Lietuvių kalbos vadovėlis lituanistinės

mokyklos I klasei

„AŠ - PIRMOKAS“

Dr. Elena Marcelionienė

Vadovėlio „AŠ - PIRMOKAS“ komplektą sudaro:

• daugkartinio naudojimo spalvota knyga• du pratybų sąsiuviniai• mokytojo knyga (elektroninė versija)

Vadovėlis „Aš - pirmokas“Projekto vadovė Laima Apanavičienė

Autorė Elena Marcelionienė

Dailininkė Marta Žuravskaja

Redaktorė Loreta Timukienė

Apipavidalino ir maketavo Skaistė Bosas

Pasiūlymus teikė: Čikagos lituanistinės mokyklos

mokytojos: Daiva Juzėnienė, Vitalija Mickienė, Jolanta

Žurumskienė; Lemonto Maironio lituanistinės

mokyklos mokytojos: Jovita Čepronienė, Jurita

Tamošiūnienė, Rasa Vydmantienė

Pratybų sąsiuviniai „Aš - pirmokas“ (nr. 1 ir nr. 2)

Projekto vadovė Laima ApanavičienėAutorė Elena MarcelionienėIliustravo, apipavidalino ir maketavo Mindaugas Braslauskas

Pasiūlymus teikė: Čikagos lituanistinės mokyklos mokytojos: Daiva Juzėnienė, Vitalija Mickienė, Jolanta Žurumskienė; Lemonto Maironio lituanistinės mokyklos mokytojos: Jovita Čepronienė, Jurita Tamošiūnienė, Rasa Vydmantienė

Vadovėlio komplekto ,,Aš – pirmokas” paskirtis:

• padėti išsaugoti ir puoselėti lietuvybę;

• padėti išmokti bendrauti lietuvių kalba: suprasti kalbantįjį ir

pačiam kalbėti;

• įgyti elementarų supratimą apie lietuvių kalbos garsyną, skatinti

mokytis taisyklingos tarties;

• išmokyti vaikus skaityti ir rašyti lietuvių kalba;

• pradėti pažinti lietuvių tautosaką, vaikų literatūrą, papročius;

• skatinti kūrybiškumą, norą kurti lietuvių kalba.

Pagrindinis vadovėlio sudarymo principas - vidinė kalbos ugdymo integracija, t. y. jame integruotos visos lietuvių kalbos ugdymo/si sritys:

• mokymasis klausytis lietuviškos šnekos ir kalbėti; • mokymasis skaityti ir pradėti pažinti lietuvių tautosaką bei vaikų literatūrą, etnokultūros elementus;• mokymasis rašyti lietuviškais rašmenimis (spausdintinėmis raidėmis) ir kurti pirmuosius tekstus lietuvių kalba;• elementarus kalbos sandaros pažinimas.

Ši integracija tituliniame vadovėlio lape išreikšta žodžiais: ,,Klausau”, ,,Kalbu”, ,,Skaitau”, ,,Rašau”. Taigi vadovėlis neapsiriboja tik šnekamosios lietuvių kalbos mokymu bendravimo, susižinojimo tikslais, o skirtas lietuvių kalbos, tautosakos ir literatūros, kaip kultūros dalies, pažinimui, lietuviškumo puoselėjimui.

Klausymas:• mokytis išgirsti lietuvių kalbos garsus, suvokti jų skirtumus nuo anglų (ar kitos) kalbos;• plėsti vaiko kalbos žodyną;• suvokti girdimos kalbos turinį, suprasti pašnekovą, susižinoti, bendrauti;• perimti lietuvių kalbos savitumą, jos dvasią;• padėti skaitymo ir rašymo pagrindus.

Vadovėlio sistemoje mokymasis klausytis apima visą kalbos sistemą: nuo garso iki rišlios kalbos, arba teksto. Siūlomos užduotys moko pirmokus išgirsti žodžio garsus (pirmą, kurį nors konkretų garsą,visus garsus, panašiai skambančius garsus ir kt.), žodžių skambesį mokytojo, draugų kalboje, poezijoje (čia jis ryškiausias), sakinio intonaciją pokalbiuose, skaitomų kūrinių dialoguose ir pagaliau – išgirsti mokinių, mokytojo pasakojimus, skaitomus tekstus ir suvokti jų prasmę.

Kalbėjimas:

• mokytis atsakyti į klausimus, dalyvauti pokalbyje;• pasakoti pagal paveikslus, paveikslėlių seriją, iš asmeninės patirties, skaityto teksto tema ir kt.;• deklamuoti eilėraščius, dainuoti dainas;• plėsti vaiko kalbos žodyną;• lavinti mokinių tartį.

Kalbėjimo gebėjimų ugdymas neatskiriamas nuo klausymo. Kalbėti mokiniai skatinami įvairiausiais būdais. Ypač siekiama lavinti mokinių tartį – taisyklingai tarti lietuvių kalbos garsus, taisyklingai kirčiuoti, intonuoti. Siekiant šių tikslų labai pagelbėja vaikų tautosaka, poezija. Tačiau mokymasis girdėti lietuvių kalbos garsus ir juos taisyklingai tarti –labai sunkus darbas, ypač jeigu vaiko šeimoje kalbama jau ne gryna lietuvių kalba. Todėl kai kuriems mokiniams tai bus tik siekiamybė, ypač pirmoje klasėje.

Skaitymas:• susipažinti su lietuvių kalbos abėcėlės raidėmis;• įsisavinti skaitymo procesą – išmokti skaityti lietuvių kalba parašytą tekstą;• tobulinti skaitymo techniką, sąmoningumą;• plėsti vaiko kalbos žodyną;• pagal amžiaus galimybes plėsti vaikų supratimą apie lietuvių tautosaką, ją perimti;• pradėti pažintį su geriausiais lietuvių vaikų literatūros atstovais, jų kūriniais;• ugdytis nuostatą skaityti lietuvių kalba parašytas knygas, vaikams skirtą spaudą.

Skaitymo mokymo/si pradžia šeštadieninėje mokykloje turi savų ypatumų. Dauguma į pirmą klasę atėjusių vaikų ne tik pažįsta anglų kalbos abėcėlės raides, bet ir moka skaityti. Tačiau pradinio skaitymo metodai angliakalbėje ir lietuviškoje mokykloje skiriasi. Mokantis skaityti anglų kalba vyrauja ištisų žodžių metodas, o mokantis skaityti lietuviškai naudojami vadinamieji garsiniai metodai, dažniausiai – garsų

Rašymas:

• išmokti rašyti lietuviškas raides (spausdintinę jų formą);• mokytis rašyti žodžius, sakinius, nesudėtingus tekstus;• plėsti vaiko kalbos žodyną;• pradėti mokytis žodžių rašybos, pagrįstos fonetiniu principu: taisyklingai tari – taisyklingai rašai;• mokytis rašyti žodžius pagal pavyzdį;• pradėti mokytis rašyti keliant žodžiams klausimus ką? ko? ką veikia?

Rašymas neatskiriamas nuo garsinės analizės, taisyklingos tarties pratybų, kalbėjimo, kalbinės klausos lavinimo, skaitymo, žodyno plėtimo. Pratybų sąsiuviniuose daug įvairių rašymo užduočių: žodžių, sakinių, atsakymų į klausimus, elementarių tekstų kūrimo. Vaikai įrašo praleistas raides, žodžius, baigia pradėtus sakinius, tvarko pasakojimo sakinių arba dalių seką, rašo pagal paveikslėlių serijas, klausimus, iš asmeninės patirties. Pratybose prie užduočių pateikiami pagalbiniai žodžiai, sakiniai, klausimai, deformuoti tekstai. Teikiama pagalba leidžia vaikui pasiekti rezultatą ir pasijausti gebančiu rašyti.

Kalbos sandaros supratimas:• supažindinti su programoje numatyta elementaria fonetikos teorija: lietuvių kalbos garsais: balsiais, priebalsiais, dvibalsiais, ilgaisiais balsiais, trumpaisiais balsiais, netariama i, arba priebalsių minkštumo ženklu i;• I klasėje kuo mažiau mokyti teorijos, kiek galima mažiau pateikti kalbos mokslo terminų;• su lietuvių kalbos garsais supažindinti praktiškai, mokytijuos išgirsti ir taisyklingai tarti.

Lietuvių kalbos garsų pažinimui daugiausia naudos duoda garsinė žodžio analizė, įvairūs žaidimai garsais, smulkiosios tautosakos, eilėraščių mokymasis. Vadovėlio komplekte elementari fonetikos teorija pradedama tik baigus elementorinį laikotarpį, kai vaikas jau pažįsta visas raides ir perpranta skaitymo procesą.

Vadovėlio komplekto medžiagos paskirstymas:• kiekvienai mokslo metų savaitei pateikta po vieną temą– iš viso 33 temos: • kiekvienai temai skirta po keturis vadovėlio ir pratybų sąsiuvinio puslapius;• kiekvienai temai numatyti namų darbai;• kiekviena tema išnagrinėta mokytojo knygoje: aptartos visos kalbinės veiklos sritys: klausymas, kalbėjimas, skaitymas, rašymas, kalbos sandaros supratimas.

Vadovėlio temos: „Šalis ta Lietuva vadinas“. Sveika, mokykla! Susipažįstame. Mano šeima. Mano namai. Mano diena. Mano draugai ir žaidimai. Ruduo atėjo. Rudens gėrybės. Paukščius palydint. Sveika, balta žiemuže! Sveiki sulaukę šv. Kalėdų ! Smagu žiemą! Alio! Reikia daktaro! Senovėje žiemos vakarais... Mūsų pasakos. Duonos kelias. Mažasis mano draugas. Cha cha cha šalyje. Užgavėnės ... ir abėcėlės šventė. Vasario 16-oji. Lietuvių kalba – brangiausia. Vilnius – Lietuvos sostinė. Lietuvos miestai. „Kur Nemunas teka“. Pavasaris ateina. Sveiki sulaikę šv. Velykų! Paukščiai grįžta. „Pražydo pasklido žiedai po laukus“. Tau, Mamyte. Profesijos ir vaikų svajonės. Mūsų kelionės. Vasara! Vasara!

Vadovėlio puslapių pavyzdžiai

Pratybų sąsiuvinio puslapių pavyzdžiai

Mokytojo knygos paskirtis:

• supažindinti su vadovėlio komplekto sandara, paskirtimi, sudarymo principais, didaktinėmis nuostatomis ir kt.;• paaiškinti, kaip naudotis vadovėlio komplektu;• pasiūlyti mokomosios medžiagos teminio plano pavyzdį;• pateikti visų 33 temų išsamius metodinius paaiškinimus;• trumpai supažindinti mokytojus su kalbos teorijos dalykais, kuriais vadovėlyje grindžiamas skaitymo ir rašymo mokymas;• pasiūlyti dalykinės ir grožinės literatūros šaltinių.

Naudodamasis mokytojo knygos medžiaga pedagogas turi suprasti, kad tai tik patarimai, o ne privalomi nurodymai. Kiekvienas mokytojas į šiuos patarimus turėtų žiūrėti kūrybiškai: vienus, tinkančius jo klasei, priimti, kitus atmesti ar savaip interpretuoti.