Lietuvos ekonomika – kur gi tas krantas?

Tomas Andrejauskas

Swedbank

26.02.2010

© Swedbank

Pagrindinės ž inios

• Ekonomika keis kryptį apie metų vidurį, t.y. iškritimo pereis į augimą

• Atsigavimo procesas nebus trumpas

• Didž iausi 2010 metų iššūkiai – nedarbas, vidaus vartojimas bei viešieji finansai

• Didž iausios 2010-2012 galimybės:

– ES fondai, skirti investicijoms

– smulkaus ir vidutinio verslo de-reguliacija

– verslo ir investicijų skatinimas per mokesčių sistemos paprastinimą

© Swedbank

Ką jau ž inome?

• Pasaulio ekonomikos atsigavimas akivaizdž iai banguoja

• Pagal įvairius rodiklius grįžome į 2004-2006 metų lygį

• Po drastiško kritimo matome stabilizuojantis vartojimą, atsigaunančią gamybąir eksportą

• Dėl perkamosios galios kritimo visiškai logiška matyti defliaciją įvairiose kainųgrupėse

• Nedarbas muša rekordus

• Lūkesčiai bent jau nebeblogėja toliau

• Per, taip vadinamą, vidinę devalvaciją atstatėme savo eksporto konkurencingumą

• Valstybė skatina ekonomiką per milž inišką biudž eto deficitą

• Litas yra stabilus

• Pasigirsta prognozių dėl teigiamo BVP pokyčio 2010 metais

© Swedbank

Tendencijos pasaulyje – akivaizdūs atsigavimo pož ymiai

-10

-8

-6

-4

-2

0

2

4

6

8

10

12

US EMU UK Japan China India Brazil Russia GlobalGDP

2008

2009

2010

2011

Ekonomikos pasitikėjimas, įvertinus sezonišumą

50

60

70

80

90

100

110

120

2005 2006 2007 2008 2009 2010

Vokietija Euro zonaES-27 ŠvedijaJK

BVP augimo prognozės

© Swedbank

Tačiau pasaulis atsigauna nevienodai

• JAV ir BRIC šalys parado priešakyje

• Eiseną stabdo PIGS šalys

• Formuojasi nauji burbulai: Kinija ir valstybių skolos

• Klausimai dėl Eurozonos

© Swedbank

Visų Baltijos šalių laukia iššūkiai, tačiau atsigaunant pasaulio ekonomikai, prognozės pagerėjo

Real GDP, 2004=100 (swda)

90

100

110

120

130

140

150

1Q 06 1Q 07 1Q 08 1Q 09

EE LV LTSource: Eurostat

Real GDP growth, qoq sa (% )

-14

-7

0

7

1Q 07 1Q 08 1Q 09

EE LV LT

Source: Eurostat

Techniškai, recesija LT ir EE baigėsi, to negalima pasakyti apie LV. Eksportas atsigauna, tačiau

vidaus paklausa ir toliau trauksis 2010 metais. Ir tai ribos ekonomikos augimą.

… nuo piko, BVP nukrito 19% EE, 26% LV, ir15% LT, t.y. atgal į 2004-05 metų lygį.

© Swedbank

Pramonės atsigavimą skatina augantis eksportas

Manufacturing output, s.a., 2005=100

70

80

90

100

110

120

130

140

Jan.07 Jan.08 Jan.09

EE LV LTSource: Reuters

LT ir EE santykinai gaus daug naudos išpasaulio ekonomikos atsigavimo dėl didesnės

eksporto bazės.

Importas krito labiau nei eksportas, dėl ko eliminavome didž iulius prekybos deficitus,

kuriuos reikėjo finansuoti. Eksporto sektoriai “vadovauja” atsigavimui.

Export of goods and services, 2005=100

80

100

120

140

160

180

200

Jan.07 Jan.08 Jan.09

EE LV LTSource: Reuters

© Swedbank

Vidaus paklausa neturi šansų reikšmingai atsigauti 2010 metais dėl toliau krisiančių namų ūkių pajamų

Retail trade turnover, 2005=100

80

90

100

110

120

130

140

150

Jan.07 Jan.08 Jan.09

EE LV LT

Source: Eurostat

Gyventojų pajamos toliau kris dėl krintančiųatlyginimų ir aukšto nedarbo lygio. Vartojimą

taip pat ribos aukštas privataus sektoriau paskolų lygis.

... ir nors paskutiniai pasitikėjimo indeksai kyla, tai dar nereiškia kylančio vartojimo

Consumer confidence

-60

-40

-20

0

20

Jan.07 Jan.08 Jan.09 Jan.10

EE LV LTSource: Eurostat

© Swedbank

Baltijos šalių konkurencingumas pagerėjo, tačiau toliau stipriai priklauso nuo galimybių padidinti ūkio produktyvumą

Consumer price growth, % yoy

-5

0

5

10

15

20

Jan.07 Jan.08 Jan.09 Jan.10

EE LV LTSource: Reuters

Galimos defliacinės nuotaikos. Importo kainos didės, tuo tarpu vidaus prekėms nėra daug

vietos kilimui.

Konkurencingumas pagerėjo, tačiau struktūriniųreformų greitis lems tolesnį mūsų

konkurencingumą.

Real effective exchange rate, CPI based

90

100

110

120

130

140

Jan.07 Jan.08 Jan.09 Jan.10

EE LV LTSource: Reuters

© Swedbank

Ekonomikos krizė gali padidinti socialinę nelygybę

GDP per capita (% of EU15) and employment (th. people), 2000-2015

0

20

40

60

80

2000 2003 2006 2009f 2012f 2015f

2500

3000

3500

4000

Employment, Baltics GDP per capita, EEGDP per capita, LV GDP per capita, LT

Source: Eurostat, Swedbank forecasts

Baltijos šalių ekonomikos pakankamai ilgai gali būti maž esnės, nei įprasta, įdarbindamos maž iau nei įprasta žmonių

© Swedbank

Lietuva: vidaus paklausa ir investicijų lygis sąlygoja šiandieninį ekonominį sąstingį

Vidaus paklausos komponentų metinis augimas

-50%

-40%

-30%

-20%

-10%

0%

10%

20%

30%

40%

2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

Namų ūkių vartojimas

Vy riausy bės išlaidosInv esticijos (išsk. atsargas)

© Swedbank

Lietuva: jei ne eksportas, atrodytumėm labai liūdnai

BVP augimo sudėtinės dalys

-15%

-10%

-5%

0%

5%

10%

15%

20%

25%

2008(I) 2008(II) 2008(III) 2008(IV) 2009(I) 2009(II) 2009(III)

Namų ūkių vartojimas Vyriausybės vartojimas Investicijos (išsk. atsargas)

Atsargos Grynasis eksportas

© Swedbank

Lietuva: atsigaunant eksporto rinkoms, pramonėstoja ant kojų

Lietuvos pramonės produkcija, metiniai augimo tempai

-30%

-20%

-10%

0%

10%

20%

2004 2005 2006 2007 2008 2009

Pramonės produkcija

Apdirbamoji pramonė (išsk. rafinuotus naftos produktus)

– Geresnius rezultatus antroje metų pusėje parodė chemijos produktų gamybos, popieriaus, tekstilės, medienos pramonė, mašinų ir įrangos remonto bei maisto pramonės šakos. Tačiau baldų, mašinų ir įrengimų, metalo gaminių bei, suprantama, statybinių medž iagų pramonės produkcijos rezultatuose ryškių geresnių pokyčių nematyti.

© Swedbank

Lietuva: vartotojų kainos krenta nuo 2009 m. kovo mėn.

• Vidutinė metinė infliacija pasiekė 4.5% 2009, o gruodž io mėn. metinė infliacija 1.3%.

Vartotojų, gamintojų ir būsto kainų Vilniuje metinis augimas

-50%

-40%

-30%

-20%

-10%

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

Sau.06 Lie.06 Sau.07 Lie.07 Sau.08 Lie.08 Sau.09 Lie.09

VKIGKI (išsk. rafinuotus naftos produktus)Būsto kainos Vilniuje, Eur/m2

Šaltinis: SD, Registrų centras

© Swedbank

Lietuva: smukęs vartojimas visiškai sutramdėkainų augimą, ypač ten, kur laisva konkurencija

Metinis kainų pokytis, 2009 m. gruodžio mėn.

-10% -5% 0% 5% 10% 15% 20%

  Alkoholiniai gėrimai ir tabako gaminiai

  Sveikatos priežiūra

  Švietimas

  Transportas

  Įvairios prekės ir paslaugos

  Viešbučiai, kavinės ir restoranai

  Poilsis ir kultūra

  Būsto apstatymas, namų apyvokos įranga ir kasdienė būsto priežiūra

  Ryšiai

  Maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai

  Būstas, vanduo, elektra, dujos ir kitas kuras

  Drabužiai ir avalynė

• Daugumą prekių grupių kainų į viršų stūmė tik akcizų, PVM padidinimas, bei kiti administraciniai sprendimai.

© Swedbank

(A) Ypač pirmąjį pusmetį - ryškios defliacinės tendencijos

(B) Infliaciją aukštyn stums elektros kainų padidėjimas, kuris, turės 0.7-0.9 pp tiesioginę įtakąmetiniam VKI. Vadinamajam “pensininkų” VKI: apie 0.9-1.0 pp.

Prognozuojamas ž aliavų, tame tarpe naftos ir dujų kainų augimas, kurį įmonės gali stengtis perkelti vartotojams, tačiau nesam tikri, ar tai bus taip jau lengva padaryti

Vartotojų kainų infliacija

1.1%1.6%

0.3%

-1.1%

1.2%

2.7%3.7%

5.7%

10.9%

4.5%

1.0% 1.0%

-2%

0%

2%

4%

6%

8%

10%

12%

2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010P 2011P

Ryškios infliacijos šiemet nepamatysime, tačiau než inome kokios bus ž aliavų kainos 2011 metais

?

© Swedbank

Didž iausi Lietuvos iššūkiai 2010 metais

• Nedarbas

• Vidaus vartojimas

• Valdž ios sektoriaus išlaidos ir skola

© Swedbank

Nedarbo lygio augimas trečiąjį ketvirtįsušvelnėjo

• Palyginti spartus darbo užmokesčio mažėjimas galėtų būti viena išnedarbo lygio augimo lėtėjimo priežasčių trečiajame 2009 m. ketvirtyje

• Neramina jaunų žmonių nedarbo lygis – tai gali paspartinti emigraciją

Nedarbo lygis (tyrimo duomenimis)

7.9%

11.9%

13.6% 13.8%

5.9%

17.3%

25.0%

29.6%

33.3%

15.0%

-10%

-5%

0%

5%

10%

15%

20%

25%

30%

35%

2006 2007 2008 2009

Nedarbo lygisJaunų žmonių nedarbo lygis

© Swedbank

Darbo už mokestis mažės ir šiemet

Darbo užmokesčio metinis augimas

7%

11%

17%

21%19%

1%

-8%

-5%

-12%

-8%

-4%

0%

4%

8%

12%

16%

20%

24%

2004 2005 2006 2007 2008 2009P 2010P 2011P

Darbo užmokestis iki mokesčių Realus DU, įvertinus infliaciją

© Swedbank

Nedarbo lygis piką pasieks šių metų pirmąjąpusę

• Nedarbo lygis išliks aukštas gan ilgą laiką – įmonės bus atsargios, ir ekonomikai atsigaunant neskubės investuoti į naujų darbo vietas.

• Augantis ilgo laikotarpio bedarbių skaičius ir aukštas jaunų ž monių nedarbo lygis gali padidinti emigraciją. Emigracija šiek tiek “pagerins” nedarbo lygio rodiklius

• Prie nedarbo lygio augimo šiais metais turėtų prisidėti ir viešo sektoriaus reformos

Už imtieji ir nedarbo lygis

15.5%16.0%

13.5%

5.8%

4.3%5.6%

8.3%

11.4%12.4%

13.8%

0.0

0.3

0.6

0.9

1.2

1.5

1.8

2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009P 2010P 2011P

0%

3%

6%

9%

12%

15%

18%

Užimtųjų skaičius, mln. (kair.sk) Bedarbių skaičius, mln. (kair.sk.) Nedarbo lygis (deš.sk.)

© Swedbank

21

Išskyrus didž iulį biudž eto deficitą, daugiau nematom jokiųstimulų skatinančių vidaus vartojimą

Ekonomikos augimas

3%

-2%

-16%

3%

8.9%7.8%7.8%7.4%

10.2%

6.9%6.7%

4.2%

-20%

-16%

-12%

-8%

-4%

0%

4%

8%

12%

2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009P 2010P 2011P

Investicijų (išsk. atsargas) augimas

-50%

-40%

-30%

-20%

-10%

0%

10%

20%

30%

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009P 2010P

• Drastišką BVP smukimą nulėmė bumo metais “išsipūtusios” vidaus paklausos kritimas

• Investicijos į vidaus vartojimąorientuotose sektoriuose krito ypačsmarkiai (pvz., vidaus prekyba, statyba, nekilnojamas turtas)

• Vienintelis reikšmingas investicijųfinansavimo šaltinis yra ES struktūriniai fondai – vyriausybė šiais metais ž enkliai paspartino jų įsisavinimą.

© Swedbank

Viešojo sektoriaus finansų stabilumas yra svarbiausia prielaida tikėtis maž esnių mokesčiųateityje

• Nors antrąją šių metų pusę išlaidos sumažėjo, pajamos krito taip pat sparčiai kaip ir pirmuosius ketvirčius.

• Fiskalinis deficitas pasieks 10% in 2009 and 2010 metais, ir tik než ymiai sumažės iki apie 7% 2011 metais.

• Valstybės skola šiais metais tikėtina perkops 40%

Valdž ios sektoriaus finansai, % BVP

-12%

-11%

-10%

-9%

-8%

-7%

-6%

-5%

-4%

-3%

-2%

-1%

0%

2003 2005 2007 2009P 2011P

0%

10%

20%

30%

40%

50%

Bendroji skola (deš.sk.) Biudž eto balansas (kair.sk.)

© Swedbank

Tai kaip gi turi atrodyti tas ekonomikos skatinimas lietuviškomis sąlygomis?

• Valdž ia puikiai atlieka darbą, per nacionalinį biudž etą įsisavindama ES struktūrinių fondų lėšas, tuo akivaizdž iai skatindama ekonomiką ir kompensuodama išorinių finansavimo šaltinių trūkumą

• Kitos verslo skatinimo priemonės yra daugiau kosmetinio pobūdž io

• Turint omenyje, kad fiksuoto lito kurso sąlygomis negalime prisispausdinti litų, ir kad amž inai negalėsime auginti viešosios skolos, vieninteliai reikšmingi būdai skatinti verslą yra ES pinigai, smulkaus ir vidutinio verslo reguliavimo maž inimas bei mokestinės aplinkos gerinimas

• Maž esni mokesčiai ir reguliacija ne tik paspartintų verslo plėtrą, tačiau ir pagerintų bendrą investicinę aplinką, o investicijos reiškia naujas darbo vietas

© Swedbank

Kas svarbu verslui?

• Pagrindinis investicijų šaltinis artimiausiais metais bus ne bankų paskolos, ne TUI, bet ES pinigai

• Nereikia dėti daug vilčių į vidaus vartojimą, plėtra galima tik į eksportąorientuotus sektorius

• Geros eksporto galimybės Baltijos regione, galimai šylantys santykiai su Rusija

• Išryškės verslo konsolidacijos galimybės (ir nebūtinai tik įsigyjant konkurentą, labiau perimant rinkos dalį)

• Ribotos galimybės perkelti kaštus ant vartotojų pečių

• Palūkanų normų rizika dėl stimuliavimo paketų

• Paskolų prieinamumas padidės, tačiau rizikos bus vertinamos konservatyviai

Ačiū už dėmesį!