lietuvos tarybos 1917 m. gruodžio 11-osios deklaracija ......tarybos posėdis gruodžio 11 d.)....

51

KAUNO ISTORIJOS

METRAŠTIS

KAUNO ISTORIJOS METRAŠTIS 2019/17 ISSN 1822-2617 (spausdintas) | ISSN 2335-8734 (internetinis)

Straipsnis parengtas remiant Lietuvos mokslo tarybai (reikminis tyrimų projektas P-REP-18-40).

Santrauka. Lietuvos Tarybos derybos dėl pirmosios Lietuvos Tarybos nepriklausomybės deklaracijos vyko trijose lokacijose: Berlyne (1917 m. gruodžio pradžia), Kaune (1917 m. gruodžio 9, 10 ir 12 d.) ir Vilniuje (Lietuvos Tarybos posėdis gruodžio 11 d.). Lemiama derybų fazė, kurios metu buvo sutarta, koks bus galutinis (pažodinis) Deklaracijos tekstas, vyko Kaune gruodžio 10 d. Chronologijos požiū-riu, išskirtinos keturios derybų fazės: dokumento derinimas Berlyne gruodžio pradžioje; derinimai tarp įvairių Vokietijos valdžios atstovų, taip pat ir svarstymai Lietuvos Taryboje gruodžio 5–7 d.; lemiama derybų fazė tarp įvairių Vokietijos valdžios atstovų ir Lietuvos Tarybos atstovų gruodžio 10 d. Kaune; diskusijos Lietuvos Taryboje gruodžio 11 d.; Lietuvos Tarybos narių pasirašyto dokumento įteikimas vokiečiams Kaune gruodžio 12 d.; tolesnės peripetijos dėl dokumento panaudojimo Brastos taikos derybose ir Vokietijai pripažįstant Lietuvą 1918 m. kovo mėnesį.

Reikšminiai žodžiai: Lietuvos Taryba, Gruodžio 11-osios deklaracija, Kaunas, von Hertlingo kalba Reichstage.

Lyginant su neblėstančiu isto-rikų dėmesiu Vasario 16-osios Aktui, 1917 m. gruodžio 11 d. Deklaracija vis dar tebelieka savotiškoje „podukros“ vietoje. Istoriografijoje ilgą laiką nebuvo – o iš tiesų vis dar ir nėra – netgi vieningo sutarimo dėl įvykių datų. Galima teigti, kad akademiniuose diskursuose įsitvirtino dvejopa chronologinės įvykių raidos interpretacija. Petro Klimo vienalaikiuose liudi-jimuose visur yra „gruodžio 11-oji“.1 Tačiau vėlesniais tyrimų laikotarpiais, Gruodžio 11-osios deklaracijos originalui ilgam nukeliavus į Vokietijos užsie-nio reikalų žinybos archyvus ir ten juose pradingus net 99 metams, daugiausiai buvo remiamasi žinomu ir Lietuvos archyvuose išlikusiu 1917 m. gruodžio 10 d.

1 Petras Klimas, Dienoraštis, 1915.XII.1 – 1919.I.19 : pradedamas P. Bugailiškio užrašais, 1915.VIII.23(10) – X.13, Chicago (Ill.): A. Mackaus knygų leidimo fondas, 1988.

Lietuvos Tarybos 1917 m. gruodžio 11-osios deklaracija: Kauno pėdsakas

Liudas MAŽYLIS Rasa ZOZAITĖVytauto Didžiojo universitetas

https://doi.org/10.7220/2335-8734.17.4

STRAIPSNIAI

52 KAUNO ISTORIJOS METRAŠTIS

protokolu, pasirašytu tą pačią dieną Kaune. Gi į Lietuvos Tarybos protokolus įsi-vėlus apmaudžiai datos klaidai (Lietuvos Tarybos X posėdžio protokolas Nr. 22 datuotas 1917 m. gruodžio 10 d., o ne gruodžio 11 d.),2 ir įsitvirtino abejonė dėl dokumento priėmimo datos.

Alfonso Eidinto ir Raimundo Lopatos 2017 m. sudarytoje ir išleistoje knygoje Lietuvos Taryba ir nepriklausomos valstybės atkūrimas 1914–1920 metų dokumentuose3 59 p. toji abejonė jau virsta tendencinga chronologine ir loka-cijos (tačiau, šio straipsnio autorių nuomone, klaidinančia) rekonstrukcija. Apibūdinę gruodžio 10 d. peripetijas, sudarytojai rašo: „Kitą dieną tai ir buvo padaryta Kaune [pabraukta straipsnio autorių – past. L. M. ir R. Z.] vykusiame Tarybos posėdyje (jis baigėsi 23 val. 30 min.), o priimtas pareiškimas (aktas) vėliau imtas vadinti pagal įteikimo [pabraukta straipsnio autorių – past. L. M. ir R. Z.] dieną – Gruodžio 11 d. aktu“.4 Iš tikrųjų – ir tai siekiame pagrįsti šiame straipsnyje – Lietuvos Tarybos posėdis vyko gruodžio 11 d. Vilniuje, o vokiečių valdžios atstovams Deklaracija su Lietuvos Tarybos narių parašais buvo įteikta gruodžio 12 d. Kaune.

Tai galima pagrįsti žinomų ir naujai archyvuose surastų (Vokietijos užsie-nio reikalų žinybos politiniame archyve (toliau – PA AA) saugomais archy-viniais dokumentais iš RZ201 21714-21716 bylų, karinio archyvo Freiburge (toliau – BAMA), Jurgio Šaulio archyve, saugojamame Pensilvanijos universi-tete (toliau – PENN), to meto Vokietijos institucijų raštų bei telegramų, kitų dokumentų datomis, traukinių susisiekimo tarp Kauno ir Vilniaus tempais, taip pat ir vienalaikiais įrašais Petro Klimo dienoraštyje (toliau – KLIMAS)5. Įvykiams rekonstruoti pasitelkiami ir kai kurių Lietuvos Tarybos narių vėlesniu laikotarpiu parašyti atsiminimai.

Pirmiausia straipsnyje bendrais bruožais pristatomas istorinis kontekstas ir fiksuojamos svarbiausios datos. Tada laikotarpis nuo 1917 m. gruodžio 1 d. iki gruodžio 11 d. išskaidomas į per tą laiką vykusias kelias „fonines“ derybų fazes („derybos Berlyne“, „diskusijos tarp Vokietijos valdžios institucijų“, „diskusi-jos Lietuvos Taryboje“), pagrindinį dėmesį skiriant fazei „derybos Kaune gruo-džio 10 d.“. Šis skaidymas padės rekonstruoti kone vienu metu vykusias kelių lygmenų derybas – ne tik tarp lietuvių ir vokiečių valdžios atstovų, bet ir abiejų stovyklų „viduje“ tarp pačių politinių institucijų bei veikėjų vykusias diskusijas.

Gruodžio mėnesio įvykius yra tyrinėję istorikai Algimantas Kasparavičius,6

2 Lietuvos Valstybės Tarybos protokolai, 1917–1918. sud. A. Eidintas, R. Lopata, Lietuvos mokslų akademijos Lietuvos istorijos institutas. Vilnius: Mokslas, 1991, p. 155–156.

3 Lietuvos Taryba ir nepriklausomos valstybės atkūrimas 1914–1920 metų dokumentuose, sud. A. Eidintas, R. Lopata, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2017.

4 LVTP, p. 59.5 P. Klimas, min. veik.6 Rimantas Bružas, LRT radijo laida „Aktualijų studija“, LRT.lt, 2018-02-16. Prieiga

per internetą: http://www.diena.lt/naujienos/laisvalaikis-ir-kultura/kultura/istorikas-svesti-nepriklausomybe-galima-buvo-jau-gruodzio-11-aja-851334 [žiūrėta 2018-09-20].

http://www.diena.lt/naujienos/laisvalaikis-ir-kultura/kultura/istorikas-svesti-nepriklausomybe-galima-buvo-jau-gruodzio-11-aja-851334http://www.diena.lt/naujienos/laisvalaikis-ir-kultura/kultura/istorikas-svesti-nepriklausomybe-galima-buvo-jau-gruodzio-11-aja-851334

53KAUNO ISTORIJOS METRAŠTIS

Liudas MAŽYLIS, Rasa ZOZAITĖ

Edmundas Gimžauskas,7 Joachim Tauber,8 Pranas Čepėnas,9 Raimun-das Lopata,10 šiek tiek dėmesio to laikotarpio tematikai skiria Raimundas Klimavičius,11 Viktoras Jencius-Butautas.12 Taip pat detaliau ir nuosekliau tuos įvykius pamėginta rekonstruoti laidoje Šiandien prieš 100 metų13 bei L. Mažy-lio ir R. Zozaitės sudarytame šaltinių leidinyje Lietuvos valstybės atkūrimo pro-cesas, 1917 liepa – gruodis. 14

Šio straipsnio tikslas – kitų derybų fazių kontekste išsamiau apžvelgti lem-tingąją, Kaune įvykusią derybų tarp Lietuvos Tarybos bei Vokietijos valdžios atstovų fazę. Straipsnyje glaustai pateikiamos formuluotės – dokumentas po dokumento – raidos peripetijos. Taip pat rekonstruojama esminė teiginių Vil-nius kaip sostinė, Steigiamojo Seimo funkcija, konvencijos, terminas „nepriklauso-mybė“, dėl kurių derėtasi daugiausiai, kaita.

Pradinė derybų fazė Berlyne

1917 m. lapkričio–gruodžio mėnesiais susiklostė aplinkybės, palankios lietuvių deryboms su Vokietijos valdžios institucijomis dėl Lietuvos nepriklau-somybės paskelbimo ir Lietuvos valstybės pripažinimo. Iš lapkričio 2–10 d. Šveicarijoje vykusios lietuvių atstovų konferencijos jos dalyviai, Lietuvos Tary-bos nariai Antanas Smetona, Steponas Kairys ir Jurgis Šaulys, vyko pro Berlyną ir lapkričio 12 d. ilgesniam laikui jame apsistojo. Lapkričio 13 d. surengtame „lietuvių vakare“ viešbutyje „Adlon“ Lietuvos Tarybos pirmininkas Anta-nas Smetona skaitė pranešimą „atstovams, politikams ir valdininkams“ apie

7 Lietuva vokiečių okupacijoje Pirmojo pasaulinio karo metais, 1915–1918: Lietuvos nepriklau-somos valstybės genezė: dokumentų rinkinys, sud. E. Gimžauskas, Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2006.

8 J. Tauber, No Allies’: The Lithuanian Taryba and The National Minorities 1916–1918, Journal of Baltic Studies, 38:4, 2007, 433-444, DOI: 10.1080/01629770701682707 [žiūrėta 2018-09-20].

9 P. Čepėnas, Naujųjų laikų istorija, Chicago (III): K. Griniaus fondas, II t., 1986.10 R. Lopata, Lietuvos valstybingumo raida 1914-1918 metais, Vilnius: Mintis, 1996.11 R. Klimavičius, Dar kartą – ar tikrai tik penkias dienas...?, 2018-02.14. Prieiga per

internetą: https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/raimundas-klimavicius-dar-karta-ar-tikrai-tik-penkias-dienas-582-919556 [žiūrėta 2018-09-20].

12 V. Jencius-Butautas, Stanislovas Narutavičius po Nepriklausomybės aktu pasirašė lenkiškomis raidėmis, 2011-02-07. Prieiga per internetą: http://www.voruta.lt/stanislovas-narutavi-cius-po-nepriklausomybes-aktu-pasirase-lenkiskomis-raidemis/ [žiūrėta 2018-09-20].

13 Šiandien prieš 100 metų, LRT. Prieiga per internetą: https://www.lrt.lt/mediateka/ira-sas/1013680868/siandien-pries-100-metu-2017-12-11#wowzaplaystart=0&wowzaplayduration=1537000 [žiūrėta 2018-09-20].

14 Lietuvos valstybės atkūrimo procesas, 1917 liepa–gruodis. Dokumentų rinkinys. Sud. L. Mažylis, R. Zozaitė. Kaunas: Vitae Litera, 2018.

https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/raimundas-klimavicius-dar-karta-ar-tikrai-tik-penkias-dienas-582-919556https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/raimundas-klimavicius-dar-karta-ar-tikrai-tik-penkias-dienas-582-919556http://www.voruta.lt/stanislovas-narutavicius-po-nepriklausomybes-aktu-pasirase-lenkiskomis-raidemis/http://www.voruta.lt/stanislovas-narutavicius-po-nepriklausomybes-aktu-pasirase-lenkiskomis-raidemis/

STRAIPSNIAI


Lietuvos padėtį.15 Šio vizito metu mezgėsi ryšiai su vokiečių politikais.16 Jur-gis Šaulys ir Antanas Smetona susitiko su Vokietijos užsienio reikalų žinybos atstovu Rudolfu Nadolny ir jam išsakė priekaištus dėl Lietuvos skaidymo; tai atsispindi R. Nadolnio lapkričio 18 d. rašte; be to, iš to rašto matyti, kad su A. Smetona ir J. Šauliu tartasi apie Vokietijos siūlomas Lietuvai konvencijas, taip pat ir apie kataliko monarcho idėją.17 Vokietijos užsienio reikalų žinybos valstybės sekretorius Richardas von Külhmanas lietuvių atstovams pranešė apie Paulio von Hindenburgo raštą, kuriame apibūdinama geopolitinė Lietu-vos situacija. P. von Hindenburgo įsivaizdavimu, Lietuvos rytinės ribos turėtų eiti pagal Gardino–Kauno liniją, o rytinių ginčytinų teritorijų tarp lietuvių, lenkų ir gudų vokiečių kariškiai nesirengia ginti. Išryškėja vokiečių kariškių pozicija, jog Lietuva suvokiama kaip valstybė, kur dominuoja lietuviai, o kitos žemės kariškiams yra neįdomios – „nicht von Interesse sei“.18 Be to, Lietuva traktuojama kaip silpna, politiškai neišsivysčiusi šalis, kuri, pavyzdžiui, neturi vagonų bei geležinkelių, jos politinė kultūra nepakankama, kad pati apsigintų, o jos karininkija neva dar ilgai tik formuotųsi; esą reikalingos atitinkamos kon-vencijos su Vokietija, bet ir dėl jų veiksmingumo P. von Hindenburgas kai kuriais atžvilgiais abejoja.19 Lapkričio 26 d. Lietuvos Tarybos atstovai įtei-kia Pro Memoria generolui Erichui Ludendorffui. Šiuo dokumentu Lietuvos Taryba skelbia sutinkanti sueiti į ryšius su Vokietija, kai ši pripažins Lietuvos nepriklausomybę. Iškeliamos sąlygos, jog konvencijos tarp Lietuvos ir Vokie-tijos bus sudarytos, jei Vokietija suteiks daugiau galių Lietuvos Tarybai ir jei bus pareikštas nepasitikėjimas vokiečių karinės administracijos šefu Lietuvoje Franzu Josephu Isenburg-Birsteinu.20 Papildoma paskata tolesnėms deryboms tapo lapkričio 29 d. Vokietijos kanclerio Georgo von Hertlingo kalba Reich-stage, kurioje jis žada, jog įvairios Vokietijos užimtos teritorijos galės paskelbti nepriklausomybę, tarp jų ir Lietuva.21 Dar po dienos, lapkričio 30-ąją, Lietuvos Tarybos atstovai įteikė Georgui von Hertlingui kreipimąsi su prašymu surengti privačią audienciją.22 Audiencija įvyko, ir G. von Hertlingas pažadėjo Lietuvai suteikti apsisprendimo teisę, o kitą dieną jau konkrečiai tartasi dėl Lietuvos nepriklausomybės deklaravimo aplinkybių ir Lietuvos ryšių su Vokietija.23

15 P. Klimas, min. veik., p. 197.16 M. Maksimaitis, Mažoji konstituanta: Lietuvos taryba atkuriant valstybingumą : monogra-

fija, Vilnius : Justitia, 2011, p. 68.17 L. Mažylis, R. Zozaitė, min. veik., p. 51–57.18 L. Mažylis, R. Zozaitė, min. veik., p. 52.19 L. Mažylis, R. Zozaitė, min. veik., p. 72–74.20 P. Klimas, Der Werdegang des Litauischen Staates : von 1915 bis zur Bildung der provi-

sorischen Regierung im November 1918 : dargestellt auf Grund amtlicher Dokumente, Berlin: Druck Pass & Garleb, 1919, p. 98–99; E. Gimžauskas, min. veik., p. 218.

21 E. Gimžauskas, min. veik., p. 220–221.22 L. Mažylis, R. Zozaitė, min. veik., p. 70–71. 23 P. Čepėnas, min. veik., p. 197.



Gruodžio 1 d. susitarimas

1917 m. gruodžio 1 d. buvo sudarytas susitarimas, kurį pasirašė Lietuvos Tarybos atstovai Antanas Smetona, Jurgis Šaulys ir Steponas Kairys bei Vokie-tijos užsienio reikalų žinybos atstovas Rudolfas Nadolny. Jame minima, kad reikia skelbti Lietuvos valstybės nepriklausomybę etnografinėse žemėse bei sušaukti Lietuvos Steigiamąjį Seimą, kuris nustatys santykius su kitomis vals-tybėmis. Skelbiama, kad jeigu Vokietija pripažins Lietuvos nepriklausomybę, tai Lietuva bus įgaliota sudaryti konvencinius ryšius su Vokietija. Steigiamasis Seimas turi priimti sprendimus, susijusius su Lietuvos valstybės sienomis, kon-vencijomis ir valstybės valdymo forma. Be to, dokumente apibūdintas Lietu-vos prašymas pakeisti Vokietijos valdžios požiūrį į Lietuvą, performuoti karinę administraciją, išplėsti Lietuvos Tarybos įgaliojimus.24

Lietuvos Tarybai svarstymui buvo pateikti du nutarimų, datuojamų ta pačia gruodžio 1-osios data ir papildančių vienas kitą, projektai (žr. priedo 1 ir 2 iliustr.).

Pirmąjį galima laikyti vienu iš Lietuvos nepriklausomybės deklaracijos prototipų. Jame skelbiama, kad kuriama Lietuvos valstybė su etnografinėmis ribomis ir būtinomis ūkiniam vystymuisi korektyvomis. Vartojamas terminas „nepriklausomybė“, minimas Vilnius kaip Lietuvos sostinė, apibūdinama Stei-giamojo Seimo funkcija.

Antrojo nutarimo projekte išdėstoma, kad turi būti kaip galima greičiau užmegzti kuo glaudesni ryšiai su Vokietija ūkio, susisiekimo ir krašto apsaugos srityse.

Deklaracijos tekstą svarsto Vokietijos valdžios institucijos

Jau gruodžio 1-ąją Vokietijos užsienio reikalų žinybos pareigūnai infor-muoja kariškius apie susitarimus su Lietuvos Tarybos atstovais, informuodami, kad Lietuvos Taryba juos svarstys Vilniuje gruodžio 5 d.; prašoma pateikti „savo nurodymus“ tais klausimais (žr. priedo 3–3.5 iliustr.).25 Gruodžio 4 d. Pau-lius von Hindenburgas jau buvo pareiškęs savo nuomonę.26 Gruodžio 6–7 d. įvyko pasitarimas, kuriame dalyvavo Vokietijos valstybės valdžios ir kariuome-nės vadovybės atstovai, tarp jų patsai Paulius von Hindenburgas bei Erichas Ludendorffas. Buvo nutarta, kad lietuviai turi priimti naują būsimos nepri-klausomybės deklaracijos versiją. Į Lietuvą siunčiamas užsienio reikalų žinybos pareigūnas Kurtas von Lersneris, kad padėtų civiliniam komisarui Lietuvoje ir

24 P. Klimas, min. veik., p. 102–103; L. Mažylis, R. Zozaitė, min. veik., p. 75–80.25 PA AA RZ201 R21710 000031-000035.26 PA AA RZ201 R21710 000086-000089.

STRAIPSNIAI


Kurše Friedrichui von Falkenhausenui, tuo metu rezidavusiam Kaune, įvykdyti šį tikslą. Okupuotose teritorijose vietoj karinės administracijos bus suformuota civilinė. Faktiškai buvo priimtas sprendimas nušalinti lietuviams labai įsipykusį Franzą Josephą Isenburg-Birsteiną.27

Svarstymai Lietuvos Taryboje

Gruodžio 5 d. Vilniuje įvyksta du Lietuvos Tarybos III sesijos posėdžiai, pristatant, be kitų klausimų, gruodžio 1 d. susitarimą, Berlyne sudarytą tarp Lietuvos Tarybos ir anksčiau minėtų Vokietijos užsienio žinybos atstovų. Ber-lyne suderintieji Lietuvos Tarybos nutarimų projektai (žr. priedo 3–3.5 iliustr.) dabar jau buvo pateikti svarstyti pačiai Tarybai.28 Gruodžio 6 d. vyko karštos diskusijos dėl dviejų anksčiau minėtų nutarimų (rezoliucijų) projektų tekstų,29 kurios tęsėsi ir gruodžio 7 d. posėdyje. Diskusijas sukėlė konvencijų klausi-mas: atskirai buvo svarstoma bei priimama kiekviena Deklaracijos projekte numatyta konvencijų sutartis. Pirmiausia buvo priimti karinės ir susisiekimo konvencijų projektai,30 o po pietų vykusiame posėdyje – muitų ir monetari-nės konvencijų projektai.31 Gruodžio 8 d. vakariniame posėdyje vėl svarstytas konvencijų klausimas bei nuspręsta, kad „Kaunan važiuos dalis prezidiumo, jo, prezidiumo, nuožiūra“.32

Derybos Kaune: gruodžio 9 d.

Gruodžio 9 d. Lietuvos Tarybos atstovai Antanas Smetona, Jurgis Šaulys, Steponas Kairys, Justinas Staugaitis, Vladas Mironas ir Petras Klimas per Vievį, Kaišiadoris išvyko į Kauną. Faktas, jog Lietuvos Tarybos nariai važiavo į Kauną gruodžio 9 d., paminėtas ir „Lietuvos aide“ Nr. 40.33 Anot Petro Klimo viena-laikio dienoraščio, įvykiai vystėsi taip:

„Gruodžio 9 d. 1917 metais po ilgų, karštų diskusijų Tarybos posėdžiuose, 5 val. vakarą išrinktieji delegatai – A. Smetona, S. Kairys, kun. B. Mironas, kun. Staugaitis (vieton A. Stulginskio) ir aš gavome iš vokiečių verwaltungo „Entlausungsschein‘us“ ir išvažiavome į Kauną.

27 PA AA RZ201 R21711 000153-000155.28 LVTP, p. 143. 29 LVTP, p. 148. 30 LVTP, p. 149–150.31 LVTP, p. 150–152.32 LVTP, p. 152–154.33 Žinios iš Lietuvos. Vilniuje, Lietuvos aidas, 1917 m. gruodžio 11 d., Nr. 40, p. 3. Prieiga

per internetą: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=66635 [žiūrėta 2018-09-28].

http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=66635



Bevažiuojant atsitiko nelaimė: mūsų traukinys Vievio stotyje užšoko ant prekių traukinio ir padarė gerą „Stoss‘ą“ [dūžį]. Keli vagonai sutriuškinti, garvežys irgi pagadintas, bet aukų nebuvo; mat, jau stojant. Staugaitis didžiai išsigando. Jautėme, jog buvome ant plauko gyvi tepalikę. Pamanėme, kas būtų buvę visus užmušus?! Palaukėme ir dr. Zechlino protekcija ligi Kaišia-dorio nuvažiavome prekių traukiniu, o iš ten [230] Urlaubininkų [kareivių atostogininkų]. Kaune pavėlavome ligi 11 val. Automobiliais nuvažiavome į Ob. Ost Oberquartiermeisterį [pas aukšto laipsnio karininką kariuomenės tiekimo reikalams] Waldersee [grafas Georg Waldersee, generolas Ob. Osto štabe] (kazine), kurs mus mandagiai priėmė vakariene. Pasišnekėjome su didžia svita: čia buvo ir atstovas kanclerio, ir [baronas Ludwig34 von] Falkenhausenas, ir pilna visokių leitenantų! Visi tuojau pagriebė į „pucą“ [ėmė barti] ir dau-giausia teko Kairiui, kuriam kažin koks „kryžiuotis“ prispyręs išrodinėjo, jog Lietuvos išgelbėjimas kaizerio ir Vokietijos globoje. Kairys čia gavo „katalikiš-kai“ atremti, jog Lietuva tegalinti turėti tik kataliką monarchą. Tai teko jam, matyti, už tai, kad atsisėdo į Hindenburgo krėslą! Kiti „kryžiuočiai“ teiravosi apie Prūsų Lietuvą – vis norėjo patirti, ar jų mes norime ir ar jie yra mums giminės. Apie 12 val. nuvežė į aficierių viešbutį ir davė nakvynės. Rytą pavalgę „užsakytų“ pusryčių (o pamiegoję šaltokai), nuvykome į Ob. Ost.“35

Aukščiau aprašytą įvykio rekonstrukciją paremia to meto susisiekimo tarp Vilniaus ir Kauno tempų vertinimas, taip pat radiniai, aptikti Jurgio Šaulio archyve Pensilvanijos universitete.

Neabejotina, kad gruodžio 9 d. Vilniuje 11:15 val. prasidėjusiame Lie-tuvos Tarybos posėdyje dalyvavo ir delegatai, paskirti vykti į derybas Kaune „Dalyvavo 19 narių. Posėdis baigėsi 14:15 min.“36 Tos pačios 9 d. vakare (pagal Pirmojo pasaulinio meto traukinių susisiekimo tvarkaraščius, tai galėjo įvykti maždaug 19 val.)37 Lietuvos Tarybos atstovai išvyko traukiniu į Kauną. Vie-vyje apie 20 val. įvyko traukinio avarija. Vokiečių pareigūnas Erichas Zechlinas pasirūpina, kad Lietuvos Tarybos nariai būtų įsodinti į prekinį traukinį, einantį iki Kaišiadorių. Kaišiadoryse jie buvo įsodinti į „atostogų traukinį“.38 Kaune Lietuvos Tarybos nariai atsirado apie 23 val., o pagal cituotus tvarkaraščius būtų turėję atsirasti po 20 val., taigi, manytina, jie pavėlavo apie 1,5 val. Jog Lietuvos Tarybos atstovai iš tiesų keliavo iš Vilniaus į Kauną, paliudija antspau-das ant J. Šaulio medicininės pažymos (tikrai taip!– žr. priedo 4 ir 5 iliustr.), išduotos Jurgiui Šauliui Vilniuje gruodžio 8 d., taigi vieną dieną iki kelionės.39

34 Cituojamo šaltinio autoriai laužtiniuose skliaustuose nurodė vardą Ludwig von Falkenhausen. Archyviniuose šaltiniuose nurodomas vardas yra Friedrich von Falkenhau-sen (aut. past.).

35 P. Klimas, min. veik., p. 202–203.36 LVTP, p. 155.37 Neuer Eisenbahn Fahrplan, 1915. PENN Ms. Coll. 1243, b. 2, f. 6.38 P. Klimas, min. veik., p. 203.39 Bescheinigung. PENN Ms. Coll. 1243, b. 2, f. 6.

STRAIPSNIAI


Gruodžio 9 d. vykę pasitarimai tarp vokiečių valdžios atstovų

Mūsų nauji radiniai Freiburgo kariniame archyve liudija buvus dar vieną derybų „sluoksnį“: derinamus nesutarimus tarp Franzo Josepho Isenburg-Birs-teino ir kitų Vokietijos valdžios institucijų atstovų.

Gruodžio 9 d. 14 val. įvyko pasitarimas tarp Vokietijos karinės vadovybės viršininko Lietuvoje Franzo Josepho von Isenburg-Birsteino, grafo Georgo von Waldersee ir civilinio valdytojo [civilinės administracijos šefo] Lietuvoje Frie-dricho von Falkenhauseno. Šio pasitarimo metu Isenburg-Birsteinas pareiškė, jog vadinamosios Optionformel (Kauno formulė) (žr. priedo 6 iliustr.) pirmasis punktas viešintinas. O dėl antrojo punkto, tai spauda gaus nurodymą jo nepla-tinti. Jis pasiūlė leitenantams Kügleriui ir Völckersui, kad „nuolatinis atstovas, kuris iki šiol buvo komisaras, dabar galėtų pateikti pareiškimus, kurie atitinka ligšiolinius jo įgaliojimus“.40 Tos pačios dienos vakare 19:05 val. Isenburg-Birs-teinas prašė pranešti generolui Erichui Ludendorffui, jog Optionformel priė-mimas būtų nepriimtinas. Ponas v. Hammersteinas pareiškė, kad pono v. Fal-kenhauseno nuomonė būtų tokia pati.41 19:30 val. užfiksuojamas pareiškimas, jog karinės administracijos šefas Lietuvoje pareiškia perspėjimą dėl politinių pasekmių, kurios susijusios su Optionformel – tiek, kiek tai liečia nepriklauso-mybę – ir prašo leidimo susitikti su generolu Ludendorffu. 18–24 val. toliau tęsiasi derinimai dėl deklaracijos formuluotės; joje Isenburg-Birsteinas pasiūlė savo formuluotę, vadinamą Vilniaus formule (Wilnaer Formel, žr. priedo 7 iliustr.). Galima teigti, kad joje nepriklausomybės užmojis siejamas tik su praeitimi, bet ne su Lietuvos ateitimi.42

Derybų eiga gruodžio 10 dieną

Kitą dieną – 1917 m. gruodžio 10-ąją – vyksta, Petro Klimo žodžiais, „sunkios, sunkios prakaito pilnos derybos“,43 kurių pradžia buvo numatyta 9:30 val.44 Derybose dalyvavo Vokietijos užsienio reikalų žinybos atstovas Kurtas von Lersneris, Franzo Josepho von Isenburg-Birsteino adjutantas lei-tenantas Völckersas, archyvaras dr. Erichas Zechlinas, baronas kapitonas Frei-herr Wilhemas von Gaylis, vokiečių ryšių palaikymo pareigūnas su Lietuvos

40 BAMA N82/5, Nr. 429-430.41 BAMA N82/5 Nr. 429.42 BAMA N82/5 Nr. 430.43 P. Klimas, min. veik., p. 204.44 BAMA N82/5 Nr. 427.



Taryba45 Oberosto leitenantas Kügleris. Lietuvių atstovai pasitikti pateikiant jiems gerokai trumpesnį būsimosios Lietuvos Tarybos deklaracijos tekstą, nei buvo sutarta Berlyne gruodžio 1 d.: nebelikę Lietuvos atstovų požiūriu esminių pozicijų – dėl termino „nepriklausomybė“, dėl Vilniaus kaip Lietuvos sostinės ir dėl Steigiamojo Seimo funkcijos.

Gana neplanuotai Lietuvos atstovams teko vėl pasitelkti visus diplomati-nius įrankius, kad formuluotė dar kartą būtų pataisyta Lietuvos naudai ar jos sąlygos bent dalinai atitiktų Lietuvos nepriklausomybės siekius. Pasak V. Pleč-kaičio, gruodžio 1 d. sudarytas susitarimas neatitiko vokiečių karinės vadovybės interesų, kuomet buvo siekiama pasinaudoti susitarimu Brastos taikos derybose su Rusija, įrodant, jog Lietuva atsiskiria nuo Rusijos valstybės ir sueina į valsty-binius ryšius su Vokietija, tačiau netampa nepriklausoma valstybe.46

Toliau dviejose lentelės skiltyse pateikiamas įvykių aprašymas iš dvejų šal-tinių – Petro Klimo vienalaikio dienoraščio47 ir Freiburgo kariniame archyve esančių protokolų (pateikiamas laisvas vokiškų protokolų perteikimas lietuvių kalba).

45 Terminas paimtas iš straipsnio: J. Tauber, The Wild east: German impressions of Lithu-ania, 1915 to 1918, Acta Historica Universitatis Klaipedensis XXXI, 2015, 171–184. ISSN 1392-4095 (Print), ISSN 2351-6526, p. 181. Prieiga per internetą: DOI: http://dx.doi.org/10.15181/ahuk.v31i0.1205 [žiūrėta 2018-09-25].

46 V. Plečkaitis, Nepriklausomybės Akto signataras Jurgis Šaulys : demokratas, valstybininkas, diplomatas, Vilnius : Lietuvos nacionalinis muziejus, 2015, p. 86 p.

47 P. Klimas, min. veik. 204–209.

„Ir ėjo sunkios, sunkios, prakaito pilnos derybos. Iš vokiečių pusės dalyvavo: baro-nas Lersner [Freiherr von Lersner, P. Kli-mas rašo Lessner], kanclerio, Ausw. Amto ir Ludendorffo įgaliotinis, Ob. Osto „Ver-mittler’is“ [tarpininkas] von Gail; prie jų buvo Zechlinas, Kügleris ir Isenburgo adju-tantas.

Visų pirma Gailis pranešė, kad lietuvių atstovai Vokietijoje patyrė palankų Lietuvai ūpą. [231] Bet kad jie čia žiūrės tik vokiečių interesų. Karas juos, mat, padaręs atsargius ir „hart“ [kietus]. „Mes betgi esą turime bendrus interesus ir norime pasiimti jūsų interesus remti“. Protokolas, padarytas Ber-lyne, esą nepriimtinas, nes jis „nicht ganz

9:30 val. numatyta derybų pradžia.10:10 val. prasideda pirmasis telefoninis pokalbis tarp F. J. Isenburg-Birsteino Vil-niuje ir vokiečių derybininkų Kaune. Jo metu F. J. Isenburg-Birsteinas perskaito išvakarėse savo pateiktąją „Vilniaus for-mulę“, kuri jam rodosi turinti svarbių skirtumų nuo deryboms pateiktos, kaip jis ją vadina, „Kauno formulės“. 11:35 val. prasideda antrasis telefoninis pokalbis tarp F. J. Isenburg-Birsteino ir vokiečių derybininkų.

F. J. Isenburg-Birsteino adjutantas Völc-kersas informuoja Isenburg-Birsteiną, jog įvyko mandagūs pasisveikinimai su Lietuvos Tarybos atstovais. Wilhelmas von Gaylis paaiškino Lietuvos Tarybos atstovams, kad reikią deklaracijos, kur įvykęs atsiskyrimas nuo Rusijos, o antroji Kauno formulės dalis įgalina vokiečius

http://dx.doi.org/10.15181/ahuk.v31i0.1205http://dx.doi.org/10.15181/ahuk.v31i0.1205

STRAIPSNIAI


unseren Wünschen entspricht“ [ne visai atitinka mūsų norams]. Todėl kancleris ir Heeresleitung sudarė naują „Vorschlag’ą“ [pasiūlymą]. Ans, mat, visų pirmą per ilgas. Dabar kalbant su rusais, reikia juo trumpiau. Daugybė punktų konferenci-jose iššauksią begalinių debatų. Reikia tik svarbių svarbiausia. Šiandien apie kon-vencijas a la Süd-Deutchland, kur daug neaišku, negalima esą jiems kalbėti – nepatogu. Tas naujas projektas skambėjo taip: (žiūr. paduotą tekstą).Lersneris maždaug tą pat pakartojo ir dar pridėjo, jog tame projekte nieko nesą, ko mes nenorime, ir viskas, ko norime. „Druck“ [spaudimą] daryti į mus jie nemaną. Bet ryžtis mes turime. Čia pat Lersner perskaitė savo įgaliojimą tartis dėl Lietuvos „Selbständigkeit“ [savaran-kiškumo]. Dalis I turi būti paskelbta, o II – sau. Po to tuojau Šaulys paskaito Tarybos nusistatymą.Lersner randa maža skirtumo (!), bet pataria apsvarstyti. Be to, reikia greit, todėl mainyti esą nepatogu, nes jis esąs įgaliotas tik tą tekstą pasirašyti. Atmesti reikia visi „spitzfindige Erklärungen“ [įmantrūs išvedžiojimai]. Gail dargi prideda, jog čia jokios permainos nesą galima įvesti. Kitaip vėl reikėsią vesti tarybos [232] su Berlynu. Išeiname į atskirą kambarį pasitarti. Tarėmės ilgą valandėlę. Stebėjomės vokiečių ta nauja formule, kuri iš Lietuvos norėjo padaryti „Bundesstaat” [jungtinę valstybę]. Patai-sytas sakinys po sakinio gynėme (žiūr. tekste antrašus).

Pasakė, jog atmainos esančios žymios ir jie tegalį jas leisti su Berlynu tepasitarę.

atstovauti Lietuvai taikos derybose. K. von Lersner pateikė H. Bussche pasirašytus įgaliojimus, taip pat pasveikino lietuvius ir pateikė, jo teigimu, „visą Kauno formulę“. K. von Lersneris esą paaiškinęs, kad Eks-celencija Ludendorffas yra sutikęs su visais formuluotės teiginiais.

Lietuvos Tarybos delegatai nesutinka su Kauno formulės (šaltiniuose dar vadinamos „Autentiška formule“) dviem punktais. Lie-tuvos Tarybos atstovas Jurgis Šaulys pateikė lietuvių pasiūlymus, jog pirmoje pastraipoje turėtų prirašyta, jog, Berno ir Vilniaus kon-ferencijos nutarimų pagrindu, skelbiamas Lietuvos savarankiškumas ir atsiskyrimas nuo Rusijos, o antroje – sąlyga, jog Vokie-tija pripažintų Lietuvos nepriklausomybę ir abiejų valstybių saitų susiejimas.Šie J. Šaulio pateikti pakeitimai pakomen-tuojami, esą šis lietuvių kontrapasiūlymas tikriausiai jau buvo pateiktas Užsienio rei-kalų žinybai, todėl manytina, kad Užsienio reikalų žinybos pasiūlyme (Kauno formu-lėje) į jį jau atsižvelgta. Vyksta diskusija. Pateikiami F. J. Isenburg-Birsteino argu-mentai, kodėl jis negali sutikti su vadina-mąja Kauno formule. 11:45 val. diktavimas nutraukiamas. 11:53 val. pokalbis baigiasi.Leitenantas Völckersas praneša F. J. Isen-burg-Birsteinui, jog K. von Lersneris komentuoja sąvokos „nepriklausomybė“ dviprasmiškumą.



Po pietų vėl susirinkome ir pranešė, jog Ausw. Amt sutinkąs permainyti. Tik vietoj: „apsisprendimo teisės, pripažintos Vokietijos ir Rusijos“ padėti „pripažintos apsisp.[rendimo] teisės“. Mat, kad neužgautų Austri-jos, Turkijos, Bulgarijos ir neužkliu-dytų Elzas-Lotaringijos! Sutikome. „Hauptstadt Wilna“ taip pat sutiko perkelti į mūsų nurodytą vietą. Bet „unabhängigen“ [nepriklausomą jokiu būdu nesutinka ir todėl visai išmeta. II dalyje taip pat jokiu būdu negalį sutikti įdėti mūsų siūlytąją pradžią, nes tatai juos labai suvaržytų taiką darant ir „alldeutschai“ pakeltų baisiausią skan-dalą. „Staates“ vietoj „Staatswesens“ sutiko. Gi „gemeinschaft“ [bendrumą]

12:45 val. į Vilnių perduodamas pilnas lietuvių kontrpasiūlymas. (Protokole pateikiamas kaip „lietuvių reakcija dėl Kauno formulės“).Teigiama, jog lietuviai I dalyje po žodžių „pro-klamiert auf Grund“ nori kaip parašyta: „des anerkannten Selbstbestimmungsrechtes der Volker und des Beschlusses der in Wilna von 18.-23.9.1917 abgehaltenen litauischen Konfe-renz, die Wiederherstellung eines unabhängigen litauischen Staates mit der Hauptstadt Wilna und seine Abtrennung von allen staatlichen Verbindungen, die jemals mit anderen Völkern bestanden haben“. Teigiama, jog lietuviai sie-kia pabrėžti: „ir vokiečių, ir rusų pripažintąja tautų apsisprendimo teise“. [past. Tas lietuvių siūlymas yra Klimo dienoraštyje. – aut. L. M. ir R. Z.]. II deklaracijos dalis pagal Lietuvos Tary-bos atstovų siūlymą, turėtų atrodyti taip: „Für den Fall der Anerkennung der Unabhängigkeit des litauischen Staates seitens des Deutscher Rei-ches spätestens beim Friedensschluss erbittet der litauischen Landesrat zur Wahrnehmung und zum Schutze der Interessen Litauens bei den Friedensverhandlungen die Hilfe des Deutsches Reiches“. Taip pat lietuviai nori vietoj žodžių „Staatswesens“ – „Staat“ ir vietoj „Staatsgemeins-chaft“ – „Konvention“. Lersneris praneša Berly-nui apie lietuvių pasiūlymus.

15:30 val. prasideda derybų tęsinys.

16:45 val. prasideda trečiasis telefoninis pokalbis tarp F. J. Isenburg-Birsteino ir vokiečių derybi-ninkų.

STRAIPSNIAI


pakeisti „konvention“, jokiu būdų – nes tai būtų tik žodis dar be turinio. Ir kaip tad galima esą pripažinti nepriklauso-mybę, jeigu tokie neaiškūs santykiai?! Mes spyrėmės kiek galėdami.

Vėl ėjome pasitarti į atskirą kambarį. Nutarėme jokiu būdu žodžio „unabhän-gig“ nemesti ir, jeigu jie nesutiks, per-traukti [233] tarybas. Gi II d. pradžioj vietoj „Zur Aufrichtung“ [atstatyti] įdėti „Bei Aufrichtung“ [atstatant]. Nusilei-dome ir vietoje gemeinschaft – konven-tion, o prie „Zoll-“ ir „Münz-“ gemeins-chaft.

Ėjo tada jie tartis su Berlynu ir po ilgos valandos pranešė, jog ta mūsų forma pri-imta. Bet tai esą paskutinis nusileidimas, ir jog negali dabar būti jokios perminos, jokios raidės nei brūkšnelio. Lersner rodėsi dargi susijaudinęs, o Kügleris ir Isenburgo adjutantas dargi pabėgo. Rei-kėjo pasirašyti. Lersner dar pažymėjo, jog Taryba turi tatai vienu balsu pasira-šyti ir mes patys jokios agitacijos prieš Vokietiją nevaryti.

Trečiojo pokalbio pabaigoje pranešama, kad K. von Lersneris iš Berlyno gavo naujos teksto redakcijos patvirtinimą. 17:59 val. Ketvirtasis telefoninis pokalbis tarp F. J. Isenburg-Birsteino ir vokiečių dery-bininkų. Jo metu diskutuota dėl terminų „nepriklausomybė“ (Unabhängigkeit) ar „savarankiškumas“ (Selstständigkeit) naudo-jimo Deklaracijos tekste. 19 val. Penktasis telefoninis pokalbis tarp F. J. Isenburg-Birsteino ir vokiečių derybi-ninkų. Konstatuojama, kad tekste liko ter-minas „nepriklausomybė“.19:10 val. Šeštasis telefoninis pokalbis tarp F. J. Isenburg-Birsteino ir vokiečių dery-bininkų. Dėl termino „nepriklausomybė“ atsiradimo Deklaracijos tekste „kaltė suver-čiama“ užsienio reikalų žinybos atstovui.

Gruodžio 10 d. derybų Kaune pabaiga ir rezultatai

Petro Klimo dienoraštyje derybų pa-baiga aprašoma taip:

„Dar buvo kelios sveikinamosios kalbos iš vienos ir antros pusės, ir pasi-rašę išsiskirstėme. Buvome pašaukti vėl pas Waldersee į vakarienę, ir čia buvo nežymūs „toastai“. Smetona gėrė už vokiečių tautos, vadų ir vyriausio vado kaizerio sveikatą, o Lersner rėkė „Litauen hoch!“ [Valio Lietuvai!], ir visi tris



kartu pakartojo. Taip ir pasibaigė. Parvažiavome namo labai neribotame ūpe, bet jautėmės, jog ryžomės ir vistik pilni vilties. Kairys vis tik gailavo, kad gale II d.[alies] nebuvo pažymėta, jog visa tat patvirtinti Taryba palieka Konstituan-tai. Tai teko pranešti vien žodžiu. [P. Klimo citatos pabaiga]“.48

Gruodžio 10 d. 19 val. vokiškame protokole trumpai konstatuojama, kad „Optionsformel“ (Kauno formulė) yra priimta. Užsienio reikalų žinybos atstovo ir vokiečių ryšių palaikymo atstovo prašymu įvestas žodis „unabhän-gig“ [nepriklausoma]. Dėl derybų Brastoje žodis „nepriklausomai“ įvedamas pirmoje pastraipoje. Toliau protokole pateikiama Optionsformel (Kauno for-mulė) (žr. priedo 6 iliustr.). Tai – būsimoji autentiška gruodžio 11 deklaracijos formulė, kurią gruodžio 11 d. pasirašys Lietuvos Tarybos nariai.49

Galutinis derybų Kaune rezultatas – Lietuva tampa nepriklausoma su sostine Vilniumi, susieta su Vokietija konvencijomis (muitų, piniginė sąjunga, susisiekimo ir transporto), eliminuojant Steigiamojo Seimo funkciją.

Iš pateikiamos medžiagos akivaizdu, kokios sudėtingos vyko derybos ne tik tarp Lietuvos ir Vokietijos delegatų, bet ir tarp įvairių Vokietijos institu-cijų; juolab tarp atskirų veikėjų egzistavo nesutarimai dėl būsimosios Lietuvos nepriklausomybės deklaracijos formuluotės. Nors yra pateikiama Optionformel („Kauno formulė“) kaip pagrindinė, F. J. Isenburg-Birsteinas stengiasi opo-nuoti šiai sutartai formuluotei, stengdamasis primesti savo „Vilniaus formulę“.

Taigi galima konstatuoti, kad vienu metu vyko derybos, įvardytinos kaip „dviejų lygių“. Lietuvos Tarybos atstovai turėdavo galimybę išeiti ir pasitarti savo delegacijos viduje, o Vokietijos atstovai ne tik tarėsi su užsienio reikalų žinybos atstovais Berlyne, bet dar ir diskutavo su Vilniuje rezidavusiu, nuei-nančiu nuo politinės arenos „kietos“ kariškių linijos atstovu Franzu Josephu Isenburg-Birsteinu; tai vyko telefonu per jo atstovą derybose Völckersą.

Atidžiau panagrinėjus Kauno ir Vilniaus formuluotes, be smulkių skir-tumų, galima rasti tik kelis pakeistus sakinius ir žodžius, o pagrindiniai teiginiai dėl konvencijų ir Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo bei apsisprendimo teisės buvo abiejose formuluotėse. Manytina, jog formuluočių supriešinimo siekis atsirado dėl asmeninių administracijos šefo Lietuvoje F. J. Isenburg-Birs-teino ambicijų bei jo galios pripažinimo ir aukštų pozicijų išlaikymo, kol jis dar nebuvo pašalintas iš pareigų.50 Numanomai F. J. Isenburg-Birsteinas, imda-mas Kauno formuluotę kaip pagrindą, pertaisė kelias teksto vietas pagal savo supratimą ir pateikė tai kaip naują formuluotę. Be to, suvokdamas, jog negalės fiziškai dalyvauti derybose gruodžio 10 d., karinės administracijos (nueinantis nuo politinės arenos) šefas stengėsi paveikti derybų dalyvius kontaktuodamas su Friedrichu von Falkenhausenu, grafu Waldersee bei kreipdamasis į generolą

48 P. Klimas, min. veik., p. 209.49 BAMA N82/5 Nr. 439-440.50 J. F. Isenburg-Birstein iš karinės administracijos Lietuvoje šefo pareigų buvo galutinai

pašalintas 1918 m. sausio 11 d. (aut. past.).

STRAIPSNIAI


E. Ludendorffą. Naujienas apie derybų eigą F. J. Isenburg-Birsteinui pranešdavo jo adjutantas Völckersas, taigi administracijos šefas buvo nuolatos informuojamas ir galėjo, kad ir ribotai, tačiau intervenuoti derybų metu. Nepajėgęs pasiprie-šinti „ydingo“, jo nuomone, termino „unabhängig“ (nepriklausoma) atsiradimui Deklaracijos projekte, jis bent jau protokoliškai užfiksavo savo poziciją.

Deklaracijos priėmimas Vilniuj gruodžio 11 d.

„Lietuvos aido“ Nr. 41 lakoniškai rašoma: „Lietuvos Tarybos prezidiumas gruodžio 11 d. naktį grįžo iš Kauno. O trečiadienį, gruodžio 12 d. išvažiavo į Kauną šie Tarybos nariai: A. Sme-tona, J. Šaulys, S. Narutavičius, Smilgevičius, Stulginskis ir J. Vileišis“.51 Lie-tuvos Tarybos protokole Nr. 22 nurodyta, kad Taryba be P. Dovydaičio posė-džiavo gruodžio 10 d.52 Atrodo, jog abiejuose šaltiniuose atsirado datų maišatis. Remiantis J. Šaulio medicinine pažyma ir Kauno geležinkelio stoties atžyma ant jos,53 galima teigti, kad Lietuvos Tarybos nariai iš Kauno išvažiavo tikrai gruodžio 10 d. vakare. Vėliausias traukinys iš Kauno į Vilnių pagal 1915 m. traukinių tvarkaraštį yra 18 val., kuris važiuoja apie 5 val., tad Lietuvos Tarybos nariai galėjo važiuoti pasiekti Vilnių tarp 23–24 val.; turbūt tai ir galėjo reikšti „gruodžio 11 d. naktį“. P. Klimo tekste nėra aiškiai pasakyta, kada Lietuvos Tarybos atstovai išvyko atgal į Vilnių; po sakinio „taip ir pasibaigė“ P. Klimo atsiminimuose yra sakinys „parvažiavome namo..“, po to – kitas sakinys: „kitą dieną 4 val. buvo Tarybos posėdis“.54 Be to, vyr. leitenantas Kügleris ir leitenan-tas Völckersas, grįžę iš Kauno į Vilnių gruodžio 11 d., 12:30 val. pateikė dar ir žodinius komentarus apie gruodžio 10 d. derybas Kaune.55 Lietuvos Tarybos protokoluose nurodyta posėdžio, kuriame buvo pasirašyta Deklaracija, pradžia 16:30 val., o data – 1917.12.10. Greičiausiai tai – protokoluojančiojo žmogiška klaida, kurią galima aiškinti dviem argumentais. Viena, tai buvo trečiosios sesi-jos 10 posėdis, antra, tame posėdyje buvo svarstomas dokumentas, pasirašytas 1917 m. gruodžio 10 d. Kaune.56 Matyt, kaip tik todėl ir įvyko datavimo klaida.

Tad galiausiai gruodžio 11 d. po Tarybos posėdžio deklaracija buvo priimta ir pasirašyta 19 jos narių, paskutinį, 20-ąjį, Prano Dovydaičio parašą prijun-giant vėliau. Gruodžio 11 d. deklaracijos tekstas surašytas ant vieno popieriaus

51 Žinios iš Lietuvos. Vilniuje, Lietuvos aidas, 1917 m. gruodžio 13 d., Nr. 41, p. 3. Pri-eiga per internetą: http://www.epaveldas.lt/recordDescription/LNB/C1B0003846283 [žiūrėta 2018-09-28].

52 LVTP, p. 155.53 Bescheinigung. PENN Ms. Coll. 1243, b. 2, f. 6.54 P. Klimas, min. veik., p. 209. 55 BAMA N82/5 Nr. 441.56 LT protokolai



lapo ant abiejų jo pusių. Skirtingai nuo gruodžio 10 d. sutarto teksto Kaune, šis originalus Deklaracijos tekstas, rastas Berlyne, PA AA archyve, turi įžanginę dalį, kuri neabejotinai buvo pridėta gruodžio 11 d. Tarybos posėdžio metu.57 Remiantis Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų rašysenos specialistų Via-čislavo Litvinovo ir Žilvino Ragausko atlikto Gruodžio 11 d. deklaracijos rašy-senos tyrimo išvadomis (2017-12-11 Nr. 140-(5441)-IS1-7907), dokumento tekstą savo ranka surašė Lietuvos Tarybos narys Jurgis Šaulys; šios išvados nebepalieka vietos kitoms interpretacijoms.58 Įdomi detalė: atidžiau žvelgiant į deklaracijos lapą, atrodo, tarsi yra palikta vieta P. Dovydaičio parašui tarp Kazio Bizausko ir Stepono Kairio parašų.

Kol Lietuvos Tarybos nariai posėdžiavo, gruodžio 11 d. Kaune likęs Užsie-nio reikalų žinybos atstovas K. von Lersneris telegrafavo į Berlyną, kad vakar (t. y. gruodžio 10 d.) buvo sudaryta deklaracija su Lietuvos Taryba ir kad gruo-džio 12 d. tikimasi gauti ją visų Lietuvos Tarybos narių pasirašytą.59

Deklaracijos įteikimas Kaune gruodžio 12 d.

Kitą dieną, gruodžio 12-ąją, į Kauną vėl važiavo ne visi Lietuvos Tarybos nariai, nors šįkart buvo planuota, kad važiuos visi. Išrinkti važiuoti į Kauną buvo tik A. Smetona, J. Šaulys, S. Naruta-vičius, J. Smilgevičius, J. Vileišis ir A. Stulginskis. Charakteringa detalė: nevyko Steponas Kairys.60 Iš radinių J. Šaulio archyve Pensilvanijos universitete matyti, kad J. Šaulys gruodžio 11 d. Vilniuje gavo dar vieną medicininę pažymą, kuri galiojo iki gruodžio 20 d. (žr. priedo 8 ir 9 iliustr.).61 Ant jos nėra atžymos, kaip J. Šaulys vėl pasiekė Kauną, tačiau matyti, kad jis vėl išvyko iš Kauno atgal į Vilnių būtent gruodžio 12-ąją. Tai liudija Kauno geležinkelio stoties antspaudas. Netiesiogiai tą pakartotiną Lietuvos Tarybos narių vizitą į Kauną 1917 m. gruodžio 12 d. liudija Lietuvos Tarybos protokolas,62 iš kurio matyti, kad posėdyje nedalyvavo net 10 Lietuvos Tarybos narių, įskaitant Jurgį Šaulį.

Nuvykus Lietuvos Tarybos nariams į Kauną, gruodžio 11 d. Deklaracija buvo perduota K. von Lersneriui. Gruodžio 12 d. 13:28 val. užsienio reikalų atstovas išsiuntė iš Kauno telegramą, jog jis gavo iš Lietuvos Tarybos nutarimą su 19 parašų.63 Tad tai patvirtinimas, jog Tarybos atstovai perdavė deklara-ciją gruodžio 12 d. Taip pat tai papildo Lietuvos valstybės protokole Nr. 23

57 L. Mažylis, R. Zozaitė, min. veik., p. 109.58 L. Mažylis, R. Zozaitė, min. veik., p. 112–116.59 PA AA RZ201 R21710 000211-00021260 LVTP, p. 156.61 Bescheinigung. PENN Ms. Coll. 1243, b. 2, f. 6.62 LVTP, p. 157.63 L. Mažylis, R. Zozaitė, min. veik., p. 120–121.

STRAIPSNIAI


nurodytą posėdžio laiką ir datą, ir, jog prasidėjus posėdžiui 10 val., nebuvo minėtų išvykusių narių.

Deklaracijos implikacijos

Kaune 1917 m. gruodžio 10 d. sude-rintos ir gruodžio 11 d. Lietuvos Tarybos posėdyje priimtos Deklaracijos impli-kacijos gerai žinomos, tad jas tik glaustai paminėsime.

Lietuvos Brastos derybų tarp Vokietijos ir bolševikinės Rusijos eigoje vokiečiams buvo prisireikę Lietuvos Tarybos narių pasirašyto Lietuvos nepri-klausomybės deklaracijos teksto – tačiau nepaminint konvencijų.64 Per tai dėl Deklaracijos vyko tolesnės diskusijos – deklaracija „skilo“ į dvi atskiras dalis, kurių viena turėjo būti adresuota Vokietijai, kita – Rusijai; 1918 m. pradžios susirašinėjime tarp Vokietijos valdžios institucijų jos netgi buvo sunumeruo-tos – „Nr.1“ ir „Nr. 2“.65 Gi ilgi debatai Lietuvos Taryboje po įvairių peripetijų priartino prie Vasario 16-osios Akto. Vokietijai delsiant pripažinti Lietuvą, diskusijos Lietuvos Taryboje tęsėsi ir baigėsi priėmus Aktą. Pagaliau 1918 m. kovo 23 d. trys Lietuvos Tarybos nariai Berlyne įteikė Vokietijos vyriausybei kreipimąsi Lietuvos Tarybos vardu. Jame buvo persakytas Vasario 16-osios Aktas, o santykiai su Vokietija apibūdinti „kaip jie yra suformuluoti Tarybos 1917 m. gruodžio 11 d. nutarime“.66 Tos pačios dienos data buvo paskelbtas Vokietijos kaizerio pripažinimo raštas, kuriuo Lietuva pripažįstama remiantis išskirtinai Gruodžio 11-osios deklaracijos pagrindu. Per tą laiką Vokietija vie-našališkai rengė planus, kaip įgyvendinti Deklaracijoje minimas konvencijas. Abba Strazhas (beje, piršęs Lietuvos kaip „neegzistuojančios valstybės“ koncep-ciją) Lietuvos Tarybą laikė institucija, kuriai vokiečiai tiesiog pakiš pasirašyti jų parengtas Gruodžio 11 d. deklaracijoje paminėtas konvencijas, o pačią Tarybą išformuos.67 Taip neatsitiko. Lietuvos Taryba nebuvo išformuota, valstybė egzistuoja. O 1918–aisiais, Vokietijai pralaimint karą ir konvencijų klausimas marginalizavosi, o ir pati Gruodžio 11-osios deklaracija irgi buvo nureikšminta: ji „[...] šiandien yra beveik visiškai nugrimzdusi į užmarštį [...]“.68

64 J. Skirius. Vasario 16-osios Akto genezė tarptautinių santykių 1917–918 m. kontekste, Voruta. Paskelbta internete 2017-07-24. Prieiga per internetą: http://www.voruta.lt/juozas-skirius-vasario-16-osios-akto-geneze-tarptautiniu-santykiu-1917–1918-m-kon-tekste/ [žiūrėta 2018-09-29].

65 L. Mažylis, R. Zozaitė, min. veik., p. 118–119.66 P. Klimas, min. veik., p. 118.67 A. Strazhas, The Land Oberost and Its Place in Germany‘s Ostpolitik, 1915–1918, in

Vardys V. S. and Misiunas R. J. (eds), The Baltic States in Peace and War, Londonas, 1978, p. 61.

68 J. Tauber, Atkurti nepriklausomą valstybę – Lietuvos Tarybos reikšmė šimtmečio šviesoje, Darbai ir dienos, 2018, p. 11–22. Prieiga per internetą: https://doi.org/10.7220/2335-8769.69.1 [žiūrėta 2018-09-30].

http://www.voruta.lt/juozas-skirius-vasario-16-osios-akto-geneze-tarptautiniu-santykiu-1917-1918-m-kontekste/http://www.voruta.lt/juozas-skirius-vasario-16-osios-akto-geneze-tarptautiniu-santykiu-1917-1918-m-kontekste/http://www.voruta.lt/juozas-skirius-vasario-16-osios-akto-geneze-tarptautiniu-santykiu-1917-1918-m-kontekste/https://doi.org/10.7220/2335-8769.69.1https://doi.org/10.7220/2335-8769.69.1



Archyvinė medžiagaBAMA N82/5 Nr. 427-440.Bescheinigung. PENN Ms. Coll. 1243, b. 2, f. 6.Neuer Eisenbahn Fahrplan, 1915. PENN Ms. Coll. 1243, b. 2, f. 6.PA AA RZ201 R21711 000153-000155.PA AA RZ201 R21710 000031-000035.PA AA RZ201 R21710 000086-000089.

Literatūra

Čepėnas, Pranas. Naujųjų laikų istorija. 1977–1986. 2 t. Chicago (III): K. Griniaus fondas. 1986, 197 p.

Klimas, Petras. Der Werdegang des Litauischen Staates : von 1915 bis zur Bildung der provisorischen Regierung im November 1918 : dargestellt auf Grund amtlicher Doku-mente. Berlin : Druck Pass & Garleb, 1919, p. 98–99, 102–103, 118.

Klimas, Petras. Dienoraštis, 1915.XII.1 – 1919.I.19 : pradedamas P. Bugailiškio užrašais, 1915.VIII.23(10) – X.13. Chicago (Ill.) : A. Mackaus knygų leidimo fondas, 1988, p. 203, 208–209.

Lietuva vokiečių okupacijoje Pirmojo pasaulinio karo metais, 1915–1918: Lietuvos nepri-klausomos valstybės genezė : dokumentų rinkinys. Sudarė Edmundas Gimžauskas. Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2006, p. 218, 220–221.

Lietuvos Taryba ir nepriklausomos valstybės atkūrimas 1914–1920 metų dokumentuose. Sud. Alfonsas Eidintas, Raimundas Lopata. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų lei-dybos centras, 2017.

Lietuvos valstybės atkūrimo procesas. 1917 liepa – gruodis. Dokumentų rinkinys. Sud. Liudas Mažylis, Rasa Zozaitė. Kaunas: Vitae Litera, 2018, p. 51–57, 70–74, 75–80, 109, 112–116, 118–121.

Lietuvos Valstybės Tarybos protokolai, 1917–1918. Sud. Alfonsas Eidintas, Raimundas Lopata. Lietuvos mokslų akademijos Lietuvos istorijos institutas. Vilnius: Moks-las, 1991, p. 59, 143, 148–157.

Lopata, Raimundas. Lietuvos valstybingumo raida 1914–1918 metais, Vilnius: Mintis, 1996.Maksimaitis, Mindaugas. Mažoji konstituanta : Lietuvos taryba atkuriant valstybingumą :

monografija. Vilnius : Justitia, 2011, p. 68.Plečkaitis, Vytautas. Nepriklausomybės Akto signataras Jurgis Šaulys : demokratas, valstybi-

ninkas, diplomatas. Vilnius : Lietuvos nacionalinis muziejus, 2015, p. 86 .Strazhas, A. The Land Oberost and Its Place in Germany‘s Ostpolitik, 1915–1918, in Var-

dys V. S. and Misiunas R. J. (eds), The Baltic States in Peace and War. Londonas, 1978, p. 61.

Kiti šaltiniaiBružas, Rimas. LRT radijo laida „Aktualijų studija“, LRT.lt, 2018-02-16. Prieiga per

internetą: http://www.diena.lt/naujienos/laisvalaikis-ir-kultura/kultura/istori-kas-svesti-nepriklausomybe-galima-buvo-jau-gruodzio-11-aja-851334 [žiūrėta 2018-09-20].

Jencius-Butautas, J., Stanislovas Narutavičius po Nepriklausomybės aktu pasirašė len-kiškomis raidėmis, 2011-02-07. Prieiga per internetą: http://www.voruta.lt/

http://www.diena.lt/naujienos/laisvalaikis-ir-kultura/kultura/istorikas-svesti-nepriklausomybe-galima-buvo-jau-gruodzio-11-aja-851334http://www.diena.lt/naujienos/laisvalaikis-ir-kultura/kultura/istorikas-svesti-nepriklausomybe-galima-buvo-jau-gruodzio-11-aja-851334http://www.voruta.lt/stanislovas-narutavicius-po-nepriklausomybes-aktu-pasirase-lenkiskomis-raidemis/

STRAIPSNIAI


stanislovas-narutavicius-po-nepriklausomybes-aktu-pasirase-lenkiskomis-raide-mis/ [žiūrėta 2018-09-20].

Klimavičius, Raimundas. Dar kartą – ar tikrai tik penkias dienas...?, 2018-02-14. Prieiga per internetą: https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/raimundas-klima-vicius-dar-karta-ar-tikrai-tik-penkias-dienas-582-919556 [žiūrėta 2018-09-20].

Šiandien prieš 100 metų, LRT. Prieiga per internetą: https://www.lrt.lt/mediateka/ira-sas/1013680868/siandien-pries-100-metu-2017-12-11#wowzaplaystart=0&wowzaplayduration=1537000 [žiūrėta 2018-09-20].

Skirius, Juozas. Vasario 16-osios Akto genezė tarptautinių santykių 1917–1918 m. kontekste, Voruta. Paskelbta internete 2017-07-24. Prieiga per internetą: http://www.voruta.lt/juozas-skirius-vasario-16-osios-akto-geneze-tarptautiniu-santykiu-1917-1918-m-kontekste/ [žiūrėta 2018-09-29].

Tauber, Joachim. Atkurti nepriklausomą valstybę – Lietuvos Tarybos reikšmė šimtme-čio šviesoje, Darbai ir dienos, 2018, p. 11–22. Prieiga per internetą: https://doi.org/10.7220/2335-8769.69.1 [žiūrėta 2018-09-30].

Tauber Joachim. No Allies’: The Lithuanian Taryba and The National Mino-rities 1916–1918, Journal of Baltic Studies, 38:4, 2007, 433–444, DOI: 10.1080/01629770701682707 [žiūrėta 2018-09-20].

Tauber, Joachim. The Wild east: German impressions of Lithuania, 1915 to 1918, Acta Historica Universitatis Klaipedensis XXXI, 2015, 171–184. ISSN 1392-4095 (Print), ISSN 2351-6526, p. 181. Prieiga per internetą: DOI: http://dx.doi.org/10.15181/ahuk.v31i0.1205 [žiūrėta 2018-09-25].

Žinios iš Lietuvos. Vilniuje, Lietuvos aidas, 1917 m. gruodžio 11 d., Nr. 40, p. 3. Prieiga per internetą: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=66635 [žiūrėta 2018-09-28].

Žinios iš Lietuvos. Vilniuje, Lietuvos aidas, 1917 m. gruodžio 13 d., Nr. 41, p. 3. Prieiga per internetą: http://www.epaveldas.lt/recordDescription/LNB/C1B0003846283 [žiūrėta 2018-09-28].

THE DECLARATION OF LIETUVOS TARYBA OF DECEMBER 11, 1917: KAUNAS‘ TREND

Summary

The aim of this article is to re-construct the process and to assume the importance of negotiations between representatives of Lietuvos Taryba (the Council of Lithuania) and representatives of German authori-ties took place in Kaunas on December 9–12 (including the discussions of plenary of Lietuvos Taryba in Vilnius on December 11, 1917) concerning first Declaration of Independence (Declaration of December 11). Consequently, the phase of negotiations in Kaunas seems most important and crucial within the process of these negotiations. Circumstances (timing, locations, logistics and technical means) as well as institutional representations of the participants from both the Lithuanian and German sides in the negotiations are analysed in this article. It has been shown how the three stages of "Kau-nas‘ negotiations" (arriving to Kaunas of negotiating partners prior to December 10; the negotiations themselves on December 10; final stage of December 12) looked like.


http://www.voruta.lt/stanislovas-narutavicius-po-nepriklausomybes-aktu-pasirase-lenkiskomis-raidemis/http://www.voruta.lt/stanislovas-narutavicius-po-nepriklausomybes-aktu-pasirase-lenkiskomis-raidemis/https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/raimundas-klimavicius-dar-karta-ar-tikrai-tik-penkias-dienas-582-919556https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/raimundas-klimavicius-dar-karta-ar-tikrai-tik-penkias-dienas-582-919556http://www.voruta.lt/juozas-skirius-vasario-16-osios-akto-geneze-tarptautiniu-santykiu-1917-1918-m-kontekste/http://www.voruta.lt/juozas-skirius-vasario-16-osios-akto-geneze-tarptautiniu-santykiu-1917-1918-m-kontekste/http://www.voruta.lt/juozas-skirius-vasario-16-osios-akto-geneze-tarptautiniu-santykiu-1917-1918-m-kontekste/https://doi.org/10.7220/2335-8769.69.1https://doi.org/10.7220/2335-8769.69.1http://dx.doi.org/10.15181/ahuk.v31i0.1205http://dx.doi.org/10.15181/ahuk.v31i0.1205http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=66635



Implications of the adoption of the Declaration were manifold. It became a basic document for a number of further trajectories of political processes. Particularly, it ser-ved as reference document for further negotiations between Lithuania and Germany in the very beginning of 1918, then as eventual basis for presenting (never in fact hap-pened) Lithuania‘s position in Brest-Litovsk peace negotiations, as the reference docu-ment for discussions on Independence Act (finally adopted on February 16, 1918), and for de-facto recognition of Lithuania by Germany on March 23, 1918.

Keywords: Lietuvos Taryba, Declaration of December 11, Kaunas.

Priedai

1 iliustr. Būsimosios 1917 m. gruodžio 11 d. deklaracijos vienas iš prototipų. PA AA RZ201 R21710 000029

STRAIPSNIAI


2 iliustr. Būsimosios 1917 m. gruodžio 11 d. deklaracijos vienas iš prototipų. PA AA RZ201 R21710 000030



3 iliustr. Berlyne 1917 m. gruodžio 1 d. suderinto pirmojo Lietuvos Tarybos nutarimo projektas. PA AA RZ201 R21710 000031

STRAIPSNIAI


3.2 iliustr. PA AA RZ201 R21710 000032



3.3 iliustr. PA AA RZ201 R21710 000033

STRAIPSNIAI


3.4 iliustr. PA AA RZ201 R21710 000034



3.5 iliustr. PA AA RZ201 R21710 000035

STRAIPSNIAI


4 iliustr. Jurgio Šaulio medicininė pažyma. Bescheinigung. PENN Ms. Coll. 1243, b. 2, f.

5 iliustr. Jurgio Šaulio medicininės pažymos antroji pusė su Kauno ir Vilniaus geležinkelių stočių atžymomis. Bescheinigung. PENN Ms. Coll. 1243, b. 2, f. 6.



Kowno Formel (Kauno formulė)

1.) Der litauische Landesrat, von den Litauern des In- und Auslands als ein-zige bevollmächtigte Vertretung des litauischen Volkes anerkannt, prokla-miert auf Grund der Beschlusse der in Wilna, der Hauptstadt Litauens, abgehaltenen Septemberkonferenz und der Berner Versammlung vom 6 November 1917 die Wiederherstellung eines selbständigen litauischen Staates, sowie seine Unabhängigkeit und Abtrennung von allen staatli-chen Verbindungen, die jemals mit anderen Völkern bestanden haben.

2.) Zur Aufrichtung dieses Staates und zur Wahrnehmung seiner Interessen bei den Friedensverhandlungen erbittet der Landesrat den Schutz und die Hilfe Sr. Majestät des Deutschen Kaisers und des Deutschen Rei-ches. In Anbetracht der Lebersinteressen Litauens, welche die alsbaldige Herstellung dauernder und enger Beziehungen zum Deutschen Reiche verlangen, tritt der Landesrat ein für ein ewiges, festes Bundesverhältnis des litauischen Staatswesens mit dem Deutsche Reiche, das seine Verwir-klichung vornehmlich in einer militärischen, einer Verkehrs-, Zoll- und Münzgemeinschaft finden soll. BAMA N82/5 Nr. 432-433.

6 iliustr.

Wilnaer Formel (Vilniaus formulė)

1.) Der litauische Landesrat, von den Litauern des In- und Auslands als einzige bevollmächtigte Vertretung des litauischen Volkes anerkannt, erklärt auf Grund der Beschluss der in Wilna, der Hauptstadt Litauens, abgehaltenen September-Konferenz und der Berner Versammlung vom 6 November 1917 die Abtrennung und Unabhängigkeit Litauens von allen fremden Staatswesen, mit denen es bisher in Verbindung gestanden hat, sowie die Errichtung eines freien, selbstständigen litauischen Staates auf Grundlage den Selbstbestimmungsrechtes der Volker.

2.) Zur Aufrichtung dieses Staates und zur Wahrnehmung seiner Interessen bei den Friedensverhandlungen erbittet der Landesrat den Schutz und die Hilfe Sr. Majestät des Deutschen Kaisers und des Deutschen Rei-ches. In Anbetracht der Lebersinteressen Litauens, welche die alsbaldige Herstellung dauernder und enger Beziehungen zum Deutschen Reiche verlangen, tritt der Landesrat ein für eine ewige, feste staatsrechtliche Ver-bindung des litauischen Staatswesens mit dem Deutsche Reiche, die ihre Verwirklichung vornehmlich in einer militärischen, einer Verkehrs-, Zoll- und Münzgemeinschaft finden soll. BAMA N82/5 Nr. 431.

7 iliustr.

STRAIPSNIAI


8 iliustr. Jurgio Šaulio medicininė pažyma. Bescheinigung. PENN Ms. Coll. 1243, b. 2, f. 6.

9 iliustr. Jurgio Šaulio medicininės pažymos antroji pusė su Kauno geležinkelio stoties atžyma. Bescheinigung. PENN Ms. Coll. 1243, b. 2, f. 6.

lietuvos tarybos 1917 m. gruodžio 11-osios deklaracija ......tarybos posėdis gruodžio 11 d.)....

Documents