lietuviu atgimimo istorijos studijos

ISSN 1392-0391

Simono Daukanto 200 - osioms metinems

LIETUVIUATGIMIMO ISTORIJOS

STUDIJOS

5Simonas Daiukantas

E=--_I_vilrriu s Vl rm s 1993

UDK 947. 45: 929 DaukantasLi-191

Redakcine kolegija:Egidij us Ale ks andravi5 iusAntanas KulakauslcasR:inantas MiknysEgidijus Motieka (`ryriansfzLsis redz\ktoriu s)Giedrius Suba6iusAntanas Tyla

Sudarytojai:Giedrius Suba6iusEgidij us Aleksandravi6 iusEgidijus Mot`iekaRinantas Miknys

Recenzavohab. dr. yyftzwf&s yz!#agrs

Leidini parengti talkinoRnimundas LopataVIadas Sirutavi6ius

© Lietuviu atgimimo istorijos studijos

TURINISPRATARME

I. STRAIPSNIAI. STUDIJOS

Elnrantas MeilusAPIE DAUKANTU GIMINE

Roma BonckutePIRMOJI LIETUVI§KA ISTORIJA: DU SIMONO DAUKANTO"DARBU" RANKRA§CIAI

G iedrius Suba6iusSIMONO DAURANTO POZI0RIS I BENDRINE RALBA

Saulius Pivoras"VARGO PELE": LIETUVOS NACIONALINES ISTORIOGRAFIJOS

PRADININRAS SIMONAS DAURANTAS

Vytautas BerenisSIMONO DAURANTO IR JUOZO JAROSEVICIAUS ISTORINESLIETUVOS SAMPRATA

Zigmantas Kiou,paSIMONO DAURANTO PARENGTI LIETUVOS METRIKOSMEDZIAGOS RINKINIAI

Egidij us Ale ksandravi6 iusSIMONO DAURANTO KNYGU LEIDEJAS KSAVERAS KANAPACKIS

Kineys GrigasBELETRISTINIO IR MOKSLINIO STILIAUS PRADAI SIMONODAURANTO "BODE"

tautas JurgutisSIMONO DAUKANTO "DAINES ZEMAICIU"

5

7

8

69

90

133

142

11. RECENZIJOS

Giedrius SubaEiusKNYGA DAURANTO BICIULIAMS(EGIDIJUS ALEKSANDRAVICIUS. PRIES AU5R4..JAUNIEJI DAUKANTO BICIUL[AI.-VILNIUS: ZAl:IVYKSLE,1990.19() P.)

Ill. PUBLIKACIJOS

SIMONO DAURANTO RA§YTI PRA§YMAIParenge Vytautas Merkys

1§ TRIJU SIMONO DAURANTO UZRA§U KNYGUParei.g6 Roma Bon6kute

SIMONO DAURANTO ZEMAICIU PRIVILEGIJU RINKINIOPRATARMEPareng€ Zigmantas Kiaupa

SIMONO DAUKANTO 1842 M. RUGSEJO 9 D. LAISKOTEODORUI NARBUTUI PRIEDAIParenge Zigrnalitas RIaupa

souiius ZuhasPIRMASIS DOKUMENTU RINKINYS APIE SIMONA DAUKANTA"MEDEGA S. DAUKANTO BIJOGRAFIJAI" (1898 M.)

STRESZCZENIE

SUMMARY

ZUSAMMENFASSUNG

PENKTOJO TOMO AUTORIAI

ASMENU RODYKLE

VIETU RODYKLE .

159

160

168

169

195

207

104

Lietuviu atgimimo istorijos studijos 1993T.5

Simonas Daukantas

SIMONO DAUKANTO PARENGTI LIETUVOSinETRIKOs MEDzlAGOs RINKINIAli

® Zigmantas Kiaxpa

Istoriko darbams apibddinti bene svarbiausia -jo koncepcijos. Bet svar-bu ir jo darbo metodika, darbas su Saltiniais, santykis su jais. Kartais tainet gali pasakyti, kokia istoriko darbu i§liekamoji verte, taip pat kokiaimokyklai, srovei istorikas priklause. Simono Daukanto santykis su §alti-niais dar netyrinetas, bet zinoma, kad jis buvp jiems labai atidus. Kitoks josantykis su senosios istoriografijos paminklais - metra§6iais ar kroniko-mis ir su dokumentais bei aktais. Ju ativilgiu S. Daukantas yra pakanka-mai kriti§kas. Jo pozidri i §altini gerai apibddina dar viena mazokai Zino-ma jo veiklos sfera - archeografiniai darbai, §altiniu publikaciju rengi-mas. Paprastai skelbiami istorijos mokslui svarbtis ir iki tol nezinoti ar ma-Zai Zinomi §altiniai. S. Daukantas tokiu turejo. Tai buvo po Lenkijos irLietuvos valstybes Zlugimo i Rusijos imperijos sostin? Peterburga pervez-ta ir ten saugoma Lietuvos Metrika (tolian - LM)2.

XIX a. pirmoji puss - tai pirmojo skverbimosi i tada dar mazai ZinomaLM metas. Lietuvos Didziosios KunigaiREtystes (toliau - LDK) Zemiu pra-eitis kele dideli susidomejima, jos pazinimas ir ai§kinimas buvo ir politi§-kai svarbus - ir valdantiesiems Rusijos imperijos sluoksniams, ir opozici-nems jegoms Lietuvoje, Lenkijoje ir kitur. Siekdami giliau prasiskverbti ipraeiti, istorikai ejo i archyvus. Juos viliojo ir LM. Bet padetis Cia buvoprie§taringa. Jos medziaga Rusij'os imperijos istaigose buvo twarkoma iraprasoma, bet kita vertus - istorikai beveik negaudavo leidimu ja naudo-tis3. Todel ypa6 idomus ir beveik unikalus yra S. Daukanto patyrimas. S.Daukantas prasiskverbe prie LM kaip istorijos Saltinio lyg ir i§ vidaus, ir i§ten stengesi ivesti i mokslin? apyvarta jos medziaga, nederind'amas savo

Z. Kfowpr s. DAURANIO RARENGTI LIETUVOS METRIKOS MEDZIAGOS RINKINIAI 105

veiksmu. su LM saugotq.ais.Kelrodziu po S. Daukanto gyvenima mums buvo Vytauto Merkio para-

fyta jo biografija4, kurioje ir apibendrinti Lietuvos istoriografijos pasieki-mai §ia tema ir atidziai i§nagrineti svarbiausi S. Daukanto gyvenimo irveiklos aspektai. Bdtina pafymeti, kad biografijos autorius skyre demesioir S. Daukanto darbui su LM, parode, kokia reik§m? ji turejo istoriko gy-venimui, jo hirybai. Mes stengiames atidziau ir smulkiau i§tirti S. Dau-kanto archeografini darba, I.o palikima §ioje istorijos mokslo sferoje. Tuolabiau, kad atsirado iki §iol nenaudoti pagrindiniai §altiniai, buve nezino-mi ar laikomi prapuolusiais S. Daukanto i§ra§u i§ LM rinkiniai.

***

S. Daukantas prie LM. 1835 in. S. Daukantas stojo tarnauti Rusijos im-perijos Senate, buvusiarie Peterburge. Ten buvo saugoma LM, ten jis1837-1850 in. tarnavo LM metrikanto padejeju. Iki tol S. Daukantas jaubuvo para§?s "Darbus senutu lietuviL! ir Zemai6iu" ir, matyt, buvo bebai-

gias "Istorija Zemaiti§ka". Gyvendamas Peterburge, S. Daukantas tess moks-lini ir §vieteji§ka darba. 1845 in. paskelbe "BGda senoves lietuviu, kalnenuir Zemai6iu", iki 1850 in. uzbaige "Pasakojimus apie veikalus lietuviu tau-tos senoveje", ske.lbe lietuviu tautosakos rinkinius, verte, renge spaudai irskelbe knygeles lietuviu liaudziai.

Lietuvos istorijos tyrinejimas patvirtino minti, kuri S. Daukantui buvo

I §ia tema.skaitytas prane§imas 1988 in. Vilniuje ivykusioje konferencijoje "Lietuvos

Metrika" ir jo pagrindu paruostas straipsnis "TpyHbl CHMOHaca J|ayKaHTaca IToJIHTOBCKoca MeTp«Ke" // Lietuvos Metrika.1988 metu tyrinejimai. -Vilnius,1922.-P.130-142. Dabar skelbiamas tekstas yra papildytas ir paredaguotas mineto

straipsnio, paskelbto tik 4()0 egzemplioriu tirazu i.§leistame rinkinyje, variantas. ApieSio darbo rezultatus ra§eme mokslo populiarinimo spaudoje: Kiaupa Z. LietuvosMetrikos medziaga Simono Daukanto palikime // Mokslas ir gyvenimas. -1989. -Nr.11. -P. 26-27.

2 I<M saugoma Rusijos senu.u aktu archyve (F. 389). Lietuvos istorijos archyve yra

LM mikrofilmo kopija.3 Zr. HTaLL[HUKHH C. onHcaHIte KHHr H aKTOB JIHTOBCKo# MeTPHKH. -CaHKT-

IleTep6ypr, 1887. - C. 64-66.4 Merkys V. Simonas Daukantas. -Vilnius,1972.11 leidimas -1991.

106 I. STRAIPSNIAI. STUDIJOS

skiepijama dar studiju Vilniaus universitete metu - bdtina plesti §altiniubaz?, surinkti i viena krfuva visus Zinomus ir nezinomus Lietuvos istorijos§altinius. Nezinia,`kodel S. Daukantas ie§kojo tamybos bntent Senate, ta-6iau galima numanyti, kad pries akis jis turejo tolesni, konkretesni tiksla- LM. S.- Daukantas Senate nesitenkino tarnybinemis pareigomis, nors

grieztos tarnybos taisykles, neleidusios platinti LM medziagos, vyresnybesitarumas slege mokslininka. Lai§kuose tamybos metus jis vadino "teroriz-mo laikais"5.

Tarnaudama`s Senate metrikanto padejeju, S. Daukantas dalyvavo twar-kant LM, sudarant ivairias rodykles, sara§us ir pan. Si jo veikla verta spe-cialaus tyrinejimo. Sikart akcentuosime ne oficialia valdininko S. Daukan-to veikla, o pusiau legalu jo - istoriko, mokslininko darba tiriant LM irpastangas ivesdinti jos medziaga i mokslo apyvarta. Nepaisydamas nepa-lankiu salygu, S. Daukantas atkakliai ie§kojo LM medziagos savo darbams,nura§inejo aktus. Jo archyve, kuris saugomas Lietuvos literatdros ir tauto-sakos institute, i§liko apie 1000 lapp i§ra§u i§ LM6. 1§ pirmo ivilgsnio §ii§ra§u mass gali pasirodyti atsitiktine. Susidaro isptidis, kad S. Daukantasperra§inejo viska, kas atrode idomu ir svarbu Lietuvos istorijai. Bet tai,matyt, buvo pirmasis S. Daukanto darbo su LM - medziagos atrinkimo -etapas. Antrojo etapo rezultatas - 4 dideles apimties teminiai rinkiniai,kuriuos sudaro didzioji i§ra§u i§ LM dalis.

T. Narbutui persiusti rinkiniai. 1842 in. uzsimezge S. Daukanto ir T.Narbuto pazintis. Jau i§ pirmo T. Narbuto lai§ko S. Daukantui, rafyto tumetu kovo 27 d., aiskeja, kad viena i§ svarbiausiu ju bendravimo ir susira-§inejimo temp bus Lietuvos istorijos §altiniL! paie§kos7. Dar 1842 in. sausio15 d. S. Daukantas vieno i§ savo rinkiniu para§tese padymejo, kad pasiuteT. Narbutui i§ra§a i§ LM8. 1843 in. birzelio 11 d. Iai§ke T. Narbutui S. Dau-kantas prane§e, kad i§pilde jo prafyma - issiunte Alberto Kojalavi6iausherbyno nuora§a ir 262 aktu nuorasu rinkini 220 lapu9. Rinkinio turinyslai§ke neatskleistas, tik smulkiai aiskinamos santrumpos, kuriomis party-meti visi aktz\i - K.3., C.E ±r K. IT. H. ]os reivskian&os KHu2u .3anuceti,Libri inscriptionum, t. y. Uzlafyrmng \m:ygos, Cybuue bena, Libri decreto-rum, t. y. rl]eismHLknygos ir Kftueu ny6jluuubLx bell, Libri publicaram neg_o-fz.¢rwm, t. t. Vie§Lu.u reikalu knygos. §ios santrumpos ai§kiai rodo i LM.. S.Daukantasatsipra§iheja,kad,galimasdalykas,rinkinyjepasitaikysjauskelb-tu aktu - ji sudarinedamas, neturejes po ranka M. Dogelio, P. Muchano-

Z. REwpr s. DAUKANTO IARENorl LIETuvoS METRIKos MEDZIAGos RINKINIAI 1o7

vo leidiniu, N. Rumiancevo "Valstybiniu ra§tu rinkinio" ir todel galejeskai ka nura§yti dar karta. Rinkinyje esan6iu privilegiju nuora§ai buvo pati-krinti, tai rodo pataisos tekste. 0 pasiuntinybiu aktai liko nepatikrinti, bet.perrafyti jie labai atidziai. Viskas esa kaip originale - ten nera ta§ku, kab-leliu, didziu.u raidziu - tad taip palikta ir Cia.

1843 in. spalio 1 d. Iai§ke T. Narbutui S. Daukantas prane§e, kad i§siun-te jam dar 2 rinkinius] I. Pirmasis buves Lietuvos privilegiju knyga, gauta isIgnoto Onacevi6iaus, antrasis - knyga, i kuria perra§yta 190 aktu. Jos tu-rinys laiske neatskleidziamas.

Siuos rinkinius S. Daukantas norejo paskelbti, aptarinejo su T. Narbutu§io darbo galimybes. Labiausiai vis delto S. Daukantui ripejo paskelbti A.Kojalavi6iaus herbyna. Ta6iau jis nenoiejo sutikti su bet kokiu pasidlymu,ir kai T. Narbutas ketino patiketi jo rinkinio skelbima lenku leideju grupeiVilniuje - Mykolui Grabovskiui, Aleksandrui Przezdzeckiui ir MikalojuiMalinovskiui - S. Daukantas 1843 in. rugsejo 4 d. Iaiske kar§tai protesta-vo'2. Lenku istorikai.esa siekia nuslepti Lietuvos praeiti, twirtina ja buvusnesavaranki§ka, jie i§kreipsia skelbiamus tekstus. Jau §itame lai§ke S. Dau-kantas eme reikalauti grazinti jam anks6iau i§siustus jo rinkinius.

Ir nors veliau, kaip mineta, S. Daukantas i§siunte T. Narbutui dar pora

5 Merkys V. Simonas Daukantas ...- P.133; 11 leid.- P. 80.6 Lietuviu literatoros ir tautosakos instituto bibliotekos rankraseiu skyrius (toliau -

LLI). F.1. -Simonas Daukantas. Cia saugomi isra§ai i§ LM trumpai apibddinti:CoHraffijlaHTe P. C. J|ayKaHTac - Hcc]Iej|oBaTejlb JIM // JIHTOBCKafl MeTPHKa.Te3HCH flormar|oB Mexpecny6JIHKaHCKOH HaytlHofi KOH®epeHI|HH. -Anpejlb1988 r. BHJlbHloc, 1988. -C. 60-61.

7 Merkys V. Simonas Daukantas. -P.134-137; 11 leid.-P. 81-83.8 LL|. F.1. 8. 66 L.137.9 S. Daukanto lai.ikai buvo skelbti ne karta. Naudojames naujausia publikacija: Dau-

kantas S. Ra§tai. T. 2. / Sudare, ivada ir paai§kinimus parase V. Merkys.-Vilnius,1976. -P. 738. Cia ir toliau datos nurodomos pagal nauja stiliu.

'° Apie Bias LM publikacijas radyta: XopolHKeBHH A. K HCTopHH H3I|a"fl H H3ytleHHjl

JIHTOBCKofi MeTPHKH // Acta Baltico-Slavica. -Warszawa, 1978. -T. 8. -S.74-75; Ka"jlloc A. HepBHe ny6nHKaHHH I|oKyMeHTOB JIM // JIHTOBCKaflMeTPHKa. Te3HCH ...- C. 54-56.

]! Daukantas S. Ra§tai. -T. 2. P. 750.t2 Ten pat. -P. 746-747; Merkys V. Simonas Daukantas. -P.153-155; 11 leid. -P.

9`3-94.


rinkiniu, nuo 1844 in. pabaigos reikalavimas grazinti nuora§u rinkinius irA. Kojalavi6iaus herbyno nuorasa kartojamas visuose jo lai§kuose T. Nar-butuit3. S. Daukantas reikalauja, T. Narbutas nesiun6ia, vienas vel reika-lauja, kitas vis tick nesiun6ia. Tai t?sesi bemaz de§imtmeti.

Paskutines patikimos Zinios apie §iuos 2 i§ra5u i§ LM rinkinius iki pasta-rojo meto buvo S. Daukanto 1858 in. gruodzio 21 d.Iaiske nezinomam as-meniui, Vilniaus archeologijos komisijos nariui (Eustachijui Ti§kevi6iui?) 14.S. Daukantas pranese, kad dovanoja savo rinkinius Archeologijos komisi-jai, tik ji tures juos i§reikalauti i§ T. Narbuto. S. Daukantui ai§kiai ripejo,kad su jo darbu susipazintu ir juo pasinaudotu kuo daugiau Lietuvos isto-rijos tyrinetoju, ne tik vienas T. Narbutas.

Lai§ke apibddintas rinkiniu turinys. I pirmay.i buvo sudetos valdovL!, pra-dedant Aleksandru ir baigiant Steponu Batoru, privilegijos LDK bei Vi-tebsko, Polocko, Kijevo, Voluines ir Palenkes Zemems ar vaivadijoms. Smo-lensko vaidavijos esanti tik 1 privilegija. Cia taip pat esan6ios LDK sutar-tys su PskovI, Naugardu, Moldavija ir kitomis valstybemis, LDK pasiunti-nybiu i nenurodytas §alis ir i§ ten - i Lietuva medziaga. Antrasis rinkinys- ivairenybes. Cia esan6ios privilegijos ivairioms pareigybems LDK uzim-ti iki Liublino unijos, testamentai, idomtis teismu sprendimai (epitetas -S. Daukanto), 1499 in. valstybiniu pajamu ir i§laidu suvestine, ZygimantoSenojo bibliotekos Vilniuje apra§as]5. Be to, rinkinyje buvo aktai, svarbdsLietuvos bajoru herbams tyrineti, muitiniu Polocke, Lucke, Breste ii Kau-ne pajamu rejestrai ir kt. Tai taip pat LM medziaga.

Archeologijos komisija rinkiniu i§ T. Narbuto nei§reikalavo. Ju pedsa-kai ilgam laikui dingo. Tiesa, spaudoje buvo pasirodziusi i.nformacija, kadT. Narbuto stinus Stanislovas 1883 in. perdave Osolinskiu bibliotekai Lvo-ve tevui priklausiusius isra§u Lietuvos istorijai rinkiniust6. Sios bibliotekosapra§uose pasirodo paslaptingi "I§rasai is Lietuvos Metrikos"]7. Frederi-kas Pap6e paskelbe viena akta i§ LM, nurodydamas, kad paeme ji i§ T.Narbuto rinkinio, esan6io Osolinskiu bibliotekoje]8. Kadangi pats T. Nar-butas i§ra§u i§ LM pasidaryti negalejo, ai§ku, kad tai S. Daukanto rinki-niai. Pagaliau 1987 in. S. Narbuto dovanos pedsakais ejes Vladas Zukaslankesi dalies Osdlinskiu bibliotekos rankra§6iu paveldetojoje Ukrainosmokslu akademijos V. Stefaniko bibliotekoje Lvove ir pranese, kad S. Nar-buto dovanos esan6ios tent9. Vienas rinkinys - tai S. Daukanto T. Narbu-tui persiusti I. Onacevi6iaus i§ra§ai i§ Karaliau6iaus archyvu, kitas - pa-

Z. REwpr s. DAURANIO RARENGrl LIETUVOS METRIKos MEDZIAGos RINKINIAI 109

ties S. Daukanto i§rasai is LM.1§ tikrvy.u bibliotekoje saugomi be I. Onacevi6iaus rinkinio2°, dar 2 i§ra-

§u i§ LM, padarytu S. Daukanto, rinkiniai. Vienas i§ ju - tai iri§ta 196 lappknyga (puslapiai sunumeruoti - 388)2t. Tai vien tik i§rasai i§ LM. Kiekvie-nas puslapis prira§ytas visas, pasibaigus vienam aktui, tame pa6iame pus-lapyje pradedamas kitas. Pries kiekviena i§ra§a nurodyta LM knyga, is ku-rios nurafyta, ir lapai. Atrodytu, kad rinkinys buvo sudarytas pagal is ank-sto apgalvota plana. Ta6iau nera nei chronologinio, nei teminio nuoseklu-mo. Rinkinio pradzioje iri§ti 2 nenumeruoti lapai, kuriuose yra T. Narbutoradytasrinkinioturinys,ira§usara§as.§iosarasopabaigojeyra§iT.Narbu-to pastlafyta, pa;sta;ba;. Cafa te ksiege przepisal S. p. Saymon Dowhont, .po-mocnik Metrykanta w S. Peterburgu, gorliwy zbioracz materyal6w do Dziej6wLitewskich,niechmubedzieczes6ihonorneziemiawiecznaszczesliwos6pozgonie*.

t3 1844 in. gruodzio 6 d., 1845 in. vasario 24 d., kovo 3 d., birzelio 22 d., 1848 in.

balandzio 27 d.,1851 in. geguzes 4 d.,1854 in. geguzes 25 d., S. Daukanto lai§kai T.Narbutui // Daukantas S. Ra§tai. -T. 2. -P. 753-776; Merkys V. Simonas Daukan-tas.-P.154-162.

t4 Daukantas S. Ra§tai. -T. 2. -P. 777-780. Abejojama, kad Sis lai§kas radytas E.Tis-

kevi6iui -Aleksandravi6ius E. Kultarinis say.Odis Lietuvoje 1831 -1863 metais. -Vil-nius,1989.-P. 59. Tenka prisijungti prie §iu abejoniu, pridedant formalu argumenta- kreipinys lai§ke neatitinka E. Tiskevi6iaus tureto titulo. I grafa tuo metu derejo

kreiptis "Jainie wielmopny dobrodzieju".t5 Tuo klausimu tick S. Daukantas, tick Joachimas Lelevelis, tick kiti §io apra§o tyri-

netojai klydo tol, kol Konstantinas Jablonskis nenustate, kad tai LDK kanclerio Al-berto Go§tauto bibliotekos aprasas - Jablonskis K. Lietuvo§ kultara ir jos veikejai.-Vilnius,1973.-P. 353-357.

t6 Zr. Zukas V. S. Daukanto dokumentu nuorasai // Literatara ir menas. -1988 in. ba-

landzio 23 d.!7 Inwentarz rekopis6w Biblioteki Zakladu Narodowego im. Ossolifiskich we Lwowie.

Lw6w.-T. 4.- Nr. 2938/Ill, 3116/Ill.`8 Akta Aleksandra, kr6la polskiego, wielkiego ksiecia litewskiego (1501 i 1506) /Wy-

dal F. Papee. -Krak6w,1927. -S. 20-21. Nr. 21.]9 Zukas V. S. Daukanto dokumentu nuora§ai.20 V. Stefanikio bibliotekos Lvove rankra§6iu skyrius. F. 5. Ap. 1. 8. 2937/Ill.21 Ten pat. 8. 2938/Ill.* Visa §ia knyga perra§e a. a. Simonas Daukantas, metrikanto padejejas S. Peterbur-

ge, uolus medziagos Lietuvos istorijai rinkejas, tebus jam pagarba ir garbe Zemeje iramzina laim6 po mirties.

flflIN I. STRAIPSNIAI. STUDIJOS

Didziay.a rinkinio dali -p.1-120, Nr.1-104,-sudaro ivairds diplo-matiniai aktai, perra§yti i§ LM Uzrafymu knygos Nr. 5 pagal S. Daukantonaudota numeracija22. Po ju puslapiuose 210-388 eina dar 90 ira§u is ivairiuLM knygu. Ju chronologiniai lemai - 1391 -1635 in., tai vytauto privilegijos,diplomatine mediiaga, valdovu atsakymai i LDK seimu delegatu uzklausi-mus, ju uzrafymai ivairiems asmenims, testamentai, teismo bylos ir kt.

Sudetingesnis kitas rinkinys23. Tai taip pat irista 151 lapo knyga (nume-ruoti puslapiai - 298). Knygos pradzioje iristi 2 nenumeruoti lapai, ku-riuose sura§ytas knygos ira§u sara§as. Jis baigiasi save Sio rinkinio savinin-ku vadinan6io T. Narbuto para§u. Kiekvienas ira§as §iame rinkinyje prade-damas naujame lape, yra keletas tu§6iu, neprira§ytu lapp antrviu Pusiu.Popierius ivairus, skirtingo dydzio. Irasai numeruoti, ju i§ viso yra 73. Th-6iau antroje knygos puseje jie iri§ti nesilaikant numeracijos. Matyt, rinki-nys kuri laika buvo neiri§tas.

Tai patvirtina rinkinio turinys. 43 ira§ai i§ 73 - tai S. Daukanto ista§ai i§LM. Cia yra didziLu.u kunigaik§6iu privilegijos Palenkes, Vitebsko, Smo-lensko, Kijevo ir PQlocko Zemems, LDK sutartys su Moldavija, Naugardu,Pskovu, Tvere ir kitomis Rusios kunigaik§tystemis, diplomatiniu santykiusu §iomis valstybemis, totoriais, Lenkija aktai. Yra keletas i§ra§u apie LDKvidaus gyvenima. Visa tai apima 1387-1635 in. Iaikotarpi.

Be to, yra dar 13 S. Daukanto perrafytu dokumentu, bet ne is LM, ir 3 S.Daukanto tekstai, skirti T. Narbutui. Juose S. Daukantas kalba apie lietu-viu bajoru herbus, LDK privilegiju sara§a bei Lenkijos karalystes archyvoapra§a, matytus Peterburge24. Sic S. Daukanto tekstai, kaip matyti i§ 1842in. rugsejo 9 d. jo lai§ko T. Narbutui, buvo lyg ir to lai§ko priedai25. Vienoi§ ju pabaigoje yra S. Daukanto pastabos apie savo darba su LM ii i§r.a§urengj+map Mono i§ra§uose ivarkos nera todel, kad lcnygas ima i ArcheologineKomisijq ir .Iaiko pas save metus, puse metu, kQl grqzina. Veliau galina juossudeti pame5iui ir pagal vietoves. VIiskq, has pas .mus buvo i§ Vytauto, Svitri-

gailos, Zigrnanto KestutaiEio ir Kazimiero valdymo laity, lieEian6io kairmy-nus, i§skyrus ribu nustatymus, tq Dauggalis Geradaris jau turi. Dokumentailabai netvarhingai i knygas iralyti, kaip Bone Kapitone pastebi, dazniausiaibe datu, kaip pvz., ZigmantQ KestutaiEio sutariis su vaivade llja, lout pasaky-ta tik, kad ralyta So6iavoje, o metal neiralyti. 5ios sutarties gale kilo doku-mento metal iradyti. Kas lie6.ia atit[kimq knygoms, tai Dauggali Geradari gallbali tikras, nes i§ra§ai yra tikrinami, ir jet pasitaiho kokia gramatine kLaida,

Z. Kfo#pr s. DAURANTo PARENGTI LIETuvoS METRIKos MEDZIAGOS RiNKINIAI 111

tat ta yra knygose...26Visi§kai akivaizdu, kid apie 80% medziagos, esan6ios §iame T. Narbuto

"nuosavame rinkinyje", jis gavo i§ S. Daukanto. Be to, apie 60% visos me-

dziagos sudaro i§ra§ai i§ LM. Rinkinyje iri§ta dar 14 ivairios kilmes aktunuora§u. Tai paties T. Narbuto i§ra§ai is spaudos leidiniu, 2 dokumentu i§Rygos magistrato archyvo nuora§ai, paripinti Karolio Eduardo Napiers-kio27, dokumentu su nenurodytom saugojimo vietom nuora§ai. Prie kaikuriu i§ pastarLu.u yra I. Onacevi6iaus ar vasilijaus Anastasevi6iaus, S. Dau-kanto draugu Peterburge, pastabos28. §iuos nuora§us T. Narbutas irgi busgavesi§S.Daukanto.Visa§imedziagaapimai253-1736m.Iaikotarpi,jeineskai6iuosime paties S. Daukanto lai§ky.

Abieju aprafytu rinkiniu turinys is esmes atitinka S. Daukanto 1858 in.pateikta charakteristika. Kai kuriuos nedidelius skirtumus ir tai, kad nerakai kuriu 1858 in. minetu i§ra§u, galima paai§kinti tuo, kad S. Daukantasgalejo ka nors supainioti - juk jau buvo praeje 15 metu nuo to laiko, kaijis nusiunte rinkinius T. Narbutui. Ir pats T. Narbutas galejo kai ka i§imti,ypa5 i§ neiri§to rinkinio. Visi§kai ai§ku, kad dabar Lvove saugomi rinkiniaiyra tie patys (vienas i§ ju Sick tick pertwarkytas), kuriuos S. Daukantas1843 in. persiunte T. Narbutui, po to ne viena karta reikalavo grazinti ir1859 in. nuosavybes teise i juos perdave Vilniaus archeologinei komisijai.T. Narbutas jo prafymu neivykde.

Zemaitijos privilegiju rinkinys. §io rinkinio peripetijos irgi yra pakan-kamai painios. 1845 in. birzelio 22 d. Iai'Ske T. Narbutui S. Daukantas rage,kad pas ji yra velioniui grafui Jurgiui pliateriui (1810-1836 in.) Priklaus?s

22 §i numeracija atitinka dabartiniu LM saugotoju Rusijos senutu aktu archyve Mask-

voje (F. 389) naudojama.23 V. Stefanikio bibliotekos Lvove rankra§6iu skyrius. F. 5. Ap.1. 8. 3116/111. Kaip

matyti i3 ira3u panaudojimo lape, .iiuos rinkinius 1969 in. ir 1973 in. tyrinejo Vytau-tas Raudelidnas, bet tyrimu rezultatu mokslineje literataroje nepaskelbe.

24 Ten pat. -P. 277-286. §ie tekstai skelbiami, todel Cia detaliau neaptariami.\25 Daukantas S. Ra§tai. -T. 2 ...- P. 729.26 V. Stefanikio bibliotekos Lvove rankra§6iu skyrius. F. 5 Ap.1. 8. 2937/Ill. -P. 286.

Vertimas i§ lenku k.27 Ten pat. -P. 265-271.

.,28 Ten pat. -P. 43-44, 241-244.


Zemaitijos privilegiju rinkinys, kuri jis tikisi kada nors paskelbti su dedi-kacija J. Pliateriui29. Apie J. Pliaterio bibliotekoje buvIsius S. Daukantodarbo, identifikuojamo kaip "Darbai senvy.L! lietuviu ir Zemai6iu", rankras-ti bei Lietuvos istorijos §altiniu rinkini dar 1836 in. T. Narbutui prane§eSimonas Stanevi6ius3°. 1§ tiesu S. Daukanto archyve yra iri§tas 188 lapprankra§tis3 i , ant kurio vir§elio uzra§yta Fnflg7%e#fa Hz.sfox[.co er Bib/z.offeccaIllustrissimi Comitis Georgii Plater, o tituliniame lape: Privtlegia, jura et im-munitatesDucatussamogetarumjusuvenerabiliscapituliMednicensisexpar-gaminis aut transumptis originalibus cwm indictione in quoniam ltbro acto-rum Litlayanorum inveniuntur ad usumque ejusdem venerabilis capituli an-.no 1788 conscripta atque comparata*.

Taigi pries mus - Zemaitijos kunigaikrtystes privilegiju rinkinys, pa-ruo§tas pagal Zemai6iu vyskupystes kapitulos 1788 in. uzsakyma. Rinki-nyje yra 631435-1740 in. aktai. Kaip matyti i§ signatdru, nurodytu priekiekvieno 61 ira§o, tai i§ra§ai i§ LM knygu. Nekyla abejoniu, kad tai mine-tas J. Pliateriui priklaus?s rinkinys. Ta6iau Sis konkretus tarp S. Daukantopalikimo esantis egzempliorius buvo papildomas ir po J. Pliaterio mirties1836 in., nes jane yra irafytas 1435 in. Zemaitijos vyskupo ra§tas su tokianuoroda: Wjzer«mkz.. Tom. 21. f.131. Wilno 1841 r.32§i nuoroda -tai geraiZinomo vilnieti§ko leidinio sutrumpintas apra§as33. Taigi i aptariama rinki-ni buvo iradytas 1841 in. paskelbtas dokumentas, kuri publikacijai pateikeVilniaus kapitulos archyvo tyrinetojas Mamertas Herbutas34. I S. Daukan-to rankas bus patekes Zemai6iu kapitulos iniciatyva atsiradusio ir J. Plia-teriobibliotekojepabuvojusiozemaieiuprivilegijurinkiniopapildytas,per-radytas egzempliorius. Kasji papilde ir perra§e, neai§ku, tai ivykojau po J.Pliaterio mirties, ne anks6iau negu 1841 in.

S. Daukanto archyve yra ir kit,as Zemaitjos aktu i§ra§u i§ LM rinkinys.Jis yra viename aplanke su kitais pabirais i§ra§ais is LM35. Tarp tu pabiruyra 195 lapp iri§tas pluo§tas. Juose perra§yti 57 Zemaitijos aktai, ju chro-nologiniai remai tokie patys, kaip ir pirmajame rinkinyje, 51 aktas yra abe-juose rinkiniuose. Pastarasis rinkinys yra lyg ir juodra§tis, ji S. Daukantas,matyt, paruo§e, dar neturedamas J. Pliaterio rinkinio, ne veliau kaip 1841in. Mat anks6iau minetas 1435. Zemaitijos vyskupo Petro ra§to nuora§as

\

su nuoroda i Tyiee"«kz., §iame rinkinyje taip pat yra, bet jis nenumeruotasir iradytas nenumeruotuose lapuose, iristuose rinkinio pradzioje. Matyt,kad S. Daukantas bus ji gav?s po to, kai sutvarke §i rinkini, sunumeravo

Z. K}.awp¢ S. DAUKANTO RARENGTI LIETUVOS METRIKOS MEDZIAGOS RINKINIAI 113

ira§us. Be to, trdksta I.138-144, bet I.137 yra pastaba "od sfro#c.cy J38 dostronicy 144 zriwiera jurainent Zygrr.unto Arigu;ta, oddeny panu irarbutowi15 stycznia 1842 r.**"

Kaip mineta, viename aplanke su §iuo Zemaitijos privilegiju rinkiniuyra pabiru lapu. Juose S. Daukantas yra perrases i§ LM dar apie 40 Ze-maitijos istorija liudijan6iu 1511 -1640 in. aktu. Visa tai rodo, kad S. Dau-kantas ruose Zemaitijos aktu rinkini pana§iai kaip tuos T. Narbutui per-siustus 2 rinkinius. Kai jam nezinia kaip pateko J. Pliaterio rinkinio nuora-gas, S. Daukantas nutare, kaip 1845 in. birzelio 22 d. rage T. Narbutui,Paskelbti ji su dedikacija J. Pliateriui36.

Ta€iau S. Daukanto, matyt, netenkino J. Pliaterio rinkinio turinys,jis rinkini gausiai papilde, pats §variai perra§e, ir tokiu btidu atsiradotre6ias Zemaitijos aktu rinkinys37. Jis turi 384 lapus, kuriuose perra§yti961390-1715 in. aktai.1§ ju 54 aktai buvo J. Pliaterio rinkinyje, nuo 9S. Daukantas atsisake. Tuo pa6iu metu S. Daukantas i rinkini idejo 35naujus i§rasus i§ LM ir taip papilde J. Pliaterio rinkini. S. Daukantui rdpe-jo ideti i rinkini aktus apie Zemaitija i§ Karaliau6iaus archyvu. 1853 in.birzelio 23 d. jis rage i Karaliau6iu Frydrichui Kur§ai6iui, pra§ydamas pa-rfupintiVokie6iuordinoriteriukeliuiZemaitijaapradymusbeiZemaitijosgyventoju skai6iaus statistika38. Kitame, 1855 in. Iapkri6io 3 d. Iai§ke F.

* Zemai5iu kunigaiREtyste.s privilegijos, teises ir laisves, garbingosios Medininky ha-

pitulos paliepimu i5 originalu arba ju hopiju, e,sancil4 vienoje Lietuvt>s aktu knygoje,1788 metals nura5ytos ir parengtos minetos gart)ingosios hapitulo,s naudojimui.

" Puslapiuose nuo 138 iki 144 yra Zygimanto Augusto priesaika,1842 in. sausio 15 d.

atiduota ponui Narbutui". Plg. i§n. 8.29 Daukantas S. Ra§tai. -T. 2 . -P. 763-764.•t° Stanevi6ius S. Ra§tai. -V.,1967. -P. 420.•11 LL|. F.1. 8.111.

•" Ten pat. L. 64.-" Wizerunki i roztrzasania naukowe., Poczet nowy drugi. -Wilno,1841. -T. 21. Mi-

nimas dokumentas paske]btas p.131-132.-" Ten pat. -P.135.35 LL|. F.I. 8. 66.•" Zr. i§n. 29•" Rusijos mokslu akademijos bibliotekos Sankt Peterburge rankras6ii! skyrius (to-

liau - RMAB). Rink. 33. 8. 14.38 Daukantas S. Rastai. -T. 2. -P. 718.

8.-2696


Kur§ai6iui S. Daukantas ai§kino, kad apie dokumenta, kurio nera Ordinoarchyve, girdejes i§ I. Onacevi6iaus39. Kalbeta, matyt, apie gyventoju sta-tistika - jos pedsaku neaptikta. 0 keliu apra§ymu kopija S. Daukantasturejo ir, kaip matyti is aptariamo rinkinio turinio, buvo idejes i rinkini4°.§iuo metu I.17-47, kuriuose buvo ira§yti mineti keliu aprafymai, nera.Ta6iau yra kiti 5 dokumentu is Karaliau6iaus karali§kojo slaptojo archyvonuora§ai. Kada S. Daukantas juos gavo, neai§ku. Nuora§ai yra 1842 in.kovo 10 d. pasirafyti mineto Karaliau6iaus archyvo direktoriaus JohanoVoigt'o4]. Antra vertus, Cia pat yra iri§ta deklaracija, liudijanti, kad 1857in. geguzes 4 Karaliau6iaus archyvaras Meckelburgas i§siunte i MintaujaS. Daukantui siuntini su senu dokumentu nuora§ais42. Nezinia, ar siunti-nyje buvo minetas keliu apradymo dokumentu nuora§as, ar J. Voigt'oparengti nuora§ai, ar ir vieni, ir kiti. Kad ir kaip ten btitu, akivaizdu,kad §i rinkini S. Daukantas baige rengti, sugrizes 1850 in. i Lietuva, irtie darbai uzsit?se iki 1857 in. I §i rinkini pateko ir keli dokumentai,paskelbti XIX a. 5-ojo de§imtme6io leidiniuose. Vis delto apie 90%jane esan6ios medziagos - tai i§ra§ai is LM.

Rinkinys buvo visi§kai paruo§tas spaudai. Jis pities S. Daukanto §variaiperrafytas. Yra titulinis lapas, dedikacija J. Pliateririi, ivadas43, turinys, ar-cheografiniai ir istoriniai komentarai, Lietuvos didzivy.u kunigaikseiu ir Len-kijos karaliu, kuriu i§duotos privilegijos ir ra§tai ideti i rinkini, bei Zemai-tijos senidnu sara§ai. Dokumentai perteikiami originalo kalba, patys S.Daukanto tekstai parafyti lotyni§kai.

Rinkini S. Daukantas baige rengti, gyvendamas Svirlaukyje pas gydyto-ja Petra Smuglevi6iu, Zmogu, turinti literatGriniu interesu ir kulttirines veik-los tro§kima44. S. Daukantas tikejosi, kad P. Smuglevi6ius isleis Zemaitijos

privilegiju rinkini, gal net buvo gaves jo sutikima, nes tituliniame lapeuZ;Ialsfse "Sumptibus M. D. Petri Smuglewicz Doctoris Medicinae impres-sa*.

Lietuvos mi'estu privilegtiu rinkinys. S.Daukanto archyve saugomas darvienas didelis israsu i§ LM rinkinys45. Tai `Lietuvos savivaldziu miestu pri-vilegiju ir privilegiju, suteiktL! pasaulie6iams bei baznytiniams Zemval-dziams, rinkinys. Pastarosiose privilegijose tiems Zemvaldziams leidziamasavo valdose steigti miestelius, organizuoti juose turgus ir muges, jos daz-nai vadinamos tiesiog privilegijos miesteliams.

Sis rinkinys susideda i§ dvieju daliu. Pirmoji (I.1 -235) - tai i§tisai per-

Z. KZ¢wpr s. DAURANTO RARENGTI LIETuvOs METRIKos MEDZIAGoS RINKINIAl 115

rafyta 1791 -1792 in. LDK mazosios kanceliarijos (pakanclerio) knyga,viena i§ LM knygu46. Joje buvo iraftytos 74 LDK miestu savivaldos, ar, ki-taip sakant, magdeburginiu teisiu privilegijos, suteiktos jiems 1791 -1792in., Ketweriu metu seimo reformu metu. Antroji dalis (1.240-488) - tai1691495-1790 in. aktai i§ LM apie 111 miestu ir miesteliu.1§ viso rinki-nyje yra 243 aktai apie 162 LDK miestus ir miestelius.

Rinkinyje nepastebeta jokiu jo sudarymo fymiu. Kaip atrodo, spaudaijis nerengtas. Tai tera lyg parengiamoji medziaga. Nors ir likes rankra§6iu,rinkinys yra gerai Zinomas ir gausiai Lietuvos miestu ir miesteliu istorijostyrinetoju vartojamas47. Todel tik trumpai ji apibddiname.

S. Daukanto pastangos ivesdinti LM medziaga i moks]o apyvarta.S. Daukanto darbai tiriant LM ir rengiant apra§ytus rinkinius ilgai buvomazai Zinomi. Del nepalankiu lietuviu tautines kultdros raidos Rusijos im-

perijoje salygu, le§u ir remeju trdkumo ir silpnumo, S. Daukantui, nenore-jusiam bendradarbiauti su Lietuvos savituma ir savaranki§kuma ignoravu-siais lenky istorikais ir mecenatais, neturejusiam nuosavu le§u, savo rinki-

* Atspausta dauggalio p()no Petro Smugleviciaus, medicinos daktaro le§omis. I:i+tii'an

ira`€as veliau kitu ra§alu buvo uzbrauktas. Sis S. Daukanto rinkinys, kqip ir kiti, delnezinomv priezas6iu liko nepaskelbtas.

•10 Ten pat. -P. 719.40 RMAB. Rink. 33.8. 14. L.13.41 Ten pat. L. 48-72.42 Ten pat. Lapas be numerio tarp 1.6 ir 7.43 {vadas skelbiamas §iame leidinyje.44 Apie P. Smuglevi6iaus veikla rage Aleksandravi6ius E. "Kultarinis..." -P. 94-99.45 F. 1 8. 69.

46 Jos originalas saugomas - RSAA. F. 389. 8. 556.47 Basanavi6ius J.1§ Palangos istorijos.-V.,1922; Mi§kinis A. Privilegijuotosios Lie-

tuvos gyvenvietes ir ju tinklo vystymasis XIII-XVIII a. // Lietuvos TSR auk§tvy.umokyklu mokslo darbai. Statyba ir architektora. -1963. -T. 3. Sas. 3; Mi§kinis A.,§e§elgis K. Lietuvos miestu gyvenvie6iu tinklo vystymasis iki XX a. vidurio (1940).

// Ten pat. -1965. -T. 4. Sas. 2; Kryzevi6ius V. Lietuvos privilegijuotieji miestai. -Vil-nius,1981; Tyla A. Zemaitijos savivaldziu miestu dokumentai Lietuvos Metrikoje//Lietuvos miestL! istorij.os §altiniai. -Vilnius,1988; Meilus E. Lietuvos miestu, mies-teliL! steigimo ir turgu bei prekyme6iu privilegijos (XVII a. antroji puse - XVIII a.)// Ten pat; Lietuvos magdeburginiu miestu privilegijos ir aktai. Joni§kis, Jurbarkas./ Sudare A. Tyla. -V.,1991 ir kt.


nip paskelbti nepavyko. Ta5iau Sis jo darbas, jo LM pazinimas dar jamgyvam esant dave vaisiu. Cia nenagrinesime, kaip platiai S. Daukantaspanaudojo LM medziaga savo istorijos darbuose - tai labai sudetingasklausimas, vertas tyrineti atskirai.

Kalbesime apie kite siuzeta, taip pat pakankamai platu ir verta idemausZvilgsnio. Tai S. Daukanto pagalba savo amzininkams, Lietuvos isto-rikams, dalijantis su jais savo sukaupta LM medziaga ir Ziniomis. Puikus

pavyzdys - tai rinkiniu su LM medziaga siuntimas T. Narbutui. Ai§ku, S.Daukantas tikejosi, kad T. Narbutas pades juos paskelbti. Ta6iau lai§kuoseT. Narbutui randame ne viena raginima vartoti rinkinius savo mokslo dar-be, ivesdinti juos i mokslo apyvarta.

Pla6iai Zinomas S. Daukanto bendradarbiavimas su Motiejumi Valan-6iumi, pastarajam d`irbant prie 1848 in. i§leistos "Zemai6iu vyskupystes"48.M. Valan6ius §iame savo istorijos darbe pateike duomenis apie ivairiu pri-vilegiju suteikima 19 Zematijos miestu ir miesteliu,apra§e miestu herbus.Tik 4 kartus yra nuorodos i LM, ta6iau n6abejotina, kad Cia buvo pasinau-dota S. Daukanto sudaryto Lietuvos miestu ir miesteliu privilegiju rinki-nio medziaga.

Po to, kai buvo paskelbti S. Stanevi6iaus lai§kai Mykolui Balinskiui49,tapo Zinoma, kad S. Stanevi6ius 1844 in. pateike M. Balinskiui gausia Lie-tuvos miestu istorijos medziaga, kurios pastarajam reikejo ruo§iant "Sta-rodytna Polska" tome, skirta LDK. Pats S. Stanevi6ius ra§o, kad bent dali§iu Ziniu gavo i§ vieno Zemai6io, dirbusio Peterburge prie LM5°. Neabejo-tina, kad tas Zemaitis - S. Daukantas.

S. Daukanto parama tikriausiai naudojosi ir Lietuvos totoriu istorijostyrinetojas, veliau dymus orientalistas Antanas Muchlinskis, artimai ben-drav?s su S. Daukantu Peterburge ir naudojes savo darbuose Lietuvos Met-rika51.

Tai tik keletas ry§kesniu pavyzdziu, kaip S. Daukantas talkino LM sivometo Lietuvos istorijos tyrinetojams. Manytume, kad labiau patyrineje,pana§iu faktu rastume daugiau. Nustatyti juos trukdo kai kurios aplinky-bes. Viena ju - S. Daukanto reikalavimas, kad bendradarbiai laikytu jovarda paslaptyje, neskelbtu, i§ kur gauna Zinias - bijo vyresnybes perse-kiojimu52, nes skleisti archyvu medziaga draude Rusijos imperijos valdi-ninko darbo taisykles.

***

Z. Kfowp¢ S. DAURANIO EARENGTI LIETUVOS METRIKOS MEDZIAGOS RINKINIAI I 17

S. Daukanto darba tiriant LM, ie§kant joje Lietuvos istorijai svarbiudokumentu, sudarantju rinkinius, bei pastangas ta medziaga paskelbti ten-ka laikyti pirmuoju ir ry§kiu ankstyvojo LM tyrimo etapo puslapiu. Pa-breztina, kad visa darba jis atliko vienas, savaranki§kai, be kokios norsvalstybes istaigos, visuomenines organizacijos ar turtingo mecenato pa-galbos,nuolatnusizengdamascarine§biurokratijossukurtomstaisyklems,nuolat jausdamas represiju pavoju.

Susipazine su §iais rinkiniais, ivilgtelejome i istoriko S. Daukanto dar-bo virtuv?. Toks demeays dokumetams, pasiaukojamas ju rinkimas ne visaidera prie literatdroje keliamo S. Daukanto darbu romantizmo. Toks deri-nys per§a i§ esmes kitoki jo darbo vertinima, pabrezia jo kriti§kuma. Chro-nologinis aktu diapazonas nedviprasmiskai rodo, kad S. Daukantas nelau-Ze plunksnos del 1569 in. Liublino unijos, kad Lietuva, jos valstybe ir lietu-Viu tauta jam tebegyvavo ir po unijos, kad Lenkija, jo akimis, nepasiglem-Ze Lietuvos. Net lotynu kalba, kuria parengtas spaudai Zemaitijos privile-giju rinkinys, rodo S. Daukanto pastangas atsiriboti nuo savo meto unijineideologija pripazistan6iu lenki§kai ra§an6iu istoriku.

S. Daukanto demesi valstie6iu istorijai bei miestams ir miestie6iams ma-tome ja nuivie6ian6iu dokumentu rinkiniuose. S. Daukanto tyrimo objek-tas yra modemiai suprantama tauta, apimanti visus socialinius sluoksnius.Aptarti S. Daukanto darbai nera ivieteji§ki. Jie skirti istorikams ir issilavi-nusiems istorijos myletojams. S. Daukantas dirbo ir rage lietuviams, taigilietuviu visuomeneje jis mate ar numane esant pakankamai gausu i§silavi-nusiu Zmoniu btiri, kuriam buvo btidingas lietuvybes supratimas. Tad ver-tejo imtis ir sunkaus bei nedekingo archeografo darbo.

48 Merkys V. Simonas Daukantas ...- P. 250; 11 leid.-P.155; Merkys V. "Zemai6iu vys-

kupyste" // Valan6ius M. Ra§tai. -V.,1972. -T. 2. -P.10.49 Simono Staneviciaus lai§kai Mykolui Balinskiui / J. Lebedys ir V. Milius // Literato-

ra. -V.,1970. -T.13. -P.184, 200-203.50 Ten pat. -P. 200; Tyla A. Zemaitijos ...- P. 9.51 Aleksandravi6ius E. Kultarinis ...- P. 72.52 1842 in. Iiepos 27 d. S. Daukantas T. Nafoutui, taip pat skelbejo V. Merkio komen-

taras // Daukantas S. Ra§tai. -T. 2. -P. 727, 806.

lietuviu atgimimo istorijos studijos

Documents