STATYBOS TAISYKLĖS

ELEKTROS ENERGETIKOS OBJEKTŲIR ĮRENGINIŲ STATYBA

ST 124478472.03:2013

LIETUVOS ELEKTROS ENERGETIKOS ASOCIACIJAVILNIUS

2013

2

TURINYS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS ....................................................................................................................31. TAISYKLIŲ NORMAVIMO OBJEKTAS IR TAIKYMO SRITIS.................................................32. STATYBOS ĮSTATYMO NUOSTATOS ........................................................................................33. RANGOVO TEISĖS IR PAREIGOS ..............................................................................................44. RANGOVO CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS PRIVALOMAS DRAUDIMAS...............................5

II. NUORODOS ...............................................................................................................................................5III. PAGRINDINĖS SĄVOKOS ................................................................................................................. 10IV. SUTRUMPINIMAI ................................................................................................................................ 19V. INFORMACIJA APIE LIETUVOS ELEKTROS ENERGETIKOS ASOCIACIJĄ ...........................20

1. VEIKLA ..............................................................................................................................................202. STRUKTŪRA ....................................................................................................................................223. INFORMACIJA APIE ATESTUOJAMĄ ĮMONĘ .....................................................................................22

VI. REIKALAVIMAI ELEKTROTECHNIKOS DARBUOTOJAMS ....................................................23VII. ELEKTROS ENERGETIKOS OBJEKTUS IR ĮRENGINIUS STATANČIŲ (MONTUOJANČIŲ) DARBUOTOJŲ ATESTAVIMAS .........................................................................25VIII. ELEKTROS TINKLŲ STATYBA .....................................................................................................26

1. BENDRIEJI EIKALAVIMAI .........................................................................................................262. ELEKTROS TINKLŲ STATYBOS RŪŠYS ..................................................................................263. VEIKLA ELEKTROS ENERGETIKOS SEKTORIUJE ..............................................................284. VEIKLOS VYKDYMAS ELEKTROS TINKLŲ APSAUGOS ZONOJE ...................................295. GEODEZINIŲ NUOTRAUKŲ ATLIKIMO TVARKA ................................................................306. ŽEMĖS DARBŲ VYKDYMO TVARKA ......................................................................................307. ELEKTROS TINKLŲ NAUDOJIMAS ........................................................................................308. GAMINTOJŲ IR VARTOTOJŲ ELEKTROS ĮRENGINIŲ PRIJUNGIMAS PRIE

ELEKTROS TINKLŲ .........................................................................................................................................319. BENDRO NAUDOJIMO ATRAMO S............................................................................................33

IX. RANGOVO DARBŲ VYKDYMO TVARKA UŽSAKOVO ELEKTROS ĮRENGINIUOSE ........331. BENDRIEJI DARBŲ SAUGOS REIKALAVIMAI .......................................................................332. UŽSAKOVO REIKALAVIMAI RANGOVAMS...........................................................................343. RANGOVŲ STATYBOS MONTAVIMO DARBŲ ORGANIZAVIMAS IR

VYKDYMAS UŽSAKOVO ENERGETIKOS OBJEKTUOSE ....................................................................364. OPERATYVINIAI PERJUNGIMAI, KURIUOS VYKDO RANGOVŲ DARBUOTOJAI.......41

X. REIKALAVIMAI DARBUOTOJŲ SAUGAI IR SVEIKATAI ...........................................................421. BENDROSIOS NUOSTATOS .......................................................................................................422. DARBO VIETŲ ĮRENGIMAS STATYBVIETĖSE ......................................................................423. ELEKTROTECHNIKOS DARBUOTOJŲ FUNKCIJOS ..............................................................424. APSAUGOS NUO ELEKTROS POVEIKIO PRIEMONĖS IR BŪDA I.....................................445. ORGANIZACINĖS PRIEMONĖS .....………………………………………………...................456. DARBŲ VYKDYMAS PAGAL NURODYMUS ..........................................................................457. DARBAI, VYKDOMI ATJUNGUS ĮRENGINĮ ..........................................................................468. APSAUGOS NUO ELEKTROS POVEIKIO PRIEMONĖS (APSAUGINĖS PRIEMONĖS)....489. SAUGOS REIKALAVIMAI MONTUOJANT PASTOČIŲ IR SKIRSTYKLŲ

ELEKTROS ĮRENGINIUS BEI ORO LINIJAS ............................................................................................49XI. APLINKOS APSAUGA ..........................................................................................................................52XII. GAISRINĖ APSAUGA .........................................................................................................................53XIII. YPATINGI STATINIAI ......................................................................................................................55

3

XIV. REIKALAVIMAI ELEKTROS ENERGETIKOS OBJEKTŲ IR ĮRENGINIŲ STATYBAI IR MONTAVIMUI ..................................................................................................................56

1. BENDRIEJI REIKALAVIMAI ......................................................................................................562. TRANSFORMATORINĖS PASTOTĖS, SKIRSTYKLOS IR KOMUTACINIAI APARATAI ..583. ELEKTROS ORO LINIJOS ............................................................................................................694. KABELIŲ LINIJOS ........................................................................................................................855. GALIOS ELEKTROS ĮRENGINIAI ..............................................................................................926. ATVADAI, ELEKTROS APSKAITOS SPINTOS, ELEKTROS SKYDINĖS .............................947. GELEŽINKELIAI. KONTAKTINIS TINKLAS ..........................................................................998. ATSINAUJINANTYS ELEKTROS ENERGIJOS ŠALTINIAI ................................................1069. ELEKTOS INSTALIACIJA IR APŠVIETIMAS .........................................................................11010. SROVĖLAIDŽIAI ......................................................................................................................11811. RELINĖ APSAUGA IR AUTOMATIKA ..................................................................................11912. ELEKTROS ĮRENGINIŲ BANDYMAI IR MATAVIMAI ......................................................12113. ĮŽEMINIMAS IR APSAUGA NUO VIRŠĮTAMPIŲ ................................................................12214. ELEKTRINIO SUVIRINIMO ĮRENGINIAI .............................................................................133

XV. ENERGETIKOS OBJEKTŲ STATYBOS UŽBAIGIMAS ............................................................1351. BENDRIEJI REIKALAVIMAI .....................................................................................................1352. VALSTYBINĖS ENERGETIKOS INSPEKCIJOS ATSTOVŲ DALYVAVIMAS STATYBOS UŽBAIGIMO KOMISIJOSE .......................................................................................1383. SKIRSTOMOJO TINKLO OBJEKTŲ STATYBOS UŽBAIGIMAS .........................................138

XVI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS ......................................................................................................139

4

I. BENDROSIOS NUOSTATOS1. TAISYKLIŲ NORMAVIMO OBJEKTAS IR TAIKYMO SRITIS

1. Šias Elektros energetikos objektų ir įrenginių statybos taisykles (toliau – Taisyklės) ST 124478472.03:2013 parengė Lietuvos elektros energetikos asociacija.

2. Taisyklės parengtos vadovaujantis LR Statybos įstatymu ir STR 1.01.05:2002 „Normatyviniai statybos techniniai reikalavimai“.

3. Taisyklės nusako 0,4 – 400 kV elektros energetikos objektų ir įrenginių statybos, montavimo ir remonto darbų procesą ir su tuo susijusių teisės aktų reikalavimus.

4. Šios Taisyklės nustato:35 – 400 kV TP, 10 kV SP, komutacinių aparatų, srovėlaidžių, modulinių ir stulpinių transformatorių,

6 – 330 kV galios transformatorių, 0,4 -330 kV elektros linijų, atvadų, elektros apskaitos spintų ir skydelių, geležinkelio kontaktinio tinklo ir automatinės blokuotės elektros tiekimo įrenginių, atsinaujinančių elektros energijos šaltinių, elektros instaliacijos ir apšvietimo sistemų, relinės apsaugos ir automatikos, elektros įrenginių bandymų ir matavimų, įžeminimo ir apsaugos nuo viršįtampių montavimo ir remonto darbus.

5. Vykdant statybos, montavimo ir remonto darbus elektros energetikos objektuose ir įrenginiuose reikia laikytis darbuotojų saugos ir sveikatos, priešgaisrinės saugos ir aplinkosaugos reikalavimų, kurie yra išdėstyti „Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklėse“, „Saugos taisyklės statyboje“, „Saugos eksploatuojant geležinkelio kontaktinį taisyklėse“, „Saugos ir sveikatos taisyklės vykdant darbus rangos būdu veikiančiuose elektros įrenginiuose“, „Bendrose gaisrinės saugos taisyklėse“, LR Aplinkos apsaugos įstatyme ir kitose šias sritis reglamentuojančiuose teisės aktuose.

6. Elektros įrenginių montavimas ir remontas vykdomas vadovaujantis Elektros įrenginių įrengimo bendrosiomis taisyklėmis, Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklėmis, Elektros tinklų apsaugos taisyklėmis, Galios elektros įrenginių įrengimo taisyklėmis, Skirstyklų ir pastočių elektros įrengimo taisyklėmis, Elektros įrenginių relinės apsaugos ir automatikos įrengimo taisyklėmis, Apšvietimo elektros įrenginių įrengimo taisyklėmis, Specialiųjų patalpų ir technologinių procesų taisyklėmis, 0,4 – 35 kV skirstomųjų tinklų technologinėmis kortelėmis, gamintojų techninėmis instrukcijomis, elektros tinklų operatorių techniniais reglamentais ir albumais ir kitais teisės aktais.

7. Elektros energetikos objektų ir įrenginių statybos taisyklės yra skirtos įmonėms, kurios stato ir montuoja elektros energetikos objektus ir įrenginius.

2. STATYBOS ĮSTATYMO NUOSTATOS

8. Statybos taisyklės,statinių naudojimo ir techninės priežiūros taisyklės – ministerijų, Vyriausybės įstaigų, kitų valstybės institucijų ar juridinių asmenų dokumentai, kurie nurodo statybos techninių reglamentų įgyvendinimo būdus ir metodus.

9. Statybos taisyklės, statinių naudojimo ir techninės priežiūros taisyklės, Lietuvos standartai ir techniniai įvertinimai taikomi savanoriškai, išskyrus atvejus, kai statybos techniniuose reglamentuose ar kituose teisės aktuose nurodoma, kad minėtas taisykles, standartus, įvertinimus taikyti privaloma. Statybos taisyklės, Lietuvos standartai, techniniai įvertinimai, į kuriuos pateikiamos nuorodos projektavimo ar rangos sutartyse, privalomi sutartį sudariusioms šalims.

10. Statybos dalyviai yra:10.1. statytojas (užsakovas);10.2. tyrinėtojas;10.3. statinio projektuotojas;10.4. rangovas;10.5. statinio statybos techninis prižiūrėtojas;10.6.tiekėjas.

5

11. Statytojas (užsakovas) privalomu atveju, kai statinį projektuojant arba statant dalyvauja daugiau negu vienas rangovas, paskirti saugos ir sveikatos koordinatorių (-ius), kuris turi užtikrinti, kad statinio projekte būtų numatyti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai; statybos metu koordinuoti ir kontroliuoti teisės aktuose nustatytų darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų įgyvendinimą.

12. Informaciją apie rangovo pasamdymą, taip pat pagrindinių statybos sričių vadovų pasamdymą ar paskyrimą užsakovas per 3 darbo dienas privalo paskelbti Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“; šis reikalavimas netaikomas statinio paprastojo remonto ir nesudėtingo statinio statybos atvejais.

13. Statytojas (užsakovas) turi teisę pasirinkti statybos organizavimo būdą: rangos, ūkio ar mišrų,pasirinkti statinio projektuotojus, statinio projektavimo valdytojus, rangovus, statinio statybos valdytojus bei tiekėjus savo nuožiūra ar konkurso tvarka (jeigu teisės aktuose nenumatyta kitaip), o statinio projektavimo ir statybos darbams, kurių viešasis pirkimas yra privalomas, – Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka.

14. Normatyvinių statybos techninių dokumentų sistemos pagrindas yra Europos Ekonominės Bendrijos Tarybos 1988 m. gruodžio 21 d. direktyva 89/106/EEC „Dėl valstybių narių įstatymų, kitų teisės aktų ir administracinių nuostatų, susijusių su statybos produktais, derinimo“.

15. Statybos taisykles tvirtina ministerijos, Vyriausybės įstaigos, kitos valstybės institucijos ar juridiniai asmenys: statinių projektavimo, statinių statybos, statinių projektų ekspertizės ir statinių ekspertizės įmonės, tiekėjai bei visų išvardytų įmonių asociacijos.

16. Statybos taisyklės turi neprieštarauti Lietuvos Respublikos įstatymams, nekeisti statybos techninių reglamentų reikalavimų, o nurodyti jų įgyvendinimo būdus ir metodus.

3. RANGOVO TEISĖS IR PAREIGOS

17. Būti rangovu Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę:17.1. Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo;17.2. užsienio valstybėje įsteigtas juridinis asmuo, kuris turi teisę užsiimti statyba;17.3. statybos inžinierius.18. Rangovas privalo:18.1. Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka paskirti (pasamdyti) statinio

statybos vadovą;18.2. pradėti statinio statybos darbus tik po to, kai statytojas (užsakovas) pateikė statybos leidimą bei

statinio projektą ir pagal aktą perdavė statybvietę (o rangovas ją priėmė);18.3. vykdyti statybos darbus pagal statinio projektą, taip pat Vyriausybės įgaliotos institucijos

nustatytais atvejais pagal rangovo parengtą statybos darbų technologijos projektą, vadovautis įstatymais, Vyriausybės nutarimais, teritorijų planavimo dokumentais, normatyviniais statybos techniniais dokumentais ir normatyviniais statinio saugos ir paskirties dokumentais, laikytis nustatytų statinio projektavimo sąlygų reikalavimų, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos bei statinio saugos ir paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucijų nustatytų reikalavimų, vykdyti statinio projekto vykdymo priežiūros vadovų (šios priežiūros dalių vadovų) ir statinio statybos techninės (bendrosios ir specialiosios) priežiūros vadovų nurodymus;

18.4. įrengti prie statybos sklypo (statybvietės) stendą su informacija apie statomą statinį, išskyrus atvejus, kai statomi nesudėtingi statiniai ar atliekamas statinio paprastasis remontas;

18.5. užtikrinti saugų darbą, gaisrinę saugą ir aplinkos apsaugą bei tinkamas darbo higienos sąlygas statybvietėje bei statomame statinyje, taip pat gretimos aplinkos bei gamtos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą, greta statybvietės gyvenančių, dirbančių, poilsiaujančių ir judančių žmonių apsaugą nuo statybos darbų keliamo pavojaus, be to, nepažeisti trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygų, nurodytų šio Įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje;

18.6. įforminti normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodytus statinio statybos dokumentus ir perduoti juos statytojui (užsakovui) (jei šiuos dokumentus rangovas praranda, jis turi savo lėšomis juos atkurti); atlikti konstrukcijų tyrimus bei atidengti paslėptas konstrukcijas ir paslėptus darbus;

6

18.7. dalyvauti statinį pripažįstant tinkamu naudoti;18.8. leisti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos

pareigūnams bei statytojo (užsakovo) ir statinio projektuotojo įgaliotiems asmenims, kai tai susiję su jų pareigų vykdymu, netrukdomiems patekti į statybvietes, statomus (rekonstruojamus, remontuojamus) ar griaunamus statinius (juose esančius butus) bei minėtų asmenų reikalavimu pateikti visus statybos dokumentus.

19. Rangovas turi teisę:19.1. konkurso tvarka arba savo nuožiūra pasirinkti subrangovus, jeigu to nedraudžia statybos rangos

sutartis;19.2. gauti iš statytojo (užsakovo) šio Įstatymo nustatyta tvarka išduotą statybos leidimą; statinio

tyrimų dokumentus; statinio projektą; statinio projektavimo sąlygų sąvadą; statytojo (užsakovo) rangovui perduodamų statybos produktų ir įrenginių kokybę patvirtinančius dokumentus ir kitus duomenis bei informaciją, reikalingus rangos sutarties sąlygoms vykdyti;

19.3. atlikti kitų statybos dalyvių funkcijas, išskyrus paties statomo statinio statybos techninę priežiūrą ir šio statinio projekto bei šio statinio ekspertizę.

20. Juridinis asmuo, pageidaujantis gauti ar pakeisti kvalifikacijos atestatą, turi atitikti Vyriausybės įgaliotos institucijos kvalifikacinius reikalavimus, pateikti nustatytos formos prašymą ir nustatytus dokumentus atestavimą atliekančiai organizacijai.

4. RANGOVO CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS PRIVALOMAS DRAUDIMAS

21. Statinio projektuotojo, statinio statybos techninio prižiūrėtojo ir rangovo civilinė atsakomybė draudžiama privalomuoju draudimu, neatsižvelgiant į projektavimo ir statybos finansavimo šaltinius, statinio nuosavybės formą bei statinio projektuotojo, statinio statybos techninio prižiūrėtojo, rangovo ir statytojo (užsakovo) juridinį statusą.

22. Draudimo objektas yra statinio projektuotojo, statinio statybos techninio prižiūrėtojo ir rangovo civilinė atsakomybė už jų padarytą žalą statytojui (užsakovui) ir tretiesiems asmenims. Statinio projektuotojo, statinio statybos techninio prižiūrėtojo ir rangovo civilinės atsakomybės draudimas apima taip pat jų subrangovų civilinės atsakomybės draudimą.

23. Tuo atveju, kai statytojas (užsakovas) nesudaro su rangovu rangos sutarties visiems statinio statybos darbams vykdyti, bet sudaro sutartis su skirtingais rangovais atskiriems statybos darbams vykdyti, kiekvieno rangovo civilinė atsakomybė draudžiama atskirai.

24. Draudimo sutarties šalys yra draudėjas (statinio projektuotojas, statinio statybos techninis prižiūrėtojas ar rangovas) ir draudikas (draudimo įmonė, turinti teisę Lietuvos Respublikoje vykdyti statinio projektuotojo, statinio statybos techninio prižiūrėtojo ar rangovo civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą.(St. Į.)

25. Pagal rangovo civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą draudikas atlygina statytojui (užsakovui) ir tretiesiems asmenims draudėjo padarytą žalą asmens sveikatai arba žalą, atsiradusią dėl gyvybės atėmimo, ir žalą turtui.

26. Draudėjo privalomojo civilinės atsakomybės draudimo minimalios sumos nustatomos rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse.

II. NUORODOS

27. Atliekant elektros energetikos objektų ir įrenginių statybos, montavimo ir remonto darbus, būtina vadovautis šiais teisės aktai ir norminiais dokumentais:

27.1. LR Civilinis kodeksas (Žin., 2000, Nr. 74-2262). CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas 2000-07-18 Nr. VIII-1864. Paskutinis pakeitimas 2003-01-28 Nr. IX-1327 (LR įstatymas).

7

27.2. LR Energetikos įstatymas (Žin., 2002, Nr. 56-2224; 2009, Nr.10-352). Paskutinis pakeitimas 2013-06-18 Nr. XII-382.

27.3. LR Elektros energetikos įstatymas (Žin., 2000, Nr. 66-1984; 2004, Nr. 107-3964). Nauja įstatymo redakcija nuo 2012-02-07 Nr. XI-1919 (Žin., 2012, Nr. 17-752).

27.4. LR Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas (Žin., 2011, Nr. 62-2936).27.5. LR Statybos įstatymas (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597). Nauja redakcija nuo

2002-07-01 (paskutinis keitimas 2013-06-18) (Žin., 2013; Nr. 68-3415).27.6. LR Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymas (Žin., 1996, Nr. 46-1116; Žin., 2000,

Nr. 89-2742). 1996-05-02 įstatymas Nr. I-1324. Paskutinis pakeitimas 2011-06-28 Nr. XI-1543.27.7. LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas (Žin., 2003, Nr. 70-3170) 2003-07-01 Nr. IX-

1672 (paskutinis keitimas 2012, Nr. 69-3525). 27.8. LR Priešgaisrinės saugos įstatymas (Žin., 2002, Nr. 123-5518). Patvirtinta 2002-12-05 Nr. IX-

1225. Paskutinis keitimas 2010-11-04.27.9. LR Švietimo įstatymas (Žin., 2011, Nr. 38-1804).27.10. LR Profesinio mokymo įstatymas (Žin., 1997, Nr. 98-2478; 2007, Nr. 43-1627).27.11. LR Vyriausybės nutarimas 2004-11-22 Nr. 1462 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant LR

elektros energetikos įstatymą“ (nauja redakcija nuo 2012-06-14, Žin., 2012, Nr. 66-3345).27.12. LR Ūkio ministro 2001-12-18 įsakymas Nr. 380 „Dėl teisės aktų, būtinų LR Energetikos

įstatymo įgyvendinimo patvirtinimo pakeitimo“, LR Energetikos ministro 2009-05-21 įsakymas Nr. 1-70.27.13. Valstybinės svarbos energetikos objektų statybos planavimo tvarkos aprašas. Patvirtinta LR

Energetikos ministro ir LR Aplinkos ministro 2011-12-13 įsakymu Nr. 1-302/D1-962. Paskutinis pakeitimas 2013-05-17 Nr. 1-102/D1-354.

27.14. Elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisyklės. Patvirtinta LR Energetikos ministerijos 2012-10-29 įsakymu Nr. 1-211 (Žin., 2012, Nr. 128-6443).

27.15. Elektros tinklų apsaugos taisyklės. Patvirtintos LR Energetikos ministro 2010-03-29įsakymu Nr. 1-93 (Žin., 2010; Nr. 39-1877).

27.16. LR Energetikos ministro 2011-01-27 įsakymas Nr. 1-19 „Dėl LR Energetikos ministro 2010-03-29 įsakymo Nr. 1-93 „Dėl ET apsaugos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“.

27.17. LR Energetikos ministro 2012-12-12 įsakymas Nr. 1-267 „Dėl LR Energetikos ministro 2010-03-29 įsakymo Nr. 1-93 „Dėl ET apsaugos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“.

27.18. Elektros tinklų naudojimo taisyklės. Patvirtintos LR Energetikos ministro 2012-06-08 įsakymu Nr. 1-116.

27.19. Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės. Patvirtinta LR Energetikos ministro 2010-02-11 įsakymu Nr. 1-38 (Žin., 2010, Nr. 20-957).

27.20. Elektros įrenginių įrengimo bendrosios taisyklės. Patvirtinta LR Energetikos ministro 2012-02-03 įsakymu Nr. 1-22 (Žin., 2012, Nr. 18-816).

27.21. Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklės. Patvirtinta LR Energetikos ministro 2011-12-20 įsakymu Nr. 1-309 (Žin., 2012, Nr.2-58).

27.22. LR Energetikos ministro 2011-12-20 įsakymo Nr. 1-309 „Dėl elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklių patvirtinimo pakeitimas. LR Energetikos ministro 2012-12-12 įsakymu Nr. 1-268.

27.23. LR Ūkio ministro 2000-06-14 įsakymas Nr. 220 „Dėl elektros ir kitų linijų eksploatavimo bendrojo naudojimo atramose reikalavimų“ patvirtinimo.

27.24. Skirstyklų ir pastočių elektros įrenginių įrengimo taisyklės. Patvirtintos LR Energetikos ministro 2011-12-15 įsakymu Nr. 1-303 (Žin., 2011, Nr. 165-7886).

27.25. Galios elektros įrenginių įrengimo taisyklės. Patvirtinta LR Energetikos ministro 2012-01-02 įsakymu Nr. 1-1.

27.26. Elektros ir kitų linijų eksploatavimo bendro naudojimo atramose reikalavimai. Patvirtinta LR Ūkio ministro 2000-06-14 Nr. 220.

27.27. Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo energijai gaminti skatinimo tvarkos aprašas. Patvirtintas LR Vyriausybės 2012-07-04 nutarimu Nr. 827.

8

27.28. „Atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo 2010-2020 m. prognozės“, LR Energetikos ministerija, 2009 m.

27.29. Vėjo elektrinių prijungimo prie Lietuvos elektros energetinės sistemos techninės taisyklės. Patvirtinta LR Ūkio ministro 2004-04-06 įsakymu Nr. 4-102.

27.30. Elektros energijos gamintojų ir vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų tvarkos aprašas. Patvirtinta LR Energetikos ministro 2012-07-04 įsakymu Nr. 1-127.

27.31. Elektros energijos gamintojų ir vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų įkainių nustatymo metodika. Patvirtinta Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2011-07-29 nutarimu Nr. 103-235 (Žin., 2011, Nr. 101-4777, Žin., 2012, Nr. 108-5510).

27.32. Naujų buitinių vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų sutarčių standartinių sąlygų aprašas. Patvirtinta LR Energetikos ministro 2013-03-18 įsakymu Nr. 1-62.

27.33. Dispečerinio valdymo nuostatai. Patvirtinta LR Ūkio ministro 2002-06-19 įsakymu Nr. 214.27.34. Elektrotechninių gaminių saugos techninis reglamentas. Patvirtinta LR Ūkio ministro ir LR

Standartizacijos departamento direktoriaus 1999-10-19 įsakymu Nr. 351/61 (nauja redakcija 2001-06-20 įsakymas Nr. 200/57).

27.35. Specialiųjų patalpų ir technologinių procesų elektros įrenginių įrengimo taisyklės. Patvirtintos LR Energetikos ministro 2011-05-27 įsakymu Nr. 1-134.

27.36. Kėlimo kranų naudojimo taisyklės. Patvirtintos LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010-09-17 įsakymu Nr. A1-425.

27.37. Apšvietimo elektros įrenginių įrengimo taisyklės. Patvirtinta LR Energetikos ministro 2011-02-03 įsakymu Nr. 1-28 (Žin., 2011, Nr. 17-815).

27.38. Elektros tinklų statybos rūšys. Patvirtinta LR Ūkio ministro ir LR Aplinkos ministro 2004-03-17 įsakymu Nr. 4-74/D1-117.

27.39. Elektros įrenginių bandymų normos ir apimtys. Patvirtinta LR Ūkio ministro 2001-04-24 įsakymu Nr. 141.

27.40. Elektros įrenginių eksploatavimo darbų, kuriuos gali atlikti fizinis asmuo, sąrašas. Patvirtintos LR Energetikos ministro 2010-10-29 įsakymu Nr. 1-305. Paskutinis pakeitimas 2012-09-21 Nr. 1-186.

27.41. Leidimų veikloms elektros energetikos sektoriuje išdavimo taisyklės. Patvirtinta LR Ūkio ministro 2001-12-18 įsakymu Nr. 380.

27.42. Veiklos elektros energetikos sektoriuje licencijavimo taisyklės (Žin., 2001, Nr. 104-3713, 2010, Nr. 51-2498). Patvirtinta LR Vyriausybės 2001-12-05 nutarimu Nr. 1474.

27.43. „Dėl specialių žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ LR Vyriausybės nutarimas Nr. 343, 1992-05-12. Paskutinis keitimas Žin. 2012, Nr. 61-3063.

27.44. „Lietuvos Respublikos teritorijoje statomų požeminių tinklų ir komunikacijų geodezinių nuotraukų atlikimo tvarka“ GKTR 2.01.01:1999. (Geodezijos ir kartografijos techninis reglamentas). Patvirtinta Valstybės geodezijos ir kartografijos tarnybos prie LR Vyriausybės direktoriaus 1999-05-04 įsakymu Nr. 17.

27.45. Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašas. Patvirtinta LR Aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymu Nr. D1-87.

27.46. Infrastruktūros plėtros (šilumos, elektros, dujų ir naftos tiekimo tinklų) specialiųjų planų rengimo taisyklės. Patvirtinta LR Ūkio ministro ir LR Aplinkos ministro 2004-06-11 įsakymu Nr. 4-240/D1-330.

27.47. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros bei statinių naudojimo priežiūros nuostatai. Patvirtinta LR Vyriausybės 1997-04-16 nutarimu Nr. 370, LR Vyriausybės 2004-07-12 nutarimo Nr. 867 redakcija. Paskutinis pakeitimas 2007-08-29 nutarimas Nr. 914.

27.48. Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklės. Patvirtinta LR Energetikos ministro 2012-03-30 įsakymu Nr. 1-100.

27.49. LR Energetikos ministro 2012-10-23 įsakymas Nr. 1-207 „Dėl LR Energetikos ministro 2010-03-30 įsakymo Nr. 1-100 „Dėl saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“.

9

27.50. Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatai. Patvirtinta LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir LR Aplinkos ministro 2008-01-15 įsakymu Nr. A1-22/D1-34.

27.51. LR Sveikatos apsaugos ministro 2000-05-31 įsakymas Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ (Žin., 2000, Nr. 47-1365; Žin., 2010, Nr. 27-1235). Paskutinis pakeitimas 2011-05-27 Nr. V-547.

27.52. Darbo įrenginių naudojimo bendrieji nuostatai. Patvirtinta LR Socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999-12-22 įsakymu Nr. 102.

27.53. Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis nuostatai. Patvirtinta LR Socialinės apsaugos ir darbo ministrės 2007-11-26 įsakymu Nr. A1-331.

27.54. Saugos ir sveikatos apsaugos ženklų naudojimo darbovietėse nuostatai. Patvirtinta LR Socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999-11-24 įsakymu Nr. 95.

27.55. Saugos ir sveikatos taisyklės statyboje DT-5. Patvirtinta LR Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000-09-18 įsakymu Nr. 346.

27.56. Metodinės rekomendacijos statinio saugos ir sveikatos koordinatoriams. Parengta Valstybinės darbo inspekcijos 2013-05-02.

27.57. Saugos taisyklės vykdant darbus rangos būdu veikiančiuose elektros įrenginiuose. Patvirtinta Lietuvos elektros energetikos asociacijos prezidento 2004-09-28 įsakymu Nr. 53.

27.58. Saugos taisyklės eksploatuojant elektrifikuoto geležinkelio kontaktinį tinklą ir automatinės blokuotės elektros tinkle įrengimas. AE/6, patvirtinta SPAB „Lietuvos geležinkeliai“ gen. direktoriaus 2000-09-18 įsakymu Nr. 294.

27.59. Bendrosios Gaisrinės saugos taisyklės. Patvirtintos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus 2010-07-27 įsakymu Nr. 1-223.

27.60. Energetikos objektų priešgaisrinės saugos taisyklės (EOPST-80-99). Patvirtinta LR Ūkio ministro 1999-02-26 įsakymu Nr. 80/121.

27.61. Gairinės automatikos eksploatavimo taisyklės (GAET06-95).27.62. Gaisrų gesinimo organizavimo nuostatai (Žin., 2003, Nr. 63-2872). Patvirtinta Priešgaisrinės

apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus 2003-06-20 įsakymu Nr. 111. Paskutinis keitimas 2007-08-24 įsakymas Nr. 1-125 (Žin., 2007, Nr. 93-3760).

27.63. Gaisrinės saugos pagrindiniai reikalavimai (Žin., 2010, Nr. 146-7510). Patvirtinta Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus 2010-12-07 įsakymu Nr. 1-338).

27.64. Gaisrinės saugos ženklų naudojimas įmonėse, įstaigose ir organizacijose nuostatai (Žin., 2005, Nr. 152-5630). Patvirtinta Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus 2005-12-23 įsakymu Nr. 1-404. Paskutinis pakeitimas 2013-04-18 įsakymas Nr. 1-118.

27.65. Stacionariųjų gaisrų gesinimo sistemų projektavimo ir įrengimo taisyklės (Žin., 2007, Nr. 25-953). Patvirtinta Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus 2007-02-22 įsakymu Nr. 1-66.

27.66. Statinio projekto popierinio varianto pateikimo tikrinančioms institucijoms tvarkos aprašas. Patvirtinta LR Aplinkos ministro ir LR Kultūros ministro 2010-09-28 įsakymu Nr. D1-830/ĮV-488.

27.67. STR 1.01.05:2007 „Normatyviniai statybos techniniai dokumentai“. Patvirtinta LR Aplinkos ministro 2002-04-12 įsakymu Nr. 173. Pakeista R Aplinkos ministro 2007-12-06 įsakymu Nr. D1-665.

27.68. STR 1.01.06:2010 „Ypatingi statiniai“. Patvirtinta LR Aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-813. Paskutinis keitimas 2012-03-27 įsakymas Nr. D1-262.

27.69. STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“. Patvirtinta LR Aplinkos ministro 2002-12-05 įsakymu Nr. 622. Paskutinis keitimas 2012-05-02 įsakymas Nr.D1-385.

27.70. STR 1.02.06:2012 „Statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų ir teritorijų planavimo specialistų kvalifikaciniai reikalavimai“. Patvirtinta LR Aplinkos ministro2011-12-28 įsakymu Nr. D1-1034. Paskutinis keitimas 2012-12-10 įsakymas D1-1067.

27.71. STR 1.02.07:2012 „Ypatingo statinio statybos rangovo, statinio projekto ekspertizės rangovo ir statinio ekspertizės rangovo kvalifikaciniai reikalavimai, atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašas“.

10

Patvirtinta LR Aplinkos ministro 2011-12-29 įsakymus Nr. D1-1037. Paskutinis keitimas 2012-12-10 Nr. D1-1066.

27.72. STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“. Patvirtinta LR Aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-808. Paskutini keitimas 2012-10-26 įsakymas Nr. D1-866.

27.73. STR 1.06.03:2002 „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“. Patvirtinta Aplinkos ministro 2002-04-30 įsakymus Nr. 214. Paskutinis keitimas 2013-06-17 įsakymas Nr. D1-446.

27.74. STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“. Patvirtinta LR Aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-826. Paskutinis keitimas 2013-01-07 įsakymas Nr. D1-18.

27.75. STR1.07.02:2005 „Žemės darbai“. Patvirtinta LR Aplinkos ministro 2005-12-21 įsakymu Nr. D1-629. Pakeitimų nėra.

27.76. STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“. Patvirtinta LR Aplinkos ministro 2002-04-30 įsakymu Nr. 211. Paskutinis keitimas 2012-12-10 įsakymas Nr. D1-1065.

27.77. STR 1.09.04:2007 „Statinio projekto vykdymo priežiūra“. Patvirtinta LR Aplinkos ministro 2007-10-26 įsakymu Nr. D1-542. Paskutinis pakeitimas 2010-09-23 įsakymas Nr. D1-801.

27.78. STR 01.09.05:2002 „Statinio statybos techninė priežiūra“. Patvirtinta LR Aplinkos ministro 2002-04-15 įsakymu Nr. 179. Paskutinis pakeitimas 2012-08-13 įsakymas Nr. D1-652.

27.79. STR 1.11.02:2010 „Statybos užbaigimas“. Patvirtinta LR Aplinkos ministro 2010-09-28 įsakymu Nr. D1-828. Paskutinis pakeitimas 2012-12-31 įsakymas Nr. D1-1123.

27.80. STR 2.01.01(2):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga“. Patvirtinta LR Aplinkos ministro 1999-12-27 įsakymu Nr. 422. Paskutinis keitimas 2002-09-25 įsakymas Nr. 497.

27.81. STR 2.01.06:2009 „Statinių apsauga nuo žaibo. Išorinė statinių apsauga nuo žaibo. Patvirtinta LR Aplinkos ministro 2009-11-27 įsakymu Nr. D1-693.

27.82. STR 1.12.03:2006 „Hidrotechnikos statinių techninės priežiūros taisyklės (Žin., 2007, Nr. 1-28). Patvirtinta LR Aplinkos ministro 2006-12-20 įsakymu Nr. D1-606.

27.83. LST EN 60947 – 1:2007 „Žemosios įtampos perjungimo ir valdymo įrenginiai“.27.84. LST EN 60446 – 2007 „Žmonių ir mašinų sąsajos bendrieji ir saugos principai. Laidininkų

žymėjimas spalvomis arba skaitmenimis“.27.85. LST EN 62271 – 103:2011 „AĮ perjungimo ir valdymo įrenginiai“.27.86. LST EN 62271 – 1:2009 „AĮ perjungimo ir valdymo įrenginiai“ 1 d. „Bendrieji ir techniniai

reikalavimai“.27.87. LST EN 60282 – 1:2010 „Aukštos įtampos saugikliai“ 1 d.27.88. LST HD 60269 – 2:2011 „Žemos įtampos saugikliai“.27.89. LST HD 384.5:52:2002 „Pastatų elektros įranga“.27.90. LST EN 12077-2 „Kranų sauga. Sveikatos ir saugos reikalavimai, 2 d.27.91. LST EN13157 „Kranai. Sauga. Rankomis valdoma kėlimo įranga“.27.92. LST EN50160 „Bendrųjų skirstomųjų elektros tinklų įtampos charakteristikos“.27.93. LST EN 61400 „Vėjo turbinų – generatorių sistemos“.27.94. LST EN 12464:2003 „Šviesa ir apšvietimas. Darbo vietų apšvietimas“, 1 d.27.95. LST EN 12464:2007 „Šviesa ir apšvietimas. Darbo vietų apšvietimas“, 2 d.27.96. LST EN 12665:2003 „Šviesa ir apšvietimas. Pagrindiniai terminai ir apšvietimo reikalavimų

apibrėžimo kriterijai.“27.97. LST EN 1837:200+A1:2010 „Mašinų sauga. Visuminis mašinų apšvietimas“.27.98. LST EN 1838:2003 „Apšvietimo pritaikymas. Avarinis apšvietimas“.27.99. LST EN 50160:2010 „Viešųjų skirstomųjų tinklų tiekiamos elektros įtampinės

charakteristikos“.27.100. LST EN 61000-3-2:2006 „Elektromagnetinis suderinamumas“, 3-2 d. „Ribinės

spinduliavimo vertės“.27.101. LST EN 61000-3-12:2005 „Elektromagnetinis suderinamumas“, 3-12 d. „Prie bendrųjų

žemos įtampos tinklų prijungta įranga“.

11

27.102. LST EN ISO/IEC 17024:2012 „Atitikties įvertinimas. Bendrieji darbuotojų sertifikavimo įstaigoms keliami reikalavimai“.

27.103. „Dėl Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos atstovų dalyvavimo statybos užbaigimo komisijose ir pažymų apie energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimą išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (VEI viršininko 2011-04-27 įsakymas Nr. 1V-39).

27.104. Atsinaujinančių išteklių energijos gamybos įrenginius montuojančių specialistų mokymo ir atestavimo tvarkos aprašas. Patvirtinta LR Energetikos ministro 2012-09-06 įsakymu Nr. 1-172. (Žin., 2012, Nr. 106-5396).

27.105. Bendrasis studijų sričių ir krypčių, pagal kurias vyksta nuosekliosios universitetinės ir neuniversitetinės studijos Lietuvos aukštosiose mokyklose, klasifikatorius ir pagal šias studijų kryptis suteikiamų kvalifikacijų sąrašas (Žin., 2001, Nr. 31-2027; 2007, Nr. 15-550). Patvirtinta LR Vyriausybės 2001-04-04 nutarimu Nr. 368.

27.106. Asmenų, turinčių teisę eksploatuoti elektros įrenginius, atestavimo taisyklės. Patvirtinta LR Energetikos ministro 2010-10-04 įsakymu Nr. 1-274.

27.107. Energetikos objektus, įrenginius statančių ir eksploatuojančių darbuotojų atestavimo tvarkos aprašas (Žin., 2012, Nr. 130-6581). Patvirtinta LR Energetikos ministro 2012-11-07 įsakymu Nr. 1-220, pakeista 2013-04-22 įsakymas Nr. 1-86 (Žin., 2013, Nr. 43-2131).

27.108. Lietuvos higienos norma HN98:2000 „Natūralus ir dirbtinis darbo vietų apšvietimas. Apšvietos ribinės vertės ir bendrieji matavimo reikalavimai“. Patvirtinta LR Sveikatos ministro 2000-05-24 įsakymu Nr. 277.

27.109. Lietuvos Respublikos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-604 (Žin., 2011, Nr. 75-3638).

27.110. Lietuvos Respublikos higienos normos HN 51:2003 „Visą žmogaus kūną veikianti vibracija: didžiausi leidžiami dydžiai ir matavimo reikalavimai darbo vietose“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. V-791 (Žin., 2004, Nr. 45-1490).

27.111. Lietuvos higienos norma HN33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“. Patvirtinta LR Sveikatos ministro 2011-06-13 įsakymu Nr. V-604 (Žin. 2011, Nr. 75-3638).

27.112. Lietuvos higienos norma HN51:2003 „Visą žmogaus kūną veikianti vibracija: didžiausi leidžiami dydžiai ir matavimo reikalavimai darbo vietoje“. Patvirtinta LR Sveikatos ministro 2003-12-31 įsakymu Nr. V-791 (Žin. 2004, Nr. 45-1490).

27.113. Techninio reglamentas „Liftai“, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 1999 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 106 (Žin., 2000, Nr. 28-785)?

27.114. Kelių techninis reglamentas KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. D1-11/3-3 (Žin., 2008, Nr. 9-322).

27.115. AB LESTO 0,4-10 kV įtampos elektros oro ir oro kabelių linijų eksploatavimo reglamentas. Patvirtinta AB LESTO tarnybos direktoriaus – gen. direktoriaus pavaduotojo 2012-01-27 nurodymu Nr. 40.

27.116. AB LESTO 0,4-10 kV įtampos kabelių linijų eksploatavimo reglamentas. Patvirtinta AB LESTO tarnybos direktoriaus – gen. direktoriaus pavaduotojo 2012-01-27 nurodymu Nr. 40.

27.117. AB LESTO 6,0-10/0,4 kV įtampos transformatorių eksploatavimo reglamentas. Patvirtinta AB LESTO tarnybos direktoriaus – gen. direktoriaus pavaduotojo 2012-01-27 nurodymu Nr. 40.

27.118. Fizinių ir juridinių asmenų vykdymo AB LESTO veikiančiuose elektros įrenginiuose, statiniuose bei teritorijose tvarka. Patvirtinta AB LESTO gen. direktoriaus 2011-01-07 įsakymu Nr. 19.

27.119. AB LESTO gamybinių (technologinių) objektų gaisrinės saugos instrukcija (G-003). Patvirtinta AB LESTO gen. direktoriaus 2013-01-25 įsakymu.

27.120. AB LESTO „Dėl darbų, atliekamų pagal nurodymus ir pavedimus, sąrašų pakeitimo“. Patvirtinta Elektros tinklo tarnybos direktoriaus - gen. direktoriaus pavaduotojo 2012-09-21 nurodymu Nr. 337.

12

27.121. AB LESTO „Dėl techninių dokumentų, kuriuos rangovas turi pateikti baigęs 0,4 – 35 kV elektros tinklų objektų, 35 -110 kV transformatorių pastočių, 10 kV skirstomųjų punktų ir radijo ryšio bokštų statyba“. Patvirtinta Elektros tinklo tarnybos direktoriaus - gen. direktoriaus pavaduotojo 2013-04-30 nurodymu Nr. 143.

27.122. AB LESTO nurodymų ir pavedimų išdavimo, įforminimo, numeravimo, pildymo ir apskaitos tvarka. Patvirtinta Elektros tinklo tarnybos direktoriaus - gen. direktoriaus pavaduotojo 2012-02-08 nurodymu Nr. 57.

27.123. AB LESTO 2012-02-28 raštas Nr. 40500-229 „Dėl nurodymų įforminimo programos (NĮP) taikymo, dirbant AB LESTO elektros įrenginiuose“.

27.124. AB LESTO 2013-07-30 raštas Nr. 40410-2213 „Dėl reikalavimų techniniams ir darbo projektams“.

27.125. AB LESTO transformatorinių pastočių, skirstomųjų punktų ir 0,4 – 10 kV elektros tinklo investicinių projektų įgyvendinimo tvarka. Patvirtinta Elektros tinklo tarnybos direktoriaus - gen. direktoriaus pavaduotojo 2011-09-08 nurodymu Nr. 266.

27.126. AB LESTO technologinės tinklo plėtros strategija, 2011 m.27.127. AB LESTO reikalavimai techniniams ir darbo projektams, 2013 m.27.128. Rangovų saugaus darbo organizavimo ir vykdymo Litgrid AB objektuose tvarkos aprašas.

Patvirtinta Litgrid AB gen. direktoriaus 2011-07-27 įsakymu Nr. 103.27.129. Perdavimo sistemos operatoriaus tipinės išankstinės projektavimo sąlygos vėjo elektrinių

parko prijungimui prie 110 kV įtampos elektros perdavimo tinklo. Patvirtinta Litgrid AB gen. direktoriaus 2010-06-07 įsakymu Nr. 47.

27.130. Albumas OL – 0,38 „0,38 kV OL neizoliuotais laidais. Gelžbetoninės atramos. Patvirtinta AB „Lietuvos energija“ gen. direktoriaus pavaduotojo, 2002 m.

27.131. Albumas OL – 10 „10 kV OL neizoliuotais laidais. Gelžbetoninės atramos. Patvirtinta AB „Lietuvos energija“ gen. direktoriaus pavaduotojo, 1999-12-31.

27.132. Albumas OLI – 10 „10 kV OL izoliuotais laidais. Gelžbetoninės atramos. Patvirtinta AB „Lietuvos energija“ gen. direktoriaus pavaduotojo, 1999-04-20.

27.133. Albumas OKL – 4x0,38 „AMKA sistemos oro kabelių linijos. Gelžbetoninės atramos“. Patvirtinta AB „Lietuvos energija“ gen. direktoriaus pavaduotojo, 1997-08-20.

27.134. AMKA sistemos oro kabelių linijų montavimo ir remonto darbų laikinasis techninis reglamentas. Patvirtinta AB „Lietuvos energija“ gen. direktoriaus pavaduotojo, 1998-08-24.

27.135. „Elektros įrenginių įrengimo, techninio eksploatavimo, saugos, valdymo ir kitų privalomų energetikos dokumentų sąvadas su komentarais“, VšĮ Respublikinis energetikų mokymo centras, 2007.

III. PAGRINDINĖS SĄVOKOS

28. Taisyklėse vartojamos sąvokos:28.1. Alyvos pripildyta kabelių linija – alyvos pripildyta kabelių linija, kurioje ilgalaikis leistinas

alyvos slėgis yra 0,025–0,294 MPa (0,25–3,0 kg/cm2) žemo slėgio kabeliuose su švininiu apvalkalu, 0,025–0,49 MPa (0,25–5,0 kg/cm2) – žemo slėgio kabeliuose su aliumininiu apvalkalu, 1,08–1,57 MPa (11–16 kg/cm2) – aukšto slėgio kabeliuose.

28.2. Aplinkos apsauga – aplinkos saugojimas nuo fizinio, cheminio, biologinio ir kitokio neigiamo poveikio ar pasekmių, atsirandančių įgyvendinant planus ir programas, vykdant ūkinę veiklą ar naudojant gamtos išteklius.

28.3. Aplinkos apsaugos standartas – nustatyta tvarka parengtas ir patvirtintas normatyvinis dokumentas, kuriame nustatomos bendro ir daugkartinio naudojimo aplinkos apsaugos taisyklės, bendrieji principai ar charakteristikos.

13

28.4. Apsauga nuo elektros – techninių, organizacinių priemonių ir teisės aktų, skirtų žmonėms apsaugoti nuo pavojingų ir kenksmingų elektros srovės, elektros lanko, elektromagnetinio lauko ir statinės elektros poveikio, visuma.

28.5. Apsauginis įžeminimas – elektros įrenginių srovei laidžių korpusų ir kitų konstrukcinių dalių sujungimas elektros grandine su įžeminimo įrenginiu.

28.6. Aptvaras – elementas, apsaugantis dirbančiuosius nuo tiesioginio kontakto su įtampą turinčiomis dalimis bet kuria kryptimi ir nuo elektros lanko, galinčio kilti jungiant komutavimo aparatus arba kitus panašius įrenginius.

28.7. Apžiūra – periodinė įrenginio būklės apžiūra, kai įvairūs matavimo prietaisai kontroliuojami (nedemontuoti), paremontuojami bei matuojami neatjungus darbo įtampos (ši kategorija atitinka anksčiau vartotą sąvoką “einamasis remontas”). Jeigu reikia, gali būti atjungiama elektros variklių, generatorių ir kitų įrenginių įtampa, bei pakeičiami jutikliai, matavimo prietaisai ir pan. Atliekamas dalinis remontas, kai specialūs demontavimo darbai nereikalingi.

28.8. Atrama – oro linijos laidus ir trosus laikanti gelžbetoninė, metalinė, medinė konstrukcija arba jų derinys.

28.9. Atsinaujinančių išteklių energija – energija iš atsinaujinančių neiškastinių išteklių: vėjo, saulės energija, aeroterminiai, geoterminiai, hidroterminiai ištekliai ir vandenynų energija, hidroenergija, biomasė, biodujos, įskaitant sąvartynų ir nuotekų perdirbimo įrenginių dujas, taip pat kitų atsinaujinančių neiškastinių išteklių, kurių panaudojimas technologiškai yra galimas dabar arba bus galimas ateityje, energija.

28.10. Atšakos atrama – atrama, kurioje šakojasi oro linijos.28.11. Bandymas – tam tikra tvarka atliekamas techninis veiksmas, nustatant

vieną ar kelias produkto, proceso ar paslaugos charakteristikas.28.12. Darbdavio įgaliotas asmuo – padalinio vadovas ar kitas darbuotojas, kuriam asmuo,

atstovaujantis darbdaviui, pavedė įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus įmonėje ir (ar) įmonės struktūriniame padalinyje (toliau vadinama – darbdavio įgaliotas asmuo darbuotojų saugai ir sveikatai).

28.13. Darbdavio įgaliotas asmuo darbuotojų saugai ir sveikatai – padalinio vadovas ar kitas administracijos pareigūnas, kuriam asmuo, atstovaujantis darbdaviui, pavedė įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus įmonėje ir (ar) įmonės struktūriniame padalinyje (toliau – darbdavio įgaliotas asmuo darbuotojų saugai ir sveikatai – padalinio vadovas arba darbdavio įgaliotas asmuo).

28.14. Darbdaviui atstovaujantis asmuo – įmonės, įstaigos, organizacijos ar kitos organizacinės struktūros (toliau – įmonė) vadovas.

28.15. Darbo priemonės – darbo procese naudojamos mašinos, įrenginiai, aparatai, prietaisai, įrankiai, įtaisai ir kiti reikmenys.

28.16. Darbo vietos ruošimas – techninių priemonių visuma, skirta užtikrinti darbuotojams saugią darbo aplinką vykdant darbus elektros įrenginiuose bei įspėti pašalinius asmenis apie šioje darbo aplinkoje egzistuojantį elektros pavojų ir uždrausti jiems į šią aplinką patekti.

28.17. Darbuotojų sauga ir sveikata – visos prevencinės priemonės, skirtos darbuotojų darbingumui, sveikatai ir gyvybei darbe išsaugoti, kurios naudojamos ar planuojamos visuose įmonės veiklos etapuose, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo profesinės rizikos arba ji būtų kiek įmanoma sumažinta.

28.18. Darbų kategorijos – darbai elektros pavojaus atžvilgiu:I kategorija – darbai, vykdomi ant arba arti įtampos turinčių dalių;II kategorija – darbai, vykdomi atjungus įtampą;III kategorija – darbai, vykdomi neatjungus įtampos, toli nuo įtampą turinčių dalių.28.19. Deklaracija apie statybos užbaigimą (toliau – Deklaracija) – statytojo (užsakovo, savininko,

valdytojo, paveldėtojo) (toliau – Statytojas) ir kitų statybos dalyvių pasirašytas dokumentas, kuriuo paskelbiama, kad statybos darbai (išskyrus Reglamento 8.2 punkte nurodytus) užbaigti ar statinio (patalpų)

14

paskirtis pakeista pagal statinio projekto (kai jis privalomas) sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, jei statinio projektas nebuvo rengiamas.

28.20. Degus kabelis – Dca, Eca ir (ar) Fca degumo klasės kabelis, galintis degti, išskiriantis arba neišskiriantis halogenus, taip pat dūmus ir koroziją sukeliančias dujas.

28.21. Elektrinės prijungimo prie energetikos tinklų projektavimo sąlygos – techninės sąlygos, kuriose nustatomi privalomieji energetikos tinklų tiesimo, pertvarkymo ir (ar) plėtros reikalavimai, prijungiant energijos iš atsinaujinančių išteklių gamintojo elektrinę prie energetikos tinklų operatoriaus valdomų tinklų ar teikiant kitas teisės aktuose nustatytas paslaugas.

28.22. Elektros energetikos įmonė – asmuo, kuris verčiasi bent viena iš šių veiklos rūšių: elektros energijos gamybos, perdavimo, skirstymo, tiekimo veikla ir yra atsakingas už susijusius su šių rūšių veikla komercinius, techninius ir (ar) eksploatavimo įpareigojimus.

28.23. Elektros energetikos sektorius – valstybės energetikos sektoriaus dalis, susijusi su elektros energijos gamyba, perdavimu, skirstymu, tiekimu, vartojimu ir prekyba elektros energija.

28.24. Elektros energetikos sistema – visuma tarpusavyje suderintu režimu veikiančių elektros įrenginių, skirtų elektros energijai gaminti, perduoti ir skirstyti.

28.25. Elektros energija – aktyvioji elektros energija, kuria teisės aktų nustatyta tvarka prekiaujama tarp elektros energijos rinkos dalyvių ir kuri yra skirta galutiniam suvartojimui, patiekiant ją kaip prekę vartotojui.

28.26. Elektros įrenginys – elektros tinklo (grandinės) elementas, keičiantis, reguliuojantis, matuojantis, kontroliuojantis elektrinius ir neelektrinius įvairių procesų, mašinų ir mechanizmų parametrus, taip pat gaminantis, perduodantis, skirstantis, keičiantis arba naudojantis elektros energiją.

28.27. Elektros įrenginių eksploatavimas – veikiančių elektros įrenginių technologinis valdymas, techninė priežiūra, paleidimas ir derinimas, matavimas, bandymas, remontas.

28.28. Elektros įrenginio eksploatuotojas – elektros įrenginio savininkas arba juridinis asmuo, turintis Valstybinės eneregtikos inspekcijos atestatą eksploatuoti tos rūšies elektros įrenginius, bei juridinis ar fizinis asmuo, kurio nuosavybėje arba žinioje (balanse ir pan.) yra veikiantis elektros įrenginys.

28.29. Elektros įrenginių patalpa – patalpa, kurioje sumontuoti veikiantys elektros įrenginiai ir į kurią be priežiūros leidžiama įeiti tik tuos elektros įrenginius prižiūrinčiam elektrotechnikos darbuotojui. Patalpa turi būti pažymėta ženklu „ATSARGIAI, ELEKTROS SMŪGIO PAVOJUS“.

Kitiems asmenims į šią patalpą leidžiama įeiti tik pirmiau minėtam elektrotechnikos darbuotojui leidus arba jam nuolat prižiūrint.

28.30. Elektros įrenginių savininkas – fizinis arba juridinis asmuo, kuriam nuosavybės ar patikėjimo teise priklauso elektros įrenginiai.

28.31. Elektros įrenginių teritorija – stacionariai atitverta teritorija, kurioje sumontuoti veikiantys elektros įrenginiai ir į kurią be priežiūros leidžiama įeiti tik tuos elektros įrenginius prižiūrinčiam elektrotechnikos darbuotojui. Vartai į teritoriją turi būti pažymėti ženklu „ATSARGIAI, ELEKTROS SMŪGIO PAVOJUS“.

Kitiems asmenims į šią teritoriją leidžiama įeiti tik minėtam elektrotechnikos darbuotojui leidus arba jam nuolat prižiūrint.

28.32. Elektros linija – elektros inžinerinio tinklo arba elektros inžinerinės sistemos dalis, kurią gali sudaryti kabelių, laidų, izoliatorių ir laikančiųjų konstrukcijų įranga elektrai persiųsti.

28.33. Elektros mašinų patalpos – patalpos, kuriose įrengti elektros generatoriai, sukamieji ir statiniai keitikliai, elektros varikliai ir transformatoriai kartu su jų pagalbiniais įrenginiais, taip pat skirstomieji įrenginiai, valdymo skydai ir pultai.

28.34. Elektros tinklai – elektros energijos perdavimo ir (ar) skirstomieji tinklai, tai yra visuma tarpusavyje suderintu režimu veikiančių elektros įrenginių, skirtų elektros energijai perduoti ir (ar) skirstyti.

28.35. Elektros variklis – variklis, maitinamas iš nuolatinės arba kintamosios įtampos tinklo.28.36. Elektrotechnikos darbuotojas – fizinis asmuo, statantis ir (ar) eksploatuojantis

elektrotechnikos objektus ir įrenginius pagal darbo ar kitokią sutartį.

15

28.37. Elektrotechninis aukštasis išsilavinimas – aukštasis universitetinis ir neuniversitetinis elektros profilio išsilavinimas.

28.38. Elektrotechninis aukštesnysis išsilavinimas – specialusis vidurinis, aukštesniųjų technikos mokyklų. Elektrotechniniam aukštesniajam išsilavinimui prilyginamas ir kitų specialybių techninio profilio aukštųjų ir aukštesniųjų mokymo įstaigų išsilavinimas, jei diplome (pažymėjime) yra elektrotechnikos žinių įvertinimas.

28.39. Elektrotechninis darbas – darbas, kuriam atlikti reikalinga atestuoto elektrotechnikos darbuotojo kvalifikacija.

Elektrotechnikos gaminių klasės pagal apsaugojimą nuo elektros poveikio:0 klasė – elektrotechnikos gaminiai, kuriuose apsaugą nuo pavojingo elektros srovės poveikio

užtikrina tik pagrindinė izoliacija.Prie šios klasės elektros įrenginių priskiriami tie, kuriuose nėra elementų apsauginio įžeminimo laidui

prijungti;0I klasė – elektrotechnikos gaminiai, kuriuose apsaugą nuo pavojingo elektros srovės poveikio

užtikrina pagrindinė izoliacija ir kuriuose yra įžeminti skirtas elementas. Maitinami iš tinklo lizdo be įžeminimo kontakto;

I klasė – elektrotechnikos gaminiai, kuriuose apsaugą nuo pavojingo elektros srovės poveikio užtikrina ne tik pagrindinė izoliacija, bet prie jų korpusų yra prijungti apsauginio įžeminimo PE laidai, esantys virvėlaidyje. Į elektros tinklo kištukų lizdą jungiami su įžeminimo kontaktu;

II klasė – elektrotechnikos gaminiai, kuriuose apsaugą nuo pavojingo elektros srovės poveikio užtikrina dviguba arba sustiprinta izoliacija;

III klasė – elektrotechnikos gaminiai, kuriuose apsauga nuo pavojingo elektros srovės poveikio užtikrinama saugia žemiausiąja įtampa ir kurių įrenginio dalyse nėra didesnės negu 50 V kintamosios įtampos arba 75 V nuolatinės įtampos.

28.40. Elektrotechninis profesinis išsilavinimas – baigusieji elektrotechninio profilio technikos mokyklas.

28.41. Elektrotechninio profilio kursai – LR nustatyta tvarka organizuotas kursinis mokymas.28.42. Energetika – valstybės ūkio šaka, apimanti energetikos veiklą.28.43. Energetikos darbuotojas – fizinis asmuo, statantis, montuojantis ir (ar) eksploatuojantis

energetikos objektus ir įrenginius.28.44. Energetikos darbuotojų atestavimas – tikrinimas, ar energetikos darbuotojas pagal einamas

pareigas ar faktiškai atliekamą darbą atitinka jam keliamus kvalifikacinius reikalavimus, ar turi reikiamą išsilavinimą ir pakankamą darbo stažą (patyrimą) savo veiklos srityje, ar išmano energetikos įrenginių įrengimo, eksploatavimo, techninės saugos ir energetikos objektų gaisrinės saugos taisyklių, darbuotojų saugos ir sveikatos bei kitų norminių teisės aktų, reguliuojančių energetikos veiklą, reikalavimus.

28.45. Energetikos darbuotojų sertifikavimo įstaiga – įstaiga, akredituota pagal Lietuvos standartą LST EN ISO/IEC 17024:2012 „Atitikties įvertinimas. Bendrieji darbuotojų sertifikavimo įstaigoms keliami reikalavimai (ISO/IEC 17024:2012)“.

28.46. Energetikos įmonė – asmuo, kuris verčiasi energetikos veikla.28.47. Energetikos įrenginiai – techninės konstrukcijos, tarp jų mechanizmai, mašinos, aparatai,

linijos, jų pagalbiniai įtaisai ir technologiniai priklausiniai, skirti energijos ištekliams ir (ar) energijai žvalgyti, išgauti,

28.48. Energetikos įrenginių eksploatavimas – energetikos įrenginių technologinis valdymas, techninė priežiūra, remontas, matavimai, bandymai, paleidimo ir derinimo darbai.

28.49. Energetikos objektai – elektrinės ir katilinės; elektros tinklai ir jų technologiniai priklausiniai; magistraliniai dujotiekiai, gamtinių dujų sistemos, gamtinių dujų saugyklos, suskystintų gamtinių dujų terminalai ir saugyklos; magistraliniai naftotiekiai (produktotiekiai); naftos perdirbimo įrenginiai, naftos ir naftos produktų terminalai ir saugyklos, suskystintų naftos dujų įrenginiai; šilumos tiekimo tinklai ir jų technologiniai priklausiniai.

16

28.50. Energetikos sektorius – energetikos sritis, apimanti vieną iš energijos rūšių ar energijos išteklių: elektros energiją, branduolinę energiją, šilumos energiją, vėsumos energiją, atsinaujinančių išteklių energiją ar gamtines dujas, kietąjį kurą, naftą, naftos produktus.

28.51. Energetikos valstybinė kontrolė ir priežiūra – įgaliotų valstybės institucijų atliekama energetikos objektų techninės saugos, energetikos įrenginių eksploatavimo, energijos išteklių ar energijos transportavimo, persiuntimo patikimumo ir (ar) efektyvumo kontrolė ir (ar) priežiūra.

28.52. Energetikos veikla– ekonominė veikla, apimanti energijos išteklių ar energijos žvalgymą, gavybą, perdirbimą, gamybą, laikymą, transportavimą, perdavimą, skirstymą, tiekimą, prekybą, rinkodarą ir (ar) energetikos objektų ir įrenginių eksploatavimą.

28.53. Gabaritinis tarpatramis – atstumas tarp dviejų atramų, ribojamas normuoto vertikaliojo atstumo nuo žemės paviršiaus iki laidų, kai atramos pastatytos idealiai lygiame žemės paviršiuje.

28.54. Galinė atrama – atrama oro linijos pradžioje arba gale, taip pat kabelių intarpus ribojančių vietų atrama, atlaikanti vienpusį laidų tempimą.

28.55. Generatorius – mašina, mechaninę energiją keičianti elektros energija.28.56. Hidroenergija – patvenkto ir (arba) tekančio vandens energija, naudojama elektros energijai

gaminti.28.57. Hidrogeneratorius – sinchroninis generatorius, sukamas vandens turbinos.28.58. Indukuotos įtampos zona – zona išilgai 110 kV ir aukštesnės įtampos kintamosios srovės oro

linijos (toliau vadinama – OL), kurią sudaro žemės ruožas ir oro erdvė, iš abiejų pusių apriboti vertikaliomis plokštumomis, kurios yra nutolusios nuo šios oro linijos ašies mažiau kaip:

– 110 kV įtampos OL – 100 m;– 330–400 kV įtampos OL – 200 m.28.59. Inkarinė atrama – nustatytais atstumais statoma atrama, skirta išilgai linijos veikiančiai jėgai

atlaikyti.28.60. Inžineriniai statiniai – susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi

kiti statiniai, kurie nėra pastatai.28.61. Inžineriniai tinklai – statinio statybos sklype (išskyrus statinio vidų) ir už jo ribų nutiesti

komunaliniai ar vietiniai vandentiekio, nuotėkų šalinimo, šilumos, dujų, naftos ar kito kuro, technologiniai vamzdynai, elektros perdavimo, energijos bei nuotolinio ryšio (telekomunikacijų) linijos su jų maitinimo šaltiniais ir įrenginiais.

28.62. Įrenginio atjungimas – visų elektros srovės grandinių tarp elektros įtampos šaltinio ir įrenginio nutraukimas elektros grandines komutuojančiais elektros aparatais, turinčiais matomą komutuojančių kontaktų padėtį.

28.63. Įrenginių remontas – visi darbai, atliekami įrenginyje (tarp jų ir atskirų įrenginio mazgų keitimas ar rekonstravimas), kuriuos atlikus nepakinta pradinės, įrenginio pase nurodytos, charakteristikos, našumas, slėgio ar temperatūros parametrai, energijos ar žaliavos sąnaudos ir kita.

28.64. Įtampos indikatorius – įtaisas arba prietaisas, skirtas įtampos buvimui ar nebuvimui elektros grandinėse nustatyti.

28.65. Įtampos išjungimas – elektros srovės grandinės tarp elektros įrenginio ir įtampos šaltinio nutraukimas komutaciniais ir valdymo aparatais, kai nėra matomo elektros kontakto nutraukimo.

28.66. Išorinė instaliacija (lauko instaliacija) – elektros inžinerinis tinklas statinių, pastatų ir pan. konstrukcijų išorėje. Naudojama atviroji ir paslėptoji lauko instaliacija.

28.67. Įlinkis – vertikalusis atstumas oro linijos tarpatramyje tarp laido (troso, oro kabelio) ir tiesės, jungiančios jų pakabinimo taškus.

28.68. Ypatingas statinys – statinys, kuriame naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos (pagal nustatytus jų ribinius kiekius); statinys, kuriame yra potencialiai pavojingų įrenginių ar atliekami potencialiai pavojingi darbai; sudėtingos konstrukcijos ir sudėtingų technologijų statinys (pagal normatyviniais statybos techniniais dokumentais nustatytus sudėtingumo požymius ir techninius parametrus); visuomenės poreikiams naudojamas pastatas, kuriame vienu metu būna daugiau kaip 100

17

žmonių; aukštybinis (daugiau kaip 5 aukštų) daugiabutis gyvenamasis namas;kultūros paveldo statinys. Ypatingų statinių kategorijai priskiriamų statinių sąrašą tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija.

28.69. Kabelis – izoliuotas laidininkas arba laidininkai, nuo išorinio poveikio apsaugoti apvalkalu arba apvalkalu ir apsaugine danga.

28.70. Kabelių blokas – konstrukcija su kabeliams tiesti įrengtais kanalais ir jiems prižiūrėti skirtais šuliniais.

28.71. Kabelių galerija – kabeliams tiesti skirtas ilgas inžinerinis statinys su stogu ir sienomis (uždara) arba be šoninių sienų (atvira), horizontalus ar nuožulnus. Kabelių galerija įrengiama ant žemės (uždara) arba reikiamame aukštyje nuo žemės.

28.72. Kabelių kamera – uždaras, su nuimamu denginiu kabelių tiesimo požeminis statinys, skirtas kabelių movoms įrengti arba kabeliams į blokus traukti. Įėjimo liuką turinti kamera vadinama kabelių šuliniu.

28.73. Kabelių kanalas – uždaras, su nuimamu denginiu kabeliams tiesti skirtas statinys, jo dalis ar konstrukcija, visiškai ar iš dalies įleistas į gruntą, grindis, perdangą ir pan.

28.74. Kabelių linija (toliau – KL) – elektrai arba silpnųjų srovių signalams persiųsti skirta elektros inžinerinio tinklo dalis, kurią sudaro vienas ar keli lygiagretūs oro arba požeminiai kabeliai su jungiamosiomis, užtveriamosiomis ir galinėmis movomis, o alyvos pripildytose linijose dar yra alyvos papildymo aparatai ir slėgio signalizavimo sistema.

28.75. Kabelių linijos apsaugos zona:a) žemės ruožas išilgai požeminės KL, iš abiejų linijos pusių apribotas vertikaliomis plokštumomis,

kurios yra nutolusios nuo kraštinių linijų konstrukcijų kraštinių taškų 1 m, o į pastatų ir statinių pamatų 0,5–0,6 m atstumu;

b) vandens sluoksnis nuo vandens paviršiaus iki dugno, iš abiejų linijos pusių apribotas vertikaliomis plokštumomis, kurios yra nutolusios nuo kraštinių kabelių 100 m atstumu laivybiniams vandens telkiniams, o nelaivybiniams vandens telkiniams – kaip ir oro linijoms.

28.76. Kabelių šachta – uždara vertikalioji statinio dalis, kurios aukštis kelis kartus didesnis už plotį, su įrengtomis kabėmis arba kopėčiomis kabeliams tvirtinti, arba konstrukcija su nuimama aptvara.

28.77. Kabelių tunelis – uždaras inžinerinis požeminis statinys su lentynomis kabeliams tiesti ir išilginiu koridoriumi jiems prižiūrėti ir remontuoti.

28.78. Kampinė atrama – atrama, statoma oro linijos trasos posūkiuose, skirta gretimų tarpatramių laidų tempimo atkuriamajai apkrovai atlaikyti.

28.79. Kompetencijų vertinimo institucija – teisės aktų nustatyta tvarka akredituotas socialinis partneris, kitas Lietuvos Respublikos juridinis asmuo, kitos valstybės narės juridinis asmuo arba juridinio asmens statuso neturinti organizacija ar jų padalinys, kuriems suteikta teisė vertinti asmens įgytas kompetencijas.

28.80. Krano darbo vadovas – asmuo, parengtas pagal kėlimo kranų darbo vadovo mokymo programą, turintis reikiamų žinių ir gebėjimų, atestavimo pažymėjimą, išduotą Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. A1-223/V-792 (Žin., 2004, Nr. 13-395) (toliau – Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendrieji nuostatai), nustatyta tvarka, atsakingas už darbo su kranu objekte planavimą, organizavimą, koordinavimą, vykdymą ir priežiūrą. Krano darbo vadovą tvarkomuoju dokumentu paskiria asmuo, atsakingas už darbų vykdymą objekte, kur naudojamas kranas.

28.81. Kontaktinis tinklas – įrenginių sistema elektros energijai iš traukos pastočių perduoti elektrovežiams ir elektrinių traukinių varikliniams vagonams.

28.82. Kontaktinio tinklo įžemiklis – specialios konstrukcijos kontaktinio tinklo ir oro linijos kilnojamas pakabinamas įžemiklis su izoliuojančia lazda.

28.83. Lanko apsauga – apsauga, reaguojanti į elektros lanko sukeliamas pasekmes (šviesos impulsą, slėgio padidėjimą, temperatūros pakilimą, plataus spektro trukdžių atsiradimą ir kt.), skirta uždaroms ertmėms apsaugoti.

18

28.84. Liftas – tai konkrečiuose statinio lygiuose naudojamas kėlimo įrenginys, turintis gabenimo talpą, judančią išilgai standžių į horizontą daugiau kaip 15o kampu pakreiptų kreipiamųjų, ir skirtas gabenti: žmones; žmones ir krovinius; tik krovinius, jeigu gabenimo talpa yra prieinama, t. y. žmogus gali nesunkiai į ją įeiti, o joje yra įmontuoti valdymo įtaisai, kurie išdėstyti viduje arba taip, kad šiuos įtaisus galėtų pasiekti gabenimo talpoje esantis žmogus.

28.85. Lokalieji elektros tinklai – gamintojo ar vartotojo teritorijoje ir (ar) pastate esantys bei gamintojo ar vartotojo teisėtai valdomi žemos ir (ar) vidutinės įtampos elektros tinklai, transformatorių pastotės ir (ar) kiti elektros įrenginiai, naudojami persiunčiant elektros energiją prie jų prijungtiems vartotojų ir (ar) kitų asmenų objektams.

28.86. Matavimas – fizikinio didžio vertės radimas matavimo priemone, išlaikančia fizikinio dydžio vienetą.

28.87. Oro kabelis (toliau – OK) – susukti izoliuoti, sustiprinti arba nesustiprinti faziniai laidai ir sustiprintas, izoliuotas arba neizoliuotas nulinis laidas.

28.88. Oro kabelių linija (toliau – OKL) – elektros inžinerinis tinklas, skirtas elektrai persiųsti atvirame ore nutiestais OK, pritvirtintais prie atramų ar statinių konstrukcijų.

28.89. Oro linija (toliau – OL) – elektros inžinerinis tinklas, skirtas elektrai persiųsti atvirame ore nutiestais neizoliuotais arba izoliuotais prie atramų izoliatoriais pritvirtintais laidais.

28.90. Oro linija indukuotos įtampos zonoje – oro linija, kuri visa ar atskiri jos ruožai, sudarantys bendrą ne mažesnį kaip 2 km ilgį, yra kitos veikiančios 110 kV ar aukštesnės įtampos OL indukuotos įtampos zonoje.Įmonėse turi būti sudarytas OL, esančių indukuotos įtampos zonoje, sąrašas (sąrašai).

28.91. Oro linijos (OL) apsaugos zona – zona išilgai kintamosios arba nuolatinės srovės oro linijos, kurią sudaro žemės ruožas ir oro erdvė, iš abiejų linijos pusių apriboti vertikaliomis plokštumomis, kurios yra nutolusios nuo kraštinių laidų, kai jie nenukrypę į šonus, šiais atstumais:

– iki 1 kV įtampos OL – 2 m;– 6 ir 10 kV įtampos OL – 10 m;– 35 kV įtampos OL – 15 m;– 110 kV įtampos OL – 20 m;– 330–400 kV įtampos OL – 30 m.28.92. Pameistrystės profesinio mokymo organizavimo forma – kai mokymas vykdomas darbo

vietoje: įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, ūkininko ūkyje, pas laisvąjį mokytoją. Teorinis mokymas gali būti vykdomas profesinio mokymo įstaigoje ar kitoje mokykloje.

28.93. Perdavimas – elektros energijos persiuntimas perdavimo tinklais, įskaitant teikiamas sistemines paslaugas, išskyrus tiekimą.

28.94. Perdavimo sistemos operatorius – asmuo, nuosavybės teise, kaip nurodyta šio įstatymo 53 straipsnio 2 dalyje, ar kitais teisėtais pagrindais valdantis perdavimo tinklus, teisės aktų nustatyta tvarka užtikrinantis perdavimo tinklų eksploatavimą, plėtrą ir techninę priežiūrą, atliekantis nacionalinę balansavimo, dispečerinio valdymo ir sisteminių paslaugų teikimo funkcijas ir turintis atitinkamą veiklos licenciją.

28.95. Pirminis profesinis mokymas – profesinis mokymas, skirtas pirmajai kvalifikacijai įgyti.28.96. Potencialiai pavojingi įrenginiai – darbo priemonės (darbui naudojamos mašinos, įrengimai,

įrenginiai, aparatai, prietaisai ar įrankiai) ir kiti įrenginiai, kuriuos naudojant kyla pavojus darbuotojų ir kitų žmonių gyvybei, sveikatai, aplinkai ar turtui dėl juose sukauptos energijos bei vykstančių procesų ir kuriems reikalinga šio įstatymo nustatyta priežiūra. Įrenginiams priskiriami jų valdymo, signaliniai, blokavimo ir saugos įtaisai, kontroliniai matavimo prietaisai.

28.97. Profesinio mokymo įstaiga – mokykla ar kita įstaiga, kurios pagrindinė veikla – profesinis mokymas.

28.98. Relinė apsauga – įtaisas ar jų visuma, sudaryta iš įvairios konstrukcijos relių, mikroprocesorių, integralinių mikroschemų, kuri nuolatos kontroliuoja pagrindinius elektros grandinės režimo dydžius ir trumpųjų jungimų bei nenormalių režimų metu paduoda išjungimo komandą į atitinkamą komutavimo aparatą arba įjungia signalizaciją.

19

28.99. Sankirta – OL tarpatramis, kertantis elektros, ryšių, radijo transliacijos ir kitas linijas arba kelius, geležinkelius ir pan.

28.100. Sankirtos atrama – atrama, kurioje susikerta dviejų krypčių OL arba OKL.28.101. Saulės šviesos energija – iš saulės šviesos tiesiogiai gaunama elektros energija.28.102. Savaime gęstantis (nepalaikantis degimo) kabelis – B1ca, B2ca ir Cca degumo klasių kabelis,

gebantis degti normaliomis sąlygomis, paveiktas uždegimo šaltinio, ir negebantis degti jį atitraukus.28.103. Sinchroninė mašina – kintamosios srovės mašina, kurios sukimosi greičio ir generuojamos

įtampos arba indukuojamos elektrovaros jėgos dažnio santykis yra pastovus dydis. 28.104. Skirstymas – elektros energijos persiuntimas skirstomaisiais tinklais, išskyrus tiekimą.28.105. Skirstomųjų tinklų operatorius – asmuo, nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais

valdantis skirstomuosius tinklus, esančius jo veiklos licencijoje nurodytoje teritorijoje, teisės aktų nustatyta tvarka užtikrinantis skirstomųjų tinklų eksploatavimą, plėtrą ir techninę priežiūrą, atsakingas už tai, kad būtų užtikrintas ilgalaikis sistemos pajėgumas pagrįstiems elektros energijos skirstymo poreikiams tenkinti, ir turintis atitinkamą veiklos licenciją.

28.106. Srovėlaidis – įrenginys elektros energijai persiųsti, susidedantis iš neizoliuotų ar izoliuotų laidininkų ir juos laikančių izoliatorių, apsauginių gaubtų, laikančiųjų ir atraminių konstrukcijų.

28.107. Srovės ir įtampos apsauga – apsauga, turinti maksimaliosios srovės ir minimaliosios įtampos elementus, kuri suveikia padidėjus srovei ir sumažėjus įtampai (maksimaliosios srovės apsauga su minimaliosios įtampos blokuote).

28.108. Statinio elektros inžinerinė sistema (vidinė instaliacija) – elektros inžinerinis tinklas pastatų viduje, kurį sudaro laidų, kabelių ir jų tvirtinimo elementų, laikančiųjų apsauginių konstrukcijų ir detalių visuma. Naudojama atviroji arba paslėptoji vidinė instaliacija.

28.109. Statinio inžinerinės sistemos – statinio patalpų inžinerinės sistemos (jų dalys, stovai), skirtos statinio naudojimo ir priežiūros tikslams, statinyje gyvenančių, dirbančių ar jį kitaip naudojančių žmonių poreikiams tenkinti: vandentiekio, nuotėkų šalinimo, šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo, dujų, elektros, nuotolinio ryšio (telekomunikacijų), gaisrinės saugos ir gaisro aptikimo, pranešimo apie jį bei gesinimo, šiukšlių šalinimo, žmonėms vežti skirtų liftų ir kitos sistemos bei jų reguliavimo, valdymo, automatizavimo ir signalizacijos sistemos.

28.110. Statinio kapitalinis remontas – statybos rūšis, kurios tikslas – pertvarkyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio ir pan.).

28.111. Statinio paprastasis remontas (atitinka Civilinio kodekso sąvoką „einamasis remontas“) – statybos rūšis, kurios tikslas – atnaujinti statinį, jo nerekonstruojant ar kapitališkai neremontuojant.

28.112. Statinio projektas – normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytos sudėties dokumentų, kuriuose pateikiami statytojo sumanyto statinio sprendiniai (aiškinamoji dalis, projekto dalys, skaičiavimai, brėžiniai), skirtų statinio statybai įteisinti ir vykdyti, visuma.

28.113. Statinio projekto vykdymo priežiūra – statytojo (užsakovo) organizuota projektuotojo atliekama statybos priežiūra, kurios tikslas – kontroliuoti, kad statinys būtų statomas pagal statinio projektą ir kad būtų įgyvendinta projekte sukurta statinio architektūra. Statinio projekto dalies vykdymo priežiūra yra statinio projekto vykdymo priežiūros dalis.

28.114. Statinio projektuotojas – fizinis asmuo, juridinis asmuo, kita užsienio organizacija, turintys šio įstatymo nustatytą teisę užsiimti statinio projektavimu.

28.115. Statinio rekonstravimas – statybos rūšis, kurios tikslas – perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį ir pan.).

28.116. Statinio remontas – statinio kapitalinis ar paprastasis remontas.28.50. Statinio statybos rangovas (toliau – rangovas) – fizinis asmuo, juridinis asmuo, kita užsienio organizacija, turintys šio įstatymo nustatytą teisę užsiimti statyba.

28.117. Statinio statybos techninė priežiūra – statytojo (užsakovo) organizuota statinio statybos priežiūra, kurios tikslas – kontroliuoti, ar statinys statomas pagal statinio projektą, statybos rangos sutarties

20

(kai statyba vykdoma rangos būdu), įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus.

28.118. Statinio statybos techninis prižiūrėtojas – architektas ar statybos inžinierius, kuris, atstovaudamas statytojui (užsakovui), vadovauja konkretaus statinio statybos techninei priežiūrai, atlieka statinio statybos (bendrųjų statybos darbų) bendrosios techninės priežiūros vadovo funkcijas, koordinuoja specialiąją statinio statybos priežiūrą, jos vadovų veiklą ir pagal kompetenciją atsako už pastatyto statinio normatyvinę kokybę.

28.119. Statinio statybos vadovas – statybos inžinierius, kuris, atstovaudamas rangovui (kai statyba vykdoma rangos būdu) ar statytojui (užsakovui) (kai statyba vykdoma ūkio būdu) ir įgyvendindamas statinio projektą nuo statybos pradžios iki statybos užbaigimo, vadovauja statybos darbams, kartu gali būti bendrųjų statybos darbų vadovas, koordinuoja statinio statybos specialiųjų darbų vykdymą bei šių darbų vadovų veiklą ir pagal kompetenciją atsako už pastatyto statinio atitiktį statinio projektui ir statinio normatyvinę kokybę.

28.120. Statinio statybos valdytojas – fizinis asmuo, juridinis asmuo, kita užsienio organizacija, veikiantys kaip įgaliotojo – statytojo (užsakovo) įgaliotinis, valdantis statinio statybą, organizuojantis statinio statybos ir su ja susijusių kitų statybos techninės veiklos pagrindinių sričių darbus, kuriuos atlieka jo pasamdytas šią teisę turintis fizinis asmuo, juridinis asmuo, kita užsienio organizacija.

28.121. Statinys – pastatas arba inžinerinis statinys, turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, ir kuris yra nekilnojamasis daiktas.

28.122. Statyba – veikla, kurios tikslas – pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, remontuoti ar griauti esamą statinį. Ši sąvoka taip pat apima kultūros paveldo statinių tvarkomuosius statybos darbus ar statinių statybą kultūros paveldo objektų teritorijose.

28.123. Statybinės atliekos – atliekos, susidarančios statybos, rekonstravimo, remonto ar griovimo metu.

28.124. Statybos darbai – visi darbai, atliekami statant arba griaunant statinį (žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo). Statybos darbai skirstomi į bendruosius (žemės darbai, statybinių konstrukcijų statybos ir montavimo darbai) ir specialiuosius (kiti statybos darbai). Specialiųjų darbų rūšys nustatomos normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose.28.55. Statybos inžinierius – fizinis asmuo, turintis statybos inžinerijos arba statybų technologijų studijų krypties (šakos) kvalifikacinį laipsnį arba šių studijų krypčių (šakų) studijų rezultatus atitinkančios kitos krypties (šakos) kvalifikacinį laipsnį, arba kitą išsilavinimą ir teisės aktų nustatytą darbo patirtį, atitinkančius ne žemesnį kaip šeštąjį Lietuvos kvalifikacijų sistemos lygį ir leidžiančius užsiimti veikla, aprėpiančia vieną, kelias ar visas statybos techninės veiklos pagrindines sritis, nustatytas šio Įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje.

28.125. Statybos užbaigimo aktas (toliau – Aktas) – šiame Reglamente nustatyta tvarka sudarytos statybos užbaigimo komisijos (toliau – Komisija) surašytas dokumentas, patvirtinantis, kad statinys pastatytas, rekonstruotas ar daugiabutis namas ar visuomeninės paskirties pastatas atnaujintas (modernizuotas) pagal statinio projekto sprendinius.

28.126. Statybos užbaigimo procedūros – šiame Reglamente nustatytos procedūros, kurias atlikus surašomas Statybos užbaigimo aktas ar Deklaracija apie statybos užbaigimą (toliau - Procedūros).

28.127. Statybvietė – statinio statybos darbų vieta (teritorija, kurios ribos nustatomos statinio projekte atsižvelgiant į vykdomus statybos darbus, kuri gali sutapti ar nesutapti su statybos sklypo ribomis). Nesutapimo atveju statybvietės dalimi taip pat laikomas žemės plotas, kurio statytojas nevaldo nuosavybės teise arba nevaldo ir nenaudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais ir kurio ribas nustato statytojo ir šio žemės ploto savininko (ar asmens, disponuojančio žeme) sutartis; statinys – kai visi statybos darbai atliekami statinio viduje.

28.128. Statytojas (užsakovas) – Lietuvos ar užsienio valstybės fizinis ar juridinis asmuo, kuris investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda atlikti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui).

21

28.129. Stiebas – OL atramos gelžbetoninis, metalinis ar medinis vertikalusis elementas, skirtas laidams ir konstrukcijoms laikyti.

28.130. Strėlinio tipo kranas – kranas, kurio krovinio kabinimo įtaisas pritvirtintas prie strėlės arba vežimėlio, judančio strėle.

28.131. Tarpatramis – horizontalusis atstumas tarp dviejų gretimų atramų ašinių linijų.28.132. Tarpinė atrama – atrama, statoma tiesiame OL trasos ruože tarp inkarinių atramų, skirta

laidų, trosų svoriui, apšalui ir vėjo apkrovai atlaikyti.28.133. Tęstinis profesinis mokymas – profesinis mokymas, skirtas asmens turimai kvalifikacijai

tobulinti ar kitai kvalifikacijai įgyti arba įgyti kompetencijai, reikalingai atlikti įstatymų reglamentuojamam darbui ar funkcijai.

28.134. Tiesioginė linija – elektros linija, jungianti elektros energijos gamybos ir vartojimo vietas, neprijungtas prie perdavimo ar skirstomųjų tinklų, arba elektros energijos linija, jungianti elektros energijos gamintojo ir jo padalinių bei dukterinių įmonių ar vartotojų, kurių elektros įrenginiai yra prijungti prie gamintojo lokaliųjų elektros tinklų, objektus.

28.135. Tiltinio tipo kranas – kranas, kurio krovinio kabinimo įtaisas pritvirtintas prie tiltu važinėjančio krovinių vežimėlio. Tiltas (konstrukcija su krovinine sija ar bėgių keliu) gali būti judamas arba stacionarus (nejudamas). Judamasis tiltas juda krano bėgių keliu ir gali būti montuojamas tiesiogiai ant važiuoklės arba ant vertikalių bokštinių atramų su važiuokle, arba mišriuoju būdu. Stacionarusis tiltas nejudamai pritvirtinamas prie laikančiųjų (pvz., pastato) konstrukcijų.

28.136. Tinklų naudotojas – asmuo, kurio įrenginiai yra prijungti prie perdavimo ar skirstomųjų tinklų ir kuris naudojasi ar gali naudotis elektros energijos persiuntimo paslauga.

28.137. Tinklų operatorius – perdavimo sistemos operatorius ir (ar) skirstomųjų tinklų operatorius.28.138. TN tinklo sistema – tinklas su įžemintąja neutrale.28.139. Trolėjinis srovėlaidis – srovėlaidis, skirtas elektrai į judančius elektros imtuvus persiųsti.28.140. Ugniai atsparus (nedegus) kabelis – Aca degumo klasės kabelis, nedegantis normaliomis

sąlygomis uždegimo šaltiniui veikiant jį neribotą laiką.28.141. Vėjo energija – oro judėjimo energija, naudojama energijai gaminti.28.142. Žala aplinkai – tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų

(įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), (toliau – funkcijos) pablogėjimas.

IV. SUTRUMPINIMAI

29. Taisyklėse vartojami sutrumpinimai:LR – Lietuvos Respublika.ES – Europos Sąjunga.IEC – Tarptautinė elektrotechnikos komisija.FIDIC – Tarptautinė inžinierinių konsultantų federacija.ISO – Tarptautinė standartizacijos organizacija.CEN – Europos standartizacijos komitetas.LST – Lietuvos standartas.STR – Statybos techninis reglamentas.GIS – geografinė informacinė sistema.St. Į. – statybos įstatymas.ST – statybos taisyklės.DSS – darbuotojų sauga ir sveikata.SPSC – Statybos produktų sertifikavimo centras.TPD – Teisės pripažinimo dokumentas.REMC – Respublikinis energetikų mokymo centras.

22

EDSS – Energetikos darbuotojų sertifikavimo skyrius.KT – kontaktinis tinklas (geležinkelio).AMKA – elektros oro kabelis.KL – elektros kabelių linija.RL – ryšių (telekomunikacijų) linija.KTL – kabelinės televizijos linija.LRTL – laidinio radijo transliacijos linija.OL – elektros oro linija.OK – oro kabelis.OKL – elektros oro kabelių linija.ORL – optinė ryšių linija.GAOL – gatvių apšvietimo oro linija.ĮAS – įvadinė apskaitos spinta.ĮASS – įvadinė apskaitos skirstomoji spinta.SS – skirstomasis skydelis.ETAT – Elektros tinklų apsaugos taisyklės.SEEĮT – Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklės.ELIĮT –Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklės.EETET – Elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisyklės.AEĮĮT – Apšvietimo elektros įrenginių įrengimo taisyklės.EĮĮBT – Elektros įrenginių įrengimo bendrosios taisyklės.GEĮĮT – Galios elektros įrenginių įrengimo taisyklės.SPTPEĮĮT – Specialių patalpų ir technologinių procesų elektros įrengimo taisyklės.EĮRAAĮT – Elektros įrenginių relinės apsaugos ir automatikos įrengimo taisyklės.SSTS (DT5-00) – Saugos ir sveikatos taisyklės statyboje.TP – transformatorinė pastotė.TR – transformatorinė.MT – modulinė transformatorinė.RAA – relinė apsauga ir automatika.TG – turbo generatorius.SP – skirstomasis punktas.Dif – diferencinė apsauga.Umax – maksimalios įtampos apsauga.AT – autotransformatorius.Dist. – distancinė apsauga.DVN – dispečerinio valdymo nuostatai.ADN – automatinis dažninis nukrovimas.AKĮ – automatinis kartotinis įjungimas.ARĮ – rezervinio įjungimo automatika.JRĮ – jungtuvo rezervavimo įtaisas, veikiantis, kai sutrikęs (sugedęs) jungtuvas trumpojo jungimo metu

neįvykdo išjungimo komandos (sutrikusio jungtuvo apsauga).N – nulinis laidas (neutralė).L – fazinis laidininkas.PEN – apsauginis nulinis laidininkas.PE – apsauginis laidininkas (bendras).

V. INFORMACIJA APIE LIETUVOS ELEKTROS ENERGETIKOS ASOCIACIJĄ

1.VEIKLA

23

30. Asociacija jungia 44 energetikos statybos ir pramonės, projektavimo įmones bei mokslo organizacijas. Asociacija yra aktyvus valstybės institucijų, susijusių su energetika, socialinis partneris. Asociacija teikia savo pastabas teisės aktams ir dalyvauja juos svarstant.

31. Asociacijos tikslai:31.1. siekti, kad elektros energetikos sektorius saugiai ir efektyviai aprūpintų elektros energija vartotojus; 31.2. sudaryti elektros energetikos sektoriuje veikiantiems subjektams geresnes sąlygas ekonominiam

- techniniam ir verslo funkcionavimui;31.3. atstovauti Asociacijos narių teises, ginti jų teisėtus interesus valstybinėse, visuomeninėse ir

tarptautinėse organizacijose;31.4. skatinti atsinaujinančių šaltinių energetikos ir pažangių technologijų plėtrą;31.5. siekti, kad elektros energetika taptų didžiausią pasitikėjimą turinčia ūkio šaka.32. Asociacijos funkcijos:32.1. Asociacija analizuoja energetikos srities ir kitus teisės aktus ir juos platina savo nariams;32.2. Bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis (Seimo komitetais, Energetikos ministerija,

Aplinkos ministerija, Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija, Valstybine energetikos inspekcija ir kt.), stebi įstatymų, norminių dokumentų ruošimo ar keitimo eigą ir teikia pastabas bei pasiūlymus šių dokumentų projektams;

32.3. Dirba su asociacijos nariais: teikia naujausią informaciją apie elektros energetiką, organizuoja rangovinių ir projektavimo organizacijų susitikimus su užsakovais, organizuoja ruošiamų įstatymų ir norminių dokumentų projektų svarstymą su asociacijos nariais, sprendžia energetikos darbuotojų mokymo ir atestavimo klausimus, organizuoja konferencijas, rengia išvažiuojamuosius seminarus, informuoja asociacijos narius apie Lietuvoje ir užsienyje rengiamas konferencijas jiems aktualiais klausimais, dalyvauja, kaip partneris, teikiant paraiškas ES struktūrinių fondų paramai gauti;

32.4. Bendradarbiauja su giminingomis asociacijomis ir dalyvauja bendruose projektuose;32.5. Stiprina elektros energetikos sektoriaus įvaizdį bei viešina asociacijos veiklą žiniasklaidoje,

pristato asociacijos pranešimus konferencijose ir seminaruose, asociacijos svetainėje talpina informaciją apie energetikos naujienas, asociacijos ir jos narių veiklą;

33. Asociacijoje veikia 3 komitetai:33.1. Technikos ir mokslo komitetas rengia rekomendacijas, pasiūlymus, vertinimus techniniais bei

naujų technologijų energetikoje diegimo klausimais; svarsto ir teikia pastabas ir pasiūlymus apie naujai rengiamus ir keičiamus elektros energetikos sektoriaus techninę veiklą reglamentuojančių dokumentų projektus; teikia pasiūlymus, siekiant sukurti sąlygas kokybiškai, technologiškai patikimai ir aplinkai nežalingai energetikos objektų projektavimui, statybai, montavimui ir eksploatacijai vykdyti; skatina Asociacijos elektros energetikos įmonių bendradarbiavimą, pasikeitimą nuomonėmis techniniais, naujų technologijų diegimo ir kitais aktualiais energetikai klausimais.

33.2. Statybos ir darbuotojų saugos komitetas sistemingai organizuoja užsakovų ir rangovinių organizacijų vadovų susitikimus aktualiems klausimams aptarti; renka žinias apie Lietuvos Respublikos energetikos statybos sektoriaus įmonių ir jų darbuotojų poreikius, apie energetikos darbuotojų saugos ir sveikatos situaciją. Sistemina šią informaciją, pateikia ją įmonėms ir siūlo atitinkamas priemones; teikia pasiūlymus energetikos statybos sektoriaus įmonių produktyvumui ir veiklos kokybei gerinti; svarsto ir teikia pastabas bei pasiūlymus apie naujai rengiamus ir keičiamus energetikos statybos sektoriaus veiklą reglamentuojančius dokumentus, atstovauja energetikos statybos sektoriaus įmones svarstant tų dokumentų projektus; teikia pastabas ir pasiūlymus dėl užsakovo įmonių skelbiamų konkursų, sudaromų rangos ir projektavimo sutarčių bei darbų vykdymo; palaiko ryšius su Lietuvos valstybinėmis, verslo ir mokslo institucijomis ir atstovauja jose Asociacijos energetikos statybos sektoriaus įmones.

33.3. Teisės komitetas analizuoja teisinę aplinką elektros energetikos sektoriuje; rengia teisės aktų projektus bei teikia pastabas ir pasiūlymus elektros energetikos klausimais, skelbia apie naujai įsigaliojusius teisės aktus ar jų pakeitimus ir rengia įsigaliojusių teisės aktų trumpus komentarus; teikia pasiūlymus,

24

rekomendacijas dėl elektros energetikos sektoriaus veiklos efektyvumo bei jos teisinio reguliavimo tobulinimo; atstovauja Asociacijos narių interesus elektros energetikos sektoriaus teisinių klausimų srityje; pagal galimybes ir kompetenciją konsultuoja Asociacijos narius.

2. STRUKTŪRA

34. Asociacijos valdymo struktūra:

3. INFORMACIJA APIE ATESTUOJAMĄ ĮMONĘ

35.

PavadinimasĮmonės kodasAdresasKontaktaiDarbuotojų skaičiusĮmonės veikla

VI. REIKALAVIMAI ELEKTROTECHNIKOS DARBUOTOJAMS

36. Elektrotechnikos darbuotojais vadinami fiziniai asmenys, turintys atitinkamą elektrotechninį išsilavinimą arba atlikę stažuotę ir nustatyta tvarka atestuoti bei turintys nustatytos formos atestavimo atestatus. Atestatas suteikia teisę dirbti tokios įtampos elektros įrenginiuose, kokia nurodyta atestate.

Technikos ir mokslo komitetas

Statybos ir darbuotojų saugos komitetas

Teisės komitetas

Administratorė

Buhalterė

Specialistas

Prezidentas

Taryba

Auditorius

Visuotinis susirinkimas

25

37. Elektrotechnikos darbuotojui apsaugos nuo elektros požiūriu gali būti suteikta atitinkama kategorija priklausomai nuo to, kaip jo žinios įvertintos atestavimo komisijos, ir nuo to, kokį elektrotechninį išsilavinimą minėtas darbuotojas yra įgijęs.

38. Elektrotechnikos darbuotojui gali būti suteiktos šios apsaugos nuo elektros kategorijos:38.1. aukšta kategorija (toliau vadinama – AK);38.2. vidurinė kategorija (toliau vadinama – VK);38.3. pradinė kategorija (toliau vadinama – PK).39. Išsilavinimo reikalavimai atitinkamos kategorijos elektrotechnikos darbuotojams, dirbantiems

žemosios įtampos elektros įrenginiuose, nurodyti 1 lentelėje, o darbuotojams, dirbant įrenginiuose be įtampos apribojimo, – 2 lentelėje. Šie reikalavimai apsaugos nuo elektros kategorijoms įgyti taikomi naujiems darbuotojams. Jau įgijusiems atitinkamas kategorijas iki Taisyklių įsigaliojimo jos išlieka, jei atestavimo metu žinios atitinka toms kategorijoms keliamus reikalavimus.

40. Savarankiškai dirbti veikiančiuose elektros įrenginiuose gali asmenys:40.1. ne jaunesni kaip 18 metų;40.2. kurių sveikata patikrinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31

d. įsakymu Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ (Žin., 2000, Nr. 47-1365; 2010, Nr. 27-1235) nustatyta tvarka bei periodiškumu ir leista dirbti veikiančiuose elektros įrenginiuose;

40.3. išklausę įvadinį ir pirminį instruktavimą darbo vietoje, vadovaujantis Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2005 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1-107 (Žin., 2005, Nr. 53-1817);

40.4. teoriškai ir praktiškai apmokyti saugiai dirbti, pirmosios medicinos pagalbos teikimo nuo elektros srovės pavojingo poveikio ir kitų traumuojančių veiksnių;

40.6. atestuoti ir jų Energetikos darbuotojo kvalifikacijos atestate yra nurodytos suteiktos teisės.41. Nauji priimti į darbą asmenys, kol neatestuoti pagal toje darbovietėje užimamas pareigas, gali

dirbti veikiančiuose elektros įrenginiuose tik prižiūrimi atestuoto elektrotechnikos darbuotojo. Šiuo atveju priimti į darbą asmenys vadinami stažuotojais.

42. Elektrotechnikos darbuotojai instruktuojami, atestuojami ir jų kvalifikacija tobulinama vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymu arba kitais teisės aktais.

43. Valstybės tarnautojai ar kiti darbuotojų saugos ir sveikatos srities specialistai, kontroliuojantys elektros saugos reikalavimus, privalo turėti AK apsaugos nuo elektros kategoriją.

1 lentelė. Išsilavinimo reikalavimai darbuotojams, kuriems suteikiamos apsaugos nuo elektros kategorijos darbams žemos įtampos įrenginiuose

Kate-gorija Išsilavinimas Žemesnės

kategorijos stažasSutartinis žymėjimas

Aukšta

Elektrotechninis aukštasis (aukštesnysis)(* – aukštasis universitetinis ar neuniversitetinis ar jam prilygintas technologijos mokslų studijų srities elektros inžinerijos krypties išsilavinimas arba aukštasis neuniversitetinis ar jam prilygintas technologijos mokslų studijų srities inžinerijos krypties išsilavinimas, jei diplome (pažymėjime) yra elektrotechnikos žinių įvertinimas)

Nenormuojamas AK(žemojoje įtampoje)

Elektrotechninisprofesinis išsilavinimas(*– baigę elektros ar energetikos srities profesinio mokymo programas) 3 mėn.

VidurinėElektrotechninis profesinis išsilavinimas(*– baigę elektros ar energetikos srities profesinio mokymo programas) Nenormuojamas VK

(žemojoje įtampoje)Kursai 3 mėn.

PradinėKursai Nenormuojamas PK

(žemojoje įtampoje)Be elektrotechninio išsilavinimo ar kursų Ne mažiau kaip

6 mėn. stažuotoju

26

2 lentelė. Išsilavinimo reikalavimai darbuotojams, kuriems suteikiamos apsaugos nuo elektros kategorijos darbams elektros įrenginiuose be įtampos apribojimo

Katego-rija Išsilavinimas Žemesnės

kategorijos stažasSutartinis žymėjimas

Aukšta

Elektrotechninis aukštasis(*– aukštasis universitetinis ar jam prilygintas technologijos mokslų studijų srities elektros inžinerijos krypties išsilavinimas)

Nenormuojamas

AKElektrotechninis aukštesnysis(*– aukštasis neuniversitetinis ar jam prilygintas technologijos mokslų studijų srities elektros inžinerijos krypties išsilavinimas arba aukštasis neuniversitetinis ar jam prilygintas technologijos mokslų studijų srities inžinerijos krypties išsilavinimas, jei diplome (pažymėjime) yra elektrotechnikos žinių įvertinimas)

Ne mažiau kaip 1 metai

Vidurinė

Elektrotechninis aukštesnysis(*– aukštasis neuniversitetinis ar jam prilygintas technologijos mokslų studijų srities elektros inžinerijos krypties išsilavinimas arba aukštasis neuniversitetinis ar jam prilygintas technologijos mokslų studijų srities inžinerijos krypties išsilavinimas, jei diplome (pažymėjime) yra elektrotechnikos žinių įvertinimas)

Nenormuojamas

VKElektrotechninis profesinis išsilavinimas(*– baigę elektros ar energetikos srities profesinio mokymo programas)

Ne mažiau kaip 6 mėn.

Kursai Ne mažiau kaip 1 metai

VII. ELEKTROS ENERGETIKOS OBJEKTUS IR ĮRENGINIUS STATANČIŲ (MONTUOJANČIŲ) DARBUOTOJŲ ATESTAVIMAS

44. Statybos inžinieriai, siekiantys Lietuvos Respublikoje eiti ypatingų statinių (energetikos objektų) statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas, yra atestuojami vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.02.06: 2012 „Statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų ir teritorijų planavimo specialistų kvalifikaciniai reikalavimai, atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašas“ (Žin., 2012, Nr. 3-77) nustatyta tvarka.

45. Asmenims, turintiems išduotą energetikos darbuotojo pažymėjimą (Aprašo 5 priedas), suteikiama teisė vykdyti energetikos darbuotojo pažymėjime nurodytas veiklas ir darbus. Energetikos darbuotojų sertifikavimo įstaigos išduotas energetikos darbuotojo pažymėjimas galioja visoje šalyje, o energetikos įmonės išduotas energetikos darbuotojo pažymėjimas suteikia teisę darbuotojui atlikti atestate nurodytus darbus pagal darbo sutartį su jį išdavusia įmone.

46. Inžinerinių kategorijų energetikos darbuotojai (specialistai), statantys (montuojantys) energetikos objektus ir įrenginius, privalo turėti ne žemesnį kaip aukštąjį neuniversitetinį atitinkamos energetikos (technologijos mokslų) srities išsilavinimą arba inžinerijos ir inžinerinių profesijų aukštąjį koleginį išsilavinimą ir mokymo įstaigos specializuotų kursų (atitinkančių atliekamą darbą) baigimo pažymėjimą.

47. Energetikos įrenginius statantiems (montuojantiems) ir (ar) eksploatuojantiems darbininkų kategorijų energetikos darbuotojams bendrieji ir specialieji kvalifikaciniai reikalavimai pagal užimamas pareigas (pareigybės aprašymą, nuostatus) arba faktiškai atliekamą darbą nustatyti energetikos įrenginių įrengimo, eksploatavimo, techninės saugos ir gaisrinės saugos taisyklėse, reglamentuose, darbuotojų saugos ir sveikatos ir kituose norminiuose teisės aktuose. Jeigu norminių teisės aktų, nustatančių specialiuosius kvalifikacinius reikalavimus įmonės energetikos įrenginius statantiems (montuojantiems) ir (ar) eksploatuojantiems energetikos darbuotojams, nėra, tokius reikalavimus turi nustatyti įmonės vadovas arba jo įgalioti asmenys.

48. Inžinerinių kategorijų energetikos darbuotojai, statantys (montuojantys) energetikos objektus ir įrenginius, privalo periodiškai tobulinti kvalifikaciją. Šie asmenys ne rečiau kaip kas 5 metus privalo tobulinti savo kvalifikaciją kvalifikacijos tobulinimo kursuose arba kituose kvalifikacijos kėlimo renginiuose išklausydami ne mažiau kaip 20 akademinių valandų paskaitų.

49. Atestavimas gali būti:49.1. pradinis;

27

49.2. periodinis;49.3. papildomas.50. Ne rečiau kaip vieną kartą per 5 metus atestuojami energetikos įrenginius statantys

(montuojantys) ir eksploatuojantys inžinerinės kategorijos darbuotojai (specialistai).51. Ne rečiau kaip vieną kartą per 3 metus atestuojami energetikos įrenginius statantys

(montuojantys) ir (ar) eksploatuojantys darbininkų kategorijų darbuotojai.52. Energetikos įmonė, kuri organizavo savo darbuotojų atestavimą, informaciją, susijusią su

energetikos darbuotojų atestavimu, kaupia ir saugo savo nustatyta tvarka. Pasibaigus kalendoriniams metams (ne vėliau kaip per 2 mėnesius) apibendrinta informacija elektroninėmis priemonėmis turi būti pateikta Valstybinei energetikos inspekcijai.

53. Elektros energetikos darbuotojų atestavimą nuo 2013 m. liepos 1 d. vykdo VšĮ Respublikinio energetikų mokymo centro (www.remc.lt) Energetikos darbuotojų sertifikavimo skyrius (www.edsi.lt). Energetikos darbuotojų atestavimas – tikrinimas, ar energetikos darbuotojas pagal einamas pareigas ar faktiškai atliekamą darbą atitinka jam keliamus reikalavimus, ar turi reikiamą išsilavinimą ir pakankamą darbo stažą (patyrimą) savo veiklos srityje, ar išmano energetikos įrenginių įrengimo, eksploatavimo, techninės saugos ir energetikos objektų gaisrinės saugos taisyklių, darbuotojų saugos ir sveikatos bei kitų norminių teisės aktų, reguliuojančių energetikos veiklą, reikalavimus. VšĮ Respublikinio energetikų mokymo centro atestavimo schema yra parengta pagal „Energetikos objektus, įrenginius statančių ir eksploatuojančių darbuotojų atestavimo tvarkos aprašo“ (Žin. 2012, Nr. 130-6581) reikalavimus ir Lietuvos standarto LST EN ISO/IEC 17024:2012 „Atitikties įvertinimas. Bendrieji darbuotojų sertifikavimo įstaigoms keliami reikalavimai“ nustatytus bendruosius reikalavimus sertifikavimo schemas.

VIII. ELEKTROS TINKLŲ STATYBA

1. BENDRIEJI REIKALAVIMAI

54. Projektuojant elektros inžinerinius tinklus, būtina įvertinti:54.1. elektros energetikos sistemos ne mažiau kaip 10 metų plėtros perspektyvas, racionalų esamų ir

įrengiamų kitų įtampų elektros tinklų sistemų derinimą;54.2. ateityje galimus trumpojo jungimo srovių lygmenis;54.3. elektros nuostolių mažinimo galimybes.55. Projektuojant elektros inžinerinius tinklus išorinio ir vidinio elektros inžinerinio tinklo plėtros klausimai turi

būti nagrinėjami kompleksiškai, įvertinus ekonominio ir technologinio rezervavimo tikslingumą.56. Planuojant elektros tinklo plėtrą, būtina numatyti elektros tinklo išjungimo remonto laikotarpiui galimybę,

avarinius ir veikimo režimus po avarijos.57. Parenkant atskirus elektros energijos šaltinius, būtina įvertinti galimą trumpalaikį įtampos lygio

sumažėjimą arba visišką įtampos dingimą, automatiškai suveikus relinei apsaugai, įvykus gedimui elektros energetikos sistemoje arba dėl sisteminės avarijos dingus įtampai elektros energijos šaltiniuose.

58. Alternatyvūs elektros tinklų plėtros variantai turi būti panašaus patikimumo lygio. Jų pranašumas nustatomas techniniais ir ekonominiais skaičiavimais.

59. Jei žemesnės įtampos elektros tinklo pranašumas nežymus, pirmenybė visada turi būti teikiama aukštesnės įtampos tinklui.

60. Kraštovaizdžio, aplinkos apsaugos ir ūkinės veiklos gerinimo sumetimais pirmenybė turi būti teikiama 0,4–35 kV įtampos požeminėms kabelių linijoms, o miestuose ir 110 kV įtampos kabelių linijoms.

61. Tiesiant naujas elektros linijas, 110 kV ir aukštesnės įtampos kabelių linijos turi būti naudojamos vietoje oro linijų tik nesant galimybių nutiesti oro linijų.

62. Tiesiant elektros linijas per miškus ir vertingus želdinius (parkus), pirmenybė turi būti teikiama oro linijoms izoliuotais laidais, oro ir požeminiams kabeliams.

63. 6–10 kV įtampos išvadams, einantiems viena kryptimi iš 35–110 kV pastočių, turi būti tiesiamos daugiagrandės oro linijos arba klojami kabeliai.

2. ELEKTROS TINKLŲ STATYBOS RŪŠYS

28

64. Elektros tinklų naujai statybai priskiriama:64.1. 35–330 kV naujų transformatorių pastočių statyba;64.2. 10 kV skirstomųjų punktų ir 6–10/0,4 kV transformatorinių statyba;64.3. dispečerinių bei ryšio ir telekontrolės punktų įrengimas;64.4. 0,38–330 kV elektros linijų ir jų atšakų tiesimas;64.5. statybos darbai, išvardyti statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos

rūšys“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 (Žin., 2002, Nr. 119-5372), 8 punkte.

65. Elektros tinklų rekonstravimui priskiriami statybos ir montavimo darbai, kurių tikslas – iš esmės pertvarkyti elektros tinklus, jų įrenginius bei priklausinius sukuriant naują jų kokybę:

65.1. 35–330 kV visos transformatorių pastotės įrenginių arba bet kurios skirstyklos vienos sekcijos visų įrenginių keitimas;

65.2. 10 kV skirstomųjų punktų visų įrenginių arba vienos sekcijos visų elektros įrenginių keitimas;65.3. 110–330 kV prijunginių skaičiaus didinimas;65.4. 35–330 kV galios transformatorių keitimas didesnės negu projektinė galia naujais galios

transformatoriais;65.5. 35–330 kV galios transformatorių skaičiaus didinimas transformatorių pastotėse;65.6. papildomų naujų galios transformatorių montavimas esamuose 10 kV skirstomuosiuose

punktuose ir 6–10/0,4 kV transformatorinėse;65.7. 10–35 kV tinklo naujų kompensavimo priemonių montavimas;65.8. 6–10/0,4 kV komplektinių, modulinių, betoninių, stulpinių transformatorinių keitimas to paties

ar kito tipo naujomis transformatorinėmis ar didinant jų galią;65.9. 0,38–330 kV oro linijų keitimas požeminių elektros kabelių linijomis;65.10. 0,38–110 kV dalies elektros linijos iškėlimas į naujas trasas;65.11. papildomos grandies montavimas ant esamų 35–330 kV elektros linijų atramų;65.12. laidų keitimas 35–330 kV oro linijose didinant jų skerspjūvį;65.13. apsaugos nuo perkūnijos troso keitimas į trosą su šviesolaidžiu ir su jo keitimu susieti linijos

pertvarkymo darbai;65.14. 0,38–10 kV oro linijų keitimas oro kabelių linijomis;65.15. relinės apsaugos ir automatikos bei tinklo valdymo sistemų keitimas naujomis sistemomis;65.16. statinio kapitalinio ir paprastojo remonto darbai, jei jie įtraukti į statinio rekonstravimo

projekto sudėtį;65.17. statybos darbai, išvardyti statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos

rūšys“ 9 punkte.66. Elektros tinklų kapitaliniam remontui priskiriami remonto darbai, kai juos atliekant nesukuriama

nauja kokybė:66.1. 35–330 kV oro linijų atramų (daugiau kaip 25% visos linijos atramų) keitimas;66.2. 6–330 kV galios transformatorių remontas (čia sąvoka „remontas“ atitinka Lietuvos

Respublikos statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597) sąvoką „kapitalinis remontas“) (keičiant apvijas);

66.3. 0,38–110 kV elektros kabelių linijų ar atskirų kabelių linijos ruožų keitimas;66.4. 0,38–10 kV oro ir oro kabelių linijų atramų keitimas (daugiau kaip 50% remontuojamo objekto

atramų);66.5. statinio paprastojo remonto darbai, jei jie įtraukti į statinio kapitalinio remonto projekto sudėtį;66.6. statybos darbai, išvardyti statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos

rūšys“ 10 punkte.67. Elektros tinklų paprastajam remontui priskiriami remonto darbai (neišvardyti šio sąrašo 2 ir 3

punktuose), kurių tikslas – iš dalies atkurti pablogėjusias elektros tinklo ar jo dalies savybes:

29

67.1. 35–330 kV transformatorių pastočių įrenginius laikančiųjų konstrukcijų, kabelių kanalų, kitų konstrukcijų tvarkymas, dažymas ir keitimas;

67.2. 6–330 kV galios transformatorių ir 10–35 kV kompensacinių ričių teisės aktų nustatytas periodinis remontas (čia ir toliau sąvoka „remontas“ atitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatymo sąvoką „paprastasis remontas“) ir atskirų elementų keitimas;

67.3. 35–330 kV skirstyklų teisės aktų nustatytas periodinis remontas ir atskirų įrenginių (jungtuvo, skyriklio, matavimo transformatoriaus, viršįtampių ribotuvo, ryšio kondensatoriaus bei užtvėriklio) keitimas nekeičiant portalų ir pagrindinių šynų išdėstymo;

67.4. 35–330 kV transformatorių pastočių 6–35 kV skirstyklų teisės aktų nustatytas periodinis remontas, atskirų narvelių keitimas bei atskirų elementų (jungtuvų, skyriklių, saugiklių, matavimo transformatorių, viršįtampių ribotuvų ir kitų) keitimas ir įrengimas narveliuose;

67.5. transformatorių pastočių savųjų reikmių ir įžemėjimo srovių kompensavimo įrenginių keitimas suremontuotais;

67.6. 6–10/0,4 kV transformatorinių visų įrenginių arba vienos sekcijos visų elektros įrenginių keitimas nekeičiant transformatorinės bendro galingumo;

67.7. 10 kV skirstomųjų punktų ir 6–10/0,4 kV transformatorinių atskirų elektros įrenginių keitimas, įrengimas ir kiti teisės aktų nustatyti periodiniai darbai nekeičiant skirstomojo punkto arba transformatorinės bendro galingumo;

67.8. komplektinių, modulinių, betoninių, stulpinių 6–10/0,4 kV transformatorinių teisės aktų nustatytas periodinis remontas ir keitimas suremontuotomis;

67.9. relinės apsaugos, automatikos ir valdymo įrenginių keitimas, remontas ir profilaktika;67.10. 35–330 kV oro linijų atramų (iki 25% visos linijos atramų) keitimas;67.11. 35–330 kV oro linijų gelžbetoninių atramų taisymas, metalinių atramų ir metalo konstrukcijų

dažymas;67.12. 0,38–330 kV elektros linijų atramų tiesinimas;67.13. 0,38–10 kV oro linijų ir oro kabelių linijų atramų keitimas (mažiau kaip 50% remontuojamo

objekto atramų);67.14. 35–330 kV oro linijų apsaugos nuo perkūnijos troso keitimas (tarp jų ir į didesnio skerspjūvio)

ir remontas;67.15. 35–330 kV oro linijų laidų keitimas nedidinant jų skerspjūvio;67.16. 35–330 kV oro linijų laidų įlinkio reguliavimas pastatant papildomas arba pertvarkant esamas

atramas;67.17. 35–330 kV oro linijų izoliuojančių pakabų ir armatūros keitimas, papildomų izoliatorių ir kitos

įrangos (apsaugos nuo paukščių, ženklų) montavimas;67.18. papildomų laidų montavimas 0,38 kV elektros oro linijose;67.19. 0,38–10 kV elektros linijų laidų bei oro kabelių keitimas ir remontas;67.20. 0,38–10 kV oro linijų laidų keitimas į oro kabelius ant esamų atramų, keičiant tik atskiras

defektines atramas, atskirose objekto dalyse;67.21. 0,38–10 kV elektros linijų skyriklių, izoliatorių, atvadų ir kitų elementų keitimas;67.22. 0,38–110 kV elektros kabelių linijų intarpų ir movų montavimas;67.23. įžeminimo įrenginių keitimas ir remontas;67.24. elektros linijų sankirtų tvarkymas;67.25. 0,38 kV skirstomųjų punktų ir įvadinių apskaitos spintų (skydelių) keitimas ir teisės aktų

nustatytas periodinis remontas;67.26. elektros apskaitos įrenginių, spintų (skydelių) iškėlimas iš pastato vidaus į išorę;67.27. elektros skaitiklių, priskiriamų ilgalaikiam materialiajam turtui, remontas;67.28. 0,38–330 kV elektros linijų trasų valymas mechanizmais, rankinėmis, cheminėmis

priemonėmis.

30

3. VEIKLA ELEKTROS ENERGETIKOS SEKTORIUJE

68. Verstis leidimu reglamentuojančia veikla elektros energetikos sektoriuje leidžiama tik įmonėms, turinčioms leidimą šiai veiklai:

68.1. Leidimas plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą.68.2. Leidimas tiesti tiesioginę elektros liniją.69. Vienkartiniai elektros energijos gamybos pajėgumo plėtros ir tiesioginės linijos tiesimo veiklos

leidimai išduodami terminuotos trukmės – iki 3 metų. Leidimo galiojimas gali būti pratęstas ne ilgesniam kaip 12 mėnesių laikotarpiui, jei užbaigti projektavimo darbai ir atlikta ne mažiau kaip 50 procentų projekto sąmatoje numatytų investicijų. Prašymą pratęsti leidimo galiojimą ir dokumentus, patvirtinančius šiame punkte nustatytų sąlygų įvykdymą, leidimo turėtojas pateikia Ūkio ministerijai ne vėliau kaip 30 kalendorinių dienų iki leidimo galiojimo pabaigos.

70. Naujo energijos gamybos pajėgumo plėtros objekto statybos ar tiesioginės linijos tiesimo darbai turi būti atliekami taip, kad per leidimo galiojimo laikotarpį, nustatytą šių taisyklių 37 punkte, būtų atlikti projektavimo darbai ir panaudota ne mažiau kaip 50 procentų projekto sąmatoje numatytų investicijų.

4. VEIKLOS VYKDYMAS ELEKTROS TINKLŲ APSAUGOS ZONOJE

71. Projektuojant, statant ir eksploatuojant elektros tinklus ir vykdant bet kokią veiklą elektros tinklų apsaugos zonų ribose reikia vadovautis Elektros tinklų apsaugos taisyklėmis.

72. Elektros tinklų apsaugos zonos nustatomos:72.1. išilgai elektros oro linijų – žemės juostos ir oro erdvė, apribotos vertikaliomis plokštumomis,

esančiomis abiejose linijos pusėse nuo kraštinių laidų (kai jie nėra atlenkti) šiuo atstumu:- iki 1 kV įtampos elektros oro linijoms – 2 metrai;- 6 ir 10 kV įtampos elektros oro linijoms – 10 metrų;-35 kV įtampos elektros oro linijoms – 15 metrų;-110 kV įtampos elektros oro linijoms – 20 metrų;-330–400 kV įtampos elektros oro linijoms – 30 metrų;-750 kV įtampos elektros oro linijoms – 40 metrų;72.2. išilgai elektros oro kabelių linijų – žemės juostos ir oro erdvė apribotos vertikaliomis

plokštumomis, esančiomis abiejose linijos pusėse nuo kraštinių kabelių (kai jie nėra atlenkti) 2 metrų atstumu;

72.3. išilgai požeminių elektros kabelių linijų – žemės juostos apribotos vertikaliomis plokštumomis, esančiomis abiejose linijos pusėse nuo kabelių linijų konstrukcijų kraštinių taškų – 1 metro, o iki statinių pamatų – 0,6 metro atstumu;

72.4. išilgai povandeninių elektros kabelių linijų – vandens sluoksnis nuo vandens paviršiaus iki dugno apribotas vertikaliomis plokštumomis, esančiomis abiejose linijos pusėse nuo kraštinių kabelių 100 metrų atstumu;

72.5. išilgai elektros oro linijų sankirtų su vandens telkiniais (upėmis, kanalais, ežerais ir kitais) – oro erdvė virš vandens telkinių paviršiaus, apribota vertikaliomis plokštumomis, esančiomis abiejose linijos pusėse nuo kraštinių laidų (kai jie nėra atlenkti):

- laivybiniams vandens telkiniams – 100 metrų atstumu;- nelaivybiniams vandens telkiniams – atstumais, nustatytais Taisyklių 6.1 punkte;72.6. transformatorių pastotėse – iki tvoros ribos;72.7. aplink transformatorines ir skirstomuosius punktus – žemės plotai ir oro erdvė apriboti

vertikaliomis plokštumomis, esančiomis nuo jų 10 metrų atstumu.

31

73. Mažiausius atstumus nuo elektros tinklų iki statinių ir medžių bei krūmų, taip pat nuo elektros oro linijų laidų ir oro kabelių iki žemės ir vandens paviršiaus nustato Elektros įrenginių įrengimo bendrosios taisyklės ir Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklės.Jų būtina laikytis projektuojant ir statant statinius, sodinant, genint ir kertant medžius bei krūmus.

74. Išilgai elektros oro linijų ir pagal transformatorinių ir skirstymo įrenginių, esančių miško masyvuose ir želdynuose, perimetrą kertamos proskynos pagal Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklių reikalavimus.

75. Asmenys turi vykdyti darbus elektros tinklų apsaugos zonose laikydamiesi Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklių reikalavimų, Elektros tinklų apsaugos taisyklių reikalavimų ir teisėtų elektros tinklus eksploatuojančių asmenų nurodymų, kuriais siekiama užtikrinti saugias ir tinkamas elektros tinklų eksploatavimo sąlygas.

76. Draudžiama statyti, remontuoti, rekonstruoti arba griauti statinius elektros tinklų apsaugos zonose be raštiško tuos tinklus eksploatuojančių asmenų leidimo.

77. Fiziniai asmenys, pastebėję nutrūkusį arba nukritusį elektros oro linijos laidą, nulūžusią atramą, atidarytas transformatorinės duris, taip pat iškilus pavojui, kad gali griūti atrama arba trūkti laidas, privalo imtis priemonių, kad atsitiktinai prie laidų ir atvirų elektros įrenginių neprieitų žmonės ir gyvuliai, ir nedelsdami apie tai pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112, arba, jei yra žinoma,elektros tinklus eksploatuojančiai organizacijai.

5. GEODEZINIŲ NUOTRAUKŲ ATLIKIMO TVARKA

78. Statomų požeminių komunikacijų geodezinių nuotraukų atlikimo bei šios dokumentacijos kaupimo tvarką nustato Geodezijos ir kartografijos techninis reglamentas „LR teritorijoje statomų požeminių tinklų ir komunikacijų geodezinių nuotraukų atlikimo tvarka GKTR 2.01.01:1999 ir yra privalomos statytojams (užsakovams), miestų ir rajonų savivaldybėms, įmonėms, vykdančioms nustatyta tvarka šiuos darbus.

79. Požeminių tinklų ir komunikacijų geodezinėms nuotraukoms atlikti specialistus iškviečia rangovas.

80. Statybos organizacijos (rangovas) paruošia požemines komunikacijas geodezinei nuotraukai.81. Elektros kabelinių linijų planinę padėtį nustatyti galima nuo nesamų kapitalinių statinių arba

specialių atpažinimo ženklų.82. Statytojas (užsakovas) per 3 darbo dienas iki objekto priėmimo komisijos darbo pradžios

apskrities viršininko administracijai (miesto (rajono) savivaldybei) pateikia naujai pastatytų požeminių tinklų ir komunikacijų geodezinę nuotrauką.

83. Valstybinei komisijai priėmus objektą, užsakovas perduoda geodezinės nuotraukos medžiagą tinklus eksploatuojančioms organizacijoms.

6. ŽEMĖS DARBŲ VYKDYMO TVARKA

84. Žemės darbų vykdymo reikalavimus nustato STR 1.07.02.:2005 „Žemės darbai“.85. Statant naujus, rekonstruojant, kapitaliai remontuojant ar griaunant esamus statinius, kai

statybvietei (žemės darbų vykdymo vietai) yra nustatytos specialios žemės naudojimo sąlygos reikia vadovautis STR „Žemės darbai“ nuostatomis.

86. Statinio statybos rangovas privalo paskirti statinio statybos vadovą.Statinio statybos vadovas privalo prieš žemės darbų vykdymo pradžią veikiančių inžinerinių tinklų

bei kitų inžinerinių statinių apsaugos zonose suderinti su jų savininkais (naudotojais, valdytojais) saugos priemones ir įvykdyti elektros, šilumos tinklų, naftotiekio, dujotiekio, kitų inžinerinių tinklų savininkų (naudotojų) nurodymus.

32

87. Įvykus požeminių tinklų avarijai, žemės darbai jų padariniams šalinti gali būti atliekami be statybos leidimo arba įgaliotų savivaldybės ir valstybės tarnautojų raštiškų pritarimų, tačiau apie tai pranešus žemės darbų vykdymo vietoje esančių inžinerinių tinklų, kelių (gatvių) savininkams (naudotojams).

88. Nuo gruodžio 1 d. iki balandžio 15 d. draudžiama vykdyti kelių (gatvių) perkasimo ir kitus žemės darbus esamų kelių (gatvių) juostose, taip pat ardyti asfalto dangą 5 metus po jos įrengimo arba atnaujinimo, išskyrus jų rekonstravimo ar remonto ir požeminių tinklų avarijų likvidavimo darbus.

7. ELEKTROS TINKLŲ NAUDOJIMAS

89. Elektros tinklų naudotojai turi suderinti jiems priklausančių objektų plėtros planus ir rekonstravimo darbus su operatoriumi, prie kurio tinklų yra prijungti. Suderinimas atliekamas gaunant statinio projektavimo ar prisijungimo sąlygas iš operatoriaus, prie kurio tinklų yra prijungtas objektas, bei gaunant pritarimą parengtam objekto statybos ar rekonstravimo techniniam projektui. Perdavimo sistemos operatorius ir skirstomųjų tinklų operatorius tarpusavyje suderina planuojamus 330/110/10, 110/35/10-6, 110/10, 110/10/6 ir 110/6 kV transformatorių pastočių savo dalies rekonstravimus. Operatoriai turi suderinti su gamintojais pastotės, prie kurios tiesiogiai prijungti elektros energijos gamybos šaltiniai, rekonstrukcijos darbus.

90. Visų fizinių ir juridinių asmenų elektros įrenginių projektavimas, montavimas ir eksploatavimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymu ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.

91. Statomų elektros tinklų įrenginių esminius reikalavimus, šių elektros tinklų įrenginių tyrimo, projektavimo, statybos, rekonstravimo, remonto, pripažinimo tinkamais naudoti, eksploatavimo ir nugriovimo tvarką, juridinių ir fizinių asmenų, dalyvaujančių statybos procese, santykius ir valstybės institucijų veiklos principus šioje srityje nustato Lietuvos Respublikos statybos įstatymas ir jo įgyvendinamieji teisės aktai.

92. Elektros tinklų įrenginiai turi būti įrengti bei eksploatuojami vadovaujantis Energetikos objektų priešgaisrinės saugos taisyklių (Žin., 1999, Nr. 22-631) reikalavimais.

93. Žemės kasimo darbus elektros linijų apsaugos zonose galima vykdyti tik tuomet, kai yra gautas operatoriaus leidimas tokiems darbams.

8. GAMINTOJŲ IR VARTOTOJŲ ELEKTROS ĮRENGINIŲ PRIJUNGIMAS PRIE ELEKTROS TINKLŲ

94. Vartotojo ir gamintojo elektros įrenginių prijungimas prie operatorių elektros tinklų yra operatorių suteikiama prijungimo paslauga vartotojui ir (ar) gamintojui. Vartotojas ar gamintojas neįgyja nuosavybės teisių į operatorių nutiestus ar pertvarkytus elektros tinklus ir įrenginius, sumontuotus vartotojų ar gamintojų elektros įrenginiams prijungti prie operatoriaus elektros tinklų. Tai reglamentuoja „Elektros energijos gamintojų ir vartotojų įrenginių prijungimo prie elektros tinklų tvarkos aprašas“.

95. „Elektros energijos gamintojų ir vartotojų įrenginių prijungimo prie elektros tinklų tvarkos aprašas“yra privalomas gamintojams, operatoriams, elektros energijos tiekėjams, vartotojams, rangovams ir kitiems asmenims neatsižvelgiant į jų pavaldumą ir valdomo turto nuosavybės formą.

Gamintojams, gaminantiems arba planuojantiems elektros energiją gaminti iš atsinaujinančių energijos išteklių, šis Aprašas taikomas tiek, kiek kitaip nenustato Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas ir jo įgyvendinamieji teisės aktai.

96. Įrengti ir (ar) plėtoti elektros tinklus perdavimo ar skirstymo veiklos licencijose nurodytose teritorijose, taip pat jungti vartotojų ar gamintojų elektros įrenginius prie elektros tinklų turi teisę asmenys, turintys atitinkamas licencijas. Operatoriaus teisės aktų nustatyta tvarka organizuojamuose prijungimo ir statybos darbų pirkimuose turi teisę dalyvauti ir vartotojo (gamintojo) pasiūlyti rangovai, jei jie atitinka visus pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacinius reikalavimus.

33

97. Elektros tinklai projektuojami, statomi ir pripažįstami tinkamais naudoti Statybos įstatymo ir (ar) Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, kaip tai nustatyta Elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio 1 dalyje. Elektros tinklų projektą sudaro teisės aktų nustatytos sudėties dokumentų, kuriuose pateikiami elektros tinklų statybos (įrengimo) sprendiniai (aiškinamoji dalis, techninės specifikacijos, suvestinis inžinerinių tinklų planas galiojančioje topografinėje geodezinėje nuotraukoje, projekto dalys, skaičiavimai su skaičiuojamosiomis schemomis, brėžiniai, sąmata, suderinimai, servitutai pagal Statybos įstatymo reikalavimus), skirtų prijungimo paslaugai ir (ar) kitoms šiame Apraše nustatytoms paslaugoms įteisinti ir vykdyti, visuma.

98. Technines sąlygas, nustatančias privalomuosius elektros tinklų tiesimo, pertvarkymo ir (ar) plėtros reikalavimus, prijungiant vartotojo ar gamintojo elektros įrenginius prie operatoriaus elektros tinklų ar teikiant kitas šiame Apraše nustatytas paslaugas (toliau – prijungimo sąlygos), teisės aktų nustatyta tvarka išduoda perdavimo sistemos ar skirstomųjų tinklų operatorius priklausomai nuo to, prie kurio elektros tinklo jungiami vartotojo ar gamintojo elektros įrenginiai. Pageidaujant prijungti keletą vieno savininko objektų, esančių viename žemės sklype, tokie objektai yra prijungiami įrengiant vieną įvadą. Tuo atveju, jeigu vartotojas ar gamintojas jungia savo įrenginius prie skirstomojo tinklo ir šio vartotojo ar gamintojo įrenginiams prijungti yra būtina atlikti plėtros, rekonstrukcijos, keitimo ar panašius techninio parengimo darbus perdavimo tinkle, skirstomųjų tinklų operatorius kreipiasi dėl prijungimo sąlygų į perdavimo sistemos operatorių dėl vartotojo ar gamintojo elektros įrenginių prijungimo, o perdavimo sistemos operatoriaus tuo pagrindu atliekami minėti darbai perdavimo tinkle yra laikomi sudėtine vartotojo ar gamintojo elektros įrenginių prijungimo paslaugos dalimi.

99. Kai prijungtų elektros įrenginių, skirstymo ir (ar) perdavimo tinklo techniniams parametrams užtikrinti ir (ar) pagerinti reikalinga įrengti ir (ar) rekonstruoti esamus operatoriaus elektros tinklus (330 kV, 110 kV, 35 kV oro ar kabelių linijas, 330/110/10 kV, 110/35/10(6), 110/10(6) kV, 35/10 kV transformatorių pastotes) ir tai nėra tiesiogiai nustatyta šio Aprašo 1.1–1.5 punktuose nurodytais atvejais, perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatoriai plečia jų prižiūrimus įrenginius savo lėšomis. Šio Aprašo 1.1–1.5 punktuose nurodytais atvejais elektros įrenginių įrengimas ar rekonstravimas atliekami šiame Apraše nustatyta vartotojų, gamintojų elektros įrenginių prijungimo tvarka ir sąlygomis, vartotojui, gamintojui ar kitiems asmenims sumokėjus prijungimo paslaugos įmoką operatoriui (-iams) pagal prijungimo paslaugos sutartį.

100. Projektavimo darbus, susijusius su esamo buitinio vartotojo elektros įrenginių leistinosios naudoti galios didinimu ar mažinimu, elektros energijos tiekimo patikimumo kategorijos keitimu ar įrengtojo vienfazio atvado keitimu trifaziu ar trifazio atvado keitimu vienfaziu bei buitinio vartotojo elektros įrenginių prijungimu prie operatoriaus elektros tinklų ir šiam prijungimui reikalingą operatoriaus elektros tinklų plėtrą iki elektros tinklų nuosavybės ribos tarp operatoriaus ir vartotojo, organizuoja ir koordinuoja operatorius.

Visų kitų vartotojų ir gamintojų elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų, įskaitant buitinių ir ne buitinių vartotojų elektros įrenginių prijungimą žemės ūkio paskirties žemėje, taip pat laikino vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų projektavimo darbus, vadovaudamiesi operatoriaus parengtomis prijungimo sąlygomis, rengia ir derina vartotojai ir gamintojai.

101. Vartotojo elektros įrenginiai prie elektros tinklų prijungiami prijungimo paslaugos sutartyje nurodytu terminu, kuris, jei šalys nesusitaria kitaip, kaip tai numato šio Aprašo 28.1 punktas, negali būti ilgesnis kaip:

101.1. 25 kalendorinės dienos nuo prijungimo paslaugos įmokos sumokėjimo dienos, kai buitinio ir ne buitinio vartotojo įrenginiams prijungti reikia įrengti tik atvadą su apskaitos spinta ar skydu ir šiems darbams atlikti projektas nereikalingas;

101.2. kai vartotojo įrenginiams prijungti projektas reikalingas:101.2.1. buitiniams vartotojams – 85 kalendorinės dienos nuo prijungimo paslaugos įmokos ar

atitinkamos jos dalies sumokėjimo dienos, kai reikia suprojektuoti ir įrengti tik įvadinį apskaitos skydą ir nutiesti iki 25 m elektros liniją. Tuo atveju, jei vartotojas pageidauja pats parengti būtinų atlikti elektros įrenginių statybos ir (ar) rekonstravimo darbų projektą ir sąmatą, taikomi Aprašo 27.2.2 punkte nustatyti terminai;

101.2.2. ne buitiniams vartotojams:

34

- 60 kalendorinių dienų nuo prijungimo įmokos sumokėjimo dienos, kai prijungimo paslaugos išlaidos (pagal projekte nurodytą sąmatinę vertę) neviršija 30 000 Lt be PVM ir yra parinktas metinis rangovas prijungimo darbams atlikti;

- 90 kalendorinių dienų nuo prijungimo darbų rangos sutarties pasirašymo su viešąjį pirkimą laimėjusiu rangovu, kai prijungimo paslaugos išlaidos (pagal projekte nurodytą sąmatinę vertę) viršija 30 000 Lt be PVM. Sudarius prijungimo paslaugos sutartį po 2013 m. kovo 1 d., vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų terminas, kai prijungimo paslaugai atlikti reikia sumontuoti modulinę transformatorinę pastotę iki 630 kVA galios ir prijungimo paslaugos išlaidos viršija 30 000 Lt be PVM, bet neviršija 150 000 Lt be PVM, nustatomas 50 kalendorinių dienų nuo prijungimo darbų rangos sutarties pasirašymo su viešąjį pirkimą laimėjusiu rangovu. Nuo 2013 m. kovo 1 d. vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų terminas, kai prijungimo paslaugos išlaidos viršija 150 000 Lt be PVM, nustatomas 90 kalendorinių dienų nuo prijungimo darbų rangos sutarties pasirašymo su viešąjį pirkimą laimėjusiu rangovu;

- 12 mėn. nuo prijungimo darbų rangos sutarties pasirašymo su viešąjį pirkimą laimėjusiu rangovu, kai prijungimo darbams atlikti operatorius organizuoja viešąjį darbų pirkimą ir kai prijungtų elektros įrenginių, skirstymo ir (ar) perdavimo tinklo techniniams parametrams užtikrinti ir (ar) pagerinti reikia įrengti ir (ar) rekonstruoti 330 kV, 110 kV, 35 kV oro ar kabelių linijas, 330/110/10 kV, 110/35/10(6), 110/10(6) kV, 35/10 kV transformatorių pastotes ir skirstomuosius punktus, išskyrus atvejus, kai sutarties pasirašymo momentu nėra parengto vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų projekto ir nėra galimybės nurodyti tikslaus vartotojo elektros įrenginių prijungimo termino, taip pat ilgesnį darbų vykdymo terminą lemia darbų atlikimo sezoniškumas, vykdomo projekto specifika ir mastas bei kitos nuo operatoriaus nepriklausančios objektyvios priežastys.

102. Naujų buitinių vartotojų elektros įrenginių prijungimas prie elektros tinklų:102.1. elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutarčių su buitiniais vartotojais

(toliau – sutartis) sudarymą, įsigaliojimą, nutraukimą, elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų paslaugos teikimo tvarką ir sąlygas, atsiskaitymo už šią paslaugą tvarką, šalių teises, pareigas ir atsakomybę už įsipareigojimų nevykdymą, skundų ar prašymų nagrinėjimo ir ginčų sprendimo tvarką, sutarties galiojimo terminą, jos keitimo ir nutraukimo sąlygas ir tvarką nustato „Naujų buitinių vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų sutarčių standartinių sąlygų aprašas“;

102.2.gavus buitinio vartotojo prašymą, skirstomųjų tinklų operatorius prijungia buitinio vartotojo elektros įrenginius, esančius skirstymo veiklos licencijoje nurodytoje teritorijoje, prie skirstomųjų tinklų pagal atitinkamus techninius norminius dokumentus ir technines sąlygas;

102.3. operatorius atlieka projektavimo darbų, susijusių su vartotojo elektros įrenginių prijungimu prie operatoriaus elektros tinklų, organizavimą ir koordinavimą, išskyrus tuos atvejus, kai teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka vartotojo elektros įrenginiams prijungti būtinų atlikti elektros įrenginių statybos ir (ar) rekonstravimo darbų projektas (toliau – elektros tinklų projektas) ir sąmata nereikalingi arba vartotojas pageidauja pats parengti elektros tinklų projektą ir sąmatą.

9. BENDRO NAUDOJIMO ATRAMOS

103. 0,4 – 10 kV elektros oro linijų, oro kabelių linijų, gatvių apšvietimo elektros linijų, optinių ryšių linijų, kabelinės televizijos linijų ir kitų linijų, priklausančių skirtingiems savininkams (ūkio subjektams), įrengimo ir eksploatavimo tvarką reglamentuoja „Elektros it kitų linijų eksploatavimo bendro naudojimo atramose reikalavimai“ teisės aktas, patvirtintas LR Ūkio ministro 2000-06-14 įsakymu Nr. 220.

104. Saugotini medžiai ir krūmai neatlyginamai gali būti kertami (šalinami), kai jie auga teritorijoje, kuri numatyta naudoti aukštos įtampos elektros linijoms arba auga elektros tinklų apsaugos zonoje. Tai reglamentuoja „Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašas“, patvirtintas LR Aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymu Nr. D1-87.

35

IX. RANGOVO DARBŲ VYKDYMO TVARKA UŽSAKOVO ELEKTROS ĮRENGINIUOSE

1. BENDRIEJI DARBŲ SAUGOS REIKALAVIMAI

105. Asmenys, planuojantys dirbti veikiančiuose elektros įrenginiuose, kurie jiems nepriklauso nuosavybės ar patikėjimo teise, privalo elektros įrenginių savininkui arba asmeniui, kuriam priklauso elektros įrenginiai, pateikti prašymą dėl leidimo dirbti ne savo elektros įrenginiuose, pridedant Valstybinės energetikos inspekcijos išduotą atestatą, suteikiantį teisę vykdyti šiuos darbus, ir vadovaujančių elektrotechnikos darbuotojų (t. y. darbuotojai, kuriems įmonės vadovo suteikta teisė pateikti darbų paraiškas, pasirašyti darbuotojų saugos ir atsakomybės ribų aktus, išduoti nurodymus, taip pat operatyviniai ir operatyviniai remonto darbuotojai ir darbų vadovai) sąrašą, kuriame nurodyta darbuotojų kvalifikacinė kategorija ir jų teisės.

Nepateikus tokio dokumento ir sąrašo elektros įrenginių savininkui arba asmeniui, kuriam priklauso elektros įrenginiai, leisti dirbti kitos įmonės darbuotojams arba pavieniams asmenims draudžiama. Leidimas dirbti įforminamas įrenginių savininko tvarkomuoju dokumentu.

Asmenys, planuojantys dirbti veikiančiuose elektros įrenginiuose, kurie jiems nepriklauso nuosavybės ar patikėjimo teise, privalo elektros įrenginių savininkui arba asmeniui, kuriam priklauso elektros įrenginiai, pateikti ir kitus reikalaujamus dokumentus, patvirtinančius jų elektrotechnikos darbuotojų kvalifikaciją.

106. Juridiniai asmenys, sudarę rangos sutartį ir turintys reikiamą leidimą, prieš pradėdami dirbti užsakovo elektros įrenginiuose pateikia darbuotojų sąrašą (darbų paraišką), kur nurodo darbuotojų (įskaitant subrangovus), dirbsiančių šiame objekte, vardus, pavardes, pareigas, funkcijas, apsaugos nuo elektros kategorijas ir privalo surašyti darbuotojų saugos ir sveikatos tarpusavio atsakomybės ribų aktus (sudaryti sutartis), kuriuose turi būti nustatyta darbų organizavimo ir vykdymo tvarka, atsakomybė, rangovo ir užsakovo darbuotojų santykiai, nustatoma komandiruotų darbuotojų instruktavimo tvarka.

Rangovai, dirbdami užsakovo objektuose, yra atsakingi už savo subrangovų darbuotojų, dirbsiančių šiuose objektuose, tinkamą parengimą ir saugos reikalavimų laikymąsi.

107. Juridiniams ir fiziniams asmenims dirbant elektros įrenginiuose, kurie jiems nepriklauso, SEEĮT ir kitų darbų saugos norminių aktų nuostatų vykdymas yra privalomas.

108. Du ir daugiau darbdavių, atlikdami darbus vienoje įmonėje, įmonės padalinyje ar darbo vietoje, organizuoja darbą taip, kad būtų garantuota visų darbuotojų sauga ir sveikata. Darbdaviai, siekdami apsaugoti darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, koordinuoja savo veiksmus ir informuoja vienas kitą bei darbuotojus apie darbe galimus pavojus ir profesinę riziką.

2. UŽSAKOVO REIKALAVIMAI RANGOVAMS

109. LITGRID AB perdavimo tinklo įrenginiuose:109.1. Rangovo, pasirašiusio rangos sutartį, bet neturinčio Bendrovės leidimo atlikti darbų Bendrovės

veikiančiuose elektros įrenginiuose, vadovas privalo Bendrovės Perdavimo tinklo departamento direktoriui pateikti prašymą, dėl leidimo dirbti veikiančiuose elektros įrenginiuose.

109.2. Kartu su prašymu privaloma :109.2.1. pateikti Valstybinės energetikos inspekcijos ir/ar Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos

išduotų atestatų ar kitų dokumentų kopijas, suteikiančias teisę atlikti rangos sutartyje numatytus darbus;109.2.2. nurodyti darbuotojų, įgaliotų sudaryti ir pasirašyti Saugos darbe atsakomybės ribų aktus ir

teikti paraiškas darbams atlikti vardus, pavardes, pareigas.Elektrotechniniams darbams atlikti Saugos darbe atsakomybės ribų aktus pasirašantys darbuotojai

privalo turėti aukštą apsaugos nuo elektros kategoriją (AK).109.3. Bendrovės tvarkomąjį dokumentą, kuriuo Rangovui leidžiama vykdyti darbus Bendrovės

eksploatuojamuose veikiančiuose elektros įrenginiuose, jų apsaugos zonose, rengia Bendrovės Darbuotojų saugos ir aplinkosaugos skyriaus darbuotojai ir jį pateikia Bendrovės Perdavimo tinklo departamento

36

direktoriui pasirašyti. Be Perdavimo tinklo departamento direktoriaus leidimo draudžiama pasirašyti Saugos darbe atsakomybės ribų aktus, o tuo pačiu ir leisti Rangovui dirbti veikiančiuose elektros įrenginiuose, jų apsaugos zonose.

109.4. Visi Rangovams išduoti leidimai dirbti veikiančiuose elektros įrenginiuose, jų apsaugos zonose, Rangovo darbuotojų, įgaliotų pasirašyti Saugos darbe atsakomybės ribų aktus, sąrašai bei Rangovams išduoti atestatai ar kiti dokumentai skelbiami Bendrovės vidiniame tinklalapyje.

109.5. Pasikeitus Rangovo įgaliotiems darbuotojams, kurie nurodyti šio Tvarkos aprašo 11.2 punkte, Rangovo vadovas privalo Bendrovės Perdavimo tinklo departamento direktoriui pateikti naują įgaliotų darbuotojų sąrašą.

109.6. Bendrovės Perdavimo tinklo departamento direktoriaus tvarkomasis dokumentas, suteikiantis teisę Rangovui dirbti Bendrovės veikiančiuose elektros įrenginiuose, jų apsaugos zonose, galioja iki Valstybinės energetikos inspekcijos ar Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos išduotame atestate ar kitame dokumente nurodytos galiojimo datos, bet ne ilgiau kaip vienerius metus nuo Nurodymo pasirašymo dienos.

110. AB LESTO skirstomojo tinklo įrenginiuose:110.1. Visi asmenys, prieš pradėdami vykdyti Elektrotechninius ir Neelektrotechninius darbus

Bendrovės objektuose, turi gauti Vienkartinį Leidimą arba Metinį Leidimą žemiau nurodyta tvarka.110.2. Leidimų galiojimo terminai:110.2.1.Vienkartinis Leidimas galioja iki jame nurodyto termino (darbų įvykdymo termino), bet ne

ilgiau kaip iki Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos ar Aplinkos ministerijos arba VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centro išduotame atestate nurodytos atestato galiojimo datos;

110.2.2.Metinis Leidimas galioja iki jame nurodytos datos, bet ne ilgiau kaip iki Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos ar Aplinkos ministerijos arba VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centro išduotame atestate nurodytos atestato galiojimo datos.

110.3. Bendrovės vartotojas ir Bendrovės nuomininkas, rinkdamasis atitinkamai Vartotojo ar Nuomininko rangovus, kurie vykdys darbus Bendrovės objektuose privalo užtikrinti, kad šie rangovai ir jų darbuotojai atitiktų Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų keliamus bei šioje Tvarkoje ir Sąraše (jei vykdys darbus nurodytus sąraše) nurodytus reikalavimus. Bendrovės vartotojo ar Nuomininko rangovams, neatitinkant minėtų reikalavimų, Leidimai neišduodami. Jei Vartotojo ir/ar Nuomininko rangovas dirbs pasitelkdamas Vartotojo ar Nuomininko subrangovus, šiuos reikalavimus turi atitikti ir Vartotojo ar Nuomininko subrangovai.

110.4. Nepriklausomai nuo to, ar Elektrotechninius ir/ar Neelektrotechninius darbus Bendrovės objektuose vykdys pats Bendrovės vartotojas, Bendrovės nuomininkas ar Bendrovės rangovas ar juos vykdys pasitelkdamas (samdydamas) atitinkamai savo rangovus ar subrangovus, Leidimo kreipiasi pats Bendrovės vartotojas, Bendrovės nuomininkas ar Bendrovės rangovas. Kreipiantis Leidimo, nurodoma, ar Elektrotechninius ir/ar Neelektrotechninius darbus vykdys pats besikreipiantysis ar kiti pasitelkti asmenys.

110.5. Leidimų išdavimo atvejai ir papildomos išdavimo sąlygos:110.5.1. Kai Bendrovės rangovas pageidauja vykdyti Sąraše nurodytus darbus, turi būti gaunamas

Metinis Leidimas. Norint gauti Metinį Leidimą, Bendrovės Elektros tinklo tarnybos direktoriui – generalinio direktoriaus pavaduotojui pateikiamas prašymas dėl Metinio Leidimo, kuriame nurodomas darbų pavadinimas su kodais iš Sąrašo, kontaktinis asmuo ir jo kontaktai (telefono, mobilaus telefono numeris, elektroninio pašto adresas), pridedamos visų pateikiamų dokumentų, kuriais asmuo pagrindžia savoatitikimą Sąraše nurodytiems reikalavimams, tinkamai patvirtintos kopijos.

110.5.2. Kai Bendrovės rangovas, pageidaujantis vykdyti Elektrotechninius ir/ar Neelektrotechninius darbus, yra laimėjęs Elektrotechninių ir/ar Neelektrotechninių darbų viešojo pirkimo konkursą bei pasirašęs sutartį su Bendrove dėl Elektrotechninių ir/ar Neelektrotechninių darbų atlikimo ir neturi tiems patiems darbams išduoto Metinio Leidimo arba Elektrotechninius ir/ar Neelektrotechninius darbus pageidauja vykdyti Bendrovės vartotojas ar Bendrovės nuomininkas, turi būti išduodamas Vienkartinis Leidimas.Asmuo, pageidaujantis gauti Vienkartinį Leidimą, pateikia Bendrovės Elektros tinklo tarnybos direktoriui – generalinio direktoriaus pavaduotojui adresuotą prašymą dėl Vienkartinio Leidimo išdavimo.

37

Vienkartinis Leidimas vykdyti darbus išduodamas per 3 (tris) darbo dienas. Vienkartinis Leidimas gali būti išduodamas bendras vieno asmens numatomiems Elektrotechniniams ar Neelektrotechniniams darbams pagal kelias su juo sudarytas sutartis vykdyti. Tuo atveju, jei Bendrovės Rangovas Elektrotechniniams ar Neelektrotechniniams darbams turi išduotą ir galiojantį Metinį Leidimą, tiems patiems darbams Vienkartinis Leidimas Metinio Leidimo galiojimo laikotarpiu neturi būti gaunamas/išduodamas.

110.6. Metinio Leidimo išdavimas:110.6.1. DSAD darbuotojas, rengiantis Leidimus, 2 (dviejų) darbo dienų laikotarpyje nuo asmens

prašymo užregistravimo Bendrovėje perduoda prašymą ir dokumentaciją Bendrovės darbuotojams, tikrinantiems asmens atitikimą keliamiems Tvarkos ir Sąrašo reikalavimams;

110.6.2. Asmens atitikimą keliamiems Tvarkos ir Sąrašo reikalavimams tikrinantys Bendrovės darbuotojai apie atitikimą arba neatitikimą ir pastabas dėl neatitikimo 10 (dešimties) darbo dienų laikotarpyje nuo datos, kai buvo perduotas asmens prašymas su dokumentais arba nurodyta, kur yra asmens prašymas ir dokumentai, pateikia elektroniniu paštu DSAD darbuotojui, rengiančiam Leidimus;

110.6.3. Asmeniui atitikus keliamus reikalavimus, DSAD darbuotojas, rengiantis Leidimus, 2 (dviejų) darbo dienų laikotarpiu nuo datos, kai gavo visų asmens atitikimą keliamiems Tvarkos ir Sąrašo reikalavimams tikrinančių Bendrovės darbuotojų atsakymus apie asmens atitikimą keliamiems Sąrašo reikalavimams, parengia Metinį Leidimą ir teikia jį Bendrovės Elektros tinklo tarnybos direktoriui – generalinio direktoriaus pavaduotojui pasirašyti;

110.6.4. Asmeniui neatitikus keliamų reikalavimų, DSAD darbuotojas, rengiantis Leidimus, 2 (dviejų) darbo dienų laikotarpiu nuo datos, kai gavo visų asmens atitikimą keliamiems Sąrašo reikalavimams tikrinančių Bendrovės darbuotojų atsakymus apie asmens atitikimą arba neatitikimą su pastabomis keliamiems Sąrašo reikalavimams, informuoja telefonu arba elektroniniu paštu asmenį apie jo neatitikimą keliamiems Tvarkos ir Sąrašo reikalavimams;

110.6.5. Asmeniui pateikus Bendrovei papildomą dokumentaciją dėl atitikimo keliamiems Tvarkos ir Sąrašo reikalavimams, tuo atveju, jei papildomą dokumentaciją asmuo pateikia ne vėliau kaip po 3 (trijų) mėnesių nuo pastabų pateikimo asmeniui dienos, Leidimo išdavimo eiga prasideda nuo šios Tvarkos 13.1 punkto;

110.7. Leidimas nėra pratęsiamas. Suėjus Leidime nurodytam Leidimo galiojimo terminui, turi būti kreipiamasi į Bendrovę dėl naujo Leidimo išdavimo.

110.8. Asmuo, gavęs Leidimą, privalo per 1 (vieną) darbo dieną Bendrovei pateikti aktualų savo darbuotojų, kurie dirbs Bendrovės objektuose, sąrašą parengtą Excel formatu pagal formą (Tvarkos 1 priedas). Pasikeitus darbuotojų sąrašui, asmuo privalo per 1 (vieną) darbo dieną pateikti prašymą Bendrovės Elektros tinklo tarnybos direktoriui – generalinio direktoriaus pavaduotojui dėl sąrašo pakeitimo ir aktualų savo darbuotojų sąrašą, pasirašytą asmens ar jo įgalioto asmens, bei jo kopiją Excel formatu.

Visus išduotus Leidimus, asmenų darbuotojų sąrašus DSAD darbuotojai skelbia Bendrovės intraneto tinklalapyje http://inlesto.elen.lt/ skiltyje „Rangovai“.

3. RANGOVŲ STATYBOS MONTAVIMO DARBŲ ORGANIZAVIMAS IR VYKDYMAS UŽSAKOVO ENERGETIKOS OBJEKTUOSE

111. LITGRID AB objektuose:111.1. Rangovas, vykdydamas darbus neveikiančios transformatorių pastotės,

skirstyklos teritorijoje, atskirtoje stacionaria tvora nuo veikiančių transformatorinės pastotės elektros įrenginių, darbų organizavimo ir vykdymo tvarką, užtikrinant darbuotojų saugą ir sveikatą, nusistato pats savarankiškai.

111.2. Prieš statybos darbų pradžią Rangovas ir TPS grupės vadovas, kurio teritorijoje, objekte ar eksploatuojamuose įrenginiuose dirbs Rangovas, privalo įforminti Saugos darbe atsakomybės ribų aktą (5 priedas), kai statybos darbai bus vykdomi veikiančiuose elektros įrenginiuose ar jų apsaugos zonose ir ,,Aktą – leidimą”-

38

kitiems statybos darbams (6 priedas). Šiuose aktuose turi būti numatytos priemonės, užtikrinančios darbuotojų saugą.

111.3 Darbų vykdymui pavojingose zonose, kuriose nuolat veikia ar gali veikti (atsirasti)rizikos veiksniai (7 priedas), nepriklausantys nuo atliekamų darbų pobūdžio, turi būti išduota Paskyra – leidimas. Paskyrą-leidimą išduoda Rangovo darbų vadovas.

111.4. Bendrovės padalinio atsakingas darbuotojas instruktuoja Rangovo darbų vadovą apie darbo vietoje esančius pavojingus bei kenksmingus rizikos veiksnius. Instruktavimą įformina „Rangovo ir komandiruoto personalo saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnale“.

111.5. Rangovo vadovas (darbų vadovas) prieš darbų pradžią pateikia Bendrovės padalinio vadovui, kurio elektros įrenginiuose dirbs Rangovas, paraišką statybos darbams veikiančiuose elektros įrenginiuose atlikti (3 priedas).

111.6. Jei atliekant darbus bus naudojamos kėlimo mašinos, kiti mechanizmai,paraiškoje darbams atlikti privaloma nurodyti kėlimo mašinų, mechanizmų charakteristikas ir jų vairuotojų vardus, pavardes, o darbams transformatorių pastotėje papildomai nurodyti: išskirtą teritoriją, mechanizmų, kėlimo mašinų išdėstymo schemas, jų veikimo zonas bei priartėjimo atstumus iki įtampą turinčių srovinių dalių.

111.7. Rangovas pradėti statinio statybos darbus gali tik parengęs statybos darbų technologijos (vykdymo) projektą. Reikalavimai statybos darbų technologijos (vykdymo)projektui, bei kada jis turi būti rengiamas nurodyti statybos techniniame reglamente STR1.08.02:2002 „Statybos darbai“.

111.8. Dirbant daugiau kaip vienam Rangovui, privalo būti paskirtas vienas arba daugiau statinio statybos saugos ir sveikatos darbe koordinatoriai. Apie statinio statybos saugos ir sveikatos darbe koordinatoriaus paskyrimą, turi būti nurodyta Saugos darbe atsakomybės ribų akte arba Akte – leidime.

111.9. Tais atvejais, kai statybvietėje darbų trukmė ilgesnė kaip 30 darbo dienų ir vienu metu dirbs daugiau kaip 20 darbuotojų, arba darbų apimtis numatoma didesnė kaip 500žmogaus darbo dienų (pamainų), Rangovas ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki statybos darbų pradžios, privalo pateikti Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam skyriui pranešimą (8 priedas).

111.10. Darbuotojų saugai ir sveikatai labai pavojingiems darbams arba kai būtina pranešti Valstybinei darbo inspekcijai, prieš darbų pradžią turi būti parengtas saugos ir sveikatos darbe priemonių planas. Saugos ir sveikatos darbe priemonių planą rengia Rangovas.

111.11. Žemės darbai Užsakovo padalinių teritorijoje vykdomi statybos techninio reglamento STR 1.07.02:2005 ,,Žemės darbai„ ir šiame apraše nustatyta tvarka.

53. Rangovas prieš pradedamas vykdyti žemės darbus Užsakovo TPS grupei pateikia paraišką žemės darbų vykdymui (9 priedas). Kartu su paraiška turi būti pateikiamas statinio techninis projektas su pažymėta žemės darbų vykdymo vieta, o kai projektas nereikalingas – žemės darbų vykdymo aprašymas ir schema.

111.12. Žemės darbų vykdymui TPS grupės vadovas ar jo paskirtas asmuo, pagal šiame apraše (10 priedas) pateiktą formą, išduodą leidimą vykdyti žemės darbus. Leidimai žemės darbams taip pat išduodami ir toms transformatorių pastočių ar skirstyklų teritorijoms, kurios Rangovui perduotos kaip neveikiančių elektros įrenginių teritorijos.

111.13. TPS grupės vadovas, išduodantis leidimą žemės darbams vykdyti, suderina žemės darbų vykdymo sąlygas su įmonėmis, kurios yra požeminių tinklų bei įrenginių žemės darbų vykdymo vietoje naudotojos, ir su suinteresuotais trečiaisiais asmenimis.

39

111.14. Rangovui draudžiama žemę kasti savavališkai, pažeidžiant šio aprašo reikalavimus, neturint leidimo ar pasibaigus jo galiojimo laikui, taip pat vykdyti žemės kasimo darbus nukrypus nuo leidime (prie jo pridėtoje schemoje) nurodytų žemės darbų vykdymo teritorijos ribų.

111.15. Rangovo darbuotojams draudžiama įeiti į veikiančių elektros įrenginių patalpas,atitvertą teritoriją be prižiūrinčiojo ir negavus Užsakovo leidimo.

111.16. Už Rangovo darbuotojų aprūpinimą darbo įrankiais, asmeninėmis ir kolektyvinėmis apsaugos priemonėmis bei už Rangovo darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų vykdymą atsako Rangovas.

112. AB LESTO objektuose:112.1. Bendrovės kontrahentai Elektrotechninius ar Neelektrotechninius darbus Bendrovės

veikiančiuose objektuose organizuoja taip, kaip nurodyta Bendrovės Nurodymų ir Pavedimų išdavimo, įforminimo, numeravimo, pildymo ir apskaitos tvarkoje, Bendrovės darbų, atliekamų pagal nurodymus, sąraše, Bendrovės darbų, atliekamų pagal pavedimus, sąraše.

112.2. Bendrovės veikiančiuose objektuose dirbantys Bendrovės kontrahentų darbuotojai privalo su savimi turėti energetikos darbuotojo kvalifikacijos atestatus (išskyrus tuos atvejus, kai dirba neelektrotechniniai darbuotojai).

112.3. Pirmą kartą kalendoriniais metais Bendrovės kontrahentų darbuotojams atvykus į Bendrovės padalinį, kurio eksploatuojamuose Bendrovės veikiančiuose objektuose bus vykdomi Elektrotechniniai ar Neelektrotechniniai darbai, šio Bendrovės padalinio vadovas (Tvarkos 22 punktas) Bendrovės kontrahentų darbų vadovus ir darbų vykdytojus supažindina su atliekamų darbų tvarka ir atsakomybe už saugą darbe, instruktuoja apie esančius ir galimus rizikos veiksnius, nurodo, kieno dispečeriniame valdyme yra elektros įrenginiai, supažindina su šia Tvarka, Bendrovės Nurodymų ir pavedimų numeravimo, išdavimo, įforminimo ir apskaitos tvarka, operatyvinio darbo ypatumais. Darbų vadovų instruktavimas ir supažindinimas įforminamas Rangovo ir komandiruotų darbuotojų saugos darbe instruktavimų registravimo žurnale.

112.4. Bendrovės kontrahento darbų vadovas instruktuoja atitinkamai Bendrovės rangovo, Bendrovės nuomininko arba Bendrovės vartotojo ir jų rangovų ar subrangovų darbų vadovus ir vykdytojus arba visus darbuotojus priklausomai nuo to, kaip yra numatyta Tarpusavio saugos darbe atsakomybės ribų akte.

112.5. Tais atvejais, kai Bendrovės kontrahentui suteikta teisė organizuoti Elektrotechninius darbus, kaip nurodyta šios Tvarkos 44.1. ir 44.2. punktuose (išskyrus Bendrovės rangovus, atliekančius PSK darbus), Bendrovės kontrahento darbų vadovui turi būti perduota elektros įrenginio (transformatorių pastotės, transformatorinės ar linijos ir t. t.) operatyvinė schema su joje nurodytais komutaciniais aparatais, kuriais turi būti atjungiamas elektros įrenginys. Apie schemos perdavimą (nurodant jos pavadinimą ir numerį) turi būti įrašyta paraiškoje darbams atlikti.

112.6.Bendrovės veikiančiuose objektuose, vykdant Elektrotechninius ar Neelektrotechninius darbus, Bendrovės nuomininko arba Bendrovės vartotojo subrangovams Nurodymus darbams elektros įrenginiuose rengia atitinkamai Bendrovės rangovų, Bendrovės nuomininko arba Bendrovės vartotojo darbų vadovai. Tuo atveju, kai Metinis Leidimas nesuteikia teisės Bendrovės rangovo darbų vadovui organizuoti ir vykdyti Elektrotechninių ar Neelektrotechninių darbų, kuriems reikia parengti Nurodymus darbams elektros įrenginiuose, Nurodymus darbams elektros įrenginiuose leidžiama parengti Bendrovės subrangovo darbų vadovui, jei Metinis Leidimas tai leidžia (t.y. Bendrovės subrangovui yra leista organizuoti ir vykdyti šiuos Elektrotechninius ar Neelektrotechninius darbus (apie tokią galimybę privaloma nurodyti Tarpusavio saugos darbe atsakomybės ribų akte tarp Bendrovės ir Bendrovės Rangovo). Nurodymų darbams elektros įrenginiuose išrašymas ir įforminimas paminėtiems darbų organizavimo būdams aprašytas Bendrovės Nurodymų ir pavedimų numeravimo, išdavimo, įforminimo ir apskaitos tvarkoje.

112.6. Bendrovės kontrahentai Elektrotechninius ar Neelektrotechninius darbus pagal Nurodymus darbams elektros įrenginiuose organizuoja vienu iš šių būdų, priklausomai nuo konkretaus darbo:

112.6.1. Nurodymus darbams elektros įrenginiuose rengia, technines priemones prieš darbo vietos ruošimą vykdo ir tinkamai paruošia darbo vietą bei ją įžemina Bendrovės kontrahento darbuotojai;

40

112.6.2. Nurodymus darbams elektros įrenginiuose rengia, tinkamai paruošia darbo vietą ir ją įžemina Bendrovės kontrahento darbuotojai, o technines priemones prieš darbo vietos ruošimą vykdo Bendrovės darbuotojai;

112.6.3. Nurodymus darbams elektros įrenginiuose rengia, technines priemones prieš darbo vietos ruošimą vykdo ir tinkamai paruošia darbo vietą bei ją įžemina Bendrovės darbuotojai.

112.7. Bendrovės kontrahentas Nurodymus darbams elektros įrenginiuose į Bendrovės Dispečerinio valdymo departamentą ar Dispečerinius valdymo skyrius privalo pristatyti prieš 24 val. nuo darbų pradžios datos. Išimties tvarka leidžiama Nurodymus darbams elektros įrenginiuose pristatyti tą pačią dieną, jei reikia atlikti avarinius tinklo remonto darbus ar darbus, kurių neatlikus gali atsirasti elektros tiekimo sutrikimai ar pavojus žmonių gyvybei.

112.8. Kiekvieną kartą Bendrovės kontrahentui siunčiant Nurodymus darbams elektros įrenginiuose į Dispečerinio valdymo departamentą ar Dispečerinio valdymo skyrius, Nurodymo darbams elektros įrenginiuose dalyje „Kiti reikalavimai“ privaloma įrašyti pasirašyto Tarpusavio saugos darbe atsakomybės ribų akto tarp Bendrovės ir Bendrovės kontrahento numerį ir datą.

112.9. Bendrovės budintiems dispečeriams draudžiama leisti Bendrovės kontrahentams dirbti, jeigu Nurodyme darbams elektros įrenginiuose nėra įrašytas Tarpusavio saugos darbe atsakomybės ribų akto numeris ir data.

112.10. Kai Bendrovės kontrahento neelektrotechniniai darbuotojai dirbs Neelektrotechninius darbus Bendrovės veikiančiuose objektuose,Bendrovės kontrahentas privalo paskirti Prižiūrintįjį visais atvejais, išskyrus atvejus, nurodytus šios Tvarkos 49 punkte.

112.11. Prižiūrintysis gali būti neskiriamas šiais atvejais:112.11.1. dirbant statybos darbus pastočių teritorijoje, kai ištisine ne žemesne kaip 1,6 m tvora

atitveriama darbų zona, kurioje nėra veikiančių elektros įrenginių, o srovinės dalys, turinčios įtampą, nutolusios nuo tvoros (pagal horizontalę) ne mažesniu atstumu:

- iki 1 kV - 1,5 m;- nuo 1 iki 10 kV - 2,0 m;- nuo 35 iki 110 kV - 4,0 m.112.11.2. elektros oro linijose, kai darbų vykdymo zonoje nėra galimybės priartėti prie įtampą

turinčių srovinių dalių ir kai nereikia imtis jokių priemonių, kad pjaunami medžiai ar kertamos šakos neprisiliestų ar nepriartėtų prie oro linijos laidų arčiau nei Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklių nurodytais leistinais atstumais arba darbai turi būti vykdomi atjungtoje ir įžemintoje linijoje (linijos atjungimo vietos yra už darbų vykdymo zonos ir šių linijų atjungimo ir įžeminimo darbus atlieka Bendrovės darbuotojai bei kai darbų zona nepatenka į kitų įjungtų oro linijų apsaugos zonas);

112.11.3. dirbant ant transformatorinių stogų, kai prie transformatorinių prijungtos tik kabelių linijos, ir panašius darbus, kai nėra galimybės priartėti prie srovinių dalių.

112.11.4. dirbant esant įjungtoms elektros linijoms:-cheminis augalų purškimas rankiniu būdu oro linijų trasose;- oro linijos trasos valymo darbai rankiniu būdu: medžių ir krūmų, ne aukštesnių kaip keturi metrai,

kirtimas arba genėjimas;- 10 kV skirstomųjų punktų ar 10/0,4 kV transformatorinių, kai prie jų prijungtos tik kabelių linijos,

ir neturinčių oro įvadų ir išvadų, stogo ir sienų iš išorės remonto darbai.112.12. Bendrovės kontrahentas Neelektrotechninius darbus, nurodytus šios Tvarkos 49 punkte,

privalo vykdyti pagal Paskyrą-leidimą.112.13. Raktus nuo elektros įrenginių Bendrovės kontrahento darbų vadovui ar darbų vykdytojui ar

Prižiūrinčiajam išduoda Bendrovės budintis dispečeris ar Bendrovės padalinyje atsakingas už raktų išdavimą asmuo ne ilgesniam nei Nurodymo(-ų) darbams elektros įrenginiuose ar Paskyros-leidimo (-ų), išduoto(-ų) konkretaus darbo atlikimui viename objekte, galiojimo laikotarpiui ir tai pažymi „Raktų išdavimo ir grąžinimo registravimo žurnale“.

112.14. Bendrovės kontrahentas, kai statybvietėje darbų trukmė ilgesnė kaip 30 (trisdešimt) darbo dienų ir vienu metu dirbs daugiau kaip 20 (dvidešimt) darbuotojų, arba darbų apimtis numatoma didesnė

41

kaip 500 (penki šimtai) žmogaus darbo dienų (pamainų), ne vėliau kaip prieš 10 (dešimt) kalendorinių dienų iki statybos darbų pradžios privalo pateikti Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam skyriui pranešimą.

112.15. Darbuotojų saugai ir sveikatai labai pavojingiems darbams arba kai būtina pranešti Valstybinei darbo inspekcijai, prieš darbų pradžią turi būti parengtas saugos ir sveikatos darbe priemonių planas. Saugos ir sveikatos darbe priemonių planą rengia Bendrovės kontrahentas.

112.16. Darbuotojų saugai ir sveikatai labai pavojingų darbų statybvietėje sąrašas:112.16.1. Darbai, keliantys darbuotojams užgriuvimo, nuskendimo arba kritimo pavojų, kurio rizika

padidėja dėl statybos pobūdžio, darbo metodų arba aplinkos sąlygų darbo vietoje arba statybvietėje.112.16.2. Darbai, kurie dėl naudojamų cheminių ir biologinių medžiagų kelia darbuotojų saugai ir

sveikatai darbe ypatingą pavojų arba kuriuos dirbant teisės aktais nustatyti privalomi sveikatai tikrinimai.112.16.3. Darbai su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, kuriuos vykdant teisės aktais nustatyta

kontrolė ir priežiūra.112.16.4. Darbai arti aukštosios įtampos tinklų (laidų).112.16.5. Darbai, kuriuos vykdant gresia pavojus nuskęsti.112.16.6. Šulinių ir tunelių statyba, požeminiai žemės darbai.112.16.7. Darbai po vandeniu naudojant naro reikmenis.112.16.8. Darbai kesonuose ir darbai baro kamerose.112.16.9. Darbai naudojant sprogiąsias medžiagas.112.16.10. Surenkamųjų sunkių elementų montavimas ir išardymas.112.17. Vietų ir darbų, kuriems atlikti reikalinga paskyra – leidimas, sąrašas:112.17.1. Darbai, atliekami naudojant kėlimo kranus ir kitas statybines mašinas elektros oro linijų,

dujų – naftos produktų vamzdynų, lengvai užsiliepsnojančių ar degių skysčių ir degiųjų ar suskystintų dujų sandėlių apsaugos zonose.

112.17.2. Darbai šuliniuose, iškasose, uždarose ir sunkiai prieinamose erdvėse.112.17.3. Žemės darbai patogeniškai užterštame dirvožemyje, požeminių elektros tinklų, dujotiekio ir

kitų pavojingų požeminių komunikacijų apsaugos zonose.112.17.4. Eilinis remontas, įrenginių išmontavimas bei remonto ir statybos montavimo darbai

įmonėse, kuriose veikia pavojingi ir/arba kenksmingi veiksniai.112.17.5. Darbai vietose, kuriose yra arba gali atsirasti pavojus, sukeltas greta atliekamų darbų.112.17.6. Darbai, atliekami prie pat eksploatuojamų geležinkelio ir automobilių kelių važiuojamųjų

dalių.112.17.7. Darbai sprogiųjų ir/arba degiųjų dujų terpėje.112.18. Bendrovės kontrahentas Neelektrotechninių darbų vykdymui Bendrovės neveikiančiuose

objektuose, kai į darbo vietą patekti nereikia pro Bendrovės veikiančius objektus, darbų organizavimo ir vykdymo tvarką, užtikrinant saugą darbe, nusistato savarankiškai (pvz. neveikiančios transformatorių pastotės teritorijoje, arba transformatorių pastotės teritorijos neveikiančioje dalyje, kuri atskirta stacionaria tvora, ant kurios pakabinti įspėjamieji ženklai, nuo veikiančių transformatorinės pastotės elektros įrenginių, kai į darbo vietą patekti nereikia pro veikiančius elektros įrenginius). Jei patekti reikia pro Bendrovės veikiančius objektus, darbų organizavimo ir vykdymo tvarka aprašyta šios Tvarkos VI skyriuje.

112.19. Dirbant Bendrovės neveikiančiuose objektuose Prižiūrintysis gali būti neskiriamas, o Bendrovės kontrahentas Neelektrotechninius darbus privalo vykdyti pagal Paskyrą-leidimą.

112.20.Bendrovės kontrahentas pradėti statinio statybos darbus gali tik parengęs darbų technologijos (vykdymo) projektą. Darbų technologijos (vykdymo) projektas gali būti nerengiamas nesudėtingiems (mažiesiems) statiniams. Tai sprendžia statybos vadovas kartu su statybos techninės priežiūros vadovu.

112.21. Bendrovės kontrahento darbuotojai į Bendrovės teritoriją, patalpas įleidžiami pateikus galiojantį darbo pažymėjimą ir pagal Bendrovei pateiktą sąrašą. Bendrovės kontrahentas prisiima atsakomybę, jeigu raštu nepranešė Bendrovei apie pakeistą darbuotojų sąrašą ir negavęs iš Bendrovės Leidimo įtraukė nenurodytus sąraše darbuotojus dirbti į Bendrovės neveikiantį objektą.

112.22. Bendrovės kontrahento darbuotojams draudžiama priartėti arčiau negu saugiu atstumu (nurodytu „Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklėse“) prie veikiančių elektros įrenginių, įeiti į

42

veikiančių elektros įrenginių patalpas, atitvertą teritoriją, ant kurių pakabinti įspėjamieji ženklai, be Prižiūrinčiojo ir negavus Bendrovės leidimo.

112.23. Projektuotojai į elektros įrenginių patalpas ar teritorijas įleidžiami atitinkamo Bendrovės padalinio, kuriam priskirti įrenginiai, Prižiūrinčiajam asmeniui išrašius Nurodymą darbams elektros įrenginiuose. Šiuo atveju bet kokius darbus atlikti yra draudžiama,turi būti gaunamas Bendrovės Dispečerinio valdymo skyriaus/Dispečerinio valdymo departamento budinčiojo dispečerio leidimas.

113. Darbų, atliekamų pagal nurodymus AB LESTO įrenginiuose, sąrašas:113.1. Visi rangovinių organizacijų darbai, vykdomi AB LESTO elektros įrenginiuose, turi būti

atliekami pagal nurodymus.113.2. Eksploatavimo, montavimo darbai vykdomi aukštosios ir žemosios įtampos elektros

įrenginiuose ant įtampą turinčių srovinių dalių arba arti jų, išskyrus darbus atliekamus valdymo, automatikos, elektros matavimų, signalizacijos, relinės apsaugos, elektros energijos apskaitos grandinėse, ryšių įrenginiuose ir elektros instaliacijose, kai aukštosios įtampos įrenginiai yra už nuolatinių aptvarų arba toliau, nei nurodyta Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklių 3 ir 4 prieduose.

113.3. Eksploatavimo, montavimo darbai vykdomi atjungus įtampą:113.3.1. aukštosios įtampos įrenginiuose;113.3.2. žemosios įtampos kabelių linijose ir prie jų prijungtose spintose;113.3.3. transformatorių pastočių, transformatorinių, skirstomųjų punktų žemosios įtampos

įrenginiuose, kai įtampa yra likusi kitose sekcijose arba ant linijinių bei įvadinių kirtiklių, išskyrus darbus atliekamus valdymo, automatikos, elektros matavimų, signalizacijos, relinės apsaugos, elektros energijos apskaitos grandinėse, ryšių įrenginiuose ir elektros instaliacijose, kai aukštosios įtampos įrenginiai yra už nuolatinių aptvarų arba toliau, nei nurodyta Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklių 3 ir 4 prieduose;

113.4. darbai su kėlimo kranais ir savaeigiais keltuvais žmonėms kelti transformatorių pastotės teritorijoje;

113.5. darbai oro linijų apsaugos zonose su kėlimo kranais ir savaeigiais keltuvais žmonėms kelti, neišjungus įtampos;

113.6. darbai oro linijose, kai oro linija darbo vietoje turi sankirtas ar suartėjimus su kitomis veikiančiomis oro linijomis;

113.7. darbai oro linijoje, kai joje yra indukuota įtampa;113.8. darbai daugiagrandėse, sužieduotose ar turinčiose ryšį su generuojančiais įrenginiais, oro

linijose;113.9. darbai oro linijose, kai kartu yra nutiestos ryšių, apšvietimo, radijo ar kitos paskirties linijos,

kurių kintama įtampa yra aukštesnė kaip 50V, o nuolatinė – kaip 75 V);113.10. darbai viengrandėse radialinėse (spindulinėse) žemosios įtampos oro linijose, kai darbo

vietoje nėra sankirtų ar suartėjimų su kitomis veikiančiomis oro linijomis ir kai darbus atlieka operatyviniai-remonto ar remonto darbuotojai;

113.11. darbai su matavimo lazdomis aukštosios įtampos įrenginiuose;113.12. fazavimo darbai virš 1000 V įtampos elektros įrenginiuose vykdomi operatyvinio remonto

darbuotojų;113.13. bandymai paaukštinta įtampa ne stacionariose laboratorijose;113.14. oro ir oro kabelių linijų trasos valymo darbai, neišjungus įtampos, kai reikia imtis priemonių,

kad pjaunami medžiai ar kertamos šakos neprisiliestų ar nepriartėtų prie oro linijos laidų arčiau nei Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklių 4 priede nurodytais leistinais atstumais;

113.15. įrenginių derinimo, bandymo darbai, kurių pertraukų metu atstatoma schema arba įjungiama įtampa įrenginių veikimui patikrinti, išskyrus darbus elektros apskaitos įrenginių grandinėse;

113.16. alyvos pavyzdžių ėmimas bei alyvos papildymas į galios transformatorių rezervuarus, kai yra galimybė priartėti prie įtampą turinčių dalių arčiau nei Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklių 3 ir 4 prieduose nurodytais atstumais;

43

113.17. ne elektrotechniniai darbai elektros įrenginiuose arba jų apsaugos zonose ir pan., kuriuos atlieka ne elektrotechnikos darbuotojai, prižiūrimi prižiūrinčiojo;

113.18. oro linijų montavimo, išmontavimo darbai linijų sankirtose, kitų linijų apsaugos zonose arba kai darbo metu yra galimybė priartėti prie linijų, turinčių įtampą, su mechanizmais, atramomis ir laidais arčiau kaip nurodyta Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklių 4 priede (tarp jų, dirbant ir neveikiančiose linijose);

113.19. darbai požeminiuose statiniuose (šuliniuose, kolektoriuose, tuneliuose, iškasose gilesnėse kaip 1,5m);

113.20. darbai kabelių linijose, išskyrus kabelių klojimo darbus iki jų prijungimo, jei greta nėra kitų veikiančių kabelių;

113.21. žemės darbai kabelių linijų apsaugos zonoje;113.22. darbai sprogioje aplinkoje.

4. OPERATYVINIAI PERJUNGIMAI, KURIUOS VYKDO RANGOVŲ DARBUOTOJAI

114. Elektros įrenginius operatyviai prižiūrėti gali operatyviniai (budintys) darbuotojai (toliau vadinama – operatyviniai darbuotojai) arba operatyviniai remonto darbuotojai, kuriems darbdavio ar jo įgalioto asmens yra priskirti tie įrenginiai.

115. Jei perjungimus vykdo operatyviniai remonto darbuotojai, tai perjungimus aukštosios įtampos įrenginiuose turi vykdyti du asmenys: vienas – ne žemesnės kaip VK, kitas gali būti PK.

116. Vykdant perjungimus aukštosios įtampos įrenginiuose su rankine pavara, privaloma mūvėti dielektrines pirštines.

117. Elektros įrenginių teritorijos, patalpos, narveliai, skydai, spintos, rinklės, komutacinių aparatų pavaros, prie kurių yra galimybė prieiti pašaliniams asmenims, privalo būti nuolat užrakinti, išskyrus atvejus, kai narveliuose, skyduose, spintose ar rinklėse vykdomi darbai.

Kol darbo vieta neparuošta, į teritoriją, patalpą ir pan. gali įeiti tik asmenys, ruošiantys darbo vietą.118. Elektros įrenginiuose dirbant rangovų organizacijoms, operatyvinius perjungimus galima leisti

vykdyti rangovo operatyviniams ir operatyviniams remonto darbuotojams. Tuo atveju turi būti įvykdytos šios sąlygos:

118.1. rangovo operatyviniai ir operatyviniai remonto darbuotojai privalo būti parengti ir atestuoti pagal tuos elektros įrenginius eksploatuojančių įmonių darbuotojų atestavimo ir rengimo tvarką;

118.2. rangovo pateiktame dirbsiančių objekte darbuotojų sąraše nurodyti asmenys, galintys vykdyti operatyvinius perjungimus, kurie parengti darbams atitinkamuose elektros įrenginiuose teisės aktų nustatyta tvarka;

118.3. sudarytoje sutartyje turi būti nurodyta, kokiuose elektros įrenginiuose galės atlikti operatyvinius perjungimus rangovo darbuotojai;

118.4. asmenys, galintys vykdyti operatyvinius perjungimus, privalo būti instruktuoti apie leidžiamus vykdyti operatyvinius perjungimus. Instruktuoja elektros įrenginių savininko darbuotojas, organizuojantis operatyvinį darbą;

118.5. rangovo darbuotojai, vykdantys operatyvinius perjungimus, privalo turėti elektros įrenginių, kuriuose vykdo perjungimus, operatyvines schemas ir mokėti jomis naudotis;

118.6. saugiems operatyviniams perjungimams vykdyti rangovas pats turi turėti visas asmenines ir kolektyvines apsaugines ir darbo priemones.

119. Juridiniai ar fiziniai asmenys turimų elektros įrenginių operatyvinei priežiūrai gali sudaryti sutartis su paslaugas teikiančiomis įmonėmis, turinčiomis Valstybinės energetikos inspekcijos atestatus eksploatuoti tos rūšies elektros įrenginius.

120. Transformatorių pastotėje, nuotoliniu būdu atjungus įrenginį remontui, darbo vietą ruošia ir sutvarko operatyviniai arba operatyviniai remonto darbuotojai.

X. REIKALAVIMAI DARBUOTOJŲ SAUGAI IR SVEIKATAI

44

1. BENDROSIOSNUOSTATOS

121. Darbuotojas privalo nepradėti dirbti be asmeninių apsauginių priemonių, kaip to reikalauja darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktai.

122. Būtiniausių asmeninių apsaugos priemonių naudojimo darbe ir darbuotojų aprūpinimo jomis reikalavimus nustato „Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis nuostatai“.

123. Minimalius (būtinuosius) saugos ir sveikatos darbe reikalavimus darbo įrenginiams ir jų naudojimui nustato „Darbo įrenginių naudojimo bendrieji nuostatai“.

124. Minimalius reikalavimus saugos ir sveikatos apsaugos ženklams ir jų naudojimą darbovietėse, ženklų reikšmę, formą, spalvas, taip pat darbdavių pareigas įrengiant juos darbovietėse nustato „Saugos ir sveikatos apsaugos ženklų naudojimo darbovietėse nuostatai“.

2. DARBO VIETŲ ĮRENGIMAS STATYBVIETĖSE

125. Statybvietės turi atitikti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, nustatytus socialinės apsaugos ir darbo ministro ir aplinkos ministro patvirtintuose Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatuose. Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai konkrečiai statybvietei nustatomi statinio techniniame projekte, vadovaujantis Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatais ir atitinkamais statybos techniniais reglamentais. Statybos darbų technologijos projekte numatomos konkrečios priemonės, užtikrinančios darbuotojų saugą ir sveikatą statinio statybos metu. Kai statinį projektuojant arba statant dalyvauja daugiau negu vienas rangovas, Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatuose nustatyta tvarka privalo būti paskirtas vienas ar keli saugos ir sveikatos koordinatoriai, kurių pareigos ir teisės nustatomos Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatuose.

126. Statinio projektavimo arba statybos saugos ir sveikatos koordinatorius – fizinis arba juridinis asmuo, kuriam statytojas (užsakovas) arba statinio statybos valdytojas paveda statinio projekto rengimo arba statybos metu koordinuoti ir kontroliuoti norminiuose teisės aktuose nustatytų darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų įgyvendinimą, organizuoti ir koordinuoti statybvietėse esančių darbdavių bendradarbiavimą ir jų veiklą, vykdant nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų prevenciją.

127. Statytojas (užsakovas) arba statinio projekto valdytojas, statinio statybos valdytojas, kai statinį projektuojant arba statant dalyvauja daugiau negu vienas rangovas, paskiria saugos ir sveikatos koordinatorių, kurio veikla, teisės ir pareigos yra išdėstytos Valstybinės darbo inspekcijos dokumente „Metodinės rekomendacijos statinio statybos ir sveikatos koordinatoriams“.

128. Visi asmenys, esantys statybvietėse, privalo dėvėti apsauginius šalmus.129. Būtinus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus atliekant statybos darbus nusako „Saugos ir

sveikatos taisyklės statyboje“.

3. ELEKTROTECHNIKOS DARBUOTOJŲ FUNKCIJOS

130. Elektrotechnikos darbuotojai organizuoja ir vykdo elektros įrenginių techninę priežiūrą, remonto, montavimo, derinimo ir bandymo darbus, vykdo juose perjungimus bei atlieka jiems priskirtų įrenginių operatyvinį valdymą. Elektrotechnikos darbuotojai, organizuodami ir vykdydami darbus elektros įrenginiuose, pagal atliekamas funkcijas yra skirstomi taip:

130.1. darbdavio įgaliotas asmuo (ne elektros energetinėms įmonėms nebūtinai elektrotechnikos darbuotojas);

130.2. asmuo, atsakingas už vartotojo elektros ūkį;130.3. asmuo, turintis teisę asmeniškai apžiūrėti elektros įrenginius;130.4. operatyvinis, operatyvinis remonto darbuotojas;130.5. remonto darbuotojas;130.6. darbų vadovas;

45

130.7. darbų vykdytojas;130.8. prižiūrintysis;130.9. brigados narys;130.10. stažuotojas.131. Darbų vadovais skiriami elektrotechnikos darbuotojai, gerai išmanantys eksploatuojamų elektros

įrenginių įrengimo, eksploatacijos, darbuotojų saugos ir sveikatos taisykles ir instrukcijas, eksploatuojamų įrenginių schemas, konstrukcijas ir kitus ypatumus, taip pat pagal vykdomų darbų apimtis mokantys užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą.

132. Darbų vadovas organizuoja elektros įrenginių eksploatavimo darbus. Jis turi teisę duoti nurodymus ir pavedimus darbams elektros įrenginiuose, turėti asmeninius elektros įrenginių raktus ir asmeniškai atlikti elektros įrenginių apžiūras. Darbų vadovas gali atlikti darbų vykdytojo, prižiūrinčiojo arba brigados nario funkcijas.

Darbų vadovas atsako už nurodyme ar pavedime nustatytų organizacinių ir techninių priemonių tinkamumą bei pakankamumą saugiam darbui atlikti, už atsakingų asmenų ir brigados narių paskyrimą, pakankamą jų kvalifikaciją ir brigados kiekybinę sudėtį. Už juridinių asmenų, dirbančių nuosavybės ar patikėjimo teise nepriklausančiuose elektros įrenginiuose, atsakingų asmenų ir brigados narių paskyrimą, reikiamą jų kvalifikaciją ir brigados kiekybinę sudėtį atsako įmonių vadovai ir jų įgalioti asmenys, pateikę darbuotojų sąrašus (darbų paraiškas) užsakovui. Dirbant pagal nurodymus ar pavedimus, darbų vadovas instruktuoja darbų vykdytoją, prižiūrintįjį. Šį instruktavimą darbų vadovas įformina Nurodymų registravimo ir pavedimų įforminimo žurnale.

133. Darbų vykdytojais skiriami elektrotechnikos darbuotojai, gerai išmanantys eksploatuojamų elektros įrenginių įrengimo, eksploatavimo, darbuotojų saugos ir sveikatos taisykles bei instrukcijas, eksploatuojamų įrenginių schemas, konstrukcijas ir kitus ypatumus. Darbų vykdytojas turi mokėti užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą, būti ne žemesnės kaip VK.

134. Darbų vykdytojai atlieka šias funkcijas:134.1. organizuoja darbų pagal darbų vadovo nurodymus ar pavedimus vykdymą;134.2. ruošia darbo vietą ir leidžia dirbti;134.3. priima darbo vietą ir gauna leidimą dirbti, jei darbo vietą ruošė kiti;134.4. vadovauja brigados nariams, dirbantiems pagal nurodymus ar pavedimus;134.5. turintys operatyvinio remonto darbuotojo teises atlieka operatyvinius perjungimus.135. Prieš leisdamas brigadai dirbti, darbų vykdytojas privalo įsitikinti, kad darbo vieta paruošta

tinkamai, ir instruktuoti pagal nurodymą dirbančius brigados narius.136. Darbų vykdytojas atsakingas už:136.1. tinkamą priemonių, išvardytų nurodyme ar pavedime, įvykdymą;136.2. tinkamą ir pakankamą darbo vietos paruošimą ir jos sutvarkymą baigus darbus;136.3. leidimo brigadai dirbti tinkamumą, jo įforminimą, tikslinio instruktažo kokybę;136.4. brigados narių darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų vykdymą, darbo įrankių ir

priemonių tvarkingumą, darbo vietose uždėtų įžemiklių, aptvarų, iškabintų ženklų išsaugojimą iki darbo pabaigos.

137. Darbų vykdytojui darbų vadovo nurodymai yra privalomi, jei jie neprieštarauja Taisyklių ir kitų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių aktų reikalavimams. Darbų vykdytojas, pastebėjęs darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės ir kitų norminių aktų pažeidimus, privalo nutraukti darbus ir apie tai informuoti darbų vadovą. Jam draudžiama palikti darbo vietoje dirbančią brigadą be priežiūros.

138. Prižiūrintysis – tai elektrotechnikos darbuotojas, paskirtas prižiūrėti elektros įrenginiuose arba jų apsaugos zonose ne elektrotechnikos darbuotojus, arba žemos įtampos elektros įrenginiuose, esančiuose aukštos įtampos įrenginių patalpose ar teritorijoje, dirbančius elektrotechnikos darbuotojus, turinčius teisę dirbti tik žemosios įtampos įrenginiuose.

139. Prižiūrinčiojo funkcijos nustatomos tokios pat kaip ir darbų vykdytojo, tačiau:139.1. prižiūrint dirbančiuosius, prižiūrinčiajam draudžiama dirbti kokį nors darbą;139.2. draudžiama nors ir trumpam laikui palikti darbuotojus be priežiūros;

46

139.3. prižiūrintysis atsako tik už prižiūrimų darbuotojų apsaugą nuo priartėjimo prie įtampą turinčių srovinių dalių arčiau negu taisyklių 3 ir 4 prieduose nurodytais atstumais;

139.4. prižiūrinčiojo paskyrimas įforminamas nurodymu.140. Prižiūrintysis turi būti ne žemesnės kaip VK.141. Brigados nariais skiriami atitinkamą teorinį parengimą ir praktinių įgūdžių turintys

elektrotechnikos darbuotojai. Jie turi išmanyti darbuotojų saugos ir sveikatos taisykles bei instrukcijas ir kitus reikalavimus pagal vykdomų darbų apimtis. Brigados nariai privalo vykdyti visus darbų vykdytojo arba prižiūrinčiojo nurodymus, jei jie neprieštarauja SEEĮT ir kitų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių aktų reikalavimams. Brigados nariai, pastebėję darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimus arba negalintys užtikrinti saugos darbe reikalavimų, privalo nutraukti darbus ir apie tai informuoti darbų vykdytoją.

142. Stažuotojas – tai darbdavio ar jo įgalioto asmens paskirtas asmuo, gilinantis profesines žinias, jų taikymą darbe, iki bus atestuotas ir jam bus leista savarankiškai dirbti su elektros įrenginiais. Stažuotojas dirba prižiūrimas paskirto kvalifikuoto VK arba AK darbuotojo.

4. APSAUGOS NUO ELEKTROS POVEIKIO PRIEMONĖS IR BŪDAI

143. Organizuojant ir vykdant darbus elektros įrenginiuose, žmogaus apsaugai nuo elektros srovės, statinės elektros, elektromagnetinių laukų ir elektros lanko poveikio turi būti vykdomos organizacinės bei techninės priemonės.

144. Techninėms priemonėms priskiriami techniniai veiksmai, užtikrinantys darbo vietose darbuotojų saugą ir sveikatą (apsaugantys dirbančiuosius nuo prisilietimo prie įtampą turinčių dalių atjungimai, atjungtų srovinių dalių įžeminimai, ženklų iškabinimas ir darbo vietos aptvėrimas, kad darbuotojai nepriartėtų neleistinais atstumais prie įtampą turinčių dalių ir pašaliniai žmonės nepatektų į vykdomų darbų zoną, izoliuotų įrankių ir priemonių naudojimas bei apsauga nuo elektros lauko) priklausomai nuo darbų kategorijos.

145. Darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti taikomi šie apsaugos nuo elektros poveikio būdai:145.1. apsauginių priemonių naudojimas;145.2. pažemintos įtampos naudojimas. Pažeminti įtampą leidžiama tik tam tikslui skirtais

transformatoriais ar kitais įtaisais, bet draudžiama tam tikslui naudoti autotransformatorius;145.3. skiriamųjų transformatorių, kurių antrinė apvija elektriškai atskirta nuo pirminės apvijos,

naudojimas;145.4. įrenginių su dviguba arba sustiprinta izoliacija naudojimas;145.5. įrenginiams nustatytų vardinių parametrų neviršijimas;145.6. garsinės ir regimosios signalizacijos naudojimas;145.7. skirtuminės srovės apsaugos greitai veikiančių komutacinių aparatų naudojimas;145.8. signalinių spalvų, apsaugos nuo elektros ženklų naudojimas;145.9. potencialų suvienodinimas;145.10. įtampos išjungimas, įrenginio atjungimas ir įtampos nebuvimo patikrinimas;145.11. ekranuojančių komplektų naudojimas;145.12. elektros įrenginių srovei laidžių korpusų įžeminimas arba įnulinimas.

5. ORGANIZACINĖS PRIEMONĖS

146. Darbuotojų saugą ir sveikatą užtikrinančios organizacinės priemonės yra:146.1. asmenų, atsakingų už darbuotojų darbų saugą, paskyrimas vadovaujantis įmonės dokumentais;146.2. už saugų darbų vykdymą atsakingų asmenų parinkimas ir paskyrimas;146.3. darbų įforminimas nurodymu, pavedimu ar techninės priežiūros tvarka;146.4. darbų organizavimas pagal sudaromas sutartis su kitais fiziniais ar juridiniais asmenimis;

47

146.5. leidimas vykdyti technines priemones, ruošti darbo vietą ir leisti dirbti;146.6. leidimas dirbti;146.7. elektros įrenginiuose vykdomų neelektrotechninių darbų priežiūra;146.8. perkėlimas į kitą darbo vietą;146.9. darbo pertraukos bei darbo baigimo įforminimas.147. Veikiančiuose elektros įrenginiuose gali būti dirbama:147.1. pagal darbų vadovo nurodymą;147.2. pagal darbų vadovo pavedimą;147.3. techninės priežiūros tvarka.148. Darbdavys arba jo įgaliotas asmuo, atsižvelgdamas į vietines sąlygas ir kriterijus, sudaro darbų,

atliekamų pagal nurodymus ir pavedimus, sąrašus.149. Vykdant darbus pagal sudaromas sutartis, darbų saugos atsakomybės ribos tarp susitariančių

šalių nustatomos atitinkamose sutartyse.

6. DARBŲ VYKDYMAS PAGAL NURODYMUS

150. Nurodymas – tai rašytinė darbų vadovo užduotis saugioms darbo sąlygoms užtikrinti, vykdant nurodytos apimties darbus, kurioje nustatoma darbo vieta, darbo pradžios ir pabaigos laikas ir saugaus atlikimo sąlygos, brigados sudėtis ir už darbuotojų saugą ir sveikatą atsakingi asmenys. Jis išduodamas dviem nustatytos formos blanko egzemplioriais (9 priedas). Ši forma įmonės technikos vadovo sprendimu gali būti išplėsta, papildyta lentelėmis, tekstais ir keliamais reikalavimais, nemažinančiais darbuotojų saugumo. Perduodant nurodymą ryšių priemonėmis, vieną nurodymo blanką užpildo išduodantis asmuo, kitą – jį priimantis, arba išduotas nurodymas siunčiamas faksu ar elektroniniu paštu.

151. Darbų, atliekamų pagal nurodymus, sąrašai sudaromi vadovaujantis šiais kriterijais:151.1. I kategorijos darbai, išskyrus darbus, atliekamus valdymo, automatikos, ryšių įrenginiuose bei

antrinėse relinės apsaugos ir elektros energijos apskaitos grandinėse, elektros instaliacijoje, kai aukštosios įtampos įrenginiai yra už nuolatinių aptvarų arba toliau, nei nurodyta 3 ir 4 prieduose;

151.2. II kategorijos darbai aukštosios įtampos įrenginiuose ir darbai sužieduotame žemosios įtampos tinkle, išskyrus darbus, kuriuos vykdo budintys operatyviniai darbuotojai.

151.3. darbai sprogioje aplinkoje;151.4. darbai, kuriuos atlieka ne elektrotechnikos darbuotojai, ir jų saugai užtikrinti reikalinga

elektrotechnikos darbuotojo priežiūra;151.5. bandymai paaukštinta įtampa ne stacionariose laboratorijose;151.6. darbai žemosios įtampos dvigrandėse oro linijose arba jei jose yra sankirtų su veikiančiomis

oro linijomis, arba jos yra indukuotos įtampos zonoje.152. Išduoti nurodymą, įskaitant jo pratęsimą, leidžiama ne ilgesniam kaip 30 kalendorinių parų

laikui. Įforminus darbų baigimą, nurodymas saugomas 30 kalendorinių parų.153. Pagal nurodymą turi dirbti ne mažiau kaip du darbuotojai, t. y. ne žemesnės kaip VK darbų

vykdytojas ir PK brigados narys ar ne žemesnės kaip VK prižiūrintysis ir brigados narys.154. Pakeisti brigados sudėtį gali tik darbuotojai, išdavę nurodymą, arba juos pakeitę asmenys,

turintys teisę duoti nurodymus dėl darbo tuose elektros įrenginiuose. Pakeitimą įformina darbų vykdytojas darbų vadovo leidimu. Darbuotojui, įtrauktam į brigados sudėtį, leidžiama pradėti dirbti tik prieš darbų pradžią pasirašytinai išklausius tikslinį instruktavimą.

155. Nurodymas laikomas galiojančiu, kai antroje nurodymo lentelėje įforminamas leidimas ruošti darbo vietą ir leisti dirbti pagal šį nurodymą.

156. Nurodymas nustoja galioti:156.1. kai pasibaigia galiojimo laikas;156.2. kai pasikeičia darbų vykdymo sąlygos, išskyrus derinimo darbus, kai į valdymo grandines

reikia įjungti įtampą, jungtuvą pripildyti oro;156.3. kai pakeičiamas darbų vykdytojas;

48

156.4. kai, nebaigus visų nurodyme išvardytų darbų, į įrenginį būtina įjungti įtampą;156.5. laikui, kuriam darbus sustabdo darbuotojų saugą ir sveikatą kontroliuojantys asmenys.157. Brigadai leidžiama duoti vieną nurodymą vykdyti paeiliui vieno tipo darbus keliose

transformatorinėse, skirstymo punktuose, transformatorių pastotėse (objektuose) ar viename objekte keliuose darbuotojų ose bei oro ir oro kabelių linijose, jei visos darbo vietos iki darbo pradžios yra paruoštos, o nurodymo skiltyje „Darbo vietos paruoštos. Liko įjungta įtampa“ iškart nurodomi visų darbo vietų elektros įrenginiai ir jų dalys, kuriuose lieka įjungta įtampa. Dirbant su perėjimais iš vienos darbo vietos į kitą toje pačioje oro linijoje, kai ji atjungta ir įžeminta atjungimo vietose, brigadai leidžiama perkelti iš vienos darbo vietos į kitą kilnojamuosius įžemiklius. Apie įžemiklių uždėjimą ir nuėmimą kiekvienoje darbo vietoje turi būti įrašyta nurodymo eilutėje „Kiti reikalavimai“.Perėjimai iš vienos darbo vietos į kitą turi būti įforminami nurodymo 4 lentelėje ir tik visiškai užbaigus darbus visose darbo vietose leidžiama įjungti įtampą.

Darbų vykdytojui galima išrašyti kelis skirtingus nurodymus, bet darbai tuo pačiu metu gali būti vykdomi tik pagal vieną nurodymą.

158. Leidimus ruošti darbo vietą ir leisti dirbti pagal pavedimus bei nurodymus operatyvinių darbuotojų valdomuose ar tvarkomuose įrenginiuose duoda operatyviniai darbuotojai, visuose kituose elektros įrenginiuose – darbų vadovas, išdavęs pavedimą ar nurodymą, arba kitas darbdavio įgaliotas asmuo. Elektros įrenginiuose, kuriuose yra budintys vietiniai operatyviniai darbuotojai, leidimus ruošti darbo vietą ir leisti dirbti duoda vietiniai operatyviniai darbuotojai, gavę operatyvinio darbuotojo, kuris valdo ar tvarko tuos įrenginius, leidimą.

159. Techninės priemonės darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti parenkamos ir nustatomos atsižvelgiant į darbų, vykdomų veikiančiuose elektros įrenginiuose, kategorijas.

7. DARBAI, VYKDOMI ATJUNGUS ĮRENGINĮ

160. Prie antros kategorijos darbų priskiriami darbai išjungtuose elektros įrenginiuose, kai dirbančiųjų kūno dalimis, įrankiais ar darbo priemonėmis nepriartėja prie įtampą turinčių dalių arčiau nei nurodytais atstumais.

161. Prieš pradedant dirbti atjungus įtampą, turi būti įvykdytos žemiau nurodytos techninės priemonės tokia tvarka:

161.1. išjungti įtampą;161.2. atjungti įrenginį. Nesant techninės galimybės atjungti įrenginį, galima apsiriboti įtampos

išjungimu;161.3. imtis priemonių išvengti savaiminio arba klaidingo komutacinių aparatų įsijungimo;161.4. iškabinti ženklus, draudžiančius įjungti įtampą;161.5. patikrinti, ar nėra įtampos;161.6. nustatyta tvarka įžeminti ir iškabinti ženklus „ĮŽEMINTA“;161.7. paruošti darbo vietą (įvykdyti Taisyklių 174 punkte nurodytas priemones).162. Draudžiantis įjungti įtampą ženklas „NEJUNGTI! ĮRENGINIUOSE DIRBAMA“ kabinamas

ant elektros aparatų, kuriais įtampa išjungiama ar atjungiama, pavarų rankenų arba elektros aparatų valdymo elementų.

163. Įtampa patikrinama specialiai tam skirtais išbandytais ir patikrintais įtampos indikatoriais.164. Išbandytas indikatorius – tai toks indikatorius, kuris yra išbandytas gamintojo nustatyta tvarka ir

nepasibaigęs bandymo galiojimo ar naudojimosi juo terminas.165. Patikrintu laikomas toks indikatorius, kurio veikimas prieš tikrinant juo įtampos nebuvimą

atjungtame įrenginyje buvo patikrintas specialiu prietaisu ar gamintojo nurodytu būdu arba elektros įrenginiuose, turinčiuose įtampą.

166. Naudojantis įtampos indikatoriumi, būtina vykdyti jo gamintojo instrukcijoje nurodytas saugos priemones.

49

167. Kitomis priemonėmis ir būdais tikrinant įtampos nebuvimą atjungtuose elektros įrenginiuose, reikia vadovautis atjungiamo įrenginio gamintojo nurodytais būdais.

168. Įrenginio įžeminimu laikomas atjungtų fazių srovinių dalių sujungimas elektros grandine su įžeminimo įrenginiu.

169. Elektros įrenginio srovinės dalys įžeminamos įžemikliais, trumpikliais arba specialiai tam skirtais stacionariai įrengtais įtaisais.

170. Kilnojamuoju įžemikliu įžeminama jo antgalį prijungus prie įžeminimo įrenginio, kitą jo galą (galus) specialiomis izoliacinėmis lazdomis tuoj pat, patikrinus įtampos nebuvimą, prijungus prie įžeminamo įrenginio srovinių dalių. Įžemiklis nuimamas atvirkščia tvarka. Aukštosios įtampos įrenginiai kilnojamaisiais įžemikliais su specialiomis izoliacinėmis lazdomis įžeminami mūvint dielektrinėmis pirštinėmis. Tai atlieka du asmenys – vienas VK, kitas PK, o nuima vienas VK asmuo. Žemosios įtampos įrenginiuose kilnojamuosius įžemiklius su specialiomis izoliacinėmis lazdomis uždeda ir nuima vienas VK asmuo. Jeigu oro linijose ar atvirose skirstyklose įžeminama stacionariais įžeminimo peiliais, tai tikrinti įtampos nebuvimo nebūtina. Jungiant komutacinių aparatų rankinio valdymo pavaras, būtina mūvėti dielektrines pirštines.

171. Prijungimu prie „žemės“ laikomas kilnojamojo įžemiklio vieno galo prijungimas prie elektros įrenginių įžeminimui skirtų vietų arba kitų įžemintų konstrukcijų ar įtaisų.

172. Ženklas „ĮŽEMINTA“ kabinamas elektros įrenginiuose ant įjungtų stacionarių įžemiklių pavarų rankenų (išskyrus kai įžeminimo peiliai įjungiami nuotoliniu būdu).

173. Kitomis priemonėmis ir būdais (išskyrus kaip nurodyta 88–91 punktuose) įžeminti atjungtus elektros įrenginius draudžiama.

174. Darbo vietai paruošti taikomos šios priemonės:174.1. patikrinimas ar nėra įtampos;174.2. įžeminimas nustatyta tvarka;174.3. darbo vietos aptvėrimas;174.4. darbo vietos ribų ir kitų pavojingų zonų paženklinimas apsaugos nuo elektros įspėjamaisiais

ženklais „STOK! ĮTAMPA“;174.5. atstumų tarp dirbančiųjų ir įtampą turinčių dalių, kurie nurodyti SEEĮT 3 ir 4 prieduose,

užtikrinimas;174.6. dirbant žemosios įtampos įrenginiuose, kai neįmanoma uždėti kilnojamųjų įžemiklių, būtina iš

visų darbo vietos pusių, iš kur gali atsirasti įtampa, uždėti izoliuojančius antdėklus, skydus, širmas (intarpus) arba pavaras, elektros spintas, kameras, aparatų gaubtus ir pan. Užrakinti specialiais užraktais arba atjungti elektros įrenginį maitinančius laidus (šynas);

174.7. darbo vietos paženklinimas leidžiamaisiais ženklais;174.8. be šių priemonių, darbo vietos riboms ir pavojingoms zonoms pažymėti gali būti naudojamos ir

kitos darbų saugos norminių aktų nustatytos priemonės. Šiuo atveju jos nepakeičia SEEĮT nustatytų ženklų. Kitos vizualinės informacijos priemonės taikomos tik kaip papildančios pagrindines.

175. Dirbant relinės apsaugos, automatikos, valdymo, savų reikmių ir elektros matavimų grandinėse, administracinių, buitinių, gamybinių, gyvenamųjų patalpų, ūkinių pastatų bei sandėlių vidaus elektros įrenginiuose, kur nėra galimybės įžeminti ar tai atlikti pavojinga, leidžiama dirbti neįžeminus, o tik įvykdžius šias priemones:

175.1. atjungti įrenginį iš visų pusių, iš kur gali būti įjungta įtampa. Atjungiama komutaciniu aparatu, turinčiu matomą nutraukimą. Jei yra saugikliai, tai juos reikia išimti (išsukti). Kai komutacinis aparatas neturi matomo nutraukimo, reikia nuo komutacinio aparato atjungti remontuojamą elektros įrenginį maitinančius laidus (šynas) ir juos izoliuoti arba aparatą išjungti ir, nesant galimybės techninėmis priemonėmis užkirsti kelią klaidingam įjungimui, pastatyti instruktuotą asmenį, kuris neleistų įrenginio įjungti;

175.2. būtina įvykdyti priemones, neleidžiančias atsitiktinai įjungti įtampos į darbo vietą (užrakinti komutacinių aparatų pavaras, užrakinti spintas ar patalpas, kuriose yra komutaciniai aparatai, atjungti komutacinių aparatų valdymo ir jėgos grandines, komutacinių aparatų kontaktus atskirti izoliaciniu įtarpu ar gaubtu ir pan.). Atjungimo vietose iškabinti ženklą „NEJUNGTI! ĮRENGINIUOSE DIRBAMA“;

50

175.3. darbo vietoje patikrinti, ar nėra įtampos ant srovinių dalių.

8. APSAUGOS NUO ELEKTROS POVEIKIO PRIEMONĖS (APSAUGINĖS PRIEMONĖS)

176. Apsauginės priemonės skirtos elektros įrenginiuose dirbantiems darbuotojams apsaugoti nuo elektros srovės, elektrostatinio, elektromagnetinio lauko ir elektros lanko bei jo degimo produktų poveikio, kritimo iš aukščio ir pan. Aprūpinant darbuotojus asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis, reikia vadovautis Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. A1-331 (Žin., 2007, Nr. 123-5055).

177. Prie apsauginių priemonių priskiriama:177.1. izoliuojančios operatyvinės lazdos, izoliuojančios replės, įtampos indikatoriai įtampos

nebuvimui nustatyti ir įtampos indikatoriai fazavimui;177.2. izoliuojančios matavimo lazdos, srovės matavimo replės;177.3. izoliuojančios kopėčios, izoliuojančios aikštelės, izoliuojančios traukės, griebtuvai ir įrankiai

su izoliuotomis rankenomis;177.4. guminės dielektrinės pirštinės, batai, kaliošai, kilimėliai, izoliuojantys pastovai;177.5. kilnojamieji įžemikliai;177.6. ekranuojantys komplektai;177.7. laikini aptvarai, apsaugos nuo elektros ženklai, izoliuojantys gaubtukai ir antdėklai;177.8. apsaugos akiniai ir skydeliai, brezentinės arba kitos medžiagos pirštinės, dujokaukės,

respiratoriai, apsaugos diržai, apsaugos lynai, apsauginiai šalmai.178. Apsaugos nuo elektros priemonės skirstomos į:178.1. pagrindines apsaugos priemones;178.2. papildomas apsaugos priemones.Pagrindinėmis apsaugos priemonėmis vadinamos tos, kurių izoliacija patikimai išlaiko elektros

įrenginio veikimo įtampą ir kuriomis leidžiama liesti turinčias įtampą srovines dalis.Papildomomis apsaugos priemonėmis vadinamos tos, kurios naudojamos kartu su pagrindinėmis

apsaugos priemonėmis papildomai apsaugai nuo prisilietimo įtampos, žingsnio įtampos, nuo elektrostatinio ir elektromagnetinio lauko bei elektros lanko ir jo degimo produktų poveikio. Draudžiama papildomomis apsaugos priemonėmis liesti įtampą turinčias srovines dalis.

179. Prie pagrindinių apsaugos nuo elektros priemonių, naudojamų žemosios įtampos elektros įrenginiuose, priskiriama:

179.1. izoliuojančios lazdos;179.2. izoliuojančios ir matavimo replės;179.3. įtampos indikatoriai, multimetrai;179.4. dielektrinės pirštinės;179.5. įrankiai su izoliuotomis rankenomis;179.6. laidų apvalkalai, izoliatorių gaubtai, izoliacinės juostos, skirtos darbui žemosios įtampos

įrenginiuose.180. Prie papildomų apsaugos nuo elektros priemonių, naudojamų žemosios įtampos elektros

įrenginiuose, priskiriama:180.1. dielektriniai kaliošai;180.2. dielektriniai kilimėliai;180.3. izoliuojantys pastovai;180.4. kilnojamieji įžemikliai;180.5. laikini aptvarai, skydai ir širmos;180.6. apsauginiai akiniai ir skydeliai.181. Prie pagrindinių apsaugos nuo elektros apsauginių priemonių aukštosios įtampos elektros

įrenginiuose priskiriama:

51

181.1. izoliuojančios, operatyvinės ir matavimo lazdos;181.2. izoliuojančios ir matavimo replės;181.3. įtampos indikatoriai;181.4. izoliuojančios priemonės ir įtaisai, naudojami remonto darbams, kaip izoliuojančios kopėčios,

izoliuojančios aikštelės, izoliuojančios traukės, griebtuvai girliandoms pernešti, izoliuojančios lazdos gnybtams pritvirtinti, teleskopinių bokštų izoliuojančios dalys ir kt.

182. Prie papildomų apsaugos nuo elektros priemonių, naudojamų aukštosios įtampos elektros įrenginiuose, priskiriama:

182.1. dielektrinės pirštinės;182.2. dielektriniai batai;182.3. dielektriniai kilimėliai;182.4. izoliuojantys pastovai;182.5. ekranuojantys komplektai;182.6. kilnojamieji įžemikliai;182.7. izoliuojantys gaubtai ir antdėklai;182.8. laikini aptvarai, skydai ir širmos.183. Visos apsauginės priemonės turi atitikti galiojančius standartus, o jų naudojimas – Taisyklių

reikalavimus. Jeigu gamyklos gamintojos instrukcija nesutampa su Taisyklių reikalavimais, reikia vadovautis gamyklos gamintojos instrukcijomis.

184. Nurodyta apsaugos nuo elektros priemonės vardinė įtampa neturi būti mažesnė už įrenginio, kuriame ji bus naudojama, įtampą.

185. Apsaugos nuo elektros poveikio priemonės eksploatavimo metu turi būti tikrinamos ir bandomos gamintojo nustatyta tvarka.

186. Kiekvienas asmuo, prieš naudodamasis apsaugos nuo elektros poveikio priemone, turi įsitikinti, kad ji nėra pažeista, ir ją naudoti pagal paskirtį.

187. Apsauginės priemonės turi būti naudojamos pagal gamintojų nurodytą paskirtį. Naudoti šias priemones kitiems tikslams draudžiama.

188. Draudžiama darbo metu liesti apsauginių priemonių izoliuojančią dalį virš ribojamojo žiedo ar atramos.

189. Pažeidus izoliuojančios apsauginės priemonės izoliacinę dangą arba esant kitiems netvarkingumams, dirbti su ja draudžiama. Draudžiama naudotis apsaugos nuo elektros apsauginėmis priemonėmis esant rūkui, lyjant, jei to nenumatė gamintojas.

9. SAUGOS REIKALAVIMAI MONTUOJANT PASTOČIŲ IR SKIRSTYKLŲ ELEKTROS ĮRENGINIUS BEI ORO LINIJAS

190. Šiame skyriuje pateikiami tik pagrindinių elektros statybos (montavimo) darbų saugos reikalavimai.

191. Iki elektros įrenginių montavimo pradžios turi būti sumontuotas pastotės įžeminimo kontūras, apsauga nuo žaibo išlydžių, teritorijos apšvietimas bei aptvarai.

192. Elektros skirstyklų statybos ir montavimo darbai (žemės darbai, portalų montavimo darbai) turi būti atliekami tik pagal darbų atlikimo projektus, nustatyta tvarka patvirtintas technologijas ir gamintojo instrukcijas.

Visų montuojamų ir sumontuotų elektros įrenginių metalo konstrukcijos (gelžbetoninės bei metalinės atramos, portalai ir 1.1.) turi būti patikimai įžemintos, kaip to reikalauja norminiai dokumentai.

193. Keliant elektros įrenginius arba jų mazgus draudžiama juos stropuoti už izoliatorių ar kitų detalių, neskirtų stropų kabinimui. Kabinimą atlikti pagal stropavimo schemas, patvirtintas rangovinės organizacijos vadovo ar pateiktas įrenginių gamintojo.

194. Transportuojant ir perkeliant valdymo, automatikos ar relinių apsaugų spintas, būtina jas kelti (prikabinti stropus) už tam skirtų vietų, o jei jų nėra, tai kabinti virš svorio centro, kad neapsiverstų.

52

195. Atliekant blokų tvirtinimą portaluose, izoliatorių girliandų, laidų tvirtinimo armatūros, laidų kibinimo ir kitus darbus aukštyje, pavojinga zona ant žemės turi būti aptverta vadovaujantis Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje reikalavimais.

196. Tvirtinti elektros įrenginius (izoliatorius, skyriklius ir t.t.) prie pamatų galima tik naudojant projekte numatytas tvirtinimo detales.

197. Prieš montuojant skyriklius, skirtuvus, jungtuvus ar trumpiklius, kurių pavarose naudojama įtemptų spyruoklių energija, prieš montavimą būtina spyruokles pavarose atlaisvinti. Išlaisvinant spyruokles būtina vadovautis gamintojų instrukcijomis ir naudotis specialiais gamykliniais įrankiais.

198. Kai elektros įrenginių tvirtinimui metalo konstrukcijos įbetonuojamos į sienas, lubas ar pertvaras, palaikančias detales galima demontuoti tik visiškai sutvirtėjus betonui.

199. Montavimo metu būtina užtikrinti valdymo, automatikos ar relinės apsaugos spintų stabilumą iki galutinio jų pritvirtinimo, naudojant paprastas statybines konstrukcijas.

200. Draudžiama palikti įrankius ir kitą įrangą ant panelių, skydų ar kitos elektros įrangos.201. Draudžiama laikinai palikti užkeltus ant konstrukcijų (pamatų) ir nepritvirtintus elektros

skydus, valdymo spintas.202. Betoninių reaktorių montavimui būtina naudoti specialią tam skirtą įrangą draudžiama juos kelti

kabinant už betono ar apvijų.203. Montuojant srovės transformatorius ir jungiant prie jų antrinių grandinių laidininkus,

nenaudojamos srovės transformatoriaus antrinės apvijos turi būti užtrumpintos.204. Alyvinių jungtuvų bakų viduje apšvietimui leidžiama naudoti tik iki 12 V įtampą.205. Kai montuojant transformatorine alyva užpildytus įrenginius naudojama izoliacinės alyvos

atstatymo įranga (šildymo, filtravimo, džiovinimo, regeneravimo ir t. t.), draudžiama įrenginiuose atlikti darbus naudojant atvirą ugnį. Šiose vietose turi būti iškabinti plakatai, draudžiantys naudoti atvirą ugnį.

206. Atliekant jungtuvų, skirtuvų, trumpiklių su distanciniu būdu valdomomis pavaromis derinimą būtina imtis priemonių, kad nebūtų leista pavaroms įsijungti ar atsijungti. Esant reikalui, įjungti operatyvinę srovę galima tik darbuotojams pasitraukus nuo įrenginio.

207. Neleidžiama vienu metu vykdyti komutacinių aparatų derinimo ir apžiūrų bei darbų ant tų aparatų nepriklausomai nuo to, ar aparatai ir jų pavaros vienoje kameroje ar skirtingose.

208. Bandant ir reguliuojant elektromagnetines, variklines, spyruoklines pavaras rankinio valdymo rankenos turi būti nuimtos.

209. Bandant orinius jungtuvus, montuotojai, derintojai ir kiti asmenys atviroje teritorijoje gali būti ne arčiau kaip 50 metrų nuo jungtuvo.

210. Žmonėms atliekant darbus oro rinktuvuose, rinktuvai turi būti uždaryti, visi oro padavimo ventiliai užrakinti ir ant jų pakabinti plakatai „NEATIDARYTI! ĮRENGINIUOSE DIRBAMA“, rinktuvų oro išleidimo ventiliai turi būti atidaryti, oro padavimo vamzdis atjungtas nuo oro rinktuvo ir ant jo uždėta aklė.

211. Orinių jungtuvų hermetiškumas nustatomas sudarius jungtuve darbinį slėgį, kuris per nustatytą laikotarpį neturi sumažėti daugiau negu nurodyta gamintojo dokumentuose. Žmonėms lipti ant jungtuvų hermetiškumo bandymų metu draudžiama.

212. Leidimą sumontuotų orinių jungtuvų bandymui duoda darbų vykdytojas, prieš tai išvedęs brigadą iš darbo vietos.

213. Prieš pradedant montuoti galios transformatorių, būtina:213.1. užbaigti visus statybinius pamatų darbus;213.2. užbaigti visų požeminių komunikacijų (lietaus drenažų, kabelinių kanalų) darbus;213.3. užbaigti alyvos rinktuvo, nupylimo ir transformatorinės alyvos surinkimo sistemų montavimo

darbus, numatytus projekte;213.4. alyvos rinktuvą uždengti dangčiais;213.5. sukomplektuoti priešgaisrinį stendą kuriame būtinai turi būti angliarūgštiniai gesintuvai ir ne

mažesnė kaip 0,5m3 talpos smėlio dėžė.214. Už priešgaisrinių reikalavimų vykdymą montuojant transformatorius atsakingas darbų

53

vykdytojas.215. Laikinai nutraukus transformatoriaus gabenimo ir nukėlimo darbus, būtina po transformatoriaus

ratais padėti stabdančias atramas.216. Transformatoriaus transportavimo metu draudžiama ant jo atlikti darbus ir būti žmonėms.217. Transformatorių leidžiama kelti tik už gamintojo tam tikslui numatytų vietų. Leidžiamas ne

didesnis kaip 30° lyno nuokrypis nuo vertikalės. Jei šio reikalavimo negalima įgyvendinti, tai pakėlimui turi būti naudojama speciali sija.

218. Jei transformatoriaus pamatai įrengti aukščiau kaip 1,3 metro, tai transformatoriaus montavimui būtina įrengti aikšteles su aptvėrimais.

219. Jei transformatoriui būtina atlikti suvirinimo darbus, darbai vykdomi pagal instrukcijas ir technologijas, laikantis šių reikalavimų:

219.1. suvirinimo vieta turi būti aptverta skydais, kad karštas šlakas nepatektų į alyvos rinktuvą, ant kabelių ir 1.1;

219.2. virinant transformatoriaus korpusą transformatorinės alyvos lygis turi būti mažesnis kaip 30 cm virš virinimo vietos.

220. Po šildymo įmagnetinimo būdu, atjungus srovę nuo transformatoriaus apvijų, būtina transformatoriaus apvijas 2 minutėms įžeminti ir tik po to galima matuoti apvijos izoliacijos varžą. Tai turi būti atliekama prieš kiekvienos fazės izoliacijos varžos matavimą.

221. Suprojektuotas su pamatais atramas statyti ant nebaigtų montuoti ir neužkastų pamatų draudžiama.

222. Atramų statymui naudoti tik specialiai pritaikytus mechanizmus, takelažo įrangą, įrankius ir įtaisus.

223. Statant atramas kranu ir traktoriumi, krano kablį galima atkabinti tik po to, kai kėlimo jėga perduota traktoriui. Tęsti kėlimą galima tik po to kai kranas nuvažiuos nuo statomos atramos. Traktoriui važiuoti po kranu pakelta atrama draudžiama.

224. Statyti atramas vien kranu galima, esant šioms sąlygoms:224.1. keliamos atramos masė mažesnė už krano keliamąją galią esant maksimaliam reikalingo

strėlės pakėlimo kampui;224.2. krano kablio darbinė eiga leidžia atramos apačią pakelti virš žemės (pamato) ne mažiau kaip

0,2-0,5 m.225. Keliant vienstiebę atramą, ji turi būti stropuojama aukščiau svorio centro. Iki strėlės pasukimo

momento (statant atramą į duobę) atramos žemiausias taškas turi būti ne žemiau kaip 10 cm virš žemės.226. Nukreipiant atramą į duobę reikia naudoti specialius įtaisus. Nukreipti atramą i duobę rankomis,

be specialių įrankių, draudžiama.227. Atramą keliant ir statant draudžiama:227.1. būti po atrama, po trosais ir jų kritimo zonoje, kėlimo mechanizmų pavojingoje darbo zonoje;227.2. prisiartinti prie atramos iki visiško jos pakėlimo ir įleidimo į duobę;227.3. pasikelti į atramą visiškai jos neįtvirtinus.228. Statant atramas prie kelių turi būti imtasi priemonių apsaugoti trosus ir kitas priemones nuo

pravažiuojančio transporto. Atramos statymo zonoje keliai turi būti uždaryti arba ant kelių turi stovėti darbuotojai ir įspėti apie pavojų.

229. Nuimti takelažo įrangą nuo gelžbetoninės atramos leidžiama tik naudojantis bokšteliu arba naudojant pusiau automatinius stropus.

230. Žmonių pakėlimui į atramą naudoti krano strėlę draudžiama.231. Statant atramas turi būti užtikrintas geras vadovaujančiojo atramos statymui (darbų vykdytojo)

signalų matomumas. Esant ribotam matomumui, atramos gali būti statomos tik asmeniškai vadovaujant darbų vadovui.

232. Tempti laidus ir trosus be ritinėlių (tiesiog metalinėmis traversomis) draudžiama.233. Prieš pradedant tempti laidus, naudojantis išvyniojimo įrenginiu, trasoje reikia pastatyti

stebėtojus, kurie kontroliuos išvyniojimą.

54

234. Paskutines 5-6 vijas iš ritės reikia išvynioti rankomis. Laidas prieš tai turi būti pritvirtintas prie artimiausios atramos.

235. Išvyniojant laidą rankomis, draudžiama juo save apsijuosti.236. Draudžiama išvyniotą laidą palikti užsikabinusį už kelmo, akmens ar kitos kliūties. Būti

užsikabinusio laido kampo viduje draudžiama.237. Tempimo mechanizmo greitis parenkamas pagal reljefo sudėtingumą, tačiau jis negali viršyti 5

km/h.238. Išvynioti laidus ir kelti juos į atramas, vėjo stiprumui esant daugiau nei 12 m/sek. arba esant

tirštam rūkui, draudžiama.239. Pjaustyti laidus galima tik specialiu instrumentu. Prieš pjaunant, laidą prie pjovimo vietos reikia

apvynioti viela. Kirsti laidus kirstuku draudžiama.240. Surenkant izoliatorių girliandas užraktų įdėjimui, reikia naudotis specialiomis replėmis.

Atliekant darbus reikia dėvėti pirštines, kad porceliano ar stiklo šukės nesužeistų rankų.241. Keliant izoliatorių girliandas su laidų tvirtinimo armatūra ir įtvirtintais laidais, būtina naudotis

kėlimo mechanizmais.242. Laipioti sumontuotomis izoliatorių girliandomis ar dirbti esant ant girliandos draudžiama.243. Lipant į atramą draudžiama neštis laidų tvirtinimo armatūrą įrankius, medžiagas. Laidų

tvirtinimo armatūra, įrankiai, medžiagos ir kita įranga pakeliama į atramą virve ir ritinėliu, pritvirtintu atramoje.

244. Darbus atramoje galima pradėti tik prisitvirtinus kūno saugos diržu.245. Kabinant laidus ant atramų miestuose ir gyvenvietėse, darbo zonoje reikia iškabinti

įspėjamuosius plakatus, pastatyti stebėtojus, kad į darbo zoną nepatektų pašaliniai asmenys.246. Mechanizmus laidų tempimui reikia pastatyti ne mažesniu kaip dvigubo ritinėlio pakabinimo

aukščio atstumu, tiksliai pagal laido ašį.247. Perdedant laidus iš tempimo ritinėlių į gnybtus, bokštelio krepšiu palaikyti laidus draudžiama.248. Stovėti po keliama izoliatorių girlianda draudžiama.249. Montuojant ilgas linijas, sumontuotos atkarpos kas 3 km turi būti įžeminamos.250. Anketinėse atramose jungtis galima sujungti tik sumontavus laidus visoje linijos atkarpoje iki

kitos ankerinės atramos. 110 kV ir aukštesnės įtampos oro linijų jungtys iki jų sujungimo turi būti pritvirtintos prie laidų arba prie izoliatorių girliandų, tačiau ne arčiau kaip prie ketvirto izoliatoriaus nuo traversos. 35 kV linijų jungtis galima tvirtinti tik prie laidų.

XI. APLINKOS APSAUGA

251. Teritorijose ir patalpose, kuriose numatyta statyti, montuoti ir eksploatuoti elektros įrenginius, turi būti užtikrintas cheminių medžiagų, alyvos, techninio vandens, šiukšlių, kitų atliekų surinkimas ir pašalinimas, kad jos nepatektų į vandens telkinius, lietaus vandens nuotekų sistemas ir t. t.

252. Įrengiant elektros įrenginius, būtina atsižvelgti į teisės aktų, reglamentuojančių aplinkos taršos, triukšmo, vibracijos, elektros laukų ir kt. Kenksmingą poveikį turinčių veiksnių, reikalavimus.

253. Esant rizikai statiniuose, elektros įrenginiuose, vamzdynuose ar kitose komunikacijose atsirasti korozijai elektros įrenginiams apsaugoti turi būti numatytos atitinkamos priemonės.

254. Planuojant statyti 110 Kv ir aukštesnės įtampos pastotes ar oro elektros perdavimo linijas turi būti atliktas poveikio aplinkai vertinimas Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (Žin., 1996, Nr. 82-1965) ir įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta apimtimi ir tvarka.

255. Statant naujus elektros tinklų objektus ir rekonstruojant esamus taikyti tokias technologijas, kurios nekenkia ar mažiausiai kenkia aplinkai:

255.1. teikti pirmenybę elektros įrenginiams, keliantiems mažesnį triukšmą;

55

255.2. naudoti priemones, apsaugančias nuo gyvūnų patekimo ant įtampą turinčių įrenginių dalių: izoliuotas sistemas, izoliacinius gaubtus, aptvarus, atbaidančias priemones;

255.3. teikti pirmenybę techniniams sprendimams, mažinantiems pastočių, transformatorinių ir SP užimamų teritorijų plotus;

255.4. atsižvelgiant į atliktą poveikio aplinkai vertinimą ir tyrimus statant naujas oro linijas pagal poreikį, įrengti paukščių atbaidymo priemones;

255.5. parkuose, draustiniuose, vertinguose miškų masyvuose teikti pirmenybę techniniams sprendimams, mažinantiems oro linijų proskynų plotį.

256. Užtikrinti, kad veikiant elektros įrenginiams nebus teršiamas gruntas ir vandens telkiniai, triukšmo lygis, elektrinio ir magnetinio lauko intensyvumas neviršys teisės aktais nustatyto leistinojo lygio.

257. Statybines atliekas iš statomų statinių reikia nuleisti žemyn uždarais latakais, vamzdžiais, dėžėse, konteineriuose ar panašiais nepavojingais būdais. Mesti statybines atliekas be latakų ar kitų priemonių leidžiama iš ne didesnio kaip 3 m. Aukščio. Vieta, į kurią metamos šiukšlės, turi būti aptverta.

258. Transporto ir pėsčiųjų judėjimo kelias, priėjimai prie darbo vietų turi būti reikiamai prižiūrimi, valomi nuo šiukšlių ir sniego, neužkraunami sandėliuojamomis medžiagomis, konstrukcijomis.

XII. GAISRINĖ APSAUGA

259. Statinio gaisrinės saugos reikalavimus nustato STR 2.01.01(2):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga“.

260. Elektros tinklai ir įrenginiai turi būti įrengiami, eksploatuojami ir remontuojami laikantis teisės aktųreikalavimų. Jie turi būti tinkami eksploatuoti, saugūs sprogimo ir gaisro atžvilgiu.

261. Laikiną elektros instaliaciją leidžiama naudoti tik statybos, remonto ar avarijų likvidavimo metu.

262. Kilus gaisrui nedelsiant praneškite apie jį bendruoju pagalbos telefonu 112.263. Gaisrinės automatikos įrenginiai energetikos objektuose yra eksploatuojami vadovaujantis

„Gaisrinės automatikos eksploatavimo taisyklėmis“.264. Baigęs darbą, kiekvienas darbuotojas turi patikrinti ir sutvarkyti darbo vieta, pašalinti atliekas,

išjungti prietaisus, įrankius ir dokumentus sudėti į tam tikslui skirtas vietas.265. Kai kabeliai kerta statybines konstrukcijas, angos tarp jų ir konstrukcijų užsandarinamos

nedegiomis medžiagomis per visą konstrukcijos storį. Taip pat 30 cm į šonus nuo jų turi būti padidintas kabelių atsparumas ugniai.

266. Klojant kabelius patalpose ir statiniuose, nuo jų šarvo būtina pašalinti džiutą.267. Dažant kabelius laikančias konstrukcijas, dažai neturi patekti ant kabelių.268. Lengvai užsiliepsnojantys ir degūs lakai, dažai, alyva, įvairūs skiedikliai turi būti laikomi

statinėse ir kitose hermetiškai uždarytose talpyklose.269. Atviruose sandėliuose tarp medžiagų ir įrenginių sandėliavimo rietuvių turi būti palikti ne

mažesni kaip 5 m tarpai bei pravažiuojamieji keliai gaisriniams automobiliams.270. Sandėlių patalpose draudžiama rūkyti ir naudotis atvira ugnimi.271. A, B, C kategorijų sandėlių patalpose draudžiama įrengti kištukinius lizdus.272. Energetikos objekto garažuose, specialiose aikštelėse autotransporto priemonės statomos

paliekant tarp lengvųjų automobilių ne mažesnį kaip 0,6 m, tarp kitų – 0,8 m atstumą.273. Draudžiama pradėti dažymo darbus, jeigu arčiau kaip 20 m atliekami darbai naudojant atvirą

ugnį, išsiskiriant kibirkštims.274. Montuojant konstrukcijas, kuriose naudojama degi izoliacinė medžiaga, draudžiama atlikti

suvirinimo ir kitus ugnies darbus.275. Ugnies darbų atlikimo vietoje turi būti pirminės gaisro gesinimo priemonės (gesintuvas arba

dėžė su smėliu ir kastuvu, kibirai su vandeniu ir pan.).

56

276. Pastebėjęs gaisrą energetikos objekte, darbuotojas privalo tuoj pat pranešti: elektrinėje – elektrinės pamainos viršininkui, katilinėje – katilinės budėtojui (operatoriui), elektros ar šilumos tinkluose –rajono arba centrinės dispečerinės tarnybos (CDT) budinčiam dispečeriui, taip pat savo tiesioginiam viršininkui ir, laikydamasis saugos darbe taisyklių reikalavimų, pradėti ji gesinti turimomis gaisro gesinimopriemonėmis.

277. Kol atvyks ugniagesiai, organizuoti gaisro gesinimą energetikos objekto jėgomis ir priemonėmis, išvesti iš gaisro vietos asmenis, nesusijusius su gaisro gesinimu, ir užtikrinti asmenų, esančiųarti gaisro, apsaugą nuo elektros smūgio ar kitų pavojų.

278. AB LESTO gamybinių (technologinių) objektų gaisrinės saugos instrukcija nustato eksploatuojamų TP, SP, transformatorių, ryšių bokštų, dyzelinių elektros stočių, energetikos pastatų, statinių, teritorijų ir įrenginių gaisrinės saugos reikalavimus, kurių privalo laikytis visi dirbantys užsakovo elektros įrenginiuose.

279. Kilnojamiesiems elektros šviestuvams ir kitiems kilnojamiems elektros įrenginiams turi būti naudojami tik lankstūs kabeliai.

280. Baigus darbą, prieš objekto patalpų uždarymą būtina išjungti visus elektrinius šildymo prietaisus, apšvietimą, kondicionierius, išskyrus tuos elektros įrenginius, kurie pagal darbo technologiją privalo veikti nuolatiniu darbo režimu.

281. Pastočių statiniai ir įrenginiai turi būti įrengti vadovaujantis Gaisrinės saugos pagrindiniais reikalavimais

282. Priešgaisrinio vandentiekio tinklai ir priešgaisrinės automatikos įrenginiai turi būti įrengti vadovaujantis atitinkamais teisės aktais.

283. Statinio gaisrinės saugos reikalavimai yra susiję su statinių išdėstymu teritorijose, statinio projektiniais sprendiniais, statybos produktų funkcionalumu.

284. Statinys turi būti suprojektuotas ir pastatytas taip, kad kilus gaisrui:- statinio laikančiosios konstrukcijos tam tikrą laiką išlaikytų apkrovas;- būtų ribojamas ugnies bei dūmų plitimas statinyje;- būtų ribojamas gaisro plitimas į gretimus statinius;- žmonės galėtų saugiai išeiti iš statinio ar būtų galima juos gelbėti kitomis priemonėmis;- pradėtų veikti gaisrinės saugos bei gaisro aptikimo, gesinimo sistemos;- ugniagesiai gelbėtojai galėtų saugiai dirbti.285. Atstumai nuo įrenginių, kurių alyvos masė 60 kg ir didesnė viename įrenginyje, iki Cg, Dg, Eg

kategorijos pastatų pramonės įmonių teritorijoje ir iki pagalbinių statinių (dirbtuvių, sandėlių) elektrinių ir pastočių teritorijoje, taip pat iki gyvenamosios ir visuomeninės paskirties statinių turi būti ne mažesni kaip (išimtis Dg ir Eg kategorijoms, Taisyklių 81 punktas) 16 m, pastatams ir statiniams esant I atsparumo ugniai laipsniui, 20 m – II atsparumo ugniai laipsniui ir 24 m – III atsparumo ugniai laipsniui. Atstumai nuo alyvinių įrenginių iki sprogimui pavojingų zonų ir patalpų nustatomi pagal elektros įrenginių sprogimui pavojingose zonose reikalavimus. Priešgaisriniai atstumai nuo transformatorių remonto dirbtuvių ir alyvos ūkio aparatinės, nuo alyvos sandėlių iki atvirosios skirstyklos tvorų turi būti ne mažesni kaip 6 m. Atstumai nuo uždarosios skirstyklos pastatų iki elektrinės ir pastotės kitų gamybos paskirties pastatų turi būti ne mažesni kaip 7 m, jeigu uždarosios skirstyklos sienos, pastatytos priešais kitą statinį, atsparumas ugniai yra ne mažesnis kaip REI 45. Pagal atsparumo ugniai laipsnį, pastočių pastatai turi atitikti Gaisrinės saugos pagrindinius reikalavimus, patvirtintus Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-388 (Žin., 2010, Nr. 146-7510) (toliau – Priešgaisrinės saugos pagrindiniai reikalavimai).

286. Lauko gaisro gesinimo statiniai ir tinklai įrengiami vadovaujantis Lauko gaisrinio vandentiekio tinklų ir statinių projektavimo ir įrengimo taisyklėmis, patvirtintomis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2007 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 1-66 (Žin., 2007, Nr. 25-953; 2009, Nr. 63-2538). Lauko gaisrinio vandentiekio pastotėms leidžiama nenumatyti, kai transformatoriams, įrengtiems patalpose, gesinti įrengiama stacionarioji gaisrų gesinimo sistema arba kai transformatoriai yra užpildyti nedegia izoliacine alyva, kurios pliūpsnio temperatūra viršija 250 oC.

57

Pastotėse atvirai įrengtiems transformatoriams, kai juose naudojamos alyvos kiekis viršija 35 t ir alyvos pliūpsnio temperatūra yra mažesnė kaip 250 oC, turi būti įrengiamas lauko gaisrinis vandentiekis. Šiuo atveju skaičiuojamas gaisrui gesinti vandens kiekis turi būti ne mažesnis kaip 10 l/s ir gesinimo laikas ne mažesnis kaip 2 val.

287. Pamatams po alyviniais transformatoriais arba aparatais įrengti turi būti naudojami ne žemesnės kaip A1 degumo klasės statybos produktai.

288. Uždarųjų skirstyklų pastatai turi būti įrengiami ne mažesnio kaip II atsparumo ugniai laipsnio. Uždarosios skirstyklos įrengiamos ant pamatų arba polių su rūsiais ar pusrūsiais ar be jų. Rūsiuose ar pusrūsiuose turi būti įrengtas apšvietimas ir mažiausiai du įėjimai (liukai) su stacionariomis metalinėmis kopėčiomis.

289. Priešgaisriniai atstumai tarp pastočių ir kitų pastatų nustatomi pagal Gaisrinės saugos pagrindinius reikalavimus. Transformatorinės prie gyvenamosios ir visuomeninės paskirties pastatų sienų arba šių pastatų viduje turi būti įrengiamos vadovaujantis Specialiųjų patalpų ir technologinių procesų elektros įrenginių įrengimo taisyklėse nustatytais reikalavimais.

290. Uždarosiose skirstyklose turi būti įrengtas avarinis ištraukiamasis vėdinimas, jeigu skirstykloje sumontuoti narveliai be tiesioginio dujų išmetimo į lauką. Vėdinimas turi būti įjungiamas iš išorės ir nepriklausomas nuo kitų vėdinimo įrenginių. Avarinis vėdinimas turi leisti pakeisti orą penkis kartus per valandą.

291. Tarpus tarp laidų, kabelių ir vamzdžių (lovių ir pan.) perėjose per priešgaisrines užtvaras (sienas, pertvaras, perdangas) reikia užsandarinti priešgaisrinėmis sandarinimo priemonių sistemomis pagal Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų nuostatas.

292. Pastotės ir transformatorinės turi būti įrengiamos atvirai pirmojo ir antrojo aukšto Dg ir Eg

kategorijų pagrindinėse ir pagalbinėse I atsparumo ugniai laipsnio bendrose arba atskirose patalpose. Patalpose, kuriose yra sprogiųjų arba degiųjų zonų, vidines pastotes reikia įrengti taip, kad tenkintų elektros įrenginių sprogiosiose ir degiosiose zonose reikalavimus. Dulkėtose ir chemiškai aktyvios aplinkos patalpose įrengiamos vidinės pastotės ir transformatorinės, jeigu bus numatytos įrengti priemonės, užtikrinančios elektros įrenginių patikimą veikimą.

293. Pagal atsparumo ugniai sąlygas stulpinės transformatorinės turi būti statomos ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo I atsparumo ugniai laipsnio pastatų ir 5 m atstumu – nuo II ar III atsparumo ugniai laipsnio pastatų.

294. Jeigu savųjų reikmių arba reguliavimo transformatoriai pastatyti kartu su galios transformatoriumi, turinčiu stacionarią automatinio gaisro gesinimo įrangą, ir prijungti galios transformatoriaus apsaugos nuo vidinių gedimų zonoje, tai vietoj skiriamosios pertvaros įrengiama savųjų reikmių arba reguliavimo transformatoriaus stacionarioji automatinio gaisro gesinimo įranga, bendra su galios transformatoriaus gaisro gesinimo įranga. Transformatoriaus stacionarioji automatinio gaisro gesinimo įranga projektuojama ir įrengiama pagal Stacionariųjų gaisrų gesinimo sistemų projektavimo ir įrengimo taisyklių, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2007 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 1-66 (Žin., 2007, Nr. 25-953; 2009, Nr. 63-2538), nustatytus reikalavimus.

XIII. YPATINGI STATINIAI

295. Ypatingų statinių kategorijai priskiriamų statinių sąrašas yra išdėstytas STR 1.01.06:2010 „Ypatingi statiniai“ reglamente.

296. Ypatingi statiniai – tai statiniai, kuriuose yra potencialiai pavojingų įrenginių ar atliekami potencialiai pavojingi darbai.

3 lentelė. Elektros energetikos įrenginiai statiniuose ir jų parametrai

58

Eil. Nr. Įrenginiai, statiniai Parametrai

1. (9) Sprogioje aplinkoje naudojami II grupės elektros įrenginiai

Naudojami vietose (išskyrus kasyklas), kur gali kilti pavojus dėl sprogiosios aplinkos:

1. vieta, kurioje nuolatos, ilgai arba dažnai yra sprogi aplinka, kurią sudaro oro ir lengvai užsiliepsnojančių dujų, garų arba rūko pavidalo medžiagų mišinys (0 zona);

2. vieta, kurioje kartais esant normaliai darbo eigai gali susidaryti sprogi aplinka, kurią sudaro oro ir lengvai užsiliepsnojančių dujų, garų arba rūko pavidalo medžiagų mišinys (1 zona);

3. vieta, kurioje nuolatos, ilgai arba dažnai yra sprogi aplinka, kurią sudaro ore tvyrančios degiosios dulkės ar degiųjų dulkių debesis (20 zona);

4. vieta, kurioje esant normaliai darbo eigai gali susidaryti sprogi aplinka, kurią sudaro ore esantis degiųjų dulkių debesis (21 zona).

2. (5) Jėgainių statiniai 1 MW ir didesnės galios elektros ir šilumos gamybos statiniai

3. (7) Hidrotechnikos statiniai, išskyrus žemės ūkio melioracijos statinius

Patvankos aukštis didesnis kaip 3 m ir tvenkinio plotas didesnis kaip 5 ha

4. (14‘) 110 kV ir aukštesnės elektros įtampos tinklai su priklausiniais

____

5. (16) Geležinkelio, troleibusų kontaktiniai tinklai ____

6. (26) Vėjo elektrinės jėgainės P >350 KW

297. Projektuoti ir statyti ypatingus statinius turi teisę fiziniai asmenys, juridiniai asmenys, kitos užsienio organizacijos, atitinkančios Statybos įstatymo reikalavimus.

Ypatingo statinio projektas rengiamas pagal statybos techninį reglamentą „Statinio projektavimas“.298.Statinio naudotojas įgyvendina Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir kitų įstatymų bei kitų

teisės aktų nustatytų techninių, organizacinių priemonių visumą, užtikrinančią statinio esminius reikalavimus (mechaninio atsparumo ir pastovumo, gaisrinės saugos, higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos, saugaus naudojimo, apsaugos nuo triukšmo, energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo) per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę (toliau – statinio techninė priežiūra).

299. Statinio techninę priežiūrą organizuoja statinio naudotojas ūkio būdu ūkio būdu (kai techninės priežiūros darbai atliekami naudotojo pajėgomis) arba sutarties pagrindu paskirdamas statinio techninį prižiūrėtoją. Statinio techninis prižiūrėtojas gali būti paskirtas ir kitais įstatymų nustatytais pagrindais.

300. Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos skiria statinių pripažinimo tinkamais naudoti komisiją – linijinių energetikos inžinerinių statinių ir jų projektuose numatytų įrenginių – 0,4 kV ir aukštesnės įtampos elektros perdavimo linijų – priėmimui.

XIV. REIKALAVIMAI ELEKTROS ENERGETIKOS OBJEKTŲ IR ĮRENGINIŲ STATYBAI IR MONTAVIMUI

1. BENDRIEJI REIKALAVIMAI

59

301. Naudojami elektros įrenginiai ir statybos produktai turi atitikti jiems taikomų techninių reglamentų, norminių teisės aktų ir Lietuvoje galiojančių standartų reikalavimus.

302. Naudojamų kabelių, laidų, mašinų, aparatų, prietaisų ir kitų elektros įrenginių konstrukcija, įrengimo būdas ir izoliacijos klasė turi atitikti elektros tinklo arba elektros įrenginio parametrus, aplinkos sąlygas ir teisės aktų reikalavimus.

303. Elektros instaliacijai turi būti naudojami elektrotechnikos gaminiai, pagaminti pagal Elektrotechninių gaminių saugos techninį reglamentą, patvirtintą Lietuvos Respublikos ūkio ministro ir Lietuvos standartizacijos departamento direktoriaus 1999 m. spalio 19 d. Įsakymu Nr. 351 / 61 (Žin., 1999, Nr. 90-2663; 2001, Nr. 54-1932) kintamosios srovės įtampai nuo 50 V iki 1000 V ir nuolatinės srovės įtampai nuo 75 V iki 1500 V.

304. Naudojamų elektros įrenginių ir statybos produktų charakteristikos turi atitikti nustatytas darbo sąlygas. Elektros įrenginiai ir konstrukcijos turi būti atsparūs aplinkos poveikiui (arba turi būti apsaugoti nuo šio poveikio).

305. Elektros įrenginių statybinė ir techninė dalis turi atitikti normatyvinių statybos techninių dokumentų ir šių Taisyklių reikalavimus.

306. Įrengiant elektros įrenginius, būtina atsižvelgti į teisės aktų, reglamentuojančių aplinkos taršos, triukšmo, vibracijos, elektros laukų ir kt. kenksmingą poveikį turinčių veiksnių, reikalavimus.

307. Teritorijose ir patalpose, kuriose numatyta eksploatuoti elektros įrenginius, turi būti užtikrintas cheminių medžiagų, alyvos, techninio vandens, šiukšlių, kitų atliekų surinkimas ir pašalinimas, kad jos nepatektų į vandens telkinius, lietaus vandens nuotekų sistemas ir t. t.

308. Elektros įrenginių schemų ir konstrukcijų parinkimas ir komponavimas projektiniuose sprendiniuose turi būti pagrįstas techniniais ir ekonominiais skaičiavimais.

309. Esant rizikai statiniuose, įrenginiuose, vamzdynuose ar kitose komunikacijose atsirasti korozijai elektros įrenginiams apsaugoti turi būti numatytos atitinkamos priemonės.

310. Elektros įrenginių schemos turi būti paprastos ir vaizdžios. Elektros įrenginių išdėstymas, ženklinimas, spalvinis žymėjimas ir užrašai turi būti aiškūs ir suprantami.

311. Tų pačių fazių šynų raidinis arba skaitmeninis ir spalvinis žymėjimas visuose elektros įrenginiuose turi būti vienodas. Fazių seka grandinėse turi sutapti. Šynos turi būti žymimos:

311.1. Esant pagrindines šynas rezervuojančiai šynai: jei rezervinė šyna gali pakeisti bet kurią iš pagrindinių, tai ji žymima skersinėmis pagrindinių šynų spalvos juostomis.

311.2. Nebūtina žymėti šynas per visą jų ilgį, spalvinis arba raidinis skaitmeninis žymėjimas (arba abu kartu) būtini tik šynų prijungimo vietose.

311.3. Per visą savo ilgį šyna dažoma tik tuo atveju, jei tai naudojama kaip antikorozinė apsauga arba pagerina aušinimą, kitais atvejais šynos žymimos panaudojant ir kitas medžiagas.

311.4. Jei neizoliuotos šynos esant įtampai nėra prieinamos apžiūrėti, jų žymėti nėra būtina, tačiau tokiu atveju kitomis priemonėmis būtina užtikrinti reikiamą elektros įrenginio priežiūros vaizdumo ir saugos lygį.

312. Elektrotechnikos ir gamybos paskirties patalpose apsauginė danga, sauganti nuo atsitiktinio prisilietimo prie įtampą turinčių srovinių dalių, naudojama tinklinė arba perforuota. Kitose patalpose ji turi būti aklina.

313. Apsauginė danga ir aptvaros, išskyrus barjerus transformatorinėse, turi būti tokios, kad jos būtų išardomos arba atidaromos tiktai naudojant įrankius.

314. Visos aptvaros ir apsauginė danga mechaniškai turi būti tvirtos. Esant aukštesnei kaip 1000 V įtampai, metalinės apsaugos dangos storis turi būti ne mažesnis kaip 1 mm. Apsauginė laidų danga turi patikimai jungtis su mašinų, aparatų ir prietaisų korpusais.

315. Elektros įrenginių, turinčių alyvinių aparatų ir kabelių, taip pat elektros įrenginių, padengtų arba įmirkytų alyvoje, lake, bitume ir pan., priešgaisrinė sauga ir sauga nuo sprogimo turi būti užtikrinama įgyvendinant atitinkamus šių Taisyklių ir priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.

316. Prieš pradedant naudoti elektros įrenginius turi būti atliekami elektros įrenginių bandymai ir matavimai.

60

317. Prieš pradedant naudoti elektros įrenginius, objektai turi būti aprūpinti teisės aktuose numatytais gaisro gesinimo įrenginiais ir priemonėmis.

318. Įvadiniai ir tranzitiniai skydai turi būti įrengti taip, kad juose esančius elektros įrenginius būtų galima prižiūrėti neišjungus įtampos.

319. Magistraliniuose 0,4–20 kV įtampos elektros tinklų ruožuose laidų ir kabelių skerspjūviai turi būti parinkti įvertinant galimą kitų linijų ir transformatorinių rezervavimą per juos.

320. Magistraliniuose 0,4–20 kV įtampos kabelinių elektros tinklų ruožuose miestų rajonuose, kur didelis apkrovų tankis, per kuriuos esamose perspektyvinėse schemose numatomas kitų linijų ir transformatorinių rezervavimas, turi būti naudojami tokių skerspjūvių kabeliai:

320.1. 0,4 kV įtampos požeminiai kabeliai – 95, 120, 150 ir 240 mm2;320.2. 6–10 kV įtampos požeminiai kabeliai – 95, 120, 150, 240 ir 500 mm2;320.3. 0,4–10 kV įtampos oro kabeliai – 70 ir 120 mm2.321. 6–35 kV įtampos elektros tinklo veikimo režimas – su izoliuota arba įžeminta per talpinės

įžemėjimo srovės kompensavimo įrenginius neutrale.322. Didesnės kaip 10 A talpinės įžemėjimo srovės 6–35 kV įtampos elektros tinkluose turi būti

kompensuojamos. Kompensavimo lygis ir kompensatorių išdėstymas tinkle turi būti pagrįstas techniniais ir ekonominiais skaičiavimais.

323. 6–20 kV įtampos generatoriaus transformatoriaus blokų schemose įžemėjimo srovės, didesnės kaip 5 A, turi būti kompensuojamos.

324. 6–35 kV įtampos elektros tinklų įžemėjimo srovei kompensuoti turi būti naudojamos automatiškai reguliuojamos kompensacinės ritės. 43. Pastotėse būtina įrengti automatinį 6–35 kV įžemėjusių oro linijų išjungimą arba įžemėjimo signalizaciją, informuojančią budinčiuosius darbuotojus.

2. TRANSFORMATORINĖSPASTOTĖS, SKIRSTYKLOS IR KOMUTACINIAI APARATAI

325. Reikalavimai darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti dirbant pastotėse ir skirstyklose:325.1. Dirbant transformatorių pastočių, skirstyklų ir transformatorinių elektros įrenginiuose,

darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti būtina prijungti įžemiklius ant atjungto (išjungto) darbams elektros įrenginio visų fazių iš visų pusių, iš kur gali būti įjungta įtampa, išskyrus atjungtas skirstomąsias šynas, kurias pakanka įžeminti vienoje vietoje.

Jeigu prijungti įžemikliai nuo srovinių dalių, ant kurių dirbama, yra atskirti atjungtais jungtuvais, skyrikliais, skirtuvais, galios skyrikliais, išimtais saugikliais, demontuotomis šynomis arba laidais, tai papildomą kilnojamąjį įžemiklį darbo vietoje prie srovinių dalių būtina prijungti tik tuomet, kai šiose dalyse gali atsirasti indukuota įtampa. Šiuo atveju uždėtas kilnojamasis ir papildomas įžemiklis turi būti matomas iš darbo vietos.

325.2. Prieš leidžiant dirbti komutaciniuose aparatuose, valdomuose nuotoliniu būdu, būtina:325.2.1. atjungti visas turinčias įtampą grandines (valdymo, signalizacijos, elektros apšildymo,

pavaros maitinimo ir kt.);325.2.2. svoriu valdomose pavarose svorį nuleisti, o spyruoklinėse – spyruoklę atpalaiduoti;325.2.3. uždaryti ir užrakinti jungtuvų bakų arba pneumatinių pavarų vamzdynų ventilius ir išleisti

esantį orą. Išleidimo kamščiai, ventiliai paliekami atidaryti;325.2.4. ant distancinio valdymo raktų pakabinti ženklus „NEJUNGTI! ĮRENGINIUOSE

DIRBAMA“ ir ant uždarytų ventilių – „NEATIDARYTI! ĮRENGINIUOSE DIRBAMA“.325.3. Draudžiama žmonėms būti prie orinio jungtuvo jį atjungiant ir įjungiant tikrinimo, derinimo ir

bandymo metu.325.4. Dirbant komplektinėse skirstyklose ant ištraukto vežimėlio, kameros užuolaidos, kur lieka

įtampa, esant galimybei turi būti užrakintos ir ant jų būtinai pakabintas ženklas „STOK! ĮTAMPA“.325.5. Dirbant ant nueinančių nuo komplektinių skirstyklų oro ar kabelių linijų, matomam

nutraukimui užtikrinti būtina:

61

325.5.1. išjungti jungtuvą;325.5.2. ištraukti jungtuvą į remonto ar bandymo padėtį;325.5.3. užuolaidas arba dureles, jei yra galimybė, užrakinti ir pakabinti ant jų ženklą „NEJUNGTI!

ĮRENGINIUOSE DIRBAMA“;325.5.4. kai įžeminimo peiliai sublokuoti su jungtuvo vežimėliu, įjungus įžeminimo peilius,

leidžiama vežimėlį pastatyti į kontrolinę padėtį.325.6. Išimti bei įstatyti saugiklius reikia išjungus įtampą. Prijunginiuose, kurių schemoje prieš

saugiklius nėra komutacinių aparatų, leidžiama išimti bei įstatyti saugiklius esant įtampai, tačiau kai nėra apkrovos.

Įtampos matavimo transformatorių saugiklius ir žemosios įtampos kamštinius saugiklius išimti bei įstatyti leidžiama, esant įtampai bei apkrovai. Leidžiama žemosios įtampos įrenginiuose keisti saugiklius esant įtampai ir apkrovai, kai keičiamiems saugikliams naudojamas šuntavimas ir specialūs izoliaciniai gaubtai.

325.7. Išimant bei įstatant saugiklius, jei yra įtampa, būtina naudotis:325.7.1. aukštosios įtampos įrenginiuose – izoliuojančiomis replėmis (lazda), galvos, akių, veido,

rankų apsaugos priemonėmis (šalmu, veido skydeliu, dielektrinėmis pirštinėmis);325.7.2. žemosios įtampos elektros įrenginiuose – izoliuojančiomis replėmis ar kitais prietaisais

saugikliams keisti. Reikia papildomai naudoti galvos, akių, veido, rankų apsaugos priemones (šalmą, veido skydelį, dielektrines pirštines).

325.8. Elektros įrenginiai nuolatos turi būti užrakinti. Elektros įrenginių raktai turi būti budinčių ar kitų darbuotojų apskaitoje. Tvarką nustato asmuo, atsakingas už įmonės elektros ūkį.

325.9. Visais atvejais, kada transformatorių pastotę, skirstyklą ar transformatorinę aptarnauja kelių įmonių darbuotojai, darbus atlikti ir įrenginiams operatyviai prižiūrėti tarp darbdavių turi būti pasirašyti elektrotechnikos darbuotojų tarpusavio santykių nuostatai.

326. Bendrieji reikalavimai skirstykloms:326.1. Skirstyklų patalpos, kuriose įrengti komplektiniai narveliai su dujiniais įrenginiais, taip pat

patalpos, kuriose jie remontuojami, turi būti izoliuotos nuo kitų patalpų ir išorės. Patalpose turi būti įrengta ventiliacija, ištraukianti orą iš apatinės patalpų dalies, o tiekiamas į patalpas oras turi būti švarus.

326.2. 6 kV ir aukštesnės įtampos uždarosios skirstyklos su relinės apsaugos ir televaldymo priemonėmis turi būti įrengtos ir prižiūrimos taip, kad vidaus mikroklimatas ištisus metus užtikrintų minėtųjų įrenginių patikimą darbą.

326.3. Atstumai tarp medžių ir skirstyklos srovinių dalių turi būti tokie, kad neįvyktų elektros išlydžių.

326.4. Atvirųjų ir uždarųjų skirstyklų kabelių kanalai ir antžeminiai loviai turi būti uždengti nedegiomis plokštėmis, o kabelių išvedimo iš kanalų, tunelių, aukštų ir perėjimų per kabelių sekcijas skiriamąsias sieneles vietos užsandarintos nedegia medžiaga.

326.5. Tuneliuose, rūsiuose ir kanaluose turi būti įrengtas drenažas ir palaikoma švara.326.6. 6 kV ir aukštesnės įtampos skirstyklose turi būti įrengtos blokuotės, neleidžiančios klaidingai

operuoti skyrikliais, skirtuvais, komplektinių skirstyklų išstumiamais vežimėliais ir įžeminimo peiliais. Kompiuteriais valdomų įrenginių blokuotę gali užtikrinti ir programinė įranga.

326.7. Transformatorinėse, perjungimo punktuose ir kituose įrenginiuose, neturinčiuose aptvarų, skyriklių pavaros ir žemosios įtampos spintos turi būti užrakintos.

326.8. Jungtuvų ir skyriklių valdymo spintos, pavaros, įrengtos aukštyje kuris numato pakėlimo į aukšti priemonių naudojimą,, turi būti aprūpintos stacionariomis aikštelėmis, tipiniais lengvai surenkamais pastoliais arba mobiliomis aikštelėmis.

326.9. 6 kV ir aukštesnės įtampos skirstyklose įrenginiams įžeminti rekomenduojama naudoti stacionarius įžeminimo peilius.

326.10. Įžeminimo peilių pavarų rankenos turi būti nudažytos raudona spalva. Atvirosiose skirstyklose naujai montuojamų arba perdažomų įžeminimo peilių rankenas ir jų traukes reikia nudažyti žalia ir (ar) geltona spalva.

62

326.11. Ant uždarųjų skirstyklų kamerų durų ir vidinių sienų, atvirųjų skirstyklų įrenginių, vidaus bei lauko komplektinių skirstyklų priešakinių ir vidinių dalių, rinklių, taip pat ant skydų panelių priešakinės ir užpakalinės pusės turi būti užrašai, nurodantys junginių paskirtį ir jų operatyvinius pavadinimus.

326.12. Ant skirstyklų durų turi būti įspėjamieji ženklai.326.13. Pirmasis skirstyklų įrenginių remontas turi būti atliekamas gamintojo ar įrenginio savininko

nurodytu terminu. Vėlesnių remontų būtinumą ir apimtį nustato energetikos įrenginių savininkas, atsižvelgdamas į bandymų ir matavimų rezultatus bei įrenginių darbo resursą.

326.14. Uždarose skirstyklose, kuriose yra įrenginiai su dujų izoliacija, turi būti tikrinama dujų koncentracija patalpoje, vadovaujantis gamyklos instrukcijomis arba energetikos įrenginių savininko nustatyta tvarka.

327. Kintamosios srovės iki 1000 V įtampos ir nuolatinės srovės iki 1500 V įtampos skirstyklos:327.1. Kintamosios srovės iki 1000 V įtampos ir nuolatinės srovės iki 1500 V įtampos skirstyklos

naudojamos elektros energijos galiai skirstyti ir ją tiekti varikliams ir įvairiems technologiniams įrenginiams. Pagal tai, kur skirstyklos yra pritaikomos, jos apima komutacinius, apsaugos, keitiklinius, valdymo, stebėsenos ir matavimo įrenginius.

327.2. Laidai, šynos, aparatai, prietaisai ir konstrukcijos turi būti parenkami tiek pagal normalaus veikimo sąlygas (atitinkančias darbinę įtampą ir srovę, tikslumo klasę ir pan.), tiek ir pagal trumpojo jungimo sąlygas (terminis ir dinaminis poveikis, komutacinė geba), didžiausią temperatūrą ir kt.

327.3. Skirstyklų skirstomieji įrenginiai privalo turėti aiškius užrašus, nurodančius atskirų grandinių ir skydų paskirtį ir atitikti šiuos reikalavimus:

327.3.1. užrašai turi būti įrenginio priekinėje dalyje, o esant dvipusei priežiūrai – taip pat ir įrenginio antrojoje pusėje, įvertinant elektros įrenginių antrinių grandinių reikalavimus pagal EĮRAAĮT;

327.3.2. skirstyklų dalys, priklausančios skirtingoms srovės rūšims ir įtampoms, turi būti įrengtos, išdėstytos ir pažymėtos taip, kad jos būtų tiksliai atpažįstamos;

327.3.3. visame įrenginyje fazių ir polių tarpusavio išdėstymas turi būti vienodas. Šynos turi būti dažomos pagal Lietuvos standarto LST EN 60446:2000 „Žmonių ir mašinų sąsajos bendrieji ir saugos principai. Laidininkų žymėjimas spalvomis arba skaitmenimis (IEC 60446:1999)“ (toliau – Lietuvos standartas LST EN 60446:2000) reikalavimus;

327.3.4. skirstyklose turi būti užtikrinta galimybė prijungti kilnojamuosius įžemiklius;327.3.5. visos metalinės skirstyklų dalys turi būti padengtos antikorozine danga.327.4. Skydų korpusai turi būti pagaminti iš A1 degumo klasės statybos produktų, o gaubtai ir kitos

įrenginio dalys – iš A1 degumo klasės arba B ar C degumo klasės statybos produktų. Šis reikalavimas netaikomas dispečeriniams ir kitiems panašiems valdymo pultams.

327.5. Skirstyklos turi būti įrengtos taip, kad veikiančių aparatų sukelta vibracija arba išoriniai sukrėtimai nepažeistų kontaktinių jungčių ir neišreguliuotų aparatų.

327.6. Įrengiant skirstyklas lauke, reikia laikytis šių reikalavimų:327.6.1. įrenginys turi būti pastatytas išlygintoje aikštelėje ne žemiau kaip 0,2 m virš išlyginto

paviršiaus. Įrenginių konstrukcija turi būti parinkta įvertinant klimatines ir aplinkos sąlygas;327.6.2. skirstyklose ir spintose turi būti vietinis šildymas, kad aparatai, relės, matavimo ir apskaitos

prietaisai galėtų normaliai veikti ir atitiktų standartų reikalavimus. Šio punkto reikalavimas netaikomas, kai gamintojas užtikrina, kad skirstyklose ir spintose įrenginiai, neturintys šildymo sistemos, gali normaliai veikti ir atitinka standartų reikalavimus;

327.6.3. skirstyklų įrenginių korpusai turi būti pagaminti iš atsparios aplinkos poveikiui medžiagos arba dengti antikorozine danga (poliesteris sustiprintas stiklo pluoštu, skarda iš nerūdijančio metalo lydinių arba skarda, dengta aliuminio-cinko lydiniais).

328. Transformatorinės pastotės ir skirstyklos (virš 1000 V):328.1. Aukštesnės kaip 1000 V įtampos kintamosios srovės skirstyklos ir pastotės naudojamos

elektros energijai perduoti ir paskirstyti apima srovėlaidžius, galios transformatorius, jungtuvus, skyriklius, įžemiklius, galios skyriklius, skirtuvus, trumpiklius, srovės, įtampos ir kombinuotuosius matavimo transformatorius, viršįtampių ribotuvus, įžeminimo bei žaibosaugos įrenginius ir kt.

63

328.2. Elektros įrenginiai, srovei laidžios dalys, izoliatoriai, tvirtinimai, atitvarai, pagrindinės konstrukcijos įrengiami, o izoliaciniai ir kiti atstumai parenkami taip, kad:

328.2.1. elektros įrenginių normalaus veikimo metu atsirandančios mechaninės jėgos, įšilimas, elektrinis lankas ir kiti panašūs reiškiniai (kibirkščiavimas, dujų išsiskyrimas ir pan.) negalėtų pažeisti įrenginių ir sukelti trumpųjų jungimų tarp fazių, fazių su žeme ir nepakenktų įrenginius prižiūrintiems darbuotojams;

328.2.2. pažeidus elektros įrenginių normalų veikimą, būtų lokalizuojamas trumpojo jungimo sukeltas gedimas;

328.2.3. atjungus įtampą bet kurioje grandinėje būtų galima saugiai apžiūrėti, keisti ir remontuoti jos aparatus, srovėlaidžius ir konstrukcijas, nepažeidžiant gretimų grandžių normalaus darbo;

328.2.4. būtų patogu transportuoti įrenginius.328.3. Skyriklių arba skirtuvų, sumontuotų transformatorių ir elektros linijų prijunginiuose,

talpinėms, išlyginamosioms arba įžemėjimo srovėms komutuoti, atstumai tarp srovėlaidžių ir nuo srovėlaidžių iki žemės turi atitikti šio skyriaus ir kitų norminių teisės aktų bei gamintojų nustatytus reikalavimus.

328.4. Aparatai, laidininkai ir izoliatoriai turi būti parenkami pagal normalaus ir avarinio režimų sąlygas ir tikrinami pagal trumpojo jungimo sąlygas. Apsaugai nuo žaibo ir komutavimo metu sukeltų viršįtampių įrengiami viršįtampių ribotuvai turi vykdyti ir atraminių izoliatorių funkciją.

328.5. Konstrukcijos, ant kurių pastatyti ir pritvirtinti aparatai, laidininkai ir izoliatoriai, turi atlaikyti įrenginių svorį ir apkrovas, atsirandančias dėl vėjo, apšalo, trumpojo jungimo. Arti srovėlaidžių esančios statybinės konstrukcijos nuo elektros srovės poveikio neturi įšilti daugiau kaip iki +50 oC (jei darbuotojai prie jų gali prisiliesti) ir daugiau kaip iki +70 oC (jei darbuotojai prie jų negali prisiliesti). Konstrukcijų įšilimo tikrinti nereikia, jei arti esančiomis srovinėmis dalimis teka 1000 A arba mažesnė kintamoji srovė.

328.6. Skirstyklose turi būti įrengti įrenginiai, užtikrinantys grandinių nutraukimą arba aiškiai parodantys ir mechaniškai fiksuojantys išjungtą šių grandinių padėtį. Šie įrenginiai turi leisti atjungti pagrindinės grandinės aparatus (jungtuvus, skirtuvus, saugiklius, srovės transformatorius, įtampos transformatorius ir pan.) nuo renkamųjų šynų ir nuo įtampos šaltinių arba aiškiai parodyti ir mechaniškai fiksuoti išjungtą šių aparatų padėtį. Šis reikalavimas netaikomas komplektiniams įrenginiams bei spintoms su ištraukiamais vežimėliais, aukštojo dažnio užtvėrikliams ir ryšių kondensatoriams, įtampos transformatoriams, viršįtampių ribotuvams, galios transformatoriams su kabeliniais įvadais.

328.7. Kai skirstyklos ir pastotės sumontuotos ten, kur aplinkos oras gali turėti medžiagų, bloginančių izoliaciją arba ardančių įrenginius ir šynas, tai turi būti naudojamos įrenginių patikimo veikimo priemonės: sustiprinta izoliacija; šynos pagamintos iš atsparios supančios aplinkos poveikiui medžiagos arba nudažytos apsaugine danga; skirstyklos ir pastotės sumontuotos vyraujančioje vėjų krypties pusėje; skirstyklos ir pastotės įrengtos pagal paprasčiausias schemas; naudojamos uždarosios skirstyklos ir pastotės apsaugotos nuo dulkių, kenksmingų dujų arba garų patekimo į patalpas. Įrengiant atvirąsias skirstyklas arti jūros ar chemijos įmonių arba vietose, kur ilgalaike eksploatacijos patirtimi nustatytas aliuminio korozinis irimas, reikia naudoti apsaugotus nuo korozijos specialius aliumininius ir plieno–aliuminio laidus.

328.8. Atvirosiose skirstyklose turi būti numatyta įrengti jungtuvų pavarų ir kitų spintų, kuriose yra naudojama vidaus aparatūra arba gnybtai, šildymo sistemas pagal gamintojų instrukcijų reikalavimus.

328.9. Skirstyklų ir pastočių elektros įrenginių ir šynų fazės, įžeminimo peiliai ir jų pavarų rankenos turi būti žymimos pagal Lietuvos standarto LST EN 60446:2000 reikalavimus.

328.10. 6 kV ir aukštesnės įtampos skirstyklose turi būti sumontuota operatyvinė blokuotė, leidžianti išvengti klaidingų operacijų.

328.11. Lauke pastatyti transformatoriai, reaktoriai ir kondensatoriai turi būti dažomi šviesiais dažais, kad būtų sumažintas įšilimas nuo tiesioginių saulės spindulių. Be to, šie dažai turi būti atsparūs alyvos ir atmosferos poveikiams.

328.12. Skirstyklose ir pastotėse turi būti įrengtas elektrinis apšvietimas. Apšvietimo įranga turi būti sumontuota taip, kad ji būtų saugiai eksploatuojama.

64

328.13. Skirstyklų pastočių teritorija turi atitikti patvirtintus sprendinius pagal Infrastruktūros plėtros (šilumos, elektros, dujų ir naftos tiekimo tinklų) specialiųjų planų rengimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos energetikos ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 1-10/D1-61 (Žin., 2011, Nr. 11-487). Skirstyklos ir pastotės įrengiamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatomis.

328.14. Atstumai tarp skirstyklų (pastočių) ir aukštesnių kaip 4 m medžių turi būti tokie, kad, virstant medžiams, nebūtų pažeidžiami įrenginiai ir šynos.

328.15. Urbanizuotose teritorijose statomose skirstyklose ir pastotėse privalo būti įrengtos elektros įrenginių (transformatorių ir pan.) darbo triukšmo sumažinimo priemonės iki Lietuvos higienos normos HN 33-1:2003 „Akustinis triukšmas. Leidžiami lygiai gyvenamoje ir darbo aplinkoje. Matavimo metodikos bendrieji reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. V-520 (Žin., 2003, Nr. 87-3957), nurodytų lygių.

328.16. Pastočių teritorija turi būti aptverta išoriniu ne žemesniu kaip 1,8 m aukščio aptvaru. Elektrinių, 330 kV ir aukštesnės įtampos pastočių teritorijoje įrengiant atvirąsias skirstyklas, jas būtina aptverti ne žemesniu kaip 1,6 m aukščio vidaus aptvaru. Uždarųjų pastočių, transformatorinių, modulinių ir stulpinių transformatorinių aptverti nebūtina. Aptvarai gali būti permatomi (tinklo, strypelių ir kt.) arba nepermatomi (plytų, gelžbetonio, metalinių plokščių ir kt.).

328.17. Uždarųjų ir atvirųjų skirstyklų ir pastočių metalinės konstrukcijos, požeminės metalinių ir gelžbetoninių konstrukcijų dalys turi būti apsaugotos nuo korozijos, metalinius paviršius padengiant karšto cinkavimo būdu. Šios lydalinės cinko dangos turi atitikti Lietuvos standarto LST EN ISO 1461:2009 „Geležies ir plieno gaminių lydalinės cinko dangos. Techniniai reikalavimai ir bandymo metodai“ reikalavimus. Didesnės taršos zonose įrengiamų atvirųjų skirstyklų įrenginių bei juos laikančių metalinių konstrukcijų karšto cinkavimo būdu padengti metaliniai paviršiai papildomai gali būti nudažomi.

328.18. Atvirųjų skirstyklų ir pastočių teritorijose, kuriose iš alyvos ūkio, alyvos sandėlių, mašinų patalpų, iš transformatorių ir alyvinių jungtuvų gali nutekėti alyva, turi būti įrengti alyvos surinkimo ir pašalinimo įrenginiai, siekiant išvengti aplinkos užteršimo.

329. Atvirosios skirstyklos:329.1. 110 kV ir aukštesnės įtampos atvirosiose skirstyklose išilgai jungtuvų turi būti nutiestas kelias

montavimo, remonto mechanizmams ir įtaisams bei kilnojamosioms laboratorijoms. Keliu transportuojamų mechanizmų ir įtaisų gabaritai turi būti ne didesni kaip 4 m (į aukštį ir į plotį).

329.2. Šynų ir jų konstrukcijų vėjo ir apšalo apkrovos, oro skaičiuojamoji temperatūra turi būti nustatytos atsižvelgiant į aukštesnės kaip 1000 V įtampos elektros oro linijų reikalavimus. Skaičiuojant lanksčiųjų šynų apkrovas, turi būti įvertintas izoliatorių girliandos ir aparatų bei transformatorių prijungimo laidininkų svoris. Skaičiuojant konstrukcijų apkrovas, reikia įvertinti papildomą žmogaus ir instrumentų bei montavimo įtaisų svorį: 200 kg – inkarinių atramų ir 150 kg – tarpinių atramų izoliatorių girliandose, 100 kg – atraminiuose izoliatoriuose.

329.3. Atvirųjų skirstyklų šynų pakabinimo atramos turi būti iš surenkamojo gelžbetonio, cinku, aliuminiu–cinku arba kitokia ilgalaike danga padengtų plieno konstrukcijų.

329.4. Atvirųjų skirstyklų šynų tvirtinimo atramos gaminamos ir skaičiuojamos kaip tarpinės arba galinės pagal aukštesnės kaip 1000 V įtampos elektros oro linijų atramoms taikomus ELIĮT reikalavimus. Jeigu tarpinės atramos laikinai naudojamos kaip galinės, jos turi būti sutvirtintos atotampomis.

329.5. Kabamųjų ir atraminių izoliatorių kiekis ir skirstyklos elektros įrenginių išorinė izoliacija parenkama pagal įtampą ir aplinkos sąlygas.

329.6. Srovėlaidžiai (įvadai, šynos, jungiamieji laidai ir pan.), esantys virš paviršiaus arba įrenginių (pavyzdžiui, kabelių kanalų arba lovio plokštės, kuriomis gali vaikščioti žmonės) lygio ne mažesniame aukštyje, kaip nurodytas Taisyklių priedo 1 lentelėje D matmuo (Taisyklių priedo 4 paveikslas), įrengti atitvarus nėra būtina. Neatitverti laidininkai, jungiantys aukštojo dažnio ryšio, telemechanikos ir apsaugos įrenginių kondensatorių su filtru, turi būti ne mažesniame kaip 2,5 m aukštyje. Be to, filtrą reikia įrengti tokiame aukštyje, kad jį būtų galima patogiai remontuoti (derinti).

65

Transformatorių ir aparatų, kurių porcelianinių izoliatorių apatinis kraštas yra ne mažesniame kaip 2,5 m aukštyje nuo paviršiaus arba įrenginių (kabelių kanalų arba lovio plokštės ir pan.) lygio, nėra būtina aptverti. Kai aukštis mažesnis, įrenginys turi turėti atitvarą, ir esantį nuo transformatorių ir aparatų ne mažesniu kaip nurodytu Taisyklių 70 punkte atstumu.?????

329.7. Neatitverti srovėlaidžiai turi būti sumontuoti taip, kad atstumas nuo jų iki mašinų, mechanizmų ir transporto priemonių gabaritų (Taisyklių 59 punktas) būtų ne mažesnis kaip B atstumas, nurodytas Taisyklių priedo 1 lentelėje (Taisyklių priedo 5 paveikslas).

329.8. Apšvietimo, ryšių ir signalizacijos linijos neturi būti tiesiamos virš ir po atvirųjų skirstyklų srovėlaidžiais.

329.9. Atstumai nuo elektrinių ir pastočių atvirųjų skirstyklų alyvinių įrenginių iki uždarųjų skirstyklų pastatų, skydų, kompresorinių nustatomi vadovaujantis technologiniais reikalavimais.

329.10. Statant alyvinius transformatorius prie Dg ir Eg kategorijų pastatų, vadovaujantis Energetikos objektų priešgaisrinėmis saugos taisyklėmis, sienoms, pertvaroms, langams ir durims specialūs reikalavimai netaikomi. Tačiau kai tarpsnio B plotyje atstumai nuo sienų iki transformatorių ne didesni kaip 10 m, turi būti laikomasi šių reikalavimų.

329.11. Alyviniams galios transformatoriams (reaktoriams), kurių vieneto alyvos masė didesnė kaip 1 t, ir bakiniams jungtuvams, kurių įtampa 110 kV ir aukštesnė, turi būti įrengta alyvos duobė, alyvos nutekėjimo kanalas ir alyvos rinktuvas. Juos įrengiant reikia laikytis šių reikalavimų:

329.12. Atvirųjų skirstyklų ir pastočių išlygintoje teritorijoje turi būti tinkamos sąlygos automobilių transportui judėti. Automobilių keliai su danga numatomi prie transformatorių revizijos portalų arba bokštų, valdymo skydų patalpų, uždarųjų skirstyklų ir lauke įrengiamų komplektinių skirstyklų, išilgai 110 kV ir aukštesnės įtampos atvirųjų skirstyklų jungtuvų, prie alyvos ūkio pastato, materialinių vertybių sandėlio, atvirojo alyvos sandėlio, siurblinių, vandens rezervuarų, kompresorinės, vandenilio sandėlio. Vidaus aikščių važiuojamosios dalies kelių plotis turi būti ne mažesnis kaip 3,5 m. Nustatant transportavimo gabaritus naudojamų įtaisų ir mechanizmų matmenys turi būti įvertinti pagal Taisyklių 59 punkto reikalavimus.

330. Pastotės ir skirstyklos gamybinėse patalpose:330.1. Gamybos paskirties patalpose transformatoriai ir skirstykla įrengiami atvirai arba kamerose,

arba atskirose patalpose. Įrengus atvirai, transformatoriaus srovinės dalys turi būti uždengtos, o skirstykla įrengta apsaugotose arba uždarose spintose. Aukštosios įtampos skirstyklos, įrengtos gamybos paskirties patalpose, turi būti atitvertos nuo gamybos įrenginių tinkliniu atitvaru su užrakinamomis durimis. Komplektines skirstyklas, pastotes ir transformatorines reikia įrengti pagal elektros mašinų patalpų reikalavimus.

330.2. Patalpų viduje komplektinė pastotė arba transformatorinė turi būti įrengiami laikantis šių reikalavimų:

330.2.1. Kiekvienoje atvirai įrengtoje vidinėje pastotėje ar transformatorinėje įrengiami alyviniai transformatoriai, kurių suminė galia neviršija 3,2 MVA.

330.2.2. Vienoje vidinės pastotės patalpoje įrengiama viena komplektinė pastotė ar transformatorinė nepriklausomai nuo jos galios. Kai įrengiama daugiau (iki trijų) – su alyviniais transformatoriais, jų suminė galia turi neviršyti 6,5 MVA. Kiti reikalavimai:

- patalpoje įrengiant alyvinį transformatorių uždaroje kameroje, transformatoriaus alyvos kiekis turi neviršyti 6,5 t;

- tiesioginis atstumas tarp atskirų komplektinių pastočių ar transformatorinių alyvinių transformatorių, taip pat tarp atitvertų alyvinių transformatorių kamerų turi būti ne mažesnis kaip 10 m. Atstumas tarp gamybos paskirties pastato viduje išdėstytų skirtingų komplektinių pastočių ar transformatorinių atskirų patalpų arba tarp alyvinių transformatorių uždarų kamerų nenormuojamas;

- gamybos patalpų, kur įrengiamos komplektinės pastotės ir transformatorinės su alyviniais transformatoriais, taip pat 60 kg ir didesnio alyvos kiekio alyvinių transformatorių ir aparatų uždarosios kameros, atitvarų konstrukcijos turi būti iš A1 degumo klasės statybos produktų, kurių atsparumas ugniai ne mažesnis kaip EI 45.

66

330.2.3. Antrajame aukšte įrengiamų vidinių pastočių ir transformatorinių alyvinių transformatorių suminė galia turi būti ne didesnė kaip 1 MVA. Komplektinės pastotės ir transformatorinės su alyviniais transformatoriais ir alyviniai transformatoriai aukščiau kaip antrajame aukšte neturi būti įrengiami.

330.3. Vidinių pastočių ir transformatorinių jungtuvai turi būti nealyviniai arba mažo alyvos tūrio.331. Pastočių ir skirstyklų įžeminimas, apsauga nuo viršįtampių:331.1. Atvirąsias 35–400 kV įtampos pastotes ir skirstyklas būtina apsaugoti nuo tiesioginių žaibų.

Nuo tiesioginių žaibų nereikia apsaugoti 35 kV įtampos pastočių, kuriuose yra 1,6 MVA ir mažesnės vienetinės galios transformatorių.

Uždarųjų skirstyklų ir pastočių pastatus reikia apsaugoti nuo tiesioginių žaibų. Metalinių ir gelžbetoninių konstrukcijų stogai turi būti įžeminti atskiru laidininku. Kitokie stogai turi būti apsaugoti žaibolaidžiais arba ant stogo įrengus įžemintą metalinį tinklelį. Nuo tiesioginių žaibų ir antrinio jų poveikio turi būti apsaugoti pastočių teritorijoje esantys transformatorių, alyvos įrenginių, elektrolizės pastatai, taip pat degiųjų skysčių, dujų rezervuarai ir vandenilio balionų saugojimo aikštelės.

Įrengiant statinių žaibosaugą vadovautis statybos techniniu reglamentu STR 2.01.06:2009 ,,Statinių apsauga nuo žaibo. Išorinė statinių apsauga nuo žaibo“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. D1-693 (Žin., 2009, Nr. 138-6095).

331.2. Atvirajai 330–400 kV įtampos skirstyklai apsaugoti reikia naudoti strypinius žaibolaidžius, įrengtus ant skirstyklos konstrukcijų. Tam naudojami ir kiti netoli skirstyklų esantys aukšti objektai (oro linijų atramos, apšvietimo bokštai, radijo ryšio bokštai ir pan.). Žaibolaidžiai įrengiami ant netoli transformatorių arba šuntuojamųjų reaktorių esančių portalų tik įvykdžius SPEĮĮTreikalavimus.

Strypiniai žaibolaidžiai įrengiami ant 110 kV įtampos atvirųjų skirstyklų konstrukcijų, jeigu perkūnijų sezono metu savitoji grunto varža 1000 m.

Ant 110 kV įtampos atvirųjų skirstyklų statramsčių įrengtų žaibolaidžių konstrukcija turi užtikrinti žaibo srovės nutekėjimą įžeminimo magistralėmis ne mažiau kaip dviem kryptimis. Prie konstrukcijų, ant kurių įrengti žaibolaidžiai, ne arčiau kaip vieno elektrodo ilgio atstumu nuo jų turi būti įrengti du ne trumpesni kaip 3 m elektrodai.

Strypiniai žaibolaidžiai įrengiami ant 35 kV įtampos atvirųjų skirstyklų konstrukcijų, jeigu perkūnijų sezono metu savitoji grunto varža 500 m.

Žaibolaidžių ant 35 kV įtampos atvirųjų skirstyklų statramsčių konstrukcija turi užtikrinti žaibo srovės nutekėjimą įžeminimo magistralėmis ne mažiau kaip trimis kryptimis. Prie konstrukcijų, ant kurių įrengti žaibolaidžiai, ne arčiau kaip vieno elektrodo ilgio atstumu turi būti įrengti trys ne trumpesni kaip 3 m elektrodai.

Atvirųjų 35 kV įtampos skirstyklų portalų, ant kurių įrengti strypiniai žaibolaidžiai arba prijungti trosai, ir 35 kV oro linijų, kurių trosas netiesiamas į pastotę, galinių atramų kabamųjų izoliatorių girliandose turi būti dviem izoliatoriais daugiau.

Atstumas nuo atvirosios skirstyklos konstrukcijų, ant kurių įrengti žaibolaidžiai, iki įtampą turinčių dalių turi būti ne mažesnis kaip girliandos ilgis.

331.3. Žaibolaidžiai įrengiami ant portalų ir kitų atvirųjų skirstyklų konstrukcijų, kurios pagal įžeminimo magistrales iki 15 m nutolusios nuo transformatorių arba reaktorių, jei perkūnijų sezono metu savitoji grunto varža 350 m ir yra įvykdytos sąlygos.

331.4. Atvirosios skirstyklos, ant kurių konstrukcijų neturi būti įrengiami arba netikslinga įrengti žaibolaidžių, jas reikia apsaugoti atskirais žaibolaidžiais, turinčiais atskirus, ne didesnės kaip 80 varžos įžemintuvus.

331.5. 110 kV ir aukštesnės įtampos oro linijų apsaugos trosai turi būti prijungti prie įžemintų atvirosios skirstyklos arba pastotės konstrukcijų. Prie atvirųjų 110 kV skirstyklų konstrukcijų statramsčių, turinčių prijungtus trosus, 2–3 kryptimis turi būti įrengtos įžeminimo magistralės.

35 kV įtampos oro linijų apsaugos trosai pastočių prieigose prijungiami prie atvirųjų skirstyklų įžemintų konstrukcijų, jeigu perkūnijų sezono metu savitoji grunto varža 750 m.

Nuo atvirųjų 35 kV įtampos skirstyklų konstrukcijų statramsčių, prie kurių prijungti apsaugos trosai, 2–3 kryptimis turi būti įrengtos įžeminimo magistralės. Ne arčiau kaip vieno elektrodo ilgio atstumu nuo

67

statramsčio, prie kurio prijungtas žaibolaidis, turi būti įrengti ne mažiau kaip trys ir ne trumpesni kaip 3 m vertikalieji elektrodai.

Arčiausiai prie atvirosios skirstyklos esančios 35 kV įtampos oro linijos atramos įžeminimo įrenginio varža turi būti ne didesnė kaip 10 .

35 kV įtampos oro linijų apsaugos trosai prieigose prie atvirųjų skirstyklų, kuriose neįrengiami strypiniai žaibolaidžiai, turi būti nutiesti iki linijos galinės atramos. Linijos dalis be troso nuo galinės atramos iki atvirosios skirstyklos turi būti apsaugota strypiniu žaibolaidžiu, įrengtu ant oro linijos atramų arba šalia oro linijos.

331.6. Įžeminimo magistralė tarp strypinių arba trosinių žaibolaidžių ir transformatorių (reaktorių) neutralės prijungimo prie pastotės įžemintuvo įrenginio vietų turi būti ne trumpesnė kaip 15 m.

331.7. Žaibolaidžiai neturi būti įrengiami ant atvirosios skirstyklos konstrukcijų, esančių arčiau kaip 15 m atstumu iki transformatorių, prie kurių lanksčiaisiais laidais ir atvirosiomis šynomis prijungtos elektros mašinos. Ne mažesnis atstumas turi būti ir iki šių lanksčiųjų laidų ir atvirųjų šynų ir jų tvirtinimo konstrukcijų.

Transformatorių portalai, prie kurių tvirtinamos elektros mašinas jungiančios atvirosios standžiosios arba lanksčiosios šynos, turi būti apsaugoti atskirais arba ant kitų konstrukcijų įrengtais žaibolaidžiais.

331.8. Kabeliai, tvirtinami prie prožektorių bokštų, naudojamų ir žaibolaidžiams, turi būti metaliniame apvalkale arba metaliniame vamzdyje. Šie kabeliai turi būti nutiesti žemėje ne mažesniu kaip 10 m atstumu iki žaibolaidžio.

Įvado į kabelių statinį vietoje kabelio metalinis apvalkalas, šarvas ir metalinis vamzdis turi būti prijungtas prie pastotės įžeminimo įrenginio.

331.9. Skirstyklų ir pastočių prieigose 35 kV ir aukštesnės įtampos oro linijos nuo tiesioginio žaibo turi būti apsaugotos trosais. Apsaugotų trosais prieigų ilgis, atramų įžeminimo įrenginių varžų vertės, trosų skaičius ir jų apsaugos kampai pateikiami Taisyklių 4 priedo 7 lentelėje.

Skirstyklos prieigoje oro linijos trosas turi būti prijungtas prie visų prieigoje esančių atramos įžeminimo įrenginių, išskyrus Taisyklių 281 punkte nustatytus atvejus.

331.10. 35 kV įtampos linijų prieigos prie pastočių neapsaugomos trosais, jeigu pastotėje yra du iki 1,6 MVA galios transformatoriai arba vienas iki 1,6 MVA ir rezervinis maitinimas žemesnės įtampos pusėje. Tokių linijų atramos turi būti įžemintos ne mažesniu kaip 0,5 km nuo pastotės atstumu. Atramų įžeminimo varžos nurodytos Taisyklių 4 priedo 7 lentelėje.

Jeigu pastotėje yra vienas iki 1,6 MVA galios transformatorius ir nėra rezervinio maitinimo, tai ne mažesniu kaip 0,5 km nuo pastotės atstumu 35 kV įtampos linija turi būti apsaugota trosu.

331.11. Saugomos trosų 35–110 kV įtampos oro linijos, kurios perkūnijų sezono metu iš vieno galo ilgam išjungiamos, išjungtame linijos gale ant įvadinio pastotės portalo arba linijos paskutinės atramos reikia įrengti viršįtampių ribotuvus. Atstumas nuo šių ribotuvų iki komutavimo aparato turi būti ne didesnis kaip 60 m 110 kV įtampos linijose ir ne didesnis kaip 40 m – 35 kV įtampos linijose. Atramos, kuriose įrengti viršįtampių ribotuvai, įžeminimo įrenginio varža turi būti ne didesnė kaip 10 grunte, kurio savitoji varža 1000 m, ir ne didesnė kaip 15 grunte, kurio savitoji varža 1000 m, jeigu viršįtampių ribotuvų gamintojų nenurodyta kitaip.

331.12. 35 kV ir aukštesnės įtampos skirstyklose, prie kurių prijungtos oro linijos, turi būti įrengiami viršįtampių ribotuvai.

331.13. Galios transformatoriaus kabelio prijungimo prie 110 kV ir aukštesnės įtampos skirstyklos šynų vietoje turi būti įrengti viršįtampių ribotuvai.

331.14. 6–10 kV įtampos skirstyklos, prie kurių prijungtos oro linijos, turi būti apsaugotos viršįtampių ribotuvais, prijungtais prie šynų.

331.15. Jeigu 6–35 kV oro linijos prijungtos prie pastočių kabeliais, kabelio prijungimo prie oro linijos vietoje iš oro linijos pusės turi būti įrengti viršįtampių ribotuvai. Jie turi būti prijungti prie įžemintuvo ir trumpiausiu laidininku sujungti su metaliniu kabelio apvalkalu.

68

331.16. Iki 110 kV įtampos ne per visą ilgį turinčios trosą oro linijos skyriklį turi saugoti viršįtampių ribotuvas, įrengtas toje pačioje atramoje kaip ir skyriklis. Jeigu skyriklis ilgam atjungiamas, tai atramoje viršįtampių ribotuvai turi būti įrengti iš abiejų skyriklio pusių.

Jeigu linijoje skyriklis įrengtas ne toliau kaip 25 m nuo linijos prijungimo prie pastotės ar skirstyklos vietos, tai artimiausioje atramoje nereikia įrengti viršįtampių ribotuvų. Jeigu šis skyriklis ilgam išjungiamas, tai atramoje į linijos pusę turi būti įrengti viršįtampių ribotuvai.

Viršįtampių ribotuvais nereikia apsaugoti iki 10 kV įtampos oro linijos skyriklių, jeigu skyriklių ir oro linijos izoliacijos lygis nesiskiria.

Trosų saugomos oro linijos prieigoje, vadovaujantis schema, skyrikliai įrengiami artimiausioje nuo pastotės atramoje. Kitose prieigos atramose įrengiami skyrikliai tik tuo atveju, jeigu skyriklių izoliacijos lygis yra ne žemesnis už tos atramos izoliatorių izoliacijos lygį.

331.17. Rekonstruojamos ar naujai statomos transformatorių pastotės, skirstyklos ir elektros energijos gamybos šaltiniai privalo turėti elektros energetikos sistemai valdyti būtinų įrenginių bei transformatorių ir linijų nuotolinį valdymą iš operatoriaus dispečerinio valdymo sistemos, atsižvelgiant į perdavimo ir skirstomųjų tinklų operatyvinį pavaldumą.

331.18. Rekonstruojamose ar naujai statomose transformatorių pastotėse turi būti numatytas transformatorių pastočių galios 110 kV transformatorių dalies prijunginiuose sumontuotų jungtuvų, skyriklių ir įžemiklių valdymas iš skirstomųjų tinklų dispečerinio valdymo sistemų. Duomenų mainų protokolai ir komutacinių aparatų valdymo algoritmai suderinami operatorių, tačiau neturi būti sudaryta galimybė valdyti tą patį komutacinį aparatą iš kelių dispečerinio valdymo sistemų vienu metu.

331.19. Naujai įrengiamuose ar rekonstruojamuose objektuose patalpos arba techniniai plotai, kuriuose yra eksploatuojami informacinių sistemų ir telekomunikacijų įrenginiai, turi tenkinti tarptautinio standarto ETSI ETS 300 019 „Telekomunikacijų įrenginių aplinkos sąlygos ir jų testavimas“ reikalavimus.

332. Modulinės transformatorinės:332.1. Modulinės transformatorinės naudojamos 0,4–10 kV įtampos kabelių įvadais elektrai priimti ir

skirstyti miestuose, miesteliuose, įmonių technologiniams ir kitiems poreikiams.332.2. Transformatorinės turi būti gaminamos ir gamykloje išbandytos pagal Lietuvos standartą LST

EN 62271-202:2007 „Aukštosios įtampos perjungimo ir valdymo įrenginiai. 202 dalis. Surenkamosios aukštosios ir žemosios įtampos pastotės (IEC 62271-202:2006)“ darbui ir ne mažesniu nei IP 44 apsaugos laipsniu ir pagal Lietuvos standartą LST EN 60529:1999A1+AC:2002 „Gaubtų sudaromos apsaugos laipsniai (IP kodas) (IEC 60529:1989/A1:1999)“.

332.3. Esantys grunte ir 100 mm virš jo paviršiaus betoniniai pamatai (plokštės) privalo būti izoliuoti nuo drėgmės. Transformatorinės įrengiamos ant pamatų taip, kad jos nebūtų užliejamos. Pamatų aukštis visais atvejais turi būti ne žemesnis kaip 200 mm.

332.4. Visuose transformatorinės 10 ir 0,4 kV skirstomųjų įrenginių, transformatorių skyriuose turi būti įrengiama savaiminė, o jeigu reikia priverstinė, neleidžianti kondensuotis drėgmei ir nepraleidžianti dulkių, vėdinimo sistema. Skyriuose turi būti įrengtas apšvietimas.

Atskirų skyrių šildymas įrengiamas vadovaujantis įrenginių tiekėjo dokumentų reikalavimais. Transformatorinės vėdinimo ir vandens šalinimo konstrukcijos turi būti atsparios vandens ir sniego poveikiui.

332.5. Po transformatoriumi turi būti įrengiamas alyvos rinktuvas ne mažesniam kaip 20 proc. transformatoriuje esančiam alyvos tūriui.

332.6. 0,4–10 kV kabelių įvadams pamate turi būti įrengiamos angos iš 150 mm skersmens plastikinių vamzdžių. Kabelių prijungimo angas būtina užsandarinti nelaidžiais vandeniui statybos produktais.

332.7. Vienoje kameroje įrengiami keli galios transformatoriai atskiriami metalinio tinklo pertvara arba neatskiriami. Tinklo pertvaros akys turi būti ne didesnės kaip 25 x 25 mm.

Transformatoriai ir kiti įrenginiai įkeliami arba iškeliami per transformatorinės duris ar stogą.332.8. Visos gelžbetoninės konstrukcijos metalinės dalys turi būti įžemintos vadovaujantis EĮĮBT

nustatytais reikalavimais. Įžeminimo varža turi būti ne didesnė kaip 10 Ω.

69

333. Požeminės transformatorinės:333.1. 10/0,4 kV įtampos transformatorinės, įrengiamos žemėje arba po statiniais, priskiriamos

požeminių transformatorinių grupei.333.2. Požeminių transformatorinių sienų, pertvarų ir grindų monolitinio gelžbetonio storis turi būti

ne mažesnis kaip 140 mm, perdangos (stogo) storis – ne mažesnis kaip 200 mm. Betono stipris – ne mažesnis kaip B-25 (250 kg/cm²). Transformatorinės perdanga turi išlaikyti 5000 kg statinį krūvį ir 5000 kg dinaminį krūvį esant 30 km/h greičiui. Betoniniai paviršiai, turintys sąlytį su žeme (ir 100 mm virš jos), turi būti patikimai izoliuoti nuo drėgmės.

334. Moduliniai skirstomieji punktai:334.1. Moduliniai skirstomieji punktai (toliau – MSP) turi atitikti Lietuvos standartų LST EN 62271-

200:2004 „Aukštosios įtampos perjungimo ir valdymo įrenginiai. 200 dalis. Nuo 1 kV iki 52 kV vardinių įtampų metalu apgaubti kintamosios srovės perjungimo ir valdymo įrenginiai (IEC 62271-200:2003)“ ir LST EN 62271-1:2009 „Aukštosios įtampos perjungimo ir valdymo įrenginiai. 1 dalis. Bendrieji techniniai reikalavimai (IEC 62271-1:2007)“ nustatytus reikalavimus. MSP turi būti įrengiami moduliai 10 kV įtampos skirstomiesiems įrenginiams, galios transformatoriams, 0,4 kV skirstomiesiems ir telekomunikacijų įrenginiams.

334.2. 0,4–10 kV įtampos elektros komutavimo aparatai turi būti įrengiami pagal EĮRAAĮT nustatytus reikalavimus.

334.3. Visos metalinės konstrukcijos turi būti įžemintos vadovaujantis EĮĮBT nustatytais reikalavimais.

335. Stulpinės transformatorinės:335.1. Taisyklių 165–173 punktų reikalavimai galioja iki 10 kV įtampos ir ne didesnės kaip 400 kVA

galios stulpinėms transformatorinėms.335.2. Skyrikliai ir saugikliai turi būti įrengiami kiekvienai stulpinei transformatorinei arba oro

linijos atšakoje – kelioms stulpinėms transformatorinėms. Iki 63 kVA galios stulpinės transformatorinės prie elektros tinklo jungiamos per 10 kV saugiklius, 10kV skyriklių ir įvadinių 0,4 kV saugiklių įrengti nėra būtina.

335.3. Stulpinėse transformatorinėse turi būti įrengiami hermetiniai galios transformatoriai. Galios transformatorius turi būti įrengtas ne mažesniame kaip 4,5 m aukštyje, skaičiuojant atstumą nuo žemės iki įtampą turinčių dalių. Jeigu ant dviejų atramų įrengtos transformatorinės priežiūrai įrengiama aikštelė, tai ji turi būti ne mažesniame kaip 3 m aukštyje.

335.4. Skyriklis įrengiamas su įžeminimo peiliais arba be jų, atsižvelgiant į esamą elektros tinklo schemą. Skyriklio įžeminimo peiliai turi būti nuo galios transformatoriaus pusės. Skyriklio ir jo įžeminimo peilių pavaros turi būti rakinamos.

335.5. Kiekvienai žemosios įtampos linijai atjungti turi būti įrengti kirtiklių saugiklių blokai arba skirstomoji spinta su automatiniais jungikliais ar saugikliais.

335.6. Žemosios įtampos laidai ir kabeliai turi būti apsaugoti nuo mechaninių pažeidimų ne mažesniame kaip 2 m aukštyje nuo žemės.

335.7. Atstumas nuo žemės iki žemosios įtampos oro linijos įvado izoliatorių turi būti ne mažesnis kaip 4 m.

335.8. Stulpinių transformatorinių konstrukcijos, kurios naudojamos kaip oro linijų atramos, gali būti galinės inkarinės arba tarpinės.

335.9. Stulpinės transformatorinės atramoje skyriklis turi būti įrengtas ne mažesniame kaip 2,5 m aukštyje, matuojant atstumą nuo transformatorinės priežiūros aikštelės iki atjungto skyriklio įtampą turinčių dalių.

336. Galios transformatoriai:336.1. Transformatoriaus parametrai turi būti parinkti pagal jo veikimo režimus. Parenkant

parametrus, turi būti įvertinti tiek ilgalaikiai apkrovos režimai, tiek ir trumpalaikės, smūginės apkrovos, galimos ilgalaikės perkrovos eksploatuojant transformatorius. Šis reikalavimas galioja visoms transformatorių apvijoms.

70

336.2. 6–10/04 kV įtampos galios transformatorių apsaugai, pagal Lietuvos standartų LST EN 60282-1:2010 „Aukštosios įtampos saugikliai. 1 dalis. Srovę ribojantys saugikliai (IEC 60282-1:2009)“ (toliau – Lietuvos standartas LST EN 60282-1:2010) ir LST EN 60269-1:2007 „Žemosios įtampos saugikliai. 1 dalis. Bendrieji reikalavimai“ (IEC 60269-1:2006) (toliau – Lietuvos standartas LST EN 60269-1:2007) reikalavimus pagaminti 6–10 kV ir 0,4 kV saugikliai turi būti parenkami pagal reikšmes, nurodytas Taisyklių priedo 5 lentelėje.

336.3. Kai transformatorių apsaugai nuo trumpųjų jungimų ir perkrovų 0,4 kV įtampos pusėje įrengiami automatiniai jungikliai, turi būti patikrintas (perskaičiuotas 6–10 kV įtampos saugiklių ar jungtuvų ir 0,4 kV įtampos išvade automatinio jungiklio selektyvumas.

336.4. Transformatoriai turi būti įrengti taip, kad neišjungus įtampos būtų patogiai ir saugiai stebimas alyvos lygis alyvos rodytuvuose. Jei tamsiuoju paros metu stebint alyvos lygį nepakanka bendrojo apšvietimo, tai turi būti numatytas papildomas alyvos rodytuvo apšvietimas.

336.5. Prie transformatoriaus dujinės relės turi būti saugu prieiti stebėti ir paimti dujų mėginius, neišjungiant įtampos.

336.6. Transformatorių įrengimo bendrieji reikalavimai:336.6.1. Tarp atvirai pastatytų transformatorių turi būti ne mažesnis kaip 1,25 m atstumas.336.6.2. Tarp atvirai pastatytų 110 kV ir aukštesnės įtampos bei 63 MVA ir didesnės galios

transformatorių (trifazių ir vienfazių), tarp jų ir bet kokios galios transformatorių (įskaitant reguliuojamuosius, savųjų reikmių ir pan.), turi būti pastatytos skiriamosios pertvaros, jeigu atstumas tarp transformatorių yra mažesnis kaip 15 m ir tarp transformatorių, pastatytų išilgai elektrinės pastato sienų mažesniu kaip 40 m atstumu nuo jų, yra mažesnis kaip 25 m. Nurodytieji atstumai matuojami iki labiausiai išsikišusių transformatoriaus dalių, esančių ne žemiau kaip 1,9 m nuo žemės.

336.7. Kiekvienas patalpoje pastatytas alyvinis transformatorius turi būti įrengtas atskiroje kameroje (išimtis – Taisyklių 106 punktas), esančioje pirmajame aukšte ir izoliuotoje nuo kitų pastato patalpų. Alyviniai transformatoriai statomi antrajame aukšte, taip pat 1 m žemiau pirmojo aukšto grindų lygio neužtvindomose zonose tokiais atvejais, kai yra galimybė transformatorių išvežti į lauką ir pašalinti alyvą avariniais atvejais, kaip nurodyta Taisyklių 110.2 punkte, didesnės kaip 600 kg alyvos kiekio transformatoriams. Kitos transformatorių įrengimo sąlygos:

336.7.1. Vienoje bendroje kameroje statomi vienas arba du po 1 MVA ir mažesnės galios alyviniai transformatoriai, turintys bendrą paskirtį, valdymą ir apsaugą.

336.7.2. Vienoje kameroje įrengtų sausųjų arba turinčių nedegų užpildą transformatorių turi būti ne daugiau kaip 6 vienetai, jeigu tai nesukelia sunkumų juos naudojant.

336.8. Transformatoriaus kameroje įrengiami tik su tuo transformatoriumi susieti skyrikliai, saugikliai ir galios skyrikliai, viršįtampių ribotuvai ir aušinimo sistemos įrenginiai.

336.9. Dirbtinio aušinimo transformatoriai turi turėti aušinimo sistemos automatinio įjungimo ir išjungimo įrenginius. Aušinimo sistema turi būti automatiškai įjungiama pagal alyvos viršutinių sluoksnių ir apvijos temperatūrą ir pagal transformatoriaus apkrovos srovę nepriklausomai nuo temperatūros.

336.10. Stacionarieji transformatorių remonto įrenginiai, neišardant aktyviosios dalies, turi būti numatyti įrengti elektrinių atvirosiose skirstyklose, kai jose yra transformatorių, kurių neįmanoma nuvežti į hidroelektrinės montavimo aikštelę arba šiluminės elektrinės mašinų salės remonto aikštelę.

336.11. Atvirai statant transformatorius išilgai elektrinės mašinų salės, turi būti numatyta transformatorius nuvežti į remonto vietą neišardžius transformatoriaus, nenuėmus įvadų ir neišardžius srovėlaidžių laikančiųjų konstrukcijų, portalų, šynų tiltų ir pan.

336.12. Transformatoriaus ir aušinimo sistemos mazgams montuoti ir išmontuoti turi būti numatyta galimybė privažiuoti atitinkamos keliamosios galios ir strėlės ilgio autokranu arba transformatoriaus pastatymo vietoje turi būti naudojami kiti montavimo darbų mechanizacijos būdai.

337. Keitiklinės pastotės ir įrenginiai:337.1. Pramoniniams vartotojams skirtose keitiklinėse pastotėse ir įrenginiuose turi būti naudojami

puslaidininkiniai keitikliai.337.2. Keitiklinėse pastotėse ir įrenginiuose turi būti priemonės apriboti:

71

337.2.1. pastotės (įrenginio) įtaką maitinimo tinklo elektros kokybei iki Lietuvos standarto LST EN 50160:2008 „Viešųjų skirstomųjų tinklų teikiamos elektros įtampos charakteristikos“ nustatytų verčių;

337.2.2. pastotės (įrenginio) keliamus radijo trikdžius iki Lietuvos standarto LST EN 55011:2007 „Pramonės, mokslo ir medicinos (PMM) radijo dažnio įrenginiai. Elektromagnetinių trikdžių charakteristikos. Ribinės vertės ir matavimo metodai (CISPR 11:2003 + A1:2004, modifikuotas)“ nustatytų leistinų pramoninių radijo trikdžių verčių.

337.3. Keitiklinėse pastotėse ir įrenginiuose reikia numatyti sumontuoti techniškai ir ekonomiškai pagrįstus reaktyviosios galios kompensavimo įrenginius.

337.4. Transformatorius, reguliuojantysis autotransformatorius, lyginamieji reaktoriai, anodiniai dalikliai ir filtriniai reaktoriai, priklausantys vienam keitikliniam agregatui, įrengiami bendroje kameroje arba atskirai. Alyvinių įrenginių įrengimas turi atitikti elektros mašinų patalpų reikalavimus. Komplektinėms keitiklinėms pastotėms ir įrenginiams galioja Taisyklių 119 ir 120 punktuose nurodyti reikalavimai.

337.5. Puslaidininkiniai keitikliai įrengiami kartu su kitais elektrotechninių arba gamybinių patalpų įrenginiais, jeigu tam netrukdo aplinkos sąlygos (stiprūs magnetiniai laukai, temperatūra, drėgmė, dulkėtumas ir pan.).

337.6. Gamybos paskirties patalpose puslaidininkinius keitiklius reikia įrengti spintose.337.7. Keitiklinio agregato atskirų elementų įtampos klasė, nuo kurios priklauso leistinieji mažiausi

atstumai tarp įtampą turinčių dalių, nuo šių dalių iki žemės arba atitvarų, taip pat koridorių plotis, durų blokuotės reikalingumas nustatomi:

337.7.1. Transformatoriams, autotransformatoriams ir reaktoriams pagal didžiausią efektinę įtampą tarp kiekvienų dviejų įvadų ir taip pat tarp kiekvieno įvado ir šių aparatų įžemintų dalių.

337.7.2. Puslaidininkiniams keitikliams pagal didžiausią efektinę įtampą tarp kiekvienų dviejų kintamosios srovės įvadų.

337.7.3. Sumontuoto bendrame korpuse komplektinio įrenginio, susidedančio iš keitiklio, transformatoriaus, reaktoriaus ir pan., įtampos klasė nustatoma pagal didžiausią įtampos vertę, nurodytą Taisyklių 231.1 ir 231.2 punktuose.

337.8. Gamintojų reikalaujamam keitiklių temperatūros režimui palaikyti turi būti numatyti aušinimo įrenginiai. Gamintojai nurodo aušinimo būdus, aušinimo vandens arba oro temperatūrą ir jų sąnaudas.

337.9. Aušinant keitiklius oru, dulkių kiekis ore turi neviršyti 0,7 mg/m3. Kai dulkių koncentracija didesnė, turi būti numatytas oro valymas.

337.10. Keitiklinių pastočių ir įrenginių patalpos turi būti šildomos.

3. ELEKTROS ORO LINIJOS

338. Reikalavimai darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti, dirbant oro linijose:338.1. Darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti dirbant oro linijose, būtina OL atjungti (išjungti) ir

įžeminti atjungimo vietose, iš kurių gali būti įjungta įtampa (įskaitant galimybę įjungti įtampą dėl atbulinės transformacijos), arba įžeminama tarp atjungimo (išjungimo) vietos ir darbo vietos. Kilnojamieji įžemikliai atjungimo (išjungimo) vietose turi būti prijungti prie įžeminimo įrenginio.

338.2. Darbo vietose papildomai oro linijos turi būti įžeminamos taip:338.2.1. dirbant oro linijoje, kuri turi vieną maitinimą ir nėra sankirtų su kitomis turinčiomis įtampą

oro linijomis, ir joje nėra indukuotos įtampos, pakanka nuo maitinimo pusės liniją įžeminti ne toliau kaip už 3 km;. Kai darbo vietoje vizualiai matomas įžemiklis – papildomai įžeminti darbo vietos nebūtina.

338.2.2. dirbant oro linijoje, kuri turi du ir daugiau maitinimų, darbo vietą reikia įžeminti iš visų pusių nustačius, kad atstumas darbo vietoje tarp įžemiklių būtų ne didesnis kaip 3 km. Kai darbo vietoje matomas įžemiklis, esantis atjungimo vietoje, tai iš tos pusės papildomai įžeminti darbo vietos nebūtina;

338.2.3. dirbant oro linijų sankirtoje, turi būti įžeminta prie sankirtos;338.2.4. dirbant oro linijų ir atvirų skirstyklų šynų sankirtoje, turi būti įžeminta toje vietoje

(atramoje), kur vykdomi darbai. Jei sankirtoje atrišami ar keičiami laidai, trosai, jų izoliatoriai ir armatūra,

72

išdėstyti žemiau laidų, turinčių įtampą, tai reikia įžeminti iš abiejų sankirtos pusių. Per keičiamus laidus ar trosus iš abiejų sankirtos pusių turi būti permestos virvės iš izoliacinės medžiagos, kurių galai pritvirtinami prie inkarų ar konstrukcijų. Jei šie darbai atliekami viršutinėje susikirtimo linijoje, apačioje esanti linija turi būti atjungta ir įžeminta iš abiejų susikirtimo pusių arba darbai turi būti vykdomi pagal specialų darbdavio arba jo įgalioto asmens patvirtintą darbų organizavimo projektą;

338.2.5. kai darbo metu laidą reikia nukirpti arba jis buvo nutrūkęs, tai OL reikia įžeminti iš abiejų nutraukimo pusių, o jeigu linijoje dar yra indukuota įtampa, būtina abu įžemiklius sujungti tarp savęs potencialui išlyginti;

338.2.6. dirbant tik vienoje atramoje, jeigu nenutraukiamas laidų vientisumas, pakanka įžeminti tik toje atramoje, kur dirbama, arba gretimoje atramoje nepriklausomai nuo to, kiek maitinimo šaltinių turi linija;

338.2.7. 110 kV ir aukštesnės įtampos OL darbo vietoje nebūtina įžeminti visus laidus, o pakanka įžeminti vieną laidą, su kuriuo dirbama, jeigu iki kitų laidų išlaikomi 3 priede nurodyti atstumai, o atjungimo vietose įžemintos visos fazės;

338.2.8. kai oro linija yra indukuotos įtampos zonoje, tai įžemikliai turi būti uždėti kiekvienoje darbo vietoje (atramoje), kur dirbama, taip pat turi būti įžeminti naudojami mechanizmai, kranai ir žmonių kėlimo bokšteliai, kurių krepšius potencialams išlyginti dar reikia sujungti su kilnojamuoju įžemikliu tokio skerspjūvio kaip įžemiklio, kuriuo įžeminti oro linijos laidai;

338.2.9. kai OL indukuota įtampa yra didesnė kaip 50 V, tai dirbti galima tik įžeminus darbo vietoje. Šiuo atveju atjungimų vietose įžeminti draudžiama.

338.3. Matuojant atramų įžeminimo varžą, atjungti ir prijungti apsaugos nuo perkūnijų troso įžeminimo laidininką reikia prieš tai įžeminus trosą, o varžtinius gnybtus, jungiančius įžeminimo laidininką su atramos įžeminimo kontūru, atjungti ir prijungti galima tik įžeminus įžeminimo laidininką.

338.4. Atliekant oro linijos apžiūrą, lipti į atramą arba ant konstrukcijų draudžiama.338.5. Lipti į atramą ir dirbti joje leidžiama tik įsitikinus, kad atrama pakankamai tvirta ir ant atramos

nėra konstrukcijų, trukdančių į ją saugiai įlipti. Lipant į atramą, reikia iš karto prisitvirtinti kūno saugos diržo (apraišų) lynu prie stiebo. Palipus 20 30 cm. Į atramą išbandyti lipynes, saugos diržą ir lyną, fiksavimo mechanizmus ir įsitikinus, kad šios priemonės tvarkingos,, lipti aukštyn į darbo poziciją. Kai lipimo metu reikia perkelti padėties fiksavimo lyną per atramoje sumontuotas metalo konstrukcijas, ramsčio konstrukciją, traversas ar kitus kliuvinius, reikia naudotis dviem lynais prieš tai prisitvirtinus kitu lynu. Atramoje dirbantis darbuotojas turi būti prisitvirtinęs prie atramos kritimą stabdančia priemone (apraišais). Dirbant savaeigiais keltuvais žmonėms kelti, reikia prie jo prisitvirtinti apraišų lynu ir dėvėti apsauginį šalmą.

Kai į atramą lipti monterio nagėmis ar liptuvais yra pavojinga (atrama nepakankamai tvirta, trukdo ant atramos sumontuotos konstrukcijos ir pan.), reikia sutvirtinti atramą arba naudoti žmonių kėlimo mechanizmą.

338.6. Lipant į metalines atramas ar pastočių portalus, kuriuose atstumas tarp skersinių yra ne didesnis kaip 0,6 m ir kampas ne didesnis kaip 30 laipsnių arba yra įrengti laipteliai, reikia laikytis tokių saugos priemonių:

338.6.1. lipti į atramą ar portalą iš tos pusės, iš kurios pučia vėjas;338.6.2. naudoti apraišus su dviem stropais, kad lipant būtų galima nuolat prisitvirtinti vienu iš

stropų;338.6.3. naudoti metalo konstrukcijomis neslystančią avalynę ir pirštines;338.6.4. lipant nesinešti įrangos ir įrankių (vėliau juos pasikelti į darbo vietą virve);338.6.5. nepradėti darbų, kol į atramą ar portalą neįlipo visi darbuotojai, kurie atramoje ar portale

vykdys darbus;338.6.6. nelipti į apledėjusias atramas ar portalus.Pasikelti į metalines atramas ar portalus, kuriuose atstumai tarp skersinių didesni kaip 0,6 m ar

kampas didesnis kaip 30 laipsnių ir jei jose neįrengti laipteliai, būtina naudoti savaeigį keltuvą žmonėms kelti.

73

338.7. Daugiagrandėse oro linijose, kuriose grandys išdėstytos horizontaliai, atjungus vieną grandį, dirbti leidžiama tik šios grandies pusėje. Pereiti ant traversų, laikančių turinčias įtampą grandis, draudžiama.

338.8. Dirbti atjungtoje daugiagrandės oro linijos grandyje, kurioje grandys išdėstytos vertikaliai, galima tik tada, kai ši grandis yra žemiau įtampą turinčių grandžių. Lipti į atramą galima tik atjungtos grandies pusėje. Keisti ir reguliuoti laidus atjungtoje grandyje draudžiama.

338.9. Daugiagrandėse 35 kV ir aukštesnės įtampos oro linijose, dirbant atjungus įtampą vienoje grandyje, turinčių įtampą grandžių pusėje ant atramos stiebo 2–3 m aukštyje turi būti pakabintos raudonos vėliavėlės.

338.10. Dirbant atramose, turi būti išlaikomi 3 ir 4 prieduose nurodyti atstumai nuo dirbančiųjų ir mechanizmų iki turinčių įtampą laidų. Jeigu nurodytų atstumų išlaikyti negalima, tai tokie laidai turi būti atjungti ir įžeminti.

338.11. Kampinėse atramose su smaiginiais izoliatoriais lipti ir dirbti reikia išorinėje kampo pusėje.338.12. Žemosios įtampos oro linijose tempti ir keisti laidus, pakabintus ant bendrų atramų kartu su

kitomis oro linijomis, būtina atjungus visas oro linijas ir įžeminus darbo vietoje arba iš darbo ruožo dviejų pusių.

338.13. Atramos, kurios darbo metu gali turėti vienpusį tempimą, kuriam jos nėra apskaičiuotos, prieš darbų pradžią turi būti sutvirtintos.

338.14. Atramų griovimo ir statymo būdus, jų tvirtinimo būtinumą ir būdus nustato darbų vadovas, vadovaudamasis technologinėmis kortomis, projektine dokumentacija, DSSI ir kitais norminiais aktais.

338.15. Dirbant ant palaikančios ar tempiančios girliandos, apraišo stropas turi būti užkabintas už traversos. Jeigu stropo ilgis nepakankamas, reikia naudoti kritimo stabdytuvą su ištraukiamuoju lynu (apsauginį ritinėlį).

338.16. Keliant (arba nuleidžiant) laidus, trosus, izoliatorius, draudžiama būti ant traversos ar ant stiebo po tomis traversomis, į kurias keliamas krovinys.

338.17. Prieš pradedant darbus ant girliandų su matavimo lazda, būtina vizualiai patikrinti pakabinamų izoliatorių tvarkingumą ir ar yra visi kaiščiai ir užraktai armatūroje.

338.18. Draudžiama priartėti arčiau kaip 8 m prie nutrūkusio laido ar įžemėjusios atramos (portalo) oro linijose bei atvirose skirstyklose ir arčiau kaip 4 m – uždarose skirstyklose.

338.19. Dirbant zonose, kuriose oro linijos susikerta su transporto magistralėmis (geležinkeliai, laivybinės upės, kanalai), jei reikia laikinai sulaikyti transporto eismą, darbų vadovas privalo į darbo vietą iškviesti transporto magistralės atstovą. Šis atstovas privalo būtinam laikui sustabdyti transportą arba perspėti brigadą apie artėjantį transportą. Praleidžiant transporto priemones, laidai turi būti pakelti į saugų aukštį.

338.20. Dirbant zonose, kuriose oro linijos susikerta ar suartėja su plentais ir keliais, jeigu gali būti trukdomas transporto eismas, būtina gauti kelių policijos leidimą.

338.21. Valant ar platinant oro linijų trasas, kai yra pavojus, kad kertamos šakos ar medžiai gali priartėti prie laidų arčiau kaip 4 priede nurodytais leistinais atstumais, darbus vykdyti pagal pavedimą ar nurodymą arbaatjungti oro liniją ir išduoti leidimą dirbti oro linijos apsaugos zonoje. Duodantysis pavedimą ar nurodymą turi nustatyti priemones, kad šakos ar medžiai nepriartėtų prie laidų arčiau kaip 4 priede nurodytais leistinais atstumais.

338.22. Artėjant perkūnijai, turi būti nutraukti visi darbai oro linijose, atvirose skirstyklose ir uždarose skirstyklose ant oro linijų išvadų bei linijų skyriklių.

338.23. Sunkiai pereinamoje vietovėje arba nepalankiomis oro sąlygomis oro liniją turi apžiūrėti du PK darbuotojai. Kitais atvejais apžiūrėti gali vienas PK.

Apžiūrint liniją, reikia vengti eiti po laidais.338.24. Darbuotojai, ieškantieji gedimo oro linijoje, turi turėti įspėjamuosius ženklus ir, esantpavojui

aplinkiniams, pavojingą zoną aptverti ir pažymėti ženklais.339. OL iki 1000 V įtampos:339.1. Įtampos bendrieji reikalavimai:

74

339.1.1. Mechaninis laidų, izoliatorių, tvirtinimo detalių, OL atramų ir jų pamatų atsparumas turi būti skaičiuojamas ribinių būvių metodu pagal faktines apkrovas.

339.1.2. Elektros OL turi būti nutiestos taip, kad atramos neužtvertų įėjimo į pastatus takų, įvažiavimo į kiemus kelių, nekliudytų pėsčiųjų ir transporto eismui.

339.1.3. Ant OL atramų 1,7–3 m aukštyje nuo žemės turi būti pažymėtas atramos eilės numeris. Jei atrama iki ryšių kabelio yra pastatyta arčiau kaip pusė OL atramos aukščio, tai turi būti iškabintas plakatas, kuriame nurodytas atstumas nuo šios atramos iki ryšių kabelių linijos.

339.1.3. OL atramų metalinės konstrukcijos turi būti apsaugotos nuo korozijos. Antikorozinė danga turi apsaugoti ne blogiau kaip karštas cinkavimas arba aliuminio–cinko danga. Atramų įžeminimo reikalavimai pateikti EĮĮBT.

339.1.4. Elektros OL vėjo slėgis, apšalo ir šerkšno storis turi būti nustatomi pagal Lietuvos Respublikos teritorijos vėjo ir apšalo ir šerkšno meteorologinius ir įvykusių elektros linijų avarijų faktinius duomenis. Iki 1000 V įtampos OL didžiausia (skaičiuojamoji) vėjo slėgio ir apšalo ir šerkšno apkrova turi būti nustatoma pasikartojanti vieną kartą per 5 metus. Šis rajonavimas atliktas remiantis mokslo tiriamaisiais darbais, kuris suderintas su Lietuvos meteorologijos institucija.

339.1.5. Didžiausias vėjo greitis, pasikartojantis vieną kartą per penkerius metus 10 m aukštyje nuo žemės paviršiaus neurbanizuotoje teritorijoje, turi būti pasirenkamas vadovaujantis nustatytais normatyvais.

339.1.6. Skaičiuojamoji aukščiausia oro temperatūra Lietuvos teritorijoje +35 oC, vidutinė – +5 oC ir žemiausia – minus 35 oC.

339.2. Laidai ir armatūra:339.2.1. OL turi būti naudojami daugiavieliai neišpinti laidai. Pagal mechaninio atsparumo sąlygą

OL turi būti naudojami ne mažesnio kaip 25 mm2 skerspjūvio aliumininiai laidai. OL laidai turi būti parenkami pagal gamintojų pateiktas fizikines ir mechanines laidų charakteristikas.

339.2.2. Laidų atsparumas turi būti skaičiuojamas esant didžiausiai išorinei apkrovai ir žemiausiai temperatūrai, kai nėra išorinės apkrovos. Skaičiuojant reikia naudoti gamintojų pateiktus leistinuosius laidų mechaninius įtempius.

339.2.3. Laidai turi būti sujungiami jungiamaisiais gnybtais.339.2.4. Skirtingų metalų arba skirtingų skerspjūvių laidai turi būti sujungiami tik atramoje. Gnybtai

ir juos jungiantys laidai neturi būti mechaniškai tempiami.339.2.5. Laidai prie izoliatorių tvirtinami viengubai, o galinėse, inkarinėse ir sankirtų atramose –

dvigubai. Laidai prie smaiginių izoliatorių tvirtinami vielos raišteliais arba gnybtais.339.2.6. Nulinis laidas turi būti tvirtinamas prie izoliatorių. OL išsišakojimo vietose atsišakojančius

laidus reikia tvirtinti prie atskirų (papildomų) izoliatorių.339.2.7. Atramose fazinių laidų išdėstymas, nepriklausomai nuo klimato, rajono

nereglamentuojamas. Nulinis laidas tiesiamas žemiau fazinių laidų arba ant apatinės skersijės, ant kurios montuojamas ir fazinis laidas. Dvigrandėse OL abiem grandims tiesiamas atskiras arba bendras nulinis laidas, jeigu jos prijungtos prie tos pačios transformatorinės. Tuo atveju nulinio laido skerspjūvis turi būti ne mažesnis kaip didesnio laidumo linijos fazinio laido skerspjūvis. Išorinio apšvietimo laidai, montuojami atramoje kartu su OL laidais, kabinami žemiau OL laidų. Išoriniam apšvietimui tiesiamas atskiras nulinis laidas. Tiesiant ant elektros OL atramų skirtingiems operatoriams priklausančius laidus, reikia vadovautis Elektros ir kitų linijų eksploatavimo bendrojo naudojimo atramose reikalavimais. Išorinio apšvietimo linijos tiesiamos ant bendrų OL atramų tik suderinus su OL eksploatuojančia įmone.

339.2.8. Apsaugos, sekcijavimo ir kiti įrenginiai linijų atramose turi būti montuojami žemiau laidų ir OK. Iki 1000 V įtampos OL laidus tiesiant ant bendrų atramų su 6–10 kV įtampos OL izoliuotais laidais, iki 1000 V įtampos OL laidai turi būti nutiesti žemiau 6–10 kV įtampos OL izoliuotų laidų.

339.3. Atramos:339.3.1. Kampinės ir galinės atramos, atsižvelgiant į jų tipą, naudojamos su ramsčiais arba

atotampomis. Atramų atotampos tvirtinamos prie į žemę įkastų inkarų arba prie mūrinių, akmeninių, gelžbetoninių, metalinių pastatų. Atotampos gaminamos iš plieno ir turi būti tiktai vienvielės. Atotampas reikia parinkti pagal skaičiavimus, tačiau atotampų skersmuo turi būti ne mažesnis kaip 10 mm. Kampinės ir

75

galinės atramos naudojamos ir vienstiebės su rėmsijėmis, (rygeliais) jei naudojami atsparesni nei tarpinių atramų stiebai.

339.3.2. Įžemintos neutralės tinkluose atramų atotampos turi būti prijungtos prie nulinio laido.339.3.3. OL turi būti naudojamos gelžbetoninės arba metalinės, o sunkiai prieinamose vietovėse –

medinės su gelžbetoninėmis pakojomis atramos. Daugiaaukščių namų rajonuose turi būti naudojamos OL su ne žemesnėmis kaip 11 m atramomis arba kabelių linijos.

339.3.4. Medinėms OL atramoms turi būti naudojami ne žemesnės kaip trečios rūšies rąstai, impregnuoti antiseptikais.

339.3.5. Atramų pagrindinių elementų (stiebų, ramsčių) rąsto viršūnės skersmuo turi būti ne mažesnis kaip 14 cm.

339.3.6. Atramų įkasimas ir jų įtvirtinimo būdai turi būti nustatomi atsižvelgiant į atramų aukštį, tvirtinamų laidų skaičių, grunto savybes, taip pat į grunto kasimo būdus.

339.3.7. Užliejamose trasos vietose, kur gruntas išplaunamas, atramos turi būti papildomai įtvirtintos (papildomai apkasant žeme, apgrindžiant ir pan.). Pelkėtose vietovėse turi būti naudojamos rėmsijės (rygeliai).

339.4. Sankirtos ir priartėjimai:339.4.1. OL kertant įvairius objektus, išskyrus ryšių (telekomunikacijų) linijas, LRTL, kabelinės

televizijos linijas, miestų, miestelių ir kaimų gatves ir aikštes, kirtimo kampas nereglamentuojamas. OL priartėjimuose prie KTL ir jų sankirtose taikomi tie patys reikalavimai kaip OL priartėjimuose prie LRTL ir jų sankirtose.

339.4.2. Atstumas nuo labiausiai įlinkusių laidų iki žemės ir kelių (gatvių) važiuojamosios dalies paviršiaus turi būti ne mažesnis kaip 6 m. Sunkiai prieinamose vietose atstumas nuo laidų iki žemės paviršiaus turi būti ne mažesnis kaip 3,5 m.

339.4.3. Kertančios laivybos upes OL turi būti įrengtos pagal Taisyklių VI skyriaus reikalavimus, taikomus aukštesnės kaip 1000 V įtampos OL. Kertant laivybai nenaudojamas ir užšąlančias nedideles upes, kanalus ir pan., atstumas nuo OL laidų iki aukščiausiojo vandens lygio turi būti ne mažesnis kaip 3 m, o iki ledo – ne mažesnis kaip 6 m.

339.4.4. OL trasoje miškų ir želdinių proskynų iškirsti nebūtina. Tokiu atveju atstumas iki medžių nuo labiausiai įlinkusių ar priartėjusių laidų turi būti ne mažesnis kaip 1 m. Miškingose vietovėse, miesteliuose ir kaimuose, apaugusiuose medžiais, reikia naudoti OKL.

339.4.5. Žemesnės ir aukštesnės kaip 1000 V įtampos OL laidai tiesiami ant skirtingų arba ant tų pačių atramų.

339.4.6. Viršutinės OL laidai prie smaiginių izoliatorių turi būti tvirtinami dvigubai. 339.4.7. Iki 1000 V įtampos OL kabliai, smeigės ir armatūra turi būti įžeminti sankirtą su aukštesnės

kaip 1000 V įtampos OL ribojančiose atramose ir atramose, kuriose kartu nutiestos ir aukštesnės kaip 1000 V įtampos grandys. Įžeminimo įrenginio varža turi būti ne didesnė kaip 30 .

339.4.8. Iki 1000 V įtampos OL gali kirstis atramoje arba tarpatramyje. Vertikalusis atstumas atramoje ir tarpatramyje tarp susikertančių OL laidų turi būti ne mažesnis kaip 1 m, kai aplinkos temperatūra 15 oC ir nėra vėjo. Toks pat vertikalusis atstumas atramoje ir tarpatramyje turi būti taip pat tarp 6–10 kV įtampos OKL ir iki 1000 V įtampos OL. Kertantis OL tarpatramyje, sankirtos vietą reikia parinkti kuo arčiau viršutinės OL atramos. Nuo šios atramos iki kertamosios linijos laidų turi būti ne mažesnis kaip 2 m atstumas. OL sankirtos vietose naudojamos inkarinės arba tarpinės atramos. Atramų smeigių, kablių ir naudojamos armatūros įžeminimo ir įnulinimo reikalavimai pateikti EĮĮBT.

339.4.9. OL laidų ar OK sankirtos su RL ir LRTL vieta turi būti ne arčiau kaip 2 m iki OL atramos.339.5. Bendrų atramų reikalavimai:339.5.1. Ant bendrų atramų neturi būti tiesiami OL ir RL arba LRTL neizoliuoti laidai. Ant bendrų

atramų tiesiami OL laidai ir RL kabeliai, LRTL izoliuoti laidai, optinės ryšių linijos ir kabelinės televizijos kabeliai. Ant bendrų atramų ankščiau nutiestų LRTL neizoliuotų laidų keisti nėra būtina. Kai OL yra rekonstruojama, turi būti keičiami ir LRTL neizoliuoti laidai. Visais atvejais turi būti įvykdytos šios sąlygos:

76

339.5.2. OL įtampa turi būti ne aukštesnė kaip 400/230 V; 339.5.3. RL, LRTL ir KTL vardinė įtampa turi būti ne aukštesnė kaip 360 V;339.5.4. OL laidai turi būti virš RL kabelio, LRTL laidų ir KTL, o vertikalusis atstumas nuo apatinio

OL laido iki viršutinio LR kabelio, LRTL laido (kabelio), neatsižvelgiant į jų tarpusavio išdėstymą, turi būti ne mažesnis kaip 1,5 m atramoje ir ne mažesnis kaip 1,25 m tarpatramyje.

339.5.5. Ant bendrų atramų tiesiami ne aukštesnės kaip 400/230 V įtampos OL laidai ir RL, KTL kabeliai, optinių ryšių kabeliai ir LRTL izoliuoti laidai, jeigu tenkinami Taisyklių 276 punkte nurodyti reikalavimai.

339.5.6. Ant bendrų atramų tiesiami ne aukštesnės kaip 400/230 V įtampos OL ir telemechanikos grandinių laidai, jeigu telemechanikos grandinės nenaudojamos kaip telefoninio ryšio laidiniai kanalai ir laikomasi Taisyklių 276 punkte išvardytų reikalavimų. Tiesiami telemechanikos grandinių laidai ir iki 10 kV įtampos OK, taip pat kabelinės telemechanikos grandinės, kurių izoliacija skirta ne žemesnei kaip 10 kV įtampai, ir 10 kV įtampos OL neizoliuoti laidai.

339.6. Įžeminimas ir apsauga:339.6.1. Įrenginiams apsaugoti nuo vidinių ir atmosferinių viršįtampių turi būti naudojamos apsaugos

nuo viršįtampių priemonės. Transformatorinių žemosios įtampos elektros skydai ir oro linijos kabelių intarpai turi būti apsaugoti nuo viršįtampių. Kitų iki 1000 V įtampos operatoriui ir vartotojams priklausančių elektros įrenginių apsaugos nuo viršįtampių priemonių reikalingumas nustatomas ir šios priemonės įrengiamos pagal poreikį, atsižvelgiant į projektiniuose sprendiniuose įrangos ir elektros imtuvų apsaugos nuo atmosferinių viršįtampių reikalavimus. Vartotojams priklausančiuose elektros įrenginiuose, tuo atveju, kai projektiniuose sprendiniuose bus numatytos priemonės nuo viršįtampių, jos turi būti skirtos apsaugai nuo žaibo ir nuo komutacinių viršįtampių.

339.6.2. Iki 1000 V įtampos izoliuotosios neutralės tinklų gelžbetoninių atramų fazinių laidų smeigės, atramų metalinės konstrukcijos ir atotampos turi būti įžemintos. Įžeminimo varža turi būti ne didesnė kaip 50 . Jeigu atramų atotampose yra tempiamųjų izoliatorių, atotampų įžeminti nereikia.

Iki 1000 V įtampos tiesiogiai įžemintos neutralės tinklų gelžbetoninių atramų fazinių laidų smeigės, atramų metalinės konstrukcijos ir atotampos turi būti sujungtos su apsauginiu arba apsauginiu nuliniu laidu.

Linijų medinių atramų izoliatorių smeigės ir kabliai neįžeminami, išskyrus atramas, kuriose apsauginis arba apsauginis nulinis laidas yra pakartotinai įžemintas apsaugai nuo atmosferinių viršįtampių.

339.6.3. Vieno aukšto ir dviaukščių namų gyvenvietėse oro linijos, neekranuojamos aukštų statinių, medžių ir pan., turi būti apsaugotos nuo atmosferinių viršįtampių. Oro linijose įžeminimo įrenginiai apsaugai nuo atmosferinių viršįtampių turi būti įrengti ne rečiau kaip kas 200 m, o oro kabelių linijose – ne rečiau kaip kas 120 m. Atstumas nuo linijos galinės atramos įžeminimo įrenginio iki artimiausio įžeminimo įrenginio linijoje turi būti ne didesnis kaip 100 m, o oro kabelių linijose – ne didesnis kaip 50 m.

Oro linijų apsaugos nuo viršįtampių įžeminimo varža turi būti ne didesnė kaip 30 . Prie šių įžeminimo įrenginių turi būti prijungti ir atramų kabliai, smeigės ir metalinės konstrukcijos, taip pat gelžbetoninių atramų armatūra ir atotampos be tempimo izoliatorių. Apsauginis nulinis laidininkas prijungiamas prie gelžbetoninės atramos armatūros.

339.6.4. Tiesiogiai įžemintos neutralės tinkluose apsaugai nuo atmosferinių viršįtampių tikslinga naudoti įžeminimo įrenginius, skirtus apsauginiam nuliniam laidui pakartotinai įžeminti.

340. Oro linijos virš 1000 V įtampos.340.1. Bendrieji reikalavimai.340.1.1. Mechaninis laidų, izoliatorių ir armatūros, OL atramų ir jų pamatų atsparumas turi būti

skaičiuojamas ribinių būvių metodu pagal faktines apkrovas. Kitų skaičiavimo metodų taikymas kiekvienu atveju turi būti pagrįstas projekte.

340.1.2. Iki 35 kV įtampos OL fazių transpozicijos pastotėse būtinumas nustatomas projektiniuose sprendiniuose. 110–400 kV įtampos ilgesnėse kaip 100 km OL turi būti atliekamas vienas pilnas (simetrinis) transpozicijos ciklas.

77

340.1.3. Pravažiuoti išilgai 110 kV ir aukštesnės įtampos OL trasos ir privažiuoti prie jos turi būti išvalyta ne siauresnė kaip 2,5 m žemės juosta: joje neturi likti želdinių, kelmų ir akmenų. Reikalavimas netaikomas šiais atvejais:

- pelkėtose ir labai raižytose vietovėse, kur neįmanoma važiuoti. Šiose vietose palei OL trasą reikia įrengti ne siauresnius kaip 0,8 m pėsčiųjų takelius su tilteliais;

- soduose, vertingų kultūrų plotuose ir želdiniuose, skirtuose geležinkeliams ir keliams apsaugoti nuo sniego.

340.1.4. OL turi būti tiesiamos atokiau nuo upių, aplenkiant nuolat paplaunamus krantus, galimus upės vagos poslinkius ir užliejamas vietoves, taip pat vietas, kur galimi lietaus arba kitokio vandens srautai, ledonešis ir kt. (raguvos, upių užliejami slėniai ir pan.). Jei OL atramų nėra galimybės pastatyti atokiau nuo nurodytų vietų, jas reikia apsaugoti nuo pažeidimų (specialiais pamatais, krantų, šlaitų, atšlaičių sutvirtinimais, vandens nutekėjimo grioviais, įrengiant lytlaužas arba kitus statinius ir pan.). Atramos neturi būti statomos nuošliaužų ruožuose. Aukščiausias ledonešio ir potvynio vandens lygio horizontas nustatomas 2 proc. tikimybe (pasikartoja 1 kartą per 50 metų) arba pagal stebėjimų duomenis.

340.1.5. Ant OL atramų 1,7–3 m aukštyje turi būti pritvirtinti nuolatiniai ženklai:340.1.6. Eilės numeris ant visų atramų.340.1.7. OL numeris arba sutartinis žymuo (pavadinimas), įspėjimo ženklas ant linijos pirmosios ir

linijos atšakos atramų, ant atramų vienodos įtampos linijų sankirtos vietose, ant atramų abiejose sankirtos su geležinkeliais ir valstybinės reikšmės keliais (magistraliniais, krašto ir rajoniniais) pusėse, taip pat ant visų lygiagrečiai nutiestų linijų atramų, jeigu atstumas tarp jų ašių mažesnis kaip 200 m. Ant dvigrandžių ir daugiagrandžių OL atramų turi būti pažymėta kiekviena grandis.

340.1.8. Ženklai, kuriuose nurodyti atstumai nuo OL atramos iki kabelių ryšių linijos, ant atramų, įrengtų mažesniu kaip pusės atramos aukščio atstumu iki ryšių kabelio.

340.1.9. Neturi būti naudojami lipnūs ženklai išorėje ant konstrukcijų.340.1.10. Prie automobilių kelių ant atramų įrengiami ženklai turi būti tokio dydžio, kad neblaškytų

vairuotojų dėmesio.340.1.11. Metalinės atramos ir visos OL gelžbetoninių atramų metalinės detalės turi būti apsaugotos

nuo korozijos, jos turi būti dengiamos nerūdijančiais metalais (cinku, aliuminiu–cinku) arba gaminamos iš nerūdijančių medžiagų. OL atramos turi būti įžemintos. OL įžeminimo reikalavimai pateikti EĮĮBT.

340.1.12. Pastotėse turi būti įrengti specialūs prietaisai 110 kV ir aukštesnės įtampos OL gedimų vietai nustatyti. Jei šios OL nutiestos rajonuose, kuriuose apšalo sienelių storis 20 mm ir daugiau ir toks apšalas dažnai pasikartoja, reikia įrengti prietaisus, signalizuojančius apie apšalo atsiradimą.

340.1.13. Projektuojant OL, reikia apeiti pelkes ir vietas, kur susidaro nuošliaužos, storas apšalo sluoksnis, būna stiprūs vėjai ir pan. Trasos parinkimą reikia pagrįsti lyginamaisiais techniniais ir ekonominiais skaičiavimais.

340.2. Klimato sąlygos oro linijų konstrukcijoms skaičiuoti:340.2.1. OL konstrukcijoms skaičiuoti klimato sąlygos turi būti nustatomas pagal Lietuvos

Respublikos teritorijos apšalo ir vėjo rajonų žemėlapius.340.2.2. Skaičiuojamieji (didžiausi) vėjo slėgio dydžiai, apšalo bei šerkšno sluoksnių storiai

6–400 kV įtampos OL turi būti: 340.2.3. 6–10 kV įtampos OL – pasikartojantys kartą per 10 metų;321.2.4. 35 kV ir aukštesnės įtampos OL – pasikartojantys kartą per 25 metus.340.2.5. Didžiausias vėjo greitis, pasikartojantis vieną kartą per 10 ir 25 metus 10 m aukštyje nuo

žemės paviršiaus neurbanizuotoje teritorijoje, turi būti nustatomas vadovaujantis normatyvais.340.2.6. Didžiausias ekvivalentinis apšalo sienelės storis, kuris gali susidaryti ant 10 mm skersmens

laidų 10 m aukštyje nuo žemės, turi būti pasirenkamas vadovaujantis nustatytais normatyvais. Atsižvelgiant į daugiamečių stebėjimų duomenis ir vykusių avarijų pobūdį, linijų statybos vietose apšalo sienelės storis tikslinamas projektavimo metu. Parenkant OL izoliuotus laidus trečiajame apšalo rajone, skaičiuojamasis apšalo sienelių storis turi būti nustatomas kaip antrajame apšalo rajone, o ketvirtajame – kaip trečiajame apšalo rajone (mažinama vienu apšalo rajonu).

78

340.2.7. Vėjo slėgis atramų konstrukcijoms nustatomas atsižvelgiant į zonos vidurinio taško aukštį nuo žemės paviršiaus.

340.2.8. Skaičiuojant vėjo slėgį laidams ir trosams, vėjo kryptis numatoma statmena OL. Skaičiuojant atramas, vėjo kryptis pasirenkama 90o, 45o ir 0o kampu į OL.

340.2.9. Trosų ir laidų apšalo skaičiuojamoji masė yra 0,9 g/cm³.340.2.10. OL ruožams, nutiestiems per hidroelektrinių užtvankas ir arti aušinimo tvenkinių, kai nėra

stebėjimų duomenų, apšalo sienelės storį reikia skaičiuoti 5 mm didesnį, kaip reikalaujama šiam rajonui.340.2.11. OL nutrūkusio vieno ar kelių laidų arba trosų atveju skaičiavimus reikia atlikti šiomis

klimato sąlygomis:- vidutinė metinė temperatūra, vėjo ir apšalo nėra;- žemiausia temperatūra, vėjo ir apšalo nėra;- laidai ir trosai apšalę, temperatūra minus 5 oC, vėjo nėra;- laidai ir trosai apšalę, temperatūra minus 5 oC, vėjo slėgis 0,25 qmax.340.2.12. Tikrinant OL atramų atitiktį eksploatavimo sąlygoms, reikia atsižvelgti į šias klimato

sąlygas: temperatūra minus 15 oC, vėjo slėgis 15 m aukštyje nuo žemės 0,625 kPa/m2, apšalo nėra.340.3. Laidai ir trosai:340.3.1. OL tiesiamos su vienu ar keliais laidais fazėje. Fazė, kurioje yra keli laidai, vadinama

išskaidytąja. Laidų skersmuo, skerspjūvis ir skaičius fazėje, taip pat atstumas tarp išskaidytosios fazės laidų nustatomas skaičiuojant.

340.3.2. Pagal mechaninio atsparumo sąlygas OL turi būti naudojami daugiavieliai laidai ir trosai:- Laidų parametrai turi būti skaičiuojami pagal gamintojų pateiktus mechaninio atsparumo duomenis.- Trosams reikia naudoti daugiavielius plieninius, ne mažesnio kaip 35 mm2 skerspjūvio lynus, kurių

ribinis atsparumas ne mažesnis kaip 0,12 kPa/mm2. Ypač svarbiose perėjose ir didesnio cheminio poveikio ruožuose, taip pat apsaugos nuo perkūnijos trosus naudojant aukšto dažnio ryšiams ir tais atvejais, kai tai būtina pagal terminio atsparumo sąlygas, šiems trosams reikia naudoti bendrosios paskirties plieno–aliuminio arba specialius laidus.

- Ant 330 kV ir žemesnės įtampos OL atramų savinešiai šviesolaidiniai kabeliai tiesiami teisės aktų nustatyta tvarka.

- 110–330 kV įtampos OL naudojami trosai su šviesolaidiniais kabeliais turi būti ne mažesnio mechaninio ir terminio atsparumo, kaip nurodyta Taisyklių 340.2 punkte.

340.3.3. OL ir geležinkelių sankirtoms nuo perkūnijos apsaugoti reikia naudoti plieninius trosus, kurių ribinis atsparumas ne mažesnis 0,12 kPa/mm2, o skerspjūvis – ne mažesnis kaip 35 mm2 pirmojo apšalo rajonuose ir ne mažesnis kaip 50 mm2 kituose rajonuose.

340.3.4. 35–400 kV OL tarpatramių ilgiai turi būti nustatomi atsižvelgiant į gamintojų pateiktas laidų ir atramų mechanines charakteristikas ir įvertinant papildomas apkrovas. 10 kV ir žemesnės įtampos OL tarpatramio ilgis nustatomas pagal skirstomųjų tinklų operatoriaus patvirtintus techninius dokumentus (techninius albumus ir statybos taisykles). 10 kV įtampos OL su smaiginiais izoliatoriais tarpatramių ilgiai nustatomi vadovaujantis techniniais normatyviniais dokumentais. 10 kV OL plieno–aliuminio laidų skerspjūvis turi būti ne mažesnis kaip 35 mm2.

340.3.5. Tiesiant OL vietovėse, kuriose plieno–aliuminio laidus gali veikti korozija (jūrų pakrantėse, chemijos įmonėse, pramonės rajonuose ir pan.), reikia naudoti korozijai atsparius laidus. Jeigu eksploatavimo duomenų nėra, tai ten, kur reikia naudoti korozijai atsparius laidus, pakrantės lygumų juostos plotis turi būti 5 km, o juostos nuo chemijos įmonių plotis – atsižvelgiant į vietos sąlygas.

340.3.6. Esant altitudėms iki 1000 m virš jūros lygio, pagal vainikinio išlydžio sąlygas OL naudoti tokio skerspjūvio laidus kaip nurodyta Taisyklių 2 priedo 4 lentelėje arba, įvertinus vietos sąlygas, skerspjūvis parenkamas vadovaujantis techniniais sprendiniais. Pasirenkant OL konstrukciją ir laidų skaičių fazėje, taip pat atstumus tarp OL fazių, laidų paviršiuje elektros lauko įtampą reikia apriboti iki vainikinio išlydžio ir radijo trikdžių leistino lygio.

340.3.7. Turi būti patikrintas troso, parinkto pagal mechaninį atsparumą, terminis atsparumas. Troso terminio atsparumo tikrinti nereikia ruožuose, kur jis pritvirtintas prie izoliatorių.

79

340.3.8. Aukštesnės kaip 1000 V įtampos OL laidų ir trosų mechanines apkrovas reikia skaičiuoti esant šioms sąlygoms:

- didžiausioms išorinėms apkrovoms;- žemiausiai temperatūrai, kai nėra išorinių apkrovų;- vidutinei metinei temperatūrai, kai nėra išorinių apkrovų.340.3.9. OL laidų ir trosų mechaniniams skaičiavimams reikia naudoti gamintojų pateiktas fizikines

ir mechanines charakteristikas.340.3.10. Išskaidytos fazės laidai tarpatramiuose ir inkarinių atramų kilpose turi būti su spyriais.

Atstumas nuo atramos iki pirmojo spyrio arba spyrių grupės turi neviršyti 75 m, esant neizoliuotiems spyriams, ir neviršyti 40 m, esant izoliuotiems spyriams. Atstumai tarp atskirų spyrių arba spyrių grupių turi atitikti normas.

340.3.11. OL laidai ant atramų išdėstomi bet kokia tvarka. 35 kV ir aukštesnės įtampos OL, išdėstant laidus keliais aukštais, gretimų aukštų laidai turi būti perstumti horizontaliai (Taisyklių 353–355 punktai). Rajonuose, kur apšalo sienelės storis 15 ir 20 mm, taip pat rajonuose, kur dažnas laidų švytavimas, jie turi būti išdėstyti horizontaliai. 110 kV ir aukštesnės įtampos OL, kai apšalo sienelės storis didesnis kaip 20 mm, laidai turi būti išdėstyti tik horizontaliai; 35 kV ir aukštesnės įtampos OL, kai apšalo sienelės storis didesnis kaip 20 mm, laidai išdėstomi horizontaliai arba trikampiu.

340.3.12. Vertikalusis atstumas tarp troso ir laido 35–400 kV įtampos OL atramoms su vienu trosu gabaritiniams tarpatramiams nustatomas pagal apsaugos nuo viršįtampių sąlygas. Tarpatramiuose, parinktuose išdėstant atramas pagal profilį ir ilgesniuose kaip gabaritiniai, naudojamos atramos, kur atstumas tarp laidų ir trosų parinktas pagal gabaritinius tarpatramius.35–400 kV įtampos OL atramose su horizontaliai išdėstytais laidais ir dviem trosais horizontalieji poslinkiai tarp troso ir artimiausio laido turi būti ne mažesni kaip:

- 1 m – 35 kV įtampos OL.- 1,75 m – 110 kV įtampos OL.- 2,75 m – 330 kV įtampos OL.- 35–400 kV įtampos OL inkarinėse atramose trosas kabinamas ir virš horizontaliai neperstumto

laido, jeigu tokios atramos pasikartoja vidutiniškai kas du linijos kilometrai.340.3.13. Tų pačių ir skirtingų įtampų OL neizoliuotus ir izoliuotus laidus bei OK tiesiant ant bendrų

atramų aukštesnės įtampos elektros linijų grandys turi būti tiesiamos aukščiau žemesnės įtampos grandžių. Dvigrandės (daugiagrandės) OL atramose atstumai tarp artimiausių skirtingų grandžių neizoliuotų laidų pagal darbo tarpatramyje sąlygas turi būti:

- Ne mažesni kaip 2 m – iki 10 kV įtampos OL su smaiginiais izoliatoriais.- Ne mažesni kaip 2,5 m – 35 kV įtampos OL su smaiginiais izoliatoriais.- Ne mažesni kaip 3 m – 35 kV įtampos OL su kabamaisiais izoliatoriais.- Ne mažesni kaip 4 m – 110 kV įtampos OL.- Ne mažesni kaip 7 m – 330 kV įtampos OL.- Ne mažesni kaip 8,5 m – 400 kV įtampos OL.340.3.14. Esant skirtingoms grandžių įtampoms, turi būti imamas aukštesnės įtampos OL nurodytas

atstumas.340.3.15. Atstumas tarp artimiausių skirtingų grandžių laidų dvigrandėse (daugiagrandėse)

6–10 kV įtampos izoliuotais laidais OL turi būti ne mažesnis kaip 0,62 m.340.3.16. Ant bendrų atramų kabinami 6–10 kV įtampos OL izoliuoti ir neizoliuoti laidai ir OK, taip

pat 6–10 kV OL izoliuoti ir neizoliuoti laidai ir OK kartu su 1000 V ir žemesnės įtampos OL neizoliuotais laidais ir OK. Šiuo atveju iki 1000 V įtampos OK turi būti parinkti pagal 6–10 kV įtampos OL skaičiuojamąsias sąlygas.

340.4. Izoliacija:340.4.1. Visose 35 kV ir aukštesnės įtampos OL atramose ir 10 kV įtampos OL galinėse inkarinėse ir

sankirtos atramose turi būti naudojami tik kabamieji izoliatoriai. Kitais atvejais 10 kV ir žemesnės įtampos OL naudojami kabamieji arba smaiginiai izoliatoriai.

80

340.4.2. 10 kV įtampos OL turi būti naudojami smaiginiai izoliatoriai, kurių išlydžio įtampa turi būti ne žemesnė kaip 40 kV, kai jie šlapi. Smaiginių izoliatorių pramušimo įtampos santykis su išlydžio įtampa, kai izoliatoriai yra sausi, turi būti ne mažesnis kaip 1,5.

10–35 kV įtampos OL kabamųjų izoliatorių, kurių nuotėkio kelio ilgis ne mažesnis kaip 25 cm, skaičius girliandose turi būti toks: 2 izoliatoriai – 10 kV įtampos OL, 3 izoliatoriai – 35 kV įtampos OL. 10–35 kV įtampos OL kabamųjų izoliatorių skaičius girliandoje ir smaiginių izoliatorių tipas parenkamas neatsižvelgiant į aukštį virš jūros lygio.

340.4.3. 110–400 kV įtampos OL kabamųjų girliandos stiklinių izoliatorių skaičius girliandoje parenkamas pagal patikimo darbo užtikrinimo sąlygas. Be to, mažiausias lyginamasis girliandos nuotėkio kelio ilgis neužterštos atmosferos rajonuose turi būti ne mažesnis kaip 1,3 cm/kV didžiausios įtampos, įvertinant izoliatoriaus nuotėkio kelio ilgio panaudojimo efektyvumo koeficientą OL. Girliandos izoliatorių skaičius, gautas pagal mažiausio lyginamojo nuotėkio kelio ilgio sąlygą, turi būti padidintas vienu izoliatoriumi 110 kV įtampos OL ir dviem izoliatoriais 330–400 kV įtampos OL, kad, pramušus vieną arba du izoliatorius, linijoje išliktų pakankamas izoliacijos lygis. Izoliatorių girlianda, parinkta pagal darbo įtampą, tikrinama pagal komutacinių viršįtampių poveikio sąlygas, jei izoliatorių nuotėkio kelio ilgio santykis su girliandos ilgiu didesnis kaip 2,3.

340.4.3. Polimeriniai strypiniai izoliatoriai renkami pagal nuotėkio kelią (įvertinus vietovės užteršimą), mechanines jėgas ir gamintojo nurodymus.

340.5. Armatūra:340.5.1. Laidus prie kabamųjų izoliatorių ir trosus reikia tvirtinti naudojant laikančiuosius arba

tempiamuosius gnybtus. Tempiamieji gnybtai turi būti tokie, kuriuos naudojant nereikia perpjauti laido. Prie smaiginių izoliatorių laidai turi būti tvirtinami vieliniais raiščiais arba specialiais gnybtais.

340.5.1. Laikantieji gnybtai naudojami aklinieji arba su riboto tvirtumo kaiščiu. Patikimiau naudoti aklinuosius gnybtus. Trosus prie atramų reikia tvirtinti tik aklinaisiais gnybtais. Didelėse perėjose naudojamos daugiaritės pakabos ir specialieji gnybtai.

340.5.2. Laidus ir trosus reikia sujungti naudojant jungiamuosius gnybtus arba suvirinti. Viename OL tarpatramyje kiekvienas laidas arba trosas turi būti sujungiamas ne daugiau kaip du kartus. Mažiausias atstumas nuo vieno jungiamojo gnybto iki kito gnybto su riboto tvirtumo kaiščiu turi būti ne mažesnis kaip 25 m.

340.5.3. Laidų ir trosų tvirtinimo stiprumas jungiamuosiuose ir tempiamuosiuose gnybtuose turi būti ne mažesnis kaip 90 proc. ribinio laido arba troso atsparumo.

340.6. Atramos:340.6.1. Aukštesnės kaip 1000 V įtampos OL atramos yra dviejų pagrindinių tipų: inkarinės,

atlaikančios laidų ir trosų tempimą gretimuose tarpatramiuose, ir tarpinės, laidų tempimo neatlaikančios arba atlaikančios jį iš dalies. Inkarinės atramos naudojamos tiesiuose linijos ruožuose, linijos posūkiuose, galuose ir laidų išdėstymui keisti (transpozicijai). Atsižvelgiant į pakabinamų grandžių skaičių, atramos skirstomos į viengrandes, dvigrandes ir t. t. Tarpinės atramos turi būti lanksčios ir standžios konstrukcijos. Inkarinės atramos turi būti standžios. Atramos naudojamos su atotampomis ir be jų. Atramų pamatai ir pagrindai turi būti skaičiuojami vadovaujantis Lietuvos Respublikos standartais ir normatyvais.

340.6.2. Atramos turi būti apskaičiuotos pagal apkrovas, kai laidai ir trosai nenutrūkę ir kai vienas ar keli laidai arba trosai nutrūkę. Inkarinės atramos turi būti apskaičiuotos pagal laidų ir trosų tempimo jėgų skirtumą, kuris susidaro dėl nevienodų ekvivalentinių tarpatramių ilgių abiejose atramos pusėse. Šiuo atveju sąlygos apskaičiuoti tempimo jėgų skirtumą nustatomos priklausomai nuo atramos konstrukcijos. Visais tempimo režimų atvejais dvigrandės atramos turi būti apskaičiuotos pagal sąlygas, kai nutiesta tik viena grandis. Atramos turi būti patikrintos pagal apkrovas, atsirandančias jas surenkant ir pastatant, taip pat montuojant laidus ir trosus. Atramų metalinės konstrukcijos turi atitikti Taisyklių 247 punkto reikalavimus.

340.6.3. OL atramos turi būti skaičiuojamos šiomis sąlygomis:- Laidai ir trosai nenutrūkę ir be apšalo, esant maksimaliam vėjo slėgiui ir minus 5 oC temperatūrai. - Laidai ir trosai nenutrūkę, su apšalu, esant 25 proc. maksimaliam vėjo slėgiui, minus 5 oC temperatūrai

81

340.6.4. Inkarinės ir tarpinės kampinės atramos taip pat skaičiuojamos žemiausios temperatūros sąlygomis, kai nėra vėjo, jeigu laidų arba trosų tempimo jėga šiuo režimu didesnė kaip didžiausių apkrovų režimu.

340.6.5. Galinės atramos skaičiuojamos pagal vienpusį visų laidų ir trosų tempimą, atsižvelgiant į tai, kad pastotės arba gretimo su didele perėja tarpatramio pusėje laidai ir trosai nenutiesti.

340.6.6. Aukštesnės kaip 1000 V įtampos OL atramos turi būti tikrinamos pagal apkrovas, atitinkančias projekte numatytą įrengimo būdą, įvertinant tempiančiojo troso apkrovų ir tiesiamų laidų (arba trosų) bei izoliatorių svorio dedamąsias, taip pat papildomas svorio apkrovas nuo elektrotechnikos darbuotojo, įrangos ir įrankių. Skersijų (traversų) konstrukcijose turi būti nustatytos takelažo tvirtinimo vietos. Skaičiuojamosios tiesiamų laidų (arba trosų) ir girliandų svorio apkrovos nustatomos:

340.6.7. 110 kV ir aukštesnės įtampos OL atramų konstrukcijos turi būti tokios, kad remonto darbus būtų galima atlikti neišjungiant įtampos.

340.6.8. Stacionarieji kėlimosi į atramą įrenginiai turi prasidėti 3 m aukštyje nuo žemės paviršiaus. Atramų elementus reikia patikrinti pagal žmogaus svorio apkrovą, lygią 0,1 kPa. OL atramų konstrukcija turi būti tokia, kad prižiūrintys elektrotechnikos darbuotojai galėtų patogiai pakilti į atramą. Šiam tikslui turi būti numatytos įrengti tokios priemonės:

- iki gelžbetoninių atramų apatinės skersijės turi būti galimybė pakilti mechanizuotomis priemonėmis. 35–400 kV įtampos OL atramose gelžbetoniniams stovams pakelti virš apatinės skersijės turi būti įrengti specialūs laipteliai. Šis reikalavimas netaikomas 35 kV įtampos OL keturkampėms gelžbetoninėms atramoms. Kad 35–400 kV įtampos OL gelžbetoninėse atramose būtų galimybė pakilti į trosų stovus ir atramų metalines dalis, įrengiami specialūs laipteliai;

- ant gelžbetoninių atramų, prie kurių negali privažiuoti automobiliuose įrengti bokštai (sunkiai prieinama vietovė, intensyvaus žemės dirbimo ruožai, atramų tvirtinimas grunte ant pylimų ir pan.), arba prie kurių nėra galimybės įrengti kopėčių bei panaudoti specialių kėlimosi priemonių (pavyzdžiui, atramos su atotampomis arba vidiniais ryšiais, pritvirtintais ant stovo žemiau apatinės skersijės, turi būti įrengtos stacionariosios kopėčios be aptvarų, siekiančios apatinę skersiję;

- atramų konstrukcija turi užtikrinti montavimo priemonių tvirtinimą unifikuotomis detalėmis ir techninę priežiūrą atliekančių elektrotechnikos darbuotojų priėjimą prie girliandų tvirtinimo mazgų, kad būtų galimybė tvirtinti girliandas, laidus ir trosus.

340.6.9. Atstumai tarp inkarinių atramų nereglamentuojami ir nustatomi atsižvelgiant į trasos sąlygas, kai 35 kV ir aukštesnės įtampos OL laidai pakabinti ant tarpinių atramų aklinaisiais gnybtais arba gnybtais su riboto tvirtumo kaiščiais, 10 kV ir žemesnės įtampos OL su smaiginiais izoliatoriais atstumai tarp inkarinių atramų turi neviršyti 10 km – rajonuose, kur apšalo sienelės storis yra iki 10 mm, ir 5 km – rajonuose, kur apšalo sienelės storis yra 15 mm ir didesnis.

340.6.10. Ant gelžbetoninių atramų stiebų turi būti gamyklos žymuo, nurodantis stiebo šifrą, ir stiebo įgilinimą nurodančios žiedinės žymės.

340.7. Oro linijų tiesimas:340.7.1. Atstumai nuo OL laidų iki žemės paviršiaus neurbanizuotoje teritorijoje ir sunkiai

prieinamoje vietovėje, kai laidai ir trosai nenutrūkę, turi būti ne mažesni, kaip nurodyti Taisyklių 2 priedo 11 lentelėje. Mažiausias atstumas nuo 6–10 kV įtampos OL izoliuotų laidų iki žemės paviršiaus neurbanizuotoje teritorijoje turi būti 6 m. Mažiausi atstumai turi būti nustatomi esant didžiausiam laidų įlinkiui (esant aukščiausiai oro temperatūrai, neatsižvelgiant į laidų įšilimą nuo elektros srovės, arba esant apšalui be vėjo).

340.7.2. Tiesiant OL ir OKL per neurbanizuotas teritorijas pavieniai statiniai gali patekti į linijų apsaugos zonas tiktai suderinus su šias linijas eksploatuojančiais operatoriais.

340.7.3. Tiesiant OL per miškus ir želdinius, turi būti iškirstos proskynos. Miško aukštį būtina nustatyti, įvertinant medžių vainiko išsiplėtimą per ateinančius 25 metus. Nutiestų per miškus ir želdinius OL proskynų plotis turi būti:

82

- Žemaūgiuose želdiniuose, kurių aukštis iki 4 m, – ne mažesnis kaip atstumas tarp kraštinių OL laidų, plius 6 m (po 3 m į kiekvieną pusę nuo kraštinių laidų). Tiesiant OL per sodus, kai želdinių aukštis ne didesnis kaip 4 m, proskynų kirsti nebūtina.

340.7.4. 35–400 kV įtampos OL, kurios yra vienintelis elektros persiuntimo šaltinis, proskynų plotis turi būti ne mažesnis kaip horizontalusis atstumas tarp kraštinių laidų plius pagrindinio miško masyvo aukštis į kiekvieną pusę nuo kraštinių OL laidų. Šiuo atveju medžių grupės arba atskiri medžiai, augantys šalia OL proskynos, turi būti iškirsti, jeigu jų aukštis didesnis kaip atstumas nuo medžių iki OL laidų.

340.7.5. Nutiestų per miškus ir žaliuosius želdinius 6–10 kV įtampos OKL proskynų plotis turi būti ne mažesnis kaip atstumas tarp kraštinių OK plius 0,4 m kiekvienoje linijos pusėje nepriklausomai nuo želdinių aukščio. Tiesiant OL izoliuotais laidais per miškus ir žaliuosius želdinius bei sodus, kuriuose želdinių aukštis didesnis kaip 4 m, atstumas nuo kraštinių linijos laidų iki vaismedžių turi būti ne mažesnis kaip 1,25 m. Atstumas OK nuo medžių šakų ir kamienų turi būti ne mažesnis kaip 0,4 m.

340.7.6. Parkuose, draustiniuose, žaliosiose zonose aplink miestelius ir kaimus, vertinguose miškų masyvuose, apsauginėse geležinkelių, plentų, vandenų juostose OL proskynų plotis turi būti toks, kad atstumai nuo laidų, kai jie labiausiai atlenkti, iki medžių vainiko būtų ne mažesni kaip: 3 m – 6–10 kV įtampos OL; 1,25 m – 6–10 kV įtampos OL izoliuotais laidais; 0,4 m – 6–10 kV įtampos OK; 4 m – 35–110 kV įtampos OL; 6 m – 330–400 kV įtampos OL.

340.7.7. OL, tiesiamos urbanizuota teritorija, susikirtimo su gatvėmis (keliais) kampas nereglamentuojamas.

340.7.8. Laidai prie smaiginių izoliatorių turi būti tvirtinami dvigubai, o naudojant kabamuosius izoliatorius laidai turi būti tvirtinami aklinaisiais gnybtais. 300 mm2 ir didesnio skerspjūvio laidams naudojami aklini gnybtai arba su riboto tvirtumo kaiščiais. 6–10 kV įtampos izoliuoti laidai prie smaiginių izoliatorių turi būti tvirtinami dvigubai specialiais spyruokliniais raiščiais. OL sankirtose su gatvėmis (keliais) laidai ir trosai turi būti be sudūrimų.

340.7.9. OL per stadionus ir vaikų įstaigų teritorijas draudžiama tiesti. Žemesnės kaip 330 kV įtampos OL virš statinių degių stogų ir virš gyvenamosios bei visuomeninės paskirties pastatų draudžiama tiesti. 400 kV įtampos OL virš statinių draudžiama tiesti. Vertikalieji atstumai nuo OL laidų iki pramonės paskirties pastatų ir negyvenamosios paskirties pastatų nedegių stogų, esant didžiausiam laidų įlinkiui, turi būti ne mažesni, kaip nurodyta Taisyklių 2 priedo 12 lentelėje. Po 330 kV įtampos OL esančiose gamybos paskirties patalpose dirbantys žmonės turi būti apsaugoti nuo elektros lauko poveikio. Metaliniai stogai, virš kurių nutiestos OL, turi būti įžeminti. Stogų įžeminimo varža ne didesnė kaip 30 .

340.7.10. Horizontalieji atstumai nuo OL kraštinių laidų, kai jie labiausiai atlenkti, iki daugiausia išsikišusių gyvenamosios, visuomeninės ir gamybos paskirties statinių dalių turi būti ne mažesni kaip 2 m 6–10 kV įtampos OL izoliuotais ir neizoliuotais laidais, 4 m – 35–110 kV įtampos OL,20 m – 330 kV įtampos OL ir 30 m – 400 kV įtampos OL. Horizontalieji atstumai nuo OL kraštinių laidų, kai jie labiausia atlenkti, iki daugiausia išsikišusių elektrinių ir pastočių gamybos ir ne gamybos paskirties statinių dalių turi būti ne mažesni kaip 8 m 330 kV OL ir 10 m – 400 kV įtampos OL.

340.8. Sankirtos ir priartėjimai:340.8.1. Aukštesnės kaip 1000 V įtampos OL tarpusavio sankirtose ir sankirtose su 1000 V ir

žemesnės įtampos OL kampas nereglamentuojamas. Sankirtos vieta turi būti parenkama kuo arčiau viršutinės (kertančiosios) OL atramos, tačiau horizontalusis atstumas nuo šios atramos iki apatinės (kertamosios) OL laidų, kai jie yra labiausiai atlenkti, turi būti ne mažesnis kaip 6 m, o nuo apatinės (kertamosios) OL atramos iki viršutinės (kertančiosios) OL laidų – ne mažesnis kaip 5 m. Kai 400 kV įtampos OL sankirtos vietoje yra inkarinės atramos, nurodyti atstumai turi būti ne mažesni kaip 10 m (Taisyklių 402 punktas). Susikertant 6–10 kV įtampos OL izoliuotais laidais tarpusavyje arba su 6–10 kV įtampos neizoliuotais laidais, arba su 1000 V ir žemesnės įtampos OL neizoliuotais laidais, horizontalusis atstumas nuo viršutinės (kertančiosios) linijos atramos iki apatinės (kertamosios) OL laidų ir nuo apatinės linijos atramos iki viršutinės linijos laidų turi būti ne mažesnis kaip 1,5 m. Tam tikrais atvejais OL gali susikirsti ir toje pačioje atramoje.

83

340.8.2. 330–400 kV įtampos OL tarpusavio sankirtose kertančiosios OL atramos turi būti inkarinės. 330–400 kV įtampos OL sankirtose su žemesnės įtampos OL ir visų žemesnės įtampos OL tarpusavio sankirtose naudojamos tarpinės arba inkarinės atramos. 330 kV ir žemesnės įtampos OL tiesiamos po eksploatuojamomis 330–400 kV OL tarpatramiuose, apribotuose tarpinėmis atramomis. Kertančiosios OL laidai sankirtos tarpinėse atramose turi būti tvirtinami aklinaisiais gnybtais arba dvigubai pritvirtinti prie smaiginių izoliatorių. 300 mm2 ir didesnio skerspjūvio laidai tvirtinami aklintaisiais gnybtais arba su riboto tvirtumo kaiščiais. Tiesiant OL po esančia OL, sankirtos atramose keisti laikančiųjų gnybtų nėra būtina. 6–10 kV įtampos OL izoliuoti laidai turi būti tvirtinami specialiais spyruokliniais raiščiais.

340.8.3. Aukštesnės įtampos OL turi būti tiesiamos virš žemesnės įtampos OL (išimtis – kai priklausomai nuo vietos sąlygų, 35 kV OL su 120 mm2 ir didesnio skerspjūvio laidais tiesiamos virš 110 kV OL).

340.8.4. Atstumai tarp susikertančių OL metalinėmis ir gelžbetoninėmis atramomis artimiausių laidų ir trosų, oro temperatūrai esant 15 oC be vėjo, turi būti ne mažesni, kaip nurodyta Taisyklių 2 priedo 13 lentelėje. Kiti reikalavimai:?

340.8.5. OL su metalinėmis ir gelžbetoninėmis atramomis viršįtampių ribotuvų įrengti nereikia.340.8.6. 110 kV ir aukštesnės įtampos OL sankirtose su RL ir LRTL pastarosiose linijose laidai turi

būti neizoliuoti arba paklotas požeminio kabelio intarpas.340.8.7. OL susikirtimo su automobilių keliais ir gatvėmis kampas nereglamentuojamas.340.8.8. OL atramos sankirtose su AM ir I kategorijos keliais ir A1, A2, B1 ir B2 kategorijų gatvėmis turi

būti inkarinės. Kiti OL įrengimo reikalavimai:- Tarpinėse atramose su kabamaisiais izoliatoriais laidai turi būti tvirtinami aklinaisiais gnybtais; o

ant atramų su smaiginiais izoliatoriais laidų tvirtinimas turi būti dvigubas. Izoliuoti 6–10 kV įtampos laidai turi būti tvirtinami specialiais spyruokliniais raiščiais. Esant fazei, išskaidytai ne mažiau kaip į tris laidus, naudojami gnybtai su riboto tvirtumo kaiščiais. Sankirtoms su V kategorijos keliais taikomi tie patys reikalavimai kaip ir tiesiant OL neurbanizuota teritorija.

340.8.9. OL sankirtos su keliais apsaugos zonose kelio ženklai neturi būti įrengiami. 340.8.10. Automobilių kelių sankirtos su 400 kV įtampos OL vietoje, prie apsaugos zonos ribų,

reikia įrengti kelio ženklus, draudžiančius sustoti linijų apsaugos zonose.340.8.11. OL sankirtų su troleibusų linijomis atramos turi būti inkarinės. OL su 120 mm2 ir didesnio

skerspjūvio laidais naudojamos ir tarpinės atramos, kuriose laidai prie kabamųjų izoliatorių tvirtinami aklinaisiais gnybtais, o prie smaiginių izoliatorių laidai tvirtinami dvigubai. 6–10 kV įtampos OL izoliuoti laidai turi būti tvirtinami specialiais spyruokliniais raiščiais. Esant fazei, išskaidytai ne mažiau kaip į tris laidus, naudojami ir gnybtai su riboto tvirtumo kaiščiais.

340.8.12. Kontaktinio tinklo atramų po kertančiosios OL laidais vietose vertikalusis atstumas nuo OL laidų iki kontaktinio tinklo atramų viršūnės turi būti ne mažesnis kaip 7 m iki 110 kV įtampos OL, 9 m – 330 ir 400 kV įtampos OL.

340.8.13. OL atramos sankirtose su vandens telkiniais, kuriais vyksta reguliarus laivų eismas, turi būti inkarinės (išimtys: OL su 120 mm2 ir didesnio skerspjūvio plieno–aliuminio laidais ir 50 mm2 bei didesnio skerspjūvio plieniniais trosais naudojamos ir tarpinės atramos arba lengvesnės konstrukcijos inkarinės atramos). Jei naudojamos tarpinės arba lengvesnės konstrukcijos inkarinės atramos, tai gretimos joms atramos turi būti inkarinės. Sankirtoje naudojant tarpines atramas, laidai ir trosai prie jų turi būti tvirtinami aklinaisiais arba specialiaisiais gnybtais. Sankirtoms su vietinės reikšmės vandens keliais, kurių navigacinis gylis iki 1,65 m, mažomis upėmis, kurių gylis iki 1,0 m, ir laivininkystei nenaudojamais vandens telkiniais taikomi tokie pat reikalavimai, kaip ir tiesiant OL neurbanizuotomis teritorijomis.

340.8.14. OL sankirtos su laivininkystei naudojamomis upėmis, kanalais ir pan. turi būti pažymėtos krantuose įrengtais signaliniais ženklais pagal teisės aktų reikalavimus.

340.8.15. Tiesiant OL per tiltus, paskutinė linijos atrama prieš tiltą, pirmoji atrama arba kitos laikančiosios konstrukcijos ant tilto ir prie pakeliamosios tilto dalies turi būti inkarinės. Visos kitos atramos ir kitos laikančiosios konstrukcijos ant tiltų naudojamos tarpinės su laidais, tvirtinamais aklinaisiais gnybtais arba tvirtinamais dvigubai prie smaiginių izoliatorių. 6–10 kV įtampos OL su izoliuotais laidais atramos ir

84

laikančiosios konstrukcijos ant tiltų naudojamos tarpinės, o laidai specialiais spyruokliniais raiščiais tvirtinami prie smaiginių izoliatorių arba prie izoliacinių pakabų.

340.8.16. Sankirtų su OL tarpatramyje metaliniai vamzdynai, išskyrus paklotus pylimuose, kabamieji keliai, aptvaros, tilteliai ir tinklai turi būti įžeminti. Dirbtinių įžemintuvų varža turi būti ne didesnė kaip 10 .

340.9. Įžeminimas ir apsauga nuo viršįtampių:340.9.1. 110–400 kV įtampos oro linijos ištisai turi būti apsaugotos trosais nuo tiesioginių žaibų. Iki

35 kV įtampos oro linijose apsaugos trosais turi būti apsaugotos 35 kV įtampos linijų prieigos prie pastočių.340.8.2. 6–10 kV įtampos oro linijų izoliuotų laidų, nutiestų užstatytomis vietovėmis, lygiagrečiai

keliams ir pėsčiųjų trasoms ir sankirtose su jomis, apsaugos nuo viršįtampių priemonės turi būti įrengtos kas 250–300 m. Nurodytais atstumais magistralinėse linijose apsaugos nuo viršįtampių priemonės įrengiamos abiejose izoliatoriaus pusėse, o atšakoje – tik už izoliatoriaus vartotojo pusėje.

340.8.3. Visose 330–400 kV įtampos oro linijų atramose trosai turi būti tvirtinami prie izoliatorių, šuntuotų 40 mm kibirkštiniais tarpeliais. Kai naudojamas žaibosaugos trosas su optiniu kabeliu, trosas turi būti įžemintas visose atramose.

Visuose iki 10 km ilgio inkariniuose tarpatramiuose trosai turi būti įžeminti vieną kartą, inkarinėje atramoje įrengiant specialias junges. Jei šie tarpatramiai ilgesni, įžeminimo vietų tarpatramyje turi būti tiek, kad linijoje įvykus trumpajam jungimui didžiausia trose indukuota išilginė elektrovaros jėga nepramuštų kibirkštinių tarpelių.

Tvirtinant trosus prie atramų, tikslinga naudoti stiklinius izoliatorius.Jeigu trosas pakabintas naudojant kelis izoliatorius (apšalui nuo troso tirpinti arba ryšiui palaikyti),

tai kibirkštinio tarpelio dydis turi būti suderintas su girliandos, kuria trosas tvirtinamas prie atramos, elektriniu atsparumu.

330–400 kV įtampos oro linijos trosą 2–3 km prieigoje iki pastotės reikia įžeminti kiekvienoje atramoje, jeigu jis nenaudojamas kitiems tikslams.

110 kV ir žemesnės įtampos oro linijose trosą tvirtinti prie izoliatorių reikia tik inkarinėse metalinėse arba gelžbetoninėse atramose, jeigu troso apšalas netirpinamas.

340.8.4. Oro linijų kabelių intarpai nuo atmosferinių viršįtampių turi būti apsaugoti viršįtampių ribotuvais, įrengtais abiejuose kabelio galuose. Šio ribotuvo įžeminamasis gnybtas, kabelio metalinis apvalkalas, taip pat kabelio galūnė tarpusavyje turi būti sujungti taip, kad jungiamasis laidas būtų trumpiausias. Viršįtampių ribotuvo įžeminimo gnybtas su įžemintuvu turi būti sujungtas atskira junge.

340.8.5. Linijų sankirtose ir suartėjimuose su kitais objektais apsaugai nuo viršįtampių keliami papildomi reikalavimai. Taip pat būtina vadovautis Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklėmis.

340.8.6. Oro linijose reikia įžeminti:340.8.7. oro linijų su trosais arba su kitomis apsaugos nuo atmosferinių viršįtampių priemonėmis

atramas. 340.8.8. 6–35 kV oro linijų gelžbetonines ir metalines atramas. Neurbanizuotose teritorijose, kur

savitoji grunto varža 100 m, atramų įžeminimo varžos turi būti ne didesnės kaip 30 . Neužstatytose vietovėse 6–10 kV linijų atramų įžemintuvui naudojamas ir plieninis laidininkas, kurio paviršiaus plotas ne mažesnis kaip 500 cm2;

340.8.9. oro linijų atramas, kuriose įrengti matavimo transformatoriai, skyrikliai, saugikliai ir kiti aparatai. 10 kV ir aukštesnės įtampos oro linijų atramų įžeminimo varžos turi būti ne didesnės, negu nurodytos EĮĮBT 4 priedo 6 lentelėje;

340.8.10.4. 110–330 kV oro linijų be trosų ir be kitų apsaugos nuo atmosferinių viršįtampių priemonių atramas, jeigu tai būtina patikimam relinės apsaugos ir automatikos įrenginių darbui. Oro linijų atramų įžeminimo varžų dydžiai turi būti nustatomi rengiant projektus.

340.8.11. Molio, priemolio, priesmėlio ir kituose gruntuose, kurių savitoji varža 500 m, įžemintuvams tikslinga naudoti 110 kV ir aukštesnės įtampos oro linijų atramų gelžbetoninių pamatų ir pakojų armatūrą. Jeigu įžeminimo varža nepakankama, tuomet reikia įrengti ir dirbtinį įžemintuvą. Gruntuose, kurių savitoji varža > 500 m, reikia įrengti dirbtinį įžemintuvą, užtikrinantį reikiamą

85

įžeminimo varžą. Prie dirbtinio įžemintuvo prijungiami ir gelžbetoniniai pamatai, tačiau skaičiuojant jų laidumo nereikia įvertinti.

Prie 6–35 kV įtampos oro linijų atramų turi būti įrengti tik dirbtiniai įžemintuvai. Natūralieji įžemintuvai panaudojami taip pat, bet skaičiuojant varžą jų nereikia įvertinti.

340.8.12. Oro linijų atramų gelžbetoniniai pamatai naudojami kaip natūralieji įžemintuvai (išimtis nurodyta Taisyklių 289 punkte), jeigu užtikrinamas metalinis ryšys tarp tvirtinimo varžtų ir pamato armatūros. Perėjos per geležinkelį atramos ir pakojų armatūros įžemintuvams neturi būti naudojamos.

Gelžbetoninių pamatų ir atramų, panaudotų kaip įžeminimo įrenginiai, bituminės dangos nereikia įvertinti.

Gelžbetoninių pamatų, pakojų ir požeminių atramų dalių varža turi būti matuojama praėjus ne mažiau kaip dviem mėnesiams po jų įrengimo.

340.8.13. Gelžbetoninių atramų įžeminimo laidininkais naudojami ir tarpusavyje sujungti įtemptos ir neįtemptos stiebų armatūros išilginiai strypai, kurie prijungiami prie įžemintuvo. Įžeminimui naudojama armatūra turi būti termiškai atspari ir neįšylanti daugiau kaip +60 oC.

Gelžbetoninių atramų atotampos turi būti naudojamos kaip papildomi įžeminimo laidininkai. Šiuo atveju laisvasis atotampos galas specialiu gnybtu turi būti sujungtas su atotampos darbo dalimi.

Gelžbetoninių atramų trosai ir izoliatorių tvirtinimo prie traversų detalės turi būti prijungiamos prie įžeminimo laidininko arba įžemintos armatūros.

340.8.14. Atrama nutiesto įžeminimo laidininko skerspjūvis turi būti ne mažesnis kaip 35 mm2, o viengyslių įžeminimo laidininkų skersmuo turi būti ne mažesnis kaip 10 mm. Turi būti naudojami karštuoju būdu cinkuoti arba padengti aliuminiu–cinku plieniniai viengysliai ne mažesnio kaip 6 mm skersmens laidai.

Oro linijų metalinėse ir gelžbetoninėse atramose įžeminimo laidininkai suvirinami arba sujungiami varžtais.

340.8.15. Oro linijų įžemintuvai turi būti įrengti ne mažesniame kaip 0,5 m gylyje, o ariamoje žemėje – ne mažesniame kaip 1 m gylyje.

341. Oro kabelinės linijos ir oro linijos izoliuotais laidais:341.1. OKL (iki 1000 V) bendrieji nurodymai:341.1.1. OKL vietoje OL neizoliuotais laidais tikslinga naudoti miškingose vietovėse ir miesteliuose

ir kaimuose, apaugusiuose medžiais. OK panaudojimas eksploatuojamų OL laidumui padidinti turi būti pagrindžiamas techniniais ir ekonominiais skaičiavimais.

341.1.2. OKL naudojami šie OK:341.1.3. Izoliuoti faziniai laidai, susukti į vieną pynę kartu su izoliuotu arba neizoliuotu sustiprintu

nuliniu laidu.341.1.4. Sustiprinti izoliuoti faziniai ir nulinis laidai, susukti į vieną pynę, turintys bendrą apvalkalą

arba jo neturintys.341.1.5. Izoliuoti faziniai ir nulinis laidai, susukti į vieną pynę su laikančiuoju lynu.341.1.6. Naudojami OK turi atitikti Lietuvos standarto LST 1790:2002 ,,Vardinės Uo/U(Um): 0,6/1

(1,2) kV įtampos oriniai skirstomieji kabeliai“ reikalavimus.341.1.7. OKL naudojamos visų tipų atramos.341.2. Sankirtos ir priartėjimai:341.2.1. Atstumas nuo labiausiai įlinkusių OK iki kelių (gatvių) važiuojamosios dalies paviršiaus

priklausomai nuo kelio kategorijos privalo atitikti Taisyklių 309 punkto reikalavimus ir neturi būti mažesnis kaip 5,5 m. Atstumas nuo atvadų į pastatus iki šaligatvių ir pėsčiųjų ėjimo vietų turi būti ne mažesnis kaip 3,5 m, o atstumas nuo atvado iki žemės – ne mažesnis kaip 2,75 m. Atstumas nuo OK iki žemės paviršiaus urbanizuotose teritorijose turi būti ne mažesnis kaip 5,5 m, neurbanizuotose teritorijose – 5 m, sunkiai prieinamose vietovėse – 3,5 m.

341.2.2. Horizontalusis atstumas nuo daugiausia atlenktų OK iki balkonų, terasų ir langų turi būti ne mažesnis kaip 1 m, iki aklinų sienų – 0,15 m, o iki stogo atbrailos – 0,5 m.

341.2.3. OK tiesiami ant gamybos paskirties pastatų stogų, išskyrus pastatus, kuriuose gali įvykti sprogimų ir kilti gaisrų. Atstumas iki stogų turi būti ne mažesnis kaip 2 m.

86

341.2.4. Po OKL, nutiestomis per miškus ir želdinius, medžių šakos neturi liesti OK.341.2.5. Susikertant OKL su aukštesnės kaip 1000 V įtampos OL, atstumas tarp OK ir OL laidų turi

būti ne mažesnis kaip 1,62 m.341.2.6. Iki 1000 V įtampos OKL tarpusavio ir su iki 1000 V įtampos OL sankirtos įrengiamos

bendrose tarpinėse atramose ir naudojant tarpines atramas tarpatramyje. Vertikalusis atstumas tarp susikertančių OL laidų ir OK, kai oro temperatūra 15 oC ir nėra vėjo, turi būti ne mažesnis kaip 0,4 m. Atstumas tarp atskirų susikertančių iki 1000 V įtampos OK, taip pat tarp susikertančių iki 1000 V įtampos ir 6–10 kV OK turi būti ne mažesnis kaip 0,3 m. Susikertant OKL tarpusavyje ar su OL tarpatramyje, sankirtai vietą reikia parinkti kuo arčiau viršutinės kertančiosios OL atramos. Horizontalusis atstumas tarp kertamosios linijos laidų ir kertančiosios linijos atramos turi būti ne mažesnis kaip 2 m, jeigu susikerta OKL su OL, ir ne mažesnis kaip 1 m, jeigu susikerta dvi OKL.

341.2.7. OKL susikirsti su RL gali tik tarpatramyje, o su LRTL – tarpatramyje ir bendroje atramoje. Su magistralinėmis ryšių tinklų linijomis susikertančių OKL atramos turi būti inkarinės. OKL kertant kitas ryšių linijas naudojamos inkarinės arba tarpinės didesnio atsparumo atramos (sudvejintos, su spyriais ir pan.). Jei 400 V ir žemesnės įtampos OKL tiesiamos žemiau LRTL, OK turi būti tvirtinamas tempiamaisiais gnybtais. OK neturi būti suduriamas sankirtos tarpatramyje.

341.2.8. Vertikalusis atstumas nuo OK iki RL (LRTL) laidų arba kabelių, esant didžiausiam OKL įlinkiui, tarpatramyje turi būti ne mažesnis kaip 0,5 m. Toks pat atstumas turi būti ir susikertant OKL su LRTL kabeliu arba laidais bendroje atramoje.

341.2.9. Horizontalusis atstumas nuo OK iki RL, LRTL ir radijo antenų įvadų turi būti ne mažesnis kaip 0,5 m.

341.2.10. Ant bendrų atramų tiesiami OK ir LRTL izoliuotais laidais, jeigu:341.2.11. OKL įtampa ne aukštesnė kaip 400 V;341.2.12. vardinė LRTL linijos įtampa ne aukštesnė kaip 360 V;341.2.13. skaičiuojamieji LRTL izoliuotais laidais laidų įtempiai ne didesni kaip 160 MPa;341.2.14. OK nutiesti virš LRTL laidų ir vertikalusis atstumas iki viršutinio LRTL laido atramoje ir

tarpatramyje ne mažesnis kaip 0,5 m. 341.3. OL izoliuotais laidais (virš 1000 V):341.3.1. Tiesiant 6–10 kV įtampos OL izoliuotais laidais per tiltus, užtvankas ir pylimus, taip pat

šioms linijoms priartėjant prie geležinkelių, automobilių kelių ir gatvių, troleibusų linijų, vandens aušintuvų, vandens telkinių, prie įrenginių, galinčių sprogti ir užsidegti, prie naftos ir dujų fakelų, oro uostų, prie antžeminių vamzdynų, lynų kelių, požeminių vamzdynų ir kertantis su jais reikia laikytis tų pačių kaip 6–10 kV OL neizoliuotais laidais reikalavimų. Kiti OL izoliuotais laidais reikalavimai pateikti ELIĮT 331, 358, 359, 385–389, 391, 395, 399, 400, 402, 404, 413, 415, 426 ir 438 punktuose.

341.4. OL ir OKL techninė priežiūra:341.4.1. Darbai, kurie turi būti atliekami oro ir oro kabelių linijų techninės priežiūros ir remonto

metu, turi būti išvardyti oro ir oro kabelių linijų eksploatavimo metodiniuose nurodymuose, reglamentuose ir kitur.

341.4.2. Eksploatuojant oro ir oro kabelių linijas, reikia vadovautis Elektros tinklų apsaugos taisyklių, patvirtintų energetikos ministro 2010 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1-93 (Žin., 2010, Nr. 39-1877) reikalavimais ir kontroliuoti kaip jų laikomasi.

341.4.3. Elektros tinklus eksploatuojančios įmonės iš oro ir oro kabelių linijų proskynų periodiškai turi iškirsti krūmus ir apgenėti šalia jų augančių medžių šakas nustatytame proskynų plotyje. Proskynas reikia išvalyti taip, kad jose nekiltų gaisrai. Ne proskynose augantys medžiai, kurie gali užvirsti ant oro ir oro kabelių linijų, turi būti iškirsti vadovaujantis galiojančių Elektros tinklų apsaugos taisyklių reikalavimais.

341.4.4. Oro linijų ruožuose, kuriuose izoliacija gali būti teršiama, būtina naudoti specialią arba sustiprintą izoliaciją, jeigu reikia – izoliatorius plauti arba keisti. Linijų ruožuose, kuriuose izoliaciją teršia paukščiai, turi būti naudojamos atbaidančios priemonės, neleidžiančios jiems tūpti ant izoliatorių. Teršiamuose linijų ruožuose rekomenduojama naudoti oro kabelius.

87

341.4.5. Oro arba oro kabelių linijų sankirtose su kitomis elektros bei ryšio linijomis leidžiama įrengti ne daugiau kaip dvi laidų jungtis kiekviename kertančiosios linijos laide arba saugos trose. Kertamosios linijos laidų sujungimų skaičius neribojamas.

341.4.6. Oro linijas eksploatuojančios įmonės privalo tvarkyti:- signalinius ženklus, įrengtus pagal galiojančius norminius teisės aktus ir pastatytus linijų

susikirtimuose su upėmis, kanalais, ežerais ar kitais vandens telkiniais, kuriuose vyksta laivyba;- apsauginį apšvietimą, įrengtą ant oro linijų atramų pagal aukštuminių kliūčių ir apsauginio

apšvietimo žymėjimo taisykles;- linijų atramų nuolatinius ženklus, numatytus norminiuose teisės aktuose.341.4.7. Turi būti atliekamos periodinės ir neeilinės eksploatuojamų oro ir oro kabelių linijų

apžiūros. Aukštesnės kaip 35 kV įtampos linijos pagal energetikos įrenginio savininko patvirtintą grafiką turi būti apžiūrimos ne rečiau kaip kartą per metus. 35 kV įtampos oro linijos – energetikos įrenginio savininko patvirtintu periodiškumu, bet ne rečiau kaip kartą per 4 metus. 0,4–10 kV įtampos oro ir oro kabelių linijos, nutiestos urbanizuotose teritorijose (statiniais užstatytose miestų, miestelių ir kompaktiškai užstatytų kaimų gyvenamųjų vietovių teritorijose) ir miškingose vietovėse ne rečiau kaip kartą per 3 metus, o kitos 6–10 kV įtampos oro ir oro kabelių linijos – ne rečiau kaip kartą per 6 metus, o 0,4 kV įtampos oro ir oro kabelių linijos priklausomai nuo vietos sąlygų – įmonės vadovo ar jo įgalioto asmens patvirtintu periodiškumu, bet ne rečiau kaip kas 6 metai.

341.4.8. 110 kV ir aukštesnės įtampos linijų laidų ir trosų gnybtų ir distancinių spyrių būklės viršutinė apžiūra pasirinktinai turi būti atliekama ne rečiau kaip kartą per 6 metus.

341.4.9. Neeilinės oro ir oro kabelių linijų apžiūros atliekamos išjungus liniją relinei apsaugai ir po stichinių reiškinių, kurie galėjo sukelti pažeidimus linijose, energetikos įrenginio savininko nustatyta tvarka.

341.4.10. Oro ir oro kabelių linijos turi būti periodiškai apžiūrimos ir jose atliekami matavimai. Apžiūrų metu nustatoma:

- linijų trasos būklė ir atstumai nuo laidų iki želdinių;- atramų, pamatų, laidų, trosų, izoliatorių ir armatūros būklė;- oro kabelių tvirtinimo ir atšakų gnybtų, kitos armatūros ir apsauginių gaubtų būklė.341.4.11. Prireikus turi būti tikrinama:- metalinių ir gelžbetoninių atramų bei traversų antikorozinė danga; - metalinių pakojų ir atotampų inkarų bei jų tvirtinimų, pamatų ir priedėlių būklė; - atstumai suartėjimo ir sankirtos vietose nuo laidų ir oro kabelių iki žemės, kitų oro ir oro kabelių

linijų, ryšių linijų bei įvairių statinių;- atstumai tarpatramyje tarp atskirų linijų grandžių laidų ir oro kabelių, nutiestų ant bendrųjų atramų;- oro kabelių, laidų ir trosų įlinkiai;- atramų pakrypimai ir atotampų įtempimai, taip pat atramų bandažai ir sujungimai varžtais;- oro kabelių izoliacijos būklė tose vietose, kur jie gali liestis prie medžių, jų šakų arba kitų daiktų ir

statinių;- atramų, trosų ir atotampų įžeminimo, taip pat nulinio laido pakartotinio įžeminimo varža.341.4.12. Visi defektai ir pakitimai, pastebėti linijų apžiūrų metu ir išaiškinti matuojant, įrašomi

eksploatavimo techniniuose dokumentuose. Linijų trasos būklės ir atstumų nuo laidų iki želdinių defektai bei defektai, keliantys grėsmę žmonėms ar galintys pažeisti įrenginius, turi būti šalinami nedelsiant. Kitų defektų šalinimo terminai nustatomi atsižvelgiant į jų pobūdį.

341.4.13. 0,4–35 kV oro ir oro kabelių linijas rekomenduojama remontuoti ne rečiau kaip kas 12 metų, atsižvelgiant į jų techninę būklę ir jei atlikus linijų defektavimą ir matavimus, nustatoma, kad jos yra geros techninės būklės tuomet linijoje šalinami tik defektavimo ir matavimų metu nustatyti defektai bei atliekami kiti priežiūros darbai.

341.4.14. Aukštesnės įtampos oro linijos remontuojamos atsižvelgiant į jų techninę būklę, kuri nustatoma, periodinių ir neeilinių apžiūrų metu, pagal EETET reikalavimus, energetikos įrenginio savininko nustatyta tvarka.

88

341.4.15. Atramų ir jų elementų konstrukciją ir jų įtvirtinimo grunte būdą pakeisti galima tik parengus reikiamus techninius dokumentus.

341.4.16. Žemės naudotoją reikia informuoti apie linijos trasoje numatomus atlikti darbus, o juos baigus trasą sutvarkyti taip, kad ji būtų tinkama naudoti. Darbai, atliekami likviduojant avarijas linijose, gali būti vykdomi bet kuriuo metų laiku nebūtinai prieš tai suderinus su žemės naudotoju. Žemės naudotojui už padarytus nuostolius turi būti atlyginta.

341.4.17. Bendrojo naudojimo linijos turi būti eksploatuojamos tik dvišalių (trišalių) sutarčių pagrindu, vadovaujantis Elektros ir kitų linijų eksploatavimo bendrojo naudojimo atramose reikalavimais, patvirtintais Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2000 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 220 (Žin., 2000, Nr. 50-1450).

341.4.18. 6 kV ir aukštesnės įtampos oro linijų pažeistoms vietoms nustatyti rekomenduojama sumontuoti specialius prietaisus. 6–35 kV įtampos oro linijose, kuriose yra atšakų, rekomenduojama įrengti pažeistojo ruožo nustatymo prietaisus.

341.4.19. Oro ir oro kabelių linijų remontą reikia atlikti kompleksiškai, tai yra suremontuoti visus vienu metu išjungtus įrenginius.

4. KABELIŲ LINIJOS

342. Reikalavimai darbuotojų saugai ir sveiktai užtikrinti dirbant kabelių linijose:342.1. Darbuotojų, dirbančių kabelių linijose, saugai ir sveikatai užtikrinti būtina kabelį atjungti

(išjungti), elektriškai iškrauti ir įžeminti atjungimo (išjungimo) vietose iš visų pusių, iš kur gali būti įjungta įtampa. Kabelius, išeinančius (pereinančius) į oro linijas, reikia papildomai įžeminti iš oro linijos pusės, nes jose dėl įvairių priežasčių gali atsirasti įtampa.

342.2. Kasant kabelių trasose, negalima naudoti kylinių kūjų ir kitų smūginių mašinų arčiau kaip 5 m iki kabelių. Žiemą, atšildant gruntą, šilumos šaltinis negali priartėti prie kabelių arčiau kaip 15 cm.

342.3. Žemės kasimo darbai turi būti atliekami laikantis Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 346 (Žin., 2001, Nr. 3-74), reikalavimų.

342.4. Duobės ir tranšėjos turi būti aptvertos, pakabinti įspėjamieji ženklai. Atkasti kabeliai ir jų movos turi būti įtvirtinti, apsaugoti nuo mechaninių pažeidimų ir pažymėti įspėjamaisiais ženklais.

342.5. Prieš leidžiant dirbti kabelių linijoje, būtina įsitikinti, kad kabelis tikrai atjungtas, ir tada darbo vietoje jį pradurti arba nukirpti specialiu įtaisu. Durti kabelį turi du darbuotojai, iš kurių vienas turi būti ne žemesnės kaip VK, o antras – PK.

Prieš leidžiant dirbti orinėje kabelių linijoje, atjungtas darbams kabelis nustatomas, patikrinus įtampos indikatoriumi įtampos nebuvimą kabelinių atšakų prijungimo vietose arba darbo vietoje – specialiu įtampos indikatoriumi. Esant linijoje įrengtiems specialiems įžeminimo prijungimo kontaktams, reikia uždėti kilnojamąjį įžemiklį arba trumpiklį.

342.6. Esant būtinumui, perkloti neatjungtus kabelius leidžiama laikantis ypatingų saugos reikalavimų:

- perklojamame kabelyje esančios movos turi būti patikimai įtvirtintos;- dirbti reikia mūvint dielektrines pirštines. Apsaugai nuo mechaninių pažeidimų ant dielektrinių

pirštinių reikia užsimauti brezentines pirštines.343. Bendrieji reikalavimai:343.1. Kabelių linijų projektavimas ir įrengimas turi būti pagrįstas techniniais ir ekonominiais

skaičiavimais, atsižvelgiant į tinklo išplėtimą, linijos paskirtį ir svarbą, trasos pobūdį, klojimo būdą, kabelių konstrukciją, natūralaus kraštovaizdžio išsaugojimo būtinumą ir pan.

343.2. KL turi būti tinkamos eksploatuoti esamomis darbo sąlygomis. Apsaugai nuo atmosferinių viršįtampių iš OL pusės kabeliai turi būti apsaugoti OL intarpuose ir įvaduose į pastotes, skirstyklas, skirstomuosius punktus, transformatorines. Apsaugoti nuo atmosferinių viršįtampių atvadų nuo OL kabelių

89

nereikalaujama. Vartotojų elektros įrenginių apsaugos nuo atmosferinių ir vidaus viršįtampių reikalingumas nustatomas vadovaujantis EĮĮBT nustatytais reikalavimais. Kabeliai taip pat turi būti tinkamai apsaugoti nuo mechaninio ir terminio poveikio ir korozijos. Kabelių konstrukcija (tipas, markė) parenkama projektavimo metu, atsižvelgiant į grunto savybes (Taisyklių 116–134 punktai), kabelių klojimo būdą.

343.3. Pagal Elektros tinklų apsaugos taisyklių nuostatas požeminėms KL nustatytos šios apsaugos zonos:

- išilgai požeminių KL – žemės juosta, kurios horizontalus plotis abiejose linijos pusėse nuo KL konstrukcijų kraštų – 1 m, o atstumas iki statinių pamatų – 0,6 m;

- išilgai povandeninių KL – vandens sluoksnis, kurio horizontalus plotis abiejose linijos pusėse nuo kraštinių kabelių – 100 m.

343.4. Kabeliai trasoje turi būti apsaugoti nuo mechaninio poveikio, korozijos, vibracijos taip, kad neperkaistų nuo atsiradusio elektros lanko gretimame kabelyje. Klojant kabelius, reikia vengti jų tarpusavio sankirtų, sankirtų su vamzdynais ir pan. Parenkant žemo slėgio alyvos pripildytų KL trasą ir siekiant racionaliausiai išdėstyti ir panaudoti alyvos papildymo bakus, reikia atsižvelgti į vietovės reljefą.

343.5. Kabelių linijos turi būti įrengiamos taip, kad kabelių įrengimo ir eksploatavimo metu būtų išvengta pavojingų mechaninių įtempimų ir pažeidimų:

343.5.1. kabeliai turi būti nutiesti ilgesni, kad jų pakaktų galimiems grunto poslinkiams ir pačių kabelių, ir jų konstrukcijų temperatūrinėms deformacijoms kompensuoti. Neturi būti tiesiami kabeliai žiedų (vijų) pavidalu;

343.5.2. kabeliai, nutiesti horizontaliai konstrukcijomis, sienomis, pertvaromis, perdangomis ir pan., turi būti standžiai pritvirtinti kabelių galuose, prie visų tipų movų ir abiejose kabelio išlenkimo pusėse;

343.5.3. kabeliai, nutiesti vertikaliai konstrukcijomis, sienomis ir pertvaromis, turi būti pritvirtinti taip, kad nuo jų pačių svorio nesideformuotų apvalkalai ir nebūtų pažeidžiamos gyslų jungtys movose;

343.5.4. konstrukcijos, ant kurių tiesiami nešarvuoti kabeliai, turi būti tokios, kad mechaniškai nepažeistų kabelių apvalkalų. Šių kabelių standaus tvirtinimo vietose apvalkalai turi būti apsaugoti nuo mechaninių pažeidimų ir korozijos elastingomis tarpinėmis;

343.5.5. visi kabeliai, nutiesti tose vietose, kur galimi mechaniniai pažeidimai (autotransporto, mechanizmų ir krovinių judėjimas, pašalinių asmenų buvimas), turi būti apsaugoti iki 2 m aukščio nuo grindų arba nuo žemės ir iki 0,3 m gylio žemėje;

343.5.6. klojant kabelius greta eksploatuojamų kabelių, reikia imtis priemonių, kad pastarieji nebūtų mechaniškai pažeisti;

343.5.7. kabeliai nuo įšilusių paviršių turi būti nutiesti tokiu atstumu, kad neįšiltų labiau už leistiną temperatūrą. Jie turi būti apsaugoti nuo įkaitusių dujų ir skysčių, galinčių prasiveržti per sklendes ir junges.

343.6. Požeminių kabelių linijų ir ilgesnių kaip 200 m atšakų galuose, taip pat įvadinėse kabelių spintose apsauginis nulinis arba apsauginis laidas turi būti įžemintas vadovaujantis Taisyklių 505 punktu. Kiti KL įžeminimo reikalavimai pateikti EĮĮBT.

343.7. Lauke ir nešildomose patalpose kabelių įrenginių metalinės dalys turi būti pagamintos iš nerūdijančios medžiagos arba padengtos ilgaamže, korozijai atsparia danga (lydine cinko danga, aliuminio cinko lydiniu, plastiku ir pan.). Požeminių kabelių inžinerinių statinių konstrukcijos turi būti įrengtos atsižvelgiant į kabelių svorį, gruntą, kelių dangas ir važiuojančio jomis kelių transporto apkrovas.

343.8. Kabelių inžineriniai statiniai ir konstrukcijos turi būti iš A1 degumo klasės statybos produktų. Kabelių inžineriniuose statiniuose neturi būti įrengiami bet kokie laikini įrenginiai, saugomos juose medžiagos ir įranga. Laikini kabeliai turi būti klojami laikantis visų kabelių klojimo reikalavimų.

343.9. Montuojant kabelių movas ir galūnes, kabelio gyslų lenkimo vidinės kreivės spindulio santykis su gyslos perskaičiuotu skersmeniu turi būti ne mažesnis kaip nurodyta kabelių standartuose arba gamintojų techniniuose dokumentuose.

343.10. Kiekviena KL turi turėti savo numerį arba pavadinimą. Jeigu KL sudaro keli lygiagretūs kabeliai, tai kiekvienas iš jų turi turėti tą patį numerį su raidėmis A, B, C ir t. t. Atvirai nutiesti kabeliai ir visos movos turi turėti žymenis, kuriuose nurodomas linijos numeris arba pavadinimas, įtampa, kabelių tipai, gyslų skaičius ir skerspjūviai, montavimo data, įmonės pavadinimas ir montavusio asmens vardo pirmoji

90

raidė ir pavardė. Papildomai nurodomas ir kabelių galinių movų linijos ilgis. Kabelių, nutiestų kabelių inžineriniuose statiniuose, žymenys turi būti išdėstyti ne rečiau kaip kas 50 m, taip pat posūkių ir perėjų per sienas ir pertvaras vietose. Žymenys ir jų tvirtinimo detalės turi būti atsparios aplinkos poveikiui.

343.11. Kiekviena požeminė KL turi būti pažymėta plane, nurodytos jos koordinatės esamų statinių arba specialiai įrengtų ženklų atžvilgiu. Neurbanizuotų teritorijų nedirbamose žemėse KL tiesiuose trasos ruožuose ne rečiau kaip kas 500 m, posūkių, sankirtų su keliais, geležinkeliais ir požeminiais statiniais abiejose pusėse ir sankirtų su melioracijos grioviais vietose turi būti įrengti požeminių komunikacijų atpažinimo ženklai. Dirbamose žemėse kabelių linijas reikia tiesti kuo tiesiau, ne mažesniame kaip 1,0 metro gylyje, trasa žymima pagal Taisyklių 160 punkto nustatytus reikalavimus.

343.12. Sprogimui ir degimui pavojingose zonose estakados ir galerijos įrengiamos pagal SEĮĮT nustatytus reikalavimus.

343.13. KL kertant upes, kanalus ir pan., kabelius reikia tiesti ruožuose, kur dugnas ir krantas mažiausiai išplaunami (Taisyklių 127 punktas). Kabeliai, klojami per nepastovios vagos ir išplaunamų krantų upes, turi būti įkasami į dugną atsižvelgiant į vietos sąlygas. Kabelių įkasimo gylis ir vieta nustatomas projekte.

343.14. Kabelius dugne reikia kloti taip, kad nelygiose vietose jie nekabėtų, o aštrūs iškilimai turi būti nulyginti. Seklumas, akmenų užtvaras ir kitas povandenines kliūtis reikia apeiti arba įrengti jose tranšėjas ir perėjas.

343.15. Kabeliai po vandeniu neturi kirstis.344. Kabelių tiesimo būdo parinkimas:344.1. Pasirenkant iki 35 kV įtampos galios KL tiesimo būdus, reikia vadovautis šiais principais:344.1.1. tiesiant galios kabelius žemėje, vienoje tranšėjoje turi būti tiesiama ne daugiau kaip šeši–

aštuoni kabeliai. Kai kabelių daugiau, jie turi būti tiesiami atskirose tranšėjose, išlaikant ne mažesnį kaip 0,5 m atstumą tarp jų arba bendroje tranšėjoje atskiriant atskiras jų grupes A1degumo klasės statybos produktųatitvaromis;

344.1.2. tiesiant kabelius netranšėjiniu būdu („plūgo“ pagalba), vienoje trasoje turi būti klojama ne daugiau kaip vienas trigyslis ar trys viengysliai kabeliai, išdėstyti vertikaliai ne mažesniu kaip 0,1 m. atstumu tarp jų. Kai kabelių daugiau, jie turi būti klojami atskirose trasose, išlaikant ne mažesnį kaip 1 m atstumą tarp trasų;

344.1.3. jei viena kryptimi tiesiama daugiau kaip 20 kabelių, jie turi būti tiesiami tuneliuose, estakadomis arba galerijose;

344.1.4. labai ankštose trasose, sankirtoje su geležinkeliais ir pervažomis bei kitose vietose, kur yra galimybė kabelius pažeisti, jie tiesiami blokuose;

344.1.5. parenkant kabelių tiesimo būdus miestų teritorijose, reikia atsižvelgti į statybos ir eksploatavimo darbų išlaidas, aplinkos apsaugą, kabelių inžinerinių statinių priežiūros ekonomiškumą ir patogumą.

344.2. Elektrinių teritorijose KL turi būti tiesiamos tuneliuose, loviuose, kanaluose, blokuose, galerijose ir estakadomis. Galios kabeliai tranšėjose turi būti klojami tik į toli esančius pagalbinius objektus (kuro sandėlius, dirbtuves) ir ne daugiau kaip po šešis vienoje tranšėjoje. Kabeliai klojami tranšėjose ir iki 25 MW galios elektrinių teritorijose.

110. Įmonių teritorijose KL turi būti tiesiamos tranšėjose, tuneliuose, blokuose, kanaluose, galerijose ir estakadomis ir pastatų sienomis.

344.3. Pastočių ir skirstyklų teritorijose KL turi būti tiesiamos tuneliuose, loviuose, kanaluose, vamzdžiuose, tranšėjose, antžeminiuose gelžbetoniniuose loviuose, galerijose ir estakadomis.

344.4. Miestuose, miesteliuose ir kaimuose atskiras KL reikia kloti tranšėjose nevažiuojamoje gatvės dalyje (po šaligatviais), kiemuose ir žaliosiose vejose.

344.5. Gatvėse ir aikštėse, kur tankus požeminių komunikacijų tinklas, 10 ir daugiau kabelių linijoms turi būti įrengti kolektoriai, kabelių tuneliai arba kanalai. Kertant pagerintos dangos ir didelio eismo intensyvumo kelius, gatves ir aikštes, kabeliai turi būti klojami blokuose arba vamzdžiuose.

91

344.6. Pastatų viduje kabeliai turi būti tiesiami pastatų konstrukcijomis (atvirai ir loviuose arba vamzdžiuose), kanaluose, blokuose, tuneliuose, vamzdžiuose, nutiestuose grindyse ir denginiuose, ant mašinų pamatų, šachtose, kabelių aukštuose ir dvigubose grindyse.

344.7. Alyvos pripildyti kabeliai (esant bet kokiam kabelių skaičiui) turi būti tiesiami tuneliuose, galerijose ir tranšėjose.

345. Kabelių linijų movos:345.1. Kabelių jungtims ir galūnėms reikia naudoti movas, kurių konstrukcija ir parametrai atitinka

kabelių naudojimo ir aplinkos sąlygas. Jungtys ir galūnės, apsaugai nuo aplinkos poveikio turi išlaikyti KL bandymo įtampą ir eksploatavimo laikas turi būti ne mažesnis kaip kabelio.

345.2. Žemo slėgio alyvos pripildytų KL sekcijų ilgiai ir užtveriamųjų movų įrengimo vietos parenkamos atsižvelgiant į linijų papildymą alyva normalaus ir pereinamųjų šiluminių režimų metu.

345.3. Alyvos pripildytų KL užtveriamąsias ir pusiau užtveriamąsias movas reikia montuoti kabelių šuliniuose, jungiamąsias movas, klojant kabelius žemėje, montuoti kamerose, kurios vėliau užpilamos sijota žeme arba smėliu. Kabelių vulkanizuoto polietileno izoliacija jungiamosioms movoms, klojant žemėje, specialių kamerų ar šulinių įrengti nereikia.

345.4. Kabelių linijose klojami normaliai impregnuotu popieriumi izoliuoti ir netakia mase impregnuoti kabeliai turi būti sujungiami užtveriamosiomis pereinamosiomis movomis, jeigu normaliai impregnuotu popieriumi izoliuoti kabeliai nutiesti aukščiau kaip netakia mase izoliuoti kabeliai (ELIĮT).

346. Kabelių linijos žemėje:346.1. KL gylis nuo išlyginto žemės paviršiaus 110–400 kV įtampos kabeliams turi būti ne mažesnis

kaip 1,5 m, o klojant mažesniame gylyje turi būti naudojamos specialios apsaugos priemonės, 35 kV įtampos kabeliams – ne mažesnis kaip 1 m, iki 10 kV įtampos kabeliams – 0,7 m, 110–400 kV įtampos kabeliai tiesiogiai žemėje (išskyrus sankirtas) neturi būti tiesiami giliau kaip 2 m, o 0,4–35 kV – ne giliau kaip 1,5 m. 6–10 kV įtampos kabeliai įvaduose į pastatus, transformatorines, skirstyklas ir sankirtos su požeminiais statiniais vietose, ne ilgesniame kaip 5 m ilgio ruože, turi būti tiesiami ne mažesniame kaip 0,5 m gylyje. Iki 1000 V įtampos kabeliaitose vietose, kur yra požeminiai vamzdynai, nepakankamas grunto storis ir pan., turi būti tiesiami ne mažesniame kaip 0,35–0,7 m gylyje, nurodant tas vietas projekte. Per gatves, aikštes ir kelius iki 35 kV įtampos kabeliai turi būti tiesiami ne mažesniame gylyje kaip nustato kelių techniniai norminiai dokumentai. Ariamose žemėse 0,4–35 kV įtampos kabeliai turi būti tiesiami ne mažesniame kaip 1 m gylyje. Tiesiant kabelius tranšėjose, po kabeliu ir virš jo turi būti pilamas ne mažesnio kaip 10 cm storio smėlio arba kitos smulkios frakcijos grunto sluoksnis be akmenų, statybinių šiukšlių ir šlako. Tiesiant kabelius netranšėjiniu būdu gruntas turi būti smulkios frakcijos be akmenų, statybinių šiukšlių ir šlako, kabelio tiesimo ruožas turi būti be požeminių komunikacijų.

346.2. 110 kV ir aukštesnės įtampos kabeliai turi būti uždengti ne plonesnėmis kaip 50 mm gelžbetoninėmis plokštėmis.

346.3. 6–35 kV įtampos kabeliai mieste turi būti apsaugoti nuo mechaninių pažeidimų uždengiant juos specialiais gaubtais, plokštėmis, degto molio pilnavidurėmis plytomis arba 1,5–5 mm storio apsauginėmis juostomis 0,10–0,15 m atstumu virš kabelio arba kabeliai turi būti tiesiami keraminiuose, plastikiniuose arba ketaus vamzdžiuose. Vieno kabelio apsauginės juostos plotis turi būti ne mažesnis kaip 100 mm, dviejų kabelių – 200 mm. Naudojant apsaugines juostas, 0,3 m nuo žemės paviršiaus kiekvienam lygiagrečiai paklotam kabeliui tiesiama ne plonesnė kaip 0,5 mm storio signalinė juosta su užrašu „Dėmesio! Kabelis“.

346.4. Iki 1000 V įtampos kabeliai, nutiesti 0,35-0,7 m gylyje ir tuose trasų ruožuose, kur yra galimybė juos pažeisti (pavyzdžiui, dažnų kasinėjimų vietose), turi būti apsaugoti plokštėmis, gaubtais, pilnavidurėmis degto molio plytomis arba nutiesti vamzdžiuose. Kitais atvejais mieste, taip pat po šaligatvio danga ir nedirbamose žemėse 0,3 m gylyje nuo žemės paviršiaus, o ariamose žemėse 0,5 m gylyje nuo žemės paviršiaus pakanka nutiesti tik signalinę juostą.

346.5. Atstumai tarp kontrolinių kabelių nereglamentuojami.346.6. Įrengiant KL želdiniuose, atstumas nuo kabelių iki medžių kamienų turi būti ne mažesnis kaip

2 m. Klojant kabelius krūmais apsodintose žaliosiose zonose arba ankštose zonose prie medžių kamienų,

92

nurodyti atstumai turi būti ne mažesni kaip 0,75 m. Siekiant nepažeisti šaknų sistemos šiose vietose kabeliai turi būti klojami vamzdžiuose.

346.7. Klojant KL lygiagrečiai su keliais, kabeliai turi būti klojami išorinėje griovio arba pylimo papėdės pusėje. Mažiausi KL atstumai nuo kelio nustatyti kelių techniniame reglamente KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. D1-11/3-3 (Žin., 2008, Nr. 9-322).

346.8. Įrengiant KL lygiagrečiai su 110 kV ir aukštesnės įtampos OL, horizontalusis atstumas tarp kabelio ir kraštinio linijos laido turi būti ne mažesnis kaip 10 m. Kiti KL įrengimo reikalavimai:

346.8.1. KL atstumas iki 1–35 kV įtampos OL atramų požeminės dalies ir įžemintuvų turi būti ne mažesnis kaip 5 m, atstumas iki aukštesnės kaip 35 kV įtampos OL – ne mažesnis kaip 10 m. Ankštuose ruožuose atstumas nuo KL iki aukštesnės kaip 1000 V įtampos OL atskirų atramų požeminių dalių ir įžemintuvų turi būti ne mažesnis kaip 2 m. Šiuo atveju horizontalusis atstumas nuo kabelio iki kraštinio OL laido nereglamentuojamas.

346.8.2. Atstumas nuo KL iki 1000 V ir žemesnės įtampos OL atramos turi būti ne mažesnis kaip 1 m, o klojant kabelį izoliuojamuosiuose vamzdžiuose, linijų priartėjimo ruože – ne mažesnis kaip 0,5 m.

346.8.3. Elektrinių ir pastočių teritorijų ankštuose ruožuose KL turi būti tiesiamos ne mažesniu kaip 0,5 m atstumu nuo atvirųjų srovėlaidžių ir aukštesnės kaip 1000 V įtampos OL atramų požeminių dalių, jeigu šių atramų įžeminimo įrenginiai prijungti prie pastočių įžeminimo įrenginių.

346.9. KL susikertant su kitais žemėje nutiestais kabeliais, atstumas tarp jų turi būti ne mažesnis kaip 0,5 m. Ankštuose ruožuose 35 kV ir žemesnės įtampos kabeliams šis atstumas turi būti ne mažesnis kaip 0,15 m, jeigu kabeliai visame sankirtos ruože ir dar 1 m atstumu į abi puses nuo jo yra atskirti betoninėmis arba tokio pat atsparumo kitokiomis plokštėmis ir vamzdžiais. Šiuo atveju ryšių kabeliai turi būti nutiesti virš galios kabelių.

346.10. KL atstumas tarp kabelių movos korpuso ir artimiausio kabelio turi būti ne mažesnis kaip 0,25 m. Jeigu kabelių movos įrengiamos stačiuose šlaituose, po jomis turi būti įrengtos horizontalios montavimo aikštelės. Suduriant klojamus kabelius, abiejose movos pusėse turi būti paliekama kabelio atsarga, pakankama movai permontuoti.

346.11. Esant aukštam gruntinių vandenų lygiui atvirųjų skirstyklų teritorijose, kabeliai turi būti tiesiami antžeminiu būdu (lentynose arba loviuose). Antžeminės lentynos ir jas dengiančios plokštės turi būti gelžbetoninės. Lentynos turi būti įrengiamos ant specialių betoninių padėklų ne mažesnio kaip 0,2 proc. nuolydžio trasoje. Jeigu antžeminių lentynų dugnuose yra lietaus vandens ištekėjimo angos, tai nuolydžio įrengti nėra būtina. Atvirųjų skirstyklų teritorijose KL lentynos turi būti įrengtos taip, kad būtų užtikrintas automobilių, mašinų ir mechanizmų, reikalingų remonto ir eksploatavimo darbams, privažiavimas prie įrenginių. Tam tikslui per kabelių lentynas turi būti įrengtos gelžbetoninių plokščių pervažos, išlaikančios važiuojančio transporto svorį ir išsaugančios lentynas įrengtame lygyje. Kabeliai neturi būti tiesiami vamzdžiuose, kanaluose ir tranšėjose po keliais ir pervažomis, esančiomis žemiau įrengtų kabelių lentynų. Kabeliai nuo lovių iki valdymo ir apsaugos spintų turi būti tiesiami ore vamzdžiuose arba vieno atvirosios skirstyklos prijunginio ribose ir tranšėjoje. Šiuo atveju kabeliams, įeinantiems į valdymo ir relinės apsaugos spintas, apsaugoti nuo mechaninių pažeidimų turi būti naudojami vamzdžiai, kampiniai ir pan.

346.12. Lauke įrengtų kabelių kanalų nuimamos plokštės turi būti užpiltos ne plonesniu kaip 0,3 m ir ne storesniu kaip 1 m žemės sluoksniu. Aptvertose teritorijose kabelių kanalų nuimamų plokščių užpilti žeme nėra būtina. Rankiniu būdu nuimama denginio plokštė turi sverti ne daugiau kaip 70 kg. Plokštėms pakelti turi būti įrengtos kilpos ir pan.

346.13. Lauke esančių požeminių tunelių perdangos turi būti užpiltos ne plonesniu kaip 0,5 m žemės sluoksniu.

347. Kabelių linijų techninė priežiūra:347.1. Kabelių patalpas draudžiama naudoti kitiems tikslams (įrengti dirbtuves, sandėlius, laikyti

jose medžiagas ar įrenginius).

93

347.2. Visų 0,4–110 kV įtampos kabelių plastmasės ir gumos izoliacija bei 110 kV ir aukštesnės įtampos kabelių popieriaus izoliacija poavarinio režimo leidžiamos apkrovos nustatomos vadovaujantis gamintojų instrukcijomis.

347.3. Kiekvienai alyva aušinamai 110 kV ir aukštesnės įtampos kabelių linijai ar jos sekcijai, atsižvelgiant į jos trasos profilį, turi būti nustatytos leistinosios alyvos slėgio kitimo ribos. Jei nuo jų nukrypstama, kabelių linija turi būti išjungiama. Ją įjungti leidžiama tik išaiškinus ir pašalinus alyvos slėgio kitimo priežastis.

347.4. Alyva aušinamų 110 kV ir aukštesnės įtampos kabelių linijų alyvos pavyzdžiai ir kabelių plastmasine izoliacija movų skysčio pavyzdžiai turi būti imami prieš įjungiant naują liniją praėjus 1 metams, paskui – po 3 metų ir vėliau – kas 8 metai.

347.5. Kiekviena kabelių linija privalo turėti operatyvinį numerį arba pavadinimą.347.6. Atvirai pakloti kabeliai kas 50 m tiesiuose ruožuose ir posūkiuose, taip pat movos kabelių

pradžioje ir gale privalo turėti žymenis, nurodančius kabelio markę, įtampą, skerspjūvį, linijos operatyvinį numerį arba pavadinimą. Kabeliai iš abiejų perėjos per pertvarą pusių turi turėti žymenis, nurodančius linijos operatyvinį numerį arba pavadinimą, o ant jungiamųjų movų – movos numerį, montavimo datą ir montuotojo pavardę.

347.7. Žymenys turi būti atsparūs aplinkos poveikiui.347.8. Visos rūdijančios kabelių ir kabelinių įrenginių dalys turi būti apsaugotos nedegia

antikorozine danga. 347.9. Specialistai pasirinktinai turi atlikti kabelių linijų apžiūras. Linijos turi būti papildomai

apžiūrimos energetikos įrenginio savininko nustatyta tvarka po polaidžio, didelių liūčių, potvynių, po kurių gali būti pažeidimų. Relinei apsaugai išjungus liniją turi būti atliekamos neeilinės apžiūros. Per apžiūras pastebėti defektai turi būti įrašomi į žurnalą ir šalinami.

4 lentelė. Kabelių linijų trasų apžiūrų periodiškumas, mėnesiaisTrasos

charakteristikaKabelių įtampa

6–35 kV 110 kV ir aukštesnėŽemėje paklotų kabelių trasos kabelių trasų

priežiūros metu3

Kolektoriuose, tuneliuose, šachtose ir po geležinkelių tiltais pakloti kabeliai

36 3

Papildymo punktai, kai įrengta alyvos slėgiosignalizacija

– 3

Kabelių šuliniai 36 3

347.10. Elektrinėse ir pastotėse, kur nuolat budi darbuotojai, kabelių šachtas, tunelius, aukštus ir kanalus reikia apžiūrėti ne rečiau kaip kartą per mėnesį, jei nėra nuolat budinčių darbuotojų –energetikos įrenginio savininko nustatytais terminais.

347.11. Kasinėti žemę ne savo kabelių trasose arba arti jų galima tik raštu gavus juos eksploatuojančios įmonės sutikimą.

347.12. Neleidžiama kasti žemės kasimo mašinomis arčiau kaip per metrą nuo kabelių, taip pat naudoti pneumatinių plaktukų, dalbų, kaplių gruntui virš kabelių smulkinti giliau kaip 0,3 m. Naudoti smūginius ir vibracinius įgilinimo mechanizmus leidžiama ne arčiau kaip 5 m nuo kabelių.

347.13. Prieš kasimo darbų pradžią, prižiūrint eksploatuojančios įmonės darbuotojams, būtina vietomis atkasti kabelį.

347.14. Sprogdinimo darbams atlikti turi būti numatytos papildomos techninės sąlygos.347.15. Vertikaliuosiuose trasos ruožuose, pablogėjus 35 kV įtampos kabelių popierinei izoliacijai,

reikia keisti kabelius arba įmontuoti užtveriamąsias movas.

94

347.16. Kabelių linijų bandymų reikalingumą ir periodiškumą po remonto ir kasinėjimų, kurių metu buvo atkastos trasos, nustato energetikos įrenginio savininkas.

347.17. Kabelių izoliacijos tikrinimas ir bandymas atliekamas pagal norminio dokumento „Elektros įrenginių bandymo normos ir apimtys“ reikalavimus. Kabelių linijos, apsaugotos viršįtampių ribotuvais, bandomos energetikos įrenginio savininko nustatyta tvarka.

348. Kabelių linijų žymėjimas.348.1. Metaliniai kabelių apvalkalai, šarvai ir konstrukcijos, kuriomis tiesiami kabeliai, turi būti

įžeminti arba įnulinti. 110 kV ir aukštesnės įtampos linijų tranzitinių kabelių apvalkalai, atlikus skaičiavimus, turi būti įžeminti tik viename linijos gale.

348.2. Įžeminamas arba įnulinamas metalinis galios kabelio apvalkalas ir šarvas tarpusavyje turi būti sujungti lanksčiu variniu laidininku ir prijungti prie movos korpuso ir galūnės. Įvertinus movų konstrukciją ir naudojamas jų montavimo technologijas, visi metaliniai apvalkalai, ekranai ir šarvai įžeminami bendru laidininku, jeigu nenumatoma kabeliams įrengti antikorozinę apsaugą. Antikorozine apsauga saugomų kabelių įžeminami elementai turi būti įžeminti atskirais laidininkais.

Nereikalaujama naudoti įžeminimo arba apsauginio laidininkų, kurių laidumas didesnis už kabelio apvalkalo laidumą. Visais atvejais laidininkų skerspjūvis turi būti ne mažesnis kaip 6 mm2.

Kontrolinių kabelių apvalkalai naudojami kaip įžeminamieji laidininkai.Jeigu oro linijos atramoje įrengta kabelio mova ir viršįtampių ribotuvai, tai kabelio mova, apvalkalas

ir šarvas turi būti prijungti prie ribotuvų įžeminimo įrenginio. Šiuo atveju kabelio švininis apvalkalas naudojamas tik kaip papildomas įžemintuvas.

Kabelių estakados ir galerijos turi būti apsaugotos žaibolaidžių.348.3. Žemo slėgio alyvinių kabelių linijose turi būti įžeminamos jungiamosios, užtveriamosios ir

galinės movos.Alyvos tiekimo įrenginiai prie kabelių aliumininių apvalkalų turi būti prijungti izoliaciniais intarpais.

Kabelių galūnių korpusai turi būti izoliuoti nuo kabelių apvalkalų. To nereikia daryti, jeigu kabeliai tiesiog prijungti prie transformatorių.

Kiekviename kabelių šulinyje žemo slėgio alyvinių kabelių šarvai iš abiejų movos pusių turi būti suvirinti ir įžeminti.

348.3. Aukšto slėgio alyvinių kabelių linijų plieniniai vamzdžiai, nutiesti grunte, turi būti įžeminti galuose, visuose kabelių šuliniuose ir apsaugoti nuo korozijos. Jeigu būtina, reikia įrengti antikorozinės dangos elektrinę varžą kontroliuojantį prietaisą.

348.4. Jeigu kabelio linijos perėjimo į oro liniją atrama yra be įžemintuvo, tai kabelio galūnė įžeminama prijungiant ją prie aliumininio kabelio apvalkalo tiktai tuo atveju, kai kita kabelio galūnė yra prijungta prie įžemintuvo arba kabelio apvalkalo, o įžeminimo varža atitinka šio skyriaus reikalavimus.

5. GALIOS ELEKTROS ĮRENGINIAI

349. Reikalavimus elektros mašinų patalpoms ir elektros įrangai jose įrengti, tarp jų specialiosioms šiluminių elektrinių, hidroelektrinių generatorių mašinų salėms ir atviroms aikštelėms, galios kondensatoriams, liftų ir kėlimo kranų elektros įrangai nustato Galios elektros įrenginių įrengimo taisyklės (GEĮĮT).

350. Reikalavimai yra privalomi įrengiantiems naujus, rekonstruojantiems arba kapitališkai remontuojantiems galios elektros įrenginius.

351. Elektros mašinoms ir kitai elektros įrangai gabenti ir montuoti bei kitiems darbams elektros mašinų patalpose turi būti įrengtos inventorinės (stacionariosios arba nestacionariosios) kėlimo ir transportavimo priemonės.

352. Projektuojant elektros mašinų patalpas turi būti numatyta patogaus įrenginių transportavimo ir montavimo galimybė. Rūsiuose esančiose ilgesnėse kaip 100 m elektros mašinų patalpose turi būti paliekami tarpai automobiliniams keltuvams arba transporto vežimėliams važiuoti.

95

353. Jei įmonėje yra geležinkelio tinklas, sujungtas su bendro naudojimo geležinkeliu, tai sunkiasvoriams įrenginiams gabenti rekomenduojama įrengti geležinkelio atšaką su aklinu įvažiavimu į elektros mašinų patalpas. Elektros mašinų patalpose esantys krovinių kėlimo įrenginiai turi užtikrinti galimybę nukelti įrenginius nuo atvirų platformų. Planuojant gabenti įrenginius autotransportu, turi būti numatyta galimybė įvažiuoti autotransportui į elektros mašinų patalpose esančių kėlimo įrenginių darbo zoną.

353. Elektros mašinos turi būti įrengtos taip, kad jų keliamas triukšmas ir pačios elektros mašinos, pamato arba pastato dalių vibracija neviršytų leistinųjų reikšmių, nustatytų Lietuvos Respublikos higienos normoje HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-604 (Žin., 2011, Nr. 75-3638), (toliau – Higienos norma HN 33:2011) ir Lietuvos Respublikos higienos normoje HN 51:2003 „Visą žmogaus kūną veikianti vibracija: didžiausi leidžiami dydžiai ir matavimo reikalavimai darbo vietose“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. V-791 (Žin., 2004, Nr. 45-1490) (toliau – Higienos norma HN 51:2003).

354. Montavimo ir remonto darbams elektros mašinų patalpose turi būti įrengtos specialios montavimo aikštelės arba panaudotos esančios tarp įrenginių laisvos aikštelės, apskaičiuotos didžiausiai galimai įrenginių apkrovai. Jos turi būti elektros mašinų patalpose esančių kėlimo įrenginių darbo zonoje. Montavimo aikštelės išoriniai kontūrai turi būti pažymėti grindyse. Elektros mašinų patalpų ruožai, kuriais transportuojami įrenginiai, turi būti apskaičiuoti gabenamų įrenginių svorio apkrovai. Šių ruožų kontūrai turi būti taip pat paženklinti.

355. Montavimo aikštelių matmenys nustatomi pagal didžiausios ten iškraunamos detalės (kartu su pakuote) matmenis, pridedant po 1 m į visas puses. Stovų, ant kurių dedami didelių elektros mašinų inkarai, pastatymo vietos montavimo aikštelėse turi būti skiriamosios spalvos, be to, apskaičiuotos tų inkarų ir stovų svorio apkrovai. Montavimo aikštelėse turi būti užrašai, nurodantys didžiausią leistinąją apkrovą.

356. Generatoriams ir pagalbiniams įrenginiams montuoti, ardyti ir surinkti turi būti numatyti stacionarūs ar mobilūs kėlimo ir transportavimo mechanizmai.

357. Hidroelektrinėse naudojant išorinius kėlimo mechanizmus turi būti numatytos priemonės atidengtoms patalpoms ir montavimo aikštelėms apsaugoti nuo lietaus ir sniego.

358. Elektros mašinų salės patalpų matmenys turi būti parinkti įvertinus šias galimybes:358.1. agregatus montuoti ir ardyti netrikdant kitų veikiančių agregatų darbo;358.2. naudoti kranus su specialiais kėlimo mechanizmais, išnaudojant visą krano eigą;358.3. ilgoms, lengvoms agregatų detalėms (štangos, traukės) pakelti ir nuleisti naudoti specialius kėlimo

mechanizmus, o nenaudoti kranų;358.4. agregato montavimo ar remonto metu turi būti galima šalia pasidėti atskirus mazgus ir detales.359. Elektros varikliai ir elektros aparatai turi būti įrengti taip, kad atstumai nuo jų srovinių dalių iki

statinių konstrukcijų, pagamintų iš D, E ar F degumo klasių statybos produktų, būtų ne mažesni kaip 1 m. Jeigu tokių atstumų užtikrinti negalima – turi būti įrengti izoliaciniai skydai (ekranai) iš A1 ar A2 degumo klasių statybos produktų.

360. Kintamosios ir nuolatinės srovės kranų elektros įrenginių įtampa neturi viršyti 10 kV.361. Atliekant aukštesnės kaip 1000 V įtampos krano remonto darbus, turi būti įrengtas 400/220 V

įtampos įvadas.362. Lauke įrengiamų aukštesnės kaip 1000 V įtampos kranų kontaktinis tinklas turi būti apsaugotas

nuo atmosferinių viršįtampių.363. Kranų elektros įrenginių įžeminimas ir įnulinimas turi būti atliekami pagal EĮĮBT reikalavimus.364. Lanksčiu kabeliu maitinamų kranų elektros įrenginiams įžeminti arba įnulinti turi būti

naudojama papildoma kabelio gysla.365. GEĮĮT reikalavimai taikomi iki 600 V įtampos liftų ir keltuvų, įrengiamų gyvenamosios ir

visuomeninės paskirties pastatuose, gamybos pramonės pastatuose ir kitokios paskirties objektuose, elektros įrangai. Liftų ir keltuvų elektros įrangai įrengti taip pat taikomi techninio reglamento „Liftai“, patvirtinto

96

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 1999 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 106 (Žin., 2000, Nr. 28-785), ir kitų teisės aktų nustatyti reikalavimai.

366. Įvadinė skirstomoji spinta turi būti įrengta pavarų patalpoje, prieinamoje vietoje, iš kurios atskiromis linijomis maitinami liftų galios grandinių skydai ir grupiniai apšvietimo bei signalizacijos skydeliai. Prireikus įvadinėje skirstomojoje spintoje įrengiami apskaitos prietaisai.

367. Elektros mašinoms ir aparatams ant vibruojančio arba paslankaus pagrindo įžeminti turi būti naudojami lankstūs daugiagysliai variniai laidininkai.

368. Aukštesnės kaip 10 kV įtampos kondensatorių baterijos komplektuojamos lygiagrečiai ir nuosekliai jungiant vienfazius iki 10 kV įtampos kondensatorius. Nuosekliai sujungtų kondensatorių grupių skaičius turi būti parenkamas toks, kad įprastu darbo režimu per nuosekliai sujungtų kondensatorių grupę tekėtų ne didesnė kaip vardinė srovė. Kondensatorių skaičius nuosekliai sujungtoje grupėje turi būti toks, kad vieno kondensatoriaus pažeidimo (pramušimo) atveju įtampa ant kiekvieno grandinėje likusio kondensatoriaus būtų ne didesnė kaip 110 procentų vardinės įtampos.

369. Grupinės kompensacijos kondensatorių įrenginius rekomenduojama montuoti iki 1000 V įtampos transformatorinių arba aukštos įtampos skirstyklose bendrai su kitais įrenginiais. Kondensatorių baterijas leidžiama įrengti ir atskirose patalpose. Kondensatorių patalpos turi atitikti priešgaisrinius reikalavimus, nustatytus SPEĮĮT. Bendrose su kitais skirstomaisiais įrenginiais patalpose įrengiamų kondensatorių baterijų suminis alyvos svoris turi neviršyti 600 kg. Jei šios sąlygos nesilaikoma, turi būti naudojami kondensatoriai, pripildyti nedegaus skysčio.

370. Individualios kompensacijos kondensatoriai gali būti įrengiami gamybos patalpose šalia elektros variklių ir kitų imtuvų. Juos komutuojant gali būti naudojami bendri su imtuvais komutavimo aparatai. Iškrovimo varžų funkcijas šiuo atveju atlieka imtuvo apvijos. Tarp apvijų ir kondensatorių neturi būti jokio komutavimo aparato. Gamybos patalpose įrengiami kondensatoriai gali būti montuojami ir atskirai, grupėmis šalia technologinių įrenginių, arba pagalbinėse patalpose. Kondensatorių įrenginiai turi būti aptverti arba turi būti naudojami spintose sumontuoti įrenginiai – komplektinės kondensatorių baterijos.

371. Konstrukcijos, ant kurių montuojami kondensatoriai, turi būti iš A1, A2 degumo klasių statybos produktų, o spintos – metalinės. Kondensatorių tvirtinimo mazgai turi leisti išsiplėsti jų bakui dėl įšilimo.

372. Atstumai nuo kondensatorių įrenginių iki kitų įrenginių ir statinių konstrukcijų turi būti nustatomi pagal SPEĮĮT reikalavimus.

373. Didelės galios kondensatorių baterijos turi būti montuojamos ne didesnės kaip 30 Mvar galios grupėmis. Atstumas tarp vieno kondensatorių įrenginio grupių turi būti ne mažesnis kaip 4 m, o tarp atskirų kondensatorių įrenginių – ne mažesnis kaip 6 m.

374. Visą kondensatorių baterijų pagalbinę įrangą – jungtuvus, skyriklius, jungiklius, iškrovimo priemones, matavimo ir apskaitos prietaisus – leidžiama įrengti bendrose patalpose ir bendrose spintose su kondensatoriais.

375. Visos metalinės konstrukcijos, prie kurių tvirtinami kondensatoriai ir metalinių spintų korpusai, turi būti įžemintos arba įnulintos.

6. ATVADAI, ELEKTROS APSKAITOS SPINTOS, ELEKTROS SKYDINĖS

376. Bendrieji reikalavimai:376.1. Pastatų elektros tinklai turi būti suprojektuoti visų rūšių (vitrinų, fasadų, reklaminiam,

iliuminaciniam, išorės, gaisrinės saugos inžinerinių sistemų (stacionariųjų gaisrų gesinimo sistemų, gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemų, perspėjimo apie gaisrą ir evakavimo (si) valdymo sistemų, statinio vidaus gaisrinio vandentiekio sistemų, lauko gaisrinio vandentiekio sistemų, dūmų ir šilumos valdymo sistemų, ugniagesių liftų ir kt.), dispečerizacijos sistemų, vietinių televizijos tinklų, gaisrinių hidrantų, saugos ženklų, elektros skambučių, šviesinių aptvarų ir kt.) apšvietimui maitinti.

376.2. Pastatuose maitinant vienfazius vartotojų elektros įrenginius iš daugiafazio (penkialaidžio) skirstomojo tinklo, leidžiama įvairioms vienfazių vartotojų elektros įrenginių grupėms naudoti bendrus nulinius (N) ir bendrus apsauginius (PE) laidininkus, nutiestus tiesiogiai iš įvadinės apskaitos skirstomosios

97

spintos, tačiau bendras apsauginis nulinis laidininkas PEN (keturlaidis tinklas su PEN laidininku) draudžiamas.

376.3.Maitinant vienfazius vartotojų elektros įrenginius iš daugiafazio maitinimo tinklo atšakomis nuo oro ir kabelių linijų, kai linijos apsauginis nulinis (PEN) laidininkas yra bendras visai grupei vienfazių vartotojų elektros įrenginių, maitinamų nuo atskirų fazių, turi būti numatytas apsauginis vartotojų elektros įrenginių atjungimas (naudojant maksimalios įtampos apsaugą) neleistinai padidėjus įtampai dėl apkrovos asimetrijos, atsirandančios nutrūkus apsauginiam nuliniam (PEN) laidininkui. Aukšto skirstomajame skydelyje, pagrindinėje skirstomojoje spintoje arba įvadinėje apskaitos skirstomojoje spintoje turi būti atjungiamas tiek fazinis (L), tiek nulinis (N) laidininkas.

376.4. Aukšto skirstomasis skydelis su jame įrengtais įvadiniais komutavimo aparatais bei apsaugos įtaisais yra skirtas elektros energijai skirstyti namo aukšto vartotojų elektros įrenginiams.

376.5. Pagrindinė skirstomoji spinta skirta aprūpinti elektros energija visą pastatą arba didelę jo dalį. Vietoj pagrindinės skirstomosios spintos gali būti naudojama įvadinė apskaitos skirstomoji spinta arba transformatorinės žemosios įtampos skirstykla.

376.6.Parenkant įvadinius aparatus ir prietaisus, kai kitos sąlygos vienodos, teikiama pirmenybė aparatams ir prietaisams, neatsijungiantiems padidėjus įtampai dėl apkrovos asimetrijos, atsirandančios nutrūkus apsauginiam nuliniam (PEN) arba nuliniam (N) laidininkui.

376.7.Bet kuriuo atveju apsauginių (PE) ir apsauginių nulinių (PEN) laidininkų grandinėse neturi būti komutavimo kontaktinių ir bekontakčių elementų.

Pastatuose maitinant vienfazius vartotojų elektros įrenginius turi būti naudojamos jungtys, kurias galima išardyti naudojant įrankius, taip pat specialiai tam tikslui skirtos jungtys.

376.8. Įvade į pastatą turi būti ĮAS arba ĮASS. Pastatui įrengiamos viena ar kelios ĮAS arba ĮASS.376.9. Vartotojams, kurių leistinoji vartoti galia viršija 10 kW, turi būti įrengiami trifaziai įvadai.376.10. Elektros tinklo nuosavybės arba eksploatavimo riba tarp vartotojo ir operatoriaus nustatoma

vadovaujantis Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėmis.377. Atvadai, skirstomosios spintos ir skydeliai.377.1. Įvade į pastatą turi būti įvadinė apskaitos spinta arba įvadinė apskaitos skirstomoji spinta.

Pastate gali būti viena ar keletas įvadinių apskaitos spintų arba įvadinių apskaitos skirstomųjų spintų.Iš įvadinės apskaitos skirstomosios spintos leidžiama maitinti vartotojų elektros įrenginius ir kituose

pastatuose, jeigu tarp šių vartotojų esama funkcinių ryšių.377.2. Elektros tinklų ir pastato elektros inžinerinių sistemų eksploatavimo atsakomybės ir

nuosavybės riba nustatoma pagal Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 (Žin., 2010, Nr. 20-957), nustatytus reikalavimus.

377.3. Įvadinėje apskaitos spintoje arba įvadinėje apskaitos skirstomojoje spintoje kiekviena išeinančioji linija turi turėti apsaugos aparatus.

377.4. Įvadinėje apskaitos spintoje arba įvadinėje apskaitos skirstomojoje spintoje imtuvus maitinančios linijos turi būti prijungiamos per komutavimo aparatus. Jie gali būti įrengti kiekvienai atskirai išeinančiajai linijai arba būti bendri keletui išeinančiųjų linijų.

377.5. Nepriklausomai nuo to, ar maitinimo linijos pradžioje yra komutavimo aparatų, jie turi būti įrengti visuomeninės, administracinės bei prekybos paskirties pastatų ir pan., taip pat administraciniu arba ūkiniu atžvilgiu atskirų vartotojų patalpų maitinimo linijų įvaduose.

377.6. Atskiruose pastato aukštuose esantys skirstomieji skydeliai turi būti sumontuoti ne toliau kaip 3 m, įvertinant elektros instaliacijos ilgį, nuo maitinimo stovo. Šie laiptinėse esantys skydeliai įrengiami tame aukšte, nuo kurio butų skirstomųjų skydelių prijungimai būtų trumpiausi kartu atsižvelgiant į ELIĮT reikalavimus. Butų įvadiniams apskaitos skydeliams prijungti maitinimo linijos turi būti nutiestos atskiruose kanaluose, perdangų ir sienų kiaurymėse, iš ne žemesnės kaip A1 ar A2 degumo klasės statybos produktų vamzdžiuose. Pagal Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338 (Žin., 2010, Nr. 146-7510) (toliau – Gaisrinės saugos pagrindiniai reikalavimai), nuostatas evakuoti(s)

98

skirtose laiptinėse draudžiama įrengti elektros kabelius ir laidus (išskyrus elektros instaliaciją laiptinėms ir koridoriams apšviesti, elektros apskaitos skydelius). Pastatų, kurių aukščiausio aukšto grindų altitudė viršija 26,5 m, evakuoti(s) skirtose laiptinėse draudžiama įrengti elektros instaliaciją vartotojų įrenginiams butuose maitinti ir elektros apskaitai.

377.7. Įvadinių apskaitos spintų, įvadinių apskaitos skirstomųjų spintų ir pagrindinių skirstomųjų spintų elektros grandinėms montuoti turi būti naudojami laidai varinėmis gyslomis.

Įvadinių apskaitos spintų ir įvadinių apskaitos skirstomųjų spintų įrengimo vietą skirstomųjų tinklų operatorius nurodo prisijungimo sąlygose.

Įvadinę apskaitos spintą, pagrindinę skirstomąją spintą privaloma įrengti elektros skydinių patalpose, į kurias gali įeiti tik elektrotechnikos darbuotojai. Elektros skydinės nuo gretimų patalpų turi būti atskirtos ne mažesnio kaip EI 45 atsparumo ugniai pertvaromis ir ne mažesnio kaip REI 45 atsparumo ugniai perdangomis. Durų atsparumas ugniai tokiose priešgaisrinėse užtvarose, išskyrus duris tiesiai į lauką, parenkamas pagal Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų nuostatas. Įrengiant įvadinę apskaitos spintą, pagrindinę skirstomąją spintą ne elektros skydinių patalpose spintų apsaugos laipsnis turi būti ne žemesnis kaip IP 31. Elektros skydinių patalpas draudžiama įrengti po sanitariniais mazgais, vonių ir dušų kambariais, virtuvėmis (išskyrus butų virtuves), plovyklomis, pirtimis ir panašiomis drėgnomis bei šlapiomis patalpomis, išskyrus atvejus, kai yra įrengta speciali hidroizoliacija, sulaikanti drėgmės patekimą į skirstomųjų elektros įrenginių patalpas.

377.8. Patalpos, kur sumontuotos įvadinės apskaitos skirstomosios spintos ir pagrindinės skirstomosios spintos, turi turėti natūralų vėdinimą ir elektrinį apšvietimą. Patalpų temperatūra neturi būti žemesnė kaip +5 C.

378. Elektros skydinių įrengimas:378.1. Elektros skydinės įrengiamos pastatų cokoliniuose, pirmuosiuose aukštuose arba rūsiuose, kuo

arčiau apkrovų centrų ir elektros tiekimo šaltinių (transformatorinių ir kt.).378.2. Elektros skydinių patalpos turi būti prie išorinių sienų ir turėti atskirą įėjimą iš lauko. Atvado

ilgis pastate turi būti kuo trumpesnis.378.3. Užliejamose vietose ĮAS, ĮASS turi būti įrengiamos aukščiau prognozuojamo užliejimo lygio.

Grindys turi būti 100 mm aukštesnės nei gretimų patalpų.378.4. Per elektros skydines vandentiekio, šildymo ir nuotekų šalinimo vamzdžiai, vidaus

lietvamzdžiai, vėdinimo ir kiti vamzdžiai išimtinais atvejais tiesiami su sąlyga, kad juose nebūtų atšakų, angų, sklendžių, revizinių dangčių, ventilių ir pan. Per elektros skydines neturi būti tiesiami dujotiekiai ir vamzdynai, kuriais tekėtų degios medžiagos.

378.5. Elektros skydinėse turi būti elektros apšvietimas ir natūralaus vėdinimo sistemos. Elektros skydinėse turi būti avarinis apšvietimas, jei pastate jis įrengiamas ir kitoms patalpoms.

379. Įvadinių apskaitos spintų ir skydelių įrengimas:379.1. Elektros imtuvai, kurie priklauso skirtingoms tarifinėms grupėms, turi būti maitinami iš vienos

arba kelių ĮAS. Įrengiamos kelios ĮAS, jei vartotojai turi skirtingų tarifinių grupių elektros imtuvus ar skirtingų elektros imtuvų grupes.

379.2. Kai vieno ir daugiau butų gyvenamajame name yra kitų vartotojų (parduotuvė, įstaiga ir pan.), savininko pageidavimu jiems turi būti įrengiami atskiri apskaitos prietaisai. Jų elektros įrenginiai prijungiami nuo bendros ĮASS. Jei pastato viduje nėra galimybės nutiesti elektros linijų iki kitų vartotojų, jie prijungiami atskirai nuo operatoriaus arba nuo kito vartotojo išorėje esančio tinklo.

379.3. Elektros tinklo operatoriaus įvadinės SS ir pastatų ĮAS ar ĮASS, esant techninėms galimybėms, įrengiamos elektros skydinėse. Operatoriaus tranzitinės SS, vartotojų ĮAS ar ĮASS turi būti įrengiamos elektros skydinėse, laiptinėse ar kitose bendrojo naudojimo ar kitose laisvai prieinamose patalpose, prie pastatų išorinių sienų, teritorijų tvorų (aptvarų) išorėje, ant OL atramų, prie kabelių linijų tranzitinių SS ir pan.

379.4. ĮAS ir ĮASS turi būti įrengiamos kuo toliau nuo vamzdynų (vandentiekio, šildymo, nuotekų šalintuvo, dujotiekio, lietvamzdžių ir pan.). Atstumas nuo tokių vamzdynų turi būti ne mažesnis kaip 0,5 m.

99

379.5. ĮASS elektros skaitiklio ir vartotojo įrenginius maitinančios linijos apsaugai ĮAS prieš elektros skaitiklį turi būti įrengiami automatiniai saugikliai. Jų vardinės srovės apskaičiuojamos pagal kiekvienam vartotojui suteiktą leistinąją galią. ĮAS, ĮASS, SS ir operatoriaus tranzitinėse spintose visi komutavimo aparatai ir kiti įrenginiai turi būti sužymėti, o vidinėje durų pusėje turi būti permatomas įdėklas su įrengtų įrenginių ir aparatų elektros grandinių schema. Visi įrašai turi būti suprantami, neištrinami ir lengvai įskaitomi.

379.6. ĮAS, ĮASS ir pagrindinių SS elektros grandinėms tiesti turi būti naudojami laidai ištisinėmis (monolitinėmis) varinėmis gyslomis.

379.7. ĮAS ir ĮASS įrengimo vietą elektros tinklo operatorius nurodo techninėse sąlygose.379.8. Patalpos, kuriose įrengtos ĮASS ir pagrindinės SS, turi būti užrakinamos, vėdinamos ir

apšviestos ir turi atitikti saugaus darbo reikalavimus.380. ĮAS ir ĮASS įrengimas daugiabučiuose namuose:380.1. Daugiabučiuose ar daugiaaukščiuose gyvenamuosiuose namuose pagrindinės SS ir bendriems

namo poreikiams (bendrojo naudojimo laiptinių, rūsių, kitų patalpų apšvietimas, liftai, bendrojo naudojimo siurbliai ir pan.) ĮAS ar ĮASS įrengiamos elektros skydinėse.

380.2. Butų ĮAS įrengiamos cokoliniame, pirmame pastato aukšte arba lauke ant pastato sienos ar sklypo ribos laisvai elektros tinklo operatoriui ir vartotojui prieinamoje vietoje, o vartotojų SS – kiekviename bute.

380.3. Komerciniai elektros skaitikliai įrengiami kiekvienam butui ir bendriems namo poreikiams. Bendriems namo poreikiams suvartojamos elektros komerciniai skaitikliai įrengiami gyvenamojo namo ĮAS ar ĮASS, greta gyvenamojo namo pagrindinės SS.

380.4. Daugiabučiuose vieno aukšto gyvenamuosiuose namuose kiekvienas butas prijungiamas prie operatoriui priklausančios elektros linijos ar SS.

380.5. Butų ĮAS prijungti skirtos elektros linijos turi būti tiesiamos atskiruose kanaluose, vamzdžiuose, perdangų, sienų ir pertvarų kiaurymėse ir pan.

380.6. Iš butų ĮAS išeinančių kabelių (laidų), nutiestų laiptinėje iki pagrindinės SS, apsaugai buto ĮAS prieš elektros skaitiklius turi būti įrengiami automatiniai saugikliai. Jų vardinės srovės apskaičiuojamos pagal kiekvienam vartotojui suteiktą leistinąją naudoti galią. Nuo ĮAS ar ĮASS iki vartotojo elektros įrenginių laidininkai turi būti tiesiami aukštų aikštelėmis, bendrojo naudojimo koridoriais, šachtomis ir pan. Laidininkai neturi būti tiesiami per patalpas, priklausančias kitam savininkui.

381. ĮAS ir atvadų įrengimas vieno buto namuose:381.1. Vieno ir dviejų butų gyvenamųjų namų ĮAS įrengiamos gyvenamojo namo išorėje elektros

tinklų operatoriaus darbuotojams ištisą parą laisvai prieinamoje vietoje.381.2. ĮAS įrengiamos tokiame aukštyje, kad iki elektros skaitiklio gnybtų būtų 0,8–1,7 m.381.3. Jei ant atramos įrengiamos dvi ar daugiau ĮAS, tarp jų montuojama gnybtų dėžutė, kurioje

prijungiamas maitinimo kabelis nuo OL ir kabeliai ar laidai į ĮAS. Ant atramos, prie jau esančios, greta įrengiama kita ĮAS be gnybtų dėžutės.

381.4. Jei atrama yra su ramsčiu, o kabeliai tiesiami ne iš ĮAS, esančios ant atramos, jie taip pat tvirtinami ir prie ramsčio.

381.5. Vienas ar du kabeliai prie atramos tvirtinami iš vieno šono, kad nebūtų trukdoma į ją pakilti. Jei atramoje tiesiami trys ar daugiau kabelių, jie tvirtinami 100 mm atstumu nuo jos, taip pat ir prie ramsčių.

381.6. Gyvenamuosiuose namuose, kuriuose įrengiami stacionarieji patalpų elektrinio šildymo ar kiti didesnės galios elektros įrenginiai ir apkrovos galia viršija 30 kW, vartotojo SS įrengiamas automatinis jungiklis su elektromagnetiniu ir šiluminiu atkabikliu, kurio vardinė srovė turi būti apskaičiuota pagal suteiktą leistiną naudoti galią ir pan.

381.7. Įrengiant naujus ar rekonstruojant esamus atvadus arba ĮAS ar ĮASS nuo OL būtina laikytis šių sąlygų:

381.7.1. iki ĮAS arba ĮASS turi būti tiesiamas trigyslis arba penkiagyslis kabelis ar OK, kai prie ĮAS, ĮASS neįrengiamas įžeminimo įrenginys, arba dvigyslis ar keturgyslis kabelis ar OK, kai prie ĮAS, ĮASS įrengiamas įžeminimo įrenginys;

100

381.7.2. įrengiamo ĮAS, ĮASS ar atramos, nuo kurios tiesiamas atvadas, įžeminimo įrenginio varža turi būti ne didesnė kaip 30 Ω, o elektros linijos, nuo kurios įrengtas atvadas, apsauginio nulinio laido pakartotinių įžeminimo įrenginių atstojamoji varža – ne didesnė kaip 10 Ω;

381.7.3. prieš atvadų, ĮAS ar ĮASS rekonstravimą, jeigu prie jų buvo įrengtas vartotojo įžeminimo įrenginys, kurio varža mažesnė kaip 10 Ω, tuomet prie naujos įrengtos ĮAS ar ĮASS taip pat turi būti įrengiamas įžeminimo įrenginys, kurio varža būtų ne didesnė kaip 10 Ω;

381.7.4. ĮAS arba ĮASS PEN laidininkas išskiriamas ant atskirų PE ir N laidininkų gnybtų. PEN laidininko išskyrimas į PE ir N turi būti atliekamas prieš laidininką N jungiant į elektros skaitiklį. ĮAS, ĮASS ar SS korpusai po PEN laidininko išskyrimo turi būti įžeminami tik PE laidininku, o N laidininkas su PE laidininku neturi būti jungiamas.

381.8. Atvadai nuo OL atramos iki ĮAS turi būti montuojami OK, jeigu pagal miestelio, kaimo inžinerinių tinklų projektinius sprendinius (savivaldybės nustatytus reikalavimus) nenustatyta kitaip.

381.9. Vartotojo elektros įrenginius maitinančios linijos ir elektros skaitiklių apsaugai ĮAS prieš elektros skaitiklį turi būti įrengtas automatinis jungiklis, kurio vardinė srovė turi būti apskaičiuota pagal vartotojui suteiktą leistinąją naudoti galią.

381.10. Atvado rekonstravimo ar remonto metu nuo atramos iki ĮAS arba ĮASS turi būti tiesiamas OK su sustiprintu vientisu nuliniu laidu. Jei dėl didelio nulinio laido skersmens jo nėra galimybės tiesiogiai prijungti prie elektros skaitiklio gnybto, jis pertraukiamas ir patikimai sujungiamas plombuojamoje spintos dalyje, o į elektros skaitiklį jungiamas mažesnio skersmens laidas.

381.11. Prie atramos ir ĮAS ar ĮASS paliekama atvado kabelio atsarga, kurios kilpos spindulys turi būti ne mažesnis kaip 0,3 m.

381.12. Jungiant ĮAS požeminių kabelių linijų magistralės galuose arba ilgesnių kaip 200 m atšakų galuose, ĮAS turi būti papildomai įžemintos. Įžeminimo varža turi būti ne didesnė kaip 30 Ω. Įžeminimo įrenginiai turi būti įrengiami ir KL atšakose prie ĮAS ir sujungiamos su kabeliu PEN laidininku, jei jose PEN išskiriamas į PE ir N. KL nulinio laidininko bendroji varža turi būti ne didesnė kaip 10 Ω.

381.13. ĮAS, kabelių spintos yra elektros linijų elementai, todėl parenkant 0,4 kV OL apsaugą reikia vadovautis Elektros įrenginių relinės apsaugos ir automatikos įrengimo taisyklėmis.

382. Įžeminimas ir kitos saugos priemonės:382.1. Pastatų elektros įrenginių įžeminimas ir kitos saugos priemonės turi atitikti

EĮĮBT reikalavimus.382.2. Visose patalpose atviros pasyviosios bendrojo apšvietimo ir stacionariųjų elektros imtuvų

(elektrinių viryklių, buitinių kondicionierių, elektrinių rankšluosčių ir pan.) dalys turi būti prijungtos prie apsauginio laidininko (PE).

382.3. Visose patalpose kilnojamųjų elektros prietaisų ir stalinių priemonių pasyviosios elektros srovei laidžios dalys turi būti prijungtos prie trilaidės grupinės linijos apsauginių laidininkų, jeigu izoliacijos pažeidimo (tiesioginio prisilietimo prie dalies, kurioje yra įtampa) atveju kilnojamuosius prietaisus ir priemones atjungia srovės skirtuminė apsauga.

Prie apsauginių laidininkų (PE) turi būti prijungti metaliniai pertvarų, durų ir kabelių tiesimo konstrukcijų karkasai.

382.4. Ne specialiosios paskirties patalpose leidžiama naudoti kabamuosius šviestuvus, pakabintus ant izoliuotų kablių, nors ir neturinčius gnybtų apsauginiams laidininkams prijungti.

382.5. Jei apsaugos nuo viršsrovių įtaisas (automatinis jungiklis, saugiklis), kai vardinė įtampa yra 230V, neužtikrina automatinio atjungimo laiko 0,4 s dėl mažų trumpojo jungimo srovių dydžių ir patalpoje nėra potencialų suvienodinimo sistemos, tai turi būti įrengta srovės skirtuminė apsauga.

382.6. Įrengiant srovės skirtuminę apsaugą turi būti įvykdyti selektyvumo reikalavimai. Jei srovės skirtuminės apsaugos schema yra dviejų ir daugiau pakopų, tai artimesnė maitinimo šaltiniui srovės skirtuminė apsauga turi turėti srovės nuostatą ir suveikimo laiką ne mažiau kaip 3 kartus didesnius negu esanti arčiau vartotojo.

382.7. Srovės skirtuminės apsaugos veikimo zonoje nulinis laidininkas (N) turi būti nesujungtas su įžemintais elementais.

101

382.8. Naudojant srovės skirtuminę apsaugą turi būti užtikrinta patikima apkrovos grandinių komutacija įvertinant ir galimas perkrovas.

382.9. Turi būti naudojama srovės skirtuminė apsauga, kurioje būtų panaudotas ir automatinio jungiklio funkcijas atliekantis, ir užtikrinantis apsaugą nuo viršsrovių aparatas.

Grupinėse linijose, neturinčiose apsaugos nuo viršsrovių, turi būti naudojama srovės skirtuminė apsauga, galinti atjungti liniją esant viršsroviams.

Naudojamus srovės skirtuminės apsaugos įtaisus, neatjungiančius nuo viršsrovių, reikia patikrinti viršsrovių režimais, įvertinant ir aukščiau stovinčio aparato, užtikrinančio apsaugą nuo viršsrovių, apsaugines charakteristikas.

382.10. Gyvenamuosiuose pastatuose draudžiama naudoti srovės skirtumines apsaugas, automatiškai atjungiančias vartotojo elektros įrenginius nuo tinklo, išnykus arba neleistinai sumažėjus tinklo įtampai. Tokiu atveju srovės skirtuminės apsaugos, sumažėjus įtampai iki 50 % jos vardinio dydžio, turi likti veikios dar bent 5 s.

382.11. Pastatuose galima naudoti srovės skirtumines apsaugas, reaguojančias tiek į kintamąsias, tiek į pulsuojamąsias gedimų sroves arba reaguojančias tik į kintamąsias nuotėkio sroves.

Pulsuojamosios srovės šaltiniais gali būti, pavyzdžiui, skalbimo mašinos su greičio reguliatoriais, reguliuojamieji šviesos šaltiniai, televizoriai, videomagnetofonai, kompiuteriai ir kt.

382.12. Grupiniuose tinkluose, maitinančiuose kištukinius lizdus, reikia įrengti srovės skirtumines apsaugas, kurių I∆N ≤ 30 mA. Leidžiama prie vieno srovės skirtuminės apsaugos įtaiso prijungti keletą grupinių linijų per atskirus automatinius jungiklius (saugiklius).

Normaliose patalpose nereikalaujama įrengti srovės skirtuminės apsaugos linijose, maitinančiose stacionariuosius įrenginius ir šviestuvus, taip pat bendruosiuose apšvietimo tinkluose.

382.13. Gyvenamuosiuose pastatuose srovės skirtumines apsaugos įrengiamos butų skydeliuose. Leidžiama jas įrengti ir aukštų skydeliuose.

382.14. Draudžiama įrengti srovės skirtumines apsaugas tiems elektros imtuvams, kuriuos atjungus gali susidaryti vartotojams pavojinga situacija (pvz., atjungus gaisrinę signalizaciją ir pan.).

382.15. Privaloma įrengti srovės skirtumines apsaugas (I∆N≤ 30 mA) grupinėms linijoms, prie kurių prijungti kištukiniai lizdai, esantys lauke arba pavojingose ir labai pavojingose patalpose, pvz., butų ir viešbučių vonių ir dušų patalpų 3 zonoje (Taisyklių 124 punktas).

382.16. Suminė tinklo nuotėkio srovė, įvertinant stacionariuosius ir kilnojamuosius elektros imtuvus, normaliu darbo režimu neturi viršyti 1 / 3 srovės skirtuminės apsaugos vardinės srovės. Kai duomenų nėra, elektros imtuvų nuotėkio srovė nustatoma skaičiuojant 0,4 mA vienam apkrovos srovės amperui, o tinklo nuotėkio srovė – 10 mA vienam fazinio laidininko ilgio metrui.

382.17. Apsaugai nuo gaisro dėl izoliacijos pažaidos įvade įrengiamos srovės skirtuminė apsauga, kuri tenkintų Taisyklių 61 punkto reikalavimus.

382.18. Gyvenamuosiuose pastatuose srovės skirtuminės apsaugos funkcijos pagal SPTPEĮĮT nustatytus reikalavimus gali būti atliekamos vienu srovės skirtuminės srovės įtaisu, kurio suveikimo srovė I∆N≤ 30 mA, jei yra tenkinami Taisyklių 61 punkto reikalavimai.

382.19. Jei srovės skirtuminė apsauga yra skirta žmonių apsaugai nuo elektros ir nuo gaisro arba tiktai nuo gaisro, tai ji turi atjungti tiek fazinį, tiek nulinį (N) laidininką; įrengti apsaugą nuo viršsrovių nuliniame laidininke nereikalaujama.

382.20. Įvade į pastatą reikia suvienodinti potencialą sujungiant šias laidžiąsias dalis:382.20.1. pagrindinį (magistralinį) apsauginį laidininką (PE);382.20.2. pagrindinį (magistralinį) įžeminimo laidininką arba pagrindinį įžeminimo gnybtą;382.20.3. pastatų ir tarp pastatų esančių komunikacijų metalinius vamzdžius;382.20.4. statybinių konstrukcijų, žaibolaidžių, centrinio šildymo, vėdinimo ir kondicionavimo

sistemos metalines dalis.Papildomos potencialų suvienodinimo sistemos gali būti įrengiamos ne vien tik įvade, bet ir kitose

elektros tinklo vietose.

102

382.21. Gyvenamuosiuose pastatuose prie potencialų suvienodinimo sistemos turi būti prijungtos visos atviros pasyviosios stacionariųjų elektros įrenginių elektros srovei laidžios dalys, prie kurių būtų galima prisiliesti, taip pat pašalinės elektros srovei laidžiosios dalys ir visų rūšių elektros įrenginių (įskaitant ir kištukinius lizdus) apsauginiai laidininkai (PE).

7. GELEŽINKELIAI. KONTAKTINIS TINKLAS

383. Bendrosios nuostatos:383.1. Planiniai elektros tinklų modernizavimo ir remonto darbai, pagal Elektros tinklų apsaugos

taisykles, geležinkelių ir jų įrenginių apsaugos zonoje turi būti atliekami po to, kai šių darbų vykdymo sąlygos iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki darbų vykdymo, bus suderintos su AB „Lietuvos geležinkeliai“ struktūriniais padaliniais, kurių žinioje yra tie geležinkeliai. (ETAT).

382.2. Geležinkelio kelių, elektros tiekimo, ryšių ir signalizacijos įrenginių (toliau vadinama – įrenginiai) apsaugos zona smulkiau skirstoma taip:

382.2.1. geležinkelio viešojo (bendrojo) naudojimo kelių ir jų įrenginių apsaugos zona:- miestuose po 20 metrų abipus kraštinių kelių ašių, bet zonos riba negali būti arčiau kaip 5 metrai iki

kelio statinio;- kaimo vietovėse – po 45 metrus abipus kraštinių kelių ašių, bet zonos riba negali būti arčiau kaip 5

metrai iki kelio statinio;- nesaugomose pervažose kaimo vietovėse – po 70 metrų abipus kraštinių kelių ašių; palengva ši zona

siaurinama iki 45 metrų (400 metrų nuotoliu abipus pervažos);382.2.2. geležinkelio privažiuojamųjų kelių ir jų įrenginių apsaugos zona sutampa su kelio statinio

ribomis, bet negali būti arčiau kaip 3,1 metro nuo kelio ašies;382.2.3. geležinkelio želdinių apsaugos zona kaimo vietovėse yra 25 metrų pločio juostos abipus

viešojo (bendrojo) naudojimo geležinkelio ir prasideda 20 metrų nuotoliu nuo kraštinių kelių ašių. 382.3. Geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonoje augantys medžiai negali būti aukštesni už

nuotolį nuo medžio iki pirmojo bėgio.382.4. Geležinkelio viešojo (bendrojo) naudojimo kelių ir jų įrenginių apsaugos zoną aptarnaujančios

įmonės techniniai darbuotojai ir jų įgalioti asmenys turi teisę laisvai vaikščioti šių kelių ir jų įrenginių apsaugos zonoje, atlikti remonto, statybos ar kitus darbus, susijusius su geležinkelio naudojimu, važinėti, kasti žemę, tiesti vamzdynus, kabelius, oro elektros ir ryšių linijas, šiai įmonei informavus apie tai žemės savininkus ar naudotojus ir atlyginus jiems padarytus nuostolius įstatymų nustatyta tvarka. Likviduojant avarijas ir jų padarinius arba siekiant išvengti avarijų, leidžiama privažiuoti prie geležinkelio taip, kaip reikia pagal situaciją, o žemės savininkui ar naudotojui padaryti nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Geležinkelio apsaugos zonoje, nurodytoje 8.1 punkte, iki geležinkelio želdinių apsaugos zonos ribos ne miško paskirties žemėje augantys medžiai, jų grupės ir krūmai (įskaitant ir augančius vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose), keliantys pavojų eismo saugumui, žmonėms ar statiniams, nukertami ar kitaip pertvarkomi be atskiro savivaldybės institucijų leidimo ir neatlyginant želdinių vertės.

(LR Vyriausybės 1992-05-12 nutarimas Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miškų naudojimo sąlygų patvirtinimo“.)

384. KL priartėjimas prie geležinkelių ir sankirtos:384.1. Tiesiant KL lygiagrečiai su geležinkeliais, kabeliai turi būti tiesiami už geležinkelio zonos

ribų. Geležinkelio zonoje kabeliai turi būti tiesiami tik suderinus su geležinkelį eksploatuojančiomis įmonėmis, tačiau atstumas nuo kabelio iki plačiojo geležinkelio kraštinio bėgio turi būti ne mažesnis kaip 3,2 m, iki siaurojo geležinkelio kraštinio bėgio – 2,8 m, iki elektrifikuoto geležinkelio kontaktinio ir laidinio radijo transliacijos linijų (toliau – LRTL) tinklo atramų pamatų – ne mažesnis kaip 1 m. Ankštuose ruožuose klojant mažesniais atstumais, kabeliai visame priartėjimo ruože turi būti klojami blokuose arba vamzdžiuose.Kai geležinkeliai elektrifikuoti nuolatine srove, kabeliai turi būti klojami izoliuojamuose blokuose ir vamzdžiuose (impregnuotuose gudronu arba bitumu ir pan.). (ELIĮT).

103

384.2. KL kertant geležinkelius ir kelius, kabeliai visoje kelio zonoje turi būti klojami tuneliuose, blokuose arba vamzdžiuose – ne mažesniame gylyje kaip nustato kelių techniniai norminai dokumentai. Jei kelio zona neapibrėžta, kabeliai nurodytu būdu klojami tik sankirtos ruože ir dar 2 m atstumu į abi puses nuo kelio juostos. Kiti reikalavimai:

384.3. Sankirtose su nuolatinės srovės elektrifikuotais geležinkeliais kabeliai turi būti klojami izoliaciniuose blokuose ir vamzdžiuose (Taisyklių 167 punktas). Sankirta turi būti ne arčiau kaip 10 m nuo paprastų ir kryžminių iešmų ir nuo srovę nuvedančių kabelių prijungimo prie bėgių vietos. Elektrifikuoto bėginio transporto kelius kabeliai turi kirsti 75–90° kampu. (ELIĮT).

384.4. Įrengiant KL geležinkelių tiltuose, taip pat kituose intensyvaus transporto eismo tiltuose, turi būti naudojami šarvuoti kabeliai aliumininiu apvalkalu arba kiti vibracijai atsparūs kabeliai. (ELIĮT).

385. OL priartėjimas prie geležinkelių ir sankirtos:385.1. Geležinkelį, AM, I, II kategorijų kelius ir A1, A2, B1 ir B2 kategorijų gatves OL turi kirsti tiktai

kabelio intarpu. OL sankirtose su kitais keliais naudojamos inkarinės arba tarpinės atramos. Kai OL kerta geležinkelius ar eina lygiagrečiai su jais, turi būti laikomasi ELIĮT reikalavimų. Kai OL kerta automobilių kelius ar eina lygiagrečiai su jais, turi būti laikomasi ELIĮT reikalavimų.

385.2. Aukštesnės kaip 10 kV įtampos OL gali kirsti geležinkelius, o labai intensyvaus eismo geležinkeliuose, geležinkelio stotyse, pereinant per sankasas ir kitais techniškai sudėtingais atvejais turi būti naudojami kabeliai. 10 kV ir žemesnės įtampos OL geležinkelius turi kirsti tik kabelių intarpais. OL susikirtimo su elektrifikuotais geležinkeliais kampas turi būti ne mažesnis kaip 40o. Sankirtas reikia atlikti kuo statesniu kampu. (ELIĮT).

385.3. OL priartėjant prie geležinkelių ir susikertant su jais, atstumas nuo OL atramos pagrindo iki geležinkelio gabarito ribos neelektrifikuotuose geležinkeliuose arba iki elektrifikuotų geležinkelių kontaktinio tinklo atramų ašies turi būti ne mažesnis kaip atramos aukštis plius 3 m. Ankštuose trasos ruožuose atstumai neturi būti mažesni kaip 3 m 10 kV ir žemesnės įtampos OL; 6 m 35–110 kV įtampos OL; 8 m 330 kV įtampos OL ir 10 m 400 kV įtampos OL. (ELIĮT).

385.4. OL kertantis ir priartėjant prie geležinkelių, atstumai nuo laidų iki įvairių geležinkelio elementų turi būti ne mažesni, kaip nurodyta ELIĮT. Kiti reikalavimai:

385.4.1. Vertikalusis atstumas nuo laidų iki įvairių geležinkelio elementų, taip pat iki elektrifikuotų geležinkelių viršutinio laido arba laikančiojo troso nustatomas esant didžiausiam laidų įlinkiui, įvertinant papildomą laidų įšilimą nuo elektros srovės, kai laidai ir trosai nenutrūkę. Kai nėra duomenų apie OL elektros apkrovas, laidų temperatūra įvertinama 70 oC. Vertikalieji atstumai sankirtose vieno ar kelių laidų arba trosų nutrūkimo gretimame tarpatramyje atveju tikrinami esant vidutinei metinei temperatūrai, kai nėra vėjo, ir tik toms OL, kurių laidų skerspjūvis mažesnis kaip 185 mm2. (ELIĮT).

385.4.2. Kontaktinio tinklo atramos paliekamos po kertančiosios OL laidais, jei vertikalusis atstumas nuo OL laidų iki kontaktinio tinklo atramų viršūnės yra ne mažesnis kaip 7 m iki 110 kV įtampos OL, 9 m iki 330–400 kV įtampos OL. (ELIĮT).

385.4.3. OL priartėjant prie geležinkelių, išilgai kurių nutiestos ryšių ir signalizacijos linijos, ir susikertant su jais, reikia laikytis ELIĮTnurodytų reikalavimų ir OL sankirtoms ir priartėjimams prie ryšių statinių keliamų reikalavimų.(ELIĮT).

385.5. Kertant elektrifikuotus geležinkelius OL atramos, esančios sankirtos vietoje, turi būti inkarinės. Intensyvaus traukinių eismo geležinkelio ruožuose šios atramos turi būti metalinės. Šiame sankirtos tarpatramyje, apribotame inkarinėmis atramomis, jei reikia, tarpinės atramos statomos bet kurių geležinkelio kelių sankasos pakraščiuose ir tarp kelių, kurie nėra skirti reguliariam keleivinių traukinių eismui. Šios atramos turi būti metalinės arba gelžbetoninės. Laidų tvirtinimas šiose atramose turi būti dvigubas, o tvirtinimo gnybtai aklini. Kertant ūkio subjektų geležinkelius naudojamos ir lengvesnės konstrukcijos inkarinės atramos arba tarpinės atramos su aklinaisiais gnybtais įtvirtintais laidais. Visų tipų atramos, statomos sankirtose su ūkio subjektų geležinkeliais, naudojamos su atotampomis ir be jų. Tempimo girliandose laidai turi būti tvirtinami pagal Taisyklių 379 punkto reikalavimus. OL sankirtose su geležinkeliais smaiginiai izoliatoriai neturi būti naudojami.(ELIĮT).

104

385.6. OL susikertant su geležinkeliu, turinčiu apsauginių želdinių, reikia vadovautis Taisyklių ELIĮT reikalavimais.

386. Saugos reikalavimai eksploatuojant elektrifikuoto geležinkelio kontaktinį tinklą ir automatinės blokuotės elektros tiekimo įrenginius:

386.1. Bendrosios nuostatos.

386.1.1. Šiuo metu Lietuvos geležinkelių elektrifikuotuose ruožuose naudojama tik kintamosios srovės elektros energija. Tačiau neatmetama galimybė, jog ateityje kai kuriuose ruožuose bus naudojama ir nuolatinė srovė.

Darbas prižiūrint kontaktinius tinklus, oro linijas ir kitus elektros Įrenginius yra susijęs su tam tikra rizika žmogui nukentėti nuo pavojingo elektros poveikio. Todėl eksploatuojant šiuos įrenginius būtina lai-kytis darbų saugos reikalavimų ir naudoti atitinkamas darbų saugos priemones.

Šiuos darbus organizuoti ir atlikti pagal atitinkamus darbų saugos reikalavimus gali tik reikiamų žinių ir patirties turintis personalas.

386.1.2. Saugos reikalavimais eksploatuojant elektrifikuoto geležinkelio kontaktinį tinklą privaloma vadovautis atliekant geležinkelio transporto veikiančių elektros įrenginių techninę priežiūrą, remontą bei bandymus; jos taikomos:

-3 kV, 25 kV ir (2x25) kV įtampos kintamosios ir nuolatinės srovės kontaktinio tinklo (toliau - KT) ir sandūros stočių įrenginiams;

- iki 35 kV imtinai oro linijoms (toliau - OL), nutiestoms ant kontaktinio tinklo laikančiųjų konstrukcijų ir ant atskirai stovinčių atramų;

- transformatorinėms pastotėms, prijungtoms prie OL;- kabelinėms linijoms, susietoms su minėtomis OL ir sandūros stotimis.386.2. Montažinių įtaisų ir apsaugos priemonių bandymų, apžiūros ir naudojimo tvarka.386.2.1. Visos darbo metu naudojamos apsaugos priemonės ir montažo įrankiai turi būti patikrinti ir

išbandyti pagal normas ir periodiškumą.386.2.2. Apsaugos priemonės ir montažo įrankiai turi būti nustatyto tipo, privalo turėti jam suteiktą

numerį ir turi būti įrašyti į KT rajone laikomą žurnalą, kuriame turi būti įrašomos apžiūrų ir bandymų datos bei rezultatai.

Ant kiekvienos apsaugos priemonės ir montažo įrankio, išskyrus įrankius su izoliuotomis rankenomis, įspaudžiamas nustatytos formos spaudas.

386.2.3. Darbuotojai, kurie naudojasi apsaugos priemonėmis ir montavimo įrankiais, turi būti instruktuoti, išmokyti jais naudotis (mokėti patikrinti, laikyti bei transportuoti).

386.2.4. Sugedusios priemonės, jeigu jų jau neįmanoma remontuoti ir naudoti, turi būti sunaikintos patvirtinant laisvos formos aktu.

5 lentelė. Darbai pagal pavedimus be teisės pasikelti į didesnį kaip 1 m aukštį, matuojamą nuo žemės iki dirbančiojo kojų

Eil.Nr.

Darbo pavadinimas Min.brigadosnarių

skaičius

Elektrosaugoskvalifikacija

1 KT, OL ir su jomis susietų įrenginių, bangolaidžių, optinių kabelių ir kitų linijų apžiūra apeinant 1

VK

2. Elektros traukos bėgių grandinių apžiūra apeinant1

PK dalyvaujant kelių ruožo arba automatikos ir ryšių ruožo atstovams

3 KT, OL ir su jomis susietų įrenginių, bangolaidžių, optinių kabelių ir kitų linijų apžiūra apvažiuojant 1 VK

4 Atramų gabaritų matavimai ir apžiūra 1 VK dalyvaujant kelių ruožo atstovui

105

5 Elektros perdavimo linijų ir KT sankirtų apžiūra 1 VK dalyvaujant sankirtą aptarnaujančios organizacijos atstovui

6 Grupavimo punktų įrangos apžiūra 1 VK

7 KT kompensuojančiųjų įtaisų veikimo patikrinimas 2 VK ir PK

8 KT atramų pamatų antžeminės dalies remontas 2 VK ir PK9 Elektrosaugos ženklų, elektros įrenginių numerių ir

skiriamosios spalvos atnaujinimas2 VK ir PK

10 KT atramų atotampų būklės patikrinimas ir jų izoliacijos varžos matavimas, atramų varžų matavimai

2 VK ir PK

11. Grunto agresyvumo lygio matavimas 2 V K ir PK

12 Sekcinių skyriklių vidinė apžiūra arba jų pavarų veikimo tikrinimas kartu matuojant pavarų elektros variklių apvijų izoliacijos varžą

2 VK ir PK

13 KT ir OL virš žemės esančios (viršutinės) atramos dalies būklės patikrinimas ir remontas

2 VK ir PK

14 Atramų individualių ir grupinių įžeminimų, grupavimo punktų, taip pat kelio stalinių ir kilų metalinių konstrukcijų, ant kurių montuojamas KT ir OL. patikrinimas

2 VK ir PK. Tose vietose, kur išlaistyti naftos produktai. dalyvaujant ir geležinkelio stoties atstovui

15 Defektus turinčių kibirkštinių tarpelių, diodinių ir tiristorinių įžemiklių tikrinimas ir keitimas

2 VK ir PK

16 Droselinių transformatorių vidaus apžiūra ir apvijų izoliacijos varžos matavimai

2 VK ir PK

17 Gelžbetoninių atramų antžeminės dalies pamatų ir inkarų būklės patikrinimas ir remontas pasirinktinai atkasant iki 0,5 m gylio

2 VK ir PK

18 Atitveriančių skydų (vertikalių) apžiūra 1 V K19 Zigzago ir kontaktinio laido aukščio matavimas nuo BGL

naudojant matavimo prietaisą2 VK ir PK

386.3. Techninės priemonės, užtikrinančios saugų darbą, atjungus įtampą ir įžeminus:386.3.1. Techninės priemonės, užtikrinančios saugų darbą atjungus Įtampą ir įžeminus, yra:- traukinių eismo nutraukimas tarpstočių ir stočių keliuose, mašinisto įspėjamųjų lapelių išdavimas ir

darbo vietos atitvėrimas;- darbo įtampos atjungimas ir priemonių panaudojimas siekiant išvengti įtampos padavimo į darbo

vietą per klaidą;- patikrinimas, ar nėra įtampos;- kontaktinio tinklo įžemiklių, sumuojančių jungių uždėjimas;- darbo vietos apšvietimas tamsiu paros metu.386.3.2. Traukinių eismo nutraukimas tarpstočių ir stočių keliuose, mašinisto įspėjamųjų lapelių

išdavimas ir darbo vietos atitvėrimas:- jeigu dėl darbų KT reikia nutraukti visų arba tik elektros riedmenų eismą tarpstočių ar stočių

pagrindiniais keliais, tai tą atlieka traukinių eismo tvarkdarys pagal energijos tvarkdario Paraišką, Įregist-ruojant E-6 formos Traukinių eismo tvarkdario žurnale;

- darbai stočių keliuose, kuriuos atliekant turi būti atjungta Įtampa KT ir pastatyti stabdomieji arba greičio mažinimo signaliniai ženklai, yra atliekami pagal išankstinę stoties budėtojui perduotą darbų vadovo Paraišką, suderinus su stoties budėtoju ir padarius įrašą E-formos Stoties kelių, iešmą, automatikos, ryšių ir

106

kontaktinio tinklo įrenginių apžiūros žurnale(toliau - E-ll formos Žurnalas).Jeigu stotyje yra įrengtas centralizuotas eismo valdymas, tai Paraišką energijos tvarkdarys įrašo į E-6

formos Traukinių eismo tvarkdario žurnalą ir išduoda leidimą atlikti darbus.Traukinių eismo tvarkdario žurnale turi būti nurodyta, kuriais keliais, iešmais, sąvažomis turi būti

nutrauktas visų traukinių arba tik e.r. eismas, išjungta įtampa iš KT sekcijų ir kuriam laikui;- tuo atveju, kai būtina tuo pačiu metu išjungti iš KT įtampą tarpstotyje ir stotyje (atliekant darbus

izoliuojančių sąsajų ribose), kelius uždaro eismo tvarkdarys tokia tvarka, kuri nurodyta 4.2.2 p., atliekami darbai įrašomi stotyje esančiame E-11 formos Žurnale;

- KT darbai keliuose, priklausančiuose depo budėtojui, manevrų tvarkdariui ir pan., turi būti atliekami remiantis įrašais E-11 formos Žurnale ir leidimu, gautu 4.2.2 p. nurodyta tvarka;

- atliekant darbus tarpstočiuose ir stočių pagrindiniuose keliuose naudojant riedbokštį, visų be išimties traukinių mašinistams iki brigados darbo pradžios turi būti išduoti įspėjamieji lapeliai. Iki darbo pradžios darbų vykdytojas privalo gauti patvirtinimą apie įspėjamųjų lapelių išdavimą. Energijos tvarkdarys privalo neleisti dirbti su riedbokščiu, kol nepatikrina, kad įspėjamieji lapeliai išduoti;

- kai atliekami darbai, sudarantys eismui kliūtį, darbo vieta turi būti atitverta stabdomaisiais signaliniais ženklais.

386.3.3. Darbo įtampos atjungimas ir priemonių panaudojimas siekiant išvengti klaidingo įtampos įjungimo į darbo vietą:

- įsakymą atjungti įtampą KT energijos tvarkdarys duoda remdamasis traukinių eismo tvarkdario arba stoties budėtojo leidimu (kurį jis gauna iš darbų vykdytojo) po to, kai traukinių eismo tvarkdarys (stoties budėtojas) nutraukia eismą visais keliais ir sąvažomis, turinčiomis izoliuojančias sąsajas arba sekcinius izoliatorius, per kurias slystant pantografo slidei įtampa gali pakliūti į atjungiamąjį ruožą;

- iš KT, OL ir susietų su jais įrenginių įtampa atjungiama komutacijos įtaisais, turinčiais matomą grandinės nutraukimą; arba atjungiant nuo KT šleifus;

- aparatūra ir šleifai turi būti atjungiami taip, kad darbų zona iš visų pusių būtų atskirta nuo įtampą turinčių dalių;

- siekiant išvengti klaidingo įtampos įjungimo į darbo vietą įjungiant skyriklius, turi būti įvykdytos šios saugos priemonės:

a) skvrikliai, turintys rankinį įjungimą, užrakinami spynomis;b) ant televaldomų skyriklių valdymo pulto mygtukų uždedami apsaugos dangteliai, o ant distanciniu

būdu valdomų skyriklių mygtukų kabinama draudimo lentelė: „Nejungti! Įrenginiuose dirbama“, kurių skaičius turi būti lygus dirbančiųjų brigadų skaičiui.

386.3.4. Įtampos nebuvimo tikrinimas, kontaktinio tinklo įžemiklių ir šuntuojančių strypų arba jungių uždėjimas:

- darbų vykdytojas, gavęs energijos tvarkdario įsakymą atlikti darbus, privalo patikrinti įtampos nebuvimą ir srovei laidžių dalių įžeminimą tokia tvarka:

a) prijungti kontaktinio tinklo įžemiklio galą prie įžeminimo (varžto, gnybto);b) patikrinti, ar nėra įtampos;c) uždėti įžemiklį ant srovei laidžių dalių.386.3.5. Kontaktinio tinklo įžemiklis nuimamas priešinga tvarka - pirmiausiai nuo srovei laidžių

dalių, o po to atjungiamas nuo įžeminimo (varžto, gnybto);- įžeminant KT ir DLB laidus, reikia naudoti kontaktinio tinklo įžemiklius su variniu lanksčiuoju

laidininku, kurio skerspjūvio plotas ne mažesnis kaip 50 mm2. Įžeminant OL, kurių Įtampa mažesnė kaip 1000 V. taip pat OL, kurių įtampa (6 - 10) kV ir laidų skerspjūvis mažesnis kaip 50 mm 2, galima naudoti įžemiklius su variniu lanksčiuoju laidininku, kurio skerspjūvis ne mažesnis kaip 25 mm2.

Tokio pat skerspjūvio ploto turi būti ir kilnojamos šuntuojančios jungės.Kontaktinio tinklo įžemiklio konstrukcija turi būti tokia, kad jis patikimai prisitvirtintų prie

įžeminamų elementų ir darbo metu turėtų patikimą kontaktą. Kad įžeminimo operacijos būtų atliekamos eilės tvarka, įžemikliai privalo turėti atitinkamą blokuotę;

KT ir DLB linijų įžeminimui paprastai naudojamas traukos bėgis.Tuo atveju, kai įžeminti panaudojant bėgį sunku, leidžiama KT ir DLB liniją įžeminti prijungiant prie

grupinio Įžeminimo troso, prie metalinės atramos arba matomo gelžbetoninės (medinės) atramos įžeminimo laido, prieš tai vizualiai patikrinus, ar šie elementai prijungti prie bėgio ar droselinio transformatoriaus, ir

107

šuntavus kibirkštinį tarpelį (diodinio įžemiklio) trumpikliu, kurio skerspjūvio plotas ne mažesnis kaip 50 mm2.

Atliekant darbus KT maitinimo oro linijose, jei sunku jas sujungti su bėgiu, galima liniją įžeminti prijungus prie grįžtamosios srovės laido.

Jeigu grįžtamosios srovės laidas yra atokiau nuo kelio, tai maitinimo OL reikia įžeminti prijungus prie darbo laikui papildomai montuojamo grupinio įžeminimo lyno. Prieš tai reikia patikrinti, ar jis patiki-mai sujungtas su bėgiu;

386.3.6. įtampos nebuvimą galima patikrinti pagal kibirkščiavimą, panaudojant įžemiklį arba naudojant specialų prietaisą - darbo arba indukuotosios įtampos matuoklį;

386.3.7. darbų atlikimui atjungti nuolatinės srovės KT ruožai ir elektros perdavimo linijos, esančios ant KT atramų, turi būti įžeminamos dviem kontaktinio tinklo įžemikliais, kurie turi būti matomumo ribose, bet ne toliau kaip 300 m į abi puses nuo darbo vietos. Esant plačiai darbo zonai (kontaktinio laido, laikančiojo lyno inkariniame ruože ir pan.), leidžiama įžemiklius statyti ir už matomumo ribų darbų zonos pabaigoje, jei juos saugos tam paskirtas elektrotechninis personalas, turintis radijo ryšį su darbų vykdytoju. Tais atvejais, kai darbai atliekami vienoje vietoje (tarp dviejų atramų nenutrūkus laidams) ir darbų vieta paruošiama išjungus skyriklius su rankiniu valdymu, leidžiama naudoti vieną įžemiklį, kuris statomas ne toliau kaip per vieną tarpatramį nuo darbų vietos;

386.3.8. darbų atlikimui atjungti kintamosios srovės kontaktinio tinklo ruožai ir elektros perdavimo linijos (DLB), esančios ant kontaktinio tinklo atramų, turi būti įžeminamos dviem kontaktinio tinklo įžemikliais, kurie turi būti ne toliau kaip 200 m atstumu vienas nuo kito.

Kai dirbama indukuotosios įtampos zonoje ir nutrūkus laidams, be šuntuojančių jungių įrengiami dvigubi įžeminimai iš abiejų laido trūkimo vietos pusių ne didesniu kaip 100 m atstumu nuo trūkimo vietos.

Šuntuojanti jungė laidų trūkimo vietoje dedama po to, kai laidas bus įžemintas iš abiejų pusių ir pastatyti kilnojami šuntuojantys strypai.

Keičiant (montuojant) laidus, jie turi būti įžeminti taip, kaip nurodyta anksčiau;386.3.9. įrengtos ant atskirų atramų didesnės kaip 1000 V įtampos, OL darbų vietoje turi būti

įžeminamos iš abiejų pusių kilnojamais įžemikliais, pastatomais taip, kad jie būtų matomi iš darbų vietos. Atliekant darbus didesnės kaip 1000 V įtampos OL, indukuotosios įtampos zonoje atstumas tarp įžemiklių, statomų darbų vietoje, neturi viršyti 200 m OL, kur įtampa iki 1000 V, pakanka pastatyti tik vieną įžemiklį darbų vietoje.

Kontaktinio tinklo įžemiklius reikia prijungti prie gelžbetoninių atramų įžeminimo laidų prieš tai patikrinus, ar jie nenutrūko, arba prie specialaus, ne mažiau kaip 0,5 m į gruntą įkalto, įžemiklio.

Atliekant darbus ant kabelinės atramos arba taisant kabelį, prie atramos įžeminimo kontūro turi būti prijungti OL laidai ir kabelio gyslos;

386.3.10. Sekcionavimo vietose įžemikliai turi būti statomi iš abiejų pusių, prieš tai būtinai įjungus skyriklius, be to, turi būti ne mažesnio kaip 50 mm2 skerspjūvio jungė, kuri turi šuntuoti abi skyriklių jungia-mas sekcijas;

386.3.11. dirbant prie skyriklių, iš abiejų skyriklio pusių turi būti pastatyta po vieną kontaktinio tinklo įžemiklį ant kiekvienos skyriklio kolonėlės. Įžeminus, esant įjungtam skyrikliui, abu jo poliai turi būti šuntuojami junge, statoma visam darbo laikui;

386.3.12. kontaktinio tinklo įžemikliai turi būti to paties blokuojamojo ruožo ribose ir prijungti prie to paties traukos bėgio.

Jeigu vienos arba kelių brigadų darbų zonoje yra autoblokuotės izoliuotoji sandūra ir darbai atliekami nenutraukus traukinių eismo, tai įžemiklį reikia prijungti prie droselinio transformatoriaus nulinio gnybto, panaudojant specialius kilnojamus droselinius transformatorius, suderinus tai su automatikos ir ryšių ruožo atstovais;

386.3.13. jeigu darbų zonoje yra dvi arba daugiau KT sekcijų, tai kiekviena iš šių sekcijų turi būti įžeminama atskirai;

386.3.14. atliekant darbus iš autodrezinos ar automotrisės, galima naudoti kontaktinio tinklo įžemiklius, kurių įžeminimo laidas patikimai pritvirtintas prie autodrezinos ar automotrisės rėmo. Šis įžemiklis naudojamas kaip antras įžeminimas ir statomas po to, kai kontaktinio tinklo įžemiklis sujungtas su bėgiu ir prijungtas prie KT;

386.3.15. elektros linijų, kurios yra darbų zonoje, bet priklauso kitoms (ne geležinkelio)

108

organizacijoms, atjungimą ir įžeminimą atlieka jas eksploatuojančių organizacijų darbuotojai.Šių linijų įžeminimą gali atlikti KT rajono darbuotojai, gavę per energijos tvarkdarį pranešimą iš

linijas eksploatuojančių organizacijų, kad įtampa yra išjungta.

386.4. Komandiruoto elektrotechninio personalo darbų atlikimo tvarka:386.4.1. Kitų įmonių, įstaigų, organizacijų komandiruotas personalas darbus atlieka pagal atitinkamą

sutartį, kurią sudarant būtina pateikti dokumentą, suteikiantį teisę atlikti šiuos darbus, ir komandiruojamojo elektrotechninio personalo sąrašą, kuriame nurodyta jo elektrosaugos kvalifikacija.

Komandiruotas personalas privalo su savimi turėti Pažymėjimus apie savo organizacijoje atliktą EST [3], EET [15], šių Taisyklių bei instrukcijų žinių patikrinimą.

386.4.2. Komandiruotam personalui leidžiama atlikti visus darbus pagal turimą kvalifikaciją, kaip ir personalui regiono, į kurį jis komandiruotas (išskyrus Nurodymų išdavimą). Nurodymą dirbti išduoda LEK, kuriame atliekami darbai, personalas.

386.4.3. Elektros tiekimo ruožo arba specialios elektros montavimo organizacijos vadovas, komandiruodamas personalą, turi raštu nurodyti asmenis, kurie gali būti skiriami darbų vykdytojais. Šie asmenys, atvykę į komandiruotės vietą, išklauso pirminį LEK vadovo arba jo įgalioto asmens instruktažą darbo vietoje apie įrenginių vietines ypatybes bei apie maitinimo ir sekcionavimo schemas. Komandiruoto personalo darbų vykdytojai instruktuoja savo darbuotojus.

386.4.4. Komandiruotam personalui leidžiama pradėti dirbti tik gavus elektros tiekimo ruožo viršininko rašytinį (laisvos formos) įsakymą, kuriame turi būti nurodytos komandiruotų darbuotojų teisės.

386.4.5. Statybos, montavimo ir kitų, su KT eksploatacine priežiūra nesusijusių, organizacijų komandiruotas elektrotechninis personalas turi būti mokomas, instruktuojamas ir atestuojamas tikrinant EST, EET, šių Taisyklių bei instrukcijų žinias elektros tiekimo ruožo ar kontaktinio tinklo rajono, į kurį yra komandiruotas, komisijos. Šiuo atveju komandiruotam personalui suteikiama elektrosaugos kvalifikacija atsižvelgiant į darbo stažą ir kvalifikaciją, bet ne aukštesnė kaip VK, ir leidžiama dirbti tik atjungus ir įžeminus linijas bei įrenginius. Darbų vykdytoju skiriamas to LEK, kuriame atliekamai darbai, elektrotechninis personalas, turintis AK arba VK elektrosaugos kvalifikaciją pagal atliekamų darbų kategoriją.

8. ATSINAUJINANTYS ELEKTROS ENERGIJOS ŠALTINIAI

387. Bendrosios nuostatos:387.1. Atsinaujinančių išteklių mažos apimties (iki 100 kW) galios energijos gamybos įrenginius

montuojančių specialistų mokymą ir atestavimą reglamentuoja LR Energetikos ministro 201-09-06 įsakymu Nr. 1-127 patvirtintas “Atsinaujinančių išteklių energijos gamybos įrenginius montuojančių specialistų mokymo ir atestavimo tvarkos aprašas“.

387.2. Atsinaujinančių energijos išteklių Lietuvoje energijai gaminti paramos schemą sudarančių skatinimo priemonių taikymo bendruosius kriterijus, reikalavimus, tvarką ir sąlygas nustato „Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo energijai gaminti skatinimo tvarkos aprašas“, patvirtintas LR Vyriausybės 2012-07-04 nutarimu Nr. 827.

387.3. Prijungiant vėjo elektrinių parką prie 110 kV elektros perdavimo tinklo reikia atlikti išankstinius iki projektinius skaičiavimus ir preliminariai įvertinti būsimas investicijas, vadovaujantis „Perdavimo sistemos operatoriaus tipinės išankstinės projektavimo sąlygos vėjo elektrinių parko prijungimui prie 110 kV įtampos elektros perdavimo tinklo“, patvirtintu Litgrid AB generalinio direktoriaus 2010-06-07 įsakymu Nr. 47.

387.4. Pagrindinis Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo uždavinys – užtikrinti, kad atsinaujinančių išteklių energijos dalis, palyginti su šalies bendruoju galutiniu energijos suvartojimu, 2020 metais sudarytų ne mažiau kaip 23 procentus ir ši dalis toliau būtų didinama, tam panaudojant naujausias ir veiksmingiausias atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo technologijas ir skatinant energijos vartojimo efektyvumą.

387.5. Šio įstatymo uždaviniai atskiruose energetikos sektoriuose 2020 metais:387.5.1. atsinaujinančių išteklių energijos dalį, palyginti su transporto sektoriaus galutiniu energijos

suvartojimu, visų rūšių transporte padidinti ne mažiau kaip iki 10 procentų;387.5.2.elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį, palyginti su šalies bendruoju

galutiniu elektros energijos suvartojimu, padidinti ne mažiau kaip iki 20 procentų;

109

387.5.3. centralizuotai tiekiamos šilumos energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį šilumos energijos balanse padidinti ne mažiau kaip iki 60 procentų, o namų ūkiuose atsinaujinančių energijos išteklių dalį šildymui sunaudojamų energijos išteklių balanse padidinti ne mažiau kaip iki 80 procentų.

387.6. Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo elektros energijai gaminti plėtra yra vienas iš strateginių valstybės energetikos politikos tikslų.

387.7. Šio įstatymo uždaviniai elektros energetikos sektoriuje iki 2020 metų:387.7.1.vėjo elektrinių, prijungtų prie elektros tinklų, įrengtąją suminę galią padidinti iki 500 MW.

Pasiekus 500 MW vėjo elektrinių įrengtąją galią, Vyriausybė parengia ir patvirtina tolesnės vėjo elektrinių, perdavimo ir skirstomųjų tinklų, pažangiųjų tinklų ir elektros energijos akumuliavimo infrastruktūros plėtros tvarkos aprašą, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos įsipareigojimus dėl aplinkos taršos mažinimo, energijos tiekimo saugumo ir patikimumo užtikrinimo bei vartotojų teisių ir teisėtų interesų apsaugos reikalavimus;

387.7.2. saulės šviesos energijos elektrinių, prijungtų prie elektros tinklų, įrengtąją suminę galią padidinti iki 10 MW, neįskaitant mažųjų elektrinių, kurių įrengtoji galia ne didesnė kaip 30 kW, kurioms leidimai plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus išduoti pagal prašymus, pateiktus iki 2012 m. gruodžio 31 d. Pasiekus 10 MW saulės šviesos energijos elektrinių įrengtąją galią, Vyriausybė parengia ir patvirtina tolesnės saulės šviesos energijos elektrinių plėtros tvarkos aprašą, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos įsipareigojimus dėl aplinkos taršos mažinimo, energijos tiekimo saugumo ir patikimumo užtikrinimo bei vartotojų teisių ir teisėtų interesų apsaugos reikalavimus;

387.7.3. hidroelektrinių, prijungtų prie elektros tinklų, įrengtąją suminę galią padidinti iki 141 MW;387.8. Gamintojas, planuojantis plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos

išteklių pajėgumus ir gavęs išankstines prijungimo sąlygas, parengia ir teikia elektros tinklų operatoriui prašymą pasirašyti ketinimų protokolą.

387.9. Elektros tinklų operatorius privalo per 30 kalendorinių dienų nuo gamintojo, planuojančio plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus, pasirašyti su gamintoju ketinimų protokolą. Ketinimų protokole privalo būti:

387.9.1. nurodyta gamintojo planuojamos statyti elektrinės galia ir naudojamų atsinaujinančių energijos išteklių rūšis;

387.9.2. terminas, per kurį gamintojas įsipareigoja pastatyti elektrinę, baigti savo elektros tinklų dalyje susijusius darbus ir pateikti reikalingus dokumentus Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos elektros įrenginių techninės būklės patikrinimo aktui-pažymai (paleidimo derinimo darbams) gauti;

387.9.3. gamintojo įsipareigojimas per jo pasiūlytą laikotarpį nuo ketinimų protokolo pasirašymo dienos parengti ir pateikti elektros tinklų operatoriui derinti techninį elektrinės įrengimo ir prijungimo prie esamų elektros tinklų projektą (toliau – techninis projektas), jeigu toks yra privalomas;

387.9.4. elektros tinklų operatoriaus įsipareigojimas per ne ilgesnį kaip 4 mėnesių laikotarpį nuo su elektros tinklų operatoriumi suderinto techninio projekto pateikimo dienos arba per ne ilgesnį kaip 2 mėnesių laikotarpį nuo ketinimų protokolo pasirašymo dienos, jeigu toks techninis projektas planuojamai statyti elektrinei yra neprivalomas, parengti elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutarties projektą;

387.9.5 gamintojo įsipareigojimas per vieną mėnesį nuo dienos, kai elektros tinklų operatorius pateikia elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutarties projektą, atitinkantį suderintą techninį projektą, arba elektros tinklų operatoriaus išduotas prijungimo sąlygas, jeigu techninis projektas planuojamai statyti elektrinei yra neprivalomas, sutartį pasirašyti;

387.9.6. gamintojo įsipareigojimas per vieną mėnesį nuo elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutarties įvykdymo dienos apmokėti šio įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nurodyto dydžio elektrinės prijungimo išlaidas;

387.9.7. elektros tinklų operatoriaus įsipareigojimas prijungti elektrinę prie elektros tinklų ir užtikrinti patikimą joje pagamintos elektros energijos perdavimą ir paskirstymą per terminą, kuris negali būti ilgesnis už šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus terminus;

110

387.9.8. gamintojo prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis, jo pateikimo ir panaudojimo sąlygos bei tvarka;

387.9.9. dokumentai, patvirtinantys detaliojo plano, kuris leidžia statyti gamintojo pareiškime nurodytos galios ir tipo elektrinę, galiojimą, jeigu planuojant statyti tokią elektrinę toks dokumentas yra reikalingas teisės aktų nustatyta tvarka.

387.10. Kai elektrinės statyba užbaigiama ir išduodamas leidimas elektros energijai gaminti, gamintojo prievolių įvykdymo užtikrinimas grąžinamas teisės aktų nustatyta tvarka.

387.11. Horizontalusis atstumas tarp vėjo elektrinės išilginės bokšto ašies ir 35 kV ir aukštesnės įtampos OL kraštinio laido, turi būti ne mažesnis kaip:

387.11.1. pusantro vėjo elektrinės vėjaračio skersmens, jei OL yra įrengti vibroslopintuvai;387.11.2. trys su puse vėjo elektrinės vėjaračio skersmens, jei OL neįrengti vibroslopintuvai.387.12. Visi planuojami prijungti nauji ar rekonstruojami esami elektros energijos gamybos šaltiniai

turi atitikti „Vėjo elektrinių prijungimo prie Lietuvos elektros energetikos sistemos techninės taisyklės“ (Žin., 2004, Nr. 57-2007), operatoriaus išduotose prisijungimo sąlygose ir kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose, reglamentuojančiuose generatorių prijungimą, išdėstytus reikalavimus.

387.13. Visos techninės priemonės, susijusios su generuojančio šaltinio prijungimu, neturi bloginti elektros tinklų darbo patikimumo ir elektros energetikos sistemos stabilumo bei persiunčiamos elektros energijos kokybės;

387.14. Naujuose statomuose ar rekonstruojamuose generuojančiuose šaltiniuose turi būti galimybė keisti generuojamą galią visu darbiniu diapazonu ne mažesniu kaip:

387.15. 50 % pn/min. (pn – vardinė galia) greičiu hidroelektrinėms.387.16. Gamintojai privalo derinti savo įrangos remonto ir priežiūros darbus, kurie turi įtakos

disponuojamos generuojamos galios ir sisteminių paslaugų apimčių pokyčiams, su jų veiklą planuojančiu ir koordinuojančiu operatoriumi;

387.17. Gamintojai privalo vykdyti perdavimo sistemos operatoriaus nurodymus dėl remonto ir priežiūros darbų atidėjimo.

388. Elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių plėtra388.1. Esami elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumai gali būti

plėtojami ar nauji elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumai naujoje vietoje įrengiami tik gavus leidimą plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus.

388.2. Leidimus plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus teisės aktuose nustatyta tvarka išduoda Energetikos ministerija.

388.3. Leidimai plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iš saulės šviesos energijos Kuršių nerijoje ir vėjo energijos Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje išduodami konkurso būdu pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytą tvarką, atsižvelgiant į šiame įstatyme nustatytus elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių skatinimo bendruosius reikalavimus ir vadovaujantis objektyviais ir nediskriminaciniais principais.

388.4. Leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus nereikalingas, jeigu gamintojas numato plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 10 kW, ir juose gaminti elektros energiją tik savo reikmėms ir ūkio poreikiams. Gamintojas, numatantis plėtoti ne didesnės kaip 10 kW įrengtosios galios elektros energijos gamybos pajėgumus ir juose gaminti elektros energiją tik savo reikmėms ir ūkio poreikiams, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka apie tai privalo informuoti tinklų operatorių.

388.5. Leidimas plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus išduodamas gamintojui, planuojančiam plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus, tik pateikus šiuos dokumentus:

388.5.1. prašymą išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus;

111

388.5.2. elektrinės prijungimo prie elektros tinklų ketinimų protokolą, pasirašytą su elektros tinklų operatoriumi, kaip numatyta šio įstatymo 14 straipsnio 11 dalyje, tuo atveju, jeigu gamintojo elektrinė bus jungiama prie elektros tinklų ir pagal šį įstatymą ketinimų protokolas yra privalomas;

388.5.3. žemės sklypo, kuriame bus statoma elektrinė arba didinami gamintojo jau esamos elektrinės pajėgumai, dokumentus, patvirtinančius gamintojo teisę valdyti ir naudoti žemės sklypą nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais. Jeigu gamintojas žemės sklypą valdo bendrosios nuosavybės teise arba kitokia ne nuosavybės teise, gamintojas pateikia ir žemės sklypo bendraturčių ar savininko sutikimą dėl elektrinės statybos tokiame žemės sklype ir jos eksploatavimo ne mažiau kaip 20 metų. Tuo atveju, kai elektros energijos gamybos įrenginius planuojama įrengti ant pastato ar jo konstrukcijos dalies, gamintojas pateikia tik pastato bendraturčių ar savininko sutikimą dėl elektrinės statybos ir jos eksploatavimo ne mažiau kaip 20 metų, o reikalavimas valdyti ir naudoti žemės sklypą nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais šiuo atveju netaikomas;

388.5.4. atrankos išvadą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ar sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos leistinumo poveikio aplinkai požiūriu, jeigu pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą turi būti atliekamos poveikio aplinkai vertinimo procedūros;

388.5.5. poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atrankos sprendimą (išskyrus atvejus, kai elektrinės pajėgumai neviršija 30 kW,o saulės šviesos elektrinės pajėgumai neviršija 250 kW);

388.5.6. patvirtinimą apie aukcione laimėtą fiksuotą tarifą skatinamai kvotai, išskyrus atvejus, kai elektrinėms fiksuotas tarifas netaikomas.

388.6. Energetikos ministerija per 30 kalendorinių dienų nuo reikiamų dokumentų gavimo dienos privalo išduoti gamintojui leidimą plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus arba pateikti motyvuotą rašytinį atsisakymą išduoti leidimą. Jeigu pateikti ne visi duomenys ar dokumentai, terminas skaičiuojamas nuo visų duomenų ar dokumentų pateikimo dienos.

388.7. Atsisakymas išduoti leidimus plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus gali būti pateikiamas tik tuo atveju, kai gamintojas nepateikia bent vieno iš šio straipsnio 5 dalyje nurodytų dokumentų arba pateikti duomenys yra neteisingi.

388.8. Leidimas plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus galioja iki elektrinės prijungimo prie elektros tinklų ketinimų protokole numatytos elektrinės eksploatavimo pradžios, tačiau ne ilgiau negu 24 mėnesius. Išduotas leidimas gali būti pratęsiamas ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui, jeigu užbaigti projektavimo darbai ir atlikta ne mažiau kaip 50 procentų projekto vystymo darbų ir jeigu gamintojas pateikia papildomą gamintojo prievolių įvykdymo užtikrinimą pagal šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalį. Išduotas leidimas gali būti pratęsiamas papildomam ne ilgesniam kaip 6 mėnesių terminui, jeigu gamintojas pateikia pagrįstus įrodymus, kad atlikti suplanuotus darbus vėluojama dėl valstybės veiksmų, trečiųjų asmenų veiksmų ar esant nenugalimos jėgos aplinkybėms, taip pat kitoms aplinkybėms, kurių gamintojas negalėjo kontroliuoti ar kitaip valdyti.

389. Hidroelektrinės, hidrotechnikos statiniai:389.1. Hidrotechnikos statiniai turi atitikti norminius projektavimo, stabilumo ir ilgaamžiškumo

reikalavimus.389.2. Eksploatuojant hidrotechnikos statinius turi būti užtikrintas patikimas ir saugus jų

naudojimas, nenutrūkstamas ir ekonomiškas technologinių įrenginių ir visos elektrinės darbas, nepažeidžiami aplinkos apsaugos reikalavimai.

389.3. Statinių konstrukcijos, kurias veikia patvenkto vandens slėgis, taip pat pagrindai ir pamatai, besijungiantys su krantais, turi atitikti norminius vandens nepralaidumo ir filtracijos reikalavimus. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas priešfiltraciniams ir drenažiniams įrenginiams.

389.4. Hidrotechnikos statinių pažeidimai, keliantys pavojų žmonėms, įrenginiams ar šalia esantiems statiniams, turi būti nedelsiant pašalinti.

389.5. Sprogdinimo darbai arti hidrotechnikos statinių gali būti atliekami tik suderinus su elektrinės vadovais ir užtikrinus statinių ir kitų įrenginių saugą.

112

389.6. Pripildant ir išleidžiant tvenkinius, baseinus, kanalus ar slėginius vandentakius, vandens lygių kitimą būtina reguliuoti tolygiai ir greičiu, rekomenduojamu projektavimo dokumentuose ir instrukcijose. Vandens lygių kitimas turi nesudaryti neleistino liekamojo slėgio po šlaitų tvirtinimais, nesukelti šlaitų nuslinkimo ar grunto sufozijos, nesudaryti vakuumo ar hidraulinio smūgio vamzdynuose.

389.7. Hidrotechnikos statiniai turi būti remontuojami priklausomai nuo jų techninės būklės ir turi būti užtikrintas nepertraukiamas ir normalus elektrinės darbas.

389.8. Gruntiniai hidrotechnikos statiniai turi būti apsaugoti nuo išplovimo ir vandens persiliejimo per keterą. Šlaitų tvirtinimai ir vandens nuvedimo (ir surinkimo) sistemos turi būti tvarkingi, o latakai švarūs. Biologinėmis priemonėmis sutvirtinti gruntinių statinių šlaitai turi būti apsaugoti nuo gyvulių išmindžiojimo bei važinėjimo jais mechaninėmis transporto priemonėmis, o kur būtina turi būti įrengti laipteliai, tilteliai ar aptvaros.

389.9. Gruntinių užtvankų ir dambų keteros, bermos, šlaitai ir pašlaičių žemutinės dalys, jeigu tai numatyta projektavimo dokumentuose, turi būti neapaugę krūmais ar medžiais.

389.10. Ant gruntinių užtvankų, dambų, kanalų krantų, prie atraminių sienų ir prieplaukų krauti krovinius, statyti statinius, tiesti kelius ir komunikacijas bei vykdyti kitus darbus galima tik už šlaitų briaunos, projekte numatytu atstumu, už nuošliaužos paviršiaus linijos. Šis atstumas turi būti pažymėtas vietoje (statiniuose).

389.11. Gruntinių užtvankų ir dambų šlaitai turi būti apsaugoti nuo nuslinkimo. Aukštesnių filtracinių (gruntinių) vandenų lygiui pažeminti šlaituose turi būti įrengti drenažai, o virš jų suformuotas neperšąlančio grunto sluoksnis.

389.12. Šlaitų ir vagų tvirtinimai ir atraminės prizmės iš betono, akmenų (riedulių) ar kitų uolienų turi užtikrinti statinio ilgaamžiškumą, atsparumą šalčiui ir atmosferos poveikiams. Periodiškai, statinių priežiūros instrukcijų numatytais terminais, turi būti tikrinama šlaitų ir vagų tvirtinimo būklė.

389.13. Geodezinius ženklus privalo turėti visi hidrotechnikos statiniai: užtvankos, dambos, kanalai, tuneliai, pelenynų dambos ir kiti. Ženklais turi būti pažymėta hidrotechninio statinio pradžia, ilgis piketais, pabaiga, posūkių spinduliai ir po žeme esančių įrenginių vieta.

389.14. Už hidrotechnikos statinių eksploatavimą, avarinių situacijų išaiškinimą laiku ir priemonių joms pašalinti vykdymą atsakingas statinių savininkas, statybos metu – statytojas.

389.15. Visiems tvenkiniams, vadovaujantis Tvenkinių naudojimo ir priežiūros tipinėmis taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 1997 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. 109 (Žin., 1997, Nr. 70-1790; 2006, Nr. 101-3915), sudaromos eksploatavimo ir priežiūros taisyklės (toliau – tvenkinių eksploatavimo taisyklės).

389.16. Eksploatuojant hidroelektrines turi būti užtikrintas ekonomiškas vandens išteklių naudojimas, optimaliai derinant elektros gamybos, ekologinių sąlygų išsaugojimo ir saugaus potvynių praleidimo reikmes.

389.17. Techninės būklės įvertinimas atliekamas vadovaujantis statybos techniniu reglamentu STR 1.12.03:2006, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. D1-606 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.12.03:2006 „Hidrotechnikos statinių techninės priežiūros taisyklės“ patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 1-28).

389.18. Hidrotechnikos statinių techninės būklės įvertinimo apžiūras kontroliuoja Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos.

9. ELEKTOS INSTALIACIJA IR APŠVIETIMAS

390. Bendrieji reikalavimai:390.1. Instaliacijai naudojamų varinių ir aliumininių laidų ir kabelių skerspjūvių plotai (toliau –

skerspjūviai) turi būti ne mažesni, kaip nurodyti EĮĮBT. Laidų izoliacija turi atitikti tinklo vardinę įtampą. Įžeminimo ir įnulinimo laidininkų reikalavimai pateikti EĮĮBT.

113

390.2. Plieniniuose ir kituose mechaniškai atspariuose vamzdžiuose, rankovėse, loviuose, lentynose ir pastatų statybinių konstrukcijų kanaluose skirtingų grandinių laidininkai (išskyrus vienas kitą rezervuojančius) tiesiami kartu šiais atvejais:

390.2.1. vieno agregato laidai ir kabeliai;390.2.2. technologiniu procesu susijusieji keleto mašinų, skydų, pultų ir pan. galios ir kontrolės laidai

ir kabeliai;390.2.3. sudėtingo šviestuvo maitinimo laidai ir kabeliai;390.2.4. keleto grupių vienos rūšies (darbinio arba avarinio) apšvietimo laidai ir kabeliai;390.2.5. iki 50 V apšvietimo ir aukštesnės kaip 50 V įtampos galios grandinių laidai ir kabeliai. Šiuo

atveju iki 50 V įtampos laidai turi būti atskirame izoliaciniame vamzdyje.390.3. Bendrame vamzdyje, rankovėje, lovyje, pluošte, statybinių konstrukcijų uždarame kanale arba

toje pačioje lentynoje neturi būti tiesiamos viena kitą rezervuojančios grandinės, darbinio ir avarinio apšvietimo grandinės, taip pat iki 50 V ir aukštesnės kaip 50 V įtampos grandinės (išimtys: darbinio ir avarinio apšvietimo magistralinės linijos, jeigu jų izoliacija skirta ne žemesnei kaip 660 V įtampai, taip pat iki 50 V įtampos grandinių laidai atskirame izoliaciniame vamzdyje). Šios grandinės turi būti tiesiamos tik atskiruose lovių ir lentynų skyriuose, turinčiuose ištisines A1 degumo klasės statybos produktų pertvaras, kurių atsparumas ugniai ne mažesnis kaip EI 15.

390.4. Darbinio ir avarinio (evakuacinio) apšvietimo grandinės tiesiamos skirtingose lovio, kampuočio ir kitokio profilio konstrukcijos išorinėse pusėse.

390.5. Kabelių inžineriniuose statiniuose, gamybos paskirties patalpose ir elektros įrenginių patalpose naudojami B1ca, B2ca ir Cca kabeliai ir laidai su ugniai atspariu, savaime gęstančiu (nepalaikančiu degimo) apvalkalu arba izoliacija, o degūs kabeliai ir laidai – ugniai atspariame, B degumo klasės statybos produktų vamzdyje, dengtame lovyje ir pan. arba dažyti ugniai atsparia pasta.

390.6. Kintamosios srovės faziniai ir nulinis arba nuolatinės srovės laidininkai turi būti tiesiami tame pačiame vamzdyje arba, jeigu ilgalaikė apkrovos srovė neviršija 25 A, – ir skirtinguose vamzdžiuose.

390.7. Tiesiant laidus ir kabelius vamzdžiuose, uždaruose loviuose, lanksčiose metalinėse rankovėse ir uždaruose kanaluose, turi būti numatyta galimybė pakeisti laidus ir kabelius.

390.8. Pastatų ir kitų statinių konstrukciniai elementai, uždari kanalai ir ertmės, kuriose tiesiami degūs kabeliai ir laidai degia izoliacija, turi būti nedegūs, pagaminti iš A1 ar A2 degumo grupių statybos produktų.

390.9. Laidų ir kabelių gyslos turi būti sujungiamos medžiagą ir skerspjūvį atitinkančiais varžtiniais ir spyruokliniais gnybtais, presavimo, virinimo ar litavimo būdu.

390.10. Laidų ir kabelių gyslų sujungimo, atšakojimo ir prijungimo vietose turi būti numatyta laido ir kabelio atsarga pakartotinai sujungti, atšakoti arba prijungti.

390.11. Laidų ir kabelių sujungimo ir šakojimosi vietos turi būti įrengtos taip, kad jas būtų galima apžiūrėti ir remontuoti.

390.12. Laidai ir kabeliai sujungimo ir šakojimosi vietose neturi būti mechaniškai tempiami.390.13. Laidų ir kabelių gyslų sujungimo ir šakojimosi vietų, jungiamųjų ir šakojimosi sąvaržų ir

pan. izoliacija turi būti lygiavertė ir šių laidų ir kabelių izoliacijai.390.14. Laidus ir kabelius sujungti ir atšakoti reikia jungiamosiose ir šakojimosi dėžutėse, sąvaržų

izoliaciniuose korpusuose, specialiose statybinių konstrukcijų nišose ir elektros įrenginių, aparatų ir mašinų korpusuose.

390.15. Jungiamosios ir šakojimosi dėžutės turi būti uždarytos dangteliais. Jungiamųjų ir šakojimosi dėžučių konstrukcija turi atitikti laidininkų tiesimo būdą ir aplinkos sąlygas. Jungiamosios ir šakojimosi dėžutės ir jungiamųjų ir šakojimosi sąvaržų izoliaciniai korpusai turi būti pagaminti iš A1 degumo klasės statybos produktų arba C-s2, d2 degumo klasės statybos produktų.

390.16. Elektros jungikliai, kištukiniai lizdai, skambučių mygtukai ir kiti valdymo įtaisai, skirti naudotis žmonėms su negalia, turi būti įrengti vadovaujantis statybos techninių reikalavimų reglamento STR 2.03.01:2001 „Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms“, patvirtinto Lietuvos

114

Respublikos aplinkos ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 317 (Žin., 2001, Nr. 53-1898) nustatytais reikalavimais.

390.17. Gaisrinės saugos inžinerinių sistemų (stacionariosios gaisrų gesinimo sistemos, gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos, perspėjimo apie gaisrą ir evakavimo(si) valdymo sistemos, statinio vidaus gaisrinio vandentiekio sistemos, lauko gaisrinio vandentiekio sistemos, dūmų ir šilumos valdymo sistemos), ugniagesių liftų ir kt. kabeliai turi būti apsaugoti nuo gaisro ir mechaninio pažeidimo. Tokių sistemų kabeliai nuo tiesioginio ugnies poveikio turi būti apsaugoti ne mažesnio kaip EI 60 atsparumo ugniai atitvarinėmis konstrukcijomis arba tam tikslui naudojami specialūs ugniai atsparūs kabeliai, kurie užtikrintų tokių sistemų darbą ne trumpiau kaip 60 min. gaisro metu.

390.18. Metaliniai instaliacijos elementai (konstrukcijos, loviai, lentynos vamzdžiai, rankovės, dėžutės, apkabos ir pan.) atsižvelgiant į aplinkos sąlygas turi būti apsaugoti nuo korozijos. Instaliacinių lovių, srovėlaidžių ir kitų elektros įrenginių apsaugos nuo kietųjų kūnų patekimo per apdangalą į įrenginio vidų ir žmogaus prisilietimo prie srovinių dalių, taip pat vandens patekimo į įrenginio vidų laipsnis turi atitikti įrengimo ir eksploatavimo sąlygas. Apsaugos apdangalais laipsniai ir pagrindinės charakteristikos pateiktos Taisyklių 1 priedo 2 ir 3 lentelėse.

390.19. Kertant temperatūros ir nusėdimo siūlių vietas, instaliacija turi būti įrengta atsižvelgiant į konstrukcijų pasislinkimo galimybę.

390.20. Elektros instaliacijai turi būti naudojami elektrotechnikos gaminiai, pagaminti pagal Elektrotechninių gaminių saugos techninį reglamentą, patvirtintą Lietuvos Respublikos ūkio ministro ir Lietuvos standartizacijos departamento direktoriaus 1999 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. 351 / 61 (Žin., 1999, Nr. 90-2663; 2001, Nr. 54-1932) kintamosios srovės įtampai nuo 50 V iki 1000 V ir nuolatinės srovės įtampai nuo 75 V iki 1500 V.

391. Instaliacijos rūšys. Laidų ir kabelių tiesimas:391.1. Laidus, kabelius ir instaliacijos įrengimo būdą reikia parinkti pagal keliamus techninius

reikalavimus ir aplinkos sąlygas. Instaliacija turi būti įrengta taip, kad būtų saugu ją eksploatuoti ir kad ji tenkintų Gaisrinės saugos pagrindinius reikalavimus, patvirtintus Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-388 (Žin., 2010, Nr. 146-7510) (toliau – Gaisrinės saugos pagrindiniai reikalavimai), ir patalpų interjerui keliamus architektūrinius reikalavimus. Instaliacijai naudojamų laidų ir kabelių izoliacija impregnuota medžiaginė izoliacija ir apvalkalas turi atitikti tiesimo būdą ir aplinkos sąlygas ir tinklo vardinę įtampą. Pagal Lietuvos standartą LST HD 384.5.52 S1+A1+AC:2002 ,,Pastatų elektros įranga. 5 dalis. Elektrinių įrenginių parinkimas ir montavimas. 52 podalis. Kabelių ir laidų sistemos (IEC 60364-5-52:1993, modifikuotas)“ instaliacijos sistemos parenkamos vadovaujantis Taisyklių 1 priedo 4 ir 5 lentelėmis arba projektiniais sprendimais.

391.2. Jeigu esama specialių reikalavimų, susijusių su įrenginio pobūdžiu, laidų izoliacija ir aplinka, laidų ir kabelių apsauginiai apvalkalai turi būti parinkti atsižvelgiant į šiuos, taip pat ir į Taisyklių 37 ir 38 punktų reikalavimus.

391.3. Nulinio laido izoliacija turi būti tokia pat kaip ir fazinių laidų.27. Laidai ir kabeliai turi būti tiesiami, atsižvelgiant į gaisrinės saugos reikalavimus (Taisyklių 1

priedo 6 lentelė).391.4. Trumpi instaliacijos sankirtos su D ir žemesnės degumo klasės statybos produktų statybinių

konstrukcijų elementais ruožai turi būti įrengti atsižvelgiant į gaisrinės saugos reikalavimus.391.5. Aukštos temperatūros aplinkoje reikia naudoti laidus ir kabelius, izoliuotus temperatūros

poveikiui atsparia izoliacija ir apvalkalu.391.6. Drėgnose ir labai drėgnose patalpose ir lauko įrenginiuose laidų izoliacija ir izoliuojamieji

ramsčiai, taip pat atraminės ir laikančiosios konstrukcijos, vamzdžiai, loviai ir lentynos turi būti atsparūs drėgmės poveikiui.

391.7. Dulkėtose patalpose turi būti naudojama tokia instaliacija, ant kurios elementų negali kauptis dulkės. Susikaupusios dulkės turi būti lengvai pašalinamos.

115

391.8. Chemiškai aktyvioje aplinkoje visi elektros instaliacijos elementai turi būti atsparūs šiai aplinkai arba apsaugoti nuo jos poveikio.

391.9. Laidai ir kabeliai su šviesai neatsparia išorine izoliacija arba apvalkalu turi būti apsaugoti nuo tiesioginės saulės spinduliuotės.

391.10. Vietose, kur galimi mechaniniai elektros instaliacijos pažeidimai, laidai ir kabeliai turi būti klojami vamzdžiuose, loviuose, perdangose, pertvarose arba instaliuojami paslėptai. Atvirai klojami laidai ir kabeliai turi būti su mechaniniam poveikiui atspariais apsauginiais apvalkalais.

391.11. Laidai ir kabeliai turi būti naudojami pagal paskirtį ir tik tokioje aplinkoje, kuri nurodyta laidų ir kabelių standartuose ir techninių sąlygų aprašuose.

391.12. Antrinių grandinių kabeliai ir laidai turi būti variniai. Ant vibruojančio pagrindo tvirtinamus elektros įrenginius reikia prijungti variniais daugiavieliais laidais arba kabeliais.

391.13. Judamiesiems ir kilnojamiesiems elektros imtuvams maitinti, atsižvelgiant į galimą mechaninį poveikį, reikia naudoti specialius laidininkus ir lanksčius varinių gyslų kabelius. Visos jų gyslos, tarp jų ir įžeminančioji, turi būti bendrame apvalkale arba apipintos. Apribotos eigos mechanizmams (kranams, judamiesiems pjūklams, vartų mechanizmams ir pan.) reikia įrengti lanksčių kabelių kilpas, lanksčių kabelių judamosios pakabos vežimėlius ar panašias konstrukcijas, kurios laidų ir kabelių gyslas apsaugotų nuo lūžių.

391.14. Jei laidų ir kabelių klojimo vietose yra alyvos ar emulsijos, tai reikia naudoti laidus ir kabelius su alyvai atsparia izoliacija ir apvalkalu arba laidai ir kabeliai turi būti apsaugoti nuo jų poveikio.

392. Atviroji instaliacija patalpoje.392.1. Izoliuotieji laidai su apvalkalu ir neapsaugoti kabeliai atvirosios instaliacijos būdu turi būti

tiesiami:392.1.1. Ne žemiau kaip 2 m nuo grindų arba priežiūros aikštelių elektros srovei nepavojingose

patalpose, esant aukštesnei kaip 50 V kintamosios srovės ir 75 V nuolatinės srovės įtampai, ir pavojingose ir labai pavojingose patalpose, esant tik iki 50 V kintamosios srovės ir 75 V nuolatinės srovės įtampai.

392.1.2. Ne žemiau kaip 2,5 m nuo grindų arba priežiūros aikštelių elektros srovės atžvilgiu pavojingose ir labai pavojingose patalpose, esant aukštesnei nei saugi įtampai.

392.1.3. Šie reikalavimai netaikomi atšakoms nuo instaliacijos linijų iki ant sienų ir pertvarų įrengtų jungiklių, kištukinių lizdų, skydelių, valdymo aparatų, šviestuvų, išskyrus gamybos paskirties patalpas, kuriose šios atšakos 1,5 m aukštyje nuo grindų arba priežiūros aikštelių ir žemiau turi būti apsaugotos nuo mechaninių pažeidimų.

392.1.4. Patalpose, į kurias gali patekti tik elektrotechnikos darbuotojai, atvirosios instaliacijos laidininkų tiesimo aukštis nereglamentuojamas.

392.2. Tiltinių kranų judėjimo zonose neapsaugotus laidus ir kabelius reikia tiesti ne žemiau kaip 2,5 m nuo krano vežimėlio aikštelės lygio (jei aikštelė įrengta aukščiau krano tilto pakloto) arba nuo krano tilto pakloto (jei paklotas įrengtas aukščiau krano vežimėlio aikštelės). Jeigu to padaryti nėra galimybės, tai ant vežimėlio arba krano tilto esantiems darbuotojams apsaugoti nuo atsitiktinio prisilietimo prie laidininkų turi būti imtasi saugos priemonių. Laidai ir kabeliai turi būti apsaugoti per visą krano tilto eigos ilgį.

392.3. Atvirai, taip pat vamzdžiuose ir ne mažesnio kaip IP20 apsaugos laipsnio loviuose ir lanksčiose metalinėse rankovėse nutiestų kabelių ir laidų įrengimo aukštis nuo grindų ar priežiūros aikštelių nereglamentuojamas.

392.4. Kabeliams ir laidams kertant vamzdynus, atstumas tarp jų turi būti ne mažesnis kaip 50 mm, o iki degių arba lengvai užsiliepsnojančių skysčių ir dujų vamzdynų – ne mažesnis kaip 100 mm. Jei atstumas nuo laidų ir kabelių iki vamzdynų mažesnis kaip 250 mm, tai laidai ir kabeliai turi būti papildomai apsaugoti nuo mechaninių pažeidimų. Laidų ir kabelių apsauga turi būti didesnė už vamzdyno plotį ne mažiau kaip 250 mm į kiekvieno vamzdyno pusę.

392.5. Kai laidai ir kabeliai nutiesti lygiagrečiai su vamzdynu, tai atstumas nuo laido arba kabelio iki vamzdyno (išskyrus gamybos paskirties patalpas) turi būti ne mažesnis kaip 100 mm, o iki degių arba lengvai užsiliepsnojančių skysčių ir dujų vamzdynų – ne mažesnis kaip 400 mm.

116

392.6. Laidai ir kabeliai, nutiesti lygiagrečiai su karštais vamzdynais ir kertantys juos, turi būti apsaugoti nuo aukštos temperatūros poveikio arba turi būti atsparūs karščiui.

392.7. Laidų ir kabelių perėjas per vidaus ir lauko sienas ar pertvaras ir tarpaukštines perdangas reikia įrengti taip, kad jos būtų lengvai pakeičiamos. Dėl to perėjos turi būti nutiestos vamzdyje, lovyje ir pan. Tarpus tarp laidų, kabelių ir vamzdžių (lovių ir pan.) perėjose per priešgaisrines užtvaras (sienas, pertvaras, perdangas) reikia užsandarinti priešgaisrinėmis sandarinimo priemonių sistemomis pagal Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų nuostatas. Užsandarinti reikia taip, kad būtų galimybė pakeisti laidus ir kabelius ir papildomai nutiesti naujus.

392.8. Laidai perėjose per sienas, pertvaras ir perdangas turi būti papildomai izoliuoti (pavyzdžiui, izoliaciniame vamzdyje). Jei laidai pereina iš vienos sausos arba drėgnos patalpos į kitą (sausą arba drėgną patalpą), visi vienos linijos laidai tiesiami viename izoliaciniame vamzdyje arba atskirai. Jei laidai pereina iš sausos arba drėgnos patalpos į šlapią patalpą, iš vienos šlapios į kitą šlapią patalpą arba išeina iš patalpos į lauką, kiekvienas laidas turi būti tiesiamas atskirame izoliaciniame vamzdyje. Pereinantys iš sausos arba drėgnos patalpos į šlapią patalpą arba į lauką laidai turi būti sujungiami sausoje arba drėgnoje patalpoje.

392.9. Laidai ir kabeliai lentynose, ant atraminių konstrukcijų paviršių, lynų, stygų, juostų ir kitų laikančiųjų konstrukcijų tiesiami vienas prie kito tų pačių arba skirtingų formų (pavyzdžiui, apvalių, stačiakampių, keleto sluoksnių) pluoštais (grupėmis). Kiekvieno pluošto laidai ir kabeliai tarpusavyje turi būti sutvirtinti.

392.10. Laidai ir kabeliai loviuose tiesiami keliais sluoksniais, atsižvelgiant į gamintojų nustatytus jų apkrovos ir klojimo būdų reikalavimus. Jei šie reikalavimai nežinomi, tai laidų ir kabelių skerspjūvių suma lovyje, skaičiuojant pagal jų išorinį skersmenį, įskaitant izoliaciją ir išorinius apvalkalus, neturi būti didesnė kaip 35 proc. ištisai uždaro lovio skerspjūvio ir 40 proc. dangčiu uždengiamo lovio skerspjūvio.

392.11. Pluoštais (grupėmis) arba keliais sluoksniais nutiestų laidų ir kabelių ilgalaikės leistinosios srovės turi būti nustatomos atsižvelgiant į pablogėjusias aušinimo sąlygas.

392.12. Instaliacijos vamzdžiai, loviai ir lanksčios metalinės rankovės turi būti nutiestos taip, kad jose nesikauptų ir nesikondensuotų aplinkos drėgmė.

392.13. Tose patalpose, kuriose yra garų ir dujų, ardančių laidų ir kabelių izoliaciją ir apvalkalus, taip pat lauko įrenginiuose ir tose vietose, kur į vamzdžius, lovius ir rankoves gali patekti tepalų, vandens arba emulsijos, vamzdžių, lovių ir lanksčių metalinių rankovių tarpusavio jungės, taip pat jungės su skirstymo dėžutėmis, elektros įrangos korpusais ir pan. turi būti sandarios. Šiuo atveju lovių sienelės turi būti ištisinės, o dangčiai – sandarūs. Jungčių vietose vamzdžiai ir loviai turi turėti sandarinimo įtaisus, lanksčios metalinės rankovės turi būti hermetinės. Dulkėtose patalpose vamzdžių, rankovių, lovių jungės ir atšakos turi būti apsaugotos nuo dulkių.

392.14. Įžeminimo arba apsauginio įnulinimo laidininkais naudojamų plieninių vamzdžių ir lovių jungtys turi atitikti Taisyklių III skyriaus ir EĮĮBT reikalavimus.

393. Paslėptoji instaliacija patalpose:393.1. Gyvenamosios ir administracinės paskirties patalpose paslėptosios instaliacijos laidai ir

kabeliai turi būti montuojami instaliacijai skirtose zonose. Horizontaliųjų instaliacijos zonų plotis yra 30 cm, o vertikaliųjų – 20 cm. Horizontaliosios instaliacijos zonos prasideda 15 cm atstumu nuo lubų bei 15 ir 90 cm atstumu nuo grindų. Vertikaliosios instaliacijos zonos prasideda 10 cm atstumu nuo langų, durų ir kitų angų kraštų ir 10 cm atstumu nuo patalpų kampų. Jungikliai, kištukiniai lizdai ir atšakos dėžutės turi būti įrengti instaliacijos zonose. Elektros mašinos, aparatai ir prietaisai, kurių vardinė srovė didesnė kaip 16 A, turi būti prijungti prie skirstomojo skydo atskira elektros linija.

393.2. Paslėptosios instaliacijos vamzdžiai, kanalai ir lanksčios metalinės rankovės turi būti sandarūs ir įrengti atsižvelgiant į Taisyklių 50–52 punktų reikalavimus. Paslėptosios instaliacijos kanalai turi būti uždari.

393.3. Draudžiama elektros instaliacijos tinklus projektuoti ir įrengti vėdinimo kanaluose ir šachtose. Vėdinimo kanalus ir šachtas gali kirsti pavieniai laidai ir kabeliai, nutiesti mechaniniams poveikiams atspariuose vamzdžiuose. Tiesiant laidus ir kabelius virš kabamųjų lubų ir pakeltų (paaukštintų) grindų reikia

117

atsižvelgti į Taisyklių nurodymus, taip pat į Specialiųjų patalpų ir technologinių procesų elektros įrenginių įrengimo taisyklėse (toliau – SEĮĮT) nustatytus reikalavimus.

394. Lauko instaliacija:394.1. Lauko instaliacija statinių sienomis, lubomis ir kitomis laikančiosiomis konstrukcijomis turi

būti įrengiama kabeliais. Lauko instaliacija ant gyvenamosios ir visuomeninės paskirties pastatų stogų, išskyrus atvadus, neturi būti įrengiama.

394.2. Atstumas nuo atvado kabelio iki kelio (gatvės) ar įvažiavimo važiuojamosios dalies paviršiaus turi būti ne mažesnis kaip 5,5 m, o iki šaligatvio ir takų paviršiaus – ne mažesnis kaip 3,5 m. Atvado aukštis prie pastato nuo žemės paviršiaus turi būti ne mažesnis kaip 2,75 m.

394.3. Lauko instaliacijos vamzdžiai, loviai ir metalinės rankovės turi turėti sandarinimo įtaisus ir atitikti Taisyklių 50–52 punktų reikalavimus. Žemėje už pastato ribų plieniniuose vamzdžiuose ir loviuose laidai neturi būti tiesiami.

395. Elektrinio apšvietimo sistemos:395.1. Elektriniam apšvietimui turi būti naudojami šviesos diodų šaltiniai, žemo slėgio dujų išlydžio

(liuminescencinės), kaitinamosios ir aukšto dujų slėgio – metalų halogenidų, natrio, ksenono, gyvsidabrio volframo, gyvsidabrio lempos.

395.2. Vidiniam apšvietimui naudoti ksenono išlydžio lempas leidžiama tik tuo atveju, jeigu ilgalaikio žmonių buvimo vietose horizontalioji apšvieta yra ne didesnė kaip 150 lx, o kranų naudojimo zonose, jeigu kranininko darbo vieta apsaugota nuo tiesioginio apšvietimo.

395.3. Žemo slėgio dujų išlydžio (liuminescencinių) lempų naudojimo vietose turi būti laikomasi šių sąlygų:

395.3.1. aplinkos temperatūra turi būti ne žemesnė kaip minus 25 oC esant šviestuvo dvigubam stikliniam gaubtui;

395.3.2. įtampa šviestuvo gnybtuose turi būti ne mažesnė kaip 90 procentų vardinės lempos įtampos.395.4. Avariniam apšvietimui turi būti naudojami šviestuvai su kaitinamosiomis arba žemo slėgio

dujų išlydžio (liuminescencinėmis) lempomis. Didžiaslėges dujų išlydžio lempas leidžiama naudoti tik tuo atveju, jeigu įrengtos priemonės joms greitai uždegti. Avariniam apšvietimui turi būti naudojami tik stacionarieji šviestuvai.

395.5. Bendrajam vidiniam ir išoriniam apšvietimui turi būti naudojama ne aukštesnė kaip 230/400 V kintamosios arba nuolatinės srovės įtampa. Nepavojingose patalpose 230/400 V įtampa gali būti naudojama bet kokiame aukštyje nuo grindų įrengtiems stacionariesiems šviestuvams. Bendrajam vidiniam ir išoriniam apšvietimui gali būti naudojama 400 V įtampa, jeigu įvadui į šviestuvą ir atskirai įrengtą paleidimo valdymo aparatūrą naudojami ne žemesnės kaip 600 V vardinės įtampos laidai, arba kabelis ir šviestuvas maitinamas tik vienu faziniu ir nuliniu laidu.

395.6. Elektros atžvilgiu pavojingose ir labai pavojingose patalpose iki 2,5 m aukščio įrengiami šviestuvai turi būti 2 arba 3 apsaugos laipsnio (LST EN 60335:2003 „Buitiniai ir panašios paskirties elektriniai prietaisai. Sauga. 1 dalis. Bendrieji reikalavimai (IEC 60335-1:2001, modifikuotas)“. 1 apsaugos laipsnio šviestuvus leidžiama naudoti tik tuo atveju, jeigu jiems yra įrengta srovės skirtuminė apsauga, kurios suveikimo srovė IV ≤ 30 mA. Sprogiosiose zonose turi būti naudojami specialūs šviestuvai, aprobuoti naudoti atitinkamose sprogiosiose zonose.

Šie reikalavimai netaikomi šviestuvams, prižiūrimiems nuo tiltinių kranų. Tokie šviestuvai turi būti įrengti ne žemesniame kaip 1,8 m aukštyje nuo tiltinio krano grindų arba ne žemiau perdangų santvarų apačios.

395.7. Šviestuvų, naudojamų statinių fasadams, skulptūroms, paminklams ir dekoratyviniams kitos paskirties objektams, taip pat želdiniams apšviesti, įrengimo aukštis nereglamentuojamas. Šviestuvai turi būti ne mažesnio kaip IP 54 apsaugos laipsnio. Įrengiant šviestuvus žemiau žemės paviršiaus lygio, turi būti numatytos priemonės vandeniui pašalinti iš įgilinimo vietų arba jų apsaugos laipsnis turi būti ne mažesnis kaip IP 67. Baseinams ir fontanams apšviesti į vandenį panardinami šviestuvai turi būti specialios šiam tikslui skirtos konstrukcijos. Jų įtampa turi būti ne aukštesnė kaip 12 V.

118

395.8. Nepavojingose patalpose kilnojamieji vietinio apšvietimo šviestuvai su kaitinamosiomis, liuminescencinėmis ir dujų išlydžio lempomis turi būti maitinami ne aukštesne kaip 230 V įtampa.

395.9. Pavojingose ir labai pavojingose patalpose stacionarieji vietinio apšvietimo šviestuvai turi būti maitinami ne aukštesne kaip 50 V įtampa. Jeigu pavojingose ir labai pavojingose patalpose stacionariesiems vietinio apšvietimo šviestuvams yra įrengta srovės skirtuminė apsauga, kurios suveikimo srovė IV ≤ 30 mA, arba jie prijungti per skiriamuosius transformatorius, juos maitinti leidžiama ne aukštesne kaip 230 V įtampa. Šlapiose, labai šlapiose, karštose ir chemiškai aktyvios aplinkos patalpose naudojamos liuminescencinės ir dujų išlydžio lempos (šviestuvai) turi būti specialios konstrukcijos (su specialia armatūra).

395.10. Pavojingose ir labai pavojingose patalpose rankiniams šviestuvams maitinti turi būti naudojama ne aukštesnė kaip 50 V įtampa.

Darbams lauke, šalia didelių gerą kontaktą su žeme turinčių atvirų konstrukcijų, metalinėse talpyklose ir pan. naudojami rankiniai šviestuvai turi būti ne aukštesnės kaip 12 V įtampos.

Kilnojamuosiuose šviestuvuose, įrengiamuose ant kilnojamų stovų ne žemesniame kaip 2,5 m aukštyje, leidžiama naudoti ne aukštesnę kaip 230 V įtampą.

395.11. Iki 50 V įtampos maitinimo šaltiniais gali būti skiriamieji transformatoriai, įrengiami pagal EĮĮBT VIII skyriaus reikalavimus, arba autonominiai šaltiniai.

395.12. Leistinieji įtampos nuokrypiai ir svyravimai šviestuvų gnybtuose turi atitikti įtampos kokybės standarto reikalavimus (LST EN 50160:2010 „Viešųjų skirstomųjų tinklų tiekiamos elektros įtampinės charakteristikos“).

395.13. Apšvietimo ir galios imtuvai turi būti maitinami iš bendrų transformatorių, jeigu laikomasi įtampos kokybės standarto LST EN 50160:2010 „Viešųjų skirstomųjų tinklų tiekiamos elektros įtampinės charakteristikos“ reikalavimų.

395.14. Saugos apšvietimas turi būti įrengiamas kaminams ir kitiems aukštiems statiniams, aukštesniems kaip 45 m, vadovaujantis Aukštų statinių ženklinimo taisyklėse, patvirtintose Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus 2001 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 106 (Žin., 2002, Nr. 9-351; 2009, Nr. 37-1413), nustatytais reikalavimais ir tose patalpose, kuriose net trumpalaikis apšvietimo išjungimas gali kelti grėsmę žmonių sveikatai ir gyvybei, sukelti sprogimą bei gaisrą, sutrikdyti sudėtingą technologinį procesą ir pridaryti didelių materialinių nuostolių bei sukelti pavojų aplinkai.

395.15. Gamybos paskirties patalpose ir atvirose aikštelėse darbo paviršiuose saugos apšvietimas turi būti ne mažesnis kaip 5 procentai bendrosios darbinės apšvietos, bet ne mažesnis kaip 2 lx patalpose ir 1 lx atvirose aikštelėse.

395.16. Darbinio ir saugos apšvietimo šviestuvai gamybos ir pramonės paskirties pastatuose, visuomeninės paskirties pastatuose, visuomeninės paskirties inžineriniuose statiniuose (statybos techninis reglamentas STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. D1-91 (Žin., 2004, Nr. 54-1851), ir lauko aikštelėse turi būti maitinami iš atskiro nepriklausomo šaltinio.

395.17. Evakuacinio apšvietimo šviestuvai ir evakavimo (si) kelių nurodomieji ženklai gamybos paskirties patalpose, kuriose yra natūralus apšvietimas, taip pat gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose turi būti maitinami atskiromis linijomis iš transformatorinės (apšvietimo skirstomojo punkto) arba, esant tik vienam įvadui, iš įvadinės skirstomosios spintos.

Evakuacinio apšvietimo šviestuvai ir evakavimo (si) kelių nurodomieji ženklai gamybos paskirties patalpose be natūralaus apšvietimo turi būti maitinami iš atskiro nepriklausomo šaltinio.

395.18. Evakuacinis apšvietimas, užtikrinantis pakankamą saugiam žmonių judėjimui perėjų ir evakavimo (si) kelių apšvietimą, išsijungus pagrindiniam apšvietimui.

395.19. Evakuacijos kelių apšviestumas turi būti ne mažesnis kaip 30 lx.395.20. Darbinis ir avarinis apšvietimas turi atitikti patalpų, darbo vietų ir atvirų teritorijų

apšviestumo normas.395.21. Avarinio apšvietimo šviestuvai turi skirtis nuo darbinio apšvietimo šviestuvų, turi būti

pažymėti skiriamaisiais ženklais arba būti kitokios spalvos.

119

395.22. Kaminų ir kitų aukštų statinių, aukštesnių nei 45 m, apsauginis apšvietimas turi atitikti Aukštų statinių ženklinimo taisyklių, patvirtintų Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus 2001 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 106 (Žin., 2002, Nr. 9-351; 2009, Nr. 37-1432), reikalavimams.

395.23. Elektrinių ir pastočių pagrindinio, centrinio ir blokinio valdymo pultų patalpose, taip pat operatyvinio valdymo punktų pagrindinio skydo panelių fasaduose avarinis apšviestumas turi būti ne mažesnis kaip 30 lx, o grindų lygyje – ne mažesnis kaip 0,5 lx. Viena arba dvi lempos turi būti nuolat prijungtos prie nuolatinės srovės šynų.

395.24. Avarinį ir darbinį apšvietimą reikia prijungti prie skirtingų elektros šaltinių. Išjungus pagrindinius maitinimo šaltinius, elektrinėse ir pastotėse, kur nuolat budi darbuotojai, operatyvinio valdymo punktuose avarinis apšvietimas turi automatiškai persijungti prie akumuliatorių baterijos arba prie kito elektros šaltinio.

395.25. Avarinio apšvietimo tinkle turi nebūti rozečių.395.26. Kilnojamieji šviestuvai, naudojami remonto metu, turi būti ne aukštesnės kaip 50 V įtampos

ir ne aukštesnės kaip 12 V įtampos dirbant ypač didelio pavojingumo aplinkoje.395.27. Jei yra įrengta greitai veikianti skirtuminių srovių apsauga, gali būti naudojami 127–220 V

įtampos kilnojamieji šviestuvai, naudojami remonto metu.395.28. Elektrinių ir pastočių vidaus, išorės, taip pat apsauginio apšvietimo įrenginiai turi būti

prijungti skirtingomis linijomis.395.29. Išorės, išskyrus kuro sandėlių ir nutolusių elektrinės objektų, darbinis apšvietimas, taip pat

apsauginis apšvietimas turi būti valdomas iš centrinio valdymo pulto.395.30. Elektrinių apšvietimo tinklas turi būti prijungtas per stabilizatorius arba prie tam skirtų

transformatorių, kurie palaiko reikiamą įtampą.395.31. Lempos turi būti maitinamos ne didesne kaip vardinė įtampa.395.32. Tolimiausių darbinio apšvietimo lempų ir prožektorių įtampa negali sumažėti daugiau kaip

5% vardinės tinklo įtampos, o tolimiausių išorinio bei avarinio apšvietimo lempų ir 12–50 V įtampos lempų – ne daugiau kaip 10% (liuminescencinių lempų – ne daugiau kaip 7,5%) vardinės tinklo įtampos.

395.33. Skirstyklų koridoriuose su dviem išėjimais ir pereinamuosiuose tuneliuose apšvietimas turi būti valdomas iš dviejų vietų.

395.34. Apšvietimo tinklo skyduose ir rinklėse greta visų jungiklių (kirtiklių, automatinių jungiklių) turi būti užrašai su jungiklio pavadinimu, o greta saugiklių turi būti nurodyta lyduko srovė.

395.35. Privaloma tikrinti darbo ir avarinio apšvietimo stacionariųjų įrenginių ir elektros instaliacijos būklę, atlikti izoliacijos bandymus ir varžos matavimus prieš pradedant naudoti, vėliau – pagal elektros įrenginio savininko patvirtintą grafiką.

10. SROVĖLAIDŽIAI

396. Bendrieji reikalavimai:396.1. Srovėlaidžių laidininkus, izoliatorius, armatūrą, konstrukcijas ir aparatus reikia parinkti ir

įrengti pagal normalias darbo sąlygas (atitinkančias darbo įtampą ir srovę) ir atsižvelgiant į trumpojo jungimo sroves. Srovei laidžios dalys turi būti pažymėtos ir nudažytos sutartinėmis spalvomis pagal EĮĮBT nustatytus reikalavimus.

396.2. Srovėlaidžiai, kur ore yra chemiškai aktyvių medžiagų, ardančių srovei laidžias dalis, laikančiąsias konstrukcijas ir izoliatorius, turi būti apsaugoti nuo tų medžiagų poveikio.

396.3. Srovėlaidžio pradžioje ir gale ir tarpiniuose taškuose reikia įrengti stacionarius įžeminimo peilius arba numatyti vietas kilnojamiesiems įžemikliams prijungti. Kilnojamųjų įžemiklių prijungimo vietų skaičius turi būti toks, kad trumpojo jungimo metu indukuota įtampa tarp dviejų gretimų įžemiklių prijungimo taškų nebūtų didesnė kaip 250 V.

396.4. Srovėlaidžių mechaninė apkrova nustatoma atsižvelgiant į apkrovas (vėjo apkrovą, apšalo, įrenginių atšakų, žmogaus ir įrankių svorį ir pan.), o standžių šynų – į trumpojo jungimo srovės elektrodinaminę apkrovą.

120

396.5. Srovėlaidžių išdėstymas ir konstrukcija turi būti patogi ir saugi įrengti ir remontuoti.396.6. Lauke esantys aukštesnės kaip 1000 V įtampos srovėlaidžiai turi būti apsaugoti nuo

atmosferinių viršįtampių pagal aukštesnės kaip 1000 V įtampos skirstykloms taikomus reikalavimus.396.7. Didelių kintamųjų srovių srovėlaidžiuose turi būti numatytos priemonės induktyviosioms

varžoms suvienodinti fazėse ir joms sumažinti, taip pat priemonės elektros energijos nuostoliams, sukeltiems elektromagnetinių laukų, šynų laikikliuose, armatūroje ir metalinėse konstrukcijose sumažinti. Tekant 2,5 kA ir didesnei srovei turi būti numatytos ir induktyviosios varžos sumažinimo ir išlyginimo priemonės (pavyzdžiui, paketo juostų išdėstymas kvadrato kraštuose, suporuotos fazės, profilinės šynos, apvalūs ir kvadratiniai tuščiaviduriai vamzdžiai, transpozicija). Ilgiems lankstiems srovėlaidžiams turi būti naudojama fazės laidų transpozicija. Priemonių reikalingumą elektromagnetinio lauko sukeltiems elektros energijos nuostoliams sumažinti reikia pagrįsti techniniais ir ekonominiais skaičiavimais.

396.8. Tais atvejais, kai temperatūros svyravimai, transformatorių vibracija, netolygus pastato pamatų sėdimas ir pan. gali sukelti pavojingus srovėlaidžių laidininkų, izoliatorių ar kitų elementų mechaninius įtempimus, reikia numatyti naudoti juos šalinančias priemones (kompensatorius arba jiems tolygius įrenginius). Standžių srovėlaidžių kompensatoriai turi būti įrengti tose vietose, kur galimi statinių poslinkiai ar jų nusėdimas.

396.9. Skirtingų medžiagų laidininkai turi būti sujungti taip, kad kontaktų paviršiuje nevyktų korozija.

397. Srovėlaidžiai iki 1000 V.397.1. Gamybos paskirties patalpose srovėlaidžius, pagamintus pagal IP00 apsaugos apdangalais

laipsnį, reikia įrengti ne žemiau kaip 3,5 m aukštyje nuo grindų ar priežiūros aikštelės, o srovėlaidžius, pagamintus pagal apsaugos apdangalais laipsnius iki IP31 – ne žemiau kaip 2,5 m. Srovėlaidžių su izoliuotomis šynomis, pagamintų pagal IP20 ir aukštesnį apsaugos apdangalais laipsnį, taip pat srovėlaidžių, pagamintų pagal IP40 ir aukštesnį apsaugos apdangalais laipsnį, įrengimo aukštis nereglamentuojamas. Kintamosios srovės iki 50 V įtampos ir nuolatinės srovės iki 75 V įtampos bet kokios konstrukcijos srovėlaidžių įrengimo aukštis nereglamentuojamas. Tik elektrotechnikos priežiūros darbuotojams prieinamose patalpose (techniniuose pastatų aukštuose ir pan.) IP20 ir aukštesnio apsaugos laipsnio srovėlaidžių įrengimo aukštis nereglamentuojamas. Įmonių elektros įrenginių patalpose bet kurio apsaugos apdangalais laipsnio srovėlaidžių įrengimo aukštis nereglamentuojamas. Vietos, kur yra galimybė atsitiktinai prisiliesti prie srovėlaidžių, įrengtų pagal IP00 apsaugos apdangalais laipsnį, turi būti atitvertos. Galimų mechaninių pažeidimų vietose srovėlaidžiai turi būti papildomai apsaugoti. Srovėlaidžiai ir jų atitvarai, esantys virš perėjų, turi būti įrengti ne žemiau kaip 1,9 m nuo grindų ar priežiūros aikštelės. Srovėlaidžių tinklinio atitvaro tinklo akis turi būti ne didesnė kaip 25 x 25 mm.

397.2. Srovėlaidžių laikančiosios ir atraminės konstrukcijos turi būti pagamintos iš ne žemesnės kaip A2 degumo klasės statybos produktų ir turėti ne mažesnį kaip R 15 atsparumą ugniai. Srovėlaidžių perėjimo per perdangas, pertvaras ir sienas vietose ugnis ir dūmai neturi prasiskverbti iš vienos patalpos į kitą.

397.3. Atstumas nuo atvirų srovėlaidžio srovei laidžių dalių (IP00 apsaugos laipsnis) iki vamzdynų turi būti ne mažesnis kaip 1 m, o iki technologinės įrangos – ne mažesnis kaip 1,5 m.

397.4. Atvirų srovėlaidžių (IP00) atstumai tarp skirtingų fazių arba polių laidininkų ir nuo srovėlaidžių iki pastatų sienų ir įžemintų konstrukcijų turi būti ne mažesni kaip 50 mm, o iki pastato D-s2, d2 ir žemesnės degumo klasės statybos produktų elementų – ne mažesni kaip 200 mm.

397.5. Srovėlaidžio atšakos komutavimo ir apsaugos aparatūra turi būti įrengta atšakos pradžioje, prie pat srovėlaidžio, atsižvelgiant į apsaugos aparatų įrengimo vietos parinkimo reikalavimus. Ši aparatūra turi būti išdėstyta ir atitverta taip, kad nebūtų galimybės atsitiktinai prisiliesti prie srovinių dalių. Nepasiekiamame aukštyje įrengtiems aparatams operatyviai valdyti nuo grindų ar priežiūros aikštelių turi būti numatytos atitinkamos priemonės (traukės, lynai). Aparatai turi turėti nuo grindų ar priežiūros aikštelės matomas aparato padėtį nurodančias žymes (įjungta, išjungta).

397.6. Srovėlaidžių izoliatoriai turi būti iš A1 degumo klasės statybos produktų (porcelianas, steatitas ir pan.).

121

397.7. Prie atvirų srovėlaidžių (IP00) visoje trasoje kas 10–15 m, taip pat žmonių buvimo vietose (kranininkų aikštelės ir pan.) turi būti pritvirtinti įspėjamieji ženklai.

397.8. Srovėlaidžiuose turi būti priemonių (pavyzdžiui, izoliaciniai spyriai), neleidžiančių faziniams laidininkams pavojingai suartėti ar priartėti prie srovėlaidžio gaubto, tekant trumpojo jungimo srovei.

397.9. Srovėlaidžiams kranų tarpatramiuose taikomi šie papildomi reikalavimai:397.9.1. neatitverti atviri srovėlaidžiai (IP00), tiesiami santvaromis, turi būti įrengiami ne žemiau

kaip 2,5 m nuo tilto dangos ir krano vežimėlio, o tiesiami žemiau kaip 2,5 m, bet ne žemiau kaip perdangos (denginio) santvaros apatinė juosta srovėlaidžiai turi būti atitverti, kad nebūtų galimybės atsitiktinai prisiliesti prie jų nuo tilto dangos ir krano vežimėlio arba po srovėlaidžiu prie paties krano pritvirtinamas atitvaras;

397.9.2. atvirų srovėlaidžių (IP00) ruožai, esantys virš kranų remonto aikštelių, turi būti atitverti taip, kad nuo krano vežimėlio dangos nebūtų galimybės prisiliesti prie srovei laidžių dalių. Atitverti nereikia, jeigu srovėlaidis virš šios dangos įrengtas 2,5 m ir didesniame aukštyje arba jeigu šiose vietose naudojami izoliuoti laidininkai;

397.9.3. srovėlaidžiai po kranais jų darbo zonoje turi būti tiesiami įrengus specialias apsaugos nuo mechaninių pažeidimų priemones. Specialių apsaugos nuo mechaninių pažeidimų priemonių nereikia iki 630 A srovės su bet kokiu apdangalu šynoms, esančioms netoli technologinės įrangos už krano darbo zonos ribų.

398. Srovėlaidžiai virš 1000 V:398.1. Gamybos paskirties patalpose turi būti naudojami IP41 ir aukštesnio apsaugos laipsnio

srovėlaidžiai. Šie srovėlaidžiai turi būti įrengti ne mažesniame kaip 2,5 m aukštyje nuo grindų arba priežiūros aikštelės. Gamybos paskirties patalpose, prieinamose tik kvalifikuotiems elektrotechnikos darbuotojams (pavyzdžiui, pastatų techniniuose aukštuose ir pan.), IP41 ir aukštesnio apsaugos laipsnio srovėlaidžių įrengimo aukštis nereglamentuojamas. Elektros įrenginių patalpose leistina naudoti bet kokios konstrukcijos srovėlaidžius. Žemesnės kaip IP41 apsaugos laipsnio srovėlaidžiai turi būti įrengti ne mažiau kaip 2,5 m nuo grindų ar priežiūros aikštelės. IP41 ir aukštesnio apsaugos laipsnio srovėlaidžių įrengimo aukštis nereglamentuojamas.

398.2. Išorėje įrengiamų srovėlaidžių tipas nereglamentuojamas.398.3. Įrengiant srovėlaidžius tuneliuose ir galerijose turi būti atsižvelgta į uždarosioms skirstykloms

ir pastotėms taikomus, taip pat į Taisyklių 62 punkto ir į šiuos papildomus reikalavimus:398.3.1. atvirų srovėlaidžių (IP00) priežiūros koridorių plotis turi būti ne mažesnis kaip 1 m – esant

vienpusiam įrenginių išdėstymui, ir 1,2 m – esant dvipusiam įrenginių išdėstymui. Tiek vienpusių, tiek ir dvipusių, ilgesnių kaip 150 m srovėlaidžių, priežiūros koridorius turi būti ne mažiau kaip 0,2 m platesnis už minėtuosius;

398.3.2. atvirų srovėlaidžių atitvarų aukštis nuo grindų turi būti ne mažesnis kaip 1,7 m;398.3.3. srovėlaidžio pradžioje, pabaigoje ir tarpiniuose taškuose reikia numatyti stacionariuosius

įžeminimo peilius arba kilnojamųjų įžemiklių prijungimo vietas. Kilnojamųjų įžemiklių prijungimo vietų skaičius turi būti toks, kad gretimų laidininkų trumpojo jungimo metu indukuota įtampa tarp dviejų gretimų įžemiklių prijungimo taškų neviršytų 250 V.

398.4. Tuneliuose ir galerijose, kur įrengti srovėlaidžiai, turi būti įrengtas apšvietimas, atitinkantis Apšvietimo elektros įrenginių įrengimo taisyklių reikalavimus. Tunelių ir galerijų apšvietimo šviestuvams energija turi būti tiekiama iš dviejų šaltinių, lempas prie jų jungiant pakaitomis. Atvirų srovėlaidžių (IP00) apšvietimo armatūros priežiūra neturi kelti pavojaus. Šiuo atveju tunelio ir galerijų apšvietimo instaliacija turi būti ekranuota (kabeliai su metaliniu apvalkalu, instaliacija plieniniuose vamzdžiuose ir pan.).

398.5. Įrengiant srovėlaidžių tunelius ir galerijas, turi būti atsižvelgta į šiuos reikalavimus:398.5.1. statiniai turi būti iš A1 degumo klasės statybos produktų. Gelžbetoninių atraminių

konstrukcijų atsparumas ugniai turi būti ne mažesnis kaip R 45, o plieninių lakštų konstrukcijų – ne mažesnis kaip R 15;

122

398.5.2. vėdinimas turi būti toks, kad, esant srovėlaidžių vardinei apkrovai, įeinančio ir išeinančio oro temperatūrų skirtumas neviršytų 15 oC. Vėdinimo angos turi būti uždengtos žaliuzėmis arba tinklais ir apsaugotos stogeliais;

398.5.3. tunelių ir galerijų vidinės erdvės neturi kirsti jokie vamzdynai;398.5.4. srovėlaidžių tuneliuose ir galerijose turi būti įrengtos ryšių priemonės. Ryšių priemonių

aparatūra ir jos įrengimo vietos turi būti nurodytos projektiniuose sprendiniuose.399. Lankstūs srovėlaidžiai:399.1. Lankstūs srovėlaidžiai išorėje turi būti įrengiami ant atskirų atramų. Srovėlaidžiai ir

technologiniai vamzdynai ant bendrų atramų neturi būti įrengiami.399.2. Atstumas tarp išskaidytos fazės laidų turi būti ne mažesnis kaip šeši naudojamų laidų

skersmenys.399.3. Jei srovėlaidžiai priartėja prie statinių, kuriuose yra sprogiųjų zonų, taip pat prie sprogiųjų

lauko įrenginių, turi būti laikomasi sprogiosioms zonoms taikomų reikalavimų.399.4. Ilgo srovėlaidžio fazės, jei tam yra pritaikytos konstrukcijos, turi būti išdėstomos lygiakraščio

trikampio viršūnėse.399.5. Ilguose srovėlaidžiuose turi būti vietos kilnojamiesiems įžemikliams prijungti. 399.6. Skaičiuojant lanksčių srovėlaidžių laidus reikia vadovautis šiais principais:399.6.1. laidų įtempis, esant įvairiems išorinių apkrovų deriniams, priklauso nuo fazinio laido leistino

normatyvinio tempimo, kurį lemia naudojamų atramų ir mazgų atsparumas. Fazinio laido leistinas normatyvinis įtempis turi būti ne didesnis kaip 0,98 kPa;

399.6.2. reikia įvertinti tarpfazinių ir fazinių laidų spyrių svorio papildomą apkrovą;

11. RELINĖ APSAUGA IR AUTOMATIKA

400. Elektros tinklas ar jo dalys privalo turėti apsaugą nuo trumpojo jungimo srovių, veikiančią selektyviai, su trumpiausiu uždelsimu ir atitinkančią jautrumo reikalavimus.

401. Apsauga turi išjungti pažeistą tinklo dalį, kai saugomoje linijoje (zonoje) atsiranda šie trumpieji jungimai:

401.1. vienfaziai, dvifaziai ir trifaziai – tiesiogiai įžemintos neutralės tinkluose;401.2. dvifaziai, trifaziai ir, jei būtina, vienfaziai įžemėjimai – izoliuotosios (įžemintos per kompensacinę

ritę) neutralės tinkluose.402. Visos elektrinių, pastočių ir elektros tinklų galios grandinės ir įrenginiai turi būti apsaugoti nuo

trumpųjų jungimų ir normalaus darbo režimo sutrikimų relinės apsaugos ir automatikos įtaisais, saugikliais arba automatiniais jungikliais.

403. Relinės apsaugos ir automatikos, avarinės bei įspėjamosios signalizacijos įtaisai turi būti įjungti ir parengti dirbti išskyrus tuos, kurie turi būti išjungti pagal jų veikimo principą, sistemos darbo režimą ir selektyvumo sąlygas.

404. Ant bendrųjų skydų sumontuoti kelių prijunginių arba vieno prijunginio skirtingų relinės apsaugos ir automatikos įtaisų aparatai, kuriuos reikia techniškai prižiūrėti atskirai, turi būti nuo kitų atskirti ryškia skiriamąja linija, išskyrus valdymo panelius.

405. Relinės apsaugos ir automatikos paneliuose ir spintose prie raktų, tarpių, bandymo blokų ar kitokių įtaisų, kuriais operatyviniai (budintieji) darbuotojai atlieka perjungimus, turi būti užrašai apie minėtųjų įtaisų padėtį visų režimų atvejais arba kitos vaizdžios kontrolės priemonės. Apie įtaisų perjungimus turi būti įrašoma operatyviniame žurnale.

406. Sugedus apsaugai arba ją išjungus, likusios prijunginio (prijunginys – tai tarp elektros linijos arba galios transformatoriaus ir šynų ar tarp skirtingų šynų sistemų prijungtas komutacinis elektros įrenginys, turintis technologinio valdymo įtaisus) apsaugos turi jį apsaugoti nuo visų gedimų. Jeigu ši sąlyga neįvykdoma, reikia panaudoti laikinąsias apsaugas arba įrenginį išjungti.

407. Po remonto įjungiant linijas, šynas ir kitus įrenginius, taip pat juos perjungiant oriniais jungtuvais ir skyrikliais, turi būti įjungtos greit veikiančios prijunginio apsaugos ir jungtuvų išjungimo

123

rezervavimo apsauga (jei ji yra). Jeigu jų įjungti negalima, reikia pagreitinti apsaugų veikimą arba įrengti laikinąją, nors ir neselektyvią, apsaugą.

408. Relinės apsaugos ir automatikos grandinių izoliacijos varža turi būti ne mažesnė nei gamintojo, teisės aktuose ar norminiuose dokumentuose nustatyta minimali riba. Tikrinant relinės apsaugos ir automatikos įtaisų grandinių su puslaidininkiniais ir mikroelektroninikos elementais izoliaciją, turi būti imtasi priemonių kad šie elementai nebūtų pažeisti (pvz., atskirų elementų arba jų dalių maitinimo schemos gnybtai „plius“ ir „minus“ turi būti tarpusavyje sujungti).

409. Nauji įrenginiai įjungiami įmonės vadovo nustatyta tvarka. Įjungti leidžiama jeigu:409.1. relinės apsaugos ir automatikos žurnale yra įrašas apie derinimo darbų pabaigą ir įrenginio

paruošimą įjungti;409.2. parengtos įjungiamų įrenginių priežiūros instrukcijos;409.3. su parengtomis instrukcijomis supažindinti įrenginius eksploatuojantys operatyviniai

darbuotojai.410. Vykdantys darbus relinės apsaugos ir automatikos grandinėse turi turėti atlikimo schemas, o

110 kV ir aukštesnės įtampos įrenginių relinės apsaugos ir elektros automatikos grandinėse – dar ir darbų sekos tipines arba specialiąsias programas. Vykdant darbus sudėtinguose relinės apsaugos ir automatikos įrenginiuose turi būti imamasi ypatingų atsargumo priemonių, kad klaidingai nebūtų išjungti ar įjungti kiti įrenginiai.

411. Baigus darbus reikia patikrinti ar tinkamai prijungtos srovės, įtampos ir operatyvinės grandinės, įsitikinti, ar įranga veikia.

412. Jeigu vykdant darbus relinės apsaugos ir automatikos įrenginiuose gali būti klaidingai išjungti arba įjungti kiti įrenginiai ar grandinės arba atsirasti nenumatytų poveikių, tai turi būti iš anksto įvertinta ir pažymėta šiuos darbus atlikti išduodamame nurodyme arba pavedime.

413. Taisant sugedusius arba suduriant kontrolinius kabelius metaliniu apvalkalu, jų gyslos turi būti sujungiamos hermetiškomis movomis arba specialiose dėžutėse ir gnybtuose. Vidutiniškai 50 m kabelio ruože leidžiamas ne daugiau kaip vienas sujungimas. Movos ir dėžutės turi būti pažymėtos kabelių žurnaluose.

414. Jeigu oro, šviesos arba alyvos veikiama kontrolinių kabelių izoliacija gali irti, tai kabelių galuose išsišakojusios gyslos privalo turėti papildomą apsauginę dangą.

415. Nenaudojamos ir išjungtos srovės transformatorių antrinės apvijos turi būti užtrumpintos. Srovės ir įtampos transformatorių antrinės grandinės ir aukštojo dažnio kanalų prijungimo filtrų antrinės grandinės turi būti įžemintos.

416. Elektrinėse ir pastotėse įrengti registruojantieji prietaisai, ir kiti prietaisai, naudojami relinės apsaugos ir automatikos įtaisų darbo analizei bei gedimų vietoms elektros linijose nustatyti, pereinamųjų procesų registratoriai visada turi būti parengti dirbti. Minėtieji prietaisai prijungiami ir atjungiami pagal paraišką.

417. Operatyvinėse srovės grandinėse turi būti užtikrintas selektyvus automatinių jungiklių ir saugiklių veikimas.

418. Elektrinių ir pastočių valdymo pultuose ir skyduose bei relinės apsaugos ir automatikos skyduose relinės apsaugos ir elektros automatikos bei avarijų prevencijos automatikos grandinių perjungimo įtaisai turi būti išdėstyti vaizdžiai, to paties pobūdžio operacijos turi būti atliekamos vienodai.

419. Kontroliniai kabeliai turi neliesti galios kabelių movų. Tarp kontrolinių kabelių ir galios kabelių movų turi būti įrengta nedegios medžiagos skiriamoji pertvara.

420. Skirstyklose sumontuotoji relinės apsaugos ir automatikos, ryšių ir telemechanikos įrenginių aparatūra, spintos, gnybtynai, orinių jungtuvų valdymo spintos, paskirstymo spintos, taip pat alyvinių jungtuvų, skirtuvų, trumpiklių pavarų ir skyriklių pavarų su elektros varikliu spintos, nukritus aplinkos oro temperatūrai žemiau nurodytos gamintojų instrukcijose, turi būti šildomos elektra arba turi būti įrengtas automatiškai reguliuojamas antikondensacinis šildymas.

124

12. ELEKTROS ĮRENGINIŲ BANDYMAI IR MATAVIMAI

421. Įrengus (sumontavus) iki 400 kV įtampos elektros įrenginius, prieš pradedant juos naudoti, turi būti atlikti elektros įrenginių bandymai ir matavimai. Bandymai ir matavimai atliekami vadovaujantis gamintojų, pagaminusių elektros įrenginius, techniniais dokumentais, įrenginį eksploatuojančios įmonės patikrinimus reglamentuojančiais dokumentais ir Elektros įrenginių bandymo normomis ir apimtimis. Įrenginį eksploatuojančios įmonės patikrinimus reglamentuojantys dokumentai ir Elektros įrenginių bandymo normų ir apimčių reikalavimai taikomi, jeigu jie neprieštarauja gamintojų techniniuose dokumentuose nustatytiems reikalavimams.

422. Pagaminti elektros įrenginiai turi būti išbandyti gamintojo, taikant nurodytus jo techniniuose dokumentuose reikalavimus.

423. Kartu su elektros įrenginiais turi būti pateikta atitikties deklaracija arsertifikatas ir naudojimo dokumentai su reikalingais parametrais.

424. Elektros įrenginiai arba statybos produktai (pavyzdžiui, elektros linijos, skirstyklos ir pan.), gauti statybos proceso metu, juos pažeidus transportavimo ir montavimo metu, kilus abejonių, kad gaminio parametrai neatitinka gamintojo naudojimo dokumentuose nurodytų ir pakartotinai naudojamų (išmontuotų), turi būti atliekami jų bandymai ir parametrų matavimai vadovaujantis norminiais dokumentais.

425. Be numatytų bandymų ir matavimų, turi būti atliekama įrenginių apžiūra ir jų mechaninės dalies patikra.

426. Visi bandymai ir matavimai turi būti įforminami atitinkamais protokolais (aktais). Patikrinimo protokoluose (aktuose) turi būti nurodomos matavimo sąlygos, matavimo priemonės, išmatuotų parametrų vertės, gamintojo nustatytos arba kituose norminiuose dokumentuose pateikti norminiai dydžiai.

427. Įvertinus bandymų ir matavimų rezultatus, nustatoma elektros įrenginių techninė būklė ir daromos išvados dėl jų tinkamumo naudoti.

428. Relinės apsaugos, automatikos ir telemechanikos įranga turi būti tikrinama remiantis normų ir bandymo apimčių normatyvais, nustatytais šių įrenginių techniniuose ir norminiuose dokumentuose.

429. Elektros įrenginių profilaktiniai bandymai ir matavimai turi būti atliekami vadovaujantis gamintojų, pagaminusių elektros įrenginius, instrukcijomis, įrenginį eksploatuojančios įmonės vidiniais patikrinimus reglamentuojančiais dokumentais ir norminiu dokumentu „Elektros įrenginių bandymo normos ir apimtys“, patvirtintu Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 141 (Žin., 2001, Nr. 54-1930). Įrenginį eksploatuojančios įmonės bandymus reglamentuojantys dokumentai ir norminio dokumento „Elektros įrenginių bandymo normos ir apimtys“ reikalavimai taikomi, jeigu jie neprieštarauja gamintojų instrukcijų nurodymams.

430. Skirstyklų įrenginiai bandomi ir jų parametrai tikrinami vadovaujantis bandymo normomis ar įrenginio savininko nustatytomis apimtimis ir periodiškumu, gamintojo dokumentuose nurodytus reikalavimus ir atsižvelgiant į darbo metu atsiradusius trūkumus bei apžiūrų rezultatus.

431. 110 kV ir aukštesnės įtampos atvirosiose skirstyklose eksploatuojamų dujomis užpildytų įrenginių dujų kiekis turi būti stebimas, o dujų kokybė tikrinama vadovaujantis dokumentu „Elektros įrenginių bandymo normos ir apimtys“.

13. ĮŽEMINIMAS IR APSAUGA NUO VIRŠĮTAMPIŲ

432. Bendrieji reikalavimai:432.1. EĮĮBT reikalavimai taikomi visų įtampų gamybos, perdavimo, skirstymo ir vartotojų

kintamosios ir nuolatinės srovės elektros įrenginiams. EĮĮBTpateikti bendrieji elektros įrenginių įžeminimo, žmonių apsaugos nuo elektros srovės ir įrenginių apsaugos nuo viršįtampių reikalavimai.

Kranams, liftams, karjerų elektros įrenginiams, įrenginiams degiose ir sprogiose zonose ir kitiems specialiems įrenginiams turi būti nustatytos papildomos sąlygos.

Papildomi reikalavimai pateikti Galios elektros įrenginių įrengimo taisyklėse, Apšvietimo elektros įrenginių įrengimo taisyklėse ir Specialiųjų patalpų ir technologinių procesų elektros įrenginių įrengimo

125

taisyklėse.432.2. Elektros įrenginiai pagal įtampą ir srovės rūšį skirstomi į šiuos įrenginius:432.2.1. iki 50 V įtampos kintamosios srovės ir iki 75 V įtampos nuolatinės srovės;432.2.2. aukštesnės kaip 50 V įtampos ir iki 1000 V įtampos kintamosios srovės ir aukštesnės kaip

75 V įtampos ir iki 1500 V įtampos nuolatinės srovės;432.2.3. aukštesnės kaip 1000 V įtampos kintamosios srovės ir aukštesnės kaip 1500 V įtampos

nuolatinės srovės.Tolesniame Taisyklių tekste ši klasifikacija nurodoma tiktai pagal kintamąją srovę.432.3. Kintamosios srovės elektros tinklai pagal neutralės įžeminimą skirstomi į šiuos tinklus:432.3.1. tiesiogiai įžemintos neutralės;432.3.2. varža įžemintos neutralės;432.3.3. kompensuotosios neutralės;432.3.4. izoliuotosios neutralės.432.4. Nuolatinės srovės tinklai skirstomi į tinklus su:432.4.1. izoliuotais šaltinio poliais;432.4.2. įžemintu viduriniu šaltinio poliumi arba dvilaidėje sistemoje – su vienu įžemintu šaltinio

poliumi.432.5. Žmonėms apsaugoti nuo elektros srovės, kai pažeidžiama izoliacija, būtina naudoti bent vieną

iš šių priemonių: įžeminimą, įnulinimą arba apsauginį išjungimą, skiriamąjį transformatorių, pažemintą iki 50 V 50 Hz dažnio kintamosios srovės ir iki 75 V nuolatinės srovės įtampą, dvigubąją izoliaciją, potencialo išlyginimą, potencialų suvienodinimą, izoliuotas aikšteles.

432.6. Įžeminti arba įnulinti būtina:432.6.1. visus 400 V ir aukštesnės įtampos kintamosios srovės ir 440 V ir aukštesnės įtampos

nuolatinės srovės įrenginius;432.6.2. aukštesnės kaip 50 V įtampos kintamosios srovės ir aukštesnės kaip 75 V įtampos nuolatinės

srovės įrenginius pavojingose ir labai pavojingose patalpose, taip pat lauke esančius įrenginius.Iki 50 V įtampos kintamosios srovės ir iki 75 V įtampos nuolatinės srovės įrenginių įžeminti arba

įnulinti nereikia, išskyrus elektros įrenginius, esančius sprogimui pavojingose zonose, suvirinimo įrenginius ir elektros įrenginius, nurodytus Taisyklių 203.6 punkte.

432.7. Trifaziuose iki 1000 V įtampos tiesiogiai įžemintos neutralės tinkluose ir vienfaziuose su įžemintu vienu srovės šaltinio tašku tinkluose turi būti įnulinti oro linijų atramose įrengti elektros įrenginiai.

432.8. Elektros įrenginiams įžeminti pirmiausia turi būti panaudoti natūralieji įžemintuvai. Jeigu juos naudojant įžeminimo įrenginio varža arba prisilietimo įtampa yra leistina ir leistinoji įžeminimo įrenginio įtampa neviršija normuotos įtampos, dirbtinio įžemintuvo įrengti nebūtina.

432.9. Greta esantiems įvairių įtampų ir skirtingos paskirties įrenginiams įžeminti, išskyrus specialiosios paskirties įrenginius, reikia naudoti bendrą įžeminimo įrenginį. Šis bendras įžeminimo įrenginys turi atitikti visus apsauginiam, darbiniam ir apsaugos nuo viršįtampių įžemintuvams keliamus reikalavimus ir įvairių įtampų ir skirtingos paskirties įrenginiams įžeminti keliamus reikalavimus.

432.10. Šiame skyriuje pateiktos įžeminimo įrenginių varžos ir prisilietimo įtampos turi būti užtikrinamos, kai sąlygos yra nepalankiausios ir didžiausia savitoji grunto varža.

432.11. Iki 1000 V įtampos elektros tinkluose naudojamos šios elektros tinklų sistemos:432.11.1. TN sistema – elektros tinklo sistema, kurioje vienas šaltinio taškas (neutralė trifaziame

tinkle) yra tiesiogiai įžemintas, o pasyviosios įrenginių dalys, prie kurių yra galimybė prisiliesti, su neutrale sujungtos apsauginiais laidininkais PE ir (arba) pakartotinai įžemintais apsauginiais nuliniais laidininkais PEN.

432.11.2. TT sistema – elektros tinklo sistema, kurioje vienas šaltinio taškas (šaltinio neutralė) yra tiesiogiai įžemintas, o elektros įrenginių pasyviosios dalys sujungtos su vietiniu įžeminimo įrenginiu;

432.11.3. IT sistema – elektros tinklo sistema, kurios maitinimo tinklas ir elektros įrenginių aktyviosios dalys neturi tiesioginio ryšio su žeme, o elektros įrenginių pasyviosios dalys yra sujungtos su vietiniu įžeminimo įrenginiu.

126

Galvaniniu būdu sujungtuose skirstomuosiuose iki 1000 V įtampos elektros tinkluose kartu su prijungtomis instaliacijomis naudojamos viena iš šių sistemų: TN, TT ar IT.

432.12. Visi aukštesnės kaip 1000 V įtampos izoliuotosios neutralės tinklų įrenginiai turi būti įžeminti. Šiuose tinkluose turi būti įrengtos įžemėjimą nustatančios arba apie laido nutrūkimą signalizuojančios priemonės. Apsaugos nuo įžemėjimo priemonės turi būti įrengiamos pagal Elektros įrenginių relinės apsaugos ir automatikos įrengimo taisyklių reikalavimus.

432.13. Iki 1000 V įtampos trifaziame izoliuotosios neutralės arba vienfaziame izoliuotame tinkle, transformatoriumi sujungtame su aukštesnės kaip 1000 V įtampos tinklu, turi būti įrengtas įtampos ribotuvas – apsaugai nuo aukštesnės įtampos, galinčios atsirasti pažeidus izoliaciją tarp aukštesnės ir žemesnės įtampos apvijų.

432.14. Iki 1000 V įtampos elektros įrenginiuose saugai naudojamų skiriamųjų transformatorių antrinė įtampa turi būti ne aukštesnė kaip 400 V, o žeminamųjų transformatorių – ne aukštesnė kaip 50 V. Skiriamieji transformatoriai privalo turėti:

432.14.1. pirminėje jo apvijos pusėje įrengtus saugiklį arba automatinį jungiklį; 432.14.2. neįžemintą antrinę apviją, kurią įžeminti draudžiama.Skiriamojo transformatoriaus korpusas, atsižvelgiant į pirminę apviją maitinančio tinklo neutralės

veikimo režimą, turi būti įžemintas arba įnulintas. Prie skiriamųjų transformatorių prijungtų įrenginių pasyviųjų dalių įžeminti nereikia.

Žeminamieji transformatoriai, kurių antrinė įtampa ne aukštesnė kaip 50 V, naudojami kaip skiriamieji, jeigu jie atitinka minėtas sąlygas. Jeigu žeminamieji transformatoriai neturi būti naudojami kaip skiriamieji transformatoriai, tai, atsižvelgiant į juos maitinančio tinklo neutralės veikimo režimą, reikia įžeminti arba įnulinti transformatoriaus korpusą, taip pat vieną antrinės apvijos galą arba neutralę (vidurinį apvijos tašką).

432.15. Kai nėra galimybės įrenginių įžeminti, įnulinti ar panaudoti apsauginio atjungimo arba kai šias saugos priemones sudėtinga įrengti techniškai, elektros įrenginiams eksploatuoti įrengiamos izoliuotos aikštelės. Jos turi būti įrengtos taip, kad būtų dirbama prie pavojingų neįžemintų arba neįnulintų įrenginių dalių, neliečiant kitų įžemintų įrenginių ar pastato konstrukcijų.

432.16. Aplink atvirų aukštesnės kaip 1000 V įtampos izoliuotosios neutralės elektros įrenginių teritoriją ne mažesniame kaip 0,5 m gylyje turi būti įrengtas uždaro kontūro įžemintuvas.

432.17. Iki 1000 V įtampos izoliuotosios neutralės tinkluose elektros įrenginiai turi būti įžeminti.433. Elektros tinklų įrenginių įžeminimas:433.1. Visos metalinės elektros įrenginių dalys, kuriose pažeidus izoliaciją gali atsirasti įtampa ir

dėl to gali nukentėti žmonės, sutrikti darbo režimas arba sugesti įrenginiai, turi būti įžemintos.433.2. Visi elektros įrenginiai arba jų elementai, kuriuos reikia įžeminti, turi būti prijungti prie

įžemintuvo arba įžeminimo magistralės atskirais įžeminimo laidininkais. Neleidžiama įrenginių į įžeminimo grandinę jungti nuosekliai.

433.3. Įžeminimo magistralės ir laidininkai prie požeminių įžemintuvo dalių (įžeminimo kontūro, įžeminamų konstrukcijų) turi būti privirinami. Įžemintuvo elementams iš spalvotųjų arba jais padengtų metalų sujungti turi būti naudojamos specialios jungtys. Įžeminimo laidininkai prie aparatų, elektros mašinų korpusų, elektros konstrukcijų ir kitur gali būti privirinami, priveržiami varžtais arba įpresuojami.

433.4. Atvirai nutiesti įžeminimo laidininkai turi būti apsaugoti nuo korozijos.433.5. Naujai montuojant arba perdažant įžeminimo peilius, jų pavarų traukes, atvirai paklotas

įžeminimo šynas ir įnulinimo laidus reikia žymėti:433.5.1. 6–330 kV atvirųjų skirstyklų įžeminimo peilius 4–5 žalios ir 4–5 geltonos spalvos juostomis.

Vienos spalvos juostos plotis 30–300 mm be tarpų;433.5.2. 6–330 kV įžeminimo peilių pavarų traukes 2 žalios ir 2 geltonos spalvos juostomis. Vienos

spalvos juostos plotis 50–100 mm be tarpų. Žaliomis ir geltonomis juostomis žymėti ir skyriklių bendrąsias traukes, kuriomis išjungiami pagrindiniai peiliai ir įjungiami įžeminimo peiliai;

433.5.3. skirstyklose, transformatorinėse, skirstomuosiuose punktuose ir elektros linijų atramose atvirai paklotus įžeminimo laidininkus žymėti žalios ir (ar) geltonos spalvos skersinėmis 100 mm pločio

127

juostomis be tarpų iki 2 m aukščio nuo žemės. Nereikia žymėti laidininkų, jungiančių įžemintuvus su apatinėmis atramų konstrukcijomis, skirtų laidų įnulinimui atramose bei įvadinių apskaitos spintų įžeminimo laidininkų (jie gali būti dažomi juoda spalva);

433.5.4. įžeminimo bei bendrus neutralės ir įžeminimo laidininkus patalpų viduje žymėti žalios ir (ar) geltonos spalvos skersinėmis 100 mm pločio juostomis be tarpų; dažoma visa atvirai paklota šyna;

433.5.5. neutralės arba vidurinio laido laidininkus žymėti šviesiai mėlyna spalva 15–100 mm pločio juostomis kiekvienoje atšakoje matomoje vietoje arba spalvinti per visą jų ilgį. Šviesiai mėlyna spalva turi būti nežymimas bet kuris kitas laidininkas, kur spalvos gali susimaišyti.

433.6. Žymėjimą pradėti nuo nurodytos pozicijos ir pradėti žalia spalva, tai yra įžeminimo peilių – nuo tvirtinimo prie pavaros, pavarų traukių – nuo pavaros mechanizmo, atviros vertikaliosios įžeminimo šynos – nuo žemės.

433.7. Spalvos turi būti lengvai skiriamos, medžiagos ar dažai ilgaamžiai.433.8. Jeigu laidininkai pagaminti iš spalvotųjų metalų arba jais dengti, jie gali būti žymimi

lipniomis 2 žalios ir 2 geltonos spalvos juostomis iš abiejų laidininko pusių, skirtomis eksploatuoti lauko sąlygomis.

433.9. Kontroliuojant įžeminimo įrenginius reikia:433.9.1. išmatuoti įžeminimo įrenginių varžą;433.9.2. pastočių ir (ar) skirstyklų įžemintuvų korozinė elementų būklė prie galios transformatorių

neutralės, trumpiklių, iškroviklių, viršįtampių ribotuvų įžeminimo vietose tikrinama šių įrenginių remonto metu. Kitų pastotės ir (ar) skirstyklos lauko elektros įrenginių įžemintuvų korozinė elementų būklė tikrinama pasirinktinai atkasant gruntą ir apžiūrint žemėje esančius įžemintuvo elementus ir jų sujungimus, taip pat nustatant ar yra grandinė tarp įžeminamų įrenginių ir įžemintuvo, tarp dirbtinių ir natūralių įžemintuvų, patikrinus juos jungiančių laidininkų būklę ne rečiau kaip kas12 metų. Pasirinktinio patikrinimo metu nustačius daugiau nei vieną netinkamą tolimesnei eksploatacijai įžemintuvą, turi būti patikrinta visų pastotės ir (ar) skirstyklos įrenginių įžemintuvų būklė. Įžemintuvo elementas turi būti pakeistas, kai daugiau kaip 50 jo skerspjūvio pažeista;

433.9.3. elektros įrenginio remonto metu rekomenduojama išmatuoti prisilietimo įtampą. Jeigu pastotės ir (ar) skirstyklos įžemintuvas buvo suprojektuotas ir įrengtas vertinant prisilietimo įtampą, tai pirminės kontrolės metu, atlikus įžemintuvo rekonstrukciją arba remontą, taip pat eksploatacijos metu ne rečiau kaip 1 kartą per 12 metų, prisilietimo įtampa matuojama kontroliniuose taškuose, kuriuose šie dydžiai nustatomi projektuojant įžemintuvą.

433.10. Patikrinti jungčių tarp įžemintuvo ir įrenginio įžeminamų elementų varžas. Patikrinimas atliekamas pirminės kontrolės metu, rekonstravus arba atlikus įrenginio remontą, taip pat eksploatacijos metu ne rečiau kaip 1 kartą per 12 metų.

433.11.Įžemintuvų varža turi būti matuojama:433.11.1. elektrinėse, pastotėse ir oro linijose, sumontavus, rekonstravus ir suremontavus

įžemintuvus;433.11.2. pastebėjus 110 kV ir aukštesnės įtampos oro linijų su apsaugos nuo perkūnijos trosais

atramose elektros išlydžių žymes arba elektros lanko suardytus izoliatorius;433.11.3. 6–35 kV įtampos oro linijose prie atramų su skyrikliais ir viršįtampių ribotuvais – ne rečiau

kaip kas 12 metų;433.11.4. 6–10/0,4 kV įtampos transformatorinėse ir 0,4 kV oro ir oro kabelių linijose su pakartotinu

nulinio laido įžeminimu – ne rečiau kaip kas 12 metų.433.12. Atkasant gruntą pasirinktinai, reikia tikrinti 2% oro linijų įžemintųjų atramų įžemintuvus

pagal 1217 punkto reikalavimus. Oro linijų atramų įžemintuvus atkasant gruntą ruožuose, kur intensyvi korozija, vadovaujantis įmonės vadovo nurodomuoju dokumentu reikia tikrinti dažniau.

434. Elektros tinklų apsauga nuo atmosferinių ir komutacinių viršįtampių:434.1. Skirstyklos, jų įrenginiai ir elektros linijos turi būti apsaugotos nuo atmosferinių ir

komutacinių viršįtampių.434.2. Kiekvienai skirstyklai ir oro linijai turi būti:

128

434.2.1. nustatytos skirstyklų stiebinių žaibolaidžių, prožektorių, bokštų, metalinių ir gelžbetonio konstrukcijų ir visų kitų aukštų statinių, į kurių saugomą teritoriją patenka srovės grandinės, apsaugos zonų ribos;

434.2.2. informacija apie įžemintuvų įrengimą, taip pat papildomų elektrodų išdėstymą; 434.2.3. skirstyklų schemos, kuriose nurodytos saugomų aparatų, nutiestų įžeminimo laidininkų ir

žaibolaidžių, įrengtų ant portalų, vietos;434.2.4. skirstyklų schemos, kuriose nurodyti šynų ilgiai nuo saugomų įrenginių iki apsaugos nuo

viršįtampių įtaisų.434.3. Neleidžiama iki 1000 V įtampos bet kokios paskirties oro linijų (apšvietimo, telefono,

radiorelinių ir kitų) laidų tvirtinti prie atvirųjų skirstyklų konstrukcijų, stiebinių žaibolaidžių, prožektorių, aušinimo bokštų ir kaminų, taip pat nutiesti iki patalpų, kuriose gali įvykti sprogimas. Tokiose vietose žemėje turi būti nutiesti kabeliai metaliniais apvalkalais arba metaliniuose vamzdžiuose.

434.4. Viršįtampių ribotuvai turi būti nuolat prijungti.434.5. Viršįtampių ribotuvų patikrinimai atliekami pagal gamintojo instrukcijos, įrenginio savininko

nustatyta tvarka ir kitų galiojančių teisės aktų reikalavimus.434.6. Talpines įžemėjimo sroves, lanko gesinimo įrenginių sroves ir neutralės poslinkio įtampą

reikia išmatuoti prieš pradedant eksploatuoti ir pakitus režimams. 434.7. Lanko gesinimo įrenginiai turi būti įrengiami pastotėse, kurios su kompensuojamuoju tinklu

sujungtos ne mažiau kaip 2 elektros linijomis. Neleidžiama lanko gesinimo įrenginių įrengti galinėse pastotėse.

434.8. Įrenginiuose vakuuminius jungtuvus nuo komutacinių viršįtampių rekomenduojama apsaugoti viršįtampių ribotuvais.

434.9. 110 kV įtampos pastotėse, kuriose įrengti NKF-110 tipo įtampos transformatoriai, prieš jungiant galios transformatorių prie neapkrautos šynų sistemos, reikia įžeminti jo neutralę. Taip yra išvengiama viršįtampių, atsirandančių dėl savaiminio neutralės poslinkio arba pavojingų ferorezonansinių procesų.

434.10. Prieš išjungiant iš tinklo neapkrautą šynų sistemą, prie kurios prijungti minėtojo tipo įtampos transformatoriai, būtina įžeminti galios transformatoriaus neutralę.

434.11. 330 kV ir aukštesnės įtampos skirstyklose, kuriose įrengti įtampos transformatoriai, o jungtuvų kontaktus šuntuoja kondensatoriai, reikia patikrinti, ar išjungiant šynas negali atsirasti ferorezonansiniai viršįtampiai. Jeigu toks pavojus yra, turi būti imtasi priemonių išvengti ferorezonanso.

434.12. 6–35 kV įtampos tinkluose, kur yra pavojus atsirasti ferorezonansiniams reiškiniams ir savaiminiam neutralės poslinkiui, turi būti naudojamos priemonės jiems išvengti.

434.13. Nenaudojamos transformatorių ir autotransformatorių žemesniosios (vidutinės) įtampos apvijos turi būti sujungtos žvaigžde arba trikampiu ir apsaugotos nuo viršįtampių įžeminant vieną fazę ar neutralę arba įrengiant viršįtampių ribotuvus prie kiekvienos fazės įvado.

434.14. Tarp aukštesniosios įtampos transformatorių apvijų esančios nenaudojamos žemesniosios įtampos apvijos turi būti apsaugotos viršįtampių ribotuvais, prijungiamais prie kiekvienos fazės įvado. Apsaugos įrengti nebūtina, jeigu prie apvijų nuolat prijungtas ilgesnis kaip 30 m kabelis metaliniu apvalkalu arba šarvu.

434.15. 110 kV ir aukštesnės įtampos tinkluose relinės apsaugos ir sisteminės automatikos įtaisų darbą reikia suderinti taip, kad dėl operatyvinių ir automatinių išjungimų nebūtų atskirta 110 kV tinklo dalis, kurioje būtų vien tiktai transformatoriai neįžemintomis neutralėmis.

434.16. 110 kV ir aukštesnės įtampos tinklų įrenginiams leidžiamas trumpalaikis įtampos padidėjimas operatyvinių perjungimų ir avarinių režimų metu pateiktas 14 lentelėje. Nurodytieji dydžiai galioja ir nesinusinių įtampų amplitudėms.

129

6 lentelė. Leidžiamas įtampos padidėjimas 110 kV ir aukštesnės įtampos elektros tinklų įrenginiams, %

ĮrenginiaiVardinėįtampa,

kV

Leistinojo įtampos padidėjimotrukmė, s

1200 20 1 0,1Galios transformatoriaiir autotransformatoriai

110 kV iraukštesnė 10/10 25/25 90/50 100/50

Įtampos transformatoriai 110 kV iraukštesnė 15/15 35/35 100/50 110/58

Komutavimo aparatai,srovės transformatoriai, ryšio kondensatoriai ir šynos

110 kV iraukštesnė 15/15 60/60 120/70 140/80

Visų tipų ventiliniai iškrovikliai

110 kV iraukštesnė 15 35 38–70

Pastaba. Skaitiklyje nurodytas leistinasis fazinės, o vardiklyje tarpfazinės įtampos padidėjimas.

434.17. Tarpfazinės įtampos padidėjimas taikomas tik trifazių galios transformatorių, šuntuojamųjų reaktorių ir elektromagnetinių įtampos transformatorių, taip pat esančių viename bake arba ant bendrojo rėmo išdėstytų trijų polių aparatų izoliacijai.

434.18. 330 kV ir aukštesnės įtampos linijoms ir toms 110 kV linijoms, kur įtampa gali pakilti daugiau kaip 10% didžiausios darbo įtampos, turi būti įrengta apsauga nuo įtampos padidėjimo, arba numatomos kitos efektyvios įtampos mažinimo priemonės.

434.19. 6–35 kV įtampos elektros tinkluose, kuriuose turi būti kompensuotos talpinės įžemėjimo srovės, tinklo fazių talpius reikia išlyginti žemės atžvilgiu, atitinkamai išdėstant fazinius laidus. Atskirų fazių talpių asimetrijos laipsnis žemės atžvilgiu turi būti ne didesnis kaip 0,75 proc.

Kompensacinių ričių įrengimo vietos turi būti parinktos įvertinus tinklo konfigūraciją, galimą tinklo padalijimą, avarinių režimų tikimybę, poveikį ryšio linijoms ir geležinkelio autoblokuočių linijoms.

Kompensacinė ritė prie transformatoriaus neutralės nejungiama:434.19.1. kai transformatorius prie šynų jungiamas saugikliais;434.19.2. kai transformatorius prie tinklo, kuriame kompensuojamos vienfazio įžemėjimo srovės, yra

prijungtas viena linija.Kompensacinių ričių galia parenkama pagal tinklo įžemėjimo talpinės srovės dydį, įvertinus

dešimties metų perspektyvą.434.20. Nuo savaiminio neutralės poslinkio apsaugoti nereikia 6–35 kV įtampos elektros tinklų,

kurių neutralė kompensuota arba prie kurių prijungti generatoriai su vandeniu aušinamomis statoriaus apvijomis.

6–35 kV tinkluose turi būti įrengtos priemonės, kad būtų išvengta neutralės poslinkio tais atvejais, kai nėra generatorių, kurių statoriaus apvijos aušinamos vandeniu, taip pat 6–35 kV įtampos elektros tinklų dalyse, kurios gali atsiskirti nuo kompensacinių ričių ir nuo minėtų generatorių, suveikus apsaugai ar atliekant operatyviuosius perjungimus. 6–35 kV įtampos elektros tinklų transformatorių antrinės apvijos, sujungtos atviruoju trikampiu ir naudojamos izoliacijai kontroliuoti, išskyrus NAMI tipo įtampos transformatorius, grandinėje turi būti įjungtas 4 A srovės 25 rezistorius arba specialus įtaisas apsaugai nuo ferorezonanso.

Generatoriaus-transformatoriaus bloko schemose įtampos transformatorių atviruoju trikampiu sujungtos apvijos grandinėje reikia taip patįrengti nuolat įjungtą 4 A srovės 25 rezistorių. Šiuo atveju reikia įrengti antrą tokį pat rezistorių, kuris, įvykus ferorezonansui, automatiškai šuntuotų nuolat įjungtą rezistorių.

6–35 kV įtampos elektros tinkluose, kuriuose fazinės arba nulinės sekos įtampos nematuojamos, naudojami įtampos transformatoriai, kurių pirminės apvijos neturi tiesioginio ryšio su žeme.

130

434.21. 330–400 kV įtampos tinkluose, atsižvelgiant į tinklo schemą, linijų skaičių, jungtuvų tipą, transformatorių galią ir kitus parametrus, reikia numatyti priemones, ribojančias ilgalaikį įtampos padidėjimą ir apsaugančias nuo komutacinių viršįtampių. 330–400 kV įtampos įrenginiams leistinas įtampos padidėjimas turi būti nustatomas atsižvelgiant į jo trukmę.

434.22. 330–400 kV įtampos tinkluose komutaciniai viršįtampiai turi būti apriboti iki 2,7 karto vardinės tinklo įtampos.

Pavojingiems komutaciniams viršįtampiams apriboti oro linijose reikia naudoti viršįtampių ribotuvus, elektromagnetinius įtampos transformatorius ar kitas priemones, ribojančias ilgalaikį įtampos didėjimą.

6–110 kV įtampos kabelių linijos, kuriose gali pasireikšti išoriniai arba vidiniai viršįtampiai, turi būti apsaugotos viršįtampių ribotuvais.

Kabeliai įvaduose nuo oro linijų į pastotes ir transformatorines nuo išorinių viršįtampių turi būti apsaugoti viršįtampių ribotuvais oro linijos pusėje.

434.23. 330–400 kV įtampos skirstyklose, kuriose yra orinių jungtuvų su talpiniais įtampų dalikliais, reikia numatyti priemones, ribojančias ferorezonansinius viršįtampius, atsirandančius nuosekliai jungiant įtampos transformatorius ir jungtuvų talpinius įtampos daliklius.

435. Įrenginių įžeminimas arba įnulinimas:435.1. Įžeminti arba įnulinti reikia šias įrenginių dalis:435.1.1. elektros mašinų, transformatorių, aparatų, šviestuvų ir pan. korpusus, išskyrus Taisyklių

201, 202 ir 205 punktuose nurodytus atvejus;435.1.2. elektros aparatų pavaras;435.1.3. antrines matavimo transformatorių apvijas;435.1.4. metalinius skirstomųjų ir valdymo skydų, skydelių ir spintų korpusus, taip pat išardomąsias

ir atidaromąsias jų dalis, ant kurių įrengti aukštesnės kaip 50 V įtampos kintamosios srovės ar aukštesnės kaip 75 V įtampos nuolatinės srovės įrenginiai (zonose, kuriose galimi sprogimai, – neatsižvelgiant į įtampą);

435.1.5. skirstyklų metalines konstrukcijas, metalines kabelių movas, metalinius galios ir kontrolinių kabelių apvalkalus ir šarvus, metalinius laidų apvalkalus, metalinius elektros instaliacijos vamzdžius, metalinius šynų gaubtus ir atramines konstrukcijas, metalines lentynas, lovius, juostas ir lynus, prie kurių tvirtinami kabeliai ir laidai (išskyrus juostas ir lynus, prie kurių tvirtinami kabeliai įžemintu arba įnulintu metaliniu apvalkalu ar šarvu), taip pat kitas metalines konstrukcijas, ant kurių įrengiami elektros įrenginiai;

435.1.6. iki 50 V įtampos kintamosios srovės ir iki 75 V įtampos nuolatinės srovės kontrolinių ir galios kabelių ir laidų metalinius apvalkalus ir šarvus kartu su kabeliais ir laidais, kurie turi būti įžeminami arba įnulinami, nutiesti ant bendrų metalinių konstrukcijų, bendruose metaliniuose vamzdžiuose, loviuose, ant lentynų ir pan.;

435.1.7. metalinius kilnojamųjų elektros imtuvų korpusus;435.1.8. elektros įrenginius, įrengtus ant staklių, mašinų ir mechanizmų judamųjų dalių;435.1.9. metalinę skardą, kuria padengtos 10 kV įtampos skirstyklų, valdymo pultų ir kitų pastatų

išorinės sienos, ant kurių yra sumontuoti elektros įrenginiai;435.1.10. tvirtinamo prie medinės konstrukcijos kabelio metalinį apvalkalą;435.1.11. visas laisvas (rezervines) kontrolinių ir valdymo kabelių gyslas sujungti tarpusavyje ir

įžeminti.435.2. Patalpose ir lauke, kur naudojami įžeminti arba įnulinti elektros įrenginiai, potencialams

išlyginti turi būti įžemintos arba įnulintos visos statybinės ir technologinės konstrukcijos, visi stacionarieji metaliniai vamzdynai, gamybinių įrenginių korpusai, kranų ir geležinkelių bėgiai ir pan. Sustiprinti šių įrenginių natūralių jungčių nereikalaujama.

435.3. Atskirai įžeminti ar įnulinti nereikia:435.3.1. elektros įrenginių ir aparatų korpusų, kabelių apvalkalų ir šarvų ir kitų elektros konstrukcijų,

įrengtų ant įžemintų (įnulintų) metalinių konstrukcijų, skirstomųjų įrenginių, spintų, skydų, skydelių, staklių, mašinų ir mechanizmų stovų, jeigu užtikrintas reikiamas elektrinis kontaktas su įžemintu arba įnulintu

131

pagrindu, išskyrus zonas, kuriose galimi sprogimai. Taip įžeminti ar įnulinti įrenginiai neturi būti panaudoti kitiems ant jų esantiems įrenginiams įžeminti ar įnulinti;

435.3.2. visų tipų izoliatorių armatūrą, atotampas, šviestuvų korpusų ir jų tvirtinimo armatūrą, įrengtų ant medinių elektros tinklų konstrukcijų, neįžemintų apsaugai nuo atmosferinių viršįtampių;

435.3.3. skirstomųjų ir valdymo skydų, skydelių ir spintų išardomų ir atidaromų dalių, jeigu ant jų neįrengti aukštesnės kaip 50 V įtampos kintamosios srovės ar aukštesnės kaip 75 V įtampos nuolatinės srovės įrenginiai;

435.3.4. dvigubosios izoliacijos elektros imtuvų korpusų;435.3.5. ant sienų, pertvarų, perdangų ir kitų statybinių konstrukcijų tiesiamų kabelių ir izoliuotų

laidų tvirtinimo ir mechaninės apsaugos metalinių dalių, taip pat iki 100 cm2 ploto jungiamųjų ir atšakos dėžučių.

436. Elektros įrenginių (virš 1000 V) įžeminimas tiesiogiai įžemintos neutralės tinkluose:436.1. Įžeminimo įrenginio įtampa, tekant įžemėjimo srovei, turi būti ne aukštesnė kaip 10 kV. Esant

aukštesnei kaip 10 kV įtampai, potencialas neturi atsirasti už pastato arba išorinės elektros įrenginio aptvaros ribų.

436.2. Įžeminimo varža, vertinant ir natūraliųjų įžemintuvų varžas, bet kokiu metų laiku turi būti ne didesnė kaip 0,5 .

Elektros įrenginiams prijungti prie įžemintuvo ir potencialui išlyginti šių įrenginių teritorijoje reikia įrengti išlyginamąjį tinklą. Išlyginamojo tinklo laidininkus reikia tiesti išilgai įrenginių išdėstymo eilių jų priežiūros pusėje, 0,5–0,7 m gylyje ir 0,8–1,0 m atstumu nuo įrenginių pamato arba pagrindo. Jeigu gretimos įrenginių eilės yra prižiūrimos iš tos pačios perėjos ir atstumas tarp gretimų įrenginių pamatų arba pagrindų ne didesnis kaip 3 m, tai abiem įrenginių eilėms per perėjos vidurį turi būti tiesiamas tiktai vienas išlyginamojo tinklo laidininkas.

Skersiniai įžeminimo laidininkai turi būti klojami 0,5–0,7 m gylyje patogiose vietose tarp įrenginių. Atstumai tarp šių laidininkų nuo įžeminimo tinklo krašto einant į centrą turi didėti, bet neviršyti atitinkamai 4; 5; 6; 7,5; 9; 11; 13,5; 16 ir 20 m. Galios transformatorių neutralės ir trumpiklių prijungimo prie įžemintuvo vietose metalinio įžeminimo tinklo akys turi būti ne didesnės kaip 6 x 6 m.

Įžeminimo įrenginio teritorijos kraštuose jungiamieji laidininkai turi sudaryti uždarą kontūrą. Jeigu įžeminimo įrenginys yra elektros įrenginių teritorijoje, tai prie įėjimų ir įvažiavimų į šią teritoriją būtina išlyginti potencialą. Tam reikia įkalti į gruntą du vertikaliuosius elektrodus, sujungtus su kraštiniu horizontaliuoju įžeminimo laidininku. Jie turi būti ne trumpesni kaip 3 m ilgio ir įrengti iš abiejų įėjimo ar įvažiavimo pusių.

436.3. Įžeminimo įrenginys, projektuojamas vertinant prisilietimo įtampą, turi būti įrengtas taip, kad srovei tekant įžeminimo įrenginiu bet kuriuo metų laiku nebūtų viršijama leistinoji prisilietimo įtampa. Įžeminimo varža šiuo atveju nustatoma pagal įžeminimo įrenginio įtampą, leistinąją prisilietimo įtampą ir įžemėjimo srovę.

Nustatant leistinąją prisilietimo įtampą (Taisyklių 4 priedo 1 lentelė), skaičiuojamojo poveikio trukmė nustatoma susumavus pagrindinės apsaugos suveikimo ir jungtuvo išjungimo trukmes. Nustatant leistinąsias prisilietimo įtampas tose vietose, kuriose atliekant įrenginių operatyviuosius perjungimus gali įvykti trumpasis jungimas ir prie įrenginių gali prisiliesti perjungimus atliekantys darbuotojai, reikia įvertinti rezervinės apsaugos suveikimo trukmę.

Išilginiai ir skersiniai horizontalieji įžemintuvo jungiamieji laidininkai turi būti išdėstyti taip, kad prisilietimo įtampa neviršytų leistinosios ir kad būtų patogu prijungti įžeminamuosius įrenginius. Atstumas tarp gretimų išilginių ir tarp gretimų skersinių įžeminimo laidininkų turi būti ne didesnis kaip 30 m. Įžeminimo laidininkai turi būti tiesiami ne mažesniame kaip 0,3 m gylyje. Darbo vietose įžeminimo laidininkai tiesiami ne taip giliai tik pagrindus skaičiavimais, jei tai nesumažina įžeminimo laidininkų ilgaamžiškumo ir netrukdo eksploatuoti įrenginių.

436.4. Įrengiant įžeminimo įrenginį pagal Taisyklių 207 ir 208 punktų reikalavimus, įžeminimo laidininkai, jungiantys įrenginius ar konstrukcijas su įžemintuvu, turi būti tiesiami ne mažesniame kaip 0,3 m gylyje.

132

Šalia galios transformatorių neutralių ir trumpiklių įžeminimo vietų keturiomis kryptimis būtina nutiesti išilginius ir skersinius horizontaliuosius įžeminimo laidininkus.

Įžeminimo įrenginio dalis, esanti už elektros įrenginių teritorijos, turi būti nutiesta ne mažesniame kaip 1 m gylyje ir sudaryti uždarą kontūrą.

436.5. Jeigu prie pastotės prijungtos 110 kV ar aukštesnės įtampos linijos, tai aptvara turi būti įžeminta pagal visą jos perimetrą, kas 20–50 m ties aptvaros stulpeliais į gruntą įkalant ne trumpesnius kaip 2 m ilgio vertikaliuosius elektrodus. Tokio įžeminimo įrenginio nereikia, jei aptvaros stulpeliai yra metaliniai ar gelžbetoniniai, o jų armatūra elektrai laidžiu ryšiu sujungta su metalinėmis aptvaros dalimis. Kiti reikalavimai:

436.5.1. Elektros įrenginių įžeminimo įrenginio elementai, nutiesti išilgai aptvaros iš bet kurios pusės, turi būti ne arčiau kaip 2 m nuo aptvaros, kad būtų išvengta tiesioginio laidžiojo ryšio tarp aptvaros ir įžeminimo įrenginio.

436.5.2. Už aptvaros ribų klojami metaliniai vamzdžiai, kabeliai metaliniu apvalkalu, horizontalieji įžeminimo laidininkai ir kitos metalinės komunikacijos turi būti ne mažesniame kaip 0,5 m gylyje – per vidurį tarp aptvaros stulpelių. Tose vietose, kur aptvara priartėja prie statinių, arba tose vietose, kur metalinė vidaus užtvara priartėja prie aptvaros, turi būti įrengti ne trumpesni kaip 1 m elektrai nelaidžių statybos produktų arba mediniai aptvaros intarpai.

436.5.3. Jei iki 1000 V įtampos elektros imtuvus reikia įrengti ant aptvaros, jie turi būti prijungti skiriamaisiais transformatoriais. Ant aptvaros šie transformatoriai neturi būti įrengiami. Linija, jungianti skiriamojo transformatoriaus antrinę apviją su elektros imtuvu, įrengtu ant aptvaros, turi būti izoliuota nuo žemės, o šios linijos izoliacijos atsparumas elektrai turi būti parinktas pagal įžeminimo įrenginio įtampą.

436.5.4. Jeigu bent vienas iš nurodytų reikalavimų neįvykdomas, tai metalines aptvaros dalis būtina sujungti su įžeminimo įrenginiu – išlyginant potencialą taip, kad prisilietimo įtampa tiek iš išorinės, tiek iš vidinės aptvaros pusės neviršytų leistinosios. Jei įžeminimo įrenginys įrengtas pagal leistinąją varžą, tai potencialui išlyginti aptvaros išorėje 1 m atstumu nuo jos (1 m gylyje) turi būti nutiestas horizontalusis įžeminimo laidininkas. Šis laidininkas ne mažiau kaip keturiuose taškuose turi būti prijungtas prie aptvaros ir įžemintuvo.

436.6. Jeigu prie aukštesnės kaip 1000 V įtampos tiesiogiai įžemintos neutralės tinklo elektros įrenginio įžemintuvo izoliuotu laidininku prijungiamas kito elektros įrenginio įžemintuvas, tai aplink šį elektros įrenginį arba pastatą, kuriame jis yra, reikia papildomai išlyginti potencialą, o jeigu įžemintuvai sujungti neizoliuotu laidininku arba metalinį apvalkalą, šarvą turinčiu kabeliu, tai potencialą reikia išlyginti ir šio ryšio laidininko trasoje. Potencialui išlyginti naudojami žemėje nutiesti laidininkai, esamos metalinės konstrukcijos ir gelžbetoniniai pamatai, sujungti su įžemintuvu ir užtikrinantys reikiamą potencialo išlyginimą. Potencialo išlyginti nereikia, jeigu įvažiavimai, įėjimai ir teritorija aplink pastatus asfaltuota.

436.7. Iki 1000 V įtampos imtuvai, esantys už 110 kV ir aukštesnės įtampos pastotės įžeminimo įrenginio ribų, neturi būti maitinami iš pastotės teritorijoje esančio transformatoriaus, kurio neutralė yra tiesiogiai įžeminta, kad neatsirastų potencialas už pastotės ribų. Šie imtuvai kabeliais be metalinio apvalkalo ar šarvo arba oro linijomis maitinami iš izoliuotosios neutralės transformatoriaus. Tokie elektros imtuvai maitinami ir per skiriamuosius transformatorius, tačiau paties skiriamojo transformatoriaus ir prie jo antrinės apvijos prijungtų linijų, einančių per 110 kV ir aukštesnės įtampos įrenginių įžemintuvo įrengimo vietą, izoliacijos lygis turi atitikti įžeminimo įrenginio įtampą. Jei nurodytų sąlygų neįmanoma įvykdyti, tai elektros imtuvų išdėstymo teritorijoje reikia išlyginti potencialą.

436.8. Aukštesnės kaip 1000 V įtampos tiesiogiai įžemintos neutralės tinkluose įžeminimo įrenginiai didelės savitosios varžos grunte įrengiami atsižvelgiant į prisilietimo įtampos reikalavimus.

436.9. Didelės savitosios varžos grunte naudojami dirbtiniai įžemintuvai:436.9.1. giluminiai įžemintuvai, jeigu giliau savitoji grunto varža mažesnė;436.9.2. nutolusieji įžemintuvai, jei toliau nuo elektros įrenginio yra mažesnės savitosios varžos

gruntas;436.9.3. horizontalieji įžemintuvai, užpylus tranšėjas drėgnu moliu, jį suspaudus ir užpylus skalda.

133

Savitajai grunto varžai sumažinti atitinkamai apdorojamas gruntas, jeigu kiti būdai nenaudojami arba neduoda reikiamo efekto.

437. Elektros įrenginių (iki 1000 V) įžeminimas tiesiogiai įžemintos neutralės tinkluose:437.1. Generatoriaus ir transformatoriaus neutralės turi būti įžemintos. Įžemintuvas turi būti įrengtas

kuo arčiau generatoriaus ar transformatoriaus. Pastatuose įrengiamų pastočių įžemintuvai įrengiami viduje arba išorėje šalia pastatų.

437.2. Generatoriaus ar transformatoriaus neutralę su skirstyklos skydu jungiantis nulinis laidininkas turi būti šyna, įrengta ant izoliatorių, jeigu fazių laidininkai yra šynos. Jeigu jungiama kabeliu, tai nulinis laidininkas turi būti ketvirtoji kabelio gysla arba kabelio aliumininis apvalkalas. Nulinio laidininko, jungiančio generatoriaus ar transformatoriaus neutralę su skirstyklomis, laidumas turi būti toks pats kaip ir fazinio laidininko. Jei TN-S posistemėje nuliniu laidininku sujungta generatoriaus arba transformatoriaus neutralė su skirstyklos skydu, skirstyklos skydą įnulinti draudžiama.

437.3. Įžeminimo įrenginių, prie kurių jungiamos generatorių ar transformatorių iki 1000 V įtampos apvijų neutralės arba vienfazių šaltinių apvijų taškai, varžos turi būti ne didesnės kaip 10 .

437.4. Įrenginiams įnulinti taip pat naudojamas kabelių arba elektros oro linijų apsauginis nulinis laidininkas, nutiestas ant tų pačių atramų kaip ir faziniai laidai.

437.5. Laidininkai, naudojami apsauginiam nuliniam laidui pakartotinai įžeminti, turi būti parinkti ne mažesnei kaip 25 A dydžio ilgalaikei srovei.

438. Įžemintuvai:438.1. Natūralieji įžemintuvai yra:438.1.1. vandentiekio ir kiti metaliniai vamzdynai, nutiesti žemėje, išskyrus degių skysčių, dujų ir sprogių

statybos produktų vamzdynus;438.1.2. apsauginiai gręžinių vamzdynai;438.1.3. reikiamą sąlytį su žeme turinčios metalinės ir gelžbetoninės statinių konstrukcijos;438.1.4. metalinės hidrotechninių statinių ir įrenginių konstrukcijos;438.1.5. ne mažiau kaip dviejų grunte nutiestų kabelių švininiai apvalkalai (aliumininiai kabelių

apvalkalai neturi būti natūraliais įžemintuvais);438.1.6. oro linijų atramų įžeminimo įrenginiai, kurie prie kitų įrenginių įžemintuvų prijungti

įžemintais linijų apsaugos nuo viršįtampių trosais;438.1.7. ne mažiau kaip dviejų iki 1000 V įtampos oro linijų pakartotinai įžeminti apsauginiai

nuliniai laidai;438.1.8. neelektrifikuotų geležinkelių bėgiai, jeigu jie sujungti reikiamo elektrinio laidumo jungtimis.438.2. Įžemintuvai su įžeminimo magistralėmis skirtingose vietose turi būti sujungti ne mažiau kaip

dviem laidininkais. Šis reikalavimas netaikomas įžeminant oro linijų atramas, apsauginius nulinius laidus ir metalinius kabelių apvalkalus.

438.3. Dirbtiniai įžemintuvai turi būti variniai, plieniniai arba gelžbetoniniai – nedažyti. Plieniniai įžemintuvai padengiami arba nepadengiami laidžia antikorozine danga. Jų skerspjūvis parenkamas pagal didžiausią įžemėjimo srovę, neatsižvelgiant į prijungtų įžeminimo įrenginių skaičių. Mažiausi įžemintuvų įžeminimo ir apsauginių laidininkų matmenys pateikti Taisyklių 4 priedo 2 lentelėje.

Esant korozijos pavojui, įrenginiams įžeminti turi būti naudojami atsparūs korozijai laidininkai arba turi būti įrengta elektrinė apsauga nuo korozijos.

Visi įžeminimo įrenginių laidininkai turi būti termiškai atsparūs. Neizoliuoto varinio, plieninio ir cinkuoto laidininko leistinoji trumpalaikė įšilimo temperatūra yra +300 oC, o kabelio švino apvalkalo – +150 oC.

Įžemintuvai neturi būti įrengiami virš žemėje esančių inžinerinių komunikacijos tinklų. Įžeminimo įrenginiai neturi būti įrengti tose vietose, kur gruntą gali išdžiovinti šilumos vamzdynai ar kiti šalutiniai šilumos šaltiniai.

Tranšėjose nutiesti įžeminimo laidininkai turi būti užpilti vienalyčiu, smulkiu ir rišliu gruntu.439. Įžeminimo ir apsauginiai laidininkai:

134

439.1. TN sistemos tinkle įrenginiams įnulinti naudojami apsauginiai nuliniai (PEN) arba apsauginiai (PE) laidininkai. Įžeminti ir įnulinti naudojami elektros grandinę užtikrinantys laidininkai ir konstrukcijos:

439.1.1. papildomi (penktasis – trifazėje sistemoje, trečiasis – vienfazėje sistemoje) izoliuoti laidininkai;

439.1.2. specialiai nutiesti neizoliuoti metaliniai laidininkai;439.1.3. metalinės pastatų konstrukcijos (fermos, kolonos ir pan.);439.1.4. metalinės konstrukcijos, ant kurių įrengti technologiniai įrenginiai;439.1.5. metaliniai elektros instaliacijos vamzdžiai;439.1.6. metalinės šynų konstrukcijos, metaliniai elektros instaliacijos loviai ir lentynos;439.1.7. metaliniai technologiniai ir kiti atvirai nutiesti stacionarieji vamzdynai, išskyrus Taisyklių

224 punkte nurodytus atvejus;439.1.8. aliumininiai kabelių apvalkalai;439.1.9. specialieji instaliacijai naudojami lynai (oro kabelių ir pan. mechaniškai sustiprinti

apsauginiai nuliniai laidai);439.1.10. gelžbetoninių konstrukcijų ir pamatų armatūra.Įžeminti ir įnulinti naudojami elementai turi būti patikimai sujungti. Metalinės jungiamosios movos,

dėžutės, movų gaubtai prie kabelių metalinių apvalkalų ir šarvų turi būti prilituoti arba kitaip patikimai prijungti.

Įžeminimo ir įnulinimo laidininkai turi būti apsaugoti nuo korozijos.439.2. Plieniniai instaliacijos lynai, metaliniai instaliaciniai vamzdeliai ir laidų apvalkalai, kabelių ir

laidų šarvai ir švininiai apvalkalai neturi būti naudojami kaip įžeminimo ir apsauginiai laidininkai.439.3. Iki 1000 V įtampos įžemintos neutralės tinklų elektros įrenginiuose apsauginiai laidininkai

tiesiami bet kuria trasa, kur yra techninės galimybės.439.4. Įžeminimo ir apsauginių laidininkų grandinėse neturi būti įrengiami saugikliai ir kiti valdymo

aparatai.439.5. Linijos apsauginį nulinį laidininką draudžiama naudoti įrenginiams, maitinamiems iš kitų

linijų, įnulinti.439.6. Įžeminimo ir apsauginiai laidininkai turi būti apsaugoti nuo cheminio poveikio.439.7. Įžeminimo laidininko įvado į pastatus vieta, įžeminimo laidininko prijungimo prie įrenginio

gnybtas ir pan. turi būti paženklinti apsauginio įžeminimo ženklu . Neturi būti ženklinama lipniais ženklais.Nuliniai laidininkai elektros instaliacijoje, įrenginiuose ir kabeliuose žymimi mėlyna spalva.Apsauginio įžeminimo ir įnulinimo laidininkai turi būti pažymėti žalia ir geltona spalvomis.

Apsauginio įžeminimo šynos turi būti dažomos suglaustomis nuo 15 iki 100 mm lygaus pločio žalios ir geltonos spalvų skersinėmis juostelėmis per visą ilgį arba apsauginio įžeminimo laidininkai pažymimi nuo 15 iki 100 mm vienodo pločio žalios ir geltonos spalvų skersinių juostelių deriniu. Šiam tikslui naudojamas ir termiškai susitraukiantis vamzdelis su žalios ir geltonos spalvų išilginių juostelių deriniu.

Specialiai įrengtus apsauginius laidininkus draudžiama naudoti kitiems tikslams.439.8. Įžeminimo ir apsauginiai laidininkai, nutiesti grunte, turi būti sujungiami suvirinant. Patalpose

arba lauke, kur aplinka chemiškai neaktyvi, nutiesti laidininkai sujungiami varžtais, jungėmis ir pan. Įžemintuvų iš spalvotųjų arba jais padengtų metalų požeminiams elementams sujungti naudojamos specialios jungės. Jungties kontaktai turi būti apsaugoti nuo korozijos ir atsipalaidavimo.

439.9. Kaip įžeminimo arba apsauginiai laidininkai naudojami elektros instaliacijos plieniniai vamzdžiai ir kitos konstrukcijos turi būti patikimai sujungtos. Plieniniai elektros instaliacijos vamzdžiai turi būti patikimai sujungti su įrenginių korpusais ir metalinėmis skirstomosiomis dėžutėmis.

439.10. Įžeminimo laidininkai ir natūralieji įžemintuvai turi būti sujungiami taip, kad, remontuojant natūraliuosius įžemintuvus, būtų užtikrinta leistinoji įžeminimo varža. Jeigu remonto metu įžeminimo laidininkai nutraukiami, nutraukimo vietą būtina šuntuoti.

439.11. Įžeminimo ir apsauginiai laidininkai prie įžeminamų ar įnulinamų įrenginių dalių matomose ir apžiūrėti prieinamose vietose turi būti prijungti varžtais. Varžtais sujungti kontaktai turi būti apsaugoti nuo korozijos ir atsipalaidavimo.

135

Dažnai išmontuojami, ant judamųjų dalių esantys ir vibruojantys įrenginiai turi būti įžeminti arba įnulinti lanksčiaisiais laidininkais.

439.12. Visi įžeminami ar įnulinami elektros įrenginiai ar jų dalys prie įžeminimo ar įnulinimo magistralės turi būti prijungti atskirais laidininkais. Kelių elektros įrenginių įžeminimo laidininkai neturi būti jungiami nuosekliai.

440. Kilnojamųjų elektros imtuvų įžeminimas:440.1. Visų įtampų kilnojamųjų elektros imtuvų, turinčių specialųjį įžeminimo gnybtą (šakutę su trim

gnybtais), esančių nepavojingose patalpose, korpusus tikslinga įžeminti arba įnulinti. Pavieniams kilnojamiesiems elektros imtuvams srovės skirtuminė apsauga naudojama vadovaujantis normatyvais. Suveikimo srovė ne didesnė kaip 10 mA. Nereikia įžeminti arba įnulinti imtuvų, turinčių dvigubą ar sustiprintą izoliaciją arba prijungtų skiriamaisiais transformatoriais.

440.2. Kilnojamieji elektros imtuvai įžeminami arba įnulinami specialiu laidininku. Tam naudojama atskira maitinančiojo kabelio gysla. Šios gyslos skerspjūvis turi būti toks pats kaip ir fazinių laidų.

Kilnojamuosius imtuvus maitinančių linijų reikalavimai pateikti Taisyklių 233 punkte.440.3. Kilnojamieji elektros įrenginiai, naudojami bandymams, turi būti įžeminti stacionariaisiais

arba atskirais kilnojamaisiais įžeminimo laidininkais.Kilnojamųjų imtuvų prijungimo laidininkų kištukai turi būti prijungti iš elektros imtuvo pusės, o

kištukų lizdas – iš elektros šaltinio pusės.Metalinį kištukų lizdo korpusą reikia įnulinti (įžeminti).440.4. Kilnojamųjų elektros imtuvų apsauginio įžeminimo ir įnulinimo laidininkai turi būti pažymėti

geltonos ir žalios spalvos deriniu.441. Įžeminimai sprogiose zonose:441.1. Sprogiosiose zonose, patalpose ir lauke iki 1000 V įtampos elektros įrenginiams maitinti

leidžiama naudoti TN, TT ir IT elektros tinklo sistemas (EĮĮBT VIII skyrius). Gamybos ir pramonės paskirties pastatuose, kuriuose dėl gamybos technologinių reikalavimų ypatumų elektros tiekimo nutraukimas gali sukelti gaisrą arba sprogimą, naudojama IT tinklo sistema įrengiant automatinę izoliacijos kontrolę, signalizuojančią akustiniu arba optiniu būdu, bet neatjungiančią maitinimo esant vienfaziams įžemėjimams. Maitinimo atjungimo po antrosios pažaidos sąlyga IT tinklo sistemoje pateikta Taisyklių 380 punkte.

441.2. Sprogiosiose zonose įžeminti arba įnulinti reikia:441.2.1 visų įtampų kintamosios ir nuolatinės srovės elektros įrenginius;441.2.2. elektros įrenginius, sumontuotus ant įžemintų arba įnulintų metalinių konstrukcijų, išskyrus

įrenginius, sumontuotus spintose ir pultuose, kurių korpusai yra įžeminti arba įnulinti.Įrangos apsaugai nuo žaibų turi būti naudojamos EĮĮBT VIII skyriuje nurodytos priemonės.

Pavojingos sprogimui zonos, kuriose tiesioginiai žaibo išlydžiai negalimi, bet galimi žaibo išlydžiai šalia jų, turi būti apsaugotos nuo indukuotų viršįtampių.

441.3. Sprogiosiose zonose iki 1000 V įtampos tinkle apsauginiais laidininkais (PE) gali būti tik specialiai šiam tikslui nutiesti laidininkai.

TN tinklo sistemoje apsauginiu laidininku (PE) gali būti trečioji arba penktoji kabelio gysla ir trečiasis arba penktasis linijos laidas (šyna), jungiantys pasyviąsias įrenginių dalis su įžeminta šaltinio neutrale (viduriniuoju apvijos ar nuolatinės srovės šaltinio įžemintu tašku, atitinkamai vienfaziame ir trifaziame tinkle).

TT ir IT tinklo sistemoje apsauginiu įžeminimo laidininku (PE) gali būti izoliuotas arba neizoliuotas laidininkas, jungiantis pasyviąsias įrenginių dalis su įžeminimo magistrale arba įžemintuvu.

Apšvietimo tinkle leidžiama apsauginį laidininką (PE) nuo šviestuvų, esančių sprogiosiose zonose, prijungti prie artimiausios šakojimosi dėžutės, kuri yra už pavojingos zonos ribų, nulinio apsauginio laidininko (PEN), išskyrus 0 ir 20 zonas. Šiose zonose apsauginis laidininkas (PE) nuo šviestuvo turi būti prijungtas prie bendrojo apsauginio (PE) laidininko, tiesiogiai sujungto su maitinimo šaltinio tiesiogiai įžeminta neutrale taip kaip ir galios imtuvai.

136

441.4. Apsauginiai nuliniai (PEN) ir apsauginiai (PE) laidininkai visose TN sistemos tinklo dalyse turi būti nutiesti bendruose apvalkaluose, vamzdžiuose, loviuose, dėžėse, pluoštuose ir pan. kartu su faziniais laidininkais.

Iki 1000 V įtampos TT ir IT sistemos bei aukštesnės įtampos izoliuotosios neutralės tinkluose apsauginiai įžeminimo laidininkai (PE) gali būti klojami bendruose apvalkaluose arba įrenginiuose kartu su faziniais laidininkais ir atskirai nuo jų.

Įžeminimo magistralės prie įžemintuvų turi būti prijungiamos ne mažiau kaip dviejose skirtingose įžemintuvų vietose.

441.5. Apsauginiais nuliniais (PEN) ir apsauginiais (PE) laidininkais draudžiama naudoti metalinių statybinių ir technologinių konstrukcijų, plieninių instaliacijos vamzdžių, metalinių kabelių apvalkalų ir pan. elementus. Jie šiam tikslui gali būti naudojami tik kaip papildoma priemonė.

441.6. Iki 1000 V įtampos TN sistemos tinkluose apsauginių nulinių (PEN) ir apsauginių (PE) laidininkų elektrinis laidumas turi būti toks, kad avarinis tinklo ruožas būtų automatiškai atjungtas įvykus trumpajam jungimui su korpusu arba apsauginiu nuliniu bei apsauginiu laidininku. Vienfazio trumpojo jungimo srovė ne mažiau kaip keturis kartus turi viršyti saugiklio tirpuko ir ne mažiau kaip šešis kartus automatinio jungiklio, turinčio atvirkščiai priklausomą nuo srovės laiko charakteristiką, automatinio jungiklio atkabiklio srovę. Automatiniams jungikliams, turintiems tik elektromagnetinį atkabiklį arba atkabiklį, veikiantį be laiko uždelsimo, srovės kartotinumas nustatomas vadovaujantis EĮĮBT VIII skyriaus reikalavimais.

441.7. Grandinės fazė–nulis varža turi būti tikrinama visų iki 1000 V įtampos TN tinklo sistemos įrenginių, esančių 0 ir 20 zonose, ir pasirinktinai ne mažiau kaip 10 procentų įrenginių visose kitose zonose – vietose, kur tikėtina didžiausia varža.

441.8. Patalpų, kur yra sprogioji aplinka, sienų sankirtų vietose apsauginiai (įžeminimo arba įnulinimo) laidininkai turi būti tiesiami metaliniuose vamzdžiuose, kurių galai ir perėjimo vietos turi būti užsandarintos ne žemesnės kaip A1 degumo klasės statybos produktais. Sankirtos vietose laidininkai turi būti ištisiniai ir be atšakų.

14. ELEKTRINIO SUVIRINIMO ĮRENGINIAI

442. Bendrieji reikalavimai:442.1. Elektrinio suvirinimo įrenginių įranga turi tenkinti aplinkos, kurioje jie įrengiami,

reikalavimus. Įrangos konstrukcija ir išdėstymas, atitvarai bei blokuotės turi neleisti įrangos mechaniškai pažeisti, taip pat turi neleisti prisiliesti prie besisukančių ir įtampą turinčių dalių. Išimtį sudaro tik elektrodų laikikliai rankinio lankinio suvirinimo, pjovimo ir užlydymo įrenginiuose, taip pat lankinio suvirinimo įrenginių degiklių mundštukai ir kitos detalės, turinčios suvirinimo grandinių įtampą.

442.2. Elektrinio suvirinimo įrenginių mazgai ir mechanizmai bei valdymo organai turi būti išdėstyti taip, kad prie jų būtų galima laisvai, patogiai ir saugiai prieiti bei greitai atjungti įrangą, kai tai būtina.

442.3. Didesniame kaip 2 m aukštyje esančių elektrinio suvirinimo įrenginių mechanizmų (elementų) operatyviai priežiūrai turi būti įrengtos darbo aikštelės, apsaugotos aptvarais (turėklais) ir turinčios įrengtus stacionarius laiptus. Aikštelės, aptvarai (turėklai) ir laiptai turi būti padaryti iš ne žemesnės kaip A1 ar A2 degumo klasės statybos produktų, o aikštelės grindys padengtos nedegiąja dielektrine medžiaga.

442.4. Visi elektrinio suvirinimo įrenginių valdymo įtaisai be padėties fiksatorių turi būti apsaugoti atitvarais, kad atsitiktinai nebūtų galima jų įjungti arba išjungti.

442.5. Suvirinimo srovės šaltiniai gali būti tik specialūs, tam skirti suvirinimo transformatoriai, statiniai arba mašininiai (elektros variklis generatorius ir vidaus degimo variklis generatorius) keitikliai. Suvirinimo srovės šaltinis yra specialus suvirinimo įrenginio elektrotechninis įtaisas, iš kurio į lydymo ar kaitinimo zoną metalo (ne metalinių medžiagų) plastinei būklei pasiekti perduodamas reikiamas elektros energijos (srovės) kiekis. Suvirinimo lankui, elektros šlako voniai ar kontaktinio suvirinimo įrangai tiekti elektrą tiesiogiai iš galios, apšvietimo arba kontaktinių elektros tinklų draudžiama. Jeigu tokie įrenginiai

137

prijungiami prie bendrojo naudojimo tinklų ir jie sukelia neleistinus trikdžius prie šių tinklų prijungtiems imtuvams, turi būti numatytos priemonės suvirinimo įrenginių trikdžiams elektros tinklui sumažinti.

Kilnojamuosius arba nestacionariuosius elektrinio suvirinimo agregatus leidžiama įrengti automobilių ar traktorių priekabose (vežimėliuose), jeigu jos turi stabdžius.

442.6. Keli suvirinimo srovės šaltiniai, jungiami prie vieno suvirinimo lanko, vienos elektros šlako vonios arba bendros kontaktinio suvirinimo varžos turi būti sujungti taip, kad tuščiosios veikos įtampa tarp virinamo gaminio ir elektrodo negalėtų viršyti šaltinio, turinčio didžiausią tuščiosios veikos įtampą, įtampos vertės.

442.7. Kelių vienfazių elektrinio suvirinimo įrenginių apkrova turi būti kiek galima tolygiau paskirstyta tarp trifazio tinklo fazių.

442.8. Vienpostis suvirinimo srovės šaltinis (maitinantis vieną suvirinimo postą) turi būti ne toliau kaip 15 m nuo suvirinimo posto. Suvirinimo postas yra įrangos komplektas ir suvirintojo darbo vieta, skirti įvairiems technologiniams suvirinimo procesams atlikti.

442.9. Elektrinio suvirinimo įrenginio pirminės grandinės įtampa neturi viršyti 660 V. Pirminėje grandinėje turi būti įrengtas komutavimo ir apsauginis aparatai. Suvirinimo grandinės neturi turėti galvaninio ryšio su grandinėmis, prijungtomis prie maitinimo tinklo (tarp jų ir su keitiklių generatorių sužadinimo grandinėmis, maitinamomis iš elektros tinklo).

442.10. Elektrinio suvirinimo įrenginiai su daugiaposčiu suvirinimo srovės šaltiniu turi būti apsaugoti nuo perkrovos. Kiekvienai į suvirinimo postus nueinančiajai linijai turi būti įrengtas komutavimo aparatas.

442.11. Elektrinio suvirinimo įrenginiuose turi būti įrengti suvirinimo srovės matavimo prietaisai. Vienposčiuose įrenginiuose leidžiama, kad vietoj prietaiso prie srovės reguliavimo rankenos būtų verčių skalė.

442.12. Kilnojamieji ir nestacionarieji elektrinio suvirinimo įrenginiai (išskyrus įrenginius, automatiškai atliekančius visas elektrinio suvirinimo operacijas (toliau – automatinis suvirinimo įrenginys) prie elektros tinklo turi būti prijungti lanksčiuoju variniu, ne žemesnės kaip Cca degumo klasės kabeliu su ugniai atspariu, savaime gęstančiu (nepalaikančiu degimo) apvalkalu arba izoliacija. Kabelis nuo komutavimo aparato iki suvirinimo srovės šaltinio turi būti ne ilgesnis kaip 15 m. Kabeliai turi būti prijungiami naudojant komutavimo apsauginius aparatus, turinčius kištukines jungtis. Jungtys turi turėti blokavimo įtaisus, neleidžiančius atjungti arba įjungti, esant įjungtam komutavimo aparatui.

442.13. Suvirinimo automatams ir pusautomačiams, kurių suvirinimo srovės šaltinis reguliuojamas nuotoliniu būdu, įrengiami du reguliavimo įtaisus (rankeną, mygtuką ir pan.) valdančių priemonių komplektai . Vienas iš jų įrengiamas prie suvirinimo srovės šaltinio, o antras suvirinimo automato ar pusautomačio valdymo skyde arba pulte. Pasirinktas reguliavimo būdas (vietinis arba nuotolinis) turi būti fiksuojamas specialiu užrakinamu perjungikliu.

442.14. Spintų ir suvirinimo įrangos korpusų, kur yra aukštesnės kaip 50 V įtampos kintamosios srovės ir aukštesnės kaip 75 V įtampos nuolatinės srovės neizoliuotų srovinių dalių, durys, neturinčios blokavimo įrangos, išjungiančios įtampą jas atidarius, turi būti užrakinamos.

442.15. Turi būti įžeminti (įnulinti) ne tik elektrinio suvirinimo įrenginių korpusai ir kitos elektros srovei laidžios pasyviosios įrangos dalys (EĮĮBT VIII skyrius), bet ir vienas suvirinimo srovės šaltinio – suvirinimo transformatoriaus, statinio keitiklio arba variklio generatoriaus keitiklio antrinės grandinės gnybtas. Jeigu variklio generatoriaus keitiklio generatoriaus sužadinimo apvija prie elektros tinklo prijungta per skiriamąjį transformatorių, tai keitiklio antrinės grandinės gnybto įžeminti nereikia.

Tokiuose suvirinimo įrenginiuose, kur lankas dega tarp elektrodo ir elektrai laidaus gaminio, reikia grįžtamosios srovės laidininku įžeminti (įnulinti) antrinės srovės šaltinio gnybtą, sujungtą su gaminiu.

442.16. Elektrinio suvirinimo įrenginiai turi turėti prieinamoje vietoje gnybtą (varžtą) įžeminimo (įnulinimo) laidininkui prijungti. Aplink jį turi būti nedažytas, užtikrinantis gerą kontaktą paviršiaus plotas. Gnybtas turi būti paženklintas apsauginio įžeminimo ženklu (EĮĮBT VIII skyrius). Kištukinės laidų jungtys, naudojamos automatinių ir suvirinimo įrenginių, su automatiškai palaikomu elektrinio suvirinimo režimu (toliau – pusiau automatinis suvirinimo įrenginys), nešiojamiesiems valdymo pultams prijungti prie

138

aukštesnės kaip 50 V kintamosios ir aukštesnės kaip 75 V įtampos nuolatinės srovės tinklo, taip pat turi turėti įžeminimo gnybtus.

442.17. Elektrinio suvirinimo įrenginiai, kuriuos pagal technologinio proceso sąlygas negalima įžeminti, kaip nurodyta Taisyklių 317 punkte, ir kilnojamieji bei nestacionarieji suvirinimo įrenginiai, kuriuos įžeminti (įnulinti) sunku, turi būti aprūpinti apsauginio atjungimo įtaisais (EĮĮBT VIII skyrius) arba jiems turi būti įrengta izoliacijos kontrolė.

442.18. Elektrinio suvirinimo įrenginių kondensatoriai, naudojami suvirinimo impulsų energijai sukaupti, turi būti aprūpinti automatinio iškrovimo įtaisais, kurie juos iškrauna nuėmus apsauginį dangtį arba atidarius spintos duris.

443. Reikalavimai darbuotojų saugai ir sveikatai:443.1. Atlikti elektrinio suvirinimo darbus leidžiama atestuotiems PK specialiai apmokytiems ir

atestuotiems, turintiems pažymėjimus, asmenims.443.2. Elektrinio suvirinimo įrenginius, išskyrus jungiamus komutaciniais aparatais arba kištukiniais

sujungimais, prijungti ir atjungti turi VK darbuotojai.443.3. Šuliniuose ir kitose uždarose ir sunkiai prieinamose ertmėse elektrinio suvirinimo darbus

privalo atlikti suvirintojas, stebimas dviejų asmenų, vieno iš kurių kvalifikacija turi būti ne žemesnė kaip VK. Stebėtojai turi būti išorėje ir kontroliuoti atliekamų suvirinimo darbų saugumą. Suvirintojas privalo užsisegti apraišus su prie jų pritvirtinta virve, kurios kitą galą turi laikyti vienas iš stebėtojų.

443.4. Elektrinio suvirinimo įrenginio korpusas turi būti įžemintas.Naudoti elektros tiekimo kabelio apsauginį laidininką suvirinimo transformatoriui įžeminti

draudžiama.443.5. Vienfaziam elektriniam suvirinimo transformatoriui maitinti turi būti naudojamas trigyslis

lankstus kabelis, kurio trečioji – apsauginio laidininko (PE) gysla tiesiogiai prijungiama prie suvirinimo transformatoriaus korpuso ir maitinimo punkto įžeminimo šynos (gnybto).

Trifazis suvirinimo transformatorius turi būti maitinamas kabeliu, kurio viena gysla (PE) panaudojama jo korpusui įžeminti.

Maitinimo punkto įžeminimo šyna turi būti sujungta su linijos PE laidu, o nesant jo – su specialiai įrengtu įžemintuvu.

443.6. Suvirinimo įrenginiai įžeminami prieš tai, kai yra prijungiami prie elektros tinklo. Draudžiama naudotis savadarbiais elektrinio suvirinimo įrenginiais.

443.7. Atliekant suvirinimo elektra darbus talpyklų viduje, darbo vieta turi būti apšviečiama atitinkamais šviestuvais, pastatytais talpos išorėje, arba kilnojamaisiais 12 V įtampos šviestuvais. Transformatorius, maitinantis kilnojamąjį šviestuvą, turi būti įrengtas talpyklos išorėje. Kilnojamąjį šviestuvą jungti per autotransformatorių draudžiama.

XV. ENERGETIKOS OBJEKTŲ STATYBOS UŽBAIGIMAS

1. BENDRIEJI REIKALAVIMAI

444. Statomų statinių esminius reikalavimus, šių statinių tyrimo, projektavimo, statybos, rekonstravimo, remonto, statybos užbaigimo, eksploatavimo ir nugriovimo tvarką, juridinių ir fizinių asmenų, dalyvaujančių statybos procese, santykius ir valstybės institucijų veiklos principus šioje srityje nustato Lietuvos Respublikos statybos įstatymas ir kitų įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai.

445. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymu ir įgyvendinamaisiais teisės aktais, energetikos įrenginių savininkas nustatyta tvarka organizuoja visiškai užbaigtų statyti energetikos objektų, taip pat stambių objektų atskirų statybos eilių ar paleidimo kompleksų statybos užbaigimo procedūras.

446. Paleidimo kompleksą sudaro dalis energetikos objekto, kurį galima savarankiškai naudoti. Paleidimo kompleksą sudaro teritorija, įrenginiai, statiniai, ryšių priemonės, elektros, šilumos, kuro, vandens bei nuotekų tinklai, atliekų saugyklos, valymo, operatyvinio ir technologinio valdymo bei kiti energetikos įrenginiai. Paleidimo kompleksas pagal projektą turi atitikti nustatytus vandens bei aplinkosaugos

139

reikalavimus, darbuotojų saugos ir sveikatos, priešgaisrinės saugos, branduolinės ir radiacinės saugos bei darbo higienos sąlygas.

447. Prieš energetikos objekto (paleidimo komplekso) statybos užbaigimą reikia įrenginius individualiai išbandyti ir kompleksiškai kiekvieną sistemą, vadovaujantis energetikos įrenginių gamintojų dokumentuose nurodytais reikalavimais, įrenginių savininko norminių dokumentų ir teisės aktų reikalavimais. Energetikos bloko bandymai baigiami bandomuoju pagrindinių ir pagalbinių įrenginių įjungimu. Bandymus organizuoja ir atlieka rangovas, dalyvaujant energetikos įmonės darbuotojams. Bandymus gali organizuoti ir atlikti energetikos įmonės darbuotojai, dalyvaujant rangovo darbuotojams. Bandymus gali atlikti tik kvalifikuotas darbuotojas, turintis gamintojo arba sertifikuotos mokymo įstaigos išduotus atestatus (sertifikatus), suteikiančius teisę atlikti atitinkamus bandymus. Bandymai atliekami pagal suderintas tarp energetikos įrenginio savininko ir energetikos įrenginį bandančios įmonės bandymų programas, metodikas ar technologines korteles bei įmonių faktines elektros energijos tiekimo schemas.

448. Statinių statybos ir įrenginių montavimo metu statiniai, įrenginių mazgai ir paslėpti statybos darbai darbo komisijos gali būti pripažinti užbaigti atskiromis dalimis.

449. Prieš atliekant bandymus (bandymai atliekami užbaigus įrenginio, sistemos, komplekso ir pan. montavimo darbus) reikia patikrinti, ar įvykdyti EETET, projekto, gamintojų, įrenginių įrengimo taisyklių, saugos darbe, branduolinės, radiacinės, priešgaisrinės saugos taisyklių, aplinkosaugos, statybos ir kitų norminių teisės aktų reikalavimai.

450. Defektus ir nebaigtus statybos montavimo darbus, taip pat energetikos įrenginių defektus, išryškėjusius individualių ir funkcinių bandymų metu, turi pašalinti statybos, montavimo organizacijos ar įrenginių gamintojai iki kompleksinių bandymų pradžios.

451. Bandomojo įjungimo metu turi būti patikrinta, ar įrenginiai gali dirbti pagal numatytas technologines schemas, ar suderintos visos kontrolės ir valdymo sistemos, įskaitant automatinius reguliatorius, apsaugos ir blokavimo įtaisus, signalizacijos ir kontrolės matavimo prietaisus, ar įrenginiai paruošti kompleksiniam bandymui ir ar saugu juos eksploatuoti.

452. Prieš bandomąjį įjungimą reikia sudaryti tinkamas patikimo ir saugaus energetikos objekto naudojimo sąlygas:

452.1. parengti darbuotojus energetikos įrenginių eksploatavimui, sudaryti eksploatavimo, pareigines ir saugos instrukcijas, technologines ir operatyvines schemas, turto apskaitos dokumentus ir ribų aktus;

452.2. paruošti kuro, medžiagų, įrankių ir atsarginių dalių atsargas;452.3. įjungti operatyvinio ir technologinio valdymo priemones ir ryšio linijas, apsaugines, gaisro

signalizacijos ir gesinimo, avarinio apšvietimo ir vėdinimo sistemas;452.4. sumontuoti ir suderinti kontrolės ir valdymo sistemas;452.5. jei būtina, gauti valstybės priežiūros ir kontrolės institucijų leidimą energetikos objekto

bandymui ir derinimui.453. Kompleksinio bandymo metu įjungus apkrovą patikrinamas bendras pagrindinių agregatų ir visų

pagalbinių įrenginių darbas.454. Kompleksinio bandymo pradžia – tai energetikos įrenginio įjungimo į tinklą arba apkrovos

įjungimo momentas.455. Bandoma tik pagal projekte numatytas kompleksinio bandymo schemas ir sudarytą bandymo

programą, papildomai branduolinės elektrinės atveju – pagal VATESI suderintą pripažinimo tinkama eksploatuoti programą.

456. Šiluminių, branduolinių elektrinių ir katilinių įrenginių bandymai yra užbaigti, jei pagrindiniai įrenginiai normaliai, be pertraukos dirbo ne mažiau kaip 72 val. vardine apkrova, projekte numatytais garo parametrais, deginant pagrindinį kurą, pagalbiniams įrenginiams dirbant nuolat arba paeiliui. Hidroelektrinėje toks bandymas atliekamas esant tokiai patvankai ir debitui, kurie nustatyti paleidimo kompleksui.

457. Elektros perdavimo ir skirstomųjų tinklų, vėjo ir saulės elektrinių kompleksiniai bandymai laikomi atliktais, jei įjungus apkrovą pastočių (skirstomųjų punktų, transformatorinių) ir vėjo, saulės elektrinių elektros įrenginiai be pertraukos ir sutrikimų dirbo 72 val., elektros linijos – 24 val. Jei energetikos

140

įrenginių dėl jų darbo režimo negalima be pertraukos įjungti 72 val., energetikos įrenginių darbo laiką nustato įrenginio savininkas.

458. Šilumos tinklų kompleksiniai bandymai laikomi atliktais, jei įrenginiai be pertraukų normaliai apkrauti dirbo 24 val. paleidimo komplekse nustatytu vardiniu slėgiu.

459. Kompleksiškai bandomas dujų turbinas būtina automatiškai įjungti ir (ar) išjungti 10 kartų, o hidroelektrinių (HE) hidroagregatus – 3 kartus.

460. Hidroakumuliacinių elektrinių (HAE) hidroagregatus būtina išbandyti visuose projekte numatytuose režimuose (variklio, generatoriaus, sinchroninio kompensatoriaus) po 2 kartus.

461. Kompleksiškai bandant turi būti įjungti projekte numatyti kontrolės ir matavimo prietaisai, blokuotės, signalizacijos ir distancinio valdymo, apsaugos ir automatinio reguliavimo įtaisai, kurių režimo nereikia derinti.

462. Statinio statybos užbaigimo komisija, esant reikalui, gali leisti atlikti kompleksinius bandymus deginant rezervinį kurą, nustatyti ribinius bandymo parametrus ir apkrovas, mažesnes už numatytas projekte. Apie tai įrašoma akte.

463. Ruošdamas energetikos objektą (paleidimo kompleksą) statinių statybos užbaigimo komisijai, energetikos įmonės vadovas turi paskirti darbo komisiją, kuri apžiūri objektą arba jo dalį, leidžia išbandyti atskirus energetikos įrenginius, taip pat kompleksinius bandymus, surašo aktą, nurodydama defektus ir jų pašalinimo terminus.

464. Darbo komisijos sudėtis ir jos darbo tvarka bei tikslai nustatomi energetikos įmonės vadovo tvarkomuoju dokumentu.

465. Jei reikia, darbo komisija sudaro specializuotas statybos, turbinų, katilų, hidrotechnikos, elektrotechnikos, kontrolės ir valdymo sistemų bei kitas darbo grupes.

466. Šios grupės rengia išvadas apie atitinkamos objekto dalies būklę ir įrenginių paruošimą kompleksiniams bandymams bei tinkamumą naudoti. Išvadas turi patvirtinti darbo komisija.

467. Statinių statybos rangovas darbo komisijai užsakovo nurodyta tvarka, atitinkančia statybos norminių teisės aktų reikalavimus, turi pateikti dokumentus, numatytus statybos norminiuose teisės aktuose. Techniniai dokumentai turi būti pateikti lietuvių kalba (išimtinais atvejais suderinus su užsakovu gali būti pateikiami kita kalba).

468. Užsakovo darbuotojai turi kontroliuoti, kaip šalinami darbo komisijos nustatyti trūkumai ir baigiami neužbaigti darbai. Pateikiamas statinio statybos užbaigimo komisijai darbo komisijos aktas. Energetikos įmonė pateikia įrengtą, išbandytą ir užbaigtą statyti energetikos objektą statinių statybos užbaigimo komisijai.

469. Paleidimo kompleksus, statybos eiles ir užbaigtus energetikos objektus statinio statybos užbaigimo komisija pripažįsta užbaigtais vadovaudamasi statybos techninių reglamentų ir kitų norminių teisės aktų reikalavimais.

470. Statinius ir įrenginius, kuriuose yra defektų ar nebaigtų darbų, naudoti draudžiama. Statinio statybos užbaigimo komisija, jeigu tai būtina, nustato energetikos įrenginių bandomojo eksploatavimo laiką.

471. Dokumentai turi būti saugomi vadovaujantis dokumentų saugojimą reglamentuojančiais teisės aktų reikalavimais.

472. Objekto pramoninio eksploatavimo pradžia yra statinio statybos užbaigimo komisijos akto patvirtinimo data.

473. Sumontuoti ar rekonstruoti technologiniai įrenginiai pradedami naudoti energetikos įmonės vadovo tvarkomuoju dokumentu.

474. Kilnojamųjų daiktų (elektros energijai persiųsti skirtos žemos ir vidutinės įtampos elektros oro linijos, oro kabeliai ir požeminių kabelių linijos ir įrenginiai, įskaitant transformatorinėse pastotėse įrengtus įrenginius, kartu su požeminių kabelių kanalais, linijas laikančiomis atramomis ir kitais priklausiniais) statyba, rekonstravimas ar kapitalinis remontas užbaigiamas vadovaujantis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, surašant statybos užbaigimo aktą.

141

2. VALSTYBINĖS ENERGETIKOS INSPEKCIJOS ATSTOVŲ DALYVAVIMAS STATYBOS UŽBAIGIMO KOMISIJOSE

475. Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos atstovų dalyvavimo statybos užbaigimo komisijose ir pažymų apie energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimą išdavimo tvarkos aprašas detalizuoja statybos techniniame reglamente STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ (Žin., 2010, Nr. 116-5947) nustatytą Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos (toliau – VEI) atstovų dalyvavimo statybos užbaigimo procedūrose bei energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimų atlikimo tvarką.

476. Įrenginių techninės būklės patikrinimas apima:476.1. patikrinimą, ar energetikos objektas ir/ar įrenginys pastatytas, rekonstruotas ar modernizuotas

pagal statinio projekto sprendimus, ar statinio projekto sprendimai neprieštarauja norminių teisės aktų reikalavimams bei energetikos įrenginių gamintojų įrengimo instrukcijoms;

476.2. patikrinimą, ar atlikti visi reikalingi energetikos įrenginių montavimo, bandymo, matavimo ir paleidimo-derinimo darbai;

476.3. patikrinimą, ar nauji, rekonstruoti ar modernizuoti energetikos įrenginiai yra tinkami naudoti pagal paskirtį.

477. Energetikos statinio ar įrenginio statytojas ar jo įgaliotas atstovas techninės būklės patikrinimui privalo pateikti reikalingą projektinę, statybinę (išpildomąją) ir įrenginių gamintojo dokumentaciją.

478. VEI viršininkas skiria atstovus darbui statybos užbaigimo komisijose (toliau – Komisijose) šiuose statomuose ar rekonstruojamuose energetikos objektuose (statiniuose):

478.1. 50 MW ir didesnės galios elektrinės bei katilinės;478.2. 110 kV ir didesnės įtampos elektros perdavimo tinklas, jo priklausiniai;478.3. mažesnės nei 50 MW galios elektrinės ir katilinės, kai statybos ar rekonstrukcijos sąmatinė vertė

25 mln. Lt ir didesnė;478.4. kiti energetikos objektai, kurių svarbą valstybei pripažįsta Vyriausybė.

3. SKIRSTOMOJO TINKLO OBJEKTŲ STATYBOS UŽBAIGIMAS

479. Skirstomojo tinklo objektų statybos užbaigimas ir įvedimas į eksploataciją vykdomas vadovaujantis:

479.1. LR Statybos įstatymu.479.2. STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“.479.3. AB LESTO gen. direktoriaus įsakymu „Dėl ilgalaikio turto įvedimo į eksploatavimą komisijų

sudarymo“.479.4. AB RST gen. direktoriaus įsakymu „Dėl 0,4 – 10 kV elektros tinklų statybos užbaigimo“.479.5. AB LESTO transformatorių pastočių, skirstomųjų punktų ir 0,4 – 10 kV elektros tinklo

investicinių projektų įgyvendinimo tvarka“, patvirtinta AB LESTO gen. direktoriaus 2011-09-08 įsakymu Nr. 266.

480.Skirstomojo tinklo transformatorių pastočių, skirstomųjų punktų ir 0,4 – 10 kV elektros tinklų objektų statyba, rekonstravimas ir kapitalinis remontas yra užbaigtas, kai yra pasirašyta:

480.1. Atliktų darbų aktas.480.2. Techninis vertinimo komisijos Techninio įvertinimo aktas.480.3. Objekto statybos užbaigimo aktas.480.4. Turto perdavimo naudoti aktas arba ilgalaikio materialiojo turto įvedimo į eksploataciją aktas.

142

XVI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

481. Elektros energetikos objektų ir įrenginių statybos taisykles (toliau –Taisyklės) parengė Lietuvos elektros energetikos asociacija (toliau – Asociacija). Taisyklės patvirtintos Asociacijos prezidento įsakymu.

482. Statybos montavimo įmonės – Asociacijos narės Taisykles gali įteisinti savo įmonės viduje, išleidę įmonės vadovo įsakymą, kuriuo yra įteisinamas šių Taisyklių galiojimas.

483. Kitos statybos montavimo įmonės, veikiančios Lietuvos elektros energetikos sektoriuje, šias Taisykles gali įteisinti tik gavusios Asociacijos raštišką leidimą ir sumokėjusios nustatyto dydžio mokestį į Asociacijos sąskaitą.

484. Už Taisyklių techninį lygį, jų taikymo pasekmes atsako jas patvirtinusi institucija (Asociacija, įmonė).

485. Taisyklės tvirtinamos tvarkomaisiais dokumentais.486. Taisyklės peržiūrimos pagal nustatytą jų peržiūros periodiškumą, bet ne rečiau kaip kas 5 metai.487. Jei Taisyklėse pakeičiama daugiau kaip pusė jos punktų, dokumento šifre pakeičiami metai.488. Visos autorinės teisės priklauso Asociacijai ir Taisyklių platinimas negalimas be Asociacijos

leidimo.489. Elektrotechninių gaminių svarbiausius saugos reikalavimus reglamentuoja „Elektrotechninių

gaminių saugos techninis reglamentas“, patvirtintas LR Ūkio ministro ir LR Standartizacijos departamento direktoriaus 2001-06-21 įsakymu Nr. 200/57.