LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS AKADEMIJA

FARMACIJOS FAKULTETAS

VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA

ORINTA VALODKAITĖ

KVAPIOJO ROZMARINO ETANOLINIŲ IŠTRAUKŲ TECHNOLOGIJOS IR

KOKYBĖS VERTINIMAS

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovės

Doc. dr. Kristina Ramanauskienė,

Doc. dr. Giedrė Kasparavičienė

Kaunas, 2011 m.

2

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS AKADEMIJA

FARMACIJOS FAKULTETAS

VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA

Tvirtinu:

Farmacijos fakulteto dekanas dr. prof. Vitalis Briedis

KVAPIOJO ROZMARINO ETANOLINIŲ IŠTRAUKŲ TECHNOLOGIJOS IR

KOKYBĖS VERTINIMAS

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovės

Doc. dr. Kristina Ramanauskienė

Doc. dr. Giedrė Kasparavičienė

Recenzentas Darbą atliko

Doc.dr. Daivai Kazlauskienei

Orinta Valodkaitė

Kaunas, 2011 m.

3

TURINYS

TURINYS ----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------- 3

SANTRUMPOS --------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------- 5

1. ĮVADAS ---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------- 6

1.1. DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI ------------------------------------------------------------------------------------------------------ 7

2. LITERATŪROS APŢVALGA ----------------------------------------------------------------------------------------------------------- 8

2.1. ROZMARINŲ VAISTINĖS AUGALINĖS ŢALIAVOS CHEMINĖ SUDĖTIS IR BIOLOGINIS AKTYVUMAS ----------------- 8 2.1.1. Rozmarinų cheminė sudėtis ---------------------------------------------------------------------------------------------------- 8 2.1.2. Komponentų pasiskirstymas žaliavoje ---------------------------------------------------------------------------------------- 9

2.1.3. Rozmarinų biologinis aktyvumas --------------------------------------------------------------------------------------------- 9 2.1.3.1. Antimikrobinis aktyvumas ------------------------------------------------------------------------------------------------------------- 10 2.1.3.2. Priešvėţinis ir antimutageninis aktyvumas ---------------------------------------------------------------------------------- 10 2.1.3.3. Spazmolitinis ir antikonvulsinis aktyvumas --------------------------------------------------------------------------------- 12 2.1.3.4. Priešuţdegiminis aktyvumas ----------------------------------------------------------------------------------------------------- 13 2.1.3.5. Antihepatotoksinis aktyvumas -------------------------------------------------------------------------------------------------- 13 2.1.3.6. Antioksidacinis aktyvumas ------------------------------------------------------------------------------------------------------- 14 2.1.3.7. Tonizuojantis ir kognityvinę funkciją gerinantis poveikis --------------------------------------------------------------- 19 2.1.3.8. Diuretinis aktyvumas -------------------------------------------------------------------------------------------------------------- 19 2.1.3.9. Hiperglikeminis poveikis---------------------------------------------------------------------------------------------------------- 19 2.1.3.10. Skatinantis plaukų augimą poveikis ------------------------------------------------------------------------------------------- 20 2.1.3.11. Sedatyvinis poveikis ---------------------------------------------------------------------------------------------------------------- 20

2.2. ROZMARINŲ PRITAIKYMAS --------------------------------------------------------------------------------------------------- 20 2.2.1. Istorinės žinios --------------------------------------------------------------------------------------------------------------- 20 2.2.2. Rozmarinų vartojimas liaudies medicinoje ---------------------------------------------------------------------------- 21 2.2.3. Rozmarinų panaudojimas maisto pramonėje-------------------------------------------------------------------------- 21 2.2.4. Rozmarinų pritaikymas medicinoje -------------------------------------------------------------------------------------- 23

2.2.4.1. Virškinimo sistema ----------------------------------------------------------------------------------------------------------------- 23 2.2.4.2. Kvėpavimo sistema ----------------------------------------------------------------------------------------------------------------- 23 2.2.4.3. Širdies ir kraujagyslių sistema -------------------------------------------------------------------------------------------------- 23 2.2.4.4. Centrinė nervų sistema ------------------------------------------------------------------------------------------------------------ 24 2.2.4.5. Jutiminė sistema -------------------------------------------------------------------------------------------------------------------- 24 2.2.4.6. Judėjimo sistema -------------------------------------------------------------------------------------------------------------------- 25

2.2.5. Rozmarinų pritaikymas kosmetikoje ------------------------------------------------------------------------------------ 25 2.3. ROZMARINŲ VARTOJIMAS ---------------------------------------------------------------------------------------------------- 25

2.3.1. Rozmarinų farmacinės formos ------------------------------------------------------------------------------------------- 25 2.3.2. Dozavimas -------------------------------------------------------------------------------------------------------------------- 26 2.3.3. Šalutinis poveikis ------------------------------------------------------------------------------------------------------------ 27 2.3.4. Kontraindikacijos ir įspėjimai -------------------------------------------------------------------------------------------- 27 2.3.5. Nėštumas ir žindymo laikotarpis ----------------------------------------------------------------------------------------- 28

2.3.6. ROZMARINŲ VAISTŲ SĄVEIKA---------------------------------------------------------------------------------------------------- 28 2.4. ROZMARINŲ FARMACINIŲ FORMŲ ASORTIMENTAS ---------------------------------------------------------------------- 28 2.5. TINKTŪRŲ IR EKSTRAKTŲ GAMYBOS TECHNOLOGIJA------------------------------------------------------------------- 30

2.5.1. Tinktūrų gamyba ------------------------------------------------------------------------------------------------------------ 30 2.5.2. Ekstraktų gamyba ----------------------------------------------------------------------------------------------------------- 31 2.5.3. Reikalavimai ----------------------------------------------------------------------------------------------------------------- 33

2.5.3.1. Reikalavimai ţaliavai -------------------------------------------------------------------------------------------------------------- 33 2.5.3.2. Reikalavimai ekstrahentui ------------------------------------------------------------------------------------------------------- 33 2.5.3.3. Reikalavimai ekstraktams -------------------------------------------------------------------------------------------------------- 33 2.5.3.4. Reikalavimai tinktūroms --------------------------------------------------------------------------------------------------------- 34

3. EKSPERIMENTINĖ DALIS ------------------------------------------------------------------------------------------------------- 35

3.1. TYRIMO MEDŢIAGOS ----------------------------------------------------------------------------------------------------------- 35 3.2. Tyrimo metodai -------------------------------------------------------------------------------------------------------------- 35 3.2.1. Rozmarinų tinktūrų gamyba ---------------------------------------------------------------------------------------------- 35 3.2.2. Rozmarinų skystųjų ekstraktų gamyba --------------------------------------------------------------------------------- 36 3.2.3. Rozmarinų tinktūrų ir ekstraktų analizės metodai ------------------------------------------------------------------- 37

3.2.3.1. Sauso likučio kiekio nustatymas ------------------------------------------------------------------------------------------------ 37 3.2.3.2. Bendro fenolinių junginių kiekio nustatymas spektrofotometriniu metodu ----------------------------------------- 37 3.2.3.3. 2,2-difenil-1-pikrilhidrazilo (DPPH) laisvuoju radikalu antioksidacinio aktyvumo nustatymas -------------- 38

4

3.2.3.4. Magnetinės maišyklės įtaka išsiekstrahavusių medţiagų kiekybei----------------------------------------------------- 39 3.3. Tyrimų rezultatai ---------------------------------------------------------------------------------------------------------------- 39 3.3.1. Etanolio koncentracijos įtakos išsiekstrahavusių medžiagų kiekybei tyrimas ----------------------------------- 39

3.3.1.1. Rozmarinų etanolinių ištraukų sausojo likučio nustatymas ------------------------------------------------------------ 39 3.3.1.2. Fenolinių junginių kiekio nustatymas rozmarinų etanolinės ištraukose --------------------------------------------- 40 3.3.1.3. Ekstrahento įtaka rozmarinų etanolinių ištraukų antioksidaciniam aktyvumui DPPH laisvuoju radikalu

tyrimas 40 3.3.2. Išsiekstrahavusių medžiagų kiekio palyginimas tinktūrose ir ekstraktuose bei brinkinimo laiko įtaka išsiekstrahavusių medžiagų kiekybei gaminant ekstraktus -------------------------------------------------------------------- 41 3.3.3. Magnetinės maišyklės įtaką išsiekstrahavusių medžiagų kiekybei gaminant tinktūras ----------------------- 42

4. REZULTATŲ APTARIMAS------------------------------------------------------------------------------------------------------- 44

5. IŠVADOS-------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------- 45

SANTRAUKA --------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------- 46

SUMMARY ------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------ 47

LITERATŪROS SĄRAŠAS --------------------------------------------------------------------------------------------------------------- 49

5

SANTRUMPOS LR - laisvieji radikalai

AA - antioksidacinis aktyvumas

DPPH - 2,2-difenil-1-pikrilhidrazilo radikalas

F-C - Folin-Ciocalteu regentas

UV - ultravioletinis

ŢIV - ţmogaus imunodeficito virusas

KR - karnosoinė rūgštis

K - karnosolis

RR - rozmarino rūgštis

AR - L-askorbo rūgštis

RE - rozmarino ekstraktas

AP - askorbo palmitatas

CR - citrinų rūgštis

TOC - alfa tokoferolis

HCAs - heterocikliniai aminai

COX - ciklooksigenazė

DMSO - dimetilsulfoksidas

6

1. ĮVADAS

Antioksidantai – tai medţiagos, neutralizuojančios laisvuosius radikalus (LR), kurių

perteklinis kiekis organizme yra kenksmingas sveikatai. Šios dalelės susidaro, veikiant ţalingiems

aplinkos veiksniams, tokiems kaip nuolat didėjanti tarša, ultravioletinė spinduliuotė (UV), alkoholio

vartojimas, rūkymas, nervinė įtampa ar kt. Jei organizmo vidinės antioksidacinės sistemos nebepajėgia

sunaikinti šių kenksmingų dalelių, išsivysto oksidacinis stresas, lemiantis širdies ir kraujagyslių

sistemos, vėţinių ir kitų ligų lėtinę eigą (4).

Šiuolaikinis mokslas atranda vis naujų medţiagų, padedančių organizmui apsisaugoti nuo

ardančio LR poveikio (4). Tam tikrose šalyse sintetiniai antioksidantai yra ribojami dėl galimo

nepageidaujamo poveikio ţmogaus organizmui. Todėl, norint pasiekti vartojimo saugumą (43), itin

plačiai tyrinėjama augalinių antioksidantų įtaka apsauginėms ląstelių savybėms stiprinti bei tam tikrų

ligų profilaktikai (4).

Vienas tokių antioksidaciniu aktyvumu (AA) pasiţyminčių vaistingųjų augalų yra kvapusis

rozmarinas (Rosmarinus officinalis L.), lūpaţiedţių/notrelinių (Labiatae/Lamiaceae) augalų šeimos

atstovas, vertinamas ne tik dėl ţymaus savo antioksidacinio aktyvumo, kurį lemia fenoliniai diterpenai

(36), flavonoidai ir fenolinės rūgštys (36,38), bet ir dėl priešuţdegiminio, priešvėţinio, antimikrobinio,

karminatyvinio, spazmolitinio, sedatyvinio, diuretinio (7, 38), antimutageninio (radioprotekcinio),

neuroprotekcinio, antihepatotoksinio, priešopinio ir kt. poveikių. Dėl šių savybių jau nuo antikos laikų

rozmarinas buvo vartojamas Europos tradicinėje medicinoje. Šiuolaikinėje praktikoje jis naudingas ne

tik medicinos tikslams, bet taip pat kosmetikai (38) ir maisto pramonei (43).

Farmacinių formų gamybos metodas taip pat uţima reikšmingą vietą, lemiančią

farmakologinį vaistų veikimą, todėl šiame darbe bus vertinama rozmarino etanolinių ištraukų

technologija ir kokybė.

7

1.1. Darbo tikslas ir uţdaviniai

Darbo tikslas:

Pagaminti kvapiojo rozmarino etanolines ištraukas (tinktūras, skystuosius ekstraktus) ir

įvertinti jų kokybę.

Darbo uţdaviniai:

1. Remiantis literatūros duomenimis parinkti ţaliavos ir ekstrahento santykį bei ištraukų

gamybos metodus.

2. Įvertinti pagamintų ištraukų kokybę, nustatant sauso likučio ir fenolinių junginių kiekį.

3. Įvertinti technologinių parametrų daromą įtaką veikliųjų medţiagų išsiskyrimui iš ţaliavos.

4. Įvertinti ištraukų antioksidacinį aktyvumą.

Tyrimo objektas:

Veiklioji medţiaga, išdţiovinti rozmarino lapai ir rozmarinų etanolinės ištraukos.

8

2. LITERATŪROS APŢVALGA

2.1. Rozmarinų vaistinės augalinės ţaliavos cheminė sudėtis ir biologinis

aktyvumas

2.1.1. Rozmarinų cheminė sudėtis

Europos farmakopėjos duomenimis, rozmarino išdţiovintuose lapuose yra 12 ml/kg eterinio

aliejaus ir 3 proc. rozmarino rūgšties.

Eteriniame ispaniškojo tipo rozmarino aliejuje yra:

α-pineno 18,0-26,0 %;

kamfeno 8,0-12,0 %;

β-pineno 2,0-6,0 %;

β-mirceno 1,5-5,0 %;

limoneno 2,5-5,0 %;

cineolo 16,0-25,0 %;

ρ-cimeno 1,0-2,2 %;

kamforo 13,0-21,0 %;

bornilo acetato 0,5-2,5 %;

α-terpineolo 1,0-3,5 %;

borneolo 2,0-4,5 %;

verbenono 0,7-2,5 %.

Eteriniame marokiškojo ir tuniso tipo rozmarino aliejuje

yra:

α-pineno 9,0-14,0 %;

kamfeno 2,5-6,0 %;

β-pineno 4,0-9,0 %;

β-mirceno 1,0-2,0 %;

limoneno 1,5-4,0 %;

cineolo 38,0-55,0 %;

ρ-cimeno 0,8-2,5 %;

kamforo 5,0-15,0 %;

bornilo acetato 0,1-1,5 %;

α-terpineolo 1,0-2,6 %;

borneolo 1,5-5,0 %;

9

verbenono 0,4 % (2).

Veikliąsias medţiagas galima sugrupuoti į šias klases:

Flavanoidai: diosmetinas, diosminas, genkvaninas ir jo dariniai, luteolinas ir jo dariniai, hispidulinas,

nepetinas, nepitrinas, apigeninas (7).

Rūgštys: karnosoinė rūgštis (KR) (šios rūgšties metabolitai – rozmaricinas ir izorozmaricinas) (38),

fenolinės rūgštys: kavos, chlorogeninė, neochlorogeninė ir rozmarino rūgštis (RR)(7).

Terpenoidai: diterpenai - karnosolis (K), rosmanolis (7), rozmakvinonas A irB (38), karnosoinė

rūgštis; triterpenai - oleanolinė rūgštis, ursolinė rūgštis (7), betulininė rūgštis (38).

Vitaminai ir mineralai: vitaminai A ir C, mineralai Fe, Mg, P, Zn (51).

Eteriniame aliejuje yra: daugiausiai monoterpeninių hidrokarbonatų, t. y. α-pineno, β-pineno,

kamfeno, limoneno; taip pat 1,8-cineolio, borneolio (7), borneolio acetato (51), kamforo, verbinolo (7),

verbinono (38), terpineolio, 3-oktanono ir izobornilo acetato (7). Pagrindinės aliejaus dalys yra

borneolis, borneolio acetatas ir kiti esteriai, kamforas (51), kamfenas, α-pinenas (55).

2.1.2. Komponentų pasiskirstymas ţaliavoje

Eterinio aliejaus sudėčiai nustatyti rozmarino ţaliava imta iš Sardinijos (Italija) skirtingų

geografinių vietovių. Nustatyta jame trisdešimt komponentų (55).

Tiriant fenolinių diterpenų (karnosoinės rugšties, karnosolio, 12-O-metilkarnosoinės rgšties),

rozmarino rūgšties ir flavonų (izoskutelareino 7-O-glikozido ir genkvanino) pasiskirstymą rozmarine,

tik lapuose rasti visi šie komponentai. Rozmarino rūgštis pasiţymėjo didţiausia iš visų polifenolinių

junginių koncentracija visuose organuose (55).

Lyginta Rosmarinus officinalis var. typicus ir var. troglodytorum (būdingi Tunise) eterinio

aliejaus sudėtis dujų chromatografijos ir dujų chromatografijos-masių spektrometrijos metodais. Kaip

pagrindiniai komponentai nustatyti 1,8-cineolis (47.2-27.5%) var. typicus rūšyje ir camforas (12.9-

27.9%) var. troglodytorum (57).

2.1.3. Rozmarinų biologinis aktyvumas

Rozmarinas pasiţymi tokiu biologiniu aktyvumu: antioksidaciniu, priešuţdegiminiu,

priešvėţiniu, antimikrobiniu, karminatyviniu, spazmolitiniu (7, 38) (tulţies pūslės latakams ir ţarnynui

(38), sedatyviniu, diuretiniu (7, 38), hiperglikeminiu (38), antiparazitiniu (7), analgetiniu,

10

antidepresantiniu, sutraukiamuoju, tonizuojančiu (52), antimutageniniu (radioprotekciniu),

neuroprotekciniu, antihepatotoksiniu, priešopiniu (38), prakaitavimą skatinančiu (51) bei teigiamu

inotropiniu poveikiu, padidinančiu kraujo pratekėjimą koronaruose (38).

2.1.3.1. Antimikrobinis aktyvumas

Rozmarino aliejus ir jo ekstraktai pasiţymi priešbakteriniu ir priešgrybeliniu aktyvumu (38).

Tiriant rozmarino eterinį aliejų dujų chromatografijos-masių spektrometrijos metodu, nustatytas

antimikrobinis aktyvumas prieš (55) bakterijų padermių ir (36) grybelius, įskaitant Candida albicans ir

5 dermatomicetus (37). Ištirtas šios ţaliavos efektyvus poveikis prieš Gram- ir Gram + bakterijas, tarp

jų Staphylococcus aureus, S. albus, Vibrio cholerae, Escherichia coli (7), Salmonella typhi, S.

enteritidis, and Shigella sonei (37), Microsporium lenosum (53) ir corinebakteriją. Taip pat nustatyta,

kad karnosolinė ir ursolinė rūgštys (7) bei jų dariniai (53) sunaikina daugybę maisto gedimą

sukeliančių mikrobų. Tai S. aureus, E. coli, Lactobacillus brevis, Pseudomonas fluorescens,

Rhodotorula glutinis ir Kluyveromyces bulgaricus (7).

Lyginant antibakterinį aktyvumą Rosmarinus officinalis var. typicus ir var. troglodytorum,

didesniu aktyvumu pasiţymėjo aliejus, pagamintas iš var. troglodytorum nei iš var. typicus (57).

Klinikiniais tyrimais įrodytas ir rozmarino priešvirusinis aktyvumas. Rozmarino ekstraktai

pasiţymi aukštu ir nuo koncentracijos priklausomu priešvirusiniu aktyvumu prieš aciklovirui jautrias ir

aciklovirui atsparias Herpes simples tipo 1(52)

ir 2(53) padermes (IC 50) (45, 46).

Karnosoinė rūgštis taip pat pasiţymėjo aktyvumu prieš ţmogaus imunodeficito viruso (ŢIV-

1) proteazę (7). Rozmarino ekstraktai slopina šio viruso sukeltą infekciją labai maţomis

koncentracijomis, kuriomis taip pat pastebimas ir citotoksinis poveikis. Tačiau išgrynintas karnosolis

parodė anti – ŢIV aktyvumą koncentracijomis (8 µmol), kurios nebuvo citotoksinės (53).

2.1.3.2. Priešvėţinis ir antimutageninis aktyvumas

Klinikiniais tyrimais nustatyta, kad, būdamas antioksidantas, rozmarinas kovoja su laisvaisiais

radikalais ir taip neleidţia vystytis lėtinėms ligoms, tarp jų ir vėţiui (51).

Vienas jo pagrindinių veiksmų organizme yra tas, kad jis neleidţia kancerogenams paţeisti

DNR, dėl ko vyktų tolimesnė ląstelių mutacija (51).

11

Eksperimentiškai įrodytas rozmarino ekstraktų gebėjimas slopinti kancerogenezę. Nustatyta,

kad jie ar jų aktyvūs komponentai - karnosolis ir karnosoinė rūgštis – neleidţia DNR tapti paţeistai dėl

kancerogenų benzpireno ar aflatoksino B1 poveikio (53).

Be to, daugelio klinikinių tyrimų su gyvūnais duomenimis, nustatyta, kad rozmarino

cheminiai komponentai skatina kancerogenų metabolizmą ir patekimą į kepenis, kas lemia sumaţėjusį

jų toksiškumą. Mokslininkai siūlo nuomonę, kad šio reiškinio mechanizmas – atsakingų uţ

kancerogenų detoksikaciją kepenų fermentų kiekio didinimas (48, 51, 53). Tokie pat rezultatai buvo

gauti klinikinių tyrimų metu, kuriais norėta išsiaiškinti, kodėl rozmarinas gali kovoti prieš įvairių tipų

vėţį. Tyrimui kaip audinio kultūra paimtos ţmonių bronchų ląstelės. Gauti rezultatai parodė, kad jo

ekstraktai padidina bronchų ląstelių fermentų, atsakingų uţ kancerogenų detoksikavimą, kiekį, kas

prieš tai buvo nustatyta, naudojant gyvūnų kepenų ląsteles (51).

Kitas priešvėţinio poveikio galimas mechanizmas – fenolinių junginių gebėjimas slopinti

metabolinę prokarcinogenų aktyvaciją (48). Remdamiesi gautais rezultatais, mokslininkai siūlo

manyti, kad rozmarinas gali potencialiai kovoti prieš skirtingus vėţio tipus (51).

Rozmarino savybė maţinti uţdegimą taip pat yra naudinga kovojant prieš vėţį. Uţdegimas

susijęs su azoto oksido išlaisvinimu. Iš jo susidaro laisvieji radikalai, kurie paţeidţia DNR ir taip gali

įtakoti vėţio vystymąsi. Karnosolis sumaţina azoto oksido produkciją ir atpalaidavimą, taip

uţkirsdamas kelią oksidui paţeisti DNR (51).

Atlikti klinikiniai tyrimai prieš tam tikrus vėţio tipus.

Rozmarino ekstraktai slopina odos tumoro atsiradimą ir vystymąsi. Metanolinis lapų

ekstraktas slopina tumoro iniciavimą benzopirenu ir 7, 12-dimetilbenzantracenu bei jo vystymąsi,

paveikus odą 12-O-tetradekanoilforbol-13-acetatu. Remiantis šiuo ir kitais karcinomos ląstelių

klinikiniais tyrimais, nustatytas rozmarino ekstraktų inhibicinio poveikio odos tumorui mechanizmas:

Tumorą aktyvinančių medţiagų sukelto uţdegimo slopinimas.

Tumorą aktyvinančių medţiagų sukelto ornitino dekarboksilazės aktyvumo pelių odoje

slopinimas.

Morfologinių pokyčių skatinimas menkai diferencijuotose vėţio ląstelėse.

Peroksidazę inhibuojantis ir superoksido dismutazę normalizuojantis veikimas (53).

Nustatytas rozmarino poveikis ir leukemijai. Ištirta, kad karnosoinė rūgštis inhibuoja HL-60 ir

U937 ţmogaus leukemijos ląstelių proliferaciją (55).

Yra ţinoma, kad per didelis estrogenų kiekis moterims sukelia krūties vėţį. Įprastai vartojami

vaistai, tokie kaip tamoksifenas, blokuoja estrogenų receptorius, taip sumaţindami šių hormonų

sukeliamą poveikį, tačiau tamoksifenas turi ir daug nepageidaujamų poveikių. Taigi, mokslininkai

kaip alternatyvą siūlo saugų ir natūralų gydymą rozmarinu. Daktaras Zhu su kolegomis iš universiteto

New Jersey in US nustatė, kad, duodant 2 % rozmarino ekstraktus 3 savaites, šie yra pajėgūs

12

reikšmingai inaktyvuoti perteklinių estrogenų poveikį. Tyrėjai mano, kad tai pasiekiama rozmarino

ekstraktų sugebėjimu stimuliuoti fermentus, kurie inaktyvuoja estrogenus, tokius kaip estroną ir

estradiolį (56).

Antikancerogeninį aktyvumą įvairiose ląstelėse lemiantys rozmarino junginiai – karnosoinė

rūgštis, ir polifenoliniai diterpenai – be šio aktyvumo pasiţymi dar ir antimutageninėmis savybėmis

(55).

Karnosoinės rūgšties, karnosolio ir rozmarino rūgšties radioproteksinis (antimutageninis)

aktyvumas γ-spindulių sukeltam chromosomų paţeidimui palygintas su L-askorbo rūgštimi (AR) ir

sieros turinčiu junginiu dimetil sulfoksidu (DMSO). Radioprotekcinis aktyvumas nustatytas

mikrobranduoliniu testu. Tiriant šių medţiagų poveikį prieš γ-radiaciją, efektyvumas pasiţymėjo tokia

tvarka: KR > RR ≥ K > AR > DMSO. Radioprotekcinis efektyvumas, tiriant medţiagų poveikį,

panaudojus jas po γ-radiacijos, buvo ţemesnis. Labiausiai efektyvūs junginiai pasirodė esą KR ir K.

RR and AR pasiţymėjo maţesniu radioproteksiniu aktyvumu, o DMSO išvis trūko γ-spinduliams

radioprotekcinio poveikio. Remiantis šiais duomenimis, teigiama, kad CR ir K yra vieninteliai

komponentai, pasiţymintys reikšmingu antimutageniniu aktyvumu tiek prieš, tiek po γ-radiacijos (39).

Kitame eksperimente pelėms (7) dienas buvo duotas rozmarino eterinio aliejaus, o po to buvo

leidţiamos ciklofosfamido injekcijos. Gauti rezultatai parodė, jog eterinis aliejus ţymiai sumaţino

gyvūnams sukeltą mitodepression kaulų čiulpų ląstelėse. Antimutageninis aktyvumas aiškinamas

dideles koncentracijos fenolinių junginių buvimu (55).

2.1.3.3. Spazmolitinis ir antikonvulsinis aktyvumas

Lygiuosiuose raumenyse spazmolitinis efektas vyksta dėl acetilcholino antagonizmo. α-

pinenas ir β-pinenas pasiţymi spazmolitiniu efektu tik lygiuosiuose raumenyse, tačiau širdies

raumeniui šio poveikio neturi. Tuo tarpu eterinio aliejaus komponentai 1,8-cineolis ir bornilo acetatas

pasiţymi spazmolitiniu poveikiu tiek lygiuosiuose raumenyse, tiek širdies raumenyje. Spazmolitinis

poveikis pasireiškia pirmiau prieš raumenų susitraukima. Tai priskiriama pineno komponentams (7,

50).

Spazmolitinis rozmarino aliejaus poveikis tirtas in vivo. Tyrimo metu aliejus atpalaiduodavo

Oddi sfinkterį, sutrauktą morfino. Aktyvumas tiesiogiai priklausė nuo dozės. Nustatyta optimali dozė

yra 25 mg/kg. Klinikinių tyrimų metu eterinis rozmarino aliejus taip pat slopino triušių trachėjos

lygiųjų raumenų susitraukimą, sukeltą acetilcholino, ir ginėjos kiaulyčių trachėjos lygiųjų raumenų

susitraukimą, kurį inicijavo histaminas. Manoma, kad rozmarino aliejus turi kalcio jonų antagonistų

aktyvumą (7).

13

Rozmaricino darinys - O,O,N-trimetilrozmaricinas – atskleidė reikšmingą lygiuosius raumenis

stimuliuojantį efektą in vitro lygiai taip pat, kaip ir silpną analgezinį poveikį (38, 50).

2.1.3.4. Priešuţdegiminis aktyvumas

Nustatytas rozmarino komponentų - rozmarino ir ursolinės rūgšties, rosmanolio bei

karnosolio - priešuţdegiminis poveikis.

Rozmarino rūgštis yra efektyvus ciklooksigenazių (COX) 1 ir 2 inhibitorius. Labiau slopina

COX-2 in vitro (53). Manoma, kad rozmarino rūgštis slopina endotoksino inicijuojamą komplemento

aktyvumą, prostaciklino formavimąsi ir maţina tromboksano A2. Aktyvumas siejamas su

komplemento faktoriaus C3 virtimo į aktyvų komplemento komponentą, kuris ir sukelia uţdegiminį

procesą, slopinimu (7). Rozmarino rūgštis gerai absorbuojasi iš gastrointestinalinio trakto ir iš odos. Ji

padidina prostaglandinų E2 produkciją ir sumaţina leukotrienų B4 gamybą ţmogaus leukocituose ir

inhibuoja komplemento sistemą. Tai paaiškina, kodėl rozmarino rūgštis pasiţymi stipriu

priešuţdegiminiu aktyvumu (55).

Ursolinė rūgštis inhibuoja COX, lipoksigenazę ir ţmogaus leukocitų elastazę (kuri inicijuoja

paţeidimus, sukeliančius uţdegimą) – pagrindinius fermentus uţdegimo procese (53).

Karnosolis slopina COX-1 ir COX-2 ir lipoksigenazę in vitro studijose. Taip pat sumaţina

ląstelinio azoto oksido gamybą, taip neleisdamas susidaryti azoto oksido laisviesiems radikalams,

galintiems paţeisti DNR ir tokiu būdu inicijuoti vėţį (53).

Rozmarino ekstraktų priešuţdegiminio aktyvumo mechanizmas aiškinamas prouţdegiminių

fermentų, katalizuojančių uţdegimo metu susidarančių prostaglandinų ir leukotrienų susidarymą

arachidono rūgšties paleistoje kaskadoje, slopinimu (53).

Deja, trūksta rozmarino priešuţdegiminio aktyvumo klinikinių tyrimų su ţmonėmis (49).

Antiuţdegiminį poveikį lemiančių medţiagų poveikis yra svarbus maţinant astmos priepuolių

sunkumą (51).

2.1.3.5. Antihepatotoksinis aktyvumas

Ištirtas rozmarino efektyvumas palengvinti tetrachlormetano – hepatotoksiškos medţiagos -

sukeltam stipriam hepatoksiškumui ţiurkėse. Ţiurkės kasdien buvo gydomos su rozmarino ekstraktu

200 mg/kg, kas atitinka 6,04 mg/kg karnosolio. Ekstraktai buvo duodami po valandos, prieš tai davus

14

tetrachlormetano. Net po 24 valandų po tetrachlormetano pavartojimo rozmarinas neleido

tetrachlormetanui veikti kepenų lipidų peroksidacijos. Taip pat davus ţiurkėms rozmarino etanolinius

ekstraktus 3 savaites, tirti serumo ir kepenų parametrai. Nustatytas didesnis nei silimarino

hepatoproteksinis efektas. Antihepatotoksinis veikimas priskiriamas fenolinimas junginiams,

pasiţymintiems antiokisdaciniu aktyvumu (55).

Liofilizuoti vandeniniai rozmarino ekstraktai klinikinių studijų metu reikšmingai sumaţino t-

butilperoksido sukeltą hepatoksiškumą ţiurkių hepatitams in vitro (7).

Dar vienas rozmarino ekstraktų teigiamas poveikis yra tas, kad jie sugeba inaktyvuoti

toksinus ir tada, nespėjus toksinams paţeisti kepenų, juos pašalinti. Mokslininkas

French iš Tarptautinio agronomijos tyrėjų instituto in Dijon nustatė, kad rozmarino ekstraktai skatina

detoksikuojančius fermentus – citochromą P 450, glutationo transferazę ir kvinono reduktazę –

pašalinti ţalingus toksinus iš kepenų. Taigi, rozmarinas skatina kepenis funkcionuoti daug

veiksmingiau, kas padeda jaustis sveikesniems (56).

2.1.3.6. Antioksidacinis aktyvumas

Daugybė augalų ekstraktų pasiţymi stipriu antioksidaciniu aktyvumu, kuris priklauso nuo

antrinio metabolizmo metu susidariusių medţiagų ir kurių funkcionavimas ne visada yra ţinomas.

Viena tokia augalų šeima yra Labiataceae. Šioje šeimoje rozmarinas, augantis Vidurţemio jūros

baseine, yra labai vertinamas dėl savo antioksidacinių savybių (36).

Antioksidacinį šio augalo aktyvumą daugiausiai lemia fenoliniai junginiai, kurie rozmarino

ekstraktuose priklauso trims grupėms: fenoliniams diterpenams (36), tokiems kaip karnosoinė rūgštis

(36, 38, 43, 55), karnosolis (36, 43, 55), rosmanolis, epirosmanolis, izorosmanolis (43), flavanoidams

ir fenolinėms rūgštims (36, 38), tokioms kaip rozmarino rūgštis (36, 55, 43). Manoma, kad rozmarino

ir kavos rūgštys, flavanoidai, monoterpenai kaip antioksidantai vaikia sinergistiškai. Lipofilinių ir

hidrofilinių rozmarino frakcijų parodytas antioksidacinis aktyvumas siejamas su diterpenais

karnosoliu, karnosoine rūgštimi ir rosmanoliu, slopinančiais superoksido gamybą ksantino/ksantino

oksidazės sistemoje (7).

Be to, karnosoinė rūgštis, karnosolis, rozmarino rūgštis ir hidroksicinamono kartu su kitais

izoprenoidais (steroliais, izoprenais, monoterpenais ir diterpenais, tokoferoliais ar karotenoidais)

suteikia fotoprotekcinį poveikį ir yra vertinami kaip bioaktyvūs junginiai (36).

Tačiau tiksliai priskirti antioksidacinį ekstraktų aktyvumą tam tikram junginiui ar maţai

junginių grupelei yra sunki uţduotis, nes antioksidacinio aktyvumo efektyvumas priklauso nuo

daugybės veiksnių, tokių kaip matrisos tipas, koncentracija, izomerų forma ar sinergistinė sąveika su

15

kitais junginiais. Dėl šios prieţasties yra sukurta daugybė metodų, leidţiančių nustatyti bendrąjį

ekstrakto antioksidacinį aktyvumą, nepriklausomai nuo individualių junginių, kuriems šis aktyvumas

yra priskiriamas, kiekybinės sudėties (36).

Nustatyta, kad diosminas pasiţymi stipresniu poveikiu nei rutinas maţinant kapiliarų

pralaidumą ir trapumą ir taip pat yra maţiau toksiškas (38).

Rozmarino rūgštis slopina ţmogaus granuliocitų vandenilio peroksido gamybą (7).

Rozmarino rūgštis, vandenyje tirpus komponentas, taip pat pasiţymi antioksidaciniu akyvunu prieš

lipidų peroksidaciją ir superoksido frakciją. Dėl didelio kiekio ir tirpaus tirpumo vandenyje ji yra

tinkam vartoti vandeninese terpėse, pvz., sultyse, kituose gėrimuose, kosmetikos gaminiuose, tokiuose

kaip šampūnai ar plaukų kondicionieriai (52).

Mokslininkų teigimu, sudedamoji dalis cineolis padidina prasiskverbimą per odą lygiai taip

pat kaip ir prasiskverbimą per kraujo smegenų barjerą. Kiti eterinio aliejaus komponentai turi

anticholinesterazės aktyvumą (6).

Rozmarinas uţima gerą vietą lyginant jo ir kitų šiuo aktyvumu pasiţyminčių augalų

antioksidacinį aktyvumą.Vieno klinikinio tyrimo in vitro metu lygintas rozmarino, raudonojo pipiro ir

raudonėlio antioksidacinis aktyvumas. Matuotas susidariusių riebalams ir aliejui patyrus

eksperimentiškai sukeltą greitesnį apkartimą maţų laisvų riebalų rūgščių molekulių sukeltas specifinio

laidumo pokytis. Nustatyta, jog kuo didesnis antioksidacinis aktyvumo indeksas, tuo geresnis

laisvuosius radikalus surišantis efektas (53). Rezultatai pateikti 1 grafike.

1 pav. Antioksidacinio indekso palyginimas viščiukų riebaluose, taukuose, sojų ir saulėgrąžų

aliejuose

(http://www.ankalet.com/sabinsa/rosemaryExtractCG3.htm)

Kaip matome iš pateikto grafiko, rozmarino AA indeksas buvo didţiausias lyginant su

raudonuoju pipiru ar raudonėliu.

16

Dauguma biologiškai naudingų rozmarino ekstraktų poveikių aiškinami jo antioksidaciniu

aktyvumu.

Karnosolis ir karnosoinė rūgštis lemia virš 90 % antioksidacinių savybių rozmarino

ekstraktuose (52, 53)

Išgrynintas karnosolis ir karnosoinė rūgštis inhibuoja (53) sukeltą NADPH ar NADPH

oksidacijos (7) lipidų peroksidaciją (53) mitochondrijų (7), mikrosomų ir liposomų sistemose daug

efektyviau nei antioksidantas propilo palatas (53).

Karnosolis ir karnosoinė rūgštis yra geri peroksilo (53) ir superoksidų (52) radikalų (53)

surišėjai (52).

Karnosoinė rūgštis apsaugo DNR nuo oksidacinio paţeidimo (53).

Hidrofolinė rozmarinų ekstraktų frakcija pasiţymi didesniu antioksidaciniu aktyvumu nei

vitaminas E (53). Jis turi maţesnį laisvųjų radikalų surišimo efektą nei ţaliosios arbatos polifenoliai,

bet didesnį nei vitaminas E (48).

Manoma, kad rozmarino ekstraktų antioksidacinio aktyvumo mechanizmas pagrįstas

karnosoinės rūgšties kaskada, kurioje naikinant laisvuosius radikalus sukuriama serija antioksidaciniu

aktyvumu pasiţyminčių junginių (53).

2 pav. Karnosoinės rūgšties kaskada

(http://www.ankalet.com/sabinsa/rosemaryExtractCG3.htm)

Lyginant Rosmarinus officinalis ir var. typicus antioksidacinį aktyvumą, var. troglodytorum

rūšyje jis buvo didesnis nei var. typicus. Šis aktyvumas nustatytas 1,1-diphenyl-1-picrylhydrazyl

(DPPH) metodu, geleţies maţėjimo (FRAP), β-karoteno išbalinimo testu (57).

Taip pat tirtas rozmarino, šalavijo ir ţagrenio ekstraktų antioksidacinis aktyvumas.

Metanoliniai šių augalų ekstraktai ir jų kombinacijos buvo pridėti į ţemės riešutų aliejų, laikomą 80

˚C temperatūroje 24 valandas. Visi ekstraktai pasiţymėjo antioksidaciniu aktyvumu palyginus su

kontroline grupe. Tačiau visų ekstraktų atnioksidacinis aktyvumas buvo palyginti ţemas palyginus su

antioksidantais butilo hidroksitoluenu ar butilo hidroksianisolu (55). Rozmararino ekstraktai

pasiţymėjo didţiausiu antioksidaciniu aktyvumu iš kitų tirtų ekstraktų.

17

Lygintas antioksidacinis aktyvumas šešių ekstraktų su skirtingais polifenoliniais junginiais

vandeninėse ir lipidinėse sistemose. Rezultatų duomenimis, rozmarino ekstraktai yra puikus

antioksidantas tiek vandeninėje, tiek riebalinėse sistemose (55).

Dėl puikių antioksidacinių savybių rozmarinas gali būti panaudotas kovojant su senėjimu.

Ursolinė rūgštis padeda atstatyti kolageno skaidulų pluoštą, todėl padeda atjaunėti odai.

Ursolinė rūgštis bandymų su pelėmis metu parodė geresnį efektyvumą nei retinoinė rūgštis, kuri yra

įprasta medţiaga nuo raukšlių, regeneruojant kolageno skaidulas, pagerinant odos elastingumą ar

sumaţinant raukšlių kiekį (53).

Tirtas kremas su ursoline rūgštimi (0, 2 %) efektyviai sumaţino savanoriams raukšlių gylį

(53).

3 pav. Ursolinės rūgšties poveikis raukšlių gyliui

(http://www.ankalet.com/sabinsa/rosemaryExtractCG3.htm)

Kaip matome iš grafiko, po šeštos gydymo savaitės vartojusiems kremą su ursoline rūgštimi

raukšlių gylis pradėjo ţymiai maţėti palyginus su kontroline grupe.

Antioksidacinis ekstraktų aktyvumas taip pat nustatytas tiriant rozmarino ekstraktų poveikį

lipidų peroksidacijai. Matuoti linoleno rūgšties degradacijos procentai, įvertinant lipidų peroksidacijos

produktų sukeltą spalvą. Kontrolinė grupė vartojo 3 ml 5 % etanolinį tirpalą vieną savaitę, o kitos

grupės vartojo 10 mg/ml, 50 mg/ml ir 100 mg/ml rozmarino ekstrakto vieną savaitę (53).

18

4 pav. Nuo dozės priklausantis rozmarinų ekstraktų (50 mcg ir 100 mcg) lipidų peroksidacijos

slopinimas odos paviršiuje

(http://www.ankalet.com/sabinsa/rosemaryExtractCG3.htm)

Rezultatų duomenimis, vartojusiųjų rozmarino ekstraktus lipidų peroksidacija buvo ţymiai

maţesnė nei jų nevertojusiųjų. Šis poveikis atvirkščiai proporcingas ekstraktų koncentracijai (53).

Klinikiniais tyrimais įvertintas antioksidacinis aktyvumas, tiriant odos paviršiaus lipidų

jautrumą peroksidatyviniam stresui dėl t-butilhidroperoksido poveikio. Priešlaikinis gydymas

rozmarino ekstraktais odos lipidinį paviršių padarė maţiau jautrų peroksidatyviniam stresui. Rezultatai

pateikti grafike (53).

5 pav. Nuo dozės priklausančių rozmarinų ekstraktų (50 mcg ir 100 mcg) AA įvertinimas, tiriant

odos paviršiaus lipidinio sluoksnio jautrumą peroksidatyviniam stresui

(http://www.ankalet.com/sabinsa/rosemaryExtractCG3.htm)

Kaip matome, lipidinis sluoksnis buvo maţiau jautrus peroksidatyviniam stresui tiems, kurie

vartojo rozmariną – poveikis atvirkščiai proporcingas ekstraktų koncentracijai.

Taigi rozmarino ekstraktai yra naudingi panaudojant juos prieš senėjimą sukurtuose

preparatuose, kurie padeda palaikyti odos struktūrą, tonusą ir kartu slopina oksidacinę degeneraciją

(53).

19

2.1.3.7. Tonizuojantis ir kognityvinę funkciją gerinantis poveikis

Rozmarinas pasiţymi CNS stimuliuojančiomis savybėmis. Klinikinių tyrimų su pelėmis metu

jis pasiţymėjo stimulioujančiu lokomotorinį aktyvumą poveikiu, kai šioms buvo duodama rozmarino

per os ar inhaliacijų pavidalu. Manoma, kad šį poveikį sukelia cineolis. Eterinis aliejus ţymiai

padidina atminties kokybę ir kognityvinę funkciją – tai parodė klinikiniai tyrimai su ţmonėmis (38).

Be to, rozmarinas yra geras tonikas nervų sistemai, širdţiai bei cirkuliacijai (5, 51). Cineolis

gerina skvarbą pro hematoencefalinį barjerą (6) ir padidina kraujo tėkmę į galvą ir smegenis, taigi

gerina susikaupimą, tinka atminčiai, suteikia energijos (51).

Taip pat rozmarinas palaiko nervinio audinio funkciją. Karnosoinė rūgštis skatina nervų

augimo faktoriaus sintezę. Šis faktorius faktorius yra gyvybiškai svarbus augimui ir funkciniam

nervinio audinio palaikymui. Mokslininkai teigia, kad karnosoinė rūgštis ir karnosolis – pagrindiniai

rozmarino ekstraktų komponentai – gali skatinti padidėjusią šio faktoriaus sintezę (55).

2.1.3.8. Diuretinis aktyvumas

Rozmarinas pasiţymi taip pat ir silpnomis diuretinėmis savybėmis, todėl sėkmingai sumaţina

patinimą. Daktaras M. Halaoui iš Fez universiteto Maroke nustatė, kad kasdienė rozmarino ekstraktų

dozė reikšmingai pagerina inkstų funkcionavimą, padidina šlapimo tėkmę ir neleidţia pasišalinti

pagrindiniams mineralams – natriui, kaliui ir chloridui. Tai yra svarbu, nes įprasti diuretikai gali

pabloginti inkstų funkciją, pagreitindami šių pagrindinių mineralų pasišalinimą iš organizmo (56).

2.1.3.9. Hiperglikeminis poveikis

Nustatyta, kad rozmarinas gali padidinti gliukozės kiekį kraujyje. Triušiams, kuriems

aloksanu buvo sukeltas cukrinis diabetas, po šešių valandų pasninkavimo buvo duodamas rozmarino

aliejus (25 mg/kg į veną). Gliukozės koncentracija plazmoje padidėjo 17 % (7).Tačiau rezultatai

prieštaringi (38).

20

2.1.3.10. Skatinantis plaukų augimą poveikis

Klinikiniai tyrimai su ţmonėmis atskleidė rozmarino naudą, esant alopecijai. Tyrime

dalyvavo 84 ţmonės, turintys šį nusiskundimą. Tie ţmonės, kurie savo galvos odą masaţavo su

rozmarino ir kitais eteriniais aliejais, įskaitant levandų ir čiobrelių aliejus, kiekvieną dieną septynis

mėnesius, patyrė ţymų plaukų ataugimą, palyginus su tais, kurie masaţavo galvos odą be eterinių

aliejų. Tačiau, mokslininkų teigimu, vien tik šio tyrimo nepakanka, kad būtų galima teigti, jos

rozmarinas sukelia plaukų augimą (41).

2.1.3.11. Sedatyvinis poveikis

Rozmarinas veikia raminančiai.Vieno tyrimo metu nustatyta, jog rozmarinas kartu su kitais

malonaus kvapo eteriniais aliejais gali sumaţinti nerimą, tačiau rezultatai prieštaringi, nes kito tyrimo

metu ţmonės teigė, jog inhaliavę rozmariną, jie pasijuto dar labiau sunerimę, nei tie, kurie inhaliavo

levandų aliejų, ar tie, kurie neinhaliavo nieko (41).

2.2. Rozmarinų pritaikymas

2.2.1. Istorinės ţinios

Rozmarinas minimas jau nuo pat senovės. Jį paţinojo senovės graikai ir romėnai. Pliny,

Dioskoridas (de Materia Medica autorius) ir Galenas - visi rašė apie jį. Rozmariną jau XIII a.

kultivavo ispanai ir nuo XV a. iki XVIII a. labiausiai jis buvo vartojamas kaip prieskonis mėsoje (42).

Senovės graikai ir romėnai, sekdami egiptiečiais, laikė rozmariną šventu meilės ir mirties

simboliu. Norėdami pagerinti atmintį studentai ant galvos nešiodavo rozmarinų vainikus. Rozmarinas

daţnai būdavo įpinamas ir į nuotakų rūtų vainikėlį kaip ištikimybės ir tvirtos draugystės simbolis (42).

Kartais juos naudodavo šventovių smilkalams. Norėdami apsisaugoti nuo infekcinių ligų ţmonės

smilkydavo jais patalpas, nešiodavosi jų puokštelę. Hipokratas ir kiti to meto gydytojai skirdavo

rozmariną nuo kepenų ligų. Renesanso laikais rozmarinai įėjo į daugelio gydomųjų priemonių sudėtį.

Rozmarinų eterinis aliejus – vienas brangiausių aliejų aromaterapijoje, svarbiausias garsiojo

21

„Vengrijos karalienės vandens“ – jaunystės eliksyro – komponentas. Pagal padavimą, šis eliksyras

atgaivino 60-metės paralyţiuotos princesės jaunystę, sveikatą ir patrauklumą (18).

XIV a. rozmariną virdavo kartu su vynu ir šiuo tirpalu ištepdavo vagių pėdas. Tikėdavo, kad

tokiu būdu vagys daugiau nieko nevogs ir nedarys blogo, nes tam neturės jėgos (42).

2.2.2. Rozmarinų vartojimas liaudies medicinoje

Jau nuo antikos laikų vartojant rozmariną Europos tradicinėje medicinoje buvo pritaikomos

šio augalo tonizuojančios, stimuliuojančios, karminatyvinės savybės. Juo buvo gydomi tokie

nusiskundimai, kaip dispepsija, nevirškinimas, skrandţio bei galvos skausmai, nervinė įtampa.

Kinijoje rozmarino ţaliava (lapai ir šakutės) jau amţiais vartota gydant galvos skausmą. Šio augalo

ţaliavos uţpilas su boraksu buvo vartoti uţkirsti keliui atsirasti nuplikimui. Tokia pat formulė taip pat

vartojama ir Europoje liaudies medicinoje nuo pleiskanų. Tikėta, kad rozmarinas padeda ir gydant vėţį

(38). Taip pat liaudies medicinoje jis yra vartojamas kaip spazmolitinė priemonė, esant aštriam inkstų

skausmui, diegliui arba dismenorėjai. Pritaikomos ir rozmarino ekstraktų trachėjos ir ţarnyno

lygiuosius raumenis atpalaiduojančios savybės. Jis vartojamas palengvinti kvėpavimo ligas, apsaugoti

kepenis bei stimuliuoti plaukų augimą (55).

2.2.3. Rozmarinų panaudojimas maisto pramonėje

Viena iš esminių prieţasčių, sukeliančių maisto gedimą, yra laisvųjų radikalų sukelta

nesočiųjų riebalų oksidacija. Riebaluose, veikiamuose aplinkos veiksnių, tokių kaip, oras, šviesa,

temperatūra, vyksta riebalų oksidacija, todėl atsiranda nepageidautinas skonis, apkartęs aromatas,

spalvos išnykimas ir kiti maisto gedimo poţymiai. Pagrindiniai autooksidacijos produktai yra

hidroperoksidai, kurie neturi nei skonio, nei aromato, tačiau jų degradacijos produktai, tokie kaip

aldehidai, ketonai ir kt., yra potencialūs skonio ir aromato modifikatoriai (43).

Tam, kad būtu sulėtintas oksidacijos įtakojamas maisto gedimas arba kad būtų uţkertamas

kelias jam vykti, į maisto produktus yra dedami įvairūs antioksidantai. Šios medţiagos palaiko maisto

kokybę ir pailgina maisto produktų galiojimo laiką (43).

Antioksidantai gali būti sintetiniai arba natūralios kilmės. Sintetinių antioksidantų vartojimas

tam tikrose šalyse yra apribotas dėl galimo nepageidaujamo efekto ţmonių sveikatai. Todėl yra didelis

susidomėjimas natūralių antioksidantų panaudojimu. Mokslininkų teigimu, jie turi būti saugūs, nes

egzistuoja augaluose (43).

22

Technologiškai svarbiausi natūralūs antioksidantai yra askorbo ir citrinų rūgštys bei jų

druskos, tokoferolis ir prieskonių ekstraktai (43).

Iš visų augalų didţiulį dėmesį mokslininkai skiria rozmarino vaistingajai ţaliavai. Buvo

atlikta daug įvairių studijų, tiriant jo grynos ţaliavos ir jo ekstraktų antioksidacinį aktyvumą. Taip pat

nustatant antioksidacines savybes lemiančius atskirus junginius (43).

Klinikiniais tyrimais lygintas rozmarino ekstraktų, alfa tokoferolio, askorbo palmitato ir

citrinos rūgšties antioksidacinis efektyvumas.Taip pat alfa tokoferolio, askorbo palmitato ir citrinos

rūgšties gebėjimas pagerinti rozmarino ekstrakto antioksidacinį efektyvumą (43).

Lyginant grynų medţiagų poveikį saulėgrąţų stabilumui nustatyta, kad rozmarino ekstraktas sumaţino

peroksidų susidarymą labiausiai iš visų tiriamų antioksidantų, tuo tarpu lyginant anisidino kiekį,

rezultatai buvo statistiškai nepatikimi. Vertinant rozmarino ir kito antioksidanto sinergistinį poveikį,

rezultatai parodė, kad didţiausiu antioksidaciniu aktyvumu pasiţymėjo rozmarino ekstraktas kartu su

askorbo palmitatu. Rozmarino mišinys su citrinos rūgštimi pasiţymėjo silpnesniu sinergistiniu

efektyvumu. Tuo tarpu alfa tokoferolis sumaţina rozmarino ekstraktų antioksidacinį efektyvumą, nors

rozmarino ekstraktai padidina šios medţiagos stabilumą. Nustatyta, kad alfa tokoferolis sumaţina

oksidacinį stabilumą dviejų pagrindinių rozmarino junginių – karnosolio ir karnosoinės rūgšties. Pagal

peroksidų ir anisidino kiekio matavimus nustatyta stabilumo faktorių eilė: rozmarino ekstraktas (RE) ir

askorbo palmitatas (AP) > RE ir citrinų rūgštis (CR) > RE > AP > RE ir alfa tokoferolis (TOC) > CR >

TOC (43).

Kaip matome iš pateiktų duomenų, rozmarino ir AP antioksidacinis stabilumas yra

didţiausias, o alfa tokoferolio maţiausias (43).

Maisto pramonėje rozmarinas gali būti taip pat vartojamas tiek kaip prieskonis, tiek kaip

aliejus (38).

Kaip prieskonis rozmarinas vartojamas alkoholiniuose gėrimuose, keptuose gaminiuose,

mėsoje, apdorotose darţovėse, uţkandţiuose, padaţuose ir kitokiuose maisto produktuose (38).

Rozmarino aliejus yra vartojamas alkoholiniuose ir nealkoholiniuose gėrimuose, šaldytuose

pieno desertuose, ledinukuose, keptuose gaminiuose, ţelatinoje, pudinguose, mėsoje, gali būti

prieskonis ar pan. (38).

Dėl didelio fenolinių diterpenų, karnosolio ir karnosoinės rūgšties komponentų kiekio

ekstraktai pasiţymi ne tik stipriu antioksidaciniu aktyvumu, bet ir neleidţia apkarsti maistui. Taip pat

saugo natūralių produktų spalvą ir aromatą. Pagerina natūraliai spalvotų ekstraktų stabilumą.

Rekomenduojama jį vartoti riebalams, linkusiems į apkartimą, ten kur reikia suteikti aromatą ar

kosmetikos produktuose (52).

Taip pat nustatytas rozmarino kancerogenų kiekį maiste maţinantis poveikis.Verdant jautieną,

kiaulieną ar paukštieną aukštoje temperatūroje, jose susidaro heterocikliniai aminai (HCAs) –

23

kancerogeninės medţiagos. Pridėjus iš rozmarino išekstrahuotų antioksidantų į jautieną ir mėsainius,

šie turėjo maţiau heterociklinių aminų. Nedidelis kiekis rozmarino ekstrakto, pridėto į jautieną, taip

pat sumaţino vėţį sukeliančių komponentų kiekį jautienoje, atsiradusį gaminimo metu. Antioksidantai

galimai sumaţina HCAs, blokuodami tam tikrus cheminius procesus, kurių metu susidaro vėţį

sukeliantys komponentai (55).

2.2.4. Rozmarinų pritaikymas medicinoje

Dėl daugybės biologiškai veiklių komponentų, esančių rozmarine, jo platus biologinio

aktyvumo spektras leidţia rozmariną plačiai pritaikyti ir farmacijoje

2.2.4.1. Virškinimo sistema

Rozmarinas ir jo komponentai stimuliuoja tulţies pūslę, kepenų veiklą (47), skatina tulţies (44)

bei skrandţio sulčių gamybą (47), todėl puikiai tinka, esant nevirškinimui, rėmeniui (51) ar kitokiems

dispepsiniams nusiskundimams (38, 47), skrandţio ir ţarnyno opai, kepenų toksiškumui (55),

flatulencijai (47). Rozmarinas ypač maţina tuos skrandţio sutrikimus, kurie atsirado dėl nerimo (49).

Taip pat jis pasiţymi stimuliuojančiomis apetitą savybėmis. Tinka skalauti burnai, norint panaikinti

blogą burnos kvapą (44).

Antiseptinės rozmarino aliejaus savybės tinkamos ţarnyno infekcijoms, diarėjai, kolitui,

dispepsijai, flatulencijai, kepenų ligoms ar geltai gydyti (8).

2.2.4.2. Kvėpavimo sistema

Aromaterapija ir eteriniai aliejai padeda išvalyti plaučių perpildymą (47). Tinka vartoti, esant

sinusitui, sumaţina katarą (8, 47) ir astmą (8, 47, 55), bronchitui ar kokliušiniam kosuliui (8),

peršalimui ar esant aštriam skausmui (44).

2.2.4.3. Širdies ir kraujagyslių sistema

24

Rozmarinas – jo sudedamoji dalis rozmarininis kamparas, tikrojo kamparo analogas –

tonizuojamai veikia kraujotaką, ypač kraujagyslių inervaciją (5), padidina koronarų pratekėjimą (38).

Taigi rozmarinas stiprina kraujo tėkmę, gerina cirkuliaciją (47). Todėl jis yra geras vaistas, esant

kraujotakos silpnumui, taigi ir hipotonijai. Ypač gerai veikia asteniškiems jauniems asmenims,

pablyškusiems ir fiziškai silpniems, tačiau nesant organinių kraujotakos poţymių. Taip pat tinka

nusilpusiems senyvo amţiaus ţmonėms ar asmenims po infekcinių ligų (5). Tinka, esant galvos

skausmui (47, 51), sukeltam silpnos kraujotakos (51).

Ypač tinka rozmarino vonios, esant konstitucinei hipotonijai, kraujotakos sutrikimams, kurios

veikia tonizuojančiai, todėl jas reikia daryti iki pietų, nes po vakarinės vonios gali būti sunku uţmigti.

Vonios taip pat labai tinka, esant kraujotakos sutrikimams, pvz., hipotonijai po gripo (5). Rozmarino

aliejus taip pat tinka, esant aterosklerozei (8, 55), palpitacijai, prastai kraujo apytakai, venų varikozei

ar (8) išeminei širdies ligai (55).

2.2.4.4. Centrinė nervų sistema

Dėl smegenis bei nervų sistemą (44) stimuliuojančių savybių, rozmarinas teigiamai veikia

protinius sugebėjimus (8), geba pagerinti atmintį (8, 44, 47). Dėl raminančių savybių, rozmarinas

tinka, esant įtampos galvos skausmui, migrenai, neuralgijai (8) ir nervinei įtampai (47). Vartojamas

bendram silpnumui palengvinti po ilgai trukusių nervinių ar fizinių ligų. Padeda, esant insomnijai. Dėl

nervų sistemą stiprinančių savybių, rozmariną galime vartoti, esant protiniam nuovargiui, nerviniam

išsekimui (8), depresijai ar kitokioms nervinėms ligoms. Skaudant galvai vartojama šilta arbata, labai

tinka kartu su pipirmėte ir ramunėle (44).

Nauji klinikiniai tyrimai parodė, kad rozmarino cheminiai komponentai gali turėti reikšmingą

vaidmenį, gydant Alzheimer'io ligą ar uţkertant kelią jai atsirasti. Augalo komponentai kovoja su

ląstelių oksidacija, uţdegiminiu procesu ir su cholino ir acetilcholino trūkumu, kas siejama su

Alzheimer'io ligos vystymusi (54).

2.2.4.5. Jutiminė sistema

Rozmarinas vartojamas plaukų prieţiūros produktuose ir losjonuose, nes stimuliuoja galvos

odą ir plaukų folikulus, atkuria jų aktyvumą bei neleidţia atsirasti pleiskanoms (47). Labai populiaru

rozmarino aliejų vartoti kaip sudedamąją dalį plaukų prieţiūros priemonėse, todėl kad jis turi aiškiai

25

išreikštą teigiamą efektą plaukų ir galvos odos sveikumui. Šis aliejus padidina galvos odos kraujo

apytaką ir taip skatina plaukų augimą (8).

Antiokidacinės savybės pritaikomos kovoje prieš senėjimą (47). Dėl savo sutraukiančių

savybių gali būti vartojamas, esant suglebusiai odai, nes rozmarinas (8) standina odą bei maţina jos

išpurtimą (47) ar patinimą. Taip pat rozmarinas gali būti vartojamas, esant aknei, egzemai, dermatitui

(8).

2.2.4.6. Judėjimo sistema

Rozmarinas gali būti vartojamas kaip palaikomasis gydymas, esant reumatinėms ligoms (38,

47) ar artritui gydyti (51). Taip pat tinka, jei yra skaudantys nelankstūs raumenys. Dėl savo analgetinių

savybių, rozmarinas (47) palengvina sėdmens nervo skausmą, tarpšonkaulinę neuralgiją (7), raumenų

skausmą bei skausmą, atsiradusį dėl reumato, artrito, podagros (8). Ypač tinka rozmarino vonios,

esant konstitucinei hipotonijai, kraujotakos sutrikimams, kojų traukuliams ir reumatiniams skausmams

(5).

2.2.5. Rozmarinų pritaikymas kosmetikoje

Rozmarino aliejus plačiai naudojamas kosmetikoje kaip aromatą suteikiantis ir kvapą

maskuojantis komponentas. Taigi jis vartojamas tokiuose produktuose, kaip muilai, plovikliai, kremai,

losjonai, kvepalai, ypač odekolonuose ir tualetiniuose vandenyse (38).

Ţiedai, palikti spintoje, padeda sunaikinti kandis (44).

2.3. Rozmarinų vartojimas

2.3.1. Rozmarinų farmacinės formos

Arbata – ramina, sukelia miegą, tinka, esant peršalimui, gripui, rėmeniui, nevirškinimui.

Tinktūros – gerina atmintį, smegenų cirkuliaciją, padeda nuo galvos skausmo, neleidţia

peršalti, padeda kovot su infekcija, ramina nervų sistemą (51).

Ekstraktai gali būti vartojami vietiškai:

26

Kaip antioksidantai: kaip komponentai preparatuose prieš senėjimą, nuo saulės apsaugančiuose

produktuose, tokiose kaip aliejai, kremai, losjonai, lupų balzamai.

Kaip antimikrobinės medţiagos: kaip komponentai preparatuose, palaikančiuose, ţaizdų,

nudegimų gydymą.

Kaip palaikantys kolageno skaidulų atsinaujinimą: preparatuose nuo senėjimo.

Kaip priešuţdegiminiai komponentai: pavyzdţiui, kompozicijose psoriazei gydyti (53).

Kapsulės – palaiko virškinimo funkciją.

Stiprus uţpilas – yra geras antiseptikas skalauti burnai.

Tepalas tinka egzemai gydyti (51).

Kremai ir losjonai – pagerina kraujo cirkuliaciją ir maţina odos paburkimą.

Šampūnai – pagerina galvos odos kraujo cirkuliaciją, skatina plaukų augimą, veikia ir kaip

plaukų kondicionierius ir tonikas plaukams bei galvos odai.

Masaţavimo aliejus ar aliejus į vonią – vartojamas, esant kepenų ar tulţies pūslės

problemoms, raumenų, nugaros skausmui, mėšlungiui, spazmams, nelanksčiam kaklui, persidirbimui,

protiniam ir fiziniam išsekimui, reumatui, artritui, peršalimui, obstipacijoms, diarėjai, kosuliui,

bronchitui, galvos odos ligoms, sinusitui (8).

Taip pat gali būti ekstraktai ar sausi, miltelių pavidalo ekstraktai kapsulėse (41).

Aromaterapija

Aromatrapijoje eterinis rozmarino aliejus gali būti vartojamas kaip dekongestantas,

išvargimui, išsekimui (6 aliejaus lašai į vonios vandenį), galvos skausmui, pagerinti atmintį ir padidinti

gebėjimą susikaupti (44).

Aliejus losjonų sudėtyje: tinka artritui, mėlynėms, podagrai, egzemai, raumenų skausmui,

neuralgijai, reumatui, reumatoidiniam artritui, sėdmens nervo skausmui, ţaizdoms, skrofuliozės

ţaizdoms/skausmui (44).

2.3.2. Dozavimas

Arbata – išmirkyti 6 g sausos ţaliavos 2 puodeliuose verdančio vandens, nukošti ir atvėsinti.

Tinktūros (santykiu 1:5) – 2-4 ml 3 kartus per dieną.

Skystas ekstraktas (santykiu1:1, etanolis 45 %): 2 – 4 ml 3 kartus per dieną (7). Remiantis

kitais duomenimis – 1-2 ml 3 kartus per dieną.

Nuoviras (voniai) – įdėti 50 g ţaliavos į 1 litrą vandens. Uţvirinti, tada leisti 30 min.

pastovėti. Ir įpilti į vonios vandenį.

Eterinis aliejus (6 – 10 %) vietinio vartojimo – 2 lašai į 1 valgomąjį šaukštą (41).

27

Dţiovinti lapai: 2 – 4 g 3 kartus per dieną uţpilo pavidalu. Išoriškai 50 g į vonią (7).

Suaugusiesiems: visa dienos dozė neturėtų viršyti 4-6 g dţiovintos ţaliavos. Nevartoti

rozmarino aliejaus per os. Padalinti į 3 puodelius ir per vieną dieną išgerti.

Vaikams: kadangi nėra klinikinių tyrimų, atliktų su vaikais, vartoti iki 18 metų

nerekomenduojama. Tačiau yra saugu jį vartoti tokiais kiekiais, kurie yra vartojami kartus su maistu

(41).

Pagal Vokietijos Komisijos E duomenis, rozmarino lapai gali būti naudojami dispepsijai,

aukštam kraujo spaudimui ir reumatui dozėmis 4 - 6 g/d. Eterinio aliejaus turi būti vartojamas 0,1 – 1

ml (48).

2.3.3. Šalutinis poveikis

Klinikinio saugumo ir toksiškumo tyrimų duomenų nepakanka.

Manoma, kad rozmarinas yra saugus, kai vartojamas rekomenduojamomis dozėmis, tačiau

retkarčiais pastebėta alerginių reakcijų (41). Teigiama, kad rozmarino aliejus, vartojamas vietiškai ant

ţmogaus odos, jos nedirgina ir neįjautrina, tačiau odos dirginimas nustatytas, atliekant eksperimentus

su triušių oda (7). Gali atsirasti alerginis dermatitas. Vartojamas į vidų eterinis aliejus gali sukelti

skrandţio ir ţarnyno dirginimą bei inkstų paţeidimą (49).

Vonios preparatai, kosmetika ir tualetiniai reikmenys, turintys sudėtyje rozmarino aliejaus,

gali sukelti eritemą ir dermatitą, ypač jautriems asmenims. Taip pat nustatytas su aliejaus vartojimu

susijęs fotosensibiliškumas (7).

Didelis kiekis rozmarino lapų dėl eterinio aliejaus sudėties gali sukelti rimtus šalutinius

poveikius, įskaitant vėmimą, spazmus, komą ir tam tikrais atvejais plaučių edemą (41).

Monoterpeniniai ketonai yra konvulsantai ir vartojami didelėmis dozėmis gali sukelti

priepuolius (48).

2.3.4. Kontraindikacijos ir įspėjimai

Vietinio vartojimo preparatai, turintys rozmarino aliejaus turėtų būti atsargiai skiriami ypač

jautriems ţmonėms (7).

Vartojant aliejų per os, jo sudėtyje esantis kamforas lengvai sukelia konvulsijas, pavartojus

pakankamas aliejaus dozes (7). Todėl jis netinkamas vartoti epilepsija sergantiems, taip pat aukštą

kraujo spaudimą turintiems ţmonėms (8).

28

Eterinio aliejaus negalima vartoti nėštumo metu (47).

Reikia saugoti eterinį aliejų nuo kontakto su akimis ir atviromis ţaizdomis (41).

Ţmonės su aukštu kraujo spaudimu, opa, Krono liga, opiniu kolitu neturėtų vartoti rozmarino

(41).

Rozmarinas turi didelį kiekį salicilatų, tad jo negali vartotu salicilatams jautrūs asmenys bei

vaikai iki šešiolikos metų (49).

Pernelyg didelis rozmarino kiekis, pavartotas į vidų, gal sukelti mirtiną apsinuodijimą (44).

2.3.5. Nėštumas ir ţindymo laikotarpis

Rozmarinas sukelia persileidimus ir veikia menstruacijų ciklą. Dėl šios prieţasties rozmarinas

neturėtų būti vartojamas nėštumo ir laktacijos metu ţymiai didesnėmis dozėmis nei kad yra vartojamas

su maistu (7, 41, 49).

2.3.6. Rozmarinų vaistų sąveika

Trombocitų agregaciją maţinantys vaistai ir antikoaguliantai – rozmarinas gali veikti

kraujo gebėjimą krešėti. Sąveika galima su varfarinu, klopidogreliu, aspirinu.

AKF inhibitoriai – galima sąveika su kaptopriliu, enalapriliu, lizinopriliu, fosinopriliu.

Diuretikai – rozmarinas vartojamas su pvz., furozemidu, hidrochlorotiazidu, gali padidinti

šių vaistų sukeliamą diuretinį poveikį, o tai gali sukelti didesnę dehidratacijos riziką.

Litis – dėl diuretinio poveikio rozmarinas gali įtakoti per didelį vandens netekimą, tuomet

ličio koncentracija gali tapti toksinė.

Vaistai cukriniam diabetui gydyti – rozmarinas gali keisti cukraus kiekį kraujyje ir gali

sąveikauti su vaistais cukriniam diabetui gydyti (41).

2.4. Rozmarinų farmacinių formų asortimentas

Vaistinių preparatų ar maisto papildų sudėtyje galime

rasti rozmarino ekstraktų ar eterinio aliejaus.

29

Šie produktai yra skirti širdies ir kraujagyslių sistemos funkcijai palaikyti, ypač esant nervinei

įtampai (10). Jie gerina bendrą kraujotaką organizme, stabdo venų, paviršinių kapiliarų tinklo

plėtimąsi, trūkinėjimą, šalina kojų sunkumą, patinimą ir kraujagyslių uţdegiminius procesus ar kraujo

apytakos problemas menopauzės periodu (9). Preparatai taip pat gali būti vartojami normaliai

virškinimo organų, ţarnyno bei kepenų funkcijai ar geram kepenų tulţies

sistemos darbui palaikyti (25). Be viso to, vaistiniai

preparatai ar maisto papildai su rozmarinu padeda

uţtikrinti stiprią organizmo apsaugą (28).

Yra vaistinių preparatų, kurių indikacija pagrįsta

išimtinai remiantis ilgalakėmis vartojimo tradicijomis

(26).

Taigi rinkoje galime rasti vaistinį preparatą

Doppelherz Cardioherbal (geriamasis skystis) (10) ar maisto papildų, tokių

kaip Verdin Complexx tabletės N10 (25), Circulation tabletės N 30 (9), RoseOx tabletės (43) ar TIENS

Hapyfm (24).

Rozmariną taip pat galime rasti ir kosmetikoje. Jis įeiną į tam tikrų dieninių, valomųjų kremų

ar drėkinamųjų tonikų sudėtį (14). Taip pat jo yra šampūnuose(11, 12, 20,

27), vandens (18) ar losjonų, skirtų plaukams, sudėtyje (19),

kondicionieriuose (11), dezodorantuose (21, 29), muiluose (26, 30) bei

ţolelių, skirtų voniai, mišiniuose (33).

Kosmetika tinka valyti makiaţui, nuramina ir drėkina odą (57).

Rozmarino produktai, skirti plaukų prieţiūrai, atgaivina galvos

odą, atkurdami natūralią savireguliaciją (18). Stimuliuoja plaukų ir galvos

odos atsinaujinimo procesus (11). Taip pat padeda išvengti pleiskanų ir atstato riebalinių liaukų veiklos

pusiausvyrą. Taip pat atgaivina plaukų šaknis, malšina nieţulį bei skatina sveiką plaukų augimą (18).

Eteriniai rozmarinų aliejai stimuliuoja, didina kraujo spaudimą, gydo ţaizdas, skatina audinių

absorbcines savybes, nuskausmina, pasiţymi antiseptinėmis (kvėpavimo sistemai), antioksidantinėmis,

priešuţdegiminėmis ar skatinančiomis atsikosėjimą savybėmis. Taip pat skatina

tulţies gamybą ir nutekėjimą, maţina meteorizmą. Todėl tinka vartoti, jei yra

astma, lėtinis bronchitas, kokliušas, gripas, ţemas kraujo spaudimas, lytinis

nepajėgumas, menstruaciniai ir raumenų skausmas, ţarnyno infekcijos, kolitai,

viduriavimas, dujų kaupimasis, kepenų nepakankamumas, cholecistitas, gelta,

kepenų cirozė, tulţies akmenligė, virškinimo sutrikimai dėl nepakankamos

ţarnyno peristaltikos, skrandţio skausmai, reumatas, podagra, pleiskanos, plaukų

30

slinkimas ar ţaizdos. Eterinius aliejus galime vartoti inhaliacijoms, aromatinėms vonioms, masaţui,

kompresams ar įtrynimams (15).

Taip pat rozmariną galime rasti ir prieskonių mišiniuose kartu su šalaviju,

čiobreliu, baziliku, laurais, mairūnu, raudonėliu, dašiu (40) ar arbatose kartu su

veronikų ţolėmis, šeivamedţių ţiedais,

ašvagandų šaknimis, anyţių vaisiais,

cikorijų šaknimis ar ţaliąja arbata (13, 35).

2.5. Tinktūrų ir ekstraktų gamybos technologija

2.5.1. Tinktūrų gamyba

Tinktūros yra skysti preparatai, paprasti gaunami iš dţiovintų (sausų) augalinės ar gyvulinės

kilmės ţaliavų (3). Jos gali būti gaminamos šiais būdais:

maceracijos (klasikinė, cirkuliacinė, frakcinė, ultragarsinė, išcentrinė, turboekstrakcija)

perkoliacijos

tirpinimo būdais (1).

Tinktūros gali būti gaminamos santykiu 1:10, jei ţaliava yra stipriai veikianti, arba santykiu

1:5, jei ţaliava veikia nestipriai. Tačiau santykis gali būti ir kitoks. Pagrindinės gamybos stadijos yra

ekstrakcija, išvalymas ir standartizavimas (1).

Taikant klasikinės maceracijos metodą, susmulkinta išdţiovinta augalinė ţaliava sandariame

inde uţpilama ekstrahentu. Po to kambario temperatūroje laikoma 5-7 paras, kartas nuo karto

supurtant. Tuomet ištrauka nupilama, o likusi ţaliava išplaunama švariu tirpikliu. Ištrauka laikoma 5-7

paras vėsioje vietoje (1).

Tačiau šis maceracijos būdas turi daug trūkumų:

dėl lėtai vykstančio difuzijos proceso, jis tęsiasi ilgai;

ekstrahentui išgaravus, susidaro nuostolių;

dėl ţaliavos savybės sugerti ekstrahentą, yra dideli difuzijos proceso nuostoliai, todėl lieka

neišekstrahuotų medţiagų;

labai sunku išbrinkusią ţaliavą maišyti (1).

31

Perkoliacijos metodo esmė ta, kad pro ekstrahuojamos ţaliavos sluoksnį košiamas tam tikru

greičiu ekstrahentas. Tuo metu iš ţaliavos į tirpiklį difunduoja ekstrakcinės medţiagos. Ekstrahentas

nuplauna nuo ţaliavos dalelių paviršiaus ekstrahuotas medţiagas ir perneša jas į kitus ţaliavos

sluoksnius (1).

Susmulkinta ir sandariame inde uţpilta ekstrahentu ţaliava, laikoma 4-6 val. Po brinkinimo,

ţaliavą perkėlus į perkoliatorių, ši vėl uţpilama ekstrahentu ir laikoma 24-48 val. Po maceracijos

atliekama perkoliacija – tam tikru greičiu iš perkoliatoriaus išleidţiame ištrauką, tuo pačiu metu į

perkoliatorių pildami švarų ekstrahentą (1).

Metodas pranašesnis nei maceracija, nes jo metu ţaliava yra nuolat plaunama vis nauju

tirpikliu, tuo tarpu maceruojant ţaliavą, ši mirksta visą laiką tame pačiame tirpiklyje. Taigi, naujo

tirpiklio porcijos perkoliuojant sudaro sąlygas atsirasti dideliam koncentracijos gradientui, o tai

sąlygoja intensyvesnią difuziją ir visišką ţaliavos išekstrahavimą. Taip galime išekstahuoti net iki 95

% ekstraktyvių medţiagų (1).

Po maceracijos ir perkoliacijos ištraukos turi būti išvalomos nuo suspenduotų dalelių. Jos

paliekamos nusistovėti 3-8 paras, esant ne aukštesnei kaip 8 ˚C temperatūroje, tuomet dekantuojamos

ir filtruojamos (1).

Gaminat tinktūras tirpinimo būdu, pirmiausiai, esant kambario temperatūrai, tam tikrame

etanolio tūryje ištirpinamas sausasis arba tirštasis ekstraktas. Šio metodo pliusas tas, kad nereikalinga

sudėtinga aparatūra ir operacija tęsiasi trumpai (1).

2.5.2. Ekstraktų gamyba

Ekstraktai yra kietos, skystos ar tirštos (tarpinės) konsistencijos preparatai, paprastai gaunami

iš išdţiovintos (sausos) augalinės ir gyvulinės kilmės medţiagos (3).

Pagrindinės gamybos stadijos yra šios: ekstrakcija, išvalymas, sutirštinimas (tirštiesiems,

pusiau skystiesiems ir sausiesiems ekstraktams) ir/ar dţiovinimas (sausiesiems), tyrimai. Taigi lyginant

su tinktūrų perkoliacija, matome, jog gaminant ekstraktus įsiterpia papildoma sutirštinimo ir/ar

dţiovinimo stadija. Taip pat lyginant su tinktūrų gamyba, ekstrahentų asortimentas gaminant

ekstraktus yra daug didesnis. Galime naudoti etanolį, vandenį, eterį ir kitus ekstrahentus. Taip pat,

norint optimizuot ekstrakcijos procesą, į ekstrahentą galima dėti rūgščių, šarmų, glicerolio,

chloroformo ir kitų junginių, tuo tarpu gaminant tinktūras kaip ekstrahentas naudojamas tik etanolis

(1).

Skystieji ekstraktai yra skysti preparatai, kurių viena masės ar tūrio dalis yra ekvivalentiška

vienai sausos (išdţiovintos) ţaliavos daliai (1). Jie gali turėti antimikrobinių konservantų (3). Yra

32

gaminani santykiu 1:1. Skirtingai nuo tinktūrų, suţystieji ekstraktai yra koncentruotos ištraukos ir, yra

gaminami tokiais metodais, kad būtų galima išekstrahuoti kuo daugiau veikliųjų medţiagų.

Šių farmacinių formų privalumai:

jie yra skusčiau, kuruos lengva dozuoti ir vartoti;

gaminat skystuosiu ekstraktus, šildymas nenaudojamas arba naudojamas labai maţai, todėl juos

lieka nepakitusių termolabilių medţiagų;

ekstrahuotos medţiagos yra natyvinės būklės, o tai lemia gerą farmakologinį veikimą.

Skystųjų ekstraktų trūkumai:

laikant daţnai susidaro nuosėdų;

itin parasti išvalymo metodai, todėl lieka daug balastinių medţiagų, kurios ne visada yra

reikalingos;

būtinos tam tikros sąlygos: vėsi vieta, sandariai uţdaromi indai.

Skystieji ekstraktai gali būti gaminami šiais metodais:

perkoliacija;

reperkoliacija;

daugkartinė maceracija;

tirpinimas;

priešsrautinė ekstrakcija (1).

Taikant perkoliaciją, procesas panašus kaip ir gaminat tinktūras, skiriasi tik ektrahento kiekio

apskaičiavimas ir ištraukos rinkimas (1).

Gaminat tinktūras, ekstrahento kiekį apskaičiuojame pagal formulę: c=a*k+b; kur c –

reikalingas ekstrahento kiekis (t. d.), a – ţaliavos kiekis (m. d.).k – sugerties koeficientas, b – imamas

ekstrahento kiekis (t. d.) (1).

Gaminat ekstraktus, ekstrahento imame 5-8 karto daugiau tirpiklio nei pradinis ţaliavos kiekis

(1).

Surinkdami iš perkoliatoriaus tinktūrą, ją išleidţiame visą parastai, tuo tarpu, gamindami

ekstraktus, renkame dvi ištraukas. Pirma išleidţiame iš perkoliatoriaus 85 t. d. ištraukos. Po to

išleidţiame likusią ištrauką ir ją koncentruojame iki 15 t. d. (to nedarome tinktūroms). Tuomet abi

ištraukas sumaišome. Pirmojoje ištraukoje veikliosios medţiagos yra natyvinės kilmės, todėl ir

vertingesnės nei antroje, kurioje dėl koncentravimo gali pakisti termolabilios medţiagos (1).

Taigi, gaminat tinktūras perkoliuojama, kol bus gautas reikiamas tūris, tuo tarpu gaminant

skystuosius ekstraktus perkoliuojama, kol ţaliava bus visiškai išekstrahuota (1).

Reperkoliacijos metodas

Šio metodo esmė – ţaliava dalijama į kelias dalis ir kiekviena dalis ekstrahuojama ne

grynuoju tirpikliu, o ištrauka, gauta iš ankstesnės dalies. Tam naudojami keli perkoliatoriai. Ištrauka,

33

praeidama pro keletą perkoliatorių, pasidaro labai koncentruota. Privalumas tas, kad gaminant

skystuosius ekstraktus galima išvengti ištraukos koncentravimo šildant, tuo pačiu ir termolabilių

medţiagų skilimo (1).

Ištraukos valomos tais pačiais metodais kaip ir tinktūros: nusodinimas vėsioje vietoje,

dekantavimas ir filtravimas (1).

2.5.3. Reikalavimai

2.5.3.1. Reikalavimai ţaliavai

Ţaliava turi atitikti reikalavimus, parašytus farmakopėjos straipsniuose ar standartuose. Ten

nurodyta kuriam tikslui ši ţaliava bus naudojama, jos prekinė išvaizda, fizikinės savybės (spalva,

kvapas, dalelių dydis ir kt.), fizinės-cheminės konstantos ir t. t (1).

2.5.3.2. Reikalavimai ekstrahentui

Jam keliami reikalavimai:

Platus pritaikymo spektras.

Didelis difuzijos koeficientas.

Chemiškai indiferentiškas ekstrahuojamoms medţiagoms.

Neleidţiantis atsirasti mikroorganizmam

Farmakologiškai indiferentiškas.

Nedegus.

Bekvapis.

Lengvai išgarinamas.

Pigus (1).

2.5.3.3. Reikalavimai ekstraktams

Santykinis tankis (Ph. Eur.1997, 2.2.5). Pagal šį rodiklį skystieji ekstraktai turi atitikti

monografijoje nurodytas normas.

34

Etanolio kiekis (Ph. Eur. 1997, 2.9.10). Etanoliniams skystiesiems ekstraktams

nustatytas etanolio kiekis turi atitikti nurodytą.

Metanolis ir 2-propanolis (Ph. Eur. 1997, 2.9.11). Etanoliniuse skystuosiuose

ekstraktuose turi būti ne daugiau kaip 0.05 % (V/V) metanolio ir 0.05 % (V/V) 2 -propanolio, jei

nenurodyta kitaip.

Sausos liekanos. Konkrečiu taikytinu atveju skystasis ekstraktas atitinka monografijoje

nurodytas normas. Į 30 mm aukščio 50 mm skersmens plokščiadugnį indą greit įpilama 2, 00 g

arba 2, 0 ml tiriamo ekstrakto, sausai išgarinama vandens vonioje ir 3 val. dţiovinama dţiovinimo

spintoje (100-105) ˚C temperatūroje. Atvėsinama eksikatoriuje virš fosforo pentoksido R ir

pasveriama. Rezultatai apskaičiuojami masės % arba gramais/litrui (3).

2.5.3.4. Reikalavimai tinktūroms

Santykinis tankis (Ph. Eur. 1997, 2.2.5). Pagal šį rodiklį tinktūros turi atitikti

monografijoje nurodytas normas.

Etanolio kiekis (Ph. Eur. 1997, 2.9.10). Etanolio kiekis turi atitikti nurodytąjį.

Metanolis ir 2-propanolis (Ph. Eur. 1997, 2.9.11). Turi būti ne daugiau kaip 0.05 %

(V/V) metanolio ir 0.05 % (V/V) 2-propanolio, jei nenurodyta kitaip.

Sausos liekanos. Tinktūros turi atitikti monografijoje nurodytas normas. Į 30 mm

aukščio 50 mm skersmens plokščiadugnį indą greit įpilama 2, 00 g arba 2, 0 ml tiriamo ekstrakto,

sausai išgarinama vandens vonioje ir 3 val. dţiovinama dţiovinimo spintoje (100-105) ˚C

temperatūroje. Atvėsinama eksikatoriuje virš fosforo pentoksido R ir pasveriama. Rezultatai

apskaičiuojami masės % arba gramais/litrui (3).

35

3. EKSPERIMENTINĖ DALIS

3.1. Tyrimo medţiagos

1. Etanolis 96,3 proc. V/V (Stumbras, Lietuva).

2. 2,2-difenil-1-pikrilhidrazilo (DPPH•) radikalas. Chromatografinio grynumo > 99 proc.

(Sigma-Aldrich, Vokietija).

3. Fiolin-Ciocalteu fenolinis reagentas (Sigma, Šveicarija).

4. Natrio karbonatas, grynas > 99,5 proc. (Merck, Vokietija).

5. Išgrynintas vanduo (Phonix GmbH, Vokietija).

6. Rozmarino dţiovinti lapai (Tunisas).

3.2. Tyrimo metodai

3.2.1. Rozmarinų tinktūrų gamyba

Rozmarinų tinktūros buvo gaminamos maceracijos būdu.

6 pav. Tinktūrų gamybos schema

Ekstrahavimas

Tinktūrų gamybos schema

Ekstrahento gamyba

Maceravimas

Dekantavimas

Filtravimas

Ţenklinimas

Kokybės kontrolė

36

Tinktūroms gaminti imta 6 g išdţiovintos rozmarino ţaliavos, kuri uţpilta 42 ml 50 % etanolio.

Etanolio kiekis apskaičiuotas, atsiţvelgiant į sugerties koeficientą: c = a*b + a*2; kur

a – ţaliavos kiekis (g);

b – etanolio kiekis (ml);

c – bendras etanolio kiekis (ml);

2 – minkštųjų augalo dalių sugerties koeficientas.

C = 6*5 + 6*2 (1).

Filtravimas

Po trijų dienų tinktūros perkošiamos per trigubą sluoksnį marlės.

Iš viso pagamintos 8 tinktūros 25 ml, naudojant 30 %, 40 %, 50 %, 60 %, 70 %, 80 %, 90 %,

96 % koncentracijos etanolį.

3.2.2. Rozmarinų skystųjų ekstraktų gamyba

Rozmarino skystieji ekstraktai pagaminti perkoliacijos būdu.

7 pav. Ekstraktų gamybos schema

Ţaliavos brinkinimas

Du ekstraktai – A ir B – brinkinti 1,5 val. Kiti du – C ir D – 4 valandas. Tikslas – paţiūrėti, ar

brinkinimo laikas turi įtakos išsiekstrahavusių medţiagų kiekiui. Norimas ekstraktų tūris – 30 ml.

Ekstraktų gamybos schema

Ekstrahento gamyba

Ţaliavos brinkinimas

Perkoliacija

Koncentravimas

Koncentrato filtravimass

Ţenklinimas

Kokybės kontrolė

37

Ţaliavos imta po 30 g. Kadangi gaminant ekstraktus etanolio ekstrahento kiekis turi būti didesnis 8

kartus nei ţaliavos, etanolio paimta po 240 ml kiekvienam ekstraktui. Ţaliavai brinkinti ant jos uţpilta

po 120 ml 50 % etanolio.

Perkoliacija

Po brinkinimo, ţaliavą perkėlus į perkoliatorių, uţpilta dar po 40 ml etanolio tam, kad būtų

pašalinti oro tarpai iš ţaliavos. Perkoliacija vykdyta 3 dienas.

Koncentravimas

Praėjus šiam laikui, iš perkoliatoriaus išleidţiant ištrauką, į perkoliatorių lėtai buvo pilamas

dar 120 ml etanolio tam, kad būtų pakankamai išplauta ţaliava. 30 ml gaminamo ekstrakto sudaro 85

tūrio dalys išleistos ištraukos (t. y. 25.5 ml) ir 15 tūrio dalių sukoncentruotos ištraukos (t. y. 4.5 ml).

30 t. d. – 100 % 30 t. d. – 100 %

x t. d. – 85 % x t. d. – 15 %

x = 25.5 t. d. x = 4.5 t. d.

25.5 ml tirpalo buvo išleisti į matavimo cilindrą, ištraukos likusi dalis buvo koncentruojama,

garinant ištrauką porcelianinėje lėkštelėje ant vandens vonios.

Koncentrato filtravimas

Po garinimo ištrauka buvo filtruojama. Tuomet sumaišomos abi ištraukos (išleista gryna ir

sukoncentruota) ir gauta 30ml ekstrakto. Šis būdas taikytas visiems keturiems gaminamiems

ekstraktams.

3.2.3. Rozmarinų tinktūrų ir ekstraktų analizės metodai

3.2.3.1. Sauso likučio kiekio nustatymas

Tinktūrose esantis veikliųjų junginių sausasis likutis matuotas drėgnomačiu MLS 50-

3HA160. Tyrimui imta po 2 ml kiekvienos etanolinės ištraukos. Bandymas kartotas 3 kartus,

rezultatai pateikti, apskaičiuojant aritmetinis vidurkis.

3.2.3.2. Bendro fenolinių junginių kiekio nustatymas spektrofotometriniu metodu

Kalibravimo grafikas

Paruošiami standarto - rozmarino r. etanoliniai tirpalai, kurių koncentracija 0,0625 mg/ml,

0,125 mg/ml, 0,25 mg/ml, 0,5 mg/ml ir 1 mg/ml. Paruošiama po tris mėginius. Atliekama spalvinė

38

reakcija: prie 5 ml Folin – Ciocalteu 1:10 tirpalo pridedama 1 ml rozmarino r. tirpalo ir 4 ml 7,5

natrio karbonato tirpalo. Tirpalai paliekami tamsoje 30 min., kol pilnai įvyksta reakcija. Absorbcija

matuojama 765 nm bangos ilgyje. Iš trijų tirpalų bandinių pakartojimų išvedamas rezultato vidurkis,

nubrėţiamas kalibravimo grafikas.

Bendras fenolinių junginių kiekis mg/ml išreiškiamas rozmarino rūgšties ekvivalentu (RRE).

Spalvinė reakcija

Rozmarinų tinktūra skiedţiama vandeniu 1:100 ( tirpalas A), o rozmarinų ekstraktas –

santykiu 1:500 ( tirpalas B). 1 ml tirpalo A/B sumaišomas su 5 ml F-C ir 4 ml 7,5 % natrio karbonato

tirpalo. Suplakama. Paliekama stovėti 30 min. Po to matuojamas optinis tankis, esant šviesos bangos

ilgiui (λ) 765 nm, palyginamasis tirpalas distiliuotas vanduo. Polifenolinių junginių koncentracija

paskaičiuojama pagal kalibracinį grafiką.

Kiekvienas tyrimas su visomis pagamintų etanolinių ištraukų koncentracijomis kartojamas

tris kartus. Vedamas vidurkis.

3.2.3.3. 2,2-difenil-1-pikrilhidrazilo (DPPH) laisvuoju radikalu antioksidacinio

aktyvumo nustatymas

DPPH – tai laisvasis radikalas, kuris gali būti panaudotas nustatyti įvairių medţiagų

antioksidacinį aktyvumą. Čia parašyti tirpalo koncentraciją 0,0024 g šios medţiagos yra ištirpinama

100 ml 96 % etanolyje. Šio tirpalo optinis tankis turi atitikti intervalą [0,6-1]. Reakcijai vykdyti imama

50 µl ištraukos ir 2 ml DPPH. Matuojamas optinis tankis iš karto ir po 20 min. Matavimai atliekami,

esant 515 nm šviesos bangos ilgiui. Tai atliekama su visų koncentracijų tinktūromis. Tyrimai kartojami

3 kartus. Rezultatai apskaičiuojami, remiantis formule: AA = A0 - At/A0 * 100 %; kur:

AA – tinktūros antioksidacinis aktyvumas (%);

A0 – tai gryno DPPH optinis tankis;

At – optinis tankis, pamatuotas po 20 min.

Kiekvienas tyrimas kartotas 3 kartus ir išvestas aritmetinis vidurkis.

39

3.2.3.4. Magnetinės maišyklės įtaka išsiekstrahavusių medţiagų kiekybei

Ekstrahavimo metu vykdomas maišymo procesas, naudojant magnetinę maišyklę Yellowline

TC 3. Trukmė – 3 dienos, maišymo laikas – kas 2 val., maišymo greitis - 5. Matuojamas

spektrofotometru medţiagų kiekis tinktūroje.

3.3. Tyrimų rezultatai

3.3.1. Etanolio koncentracijos įtakos išsiekstrahavusių medţiagų kiekybei tyrimas

3.3.1.1. Rozmarinų etanolinių ištraukų sausojo likučio nustatymas

Tiriant etanolio koncentracijos įtaką išsiekstrahavusių veikliųjų junginių kiekybei, nustatytas

tinktūros sausasis likutis. Rezultatai pateikti 8 paveiksle.

Ekstrahento įtakos sausojo likučio kiekiui

rozmarinų tinktūroje tyrimo rezultatai

00,40,81,21,6

22,4

30 40 50 60 70 80 90 96

Etanolio koncentracija, %

Sau

sasis

lik

uti

s, %

Rozamarinų tinktūrų

sausojo likučio

vidurkiai

8 pav. Ekstrahento įtakos sausojo likučio kiekiui rozmarinų tinktūroje tyrimo rezultatai

Eksperimentinio tyrimo metu nustatyta, kad sausojo likučio kiekis ištraukose priklauso nuo

ţaliavos ekstrahavimui naudojamo etanolio koncentracijos. Remiantis gautais rezultatais, galima teigti,

kad maţiausiai veikliųjų medţiagų išsiekstrahuoja, kai tirpiklis yra 30 proc. etanolis, o didţiausias

kiekis - esant 50 proc. etanolis.

40

3.3.1.2. Fenolinių junginių kiekio nustatymas rozmarinų etanolinės ištraukose

Kad būtų įvertinta ekstrahento įtaką veikliųjų medţiagų išskyrimui iš ţaliavos, atliktas

fenolinių junginių kiekio nustatymo tyrimas rozmarinų etanolinėse ištraukose. Tyrimų rezultatai

pateikti 9 grafike.

Rozmarinų tinktūrų fenolinių junginių

nustatymo tyrimas

0

10

20

30

40

50

30 40 50 60 70 80 90 96

Etanolio koncentracija, %

Fen

olin

ių ju

ng

inių

kie

kis

, m

g/m

l

Rozmarinų tinktūrų

fenolinių junginių kiekio

vidurkiai

9 pav. Ekstrahento įtakos rozmarinų etanolinių ištraukų fenolinių junginių kiekiui tyrimas

Kaip matome iš gautų rezultatų, daugiausiai fenolinių junginių išsiekstrahavo, kai

ekstrahentas yra 50 proc. etanolis, o maţiausiai – 96 proc. etanolis.

3.3.1.3. Ekstrahento įtaka rozmarinų etanolinių ištraukų antioksidaciniam

aktyvumui DPPH laisvuoju radikalu tyrimas

Norint įvertinti etanolio koncentracijos įtaka išsiekstrahavusių medţiagų kiekiui, atliktas

antioksidacinio aktyvumo tyrimas, naudojant DPPH laisvąjį radikalą. Duomenys pateikti 10 grafike.

41

Rozmarinų etanolinių ištraukų antioksidacinio

aktyvumo tyrimas

0

20

40

60

80

100

30 40 50 60 70 80 90 96

Etanolio koncentracija, %

AA

(%)

Rozmarinų tinktūrų

antioksidacinio aktyvumo

vidurkiai

10 pav. Ekstrahento įtakos rozmarinų etanolinių ištraukų antioksidaciniam aktyvumui tyrimas

Remiantis gautais rezultatais, galima teigti, kad etanolio koncentracijos antioksidaciniam

aktyvumui įtakos pokyčiai skiriasi nedaug. Didţiausias antioksidacinis aktyvumas nustatytas,

ekstrahentu naudojant 90 % etanolį. AA tyrimai parodė, kad suminis fenolinių junginių kiekis

neparodo ištraukų cheminės sudėties, todėl galima teigti, kad AA lemia platus spektras veikliųjų

medţiagų, kurias galima identifikuoti efektyviosios skysčių chromatografijos metodu.

3.3.2. Išsiekstrahavusių medţiagų kiekio palyginimas tinktūrose ir ekstraktuose

bei brinkinimo laiko įtaka išsiekstrahavusių medţiagų kiekybei gaminant

ekstraktus

Kad būtų galima įvertinti išsiskyrusių medţiagų kiekį rozmarino tinktūrose ir ekstraktuose bei

kad būtų palyginta brinkinimo laiko įtaką išsiekstrahavusių medţiagų kiekybei, atliktas DPPH tyrimas,

nustatytas sausasis veikliųjų junginių likutis bei fenolinių junginių kiekis. Rezultatai pateikti 1

lentelėje.

42

1 lentelė. Rozmarino etanolinių ištraukų sausojo likučio, fenolinių junginių kiekio bei

antioksidacinio aktyvumu įvertinimas.

Serija Extr. A Extr. B Extr. C Extr. D Tinct. A Tinct.B

Sausasis

likutis, %

7,

680±0,98

7,

853±1,02 6, 934±1,05 7, 483±0,99 1, 564±1,07

1,

685±1,02

Fenolinių

junginių

kiekis, mg/ml

216±0,97 209,31±

1,03 219,1±1,02 219,81±1,07 76,13±0,98 77,88±1,01

Antioksidacinis

aktyvumas,

AA (%)

64,95±1,06 58,

31±0,98 58, 88±1,04 64, 27±1,03 52,03±0,97 55,28±1,01

Extr. A – ţaliava brinkinta 1, 5 val.

Extr. B – ţaliava brinkinta 1, 5 val.

Extr. C – ţaliava brinkinta 4 val.

Extr. D – ţaliava brinkinta 4 val.

Kaip matome iš gautų rezultatų, brinkinimo laikas didelės įtakos išsiekstrahavusių medţiagų

kiekiui neparodė. Taigi galime daryti, kad didėjantis ţaliavos brinkinimo laikas neturi įtakos

išsiekstrahavusių medţiagų kiekybei.

3.3.3. Magnetinės maišyklės įtaką išsiekstrahavusių medţiagų kiekybei gaminant

tinktūras

Stebėtas magnetinės maišyklės poveikis veikliųjų junginių kiekiui etanolinėse ištraukose.

Pagaminus tinktūras maišymas pradėtas rytojaus dienas ir tęstas tris dienas, periodiškai pamaišant. A

tinktūra maišoma, B tinktūra – ne.

43

Maišymo įtaka veikliųjų medžiagų kiekiui

0

20

40

60

80

100

2 3 4

Dienų skaičius

Fen

oli

nių

ju

ng

inių

kie

kis

, %

Nemaišoma tinktūra

Prieš maišymą

Po 2 valandų

Po 4 valandų

11 pav. Magnetinės maišyklės įtakos rozmarinų tinktūrų fenolinių junginių kiekiui tyrimas

Kaip matome iš gautų rezultatų, fenolinių junginių kiekio didėjimas abiejose tinktūrose

skyrėsi: fenolių koncentracija labiau didėjo magnetine maišyle maišomose tinktūrose. Todėl galima

teigti, kad magnetinė maišyklė turi teigiamą įtaką išsiekstrahavusių medţiagų kiekybei.

44

4. REZULTATŲ APTARIMAS

Tyrimais nustatyta, kad optimalus ekstrahentas ruošti etanolines kvapiojo rozmarino ištraukas

yra 50 proc. etanolis. Literatūros duomenimis, rozmarino ekstraktams gaminti yra naudojamas 50, 70

arba 96 proc. etanolis (4).

Ištirta, kad gaminat rozmarino tinktūrą klasikinės maceracijos metodu, o ekstraktą –

perkoliacijos būdu, optimalus ekstrahavimo laikas yra 3 paros, o nagrinėtoje literatūroje optimalus

laikas nėra nurodomas.

Suminis fenolinių junginių kiekis tirtas spektrofotometru pagal kalibracinį grafiką, kaip

standartą naudojant rozmarino rūgštį. Spalvinė reakcija vykdyta, naudojant F-C reagentą. Literatūroje

suminio fenolinių junginių kiekio nustatymo duomenys taip pat rodo, kad tyrimams atlikti naudojamas

F-C reagentas, o kaip standartas – galo ar rozmarino rūgštys (58).

Antioksidacinis kvapiojo rozmarino etanolinių ištraukų aktyvumas buvo įvertintas, naudojant

laisvojo radikalo DPPH surišimo metodą, taikant šviesos bangos ilgį 515 nm. Literatūros duomenimis,

rozmarino ekstraktų AA nustatomas taip pat DPPH laisvojo radikalo surišimo metodu, taikant šviesos

bangos ilgį 515 – 517 nm (6).

Eksperimentais įrodyta, kad brinkinimo laikas išsiekstrahavusių veikliųjų junginių kiekiui

įtakos neturi, o magnetinė maišyklė ţymiai padidina šių junginių kiekį ištraukose. Tuo tarpu

literatūroje veikliųjų junginių kiekio priklausomybė nuo šių parametrų nenurodoma.

45

5. IŠVADOS

1. Pagaminta rozmarinų tinktūra (1:5) klasikinės maceracijos metodu ir skystasis rozmarinų

ekstraktas (1:1) perkoliacijos metodu. Nustatytas optimalus ekstrahavimo laikas – 3 paros.

2. Tyrimais nustatyta, kad etanolio koncentracija įtakoja veikliųjų medţiagų išsiskyrimą iš

augalinės ţaliavos – didţiausias suminis fenolinių junginių ir sauso likučio kiekis, kai

ekstrahentas 50 proc. etanolis.

3. Nustatyta, kad sauso likučio ir fenolinių junginių kiekis didesni skystuose ekstraktuose

lyginant sus rozmarinų tinktūrose, vadinasi, vaisto forma ir ekstrahavimo metodas daro įtaką

veikliųjų medţiagų išsiskyrimui iš augalinės ţaliavos.

4. Tyrimais nustatyta, kad maišymas pagerina veikliųjų medţiagų išsiskyrimą iš rozmarinų

ţaliavos. Parinktos ekstrahavimo sąlygos: ektrahavimo trukmė 3 dienos, maišant periodiškai 4

valandas.

5. Rozmarinų tinktūrų ir skystųjų ekstraktų antioksidacinis aktyvumas nepriklauso nuo

vaisto formos. Nenustatyta tiesioginės priklausomybės tarp fenolinių junginių kiekio ir

antioksidacinio aktyvumo.

46

SANTRAUKA

O. Valodkaitė. Magistro baigiamasis darbas „Kvapiojo rozmarino etanolinių ištraukų

technologijos ir kokybės vertinimas“/mokslinės vadovės doc. dr. K. Ramanauskienė ir G.

Kasparavičienė; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Farmacijos fakulteto, Vaistų technologijos ir

socialinės farmacijos katedra – Kaunas.

Šio darbo tikslas - pagaminti kvapiųjų rozmarinų etanolines ištraukas (tinktūras, skystuosius

ekstraktus) ir įvertinti jų kokybę.

Darbo uţdaviniai:

Remiantis literatūros duomenimis parinkti ţaliavos ir ekstrahento santykį bei ištraukų gamybos

metodus.

Įvertinti pagamintų ištraukų kokybę, nustatant sauso likučio ir fenolinių junginių kiekį.

Įvertinti technologinių parametrų daromą įtaką veikliųjų medţiagų išsiskyrimui iš ţaliavos.

Įvertinti ištraukų antioksidacinį aktyvumą.

Bendras fenolinių junginių kiekis rozmarinų tinktūrose ir ekstraktuose nustatytas

spektrofotometriniu metodu (spektrofotometras UNICAM Helios α UV, Didţioji Britanija) pagal

rozmarino rūgšties standartą. Antioksidacinis aktyvumas nustatytas spektrofotometriškai, panaudojant

DPPH• laisvojo radikalo sujungimo metodą. Sausasis rozmarinų etanolinių ištraukų likutis nustatytas

drėgnomačiu MLS 50-3HA160. Maišymo įtaka išsiekstrahavusių fenolinių junginių kiekybei

nustatyta, naudojant magnetinę maišyklę.

Tiriant etanolio koncentracijos įtaką išsiekstrahavusių veikliųjų junginių kiekybei, nustatyta,

kad optimalus ekstrahentas yra 50 % etanolis. Tačiau antioksidacinio aktyvumo priklausomybė nuo

etanolio koncentracijos yra neţymi. Rezultatai parodė, kad rozmarinų tinktūrų ir skystųjų ekstraktų

antioksidacinis aktyvumas nepriklauso nuo vaisto formos. Ištirta, kad sauso likučio ir fenolinių

junginių kiekis yra didesni skystuose ekstraktuose lyginant su rozmarinų tinktūromis. Nustatyta,

kad brinkinimo laikas didelės įtakos išsiekstrahavusių medţiagų kiekiui neturi. Tuo tarpu maišymas

pagerina veikliųjų medţiagų išsiskyrimą iš rozmarinų ţaliavos. Parinktos ekstrahavimo sąlygos:

ekstrahavimo trukmė 3 dienos, maišant periodiškai 4 valandas kasdien.

47

SUMMARY

The aim of this research is to make ethanol extracts (tinctures and liquid extracts) of

Rosmarinus officinalis and evaluate their quality.

The tasks of this research are:

According to the literature, to select proportion of the substance and extractive solvent and

select the method of production of ethanol extracts.

To evaluate the quality of produced extracts by fixing the dry residual and phenol compounds.

To evaluate an impact of technologic parameters for the quantity of active compounds.

To evaluate an antioxidative activity of ethanol extracts.

The total amount of phenol compounds in tinctures and extracts of Rosmarinus officinalis is

estimated spectrophotometrically (spektrophotometer UNICAM Helios α UV, Great Britain).

Rosmarinic acid was used as a standart. Antioxidative activity (AA) was determined

spectrophotometrically by free radical DPPH• method. The dry residual of ethanol extracts was

determined by hygrometer MLS 50-3HA160. The impact of stirring on the quantity of seperated

phenol compounds was evaluated by magnetic stirrer.

Searching the impact of ethanol concentration on the quantity of seperated active compounds,

it‘s evaluated that optimal extractive solvent is 50 % ethanol. However AA dependence on ethanol

concentration is low. The findings confirm that AA of tinctures and extracts of Rosmarinus officinalis

doesn‘t depend on drug form.

It‘s evaluated that the quantity of dry residual and phenol compounds in liquid extracts is

more than in tinctures.

It‘s estimated that bloating time doesnt‘t have much influence on the quantity of separated

substances, while stirring enhances the seperation of the active compound of the matter. The

conditions of extraction were chosen: duration of extraction should be 3 days, stirring periodically 4

hours per day.

48

PADĖKA

Reiškiu nuoširdţią ir gilią padėką mano mokslinio darbo vadovėms Gerb. Doc. dr. Kristinai

Ramanauskienei ir Gerb. Doc. dr. Giedrei Kasparavičienei uţ visokeriopą pagalbą ir parodytą dėmesį,

atliekant mano eksperimentinius tyrimus ir teorinius apibendrinimus.

Taip pat dėkoju magistrinio darbui recenzentei Gerb. Doc. dr. Daivai Kazlauskienei uţ darbo

perţiūrą ir pateiktas pastabas.

49

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Briedis V., Grinevičius J., Savickas A., Švambaris L. K. Vaistų technologija (ketvirtas

tomas). 2002 m.

2. European Pharmacopoeia 6. 0 volume 1. Council of Europe Strasbourg.

3. Farmakopėjos straipsnių rinkinys. Kaunas, 2001 m.

4. Jakštas V., Janulis V., Trumbeckaitė S. Cheminis fitopreparatų tyrimas. Kaunas, 2009.

5. Weiss R. F., Fintelmann V. Ligų gydymas vaistingais augalais. 1999 m.

6. Evans W. C. The plant and animal kingdoms as sources of drug.

7. Heinrich M. Fundamentals of Pharmacognosy and phytotherapy

8. Ulbricht C., Basch E. Natural standart herb and supplement referente based clinical reviews.

2005

9. Circulation tabletės N 30. Internetinė prieiga:

http://www.vaistai.lt/anotacija/circulation-tabletes-n30.html

10. Doppelherz. Internetinė prieiga:

http://www.100metu.lt/277/14751/sirdziai/veikla_gerinantys/doppelherz

11. Ekolinija. Internetinė prieiga:

http://www.ekolinija.lt/rozmarinu-sampunas-urtekram-250ml.html

12. Ekol. Rozmarinų šampūnas Green People. Internetinė prieiga:

http://ekopirk.lt/eko-produktai/kosmetika-higiena/plauku-prieziura-ir-

modeliavimas/sampunai/ekol-rozmarinu-sampunas-green-people/

13. Etno linija. Internetinė prieiga:

http://www.etnoarbata.lt/catalogue/sort-persalimas.html

14. Exuviance. Internetinė prieiga:

http://www.sugihara.lt/lt/produktai/exuviance

15. Gamta skuba į pagalbą. Internetinė prieiga:

http://www.vivasan-vitasan.lt/ispanijos-rozmarinu-eterinis-aliejus

16. Kūno kremas “Kur-a-san“ su rozmarinu, levanda ir ramunėlėmis. Internetinė prieiga:

http://www.enteropolis.lt/drforster/product/view/id/5918

17. Laukinių rozmarinų vanduo (hidroliatas). Internetinė prieiga:

http://kosmetika.aromata.lt/lt/produktas/580/Laukinių rozmarinų vanduo (hidroliatas)

18. Plaukų prieţiūra. Internetinė prieiga:

19. Rozmarinas. Internetinė prieiga:

http://www.dvisirdys.eu/plauku-prieziura/217-rozmarinu-losjonas-plaukams.html

20. Rozmarinų ir mėtų šampūnas. Internetinė prieiga:

50

http://www.freshdeli.eu/pagal-gamintoja/Freshdeli/ROZMARINu-IR-MeTu-

sAMPuNAS.html

21. Rutulinis dezodorantas su rozmarinu ir ţaliąja arbata Eubiona. Internetinė prieiga:

http://www.biolinija.lt/index.php?shop=6&product=50

22. Šampūnas su rozmarino actu. Internetinė prieiga:

http://www.ekopievos.lt/sampunas-su-rozmarino-actu.html

23. Šampūnas su rozmarinų ir levandų eteriniais aliejais. Internetinė prieiga:

http://www.zoliunamai.lt/produktai?page=shop.product_details&flypage=flypage_zn.tpl&pr

oduct_id=215&category_id=64

24. Tiens Hapyfem. Internetinė prieiga:

http://tianshi.projektas.lt/tiens_hapyfem.htm

25. Verdin Complexx tabletės N10. Internetinė prieiga:

http://www.vaistai.lt/anotacija/verdin-complexx-tabletes-n10.html

26. http://www.bioeco.lt/lt/naturalus-muilai/rozmarino-ir-levandos-muilas/87

27. http://www.ecohit.lt/product.

28. http://www.geras-produktas.steponas.com/Kiti-puikus-Herbalife-maisto-papildaiImuninės

sistemos sveikata

29. http://www.hiperfarma.lt/ecat/index/product/10000150839/group/3940ea513e/kosmetika/dez

odorantas_pedoms_su_slapalu_gehwol_150ml

30. http://www.naturtheca.lt/goods/cat,242/gid,7879/Naturalus-rozmarinu-muilas-Faith-In-

Nature.html

31. http://www.naturtheca.lt/goods/gid,7770/Rozmarinu-eterinis-aliejus--Elpis.html

32. http://receptai.iki.lt/lt/products/search/results/?name=rozmarinas

33. http://simtasmetu.lt/296/13781/groziui_ir_kunui/aromaterapija/ream

34. http://www.weleda.lt/index.php?lang=&content=pages&cat_id=22&page_id=12&prod_id=3

9

35. http://www.100metu.lt/203/15613/nuo_persalimo/arbatos_nuo_persalimo/arbata_drsimkunai

te

36. Almela L., Sánchez-Muñoz B.,.Fernández-López J. A, Roca M. J., Rabe V. Liquid

chromatograpic-mass spectrometric anglysis of phenolics and free radical scavenging

activity of rosemary extract from differnt raw material. Internetinė prieiga:

www.elsevier.com/locate/chroma

37. Bozin B., Jovin E., Samojlik I. Antimicrobial and Antioxidant Properties of Rosemary and

Sage (Rosmarinus officinalis L. and Salvia officinalis L., Lamiaceae) Essential Oils.

Internetinė prieiga:

51

http://pubs.acs.org/doi/abs/10.1021/jf0715323

38. Chemical Composition of Rosemary. Internetinė prieiga:

http://www.answers.com/topic/chemical-composition-of-rosemary

39. Del Bano M. J., Radioprotective −Antimutagenic Effects of Rosemary Phenolics against

Chromosomal Damage Induced in Human Lymphocytes by γ-rays. Internetinė prieiga:

http://pubs.acs.org/doi/abs/10.1021/jf0581574

40. Drogheria Alimentari. Internetinė prieiga:

http://www.vilandra.lt/lt/maisto_produktai/drogheria_alimentari

41. Ehrlich S. D., A. Z. Phoenix. Rosemary. Internetinė prieiga:

http://www.umm.edu/altmed/articles/rosemary-000271.htm

42. History of rosemary. Internetinė prieiga:

http://www.ourherbgarden.com/herb-history/rosemary.html

43. Hraš, M. Hadolin, Ţ. Knez, D. Bauman. Comparison of antioxidative and synergistic effects

of rosemary extract with alfa-tocopherol, ascorbyl palmitate and citric acid in sunflower oi.

Internetinė prieiga:

www.elsevier.com/locate/foodchem

44. Information about the herb Rosemary. Internetinė prieiga:

http://www.globalherbalsupplies.com/herb_information/rosemary.htm

45. Reichling J., Nolkemper S., Stintzler F. C., Carle R., Stintzler P. Antiviral effect of aqueous

extract from species of the Lamiaceae family against Herpes simplex virus type 1 and type 2

in vitro. Internetinė prieiga:

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/17091431

46. Reichling J., Nolkemper S., Stintzler F. C., Schnitzler P. Impact of ethanolic lamiaceae

extracts of herpervirus infectivity in cell culture. Internetinė prieiga:

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/19142040

47. Rosemary. Internetinė prieiga:

http://www.ageless.co.za/herb-rosemary.html

48. Rosemary. Internetinė prieiga:

http://www.drugs.com/npc/rosemary.html

49. Rosemary. Internetinė prieiga:

http://au.lifestyle.yahoo.com/health/reference/20082008/rosemary/index.html

50. Rosemary. Internetinė prieiga:

http://obtrandon.files.wordpress.com/2010/05/rosmarinus-officinalis-rosemary.pdf

51. Rosemary: an Option in Cancer Treatment. Internetinė prieiga:

http://www.chinese-herbs.org/rosemary/rosemary-an-option-in-cancer-treatment.html

52

52. Rosemary Extract. Internetinė prieiga:

http://www.guinness-p.com/html/rosemary_extract.html

53. Rosemary Extract C G. Internetinė prieiga:

http://www.ankalet.com/sabinsa/rosemaryExtractCG3.htm

54. Rosemary...for remembrance. Internetinė prieiga:

http://www.oldetimecooking.com/Herbs/rosemary.htm

55. Rosemary herb information by Ray Sahelian M. D. Health benefit of rosemary supplements.

Internetinė prieiga:

http://www.raysahelian.com/rosemary.html

56. Rosemary - The Hidden Health Benefits Of This Well Known Herb. Internetinė prieiga:

http://www.thehealthierlife.co.uk/natural-remedies/herbs/rosemary-health-benefits-

00145.html

57. Zaouali Y, Bouzaine T, Boussaid M. Essential oils composition in two Rosmarinus

officinalis L. varieties and incidence for antimicrobial and antioxidant activities. Internetinė

prieiga:

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/20728499

58. Terpinc. P, Bezjak M., Abramovič H. A kinetic modelį for evaluation of the antioxidant

activity of Severas rosemary extracts. 2008. Internetinė prieiga:

www.elsevier.com/locate/foodchem