Kristijono Donelaičio kūryba: ieškojimai ir atradimai

Aldona Šliažaitė, Kėdainių suaugusiųjų ir jaunimo mokyklos Suaugusiųjų skyriaus

lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja metodininkė, andragogė-praktikė, MTC stažuotoja Kėdainiai,

2014-05-15 Projektas ,,Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo sistemos plėtra (III etapas)“ Nr. VP1-2.2-ŠMM-02-V-01-010

Ciklinis ratas – gyvenimo ratas

Vasara

Ruduo Žiema

Pavasaris

Gyvenimo filosofijos formulė

PL + VD+ RG + ŽR=

GYVENIMAS

Saulės įvaizdis

VD 50–54

Vei! kaip vėl aukštyn saulelė kopti paliovė

Ir, aukščiaus savo žėrintį nuritusi ratą,

Ant dangaus išgaidrinto sėdėdama žaidžia.

RG 1–69

Ant saulelė vėl nuo mūs atstodama ritas

Irgi palikusi mus greita vakarop nusileidžia.

Paukščių pamokos

PL 147–151 Į paukščius žiūrėk! Viens prastą kirminą kramto, O kitsai, stokodams grūdo, gnyba žolelę. Juk ir jie kasmets, mus atlankyt sukeliavę, Kūdą vis ir alkstantį pavasarį randa; O vei, todėl tikt nei viens niekados nesiskundžia. PL 346–347 Taigi matai, taip paukščiams, taip ir mums pasidaro, Irgi be vargo būt negal nei viens šime sviete.

Širdinga žmogaus malda

ŽR 666–668,671–674

Bet be tavęs, tu dangiškasis mūsų tėtuti,

Nieks negal mums tekt, ką miela vasara žada.

Ką mums mačys priprovos, ką mūsų trūseliai?

Darbštumas – vertybė

VD 276–277

Iš menkų daiktų daugsyk dyvai pasidaro;

O iš mėšlo smirdinčio žegnonė pareina.

VD 434–443

Tuo laukai kaip skruzdėlyns kribždėti pagavo,

Ir gaspadoriai su bernais šienaudami spardės.

Rodės man, kad visas sviets, kovot susibėgęs,

Kardus ir šobles į margas nunešė pievas.

Laikinumas

VD 94–95

Taigi matai, kaip žmogiškas trumpintelis amžis

Žydinčioms ir krintančioms prilygsta žolelėms.

Laiko ratas...

ŽR 595, 605 – 609

Ak, kaip veikiai žmogiškos nudyla dienelės!

...

Žinom juk visi, kaip mums biedniems pasidarė.

Kaip mes, vaikesčiais glūpais dar būdami, žaidėm.

Ak, kur dingot, ak, jūs jaunos mūsų dienelės!

Rudenis ir žiema grožybes jūsų sudarkė,

O mums, diedams, jau vainiką žilą nupynė.

ŽR 680–683

Taigi, tėtuti, toliaus už kožną reikalą mūsų

Rūpink tėviškai, kad vėl jau vasara rasis

Ir mes vėlei ant laukų triūsinėdami vargsim.

Lazdynėliai

Tolminkiemis

Tolminkiemis

Liudvikas Rėza

Kiekvienam daryti gera Savo darbu ir žodžiu, Visad elgtis taip, kaip dera, Ir teisingas būt geidžiu. Nekerštauti niekada, Gyvo padaro gailėti, Dievą, žmones jo mylėti – Mano priedermė šventa.

Iš vokiečių kalbos vertė Aleksys Churginas, 1977