MÛSØ BALSAS 1

Julius SabatauskasLSDP kandidatas vienmandatëje Alytaus rinkimø apygardoje Nr. 30

Gimë 1958 m. balandþio 1 d. Rusijoje, Komiø auto-nominëje respublikoje, Syktyvkare. Mama Elenabuvo siuvëja, tëvas Vytautas – inþinierius mecha-

nikas. Ðeimoje augo trys broliai. Nuo 1968 m. gyvena Lie-tuvoje. Baigæs Kauno politechnikos instituto Automati-kos fakultetà ágijo automatizuotø valdymo sistemø inþi-nieriaus specialybæ. 2002 m. Lietuvos teisës universitetebaigë teisës ir valdymo studijas. 2003 m. apgynë teisës ma-gistro laipsná.

Jo iniciatyva 1990 m. Syktyvkare pastatytas paminklassu Gediminaièiø stulpais, skirtas 1941 m. tremtiniams, li-kusiems amþinai ilsëtis svetimoje þemëje. Pomëgiai – isto-rija, ðachmatai, kelioniø apybraiþø skaitymas, geografija,futbolas, neáprasti gamtos reiðkiniai. Moka anglø, vokie-èiø, rusø, lenkø kalbas. Vedæs, turi dvi dukteris.

Kadaise deðimtokai, lydëdami vienuoliktokus á gyveni-mà, Juliui Sabatauskui dovanojo rusø poeto AleksandroTvardovskio linkëjimà:

Dël nuoskaudø, kurios ðirdy susëdæ,Uþuojautos ið nieko nemaldauk,Gali ar negali, turi pluðëti, –Ásikinkei veþiman, tai ir trauk.Tu kelio nepameski dël takelio,Save perniek iððvaistæs á dalis.Tu jauskis lemtá taip tvarkyti galás,Kad joj kiti surastø savo dalià,Kaþkam ðirdy atslûgtø sopulys.

Savo valios, darbo, atkaklumo ar likimo valia ðie þo-dþiai tapo jo gyvenimo kelrode þvaigþde ir kredo, o poezi-ja J.Sabatauskà lydi visur ir visada – darbe, ðventëje arpaávairinant tikslià ir grieþtà teisinæ kalbà.

Iðskirtumëte kokias nors þmogaus charakterio savybes,kurias privalo turëti politikas?

Nemanyti, kad esi visaþinis, neturëti iðankstinës nuosta-tos ir sugebëti pripaþinti klaidas. Yra tokia pasaka apie kara-liø, kuris paþadëjo pusæ karalystës tam, kuris pasakys, kà la-biausiai þmonës iðmano. Juokdarys atsakë – visi iðmano viskà:kaip gydyti ligas, kaip auginti javus, ypaè kaip valdyti karalys-tæ. Karalius nepatikëjo. Tuomet juokdarys apsiriðo þandà,tarytum jis bûtø iðtinæs. Kiekvienas sutiktasis jam davë pata-rimø, kà reikia daryti, kad danties skausmas sumaþëtø, ir ka-ralius taip pat. Daugelis mano nusimanà, kaip ir kà reikiadaryti valstybëje, ypaè jei taptø Seimo nariu. Akivaizdu, kaipdidþioji dalis lietuviø puikiai „iðmano“ krepðiná... Iðmany-mas, supratimas ateina tik ásigilinus á situacijà, faktà, aplin-kybes. Tik pasvërus argumentus ið visø pusiø, galima priimti

sprendimà ir tuomet átikinti kitus jo teisingumu. Kita vertus,charakterio tvirtumas turi bûti toks, kad palenkti þmogø bû-tø galima tik argumentais, bet ne kitais bûdais. Dar vienasbûtinas bruoþas politikui – sugebëjimas pripaþinti savo klai-dà. Tas, kuris to nesugeba, neturi jokios ateities.

Politika ir ðiandienë ekonomikos krizë infliacijos aki-vaizdoje – kiek ir kaip tai susijæ?

Energetikos iðtekliø – dujø, naftos – kainoms Lietuvanegali daryti átakos ir jas pakeisti. Veikia pasaulinës rinkostaisyklës, o kainas diktuoja tos ðalys, kurios tuos iðtekliusturi. Kai auga energetikos kainos, jos palieèia visà ûká –paslaugø sferà, gamybà. Tokiu atveju politikai, vykdomojivaldþia gali vykdyti grieþtà kainø politikà, taip vadinamuo-ju dirþø susiverþimo principu, t. y. maþinti biudþeto iðlai-das. Infliacijos augimà sàlygoja ne tik kylanèios energetikoskainos, bet ir iðaugæs vartotojø poreikis. Þmoniø poreikisvartoti gana didelis, prekybos apyvarta kiekvienais metais

pakyla 20 procentø. Taèiau ðiemet þymiai sumaþëjo mokes-èiø ið pridëtinës vertës mokesèio. Kà tai liudija? Tai galibûti nerimo þenklas, ið kitos pusës – teigiamas dalykas. Va-dinasi, þmonës pradëjo taupyti maþiau pirkdami. Apsau-gant gyventojus, bankai iðkart sugrieþtino kreditø ëmimosàlygas. Ekonomika priklauso nuo politikos tiek, kokios sà-lygos ástatymuose nustatyta tvarka bus sudarytos ûkio sek-toriams, verslui steigtis, kokia bus mokesèiø politika. Taèiautai susijæ ne vien su ástatymø leidëjais, bet ir su vykdomàjavaldþia, ypaè – savivalda.

Kad ir kokias pareigas þmogus eitø, jis visada liekaðeimos tëvu. Turite dvi dukras ir maþutëlæ þavià anûkæ.Ko linkite vaikams?

Kiekvienas tëvas vaikams, aiðku, linki laimës. Kitas klau-simas – kas ta laimë. Laimë, kai tu esi kam nors reikalin-gas, laimë, kai tu esi nevieniðas bet kur – gyvenime, darbe.Laimë surasti savo antràjà pusæ, kuri bûtø ðalia, suprastøtave ir tuomet, kai reikia palaikyti ir kai reikia aðtrø, ne-malonø kritikos þodá iðsakyti. Laimë, kai iðëjus á uþtarnau-tà poilsá tave prisimena. Laimë, kai jau nebegali savimipasirûpinti ir tave priþiûri vaikai. Yra tautoje nuomonë –jei gimë mergaitë, tai gerai, tave nukarðins, tu ramiai nu-mirsi. Mûsø ðeimoje esame trys broliai. Kai mama gulëjosunkios ligos patale, nevaldë kairës pusës, nesikëlë, mesvisi trys pasikeisdami paromis budëjome. Deja, tai trukoneilgai, tik du mënesius. Manau, tai irgi þmogaus laimë –tinkamai priþiûrëti ir palydëti á amþinàjá poilsá.

Jei gyvenime vyktø stebuklai, o Jûs bûtumëte Aladinolempos ðeimininkas, ko papraðytumëte dþino?

Situacija, kai tampi stebuklingos lempos dþino ðeimi-ninku, man primena ðiandienæ situacijà. Kai mûsø kandi-datai, norëdami bûti iðrinkti á Seimà, þada dangaus manàir nebûtus dalykus. Ir kas keisèiausia, þmonës jais tiki. Kadkaipmat padvigubinsime algas, pensijas, sumaþinsime mo-kesèius uþ ðildymà, sutvarkysime ðvietimo sistemà, iðrausi-me su ðaknimis korupcijà... Kai þmogus gyveni savo gali-mybiø ribose, þinai, kà gali pats, kà gali kolegos ir mes visikartu. Tai kiekvienas privalo þinoti. Jei galëèiau, padary-èiau, kad visi bûtume vieningi. Kad nebûtø kalbama, joglietuvis lietuviui prieðas, kad visa Lietuva – lietuviai, len-kai, þydai, rusai – bûtø iðvien.

Ant Merkinës piliakalnio su „Sakalëlio” ansamblio nariais. Su grupës „Airija” lyderiu Dariumi Mileriu-Nojumi.

Su maþàja anûkële.

Alytaus apskritis

MÛSØ BALSAS2

Kandidatë á Lietuvos Respublikos Seimo narius

Onutë Balevièiûtë gimë Lazdijø rajone, Man-

garoto kaime, mokësi Krikðtoniø vidurinëje mo-

kykloje. Jà baigusi ástojo á Vilniaus valstybiná pedagoginá

institutà, kur ágijo fizikos mokytojo specialybæ. Dzûkijos

kampelyje – Pivaðiûnuose dëstë fizikà, dirbo vidurinës mo-

kyklos direktoriaus pavaduotoja. Pirmieji darbo metai,

bendravimas su nuoðirdþiais ir atvirais þmonëmis iðmokë

kruopðtumo, supratimo, atidumo kiekvienam jaunesniam

bei pagarbos suaugusiajam.

Reikli sau ir kitiems liko ir tolesniame darbe. Dirbda-

ma Seimo nario padëjëja, vëliau Vyriausybës atstove ap-

skrityje, Alytaus miesto savivaldybës kontroliere, mero pa-

tarëja vertino duotà þodá ir paþadà, o kolegos – kaip pati-

kimà ir iniciatyvià komandos darbuotojà, kuria galima pa-

sikliauti.

2001 m. liepos 26 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybës

nutarimu O.Balevièiûtë paskirta Alytaus apskrities virði-

ninko pavaduotoja. 2005–2006 m. dirbo Alytaus miesto

savivaldybës Ekonomikos ir investicijø departamento di-

Ona BalevièiûtëLSDP kandidatë vienmandatëje Dzûkijos rinkimø apygardoje Nr. 69

rektore. Nuo 2006 m. liepos iki dabar dirba Alytaus aps-

krities virðininko pavaduotoja.

O.Balevièiûtë tris kadencijas (1995–1997 m., 1997–

2000 m., 2000–2003 m.) buvo Alytaus miesto tarybos narë.

2003 ir 2007 m. iðrinkta á Alytaus miesto tarybà kitai ka-

dencijai, taèiau kaip politinio (asmeninio) pasitikëjimo

valstybës tarnautoja tarybos nario mandato atsisakë.

Kandidatë á Lietuvos Respublikos Seimà O.Balevièiû-

të turi penkis brolius ir dvi seseris. Tëvas miræs, mama gy-

vena Lazdijø rajone.

Turëdama nemaþai patirties kaip politikë, bûdama ko-

munikabili, jautri ir atsakinga, O.Balevièiûtë apsisprendë

dalyvauti 2008 metø rinkimuose á Lietuvos Respublikos Sei-

mà. Kandidatë, tapusi Seimo nare, siektø, kad bûtø rûpi-

namasi regionine politika, kad kuo greièiau nyktø didmies-

èiø ir regionø skirtumai, kad tinkamas iðsilavinimas bûtø

prieinamas visiems to siekiantiesiems. O.Balevièiûtës ma-

nymu, geriausia investicija á ðalies ateitá yra parama ðeimoms,

rûpinimasis vaikais, jø lavinimu ir mokymu, nepamirðtant

tø, kurie atidavë jëgas kurdami Lietuvos gerovæ.

1. Prie naujai statomo Alytaus miesto tilto per Nemunà. (Iðkairës) premjeras G.Kirkilas, miesto meras È.Daugëla, su-sisiekimo ministras A.Butkevièius ir Alytaus apskrities virði-ninko pavaduotoja O.Balevièiûtë.

2. Pasitarime su Vyriausybës vadovais, Seimo nariais.

3. Apsilankymas Alytaus renovuojamø sporto rûmø basei-ne. Olimpietë R.Vileiðytë, O.Balevièiûtë, J.Sabatauskas, fi-nansø ministras R.Ðedþius.

4. Su partijos bièiuliais.

5. Kandidatai su Alytaus kolegijos direktore D.Remeikiene.

6. Ðventës Alytuje akimirka.

1

3

4 5

6

2

MÛSØ BALSAS 3

Að, Angelë Malinovskienë, gimiau 1954 05 08 Kazie-

miero k., Varënos r., Lietuvos Respublikoje. 1961 m. pra-

dëjau lankyti Varënos vidurinæ mokyklà ir 1972 m. jà bai-

giau. Tais paèiais metais ástojau á Vilniaus universiteto Gam-

tos mokslø fakultetà, pasirinkau geografijos specialybæ.

1977 m. baigiau universitetà ir pradëjau dirbti Þemës ûkio

ekonomikos institute. 1978–1980 m. mokiausi aspirantû-

roje. 1980 m. pradëjau dirbti Varënos r. Vaikø tuberkulio-

zës sanatorijos „Puðelë“ vyr.auklëtoja. Nuo 1981 m. dir-

Angelë MalinovskienëLSDP kandidatë vienmandatëje Varënos–Eiðiðkiø rinkimø apygardoje Nr. 70

Justinas Karosas gimë 1937 m. rugsëjo 7 d. tuometi-

nio Lazdijø rajono Sangrûdos kaime valstieèiø ðei-

moje.

Baigæs Sangrûdos vidurinæ mokyklà, studijavo Vilniaus

universitete ir ágijo lietuviø kalbos ir literatûros specialybæ.

Nuo 1963 m. dirbo Vilniaus universiteto Filosofijos ka-

tedroje, studijavo Vilniaus universiteto Filosofijos kated-

ros aspirantûroje. Vëliau metus staþavosi Vienos universi-

tete (Austrija). 1981 m. jam paskirta A.von Humboldto

fondo stipendija, kuria naudodamasis studijavo filosofijà

Frankfurto prie Maino bei Gieseno universitetuose. Ap-

gynë filosofijos mokslo kandidato (daktaro) bei habilituoto

humanitariniø mokslø daktaro disertacijas. Nuo 2000 m.

J.Karosui suteiktas profesoriaus vardas.

Paraðë keletà knygø bei keliolika straipsniø ideologi-

jos bei vertybiø teorijos klausimais.

Iki 1992 m. dirbo Vilniaus universitete, kelerius metus

buvo Filosofijos fakulteto dekanas.

Nuo 1992 m. Lietuvos Respublikos Seimo narys, pri-

klauso LSDP. Jis yra Druskininkø Garbës pilietis, du kar-

Justinas Karosas LSDP kandidatas vienmandatëje Lazdijø–Druskininkø

rinkimø apygardoje Nr. 71

tus ið eilës iðrinktas Seimo nariu Lazdijø–Druskininkø rin-

kimø apygardoje Nr. 71.

Yra apdovanotas ordino „Uþ nuopelnus Lietuvai“ Di-

dþiuoju Komandoro kryþiumi.

Þmona Vida Zita Karosienë – Vilniaus universiteto Vo-

kieèiø katedros vedëja, turi dvi dukras ir penkis vaikaièius.

Per ðeðiolika darbo Seime ir nuolatinio bendravimo su

rinkëjais metø ágytas J.Karoso patyrimas padëjo tapti pro-

fesionaliu parlamentaru, daug padariusiu sprendþiant tiek

jo atstovaujamo regiono, tiek visai valstybei aktualias prob-

lemas.

Pastaruosius ketverius metus vadovaudamas Lietuvos

Respublikos Seimo Uþsienio reikalø komitetui nemaþai

prisidëjo prie radikalizmo maþinimo mûsø uþsienio politi-

koje bei Lietuvos santykiuose su kaimynais.

Bendraudamas su þmonëmis yra atviras ir nuoðirdus,

visuomet pasirengæs padëti.

Bûtent aukðèiau minëtos kandidato savybës sakyte sa-

ko, kad balsuodami uþ J.Karosà rinkëjai neapsiriks ir ne-

nusivils.

bau Varënos 1-ojoje vidurinëje mokykloje geografijos mo-

kytoja, o nuo 1989 m. – Varënos „Ryto“ vidurinëje mo-

kykloje. Ðioje mokymo ástaigoje dirbu iki ðiol. Dþiaugiuosi

galëdama realizuoti save dirbdama mëgstamà pedagogës

darbà.

2007 m. buvau iðrinkta á Varënos rajono savivaldybës

tarybà.

Mano didþiausi laisvalaikio pomëgiai – kelionës ir ak-

tyviai leisti laikà gamtoje.

LSDP frakcija Seime.

Rugsëjo 6 d. vykusioje LSDP konferencijoje, kurià sveèias Norvegijos premjeras Jensas Stoltenbergas pavadino elegantiðka, buvo pavirtinta socialdemokratø 2008 m.LR Seimo rinkimø programa bei partijos kandidatø sàraðas.

Eidami á 2008 m. LR Seimo rinkimus,

socialdemokratai ásitikinæ:

- Lietuva turi tapti patrauklia vieta dirbti ir investuoti, o mokslas irnaujovës – jos pagrindu ekonomikai augti.

- Ekonominis ðalies augimas turi nenutrûkti ir didinti visø þmoniøgerovæ.

- Gyvenimo kaime modernizavimas ir geresniø þemdirbiø darbosàlygø sudarymas yra svarbios valstybës uþduotys.

- Uþ kultûros plëtrà ir ðalies kultûrinio paveldo iðsaugojimà savopilieèiams atsako valstybë.

- Jei rinkëjai patikës mûsø partijai tolesná ðalies valdymà, Lietuvabus inovatyvi, solidari, besimokanti, sveika ir kultûringa, socialiaiteisinga ir saugi.

MÛSØ BALSAS4