lietuvos darbo rinkos tendencijos 2018 m. i pusmetis...lietuvos darbo biržos duomenimis šių metų...

Lietuvos darbo rinkos tendencijos

2018 m. I pusmetis

Vilnius

2

Turinys

Užimtumo tendencijos .................................................................................................................. 3

Registruoto nedarbo tendencijos ............................................................................................... 5

Regioniniai skirtumai ...................................................................................................................... 7

Darbo jėgos pasiūla – kas ieškojo darbo? ................................................................................. 8

Kokių darbuotojų ir kompetencijų labiausiai trūko? ................................................................. 9

Darbo jėgos pasiūlos ir paklausos suderinamumas ................................................................ 11

Jaunimo situacija darbo rinkoje ................................................................................................ 12

Užsieniečių įdarbinimas ............................................................................................................... 16

Užimtumo didinimo priemonės .................................................................................................. 17

Grupės darbuotojų atleidimai ................................................................................................... 19

Profesijos, kurių darbo rinkoje labiausia trūko 2018 metų I pusmetį ...................................... 20

Absolventai pagal mokymo įstaigas bei mokymo/studijų programas, 2018 metų I

pusmetis ........................................................................................................................................ 25

3

Užimtumo tendencijos

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, realus bendrojo vidaus produkto (BVP) pokytis,

pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, palyginti su 2018 m. pirmuoju ketvirčiu sudarė 0,9

proc., o lyginant su tuo pačiu ketvirčiu prieš metus, BVP paaugo 3,8%. Teigiamam BVP pokyčiui įtakos

turėjo didmeninės ir mažmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto,

transporto ir saugojimo, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonių veiklos rezultatai.

Darbo jėgos paklausa ir užimtumo lygis augo, nedarbo lygis – mažėjo

Nuo 2010 m. kylanti Lietuvos ekonomika lėmė pagrindinių darbo rinkos rodiklių gerėjimą, nepaisant

tam tikrų sezoninių svyravimų. 15-64 metų amžiaus asmenų užimtumo lygis 2018 m. II ketvirtį siekė

72,1 proc., nedarbo lygis – 6,1 proc. Tai paskatino auganti darbo jėgos paklausa, kylantis darbo

užmokestis ir, tikėtina, naujausi Darbo kodekso pakeitimai, kurie leido darbdaviams drąsiau samdyti

naujus darbuotojus.

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

Situacija darbo rinkoje toliau kaista: užimtumo lygis auga, darbo jėga mažėja todėl vis labiau

jaučiamos jos trūkumas. Tai vyksta dėl demografinių pokyčių Lietuvoje – darbingo amžiaus gyventojų

mažėjimo, visuomenės senėjimo, emigracijos procesų.

Didelis atotrūkis tarp užimtumo mieste ir kaime

2018 m. II ketvirtį užimtieji (15 – 64 metų amžiaus) mieste sudarė 75,4 proc., kaime – 65,5 proc. Ypač

žemas moterų užimtumo lygis kaime – 62,1 proc., kai vyrų – 68,7 proc. Žemas užimtumas kaimiškose

teritorijose rodo netolygią ūkio plėtrą ir žemą darbo jėgos mobilumą. Tuo tarpu miesto gyventojų

užimtumas pagal lytį skiriasi mažiau: moterų – 74,6 proc., vyrų – 76,3 proc.

Užimtumas pramonėje augo

Užimtųjų skaičius 2018 m. II ketvirtį didėjo visose ekonominėse veiklose. Atsigaunanti eksporto rinka ir

išaugusios materialinės investicijos skatino užimtųjų skaičiaus pramonėje augimą. Dirbančiųjų

0

5

10

15

20

25

201

0K

1

201

0K

3

201

1K

1

201

1K

3

201

2K

1

201

2K

3

201

3K

1

201

3K

3

201

4K

1

201

4K

3

201

5K

1

201

5K

3

201

6K

1

201

6K

3

201

7K

1

201

7K

3

201

8K

1

Nedarbo lygis

Vyrai ir moterys Vyrai Moterys

50

55

60

65

70

75

201

0K

1

201

0K

3

201

1K

1

201

1K

3

201

2K

1

201

2K

3

201

3K

1

201

3K

3

201

4K

1

201

4K

3

201

5K

1

201

5K

3

201

6K

1

201

6K

3

201

7K

1

201

7K

3

201

8K

1

Užimtumo lygis

Vyrai ir moterys Vyrai Moterys

4

paslaugų sektoriuje skaičiaus augimą lėmė užaugęs užimtumas apgyvendinimo ir maitinimo

paslaugų, meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo veiklos įmonėse, didmeninėje ir

mažmeninėje prekyboje, šioms veikloms nemaža darbo rinkos sezoniškumo įtaka. Taip pat augo

užimtųjų profesinės, mokslinės ir techninės veiklos bei informacijos ir ryšių įmonėse. Tuo tarpu užimtųjų

administravimo ir aptarnavimo, finansinės draudimo veiklos, viešojo valdymo ir sveikatos priežiūros

sektoriuose mažėjo. Statybų sektoriui teigiamą poveikį turėjo išaugusios investicijos į pastatų ir

inžinerinių statinių statybą. Užimtųjų žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriuje skaičius

didėjo nežymiai.


Užimtumo struktūros pagal profesijas duomenys rodo, kad 2018 m. II ketvirtį augo užimtųjų skaičius

visose profesijų grupėse, labiausiai nekvalifikuotų darbininkų, įrengimų ir mašinų operatorių,

paslaugų sferos darbuotojų.

126,4

126,2

122

109,7

110,4

107,5

109,9

106,4

103,5

104,1

107,7

106,5

103

103,9

221,1

227,1

234

236,7

232,6

236,2

241,2

244,8

243,8

241

243,6

237,6

246,8

252,6

106,3

106,5

102,6

104,5

99,6

106,2

106,8

101,4

95,1

101,3

101

98,6

94,1

99,2

863,8

876,4

888,9

887,6

908,1

917,7

910,7

905,8

902,8

916,4

906,4

909,6

903,2

915,2

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%

2015K1

2015K2

2015K3

2015K4

2016K1

2016K2

2016K3

2016K4

2017K1

2017K2

2017K3

2017K4

2018K1

2018K2

Užimtieji pagal ekonomines veiklas

Žemės ūkis Pramonė Statyba Paslaugos

5

8,5

7,4 7,3

8,6

8,3

7,3 7,1

8,2

8,6

7,57,6 8,4

3,73 2,7

3,5

5

4,2 3,7

4,8

2

3

4

5

6

7

8

9

2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m.

Registruotas nedarbas I pusmečio pabaigoje

Bendras Moterų Vyrų Jaunimas (16-25 m.) Jaunimas (16-29 m.)


Registruoto nedarbo tendencijos

Lietuvos darbo biržos duomenimis šių metų liepos 1 d. šalyje buvo registruota 143,1 tūkst. darbo

neturinčių asmenų, kurie sudarė 8,3 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų. Palyginti su šių metų

birželio 1 d. registruotas nedarbas augo 0,2 proc. punkto. Tam įtakos turėjo birželį sumažėjusios

įsidarbinimo galimybės, ypač terminuotam darbui, bei didesnis į teritorines darbo biržas besikreipusių

darbo neturinčių asmenų skaičius. Kaip ir kasmet, vasarą padaugėjo besiregistruojančio 16-29 m.

amžiaus jaunimo – iš viso per mėnesį įregistruota 5,6 tūkst. jaunų asmenų, iš jų – 0,7 tūkst. absolventų.

Padidėjusiam nedarbui šiek tiek įtakos turėjo per gegužės ir birželio mėnesius gauti 25 pranešimai

apie 1390 darbuotojų atleidimą.

118,1

121

120,5

117,3

125,8

129,6

126,1

122

121,7

123,6

122,6

123,8

123,7

124

302,4

306,7

315,8

316,2

318,7

319

317,5

318

314,8

316,4

314,6

314,3

317,8

318,7

132

130,5

126,2

126,2

126,7

129

130

132,3

126,5

130,2

128,7

129,4

130,5

132,1

50,2

54,9

58,9

59,3

55,6

55,6

57,3

61

61,5

62,3

60

58,9

59,4

63,3

180,2

184,6

184,1

181,4

188,5

192,6

193,6

186,4

186,6

190,4

190,6

192,2

188,4

191

86,8

88,7

80,4

71,6

76,5

73,4

70,7

69,2

68,3

68,9

70,4

66,2

65,1

67,3

186,5

185,2

184,3

187,3

185,2

191,1

194,2

189,2

189,3

192,2

191,9

189,9

190,6

192,4

149,9

147,3

153,9

151,8

142,2

141,4

145,9

152,9

148,6

148,3

150,3

151,4

147,9

151,8

107,7

111,9

118,8

123,8

127,8

130,1

129,5

124,6

123,7

124,8

125,5

122,5

119,1

123,9

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%

2015K1

2015K2

2015K3

2015K4

2016K1

2016K2

2016K3

2016K4

2017K1

2017K2

2017K3

2017K4

2018K1

2018K2

Užimtieji pagal profesijų grupes

Vadovai Specialistai

Technikai ir jaunesnieji specialistai Įstaigų tarnautojai

Paslaugų sektoriaus darbuotojai ir pardavėjai Kvalifikuoti žemės, miškų ir žuvininkystės ūkio darbuotojai

Kvalifikuoti darbininkai ir amatininkai Įrenginių ir mašinų operatoriai ir surinkėjai

Nekvalifikuoti darbininkai Ginkluotųjų pajėgų profesijos

6

Šių metų birželio pabaigoje teritorinėse darbo biržose buvo registruota 70,9 tūkst. darbo neturinčių

moterų ir jos sudarė 8,2 proc. šalies darbingo amžiaus moterų.

Vyrų registruoto nedarbo rodiklis 0,2 proc. punkto aukštesnis negu moterų: darbo neturintys vyrai

sudarė 8,4 proc. šalies darbingo amžiaus vyrų. Šių metų liepos 1 d. šalies teritorinėse darbo biržose

buvo registruota 72,1 tūkst. darbo neturinčių vyrų.

Jaunų (16-29 m.) bedarbių dalis tarp tos pačios amžiaus grupės šalies gyventojų per birželį padidėjo

nuo 4,7 iki 4,8 proc. Registruoto nedarbo augimą lėmė absolventų skaičiaus didėjimas. Liepos 1 d.

šalies teritorinėse darbo biržose buvo registruota 22,6 tūkst. 16-29 metų amžiaus jaunuolių.

Ilgalaikio nedarbo problema išlieka aktuali

Vis ryškėjant darbo jėgos trūkumui ir darbo biržai įgyvendinant priemones, padedančias ilgai

nedirbusiems asmenims integruotis į darbo rinką, jų galimybės grįžti į darbo rinką didėja. Tačiau

ilgalaikių bedarbių dalis tarp visų registruotų asmenų išlieka didelė: liepos 1 d. šalyje buvo 38 tūkst.

ilgalaikių bedarbių, tai sudarė 26,5 proc. visų registruotų asmenų.

Tarp bedarbių

daugiau vyrų nei

moterų ir jų santykis

per metus beveik

nepakito. Palyginti su

2017 m. liepos 1 d.,

tarp bedarbių

sumažėjo: kaimo

gyventojų, neturinčių

profesinio

pasirengimo,

ilgalaikių bedarbių,

asmenų vyresnių nei

55 m. amžiaus.

Padidėjo jaunimo

(16-29 m.) bei

asmenų, turinčių

aukštąjį universitetinį

išsilavinimą, dalis tarp

visų darbo neturinčių

asmenų.

Tipinis bedarbis –

vyresnio amžiaus

vyras, turintis vidurinį

išsilavinimą.

0,9

10,9

14,5

19,2

26,4

27,8

34,4

39,2

42,6

48,8

51,2

0,8

12,3

15,8

23,1

26,4

26,5

32,3

36,8

41,6

49,6

50,4

0,0 10,0 20,0 30,0 40,0 50,0 60,0

Absolventai

Su aukštuoju universitetiniu

Jaunimas (16-29 metų)

Niekur nedirbę

Asmenys nuo 55 m.

Ilgalaikiai bedarbiai

Nekvalifikuoti

Gyvenantys kaime

Asmenys nuo 50 m.

Moterys

Vyrai

Bedarbio portretas

2018.07.01 2017.07.01

7

0

2

4

6

8

10

12

14

16Aukščiausio ir žemiausio nedarbo teritorijos, 2018 m. liepos 1 d.

Regioniniai skirtumai

Teritoriniai nedarbo skirtumai išlieka ryškus

Bedarbių dalis nuo darbingo amžiaus gyventojų, palyginti su 2017 m. liepos 1 d., mažėjo šešiose iš

šešiasdešimties šalies

savivaldybių, penkiasdešimt

vienoje – augo, keturiose –

nepakito. Labiausiai

registruotas nedarbas

mažėjo Alytaus (1,2 proc.

punkto) rajono

savivaldybėje Didžiausias

augimas – 1,9 proc. punkto –

Kaune.

Daugiausia darbingo

amžiaus gyventojų liepos 1

d., buvo registruota

bedarbiais Ignalinos (15,1

proc.), Zarasų (14,9 proc.)

bei Lazdijų (14,5 proc.)

rajonų savivaldybėse. To

priežastis ne tik pasiūlos ir

paklausos neatitikimas, bet ir

sąlyginai mažas veikiančių ūkio subjektų skaičius. Darbo rinkoje vyrauja labai mažos įmonės, kurios

nekuria daug darbo vietų. Nedidelės tiesioginės užsienio investicijos, tenkančios vienam gyventojui.

Visos aukščiausio nedarbo teritorijos – šalies pasienyje, nutolusios nuo didžiausių šalies miestų, kur ūkio

plėtra spartesnė ir darbo jėgos poreikis žymiai didesnis. Geografinė padėtis mažina šių savivaldybių

gyventojų mobilumo galimybes.

Mažiausia darbingo amžiaus gyventojų bedarbiais registruota Neringoje (3,1 proc.), Kretingoje (3,9

proc.) ir Elektrėnuose (5,3 proc.). Šiose teritorijose darbo jėgos pasiūlos ir paklausos santykis mažiau

priklausomas nuo sezono, be to netoli Klaipėda ir Vilnius, kur kuriama daug darbo vietų. Todėl čia

nedarbas vienas mažiausių visus metus.

Skirtumas tarp aukščiausio ir žemiausio nedarbo teritorijų šių metų liepos 1 d. sudarė 12 proc. punkto,

lyginant su praeitais metais skirtumas nepasikeitė.

Šalyje - 8,3

8

Darbo jėgos pasiūla – kas ieškojo darbo?

Darbo jėgos pasiūla nežymiai ūgtelėjo

Per 2018 m. I pusmetį teritorinėse darbo biržose įregistruota 123,7 tūkst. darbo neturinčių asmenų – 1,0

proc. daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį.

Daugiau įregistruojama bedarbių vyrų

Tarp įregistruotų darbo ieškančių asmenų vyrai sudaro didesniąją dalį – 56,3 proc. Palyginti su 2017 m.

I pusmečiu neturinčių darbo vyrų registravosi 1,7 tūkst. mažiau, o jų dalis tarp visų bedarbių sumažėjo

1,9 proc. punkto.

Mažėja neturinčių profesinio pasirengimo

Nors beveik kas trečias

bedarbis neturi

profesinio pasirengimo,

todėl jiems sunku

įsitvirtinti darbo rinkoje,

stebima teigiama

tendencija, kad

neturinčių profesinės

kvalifikacijos bedarbių

dalis tarp visų bedarbių

kelerius metus

nuosekliai mažėja.

Tuo tarpu kvalifikuotos

darbo jėgos pasiūla

auga. Palyginti su 2017

m. I pusmečiu

labiausiai auga įgijusių aukštąjį universitetinį išsilavinimą dalis.

48,3

79,4 76,650,8

70,3 63 52,5 55,8 52,9 51,2 54,1

46,8

118,7107,2

67,2

97,986,2

71,9 74,5 71,2 71,3 69,7

0

50

100

150

200

2008 I

pusm.

2009 I

pusm.

2010 I

pusm.

2011 I

pusm.

2012 I

pusm.

2013 I

pusm.

2014 I

pusm.

2015 I

pusm.

2016 I

pusm.

2017 I

pusm.

2018 I

pusm.

Darbo jėgos pasiūla 2015-2018 m.Moterys

Vyrai

11,2

12,3

13,0

13,3

39,9

40,0

35,9

34,4

0 20 40 60 80 100

2017 I pusm.

2018 I pusm.

Bedarbiai pagal išsilavinimą, proc.

aukštasis universitetinis koleginis profesinis nekvalifikuoti

9

Kas trečias (29,8 proc.) per šių metų I pusmetį į teritorines darbo biržas besikreipęs darbo neturintis

asmuo buvo jaunesnis kaip 30 metų amžiaus, 27,1 proc. – vyresni kaip 50 metų amžiaus. Darbo jėgos

pasiūlos struktūroje jaunimo dalis nuosekliai mažėja, tuo tarpu vyresnio amžiaus bedarbių – auga.

Kas trečias per pusmetį įregistruotas darbo neturintis asmuo – kaimo gyventojas. Tarp kaime

gyvenančių bedarbių daugiau vyresnio amžiaus asmenų, didesnė dalis negu tarp miestiečių,

neturinčių profesinio pasirengimo ir gerokai mažiau turinčių aukštąjį (universitetinį, neuniversitetinį)

išsilavinimą. Dažnai kaimo gyventojų įsidarbinimo galimybes riboja susisiekimo problemos, ypač iš

atokesnių vietovių.

2018 m. I pusmetį įregistruotų bedarbių struktūroje pagal paskutinės darbovietės profesijų grupes 46,8

proc. sudarė kvalifikuoti darbininkai ir paslaugų darbuotojai, 18,6 proc. – specialistai ir vadovai, 34,6

proc. – nekvalifikuoti darbininkai. Kvalifikuotos darbo jėgos pasiūla keleta pastarųjų metų nors

nežymiai, bet auga. Tikėtina, kad ši tendencija tęsis ir ateityje, kai darbo pasiūlą papildys kvalifikuoti

reorganizuojamų ir atleidimus numatančių įmonių darbuotojai.

Kokių darbuotojų ir kompetencijų labiausiai trūko?

Lietuvos darbo biržos duomenimis, 2018 m. darbdaviai įregistravo 117,7 tūkst. laisvų darbo vietų. Per

2017 m. tą patį laikotarpį Lietuvos darbo biržos informacinėje sistemoje buvo įregistruota 118,6 tūkst.

darbo pasiūlymų. Daugiausia laisvų darbo vietų registruota pardavėjams, sunkiasvorių sunkvežimių ir

krovinių transporto priemonių vairuotojams, lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojams,

virėjams, reklamos ir rinkodaros specialistams, statybininkams, siuvėjams, dažytojams,

vandentiekininkams ir vamzdynų montuotojams.

Trys iš penkių įregistruotų

laisvų darbo vietų buvo

paslaugų sektoriuje. Kas

ketvirta – penkta darbo

vieta – pramonėje. Palyginti

su praėjusių metų I

pusmečiu, paklausos

struktūroje augo pramonės

ir paslaugų dalis bei mažėjo

– žemės ūkio ir statybų dalis.

2018 m. I pusmetį palyginti

su 2017 m. I pusmečiu augo

pastatų elektrikų,

vandentiekininkų ir

vamzdynų montuotojų,

mėsininkų, žuvų darinėtojų,

statybininkų paklausa.

Mažėjo registruotų darbo

vietų skaičius plytų mūrininkams, tinkuotojams, grindų ir plytelių klojėjams, betonuotojams,

suvirintojams, administravimo sekretoriams. Statybos sektoriaus profesijų paklausos mažėjimui

nemažai įtakos turėjo šių profesijų įtraukimas į trūkstamų profesijų sąrašus, kas leidžia įdarbinti asmenis

iš trečiųjų šalių be leidimo dirbti.

Pasiūla

Paklausa 5%

21%

14%

60%

4%

23%

12%

61%

Paklausos struktūra pagal ekonomines

veiklas

2017 - 2018 m.

Žemės ūkis

Pramonė

Statyba

Paslaugos

2018 m.

I pusm.

2017 m.

I pusm.

10

Pastaba: į analizę įtrauktos profesijos, kurių paklausa 2018 m. I pusmetį buvo didžiausia.

-2000 -1000 0 1000 2000 3000 4000 5000 6000 7000

Parduotuvių pardavėjai

Sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto

priemonių vairuotojai

Lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojai

Virėjai

Reklamos ir rinkodaros specialistai

Statybininkai

Siuvėjai, kailininkai ir kepurininkai

Dažytojai ir giminiškų profesijų darbininkai

Vandentiekininkai ir vamzdynų montuotojai

Variklinių transporto priemonių mechanikai ir

taisytojai

Dailidės ir staliai

Kepėjai ir konditeriai

Pastatų ir kitokie elektrikai

Judamųjų žemės ir miškų ūkio įrenginių operatoriai

Suvirintojai

Administravimo ir vykdomieji sekretoriai

Mėsininkai, žuvų darinėtojai ir giminiškų profesijų

darbininkai

Krovininių platformų ir krautuvų operatoriai

Sandėliavimo tarnybos tarnautojai

Betonuotojai, betono apdailininkai ir giminiškų

profesijų darbininkai

Darbininkai izoliuotojai

Barmenai

Padavėjai

Metalo apdirbimo staklių derintojai ir operatoriai

Grindų ir plytelių klojėjai

Geležinkelio ratstabdininkai, signalizuotojai ir

iešmininkai

Asmens sveikatos priežiūros padėjėjai

Pramonės ir žemės ūkio mašinų mechanikai ir

taisytojai

Plytų mūrininkai ir giminiškų profesijų darbininkai

Apsaugos darbuotojai

Paklausos pokyčiai 2017 - 2018 m. I pusmetį

pokytis

2017

2018

11

Darbo jėgos pasiūlos ir paklausos suderinamumas

Remiantis Lietuvos darbo biržos duomenimis, darbo rinkoje jaučiamas darbo jėgos pasiūlos ir

paklausos neatitikimas: nekvalifikuotos darbo jėgos perteklius ir kvalifikuotos – trūkumas.

Labiausiai trūksta elektros inžinerijos technikų

Lietuvos darbo biržos duomenys rodo,

kad 2018 m. I pusmetį lengviausia

įsidarbinti buvo elektros inžinerijos

technikams, kadangi laisvų darbo

vietų jiems buvo registruota kelis kartus

daugiau negu darbo ieškančių

asmenų, turinčių darbdaviui reikiamą

darbuotojo kvalifikaciją/

kompetencijas ir galinčių tokį darbą

dirbti.

Taip pat darbo rinkoje didelis trūkumas

mėsininkų, žuvų darinėtojų, maisto ir

panašių produktų gamybos mašinų

operatorių, sunkiasvorių sunkvežimių ir

krovininių transporto priemonių vairuotojų.

Darbuotojų trūksta ne vien dėl to, kad buvo nepakankamai jų paruošta, bet ir dėl emigracijos. Kai

kurias darbo vietas sunku užpildyti, dėl siūlomo žemo darbo užmokesčio ar sudėtingų darbo sąlygų.

Darbo rinkos vaizdą iškreipia ir nelegalus darbas.

Darbo vietas sunku užpildyti, kai pretenduojantys į jas asmenys neturi tinkamos kvalifikaci jos,

kompetencijų ar patirties

Dažniausiai darbdavių nurodomos kompetencijos:

užsienio kalbų žinios (pagrindinės: anglų, rusų);

darbo kompiuteriu įgūdžiai (MS Office, specializuotos programos);

darbų saugos instrukcijų žinojimas;

vairuotojo pažymėjimas, įvairūs kiti pažymėjimai;

motyvacija dirbti ir mokytis bei asmeninės savybės.

2018 m. I pusmetį išliko regioninis pasiūlos ir paklausos nesuderinamumas

Didžiausias įsidarbinimo galimybes šalyje turėjo reklamos ir rinkodaros specialistai, parduotuvių

pardavėjai, administravimo ir vykdomieji sekretoriai, apskaitos ir buhalterijos tarnautojai, ikimokyklinio,

pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojai, gydytojai ir slaugos specialistai, sunkiasvorių sunkvežimių ir

krovinių transporto priemonių vairuotojai, suvirintojai, statybininkai, dailidės ir staliai.

Išnagrinėjus teritorinių darbo biržų pasiūlos ir paklausos santykio skirtumus, pastebima, jog 2018 m.

pirmąjį pusmetį visose apskrityse trūko sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių

vairuotojų, profesijos nepatrauklumą lemia – ilgai trunkančios komandiruotės, nutolimas nuo šeimos,

nepatogus darbo grafikas, rizika kelyje, sveikatos problemos dėl nuolatinio sėdimo darbo. Pirmąjį

metų pusmetį suaktyvėjus statybos, renovacijos, betonavimo, apdailos darbams darbdaviai

registravo laisvas darbo vietas statybų sektoriaus darbuotojams. Beveik visose apskrityse dideles

21181

16791

68022

42309

31944

31252

0% 20% 40% 60% 80% 100%

paklausa

pasiūla

Pasiūla - paklausa 2018 m. I pusmetį

specialistai kvalifikuoti nekvalifikuoti

12

įsidarbinimo galimybes turėjo statybos vadovai, betonuotojai ir betono apdailininkai, statybininkai,

grindų ir plytelių klojėjai.

Nors apskritys susiduria su kvalifikuotos darbo jėgos trūkumu, tačiau pastebima, kad daugiausiai laisvų

darbo vietų per 2018 m. I ketvirtį Alytuje, Kaune, Panevėžyje, Šiauliuose, Telšiuose, Tauragėje, Utenoje,

Vilniuje buvo registruota sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojams.

Visose apskrityse darbo pasiūlymų gausa išsiskyrė parduotuvių pardavėjams, mėsininkams ir žuvų

darinėtojams, virėjams, lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojams.

Spręsdami kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo problemą, darbdaviai dažnai imasi apmokyti norinčius

dirbti darbo vietoje arba labiau automatizuoti gamybos procesą, tokiu atveju darbuotojų poreikis

gali mažėti, bet kvalifikaciniai reikalavimai jiems auga.

Kaune, Panevėžyje, Utenoje, Vilniuje didžiosios šalies įmonės, kurių veikla apima mėsos bei žuvies

apdorojimą, plėtė savo veiklą, atidarinėjo naujus padalinius. Todėl joms reikėjo mėsininkų ir žuvų

darinėtojų. Darbdaviai šios profesijos atstovams vidutiniškai siūlė 650 Eur dydžio atlyginimą

neatskaičius mokesčių, tačiau pati profesija yra nepatraukli dėl darbo sąlygų. Alytuje, Kaune,

Marijampolėje, Panevėžyje, Tauragėje, Utenoje daugiau nei trys laisvos darbo vietos vienam darbo

neturinčiam buvo registruotos miškų ūkio arba žemės darbų operatoriams. Žemės ir miškų ūkio darbai

labiau plėtojami pavasario – vasaros sezono metu miesteliuose, atokiau nuo didžiųjų miestų, juose

dažniau ieškoma žemdirbystės darbininkų, žemės ūkio technikos operatorių, miško ūkio ar pagalbinių

darbuotojų, kurie gali kokybiškai sodinti ir nupjauti mišką, darbuotis medelynuose, ūkiuose, padėti

sodo bei daržo darbuose. Kaune, Marijampolėje, Panevėžyje, Utenoje, Vilniuje dėl siūlomo tik

minimalaus darbo atlygio, bei pamaininio darbo grafiko trūko siuvėjų, kailininkų ir kepurininkų.1

Jaunimo situacija darbo rinkoje

Per 2018 m. I pusmetį mažėjo

darbo biržoje registruoto

jaunimo. Į darbo biržą, dėl darbo

paieškos, kreipėsi 36,9 tūkst.

jaunų 16 - 29 m. asmenų, 2017 m.

I pusmetį jų buvo 37,2 tūkst. 2018

m. I pusmetį jauni bedarbiai

sudarė mažesnę bedarbių dalį

nei prieš metus, 29,8 proc. visų

bedarbių buvo jaunesni nei 30 m.

(per tą patį laikotarpį prieš metus

–30,3 proc.).

Jaunuolių iki 25 m. taip pat

registravosi mažiau. Jų buvo 19,1

tūkst. arba 15,4 proc. visų

bedarbių, per tą patį 2017 m.

laikotarpį – 19,6 tūkst. (16,0proc.).

1 Profesijų, kurių darbo vietos užpildomos sunkiausiai, dešimtukai pateikiame Priede 1.

2017 m. I

pusmetis

2018 m. I

pusmetis

Bedarbiai (tūkst.) 122,6 123,7

Jaunimas (iki 29 m.) 37,2 36,9

Absolventai (tūkst.) 4,2 3,6

122,6 123,7

37,2 36,9

4,2 3,6

0

20

40

60

80

100

120

140

Bedarbiai (tūkst.) Jaunimas (iki 29 m.) Absolventai (tūkst.)

13

Per 2018 m. I pusmetį 46,2

proc. 16-29 m. registruoto

jaunimo neturėjo profesinio

pasirengimo,

53,8 proc. – įgiję profesiją ar

specialybę.

Per 2018 m. I pusmetį darbo

biržoje registravosi 3,6 tūkst.

absolventų, per 2017 m. I

pusmetį – 4,2 tūkst.

Absolventų dalis tarp

registruotų jaunų bedarbių

2018 m. I pusmetį sudarė 9,7 proc. Praeitais metais tą patį laikotarpį 11,3 proc.

Iš visų per šių metų I pusmetį įregistruotų absolventų 57 proc. baigę universitetus ir kolegijas, 43 proc.

– profesines mokyklas2.

2018 m. liepos 1 d. buvo

registruota 22,6 tūkst. 16 -

29 m. jaunuolių, tai 3,9

tūkst. daugiau nei prieš

metus (2017 m. liepos

1d. jų buvo 18,7 tūkst.).

2018 m. liepos 1 d. 16 - 29

m. jaunimas sudarė 15,8

proc. visų bedarbių (2017

m. liepos 1d. – 14,5

proc.).

2Detalesnė informacija apie absolventus pagal mokymo įstaigas bei mokymo/studijų programas pateikiama Priede 2.

0

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

0

20000

40000

60000

80000

100000

120000

140000

160000

180000

Bedrabiai Jaunimas (iki 29 m.)

Registruotas nedarbas Jaunimo (iki 29 m.) registruotas nedarbas

22,4

24,9

5,4

1,1

46,2

Jaunimas pagal kvalifikaciją (proc.)aukštasis

vidurinis su profesine

kvalifikacija

pagrindinis su

profesine kvalifikacija

pradinis su profesine

kvalifikacija

nekvalifikuoti

703

957

749

483 533

759682

765631

433 420

675

0

200

400

600

800

1000

1200

Sausis Vasaris Kovas Balandis Gegužė Birželis

Įregistruota absolventų

2017 m. 2018 m.

14

2017 07 01 Jauno 16-29 m. bedarbio portretas 2018 07 01

14,5 Jaunų bedarbių proc. nuo visų bedarbių 15,8

3,7 Jaunų bedarbių proc. nuo darbingo 16-29 m.

amžiaus šalies gyventojų 4,8

47,2 Merginos 47,3

13,9 Ilgalaikės bedarbės 13,5

52,8 Vaikinai 52,7

11,8 Ilgalaikiai bedarbiai 12,9

40,2 Nekvalifikuoti 40,7

Per metus jaunų 16-29 m. ilgalaikių bedarbių dalis padidėjo 1,1 proc. punkto tarp visų ilgalaikių

bedarbių

2018 m. liepos 1 d. buvo 3 tūkst. registruotų jaunų iki 29 m. ilgalaikių bedarbių. Jie sudarė 7,8 proc. visų

ilgalaikių bedarbių. 2017 m. liepos 1 d. buvo 2,4 tūkst. registruotų jaunų iki 29 m. ilgalaikių bedarbių.

Jie sudarė 6,7 proc. visų ilgalaikių bedarbių

15

Aukščiausias jaunimo (16-29 m.) nedarbas

2018 m. liepos 1 d. buvo registruotas

Zarasuose (8,4 proc.), Visagine (7,1 proc.),

Lazdijuose (7,0 proc.)ir Kupiškyje (6,6

proc.). Žemiausias nedarbas 16-29 m.

jaunimo fiksuotas Neringoje (1,4 proc.),

Skuode (1,7 proc.), Kretingoje (2,5 proc.)

Trakuose (2,6 proc.).

Per 2018 m. I pusmetį buvo

įdarbinta 22,5 tūkst. 16 – 29 m.

registruoto jaunimo (tai 61,0

proc. registruoto jaunimo),

per 2017 m. I pusmetį – 22,7

tūkst. (61,1proc.)

Per šių metų I pusmetį į

aktyvios darbo rinkos politikos

priemonėse (ADRP) pradėjo

dalyvauti 8,9 tūkst. jaunuolių

(16-29 m.), tai yra 12 proc.

daugiau negu per tą patį

laikotarpį pernai.

Jaunimas 16-29 m. pagal ADRP priemones 2017 m. I

pusmetis

(tūkst.)

2018 m. I pusmetis

(tūkst.)

pokytis

Parama mokymuisi 4,1 4,8 0,7

Remiamasis įdarbinimas 3,2 2,8 -0,4

Parama darbo vietoms steigti 0,6 0,4 -0,2

Parama judumui* 0 1,0 1,0

* Nuo 2017 liepos 1 d. pasikeitus Užimtumo įstatymui, teritorinis judumas pasikeitė į paramą judumui.

Palyginti su 2017 metų I pusmečiu 0,7 tūkst. augo paramos mokymuisi ir 1 tūkst. paramos judumui

priemone pasinaudojusių dalyvių skaičius. Veiklą įsigiję pagal verslo liudijimus per pirmą šių metų

pusmetį pradėjo 5,5 tūkst. asmenų jaunesnių kaip 30 metų amžiaus, tai yra 1 tūkst. mažiau negu per

tą patį 2017 metų laikotarpį.

Jaunimo nedarbas didžiuosiuose

miestuose

Proc.

Kaunas 5,7

Vilnius 5,2

Panevėžys 4,7

Klaipėda 4,6

Šiauliai 3,6

37173

22621

7945

36888

22497

9002

0

5000

10000

15000

20000

25000

30000

35000

40000

Įregistruota Įdarbinta ADRP

2017 m. I pusmetis 2018 m. I pusmetis

23,3

40,0

24,6

71,7 73,3

63,1

75,0

63,670,8 70,672,3

0,0

50,0

65,0 67,9

0,0

10,0

20,0

30,0

40,0

50,0

60,0

70,0

80,0

Profesinis

mokymas

Pameistrystė Stažuotė Įdarbinimas

subsidijuojant

Darbo

įgūdžių

įgijimo

rėmimas

Trumpalaikis integracijos į darbo rinką

efektyvumo vertinimas, proc.

Dirbo po 14 d. Dirbo po 3 mėn.

42,8

49,252,5

31,7

54,550,1

24,3

47,5

33,2

0,0

10,0

20,0

30,0

40,0

50,0

60,0

Profesinis

mokymas

Įdarbinimas

subsidijuojant

Darbo įgūdžių

įgijimo

rėmimas

Ilgalaikis integracijos į

darbo rinką efektyvumo

vertinimas, proc.

Dirbo po 12 mėn. Dirbo po 18 mėn.

16

Užsieniečių įdarbinimas

Siekiant patenkinti kvalifikuotos darbo jėgos poreikį

atskiruose ekonominiuose sektoriuose, esant

gamybiniam būtinumui įmonėje, Lietuvos darbo

birža per 2018 m. I pusmetį išdavė 1688 leidimus

dirbti užsieniečiams Lietuvoje. Palyginus su 2017 m.

I pusmečiu leidimų dirbti išduota 1,2 karto mažiau

(per 2017 m. I pusmetį išduoti 1952 leidimai dirbti).

Išduotų leidimų skaičiaus sumažėjimui įtakos turėjo

nuo 2017 m. sausio 1 d., pasikeitusios įstatymo dėl

užsieniečių teisinės padėties nuostatos. Be Lietuvos

darbo biržos išduodamo dokumento atvykti dirbti į

Lietuvą gali užsieniečiai, kurių profesija patenka į

trūkstamų profesijų sąrašą. Į 2018 m. I pusmečio

trūkstamų profesijų sąrašą įtrauktos profesijos:

suvirintojas, metalinių laivų korpusų surinkėjas, siuvėjas, skerdikas, tarptautinio krovinių vežimo

transporto priemonės vairuotojas, betonuotojas, elektrikas, metalinių konstrukcijų montuotojas,

stogdengys, tinkuotojas, tinkuotojas apdailininkas, izoliuotojas.

Migracijos departamento duomenimis per pirmąjį šių metų pusmetį buvo išduoti 7852 leidimai laikinai

gyventi ir 18300 nacionalinių vizų.

Leidimai dirbti Lietuvos Respublikoje buvo išduoti užsieniečiams iš 28 šalių. Didžioji leidimų dirbti dalis

buvo išduota Ukrainos piliečiams, kurie sudaro 74 proc. visų leidimų dirbti Lietuvos Respublikoje,

Baltarusijos piliečiams – 14 proc., Kinijos piliečiams – 4 proc., Rusijos Federacijos piliečiams – 2 proc.

Daugiausiai leidimų užsieniečiams išduota virėjams – 11 proc., plataus profilio statybininkams – 7

proc., tarptautinio keleivių vežimo transporto priemonių vairuotojams – 6 proc., restorano virėjams –

5 proc.

Užsieniečių įdarbinimas pagal profesiją:

Profesija 2018 m. I pusm. 2017 m. I pusm. Pokytis (+/-)

Virėjas 242 51 191

Restorano virėjas 143 129 14

Plataus profilio statybininkas 115 4 111

Tarptautinio keleivių vežimo

transporto priemonės vairuotojas

99 1346 -1247

Stalius 89 42 47

Mechanizatorius 78 15 63

Elektromonteris 60 28 32

Mėsos išpjaustytojas 47 20 27

Pastolių statytojas 45 3 42

Vamzdyno montuotojas 44 12 32

63

18

181

Paslaugos Statybos

Pramonė Žemės ūkis

Išduoti leidimai dirbti pagal sektorių

per 2018 m. I pusmetį, proc.

17

Užimtumo didinimo priemonės

2018 m. I pusmetį teritorinės darbo biržos į darbo rinką padėjo sugrįžti 155,1 tūkst. asmenų.

Tarpininkavimo įdarbinant paslaugos suteiktos 84,7 tūkst. asm., iš jų – 75 tūkst. įsidarbino

neterminuotai. Pradėjo veiklą pagal verslo liudijimus 44,2 tūkst. Remiamas užimtumas, taikant aktyvios

darbo rinkos politikos priemones, suteiktas 23,8 tūkst., dar 2,4 tūkst. darbo neturinčių asmenų dalyvavo

Užimtumo didinimo priemonėse.

Keičiasi aktyvios darbo rinkos politikos priemonių struktūra

Didžiausią dalį aktyvios darbo rinkos politikos priemonių struktūroje sudaro paramos mokymuisi

priemonės, antrąjį šių metų ketvirtį daugiau darbo neturinčių asmenų buvo įdarbinta subsidijuojant ar

įsidarbino, gavę paramą judumui, teritorijose nutolusiose nuo gyvenamosios vietovėse

Paramos mokymuisi priemonėse dalyvavo beveik pusė visų aktyvios darbo rinkos politikos priemonių

dalyvių

2018 m. I pusmetį darbo rinkoje paklausių profesijų ir kompetencijų pradėjo mokytis beveik 11 tūkst.

darbo ieškančių asmenų – tai 6 proc. daugiau negu per 2017 metų I pusmetį. Beveik 44 proc. arba

4,8 tūkst. visų pradėjusių mokytis jaunesni kaip 30 metų asmenys. Vyrų mokosi daugiau negu moterų

– moterys sudaro 42 proc. pradėjusių dalyvauti paramos mokymuisi priemonėje. Kas penktas siekiantis

įgyti kvalifikaciją ar kompetencijas – ilgalaikis bedarbis, 21,8 proc. – asmenys vyresni kaip 50 metų

amžiaus.

Didžioji dalis, per 94 proc., paramos mokymuisi dalyvių, mokėsi pagal profesinio mokymo programas.

Profesinio mokymo programų TOP 5:

Įvairių kategorijų transporto priemonių vairuotojų;

Slaugytojo padėjėjo;

Apskaitininko;

Socialinio darbuotojo padėjėjo;

Apdailininko.

Nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojus Užimtumo įstatymui Lietuvos darbo birža įgijo papildomus įrankius

padėsiančius didinti asmenų užimtumą ir konkurencingumą darbo rinkoje. Pradėtos įgyvendinti

neformaliojo švietimo ar savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimo, stažuotės bei įdarbinimo

pagal pameistrystės darbo sutartį priemonės. Jose per 2018 m. sausio-birželio mėnesius pradėjo

dalyvauti 0,6 tūkst. asmenų.

0

2

4

6

8

10

12

14

16

2017 I ketv. 2017 II ketv. 2017 III ketv. 2017 IV ketv. 2018 I ketv. 2018 II ketv.

tūkst.Aktyvios darbo rinkos politikos priemonės

kitos

parama judumui

darbo įgūdžių įgijimo

rėmimasįdarbinimas subsidijuojant

viešieji darbai

parama mokymuisi

18

Remiamo įdarbinimo priemonėse per šešis 2018 m. mėnesius dalyvavo 7,4 tūkst. darbo ieškančiųjų.

Įdarbinta subsidijuojant 6,3 tūkst. darbo rinkoje papildomai remiamų asmenų. Darbo įgūdžių įgijimo

rėmimo priemonėje dalyvavo 1,1 tūkst., ką tik mokslus baigusių bedarbių. Šiose priemonėse jie ne tik

įgyja trūkstamų darbinių gebėjimų ir patirties, bet didžioji dauguma asmenų užsitikrina užimtumą

priemonei pasibaigus, apie 70 proc. baigusiųjų, pasibaigus įdarbinimo subsidijuojant ir įgūdžių įgijimo

rėmimo priemonėms, pasilieka dirbti toliau.

6,25,9

1,8

7,8

2

2,3

2

16,7

1,8

5,45,6

32,5

9,9

Profesinio mokymo dalyvių pasiskirstymas pagal švietimo

sritis (proc.) Architektūra ir statyba

Gamyba ir perdirbimas

Informacijos ir ryšio

technologijosInžinerija ir inžinerinės

profesijosKompiuterija

Menas

Žemės ūkis, miškininkystė

ir žuvininkystėPaslaugos asmenims

Saugos paslaugos

Socialinės paslaugos

Sveikatos priežiūra

Transporto paslaugos

Verslas ir

administravimas

19,3

78,1

48,4

68,574,4

52,4

83,3

55,664,2 67,765,2

0,0

66,758,1 59,0

0,0

20,0

40,0

60,0

80,0

100,0

Profesinis mokymas Pameistrystė Stažuotė Įdarbinimas

subsidijuojant

Darbo įgūdžių įgijimo

rėmimas

Trumpalaikis integracijos į darbo rinką efektyvumo vertinimas,

proc.

Po 14 d. Po 3 mėn. Po 6 mėn.

19

Aktyvios darbo

rinkos politikos ir kitų

laikino užimtumo

priemonių taikymas

registruotą nedarbą

2018 m. I pusmetį

mažino 1,1 proc.

punkto.

Grupės darbuotojų atleidimai

Per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos darbo birža

gavo 66 pranešimus apie numatomus grupės

darbuotojų atleidimus, jais buvo įspėta 2,9 tūkst.

dirbančiųjų. Palyginti su praeitų metų tuo pačiu

laikotarpiu, pranešimų skaičius išaugo beveik 4

kartus. Prie šio skaičiaus augimo prisidėjo

valstybiniame sektoriuje vykstantys pokyčiai:

struktūros pertvarkymai, įstaigų reorganizavimas.

Remiantis pirmojo šių metų pusmečio

duomenimis buvo gauta 12 pranešimų apie

numatomus grupės darbuotojų atleidimus iš

valstybinio sektoriaus: Lietuvos respublikos Aplinkos

ministerijos, Lietuvos edukologijos universiteto,

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Muitinės

departamento, Hidrometeorologijos tarnybos,

Žemės ūkio ministerijos, Sveikatos ministerijos, kuriais

buvo įspėta daugiau nei 500 darbuotojų. Kaune,

Panevėžyje, Marijampolėje buvo gauti 7

pranešimai iš įvairių urėdijų (VĮ „Raseinių miškų

urėdija“, VĮ „Marijampolės miškų urėdija“, VĮ

„Jonavos miškų urėdija“, VĮ „Kauno miškų urėdija“,

VĮ „Kėdainių miškų urėdija“, VĮ „Kazlų Rūdos

mokomoji miškų urėdija“, VĮ „Panevėžio miškų

urėdija“) apie įspėtus 107 darbuotojus. 9

pranešimai buvo gauti iš VĮ „Kelių priežiūra“, apie

įspėtus 379 darbuotojus Vilniuje, Kaune, Utenoje,

Telšiuose, Šiauliuose, Klaipėdoje, Alytuje,

Panevėžyje.

Įspėtų darbuotojų skaičiumi didžiausi numatomi grupės darbuotojų atleidimai per šių metų pirmąjį

pusmetį gauti: UAB „Energetikos paslaugų ir rangos organizacija“ įspėjo 419 darbuotojų, AB

„Akmena“ įspėjo – 175, Lietuvos edukologijos universitetas įspėjo – 110. UAB „Sveikatingumo

projektai“ pranešė apie įmonės bankrotą ir įspėtus 92 darbuotojus, UAB „Idavang“ pranešė įspėjusi

92 darbuotojus Panevėžyje, 68 darbuotojus Šiauliuose. Numatomų grupės darbuotojų atleidimų

priežastys: įmonės struktūriniai pokyčiai, įmonės bankroto bylos iškėlimas, įmonės veiklos nutraukimas

ir reorganizacija.

971

2883

18

66

0

20

40

60

80

0

1000

2000

3000

4000

2017 m. I pusmetis 2018 m. I pusmetisĮspėti apie atleidimą darbuotojai, tūkst.

37,927,3 24,3

50,5 50,042,349,2 47,5

38,8

0,0

50,0

100,0

Po 12 mėn. Po 18 mėn. Po 24 mėn.

Ilgalaikis integracijos į darbo rinką efektyvumo

vertinimas, proc.

Profesinis mokymas Įdarbinimas subsidijuojant Darbo įgūdžių įgijimo rėmimas

20

Priedas 1

Profesijos, kurių darbo rinkoje labiausia trūko 2018 metų I

pusmetį Vienam ieškančiajam darbo tenkančių darbo vietų skaičius pagal teritorines darbo biržas

0 2 4 6 8 10 12

Miškų ūkio ir giminiškų profesijų darbuotojai



Pramonės ir žemės ūkio mašinų mechanikai ir taisytojai

Mėsininkai ir žuvų darbininkai


Žemės darbų mašinų operatoriai

Statybos vadovai


Sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių

vairuotojai

Alytus

0 2 4 6 8 10 12 14 16 18

Žemės darbų operatoriai





vairuotojai


Betonuotojai ir betono apdailininkai

Vyresnieji parduotuvių darbuotojai

Amatininkai, gaminantys dirbinius iš tekstilės, odos ir

panašių medžiagų

Mėsininkai ir žuvų darinėtojai

Kaunas

21

0 10 20 30 40 50 60 70 80 90

Barmenai

Betonuotojai, betono apdailininkai ir giminiškų profesijų

darbininkai

Statybininkai

Tinkuotojai


vairuotojai

Metalinių konstrukcijų ruošėjai ir montuotojai



Metalo poliruotojai, šlifuotojai ir įrankių galąstojai

Elektros inžinerijos technikai

Klaipėda

0 5 10 15 20 25 30


Reklamos ir rinkodaros specialistai

Statybininkai

Miškų ūkio darbuotojai


Medienos apdirbimo staklių derintojai ir operatoriai

Baldžiai



vairuotojai

Maisto gamybos mašinų operatoriai

Marijampolė

22

0 1 2 3 4 5 6 7 8 9



Sandėliavimo tarnybos tarnautojai





Žemės darbų operatoriai


vairuotojai


Panevėžys

0 5 10 15 20 25

Ikimokyklinio ugdymo mokytojai


Statybininkai


vairuotojai

Tinkuotojai


Kranų ir kėlimo įrenginių operatoriai


Amatininkai, gaminantys dirbinius iš tekstilės, odos ir

panašių medžiagų


Šiauliai

23

0 1 2 3 4 5 6 7 8 9




Barmenai




vairuotojai

Elektromechanikai ir elektromonteriai



Tauragė

0 2 4 6 8

Suvirintojai

Miestų ir kelių eismo planuotojai

Statybos vadovai



vairuotojai






Telšiai

24

Pastaba: į analizę įtrauktos tik tos profesijos, kurioms buvo registruota bent 80 - 100 laisvų darbo vietų

didžiuosiuose miestuose ir bent 20 - 40 mažesniuose miestuose arba atsižvelgiant į konkrečios profesijos

aktualumą regione.

0 5 10 15 20 25 30 35


Medienos meistrai


Baldžiai



vairuotojai

Plastikinių gaminių gamybos mašinų operatoriai

Geologai ir geofizikai



Utena

0 2 4 6 8 10 12 14 16


Ikimokyklinio ugdymo mokytojai

Metalinių konstrukcijų ruošėjai ir montuotojai

Pastatų ir kitokie elektrikai

Sodininkai, daržininkai, medelynų ir daigynų darbuotojai

Baldų apmušėjai


vairuotojai


Elektros inžinerijos technikai


Vilnius

25

Priedas 2

Absolventai pagal mokymo įstaigas bei mokymo/studijų

programas, 2018 metų I pusmetis

82

95

102

116

124

124

157

165

179

210

0 50 100 150 200 250

Šiaulių valstybinė kolegija

Klaipėdos universitetas

Aleksandro Stulginskio

universitetas

Lietuvos sveikatos mokslų

universitetas

Kauno technologijos

universitetas

Vilniaus kolegija

Kauno kolegija

Mykolo Romerio

universitetas

Vytauto Didžiojo

universitetas

Vilniaus universitetas

Registruota daugiausia aukštųjų mokyklų (universitetų,

kolegijų) absolventų

24

26

29

29

37

41

45

62

64

73

0 10 20 30 40 50 60 70 80

Medicina

Teisė ir ikiteisminis procesas

Buhalterinė apskaita

Verslo vadyba

Ekonomika

Socialinis darbas

Veterinarinė medicina

Teisė

Kineziterapija

Bendrosios praktikos slauga

Registruota daugiausia aukštųjų mokyklų (universitetų,

kolegijų) absolventų pagal studijų programas

26

38

39

44

49

52

67

68

76

96

107

0 20 40 60 80 100 120

Klaipėdos Ernesto Galvanausko

profesinio mokymo centras

Kauno maisto pramonės ir

prekybos mokymo centras

Vilniaus technologijų ir verslo

profesinio mokymo centras

Viešoji įstaiga Panevėžio

profesinio rengimo centras

Klaipėdos paslaugų ir verslo

mokykla

Kauno informacinių technologijų

mokykla

Marijampolės profesinio rengimo

centras

Alytaus profesinio rengimo

centras

Šiaulių profesinio rengimo

centras

Karaliaus Mindaugo profesinio

mokymo centras

Registruota daugiausia profesinių mokyklų absolventų

33

37

37

38

39

43

59

91

101

119

0 20 40 60 80 100 120 140

Kirpėjo mokymo programa

Automobilių elektromechaniko mokymo programa

Technikos priežiūros verslo darbuotojo mokymo programa

Padavėjo ir barmeno mokymo programa

Suvirintojo mokymo programa

Logisto ekspeditoriaus mokymo programa

Higieninės kosmetikos kosmetiko mokymo programa

Apdailininko (statybininko) mokymo programa

Virėjo mokymo programa

Automobilių mechaniko mokymo programa

Registruota daugiausia profesinių mokyklų absolventų

pagal mokymo programas

27

83

92

99

109

114

114

130

154

174

175

0 20 40 60 80 100 120 140 160 180 200

Klaipėdos universitetas

Šiaulių valstybinė kolegija

Vilniaus Gedimino technikos universitetas

Vilniaus kolegija

Kauno technologijos universitetas

Klaipėdos valstybinė kolegija

Mykolo Romerio universitetas

Vytauto Didžiojo universitetas

Kauno kolegija

Vilniaus universitetas

Aukštųjų mokyklų absolventų įdarbinimas pagal mokymo

įstaigas

23

27

28

36

42

43

46

49

59

69

0 10 20 30 40 50 60 70 80

Veterinarinė medicina

Kosmetologija

Finansai

Verslo vadyba

Socialinis darbas

Ekonomika

Buhalterinė apskaita

Bendrosios praktikos slauga

Teisė

Kineziterapija

Aukštųjų mokyklų absolventų įdarbinimas pagal mokymo

programas

28

102

118

129

137

149

167

253

257

283

326

0 50 100 150 200 250 300 350

Plungės technologijų ir verslo mokykla

Klaipėdos technologijų mokymo centras

Klaipėdos paslaugų ir verslo mokykla

Viešoji įstaiga Panevėžio profesinio rengimo centras

Kauno statybos ir paslaugų mokymo centras

Viešoji įstaiga Vilniaus Žirmūnų darbo rinkos mokymo

centras

Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras

Alytaus profesinio rengimo centras

Šiaulių profesinio rengimo centras

Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo

centras

Profesinių mokyklų absolventų įdarbinimas pagal mokymo

įstaigas

82

127

139

144

176

192

194

197

229

426

0 100 200 300 400 500

Apskaitininko ir kasininko mokymo programa

Smulkiojo veslo paslaugų teikėjo mokymo

programa

Higieninės kosmetikos kosmetiko mokymo

programa

Manikiūrininko mokymo programa

Statybos verslo paslaugų teikėjo mokymo

programa

Automobilių mechaniko mokymo programa

Virėjo mokymo programa

Apdailininko (statybininko) mokymo programa

Slaugytojo mokymo programa

Kirpėjo mokymo programa

Profesinių mokyklų absolventų įdarbinimas pagal mokymo

programas

lietuvos darbo rinkos tendencijos 2018 m. i pusmetis...lietuvos darbo biržos duomenimis šių metų...

Documents