2015 m. balandis Nr. 4 (472)

Lietuvos savanorių MĖnraŠtis

Nukelta į 16 psl.

Nukelta į 2 p.

Gerbiami Krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai,

Mūsų šalies gynybos planai pirmiau-siai numato savarankišką ir tik vėliau ko-lektyvinę gynybą, todėl prioritetą teikiu mūsų karių pasirengimui gintis. Šiame gynybos etape Savanorių pajėgos vaidins tokį pat svarbų vaidmenį, kaip ir regulia-rioji kariuomenė. Krašto apsaugos sava-norių pajėgų (KASP) rinktinės veiks kaip lengvieji pėstininkų batalionai, kuriems teks unikalios gynybinės užduotys.

Vienas iš šiandieninių KASP uždavi-nių – užtikrinti Lietuvos kariuomenės ir kitų Krašto apsaugos sistemos institucijų karinio personalo komplektavimą. Kaip žinoma, komplektuoti kariuomenę profe-

sinės karo tarnybos kariais bei parengti reikiamos apimties personalo rezervą pastaruosius septynerius metus mums sekėsi gana sunkiai – trūko lėšų plačiai rengti Bazinius karinius mokymus, kaip būdą atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą, tiek sudaryti patrauklias tar-nybos sąlygas profesinės karo tarnybos kariams, kad jų į kariuomenę ateitų tiek, kiek trūksta daliniuose. Tokia situacija šiandieninėje aplinkoje negalėjo tęstis, reikėjo inicijuoti svarbius sprendimus. Tai įvertinę, Valstybės gynimo taryba ir Seimas nusprendė šiemet Lietuvoje atkurti šaukimą į privalomąją pradinę karinę tarnybą. Manau, tai bene geriau-sias sprendimas esamoje situacijoje.

Lietuvos kariuomenės vado generolo majoro Jono Vytauto Žuko kreipimasis į savanorius

Savanoriai griaudėjo „Ugniniame griausme“vyr. eil. vilius DŽiaveČKa„Savanorio“ laikraščio redaktorius

Balandžio 13–24 d. Generolo Silves-tro Žukausko poligone, Pabradėje, vyks- tančiose netiesioginės paramos ugnimi vienetų kovinio šaudymo pratybose „Ugninis griausmas 2015“ dalyvavo apie 450 karių iš keturių NATO šalių: Jungtinių Amerikos Valstijų, Lenkijos, Lietuvos ir Portugalijos. Jų tarpe ir 60 mm minos- vaidžių būrys suformuotas iš KASP rink-tinių karių. Anot būrio vado kpt. Laimo-no Jurkšaičio iš Žemaičių rinktinės, visi pratybose dalyvaujantys kariai, kurių dauguma – kariai savanoriai yra baigę 60 mm minosvaidžio kursą Sausumos pajėgų Juozo Lukšos mokymo centre ir savo padaliniuose visose KASP rinktinė- se tarnauja minosvaidininkais. Minos-vaidžio grandyje – trys kariai – grandies vadas, taikytojas ir nustatinėtojas, prie ku- rių paskirta po vieną saugos instruktorių.

Alfr

edo

Plia

džio

nuo

trau

ka

Gen. Silvestro Žukausko poligone vykusiose netiesioginės paramos ugnimi vienetų pratybose dalyvavo ir KASP minosvaidininkų būrys. Autoriaus nuotrauka

2

Jis mums leis per trumpiausią laiką ne tik pagaliau sukomplektuoti Lietuvos kariuomenės dalinius, tačiau ir ženkliai paspartins kariuomenės parengtojo re-zervo augimą.

Ko tikiuosi iš KASP, ypač iš verbavi-mo specialistų? Kad suvoktumėte šios funkcijos svarbą šiandieninėje aplinkoje ir dėtumėte pastangas pirmiausiai tam, kad kuo daugiau karo prievolininkų pri-valomosios pradinės karo tarnybos ateitų savo noru, kad tarnyba besidomintiems jaunuoliams būtų išsklaidytos visos abe-jonės dėl tarnybos sąlygų, būtų patrau-kliai ir suprantamai išaiškintos socialinės garantijos. Verbavimas į profesinę karo tarnybą, į tarnybą aktyviajame reserve ir į Jaunesniųjų karininkų vadų mokymus turi išlikti, tačiau prioritetu prašau laikyti karo prievolininkų atėjimą į privalomąją tarnybą.

Jei pažvelgtume į Savanorių pajėgas 1990-aisiais ir šiandien, pamatytume, kad vienintelis iš esmės nepakitęs dalykas – savanorių motyvacija ir dvasia. Parlamen-to gynėjai tapo pilnaverčiais tarptautinių ir nacionalinių karinių pratybų, tarptau-tinių misijų dalyviais, Savanorių pajėgos

išgyveno ne vieną reorganizaciją, paval-dumo ir užduočių pasikeitimą, tiksliau – jų spektro išsiplėtimą. Svarbūs pokyčiai vyko 2003 m., kuomet pajėgos integruo-tos į Sausumos pajėgų sudėtį, kuo- met savanoriai (aktyviojo rezervo kariai) tarptautinėse operacijose pradėjo veikti greta profesionalių karių kaip pėstininkai ir kaip įvairių kvalifikacijų specialistai.

Praėjusių metų pabaigoje buvo patvir-tinta šiandieninė KASP struktūra. Buvo nustatytos ir standartinės rinktinių, kaip lengvųjų pėstininkų batalionų, aprūpinimo personalu, ginkluote, transportu, ryšio ir kitomis karinėmis priemonėmis normos, į kurias šiuo metu orientuojamasi rengian-tis šalies gynybai. Tai – svarbus žingsnis, kuris leis suvienodinti KASP rinktines bei geriau pasirengti keliamų užduočių vyk-dymui. Kartu su šiuo žingsniu pereinama ir prie unikalaus karybos būdo – mažų padalinių taktikos.

Noriu patikinti, kad artimiausiu metu KASP aprūpinimo statusas gerės. KASP yra ne mažiau svarbios už kitas pajė-gas. Šiais metais KASP rinktinėms jau buvo perduota apie tūkstantis šalmų, apie 1200 automatinių šautuvų M-16. Artimiausiu metu pajėgos gaus taikliųjų šaulių ginklų FN-SCAR, individualių ap-

saugos priemonių (dujokaukių, apsaugi-nių akinių), olandiškų visureigių „Merce-des GD“.

KASP rengiantis šalies gynybai, karių savanorių motyvacija vaidina labai svarbų vaidmenį. Savanorystės ir pilietiškumo dvasia buvo ir yra KASP pagrindas. Jai susilpnėjus, neabejotinai susilpnėtų ir mūsų gynybinė galia, todėl visi kartu ir kiekvienas asmeniškai turime tą dvasią savyje nuolat palaikyti ir ja dalintis su kitais ginklo broliais ir seserimis. Nepa-siduokime neigiamoms emocijoms bei abejonėms.

Pirmieji atkurtos Lietuvos savanoriai, grėsmės akivaizdoje valingai apsispren-dę stoti šalies sargybon, buvo, yra ir bus sektinas pavyzdys visai visuomenei, ypa-tingai dabartiniams kariams bei jaunajai kartai. Kol mumyse bus gyva pilietiškumo ir vienybės dvasia, mus bus be galo sunku suklaidinti, paveikti ar įveikti ginklu.

Dėkoju Jums už lojalumą, už savo as-meninio laiko skyrimą vardan tarnybos Lietuvai, už savo interesų ir principų pa-aukojimą, jei tik tai teko padaryti, kad garbingai įvyktumėte savo pareigas. Tikiu, kad pavojaus akivaizdoje nesudve-joję stotumėte ginti savo šalies.

www.facebook.com/JonasVytautasZukas

Kpt. Darius UlozasKASP viešųjų ryšių karininkas

Balandžio 16 d. ankstyvą rytą prasi-dėjusiu aptarimu baigėsi tris paras trukę Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų padalinių pratybos „Sumanusis ulonas“. Alytuje, Birutės ulonų batalione, vykusiuo-se štabų mokymuose dalyvavo Savanorių pajėgų Dainavos bei Dariaus ir Girėno rinktinės ir Sausumos pajėgų Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų batalionas.

– Kiekvienos pratybos kariams duoda daug naudos, – sakė Sausumos pajėgų štabo viršininkas, laikinai vykdęs Sau-

Sausumos pajėgų dalinių pratybose „Sumanusis ulonas“ gera sąveika ir motyvacija

sumos pajėgų vado funkcijas plk. Dalius Polekauskas, – šios pratybos ypač nau-dingos KASP, nes Savanorių pajėgoms šių metų pradžioje pasikeitė užduotys. Praty-bose dalyvaujantys vienetai, kaip visada pasižymi entuziazmu, dideliu noru steng-tis gerai įvykdyti jiems duotas užduo-tis. Svarbiausia, kad mes tokio pobūdžio pratybose mokėtume teisingai paskirstyti žmogiškuosius išteklius, turimus resursus ir kitus pajėgumus. Štabai privalo mokėti dirbti maksimaliomis įtampos sąlygomis.

Pradiniu stebėtojų vertinimu pratybos išsiskyrė aukšta karių motyvacija, vis ge-rėjančia sąveika tarp padalinių vykdant

bendras užduotis, vis geresniu karių prisitaikymu prie greitai besikeičiančios taktinės situacijos. Pratybos buvo orien-tuotos į gynybinių operacijų vykdymą. Per jas padaliniai taip pat tobulino sąveiką tarp atskirų batalionų, vykdant bendras užduotis. Pratybos vyko 24 valandas per parą, kas pareikalavo gebėti planuoti ne tik operacijas, bet ir rutiną, kad būtų už-tikrintas efektyvus užduočių vykdymas bet kuriuo metu. „Sumanusis ulonas“ – tai antroji pratybų ciklo, suplanuoto pagal metų kovinio rengimo kalendorių, dalis. Galutinės pratybos planuojamos rugsėjo mėnesį.

Atkelta iš 1 psl.

Lietuvos kariuomenės vado generolo majoro Jono Vytauto Žuko kreipimasis į savanorius

2015 m. balandis / Nr. 4 (472) 3

Plk. ltn. Evaldas Stakaitis atsisveikino su rinktineNuo 2015 m. balandžio 1 d. plk. ltn.

Evaldas Stakaitis perkeltas tarnauti į Lietuvos kariuomenės Jungtinį štabą. Balandžio 3 d. Gedimino štabo bataliono rikiuotės aikštėje įvyko oficiali Didžiosios Kovos rinktinės vėliavos perdavimo ce-remonija.

Ceremonijoje dalyvavo Krašto apsau-gos savanorių pajėgų vadas plk. Romual-das Moldaris, Savanorių pajėgų rinktinių vadai, Vilniaus įguloje dislokuotų karinių dalinių ir tarnybų vadai bei viršininkai, rinktinės kariai.

Per ceremoniją KASP vadas plk. ltn. E. Stakaičiui įteikė pajėgų lygmens medalį „Už pasižymėjimą“, o rinktinės karių vardu štabo viršininkas įteikė atminimo dovaną – senovinį kalaviją.

Vėliavą perėmė rinktinės štabo virši-ninkas mjr. Ričardas Andrulis.

Didžiosios Kovos rinktinėje – naujas vadasBalandžio 17 d. Didžiosios Kovos rink-

tinėje pasikeitė vadai. Didžiosios Kovos rinktinės štabo vir-

šininkas mjr. Ričardas Andrulis perda-vė vėliavą naujai paskirtam vadui mjr. Renatui Spėčiui. Ceremonijoje dalyva-

Didžiosios Kovos rinktinėje – vadų pasikeitimo ceremonija

Balandžio 3 d. įvyko oficiali Didžiosios Kovos rinktinės vėliavos perdavimo ceremonija. Plk. ltn. Evaldas Stakaitis (dešinėje) perėjo

tarnauti į Jungtinį štabą

KASP štabo viršininkas plk. ltn. Darius Vaicikauskas sveikina naujai paskirtą Didžiosios Kovos rinktinės vadą mjr. Renatą Spėčių.

Dešinėje – buvęs rinktinės štabo viršininkas mjr. Ričardas Andrulis

vo Krašto apsaugos savanorių pajėgų štabo viršininkas, laikinai vykdantis pajėgų vado funkcijas, plk. ltn. Darius Vaicikauskas, Savanorių pajėgų rinkti-nių vadai, Vilniaus įgulos karinių dalinių ir tarnybų vadai bei viršininkai, grojo Krašto apsaugos savanorių pajėgų big-bendas.

Rikiuotės metu taip pat buvo atsisvei-kinta su rinktinės štabo viršininku mjr. R. Andruliu. Jis perkeltas tęsti tarnybą į Lietuvos kariuomenės Jungtinį štabą. Savanorių pajėgų štabo viršininkas čia pat mjr. R. Andruliui įteikė pajėgų lyg-mens medalį „Už pasižymėjimą“.

Didžiosios Kovos 8-osios rinktinės vadas mjr. Renatas SpėčiusGimė 1975 m. birželio 29 d., Didžia-

salyje, Ignalinos raj. 1995 m. baigė Lie-tuvos karo akademijos I pakopos II laidą. 1999 m. bakalauro studijas, 2008 m., magistro studijas LKA. 2012 m. Baltijos gynybos koledžą. 1995 paskirtas Puska-rininkių mokyklos būrio vadu.1999–2003 m. Garbės sargybos kuopos būrio vadas, kuopos vado pavaduotojas. 2003–2005 m. Garbės sargybos kuopos vadas.

2005–2007 m. Motorizuotosios pės-tininkų brigados „Geležinis Vilkas“ vado padėjėjas.

2007–2011 m. Motorizuotosios pės-tininkų brigados „Geležinis Vilkas“ G9 skyriaus viršininkas.

2012–2015 m. tarnavo Jungtiniame štabe, G9 valdybos viršininku.

Nuo 2015 m. balandžio 13 d. – KASP Didžiosios Kovos apygardos 8-osios rink-tinės vadas.

Apdovanotas Lietuvos kariuomenės lygmens medaliu „Už nuopelnus“, Moto-rizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ garbės ženklu, kitais apdovanoji-mais.

Vedęs, žmona Jolanta, sūnūs Kristupas ir Ignotas.

„Savanorio“ informacija

Aktualu

Ktp.

Eva

ldo

Dir

ginč

iaus

nuo

trau

kos

4

neringa saFonovienĖPrisikėlimo rinktinės štabas

aelita DaMBrausKienĖOro gynybos batalionas

vyr. srž. aringas ŠveDasŽemaičių rinktinės štabas

Balandžio 23 d., ankstų rytą, prasidė-jo pirmosios šių metų didžiausios nacio-nalinių pratybos „Žaibo kirtis 2015“. Šių pratybų pirmoje dalyje siekta patikrinti Lietuvos kariuomenės mobilizacinės sistemos bei kibernetinio saugumo vei-kimo principus. Šiose pratybose dalyva-vo Krašto apsaugos sistemos ir civilinės institucijos.

Į Prisikėlimo rinktinės Šiaulių Regioninį karo prievolės ir komplektavimo skyriaus įsteigtą laikiną šaukimo punktą atvyko parengtojo rezervo kariai iš visos Šiau-lių apskrities. Rezervininkai pildė atvy-kimo anketas ir ėjo pas karo prievolės specialistus, kurie patikrino atvykusiųjų kontaktinius duomenis. Kitas etapas – tai sveikatos patikrinimas, kurį įvykdė Karo medicinos, Šiaulių centro bei Dainų poliklinikų gydytojai.

Po privalomųjų veiksmų rezervininkai turėjo progą iš arčiau susipažinti su dabar Lietuvos kariuomenėje naudojama karine technika, ginklais, pasikalbėti su kariais apie šiandieninės tarnybos ypatumus ir naujoves. Oro gynybos bataliono kariai demonstravo oro gynybos ginkluotę, o Prisikėlimo rinktinės atstovai – dabar Savanorių pajėgose naudojamus ginklus.

Pratybų „Žaibo kirtis 2015“ mobilizacinė dalis Šiaurės ir Vakarų Lietuvoje

Mobilizacinės pratybos sulaukė didelio Šiaulių regioninių televizijų, dienraščių bei naujienų portalų atstovų dėmesio. Žinias-klaidos atstovai kalbino ne tik atvykusius rezervo karius, bet ir profesinės karo tar-nybos karius, domėjosi jų šiose pratybose vykdomomis funkcijomis bei pareigomis.

Laikinai vykdantis Prisikėlimo rinkti-nės vado funkcijas mjr. Linas Idzelis, nuo pat ankstyvo ryto aktyviai dalyvavęs ir stebėjęs pratybų eigą, kalbino atvykusius parengtojo rezervo karius, džiaugėsi, jog dauguma jo kalbintų karių atvyko pasi-ryžę reikalui esant, ginti Tėvynę. Šiaulių šaukimo punkto darbu domėjosi ir atvykę svečiai iš KASP štabo – KPKS vyresny-sis specialistas kpt. Darius Germanas,

Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie KAM Mobilizacijos ir priimančios šalies paramos vyresnysis specialistas ats. plk. ltn. Arūnas Pudže-mis ir LK Jungtinio štabo Mobilizacijos skyriaus planavimo karininkas kpt. Ne-rijus Kibilda.

Kaip teigė Aviacinės medicinos pa-ramos skyriaus karo medicinos gydyto-jas kpt. Saulius Greviškis, darbas vyko sklandžiai: atvykę rezervo kariai tikrinosi sveikatą, bendravo su gydytojais. Dienai įpusėjus, paaiškėjo, kad tik keletas, iš 130 atvykusių rezervo karių, yra netinkami tarnybai.

Žemaičių rinktinės Klaipėdos regioni-niame karo prievolės ir komplektavimo

Rezervo kariai galėjo susipažinti su dabar karių naudojama ginkluote ir technika ...

Nustatytu laiku atvykę rezervininkai buvo maloniai nustebinti, kad nebuvo didelių eilių, anketinių duomenų pildymas ir sveikatos patikrinimas neilgai užtruko. Autorių nuotraukos

2015 m. balandis / Nr. 4 (472) 5

skyriuje darbai prasidėjo 8 val. ryto. Prieš tris savaites buvo išsiųsta 250 šaukimų Klaipėdos regione savo gyvenamąją vietą deklaravusiems Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie jau yra įgiję pagrindinį karinį parengtumą: vieni iš jų yra tarnavę pradinėje karo tarnyboje, kiti buvę profe-sinės karo tarnybos kariai, tretiems tar-nyba buvo užskaityta Savanorių pajėgose.

Vienas po kito, nurodytu laiku atvykę ir tikėjęsi pamatyti gausybę žmonių, stebė-josi, kad nėra didelių eilių, anketinių duo-menų pildymas ilgai neužtrunka, sveikatos būklė nustatoma išanalizavus jau turimus persirgtų ligų archyvinius duomenis, gy-dytojai operatyviai įvertina pateiktus medicininius dokumentus, atsižvelgia į nusiskundimus.

Vienas pirmųjų atvykęs ir pakalbintas j. eil. Stasys Petreikis šauktiniu Lietuvos ka-riuomenėje tarnavo 2003 m. Vyro gautas šaukimo lapelis nenustebino: „Žinojau, kad galiu būti pašauktas, o ir informacijos per televiziją buvo nemažai. Darbdavys pasakė: jeigu reikia, tai reikia. Štai ir aš čia. Jeigu Lietuvai kils grėsmė ar būsiu pakviestas – atvyksiu.“

nyba Lietuvos kariuomenėje, nedvejodamas atsakė: „Rimtumo. Į kariuomenę išvykau „plevėsa“, po tarnybos daug ką pradėjau vertinti kitaip. Gavęs šaukimą nenustebau, su darbdaviais problemų nekilo. Jei reikės, būsiu!“

menis ir pamatyti preliminarus atvyk- stančiųjų prievolininkų skaičius, suži- noti, koks procentas mobilizuojamų-jų prievolininkų gali laiku prisistatyti į šaukimo punktus esant būtinybei.

Balandžio 23 d. vykęs mobilizacijos sistemos patikrinimas buvo tik pirmoji nacionalinių pratybų „Žaibo kirtis“ dalis. Kitoje dalyje bus tikrinama Nacionalinių greitojo reagavimo pajėgų parengtis.

Nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūri-mo, kariuomenėje tarnavusių ir šiuo metu į parengtąjį rezervą įtrauktų asmenų skai-čius – apie 77 tūkst. Iš šio skaičiaus apie 5 tūkst. sudaro asmenys, baigę bazinius ka-rinius mokymus, taip pat per pastaruosius penkerius metus į atsargą išleisti profesi-nės karo tarnybos kariai ir asmenys, kurie per šį laikotarpį buvo pakviesti atnaujinti anksčiau įgytas karines žinias kartoti-niuose rezervo karių mokymuose. Iš viso kvietimai buvo išsiųsti 1 tūkst. Klaipėdoje, Marijampolėje, Panevėžyje ir Šiauliuose gyvenamąją vietą deklaravusių jaunuolių, 2000–2008 metais baigusių privalomąją pradinę karo tarnybą ir įtrauktų į pareng-tojo rezervo karių sąrašus.

Per vieną pratybų dieną šaukimo punk-tuose apsilankė apie 50 proc. pašauktų rezervo karių. Apie 15 proc. pašauktųjų informavo, kad dėl pateisinamų priežas-čių negali atvykti nurodytą dieną ir sutarė atvykti kitu laiku arba patikslino reikia-mus asmens duomenis telefonu.

Remiantis pirminiu rezervo karių svei-katos būklės įvertinimu, tarnybai netinka-mų asmenų procentas taip pat buvo labai nedidelis, vos 1 proc., laikinai netinkamų tarnybai karių dalis sudarė apie 10 proc. visų pašauktųjų.

... Oro gynybos bataliono (kairėje) ir Prisikėlimo rinktinės kariai (dešinėje) turėjo ką parodyti. Autorių nuotraukos

J. eil. Nerijus Sodys tarnybą atliko prieš 8-erius metus LDE Jonušo Radvilos moko-majame pulke. Paklaustas, ką jam davė tar-

„Nors per žiniasklaidą kažką apie šau-kimą girdėjau, galvojau, kad esu pamirš-tas. Šaukimo lapelis šiek tiek „išmušė iš vėžių“. Kadangi šiandien man laisva-dienis, darbdavys apie vykimą į šaukimo punktą dar nežino. Besilaukianti žmona reagavo normaliai – paaiškinau, kad ne-išvykstu į miškus ir poligonus. Dabar nei laiko ar galimybių tam neturiu. Jeigu Lie-tuvai kils grėsmė, nebėgsiu, būsiu čia.“ – sakė 2000 m. privalomąją karo tarnybą atlikęs j. eil. Tadas Deringis.

Pasiteiravus, Lietuvos kariuomenėje tarnavusių vyrų, ką jie mano apie šaukti-nių sugrąžinimą, visi be išimties teigė, – reikia ir reikėjo! Tai pamokos, kurių niekur kitur negausite!

Įvykdę visas procedūras, karo prievo-lininkai galėjo betarpiškai pabendrauti su dabar tarnaujančiais profesinės karo tarnybos kariais, apžiūrėti jų naudojamą ginkluotę bei techniką. Šiomis pratybo- mis siekta atnaujinti prievolininkų duo-

6

eil. ieva DZevaLtausKaitĖDariaus ir Girėno apygardos 2-osios rinktinės 202 kuopos karė savanorė

Balandžio 11–12 dienomis brg. gen. Kazio Veverskio poligone įvyko Dariaus ir Girėno rinktinės 201 bei 202 pėstininkų kuopų lauko taktikos pratybos.

Jei prieš tai buvusių pratybų metu kariams teko išklausyti daug teorijos ir tai įtvirtinti praktiškai, tai šios pratybos buvo skirtos vien tik praktikai ir taktikos naujovėms.

Kaip ir kiekvieną kartą, kariai jau anks-tyvą šeštadienio rytmetį būriavosi daliny-je, klausė saugos instruktažų, ginklavosi ir suskirstyti skyriais išvyko poligono link. Visi skyriai buvo išlaipinti skirtinguose taškuose, iš kurių turėjo įvykdyti takti-nį žygį link susitelkimo vietos. Vieniems sekėsi geriau – papuolė lengvesnis ir „ra-mesnis“ maršrutas, kitiems teko gerokai paplušėti norint kirsti judrų kelią, pabrai-dyti netikėtai priešais akis atsivėrusiomis pelkėmis ar sveiką kailį išnešti iš paspęs-tos pasalos... Galop, visiems susirinkus į susitelkimo vietą, teritorija buvo išžval-gyta ir užimta patrulio bazė. Atlikus būti-niausias pareigas bazės viduje, galima ir kojas ištiesus saulės atokaitoje prigulti, ir su šalimais samanose įsitaisiusiu ap-snūdusiu iš po žiemos žalčiu susipažinti (o gyvačių, driežų ir kitos įvairiausios faunos Kazlų Rūdoje daugiau nei bet kur kitur)...

Saulei leidžiantis skyriai pajudėjo į kitą pratybų etapą – priešo stovyklos žvalgy-bą, kurioje savanorių laukė ne vienas siur-prizas. Karių išmintis byloja – „Niekuomet nelaikyk priešo kvailesniu už save. Nebent tik protingesniu“. Ir iš tiesų – dangun pa-leistos apšviečiamosios raketos, periodiš-kai skirtinguose miško plotuose uždegti signaliniai fakelai, aktyvus priešo judėji-mas teritorijoje – tokias mįsles teko ne tik stebėti, bet ir galvas pasukti, ar tai kaž-kokie specialūs priešo tarpusavio ženklai ar tik apgaulingi manevrai... Didžiausias siurprizas priešo stovykloje laukė rytą – gudriai įrengta tvora bei kiti įtvirtinimai, kurių nematyti naktį, sujaukė ne vieno skyriaus planus...

Paryčiais prasidėję priešo stovyklos puolimai, šįsyk vyko kiek kitaip nei iki šiol. Kariai šaudė ne savaisiais gin-klais, užtaisytais imitaciniais šoviniais,

Savanorių pratybose – nauja taktika ir šratasvydžio šautuvai

tačiau išbandė naujutėlaičius rinktinės įsigytus šratasvydžio ginklus. Vizualiai tikslios LK karių naudojamų automati-nių šautuvų G-36 kopijos – gerokai len-gvesni, patogesni, nei KASP daugiausiai naudojami AK-4MT – sulaukė ovacijų. Šratasvydis – ne tik be galo smagus lais-valaikio užsiėmimas, bet ir puiki mokomoji priemonė, galinti padėti treniruoti karius. Neteisingai užimta priedanga – plastma-sinis šratukas, jei negerai pakutena, tai palieka mėlynę. Per lėtai bėgi – dar viena mėlynė... Tačiau nusiminusių ar nepaten-kintų karių nebuvo – „Mes už naujoves, ir dar tokias!“, „O galima bus ir kitoms pra-tyboms naudoti šratasvydžio šautuvus?“, „Baisu kitąsyk net galvą pakelti, bet tik taip tikrai išmoksiu, kad priedanga ne šiaip

reikalinga, kad gyvybę tik vieną turiu,“ – įspūdžiais dalijosi kariai. Patyrusių skyrių vadų, individualių įgūdžių ir realių pojūčių vedini kariai pratybų vertintojus sužavėjo netikėtais atakos sprendimais, veržliais ir koordinuotais veiksmais. Agresyvumas ir suplanuoti manevrai parodė, kad pratybų tikslai buvo įgyvendinti ir galima drąsiai laukti vertinamųjų pratybų. Karių šypse-nos netgi per pratybas prapliupus lietui leidžia manyti, kad pavyko ne tik kovi-nis rengimas, bet ir karių moralė pakilo ne vienu motyvacijos vienetu į viršų. „Šiandien mes – stipresni nei vakar!“, – pabaigai su šypsena tarė šių pratybų vadovas, 201 kuopos vadas kpt. Rober-tas Šiuša. „O rytoj būsime stipresni nei šiandien!“, – atitarė balsas iš karių būrio.

Vienam skyriui teko „lengvesnis“ maršrutas, o kitiems teko paplušėti, norint kirsti judrų kelią, arba siekiant išnešti sveiką kailį iš paspęstos pasalos

Autorės nuotraukos

2015 m. balandis / Nr. 4 (472) 7

J. eil. Mindaugas MiLinisŽemaičių rinktinės 301 pėstininkų kuopa

Dieną – žygis per nepažįstamą vietovę, kepinant neįprastam šių metų laiko karš-čiui ir saugantis galimų priešo pasalų, naktį – žygis per pelkes, žvalgyba ir na-kvynė po atviru dangumi patrulio bazėje. Rytą – merkiami pavasarinės dulksnos Žemaičių rinktinės 301 pėstininkų kuopos kariai atakavo „priešų“ užimtą pastatą. Nors „priešai“ įnirtingai gynėsi, tačiau keliems savanorių skyriams pavyko pa-tekti į vidų ir sėkmingai atlikti pastato šturmą. Štai taip savaitgalį praleido 301 pėstininkų kuopos (Klaipėda) kariai.

Pagal pratybų scenarijų, motyvuoti ir gerai ginkluoti „priešai“ aktyviai veikė didelėje teritorijoje, kur gąsdino ir verba-vo vietinius gyventojus. Todėl savanoriai privalėjo vengti kontakto su civiliais, tarp kurių galėjo būti ir svetimos šalies pajė-goms lojalių asmenų.

Šeši skyriai, kuriuose buvo ir kelios merginos, iš skirtingų taškų pasiekė menamo priešo irštvą Plungėje. Žygio

Klaipėdiečiai veikė nepažįstamoje vietovėje

metu kariai įveikė ilgoką kelią raižyta vie-tove, su savimi nešdamiesi ginklus, ryšio priemones, maistą ir amuniciją. Nepai-sant alinančio žygio, rytą kariai pasitiko žvalūs ir energingi, jų ryžto nesustabdė įkyri dulksna, todėl skrupulingai supla-

nuota operacija pavyko. 301 pėstininkų kuopos vadas kpt. Nerijus Rokanskis teigia, kad jo kariams dar reikia tobulinti individualius įgūdžius, tačiau vadas yra patenkintas karių darbu vykdant užduotis ir pratybas vertina gerai.

vyr. srž. aringas ŠvedasŽemaičių rinktinės štabas

Balandžio 11–12 d. brg. gen. P. Plecha-vičiaus poligone, Klaipėdos rajone, vyko Žemaičių rinktinės Štabo ir aptarnavimo kuopos kovinio šaudymo ir lauko taktikos pratybos. Geras pavasarinis oras, kovinis šaudymas, įdomios temos antrąją dieną į pratybas pritraukė 40 karių savanorių (iš 54 pašauktų). Kad viskas vyktų sklandžiai, pratybų eiga rūpinosi 14 profesinės karo tarnybos karių.

Pirmąją pratybų dieną vyko kariams priskirtų ginklų prišaudymas, kovinės granatos metimo testas, sutemus ŠAK kariai atliko orientacinį žygį. Išgirdę, kad šaudykloje vyksta kovinis šaudymas, ką tik į tarptautines pratybas „Ugninis griausmas“ su savo haubicomis M109A6 „Paladin“ atvykę amerikiečių kariai, ne-atsispyrė prieiti, susipažinti ir išbandyti savanorių naudojamą ginkluotę bei savo

akies taiklumą. Už tai, jau kitą dieną, amerikiečiai ŠAK kariams suorganizavo trumpą ekskursiją ir savo naudojamos ginkluotės parodą. Kariai savanoriai galėjo iš arti ap-žiūrėti haubicas „Paladin“ ir įsitikinti, koks tai galingas ir modernus ginklas. Taip pat ŠAK kariai buvo pakviesti ba-landžio 14 d. stebėti haubicų kovinį šaudymą.

Nesusprogus keletui kovi-nių granatų, darbo turėjo ir išminuotojai, kurie saugiai ir profesionaliai neutralizavo jas plastito užtaisais.

Visi geros nuotaikos, patyrę neišdildomų įspūdžių ir už-mezgę naujas pažintis, kariai savanoriai lengvai įveikė 8 km žygį bei treniravosi veiksmus kolonos užpuolimo atveju.

Pratybose žemaičiai susipažino su amerikiečių kariais

Vieną balandžio savaitgalį Žemaičių rinktinės Štabo aptarnavimo kuopos kariai skyrė pratyboms poligone. Autoriaus nuotraukos

Šeši skyriai iš skirtingų vietų judėjo menamo priešo link. Trumpa poilsio akimirka. Autoriaus nuotrauka

8

srž. ramūnas KeMeŽYsDariaus ir Girėno rinktinės štabas

Balandžio 30 dieną Jonušo Radvilos mokomajame pulke Lietuvos Respublikai prisiekė trisdešimtoji Bazinio kario sava-norio įgūdžių kurso laida.

Iškilmingoje priesaikos ceremonijoje prisiekė 75 kariai savanoriai. Nuo šių metų priesaikos ceremoniją organizuoja

Lietuvos Respublikai prisiekė 30-osios BKSĮK laidos kariaiKrašto apsaugos savanorių pajėgų rink-tinės rotacijos principu. Už šio kurso prie-saiką buvo atsakinga Dariaus ir Girėno rinktinė. Karius ir į ceremoniją susirin-kusius jų artimuosius pasveikino laikinai einantis rinktinės vado pareigas, štabo viršininkas mjr. Arnoldas Vasiliauskas.

Geriausiam BKSĮK kursantui buvo suteikta garbė visų karių vardu skaityti priesaikos tekstą ir pabučiuoti respublikos

Balandžio 21 d. Jurbarke veiklą pradėjo naujai įsteigtas Krašto apsaugos savano-rių pajėgų Dariaus ir Girėno apygardos 2-osios rinktinės štabo Regioninio karo prievolės ir komplektavimo skyriaus Karo prievolės ir komplektavimo poskyris.

Naujai įsteigtas kariuomenės komplek-tavimo padalinys administruos Jurbarko, Šakių ir Raseinių rajonų savivaldybėse gyvenančius karo prievolininkus. Poskyriui vadovaus vyr. srž. Andrius Jovaišas.

„Poskyrio įsteigimas Jurbarke palen-gvins karo prievolės administravimą, šau-kimą į nuolatinę privalomąją pradinę karo

Jurbarke pradėjo veikti naujas karo prievolės poskyristarnybą, profesinę karo tarnybą, karius savanorius ir kitus karinės tarnybos būdus šalies pietvakarių regione.

Sieksime sudominti žmones kariuome-ne, skatinsime jaunimą pasirinkti kario profesiją, bendradarbiausime su savival-dybėmis, seniūnijomis, organizacijomis, – sakė Poskyrio viršininkas vyr. srž. A. Jovai-šas. Naujojo poskyrio adresas: Vytauto Didžiojo g. 7–1, Jurbarkas, tel. (8 447) 53 471.

Atidarius naująjį poskyrį Jurbarke, dabar Lietuvoje iš viso veikia 12 regioni-nių karo prievolės ir komplektavimo skyrių

ir poskyrių. Regioniniai karo prievolės ir komplektavimo skyriai bei poskyriai vykdo priėmimą į nuolatinę privalomąją pradi-nę karo tarnybą, profesinę karo tarnybą, karius savanorius, jaunesniųjų karininkų vadų ir parengtojo rezervo mokymus. Juose tarnaujantys kariai administruoja karo prievolininkų dokumentus, konsul-tuoja besidominčius tarnybos kariuome-nėje būdais, kt. užduotis.

Daugiau informacijos: www.karys.lt arba nemokamu telefonu 8 800 12 340.

KASP informacija

Aktualu

Kariai, patyrę sužeidimus tarptauti-nėse operacijose, misijose ar vykdydami ypatingas pareigas Lietuvoje (išminuo-tojo, naro ar pan.) galės būti siunčiami gydytis į užsienio šalių valstybes, kurios turi didesnę patirtį gydant ir reabilituo-jant per kovos veiksmus sužeistus karius.

Be to, valstybės lėšomis galės būti ap-mokėtos karius gydytis užsienyje lydin-čių asmenų išlaidos, taip pat tarnaujant sužeidimus patyrusių karių išlaidos pro-tezams ir ortopedijos technikai įsigyti. Tokiu būdu sudaromos geresnės sąlygos atgauti prarastą darbingumą tolesnei tarnybai tęsti arba visavertei integraci-jai į visuomenę.

Priimti teisės aktų pakeitimai, numatantys platesnes socialines garantijas kariams

Šias socialines garantijas numato Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos ir lydinčiųjų įstatymų pakeitimai, kuriems balandžio 16 d. pri-tarė Seimas.

Platesnės socialinės garantijos taip pat numato, kad nuo šiol karių ir civilių tarptautinėse operacijose ir misijose dalyvavusių asmenų artimieji – sutuok-tiniai, partneriai, vaikai, tėvai pan. – galės dalyvauti karių ir civilių, grįžusių iš misijų, reintegracijos priemonėse. Tai padės asmenims prisitaikyti prie šeimos aplinkos ir labiau skatins pasinaudoti šia priemone.

Įstatymo pakeitimais taip pat nustaty-

ta daugiau atvejų, kai gali būti mokamos kompensacijos sutrikus kario sveikatai. Numatyta, kad nuo šiol kompensacijos gali būti mokamos ir tada, kai sveikatos sutrikimą lėmė tarnybos sukelta liga, o ne tik patirta trauma, kaip buvo iki šiol.

Pakeitimai tai pat teikia patogesnes nei iki šiol sąlyga profesinės karo tar-nybos kariams gauti šeimos gydytojo paslaugas. Nuo šiol tokias paslaugas galės gauti bet kuriame, labiausiai jiems prieinamame Lietuvos kariuomenės medicinos padalinyje, už šias paslaugas apmokant iš privalomojo sveikatos drau-dimo fondo lėšų.

KAM informacija

vėliavą. Juo tapo j. eil. Justas Čekanaus-kas. Kariui taip pat buvo įteikta ir vardinė KASP vadovybės dovana.

Bazinis kario savanorio įgūdžių kursas vyksta ištisus metus su trumpomis per-traukomis tarp kursų. Šiais metais pla-nuojama suorganizuoti vienuolika tokių kursų, kurių trukmė trys savaitės. Po prie-saikos kariai tarnybą tęsia KASP rinktinė-se visoje Lietuvoje.

2015 m. balandis / Nr. 4 (472) 9

Savanorių pajėgų štabo G2 skyrius balandžio 25–26 dienomis organizavo Krašto apsaugos savanorių pajėgų žval-gybos padalinių lauko taktines pratybas „Žvalgo spyris 2015“. Pratybos vyko Šal- čininkų rajone (Rūdninkų poligone). Iš viso mokymuose dalyvavo apie 100 karių.

Pratybų tikslas buvo treniruoti KASP žvalgybos vienetų individualius ir koman-dinius įgūdžius, vykdant individualias ir kolektyvines užduotis skyriaus sudėtyje. Pratybų organizatoriai sudarė sąlygas žvalgybos vienetų kariams įvykdyti orien-tavimosi užduotis nakties metu, taip pat vykdyti žvalgybines operacijas skyriaus sudėtyje apgyvendintoje ir miškingoje vietovėje.

Pratybose „Žvalgo spyris 2015” buvo siekiama įtvirtinti teorinius žvalgybos

Stiprus „Žvalgo spyris 2015“

Pratybų akimirkos. Kpt. Česlavo Bogdano ir vyr. srž. Arūno Braškio nuotraukos

įgūdžius, juos panaudojant praktiškai bei patikrinti karių gebėjimą orientuotis vie-tovėje tamsiu paros metu.

Žvalgybos padaliniai vykdė žvalgybi-nes užduotis Jašiūnų, Baltosios Vokės bei Rūdninkų gyvenvietėse. Taip pat pirmą kartą KASP žvalgybos padalinių pratybo-se dalyvavo ir Lietuvos karo akademijos žvalgų būrelio kariūnai.

Lyginant pratybas su praeitais metais buvo pastebėta, kad KASP žvalgų kovinio pasirengimo lygis yra ženkliai pagerėjęs, ką parodė pratybų metu puikiai įvykdytos žvalgams paskirtos kovinės užduotys.

Tokio pobūdžio pratybos vyksta kie-kvienais metais skirtingose Lietuvos vie-tovėse, kurias organizuoja KASP štabo G2 skyrius.

„Savanorio“ informacija

Pratybų tikslas buvo treniruoti KASP žvalgybos vienetų individualius ir komandinius įgūdžius, vykdant individualias ir kolektyvines užduotis skyriaus sudėtyje

10

J. eil. Jurgis PaPlaITIsDidžiosios Kovos rinktinės 801 (Nekinetinių operacijų) kuopa

Šios progos laukiau net 23 metus! Nors 1992 m. Vilniaus technikos moky-kloje Plytinės g. įgijau teisę vairuoti ne tik lengvąjį automobilį, bet ir sunkvežimį (matydamas, kad man motociklai labiau rūpi nei mokslai, tėvukas buvo įsitikinęs, kad bent taip užsidirbsiu duonos kąsniui), tačiau prie sunkiasvorės mašinos vairo vėl sėdau tik praėjus beveik ketvirčiui amžiaus. Užtat kokios!

Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokyklos organi-zuojamuose savaitės trukmės „Humvee“ automobilių kursuose buvau vienintelis karys-savanoris. Į juos vyrai susirinko iš visos Lietuvos, daugelis turėjo nemažą karinės technikos vairavimo patirties bagažą – kariai galėjo pasigirti praktika prie sunkiasvorių „Sisu“ vairo, taip pat vikšrinių šarvuočių vairuotojo pažymėji-mais. Tad nors ir vyriausias grupėje, apie karinę techniką išmaniau mažiausiai, ką jau kalbėti apie praktiką. Nors civiliame gyvenime dažnai tenka bandyti naujus automobilius (esu apie automobilius ra-šantis žurnalistas), tačiau iš arčiau su-sipažinti su karine technika pavyko tik įstojus į KASP gretas. Ir nors tai nebuvo pagrindinis stimulas, tačiau suteikė neį-kainojamą pridėtinę vertę išties įdomiuo-se savanorių mokymuose.

Koks gi šio automobilio pavadinimas?Taigi, užpildę ir pasirašę visus reikia-

mus dokumentus ir instrukcijas, vyksta-me į šalia Kazlų Rūdos esantį brigados generolo Kazio Veverskio poligoną – čia gyvensime ir mokysimės teorinių ir prakti-nių „Humvee“ automobilio eksploatacijos žinių. Kursų vadovas – kariuomenės moky-klos specialistų rengimo kursų transpor-tavimo, techninio aptarnavimo ir remonto specialistų mokymo poskyrio viršininkas kpt. Linas Katkauskas nuo pat pradžių mums tiksliai išaiškina vieną tiesą – šis automobilis nėra vadinamas „Hummer“ (tokiu pavadinimu parduodamas civilinis automobilis tik išoriškai panašus į karinį

Kovos technika ir ginkluotė

Karinio „Humvee“ testas: amerikietiškas bekelės limuzinas

transportą), o tikrasis šio automobilio pavadinimas yra „High Mobility Multi- purpose Wheeled Vehicle“ (HMMWV) – didelio mobilumo daugiatikslis ratinis automobilis. Sutrumpintai šis kariškas automobilis vadinamas tiesiog „Humvee“.

Šį automobilį, laimėjusi JAV Gynybos ministerijos paskelbtą konkursą, nuo 1983 metų gamina „AM General“ kom-panija. 1992 metais buvo pristatyta ir civilinė šio modelio versija „Hummer H1“, kurio pirmasis pirkėjas buvo veiks-mo filmų žvaigždė ir politikas Arnol-das Schwarzeneggeris. Vėliau civilinių „Hummer“ automobilių licencija buvo parduota „General Motors“ kompanijai, tačiau H2 ir tuo labiau H3 automobiliai su kariniu modeliu, išskyrus automatinę pavarų dėžę, neturėjo nieko bendro.

Teorija gerai, bet praktika geriauDvi dienas „kalame“ teoriją – au-

tomobilio vairuotojas turi ne tik žinoti technines automobilio charakteristikas, bet ir išmanyti kur ir kokie pilami skys-čiai, kaip dažnai atliekama automobilio priežiūra, kokie galimi gedimai ir kaip jų išvengti. Čia didelių diskusijų nėra – pro-fesionalams nereikia ilgai aiškinti, kuo diferencialas skiriasi nuo pavarų dėžės ir kodėl svarbu tikrinti alyvos ir kitų skysčių lygį. Įvertiname dėstytojų profesionalu-mą – viskas dėstoma tiksliai ir nuose-kliai, o ir mano žurnalistinis smalsumas patenkinamas su kaupu. Ir visgi teorija

lieka teorija, tad norisi greičiau sėsti prie automobilio vairo!

Stebint iš šalies, žvalgybiniam patru-liavimui ir konvojavimui skirtas visureigis imponuoja įspūdinga ir agresyvia išvaiz-da, o labiausiai į akis krenta didesnis nei 2 metrų automobilio plotis. Tuo tarpu šio monstro ilgis – viso labo tik 4,8 metro. Maždaug tokio dydžio yra „Opel Insignia“ ar „Volkswagen Passat“ automobiliai. Aukštis taip pat prilygsta įprastiems SUV automobiliams – 1,81 m. Žvelgiant per TV ekraną ar į gatve važiuojančių kari-nių automobilių koloną, jis atrodo kur kas didesnis.

Bet kaip sakoma – svarbu ne ūgis, o smūgis! Tad ir šio automobilio didžiau-sias privalumas – net 41 cm siekianti automobilio prošvaisa (39 cm šarvuotoje versijoje) – tai maždaug du ir daugiau kartų daugiau nei įprastų tokio paties aukščio SUV automobilių prošvaisa! Didelę prošvaisą užtikrino ir vienas itin sumanus sprendimas – kiekviename rate yra reduktorius, kuris leido sumontuoti pusašius aukščiau ir papildomai padidinti prošvaisą maždaug 10 centimetrų.

Važiuojant per kliūtis, galima įvertinti ir dar vieną šio rėminio visureigio privalumą – visi transmisijos agregatai – priekinis ir galinis diferencialai, automatinė keturių pavarų dėžė, skirstymo dėžė bei kardanai yra sumontuoti virš rėmo, todėl nebaisu pažeisti gyvybiškai svarbius agregatus. Žinoma, dėl tokio sprendimo automobi-

Provincijos atkūrimo grupės patrulis Afganistane, Goro provincijoje, 2007 m. Tokie „keliai“ buvo rimtas išbandymas net visureigiui „Humvee“. Vyr. eil. Viliaus Džiavečkos nuotrauka

2015 m. balandis / Nr. 4 (472) 11

lio salone gana ankšta, nes čia itin daug vietos užima transmisijos tunelis. Patru-liniame automobilyje yra numatytos 4 vietos vadui, vairuotojui, ryšininkui, šau-liui, taip pat penkta vieta skirta kulkosvai-dininkui, kuris sėdi ant specialaus diržo. Kita šio automobilio modifikacija skirta karių pervežimui – tokiu automobiliu gali važiuoti 2 ekipažo nariai ir 8 kariai.

Tačiau, kai automobiliu išvažiuoji į bekelę, pamiršti bet kokius nepatogumus, o automobilio pravažumas ir galimybės tiesiog užburia. Dėl trumpos priekinės dalies jis gali įvažiuoti net į 60 laipsnių įkalnę, dėl žemo svorio centro gali važiuo-ti įstrižai itin stačiu šlaitu, užvažiuoti ant daugiau nei pusės metro laipto ir įveik-ti didesnę nei 1,5 metro gylio vandens brastą. O liudininkai pasakoja, kad spro-gimo atveju, užvažiavus ant prieštankinės minos, gelbėja toli automobilio kampuose esantys ratai – toks sprendimas yra iš-gelbėjęs ne vieną, taip pat ir Afganistane misiją atliekančių lietuvių, gyvybę!

Ir nors automobilio kėbulas aliumini-nis, variklio dangtis pagamintas iš stiklo pluošto, rėmas – iš itin tvirto plieno, automobilis nėra lengvas. Nešarvuota automobilio versija sveria nuo 3000 kg, šarvuota, kurios stiklai ir kėbulas gali atlaikyti 7,62 mm kalibro automatinio ginklo šūvius – maždaug tona daugiau (tikslūs automobilių svorio duomenys skiriasi, priklauso, kaip sukomplektuota).

Bekelei pritaikyta pakabaNustebino sėdėjimo vieta prie automo-

bilio vairo – nors nei vairas, nei sėdynė nesireguliuoja nei viena kryptimi, pačios sėdynės stebėtinai minkštos, o sėdėji-mo padėtis gana patogi. Be to, ne itin didelio diametro vairas sumontuotas statmenai lyg lengvajame automobilyje, vairo stiprintuvas veikia labai lengvai –

tikriausia nieko keisto, kad šį automobilį kūrė komfortą vertinantys amerikiečiai. Tik štai stovinčio šarvuoto automobilio vairo pasukti nepavyks – stiprintuvui ne-pakanka galios.

Nustebino ir važiavimas. Taip, garso izoliacijos čia nėra, bet ausis maloniai glosto urzgiantis žemasūkis 6,5 l V8 190 AG ir 515 Nm turbodyzelinis motoras (ne-šarvuotame automobilyje montuojamas atmosferinis 160 AG ir 393 Nm motoras). O pats automobilis, turintis nepriklauso-mą visų ratų pakabą, ne tik keliu, bet ir bekele sklendžia stebėtinai komfortiškai. Galima įtarti, ilgesnėje kelionėje jautres-nius piliečius gali ir užsūpuoti, bet lekiant miško keliu ar išdaužytu žvyrkeliu tokia pakaba – tikra palaima.

Žinoma, reikia pasiruošti ir tam ti-kriems iššūkiams. Pirmiausiai, reikia priprasti prie vairo sistemos veikimo – suktelėjus vairą, inertiškas automobilis tik sudvejojęs pradeda brėžti numatytą trajektoriją, tad greitai ir tiksliai įveikti posūkius reikės pasitreniruoti. Taip pat čia nėra ir elektroninių pagalbininkų – už-klimpus bekelėje, tenka kaire koja spausti stabdį ir imituoti diferencialo blokavimą. Salono šildymas primityvus ir, kaip sako „Humvee“ vairuotojai, žiemą važiuoti gana žvarbu. O ir kondicionierius sumon-tuotas tik šarvuotame automobilyje.

Užtat viskas paprasta ir suprantama. O į valias išsimurkdžius gūdžiose klampy-nėse, automobilį galima nuplauti aukšto slėgio srove. Ir ne tik išorę, bet ir saloną, mat apsaugota ir patikima elektronika (automobilyje nėra net saugiklių – už viską atsakingas vienintelis valdymo blokas) vandens nebijo!

Ir nepamiršti pripilti degalų – „Humvee“ jų vidutiniškai sunaudoja apie 24 l/100 km, o važinėjant bekele 100 km gali ne-pakakti ir 40 l...

Noras išbandyti daugiau automobiliųBet ką tos degalų sąnaudos – esu

išbandęs ne vieną dešimtį automobilių, tačiau šis man paliko itin didelį įspūdį. Jis tvirtas, paprastas ir patikimas – žinai, kad šiuo amerikiečiu gali pasitikėti it ginklo broliu. Verta paminėti, kad dar didesnius šiltus jausmus automobiliui patvirtino pa-sivažinėjimas naudojant naktinio matymo prietaisus – skrosti naktį tamsoje su iš-jungtais automobilio žibintais (žinoma, tik poligono teritorijoje) piktai urzgiančiu kariniu automobiliu, kuris nebijo nieko, yra ypatingas jausmas!

Tad sau pažadėjau, kad atsiradus bet kokiai galimybei, stengsiuosi praplėsti žinias, susipažindamas pats ir supažin-dindamas skaitytojus su nauja karine technika. Tad iki kito karto prie dar vieno karinio automobilio vairo!

„HMMWV M1114“ vizitinė kortelė

variklio darbinis tūris: 6468 cm³

Degalai: dyzelinas

Galia: 142 kW/190 AG/3400 aps./min.

Maksimalus sukimo momentas: 515 Nm/1700 aps./min.

Pavarų dėžė: 4 laipsnių automatinė

varantieji ratai: visi

ilgis: 4833 mm

Plotis: 2160 mm

aukštis: 1850 mm

Prošvaisa: 390 mm

svoris: 4447 kg

Įsibėgėjimas iki 48 km/val.: 9,4 sek.

Įsibėgėjimas iki 80 km/val.: 26,1 sek.

Maksimalus greitis: 125 km/val.

vidutinės degalų sąnaudos: apie 24 l/100 km

Visureigiai naudoti ir Afganistane, ir pasirengimo tarptautinei operacijai metu. Nuotraukoje dešinėje – PAG-16 apsaugos kuopos kariai pratybose „Kardo kirtis 2012“, Adažių poligone. Vyr. eil. Viliaus Džiavečkos nuotraukos

12

Trys savaitės kareivinėse

Mindaugas MiLiniswww.DELFI.lt

Į kovo mėnesį vykusį 29-ąjį Bazinį kario savanorio įgūdžių kursą atvyko ir daug moksleivių bei studentų. Būtent 18–25 metų amžiaus jaunuoliai ir sudaro visų Krašto apsaugos savanoriškųjų pajėgų (KASP) stuburą. Tačiau be jaunuolių ka-reivinėse gyveno bei kartu su jais žygia-vo ir kareiviška duona dalijosi ir vyresnio amžiaus asmenys. Tarp jų buvo įvairių profesijų žmonių. Šie kario savanorio tarnybą pasirinko paaštrėjus geopolitinei situacijai. „Man 51 metai, o aš gyvenime nesu ginklo rankose laikęs. Jei kiltų karo grėsmė, nenoriu būti patrankų mėsa. Pri-valau mokėti apsiginti ir apginti šeimą“, – savo pasirinkimą paaiškino fizikas Linas.

Panašių paskatų vedami į savanorius stojo ir jaunuoliai. „Aš į bazinius kursus atėjau be jokio išskaičiavimo. Man svarbu įgyti karybos įgūdžių“, – kalbėjo ir vienas studentas.

Pasak Jonušo Radvilos mokomojo pulko viešųjų ryšių karininko kpt. Gintaro Striu-paičio, pagrindinė priežastis, verčianti rinktis tarnybą KASP, patriotizmas, noras ginti Tėvynę esant grėsmei, noras išmė-ginti save, nuolatinis domėjimasis karyba, galimybė vėliau likti tarnauti kariuome-nėje, papildomos pajamos. „Domėjimasis norinčiųjų tapti kariais savanoriais pas-taraisiais mėnesiais padidėjo, o bendras karių savanorių skaičius palaipsniui auga

(dabar tarnauja apie 4400 karių savano-rių). Žmonės tarnyba KASP domisi kaip vienu iš tarnybos būdų, kuris sudaro są-lygas atlikti nenuolatinę privalomąją pra-dinę karo tarnybą, kai po 3 m. tarnybos įskaitoma privalomoji pradinė karo tarny-ba. Tai puiki galimybė jaunuoliams, kurie nėra apsisprendę dėl savo ateities, atlikti karinę tarnybą, derinant ją su asmeniniu užimtumu“, – sakė kpt. G. Striupaitis.

Pirmoji savaitėUžsivėrus Mokomojo pulko Jonavos

rajone vartams, beveik 60 savanorių civilis gyvenimas lieka praeity ir tampi visiškai priklausomas nuo seržantų ir vy-resniųjų eilinių valios. „Kairėn, dešinėn, žengte – marš!“ – po šių komandų kaip mat įpranti paklusti.

Beje, būsimuosius karius instruktavę ir karybos abėcėlės mokę instruktoriai – taip pat kariai savanoriai iš įvairių šalies kuopų.

„Kas tau liepė galvoti? Čia yra, kas už tave galvoja!“ – rėžia vienas seržantas laikinajam jaunesniajam eiliniui, tik pra-dėjusiam kario savanorio įgūdžių kursą ir norėjusiam pateikti įtikinančią priežastį, kodėl pavėlavo į rikiuotę.

Pasak viešųjų ryšių karininko kpt. G. Striupaičio, tai nereiškia, kad kariuome-nei reikia negalvojančių ir tik įsakymus vykdančių asmenybių. Matyt, turėta gal-voje tai, kad „galvoti nereikia“ tik pirmo-siomis dienomis, kol jauni kariai įpranta vykdyti įsakymus ir užduotis, laikytis dienotvarkės.

Pirmosiomis dienomis, kol pripranti prie visiškai naujo gyvenimo ritmo, tenka lakstyti nuo ryto iki vakaro. Supranti, kad paklusti privalai visiems. Nuo instruktorių iki budėtojų. Klausyti tenka net ir turinčių tokį patį laipsnį, jaunesniojo eilinio. Tiesa, ne laikinojo.

Poilsiui taip pat nelieka nė minutėlės. Ką ten poilsiui, kai kam net į tualetą nepa-vyksta nubėgti! Mat bijoma atsipalaiduo-ti, nes ta grėsmingoji komanda „Kuopa kuopoje rikiuok!“ gali pasigirsti vos tik nusimovus kelnes. Jei pavėluosi į rikiuotę dėl tavęs pylos gaus visa kuopa. Geriausiu atveju būsi iškoneveiktas. Blogiausiu – dėl tavęs visa kuopa sutartinai atsispaudinės.

„Apie kokią laisvę galima kalbėti, jei

Kario savanorio tarnybą, kaip alternatyvią privalomajai karinei tarnybai, renkasi vis daugiau jaunuolių

LDE Jonušo Radvilos mokomojo pulko viešųjų ryšių karininkas kpt. Gintaras Striupaitis.

Vyr. eil. Viliaus Džiavečkos nuotrauka

„Dabar galėsiu daryti, ką noriu“, – baigę bazinį kario savanorio įgūdžių kursą įsisvajojo jaunesnieji KASP eiliniai, su ilgesiu žiūrėdami į mišką ir kareivines, kurios tris savaites buvo tapusios jų namais. Autoriaus nuotraukos

2015 m. balandis / Nr. 4 (472) 13

Nukelta į 14 psl.

net nusiš... negali, kada nori?“, – tarpusa-vy juokauja kariai. Kiekvieną rytą kuopa sutartinai žadinama 5 val. 45 minutės. Tą sekundę budėtojas iš visų jėgų surinka: „Kuopa, kelk!“

Išgirdus šiuos žodžius, gulinėti ir rąžy-tis nėra laiko. Per tris minutes privalai pa-šokti, apsirengti, parsinešti iš džiovyklos batus ir juos apsiauti. Tenka skubėti, nes tuoj pasigirs kita komanda: „Kuopa kuo-poje rikiuok!“ Profesinės tarnybos kariai po jos bėgs į mankštą kieme, o savano-riai – į rikiuotės pratybas. Kitaip tariant, žygiuosi tol, kol galutinai atsibusi.

Studentas Laurynas, paskubomis va-lydamasis dantis, kartą tarė: „Jei rašysi straipsnį, būtinai paminėk tą siaubingąjį „Kuopa, kelk!“. Po šios komandos man kelias valandas širdis šokinėja“.

Atsikėlus, lovą būtina pasikloti pagal specialius reikalavimus. Tai lengviausia daryti dviem. Sunkiau tiems, kurie lovas kloja po vieną.

„Iki pusryčių privalote susitvarkyti. Jei ne, atsispausite po 50 kartų. Ir jūs fiziškai sustiprėsite, ir man bus malonu“, – gana argumentuotai paskubėti ragina vienas iš kuopos budėtojų.

NuospaudosNuospaudos yra pagrindinė priežastis,

dėl kurios kenčia daug naujokų, o kai kurie išvis būna priversti pasitraukti. Patarimas: mūvėti kuo storesnes kojines, jei reikia, net kelias poras, kad kojos batuose vi-siškai nejudėtų. Aišku, kiekvieną vakarą jas tenka skalbti, tačiau rezultatas vertas pastangų.

MaistasKariai maitinami tris kartus per dieną.

Valgis gana įvairus. Užtenka ir riebalų, ir baltymų, ir angliavandenių. Racioną paįvairina vaisiai ir daržovės. Neužtenka nebent paties rajausiems. Tačiau ir tie pa-sisotina, kai iškaulija iš draugų jų porcijas, kurių pastarieji nesugeba įveikti.

Tiesa, tenka skubėti valgyti. Ypač pas-kutiniesiems pasiėmusiems savo valgį. Nes išgirdus „Kuopa, rikiuok!“, niekas nebelauks.

Vienas savanoris pasakojo, kad iš ba-zinių kursų grįžęs jo bendradarbis kariuo-menėje taip įprato greitai valgyti, kad net ir civiliame gyvenime papietauti spėja per penkias minutes. „Nustebęs paprašiau jo neskubėti. Tačiau net ir neskubėdamas jis pavalgo per septynias minutes“, – juokėsi pokalbininkas.

DienotvarkėPo pusryčių – rikiuotės pratybos ir vė-

liavos pakėlimo ceremonija. Per pastarąją „Tautiškos giesmės“ žodžius išmoko net ir

jos nemokantieji. „Ko šnabždat? Giedokite garsiai! Klausos tam nereikia, čia ne dainų konkursas!”, – rėžė vienas seržantas.

Po rikiuotės, teorinės paskaitos. Topo-grafija, minos, nebylaus valdymo signalai ir kt.

Pirmąją savaitę didžiausias dėmesys skiriamas savanorių ginklui, automa-tiniam ginklui AK-4MT, vadinamajam „irklui“. Iš pradžių su juo susipažįstama teoriškai, o paskui, gavus savąjį, su juo negali skirtis nei miegodamas, nei eida-mas į tualetą. Taktikos pratybose instruk-toriai tyko tokių, kurie palieka savo ginklą toliau nei per ištiestą ranką. Žiopliams tenka bėgioti iškėlus šautuvą ir šaukiant; „Aš niekuomet nepaliksiu savo šautuvo!”, arba atsispaudinėti.

„Jei kiltų karas ir reikėtų rinktis, pa-sirinkčiau būtent šį šautuvą. Taip, jis kartais užsikerta, tačiau jis taiklesnis ir patikimesnis nei kiti ginklai“, – sakė srž. Gintaras Balčius. Beje, šį instruktorių kariai neoficialiuose rinkimuose pripa-žino geriausiu.

Savanoriai privalo ne tik „iškalti“ GVT (ginklo valdymo testo) punktus, bet ir mokėti be klaidų viską padaryti. Mat neišlaikius šio testo, su kursais gali tekti atsisveikinti, nes tokiems paprasčiausiai draudžiama šaudyti. Suprantama, ką gi veikti kariui, jei jis negalėtų šaudyti? GSP (ginklo saugumo patikrinimas), „ginklą saugų daryk“, „ginklą ištaisyk“, – dažniausi tą savaitę vartoti žodžių jun-giniai. Kariai savanoriai ardo šautuvą, mokosi jį vėl surinkti, stengiasi įsiminti visų jo dalių pavadinimus, ir kaip elgtis su ginklu, kad nesusižeistum pats ir ne-sužalotum aplinkinių.

Žinią apie taktikos pratybas, kurios vyko miške, vieni sutiko su palengvėjimu, kiti – su siaubu... Autoriaus nuotraukos

Kariškas kirpimas. Autoriaus nuotrauka

14

Tęsinys. Pradžia 13 psl.

Antroji savaitėJi prasideda nuo GVT laikymo. Jei ne

iš pirmo, tai iš antro karto tai pavyksta beveik visiems. Pirmoji kliūtis įveikta.

Gyvenimas kareivinėse įsibėgėjo. Jau daugeliui pavyksta nutaikyti momentą, kad spėtų į tualetą. Beveik visi spėja nu-sisprausti ir išsiskalbti per 20 minučių.

Beje, prausimasis vertas atskiro dėme-sio. Tokio efektyvaus vandens vartojimo iki tol neteko matyti. Dušo patalpoje, kurioje yra keturios vietos, sugeba per 10–15 minučių nusiprausti ir išsitrinkti galvas apie 40 žmonių. Vienas palenda po vandens srove ir iškart užleidžia vietą kitam. Tuo metu pats muiluojasi. Po va-landėlės lenda po vandens srove nusiplau-ti muilą, o dar po minutės – jau šluostosi ir mauna į kitą patalpą skalbtis. Privalai suspėti, nes 21 val. 40 min. – higieninis patikrinimas, per kurį paramedikas tikrins, kas turi nuospaudų, kas nenusiplovė kojų ir kt. 21 val. 45 min. kuopą sudrebina komanda: „Kuopa, miegas!“, po kurios neturi teisės net krepštelėti. Iš visų jėgų stengiamasi suspėti, nes niekas nenori ilgiau stypsoti koridoriuje miego sąskaita.

„Pirmasis“ miškasŽinią apie lauko taktikos pratybas,

kurios vyks miške, vieni sutinka su pa-lengvėjimu, kiti – su siaubu. Pirmieji džiaugiasi, kad galės nors vienai parai ištrūkti iš įgrisusios kareivinių rutinos, antrieji abejoja, ar pavyks pakelti apie 25 kg sveriančią kuprinę bei ginklą.

Pagal reikalavimus, kuprinėje privalo būti šiltas dvigubas miegmaišis, antri batai, antra lauko uniforma, megztinis, šilti apatiniai drabužiai, atsarginės trum-pikės, atsarginės kojinės, du sauso davi-nio paketai. Taip pat su savimi privalai neštis ir 4,4 kg sveriantį ginklą, šovinių dėtuves, žibintuvėlį, gertuvę su vande-niu, katiliuką, šaukštą, palapinsiaustę, kilimėlį, virvių, atotampų ir kitų žygyje reikalingų daiktų. Be to, karys privalo dėvėti šalmą.

„Patikrinsime kuprines. Jei kas nors bus neįsidėjęs to ar ano, vietoje to pri-pilsime po 2 kg smėlio“, – perspėja instruktoriai. Po tokių žodžių į kuprines susikraunama viskas, kas ir turi jose būti. Tenka pripažinti, kad žygis buvo trumpas ir visiškai nesunkus. Net ir su kuprinėmis ant pečių. Iki stovyklos miške eita vos 1,5 km. Ne visi spėjo net sušilti.

Užtat miške instruktoriai paruošė įvai-rių siurprizų. Vien ropojimo-šliaužimo-ridenimosi-sėlinimo užduotis ko verta! Aidint seržantų raginimams privalai nušliaužti tam tikrą atkarpą nepakel-damas nei galvos, nei dubens. Būtina įprasti, nes mūšio metu gali būti puikus taikinys priešo šauliams. Tuo pačiu pri-valai neštis ginklą, kurį privalai saugoti, kad nepatektų smėlio. Bet ir čia 29 karių savanorių laidai pasisekė – tiek ropoti, tiek šliaužti teko per sausą smėlį, kurį po pratybų pakako tik nusipurtyti. Ankstes-niajam kursui tokios pat pratybos vyko per šlapdribą. Nesunku įsivaizduoti, kaip atrodė uniformos po šliaužimo per pur- vą! O dar laukė nakvynė po atviru dan-gumi.

Pastarąją vienas seržantas pristatė gana šmaikščiai: „Žinokite, kad naktį vie-nintelė jūsų apsauga nuo lietaus bus pa-lapinsiaustė. Bet turiu ir gerą naujieną, aš pats miegosiu palapinėje. Užtat su plonu miegmaišiu, kuriame net ir prie plius 15 šalta“, – kvatojosi seržantas.

Seržantas buvo teisus: lindint dvi-gubame pūkiniame miegmaišyje apsi-kabinus savąjį „irklą“ net ir spaudžiant kelių laipsnių šalčiui buvo šilta. Tik ne-jauku buvo keltis į naktinę sargybą. Grįžus iš miško kitą dieną laukė 6 km žygis į šaudyklą su kuprinėmis ir ginklais. „Niekas jūsų neveš, privalėsite patys nužygiuoti“, – paaiškino instruktoriai. Iš įvairių pozicijų išpleškinus po 100 šovi-nių, ne vienas pasijuto taikliuoju šauliu. Mat šaudyta tik į už 25 metrų pastatytą taikinį.

Tiesa, pakeliui į šaudyklą kai kuriuos moteriškos lyties karius teko stumte stumti į kalniuką. Vienas seržantų prisi-minė, kad seniau į tą patį kalniuką ir jam pačiam yra tekę kopti „žąsele“, – atsitūpus ir ginklą laikant virš galvos, o ant nugaros nešant sunkią kuprinę

Trečioji savaitė Išlaikyti rikiuotės, veiksmų rikiuotėje

su ginklu ir Karo statuto testai. Laukė naktinio ir dieninio orientavimosi testai bei antrasis žygis į mišką.

Trečiąją savaitę dėl nuolatinio kopimo laiptais aukštyn ir žemyn ne vienam pakir-to kojas. Sumanesnieji savanoriai ištvėrė tik elastiniu bintu susiveržę kelius. Tačiau ir ši priemonė padėjo ne visiems. Keliems jų kursą teko palikti iki jo pabaigos likus vos trims dienoms.

Miške laukė lauko taktikos pratybos

Mindaugas Milinis (g. 1970 m. Šilutėje) – Lietuvos žurnalistas, redaktorius, leidė-jas. Žiniasklaidoje dirba nuo 1995 m. Šiuo metu yra laisvasis žurnalistas. Parašė dvi knygas „Afganistano kariai“ (2010 m. ir 2014 m.), kuriose pateikė lietuvių vaiki-nų, kariavusių Sovietų armijos gretose Afganistane 1979–1989 m,. atsiminimus. Į Krašto apsaugos savanorių pajėgų Že-maičių rinktinę, paaštrėjus geopolitinei situacijai, įstojo pastūmėtas patriotizmo.

„judu-dengiu“, apkaso, skirto šaudyti gulint, priklaupus ir atsistojus, kasimas, trumpas žygis per pelkes ir judėjimas klampiu mišku pagal kompaso azimutą. Grįžus į kareivines – batų valymas, prie-saikos ceremonijos repeticija ir kruopštus kuopos patalpų tvarkymas.

Paskutinioji diena prasidėjo priesaikos ceremonijos repeticija. Galiausiai – pati priesaika. Būti ištikimi Lietuvai ir nepa-gailėti gyvybės ją ginant prisiekė visi be išimties. Net ir iki tol abejojusieji. Po ce-remonijos, ginklų, uniformos ir ekipuotės grąžinimas ir kelionė namo.

„Dabar galėsiu gatvėje vaikščioti be kepurės, rūkyti ne 3 minutes, o tiek, kiek noriu, ir rankas laikyti kišenėse“. „Grįžęs namo išgersiu kavos“, „O aš pasileisiu per barus“, – įsisvajojo jaunesnieji KASP eiliniai, su ilgesiu žiūrėdami į kareivines, kurios tris savaites buvo tapusios jų namais.

J. eil. Mindaugas Milinis – pratybose

2015 m. balandis / Nr. 4 (472) 15

vyr. eil. Laimis BratiKasDidžiosios Kovos rinktinės 801 kuopa

Balandžio 25–26 dienomis Savano-rių pajėgų Didžiosios Kovos rinktinėje suformuoto į bendras pratybas su JAV Pensilvanijos valstijos nacionaline gvar-dija besirengiančio būrio kariai savano-riai tobulino šaudymo įgūdžius ir mokėsi šturmuoti pastatus.

Būrys intensyviai rengiasi bendroms pratyboms su Jungtinių Amerikos Valstijų kariais savanoriais – Pensilvanijos valsti-jos nacionalinės gvardijos kariais.

Gen. Silvestro Žukausko poligone Pa-bradėje du skyriai vykdė situacinio šaudy-mo pratybas. Adolfo Ramanausko kovinio rengimo centro instruktorių vedamos pra-tybos buvo vykdomos koviniais šoviniais ir pasižymi intensyviu judėjimu.

„Į pratybas JAV komandiruojamo būrio rengimo programa kiek skiriasi nuo įprastinės mūsų kuopos kovinio rengimo programos, tačiau jau šiandien pastebiu, kad nauji dalykai – situacinis šaudymas, mūšis mieste ne tik naudingi kariams, tačiau ir suteikia papildomos motyvaci-jos treniruotis“, – sakė 803 kuopos vadas

„Mūšis mieste”: greičio ir sumanumo pratybos

kpt. Edvardas Mankus, kuris JAV vadovaus į pratybas komandiruojamų savanorių būriui. Brg. gen. Kazio Veverskio poligo-ne Kazlų Rūdoje kiti du skyriai mokėsi šturmuoti ir „valyti“ pastatus. Apleistas trijų aukštų namas ir keli naujai suręsti medinukai po dviejų pratybų dienų tapo puikiai pažįstami.

Poligone kariai mokėsi šturmuoti ir „valyti“ pastatus. Apleistas trijų aukštų namas ir keli naujai suręsti medinukai po dviejų pratybų dienų tapo puikiai pažįstami. Autoriaus nuotraukos

Sausumos pajėgų Juozo Lukšos mo-kymo centro ir Didžiosios Kovos rinkti-nės štabo instruktorių vedamos pratybos pasižymėjo intensyvumu ir netikėtomis situacijomis, kurias pagardino „priešo” išradingumas, ukrainiečių karių išmoktos pamokos ir pastatų labirintai. Žinoma, kad papildomo efekto suteikė gausus imitacijos kiekis.

„Pratybų metu tobulinome indivi-dualius karių įgūdžius ir akcentavome darbą grupėje. Akcentavome, kad „Mūšio mieste” situacijos nuolat kinta ir kariai turi gebėti greitai priimti sprendimus”, – sakė Didžiosios Kovos rinktinės štabo Operacijų skyriaus specialistas št. srž. Petras Virvičius.

„Palyginus pratybas miške ir mieste, tai pagrindiniai skirtumai būtų tempas: greičiau judi, staigūs judesiai, daugiau kampų turi stebėti. Taip pat labai svarbu jausti porininką ir visą skyrių”, – sakė eil. Kirilas Samulevičius. Pasak kario, instruk-toriai ne kartą minėjo, kad vykdant šias užduotis tarpusavio komunikacija labai svarbi, kadangi skyriaus vadas turi gauti tikslią informaciją ir tik tuomet jis gali teisingai nuspręsti.

16

Lengvasis 60 mm minosvaidis yra kuopos netiesioginės ugnies palaikymo ginklas, skirtas pėstininkų padaliniams paremti, taip pat priešo gyvajai jėgai ar silpnai įrengtiems įtvirtinimams naikinti. Lengvieji 60 mm minosvaidžiai paremia pėstininkų veiksmus puolant ar kito pobū-džio operacijose: suteikia didesnę ugnies galią, nei jos turi pėstininkų padaliniai. Pagrindinis pratybų tikslas – treniruoti netiesioginės ugnies paramos vienetus teikti efektyvią ugnies paramą.

KASP kariai „Ugninio griausmo“ pratybose dalyvauja jau trečiąjį kartą. „Mums, kariams specialistams, šios pratybos yra puiki galimybė praktiškai įtvirtinti darbo su minosvaidžiu įgūdžius, išbandyti jų galią bei galimybes, remiant pėstininkių padalinius. Taip pat buvo labai naudinga pabendrauti su NATO sąjungi-ninkų kariais ir susipažinti su jų naudo-jamais netiesioginės paramos ginklais“, – sakė pratybose dalyvavęs Dariaus ir Girėno apygardos 2-osios rinktinės 206 pėstininkų kuopos intendantas vyr. srž. Rolandas Stonys, pratybų metu ėjęs 60 mm minosvaidžių būrio valdymo grupės

Savanoriai griaudėjo „Ugniniame griausme“skaičiuotojo pareigas. Št. srž. Dainius Zi-nevičius taip pat iš Dariaus ir Girėno rink-tinės – „Ugniniame griausme“ – KASP mi-nosvaidininkų būrio ugnies koreguotojas: „Kariams savanoriams šiose pratybose sekasi gerai, į taikinius mes pataikome. Ne gėda taip pasirodyti sąjungininkams. Žinoma, geri rezultatai stiprina ir pačių karių savanorių motyvaciją.“

eil. inga Žičkutė iš Didžiosios Kovos rinktinės, bazinį kursą pabaigusi jau Ruklos mokomajame pulke, per trečius tarnybos metus stengiasi nepraleisti nei vienų pratybų ir rūpinasi savo karine kva-lifikacija. Mergina yra baigusi ne vieną karinį kursą ir siekia tai daryti toliau, taip pat noriai dalyvauja visose kuopos pratybose. Ji vienintelė mergina KASP minosvaidininkų būryje, savo grandyje vykdanti taikytojos pareigas. Merginai tai jau antros tokio lygmens pratybos: „Nesulaukiame pastabų, kad dirbtume prasčiau, nei kitos minosvaidininkų gran-dys, vadinasi, man sekasi puikiai“ – sakė karė.

J. eil. tomas Daugininkas tarnauja Dariaus ir Girėno rinktinėje, 204 kuopoje. Karys savanoris jau trejetą metų, prieš

dešimt metų yra atlikęs ir privalomąją karinę tarnybą. Tarnavo Gaižiūnų poli-gone 2004-aisiais, o 2012 m. buvo pa-kviestas į kartotinius karinius mokymus: „Tada, palaikęs ginklą rankose supratau, kad gyvenime trūksta karinės tarnybos ir sugrįžau į kariuomenę, tapau kariu sa-vanoriu“. Privalomąją tarnybą baigęs vyr. šauliu, dabar Tomas pakeitė kvalifikaci-ją ir, baigęs reikiamą kursą Sausumos pajėgų mokykloje, tapo minosvaidinin-ku. Karys jau antrąjį kartą dalyvauja „Ugninio griausmo“ pratybose, kartu su užsienio sąjungininkais dirba su sunkiąja ginkluote. Civiliniame gyvenime Tomas, anksčiau pats turėjęs savo verslą, dabar dirba reklamos agentūroje: „Esu pilietis – karys, tarnauju 203 pėstininkų kuopoje, vadas kpt. Skomantas Povilionis. Kuo-poje organizuojamos įdomios pratybos, į kurias renkasi tikrai didelis procentas karių savanorių. Daug dalykų kuopoje, taigi – ir karių motyvacija, priklauso nuo vado. Kas nori, tas gali ir kursus susipla-nuoti ir tapti grandiniu, vėliau seržantu. Ir, svarbiausia, kad karys pats gali nu-spręsti, kokį kursą rinktis, o ne vykti ten, kur už jį nusprendžia...“

Pagrindinis „Ugninio griausmo“ pratybų tikslas – treniruoti netiesioginės ugnies paramos vienetus teikti efektyvią ugnies paramą. Vyr. eil. Viliaus Džiavečkos nuotraukos

Atkelta iš 1 psl.

J. eil. Tomas DaugininkasEil. Inga ŽičkutėKASP kariai savanoriai „Ugninio griausmo“ pratybose dalyvavo jau trečiąjį kartą

2015 m. balandis / Nr. 4 (472) 17

Kpt. tomas PaKaLniŠKisKASP štabas

Balandžio 27 d. JAV Sausumos pajėgų Europoje Jungtiniame tarptautiniame rengimo centre Hohenfelso kariniame poligone (Vokietijos pietryčiuose) baigė-si daugiau nei savaitę trukusi aktyvioji tarptautinių pratybų „Kardų susikirtimas 2015“ (angl. „Saber Junction 2015“) dalis. Pratybų metu septyniolikos NATO ir NATO partnerių valstybių kariai treni-ravosi vykdyti gynybines, puolamąsias ir stabilizavimo operacijas.

50 Lietuvos karių kontingentas, kurio pagrindą sudarė Didžiosios kunigaikštie-nės Birutės ulonų bataliono kariai, kartu su sąjungininkais įvykdė visas suplanuo-tas gynybines ir puolamąsias operacijas, taip pat ir kitas jiems pavestas užduotis.

Tarptautinėse pratybose „Kardų susikirtimas 2015“ dalyvavo ir kariai savanoriai

Pratybose dalyvavo ir nekinetinių ope-racijų grupės kariai, kurie užduotis vykdė kartu su JAV inžinerijos batalionu. Grupei teko vykti į pratybų poligone įrengtus imi-tacinius miestus, kuriuose, laikydamiesi pratybų scenarijaus, kariai turėjo daryti teigiamą įtaką vietos gyventojams.

Ulonų bataliono karių būrys, pratybų metu drauge su JAV mechanizuotų pės-tininkų batalionu, pratybose veikė pagal atskirą scenarijų imituodami priešo pa-jėgas. Pratybų metu ulonai atliko tiek puolamąsias, tiek ir gynybines operacijas.

Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dariaus ir Girėno apygardos 2-osios rinktinės karių savanorių skyrius pratybų metu buvo integruotas į nekonvencinių pajėgų sudėtį. Kariai savanoriai, persiren-gę civiliais rūbais, sėkmingai infiltravosi į imitacinius pratybų miestus, ten treni-

ruodamiesi vykdyti ginkluotą partizaninį pasipriešinimą.

Pratybose „Kardų susikirtimas 2015“, kartu su aktyviąja faze, panaudojant kom-piuterinius treniruoklius, net dviejose skir-tingose vietose – Rumunijoje ir Lietuvo-je – vyko ir vadaviečių pratybos. Lietuvoje, Nemenčinėje įsikūrusiame Adolfo Rama-nausko Vanago kovinio rengimo centre, planuoti ir vykdyti operacijas treniravosi Didžiojo kunigaikščio Kęstučio mechani-zuotojo pėstininkų bataliono štabas.

Šiose pratybose dalyvavo apie 4,7 tūkst. karių iš septyniolikos NATO ir NATO partnerių valstybių: Albanijos, Ar-mėnijos, Belgijos, Bosnijos, Bulgarijos, Jungtinės Karalystės, Jungtinių Ameri- kos Valstijų, Latvijos, Lietuvos, Liuksem-burgo, Makedonijos, Moldovos, Lenkijos, Rumunijos, Turkijos, Vengrijos ir Švedijos.

Atėjus vakarui, 801 kuopos nariai buvo mokomi išlikimo įvairiomis sąlygomis.

„Pagrindinius išlikimo principus privalo žinoti kiekvienas karys – nežinai, kur ir kokiomis aplinkybėms gali tekti veikti. Todėl naudinga išgirsti kvalifikuoto ins-truktoriaus patarimus ir viską išbandyti patiems“, – sakė kpt. Jaroslavas Dubako, visą pratybų laiką praleidęs su kariais sa-vanoriais. Išlikimo pratybas kariams vedė Sausumos pajėgų štabo vyr. srž. Raimon-das Bimba, kuris organizavo ir naktinį 12 kilometrų orientacinį žygį.

Ginklų testai ir išlikimo pamokosJ. eil. rimantė BaLsiŪnaitĖDidžiosios Kovos rinktinės 801 kuopa

Eilinės Didžiosios Kovos rinktinės 801 Nekinetinių operacijų kuopos karių mė-nesio pratybos su parako kvapu, išlikimo pamokomis ir naktiniu žygiu.

Balandžio 25 dienos rytą, 801 kuopos kariai išvyko į gen. Silvestro Žukausko poligoną Pabradėje. Čia vyko šaudymo pratybos, kurių metu kariai savanoriai įgavo naujų žinių ir pasikartojo tai, ką mokėjo.

Pratybos prasidėjo nuo šaudymo tre-niruočių. Kariai savanoriai lavino ginklo valdymo įgūdžius ir mokėsi taiklaus šaudymo principų. Šaudymo pratybos vyko sklandžiai, kiekvienas karys turėjo galimybę iššauti daugiau kaip 150 šūvių bei naudoti ne tik kariams savanoriams įprastus ginklus AK-4 MT ar G-36, bet ir M-16.

Dieną paįvairino paskaita apie naudo-jimąsi radijo ryšio stotelėmis. Kariai buvo informuoti apie bendrus karinių radijo ryšio stotelių naudojimo principus, galėjo jas išbandyti patys.

Kpt. Simono Martinaičio nuotraukos

18

vyr. srž. aringas ŠveDasŽemaičių rinktinės štabas

Šių metų balandžio 24–25 d. visoje Lietuvoje vyko aštuntoji švaros akcija „Darom 2015“. Akcijos tikslas – skatinti Lietuvos gyventojų ekologinį mąstymą, pilietiškumą, socialinį aktyvumą, stiprinti vietines bendruomenes ir žmonių lygia-vertiškumo suvokimą.

Žemaičių rinktinės kariai, nuo pat akcijos pradžios aktyviai prisideda prie aplinkos tvarkymo. Šiemet kariai tvarkė aplinką aplink savo kuopavietes, bei neliko abejingi Smiltynės sveikatingumo tako prižiūrėtojų prašymui: padėti sutvarkyti ir pastatyti naujus sportui ir pramogoms skirtus įrenginius nuo Senosios perkėlos link jūros vedančiame take.

Smiltynės sveikatingumo take - karių desantaslaisvalaikį, sportą, džiugins vaikus ir klai-pėdiečius.

Sveikatingumo takas, kurio ilgis dau-giau nei 800 metrų, prasideda miške už Senosios perkėlos ir driekiasi iki pat Bal-tijos jūros. Visiškai įrengus, jame bus 26 įvairaus pobūdžio treniruokliai, sūpynės bei kiti aktyviam poilsiui skirti atrak- cionai.

Kaip ir keletą metų anksčiau rinktinės kariai, čiupo reikalingus įrankius, sėdo į sunkvežimį, persikėlė keltu ir pagal orga-nizatorių pateiktus brėžinius Smiltynėje sutvarkė du sulūžusius ir pastatė penkis visiškai naujus įrengimus.

Tikimės, kad rinktinės karių įdėtas triūsas, pastangos nenueis veltui, netaps vandalų taikiniu, bet populiarins aktyvų

Žemaičių rinktinės kariai sutvarkė sportui ir pramogoms skirtus įrenginius nuo Senosios perkėlos link jūros vedančiame take, pastatė naujų

Talkos dalyviai. Autoriaus nuotraukos

2015 m. balandis / Nr. 4 (472) 19

J. eil. Jurgis PaPlaITIs Didžiosios Kovos rinktinės 801 kuopa

Savanorių pajėgų Nekinetinių operaci-jų kuopos kariai po visą savaitgalį truku-sių pratybų balandžio 26 dieną prisijungė prie akcijos „Darom“ ir tvarkė Žeimenos upės apylinkes.

Akcija „Darom“ sutapo su balandžio 25–26 dienomis vykusiomis 801 karių savanorių šaudymo pratybomis Generolo Silvestro Žukausko poligone ir kariniu-tak-tiniu išgyvenimo žygiu. Iškart po mokymų savanoriai, pasirūpinę ne tik karine amu-

Kariai po pratybų prisijungė prie akcijos „Darom“nicija, bet ir reikalinga tvarkymo įranga, prisijungė prie akcijos „Darom“ ir ėmėsi Žeimenos upės krantų bei dugno.

„Nors ir po sekinančio naktinio žygio, mūsų kariai įrodė, kad yra pasirengę Lie-tuvą saugoti ne tik ginklu, bet ir prisidėti prie jos gamtos saugojimo ir gražinimo. Geri pavyzdžiai užkrečia, todėl visada pradedame nuo savęs. Džiugu, kad Lie-tuvos visuomenės sąmoningumas vis didėja. Tą mes pastebime ir kariuome-nėje – vis daugiau ir daugiau piliečių eina būti savanoriais ne tik pas mus, bet ir užsirašo į šauktinius“, – karių ir Lietuvos

žmonių sąmoningumu džiaugėsi laiki-nai NOK kuopos vado funkcijas vykdantis kpt. Jaroslavas Dubako.

Žeimenos upės apylinkėse surinktos įvairios šiukšlės, batai, padangos, bute-liai ir kt. Tvarkant Žeimenos upės salą, rastas ir mobilus telefonas. Talkininkų darbą Žeimenos paupyje prižiūrėjo aplin-kosaugininkas Darius Simanavičius.

Kadangi sekmadienį akcija „Darom“ jau buvo pasibaigusi, karių savanorių surinktos šiukšlės buvo išvežtos jų pačių transportu, bendradarbiaujant su aplin-kos apsauga.

Didžiosios Kovos rinktinės 801 (Nekinetinių operacijų kuopos) kariai tvarkė Žeimenos upės apylinkes

Talkininkai – 801 kuopos kariai savanoriai. Autoriaus nuotraukos

20

Dim. kpt. vytautas voverisSavanoris kūrėjas

Taip viename eilėraštyje Spasko lage-ryje Kazachijoje 1955 m. rašė Lietuvos kariuomenės pulkininkas, Tauro partiza-nų apygardos kūrėjas, apygardos štabo politinio skyriaus viršininkas Liudas But-kevičius, ten atsidūręs 1946 m. Neseniai pasirodė žurnalisto Viliaus Kavaliausko parašyta knyga „Pulkininkas Liudas But-kevičius“, kurios įžangoje autorius rašo: „Artėjant mūsų atkurtos valstybės 100-mečiui, nešvaistykime lėšų fejerverkams. Jį įprasminkime, prisimindami tokių žmonių vardus ir darbus.“

Šiandien Tauro apygarda – tai Lukša, Lukša ir dar kartą Lukša, o Antanas Bal-tūsis-Žvejys, partizanas slapukas rašy-tojas Vincas Adomėnas-Uosis (dar rusų okupacijos laikais parašęs romaną apie partizaninį karą „Kas apverks jų dalią“) ar apygardos įkūrėjai tarsi ir lieka nuošalyje. Plk. Butkevičius taip pat.

V. Kavaliauskas, parašęs septynis stambius tomus „Lietuvos karžygiai. Vyčio kryžiaus kavalieriai 1918–1940“ (šeši jau išleisti, septintasis – papildymų tomas – taip pat greitai pasirodys), darbą tęsia toliau.

Liudas Butkevičius suvalkietis, gimęs 1881 m. Vištyčio miestelyje, Vilkaviškio apskrityje. Baigė Veiverių mokytojų se-minariją ir turėjo mokytojauti Lenkijoje. Lietuviams dirbti Lietuvoje rusai neleis-davo, tai daugelis Veiverių seminaristų ieškojo darbo Lenkijoje. Kurie sukurdavo mišrias šeimas, tie Lietuvai žūdavo, šian-dien Lenkijos istorijoje tik pavardės pri-mena karininkų, mokslininkų, menininkų kilmę (tarp jų ir mjr. Steponas Kirtiklis, dalyvavęs užgrobiant Vilnių, lietuvybės Rytų Lietuvoje smauglys, Vilniaus vaiva-da, jo tėvas taip pat mokėsi Veiveriuose).

1904 m. rusai pasodino Butkevičių į kalėjimą už dalyvavimą lietuvių mokyto-jų sąjungos veikloje ir reikalavimą leisti steigti tautines mokyklas. Mokytojo teisės grąžintos tik po trejų metų, bet tada Butkevičiui jau pavyko sugrįžti į Lie-tuvą ir gauti darbą Žeimiuose (Kėdainių apskrityje).

Pirmojo pasaulinio karo metais But-kevičius pradžioje tarnavo Kauno tvir-tovėje, vėliau pasiunčiamas į Vilniaus

Negali pražūti mūs Lietuvos žemė

pėstininkų mokyklą, evakuotą į Poltavą. Šioje mokykloje mokėsi būrelis lietuvių, vėliau tapusių Lietuvos generolais, pul-kininkais (Kazys Ladyga, Julius Čaplikas, Viktoras Giedrys, Pranas Saladžius). Ten mokėsi ir Bronius Petrusevičius, taip pat veiveriškis, labai gabus ir sumanus kari-ninkas, štabskapitonas. Jis vienintelis pa-siliko Rusijoje, tapo kombrigu (brigados generolu), Užkaukazės karo apygardos štabo viršininko pavaduotoju. Suimtas ir sušaudytas 1938 m. Genricho (Genecho Geršonovičiaus) Jagodos viloje Komunar-koje (prie Maskvos, toje pat vietoje1941 m. sušaudytas ir brg. gen. Kazys Skučas, dar vienas veiveriškis).

1918 m. pabaigoje grįžo į Lietuvą ir buvo paskirtas Gelvonų valsčiaus pirmi-ninku. Čia suorganizavo miliciją ir apsau-gos būrį, kuriam vadovavo brolis Bronius Butkevičius, žuvęs 1919 m. pavasarį. Būrys gynė žmones nuo plėšikų rusų ir lenkų.1918 m. lapkričio mėnesį Liudas Butkevičius vienas pirmųjų stojo savano-riu į besikuriančią Lietuvos kariuomenę ir paskiriamas 1-ojo pėstininkų pulko ūkio viršininku, suteikiamas kapitono laipsnis. Dalyvavo kovose prieš bermontininkus ir lenkus, baigė karo akademiją Čekoslo-vakijoje ir iki išėjimo į atsargą 1937 m. tarnavo Kariuomenės tiekimų valdybos ūkio inspektoriumi. 1930 m. suteiktas pulkininko laipsnis, apdovanotas Vyčio kryžiaus, Vytauto Didžiojo, Gedimino ordi-nais, Savanorio kūrėjo, Nepriklausomybės medaliais, Šaulių žvaigžde.

Pirmąją rusų okupaciją Butkevičius, kaip ir didžioji dauguma lietuvių, sutiko

priešiškai. Pulkininkas, žinodamas, už ką „deputatai“ turės balsuoti, įkalbinėjo „liaudies seimo“ narį Antaną Garmų skelb-ti visos tautos referendumą dėl Lietuvos ateities – nori ji būti nepriklausoma vals-tybe ar stoja į Tarybų Sąjungą. Tai buvo pati pavojingiausia naujiesiems okupan-tams idėja. Juo labiau, kad Dekanozovas į „seimą“ paskyrė ir kelis padoresnius lietuvius: teatro režisierių Romualdą Ju-knevičių, aktorių Henriką Kačinską, rašy-tojus Liudą Dovydėną, Stasę Vaineikienę, gydytoją Antaną Garmų, bet jie drebėjo dėl savo kailių, o ne dėl tautos ateities ir balsavo vienbalsiai kaip koks Paleckis ar Venclova.

1944 m. Butkevičių suėmė gestapas, nes pulkininkas agitavo nesidėti nei su rusais, nei su vokiečiais, tik saugoti lietu-višką kraują. Lietuviai karininkai susimetė pinigų ir Butkevičių iš kalėjimo išpirko.

Prasidėjus antrajai rusų okupacijai, Butkevičius glaudėsi pas gimines Sas-navos valsčiuje, bet jau 1945 m. balan-džio mėn. jį areštavo Pilviškių valsčiaus NKVD. Beveik po mėnesio paleido, nes ir nebuvo už ką arešuoti. Supratęs, kad okupantai ramiai gyventi neduos, persikė-lė į Skardupius, pas kun. Antaną Ylių. Šis parašė dokumentą, kad Butkevičius yra jo bažnyčios zakristijonas. Pradėjo leisti pirmąjį Suvalkijoje pogrindinį laikraštį „Girios aidas“.

1945 m. rugpjūčio 15 d. Skardupiuose įkuriama Tauro apygarda. Vadu išrenka-mas kpt. Leonas Taunys-Kovas, sufor-muojamos penkios rinktinės, plk. Butkevi-čius-Luobas paskiriamas rinktinės štabo politinio skyriaus viršininku. Nusprendžia-ma kas savaitę leisti apygardos laikraš-tį „Laisvės žvalgas“ (500 egzempliorių tiražu). Po mėnesio įkuriamas Lietuvos išlaisvinimo komitetas, jo pirmininku iš-renkamas Butkevičius-Luobas. Imamasi žygių įtraukti dar likusius vyresniuosius karininkus (brg. gen. Motiejų Pečiulionį ir kitus) sudaryti vyriausiąjį štabą. Veiklą nutraukė suėmimai, įvykę dėl išdavystės. Po septynių mėnesių Butkevičių nuteisė 10 metų lagerių ir 5 metams tremties. 1955 m. paleistas. Už 10 metų katorgą Butkevičiui sumokėjo 20 rublių, po 2 rub-lius už metus.

Gyveno tai šen, tai ten, kol „Spaudos fondo“ direktoriaus Igno Augustinavičiaus

Pulkininkas Liudas Butkevičius

2015 m. balandis / Nr. 4 (472) 21

našlė Emilija, taip pat grįžusi iš Sibiro, kažkokiu būdu sugebėjo perrašyti savo butą Butkevičiaus dukteriai Marijai, o pati persikėlė gyventi į Zapyškį. Marijos vyras plk. ltn. Otonas Milaševičius, vienas iš spalvotosios meninės fotografijos pra-dininkų Lietuvoje, nusišovė karo pradžioje Adutiškyje, už tai žmona atsėdėjo lage-riuose 10 metų.

1961 m. Butkevičius, patikėjęs Chruš-čiovo atlydžiu, parašė 6 puslapių pareiš-kimą Pabaltijo karo apygardos tribunolo pirmininkui, kuriame teigia, kad 1946 m. teismas tebuvo farsas, nes kvotėjas Eusiejus Rozauskas jam grasino susido-rosiąs. Baimindamasis kankinimų senyvo amžiaus pulkininkas puikiai suvokė, kad

kalbėti reikia kaip Raslanas ir Dušanskis „pageidauja“; taip ir kalbėjęs. Reakcija buvo žaibiška – atvyko KGB pareigūnai Dombrovskis ir Bielskis, viską išvertė ir paėmė jo paskutiniųjų metų kūrybą – prisiminimus apie vaikystę bei Veiverių mokytojų seminariją ir 2 vaikams bei anūkams dedikuotų eilėraščių sąsiuvinius. Pasiėmė ir sunaikino.

Butkevičius turėjo pasistatęs namuką Kaune. Kai jį areštavo į namus įsiveržė enkavėdistai ir grasindami pistoletu pareikalavo, kad žmona Janina tuoj pat išsinešdintų, ką nors pasiimti su savimi draudžiama. Greitai namelyje įsitaisė rusų šeimynėlė; visko yra – ir patalynė, ir puodai, ir šaukštai, – gyvenimėlis.

Trys Butkevičiaus vaikai taip pat perėjo lagerius, sūnus Algirdas, Vietinės rinktinės karys, atsidūrė Vokietijoje, kur numirė, Vladas, Nidos sklandymo mokyklos virši-ninkas, rusų okupacijos nesulaukė, mirė 24 metų amžiaus.

Iki gilios senatvės Butkevičius išliko kūrybingas, rašė eilėraščius, atsimini-mus, drožinėjo medžio skulptūrėles. Mirė 1963 m.

Savo autobiografijoje rašė: „Į partijas nestojau todėl, kad jos, mano požiūriu, tik kaustė, dogmatino, atseit stingdė doktrinų formose idėjos dvasią, trukdė gyvenimui reikštis jo natūraliomis formo-mis... Aš lietuvis ir lietuviškumo interesai buvo mano gyvenimo interesais.“

tomas BaGDanaviČiusKaraliaus Mindaugo šaulių 10-osios rinktinės 11-oji kuopa

Balandžio 25–26 dienomis Tartoko miške (Šalčininkų r.) vyko Karaliaus Min-daugo šaulių 10-osios rinktinės Šalčininkų šaulių 11-osios kuopos taktinės pratybos.

Stiprinant patriotizmą ir atsidavimą Tėvynei, vis labiau stiprinamas jaunųjų šaulių karinis pasirengimas. Jau 15-a metų gyvuojanti Šalčininkų šaulių 11-oji kuopa (vadovaujama vrš. Eimanto Tamu-

Kur Šalčia sruvena tarp smėlėtų pušynųlyno) pasižymi savo profesionalumu.

Šauliams vadovavo labiau patyrę būrių vadai, kurių darbą prižiūrėjo atsargos kariai ir mokytojai. Buvo pasirūpinta prie-šerkiniais purškalais, transportu. Jaunieji šauliai mokėsi įsikurti miške po atviru dangumi įsirengdami būstus, įkurti ugnį nežiebdami degtukų, o virve sukaliodami įremtą medin pagaliuką; maskuotis, kad net iš labai arti nebūtų matomi, budėti ir patruliuoti įsirengtose patrulio bazėse, atakuoti ir atsitraukti, rengti pasalas bei žaidė žaidimus. Paskaitą apie partizaninį

karą ir būtinybę suburti logistikos bei ryšių grandinę jauniesiems šauliams skaitė ats. vyr. ltn. dr. Vidmantas Kuprevičius. Api-bendrindamas pratybas, kuopos vadas pasidžiaugė, kad būrių ir skyrių vadai jau yra įgudę vadovauti vienetams, apdova-nojo labiausiai pasižymėjusius, paragino pakviesti kuo daugiau draugų į kasmetinį žygį pasieniečio Gintaro Žagunio keliais.

Pratybose darniai dalyvavo daugiau kaip 40 šaulių iš Vilniaus (jaunosios šaulės iš Antano Vienuolio progimnazijos), Skai-diškių bei Šalčininkų.

Šalčios krašto jaunimo žiedas – Šalčininkų šaulių 11-oji kuopa. Sauliaus Latono nuotrauka

22

ats. mjr. albertas DaUgIrdasLŠS Karaliaus Mindaugo šaulių 10-oji rinktinė

2015 m. gegužės 1–2 d. Lietuvos ka-riuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyriaus nariai pri-klausantys Karaliaus Mindaugo šaulių 10-osios rinktinės Vilniaus miesto kuopos IV būrio V-am skyriui dalyvavo planinė-se lauko pratybose. Tai naujas skyrius, partizanų vado Jono Misiūno garbei pa-vadintas Žalio Velnio vardu. Buvę jėgos struktūrų profesionalai įsiliejo į Šaulių sąjungą siekdami praktiškai stiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus ir kon-soliduoti jau nuo 2012 m. skiriamas pa-stangas palaikyti kovinę parengtį. Šaulių sąjunga pasirinkta kaip optimaliausias variantas, kadangi galima lanksčiausiai pritaikyti asmeninio gyvenimo ritmą prie kovinio rengimo poreikių.

Lauko pratybų tikslas – išbandyti eks-perimentinę naujo pavyzdžio šaulių uni-formą, susitvarkyti ekipuotę, atnaujinti šaulių-kariuomenės kūrėjų bazinius kari-nius įgūdžius, susipažinti su Šaulių sąjun-gos turimu automatiniu šautuvu HK417D, suteikti pirminius įgūdžius naudojant trumpąjį ginklą artimoje kovoje, o taip pat vykdant stebėjimo posto procedūras ir įrengiant stebėjimo postą, suderinti skyriaus ryšio procedūras, pasirengti Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienai.

Kadangi mokymų tvarkaraštis buvo intensyvus, Žalio Velnio vyrai dirbo itin susikaupę ir susitelkę. Šiek tiek atsikvėpti pavykdavo tik per maitinimuisi skirtas pauzes bei trumpą naktinį poilsį. Profe-sionalūs instruktoriai iš Didžiosios Kovos

Kariuomenės kūrėjai-šauliai dalyvavo lauko pratybose

rinktinės ir Šaulių sąjungos Mokymo centro per ribotą laiką stengėsi perduoti kuo daugiau patirties, kad ateityje vyrai galėtų treniruotis tiek individualiai, tiek ir numatyti tobulintinas sritis grupinėse pratybose.

Pratybose buvo patikrinta ir galimybė kovos sąlygomis išsilaikyti savarankiškai, be didesnės pašalinės pagalbos (90 proc. sąnaudų padengė patys kariuomenės

kūrėjai-šauliai). Buvo identifikuoti pasi-teisinę ir dar plėtotini dalykai.

Apibendrinant – pratybų tikslai buvo įvykdyti, pasitikėjimas savo jėgomis ir įgūdžiais buvo atnaujintas. Na, o žinant, kad Šaulių sąjungoje daugėja į kovinius būrius besiburiančių kariuomenės kūrėjų skaičius, motyvacija dar labiau stiprėja. Gal artimoje ateityje galėsime kalbėti apie kariuomenės kūrėjų kovinę kuopą?

Autoriaus nuotraukos

Žalio Velnio skyriaus šaulių lauko pratybų tikslas – išbandyti eksperimentinę naujo pavyzdžio šaulių uniformą, susitvarkyti ekipuotę, atnaujinti bazinius karinius įgūdžius

Vienas pratybų dalyvių – ats. kpt. Vytas Šareika

2015 m. balandis / Nr. 4 (472) 23

vyr. ltn. Dariaus auKŠtaKaLnisDainavos rinktinė

Balandžio 18–19 d. vyko Dainavos rink-tinės Specialiųjų operacijų pajėgų būrio karių savanorių kompleksinės pratybos, kurias sudarė granatų mėtymas, kovinis šaudymas, fizinio rengimo ir sprogdinimo darbų pratybos. Šių pratybų tikslas – to-bulinti būrio karių individualaus rengimo įgūdžius, vykdant 2015 metų individua-laus kovinio rengimo užduotis. Pratybos vyko Mokomojo pulko teritorijoje, Gaižiū-nų poligono šaudyklose, granatų mėtymo lauke ir sprogdinimo darbų aikštelėje.

Pirmoji pratybų diena prasidėjo Gaižiū-nų poligono granatų mėtymo lauke, kur po instruktažo ir granatų valdymo testo būrio kariai mėtė imitacines bei kovines granatas. Vėliau pratybos tęstos poligo-no šaudyklose, kur buvo vykdomi kovinio šaudymo pratimai automatiniu šautuvu

Specialiųjų operacijų būrys pratybose Gaižiūnų poligoneturėjo išlaikyti karinio fizinio pasirengi-mo testą ir netrukus vėl išvykti į poligono sprogdinimo darbų aikštelę, kurioje jau laukė sprogdinimo darbų pratybų perso-nalas – Juozo Lukšos mokymo centro ir Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono kariai. Pratybų metu kariai buvo supažindinti su sprogdinimo priemonėmis ir sprogstamo-siomis medžiagomis, sprogdino „ugniniu“ ir „elektriniu“ sprogdinimo būdais, taip pat pamatė tikras sprogimų pasekmes, į taikinius susprogdinus improvizuotus sprogstamuosius užtaisus iš artilerijos sviedinio bei prieštankinės minos, taip pat susprogdinus savadarbes minas, paga-mintas iš parankinių priemonių ir kovinių sprogstamųjų medžiagų.

Pasibaigus pratyboms, buvo aptarti pratybų rezultatai ir išsakytos pastabos. Kariai savanoriai pridavė pratybose nau-dotus ginklus bei priemones ir saugiai grįžo namo.

SOP būrio pratybos vyko Gaižiūnų poligono šaudyklose, granatų mėtymo lauke ir sprogdinimo darbų aikštelėje. Eil. Valento Arbačiausko nuotraukos

Lina viŠtartienĖ Dariaus ir Girėno rinktinės štabas

XVII atvirame Lietuvos svarsčių kilno-jimo čempionate puikiai pasirodė KASP Dariaus ir Girėno rinktinės kariai.

Vyr. srž. Tomas Miežlaiškis – 1 vieta svorio kategorijoje virš 95 kg suaugusiųjų amžiaus grupėje, 1 vieta svorio katego-rijoje virš 95 kg veteranų 40-50 metų amžiaus grupėje bei 3 vieta suaugusių estafetėje.

Eil. Modestas Talačka – 1 vieta svorio kategorijoje iki 68 kg suaugusiųjų am-

Puikūs pajėgų sunkiaatlečių startai

Vyr. srž. Tomas Miežlaiškis iškovojo 1 vietą daugiau nei 95 kg svorio

kategorijoje suaugusiųjų amžiaus grupėje. Vyr. srž. T. Miežlaiškio archyvo nuotrauka

žiaus grupėje; vyr. eil. Deividas Jarašū- nas – 1 vieta svorio kategorijoje iki 85 kg jaunimo amžiaus grupėje, 2 vieta svorio kategorijoje Iki 85 kg suaugusių-jų amžiaus grupėje bei 1 vieta jaunimo estafetėje.

J. eil. Dovydas Rokas – 2 vieta svorio kategorijoje iki 63 kg jaunimo am- žiaus grupėje bei 2 vieta svorio kate- gorijoje iki 63 kg suaugusių amžiaus grupėje; eil. Sergejus Kirijenka – 4 vieta svorio kategorijoje iki 78 kg jaunimo amžiaus grupėje bei 1 vieta jaunimo estafetėje.

G-36, kulkosvaidžiu FN MAG ir taiklaus šaulio ginklu FN SCAR. Pasibaigus kovi-nio šaudymo pratyboms ir atvykus į MP kareivines, buvo vedamos sprogdinimo darbų paskaitos bei vyko sprogdinimo darbų saugos taisyklių įskaita.

Antrąją pratybų dieną kariai išklausė sprogdinimo darbų paskaitas. Buvo pati-krintos bei įvertintos bendros karių žinios, būtinos vykdant sprogdinimo darbus. Per-sirengus sportine apranga, būrio kariai

24

Redakcijos adresas: Vilnius, Viršuliškių g. 36, LT-05110

El. paštas: Vilius.Dziavecka@mil.lt

www.kam.lt/lt/naujienos/karine_ziniasklaida/savanoris

Redaktorius vyr. eil. Vilius Džiavečka

Dizainerė Violeta Pikčiūnaitė, korektorė eil. Eglė Davjadaitė

Savanoris, SL 1469

Steigėja Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba

Leidžia Krašto apsaugos savanorių pajėgos

Laikraštis išeina vieną kartą per mėnesį

Eina nuo 1991 02 09

Maketavo KAMBRD Leidybos skyrius, Vilnius, Totorių g. 25, LT-01121. Spausdino LK KKC, Kauno r., Domeikava, Muitinės g. 4, LT-54359.

Užsakymas GL-222. Tiražas 2000 egz.

Indeksas 0099

I S S N 2 0 2 9 - 8 4 3 9

MES – jėgA! www.karys.lt 8 800 12340

asta KaZLausKienĖDainavos rinktinės štabas

Balandžio 25 dieną, Dainavos rinktinei minint 24-ąsias įkūrimo metines, buvo organizuotos geriausio skyriaus varžybos.

Šiemet jėgas išmėgino dešimt skyrių – po vieną iš kiekvienos rinktinės kuopos. Kariai įvykdė aštuonias užduotis, kuriose turėjo atpažinti taktinius ženklus, keltis per vandens kliūtį, suteikti sužeistajam pirmąją medicininę pagalbą, orientuotis

Dzūkijoje įvyko geriausio skyriaus varžybosIškilmingoje rikiuotėje išsirikiavusius

karius su rinktinės įkūrimo diena pa-sveikino dalinio vadas plk. ltn. Svajūnas Papiliauskas. Jis taip pat įteikė geriausio skyriaus varžybų prizininkams apdova-nojimus.

Šios varžybos organizuojamos jau an-trąjį kartą. Geriausius rezultatus iškovo-jęs skyrius gauna teisę atstovauti savo rinktinei Savanorių pajėgų rengiamose varžybose. Pernai rinktinę atstovavo 107 kuopos skyriaus kariai.

vietovėje, užmegzti radijo ryšį, surinkti ginklus, o pabaigoje vykdyti staigią ataką, sunaikinti priešą, gabenti sužeistąjį bei krovinį į galutinį tašką. Varžybose kariams teko demonstruoti ne vien fizinę ištver-mę, bet ir sugebėjimą vadovauti skyriui ir motyvuoti karius atlikti sudėtingas ir valios reikalaujančias rungtis. Geriausiai pasirodė ir pirmąją vietą iškovojo 108 kuopos (Lazdijai) skyrius, nedaug nuo ly-derių atsiliko 103 (Alytus) kuopos kariai, treti liko 107 (Varėna) kuopos atstovai.

Geriausio skyriaus varžybose jėgas išmėgino dešimt skyrių. Kariai turėjo atpažinti taktinius ženklus, keltis per vandens kliūtį, suteikti sužeistajam pirmąją pagalbą, orientuotis vietovėje, užmegzti radijo ryšį, surinkti ginklus, vykdyti ataką, gabenti sužeistąjį... Vyr. srž. Romo Eidukevičiaus ir A. Kazlauskienės nuotraukos