VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETO DVISAVAITIS LAIKRAÐTIS

http://www.vtu.ltLeidþiamas nuo 1973 m.

spalio 17 d.; antradieniais

2006 m. kovo 7 d.

Nr. 5 (1308)

PAVASARIS GAUSUS REIKÐMINGØ ÐVENÈIØ. VIENÀ IÐ JØ MINËSIME PO KETURIØ DIENØ. TAI KOVO 11-OJI. JI YRA IR LIKSGAIRË, KURI ÞENKLINA IR NUÐVIEÈIA MÛSØ NAUJAUSIÀ ISTORIJÀ – LIETUVOS ATGIMIMÀ, VALSTYBËS PRISIKËLIMÀ.POETIÐKIAU SAKANT, TAI VALSTYBËS PAVASARIO ÐVENTË, KURI SUTEIKIA PROGÀ ATSIGRÆÞTI ATGAL, NUÞVELGTI VIS TOLIAUNUEITÀ KELIÀ. TIKËKIME, KAD KIEKVIENÀ PAVASARÁ REGËSIME JÁ TIESESNÁ, TVIRTESNÁ, TIKRESNÁ. IR TAI PRIKLAUSO NEVIEN NUO PAVASARIO, BET IR NUO KIEKVIENO IÐ MÛSØ.

PAVASARIS GAUSUS REIKÐMINGØ ÐVENÈIØ. VIENÀ IÐ JØ MINËSIME PO KETURIØ DIENØ. TAI KOVO 11-OJI. JI YRA IR LIKSGAIRË, KURI ÞENKLINA IR NUÐVIEÈIA MÛSØ NAUJAUSIÀ ISTORIJÀ – LIETUVOS ATGIMIMÀ, VALSTYBËS PRISIKËLIMÀ.POETIÐKIAU SAKANT, TAI VALSTYBËS PAVASARIO ÐVENTË, KURI SUTEIKIA PROGÀ ATSIGRÆÞTI ATGAL, NUÞVELGTI VIS TOLIAUNUEITÀ KELIÀ. TIKËKIME, KAD KIEKVIENÀ PAVASARÁ REGËSIME JÁ TIESESNÁ, TVIRTESNÁ, TIKRESNÁ. IR TAI PRIKLAUSO NEVIEN NUO PAVASARIO, BET IR NUO KIEKVIENO IÐ MÛSØ.

KNYGA APIE VISI ÁKÛRËJÀSkirmantas Gintvilaitis

Artimiausiu laiku bus pristatyta Juozo Straþnicko knyga „Aleksandras Èy-ras. Gyvenimo spalvos.“ Tai vienas ið universiteto penkiasdeðimtmeèiui skir-tas renginys.

Juozas Straþnickas pristatymo dalyviams papasakos, kaip rinko medþiagà, kokásusidarë raðomos knygos herojaus vaizdà ið buvusiø bendradarbiø pasakoji-

mø, archyviniø dokumentø, spaudos raðiniø. Mintimis apie VISI ákûrëjà pasidalinsbuvusio rektoriaus aktyviausi talkininkai, kolegos, buvæ doktorantai ir mokiniai,giminës. Knygos pristatyme þada aktyviai dalyvauti ir Aleksandro Èyro buvæ studi-jø draugai.

Knygos pristatymo dalyviams studentø choras „Gabija“ surengs koncertà, kurisvyks Saulëtekio rûmø Didþiojoje auloje.

„VINGIUI” – „AUKSO PAUKÐTË“Miglë Ðibailaitë

1999 m. Lietuvos liaudies kultûros centras drauge su Pasaulio lietuviø dai-nø ðventës fondu ásteigë metø nominacijas geriausiems mëgëjø meno kolek-tyvams ir jø vadovams, áteikiant kaip simbolá – AUKSO PAUKÐTÆ.

Tarp geriausiø 2005 metø folkloro ansambliø bei tradicinës muzikos atlikëjø VGTUtautiniø ðokiø ansamblis „Vingis“ jaunimo ðokiø kolektyvø kategorijoje išrinktas

geriausiu.Kovo 10 d. 17 val. Vilniaus Nacionaliniame dramos teatre vyks „Aukso paukð-

tës“ apdovanojimø geriausiems 2005 metø folkloro ansambliams bei tradicinës

muzikos atlikëjams áteikimo ceremonija.

Po apdovanojimo iðkilmiø laureatai surengs koncertà. Jam dvideðimties minu-

èiø programà parengë ir vingieèiai.

Vingieèiai visus kvieèia á jø pagerbimo iðkilmes ir koncertà.

REKTORIUI – TURKIJOS VËLIAVAVilma Getautytë

Rektorius prof. Romualdas Ginevièius susitiko su studentais ið EskisehirOsmangazi universiteto (Turkija), atvykusiais á mûsø universitetà studijomspagal ES SOCRATES/ERASMUS programà.

Tai pirmoji ir gausiausia (14) grupë studentø atvykusiø ið tos paèios institucijos.Dauguma ið jø studijuoja Elektronikos fakultete, kiti – Fundamentiniø mokslø

bei Statybos fakultetuose. Susitikimo metu rektorius pasveikino ðià gausià studentøgrupæ bei pasidþiaugë abipusiu institucijø bendradarbiavimu, priminë, kad svarbuiðplësti bendradarbiavimà studijø srityje. Kartu universiteto vadovas skatino studentusne tik studijuoti, bet ir stengtis visapusiškai iðnaudoti buvimo laikà Lietuvos kultûraipaþinti. Studentai pristatë savo universitetà ir savojo vadovo ágalioti áteikë VGTUrektoriui Turkijos vëliavà bei Eskisehir Osmangazi universiteto simbolikà.

MOKINIAMS APIE UNIVERSITETÀAlbinas Talgaudas

Studentø atstovybë, rengdamasi parodai „Studijos 2006“, kurios ðûkis „At-eitá rinkis ðiandien“, ryþosi lankytojams papasakoti apie save ir kodël gerastudijuoti VGTU.

Ðiam tikslui studentai parengë savotiðkà laikraðtá. Vienas lapas skirtas trumpaipristatyti Studentø atstovybæ bei parodos lankytojams papasakoti, kodël gera

studijuoti VGTU. Tai daro aiðkiai ir átikinamai, sava patirtimi griauna skleidþiamàneteisingà mità, kad mûsø universitete studijuoti sunku. Primena, kokias studijøprogramas galima rinktis, kad galima studijuoti anglø kalba.

Kitame lape skaitytojas skaitys ðmaikðèiai paraðytà studento dienoraðtá apie pir-màsias studijø dienas.

Julius Norkevièius

Lietuvos parodø centre LITEXPO

keturias dienas tæsësi didþiausia lei-

dëjø ir skaitytojø ðventë – septintoji

Vilniaus knygø mugë, kuri á savo

draugijà priëmë ir Baltijos knygø lei-

dëjus.

Vilniaus knygø mugëje dalyvavo 370leidybos kompanijos ið 11 ðaliø.

Lietuvai atstovavo 82 leidyklos. Tarp jøir mûsø universiteto leidykla „Techni-ka“. Ji mugës lankytojams pasiûlë su-sipaþinti su keleriø metø produkcija. O

LANKYTOJAI DOMËJOSI VADOVËLIAISji jau ne taip maþa, nes nuo2004 m. iðleidþiama dau-giau kaip 200 pavadinimøleidiniø, o iki tol – po 100kasmet. Aiðku, mugëje pir-miausia buvo eksponuoja-mi patys naujausi leidiniai.Tai periodiniai mokslo þur-nalai, mokslo informaciniaibei mokslo populiarinimoleidiniai, monografijos, kon-ferencijø praneðimø me-dþiagø rinkiniai, vadovëliai,mokomosios knygos, meto-dinës rekomendacijos, kitamokomoji literatûra.

Leidyklos mugës ekspo-zicijoje puikavosi ir Ðvietimoir mokslo ministerijos Ben-drøjø vadovëliø leidybos ko-misijoje teigiamai vertinti au-

toriø kolektyvo parengta „Miestotvarka“,R. Èiegio „Diferencialiniø lygèiø skaiti-niai sprendimo metodai“, anksèiau „In-þinerijos“ skaitytojams pristatyti naujau-si mûsø mokslininkø parengti vadovë-liai, monografijos.

„Technikos“ leidyklos direktorë Ele-onora Dagienë sakë, kad lankytojaikaþkodël labiau domëjosi anksèiau ið-leistomis knygomis. O perkamiausiosbuvo R. Ginevièiaus, V. Aukðèiûno „Sta-tybos kaina ir iðtekliø ekonomika“, P.Gerdþiûno, V. Plakio „Bendrieji akade-miniø darbø áforminimo elementai“, R.Ginevièiaus, O.G. Rakauskienës, R. Pa-

talavièiaus „Eksporto ir investicijø plët-ra Lietuvoje“, Z. Paulauskienës „Pasta-to vandentiekio ir nuotekø ðalintuvoprojektavimas“, A. Valiulio „Naujos me-dþiagos“ (vadovëlis), D. Eremino „Þmo-gaus galimybës skraidyti“, R. Bauðio,B. Juodgalvienës, G. Kazakevièiûtës-Januðkevièienës parengta mokomojiknyga „Kompiuterinio projektavimo gra-fikos pagrindai“.

Mugës dienomis direktorë EleonoraDagienë gavo dokumentà, patvirtinan-tá, kad „Technikos“ leidykla tapo Lietu-vos akademiniø leidyklø asociacijos na-re. Ði asociacija vienija KMU, KTU, KU,LVA, LKKA, ÐU, VPU, VDU, M. Rome-rio universiteto, Vilniaus ir Kauno kole-gijø leidëjus. Ástatuose numatyta, kadnariai gins vieni kitø interesus, bendrau-dami su valstybës institucijomis, tarp-tautinëmis organizacijomis, kitomis lei-dybos, gamybos ir prekybos ámonëmis.Taip pat derins neperiodiniø leidiniø irþurnalø leidybos bei platinimo intere-sus, teiks asociacijos nariams paslau-gas ir turimà informacijà, koordinuos,organizuos ir rems leidëjø dalyvavimàðalies ir tarptautinëse knygø mugëse.Susivienijus bus lengviau plëtoti elek-troninæ leidybà – ádiegti skaitmeninestechnologijas, parengti nemaþai elektro-niniø vadovëliø, kitos mokomosios me-dþiagos. Leidëjai ketina ágyvendinti am-bicingus projektus, efektyviau kelti aka-deminës leidybos lygá, kartu rûpintis josplëtra, dalytis ávairia kita patirtimi.

Rektorius prof. Romualdas Ginevièius ir „Technikos“ leidyklosdirektorë Eleonora Dagienë, gavus asociacijos paþymëjimà

Lankytojams susipaþinti su universiteto leidiniais padëjo „Technikos“ knygyno vedëja Eugenija Norvilienë, redaktorë Stasë Kirkienë

Sim

o Þ

emai

èio

nuot

r.

2 Inþinerija, 2006 m. kovo 7 d.

Ûkio direkcijos darbuotojai skau-dþià netekties ir liûdesio valandà dëltëvelio Antano Vilimo mirties uþjau-èia bendrabuèio Nr. 1 administrato-riø Sauliø VILIMÀ bei linki dvasiosramybës ir stiprybës.

S E N AT E(2006 02 22)

Posëdis prasidëjo nedidelëmisiðkilmëmis. Paþymos apie habilita-cijos procedûros ávykdymà áteiktosManuelai Tvaronavièienei, DaliaiÐtreimikienei, Eugenijui Chlivickui,Egidijui Sauliui Juodþiui, SauliuiRaslanui, Sauliui Vasarevièiui, Da-liui Navakauskui, Aleksandrui Kry-lovui ir Jonui Kleizai.

Profesoriaus atestatai áteikti AlgiuiButkui, Henrikui Sivilevièiui, AlbertuiÈaplinskui. Docento atestatai áteiktiDaivai Þilionienei, Kæstuèiui Èiuprins-kui, Dariui Ereminui ir Vladislavui Dað-kevièiui. Daktaro diplomai áteikti IrmaiÐileikienei, Linai Bagdþiûnaitei-Litvinai-tienei, Anai Usovaitei, Dovilei Merke-vièiûtei, Egidijui Pakalniui, Andriui Lu-koðiui, Oleg Vladimirov, Vladislav Þar-novskij, Mariui Mickaièiui, Arminui Sta-nioniui, Giedriui Garbinèiui, Mindau-gui Gikiui, Andriui Gulbinui, RokuiKvedarui, Mindaugui Zaveckui, Jûra-tei Jurevièienei ir Almantui Liudui Sa-malavièiui.

Profesoriaus pedagoginiai vardaisuteikti Alfredui Laurinavièiui, DonatuiÈygui, Leonidui Sakalauskui. Docen-to pedagoginiai vardai suteikti: Jûra-tei Suþiedelytei-Visockienei, Astai Ki-èaitei, Jurgiui Medzvieckui, RolanduiStrazdui ir Eduardui Lasauskui.

Taip pat Pranui Baltrënui, EvelinaiKiaugienei („Lietaus nuotekø valymofiltras“), Algimantui Kazragiui, AuðraiJuknevièiûtei, Albinui Gailiui („Greitaikietëjanti sieninë medþiaga“) áteikti pa-tentai.

Senatas pritarë VGTU materialinësbazës bûklei ir plëtros perspekty-voms; 2005 m. pajamø ir iðlaidø sà-matos ávykdymo ataskaitai ir 2006 m.pajamø ir iðlaidø sàmatos projektui;pajamø ir iðlaidø sàmatos sudarymonuostatams; VðÁ „Saulëtekio slënio“proverþio strategijai ir plëtros planui;VGTU Garbës daktaro vardo, Garbësnario vardo, Garbës mecenato ir Gar-bës profesoriaus vardo suteikimonuostatø projektams; VðÁ „Saulëtekiobûstas“ teikiamø paslaugø kainoms irjø nustatymo tvarkai; dëstytojø, moks-lo darbuotojø ir kitø tyrëjø pareigybiøminimaliø kvalifikaciniø reikalavimøapraðo, pareigas eiti konkursø orga-nizavimo ir atestavimo tvarkos apra-ðo bei pedagoginiø vardø suteikimouniversitete daliniam pakeitimui; dës-tytojø, mokslo darbuotojø ir kitø tyrë-jø, dirbanèiø humanitariniø ir sociali-niø mokslø srityse, pareigybiø mini-maliø kvalifikaciniø reikalavimø apra-ðo daliniam pakeitimui; dëstytojø,mokslo darbuotojø ir kitø tyrëjø, dir-banèiø fiziniø, biomedicinos ir tech-nologijos mokslø srityse, pareigybiøminimaliø kvalifikaciniø reikalavimøapraðo daliniam pakeitimui; autoriniøsutarèiø administravimo nuostatø pa-pildymui; kvalifikaciniø mokslo darbøplanavimo, vykdymo ir atsiskaitymouþ juos tvarkai; doktorantûros regla-mento papildymui; Architektûros ins-tituto statuso pakeitimui; terminuo-toms darbo sutartims; naujos parei-gybës „informatikos vadybininkas“ávedimui.

Posëdyje patvirtintos VGTU konkur-sø ir atestacijos komisijos; uþsieniostudentø ámoka uþ studijas ir paslau-gas administravimo ir dokumentøtvarkymo mokestis; Vilniaus Gedimi-no technikos universiteto struktûra.

Senatas nepritarë VGTU mokomo-sios laboratorijos spaustuvës ákûrimui.

Taip pat apsvarstyti kai kurie ben-drieji klausimai.

Visais svarstytais klausimais Sena-tas priëmë atitinkamus nutarimus.

Sveikiname

Matematinës statistikos katedros

vedëjà

prof. Leonà SAULÁ

su didele ir graþia švente.

Linkime daug darbo ir

bendravimo dþiaugsmo,

studentiško þvalumo, akademiðkos

iðminties, kaitrios ugnies kûryboje

ir namø þidinyje, tiesiog paprastos

þmogiðkos laimës.

Matematinës statistikoskatedros kolektyvas

REKTORATE(2006 02 20)

Posëdis prasidëjo rektoriaus, pro-rektoriø, dekanø, rektorato nariø in-formacija.

Rektoratas apsvarstë verslumo ug-dymo programos ne vadybos kryp-ties studentams bei patikslintas eko-nomikos ir vadybos dalykø, dëstomøne vadybos studijø krypties studen-tams, atnaujinto turinio ir dëstymokoncepcijos projektà; informacijà apiemagistrantûros programas anglø kal-ba ir bendrøjø studijø programø ádie-gimo terminus; universiteto vykdomøkvalifikacijos këlimo kursø ataskaità;VGTU vardiniø stipendijø skyrimà;Rektorato posëdþiø planà 2005-2006m.m. pavasario semestrui; kai kuriuosbendruosius klausimus.

Visais svarstytais klausimais Rek-toratas priëmë atitinkamus nutarimus.

� „Gabijos“ meno vadovë Rasa Vis-kantaitë ðiltai papasakojo apie savokolegà kompozitoriø, pedagogà Rai-mundà Martinkënà („Dialogas“ Nr. 5).

� Lietuvos studentø sàjungos apklau-sos duomenimis labai gerai ir pui-kiai studijas ávertino keturi ið deðim-ties studentø.

� Lietuvos valstybinio mokslo ir studijøfondo direktorius Sigitas Renèys ási-tikinæs, kad ðalies mokslininkai galë-tø sëkmingai dalyvauti kuriant ir ágy-vendinant moksliniø tyrimø projektus,bûtina jiems þinoti pasaulinë mokslopatirtis, bet tai prieinama ne visiems(„Lietuvos þinios“ 2006 02 22).

� Beveik visi didieji laikraðèiai iðspaus-dino Lietuvos vyskupø konferencijosir ðalies Universitetø rektoriø konfe-rencijos memorandumà, kuriame ið-sakytas susirûpinimas dël globaliza-cijos procesø pavojø tautiniam ir kul-tûriniam identitetui, siekis sudaryti sà-lygas kiekvienam visuomenës nariuitobulëti kaip asmenybei.

� Ðeði ið deðimties moksleiviø, kalbin-ti parodoje, iðsakë tikintys, kad bû-simos studijos aukðtosiose mokyklo-se bus geros ir net puikios kokybës.

� Projektui „Lietuvos mokslo ir studi-jø informacijos poreikiø tenkinimasmoksliniø tyrimø plëtrai pritaikant vi-satekstes duomenø bazes“ ágyven-dinti Valstybinis mokslo ir studijø fon-das jau skyrë 889 tûkst., o Ðvietimoir mokslo ministerija – milijonà litø.

� Visatekste duomenø baze turi gali-mybæ naudotis 199 mokslininkai ið6 mokslo institucijø.

� Parodoje „Studijos 2006“ dalyvavo106 Lietuvos ir uþsienio universitetai,kolegijos, profesiniai centrai, kalbøkursai, studijas uþsienyje organizuo-janèios bendrovës, ádarbinimo agen-tûros.

� Jau ilgiau kaip savaitë teatras-studi-ja „Palëpë“ þiûrovus kvieèia á prem-jerà „Mano brangioji Mo...“ Spektak-liui scenarijø pagal R. Granauskà„Kenotafas“ paraðë studijos menovadovas Olegas Kesminas. Spek-taklá plaèiajai visuomenei pristatë „Li-teratûra ir menas“.

Linas Karklaitis

Universitetà aplankë „Snoro“ ban-

ko prezidentas Raimondas Baranaus-

kas, banko Kreditø tarnybos direkto-

rius Modestas Keliauskas, banko Vil-

niaus filialo direktorius Liudas Ma-

sokas. Juos priëmë ir pakvietë po-

kalbiui universiteto rektorius prof.

Romualdas Ginevièius.

Pokalbis Rektorato posëdþiø salëjeuþsitæsë ilgiau kaip valandà. Rek-

torius prof. Romualdas Ginevièius, pir-masis prorektorius prof. Edmundas Ka-zimieras Zavadskas sveèius supaþindi-

SVEÈIAVOSI BANKININKAI

no su Verslo vadybos, Fundamenti-niø mokslø fakultetø rengiamais fi-nansinës krypties specialistais. Pro-rektorius prof. Raimundas Kirvaitispriminë, kad rengiami ir geri elektro-nikai, informatikai, kompiuteriniø pro-gramø kûrëjai, statybininkai, kurie di-deliam bankui taip pat reikalingi.

Bankininkai supaþindino su „Sno-ro“ klientams siûlomu ir palankiu at-lyginimø, kredito, skolinimosi ir kitaisprojektais. Sveèiai taip pat domëjosiuniversiteto finansine bûkle, kiek lë-ðø gaunama ið biudþeto ir kiek ið ávai-riø projektø, uþsakomøjø darbø. Tei-rautasi ir apie planuojamas statybas,

remonto darbus, kitus ûkinius reikalus.Universiteto vadovas, prorektoriai,

Senato pirmininkas prof. Donatas Èy-gas, kancleris Arûnas Komka uþsiminëapie galimas banko vardines stipendi-jas, studentø mokomàsias ir gamybi-nes praktikas. Besikalbant iðsakyta irdaugiau ádomiø galimo bendradarbia-vimo projektø.

Visi susitikimo dalyviai vienu balsusutarë, jog esama nemaþai bendrø tað-kø, skatinanèiø artimesná universiteto irbanko bendradarbiavimo, kurá galimaáteisinti ir sutartimi. Tik, aiðku, prieð taidar reikia daug kà iðsamiau iðsiaiðkin-ti, aptarti.

Dalykiðkas universiteto vadovybës ir sveèiø ið „Snoro“ banko pokalbis

Ale

kso J

aunia

us n

uotr

.

PAGRINDINËS STUDIJOS

3. Aleksui Mirinavièiui, FMF, TM-4/24. Dovilei Vaièaitytei, FMF, BI-04

K. Semenavièiaus1. Julijai Eþerskytei, ELF, ET-4/12. Robertui Janickui, ELF, ATV-3/23. Vytautui Arminui, ELF, ET-4/14. Tadui Kriðtolaièiui, ELF, EI-4/15. Mantvydui Ambraziejui, ELF, ET-4/1

S. Kairio1. Vaidotui Purvënui, STF, GS-2

S. Grinkevièiaus1. Ilonai Stachovskytei, STF, SEV-2

P. Vileišio1. Alfredui Vybernaièiui, STF, GS-32. Aistei Narbutaitei, STF, STV-2

S. Dirmanto1. Editai Janèienei, APF, GK-3

S. Kerbedþio1. Ievai Misiûnaitei, STF, SKP-2/1

A. Gustaièio1. Pauliui Šimanauskui, STF, GS-3

V. Kulakausko1. Pauliui Kudriavcevui, VVF, FV-2

ILGALAIKISPROJEKTAS

Auðra Ramoðkaitë

Ryðiø su visuomene skyriaus

vyriausioji specialistë

Baigiantis vasariui ásteigta Lietu-vos nacionalinë statybø technolo-gijø platforma. Ûkio ministerija ko-ordinuos nacionaliniø technologijøplatformø kûrimà ir skatins jø ási-jungimà á Europos Sàjungos (ES)technologijø platformas.

Statybø technologijø platformossteigëjai – Lietuvos statybininkø

asociacija, Lietuvos statybos inþinie-riø sàjunga, Aplinkos ministerija, Vil-niaus Gedimino technikos universite-tas, UAB „Constructus“.

Ði platforma sieks sujungti vieðojo irprivataus sektoriø finansinius, þmonið-kuosius ir organizacinius iðteklius ren-giant statybø sektoriaus plëtros strate-gijà, iðskirti prioritetines moksliniø tyri-mø ir eksperimentinës plëtros kryptis.

Vëlesniame etape bus siekiama pa-sinaudoti ir ES moksliniø tyrimø pro-gramø finansavimu. Didesnæ paramàplanuojama skirti toms moksliniø ty-rimø ir eksperimentinës plëtros kryp-tims, kurios bus patrauklesnës pa-èioms ámonëms, turës aiðkius plëtrosplanus, á kurias ámonës investuos nuo-savas lëðas ir kuriø moksliniø tyrimørezultatus bus galima panaudoti. Lie-tuvai ypaè svarbu, kad moksliniø ty-rimø rezultatai bus pritaikomi ðaliesverslo ir gamybos ámonëse.

ES bei nacionaliniø technologijøplatformomis skatinama vieðojo ir pri-vataus sektoriø partnerystë moksliniøtyrimø ir eksperimentinës plëtros sri-tyje, siekiant padidinti tiek ðaliø, tiekapskritai Europos pramonës konku-rencingumà. Technologijø platformosyra ilgalaikis projektas, jo pagrindinisrezultatas – sudaryti strateginiø tyri-mø gaires, kurioms ágyvendinti galibûti pritrauktos privaèios ir vieðosiostiek ES, tiek nacionalinës lëðos.

GERIAUSIEMSPASKIRTOS VARDINËS STIPENDIJOS

2005–2006 M. M. PAVASARIO PUSMEÈIUI

I laipsnio (2,5 MGL)L.D.K. Gedimino1. Ryèiui Muðauskui, STF, ETS-4/22. Evelinai Trutnevytei, APF, T-2/13. Dariui Maþeikai, FMF, BI-2

II laipsnio (2,25 MGL)L. S. Gucevièiaus1. Matui Cirtautui ARF, A-2/22. Neringai Stasiûnaitei, STF, IA-23. Auðrai Zujûtei, STF, IA-2

K. Antanavièiaus1. Dovilei Puplinskaitei, VVF, ÁV-3/22. Dovilei Skrickaitei, VVF, VVu-43. Dovilei Songailaitei, TIF, TV-3/24. Tomui Varenbergui, VVF, VVu-45. Donaldai Miškinytei, TIF, TV-4/26. Aistei Skuminaitei, STF, NTV-27. Ugnei Augustytei, VVF, ÁV-4/1

V. A. Graièiûno1. Lenai Golubovskajai, VVF, VVu-42. Tadui Steckiui, VVF, ÁV-4/33. Dovilei Siaurusevièiûtei, TIF, TV-3/1

D. Maciulevièiaus1. Jelenai Škamat, MEF, SI-22. Ingridai Maþonavièiûtei, FMF, IG-2

MAGISTRANTÛROS STUDIJOS

I laipsnio (2,5 MGL)L.D.K. Gedimino1. Daliui Matuzevièiui, ELF, EKSm-42. Saulei Ališauskaitei, FMF, BIm-43. Adomui Ginevièiui, VVF, MAm-5

II laipsnio (2,25 MGL)L. S. Gucevièiaus1. Justui Buèiui ARF, UKAm-4

K. Antanavièiaus1. Povilui Matuliauskui, STF, NTVm-42. Jurgitai Burneikaitei, STF, NTVm-43. Dariui Bivainiui, VVF, MAm-54. Juozui Bernatavièiui, MEF, PEVm-45. Astai Filipoviè, VVF, VPPm-4

D. Maciulevièiaus1. Raimondui Jasevièiui, MEF, PMm-42. Tomui Jaèioniui, MEF, PIVm-43. Konstantin Èernych, MEF, PMm-44. Ramûnui Tolvaiðai, APF, Km-45. Mariui Gutauskui, TIF, ATm-4

K. Semenavièiaus1. Gediminui Montvilui, ELF, TEVm-42. Jurgitai Sakalnykaitei, STF, STVm-4

S. Kerbedþio1. Jurgitai Morkûnienei, APF, ASm-4

P. Vileišio1. Tomui Ustinovièiui, ELF, AUSm-42. Viktorui Vorobjovui, APF, Km-43. Editai Jevsiukovaitei, STF, STVm-4

S. Grinkevièiaus1. Andþej Volochoviè, MEF, PIVm-42. Pauliui Kairiûkðèiui, APF, ISm-4

S. Kairio1. Ingridai Pliopaitei Bataitienei,APF, ARSm-42. Agnei Kepalaitei, TIF, ATm-4

V. Kulakausko1. Egidijui Pilybui, VVF, MAm-4

SPECIALIOSIOS PROFESINËS

STUDIJOS

II laipsnio (2,25 MGL)A. Gustaièio1. Donatui Remeikiui, AGAI, OPi-5

Studijø direkcija

Inþinerija, 2006 m. kovo 7 d. 3

Algimantas Nakas

Rektorius prof. Romualdas Ginevi-èius priëmë ir pakvietë pokalbiuiVaršuvos aukštosios gaisrinës sau-gos mokyklos rektoræ prof. Zojà Bed-narek, prorektoriø, mûsø universite-to Garbës daktarà prof. Jëþá Volanin.

Universiteto vadovas, pasveikinæsgarbius sveèius, pasidþiaugë ilga-

mete ne þodþiais, bet prasmingais dar-bais graþia draugyste. Varðuvos aukð-toji gaisrinës saugos mokykla nuo patVGTU Darbo ir gaisrinës saugos kated-ros ásikûrimo visapusiðkai jà rëmë mû-siðkëm laboratorijom reikalinga áranga,metodinëmis priemonëmis, vadovëliais.Negailëta gerø patarimø, pasidalyti su-kaupta patirtimi, kad kvalifikuotai bûtørengiami gaisrinës saugos specialistai.

– Dalykiška parama, bendri moksli-niai tyrimai, konferencijos buvo aptar-tos ir anksèiau pasirašytoje bendradar-biavimo sutartyje. Šiandien malonu pra-neðti, kad visi ásipareigojimai ávykdyti.Partneriai susitarë bendradarbiavimosutartá pratæsti neribotam laikui, kà ne-

trukus ir padarysim, – rektorius paaið-kino susitikimo tikslà.

Prof. Romualdas Ginevièius priminë,kad ið visø apsilankiusiøjø Lenkijoje,girdëjo tik graþius atsiliepimus apieVaršuvos aukštosios gaisrinës saugosmokyklos vadovø, kitø darbuotojø nuo-ðirdumà, jiems rodomà dëmesá ir sve-tingà priëmimà.

– Dþiaugiuos glaudþiu dalykiðku ben-dradarbiavimu su Darbo ir gaisrinëssaugos katedra, kuris tæsiasi jau dvi-deðimt metø. Bet nemaþiau svarbus irreikšmingas dalykinio bendravimodešimtmetis su visu Gedimino techni-kos universitetu, su jo atskirais moksli-ninkais. Geru þodþiu visada minime bu-vusio rektoriaus prof. Edmundo Kazi-miero Zavadsko mûsø moksliniø pro-blemø gilø ir visapusiðkà supratimà irpagalbà jas sprendþiant. Esu dëkinga,kad man buvo sudarytos sàlygos uþ-baigti habilitaciná darbà ir já apginti. To-dël tapau savotiðka VGTU absolvente, –atviravo Zoja Bednarek.

Toliau viešnia prisipaþino, kad jai ma-lonu pasiraðyti bendradarbiavimo sutar-

tá, dalyvauti Darbo ir gaisrinës saugoskatedros dvideðimtmeèio minëjime. Taijos pirmasis kaip rektorës vizitas. Ji taippat ásitikinusi, kad tarp jos vadovauja-mos mokyklos ir Vilniaus Gediminotechnikos universiteto ir ateityje iðliksdalykiðki, ypatingai ðilti, draugiðki san-tykiai, kad pratæsta sutartis ir toliau busne popierinë, o tikra, prasmingais dar-bais sutvirtinta.

Ðiai minèiai pritarë Darbo ir gaisri-nës saugos katedros vedëjas doc. Ri-toldas Ðukys, prof. Petras Èyras, pir-masis prorektorius prof. Edmundas Ka-zimieras Zavadskas. Pastarasis pasida-lijo prisiminimais ið ankstesniø susitiki-mø, dalykinio bendradarbiavimo, kaiprof. Zoja Bednarek buvo katedros ve-dëja, dekanë, prorektorë. Jis taip patpasidþiaugë, kad mûsø universitetoGarbës daktaras Jëþi Volanin, po ilga-meèio vadovavimo Varðuvos aukðtajaigaisrinës saugos mokyklai, pasilikodirbti prorektoriumi.

Pasiraðant sutartá taip pat dalyvavoir Uþsienio ryðiø direkcijos direktoriauspavaduotoja Auðra Pelëdienë.

+

Vytautas Plakys

Studijø direkcijos direktorius

Kalbësime tik apie dieninio sky-riaus studentus. Þiemos sesijos eg-zaminus laikë 10330 visø kursø stu-dentø. Ið ðio graþaus pulkelio 8580pagrindiniø, 1736 magistrantûros ir14 specialiøjø profesiniø studijø auk-lëtiniai.

Kaip jiems sekësi? Ið karto visus eg-zaminus iðlaikë 51 proc. studentø.

Geriausiai (92,9 proc.) ðià kliûtá áveikëpasirinkusieji specialiàsias profesinesstudijas. 65,3 proc. magistrantûros ir49,3 proc. pagrindiniø studijø auklëti-niai be papildomø rûpesèiø leido þie-mos atostogas.

Egzaminø rezultatai priklausë ir nuokurso. Po pirmojo laikymo tik 44 proc.pirmakursiø buvo paþangûs. Ðis rodik-lis atitinkamai didëjo, priklausomai nuouniversitete praleistø metø. Antrakursiaiegzaminø paþangumà padidino vienu,o treèiakursiai – dviem procentais, ly-ginant su pirmojo kurso studentø pa-þangumu. 69 proc. ketvirto kurso stu-dentø ið karto sëkmingai „perðoko“ þie-mos egzaminø kartelæ. Verslo vadybosfakultetui þiemos sesija buvo sëkmin-

giausia – 79 proc. studentø ið karto ið-laikë visus egzaminus. Daugiau kaippusë Architektûros, Aplinkos inþinerijosfakultetø auklëtiniø pirmu ásibëgëjimuáveikë ðià kliûtá. Tuo tarpu tik 31 proc.Mechanikos fakulteto studentø þiemosatostogø netemdë egzaminø rûpesèiai.

Magistrantûros ir specialiøjø profesi-niø studijø (atitinkamai) 63 ir 93 proc.auklëtiniø ið karto iðlaikë visus egza-minus. Geriausiai sekësi Architektûros(82 proc.), Elektronikos, Mechanikos(po 76 proc.) studentams.

Kuris studijø modulis studentams bu-vo lengviausia kliûtis, o kuri këlë dau-giausia rûpesèiø? Á ðá klausimà viena-reikðmiai negalima atsakyti. Þiemos se-sijos pirmojo laikymo egzaminø rezul-tatø apskaita rodo, kad pirmakursiai ge-riausiai susidorojo su Uþsienio kalbø,Grafiniø sistemø (vidurkis 7,64) ir Inþi-nerinës grafikos (7,42) katedrø modu-liø egzaminais.

Filosofijos ir politologijos katedrosglobojamø studijø moduliø egzaminusturëjo laikyti 2851 pirmakursis. Á egza-minus atvyko 2590, ið jø ðimtas egza-mino neiðlaikë, laikiusiøjø þiniø ávertini-mo vidurkis – 6,99 balo. Teorinës me-chanikos katedros dëstomø studijø mo-duliø rezultatai atitinkamai – 1751;

1420; 246; 6,82, Chemijos ir bioinþine-rijos – 1631; 1397; 502; 6,64, Matema-tinës statistikos – 1523; 1384; 359;6,53, Matematinio modeliavimo – 1721;1497; 511; 6,49, Fizikos – 2229; 1856;253; 6,37 ir pan.

Bendri statistiniai duomenys, bûda-mi sudëtiniais, kelia ávairiø minèiø. Jukne vienà studijø modelá dësto keli dës-tytojai. Be to, katedra globoja ir orga-nizuoja ne vieno dalyko egzaminà. To-dël þiemos sesijos egzaminø rezultatøapskaita kai kà sako ir apie dëstymà,kaip jis atsiliepia studentø þiniø lygiui.

Uþsienio kalbos egzaminà laikë 2480pirmakursiø ir tik du turës já pakartoti.O þiniø ávertinimo vidurkis svyruoja nuo6,17 (dëstytoja Viktorija Norvaiðienë) iki9,56 (dëstytoja Giedrë Knizikevièiûtë).Në vieno informacijø technologijø dës-tytojo pirmakursio þiniø ávertinimas peregzaminus (nuo 9,49 balo) (dëstytojasMartynas Daugirdas) nenusileidþia þe-miau 7,05 (dëstytojas Alfredas Busilas).Labai margi ir Matematinio modeliavi-mo katedros studijø moduliø egzami-nø rezultatai. Jie ðokinëja nuo 8,07 balovidurkio ir kai ið 116 neiðlaikë vienas(dëstytojas Jevgenijus Kirjackis) iki þe-miausio ávertinimo vidurkio – 5,78 ba-lo, kai ið 259 laikiusiøjø 62,25 proc. pir-

makursiø egzamino (dëstytojas JuozasRaulinaitis) neiðlaikë. Tiek daug kiti ðioskatedros dëstytojai „nesukirto“.

Þiemos sesijos kai kuriø katedrosstudijø moduliø egzaminø rezultatø ap-skaita rodo, kad pirmakursiai kitø eg-zaminø paspæstas kliûtis áveikë neblo-gai ir þinios ávertintos palyginti ganëti-nai gerais balais. Tik ðiek tiek nerimokëlia medþiagø atsparumo egzaminas.Já laikë 1021 antrakursis ir iðlaikë 67,05proc. studentø. Þiniø ávertinimo per eg-

Redakcija ásitikinusi, kad UIS paþan-gumo duomenø bazëje pateikta þiemossesijos egzaminø ávertinimo suvestinëyra valstybinis ir patikimas dokumen-tas. Doc. Aleksejus Bogdanovièius, uþ-sukæs á redakcijà, paaiðkino, kad suves-tinë kai kurias detales nutyli. Todël do-cento ásitikinimu, perskaièius raðiná „Vy-raujantis ávertinimas – deðimtukas“ („In-þinerija“ Nr. 3, 2006 02 07), kuriame re-miantis paminëtu dokumentu aptaria-mi Matematinës statistikos katedros pir-mo kurso magistrantø þiemos sesijosegzaminø rezultatai, bûtina pastebëti,kad:

„1. Mokslinio tyrimo pagrindø kur-sà skaito keli dëstytojai. Galutiná pa-þymá sudaro visø disciplinà skaièiusiø-jø dëstytojø paraðytø balø suma.

TÆSIS PRASMINGAIS DARBAISPRATURTINTAS BENDRADARBIAVIMAS

Prieð pasiraðant sutartá rektorius Romualdas Ginevièius (deðinëje) dalykiðkai pasikalbëjo su Zoja Bednarek, Jeþi Volanin

Þiemos egzaminø sesijos atspindþiai

BANGUOTAS ÞINIØ ÁVERTINIMASzaminus vidurkis – 6,06 balo. Studen-tø þiniø ávertinimas svyruoja nuo 5,85ir 5,80 ir neiðlaikë (atitinkamai) 28,57 ir31,65 proc.

Tai mintys, kurios kilo po apþvalgi-nio þvilgsnio á kai kuriø studijø modu-liø þiemos sesijas egzamino rezultatøapskaitas. Iðsamesnë analizë, ko ge-ro, leistø kur kas daugiau pasakyti. Ði-tai gali padaryti ir kiekvienas dëstyto-jas, iðanalizavæs ir kritiðkai palyginæsegzaminø rezultatus.

2. Straipsnyje paminëti „ereliai“ pa-sitenkino kolokviumo metu gautø ba-lø suma ir net nebandë pagerinti sa-vo paþymiø egzamino metu.

3. Matyt, ne visi magistrantai suge-ba mokytis savarankiðkai, todël kaikuriø magistrantø egzamino paþymiuslëmë prastas paskaitø lankomumas.Beje, egzamino metu buvo galimanaudoti turimà metodinæ literatûrà.

4. TSMm-5 magistrantø moksliniotyrimo pagrindø egzamino paþymiø vi-durkis yra aukðtesnis uþ kitø grupiøðio egzamino paþymiø vidurkius.“

P. S. Redakcija praðë 1–3 pastabas

sukonkretinti, taèiau docentas atsisa-

kë ðitai padaryti.

„Inþinerijos“ inform.

KÀ NUTYLI SUVESTINË

Ale

kso J

aunia

us n

uotr

.

Lietuvos mokslø akademijos prezidiumas paskyrë 10 premijø jaunøjø moks-lininkø moksliniø darbø konkurso nugalëtojams ir 15 premijø aukðtøjø mokyk-lø studentø moksliniø darbø konkurso nugalëtojams bei pagyrimo raðtus.

LIETUVOS MOKSLØ AKADEMIJOS2005 M. PREMIJOS

Jaunøjø mokslininkø moksliniø darbøkonkurso nugalëtoju Technikos moks-lø skyriuje pripaþintas

Medþiagotyros ir suvirinimo katedrosasistentas Irmantas Gedzevièius uþdarbà „Metaliniø purkðtøjø dangø struk-tûros ir savybiø priklausomybës nuotechnologiniø parametrø tyrimas“.

Pagyrimo raštai skirti šiems dalyviams:

Metaliniø ir mediniø konstrukcijø ka-tedros doktorantui Pauliui Bagdonui uþdarbà „Statinëmis ir dinaminëmis apkro-vomis veikiamø gelþbetoniniø þiedinioskerspjûvio kolonø projektavimo ypatu-mai“ ir Tiltø ir specialiøjø statiniø kated-ros jaunesniajai mokslo darbuotojai Re-natai Zamblauskaitei uþ darbà „Inte-gralinis modelis ið anksto átemptøjø gelþ-betoniniø elementø átempiams ir defor-macijoms apskaièiuoti“.

Aukðtøjø mokyklø studentø moksli-niø darbø konkurso nugalëtojais pri-paþinti:

Matematikos, fizikos ir chemijos

mokslø skyriuje

Matematinës statistikos katedros dok-torantas Viktoras Chadyšas uþ darbà„Viktoro Chadyðo 2005 m. publikacijos“(darbo vadovë – doc. dr. D. Krapavickai-të).

Technikos mokslø skyriuje

Statybinës mechanikos katedros ma-gistrantas Valentin Jankovski uþ darbà„Metalo-stiklo denginio ir poveikiø mo-deliavimas skaitiniais analizës metodais“(darbo vadovas – doc. dr. V. Skarþaus-kas) ir Aplinkos apsaugos katedros dok-torantas Mindaugas Kvasauskas uþdarbà „Dulkiø koncentracijø matavimøpalyginamieji tyrimai“ (darbo vadovas –prof. habil. dr. P. Baltrënas).

Pagyrimo raštai skirti šiems dalyviams:

Humanitariniø ir socialiniø mokslø

skyriuje

Architektûros pagrindø ir teorijos ka-tedros magistrei Sigitai Þvaliauskaitei uþdarbà „Sakralinës erdvës Lietuvos gyven-vieèiø struktûrose“ (darbo vadovë – dr.J. Jurevièienë).

Technikos mokslø skyriuje

Ðildymo ir vëdinimo katedros dokto-rantei Gintautei Misiukaitei uþ darbà„Apsupties átakos ðiluminiam f1uido te-këjimui CÐT vamzdynuose tyrimas“(darbo vadovas – prof. habil. dr. V. Mar-tinaitis) ir Aplinkos apsaugos katedrosdoktorantui Alvydui Zagorskiui uþ dar-bà „Biologinio oro valymo su suakty-vinta egliø þieviø ákrova tyrimai ir verti-nimas“ (darbo vadovas – prof. habil. dr.P. Baltrënas).

Doc. Birutë Ruzgienë

Bonos Rheinische Friedrich-Wil-helms universiteto Fotogrametrijosinstitutas padovanojo Aplinkos inþi-nerijos fakulteto Geodezijos ir ka-dastro katedrai analitinæ fotogramet-rinæ darbo stotá: stereoskopiná foto-grametriná prietaisà Planicomp P3,programinæ, kità papildomà árangà.

Ði áranga bus naudojama Geodezi-jos ir kadastro katedros Fotogra-

DOVANA KATEDRAImetrijos laboratorijoje skaitmeniniamsþemëlapiams konstruoti, stereoskopi-niams matavimams bei geodeziniø duo-menø bazëms kurti.

Analitinë fotogrametrinë stotis busnaudojama geodezijos studijoms. Ir pir-miausia, kai bus nagrinëjami skaitme-niniai fotogrametriniai bei kartografavi-mo bûdai. Gauti prietaisai labai pagel-bës atliekant kursinius projektus, ren-giant skaitmeninio fotogrametrinio kar-tografavimo srities bakalauro ir magist-ro baigiamuosius darbus.

Mokslo direkcijos inform.

4 Inþinerija, 2006 m. kovo 7 d.

SL 342. 1 sp. l. Tiraþas 700 egz.

Spausdino UAB „Baltijos kopija“.

Redakcija:

vyr. redaktorius Julius Norkevièius

maketuotoja Birutë Bilotienëteksto rinkëja Nijolë Strumilienë

Redakcijos adresas:

Saulëtekio 11, Vilnius, 415 k.

tel. 274 49 37, v. 9937

el. paðtas: inzinerija@adm.vtu.lt

str@sc.vtu.lt

Asta Radzevièienë

Uþsienio ryðiø direkcijos direktorë

Dalia Blaþienë

SOCRATES/ERASMUS grupës

konsultantë

Uþsienio ryðiø direkcija pakvietëuniversiteto dëstytojus á seminarà„Mokymas tarptautinëje aplinkoje“.Ðio seminaro idëja kilo dar pavasa-rá, kai studijø prorektoriaus A. Daniû-no vadovaujama komisija vertino stu-dijas uþsienio kalba ir parengë pla-nà ðiø studijø kokybei gerinti.

Vienas iš plano siûlymø – dëstytojøkvalifikacijos këlimas ir mokymai.

Studijø prorektoriui A. Daniûnui pade-dant surengtas seminaras. Uþsiëmimusvedë dëstytojai dr. Zinta Konrad irdr. Thomas Carter ið JAV DUPPAGE ko-legijos bei dr. Marja Anderton ið Olan-dijos Inholland universiteto. Dëstytojaisavaitæ sveèiavosi ir susipaþino su uni-versiteto veikla, siûlomomis studijomisuþsienio kalba, bendradarbiavimo suuþsienio partneriais patirtimi, Lietuvosypatumais. Sveèiai lankësi Verslo va-dybos ir Fundamentiniø mokslø fakul-tetuose, susitiko su dirbanèiais abi pu-ses dominanèiose mokslo srityse.

Seminare, kuris vyko visà savaitækasdien po keturias valandas, aktyviaidalyvavo bei këlë savo kvalifikacijà 26dëstytojai ið visø universiteto fakultetø,Humanitariniø mokslø instituto.

Darbas vyko grupëmis, kas skatinokuo daugiau diskutuoti, pasidalinti gerà-ja patirtimi, išsakyti egzistuojanèias pro-blemas bei bandyti rasti sprendimus. In-struktoriai savo ruoþtu stengësi iðryðkin-ti naujus probleminius aspektus, padëtiseminaro dalyviams paþiûrëti á egzistuo-janèias problemas iš kitos perspektyvos,skatino dëstytojø iniciatyvà bei koman-diná darbà. Seminaro metu pagrindinisdëmesys buvo skiriamas skirtumams irsunkumams, kylantiems dirbant su ávai-riø tautybiø studentais, tyrimui, analiza-vimui. Nagrinëtos tokios temos:

� Skirtingø kultûrø daroma átaka dis-ciplinø dëstymui, skirtingø kultûrø stu-dentø ir dëstytojø elgesys paskaitosmetu, strategijos ðiems skirtumamsmaþinti, šalinti.

� Tarptautinës komunikacijos bruo-þai – teorija ir praktika.

� Skirtingø kultûrø poþiûris á lytá.� Efektyviø mokymo strategijø ir me-

todø pasirinkimas, siekiant sumaþintiávairiakalbës auditorijos skirtumus.

� Mokymo strategijos: mokymo bû-dai, skirtingø kultûriniø tapatybiø stu-dentø poreikiai, mokymo objekto adap-tavimas studentui, mokymo technikos.

� Vertinimo strategijos, metodai,technika, priemonës.

Seminaro efektyvumà ávertino dësty-tojai, uþpildæ anonimines anketas, kurio-se iðreiðkë bendrà nuomonæ apie rengi-ná, ávertino naujai ágytas þinias bei iðsa-kë kritines pastabas. Jie taip pat buvopaprašyti penkiabale sistema ávertinti se-minaro kokybæ, bei techniná apipavidali-nimà, jo naudà dëstytojams. Keturi ba-lai – seminaras pateisino dëstytojø lûkes-èius, o penki – seminaras pateisino ir vir-ðijo dëstytojø lûkesèius. Seminaro koky-bë vidutiniðkai ávertinta 4,6, o praktinënauda dalyviams – 4,47 balo, 50 – 65,3proc. dëstytojø sveèiø darbà ávertino pa-èiu geriausiu balu (4,5- 4,8 balo).

Seminaro dalyviai atsiliepimuoseišsakë kelias pagrindines tendencijas.Jie liko patenkinti seminaro kokybe,nauju poþiûriu á mokymà, ágytomis nau-jomis þiniomis apie dëstymo ir vertini-mo metodus bei technines priemones.Taèiau buvo iðreikðtas pageidavimas –akcentuoti ir išsamiau paaiškinti kon-kreèiø mokymo metodø ir mokymostrategijø panaudojimo ypatumus, t. y.dëstytojai pageidavo gauti daugiau „in-strumentø“, reikalingø jø kasdienei pe-dagoginei veiklai, kuri nebûtinai visadayra susijusi su dëstymu uþsienieèiamsir dëstymu uþsienio kalba. Dëstytojaipageidavo dar daugiau informacijosapie kitø ðaliø kultûras ir mokymo beimokymosi ypatumus (pvz. Ispanijoje,Turkijoje, Kinijoje, Libane ir pan.). Ant-roji svarbi tema, dominavusi seminarodalyviø vertinimuose, buvo „ðilta semi-naro atmosfera“, kurià sukurti padëjodarbas grupëmis, glaudus ir labai kû-rybingas kolegø bendravimas, kà áro-dë miðriø tarpdisciplininiø grupiø ben-dro darbo pristatymai paskutinæ semi-naro dienà. Vertindami seminaro nau-dà, skirtingø fakultetø dëstytojai pabrë-þë, kad jiems pasirodë itin naudinga ar-timiau paþinti ir padirbëti kartu su ko-legomis ið kitø fakultetø bei suþinoti,kad „...tiek daug ðauniø ir kûrybiðkøþmoniø dirba mûsø universitete (...), irkad esi jø dalis“. Ne vienas seminarodalyvis uþsiminë apie paþadintà priklau-symo universiteto bendruomenei jaus-mà. Vadinasi, galima daryti iðvadà, kadseminaro vadovø pasirinkta strategija –suburti komandas ir sukurti atmosferà,kuri skatintø pasidalinti dëstytojams dis-ponuojama patirtimi, pasiteisino.

Treèiasis seminaro dalyviø atsiliepi-mø leitmotyvas – „...norime daugiaumokymø ir galimybiø kelti pedagoginækvalifikacijà“. Matyt, išvada, kad ir kitimokymai pritrauks pakankamai daugdalyviø, yra teisinga.

Seminaro vadovø nuomonë apie se-minarà ir jo naudà buvo ádomi tiek joorganizatoriams, tiek dalyviams.

Visi trys seminaro vadovai buvo tie-siog priblokšti VGTU dëstytojø kûrybið-kumu, entuziazmu atliekant uþduotis,noru dalintis þiniomis ir jø didele dës-tymo tarptautinei auditorijai patirtimi,kuri, jø nuomone, galëtø bûti ádomi beinaudinga ir seminaro vadovø atstovau-jamose institucijose. Jie taip pat pabrë-þë, kad seminaro tikslas buvo parody-ti, jog VGTU dëstytojø ir studentø þi-nios bei patirtis yra bene svarbiausiasstudijø kokybës gerinimo ðaltinis, þino-ma, tuo atveju, kai þiniomis ir geràjapatirtimi yra dalijamasi.

Ir dëstytojai, ir seminaro dalyviai patenkinti

Aurelija Striogienë

Bibliografijos ir informacijos skyriaus

vedëja

Neeilinis ávykis – Hiroshige Ando(Japonija) medþio raiþiniø (ukiyo-e)paroda „53 Tokaido trakto stotys“.Japonijos paramos fondo dovanotøknygø bei japonø maþosios kultûrospristatymai.

Á renginá atvyko Japonijos ambasadoslaikinasis reikalø patikëtinis Yasuji

Odoko, kiti ambasados darbuotojai,universiteto rektorius prof. RomualdasGinevièius, infrastruktûros ir uþsienio ry-ðiø prorektorius prof. Algirdas VaclovasValiulis, bendruomenës nariai.

Japonijos ambasada Lietuvoje akty-viai bendradarbiauja su valstybinëmisir vieðosiomis ástaigomis. Ji tarpininkau-ja teikiant paramà bibliotekoms. Biblio-tekos direktorë Rimutë Abramèikienë

BIBLIOTEKOJE – TEKANÈIOSSAULËS ÐALIES KULTÛRA

dëkojo uþ Japonijos fondo paramà.2005 metais biblioteka gavo 125 pava-dinimø knygas. Tai enciklopedijos, ávai-riø srièiø leidiniai, su kuriais skaitytojaigali susipaþinti Mokslo darbuotojø skai-tykloje.

2005-ieji metai paskelbti Europos Sà-jungos ir Japonijos tautø metais. Po-

nas Yasuji Odoko kalbëjo apie glaudøJaponijos ir Lietuvos kultûriná bendra-darbiavimà. Praëjusiais metais Lietuvo-je surengta nemaþai kultûriniø renginiø,parodø. Tarp jø ir garsaus XIX a. japo-nø dailininko Hiroshige Ando (1782–1856) kilnojamoji medþio raiþiniø paro-da „53 Tokaido trakto stotys“, kuri jauapkeliavo penkiolika Lietuvos miestø.

Mûsø bibliotekoje paroda atidarytaGalerijoje „A“. Peizaþiniam graviûrø cik-lui gimti tiesioginës átakos turëjo pro-cesija su dovanomis á imperatoriausdvarà. Hiroshige tai buvo pirmoji kelio-në Tokaido traktu, jungusiu du mies-tus – sostines Edo ir Kioto. Kelionësmetu menininkas patyrë itin stipriøáspûdþiø. Keliaudamas pieðë kiekvienosaplankytos vietovës eskizus. Taip atsi-rado ciklas, kurá sudaro 55 kûriniai,vaizduojantys pakelës miestelius, jø pa-proèius, persipynusius su kerinèiaisgamtos vaizdais. Apþiûrëjæ parodà, lan-

syje augintø arbatmedþiø lapø, mai-šomi su šiltu vandeniu ir plakama bam-bukine šluotele. Arbata pateikiama pia-lose, kurios turi „veidà“ ir „nugarà“. Po-nia Haruka pialà teikë „veidu“, graþiau-sia jo piešinio vieta á sveèio pusæ. Pas-tarasis, prieð gerdamas, puodelá turëjoapsukti, kad aká dþiuginanti vieta liktønesutepta. Pagrindinis sveèio vaidmuoðioje ceremonijoje – palaikyti ádomø po-kalbá su ðeimininku ir aplinkiniais. Te-mos, dël kuriø pašnekovø nuomonësgalëtø iðsiskirti, arbatos gërimo cere-monijos metu – vengiamos.

Japonø arbatos gërimo ceremonijàgalima pavadinti dëmesio sau ir aplin-kai mokykla. Tai tarsi kvietimas pamë-ginti sustoti, paþvelgti á save, á aplinki-nius þmones, á paprastus reiðkinius –tà pasaulá, kurá apimti kasdienës ruti-nos, pamirðtame ir nebemokame jojausti.

P. S. Hiroshige Ando medþio raiþiniø(ukiyo-e) parodà „53 Tokaido trakto sto-tys“ galima aplankyti iki kovo 21 d.A

lekso J

aunia

us n

uotr

.

Á renginá susirinkusius sveikino rektorius Romualdas Ginevièius, ambasadorius Yasuji Odoko,bibliotekos direktorë Rimutë Abramèikienë

Kaligrafas Y. Matsuda nestokojo dëmesio

Arbatà ruoðia Haruka Seto

kytojai, tarsi nusikelia á XIX a. Tekan-èios saulës ðalá.

Renginio dalyviai taip pat susipaþinosu japonø maþosios kultûros dalimi –arbatos gërimo ceremonija, kaligrafijosmenu. Pageidavusiems ambasadosdarbuotojas Y. Matsuda hieroglifais išra-ðë vardus.

Arbatos gërimo ceremonijà demost-ravo ambasados darbuotoja HarukaSeto. Japonijoje arbatos gërimo tradi-cijos perduodamos ið kartos á kartà. Ðiàceremonijà japonai perëmë ið kinø irsuteikë jai unikalias japoniðkas formas,gerokai pakeitë, estetizavo. Šis ritualastapo keramikos, sodø meno, architek-tûros, kaligrafijos, tapybos, ikebanø kû-rimo meno sinteze. Ceremonijos metugeriama „Maèia“ – þaliø arbatþoliø mil-teliai, kurie pagaminti ið jaunø, pavë-

STUDENTAI ATOSTOGAVO, DËSTYTOJAI MOKËSI

Ale

kso J

aunia

us n

uotr

.