Kunigas Saulius Filipavičius

Nuotrauka iš interneto

Sukanka 30 metų, kai kunigu buvo įšventintas Saulius Filipavičius ( * 1962 01

21 Linkuvoje, Pakruojo r.). 1986 metais baigė Kauno tarpdiecezinę kunigų

seminariją, 2002 metais neakivaizdžiai – Vytauto Didžiojo universiteto

magistratūrą. Bažnytinės teisės specialistas. Lankė vokiečių kalbos kursus

Augsburgo vyskupijoje ir Padeborne (Vokietija), stažavosi anglų kalbos kursuose

JAV. 1986 metų birželio 1 dieną įšventintas kunigu. 1986–1990 metais –

Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros vikaras. Nuo 1990 metų gegužės 29

dienos – Troškūnų Švč. Trejybės bažnyčios klebonas, taip pat administruoja

Raguvėlės Šv. diakono Stepono parapiją. Iki 2007 metų ir nuo 2008 metų vėl

Surdegio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos administratorius, 2008

metais keletą mėnesių buvo Traupio Šv. Onos parapijos administratorius. 2000–

2005 metais – Anykščių dekanato dekanas, nuo 2005 metais – vicedekanas. A.

Kolpingo draugijos Troškūnų šeimos dvasios vadovas. Panevėžio vyskupijos

katedros kapitulos kanauninkas (2001). Panevėžio vyskupijos Bažnyčios pastatų

statybos, remonto ir priežiūros k-jos narys, Panevėžio vyskupijos tribunolo

Santuokos ryšio gynėjas. Anykščių r. savivaldybės visuomeninės kultūros

tarybos narys, Panevėžio LIONS klubo narys. Apdovanotas Lietuvos

nepriklausomybės medaliu (2000). Europietiškiausias anykštėnas (2003).

(Anykštėnų biografijų žinynas). Lit.: GUOBIS, Raimondas. Parapijos gavo naujus

ganytojus. Anykšta, 2003, birželio 28, p. 2; FILIPAVIČIUS, Saulius. Troškūnų

klebonas džiaugiasi jaunimo atvirumu tikėjimui. Kalbina Mykolas Gudelis.

Anykšta, 2005, birželio 9, p. 6.

6

Prieš 65 metus nužudyta Surdegio gyventoją, apylinkės vykdomojo komiteto

paruošų įgaliotinę Veroniką Balčiūnaitę (* ?, † 1951 06 08).

10

Sukanka 120 metų, kai mirė Surdegio Šv. Dvasios vienuolyno vyresnysis

archimandritas Kirilas (Kapitonas Beregovskis, * ~ 1817 Kostromos vyskupijoje,

† 1896 06 10 Surdegyje, palaidotas Šv. Dvasios cerkvės šventoriaus rytinėje

pusėje). 1837 metais buvo atleistas iš Kostromos dvasinės seminarijos dėl akių

ligos. Rugpjūčio 29 dieną tapo Berezovo k. diakonu. 1841 metų kovo 10 dieną

įstojo į Kostromos Ipatjevo vienuolyną. Vienuoliu buvo įšventintas 1843 metų

lapkričio 27 dieną Švč. Trejybės Sergijevo lavroje. Greitai įšventintas

jerovienuoliu. 1862 metais buvo paskirtas Makarjevo, o 1863 metais – Ipatjevo

vienuolyno vyresniojo pavaduotoju. 1864 metais tapo vienuolyno vyresniuoju.

Nuo 1867 metų liepos 4 dienos – archimandritas. Vėliau dirbo kituose

vienuolynuose, o nuo 1887 metų – Vilniaus Šv. Dvasios vienuolyno viršininko

pavaduotoju. 1891 metų rugpjūčio 9 dieną pradėjo eiti Surdegio Šv. Dvasios

vienuolyno vyresniojo pareigas, kurias ėjo iki mirties. Dėl silpnos sveikatos

vienuolynui mažai ką tenuveikė. Turėjo tokius apdovanojimus: klubjuostę „Už

nepriekaištingą gyvenimą ir paskatinimui toliau uoliai tarnauti“, Vladimiro 4-ojo

(1882) ir 3-ojo (1888) laipsnių ordinus, Šv. Anos 3-ojo (1871) ir 2-ojo (1877)

laipsnių ordinus, Sinodo kryžių, medalį 1853–1856 m. karui atminti, Raudonojo

Kryžiaus ženklą. Šlt.: Дело о перемещении архимандрита Кирилла в

Сурдецкий монастырь, 1891 г. LVIA, ф. 610, оп. 2, д. 415. Lit.: НИКОЛАЙ

(архимандрит). Архимандрит Кирилл: (некролог). Литовские епархиальные

ведомости, 1896, No 26, р. 270.

16

Juozas Žalys su mokytojais ir mokiniais 1949 metais

Viršutinėje eilėje pirmasis iš dešinės – Povilas Lapeikis. Nuotrauką pateikė P.

Lapeikis

Sukanka 90 metų, kai gimė pedagogas, Surdegio progimnazijos (vėliau –

septynmetė mokykla) direktorius Juozas Žalys (* 1926 06 16 Puponyse, Kupiškio

vlsč.). Baigė du Panevėžio mokytojų seminarijos kursus. 1928 metais lankė

pedagoginius kursus Marijampolėje, 1929 ir 1931 metais – Žemės ūkio rūmų

organizuotus kursus. Mokytojavo Kupiškio (nuo 1926 metų), Troškūnų (nuo

1928 metų), Pušaloto (nuo 1929 metų) pradžios mokyklose. 1931 metais

pripažintas pradžios mokyklos mokytojo cenzas ir vardas. Nuo 1940 metų –

Mileišiškių pradžios mokyklos vedėjas, nuo 1941 metų – Vadoklių pradžios

mokyklos vedėjas. 1941 pakeltas į 1-ojo laipsnio vyresniuosius mokytojus. Nuo

1942 metų dirbo Rozalimo pradžios mokyklos vedėju. 1948 metais – Surdegio

progimnazijos direktorius, 1949–1951 metais – Surdegio septynmetės mokyklos

direktorius.

17

Sukanka 120 metų, kai gimė kalvis, tremtinys Jonas Kaminskas (* 1896 06 17, †

1968 11 29 Eigirduose, Raguvos par., palaidotas Surdegio kapinėse). 1920–1923

metais tarnavo ryšininku kariuomenėje Kaune. Mokėjo rusų ir lenkų kalbas.

Kaminskai turėjo 20 ha žemės. Buvo kalvis, turėjo nuosavą krautuvę. 1930–1933

metais – Surdegio pašto agentūros vedėjas. Mėgo medžioti. 1947 metų gruodžio

29 dieną ištremtas į Baturiną, Ašino r., Tomsko sritis. Paleistas 1957 metų

rugpjūčio 16 dieną. Lit.: KAMINSKAS, Raimundas. Viskam yra metas:

fotobiografiniai fragmentai. Vilnius, 2010. 81, [3] p.

LIEPA

4

Prieš 140 metų į Surdegio Šv. Dvasios vienuolyną atkeltas jerodiakonas Josifas

(Ivanas Malaševskis, * ~ 1822–1828 Gardino gub., † 1909 11 15 Surdegyje,

palaidotas stačiatikių kapinėse). Šventiko sūnus. 1860 metų kovo 12 dieną

paskirtas naujoku į Pažaislio vienuolyną. 1862 metų rugsėjo 22 dieną davė

vienuolio įžadus. 1864 metų vasario 25 dieną įšventintas jerodiakonu. 1865 metų

kovo 22 dieną perkeltas į Berezvečės vienuolyną. 1874 metų vasario 18 dieną

grąžintas į Pažaislio vienuolyną. 1876 metų birželio 4 dieną perkeltas į Surdegio

vienuolyną. Šlt.: LVIA, f. 610, ap. 1, b. 971.

Algimantas Masiulis

Kristinos Rimšienės nuotrauka

Sukanka 85 metai, kai Surdegyje gimė aktorius Algimantas Morkus Masiulis (*

1931 07 10 Surdegyje, † 2008 08 19 Kaune, palaidotas Petrašiūnų kapinėse). 1948–

1951 metais mokėsi Panevėžio dramos teatro studijoje (vad. Juozas Miltinis).

1948–1976 metais – Panevėžio dramos teatro, nuo 1978 metų – Kauno valstybinio

dramos teatro aktorius. Sukūrė daugiau nei 160 vaidmenų teatro scenoje, vaidino

104 filmuose. Panevėžio dramos teatro studijoje 1948 metų rudenį sukūrė pirmąjį

savo vaidmenį J. Miltinio režisuotame spektaklyje „Mokinė“. Kine debiutavo

1956 metais epizodiniu karininko vaidmeniu Lietuvos kino studijos filme

„Ignotas grįžo namo“. 2001 metais išleido knygą Tema: visada yra galimybė.

Paskutinįjį gyvenimo deš. palaikė glaudžius ryšius su gimtine – lankydavosi

renginiuose Surdegyje, nuveždavo vietos vaikus į teatrą, pakeitė dalį kapinių

tvoros. Lietuvos teatro sąjungos narys. Lietuvos SSR nusipelnęs artistas (1974),

Lietuvos SSR liaudies artistas (1981), XVI sąjunginio kino festivalio Leningrade

laureatas (1983). Apdovanojimai: Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino

ordino Komandoro kryžius (1996), „Padėkos Fortūnos“ statulėlė „Už nuopelnus

Lietuvos teatrui“ (1998), Kauno savivaldybės apdovanojimas „Gerumo plyta“

(2003), 2-ojo laipsnio „Santakos“ garbės ženklas „Už nuopelnus Kauno miestui“

(2006), skulptūrėlė „Kauno Rampa 2006“ už vyskupo Antano Baranausko

vaidmenį Anykščių kultūros centro spektaklyje „AB vienetas“ (2006). Vaidmenys

kine: karininkas („Ignotas grįžo namo“, 1956), Jonas Šatas („Skenduolis“),

barmenas („Adomas nori būti žmogumi“), Vacekas („Julius Janonis“, 1959),

Kuzmickas („Žingsniai naktį“, 1962), Venckus („Vienos dienos kronika“, 1963),

Mykolas („Niekas nenorėjo mirti“, 1965), Mečys („Naktys be nakvynės“),

komendantas („Svetimas vardas“, 1966), Vilis Švarckopfas („Skydas ir

kalavijas“), Ferdinandas („Jausmai“), Štumpfas („Tėvynės sūnūs“), Bruksas

(„Ilgoji rokiruotė“, 1968), Kunigas („Birželis, vasaros pradžia“), chirurgas („Ave,

Vita“, 1969), Gerhardas Epas („Misija Kabule“), Trelonis („Lobių sala“),

gydytojas („Maža išpažintis“, 1971), Samilis „Herkus Mantas“, „Tas saldus žodis

- laisvė“, Barbetas („Ratas“, 1972), caro sargybos viršininkas ir juokdarys („Vargo

bijosi, laimės nematysi“), šeimininkas („Inžinieriaus Garino krachas“, 1973),

Gajus Gibsonas („Robino Hudo strėlės“), inžinierius Litovka („Jos sūnų

valanda“), Krugeris („Brilijantai proletariato diktatūrai“, 1975), mokytojas

Krinica („Sekmadienio naktis“, 1976), Teofilis („Mano vaikystės ruduo“), Žilius

(„Mainai“), Starbotlas („Ginkluotas ir labai pavojingas“), Henšelis („Susitikimas

tolimame meridiane“), Zoldingas („Likimas“), Kriugeris („Sakmė apie

Kovpaką“, 1977), fon Erlichas („Tvirtovė“), Bernaras („Švelnus sezonas“),

karininkas („Pasigailėk mūsų“), Abenbrotas („Savojos pagrobimas“, 1978),

Šerlokas Holmsas („Žydrasis karbunkulas“), Stefanas Brainingas („Bethoveno

gyvenimas“), Puchovas („Antarktidos apysaka“), stiuartas („Paskutinė

medžioklė“, 1979), generolas („Žaltvykslės“), Kerbelis („Juodasis trikampis“),

Peciukonis („Faktas“, 1980), daktaras Šulcas („Stipruolis“), Bertelis („34-sis

greitasis“), Džefsonas („Amerikietiška tragedija“), Kukauskas („Medaus mėnuo

Amerikoje“, 1981), pulkininkas („Poryt vidunaktį“), feldmaršalas Manšteinas

(„Jeigu priešas nepasiduoda“), princas Džonas („Baladė apie narsųjį riterį

Aivenhą“), profesorius („Autobuso vairuotojas“), Jakimkus („Vasara baigiasi

rudenį“, 1982), Našlėnas („Skrydis per Atlantą“), fon Virhofas („Aš – darbo

liaudies sūnus“), Koleris („Europietiška istorija“, 1983), Haris Trumenas

(„Pergalė“), cirko direktorius („Baltasis pudelis“), Benetas Hetčas („Juodoji

strėlė“, 1984), baronas („Chameleono žaidimai“, 1986), „Savaitgalis pragare“

(1987), nepažįstamasis („Veidas“, dipl. darbas, 1991), Masiulis („Akmenorius“,

1993), senelis („Joniukas ir Grytutė“, 2003), pranciškonų vienuolis („Kauno

bliuzas“, 2004), („Laiku suspėjome pasikalbėti“, 2006), senis („Kai aš buvau

partizanas“, 2008). Vaidmenys Panevėžio teatre: Florindas (Carlo Goldoni

„Melagis“, 1952), Ledu (Émile Zola „Raburdeno paveldėtojai“, 1953), Kresalas (J.

Tylas „Laumės sūnus“), Trepliovas (Antonas Čechovas „Žuvėdra“, 1954), Hepis

(Arthuras Milleris „Komivojažierio mirtis“, 1958), Fadinaras (Eugene Labiche

„Šiaudinė skrybėlaitė“), Ksantas (H. Fiheired „Lapė ir vynuogės“, 1959), daktaras

Lvovas (Antonas Čechovas „Ivanovas“, 1960), Makdufas (William Shakespeare

„Makbetas“, 1961), Nagulnovas (Michailas Šolochovas „Pakelta velėna“, 1964),

Klitandras (Jean-Baptiste Poquelin-Moliere „Žoržas Dandenas“, 1965),

Ferdinandas (Romualdas Lankauskas „Viskas baigsis šiandien“), Julius (Juozas

Grušas „Pražūtingas apsvaigimas“, 1967), personalo šefas Ėglis (Fridrichas

Diurenmatas „Frankas V“, 1969), Šervinskis (Michailas Bulgakovas „Didysis

prologas“, 1970), Volponė (Ben Johnson „Volponė“), grafas Almaviva

(Bomarchais „Sevilijos kirpėjas“, 1971), Kurtas (Augustas Strindbergas „Mirties

šokis“, 1973). Vaidmenys Kauno dramos teatre: vyskupas Pandevskis. Juozas Grušas

„Unija“, 1978), Heleris (Ivanas Radojevas „Raudona ir ruda“, 1979), Herdalas

(Henrikas Ibsenas „Statytojas Solnesas“), Dominykas Žigas (Juozas Grušas

„Gintarinė vila“), Roslevskis (Juozas Glinskis „Kingas“), Gelovinis (Vincas Krėvė

„Šarūnas“, 1980), Gustavas (Augustas Strindbergas „Kreditoriai“, 1981), daktaras

Gibsas (Thorntonas Wilderis „Mūsų miestelis“), Helikonas (Albert Camus

„Kaligula“, 1983), Gantas, sodininkas, Ekstonas (William Shakespeare „Ričardas

III“, 1985), Gajevas (Antonas Čechovas „Vyšnių sodas“), Romulas (Fridrichas

Diurenmatas „Romulas Didysis“, 1991), karalius Henris II. Johnas Goldmanas

„Liūtas žiemą“, 1997), Pitagoras (Aleksejus Dudarevas „Sąvartynas“, 2002),

generolas (Agatha Christie „Dešimt indėniukų“, 2005). Lit.: BITVINSKAS, Linas.

Anykščiai neteko garsaus aktoriaus. Jono Junevičiaus nuotr. Anykšta, 2008,

rugpjūčio 21, p. 1, 3.

16

Jonas Traškevičius su draugais

Nuotrauka iš Surdegio bibliotekos archyvo

Sukanka 90 metų, kai nužudytas Surdegio klubo-skaityklos vedėjas, pašto

darbuotojas komjaunuolis Jonas Traškevičius (* 1926 07 17, † 1951).

19

Prieš 80 metų pavasarininkių Surdegio kuopos atstovės dalyvavo surengtame

kongresėlyje Subačiuje. Jos parodė „gyvąjį paveikslą“ „Kovojanti Klaipėda“.

Pavasarininkai – 1912–1940 metais Lietuvoje veikusi katalikiškoji jaunimo

organizacija. Iš pradžių ji vadinosi Lietuvių katalikų jaunimo sąjunga

„Pavasaris“, nuo 1933 metų – Lietuvių katalikų jaunimo federacija „Pavasaris“.

Organizacijai priklausė daugiausia kaimo jaunimas. Ji prisidėjo prie šalpos,

sporto varžybų, dainų švenčių rengimo, leido keletą žurnalų. Organizacija siekė

skiepyti jaunimui religingumą. „Pavasario“ vyrų ir mergaičių kuopos veikė ir

Surdegyje.

24

Prieš 90 metų Bažnytinių turtų valdymo taryba priėmė nutarimą steigti

savarankišką Surdegio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapiją. Ji

priklausė Raguvos, dabar – Anykščių dekanatui. 1935 metais parapijoje veikė

katalikiškosios organizacijos: Lietuvių katalikų veikimo centro Surdegio skyrius

(18 narių), Pavasarininkų kuopos (bendroje kuopoje – 60 narių, jaunesniųjų – 19

narių), angelaičiai (120 narių), Maldos apaštalavimo brolija (54 nariai), Švč.

Sakramento brolija (130 narių), Šv. Pranciškaus tretininkų kongregacija (50 narių)

ir kitos. 1940 metais parapijoje buvo 2 278 tikintieji. Lit.: Panevėžio vyskupijos

natūralinis gyventojų (katal.) judėjimas 1937 m. Panevėžio garsas, 1938, rugsėjo 10

(nr. 37), p. 4; Panevėžio vyskupijos natūralinis gyventojų (katal.) judėjimas 1938

m. Panevėžio garsas, 1939, rugsėjo 21; Elenchus omnium ecclesiarum et universi cleri

provinciae ecclesiasticae Lituanae, pro anno domini 1940. [S.l.], [s.a.]; Panevėžio

vyskupijos natūralinis gyventojų (katal.) judėjimas 1939 metais. Panevėžio garsas,

1940, balandžio 13.

RUGPJŪTIS

5

Prieš 110 metų Surdegio Šv. Dvasios vienuolyno jerovienuolis Nikodimas

(Nikolajus Archangelskis) už darbą Port-Artūro ligoninėje apdovanotas ant

krūtinės nešiojamu auksiniu kryžiumi.

8

Prieš 170 metų Surdegio Šv. Dvasios vienuolyno jerovienuolis Kiprianas

(Čiumičiovas, * ~ 1807 Kursko gub., † ?) ištremtas į Pažaislio vienuolyną. Kilęs iš

miestelėnų. Bemokslis. 1839 metų sausio 21 dieną davė vienuolio įžadus. 1839

metų kovo 12 dieną įšventintas jerodiakonu, 1843 metų sausio 3 dieną –

jerovienuoliu. Į Surdegio Šv. Dvasios vienuolyną atkeltas 1844 metų rugsėjo 16

dieną. 1846 metų rugpjūčio 8 dieną perkeltas į Pažaislio vienuolyną. Baustas dėl

girtavimo ir įžulaus elgesio su archimandritu Jovu. 1847 metų liepos 7 dieną

grąžintas į Surdegio Šv. Dvasios vienuolyną ir užėmė jerovienuolio vakansiją.

1848 metų vasario 16 dieną perkeltas į Pažaislio vienuolyną su griežta vyresniojo

priežiūra. Šlt.: Послужные списки и ведомости о числе духовных лиц,

находящихся в монастырях, 1844 г. LVIA, f. 1537, ap. 1, b. 82.

RUGSĖJIS

1

Sukanka 85 metai, kai gimė pedagogė, Surdegio septynmetės mokyklos

direktorė Irena Griciūnienė (* 1931 09 01). Išsilavinimas – aukštasis (istorijos

specialybė). Mokė istorijos ir rusų kalbos.

2

Mokslo metų pradžios šventėje 1967 m. sveikinimo kalbą sako Albinas

Mackelis

Nuotrauka iš Genovaitės Žeimienės albumo

Sukanka 80 metų, kai gimė Surdegio kolūkio pirmininkas Albinas Mackelis (*

1936 09 02 Vidiškiuose, Ukmergės r.). 1956 metais baigė Salų žemės ūkio

technikumo zootechnijos skyrių. 1956–1960 metais dirbo Širvintų rajone: 1956–

1957 metais – Šešuolėlių tarybinio ūkio skyriaus zootechnikas, 1957–1958 metais

– Dzeržinskio kolūkio zootechnikas, 1958–1960 metais – Alionių kolūkio

zootechnikas. Nuo 1960 metų vasario mėnesio – Surdegio kolūkio zootechnikas,

1965–1970 metais – kolūkio pirmininkas. Jam vadovaujant įsigyta daug įvairios

technikos, sustambintos brigados (vietoj keturių liko trys).

17

Prieš 175 metus į Surdegio Šv. Dvasios vienuolyną antrą kartą atkeltas

jerovienuolis Varlaamas (* ~ 1774 Bielske, † ?). Kilęs iš Minsko gubernijos

miestelėnų. Mokėsi privačiai. 1790 metų kovo 7 dieną davė vienuolio įžadus.

1798 metų spalio 30 dieną įšventintas jerodiakonu, 1801 metais – jerovienuoliu.

1808 metais iš Bielsko vienuolyno perkeltas į Dysnos vienuolyną, 1810 metais – į

Vilniaus Šv. Dvasios vienuolyną. 1829 metų vasario 14 dieną perkeltas į Surdegio

vienuolyną iždininku. 1839 metų kovo 13 dieną paskirtas Pažaislio vienuolyno

zakristijonu. 1841 metų rugsėjo 17 dieną grąžintas į Surdegio vienuolyną.

Gruodžio 2 dieną paskirtas dvasios tėvu. 1845 metų spalio 2 dieną apdovanotas

klubjuoste. Šlt.: Рапорт Сурдецкого архимандрита Иова, 1843 г. LVIA, f. 1537, ap.

1, b. 26.

19

Sukanka 80 metų, kai įsteigtas Vilniui vaduoti sąjungos Surdegio skyrius.

1925–1938 metais Lietuvoje ir tarp užsienio lietuvių veikė politinė organizacija –

Vilniui vaduoti sąjunga. Jos tikslas buvo stiprinti Vilniaus atgavimo idėją,

finansiškai remti Vilniaus krašto lietuvių kultūrinę veiklą. 1937 metais sąjunga

šalyje turėjo 612 skyrių. Į šį skaičių įeina ir Surdegio skyrius, į draugijų sąrašą

įrašytas 1936 metų rugsėjo 19 dieną (registracinis nr. 569). Pirmąjį skyriaus

komitetą sudarė pirmininkas mokytojas B. Kašponis, iždininkas klebonas J.

Gendrėnas, sekretorė mokytoja Genė Januševičiūtė-Vosylienė. Vėliau

sekretoriaus pareigas ėjo Antanas Inčiūra. Vidaus reikalų ministras 1938 metų

lapkričio 25 dieną sąjungą su jos padaliniais uždarė. Turto, perduoto šaulių būrio

vadui J. Dzikui 1938 metų gruodžio 19 dienos sąraše buvo: apvalus antspaudas,

kvitų knygelė, Vilniaus geležinio fondo (lėšoms kaupti skirtas 1931 metais

organizuotas fondas) ženkliukai, įstatai ir bibliotekėlė (84 egzemplioriai).

Vilniui vaduoti sąjungos ženklelis

Nuotrauka iš interneto

20

Prieš 110 metų Surdegio Šv. Dvasios vienuolyno jerovienuolis Nikodimas

(Nikolajus Archangelskis) už darbą Port-Artūro ligoninėje apdovanotas Šv. Anos

II laipsnio ordinu.

24

Sukanka 115 metų, kai Surdegyje gimė ūkininkas, tremtinys Mykolas Pajuodis

(* 1901 09 24, † 1992). Baigė tris klases. Turėjo 28,97 ha žemės. Visuomenininkas.

Šaulių sąjungos narys, Ūkininkų sąjungos Surdegio skyriaus valdybos narys

(nuo 1924 metų), vienas iš Surdegio galvijų kontrolės ratelio steigėjų, LKJS

„Pavasaris“ Surdegio kuopos valdybos pirmininkas (1928–1929 metais),

Surdegio pieno perdirbimo bendrovės valdybos narys (1930 metais), seniūno

padėjėjas (1938 metais ir anksčiau), Surdegio bažnyčios komiteto narys. 1948

metų gegužės 22 dieną ištremtas į Pimijos k., Manos r., Krasnojarsko sr. Paleistas

1957 metų spalio 10 dieną. 1958 metais grįžo į Lietuvą. Reabilituotas 1999 metais.

Nuo 1958 metų dirbo kolūkyje. Genovaitė Turskienė.

28

Prieš 120 metų Surdegio stačiatikių kapinėse palaidotas Poltavos gub. 65 metų

miestelėnas, vienuolyno virėjas Maksimas Terentjevas (* 1831?, † 1896 09 28

Surdegyje). Ant jo kapo iki šiol išliko paminklinis akmuo.

SPALIS

4

Prieš 115 metų Surdegio Šv. Dvasios vienuolyno jerodiakonui Isidorui (Josifui

Klianovskiui, * ~ 1863 Dysnoje, † ?) uždrausta atlikinėti apeigas. Kilęs iš Dysnos

miestiečių šeimos. Baigė Dysnos apskrities mokyklą. 1894 metų rugsėjo 6 dieną

paskirtas į Vilniaus Šv. Dvasios vienuolyną. 1896 metų vasario 2 dieną davė

vienuolio įžadus. 1895 metų gegužės 31 dieną tapo etatiniu naujoku. 1896 metų

birželio 7 dieną įšventintas jerodiakonu. 1899 metų gruodžio 7 dieną perkeltas į

Pažaislio vienuolyną, 1901 metų vasario 16 dieną – į Surdegio vienuolyną. 1903

metais grąžintas į Pažaislio vienuolyną. Šlt.: Дело о приеме в духовное звание и

определении послушником в Сурдецкий монастырь уволенного из крестьянского

общества Исидора, 1829–1832 г. LVIA, ф. 610, оп. 2, д. 536; Формулярные списки

братии Пожайского Успенского первоклассного монастыря на 1906 год. KAA, f. I-

1468, ap. 2, b. 1969.

14

Sukanka 110 metų, kai gimė pedagogė, Surdegio pradžios mokyklos mokytoja

Ona Vaičienė (Abukevičiūtė, * 1906 10 14 Vaišvilčių kaime). 1925 metais baigė

du Panevėžio mokytojų seminarijos kursus. 1929 metais lankė Švietimo

ministerijos kūno kultūros kursus. 1925–1930 metais – Surdegio pradžios

mokyklos mokytoja, Šv. Vincento á Paulo draugijos Surdegio skyriaus sekretorė

(1929 metais). 1930 metų liepą buvo perkelta Žudžgalio pradžios mokyklos

vedėja. 1940 metų sausį ištekėjo už Petro Vaičio. Vėliau mokytojavo Onuškyje,

Švobiškyje ir kt. mokyklose.

18

Prieš 170 metų atgailai Surdegio Šv. Dvasios vienuolyne atkeltas jerodiakonas

Bogolepas (Pletniovas, * apie 1810, † ?). Kilęs iš miestiečių šeimos. Rašto mokėsi

vienuolynuose. 1837 metų birželio 11 dieną – 1840 metų vasario 29 dieną –

Voronežo vienuolyno naujokas. Vėliau davė vienuolio įžadus ir iki 1841 metų

rugpjūčio 10 dienos gyveno Novgorodo vienuolyne. 1845 metų gegužės 3 dieną

perkeltas į Barūnų vienuolyną. 1846 metų spalio 18 dieną dėl blogo elgesio

perkeltas į Surdegio vienuolyną. Nuo 1847 metų sausio 7 dienos gyveno Vilniaus

Švč. Trejybės vienuolyne. 1848 metų balandžio 17 dieną perkeltas į Žirovicų

vienuolyną, 1858 metų liepos 6 dieną – į Vilniaus Šv. Dvasios vienuolyną, o 1862

metų vasario 8 dieną – į Barūnų vienuolyną. Šlt.: Срочные рапорты с

ведомостями и формулярные списки за 1861й год. LVIA, f. 610, ap. 1, b. 526.

20

Sukanka 110 metų, kai mirė Surdegio Šv. Dvasios vienuolyno jerovienuolis

Manuilas (Masalevičius, * ~ 1823–1826 Gardino gub., † 1906 10 20 Surdegyje,

palaidotas stačiatikių kapinėse). Psalmių skaitovo sūnus. 1856 metų rugpjūčio 2

dieną tapo Pažaislio vienuolyno naujoku. Vienuolio įžadus davė 1857 metų

gegužės 4 dieną. Rugsėjo 26 dieną įšventintas jerodiakonu. 1859 metų gruodžio

18 dieną perkeltas į Gardiną. 1872 metų rugpjūčio 30 dieną įšventintas

jerovienuoliu. 1876 metų sausio 21 dieną atkeltas į Surdegio vienuolyną. Lit.:

LVIA, f. 610, ap. 1, b. 971.

21

Prieš 220 metų Rygos stačiatikiai Surdegio Šv. Dvasios vienuolynui

padovanojo amatininko Henriko Bagrovo nulietą 11 pūdų varpą.

24

Prieš 200 metų Minsko dvasinės konsistorijos arkivyskupas Anatolijus

patenkino Surdegio Šv. Dvasios vienuolyno igumeno prašymą, kad Ukmergės

žemutinis zemstvos teismas susirašinėtų ne lenkų, o rusų kalba.

LAPKRITIS

Surdegio kultūros namai

Nuotrauka iš Osvaldo Janonio albumo

Sukanka 60 metų, kai atidaryti Surdegio kultūros namai. Kultūros namai –

kultūros įstaigos, pradėtos kurti 1957 metais pertvarkius klubus. Rengė

paskaitas, teminius ir poilsio vakarus, susitikimus su įžymiais žmonėmis,

organizavo meno kolektyvų veiklą, pasirodymus. Surdegio kultūros namai veikė

1956–1975 metais. Pradėti statyti 1953 metais, baigti įrengti 1956 metais. Jie

atidaryti lapkritį. Tai buvo ketvirti kultūros namai Troškūnų rajone. Jie užėmė

145 m2 plotą (1958 metų ataskaitoje – 230 m2). Žiūrovų salėje buvo 220 vietų (1958

metų ataskaitoje – 290 vietų). Jiems pradėjo vadovauti direktorius Užusienis.

Meno vadovu dirbo Albertas Mačionis. Pirmaisiais kultūros namų gyvavimo

metais veikė trys rateliai. Meno vadovo pastangomis buvo organizuota kaimo

kapela (keturi dalyviai). Veikė dramos (11 dalyvių) ir šokių (aštuoni dalyviai)

būreliai. Trijuose spektakliuose ir koncertuose apsilankė 604 gyventojai. Gruodį

kultūros namų dramos kolektyvas pastatė P. Zagrebino komediją „Vaikelis“ ir

Antano Vienuolio „Prieblandoje“. Buvo pradėta repetuoti Br. Ivaškevičiaus

komedija „Aktai ir faktai“. 1957 metų sausio 19 dieną saviveiklininkai parodė

Laucevičiaus trijų veiksmų dramą „Žmonės“. Grojo kaimo kapela, antrą kartą

pasirodė „Televizorius“. Iš Surdegio apyl. meno kolektyvų į rajoninę apžiūrą

pateko kultūros namų dramos ratelis ir kaimo kapela. Kaimo kapelą tuomet

sudarė aštuoni saviveiklininkai (smuikas – Jonas Virbalas, būgnas – A. Almintas,

gitara – Užusienis, akordeonas – A. Mačionis, mandolina – Bieliauskas, klarnetas

– Audickas). Birželį Surdegyje buvo surengtas tarpkolūkinis festivalis. Kultūros

namų saviveiklininkai šoko „Šiaudelį“, „Sadutę“, „Mikitienę“ ir kt. šokius. Grojo

septynių žmonių kaimo kapela. Pasirodė moterų sekstetas. Birželio 23 dieną

įvykusiame jaunimo festivalyje-dainų šventėje Surdegio kaimo kapela užėmė I

vietą. 1958 metais kultūros namuose veikė penki rateliai: dramos iš 33 žmonių,

liaudies šokių iš 16, kaimo kapela iš 8, dailiojo skaitymo iš 10 ir 34 žmonių

choras. Taip pat veikė lektoriumas (11 narių). Iki rugsėjo mėnesio gyventojams

buvo perskaitytos 22 paskaitos. Kolūkio valdyba skyrė žmonių kultūros namų

remontui, nupirko radiolą (taip pat veikė ir radijo taškas). Iš muzikos

instrumentų kultūros namai teturėjo akordeoną. Metinėje ataskaitoje nurodyta,

kad per metus surengta 32 paskaitos ir pranešimai, 25 spektakliai ir koncertai,

septyni teminiai vakarai. Vien agitbrigada koncertavo 15 kartų. Vasario 23 dieną

buvo surengtas „Aušros“, Mičiurino, „Spindulio“ ir „Gegužės pirmosios“

kolūkių jaunimo draugystės vakaras. Liepos 6 dieną įvykusiame festivalyje

kolūkio saviveiklininkai buvo apdovanoti I laipsnio diplomais. Metų pabaigoje

buvo pastatyta Žemaitės pjesė „Mūsų gerasis“ ir Jankos Kupalos „Paulinka“. Už

gerą kultūros namų darbą Kultūros m-ja apdovanojo garbės raštais direktorę V.

Barkauskienę ir kolūkio pirmininką, meno saviveiklos dalyvį Joną Virbalą. 1959

metais meno vadovu pradėjo dirbti specialistas Petras Rauplys. Kultūros namai,

be akordeono, turėjo fisharmoniją ir violončelę. Per metus buvo surengti devyni

spektakliai ir koncertai, kuriuose apsilankė 876 žiūrovai. Veikė keturi rateliai:

choras, muzikos, dramos ir šokių. Vasarį buvo surengta žiemos šventė-

karnavalas. 1960 metais buvo pravesti 43 renginiai, kuriuose apsilankė 3974

dalyviai. Veikė keturi rateliai. Keturis kartus pasirodė agitbrigada. Kovo 19–20

dienomis vykusioje Anykščių r. meno saviveiklos kolektyvų apžiūroje kaimo

kapelų tarpe I vietą užėmė Surdegio kultūros namų kaimo kapela, vadovaujama

P. Rauplio. Kaimo kultūros-švietimo įstaigų ir kolūkinių kolektyvų apžiūroje

moterų chorui pripažinta I vieta. 1962 metų kovą kultūros namų saviveiklininkai

pastatė Jono Kavoliūno pjesę „Traukinys išeina po pusvalandžio“. Vaidino

mokytoja A. Dauknytė, bibliotekos vedėja Verutė Genčiauskienė, kolūkio

pirmininkas A. Adomaitis, agronomas Leonas Žeimys. Kultūros namuose veikė

stacionarinis kino įrenginys. 1964 metais kolūkyje buvo surengtos pirmosios

vardynos. Gruodžio mėnesį buvo parodyta komedija „Koročios košė“. 1966

metais Spalio 50-mečio renginyje dalyvavo Surdegio kultūros namų moterų

ansamblis. 1971 metų gegužę koncertavo Andrioniškio kultūros namų

saviveiklininkai. Parodyta Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės idilija „Kuprotas

oželis“. Koncertavo vyrų ansamblis, moterų trio, duetai. 1972 metų balandžio 29

dieną buvo surengtos tradicinės vardynos. Naujai suremontuotuose kultūros

namuose Gegužės pirmosios minėjime buvo parodyta Kazio Sajos pjesė „Šeškai“.

Metų pabaigoje muzikos, dainos ir poezijos vakare dalyvavo IV

tarprespublikinio jaunųjų atlikėjų konkurso laureatė R. Maciūtė (sopranos), J.

Petrikas (meninis skaitymas), J. Zimnickis (baritones) ir kiti Valstybinės

filharmonijos atlikėjai. 1976 metų rudenį lankėsi Anykščių rajoninių kultūros

namų estradinis ansamblis, vadovaujamas J. Pustelnikovo. Pagal sutartį su

Vilniaus valstybine filharmonija Surdegyje viešėjo „Vilniaus aidai“, „Estradinės

melodijos“, buvo atvykęs aktorius Tomas Vaisieta. Vilniaus dramos teatras

parodė spektaklį „Adomas veda Ievą“. Koncertavo Vilniaus geležinkeliečių

klubo pavyzdinis šokių kolektyvas „Neris“. Metų pabaigoje įvyko koncertas-

susitikimas su kompozitoriumi Lietuvos filharmonijos direktoriumi ir meno

vadovu, nusipelniusiu meno veikėju Rimvydu Žygaičiu. Paskutiniais darbo

metais iš valstybės biudžeto kultūros namams buvo skirta 3,5 tūkst. rb.,

panaudota 2 357 rublių. Direktoriai: Užusienis <1956>, Vlada Barkauskienė

(1957–1960), Janina Kulvinskaitė <1960–1961>, Veronika Genčiauskienė <1961–

1962>, Pranas Skardžius <1962–1963>, Danguolė Gaidytė <1964–1965>, Leonora

Mackelienė <1966>, Vanda Jakubėnaitė <1965–1969>, Jonas Robašauskas ir kiti.

Meno vadovai: Albertas Jeronis <1959>, Albertas Mačionis <1956>, Danguolė

Sabulytė <1958>, Petras Rauplys <1959–1961>, Marijona Irena Mackevičiūtė

<1964–1965>, Veronika Švejytė-Dikčiuvienė <1966–1967>, Alfonsa Labakojienė

<1967–1975>, Alfonsas Aukštikalnis <1968>, Eugenija Nugaraitė-Čepienė <1974>,

Baranauskienė <1975>)ir kiti. Lit.: BALČIŪNAS A. Nauji kultūros namai. SK,

1956, spalio 13; URBYS S. Saviveiklininkai scenoje. SK, 1957, sausio 26;

MAČIONIS A. Mūsų kaimo kapela. SK, 1957, gegužės 1; KALVELIS V. Tematinis

vakaras. SK, 1957, spalio 12; PRŪSAS J. Veiklūs kultūros namai. SK, 1958, vasario

16; STELMANAS A. Kad vakarai nebūtų nuobodūs. SK, 1958, gruodžio 25;

„Didelis ir darnus Surdegio apylinkės „Aušros“ kolūkio kultūros namų

saviveiklos kolektyvas...“. KD, 1960, kovo 6; ŠALTIS P. Draugiškas kolektyvas.

KD, 1960, birželio 5; VAIČIULIS J. Linksma buvo surdegiečiams. KD, 1962, sausio

4; VAIČIULIS J. Saviveiklininkai dirba. KD, 1962, kovo 15; Padaugėjo renginių.

KD, 1972, gegužės 13. Parašas: B. Vytaitis; GIEDRIENĖ M. Komunistų dėmesys

kultūrai. KD, 1975, liepos 10; ŽIKEVIČIENĖ A. Surdegiečių laisvalaikiai. KD,

1976, birželio 8; PLĖTA, Alfonsas. Susitikimas su kompozitoriumi [Rimvydu

Žigaičiu]. KD, 1976, lapkričio 4; Kultūros namai, Surdegis. KD, 1980, kovo 27.

Parašas: B. Romaitė.

1

Marijona Kašponienė

Nuotrauka iš Balio Kašponio šeimos albumo

Sukanka 115 metų, kai gimė pedagogė, Surdegio pradžios mokyklos mokytoja

Marijona Kašponienė (Kubilinskaitė, * 1901 11 01 Antabūdyje, Griškabūdžio

vlsč., Šakių apskr., † 1996 06 15 Vilniuje, palaidota Surdegio kapinėse). 1926 metų

birželio 20 dieną baigė Kauno „Saulės“ mokytojų seminariją. Nuo 1927 metų

rugsėjo mėnesio dirbo Raseinių apskr. Mantvilių pradžios mokyklos vedėja. 1928

rugpjūtį pačiai prašant buvo perkelta į Panevėžio apskrities Žudžgalio pradžios

mokyklą vedėja. 1928 metų birželio 28 dieną ištekėjo už pedagogo Balio

Kašponio. 1930 metų liepą, pačiai prašant, buvo perkelta į Surdegio pradžios

mokyklą mokytoja. 1938 metais turėjo septintąją tarnybos kategoriją, gaudavo

grynais apie 220 Lt algą. 1942 metais jai buvo suteikta pirmojo laipsnio vyr.

mokytojos kategorija. Kaip ir vyras, iki 1943 metų dirbo Surdegyje, o rugsėjį

buvo perkelta į Puponių pradžios mokyklą vedėja. Lietuvių katalikių moterų

draugijos Surdegio skyriaus valdybos vicepirmininkė (1932 metais).

Stanislovas Žekonis 1965 metais

Nuotrauka iš Anykščių J. Biliūno gimnazijos archyvo

Sukanka 90 metų, kai Umėnuose gimė pedagogas, Surdegio septynmetės

mokyklos direktorius Stanislovas Žekonis (* 1926 11 01 Umėnuose, Anykščių r.,

† 2005 07 23 Anykščiuose, palaidotas Anykščių kapinėse). Mokėsi Surdegio

pradžios mokykloje. Po karo baigė Anykščių gimnaziją. Toliau mokėsi Panevėžio

mokytojų seminarijoje, studijavo Vilniaus pedagoginiame institute (įgijo

geografijos mokytojo išsilavinimą). Dirbo mokytoju Pumpėnuose (Pasvalio r.).

1951–1952 metais – Surdegio septynmetės mokyklos direktorius. 1952–1962

metais – Viešintų vidurinės mokyklos direktorius. 1962–1972 metais – Anykščių

J. Biliūno vidurinės mokyklos direktorius. 1972–1987 metais dirbo geografijos

mokytoju. (Anykštėnų biografijų žinynas).

2

Balys Kašponis

Nuotrauka iš šeimos albumo

Sukanka 125 metai, kai gimė pedagogas, vargonininkas, chorvedys, ilgametis

Surdegio pragžios mokyklos vedėjas Balys Vladas Kašponis (* 1891 11 02 (14)

Pakriauniuose, Obelių vlsč., Rokiškio apskr., † 1973 10 06 Vilniuje,palaidotas

Surdegyje). Vargonuoti mokėsi pas Subatės (Latvija) bažnyčios vargonininką A.

Riaubiškį. Čia lankė Naujalio vargonininkų kursus, „Saulės“ mokytojų kursus,

mokėsi harmonijos pas Teodorą Brazį. 1922 metais Panevėžio mokytojų

seminarijoje įgijo jaunesniojo mokytojo cenzą. Mokėjo penkias kalbas. Nuo 1906

metų dirbo vargonininku ir vadovavo Rubenių, Rėzeknės, Dukstigalo bažnyčių

ir Zuosnos koplyčios chorams. Į Lietuvą grįžo 1910 metais. 1911–1913 metais

dirbo Kauno kunigų seminarijos bažnyčios vargonininku. Nuo 1913 metų

tarnavo kariuomenėje. I pasaulinio karo metais pateko į Austriją ir Lenkiją.

Valstybinėje tarnyboje pradėjo dirbti 1919 metų rugsėjį. 1919–1920 metais

mokytojavo Naujamiestyje, 1920–1923 metais – Karsakiškyje. Surdegio pradžios

mokyklos vedėjo pareigas ėjo nuo 1923 metų rugsėjo mėnesio. 1939 metais turėjo

devintąją tarnybos kategoriją ir grynais gaudavo 440 Lt algą (su priemoka už tris

vaikus ir vedėjo pareigas). Visuomenininkas. Dalyvavo 1942 metų gyventojų

surašyme. 1944–1957 metais mokytojavo Kupiškyje. Buvo ryškiausias vietos

visuomenės veikėjas. Savo pavarde ir slapyvardžiais „Mokyt. B. K.“, „Mokyt.

ūkin. B. K.“, „M. K.“ ir kitais rašinėjo į Panevėžio apskr. laikraštį „Mūsų kraštas“,

kitus laikraščius. „Mūsų krašte“ 1930 metais paskelbė pirmąją kraštotyrinio

pobūdžio studijėlę „Surdegis“. Tų pačių metų lapkričio 13 dieną publikavo

straipsnį „Ūkininkai, duokit savo vaikams žemės ūkio mokslo“. Vienas iš

Surdegio galvijų kontrolės ratelio steigėjų (1927), Vilniui vaduoti sajungos

Surdegio skyriaus komiteto pirmininkas (1935–1936 metais), Lietuvos šaulių

sąjungos XII Panevėžio rinktinės XIV Surdegio būrio šaulys. Ilgą laiką vadovavo

jaunųjų ūkininkų rateliui. Buvo daugelio įvairių iniciatyvų autorius. „Dienos“

laikraščiui 1930 metais pasiūlė įvesti politinio, socialinio ir ekonominio gyvenimo

savaitinę kroniką. Parašė atsiminimų knygą Memuarai (rankr.). 1928 metais buvo

apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės 10 metų sukakties medaliu, 1931 metais

– Vytauto Didžiojo ordino III laipsnio medaliu. Nusipelnęs mokytojas (1958).

Ršt.: KAŠPONIS, Balys. Surdegis. Mūsų kraštas, 1930, rugpjūčio 21 (nr. 15), p. 3;

28 (nr. 16), p. 2–3; KAŠPONIS, Balys. Jaunieji ūkininkai dirba, Surdegis. Mūsų

kraštas, 1930, spalio 30 (nr. 25), p. 3. Parašas: M.K.; KAŠPONIS, Balys. Ūkininkai,

duokit savo vaikams žemės ūkio mokslo. Mūsų kraštas, 1930, lapkričio 13 (nr. 27),

p. 1. Parašas: Mokyt. B.K. Lit.: „Į ekzaminus dvasiškojon Žemaičių seminarijon

stojo 45 jaunikaičiai...“, Kaunas. Vienybė, 1913, balandžio 30 (gegužės 13) (nr. 18),

p. 281; JANKAUSKAS, Vidmantas, VIDIGIRIS, Linas. Kašponis Balys. Iš:

Kupiškėnų enciklopedija. Vilnius, 2012, t. 2, p. 53–54; Keliai veda Kupiškin: (tėviškės

aidai). Vilnius, 2000. Turinyje: KAŠPONIS, Rimtautas. Bukonių palivarkas, p. 36–

37; BARTULIS, Julius. Mitošiūnai, p. 262–265.

6

Sukanka 75 metai, kai gimė pedagogas, Surdegio aštuonmetės mokyklos

mokytojas Alfonsas Aukštikalnis (* 1941 11 06). Baigė Biržų vidurinę mokyklą.

Vėliau mokėsi Šiaulių pedagoginiame institute. Nuo 1968 metų rugsėjo mėnesio

– Surdegio aštuonmetės mokyklos mokytojas. Mokė aritmetikos, darbų. Apie

1968 metus – Kultūros namų meno vadovas.

12

Prieš 95 metus Antalinos dvare vakarą surengė Surdegio šauliai. Buvo parodytos

dvi vienaveiksmės komedijos: Sofijos Čiurlionienės-Kymantaitės „Kuprotas

oželis“ ir Konstantino Michailovo „Naujavedžių naktis“. Lietuvos šaulių

sąjungos XII Panevėžio rinktinės XIV Surdegio būrys buvo įsteigtas 1919 metų

rugsėjį. 1920 metais XII Panevėžio šaulių rinktinę iš viso sudarė 19 būrių. Jos

valdybos pirmininku buvo žinomas mokslininkas Jurgis Elisonas, vadu – Ignas

Padgaiskis. Surdegio būrio pirmininko pareigas ėjo Matas Meškauskas, o būrio

vado – Juozas Raišelis. Ilgiausiai šaulių būriui vadovavo vargonininkas Jonas

Dzikas. Jis vesdavo pamokas. Pavyzdžiui, 1938 metų pirmoje pusėje jis pravedė

šešių valandų teorijos ir vienos valandos praktinius užsiėmimus, antrojoje metų

pusėje – penkių teorinių valandų užsiėmimus. Už tai jam buvo mokama (per

metus buvo sumokėta 20 Lt ir 50 centų). Būrio vadai dalyvaudavo kuopų ir būrių

vadų susirinkimuose. 1938 metų rugpjūčio 15 dieną XIV Surdegio šaulių būriui

iškilmingai įteikta vėliava. XII rinktinės vado įsakymu buvo rengiami šaudymai

koviniais šoviniais. Tokie būrio šaulių mokymai vyko 1931 metų birželio 3 dieną,

1932 metų birželio 14 dieną. Apie šaudymus koviniais šoviniais 1934 metų kovo

11 dieną pranešė žurnalo „Trimitas“ korespondentas. Šauliai, įvykdę šaudymo

pratimų sąlygas, buvo keliami į aukštesnę šaudymo klasę. 1938 metais Panevėžio

rinktinės vadas leitenantas Jonas Andrašiūnas (* 1896, † 1994) į jaunųjų šaulių

grupės aukštesniąją klasę pakėlė Balį Kašponį, Adomą Samuolį, A. Bubiną, Vladą

Marmoką, J. Šimkų, Mykolą Butrimą ir Kazį Strimaitį, 1939 metais – J. Dziką,

Igną Gailiūną, P. Balčiūną, o į senųjų šaulių grupės aukštesniąją klasę – K.

Strimaitį. Būrio šauliai dalyvaudavo manevruose. Pavyzdžiui, 1931 metų

gruodžio 5–6 dienomis rinktinės vado įsakymu nr. 12 buvo paskelbtas

bandomasis pavojus – manevrai Surdegio rajone. 1932 metų pabaigoje šauliai

drauge su XXIV Viešintų ir XXV Troškūnų būriais dalyvavo manevruose, kurie

buvo surengti Troškūnų rajone. Panevėžio šaulių rinktinės vado 1938 metų

rugsėjo 15 dienos įsakymu nr. 26 paskelbtuose kariuomenės manevruose

dalyvavo surdegiečiai J. Dzikas, J. Šimkus, Jonas Elmintas, Kazys Urbonas,

Antanas Padskakulis, Juozas Pajuodis, Antanas Inčiūra, A. Vilkonis ir K.

Strimaitis. Surdegio šauliai dalyvaudavo ir sporto renginiuose (pavyzdžiui, 1939

metais vykusioje III rajoninėje sporto šventėje). 1932 metų vasario 21 dieną

susirinkime skaityta paskaita „Kokios mano pareigos“. Dalyviai pasiuntė

Klaipėdos gubernatoriui sveikinimą. „Mūsų krašto“ korespondentas kovo 3

dienos žinutėje pranešė, kad būryje steigiama sporto sekcija, jau įsigyta sporto

įrankių. 1921 metų liepos 31 dieną Panevėžio apskr. viršininkas gavo šaulių

skyriaus vado prašymą leisti A. Petrauskui surengti mitingą šaulių sąjungos

reikalu. Matyt, tai buvo supažindinamojo agitacinio pobūdžio renginys.

Surdegio šauliai dalyvaudavo meno saviveikloje. Nariai: Viktoras Almintas,

Petras Balčiūnas, Antanas Bubinas <1934, Antanas Bukėnas, Mykolas Butrimas,

Jonas Čepėnas <1938>, Jonas Dzikas, Jonas Eiva, Jonas Elmintas, Ignas Gailiūnas

(pedagogas), Balys Grubliauskas, Antanas Inčiūra, Feliksas Jackus, Antanas

Jakubėnas, Juozas Jakubėnas, Julija Jonelytė-Šablevičienė, Steponas Kanapeckas

<nuo 1929>, Juozas Kapleris, Balys Vladas Kašponis, Jurgis Krisiūnas <1938>,

Antanas Kryžius, Ona Labakojytė, Petras Leščinskas, Jonas Mačėnas, Povilas

Marmokas, Vladas Marmokas, Matas Meškauskas, Antanas Padskakulis, Juozas

Pajuodis, Liudvikas Pajuodis, Anicetas Paulauskas, A. Petrauskas, Jonas Raišelis,

Juozas Raišelis, Kazimieras Ramoška, Jonas Rasimavičius, Adomas Samuolis,

Kazys Strimaitis, Romas Šeškus, Jonas Šimkus, Simonas Škėma, K. Urbonas,

Povilas Velma, Juozas Verslavėnas, Feliksas Veršelis, Martynas Vilkončius,

Adolfas Vilkonis, Balys Vrubliauskas ir kiti. Lit.: „Šauliai rugpjūčio 15 d. surengė

vakarą…“, Surdegis. Mūsų kraštas, 1930, rugpjūčio 21 (nr. 15), p. 3;

Progresuojama, Surdegis. Mūsų kraštas, 1932, sausio 14 (nr. 2), p. 4. Parašas: X.;

„Kovo 11 d. buvo koviniais šoviniais šaudymas…“, Surdegiai. Trimitas, 1934,

kovo 22 (nr. 12), p. 241; Tyliai, bet gražiai, Surdegis. Panevėžio garsas, 1939,

birželio 17 (nr. 25), p. 3; SINKEVIČIUS, Klemensas. Lietuvos šaulių sąjungos

bibliotekos (1920–1940). Vilnius, 2007.

14

Antanas Pajuodis su šeima

Nuotrauką pateikė sūnus Arvydas (nuotraukoje priekyje)

Sukanka 120 metų, kai Surdegyje gimė ūkininkas, verslininkas

(prekybininkas), tolstojininkas Antanas Pajuodis (* 1896 11 14 Surdegyje, † 1986,

palaidotas Vilniaus Rokantiškių kapinėse). Gausios šeimos (10 vaikų) vyriausias

vaikas. Baigė Surdegio cerkvės parapinę mokyklą. Vėliau privačiai mokydamasis

įgijo dviejų gimnazijos klasių išsilavinimą. 1920 metais buvo pašauktas į

kariuomenę, dėl savo pacifistinių įsitikinimų atsisakė tarnauti bei duoti

priesaiką. Dėl to buvo suimtas ir Kariuomenės teismo nuteistas 10 metų sunkiųjų

darbų kalėjimo atimant pilietines teises. Keletą dienų laikytas Kupiškio kalėjime,

vėliau perkeltas į Panevėžio apskrities kalėjimą, o iš jo – į Kauno sunkiųjų darbų

kalėjimą. 1921 metais amnestuotas, grįžo į tėvų ūkį ir jame dirbo. Anksti (1924

metais) mirus tėvams, teko prisiimti atsakomybę už ūkio tvarkymą ir gausios

šeimos priežiūrą bei išlaikymą. Aktyviai dalyvavo Surdegio visuomeniniame

gyvenime. Ūkininkų sąjungos Surdegio skyriaus valdybos vicepirmininkas,

Surdegio žemės ūkio draugijos valdybos narys, pirmininkas, Lietuvos centralinės

galvijų kontrolės sąjungos Surdegio skyriaus vienas iš steigėjų, pirmininkas,

Surdegio pieno perdirbimo bendrovės valdybos narys, kasininkas. 1926 metais

pradėjo dirbti Surdegio žemės ūkio draugijos krautuvėlės vedėju. 1930 metais ją

likvidavus ir nepavykus įsidarbinti Subačiaus kooperatyvo parduotuvėje,

Surdegyje įsteigė nedidelę įvairių prekių parduotuvę. 1936 metais persikėlė į

Panevėžį, kur įkūrė manufaktūros (audinių ir drabužių) parduotuvę, kuri,

konkuruodama su žydų įmonėmis, sėkmingai plėtojo savo veiklą. Lietuvos

verslininkų sąjungos Panevėžio skyriaus valdybos vicepirmininkas (1937),

sekretorius (1938), pirmininkas (1939). Sovietų Sąjungai 1940 metais okupavus

Lietuvą ši prekybos įmonė buvo nacionalizuota. 1941 metų pradžioje pradėjo

dirbti Subačiaus kooperatyvo reikalų vedėju, vėliau – prekių žinovu. Vokiečių

okupacijos metais dirbo valstybinės prekybos organizacijos Li-Mi-Pa (Lietuvos

miestų prekyba) Panevėžio skyriuje prekių žinovu. 1944 metų pabaigoje – 1945

metų pradžioje dirbo Panevėžio miškų kombinate statistiku, vėliau – Panevėžio

miškų pramonės ūkio darbininkų aprūpinimo skyriaus viršininku. 1949 metais

organizaciją likvidavus persikėlė į Vilnių. Trumpai (apie 1,5 metų) dirbo

Daugiaverslės (artelių) sąjungos parduotuvės vedėju, vėliau – nuo 1952 metų iki

išėjimo į pensiją (1959 metais) Vilniaus viešosios bibliotekos ūkvedžiu,

bibliotekiniu techniku. Jaunystėje domėjosi Levo Tolstojaus idėjomis, artimai

bendravo su jų skleidėju Lietuvoje Baliu Dūda ir kitais tolstojininkais. Buvo

kairiųjų pažiūrų, pacifistas, laisvamanis, vegetaras. abstinentas. Arvydas Pajuodis.

15

Prieš 40 metų Surdegio aštuonmetėje mokykloje pradėjo dirbti pedagogė

Regina Gasiūnienė (Augustavičiūtė, * 1957 10 12 Šėtoje, Kėdainių r.). 1976 metų

lapkričio 15 – 1986 metų vasarį – Surdegio aštuonmetės mokyklos mokytoja.

Mokė lietuvių kalbos ir literatūros, istorijos, gamtos pažinimo, biologijos,

higienos, geografijos, zoologijos, fizinio lavinimo ir kt. dalykų. Mokytojų

kraštotyros draugijos narė.

24

Prieš 175 metus Surdegio Šv. Dvasios cerkvės zakristijonu paskirtas vienuolyno

vienuolis Ignatijus (Kosatyj, * ~ 1797 Minsko vyskupijoje, † 1882 12 05 Supraslio

vienuolyne). Kilęs iš valstiečių. 1823 metais paskirtas į Surdegio Šv. Dvasios

vienuolyną, 1829 metų gegužės 15 dieną užėmė naujoko vakansiją. 1840 metų

rugpjūčio 11 dieną davė vienuolio įžadus. Nuo 1841 metų lapkričio 24 dienos –

zakristijonas. 1847 metų rugpjūčio 15 dieną įšventintas įjerodiakonu. 1848 metų

liepos 7 dieną apdovanotas septyniais rubliais sidabru. Šlt.: Послужные списки и

ведомости о числе духовных лиц, находящихся в монастырях, 1844 г. LVIA, f.

1537, ap. 1, b. 82; Правительственный указ о возведении в сан иеродиакона монаха

Сурдецкого монастыря Игнатия, 1847 г. LVIA, ф. 605, оп. 2, д. 2319. 1 л.

27

Prieš 120 metų Surdegio Šv. Dvasios cerkvės šventoriuje palaidotas 74 metų

Subačiaus valsčiaus dvarininkas, atsargos poručikas, kunigaikštis Andrejus

Šalikovas ( * 1823 01 14 Maskvoje, † 1896 11). Tėvas – rašytojas, vertėjas ir

redaktorius Piotras Šalikovas (* 1767, † 1852 02 16). Mokėsi Maskvos kadetų

korpuse. Jociškių dvarą (rus. Jocišy) Lietuvoje įsigijo 1868 metais. Panaikinus

Subačiaus valstybinį dvarą, įsigijo didelę Kumpiniškio dalį. Iš vietinio miško

pasistatė prabangų rūmą. Jam priklausė 130 deš. žemės. Nuo 1868 metų gegužės

mėnesio – Kauno gub. Ukmergės apskrities 5-osios apylinkės taikos tarpininkas.

1881 metais turėjo 386 deš. ariamos žemės, šešias deš. nenaudojamos ir 87 deš.

miško. Mirdamas kilnojamąjį turtą paliko žmonai Jelizavetai Levickajai, o

Kumpiniškį – įdukrai Apolinarijai Oldenborgen, kuri vėliau ištekėjo už

teisininko Leonido Ivanenkos. Buvusiuose jo rūmuose po karo buvo

apgyvendinta keletas šeimų. Pastatas baigia griūti. Apdovanotas medaliu „Už

1863–1864 m. lenkų maišto numalšinimą“.

30

Sukanka 50 metų, kai Surdegyje gimė pedagogė Violeta Zablockienė

(Mackelytė, * 1966 11 30). 2000 metais baigė Vilniaus pedagoginį universitetą

(ikimokyklinio ugdymo auklėtojos specialybė). Pedagogų profesinės raidos

centre Vilniuje apgynė priešmokyklinio ugdymo konsultantės vardą (2004).

Dirbo Čiulėnų pagrindinės mokyklos priešmokyklinio ugdymo grupės vyr.

auklėtoja. Nacionalinės mokėjimų agentūros vyr. specialistė. Veda seminarus

Molėtų r. priešmokyklinio ugdymo grupių auklėtojoms, konsultuoja

priešmokyklinio ugdymo klausimais. Įkūrė šeimyninius vaikų globos namus.

Čiulėnų seniūnijos bendruomenės narė. Valstiečių liaudininkų sąjungos narė,

šios partijos Molėtų r. skyriaus pirmininkė ir partijos tarybos narė (Anykštėnų

biografijų žinynas). Lit.: Dovana Violetos namų vaikams. Molėtų žinios, 2005, saus.

4, p. 1.

GRUODIS

2

Prieš 175 metus Surdegio Šv. Dvasios vienuolyno dvasios tėvu patvirtintas

vienuolis Varlaamas (Syčevskis, * ~ 1774 Bielske, † ?). Kilęs iš Minsko gub.

miestelėnų. Mokėsi privačiai. 1790 metų kovo 7 dieną davė vienuolio įžadus.

1798 metų spalio 30 dieną įšventintas jerodiakonu, 1801 metais – jerovienuoliu.

1808 metais iš Bielsko vienuolyno perkeltas į Dysnos vienuolyną, 1810 metais – į

Vilniaus Šv. Dvasios vienuolyną. 1829 metų vasario 14 dieną perkeltas į Surdegio

Šv. Dvasios vienuolyną iždininku. 1839 metų kovo 13 dieną paskirtas Pažaislio

vienuolyno zakristijonu. 1841 metų rugsėjo 17 dieną grąžintas į Surdegio

vienuolyną. Gruodžio 2 dieną paskirtas dvasios tėvu. 1845 metų spalio 2 dieną

apdovanotas klubjuoste. Šlt.: Рапорт Сурдецкого архимандрита Иова, 1843 г.

LVIA, f. 1537, ap. 1, b. 26.

6

Prieš 145 metus Surdegio Šv. Dvasios vienuolyno jerodiakonas Flavianas

(Floras Stukovanovas, * ~ 1824 Černigovo vyskupijoje, † 1884 12 25 Surdegyje)

įšventintas jerovienuoliu. Černigovo vyskupijos šventiko sūnus. Baigė Černigovo

dvasinę mokyklą. 1843 metais priimtas į Niežinsko vienuolyną. 1846–1849 metais

dainavo choruose. 1852 metų rugsėjo 5 dieną užėmė naujoko vakansiją Pažaislio

vienuolyne. 1853 metų kovo 9 dieną pervestas į Vilniaus Šv. Dvasios vienuolyną.

1853 metų spalio 21 dieną įšventintas į jerodiakonus. 1856 metų vasario 9 dieną

paskirtas į Gardino vienuolyną. 1857 metų gruodžio 17 dieną grąžintas į Vilniaus

Šv. Dvasios vienuolyną. Vėliau kilotas po įv. vietoves. Nuo 1870 metų vasario 9

dienos Surdegio Šv. Dvasios vienuolyne. 1871 metų gruodžio 6 dieną įšventintas

jerovienuoliu. 1872 metų kovo 28 dieną iškeltas į Bariūnų vienuolyną. 1875 metų

sausio 7 dieną antrą kartą atkeltas į Surdegio vienuolyną. Šlt.: Формулярные

списки монашествующих и послушников Сурдегского Свято-Духова монастыря

... за 1876 год. LVIA, f. 605, ap. 2, b. 2367. Lit.: Некрологи. Литовские

епархиальные ведомости, 1885, No 1, р. 4.

19

Prieš 5 metus Ispanijos Santjago-de-Kompostelos mieste atidaryta paroda

„Dievo Motinos ikonos Rusų stačiatikių cerkvėje“, kurioje buvo eksponuojama

Surdegio stebuklingosios Dievo Motinos ikonos kopija.

20

Prieš 55 metus Surdegio aštuonmetėje mokykloje pradėjo dirbti pedagogė Genė

Maskoliūnienė (* 1936 12 20). 1958 metais baigė Šiaulių pedagoginį institutą

(rusų kalbos specialybė). Surdegio aštuonmetės mokyklos mokytoja 1961–1968

metais. Mokė rusų kalbos, namų ruošos. Meno saviveiklininkė. 1968 metų

gruodžio 9 dieną išvyko į Akmenės rajoną.

26

Archimandrito Zosimos palaikai dabar saugomi Antruosiuose Sarsuose

(Rusijos Federacija)

Prieš 105 metus į Surdegio Šv. Dvasios vienuolyną siauruku atvyko kalinys

archimandritas Zosima (tikr. Dmitrijus Rašinas, * 1840 10 24 (11 06), † 1912 01 26

Surdegyje. palaidotas stačiatikių kapinėse, 2012 metų spalį palaikai perkelti į

Antruosius Sarsus, Rusijos Federacija). Po tarnybos rotmistro pareigose įstojo į

Michailovskio Zlatovercho vienuolyną raštininku. Greitai tapo naujoku. Vėliau

pakviestas į Poltavos vyskupiją. Dirbo arkivyskupo kanceliarijoje. 1870 metų

spalio 24 dieną tapo vienuoliu. Lapkričio 1 dieną paskirtas jerodiakonu. 1872

metų birželio 2 dieną atvyko į Irkutsko vyskupiją. Birželio 24 dieną tapo

jerovienuoliu. Nuo liepos 9 dienos paskirtas ekonomu su teise užsiimti

misionieriška veikla. 1873 metų rudenį keliavo po šventas vietas. Tarnavo

Krasnojarsko archijerėjo namų jerovienuoliu, vėliau dirbo ekonomu. 1873–1874

metais vizitavo vienuolynus. 1874 metų balandžio 17 dieną apdovanotas

klubjuoste, 1878 metų balandžio 16 dieną – ant krūtinės nešiojamu kryžiumi.

Vadovavo vienuolyno kūrimui netoli Krasnojarsko. 1883 metų balandžio 9 dieną

pakeltas į igumenus įteikiant lazdą. Dėl netinkamų sveikatai oro sąlygų išvyko į

Tavrijos vyskupiją Chersono Vladimiro I kl. vienuolyną poilsiui. 1883 metų

lapkričio 30 dieną paskirtas Krasnoslobodos vienuolyno (Permės gub.)

viršininku. 1886 metų balandžio 17 dieną tapo Penzos ir Saransko vyskupu

archimandritu. 1888 metais perkeltas į Vologodsko vyskupiją Velikij Ustiugo

vienuolyną, 1892 metų lapkričio 16 dieną – į Suzdalės vienuolyną. 1895 metų

lapkričio 24 dieną atvyko į Permę, 1895 metų gruodžio 4 dieną – į Krasnojarską.

Vėliau išvyko į Sarsus. Čia rūpinosi vienuolynų kūrimu. Nuteistas vienuolikai

metų katorgos darbų už nepilnamečių vienuolių tvirkinimą. Pats teigė, kad buvo

apšmeižtas. Carui tarpininkaujant iš Vilniaus gubernijos kalėjimo 1911 metų

gruodžio 26 dieną buvo perkeltas į Surdegio Šv. Dvasios vienuolyną. Čia jam

buvo paskirta didelė, šviesi, šilta ir sausa celė Dievo Motinos Ėmimo į dangų

cerkvės pastate. Greta buvo įsikūręs ir vienuolyno vyresnysis, kuris jį kasdien

lankydavo. Zosimą aplankė gera jo draugė ir gerbėja Vilniaus moterų vienuolyno

vienuolė Apolinarija, Antalieptės vienuolyno vienuolės. Visus jis tikino esąs

nekaltas. Ant krūtinės nešiojo suveriamąją ikoną, kurią jam dovanojo Rusijos

imperatoriaus Aleksandro II žmona Marija Aleksandrovna. Laiškus diktuodavo

vienuolyno raštininkui Afanasijui Novikovui. 1912 metų sausio 26 dieną mirė. Jo

laidotuvės labai užsitęsė dėl tokios priežasties: Lietuvos ir Vilniaus arkivyskupas

davė nurodymą jį palaidoti kaip pasaulietį vienuolyno kapinėse. Tačiau gauta ir

Kauno gubernatoriaus telegrama, leidžianti palaikus pervežti į Permės guberniją.

Teko palaukti, kol išsiaiškinta, ką daryti. Karstas su velionio palaikais buvo

patalpintas į didelę medinę dėžę. Tik devintą dieną po mirties archimandrito

palaikai buvo palaidoti Surdegio stačiatikių kapinėse. Jo laidotuvėse dalyvavo

Panevėžio šventikas G. Spaskis, Panevėžio realinės mokyklos mokytojas V.

Bazilevskis, rusų rašytojas, dviejų knygų apie Zosimą autorius rusų rašytojas

Aleksandras Žirkevičius. Pastarojo dėka po keleto mėnesių ant archimandrito

kapo buvo pastatytas medinis kryžius su tokio turinio užrašu: „Buvęs

archimandritas Zosima (pasaulietinis vardas Dmitrijus Rašinas), uolus

vienuolynų steigėjas, atsidavęs misionierius tarp stabmeldžių, įžymus

pamokslininkas, labdarys Evangelijos dvasioje, klusnus kryžiaus nešėjas,

apraudotas ir laiminamas gausybės gerbėjų mirė 1912 m. sausio 26 d.“. 2012

metais jo palaikai buvo pervežti į Antruosius Sarsus. Imtasi priemonių jį

reabilituoti ir net kanonizuoti. Lit.: Архимандрит Зосима и его Боголюбская

обитель. По благословению настоятеля Свято-Троицкого собора города

Красноуфимска иерея Андрея Рыжакова материал подготовили Наталия

Брагина, Мария Дербушева, Любовь Крохалева, Тамара Пяткова.

Екатеринбург, 2008. Kreipties būdas: World Wide Web. URL:

http://orthodox.etel.ru/htm; ЖИРКЕВИЧ, Александр Владимирович.

Архимандрит Зосима (в мире Дмитрий Рашин) был невиновен...: (история еще

одной судебной ошибки). Вильна, 1913; ЖИРКЕВИЧ, Александр

Владимирович. Жизнь во Христе старца Зосимы, в мире Дм. Рашина: (его

биография) Вильна, 1913; ТАЖУРИЗИНА, Зульфия А. Критика

идеологических основ православного монашества. [S.l.], [s.a.]. Kreipties būdas:

World Wide Web. URL: http://www.krotov.info/; KUDIRKIENĖ, Gailutė.

Vienuolio palaikų atkasimą sveikino pati gamta. Panskliautas, 2012, spalio 15.

Kreipties būdas: World Wide Web. URL: http: // www.panskliautas.lt; Stačiatikių

vienuoliai iš Lietuvos išsigabeno kalinio [archimandrito Zosimos] palaikus. Vilnius,

2012. Kreipties būdas: World Wide Web. URL:

http://www.formaliosnaujienos.blogspot.com.

27

Prieš 85 metus Surdegio šauliai suvaidino Algirdo Subatiečio trijų veiksmų

tragediją „Sielai verkiant“.