TURINYS

I SKIRSNIS. LIETUVOS VALSTYB� II SKIRSNIS. ŽMOGUS IR VALSTYB� III SKIRSNIS. VISUOMEN� IR VALSTYB� IV SKIRSNIS. TAUTOS �KIS IR DARBAS V SKIRSNIS. SEIMAS VI SKIRSNIS. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VII SKIRSNIS. LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYB� VIII SKIRSNIS. KONSTITUCINIS TEISMAS IX SKIRSNIS. TEISMAS X SKIRSNIS. VIETOS SAVIVALDA IR VALDYMAS XI SKIRSNIS. FINANSAI IR VALSTYB�S BIUDŽETAS XII SKIRSNIS. VALSTYB�S KONTROL� XIII SKIRSNIS. UŽSIENIO POLITIKA IR VALSTYB�S GYNIMAS XIV SKIRSNIS. KONSTITUCIJOS KEITIMAS BAIGIAMIEJI NUOSTATAI

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJOS SUDEDAMOJI DALIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS �STATYMAS D�L LIETUVOS VALSTYB�S LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS AKTAS D�L LIETUVOS RESPUBLIKOS NESIJUNGIMO � POSTSOVIETINES RYT� S�JUNGAS LIETUVOS RESPUBLIKOS �STATYMAS D�L LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJOS �SIGALIOJIMO TVARKOS LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS AKTAS D�L LIETUVOS RESPUBLIKOS NARYST�S EUROPOS S�JUNGOJE

(Lietuvos Respublikos pilie�i� priimta 1992 m. spalio 25 d. referendume)

LIETUVI� TAUTA

– prieš daugel� amži� suk�rusi Lietuvos valstyb,

– jos teisinius pamatus grindusi Lietuvos Statutais ir Lietuvos Respublikos

Konstitucijomis,

– šimtmeiais atkakliai gynusi savo laisv ir nepriklausomyb,

– išsaugojusi savo dvasi�, gimt�j� kalb�, rašt� ir paproius,

– �k�nydama prigimtin žmogaus ir Tautos teis laisvai gyventi ir kurti savo

t�v� ir prot�vi� žem�je - nepriklausomoje Lietuvos valstyb�je,

– puosel�dama Lietuvos žem�je tautin santarv,

– siekdama atviros, teisingos, darnios pilietin�s visuomen�s ir teisin�s

valstyb�s,

atgimusios Lietuvos valstyb�s piliei� valia priima ir skelbia ši�

KONSTITUCIJ�

I SKIRSNIS

LIETUVOS VALSTYB�

1 straipsnis

Lietuvos valstyb� yra nepriklausoma demokratin� respublika.

2 straipsnis

Lietuvos valstyb kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai.

3 straipsnis

Niekas negali varžyti ar riboti Tautos suvereniteto, savintis visai Tautai

priklausani� suvereni� gali�.

Tauta ir kiekvienas pilietis turi teis priešintis bet kam, kas prievarta k�sinasi

� Lietuvos valstyb�s nepriklausomyb, teritorijos vientisum�, konstitucin

santvark�.

4 straipsnis

Aukšiausi� suvereni� gali� Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai

išrinktus savo atstovus.

5 straipsnis

Valstyb�s valdži� Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir

Vyriausyb�, Teismas.

Valdžios galias riboja Konstitucija.

Valdžios �staigos tarnauja žmon�ms.

6 straipsnis

Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas.

Kiekvienas savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija.

7 straipsnis

Negalioja joks �statymas ar kitas aktas priešingas Konstitucijai.

Galioja tik paskelbti �statymai.

�statymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomyb�s.

8 straipsnis

Valstybin�s valdžios ar jos institucijos užgrobimas smurtu laikomi

antikonstituciniais veiksmais, yra neteis�ti ir negalioja.

9 straipsnis

Svarbiausi Valstyb�s bei Tautos gyvenimo klausimai sprendžiami

referendumu.

�statymo nustatytais atvejais referendum� skelbia Seimas.

Referendumas taip pat skelbiamas, jeigu jo reikalauja ne mažiau kaip 300

t�kstani� piliei�, turini� rinkim� teis.

Referendumo skelbimo ir vykdymo tvark� nustato �statymas.

10 straipsnis

Lietuvos valstyb�s teritorija yra vientisa ir nedalijama � jokius valstybinius

darinius.

Valstyb�s sienos gali b�ti keiiamos tik Lietuvos Respublikos tarptautine

sutartimi, kai j� ratifikuoja 4/5 vis� Seimo nari�.

11 straipsnis

Lietuvos valstyb�s teritorijos administracinius vienetus ir j� ribas nustato

�statymas.

12 straipsnis

Lietuvos Respublikos pilietyb� �gyjama gimstant ir kitais �statymo

nustatytais pagrindais.

Išskyrus �statymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali b�ti kartu

Lietuvos Respublikos ir kitos valstyb�s pilietis.

Pilietyb�s �gijimo ir netekimo tvark� nustato �statymas.

13 straipsnis

Lietuvos valstyb� globoja savo pilieius užsienyje.

Draudžiama išduoti Lietuvos Respublikos piliet� kitai valstybei, jeigu

Lietuvos Respublikos tarptautin� sutartis nenustato kitaip.

14 straipsnis

Valstybin� kalba - lietuvi� kalba.

15 straipsnis

Valstyb�s v�liavos spalvos - geltona, žalia, raudona.

Valstyb�s herbas - baltas Vytis raudoname lauke.

Valstyb�s herb�, v�liav� ir j� naudojim� nustato �statymai.

16 straipsnis

Valstyb�s himnas - Vinco Kudirkos "Tautiška giesm�".

17 straipsnis

Lietuvos valstyb�s sostin� yra Vilniaus miestas - ilgaamž� istorin� Lietuvos

sostin�.

II SKIRSNIS

ŽMOGUS IR VALSTYB�

18 straipsnis

Žmogaus teis�s ir laisv�s yra prigimtin�s.

19 straipsnis

Žmogaus teis � gyvyb saugo �statymas.

20 straipsnis

Žmogaus laisv� nelieiama.

Niekas negali b�ti savavališkai sulaikytas arba laikomas suimtas. Niekam

neturi b�ti atimta laisv� kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias

proced�ras, kokias yra nustats �statymas.

Nusikaltimo vietoje sulaikytas asmuo per 48 valandas turi b�ti pristatytas �

teism�, kur sulaikytajam dalyvaujant sprendžiamas sulaikymo pagr�stumas.

Jeigu teismas nepriima nutarimo asmen� suimti, sulaikytasis tuojau pat

paleidžiamas.

21 straipsnis

Žmogaus asmuo nelieiamas.

Žmogaus orum� gina �statymas.

Draudžiama žmog� kankinti, žaloti, žeminti jo orum�, žiauriai su juo elgtis,

taip pat nustatyti tokias bausmes.

Su žmogumi, be jo žinios ir laisvo sutikimo, negali b�ti atliekami moksliniai

ar medicinos bandymai.

22 straipsnis

Žmogaus privatus gyvenimas nelieiamas.

Asmens susirašin�jimas, pokalbiai telefonu, telegrafo pranešimai ir kitoks

susižinojimas nelieiami.

Informacija apie privat� asmens gyvenim� gali b�ti renkama tik motyvuotu

teismo sprendimu ir tik pagal �statym�.

�statymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirt� savavališko ar neteis�to

kišimosi � jo asmenin� ir šeimynin� gyvenim�, k�sinimosi � jo garb ir orum�.

23 straipsnis

Nuosavyb� nelieiama.

Nuosavyb�s teises saugo �statymai.

Nuosavyb� gali b�ti paimama tik �statymo nustatyta tvarka visuomen�s

poreikiams ir teisingai atlyginama.

24 straipsnis

Žmogaus b�stas nelieiamas.

Be gyventojo sutikimo �eiti � b�st� neleidžiama kitaip, kaip tik teismo

sprendimu arba �statymo nustatyta tvarka tada, kai reikia garantuoti vieš�j�

tvark�, sulaikyti nusikalt�l�, gelb�ti žmogaus gyvyb, sveikat� ar turt�.

25 straipsnis

Žmogus turi teis tur�ti savo �sitikinimus ir juos laisvai reikšti.

Žmogui neturi b�ti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informacij� bei id�jas.

Laisv� reikšti �sitikinimus, gauti ir skleisti informacij� negali b�ti ribojama

kitaip, kaip tik �statymu, jei tai b�tina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir

orumui, privaiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai.

Laisv� reikšti �sitikinimus ir skleisti informacij� nesuderinama su

nusikalstamais veiksmais - tautin�s, rasin�s, religin�s ar socialin�s

neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir

dezinformacija.

Pilietis turi teis �statymo nustatyta tvarka gauti valstyb�s �staig� turim�

informacij� apie j�.

26 straipsnis

Minties, tik�jimo ir s�žin�s laisv� yra nevaržoma.

Kiekvienas žmogus turi teis laisvai pasirinkti bet kuri� religij� arba tik�jim�

ir vienas ar su kitais, privaiai ar viešai j� išpažinti, atlikin�ti religines

apeigas, praktikuoti tik�jim� ir mokyti jo.

Niekas negali kito asmens versti nei b�ti veriamas pasirinkti ar išpažinti

kuri� nors religij� arba tik�jim�.

Žmogaus laisv� išpažinti ir skleisti religij� arba tik�jim� negali b�ti apribota

kitaip, kaip tik �statymu ir tik tada, kai b�tina garantuoti visuomen�s

saugum�, vieš�j� tvark�, žmoni� sveikat� ir dorov, taip pat kitas asmens

pagrindines teises ir laisves.

T�vai ir glob�jai nevaržomi r�pinasi vaik� ir globotini� religiniu ir

doroviniu aukl�jimu pagal savo �sitikinimus.

27 straipsnis

Žmogaus �sitikinimais, praktikuojama religija ar tik�jimu negali b�ti

pateisinamas nusikaltimas ar �statym� nevykdymas.

28 straipsnis

�gyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisv�mis, žmogus privalo

laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir �statym�, nevaržyti kit�

žmoni� teisi� ir laisvi�.

29 straipsnis

�statymui, teismui ir kitoms valstyb�s institucijoms ar pareig�nams visi

asmenys lyg�s.

Žmogaus teisi� negalima varžyti ir teikti jam privilegij� d�l jo lyties, ras�s,

tautyb�s, kalbos, kilm�s, socialin�s pad�ties, tik�jimo, �sitikinim� ar paži�r�

pagrindu.

30 straipsnis

Asmuo, kurio konstitucin�s teis�s ar laisv�s pažeidžiamos, turi teis kreiptis

� teism�.

Asmeniui padarytos materialin�s ir moralin�s žalos atlyginim� nustato

�statymas.

31 straipsnis

Asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas ne�rodytas �statymo nustatyta

tvarka ir pripažintas �siteis�jusiu teismo nuosprendžiu.

Asmuo, kaltinamas padars nusikaltim�, turi teis, kad jo byl� viešai ir

teisingai išnagrin�t� nepriklausomas ir bešališkas teismas.

Draudžiama versti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar

artimus giminaiius.

Bausm� gali b�ti skiriama ar taikoma tik remiantis �statymu.

Niekas negali b�ti baudžiamas už t� pat� nusikaltim� antr� kart�.

Asmeniui, kuris �tariamas padars nusikaltim�, ir kaltinamajam nuo j�

sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teis� � gynyb�,

taip pat ir teis� tur�ti advokat�.

32 straipsnis

Pilietis gali laisvai kilnotis ir pasirinkti gyvenam�j� viet� Lietuvoje, gali

laisvai išvykti iš Lietuvos.

Šios teis�s negali b�ti varžomos kitaip, kaip tik �statymu ir jeigu tai b�tina

valstyb�s saugumui, žmoni� sveikatai apsaugoti, taip pat vykdant

teisingum�.

Negalima drausti pilieiui gr�žti � Lietuv�.

Kiekvienas lietuvis gali apsigyventi Lietuvoje.

33 straipsnis

Pilieiai turi teis dalyvauti valdant savo šal� tiek tiesiogiai, tiek per

demokratiškai išrinktus atstovus, taip pat teis lygiomis s�lygomis stoti �

Lietuvos Respublikos valstybin tarnyb�.

Pilieiams laiduojama teis� kritikuoti valstyb�s �staig� ar pareig�n� darb�,

apsk�sti j� sprendimus. Draudžiama persekioti už kritik�.

Pilieiams laiduojama peticijos teis�, kurios �gyvendinimo tvark� nustato

�statymas.

34 straipsnis

Pilieiai, kuriems rinkim� dien� yra sukak 18 met�, turi rinkim� teis.

Teis b�ti išrinktam nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija ir rinkim�

�statymai.

Rinkimuose nedalyvauja pilieiai, kurie teismo pripažinti neveiksniais.

35 straipsnis

Pilieiams laiduojama teis� laisvai vienytis � bendrijas, politines partijas ar

asociacijas, jei ši� tikslai ir veikla n�ra priešingi Konstitucijai ir �statymams.

Niekas negali b�ti veriamas priklausyti kokiai nors bendrijai, politinei

partijai ar asociacijai.

Politini� partij�, kit� politini� ir visuomenini� organizacij� steigim� ir

veikl� reglamentuoja �statymas.

36 straipsnis

Negalima drausti ar trukdyti pilieiams rinktis be ginklo � taikius

susirinkimus.

Ši teis� negali b�ti ribojama kitaip, kaip tik �statymu ir tik tada, kai reikia

apsaugoti valstyb�s ar visuomen�s saugum�, vieš�j� tvark�, žmoni� sveikat�

ar dorov arba kit� asmen� teises ir laisves.

37 straipsnis

Pilieiai, priklausantys tautin�ms bendrijoms, turi teis puosel�ti savo kalb�,

kult�r� ir paproius.

III SKIRSNIS

VISUOMEN� IR VALSTYB�

38 straipsnis

Šeima yra visuomen�s ir valstyb�s pagrindas.

Valstyb� saugo ir globoja šeim�, motinyst, t�vyst ir vaikyst.

Santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu.

Valstyb� registruoja santuok�, gimim� ir mirt�. Valstyb� pripaž�sta ir

bažnytin santuokos registracij�.

Sutuoktini� teis�s šeimoje lygios.

T�v� teis� ir pareiga - aukl�ti savo vaikus dorais žmon�mis ir ištikimais

pilieiais, iki pilnametyst�s juos išlaikyti.

Vaik� pareiga - gerbti t�vus, globoti juos senatv�je ir tausoti j� palikim�.

39 straipsnis

Valstyb� globoja šeimas, auginanias ir aukl�janias vaikus namuose,

�statymo nustatyta tvarka teikia joms param�.

Dirbanioms motinoms �statymas numato mokamas atostogas iki gimdymo

ir po jo, palankias darbo s�lygas ir kitas lengvatas.

Nepilnameius vaikus gina �statymas.

40 straipsnis

Valstybin�s ir savivaldybi� mokymo ir aukl�jimo �staigos yra pasaulietin�s.

Jose t�v� pageidavimu mokoma tikybos.

�statymo nustatyta tvarka gali b�ti steigiamos nevalstybin�s mokymo bei

aukl�jimo �staigos.

Aukštosioms mokykloms suteikiama autonomija.

Valstyb� priži�ri mokymo ir aukl�jimo �staig� veikl�.

41 straipsnis

Asmenims iki 16 met� mokslas privalomas.

Mokymas valstybin�se ir savivaldybi� bendrojo lavinimo, profesin�se bei

aukštesniosiose mokyklose yra nemokamas.

Aukštasis mokslas prieinamas visiems pagal kiekvieno žmogaus

sugeb�jimus. Gerai besimokantiems pilieiams valstybin�se aukštosiose

mokyklose laiduojamas nemokamas mokslas.

42 straipsnis

Kult�ra, mokslas ir tyrin�jimai bei d�stymas yra laisvi.

Valstyb� remia kult�r� ir moksl�, r�pinasi Lietuvos istorijos, meno ir kit�

kult�ros paminkl� bei vertybi� apsauga.

Dvasinius ir materialinius autoriaus interesus, susijusius su mokslo,

technikos, kult�ros ir meno k�ryba, saugo ir gina �statymas.

43 straipsnis

Valstyb� pripaž�sta tradicines Lietuvoje bažnyias bei religines

organizacijas, o kitas bažnyias ir religines organizacijas - jeigu jos turi

atram� visuomen�je ir j� mokymas bei apeigos neprieštarauja �statymui ir

dorai.

Valstyb�s pripažintos bažnyios bei kitos religin�s organizacijos turi

juridinio asmens teises.

Bažnyios bei religin�s organizacijos laisvai skelbia savo moksl�, atlieka

savo apeigas, turi maldos namus, labdaros �staigas ir mokyklas dvasininkams

rengti.

Bažnyios bei religin�s organizacijos laisvai tvarkosi pagal savus kanonus ir

statutus.

Bažnyi� bei kit� religini� organizacij� b�kl� valstyb�je nustatoma

susitarimu arba �statymu.

Bažnyi� bei religini� organizacij� mokslo skelbimas, kita tikybin� veikla,

taip pat maldos namai negali b�ti naudojami tam, kas prieštarauja

Konstitucijai ir �statymams.

Lietuvoje n�ra valstybin�s religijos.

44 straipsnis

Masin�s informacijos cenz�ra draudžiama.

Valstyb�, politin�s partijos, politin�s ir visuomenin�s organizacijos, kitos

institucijos ar asmenys negali monopolizuoti masin�s informacijos

priemoni�.

45 straipsnis

Piliei� tautin�s bendrijos savo tautin�s kult�ros reikalus, švietim�, labdar�,

savitarpio pagalb� tvarko savarankiškai.

Tautin�ms bendrijoms valstyb� teikia param�.

IV SKIRSNIS

TAUTOS �KIS IR DARBAS

46 straipsnis

Lietuvos �kis grindžiamas privaios nuosavyb�s teise, asmens �kin�s

veiklos laisve ir iniciatyva.

Valstyb� remia visuomenei naudingas �kines pastangas ir iniciatyv�.

Valstyb� reguliuoja �kin veikl� taip, kad ji tarnaut� bendrai tautos gerovei.

�statymas draudžia monopolizuoti gamyb� ir rink�, saugo s�žiningos

konkurencijos laisv.

Valstyb� gina vartotojo interesus.

47 straipsnis

Lietuvos Respublikai išimtine nuosavyb�s teise priklauso: žem�s gelm�s,

taip pat valstybin�s reikšm�s vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai,

istorijos, archeologijos ir kult�ros objektai.

Lietuvos Respublikai priklauso išimtin�s teis�s � oro erdv virš jos

teritorijos, jos kontinentin� šelf� bei ekonomin zon� Baltijos j�roje.

Žem, vidaus vandenis ir miškus �sigyti nuosavyb�n Lietuvos Respublikoje

užsienio subjektai gali pagal konstitucin� �statym�.

Žem�s sklypai nuosavyb�s teise �statym� nustatyta tvarka ir s�lygomis gali

priklausyti užsienio valstybei - jos diplomatin�ms ir konsulin�ms �staigoms

�kurti.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1390, 1996-06-20, Žin., 1996, Nr. 64-1501 (1996-07-05)

Nr. IX-1305, 2003-01-23, Žin., 2003, Nr. 14-540 (2003-02-07)

48 straipsnis

Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darb� bei versl� ir turi teis tur�ti

tinkamas, saugias ir sveikas darbo s�lygas, gauti teising� apmok�jim� už

darb� ir socialin apsaug� nedarbo atveju.

Užsieniei� darb� Lietuvos Respublikoje reguliuoja �statymas.

Priveriamasis darbas draudžiamas.

Priveriamuoju darbu nelaikoma tarnyba kariuomen�je ar j� pakeiianti

alternatyvioji tarnyba, taip pat piliei� darbas karo, stichin�s nelaim�s,

epidemijos ar kitais ypatingais atvejais.

Priveriamuoju darbu nelaikomas ir �statymo reguliuojamas teismo

nuteist�j� darbas.

49 straipsnis

Kiekvienas dirbantis žmogus turi teis tur�ti poils� ir laisvalaik�, taip pat

kasmetines mokamas atostogas.

Darbo laiko trukm apibr�žia �statymas.

50 straipsnis

Profesin�s s�jungos kuriasi laisvai ir veikia savarankiškai. Jos gina

darbuotoj� profesines, ekonomines bei socialines teises bei interesus.

Visos profesin�s s�jungos turi lygias teises.

51 straipsnis

Darbuotojai, gindami savo ekonominius ir socialinius interesus, turi teis

streikuoti.

Šios teis�s apribojimus, �gyvendinimo s�lygas ir tvark� nustato �statymas.

52 straipsnis

Valstyb� laiduoja piliei� teis gauti senatv�s ir invalidumo pensijas,

socialin param� nedarbo, ligos, našlyst�s, maitintojo netekimo ir kitais

�statym� numatytais atvejais.

53 straipsnis

Valstyb� r�pinasi žmoni� sveikata ir laiduoja medicinos pagalb� bei

paslaugas žmogui susirgus. �statymas nustato pilieiams nemokamos

medicinos pagalbos valstybin�se gydymo �staigose teikimo tvark�.

Valstyb� skatina visuomen�s k�no kult�r� ir remia sport�.

Valstyb� ir kiekvienas asmuo privalo saugoti aplink� nuo kenksming�

poveiki�.

54 straipsnis

Valstyb� r�pinasi nat�ralios gamtin�s aplinkos, gyv�nijos ir augalijos,

atskir� gamtos objekt� ir ypa verting� vietovi� apsauga, priži�ri, kad su

saiku b�t� naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai.

�statymu draudžiama niokoti žem, jos gelmes, vandenis, teršti vandenis ir

or�, daryti radiacin� poveik� aplinkai bei skurdinti augalij� ir gyv�nij�.

V SKIRSNIS

SEIMAS

55 straipsnis

Seim� sudaro Tautos atstovai - 141 Seimo narys, kurie renkami ketveriems

metams remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkim� teise ir slaptu

balsavimu.

Seimas laikomas išrinktu, kai yra išrinkta ne mažiau kaip 3/5 Seimo nari�.

Seimo nari� rinkim� tvark� nustato �statymas.

56 straipsnis

Seimo nariu gali b�ti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris nesusijs

priesaika ar pasižad�jimu užsienio valstybei ir rinkim� dien� yra ne

jaunesnis kaip 25 met� bei nuolat gyvena Lietuvoje.

Seimo nariais negali b�ti renkami asmenys, nebaig atlikti bausm�s pagal

teismo paskirt� nuosprend�, taip pat asmenys, teismo pripažinti neveiksniais.

57 straipsnis

Eiliniai Seimo rinkimai rengiami Seimo nari� �galiojim� pabaigos metais

spalio m�nesio antr� sekmadien�.

Eiliniai Seimo rinkimai, einantys po pirmalaiki� Seimo rinkim�, rengiami

šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytu laiku.

Straipsnio pakeitimas:

Nr. IX-2344, 2004-07-13, Žin., 2004, Nr. 111-4124 (2004-07-17)

58 straipsnis

Pirmalaikiai Seimo rinkimai gali b�ti rengiami Seimo nutarimu, priimtu ne

mažiau kaip 3/5 vis� Seimo nari� bals� dauguma.

Pirmalaikius Seimo rinkimus gali paskelbti ir Respublikos Prezidentas:

1) jeigu Seimas per 30 dien� nuo pateikimo nepri�m� sprendimo d�l naujos

Vyriausyb�s programos arba nuo Vyriausyb�s programos pirmojo pateikimo

per 60 dien� du kartus iš eil�s nepritar� Vyriausyb�s programai;

2) Vyriausyb�s si�lymu, jeigu Seimas pareiškia tiesiogin� nepasitik�jim�

Vyriausybe.

Respublikos Prezidentas negali skelbti pirmalaiki� Seimo rinkim�, jeigu iki

Respublikos Prezidento kadencijos pabaigos liko mažiau kaip 6 m�nesiai,

taip pat jeigu po pirmalaiki� Seimo rinkim� nepra�jo 6 m�nesiai.

Seimo nutarime ar Respublikos Prezidento akte d�l pirmalaiki� Seimo

rinkim� nurodoma naujo Seimo rinkim� diena. Naujo Seimo rinkimai turi

b�ti surengti ne v�liau kaip per 3 m�nesius nuo sprendimo d�l pirmalaiki�

rinkim� pri�mimo.

59 straipsnis

Seimo nari� �galiojim� laikas pradedamas skaiiuoti nuo tos dienos, kuri�

naujai išrinktas Seimas susirenka � pirm�j� pos�d�. Nuo šio pos�džio pradžios

baigiasi anksiau išrinkt� Seimo nari� �galiojim� laikas.

Išrinktas Seimo narys visas Tautos atstovo teises �gyja tik po to, kai Seime

jis prisiekia b�ti ištikimas Lietuvos Respublikai.

Seimo narys, �statymo nustatyta tvarka neprisieks arba prisieks lygtinai,

netenka Seimo nario mandato. D�l to Seimas priima nutarim�.

Pareigas eidami Seimo nariai vadovaujasi Lietuvos Respublikos

Konstitucija, valstyb�s interesais, savo s�žine ir negali b�ti varžomi joki�

mandat�.

60 straipsnis

Seimo nario pareigos, išskyrus jo pareigas Seime, nesuderinamos su

jokiomis kitomis pareigomis valstybin�se �staigose ir organizacijose, taip pat

su darbu verslo, komercijos bei kitose privaiose �staigose ar �mon�se. Savo

�galiojim� laikui Seimo narys atleidžiamas nuo pareigos atlikti krašto

apsaugos tarnyb�.

Seimo narys gali b�ti skiriamas tik Ministru Pirmininku ar ministru.

Seimo nario darbas, taip pat išlaidos, susijusios su jo parlamentine veikla,

atlyginamos iš valstyb�s biudžeto. Seimo narys negali gauti jokio kito

atlyginimo, išskyrus atlyginim� už k�rybin veikl�.

Seimo nario pareigas, teises ir veiklos garantijas nustato �statymas.

61 straipsnis

Seimo narys turi teis pateikti paklausim� Ministrui Pirmininkui,

ministrams, kit� valstyb�s institucij�, kurias sudaro arba išrenka Seimas,

vadovams. Šie privalo atsakyti žodžiu ar raštu Seimo sesijoje Seimo

nustatyta tvarka.

Sesijos metu ne mažesn� kaip 1/5 Seimo nari� grup� gali pateikti

interpeliacij� Ministrui Pirmininkui ar ministrui.

Seimas, apsvarsts Ministro Pirmininko ar ministro atsakym� � interpeliacij�,

gali nutarti, jog atsakymas es�s nepatenkinamas, ir pus�s vis� Seimo nari�

bals� dauguma pareikšti nepasitik�jim� Ministru Pirmininku ar ministru.

Balsavimo tvark� nustato �statymas.

62 straipsnis

Seimo nario asmuo nelieiamas.

Seimo narys be Seimo sutikimo negali b�ti traukiamas baudžiamojon

atsakomyb�n, suimamas, negali b�ti kitaip suvaržoma jo laisv�.

Seimo narys už balsavimus ar kalbas Seime negali b�ti persekiojamas.

Taiau už asmens �žeidim� ar šmeižt� jis gali b�ti traukiamas atsakomyb�n

bendr�ja tvarka.

63 straipsnis

Seimo nario �galiojimai nutr�ksta, kai:

1) pasibaigia �galiojim� laikas arba susirenka � pirm�j� pos�d� pirmalaikiuose

rinkimuose išrinktasis Seimas;

2) jis miršta;

3) atsistatydina;

4) teismas pripaž�sta j� neveiksniu;

5) Seimas panaikina jo mandat� apkaltos proceso tvarka;

6) rinkimai pripaž�stami negaliojaniais arba šiurkšiai pažeidžiamas

rinkim� �statymas;

7) pereina dirbti arba neatsisako darbo, nesuderinamo su Seimo nario

pareigomis;

8) netenka Lietuvos Respublikos pilietyb�s.

64 straipsnis

Seimas kasmet renkasi � dvi eilines - pavasario ir rudens - sesijas. Pavasario

sesija prasideda kovo 10 dien� ir baigiasi birželio 30 dien�. Rudens sesija

prasideda rugs�jo 10 dien� ir baigiasi gruodžio 23 dien�. Seimas gali nutarti

sesij� pratsti.

Neeilines sesijas šaukia Seimo Pirmininkas ne mažiau kaip tredalio vis�

Seimo nari� si�lymu, o Konstitucijos numatytais atvejais - Respublikos

Prezidentas.

65 straipsnis

Naujai išrinkt� Seim� susirinkti � pirm�j� pos�d�, kuris turi �vykti ne v�liau

kaip per 15 dien� po Seimo išrinkimo, kvieia Respublikos Prezidentas.

Jeigu Respublikos Prezidentas nekvieia Seimo susirinkti, Seimo nariai

renkasi patys kit� dien� pasibaigus 15 dien� terminui.

66 straipsnis

Seimo pos�džiams vadovauja Seimo Pirmininkas arba jo pavaduotojas.

Pirm�j� po rinkim� Seimo pos�d� pradeda vyriausias pagal amži� Seimo

narys.

67 straipsnis

Seimas:

1) svarsto ir priima Konstitucijos pataisas;

2) leidžia �statymus;

3) priima nutarimus d�l referendum�;

4) skiria Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimus;

5) steigia �statymo numatytas valstyb�s institucijas bei skiria ir atleidžia j�

vadovus;

6) pritaria ar nepritaria Respublikos Prezidento teikiamai Ministro

Pirmininko kandidat�rai;

7) svarsto Ministro Pirmininko pateikt� Vyriausyb�s program� ir sprendžia,

ar jai pritarti;

8) Vyriausyb�s si�lymu steigia ir panaikina Lietuvos Respublikos

ministerijas;

9) priži�ri Vyriausyb�s veikl�, gali reikšti nepasitik�jim� Ministru

Pirmininku ar ministru;

10) skiria Konstitucinio Teismo teis�jus, Aukšiausiojo Teismo teis�jus bei

ši� teism� pirmininkus;

11) skiria ir atleidžia valstyb�s kontrolieri�, Lietuvos banko valdybos

pirminink�;

12) skiria savivaldybi� taryb� rinkimus;

13) sudaro Vyriausi�j� rinkim� komisij� ir keiia jos sud�t�;

14) tvirtina valstyb�s biudžet� ir priži�ri, kaip jis vykdomas;

15) nustato valstybinius mokesius ir kitus privalomus mok�jimus;

16) ratifikuoja ir denonsuoja Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis,

svarsto kitus užsienio politikos klausimus;

17) nustato Respublikos administracin� suskirstym�;

18) steigia Lietuvos Respublikos valstybinius apdovanojimus;

19) leidžia amnestijos aktus;

20) �veda tiesiogin� valdym�, karo ir nepaprast�j� pad�t�, skelbia

mobilizacij� ir priima sprendim� panaudoti ginkluot�sias paj�gas.

68 straipsnis

�statym� leidybos iniciatyvos teis� Seime priklauso Seimo nariams,

Respublikos Prezidentui ir Vyriausybei.

�statym� leidybos iniciatyvos teis turi taip pat Lietuvos Respublikos

pilieiai. 50 t�kstani� piliei�, turini� rinkim� teis, gali teikti Seimui

�statymo projekt�, ir j� Seimas privalo svarstyti.

69 straipsnis

�statymai Seime priimami laikantis �statymo nustatytos proced�ros.

�statymai laikomi priimtais, jeigu už juos balsavo dauguma Seimo nari�,

dalyvaujani� pos�dyje.

Lietuvos Respublikos konstituciniai �statymai priimami, jeigu už juos

balsuoja daugiau kaip pus� vis� Seimo nari�, o keiiami ne mažesne kaip

3/5 vis� Seimo nari� bals� dauguma. Konstitucini� �statym� s�raš� 3/5

Seimo nari� bals� dauguma nustato Seimas.

Lietuvos Respublikos �statym� nuostatos gali b�ti priimamos ir

referendumu.

70 straipsnis

Seimo priimti �statymai �sigalioja po to, kai juos pasirašo ir oficialiai

paskelbia Lietuvos Respublikos Prezidentas, jeigu paiais �statymais

nenustatoma v�lesn� �sigaliojimo diena.

Kitus Seimo priimtus aktus ir Seimo statut� pasirašo Seimo Pirmininkas. Šie

aktai �sigalioja kit� dien� po j� paskelbimo, jeigu paiais aktais nenustatoma

kita �sigaliojimo tvarka.

71 straipsnis

Respublikos Prezidentas Seimo priimt� �statym� ne v�liau kaip per dešimt

dien� po �teikimo arba pasirašo ir oficialiai paskelbia, arba motyvuotai

gr�žina Seimui pakartotinai svarstyti.

Jeigu nurodytu laiku Seimo priimto �statymo Respublikos Prezidentas

negr�žina ir nepasirašo, toks �statymas �sigalioja po to, kai j� pasirašo ir

oficialiai paskelbia Seimo Pirmininkas.

Referendumu priimt� �statym� ar kit� akt� ne v�liau kaip per 5 dienas

privalo pasirašyti ir oficialiai paskelbti Respublikos Prezidentas.

Jeigu nurodytu laiku tokio �statymo Respublikos Prezidentas nepasirašo ir

nepaskelbia, �statymas �sigalioja po to, kai j� pasirašo ir oficialiai paskelbia

Seimo Pirmininkas.

72 straipsnis

Respublikos Prezidento gr�žint� �statym� Seimas gali iš naujo svarstyti ir

priimti.

Pakartotinai Seimo apsvarstytas �statymas laikomas priimtu, jeigu buvo

priimtos Respublikos Prezidento teikiamos pataisos ir papildymai arba jeigu

už �statym� balsavo daugiau kaip 1/2, o už konstitucin� �statym� ne mažiau

kaip 3/5 vis� Seimo nari�.

Tokius �statymus Respublikos Prezidentas privalo ne v�liau kaip per tris

dienas pasirašyti ir nedelsiant oficialiai paskelbti.

73 straipsnis

Piliei� skundus d�l valstyb�s ir savivaldybi� pareig�n� (išskyrus teis�jus)

piktnaudžiavimo ar biurokratizmo tiria Seimo kontrolieriai. Jie turi teis

si�lyti teismui kaltus pareig�nus atleisti iš užimam� pareig�.

Seimo kontrolieri� �galiojimus nustato �statymas.

Prireikus Seimas steigia ir kitas kontrol�s institucijas. J� sistem� ir

�galiojimus nustato �statymas.

74 straipsnis

Respublikos Prezident�, Konstitucinio Teismo pirminink� ir teis�jus,

Aukšiausiojo Teismo pirminink� ir teis�jus, Apeliacinio teismo pirminink�

ir teis�jus, Seimo narius, šiurkšiai pažeidusius Konstitucij� arba

sulaužiusius priesaik�, taip pat paaišk�jus, jog padarytas nusikaltimas,

Seimas 3/5 vis� nari� bals� dauguma gali pašalinti iš užimam� pareig� ar

panaikinti Seimo nario mandat�. Tai atliekama apkaltos proceso tvarka,

kuri� nustato Seimo statutas.

75 straipsnis

Seimo skirti ar rinkti pareig�nai, išskyrus Konstitucijos 74 straipsnyje

nurodytus asmenis, atleidžiami iš pareig�, kai Seimas vis� Seimo nari� bals�

dauguma pareiškia jais nepasitik�jim�.

76 straipsnis

Seimo strukt�r� ir darbo tvark� nustato Seimo statutas. Seimo statutas turi

�statymo gali�.

VI SKIRSNIS

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS

77 straipsnis

Respublikos Prezidentas yra valstyb�s vadovas.

Jis atstovauja Lietuvos valstybei ir daro visa, kas jam pavesta Konstitucijos

ir �statym�.

78 straipsnis

Respublikos Prezidentu gali b�ti renkamas Lietuvos pilietis pagal kilm, ne

mažiau kaip trejus pastaruosius metus gyvens Lietuvoje, jeigu jam iki

rinkim� dienos yra su�j ne mažiau kaip keturiasdešimt met� ir jeigu jis gali

b�ti renkamas Seimo nariu.

Respublikos Prezident� renka Lietuvos Respublikos pilieiai penkeriems

metams, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkim� teise, slaptu

balsavimu.

Tas pats asmuo Respublikos Prezidentu gali b�ti renkamas ne daugiau kaip

du kartus iš eil�s.

79 straipsnis

Kandidatu � Respublikos Prezidentus �registruojamas Lietuvos Respublikos

pilietis, atitinkantis 78 straipsnio pirmosios dalies s�lygas ir surinks ne

mažiau kaip 20 t�kstani� rink�j� paraš�.

Kandidat� � Respublikos Prezidento viet� skaiius neribojamas.

80 straipsnis

Respublikos Prezidento eiliniai rinkimai vykdomi paskutin� sekmadien�

likus dviem m�nesiams iki Respublikos Prezidento kadencijos pabaigos.

81 straipsnis

Išrinktu laikomas tas kandidatas � Respublikos Prezidento viet�, kuris pirm�

kart� balsuojant ir dalyvaujant ne mažiau kaip pusei vis� rink�j�, gavo

daugiau kaip pus vis� rinkimuose dalyvavusi� rink�j� bals�. Jeigu

rinkimuose dalyvavo mažiau kaip pus� vis� rink�j�, išrinktu laikomas tas

kandidatas, kuris gavo daugiausia, bet ne mažiau kaip 1/3 vis� rink�j� bals�.

Jeigu pirmajame balsavimo rate n� vienas kandidatas nesurenka reikiamos

bals� daugumos, po dviej� savaii� rengiamas pakartotinis balsavimas d�l

dviej� kandidat�, gavusi� daugiausia bals�. Išrinktu laikomas kandidatas,

surinks daugiau bals�.

Jeigu pirmajame rate dalyvavo ne daugiau kaip du kandidatai ir n� vienas

negavo reikiamo bals� skaiiaus, rengiami pakartotiniai rinkimai.

82 straipsnis

Išrinktas Respublikos Prezidentas savo pareigas pradeda eiti rytojaus dien�

pasibaigus Respublikos Prezidento kadencijai, po to kai Vilniuje,

dalyvaujant Tautos atstovams - Seimo nariams, prisiekia Tautai b�ti

ištikimas Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai, s�žiningai eiti savo pareigas

ir b�ti visiems lygiai teisingas.

Prisiekia ir perrinktas Respublikos Prezidentas.

Respublikos Prezidento priesaikos akt� pasirašo jis pats ir Konstitucinio

Teismo pirmininkas, o jo nesant - vienas iš Konstitucinio Teismo teis�j�.

83 straipsnis

Respublikos Prezidentas negali b�ti Seimo nariu, negali užimti joki� kit�

pareig� ir gauti kitokio atlyginimo, išskyrus Respublikos Prezidentui

nustatyt� atlyginim� ir atlyginim� už k�rybin veikl�.

Asmuo, išrinktas Respublikos Prezidentu, turi sustabdyti savo veikl�

politin�se partijose ir politin�se organizacijose iki naujos Respublikos

Prezidento rinkim� kampanijos pradžios.

84 straipsnis

Respublikos Prezidentas:

1) sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus ir kartu su

Vyriausybe vykdo užsienio politik�;

2) pasirašo Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir teikia jas Seimui

ratifikuoti;

3) Vyriausyb�s teikimu skiria ir atšaukia Lietuvos Respublikos

diplomatinius atstovus užsienio valstyb�se ir prie tarptautini� organizacij�;

priima užsienio valstybi� diplomatini� atstov� �galiojamuosius ir

atšaukiamuosius raštus; teikia aukšiausius diplomatinius rangus ir

specialius vardus;

4) Seimo pritarimu skiria Ministr� Pirminink�, paveda jam sudaryti

Vyriausyb ir tvirtina jos sud�t�;

5) Seimo pritarimu atleidžia Ministr� Pirminink�;

6) priima Vyriausyb�s gr�žinamus �galiojimus išrinkus nauj� Seim� ir

paveda jai eiti pareigas, kol bus sudaryta nauja Vyriausyb�;

7) priima Vyriausyb�s atsistatydinim� ir prireikus paveda jai toliau eiti

pareigas arba paveda vienam iš ministr� eiti Ministro Pirmininko pareigas,

kol bus sudaryta nauja Vyriausyb�; priima ministr� atsistatydinim� ir gali

pavesti jiems eiti pareigas, kol bus paskirtas naujas ministras;

8) Vyriausybei atsistatydinus ar Vyriausybei gr�žinus �galiojimus, ne v�liau

kaip per 15 dien� teikia Seimui svarstyti Ministro Pirmininko kandidat�r�;

9) Ministro Pirmininko teikimu skiria ir atleidžia ministrus;

10) nustatyta tvarka skiria ir atleidžia �statym� numatytus valstyb�s

pareig�nus;

11) teikia Seimui Aukšiausiojo Teismo teis�j� kandidat�ras, o paskyrus

visus Aukšiausiojo Teismo teis�jus, iš j� teikia Seimui skirti Aukšiausiojo

Teismo pirminink�; skiria Apeliacinio teismo teis�jus, o iš j� – Apeliacinio

teismo pirminink�, jeigu j� kandidat�roms pritaria Seimas; skiria apygard�

ir apylinki� teism� teis�jus ir pirmininkus, keiia j� darbo vietas; �statymo

numatytais atvejais teikia Seimui atleisti teis�jus; Seimo pritarimu skiria ir

atleidžia Lietuvos Respublikos generalin� prokuror�;

12) teikia Seimui trij� Konstitucinio Teismo teis�j� kandidat�ras, o paskyrus

visus Konstitucinio Teismo teis�jus, iš j� teikia Seimui skirti Konstitucinio

Teismo pirmininko kandidat�r�;

13) teikia Seimui valstyb�s kontrolieriaus, Lietuvos banko valdybos

pirmininko kandidat�r�; gali teikti Seimui pareikšti nepasitik�jim� jais;

14) Seimo pritarimu skiria ir atleidžia kariuomen�s vad� ir saugumo

tarnybos vadov�;

15) suteikia aukšiausius karinius laipsnius;

16) ginkluoto užpuolimo, gresianio valstyb�s suverenumui ar teritorijos

vientisumui, atveju priima sprendimus d�l gynybos nuo ginkluotos agresijos,

karo pad�ties �vedimo, taip pat d�l mobilizacijos ir pateikia šiuos sprendimus

tvirtinti artimiausiam Seimo pos�džiui;

17) �statymo nustatyta tvarka ir atvejais skelbia nepaprast�j� pad�t� ir

pateikia š� sprendim� tvirtinti artimiausiam Seimo pos�džiui;

18) daro Seime metinius pranešimus apie pad�t� Lietuvoje, Lietuvos

Respublikos vidaus ir užsienio politik�;

19) Konstitucijoje numatytais atvejais šaukia neeilin Seimo sesij�;

20) skelbia eilinius Seimo rinkimus, o Konstitucijos 58 straipsnio antrojoje

dalyje numatytais atvejais - pirmalaikius Seimo rinkimus;

21) �statymo nustatyta tvarka teikia Lietuvos Respublikos pilietyb;

22) skiria valstybinius apdovanojimus;

23) teikia malon nuteistiesiems;

24) pasirašo ir skelbia Seimo priimtus �statymus arba gr�žina juos Seimui

Konstitucijos 71 straipsnyje nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimas:

Nr. IX-1378, 2003-03-20, Žin., 2003, Nr. 32-1315 (2003-04-02)

85 straipsnis

Respublikos Prezidentas, �gyvendindamas jam suteiktus �galiojimus, leidžia

aktus-dekretus. Kad Respublikos Prezidento dekretai, nurodyti Konstitucijos

84 straipsnio 3, 15, 17 ir 21 punktuose tur�t� gali�, jie privalo b�ti pasirašyti

Ministro Pirmininko arba atitinkamo ministro. Atsakomyb� už tok� dekret�

tenka j� pasirašiusiam Ministrui Pirmininkui arba ministrui.

86 straipsnis

Respublikos Prezidento asmuo nelieiamas: kol eina savo pareigas, jis negali

b�ti suimtas, patrauktas baudžiamojon ar administracin�n atsakomyb�n.

Respublikos Prezidentas gali b�ti prieš laik� pašalintas iš pareig� tik

šiurkšiai pažeids Konstitucij� arba sulaužs priesaik�, taip pat paaišk�jus,

jog padarytas nusikaltimas. Respublikos Prezidento pašalinimo iš pareig�

klausim� sprendžia Seimas apkaltos proceso tvarka.

87 straipsnis

Kai Konstitucijos 58 straipsnio antrojoje dalyje numatytais atvejais

Respublikos Prezidentas skelbia pirmalaikius Seimo rinkimus, naujai

išrinktas Seimas 3/5 vis� Seimo nari� bals� dauguma per 30 dien� nuo

pirmosios pos�džio dienos gali paskelbti pirmalaikius Respublikos

Prezidento rinkimus.

Respublikos Prezidentas, pageidaujantis dalyvauti rinkimuose, iš karto

�registruojamas kandidatu.

Tokiuose rinkimuose pakartotinai išrinktas Respublikos Prezidentas

laikomas išrinktu antrajai kadencijai, jeigu iki rinkim� pra�jo daugiau kaip

trys metai jo pirmosios kadencijos laiko. Jeigu pra�jo mažiau negu trys

metai jo pirmosios kadencijos laiko - Respublikos Prezidentas renkamas tik

likusiam pirmosios kadencijos laikui, kuris nelaikomas antr�ja kadencija.

Jeigu pirmalaikiai Respublikos Prezidento rinkimai skelbiami jo antrosios

kadencijos metu, tai esamas Respublikos Prezidentas gali b�ti išrinktas tik

likusiam antrosios kadencijos laikui.

88 straipsnis

Respublikos Prezidento �galiojimai nutr�ksta, kai:

1) pasibaigia laikas, kuriam jis buvo išrinktas;

2) �vyksta pirmalaikiai Respublikos Prezidento rinkimai;

3) atsistatydina iš pareig�;

4) Respublikos Prezidentas miršta;

5) Seimas j� pašalina iš pareig� apkaltos proceso tvarka;

6) Seimas, atsižvelgdamas � Konstitucinio Teismo išvad�, 3/5 vis� Seimo

nari� bals� dauguma priima nutarim�, kuriuo konstatuojama, kad

Respublikos Prezidento sveikatos b�kl� neleidžia jam eiti savo pareig�.

89 straipsnis

Respublikos Prezidentui mirus, atsistatydinus, pašalinus j� iš pareig�

apkaltos proceso tvarka ar tada, kai Seimas nutaria, kad Respublikos

Prezidento sveikatos b�kl� neleidžia jam eiti pareig�, jo pareigas laikinai

eina Seimo Pirmininkas. Šiuo atveju Seimo Pirmininkas netenka savo

�galiojim� Seime, kur jo pareigas Seimo pavedimu laikinai eina jo

pavaduotojas. Išvardytais atvejais Seimas ne v�liau kaip per 10 dien� privalo

paskirti Respublikos Prezidento rinkimus, kurie turi b�ti surengti ne v�liau

kaip per du m�nesius. Seimui negalint susirinkti ir paskelbti Respublikos

Prezidento rinkim�, rinkimus skelbia Vyriausyb�.

Respublikos Prezident�, laikinai išvykus� � užsien� arba susirgus� ir d�l to

laikinai negalint� eiti pareig�, tuo laiku pavaduoja Seimo Pirmininkas.

Laikinai pavaduodamas Respublikos Prezident�, Seimo Pirmininkas negali

skelbti pirmalaiki� Seimo rinkim�, atleisti ar skirti ministr� be Seimo

sutikimo. Tuo laikotarpiu Seimas negali svarstyti klausimo d�l

nepasitik�jimo Seimo Pirmininku.

Jokiais kitais atvejais ir jokiems kitiems asmenims ar institucijoms negalima

vykdyti Respublikos Prezidento �galiojim�.

90 straipsnis

Respublikos Prezidentas turi rezidencij�. Respublikos Prezidento ir jo

rezidencijos finansavim� nustato �statymas.

VII SKIRSNIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYB�

91 straipsnis

Lietuvos Respublikos Vyriausyb sudaro Ministras Pirmininkas ir ministrai.

92 straipsnis

Ministr� Pirminink� Seimo pritarimu skiria ir atleidžia Respublikos

Prezidentas.

Ministrus skiria ir atleidžia Ministro Pirmininko teikimu Respublikos

Prezidentas.

Ministras Pirmininkas ne v�liau kaip per 15 dien� nuo jo paskyrimo pristato

Seimui savo sudaryt� ir Respublikos Prezidento patvirtint� Vyriausyb ir

pateikia svarstyti jos program�.

Vyriausyb� gr�žina savo �galiojimus Respublikos Prezidentui po Seimo

rinkim� arba išrinkus Respublikos Prezident�.

Nauja Vyriausyb� gauna �galiojimus veikti, kai Seimas pos�dyje

dalyvaujani� Seimo nari� bals� dauguma pritaria jos programai.

93 straipsnis

Prad�dami eiti savo pareigas, Ministras Pirmininkas ir ministrai Seime

prisiekia b�ti ištikimi Lietuvos Respublikai, laikytis Konstitucijos ir

�statym�. Priesaikos tekst� nustato Vyriausyb�s �statymas.

94 straipsnis

Lietuvos Respublikos Vyriausyb�:

1) tvarko krašto reikalus, saugo Lietuvos Respublikos teritorijos

nelieiamyb, garantuoja valstyb�s saugum� ir vieš�j� tvark�;

2) vykdo �statymus ir Seimo nutarimus d�l �statym� �gyvendinimo, taip pat

Respublikos Prezidento dekretus;

3) koordinuoja ministerij� ir kit� Vyriausyb�s �staig� veikl�;

4) rengia valstyb�s biudžeto projekt� ir teikia j� Seimui; vykdo valstyb�s

biudžet�, teikia Seimui biudžeto �vykdymo apyskait�;

5) rengia ir teikia Seimui svarstyti �statym� projektus;

6) užmezga diplomatinius santykius ir palaiko ryšius su užsienio valstyb�mis

ir tarptautin�mis organizacijomis;

7) vykdo kitas pareigas, kurias Vyriausybei paveda Konstitucija ir kiti

�statymai.

95 straipsnis

Lietuvos Respublikos Vyriausyb� valstyb�s valdymo reikalus sprendžia

pos�džiuose vis� Vyriausyb�s nari� bals� dauguma priimdama nutarimus.

Vyriausyb�s pos�džiuose taip pat gali dalyvauti valstyb�s kontrolierius.

Vyriausyb�s nutarimus pasirašo Ministras Pirmininkas ir tos srities

ministras.

96 straipsnis

Lietuvos Respublikos Vyriausyb� solidariai atsako Seimui už bendr�

Vyriausyb�s veikl�.

Ministrai, vadovaudami jiems pavestoms valdymo sritims, atsakingi Seimui,

Respublikos Prezidentui ir tiesiogiai pavald�s Ministrui Pirmininkui.

97 straipsnis

Ministras Pirmininkas atstovauja Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir

vadovauja jos veiklai.

Kol n�ra Ministro Pirmininko ar jis negali eiti savo pareig�, Respublikos

Prezidentas ne ilgesniam kaip 60 dien� laikui Ministro Pirmininko teikimu

paveda vienam iš ministr� j� pavaduoti, o kai tokio teikimo n�ra,

Respublikos Prezidentas vienam iš ministr� paveda pavaduoti Ministr�

Pirminink�.

98 straipsnis

Ministras vadovauja ministerijai, sprendžia ministerijos kompetencijai

priklausanius klausimus, taip pat vykdo kitas �statym� numatytas funkcijas.

Ministr� laikinai gali pavaduoti tik Ministro Pirmininko paskirtas kitas

Vyriausyb�s narys.

99 straipsnis

Ministras Pirmininkas ir ministrai negali užimti joki� kit� renkam� ar

skiriam� pareig�, dirbti verslo, komercijos ar kitokiose privaiose �staigose

ar �mon�se, taip pat gauti kitok� atlyginim�, išskyrus jam nustatyt� pagal

pareigas Vyriausyb�je bei užmokest� už k�rybin veikl�.

100 straipsnis

Ministras Pirmininkas ir ministrai negali b�ti patraukti baudžiamojon

atsakomyb�n, suimti, negali b�ti kitaip suvaržyta j� laisv� be išankstinio

Seimo sutikimo, o tarp Seimo sesij� - be išankstinio Respublikos Prezidento

sutikimo.

101 straipsnis

Seimo reikalavimu Vyriausyb� arba atskiri ministrai turi atsiskaityti Seime

už savo veikl�.

Kai pasikeiia daugiau kaip pus� ministr�, Vyriausyb� turi iš naujo gauti

Seimo �galiojimus. Priešingu atveju Vyriausyb� turi atsistatydinti.

Vyriausyb� privalo atsistatydinti taip pat šiais atvejais:

1) kai Seimas du kartus iš eil�s nepritaria naujai sudarytos Vyriausyb�s

programai;

2) kai Seimas vis� Seimo nari� bals� dauguma slaptu balsavimu pareiškia

nepasitik�jim� Vyriausybe ar Ministru Pirmininku;

3) kai Ministras Pirmininkas atsistatydina ar miršta;

4) po Seimo rinkim�, kai sudaroma nauja Vyriausyb�.

Ministras privalo atsistatydinti, kai nepasitik�jim� juo slaptu balsavimu

pareiškia daugiau kaip pus� vis� Seimo nari�.

Vyriausyb�s ar ministro atsistatydinim� priima Respublikos Prezidentas.

VIII SKIRSNIS

KONSTITUCINIS TEISMAS

102 straipsnis

Konstitucinis Teismas sprendžia, ar �statymai ir kiti Seimo aktai

neprieštarauja Konstitucijai, o Respublikos Prezidento ir Vyriausyb�s aktai -

neprieštarauja Konstitucijai arba �statymams.

Konstitucinio Teismo status� ir jo �galiojim� vykdymo tvark� nustato

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo �statymas.

103 straipsnis

Konstitucin� Teism� sudaro 9 teis�jai, skiriami devyneriems metams ir tik

vienai kadencijai. Konstitucinis Teismas kas treji metai atnaujinamas vienu

tredaliu. Po tris kandidatus � Konstitucinio Teismo teis�jus skiria Seimas iš

kandidat�, kuriuos pateikia Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir

Aukšiausiojo Teismo pirmininkas, o teis�jais juos skiria Seimas.

Konstitucinio Teismo pirminink� iš šio teismo teis�j� skiria Seimas

Respublikos Prezidento teikimu.

Konstitucinio Teismo teis�jais gali b�ti skiriami nepriekaištingos reputacijos

Lietuvos Respublikos pilieiai, turintys aukšt�j� teisin� išsilavinim� ir ne

mažesn� kaip 10 met� teisinio ar mokslinio pedagoginio darbo pagal

teisininko specialyb staž�.

104 straipsnis

Konstitucinio Teismo teis�jai, eidami savo pareigas, yra nepriklausomi nuo

jokios valstybin�s institucijos, asmens ar organizacijos ir vadovaujasi tik

Lietuvos Respublikos Konstitucija.

Prieš prad�dami eiti savo pareigas, Konstitucinio Teismo teis�jai Seime

prisiekia b�ti ištikimi Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai.

Konstitucinio Teismo teis�jams taikomi darbo ir politin�s veiklos

apribojimai, nustatyti teism� teis�jams.

Konstitucinio Teismo teis�jai turi toki� pat asmens nelieiamyb�s teis kaip

ir Seimo nariai.

105 straipsnis

Konstitucinis Teismas nagrin�ja ir priima sprendim�, ar neprieštarauja

Lietuvos Respublikos Konstitucijai Lietuvos Respublikos �statymai ir kiti

Seimo priimti aktai.

Konstitucinis Teismas taip pat nagrin�ja, ar neprieštarauja Konstitucijai ir

�statymams:

1) Respublikos Prezidento aktai;

2) Respublikos Vyriausyb�s aktai.

Konstitucinis Teismas teikia išvadas:

1) ar nebuvo pažeisti rinkim� �statymai per Respublikos Prezidento ar Seimo

nari� rinkimus;

2) ar Respublikos Prezidento sveikatos b�kl� leidžia jam ir toliau eiti

pareigas;

3) ar Lietuvos Respublikos tarptautin�s sutartys neprieštarauja Konstitucijai;

4) ar Seimo nari� ir valstyb�s pareig�n�, kuriems prad�ta apkaltos byla,

konkret�s veiksmai prieštarauja Konstitucijai.

106 straipsnis

Teis kreiptis � Konstitucin� Teism� d�l 105 straipsnio pirmojoje dalyje

nurodyt� akt� turi Vyriausyb�, ne mažiau kaip 1/5 vis� Seimo nari�, taip pat

teismai.

D�l Respublikos Prezidento akt� sutikimo su Konstitucija ir �statymais �

Konstitucin� Teism� turi teis kreiptis ne mažiau kaip 1/5 vis� Seimo nari� ir

teismai.

D�l Vyriausyb�s akt� sutikimo su Konstitucija ir �statymais � Konstitucin�

Teism� gali kreiptis ne mažiau kaip 1/5 vis� Seimo nari�, teismai, taip pat

Respublikos Prezidentas.

Respublikos Prezidento teikimas Konstituciniam Teismui ar Seimo

nutarimas ištirti, ar aktas sutinka su Konstitucija, sustabdo šio akto

galiojim�.

Prašyti Konstitucinio Teismo išvados gali Seimas, o d�l Seimo rinkim� ir

tarptautini� sutari� - ir Respublikos Prezidentas.

Konstitucinis Teismas turi teis atsisakyti priimti nagrin�ti byl� ar rengti

išvad�, jeigu kreipimasis grindžiamas ne teisiniais motyvais.

107 straipsnis

Lietuvos Respublikos �statymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo

dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausyb�s aktas (ar jo dalis) negali

b�ti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio

Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos

Respublikos Konstitucijai.

Konstitucinio Teismo sprendimai klausimais, kuriuos Konstitucija priskiria

jo kompetencijai, yra galutiniai ir neskundžiami.

Remdamasis Konstitucinio Teismo išvadomis, Konstitucijos 105 straipsnio

treiojoje dalyje nurodytus klausimus galutinai sprendžia Seimas.

108 straipsnis

Konstitucinio Teismo teis�jo �galiojimai nutr�ksta, kai:

1) pasibaigia �galiojim� laikas;

2) jis miršta;

3) atsistatydina;

4) negali eiti savo pareig� d�l sveikatos b�kl�s;

5) Seimas j� pašalina iš pareig� apkaltos proceso tvarka.

IX SKIRSNIS

TEISMAS

109 straipsnis

Teisingum� Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai.

Teis�jas ir teismai, vykdydami teisingum�, yra nepriklausomi.

Teis�jai, nagrin�dami bylas, klauso tik �statymo.

Teismas priima sprendimus Lietuvos Respublikos vardu.

110 straipsnis

Teis�jas negali taikyti �statymo, kuris prieštarauja Konstitucijai.

Tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, kad �statymas ar kitas teisinis aktas,

kuris tur�t� b�ti taikomas konkreioje byloje, prieštarauja Konstitucijai,

teis�jas sustabdo šios bylos nagrin�jim� ir kreipiasi � Konstitucin� Teism�

prašydamas sprsti, ar šis �statymas ar kitas teisinis aktas atitinka

Konstitucij�.

111 straipsnis

Lietuvos Respublikos teismai yra Lietuvos Aukšiausiasis Teismas,

Lietuvos apeliacinis teismas, apygard� ir apylinki� teismai.

Administracini�, darbo, šeimos ir kit� kategorij� byloms nagrin�ti pagal

�statym� gali b�ti �steigti specializuoti teismai.

Teismai su ypatingais �galiojimais taikos metu Lietuvos Respublikoje negali

b�ti steigiami.

Teism� sudarym� ir kompetencij� nustato Lietuvos Respublikos teism�

�statymas.

112 straipsnis

Teis�jais Lietuvoje gali b�ti tik Lietuvos Respublikos pilieiai.

Aukšiausiojo Teismo teis�jus, o iš j� - pirminink�, skiria ir atleidžia Seimas

Respublikos Prezidento teikimu.

Apeliacinio teismo teis�jus, o iš j� - pirminink�, skiria Respublikos

Prezidentas Seimo pritarimu.

Apylinki�, apygard� ir specializuot� teism� teis�jus ir pirmininkus skiria, j�

darbo vietas keiia Respublikos Prezidentas.

D�l teis�j� paskyrimo, paaukštinimo, perk�limo ar atleidimo iš pareig�

Respublikos Prezidentui pataria speciali �statymo numatyta teis�j�

institucija.

Asmuo, paskirtas teis�ju, �statymo nustatyta tvarka prisiekia b�ti ištikimas

Lietuvos Respublikai, vykdyti teisingum� tik pagal �statym�.

113 straipsnis

Teis�jas negali užimti joki� kit� renkam� ar skiriam� pareig�, dirbti verslo,

komercijos ar kitokiose privaiose �staigose ar �mon�se. Jis taip pat negali

gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus teis�jo atlyginim� bei užmokest� už

pedagogin ar k�rybin veikl�.

Teis�jas negali dalyvauti politini� partij� ir kit� politini� organizacij�

veikloje.

114 straipsnis

Valstybin�s valdžios ir valdymo institucij�, Seimo nari� ir kit� pareig�n�,

politini� partij�, politini� ir visuomenini� organizacij� ar piliei� kišimasis �

teis�jo ar teismo veikl� draudžiamas ir užtraukia �statymo numatyt�

atsakomyb.

Teis�jas negali b�ti patrauktas baudžiamojon atsakomyb�n, suimtas, negali

b�ti kitaip suvaržyta jo laisv� be Seimo, o tarp Seimo sesij� - be

Respublikos Prezidento sutikimo.

115 straipsnis

Lietuvos Respublikos teism� teis�jai atleidžiami iš pareig� �statymo

nustatyta tvarka šiais atvejais:

1) savo noru;

2) pasibaigus �galiojim� laikui arba sulauk �statyme nustatyto pensinio

amžiaus;

3) d�l sveikatos b�kl�s;

4) išrinkus � kitas pareigas arba j� sutikimu perk�lus � kit� darb�;

5) kai savo poelgiu pažemino teis�jo vard�;

6) kai �siteis�ja juos apkaltin teism� nuosprendžiai.

116 straipsnis

Aukšiausiojo Teismo pirminink� ir teis�jus, taip pat Apeliacinio teismo

pirminink� ir teis�jus už šiurkšt� Konstitucijos pažeidim� arba priesaikos

sulaužym�, taip pat paaišk�jus, jog padarytas nusikaltimas, Seimas gali

pašalinti iš pareig� apkaltos proceso tvarka.

117 straipsnis

Visuose teismuose bylos nagrin�jamos viešai. Teismo pos�dis gali b�ti

uždaras - žmogaus asmeninio ar šeimyninio gyvenimo slaptumui apsaugoti,

taip pat jeigu viešai nagrin�jama byla gali atskleisti valstybin, profesin ar

komercin paslapt�.

Teismo procesas Lietuvos Respublikoje vyksta valstybine kalba.

Asmenims, nemokantiems lietuvi� kalbos, garantuojama teis� dalyvauti

tardymo ir teisminiuose veiksmuose per vert�j�.

118 straipsnis

Ikiteismin� tyrim� organizuoja ir jam vadovauja, valstybin� kaltinim�

baudžiamosiose bylose palaiko prokuroras.

Prokuroras �statymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomen�s ir

valstyb�s teises bei teis�tus interesus.

Prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik

�statymo.

Lietuvos Respublikos prokurat�ra yra Generalin� prokurat�ra ir teritorin�s

prokurat�ros.

Generalin� prokuror� skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas Seimo

pritarimu.

Prokuror� skyrimo ir atleidimo tvark�, j� status� nustato �statymas.

Straipsnio pakeitimas:

Nr. IX-1379, 2003-03-20, Žin., 2003, Nr. 32-1316 (2003-04-02)

X SKIRSNIS

VIETOS SAVIVALDA IR VALDYMAS

119 straipsnis

Savivaldos teis� laiduojama �statymo numatytiems valstyb�s teritorijos

administraciniams vienetams. Ji �gyvendinama per atitinkamas savivaldybi�

tarybas.

Savivaldybi� taryb� nariais Lietuvos Respublikos pilieius ir kitus

nuolatinius administracinio vieneto gyventojus pagal �statym� ketveriems

metams renka Lietuvos Respublikos pilieiai ir kiti nuolatiniai

administracinio vieneto gyventojai, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine

rinkim� teise, slaptu balsavimu.

Savivaldos institucij� organizavimo ir veiklos tvark� nustato �statymas.

Lietuvos Respublikos �statymams, Vyriausyb�s bei savivaldyb�s tarybos

sprendimams tiesiogiai �gyvendinti savivaldyb�s taryba sudaro jai

atskaitingus vykdomuosius organus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-32, 1996-12-12, Žin., 1996, Nr. 122-2863 (1996-12-18)

Nr. IX-959, 2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 65-2629 (2002-06-28)

120 straipsnis

Valstyb� remia savivaldybes.

Savivaldyb�s pagal Konstitucijos bei �statym� apibr�žt� kompetencij� veikia

laisvai ir savarankiškai.

121 straipsnis

Savivaldyb�s sudaro ir tvirtina savo biudžet�.

Savivaldybi� tarybos turi teis �statymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti

vietines rinkliavas, savo biudžeto s�skaita savivaldybi� tarybos gali numatyti

mokesi� bei rinkliav� lengvatas.

122 straipsnis

Savivaldybi� tarybos d�l j� teisi� pažeidimo turi teis kreiptis � teism�.

123 straipsnis

Aukštesniuosiuose administraciniuose vienetuose �statymo nustatyta tvarka

valdym� organizuoja Vyriausyb�.

Ar savivaldyb�s laikosi Konstitucijos ir �statym�, ar vykdo Vyriausyb�s

sprendimus, priži�ri Vyriausyb�s skiriami atstovai.

Vyriausyb�s atstovo �galiojimus ir j� vykdymo tvark� nustato �statymas.

�statymo numatytais atvejais ir tvarka savivaldyb�s teritorijoje Seimas gali

laikinai �vesti tiesiogin� valdym�.

124 straipsnis

Savivaldybi� taryb�, j� vykdom�j� organ� bei j� pareig�n� aktai ar

veiksmai, pažeidžiantys piliei� ir organizacij� teises, gali b�ti skundžiami

teisme.

XI SKIRSNIS

FINANSAI IR VALSTYB�S BIUDŽETAS

125 straipsnis

Lietuvos Respublikoje centrinis bankas yra Lietuvos bankas, kuris

nuosavyb�s teise priklauso Lietuvos valstybei.

Lietuvos banko organizavimo ir veiklos tvark�, taip pat �galiojimus ir

Lietuvos banko valdybos pirmininko teisin� status� bei jo atleidimo

pagrindus nustato �statymas.

Straipsnio pakeitimas:

Nr. X-572, 2006-04-25, Žin., 2006, Nr. 48-1701 (2006-04-29)

126 straipsnis

Lietuvos bankui vadovauja banko valdyba, kuri� sudaro pirmininkas, jo

pavaduotojai ir nariai.

Lietuvos banko valdybos pirminink� skiria penkeriems metams Seimas

Respublikos Prezidento teikimu.

127 straipsnis

Lietuvos biudžetin sistem� sudaro savarankiškas Lietuvos Respublikos

valstyb�s biudžetas, taip pat savarankiški vietos savivaldybi� biudžetai.

Valstyb�s biudžeto pajamos formuojamos iš mokesi�, privalom�

mok�jim�, rinkliav�, pajam� iš valstybinio turto ir kit� �plauk�.

Mokesius, kitas �mokas � biudžetus ir rinkliavas nustato Lietuvos

Respublikos �statymai.

128 straipsnis

Sprendimus d�l valstybin�s paskolos ir valstyb�s kit� esmini� turtini�

�sipareigojim� priima Seimas Vyriausyb�s si�lymu.

Valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvark� nustato

�statymas.

129 straipsnis

Biudžetiniai metai prasideda sausio 1 dien� ir baigiasi gruodžio 31 dien�.

130 straipsnis

Valstyb�s biudžeto projekt� sudaro Vyriausyb� ir pateikia Seimui ne v�liau

kaip prieš 75 dienas iki biudžetini� met� pabaigos.

131 straipsnis

Valstyb�s biudžeto projekt� svarsto Seimas ir tvirtina �statymu iki nauj�j�

biudžetini� met� pradžios.

Svarstydamas biudžeto projekt�, Seimas gali didinti išlaidas tik

nurodydamas ši� išlaid� finansavimo šaltinius. Negalima mažinti �statym�

numatyt� išlaid�, kol tie �statymai nepakeisti.

132 straipsnis

Jeigu valstyb�s biudžetas laiku nepatvirtinamas, jo išlaidos biudžetini� met�

pradžioje kiekvien� m�nes� negali viršyti pra�jusi� met� valstyb�s biudžeto

1/12 išlaid�.

Biudžetiniais metais Seimas gali pakeisti biudžet�. Jis keiiamas pagal t�

pai� tvark�, pagal kuri� sudaromas, priimamas ir patvirtinamas. Prireikus

Seimas gali patvirtinti papildom� biudžet�.

XII SKIRSNIS

VALSTYB�S KONTROL�

133 straipsnis

Valstyb�s kontrol�s sistem� ir �galiojimus nustato �statymas.

Valstyb�s kontrolei vadovauja valstyb�s kontrolierius, kur� penkeriems

metams Respublikos Prezidento teikimu skiria Seimas.

Valstyb�s kontrolierius, prad�damas eiti pareigas, prisiekia. Priesaik�

nustato �statymas.

134 straipsnis

Valstyb�s kontrol� priži�ri, ar teis�tai valdomas ir naudojamas valstyb�s

turtas ir kaip vykdomas valstyb�s biudžetas.

Valstyb�s kontrolierius teikia Seimui išvad� apie metin biudžeto �vykdymo

apyskait�.

XIII SKIRSNIS

UŽSIENIO POLITIKA IR VALSTYB�S GYNIMAS

135 straipsnis

Lietuvos Respublika, �gyvendindama užsienio politik�, vadovaujasi

visuotinai pripažintais tarptautin�s teis�s principais ir normomis, siekia

užtikrinti šalies saugum� ir nepriklausomyb, piliei� gerov ir pagrindines

j� teises bei laisves, prisideda prie teise ir teisingumu pagr�stos tarptautin�s

tvarkos k�rimo.

Lietuvos Respublikoje karo propaganda draudžiama.

136 straipsnis

Lietuvos Respublika dalyvauja tarptautin�se organizacijose, jeigu tai

neprieštarauja Valstyb�s interesams ir jos nepriklausomybei.

137 straipsnis

Lietuvos Respublikos teritorijoje negali b�ti masinio naikinimo ginkl� ir

užsienio valstybi� karini� bazi�.

138 straipsnis

Seimas ratifikuoja ar denonsuoja šias Lietuvos Respublikos tarptautines

sutartis:

1) d�l Lietuvos Respublikos valstyb�s sien� pakeitimo;

2) d�l politinio bendradarbiavimo su užsienio valstyb�mis, tarpusavio

pagalbos, taip pat su valstyb�s gynyba susijusias gynybinio pob�džio

sutartis;

3) d�l atsisakymo naudoti j�g� ar grasinti j�ga, taip pat taikos sutartis;

4) d�l Lietuvos Respublikos ginkluot�j� paj�g� buvimo ir j� statuso užsienio

valstybi� teritorijose;

5) d�l Lietuvos Respublikos dalyvavimo universaliose tarptautin�se

organizacijose bei regionin�se tarptautin�se organizacijose;

6) daugiašales arba ilgalaikes ekonomines sutartis.

�statymuose, taip pat tarptautin�se sutartyse gali b�ti numatyti ir kiti atvejai,

kai Seimas ratifikuoja Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis.

Tarptautin�s sutartys, kurias ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas, yra

sudedamoji Lietuvos Respublikos teisin�s sistemos dalis.

139 straipsnis

Lietuvos valstyb�s gynimas nuo užsienio ginkluoto užpuolimo - kiekvieno

Lietuvos Respublikos pilieio teis� ir pareiga.

�statymo nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos pilieiai privalo atlikti karo

ar alternatyvi�j� krašto apsaugos tarnyb�.

Krašto apsaugos organizavim� nustato �statymai.

140 straipsnis

Svarbiausius valstyb�s gynybos klausimus svarsto ir koordinuoja Valstyb�s

gynimo taryba, � kuri� �eina Respublikos Prezidentas, Ministras Pirmininkas,

Seimo Pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomen�s vadas.

Valstyb�s gynimo tarybai vadovauja Respublikos Prezidentas. Jos

sudarymo, veiklos tvark� ir �galiojimus nustato �statymas.

Vyriausiasis valstyb�s ginkluot�j� paj�g� vadas yra Respublikos

Prezidentas.

Už valstyb�s ginkluot�j� paj�g� tvarkym� ir vadovavim� joms Seimui yra

atsakingi Vyriausyb�, krašto apsaugos ministras, kariuomen�s vadas. Krašto

apsaugos ministru negali b�ti neiš�js � atsarg� karys.

141 straipsnis

Asmenys, atliekantys tikr�j� karo arba alternatyvi�j� tarnyb�, taip pat neiš�j

� atsarg� krašto apsaugos sistemos, policijos ir vidaus tarnybos karininkai,

puskarininkiai ir liktiniai, kit� sukarint� ir saugumo tarnyb� apmokami

pareig�nai negali b�ti Seimo nariais ir savivaldybi� taryb� nariais. Jie negali

užimti renkam� ar skiriam� pareig� civilin�je valstybin�je tarnyboje,

dalyvauti politini� partij� ir politini� organizacij� veikloje.

142 straipsnis

Seimas �veda karo pad�t�, skelbia mobilizacij� ar demobilizacij�, priima

sprendim� panaudoti ginkluot�sias paj�gas, kai prireikia ginti T�vyn arba

vykdyti Lietuvos valstyb�s tarptautinius �sipareigojimus.

Ginkluoto užpuolimo atveju, kai kyla gr�sm� valstyb�s suverenumui ar

teritorijos vientisumui, Respublikos Prezidentas nedelsdamas priima

sprendim� d�l gynybos nuo ginkluotos agresijos, �veda karo pad�t� visoje

Valstyb�je ar jos dalyje, skelbia mobilizacij� ir teikia šiuos sprendimus

tvirtinti artimiausiam Seimo pos�džiui, o tarp Seimo sesij� - nedelsdamas

šaukia neeilin Seimo sesij�. Seimas patvirtina arba panaikina Respublikos

Prezidento sprendim�.

143 straipsnis

Jeigu karo veiksm� metu turi b�ti rengiami eiliniai rinkimai, Seimas arba

Respublikos Prezidentas priima sprendim� pratsti Seimo, Respublikos

Prezidento ar savivaldybi� taryb� �galiojimus. Šiuo atveju rinkimai turi b�ti

skiriami ne v�liau kaip po trij� m�nesi� karui pasibaigus.

144 straipsnis

Jeigu Valstyb�je iškyla gr�sm� konstitucinei santvarkai ar visuomen�s

rimiai, Seimas gali visoje valstyb�s teritorijoje ar jos dalyje �vesti

nepaprast�j� pad�t�. Jos trukm� - iki šeši� m�nesi�.

Tarp Seimo sesij� neatid�liotinais atvejais tok� sprendim� turi teis priimti

Respublikos Prezidentas, kartu šaukdamas neeilin Seimo sesij� svarstyti šio

klausimo. Seimas patvirtina arba panaikina Respublikos Prezidento

sprendim�.

Nepaprast�j� pad�t� reguliuoja �statymas.

145 straipsnis

�vedus karo ar nepaprast�j� pad�t�, laikinai gali b�ti apribojamos teis�s ir

laisv�s, nurodytos Konstitucijos 22, 24, 25, 32, 35 ir 36 straipsniuose.

146 straipsnis

Valstyb� globoja ir apr�pina karius, kurie eidami karo tarnyb� nustoja

sveikatos, taip pat karo tarnyb� einant žuvusi� ar mirusi� kari� šeimas.

Valstyb� apr�pina ir pilieius, kurie gindami Valstyb nustojo sveikatos, taip

pat šeimas t� piliei�, kurie gindami Valstyb žuvo ar mir�.

XIV SKIRSNIS

KONSTITUCIJOS KEITIMAS

147 straipsnis

Sumanym� keisti ar papildyti Lietuvos Respublikos Konstitucij� turi teis

pateikti Seimui ne mažesn� kaip 1/4 vis� Seimo nari� grup� arba ne mažiau

kaip 300 t�kstani� rink�j�.

Nepaprastosios pad�ties ar karo pad�ties metu Konstitucija negali b�ti

taisoma.

148 straipsnis

Konstitucijos 1 straipsnio nuostata "Lietuvos valstyb� yra nepriklausoma

demokratin� respublika" gali b�ti pakeista tik referendumu, jeigu už tai

pasisakyt� ne mažiau kaip 3/4 Lietuvos piliei�, turini� rinkim� teis.

Tik referendumu gali b�ti keiiamos pirmojo skirsnio "Lietuvos valstyb�"

bei keturioliktojo skirsnio "Konstitucijos keitimas" nuostatos.

Konstitucijos pataisos d�l kit� Konstitucijos skirsni� turi b�ti svarstomos ir

d�l j� balsuojama Seime du kartus. Tarp ši� balsavim� turi b�ti daroma ne

mažesn� kaip trij� m�nesi� pertrauka. �statymo projektas d�l Konstitucijos

keitimo laikomas Seimo priimtu, jeigu kiekvieno balsavimo metu už tai

balsavo ne mažiau kaip 2/3 vis� Seimo nari�.

Nepriimta Konstitucijos pataisa Seimui iš naujo svarstyti gali b�ti teikiama

ne anksiau kaip po met�.

149 straipsnis

Priimt� �statym� d�l Konstitucijos keitimo pasirašo Respublikos Prezidentas

ir ne v�liau kaip per 5 dienas oficialiai paskelbia.

Jeigu nurodytu laiku tokio �statymo Respublikos Prezidentas nepasirašo ir

nepaskelbia, šis �statymas �sigalioja, kai j� pasirašo ir oficialiai paskelbia

Seimo Pirmininkas.

�statymas d�l Konstitucijos keitimo �sigalioja ne anksiau kaip po vieno

m�nesio nuo jo pri�mimo.

BAIGIAMIEJI NUOSTATAI

150 straipsnis

Lietuvos Respublikos Konstitucijos sudedam�ja dalimi yra:

1991 m. vasario 11 d. Konstitucinis �statymas „D�l Lietuvos valstyb�s“;

1992 m. birželio 8 d. Konstitucinis aktas „D�l Lietuvos Respublikos

nesijungimo � postsovietines Ryt� s�jungas“;

1992 m. spalio 25 d. �statymas „D�l Lietuvos Respublikos Konstitucijos

�sigaliojimo tvarkos”;

2004 m. liepos 13 d. Konstitucinis aktas „D�l Lietuvos Respublikos naryst�s

Europos S�jungoje“.

Straipsnio pakeitimas:

Nr. IX-2343, 2004-07-13, Žin., 2004, Nr. 111-4123 (2004-07-17)

151 straipsnis

Ši Lietuvos Respublikos Konstitucija �sigalioja kit� dien� po referendumo

rezultat� oficialaus paskelbimo ir su s�lyga, jeigu referendume jai pritars

daugiau kaip pus� vis� Lietuvos Respublikos piliei�, turini� rinkim� teis.

152 straipsnis

Šios Konstitucijos ir jos atskir� nuostat� �sigaliojimo tvark� reglamentuoja

Lietuvos Respublikos �statymas "D�l Lietuvos Respublikos Konstitucijos

�sigaliojimo tvarkos", kuris priimamas referendumu kartu su šia Lietuvos

Respublikos Konstitucija.

153 straipsnis

Kai ši Lietuvos Respublikos Konstitucija bus priimta referendumu, Lietuvos

Respublikos Seimas iki 1993 met� spalio 25 dienos 3/5 vis� Seimo nari�

bals� dauguma gali pakeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas,

kurios yra 47, 55, 56 straipsniuose, 58 straipsnio antrosios dalies 2 punkte,

65, 68, 69 straipsniuose, 84 straipsnio 11 ir 12 punktuose, 87 straipsnio

pirmojoje dalyje, 96, 103, 118 straipsniuose, 119 straipsnio ketvirtojoje

dalyje.

154 straipsnis

Referendumu priimt� Lietuvos Respublikos Konstitucij� ir Lietuvos

Respublikos �statym� "D�l Lietuvos Respublikos Konstitucijos �sigaliojimo

tvarkos" pasirašo ir ne v�liau kaip per 15 dien� skelbia Lietuvos

Respublikos Aukšiausiosios Tarybos Pirmininkas.

LIETUVOS RESPUBLIKOS

AUKŠ�IAUSIOSIOS TARYBOS PIRMININKAS

VYTAUTAS LANDSBERGIS

Vilnius, 1992 m. lapkri�io 6 d.

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJOS SUDEDAMOJI

DALIS

� pradži� � turin�

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS �STATYMAS D�L LIETUVOS VALSTYB�S

Lietuvos Respublikos Aukšiausioji Taryba,

atsižvelgdama � tai, kad daugiau kaip trys ketvirtadaliai Lietuvos gyventoj�, turini� aktyvi�j� rinkim� teis, 1991 m. vasario 9 d. per visuotin apklaus� (plebiscit�) slaptu balsavimu pasisak� už tai, kad „Lietuvos valstyb� b�t� nepriklausoma demokratin� respublika“,

pažym�dama, kad šiuo suverenini� gali� ir valios pareiškimu Lietuvos tauta v�l patvirtino savo nekintam� nuostat� d�l nepriklausomos Lietuvos valstyb�s,

suprasdama plebiscito rezultatus kaip visuotin� pasiryžim� stiprinti ir ginti Lietuvos nepriklausomyb bei kurti demokratin respublik� ir

vykdydama Lietuvos tautos vali�,

priima ir iškilmingai skelbia š� �statym�.

1 straipsnis.

Teiginys „Lietuvos valstyb� yra nepriklausoma demokratin� respublika“ yra Lietuvos Respublikos konstitucin� norma ir pamatinis valstyb�s principas.

2 straipsnis.

Šio �statymo pirmajame straipsnyje suformuluota konstitucin� norma ir pamatinis valstyb�s principas gali b�ti pakeisti tik Lietuvos tautos visuotin�s apklausos (plebiscito) b�du, jeigu už tai pasisakyt� ne mažiau kaip trys ketvirtadaliai Lietuvos piliei�, turini� aktyvi�j� rinkim� teis.

LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKŠ�IAUSIOSIOS TARYBOS PIRMININKAS V. LANDSBERGIS

Vilnius, 1991 m. vasario 11 d. Nr. I-1051

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS AKTAS D�L LIETUVOS RESPUBLIKOS NESIJUNGIMO �

POSTSOVIETINES RYT� S�JUNGAS

Lietuvos Respublikos Aukšiausioji Taryba,

remdamasi 1918 m. vasario 16 d. ir 1990 m. kovo 11 d. aktais d�l Lietuvos nepriklausomos valstyb�s atk�rimo ir 1991 m. vasario 9 d. visos tautos pareikšta valia ir

matydama pastangas bet kokiu pavidalu išsaugoti buvusi� SSR S�jung� su visais jos užkariavimais ir ketinimus �traukti Lietuv� � postsovietinio Ryt� bloko gynybines, ekonomines, finansines ir kitokias „erdves“,

n u t a r i a:

1. Puosel�ti abipusiškai naudingus ryšius su kiekviena valstybe, anksiau buvusia SSRS sud�tyje, taiau niekada ir jokiu pavidalu nesijungti � jokias buvusios SSRS pagrindu kuriamas naujas politines, karines, ekonomines ar kitokias valstybi� s�jungas bei sandraugas. 2. Veikla, kuria siekiama �traukti Lietuvos valstyb � šio Konstitucinio akto pirmajame straipsnyje nurodytas valstybi� s�jungas ar sandraugas, yra laikoma priešiška Lietuvos nepriklausomybei ir atsakomyb� už j� nustatoma pagal �statymus. 3. Lietuvos Respublikos teritorijoje negali b�ti joki� Rusijos, Nepriklausom� Valstybi� Sandraugos ar � j� �einani� valstybi� karini� bazi� ir kariuomen�s dalini�.

LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKŠ�IAUSIOSIOS TARYBOS PIRMININKAS VYTAUTAS LANDSBERGIS

Vilnius, 1992 m. birželio 8 d. Nr. I-2622

LIETUVOS RESPUBLIKOS �STATYMAS D�L LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJOS �SIGALIOJIMO

TVARKOS

1 straipsnis

�sigaliojus Lietuvos Respublikos Konstitucijai, netenka galios Lietuvos Respublikos Laikinasis Pagrindinis �statymas.

2 straipsnis

�statymai, kiti teisiniai aktai ar j� dalys, galioj Lietuvos Respublikos teritorijoje iki Lietuvos Respublikos Konstitucijos pri�mimo, galioja tiek, kiek jie neprieštarauja Konstitucijai ir šiam �statymui, ir galios tol, kol nebus pripažinti netekusiais galios ar suderinti su Konstitucijos nuostatomis.

3 straipsnis

Lietuvos Respublikos �statym� nuostatos, reglamentuojanios Lietuvos Respublikos aukšiausi�j� valstybin�s valdžios ir valdymo institucij�, deputat�, savivaldybi� taryb� statusus, galioja tol, kol išrinktas Seimas nenusprs ko kita.

4 straipsnis

Lietuvos Respublikos Aukšiausiosios Tarybos ir jos deputat� �galiojimai baigiasi nuo tada, kai išrinktas Lietuvos Respublikos Seimas susirenka � pirm�j� pos�d�. Lietuvos Respublikos Seimo nariai � pos�d� renkasi trei�j� darbo dien� po to, kai Lietuvos Respublikos Vyriausioji rinkim� komisija po abiej� rinkim� rat� oficialiai paskelbs apie tai, kad išrinkta ne mažiau kaip 3/5 vis� Seimo nari�.

5 straipsnis

Nustatomas toks Lietuvos Respublikos Seimo nario priesaikos tekstas: „Aš, (vardas, pavard�), prisiekiu b�ti ištikimas Lietuvos Respublikai; prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstitucij� ir �statymus, saugoti jos žemi� vientisum�; prisiekiu visomis išgal�mis stiprinti Lietuvos nepriklausomyb, s�žiningai

tarnauti T�vynei, demokratijai, Lietuvos žmoni� gerovei. Tepadeda man Dievas!“ Prisiekti leidžiama ir be paskutiniojo sakinio.

6 straipsnis

Laikotarpiu, kol dar n�ra Respublikos Prezidento, ši teisin� situacija tolygi tai, kuri yra numatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 89 straipsnyje. Prireikus Seimas gali pratsti 89 straipsnyje numatytus terminus daugiau kaip pus�s vis� Seimo nari� bals� dauguma, bet ne ilgiau kaip keturiems m�nesiams.

7 straipsnis

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teis�jai, o iš j� – Konstitucinio Teismo pirmininkas, turi b�ti paskirti ne v�liau kaip per vien� m�nes� po Respublikos Prezidento išrinkimo. Pirm� kart� skiriant Konstitucinio Teismo teis�jus, trys iš j� skiriami trejiems metams, trys – šešeriems ir trys – devyneriems. Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir Aukšiausiojo Teismo pirmininkas, si�lydami skirti Konstitucinio Teismo teis�jus, nurodo, kuriuos iš j� skirti trejiems, šešeriems ir devyneriems metams. Konstitucinio Teismo teis�jai, kurie bus skiriami trejiems ir šešeriems metams, po ne mažesn�s kaip trej� met� pertraukos gali užimti šias pareigas dar vien� kadencij�.

8 straipsnis

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio treiosios dalies nuostatos pradedamos taikyti nuo tada, kai bus suderinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso �statymai su šia Konstitucija.

LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKŠ�IAUSIOSIOS TARYBOS PIRMININKAS VYTAUTAS LANDSBERGIS

Vilnius, 1992 m. lapkri�io 6 d.

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS AKTAS D�L LIETUVOS RESPUBLIKOS NARYST�S EUROPOS

S�JUNGOJE

Lietuvos Respublikos Seimas,

vykdydamas Lietuvos Respublikos piliei� vali�, pareikšt� 2003 m. geguž�s 10 ir 11 dienomis �vykusiame referendume d�l Lietuvos Respublikos naryst�s Europos S�jungoje,

reikšdamas �sitikinim�, kad Europos S�junga gerbia žmogaus teises ir pagrindines laisves, o Lietuvos naryst� Europos S�jungoje prisid�s prie žmogaus teisi� ir laisvi� efektyvesnio užtikrinimo,

pažym�damas, kad Europos S�junga gerbia savo valstybi� nari� nacionalin� tapatum� ir konstitucines tradicijas,

siekdamas užtikrinti visateis� Lietuvos Respublikos dalyvavim� Europos integracijoje bei Lietuvos Respublikos saugum� ir jos piliei� gerov,

2003 m. rugs�jo 16 d. ratifikavs Belgijos Karalyst�s, Danijos Karalyst�s, Vokietijos Federacin�s Respublikos, Graikijos Respublikos, Ispanijos Karalyst�s, Pranc�zijos Respublikos, Airijos, Italijos Respublikos, Liuksemburgo Didžiosios Hercogyst�s, Nyderland� Karalyst�s, Austrijos Respublikos, Portugalijos Respublikos, Suomijos Respublikos, Švedijos Karalyst�s, Jungtin�s Didžiosios Britanijos ir Šiaur�s Airijos Karalyst�s (Europos S�jungos valstybi� nari�) ir ekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slov�nijos Respublikos, Slovakijos Respublikos sutart� d�l ekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slov�nijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos stojimo � Europos S�jung�, pasirašyt� 2003 m. balandžio 16 d. At�nuose,

priima ir skelbia š� Konstitucin� akt�:

1. Lietuvos Respublika, b�dama Europos S�jungos valstybe nare, dalijasi ar patiki Europos S�jungai valstyb�s institucij� kompetencij� sutartyse, kuriomis yra grindžiama Europos S�junga, numatytose srityse ir tiek, kad

kartu su kitomis Europos S�jungos valstyb�mis nar�mis bendrai vykdyt� naryst�s �sipareigojimus šiose srityse, taip pat naudot�si naryst�s teis�mis.

2. Europos S�jungos teis�s normos yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisin�s sistemos dalis. Jeigu tai kyla iš sutari�, kuriomis grindžiama Europos S�junga, Europos S�jungos teis�s normos taikomos tiesiogiai, o teis�s norm� kolizijos atveju jos turi viršenyb prieš Lietuvos Respublikos �statymus ir kitus teis�s aktus.

3. Vyriausyb� informuoja Seim� apie pasi�lymus priimti Europos S�jungos teis�s aktus. D�l pasi�lym� priimti Europos S�jungos teis�s aktus, reglamentuojanius sritis, kurios pagal Lietuvos Respublikos Konstitucij� susijusios su Seimo kompetencija, Vyriausyb� konsultuojasi su Seimu. Seimas gali rekomenduoti Vyriausybei Lietuvos Respublikos pozicij� d�l ši� pasi�lym�. Seimo Europos reikal� komitetas ir Užsienio reikal� komitetas Seimo statuto nustatyta tvarka Vyriausybei gali pateikti Seimo nuomon d�l pasi�lym� priimti Europos S�jungos teis�s aktus. Vyriausyb� �vertina Seimo ar jo komitet� teikiamas rekomendacijas ar nuomones ir informuoja Seim� apie j� vykdym� teis�s akt� nustatyta tvarka.

4. Vyriausyb� pasi�lymus priimti Europos S�jungos teis�s aktus nagrin�ja teis�s akt� nustatyta tvarka. D�l ši� pasi�lym� Vyriausyb� gali priimti sprendimus ar rezoliucijas, kuri� pri�mimui netaikomos Konstitucijos 95 straipsnio nuostatos.

Konstitucija šiuo Konstituciniu aktu papildyta: Lietuvos Respublikos Seimas, �statymas Nr. IX-2343, 2004-07-13, Žin., 2004, Nr. 111-4123 (2004-07-17) Lietuvos Respublikos Konstitucijos papildymo Konstituciniu aktu „D�l Lietuvos Respublikos naryst�s Europos S�jungoje“ ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 150 straipsnio papildymo �statymas �statym� pasiraš� Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus.

Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija