ktu mikrosistemų ir nanotechnologijos mokslinis centras microsys.ktu.lt
DESCRIPTION
Technologiniai klasteriai. Infrastrukt ū ra ar verslo kult ū ra ?. Valentinas Snitka. ??. ??. ??. Tarptautin ė konferencija, LR Preziden tūra , Vilnius, 2002 spalio 17 d. KTU Mikrosistemų ir nanotechnologijos mokslinis centras http://www.microsys.ktu.lt. - PowerPoint PPT PresentationTRANSCRIPT
1
.
KTU Mikrosistemų ir nanotechnologijos mokslinis centrashttp://www.microsys.ktu.lt
Technologiniai klasteriai. Infrastruktūra ar verslo kultūra ?
Valentinas Snitka
??
??
??
Tarptautinė konferencija, LR Prezidentūra,
Vilnius, 2002 spalio 17 d.
2
.
KTU Mikrosistemų ir nanotechnologijos mokslinis centras
http://www.microsys.ktu.lt
Pavyzdžiai Lietuvai - Brazilija, Kosta Rika, Tunisas ar Silicio Slėnis, Airija ?
Klasterių klonavimas ar savas ekonominės plėtros kelias ??
Saulėtekio Slėnis. Tikslai ?? AR TAI:
Nacionalinės ekonomikos plėtra, ekonomikos sektoriaus plėtra ar tik keletos įmonių plėtra ??
Naujų technologijų kūrimas, jų difuzija ir aktyvi inovacinė veikla globalioje rinkoje kol kas yra lokalizuota ( ekonomikos variklių zonose)
3
KTU Mikrosistemų ir nanotechnologijos mokslinis centras
http://www.microsys.ktu.lt
Sąvokų akcentai
Mokslas – veikla skirta gamtos ir socialinių reiškinių pažinimui
Mokslinio pažinimo rezultatas Žinios: Informacija sumaišyta su patyrimu, vertybėmis(tame tarpe kultūrinėmis) , įžvalgumu Žinios yra įkūnytos žmonyse, technologijose, duomenų bazėse
ŽINIOS, turi būti skleidžiamos visuomenėje siekiant jas panaudoti visuomenės plėtrai NENAUDOJAMOS ŽINIOS – BEVERTĖSTechnologijos – sistematiškai taikomos žinios praktinių uždavinių realizavimui
Inovacija – susideda iš socialinių ir vadybinių procesų, kurių pagalba sprendimasyra perduodamas socialiniam naudojimui duotoje kultūroje.
Verslas – praktinė veikla, kuria siekiama pelno
Naujos žinios yra naujų technologijų kūrimo ir efektyvaus panaudojimo pagrindas
Technologijos yra verslo įrankis
SAULĖTEKIO SLĖNIS - aukštų technologijų kūrimo ar verslo įrankis ??
KOKIŲ ŽINIŲ PAGRINDU BUS VYSTOMAS - VIETINIŲ AR IMPORTUOTŲ ??
4
KTU Mikrosistemų ir nanotechnologijos mokslinis centras
http://www.microsys.ktu.lt
.
Kodėl vienos tautos sėkmingiau siekia pažangos ir ekonominio augimo, negu kitos ? Kodėl atskiri regionai toje pačioje šalyje vystosi audringai, kiti dešimtmečiais, netgi šimtmečiais yra stagnacijos būsenoje??
Kas XXI amžiuje lems valstybių ir tautų ekonominį augimą bei sėkmę?
Kokia yra mokslinių tyrimų, technologinės plėtros, inovacijų bei švietimo sistemos vieta ekonominės plėtros procese ?
Kokie turi būti MTTP ir inovacijų politikos instrumentai, kad užtikrinti būtinų ekonominiai plėtrai žinių sklaidą ir panaudojimą XXI amž. visuomenėje ?
AR ŠIANDIENINIAME ETAPE TECHNOLOGINIS KLASTERIS REALUS INSTRUMENTAS LIETUVAI ??
Konkurencingumo faktoriai
5
KTU Mikrosistemų ir nanotechnologijos mokslinis centrashttp://www.microsys.ktu.lt
Technologiniai klasteriai. Kas tai yra?
Geografiškai koncentruota veikiančių tam tikroje srityje ir tarpusavio ryšiais apjungtų įmonių ir asocijuotų institucijų (universitetai, tyrimų institutai,viešos politikos agentūros, pramonės asocijacijos, finansų institucijos) grupė, kurios narius vienija bendros technologijos ir žmonių įgūdžiai.
Klasteriai yra aukštai išvystyta regioninė ekonominė ekosistema, kuri pasižymi aukštu produktyvumu, konkurencingumu ir sparčiu inovaciniu procesu, kurio rezultatas – spartus ir efektingas naujų produktų ir paslaugų pateikimas rinkai.
Klasteriai yra kompleksinės sistemos su daugybe tarpusavio saveikos ir grįžtamo ryšio grandžių. NĖRA MODELIO kaip klasteriai gimsta ir formuojasi.
NEĮMANOMA PAKARTOTI nei vieno klasterio kelio, nes neįmanoma atkartoti buvusių sąlygų.
Tačiau dažniausiai naują gyvybingumą ekosistemai suteikia stambi pradinė auganti įmonė (Hewlett-Packard Silicio Slėniui, Nokia Helsinkiui, Intel Costa Rikai, Medtronic Minesotai ir t.t).
Naujoje ekonomikoje vis didesnę rolę vaidina intensyvūs žinių mainai ir to pasėkoje augantis darbo jėgos kūrybingumas klasterio viduje.
Klasteris yra netiesinė nepusiausvyrinė evoliucionuojanti organizacinė sistema, kuriame žinių gamyba ir žinių mainai yra sistemos energetinis variklis.
TIK INFRASTRUKTŪRA - NĖRA KLASTERIS
6
KTU Mikrosistemų ir nanotechnologijos mokslinis centrashttp://www.microsys.ktu.lt
Klasteriais paremta regioninės ekonomikos plėtra
Reikalauja :
-objektyvaus egzistuojančių sąlygų įvertinimo,
-galimų plėtros tendencijų numatymo,
-sukurti instrumentus, kurie leistų įvertinti galimus klasterių formavimosi regionus,
-įkurti viešus politikos organus, kurie vykdytų ir stimuliuotų tokią ekonominę politiką
Siekdama pozityvaus ilgalaikio ekonominio efekto ir racionalaus valstybės lėšų panaudojimo
Biomedicininiai klasteriai ( šimtai apjungos veiklos įmonių): Minesota, JAV ( 1000 organizacijų, univers. 500 milijonų JAV dol./metams tyrimams, Web portalas
San Francisko regionas, JAV 100.000 pusl/menesi
San Diego, JAVBostono sritis, JAVKembridžo tinklas (JK)Medicon Valley (Švedija, Danija)BioValley –Šveicarija,Prancūzija, VokietijaZuricho MedNet –Didysis Ciuricho RajonasMonash Biomedicinos Tyrimų Klasteris, Melburnas
LIETUVAI – Ekonomikos branduolys ar tinklinė ekonomika ??
7
KTU Mikrosistemų ir nanotechnologijos mokslinis centrashttp://www.microsys.ktu.lt
Gerai išvystyta inovacijų infrastruktūra Gera švietimo ir mokslinių tyrimų sistema Pakankami kapitalo resursai (ypač rizikos kapitalo) Antreprenerystės dvasia visuomenėje
Antreprenerystė yra instrumentas, kurio pagalba žinios perduodamos verslo sferai, kurioje žinios yra paverčiamos pinigais.
Esminės klasterių sėkmės dedamosios
Antreprenerystės, kaip socialinio žinojimo, Lietuvoje praktiškai nėra
8
KTU Mikrosistemų ir nanotechnologijos mokslinis centrashttp://www.microsys.ktu.lt
Geriausių klasterių orientaciniai duomenys
Klasteris Įmonių skaičius klasteryje
Naujų įmonių steigimosi greitis
(įmonių per metus)
Egzistuojantis rizikos kapitalo
dydis (Milijardai JAV dol.)
Helsinkis 250 40-50 0.2
Kembridžas 320 50-80 8
Taivanis 600 20 3.73
Singapūras 500 1.32
Bangaloras 0.7
Izraelis 7.74
Kaio kurių pasaulinių klasterių orientaciniai duomenys
9
.
KTU Mikrosistemų ir nanotechnologijos mokslinis centrashttp://www.microsys.ktu.lt
Globaliniai technologiniai pokyčiai: evoliucinė perspektyva
Technologijos B: Biotechnologija
Informacinės technologijos Mikrosistemos Nanotechnologija
1950 2000 2015Laikas ( metai )
Technologinių ciklų kaita ir sistemos technologinis-ekonominis pajėgumas
Technologijos A:MikroelektronikaTradicinė mašinų gamybaKitos(Telekomas, Ekranas, Vingis
Lietuvos pramonėsžinių bazė
Kritinių sprendimų sritis
1-ma S- kreivė
2-a S- kreivė
10
.
KTU Mikrosistemų ir nanotechnologijos mokslinis centrashttp://www.microsys.ktu.lt
Lietuvos 2 S kreivės technologinė bazė
Biotechnologijos įmonių metinė apyvarta
Pavadinimas
Apyvartamln. JAV dolerių
2001 m.
Darbuotojų skaičius2001 m.
Apyvarta 1 darbuotojui mln. JAV dolerių
AB “Fermentas” 5,7 155 36.774
UAB “Biotechna” 5,1 125 40.800
UAB “Biocentras”
0,4 25 16.000
Lietuvos metinis BVP apie 11 milijardų JAV dolerių
Pavadinimas
Apyvartamln. JAV dolerių
2001 m.
Darbuotojų
skaičius
2001 m.
Apyvarta 1 darbuotojui mln. JAV
dolerių
UAB “Eksma” 4,9 92 53.260
UAB “Ekspla” 1,6 35 45.714
UAB “Šviesos konversija”
1,4 27 51.851
UAB “Standa” 0,8 40 20.000
UAB “Geola” 0,6 19 31.579
Rimkevičiaus ir Gintauto Bendrija
0,4 27 14.814
UAB “Altechna” 0,3 5 60.000
UAB “Optida” 0,2 14 14.285
UAB “Aštuonetas”
0,1 8 12.500
Lazerinių technologijų įmonių apyvarta
KAUNO aukštų technologijų įmonių
apyvarta siekia apie 50 milijonų JAV dol.
11
.
KTU Mikrosistemų ir nanotechnologijos mokslinis centrashttp://www.microsys.ktu.lt
Lietuvos 2 S kreivės ekonomikos technologinė bazė
2% 2%1%
23%
72%
Telekomunikacijos
Inform. Technologijos
Biotech/Pharm
Laseriai/Optika
Kita
Rinkos apimtis 1024 mln. JAV dol. (2000 m.)
Technologinių įmonių sektoriaus apyvarta Lietuvoje.
Lietuvos metinis BVP 11 milijardų JAV dolerių
12
.
KTU Mikrosistemų ir nanotechnologijos mokslinis centrashttp://www.microsys.ktu.lt
Lietuvos 2 S kreivės ekonomikos žinių bazė
7.2. pav. Lietuvos ir gretimų valstybių mokslinių publikacijų skaičius (1996 -2001 šaltinis ISI)
88950
67388
50341 4763641881
2826723800
1838811484 8868
3044 2434 1929 1872 1686 1493
0
10000
20000
30000
40000
50000
60000
70000
80000
90000
100000
Šved
ija
Izra
elis
Lenk
ija
Dan
ija
Suom
ija
Airi
ja
Ček
ija
Sing
apūr
as
Slov
akija
Bul
garij
a
Estij
a
Liet
uva
Latv
ija
Isla
ndija
Uru
gvaj
us
Vie
tnam
as
13
.
KTU Mikrosistemų ir nanotechnologijos mokslinis centrashttp://www.microsys.ktu.lt
Lietuvos 2 S kreivės ekonomikos žinių bazė
660
115
60
11 11 5
0
100
200
300
400
500
600
700
Vilniausuniversitetas
KaunoTechnologijosuniversitetas
VytautoDidžiojo
universitetas
Vilniaustechnikos
universitetas
Šiauliųuniversitetas
Klaipėdosuniversitetas
7.4. pav. Lietuvos universitetų bendras publikacijų skaičius per 1996-2001metų laikotarpį,( Šaltinis - ISI )
3 0 2 2
16 15
49
93
5
26
1637 7
14
31
1010
2428
177170
150142
126
28
5 1150
20
40
60
80
100
120
140
160
180
200
1996 1997 1998 1999 2000 2001
Pu
blik
acijų
sla
ičiu
s
VGTU VDU KTU VU KMA ŽŪA
7.3. pav. Lietuvos universitetų publikacijų skaičiaus augimo tendencijos (1996-2001, šaltinis - ISI )
Žinių gamyba Lietuvos universitetuose
( laikotarpis 1996 -2001 metai).
14
.
KTU Mikrosistemų ir nanotechnologijos mokslinis centrashttp://www.microsys.ktu.lt
Lietuvos naujos ekonomikos dinamika
01020304050607080
Len
kija
Ček
ija
Slov
ėnija
Slov
akija
Ven
grija
Lat
vija
Bul
gari
ja
Est
ija
Lie
tuva
Rum
unijaĮm
onių
ska
ičiu
s/10
00 g
yven
tojų
15
KTU Mikrosistemų ir nanotechnologijos mokslinis centrashttp://www.microsys.ktu.lt
Apibendrinimai
Nežiūrint globalizacijos- sekančios kartos technologijų plėtra ir esminės verslo inovacijos bus vykdomos lokaliai- pagrindiniuose pasaulio technologiniuose klasteriuose.
Tačiau visų post-industrinių ekonomikų pamatas bus naujos technologijos, todėl aukštos pridėtinės vertės produktų kūrimas yra valstybės gerovės pagrindas.
Bet technologinės ekonomikos, tai ne tik kuriamos naujos įmonės, bet ir verslininkystės menas, antreprenerystės dvasia, kur marketingas suvokiamas globaliai ir formuojasi specifinė verslo kultūra. Tai sudėtingas procesas ir negali būti perkeltas klonavimo būdu. Aukštų technologijų verslas yra daugiau kultūra, negu pramonė.
Žinių gamyba ir darbo jėgos technologinis raštingumas klasteryje yra bazinės sėkmės dedamosios.
Sistemos ir įmonių atvirumas, glaudūs bendradarbiavimo ryšiai - būtinos tinklinio aktyvumo dedamosios taip pat yra esminiai veiksniai.
Lokali įmonių konkurencinė sistema ir globali marketingo orientacija – būtinos sąlygos
Saulėtekio Slėnio sėkmės laidas – ne formalios infrastruktūros miške sukūrimas,
bet ilgalaikis naujų nuostatų visuomenėje formavimas: antreprenerystės dvasios
formavimas tautos sąmonėje, visuomenės technologinio raštingumo kėlimas,
intensyvios žinių gamybos sistemos kūrimas, intensyvi pastovi parama verslui.
16
KTU Mikrosistemų ir nanotechnologijos mokslinis centrashttp://www.microsys.ktu.lt
Apibendrinimai
Žinių visuomenės valstybės plėtros strategija ar miestų planavimas turėtų būti ne informacinių branduolių, bet informacinių srautų tinklo kūrimas ir optimizavimas siekiant ekonomikos konkurencingumo globalioje aplinkoje.
Tik giliai suvokiant procesus vykstančius visuomenėje ir ekonominėje sistemoje galima tikėtis, kad vyriausybės vykdoma politika ir strateginiai sprendimai bei jų įgyvendinimo priemonės duos laukiamus rezultatus.
Informaciniai branduoliai Informaciniai tinklai
Technologinis klasteris – skruzdėlynas, bet ne elitinių skruzdėlių būrys
maitinamas iš biudžeto