurodyti lanko pradžios ir pabaigos kampus.

Pasinaudojant raktais galima keisti pasirinktą elipsės brėžimo būdą.

Raktai : Center (Centras) – elipsės centras; Rotation (Pasukimas) – kitos ašies pasukimo kampas; Arc (Lankas) – elipsės lankas; Included Angle (Centrinis kampas) – elipsės lanko brėžimas

nurodant lanko pradžios ir centrinį kampą; Parameter – elipsės lanko brėžimas panaudojant parametrinės elipsės

vektoriaus lygties parametrus; Isocircle – izometrinio apskritimo braižymas nustatytoje izometrinėje

plokštumoje. Izometrinį apskritimą nubraižyti galima įjungus izometrinį traukos tinklelį.

Elipsių braižymo užduotis Devintasis pratimas

Nubrėžkite elipsę per centrą ir du taškus. VM rinkti komandą DRAW >ELLIPSE>CENTER.

_c Specify center of ellipse: 165,150 <E>

Nurodomos elipsės centro 1 koordinatės;

Specify endpoint of axis: 220,195 <E>

nurodomos pirmos ašies galo (2-asis taškas) koordinatės;

43

Specify distance to other axis or [Rotation]: 30 <E>

nurodoma kitos ašies pusė ilgio (3-iasis taškas).

1 2

3

2.14 pav. Elipsės brėžimas per centrą ir du taškus Dešimtasis pratimas

Nubrėžkite elipsę per dvi ašis. VM rinkti komandą DRAW >ELLIPSE>AXIS, END. Dialogas:

Specify axis endpoint of ellipse or [Arc/ Center]: 300,195 <E>

Nurodomos pirmos ašies 1-ojo taško koordinatės;

Specify other endpoint of axis: 370,260 <E>

nurodomos pirmos ašies 2-ojo taško koordinatės;

Specify distance to other axis or [Roation]: 20 <E>

nurodoma kitos ašies pusė ilgio.

1

2

2.15 pav. Elipsės brėžimas per dvi ašis

Vienuoliktasis pratimas Nubrėžkite elipsę pasukdami apie ašį.

VM rinkti komandą DRAW >ELLIPSE>AXIS, END. Dialogas:

Specify axis endpoint of ellipse or [Arc/Center]: 390,90 <E>

Nurodomos pirmos ašies 1-ojo taško koordinatės;

Specify other endpoint of axis: 440,180 <E>

nurodomos pirmos ašies 2-ojo taško koordinatės;

Specify distance to other axis or [Rotation]: R <E>

parenkamas pasukimas;

Specify rotation around major axis: nurodomas kitos ašies

44

30 <E> pasukimo kampas.

2

1

2.16 pav. Elipsės brėžimas pasukant apie ašį

Savarankiškas darbas 1. Nubėžti elipsę, kurios vienos ašies pradžios taško koordinatės būtų

(100,50), pabaigos taško – (200,75), o kitos ašies pusė ilgio – 30. 2. Nubrėžti elipses, kurių ašies galų koordinatės būtų (275,150) ir

(375,150), o kitos ašies pasukimo kampai tokie: 00, 200, 400, 600 ir 800.

2.6. Antrosios geometrinės figūros braižymas Užduotis – nubraižykite geometrinę figūrą, parodytą 2.17 pav.

Matmenų ir koordinačių nerašykite. 1. Nurodome vartotojo koordinačių sistemos pradžios tašką.

VM renkame komandą TOOLS > NEW UCS > ORIGIN.

_ucs Current ucs name: *WORLD* Enter an option [New/Move/orthoGraphic/Prev/Restore/Save/Del/Apply/?/World] <World>: _o

Origin point <0,0,0>: Pele norimoje vietoje pažymime koordina-čių pradžios tašką.

45

(25,25)

(25,-25)

(0,0)

3 4

(25,0)

1 2

(130,0)

(95,-35)

(95,35)

(95,0)

70

2.17 pav. Švaistiklis

2. Pakeičiame linijos tipą. Command: LINETYPE <E> Atsidaro langas LINETYPE MANAGER. Jame paspaudžiame myg-

tuką LOAD. Atsidariusiame lange LOAD OR RELOAD LINETYPES pažymime liniją Center2 ir paspaudžiame OK.

KPK išrenkame liniją Center2, mygtuku CURRENT patvirtiname ir paspaudžiame OK.

3. Brėžiame simetrijos ašis (žr. 1 skyrių; pasinaudokite koordinatė-mis, nurodytomis 2.17 pav.).

4. Pakeičiame linijos tipą (žr. 1 skyrių, 1.9 pav.). 5. Brėžiame apskritimus (žr. 1 skyrių, pasinaudokite koordinatėmis,

nurodytomis 2.17 pav.). 6. Sujungiame apskritimus spindulio R15 lanku.

VM renkame komandą MODIFY >FILLET.

Command: _fillet; Current settings: Mode = TRIM, Radius = 5.0000; Select first object or [Polyline/Radius/Trim]: R <E>; Specify fillet radius <5.0000>: 15 <E> Select first object or [Polyline/Radius/Trim]: Žymeklio kvadratu pa-žymime kairįjį apskritimą netoli lietimosi vietos (1-asis taškas); Select second object: Pažymime kitą apskritimą (2-asis taškas) toje vietoje, kur jie bus sklandžiai sujungiami. Apskritimai sujungiami auto-matiškai.

7. Brėžiame apskritimų liestinę.

46

VM renkame komandą DRAW > LINE. Pasirenkame vienkartinę objektų trauką (Ctrl+DPK) ir bakstelime

TANGENT (Liestinė). Žymeklio kvadratą artiname prie kairiojo apskritimo apačioje, kol pasirodo liestinės ženkliukas (3-iasis taškas), ir bakstelime KPK. Kartojame vienkartinę trauką (Ctrl+DKP), TANGENT, artiname žymeklį prie 4-ojo taško ir, pasirodžius liestinės ženkliukui, bakstelime kitą apskritimą.

8. Savo kataloge išsaugome brėžinį Darbas_2 pavadinimu.

2.7. Kontroliniai klausimai 1. Kaip įjungti brėžinio koordinates? 2. Kaip nubrėžti nuspalvintą ir tuščiavidurę juostą? 3. Iš kokių segmentų gali būti sudaryta polilinija? 4. Kaip pasirinkti polilinijos plotį? 5. Kaip nubrėžti skirtingo pločio poliliniją? 6. Kaip nubrėžti apskritimą panaudojant polilinijas? 7. Kokiais būdais galima nubrėžti elipsę? 8. Kokiais būdais galima nubrėžti daugiakampį?

47

3. BRĖŽINIO REDAGAVIMAS

3.1. Bendrosios žinios Brėžinį galima redaguoti dviem būdais: klasikiniu AutoCAD būdu,

kai pirma pasirenkamas veiksmas, o paskui objektai, ir naujuoju – kai pirma pasirenkami objektai, o paskui veiksmas. Abu būdai turi ir teigiamų savybių, ir trūkumų. Pradžioje naudosimės klasikiniu būdu. Labai svarbu nuosekliai jo laikytis. Naujasis būdas bus aiškinamas vėliau. Objektų redagavimas susideda iš šių pagrindinių dalių: 1) operacijos parinkimas, 2) objektų parinkimas, 3) bazinio taško nustatymas, 4) naujos padėties nustatymas.

Objektų perkėlimo (MOVE), pasukimo (ROTATE), sutapdinimo (ALIGN) operacijos yra panašios tuo, kad keičia objekto padėtį nepa-likdamos jo senoje vietoje.

Objektų kopijavimas (COPY), atspindėjimas (MIRROR), daug-kartinis kopijavimas (ARRAY) ir panašių objektų braižymas poslinkiu (OFFSET) padaugina redaguojamo brėžinio elementus.

3.2. Objektų perkėlimas (MOVE) Perkeliant objektą į naują vietą, jis perbraižomas lygiagrečiai su ko-

ordinačių ašimis. Senojoje vietoje objektas naikinamas. Viena perkėlimo komanda MOVE varžtas, poveržlė ir veržlė per-

keliami iš skylės A (žr. 3.1 pav. a) į skylę B (žr. 3.1 pav. b). Šiame paveiksle parodytas pasikeitimas tik įvykdžius komandą MOVE. Nesutvarkyta linija, kuri žymi tvirtinamų detalių skyrimo plokštumą.

A B A B

a) b) 3.1 pav. Perkėlimas

48

Objektų perkėlimo tvarka VM išrinkta komanda MODIFY>MOVE (PERKĖLIMAS) galima

perkelti objektus į pasirinktą vietą. Senojoje vietoje objekto nelieka. Dialogas:

Select object: (Pažymėti objektą:)

– kuriuo nors būdu pažymi-mas perkeliamas objektas;

Specify base point or displace-ment:

(Bazinis taškas arba perkė-limas:)

– kuriuo nors būdu pažymi-mas būdingasis objekto taškas;

Specify second point of displace-ment:

(Antrasis perkėlimo taškas:)

– kuriuo nors būdu pažymi-ma vieta, į kurią bus perkeltas bazinis taškas.

Objektų perkėlimo užduotis Pirmasis pratimas

Nusibraižykite 3.2 pav. kairėje pusėje ištisine linija pavaizduotus sta-čiakampius ir ašinę liniją. Perkelkite mažąjį stačiakampį, kaip parodyta paveikslo dešinėje.

VM rinkti komandą MODIFY>MOVE. Dialogas:

Select objects: Langu 1–2 renkamas perke-liamas mažasis stačiakampis;

Select objects: <E> stačiakampis išrinktas; Specify base point or displace-ment: <E>

pažymimas bazinis 3-iasis taškas;

Specify second point of displace-ment or <use first point as displacement>:

pažymimas perkėlimo vietos 4-asis taškas.

1

2

3

4

3.2 pav. Objektų perkėlimas

49

Savarankiškas darbas 1. 3.2 pav. mažąjį stačiakampį perkelti taip, kad jo viršutinis kairysis

kampas būtų ant ašinės linijos kurio nors galo. 2. Tiese nubraižyti figūrą, kurios koordinatės (200,80), (300,80),

(300,175), (240,175), (240,200), (300,200), (300,235), (200,235) ir C (ko-manda Close, sujungianti paskutinį ir pirmutinį figūros taškus). Nubraižyti apskritimą, kurio centras (270,150), o spindulys – 10, ir kitą apskritimą, kurio centras (235,120), o spindulys – 25.

3. Perkelti nubraižytos figūros mažąjį apskritimą taip, kad jo centras būtų viršutiniame dešiniajame šios figūros kampe.

4. Perkelti nubraižytos figūros didįjį apskritimą taip, kad jo viršutinis ketvirtis būtų apatiniame kairiajame kampe.

3.3. Objektų pasukimas (ROTATE) Pasukimas keičia objekto padėties kampą, bazinis taškas lieka

senojoje vietoje. 3.3 pav. parodytos dvi rankenėlės R padėtys: a) prieš pasukimą, b) po

pasukimo (pasukta apie tašką O 850 kampu prieš laikrodžio rodyklę). R

OR

O

85°

a) b)

3.3 pav. Pasukimas

50

Pasukimo atlikimo tvarka VM rinkta komanda MODIFY>ROTATE (PASUKTI) galima

pasukti objektus bet kokiu kampu. Dialogas:

Select object: (Pažymėti objektą:)

– kuriuo nors būdu pažymi-mas pasukamas objektas;

Specify base point: (Bazinis taškas:)

– kuriuo nors būdu pažymi-mas objekto taškas – sukimo cen-tras;

Specify rotation angle or [Refe-rence]:

(Pasukimo kampas [Nuoro-da]:)

– nurodomas pasukimo kam-pas.

Norint pasukti vieną objektą kito objekto atžvilgiu, naudojamas raktas Reference (Nuoroda). Tęsiamas toks dialogas: Reference angle <0>:

(Nuorodos kampas <0>) – nurodomas kampas, įverti-

nantis objekto padėtį; Specify the new angle:

(Naujas kampas:) – nurodoma nauja objekto

padėtis.

Objektų pasukimo užduotis Antrasis pratimas

Nusibraižykite 3.4 pav. kairėje ištisine linija parodytus stačiakampius ir simetrijos ašį ir pasukite 250 kampu prieš laikrodžio rodyklę apie trečiąjį tašką (žr. 3.4 pav. dešinėje).

VM išrinkti komandą MODIFY>ROTATE. Select objects: Langu išrenkamas pasukamas

objektas; Select objects: <E> objektas išrinktas; Specify base point: _int of

pele pažymimas bazinis 3-ia-

sis taškas; Specify rotation angle or [Reference]: 25 <E>

nurodomas pasukimo kampas.

51

1

23 3.4 pav. Objektų pasukimas apie tašką

Trečiasis pratimas Nusibraižykite panašų į pavaizduotą 3.5 pav. kontūrą ir pagalbines

linijas A bei B ir pasukite jį apie 1-ąjį tašką taip, kad tiesė 1–2 sutaptų su B. Pagalbines linijas geriau braižykite kita spalva.

VM rinkti komandą MODIFY>ROTATE. Dialogas:

Select objects: Kuriuo nors būdu išrenka-mas objektas;

Select objects: <E> objektas išrinktas; Specify base point: END<E>

pele pažymimas bazinis 1-

asis taškas; Specify rotation angle or [Refe-rence]: R<E>

pasukimo kampas bus pažy-mimas nuoroda;

Specify the reference angle <0>: END <E>

pele pažymimas 1-asis taš-kas;

Specify second point:END<E> pele pažymimas 2-asis taš-kas;

Specify the new angle: END<E> pele pažymimas 3-iasis taš-kas.

1 2

3

A

B

3.5 pav. Objektų pasukimas iki žinomo kampo

52

Atliekant trečiąjį ir kitus pratimus, įvairias traukos funkcijas nebūtina inicijuoti rašant jų santrumpą komandų eilutėje. Galima įjungti automatinį

jų veikimą (OSNAP) arba rankinį (Shift+DPK) ir kt.

Savarankiškas darbas 1. 3.5 pav. pasuktą kontūrą atsukti atgal. Naudoti tą patį būdą. 2.Tiesėmis nubraižyti figūrą, kurios koordinatės (200,80), (300,80),

(300,175), (240,175), (240,200), (300,200), (300,235), (200,235) ir C. 3. Pasukti nubraižytą figūrą apie tašką (240,175) 30, 90 ir 270

laipsnių kampais.

3.4. Objektų sutapdinimas (ALIGN) Sutapdinimo metu vieno objekto taškai derinami prie atitinkamų kito

objekto taškų. Šia operacija objektas pasukamas, perkeliamas ir keičiamas jo mastelis.

3.6 pav. b parodytas operacijos ALIGN darbo rezultatas įstatant į lizdą dangtelį, kuris buvo perkeltas, pasuktas ir padidintas taip, kad taškai 1s, 1p ir 2s, 2p sutaptų.

1s2s

2p

1p

a) b)

3.6 pav. Objektų sutapdinimas

53

Sutapdinimo atlikimo tvarka VM komanda MODIFY>3 D OPERATION>ALIGN (SUTAP-

DINIMAS) galima pasukti, perstumti ir sutapdinti vieno objekto taškus su kito objekto taškais.

Dialogas: Select object: (Pažymėti objektą:)

– kuriuo nors būdu pažymi-mas sutapdinamas objektas;

Specify first source point: (1-asis sutapdinamo objekto taškas:)

– nurodomas 1-asis sutapdi-namo objekto taškas;

Specify first destination point: (1-ojo taško perkėlimo vieta:)

– nurodoma 1-ojo taško per-kėlimo vieta;

Specify second source point: (2-asis sutapdinamo objekto taškas:)

– nurodomas 2-asis sutapdi-namo objekto taškas;

Specify second destination point: (2-ojo taško perkėlimo vieta:)

– nurodoma 2-ojo taško per-kėlimo vieta;

Specify third source point or<continue>: (3-iasis sutapdinamo objekto taškas arba <tęsti>:)

– nurodomas 3-iasis sutapdi-namo objekto taškas arba nuspau-dus <E> tęsiamas naujas dialo-gas;

Scale objects based to alignment points?[Yes/No]<No>: -(Ar keisti sutapdinamų objektų mas-telį? [Taip/Ne]<Ne>:)

– atsakius Taip, pakeičiamas sutapdinamų objektų mastelis ir jie sutapdinami. Atsakius Ne, ob-jektai perkeliami, pasukami taš-ko, su kuriuo turi sutapti 1-asis taškas, atžvilgiu, bet jų mastelis nekeičiamas.

Objektų sutapdinimo užduotis Ketvirtasis pratimas

Nusibraižykite 3.7 pav. kairėje atskirai pavaizduotus trikampį ir sta-čiakampį ir sutapdinkite kraštinėmis 1–2.

VM rinkti komandą MODIFY>3D OPERATION>ALIGN. Dialogas:

Select objects: Kuriuo nors būdu išrenka-mas stačiakampis;

Select objects: <E> objektas išrinktas; Specify first source point: pele pažymimas 1-asis sta-

čiakampio taškas;

54

Specify first destination point pele pažymimas 1-asis tri-kampio taškas;

Specify second source point:

pele pažymimas 2-asis sta-čiakampio taškas;

Specify second destination point:

pele pažymimas 2-asis tri-kampio taškas;

Specify third source point or <continue>: <E>

tęsti;

Scale objects based on alignment points? [Yes/No] <N>: Y <E>

pakeičiamas sutapdinamų objektų mastelis ir sutapdinama.

1 2 1

2

3.7 pav. Objektų sutapdinimas

3. 5. Objektų kopijavimas (COPY) Objektas perkeliamas į kitą vietą. Senojoje vietoje objektas išlieka.

Kopijavimo rezultatas parodytas 3.8 pav. b. Palyginkime perkėlimo (žr. 3.1 pav.) ir kopijavimo (žr. 3.8 pav.) operacijas.

A

a)

B

b)

A B

3.8 pav. Tvirtinimo detalių kopijavimas iš skylės A į skylę B

55

Objektų kopijavimo tvarka VM komanda MODIFY>COPY (KOPIJUOTI) galima kopijuoti

objektus į pasirinktą vietą. Dialogas:

Select objects: – bet kuriuo būdu išrenkami kopijuojami objektai;

Specify base point or dis-placement, or [Multiple]: (Bazi-nis taškas arba perkėlimas [Pakar-totinis]:

– kuriuo nors būdu pažymi-mas būdingasis objekto taškas;

Specify second point of displa-cement: (Antrasis perkėlimo taškas:)

– kuriuo nors būdu pažymi-ma vieta, į kurią bus perkeltas būdingasis taškas.

Jei tą patį objektą norima kopijuoti daug kartų, tuomet, prieš pažymint būdingąjį tašką, renkamas raktas Multiple (Pakartotinis). Toliau vyksta toks dialogas: Specify base point: (Bazinis taškas:)

– kuriuo nors būdu pažymi-mas būdingasis objekto taškas pa-kartotiniam kopijavimui;

Specify second point of displace-ment: (Antrasis perkėlimo taškas:)

– naujų kopijų perkėlimo taš-kas.

Šiuo atveju naujų kopijų perkėlimo taškas – tai pasikartojanti už-klausa. Norint užbaigti daugkartinį kopijavimą, reikia paspausti <E>.

Objektų kopijavimo užduotis Penktasis pratimas

Nusibraižykite 3.9 pav. kairėje nubraižytą stačiakampį, apskritimą ir ašines linijas. Apskritimą nukopijuokite, kaip parodyta dešinėje.

VM rinkti komandą MODIFY>COPY. Select objects: Langu 1–2 išrenkamas kopi-

juojamas apskritimas ir vertikali ašinė linija;

Select objects: <E> objektas išrinktas; Specify base point or displace-ment, or [Multiple]: _int of

pele pažymimas bazinis 3-iasis taškas;

Specify second point of displace-ment or <use first point as displa-cement>:

pažymimas kopijos perkėli-mo vietos 4-asis taškas.

56

1

2

3

4

3.9 pav. Objektų kopijavimas

Šeštasis pratimas Nusibraižykite (žr. 3.10 pav.) didelį stačiakampį ir jame esantį mažą

stačiakampį. Mažąjį kopijuokite keletą kartų, kaip parodyta paveikslo dešinėje.

VM rinkti komandą MODIFY>COPY. Dialogas:

Select objects: Kuriuo nors būdu išrenka-mas mažasis stačiakampis;

Select objects: <E> objektas išrinktas; Specify base point or displace-ment, or [Multiple]: M <E>

parenkamas pakartotinis ko-pijavimas;

Specify base point: INT<E> pele pažymimas bazinis 1-asis taškas;

of Specify second point of dis-placement or <use first point as displacement>:

po kvietimo of pele pažy-mimas kopijos perkėlimo vietos 2-asis taškas;

Specify second point of displa-cement or <use first point as dis-placement>:

pele pažymimas kopijos per-kėlimo vietos 3-iasis taškas;

Specify second point of displa-cement or <use first point as dis-placement>:

pele pažymimas kopijos perkėlimo vietos 4-asis taškas;

Specify second point of displa-cement or <use first point as dis-placement>: <E>

kopijavimo pabaiga.

57

1 2 3 4

3.10 pav. Objektų pakartotinis kopijavimas

Savarankiškas darbas 1. Nubraižyti figūrą, kurios koordinatės (200,80), (300,80), (300,

175), (240,175), (240,200), (300,200), (300,235), (200,235) ir C. Nubrai-žyti apskritimą, kurio centras (270,150), o spindulys – 10, ir kitą apskriti-mą, kurio centras (235,120), o spindulys – 25.

2. Pasukti figūrą 900 kampu, kaip parodyta 3.11 pav. a.

3535

a) b)

3.11 pav. Kopijavimo užduotis

3. Nukopijuoti visą figūrą šalia originalo. 4. Naudojantis traukos funkcijomis ENDPOINT, MIDPOINT,

CENTER ir santykinėmis stačiakampėmis koordinatėmis nukopijuoti figūros apskritimus, kaip parodyta 3.11 pav. b.

3.6. Veidrodinis atspindys (MIRROR) Jį atliekant sukuriamas pasirinkto objekto veidrodinis atspindys

nurodytos tiesės atžvilgiu. 3.12 pav. parodyti atspindžio pavyzdžiai tiesės 1–2 atžvilgiu. Atkreipkite dėmesį į teksto atspindį (3.12 pav. b nėra teksto atspindžio). Ši operacija dar ypatinga tuo, kad pradinį objektą galima naikinti arba palikti.

58

b)2

Kėdė

1

Kėdė

3.12 pav. Veidrodinio atspindžio pavyzdžiai

Veidrodinio atspindžio sudarymo tvarka VM komanda MODIFY>MIRROR (ATSPINDYS) galima sukurti

pasirinkto objekto veidrodinį atspindį nurodytos tiesės atžvilgiu. Dialogas:

Select objects: – bet kuriuo būdu išrenkami atspindimi objektai;

Specify first point of mirror line: (Atspindėjimo ašies 1-asis taš-kas:)

– pažymimas atspindėjimo ašies 1-asis tašką;

Specify second point of mirror line: (Antrasis taškas:)

– pažymimas atspindėjimo ašies 2-asis taškas;

Delete source objects? [Yes /No] (Ar naikinti senus objektus? [Taip/Ne])

– jei paspaudžiamas <E>, tuomet objektai senojoje vietoje liks. Jei norima, kad objektai se-nojoje vietoje būtų panaikinti, tuomet spaudžiama Y<E>.

Kad būtų galima skaityti atspindėtą tekstą, sisteminis kintamasis MIRRTEXT prilyginamas nuliui (žr. 3.12 pav.).

Veidrodinio atspindžio užduotis Septintasis pratimas

Nusibraižykite pusę detalės kontūro (žr. 3.13 pav.) ir nubraižykite jo atspindį linijos 1–2 atžvilgiu.

VM rinkti komandą MODIFY>MIRROR. Dialogas:

Select objects: Kuriuo nors būdu išrenkama pusė detalės kontūro be ašinės

a)

Kėdė

2

1

59

linijos; Select objects: <E> objektas išrinktas; Specify first point of mirror line:

pele pažymimas atspindžio

ašies 1-asis taškas; Specify second point of mirror line:

pele pažymimas atspindžio ašies 2-asis taškas;

Delete source objects? [Yes/No] <N>: <E>

gaunamas atspindys ir pradi-nis objektas lieka.

1

2

3.13 pav. Objekto veidrodinis atspindys

Savarankiškas darbas 1.Tiesėmis nubraižyti figūrą, kurios koordinatės (200,80), (300, 80),

(300,175), (240,175), (240,200), (300,200), (300,235), (200,235) ir (200,80).

2. Nubraižyti stačiakampį, kurio priešingų kampų koordinatės yra (180,70) ir (310,245).

3. Nubraižyti pirmojo punkto figūros veidrodinius atspindžius visų stačiakampio kraštinių atžvilgiu.

3.7. Daugkartinis kopijavimas (ARRAY) Atliekant daugkartinį kopijavimą, pasirinkti objektai pakartojami iš-

dėstant juos lanku (apskritimu) (POLAR ARRAY) arba stulpeliais ir ei-lutėmis (RECTANGULAR ARRAY). 3.14 pav. a parodyta pradinė padėtis, o 3.14 pav. b kėdė pakartota septynis kartus panaudojant komandą POLAR ARRAY. 3.15 pav. b pavaizduotas komandos RECTANGULAR ARRAY darbo rezultatas.

60

a) b)

3.14 pav. Polinio masyvo pavyzdys

Daugkartinio kopijavimo atlikimo tvarka VM komanda MODIFY>ARRAY (MASYVAS) galima daug kartų

nukopijuoti pasirinktus objektus ir išdėstyti juos lygiais tarpais apskritimu arba stulpeliais bei tiesiomis arba pasvirusiomis eilutėmis.

Pasirinkus komandą, ekrane atsiveria langas ARRAY (žr. 3.16 pav.), kuriame nustatomi reikalingi parametrai.

Restangular Array – nukopijuoti objektai išdėstomi eilutėmis stačiakampiame masyve.

Polar Array – nukopijuoti objektai išdėstomi apskritimo lanku.

a) b)

3.15 pav. Stačiakampio masyvo pavyzdys

61

Norėdami objektus išdėstyti eilutėmis, 3.16 pav. lange pažymime Restangular Array ir bakstelime mygtuką Select objects. Grįžtame į brėžinį, kuriame kokiu nors būdu pažymime norimą kopijuoti objektą ir paspaudžiame <E>. Vėl atsidaro tas pats langas, kuriame nustatome kitus parametrus: Rows – eilučių skaičių, Columns – stulpelių skaičių, Row offset – žingsnį tarp eilučių, Column offset – žingsnį tarp stulpelių.

Langelyje galima įrašyti skaitines reikšmes arba, pasirinkus reikiamą klavišą su rodykle, pele nurodyti atstumus brėžinyje: Pick both offsets – abiejų krypčių atstumas, Pick row offset – eilučių žingsnis, Pick column offset – stulpelių žingsnis, Pick Angle of array – masyvo pasvirimo kampas.

Nustatę visus parametrus, lango Array dešinėje matome su-paprastintą parinktų objektų išdėstymą, o mygtukai OK ir Preview pasidaro aktyvūs. Mygtuku OK baigiame komandą, o bakstelėję Preview galime keisti parinktus parametrus, jei atsiradusiame langelyje (žr. 3.17 pav.) nuspaudžiame mygtuką Modify, arba galima baigti komandą mygtuku Accept (Priimti).

3.16 pav. Stačiakampio masyvo langas

62

3.17 pav. Sprendimo priėmimo langas

Norėdami objektus išdėstyti apskritimo lanku, lange (žr. 3.18 pav.) pažymime Polar Array ir įrašome parametrų reikšmes: Center point (Centro koordinates), Total number of items (Kopijų skaičių), Angle to Fill (Išdėstymo kampą), Angle between items (Kampą tarp kopijų).

Reikalingi parametrai priklauso nuo išdėstymo metodo, kuris pasirenkamas iš sąrašo Method. Galima pasirinkti šiuos masyvo sukūrimo metodus:

1. Total number of items & Angle to fill (Kopijų skaičius ir išdės-tymo kampas).

2. Total number of items & Angle between items (Kopijų skaičius ir kampas tarp jų).

3. Angle to fill & Angle between items (Išdėstymo kampas ir kampas tarp kopijų).

Teigiami kampai atidedami prieš laikrodžio rodyklę, o neigiami – pa-gal laikrodžio rodyklę.

Kaip ir kopijuojant stačiakampiu masyvu, parametrų reikšmes galima nurodyti brėžinyje.

63

3.18 pav. Polinio masyvo langas

Daugkartinio kopijavimo užduotis Aštuntasis pratimas

Nubraižykite 3.19 pav. kairėje parodytus stačiakampius (didįjį 200x150, mažąjį 30x60) ir padauginkite masyvu, kaip parodyta dešinėje.

VM rinkti komandą MODIFY>ARRAY. Dialogas:

Atsivėrusiame Array lange pažymimas jungiklis Rectangu-lar Array ir bakstelimas mygtu-kas Select objects;

Select objects: 1 found; pasirodžiusiame grafiniame ekrane KPK pažymimas mažasis stačiakampis (taškas 1);

Select objects:<E> stačiakampis pažymėtas. Vėl pasirodo Array langas, kuriame įrašomos parametrų reikšmės, pa-rodytos 3.16 pav., ir spaudžiama

64

OK arba Preview.

1

70

75

3.19 pav. Objektų kopijavimas sudarant stačiakampį masyvą

Devintasis pratimas Nubraižykite 3.20 pav. kairėje parodytus didįjį, kurio spindulys 80, o

centras (200,175), ir mažąjį, kurio spindulys 10, o centras (145,175), apskritimus bei jų ašis. Padauginkite mažuosius apskritimus 2700 kampo sektoriuje (žr. 3.20 pav. dešinėje).

VM rinkti komandą MODIFY>ARRAY. Dialogas:

Atsivėrusiame Array lange pažymimas jungiklis Polar Array ir bakstelimas mygtukas Pick Center Point, esantis centro koordinačių laukelių dešinėje; _array Specify center point of array:

KPK pažymimas didžiojo apskritimo centras (taškas 3).

Atsivėrusiame Array lange bakstelimas mygtukas Select objects;Select objects: Specify opposite corner: 3 found

brėžinyje langu 1–2 pažymi-mas mažasis apskritimas ir jo ašis;

Select objects:<E> objektai pažymėti. Vėl pasirodo Array langas, kuriame įrašomos parametrų

reikšmės, parodytos 3.18 pav., ir spaudžiama OK arba Preview. Laukelyje Method turi būti Total number of items &Angle to fill (Kopijų skaičius ir išdėstymo kampas).

65

31

2

3.20 pav. Objektų kopijavimas sudarant polinį masyvą

Savarankiškas darbas 1. Nubraižyti penkiakampį, apibrėžtą apie apskritimą, kurio spindulys

– 30, o centras yra taške (100,100). 2. Panaudojant komandą ARRAY, nubraižyti 12 tokių pat penkia-

kampių, išdėstytų trijose eilutėse ir keturiuose stulpeliuose. Atstumas tarp eilučių – 70, o tarp stulpelių – 80.

3. Nubraižyti apskritimą, kurio spindulys – 18, o centras yra taške (200,245).

4. Panaudojant komandą ARRAY, nubraižyti aštuonis tokius pat aps-kritimus, kurių centrai vienodais atstumais išdėstyti apskritime, kurio cent-ras yra taške (200,175).

3.8. Poslinkis (OFFSET) Jį atliekant gaunamas objektas, panašus į pasirinktąjį, nutolęs nuo jo

nurodytu atstumu. Pasirinktas objektas gali būti uždara arba atvira kreivė: apskritimas, lankas, polilinija, tiesė ir t. t. Tai lengvai vykdoma, tačiau labai efektyvi komanda.

Poslinkio atlikimo tvarka VM renkama komanda MODIFY>OFFSET (POSLINKIS). Dialogas:

Specify offset distance or [Through]:

(Poslinkio dydis arba per :)

– nurodomas atstumas nuo objekto iki kopijos arba pasiren-kamas raktas T<E>;

Select object to offset or <exit>: (Išrinkti kopijuojamą objek-

– pele išrenkamas kopijuoja-mas objektas;

66

tą:) Specify point on side to offset:

(Poslinkio kryptis:) – pele parodoma poslinkio

kryptis (kairėn, dešinėn, į vidų ir t. t.).

Jei parenkamas raktas Through (Per tašką), tuomet nurodomas taš-kas, per kurį eis nukopijuotas objektas.

Poslinkio užduotis Dešimtasis pratimas

Nubrėžkite R50 spindulio apskritimą. Poslinkiu į šį apskritimą įbrėžkite kitą apskritimą, nutolusį per 25 mm.

VM rinkti komandą MODIFY>OFFSET (POSLINKIS). Dialogas:

Specify offset distance or [Through] <1.0000>: 25 <E>

Nurodomas poslinkis (25 mm);

Select object to offset or <exit>: pele išrenkamas apskritimas 1;

Specify point on side to offset:

pele parodoma poslinkio kryptis 2;

Select object to offset or <exit>: <E>

kopijavimas baigtas.

21

3.21 pav. Objektų kopijavimas poslinkiu

3.9. Kontūro padalijimas į lygias dalis (DIVIDE) Komanda Divide lygiais tarpais sudėlioja nurodytą kiekį pasirinkto

stiliaus taškų (Node) arba blokų ant įvairių objektų. Jais gali būti tiesės, lankai, apskritimai, elipsės, polilinijos ir splainai. Objektai lieka ištisi.

67

Kontūro padalijimo į lygias dalis tvarka Kad taškas matytųsi, lange Point Style parenkame norimą jo stilių.

Langas Point Style atsiveria išrinkus VM>Format> Point Style…. Įprastas taškas yra mažas ir ant objektų jo nesimato.

VM renkame komandą DRAW>POINT>DIVIDE. Dialogas:

Select object to divide: (Išrinkti padalijimo objektą)

– žymeklio kvadratuku pažy-mimas objektas;

Enter the number of segments or [Block]: (Nurodyti segmentų skaičių arba [Blokas]:)

– nurodomas objekto padali-jimų skaičių.

Savarankiškas darbas 1. Nubrėžti apskritimą, kurio centras (100,100), o spindulys – 55. Pa-

dalinti jį į 15 segmentų. 2. Nubrėžti lanką per taškus (100,100), (150,200), (250,200),

padalinti jį taškais į šešias dalis ir perkelti lanką horizontaliai į dešinę 75 mm.

3.10. Kontūro padalijimas į nurodyto ilgio dalis (MEASURE) Komanda Measure sudėlioja nurodyto ilgio atstumais taškus arba

blokus ant įvairių objektų. Paskutinė dalis dažniausiai būna mažesnė. Apskritimų pirmoji dalis skaičiuojama nuo X ašies, išvestos per apskritimo centrą prieš laikrodžio rodyklę. Atstumas skaičiuojamas pagal perimetrą (ne pagal stygą).

Kontūro padalijimo į nurodyto ilgio dalis tvarka VM renkame komandą DRAW>POINT>MEASURE. Dialogas:

Select object to measure: (Išrinkti dalinamą objektą)

– žymeklio kvadratuku pažy-mimas objektas;

Specify length of segment or [Block]: (Nurodyti segmento ilgį)

– nurodytas objektas padali-namas į norimo ilgio segmentus.

Savarankiškas darbas 1. Nubrėžti apskritimą, kurio centras (150,150), spindulys – 60 mm, ir

padalinti jį į dalis po 75 mm.

68

2. Nubrėžti 228 mm ilgio tiesę ir padalinti ją po 50 mm. Koks paskutinės dalies ilgis?

3.11. Trečiosios geometrinės figūros braižymas Užduotis – nubraižyti geometrinę figūrą, parodytą 3.23 pav. Mat-

menų ir taškų koordinačių nerašyti ir nebraižyti. 1. Pirmiausia nubraižome pusę geometrinės figūros, kaip parodyta

3.22 pav.

(5,0) (35,0)(0,0)

(122,0)(127,0)

(122,50)

R30R20

60°

3.22 pav. Pusė figūros

Braižyti pradedame pasirinkdami naują koordinačių sistemą (truk-dantį koordinačių ženklą galima paslinkti komanda UCSICON, žr. pirmą skyrių). Paskui brėžiame ašines linijas, lanko R30 pusę arba ketvirtį (nepamirštame, kad lankas brėžiamas prieš laikrodžio rodyklę, t. y. nuo dešinio taško, trūkstamas koordinates galima išskaičiuoti), tiesę nuo taško (122,0) iki (122,50) ir 600 kampu pasvirusią tiesę. Pastarąją brėžiame naudodamiesi santykinėmis polinėmis koordinatėmis (ilgį galima imti bet kokį). Paskui lanką ir tiesę tiksliai sujungiame spinduliu R20 (FILLET). Šios komandos veikimas detaliai aprašytas 2.6 poskyryje.

2. Braižome kitą detalės pusę. Brėžiame detalės vaizdo veidrodiškąją dalį. VM renkame komandą MODIFY>MIRROR. Select objects: Langu pažymime visą 3.22 pav., išskyrus tiesę (0,0 ; 127,0). Tolesnis dialogas: Specify first point of mirror line: END <E> Pažymime kairįjį horizontalios ašinės linijos galą>. Specify second point of mirror line: END <E> Žymekliu pažymime tos pačios linijos kitą galą. Delete source objects? [Yes/No] <N>:<E>.

(35,35)

69

Nubrėžiama veidrodiškoji 3.22 pav. pusė, kuri yra parodyta 3.23 pav. Jeigu paskutiniame sakinyje vietoj <E> būtume įvedę Y<E>, originalas būtų panaikintas.

3. Nubrėžiame ∅10 apskritimą, kurio centras (55,0). 4. Nubrėžiame apskritimų ∅10 centrų apskritimą ∅40.

87

Ø

R20

60°

100

6 0

Ø40

4 skylėsØ10

3.23 pav. Tarpinė

5. Brėžiame dar tris ∅10 apskritimus:

VM renkame komandą MODIFY >ARRAY. Lange ARRAY pažymime išdėstymą lanku (Polar Array), keturias

kopijas, 3600 kampą, masyvo metodą – Total number of items & Angle to fill. Brėžinyje pažymime mažąjį apskritimą ir masyvo išdėstymo centrą (Ø40 apskritimo centras). Nubrėžiami keturi apskritimai.

6. Išsaugome brėžinį Darbas_3 pavadinimu.

70

3.12. Kontroliniai klausimai 1. Kaip perkeliami brėžinio elementai? 2. Kaip pasukami brėžinio elementai? 3. Kaip sutapdinami brėžinio elementai? 4. Kaip kopijuojami brėžinio elementai? 5. Kaip pakartotinai kopijuojami brėžinio elementai? 6. Kaip braižomi veidrodiškieji brėžinio elementai? 7. Ką daro komanda ARRAY? 8. Ką daro komanda OFFSET? 9. Kokia yra komandų DIVIDE ir MEASURE paskirtis?

71

4. KITI REDAGAVIMO BŪDAI

4.1. Objektų perskyrimas (BREAK) Naudojant šią komandą, galima pašalinti dalį objekto arba iš vieno

objekto gauti du perskiriant jį nurodytoje vietoje. 4.1 pav. viršuje parodyti tiesė ir apskritimas neperskirti, o apačioje – perskirti.

4.1 pav. Objektų perskyrimo pavyzdžiai

Objektų perskyrimo tvarka VM komanda MODIFY>BREAK (PERSKIRTI) galima perskirti

įvairius objektus (tieses, lankus, apskritimus, polilinijas ir t. t.). Objektus galima perskirti viename arba dviejuose taškuose, iškerpant dalį objekto. Iškerpama objekto dalis nuo pirmojo iki antrojo taško prieš laikrodžio rodyklę.

Dialogas: Break Select object:

(Pažymėti objektą:) – pele pažymime perskiria-

mąjį objektą; Specify second break point or [First point]:

(Antrasis taškas, arba pirmas nutraukimo taškas)

– pele pažymėjus antrąjį taš-ką, bus iškirpta objekto dalis nuo 1-ojo (objekto pažymėjimo vieta) iki 2-ojo taško prieš laikrodžio ro-dyklę.

Jei išrinksime raktą F, tuomet tolesnis dialogas bus toks: Specify first break point:

(Nurodyti pirmąjį tašką:) – pele pažymime 1-ąjį per-

traukimo tašką; Specify second break point:

(Nurodyti antrąjį tašką:) – pele pažymime 2-ąjį per-

skyrimo tašką.

72

Jei norime perskirti objektą viename taške, tuomet išrinkę objektą pa-rašome @ ir paspaudžiame <E>. Apskritimas perskiriamas tik dviem taškais. Tarpas gali būti labai mažas (pvz., 0,001).

Objektų perskyrimo užduotis Pirmasis pratimas

VM rinkti komandą MODIFY>BREAK (PERSKIRTI). Break Select object:

Pele išrenkamas apskritimas (1-asis taškas);

Specify second break point or [First point]:

pele pažymimas 2-asis taš-kas;

apskritimas perskirtas nuo 1-ojo iki 2-ojo taško prieš laikro-džio rodyklę.

1

2

4.2 pav. Objektų perskyrimas

Savarankiškas darbas 1. Nubrėžti liniją iš taško (30,200) iki taško (250,200). Paskui

pašalinti jos dalį nuo taško (200,200) iki taško (60,200) ir, atkūrus jos vaizdą, perskirti liniją viename taške.

2. Nubraižyti du apskritimus: vieno centras (80,80), o spindulys – 40, kito centras (130,80), o spindulys – 30. Panaikinti gautos figūros viduje esančius lankus.

73

4.2. Objektų nukirpimas (TRIM) Objektas nukerpamas (TRIM) iki susikirtimo su kitu objektu arba iki

menamo susikirtimo. Taip pat galima nukirpti naudojantis keliomis briau-nomis. Tai gali būti atkarpos, lankai, apskritimai, polilinijos, elipsės, x-linijos, spinduliai ir vaizdai popieriaus erdvėje. 4.3 pav. parodyti nu-kirpimo pavyzdžiai. Viršutinėje eilutėje yra vaizdas prieš nukirpimą, o apatinėje – po. Paveiksle brūkšnine linija nubraižytos kerpančiosios briaunos, o ištisine – kerpamosios.

4.3 pav. Objektų nukirpimo pavyzdžiai

Objektų nukirpimo tvarka VM komanda MODIFY>TRIM (NUKIRPTI) galima nukirpti dalį

objekto iki ribos, kuria gali būti kiti brėžinio elementai. Dialogas:

Select cutting edges: (Nurodyti kirpimo briaunas:)

– pele pažymime kirpimo briaunas;

Select objects: (Pažymėti objektą:)

– klavišo ENTER paspaudi-mu baigiame kirpimo briaunų žy-mėjimą;

Select object to trim or shift-se-lect to extend or [Project/ Edge-/Undo]:

(Pažymėti kerpamą objektą:)

– pele pažymime nukerpamą dalį;

– klavišo ENTER paspau-dimu baigiame kerpamų briaunų žymėjimą.

Raktai:

74

Project (Projekcija) – naudojamas braižant erdvėje; Edge (Briauna) – leidžia (draudžia) nukirpti iki menamo susikirtimo.

Objektų nukirpimo užduotis Antrasis pratimas

Nubrėžkite apskritimą ir stačiakampį. Nukirpkite apskritimo viršų ir apačią, kaip parodyta 4.4 pav.

VM rinkti komandą MODIFY>TRIM (NUKIRPTI). Dialogas:

Select cutting edges ... Select objects:

Pele pažymima apatinė kir-pimo briauna (1-asis taškas);

Select objects: pele pažymima viršutinė kir-pimo briauna (2-asis taškas);

Select objects: <E> kirpimo briaunos pažymėtos; Select object to trim or shift-se-lect to extend or [Project/ Edg / Undo]:

pele pažymima apatinė ker-pamo apskritimo dalis (3-iasis taškas);

Select object to trim or shift-se-lect to extend or [Project/ Edg / Undo]:

pele pažymima viršutinė ker-pamo apskritimo dalis (4-asis taš-kas);

Select object to trim or shift-se-lect to extend or [Project/ Edg / Undo]:<E>

objektas nukirptas.

1

2

3

4

4.4 pav. Objektų nukirpimas

Jeigu po pirmojo kvietimo išrinkti kerpantį objektą nuspausime EN-TER, visi objektai brėžinyje taps kerpančiaisiais. Kartais taip būna patogu nukirpti daug objektų.

75

Savarankiškas darbas 1. Nubraižyti du apskritimus: vieno centras (80,80), o spindulys – 40,

kito centras (130,80), o spindulys – 30. Nukerpant apskritimus, gauti mėnulio delčią, o paskui – priešpilnį.

2. Nubrėžti tiesę, kuri kirstų priešpilnį mėnulį. Pašalinti viršutinę jo dalį virš tiesės, o paskui – tiesės dalis už mėnulio.

4.3. Objektų pritempimas (EXTEND) Objektas tiksliai pritempiamas (EXTEND) iki nurodytos briaunos.

Pritempti, kaip ir nukirpti, galima iki įsivaizduojamo susikirtimo. Objektų pritempimo pavyzdžiai pateikti 4.5 ir 4.6 pav.

4.5 pav. Stipinų pritempimas iki ratlankio

4.6 pav. Tiesių pritempimas iki menamo susikirtimo su riba

Pritempimo atlikimo tvarka VM komanda MODIFY>EXTEND (PRITEMPTI) galima pritempti

objektą iki briaunos, kuria gali būti kiti brėžinio elementai (tiesės, lankai, apskritimai, polilinijos ir t. t.).

Dialogas: Select boundary edges ...

(Nurodyti pritempimo briau-nas:)

– pele pažymime linijas, iki kurių reikia pritempti objektą;

Select objects: – klavišu ENTER patvirti-

76

(Pažymėti objektą:) name žymėjimą; Select object to extend or shift-select to trim or [Project/ Edge/ Undo]:

(Pažymėti pritempiamą ob-jektą.)

– pele pažymime pritempia-mą objektą.

Objektą galėsite nukirpti, jeigu žymėdami pritempiamą objektą nuspausite klavišą Shift.

Objektų pritempimo užduotis Trečiasis pratimas

Nubraižykite 4.7 pav. dešinėje parodytos detalės fragmentus. Pritempkite antros dalies linijas, kad susidarytų vientisa detalė.

VM rinkti komandą MODIFY>EXTEND (PRITEMPTI). Dialogas:

Select boundary edges...: Pele pažymima pritempimo briauna (1-asis taškas);

Select objects: <E> pritempimo briauna pažymė-ta;

Select object to extend or shift-se-lect to trim or [Project/Edge/ Undo]:

pele pažymima apatinė pri-tempiamojo objekto briauna (2-asis taškas);

Select object to extend or shift-se-lect to trim or [Project/Edge/ Undo]:

pele pažymima viršutinė pri-tempiamojo objekto briauna (3-iasis taškas);

Select object to extend or shift-se-lect to trim or [Project/Edge/ Undo]:

pele pažymima objekto ašis (4-asis taškas);

Select object to extend or shift-se-lect to trim or [Project/Edge/ Undo]: <E>

objektas pritemptas.

3

41

2

4.7 pav. Objektų pritempimas

77

Savarankiškas darbas 1. Nubraižyti apskritimą, kurio centras (80,80), o spindulys – 40,

nubrėžti tris linijas, kurios nesiektų apskritimo, bet jų tęsiniai jį kirstų. Pritempti linijas iki apskritimo.

2. Nubraižyti apskritimą, kurio centras (125,65), o spindulys – 90. Nubrėžti lanką per taškus (50,140), (80,170), (130,170) ir pritempti jį iki susikirtimo su apskritimu.

4.4. Objektų pertempimas (STRETCH) Pertempiant (STRETCH) pasirinkta objekto dalis pailginama (su-

trumpinama) arba perkeliama į kitą vietą, jeigu pažymimas visas objektas. Keičiantis objekto dydžiui, automatiškai keičiasi ir matmenys. Pertempimas yra sudėtingesnė, bet labai efektyvi redagavimo operacija. 4.8 pav. dešinysis būgnas gautas iš kairiojo viena pertempimo komanda.

470 370

4.8 pav. Pertempimo pavyzdys

78

Pertempimo atlikimo tvarka VM komanda MODIFY>STRETCH (PERTEMTI) galima pailginti,

sutrumpinti arba perkelti objektus į kitą vietą. Objektai pažymimi kirtimo rėmeliu (Crossing). Jei į žymėjimo rėmelį patenka visas objektas, jis perkeliamas į kitą vietą. Atkarpos, lankai ir polilinijos, kertančios žymėjimo rėmelį, yra ištęsiamos. Pasislenka tie taškai, kurie yra rėmelio viduje. Geometrinė figūra bus ištęsta, jei į rėmelio vidų pateks jos viršūnė. Apskritimas bus perkeltas į kitą vietą, jei į rėmelio vidų pateks jo centras. Ištęstų polilinijų plotis nesikeičia.

Dialogas: Specify base point or displace-ment:

(Bazinis taškas ar pasislin-kimas:)

– nurodomas bazinis taš-kas;

Specify second point of displace-ment or <use first point as displa-cement>

(Kitas pasislinkimo taškas:)

– nurodomas kitas pasi-slinkimo taškas.

Objektų pertempimo užduotis Ketvirtasis pratimas

Nubraižykite 4.9 pav. kairėje pusėje pateiktą pavyzdį ir vertikalų stačiakampį pertempkite į dešinę, kad dešiniųjų stačiakampių kraštinių viduriai sutaptų.

VM rinkti komandą MODIFY>STRETCH (PERTEMPTI). Dialogas:

Select objects to stretch by cros-sing-window or crossing-polygon :C<E>

Objektui pažymėti pasiren-kamas kirtimo rėmelis C ir juo brėžiama nuo 1 iki 2 taško;

Specify base point or displace-ment: MID <E>

pele nurodomas bazinis taš-kas (3-iasis taškas);

Specify second point of displace-ment or <use first point as displa-cement>: MID<E>

pele nurodoma pertempimo vieta (4-asis taškas).

79

3

1

2

4

4.9 pav. Objektų pertempimas perkeliant elementą

Penktasis pratimas Nubraižykite 4.10 pav. kairėje pusėje pateiktą pavyzdį ir pertempkite

kertančiu rėmeliu pažymėtą dalį atstumu 3–4. VM rinkti komandą MODIFY>STRETCH (PERTEMPTI). Dialogas:

Select objects to stretch by cros-sing-window or crossing-poly-gon: <E>

Kertančiu rėmeliu C, tem-piant jį nuo 1 iki 2 taško, pažymi-ma detalė;

Select objects: < objektas pažymėtas; Specify base point or displace-ment: INT <E>

pele nurodomas bazinis taš-kas (3-iasis taškas);

Specify second point of displace-ment or <use first point as displa-cement>: INT <E>

pele nurodoma perkėlimo vieta (4-asis taškas).

3

1

2

4

4.10 pav. Objektų pertempimas pailginant detalę

Kairioji horizontalaus stačiakampio kraštinė, neapimta kertančio rėmelio, lieka vietoje.

80

Šeštasis pratimas Nusibraižykite 4.11 pav. kairėje pateiktą pavyzdį ir punktyriniu

rėmeliu pažymėtą dalį pertempkite atstumu 3–4. VM rinkti komandą MODIFY>STRETCH (PERTEMPTI).

Select objects to stretch by cross-ing-window or crossing-poly-gon... Select objects: C<E> Specify first corner: Specify opposite corner: 2 found

Rėmeliu pažymimas objektas nuo 1 iki 2 taško; (Greičiau būtų nerašyti C<E>, bet tuomet būtina langu žymėti iš kairės į dešinę.)

Select objects: <E> objektas pažymėtas; Specify base point or displace-ment: INT<E>

pele nurodomas bazinis taškas (3-iasis taškas);

Specify second point of displace-ment or <use first point as displa-cement>: INT <E>

pele nurodoma pertempimo vieta (4-asis taškas).

3

1

2

4

4.11 pav. Objektų pertempimas atstumu 3–4

4.5. Mastelio pakeitimas (SCALE) Keičiant mastelį, objektas proporcingai didinamas (mažinamas) vie-

nodai X ir Y kryptimis. Galima nurodyti didinimo (mažinimo) skaičių arba nurodyti kurią nors atkarpą brėžinyje ir naują jos ilgį. Keičiant mastelį, keičiasi visi anksčiau surašyti matmenys, linijų pločiai.

4.12 pav. a parodytas detalės tikrasis dydis; b – padidintas du kartus; c – sumažintas 1,5 karto.

81

Ø20

2040

Ø15

15

Ø40

a) b) c) 4.12 pav. Komandos SCALE veiksena

Objektų mastelio pakeitimo tvarka VM komanda MODIFY>SCALE (MASTELIS) galima padidinti ar

sumažinti objektą keičiant jo mastelį. Keičiant mastelį, keičiasi ne tik objektas, bet ir polilinijų plotis bei surašyti matmenys.

Dialogas: Select objects:

(Pažymėti objektą:) – kuriuo nors būdu pažy-

mimas objektas; Specify base point:

(Bazinis taškas:) – nurodomas mastelio keiti-

mo bazinis taškas; Specify scale factor or [Refe-rence]:

(<Mastelis>/Nuoroda:)

– skaičiumi nurodomas didi-nimo ar mažinimo mastelis.

Jei vietoj mastelio pasirenkame Reference (Nuoroda), tuomet rei-kia nurodyti kurią nors žinomą atkarpą ir jos naują ilgį.

4.6. Kampų nukirtimas (CHAMFER) ir sklandus sujungimas (FILLET)

Nukirsti galima susikertančius elementus. Tai gali būti tiesės, poli-linijos, x-linijos ir spinduliai. Nukertant nurodomi atstumai d1 ir d2, atker-tami atstumai nuo pirmojo ir antrojo elementų (žr. 4.13 pav. b). Taip pat galima nurodyti kampą, kurį nuožula sudaro su pirmuoju elementu, ir atstumą, nukertamą nuo jo (žr. 4.14 pav. b). Elementus galima nukirpti iki nuožulos (žr. 4.13 pav. b) arba iki jos pritempti (žr. 4.14 pav. b). Nenukirpti ir nepritempti elementai parodyti 4.13 ir 4.14 pav. c. 4.13 ir 4.14 pav. a parodyti nenukirpti kampai.

82

a) b) c)

d 1

2d

4.13 pav. Kampo, sudaryto iš susikertančių linijų, nukirpimas

a) b) c)

αd 1

4.14 pav. Kampo, sudaryto iš nesusikertančių linijų, nukirpimas

Komanda FILLET du elementai sklandžiai sujungiami nurodyto spindulio lanku. Sujungti galima atkarpas, polilinijas, x-linijas, spindulius, lankus, apskritimus ir kai kuriuos kitus elementus. Sujungimo pavyzdžiai pateikti 4.15 ir 4.16 pav. 4.15 pav. viršuje parodyti nesuapvalinti kampai, o apačioje – suapvalinti. 4.16 pav. kairėje – nesuapvalintas kontūras, o dešinėje – suapvalintas.

4.15 pav. Atkarpų sklandaus sujungimo pavyzdžiai

83

R25R44 spind. 2 spind.

4.16 pav. Lankų ir apskritimų kampų suapvalinimas

Nuožulnumų brėžimo tvarka VM komanda MODIFY>CHAMFER (NUOŽULA) galima nukirsti

nurodytu atstumu susikertančius elementus ir sujungti jų galus tiese. Pasirinkę raktą Distance (Atstumas), pirmiausia nurodome nuožulos matmenis.

Dialogas: (TRIM mode) Current chamfer Dist1 = 10, Dist2 = 10.0000 Select first line or [Polylin / Dis-tance /Angle/Trim/Method]:

(Nurodyk pirmąją liniją arba [Polilinija/ Atstumas/Kampas/ Nu kirpti/ Metodas)

– nurodomas elementas, nuo kurio nukertamas 1-asis atstumas (Dist1);

Select second line: (Antroji nuožulos linija)

– nurodomas elementas, nuo kurio nukertamas 2-asis atstumas (Dist2).

Raktai: Angle (Kampas) – reikia nurodyti atstumą, kuriuo bus nukirsta

pirmoji atkarpa, ir kampą tarp nuožulos ir pirmosios atkarpos. Šiuo kampu bus nukirsta antroji atkarpa.

Distance (Atstumas) – nurodomi du atstumai. Method (Metodas) – galima pasirinkti pagrindinį metodą (atstumą

arba kampą) nuožulos parametrams nurodyti. Polyline (Polilinija) – naudojamas polilinijų nuožuloms. Trim (Nukirpti) – galima pašalinti arba palikti nupjautas atkarpas.

84

Suapvalinimo atlikimo tvarka VM išrinkta komanda MODIFY>FILLET (SUJUNGTI) nurodyto

spindulio lankais galima sklandžiai sujungti atkarpas, lankus, apskritimus, elipses. Sujungiami elementai pažymimi pele (rėmelis netinka).

Atkarpų ir lankų sujungimo būdas priklauso nuo jų pažymėjimo vie-tos. Galimi atkarpų ir lankų sujungimo būdai pateikti 4.17 pav.

3.

1.

2.

4.

4.17 pav. Atkarpų ir lankų sujungimo būdai

Raktai: Radius (Spindulys) – nurodomas sujungimo lanko spindulys. Polyline (Polilinija) – galima suapvalinti polilinijos kampus. Trim (Nukirpti) – galima pašalinti arba palikti suapvalinamas atkar-

pas.

Kampų nukirtimo ir sujungimo užduotis Septintasis pratimas

Nusibraižykite 4.18 pav. kairėje parodytas atkarpas ir nukirskite jas 35 ir 40 mm atstumais.

VM rinkti komandą MODIFY>CHAMFER (NUOŽULA). Dialogas:

Select first line or [Polyline Dis-tance/Angle/Trim/Method]: d<E>

Parenkamas raktas atstumui nustatyti;

Specify first chamfer distance <10.0>: 35<E>

nurodomas atstumas, kuriuo nuožula atkerta 1-ąją atkarpą;

Specify second chamfer distance nurodomas atstumas, kuriuo

85

<35.0>: 40<E> nuožula atkerta 2-ąją atkarpą; Select first line orPolyline/Dist-ance/ Angle/Trim/Method]: (KPK)

pele pažymima 1-oji atkarpa;

Select second line: (KPK) pele pažymima 2-oji atkarpa.

1

2

35

40

4.18 pav. Atkarpų nukirtimas

Aštuntasis pratimas Nusibraižykite 4.19 pav. kairėje pusėje duotus elementus ir sklandžiai

sujunkite 30 mm spinduliais, kaip parodyta dešinėje. VM rinkti komandą MODIFY>FILLET (SUJUNGTI). Dialogas:

Current settings: Mode = TRIM, Radius = 20.0000

Esamos brėžimo būdo ir suapvalinimo nuostatos;

Select first object or [Polyline/ Radius/Trim]: r<E>

parenkamas spindulys;

Specify fillet radius <20.0000>: 30<E>

nurodomas sujungimo spin-dulys;

Select first object or [PolylineRa-dius/Trim]: (KPK)

pele pažymimas 1-asis apsk-ritimas (1-asis taškas);

Select second object: (KPK)

pele pažymimas 2-asis apsk-ritimas (2-asis taškas);

Command: <E> iškviečiama komanda objek-tams sujungti ir analogiškai su-jungiami 3-iasis taškas su 4-uoju, o 5-asis su 6-uoju.

86

6

53

4

12

4.19 pav. Objektų sujungimas

Savarankiškas darbas 1. Nubraižyti kvadratą, kurio kraštinių ilgis 65 mm, ir nukirsti jo

kampus vienodais 15 mm atstumais. 2. Nubrėžti atkarpą, kurios pradžios taško koordinatės yra (70,150),

pabaigos taško (@160,0), ir lanką, kurio pradžios taškas yra (120,130), centras – (160,130), vidinis kampas – 100 laipsnių.

3. Atlikti keturis galimus tiesės ir lanko sujungimus spinduliu R15 (žr. 4.17 pav.).

4.7. Polilinijų redagavimas (PEDIT) Redaguojant poliliniją, galima keisti jos plotį (Width), redaguoti vir-

šūnes (Edit vertex), pakeisti poliliniją splainu (Spline) arba lankais (Fit), pertraukti (Break), uždaryti atvirą poliliniją (Close) arba pašalinti uždarantįjį elementą (Open) ir t. t. Šiame darbe mokysimės keisti po-lilinijos plotį bei pakeisti ją splainu. 4.20 pav. detalės kontūras ir nutrau-kimo linija nubrėžti polilinija. Dešinėje pusėje kontūras paryškintas, o nutraukimo linija pakeista kubiniu splainu.

4.20 pav. Polilinijos redagavimo pavyzdys

87

Polilinijų redagavimo tvarka VM komanda MODIFY>OBJECT>POLYLINE (POLILINIJA)

galima keisti polinijos plotį, paversti ją uždara kreive arba atvirkščiai – panaikinti ją uždarantį segmentą, laužtinę poliliniją galima paversti splainu ir t. t.

Dialogas: _pedit Select polyline or [Multi-ple]:

– siūloma pasirinkti polilini-ją arba perspėti, kad bus ne viena polilinija (raktas MULTIPLE).

Jei parinkta atkarpa nėra polilinija, tuomet tolesnis dialogas yra toks: Object selected is not a polyline: (Parinktas objektas ne polilinija:)

– pranešama, kad parinktas objektas nėra polilinija;

Do you want to turn it into one? <Y> (Ar pakeisti jį polilinija? <Taip>:)

– klausiama, ar reikia pakeis-ti pasirinktą objektą į poliliniją.

Atsakius Taip, pažymėtas objektas bus pakeistas polilinijos vienu segmentu. Toliau šiam objektui galima naudoti kitus polilinijos re-dagavimo komandos raktus.

Dialogas: Enter an option [Open/Join/ Width /Edit vertex/Fit/Spline/ Decurve/Ltype gen/Undo]:

– siūloma pasirinkti kurį nors raktą.

Raktai: Open (Atidaryti) – panaikina poliliniją uždarantį segmentą. Join (Sujungti) – išrinkti objektai sujungiami į vieną poliliniją. Width (Plotis) – galima pakeisti polilinijos plotį. Edit vertex (Redaguoti viršūnes) – įjungiama polilinijos viršūnių

redagavimo būsena. Fit (Pritaikyti) – polilinija išlyginama lankais. Spline (Splainas) – galima laužyto kontūro poliliniją pakeisti kvad-

ratiniu arba kubiniu splainu. Splaino tipas priklauso nuo sisteminio kintamojo SPLINETYPE reikšmės. Kai šis kintamasis lygus 5, turime kvadratinį splainą, o kai jis lygus 6 – kubinį.

Decurve – atstato pradines polilinijas iš kreivės, gautos FIT ar SPLINE komandomis.

Ltype gen – pakeičia linijos tipų šablono pritaikymo polilinijos kontūrui būdą.

88

Undo – atšaukia paskutinį PEDIT komandos veiksmą. Polilinijos redagavimas smulkiai aprašytas literatūroje [4; 260].

Polilinijų redagavimo užduotis Devintasis pratimas

Polilinija nubrėžkite 4.21 pav. kairėje parodytą kontūrą ir pakeiskite jo linijos plotį, o paskui splainu suapvalinkite.

VM rinkti komandą MODIFY>OBJECT> POLYLINE (POLI-LINIJA).

Dialogas: pedit Select polyline or [Multip-le]:

Pele pažymima polilinija (1-asis taškas);

Enter an option [Close/Join /Width /Edit vertex/Fit/Spline/De-curve/Ltype gen /Undo]: w<E>

parenkamas raktas polilinijos pločiui pakeisti;

Specify new width for all seg-ments: 5<E>

nurodomas naujas polilinijos plotis (žr. 4.21 pav. viduryje);

Enter an option [Close/Join/ Width/Edit vertex/Fit /Spline /De-curve/Ltype gen/Undo]: s <E>

parenkamas raktas, pakei-čiantis poliliniją splainu (žr. 4.21 pav. dešinėje);

Enter an option [Close/Join /Width /Edit vertex/Fit/Spline/De-curve/Ltype gen /Undo]: <E>

redagavimas baigtas.

1

4.21 pav. Polilinijų redagavimas

89

Dešimtasis pratimas Bet kurioje vietoje nubraižykite 30 mm spindulio apskritimą, jo liniją

padarykite 3 mm pločio. Apskritimo negalima paversti polilinija. Todėl komanda BREAK

perskirkite apskritimą dviejuose taškuose, paversdami jį lanku. VM rinkti komandą MODIFY>BREAK. Dialogas:

_break Select object:

Išrenkamas apskritimas 1-ame taške (žr. 4.22 pav. a);

Specify second break point or [First point]:

pažymimas apskritimo 2-asis taškas. Gaunamas 4.22 pav. b pa-rodytas lankas.

1

2

a) b) c) d) 4.22 pav. Apskritimo linijos pastorinimas

VM rinkti komandą MODIFY>OBJECT>POLYLINE. Dialogas:

_pedit Select polyline or [Multi-ple]:

Pažymimas 4.22 pav. b lan-kas;

Object selected is not a polyline Do you want to turn it into one? <Y> <E>

lankas paverčiamas polilini-ja;

Enter an option [Close/Join/ Width /Edit vertex/Fit/Spline /De-curve/Ltype gen/Undo]: w <E>

pasirenkamas polilinijos plo-čio keitimo raktas;

Specify new width for all seg-ments: 3 <E>

nurodomas polilinijos plotis – 3 mm (žr. 4.22 pav. c);

Enter an option [Close/Join / Width/Edit vertex/Fit/Spline/De-curve/Ltype gen/Undo]: c<E> <E>

uždaromas lankas ir baigia-mas pratimas. Rezultatas parody-tas 4.22 pav. d.

90

4.8. Sluoksnių (LAYER) sukūrimas ir panaudojimas AutoCAD brėžinys gali būti sudarytas iš neriboto skaičiaus skaidrių

sluoksnių (LAYER). Kiekviename sluoksnyje braižomos įvairios brėžinio dalys. Kiek-

vienam sluoksniui suteikiamas linijos tipas ir spalva. Braižant įvairias brėžinio dalis skirtinguose sluoksniuose darbas paspartėja, o brėžinys pasidaro aiškesnis.

Tik įjungus redaktorių, galima braižyti nuliniame sluoksnyje. Šio sluoksnio linija ištisinė, juodos spalvos. Kitus sluoksnius reikia sukurti.

VM komanda FORMAT>LAYER (SLUOKSNIS) atidaroma sluoksnio ir linijos tipo savybių tvarkyklė (Layer Properties Manager) (žr. 4.23 pav.). Joje, paspaudus NEW mygtuką, sukuriama naujo sluoksnio eilutė.

4.23 pav. Sluoksnių savybių tvarkyklė

Naujo sluoksnio eilutėje yra rodyklėmis pažymėti devyni stulpeliai. Bakstelėjus sluoksnio stulpelį rodyklėmis parodytose vietose, keičiasi sluoksnio savybės, kurias trumpai aptarsime.

Stulpelio numeris

Pavadinimas Paaiškinimai

1 Name (Pavadinimas)

Įrašomas naujo sluoksnio pavadi-nimas. Galima palikti siūlomą Layer1, bet šis pavadinimas neinformatyvus.

2 On (Įjungti) Kai sluoksnis įjungtas (lemputė šviesi), jo objektai matomi. Kai sluoksnis išjungtas (lemputė tamsi),

1 2 3 4 5 6 7 98

91

sluoksnio objektų nesimato. 3 Freeze

(Uždaryti) Sluoksnis uždaromas bakstelėjus

sluoksnio saulutę, kuri virsta snaige. Veiksena praktiškai tokia pat kaip ir išjungto sluoksnio. Negalima uždaryti aktyvaus sluoksnio.

4 Lock (Užrakinti)

Sluoksnis matomas, bet jo objek-tų negalima keisti (ištrinti, kopijuoti ir kt.). Tačiau galima kurti naujus objek-tus, juos pamatyti ir išspausdinti.

5 Color (Spalva)

Bakstelėjus rodykle parodytą kvadratuką, atsidaro SELECT CO-LOR langas, kuriame parenkama sluoksnio spalva.

6 Linetype (Linijos tipas)

Parenkamas linijos tipas.

7 Lineweight (Linijos storis)

Parenkamas linijos plotis.

8 Plot style (Spausdinimo stilius)

AutoCAD nustatytas nuo spalvos priklausantis spausdinimo stilius. Šis stulpelis neaktyvus.

9 Plot (Spausdinimas)

Bakstelėjus sluoksnio spausdintu-vo ženklą, jis pažymimas raudonu žen-klu. Sluoksnio objektai matomi, bet nespausdinami.

4.23 pav. „Nulinis“ sluoksnis išjungtas, „Pagrindinis“ – uždarytas, o

jo linijos storis – 0,7 mm, „Simetrijos_L“ – užrakintas ir nespausdintinas. Plačiau apie sluoksnių panaudojimą ir savybes žr. literatūroje [4;

231–252].

4.9. Objekto savybių (OBJECT PROPERTIES) juosta Daugelį objekto savybių patogu keisti objekto savybių juostoje,

parodytoje 4.24 pav.

92

4.24 pav. Objekto savybių juosta

Objekto savybių juostoje skaičiais sužymėti mygtukai ir išsisklei-džiantys sąrašai.

1 – mygtukas, padarantis objekto sluoksnį veikiamąjį. Bakstelime mygtuką ir pasirenkame objektą. Pastarojo sluoksnis tampa veikiamasis.

2 – mygtukas, atveriantis sluoksnių savybių (LAYER PROPERTIES MANAGER) langą.

3 – sluoksnių sąrašas. 4 – mygtukas, įjungiantis ankstesnįjį sluoksnį. 5 – spalvų sąrašas. 6 – linijų tipų sąrašas. 7 – linijų pločių (LWT) sąrašas. Kiekvieno išsiskleidžiančio sąrašo dešinėje yra juodas trikampiukas,

kurį bakstelėjus sąrašas išsiskleidžia.

a)

4.25 pav. Sluoksnių ir spalvų išsiskleidžiantys sąrašai

Jei objektų savybių juostos nuostatos pakeičiamos prieš braižant objektus, jos galioja naujai braižomiems objektams. Visuose išsi-skleidžiančiuose sąrašuose yra veikiamojo sluoksnio (ByLayer) nuostata. Kaip tik tokios nuostatos parodytos 4.24 pav. Pasikeitus veikiamajam sluoksniui, pasikeičia ir nuostatos. Kitos nuostatos nepriklauso nuo veikiamojo sluoksnio. Jeigu išsiskleidžiančiame spalvų sąraše parinksime raudoną spalvą, braižomo objekto spalva bus raudona, nors veikiamojo sluoksnio spalva bus kita.

1 2 3 4 5 6 7

b)

93

Pakeičiame braižymo spalvą raudona. 1. Išskleidžiame 4.24 pav. penktuoju numeriu pažymėtą sąrašą baks-

teldami ant dešinėje esančio juodo trikampiuko (žr. 4.25 pav. b). 2. Sąraše parenkame norimą spalvą. 4.26 pav. matome parinktą

raudoną (Red) braižymo spalvą.

4.26 pav. Objekto savybių juosta

Objekto savybių juosta palengvina turimų savybių pakeitimą. Pa-keičiame objekto linijos tipą.

4.27 pav. Linijų tipų sąrašas

1. Pažymime objektus, kurių lini-jas norime keisti (ant objektų atsiranda rankenėlių kvadratukai).

2. Išskleidžiame linijos tipų sąrašą (žr. 4.27 pav.).

3. Pasirenkame norimą linijos tipą. 4. Kad pradingtų kvadratukai,

spaudžiame Esc.

Jei minėta funkcija neveikia, reikia įjungti jungiklį Noun/Verb Selection, kuris randamas VM>TOOLS>OPTIONS...>SLECTION lapo viršuje.

4.10. Varžto braižymas Užduotis – nubraižyti varžtą, parodytą 4.29 pav. Matmenų ir

koordinačių nerašyti. Panaudoti sluoksnius. 1. Sukuriame tokius sluoksnius: PAGRINDINIS: linijos tipas – CONTINUOUS (Ištisinė), spalva – 1

(raudona); SIMETRIJOS_L: linijos tipas – CENTER2 (Centrinė), spalva – 3

(žalia). 2. Viršutinę priekinio vaizdo dalį ir kairinį vaizdą (žr. 4.28 pav.) brai-

žome tokia tvarka: 1) suaktyviname sluoksnį SIMETRIJOS_L; 2) pakeičiame vartotojo koordinačių sistemą, kurios pradžia taške

(0,0); 3) braižome simetrijos ašis (abiem vaizdams);

94

(296,0)(258,0)

(258,45)

(220,0)

(258,-45)

(175,0)(170,0)

(170,21)

(170,18)(80,18)(80,0)

(80,21)

(30,0)

(30,42)

(-5,0)

(0,21)

(0,42)

(0,0)

4.28 pav. Viršutinė varžto dalis

4) suaktyviname sluoksnį PAGRINDINIS; 5) braižome taisyklingą šešiakampį: VM DRAW > POLYGON. Dialogas:

_polygon Enter number of sides <4>: 6 <E>; Specify center of polygon or [Edge]: 258,0<E>; Enter an option [Inscribed in circle/Circumscribed about circle] <I>: c<E>; Specify radius of circle: @36,0<E>.

6) paplatiname nubraižyto šešiakampio kraštines iki 1 mm; 7) 1 mm storio polilinija braižome vaizdą iš priekio; 8) linija (LINE) brėžiame sriegio vidinę plonąją liniją; 9) braižome priekinio vaizdo veidrodinę pusę (MIRROR).

90

14030 72

83M42

4.29 pav. Varžtas

95

Išsaugome brėžinį Darbas_4 pavadinimu.

4.11. Kontroliniai klausimai 1. Kaip perskiriami brėžinio elementai? 2. Kaip nukerpami ir pritempiami brėžinio elementai? 3. Kaip galima pertempti objektus ir pakeisti jų mastelį? 4. Kam reikalingos FILLET ir CHAMFER komandos? 5. Kaip redaguojamos polilinijos? 6. Kam reikalingi ir kaip sukuriami nauji brėžinio sluoksniai? 7. Kaip keičiama sluoksnio spalva ir linijos tipas? 8. Kaip keičiamos sukurtų sluoksnių savybės? 9. Kaip keičiamos objektų savybės pasinaudojant objektų savybių

juosta?

96

5. BRĖŽINIO APIPAVIDALINIMAS IR SPAUSDINIMAS

5.1. Teksto rašymas (TEXT) Brėžiniuose būna daug užrašų. Tai įvairios specifikacijos, užrašai pa-

grindinių įrašų lentelėse, techniniai reikalavimai, pozicijų numeriai, tech-ninės charakteristikos ir t. t. Tekstas rašomas vienos eilutės tekstu (TEXT) arba daugelio eilučių tekstų redaktoriumi (MTEXT). Vienos eilutės tekstu rašomi nedideli užrašai, o didesni rašomi AutoCAD tekstų redaktoriumi, kuriuo parašytas tekstas yra vienas objektas. Su juo galima atlikti redagavimo operacijas kaip su grafiniu objektu (atkarpa ir kt.).

Dar galima tekstą įterpti iš failo, parašyto kitu tekstų redaktoriumi. Šiam tikslui tinka redaktorius NOTEPAD, WORD ir kiti.

Mokysimės rašyti vienos eilutės tekstu. Kiti būdai sudėtingesni ir (jeigu nereikia rašyti didelio teksto) ne tokie patogūs.

Rašant tekstą, laikomasi tokios tvarkos: 1. Pasirenkamas teksto stilius. 2. Kuriuo nors būdu rašomas tekstas. 3. Parašytas tekstas (jei reikia) redaguojamas.

Teksto rašymo tvarka VM išrinkta komanda DRAW>TEXT>SINGLE LINE TEXT (VIE-

NOS EILUTĖS TEKSTAS) gerai tinka vienos ar kelių eilučių tekstui rašyti. Jei norime rašyti lietuviškai, tuomet privalome sukurti naują teksto stilių ir parinkti šriftą su lietuviškomis raidėmis (rekomenduojame naudoti Times New Roman ar Arial). Teksto stilius sukuriamas taip:

1. VM parinkę FORMAT>TEXT STYLE, atidarome teksto stiliaus langelį Text Style. Jei komandų eilutėje surinksime Style, šis langelis taip pat atsidarys.

2. Bakstelime mygtuką New ir, parašę stiliaus pavadinimą, spau-džiame OK.

3. Išsiskleidžiančiame sąraše pasirenkame šriftą su lietuviškomis rai-dėmis.

4. Jei reikia, išsiskleidžiančiame sąraše parenkame normalų, pusjuodį, pasvirusį arba pusjuodį ir pasvirusį šrifto stilių.

5. Jei teksto aukščio langelyje parašysime teksto aukštį, tuomet ši reikšmė bus vartojama visada, kai pasitelksime šį stilių. Jei paliksime 0,

97

tuomet teksto aukštis nebus nurodomas, o AutoCAD prašys jį nurodyti kiekvieną kartą, kai šį stilių naudosime (dažnai taip patogiau).

6. Jei reikia, nurodykime efektus: Upside Down, Backward, Vertical ir t. t.

7. Baigę bakstelkime mygtuką Apply ir mygtuku Close uždarome langą.

Naujas teksto stilius sukurtas. Iškvietę teksto rašymo kamandą, galime pradėti rašyti tekstą.

Dialogas: Specify start point of text or [Justify/Style]:

(Teksto pradžia [Išlygini-mas/Stilius])

– nurodomas pirmojo teksto simbolio įterpimo taškas;

Specify height <2.5000>: (Aukštis<2.500>:)

– nurodomas reikiamas rai-džių aukštis;

Specify rotation angle of text <0>:

(Pasukimo kampas <0>:)

– nurodomas teksto pasuki-mo kampas;

Text: (Tekstas) – rašomas tekstas. Parašę pirmąją teksto eilutę ir paspaudę Enter, galime rašyti kitą

teksto eilutę ir t. t. Taip parašytas tekstas bus sulygintas pagal kairįjį ei-lučių kraštą.

Raktu Justify (Išlyginimas) galima parinkti kitus teksto sulyginimo būdus. [Align/Fit/Center/Middle/Right/TL/TC/TR/ML/MC/MR/BL /BC/BR]:

Dažniausiai naudojami tokie teksto sulyginimo būdai: 1. Align (Įterptas) – nurodoma eilutės pirmojo simbolio pradžia ir

paskutiniojo pabaiga. Teksto aukštį apskaičiuoja AutoCAD programa. 2. Fit (Suderintas) – nurodoma eilutės pirmojo simbolio pradžia ir

paskutiniojo pabaiga. Teksto aukštį parenka braižytojas. 3. Center (Centras) – tekstas centruojamas vertikalios bazinės linijos

atžvilgiu.

98

4. Middle (Vidurys) – tekstas centruojamas ir vertikaliai, ir horizon-taliai.

5. Right (Dešinė) – tekstas sulyginamas pagal dešinįjį eilučių kraštą. Raktu Style (Stilius) galima pasirinkti teksto stilių. Valdymo kodais galima įterpti į tekstą specialius simbolius. Dažniau

vartojami tokie simboliai: %%d – įterpiamas laipsnio (°) simbolis; %%% – įterpiamas procento (%) simbolis; %%p – įterpiamas ± simbolis; %%c – įterpiamas skersmens (∅) simbolis arba Alt + 0168,

priklausomai nuo stiliaus šrifto. VM parinkta komanda MODIFY>OBJECT>TEXT>EDIT galima

redaguoti parašytą tekstą. Redaguojama po vieną eilutę.

Teksto rašymo užduotis Pirmasis pratimas

Nubraižykite 5.1 pav. parodytą lentelę ir į jos eilutes įrašykite žodį „Tekstas“.

VM rinkti komandą DRAW>TEXT> SINGLE LINE TEXT (VIENOS EILUTĖS TEKSTAS).

Dialogas: Specify start point of text or [Justify /Style]:

Pele pažymima teksto pradžia (1-asis taškas);

Specify height <>: 15<E> nurodomas teksto raidžių aukštis;

Specify rotation angle of text <0>: <E>

nurodomas teksto pasuki-mo kampas;

Enter text: Tekstas <E><E> rašomas vienos eilutės tekstas;

Command: <E> pakartotinai iškviečiama teksto rašymo komanda;

Specify start point of text or [Justify/Style]: j <E>

parenkamas teksto suly-ginimo raktas;

Align/Fit/Center/Middle/Right/TL/TC TR/ML/MC/MR/BL/BC /BR/:a<E>

parenkamas teksto įterpi-mo režimas;

Specify first endpoint of text baseli-ne:

pele pažymima teksto pradžia (2-asis taškas);

Specify second endpoint of text base- pele pažymima teksto pa-

99

line: baiga (3-iasis taškas); Enter text: Tekstas <E><E> rašomas vienos eilutės

tekstas; Command: <E>

išsikvietus teksto rašymo

komandą, rašomas tekstas, tai-kant kitus sulyginimo būdus.

1

2 3

4Tekstas

TekstasTekstas

Tekstas

TekstasLeftAlignFitCenterMiddleRight

5

8

67

5.1 pav. Teksto rašymas

Antrasis pratimas Nukopijuokime tik ką užpildytą lentelę ir žodį „Tekstas“ pakeiskime į

„Keistas“. VM rinkti komandą MODIFY>OBJECT>TEXT>EDIT… (TEKS-

TO REDAGAVIMAS). Dialogas:

Select an annotation object or [Undo]:

Žymeklio kvadratuku pažy-mimas keičiamas tekstas ir atsivė-rusiame langelyje EDIT TEXT įrašomi pakeitimai. Bakstelimas mygtukas OK;

Select an annotation object or [Undo]:

keičiamas kitas tekstas;

Select an annotation object or [Undo]:<E>

baigiamas redagavimas.

5.2. Matmenys (DIMENSION) AutoCAD matmenis rašo automatiškai. Reikia nurodyti, kur ir koks

reikalingas matmuo. Matmenys gali būti linijiniai, radialiniai ir kampiniai. Linijiniai dar gali būti horizontalūs, vertikalūs, lygiagretūs (Aligned),

100

pasukti (Rotated), koordinatiniai (Ordinate), grandininiai (Continued) ir baziniai (Baseline). Įvairių matmenų pavyzdžių pateikta 5.2 pav.

Kiekvienas matmuo susideda iš atskirų elementų, parodytų 5.3 pav. Šiuos elementus reikia žinoti kuriant matmenų stilių.

50

R20

100 150°

50

Ø70

75 65 35 30

200

100

5.2 pav. Matmenų rūšys

Rašant matmenis, pirmiausia pasirenkamas arba sukuriamas matmens stilius.

140Iškeltinė linija Extension line

TekstasText

Teksto pakilimasOffset from dim lines

Matmens linijaDimension line

RodyklėArrowhead

Iškišimas Extension

Offset from Tarpas

origin

5.3 pav. Matmens elementai

101

Matmenų stiliaus sudarymo tvarka Matmenys rašomi skirtingai – tai priklauso nuo šalies, brėžinio

paskirties (mokomieji ar profesionalūs), profesijos (pvz., statybos ar mechanikos inžinierių brėžiniai). Matmenų stilius – tai matmenų teksto aukštis, rodyklių dydis, jų forma ir t. t. Pateiksime matmenų stiliaus, kurį galima naudoti projekcinės braižybos brėžiniuose, sudarymo eigą.

VM rinkta komanda DIMENSION>STYLE (STILIUS) atidaro matmenų stiliaus (Dimension Style Manager) langą (žr. 5.4 pav.).

5.4 pav. Matmenų stiliaus langas

Stilių sąraše Styles yra ISO-25, Diameter ir Radial stiliai. ISO-25 yra pagrindinis stilius, o Diameter ir Radial – nuo jo priklausomi. ISO-25 yra standartinis stilius, tik kai kurie parametrai pakeisti (žr. 5.5, 5.6, 5.7 ir 5.8 pav.).

Keičiame stiliaus ISO-25 parametrus: 1. Pažymime stilių ISO-25. 2. Bakstelime mygtuką Modify. 3. Atsivėrusiame lange Modify Dimension Style: ISO-25 bakstelime skirtuką Lines and Arrows ir pakeičiame parametrus tiksliai, kaip parodyta 5.5 pav.

102

5.5 pav. Linijų ir rodyklių parametrų langas

4. Bakstelime skirtuką Text ir sutvarkome parametrus, kaip parodyta 5.6 pav. Vietoj Arial_LT teksto stiliaus galima naudoti kitą.

5. Bakstelime skirtuką Fit ir sutvarkome parametrus, kaip parodyta 5.7 pav.

103

5.6 pav. Matmenų teksto parametrų langas

5.7 pav. Parametrų tikslaus nustatymo langas

6. Matavimo vienetų langas pateiktas 5.8 pav.

104

7. Bakstelime mygtuką OK.

5.8 pav. Matavimo vienetų langas

8. Dimensin Style Manager lange bakstelime mygtuką New ir atsidariusio lango Create New Dimension Style (žr. 5.9 pav.) sąraše Use for pasirenkame Diameter dimensions. Spaudžiame mygtuką Continue ir grįžtame į Dimension Style Manager langą (žr. 5.4 pav.), kuriame spaudžiame mygtuką Modify. Atsidariusiame Modify Dimension Style: ISO-25 lange bakstelime skirtuką Text (žr. 5.6 pav.) ir įjungiame jungiklį ISO Standard.

9. Spaudžiame OK ir kartojame 8 punktą, tik vietoj Diameter dimensions pasirenkame Radial.

105

5.9 pav. Naujo stiliaus kūrimo langas

Matmenų rašymo tvarka VM parinkę Dimension (Matmuo), atidarome matmenų rašymo

komandų meniu (žr. 5.10 pav.).

5.10 pav. Matmenų rašymo

komandos

Matmenų komandos yra skirtos šiems matmenims rašyti:

Linear (Linijinis) – vertika-liems ir horizontaliems;

Aligned (Lygiagretūs) – pasi-rinktos kryptiems lygiagretiems;

Radius (Spindulys) – spindu-lių;

Diameter (Skersmuo) – skers-menų;

Angular (Kampinis) – kam-pų;

Baseline (Bazinis) – bazinių; Continue (Grandininis) –

grandininių. Style… – atsidaro Dimension

Style Manager langas (žr. 5.4 pav.).

AutoCAD pati apskaičiuoja ir užrašo matmenis. Jei reikia užrašyti kitokį matmenį, tuomet, prieš nurodydami jo vietą, pasirenkame raktą Text (Tekstas) ir užrašome reikiamą matmens reikšmę.

106

Rašant matmenis būtina naudotis objektų traukos meniu. Tada grei-čiau parenkami būdingi detalės taškai.

Įjungta matmenų Įrankių juosta pagreitins ir palengvins jų rašymą. Šią juostą galima įjungti taip:

1. VM parinkę View>Toolbars (Įrankių juostos), atidarome langą Customize (Pritaikyti).

2. Išsiskleidžiančiame įrankių juostų sąraše pažymėję Dimension (Matmenys) langelį, įjungiame matmenų įrankių juostą (žr. 5.11 pav.).

3. Bakstelime mygtuką CLOSE.

5.11 pav. Matmenų rašymo įrankių juosta

Matmenų rašymo užduotis Trečiasis pratimas

Nubraižykite 5.12 paveikslo kairįjį stačiakampį (200x125) ir aps-kritimą Ø55. Pasirinkite automatinę traukos funkcijų veikseną su įjungta galo traukos funkcija.

VM rinkti komandą DIMENSION>LINEAR (LINIJINIAI). Specify first extension line origin or <select object>

Pele pažymima 1-osios iš-keltinės linijos pradžia (1-asis taškas);

Specify second extension line origin:

pele pažymima 2-osios iškel-tinės linijos pradžia (2-asis taškas);

Specify dimension line location or[Mtext/Text/Angle/Horizontal/ Vertical/Rotated]: Dimension text = 200

pele pažymima matmens li-nijos vieta (3-iasis taškas);

Command: <E>

iškviečiama matmens rašy-mo komanda;

Specify first extension line origin or <select object>: <E>

pasirenkamas kitas matmens rašymo būdas;

Select object to dimension: žymeklio kvadratuku nuro-

Linear

Aligned

Radius

Diameter

Angular

Baseline

Continue Style…

107

domas elementas, kurio matmenį reikia užrašyti (4-asis taškas);

Specify dimension line location or [Mtext/Text/Angle/Ho-rizontal/Vertical/Rotated]: Dimension text = 125

pele nurodoma matmens linijos vieta (5-asis taškas).

4 5

13

2

125

200

6 7 Ø55

5.12 pav. Linijinių matmenų rašymas

Rašome matmenį Ø55. VM rinkti komandą DIMENSION>DIAMETER (SKERSMENYS). Dialogas:

Select arc or circle:

KPK žymeklio kvadratuku bakstelima apskritimo 6-jame taš-ke;

Dimension text = 55 Specify dimension line location or [Mtext/Text/Angle]:

KPK žymeklio taikikliu bakstelima 7-ajame taške;

skersmens matmuo parašytas. Ketvirtasis pratimas

Nubraižykite 5.13 paveiksle pateiktą velenėlį ir surašykite bazinius bei skersmenų matmenis.

VM rinkti komandą DIMENSION>LINEAR (LINIJINIAI). Dialogas:

Specify first extension line origin or <select object>:

Pele pažymima 1-osios iškel-tinės linijos pradžia (1-asis taškas);

Specify second extension line origin:

pele pažymima 2-osios iškel-tinės linijos pradžia;

Specify dimension line location or [Mtext/Text/ Angle/Horizontal/ Vertical/Rotated]: Dimension text = 110

KPK bakstelima matmens 110 vietoje (3-iasis taškas).

108

VM rinkti komandą DIMENSION>BASELINE (BAZINIAI). Specify a second extension line origin or [Undo/Select] <Se-lect>: Dimension text = 180

Pele pažymima bazinio mat-mens 3-iosios iškeltinės linijos pradžia (4-asis taškas);

Specify a second extension line origin or [Undo/Select] <Se-lect>: <E>

Select base dimension: <E> rašymas baigtas.

76

5

42

3

1

180110

Ø12

4

Ø64

5.13 pav. Bazinių matmenų rašymas

Rašome matmenį Ø64. VM rinkti komandą DIMENSION>LINEAR (LINIJINIAI).

Specify first extension line origin or <select object>:

Pele pažymima iškeltinės li-nijos pradžia (5-asis taškas);

Specify second extension line origin:

pele pažymima iškeltinės li-nijos pradžia (6-asis taškas);

Specify dimension line location or [Mtext/Text/ Angle/ Horizonta l/ Vertical/Rotated]:T<E>

savo matmens teksto rašy-mas;

Enter dimension text <64>: %%c64 <E>

parašome skersmens matme-nį su ženklu (Ø). Kartais skers-mens ženklas parašomas klavišų kombinacija Alt+0168;

Specify dimension line location or[Mtext/Text/Angle/Horizontal/Vertical/Rotated]: Dimension text = 64

KPK bakstelime matmens Ø64 vietoje (7-asis taškas);

matmenų rašymas baigtas.

109

Savarankiškas darbas Atidaryti brėžinį Darbas_4. Užrašyti detalės pavadinimą ir surašyti

matmenis. Brėžinį išsaugoti Darbas_5 pavadinimu.

5.3. Brūkšniavimas (BHATCH) Brūkšniuojama naudojantis ko-mandomis HATCH ir BHATCH. Komandą HATCH galima išsikviesti tik surinkus ją komandų eilutėje. Ji gali būti naudinga brūkšniuojant neuždarą kontūrą (žr. 5.14 pav.). Kontūras ir šiuo atveju sudaromas, bet jis automatiškai naikinamas.

5.14 pav. Neuždaro kontūro brūkšniavimas

Komanda BHATCH sukuria susijusį (Associative) arba nesusijusį su kontūru brūkšniavimą.

5.15 pav. pateikti brūkšniavimo pavyzdžiai: a – užbrūkšniuotas sta-čiakampis; b – stačiakampis, užbrūkšniuotas susijusiu brūkšniavimu po sumažinimo, ir c – tas pat stačiakampis, tik brūkšniavimas nesusijęs.

a) b) c) 5.15 pav. Brūkšniavimo pavyzdžiai

5.16 pav. pateiktas sudėtingo kontūro brūkšniavimo, atlikto viena brūkšniavimo komanda, pavyzdys.

110

Plokštumųbrūkšniavimas

5.16 pav. Brūkšniavimo pavyzdys

Brūkšniavimo atlikimo tvarka VM rinkta komanda DRAW>HATCH (BRŪKŠNIAVIMAS) atidaro

Boundary Hatch (Ribinio brūkšniavimo) langą (žr. 5.17 pav.). Šis langas atsidaro ir tuomet, jei komandų eilutėje surenkame BHATCH.

Tolesni veiksmai: 1. Viršutinėje lango lapo Quick dalyje, Type (Rašto tipas) išsi-

skleidžiančiame sąraše, pasirenkame Predefined. Išsiskleidžiančiame sąraše Pattern (Brūkšniavimo trafaretai) matome brūkšniavimo trafaretų pavadinimus. Nuspaudus dešinėje esantį mygtuką su taškeliais, atsidaro Hatch pattern palette (Brūkšniavimo raštų pavyzdžių) langas (žr. 5.18 pav.). Langelyje Swatch matome brūkšniavimo pavyzdį.

2. Langelyje Angle (Kampas) nurodome reikiamą brūkšniavimo linijų posvirio kampą, o langelyje Scale (Mastelis) parenkame atstumų tarp brūkšniavimo linijų mastelį.

3. Norint sukurti paprasčiausius vartotojo brūkšniavimo pavyzdžius, reikia atlikti tokius veiksmus:

a) Type srityje pasirinkti User defined (Vartotojo nustatytą) variantą; b) nurodyti linijų kampą (Angle) ir tarpą tarp jų (Spacing);

111

5.17 pav. Ribinio brūkšniavimo langas

5.18 pav. Brūkšniavimo raštų langas

112

c) jei norime, kad linijos būtų susikertančios, tuomet reikia įjungti Double (Sudvejintą) režimą.

4. Bakstelkime pele virš Pick Points mygtuko – taip grįšime į brėžinį. 5. Žymekliu bakstelime brūkšniuojamų kontūrų viduje. Kai visi kon-

tūrai pažymėti, spaudžiame Enter ir vėl pamatome ribinio brūkšniavimo langą.

6. Spragtelime OK mygtuką, ir AutoCAD užbrūkšniuoja pažymėtus kontūrus.

Jei pele vietoje mygtuko Pick Points bakstelėsime virš mygtuko Select Objects, tuomet brūkšniavimo ribas nustatysime pasirinkdami kontūrus.

Jei keletas kontūrų dengia vienas kitą, labai svarbu žinoti, kuriuos kontūrus reikia užbrūkšniuoti. Bakstelėję virš skirtuko Advanced, ati-darome Advanced Options (Sudėtingesnių brūkšniavimo galimybių) dia-logo langą (žr. 5.19 pav.). Srityje Islands detection style (Salelių aptikimo stilius) AutoCAD programa siūlo tris variantus: Normal (Nor-malus) (žr. 5.20 pav. a), Outer (Išorinis) (žr. 5.20 pav. b) bei Ignore (Ignoruoti) (žr. 5.20 pav. c).

5.19 pav. Tobulesnių brūkšniavimo galimybių langas

113

a) b) c)

5.20 pav. Brūkšniavimo stiliai

Brūkšniavimo užduotis Penktasis pratimas

Nusibraižykite detalę (žr. 5.21 pav.) ir užbrūkšniuokite pjūvį. VM rinkti komandą DRAW>HATCH (BRŪKŠNIAVIMAS).

Atsidaro ribinio brūkšniavimo langas (žr. 5.17 pav.). Skaitykite 5.3.1 poskyrį ir, atlikę 1,2 ir 4–6 punktų nurodymus, užbrūkšniuokite nubraižytos detalės 1-ąją ir 2-ąją sritis.

1 2

5.21 pav. Kontūrinis brūkšniavimas

Savarankiškas darbas Nusibraižyti 5.20 pav. kontūrus ir užbrūkšniuoti.

5.4. Brėžinio spausdinimas (PLOT) VM komanda FILE>PLOT atveria Plot (Braižymas) dialogo langą

(žr. 5.22 pav.). AutoCAD sistemos braižymo funkcija yra efektyvi ir gana sudėtinga. Galima spausdinti juodai baltus bei spalvotus brėžinius, iš anksto paruošti braižymo šablonus ir vėliau juos panaudoti ir kt. Trumpai aptarsime tik pagrindinius spausdinimo būdus.

114

Braižytuvo ar spausdintuvo parinkimo tvarka Minėtame Plot dialogo lange bakstelime skirtuką Plot Device. Srities

Plotter configuration išsiskleidžiančiame sąraše pasirenkame spausdintuvą ar braižytuvą. 5.22 pav. parinktas braižytuvas HP DesignJet 350C(D/A1).

5.22 pav. Braižymo dialogo langas

Negalima parinkti braižytuvo, kuris neįdiegtas į jūsų kompiuterį. Šiame lape, srityje Plot style table, dar reikia pasirinkti braižymo stilių lentelę. Braižant juodai baltus brėžinius renkamės monochrome.ctb, o spalvotus – acad.ctb.

Braižymo nuostatų parinkimo tvarka Bakstelime lapo Plot Settings (Braižymo nuostatos) skirtuką (žr. 5.23

pav.). Srityje Paper size and paper units išsiskleidžiančiame sąraše Paper size (Popieriaus dydis) parenkame popieriaus lapą. 5.23 pav. parinktas ISO A3 297x420 mm lapas. Šiame sąraše yra keli A3 formato lapai, besiskiriantys dydžiu ir orientavimu braižytuve. Pasirinktasis orientuojamas trumpąja kraštine. Mažuose spausdintuvuose A3 formato

115

nerasite. Printable area eilutėje įjungiame matavimo vienetų jungiklį mm.

5.23 pav. Braižymo nuostatos

Drawing orientation srityje parenkama brėžinio orientacija lape – portretinė arba horizontalioji. Tai priklauso nuo lapo padėties braižytuve ir brėžinio objektų orientacijos.

Plot scale – išskleidžiamame sąraše pasirenkamas spausdinimo mastelis. Jeigu mastelis neaiškus, pasirenkame Scaled to Fit. Tuomet AutoCAD parenka mastelį, maksimaliai išnaudojantį popieriaus lapą. 5.23 pav. AutoCAD parinktas 1,127 karto mažinantis mastelis. Reikėtų naudoti standartinį, 2 kartus mažinantį, mastelį. Statybiniuose brėžiniuose, kur matavimo vienetai yra ne milimetrai, AutoCAD ir brėžinio masteliai skiriasi 10, 100 arba 1000 kartų.

Plot offset – brėžinio kairiojo apatinio kampo perstūma nuo paraštės X ir Y kryptimis (mm). Dažnai pažymimas mygtukas Center the Plot. Tuomet brėžinys centruojamas lape, o laukeliuose X: ir Y: parodomi atitinkami atstumai nuo lapo kairiojo apatinio kampo. Jei šie atstumai neigiami, brėžinys pasirinktu masteliu netelpa lape.

Plot area – nurodome spausdinamus objektus. Tiksliausiai objektus nurodyti galima Window (Langas) mygtuku, kurį bakstelėjus laikinai atsiranda brėžinys, kad būtų galima pažymėti braižomus objektus stačia-

116

kampiu. Stačiakampis nurodomas komandų eilutėje įrašant priešingų kampų koordinates, bet dažniausiai jis pažymimas brėžinyje žymekliu. Plačiai naudojamos traukos funkcijos.

Prieš spausdinimą reikia pasitikrinti, kaip atrodo parinkti objektai lape. Spaudžiame mygtuką Full Preview. Atsidaro lapo vaizdas su išspausdintais objektais. Jeigu vaizdas tenkina, spaudžiame mygtuką Esc arba Enter. Grįžtame į Plot langą ir bakstelime OK. Jei vaizdas kitoks nei tikėjomės, taip pat spaudžiame Esc arba Enter ir taisome Plot lango nuostatas.

Savarankiškas darbas Brėžinį Darbas_5 paruošti spausdinti ir išspausdinti masteliu 1:1.

5.5. Kontroliniai klausimai 1. Kas sudaro teksto stilių? 2. Kaip sukurti teksto stilių? 3. Kaip įvairiais būdais išlyginamas tekstas (Align, Fit, Right ir t. t.)? 4. Kaip įterpiami specialūs teksto simboliai (∅, ± ir kt.)? 5. Kaip pasirenkamas brūkšniavimo raštas ir kiti parametrai? 6. Kaip pačiam sukurti savo brūkšniavimo raštą? 7. Kuo skiriasi susijęs ir nesusijęs brūkšniavimas? 8. Kuo skiriasi brūkšniavimo stiliai (Normal, Outer, Ignore)? 9. Iš kokių elementų sudarytas matmuo? 10. Kaip keičiamas matmenų stilius? 11. Kokios yra matmenų rūšys? 12. Kaip pasirenkamas braižytuvas arba spausdintuvas? 13. Kaip nustatyti brėžinio spausdinimo sritį, mastelį, pasukimą ir

pradžią? 14. Kaip atlikti dalinę ir visapusę paruošto spausdinti brėžinio

peržiūrą?

117

LITERATŪRA

1. Čiupaila L. Taikomoji grafika statybos inžinerijoje. Vilnius: Technika, 2002.

2. Omura George. AutoCAD 2002 vadovas. Kaunas: Smaltija, 2002. 3. Roličius J., Petronis V. AutoCAD pradmenys. Laboratoriniai

darbai. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla, 2000. 4. Sinkevičius V. AutoCAD 2000 nuo nulio. Kaunas: Smaltija, 2002. 5. Sliesoriūnas V., Jurgaitis J., Čiuprinas V. Inžinerinė grafika:

Vadovėlis aukštųjų mokyklų studentams. Vilnius: Žiburys, 1998. 6. AutoCAD 2002 User’s Guide. Copyright, 2001. Autodesk, Inc. 7. Фрей Девил. AutoCAD 2000 на примерах. Киев: Юниор, 1999.

118

RODYKLĖ

<E>, 16 DIMENSION, 100 2 Points, 25 DIMENSION>STYLE, 101 3 Points, 23,25 Distance, 14 ACAD.CTB, 114 DIVIDE, 66 ALIGN, 52 DONUT, 40 Apipavidalinimas, 96 DPK, 9 Apskritimai, 24 Drafting settings, 10 Apskritimo linijos plotis, 89 DRAWING LIMITS, 18, 19 Arc, 22 Elipsės, 41,43 Area, 14 ELLIPSE, 42,43 ARRAY, 59,63,69 Endpoint, 10 ASSOCIATIVE, 109 EXTEND, 75 AutoCAD ekranas, 6,7 FILE>PLOT, 113 Base point, 47,50 FILL, 30 BASELINE, 100 FILLET, 45 Bazinis taškas, 47,50 FILLET, 81 BHATCH, 109 FREEZE, 91 Braižymo laukas, 7 FULL PREVIEW, 116 Braižymo nuostatos, 114 Funkcinis klavišas F1, 11 BREAK, 71 Funkcinis klavišas F2, 11 Brūkšniavimas, 109 Funkcinis klavišas F3, 10,11 Brūkšniavimo raštai, 111 Funkcinis klavišas F5, 11 Brūkšniavimo stiliai, 113 Funkcinis klavišas F6, 11 Būsenos eilutė, 6,7 Funkcinis klavišas F7, 11 ByLayer, 92 Funkcinis klavišas F8, 11 Center, 10 Funkcinis klavišas F9, 11 CHAMFER, 81 HATCH, 109 CIRCLE, 25 ID point, 14 Command:, 6,7 INQUIRY, 14 CONTINUED, 100 Intersection, 10 COPY, 54 Įrankių juostos, 6,7 Daugiakampis, 36, 39 Isocircle, 42 Daugkartinis kopijavimas, 59 Juosta, 30 Dešinysis klavišas, 9 JUSTIFY, 97 K, 16 MONOCHROME.CTB, 114 Kairysis klavišas, 9 MOVE, 47 Kampų nukirtimas, 81 MTEXT, 96

119

Komandų eilutė, 7 Multiple, 55 Koordinačių rodyklė, 7 Nearest, 10 Koordinačių sistema, 17 Node, 10 Koordinatės (absoliutinės), 17 Noun/Verb Selection, 93 Koordinatės (polinės), 17 Nukirpimas, 73 Koordinatės (santykinės), 18 Nuoroda, 50 Koordinatės (stačiakampės), 18

Nuožula, 83

Kopijavimas, 54 Objekto savybių juosta, 6, 7, 28,

KPK, 9 91 Lankai, 21 LAYER, 90 Objektų traukos funkcijos, 9 LIMITS, 18, 19 OFFSET, 65 Line, 19 ON, 91 Line, 8 Origin, 26 LINETYPE, 26 Osnap, 9 LINETYPE, 91 Pan, 9 LINEWEIGHT, 91 Pasukimas, 49 Linija, 18 Pavadinimo juosta, 6,7 List, 14 PEDIT, 86 LOCK, 91 Pelė, 9 LTSCALE, 27 PELLIPSE, 42 LWT, 18 Perkėlimas, 47 Mastelio pakeitimas, 80 Perpendicular, 10 Matmens elementai, 101 Perskirti, 71 Matmenų rašymo įrankių juosta, 106

Pertempimas, 77

Matmenų rūšys, 100 PLOT DEVICE, 114 Matmenų stilius, 101 PLOT OFFSET, 115 Matmenys, 100 PLOT SCALE, 115 MEASURE, 67 PLOT SETTINGS, 114 Meniu juosta, 6,7 PLOT STYLE TABLE, 114 Midpoint, 10 PLOT, 113 MIRROR, 57 Point Style, 67 MIRRTEXT, 58 POLAR ARRAY, 59,64,69 MODIFY, 47 Polilinija, 32 Polilinijų redagavimas, 86 TEXT, 96 POLYGON, 37, 39 TEXT>EDIT, 98,99 POLYGON, 94 Time, 14

120

POLYLINE, 32,33 TRACE, 30,31 Poslinkis, 65 TRIM, 73 PREVIOUS, 12,13 UCS, 26 Pritempimas, 75 UCSICON, 26,68 Quadrant, 10 Vaizdo didinimas ir mažini-

mas, 11 Raktai, 19, 33 Veidrodinis atspindys, 57 Rectangular array, 59,63 Vidurinysis klavišas, 9 Redagavimas, 47, 71 VIEW, 12,13 Reference, 50, 81 Viewres, 13 REGEN, 30 Viršutinis meniu, 6 Region/Mass Properties, 14 VM, 6 Rodyklė, 5 VPK, 9 ROTATE, 49 WINDOW, 12,13 SCALE, 80 Žiedas, 40 SINGLE LINE TEXT, 96 ZOOM ALL, 18 Sklandus sujungimas, 81 Zoom extents, 9 Sluoksnis, 90 ZOOM, 12,13 Spausdinimas, 96 Žymeklis, 7 Spline, 87 SPLINETYPE, 87 Standartinė juosta, 6,7 Status, 14 STRETCH, 77 Sutapdinimas, 52 Sutrumpinimai, 16 Tan,Tan, Radius, 25 Tan,Tan, Tan, 25 Tangent, 10 Teksto rašymas, 96 Teksto valdymo kodai, 98 TEXT STYLE, 96

121

Spausdinti rekomendavo ŠU technologijos fakulteto mokslinė taryba ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS Statybos inžinerijos katedra, Mechanikos inžinerijos katedra ir ŠIAULIŲ KOLEGIJA Autotransporto katedra Jonas Roličius, Vaidutis Petronis, Audronė Ramonienė

KOMPIUTERINĖ BRAIŽYBA

MOKOMOJI KNYGA 2004 m. 8,5 leidyb.apsk. l.