LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

Justina Tučinskaitė

Lietuvoje ir Europos Sąjungoje gaminamų ledų maistinės vertės,

vartojimo ypatumų ir ţenklinimo paţeidimų analizė

Analysis of violation in nutritional value, consumption characteristics

and labeling ice cream pro duced in Lithuania and European Union

Veterinarinės maisto saugos nuolatinių studijų

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: doc. dr. Loreta Šernienė

KAUNAS, 2015

2

DARBAS ATLIKTAS MAISTO SAUGOS IR KOKYBĖS KATEDROJE

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Lietuvoje ir Europos Sąjungoje

gaminamų ledų maistinės vertės, vartojimo ypatumų ir ţenklinimo paţeidimų analizė“.

1. Yra atliktas mano pačios;

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir uţsienyje;

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.

Justina Tučinskaitė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŢ LIETUVIŲ KALBOS

TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

Justina Tučinskaitė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO

Doc. dr. Loreta Šernienė

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS MAISTO SAUGOS IR

KOKYBĖS KATEDROJE

(aprobacijos data) (katedros vedėjo/jos vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentas

(vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS

(gynimo komisijos sekretorės (-riaus) parašas)

3

TURINYS

SANTRAUKA ..................................................................................................................................... 5

ĮVADAS............................................................................................................................................... 9

1. LITERATŪROS APŢVALGA .................................................................................................. 11

1.1. Valgomųjų ledų atsiradimo istorija ..................................................................................... 11

1.2. Valgomųjų ledų rūšys ir asortimentas ................................................................................. 12

1.3. Valgomųjų ledų maistinė sudėtis ........................................................................................ 13

1.4. Ţaliavos, naudojamos valgomųjų ledų gamyboje ............................................................... 15

1.5. Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktai susiję su ledų ţenklinimu............. 18

1.5.1. Pagrindiniai informacijos apie maistą teikimo vartotojams principai pagal Reglamentą

Nr. 1169/2011 ir svarbiausi Lietuvos Respublikoje parduodamų daiktų (prekių) ţenklinimo bei

kainų nurodymo taisyklių ypatumai ........................................................................................... 19

1.5.2. „Privalomieji valgomųjų ledų kokybės reikalavimai. Ţenklinimas“ ........................... 20

1.5.3. „Valgomųjų ledų techninis reglamentas“. Svarbiausi aspektai ................................... 20

1.6. Ţenklinimo paţeidimų mastai, atliekant Valstybinę gyvūninio (negyvūninio) maisto,

prekybos, viešojo maitinimo įmonių kontrolę Lietuvoje ............................................................... 21

2. TYRIMŲ METODIKA IR ORGANIZAVIMAS ...................................................................... 23

2.1. Mokslinio tiriamojo darbo „Lietuvoje ir Europos Sąjungoje gaminamų ledų maistinės

vertės, vartojimo ypatumų ir ţenklinimo paţeidimų analizė“ darbo planas .................................. 23

2.1.1. Ledų asortimento ir maistinių verčių analizė ............................................................... 23

2.1.2. Socialinė apklausa: valgomųjų ledų vartojimo ypatumų nustatymas .......................... 24

2.1.3. Trečioji mokslinio tiriamojo darbo dalis – valgomųjų ledų ţenklinimo paţeidimų

analizė.... ..................................................................................................................................... 25

2.2. Tiriamųjų kontingentas........................................................................................................ 26

3. TYRIMO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ........................................................................ 29

3.1. Valgomųjų ledų asortimento bei maistinių verčių analizė .................................................. 29

3.1.1. Valgomųjų ledų asortimento analizė............................................................................ 29

3.1.2. Valgomųjų ledų asortimento palyginimas didţiuosiuose prekybos centruose ............ 31

3.1.3. Valgomųjų ledų asortimento pasiskirstymas prekybos centruose pagal gamintojus ... 31

3.1.4. Valgomųjų ledų maistinių verčių palyginimas ............................................................ 35

3.1.4.1. Maţo tūrio plombyro ledų maistinės vertės palyginimas ..................................... 36

3.1.4.2. Didelio tūrio plombyro ledų maistinės vertės palyginimas .................................. 36

3.1.4.3. Grietininių ledų maistinės vertės palyginimas ...................................................... 37

3.1.4.4. Maţo tūrio valgomųjų ledų maistinės vertės palyginimas ................................... 37

3.1.4.5. Didelio tūrio valgomųjų ledų maistinės vertės palyginimas ................................. 38

3.2. Ledų vartojimo ypatumai, atsiţvelgiant į lytį, amţių, gyvenamąją vietą, išsilavinimą ...... 39

3.2.1. Ledų vartojimas, atsiţvelgiant į lytį, amţių, gyvenamąją vietą, išsilavinimą .............. 39

3.2.2. Ledų vartojimo daţnumas, atsiţvelgiant į lytį, amţių, gyvenamąją vietą,

išsilavinimą.... ............................................................................................................................. 41

4

3.2.3. Sezoniškumo įtaka renkantis ledus, atsiţvelgiant į lytį, amţių, gyvenamąją vietą,

išsilavinimą ................................................................................................................................. 44

3.2.4. Ledų rūšies pasirinkimas, atsiţvelgiant į lytį, amţių, gyvenamąją vietą,

išsilavinimą…. ............................................................................................................................ 47

3.2.5. Ledų vartojimo prieţastys, atsiţvelgiant į lytį, amţių, gyvenamąją vietą,

išsilavinimą… ............................................................................................................................. 50

3.2.6. Į ką atkreipia didţiausią dėmesį respondentai pirkdami ledus (atsiţvelgiant į lytį,

amţių, gyvenamąją vietą, išsilavinimą)? .................................................................................... 53

3.2.7. Kurio gamintojo ledus respondentai perka daţniausiai (atsiţvelgiant į lytį, amţių,

gyvenamąją vietą, išsilavinimą)? ................................................................................................ 57

3.2.8. Prieţastys, nulemiančios respondentų pasirinkimą perkant tam tikro gamintojo ledus

(atsiţvelgiant į lytį, amţių, gyvenamąją vietą, išsilavinimą) ...................................................... 60

3.2.9. Etikečių skaitymas prieš perkant ledus (atsiţvelgiant į lytį, amţių, gyvenamąją vietą,

išsilavinimą)? .............................................................................................................................. 64

3.2.10. Informacija, į kurią respondentai atkreipia dėmesį skaitydami etiketes (atsiţvelgiant į

lytį, amţių, gyvenamąją vietą, išsilavinimą)? ............................................................................. 67

3.2.11. Ar gaminio etiketėje pateikta informacija respondentams yra gerai įţiūrima ir

įskaitoma (atsiţvelgiant į lytį, amţių, gyvenamąją vietą, išsilavinimą)? ................................... 68

3.2.12. Respondentų ledų įsigyjimo vieta (atsiţvelgiant į lytį, amţių, gyvenamąją vietą,

išsilavinimą)? .............................................................................................................................. 71

3.3. Valgomųjų ledų ţenklinimo paţeidimų analizė .................................................................. 73

3.3.1. Vartotojus klaidinantis produkto pavadinimas ............................................................ 73

3.3.2. Produkto pavadinimas ant pakuotės rašomas tik uţsienio kalba ................................. 74

3.3.3. Neteisingai nurodomas tinkamumo vartoti terminas ................................................... 74

3.3.4. Nenurodomas ledų gamintojas ..................................................................................... 75

IŠVADOS .......................................................................................................................................... 76

LITERATŪRA................................................................................................................................... 77

PRIEDAI ............................................................................................................................................ 80

5

SANTRAUKA

Tema: Lietuvoje ir Europos Sąjungoje gaminamų ledų maistinės vertės, vartojimo ypatumų ir

ţenklinimo paţeidimų analizė.

Darbo apimtis: 88 puslapiai, 45 lentelės, 25 paveikslai, 3 priedai.

Darbo tikslas – išanalizuoti Lietuvos prekybos centruose parduodamų ledų asortimentą, jų

maistines vertes, vartojimo ypatumus ir ţenklinimo paţeidimus.

Darbo uţdaviniai:

1. Išanalizuoti ledų asortimentą;

2. Įvertinti ir palyginti ledų asortimento maistines vertes;

3. Įvertinti šių produktų vartojimo ypatumus Lietuvoje;

4. Išanalizuoti ţenklinimo paţeidimus.

Tyrimo objektas ir metodai. Valgomųjų ledų maistinės ir energinės vertės analizė; įvairių

socialinių grupių ledų vartotojų anoniminė anketinė apklausa; ledų fasuotės, etiketės ir jų

ţenklinimo paţeidimai. Ledų maistingumo palyginimui valgomieji ledai suskirstyti į tris grupes:

plombyro, grietininius ir pieniškus ledus. Ledų maistinės ir energinės vertės analizė atlikta

skirtingose jų grupėse. Paplitimo tyrimo metu surinkta 224 tinkamų anketų. Statistinei duomenų

analizei buvo naudojamas programinis statistinis duomenų paketas „SPSS 20.0 for Windows“.

Tiriamųjų demografiniam pasiskirstymui bei klausimų – atsakymų daţniams skaičiuoti buvo

naudota aprašomoji statistika. Kokybinių duomenų skirtumų patikimumas nustatytas pagal

Pearsono χ2 suderinamumo kriterijų. Statistinio reikšmingumo lygmuo p ≤ 0,05. Ţenklinimo

paţeidimų buvo ieškoma remiantis Lietuvoje ir ES galiojančiais teisės aktais, kurie reglamentuoja

maisto produktų ţenklinimą.

Rezultatai. Didţiuosiuose prekybos centruose Lietuvos gamintojų produkcija sudaro 80 – 85

proc. viso asortimento, likusią dalį (15 – 20 proc.) sudaro gamintojai iš kitų šalių. Didţiausią

asortimento dalį prekybos vietose sudaro plombyras ir grietiniai ledai. Maţo tūrio plombyro leduose

baltymų kiekis vidutiniškai sudaro 3,8 – 4,6 g, grietininiuose leduose – 3,0 – 5,0 g, tuo tarpu kituose

leduose baltymų kiekis svyruoja nuo 1 iki 3 g. Didţiausias angliavandenių kiekis nustatytas

grietininiuose leduose (32 – 34 g), maţiausias kiekis – valgomuosiuose leduose (16,3 – 27,0 g),

kuriems nekeliami ypatingi reikalavimai.

Didţioji dauguma tiriamųjų vartoja ledus (96,4 proc.). Dalis apklaustųjų (29,0 proc.) ledus

vartoja labai retai, 23,7 proc. juos vartoja kelis kartus per mėnesį, o 21,9 proc. ledus valgo kelis

kartus per savaitę. Daugiau nei pusė tiriamųjų (63,4 proc.) ledus vartoja vasaros metu, kita dalis

6

apklaustųjų (33,0 proc.) ledus vartoja nepriklausomai nuo metų laiko. Vyrai statistiškai reikšmingai

daţniau nei moterys vartoja grietininius ledus, o moterys statistiškai reikšmingai daţniau nei vyrai

vartoja vaisinius ledus. Beveik pusė tiriamųjų (41,1 proc.) renkasi vartoti ledus dėl jų skoninių

savybių ir atgaivos karštą dieną (28,6 proc.). Vartotojai rinkdamiesi ledus dėmesį atkreipia į ledų

kainą (48,2 proc.), ledų sudėtį (37,5 proc.) ir vykdomas akcijas (33,9 proc.). Daţniausiai tiriamieji

perka UAB „Ingman ledai“ gaminamus ledus (45,5 proc.), rečiausiai AB „Klaipėdos pienas“

gaminamus ledus (26,3 proc.). Tiriamieji renkasi tam tikro gamintojo ledus atsiţvelgdami į jų

skonines savybes (54,9 proc.), produkto kainą (50,9 proc.) ir kokybę (32,6 proc.). Daţniausiai

skaitydami etiketę tiriamieji dėmesį kreipia į tinkamumo vartoti datą (58,2 proc.), produkto sudėtį

(56,7 proc.), gamintoją (27,6 proc.). Gaminio etiketėje pateiktą informaciją įskaito 20,1 proc.

tiriamųjų, o jose pateiktos informacijos neskaito 40,2 proc. asmenų. Didţioji dauguma tiriamųjų

(94,6 proc.) ledus perka parduotuvėje, tuo tarpu patys ledus gaminasi 3,1 proc. asmenų.

Analizuojant valgomųjų ledų ţenklinimo paţeidimus, nustatyta, kad vyrauja smulkūs,

vartotojus klaidinantys neatitikimai.

Išvados. Didţiuosiuose prekybos centruose populiariausi yra Lietuvos gamintojų ledai,

importuoti ledai sudaro tik nedidelę asortimento dalį. Analizuojant tyrimo duomenis nustatyta, kad

plombyras ir grietiniai ledai savo sudėtyje turi didesnį baltymų ir riebalų kiekį nei kitų rūšių ledai.

Maţo tūrio glaistyti ledai pasiţymi didesne energine verte.

Vadovaujantis atlikto tyrimo rezultatais galima teigti, kad ledai yra mėgstamas vartotojų

skanėstas, juos visada valgo jauni asmenys (100,0 proc.). Didesnė ledų paklausa jaučiama vasaros

metu, šiltuoju laikotarpiu tiriamieji daţniau vartoja valgomuosius ledus. Ledus respondentai

daţniau rinkosi pagal skonines savybes ir gaivinantį pojūtį karštą dieną. Beveik pusė respondentų

rinkdamiesi ledus dėmesį kreipia į jų skonines savybes, produkto kainą, ledų sudėtį. Kiek daugiau

nei pusė tyrime dalyvavusių asmenų nurodė, kad produkto etiketėje pasiţiūri tinkamumo vartoti

datą ir produkto sudėtį. Didesnė dalis respondentų (40,2 proc.) etiketėje pateiktos informacijos

neskaito. Dauguma tiriamųjų valgomuosius ledus yra linkę pirkti parduotuvėje.

Daugiausia ţenklinimo paţeidimai susiję su vartotojus klaidinančiais produkto pavadinimais,

neteisingai nurodytais tinkamumo vartoti terminais.

Raktaţodţiai: valgomieji ledai, maistinė vertė, ţenklinimas, paţeidimai.

7

SUMMARY

Theme: Analysis of violation in nutritional value, consumption characteristics and labeling

ice cream pro duced in Lithuania and European Union

Scope of work: 88 pages, 45 tables, 25 figures, 3 accessories.

The aim – to analyze the Lithuanian ice cream sold in supermarkets, their nutritional values,

patterns of use and labeling violations.

Objectives of the study:

1. To analyze the range of ice cream;

2. To evaluate and compare the nutritional value of ice cream mix;

3. To assess the patterns of use of these products in Lithuania;

4. Analyze the labeling violations.

Objects and methods of research. The analysis of ice cream nutritional and energy value;

the anonymous questionnaire for various social groups of ice cream, ice wrap, labels and labelling

violations. For nutritional comparison of ice cream, ice cream is divided into three groups: ice

cream, sour cream and milk cream. The analysis of ice cream nutritional and energy value is carried

out in different groups. The prevalence of investigation were collected 224 eligible questionnaires.

For statistical analysis was used a statistical software package „SPSS 20.0 for Windows“. The

frequencies of descriptive statistics were used for calculation of demographic subjects‟ distribution

and for questions – answers. Qualitative differences in data reliability was established by the

Pearson χ2 compatibility criteria. Level of statistical significance p ≤ 0.05. Labelling violations

were sought on the basis of Lithuania and the EU legislation in force, which regulates the labelling.

Results. Lithuanian producers consist 80 to 85 percent in total range in major shopping

centres, the remaining part (15-20 percent.) consists of producers from foreign countries. The

largest part of the range in trading places consists of white ice and sour cream. The protein content

in small volume of ice-cream at the average consist 3.8 – 4.6 g, in sour cream – 3.0 – 5.0 g, while

the protein content in the other types of ice creams ranges from 1 to 3 g. The greatest quantity of

carbohydrates was found in sour cream (32 – 34 g), the smallest quantity – the ice-cream, which do

not have specific requirements (16.3 – 27.0 g).

The majority of respondents taste the ice-cream (96.4 percent). Part of the respondents (29.0

percent) taste the ice-cream very rarely, 23.7 percent taste them a few times a month and 21.9

percent taste the ice-cream a few times a week. More than a half of the respondents (63.4 percent)

8

taste the ice-cream in summer, the other part of the respondents (33.0 percent) taste the ice-cream at

any time in the year. Men statistically significantly more frequently taste sour cream than women,

and statistically significantly more women than men taste fruity ice-cream. Almost half of the

respondents (41.1 percent) prefer to taste the ice-cream for their flavour and refreshing on a hot day

(28.6 percent). While choosing the ice cream users pay attention to the price (48.2 per cent.), the

composition of the ice-cream (37.5 percent) and promotions (33.9 percent). Usually the respondents

buy the ice-cream produced in JSC „Ingman ledai“(45.5 percent), sparsely the ice-cream produced

in SC „Klaipėdos pienas“(26.3 percent). The researchers choose the ice-cream of certain producers

according to their taste qualities (54.9 percent), price of the product (50.9 percent) and quality (32.6

percent). Usually while reading the label researchers pay attention to durability date (58.2 percent),

the product composition (56.7 percent) and the brand (27.6 percent). The labelled information read

20.1 percent of repondents, 40.2 percent do not read that information. The majority of the

respondents (94.6 percent) tend to buy ice cream in the stores, and only 3.1 percent of respondents

make the ice-cream by themselves.

The analysis of ice cream labelling violations showed that small consumers confusing

discrepancies are dominating.

Conclusions. In major shopping centres Lithuanian producers ice-cream is the most popular,

the imported ice-cream import takes only a small part of the range. The analysis of the data showed

that ice cream and sour cream contains more protein and fat content than other types of ice cream.

The coated ice-cream of low volume has a higher energy content.

In accordance with the results of the study we can affirm that the ice-cream is a favourite

delicacy of consumers, young people always eat them (100.0 percent). Increased demand for ice

cream is felt in summer, the researchers more often taste the ice-cream in warm period.

Respondents more often chose the ice-cream paying attention on the flavour and a refreshing

feeling in a hot day. Almost half of the respondents chose the ice-cream according to their taste

characteristics, the price of the product and ice-cream composition. Slightly more than half of the

researchers affirmed that they look at the label for durability date and composition of the product. A

greater part of respondents (40.2 percent) do not read the label claims. Many of the researchers tend

to buy the ice cream in the store.

Mainly labelling violations related to users misleading product names, incorrectly specified

durability.

Keywords: ice cream, nutritional value, labelling, violations.

9

ĮVADAS

Pienas ir jo produktai – viena iš svarbiausių mūsų kasdienės mitybos dalis. Pasak

Greičiuvienės [10], pieno sudėtyje yra visų lengvai įsisavinamų maisto medţiagų, reikalingų

organizmui augti, vystytis – riebalų, baltymų, angliavandenių ir mineralinių medţiagų, vitaminų,

fermentų, organinių rūgščių, imuninių medţiagų. Nustatyta, jog piene yra daugiau kaip 200 įvairių

medţiagų, reikalingų ţmogaus organizmo ląstelėms atsinaujinti ir energijai gauti [3]. Dideliame

pieno produktų asortimente svarbią vietą uţima valgomieji ledai. Šis skanėstas turi lengvai

įsisavinamų riebalų, baltymų, kalcio ir fosforo druskų.

Valgomieji ledai – tai saldinti produktai, gaminami iš riebalų ir baltymų emulsijos, pridedant

kitų sudedamųjų dalių ir medţiagų, arba iš vandens, cukraus ir kitų ingredientų bei medţiagų

mišinio, apdorojami šaldant ir skirti vartoti sušaldyti arba iš dalies sušaldyti [13, 17, 27].

Statistikos departamento duomenimis, 2009 metais buvo pagaminta per 21 mln., 2010 m. –

beveik 24,5 mln. litrų ledų. Lietuviai pagal suvartojamų ledų kiekį neatsilieka nuo Estijos,

Suomijos, Švedijos, tačiau neprilygsta JAV ar Australijai. Vienas lietuvis per metus vidutiniškai

suvalgo 5 litrus ledų, amerikietis – net 23 litrus.

Remiantis Liutkevičiaus ir kitų autorių [17] nuomone, skirtinguose kraštuose vyrauja kitoks

ledų skonis ir pomėgiai. Australijoje mėgstami mėtiniai, citrininiai, abrikosiniai ledai. Japonijoje

pirmenybė teikiama ţaliosios arbatos ir imbiero kremams, Naujoje Zelandijoje dominuoja

gervuogės ir kivių skonio ledai. Azijoje pageidaujami maţo riebumo ledai.

Pasak M. Sadevič ir D. Christauskienės [25] ledai yra desertas, kuris kaip maisto produktas

turi ir teigiamų ir neigiamų savybių. Teigiamos ledų savybės – tai kaloringas maistas, galima greitai

pasisotinti, jie gaivina, pieniški ledai yra kalcio šaltinis, kai kurie ledai gaminami iš natūralių sulčių.

Neigiamai vertinamos ledų ypatybės – kaloringas maistas, nerekomenduojama valgyti sergant kai

kuriomis virškinamojo trakto ligomis, netinkamai laikomi atšyla, tampa puikia terpe bakterijoms,

ledai vieni iš greičiausiai gendančių produktų, todėl nerekomenduojama jais piknaudţiauti.

Kaip teigia Subaitė [30], vartotojas yra veikiamas daugelio veiksnių, kurie turi įtakos jo

pirkimo sprendimams. Daţnai vartotojų sprendimai skiriasi priklausomai nuo jų amţiaus, lyties,

išsilavinimo, pajamų, uţsiėmimo ar gyvenimo būdo. Tai yra išoriniai bei asmeniniai veiksniai, kurie

galėtų padėti atsakyti į klausimą, kodėl buvo vienoks ar kitoks vartotojo pasirinkimas.

Visuomenę ypač domina mitybos ir sveikatos ryšio bei individualius poreikius atitinkančių

maisto produktų pasirinkimo klausimai. Ţenklinimas nurodant maistinę vertę – tai vienas iš svarbių

10

būdų siekiant informuoti vartotojus apie maisto produktų sudėtį ir padėti jiems rinktis, turint

pakankamai informacijos [5]. Tačiau kaip rodo anksčiau atlikti tyrimai [38], ne visada ši

informacija būna tiksli ir teisinga. Siekiant patenkinti vartotojų interesus, svarbu uţtikrinti

ţenklinimo etiketėse pateikiamos informacijos teisingumą.

Mokslinio tiriamojo darbo tikslas:

Išanalizuoti Lietuvos prekybos centruose parduodamų ledų asortimentą, jų maistines vertes,

vartojimo ypatumus ir ţenklinimo paţeidimus.

Darbo uţdaviniai:

5. Išanalizuoti ledų asortimentą;

6. Įvertinti ir palyginti ledų asortimento maistines vertes;

7. Įvertinti šių produktų vartojimo ypatumus Lietuvoje;

8. Išanalizuoti ţenklinimo paţeidimus.

Tyrimo objektas – įvairių socialinių grupių (studentas, darbininkas, tarnautojas, verslininkas,

ūkininkas, pensininkas, bedarbis ir kt.) ledų vartotojai; valgomųjų ledų fasuotės, etiketės.

Tyrimo šaltiniai: šio mokslinio tiriamojo darbo analizavimui naudojama lietuvių, uţsienio

autorių mokslinė literatūra, vykdoma teisės aktų, norminių dokumentų analizė. Nemaţai naudingos

informacijos pateikiama internetiniuose puslapiuose.

Moksliniai tyrimo metodai: atsiţvelgiant į darbo problematiką ir jame keliamus uţdavinius,

šiame darbe taikomi tokie tyrimo metodai:

1. Mokslinės literatūros, teisės aktų apţvalga bei analizė.

2. Duomenų apdorojimas MS Excel, SPSS statistiniu paketu.

3. Grafinių statistinių duomenų aprašomoji analizė.

4. Palyginimas.

5. Dispersinė analizė.

11

1. LITERATŪROS APŢVALGA

1.1. Valgomųjų ledų atsiradimo istorija

Nuo seno ţmonės ieškojo kuo atsigaivinti karštą vasaros dieną. Senovės Kinijoje buvo

paplitusios atšaldytos vaisių sultys. Čia buvo sukurti ir pirmieji ledų receptai, kuriuos į Europą XIII

a. atveţė Venecijos keliautojas Markas Polas. Naujasis produktas buvo įtrauktas į karalių bei

imperatorių patiekalų meniu. Tačiau valgomųjų ledų receptūros buvo slepiamos, todėl šis produktas

labai lėtai plito Europoje [1, 17].

Pasak V. Sako [26], 1660 m. Frančeskas Prokapis atidarė Paryţiuje, šalia Moljero teatro, ledų

parduotuvėlę, ir šis produktas greitai tapo pamėgtas paryţiečių. Iš Prancūzijos ledai atkeliavo į

Vokietiją, Angliją, Austriją. Tačiau tuo metu ledų atšaldymas buvo sudėtinga problema, todėl ledai

dar ilgai buvo gardumynas, prieinamas ne kiekvienam.

Romos imperijos klestėjimo laikais Romos aristokratams puotose būdavo duodami sniegu ar

ledu atšaldyti, arba į ledą įšaldyti vaisiai ir uogos.

XVIII a. viduryje ledų gamyba tapo tobulesnė, kai buvo rastas šaldymo agentas – salietros ir

ledo mišinys. Tačiau iki XIX a., nors ledų gamyba ir plėtėsi, šis produktas buvo vis dar brangus

delikatesas. 1844 m. T. Masteris sukūrė ledų gamybos mašiną, kuri ne tik šaldė, bet ir suplakdavo

ledus su oru. Nuo to laiko ledų gamyba pradėjo sparčiai didėti. Italijoje buvo pradėti gaminti asorti

iš ledų, Prancūzijoje paplito plombyras, Viena garsėjo kava, į kurią buvo pridedama ledų.

1919 – aisiais metais, kai JAV buvo įvestas „Sausasis įstatymas“, daugelis barų virto

ledainėmis, o ledų populiarumas labai pakilo. Tais pačiais 1919 metais pasirodė naujovė – ledai

glaistyti šokoladu, gavę „Eskimo“ ledų pavadinimą, o po metų (1920 – aisiais) pasirodė pirmieji

ledai ant pagaliuko.

XX a. pradţioje buvo gaminami grietininiai, vaisiniai, plombyro, biskvitiniai ledai, ledų

pudingai ir kremai [17].

Pukio [23] teigimu, Lietuvoje pramoninė ledų gamyba prasidėjo 1936 m., įkūrus Kauno

„Pieno centro“ pieninę. Pokario metais ilgą laiką nebuvo specializuoto ledų gamybos fabriko, jie

buvo gaminami atskirų pieninių cechuose. Įkurta naujoji pieninė verţliai ėmė plėsti ir tobulinti

pieno perdirbimą, skatinti pieno gamybą, aprūpinti pienines ir grietinės nugriebimo punktus

įrengimais, organizuoti pieno produktų pardavimą vidaus ir uţsienio rinkose, kurti naujas

kooperatines pienines. Kauno „Pieno centro“ pieninėje buvo sumontuoti našiausi to meto daniški,

12

vokiški, angliški įrengimai – separatoriai, plokšteliniai pasterizatoriai, grietinės raugintuvai, pieno

pilstymo į butelius linija ir kt. Joje buvo gaminamas ne tik pasterizuotas pienas, grietinė, varškė,

sūreliai, bet ir valgomieji ledai, jogurtas.

2000 m. susijungė dvi didelės ledų gamybos įmonės – Kauno „Pieno centras“ ir Talino

„Kulmhoone“, kurių metinė apyvarta siekė 125 mln. litų.

Iš viso Baltijos šalyse yra 12 didelių ledų gamintojų, iš jų Lietuvoje valgomuosius ledus

gamina šios įmonės – Kėdainiuose įsikūrusi UAB „Vikeda“, AB „Klaipėdos pienas“, Panevėţio AB

„Pieno ţvaigţdės“, Maţeikiuose įsikūrusi bendrovė UAB „Ingman vega“, UAB „Iceco“ ir UAB

„Rivona“.

1.2. Valgomųjų ledų rūšys ir asortimentas

Liutkevičiaus ir Lazdauskienės [17] teigimu, valgomieji ledai yra vienas mėgstamiausių

vasaros desertų. Prieš keliolika metų ţinojome bei ragavome tik keletą ledų rūšių – vaisinius,

pieninius, grietininius bei plombyrą. Dabar, stengiantis patenkinti skirtingo skonio vartotojų

poreikius, siūlomi labai riebūs, liesi, vidutinio riebumo ledai, šaldyti desertai, ledai su įvairiais

įdarais, ledų tortai. Siekdami atkreipti pirkėjų dėmesį, gamintojai kuria ne tik įvairaus skonio, bet ir

formos ledus.

Pagrindinės valgomųjų ledų gamybos ţaliavos ir medţiagos yra pienas, pieno milteliai,

grietinėlė, uogienės, vaisiai, uogų sultys, cukrus, kakava ir kt., įvairūs maisto priedai: stabilizatoriai,

daţikliai, saldikliai [33]. Pasak Masteikienės [20], vartojami ir valgomųjų ledų mišiniai – skystieji,

koncentruotieji ar sausieji produktai valgomiesiems ledams gaminti.

Lietuvoje įprasta valgomuosius ledus skirstyti į penkias grupes: pieniški, grietininiai,

plombyriniai, vaisiniai ir aromatiniai [14, 27]. Kaip teigiama www.premia.lt [43], plombyras yra

laikomas pačiais riebiausiais ledais, riebalų kiekis juose sudaro 15 proc. Šių ledų gamyboje

naudajama daug kiaušinių ar jų melanţo. Pasak Masteikienės [20], grietininiai ledai yra šiek tiek

liesesni nei plombyras, maţiausias riebalų kiekis juose – 10 proc. Grietininių ledų gamyboje

naudojami pieno riebalai – grietinėlė, sviestas arba pienas, todėl juose yra daug kalcio, vertingų

baltymų ir įvairių vitaminų. Pieniški ledai yra maţo riebumo – 3,5 proc. riebalų. Šios rūšies ledų

gamyboje naudojama pagrindinė ţaliava – pienas ar pieno milteliai.

13

Pagal vaisių (vaisių sultys, vaisių minkštimas, vaisių tyrė) kiekį valgomieji ledai skirstomi į

vaisinius valgomuosius ledus, sorbetą ir šerbetą.

Valgomieji ledai lengvai pasisavinami, malonaus skonio, geras energijos šaltinis. Verta

įsiminti, jog šis desertas turi nemaţai baltymų, riebalų ir angliavandenių. Su pienu, kuris yra

pagrindinė jų sudedamoji dalis, ţmogus gauna būtinų aminorūgščių, vandenyje tirpių vitaminų (A,

D, E, K), mineralinių medţiagų (Ca, K, Na, P, Mg ir kt.).

Pasak Masteikienės [20], atsiţvelgiant į gamybos būdą valgomieji ledai gali būti pastos

pavidalo, grūdinti ar minkšti. Pastos pavidalo ledai gaunami iš pasterizuoto valgomųjų ledų mišinio,

šaldomo frizeryje, įplakus oro tūris padidėja 30 – 60 proc. Pagal konsistenciją ir išvaizdą jie

primena kremą. Grūdinti ledai, pagaminti gamybinėmis sąlygomis, paimami iš frizerio, išfasuojami

ir šaldomi ne aukštesnėje kaip -20° C temperatūroje. Tokiame būvyje jie laikomi iki realizacijos.

Minkšti ledai gaunami šaldant frizeryje pasterizuotą ar atšaldytą ledų mišinį, išplakus oro tūris

padidėja 30 – 120 proc. [32].

1.3. Valgomųjų ledų maistinė sudėtis

Valgomųjų ledų energinė ir maistinė vertė priklauso nuo ingredientų, iš kurių jie pagaminti.

Ledų mišinio sudėtyje pieno produktai turi skirtingus pieno komponentų kiekius. Valgomuosiuose

leduose pagal svorį yra 3 – 4 kartus daugiau riebalų, 12 – 16 proc. daugiau baltymų ir 4 kartus

daugiau angliavandenių negu piene. Pieno sausosios medţiagos leduose apdorojamos aukštesnėje

temperatūroje negu pastarizuotas pienas. Jos veikiamos ţemesnėmis temperatūromis frizeravimo

metu ir ilgiau laikomos iki suvartojimo.

Bendra valgomųjų ledų maistinė vertė priklauso nuo:

o Angliavandenių kiekio, įskaitant laktozę, pridėtus saldiklius, cukrus vaisiuose bei skoninius

priedus;

o Baltymų kiekio, įskaitant ir pieno išrūgų baltymus, riešutus, kiaušinius, stabilizatorius;

o Riebalų ir grietinėlės kiekio;

Valgomųjų ledų kaloringumas priklauso nuo mišinio sudėties ir mišinio svorio litrui

pagamintų valgomųjų ledų. Parduodamų ledų porcijų svoris ir sudėtis kinta. Jie parduodami pagal

tūrį, nurodant minimalų svorį. Svoris gali būti nustatomas apskaičiuojant mišinio tankį padauginus

iš mišinio tūrio porcijoje. Tankis priklauso nuo mišinio išplakimo ir ledų sudėties [24].

14

1 lentelė. Valgomųjų ledų cheminė sudėtis ir energinė vertė [17]

Produktas Vanduo Baltymai Riebalai Laktozė

Mineralinės

medţiagos

Energinė

vertė

g/100 g g/100 g kcal

Pieniniai ledai,

3,5 proc.

riebumo

71,0 3,2 3,5 5,8 0,8 125

Grietininiai

ledai, 10 proc.

riebumo

68,7 4,0 10,0 16,5 0,8 176

Plombyras, 15

proc. riebumo 64,3 3,9 15,0 16,0 0,8 204

Kaip teigia Ţemaitienė [44], valgomieji ledai yra puikios biologinės vertės. Juose yra didelė

koncentracija sausųjų neriebalinių pieno medţiagų, turinčių 34 – 36 proc. riebalų. Pieno baltymai

yra svarbus metionino, triptofano, lizino šaltinis. Daugelis valgomųjų ledų, paruoštų su pienu ir jo

produktais, baltymų turi daugiau nei pienas – 2,9 – 4,0 proc. Daug maţiau baltymų turi ledai,

paruošti su išrūgomis – 1,0 – 1,3 proc. ir visiškai jų nėra aromatiniuose bei vaisiniuose leduose.

Riebalų kiekis valgomuosiuose leduose yra labai įvairus. Pieno riebalai yra sudėtingos

struktūros, jie susideda iš 400 riebalų rūgščių. Pieno riebalų pagrindinės funkcinės savybės –

suteikti unikalų skonį, pernešti riebaluose tirpius prieskonius, suformuoti valgomųjų ledų struktūrą.

Pieniškuose leduose riebalų yra 3,6 – 4,9 proc., grietininiuose 8,7 – 10,6 proc., plombyre 12,8 –

14,9 proc., vaisiniuose ir aromatiniuose leduose riebalų kiekis ne didesnis kaip 0,2 proc. [24].

Visų ledų didţiausią sausųjų neriebiųjų medţiagų dalį sudaro angliavandeniai (19,3 – 31,7

proc.). Angliavandeniai yra šilumos ir energijos šaltinis organizme. Laktozė (pieno cukrus) yra

svarbiausias pieno angliavandenis, kuris sudaro vieną trečdalį pieno sausųjų medţiagų kiekio ir

beveik 20 proc. angliavandenių, esančių valgomuosiuose leduose [3].

Valgomųjų ledų maistinę vertę didina nemaţas mineralinių medţiagų kiekis (0,7 – 1,6 proc.).

Ypatingai svarbūs yra kalcis ir fosforas, kurie tarp savęs sudaro idealų santykį, leidţiantį juos greitai

pasisavinti ţmogaus organizmui. Apie 85 proc. fosforo, esančio ţmogaus organizme, surišta su

kalciu, esančiu kauluose ir dantyse. Kalcio kiekis valgomuosiuose leduose gali svyruoti nuo 6 iki 14

proc. [24].

15

2 lentelė. Vitaminų kiekis valgomuosiuose leduose [17]

Produktas Vitaminai, mg/100 g

A D E B1 B2 PP C

Pieniniai ledai, 3,5 proc.

riebumo 0,02 0,00002 0,11 0,03 0,16 0,1 0,4

Grietininiai ledai, 10 proc.

riebumo 0,06 0,00002 0,3 0,03 0,2 0,1 0,6

Valgomieji ledai yra svarbus vitaminų šaltinis. Jų kiekis priklauso nuo pieno sausųjų

medţiagų kiekio ir produkto porcijos svorio. Riebaluose tirpūs vitaminai A, D, E randami

riebaluose. Vandenyje tirpių vitaminų kiekis proporcingas sausųjų neriebalinių pieno medţiagų

koncentracijai leduose. Didţiausia vitaminų koncentracija yra neriebaliniuose, maţiausia – didelio

riebumo valgomuosiuose leduose. Kai kurių vitaminų yra valgomųjų ledų prieduose – vaisiuose,

riešutuose. Valgomuosiuose leduose yra dideli kiekiai riboflavino (apie 18 mg), tiamino,

piridoksino, pantoteno rūgšties [24].

1.4. Ţaliavos, naudojamos valgomųjų ledų gamyboje

Daugelio ledų receptūrų pagrindą sudaro išplakti, sušaldyti pieno, grietinėlės, išrūgų mišiniai,

nenugriebtas sutirštintas pienas su cukrumi, lieso pieno milteliai, kakavos milteliai, cukraus sirupas,

vanilė, karamelė, riešutai, migdolai, vaisių ir uogų perdirbimo produktai, citrinos rūgštis (E 330),

ţelatina (E 441) ir kiti stabilizatoriai, natūralūs ar jiems identiški aromatai, vafliai ledams,

geriamasis vanduo [17]. Masteikienės [20] teigimu, visų ledų rūšių svarbi sudėtinė dalis yra

sacharozė (10 – 15 proc. cukraus) ir įvairūs priedai.

Visos ledų sudėtinės dalys ir pagalbinės medţiagos turi turėti sertifikatus, kuriuose būtų

nurodyti kokybės ir nekenksmingumo sveikatai rodikliai, taip pat jos turi būti leidţiamos naudoti

Sveikatos apsaugos ministerijos. Ledų gamybai naudojamų sudėtinių dalių ir pagalbinių medţiagų,

importuojamų iš kitų šalių, kokybės ir nekenksmingumo rodikliai turi būti ne ţemesni, negu

nurodyta Lietuvos Respublikos galiojančiuose norminiuose dokumentuose. Maisto priedų kiekiai,

naudojami ledų gamybai neturi viršyti Lietuvos higienos normos HN 53:2003 „Leidţiami vartoti

maisto priedai“ leistinų normų.

Pagrindinė ţaliava valgomųjų ledų gamyboje yra pienas ir jo produktai. Nuo šių ţaliavų

priklauso ledų kokybė. Optimalus pieno riebalų kiekio pasirinkimas yra būtinas geram mišinio

16

sudarymui. Nuo pieno riebalų kiekio priklauso ledų skonis, struktūra, jie suteikia ledams stabilų

pagrindą. Didėjant riebalų kiekiui leduose, maţėja ledo kristalų dydis. Riebalų kiekis

valgomuosiuose leduose svyruoja nuo 10 iki 12 proc., kai riebalų kiekis leduose sudaro maţiau kaip

10 proc. – ledai laikomi sumaţinto riebumo. Pieno riebalų šaltiniai – tai švieţia grietinėlė, sviestas,

skysti riebalai, frakcionuoti pieno riebalai. Pieniškiems ledams gaminti naudojamas nenugriebtas

pienas, sutirštintas ar sausas nenugriebtas pienas. Pieno riebalai valgomiesiems ledams suteikia

švelnų skonį, geriau išreiškia naudojamus aromatus, pagerina juslines savybes [44].

Sausąsias neriebalines pieno medţiagas sudaro lieso pieno sausosios medţiagos, kurios

susideda iš baltymų (37 proc.), pieno cukraus (laktozės 55 proc.) ir mineralinių medţiagų (8 proc.).

Šios medţiagos turi didelę maistinę vertę. Baltymai, esantys sausose neriebalinėse pieno

medţiagose, padeda išvengti silpnos konsistencijos ir grubios ledų struktūros. Šios medţiagos

padidina klampumą ir atsparumą tirpimui, taip pat paţemina uţšalimo tašką. Siekiant mišinyje

išlaikyti tinkamą riebalų – baltymų kiekių pusiausvyrą, laktozė sausose neriebalinėse pieno

medţiagose turi sudaryti apie 85 proc. bendro riebalų kiekio. Uţtikrinant šių medţiagų optimalų

santykį, gaunama geresnė ledų konsistencija, sudaromos palankesnės jų laikymo sąlygos.

Valgomųjų ledų gamyboje naudojami vištų kiaušiniai, kiaušinių milteliai, kiaušinio baltymas

ir trynys. Vištos kiaušiniai gerina ledų kokybę, didina jų išsiplakimo laipsnį, struktūrą. Kiaušinio

trynio sausosios medţiagos pagerina ledų konsistenciją, klampumą, mišinio išsiplakimą. Kiaušinių

melanţas naudojamas vaflių ir kitų pusfabrikačių kepimui [24].

Vaisiai ir uogos, naudojamos ledų gamyboje, didina valgomųjų ledų maistinę vertę. Juose yra

lengvai įsisavinamų angliavandenių (gliukozės, fruktozės, sacharozės), vitaminų (C, B gr.,

karotino), daug mineralinių medţiagų, mikroelementų, taip pat medţiagų, suteikiančių malonų

skonį ir aromatą. Siekiant pagerinti ledų išvaizdą, vaisiai ir uogos naudojami tyrių pavidale. Tyrės

gaminamos su vandeniu, cukrumi ir stabilizatoriais. Populiariausios tyrės, pagamintos iš braškių,

mėlynių, vyšnių ir riešutų. Valgomųjų ledų gamyboje naudojami citrusiniai vaisiai – apelsinai,

mandarinai, greipfrutai, ananasai, citrinos. Daţniausiai jie naudojami kaip sulčių koncentratas arba

uţšaldyti. Taip pat naudojami dţiovinti vaisiai – abrikosai, figos, razinos ir kiti.

Labai svarbūs valgomųjų ledų komponentai yra oras ir vanduo. Vanduo sudaro nenutrūkstamą

fazę. Oras disperguojasi riebalų emulsijos plazmoje. Tarpfazinis paviršius tarp vandens ir oro

stabilizuojamas plona ne uţšaldytos medţiagos plėvele ir dalinai sumuštais riebalų lašeliais. Oro

kiekis leduose labai svarbus, nes jis veikia ledų kokybę ir yra įtrauktas į kokybės standartus [24].

17

Atsiţvelgiant į ledų rūšis rekomenduojamas skirtingas oro išplakimo laipsnis:

o grietininiams ledams, plombyrui, ledams su augaliniais riebalais – 90 – 120 proc.

o pieniniams ledams – 50 – 90 proc.

o ledų šerbetui – ne daugiau kaip 80 proc. [33].

Saldikliai. Siekiant produktui suteikti saldumą, paryškinti malonų grietinėlės prieskonį ar

vaisių skonį yra naudojami saldikliai. Jie padidina mišinio klampumą ir bendrą sausųjų medţiagų

kiekį. Saldikliai pagerina valgomųjų ledų struktūrą ir konsistenciją, jeigu sausųjų medţiagų kiekis

yra ne didesnis kaip 42 proc., cukraus kiekis – ne didesnis kaip 16 proc. Naudojant daugiau cukraus,

nei rekomenduojama, valgomieji ledai gali prarasti savo savybes – sulėtėja ledų mišinio uţšalimo

temperatūra, grūdinimui reikalinga temperatūra [24].

Skonio priedai. Siekiant pagerinti valgomųjų ledų skonį, jų gamyboje naudojamos natūralios

ir dirbtinės aromatinės medţiagios. Natūralios aromatinės medţiagos gaunamos iš citrusinių,

tropinių ir becukrių vaisių, augalų, prieskonių, kakavos ir šokolado, kavos, vanilės pupelių, riešutų.

Natūralios aromatinės medţiagos – tai eteriniai aliejai, esencijos ar ekstraktai, baltymų hidrolizatai,

distiliatai ar kiti produktai, gauti kaitinant, fermentuojant įvairias medţiagas. Dirbtinės aromatinės

medţiagos – tai aromatinės cheminės medţiagos ir dirbtiniai aromatai [44].

Populiariausias valgomųjų ledų gamyboje naudojamas prieskonis yra vanilė. Ji gali būti

naudojama įvairiais būdais – kaip grynas vanilinis ekstraktas, vanilinis aromatas, miltelių pavidalo

arba dirbtinė vanilė. Kitos populiarios valgomųjų ledų skoninės medţiagos yra – šokoladas ir

kakava. Valgomųjų ledų skoninėms ir maistinėms savybėms pagerinti naudojami riešutai ir riešutų

ekstraktai. Populiariausi yra migdolai, graikiniai, lazdyno, ţemės riešutai, pistacijos [11].

Emulgatoriai maţina valgomųjų ledų mišinių paviršiaus įtempimą, pagerina jų

emulguojančias savybes, padidina mišinių emulsijų stabilumą, suteikia produktui daugiau

kremiškumo, purumo ir padidina atsparumą tirpimui [18, 33]. Seniausiai vartojamas valgomųjų

ledų emulgatorius – kiaušinio trynys. Šiuo metu valgomųjų ledų mišiniams emulguoti naudojami

glicerolio, sorbitolio, cukraus ir kitos kilmės esteriai, kurių naudojama 0,3 – 0,5 proc. Geromis

emulguojančiomis savybėmis pasiţymi akacijų sakų guma [13, 17].

Stabilizatoriai. Pasak Mahdian [19], visų rūšių ledų svarbus komponentas yra stabilizatoriai.

Šio autoriaus nuomone, valgomųjų ledų stabilizatoriai sujungia mišinyje esančias vandens

molekules ir padidina neuţšaldytos dalies klampumą. Kaip teigia Mieţelienė ir kt. autoriai [21],

stabilizatoriai turi uţtikrinti tolygų tirpimą, švelniai ir tolygiai padengti burnos paviršių.

18

Stabilizavimui naudojamos dviejų tipų medţiagos: augalinės ir gyvulinės kilmės baltymai (ţelatina,

kazeinas, albuminas, globulinas, sojos baltymai) bei augalinės kilmės angliavandeniai (jūriniai

koloidai, modifikuoti celiuliozės junginiai, obuolių pektinas, kleisterizuojantis bulvių, kukrūzų

krakmolas). Šių medţiagų valgomiesiems ledams naudojama 0,2 – 0,4 proc. ar kitas kiekis,

atsiţvelgiant į gaminamų ledų rūšį. Šiuo metu vietoje ţelatinos ir krakmolo plačiai naudojama guaro

guma ir guaranas, jie padidina klampį ir oro įplakimo į mišinį savybes [12].

Daţikliai. Jie suteikia valgomiesiems ledams patrauklią išvaizdą bei pagerina pridėtų vaisių ar

uogų spalvą. Daţniausiai naudojami natūralūs koncentruoti maistiniai daţai (morkų koncentratas,

burokėlių sulčių milteliai, daţai iš juodųjų serbentų, vynuogių išspaudų) [13, 17].

1.5. Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktai susiję su ledų ţenklinimu

Rašant mokslinį tiriamąjį darbą „Lietuvoje ir Europos Sąjungoje gaminamų ledų maistinės

vertės, vartojimo ypatumų ir ţenklinimo paţeidimų analizė“ buvo remtasi įvairiais lietuvių ir

uţsienio autorių moksliniais darbais, straipsniais, nemaţai medţiagos surinkta iš internetinių

puslapių. Pagrindinė darbo dalis – detalus valgomųjų ledų etiketėse pateiktos informacijos

vartotojams (ţenklinimo) analizavimas. Buvo analizuojama ir paţeidimų, netikslumų ieškoma,

remiantis ES ir Lietuvoje galiojančiais teisės aktais, kurie reglamentuoja maisto produktų

ţenklinimą, informacijos apie maisto produktą pateikimą etiketėje: Europos Parlamento ir Tarybos

reglamentas (ES) Nr. 1169/2011 „Dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams“; “Lietuvos

Respublikoje parduodamų daiktų (prekių) ţenklinimo ir kainų nurodymo taisyklės”; Ţemės ūkio

ministro patvirtinti „privalomieji valgomųjų ledų kokybės reikalavimai. Ţenklinimas“.

Papildomi ţenklinimo reikalavimai gali būti numatyti produktų techniniuose reglamentuose

bei standartuose.

19

1.5.1. Pagrindiniai informacijos apie maistą teikimo vartotojams principai pagal

Reglamentą Nr. 1169/2011 ir svarbiausi Lietuvos Respublikoje parduodamų

daiktų (prekių) ţenklinimo bei kainų nurodymo taisyklių ypatumai

Maisto produktų ţenklinimas neturi klaidinti vartotojo dėl maisto produkto ypatybių,

savybių, sudėties, kiekio, tinkamumo vartoti termino, kilmės šalies ar kilmės vietos, gamybos ar

ruošimo būdo.

Maisto produkto ţenklinime neturi būti nurodyta, kad tam tikras maisto produktas turi poveikį

arba savybių, kurių jis iš tikrųjų neturi. Taip pat negali būti uţsiminta apie ypatingas maisto

produkto savybes, jeigu tokios savybės iš tikrųjų būdingos visiems panašios maisto produktų grupės

gaminiams.

Pagal reikalavimus, ledų sudėtis aprašoma maţėjančia sudedamųjų dalių seka.

Ţenklinant maisto produktus būtina nurodyti šiuos duomenis: maisto produkto pavadinimą;

sudedamųjų dalių sąrašą; alergijas ar netoleravimą sukeliančias medţiagas ar sudedamąsias dalis

sudedamųjų dalių ar jų kategorijų kiekį; maisto produkto grynąjį kiekį; minimalų tinkamumo

vartoti terminą arba nuorodą „Tinka vartoti iki… (datą)“; visas specialias laikymo ir (arba)

vartojimo sąlygas; nurodyto maisto verslo operatoriaus pavadinimą ar įmonės pavadinimą ir adresą;

kilmės šalį ar kilmės vietą – tuo atveju jei, nepateikus tokių duomenų vartotojas būtų klaidinamas

dėl tikrosios maisto produkto kilmės šalies ar kilmės vietos; vartojimo instrukciją, jei be jos būtų

sudėtinga teisingai vartoti šį maisto produktą; daugiau kaip 1,2 proc. tūrio koncentracijos alkoholio

turinčių gėrimų faktinę alkoholio koncentraciją, išreikštą tūrio procentais; maistingumo deklaraciją

[9].

Visa svarbi ţenklinimo informacija turi būti pateikta tiksliai, aiškiai ir vartotojui lengvai

suprantama.

„Lietuvos Respublikoje parduodamų daiktų (prekių) ţenklinimo ir kainų nurodymo

taisyklėse“ [1] nurodoma, kad ţenklinimas turi būti pateikiamas ant prekės pakuotės. Kartais kai

kurie ţenklinimo akcentai gali būti nurodyti keliose vietose ant prekės ir jos pakuotės. Tik ant

bendrosios pakuotės gali būti ţenklinamos tokios prekės: maţos prekės, ant kurių neįmanoma

sutalpinti visos būtinos ţenklinimo informacijos apie pačią prekę; prekės, kurias sveriasi pats

vartotojas arba jas pasveria vartotojo akivaizdoje; neįpakuotos prekės, kurių paskirtis puikiai

ţinoma ir kurių ţenklinimas ant prekės fiziškai neįmanomas, nes gali sugadinti prekės išvaizdą ir

pan.

20

Remiantis šiomis taisyklėmis, ţenklinimo informacija ant prekės ir (arba) prekės pakuotės turi

būti pateikiama valstybine kalba. Prekės pavadinimą versti į valstybinę kalbą nereikalaujama, jei

uţsienio kalba pateiktas pavadinimas būtų lengvai suprantamas, neklaidintų vartotojo ir jei

konkrečios prekės (prekių grupės) ţenklinimą reglamentuojančiame teisės akte nenustatyta kitaip.

1.5.2. „Privalomieji valgomųjų ledų kokybės reikalavimai. Ţenklinimas“

Šis dokumentas nustato privalomuosius kokybės reikalavimus į Lietuvos rinką pateikiamiems

valgomiesiems ledams ir jų pusgaminiams, pagamintiems Lietuvoje arba importuotiems iš kitų

šalių.

Šie privalomieji kokybės reikalavimai taikomi gataviems vartoti valgomiesiems ledams ir

skystiems bei sausiems ledų mišiniams, taip pat kitų maisto produktų sudėtyje esančiai valgomųjų

ledų daliai.

Nurodant valgomųjų ledų pavadinimą, jis turi apibūdinti patį produktą ir neklaidinti vartotojo.

Jeigu yra valgomųjų ledų mišinio pavadinimas, tai jis turi būti: valgomųjų ledų mišinys,

koncentruotas ledų mišinys ar sausasis ledų mišinys, papildytas įprastiniu pavadinimu, su sąlyga,

kad toks pavadinimas neklaidintų vartotojo. Produkto pavadinime gali būti ţodţiai „pieniški“,

„grietininiai“ ar „plombyras“ – tuomet šio produkto sudėtis turi atitikti privalomuosiuose kokybės

reikalavimuose pateiktus pirmosios grupės reikalavimus.

Kiti valgomieji ledai, kuriems nėra nustatyti sudėties reikalavimai, ţenklinami su pavadinimu

„valgomieji ledai“. Valgomųjų ledų pavadinime gali būti nurodoma sudedamoji dalis, kuri vartotoją

informuotų apie gaminio sudėtį, kokybę arba specifines juslines savybes.

Jei pavadinime reklamuojamas tam tikras ingredientas, tai jo kiekis turi būti pakankamas tam,

kad produktas skirtųsi nuo kitų įprastinių. Jeigu nurodytas ingredientas yra šokoladas, jo skonis turi

būti išgaunamas dėl sausųjų neriebalinių kakavos medţiagų [22].

1.5.3. „Valgomųjų ledų techninis reglamentas“. Svarbiausi aspektai

Valgomieji ledai skirstomi į grupes, kurių kiekvienai keliami tam tikri reikalavimai.

Pagrindiniai jų – atitinkamas riebumas, pieno baltymų bei sausųjų medţiagų kiekiai.

Pagal sausųjų medţiagų ir pieno riebalų kiekį valgomieji ledai skirstomi į kelias grupes:

21

1. pieniški valgomieji ledai, kurių sudėtyje sausųjų medţiagų yra ne maţiau kaip 28 proc., pieno

riebalų kiekis – ne didesnis nei 7 proc., pieno baltymų – ne maţiau kaip 2,2 proc.

2. grietininiai valgomieji ledai, kuriuose sausųjų medţiagų yra ne maţiau kaip 32 proc., pieno

riebalų kiekis yra 8 – 11 proc., pieno baltymų – ne maţiau kaip 2,2 proc.

3. plombyras, kuriame sausųjų medţiagų yra ne maţiau kaip 36 proc., pieno riebalų – ne maţiau

nei 12 proc., baltymų – ne maţiau kaip 2,2 proc.

Pieniškų, grietininių valgomųjų ledų ir plombyro lyginamasis svoris turi būti ne maţesnis kaip

475 g/l.

Pagal vaisių (vaisių sultys, vaisių minkštimas, vaisių tyrė) kiekį valgomieji ledai skirstomi į

šias grupes:

1. vaisiniai valgomieji ledai, kuriuose vaisių kiekis yra ne maţesnis kaip 20 proc. Jeigu vaisiniai

ledai gaminami su koncentruotomis vaisių sultimis, jų dedama ne maţiau kaip 2,5 proc.;

2. sorbetas, kuriame vaisių kiekis yra ne maţesnis kaip 25 proc. Šios rūšies ledų gamybai

nenaudojamas pienas arba pieno sudedamosios dalys.

3. šerbetas, kuriame vaisių kiekis yra ne maţesnis kaip 10 proc., sausųjų medţiagų – ne maţiau

kaip 20 proc., riebalų – ne maţiau kaip 1 proc.

Leistinos sudedamosios dalys: pienas ir jo sudedamosios dalys, pieno produktai – švieţi,

koncentruoti, sausi, rauginti arba rekombinuoti; ne pieno kilmės maistiniai riebalai ir aliejai; ne

pieno kilmės maistiniai baltymai; cukrūs, kurių kokybė reglamentuojama Lietuvos arba tarptautiniu

standartu; vanduo; pasterizuoti ar kitu šiluminiu būdu apdoroti kiaušiniai ar kiaušinių produktai;

– vaisiai ir vaisių produktai; maisto produktai ar jų sudedamosios dalys, suteikiantys produktui

kvapą, skonį arba struktūrą (pvz., kava, kakava, imbieras, medus, riešutai, likeriai, druska ir kt.)

[35].

Leistini ingredientų kiekiai nustatomi atsiţvelgiant į geros gamybos praktikos reikalavimus,

taip pat leidţiamus vartoti maisto priedus [16].

1.6. Ţenklinimo paţeidimų mastai, atliekant Valstybinę gyvūninio (negyvūninio)

maisto, prekybos, viešojo maitinimo įmonių kontrolę Lietuvoje

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos veiklos rezultatų ataskaitų duomenimis nustatyta

(išanalizavus nustatytus maisto produktų paţeidimus pagal paţeidimo pobūdį), kad daţniausiai

22

pasitaiko šie paţeidimai: netinkamai nurodomos sudedamosios dalys ir jų kiekiai, tinkamumo

vartoti terminai ir (ar) partijų numeriai, klaidinantys maisto produktų pavadinimai. Gamybos

įmonėse vyrauja ţenklinimo reikalavimų paţeidimai, rinkos įmonėse – tinkamumo vartoti terminų

paţeidimai.

2012 metais Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atliko tyrimą, kurio metu buvo

patikrintos 72 valgomuosius ledus gaminančios įmonės. Patikrinimo metu rinkoje buvo įvertinta

beveik 600 tūkst. porcijų, t.y., beveik 50 tonų valgomųjų ledų sauga ir kokybė bei informacijos

teisingumas. Vertinti ne tik lietuviški, bet ir iš Latvijos, Estijos, Lenkijos, Olandijos, Vokietijos,

Italijos atveţti valgomieji ledai. Didţiąją nustatytų paţeidimų dalį sudarė ţenklinimo paţeidimai.

Pavyzdţiui, produkto etiketėje buvo nurodoma „grietininiai“, „šokoladiniai“ ar „vaniliniai“ ledai,

tačiau iš tiesų ledų sudėtyje nebuvo grietinėlės ar šokolado, o vietoje vanilės buvo panaudotos tik

kvapiosios medţiagos. Pasak specialistų, daţniausias iš kitų šalių atveţtų ledų ţenklinimo

paţeidimas – neteisingas produkto sudėties vertimas.

2013 metais buvo atliktas valgomųjų ledų tikslinis patikrinimas, kurio metu patikrinta 515

pavadinimų partijų ledų, 74 atvejais buvo nustatyti įvairaus sudėtingumo paţeidimai. Dauguma

netinkamo ţenklinimo paţeidimų buvo maţareikšmiai ir sudarė 89,2 proc. visų nustatytų paţeidimų

[36].

2014 metais vykdant maisto produktų ţenklinimo kontrolę nustatyta, kad ţenklinimo

reikalavimų paţeidimai sudarė 13,2 proc. visų nustatytų paţeidimų. Nustatyti paţeidimai daugiausia

susiję su produkto sudėtimi (neteisingai nurodoma), tinkamumo vartoti terminais, pateikiama

neteisinga informacija apie gamintoją, klaidinantys produktų pavadinimai [37].

23

2. TYRIMŲ METODIKA IR ORGANIZAVIMAS

2.1. Mokslinio tiriamojo darbo „Lietuvoje ir Europos Sąjungoje gaminamų ledų

maistinės vertės, vartojimo ypatumų ir ţenklinimo paţeidimų analizė“ darbo planas

I. Valgomųjų ledų asortimento ir maistinių verčių analizė.

II. Socialinės apklausos atlikimas, siekiant išsiaiškinti, kokios rūšies valgomuosius ledus

ţmonės daţniausiai renkasi; pasirinkimą įtakojančių veiksnių statistinė analizė.

1. Pateikiama kiekvieno anketos klausimo procentinė išraiška pagal atsakymų pasirinkimą.

2. Socialinių veiksnių (lytis, amţius, gyvenamoji vieta, išsilavinimas) ir jų sąveikų įtakos

valgomųjų ledų pasirinkimui išsamus įvertinimas.

III. Valgomųjų ledų ţenklinimo paţeidimų analizė (ledų etikečių rinkimas ir vertinimas).

2.1.1. Ledų asortimento ir maistinių verčių analizė

Valgomųjų ledų asortimento palyginimo pagrindinis tikslas – išanalizuoti, kokie gamintojai ir

kokią produkciją pateikia vartotojams. Didţiuosiuose prekybos centruose buvo skaičiuojami

Lietuvos ir kaimyninių valstybių ledų gamintojai, jų gaminamos produkcijos asortimentas, ledų

rūšys. Šiame skyrelyje buvo aprašyti ledų gamintojai, tiekiantys skanėstus Lietuvos rinkoje,

paminėti kiekvieno gamintojo prekiniai ţenklai. Taip pat buvo analizuojama, kurių gamintojų ledų

randama daugiau viename ar kitame prekybos centre.

Maistinių verčių analizei vykdyti buvo renkamos valgomųjų ledų etiketės ir kaupiamos,

analizuojamos daugiau kaip metus (2013 m. spalio – 2014 m. gruodţio mėn.). Dalis, maistingumo

analizei reikalingų duomenų, buvo surinkta iš ledų gamintojų internetinių puslapių. Surinktos

valgomųjų ledų etiketės buvo grupuojamos pagal rūšis (plombyras, grietininiai, pieniniai ledai),

panašų tūrį. Skirtingų gamintojų, tačiau tos pačios rūšies ledų maistinės ir energinės vertės

rezultatai buvo suvedami į lenteles ir lyginami tarpusavyje.

24

2.1.2. Socialinė apklausa: valgomųjų ledų vartojimo ypatumų nustatymas

Atliekant socialinę apklausą, pagrindinis tikslas buvo išsiaiškinti, kokius valgomuosius ledus

vartotojai daţniausiai renkasi, kokios prieţastys lemia jų pasirinkimą. Paprasčiausias būdas tai

atlikti – anketavimas. Buvo panaudotas dviejų rūšių anketavimas: anketavimas raštu (buvo

sudarytos ir išdalintos anketos su klausimynu ir nurodytais galimais atsakymų variantais, kuriuos

respondentai galėjo patys paţymėti pagal savo nuoţiūrą) (1 PRIEDAS. Anketos pavyzdys) bei

pagrindinis gautų didţiosios dalies apklausos rezultatų būdas – anketavimas internete – buvo

sudaryta anketa programos pagalba ir ji patalpinta internete on-line (respondentai gaudavo į savo

elektroninius laiškus nuorodą, kur būtų galima rasti ir uţpildyti anketą), taip pat anketa buvo

sudaryta ir patalpinta internetiniame tinklapyje www.anketa.lt.

Per 2 mėnesius (2014m. balandžio – geguţės mėn.) buvo atlikta apklausa. Iš viso apklausta

224 respondentai. Daugiausia apklausos rezultatų (181) buvo gauta internete patalpinus anketos

apklausos klausimyną, dalis respondentų (tiksliau 43) buvo apklausti tiesiogiai išdalinus anketas su

klausimynu. Anketavimas raštu buvo pasirinktas todėl, kad ne visi ţmonės turi laisvą prieigą prie

internetinio ryšio arba tiesiog juo nebesinaudoja, pvz., kaip pensininkai arba paprasti darbininkai.

Buvo stengiamasi, kad apklausoje atsispindėtų visų (pateiktų anketos klausimyne) amţiaus

grupių, specialybės, dabartinės esamos veiklos vartotojų nuomonė, nes tai svarbu toliau statistiškai

apdorojant gautus socialinės apklausos duomenis.

Anketos klausimyne buvo pateikta 17 klausimų. Pirmi 5 klausimai buvo apie patį

respondentą, bendro pobūdţio klausimai, likusieji 12 klausimų, svarbiausi mūsų tyrimui – apie ledų

rūšis – kokią renkasi daţniausiai bei prieţastis, kurios lemia vartotojų pasirinkimą.

1 ir 2 klausime domėtasi, kokia respondento lytis, amţius (amţius suskirstytas į tokias grupes:

iki 20m., 21-30m., 31-40m., 41-50m., 51-60m., 61m. ir daugiau). 3 klausimas buvo apie

gyvenamąją vietą (miestas, kaimas/rajonas). 4 klausime domėtasi apie išsilavinimą (pagrindinis,

vidurinis, profesinis, nebaigtas aukštasis universitetinis, aukštasis neuniversitetinis, aukštasis

universitetinis). Vykdant apklausą buvo stengtasi, kad apklausoje būtinai sudalyvautų ir savo

nuomonę išreikštų pagal 5 klausimą visų išvardintų specialybių atstovai: moksleivis, studentas,

darbuotojas, tarnautojas, pensininkas, bedarbis ir kita (į „kita“ įėjo, pvz., namų šeimininkė). 6 ir 7

klausimuose respondentų buvo klausiama ar jie vartoja ledus ir kaip daţnai tai daro. 8 klausimas

buvo apie sezoniškumo įtaką ledų pasirinkimui (ţiemą, pavasarį, vasarą, rudenį, sezoniškumas tam

įtakos neturi, nevartoju ledų). 9 klausime buvo uţduotas klausimas – „kokius ledus daţniausiai

renkatės?“ ir pateikti galimi šeši atsakymų variantai (plombyrinius, grietininius, pieniškus,

25

vaisinius, šerbetinius, nevartoju ledų). 10 klausime domėtasi, dėl kokios prieţasties respondentai

renkasi ledus (dėl didelės ledų įvairovės, maistingas produktas, skanus produktas, valgyti ledus

sveika, atgaivina karštą dieną, pigu, neperku). 11 klausime buvo uţduotas klausimas – „į ką

atkreipiate dėmesį pirkdami ledus?“ ir pateikti galimi pasirinkimo variantai (pakuotės išvaizdą,

kainą, vykdomas akcijas, ledų sudėtį, produkto kaloringumą, perkate bet kokius, neperkate). 12

klausime buvo domėtasi, kokio gamintojo ledus perka (AB „Pieno ţvaigţdės“, AB „Klaipėdos

pienas“, UAB „Ingman ledai“, UAB „Iceko“, UAB „Vikeda“). 13 klausime buvo klausiama, kas

nulemia pasirinkimą (kaina, akcija, pakuotė, gamintojas, kokybė, skonis, reklama, šeimos narių,

draugų rekomendacijos). 14 klausime buvo klausiama apie etikečių skaitymą/ neskaitymą. 15

klausime buvo uţduotas klausimas – „jeigu skaitote etiketes, į kokią informaciją atkreipiate dėmesį“

ir pateikti šie atsakymo variantai (produkto sudėtį, maistinę ir energinę vertę, gamintoją, tinkamumo

vartoti terminą, laikymo sąlygas, neskaitau). 16 klausime buvo domėtasi, ar etiketėje pateikta

informacija aiškiai įţiūrima ir įskaitoma (taip, ne, ne visada, etiketėje pateiktos informacijos

neskaitau). 17 klausime buvo klausiama, kur perka ledus (parduotuvėje, turguje, gaminate pats).

Statistinei duomenų analizei buvo naudojamas programinis statistinis duomenų paketas

„SPSS 20.0 for Windows“. Tiriamųjų demografiniam pasiskirstymui bei klausimų – atsakymų

daţniams skaičiuoti buvo naudota aprašomoji statistika. Kokybinių duomenų skirtumų patikimumas

nustatytas pagal Pearsono χ2 suderinamumo kriterijų. Statistinio reikšmingumo lygmuo p ≤ 0,05.

2.1.3. Trečioji mokslinio tiriamojo darbo dalis – valgomųjų ledų ţenklinimo paţeidimų analizė

Visa medţiaga tyrimui, valgomųjų ledų etiketės, ţenklinimo paţeidimų analizei vykdyti, buvo

kaupiamos, analizuojamos daugiau kaip metus (2013 m. spalio – 2014 m. gruodţio mėn.).

Dauguma etikečių buvo surinkta iš didţiųjų Lietuvos prekybos subjektų Kauno mieste, nedidelis

kiekis iš maţų prekybos subjektų, esančių ne tik miestuose, bet ir kaimo vietovėse.

Visos valgomųjų ledų etiketės, tiksliau iš pradţių asmeniniam vartojimui pasirinktos ledų

rūšys, buvo perkamos prekybos centruose arba maţose parduotuvėse, o suvartojus produktą, buvo

pasiliekamos jų etiketės (daţnai atėjus į prekybos subjektą, pirmiausia buvo stengtasi apţiūrėti, kuo

daugiau ledų etikečių, kilus įtarimui dėl galimo paţeidimo ţenklinant, toks gaminys buvo

nusiperkamas ir detaliau analizuojamas).

Surinktos įtartinos valgomųjų ledų etiketės buvo toliau analizuojamos ir ieškoma paţeidimų

remiantis ES ir Lietuvoje galiojančiais teisės aktais, kurie reglamentuoja maisto produktų

26

ţenklinimą: Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1169/2011 „Dėl informacijos apie

maistą teikimo vartotojams“, “Lietuvos Respublikoje parduodamų daiktų (prekių) ţenklinimo ir

kainų nurodymo taisyklės”, „Valgomųjų ledų techninis reglamentas“.

Taip pat pateikti privalomieji kokybės reikalavimai (Ţemės ūkio ministerijos ministro

įsakymai) kiekvienai valgomųjų ledų rūšiai, kurių etiketės buvo toliau nagrinėjamos.

Radus netikslią etiketę, su galimu paţeidimu, ne visada buvo įvardijama, kad tai grubus

paţeidimas. Tiesiog buvo paliekamas atviras klausimas ir, rekomenduojama, pasiūloma, kaip būtų

galima kitaip pateikti netikslią informaciją produkto etiketėje, kad nebūtų klaidinamas vartotojas.

2.2. Tiriamųjų kontingentas

Tyrimo, vykdomo anketinės apklausos būdu, buvo apklausti 224 respondentai, siekiant

įvertinti, kokie veiksniai turėjo įtakos valgomųjų ledų pasirinkimui. Įvertinus šių tiriamiųjų

socialines – demografines charakteristikas nustatyta, kad generalinė imtis pagal lytį pasiskirstė gana

tolygiai – 67,4 proc. (n=151) tyrime dalyvavusių respondentų buvo moterys, 32,6 proc. (n=73) –

vyrai (1 pav.).

1 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal lytį

Dauguma tyrime dalyvavusių respondentų buvo jauni asmenys – kaip matyti iš ţemiau

esančiame 2 paveiksle pateiktų duomenų, 43,3 proc. (n=97) respondentų amţius svyravo nuo 21 iki

30 metų, po 12,5 proc. (n=28) sudarė asmenys nuo 31 iki 40 metų ir nuo 51 iki 60 metų. Po 11,2

proc. (n=25) sudarė asmenys, kurių amţius svyravo nuo 41 iki 50 metų ir 61 metų ir vyresni.

Likusieji 9,4 proc. (n=21) respondentų buvo jaunesni nei 21 metų amţiaus.

27

2 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal amţių

Analizuojant duomenis pagal gyvenamąją vietą, nustatyta, kad daugiausia respondentų

gyveno mieste – 74,6 proc. (n=167), o 25,4 proc. (n=57) jų gyveno kaime/rajone (3 pav.).

3 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal gyvenamąją vietą

Tyrimo metu respondentų buvo prašoma nurodyti jų išsilavinimą. Įvertinus ţemiau esančiame

4 paveikle pateiktus rezultatus nustatyta, kad dauguma tyrime dalyvavusių respondentų (46,0 proc.,

n=103) turėjo aukštąjį universitetinį išsilavinimą. Daugiau nei penktadalis respondentų turėjo

aukštesnįjį/koleginį išsilavinimą (21,9 proc., n=49), 12,1 proc. (n=27) – profesinį, 8,9 proc. (n=20)

– vidurinį, 7,6 proc. (n=17) – pagrindinį, o likusieji 3,6 proc. (n=8) turėjo nebaigtą aukštąjį

universitetinį išsilavinimą.

28

4 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal išsilavinimą

Nustatyta, kad beveik pusė tyrime dalyvavusių respondentų (47,3 proc., n=106) buvo

darbuotojai, 15,6 proc. (n=35) – studentai, po 8,5 proc. (n=19) respondentų buvo moksleiviai,

pensininkai ir asmenys, nurodę kitą uţsiėmimą. 3,6 proc. (n=8) tyrime dalyvavusių tiriamųjų buvo

bedarbiai (5 pav.).

5 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal uţsiėmimą

29

3. TYRIMO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

3.1. Valgomųjų ledų asortimento bei maistinių verčių analizė

3.1.1. Valgomųjų ledų asortimento analizė

Lietuvos ledų rinkoje jau daugelį metų valgomuosius ledus parduoda kelios įmonės, radusios

savo pirkėją, kurių rinkos dalys svyruoja nuo 10 iki 20 proc., taip pat į rinką įveţami valgomieji

ledai, importuoti iš kitų šalių. Šiame skyrelyje trumpai apţvelgsime pagrindinius valgomųjų ledų

gamintojus Lietuvoje ir Europos Sąjungoje.

Remiantis 2008 metų Statistikos departamento duomenimis, UAB „Ingman ledai“ yra

pripaţinta moderniausia valgomųjų ledų bei vaflinių indelių gamintoja Baltijos šalyse ir jau keleri

metai įmonė išlieka didţiausia ledų gamintoja Lietuvoje. Šios bendrovės gaminami valgomieji ledai

yra paţymėti įvairiais prekių ţenklais – „Baltija“, „Super Viva“, „Eskimo“, „Karališki“ ir kiti.

AB „Klaipėdos pienas“ – ilgametes darbo tradicijas turinti įmonė, kuri šiuo metu gamina apie

dvylika rūšių ledų vafliniuose indeliuose ir beveik tiek pat glaistytų. Bendrovės prekiniai ţenklai

„Baltoji varnelė“, „Dione“, „Kar Kar“ yra ţinomi ne tik Lietuvos vartotojams. Įmonės gaminamus

valgomuosius ledus taip pat vartoja Vokietijos, Rusijos, Latvijos, Estijos, Baltarusijos gyventojai.

Kaip teigia www.klpienas.lt , „Dione“ ledai yra ypač natūralaus skonio, nes jų sudėtyje – 10 proc.

švieţios grietinėlės ir 30 proc. pieno [41].

Ne maţiau vartotojų dėmesio sulaukianti ledų gamintoja yra AB „Pieno ţvaigţdės“. Ši

bendrovė gamina įvairių prekinių ţenklų gaminius – nuo varškės, fermentinių sūrių, jogurtų iki

valgomųjų ledų. AB „Pieno ţvaigţdės“ pirkėjams siūlo platų valgomųjų ledų asortimentą su gerai

ţinomais prekiniais ţenklais – „Nykštukas“, „Smilga“, „Pasaka“. „Nykštukas“ ledai gaminami iš

švieţios grietinėlės, o asortimento įvairumui suteikti naudojami įvairiausi papildomi pagardai [42].

UAB „Iceco“ – valgomųjų ledų gamybos ekspertai Lietuvoje. Įmonės prekių ţenklai

„Aurum“, „Tirpukas“, „Etalon“ gerai ţinomi ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse. „Aurum“ ledų

asortimentą sudaro net 24 skirtingi skoniai – tai sotieji plombyrai, šokoladiniai, karameliniai,

vaniliniai ledai, pagardinti įvairiais įdarais: kruopščiai atrinktais riešutais, razinomis, šokolado

gabalėliais ar natūralios vanilės grūdeliais, padengti saldţiaisiais glaistais. Plombyro gamyboje

naudojamas natūralus pienas (ne maţiau kaip 40 proc.) ir sviestas. Pagrindinės įmonės produktų

30

pardavimo kryptys yra Lietuvos vidaus rinka ir kitos Baltijos valstybės, Vokietija, Danija, JAV,

Jungtinė Karalystė, Graikija, Airija ir Kanada [39].

Remiantis bendrovės „Publicum media“ atlikto tyrimo duomenimis nustatyta, 2015 metais

UAB „Vikeda“ prekinis ţenklas „Dadu“ yra ţinomiausias ledų grupės ţenklas Lietuvoje, jį ţino net

52 proc. vartotojų. Įmonė gamina įvairių skonių pieniškus, grietininius, plombyrinius, šerbetinius ir

šaldytų vaisių sulčių ledus porcijomis bei šeimyninėse pakuotėse. Gamyboje naudojamos

kokybiškos ţaliavos, o pagrindinės – pienas, sviestas, lieso pieno milteliai. „Dadu“ ledų asortimentą

sudaro daugiau kaip 20 pavadinimų. Savo asortimentą įmonė eksportuoja į Vokietiją, JAV, Kanadą,

Rusiją, Didţiąją Britaniją, Australiją, Airiją, Ispaniją, Graikiją, Latviją, Izraelį [40].

UAB „Rivona“ – bendrovė, pradėjusi valgomųjų ledų gamybą tik prieš kelerius metus (2013

m.). Įmonė gamina pieniškus ir grietininius ledus su įvairiais priedais ir glaistais traškiuose

vafliniuose rageliuose ir ant pagaliuko. Valgomųjų ledų gamybai naudojamas tik švieţias pienas ir

saldi grietinėlė. Pagrindiniai šios bendrovės prekiniai ţenklai – „Piemenėlio“, „Sever“, „Gar2“,

„Lolo“.

Valgomųjų ledų rinkos nišos dalį sudaro ir įveţtiniai ledai, todėl maistinių verčių analizei

atlikti buvo pasirinkta ir valgomieji ledai, įveţti iš kaimyninių valstybių. Viena iš plačiausią

asortimentą siūlančių įmonių, tai Estų kompanijos „Premia KPC“ gaminami valgomieji ledai.

Lietuvos rinkoje kompanija pateikia valgomuosius ledus su šiais prekiniais ţenklais – „Premia“,

„Klasika“, „Bravo“. Kompanija siūlo „Premia“ linijos ledus ant pagaliuko, vafliniuose indeliuose ar

dėţutėse visai šeimai. Pasak www.premia.lt, ledai „Klasika“ skirti ţmonėms, vertinantiems

tradicijas, kadangi jie gaminami iš tradicinio skonio natūralios grietinėlės vafliniuose puodeliuose

arba cukriniame vafliniame kūgyje [43].

Lietuvos rinkoje randama Latvijoje specialiu uţsakymu, „Maxima“ tinklui, gaminami

valgomieji ledai „Optima linija“, „Favorit“, Ispanijoje gaminami ledai „Sabor Nata Caramelo“ ir

„Adelie Classic“, Vokietijoje – „Vanille Knusperwelle“ ir „Cookies&Cream“. Estijoje specialiu

uţsakymu, „IKI“ tinklui, gaminami valgomieji ledai su prekiniais ţenklais – „Iki“, „Cento“.

Italijoje, Lenkijoje pagal specialų „Rimi“ prekybos tinklo uţsakymą gaminami ledai „Il gelato

spagnola“, „Pana Cotta“, „Basic vanilla Rimi“.

31

3.1.2. Valgomųjų ledų asortimento palyginimas didţiuosiuose prekybos centruose

Valgomųjų ledų asortimentas buvo tiriamas didţiuosiuose Lietuvos prekybos centruose –

UAB „Maxima“, UAB „Iki“, UAB „Rimi“, UAB „Norfa“. Ledų asortimento pasiūla daugelyje

prekybos centrų kartojosi, todėl buvo pasirinkta valgomųjų ledų asortimentą pateikti pagal

gamintojus ir jų siūlomą produkciją. Kai kurios valgomųjų ledų rūšys gaminamos su skirtingais

skoniais, pagardais ar įdarais, priedais (pvz., grietininiai ledai, kurie gali būti vanilinio, šokoladinio,

braškinio skonio), todėl darbo eigoje jie buvo skaičiuojami kaip vienas gaminys. Skirtingi

valgomųjų ledų gamintojai bei jų gaminamos produkcijos asortimentas pateikiamas 2 priedo 1

lentelėje.

Įvertinus valgomųjų ledų gamintojus ir jų gaminamos produkcijos asortimentą buvo nustatyta,

kad beveik visuose prekybos tinkluose populiariausi yra Lietuvos gamintojų ledai. Išanalizavę

duomenis taip pat matome, kad populiariausios valgomųjų ledų rūšys yra vanilinis plombyras ir

grietininiai ledai. Bendrovės „SIC“ Omnibuso apklausos principu atliktas valgomųjų ledų vartojimo

tyrimas „ledai – ne tik atsigaivinti, bet ir nuotaikai pakelti“ [31] taip pat parodė, kad vanilinis

plombyras ir vanilinio skonio ledai yra mėgstamiausias pirkėjų skanėstas.

3.1.3. Valgomųjų ledų asortimento pasiskirstymas prekybos centruose pagal gamintojus

Pasirinktame UAB „Maxima“ prekybos centre suskaičiuota apie 80 skirtingų valgomųjų ledų

rūšių, pagamintų Lietuvos įmonėse ar atveţtų iš kitų šalių – Latvijos, Estijos, Lenkijos. Įvertinus

ţemiau esančiame paveiksle gamintojų pasiskirstymo pagal ledų rūšis duomenis nustatyta, kad

daugiausia savo produkcijos į UAB „Maxima“ prekybos centrą tiekia – AB „Pieno ţvaigţdės“

(19,28 proc.), po 18,07 proc. – UAB „Premia KPC“ ir UAB „Ingman ledai“. AB „Klaipėdos

pienas“ ir UAB „Iceco“ įmonių tiekiamo asortimento pasiūla šiame prekybos centre sudaro po

11,84 proc. Maţiausią asortimento dalį sudarė UAB „Vikeda“ produkcija (4,83 proc.). UAB

„Maxima“ prekybos centre Lietuvos valgomųjų ledų įmonės sudaro 82 proc. asortimento, likusią

dalį (18 proc.) sudaro kiti gamintojai (6 paveikslas).

32

6 Pav. Valgomųjų ledų gamintojų pasiskirstymas UAB „Maxima“ prekybos centre

UAB „Rimi“ tinklo pasirinktoje parduotuvėje buvo suskaičiuota apie 100 skirtingų valgomųjų

ledų rūšių, pagamintų Lietuvos įmonėse ar atveţtų iš kaimyninių šalių – Italijos, Lenkijos. Lyginant

su UAB „Maxima“ prekybos centru, šioje parduotuvėje valgomųjų ledų asortimento pasirinkimas

yra didesnis. Panašūs valgomųjų ledų asortimento rezultatai pastebimi ir UAB „Rimi“ prekybos

centre, 88,5 proc. visų siūlomų produktų sudaro didţiųjų Lietuvos įmonių gaminiai, o 11,5 proc. –

kitų gamintojų. Analizuojant gamintojų pasiskirstymo pagal ledų rūšis duomenis nustatyta, kad

pagal siūlomų produktų kiekį UAB „Rimi“ prekybos tinkle pirmauja AB „Klaipėdos pienas“ (22,64

proc.), AB „Pieno ţvaigţdės“ ir UAB „Vikeda“ – po 17,92 proc., kai tuo tarpu UAB “Maximoje”

valgomųjų ledų gamintojos UAB “Vikeda” asortimentas sudaro tik 4,83 proc. UAB „Ingman ledai“

produkcija sudaro 13,20 proc., UAB „Premia KPC“ – 12,27 proc. nuo viso siūlomo valgomųjų ledų

asortimento. Maţiausią dalį UAB „Rimi“ parduotuvėje uţima UAB „Iceco“ gaminami valgomieji

ledai – 4,73 proc., kai tuo tarpu UAB „Maximoje“ šios įmonės gaminami produktai uţėmė trečiają

poziciją ir sudarė 10,84 proc. valgomųjų ledų asortimento. Lyginant kitų šalių gamintojų duomenis

buvo nustatyta, kad UAB „Rimi“ prekybos centre produkcija, įveţta iš kaimyninių valstybių, sudaro

11,32 proc. valgomųjų ledų asortimento, UAB „Maximoje“ importuotų valgomųjų ledų

pasirinkimas didesnis – 18,07 proc. (7 paveikslas).

33

7 Pav. Valgomųjų ledų gamintojų pasiskirstymas UAB „Rimi“ prekybos centre

Valgomųjų ledų asortimentas buvo nagrinėjamas ir UAB “Iki” tinklo viename iš prekybos

centrų. Šioje prekybos vietoje suskaičiuota apie 130 skirtingų valgomųjų ledų rūšių, pagamintų

Lietuvos įmonėse ar importuotų iš Latvijos, Estijos, Vokietijos, Prancūzijos. UAB „Iki“ prekybos

centre Lietuvos valgomųjų ledų įmonės sudaro 85 proc. asortimento, likusią dalį (15 proc.) sudaro

kiti gamintojai. Kaip matyti iš 8 paveiksle pateiktų duomenų, pagal tiekiamų produktų kiekį šiame

prekybos centre pirmauja UAB “Ingman ledai” (23,31 proc.), UAB “Vikeda” (17,3 proc.) ir AB

„Pieno ţvaigţdės“ (13,53 proc.), kai tuo tarpu UAB „Maximoje“ ir UAB „Rimi“ pirmąją poziciją

uţėmė AB „Pieno ţvaigţdės“, atitinkamai 19,28 proc. ir 17,92 proc. Panašų gaminamų produktų

kiekį tiekia AB “Klaipėdos pienas”, UAB “Premia KPC” – po 10,53 proc., UAB „Iceco“ – 9,77

proc. Lyginant kitų gamintojų duomenis su UAB „Maximos“ rezultatais nustatyta, kad UAB „Iki“

prekybos centre UAB „Vikeda“ produkcija sudaro tik 4,83 proc. siūlomo asortimento, kai tuo tarpu

UAB „Iki“ parduotuvėje – 17,30 proc. viso asortimento.

8 Pav. Valgomųjų ledų gamintojų pasiskirstymas UAB „Iki“ prekybos centre

34

Analizuojant gamintojų pasiskirstymą prekybos vietose taip pat buvo tiriamas valgomųjų ledų

asortimentas UAB „Norfa“ prekybos centre. Šioje parduotuvėje buvo suskaičiuota apie 40 skirtingų

valgomųjų ledų rūšių, pagamintų Lietuvos įmonėse ar importuotų iš Lenkijos. Lyginant su anksčiau

minėtais prekybos centrais, UAB “Norfa” yra ţenkliai maţesnė, todėl ir valgomųjų ledų

pasirinkimas siauresnis. Išanalizavus ţemiau esančiame 9 paveiksle gamintojų pasiskirstymo pagal

ledų rūšis duomenis nustatyta, kad UAB „Norfoje“ didţiausią valgomųjų ledų asortimento dalį

sudaro UAB „Rivona“ (27,5 proc.) siūlomi gaminiai, kituose prekybos centruose šios įmonės

gaminamų produktų nebuvo rasta. Antrąją ir trečiąją pozicijas uţėmė UAB “Vikeda” ir UAB

“Ingman ledai”, kurios atitinkamai sudarė 25,0 proc. ir 20,0 poc. valgomųjų ledų asortimento. 15,0

proc. visų siūlomų ledų rūšių sudarė AB „Pieno ţvaigţdės“, 12,5 proc. – gamintojai iš kitų šalių.

Išanalizavus valgomųjų ledų asortimentą buvo pastebėta, kad UAB „Norfa“ pirkėjams nesiūlo AB

„Klaipėdos pienas“, UAB „Iceco“ ir UAB „Premia KPC“ gaminamų valgomųjų ledų, kai tuo tarpu

kituose prekybos centruose šie gamintojai uţima nemaţą dalį rinkos.

9 Pav. Valgomųjų ledų gamintojų pasiskirstymas UAB „Norfa“ prekybos centre

Tyrimo duomenimis nustatyta, kad didţiuosiuose prekybos tinkluose populiariausi yra

Lietuvos gamintojų ledai, o importuoti iš kitų šalių valgomieji ledai sudaro nedidelę asortimento

dalį. Gautus rezultatus patvirtina rinkos tyrimų kompanijos „Nielsen“ atliktas tyrimas, kurio

duomenimis, importuojami ledai sudaro tik apie 3 proc. viso parduodamų ledų kiekio, 21 proc.

tenka „Ingman ledai“ produkcijai, 19 proc. – bendrovės „Vikeda“, valdančios prekių ţenklą

„Dadu“, 15 proc. – bendrovės „Klaipėdos pienas“, 12 proc. – bendrovės „Pieno ţvaigţdės“ ledams

[45].

35

Rezultatai rodo, kad UAB „Maxima“ ir UAB „Iki“ prekybos centruose randamas plačiausias,

importuotų iš kitų šalių, valgomųjų ledų asortimento pasirinkimas. Analizuojant tyrimo duomenis

nustatyta, jog UAB „Rimi“ prekybos tinklas daugiausia bendradarbiauja su tokiais valgomųjų ledų

gamintojais kaip AB „Pieno ţvaigţdės“, AB „Klaipėdos pienas“ ar UAB „Vikeda“. Tuo tarpu UAB

„Iki“ prekybos centre didţiausią valgomųjų ledų asortimento dalį sudaro UAB „Ingman ledai“

siūloma produkcija. Nustatyta, kad UAB „Maximoje“ valgomųjų ledų asortimento pasirinkimas

tolygiai pasiskirstęs tarp visų gamintojų, išskyrus UAB „Vikeda“, kurios gaminamų ledų pasiūla

yra ţenkliai maţesnė. Išanalizavę duomenis taip pat matome, kad UAB „Rivona“ tiekia

valgomuosius ledus išskirtinai UAB „Norfa“ prekybos tinklui, kadangi kituose prekybos centruose

šio gamintojo ledų neradome.

3.1.4. Valgomųjų ledų maistinių verčių palyginimas

Lietuvos rinkoje valgomųjų ledų pasiūla labai įvairi, gamintojai vartotojams pateikia gana

platų skirtingų ledų rūšių asortimentą. Valgomuosius ledus gaminančios įmonės pirkėjams siūlo

šiuos skanėstus su įvairiais įdarais, pagardais, skonio priedais, o tai turi įtakos produkto

maistingumui. To pasekoje sudėtinga palyginti skirtingų valgomųjų ledų rūšių maistinę ir energinę

vertę, todėl kokybiniam tyrimui atlikti atsisakysime ledų su maisto priedais ir pagardais ir

apsistosime ties plombyriniais, grietininiais ir kitais valgomaisiais ledais, be papildomų ingredientų

(uogienių, įdarų, šokolado ir kt.).

Visuomenėje ţmonės ţino, kad plombyras yra riebiausi ledai, tačiau retas kuris vartotojas

pasidomi, kokia šios rūšies valgomųjų ledų maistinė ir energinė vertė. Literatūros šia tema taip pat

sudėtinga rasti, tad pagrindinis šio darbo naujumas yra palyginti valgomųjų ledų maistines ir

energines vertes skirtingose jų grupėse ir padaryti pradţią, tolimesnių tyrimų eigai. Valgomųjų ledų

maistingumo palyginimui ir analizei atlikti, ledai buvo suskirstyti pagal grupes – plombyras,

grietininiai ledai bei kiti valgomieji ledai – ir panašų tūrį. Pieniškų ledų maistingumo nevertinome,

kadangi šios grupės ledų pasirinkimas labai siauras, o be papildomų ingredientų radome tik vienos

rūšies pieniškus ledus.

36

3.1.4.1. Maţo tūrio plombyro ledų maistinės vertės palyginimas

Analizuojant plombyro ledų maistingumo duomenis nustatyta, kad didţiausia energine verte

pasiţymi glaistytas vanilinis plombyras „Klasika“ (337 kcal) ir glaistytas vanilinis plombyras

„Nykštukas“ (323 kcal), maţiausias kaloringumas – vanilinių plombyrų „Baltoji varnelė“ (192 kcal)

ir „Piemenėlio“ (169 kcal). Nustatyta, kad maţiausias baltymingumas yra “Baltoji varnelė” (2,8 g),

„Piemenėlio“ (2,9 g) leduose, kai tuo tarpu valgomieji ledai „Klasika“ (4,6 g), „Karališki“ (4,5 g) ir

„Dione“ (4,1 g) pasiţymėjo didţiausiu baltymų kiekiu. Matyti, kad skirtingų gamintojų plombyro

leduose riebalų kiekis santykinai išsiskiria – glaistytuose vaniliniuose plombyruose “Klasika” ir

„Nykštukas“ riebalų kiekis atitinkamai siekia 25,0 g ir 24,4 g, o vanilinių plombyrų „Piemenėlio“ ir

„Baltoji varnelė“ – tik 8,9 g ir 11,1 g. Lyginant riebalų ir sočiųjų riebalų rūgščių santykį,

didţiausias šių rūgščių kiekis nustatytas glaistyto vanilinio plombyro „Klasika“ (14,0 g) bei

vanilinio plombyro „Dione“ (13,9 g) leduose. Analizuojant tyrimo duomenis nustatyta, kad

angliavandenių kiekis visų rūšių valgomuosiuose leduose yra panašus ir svyruoja tarp 20,2 g ir 28,8

g, išskyrus vanilinio plombyro „Piemenėlio“ ledus, kurių sudėtyje angliavandeniai sudaro 17,5 g.

Cukrūs vidutiniškai sudaro du trečdalius viso angliavandenių kiekio, t.y., 14,6 – 20,1 g.

Valgomuosiuose leduose sunaudojamos druskos kiekis siekia – 0,1 – 0,25 g, tik vanilinio plombyro

„Baltoji varnelė“ leduose druskos dedama maţiausiai – 0,015 g (Ţr. 3 priedo 1 lentelę).

3.1.4.2. Didelio tūrio plombyro ledų maistinės vertės palyginimas

Įvertinus didelio tūrio plombyro ledų maistinių verčių doumenis gauta, kad skirtingų

gamintojų plombyro ledų energinė vertė yra panaši ir svyruoja nuo 196 kcal iki 224 kcal. Taip pat

nustatyta, kad visų rūšių plombyro leduose baltymų ir riebalų kiekis skiriasi neţenkliai ir

atitinkamai svyruoja ribose tarp 2,9 – 3,0 g bei 12,0 – 14,0 g. Pastebėtina, kad sočiųjų riebalų

rūgščių valgomuosiuose plombyro leduose vidutiniškai yra apie 8,0 g. Kiek daugiau išsiskyrė

angliavandenių kiekio rezultatai – didţiausias jų kiekis nustatytas vanilinio plombyro „Nykštukas“

(25,5 g) leduose, tuo tarpu maţiausias kiekis – vanilinio plombyro „Dadu“ (19,1 g) leduose.

Lyginant angliavandenių ir juose esančių cukrų santykinį kiekį nustatyta, kad vaniliniame plombyre

„Dadu“ cukrų kiekis sudaro 17,9 g, kai bendras angliavandenių kiekis tėra 19,1 g. (Ţr. 3 priedo 2

lentelę).

37

3.1.4.3. Grietininių ledų maistinės vertės palyginimas

Analizuojant grietininių ledų maistines vertes nustatyta, kad skirtingų gamintojų energinė

vertė skiriasi neţymiai ir svyruoja ribose tarp 274 kcal ir 310 kcal. Kaip matyti iš pateiktų duomenų,

didţiausias baltymų kiekis yra vanilės skonio grietininiuose leduose „Baltija“ (5,0 g), maţiausias –

glaistytuose grietininiuose leduose „Klasika“ (2,0 g). Nustatyta, kad maţiausiu riebumu pasiţymi

grietininiai ledai “Klasika cream” (13,0 g), tuo tarpu grietininiuose leduose „Favorit“ riebalų kiekis

siekia net 22,0 g. Šios rūšies leduose sočiosios riebalų rūgštys sudaro kiek daugiau nei pusę viso

riebalų kiekio (9,0 – 14,0 g). Įvertinus rezultatus nustatyta, kad didţiausias angliavandenių kiekis

yra grietininiuose leduose „Klasika cream“ (34,0 g), kiek maţiau – leduose „Pergalė“ (34,0 g) ir

„Baltija“ (33,0 g), maţiausias kiekis – po 25,0 g leduose „Klasika“ ir „Favorit“. Cukrūs sudaro apie

du trečdalius nuo bendro angliavandenių kiekio ir leduose svyruoja tarp 19,0 ir 21,0 g. Lyginant su

plombyro ledais, grietininių ledų gamyboje sunaudojamas panašus druskos kiekis – 0,1 – 0,2 g (Ţr.

3 priedo 3 lentelę).

3.1.4.4. Maţo tūrio valgomųjų ledų maistinės vertės palyginimas

Tiriant maţo tūrio valgomųjų ledų maistingumą nustatyta, kad maţiausiu kaloringumu

pasiţymi vanilės skonio ledai „Optima linija“ (192 kcal) ir „Saldus ragelis“ (214 kcal), kitų

valgomųjų ledų energinė vertė svyruoja tarp 264 ir 290 kcal. Didţiausias baltymų kiekis nustatytas

valgomuosiuose leduose „Saldus ragelis“ (3,5 g), tuo tarpu vanilės skonio leduose „Optima linija“

baltymų rasta tik 1,2 g. Nustatyta, kad riebiausi šios grupės ledai yra „Mini eskimo“ (21,3 g) ir

vanilės skonio ledai „Aurum“ (19,1 g), maţiausias riebalų kiekis nustatytas vanilės skonio leduose

„Saldus ragelis“ (7,5 g). Pastebėtina, kad sočiosios riebalų rūgštys vanilės skonio leduose „Big

milk“ sudaro net 16,0 g, kai bendras riebalų kiekis yra 18,0 g. Analizuojant tyrimo duomenis

nustatyta, kad didţiausią angliavandenių kiekį turi vanilės skonio ledai “Saldus ragelis” (33,1 g),

maţiausią – glaistyti vaniliniai ledai „Mini eskimo“ (16,3 g). Lyginant angliavandenių ir cukrų

santykinį kiekį nustatyta, kad vanilės skonio leduose „Aurum“ cukrūs sudaro 18,6 g, kai bendras

angliavandenių kiekis šiuose leduose yra tik 19,9 g. (Ţr. 3 priedo 4 lentelę).

38

3.1.4.5. Didelio tūrio valgomųjų ledų maistinės vertės palyginimas

Analizuojant didelio tūrio valgomųjų ledų maistines vertes nustatyta, kad skirtingų gamintojų

pateikta energinė vertė šios grupės leduose skiriasi neţenkliai ir svyruoja ribose nuo 109 kcal iki

184 kcal, kiek didesniu kaloringumu pasiţymi tik vaniliniai ledai „Klasika“ (217 kcal). Nustatyta,

kad baltymų kiekis visuose leduose yra panašus – 1,0 – 2,0 g, išskyrus vanilinius ledus „Rimi“,

kurių sudėtyje baltymų kiekis siekia 3,7 g. Matyti, kad skirtingų gamintojų valgomuosiuose leduose

riebalų kiekis išsiskiria – didţiausiu riebumu pasiţymi vaniliniai ledai “Klasika” (13,0 g),

maţiausias riebalų kiekis rastas vanilės skonio leduose „Optima linija“ ir „Cento“ (po 5,0 g). Šios

grupės valgomuosiuose leduose sočiosios riebalų rūgštys sudaro du trečdalius viso riebalų kiekio,

t.y., 3,0 – 8,4 g. Analizuojant tyrimo duomenis nustatyta, kad angliavandenių kiekis

valgomuosiuose leduose yra panašus ir svyruoja tarp 19,1 g ir 24,0 g. Lyginant angliavandenių ir

juose esančių cukrų santykinį kiekį nustatyta, kad vanilės skonio leduose „Dadu family“ ir

vaniliniuose leduose „Rimi“ cukrų kiekis atitinkamai sudaro 18,9 g ir 20,0 g, tuo tarpu bendras

angliavandenių kiekis sudaro 19,1 g ir 21,0 g. Lyginant su kitų rūšių ledais, šios grupės ledų

sudėtyje rastas maţiausias druskos kiekis (0,07 – 0,18 g) (Ţr. 3 priedo 5 lentelę).

Apibendrinant galima teigti, kad maţomis porcijomis supakuoti glaistyti ledai pasiţymi

didesne energine verte, negu supakuoti šeimyninėse pakuotėse, kadangi šokoladinis glaistas suteikia

didesnį kaloringumą. Analizuojant tyrimo duomenis nustatyta, kad plombyras ir grietininiai ledai

savo sudėtyje turi didesnį baltymų kiekį, lyginant su valgomaisiais ledais, kuriems nekeliami

ypatingi reikalavimai, nes jų gamybai naudojamas didesnis švieţio pieno ir grietinėlės kiekis.

Nustatyta, kad riebiausi yra plombyras ir grietininiai ledai, tuo tarpu maţiausiu riebumu pasiţymi

valgomieji ledai, kuriems nekeliami ypatingi reikalavimai. Valgomjų ledų gamyboje daţnai

naudojami augaliniai riebalai, sausi pieno milteliai, to pasekoje maţėja ledų riebumas. Taip pat

nustatyta, kad visų grupių leduose sočiosios riebalų rūgštys sudaro šiek tiek daugiau nei pusę viso

riebalų kiekio. Išanalizavę duomenis taip pat matome, kad didţiausias angliavandenių kiekis rastas

grietininių ledų sudėtyje, kiek maţiau – plombyre ir valgomuosiuose leduose. Matyti, kad cukrų

kiekis sudaro apie du trečdalius nuo bendro angliavandenių kiekio. Visų grupių leduose rastas

panašus druskos kiekis. Pastebėtina, kad ne visi gamintojai maistingumo deklaracijoje nurodo

sočiųjų riebalų rūgščių ir cukrų kiekį nuo bendro riebalų bei angliavandenių kiekio.

Mūsų tyrime gautų rezultatų negalime palyginti su kitų autorių rezultatais, kadangi šia tema

nepavyko rasti panašios literatūros.

39

Išanalizavę rezultatus ir juos apibendrinę galime teigti, kad greičiausiai ledų maistingumas

skiriasi, dėl naudojamų skirtingų receptūrų, todėl visiems ledams bendros maistingumo taisyklės

pritaikyti negalima. Vartotojai, rinkdamiesi ledus, turėtų atkreipti dėmesį į ledų rūšį, jų maistinę ir

energinę vertę, ledų gamyboje naudojamas ţaliavas, kadangi šie rodikliai nemaţai pasako apie ledų

kokybę ir maistingumą.

3.2. Ledų vartojimo ypatumai, atsiţvelgiant į lytį, amţių, gyvenamąją vietą,

išsilavinimą

3.2.1. Ledų vartojimas, atsiţvelgiant į lytį, amţių, gyvenamąją vietą, išsilavinimą

Tyrimo metu respondentų buvo prašoma nurodyti, ar jie vartoja ledus. Įvertinus ţemiau

esančiame paveiksle pateiktus duomenis nustatyta, kad ledus vartoja 96,4 proc. (n=216) tiriamųjų,

2,7 proc. (n=6) – jų nevartoja, 0,9 proc. (n=2) – ledų nevartoja, tačiau perka kitiems šeimos nariams

(10 pav.).

10 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal ledų vartojimą

Įvertinus atskirai vyrų ir moterų pasiskirstymo pagal ledų vartojimą duomenis nustatyta, kad

statistiškai vienodai daţnai moterys (99,3 proc.) ir vyrai (90,4 proc.) vartoja ledus. Statistiškai

reikšmingai daţniau vyrai (6,8 proc.) nei moterys (0,7 proc.) teigia ledų iš viso nevartojantys. 2,7

proc. vyrų ledų nevartoja, bet perka kitiems šeimos nariams (χ2=11,576, p=0,003) (3 lentelė).

40

3 lentelė. Vyrų ir moterų pasiskirstymas pagal ledų vartojimą (χ2=11,576, p=0,003, df=2)

Ledų vartojimas Lytis

Vyrai Moterys

Abs. sk. Proc. Abs. sk. Proc.

Taip 66 90,4 150 99,3

Ne 5 6,8 1 0,7

Nevartoja, bet perka kitiems

šeimos nariams 2 2,7 0 0

Įvertinus skirtingų amţiaus grupių atsakymus nustatyta, kad visi asmenys iki 20 metų (100,0

proc.) ir nuo 31 iki 40 metų (100,0 proc.) vartojo ledus. Asmenys nuo 51 iki 60 metų statistiškai

reikšmingai daţniau nei kitų amţiaus grupių respondentai ledų nevartoja. Visi respondentai, kurie

ledų nevartoja, tačiau juos perka kitiems šeimos nariams buvo vyresni nei 61 metų (8,0 proc.)

(χ2=20,089, p=0,028) (4 lentelė).

4 lentelė. Skirtingo amţiaus grupių asmenų pasiskirstymas pagal ledų vartojimą (χ2=20,089,

p=0,028, df=10)

Ledų

vartojimas

Amţius

Iki 20

metų 21-30 31-40 41-50 51-60

Vyresni nei

61 metų

Abs.

sk. Proc.

Abs.

sk. Proc.

Abs.

sk. Proc.

Abs.

sk. Proc.

Abs.

sk. Proc.

Abs.

sk. Proc.

Taip 21 100 95 97,9 28 100 24 96,0 26 92,9 22 88,0

Ne 0 0 2 2,1 0 0 1 4,0 2 7,1 1 4,0

Nevartoja, bet

perka kitiems

šeimos

nariams

0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 2 8,0

Įvertinus skirtingų gyvenamųjų vietų respondentų pasiskirstymo duomenis nustatyta, kad

statistiškai reikšmingo ryšio tarp tiriamųjų gyvenamosios vietos ir ledų vartojimo nėra (p>0,05).

97,6 proc. mieste gyvenančių ir 93,0 proc. kaime gyvenančių respondentų nurodė vartojantys ledus.

Ledų nevartoja 1,8 proc. miesto ir 5,3 proc. kaimo gyventojų. 0,6 proc. miesto ir 1,8 proc. kaimo

gyventojų ledų nevartoja, bet perka kitiems šeimos nariams (χ2=2,636, p=0,268) (5 lentelė).

41

5 lentelė. Gyvenamosios vietos pasiskirstymas pagal ledų vartojimą (χ2=2,636, p=0,268, df=2)

Ledų vartojimas Gyvenamoji vieta

Miestas Kaimas/rajonas

Abs. sk. Proc. Abs. sk. Proc.

Taip 163 97,6 53 93,0

Ne 3 1,8 3 5,3

Nevartoja, bet perka kitiems

šeimos nariams 1 0,6 1 1,8

Įvertinus skirtingo išsilavinimo respondentų atsakymus nustatyta, kad visi asmenys, turintys

pagrindinį ir nebaigtą aukštąjį universitetinį išsilavinimą (100,0 proc.) vartojo ledus. Respondentai

su viduriniu, profesiniu bei aukštesniuoju/koleginiu išsilavinimu statistiškai reikšmingai daţniau nei

kitą išsilavinimą turintys asmenys ledų nevartoja. 7,4 proc. asmenų, turinčių profesinį išsilavinimą

ledų nevartoja, bet perka kitiems šeimos nariams (χ2=23,408, p=0,009) (6 lentelė).

6 lentelė. Išsilavinimo pasiskirstymas pagal ledų vartojimą (χ2=23,408, p=0,009, df=10)

Ledų

vartojimas

Jūsų išsilavinimas

Pagrindinis

Vidurinis Profesinis

Nebaigtas

aukštasis

universitetin

is

Aukštesnysi

s/ koleginis

Aukštasis

universitetinis

Abs.

sk. Proc.

Abs.

sk. Proc.

Abs.

sk. Proc.

Abs.

sk. Proc.

Abs.

sk. Proc.

Abs.

sk. Proc.

Taip 17 100 19 95,0 23 85,2 8 100 46 93,9 103 100

Ne 0 0 1 5,0 2 7,4 0 0 3 6,1 0 0

Nevartoja, bet

perka kitiems

šeimos

nariams

0 0 0 0 2 7,4 0 0 0 0 0 0

3.2.2. Ledų vartojimo daţnumas, atsiţvelgiant į lytį, amţių, gyvenamąją vietą, išsilavinimą

Tyrime dalyvaujančių respondentų buvo prašoma nurodyti, kaip daţnai jie vartoja

valgomuosius ledus. Įvertinus ţemiau esančiame 11 paveiksle pateiktus rezultatus nustatyta, kad

29,0 proc. (n=65) tyrime dalyvavę asmenys valgomuosius ledus vartoja labai retai, 23,7 proc.

(n=53) – kelis kartus per mėnesį, 21,9 proc. (n=49) – kelis kartus per savaitę, 21,4 proc. (n=48) –

kartą per mėnesį. Tik labai maţa dalis tiriamųjų (0,4 proc., n=1) teigė, kasdien vartojantys

valgomuosius ledus.

42

11 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal ledų vartojimo daţnumą

Įvertinus atskirai vyrų ir moterų pasiskirstymo pagal ledų vartojimo daţnumą duomenis

nustatyta, kad statistiškai vienodai moterys ir vyrai (21,9 proc.) vartoja valgomuosius ledus kelis

kartus per savaitę. Statistiškai reikšmingai daţniau vyrai (9,6 proc.) nei moterys (0,7 proc.) teigia

ledų iš viso nevartojantys. 24,7 proc. vyrų ir 31,1 proc. moterų ledus vartoja labai retai, 16,4 proc.

vyrų ir 23,8 proc. moterų – kartą per mėnesį, 27,4 proc. vyrų ir 21,9 proc. moterų – kelis kartus per

mėnesį (χ2=16,459, p=0,002, df=4) (7 lentelė).

7 lentelė. Vyrų ir moterų pasiskirstymas pagal ledų vartojimo daţnumą (χ2=14,070, p=0,015,

df=5)

Ledų vartojimo daţnumas Lytis

Vyrai Moterys

Abs. sk. Proc. Abs. sk. Proc.

Kasdien 0 0 1 0,7

Kelis kartus per savaitę 16 21,9 33 21,9

Kartą per mėnesį 12 16,4 36 23,8

Kelis kartus per mėnesį 20 27,4 33 21,9

Vartoju labai retai 18 24,7 47 31,1

Nevartoja 7 9,6 1 0,7

Įvertinus skirtingų amţiaus grupių respondentų pasiskirstymo duomenis nustatyta, kad

statistiškai reikšmingo ryšio tarp tiriamųjų amţiaus ir valgomųjų ledų vartojimo daţnumo nėra

(p>0,05). Tai leidţia teigti, kad skirtingų amţiaus grupių tiriamieji valgomuosius ledus linkę vartoti

statistiškai vienodai (χ2=33,616, p=0,116) (8 lentelė).

Ši tyrimo išvada prieštarauja „SIC“ Omnibuso apklausos principu atliktam valgomųjų ledų

vartojimo tyrimui [31], kuriame teigiama, kad didesniu ledų vartojimu išsiskiria jauni ţmonės ir

43

šeimos, kuriose yra maţamečių vaikų, o mūsų tyrimo dėka paaiškėjo, kad ledus statistiškai panašiai

daţnai linkę vartoti visų amţiaus grupių asmenys.

8 lentelė. Skirtingo amţiaus grupių asmenų pasiskirstymas pagal ledų vartojimo daţnumą

(χ2=33,616, p=0,116, df=25)

Ledų

vartojimo

daţnumas

Amţius

Iki 20

metų 21-30 31-40 41-50 51-60

Vyresni nei

61 metų

Kasdien 1 4,8 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0

Kelis kartus

per savaitę 9 42,9 19 19,6 7 25,0 3 12,0 8 28,6 3 12,0

Kartą per

mėnesį 4 19,0 25 25,8 4 14,3 7 28,0 3 10,7 5 20,0

Kelis kartus

per mėnesį 3 14,3 20 20,6 8 28,6 8 32,0 6 21,4 8 32,0

Vartoju labai

retai 4 19,0 31 32,0 9 32,1 1 24,0 9 32,1 6 24,0

Nevartoja 0 0 2 2,1 0 0 6 4,0 2 7,1 3 12,0

Įvertinus ţemiau esančioje 9 lentelėje pateiktus rezultatus nustatyta, kad 27,5 proc. miesto

gyventojų ir 33,3 proc. kaimo/rajono gyventojų ledus vartoja labai retai, 2,4 proc. mieste

gyvenančių bei 7,0 proc. kaime/rajone gyvenančių tiriamųjų nurodė valgomųjų ledų visai

nevartojantys. Statistiškai reikšmingai daţniau miesto gyventojai (26,9 proc.) vartoja ledus kelis

kartus per mėnesį, lyginant su kaimo/rajono tiriamaisiais – 14,0 proc. 24,0 proc. mieste gyvenantys

respondentai ir 14,0 proc. kaime/rajone gyvenantys asmenys ledus vartoja tik kartą per mėnesį. Tuo

tarpu kelis kartus per savaitę valgomuosius ledus vartoja 18,6 proc. miesto gyventojų ir 31,6 proc.

kaimo/rajono respondentų (χ2=11,610, p=0,041)

9 lentelė. Gyvenamosios vietos pasiskirstymas pagal ledų vartojimo daţnumą (χ2=11,610,

p=0,041, df=5)

Ledų vartojimo daţnumas Gyvenamoji vieta

Miestas Kaimas/rajonas

Abs. sk. Proc. Abs. sk. Proc.

Kasdien 1 0,6 0 0

Kelis kartus per savaitę 31 18,6 18 31,6

Kartą per mėnesį 40 24,0 8 14,0

Kelis kartus per mėnesį 45 26,9 7 14,0

Vartoju labai retai 46 27,5 19 33,3

Nevartoja 4 2,4 4 7,0

44

Įvertinus skirtingo išsilavinimo respondentų atsakymus nustatyta kad, kelis kartus per savaitę

ledus vartoja tiriamieji, turintys pagrindinį (29,4 proc.), vidurinį (25,0 proc.) ir aukštąjį

univeristetinį išsilavinimą (26,2 proc.). Respondentai su viduriniu ir aukštesniuoju/koleginiu

išsilavinimu statistiškai reikšmingai daţniau nei kitą išsilavinimą turintys asmenys ledus vartoja

labai retai. Beveik ketvirtadalis visų tiriamųjų, turinčių pagrindinį (23,5 proc.), profesinį (22,2

proc.), nebaigtą aukštąjį universitetinį (25,0 proc.), aukštesnįjį/koleginį (24,5 proc.), aukštąjį

universitetinį (25,2 proc.) išsilavinimą ir 15,0 proc. vidurinį išsilavinimą turinčių asmenų ledus

vartoja kelis kartus per mėnesį. 12,5 proc. asmenų, turinčių nebaigtą aukštąjį universitetinį

išsilavinimą ledus vartoja kasdien (χ2=49,624 p=0,002) (10 lentelė).

10 lentelė. Ledų vartojimo daţnumo pasiskirstymas pagal išsilavinimą (χ2=49,624 p=0,002,

df=25)

Ledų

vartojimo

daţnumas

Jūsų išsilavinimas

Pagrindinis Vidurinis Profesinis

Nebaigtas

aukštasis

universitetin

is

Aukštesnysi

s/ koleginis

Aukštasis

universitetinis

Abs. sk. Proc. Abs.

sk. Proc.

Abs.

sk. Proc.

Abs.

sk. Proc.

Abs.

sk. Proc.

Abs.

sk. Proc.

Kasdien 0 0 0 0 0 0 1 12,5 0 0 0 0

Kelis kartus

per savaitę 5 29,4 5 25,0 4 14,8 1 12,5 7 14,3 27 26,2

Kartą per

mėnesį 5 29,4 4 20,0 6 22,2 2 25,0 9 18,4 22 21,4

Kelis kartus

per mėnesį 4 23,5 3 15,0 6 22,2 2 25,0 12 24,5 26 25,2

Vartoju

labai retai 3 17,6 7 35,0 7 25,9 2 25,0 18 36,7 28 27,2

Nevartoja 0 0 1 5,0 4 14,8 0 0 3 6,1 0 0

3.2.3. Sezoniškumo įtaka renkantis ledus, atsiţvelgiant į lytį, amţių, gyvenamąją vietą,

išsilavinimą

Tyrime dalyvaujančių respondentų buvo prašoma nurodyti, kuriuo metų laiku jie daţniausiai

vartoja valgomuosius ledus. Įvertinus ţemiau esančiame 12 paveiksle pateiktus rezultatus nustatyta,

kad 63,4 proc. (n=142) tyrime dalyvavę asmenys valgomuosius ledus vartoja vasaros metu, 33,0

proc. (n=74) respondentų nurodė, kad sezoniškumas ledų pasirinkimui įtakos neturėjo. Tik 3,6

proc.( n=8) tiriamųjų teigė valgomųjų ledų nevartojantys.

45

12 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal ledų vartojimo sezoniškumą

Įvertinus ţemiau esančioje lentelėje vyrų ir moterų pasiskirstymo pagal ledų vartojimo

sezoniškumą duomenis nustatyta, kad statistiškai vienodai daţnai moterys (66,2 proc.) ir vyrai (57,5

proc.) ledus vartoja vasaros metu. 33,1 proc. moterų ir 32,9 proc. vyrų teigė, kad sezoniškumas

įtakos ledų pasirinkimui neturėjo. Statistiškai reikšmingai daţniau vyrai (9,6 proc.) nei moterys (0,7

proc.) nurodė ledų iš viso nevartojantys (χ2=11,576, p=0,003) (11 lentelė).

11 lentelė. Vyrų ir moterų pasiskirstymas pagal ledų vartojimo sezoniškumą (χ2=11,567,

p=0,003, df=2)

Metų laikas Lytis

Vyrai Moterys

Abs. sk. Proc. Abs. sk. Proc.

Vasarą 42 57,5 100 66,2

Sezoniškumas įtakos neturi 24 32,9 50 33,1

Nevartoju ledų 7 9,6 1 0,7

Įvertinus skirtingų amţiaus grupių atsakymus nustatyta, kad statistiškai reikšmingo ryšio tarp

tiriamųjų amţiaus ir ledų vartojimo sezoniškumo nėra (p>0,05). Tai leidţia teigti, kad skirtingų

amţiaus grupių tiriamieji valgomuosius ledus linkę panašiai vartoti, tai yra – nepriklausomai nuo

metų laiko (χ2=12,949, p=0,253) (12 lentelė).

46

12 lentelė. Skirtingo amţiaus grupių asmenų pasiskirstymas pagal ledų vartojimo

sezoniškumą (χ2=12,949, p=0,253, df=10)

Metų laikas

Amţius

Iki 20

metų 21-30 31-40 41-50 51-60

Vyresni nei

61 metų

Abs.

sk. Proc.

Abs.

sk. Proc.

Abs.

sk. Proc.

Abs.

sk. Proc.

Abs.

sk. Proc.

Abs.

sk. Proc.

Vasarą 13 61,9 66 68,0 20 71,4 13 52,0 18 64,3 12 48,0

Sezoniškumas

įtakos neturi 8 38,1 29 29,9 8 28,6 11 44,0 8 28,6 10 40,0

Nevartoja ledų 0 0 2 2,1 0 0 1 4,0 2 7,1 3 12,0

Ţemiau esančioje 13 lentelėje pateikiami respondentų ledų vartojimo sezoniškumo

pasiskirstymo pagal gyvenamąją vietą duomenys. Nustatyta, kad statistiškai reikšmingo ryšio tarp

tiriamųjų gyvenamosios vietos ir ledų vartojimo sezoniškumo nebuvo (p>0,05), todėl galima teigti,

kad ledų vartojimo sezoniškumo pasiskirstymui turi vienodai įtakos respondentų gyvenamoji vieta

(χ2=2,713, p=0,258).

13 lentelė. Ledų vartojimo sezoniškumo pasiskirstymas pagal gyvenamąją vietą (χ2=2,713,

p=0,258, df=2)

Metų laikas Gyvenamoji vieta

Miestas Kaimas/rajonas

Abs. sk. Proc. Abs. sk. Proc.

Vasarą 108 64,7 34 59,6

Sezoniškumas įtakos neturi 55 32,9 19 33,3

Nevartoja ledų 4 2,4 4 7,0

73,8 proc. aukštąjį universitetinį ir 70,0 proc. vidurinį išsilavinimą turinčių respondentų nurodė

daţniau vartojantys ledus vasaros sezonu, tačiau tarp skirtingo išsilavinimo asmenų ir sezoniškumo

statistiškai reikšmingų skirtumų nebuvo nustatyta (p>0,05) (14 lentelė).

47

14 lentelė. Išsilavinimo pasiskirstymas pagal ledų vartojimo sezoniškumą (χ2=28,455, p=0,002,

df=10)

Metų laikas

Išsilavinimas

Pagrindinis Vidurinis Profesinis

Nebaigtas

aukštasis

universitetin

is

Aukštesnysi

s/ koleginis

Aukštasis

universitetinis

Abs.

sk. Proc.

Abs.

sk. Proc.

Abs.

sk. Proc.

Abs.

sk. Proc.

Abs.

sk. Proc.

Abs.

sk. Proc.

Vasarą 8 47,1 14 70,0 9 33,3 5 62,5 30 61,2 76 73,8

Sezoniškumas

įtakos neturi 9 52,9 5 25,0 14 51,9 3 37,5 16 32,7 27 26,2

Nevartoja ledų 0 0 1 5,0 4 14,8 0 0 3 6,1 0 0

3.2.4. Ledų rūšies pasirinkimas, atsiţvelgiant į lytį, amţių, gyvenamąją vietą, išsilavinimą

Tyrime dalyvaujančių respondentų buvo prašoma nurodyti, kokios rūšies ledus jie daţniausiai

vartoja. Įvertinus ţemiau esančiame paveiksle pateiktus duomenis nustatyta, kad plombyrinius

ledus renkasi 31,2 proc. (n=72) tiriamųjų, grietininius – 25,4 proc. (n=57), pieniškus – 15,2 proc.

(n=34). 15,6 proc. (n=35) tyrime dalyvavusių asmenų nurodė daţniausiai vartojantys vaisinius

ledus, 8,0 proc. apklaustųjų (n=18) renkasi šerbetinius ledus (13 pav.).

13 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal ledų vartojimo rūšį

Įvertinus ţemiau esančioje lentelėje atskirai vyrų ir moterų pasiskirstymo pagal ledų

vartojimo rūšis duomenis nustatyta, kad statistiškai vienodai daţnai tiek moterys (33,1 proc.), tiek

vyrai (31,1 proc.) vartoja plombyrinius ledus. Pieniškus ledus renkasi vartoti 15,9 proc. moterų ir

13,7 proc. vyrų. Statistiškai reikšmingai daţniau vyrai (28,8 proc.) nei moterys (23,8 proc.) nurodė

48

vartojantys grietininius ledus (p<0,05). Vaisinius ledus moterys (19,2 proc.) nurodė vartojančios

daţniau nei vyrai (8,2 proc.) (χ2=15,867, p=0,007) (15 lentelė).

15 lentelė. Vyrų ir moterų pasiskirstymas pagal ledų vartojimo rūšis (χ2=15,867, p=0,007,

df=5)

Ledų rūšys Lytis

Vyrai Moterys

Abs. sk. Proc. Abs. sk. Proc.

Plombyriniai 22 31,1 50 33,1

Grietininiai 21 28,8 36 23,8

Pieniški 10 13,7 24 15,9

Vaisiniai 6 8,2 29 19,2

Šerbetiniai 7 9,6 11 7,3

Nevartoja ledų 7 9,6 1 0,7

Asmenys iki 20 metų reikšmingai daţniau nei kitų amţiaus grupių asmenys nurodė

vartojantys vaisinius ledus. Plombyrinius ledus daţniausiai nurodė vartojantys 31-40 metų

respondentai. Šerbetiniai ledai buvo rečiausiai vartojami tarp visų amţiaus grupių asmenų (16

lentelė) (χ2=41,627, p=0,02 df=25).

16 lentelė. Skirtingo amţiaus grupių asmenų pasiskirstymas pagal ledų vartojimo rūšis

(χ2=41,627, p=0,02 df=25)

Ledų rūšys

Amţius

Iki 20

metų 21-30 31-40 41-50 51-60

Vyresni nei

61 metų

Plombyriniai 3 14,3 33 34,0 15 53,6 4 16,0 10 35,7 7 28,0

Grietininiai 3 14,3 29 29,9 5 17,9 6 24,0 7 25,0 7 28,0

Pieniški 3 14,3 11 11,3 4 14,3 6 24,0 7 25,0 3 12,0

Vaisiniai 9 42,9 15 15,5 2 7,1 4 16,0 2 7,1 3 12,0

Šerbetiniai 3 4,3 7 7,2 2 7,1 4 16,0 0 0 2 8,0

Nevartoja ledų 0 0 2 2,1 0 0 1 4,0 2 7,1 3 12,0

Ţemiau esančioje 17 lentelėje pateikiami tyrime dalyvavusių asmenų gyvenamosios vietos

pasiskirstymo, pagal ledų vartojimo rūšis duomenys. Nustatyta, kad statistiškai reikšmingo ryšio

tarp respondentų gyvenamosios vietos ir ledų vartojimo rūšies nebuvo (p>0,05), todėl galima teigti,

kad vienodai daţnai tiek mieste, tiek kaime gyvenantys asmenys rinkosi vartoti tos pačios rūšies

ledus (χ2=10,398, p=0,065).

49

17 lentelė. Gyvenamosios vietos pasiskirstymas, pagal ledų rūšis (χ2=10,398, p=0,065, df=5)

Ledų rūšys Gyvenamoji vieta

Miestas Kaimas/rajonas

Abs. sk. Proc. Abs. sk. Proc.

Plombyriniai 59 35,3 13 22,8

Grietininiai 46 27,5 11 19,3

Pieniški 21 12,6 13 22,8

Vaisiniai 26 15,6 9 15,8

Šerbetiniai 11 6,6 7 12,3

Nevartoja ledų 4 2,4 4 7,0

Skirtingo išsilavinimo respondentų buvo prašoma nurodyti, kokios rūšies ledus jie daţniausiai

vartoja. Kaip matyti iš ţemiau esančioje lentelėje pateiktų duomenų, 35,0 proc. vidurinį ir 38,8

proc. aukštąjį universitetinį išsilavinimą turintys tiriamieji vartoja plombyrinius ledus, o grietininius

ledus daţniausiai renkasi vartoti asmenys, turintys nebaigtą aukštąjį universitetinį (50,0 proc.)

išsilavinimą. Tuo tarpu pagrindinį (23,5 proc.) ir profesinį (22,2 proc.) išsilavinimą turintys

asmenys daţniau nei kitą išsilavinimą turintys respondentai nurodė, vartojantys pieniškus ledus.

Taip pat vaisinius ledus daţniausiai nurodė vartojantys pagrindinį (29,4 proc.) išsilavinimą turintys

respondentai (18 lentelė) (χ2=38,443, p=0,042).

18 lentelė. Išsilavinimo pasiskirstymas pagal ledų rūšis (χ2=38,443, p=0,042, df=25)

Ledų rūšys

Jūsų išsilavinimas

Pagrindinis Vidurinis Profesinis

Nebaigtas

aukštasis

universitetin

is

Aukštesnysi

s/ koleginis

Aukštasis

universitetinis

Abs.

sk. Proc.

Abs.

sk. Proc.

Abs.

sk. Proc.

Abs.

sk. Proc.

Abs.

sk. Proc.

Abs.

sk. Proc.

Plombyriniai 2 11,8 7 35,0 6 22,2 2 25,0 15 30,6 40 38,8

Grietininiai 3 17,6 3 15,0 7 25,9 4 50,0 16 32,7 24 23,3

Pieniški 4 23,5 1 5,0 6 22,2 0 0 6 12,2 17 16,5

Vaisiniai 5 29,4 5 25,0 4 14,8 1 12,5 6 12,2 14 13,6

Šerbetiniai 3 7,6 3 15,0 0 0 1 12,5 3 6,1 8 7,8

Nevartoja ledų 0 0 1 5,0 4 14,8 0 0 3 6,1 0 0

50

3.2.5. Ledų vartojimo prieţastys, atsiţvelgiant į lytį, amţių, gyvenamąją vietą, išsilavinimą

Tyrime dalyvaujančių respondentų buvo prašoma įvardinti prieţastis, dėl kurių jie renkasi

vartoti valgomuosius ledus. Įvertinus ţemiau esančiame 14 paveiksle pateiktus rezultatus nustatyta,

kad respondentai išskyrė dvi pagrindines prieţastis – 41,1 proc. (n=92) tiriamųjų nurodė, kad

renkasi vartoti ledus dėl jų skoninių savybių ir 28,6 proc. (n=64) asmenų teigė, vartojantys ledus dėl

to, kad jais atsigaivina karštą dieną. 8,5 proc. (n=19) respondentų ledus vartoja dėl didelės jų

įvairovės, 7,1 proc. (n=16) nurodė, kad vartoja ledus dėl jų maistingumo, 4,0 proc. (n=9) – galvoja,

kad ledus valgyti sveika. 6,3 proc. (n=14) tiriamųjų nurodė vartojantys ledus, nes jie yra pigus

skanėstas.

Gautus mūsų tyrimo rezultatus patvirtina ir bendrovės „SIC“ Omnibuso apklausos principu

atliktas valgomųjų ledų vartojimo tyrimas „Ledai – ne tik atsigaivinti, bet ir nuotaikai pakelti“ [31],

tačiau veiksnys „atgaivina karštą dieną“ šiame tyrime nustatytas kaip svarbiausias, jį rinkosi 74

proc. apklaustųjų, 60 proc. tiriamųjų nurodė, kad ledus renkasi kaip desertą.

14 pav. Respondentų nurodytos prieţastys, pagal kurias jie renkasi ledus

Įvertinus ţemiau esančioje 19 lentelėje pateiktas ledų pirkimo prieţastis pagl lytį, nustatyta,

kad vyrams (34,2 proc.) ir moterims (44,4 proc.) statistiškai reikšmingai didţiausią įtaką perkant

ledus daro valgomųjų ledų skoninės savybės. Vyrai (12,3 proc.) beveik dvigubai daţniau nei

moterys (6,6 proc.) nurodė ledus perkantys dėl didelės ledų įvairovės. Daţniau moterys (31,8 proc.)

nei vyrai (21,9 proc.) ledus perka todėl, nes jie padeda atsigaivinti karštą dieną (χ2=14,087,

p=0,05).

51

19 lentelė. Vyrų ir moterų nurodytos prieţastys, dėl kurių jie perka ledus (χ2=14,087, p=0,05,

df=7)

Ledų vartojimo prieţastys Lytis

Vyrai Moterys

Abs. sk. Proc. Abs. sk. Proc.

Dėl didelės ledų įvairovės 9 12,3 10 6,6

Maistingas produktas 7 9,6 9 6,0

Skanus produkas 25 34,2 67 44,4

Ledus valgyti sveika 4 5,5 5 3,3

Atgaivina karštą dieną 16 21,9 48 31,8

Pigu 6 8,2 8 5,3

Kita 1 1,4 3 2,0

Neperka 5 6,8 1 0,7

Įvertinus skirtingo amţiaus grupių asmenų atsakymus nustatyta, kad respondentai nuo 31 iki

40 metų (17,9 proc.) ir vyresni nei 61 metų (16,0 proc.) amţiaus ledus perka dėl didelės jų

įvairovės. Daugiau nei pusė 21-30 metų (51,5 proc.) ir 31-40 metų (57,1 proc.) respondentų daţniau

perka valgomuosius ledus dėl jų skoninių savybių, o tuo tarpu 41-50 metų tyrime dalyvavę

asmenys (36,0 proc.) ledus linkę pirkti dėl jų gaivinančių savybių karštą dieną. Statistiškai

reikšmingų skirtumų tarp ledų pirkimo prieţasčių ir amţiaus grupių nenustatyta (p>0,05) (20

lentelė).

20 lentelė. Skirtingo amţiaus grupių asmenų nurodytos prieţastys, dėl kurių jie perka ledus

(χ2=48,934, p=0,059, df=35)

Ledų

vartojimo

prieţastys

Amţius

Iki 20

metų 21-30 31-40 41-50 51-60

Vyresni nei

61 metų

Dėl didelės

ledų įvairovės 3 14,3 2 2,1 5 17,9 2 8,0 3 10,7 4 16,0

Maistingas

produktas 2 9,5 5 5,2 1 3,6 2 8,0 2 7,1 4 16,0

Skanus

produkas 4 19,0 50 51,5 16 57,1 7 28,0 8 28,6 7 28,0

Ledus valgyti

sveika 3 14,3 1 1,0 1 3,6 1 4,0 1 3,6 2 8,0

Atgaivina

karštą dieną 6 28,6 31 32,0 5 17,9 9 36,0 9 32,1 4 16,0

Pigu 3 14,3 4 4,1 0 0 2 8,0 2 7,1 3 12,0

Kita 0 0 2 2,1 0 0 1 4,0 1 3,6 0 0,0

Neperka 0 0 2 2,1 0 0 1 4,0 2 7,1 1 4,0

52

Įvertinus skirtingos gyvenamosios vietos respondentų nurodytas prieţastis, pagal kurias jie

rinkosi pirkti ledus, nustatyta, kad statistiškai reikšmingų skirtumų tarp gyvenamosios vietos ir ledų

pirkimo prieţasčių nebuvo (p>0,05). Beveik pusė (46,7 proc.) miesto gyventojų ledus rinkosi pagal

jų skonines savybes, o kaime gyvenantys respondentai daţniau (36,8 proc.) rinkosi pirkti ledus dėl

atgaivos karštą dieną (21 lentelė).

21 lentelė. Skirtingos gyvenamosios vietos respondentų nurodytos prieţastys, dėl kurių jie

perka ledus (χ2=12,684, p=0,08, df=7)

Ledų vartojimo prieţastys

Gyvenamoji vieta

Miestas Kaimas/rajonas

Abs. sk. Proc. Abs. sk. Proc.

Dėl didelės ledų įvairovės 13 7,8 6 10,5

Maistingas produktas 11 6,6 5 8,8

Skanus produkas 78 46,7 14 24,6

Ledus valgyti sveika 8 4,8 1 1,8

Atgaivina karštą dieną 43 25,7 21 36,8

Pigu 8 4,8 6 10,5

Kita 3 1,8 1 1,8

Neperka 3 1,8 3 5,3

Įvertinus ţemiau pateiktus duomenis nustatyta, kad 40,0 proc. vidurinį, 36,7 proc. aukštąjį

išsilavinimą turintys asmenys ledus perka dėl jų skoninių savybių. Nebaigtą aukštąjį universitetinį

išsilavinimą turintys respondentai daţniau (50,0 proc.) nei kitą išsilavinimą turintys asmenys rinkosi

pirkti ledus dėl to, kad jie atgaiviną karštą dieną. Dėl to, kad ledus valgyti sveika, ledus pirko 17,6

proc. pagrindinį, 6,1 proc. aukštesnįjį/koleginį ir 2,9 proc. aukštąjį universitetinį išsilavinimą

turinčių asmenų. Pagrindinį išsilavinimą turintys asmenys daţniau nei kitą išsilavinimą turintys

respondentai ledus statistiškai reikšmingai daţniau buvo linkę pirkti dėl to, kad tai yra pigus

skanėstas (17,6 proc.) (22 lentelė) (χ2=52,287, p=0,03, df=35).

53

22 lentelė. Skirtingo išsilavinimo respondentų nurodytos prieţastys, dėl kurių jie perka ledus

(χ2=52,287, p=0,03, df=35)

Ledų

vartojimo

prieţastys

Išsilavinimas

Pagrindinis Vidurinis Profesinis

Nebaigtas

aukštasis

universitetin

is

Aukštesnysi

s/ koleginis

Aukštasis

universitetinis

Abs.

sk. Proc.

Abs.

sk. Proc.

Abs.

sk. Proc.

Abs.

sk. Proc.

Abs.

sk. Proc.

Abs.

sk. Proc.

Dėl didelės

ledų įvairovės 2 11,8 3 15,0 3 11,1 1 12,5 4 8,2 6 5,8

Maistingas

produktas 2 11,8 0 0 5 18,5 1 12,5 1 2,0 7 6,8

Skanus

produkas 2 11,8 8 40,0 8 29,6 2 25,0 18 36,7 54 52,4

Ledus valgyti

sveika 3 17,6 0 0 0 0 0 0 3 6,1 3 2,9

Atgaivina

karštą dieną 5 29,4 7 35,0 5 18,5 4 50,0 14 28,6 29 28,2

Pigu 3 17,6 1 5,0 3 11,1 0 0 5 10,2 2 1,9

Kita 0 0 0 0 1 3,7 0 0 1 2,0 2 1,9

Neperkate 0 0 1 5,0 2 7,4 0 0 3 6,1 0 0

3.2.6. Į ką atkreipia didţiausią dėmesį respondentai pirkdami ledus (atsiţvelgiant į lytį,

amţių, gyvenamąją vietą, išsilavinimą)?

Respondentų buvo prašoma nurodyti, į ką jie atkreipia didţiausią dėmesį pirkdami valgomuosius

ledus. Įvertinus ţemiau esančiame 15 paveiksle pateiktus rezultatus nustatyta, kad tiriamieji

daţniausiai rinkdamiesi ledus dėmesį atkreipia į ledų kainą (48,2 proc., n=108), ledų sudėtį (37,5

proc., n=84). 33,9 proc. (n=76) tiriamųjų nurodė, kad renkantis ledus jiems įtaką daro vykdomos

akcijos. Maţiau nei penktadalis respondentų (19,2 proc., n=43) atkreipia dėmesį į pakuotės

išvaizdą. 15,2 proc. (n=34) tiriamųjų ledus renkasi pagal jų kaloringumą, o 12,1 proc. (n=27)

respondentų perka bet kokius ledus.

Moksliniame straipsnyje „Pieno produktų vartotojų elgseną rinkoje įtakojantys veiksniai“ ir

2009 m. atliktu Baltijos šalių tyrimu „Sunkmečiu lietuviai renkasi nevisavertę mitybą“ [30]

nustatyta, kad vartotojams svarbiausia yra kaina ir kokybė, trečioje vietoje – skonis. Kaina ir

kokybė, kaip pagrindiniai rodikliai lemiantys vartotojo apsisprendimą pirkti pieno produktą, taip pat

nustatyti moksliniame tyrime „Pieno produktų vartotojų elgsenos statistinis tyrimas“ [4]. Panašūs

rezultatai gauti ir Stuko moksliniame darbe „Maisto priedų reikšmė šiandien ir ateityje“ [29]. Šio

autoriaus darbe vartotojai kaip pagrindinius maisto produktų pasirinkimo kriterijus nurodė skonį

54

(33,6 proc.) ir kainą (32,6 proc.). Mūsų darbe respondentai nurodė, dėmesį daugiausia kreipiantys į

ledų kainą (48,2 proc.) ir ledų sudėtį (37,5 proc.), pastarojo veiksnio kiti autoriai neįvardijo.

15 pav. Respondentų nurodyti variantai, į kuriuos jie atkreipia dėmesį pirkdami ledus

Įvertinus vyrų ir moterų nurodytus variantus, į kuriuos jie atkreipia dėmesį pirkdami ledus,

nustatyta, kad moterys (44,4 proc.) statistiškai reikšmingai daţniau nei vyrai (23,3 proc.) pirkdamos

valgomuosius ledus atkreipė dėmesį į pastarųjų sudėtį (χ2=9,333, p=0,002). Statistiškai reikšmingų

skirtumų tarp nurodytų variantų, į kuriuos respondentai atkreipia dėmesį pirkdami ledus, ir lyčių

nenustatyta (p>0,05). Beveik pusė moterų (49,7 proc.) ir vyrų (45,2 proc.) didţiausią dėmesį

pirkdami ledus atkreipia į jų kainą, daugiau nei trečdalis moterų (35,8 proc.) ir vyrų (30,1 proc.) taip

pat atkreipė dėmesį pirkdami ledus į vykstančias akcijas (23 lentelė).

23 lentelė. Vyrų ir moterų nurodyti variantai, į kuriuos jie atkreipia dėmesį pirkdami ledus

Variantai

Lytis

χ2

p Vyrai Moterys

Abs. sk. Proc. Abs. sk. Proc.

Pakuotės išvaizda 11 15,1 32 21,2 1,190 0,275

Kaina 33 45,2 75 49,7 0,393 0,531

Vykdomos akcijos 22 30,1 54 35,8 0,694 0,405

Ledų sudėtis 17 23,3 67 44,4 9,333 0,002

Produkto kaloringumas 13 17,8 21 13,9 0,582 0,446

Perka bet kokius 12 16,4 15 9,9 1,964 0,161

Neperka 5 6,8 1 0,7 7,226 0,007

Įvertinus skirtingo amţiaus grupių asmenų atsakymus nustatyta, kad visų amţiaus grupių

respondentai, išskyrus 41-50 metų ir vyrenius nei 61 metų, daţniausiai pirkdami ledus dėmesį

55

atkreipia į jų kainą. 41-50 metų tiriamieji daugiausiai dėmesį kreipią į ledų sudėtį (44,4 proc.), o tik

po to į kainą (40,0 proc.). Vyresnio amţiaus asmenys (61 metų ir vyresni) daţniausiai (44,0 proc.)

prieš pirkdami ledus perţvelgia vykdomas akcijas. Statistiškai reikšmingų skirtumų tarp nurodytų

variantų, į kuriuos respondentai atkreipia dėmesį pirkdami ledus, ir amţiaus grupių nenustatyta

(p>0,05) (24 lentelė).

24 lentelė. Skirtingo amţiaus grupių asmenų nurodyti variantai, į kuriuos jie atkreipia dėmesį

pirkdami ledus

Variantai

Amţius

χ2

p Iki 20

metų

21-30

31-40 41-50 51-60

Vyresni

nei 61

metų

Pakuotės

išvaizda 6

28,6

22 22,7 2 7,1 6 24,0 1 3,6 6 24,0 9,72 0,083

Kaina 11 52,4 54 55,7 14 50,0 10 40,0 11 39,3 8 32,0 6,54 0,25

Vykdomos

akcijos 7 33,3 34 35,1 10 35,7 5 20,0 9 32,1 11 44,0 3,43 0,63

Ledų sudėtis 5 23,8 42 43,3 9 32,1 11 44,0 10 35,7 7 28,0 4,86 0,43

Produkto

kaloringumas 3 14,3 11 11,3 6 21,4 6 24,0 4 14,3 4 16,0 3,51 0,62

Perka bet

kokius 4 19,0 15 15,5 3 10,7 2 8,0 2 7,1 1 4,0 4,66 0,46

Neperka 0 0 2 2,1 0 0 1 4,0 2 7,1 1 4,0 3,96 0,55

Įvertinus skirtingos gyvenamosios vietos respondentų nurodytus variantus, į kuriuos jie

atkreipia dėmesį pirkdami ledus, nustatyta, kad statistiškai reikšmingų skirtumų tarp gyvenamosios

vietos ir nurodytų variantų, į kuriuos respondentai atkreipia dėmesį pirkdami ledus, nenustatyta

(p>0,05). Vienodai daţnai tiek kaimo (43,9 proc.), tiek miesto (49,7 proc.) gyventojai atkreipia

dėmesį į ledų kainą, ledų sudėtį (40,7 proc. miesto gyventojų, 28,1 proc. kaimo gyventojų) bei

vykdomas akcijas (35,9 proc. miesto gyventojų, 28,1 proc. kaimo gyventojų). Penktadalis (20,4

proc.) mieste ir šeštadalis (15,8 proc.) kaime gyvenančių asmenų pirkdami ledus dėmesį atkreipė į

pakuotės išvaizdą. Bet kokius ledus perka 12,0 proc. miesto ir 12,3 proc. kaimo gyventojų (25

lentelė).

56

25 lentelė. Skirtingos gyvenamosios vietos respondentų nurodyti variantai, į kuriuos jie

atkreipia dėmesį pirkdami ledus

Variantai

Gyvenamoji vieta

χ2

p Miestas Kaimas/rajonas

Abs. sk. Proc. Abs. sk. Proc.

Pakuotės išvaizda 34 20,4 9 15,8 0,572 0,449

Kaina 83 49,7 25 43,9 0,581 0,446

Vykdomos akcijos 60 35,9 16 28,1 1,171 0,279

Ledų sudėtis 68 40,7 16 28,1 2,901 0,089

Produkto kaloringumas 23 13,8 11 19,3 1,008 0,315

Perka bet kokius 20 12,0 7 12,3 0,004 0,951

Neperka 3 1,8 3 5,3 1,959 0,162

Įvertinus ţemiau pateiktus duomenis nustatyta, kad kuo aukštesnį išsilavinimą turi

respondentas, tuo jis buvo labiau linkęs perkant ledus atkreipti dėmesį į ledų sudėtį – šį atsakymo

variantą rinkosi 50,5 proc. asmenų, turinčių aukštąjį universitetinį išsilavinimą, 40,8 proc. –

aukštesnįjį/koleginį, 37,5 proc. – nebaigtą aukštąjį universitetinį, 11,1 proc. – profesinį, 15,0 proc. –

vidurinį ir 17,6 proc. – pagrindinį išsilavinimą turinčių asmenų (χ2=22,841, p=0,001). Tarp kitų

atsakymo variantų ir skirtingą išsilavinimą turinčių respondentų statistiškai reikšmingų skirtumų

nenustatyta (p>0,05). Vienodai daţnai, t.y. apie pusė, visų išsilavinimo grupių asmenys atkreipė

dėmesį į ledų kainą, maţdaug trečdalis – į vykdomas akcijas. (26 lentelė).

26 lentelė. Skirtingo išsilavinimo respondentų nurodyti variantai, į kuriuos jie atkreipia

dėmesį pirkdami ledus

Variantai

Išsilavinimas

χ2

p Pagrindinis

Vidurinis

Profesinis

Nebaigtas

aukštasis

universiteti

nis

Aukštesnysis/

koleginis

Aukštasis

universitetin

is

Abs

. sk.

Proc. Abs

. sk. Proc.

Abs.

sk. Proc.

Abs.

sk. Proc.

Abs.

sk. Proc.

Abs.

sk. Proc.

Pakuotės

išvaizda 4 23,5 8 40,0 5 18,5 2 25,0 5 10,2 19 18,4

8,559

0,128

Kaina 8 47,1 11 55,0 12 44,4 3 37,5 20 40,8 54 52,4 2,7

06 0,745

Vykdomos

akcijos 5 29,4 7 35,0 7 25,9 2 25,0 18 36,7 37 35,9

1,5

76 0,904

Ledų sudėtis 3 17,6 3 15,0 3 11,1 3 37,5 20 40,8 52 50,5 22,

841 0,001

Produkto

kaloringumas 3 17,6 0 0 6 22,2 1 12,5 4 8,2 20 19,4

8,0

55 0,153

Perka bet

kokius 3 17,6 4 20,0 3 11,1 1 12,5 5 10,2 11 10,7

2,0

59 0,841

Neperka 0 0 1 5,0 2 7,4 0 0 3 6,1 0 0 8,482

0,132

57

3.2.7. Kurio gamintojo ledus respondentai perka daţniausiai (atsiţvelgiant į lytį, amţių,

gyvenamąją vietą, išsilavinimą)?

Respondentų buvo prašoma nurodyti, kurio gamintojo ledus jie daţniausiai perka. Įvertinus

ţemiau esančiame 16 paveiksle pateiktus rezultatus nustatyta, kad tiriamieji daţniausiai pirko UAB

„Ingman ledai“ gaminamus ledus (45,5 proc., n=102). Daugiau nei trečdalis respondentų rinkosi

pirkti UAB „Iceko“ (37,1 proc., n=83), AB „Pieno ţvaigţdės“ (35,7 proc., n=80), UAB „Vikeda“

(32,1 proc., n=72) valgomuosius ledus ir ketvirtadalis (26,3 proc., n=59) tiriamųjų daţniausiai

nurodė perkantys AB „Klaipėdos pienas“ gaminamus ledus.

16 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal daţniausiai perkamo gamintojo ledus

Įvertinus vyrų ir moterų nurodytus variantus, kurio gamintojo ledus jie daţniausiai perka,

nustatyta, kad statistiškai reikšmingų skirtumų tarp perkamų skirtingų gamintojų ledų ir lyties

nenustatyta (p>0,05). Tai yra, daţniausiai tiek moterys (49,7 proc.), tiek vyrai (37,0 proc.) perka

UAB „Ingman ledai“ („Ingman“, „Viva“) gamintojo ledus. Daugiau nei trečdalis moterų ir vyrų

rinkosi pirkti UAB „Iceko“ („Aurum“, „Eskimo“, „Tirpukas“) (moterys – 39,1 proc., vyrai – 32,9

proc.), AB „Pieno ţvaigţdės“ („Nykštukas“) gamintojų ledus (moterys – 37,7 proc., vyrai – 31,5

proc.). Taip pat vienodai daţnai tiek moterys (28,8 proc.), tiek vyrai (25,2 proc.) pirko AB

„Klaipėdos pienas“ („Baltoji varnelė“) gaminamus ledus. 29,8 proc. moterų ir 37,0 proc. vyrų

rinkosi pirkti UAB „Vikeda“ („Dadu“) gaminamus ledus (p>0,05) (27 lentelė).

58

27 lentelė. Vyrų ir moterų pasiskirstymas pagal daţniausiai perkamo gamintojo ledus

Variantai

Lytis

χ2

p Vyrai Moterys

Abs. sk. Proc. Abs. sk. Proc.

AB „Pieno ţvaigţdės“

(„Nykštukas“) 23 31,5 57 37,7 0,835 0,361

AB „Klaipėdos pienas“

(„Baltoji varnelė“) 21 28,8 38 25,2 0329 0,566

UAB „Ingman ledai“

(„Ingman“, „Viva“) 27 37,0 75 49,7 3,192 0,074

UAB „Iceko“ („Aurum“,

„Eskimo“, „Tirpukas“) 24 32,9 59 39,1 0,810 0,368

UAB „Vikeda“ („Dadu“) 27 37,0 45 29,8 1,165 0,280

Įvertinus skirtingo amţiaus grupių asmenų atsakymus nustatyta, kad visų gamintojų ledus,

išskyrus UAB „Iceko“, skirtingų amţiaus grupių respondentai rinkosi pirkti statistiškai vienodai

(p>0,05). Daţniausiai UAB „Iceko“ gamintojo ledus perka 21-30 metų asmenys, ir tai sudarė

beveik pusę visų šios amţiaus grupės tiriamųjų (48,5 proc.). Rečiausiai UAB „Iceko“ gaminamus

ledus pirko 51-60 metų asmenys (21,4 proc.) (χ2=11,101, p=0,049) (28 lentelė).

28 lentelė. Skirtingo amţiaus grupių asmenų pasiskirstymas pagal daţniausiai perkamo

gamintojo ledus

Variantai

Amţius

χ2

p Iki 20

metų

21-30

31-40 41-50 51-60

Vyresni

nei 61

metų AB „Pieno

ţvaigţdės“

(„Nykštukas“)

8

38,1

38 39,2 9 32,1 9 36,0 9 32,1 7 28,0 1,518 0,911

AB

„Klaipėdos

pienas“

(„Baltoji

varnelė“)

8 38,1 17 17,5 8 28,6 8 32,0 8 28, 10 40,0 8,341 0,138

UAB „Ingman

ledai“

(„Ingman“,

„Viva“)

8 38,1 48 49,5 13 46,4 8 32,0 11 39,3 14 56,0

4,479

0,483

UAB „Iceko“

(„Aurum“,

„Eskimo“,

„Tirpukas“)

6 28,6 47 48,5 10 35,7 6 24,0 6 21,4 8 32,0 11,10 0,049

UAB

„Vikeda“

(„Dadu“)

10 47,6 31 32,0 10 35,7 11 44,0 5 17,9 5 20,0 8,393 0,136

59

Įvertinus skirtingos gyvenamosios vietos respondentų nurodytus variantus, kurio gamintojo

ledus jie daţniausiai perka, nustatyta, kad statistiškai reikšmingų skirtumų tarp perkamų skirtingų

gamintojų ledų, išskyrus UAB „Ingman ledai“ („Ingman“, „Viva“) gaminamus ledus, ir

gyvenamosios vietos nenustatyta (p>0,05). Vienodai daţnai tiek kaimo, tiek miesto gyventojai

perka AB „Pieno ţvaigţdės“ („Nykštukas“) (35,3 proc. miesto gyventojų, 36,8 proc. kaimo

gyventojų), UAB „Iceko“ („Aurum“, „Eskimo“, „Tirpukas“) (38,9 proc. miesto gyventojų, 31,6

proc. kaimo gyventojų) ir UAB „Vikeda“ („Dadu“) (33,5 proc. miesto gyventojų, 28,1 proc. kaimo

gyventojų). 78,0 proc. mieste ir 22,8 proc. kaime gyvenančių asmenų perka AB „Klaipėdos pienas“

(„Baltoji varnelė“) gaminamus ledus. Statistiskai reikšmingai daţniau UAB „Ingman ledai“

(„Ingman“, „Viva“) gaminamus ledus renkasi pirkti mieste gyvenantys tiriamieji (49,7 proc.)

(χ2=4,590, p=0,032) (29 lentelė).

29 lentelė. Skirtingos gyvenamosios vietos respondentų pasiskirstymas pagal daţniausiai

perkamo gamintojo ledus

Variantai

Gyvenamoji vieta

χ2

p Miestas Kaimas/rajonas

Abs. sk. Proc. Abs. sk. Proc.

AB „Pieno ţvaigţdės“

(„Nykštukas“) 59 35,3 21 36,8 0,042 0,837

AB „Klaipėdos pienas“ („Baltoji

varnelė“) 46 78,0 13 22,8 0,492 0,483

UAB „Ingman ledai“

(„Ingman“, „Viva“) 83 49,7 19 33,3 4,590 0,032

UAB „Iceko“ („Aurum“,

„Eskimo“, „Tirpukas“) 65 38,9 18 31,6 0,982 0,322

UAB „Vikeda“ („Dadu“) 56 33,5 16 28,1 0,581 0,446

Įvertinus ţemiau pateiktus duomenis nustatyta, kad tarp perkamų skirtingų gamintojų ledų ir

skirtingą išsilavinimą turinčių respondentų statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta (p>0,05).

Vienodai daţnai, apie pusė visų išsilavinimo grupių asmenų pirko UAB „Ingman ledai“ gamintojo

ledus, maţdaug trečdalis – kitų gamintojų ledus. (30 lentelė).

60

30 lentelė. Skirtingo išsilavinimo respondentų pasiskirstymas pagal daţniausiai perkamo

gamintojo ledus

Variantai

Išsilavinimas

χ2

p Pagrindinis

Vidurinis

Profesinis

Nebaigtas

aukštasis

universiteti

nis

Aukštesnys

is/ koleginis

Aukštasis

universitetin

is

Abs.

sk.

Proc. Abs.

sk. Proc.

Abs.

sk. Proc.

Abs.

sk. Proc.

Abs.

sk. Proc.

Abs.

sk. Proc.

AB „Pieno

ţvaigţdės“

(„Nykštukas“)

7 41,2 7 35,0 5 18,5 4 50,0 12 24,5 45 43,7 9,956

0,076

AB

„Klaipėdos

pienas“

(„Baltoji

varnelė“)

6 35,3 6 30,0 8 29,6 5 62,5 15 30,6 19 18,4 10,

151 0,071

UAB „Ingman

ledai“

(„Ingman“,

„Viva“)

5 29,4 9 45,0 12 44,4 4 50,0 23 46,9 49 47,6 2,073

0,839

UAB „Iceko“

(„Aurum“,

„Eskimo“,

„Tirpukas“)

4 23,5 6 30,0 8 29,6 4 50,0 20 40,8 41 18,3 3,6

05 0,608

UAB

„Vikeda“

(„Dadu“)

6 35,3 8 40,0 8 29,6 2 25,0 14 28,6 34 33,0 1,2

31 0,942

3.2.8. Prieţastys, nulemiančios respondentų pasirinkimą perkant tam tikro gamintojo ledus

(atsiţvelgiant į lytį, amţių, gyvenamąją vietą, išsilavinimą)

Respondentų buvo prašoma nurodyti prieţastis, nulemiančias jų pasirinkimą perkant tam tikro

gamintojo ledus. Įvertinus ţemiau esančiame 17 paveiksle pateiktus rezultatus nustatyta, kad

labiausiai tiriamųjų ledų pasirinkimą lėmė pastarųjų skoninės savybės (54,9 proc., n=123), produkto

kaina (50,9 proc., n=114) ir kokybė (32,6 proc., n=73). Daugiau nei ketvirtadalis respondentų (24,5

proc., n=57) pirko tam tikrus gamintojo ledus dėl akcijos, 22,3 proc. (n=50) pirko ledus

atsiţvelgdami į gamintoją, 17,9 proc. (n=40) pirkdami ledus vadovavosi šeimos narių ar draugų

rekomendacijomis. Maţiausiai buvo respondentų, kuriems reklama turėjo įtakos renkantis, kokio

gamintojo ledus pirkti (6,7 proc., n=15).

61

17 pav. Respondentų nurodyti variantai, nulemiantys jų pasirinkimą perkant tam tikro

gamintojo ledus

Įvertinus vyrų ir moterų nurodytus variantus, kas nulemia jų pasirinkimą pirkti tam tikro

gamintojo ledus, nustatyta, kad moterys (60,9 proc.) statistiškai reikšmingai daţniau nei vyrai (42,5

proc.) pirkdamos valgomuosius ledus kreipė dėmesį į pastarųjų skonį (χ2=6,774, p=0,009).

Statistiškai reikšmingų skirtumų tarp nurodytų variantų, nulemiančių jų pasirinkimą perkant tam

tikro gamintojo ledus, ir lyčių nenustatyta (p>0,05). Daugiau nei pusė moterų (50,3 proc.) ir vyrų

(52,1 proc.) ledų pasirinkimą lėmė ledų kaina, maţdaug trečdalis moterų (35,1 proc.) ir vyrų (27,4

proc.) taip pat atkreipė dėmesį pirkdami tam tikro gamintojo ledus į pastarųjų sudėtį (p>0,05) (31

lentelė).

31 lentelė. Vyrų ir moterų nurodyti variantai, nulemiantys jų pasirinkimą perkant tam tikro

gamintojo ledus

Variantai

Lytis

χ2

p Vyrai Moterys

Abs. sk. Proc. Abs. sk. Proc.

Kaina 38 52,1 76 50,3 0,059 0,809

Akcija 15 20,5 42 27,8 1,370 0,242

Pakuotė 8 11,0 17 11,3 0,004 0,947

Gamintojas 19 26,0 31 20,5 0,858 0,354

Kokybė 20 27,4 53 35,1 1,329 0,249

Skonis 31 42,5 92 60,9 6,774 0,009

Reklama 7 9,6 8 5,3 1,450 0,228

Šeimos narių, draugų

rekomendacijos 13 17,8 27 17,9 0,001 0,989

Kita 1 1,4 0 0 2,078 0,149

62

Įvertinus skirtingo amţiaus grupių asmenų atsakymus nustatyta, kad daugiau nei pusė visų

amţiaus grupių respondentų daţniausiai pirkdami ledus dėmesį kreipė į jų skonį, tačiau reikšmingų

skirtumų tarp grupių nebuvo nustatyta (p>0,05). Daugiausiai ledus pagal pakuotę rinkosi iki 20

metų asmenys (33,3 proc.), maţiausiai į tai kreipė dėmesį 51-60 metų respondentai (7,1 proc.)

(χ2=12,70, p=0,026). Taip pat asmenys iki 20 metų statistiškai reikšmingai daţniau nei kitų amţiaus

grupių asmenys ledus rinkosi atsiţvelgdami į reklamą, tokių buvo 19,0 proc., maţiausiai į tai

dėmesį prieš renkantis tam tikro gamintojo ledus kreipė 21-30 metų asmenys (1,0 proc.) (χ2=17,70,

p=0,003). Statistiškai reikšmingų skirtumų tarp nurodytų variantų, nulemiančių jų pasirinkimą

perkant ledus, ir amţiaus grupių nenustatyta (p>0,05) (32 lentelė).

Stankevičiūtė savo moksliniame tiriamajame darbe „Mėsos ir pieno produktų reklamos įtaka

vartotojų elgsenai“ [28] nustatė veiksnius, turinčius įtakos įvairaus amţiaus respondentų

apsisprendimui pirkti. Mėsos ir pieno produktų reklama yra svarbus kriterijus 21-30 metų moterims

(6 proc.). Tokio pat amţiaus moterų apsisprendimą labiausiai įtakoja nuomonė bei įsitikinimai (52

proc.). Svarbus kriterijus yra ir pajamos (12 proc.). Vyresnėms moterims (31-40 metų) – svarbu

pajamos (10 proc.) bei nuomonė ir įsitikinimai (9 proc.). 51-60 metų vyrams svarbu nuomonė bei

įsitikinimai ir pajamos. Tokio pat amţiaus moterims svarbiausia yra prekės ţenklas (3 proc.) ir

pajamos (1 proc.). Mūsų darbe įvardinta tik reklama kaip svarbus veiksnys, lemiantis jaunų moterų

apsisprendimą pirkti ledus, kitų šios autorės paminėtų kriterijų mūsų tyrime dalyvavę respondentai

neįvardijo.

32 lentelė. Skirtingo amţiaus grupių asmenų nurodyti variantai, nulemiantys jų pasirinkimą

perkant tam tikro gamintojo ledus

Variantai

Amţius

χ2

p Iki 20

metų

21-30

31-40 41-50 51-60

Vyresni

nei 61

metų

Kaina 8 38,1 56 57,7 15 53,6 9 36,0 13 46,4 13 52,0 5,726 0,334

Akcija 2 9,5 33 34,0 8 28,6 5 20,0 6 21,4 3 12,0 9,721 0,084

Pakuotė 7 33,3 10 10,3 2 7,1 1 4,0 2 7,1 3 12,0 12,70 0,026

Gamintojas 5 23,8 19 19,6 8 28,6 9 36,0 3 10,7 6 24,0 5,990 0,307

Kokybė 4 19,0 37 38,1 8 28,6 10 40,0 11 39,3 3 12,0 9,342 0,096

Skonis 11 52,4 62 63,9 14 50,0 12 48,0 10 35,7 14 56,0 8,167 0,147

Reklama 4 19,0 1 1,0 1 3,6 2 8,0 2 7,1 5 20,0 17,70 0,003

Šeimos

narių,

draugų

rekomendac

ijos

6 28,6 14 14,4 3 10,7 5 20,0 5 17,9 7 28,0 5,224 0,389

Kita 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 1 4,0 7,996 0,156

63

Įvertinus skirtingos gyvenamosios vietos respondentų nurodytus variantus, kas nulemia jų

pasirinkimą pirkti tam tikro gamintojo ledus, nustatyta, kad statistiškai reikšmingų skirtumų tarp

gyvenamosios vietos ir nurodytų variantų, į kuriuos respondentai atkreipia dėmesį pirkdami ledus,

nenustatyta (p>0,05). Vienodai daţnai tiek kaimo (49,1 proc.), tiek miesto (56,9 proc.) gyventojai

ledus rinkosi atsiţvelgdami į skonį, kainą (53,3 proc. miesto gyventojų, 43,9 proc. kaimo

gyventojų) bei ledų kokybę (34,1 proc. miesto gyventojų, 28,1 proc. kaimo gyventojų). Daugiau nei

penktadalis (21,0 proc.) mieste ir ketvirtadalis (26,3 proc.) kaime gyvenančių asmenų rinkdamiesi

ledus dėmesį kreipė į ledų gamintoją. Į šeimos narių ar draugų rekomendacijas atsiţvelgia 19,2

proc. miesto ir 14,0 proc. kaimo gyventojų (33 lentelė).

33 lentelė. Skirtingos gyvenamosios vietos respondentų nurodyti variantai, nulemiantys jų

pasirinkimą perkant tam tikro gamintojo ledus

Variantai

Gyvenamoji vieta

χ2

p Miestas Kaimas/rajonas

Abs. sk. Proc. Abs. sk. Proc.

Kaina 89 53,3 25 43,9 1,513 0,219

Akcija 46 27,5 11 19,3 1,523 0,217

Pakuotė 21 12,6 4 7,0 1,324 0,250

Gamintojas 35 21,0 15 26,3 0,704 0,402

Kokybė 57 34,1 16 28,1 0,711 0,399

Skonis 95 56,9 28 49,1 1,034 0,309

Reklama 11 6,6 4 7,0 0,013 0,911

Šeimos narių, draugų

rekomendacijos 32 19,2 8 14,0 0,761 0,383

Kita 1 0,6 0 0 0,343 0,558

Įvertinus ţemiau pateiktus duomenis nustatyta, kad vidurinį išsilavinimą turintys respondentai

(65,0 proc.) labiau linkę pirkti ledus pagal jų skonines savybes – šį atsakymo variantą rinkosi 64,1

proc. asmenų, turinčių aukštąjį universitetinį išsilavinimą, 38,8 proc. – aukštesnįjį/koleginį, 37,5

proc. – nebaigtą aukštąjį universitetinį, 44,4 proc. – profesinį ir 58,8 proc. – pagrindinį išsilavinimą

turinčių asmenų (χ2=11,75, p=0,037). Pagal kokybę daţniau ledus rinkosi pirkti nebaigtą aukštąjį

universitetinį išsilavinimą (50,0 proc.) ir aukštąjį išsilavinimą (45,6 proc.) turintys respondentai nei

kitą išsilavinimą turintys asmenys (χ2=18,969, p=0,002). Taip pat asmenys su viduriniu

išsilavinimu statistiškai reikšmingai daţniau nei kitą išsilavinimą turintys asmenys ledus rinkosi

atsiţvelgdami į reklamą, tokių buvo 20,0 proc., maţiausiai į tai dėmesį prieš renkantis tam tikro

gamintojo ledus kreipė tiriamieji su aukštuoju išsilavinimu (1,0 proc.) (χ2=18,148, p=0,001,

patikimumo reikšmė apskaičiuota pagal tikslųjį Fišerio testą). Tarp kitų atsakymo variantų ir

64

skirtingą išsilavinimą turinčių respondentų statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta (p>0,05)

(34 lentelė).

34 lentelė. Skirtingo išsilavinimo respondentų nurodyti variantai, nulemiantys jų pasirinkimą

perkant tam tikro gamintojo ledus

Variantai

Išsilavinimas

χ2

P Pagrindinis

Vidurinis

Profesinis

Nebaigtas

aukštasis

universiteti

nis

Aukštesnysis/

koleginis

Aukštasis

universitetin

is

Abs

. sk.

Proc. Abs

. sk. Proc.

Abs.

sk. Proc.

Abs.

sk. Proc.

Abs.

sk. Proc.

Abs.

sk. Proc.

Kaina 4 23,5 9 45,0 18 66,7 2 25,0 28 57,1 53 51,5 10,98

0,052

Akcija 2 11,8 3 15,0 3 11,1 2 2,0 15 30,6 32 31,1 8,1

58

0,149

Pakuotė 3 17,6 6 30,0 2 7,4 1 12,5 3 6,1 10 9,7 9,752

0,092

Gamintojas 4 23,5 1 5,0 7 25,9 1 12,5 13 26, 24 23,3 4,6

8

0,464

Kokybė 3 17,6 3 15,0 4 14,8 4 50,0 12 24,5 47 45,6 18,

969

0,002

Skonis 10 58,8 13 65,0 12 44,4 3 37,5 19 38,8 66 64,1 11,

75

0,037

Reklama 3 17,6 4 20,0 4 14,8 1 12,5 2 4,1 1 1,0 18,

148

0,001

Šeimos

narių,

draugų

rekomenda

cijos

4 23,5 4 20,0 6 22,2 3 37,5 11 22,4 12 11,7

6,3

0,276

Kita 0 0 0 01 3,7 0 0 0 0 0 0 0 7,3

29

0,321

3.2.9. Etikečių skaitymas prieš perkant ledus (atsiţvelgiant į lytį, amţių, gyvenamąją vietą,

išsilavinimą)?

Tyrime dalyvaujančių respondentų buvo prašoma nurodyti, ar jie skaito ledų etiketes prieš

juos pirkdami. Įvertinus ţemiau esančiame paveiksle pateiktus duomenis nustatyta, kad ledų

etiketes skaito 31,7 proc. (n=71) tiriamųjų, jų neskaito – 40,2 proc. (n=90), ir jas ne visada skaito

28,1 proc. (n=63) tiriamųjų (18 pav.).

65

18 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal etikečių skaitymą

Įvertinus ţemiau esančioje lentelėje atskirai vyrų ir moterų pasiskirstymo pagal ledų etikečių

skaitymą nustatyta, kad statistiškai vienodai daţnai tiek moterys (32,5 proc.), tiek vyrai (30,1 proc.)

skaito prieš pirkdami ledus jų etiketes. Jų neskaito 37,1 proc. moterų ir beveik pusė vyrų (46,6

proc.) (χ2=2,087, p=0,352) (35 lentelė).

35 lentelė. Vyrų ir moterų pasiskirstymas pagal ledų etikečių skaitymą prieš perkant ledus

(χ2=2,087, p=0,352, df=2)

Variantai

Lytis

Vyrai Moterys

Abs. sk. Proc. Abs. sk. Proc.

Taip 22 30,1 49 32,5

Ne 34 46,6 56 37,1

Ne visada 17 23,3 46 30,5

Statistiškai vienodai visų amţiaus grupių asmenys skaito prieš pirkdami ledų etiketes: tą daro

44,0 proc. 41-50 metų asmenų, 42,9 proc. 51-60 metų asmenų, 32,0 proc. – 21-30 metų asmenų,

34,0 proc. vyresnių nei 61 metų ir 23,8 proc. jaunesnių nei 20 metų asmenų. 52,0 proc. vyresni nei

61 metų asmenys teigė neskaitantys etikečių, 32,0 proc. 41-50 metų asmenų nurodė ne visada prieš

perkant ledus skaitantys etiketes (36 lentelė) (χ2=10,408, p=0,494 df=10).

36 lentelė. Skirtingo amţiaus grupių asmenų pasiskirstymas pagal ledų etikečių skaitymą

prieš perkant ledus (χ2=10,408, p=0,494, df=10)

Variantai

Amţius

Iki 20

metų 21-30 31-40 41-50 51-60

Vyresni nei

61 metų Abs.

sk. Proc.

Abs.

sk. Proc.

Abs.

sk. Proc.

Abs.

sk. Proc.

Abs.

sk. Proc.

Abs.

sk. Proc.

Taip 5 23,8 31 32,0 6 21,4 11 44,0 12 42,9 6 24,0

Ne 10 47,6 36 37,1 14 50,0 6 24,0 11 39,3 13 52,0

Ne visada 6 28,6 30 30,9 8 28,6 8 32,0 5 17,9 6 24,0

66

Ţemiau esančioje 37 lentelėje pateikiami tyrime dalyvavusių asmenų gyvenamosios vietos

pasiskirstymo, pagal ledų etikečių prieš juos perkant atsakymo variantai. Nustatyta, kad statistiškai

reikšmingo ryšio tarp respondentų gyvenamosios vietos ir etikečių skaitymo nebuvo (p>0,05), todėl

galima teigti, kad vienodai daţnai tiek mieste, tiek kaime gyvenantys asmenys prieš pirkdami ledus

skaitė pastarųjų etiketes (χ2=1,117, p=0,572).

37 lentelė. Gyvenamosios vietos pasiskirstymas, pagal ledų etikečių skaitymą prieš perkant

ledus (χ2=1,117, p=0,572, df=2)

Variantai

Gyvenamoji vieta

Miestas Kaimas (rajonas)

Abs. sk. Proc. Abs. sk. Proc.

Taip 51 30,5 20 35,1

Ne 66 39,5 24 42,1

Ne visada 50 29,9 13 22,8

Skirtingo išsilavinimo respondentų buvo prašoma nurodyti, ar jie skaito etiketes prieš

pirkdami ledus. Kaip matyti iš ţemiau esančioje lentelėje pateiktų duomenų, 50,0 proc. nebaigtą

aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir 37,9 proc. aukštąjį universitetinį išsilavinimą turintys tiriamieji

skaito prieš pirkdami ledus jų etiketes. To nedaro 58,8 proc. asmenų, turinčių pagrindinį

išsilavinimą, 50,0 proc. – nebaigtą aukštąjį universitetinį išsilavinimą, 48,1 proc. – turintys profesinį

išsilavinimą. Nustatyta, kad statistiškai reikšmingo ryšio tarp respondentų išsilavinimo ir etikečių

skaitymo nebuvo (p>0,05), todėl galima teigti, kad vienodai daţnai skirtingo išsilavinimo asmenys

prieš pirkdami ledus ne visada skaitė ledų etiketes (χ2=12,474, p=0,255) (38 lentelė).

38 lentelė. Išsilavinimo pasiskirstymas pagal ledų etikečių skaitymą prieš perkant ledus

(χ2=12,474, p=0,255, df=10)

Variantai

Jūsų išsilavinimas

Pagrindinis Vidurinis Profesinis

Nebaigtas

aukštasis

universitetin

is

Aukštesnysi

s/ koleginis

Aukštasis

universitetinis

Abs.

sk. Proc.

Abs.

sk. Proc.

Abs.

sk. Proc.

Abs.

sk. Proc.

Abs.

sk. Proc.

Abs.

sk. Proc.

Taip 3 17,6 3 15,0 8 29,6 4 50,0 14 28,6 39 37,9

Ne 10 58,8 9 45,0 13 48,1 4 50,0 20 40,8 34 33,0

Ne visada 4 23,5 8 40,0 6 22,2 0 0 15 30,6 30 29,1

67

3.2.10. Informacija, į kurią respondentai atkreipia dėmesį skaitydami etiketes

(atsiţvelgiant į lytį, amţių, gyvenamąją vietą, išsilavinimą)?

Respondentų buvo prašoma nurodyti, į ką jie prieš pirkdami ledus atkreipia dėmesį

skaitydami etiketes. Įvertinus ţemiau esančiame 19 paveiksle pateiktus rezultatus nustatyta, kad

tiriamieji daţniausiai skaitydami etiketę dėmesį kreipia į tinkamumo vartoti datą (58,2 proc., n=78),

produkto sudėtį (56,7 proc., n=76). Maţdaug trečdalis respondentų kreipia dėmesį į gamintoją (27,6

proc., n=37) bei maistinę ir energinę vertę (26,9 proc., n=36). Maţiausiai buvo respondentų,

kuriems rūpėjo ledų etiketėje paţymėtos ledų laikymo sąlygos (12,7 proc., n=17).

Moksliniame straipsnyje „Lietuvos suaugusiųjų gyventojų nuomonės apie maisto produktų

ţenklinimą tyrimas“ [7] nustatyta, kad respondentai kaip labiausiai maisto produktų pasirinkimą

veikiančią ţenklinimo informaciją nurodė maisto produktų tinkamumo vartoti terminą.

Respondentų pateiktų atsakymų struktūroje šis ţenklinimo informacijos rodmuo sudarė didţiausią

dalį – 32,8 proc., o maisto produktų kaina ir kilmės šalis – atitinkamai 21,9 proc. ir 15,5 proc. Mūsų

darbe respondentai taip pat nurodė tinkamumo vartoti datą, kaip svarbiausią rodiklį, skaitant

etiketes, tuo tarpu produktų kainos ir kilmės šalies kaip veiksnių tiriamieji neįvardijo.

19 pav. Informacija, į kurią respondentai atkreipia dėmesį skaitydami etiketes

Įvertinus vyrų ir moterų nurodytus variantus, į ką jie prieš pirkdami ledus atkreipia dėmesį

skaitydami etiketes nustatyta, kad moterys (40,4 proc.) daţniau nei vyrai (20,5 proc.) kreipia dėmesį

į produkto sudėtį (χ2=8,649, p=0,003). Tarp kitų atsakymo variantų ir lyties statistiškai reikšmingų

skirtumų nenustatyta (p>0,05).

Nustatyta, kad aukštąjį išsilavinimą turintys asmenys (46,6 proc.) daţniau nei kitą išsilavinimą

turintieji, prieš pirkdami ledus atkreipia dėmesį į produkto sudėtį (χ2=15,227, p=0,009). Į laikymo

68

sąlygas labiausiai dėmesį kreipė 41-50 metų asmenys (24,0 proc.) (χ2=11,318, p=0,045) ir kaimo

gyventojai (14,0 proc.), miesto – 5,4 proc. (χ2=4,529, p=0,033).

3.2.11. Ar gaminio etiketėje pateikta informacija respondentams yra gerai įţiūrima ir

įskaitoma (atsiţvelgiant į lytį, amţių, gyvenamąją vietą, išsilavinimą)?

Tyrime dalyvaujančių respondentų buvo prašoma nurodyti, ar jiems gaminio etiketėje pateikta

informacija yra gerai įţiūrima ir įskaitoma. Įvertinus ţemiau esančiame 20 paveiksle pateiktus

duomenis nustatyta, kad ledų etiketės yra įskaitomos 20,1 proc. (n=45) tiriamųjų, trečdaliui

respondentų ne visada įskaitomos (29,9 proc., n=67), neįskaitomos – 9,8 proc. (n=22) tiriamųjų ir

jose pateiktos informacijos neskaito 40,2 proc. (n=90) tiriamųjų (20 pav.).

Panašūs rezultatai pateikiami Chmieliauskaitės moksliniame tiriamajame darbe „Informacijos

apie maistą sąsajos su maisto produktų pasirinkimu visuomenės sveikatos poţiūriu“ [6]. Šios

autorės darbe nurodoma, kad tik kas ketvirtas respondentas (25,7 proc.) visada aiškiai perskaito

maisto produktų etiketėse pateikiamą informaciją. Dauguma tiriamųjų nurodė (63,2 proc.), kad tik

kartais aiškiai perskaito ţenklinimo etiketėje pateikiamą informaciją apie maisto produktus.

Daugiau kaip dešimtadalis (11,1 proc.) tyrime dalyvavusių asmenų nurodė, aiškiai neperskaitantys

tokios informacijos.

20 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal etikečių įskaitomumą

Įvertinus ţemiau esančioje lentelėje atskirai vyrų ir moterų pasiskirstymo pagal ledų etikečių

įskaitomumą nustatyta, kad statistiškai panašiai tiek moterims (20,5 proc.), tiek vyrams (19,2 proc.)

ledų etiketės yra gerai įskaitomos. Jų neįskaito daugiau vyrų (15,1 proc.) nei moterų (7,3 proc.).

69

Statistiškai daţniau moterims (35,1 proc.) nei vyrams (19,2 proc.) ledų etiketės yra ne visada gerai

įţiūrimos (χ2=8,354, p=0,039, df=3) (39 lentelė).

Chmieliauskaitės ir kitų autorių atliktame tyrime „Lietuvos suaugusiųjų gyventojų nuomonės

apie maisto produktų ţenklinimą tyrimas“ [7] taip pat buvo nustatyta, kad moterys (28,4 proc.)

aiškiau perskaito maisto produktų etiketėse pateikiamą informaciją nei vyrai (22,0 proc.).

39 lentelė. Vyrų ir moterų pasiskirstymas pagal ledų etikečių įskaitomumą, įţiūrimumą

(χ2=8,354, p=0,039, df=3)

Variantai

Lytis

Vyrai Moterys

Abs. sk. Proc. Abs. sk. Proc.

Taip 14 19,2 31 20,5

Ne 11 15,1 11 7,3

Ne visada 14 19,2 53 35,1

Etiketėje pateiktos informacijos

neskaito 34 46,6 56 37,1

Statistiškai vienodai visų amţiaus grupių asmenys įskaito prieš pirkdami ledų etiketes: tai

pavyksta 28,6 proc. 31-40 metų asmenų, 23,8 proc. iki 20 metų asmenų, 23,7 proc. – 21-30 metų

asmenų, 17,9 proc. – 51-60 metų asmenų. Vyresniems asmenims etiketės nėra gerai įţiūrimos. 44,0

proc. 41-50 metų asmenys teigė ne visada įskaitantys ledų etiketes (χ2=21,933, p=0,110; df=15).

Patikimumo reikšmė apskaičiuota pagal tikslųjį Fišerio testą (40 lentelė).

40 lentelė. Skirtingo amţiaus grupių asmenų pasiskirstymas pagal ledų etikečių įskaitomumą,

įţiūrimumą (χ2=21,933, p=0,110; df=15)

Variantai

Amţius

Iki 20

metų 21-30 31-40 41-50 51-60

Vyresni nei

61 metų Abs.

sk. Proc.

Abs.

sk. Proc.

Abs.

sk. Proc.

Abs.

sk. Proc.

Abs.

sk. Proc.

Abs.

sk. Proc.

Taip 5 23,8 23 23,7 8 28,6 4 16,0 5 17,9 0 0

Ne 0 0 9 9,3 4 14,3 4 16,0 3 10,7 2 8,0

Ne visada 6 28,6 29 29,9 2 7,1 11 44,0 9 32,1 10 40,0

Etiketėje

pateiktos

informacijos

neskaito

10 47,6 36 37,1 14 50,0 6 24,0 11 39,3 13 52,0

Ţemiau esančioje 41 lentelėje pateikiamas tyrime dalyvavusių asmenų pasiskirstymas pagal

gyvenamąją vietą ir ledų etikečių įskaitomumą – įţiūrimumą. Nustatyta, kad statistiškai reikšmingo

70

ryšio tarp respondentų gyvenamosios vietos ir etikečių skaitymo nebuvo (p>0,05), todėl galima

teigti, kad vienodai daţnai tiek mieste, tiek kaime gyvenantys asmenys prieš pirkdami ledus įskaitė

pastarųjų etiketes (χ2=3,306, p=0,347).

41 lentelė. Gyvenamosios vietos pasiskirstymas pagal ledų etikečių įskaitomumą, įţiūrimumą

(χ2=3,306, p=0,347, df=3)

Variantai

Gyvenamoji vieta

Miestas Kaimas/rajonas

Abs. sk. Proc. Abs. sk. Proc.

Taip 37 22,2 8 14,0

Ne 18 10,8 4 7,0

Ne visada 46 27,5 21 36,8

Etiketėje pateiktos informacijos

neskaito 66 39,5 24 42,1

Skirtingo išsilavinimo respondentų buvo prašoma nurodyti, ar jiems yra gerai įskaitomos ledų

etiketės. Kaip matyti iš ţemiau esančioje lentelėje pateiktų duomenų, statistiškai reikšmingų

skirtumų tarp etikečių įţiūrimumo ir išsilavinimo nenustatyta (p>0,05). 13,6 proc. aukštąjį

universitetinį išsilavinimą, 12,5 proc. nebaigtą aukštąjį universitetinį išsilavinimą, 12,2 proc.

auštesnįjį/koleginį išsilavinimą ir 3,7 proc. profesinį išsilavinimą turintys tiriamieji gerai neįskaito

prieš pirkdami ledus jų etikečių. Ne visada gerai įskaitomos etiketės 40,0 proc. vidurinį išsilavinimą

turintiems asmenims (χ2=18,703, p=0,228) (42 lentelė)

42 lentelė. Išsilavinimo pasiskirstymas pagal ledų etikečių įskaitomumą, įţiūrimumą

(χ2=18,703, p=0,228, df=15)

Variantai

Jūsų išsilavinimas

Pagrindinis Vidurinis Profesinis

Nebaigtas

aukštasis

universitetin

is

Aukštesnysi

s/ koleginis

Aukštasis

universitetinis

Abs.

sk. Proc.

Abs.

sk. Proc.

Abs.

sk. Proc.

Abs.

sk. Proc.

Abs.

sk. Proc.

Abs.

sk. Proc.

Taip 5 29,4 3 15,0 3 11,1 0 0 8 16,3 26 25,2

Ne 0 0 0 0 1 3,7 1 12,5 6 12,2 14 13,6

Ne visada 2 11,8 8 40,0 10 37,0 3 37,5 15 30,6 29 28,2

Etiketėje

pateiktos

informacijos

neskaito

10 58,8 9 45,0 13 48,1 4 50,0 20 40,8 34 33,0

71

3.2.12. Respondentų ledų įsigyjimo vieta (atsiţvelgiant į lytį, amţių, gyvenamąją vietą,

išsilavinimą)?

Tyrimo dalyvių buvo klausiama, kur jie įsigyja – perka ledus. Iš 21-ojo paveikslo matome,

kad daţniausiai ledai yra perkami parduotuvėje (šį atsakymo variantą pasirinko didţioji dauguma

(94,6 proc., n=212) tiriamųjų. 3,1 proc. (n=7) respondentų ledus gaminasi patys ir 2,2 proc. (n=5) –

juos įsigyja turguje (21 paveikslas).

Mūsų tyrimo rezultatus patvirtina Čeponytės atliktas tyrimas „Vartotojas ir maisto produktų

sauga“ [8], kuriame nustatyta, kad daţniausiai vartotojai taip pat maisto produktus perka didţiųjų

prekybos tinklų parduotuvėse (84 proc.), 32 proc. – turguje, mugėse, 31 proc. – maţose

parduotuvėse, 8 proc. – tiesiogiai iš ūkininko. Paskutinis veiksnys mūsų darbe nebuvo paminėtas.

21 pav. Ledų įsigijimo vieta

Didţioji dalis respondentų – tiek moterys (96,0 proc.), tiek vyrai (91,8 proc.) – statistiškai

vienodai ledus daţniausiai įsigyja parduotuvėje (χ2=2,140, p=0,343, df=2). Statistiškai vienodai

retai vyrai (4,1 proc.) ir moterys (2,6 proc.) ledus gaminasi patys (p>0,05).

31-40 metų asmenys reikšmingai daţniau nei kitų amţiaus grupių asmenys nurodė patys

gaminantys ledus (10,7 proc.). Beveik visi 21-30 amţiaus asmenys, išskyrus vieną, ledus pirko

parduotuvėje. Turguje statistiškai daţniau ledus pirko 51-60 metų asmenys nei kitų amţiaus grupių

respondentai (χ2=17,340, p=0,015, df=10). Patikimumo reikšmė apskaičiuota pagal tikslųjį Fišerio

testą (43 lentelė).

72

43 lentelė. Skirtingų amţiaus grupių asmenų pasiskirstymas pagal ledų įsigyjimo vietą

(χ2=17,340, p=0,015; df=10)

Įsigyjimo vieta

Amţius

Iki 20

metų 21-30 31-40 41-50 51-60

Vyresni nei

61 metų Abs.

sk. Proc.

Abs.

sk. Proc.

Abs.

sk. Proc.

Abs.

sk. Proc.

Abs.

sk. Proc.

Abs.

sk. Proc.

Parduotuvėje 20 95,2 96 99,0 24 85,7 24 96,0 2 89,3 23 92,0

Turguje 1 4,8 0 0 1 3,6 1 4,0 2 7,1 0 0

Gaminu pats 0 0 1 1,0 3 10,7 0 0 1 3,6 2 8,0

Ţemiau esančioje 44 lentelėje pateikiamas tyrime dalyvavusių asmenų pasiskirstymas pagal

gyvenamąją vietą ir ledų įsigyjimo vietą. Nustatyta, kad statistiškai reikšmingo ryšio tarp

respondentų gyvenamosios vietos ir vietos, kur tiriamieji įsigyja ledus, nebuvo (p>0,05), todėl

galima teigti, kad vienodai daţnai tiek mieste, tiek kaime gyvenantys asmenys ledus daţniausiai

perka parduotuvėje (χ2=4,481, p=0,09).

44 lentelė. Gyvenamosios vietos pasiskirstymas pagal ledų įsigyjimo vietą (χ2=4,481, p=0,09,

df=2)

Įsigyjimo vieta

Gyvenamoji vieta

Miestas Kaimas/rajonas

Abs. sk. Proc. Abs. sk. Proc.

Parduotuvėje 161 96,4 51 89,5

Turguje 2 1,2 3 5,3

Gaminu pats 4 2,4 3 5,3

Skirtingo išsilavinimo respondentų buvo prašoma nurodyti, kur jie įsigyja ledus. Kaip matyti

iš ţemiau esančioje lentelėje pateiktų duomenų, statistiškai reikšmingų skirtumų tarp valgomųjų

ledų įsigyjimo vietos ir išsilavinimo nenustatyta (p>0,05). Didţioji dauguma visų išsilavinimų

asmenys ledus perka parduotuvėje. 15,5 proc. nebaigtą aukštąjį universitetinį išsilavinimą, 7,4 proc.

profesinį, 5,9 proc. pagrindinį ir 1,0 proc. aukštąjį išsilavinimą turintys tiriamieji ledus perka

turguje. 7,4 proc. profesinį, 6,1 proc. aukštesnįjį/koleginį ir 1,9 proc. aukštąjį išsilavinimą turintys

respondentai patys gaminasi ledus (χ2=15,596, p=0,084) (45 lentelė).

73

45 lentelė. Išsilavinimo pasiskirstymas pagal ledų įsigyjimo vietą (χ2=15,596, p=0,084, df=10)

Įsigyjimo vieta

Jūsų išsilavinimas

Pagrindinis Vidurinis Profesinis

Nebaigtas

aukštasis

universitetin

is

Aukštesnysi

s/ koleginis

Aukštasis

universitetinis

Abs.

sk. Proc.

Abs.

sk. Proc.

Abs.

sk. Proc.

Abs.

sk. Proc.

Abs.

sk. Proc.

Abs.

sk. Proc.

Parduotuvėje 16 94,1 20 100 23 85,2 7 87,5 46 93,9 100 97,1

Turguje 1 5,9 0 0 2 7,4 1 12,5 0 0 1 1,0

Gaminu pats 0 0 0 0 2 7,4 0 0 3 6,1 2 1,9

3.3. Valgomųjų ledų ţenklinimo paţeidimų analizė

Valgomųjų ledų ţenklinimo analizė buvo atlikta, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos

Reglamentu Nr. 1169/2011 „Dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams“ ir Lietuvos higienos

norma HN 119:2002 „Maisto produktų ţenklinimas“. Įvertintos 72 skirtingų rūšių valgomųjų ledų

etiketės, parduodamos Lietuvoje. Ledų ţenklinimo analizei buvo pasirinkta ne tik Lietuvos

gamintojų produkcija, bet ir ledai, įveţti iš kaimyninių valstybių.

Analizuojant valgomųjų ledų ţenklinimą, rasta nedaug, bet pakankamai reikšmingų

paţeidimų. Ledų ţenklinimo analizės metu nerasta maisto produkto grynojo kiekio, sudedamųjų

dalių sąrašo, laikymo ir vartojimo sąlygų ţenklinimo reglamento paţeidimų.

3.3.1. Vartotojus klaidinantis produkto pavadinimas

Atlikus tyrimą nustatyta, kad Lietuvos ir kitų valstybių gamintojai ne visada nurodo teisingą

produkto pavadinimą. AB „Pieno ţvaigţdės“ gamina valgomuosius ledus „glaistytas braškinis

plombyras Nykštukas“ ant pagaliuko, kurių sudėtyje nėra nei braškių uogų, nei braškių dţemo, tik

kvapioji medţiaga braškė (22 pav.). Gaminant valgomuosius ledus pavadinimu „braškiniai“, į kurių

sudėtį neįeina nei braškių uogos, nei braškių dţemas, pavadinime turėtų būti rašoma „braškių

skonio ledai“, o ant pakuotės negali būti pavaizduota braškės uoga, nes produkte jos nėra.

Kvapiosios medţiagos sudedamųjų dalių sąraše galėtų būti nurodomos, pateikiant konkrečios

kvapiosios medţiagos pavadinimą (pvz., kvapioji medţiaga braškė). Taip vartotojas bus

informuotas, kas šiems ledams suteikia braškių skonį.

74

22 pav. Klaidinantis produkto pavadinimas

3.3.2. Produkto pavadinimas ant pakuotės rašomas tik uţsienio kalba

Analizuojant etiketes buvo nustatyta, kad kai kurie Vokietijos ir Prancūzijos gamintojai ant

pakuočių rašo tik vokiečių ir prancūzų kalbomis (23 pav.). Todėl suprasti, kad valgomieji ledai yra

su karamele, riešutais ar šokoladu galima tik iš piešinio, kadangi pagrindiniame matymo lauke

pavadinimas nenurodytas lietuvių kalba. Renkantis produktą, vartotojui tenka analizuoti ledų sudėtį,

kad suţinotų, koks produktas jiems siūlomas, tačiau daţnai informacija būna pateikta smulkiu

šriftu. Tai ypač aktualu vyresnio amţiaus ţmonėms, nes jiems sunku įskaityti informaciją, parašytą

smulkiomis raidėmis.

23 pav. Produkto pavadinimas pateikiamas tik uţsienio kalba

3.3.3. Neteisingai nurodomas tinkamumo vartoti terminas

Minimalus tinkamumo vartoti terminas nurodo, kiek laiko produktas bus švieţias ir tinkamas

vartoti. Valgomieji ledai mikrobiologiniu poţiūriu yra greitai gendantis produktas, dėl to

ţenklinimo etiketėje minimalaus tinkamumo vartoti terminas keičiamas nuoroda „Tinka vartoti iki

.... (data)“. Daugelis gamintojų tinkamumo vartoti terminą pateikia teisingai, gerai įţiūrimoje

75

vietoje. Vertinant valgomųjų ledų ţenklinimą buvo nustatyta, kad UAB „Unilever Lietuva

distribucija“ gaminamų ledų etiketėse nurodo „Geriausias iki pabaigos“, o turėtų būti – „Tinka

vartoti iki .... (data)“ (24 pav.).

24 pav. Neteisingai nurodytas tinkamumo vartoti terminas

3.3.4. Nenurodomas ledų gamintojas

Ţenklinimo etiketėse aiškiai nurodyti gamintojų ir importuotojų pavadinimai bei adresai,

išskyrus Lietuvoje specialiu uţsakymu „Maxima“ tinklui gaminamų ledų gamintojus, kurių

etiketėse nenurodytas gamintojas, o tik kilmės šalis ir pardavėjas. Ši informacija turėtų būti

pateikiama tam, kad vartotojas ţinotų, į ką turėtų kreiptis norėdamas nusiųsti skundą arba gauti

papildomos informacijos apie produktą (25 pav.).

25 pav. Nenurodytas gamintojas

76

IŠVADOS

1. Didţiuosiuose prekybos tinkluose vyrauja Lietuvos gamintojų siūlomi valgomieji ledai,

importuoti iš kitų šalių – sudaro tik nedidelę viso ledų asortimento dalį (proc.)

2. Plombyras ir grietininiai ledai pasiţymi didesniu baltymų ir riebalų kiekiu, lyginant su kitų

rūšių ledais. Maţomis porcijomis supakuoti glaistyti ledai pasiţymi didesne energine verte

(dėl glaisto), negu supakuoti šeimyninėse pakuotėse.

3. Vartotojai daţniausiai renkasi vanilinį plombyrą ir grietininius ledus. Vyrai rečiau nei

moterys vartoja ledus. Vyrai daţniau renkasi grietininius ledus, daţniau juos perka dėl

skoninių savybių nei moterys. Moterys daţniau nei vyrai kreipė dėmesį į ledų skonį ir sudėtį

(p<0,05). Jauni asmenys daţniau nei kitų amţiaus grupių asmenys linkę vartoti vaisinius

ledus, daţniau rinkosi juos pirkti dėl to, kad tai yra pigus produktas, daţniau nurodė ledus

gaminantys patys (p<0,05). Ţemesnio išsilavinimo asmenys daţniau rinkosi ledus,

atsiţvelgdami į reklamą nei asmenys, turintys kitą išsilavinimą (p<0,05).

4. Analizuojant valgomųjų ledų ţenklinimo paţeidimus nustatyta, kad vyrauja smulkūs,

vartotojus klaidinantys neatitikimai. Dauguma nustatytų ţenklinimo paţeidimų susiję su

vartotojus klaidinančiais produkto pavadinimais, neteisingai nurodomais tinkamumo vartoti

terminais.

Rekomendacijos

Šio mokslinio tiriamojo darbo tema yra aktuali, maţai nagrinėta, todėl gauti tyrimo rezultatai

galėtų būti naudojami tolimesnių tyrimų eigai, kadangi kitų literatūros šaltinių panašia tema

randama nedaug.

77

LITERATŪRA

1. “Lietuvos Respublikoje parduodamų daiktų (prekių) ţenklinimo ir kainų nurodymo

taisyklės“.

2. Baltinaitė R. Šaltas malonumas. 2007. [ţiūrėta 2015 m. sausio 12 d.] Prieiga per internetą:

http://www.diena.lt/naujienos/laisvalaikis-ir-kultura/zvaigzdes-ir-pramogos/saltas

malonumas-598591#.U5__WZSSy8o

3. Bartkevičiūtė R., Čeponytė Z., Drulytė I., Greičiuvienė A., Kudirkaitė R., Glebavičiūtė I.,

Septilkienė V., Stankevičienė L., Kolosovskis E. Maisto produktai: sauga ir kokybė.

Lietuvos vartotojų institutas; 2006. p. 35 – 36.

4. Bartosevičienė V., Gudonavičius L., Šaparnis G. Statistical Analysis of Milk Products

Consumers Behaviour. 2006. [ţiūrėta 2014 m. rugsėjo 27 d.] Prieiga per internetą:

file:///C:/Users/Audra/Downloads/11309-33059-1-PB.pdf

5. Brimerienė I., Čeponytė Z., Dagiliūtė R., Drulytė I., Gapšytė V., Maldeikienė A.,

Ščeponavičienė S., Venckevič E. Atsakingas vartojimas. Mokytojo knyga. Vilnius; 2013. p.

40 – 47.

6. Chmieliauskaitė I. Informacijos apie maistą sąsajos su maisto produktų pasirinkimu

visuomenės sveikatos poţiūriu. Daktaro disertacija. Biomedicinos mokslai. Visuomenės

sveikata (10B). Vilnius; 2009.

7. Chmieliauskaitė I., Bartkevičiūtė R., Stukas R., Barzda A., Kornyšova S. Lietuvos

suaugusiųjų gyventojų nuomonės apie maisto produktų ţenklinimą tyrimas. Visuomenės

sveikata. 2009. T. 1. Nr. 44. p. 43 – 49.

8. Čeponytė Z. Vartotojas ir maisto produktų sauga: Mokslas ir gyvenimas. 2007 (11). p. 26 –

27.

9. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1169/2011 „Dėl informacijos apie

maistą teikimo vartotojams“.

10. Greičiuvienė A. Pienas ir jo produktai. [ţiūrėta 2014 m. gruodţio 18 d.] Prieiga per

internetą: http://vmvt.lt/lt/as/vartotojas/maisto.produktai/pieno.produktai

11. Gudonis A. Pieno gaminių juslinis vertinimas. Kaunas: Technologija; 2009. p. 38.

12. Gudonis A. Pieno gaminių technologija. Kaunas: Technologija; 2009. p. 262.

13. Gudonis A. Pieno gaminių technologija. Utena; 2012. p. 156 – 157.

14. Gudonis A. Pieno ir pieno produktų ekspertizė. Kaunas: Technologija; 2002. p. 12 – 14.

78

15. Gudonis A. Pieno ir pieno produktų mokslas ir technologija. Kaunas: Technologija; 2006. p.

76.

16. Lietuvos higienos norma HN 53:2003 „Leidţiami vartoti maisto priedai“.

17. Liutkevičius A., Lazdauskienė J. Viskas apie pieną ir iš pieno. Kaunas; 2005. p. 50 – 51,

113 – 114.

18. Lukaitytė-Vnarauskienė R. Iš ko gaminami ledai, arba kodėl ilgimės senojo plombyro.

[ţiūrėta 2015 m. vasario 2 d.] Prieiga per internetą: http://www.delfi.lt/verslas/mano-

eurai/is-ko-gaminami-ledai-arba-kodel-ilgimes-senojo-plombyro.d?id=61396493

19. Mahdian E., Karazhian R. Effects of Fat Replacers and Stabilizers on Rheological,

Physicochemical and Sensory Properties of Reduced-fat Ice Cream. Department of Food

Quality and Safety. Institute of Food Science and Technology. Islamic Republic of Iran.

2013. p. 1164.

20. Masteikienė R. Maisto produktų mikrobiologija 2. Kaunas: Technologija; 2007. p. 143.

21. Mieţelienė A., Alenčikienė G., Liutkevičius A. Biologiškai vertingų komponentų įtaka

valgomųjų ledų savybėms. ISSN 1392-0227. Maisto chemija ir technologija; 2007. T. 41.

Nr. 2. p. 45 – 46.

22. Privalomieji valgomųjų ledų kokybės reikalavimai.

23. Pukys P. Apie tendencijas pasaulinėje ledų prekyboje//Pienininkystė. 1998. Nr 3. p. 8 – 10.

24. Robert T. Marshall.&W.S.Arbucle. Ice cream. //A Chapman&Hall Food Science

Book//Maryland. 2000. p. 349.

25. Sadevič M., Christauskienė D. Ledai – atgaiva karštą vasaros dieną. Ţurnalas „Sveikas

ţmogus“ 2008/03. [ţiūrėta 2014 m. lapkričio 23 d.] Prieiga per internetą:

http://www.sveikaszmogus.lt/Atostogos-811-Ledai_atgaiva_karsta_vasaros_diena

26. Sakas V. Valgomųjų ledų atsiradimo istorija Lietuvos kulinarijoje. [ţiūrėta 2014 m. spalio 2

d.] Prieiga per internetą:

http://www.reginospalepe.com/View/?contfile=../Z_NewPages/Categories/Culinary/History/

contents.htm&dispfile=../Z_NewPages/Categories/Culinary/History/pages/article002.htm .

27. Staniškienė B., Šernienė L., Šiugţdaitė J., Tušas S. Pieno ir jo produktų kokybės

įvertinimas. Kaunas; 2007.

28. Stankevičiūtė G. Mėsos ir pieno produktų reklamos įtaka vartotojų elgsenai. 2005. [ţiūrėta

2015 m. vasario 12 d.] Prieiga per internetą: http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-

0001:E.02~2005~D_20050530_161731-20762/DS.005.0.01.ETD

79

29. Stukas R. “Maisto priedų reikšmė šiandien ir ateityje”. Valstybinės maisto ir veterinarijos

tarnybos konferencija. Vilnius; 2011.

30. Subaitė J. Pieno produktų vartotojų elgseną rinkoje įtakojantys veiksniai. 2007. [ţiūrėta

2014 m. spalio 18 d.] Prieiga per internetą:

31. Tyrimas: ledai – ne tik atsigaivinti, bet ir nuotaikai pakelti. 2014. [ţiūrėta 2015 m. kovo 29

d] Prieiga per internetą: http://www.delfi.lt/gyvenimas/receptai/tyrimas-ledai-ne-tik-

atsigaivinti-bet-ir-nuotaikai-pakelti.d?id=65003033

32. Vaitkus V. Gamybos technologijos pritaikymas atskiroms valgomųjų ledų rūšims. Vilnius;

1999 p. 58.

33. Vaitkus V., Alenčikienė G. Valgomųjų ledų geros gamybos praktikos vadovas. KTU Maisto

institutas. Kaunas; 2006. p. 13, 55.

34. Valgomieji ledai – saugus ir sveikas vasaros skanėstas. 2012. [ţiūrėta 2015 m. kovo 5 d.]

Prieiga per internetą: http://vmvt.lt/lt/naujienos/2696/

35. Valgomųjų ledų techninis reglamentas.

36. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2013 m. gyvūninio maisto kontrolės ataskaita.

37. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2014 metų maisto kontrolės veiklos ataskaita.

38. Westenhoefer J. Age and gender dependent profile of food choice // Forum Nutrition. 2005.

Vol. 57. p. 44 – 51.

39. www.iceco.lt [ţiūrėta 2015 m. vasario 2 d.]

40. www.icecreamdadu.com [ţiūrėta 2015 m. vasario 2 d.]

41. www.klpienas.lt [ţiūrėta 2015 m. sausio 29 d.]

42. www.pienozvaigzdes.lt [ţiūrėta 2015 m. sausio 28 d.]

43. www.premia.lt [ţiūrėta 2015 m. sausio 28 d.]

44. Ţemaitienė A. Biologiškai vertingų komponentų įtaka valgomųjų ledų gamybos

technologijai ir jų savybėms. Magistro baigiamasis darbas. Kaunas; 2005.

45. Ţvirblytė J. Ledai gaivina ir smaliţius, ir gamintojus. 2010. [ţiūrėta 2015 m. kovo 4 d.]

Prieiga per internetą: http://www.alfa.lt/straipsnis/10373441/ledai-gaivina-ir-smalizius-ir-

gamintojus

80

PRIEDAI

1 priedas

APKLAUSOS ANKETA

LIETUVOJE IR EUROPOS SĄJUNGOJE GAMINAMŲ LEDŲ MAISTINĖS VERTĖS, VARTOJIMO

YPATUMŲ IR ŢENKLINIMO PAŢEIDIMŲ ANALIZĖ

Šios anketos tikslas – išanalizuoti Lietuvoje ir Europos Sąjungoje gaminamų ledų maistines vertes, vartojimo

ypatumus ir ţenklinimo paţeidimus. Tinkamus atsakymų variantus apibraukite ar paţymėkite (○), kur reikia – įrašykite

savo atsakymo variantą. Anketa yra anoniminė, tad atsakymai bus naudojami bendrai statistinei analizei.

Iš anksto dėkoju uţ atsakymus.

1. Jūsų lytis:

o Moteris

o Vyras

2. Jūsų amţius:

o Iki 20 m.

o Nuo 21 iki 30 m.

o Nuo 31 iki 40 m.

o Nuo 41 iki 50 m.

o Nuo 51 iki 60 m.

o Vyresni nei 61 m.

3. Jūsų gyvenamoji vieta:

o Miestas

o Kaimas/rajonas

o Kita ...........................................

4. Jūsų išsilavinimas:

o Pagrindinis

o Vidurinis

o Profesinis

o Nebaigtas aukštasis universitetinis

o Aukštasis neuniversitetinis (aukštesnynis/koleginis)

o Aukštasis universitetinis

5. Jūs esate:

o Moksleivis (-ė)

o Studentas (-ė)

o Darbuotojas (-a)

o Valstybės tarnautojas (-a)

o Pensininkas (-ė)

o Bedarbis (-ė)

o Kita ..............................................

6. Ar vartojate ledus?

o Taip

o Ne

o Nevartoju, bet perku kitiems šeimos nariams

7. Jei vartojate, kaip daţnai tai darote?

o Kasdien

o Kelis kartus per savaitę

81

o Kartą per mėnesį

o Kelis kartus per mėnesį

o Vartoju labai retai

o Nevartoju

8. Kuriuo metų laiku daţniausiai vartojate ledus?

o Ţiemą

o Pavasarį

o Vasarą

o Rudenį

o Sezoniškumas tam įtakos neturi

o Nevartoju ledų

9. Kokius ledus daţniausiai renkatės?

o Plombyrinius

o Grietininius

o Pieniškus

o Vaisinius

o Šerbetinius

o Nevartoju ledų

10. Dėl kokios prieţasties perkate ledus (paţymėkite vieną Jums labiausiai tinkantį atsakymą)?

o Dėl didelės ledų įvairovės

o Maistingas produktas

o Skanus produktas

o Valgyti ledus sveika

o Atgaivina karštą dieną

o Pigu

o Neperkate

o Kita ................................................

11. Į ką atkreipiate dėmesį pirkdami ledus (galimi keli atsakymų variantai)?

o Pakuotės išvaizdą

o Kainą

o Vykdomas akcijas

o Ledų sudėtį

o Produkto kaloringumą

o Perkate bet kokius

o Neperkate ledų

12. Kurio gamintojo ledus daţniausiai perkate (galimi keli atsakymų variantai)?

o AB „Pieno ţvaigţdės“ („Nykštukas“)

o AB „Klaipėdos pienas“ („Baltoji varnelė“)

o UAB „Ingman ledai“ („Ingman“, „Viva“)

o UAB „Iceco“ („Aurum“, „Eskimo“, „Tirpukas“)

o UAB „Vikeda“ („Dadu“)

13. Kas apsprendţia Jūsų pasirinkimą (galimi keli atsakymų variantai)?

o Kaina

o Akcija

o Pakuotė

o Gamintojas

o Kokybė

o Skonis

o Reklama

o Šeimos narių, draugų rekomendacijos

o Kita ...............................................

82

14. Ar rinkdamiesi ledus Jūs skaitote etiketes?

o Taip

o Ne

o Ne visada

15. Jeigu skaitote etiketes, į kokią informaciją atkreipiate dėmesį (galimi keli atsakymų variantai)?

o Produkto sudėtį

o Maistinę ir energinę vertę

o Gamintoją

o Tinkamumo vartoti datą

o Laikymo sąlygas

o Neskaitau

16. Ar gaminio etiketėje pateikta informacija Jums yra gerai įţiūrima ir įskaitoma?

o Taip

o Ne

o Ne visada

o Etiketėje pateiktos informacijos neskaitau

17. Kur daţniausiai Jūs perkate ledus?

o Parduotuvėje

o Turguje

o Gaminate pats

Dėkojame Jums uţ sąţiningumą ir kantrybę, atsakant į pateiktus klausimus.

83

2 priedas

1 lentelė. Skirtingų ledų gamintojų asortimento palyginimas

Ledų gamintojai

1 2 3 4 5 6

Plombyras Grietininiai

ledai Pieniški ledai

Kiti valgomieji

ledai Vaisiniai ledai

Sorbetas/

Šorbetas

AB „Pieno ţvaigţdės“

“Nykštukas” ant

pagaliuko

„Pasaka“ ant

pagaliuko

Jogurtiniai ledai

indelyje

„Pasaka“

vafliniame

indelyje

„Pasaka“

vaflniame

indelyje

„Nykštukas“

vafliniame

indelyje

„Nykštukas“

šeimos

pakuotėse

„Smilga“ ant

pagaliuko

„Smilga“

didelėse

pakuotėse

„Pasaka“

šeimos

pakuotėje

UAB “Iceco”

1 2 3 4 5 6

„Aurum“

vafliniuose

indeliuose

„Aurum“

vafliniuose

indeliuose

„Aurum“

vaniliniai ledai

vafliniuose

indeliuose

„Fruit“ vaisiniai

ledai ant

pagaliuko

„Mio“ šerbetas

ant pagaliuko

„Etalon“

vanilinis

plombyras tarp

vaflių

„Aurum“

sumuštinio tipo

ledai

„Aurum“

vafliniai rageliai

Grietininiai

vanilės skonio

ledai didelėse

pakuotėse

„Aurum“ ant

pagaliuko

„Etalon“ ledai

vafliname

indelyje

UAB “Vikeda”

1 2 3 4 5 6

„Dadu“

vafliniame

indelyje

„Dadu“

vafliniame

indelyje

„D„ice“ ledai

ant pagaliuko

„Dadu“ šerbetas

vafliniame

indelyje

„Dadu“

vafliniame

ragelyje

„Dadu“

vafliniame

ragelyje

.

„Dadu“ šeimos

pakuotėje

„Yoguta“ ant

pagaliuko

AB “Klaipėdos pienas”

1 2 3 4 5 6

84

„Dione“

vafliniame

ragelyje

„Dione“

indelyje

„Kar Kar“ tarp

vaflių

„Valeto“

vafliniame

indelyje

„Aliaska“

vafliniame

indelyje

„Valeto“

vafliniame

indelyje

„Dione“ ant

pagaliuko

„Baltoji

varnelė“ tarp

plokščių vaflių

Sorbetas „Slim

drive“ ant

pagaliuko

„Dione“

didelėse

pakuotėse

Sorbetas

„Junga“ ant

pagaliuko

„Baltoji

varnelė“

vafliniame

indelyje

„Eskimo“/ ant

pagaliuko

„Dione Pearl“

dėţutėse

„Kar Kar“

vafliniame

ragelyje.

UAB “Rivona ”

1 2 3 4 5 6

„Piemenėlio“

vafliniame

indelyje

„Gar2“ ant

pagaliuko

„Lolo“

vafliniame

indelyje

„Sever“

vafliniame

indelyje

„Gar2

vafliniame

kūgyje

Valgomieji

pieniniai

vaniliniai ledai

vafliniame

indelyje

„Lolo“ ant

pagaliuko/

vafliniame

kūgyje

UAB “Premia KPC ”

1 2 3 4 5 6

„Klasika“

vafliniame

puodelyje

„Pergalė“

vafliniame

kūgyje

„Klasika“

vafliniame

puodelyje

„Jocker juice“

ant pagaliuko

„Klasika“ ant

pagaliuko

„Klasika“

vafliniame

kūgyje

„Premia Super

Size“ vafliniame

puodelyje

„Klasika“

dėţutėje

„Klasika

vafliniame

puodelyje

„Bravo“

vafliniame

indelyje

„Klasika“ ant

pagaliuko

„Premia“ ant

pagaliuko

„Planeta“ ant

pagaliuko

„Bravo“ ant

pagaliuko

„Klasika“ ledai

dėţutėje

„Bravo“ ledai

dėţutėje

„Premia

Strawberry“

didelėje

dėţutėje

„Klasika“

apvalioje

pakuotėje

UAB „Ingman ledai“

1 2 3 4 5 6

85

Šokoladinis

plombyras su

vyšnių

gabaliukais

sirupe dideliame

indelyje

„Baltija“

vafliniame

ragelyje

„Twister“ ledai

„Super Viva“

vafliniame

indelyje

„Karališki“

dėţutėje

„Karališki“

dideliame

indelyje

Kiti gamintojai

1 2 3 4 5 6

„Iki“

vafliniame

indelyje

„Pols

klasiskais“ ant

pagaliuko

„Nu fruit“ ant

pagaliuko

„Caramel Ice

Cream“

vafliniame

puodelyje

„Iki“ dėţutėje „Optima linija“

vafliniame

indelyje

„Sabor Nata

Caramelo“

dėţutėje

„Rios Vanille

Knusperwelle“

dėţutėje

„Eisbar

cookies&Cream

“ didelėje

pakuotėje

„Adelie

Classic“

didelėje

pakuotėje

„Adelie 2

chocolats“

dėţutėje

„Cento“

dėţutėje

„Iki“ ant

pagaliuko

86

3 priedas.

1 lentelė. Skirtingų gamintojų plombyro ledų maistinės vertės palyginimas (tūris: 90 – 200 ml)

Produkto pavadinimas

100 g produkto energinė ir maistinė vertė (g)

Energinė

vertė, kcal Baltymai Riebalai

Sočiosios

riebalų r. Angliavandeniai Cukrūs Druska

Vanilinis plombyras „Nykštukas“ 234 4,0 12,9 - 25,5 - -

Glaistytas vanilinis plombyras

„Nykštukas“ 323 3,1 24,4 - 22,6 - -

Vanilės skonio plombyras „IKI“ 233 3,8 13,3 12,2 24,6 18,5 0,2

Vanilinis plombyras „Dadu“ 228 3,9 12,7 7,3 26,1 20,1 0,15

Vanilinis plombyras „Dadu“ be

laktozės 235 3,7 14,5 9,0 22,4 14,8 0,15

Vanilinis plombyras „Baltoji

varnelė“ 192 2,8 11,1 11,1 20,2 12,9 0,015

Senovinis plombyras „Baltoji

varnelė“ 226 2,8 13,9 13,6 22,3 14,6 0,015

Vanilinis plmbyras „Dione“ 304 4,1 19,1 13,9 28,8 19,0 0,15

Vanilinis plombyras „Klasika“ 238 4,6 12,0 8,0 28,0 12,0 0,1

Glaistytas vanilinis plombyras

„Klasika“ 337 3,0 25,0 14,0 25,0 18,0 0

Vanilinis plombyras„Karališki“ 223 4,5 12,0 7,0 25,0 19,0 0,2

Vanilinis plombyras „Piemenėlio“ 169 2,9 8,9 0,3 17,5 9,2 0,25

87

2 lentelė. Skirtingų gamintojų plombyro ledų maistinės vertės palyginimas (tūris: 1000 ml)

3 lentelė. Skirtingų gamintojų grietininių ledų maistinės vertės palyginimas (tūris: 150 – 200 ml)

Produkto pavadinimas

100 g produkto energinė ir maistinė vertė (g)

Energinė

vertė, kcal Baltymai Riebalai

Sočiosios

riebalų r. Angliavandeniai Cukrūs Druska

Vanilinis plombyras „Nykštukas“ 224 2,9 14,0 - 25,5 - -

Vanilinis plombyras „Pasaka“ 217 2,9 13,0 - 22,2 - -

Vanilinis plombyras „Dadu“ 196 2,9 12,0 8,7 19,1 17,9 0,21

Vanilinis plombyras „Klasika“ 209 3,0 13,0 8,0 20,0 13,0 0

Vanilės skonio plombyras „IKI“ 213 3,0 13,0 8,0 21,0 13,0 0,2

Produkto pavadinimas

100 g produkto energinė ir maistinė vertė (g)

Energinė

vertė, kcal Baltymai Riebalai

Sočiosios

riebalų r. Angliavandeniai Cukrūs Druska

Glaistyti grietininiai ledai

„Pergalė“ 304 3,5 18,0 11,0 32,0 21,0 0,2

Grietininiai ledai „Klasika Cream“ 274 4,5 13,0 - 34,0 - -

Glaistyti grietininiai ledai

„Klasika“ 297 2,0 21,0 14,0 25,0 19,0 0,2

Vanilės skonio grietininiai ledai

„Baltija“ 290 5,0 15,0 9,0 33,0 19,0 0,1

Glaistyti vaniliniai grietininiai ledai

„Favorit“ 310 3,0 22,0 14,0 25,0 20,0 0,2

Glaistyti vaniliniai grietininiai ledai

„Pols“ 278 2,6 20,0 13,0 23,0 21,0 0,12

88

4 lentelė. Skirtingų gamintojų valgomųjų ledų maistinės vertės palyginimas (tūris: 90 – 200 ml)

5 lentelė. Skirtingų gamintojų valgomųjų ledų maistinės vertės palyginimas (tūris: 500 – 1000 ml)

Produkto pavadinimas

100 g produkto energinė ir maistinė vertė (g)

Energinė vertė,

kcal Baltymai Riebalai

Sočiosios

riebalų r. Angliavandeniai Cukrūs Druska

Vanilės skonio ledai „Aurum“ 264 3,2 19,1 15,2 19,9 18,6 0,1

Vanilės skonio ledai „Saldus

ragelis“ 214 3,5 7,5 6,0 33,1 21,2 0,1

Glaistyti vaniliniai ledai „Mini

eskimo“ 267 2,6 21,3 11,1 16,3 12,0 0,01

Vanilės skonio ledai „Big milk“ 290 3,0 18,0 16,0 27,0 23,0 0,13

Vanilės skonio ledai „Optima

linija“ 192 1,2 9,6 3,0 24,5 16,5 0,02

Produkto pavadinimas

100 g produkto energinė ir maistinė vertė (g)

Energinė vertė,

kcal Baltymai Riebalai

Sočiosios

riebalų r. Angliavandeniai Cukrūs Druska

Vanilės skonio ledai „Dadu family“ 158 1,9 8,0 6,0 19,1 18,9 0,18

Vaniliniai ledai „Klasika“ 217 2,0 13,0 7,0 23,0 16,0 0,07

Vanilės skonio ledai „Cento“ 109 1,0 5,0 3,0 23,0 15,0 0,08

Vaniliniai ledai „Rimi“ 180 3,7 9,0 5,6 21,0 20,0 0,1

Vanilės skonio ledai „Basic vanilla

Rimi“ 184 1,0 9,3 8,4 24,0 16,0 0

Vanilės skonio ledai „Optima linija“ 109 1,0 5,0 3,0 23,0 15,0 0,08

89