lietuvos kariuomenĖ

LIETUVOS KARIUOMENĖ

LIETUVOS RESPUBLIKOS KRAŠTO APSAUGOS MINISTERIJOSVIEŠŲJŲ RYŠIŲ DEPARTAMENTAS

VILNIUS2010

LIETUVOS KARIUOMENĖŠiandienos Lietuvos kariuomenė – tai motyvuota kariuomenė, pasirengusi ginti šalį, sėkmingai dalyvaujanti tarptautinėse operacijose ir padedanti Lietuvos žmonėms ypatingų nelaimių atvejais. Lietuvos kariuomene pasitiki ne tik Lietuvos visuomenė, bet ir Lietuvos sąjungininkai ir partneriai.


GYNYBOS POLITIKOJE

„Esu įsitikinusi, kad Lietuvos kariuomenė, būdama profesionaliai pasirengusi ir tvirtai pasiryžusi ginti kraštą realios grėsmės akivaizdoje, gali atgrasinti potencialų užpuoliką. Lietuvos narystė NATO ir atsakingas tarptautinių įsipareigojimų vykdymas sustiprina mūsų karių pajėgų galimybes užtikrinti saugią ir taikią Lietuvos valstybės ateitį.“

Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministrė RASA JUKNEVIČIENĖ


GYNYBOS POLITIKOJE

„Nuo neatmenamų laikų lietuviai gynė savo valstybę ir tautą. Ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais, ir XX amžiaus kovose už Lietuvos laisvę Lietuvos kariai buvo kartu su visuomene. Dabartinė Lietuvos kariuomenė yra profesionali, pasiruošusi ginti savo kraštą ir kartu su kitomis NATO valstybėmis ir jų partneriais įveikti pasaulyje kylančias grėsmes. Žmogus yra didžiausia vertybė žemėje, todėl jo prigimtinės teisės turi būti gerbiamos ir apgintos.“

Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras ARVYDAS POCIUS

ISTORIJOJEXII a. pabaigoje – XIII a. Lietuvos žemes gynė visi ginklą valdantys vyrai. Kariuomenėn šaukė rengiantis atremti priešą arba traukiant į žygį. Kiekvieno žygio metu rinkdavo karo vadą, kuriuo paprastai tapdavo žemės kunigaikštis. Dažniausiai lietuviai ginklavosi ietimis, kirviais, peiliais, šalmais, grandininiais šarvais ir skydais, naudojo apgulties mašinas. Nuo XIII a. pirmosios pusės lietuviams teko kautis su Kalavijuočių ir Livonijos ordinais, nuo amžiaus antrosios pusės – su Vokiečių ordinu.XIV a. kunigaikščių kariaunose gausėjo profesionalių karių, kurių ginkluotė labai patobulėjo. Pradėjo formuotis nuolatinė kariuomenė, išplito trumpi kalavijai, lankai, plokšteliniai ir žvyniniai šarvai, atsirado sunkioji artilerija. Labai judri Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė triuškino priešų kariuomenes ir tvirtoves.


LIETUVOS KARIUOMENĖISTORIJOJEXIV a. pabaigoje – XV a. pradžioje formavosi šauktinė bajorų kariuomenė. Bendromis Lietuvos ir Lenkijos pastangomis buvo parklupdytas Vokiečių ordinas. Nuo XVII a. įsivyravo reguliari samdoma kariuomenė. XVI – XVII a. formavosi specifiniai kariniai vienetai – raitininkų, artilerijos, pėstininkų. Karai su švedais ir rusais atskleidė LDK kariuomenės pažeidžiamumą. Mūšių laukuose įsikaraliavo šaunamieji ginklai, todėl LDK kariuomenė susidurdavo su vis didesniais iššūkiais.XVIII a. antroje pusėje iškilus pavojui prarasti valstybingumą, buvo pradėta kariuomenės reforma. LDK pajėgos išaugo keleriopai. Tačiau 1794 m. sukilimo metu priešinantis Rusijos ir Prūsijos pajėgoms didesnė dalis kariuomenės žuvo, valstybė žlugo, likusios pajėgos buvo paleistos.

ISTORIJOJE1918 m. vasario 16 d. buvo paskelbtas Lietuvos Nepriklausomybės Aktas. Lapkričio 11 d. suformuota Lietuvos laikinoji vyriausybė. Reikėjo sutelktos jėgos, kuri įtvirtintų valstybingumo siekius. Šis vaidmuo patikėtas kariuomenei. 1917–1919 m. Rusijos kariuomenėje suformuotuose tautiniuose daliniuose tarnavę lietuviai skubėjo į Tėvynę, kad stotų į valstybės gynybą, tik šįsyk po Nepriklausomybės vėliava. Pirmieji 11 savanorių registruoti Vilniuje 1918 m. spalio 16 d. Lapkričio 23 d. Ministras Pirmininkas A. Voldemaras išleido įsakymą Apsaugos ministerijai, skelbiantį kariuomenės formavimo pradžią. Ši data tapo oficialia Lietuvos Respublikos kariuomenės atkūrimo diena.



ISTORIJOJEKariuomenės kūrimas vyko tuo pačiu metu, kai prasidėjo pirmieji mūšiai su bolševikais, bermontininkais, lenkais. Kovų dėl nepriklausomybės metu gimė, vystėsi ir susiformavo Lietuvos kariuomenė, turinti visas kariuomenės rūšis: pėstininkus, kavaleriją, artileriją, aviaciją. 1921–1924 m. Lietuvos kariuomenė mažinta ir pertvarkyta taikos meto sąlygoms – sukurti nauji daliniai, reformuota valdymo struktūra, įdiegtos naujos laikmečio dvasią atitinkančios ginkluotės sistemos. Susiklosčius nepalankiai tarptautinei situacijai, Lietuvos Vyriausybė 1940 m. birželio 15 d. priėmė Sovietų Sąjungos ultimatumą. kariuomenei nurodyta nesipriešinti. Lietuvos kariuomenė buvo sovietizuota ir galiausiai likviduota. Vedami ryžto atkurti valstybės nepriklausomybę, buvę kariai 1944 m. stojo į Vietines rinktines, o 1944–1953 m. į Laisvės Kovos Sąjūdžio gretas.


ISTORIJOJEĮ laisvės kovas stojo lietuviai iš visų šalies regionų ir socialinių sluoksnių – kariškiai, ūkininkai, valstiečiai, inteligentai, daugiausia civiliai, vadovaujami buvusių Lietuvos kariuomenės karininkų. Jie pasitraukė į miškus ir organizavo pasipriešinimus sovietinei okupacijai. Su sovietinio saugumo NKVD-MGB daliniais ir jų rėmėjais kariauta mažais partizaniniais padaliniais: judėta ir veikta didelėse teritorijose, vykdyti netikėti ir greiti išpuoliai, slapstytasi bunkeriuose. Skaičiuojama, kad partizanų iš viso buvo apie 50 000 kovotojų ir 50 000 aktyvių rėmėjų, iš jų – apie 20 000 paaukojo gyvybes, dar tiek pat suimta, išvežta į kalinimo ir tremties vietas. Partizaninis karas paneigė sovietų skleistą melą, kad Lietuva savo noru tapo SSRS dalimi. Kova (tik įgijusi kitas formas) už Lietuvos Nepriklausomybę niekada nenutrūko.


ISTORIJOJEŽymiausi Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio vadai buvo brigados generolas Jonas Žemaitis-Vytautas, 2009 m. kovo 12 d. paskelbtas Lietuvos Respublikos prezidentu, brigados generolas Adolfas Ramanauskas-Vanagas, pulkininkas (po mirties) Aleksandras Grybinas-Faustas, Petras Bartkus-Žadgaila, Vytautas Gužas-Kardas, Leonardas Grigonis-Užpalis ir kiti.

Lietuvos Prezidentas

brg. gen. Jonas Žemaitis-Vytautas

1909 03 15 – 1954 11 26

brg. gen. Adolfas Ramanauskas-Vanagas

1918 03 06 – 1957 11 29


ISTORIJOJEAukščiausiajai Tarybai 1990 m. kovo 11 d. priėmus istorinį Lietuvos Respublikos atkūrimo aktą ir paskelbus apie valstybės atkūrimą, buvo pradėtas ir Lietuvos kariuomenės atkūrimo darbas. 1990 m. balandžio 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė įkūrė Krašto apsaugos departamentą, kurio užduotis buvo sukurti krašto apsaugos sistemą. 1991 m. sausį šimtai parlamento gynėjų prisiekė Lietuvos Respublikai ir stojo ginti svarbių strateginių objektų. Sausio 17 d. buvo įkurta Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba. 1993 m. rugpjūčio 31 d. Lietuvos teritoriją paliko paskutiniai okupacinės kariuomenės daliniai. Tais pačiais metais buvo suformuota kariuomenės struktūra, įsteigta kariuomenės vado institucija.


Lietuvos kariuomenės kūrimo darbas 2004 m. kovo 29 d. vainikuotas Lietuvos priėmimu į Šiaurės Atlanto Sutarties Organizaciją – NATO.

ISTORIJOJE


Sausumos pajėgos (SP) – didžiausia LK dalis, todėl stiprinant Lietuvos kariuomenę daugiausia dėmesio skiriama SP modernizuoti. Pajėgos plėtojamos pagal NATO standartus didinant operacinį veiksmingumą ir stiprinant gebėjimus veikti kartu su kitomis NATO šalių pajėgomis. Kariai nuolat tobulina įgūdžius ir gebėjimus kariniuose mokymuose ir pratybose Lietuvoje ir kitose Aljanso šalyse.

SP sudaro Motorizuotoji pėstininkų brigada „Geležinis Vilkas“, Juozo Vitkaus inžinerijos batalionas ir Krašto apsaugos savanorių pajėgos. Sausumos pajėgose ir dirba apie 3 500 karių ir civilių bei virš 4 700 karių savanorių.

ŠALIES GYNYBOJE


Motorizuotoji pėstininkų brigada „Geležinis Vilkas“ yra Sausumos pajėgų branduolys. Brigados štabas ir trys batalionai (Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotas pėstininkų, Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos ir Kunigaikščio Vaidoto tiesioginės paramos logistikos batalionas) dislokuoti Rukloje, Jonavos rajone.

ŠALIES GYNYBOJE


ŠALIES GYNYBOJE

Brigadai priklausantis Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuotasis pėstininkų batalionas dislokuotas Tauragės r., Didžiosios kunigaikštienės Birutės motorizuotasis pėstininkų batalionas – Alytuje, o Karaliaus Mindaugo mechanizuotasis pėstininkų batalionas – Panevėžio r. Kunigaikščio Vaidoto tiesioginės paramos logistikos batalionas vykdo logistinę paramą MPB „Geležinis Vilkas“ ir jai priskirtiems kariniams vienetams (koordinuoja kovinio aprūpinimo poreikius; papildo degalų ir šaudmenų atsargas; užtikrina maitinimą; vykdo logistines operacijas bendradarbiaudamas su NATO vienetais Lietuvoje ir už jos ribų; pasirengęs prireikus evakuoti iš mūšio lauko kovinę techniką, transporto priemones ir įrangą).


ŠALIES GYNYBOJE

Juozo Vitkaus inžinerinio bataliono kariai neutralizuoja standartinius sprogmenis Lietuvos teritorijoje, taip pat vykdo standartinių ir improvizuotųjų sprogmenų neutralizavimo operacijas, įrengia pontoninius tiltus ir keltus. Bataliono kariai pasirengę suteikti pagalbą gyventojams ir atlikti inžinerinius darbus avarijų, katastrofų, potvynių ir kitų stichinių nelaimių metų.


ŠALIES GYNYBOJE

Krašto apsaugos savanorių pajėgos (KASP) tęsia gilias Lietuvos savanorių tradicijas. Krašto apsaugos savanorių pajėgos yra formuojamos iš karių savanorių ir profesinės karo tarnybos karių. Šiandien savanorių pajėgos yra aktyvi kariuomenės rezervo dalis, pasirengusi vykdyti pačias įvairiausias užduotis. Savanoriai dalyvauja tarptautinėse operacijose, padeda gyventojams stichinių nelaimių ir katastrofų metu, prireikus sustiprina reguliariosios kariuomenės vienetus, o kilus grėsmei Lietuvoje – pasirengę vykdyti gynybines užduotis ir suteikti paramą sąjungininkų pajėgoms.


ŠALIES GYNYBOJE

Karinės oro pajėgos (KOP) stebi ir kontroliuoja oro erdvę, užtikrina oro gynybą virš valstybinės reikšmės objektų, orlaiviais transportuoja karius ir krovinius, o prireikus – svarbius valstybės pareigūnus. Karinių oro pajėgų kariai visada pasirengę gabenti ligonius ir donorų organus, vykdyti paieškos ir gelbėjimo darbus.


ŠALIES GYNYBOJE

Viena iš svarbiausių Karinių oro pajėgų užduočių – kartu su kitų Baltijos šalių pajėgomis teikti paramą NATO oro policijos misiją vykdantiems sąjungininkų kariams. Į Šiauliuose įsikūrusią Aviacijos bazę atvykstančių Aljanso šalių naikintuvų tikslas – saugoti Baltijos valstybių oro erdvę.


ŠALIES GYNYBOJE

Taktinis transportavimas oru – dar viena svarbi Karinių oro pajėgų užduotis. Karinių oro pajėgų kariai turi nemažai patirties gabenti karius ir karinius krovinius operacijų rajonuose.


ŠALIES GYNYBOJE

Oro gynybos bataliono pagrindinė užduotis – saugoti oro erdvę virš svarbių nacionalinių objektų ir remti Sausumos pajėgas.

Lietuvos karinės oro pajėgos turi 16 orlaivių. Modernūs kariniai transporto lėktuvai C-27J „Spartan“ yra naujausias Lietuvos karinių oro pajėgų pirkinys.


ŠALIES GYNYBOJE

Karinės jūrų pajėgos (KJP) stebi, kontroliuoja, saugo, o kilus grėsmei – gina Lietuvos Respublikos teritorinę jūrą, išskirtinę ekonominę zoną ir kontinentinį šelfą. Karinių jūrų pajėgų kariai ieško sprogstamųjų užtaisų ir neutralizuoja juos, vadovauja paieškos ir gelbėjimo operacijoms jūroje, talkina specialiųjų operacijų metu ir užtikrina saugią laivybą.Karinių jūrų pajėgų flotilę sudaro 11 laivų.

Lietuvos karinės jūrų pajėgos (kartu su Estija ir Latvija) vienu iš priešmininių laivų ir vadovavimo ir aprūpinimo laivu prisideda prie jungtinės Baltijos priešmininių laivų eskadros. Šios eskadros pagrindinė užduotis – vykdyti minų paieškos ir neutralizavimo operacijas.


ŠALIES GYNYBOJE

Specialiųjų operacijų pajėgos pradėjo formuotis 1995 m. Tai buvo nedidelis karinis vienetas, kuris vėliau tapo atskira Lietuvos kariuomenės dalimi.

Specialiųjų operacijų pajėgas sudaro Ypatingos paskirties tarnyba, Vytauto Didžiojo jėgerių batalionas, Kovinių narų tarnyba. Specialiųjų operacijų pajėgos formuojamos remiantis savanoriškumo, atrankos ir specialaus pasirengimo principais.


Specialiųjų operacijų pajėgų užduotys – specialioji žvalgyba, tiesioginiai veiksmai ir karinė pagalba. Specialiosios pajėgos taip pat vykdo ir kitas užduotis, tokias kaip svarbių asmenų apsauga taikos metu.

Lietuvos specialiųjų operacijų pajėgos Lietuvos teritorijoje taikos metu gali būti pasitelktos tais atvejais, kai teisėtvarkos institucijos neturi reikiamų pajėgumų ar jų neužtenka. Dėl savo galimybių Specialiųjų operacijų pajėgos atlieka greitojo reagavimo pajėgų funkcijas: vykdo kovos su terorizmu operacijas, veikia ir suvereniteto pažeidimo Baltijos jūroje, Lietuvos teritoriniuose vandenyse atveju.

ŠALIES GYNYBOJE


KARIUOMENĖS MODERNIZAVIMAS

Lietuva šiandien yra lygiavertė NATO ir ES šalių partnerė. Lietuvos kariuomenė nuolat modernizuoja turimą karinę įrangą, vykdo įvairius ginkluotės įsigijimo projektus. Nuo 2000 iki 2005 m. daugelio ginkluotės modernizavimo ir įsigijimo projektų paskirtis buvo aprūpinti Sausumos pajėgas: įsigyta vidutinio nuotolio prieštankinių sistemų „Javelin“, kovinių ir kitų transporto priemonių, įvairių lengvųjų pėstininkų ginklų, minų paieškos ir išminavimo priemonių. Kariuomenė įsigijo daugiafunkcių sunkvežimių SISU E13TP. Stiprinant šalies oro erdvę įsigytas modernus priešlėktuvinės gynybos raketinis kompleksas „Stinger“.

Kita svarbi Lietuvos kariuomenės modernizavimo sritis – trijų taktinių transporto lėktuvų C-27J „Spartan“ įsigijimas. Karinių jūrų pajėgų karo laivų flotilės rikiuotė pasipildė trimis moderniais daugiafunkciniais patruliniais laivais P11 „Žemaitis“, P12 “Dzūkas” ir P14 “Aukštaitis”.


KARIŲ RENGIMAS

„Šiuolaikinis karininkas – tai ne tik puikiai valdantis ginklą ir gerai fiziškai pasirengęs karys, bet ir išsilavinęs, protingas lyderis, galintis susidoroti su XXI a.

iššūkiais.“

Krašto apsaugos ministerijos Gynybos štabo viršininkas brigados generolas EDVARDAS MAŽEIKIS

Tinkamai parengti kariai, gerai išmanantys šiuolaikinę karybą, pasiryžę ginti Tėvynę karo atveju, gebantys veikti daugianacionalinių pajėgų sudėtyje, plataus spektro ir įvairaus intensyvumo operacijose, yra svarbiausia krašto apsaugos sistemos investicija. Todėl kariniam rengimui skiriama daug dėmesio, o nuolatinis poreikis gilinti žinias ir įgūdžius bei profesionalumo siekimas yra išskirtinis karių bruožas.


KARIŲ RENGIMAS

Keičiantis kariuomenei keliamiems reikalavimams, karinio mokymo institucijos siekdamos užtikrinti aukštą karinio parengimo lygį (kokybę) taip pat turi keisti programas. Tiek pradiniam kariniam parengimui įgyti, tiek kvalifikacijai kelti kariai yra siunčiami mokytis į užsienio valstybių karinio mokymo institucijas, viena jų – Baltijos gynybos koledžas.

Skirtingiems karinio rengimo poreikiams užtikrinti krašto apsaugos sistemoje veikia šios

karinio mokymo institucijos:

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, rengianti kariūnus pirmajam karininko

laipsniui gauti ir organizuojanti karininkų specialistų kursus. Divizijos generolo Stasio Raštikio

puskarininkių mokykla, rengianti seržantus, puskarininkių vadus ir specialistus.

Specializuoti karinio mokymo centrai, rengiantys pajėgoms reikalingus specialistus (Karinių

oro pajėgų, Karinių jūrų pajėgų, karo inžinierius, žvalgus ir t. t.)


KARIŲ RENGIMAS

Nuo 2009 m. organizuojami būtinieji kariniai mokymai (BKM). Tai galimybė piliečiams įgyti pagrindinį karinį pasirengimą ir siekti karjeros Lietuvos kariuomenėje.Į būtinuosius karinius mokymus (BKM) savanoriškumo pagrindais šaukiami 18–35 metų amžiaus Lietuvos Respublikos piliečiai (karo prievolininkai). Būtinieji kariniai mokymai (BKM) organizuojami LDK Jonušo Radvilos mokomajame pulke ir trunka nuo 9 iki 13 savaičių. Po 9 savaičių mokymų karo prievolininkai laikomi atlikusiais privalomąją pradinę karo tarnybą ir įrašomi į kariuomenės mobilizacinį rezervą, o geriausiems, sėkmingai ištarnavusiems 13 savaičių, sudaroma galimybė pasirašyti profesinės karo tarnybos sutartį.


TARPTAUTINĖS OPERACIJOS IR MISIJOS

Lietuva, aktyvi tarptautinės bendruomenės narė, siunčia savo karines pajėgas dalyvauti įvairiose operacijose, tuo prisidėdama prie saugumo ir stabilumo pasaulyje užtikrinimo. Valstybėms ir jų piliečiams pagrindiniai XXI a. pavojai yra terorizmas, masinio naikinimo ginklų platinimas. Aktyviai neutralizuoti grėsmes jų kilmės vietoje yra esminis šio laikmečio iššūkis ir tam reikia politinės valios ir koordinuoto veikimo panaudojant plataus spektro priemones – nuo ekonominių iki karinių.



Nuo 1994 m. daugiau kaip 4 000 Lietuvos karių tarnavo NATO, ES ir JAV valstybių koalicijos vadovaujamose misijose ir operacijose, JT vadovaujamose taikos palaikymo ir humanitarinėse operacijose, taip pat ESBO mokymo ir stebėjimo misijose. Operacijų, kuriose dalyvavo ir dabar tebedalyvauja Lietuvos kariai, geografija plati – Albanija, Gruzija, Irakas, Afganistanas ir Pakistanas.

Šiuo metu apie 250 Lietuvos karių ir civilių dalyvauja tarptautinėse operacijose.

AFGANISTANAS




AFGANISTANAS

Lietuva buvo viena pirmųjų naujųjų NATO narių, 2005 m. pradėjusių vadovauti Provincijos atkūrimo grupei (PAG) Afganistano Goro provincijoje. PAG – NATO tarptautinių saugumo paramos pajėgų (angl. International Security Assistance Force – ISAF) karinė ir civilinė misija šalies provincijose. Goro provincijoje šiuo metu tarnauja apie 150 Lietuvos karių ir civilių. Šioje provincijoje kartu su kariais ir civiliais iš Lietuvos tarnauja kariai ir civiliai iš Danijos, Gruzijos, JAV, Kroatijos ir Ukrainos. Pagrindinės PAG užduotys yra padėti Afganistano valdžiai užtikrinti saugumą ir stabilumą provincijoje, siekiant sukurti tinkamas sąlygas provincijos atkūrimui ir ekonominei plėtrai, taip pat valstybinių institucijų reformai įgyvendinti.

Goro provincija yra viena iš vargingiausių Afganistane, 80 procentų jos gyventojų neraštingi, sveikatos apsaugos paslaugos beveik neteikiamos. Lietuvos kariai prisideda rengiant vietos policijos pareigūnų mokymus, tiekiant reikalingą įrangą.

PAG karo gydytojai, dirbantys lauko ligoninėse, prireikus vietiniams gyventojams teikia medicinines paslaugas. Lietuvos medikai pasiekia tolimiausias Goro provincijos gyvenvietes, kad suteiktų būtinąją medicininę pagalbą.



AFGANISTANAS

Lietuvos Respublikos specialioji misija, į kurią deleguojami civiliai, remia PAG ir vykdo ilgalaikius vystomojo bendradarbiavimo projektus – finansuoja policijos stočių ir prokuratūros centro, vidurinių mokyklų, elektrinių, mokymo centrų statybą, siekia stiprinti provincijos viešojo administravimo sektoriaus kompetenciją, skatinti vietos gyventojų verslumą ir pajamų iš smulkaus ir vidutinio verslo didėjimą.

IRAKAS




IRAKAS

Nuo 2003 iki 2008 m. Lietuvos kariai dalyvavo JAV vadovaujamos koalicijos pajėgų operacijoje „Iraqi Freedom“. Per penkerius metus daugiau nei 800 Lietuvos karių atliko tarnybą Irake. Karininkai tarnavo skirtingų lygių daugianacionalinėse operacinėse vadavietėse. Lietuvos kariai Irake vykdė įvairias užduotis: rūpinosi komunikacijų apsauga, saugojo ypatingos svarbos objektus ir valstybinių institucijų pastatus, prisidėjo prie viešosios tvarkos palaikymo, patruliavo su vietos policija, teikė paramą humanitarinės pagalbos organizacijoms, rėmė Irako policininkus mokymų ir pratybų metu.

Nuo 2005 m. Lietuvos kariai dalyvauja NATO vadovaujamoje Irako saugumo pajėgų mokymo misijoje NTM-I (angl. NATO Training Mission - Iraq). Misija skirta mokyti ir teikti patarimus aukščiausiojo ir vidutinio lygio Irako saugumo pajėgų personalui, siekiant stiprinti Irako saugumo pajėgų kompetenciją ir efektyvumą. Šiuo metu misijoje dirba 2 Lietuvos kariniai instruktoriai.

KOSOVAS




KOSOVAS

1999–2009 m. Lietuvos taikdariai dalyvavo NATO vadovaujamoje operacijoje „Joint Guardian“ Kosove. Rotacijos būdu Lietuvos karių būrys atliko savo pareigas NATO vadovaujamų Kosovo pajėgų (angl. KFOR) kontrolės postuose pasienyje su buvusia Jugoslavijos Respublika Makedonija. Kariai patruliavo, atliko greitojo reagavimo ir kitas svarbias funkcijas.

2008 m. Kosovo parlamentui paskelbus nepriklausomybę KFOR ėmė rengtis vykdyti naujas funkcijas. Prištinoje buvo suformuota NATO civilinė ir karinė patarėjų komanda, kurios pagrindinė užduotis – sukurti valstybines Kosovo saugumo pajėgas (angl. Kosovo Security Force, KSP). Taip pat buvo įkurta NATO mokymo grupė, kurios pagrindinė užduotis – KSP kūrimas ir mokymas. Penki Lietuvos kariai instruktoriai priskirti NATO mokymo grupei ir tarnauja Kosove.



NATO ir ES greitojo reagavimo pajėgos

Lietuva prisideda prie NATO greitojo reagavimo pajėgų (angl. NATO Response Force – NRF) ir Europos Sąjungos greitojo reagavimo kovinių grupių. Šias pajėgas sudaro valstybių narių karinis indėlis, jos kas pusę metų yra atnaujinamos.

2005 m., po žemės drebėjimo Pakistane, Lietuva, prisidėdama prie NATO greitojo reagavimo pajėgų humanitarinės operacijos, Pakistano šiaurinėje dalyje dislokavo savo vandens valymo junginį.

2007 m. Lietuva dalyvavo NATO nuolatinės parengties priešmininių laivų junginio veikloje su minų paieškos ir neutralizavimo laivu „Sūduvis“, o 2009 m. antrą pusmetį – laivas M51 „Kuršis“ priskirtas budėti NATO greitojo reagavimo pajėgose (NRF). Pirmąjį 2010 metų pusmetį šių pajėgų 14 pamainoje budėjo Lietuvos, Latvijos bei Estijos bendrai įkurtas Baltijos batalionas drauge su Danijos kariais. O nuo 2010 m. liepos 1 d. budėjimą NRF pradėjo Lietuvos kariuomenės Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono išminavimo būrys. Apie 30 Lietuvos išminuotojų budi 15 NRF pamainoje Lenkijos išminavimo kuopos sudėtyje.

Taip pat 2010 metų pirmąjį pusmetį Lietuva kartu su Vokietija, Latvija, Lenkija ir Slovakija vykdė kovinį budėjimą jungtinės ES kovinės grupės sudėtyje. Lietuvos kontingentą sudarė Karaliaus Mindaugo mechanizuotojo pėstininkų bataliono motorizuotoji pėstininkų kuopa su aprūpinimo būriu, taip pat civilių ir karių bendradarbiavimo grupė (parengta Krašto apsaugos savanorių pajėgų), karo policijos skyrius, tarptautiniam štabui priskirti kariai ir nacionalinis paramos elementas - iš viso apie 150 karių.


Kariuomenė svarbi savo kraštui ne tik karo, bet ir taikos metu. Kai neužtenka civilinių tarnybų pajėgumų, karinės pajėgos pasitelkiamos neutralizuoti stichinių nelaimių ir pramoninių avarijų padarinius, vykdyti sprogmenų neutralizavimo, paieškos ir gelbėjimo darbus.

Kasmet kariai prisideda teikiant pagalbą Šilutės ir Pagėgių regionų gyventojams pavasarinių potvynių metu. Sausros metu kariai miškininkams ir ugniagesiams padeda gesinti miškų, durpynų gaisrus. Neutralizuoja karų, okupacinės kariuomenės paliktus karinės paskirties sprogmenis, šaudmenis. Karinių oro pajėgų sraigtasparnių lakūnai kasdien budi dviejuose postuose pasiruošę vykdyti paieškos ir gelbėjimo operacijas Baltijos jūroje ir sausumoje. Sraigtasparniais iš vienos ligoninės į kitą gabenami itin sunkūs ligoniai, persodinti skirti donorų organai. Nuo 2009 m. Karinių jūrų pajėgų gelbėjimo koordinacinis centras vadovauja paieškos ir gelbėjimo ir taršos likvidavimo operacijoms Baltijos jūroje.

Puoselėdama glaudžius santykius su visuomene, kariuomenė siekia supažindinti piliečius su karinės tarnybos specifika, skatina susidomėjimą kario profesija ir tarnyba kariuomenėje, prisideda prie tautiškumo ir patriotiškumo ugdymo.

KARIUOMENĖ IR VISUOMENĖ

lietuvos kariuomenĖ

Documents