lkt - italija.docx

8/18/2019 LKT - Italija.docx

1/12

Italijos konstitucinė santvarka

Konstitucionalizmo raida. Italijos teisės genezės klausimas. Italija, taip pat ir Prancūzija priskirtinos tomsšalims, kurioms didžiausią įtaką darė romėnų teisė. Italijos konstitucinės istorijos pradžia sietina su Pjemonto Kara-lstės karaliaus Karolio !l"erto #$%$ m. ko&o % d. oktrojuota konstitucija, kuri &ėliau tradiciškai tiesio' "u&o&adinama !l"erto (tatutu. #$%$ m. re&oliucija turėjo įtakos tam, kad konstitucijos pradėjo &eikti ir kitose Italijos

&alst"ėlėse - )oskanoje, !"iejų (icilijų Karalstėje, Popiežiaus sritje. *e&oliuciniam laikotarpiui pasi"ai'us ir prasidėjus restauracijos laikotarpiui, šie konstituciniai aktai "u&o panaikinti. +ienintelė konstitucine monarcijaItalijos žemėse liko (ardinijos Karalstė. ai priklausė Pjemontas, (a&oja, ica ir (icilijos sala. /ioje Karalstėjedidžiausią politin0 ir socialin0 pažan'ą "u&o pasiek0s Pjemontas. is ir tapo Italijos &ienijimosi 1#$23-#$435 šerdimi.)ai'i !l"erto (tatutas 1Konstitucija5 priskirtinas pradiniam konstitucijų raidos pasaulje etapui, t. . laikotarpiui nuokonstitucijų atsiradimo iki Pirmojo pasaulinio karo. /iam etapui "ūdin'a tai, kad konstitucinis procesas apėmė tik6uropą ir /iaurės !meriką. Konstitucinio re'ulia&imo pa'rindas "u&o &alst"ės &aldžios or'anizacijos klausimai. !s-mens ir &alst"ės santkių sritje konstitucijose "u&o įt&irtintos tik asmeninės ir kai kurios politinės teisės "ei lais&ės.(iame konstituciniame akte "u&o numattas d&ejų rūmų parlamentas 17eputatų rūmai ir (enatas5, kuris ren'ėįstatmų projektus, ta8iau projektai į'da&o įstatmų 'alią tik tada, kai jiems pritarda&o karalius. (iamekonstituciniame akte "u&o numattas d&ejų rūmų parlamentas 17eputatų rūmai ir (enatas5, kuris ren'ė įstatmų

projektus, ta8iau projektai į'da&o įstatmų 'alią tik tada, kai jiems pritarda&o karalius. Pa'al !l"erto (tatutą

&riaus"ė, kurią ministro pirmininko teikimu t&irtino karalius, politiškai "u&o atsakin'a parlamentui ir turėjo turėti jo pasitikėjimą. 9inistrai "u&o atsakin'i ir karaliui. !ukš8iausia teisminė institucija taip pat "u&o &alst"ės &ado&as-karalius. is skrė teisėjus, kurie &kdė teisin'umą karaliaus &ardu. *eikšmin'u į&kiu Italijos parlamentarizmoistorijoje laiktinas #$$: m. sausio :: d. įstatmas dėl rinkimų teisės išplėtimo. /iuo įstatmu "u&o suš&elnintiamžiaus, išsila&inimo ir turto cenzai.

+ertinant Italijos konstitucionalizmo raidą istoriniu požiūriu reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad Italija "u&o pirmojišalis, kurioje įsit&irtino ;ašistinis režimas ir dėl to šioje 6uropos dalje "e&eik ket&irtį amžiaus "u&o susta"dtasdemokratinis procesas. (&ar"u pažmėti, kad ;ašistinė politinė sistema įsi'alėjo Italijoje nepanaikinus ir la"iaunepakeitus #$%$ m. karaliaus Karolio !l"erto (tatuto, kuris ;ormaliai &eikė iki #


2/12

kreiptis į parlamentą su peticijomis reikalaudami priimti atitinkamus įstatmus ir išdėstti &isuomeninius poreikius.Konstitucinėje sistemoje įt&irtinta ir )autos įstatmų leidimo iniciat&os teisėB ne mažiau kaip 23 tūkst. rinkėjų 'ali

pateikti parlamentui pastraipsniui paren'tą įstatmo projektą. )autos su&ereniteto užtikrinimo 'arantija ra ir&alst"ės &aldžių atskrimo principo į'&endinimas konstitucinėje sistemoje. ors šis principas ;ormaliainedeklaruojamas Konstitucijoje, ta8iau reali &als &alst"ės &aldžios sistema 'rindžiama trimis &alst"ės &aldžios'randimis -įstatmų leidimo, &kdomąja ir teismine. Ae to, &eikia Konstitucinis )eismas, į'&endinantis įstatmųkonstitucinio teisėtumo tikrinimo ;unkciją. Konstitucijoje nustattos kiek&ienos &alst"ės &aldžios 'alių ri"os ir

pa'rindinės ;unkcijos.

+ienas "ūdin'iausių Italijos *espu"likos Konstitucijos "ruožų, išskiriantis ją iš kitų tuo laikotarpiu priimtųkonstitucijų, ra tas, kad joje nustatta tokia &isuomenės ekonominė sistema, kuri pa'rįsta į&airiomis nuosa&"ės;ormomis ir la"ai ri"oja pri&atin0 nuosavybę. ors Konstitucijoje pri&atinės nuosa&"ės neatsisakoma, ta8iauli"eralizmas pri&a8ios nuosa&"ės socialiniuose santkiuose nedeklaruojamas ir ne&aržomas. Konstitucijoje nėra nor-mų, kuriose nuosa&"ė "ūtų skel"iama š&enta ir nelie8iama. Konstitucijos # straipsnje pa"rėžiama, kad Italija - de-mokratinė *espu"lika, "esiremianti dar"u.

3.Žmogaus teisių ir laisvių reglamentavimo ypatumai. !ntrame straipsnje deklaruojamas *espu"likosreikala&imas, kad žmonės &kdtų parei'as, pa'rįstas politiniu, ekonominiu ir socialiniu solidarumu. +alst"ė

pripažįsta &isų pilie8ių teis0 į dar"ą, laiduoja sąl'as, kurios užtikrina šios teisės realumą, taip pat sau'o &isas dar"o;ormas ir jų naudojimą. *espu"lika rūpinasi dar"uotojų ren'imu ir jų pro;esinės k&ali;ikacijos kėlimu. Konstitucijoje,

plėtojant dar"o apsau'os socialines ekonomines 'arantijas, įt&irtinama dar"uotojo teisė į atl'inimą, atitinkantį dar"o

krū&į ir kok"0, ir &isais at&ejais - į atl'inimą, kuris užtikrintų jam ir jo šeimai lais&ą, pasiturintį '&enimą. Il'iausiadar"o dienos trukmė nustatoma įstatmu. 7ar"uotojas turi teis0 į kiek&ienos sa&aitės poilsį, taip pat į kasmetinesatosto'as, kurių jis ne'ali atsisakti.)eisė į dar"ą, jo socialinė reikšmė "ei asmens 'arantijos netekus dar"o plėtojamosdau'elje konstitucinių normų, kurių &isuma sudaro prielaidas tei'ti, kad Konstitucijos leidėjas, nuosekliai ;ormuluo-damas konstitucin0 dar"o santkių politiką, išreiškė Italijos &isuomenės socialinius lūkes8ius, kurie neiš&en'iamaidikta&o atitinkamą socialin0 politiką. Godžiu, dar kartą 'alima pa"rėžti, kad dar"uotojų apsau'os krptis ra reiškiamadau'elje Konstitucijos normų ir sudaro "endrą konceptualią sistemąB kiek&ienas pilietis, nemokantis dir"ti ar"anetek0s "ūtinų pra'&enimo lėšų, turi teis0 į socialin0 paramą ir aprūpinimąC dar"uotojai turi teis0 į tai, kad jiems "ūtųnumattos ir užtikrintos lėšos '&enimo reikmėms nelaimės, li'os, in&alidumo, senat&ės ir nuo jų nepriklausomonedar"o at&eju.

4.Valstybės valdymo forma ir valstybės valdžios institucijų sistema:

a. Įstatymų leidžiamoji valdžia.

Iš onstitucijos iš!laukia" kad !a#rindinės !arlamento funkcijos yra šios: $statymų leidimas%valstybės biudžeto !riėmimas ir jo vykdymo kontrolė% vyriausybės veiklos !olitinė kontrolė%valstybės institucijų sudarymas. &arlamentas tai! !at s!rendžia klausimus dėl karo !adėties$vedimo" tar!tautinių sutar'ių rati(kavimo" visiškos ar dalinės amnestijos !askelbimo.&arlamento r)mai #ali sudaryti $vairias komisijas ištirti klausimus" kurie yra viešųjų interesųsritis.

Parlamento rinkimų tvarka.

&a#al onstitucij* rinkėjai yra visi !ilie'iai +vyrai ir moterys," kuriems yra suėj- 1 metų./enato rinkimuose aktyvi*j* rinkimų teis- turi 0 metų amžiaus !ilie'iai. 2alsavimas yraasmeniškas" ly#us" laisvas ir sla!tas. 3inkėjas turi #yventi rinkimų a!y#ardos teritorijoje.eleidžiama balsuoti !aštu arba !a#al $#aliojim*. 5e!utatu #ali b)ti renkamas 0 metųrinkėjas" o senatoriumi 6 47 metų. 8smuo #ali b)ti tik vienerių !arlamento r)mų nariu.

Į 5e!utatų r)mus renkama 97 narių remiantis visuotine" ly#ia" tiesio#ine rinkimų teise irsla!tu balsavimu. ; !roc. 5e!utatų r)mų de!utatų išrenkama !a#al mažoritarin- santykinės

dau#umos sistem* vienmandatėse a!y#ardose" kurios sudaromos atitinkamai !adalijantminėtų 0; dau#iamanda'ių rinkimų a!y#ardų teritorij*.


3/12

/enat* sudaro 1 renkamų senatorių" kurių trys ketvirtadaliai renkami !a#al mažoritarin-santykinės dau#umos sistem* vienmandatėse a!y#ardose" o ketvirtadalis 6 !a#al !ro!orcin-sistem*" naudojant V. 5acinės strukt)ros. Visųnarių absoliu'ia balsų dau#uma r)mai !riima re#lamentus.1;;

3)mų !irmininkai renkami visų narių dviejų tre'dalių balsų dau#uma sla!tu balsavimu

Kvestoriai yra r)mų tarnautojai" o jų !a#rindinės funkcijos 6 užtikrinti tinkam* r)mų valdym*"atitinkamų taisyklių ir !irmininko nurodymų vykdym*.

Sekretoriai užtikrina r)mų !osėdžių !rotokolų ren#im* ir skelbim*" sudaro r)mų de!utatų"!a#eidaujan'ių kalbėti diskusijose" s*raš*" !raneša a!ie #autus !areiškimus ir dokumentus"ren#ia vardines a!klausas" !adeda !irmininkui or#ani>uoti balsavimus" (ksuoja y!atin#*siasnuomones" užtikrina !osėdžių steno#ramų skelbim* ir vykdo kitas funkcijas" numatytas r)mųre#lamente.

Džuntos +tarybos,. &a!rastai sudaromos džuntos šiais klausimais: r)mų re#lamento% rinkimų%r)mų narių imuniteto.

&anašios kom!etencijos nuolatines komisijas sudaro ir /enatas.

3)mai #ali bet kuriuo metu $stei#ti ir s!ecialios !askirties komisijas. omisijos savo ruožtu išsavo narių #ali sudaryti komisijų nuolatinius komitetus konkretiems klausimams"!riklausantiems komisijos veiklos sri'iai" na#rinėti.

1.3. Įstatymų leidimo procesas. Italijos 3es!ublikos" kai! ir dau#elio kitų šalių"onstitucijoje nustatytos tik !a#rindinės $statymų leidimo taisyklės ir jos konkreti>uojamos!arlamento r)mų re#lamentuose.

onstitucijoje nustatyta" kad $statymų leidimo funkcij* $#yvendina abeji !arlamento r)mai" o$statymų leidimo iniciatyvos teis- turi vyriausybė" r)mų nariai" tai! !at institucijos" numatytoskonstituciniuose $statymuose +!v>." ?konomikos ir darbo nacionalinė taryba" sri'ių tarybos+ribotai," komunų tarybos +ribotai,. ai! minėta" Italijos 3es!ublikos konstitucinėje sistemojeveikia liaudies iniciatyvos institutas.

iekvien* $statymų !rojekt*" !ateikt* kuriems nors r)mams" !irmiausia na#rinėja atitinkamakomisija" o vėliau 6 r)mai" kurie j$ svarsto !astrai!sniui ir vis*.

/kub)s !rojektai #ali b)ti svarstomi ir !a#al !a!rastesn- !roced)r*. onstitucijoje $tvirtintas$statymų !rojektų svarstymo viešumas. @a'iau onstitucijoje numatyti atvejai" kai !a6

!rastesnės !roced)ros ne#alima taikyti ir b)tina laikytis $!rastinės tvarkos. @okie reikalavimaitaikomi konstituciniams $statymams" rinkimus re#lamentuojan'ių $statymų !rojektams" tai!

t $ t t j kt k i /t i l 5 t t ) l t i j


4/12

svarstymo konstitucinio $statymo arba konstitucinės !ataisos !rojektai turi b)ti !erduodami/enatui. Aei#u /enatas !akei'ia !rojekt*" 5e!utatų r)mai j$ turi svarstyti !akartotinai. Iš!radžių balsuojama už /enato !asi)lyt* !atais*" o vėliau 6 už #alutin- $statymo redakcij*.

Aei#u 3es!ublikos !re>identas motyvuotai reikalauja dar kart* svarstyti !rojekt*" j$ na#rinėti!radeda tie r)mai" kurie jam !ritarė !irmieji. @oliau eina komi6


5/12

sijos !roced)ra: komisija ren#ia !ranešim*" balsuoja už !rojekt* !a6strai!sniui ir #aliausiai 6 užvis*. 8nalo#iškos !roced)ros laikomasi ir tada" kai $statymo !rojekt* buvo !radėj-s svarstyti/enatas.

Italijos onstitucijos !a#rindu veikian'ioje teisinėje sistemoje !ri!až$stama dele#uota $statymųleidyba" ta'iau šiam teisiniam reiškiniui taikomos atitinkamos konstitucinės taisyklės. Btaionstitucijos ;9 strai!snyje numatyta" kad !arlamentas #ali dele#uoti $statymų leidimo

funkcij* vyriausybei nurodydamas b)simojo teisinio re#uliavimo !a#rindinius !rinci!us irkriterijus" jo #aliojimo laik* ir konkre'ius klausimus" kuriuos vyriausybė #ali re#lamentuoti.

Respublikos prezidento įgalioimai.

1. Promulguoja parlamento priimtus įstatymus. 3es!ublikos !re>identas !romul#uoti$statymus !rivalo !er mėnes$ nuo jų !atvirtinimo !arlamente.

2. Gali kreiptis į parlamento rūmus laikais įvairiais vidaus ir užsienio politikos klausimais.!. Skiria naujus parlamento rūm" rinkimus ir nustato pirmojo pos#džio dien$.

%. Sankcionuoja vyriausys iniciatyva parengtus ir parlamento rūmams teikiamus įstatym" projektus.

'. (eidžia dekretus) turin*ius įstatymo gali$) taip pat priima reglamentus +regolamenti,.-. Gali paleisti parlamento rūmus.

b. Vykdomoji valdžia.

Vyriausybės statuso esminiai !a#rindai nurodyti Italijos 3es!ublikos onstitucijoje. 3eikėtų at6krei!ti dėmes$ $ tai" kad šie !a#rindai yra bendro !ob)džio" o vyriausybės veiklosor#ani>avimo konkret)s klausimai išsamiai a!tariami kituose teisės aktuose. Btai Cinistrų

@arybos +vyriausybės, konstitucinis statusas visa!usiškiau atskleistas 1D m. ru#!j)'io 0 d.$statyme r. 477 a!ie vyriausyb- ir Cinistrų @arybos biur*" tai! !at Cinistrų @arybosre#lamente" kur$ !atvirtino Cinistrų @arybos !irmininkas 1DD m. la!kri'io 17 d. dekretu.&ažymėtina ir tai" kad Italijos 3es!ublikos onstitucijos tre'iasis skirsnis EVyriausybėFsuskaidytas $ tris atskirus skyrius: ECinistrų @arybaF" EValstybės administracijaF" E&a#albiniaior#anaiF. onstitucijoje vartojama s*voka EvyriausybėF yra bendrinė s*voka" jun#ianti Cinistrų

@aryb* kai! !olitin- institucij*" valstybės administravimo sistem* !la'i*ja !rasme" tai! !atkitus valstybės institutus" dalyvaujan'ius $#yvendinant valdžios vykdom*sias #alias.

Cinistrų @aryba +vyriausybė, vadovauja vykdomosios valdžios sistemai valstybėje ir užtikrinašios valdžios reikiam* funkcionavim*" t. y. išreiškia !arlamentinės res!ublikos valdymo formosesminius !ožymius.

Cinistrų @aryba nustato vyriausybės !olitik* ir administracinės veiklos kry!tis" !riimas!rendimus dėl !olitinio veikimo esminių klausimų" kurie" aišku" derinami su !arlamentu ir!arlament* sudaran'ios !olitinės dau#umos !asitikėjimu vyriausybe. Įstatymuose nustatyta"kuriuos klausimus vyriausybė s!rendžia kole#ialiai. @ik tokia tvarka !riimami !areiškimai dėl

!olitinio kurso ir !ro#raminių $si!arei#ojimų" tai! !at s!rendimų" dėl kurių #ali b)ti inicijuotas!asitikėjimo vyriausybe svarstymas !arlamente. ole#ialiai turi b)ti išreikšta vyriausybės


6/12

!o>icija dėl tar!tautinių sutar'ių !rojektų" karinių ir !olitinių susitarimų" užsienio !olitikos irsantykių su ?uro!os /*jun#a.

!yriausyb"s atsakomyb"s principas# $tvirtintas Italijos 3es!ublikos onstitucijoje" ir yra!arlamentinės demokratijos vienas esminių !ostulatų. onstitucijoje skelbiama" kadvyriausybė turi #auti abejų !arlamento r)mų !asitikėjim*. /udarius nauj* vyriausyb-!arlamento r)mai !asitikėjimo vyriausybe klausim* s!rendžia !er dešimt dienų. itai! nei kitų

valstybių" kuriose $sitvirtino !arlamentinė valdymo forma" Italijos !arlamentas turi išreikšti!olitin$ !asitikėjim* visa vyriausybės sudėtimi" o ne tik jos vadovu +Cinistrų @arybos!irmininku,.

Vyriausybės arba atskiro ministro !olitinė atsakomybė iškyla tada" kai kurie nors iš !arlamentor)mų !riima ne!asitikėjimo re>oliucij*. Cinistrų !olitinė atsakomybė ir vyriausybės narių!arlamentinė kontrolė $#yvendinama ir kitomis formomis. Viena iš jų 6 ministrų atsakymai $!arlamentinius !aklausimus. 2)tent nuo !arlamento narių !aklausimų ir vyriausybės nariųatsakymų $ šiuos !aklausimus #ali iškilti vyriausybės kole#ialios ir ministrų individualios!olitinės atsakomybės klausimas.

!yriausyb"s sud"tis ir sudarymas. onstitucijoje lakoniškai a!ibrėžiama" kad 3es!ublikosvyriausyb- sudaro Cinistrų @arybos !irmininkas ir ministrai" kurių visuma ir sudaro Cinistrų

@aryb*" ta'iau !olitinėje tikrovėje il#ainiui Cinistrų @aryba virsta sudėtin#a or#ani>acinestrukt)ra. Biuo metu visateisiai Vyriausybės nariai yra Cinistrų @arybos !irmininko!avaduotojai" ministrai be !ortfelio" ministrų !a6


7/12

vaduotojai" Cinistrų @arybos biuro #eneralinis sekretorius.

inistr" /ary&os pirmininkas vadovauja vyriausybės !olitikai" užtikrina bendro !olitinio iradministracinio kurso $#yvendinim*" koordinuoja ir nukrei!ia ministrų veikl*.

.

inistr" pavaduotojai yra vyriausybės nariai ir vyriausybės sekretoriai ryšiams su !arlamentuItalijos 3es!ublikos onstitucijoje nėra nustatytas ministerijų s*rašas" todėl jis yra dinamiškasir !riklauso nuo vyriausybės vidaus ir užsienio !olitikos !rioritetų.

Italijoje funkcionuoja ir vietiniai" vyriausybės vadovui tiesio#iai !avald)s or#anai 6 vyriausyskomisarai srityse

inisterijos yra ta valstybės valdymo sistemos dalis" kuri sudaro centrinės ir vietinėsadministracijos !a#rind*. Cinistras yra vyriausybės narys. Ais vadovauja ministerijai ir leidžiadekretus +s!rendimus" or6donansus, ir cirkuliarus. ors !a#al $statym* ministras #ali turėti vie6

n* !avaduotoj*" ta'iau jų yra dau#iau.!alstyb"s $aryba. Vykdydama konstitucines funkcijas Valstybės @aryba teikia išvadas dėlteisės aktų !rojektų" dėl kurių $ Valstybės @aryb* krei!iasi vyriausybė arba ministrai. Bi* išvad*ren#ia Valstybės @arybos sekcija !osėdyje" o Valstybės @arybos !irmininko s!rendimu 6s!ecialioji komisija arba kelių konsultacinių sekcijų bendras !osėdis. Jždarame !osėdyje #alidalyvauti tik ministras arba o(cialus jo atstovas. Valstybės @arybos nuomonė +išvada, nėra!rivaloma ir nesu!onuoja atitinkamų el#esio !rievolių asmenims" kurie krei!ėsi dėlkonsultacijos. Įstatymuose numatyti ir tie atvejai" kai b)tina #auti Valstybės @arybos išvadas.Valstybės @arybos nuomonė b)tina dėl: visų vyriausybinių re#lamentų !rojektų" tvirtinamų3es!ublikos !re>idento dekretais% ministerijų re#lamentų !rojektų" tai! !at re#lamentų" kuriais

re#uliuojami kelių ministerijų veiklos klausimai" !rojektų% skubių krei!imųsi $ valstybės vadov*dėl administracinių teisės aktų teisėtumo% konsoliduotų $statymų tekstų !akeitimo.

itas Valstybės @arybos konstitucinio statuso as!ektas yra tas" kad jai suteikiamos jurisdikcinės funkcijos: onstitucijos skyriaus" kuriame $tvirtinta teismų sistema ir josfunkcionavimo !rinci!ai" 170 strai!snio 1 dalyje !abrėžiama" kad Valstybės @arybai ir kitiemsadministracinės justicijos or#anams !riklauso jurisdikcija #inti teisėtus valstybės institucijųinteresus" o atskirais klausimais" nurodytais $statyme" 6 subjektines teises.

%ždo teismas.

&ažymėtina" kad Iždo teismo konstitucinė !ri#imtis dau# kuo !anaši $ Valstybės @aryboskonstitucin$ status*" nes ši institucija !adeda $#yvendinant tiek vykdomosios valdžios" tiek irteisminės valdžios funkcijas.

Į#yvendindamas vyriausybės teisės aktų teisėtumo išankstin- kontrol- Iždo teismas!reliminariai na#rinėja visų vyriausybinių re#lamentų" kurie tvirtinami 3es!ublikos !re>identodekretais" !rojektus" išskyrus !olitinio !ob)džio aktus +skyrimas $ !arei#as" santykiai su !ar6lamentu ir kt.,.

2e minėtų teisės aktų teisėtumo tikrinimo" Iždo teismas vykdo lėšų naudojimo ir valstybėsbiudžeto laikymosi išankstin- ir vėlesni*j* kontrol-.


8/12

c. @eisminė valdžia.

Teisminė valdžia. *omanų teisės tradicijos šalse, kurioms priklauso Italija, teisėjai, prokurorai ir tardtojaisudaro "endrą socialinį sluoksnį (ordine) - 'anėtinai autonomišką ir nepriklausomą nuo kurios nors kitos &alst"ės&aldžios. )eisėjai, prokurorai, tardtojai, o atskirais at&ejais ir kiti teisminės &aldžios institucijų parei'ūnai sudaroma'istratūrą, kurios &eikla 'rindžiama dideliu sa&arankiškumu or'anizuojant teisminės &aldžios ;unkciona&imą&alst"ėje. ors ir kitose pasaulio šalse pripažįstamas teismo nepriklausomumas ir autonominis sa&arankiškumas

ta8iau Italija "ei Prancūzija ra tos &alst"ės, kuriose ma'istratūrai suteiktas patin'as &aidmuo į'&endinantteisminės &aldžios sa&i&aldą. )ai'i analizuojant Italijos teisminės &aldžios konstitucinį statusą reikia &ertinti ne tikteismų sistemos "ūdin'us "ruožus, "et ir ma'istratūros or'anizacin0 &isumą, kurios teisėjai, prokurorai, tardtojai rama'istratai, t. . ma'istratūros sistemos pa'rindiniai &eikėjai.

&endriei principai. Italijos 3es!ublikos onstitucijoje !abrėžiama" kad teisin#umas$#yvendinamas liaudies vardu" o teismai vadovaujasi tik $statymu. onstitucijoje tai! !at!abrėžiama" kad ne#ali b)ti stei#iamos y!atin#ųjų ar s!ecialių teisėjų !arei#ybės. &rie ben6drosios kom!etencijos teismų #ali b)ti sudaromos s!eciali>uotos sekcijos" kurių !askirtis 6na#rinėti atitinkamų kate#orijų bylas. @okių teisminių institucijų darbe #ali dalyvauti ir !ilie'iai"

kurie nėra !rofesional)s teisėjai" t. y. ne!riklausantys ma#istrat)rai. Įstatyme aiškinama" kai!liaudis tiesio#iai !adeda vykdyti teisin#um*.

$eismų sistem' sudaro trys #ru!ės teisminių institucijų: 1, bendrosios jurisdikcijos teismai"na#rinėjantys civilines ir baudžiam*sias bylas. Bios #ru!ės teismams !riklauso taikos teisėjai"ne!ilname'ių bylų teismai" viešojo vandens naudojimo tribunolai ir !risiekusiųjų +assi>ų,teismai% 0, administraciniai teismai% , kariniai tribunolai.

0endrosios jurisdikcijos teismai. Kemutinėje teismų sistemos #randyje veikia taikos teisėjai+konsiliatoriai,. Aie na#rinėja visuomeniškai mažiau reikšmin#as civilines bylas sutaikydamibyloje dalyvaujan'ias šalis arba $#yvendindami !a#al $statymų nustatytas ribas teismin- ju6

risdikcij*.

Pretura +pretoriaus teismas, &retorius na#rinėja a!eliacijas dėl taikos teisėjų s!rendimų" civili6nes bylas" kuriose reiškiami nedideli civiliniai ieškiniai" tai! !at bylas dėl darbo santykiųkonLiktų ir #in'us dėl socialinio a!r)!inimo klausimų.

/ri&unolai. Bie teismai na#rinėja: a!eliacijas dėl !retorių !riimtų s!rendimų% !irmojoje ira!eliacinėje instancijose 6 civilines bylas" individualius darbo #in'us ir #in'us socialinioa!r)!inimo srityje% baudžiam*sias bylas" kurios nežinybin#os !retoriams ir !risiekusiųjų +assi6>ų, teismams.

peliaciniai teismai na#rinėja a!eliacijas dėl tribunolų s!rendimų civilinėse ir baudžiamosiosebylose ir yra aukš'iausia teisminė instancija teismo a!y#ardoje" kontroliuoja tardymo skyriausvykdomas funkcijas" tai! !at s!rendžia kitus klausimus" kurie numatomi $statymuose.8!eliaciniuose teismuose yra civilinių" baudžiamųjų" darbo #in'ų bylų skyriai. 8!eliacinioteismo or#ani>acinėje strukt)roje yra tardymo skyriai" tai! !at ne!ilname'ių reikalų teismai irviešojo vandens naudojimo tribunolai.

Prisiekusi"j" teismai. iekvienoje a!eliacinėje a!y#ardoje sudaromas vienas arba keletas prisiekusi"j" +assi", teism") na#rinėjan'ių $statyme jiems !riskirtas baudžiamųjų bylųkate#orijas dėl !adarytų sunkių baudžiamųjų nusikaltimų.

Kasacinis teismas a!ib)dinamas kai! aukš'iausia teisin#umo institucija. Ais yra kasacinėinstancija bylose" kuriose s!rendimus yra !riėm- a!eliaciniai teismai. &a#rindinės jo funkcijos

ši žtik i ti $ t t tik l t ik i i d j iški i b i i li ė b


9/12

jektyviosios teisės vientisum*% užtikrinti $vairių jurisdikcijų teismų kom!etencijos laikym*si%s!r-sti kom!etencijos ir funkcijų koli>ijas% $#yvendinti kitus numatytus $statymų $#aliojimus.

Karin# justicija. arinių tribunolų jurisdikcija taikos metu vykdoma tik kariniamsnusikaltimams" kuriuos !adarė kariškiai. aro metu karinės justicijos funkcijos #ali b)tiiš!le'iamos !a#al s!ecialų $statym*.

Prokuratūra +ministero pu&&lico,. 8kivai>du" kad !rokurat)ra yra teisminės valdžios #randis"$#yvendinanti baudžiamojo !ersekiojimo funkcij*.

(uk)*iausioi magistratūros taryba. onstitucijoje formuluojamos esminės nuostatos"kurių !askirtis 6 užtikrinti ma#istrat)ros ne!riklausomum* nuo kitų valdžių" šios sistemossavarankiškum* s!rendžiant ma#istrat)ros funkcionavimo ir valdymo klausimus. &a#rindinėinstitucija ma#istrat)ros sistemoje yra Ca#istrat)ros aukš'iausioji taryba" kurios statusosvarbiausi bruožai atsis!indi ir yra $tvirtinti onstitucijoje.

Ca#istrat)ros aukš'iausiajai tarybai !irmininkauja 3es!ublikos !re>identas. @arybai !a#al!arei#as !riklauso asacinio teismo !irmasis !irmininkas ir #eneralinis !rokuroras !rie šio

teismo.

%talios Respublikos +onstitucios garantios , +onstitucinis $eismas. Italijos3es!ublikos onstitucinio @eismo konstitucinio statuso esminis bruožas yra tas" kad jis nėrabendrosios ar administracinės jurisdikcijos teismų sistemos dalis" nes jo teisinės !adėties!a#rindai $tvirtinti atskirame onstitucijos skirsnyje Eonstitucinės #arantijosF.

&astarasis skirsnis sudarytas iš dviejų skyrių: Eonstitucinis @eismasF ir Eonstitucijos!rieži)raF. 8tsižvel#iant $ toki* Italijos 3es!ublikos onstitucijos normų sistem* #alima daryti

išvad*" kad onstitucinio @eismo reikšmė Italijos konstitucinėje sistemoje yra išskirtinė" nes jisvienintelis iš valstybės institucijų !aminėtas kai! institucija" vykdanti onstitucijos #arantofunkcijas.

onstitucijoje nustatyta" kad onstitucin$ @eism* sudaro 1 teisėjų" kuriuos !o tre'dal$ skiria3es!ublikos !re>identas" !arlamentas bendrame r)mų !osėdyje" tai! !at bendrųjų iradministracinių teismų aukš'iausiosios ma#istrat)ros. @ai#i sudarant @eism* šiame !rocesedalyvauja visos trys valstybės valdžios +le#islat)ra" vykdomoji" teisminė, ir tai ats!indiišskirtin$ @eismo statuso element*" kuris neb)din#as bendrosios jurisdikcijos teismams. @okia

@eismo formavimo tvarka išreiškia ir šios institucijos svarb* teisėje bei !olitikoje" nes skiriant

jo teisėjus nuošalyje nenori likti kitos valstybės valdžios. ita vertus" tokios !roced)ros sudaro!rielaidas didinti visuomenės" !olitinių !artijų !asitikėjim* onstituciniu @eismu" tai! !atsti!rinti jo ne!riklausomum* nuo kitų valstybinių !olitinių veiksnių bei reiškinių.

Italijos 3es!ublikos onstitucijos 14 strai!snyje nustatyta" kad onstitucinio @eismo $#aliojimųsrit$ sudaro: #in'ai dėl $statymų" tai! !at dėl valstybės ir sri'ių aktų" turin'ių $statymo #ali*"konstitucin#u6mo% #in'ai dėl kom!etencijos tar! $vairių valstybės valdžių institucijų" tar!valstybės institucijų ir sri'ių ir tar! sri'ių% kaltinimų" kurie !a#al onstitucij* reiškiami3es!ublikos !re>identui" na#rinėjimas.

1. 3statym" ir kit" teis#s akt") turin*i" įstatymo gali$) konstitucingu4mo tikrinimas.

onstitucin#umo kontrolė #ali b)ti !revencinė +a priori, ir !askesnioji +a posteriori,156.&revencinės kontrolės b)du Vyriausybės reikalavimu #ali b)ti tikrinamas sri'ių $statymųk tit i +t i ėt , iki j l i


10/12

&askesnioji kontrolė +a !osteriori, #ali b)ti abstrakti ir konkreti. 8bstrakti kontrolė #alib)ti taikoma nacionaliniams $statymams srities džuntos !irmininko reikalavimu" jei#umanoma" kad valstybės $statymu !ažeidžiama srities kom!etencija. onkreti kontrolė$#yvendinama !a#al bendrosios jurisdikcijos teismo krei!im*si" kur$ inicijuoja viena išbyloje dalyvaujan'ių šalių" !rokuroras ar !ats teismas. @okiu atveju keliamas klausimasdėl valstybės ar srities $statymo" kuris turėtų b)ti taikomas na#rinėjamoje byloje"

konstitucin#umo.2. 3vairi" valstys valdži") valstys ir sri*i" &ei sri*i" gin*ai d#l kompetencijos.. Kaltinim" +valstys idavimas ar pasik#sinimas į Konstitucij$,) pareikt" 7espu&likos

preidentui) nagrin#jimas. a#rinėdamas toki* byl* onstitucinis @eismas tam!aaukštuoju teismu" $#yvendinan'iu konstitucin$ teisin#um*.

&ažymėtinas Italijos onstitucinio @eismo vaidmuo s!rendžiant nacionalinės teisės ir?uro!os /*jun#os teisės derinimo bei s*veikos !roblemas. 2)tent šis @eismas !irmasiss!rendė 8n#lių ir !lieno bendrijos stei#imo sutarties konstitucin#umo klausim*.1D4 a#rinėdamas teisines situacijas" kylan'ias iš 2endrijos antrinės teisės sand)rų su kon6stitucinėmis vertybėmis ar !rinci!ais" y!a' !a#rindinių teisių srityje" @eismas !areiškė"

kad tokios koli>ijos #alimas !adarinys 6 ne$tikėtina ir dirbtinė situacija" tai! !at tei#ė" jo# nuo tada" kai 2endrijos teisė a!ima !a#rindines konstitucines vertybes" !riimtinasvisoms valstybėms narėms" tokia koli>ija atrodo esanti tik Mi!otetinė.1D

.Valstybės sandaros forma.

Italija !a#al valdymo form* !riskirtina !arlamentinių res!ublikų #ru!ei. @ai !atvirtina netik konstitucinių normų išdėstymo sistema"1;4 bet ir turinys" valstybės valdžių ir jųinstitucijų kom!etencija" $#aliojimai" jų konstitucinės s*veikos !ob)dis. @ai#i #aliojan'iojeItalijos 3es!ublikos onstitucijoje !rioritetas teikiamas !arlamentinei demokratijai

Italija dalinama $ 07 sri'ių +arba re#ionų" iš jų y!atin#ieji," D !rovincijas ir 7D0komunas +bendruomenes,. %talios regionai yra didžiausi administraciniai suskirstymaišalyje. iekvienas re#ionas turi išrinkt* taryb* ir vykdant$ komitet* +Niunta 3e#ionale,"kuram vadovauja re#ioninis !re>identas. omitetai yra renkami kiekvieno re#iono#yventojų" išskyrus 8ostos slėn$ ir @rentin*68lto 8didž-" kuriuose komitetus išrenkatarybos.

iekvienas re#ionas turi tam tikr* status* numatyt* šalies konstitucijoje. 1 re#ionų turi$!rast* status*" 6 s!ecialų.

Į!rasto statuso re#ionai buvo a!ibrėžti 1D;7 m. Bie re#ionai turi administracines ir$statymų leidybos teises. @a'iau jų (nansinės #alios yra mažos 6 šie re#ionai sau !anaudoti#ali tik iki 07 O surinktų mokes'ių.

Balies konstitucija suteikia !enkiems Italijos re#ionams +/ardinijai" /icilijai" @rentinui68lto8didžei" 8ostos slėniui ir Priuliui6Venecijai 5žulijai, autonomines teises ir s!ecialų status*.&a#al š$ status* šiems re#ionams suteikiamos dau# didesnės $statymų leidybos"administracijos ir (nansų surinkimo teisės. Bie re#ionai #ali !asilikti nuo 97 iki 177 Osurinktų mokes'ių. Jž tok$ status* šie re#ionai turi remti sveikatos a!sau#os" mokslosistemas bei r)!intis visuomeminėmis !aslau#omis. /icilija !a!ildomai #aun* visas lėšas

iš Italijos visoms !aslau#oms.

http://lt.wikipedia.org/wiki/Italijos_provincijoshttp://lt.wikipedia.org/wiki/Italijahttp://lt.wikipedia.org/wiki/1970http://lt.wikipedia.org/wiki/Sardinijahttp://lt.wikipedia.org/wiki/Sicilijahttp://lt.wikipedia.org/wiki/Trentinas-Alto_Adid%C5%BE%C4%97http://lt.wikipedia.org/wiki/Trentinas-Alto_Adid%C5%BE%C4%97http://lt.wikipedia.org/wiki/Aostos_sl%C4%97nishttp://lt.wikipedia.org/wiki/Friulis-Venecija_D%C5%BEulijahttp://lt.wikipedia.org/wiki/Italijahttp://lt.wikipedia.org/wiki/1970http://lt.wikipedia.org/wiki/Sardinijahttp://lt.wikipedia.org/wiki/Sicilijahttp://lt.wikipedia.org/wiki/Trentinas-Alto_Adid%C5%BE%C4%97http://lt.wikipedia.org/wiki/Trentinas-Alto_Adid%C5%BE%C4%97http://lt.wikipedia.org/wiki/Aostos_sl%C4%97nishttp://lt.wikipedia.org/wiki/Friulis-Venecija_D%C5%BEulijahttp://lt.wikipedia.org/wiki/Italijos_provincijos


11/12

Respublikos prezidentas. Italijos 3es!ublikos onstitucijos ; strai!snyje" kuriamea!ibrėžiama 3es!ublikos !re>idento kom!etencija" išskirtinai !abrėžiama" kad !re>identas yravalstybės vadovas ir išreiškia nacionalin- vienyb-. ors toks !re>idento statuso konstitucinisa!ib)dinimas nėra ori#inalus ly#inamojoje konstitucinėje teisėje" ta'iau reikėtų !ažymėti irtai" kad Italijos !olitinėje sistemoje" kurioje dažnos vyriausybių kri>ės ir jų kaita" !re>identovaidmuo yra y!a' svarbus stabili>uojantis !olitinis konstitucinis veiksnys. @ai#i 3es!ublikos

!re>identas $vairiose !olitinėse kri>inėse situacijose #ali vaidinti išskirtin$ konsoliduojant$ vaid6men$" o tokiam vaidmeniui $#yvendinti onstitucijoje suformuluoti tvirti teisiniai !a#rindai.

Respublikos prezidento rinkimų tvarka ats!indi !arlamentinės res!ublikos valdymoformos b)din#uosius bruožus" kai valstybės vadov* renka !arlamentas. Italijos onstitucijojenustatyta" kad 3es!ublikos !re>identas renkamas !arlamento narių bendrame !osėdyje.

@a'iau Italijos 3es!ublikos !re>idento rinkimų išskirtinis bruožas yra tas" kad šiame!arlamento rinkiminiame !osėdyje dalyvauja !o tris dele#atus nuo kiekvienos Italijos srities.&arlamento narių ir sri'ių atstovų bendr* !osėd$ kvie'ia 5e!utatų r)mų !irmininkas likus nemažiau kai! 7 dienų iki 3es!ublikos !re>idento $#aliojimų !abai#os. Aei#u tuo metu!arlamento r)mai yra !aleisti arba iki jų kadencijos !abai#os yra lik- mažiau kai! trys mėne6

siai" 3es!ublikos !re>idento rinkimai ren#iami !er 1 dienų !o !arlamento r)mų sušaukimo. @okiu atveju 3es!ublikos !re>idento $#aliojimai atitinkamai !rat-siami.

Italijos 3es!ublikos !re>identu #ali b)ti renkamas Italijos 3es!ublikos !ilietis" kuriam rinkimųdien* sukako 7 metų. @oks amžiaus reikalavimas yra netradicinis ly#inamojoje konstitucinėjeteisėje" nes dau#elyje valstybių šis amžiaus cen>as yra žemesnis. 8smeniui" siekian'iam b)tiišrinktu 3es!ublikos !re>identu" keliami ir !a!ildomi reikalavimai. @oks asmuo turi turėti visas!ilietines ir !olitines teises.

3es!ublikos !re>idento kadencija 6 se!tyneri metai. 8tkrei!tinas dėmesys $ tai" kad Italijos3es!ublikos onstitucijoje" kitai! nei dau#elio kitų valstybių" 3es!ublikos !re>idento kadencijųskai'ius neribojamas. /iuo atveju laikomasi !oži)rio" kad !olitinės sistemos funkcionavimodemokratiškum* užtikrina ne 3es!ublikos !re>idento kadencijų skai'iaus ribojimas" o kiti!olitiniai teisiniai veiksniai.

3es!ublikos !re>identas" !rieš !radėdamas vykdyti savo funkcijas" !arlamento r)mųbendrame !osėdyje !risiekia ištikimai tarnauti 3es!ublikai ir laikytis onstitucijos.

Respublikos prezidento įgalioimai.

1. Promulguoja parlamento priimtus įstatymus. 3es!ublikos !re>identas !romul#uoti$statymus !rivalo !er mėnes$ nuo jų !atvirtinimo !arlamente.

2. Gali kreiptis į parlamento rūmus laikais įvairiais vidaus ir užsienio politikos klausimais.!. Skiria naujus parlamento rūm" rinkimus ir nustato pirmojo pos#džio dien$.%. Sankcionuoja vyriausys iniciatyva parengtus ir parlamento rūmams teikiamus

įstatym" projektus.'. (eidžia dekretus) turin*ius įstatymo gali$) taip pat priima reglamentus +regolamenti,.-. Gali paleisti parlamento rūmus.


12/12

lkt - italija.docx

Documents