lietuvos makroekonomikos apžvalga - seb bankas · 2013-11-20 · apie seb banką seb bankas skiria...

ISSN 1648-1542

Lietuvos makroekonomikos apžvalga 2012 M. BIRŽELIS

Nr. 48

Apie SEB banką

SEB bankas skiria daug dėmesio Lietuvos ekonominių ir finansinių procesų analizei, siekdamas būti naudingas patarėjas savo klientams ir šalies visuomenei. SEB banko „Lietuvos makroe-konomikos apžvalgos“ rengiamos nuo 2000 metų ir publikuojamos keturis kartus per metus. Leidinyje nagrinėjama Lietuvos ūkio ir jo sektorių padėtis, pateikiama raidos prognozė, apžvel-giama politinė situacija.

SEB bankas yra vienas iš komercinės bankininkystės Lietuvoje pradininkų, nuo savo veiklos pradžios diegęs naujas bankų paslaugas, skatinęs šalies bankininkystės plėtrą ir daręs ženklią įtaką bankų rinkai.

Tai yra didžiausias Lietuvos komercinis bankas, teikiantis visas bankininkystės paslaugas priva-tiems ir verslo klientams bei finansų įstaigoms. SEB banko grupė pirmauja svarbiausiose šalies bankų paslaugų rinkose. Tarptautinės reitingų agentūros Standard&Poor’s bei Fitch Ratings yra suteikusios SEB grupei ilgalaikio skolinimosi reitingą A+.

Būdamas tarptautinės SEB grupės narys, SEB bankas naudojasi savo partnerių iš viso Šiaurės regiono patirtimi, bendradarbiauja su kaimyninių šalių bankais. Bankas ypač daug dėmesio ski-ria universalioms ir pagal individualius klientų poreikius kuriamoms finansų paslaugoms, el. bankininkystei, ilgalaikiams ryšiams su klientais.

Banko grupę Lietuvoje sudaro AB SEB bankas ir trys antrinės bendrovės: UAB SEB investicijų valdymas, AB SEB lizingas, UAB SEB Venture Capital.

2012 m. birželis, Nr. 48

Turinys

Politikos aktualijos 3

Makroekonomikos būklė ir prognozės 5

Kredito įstaigų veikla – mėginimai apčiuopti trajektoriją 18

Namų ūkių finansinės būklės tendencijos 21

Degalų kainų įtaka vidaus paklausos rodikliams 25

Priedas 30


Apžvalga parengta remiantis duomenimis iki 2012 m. birželio 13 d.

Autoriai:

soc. m. dr. Gitanas Nausėda, SEB banko prezidento patarėjas

Vilija Tauraitė, vyriausioji analitikė

Julita Varanauskienė, šeimos finansų ekspertė

Tel. (8 5) 268 2517 Faks. (8 5) 268 2521

El. p. [email protected]

Tel. (8 5) 268 2521Faks. (8 5) 268 2521

El. p. [email protected]

SEB banko „Lietuvos makroekonomikos apžvalgoje“ pateikti duomenys yra paimti iš išorinių šaltinių, to-kių kaip Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Finansų ministerija, Lietuvos bankas, Lietuvos darbo birža, Lietuvos bankų asociacija, tarptautinės organizacijos ir užsienio šalių statis-tikos institucijos, duomenų bazės Reuters EcoWin Pro, naujienų agentūros BNS, ELTA, Bloomberg, Reuters, leidiniai Lietuvos rytas, Verslo žinios, The Economist ir kiti. SEB bankas neprisiima jokios atsakomybės dėl išorinių šaltinių informacijos tikslumo, tikrumo ir išbaigtumo. Kiekviena nuomonė, teiginiai ir prognozės, pateiktos šioje apžvalgoje, yra tik SEB banko ir gali būti keičiamos be papildomo įspėjimo. Šis dokumentas ar atskira jo dalis nėra kvietimas ar pasiūlymas pirkti arba parduoti vertybinius popierius ar kitas inves-ticines priemones ir negali būti jokio investicinio sprendimo ir (arba) vėliau sudaryto sandorio pagrindas ar dalis; taip pat SEB bankas nėra atsakingas už sprendimus, priimtus remiantis šioje apžvalgoje pateik-ta nuomone, teiginiais ir prognozėmis. Leidinyje pateiktos mintys gali skirtis nuo oficialios SEB banko pozicijos.

Tel. (8 5) 268 2518El. p. [email protected]


3

Politikos aktualijos

Nenumaldomai artėjant rinkimams, Lietuvos partijos vis garsiau skelbia apie save

visose įmanomose žiniasklaidos priemonėse. Nėra gyvenimo sričių, kuriose jos

neturėtų savo nuomonės – pradedant D. Kedžio drama ir baigiant bendradarbia-

vimu su NATO. Šia prasme truputį keistokai atrodo tai, kad pasisakančiųjų šalies

ekonomikos strategijos klausimais politikų yra ne tiek jau ir daug, o ir jų balsai

skamba kažkaip pritildytai. Kol kas sunkoka atsakyti, ar tai lemia baimė pernelyg

anksti atidengti kortas ir būti sukritikuotam, ar tiesiog idėjų stygius. Kad ir kaip

bebūtų, nutylėti esminių visuomenės gyvenimo aspektų kandidatams į Seimo

narius veikiausiai neleis net ir ne itin išlepintas išsamių partijų programų Lietuvos

rinkėjas.

Pirmosios rimtą signalą rinkėjams pasiuntė šiuo metu opozicijoje esančios politinės jėgos – Lie-tuvos socialdemokratų partija (LSDP), Darbo partija (DP) ir partija Tvarka ir teisingumas (TT). Šių partijų frakcijų Seime lyderiai pareiškė, kad minėtosios partijos yra pasirengusios bendra-darbiauti formuojant po rinkimų naują valdančiąją koaliciją. Ši žinia buvo papildyta komentaru, kad dabartinė valdančioji dauguma yra neįgali sprendžiant svarbiausius šalies klausimus. Tai reikėtų vertinti kaip tam tikrą tiltų sudeginimą arba bent jau „apdeginimą“ kooperuotis su šiuo metu pozicijoje esančiomis partijomis.

Anot naujausių sociologinių apklausų, artėjančiuose Seimo rinkimuose LSDP, DP ir TT gali tikė-tis didžiausio rinkėjų palaikymo, todėl tokia jų paraiška bent jau apytiksliai apibrėžia būsimos valdžios kontūrus. Kol partijos nepaskelbė rinkimų programų, sudėtinga vertinti galimos jų vi-dinės trinties arba ideologinių nesutarimų tikimybę, tačiau vertėtų nepamiršti, kad praėjusiame dešimtmetyje LSDP ir DP jau dirbo kartu vyriausybėje, o praeityje joms neteko aršiai „sukry-žiuoti iečių“ esminiais politinio gyvenimo klausimais.

Į opozicijos judesius dabartinė valdžia mėgina atsakyti antrojo (pirmasis buvo pasirašytas 2009 m. Lietuvą užklupus finansų ir ekonomikos krizei) nacionalinio susitarimo su socialiniais partneriais, verslo ir darbuotojų organizacijomis pasirašymu. Kaip jau minėta, susitarimo inici-atorius yra A. Kubiliaus vyriausybė, tačiau siekiant garantuoti ekonominės politikos tęstinumą šiame akte formaliai kviečiamos dalyvauti visos didžiosios partijos. To pageidauja ir socialiniai partneriai, manantys, kad nacionalinio susitarimo elementai turėtų būti įtraukti į būsimos vy-riausybės programą.

Kad ir kaip bebūtų, Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų partijos padėtis yra ne-pavydėtina ne tiek dėl jos šiuo metu užimamos ketvirtosios vietos partijų reitingų lentelėje, kiek dėl potencialių partnerių vyriausybei formuoti po rinkimų trūkumo. Kitos didžiosios partijos yra nukreipusios žvilgsnį priešinga kryptimi, liberaliosios jėgos kenčia dėl susiskaldymo ir rizikuo-ja neperžengti 5 proc. rinkimų slenksčio, tuo tarpu eklektiškų pažiūrų būsimais Seimo nariais vargu ar galima pasikliauti. Ne TS–LKD naudai byloja ir naujausios Europos Sąjungos šalių po-litinės tendencijos – rinkimų Prancūzijoje, Graikijoje, Vokietijoje rezultatai rodo, kad rinkėjai baudžia griežtą taupymo discipliną išpažinusias partijas.

Kita vertus, kaip rodo patirtis, Lietuvos balsuotojų pozicija per rinkimus kartais patiria lengvą metamorfozę, palyginti su priešrinkiminėmis nuotaikomis. Likęs vienas prie rinkimų urnos, žmogus suvokia savo pilietinę atsakomybę ir ne taip pasiduoda protesto instinktui kaip per sociologines apklausas. Reikia pripažinti, kad 2009–2010 m. ekonominių aukų prasmės suvo-kimo šiandieninėje Lietuvoje randasi daugiau nei, pavyzdžiui, prieš porą metų.

Į opozicijos judesius dabartinė valdžia mėgina atsakyti antrojo nacionalinio susitarimo su soci-aliniais partneriais pasirašymu.

Į opozicijos judesius dabartinė valdžia mėgina atsakyti antrojo nacionalinio susitarimo su soci-aliniais partneriais pasirašymu.

Likęs vienas prie rin-kimų urnos, žmogus suvokia savo pilietinę atsakomybę ir ne taip pasiduoda protesto instinktui kaip per so-ciologines apklausas.

Likęs vienas prie rin-kimų urnos, žmogus suvokia savo pilietinę atsakomybę ir ne taip pasiduoda protesto instinktui kaip per so-ciologines apklausas.


4

Vis dėlto išlieka įsisenėjusi Lietuvos politikos yda – žmonės šliejasi prie politinių lyderių, o ne prie idėjų, arba dar blogiau – atskiros asmenybės kuria „nuosavas“ partijas, kadangi neišsiten-ka po vienu stogu su kitomis asmenybėmis jau egzistuojančiose partijose. Net labai nutolęs nuo politikos žmogus pasakytų, kad negali egzistuoti keliasdešimt ideologinių krypčių arba srovių. Todėl ant tuščios idėjų dirvos atsidūrusios partijos „našlaitės“ yra priverstos verstis per galvą, siekdamos patraukti rinkėjų dėmesį. Tenka dirbtinai kurti įvairiausius skandalus, vykdyti rėksmingas akcijas, dainuoti bei šokti televizijos ekranuose ir pan.

Tebeegzistuoja ir protesto elektoratas – nusivylęs, pasimetęs, destruktyvus, kuris tiki, kad eko-nomikos ir socialiniai dėsniai neegzistuoja, todėl tereikia pakeisti dabartinius lyderius kokia nors egzotiška asmenybe ir viskas savaime susitvarkys. O jeigu tie pretenduojantieji į valdžią mestelės tuziną saldžių pažadų – nemaža balsų dalis beveik garantuota. Atmintyje dar gyvas tobulo politinio fiasko pavyzdys – Tautos prisikėlimo partija, tačiau ar kas nors galėtų garantuo-ti, kad ateityje tokių vienadienių fantomų nebebus?

Dėl tokios apverktinos būklės iš dalies kaltos ir vadinamosios tradicinės partijos. Net ir priimda-mos teisingus sprendimus, jos dažnokai nesugeba tinkamai paaiškinti jų prasmės visuomenei, laikydamosi nuostatos, kad elitas tuos motyvus suvokia, o likusiems paprastiems mirtingie-siems to ir nereikia. Oponuojantys specialistai arba politinės jėgos vertinami kaip asmeniniai priešai, todėl visos jėgos metamos jiems sukompromituoti ir nutildyti, vietoje to, kad būtų pa-skleista daugiau informacijos plačiajai bendruomenei.

Tokios viešųjų ryšių politikos pavyzdys galėtų būti ir Visagino atominės elektrinės (VAE) staty-bos projektas. Ilgus mėnesius visuomenė kentė informacijos badą, žinodama, jog kažkas vyks-ta, tačiau kokiais kiekybiniais (tiesa, proceso pradžioje jų dar negalėjo būti) arba kokybiniais argumentais grindžiamas naujos atominės elektrinės reikalingumas – ne. Tokiu informacijos vakuumu suskubo pasinaudoti šio projekto priešininkai, kurių sudėtis, beje, yra ypač neviena-lytė – tarp jų rastume ir nuoširdžiai susirūpinusiųjų ekologine šalies situacija, ir ekonomiškai suinteresuotųjų kitais energijos generavimo būdais, ir tiesiog norinčiųjų išsaugoti status quo, kuriuo galėtų toliau mėgautis tiekimo monopolį turinčios bendrovės.

Susigriebta buvo per vėlai – kritika be atsako lėmė nemenką rezonansą plačiojoje visuomenėje, kuri bent jau iš pradžių neturėjo jokio išankstinio nusistatymo prieš VAE idėją. Inicijuoto refe-rendumo dėl VAE rezultatai, žinoma, sudės daug taškų ant „i“, tačiau lems tam tikrą politinio ir ekonominio neapibrėžtumo laikotarpį, kuris apsunkins sklandų ir spartų projekto įgyvendi-nimą. Kad ir kaip bebūtų, tikslas pastatyti Lietuvoje naują atominę elektrinę turi ir privalumų, ir trūkumų, kuriuos būtų tikslingiau vadinti ne kažkokiais fundamentaliais defektais, o rizikos šaltiniais. Atvira ir nuoširdi VAE simpatizuojančių ekspertų ir politikų diskusija apie silpnąsias šio projekto vietas veikiausiai tik padidintų žmonių paramą, o ne atstumtų juos.

Tebeegzistuoja ir pro-testo elektoratas –

nusivylęs, pasimetęs, destruktyvus, tikintis,

kad ekonomikos ir socialiniai dėsniai

neegzistuoja.

Tebeegzistuoja ir pro-testo elektoratas –

nusivylęs, pasimetęs, destruktyvus, tikintis,

kad ekonomikos ir socialiniai dėsniai

neegzistuoja.

Inicijuoto referendu-mo dėl VAE rezultatai

sudės daug taškų ant „i“, tačiau lems

tam tikrą politinio ir ekonominio neapi-

brėžtumo laikotarpį.

Inicijuoto referendu-mo dėl VAE rezultatai

sudės daug taškų ant „i“, tačiau lems

tam tikrą politinio ir ekonominio neapi-

brėžtumo laikotarpį.


�

Makroekonomikos būklė ir prognozės

Statistikos departamento pateikto patikslinto antrojo įverčio duomenimis, pirmąjį

šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, šalies BVP

išaugo 3,9 proc. Atsižvelgiant į tai, kad nuo ketvirtojo 2011 m. ketvirčio euro zonos

ekonomiką „įkalino“ sąstingis, Lietuvos ekonomikos augimo sparta vertintina

patenkinamai. To pavyko pasiekti ne tik dėl pagrindinių eksporto rinkų diversi-

fikavimo, bet ir dėl menkai matomo „juodo“ triūso įmonių lygiu didinant veiklos

efektyvumą ir mažinant sąnaudas. Be to, BVP rodikliui kilti sudarė prielaidas ir

gana tvirta vidaus rinkos būklė.

Patikslintais duomenimis, pirmąjį 2012 m. ketvirtį, palyginti su analogišku praėjusių metų laiko-tarpiu, sparčiausiai augo šių veiklų įmonių pridėtinė vertė: statybos – 10,8 proc., informacijos ir ryšių – 6,5 proc., nekilnojamojo turto operacijų – 5,6 proc., apdirbamosios gamybos – 5,0 proc., prekybos, transporto ir saugojimo, apgyvendinimo ir maitinimo, paslaugų – 4,9 proc. Kitų vei-klų sukurta pridėtinė vertė augo lėčiau nei viso šalies ūkio.

Iš pirmo žvilgsnio, BVP rodiklis 2011 metų kontekste atrodo ne taip jau įspūdingai, tačiau ai-manuoti tikrai nėra pagrindo. Atvirkščiai, svarbiausių Lietuvos ekonomikos sektorių padėtis yra stabili ir formuoja teigiamus ateities lūkesčius.

Antai 2012 m. kovo mėn. šalies pramonės produkcija palyginamosiomis kainomis buvo 5,8 proc., pirmąjį šių metų ketvirtį – 3,9 proc. didesnė nei prieš metus. Nors euro zonos vals-tybių skolų krizė toli gražu nesibaigė, mūsų verslininkai didino eksporto tiek į Vakarus, tiek į Rytus apimtį. Beje, šių metų pradžioje eksporto į Europos Sąjungą plėtra net pranoko prekių išvežimo į NVS šalis augimo tempus. Nepaisant susitraukusios daugelio euro zonos valstybių (išskyrus Vokietiją) paklausos, lietuviškos kilmės eksportas tebėra konkurencingas sąnaudų ir kainų požiūriu.

Šiuo metu privalome būti pasirengę nepageidautiniems apdirbamosios pramonės produkcijos pokyčiams, kuriuos lemia ne fundamentalios, o techninės priežastys. Turime omenyje didžiau-sią istorijoje įmonės Orlen Lietuva remontą nuo balandžio 30 d. iki birželio 3 d., kuomet gamyba buvo visiškai nutraukta. Vasario mėnesį net nedidelis, „taktinis“ bendrovės remontas atsiliepė bendriesiems sektoriaus veiklos rodikliams, tad ką bekalbėti apie dabartinės rekonstrukcijos įtaką. Kita vertus, tokios priverstinės pertraukos yra natūrali verslo veiklos dalis ir nėra priežas-čių dėl to jausti apmaudo.

Geriau nei patenkinamai reikia vertinti ir mažmeninės prekybos įmonių apyvartos rodiklius, kurie yra vidaus rinkos situacijos „lakmuso popierėlis“. Prekybos postūmį sausio ir vasario mė-nesiais buvo galima aiškinti senatvės pensijų atstatymu, po Kalėdų įprastu prekių išpardavimu ir net iš dalies Snoro banke laikytų ir kompensuotų indėlių panaudojimu vartojimo tikslais. Visgi mažmeninė prekių apyvarta spartėjo ir kovo mėnesį, o tai jau vertėtų grįsti ne vienkartiniais ar atsitiktiniais, o ilgesnės trukmės makroekonominiais veiksniais.

Žvalesnę verslo būklę pirmąjį šių metų ketvirtį netiesiogiai atspindi ir nacionalinio biudžeto pajamų surinkimas. Keičiasi ir valstybės institucijų retorika. 2011 metais Finansų ministerijos pranešimuose spaudai vyraudavo biudžeto pajamų palyginimo su ankstesniuoju laikotarpiu informacija, tuo tarpu šiemet faktinių įplaukų rodikliai vis drąsiau lyginami su planuojamais. Nenuostabu – bent jau kol kas prognozuotuosius biudžeto pajamų surinkimo dydžius pavyksta pasiekti ir net pranokti. Vienintelė išimtis – lengvas PVM plano neįvykdymas, tačiau ir čia minė-toji tendencija „perlaužta“ balandžio ir gegužės mėnesiais.

Pirmojo 2012 m. ketvirčio BVP rodiklis praėjusių metų kon-tekste atrodo ne taip jau įspūdingai, tačiau aimanuoti tikrai nėra pagrindo.

Pirmojo 2012 m. ketvirčio BVP rodiklis praėjusių metų kon-tekste atrodo ne taip jau įspūdingai, tačiau aimanuoti tikrai nėra pagrindo.

Geriau nei patenkina-mai reikia vertinti ir mažmeninės preky-bos įmonių apyvartos rodiklius, kurie yra vi-daus rinkos situacijos „lakmuso popierėlis“.

Geriau nei patenkina-mai reikia vertinti ir mažmeninės preky-bos įmonių apyvartos rodiklius, kurie yra vi-daus rinkos situacijos „lakmuso popierėlis“.


�

Žinoma, priekabia akimi galima pastebėti ir ne tokių džiugių tendencijų. Viena iš jų – kur kas prastesni nei pernai atskirų transporto sektorių veiklos rezultatai. Pirmąjį šių metų ketvirtį, pa-lyginti su tuo pačiu 2011 m. laikotarpiu, sumenko krovinių vežimas geležinkelių transportu ir krova Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste. Tam tikru mastu krovą „nusinešė“ Rygos ir Ventspilio uostai, kuriuose smarkiai ūgtelėjo perkrautas naftos produktų ir anglies kiekis.

Nors šalies pramonės produkcija 2012 m. balandžio mėn., palyginti su kovu, smuktelėjo 5,7 proc. palyginamosiomis kainomis, pašalinus sezono įtaką, užfiksuota 0,8 proc. plėtra. Šių metų sausio–balandžio mėn., palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, pramonė iš-augo 4,6 proc., pašalinus darbo dienų įtaką – 3,0 proc. Apdirbamosios pramonės produkcija per tą patį laikotarpį ūgtelėjo 5,8 proc., pašalinus darbo dienų įtaką – 3,8 proc. Tam tikrą pra-monės augimo lėtėjimą pirmaisiais šių metų mėnesiais galima paaiškinti „pulsuojančiu“ ben-drovės Orlen Lietuva darbo režimu. Gamykla dirbo ne visu pajėgumu vasario mėnesį, o gegužės mėnesį jos veikla dėl remonto buvo visiškai sustabdyta.

Džiugu pažymėti, kad fundamentalių pramonės aktyvumo mažėjimo priežasčių bent jau kol kas nematyti. Atvirkščiai, Lietuvos pramonininkų konfederacijos atlikta antrojo 2012 m. ketvir-čio didžiausių šalies gamintojų apklausa parodė išaugusį verslininkų optimizmą ir sumažėjusį neapibrėžtumo lygį. Antrąjį 2012 m. ketvirtį visuose apdirbamosios pramonės sektoriuose lū-kesčių indekso rodiklis viršijo psichologiškai svarbią 50 punktų ribą, be to, kiekviename sek-toriuje optimizmo lygis pakilo. Rekordiškai aukštas lūkesčių lygis (80 punktų) buvo maisto ir gėrimų pramonėje, tuo tarpu skeptiškiausiai dėl artimiausios ateities buvo nusiteikusi chemijos pramonė (56 punktai).

Beje, būtent chemijos pramonė praėjusiais metais pasiekė visų laikų apyvartos rekordą – 2011 m. jos pajamos išaugo 43 proc. iki 7,6 mlrd. Lt. Daugiau kaip 4/5 visos chemijos produk-cijos yra eksportuojama, todėl šią plėtrą lėmė pagerėjusi išorės rinkos padėtis. Gaminant trą-šas lemiamas yra žaliavų ir produkto pardavimo kainos veiksnys, tuo tarpu kitose chemijos pramonės šakose didelės reikšmės gali turėti inovacijos. Būtent dėl aukštų naftos bei mazuto kainų numatomas gamtinių dujų brangimas verčia trąšų gamintojus santūriai žvelgti į ateitį. Jų vertinimais, šiais metais gamtinių dujų kaina pasieks 500–510 JAV dolerių už 1000 kub. m ribą ir pristabdys tolesnį prekių apyvartos didėjimą.

Iš esmės teigiamas šalies gamintojų nusiteikimas yra tam tikras disonansas euro zonos ap-dirbamosios gamybos ir paslaugų sektoriaus nuotaikoms. Balandžio mėnesį minėtųjų abiejų sektorių pokyčius apibendrinantis lūkesčių indeksas smuktelėjo nuo 49,1 iki 46,7, nors rinkos analitikai tikėjosi jo kilimo iki 49,3. Mažesnis nei 50 rodiklio dydis reiškia, kad sektorius traukia-si. Taigi akivaizdžiai matyti, jog Europos centrinio banko (ECB) taikomos skatinamosios politi-kos priemonės jau nebeturi apčiuopiamos įtakos realiam ekonomikos sektoriui.

Šių metų pradžioje pablogėjo kasybos ir karjerų eksploatavimo įmonių veiklos rezultatai. 2012 m. sausio–balandžio mėn. šios šakos produkcija buvo 2 proc., o pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką – 3,1 proc. mažesnė nei prieš metus. Šį sektorių vis labiau „okupuoja“ užsienio kapitalas. Užsieniečių kontroliuojamos įmonės Lietuvoje sudaro tik 2,1 proc. visų šalies įmo-nių, tačiau kasyboje ir karjerų eksploatavime turinti užsienio kapitalo deklaruoja kas dešimta įmonė.

UAB Minijos nafta pradėjo gręžti pirmąjį paieškos gręžinį Šilutės rajone, tikėdamasi rasti ska-lūnų naftos. Bendrovės atstovų nuomone, rasti Lietuvoje skalūnų naftos yra kur kas daugiau perspektyvų nei rasti dujų. Minėtoje vietoje gręžinių dar nebuvo. Apčiuopiamų rezultatų, ku-riuos gavusi galės kurti kitus planus, Minijos nafta tikisi maždaug po šešių–devynių mėnesių.

Energetikos sektorius įspūdingais pasiekimais kol kas nežavi. 2012 m. sausio–balandžio mėn., palyginti su analogišku praėjusių metų laikotarpiu, elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicio-navimo produkcija sumažėjo 3,5 proc., eliminavus darbo dienų įtaką – 2,1 proc.

Fundamentalių pramonės aktyvumo

mažėjimo priežas-čių bent jau kol kas

nematyti.

Fundamentalių pramonės aktyvumo

mažėjimo priežas-čių bent jau kol kas

nematyti.


�

Šalyje vyksta žūtbūtinė kova dėl visuomenės nuomonės Visagino atominės elektrinės (VAE) statybos klausimu. Į kovą prieš VAE pakilo ir atsinaujinančios energetikos sektoriaus atstovai. Nors diskusijoje plačiai naudojami „žalieji“ argumentai, matyt, neatmestina ir prielaida, kad baiminamasi prarasti subsidijas, kadangi valstybė, praėjusi įgyvendinti atominės elektrinės projektą, disponuos kur kas mažesnėmis galimybėmis remti alternatyviąją energetiką.

Strateginis naujos atominės jėgainės projektas Lietuvoje vertinamas nuo 17 mlrd. iki 23 mlrd. Lt, Lietuvos pusė žada investuoti apie 5 mlrd. Lt, iš kurių iki 60 proc. būtų skolintos lėšos. Planuo-jama, kad jėgainė galėtų pradėti veikti 2020–2022 metais ir tiekti šaliai daugiau nei ketvirta-dalį energijos. Elektrinę numatoma eksploatuoti šešis dešimtmečius. Naujos atominės jėgainės projekte Lietuvos bendrovės galėtų pretenduoti atlikti darbų, kurių vertė siekia 5,2 mlrd. Lt, o pagrindinį statybų rangovą rinksis Lietuvos strateginiu investuotoju pakviesta Japonijos bendrovė Hitachi. Galimų užsakymų Lietuvos verslui vertė apskaičiuota nuo statybų pradžios 2015 m. iki VAE įgyvendinimo termino pabaigos.

O tuo tarpu gyvenimas negailestingai žlugdo prielaidą vertinti VAE atsiperkamumą, remiantis šiandieninėmis kainomis. Iki 2016 m. elektros kainos turėtų didėti jau vien dėl to, kad iki to laiko sumažės elektros gamyba regione. Pagrindinė priežastis – Rusijos elektros gamybos infrastruk-tūra yra smarkiai susidėvėjusi ir pernelyg lėtai atnaujinama, tuo tarpu Europoje per artimiausius keletą metų Europos Sąjungos (ES) narės turės atsisakyti teršiančios aplinką elektros gamybos. Toks taršos mažinimas yra numatytas naujų ES valstybių stojimo sutartyse, tad norint pakeisti šituos reikalavimus, valstybėms reikėtų iš naujo derėtis su visomis ES valstybėmis, o tai truktų labai ilgai ir būtų sudėtingas procesas. Šis klausimas yra ypač aktualus Lenkijai, kuri 95 proc. elektros gamina kūrendama anglį.

Be mažiau orą teršiančios atominės energetikos likusioms Lietuvos elektros ir šilumos gamy-bos įmonėms Europos Komisija skyrė 2,85 mln. nemokamų taršos leidimų 2013–2019 metams. Nuo 2013 m. galios bendra taisyklė, pagal kurią energetikos sektorius visus apyvartinius taršos leidimus turės pirkti aukcionuose arba rinkoje, tačiau Komisija minėtą sprendimą priėmė rem-damasi nuostatomis, pagal kurias tam tikroms valstybėms narėms gali būti taikoma išimtis. Skirtų nemokamų leidimų vertei lygią sumą Lietuva turės investuoti į šalies energetikos infras-truktūrą – naujas jėgaines, senųjų modifikavimą, energijos rūšių ir išteklių įvairinimą bei švarias technologijas.

Mažmeninės prekybos, išskyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų didmeninę ir mažmeninę prekybą bei remontą, įmonių apyvarta (be PVM) palyginamosiomis kainomis 2012 m. balandžio mėn., palyginti su kovu, sumenko 0,8 proc. Rezultatas vertintinas kaip šiek tiek nuviliantis, tačiau jis parodo, kad senatvės pensijų padidinimo ir sezoninių išpardavimų metų pradžioje prekybos sektoriui suteiktas postūmis ima blėsti. Kad ir kaip bebūtų, infliacija nesmunka taip smarkiai kaip norėtųsi, todėl toliau išlieka realaus darbo užmokesčio mažėjimo tendencija. Sulėtėjo ir naujų darbo vietų kūrimas bei nedarbo lygio mažėjimas.

Šių metų sausio–balandžio mėn., palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, analogiš-kas mažmeninės prekybos apyvartos rodiklis išaugo 6,5 proc., tuo tarpu variklinių transporto priemonių ir motociklų didmeninė ir mažmeninė prekyba bei remontas – 5,2 proc. Labiausiai ūgtelėjo tekstilės, drabužių ir avalynės specializuota mažmeninė prekyba – 22,4 proc., garso ir vaizdo įrangos, elektrinių buitinių prietaisų, baldų ir apšvietimo įrangos – 19,2 proc., maisto, gėrimų ir tabako mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse – 16,8 proc. Taigi šių metų pradžioje gyventojai, pajutę ekonomikos atsigavimo požymius, vis labiau orientavosi ir drąsiau pirko ne pirmojo būtinumo prekes.

Prekybos rinkoje atsirandantys nauji dideli dalyviai mėgina pakeisti susiklosčiusias „žaidimo taisykles“. Antai antruoju mėginimu Lietuvoje įsitvirtinantis Vokietijos prekybos milžinas Lidl prašo valdžios institucijų keisti Didžiųjų prekybos įmonių išdėstymo specialiųjų planų rengimo taisykles. Bendrovė siūlo nustatyti, kad minimalus didžiųjų prekybos įmonių plotas sudarytų 2000 kv. m , arba skaičiuoti ne bendrąjį, o prekybos plotą, kuris esą galėtų siekti 1300 kv. m.

Nors diskusijoje dėl VAE plačiai naudo-jami „žalieji“ argu-mentai, neatmestina ir prielaida, kad baiminamasi prarasti subsidijas.

Nors diskusijoje dėl VAE plačiai naudo-jami „žalieji“ argu-mentai, neatmestina ir prielaida, kad baiminamasi prarasti subsidijas.

Iki 2016 m. elektros kainos turėtų didėti jau vien dėl to, kad iki to laiko sumažės elektros gamyba regione.

Iki 2016 m. elektros kainos turėtų didėti jau vien dėl to, kad iki to laiko sumažės elektros gamyba regione.

Prekybos rinkoje atsi-randantys nauji dideli dalyviai mėgina pa-keisti susiklosčiusias „žaidimo taisykles“.

Prekybos rinkoje atsi-randantys nauji dideli dalyviai mėgina pa-keisti susiklosčiusias „žaidimo taisykles“.


8

Pagal 2004 m. Aplinkos ir Ūkio ministrų patvirtintą tvarką, šiuo metu didžiosiomis prekybos įmonėmis laikomi mažmeninės prekybos objektai, kurių bendras plotas viršija 1000 kv. m. Di-desnių parduotuvių nerekomenduojama leisti statyti miestų senamiesčiuose, be to, jų statybas tenka derinti su savivaldybių patvirtintais tokių įmonių išdėstymo specialiaisiais planais.

Mažosios prekybos įmonės baiminasi, kad tokių Lidl siūlymų įgyvendinimas dar labiau apsun-kintų ir taip nelengvą jų padėtį. Apeliuojama į užsienio šalių praktiką, kuomet didieji prekybos centrai kuriasi periferijoje arba prie užmiesčio ribos, sudarant sąlygas miesto centre gyvuoti nedidelėms parduotuvėms.

Žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė gyveno prieštaringų kainų kitimo tendencijų nuotaikomis. Pavyzdžiui, 2012 m. balandžio mėn., palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mė-nesiu, žemės ūkio produktų supirkimo kainos sumažėjo 8,6 proc. Tam turėjo įtakos 21,2 proc. sumažėjusios augalininkystės produktų kainos, tuo tarpu gyvulių ir gyvulininkystės produktų kainos beveik nepajudėjo iš vietos (išaugo 0,03 proc.). Iš augalininkystės produktų pabrango miežiai – 12,8 proc., rapsų sėklos – 1,5 proc., javų mišiniai – 1,1 proc. Atpigo bulvės – 68,5 proc., grikiai – 35,7 proc., vaisiai – 27,4 proc., daržovės – 27,3 proc., ankštiniai augalai – 22,9 proc., kviečiai – 19,5 proc., kukurūzai – 16,2 proc., avižos – 9,9 proc. Iš gyvulininkystės produktų išau-go supirkimo kainos: kiaušinių – 42 proc., galvijų – 9,4 proc., kiaulių – 8,2 proc., sumažėjo avių ir ožkų – 19,4 proc., natūralaus pieno – 11,3 proc.

2012 m. sausio–balandžio mėn., palyginti su analogišku 2011 m. laikotarpiu, supirkta dau-giau vaisių (2,6 karto), ankštinių augalų grūdų (2,3 karto), javų (71 proc.), bulvių ir daržovių (po 67 proc.), kiaušinių (20 proc.), avių ir ožkų (19 proc.), paukščių (13 proc.), natūralaus pieno (8 proc.), kiaulių (3 proc.). Mažiau supirkta tik galvijų – 1 proc.

Žemės ūkio ministerijos apskaičiavimais, šalyje pradedama įgyvendinti tiek gyvulininkystės projektų, kad grūdų suvartojimas vidaus rinkoje padidės iki 30 proc., o tai pakeis šalies ūkio struktūrą. Ministerijos prognozėmis, turėtų mažėti javų eksportas ir atitinkamai didėti galutinės produkcijos gamyba šalies viduje. Prekybininkai permainų nebijo ir mano, kad tiesiog išaugs importas ir uosto bei geležinkelio apkrova, nes šalyje auginami maistiniai kviečiai, o naujoms fermoms reikės pašarinių.

Didžiųjų žemės ūkio bendrovių atstovai revoliucijos taip pat nelaukia. Jų nuomone, per Lie-tuvos uostus šiemet gali būti išvežta dvigubai daugiau javų nei pernai. Javus būtina išvežti, kadangi susidarys milžiniška perprodukcija. Tikimasi tam tikros didelio masto ekonomijos, kuri leis sumažinti prekybos savikainą, daugiau uždirbs uostas ir geležinkeliai iš priešinga kryptimi judančio, t.y. importuojamo pašarinių grūdų srauto.

Kitų žemės ūkiu užsiimančių verslininkų nuomone, grūdai yra žaliava, ir jos eksportas kenkia šaliai. Kai vidaus rinkoje yra pakankamai pašarų, galima ir reikia sėkmingai plėtoti sritis, kurian-čias daugiau pridėtinės vertės nei prekyba žaliavomis. Anot jų, grūdų eksportuotojams gyve-nimas bus sunkesnis. Daugiau javų suvartojant vietos rinkoje, prekybininkai negalės formuoti didelių užsakymų, sumažės ir jų pelnas. Grūdų eksporto iš Baltijos šalių potencialą riboja ir ta aplinkybė, kad vidaus vartojimas auga tiek Estijoje, tiek Latvijoje, tad plėsti gamybą eksporto tikslais šiose valstybėse bus sudėtinga.

Šiemet ūkininkai aktyviau nei ankstesniais metais derlių parduoda pagal išankstines sutartis. Kainos yra gana nepastovios ir tik joms šoktelėjus, ūkininkai plūsteli pas prekybininkus sudaryti dar neužauginto derliaus sutarčių. Skubama dar ir todėl, kad pastaruoju metu rapsų supirkimo kainos buvo vienos iš didžiausių šiais metais, o kviečių kainos taip pat buvo patrauklios, išlie-kant rizikai, kad ateityje jos gali kristi. Pavyzdžiui, UAB Agrokoncernas pagal išankstines sutartis jau pardavė 60 000 t iš planuojamų užauginti 100 000 t.

Transporto verslas pamažu laižosi kai kurių jo sektorių pirmaisiais 2012 m. mėnesiais patirtas žaizdas. Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste ir Būtingės terminale krovinių krova sausio–ba-landžio mėn. buvo 13,9 mln. t ir sumažėjo 5 proc., palyginti su tuo pačiu 2011 m. laikotarpiu.

Per Lietuvos uostus šiemet gali būti išvež-

ta dvigubai daugiau javų nei pernai.

Per Lietuvos uostus šiemet gali būti išvež-

ta dvigubai daugiau javų nei pernai.

Transporto verslas laižosi kai kurių jo

sektorių pirmaisiais 2012 m. mėnesiais

patirtas žaizdas.

Transporto verslas laižosi kai kurių jo

sektorių pirmaisiais 2012 m. mėnesiais

patirtas žaizdas.


9

Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste perkrauta 11,2 mln. t krovinių, arba 7 proc. mažiau, Būtingės terminale – 2,7 mln. t, arba 4,1 proc. daugiau nei atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu. Skys-tieji kroviniai sudarė 46,2 proc. (6,4 mln. t), birieji – 28,1 proc. (3,9 mln. t), bendrieji – 25,7 proc. (3,6 mln. t) visų perkrautų krovinių. Palyginti su 2011 m. sausio–balandžio mėn., didėjo skystųjų (3,9 proc.), o mažėjo biriųjų (16,1 proc.) ir bendrųjų (5,8 proc.) krovinių krova.

Geležinkelių transportu šių metų sausio–balandžio mėn. vežta 15,8 mln. t krovinių, arba 9,1 proc. mažiau nei prieš metus. Palyginti su 2011 m. sausio–balandžio mėn., tarptautinis krovinių vežimas geležinkelių transportu sumenko 10,1 proc. ir sudarė 11,7 mln. t, vidaus veži-mas – 6,1 proc. ir sudarė 4 mln. t. Lietuvos oro bendrovių lėktuvais apžvelgiamuoju laikotarpiu vežta 120,9 tūkst. keleivių, t.y. 58,4 proc. daugiau nei 2011 m. sausio–balandžio mėn. Keleivių apyvarta sudarė 177,1 mln. keleivio kilometrų ir, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laiko-tarpiu, išaugo 27,3 proc. Krovinių ir pašto per pirmuosius keturis šių metų mėnesius šalies oro bendrovių lėktuvais vežta 418 tonų, arba 54,2 proc. mažiau nei prieš metus, krovinių apyvarta sumažėjo 70,2 proc. ir sudarė 256,6 tūkst. tonkilometrių.

Gegužės pabaigoje Kyviškių geležinkelio stotyje pradėti didžiausio nuo Nepriklausomybės at-kūrimo geležinkelių statybos projekto – Vilniaus aplinkkelio – darbai. Projekto sąmata – 213,9 mln. Lt (be PVM), darbus vykdo įmonių konsorciumas, kurio lyderė yra AB Kauno tiltai, kitos konsorciumo dalyvės: Lenkijos geležinkelių statybos bendrovė Trakcja-Tiltra, Panevėžio keliai, Latvijos Belam-Riga ir Kauno statybos įmonė Mitnija. Tiesiamas naujas geležinkelio kelias bus 24,5 km ilgio, o jo vėžės plotis – 1520 mm. Tuo pat metu bus rekonstruojamas ir jau esamas 24,6 km vienkelis geležinkelio ruožas. Taip pat bus plėtojama geležinkelio stočių infrastruktūra: tiesiami papildomi nauji keliai, klojami didesnio kryžmėženklio iešmai. Naujas aplinkkelis bus nutiestas iki 2014 m. birželio mėn. – tuomet krovininiai traukiniai važiuos, aplenkdami Vilniaus miestą.

Esama naujienų ir kelių vežėjų gyvenime. Birželio 17 d. įsigaliojo nauja krovinių įvežimo į Rusiją, Baltarusiją ir Kazachstaną tvarka. Pagrindinė naujovė – automobiliais įvežant prekes į Nau-jąją muitų sąjungą – Rusiją, Baltarusiją ir Kazachstaną – jau bus privaloma pateikti muitinei išankstinę informaciją apie automobilių transportu įvežamas prekes. Išankstinę informaciją reikės pateikti dvi valandas prieš atvažiuojant į muitinę. Iki tol išankstinis informacijos teikimas nebuvo privalomas.

Diegiama tvarka neturėtų būti didelė staigmena vežėjams ir muitinės tarpininkams. Apie jos įsi-galiojimą kalbėta jau senokai, tiesiog sprendimas buvo vis atidėliojamas. Teoriškai išankstinis informacijos pateikimas turėtų sutaupyti vežėjams ir pinigų, ir laiko, nes pateikusiems deklara-cijas prieš 2 val. nebereikia stovėti bendroje eilėje. Kita vertus, bent jau pirmaisiais mėnesiais, kol bus apsiprasta su naująja tvarka, galimi tam tikri nesklandumai.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, pirmąjį 2012 m. ketvirtį statybos darbų atlikta už 977 mln. Lt. Palyginti su pirmuoju 2011 m. ketvirčiu, statybos darbų apimtis palyginamo-siomis kainomis padidėjo 11,7 proc. Daugiausia buvo atlikta negyvenamųjų pastatų statybos darbų – už 437 mln. Lt, arba 48 proc. visų šalyje atliktų darbų, inžinerinių statinių statybos dar-bų – už 375 mln. Lt (41 proc. darbų). Gyvenamųjų pastatų statybos darbų buvo atlikta gana nedaug – tik už 100 mln. Lt, arba 11 proc. atliktų statybos darbų.

Pirmąjį 2012 m. ketvirtį baigta statyti 713 naujų gyvenamųjų pastatų. Gyvenamuosiuose na-muose įrengta 1370 butų, arba tik 8 butais daugiau nei prieš metus. Kaip ir anksčiau, vyravo individualių namų statyba – pastatyti 745 butai, t.y. 54 proc. visų baigtų statyti butų, daugia-bučiams namams teko 625 butai, arba 46 proc. Baigtų statyti butų naudingasis plotas suda-rė 148 tūkst. kv. m, tai 35 tūkst. kv. m, arba 19 proc., mažiau nei atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu. Vidutinis naudingasis buto plotas buvo 108,2 kv. m, tuo tarpu daugiabučio namo buto – beveik perpus mažesnis – 59,5 kv. m.

Pirmąjį šių metų ketvirtį išduoti 992 statybą leidžiantys dokumentai statyti 1046 gyvenamuo-sius namus (iš jų 19 leidimų statyti daugiabučius namus), t.y. 49 leidimais, arba 5 proc., daugiau

Gegužės pabaigoje pradėti didžiausio nuo Nepriklauso-mybės atkūrimo geležinkelių statybos projekto – Vilniaus aplinkkelio – darbai.

Gegužės pabaigoje pradėti didžiausio nuo Nepriklauso-mybės atkūrimo geležinkelių statybos projekto – Vilniaus aplinkkelio – darbai.


10

nei per tą patį 2011 m. laikotarpį. Pirmąjį 2012 m. ketvirtį 98 proc. visų išduotų leidimų sudarė leidimai, suteikti individualių gyvenamųjų namų statybai.

Apžvelgiamąjį laikotarpį Lietuvoje baigti statyti 268 negyvenamieji pastatai, kurių bendrasis plotas sudarė 95 tūkst. kv. m, t.y. 46 tūkst. kv. m mažiau nei pirmąjį praėjusių metų ketvirtį. Daugiausia pagal bendrąjį plotą baigta statyti gamybos, pramoninių pastatų, sandėlių, kitos paskirties bei transporto ir ryšių objektų.

Kalbėti apie aiškias gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto (NT) kainų tendencijas kol kas nėra jokio pagrindo. Antai šių metų balandžio mėnesį šio NT kainos penkiuose didžiau-siuose Lietuvos miestuose vidutiniškai smuktelėjo 0,1 proc., Vilniuje – 0,2 proc. Labiausiai – 0,9 proc. – sumažėjo senos statybos butų sostinės gyvenamuosiuose rajonuose kainos. Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje kainų pokyčių balandžio mėn. neužfiksuota. Rinkos dalyvių lūkesčiais, NT rinkos sąstingis mūsų šalyje turėtų užsibūti iki 2013 m. pabaigos, o būsto kainos šiais metais išliks maždaug stabilios. Beje, artimiausioje ateityje prognozuojančių būsto kainų kilimą NT rinkos dalyvių dalis sumažėjo. Esminė priežastis – gana vangios paklausos fone su-siformavusi perteklinė būsto pasiūla. Nemenka dalis statybų projektus įgyvendinusių statybos ir NT plėtotojų bendrovių yra pasirengusios parduoti būstą artima jo statybos savikainai kaina.

Šiuo metu komercinei veiklai naudojamas NT Lietuvoje apmokestinamas nuo 0,3 proc. iki 1 proc. Apleistų, nebaigtų pastatų savininkams miestų savivaldybės paprastai taiko maksimalų mokesčio tarifą, tačiau tuo pat metu skundžiasi, jog jis yra per mažas, kad apleisti, pradėti ir nebaigti pastatai būtų sutvarkyti, nugriauti arba pabaigti.

Kai kurie Seimo nariai pasiūlė NT mokesčio tarifą tokiems pastatams padidinti iki 5 proc., ta-čiau vėliau buvo apsistota ties 3 proc. Prognozuojama, kad dėl aukštesnių NT mokesčio ribų parlamentarai apsispręs pavasario sesijoje. Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija būgštauja, kad didesnis mokestis bus skirtas ne kovoti su apleistais pastatais, bet surinkti dau-giau lėšų į savivaldybių biudžetus iš verslo, kuris pertvarko gamyklas ir apleistas teritorijas. Jos nuomone, svertų bausti apleistų ir pavojingų pastatų šeimininkus ir dabar pakanka – be 1 proc. mokesčio tarifo nuo turto vertės, jiems numatytos ir baudos iki 5000 Lt. Savivaldybių atstovai atkerta, kad nepuoselėja lūkesčių iš mokesčio reikšmingai papildyti biudžeto, kadangi jo lubos būtų nustatomos tik piktybiškai nesitvarkantiems pastatų savininkams. Ketinama kiekvieną konkretų atvejį analizuoti individualiai ir taikyti vadinamąjį protingumo kriterijų.

Atsižvelgiant į naujausias Lietuvos ūkio sektorių raidos tendencijas, pribrendo reikalas padi-dinti šių metų šalies BVP augimo prognozę nuo 2 proc. iki 3,5 proc., o kitų metų – nuo 3 proc. iki 4 proc. 2014 m. ekonomika turėtų išsaugoti panašią plėtros spartą – apie 4 proc. (žr. 1 dia-gramą). Šios prognozės grįstos prielaida, kad euro zona nepatirs gilios sisteminės krizės, kurios kaina būtų ilgalaikės recesijos atsinaujinimas šiame regione.

Pirmaisiais šių metų mėnesiais viešieji finansai išvengė didesnės įtampos. Tam pasitarnavo ir praėjusių metų pabaigoje prieš 2012 m. biudžeto plano patvirtinimą atlikta pagrindinių ma-kroekonominių rodiklių korekcija, kuri lėmė anksčiau suprojektuotų viešųjų pajamų ir išlaidų peržiūrą. Finansų ministerijos duomenimis, per keturis šių metų mėnesius į nacionalinį biudže-tą gauta 6,619 mlrd. Lt, t.y. 2 proc. daugiau nei prognozuota ir 7 proc. daugiau nei atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu.

Daugiausia pajamų 2012 m. sausio–balandžio mėn. surinkta iš PVM – 3,09 mlrd. Lt, t.y. 0,03 proc. daugiau nei prognozuota. Iš akcizų surinkta 1,088 mlrd. Lt, arba 2,6 proc. daugiau, iš pelno mokesčio – 209,6 mln. Lt, arba 14,0 proc., iš gyventojų pajamų mokesčio – 1,168 mlrd. Lt, arba 5,0 proc. daugiau nei prognozuota. Atsižvelgiant į tai, kad gyventojų pajamų mokestis yra vienas iš pagrindinių savivaldybių pajamų šaltinių, galima tikėtis ir tam tikros municipalinių finansų konsolidacijos.

Viešojoje erdvėje neretai eskaluojama mintis, kad valstybė, suteikdama garantijas planuojamai statyti Visagino atominei elektrinei, neleistinai smarkiai padidintų savo skolos dydį ir finansinį

Kalbėti apie aiš-kias gyvenamosios paskirties nekilno-jamojo turto kainų

tendencijas kol kas nėra jokio pagrindo.

Kalbėti apie aiš-kias gyvenamosios paskirties nekilno-jamojo turto kainų

tendencijas kol kas nėra jokio pagrindo.

Lietuvos NT plėtros asociacija būgš-

tauja, kad didesnis NT mokestis bus

skirtas ne kovoti su apleistais pastatais, bet surinkti daugiau

lėšų į savivaldybių biudžetus.

Lietuvos NT plėtros asociacija būgš-

tauja, kad didesnis NT mokestis bus

skirtas ne kovoti su apleistais pastatais, bet surinkti daugiau

lėšų į savivaldybių biudžetus.

Pirmaisiais šių metų mėnesiais viešieji

finansai išvengė didesnės įtampos.

Pirmaisiais šių metų mėnesiais viešieji

finansai išvengė didesnės įtampos.


11

pažeidžiamumą. Būtina patikslinti, kad garantijos, kurias teikia valstybė už valstybės kontro-liuojamų ar nekontroliuojamų įmonių skolinimąsi, kai įsipareigojimus prisiima pačios įmonės, apskaitomos kaip tų įmonių, o ne valstybės skola. Garantijos suma ar jos dalis apskaitoma valstybės sąskaitose tik tada, jeigu skolininkas nesugeba savarankiškai vykdyti skolinių įsipa-reigojimų ar jų dalies ir šiuos įsipareigojimus visiškai ar iš dalies tenka vykdyti valstybei. Taigi pats valstybės garantijos suteikimas naujos atominės elektrinės projektui vykdyti automatiškai nelemia valstybės skolos didėjimo. Bent jau šiuo metu nekvestionuotina tai, kad Lietuvos pusę atstovaujantis akcininkas gebės vykdyti su skolintu kapitalu susijusius įsipareigojimus pats.

Kadangi padidinome šalies BVP augimo prognozę, iškilo poreikis pakoreguoti fiskalinio defici-to rodiklius. 2012 m. tikimės 3 proc. BVP, o 2013 m. – 3,5 proc. BVP deficito. 2014 m. fiskalinis deficitas sudarys apie 3,5 proc. BVP (žr. 2 diagramą). Pesimistiškesnes ateinančiųjų metų pro-gnozes, palyginti su šiais metais, aiškintume neapibrėžtumu dėl būsimos ekonominės politikos, kurį lems šių metų pabaigoje įvyksianti įstatymus leidžiančios ir vykdomosios valdžios kaita. Kol kas neaišku, ar naujoji valdžia išpažins griežtą taupymo režimą taip, kaip tai darė dabartinė A. Kubiliaus vadovaujama vyriausybė. Europos Sąjungos finansinės drausmės susitarimo nuos-tatos Lietuvai, kaip euro zonai nepriklausančiai valstybei, yra tik rekomendacinio pobūdžio, todėl jas galima laikyti orientacinėmis gairėmis, o ne veiklos instrukcijomis.

Vartotojų kainų infliacija pasižymi nemenka inercija, todėl vidutinės metinės infliacijos rodiklis per pirmuosius keturis šių metų mėnesius nesumažėjo. Galima rasti keletą priežasčių, kodėl taip atsitiko – metų pradžioje įsisiautėjo pasaulinės naftos kainos, o ir lito bei JAV dolerio kursas buvo veikiau proinfliacinis nei infliaciją stabdantis veiksnys (litui nuvertėjant dolerio atžvilgiu,

Pesimistiškesnę ateinančiųjų metų fiskalinio deficito prognozę aiškintume neapibrėžtumu dėl būsimos ekonominės politikos.

Pesimistiškesnę ateinančiųjų metų fiskalinio deficito prognozę aiškintume neapibrėžtumu dėl būsimos ekonominės politikos.

Metų pradžioje įsisiautėjo pasaulinės naftos kainos, o ir lito bei JAV dolerio kursas buvo veikiau proinf-liacinis veiksnys.

Metų pradžioje įsisiautėjo pasaulinės naftos kainos, o ir lito bei JAV dolerio kursas buvo veikiau proinf-liacinis veiksnys.

1 diagrama. Realaus BVP metinis pokytis (proc.)

2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m.

10,37,4 7,8 7,8

9,8

2,9 1,4

5,9

-14,8

3,9 4,03,5(2,0)* (3,0)*

4,0

-20

-15

-10

-5

0

5

10

15

prognozėI ketv.

* Skliausteliuose nurodyta ankstesnė SEB banko prognozė, skelbta „Lietuvos makroekonomikos apžvalgoje“ nr. 47.

2 diagrama. Viešųjų finansų balansas (ESS’9�, proc. BVP)

-1,3 -1,5-0,5 -0,4 -1,0

-3,3 -3,3

-9,4

-7,2-5,5

-3,0(-3,5)*

-3,5(-4,0)*

-3,5

-10-9-8-7-6-5-4-3-2-10

2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m.

prognozė

* Skliausteliuose nurodyta ankstesnė SEB banko prognozė, skelbta „Lietuvos makroekonomikos apžvalgoje“ nr. 47.


12

už dolerius įsigytų prekių kainos nacionaline valiuta didėjo). Tam tikrą foną kainoms kilti sufor-mavo ir palyginti didelė infliacija kaimyninėse šalyse. Kitos priežastys buvo antraeilės, pavyz-džiui, santykinis vaisių ir daržovių brangumas prieš vasaros pradžią.

2012 m. gegužės mėn., palyginti su balandžio mėn., vartojimo prekių ir paslaugų kainos ūgtelė-jo 0,1 proc. Metinė infliacija, palyginti su atitinkamu praėjusių metų mėnesiu, sudarė 2,5 proc. Metinės infliacijos spartą daugiausia lėmė būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro grupės prekių ir paslaugų, transporto prekių ir paslaugų, alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių pabran-gimas bei tradiciniu tapęs ryšių prekių ir paslaugų, drabužių bei avalynės atpigimas. 2012 m. gegužės mėn., palyginti su 2011 m. gegužės mėn., valstybės ir savivaldybių institucijų reguliuo-jamos kainos išaugo 7,6 proc., rinkos kainos – 1,6 proc.

Tikėtina, kad „reali“ infliacija buvo šiek tiek mažesnė už oficialiąją. Šis reiškinys pastebimas tada, kai kurios nors prekių grupės pabrangsta kur kas daugiau nei kitos prekės, todėl namų ūkiai stengiasi sumažinti jų vartojimą arba ieškoti pakaitalų. Atitinkamai faktinis minėtųjų pre-kių suvartojimas smarkiai nutolsta nuo metų pradžioje Statistikos departamento joms suteikto lyginamojo svorio. Tiesa, toli gražu ne visais atvejais toks vartotojų elgesys yra įmanomas – kai kurių prekių nevartoti neįmanoma (pvz., šildymo, vandens tiekimo paslaugų) arba sudėtinga rasti visaverčių pakaitalų.

Esant nuosaikaus dydžio infliacijai, nominalus darbo užmokestis Lietuvoje taip pat pamažu di-dėjo, nors ir nepajėgdamas visiškai kompensuoti pinigų perkamosios galios mažėjimo. Tiesa, vidutinio darbo užmokesčio augimą lėmė ne platus indeksavimo schemų taikymas privačiame ir viešajame sektoriuje, o selektyvus tam tikrų darbuotojų kategorijų ar net atskirų darbuotojų atlyginimų kėlimas. Tokiomis sąlygomis daugumos darbuotojų realus darbo užmokestis mažė-jo, tuo tarpu mažesnės jų dalies – didėjo ar bent jau „trypčiojo“ vietoje.

Šiuo metu dar neketiname keisti anksčiau skelbtų 2012 m. ir 2013 m. vidutinės metinės inflia-cijos prognozių – atitinkamai 2,5 proc. ir 3,0 proc. Tebesitikime lėtesnio kainų kilimo antrąjį šių metų pusmetį, nors pripažįstame, kad be esminio lūžio naftos ir degalų rinkoje pasiekti tokį infliacijos lygį bus sudėtinga. Infliacijai mažėti trukdo ir euro nuvertėjimą dolerio atžvilgiu ska-tinanti euro zonos skolų krizė. 2014 m. infliacija sudarys apie 3,0 proc. (žr. 3 diagramą).

Išankstiniais Lietuvos banko duomenimis, pirmąjį 2012 m. ketvirtį einamosios sąskaitos defi-citas (ESD) šoktelėjo iki 8,0 proc. BVP, palyginti su 1,1 proc. BVP tuo pačiu 2011 m. laikotarpiu. Tokių aukštumų ESD nebuvo pasiekęs daugiau nei trejus metus, nuo pat trečiojo 2008 m. ke-tvirčio. Labiausiai ESD padidėjo ne dėl ekonomikos išsibalansavimo, o dėl laikinai sustabdytų 563 mln. Lt išmokų Lietuvai iš Europos regioninės plėtros ir Sanglaudos fondų. Jei minėta suma būtų pervesta, ESD būtų buvęs mažesnis negu 5 proc. BVP. Gegužę ES fondų mokėjimai buvo atnaujinti, bet pirmojo ketvirčio rezultatui išmokų sustabdymas paliko nebeišdildomą žymę. Kita vertus, tai leidžia manyti, jog artimiausiais ketvirčiais ESD bus mažesnis negu metų pra-džioje, kai susikaupusios nepervestos ES lėšų sumos galiausiai pasieks Lietuvą.

Tikėtina, kad „reali“ infliacija buvo

šiek tiek mažesnė už oficialiąją.

Tikėtina, kad „reali“ infliacija buvo

šiek tiek mažesnė už oficialiąją.

3 diagrama. Vidutinė metinė infliacija pagal SVKI (proc.)

-1,1

1,22,7

3,85,8

11,1

4,2

1,22,5

(3,0)*3,0 3,03,94,1

-202468

1012

2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m.gegužė

2012 m. 2013 m. 2014 m.

prognozė

(2,5)*

* Skliausteliuose nurodyta ankstesnė SEB banko prognozė.


13

Pirmąjį 2012 m. ketvirtį, preliminariais vertinimais, užsienio prekybos deficitas padidėjo, o paslaugų perteklius sumažėjo, tačiau tai buvo antraeiliai veiksniai, nulėmę ESD kryptį. Nepai-sant prastoko ūkio klimato kai kuriose svarbiose eksporto partnerėse (pvz., Vokietijoje), Lie-tuvos eksporto plėtra sulėtėjo labai nedaug. Antai pirmąjį 2012 m. ketvirtį eksportas ūgtelėjo 11,5 proc., palyginti su atitinkamu 2011 m. laikotarpiu. Sunkiai vertėsi tik poros šakų ekspor-tuotojai: transporto priemonių eksportas sumažėjo 24,5 proc. dėl itin aukštos palyginamosios 2011 m. statistinės bazės, tekstilės ir drabužių – padidėjo vos 1,2 proc. Tuo tarpu sparčiausiai plėtojosi mašinų ir įrengimų, baldų ir rafinuotų naftos produktų pardavimai užsienyje (žr. 3 prie-do lentelę).

„Lietuvos makroekonomikos apžvalgos“ nr. 46 leidinio pristatyme skelbėme eksporto pers-pektyvų indeksą. Jis rodė, kad 2012 m. palankiausios galimybės eksportui didėti susiklostys Rusijoje, Estijoje ir Latvijoje, tuo tarpu eksporto į Vokietiją ir Lenkiją sąlygos pablogės, palyginti su 2011 m. Eksportui į Vokietiją nepalankus lėtas tenykštis ūkio augimas, tuo tarpu Lietuvos eksportuotojų galvos skausmu Lenkijoje turėtų būti silpnas zlotas. Pirmojo 2012 m. ketvirčio rezultatai patvirtino mūsų įžvalgas: eksportas į Rusiją, Latviją ir Estiją didėjo sparčiai, tuo tarpu eksportas į Vokietiją ūgtelėjo tik 3,4 proc., į Lenkiją – sumažėjo 12,1 proc. (žr. 4 priedo lentelę). Euro zonos recesija šalies eksportui kol kas turėjo ribotos įtakos, kadangi Lietuva santykinai mažai eksportuoja į labiausiai krizės pažeistas valstybes.

Atsižvelgdami į naujausias ESD tendencijas ir veikiausiai padidėsiantį, palyginti su 2011 m., užsienio prekybos deficitą, nematome pagrindo keisti anksčiau skelbtų ESD prognozių. Pro-gnozuojame, jog 2012 m. ESD ir BVP santykis sudarys 3 proc., 2013 m. – 4 proc. Dėl tolesnio vidaus rinkos stiprėjimo 2014 m. ESD turėtų padidėti iki 6 proc. BVP (žr. 4 diagramą). Vis dėlto panašu, jog Lietuvos verslininkai išmoko skaudžią vidaus rinkos „burbulo“ pamoką, ir bent jau artimiausiais metais šalies ekonomika smarkiau remsis eksportu negu prieškriziniu laikotarpiu. Todėl ESD šuolio iki perkaitimo metų lygio tikimybė yra nedidelė.

Statistikos departamento atliekamo gyventojų užimtumo statistinio tyrimo duomenimis, pir-mąjį 2012 m. ketvirtį nedarbo lygis šalyje sudarė 14,5 proc. ir buvo 0,6 proc. punkto didesnis nei paskutinį praėjusių metų ketvirtį. Pirmąjį 2012 m. ketvirtį šalyje buvo 230,9 tūkst. bedarbių, t.y. 8,8 tūkst. (4 proc.) daugiau nei ketvirtąjį 2011 m. ketvirtį.

Ši statistika nė kiek nenustebino, kadangi ją pranašavo kassavaitiniai Lietuvos darbo biržos skelbiami registruoto nedarbo lygio duomenys. Kaip įprasta, šaltuoju metų sezonu apsnūsta statybų sektorius, smulkioji lauko prekyba, sumažėja viešbučių ir kitų apgyvendinimo paslau-gas teikiančių bendrovių, žemės ūkio aktyvumas. Minėtuose sektoriuose pagal terminuotas darbo sutartis dirbančių žmonių lyginamasis svoris yra didesnis nei likusiame ūkyje, tad jie pir-miausia tampa sezoninio verslo susitraukimo „aukomis“.

Mūsų nuomone, fundamentalios priežastys vis dar leidžia tikėtis nedarbo lygio mažėjimo šie-met, nors ir ne tokiu spėriu tempu kaip praėjusiais metais. Pirmąjį 2012 m. ketvirtį šalies BVP

Nepaisant prastoko ūkio klimato kai kuriose svarbiose prekybos partnerėse, Lietuvos eksporto plėtra sulėtėjo labai nedaug.

Nepaisant prastoko ūkio klimato kai kuriose svarbiose prekybos partnerėse, Lietuvos eksporto plėtra sulėtėjo labai nedaug.

Statistikos depar-tamento paskelbta užimtumo statistika nenustebino, nes ją pranašavo kassavai-tiniai Lietuvos darbo biržos duomenys.

Statistikos depar-tamento paskelbta užimtumo statistika nenustebino, nes ją pranašavo kassavai-tiniai Lietuvos darbo biržos duomenys.

4 diagrama. Einamosios sąskaitos balansas (proc. BVP)

-6,7 -7,6 -7,1-10,6

-14,4 -12,9

4,41,5

-6,0-4,0(-4,0)*

-3,0(-3,0)*

-20

-15

-10

-5

0

5

10

2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m.

prognozė

-1,6



14

išaugo beveik 4 proc., t.y. maždaug tiek pat arba truputį daugiau nei vadinamasis potencialios plėtros rodiklis. Kol kas sunkoka vertinti kaip nedarbo lygiui atsilieps ketinimai šių metų vidury-je padidinti minimalią mėnesio algą (MMA). Jeigu bus pasitenkinta simboliniu MMA padidinimu iki 850 Lt, šio sprendimo įtaka darbo rinkai taip pat bus simbolinė. Jeigu MMA bus padidinta iki 900 Lt, tikėtina, kad nedarbo lygis dėl to ne padidės, o sumažės. Priežastis – motyvacijos dirbti, o ne tenkintis bedarbio pašalpa, sustiprėjimas ir dalies darbo jėgos pasitraukimas iš šešėlinės ekonomikos.

Bendrosios nedarbo lygio tendencijos neturėtų užgožti dėmesio bedarbių struktūros poky-čiams. Antai ilgalaikio nedarbo lygis pirmąjį šių metų ketvirtį sudarė 7,3 proc. ir buvo 0,2 proc. punkto didesnis nei ketvirtąjį 2011 m. ketvirtį. Ilgalaikių bedarbių buvo 116,5 tūkst., arba kas antras (50,5 proc.) bedarbis, tai 2,2 tūkst. arba 1,9 proc. daugiau nei ankstesnį ketvirtį. Kita vertus, jaunimo (15–24 metų amžiaus asmenų) nedarbo lygis apžvelgiamąjį ketvirtį, palyginti su paskutiniuoju 2011 m. ketvirčiu, smuktelėjo 3,3 proc. punkto ir sudarė 28,7 proc.

Vyriausybė norėtų turėti daugiau įtakos darbo rinkos procesams ir šiuo tikslu pasiūlė Trišalės tarybos partneriams svarstyti Darbo kodekso pataisas, įteisinančias liberalesnius darbo santy-kius. Pataisomis siekiama įdiegti terminuotas darbo sutartis nuolatiniam darbui. Tokias sutartis būtų galima sudaryti dvejiems metams su galimybe pratęsti dar du kartus ir ne ilgiau kaip dar dvejus metus. Jeigu būtų norima pratęsti daugiau, tokia sutartis taptų neterminuota. Didžiausią išeitinių išmokų dydį, kuris dabar siekia 6 vidutinius mėnesio atlyginimus, siūloma mažinti iki 4 mėnesių, tuo tarpu su sulaukusiais 65-erių metų darbo sutartis būtų galima nutraukti. Šiuo metu pensinis amžius negali būti priežastis atleisti iš darbo.

Kaip rodo kai kurių užsienio šalių patirtis, platesnis terminuotų darbo sutarčių diegimas nėra panacėja spręsti nedarbo lygio problemą. Kai kuriose verslo ciklo stadijose paprastesnis dar-buotojo priėmimas laikinam darbui iš tiesų padrąsina darbdavį sukurti naują darbo vietą, tačiau prasidėjus ekonomikos nuosmukiui tokie darbuotojai pirmieji darbo ir netenka. Kuo didesnis terminuotųjų darbo sutarčių lyginamasis svoris, tuo labiau svyruoja nedarbo lygis. Nėra įrodyta nei teoriškai, nei praktiškai, kad terminuotųjų darbo sutarčių paplitimas padeda nuolat garan-tuoti aukštesnį užimtumo lygį. Todėl šią darbo rinkos reguliavimo priemonę reikėtų derinti su lankstesniu darbo laiko režimu, aktyvesniu ne visos darbo dienos taikymu, kuris padeda išsau-goti darbo vietą dėl vienokių ar kitokių priežasčių sumažėjus darbo paklausai.

Kol kas nematome pagrindo koreguoti ankstesniame „Lietuvos makroekonomikos apžvalgos“ numeryje skelbtų vidutinio nedarbo lygio 2012 m. ir 2013 m. prognozių – atitinkamai 14 proc. ir 12 proc. 2014 m. vidutinis nedarbo lygis turėtų sumažėti iki maždaug 10 proc. (žr. 5 diagramą).

Statistikos departamento duomenimis, pirmąjį 2012 m. ketvirtį vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje ūgtelėjo 3,2 proc., privataus sektoriaus darbuotojams atseikėta 2,9 proc., o valstybi-nio – 4,1 proc. daugiau nei prieš metus. Šiuo rodikliu nėra pagrindo skųstis, kadangi praėjusių

Vyriausybė norė-tų turėti daugiau

įtakos darbo rinkos procesams ir šiuo

tikslu pasiūlė Trišalės tarybos partneriams

svarstyti Darbo kodekso pataisas.

Vyriausybė norė-tų turėti daugiau

įtakos darbo rinkos procesams ir šiuo

tikslu pasiūlė Trišalės tarybos partneriams

svarstyti Darbo kodekso pataisas.

� diagrama. Nedarbo lygis (tyrimo duomenimis, vidutinis, proc.)

12,4 11,4

8,3

5,64,3

5,8

13,7

17,815,4 14,5

10,0

14,0(14,0)*

(12,0)*12,0

02468

101214161820

2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m.I ketv.

2012 m. 2013 m. 2014 m.

prognozė



1�

metų viduryje darbo užmokesčio augimo tempai apskritai stabtelėjo, ir jiems šiek tiek gyvybės įpūtė tik metų pabaigoje išmokėtos šventinės premijos.

Premijos už metinius rezultatus gana dosniai mokėtos ir pirmaisiais šių metų mėnesiais. Tai netiesiogiai atspindėjo iš gyventojų pajamų mokesčio surenkamos nacionalinio biudžeto paja-mos, kurios 2012 m. sausio–vasario mėn. išaugo tiek palyginti su planu, tiek palyginti su atitin-kamu praėjusių metų laikotarpiu. Tiesa, kovo mėnesį atotrūkis nuo plano vis dėlto sumažėjo.

Skeptikas veikiausiai mes repliką, kuo čia dėtas premijų mokėjimas, jeigu operuojama vidutinio darbo užmokesčio pokyčiu per metus – juk įmonės finansiškai atsidėkojo savo darbuotojams ir pirmąjį praėjusių metų ketvirtį? Paviršutiniškai vertinant atrodytų, kad palyginimas su tuo pačiu ankstesniųjų metų laikotarpiu turėtų apvalyti darbo užmokesčio statistiką nuo premijų sezoniškumo veiksnio.

Vis dėlto vertėtų įsidėmėti, jog toli gražu ne visi Lietuvos gyventojai dirba valstybiniame sekto-riuje, kuriame darbuotojų premijavimas yra menkiau susietas su konkrečios institucijos veiklos sėkmingumu ir priklauso nuo darbo užmokesčio fondo panaudojimo. Nėra prasmės tuo labai stebėtis – tokia yra biudžetinių įstaigų veiklos specifika, galiausiai, matyt, „nusilaužtume gal-vą“, stengdamiesi išmatuoti jų veiklos efektyvumą.

Verslo sektoriuje viskas iš pirmo žvilgsnio atrodo daug paprasčiau. Esminis kriterijus metinėms premijoms išmokėti yra įmonės pelningumas, t.y. viešpatauja principas – „nėra pinigų, nėra ir skatinimo“. Ne paslaptis, kad 2011 m. bendrovių finansiniai rezultatai buvo kur kas geresni nei 2010 m., todėl logiška, jog ir premijų išmokėta daugiau, o tai savo ruožtu spartino vidutinio darbo užmokesčio plėtrą praėjusių metų pabaigoje ir šių metų pradžioje.

Būtų itin rizikinga mechaniškai teigti, kad ir šiemet įmonių pelningumas bus didesnis nei per-nai. Mat ketvirtąjį 2011 m. ketvirtį išryškėjo pelno mažėjimo tendencijos, kurios dėl lėtėjančios Lietuvos ekonomikos plėtros bei didėjančių sąnaudų gali užsibūti ir šiais metais.

Per likusius šių metų ketvirčius veikiausiai vyraus nuosaikus 2–3 proc. atlyginimų kilimas, kuris šiaip ne taip kompensuos infliaciją, ir tai tik tuo atveju, jeigu ji lėtės. Vidutinio darbo užmokes-čio statistika galėtų maloniai nustebinti nebent daugiau nei prognozuota išaugus šalies BVP. Tam tikrą niuksą vidutinio darbo užmokesčio rodikliui suteiks planuojamas 2012 m. liepos 1 d. minimalios mėnesio algos padidinimas nuo 800 Lt iki 850 Lt.

Kol kas palikome galioti praėjusiame „Lietuvos makroekonomikos apžvalgos“ numeryje skelb-tas vidutinio darbo užmokesčio augimo prognozes – 2,0 proc. 2012 m. ir 2,5 proc. 2013 m., nors naujausių įvykių ir statistikos kontekste jos atrodo santūriai. 2014 m. vidutinis darbo už-mokestis turėtų išaugti 3,5 proc. (žr. 1 priedo lentelę).

Paskolų portfelis kol kas nedemonstruoja ypatingo gyvumo. Vis aktualesni tampa ir reguliavi-mo aplinkos pokyčiai. Pagal Bazelio-III reikalavimus nuo 2013 m. bankai turės pasiekti 4,5 proc. pagrindinio nuosavo kapitalo lygį (šiuo metu – 2 proc.). Nors bendras kapitalo pakankamumo rodiklis tam tikrą laiką išliktų 8 proc., nuo 2016 m. prie jo pamažu būtų pridedamas kapitalo ap-saugos rezervas, kuris 2019 m. pasiektų 2,5 proc. Taigi bendras kapitalo pakankamumo rodiklis „užsiropštų“ jau į 10,5 proc. aukštumas. Be to, numatoma įdiegti vadinamąjį anticiklinį kapitalo rezervą, kuris taip pat sudarytų 2,5 proc. Vis dėlto dėl pastarojo kapitalo „buferio“ valstybės apsispręstų savarankiškai, pavyzdžiui, įvertindamos nekilnojamojo turto ar kito turto kainų „burbulų“ formavimosi riziką.

Nuo 2015 m. bus taikomas naujas reikalavimas dėl likvidumo. Pagal jį bankai privalės turėti tiek likvidaus turto, kad galėtų išgyventi bent mėnesį papildomai nesiskolindami. Kadangi šiuo metu Lietuvoje veikiančios kredito įstaigos pasižymi tiek pertekliniu kapitalo pakankamumu, tiek likvidumu (žr. sk. „Kredito įstaigų veikla – mėginimai apčiuopti trajektoriją“), joms nebūtų misija neįmanoma net Bazelio-III reikalavimų įgyvendinimas nedelsiant.

Vis dėlto nemokamų pietų nebūna – tarptautinėje rinkoje diskutuojama, kad kai kurie komerci-niai bankai jau svarsto būdus, kaip atitikti naujus reikalavimus ir kartu išlaikyti buvusį pelningu-

Ne paslaptis, kad 2011 m. bendrovių finansiniai rezultatai buvo kur kas geresni nei 2010 m., todėl ir premijų išmokėta daugiau.

Ne paslaptis, kad 2011 m. bendrovių finansiniai rezultatai buvo kur kas geresni nei 2010 m., todėl ir premijų išmokėta daugiau.

Paskolų portfelis kol kas nedemonstruoja ypatingo gyvumo.

Paskolų portfelis kol kas nedemonstruoja ypatingo gyvumo.


1�

mą. Specialistų vertinimu, operacinėms išlaidoms išaugus 2 proc. punktais, panašiai galėtų pa-brangti ir standartinė paskola, tačiau tai vertintina kaip nepalankiausias klientams scenarijus. Atsiradus vienodiems reikalavimams, suvienodėtų ir bankų teikiamų paskolų sąlygos. Kredito įstaigos rečiau siūlytų kur kas mažesnes palūkanas, kad persiviliotų klientą. Kita vertus, bankai sumažėjusias pajamas veikiausiai mėgins kompensuoti siūlydami daugiau paslaugų, nesusiju-sių su paskolomis, pavyzdžiui, konsultacijas, ypač verslo klientams.

Mūsų nuomone, ankstesniame „Lietuvos makroekonomikos apžvalgos“ numeryje skelbtos pa-skolų portfelio augimo 2012 m. ir 2013 m. prognozės – atitinkamai 0 proc. ir 2 proc. – tebėra realistiškos ir nėra pagrindo jų koreguoti. Vėl gilėjanti euro zonos skolų krizė kelia naujus iš-šūkius tarptautinei finansų sistemai, todėl būtina atidžiai stebėti naujausius politinius įvykius Graikijoje, kurie lems šios šalies išlikimo euro zonoje perspektyvą. 2014 m. paskolų portfelis išaugs 5 proc. (žr. 6 diagramą).

Pastaruoju metu pasireiškiančios kreditavimo tendencijos turi įtakos ir indėlių rinkai, be to, ir čia numatomos reguliavimo naujovės bus itin svarbios. 2018 m. įsigalios reikalavimas dėl stabi-laus finansavimo – bankai privalės užsitikrinti ilgalaikį finansavimą. Tai yra bene vienintelis es-minis reikalavimas, kurio šalies kredito įstaigos dabar neatitiktų. Lietuvoje vyrauja indėliai, kurių trukmė neviršija 1 metų, o pasibaigus nustatytam laikotarpiui, jie pratęsiami arba atsiimami.

Lietuvos bankų asociacijos nuomone, reikėtų svarstyti naują indėlių rūšį: padėjus ilgesniam laikui ir nutraukus sutartį anksčiau, klientas turėtų sumokėti nustatyto dydžio baudą – tai būtų papildoma paskata „užcementuoti“ indėlį, t.y. sulaukti termino pabaigos. Tiesa, šiuo tikslu rei-kėtų keisti Civilinį kodeksą. Šiuo metu indėlio sutartį galima nutraukti be jokių pasekmių – kli-entas atgauna visą padėtą sumą, tik be palūkanų.

Kita vertus, stabilus finansavimas yra susijęs su didesnėmis išlaidomis. Įvedus baudas už nu-trauktas indėlių sutartis, bus atbaidyta dalis klientų. Norint juos susigrąžinti, reikės pasiūlyti kompensaciją – didesnę palūkanų normą už indėlį. Ilgo laikotarpio – pavyzdžiui, 7–10 metų – trukmės indėlio palūkanų norma turėtų būti didesnė už iki vienerių metų indėlio bent 2–3 proc. punktais.

Praėjusių metų pabaigoje ir pirmaisiais šių metų mėnesiais Lietuvos bankų sistemą užgriuvo di-džiulis perteklinis likvidumas, kurį lėmė Snoro banke laikytiems indėliams kompensuoti į kitus bankus pervestos pinigų sumos. Jausdami likvidžių lėšų perteklių, bankai mažino terminuotųjų indėlių palūkanų normas ir susidūrė su problemomis, efektyviai įdarbindami klientų jiems pa-tikėtus pinigus.

Lietuvos bankas sugrįžo prie daugelį metų nevykdytų atvirosios rinkos operacijų ir ėmė organi-zuoti terminuotųjų indėlių bei atpirkimo sandorių aukcionus. Nuo 2011 m. gruodžio iki 2012 m.

2018 m. įsigalios reikalavimas dėl

stabilaus finansavi-mo – bankai privalės

užsitikrinti ilgalaikį finansavimą.

2018 m. įsigalios reikalavimas dėl

stabilaus finansavi-mo – bankai privalės

užsitikrinti ilgalaikį finansavimą.

Pastaruoju metu per-teklinis likvidumas pamažu „išsivaikš-

čiojo“, todėl Lietuvos bankas nustojo

vykdęs atvirosios rinkos operacijas.

Pastaruoju metu per-teklinis likvidumas pamažu „išsivaikš-

čiojo“, todėl Lietuvos bankas nustojo

vykdęs atvirosios rinkos operacijas.

� diagrama. Indėlių ir paskolų plėtros tempai

52,5

16,2

39,7

31,6

53,6

40,7 48

,920

,5

46,9

22,6

18,8

-4,7

-13,

87,

4

-5,2

10,6

-7,6 -5,0

2,0

(2,0

)*5,

0 (5

,0)*

5,0 8,0

-6,9 -3,3

0,0

(0,0

)*5,

0 (5

,0)*

-30-20-10

0102030405060

2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m.I ketv.

2012 m. 2013 m. 2014 m.

Bankų klientams suteiktų paskolų metinis pokytis (proc.)Indėlių ir akredityvų metinis pokytis (proc.)

prognozė



1�

balandžio vidurio iš viso surengta po 18 vienos ir kitos rūšies aukcionų, tačiau likvidumo per-teklių susiurbiantys indėlių aukcionai buvo daug kartų populiaresni už likvidumą didinančius atpirkimo sandorių aukcionus. Pastaruoju metu perteklinis likvidumas pamažu „išsivaikščiojo“, todėl centriniam bankui nebeliko prasmės vykdyti atvirosios rinkos operacijų.

Kol kas neįžvelgiame esminių veiksnių, verčiančių peržiūrėti praėjusiame „Lietuvos makroe-konomikos apžvalgos“ numeryje skelbtų 2012 m. ir 2013 m. indėlių didėjimo prognozių – po 5 proc. Nors pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2011 m. laikotarpiu, indėlių ir akre-dityvų suma išaugo kur kas daugiau – 13 proc. (eliminavus Snorą), reikia skaitytis su galima indėlininkų reakcija į palūkanų normų už terminuotus indėlius sumažinimą. 2014 m. indėlių apimtis ūgtelės 8 proc. (žr. 6 diagramą).

Palūkanų normos Lietuvoje pastaruoju metu stabilizavosi, o kai kuriose srityse net sumažėjo, nors jų lygis ir anksčiau nebuvo aukštas.

Pirma, tai lemia ypač ekspansyvi Europos centrinio banko (ECB) politika, kurios pagrindiniai bruožai yra mažos bazinės refinansavimo palūkanų normos ir masiškas pinigų pumpavimas į apyvartą per įvairius pinigų politikos „langelius“. Beje, ECB šių metų sausio 18 d. pirmą kartą per savo keliolikos metų gyvavimo laikotarpį sumažino kredito įstaigų privalomųjų atsargų normą nuo 2 proc. iki 1 proc., išlaisvindamas nemenką „įkalintų“ kaip atsargos pinigų sumą. Įdomu pa-žymėti, kad pastarasis sprendimas nesusilaukė didesnio Lietuvos ir net užsienio žiniasklaidos dėmesio, nors šiaip ECB veikla yra stebima per padidinamąjį stiklą.

Antra, mažą palūkanų normų Lietuvoje dydį galima paaiškinti ir gana stabilia šalies makroe-konomine ir finansine būkle, kuri lėmė lito rizikos premijos sumažėjimą beveik iki 0 proc. ir net mažiau. Tiesa, reikėtų pripažinti, kad keletą mėnesių šiam faktui esminės įtakos turėjo likvidu-mo perteklius šalies bankų sistemoje.

Vienas iš „veidrodžių“, atspindinčių palūkanų normų tendencijas, yra tarpbankinė skolinimo(si) rinka. Pavyzdžiui, vienos nakties VILIBOR palūkanų norma 2012 m. kovo 1 d. buvo 0,40 proc., balandžio 2 d. – 0,35 proc., gegužės 2 d. – 0,44 proc., o birželio 5 d. – 0,46 proc. Ilgesnės tru-kmės VILIBOR turėjo tendenciją mažėti. Antai 6 mėn. trukmės VILIBOR anksčiau minėtomis dienomis buvo 1,85 proc., 1,71 proc., 1,66 proc. ir 1,55 proc., vienerių metų VILIBOR – atitinka-mai 2,38 proc., 2,12 proc., 2,04 proc. ir 1,89 proc.

Tiesa, įmonėms ir gyventojams teikiamų paskolų palūkanų normos litais žengia įkandin tarp-bankinių palūkanų tendencijų toli gražu ne identiškai ir truputį vėluodamos. Pavyzdžiui, 2012 m. sausio mėn. išduotų naujų paskolų nefinansinėms korporacijoms ir namų ūkiams nacionali-ne valiuta vidutinė palūkanų norma buvo 5,29 proc., vasario mėn. – 6,06 proc., kovo mėn. – 5,75 proc. ir balandžio mėn. – 5,80 proc. Suteiktų paskolų eurais palūkanų normos pamažu riedėjo žemyn – atitinkamais mėnesiais buvo 4,14 proc., 3,95 proc., 4,07 proc. ir 3,89 proc.

Mažą palūkanų normų Lietuvoje dydį galima paaiškinti ir gana stabilia šalies makroekonomine ir finansine būkle.

Mažą palūkanų normų Lietuvoje dydį galima paaiškinti ir gana stabilia šalies makroekonomine ir finansine būkle.

� diagrama. Vidutinė paskolų litais palūkanų norma (metų pabaigoje, proc.)

5,07 5,674,70

5,37

8,6110,08

8,14

5,62 5,26 5,80 5,75(5,75)*5,75

(5,50)*5,50

0

2

4

6

8

10

12

2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m.balandis

2012 m. 2013 m. 2014 m.

prognozė



18

Mūsų nuomone, ankstesniame „Lietuvos makroekonomikos apžvalgos“ numeryje skelbtos vi-dutinės bankų paskolų klientams litais palūkanų normų 2012 m. ir 2013 m. pabaigoje progno-zės – atitinkamai 5,50 proc. ir 5,75 proc. – tebėra realistiškos. Vis dėlto euro zonos ir globalinė aplinka šiuo metu yra tokia nepastovi, kad finansų rinkos situacija gali smarkiai pasikeisti net ne per keletą mėnesių, o per keletą savaičių. 2014 m. pabaigoje vidutinė palūkanų norma suda-rys apie 5,75 proc. (žr. 7 diagramą).

Kredito įstaigų veikla – mėginimai apčiuopti trajektoriją

Būdami integruoti į tarptautinę finansų rinką, šalies bankai patiria panašias

problemas kaip ir kitų Europos Sąjungos šalių kredito įstaigos. Kita vertus, net ir

dabartinėmis aplinkybėmis Lietuvos bankai negali skųstis nuolatine kapitalo sto-

ka – kapitalo pakankamumo rodiklis smarkiai pranoksta Lietuvos banko nustatytą

normatyvą. Rimčiausias iššūkis – kaip saugiai ir efektyviai „įdarbinti“ pinigus,

kuriuos bankams patikėjo indėlininkai. Pastovi gyventojų ir įmonių laisvų pinigų

pasiūla bankams rodo, kad pasitikėjimas šalies finansų sistema nesusvyravo.

Siekdamas eliminuoti mikroekonominį aspektą iš statistikos, Lietuvos bankas skelbia svarbiau-sius komercinių bankų veiklos rodiklius be banko Snoras. Priešingu atveju besiklostančias nau-jas bankų sistemos tendencijas užgožtų vieno banko pasitraukimo iš rinkos veiksnys.

Apibendrinant būtų galima teigti, kad kol kas bankams niekaip nepavyksta „perlaužti“ kredi-tavimo sąstingio ir pasiekti bent kuklios paskolų portfelio plėtros. Tokio reiškinio priežastis jau keletą ketvirčių iš eilės lieka ta pati – nuo praėjusių metų vidurio apmiręs investavimo procesas ir menka paskolų paklausa. Pasiryžę įgyvendinti plėtros planus, verslininkai stengiasi finansuoti juos iš nuosavų išteklių, juolab kad pastaruoju metu išaugęs įmonių pelningumas leidžia tai padaryti. Be to, išryškėjo nauja „mada“, kuomet įmones kredituoja jų akcininkai. Priežastis – už suteiktas paskolas sumokėtos palūkanos pripažįstamos įmonės sąnaudomis, todėl nuo šios sumos nereikia mokėti pelno mokesčio. Jeigu akcininkas savo įmonei suteikia paskolą, jis pelną gali išsimokėti kaip palūkanas, tuo tarpu išsimokant pelną kaip dividendus, bendra mokesčių našta siekia 32 proc. – tenka sumokėti 15 proc. pelno ir 20 proc. dividendų mokesčius.

Žinoma, verslas nepamiršo ir buvusios krizės pamokų, kuomet pernelyg smarkiai įsiskolinusias ir pardavimų nuosmukį patyrusias įmones sunkiai slėgė finansinių įsipareigojimų našta.

Vis dėlto svarbiausias yra veiklos neapibrėžtumas, kuris pasiekia maksimalią ribą lūžio laiko-tarpiu. Kol kas Lietuvos ekonomika po 2009–2010 m. šoko atsigavo tik iš dalies. Pirmaisiais 2011 m. ketvirčiais pasiektus sparčius BVP augimo tempus keičia nuosaikios plėtros periodas. Vėl stiprėja Graikijos bankroto ir pasitraukimo iš euro zonos baubas, kuris verčia nerimauti dėl svarbiausio Lietuvos eksporto partnerio – euro zonos – perspektyvos. Nors pirmaisiais 2012 m. mėnesiais Lietuvai toliau neblogai sekėsi eksportuoti prekes tiek į Vakarus, tiek į Rytus, nėra jokių garantijų, kad artimiausioje ateityje neįvyks staigus ekonominio klimato „atšalimas“.

Štai tokioje aplinkoje tenka veikti šalies komerciniams bankams, kurie patys dar nėra visiškai atsistoję ant kojų po Lehman Brothers bankroto ir globalinės finansų krizės. Pirmojo 2012 m. ketvirčio pabaigoje veikiančių bankų paskolų portfelis sudarė 53,7 mlrd. Lt ir buvo 0,4 proc. didesnis nei prieš metus (žr. 1 lentelę). Paskolų portfelio ateities pokyčius parodantys kredita-vimo įsipareigojimai per ketvirtį sumenko 30,2 mln. Lt, arba 0,5 proc. Tai sustiprino mūsų jau ankstesniame „Lietuvos makroekonomikos apžvalgos“ leidinyje skelbtus lūkesčius, kad šiemet neverta tikėtis reikšmingo paskolų apimties augimo.

Kol kas bankams niekaip nepavyksta

„perlaužti“ kredi-tavimo sąstingio ir

pasiekti bent kuklios paskolų portfelio

plėtros.

Kol kas bankams niekaip nepavyksta

„perlaužti“ kredi-tavimo sąstingio ir

pasiekti bent kuklios paskolų portfelio

plėtros.

Verslas nepamiršo buvusios krizės pa-

mokų, kuomet smar-kiai įsiskolinusias ir

nuosmukį patyrusias įmones sunkiai slėgė finansinių įsipareigo-

jimų našta.

Verslas nepamiršo buvusios krizės pa-

mokų, kuomet smar-kiai įsiskolinusias ir

nuosmukį patyrusias įmones sunkiai slėgė finansinių įsipareigo-

jimų našta.


19

1 lentelė. Pagrindiniai bankų rodikliai (mln. Lt)

Balansinės ataskaitos straipsnio pavadinimas

2011

04

01

2012

01

01

2012

04

01 Pokytis I ketv. (proc.)

Pokytis per metus (proc.)

Pokytis per metus be AB banko Snoras (proc.)

Turtas 79 911,8 78 970,6 77 165,4 –2,3 –3,4 7,6

Visiems klientams suteiktos paskolos

57 696,8 54 009,4 53 689,9 –0,6 –6,9 0,4

Paskolos privačioms įmonėms

27 549,1 25 114,9 24 936,1 –0,7 –9,5 0,9

Paskolos gyventojams:iš jų būsto paskolos

24 721,919 760,9

23 499,119 555,1

23 302,419 420,4

–0,8–0,7

–5,7–1,7

–2,9–0,9

Paskolų vertės sumažėjimas 4840,6 3980,9 3923,0 –1,5 –19,0 –15,6

Indėliai ir akredityvai:iš jų fizinių asmenų

44 729,625 651,8

43 174,125 128,6

43 260,725 198,8

0,20,3

–3,3–1,8

13,017,6

Akcininkų nuosavybė 6318,8 6854,1 6915,3 0,9 9,4 7,6

Šiek tiek linksmesnės yra paskolų kokybės naujienos. Bankų specialieji atidėjiniai per ketvirtį sumažėjo 58 mln. Lt, arba 1,5 proc., ir 2012 m. balandžio 1 d. buvo 3,9 mlrd. Lt. Nors atidėjinių „gesimo“ tendencija pasireiškė ir 2011 m., tačiau tada jie mažėjo, nes, geriau vertindami sko-lininkų galimybes grąžinti paskolas, bankai daugiau mažindavo anksčiau sudarytus atidėjinius nei sudarydavo naujų. Pirmąjį šių metų ketvirtį atidėjiniai mažėjo todėl, kad bankai nusprendė nurašyti blogas paskolas. Pirmojo 2012 m. ketvirčio pabaigoje specialiųjų atidėjinių ir paskolų portfelio santykis sudarė 6,8 proc. Teigiamai išsiskyrė būsto paskolų kokybės rodiklis – specia-lieji atidėjiniai sudarė tik 3,2 proc. šios rūšies paskolų.

Apžvelgiamąjį ketvirtį silpnėjo Lietuvoje veikiančių bankų finansinė priklausomybė nuo juos patronuojančių užsienio bankų. Tai neturėtų stebinti, kadangi po išmokėtų kompensacijų AB banko Snoras indėlininkams rinkoje susidarius pertekliniam likvidumui patronuojančių bankų finansavimas tapo brangesnis nei vietos rinkoje pasitelkiami įmonių ir gyventojų indėliai. Nors ketvirčio pabaigoje bankų įsipareigojimai patronuojantiems bankams vis dar sudarė ketvirta-dalį visų bankų sistemos įsipareigojimų, per metus bankų grynasis įsiskolinimas patronuojan-tiems bankams sumenko trečdaliu – iki 11,8 mlrd. Lt.

Atvirkščiai, indėlių ir akredityvų suma šalies bankuose pirmąjį šių metų ketvirtį ūgtelėjo 0,2 proc., o per metus – 13,0 proc. (eliminavus banką Snoras, žr. 1 lentelę). Fizinių asmenų indėliai išaugo dar labiau – atitinkamai 0,3 proc. ir 17,6 proc. Įdomu pažymėti, kad gyventojų indėlių „su kaupu“ pakanka paskoloms fiziniams asmenims finansuoti, t.y. per bankų sistemą vyksta tik laisvų lėšų perskirstymas jų stokojantiems asmenims. Pavyzdžiui, 2012 m. balandžio 1 d. fizinių asmenų indėliai bankuose sudarė 25,2 mlrd. Lt, tuo tarpu bankų paskolos fiziniams asmenims – 23,3 mlrd. Lt, beje, ši spraga pastaruoju metu tik didėjo.

Šių metų pradžioje vykstantis terminuotųjų ir kaupiamųjų indėlių palūkanų normų mažėjimo procesas, žinoma, menkina paskatas patikėti laisvas lėšas šalies kredito įstaigoms. Išliekant didelei infliacijos inercijai, nominaliosios indėlių palūkanų normos nekompensuoja pinigų per-kamosios galios mažėjimo, t.y. realiosios (atsižvelgus į infliaciją) palūkanų normos nugrimzdo neigiamoje teritorijoje. Kita vertus, pinigų panaudojimo alternatyvos taip pat nekelia susižavėji-mo konservatyviam investuotojui. Tai ypač pasakytina apie akcijų rinką, kuri, atgijus panikai dėl Graikijos finansinės ateities, vėl prarado pagrindą po kojomis ir nevaldomai ritosi žemyn.

Kaip minėjome, VĮ Indėlių ir investicijų draudimas išmokėjus draudimo išmokas gyventojams ir įmonėms, laikiusiems lėšas banke Snoras, laikinai susiformavo perteklinis likvidumas, tačiau pastaruoju metu jis gerokai „aptirpo“. Apžvelgiamąjį ketvirtį likvidumo rodiklis smuktelėjo nuo 44,1 proc. iki 39,8 proc. ir pasiekė prieš Snoro krizę buvusį įprastą lygį. Kad ir kaip bebūtų, li-

Apžvelgiamąjį ketvirtį silpnėjo Lietuvoje veikiančių bankų finansinė priklausomybė nuo juos patronuojančių užsienio bankų.

Apžvelgiamąjį ketvirtį silpnėjo Lietuvoje veikiančių bankų finansinė priklausomybė nuo juos patronuojančių užsienio bankų.

Išliekant didelei infliacijos inercijai, nominaliosios indėlių palūkanų normos ne-kompensavo pinigų perkamosios galios mažėjimo.

Išliekant didelei infliacijos inercijai, nominaliosios indėlių palūkanų normos ne-kompensavo pinigų perkamosios galios mažėjimo.


20

kvidumo lygis buvo beveik 10 proc. punktų didesnis nei Lietuvos banko nustatytas minimalus normatyvas. Nebematydamas poreikio atvirosios rinkos operacijomis „susiurbti“ likvidumo perteklių, centrinis bankas sustabdė nuo 2011 m. gruodžio reguliariai organizuotus indėlių auk-cionus.

Šalies bankų kapitalo pakankamumo rodiklis apžvelgiamąjį ketvirtį išaugo 1,4 proc. punkto ir pasiekė 15,3 proc. Tiesa, rodiklio padidėjimą nulėmė ne akcinio kapitalo papildymas, o tai, jog į kapitalo bazę buvo įtrauktas 2011 m. audituotas pelnas. Kapitalo bazė, taikoma skaičiuojant kapitalo pakankamumo normatyvą, 2012 m. balandžio 1 d. buvo 7,1 mlrd. Lt, du trečdalius jos sudarė I lygio geriausios kokybės kapitalas. Kad ir kaip bebūtų, bankų kapitalizavimo požiūriu Lietuva nė iš tolo nepatiria tokios įtampos kaip daugelis euro zonos šalių.

Pirmąjį 2012 m. ketvirtį, palyginti su analogišku praėjusių metų laikotarpiu, bankų veiklos re-zultatas (siekiant palyginti rodiklius, iš pirmojo 2011 m. ketvirčio duomenų eliminuotas AB ban-ko Snoras veiksnys) iki mokesčių ir atidėjinių išaugo 2,7 proc. Pirmojo šių metų ketvirčio pel-nas buvo 144,6 mln. Lt ir buvo 43,2 proc. mažesnis nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį (žr. 2 lentelę).

Pagrindinis bankų veiklos uždarbis – grynosios palūkanų pajamos – pirmąjį 2012 m. ketvir-tį iš esmės liko tokios pačios kaip ir prieš metus, t.y. 312,4 mln. Lt. To galima buvo ir tikėtis, atsižvelgiant į nepakitusią paskolų portfelio apimtį. Grynosios paslaugų ir komisinių pajamos padidėjo 11,2 proc. ir sudarė 149,4 mln. Lt. Pastarųjų pajamų augimą lėmė buvusių bankru-tuojančio banko Snoras klientų migracija į kitus bankus, kurie suteikė gyventojams ir verslui daugiau finansinių paslaugų bei uždirbo atitinkamai daugiau pajamų. Jeigu neeliminuotume Snoro rodiklio iš palyginamosios bazės, grynosios paslaugų ir komisinių pajamos per metus būtų sumažėjusios 1,5 proc.

Reikšmingiausios įtakos bankų sistemos pelno sumažėjimui turėjo „konjunktūrinis“ veiks-nys – vertės sumažėjimo pokyčiai. Prieš metus bankai smarkiai koregavo krizės įkarštyje itin konservatyviai suformuotus specialiuosius atidėjinius, atsižvelgdami į ekonomikos pagyvėjimą ir sutvirtėjusią klientų finansinę būklę. Vis dėlto toks „grietinėlės nugriebimas“ yra vienkartinis veiksmas, todėl šių metų pradžioje vyravo kitokia tendencija, t.y. sudaromi nauji atidėjiniai pra-noko anksčiau suformuotųjų mažėjimą, ir bankai iš to patyrė 63,7 mln. Lt nuostolio.

Pagrindinis bankų veiklos uždarbis –

grynosios palūkanų pajamos – pirmąjį 2012 m. ketvirtį iš esmės liko tokios

pačios kaip ir prieš metus.

Pagrindinis bankų veiklos uždarbis –

grynosios palūkanų pajamos – pirmąjį 2012 m. ketvirtį iš esmės liko tokios

pačios kaip ir prieš metus.

2 lentelė. Kai kurių šalies bankų grynasis pelnas (mln. Lt)

Banko pavadinimas 2011 m. I ketv. 2012 m. I ketv.

1. AB Swedbank 120,5 77,1

2. Danske Bank A/S Lietuvos filialas 12,8 32,9

3. AB SEB bankas 97,6 30,7

4. AB DNB bankas* 22,3 21,7

5. Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius 7,8 10,7

6. AS UniCredit Bank Lietuvos skyrius 1,8 6,8

7. AB Šiaulių bankas 3,1 3,3

8. UAB Medicinos bankas 0,5 3,2

9. AB Citadele bankas 0,8 2,7

10. AB Ūkio bankas –6,0 –44,6

Lietuvoje veikiančių komercinių bankų ir užsienio bankų skyrių grynasis pelnas

254,6 144,6

* 2011 m. I ketv. – AB DnB Nord bankas. Atskirų bankų duomenų šaltinis – Lietuvos bankų asociacija, bendro rodiklio – Lietuvos bankas.


21

Bankų plėtros politiką neblogai atspindi operacinių išlaidų, pirmiausia personalo, bendrųjų ir administracinių išlaidų, pokyčiai. Šios rūšies išlaidos pirmąjį 2012 m. ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, ūgtelėjo 8,2 proc. Grynoji palūkanų marža, parodanti skirtu-mą tarp palūkanų, kurias bankai gauna už investuotą turtą, ir palūkanų, kurias jie moka savo kreditoriams (indėlininkams, obligacijų pirkėjams ir pan.), deja, mažėjo jau antrą ketvirtį iš eilės ir balandžio 1 d. sudarė 1,5 proc. Pastarųjų metų pabaigoje iš žlugusio banko Snoras į kitus rinkos dalyvius plūstelėjusį didžiulį lėšų srautą nebuvo taip paprasta pelningai „įdarbinti“, todėl praktikoje pasitvirtino visuotinai pripažintas teorinis postulatas – pelningumas yra atvirkščiai proporcingas likvidumo lygiui. Bankams teko laikinai „užkonservuoti“ didžiules pinigų sumas palūkanų neteikiančia forma arba per indėlių aukcionus padėti lėšas Lietuvos banke už simbo-linio dydžio palūkanų normą.

Namų ūkių finansinės būklės tendencijos

Pirmąjį šių metų ketvirtį namų ūkių finansinę būklę gerino šiek tiek padidėju-

sios darbo pajamos ir didesnės pensijos. Pagerėjus finansinėms galimybėms ir

neprastėjant lūkesčiams dėl ateities, daugiau pinigų buvo išleidžiama vartojimo

reikmėms. Vis dėlto nei pajamos, nei lūkesčiai dar nėra tokie geri, kad gyventojai

ryžtųsi išleisti sukauptas santaupas ar drąsiau skolintųsi.

Šių metų pirmąjį ketvirtį darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, buvo 26,9 Lt (arba 1,6 proc.) mažesnis negu paskutinįjį 2011 m. ketvirtį (žr. 8 diagramą). Šis reiškinys, kai darbo užmokestis pirmąjį metų ketvirtį būna mažesnis negu metų pabaigoje, – pasikartoja nuolat. Dažniausiai tai siejama su premijomis ir įvairiais darbo užmokesčio priedais, kurie išmokami metų pabaigoje.

Remiantis statistiniais duomenimis, valstybės sektoriaus darbuotojams metų pabaiga buvo dosnesnė, o metų pradžia „sausesnė“ negu privataus sektoriaus darbuotojams. Valstybės sektoriuje vidutinis darbo užmokestis pirmąjį šių metų ketvirtį buvo mažesnis 43,4 Lt (arba 2,4 proc.) negu ankstesnį, tuo tarpu privačiame – tik 15,5 Lt (arba 1 procentu). Privačiame sek-toriuje metinės premijos neretai išmokamos nebūtinai paskutinį metų ketvirtį. Dalyje įmonių metinės premijos išmokamos pirmąjį kitų metų ketvirtį – suskaičiavus metų veiklos rezultatus. Dėl to statistiniai vidutinio darbo užmokesčio rodikliai privačiame sektoriuje pirmąjį ketvirtį kri-to mažiau negu valstybės sektoriuje.

O štai palyginti su praėjusių metų pirmuoju ketvirčiu, vidutinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius padidėjo 48,6 Lt, arba 3 procentais. Valstybės sektoriuje jis padidėjo daugiau (65 Lt, arba 3,8 proc.), privačiame – maždaug trečdaliu mažiau (42,5 Lt, arba 2,7 proc.). Šiuo metu

Grynoji palūkanų marža mažėjo jau antrą ketvirtį iš eilės ir 2012 m. balandžio 1 d. sudarė 1,5 proc.

Grynoji palūkanų marža mažėjo jau antrą ketvirtį iš eilės ir 2012 m. balandžio 1 d. sudarė 1,5 proc.

Pirmąjį šių metų ketvirtį vidutinis dar-bo užmokestis buvo mažesnis, palyginti su praėjusių metų paskutiniu ketvirčiu, tačiau namų ūkių pajamos šiemet yra didesnės negu prieš metus.

Pirmąjį šių metų ketvirtį vidutinis dar-bo užmokestis buvo mažesnis, palyginti su praėjusių metų paskutiniu ketvirčiu, tačiau namų ūkių pajamos šiemet yra didesnės negu prieš metus.

8 diagrama. Vidutinis darbo užmokestis (Lt)

1500

1600

1700

1800

1900

Valstybės sektoriuje Privačiame sektoriuje

1 ketv. 2 ketv. 3 ketv. 4 ketv. 1 ketv. 2 ketv. 3 ketv.

2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m.

4 ketv. 1 ketv. 2 ketv. 3 ketv. 4 ketv. 1 ketv.


22

skirtumas tarp vidutinio darbo užmokesčio privačiame sektoriuje ir valstybės sektoriuje sudaro 153,1 Lt privataus sektoriaus darbuotojų nenaudai.

Mažesnis darbo užmokestis privačiame sektoriuje ir lėtesnis jo augimas leidžia manyti, kad valstybės sektoriaus institucijų biudžetas vis dėlto yra mažiau įtemptas. Nuogąstavimai ir neti-krumas dėl ateities perspektyvų čia daro mažiau įtakos esamam darbo užmokesčiui. Tuo tarpu pajamos ir išlaidos privačiame sektoriuje planuojamos ilgesniam laikotarpiui. Todėl stiprėjant abejonėms dėl ateities, išlaidas stengiamasi riboti jau dabar. Kita vertus, nederėtų atmesti prie-laidos, kad realiai darbuotojų, dirbančių privačiame sektoriuje, darbo pajamos gali būti dides-nės negu oficialiai skelbiama, dėl neapskaityto (šešėlinio) atlyginimo ar jo dalies.

Vidutinė pensija pirmąjį šių metų ketvirtį buvo didesnė, palyginti ir su ankstesniuoju ketvirčiu, ir su atitinkamu praėjusių metų ketvirčiu. Sodra skelbia, kad nuo 2012 m. sausio 1 d. visiškai atstačius valstybinio socialinio draudimo pensijas, kurios dėl sunkmečio 2010–2011 m. buvo sumažintos, vidutinė senatvės pensija turintiems būtinąjį stažą buvo 71,2 Lt, arba 9,3 proc., didesnė ir sudarė 839,9 Lt.

Analizuojant namų ūkių išlaidų pokytį, matyti, kad pirmąjį šių metų ketvirtį namų ūkių vartojimo išlaidos buvo 10,6 procento didesnės negu atitinkamą ankstesnių metų ketvirtį (žr. 9 diagramą). Per ilgesnį laikotarpį matyti, kad algos ir atlyginimai bei socialinių išmokų suma didėjo lėčiau negu vartojimo išlaidos. Galimas situacijos paaiškinimas – kitos pajamos (iš verslo, iš kapitalo, iš turto pardavimo, taip pat neapskaitytos (šešėlinės) pajamos) didėjo sparčiau, o gyventojai buvo linkę didesnę gaunamų pajamų dalį skirti būtent vartojimo išlaidoms, o ne taupyti.

Per tą patį laikotarpį (nuo pirmojo 2011 m. ketvirčio iki pirmojo 2012 m. ketvirčio) vartojimo prekių krepšelis pabrango 3,6 procento. Kaip rodo statistiniai duomenys, valstybės sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio vidurkis „suspėjo“ augti kartu su infliacija, tuo tarpu privataus sektoriaus darbuotojų realiosios pajamos mažėjo. Pensininkų pajamos taip pat padidėjo dau-giau negu pabrango vartojimo išlaidų krepšelis.

Vis dėlto šiuo atveju statistinių duomenų pokyčiai ne visai atspindi realią padėtį. Situacija yra blogesnė tuose namų ūkiuose, kurie gauna nedideles pajamas ir kurių didžiąją vartojimo išlaidų dalį sudaro pirmo būtinumo išlaidos, t.y. išlaidos maistui, būstui išlaikyti. Šių prekių ir paslaugų kainos per metus padidėjo kur kas daugiau: maisto produktų krepšelis pirmąjį šių metų ketvirtį buvo vidutiniškai 4,7 proc., būsto išlaikymas – 9,2 proc. brangesnis negu atitinkamą praėjusių metų laikotarpį.

Namų ūkių išlaidos augo sparčiau negu

darbo užmokestis ar socialinės išmokos, vadinasi, smarkiau kilo kitos pajamos

(taip pat ir neapskaitytos).

Namų ūkių išlaidos augo sparčiau negu

darbo užmokestis ar socialinės išmokos, vadinasi, smarkiau kilo kitos pajamos

(taip pat ir neapskaitytos).

9 diagrama. Vartojimo išlaidų, darbo pajamų ir socialinių išmokų (to meto kainomis) metinis pokytis (proc.)

15

10

5

0

-5

-10

-15

Algos ir atlyginimaiNamų ūkių išlaidos Socialinės išmokos

1 ketv. 2 ketv. 3 ketv.

2010 m. 2011 m. 2012 m.

4 ketv. 1 ketv. 2 ketv. 3 ketv. 4 ketv. 1 ketv.


23

Didžiausią būsto išlaikymo išlaidų dalį, ypač šaltuoju metų periodu, sudaro šildymo išlaidos. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, vidutinio ploto (60 kv. m) šildymo išlaidų per visą sezoną (penkis mėnesius) suma svyravo nuo maždaug 840 Lt naujos statybos namuo-se, sunaudojančiuose mažiausiai šiluminės energijos, iki beveik 3000 Lt senos statybos, labai prastos izoliacijos namuose. Verta pažymėti, kad pastarųjų Lietuvoje yra 22,4 proc. visų dau-giabučių, o naujos statybos, kokybiškų namų – tik 4,6 procento. Didžiausią dalį, 55,7 proc., visgi sudaro senos statybos nerenovuoti namai. Juose už vidutinio ploto būsto šildymą per 2011–2012 m. šildymo sezoną reikėjo sumokėti maždaug 2100 Lt. Nepasiturintiems namų ūkiams šios išlaidos arba jų dalis yra kompensuojama. Todėl galima sakyti, kad pirmąjį ketvirtį didesnę įtampą tvarkydami namų ūkio biudžetą patyrė tie, kurie gauna šiek tiek didesnes pajamas arba turi didesnį turtą negu derėtų, norint gauti šildymo išlaidų kompensacijas. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, 2011 m. kompensacijas gavusių vartotojų skaičius siekė 300,6 tūkstančio.

Kitą šildymo sezoną, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės prognozėmis, vidutinė statistinė šilumos kaina bus 4 proc. didesnė. Šiluminę energiją, tiekiamą centralizuotai iš šilumos tinklų, būstui šildyti naudoja 53,5 proc. namų ūkių (remiantis naujausiu Statistikos departamento ty-rimu „Energijos suvartojimas namų ūkiuose 2009 m.“). Dujomis (gamtinėmis ir suskystintomis) individualiai šildosi 5,4 proc. namų ūkių. Šiems namų ūkiams šildymo sezonas dėl didesnės dujų kainos turėtų būti brangesnis maždaug ketvirtadaliu. Tuo tarpu nuo šildymo sezono pa-baigos iki rudens namų ūkių biudžetai bus mažiau įtempti.

Kada šildymo sezonas prasideda, o kada baigiasi, galima nustatyti ir iš namų ūkių vartojimo ap-imtį iš dalies atspindinčių mažmeninės prekybos apyvartos rodiklių. Atmetus su metų pabaigos šventėmis gruodžio mėnesį susijusį apyvartos išaugimą, matyti, kad maisto prekių mažmeni-nės prekybos apyvarta pradeda augti kovo–balandžio mėnesį ir vėl mažėti rugsėjo mėnesį (žr. 10 diagramą). Mažiausia ji būna sausio–vasario mėnesį, kuomet būna pats šalčiausias metų laikas ir gyventojus pasiekia didžiausios šildymo sąskaitos.

Ne maisto prekių prekybos apyvartos pokyčiams šildymo sezono įtaka mažesnė (žr. 11 diagra-mą). Čia daug lemia pardavėjų rinkodaros ir kainodaros veiksmai, taip pat vartotojų lūkesčiai. Šių prekių apyvartos sumažėjimą „didelių šildymo sąskaitų“ mėnesiais sušvelnina galimybės pirkti prekes už skolintas lėšas arba išsimokėtinai, nors bankų išduodamų vartojimo kreditų portfelis vis dar mažėja – naujų vartojimo kreditų išduodama mažiau negu grąžinama senų. Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, naujų vartojimo kreditų bei kredito kortelių sutarčių vertė pirmąjį šių metų ketvirtį buvo 12,4 proc. didesnė negu atitinkamą praėjusių metų laiko-tarpį ir 46 proc. didesnė negu 2010 metais. Tokia tendencija sutampa ir su kasmetine ne maisto prekių mažmeninės prekybos apyvartos didėjimo tendencija (nuo 2010 metų).

Gyventojų lūkesčius atspindintis vartotojų pasitikėjimo indeksas nuo metų pradžios taip pat pamažu gerėjo. Kaskart šiek tiek daugiau gyventojų tikisi šalies ekonominės padėties gerėjimo,

Namų ūkių biudžetai buvo įtempti dėl šildymo išlaidų, ypač tuose namų ūkiuose, kurie gauna šiek tiek didesnes pajamas arba turi didesnį tur-tą negu derėtų, norint gauti šildymo kompensacijas.

Namų ūkių biudžetai buvo įtempti dėl šildymo išlaidų, ypač tuose namų ūkiuose, kurie gauna šiek tiek didesnes pajamas arba turi didesnį tur-tą negu derėtų, norint gauti šildymo kompensacijas.

Vartojimui augti artimiausiu metu prielaidas sudaro šildymo sezono pabaiga ir gerėjantys lūkesčiai.

Vartojimui augti artimiausiu metu prielaidas sudaro šildymo sezono pabaiga ir gerėjantys lūkesčiai.

11 diagrama. Ne maisto prekių maž-meninės prekybos apyvartos indeksas (200� m. = 100)

150

110130

9070

2011 m.2010 m. 2012 m.

Sausis

Vasaris

KovasBala

ndisGeg

užėBirže

lisLie

paRug

pjūtis

Rugsėj

isSpalis

Lapkri

tisGruo

dis

10 diagrama. Maisto, gėrimų ir taba-ko mažmeninės prekybos apyvartos indeksas (200� m. = 100)

110

100

90

80

2011 m.2010 m. 2012 m.

Sausis

Vasaris

KovasBala

ndisGeg

užėBirže

lisLie

paRug

pjūtis

Rugsėj

isSpalis

Lapkri

tisGruo

dis


24

bedarbių skaičiaus mažėjimo, truputį optimistiškiau vertina savo finansinės padėties perspek-tyvas. Taigi remiantis šiais rezultatais ir pirmųjų 2012 m. mėnesių tendencijomis, galima manyti namų ūkių vartojimo apimčių nemažėsiant ir artimiausiu laikotarpiu.

Tuo tarpu gyventojų santaupų finansinėse institucijose ir toliau daugėja. Per pirmąjį ketvirtį gy-ventojai finansų institucijų sąskaitose sukaupė 106 mln. Lt naujų santaupų: į indėlių sąskaitas padėjo 35 mln. Lt daugiau negu iš jų pasiėmė, į obligacijas investavo 51 mln. Lt daugiau, pagal gyvybės draudimo sutartis sumokėtos įmokos buvo 40 mln. Lt didesnės negu išmokos, ir tik įmokos į investicinius fondus buvo 20 mln. Lt mažesnės negu iš šių fondų pasiimtos lėšos.

Populiariausia taupymo priemone ir toliau galima laikyti terminuotąjį indėlį. Šių metų pirmąjį ketvirtį terminuotųjų indėlių suma padidėjo 801,5 mln. Lt, arba 5 procentais. Pinigai iš neter-minuotųjų indėlių sąskaitų (pavyzdžiui, mokėjimo kortelių sąskaitų) perkeliami į terminuotųjų indėlių sąskaitas, nepaisant itin mažų palūkanų už indėlius. Naujų indėlių (nuo 1 iki 6 mėn. tru-kmės) svertinis metinės palūkanų normos vidurkis šių metų pirmą ketvirtį sudarė 1,05 proc. už indėlius litais ir 1,06 proc. už indėlius eurais.

Toks neblėstantis terminuotųjų indėlių populiarumas, viena vertus, byloja apie vis dar stiprų gyventojų nusiteikimą laikyti santaupas, užuot leidus jas vartojimo reikmėms. Kita vertus, fi-nansinio turto kaupimo alternatyvos nėra labai patrauklios: nerizikingos, bet ir nepelningos (valstybės taupymo lakštai, obligacijos), arba pernelyg rizikingos (investicijos į akcijų rinkas) šiuo vis dar neapibrėžtu ekonominiu laikotarpiu.

Žvelgiant į artimiausią ateitį, galima tikėtis, kad, nepaisant mažėjančių palūkanų, gyventojų santaupų portfelis nemažės. Tam yra keletas priežasčių. Pirma, gyventojai turės daugiau gali-mybių rasti laisvų lėšų dėl to, kad, pasibaigus šildymo sezonui, sumažėja būsto išlaikymo išlai-dos. Antra, alternatyvių pinigų taupymo (investavimo) priemonių rinkos vis dar labai nepasto-vios. Trečia, ekonominė situacija vis dar išlieka pakankamai sudėtinga, kad sumažėtų santaupų nenumatytiems atvejams poreikis.

Gyventojų paskolų portfelis finansų institucijose pirmojo ketvirčio pabaigoje sudarė 25,9 mlrd. Lt. Per pirmus tris šių metų mėnesius įsipareigojimų suma sumažėjo 182,2 mln. Lt, arba 0,7 procento. Didžiausia šio sumažėjimo dalis (113,6 mln. Lt) teko būsto paskoloms. Varto-jimo kreditų portfelis sumažėjo 20 mln. Lt, kitų kreditų – 48,5 mln. Lt.

Paskolų portfelis mažėjo dėl to, kad naujų paskolų gyventojai paėmė mažiau negu sugrąžino anksčiau išduotų. Mažesnį apetitą skolintis, nepaisant rekordiškai mažų būsto paskolų palūka-nų, lėmė keletas veiksnių: 1) neaiškios šalies ūkio (darbo rinkos, pajamų stabilumo ar augimo) perspektyvos, 2) atsiradę papildomi reikalavimai skolinantis (reikalingas pradinis įnašas), 3) vy-raujanti nežinia dėl nekilnojamojo turto kainų perspektyvų artimiausioje ateityje.

Neblėstantis ter-minuotųjų indėlių

populiarumas byloja apie stiprų gyventojų norą turėti santaupų, o mažėjantis paskolų portfelis – apie norą

sumažinti didelius finansinius įsiparei-

gojimus.

Neblėstantis ter-minuotųjų indėlių

populiarumas byloja apie stiprų gyventojų norą turėti santaupų, o mažėjantis paskolų portfelis – apie norą

sumažinti didelius finansinius įsiparei-

gojimus.


2�

Degalų kainų įtaka vidaus paklausos rodikliams

Pavasarį smarkiai šoktelėjusios pasaulinės naftos kainos pastaruoju metu pradėjo

riedėti žemyn, ekonomikai stokojant optimizmo ir naftos pasiūlai ėmus viršyti

paklausą. Birželio pradžioje Brent nafta tarptautinėje rinkoje kainavo mažiau nei

100 JAV dolerių už barelį ir buvo pigiausia per beveik pusantrų metų. Vis dėlto daug

Lietuvos gyventojų nebepamirš šių metų balandžio, kai automobilių degalų kainos

šalyje peršoko � Lt už litrą kartelę. Buvo peržengta psichologiškai svarbi riba, ties

kuria ne vienas ėmė keisti vartojimo įpročius. Šį kartą nusprendėme pažvelgti į

degalų kainos didėjimo įtaką kai kuriems vidaus paklausos rodikliams: infliacijai,

degalų vartojimui ir mažmeninės prekybos apyvartai.

Statistikos departamento duomenimis, šių metų balandį Lietuvoje pasiektos rekordinės degalų kainos. Litras 95 markės benzino kainavo vidutiniškai 5,01 Lt, o dyzelinių degalų – 4,66 Lt. Tarp-tautinės naftos kainos, kotiruojamos JAV doleriais, nepasiekė 2008 m. vasaros rekordo, tačiau perskaičiavus litais buvo istoriškai aukščiausios. Tai lėmė ne tik nepalanki rinkos konjunktūra ir baimė dėl naftos pasiūlos sutrikimų, bet ir dolerio atžvilgiu nusilpęs euras. Antai Brent nafta tarptautinėje rinkoje šių metų kovą vidutiniškai kainavo 125,6 JAV dolerio už barelį, t.y. panašiai kaip 2008 m. gegužę. Vis dėlto anuomet JAV doleris kainavo 2,22 lito, o 2012 m. kovą – jau 2,61 lito. Atitinkamai Brent naftos kaina litais buvo 274,1 Lt ir 328,1 Lt už barelį (žr. 12 diagramą).

Nuo 2009 m. pradžios iki 2012 m. balandžio mėnesio Brent rūšies nafta litais pabrango net 2,8 karto. Dalį naftos kainos svyravimų amortizavo storas mokesčių degalams „sluoksnis“: šių metų balandžio pradžioje mokesčiai sudarė 48 proc. benzino ir 40 proc. dyzelino mažmeninės kainos. Nepaisant to, degalų brangimas Lietuvos rinkoje minėtu laikotarpiu taip pat buvo smar-kus: 95 markės benzino – 57,5 proc. (1,83 Lt/l), dyzelino – 44,7 proc. (1,44 Lt/l), o suskystintų automobilinių dujų – 27,1 proc. (0,51 Lt/l).

Neigiamos įtakos degalų kainoms turėjo ne tik aukštos pasaulinės naftos kainos, bet ir silpnas euras.

Neigiamos įtakos degalų kainoms turėjo ne tik aukštos pasaulinės naftos kainos, bet ir silpnas euras.

12 diagrama. Mažmeninė degalų kaina Lietuvoje ir Brent naftos kaina tarptautinėje rinkoje (Lt)

95 benzinas (1 l) Dyzeliniai degalai (1 l) Brent nafta (už barelį, skalė dešinėje)

0

1

2

3

4

5

6

2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m.

0

50

100

150

200

250

300

350

400


2�

Degalai itin dažnai patenka tarp tų veiksnių, kurie turi reikšmingiausios įtakos vartotojų kainų indekso pokyčiams. Kaip parodyta 13 diagramoje, degalų įtaka dažniausiai buvo proinfliacinė (išskyrus 2001–2002 m. ir 2009 m., kai užfiksuotas nežymus defliacinis degalų ir tepalų kainų poveikis). Tenka pastebėti, jog tiesioginė degalų brangimo įtaka infliacijai pastaraisiais metais didėjo. Antai metinė SVKI infliacija 2004–2008 m. sudarė vidutiniškai 3,8 proc., o degalų ir tepalų kainų „indėlis“ siekė vos 0,3 proc. punkto. Tai galima paaiškinti tuo, jog ekonominio pa-kilimo metu infliaciją stiprino ne tiek objektyvūs sąnaudų veiksniai, tarp jų ir degalų kainos, kiek įsismarkavusi paklausa. Tuo tarpu 2010 m. vidutinė metinė SVKI infliacija buvo 1,2 proc., ir degalų kainų įtaka sudarė net 0,8 proc. punkto, 2011 m. – atitinkamai 4,1 proc. ir 0,9 proc. punkto; 2012 m. sausio–gegužės mėn. – 3,3 proc. ir 0,4 proc. punkto.

Trumpuoju laikotarpiu didesnį svorį SVKI (ar VKI) krepšelyje lemia ir didėjančios degalų kai-nos, kadangi einamųjų metų SVKI krepšelio svoriai skaičiuojami remiantis faktiniais ankstesnių metų vartojimo duomenimis. Jei prekė brangsta, o vartotojai nekeičia jos pirkimo įpročių, pre-kės svoris vartojimo krepšelyje didėja. Taigi SVKI svoris su vienerių metų atsilikimu reaguoja ir į degalų kainų, o ne vien vartojimo pokyčius. Kita vertus, ilgalaikė degalų ir tepalų dalies SVKI krepšelyje didėjimo tendencija atskleidžia lietuvių vartojimo įpročių nelankstumą ir vartojimo prioriteto teikimą degalams, palyginti su kitomis prekėmis ir paslaugomis. Antai 2002 m. degalų ir tepalų svoris SVKI buvo 3,4 proc., o šiemet jis sudaro net 6,6 proc. (žr. 13 diagramą), vadinasi, didesnis degalų vartojimas išstūmė kitas prekes ir paslaugas iš vartojimo asortimento. Tai rodo, jog net smarkiai brangstantys degalai neskatino lietuvių riboti degalų vartojimo ar naudoti al-ternatyvias transporto priemones, įskaitant viešąjį transportą. Pavyzdžiui, vartojimo klestėji-mo laikotarpiu 2005–2008 m. keleivių pervežimo apyvarta autobusais ir troleibusais mažėjo vidutiniškai po 1,5 proc. kasmet. Pastaraisiais metais aktyviau atgyja tik keleivių pervežimas geležinkeliais po įvykdytų didžiulių investicijų ir modernizacijos. Žinoma, nenoras „persėsti iš automobilių“ yra ne vien įpročio dalykas, bet taip pat ir akmenėlis į prastai išplėtoto viešojo transporto miestuose „daržą“.

Iš kitos pusės, didelė degalų dalis SVKI krepšelyje atspindi santykinį šalies skurdumą. Dega-lų svoris SVKI Lietuvoje yra vienas didžiausių ES, nepaisant to, jog benzino ir dyzelino kainos yra vienos iš mažiausių. Pavyzdžiui, šiemet vidutinis ES degalų svoris SVKI krepšelyje yra 4,9 proc., todėl degalų kainų pokyčiai atitinkamai turi reikšmingesnės įtakos Lietuvos infliacijos ro-dikliams, ir degalų brangimas šaliai smarkiau kliudo atitikti Mastrichto kriterijų negu daugeliui ES valstybių.

Tiesioginė degalų brangimo įtaka SVKI pastaraisiais metais

didėjo.

Tiesioginė degalų brangimo įtaka SVKI pastaraisiais metais

didėjo.

Degalų dalis var-tojimo krepšelyje

pastarąjį dešimtmetį didėjo – didesnis

degalų vartojimas išstūmė kitas prekes

ir paslaugas.

Degalų dalis var-tojimo krepšelyje

pastarąjį dešimtmetį didėjo – didesnis

degalų vartojimas išstūmė kitas prekes

ir paslaugas.

Degalų brangimas Lietuvai smarkiau

kliudo atitikti Mastrichto kriterijų

negu daugeliui ES valstybių.

Degalų brangimas Lietuvai smarkiau

kliudo atitikti Mastrichto kriterijų

negu daugeliui ES valstybių.

13 diagrama. Vidutinė metinė SVKI infliacija ir degalų kainų įtaka SVKI

-2

0

4

6

8

10

12

2000

m.

2001

m.

2002

m.

2003

m.

2004

m.

2005

m.

2006

m.

2007

m.

2008

m.

2009

m.

2010

m.

2011

m.

2012

m.

01–0

5 m

ėn.

Degalų ir tepalų svoris SVKI (proc.) SVKI infliacija (proc.) Degalų ir tepalų kainų įtaka (proc. punktai)


2�

Įdomus šalies degalų rinkos reiškinys yra vadinamoji „dyzelizacija“. Nors pastarąjį dešimtme-tį didėjo visų degalų rūšių kainos, pirkėjų reakcija į benzino, suskystintų naftos dujų (SND) ir dyzelino kainų pokyčius gerokai skyrėsi. Lietuviai gana lanksčiai reagavo į benzino kainos po-kyčius – didėjant šių degalų kainai, jų vartojimas 2009–2010 m. mažėjo (žr. 14 diagramą). Nuo 2008 m. „viršūnės“ iki 2010 m. benzino suvartojimas nusmuko 32 proc., tuo tarpu jo kaina minėtu laikotarpiu pakilo 15 proc. Atvirkštinė priklausomybė tarp kainos ir suvartoto kiekio 2005–2010 m. egzistavo ir SND rinkoje. Minėtu laikotarpiu SND kaina padidėjo 39 proc., o su-vartojamas kiekis sumažėjo 40 proc. Tuo tarpu dyzelino atveju – atvirkščiai, kad ir kylant kainai, jo vartojimas didėjo (žr. 14 diagramą). 2005–2010 m. dyzelino suvartojimas padidėjo 22 proc., o kaina – 24 proc. Tiesa, net ir dyzelino atveju prieškrizinis suvartojimo rekordas 2010 m. vis dar liko nepasiektas.

Galima konstatuoti, jog tarp automobilių degalų rūšių dyzelinui Lietuvos rinkoje teikiamas aiš-kus prioritetas. Dyzelinių degalų privalumas benzino atžvilgiu yra santykinis pigumas ir mažes-nės degalų sąnaudos tam pačiam atstumui nuvažiuoti. SND atveju pasirinkimui itin svarbus ir brangios automobilinės dujų įrangos veiksnys. Dyzelino populiarėjimas, veikiausiai, tęsis ir toliau, tai plačiausiai vartojami degalai visoje Europos Sąjungoje. Pagal Europos Komisijos pa-teikiamus 2010 m. dyzelino, 95 markės benzino ir SND suvartojimo duomenis, ES degalų varto-jimas tarp šių trijų rūšių pasiskirstė taip: 70,2 proc., 28,3 proc. ir 1,5 proc. Atitinkamos Lietuvos proporcijos buvo 68,8 proc., 20,1 proc. ir 11,1 proc. Panašūs ir tyrimų bendrovės RAIT 2012 m. balandį atlikto tyrimo rezultatai. Pasak šio tyrimo, 54 proc. automobilių savininkų Lietuvoje naudoja dyzeliną, 37 proc. – 95 markės benziną, 11 proc. – SND, 4 proc. – 98 markės benziną. Apklausiamieji galėjo pasirinkti keletą atsakymo variantų.

Europos Sąjungos mastu benzino vartojimas populiaresnis Graikijoje, Kipre, Maltoje, Skandina-vijos šalyse, Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje. Tuo tarpu kontinentinės Europos vakarinėje dalyje aiškiai dominuoja dyzeliniai degalai. Įdomu, jog didžiausia pigiausių degalų – SND – proporci-ja užfiksuota Bulgarijoje (14,3 proc.), Lietuvoje (11,1 proc.) ir Lenkijoje (9,4 proc.). Tai taip pat patvirtina išvadą, jog lietuviai, remdamiesi ekonominiais motyvais, racionalizuoja degalų, bet ne transporto rūšių pasirinkimą. Tiesa, SND vartojimo dalis pastaraisiais metus mūsų šalyje pastebimai sumažėjo – nuo 19,6 proc. 2005 m., matyt, tam įtakos turėjo jau minėtas brangios dujų įrangos veiksnys.

Brangstant benzi-nui ir automobilių dujoms, jų vartojimas mažėjo, o dyzelino – didėjo, net ir kylant jo kainai.

Brangstant benzi-nui ir automobilių dujoms, jų vartojimas mažėjo, o dyzelino – didėjo, net ir kylant jo kainai.

Lietuviai racionali-zuoja degalų, bet ne transporto rūšių pasi-rinkimą.

Lietuviai racionali-zuoja degalų, bet ne transporto rūšių pasi-rinkimą.

14 diagrama. Benzino ir dyzelinių degalų suvartojimas ir kainos

Benzinas Dyzeliniai degalai

0

200

400

600

800

1000

1200

0

0,5

1

1,5

2

2,5

3

3,5

4

Suvartotas kiekis (tūkst. t) Kaina* (Lt/l, skalė dešinėje)

0

50100

150200

250

300350

400450

500

2003

m.

2004

m.

2005

m.

2006

m.

2007

m.

2008

m.

2009

m.

2010

m.

0

0,5

1

1,5

2

2,5

3

3,5

4

4,5

2003

m.

2004

m.

2005

m.

2006

m.

2007

m.

2008

m.

2009

m.

2010

m.

* 2003–2004 m. pateikta gruodžio mėn. kaina.


28

Derėtų įvertinti ir tai, jog 2009–2010 m. dėl ekonomikos nuosmukio veikiausiai padidėjo šešė-linėje rinkoje nuperkamas degalų kiekis, todėl degalų suvartojimas buvo didesnis nei oficialus. Jau minėtos tyrimų bendrovės RAIT apklausos duomenimis, 22 proc. Lietuvos vairuotojų dega-lus perka ne degalinėse: 15 proc. jų pigesnius degalus perka turguje ir kitose vietose, 7 proc. – Kaliningrado srityje, Baltarusijoje ir Lenkijoje. Taigi šešėlinės degalų rinkos įtaka yra ženkli. Neatmestina prielaida, jog nelegalią degalų prekybą paskatino ne tik ekonomikos nuosmukis (sumažėjusios pajamos ir didesnis nedarbas – t.y. didesnės galimybės „įsidarbinti“ šešėlinėje degalų rinkoje), bet ir padidėjusios kainos.

Tarptautinės kelių transporto sąjungos (TKTS) duomenimis, kaimyninėse šalyse – Baltarusijoje, Rusijoje – degalai yra beveik perpus pigesni nei Lietuvoje. Antai 24-ąją 2012 m. savaitę vidutinė 95 markės benzino kaina mūsų šalyje buvo 4,88 Lt už litrą, Baltarusijoje – 2,41 Lt, Rusijoje – 2,45 Lt; atitinkama dyzelino kaina – 4,55 Lt, 2,45 Lt ir 2,49 Lt už litrą.

Negana to, baltarusiškus degalus praėjusiais metais lietuviams atpigino masyvi Baltarusijos rublio devalvacija. Jei Lietuvoje ir Rusijoje per pastaruosius dvejus metus degalų kainos nuose-kliai didėjo, tai Baltarusijoje benzinas atpigo maždaug penktadaliu, o dyzelino kaina iš esmės nepakito. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro skelbiama TKTS informacija rodo, jog 24-ąją 2010 m. savaitę 95 markės benzinas Lietuvoje kainavo 4,19 Lt, Baltarusijoje – 3,06 Lt, Rusijoje – 2,27 Lt, o dyzelino – 3,64 Lt, 2,44 Lt ir 1,87 Lt. Nenuostabu, jog importuotų degalų konkurencija išlieka aštri net esant jų pervežimo per sieną apribojimams ir iš Lietuvos, ir iš Baltarusijos pusės. Degalų importo padidėjimą sunkmečiu fiksavo ir oficialioji statistika. Pa-vyzdžiui, Statistikos departamento duomenimis, iš Baltarusijos 2009 m. buvo importuota 24,1 tūkst. t dyzelino, 2010 m. – 46,8 tūkst. t, o 2011 m. – 256,7 tūkst. t.

Kaip parodyta 15 diagramoje, 2005–2008 m. mažmeninė degalų prekyba išgyveno „auksinius“ laikus: apyvartos kreivė nuolat judėjo aukštyn, kaip ir degalų kainos. Taigi realybė prieštaravo klasikiniams ekonomikos postulatams, nes didėjant degalų kainai, didėjo ir jų paklausa. Kita

Baltarusiškus de-galus pastaraisiais

metais atpigino ir masyvi Baltarusijos

rublio devalvacija.

Baltarusiškus de-galus pastaraisiais

metais atpigino ir masyvi Baltarusijos

rublio devalvacija.

1� diagrama. Degalų mažmeninės prekybos indeksas ir degalų kainos

0

1

2

3

4

5

6

2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m.

0

20

40

60

80

100

120

140

160

Dyzelino kaina (Lt/l)

95 benzino kaina (Lt/l)

Mažmeninės prekybos indeksas* (2005 m. = 100, palyginamosiomis kainomis, skalė dešinėje)

* Sezono įtaka pašalinta Tramo/Seats metodu.


29

vertus, 2006–2007 m. sandūroje ir antroje 2008 m. pusėje degalų kainos mažėjo, ir į tai pirkėjai sureagavo dar staigesniu paklausos šuoliu. Be to, daugelis skubėjo apsirūpinti degalais 2008 m. gruodį ir sukėlė ažiotažinę degalų paklausą, mat nuo 2009 m. sausio 1 d. buvo padidinti akcizai benzinui (+38,4 ct/l) ir dyzelinui (+19,3 ct/l) bei PVM tarifas.

Pirmasis ir rimčiausias sukrėtimas, pakeitęs mažmeninės degalų prekybos trajektoriją, buvo 2008–2009 m. ekonomikos krizė. 2009 m. mažmeninės degalų prekybos apyvarta palygina-mosiomis kainomis sumažėjo 22,7 proc., o 2010 m. – dar 9,5 proc., palyginti su ankstesniais metais. Šiuo laikotarpiu sunku iškristalizuoti vien kainų įtaką pirkėjų elgesiui, kadangi svarbiau-sias neigiamas paklausos veiksnys buvo ekonomikos nuosmukis. Kita vertus, minėtu laikotar-piu kainos didėjo, todėl veikė ir chrestomatinis kainos–paklausos dėsnis – paklausa mažėjo. Trečia, nors oficialių statistinių duomenų nėra, iš žiniasklaidos priemonių galima spręsti, jog šiuo laikotarpiu didėjo šešėlinio degalų „importo“ mastas, todėl statistikų registruojama pre-kybos apyvarta atitinkamai „prigeso“. Įtakos taip pat turėjo tarptautinių reisų vairuotojų, itin akylai stebinčių degalų kainas, galimybė greitai persiorientuoti į kaimyninių šalių degalų rin-kas – tam „nepagelbėjo“ ir smarkiai atpigęs Lenkijos zlotas.

Mažmeninės degalų prekybos kreivė vėl ėmė kilti 2011 m., kai ekonomikos sustiprėjimas tapo akivaizdesnis. Buvo užfiksuotas 10,8 proc. metinis apyvartos padidėjimas, nors degalų brangimas anaiptol nebuvo iš menkųjų. Benzinas 2011 m. buvo vidutiniškai 48 ct/l, o dyzeli-nas – net 75 ct/l brangesnis nei 2010 m. (įskaitant akcizo dyzelinui padidėjimą 9,6 ct/l). Galima konstatuoti, jog praėjusiais metais vartotojai iš esmės nereagavo į didėjančias kainas. Degalų apyvartos kilimą skatino ekonomikos atsigavimas, aktyvesnis transporto sektorius ir geresnės gyventojų galimybės įpirkti degalus. Antraeilės teigiamos įtakos, veikiausiai, turėjo ir Lietuvos bei Baltarusijos degalų prekybos apribojimai. Nors Lenkijos zlotas taip pat buvo silpnas, tai nesutrukdė mažmeninės degalų prekybos pagyvėjimui.

Degalų vartotojai į kainas akivaizdžiai ėmė reaguoti tik šiemet, kuomet degalinių švieslentėse ėmė šmėžuoti maždaug 5 Lt/l kainos. Degalų pabrangimas 2012 m. sausį–balandį, palyginti su atitinkamu 2011 m. laikotarpiu, buvo kuklesnis negu 2010 m. ar 2011 m.: benzino kaina padidė-jo 34 ct/l, o dyzelinių degalų – 42 ct/l. Vis dėlto mažmeninės degalų prekybos plėtra itin staigiai prarado pagreitį (žr. 15 diagramą). 2012 m. sausį mažmeninės degalų prekybos apyvarta paly-ginamosiomis kainomis buvo 12,1 proc. didesnė negu atitinkamą 2011 m. mėnesį, vasarį – tik 3,2 proc. didesnė, kovą – 1,9 proc. didesnė, o balandį degalų prekybos apyvarta smuko 3,1 proc. Aukščiau minėto RAIT tyrimo duomenimis, 41 proc. turinčiųjų automobilius teigė, kad šiemet jie vartojo mažiau degalų nei tuo pačiu metu praėjusiais metais, 6 proc. vartojo daugiau degalų, 50 proc. nepakeitė vartojimo įpročių, o 3 proc. nenurodė, kaip pasikeitė jų degalų vartojimas. Galima daryti išvadą, jog vartotojų elgesiui iš tiesų įtakos turėjo ne tik ir net ne tiek degalų brangimo sparta, kiek itin ryški psichologinė kainos kartelė.

2011 m. degalų vartojimas iš esmės nereagavo į kainų didėjimą.

2011 m. degalų vartojimas iš esmės nereagavo į kainų didėjimą.

Šiemet fiksuojamas mažmeninės degalų prekybos kritimas yra ne tiek degalų bran-gimo spartos, kiek pasiektos psichologi-nės kainos kartelės – 5 Lt/l – pasekmė.

Šiemet fiksuojamas mažmeninės degalų prekybos kritimas yra ne tiek degalų bran-gimo spartos, kiek pasiektos psichologi-nės kainos kartelės – 5 Lt/l – pasekmė.


30

PRIEDAS

1 lentelė. Pagrindiniai ekonominiai ir finansiniai rodikliai 2003–2014 m.

2003

m.

2004

m.

2005

m.

2006

m.

2007

m.

2008

m.

2009

m.

2010

m.

2011

m.

2012

m.

(fakt

as)

2012

m.

(pro

gnoz

ė)

2013

m.

(pro

gnoz

ė)

2014

m.

(pro

gnoz

ė)

Realiojo BVP metinis pokytis (proc.)

10,3 7,4 7,8 7,8 9,8 2,9 –14,8 1,4 5,93,9

(I ketv.)3,5 4,0 4,0

Nominalusis BVP (mlrd. Lt)

57,232 62,997 72,402 83,227 99,229 112,084 91,914 95,074 106,01925,249 (I ketv.)

112,381 120,247 128,665

Valdžios sektoriaus balansas (ESS’95, proc. BVP)

–1,3 –1,5 –0,5 –0,4 –1,0 –3,3 –9,4 –7,2 –5,5 - –3,0 –3,5 –3,5

Vidutinė metinė inflia-cija pagal SVKI (proc.)

–1,1 1,2 2,7 3,8 5,8 11,1 4,2 1,2 4,13,9

(gegužė)2,5 3,0 3,0

Einamosios sąskaitos balansas (proc. BVP)

–6,7 –7,6 –7,1 –10,6 –14,4 –12,9 4,2 1,5 –1,6 - –3,0 –4,0 –6,0

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių, IV ketv., Lt)

1207,9 1310,2 1453,4 1731,7 2052,0 2319,1 2118,3 2121,5 2175,02138,1 (I ketv.)

2218,5 2274,0 2353,6

Vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokes-čio metinis pokytis (be individualių įmonių, IV ketv., proc.)

5,5 8,5 10,9 19,1 18,5 13,0 –8,7 0,2 2,53,2

(I ketv.)2,0 2,5 3,5

Nedarbo lygis (tyrimo duomenimis, vidutinis, proc.)

12,4 11,4 8,3 5,6 4,3 5,8 13,7 17,8 15,414,5

(I ketv.)14,0 12,0 10,0

Bankų klientams suteiktos paskolos (laikotarpio pabaigoje, mlrd. Lt)*

12,099 16,898 25,957 38,641 60,114 71,441 61,558 58,338 54,00953,690 (I ketv.)

54,009 55,089 57,844

Bankų klientams su-teiktų paskolų metinis pokytis (proc.)*

52,5 39,7 53,6 48,9 43,9 18,8 –13,8 –5,2 –7,6–6,9

(I ketv.)0,0 2,0 5,0

Indėliai ir akredityvai (laikotarpio pabaigoje, mlrd. Lt)*

13,574 17,860 25,133 30,293 40,109 38,232 41,073 45,443 43,17443,261 (I ketv.)

45,333 47,599 51,407

Indėlių ir akredityvų metinis pokytis (proc.)*

16,2 31,6 40,7 20,5 23,4 –4,7 7,4 10,6 –5,0–3,3

(I ketv.)5,0 5,0 8,0

Vidutinė paskolų litais palūkanų norma (laiko-tarpio pabaigoje, proc.)

5,07 5,67 4,70 5,37 8,61 10,08 8,14 5,62 5,265,80

(balandis)5,50 5,75 5,75

* 2003–2006 m. ir 2007–2014 m. paskolų ir indėlių duomenys bei prognozės nėra griežtai palyginami dėl metodologijos pokyčių.


31

2 lentelė. Ekonomikos sektorių santykinė svarba ir augimo tempai

Santykinė dalis (proc.) Metinis pokytis palyginamosiomis kainomis (proc.)

2008 m. I ketv.

2009 m. I ketv.

2010 m. I ketv.

2011 m. I ketv.

2012 m. I ketv.

2008 m. I ketv.

2009 m. I ketv.

2010 m. I ketv.

2011 m. I ketv.

2012 m. I ketv.

Bendroji pridėtinė vertė* 100,0 100,0 100,0 100,0 100,0 7,3 –13,8 –0,9 5,9 3,9

Žemės ūkis, medžioklė, miškininkystė ir žuvininkystė

1,5 1,4 2,5 2,2 2,1 0,2 –27,9 27,1 10,6 3,6

Išgaunamoji pramonė ir energetika 5,2 6,3 6,7 5,9 5,8 –0,3 –7,9 11,0 –14,8 –3,5

Apdirbamoji pramonė 19,1 17,1 17,8 21,3 21,6 10,4 –17,9 0,6 18,3 5,0

Statyba 9,0 5,7 4,5 4,5 5,2 8,5 –40,9 –21,1 14,1 10,8

Prekyba; viešbučiai ir restoranai; transportas

29,8 29,3 29,9 30,4 30,8 9,9 –19,2 –1,9 9,3 4,9

Informacija ir ryšiai 3,5 4,1 3,8 3,2 3,2 –1,1 8,6 –6,9 0,6 6,5

Finansinė ir draudimo veikla 3,8 3,2 2,8 2,7 2,7 8,3 –3,1 0,9 5,7 2,2

Nekilnojamojo turto operacijos 7,3 8,0 7,1 6,6 6,4 12,2 1,5 1,6 –0,5 5,6

Profesinė, mokslinė, techninė, administravimo ir aptarnavimo veikla

5,4 6,1 5,7 5,5 5,3 11,8 –14,3 –1,1 1,0 1,7

Viešasis valdymas; paslaugos socialinei sferai ir komunalinė veikla

13,7 16,9 17,3 15,9 15,1 0,4 2,8 –1,9 –1,3 0,6

Meninė, pramoginė veikla; namų ūkių paslaugos 1,8 2,0 2,0 1,8 1,8 –4,2 –9,3 –12,8 0,7 2,9

* BVP gaunamas susumavus bendrąją pridėtinę vertę bei gaminių mokesčius ir atėmus subsidijas.

3 lentelė. Eksportas pagal prekių grupes (mln. Lt)

EksportasUžsienio prekybos

balansas f.o.b. kainomis (proc.)*

2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. I ketv.

Santykinė dalis 2012 m. I ketv. (proc.)

Metinis poky-tis 2012 m.

I ketv. (proc.)

2011 m. I ketv.

2012 m. I ketv.

Iš viso 4 3192 55 511 40 732 54 039 69 643 17 598 100,0 11,5 –4,1 –5,0

Mineraliniai produktai 5902 13 825 8746 12 733 17 804 4454 25,3 18,7 –22,0 –25,9

Žemės ūkio ir maisto produktai 7346 8893 7979 9710 11 565 2877 16,3 9,6 9,8 8,1

Mašinos ir įrengimai 5589 5915 4078 5643 7184 1841 10,5 26,3 –16,2 –5,8

Chemijos pramonės produkcija 3477 5354 3695 4397 6384 1812 10,3 12,7 –7,1 –5,1

Plastikai, kaučiukas ir jų dirbiniai 3430 3304 2751 3677 4323 1148 6,5 16,6 16,8 17,2

Transporto priemonės 4557 4757 2956 4196 5331 1016 5,8 –24,5 –6,8 –14,7

Baldai 2665 2646 2404 2875 3562 985 5,6 21,8 74,3 73,5

Tekstilė ir tekstilės dirbiniai 3263 3059 2625 3225 3666 939 5,3 1,2 11,7 16,2

Mediena, popierius ir jų dirbiniai 2660 2465 2004 2900 3585 933 5,3 10,0 17,6 19,1

Metalai ir jų dirbiniai 2262 2647 1817 2421 3259 821 4,7 10,7 –8,4 –7,3

Kitos prekės 2041 2646 1676 2259 2980 772 4,4 12,6 1,5 1,8

* Atitinkamos prekių grupės apyvartos dalis; importo vertė perskaičiuota f.o.b. kainomis.


32

4 lentelė. Pagrindiniai Lietuvos užsienio prekybos partneriai 2012 m. I ketv.

Eksportas ImportasUžsienio prekybos

balansas f.o.b. kainomis (proc.)*

Mln. Lt Santykinė dalis

(proc.)

Metinis pokytis (proc.)

Mln. Lt Santykinė dalis

(proc.)

Metinis pokytis (proc.)

2011 m. I ketv.

2012 m. I ketv.

Iš viso 17 598,2 100,0 11,5 20 457,1 100,0 13,4 –4,1 –5,0

Europos Sąjunga 11 474,8 65,2 18,7 10 704,8 52,3 6,6 0,7 6,0

NVS** 4700,7 26,7 10,4 8274,6 40,4 24,0 –19,6 –25,2

Kitos valstybės 1422,6 8,1 –23,4 1477,7 7,2 12,0 19,4 0,7

Rusija 3025,9 17,2 23,4 7516,8 36,7 25,0 –39,9 –40,5

Latvija 1782,2 10,1 25,1 1113,6 5,4 –2,9 13,3 25,5

Jungtinė Karalystė 1518,5 8,6 2,2 k. 388,1 1,9 33,7 43,3 60,9

Vokietija 1499,4 8,5 3,4 1828,2 8,9 1,0 –8,5 –7,3

Nyderlandai 1286,1 7,3 21,3 1101,7 5,4 18,3 9,0 10,3

Estija 1271,9 7,2 39,2 508,3 2,5 –0,7 30,6 45,0

Lenkija 977,4 5,6 –12,1 1801,8 8,8 19,2 –12,7 –27,3

Prancūzija 681,0 3,9 –6,3 413,8 2,0 –15,0 22,2 26,8

Baltarusija 646,7 3,7 –38,5 462,6 2,3 27,1 50,5 19,1

Švedija 635,5 3,6 16,3 615,2 3,0 2,8 –2,0 4,2

Ukraina 626,5 3,6 71,8 133,6 0,7 –33,9 31,0 66,3

Danija 372,9 2,1 –0,1 365,0 1,8 11,4 9,0 3,6

Norvegija 352,5 2,0 21,0 62,0 0,3 –7,1 64,3 71,4

Italija 323,3 1,8 9,9 542,8 2,7 –1,0 –27,8 –22,9

Suomija 223,8 1,3 –5,5 391,3 1,9 6,8 –19,0 –24,8

JAV 219,6 1,2 –66,0 201,1 1,0 –21,5 45,2 6,9

Kazachstanas 212,4 1,2 –24,0 148,0 0,7 2,5 k. 66,1 20,4

Belgija 208,4 1,2 –8,7 605,9 3,0 8,6 –39,8 –46,8

Ispanija 152,2 0,9 12,8 192,8 0,9 –16,7 –23,9 –9,2

Čekija 139,8 0,8 27,4 268,3 1,3 27,2 –29,2 –29,1

Togas 101,7 0,6 109,9 k. 21,1 0,1 - 100,0 67,1

Vengrija 100,2 0,6 41,1 137,0 0,7 5,3 –27,0 –13,0

Turkija 88,0 0,5 –22,7 101,7 0,5 32,8 22,0 –4,7

Airija 71,7 0,4 –3,5 29,8 0,1 –38,4 23,6 43,4

Kinija 63,0 0,4 2,3 k. 420,4 2,1 12,8 –85,7 –72,8

Kirgizija 59,7 0,3 2,0 k. 0,4 0,0 –88,0 79,5 98,7

Austrija 56,7 0,3 26,8 137,0 0,7 28,7 –38,7 –39,3

Tadžikistanas 51,9 0,3 2,3 k. 0,0 0,0 - 100,0 100,0

Rumunija 44,2 0,3 34,2 37,5 0,2 31,1 9,6 10,7

Egiptas 40,6 0,2 6,8 16,1 0,1 3,3 k. 78,3 45,4

Slovakija 39,6 0,2 38,5 93,3 0,5 8,6 –48,2 –38,3

Afganistanas 33,9 0,2 14,5 k. 0,3 0,0 –77,4 33,1 98,4

* Užsienio prekybos su atitinkama šalimi apyvartos dalis; importo vertė perskaičiuota f.o.b. kainomis.** Armėnija, Azerbaidžanas, Baltarusija, Kazachstanas, Kirgizija, Moldova, Rusija, Tadžikistanas, Turkmėnistanas, Ukraina, Uzbekistanas.

Skelbiant, dauginant ar platinant bet kokią šios apžvalgos informaciją, nuoroda į SEB banką būtina.

© SEB bankas, 2012

Tiražas 700 egz. Leidykla TEV, Akademijos g. 4, LT-08412 Vilnius Spausdino UAB „Petro ofsetas“, Savanorių pr. 174D, LT-03153 Vilnius

SEB bankas siūlo šiuos analitinius ir informacinius nemokamus leidinius, kuriuos galima rasti ir užsiprenumeruoti interne-to tinklalapyje www.seb.lt:

Makroekonomikos leidiniai

Lietuvos makroekonomikos apžvalgaKetvirtinis leidinys, kuriame analizuojamos Lietuvos ekonominės ir politinės aplinkos tendencijos bei pateikiamos pagrindinių makroekonominių rodiklių prognozės.

„Makrokomentaras“ Nereguliarus komentaras aktualia ekonomikos arba politikos tema.

Lithuanian Macroeconomic Review Quarterly macroeconomic outlook of Lithuania and forecasts of main macroeconomic indicators.

Eastern European Outlook Semiannual economic review and forecasts for CEE countries: Russia, Ukraine, Estonia, Latvia, Lithuania and Poland.

Nordic OutlookQuarterly global economic review and forecasts of main macroeconomic indicators for largest world’s economies, Nordic and Eastern European countries.

Namų ūkių finansų apžvalgos

„Namų ūkių finansinio turto barometras“ Lietuvos gyventojų finansinio turto ketvirtinė apžvalga.

Baltic Household Outlook Semiannual review of household finances in Lithuania, Latvia and Estonia.

Finansų rinkų leidiniai

Biržos laikmatis Svarbiausios pasaulio ir Baltijos šalių akcijų, valiutų ir palūkanų aktualijos kiekvieną darbo dieną.

Ekonominių rodiklių kalendorius Skelbiami svarbiausi kitos savaitės makroekonomikos rodikliai didžiausiose pasaulio valstybėse, jų prognozės ir naujausi duomenys.

Investicijų ir pensijų fondų veiklos apžvalgos

Finansų rinkų apžvalga ir investicinių fondų veiklos rezultatai

SEB investicijų valdymo valdomų ir platinamų investicinių fondų rezultatai ir mėnesinė rinkų apžvalga.

lietuvos makroekonomikos apžvalga - seb bankas · 2013-11-20 · apie seb banką seb bankas skiria...

Documents