Lietuvos ežerų kilmė

Darbą atliko Id klasės mokiniai Enrika DeltuvaitėParengė geografijos mokytoja Zita Talutienė

2011 10 24

Turinys

Įvadas........................................................................................................3Ežeras........................................................................................................4Ežero skiriamosios dalys...........................................................................5Didziausi Lietuvos ežerai..........................................................................6Ežerų klasifikacija pagal pratakumą..........................................................7Ežerų klasifikacija pagal duburio kilmę…………………………………………...……8Ledyninių ežerų klasifikacijaDubakloniniai ežerai................................................................................9Ledo guolio ežerai....................................................................................10Liekaniniai ežerai......................................................................................11Užtvenktiniai ežerai.................................................................................12Termokarstiniai ežerai..............................................................................13Jūrinės kilmės ežerai................................................................................ 14Upinės kilmės ežerai.............................................................................. ..15;16Upinės kilmės tvenkiniai.......................................................................... 17Dirbtiniai tvenkiniai……………………………………………………………………………..18Ledyno dariniai. Dubakloniai................................................................... 19Ledyno suformuotas paviršius.................................................................. 20;21Išvados...................................................................................................... 22

Įvadas

• Ledynams pasitraukus, Lietuvoje mirgėte mirgėjo ežerų ir ežerėlių. Dabar daugelis iš jų išnykę. Jų vietoje pelkės, pievos ar slūgso duburys, kurio dirvoje galima rasti kriauklyčių, ežero praeities liudininkų. Lietuvoje dar yra apie 2000 ežerų, kurių plotas didesnis kaip 1 hektaras. Didieji Lietuvos ežerai užima tūkstančius hektarų.

Ežeras

• Ežeru vadinamas vandens plotas, tiesiogiai nesusisiekiantis su jūra arba vandenynu. Palankesnės sąlygos ežerams susidaryti yra drėgno klimato srityse, tačiau jei ežerus maitina daug upių arba jie susisiekia su požeminiais vandenimis, gali susidaryti ir labai sausringose srityse.

Ežero skiriamosios dalys

• Ežerą sudaro dvi pagrindinės dalys – duburys ir vandens masė. Vandens užpildyto ežero duburio seklioji dalis, kurią veikia srovės ir bangos, vadinama litorale. Gilesnioji, bangų nepasiekiama duburio dalis vadinama guoliu. Aplink ežerą plyti sausoji duburio dalis, sudaryta iš lėkštesnių ar statesnių šlaitų. Šlaite yra krantas – sausumos dalis, tiesiogiai veikiama bangų, ir terasos – anksčiau buvusių atabradų liekanos. Kranto dalis, užliejama tik esant aukštam vandens lygiui, vadinama paplūdimiu.

Didžiausi Lietuvos ežerai

Eil. nr.         

Ežeras Ežero plotas (km2)

Didžiausias gylis (m)

Ežero baseino plotas (km2)

1. Drūkšiai 44,8 33,3 620,92. Dysnai 24,39 6,0 231,03. Dusia 23,34 31,7 107,84. Sartai 13,31 20,9 1362,65. Luodis 13,02 18,4 113,86. Metelys 12,86 15,0 55,67. Avilys 12,58 13,5 73,78. Plateliai 12,04 46,0 52,09. Rėkyva 11,84 4,5 19,410. Alaušas 10,54 42,0 51,711. Žuvintas 10,27 3,4 344,912. Lūkstas 10,18 7,0 76,313. Asveja  9,83 50,2 230,1

Ežerų klasifikacija pagal pratakumą

• Pratakinius (į ežerą ir įteka ir išteka upės) - Lietuvoje tokių 870Iš visų pratakinių ežerų 650 turi 1 intaką, 140 - 2, 40 - 3 ir 40 -

daugiau nei 3 intakus. • Vandenskyrinius (upės neįteka, tik išteka) - Lietuvoje tokių 300• Nenutekamuosius (upės įteka, bet neišteka) - Lietuvoje tokių 80• Akliniuosius (į ežerą upės neįteka ir iš jo neišteka) - visi likę

ežerai (dauguma)

Ežerų klasifikacija pagal duburio kilmę

• Ledyninis• Tektoninius• Upinis• Jūrinius• Karstinis• Vulkaninis• Meteoritinių kraterių• Dirbtinis (tvenkinys)

Ledyninių ežerų klasifikacijaDubakloniniai ežerai

Po ledynu ir nuo jo tekėję vandens srautai suformavo ilgus ir siaurus duburius – dubaklonius. Šiuos duburius ar žemiausias jų dalis užpildžius vandeniui, susidarė gilių, stačiašlaičių, į upes panašių ežerų. Vieni iš jų –

giliausias Tauragnas, ilgiausias – Asveja

Ledo guolio ežerai

• Atsitraukus ledynui, kai kur liko gulėti didelių ledo luistų. Kai jie ištirpo, vanduo užpildė išgulėtas dubumas. Taip susidarė Dusia, Metelys, Obelija, Kretuonas.

Liekaniniai ežerai

• Ledyno pakraštyje telkšojo didelių prieledyninių ežerų. Kai kur ir dabar yra jų liekanų. Tai dideli, negilūs, pelkynų apsupti Žuvinto, Amalvo ir Rėkyvos ežerai.

Užtvenktiniai ežerai

• Susidarė galinėms morenoms užtvėrus kelią ledo tirpsmo vandeniui ir jam užpildžius reljefo pažemėjimus. Tokie yra Platelių ež., Dysnai, Vištytis.

Termokarstiniai ežerai

• Kai atsitraukė ledynas, po sąnašomis liko palaidotų ledo luitų. Jiems tirpstant, atsirado tuštumų, todėl aukščiau esantys dirvos sluoksniai įgriuvo. Susidarė nedidelių, apvalių ir gana gilių ežerėlių.

Jūrinės kilmės ežeras

• Krokų Lanka yra vienintelis jūrinės, arba lagūninės, kilmės ežeras, susidaręs Nemuno suneštoms nuosėdoms atitvėrus dalį Kuršių marių.

Upinės kilmės ežerai

• Upinės kilmės ežerai yra pasagos formos, atsiradę senvagėse – nuo upių atsiskyrusiuose jų vingiuose. Per potvynius, kai upės vaga plūsta daug vandens, vingiuota upė pragraužia siauriausiąją kilpos vietą ir pradeda tekėti tiesiu keliu, palikdama pasagos formos senvagę. Ilgainiui sąnašos atskiria ją nuo upės, ir senoji vaga virsta senvaginiu ežeru.

Ox-Bow Lake Formation.mp4

• Upinių ežerų Lietuvoje daugiausia didesniųjų upių – Nemuno, Nevėžio, Merkio – slėniuose. Šalyje tokių ežerų daugiau kaip 1330, tačiau dauguma jų mažesni kaip 0,5 ha ploto. Didžiausi senvaginiai ežerai yra Nemuno žemupio salpoje. Tai Merguva ir Žiogys.

Upinės kilmės tvenkiniai

• Bene daugiausia yra upinės kilmės tvenkinių, susidariusių patvenkus upes. Didžiausias upinis tvenkinys – Kauno marios (6350 ha). Aukštadvario, Antalieptės hidroelektrinių, Elektrėnų šiluminės elektrinės tvenkiniai taip pat susidarė patvenkus upes, tačiau vanduo užliejo ir netoliese tyvuliavusius ežerus.

Dirbtiniai tvenkiniai

• Lietuvoje yra ir apie 3400 dirbtinių vandens telkinių. Didelę grupę sudaro patvenktieji ežerai. Prie šios grupės priskiriami tokie gamtinės kilmės ežerai, kurių vandens lygis reguliuojamas hidrotechniniais įrenginiais. Iš jų galima paminėti kai kuriuos didžiuosius ežerus: Drūkšių, Dusios, Platelių, Žuvinto, Simno, Rėkyvos.

Ledyno dariniaiDubakloniai

• Dubakloniai – ilgi, siauri ledo tirpsmo tekančio vandens suformuoti duburiai. Jų dugne gali būti daubų. Ši reljefo forma labiausiai paplitusi Baltijos aukštumose. Dubakloniuose arba giliausiuose jų vietose telkšo ežerai. Tai ilgiausias – Asveja ir giliausias – Tauragnas.

Ledyno suformuotas paviršius

Ledynui traukiantis iš vidurio Lietuvos, čia liko didelių ledo laukų. Jie lėtai tirpo, morena nugulė žemės paviršių lygiu ir plonu sluoksniu. Susidarė vidurio Lietuvoje plytinti moreninė lyguma.

Išvados

• Ežeru - vandens plotas, tiesiogiai nesusisiekiantis su jūra arba vandenynu.

• Lietuvos ežerų dubenys daugiausiai yra ledyninės kilmės.

• Didžiausias Lietuvos ežeras - Drūkšiai.• Krokų Lanka - vienintelis jūrinės kilmės ežeras Lietuvoje.