Laidavimas Lietuvos baudiamojoje teisje124
Teis ISSN 1392-1274 eISSN 2424-6050 2019, vol. 112, pp. 8–20 DOI: https://doi.org/10.15388/Teise.2019.112.7
Laidavimas Lietuvos baudiamojoje teisje Justinas Bagdius Vilniaus universiteto Teiss fakulteto Baudiamosios justicijos katedros doktorantas Saultekio al. 9, I rmai, 10222 Vilnius, Lietuva Tel. (+370 5) 236 6167 El. paštas: <justinas.bagdzius@tf.stud.vu.lt>
Straipsnyje pateikiama Lietuvos Respublikos baudiamajame kodekse tvirtinto atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs pagal laidavim istorin analiz, mginant suvokti šio instituto susiformavimo Lietuvos baudiamojoje teisje prieastis. Laidavimo u nusikaltimus padariusius asmenis apraišk mginama ieškoti dar ankstyvaisiais Lietuvos valstybs laikais. Pagrindiniai odiai: atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs pagal laidavim, Lietuvos Respublikos baudiamasis kodeksas, laiduotojas, ritualin priesaika.
Bail in Lithuania’s Criminal Law The article presents a historical analysis of the release from criminal liability on bail set forth in the Criminal Code of Republic of Lithuania, trying to understand the reasons of its establishment and formation in Lithuania’s Criminal Law. The origins of the surety for perpetrators are sought even in the early ages law of the state of Lithuania. Keywords: release from criminal liability on bail, the Criminal Code of Republic of Lithuania, bailsman, compurgation.
vadas
2000 m. rugsjo 26 d. priimtu Lietuvos Respublikos baudiamuoju kodeksu2 (toliau – BK) nubrta nauja Lietuvos baudiamosios politikos kryptis, sutvirtinusi ir humaniškuosius baudiamosios teiss pradus – baudiamojo statymo buvo nustatytos ne tik nusikalstamos veikos ir bausms u j padarym, bet ir išplstos kaltininko padt lengvinanios priemons: galimyb švelninti baudiamj atsakomyb ar bausm bei atleidimas nuo j3.
2015 metais, vykdant regionin projekt „Nusikalstam veik vykdiusi asmen resocializacija Europos Sjungoje: pilietins visuomens vaidmens stiprinimas“ buvo atliktas tyrimas „Alternatyvios
1 Lietuvos Respublikos Konstitucija (su pakeitimais ir papildymais). Valstybs inios, 1992, nr. 33-1041. 2 Lietuvos Respublikos baudiamasis kodeksas. Valstybs inios. 2000, nr. 89-2741. 3 PRAPIESTIS, J.; ŠVEDAS, G. Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso raidos dešimtmetis: raidos pamokos
ir perspektyvos. Iš Lietuvos Respublikos baudiamajam kodeksui – 10 met. Vilnius: V Registr centras, 2011, p. 14–15.
Received: 04/04/2019. Accepted: 19/06/2019 Copyright © 2019 Justinas Bagdius. Published by Vilnius University Press This is an Open Access article distributed under the terms of the Creative Commons Attribution Licence, which permits unrestricted use, distribution, and reproduction in any medium, provided the original author and source are credited.
125
BK 40 straipsnyje tvirtinta, kad nuo baudiamosios atsakomybs pagal laidavim gali bti atleidiamas pirm kart baudiamj nusiengim, neatsarg arba nesunk ar apysunk tyin nusikaltim padars asmuo, jeigu jis pripaino savo kalt dl padarytos nusikalstamos veikos, nuoširdiai gailisi, bent iš dalies atlygino ar pašalino padaryt al, taip pat yra pagrindo tikti, kad ši al jis visiškai atlygins ir ateityje nebedarys nauj nusikalstam veik. Šias slygas atitinkantis kaltininkas nuo baudiamosios atsakomybs gali bti atleidiamas perduodant j teismo pasitikjimo verto asmens, pareiškusio tok prašym – laiduotojo – inion.
Baudiamosios teiss mokslinink darbuose atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs pagal laidavim iš esms nra analizuotas. Šios atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs ršies bendroji analiz pateikiama tik BK komentare5 ir Vytauto Piesliako knygoje6. Dl tyrj nesidomjimo atleidimu nuo baudiamosios atsakomybs pagal laidavim mokslo darbuose iki šiol neturime giluminio šio instituto suvokimo, vis pirma pagrsto jo susiformavimo ištakomis ir prieastimis. Doktrinoje netgi randama nuomoni, kad atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs pagal laidavim – naujojo, nepriklausomos Lietuvos BK naujov7. Menkas ir nepakankamas atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs pagal laidavim ištyrimas ne tik trukdo kompleksiškai vertinti šio instituto prasm, bet ir sprsti dl platesnio jo pritaikymo galimybi ateityje.
Todl šiuo straipsniu pirm kart Lietuvos baudiamosios teiss mokslo darbuose siekiama nustatyti atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs pagal laidavim genez, pavelgti istorines šio instituto sitvirtinimo prielaidas BK, padedant teiss taikytojams BK 40 straipsn pairti plaiau. Siekiant usibrto tikslo, keliami tyrimo udaviniai: 1) atlikti Lietuvos baudiamajai teisei svarbiausi, skirtingais laikotarpiais galiojusi teiss akt nuostat, susijusi su nagrinjama tema, analiz; 2) nustatyti atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs pagal laidavim ištakas ir susiformavimo prieastis. Tyrimo objektas – asmens laidavimo8 u nusikalstam veik padarius asmen ir jo teisini padarini nustatymas bei reglamentavimas skirtingais laikotarpiais Lietuvoje galiojusiuose teiss aktuose. Tyrimui atlikti naudoti istorinis, sisteminis, teleologinis, lingvistinis, logins analizs tyrimo metodai. Tyrimo metu buvo atlikta empirin ekspertinio vertinimo apklausa, kurios metu ymiausi Lietuvos baudiamosios teiss mokslininkai pateik savo nuomon, inter alia, apie atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs pagal laidavim tvirtinim BK lmusias prieastis. Dl ribotos straipsnio apimties šiame darbe nra analizuojamos atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs ir atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs pagal laidavim sampratos, netiriamos nagrinjamo instituto taikymo slygos ir pagrindai.
4 GRAEBSEH, C. M.; BURKHARDT, S. U. Alternatyvios baudiamosios sankcijos Europos Sjungoje. Vilnius: Lietuvos teiss institutas, 2015, p. 1–90.
5 BARANSKAIT, A., et al. Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso komentaras. Bendroji dalis (1–98 straips- niai). Vilnius: Teisins informacijos centras, 2004, p. 253–261.
6 PIESLIAKAS, V. Lietuvos baudiamoji teis. Antroji knyga. Vilnius: Justitia, 2008, p. 374–376. 7 PRAPIESTIS, J.; ŠVEDAS, G. Lietuvos <...>, p. 15. 8 Asmens laidavimas šiame straipsnyje suvokiamas tik kaip atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs forma, bet
ne civilinje teisje taikomas prievols vykdymo utikrinimo bdas.
ISSN 1392-1274 eISSN 2424-6050 Teis. 2019, t. 112
126
Straipsnyje, analizuojant tam tikrus tyrimui reikšmingus klausimus, daugiausia remiamasi J. Machovenko, A. Baranskaits, V. Andriulio, E. Bielino, V. Piesliako, V. V. Gumeniuk (rus. . . ­ ) ir kit teiss mokslinink darbais, Lietuvos Aukšiausiojo Teismo praktika ir skirtingais laikotarpiais Lietuvoje galiojusiais teiss aktais.
1. Laidavimo ištakos LDK teisiniuose šaltiniuose
Istorinis atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs pagal laidavim suvokimas nebt kokybiškas ir visavertis, jei š institut analizuotume daugma pagal jo tekstin išraišk baudiamajame statyme. velgiant plaiau, šios atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs ršies reikšmingiausias išskirtinumas9 pasireiškia ne todl, kad vykds visas statymo keliamas slygas nusikalstam veik padars asmuo gali išvengti vis baudiamosios atsakomybs turin sudarani element, bet todl, kad laidavimo atveju baudiamj teisin santyk10 tarp valstybs ir nusikalstam veik padariusio asmens savanoriškai sitraukia treiasis asmuo, kuris šiuose santykiuose pakeiia valstyb, privalani teisinmis priemonmis paveikti kaltinink, kad jo nusikalstamas elgesys nepasikartot. Asmuo, baudiamojoje byloje pateiks prašym atleisti nusikalstam veik padarius asmen nuo baudiamosios atsakomybs pagal laidavim, garantuoja, kad kaltininkas, bdamas laiduotojo takoje, ateityje nebedarys nauj nusikalstam veik ir tokiu bdu bus gyvendinta specialioji prevencija. Tam, kad valstyb atsisakyt teisti ir bausti nusikaltl, t. y. palengvinti baudiamojon atsakomybn patraukto asmens teisin padt, tiek laiduotojas, tiek pats kaltininkas turi bti verti valstybs (teismo) pasitikjimo (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 40 straipsnio 3 dalis).
Btent asmens savanoriškas stojimas baudiamj teisin santyk, kuriame jis iki to nedalyvavo ir neturjo jokio tiesioginio suinteresuotumo, taip palengvinant teisiamojo padt, išreiškia atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs pagal laidavim kaip bausms alternatyvos esm ir leidia ieškoti šio instituto uuomazg ankstyvuosiuose Lietuvos baudiamosios teiss šaltiniuose.
Senovs teismo procese greta racionalij rodym (daiktini, rašytini, teisiamojo prisipainimo) egzistavo idealieji rodymai11: teismo dvikova, ordalijos, ritualin bylininko priesaika12. Ritualin bylininko priesaika, arba kompurgacija, teiss literatroje apibriama kaip „teismo paskirta priesaika, duodama bylininko vienasmeniškai arba drauge su nustatytu skaiiumi priesaikos pagalbinink (kompurgatori) <...> pagal nustatyt formul <...>.“13 Kaip nurodo H. J. Bermanas, „paskirt dien abi šalys atvykdavo teism, ir šalis, kuriai buvo leista duoti priesaik, prisiekdavo pagal nustatyt
9 PIESLIAKAS, V. Lietuvos baudiamoji teis. Antroji <...>, p. 375. 10 Dl nusikalstamos veikos darymo atsirandantis baudiamasis teisinis santykis yra dvejopas: pirminis teisinis san-
tykis susiklosto tarp nusikalstam veik padariusio asmens ir asmens, prieš kur ši veika padaryta [PIESLIAKAS, V. Lie- tuvos baudiamoji teis. Pirmoji knyga. Antroji pataisyta ir papildyta laida. Vilnius: Justitia, 2009, p. 316], antrinis – tarp nusikalstam veik padariusio asmens ir valstybs, privalanios teisinmis priemonmis reaguoti neteistus asmens veiksmus [PIESLIAKAS, V. Lietuvos baudiamoji teis. Antroji <...>, p. 177]. Todl tam tikra prasme baudiamojo teisinio santykio dalyvi (subjekt) ratas yra apibrtas, o ši teisini santyki ašis – pavojinga ir baudiamojo statymo udrausta veika.
11 Idealieji rodymai – rodymai, pagrsti sitikinimu, kad „Dievas tiesos pusje“; Dievo valios atspindiai aplinkoje suvokiami kaip asmens nekaltumo yms [MACHOVENKO, J. Teisingumo vykdymas Lietuvos Didiojoje Kunigaištys- tje. Vilnius: Justitia, 2007, p. 24]
12 MACHOVENKO, J. Teiss istorija. Vilniaus universiteto vadovlis. Vilnius: Registr centras, 2013, p. 104. 13 MACHOVENKO, J. Teiss <...>, p. 106.
Justinas Bagdius. Laidavimas Lietuvos baudiamojoje teisje
127
formul. Taiau, kad priesaika bt ubaigta, buvo reikalingi kompurgatoriai, priesaikos padjjai, priesaika patvirtindav prisaikdintojo teigini teisingum“14. Šalies priesaika galdavo bti parengiamoji (duodama pateikiant kaltinimus) ir rodomoji (nulemianti bylos baigt), išteisinamoji (duodama atsakovo) ir kaltinamoji (duodama ieškovo), paprastoji ir prie šventenybi15.
Pameds (Prs) teisyne16 randame ne vien nuostat, leidiani kaltinamajam su priesaikos pagalbininkais išsiteisinti nuo jam pareikšto kaltinimo: „Jei viena moteris kit kaltina nam ramybs ardymu <...>, tai kita išsiteisins prisiekdama drauge su vienuolika moter“ (3 straipsnis); „<...> tas, kuris kaltinamas umušimu, išsiteisins drauge su vienuolika moni, prisiekdamas prie šventenybs, jei drsta“ (5 straipsnis); „Jei vienas vyras kaltina kit prisidjus prie plšimo, tai kaltinamasis išsiteisina, jei drsta prisiekti su dar 11 vyr šventenybms“ (21 straipsnis); „Jei vienas kit sukruvina ar sueidia ir skundjas kaltina k tyia tai padarius <...>, jis gali išsiteisinti pats prisiekdamas drauge su vienuolika asmen šventybei“ (53 straipsnis); ir kt.
Pagal V. Andriul17, Pameds teisyne liudytojai skirstomi tiesiogiai inanius vykio aplinkybes ir priesaikos pagalbininkus. Jo teigimu, pirmosios kategorijos liudytojai buvo vertinami labiau, nes, norint rodyti kalt, j reikdavo maiau nei priesaikos pagalbinink18. Analizuodamas priesaikos pagalbinink institut baudiamajame procese P. Pakarklis nurod, kad tai buvo „tokie bylos dalyviai, kurie savo priesaikomis pareiškia, kad tas asmuo, apskritai imant, yra teisingas ir dl to negali meluoti ir šiuo konkreiu atsitikimu“19.
Galima susidaryti spd, kad priesaikos pagalbininkai laikytini vieno iš rodym – liudytoj parodym – poršiu, kai bylos aplinkybs bdavo nustatomos ne iš tiesiogiai vyk maiusi asmen paaiškinim, bet iš treij asmen atliekamo kaltinamojo parodym (priesaikos) patvirtinimo. Taiau J. Machovenko pozicija kategoriška: liudytoj ir priesaikos pagalbinink tapatinti negalima, bet reikia juos skirti ir laikyti savarankiškais teiss institutais.20 Tokia išvada išplaukia iš kaimyninse LDK slav emse galiojusio reguliavimo. Trumposios21 ir Plaiosios22 redakcij Rus Tiesoje priesaikos pagalbininkai ir liudytojai vadinami skirtingais terminais: vidokai (paodiui – maiusieji) liudijo jiems inom konkret, tiesiogiai su bylos esme susijus fakt, o posluchai (paodiui – girdjusieji) tik patvirtindavo ger ieškovo ar atsakovo reputacij23. Patvirtinta gera šalies reputacija leisdavo teismui konstatuoti, kad bylininkas iš esms yra teisingas mogus, kad jis ir šiuo konkreiu atveju elgiasi siningai ir nemeluoja24.
Vadinasi, vidokai atitinka šiuolaikin liudytojo samprat (turi informacijos apie bylai reikšmingas aplinkybes, pareigno kvieiami dalyvauti procese), o posluchai (priesaikos pagalbininkai) yra ieškovo
14 BERMAN, H. J. Teis ir revoliucija. Vakar teiss tradicijos formavimasis. Vilnius: Pradai, 1999, p. 87. 15 MACHOVENKO, J. Teiss <...>, p. 108. 16 Pameds teisynas. Iš Lietuvos teiss istorijos chrestomatijos. Sudarytojai R. Gelumbauskien ir G. Šapoka. Vil-
nius: Justitia, 2012, p. 77–86. 17 ANDRIULIS, V., et al. Lietuvos teiss istorija. Vilnius: Justitia, 2002, p. 53. 18 Pavyzdiui, Pameds teisyno 99 straipsnyje nurodyta: „jei kas kaltina kit vagyste, nuudymu ar sumušimu, tai
tas kaltintojas greiiau rodys, pats prisiekdamas su šešiais asmenimis, kurie tai mat, negu anas gals išsiteisinti, pats prisiekdamas su vienuolika asmen“.
19 ANDRIULIS, V., et al. Lietuvos <...>, p. 53–54. 20 MACHOVENKO, J. Liudytojai ir priesaikos pagalbininkai Lietuvos Didiojoje Kunigaikštystje. Teis, nr.
51,2004, p. 51 21 , . . ­ . . 1. -
. : - , 1984, c. 47.
22 Ten pat, p. 65, 94–95. 23 MACHOVENKO, J. Teiss <...>, p. 106. 24 MACHOVENKO, J. Teisingumo <...>, p. 26.
ISSN 1392-1274 eISSN 2424-6050 Teis. 2019, t. 112
128
ar atsakovo kvietimu byloje dalyvaujantys ir prisiekiantys asmenys, patvirtina ger jo reputacij25, kitaip tariant, laiduoja u kaltinantj arba kaltinamj. Palyginti atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs pagal laidavim atveju asmuo, laiduojantis u kaltinink, vykstant baudiamj proces sitraukia ne teissaugos institucij iniciatyva, bet savarankiškai, t. y. pateikdamas prašym atleisti tariamj ar kaltinamj nuo baudiamosios atsakomybs (BK 40 straipsnio 1 dalis). Galima teigti, kad laiduotojas, kaip ir priesaikos pagalbininkai, procese pradeda dalyvauti proceso dalyvio – tariamojo ar kaltinamojo – kvietimu, atsivelgiant tai, kad laiduotoju gali bti artimas kaltininkui asmuo (BK 40 straipsnio 3 dalis).
Lyginant priesaikos pagalbinink ir laidavimo institutus, išskirtinas svarbus tapatumo poymis – parodym dalykas ir teismo procese atliekamos funkcijos. Kompurgatoriai teisme privaljo deramai prisiekti pagal standartin formul26 ir taip garantuodavo bylininko, kurio naudai prisiekia, priesaikos ir reputacijos patikimum. Skirtingai nei priesaikos pagalbininkai, u kaltinink siekiantys laiduoti asmenys formalaus laidavimo teksto neskaito, taiau taip pat yra apklausiami teismo posdyje27, tiesiogiai ir nustatant jo tinkamum bti kaltininko laiduotoju28. Nors laiduotojo parodym dalykas yra labiau orientuotas ne kaltininko, bet paties galimo laiduotojo reputacij, jo patikimum, galimybes kaltininkui daryti teigiam tak29, taiau laiduotojo parodymai taip pat gali bti vienas iš reikšmingus bylos duomenis patvirtinani šaltini, iš kuri teismas sprendia apie BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatyt laidavimo slyg vykdym30, pavyzdiui, ar kaltininkas tikrai gailisi padars nusikalstam veik (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), svarbiausia, ar kaltininkas yra patikimas ir ar teismas gali juo pasitikti, kad jis laikysis statym ir nebedarys nauj nusikalstam veik (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
Todl priesaikos pagalbinink ir laiduotojo baudiamojoje byloje atliekamos procesins funkcijos yra santykinai glaudios, nes, viena vertus, j parodymais patvirtinamos bylos dalyvio teismui nurodomos aplinkybs, kita vertus, j parodymai padeda atskleisti teigiamus kaltininko asmenybs bruous, leidianius sprsti dl tam tikr juridini fakt, kuriais remiantis teisiamojo teisin padtis gali bti palengvinama, egzistavimo.
Vis dlto esminis priesaikos pagalbinink ir laidavimo institut panašumas yra subjektyvieji reikalavimai kompurgatoriams ir laiduotojams. Pameds teisyno 63 straipsnyje buvo numatyta, kad jei vargšas mogus, traukiamas teisman ir yra kaltinamas byloje, kur turt pasiteisinti padedant „doriems monms“, o t moni negali gauti, tai jis prisiekia savo ranka taip danai, kaip jam skiriama, šventenybei. Vadinasi, asmenys, patvirtindav kito asmens ger vard, patys turjo bti geros reputacijos. Iš ia kyla draudimas vergui bti priesaikos pagalbininku, kiti reikalavimai (dorybs, dievobaimingumo ir pan.)31.
Šiuolaikin laiduotoj apibdinani poymi visum standartizuoja BK 40 straipsnio 3 dalyje vartojama svoka „teismo pasitikjimo vertas asmuo“. Vienas š pasitikjim galini sukurti
25 Ten pat. 26 Net menkiausias nukrypimas nuo priesaikos teksto ar bent vieno prisiekianiojo apsirikimas reiškia visos priesai-
kos negaliojim ir tos šalies pralaimjim [MACHOVENKO, J. Teiss <...>, p. 106]. 27 GODA, G., et al. Lietuvos Respublikos baudiamojo proceso kodekso komentaras (1–220 straipsniai). Vilnius:
Teisins informacijos centras, 2003, p. 575–576. 28 Lietuvos Aukšiausiojo Teismo Baudiamj byl skyrius. 2011 m. birelio 14 d. nutartis baudiamojoje byloje
Nr. 2K­312/2011. 29 Lietuvos Aukšiausiojo Teismo Baudiamj byl skyrius. 2008 m. birelio 3 d. nutartis baudiamojoje byloje
Nr. 2K­239/2008. 30 Lietuvos Aukšiausiojo Teismo Baudiamj byl skyrius. 2010 m. kovo 18 d. nutartis baudiamojoje byloje
Nr. 2K­P­82/2010. 31 MACHOVENKO, J. Teiss <...>, p. 107.
Justinas Bagdius. Laidavimas Lietuvos baudiamojoje teisje
129
LDK paprotins teiss vienodinimo, sisteminimo, kodifikavimo poreikis34 lm ir priesaikos pagalbinink instituto tvirtinim svarbiausiuose LDK teiss šaltiniuose – Statutuose. Luominis visuomens nari suskirstymas nulm priesaikos pagalbinink sureikšminim35, todl, „kol Lietuvos teritorijoje klostsi feodaliniai teisiniai santykiai, liudytoj institutas negaljo pralenkti priesaikos pagalbinink instituto reikšmingumu“36. Analizuojamai temai svarbu ne tik tai, kad Lietuvos Statutai stiprino priesaikos pagalbinink vaidmen teisingumo vykdymo procese, bet ir tai, jog juose buvo konkretinami patikimo priesaikos pagalbininko standartai, nustatomas reikalingas j skaiius, iškeliamas ir ši asmen autoritetinis, visuomenins padties vaidmuo.
Pirmojo Lietuvos Statuto (toliau – PLS)37 nuostatos rodo, kad tam tikrose bylose paremti priesaik galjo šeimos nariai38 (mona, suaug vaikai) arba aplinkiniai kaimynai (PLS VII 4, 5 straipsniai). Svarbus kriterijus ir luomin priesaikos pagalbininko priklausomyb: „jeigu umuštojo gimins nenort prisiekti, pareišk, kad jie ten nedalyvav, tai umušjas gali išsiteisinti, prisiekdamas treiasis su dviem bajorais, netgi jei tie bajorai bt buv jo tarnai, <...>“39 (PLS VII 16 straipsnis). PLS XIII skyriaus 8 ir 9 straipsniuose numatyta, kad bajoras, antr ar trei kart apkaltintas vagyste, galjo išsiteisinti savo asmenine priesaika kartu su atitinkamai dviem ar trimis sau lygiais gero vardo bajorais.
Palyginus su 1529 m. Lietuvos Statutu, vlesniuose 1566 m. ir 1588 m. LDK Statutuose priesaikos pagalbinink reikšm dar labiau padidjo, nes atskiras bylas nagrinjant priesaika nulemdavo bylos baigt net esant deramiems rodymams (Treiojo Lietuvos Statuto XI skyriaus 30, 31 straipsniai)40. Be to, buvo detaliau apibrtas tinkam liudytoj srašas: patikimi krikšionys ir karo tarnyb atliekantys totoriai, o liudyti negaljo asmenys, bausti teismo u piktadarybes, tarnai ir feodal valdiniai, beproiai, tremtiniai, bendrininkai41.
32 Šiauli apygardos teismo Baudiamj byl skyrius. 2012 m. spalio 18 d. nuosprendis baudiamojoje byloje Nr. 1A­758­116­2012.
33 Vilniaus apygardos teismo Baudiamj byl skyrius. 2011 m. gruodio 8 d. nuosprendis baudiamojoje byloje Nr. 1A­763­172­2011; Panevio apygardos teismo Baudiamj byl skyrius. 2008 m. rugsjo 30 d. nuosprendis bau- diamojoje byloje Nr. 1A­520­185­2008.
34 ANDRIULIS, V., et al. <...>, p. 113. 35 MACHOVENKO, J. Liudytojai <...>, p. 51. 36 Ten pat. 37 VALIKONYTE, I., LAZUTKA, S., GUDAVIIUS, E. Pirmasis Lietuvos Statutas (1529 m.). Vilnius: Vaga, 2001. 38 Pagal BK 40 straipsnio 3 dal prioritetiniai laiduotojai yra kaltininko tvai ar artimi giminaiiai. 39 Pirmasis Lietuvos Statutas (1529 m.). Iš Lietuvos teiss istorijos chrestomatijos. Sudarytojai R. Gelumbauskien
ir G. Šapoka. Vilnius: Justitia, 2012, p. 122. 40 MACHOVENKO, J. Liudytojai <...>, p. 54. 41 MACHOVENKO, J. Teisingumo <...>, p. 32.
ISSN 1392-1274 eISSN 2424-6050 Teis. 2019, t. 112
130
Apibendrinant reikia pasakyti, kad išskirtini esminiai priesaikos pagalbinink ir dabartini kaltininko laiduotoj tapatumo poymiai:
1. Procesin padtis. Kompurgatoriai ir laiduotojas byloje dalyvauja proceso dalyvio iniciatyva (kvietimu) ir liudija apie šalutines, tiesiogiai su padaryta nusikalstama veika nesusijusias aplinkybes: teisiamojo ger vard, patikimum, galimyb pasitaisyti be realios bausms skyrimo ir kt.
2. Atliekamos funkcijos. Abiem atvejais proces sitrauk pagalbiniai asmenys padeda siekti naudos kaltinamajam43. Priesaikos pagalbinink atveju bylininkas galdavo išsiteisinti nuo jam reiškiam kaltinim, laidavimo atveju – išvengti baudiamosios atsakomybs turin sudarani element (viešo pasmerkimo, bausms skyrimo, bausms atlikimo, teistumo)44. Abiem atvejais ši asmen funkcija teismo procese yra analogiška – laidavimas (garantavimas) u kaltinink.
3. Santykis su kaltinamuoju. Tiek asmenys, patvirtindav asmens duodam priesaik, tiek asmuo, norintis laiduoti u kaltinink, turjo bti artimas, gerai j pastantis, kaltininko aplinkos mogus.
4. Asmenins savybs. Priesaikos pagalbininku ir laiduotoju gali bti tik doras, geros reputacijos asmuo, kurio asmenyb teismui leidia j manyti esant patikim ir sining.
5. Iš to darytina svarbi išvada, kad priesaikos pagalbinink ir atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs pagal laidavim institutai yra giminingi. Todl iš paprotins teiss kilusi kompurgacij galime laikyti BK 40 straipsnyje tvirtinto laidavimo ištakomis šiuolaikinje Lietuvos baudiamojoje teisje, o priesaikos pagalbininkus – tolimais laiduotoj protviais.
2. Kaltininko globa tarpukario Lietuvoje
Po treiojo Abiej Taut Respublikos padalijimo 1795 m. Rusijos imperijai atitekusioje Lietuvos teritorijos dalyje kur laik dar galiojo Treiasis Lietuvos Statutas, kol 1840 m. visa apimtimi vestas pagrindinis to meto Rusijos imperijos sisteminis teiss šaltinis – 1832 m. priimtas statym svadas45 (toliau – Svadas), turjs XV tom, kuri XV tomas buvo skirtas baudiamiesiems statymams (nuo 1885 m. atsirado papildomas XVI tomas, apms procesinius statymus)46. Vis dlto vos sigaliojs Svado XV tomas dl sudi grupavimo pagal atsitiktinius poymius, pasenusios sankcij sistemos, straipsni nesuderinamumo, ilgumo ir kazuistiškumo laikytas pasenusiu, todl netrukus po Svado sigaliojimo pradti naujojo baudiamojo statymo krimo darbai, kuri rezultatas – 1845 m. Kriminalini ir taisomj bausmi statutas47 (toliau – Statutas), vliau keistas du kartus: iš jo 1864 m. nauj statym – Bausmi status buvo išskirti lengvesni nusikaltimai, priskirti taikos
42 MACHOVENKO, J. Liudytojai <...>, p. 55–56. 43 Kalbant apie išteisinamj priesaik su priesaikos pagalbininkais. 44 PIESLIAKAS, V. Lietuvos baudiamoji teis. Antroji <…>, p. 181. 45 [interaktyvus. irta 2019-01-25] Prieiga per internet:
<http://nlr.ru/e-res/law_r/descript.html>. 46 Svadas buvo nebaigta, tstin, sistemingai papildoma inkorporacija: po pirmojo leidimo 1832 m., 1842, 1857
ir 1893 m. išjo nauji pilni Svado leidimai, vairiais metais išleisti atnaujinti pavieniai jo tomai [MAKSIMAITIS, M. Rusijos teiss šaltiniai Lietuvoje 1918–1940 m. Jurisprudencija. 2012, 19(2), p. 407–408].
47 [interaktyvus. irta 2019-01-25]. Prieiga per interne- t: <https://dlib.rsl.ru/viewer/01002889696#?page=1>.
131
teisj kompetencijai, o likusioji dalis – suredaguota, sutrumpinta ir 1866 m. pavadinta Bausmi statutu48. Taiau šie teisynai taip pat neišsprend baudiamojo teisinio reguliavimo trkum, todl baudiamieji statymai ir toliau buvo tobulinami. 1903 m. priimtas Rusijos imperijos baudiamasis statutas49 (toliau – Baudiamasis statutas) – vienas iš reikšmingiausi baudiamosios teiss šaltini, pasiymjs racionalia sistema, bauginimo ir individualios prevencijos derinimu ir laikytas vienu iš geriausi t laik klasikins krypties baudiamj statym svadu50.
Taigi iki karo Lietuvoje, kaip visoje Rusijos imperijoje, galiojo trys tarpusavyje nesuderinti baudiamieji statymai: 1864 m. Bausmi statai ir 1866 m. Bausmi statutas bei 1903 m. Baudiamasis statutas, iš kuri du pirmieji buvo tokie archajiški, kad Lietuv okupav vokieiai 1915 m. ruden paskelb, jog okupuotame krašte galioja 1903 m. Baudiamasis statutas51. Taiau n viename po Treiojo Lietuvos Statuto galiojimo panaikinimo rus okupacins valdios vestame baudiamajame statyme šiam tyrimui aktuali nuostat, susijusi su pilnameio kaltinamojo baudiamosios padties palengvinimu dalyvaujant tretiesiems asmenims, nebuvo.
1919 m. sausio 16 d. priimtu statymu (LV, 1919­01­16, Nr. 2/3­26) buvo paskelbta, kad nepriklausomoje Lietuvoje (išskyrus Klaipdos krašt) toliau bus vadovaujamasi Baudiamuoju statutu, galiojusiu ir vokiei okupacijos metais, su tam tikrais pakeitimais ir papildymais52. Analizuojamai temai reikšming baudiamojo reguliavimo pokyi vyko beveik po dešimtmeio, kai 1928 m. rugsjo 24 d. buvo priimtas Lygtinio nuteisimo statymas53 (toliau – LN).
LN 1 straipsnyje buvo teigiama, kad pinigin bauda, areštas, atidavimas drausms aukljamj staig ir paprastasis kaljimas gali bti teismo sprendimu lygtinai atleisti tiems iš nuteistj, kurie dl savo asmens ir bdo savybi arba dl paties nusikalstamo darbo ršies ir jo motyv bei aplinkybi duoda vilties, kad ateityje dorai gyvens ir nebenusikals. Ieškant paraleli su dabartiniu BK, pagal reguliavimo dalyk ir tikslus, LN, manytina, teisiškai yra artimesnis ne atleidimo nuo baudiamosios pagal laidavim institutui, bet BK 75 straipsnyje tvirtintam bausms vykdymo atidjimui54.
Nepaisant to, LN randama toki reguliavimo norm, kurios kone odis odin atitinka dabartinio BK 40 straipsn. Viena iš toki – aplinkybs, leidianios manyti, kad asmuo ateityje dorai gyvens ir nebenusikals (LN 1 straipsnis). BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte rašyta tikimyb, kad kaltininkas visiškai atlygins ar pašalins padaryt al, laikysis statym ir nedarys nauj nusikalstam veik – tvirtina šio instituto taikymo pagrind55, atskleidiant vertybinius kaltininko asmenybs ir elgesio momentus, leidianius teismui tikti, kad kaltininkas be represins jo elgesio keitimo priemons – bausms yra pajgus keistis bei paklusti visuomens nustatytoms elgesio normoms.
48 MAKSIMAITIS, M. Rusijos teiss šaltiniai Lietuvoje 1918–1940 m. Jurisprudencija. 2012, 19(2), p. 409. 49 Baudiamasis statutas su papildomaisiais baudiamaisiais statymais ir komentarais, sudarytais iš Rusijos se-
nato ir Lietuvos vyriausiojo tribunolo sprendim bei kit aiškinim. Sudarytojai M. Kavolis ir S. Bieliackinas. Kaunas: D. Gutmano knygynas, 1934.
50 Lietuvos teis 1918–2018: šimtmeio patirtis ir perspektyvos. Mokslo studija. Vilnius: Mykolo Romerio univer- sitetas, 2018, p. 534.
51 ANDRIULIS, V., et al. Lietuvos teiss istorija. Vilnius: Justitia, 2002, p. 298. 52 MAKSIMAITIS, M.; VANSEVIIUS, S. Lietuvos valstybs ir teiss istorija. Vilnius: Justitia, 1997, p. 191. 53 Lygtinio nuteisimo statymas. Vyriausybs inios, 1928, nr. 284-1821. 54 Esminis tapatumo poymis – lygtinio nuteisimo ir vykdymo atidjimo taikymas bausmei ir jos atlikimui po baus-
ms paskyrimo (LN 1 straipsnio 4 dalis ir BK 75 straipsnio 1 dalis), taip pat tai, jog, prajus nustatytam terminui, laiko- ma, kad bausm yra atlikta arba jos nebra (LN 5 straipsnio ir Lietuvos Respublikos probacijos statymo 30 straipsnio 1 dalis). O nuo baudiamosios atsakomybs pagal laidavim atleidiama iki bausms paskyrimo, bausm yra tik vienas iš baudiamosios atsakomybs element, nuo kuri atleidiama.
55 PIESLIAKAS, V. Lietuvos baudiamoji teis. Antroji <...>, p. 374–375.
ISSN 1392-1274 eISSN 2424-6050 Teis. 2019, t. 112
132
Kaip ir laidavimo atveju, lygtinis nuteisimas buvo slygins prigimties, t. y. institutas taikomas konkreiam bandomajam laikotarpiui56, per kur kaltininkas turi laikytis jam nustatyt apribojim (suvarym). Pagal LN 4 straipsn, u nustatyt suvarym nesilaikym ir nauj nusikaltim, u kuriuos skirta bauda arba laisvs atmimo bausm iki 3 mnesi, padarym teismas gali, o nauj nusikaltim padarymo atvejais, kai u juos skiriama bausm viršija 3 mnesius laisvs atmimo, – privalo panaikinti sprendim dl nuteistojo lygtinio nuteisimo. Iš esms analogiški pareikšto valstybs pasitikjimo sulauymo teisiniai padariniai nustatyti ir BK 40 straipsnio 7 ir 8 dalyse57.
Šio tyrimo poiriu aktualiausia LN reguliavimo nuostata buvo tvirtinta 3 straipsnyje: „nuteistam asmeniui per vis bandomj laikotarp galjo bti „udta“ globa“. Šio statymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad lygtinai nuteistj globos prieir vykdo vietos taikos teisjas per tam tikrus skirtus globjus – atskirus asmenis ar staigas. O to paties straipsnio 2 dalyje detalizuojama, kad globjai vadovaujasi taikos teisjo nurodymais ir išleista j darbo instrukcija. 1928 m. spalio 7 d. teisingumo ministro patvirtinta Lygtinio nuteisimo statymui vykdyti instrukcija58 (toliau – Instrukcija) nustatoma, kad globjais parenkami asmenys, kurie turi ger vard ir visuomens pasitikjim (13 punktas). Pagal dabar galiojant reguliavim, teismas nusikalstam veik padarius asmen atleidia nuo baudiamosios atsakomybs pagal laidavim ir perduoda j laiduotojo „iniai ir atsakomybei“59.
Taigi pagal savo pobd lygtinis paleidimas su globa ir atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs pagal laidavim turi nemaai panašum: nusikalstam veik padars asmuo perduodamas kito asmens prieirai, globjas gali bti fizinis asmuo, turi turti reikaling reputacij ir pasitikjim, gali duoti elgesio nurodymus nuteistajam, taiau tvirtos išvados, kad lygtinis nuteisimas su globa tarpukariu yra artimas institutui atleisti nuo baudiamosios atsakomybs pagal laidavim dabar galiojaniame BK, daryti negalime. Pagrindinis ir esminis skirtumas – nra savanoriškumo elemento. Lygtinio nuteisimo atveju nuteistasis išvengdavo realaus bausms vykdymo ne todl, kad globjas pats prašyt teismo perimti kaltinink savo globon, bet todl, kad pats teismas nusprsdavo nuteisti lygtinai su globa. Globa pagal š statym buvo paskiriama kaip viena iš lygtinio nuteisimo form, u kurios vykdym vis pirma buvo atsakingas globos prieir vykdantis taikos teisjas ar teismas (Instrukcij 7, 12 punktai), o patys globjai yra tiesiogiai atskaitingi j prieir vykdantiems subjektams (Instrukcij 13, 14 punktai). Atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs pagal laidavim atveju laiduotojai patys prašo valstybs neteisti ir nebausti nusikalstam veik padariusio asmens bei perduoti j laiduotojo iniai ir atsakomybei, kad šis, pasinaudodamas savo pozityvia taka ir autoritetu, savarankiškai, be valstybs kišimosi, daryt kaltininkui teigiamo, aukljamojo pobdio tak ir utikrint, kad jis nebenusikalst. Todl globjai pagal LN koncepciškai yra artimesni šiandieniniams probacijos pareignams nei laiduotojams, nes jie veikdavo ne savarankiškai, bet galiojus valstybei.
Vis dlto tarpukario baudiamasis teisinis reguliavimas rodo pozityvesn ir valstybs poir nusikaltimus padariusius asmenis. Šiuo laikotarpiu atsiranda humaniškos ir šanso princip60 gyvendinanios nuostatos, kurios suteikia galimyb išvengti represinio priemoni taikymo tiems, kuri
56 Pagal LN 3 straipsn nuo 1 iki 5 met, pagal BK 40 straipsnio 4 dal nuo 1 iki 3 met. 57 U baudiamojo nusiengimo ar neatsargaus nusikaltimo padarym teismas gali, o tyinio nusikaltimo padarymo
atveju – privalo panaikinti ankstesn sprendim atleisti asmen nuo baudiamosios atsakomybs pagal laidavim ir sprs- ti atsakomybs u visas padarytas nusikalstamas veikas klausim. Tiesa, BK nenumato galimybs kelti atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs panaikinimo klausimo tais atvejais, kai nuo baudiamosios atsakomybs pagal laidavim atleistas asmuo nesilaiko jam nustatyt pareigojim ar draudim.
58 Teisingumo ministerio Lygtinio nuteisimo statymui vykdyti instrukcija. Vyriausybs inios, 1928, nr. 288-1890. 59 Lietuvos Aukšiausiojo Teismo Baudiamj byl skyrius. 2015 m. vasario 10 d. nutartis baudiamojoje byloje
Nr. 2K­86­895/2015. 60 PIESLIAKAS, V. Lietuvos baudiamoji teis. Pirmoji <...>, p. 108.
Justinas Bagdius. Laidavimas Lietuvos baudiamojoje teisje
133
3. Laidavimas sovietmeiu
1960 m. spalio 27 d. primus Rusijos Taryb Federacins Socialistins Respublikos baudiamj kodeks61 (toliau – RTFSR BK), „išreiškiant tarybinio baudiamojo humaniškum“62, tvirtinus atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs koncepcij63, šalia kit atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs bd 52 straipsnyje tvirtinta galimyb atleisti nusikalstam veik padarius asmen nuo baudiamosios atsakomybs ir bausms pagal laidavim64.
Pagal 1958 m. TSRS ir sjungini respublik baudiamj statym leidimo akt65 parengus TSRS sudtyje buvusi respublik baudiamuosius statymus, inter alia, atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs pagal laidavim tapo vis sovietini valstybi baudiamosios teiss dalimi66. Lietuvoje taikytoje baudiamojoje teisje ši atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs ršis atsirado 1961 m. rugsjo 1 d. sigaliojus 1961 m. birelio 26 m. priimtam Lietuvos Taryb Socialistins Respublikos baudiamajam kodeksui67 (toliau – 1961 m. BK) ir buvo reglamentuota šio kodekso 53 straipsnyje. Dl šios prieasties negalima sutikti su mokslinink teiginiu, kad atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs pagal laidavim norma yra naujojo BK naujov68.
Socialistin visuomenin politin doktrina, išklusi visuomenin „darbo liaudies“ ir kolektyvo kult, reikšmingai veik ir baudiamj teisin reguliavim. Bausme buvo siekiama ne tik nubausti ir izoliuoti nusikaltl, bet ir specialiosios prevencijos, resocializavimo tiksl – „pataisyti bei perauklti nuteistuosius, kad jie siningai dirbt, tiksliai vykdyt statymus, gerbt socialistinio bendro gyvenimo taisykles“ (1961 m. BK 21 straipsnis). O šio tikslo siekiama pasitelkiant visuomen, taigi baudiamj
61 1960 m. RTFSR baudiamasis kodeksas, sigaliojs 1961-01-01, galiojs iki 1997-01-01 [interaktyvus. irta 2018-09-10]. Prieiga per internet: <http://www.consultant.ru/document/cons_doc_LAW_2950/>.
62 KLIMKA, A., et al. Tarybin baudiamoji teis. Bendroji dalis. Vilnius: Mintis, 1975, p. 363. 63 , .; , .; , . . . .
, 2014, c. 459–470. 64 Iki tol galiojusiame ir Lietuvoje 1940–1961 metais (išskyrus Vokiei okupacin laikotarp 1941–1945 metais)
taikytame 1926 m. Rusijos Taryb Federacins Socialistins Respublikos baudiamajame kodekse tokios priemons nebuvo [1926 m. RTFSR kodeksas, sigaliojs 1927-01-01, galiojs iki 1961-01-01 [interaktyvus. irta 2019-01-11] Prieiga per internet: <http://docs.cntd.ru/document/901757374>].
65 „ “. - . 1959, No. 1, . 6.
66 , . . . . . : , 2012, t. 17, c. 161–170. [interaktyvus. irta 2016-01-12]. Prieiga per internet: <http://dspace.onu.edu.ua:8080/bits- tream/123456789/4851/1/161-170.pdf>.
67 Lietuvos Taryb Socialistins Respublikos statymas dl Lietuvos Taryb Socialistins Respublikos baudiamojo kodekso patvirtinimo. Vyriausybs inios, 1961, nr. 18-147.
68 PRAPIESTIS, J., ŠVEDAS, G. Lietuvos <...>, p. 15.
134
teis integruojant platesn piliei kontrols tinkl69, kad visuomenines organizacijas ar darbo moni kolektyvus susibr asmenys galt stebti nusikaltusius savo bendruomens narius, juos taisyti bei auklti70. Tai atspindi tokios anuomet naudotos priemons kaip lygtinis nuteisimas (1961 m. BK 251 straipsnis) ar paleidimas (1961 m. BK 542 straipsnis), atidavimas darbo ar organizacijos kolektyvui perauklti ir pataisyti lygtinai nuteist asmen ar lygtinai prieš termin atleist asmen (1961 m. BK 46 straipsnis), asmens perdavimas draugiškajam teismui (1961 m. BK 52 straipsnis) ir asmens perdavimas pagal laidavim (1961 m. BK 53 straipsnis). Toks visuomenini organizacij vaidmens išklimas netgi laikytas visuomens teisi išpltimu, leidusiu ne tik tiesiogiai kovoti su nusikalstamumu, bet ir dalyvauti nusikaltusiojo pataisymo ir peraukljimo procese71.
1961 m. BK 53 straipsnio 1 dalyje tvirtinta, kad jei pagal bylos aplinkybes asmens padarytas nusikaltimas ir pats šis asmuo nra labai pavojingi visuomenei ir jeigu tas nusikaltimas nesukl sunki padarini, o pats kaltininkas nuoširdiai gailisi, tai visuomenini organizacij ar darbo moni kolektyvo prašymu šis asmuo gali bti atleidiamas nuo baudiamosios atsakomybs ir bausms ir atiduodamas pagal laidavim prašaniosioms visuomeninms organizacijoms ar darbo moni kolektyvui, kad šie j perauklt ir pataisyt.
Vien tekstinis atleidim nuo baudiamosios atsakomybs pagal laidavim tvirtinani norm palyginimas atskleidia daug socialistinio ir dabartinio laidavimo reguliavimo panašum: 1) veikos pobdis – laidavimas galimas maiau pavojing nusikalstam veik atvejais. Tiesa, dabartinio BK 40 straipsnio 1 dalyje aiškiai vardijamos nusikalstam taikytin veik grups (baudiamasis nusiengimas, neatsargus, nesunkus ir apysunkis tyinis nusikaltimas), o 1961 m. BK vartojama abstraktesn, vertinamojo pobdio formuluot „nra labai pavojingas“ ir „nesukl sunki pasekmi“72; 2) nuoširdaus gailjimosi reikalavimas; 3) kalts pripainimas – 1961 m. BK 53 straipsnio 2 dalyje nustatoma, kad nutraukti baudiamosios bylos ir kaltininko atleisti pagal laidavim negalima, jei jis nelaiko savs kalto; 4) laiduotojo rašytinis prašymas perduoti kaltinink jo inion pagal laidavim, t. y. savanoriško sitraukimo baudiamuosius teisinius santykius išraiškos forma; 5) apribojimas taikyti laidavim – 1961 m. BK 53 straipsnio 3 dalyje nustatytas draudimas taikyti laidavim, jei asmuo turi teistum arba jau buvs atleistas pagal laidavim. Pagal BK 40 straipsnio 1 dal, laidavimas galimas tik pirm kart padarius nusikalstam veik73, taiau baudiamasis statymas nedraudia taikyti laidavimo asmeniui, kuris jau buvo atleistas nuo baudiamosios atsakomybs pagal laidavim74; 6) laidavimas taikomas „patikimam asmeniui“, t. y. tokiam, kuris teikia vilties, kad pasitaisys, elgsis pavyzdingai ir nebedarys nauj nusikalstam veik; 7) laidavimo „galiojimo“ laikotarpis – dabartinio BK 40 straipsnio 4 dalyje nustatas diskrecinis skiriamasis laidavimo laikotarpis nuo vieneri iki trej met. 1961 m. BK konkrei rib nenustatyta. Apie laidavimo taikymo galiojim socialistinio instituto reguliavimo
69 Lietuvos teis 1918–2018 <...>, 2018, p. 534. 70 KLIMKA, A., et al. Tarybin <...>, p. 359. 71 Ten pat. 72 Doktrinoje teigiama, kad nelabai pavojingi nusikaltimai uima tarpin viet tarp 1961 m. BK 52 straipsnyje
vardyt maareikšmi nusikaltim ir 25 straipsnyje nurodyt sunki nusikaltim. [KLIMKA, A., et al. Tarybin <...>, p. 379].
73 Pirm kart nusikalstama veika gali bti padaroma faktiškai ir teisiškai [PIESLIAKAS, V. Lietuvos baudiamoji teis. Antroji <...>, p. 257]. Kaip nurodo G. Švedas, „teisiškai pirm kart teisiamu asmeniu pripastamas ir toks asmuo, kuris faktiškai gali bti teisiamas ir nebe pirm kart, taiau jau išnykus prieš tai buvusi teistum teisiniams padari- niams“ [ŠVEDAS, G. Bausms skyrimo asmeniui, pirm kart teisiamam u nesunk arba apysunk tyin nusikaltim, nuostatos Lietuvos Aukšiausiojo Teismo jurisprudencijoje. Teis, 2014, t. 90, p. 13].
74 Lietuvos Aukšiausiojo Teismo Baudiamj byl skyrius. 2008 m. gegus 20 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K­P­85/2008.
Justinas Bagdius. Laidavimas Lietuvos baudiamojoje teisje
135
srityje galime sprsti iš keleto 1961 m. BK norm: pagal BK 53 straipsnio 4 dal buvo leidiama atsisakyti laidavimo per vienerius metus, o remiantis BK 41 straipsnio 12 punktu atsakomyb sunkinanti aplinkyb, jeigu nusikalstam veik padar asmuo, atleistas nuo baudiamosios atsakomybs pagal laidavim ir nuo tokio sprendimo nra praj dveji metai; 8) laiduotojo teis atsisakyti laidavimo – BK 40 straipsnio 6 dalyje nebuvo numatyta, dl koki prieasi laiduotojas galt atsisakyti savo kaip laiduotojo pareig nusikalstam veik padariusiam asmeniui, o 1961 m. BK 53 straipsnio 4 dalyje ši laiduotojo teis sukonkretinta: „jeigu asmuo <...> nepateisina kolektyvo pasitikjimo, paeidia savo pasiadjim rodyti pavyzdingu elgesiu ir siningu darbu savo pasitaisym, nesilaiko socialistinio bendro gyvenimo norm arba pasitraukia iš darbo moni kolektyvo, turdamas tiksl vengti visuomeninio poveikio <...>“; 9) laidavimo atsisakymo teisiniai padariniai – abiem atvejais atsisakius laidavimo gali bti sprendiama dl asmens patraukimo baudiamojon atsakomybn u padaryt nusikalstam veik (BK 40 straipsnio 6 dalis ir 1961 m. BK 53 straipsnio 4 dalis); 10) teisiniai padariniai padarius nauj nusikalstam veik – atleistam nuo baudiamosios atsakomybs asmeniui padarius nauj nusikalstam veik atleidimas gali bti panaikintas, jei padaromas naujas baudiamasis nusiengimas ar neatsargus nusikaltimas (BK 40 straipsnio 7 dalis) ir privalo bti panaikintas, jei padaromas naujas tyinis nusikaltimas (BK 40 straipsnio 8 dalis). Pagal 1961 m. BK reguliavim, laidavimo laikotarpiu padarius nauj nusikaltim, asmuo visais atvejais traukiamas baudiamojon atsakomybn u abu nusikalstamus poelgius75.
Sovietmeiu Lietuvoje taikytoje baudiamojoje teisje tvirtintas atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs institutas, kaip ir dabar, rmsi principine nuostata, kad asmens atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs klausimas byloje gali bti sprendiamas tik tada, kai jo padarytoje veikoje yra konstatuota baudiamojo statymo udraustos nusikalstamos veikos sudtis76 – neegzistuojant bent vienam nusikalstamos veikos sudties poymiui, asmeniui apskritai nekyla baudiamoji atsakomyb, todl negali bti kalbama ir apie atleidim nuo jos. Asmuo nuo baudiamosios atsakomybs yra atleidiamas nereabilituojaniais pagrindais77, t. y. jis nra pripastamas nepadars nusikalstamos veikos ir nra laikomas nekaltas.
Nors sovietinio ir dabartinio atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs pagal laidavim reguliavimo palyginimas leidia neabejotinai konstatuoti, kad btent sovietinis reguliavimas sudjo pamatus šiandieniam šio instituto modeliui BK, taiau apie koncepcin reguliavimo tapatum kalbti negalime. Esminis skirtumas – laiduotojas. Pagal 1961 met BK 53 straipsn, nusikalstam veik padars asmuo pagal laidavim buvo perduodamas ne teismo pasitikjimo vertam fiziniam asmeniui, bet tam tikriems juridiniams asmenims – visuomeninms organizacijoms ar darbo moni kolektyvui. Dabartiniame Lietuvos BK „juridinio asmens galimyb bti laiduotoju nra numatyta“78. Tos visuomenins organizacijos ar darbuotoj kolektyvai turjo kaltinink stebti, priirti ir auklti, kad jis laikytsi nustatytos poveikio tvarkos ir nebedaryt nauj nusiengim. O kaltininkas savo ruotu pasiaddavo pavyzdingai elgtis ir siningai dirbti, laikytis socialistinio bendro gyvenimo norm, nepasitraukti iš darbo kolektyvo, turdamas tiksl vengti visuomeninio poveikio, tuo pateisindamas jam pareikšt pasitikjim79. Priešingu atveju – laidavimo atsisakoma ir asmuo traukiamas baudiamojon atsakomybn.
75 BIELINAS, E., et al. Lietuvos TSR baudiamojo kodekso komentaras. Vilnius: Mintis, 1989, p. 118. 76 , . ., et al. . . .
. . , , 2013, c. 434. 77 BARANSKAIT, A. Taikos sutartis baudiamojoje teisje. Vilnius: Teisins informacijos centras, 2007, p. 80–81. 78 BARANSKAIT, A. et al. Lietuvos <...>, p. 258. 79 BIELINAS, E., et al. Lietuvos <...>, 1989, p. 117.
ISSN 1392-1274 eISSN 2424-6050 Teis. 2019, t. 112
136
Laidavimo reguliavimas socialistinje baudiamojoje teisje parod, kad nusikaltlio pataisymo galima siekti ir alternatyviomis bausmei priemonmis, pasitelkiant treiuosius asmenis, tikslingai prašanius perimti valstybs institucijoms tenkanias pareigas. Kita vertus, tokia „peraukljimo“ programa paremta funkcionalizmu – pasitaisymas galimas laikantis iš dalies primesto gyvenimo bdo, „teisingo mstymo“, kas suvienodintoje planinje visuomenje turjo vesti prie specifinio individo (bet nebtina individualybs) formavimo82.
Galima daryti prielaid, jog btent tokia laiduotojo koncepcija lm, kad buvusiose TSRS respublikose, kuriant jau nepriklausom valstybi baudiamuosius statymus, atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs pagal laidavim nepritapo ir buvo panaikintas, nes po TSRS grities pasikeitusi politin ir ypa socialin-ekonomin situacija iš esms nulm darbuotoj kolektyv aukljamosios takos nusikalstam veik padariusiam asmeniui praradim83. Toki pozicij palaiko ir apklausti baudiamosios teiss mokslininkai, kuri nuomone, sovietinis laidavimo reguliavimas ir pats laiduotojas buvo akivaizdiai ideologinis, galintis veikti tik totalitarinse sistemose. Demokratinje, privaios nuosavybs teise ir teise laisvai vienytis bendrijas ar asociacijas pagrstoje santvarkoje jokia visuomenin organizacija ar juo labiau privataus juridinio asmens darbuotoj kolektyvas negali nei prisiimti, nei bti pareigotas prisiimti atsakomyb u konkretaus mogaus elges ir turti dalin prievartins prieiros funkcij. Tokia asmens pataisymo programa manoma tik kolektyvizmo slygomis, kai tam tikros gyventoj struktros yra priverstinai buriamos, palaikomos ir tarnauja totalitarins valdios išlaikymo tikslui.
4. Laidavimas nepriklausomos Lietuvos baudiamojoje teisje
1990 m. kovo 11 d. Lietuvai atkrus Nepriklausomyb, sovietinis atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs pagal laidavim baudiamajame statyme dar galiojo beveik penkerius metus: 1961 m. BK 53 straipsnis pripaintas netekusiu galios 1995 m. sausio 1 d. sigaliojusiais 1961 m. BK pakeitimais84. Laidavimas, kaip asmens atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs forma, Lietuvos baudiamj teis gro 2000 m. rugsjo 26 d. primus naujj BK, kuriuo baudiamoji teis represinio poveikio priemones siekia derinti su humanišku, ekonomišku ir teisingu poveikiu nusikalstamas veikas padariusiems asmenimis85.
Palyginti su pirminiu – sovietiniu atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs pagal laidavim reguliavimu, dabartiniame BK 40 straipsnyje nustatytos konkreios nusikalstam veik kategorijos, leidianios byloje kelti klausim dl jas padariusio asmens atleidimo nuo atsakomybs (40 straipsnio 1 dalis), tvirtinamos aiškiai apibrtos laidavimo taikymo slygos ir pagrindai (BK 40 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1–4 punktai), numatoma galimyb laidavim taikyti su ustatu (BK 40 straipsnio 1 dalis, 5 dalis).
80 KLIMKA, A., et al. Tarybin <...>, p. 380. 81 BIELINAS, E., et al. Lietuvos <...>, 1989, p. 118. 82 Lietuvos teis 1918–2018 <...>, p. 534. 83 , . . <...>, c. 161–170. 84 Lietuvos Respublikos statymas „Dl Lietuvos Respublikos baudiamojo, Pataisos darb ir Baudiamojo proceso
kodeks pakeitimo ir papildymo“ Nr. I-551. Valstybs inios, 1994, nr. 60-1182. 85 BARANSKAIT, A. Humanizmo principas atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs instituto istorins raidos
kontekste. Jurisprudencija, 2009, nr. 4(4), p. 179–194.
Justinas Bagdius. Laidavimas Lietuvos baudiamojoje teisje
137
Be to, dabartiniu reguliavimu siekiama utikrinti ir nukentjusiojo teist interes apsaug – pagal baudiamj statym reikalaujama, kad asmuo, siekiantis bti atleistas nuo baudiamosios atsakomybs pagal laidavim, bt bent iš dalies atlygins ar pašalins padaryt al arba sipareigojs j atlyginti ateityje, jeigu tokia ala buvo padaryta (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Diferencijuojama ir laidavimo panaikinimo galimyb padarius nauj nusikalstam veik, atsivelgiant naujos padarytos nusikalstamos veikos pavojingum bei kalts form (BK 40 straipsnio 7 ir 8 dalys).
Be to, BK 40 straipsnyje, kitaip nei 1961 m. BK 53 straipsnyje, nekeliama papildom reikalavim nuo baudiamosios atsakomybs atleistam asmeniui aktyviais veiksmais „rodyti“ savo pasitaisym ir kad sprendimas netaikyti jam baudiamj represini poveikio priemoni, bet atleisti nuo atsakomybs, buvo pagrstas ir teisingas.
Didiausias instituto pokytis nuo 1961 m. BK 53 straipsnio – visiškai priešinga laiduotojo koncepcija. Laiduoti u kaltinink gali kaltininko tvai, artimieji giminaiiai ar kiti teismo pasitikjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Lietuvos statym leidjo sitikinimu, atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs pagal laidavim institutu siekiam tiksl efektyviau galima pasiekti kaltininkui bnant asmeniniame santykyje su jam socialiai artimu ir autoritet turiniu mogumi, bet ne su iš esms nepastam moni kolektyvu. T patvirtina ir lingvistin BK 40 straipsnio 3 dalies konstrukcija, kuri parodo, kad nors kaltininko laiduotoju gali bti iš esms bet kuris teismo pasitikjimo vertas asmuo, taiau pirmenyb laiduoti yra teikiama nusikalstam veik padariusio asmens tvams ar artimiems giminaiiams86. Taiau baudiamasis statymas expressis verbis pareigoja teism, sprendiant kaltininko atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs pagal laidavim klausim, vertinti laiduotojo ir kaltininko giminysts ryšius, asmenines savybes, veik ir galimyb daryti teigiam tak kaltininkui. Šios trys kategorijos iš dalies abstrahuoja baudiamajame statyme vartojam asmens laiduotojo parinkimo kriterij – „vertas teismo pasitikjimo“, kuris, kit BK 40 straipsnio keliam slyg kontekste, turi savarankišk reikšm87.
Baudiamosios teiss doktrinoje nra atsakymo, kokios prieastys lm atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs pagal laidavim tvirtinim BK ir btent tokios laiduotojo formos parinkim. Analizuojant Lietuvos Respublikos Seime (toliau – Seimas) svarstyto BK projekto travaux préparatoires, pastebima, kad laidavimas, kaip atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs ršis, nebuvo numatyta pirminiame, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos parengtame BK projekte88. Ši priemon baudiamj statym rašyti pasil iš Lietuvos Aukšiausiojo Teismo, Vidaus reikal ministerijos, Generalins prokuratros, Lietuvos Respublikos Vyriausybs ir Vilniaus universiteto atstov sudaryta darbo grup, parengusi ir Seimui pateikusi alternatyv BK variant89.
86 Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.130 straipsnio 3 dal, tvams (kraujo) yra prilyginami ir tviai. CK 3.135 straipsnyje nurodoma, kad artimieji giminaiiai yra tiesiosios linijos giminaiiai iki antrojo laipsnio im- tinai (tvai ir vaikai, seneliai ir vaikaiiai) ir šonins linijos antrojo laipsnio giminaiiai (broliai ir seserys). BK Bendrojoje dalyje tv ar artim giminaii samprata nra pateikiama. Taiau analogiška CK reglamentavimui artimj giminaii svoka randama BK 248 straipsnio 1 dalyje. Negana to, to paties straipsnio 2 dalyje pateikiamas ir platesnis nusikalstam veik padariusio asmens šeimos nari apibrimas: nusikaltim padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenan- tys tvai (tviai), vaikai (vaikiai), broliai, seserys ir j sutuoktiniai, taip pat nusikaltim padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltim padars asmuo bendrai gyvena neregistravs santuokos (partneryst), sutuoktinio tvai.
87 Lietuvos Aukšiausiojo Teismo Baudiamj byl skyrius. 2015 m. sausio 6 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K­138/2015.
88 Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso projektas Nr. P-2143 [interaktyvus. irta 2019-01-25]. Prieiga per internet: <https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/TAIS.89838?positionInSearchResults=12&searchModelUUID =3b97b98f-2181-4074-9ede-9d9db18eb734>.
89 Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso projektas Nr. P-2143A [interaktyvus. irta 2019-01-25]. Prieiga per internet: <https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/TAIS.90162>.
138
Verta paminti, kad, svarstant BK projekt Seimo Teiss ir teistvarkos komitete ir diskutuojant dl atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs pagal laidavim reglamentavimo, buvo keliamas klausimas, ar u kaltinink negalt laiduoti jo darboviet (usienio autoriai juridin asmen kaip kaltininko laiduotoj pateisina dl geresni galimybi stebti atleisto nuo baudiamosios atsakomybs asmens elges ir daryti teigiam aukljamj tak, nes t daro ne vienas, bet grup moni90). Vis dlto nusprsta, kad juridinis asmuo šiuo atveju negalt prisiimti toki pareig, nes tai galimai prieštaraut j veikl reguliuojantiems teiss aktams ir juridini asmen veiklos tikslams, taip pat problem kilt tais atvejais, kai laidavimas buvo taikytas su ustatu, o kaltininkui per laidavimo laikotarp padarius nauj nusikalstam veik, ustatas nebt grinamas laiduotojui. Teiss ir teistvarkos komiteto klausymuose alternatyvaus BK projekto autoriai paaiškino, kad atleidim nuo baudiamosios atsakomybs pagal laidavim pirmiausia bt galima taikyti nepilnameiams91. Atkreiptinas dmesys, kad šeimos (tv, globj) traukimas nepilnamei teismo proces ir sankcij arba poveikio priemoni vykdym yra akcentuojamas tiek tarptautiniais, tiek regioniniais standartais92, todl neinstitucin tv (globj) prieira kaip poveikio priemon nusikalstamas veikas padariusiems nepilnameiams asmenims yra iš esms visose Europos Sjungos valstybse93. Nors Seimo Teiss ir teistvarkos komitete galiausiai buvo nusprsta atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs nesieti su kaltininko amiumi, taiau BK projekto rengj sumanymas š institut orientuoti jaunus teiss paeidjus, tiktina, nulm, kad BK 40 straipsnio 3 dalyje pateiktas laiduotojo apibrimas iš bendro „teismo pasitikjimo verto asmens“ rato išskiria kaltininko tvus. Panašios nuomons buvo ir keli ekspertinio vertinimo apklausoje dalyvav respondentai, nurod, kad toki laiduotojo form galjo nulemti siekis baudiamajame statyme numatyti jaun asmen atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs galimyb bei tarpukariu Lietuvoje galiojusio LN reguliavimo adaptavimas šiuolaikinje baudiamojoje teisje.
Norint atsakyti, ar Lietuvos statym leidjo pasirinkta laiduotojo forma yra tinkama šiuo institutu siekiamiems tikslams gyvendinti, reikia atskiro empirinio ir sociologinio tyrimo. Vis dlto, autoriaus vertinimu, dabartin laiduotojo koncepcija yra paremta glaudiu kaltininko ir laiduotojo asmeniniu santykiu ir emociniu ryšiu – BK 40 straipsnio konstrukcija, apibdinania laiduotoj, patvirtinama, kad laiduotojas – kaltininko artimasis, su kaltininku susijs giminysts ar kitais ryšiais. Kitaip tariant, laiduotojas yra kaltininko aplinkos mogus, gerai j pastantis94. Manytina, kad tokiu reguliavimu sudaromos slygos neformalizuoti laidavimo teisini santyki, kaltininkui labiau pasitikti laiduotoju, bti su juo nuoširdesniam, atviresniam, imlesniam jo takai. Be to, sudaromos slygos teismui,
90 , . . <...> c. 167. 91 Tiesa, ia kalbama ne tik apie pilnametysts (18 met) nesulaukusius asmenis, bet ir apie „jaunus suaugusiuosius“
arba „jaunus pilnameius“ (angl. – young adult), nes diskutuota dl galimos amiaus ribos atleidimui nuo baudiamosios atsakomybs pagal laidavim taikyti – 21, 23 metai. Plaiau apie jaun suaugusij baudiamosios atsakomybs ypatumus r.: SEL, L. Jaun pilnamei (18–20 met) socialin branda – nepilnamei baudiamosios atsakomybs ypatum jiems taikymo veiksnys. Teiss problemos, 2010, Nr. 2 (68), p. 58–91; SEL, L.; DOBRYNINA, M. Nepilnamei bau- diamosios atsakomybs ypatum taikymo 18–20 met jaunuoliams Lietuvoje tyrimas. Vilnius: Teiss institutas, 2012.
92 Pavyzdiui, Jungtini Taut standartins minimalios nepilnamei teisenos gyvendinimo taisykls (Pekino taisykls), priimtos 1985 m. lapkriio 29 d. [interaktyvus. irta 2019-02-13]. Prieiga per internet: <https://www. ohchr.org/Documents/ProfessionalInterest/beijingrules.pdf>; Europos Tarybos Ministr Komiteto rekomendacija CM/ Rec(2008)11 dl Europos nepilnamei teiss paeidj, kuriems paskirtos sankcijos arba poveikio priemons, taisykli [interaktyvus. irta 2019-02-13]. Prieiga per internet: <https://rm.coe.int/16806f4088>.
93 PROANU, A., et al. Alternatives to custody for young offenders and the influence of foster care in European juvenile justice [interaktyvus. irta 2019-01-25]. Prieiga per internet: <https://www.oijj.org/sites/default/files/com- parative_report_alternatives_to_custody_for_young_offenders.pdf>.
94 Pavyzdiui, kasacinis teismas abejoja asmens galimybe laiduoti u kaltinink, kai j su laiduotoju sieja tik darbo teisiniai santykiai [Lietuvos Aukšiausiojo Teismo Baudiamj byl skyrius. 2013 m. birelio 25 d. nutartis baudia- mojoje byloje Nr. 2K­329/2013].
139
priimaniam sprendim nutraukti byl ir kaltinink perduoti pagal laidavim, tiesiogiai vertinti ir individualizuoti asmen, prašant perduodi kaltinink jo iniai ir parinkti tok laiduotoj, „kurio galimyb daryti teigiam tak kaltininkui yra akivaizdi“95. Tokiai pozicijai pritaria ir dauguma ekspertinio vertinimo apklausoje dalyvavusi baudiamosios teiss mokslinink.
Be platesns asmen atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs sudarymo galimybs, atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs pagal laidavim tvirtinimu Lietuvos baudiamojoje teisje siekta ir pragmatini tiksl. Alternatyvaus BK projekto aiškinamajame rašte96 nurodoma, kad, inter alia, tv ar kit pasitikjim usitarnaujani asmen laidavimu siekiama plsti poir nusikaltimo padarymo padarinius, numatyti daugiau galimybi nutraukti baudiamj persekiojim, tuo atlaisvinant kriminalins justicijos pareignus nuo smulki ir neperspektyvi byl tyrimo bei atpiginant proces.
Ekspertinio vertinimo apklausoje dalyvav baudiamosios teiss mokslininkai, atsakydami klausim, kokios prieastys galjo nulemti atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs pagal laidavim tvirtinim naujajame BK, iš esms vieningai nurod, kad tokiu institutu statym leidjas siek keli pagrindini tiksl: pirma, išplsti atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs institut BK ir tvirtinti didesn nerepresini teisini priemoni sraš; antra, sukurti tok teisin reguliavim, kuriuo, derinant asmens, visuomens, valstybs interesus, bt gyvendinti baudiamosios represijos ekonomiškumo, proporcingumo, humanizmo, teisingumo ir kiti principai bei sudarytos slygos vairesnms valstybs reakcijos asmens padaryt nusikalstam veik formoms.
Baudiamasis procesas iš esms yra sudtingiausias, sunkiausias ir ekonomiškai brangiausias teisinis procesas97, kuriame didiausia darbo, administracin ir ekonomin našta tenka btent valstybei ir jos institucijoms (ikiteisminio tyrimo staigoms, prokuratrai, teismams). BK projekto rengj siekis atpiginti baudiamj proces, inter alia, tvirtinant atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs pagal laidavim galimyb, sudar pagrind baudiamojo proceso form diferenciacijai98 – pagal Lietuvos Respublikos baudiamojo proceso kodekso 212 straipsnio 6 punkt ikiteisminis tyrimas byloje gali bti nutrauktas, kai tariamasis perduodamas asmeniui, vertam teismo pasitikjimo, pagal laidavim. Šiuo atveju baudiamoji byla gali bti nutraukiama pradinje jos stadijoje, išvengiant bylos nagrinjimo teisme. Todl atleidim nuo baudiamosios atsakomybs pagal laidavim galime vardyti ir kaip baudiamojo proceso tikslingumo principo99 apraišk. O diskrecinio baudiamojo persekiojimo principo vedim ar jo taikymo išpltim, kaip vien iš priemoni supaprastinti baudiamj proces, nurod Europos Tarybos ministr komitetas savo rekomendacijose „Dl baudiamosios justicijos sistemos supaprastinimo“100. Reikšminga tai, kad šiose rekomendacijose paymima, jog valstybs
95 Lietuvos Aukšiausiojo Teismo Baudiamj byl skyrius. 2010 m. kovo 16 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K­160/2010.
96 Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso projekto Nr. P-2143A aiškinamasis raštas [interaktyvus. irta 2019-01-25]. Prieiga per internet: <https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/TAIS.90163?jfwid=-12itnfwbtl>.
97 Kaip teigia O. Fedosiuk, „ jo kain eina ne tik ekonomins išlaidos kriminalins justicijos tarnyboms, peniten- cinms staigoms, atlikusi bausm asmen reabilitacijai ir kt., bet ir visuomens moralinis nuostolis <...>.“ [FEDO- SIUK, O. Baudiamoji atsakomyb, kaip kraštutin priemon (ultima ratio): teorija ir realyb. Jurisprudencija, 2012, nr. 19(2), p. 716].
98 AUBALYT, R. Diskrecinio baudiamojo persekiojimo ir atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs santykis. Jurisprudencija 2006, 1 (79), p. 16–24; AUBALYT, R. Baudiamojo proceso raidos tendencijos: form diferencia- cija. Iš Globalizacijos išškiai baudiamajai justicijai. Recenzuot mokslini straipsni baudiamosios teiss, bausmi vykdymo ir baudiamojo proceso klausimais rinkinys. Vilnius: Registr centras, 2014, p. 231.
99 Plaiau apie tikslingumo princip r.: GODA, G. Baudiamojo proceso raidos tendencijos Europoje. Teiss pro- blemos, 1999, nr. 3, p. 27; AUBALYT, R. Legalumo ir tikslingumo principai vykdant baudiamj persekiojim: ištaka, raida, tendencijos. Jurisprudencija, 2001, t. 21 (13), p. 88–100.
100 Europos Tarybos ministr komiteto rekomendacija Nr. R (87) 18 „Dl baudiamosios justicijos sistemos supa- prastinimo“. Iš: JURKA, R.; MELNIENKO, S.; RANDAKAVIIEN, I. Pagrindins Europos Tarybos rekomendaci- jos baudiamojo proceso srityje. Vilnius: Eugrimas, 2006, p. 59.
140
Taigi, kurdamas naujj nepriklausomos Lietuvos BK, statym leidjas, vadovaudamasis humanizmo ir teisingumo principais, proceso ekonomijos principu, sudar platesnes galimybes gyvendinti individuali prevencij pirm kart nusikalstam veik padariusiems asmenims – atleisti juos nuo baudiamosios atsakomybs pagal laidavim. Pagrind tvirtinti tok institut BK galjo duoti sovietinio atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs pagal laidavim modelio iš 1961 m. BK adaptavimas. Vis dlto laidavimo teisiniai santykiai pagal nauj reguliavim siejami ne su atleisto nuo baudiamosios atsakomybs asmens elgesio kontrols mechanizmu ir „peraukljimu“, bet buvimu patikimo, kaltininkui artimo ir autoritetingo asmens inioje (globoje). Tokiu reguliavimu Lietuvos statym leidjas tsia šimtmeius šalyje egzistavusi kaltininko teisins padties palengvinimo teisin tradicij.
Išvados 1. Laidavimo uuomazgos Lietuvoje susiformavo dar paprotins teiss laikais ir buvo taikomos iki
pat Treiojo Lietuvos Statuto galiojimo pabaigos. Nors priesaikos pagalbininkai laiduodavo u kaltinamojo asmenyb, bet ne jo elges ateityje, vis dlto pagal funkcin paskirt, procesin padt ir pobd priesaikos pagalbininkus (kompurgatorius) galime teigti esant laidavimo u nusikalstam veik padarius asmen pradininkais.
2. Atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs pagal laidavim suteikia galimyb susiklosiusius baudiamuosius santykius sitraukti su padaryta nusikalstama veika nesusijusiam treiajam asmeniui, kuriam valstyb gali patikti gyvendinti specialij funkcij – paveikti kaltinink, kad jis pasitaisyt ir nebedaryt nauj nusikalstam veik. Visais laikais laiduoti u kaltinink ir tapti valstybs „patiktiniu“ gali tik autoritetingas visuomens narys, kurio asmenyb nekelia joki abejoni šio asmens patikimumu. Autoritetingo asmens kaltininko ustojimas gali ne tik nulemti bylos baigt, bet ir turti teigiam padarini kaltininkui – padti sušvelninti jo teisin padt.
3. tvirtinti atleidim nuo baudiamosios atsakomybs pagal laidavim BK statym leidj paskatino platesni poveikio priemoni pirm kart nusikalstam veik padariusiems asmenims taikymo poreikis ir baudiamojo proceso optimizavimo siekis. Naujajame BK tvirtinus atleidim nuo baudiamosios atsakomybs pagal laidavim, buvo pateikta ir nauja, palyginti su 1961 m. BK reguliavimu, šio instituto koncepcija, paremta ne formalia kaltininko pataisymo programa, bet artimo asmens globa ir moraline taka kaltininkui. Artimo (tvai, artimi giminaiiai) ir autoritetingo fizinio asmens laiduotojo koncepcija grindiama šio instituto orientavimu jaunus teiss paeidjus, taiau rodo ir Lietuvos statym leidjo nuoseklum – tiek LDK laikais, tiek tarpukariu teisiamasis galjo palengvinti savo padt su artim, sining, dor ir patikim moni pagalba.
Literatra Lietuvos Respublikos teiss aktai
1. Lietuvos Respublikos Konstitucija (su pakeitimais ir papildymais). Valstybs inios, 1992, nr. 33-1041. 2. Lietuvos Respublikos baudiamasis kodeksas (su pakeitimais ir papildymais). Valstybs inios, 2000, nr. 89-2741. 3. Lietuvos Respublikos baudiamojo proceso kodeksas (su pakeitimais ir papildymais). Valstybs inios, 2002, nr. 37-
1341. 4. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (su pakeitimais ir papildymais). Valstybs inios, 2000, nr. 74-2262. 5. Lietuvos Respublikos statymas „Dl Lietuvos Respublikos baudiamojo, Pataisos darb ir Baudiamojo proceso
kodeks pakeitimo ir papildymo“. Valstybs inios, 1994, nr. 60-1182.
Justinas Bagdius. Laidavimas Lietuvos baudiamojoje teisje
141
6. Lietuvos Respublikos policijos veiklos statymas. Valstybs inios, 2000, nr. 90-2777. 7. Lietuvos Respublikos probacijos statymas. Valstybs inios, 2012, nr. 4-108. 8. Lietuvos Taryb Socialistins Respublikos statymas „Dl Lietuvos Taryb Socialistins Respublikos baudiamojo
kodekso patvirtinimo“. Vyriausybs inios, 1961, nr. 18-147. 9. Lietuvos Taryb Socialistins Respublikos baudiamasis kodeksas. Vyriausybs inios, 1961, nr. 18-148. 10. Baudiamasis statutas su papildomaisiais baudiamaisiais statymais ir komentarais, sudarytais iš Rusijos senato
ir Lietuvos vyriausiojo tribunolo sprendim bei kit aiškinim. Sudarytojai M. Kavolis ir S. Bieliackinas. Kaunas: D. Gutmano knygynas, 1934.
11. Pameds teisynas. Iš Lietuvos teiss istorijos chrestomatijos. Sudarytojai R. Gelumbauskien ir G. Šapoka. Vilnius: Justitia, 2012, p. 77–86.
12. Pirmasis Lietuvos Statutas (1529 m.). Iš Antrojo Lietuvos Statuto (1566 m.). Treiasis Lietuvos Statutas, kur patvirtino Zigmantas Vaza (1588 m.). Iš Lietuvos teiss istorijos chrestomatijos. Sudarytojai R. Gelumbauskien ir G. Šapoka. Vilnius: Justitia, 2012, p. 90–163.
13. Lygtinio nuteisimo statymas. Vyriausybs inios, 1928, nr. 284-1821. 14. Teisingumo ministerio Lygtinio nuteisimo statymui vykdyti instrukcija. Vyriausybs inios, 1928, Nr. 288-1890.
Usienio valstybi ir tarptautiniai teiss aktai
15. Jungtini Taut standartins minimalios nepilnamei teisenos gyvendinimo taisykls (Pekino taisykls), priimtos 1985 m. lapkriio 29 d. [interaktyvus. irta 2019-02-13]. Prieiga per internet: <https://www.ohchr.org/Documents/ ProfessionalInterest/beijingrules.pdf>.
16. Europos Tarybos Ministr Komiteto rekomendacija CM/Rec(2008)11 dl Europos nepilnamei teiss paeidj, kuriems paskirtos sankcijos arba poveikio priemons, taisykli [interaktyvus. irta 2019-02-13]. Prieiga per in- ternet: <https://rm.coe.int/16806f4088>.
17. 1926 m. RTFSR kodeksas, sigaliojs 1927-01-01, galiojs iki 1961-01-01 [interaktyvus. irta 2019-01-11]. Prieiga per internet: <http://docs.cntd.ru/document/901757374>.
18. 1960 m. RTFSR baudiamasis kodeksas, sigaliojs 1961-01-01, galiojs iki 1997-01-01 [interaktyvus. irta 2018- 09-10]. Prieiga per internet: <http://www.consultant.ru/document/cons_doc_LAW_2950/>.
19. Criminal Code of the Republic of Ukraine. [interaktyvus. irta 2018 m. rugsjo 13]. Prieiga per internet: <http:// www.legislationline.org/documents/action/popup/id/16257/preview>.
20. Polnoe sobranie zakonov Rossijskoj imperii [interaktyvus. irta 2019-01-25] Prieiga per internet: <http://nlr. ru/e-res/law_r/descript.html>.
21. Ulozhenie o nakazanijah ugolovnyh i ispravitel'nyh [interaktyvus. irta 2019-01-25]. Prieiga per internet: <https:// dlib.rsl.ru/viewer/01002889696#?page=1>.
Specialioji ir kita literatra
22. ANDRIULIS, V., et al. Lietuvos teiss istorija. Vilnius: Justitia, 2002. 23. AUBALYT, R. Baudiamojo proceso raidos tendencijos: form diferenciacija. Iš Globalizacijos išškiai baudia-
majai justicijai. Recenzuot mokslini straipsni baudiamosios teiss, bausmi vykdymo ir baudiamojo proceso klausimais rinkinys. Vilnius: Registr centras, 2014, p. 231.
24. AUBALYT, R. Diskrecinio baudiamojo persekiojimo ir atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs santykis. Jurisprudencija, 2006, t. 1 (79), p. 16–24.
25. AUBALYT, R. Legalumo ir tikslingumo principai vykdant baudiamj persekiojim: ištaka, raida, tendencijos. Jurisprudencija, 2001, t. 21 (13), p. 88–100.
26. BARANSKAIT, A. Humanizmo principas atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs instituto istorins raidos kontekste. Jurisprudencija, 2009, nr. 4(4).
27. BARANSKAIT, A., et al. Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso komentaras. Bendroji dalis (1–98 straipsniai). Vilnius: Teisins informacijos centras, 2004.
28. BARANSKAIT, A. Taikos sutartis baudiamojoje teisje. Vilnius: Teisins informacijos centras, 2007. 29. BERMAN, H. J. Teis ir revoliucija. Vakar teiss tradicijos formavimasis. Vilnius: Pradai, 1999. 30. BIELINAS, E., et al. Lietuvos TSR baudiamojo kodekso komentaras. Vilnius: Mintis, 1989.
142
31. DAMBRAUSKIEN, G., et al. Lietuvos teiss pagrindai. Vilnius: Justitia, 2004. 32. FEDOSIUK, O. Baudiamoji atsakomyb, kaip kraštutin priemon (ultima ratio): teorija ir realyb. Jurisprudencija,
2012, nr. 19(2), p. 715–738. 33. GODA, G. Baudiamojo proceso raidos tendencijos Europoje. Teiss problemos, 1999, nr. 3. 34. GODA, G., et al. Lietuvos Respublikos baudiamojo proceso kodekso komentaras (1–220 straipsniai). Vilnius:
Teisins informacijos centras, 2003. 35. GRAEBSEH, Christine M.; BURKHARDT Sven-U. Alternatyvios baudiamosios sankcijos Europos Sjungoje.
Vilnius: Lietuvos teiss institutas, 2015, p. 1–90. 36. JURKA, R.; MELNIENKO, S.; RANDAKAVIIEN, I. Pagrindins Europos Tarybos rekomendacijos baudiamojo
proceso srityje. Vilnius: Eugrimas, 2006. 37 KLIMKA, A., et al. Tarybin baudiamoji teis. Bendroji dalis. Vilnius: Mintis, 1975. 38. Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso projektas Nr. P-2143 [interaktyvus. irta 2019-01-25]. Prieiga per
internet: <https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/TAIS.89838?positionInSearchResults=12&searchModelUU ID=3b97b98f-2181-4074-9ede-9d9db18eb734>.
40. Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso projekto Nr. P-2143A aiškinamasis raštas [interaktyvus. irta 2019- 01-25]. Prieiga per internet: <https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/TAIS.90163?jfwid=-12itnfwbtl>.
41. Lietuvos teis 1918–2018: šimtmeio patirtis ir perspektyvos. Mokslo studija. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2018.
42. MACHOVENKO, J. Liudytojai ir priesaikos pagalbininkai Lietuvos Didiojoje Kunigaištystje. Teis, 2004, nr. 51, p. 48–57.
43. MACHOVENKO, J. Teiss istorija. Vilniaus universiteto vadovlis. Vilnius: Registr centras, 2013. 44. MACHOVENKO, J. Teisingumo vykdymas Lietuvos Didiojoje Kunigaištystje. Vilnius: Justitia, 2007. 45. PROANU, A., et al. Alternatives to custody for young offenders and the influence of foster care in European
juvenile justice [interaktyvus. irta 2019-01-25]. Prieiga per internet: <https://www.oijj.org/sites/default/files/ comparative_report_alternatives_to_custody_for_young_offenders.pdf >.
46. PIESLIAKAS, V. Lietuvos baudiamoji teis. Antroji knyga. Vilnius: Justitia, 2008. 47. PIESLIAKAS, V. Lietuvos baudiamoji teis. Pirmoji knyga. Antroji pataisyta ir papildyta laida. Vilnius: Justitia,
2009. 48. PRAPIESTIS, J.; ŠVEDAS, G. Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso raidos dešimtmetis: raidos pamokos ir
perspektyvos. Iš Lietuvos Respublikos baudiamajam kodeksui – 10 met. Vilnius: V Registr centras, 2011. 49. ŠVEDAS, G. Bausms skyrimo asmeniui, pirm kart teisiamam u nesunk arba apysunk tyin nusikaltim,
nuostatos Lietuvos Aukšiausiojo Teismo jurisprudencijoje. Vilnius: Teis, 2014, nr. 90, <https://doi.org/10.15388/ teise.2014.0.2882>.
50. SEL, L. Jaun pilnamei (18–20 met) socialin branda – nepilnamei baudiamosios atsakomybs ypatum jiems taikymo veiksnys. Teiss problemos, 2010, nr. 2 (68), p. 58–91, <https://doi.org/10.15388/teise.2011.0.181>.
51. SEL, L.; DOBRYNINA, M. Nepilnamei baudiamosios atsakomybs ypatum taikymo 18–20 met jaunuoliams Lietuvoje tyrimas. Vilnius: Teiss institutas, 2012.
52. VALIKONYTE, I.; LAZUTKA, S.; GUDAVIIUS, E. Pirmasis Lietuvos Statutas (1529 m.). Vilnius: Vaga, 2001. 53. GUMENJUK, V. V. Harakteristika obshhih vidov osvobozhdenija ot ugolovnoj otvetstvennosti po Ugolovno-
mu kodeksu Ukrainy. Visnik Odes'kogo nacional'nogo universitetu. Ser.: Pravoznavstvo, 2012, t. 17, Vip. 1–2, s. 161–170 [interaktyvus. irta 2017 m. kovo 29 d.]. Prieiga per internet: <http://dspace.onu.edu.ua:8080/ bitstream/123456789/4851/1/161-170.pdf.>.
54. , . ., et al. . . . . . , , 2013, <https://doi. org/10.12737/1651>.
55. KRUGLIKOV, L.; KOZAChENKO, I; GALIAKBAROV, R. Ugolovnoe pravo Rossii. Chast' obshhaja. Uchebnik. Prospekt, 2014.
143
57. ChISTJaKOV, O. I. Rossijskoe zakonodatel'stvo - vekov. Zakonodatel'stvo Drevnej Rusi. Tom 1. Zakonodatel'stvo perioda obrazovanija i ukreplenija Russkogo centralizovannogo gosudarstva. Moskva: Juridicheskaja literatura, 1984.
Lietuvos teism praktika
58. Lietuvos Aukšiausiojo Teismo Baudiamj byl skyrius. 2008 m. birelio 3 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-239/2008.
59. Lietuvos Aukšiausiojo Teismo Baudiamj byl skyrius. 2008 m. gegus 20 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-P-85/2008.
60. Lietuvos Aukšiausiojo Teismo Baudiamj byl skyrius. 2010 m. kovo 18 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K- P-82/2010.
61. Lietuvos Aukšiausiojo Teismo Baudiamj byl skyrius. 2010 m. kovo 16 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K- 160/2010.
62. Lietuvos Aukšiausiojo Teismo Baudiamj byl skyrius. 2011 m. birelio 14 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-312/2011.
63. Lietuvos Aukšiausiojo Teismo Baudiamj byl skyrius. 2013 m. birelio 25 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-329/2013.
64. Lietuvos Aukšiausiojo Teismo Baudiamj byl skyrius. 2015 m. sausio 6 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K- 138/2015.
65. Lietuvos Aukšiausiojo Teismo Baudiamj byl skyrius. 2015 m. vasario 10 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K–86-895/2015.
66. Panevio apygardos teismo Baudiamj byl skyrius. 2008 m. rugsjo 30 d. nuosprendis baudiamojoje byloje Nr. 1A-520-185-2008.
67. Šiauli apygardos teismo Baudiamj byl skyrius. 2012 m. spalio 18 d. nuosprendis baudiamojoje byloje Nr. 1A- 758-116-2012.
68. Vilniaus apygardos teismo Baudiamj byl skyrius. 2011 m. gruodio 8 d. nuosprendis baudiamojoje byloje Nr. 1A-763-172-2011.
Bail in Lithuania’s Criminal Law Justinas Bagdius (Vilnius University) S u m m a r y
This article analyzes the establishment reasons of release from criminal liability on bail in Lithuania’s Criminal Law. The origins of this form of release from criminal liability, set forth in Article 40 of the Criminal Code of Republic of Lithuania, are sought even in the early legal sources of the Grand Duchy of Lithuania. The first chapter of the article analyzes the popular type of evidence used in the Middle Ages: an oath (compurgation) based on trustful compurgators trying to find accordance signs between those persons and the bailsman. The second and third part discusses the circumstances during the interwar period and the occupation of the Soviet Union. The last part of the article focuses on release from criminal liability on bail in Lithuania nowadays. It is concluded that the greatest influence on the formation of the release from criminal liability in Lithuania’s criminal law was essentially made by the reception of an analogous institute from the Soviet Union’s criminal law. Nevertheless, the legislators of independent Lithuania have changed the regulation of this institute significantly by changing the ground concept of a person who can be the perpetrator’s bailsman.
144
Straipsnyje analizuojamos atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs pagal laidavim susiformavimo prieastys Lietuvos baudiamojoje teisje. BK 40 straipsnyje numatytos atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs formos uuomazg ieškoma ankstyvuosiuose Lietuvos Didiosios Kunigaikštysts teiss šaltiniuose. Pirmoje straipsnio dalyje analizuojama vidurami teisje populiari idealij rodym ršis – priesaika, paremta priesaikos pagalbininkais, siekiant rasti ir atskleisti priesaikos pagalbinink ir laidavimo (laiduotojo) tapatumo poymius. Antroje ir treioje straipsnio dalyje aiškinama laidavimo u kaltinink situacija tarpukario Lietuvoje ir Lietuvoje Soviet sjungos okupacijos metu, nes manoma, kad didiausi tak atleidimui nuo baudiamosios atsakomybs pagal laidavim susiformuoti Lietuvos baudiamojoje teisje padar analogiško instituto recepcija iš Soviet sjungos baudiamosios teiss. Ketvirtoje dalyje pateikiama lietuviško atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs pagal laidavim koncepcija, viena vertus, sukurta pagal svetim reguliavim, kita vertus, pagrsta nacionaline teisinio reguliavimo tradicija – Lietuvos statym leidjas reikšmingai patobulino šio instituto reguliavim, tvirtindamas kardinaliai priešing laiduotojo koncepcij.
Laidavimas Lietuvos baudiamojoje teisje
vadas
2. Kaltininko globa tarpukario Lietuvoje
3. Laidavimas sovietmeiu
Išvados
Literatra
Specialioji ir kita literatra
Laidavimas Lietuvos baudiamojoje teisje. Santrauka