Gimiau 1960 m. spalio 8 d. Vilniuje. 1978 m. auk-so medaliu baigiau Vilniaus 23-iàjà vidurinæ mo-kyklà. Buvau sàjunginiø jaunøjø chemikø olim-

piadø prizininkas.1983 m. su pagyrimu baigiau Maskvos M.Lomonosovo

valstybinio universiteto Chemijos fakultetà, ágijau chemi-ko specialybæ. Studijø metais ir vëliau teko ne tik paèiamdirbti studentø statybos bûriuose (SSB) Kazachstane bei

Rimantas ÐadþiusLSDP kandidatas vienmandatëje Vilniaus Naujamiesèio rinkimø apygardoje Nr. 1

Vëliau ásitraukiau á mokslinës (daugiausia fizikinës irmatematinës) literatûros leidybà. 1994–2001 m. ið rusø á ang-lø kalbà verèiau „Lietuvos fizikos þurnalà“, kurio angliðkasvariantas buvo leidþiamas JAV. 1999–2003 m. dirbau redak-toriumi mokslinës literatûros leidykloje. Dalyvavau rengiantRusijos ir Ukrainos mokslininkø paraðytos „Kieto kûno fi-zikos enciklopedijos“ angliðkà leidimà, kuris 2004 metaisiðspausdintas leidykloje „Elsevier Science“.

Tuo pat metu domëjausi buhalterinës apskaitos ir mo-kesèiø teisës klausimais. Nuo 1996 m. iki 2003 m. vadova-vau privaèiai konsultacinei ámonei. Ðis darbas ir paskatinokeisti profesijà. Todël 2002 m. baigiau neakivaizdines stu-dijas Vilniaus universiteto Teisës fakultete ir ágijau teisi-ninko specialybæ bei teisës magistro kvalifikaciná laipsná.Teisines þinias ir kvalifikacijà sëkmingai pritaikiau dirbda-mas Lietuvos valstybës tarnyboje.

2003–2004 m. dirbau socialinës apsaugos ir darbo vice-ministru, o 2005–2006 m. – sveikatos apsaugos viceminist-ru. Teko domëtis socialiniø ámoniø veikla, pacientø teisiøklausimais, taip pat ávairiø ðaliø sveikatos apsaugos siste-mø finansavimo principais.

2006 metø liepà buvau paskirtas finansø viceministru,o 2007 m. geguþës 17 d. prisiekiau Seime kaip 14-osiosVyriausybës finansø ministras. Ðias pareigas einu iki ðiol.

Nuo pat Lietuvos demokratinës darbo partijos ákûri-mo buvau jos narys, vëliau tapau ir iki ðiol esu Lietuvossocialdemokratø partijos narys. Daugelá metø dalyvaujuLietuvos fizikø draugijos veikloje.

Mëgstu klasikinæ muzikà, domiuosi uþsienio kalbomis.Laisvai kalbu anglø, rusø, lenkø, vokieèiø kalbomis, kieksilpniau prancûziðkai.

Esu vedæs. Þmona Dalia – valstybës tarnautoja. Augi-name dukrà Kristinà ir sûnø Almantà.

jiems vadovauti, bet ir gilintis á SSB valdymo bei finansøklausimus, aktyviai dalyvauti juos pertvarkant per tarybi-nës sistemos liberalizavimo laikotarpá.

1989–1999 m. dirbau Vilniaus universiteto Fizikos fa-kultete, Teorinës fizikos katedroje. Domëjausi kvantinësmechanikos, kvantinës chemijos, kietojo kûno fizikos prob-lemomis, esu paskelbæs moksliniø darbø Lietuvos bei tarp-tautinëje mokslinëje spaudoje.

1 2

3 4

1. 2008 m. rugsëjo 6 d. vykusios LSDPkonferencijos akimirkos.

2. 2007 m. rugpjûèio 31 d. R.Ðadþius sukolege LSDP tarybos posëdyje.

3. R.Ðadþius, P.Èësna ir V.Miltenis konfe-rencijoje.

4. Rimantas Ðadþius.

Vilniaus miestas MÛSØ BALSAS 1

Marija Auðrinë Pavilionienë gimë 1944 m. balan-dþio 6 d. Kaune aktoriø ðeimoje. 1967 m. Vil-niaus universitete (VU) ágijo anglø kalbos ir

literatûros specialybæ. 1967–1978 m. dirbo Vilniaus uni-versiteto Filologijos fakulteto Anglø kalbos katedros dës-tytoja. 1969 m. ástojo á VU doktorantûrà – Vakarø Euro-pos ir Amerikos literatûrø specialybæ. 1977 m. Kijevo uni-versitete apgynë humanitariniø mokslø daktaro disertaci-jà. 1978–1984 m. dirbo VU Filologijos fakulteto Uþsienioliteratûros katedros vyr.dëstytoja. 1984–2001 m. tapo Vi-suotinës literatûros katedros docente. 1999 m. VU apgy-në habilituoto daktaro disertacijà Vakarø literatûros ir fe-minizmo teorijos tema „Lyèiø drama“.

1992 m. M.A.Pavilionienë VU ákûrë Moterø studijøcentrà, kuriam vadovavo 1994–2000 m., skaitë feminizmoteorijos paskaitas. 1995–2001 m. vadovavo VU Visuotinësliteratûros katedrai. 2001–2004 m. dirbo ðios katedros pro-fesore, skaitë teorinius XVII–XX a. amerikieèiø literatû-ros, Vakarø Europos ir Amerikos literatûrø istorijos kur-sus filologijos ir humanitariniø fakultetø studentams.

1991–1996 m. ji buvo Lietuvos universitetø moterø aso-ciacijos prezidentë, 1999–2002 m. – VU þurnalo „Femi-nizmas, visuomenë, kultûra“ sudarytoja ir atsakingoji re-daktorë. Paraðë monografijas „Lyèiø drama“ (1998 m.),„Gyvenimo ir teatro vaidinimai: XX amþiaus Vakarø dra-ma“ (2004 m.), paskelbë nemaþai straipsniø ávairiuose lei-diniuose.

2004 m. M.A.Pavilionienë iðrinkta á Seimà Liberalø de-mokratø partijos sàraðe. 2008 m. tapo Socialdemokratøpartijos nare. Seime dirbo Ðvietimo, mokslo, kultûros, Eu-ropos reikalø komitetuose, Jaunimo ir sporto, Peticijø ko-misijose, vadovavo Seimo Vystomojo bendradarbiavimo,reprodukcinës sveikatos ir teisiø grupei.

Vyras Rolandas Pavilionis. Nuo 2006 m. naðlë. Turi dusûnus Ðarûnà ir Þygimantà.

M.A.Pavilionienë kovoja UÞ:

1. Þmogaus pasirinkimo teises ir laisves kuriant saveir savo gyvenimà.

Tai – pagarba þmogaus pasirinkimui. Tarptautiniø irnacionaliniø dokumentø, kurie gina pagrindines þmogausteises ir laisves, pamatas. Jai ypaè svarbûs ðie Lietuvos Kon-stitucijos teiginiai: „Þmogaus teisës ir laisvës yra prigimti-nës“; „Þmogaus privatus gyvenimas yra nelieèiamas“;„Þmogus turi teisæ turëti savo ásitikinimus ir juos laisvaireikðti“; „Minties, tikëjimo ir sàþinës laisvë yra nevarþo-ma“; „Pilieèiams laiduojama teisë kritikuoti valstybës ástai-gø ar pareigûnø darbà, apskøsti jø sprendimus. Draudþia-ma persekioti uþ kritikà“.

2. Asmeninæ atsakomybæ uþ savo mintis ir veiksmus.Tai – reiklumas sau, kiekvienam ið mûsø, politikams bei

valstybës ir savivaldybiø tarnautojams. Valstybës tarnautojøatsakomybë uþ savo darbo rezultatus, prasiþengimus, nusi-kaltimus. Asmeninë savivaldybiø vadovø atsakomybë uþ sa-vo veiklà, valstybës lëðø naudojimà, priimamus sprendimus.Kiekvienas turi bûti pasirengæs atsakyti á klausimà, kà nu-veikiau keisdamas, gerindamas þmoniø gyvenimà.

3. Lyèiø lygybæ ir lygias galimybes visuomenëje.Tai – moterø ir vyrø lygybës pripaþinimas. Lyèiø nely-

gybës, lyèiø stereotipø áveikimas, pagarba skirtingø lyèiøbei lytiniø maþumø þmonëms. Ne biologiniø lyèiø skirty-biø akcentavimas, o pagarba individo intelektiniam, dva-siniam, kûrybiniam potencialui ir indëliui kuriant savo gy-venimà ir visuomenæ. Visø þmoniø vienodo starto, raið-kos, karjeros siekio galimybiø pabrëþimas. Valstybës para-ma moteriai ir vyrui derinant ðeimos gyvenimà, vaikø au-ginimà ir darbà visuomenëje. Nepakantumas þmoniø þe-minimui dël rasës, lyties, lytinës orientacijos, amþiaus, ne-galios, kitos religijos iðpaþinimo, priklausomybës kitai so-cialinei grupei.

4. Pagarbà ir visokeriopà paramà þmogui.Tai – atskirties maþinimas tarp turtingøjø ir nepasitu-

rinèiøjø, diegiant progresiniø mokesèiø sistemà. Nedar-bo, skurdo maþinimas, darbo vietø kûrimas. Atlyginimø

(iki 2012 m. vidutinis atlyginimas turëtø iðaugti iki 3500litø, minimali alga – iki 1400 litø), pensijø (vidutinë pen-sija – 1500 litø) didinimas, paramos ðeimai (socialinës pa-ðalpos vaikams), jaunimui, neágaliesiems teikimas. Investi-cijos á þmogø – mokymosi visà gyvenimà, kvalifikacijos kë-limo, persikvalifikavimo skatinimas. Rûpestis þmogaus svei-kata, sveikatos apsaugos sistemos gerinimas.

5. Ðvietimà, mokslà, kultûrà.Tai – Lietuvos ðvietimo ir studijø kokybës gerinimas,

mokslo tyrimø, inovacijø plëtra. Lietuvai reikalingø spe-cialistø rengimo, mokslo ðakø plëtojimo strategija. Iðvy-kusiø mokslininkø susigràþinimo, paramos jauniesiemsmokslininkams programos. Dëstytojø ir mokslininkø atly-ginimø didinimas. Lygios galimybës jauniems þmonëms stu-dijuoti aukðtosiose mokyklose. Aukðtøjø mokyklø pertvar-ka – jø valdymo, autonomijos ir atskaitomybës visuomeneiderinimas. Mokslo ir studijø fondo lëðø, skirtø mokslo irstudentø kreditavimo sistemos plëtrai, didinimas (4 kar-tus). Studentams, kuriems reikia socialinës paramos, – pu-sës minimalaus atlyginimo dydþio stipendijos skyrimas. Pro-fesinio mokymo centrai – arèiau gyvenamosios vietos. Juosesukurti perkvalifikavimo galimybes. Ðvietimo sistemos to-bulinimas: ikimokykliniø ástaigø (lopðeliø, darþeliø) plët-ra, kaimo ir regionø mokyklø iðsaugojimas ir ðiø mokykløðvietimo kokybës gerinimas. Nemotyvuotø vaikø geresnëintegracija mokykloje. Rûpestis vaikø maitinimu ir sveika-tos prieþiûra.

Tautinës ir maþumø kultûros, jø paveldo saugojimas.Kultûros visiems bei profesionalaus ir liaudies meno rëmi-mas. Kultûros darbuotojø atlyginimø didinimas. Bibliote-kø modernizavimas ir fondø kaupimas.

6. Vilniaus senamiesèio iðsaugojimà.Tai – pastangos iðsaugoti Vilniaus senamiesèio auten-

tiðkumà, senamiesèio apsaugos zonos nubrëþimas. Palai-kymas idëjos ákurti senamiesèio prieþiûros kontrolieriaustarnybà ir tarybà, kurios stebëtø senamiesèio saugojimo,restauravimo, atnaujinimo, atkûrimo, þaliøjø plotø iðsau-gojimo, tvarkymo projektø derinimo ir ágyvendinimo dar-bus, spræstø ir vieðintø savavaliðko senamiesèio þalojimo irnaikinimo atvejus. Bendradarbiavimas su senamiesèiobendruomene ir Vilniaus senamiesèio atnaujinimo agen-tûra. „Vilniaus – Europos kultûros sostinës 2009“ projek-to stebëjimas ir rëmimas.

7. Pagarbà nacionalinëms ir europietiðkoms vertybëms.Tai – nacionaliniø tradicijø, kalbos ir kultûros bei Lie-

tuvos maþumø kultûros puoselëjimas. Lietuvos matymasEuropos Sàjungos bendrijos kontekste. Pagarba Lisabo-nos sutarties ásipareigojimams. Geros kaimynystës santy-kiai su uþsienio valstybëmis. Socialinio solidarumo, socia-linio teisingumo, demokratijos siekis.

Marija Auðrinë PavilionienëLSDP kandidatë vienmandatëje Vilniaus Senamiesèio rinkimø apygardoje Nr. 2

Protesto akcijoje prie LR Seimo rûmø prieð Valdemaro Tomaðevskio rengtà Gyvybës prenata-linëje fazëje apsaugos ástatymà.

M.A.Pavilionienë per akcijà „Kraujo donorystë“.

MÛSØ BALSAS2

Algirdas Sysas gimë 1954 m. kovo 5 d. Vilniuje. 1960–

1969 m. mokësi Vilniaus A.Vienuolio vidurinëje mo-

kykloje (dabar A.Vienuolio gimnazija), joje baigë aðtuo-

nias klases. 1969 m. ástojo á Vilniaus politechnikumà (dabar

Vilniaus aukðtesnioji technikos mokykla), já baigë 1973 m. ir

ágijo radioelektroniko specialybæ. 1977 m. A.Sysas ástojo á

Vilniaus valstybinio universiteto Pramonës ekonomikos fa-

kulteto (dabar Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulte-

tas) vakariná skyriø. 1982 m. baigë ir ágijo ekonomisto spe-

cialybæ.

1973 m. A.Sysas dirbo Vilniaus radijo matavimo prie-

taisø mokslinio tyrimo institute. 1973–1976 m. tarnavo ka-

riniame jûrø laivyne. 1976–1989 m. dirbo „Vilmos“ gamyk-

loje darbininku, vëliau cecho virðininku, biuro virðininku,

Realizacijos skyriaus virðininko pavaduotoju. 1987 m. ið-

rinktas ðios gamyklos profesinës sàjungos pirmininku.

1991–1996 m. buvo Lietuvos metalistø profesinës sàjun-

gos pirmininkas. Nuo 1993 iki 2002 m. geguþës 1 d. – Lie-

tuvos profesiniø sàjungø susivienijimo, vëliau iki 2005 m.

vasario 12 d. – Lietuvos profesiniø sàjungø konfederaci-

Algirdas SysasLSDP kandidatas vienmandatëje Vilniaus Antakalnio rinkimø apygardoje Nr. 3

ðios savivaldybës Socialiniø reikalø komiteto pirmininko

pavaduotojas.

1996–2000 m. A.Sysas – Seimo narys, iðrinktas pagal

Lietuvos socialdemokratø partijos sàraðà. Seime dirbo So-

cialiniø reikalø ir darbo komitete, 2000 m. buvo ðio ko-

miteto pirmininko pavaduotojas. 2000–2004 m. á Seimà

pateko pagal A.Brazausko socialdemokratinës koalicijos

sàraðà. Seime dirbo Socialiniø reikalø ir darbo komitete,

2001–2004 m. buvo ðio komiteto pirmininkas. 2004 m. á

Seimà iðrinktas pagal A.Brazausko ir A.Paulausko koali-

cijos „Uþ darbà Lietuvai“ sàraðà. Seime dirba Socialiniø

reikalø ir darbo komiteto pirmininku.

A.Sysas ðiuo metu yra aktyvus Lietuvos socialdemok-

ratø partijos narys. Daugiausia dëmesio skiria socialinio

draudimo, darbo santykiø sritims.

Buvo Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybos,

Respublikinës triðalës tarybos narys. Nuo 1996 iki 2005 m.

vasario 18 d. buvo Lietuvos orientavimosi sporto federaci-

jos prezidentas.

Vedæs, turi du suaugusius vaikus.

1

2

3

4

1. Dar kartà prieð kameras.

2. Tribûna – duona kasdieninë.

3. Pasaulio parlamentarø pusës maratono nugalëtojøapdovanojimas.

4. Maratonas Krokuvoje.

jos pirmininkas. 1995–1996 m. ir 2000–2001 m. buvo Vil-

niaus miesto savivaldybës tarybos narys. 1995–1996 m. –

MÛSØ BALSAS 3

Gimiau 1951 m. rugpjûèio 9 d. Jakutijoje, Buluns-ko rajone, Kiusiuro kaime, prie Laptevø jûros. Të-vai su dviem maþameèiais vaikais ið Lietuvos á Si-

birà buvo iðtremti 1941 m. birþelio 14 dienà. Ðeimoje bu-vau penktas vaikas.

Su motina ir dviem vyresniais broliais gráþome á Lietu-và 1958 metø rudená. Po vienø metø gráþti buvo leista irtëvui. Apsigyvenome Kaune.

1969 m. aukso medaliu baigiau Kauno 24-àjà vidurinæmokyklà. Aktyviai dalyvavau nelegalioje veikloje: platinauatsiðaukimus, „Katalikø baþnyèios kronikas“, A.Solþeny-cino „Gulago archipelagà“, ávairià kità disidentinæ litera-tûrà, organizavau nelegalius jaunimo saviðvietos ratelius.Uþ disidentinæ veiklà 1976 m. buvau suimtas ir tardytas.Apie tai byloja KGB archyvø medþiaga.

1976 m. baigæs medicinos studijas pradëjau dirbti Igna-linoje, centrinëje rajono ligoninëje chirurgu, ágijau antràjàbendrojo chirurgo kategorijà. Nuo 1985 m. iki 1990 m. dir-bau Respublikinëje Vilniaus klinikinëje ligoninëje kardio-chirurgu, ágijau pirmàjà kardiochirurgo kategorijà. Nuo1979 m. iki 1984 m. studijavau Vilniaus universiteto Isto-rijos fakultete, já baigæs gavau diplomà su pagyrimu.

Esu socialdemokratas nuo 1976 m. Aktyviai dalyvavauatkuriant LSDP veiklà. 1989–1995 m., 1997–1999 m. bu-vau partijos pirmininko pavaduotojas; 1999–2001 m. – Lie-tuvos socialdemokratø partijos pirmininkas; nuo 2001 m.sausio 27 d. – pirmininko pirmasis pavaduotojas.

1990–1992 m. buvau Aukðèiausiosios Tarybos – Atku-riamojo Seimo – deputatas, iðrinktas Þalgirio rinkimø apy-gardoje Nr. 4. Kandidatu 1990 m. mane iðkëlë Lietuvospersitvarkymo sàjûdis. Aukðèiausiojoje Taryboje – Atku-riamajame Seime – dirbau Sveikatos apsaugos ir sociali-niø reikalø komisijoje, buvau Kovo 11-osios dokumentørengimo darbo grupës narys, nacionalinës mokslo koncep-cijos bei nacionalinës sveikatos koncepcijos, Konstitucijosrengimo darbo grupës narys.

1992–1996 m. buvau Seimo narys, iðrinktas Þirmûnørinkimø apygardoje Nr. 4. Seime dirbau Sveikatos, socia-liniø reikalø ir darbo komitete pirmininko pavaduotoju,padëjau rengti socialiniø, darbo, sveikatos, valstybës val-dymo ástatymø projektus, buvau ástatymø projektø darbogrupiø vadovas. 1994 m. – Europos Tarybos Þmogaus tei-siø ir juridiniø reikalø komiteto narys.

1996–2000 m. buvau Seimo narys, iðrinktas Þirmûnørinkimø apygardoje Nr. 4. Seime dirbau Valdymo reformøir savivaldybiø (vëliau Valstybës valdymo ir savivaldybiø)komitete.

Vytenis Povilas AndriukaitisLSDP kandidatas vienmandatëje Vilniaus Þirmûnø rinkimø apygardoje Nr. 4

Nuo 2000 m. spalio 19 d. iki 2001 m. liepos 30 d. buvauiðrinktas Seimo socialdemokratinës koalicijos (LDDP,LSDP, LRS) frakcijos seniûnu. Nuo 2000 m. spalio 24 d.iki 2001 m. liepos 12 d. – Seimo opozicijos lyderis. Nuo2001 m. liepos 12 d. – Seimo Pirmininko pavaduotojas,nuo 2001 m. liepos 31 d. – Seimo Europos reikalø komite-to pirmininkas. Buvau Europos Konvento narys.

2004 m. man pateikti nepagrásti kaltinimai korupcija.Generalinë prokuratûra kreipësi á Seimà, kad bûtø panai-kinta Seimo nario nelieèiamybë. Seimui nesutikus, patsatsisakiau Seimo nario mandato, kad galëèiau bûti ap-klaustas. Dar prieð antràjá rinkimø turà Generalinë pro-kuratûra nutraukë ikiteisminá tyrimà dël pareikðtø átari-mø. Sugebëjau apginti savo garbæ ir orumà. Prieð manesurinktuose ákalèiuose buvo daug netikslumø, dël to pro-kuratûra pripaþino Specialiøjø tyrimø tarnybos tyrëjø klai-das. Vëliau buvæs generalinis prokuroras vieðai atsipraðëuþ Seimo nariø áþeidimà.

2000 m. kovo–lapkrièio mënesiais dirbau Vilniaus mies-to savivaldybës tarybos nariu. 1997 ir 2002 metais buvaukandidatas á Respublikos Prezidentus. Nuo 2005 m. – So-cialiniø ir ekonominiø tyrimø instituto direktorius. Nuo2005 m. esu iðrinktas Lietuvos rankinio federacijos prezi-dentu.

Uþ nuopelnus Lietuvai apdovanotas Lietuvos Nepri-klausomybës medaliu, LDK Gedimino ordino Komando-ro kryþiumi.

Esu paskelbæs straipsniø medicinos istorijos ir chirur-gijos, politologijos, teisës, darbo rinkos organizavimo beikitais visuomenës gyvenimo klausimais. Moku anglø, len-kø, rusø, vokieèiø kalbas.

Esu vedæs. Þmona Irena taip pat ið tremtiniø ðeimos,lituanistë, dirba Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo vyriausià-ja „Informacinio biuletenio“ redakcijos specialiste. Mûsøðeimoje – trys vaikai. Sûnûs Ðarûnas – finansininkas, Ge-diminas – teisininkas, dukra Rûta – medicinos studentë.

1. Iðkilminga Socialdemokratø parti-jos akimirka.

2. Plenariniame posëdyje.

3. Knygos pristatymas.

4. V.Andriukaièio ðeima.

5. Spaudos konferencijoje.

1 2

3 4

5

MÛSØ BALSAS4

Juozas Olekas gimë 1955 m. spalio 30 d. tremtyje, B.Ungutkaime, Mansko rajone, Krasnojarsko kraðte. Vaikystëje pa-tirti tremties vargai iðugdë J.Oleko gilø socialinio teisingu-

mo jausmà, begaliná pasiðventimà tarnauti þmonëms. Dar moky-damasis Vilkaviðkio Salomëjos Nëries vidurinëje mokykloje jisneabejojo, kad taps chirurgu. 1974–1976 m. studijavo Kaunomedicinos institute, vëliau mokslus tæsë Vilniaus universitetoMedicinos fakultete, kurá baigë 1980 m. Studijø metais buvoaktyvus studentø moksliniø bûreliø narys bei liaudies ansambliøðokëjas.

Medikas, neapsiribojæs medicinaBaigæs universitetà imlus naujovëms J.Olekas susidomëjo

mikrochirurgija. Su docentu Meèislovu Vitkumi ir jo sûnumidabar jau profesoriumi Kæstuèiu Vitkumi jie ákûrë Vilniaus uni-versiteto Mikrochirurgijos laboratorijà ir kartu operacinëse pra-leido beveik deðimtmetá, teikdami pagalbà nelaimiø iðtiktiemsþmonëms ne tik ið Lietuvos, bet ir Latvijos, Estijos, Baltarusijos.

1985 m. J.Olekas pirmasis Lietuvoje skubos tvarka atliko potraumos netekto rankos nykðèio mikrochirurginæ rekonstrukcijà.1987 m., vadovaujant profesoriui M.Vitkui, operavo Lietuvos krep-ðinio legendos Arvydo Sabonio trûkusià deðinës kojos Achilo saus-gyslæ. Ði Vilniaus mikrochirurgø sëkmë tapo ir Lietuvos krepðiniosëkme – po operacijos A.Sabonio þaidimas dar deðimtmetá garsi-no Lietuvà pasaulyje, o Vilniaus universiteto mikrochirurgø gru-pei, kurioje darbavosi ir J.Olekas, uþ rekonstrukcinës mikrochi-rurgijos darbø ciklà skirta Lietuvos nacionalinë mokslo premija.Tais paèiais 1987 m. J.Olekas mokslininko ir praktiko patirtá api-bendrino savo mokslø daktaro disertacijoje.

J.Olekas niekada neapsiribojo profesine veikla. Jis – dauge-lio racionalizaciniø pasiûlymø, moksliniø straipsniø ir knygøautorius, þurnalø „Medicina“ ir „Stomatologija“ redakciniø ko-legijø narys. Nuo 1992 m. savo mokslinæ ir chirurginæ veiklàsukoncentravo á ágimtø veido anomalijø gydymà ir profilaktikà,atliko daug tyrimø, publikavo straipsnius, skaitë paskaitas stu-dentams ir gydytojams. Vilniaus universitete jam suteiktas do-cento vardas.

Vertinamas bièiuliø ir rinkëjøLemtingos permainos J.Oleko gyvenime prasidëjo 1988 m.,

kai tapo aktyviu politiniø permainø Lietuvoje dalyviu. Tais metaisjis prisidëjo kuriant Lietuvos persitvarkymo sàjûdá, iðrinktas Me-dikø sàjûdþio komisijos pirmininku, Pirmojo sàjûdþio suvaþiavi-mo delegatu, Sàjûdþio Seimo nariu. Ið suvaþiavimo tribûnos kal-bëjo apie Lietuvos jaunuoliø tarnybos sovietø kariuomenëje bëdasir apie bûtinybæ jiems tarnauti Lietuvoje. Jis – vienas aktyviausiøLietuvos gydytojø sàjungos atkûrëjø, atkuriamajame suvaþiavimeiðrinktas jos viceprezidentu.

1988 m. J.Olekas galutinai pasirenka politinës veiklos kryp-tá, dalyvauja atkuriant Lietuvos socialdemokratø partijos veiklàLietuvoje, jos veiklos Lietuvoje atkuriamajame XIV suvaþiavime

iðrinktas tarybos nariu. Savo aktyviu darbu J.Olekas nusipelnëbièiuliø pripaþinimo – LSDP tarybos nariu perrinktas visuosepartijos suvaþiavimuose, o 1999–2004 m. ir nuo 2007 m. J.Ole-kas – LSDP pirmininko pavaduotojas.

1989 m. kaip Sàjûdþio ir LSDP kandidatà Sûduvos kraðtoþmonës J.Olekà iðrinko TSRS liaudies deputatu, kolegos depu-tatai jam su kitais patikëjo atstovauti Lietuvos interesams pasku-tinëje TSRS Aukðèiausiojoje Taryboje. Su visa Lietuvos delegaci-ja J.Olekas nuosekliai gynë Lietuvos teisæ á laisvæ TSRS Aukð-èiausioje Taryboje ir liaudies deputatø suvaþiavimuose.

Pirmasis Lietuvos sveikatos apsaugos ministrasAtkûrus Lietuvos nepriklausomybæ J.Olekas paskirtas pir-

muoju nepriklausomos Lietuvos Respublikos sveikatos apsau-gos ministru. Juo buvo pirmose keturiose Vyriausybëse 1990–1992 m. ir 2003–2004 m., 12-ojoje A.Brazausko vadovaujamojeVyriausybëje. Eidamas ðias pareigas daug nuveikë, kad Lietuvojebûtø ádiegta visuotinai pripaþástama gydytojø rengimo sistema,bûtø renovuojamos gydymo ástaigos, bûtø pradëtos ágyvendintiprofilaktinës ir ankstyvosios diagnostikos programos, kurios lei-dþia nustatyti ligà ir uþkirsti jai kelià bei iðsaugo gyvybæ. Geriau-sias to pavyzdys – keletà kartø sumaþëjæs Lietuvos naujagimiømirðtamumas, neperþengiantis Europos vidurkio.

1996 m. pirmà kartà iðrinktas Lietuvos Respublikos Seimonariu Suvalkijos vienmandatëje apygardoje J.Olekas savo rinkë-jø nenuvylë. Jau treèià kadencijà jis eina ávairias pareigas Seimeir Vyriausybëje. J.Olekas dirbo Seimo Sveikatos reikalø, Naciona-linio saugumo ir gynybos komitetuose, Nukentëjusiø nuo okupa-ciniø reþimø komisijos pirmininko pavaduotoju. 2001–2003 m. ir2004–2006 m. vadovavo Socialdemokratø frakcijai Seime bei2001–2003 m. buvo Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Eu-ropos Tarybos Parlamentinëje Asamblëjoje nariu. 2002–2003 m.iðrinktas ðios asamblëjos viceprezidentu.

2004–2006 m. J.Olekas vadovavo Seimo delegacijai NATOParlamentinëje Asamblëjoje, buvo ðios organizacijos politiniokomiteto ir biuro narys. J.Olekas – aktyvus visø kadencijø Sei-mo narys, inicijavæs daug ástatymø ir jø pataisø, visada siekian-tis socialinio teisingumo ir paramos tiems, kam jos labiausiaireikia, daug dëmesio skiriantis vyresniø þmoniø ir jaunimo rei-kalams.

Nori Lietuvai ðiuolaikiðkos kariuomenës2006 m. J.Olekas Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu

paskirtas kraðto apsaugos ministru ir ðias pareigas eina iki ðiol.Jo iniciatyva Lietuvos kariuomenëje vykdoma transformacija,atsisakoma ðauktiniø ir pereinama prie profesionalios kariuo-menës, ið Irako atlikæ uþduotis garbingai sugráþo mûsø kariai,Lietuvoje pradëtas planinis visos teritorijos iðminavimas nuo popasauliniø karø likusiø sprogmenø, stiprinamas jaunimo pilieti-nis ir patriotinis ugdymas. Vien ðià vasarà ávairiose karinëse irÐauliø sàjungos stovyklose savo ágûdþius ugdë per 6000 jaunuo-liø. Lietuvos kariai aktyviai padeda teikiant humanitarinæ pagal-bà nukentëjusiai Gruzijai ir atlieka taikos palaikymo misijà Af-ganistane. Ðiuolaikiðka, motyvuota ir profesionali Lietuvos ka-riuomenë yra aktyvi pagalbininkë ir dalyvë ávairiuose civiliniuo-se renginiuose.

J.Olekas, dar studijø laikais sukûræs ðeimà, su þmona Aureli-ja iðaugino tris vaikus. Dukra Laura – odontologë, dukra Joana –ekonomistë, sûnus Juozas – studentas. Dabar Olekai jau dþiau-giasi penkiø anûkø Ulos, Mëtos, Aloyzo, Jono ir Antano krykð-tavimu.

Laisvalaikis skirtas judëtiLaisvalaikiu J.Olekas mëgsta padirbëti sode, lankytis teatre,

su sutuoktine yra entuziastingi ðokëjai, bet daugiausia laiko pra-leidþia aktyviai sportuodamas. Vasarà su ðeima ir draugais iðsi-ruoðia á savaitinius þygius baidarëmis Lietuvos upëmis ir minadviraèiø pedalus, þiemà slidinëja.

J.Olekà galima sutikti krepðinio, futbolo, teniso aikðtelëse,ávairiuose þygiuose ir bëgimuose. Jis ne tik pats sportuoja, bet irorganizuoja ávairius sporto renginius jaunimui. Ilgus metus bu-væs Lietuvos vaikø gatvës futbolo federacijos garbës prezidentasJ.Olekas aktyviai rûpinasi sporto saliø ir aikðtynø renovavimodarbais.

Juozas OlekasLSDP kandidatas vienmandatëje Vilniaus Fabijoniðkiø rinkimø apygardoje Nr. 5

1. Su tëvais Kamarèagoje prieð gráþtant á Lietuvà.

2. Gausi Olekø ðeima.

3. J.Olekas su þmona iðkëlë trispalvæ Monblano virðûnëje.

4. J.Olekas apdovanoja ið Afganistano gráþusius karius.

5. Lietuvos delegacija protestuodama palieka TSRS liaudiesdeputatø suvaþiavimo salæ. Antras – J.Olekas.

6. Pirmoji Vyriausybë.5 6

2 41 3

MÛSØ BALSAS 5

Vilija BlinkevièiûtëLSDP kandidatë vienmandatëje Vilniaus Ðeðkinës rinkimø apygardoje Nr. 6

ÞMONIØ GYVENIMAS TURI GERËTI

Socialdemokratë Vilija Blinkevièiûtë, aðtuonerius metus dirbantisocialinës apsaugos ir darbo ministre, yra viena palankiausiai ðaliespilieèiø vertinamø politikø. Be abejo, toks aukðtas vertinimas ir „Þmo-niø ministrës“ titulas toliau skatina dirbti dël jø dar daugiau. Ministrëásitikinusi – þmoniø gerovei skiriamos lëðos turi kasmet didëti.

Ministre, socialdemokratai rinkimø programoje ásipareigoja, kadvidutinë pensija sieks ne maþiau nei 1500 litø. Tai realu?

Lietuvoje yra daug pagyvenusiø þmoniø, kurie savo darbu sukûrëtai, kà ðiandien turime, todël jiems turi bûti tinkamai atlyginta uþ visogyvenimo triûsà. Jie neturi jausti skurdo, nepritekliaus, o gyventi visa-vertá gyvenimà. Pasiekti 1500 litø pensijos dydá yra realu. Net manau,kad galima ir daugiau. Juk prieð praëjusius rinkimus garantavome, jogvidutinë pensija bus didesnë nei 650 litø. Tada tai daug kam irgi atrodënerealu, o ðiandien ji siekia jau 830 litø. Þinoma, kai kuriø þmoniøpensijos dar nëra tokio dydþio, kokio asmenims norëtøsi, taèiau didina-me jas pagal visas iðgales. Vien tik per pastaruosius metus pensijosiðaugo beveik dvigubai. Jø augimas þymiai aplenkë kainø augimà. Jasdidindami labiausiai rûpinamës tais, kuriø pensijos maþiausios. Praëju-siais metais pradëjome mokëti pensijos priedà uþ ilgametá darbo staþà,o ðiemet padidinome pagrindinës pensijos dalá. Tai labiau pakëlë maþøiðmokø dydþius.

Privalome ir toliau nuosekliai didinti senatvës ir invalidumo, taippat nukentëjusiø asmenø ir ðalpos pensijas. Reaguodami á þmoniø pa-geidavimus, pasiûlëme nuo ateinanèiø metø pensijas skaièiuoti pagalkuo palankesná atlyginimo laikotarpá. Tikiuosi, kad rudens sesijoje Sei-mas pritars ðiam mûsø siûlymui.

Kà gero galëtumëte pasakyti naðliams ir tiems pagyvenusiemsþmonëms, kurie yra vieniði ir neturi teisës gauti naðliø pensijos?

Ásiklausëme á þmoniø pageidavimus ir praëjusiais metais ávykdëmenaðliø pensijø reformà – buvo ávestas garantuotas naðlës (naðlio) pen-sijos dydis. Tai pagerino daugumos vieniðø pensininkø padëtá ir sumaþi-no anksèiau buvusià átampà tarp skirtingø naðliø pensijø gavëjø. Dabarbûtina pradëti didinti paèià naðliø pensijà, nes ið tiesø ji yra maþa. Taiturëtume daryti jau nuo ateinanèiø metø pradþios ir kasmet rasti gali-mybiø jas didinti.

O jei kalbësime apie vieniðus pagyvenusius þmones, kurie neturiteisës gauti naðliø pensijos, turëtø atsirasti vieniðo asmens priedas priepensijos, kadangi vieniðam senam þmogui yra nelengva iðgyventi, todëlto sieksime artimiausiu metu.

Kà socialdemokratai gali garantuoti dirbantiems þmonëms?Kiekvienas dirbantis þmogus yra didþiausias mûsø turtas. Mûsø vals-

tybë nuo seno didþiuojasi savo þmonëmis – gabiais, darbðèiais, sumaniais.Privalome uþtikrinti, kad kiekvienas þmogus gimtinëje, nesvarbu, kaimear mieste, rastø savæs vertà darbà, kad þmonës nebûtø iðnaudojami,

verèiami dirbti per naktis, kad turëtø saugias ir sveikas darbo sàlygas.Kaip ir þadëjome prieð ketverius metus, minimalus atlyginimas jau yra800 litø. Vidutinis atlyginimas perkopë 2000 litø – buvome þadëjæ, kadbus didesnis kaip 1800 litø.

Ásipareigojame siekti, kad minimali mënesio alga bûtø ne maþesnëkaip 1400 litø, o vidutinis atlyginimas siektø 3500 litø.

Taip pat pastaraisiais metais sumaþinome mokesèius dirbantie-siems – gyventojø pajamø mokesèio tarifas sumaþëjo iki 24 proc. iriðaugo neapmokestinamas pajamø minimumas. Nedarbas ðiuo metusiekia 4 proc., o dar prieð keletà metø jis buvo grësmingai iðaugæs iki12 proc.

Lietuva turi tapti patrauklia ðalimi dirbti ir investuoti. Svarbiausia– skatinsime iðvykusiø ið Lietuvos þmoniø gráþimà. Ypatingà dëmesáskirsime jaunimui, kad jauni þmonës galëtø greièiau ásidarbinti ir nebû-tø priversti ieðkoti darbo svetur. Taip pat skatinsime socialiniø ámoniøkûrimàsi, kad neágalûs, vyresni þmonës, kuriems sunku susirasti darbàatviroje darbo rinkoje, jose galëtø dirbti ir taip iðlaikyti save ir ðeimas.Svarbu, kad vyresni þmonës kaip galima ilgiau iðsilaikytø darbo rinkoje,nes jø patirtis yra svarbi ir vertinga.

Tiesa, kad ðiuo metu iki tol, kol vaikui sukaks dveji metai,mokamos vaiko prieþiûros atostogos yra ilgiausios pasaulyje?

Taip, sàlygos gimdyti ir auginti vaikus sudarytos geros. Tikiu, kadtai jau duoda rezultatø – po daugelio metø maþëjimo kûdikiø skaièiuspradëjo augti. Nuo ðiø metø pradþios motinystës (tëvystës) paðalpos

mokëjimo laikas pailgintas iki vaikui sukaks 2 metai, o pats paðalposdydis iðaugo iki 100 proc. kompensuojamojo uþdarbio dydþio (iki vaikuisukaks vieni metai), o uþ likusá laikà, iki vaikui sukaks dveji metai, – 85proc. ðio uþdarbio. Jeigu gimsta du ir daugiau vaikø, motinystës (tëvys-tës) paðalpa didinama, atsiþvelgiant á vienu metu gimusiø vaikø skaièiø.Be jau áprastø motinystës atostogø, ðeima dabar turi teisæ ir á visiðkaimokamas tëvystës atostogas, kad pirmàjá mënesá po vaiko gimimo juorûpintis galëtø abu tëvai. Taip pat nuo ateinanèiø metø didës iðmokagimus vaikui ar já ávaikinus nuo 1000 litø iki 1430 litø. Didës buvusiemsglobotiniams ásikurti skirta iðmoka nuo 6500 iki 9750 litø.

Kà dar reikëtø padaryti, kad gerëtø vaikus auginanèiø ðeimøpadëtis?

Svarbu, kad vaikai galëtø augti ðeimose, turëtø geras sàlygas tobu-lëti ir mokytis, visiems uþtektø vietos vaikø darþeliuose, jiems bûtøgarantuotas vasaros poilsis. Kiekviena ðeima, nepriklausomai nuo pa-jamø, auginanti vaikus iki 18 metø, nuo ðiø metø pradþios jau gaunaiðmokà vaikui „vaiko pinigus“ – 52 litus kas mënesá. Be abejo, tai nëradidelë suma, taèiau prisiminkime, kad tokios iðmokos dar prieð keletàmetø ið viso nebuvo.

Rûpinantis vaikais, likusiais su vienu ið tëvø, ásteigtas ir 2008metais pradëjo veikti Vaikø iðlaikymo fondas. Vaikai, kurie negaunateismo priteisto tëvø iðlaikymo, ðiais metais jau gauna iðmokas ið ðiofondo.

Nuo ðiø mokslo metø pradþios pirmà kartà visi Lietuvos pradinu-kai, t. y. 1–4 klasiø mokiniai, turi teisæ á nemokamus pietus, nesvarbu,kokias pajamas gauna jø ðeimos. Tai didelis þingsnis á prieká, didelëpaspirtis, ypaè sunkiau besiverèianèioms ðeimoms. Manau, turime ras-ti galimybiø mokyklose maitinti visus moksleivius, taip pat didinti „vai-ko pinigus“, plësti kità paramà ðeimoms. To ir sieksime ateinanèiusketverius metus.

Daugeliui ðeimø yra opi bûsto problema, todël sieksime, kad bûtøplëtojama socialinio bûsto programa ir tam tikslui kiekvienais metaisskirsime ne maþiau kaip 200 mln. litø.

Taip pat manome, kad bûtø teisinga pradëti mokëti valstybinespensijas motinoms, pagimdþiusioms ir dorai iðauginusioms penkis irdaugiau vaikø. Ðiuo metu tokias pensijas gauna septynis ir daugiauvaikø iðauginusios mamos.

Ministre, þmones labiausiai baugina auganèios kainos, ypaèartëjant ðildymo sezonui…

Noriu nuraminti þmones – nuo kainø augimo neturëtø nukentëti nëvienas sunkiau gyvenantis þmogus. Didinsime kompensacijas uþ bûstà,naujai priimtas indeksavimo ástatymas apsaugos ávairias socialines ið-mokas nuo infliacijos ir kainø augimo. Todël svarbu, kad nuolat ir stabi-liai bûtø didinamos pensijos, kitos iðmokos, atlyginimai. Vien kitø metøbiudþete tokiam didinimui numatyti papildomai apie 2 mlrd. litø. Viso-mis ámanomomis priemonëmis sieksime, kad iðmokø augimas aplenk-tø kainø augimà.

Palydint parolimpieèius á 2008 m. Pekino olimpiadà.

Ministrë V.Blinkevièiûtë visada randa bendrà kalbà su pagy-venusiais þmonëmis.

Vaikø prekybos centro „Vaikø miestas“ gimtadienyje.

MÛSØ BALSAS6

Sigita Burbienë gimë 1954 m. geguþës 17 d. Vilniujeþurnalistø ðeimoje. Vaikystë prabëgo Vilniaus sena-miestyje, Totoriø gatvëje. Mokësi Vilniaus S.Nëries

vidurinëje mokykloje (dabar S.Nëries gimnazija), jà baigë1972 m.

Tais paèiais metais Sigita ástojo á Vilniaus universite-to Ekonominës kibernetikos ir finansø fakultetà, jame1977 m. baigë statistikos specialybæ ir ágijo ekonomistësdiplomà su pagyrimu.

1977–1990 m. dirbo Centrinës statistikos valdybos Gy-ventojø statistikos skyriuje vyresniàja ekonomiste, 1990–1992 m. – Statistikos departamento Kultûros skyriuje vir-ðininkës pavaduotoja, vëliau virðininke, 1992 m. tapo Eko-nominiø ryðiø su uþsieniu statistikos skyriaus virðininke.

1992 metø Seimo rinkimuose S.Burbienë iðrinkta Vil-niaus Ðeðkinës rinkimø apygardoje. Kandidate á Seimà jàiðkëlë Lietuvos demokratinë darbo partija.

Á 1996–2000 m. Seimà ji iðrinkta pagal Lietuvos demo-kratinës darbo partijos sàraðà, o 2000 metais atëjo á Seimàsu A.Brazausko socialdemokratø koalicija. Visas kadenci-jas ji dirbo Seimo Ekonomikos komitete. 1996 metais ið-rinkta ðio komiteto pirmininke.

Dirbdama Seime, Ekonomikos komitete, S.Burbienëpateikë ne vienà siûlymà, kuriam pritarë kolegos, dalyva-vo ástatymø tobulinimo grupiø veikloje. Visada stengësiatsiþvelgti á ávairiø visuomenës grupiø poreikius, juos de-rinti, ieðkoti kompromisø. Aktyvi buvo ir Seimo plenari-niuose posëdþiuose – klausdavo praneðëjø, dalyvaudavosvarstymuose, kalbëdavo dël balsavimo motyvø. Domëjosine tik ekonominiais, bet ir kitø srièiø teisës aktø projek-tais – socialiniais, kultûros, mokesèiø ir kt.

Dirbdama Seime S.Burbienë 1993–1996 ir 2000–2004 m.buvo Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Europos Ta-rybos Parlamentinëje Asamblëjoje narë. Buvo Socialistø frak-

cijos biuro narë ir frakcijos auditorë bei ParlamentinësAsamblëjos Ekonominiø reikalø ir plëtros komiteto pir-mininko pirmoji pavaduotoja. Paraðë du praneðimus, ku-rie buvo svarstomi Asamblëjos posëdþiuose ir jiems buvo

Sigita BurbienëLSDP kandidatë vienmandatëje Vilniaus Justiniðkiø rinkimø apygardoje Nr. 7

pritarta. Tai „Sëkmingos Kaliningrado srities ateities uþ-tikrinimas – bûtinybë Europos solidarumui“ ir „Ekonomi-në Moldovos plëtra – iððûkiai ir perspektyvos“.

2004 metø Seimo rinkimuose S.Burbienë kandidatavoSocialdemokratø partijos sàraðe, taèiau nebuvo iðrinkta.Nuo to laiko ji dirba Lietuvos Respublikos Seimo Social-demokratø partijos frakcijos seniûno referente. Yra atsa-kinga uþ plenariniø posëdþiø darbotvarkës klausimø svars-tymà, rengia medþiagà frakcijos posëdþiams, taip pat tei-kia projektus bei pasiûlymus. Be to, Seimo valdybos spren-dimu S.Burbienë atstovauja Lietuvai Ðiaurës investicijøbanko Kontrolës komitete. Moka rusø, anglø kalbas.

S.Burbienë yra miesto vaikas, taèiau mëgsta pasikaps-tyti sode. Atostogauja Lietuvoje, ypaè mëgsta Palangà.Per keliones ir laisvalaikiu sprendþia kryþiaþodþius, rebu-sus, taip pat skaito, ypaè fantastinæ literatûrà bei detek-tyvus.

Namie turi sukaupusi ir vis papildo àsoèiø kolekcijà,kurioje yra apie 250 ávairaus dydþio àsoèiø ir àsotëliø.

Stengiasi nepraleisti televizijos þiniø, bet ypaè mëgstapaþintinius kanalus „History“ („Istorija“), „Animal pla-net“ („Gyvûnø pasaulis“), „Zone reality“ („Realybës zo-na“) ir „National geography“ („Nacionalinë geografija“).

S.Burbienë ásitikinusi, kad socialdemokratinës idëjosyra tos idëjos, kuriomis vadovaujantis galima sukurti visøLietuvos þmoniø gerovæ. Todël ji visada yra nuosekli ðiønuostatø gynëja. Be to, turi gerà profesiná pasiruoðimàSeimo darbui, sugeba ir analizuoti, ir paruoðti teisës aktøprojektus, ir apginti savo nuomonæ ar ieðkoti kompromisøir sutarimo. Per visas tris savo Seimo narës kadencijas ir pojø Sigita sàþiningai dirbo, neásivëlë á jokius skandalus, ne-nutolo nuo daugumos rinkëjø. Balsuodami uþ S.Burbie-næ balsuosite uþ darbðtø, sàþiningà, nesiblaðkantá ir pro-tingà þmogø, galintá atstovauti Jûsø interesams.

1. Lietuvos Respubli-kos Seimo delegacijaEuropos Tarybos Par-lamentinëje Asamblë-joje 2001 m.

2. Su tëvais ir seserimiper tëvø auksines ves-tuves 2003 m.

3.S.Burbienë Bostone(JAV) prie Lietuviø na-mø.

4. Su partijos kolego-mis Vilniaus apskritiessàskrydyje 2006 m.

21

3 4

MÛSØ BALSAS 7

Patirtis versle ir politikojePetrà Èësnà Lietuvoje þino daugelis. Þino ið darbø.

Tai þmogus, sukaupæs didelæ darbo versle ir vadovavimoûkiui patirtá. Jam teko vadovauti kelioms ámonëms. P.Èës-na pelnytai gali didþiuotis tuo, kad 1992–2001 m., sunkio-mis to meto ekonominëmis sàlygomis, jam vadovaujantbendrovei „Medienos plauðas“ ir ant bankroto ribos bu-vusiam Vilniaus baldø kombinatui pavyko ðias ámones at-gaivinti, padaryti klestinèias.

Ðie darbai kandidatui pelnë vieno geriausiø ðalies va-dybininkø vardà. Uþ nuopelnus Lietuvai, jos ûkiui P.Èës-na apdovanotas V laipsnio Didþiojo Lietuvos kunigaikð-èio Gedimino ordinu, ordino „Uþ nuopelnus Lietuvai“Komandoro kryþiumi, uþ nuopelnus Vilniaus miesto ver-slui – Ðv. Kristoforo statulële, Lietuvos pramonininkø kon-federacijos Garbës aukso þenklu, Prancûzijos, Portugali-jos, Ukrainos ordinais.

Neákainojamos patirties suteikë ketveri vadovavimo me-tai Ûkio ministerijai, o paskui dar vieni – Susisiekimo mi-nisterijai. Ðis darbas iðmokë màstyti globaliai, spræsti visosðalies problemas, matyti perspektyvà.

Neeiliniai P.Èësnos, kaip verslininko ir valstybininko,sugebëjimai paremti tvirtu moraliniu pagrindu. Tie, kuriepaþásta P.Èësnà, gali pasakyti, kad jo pavardë atspindi pa-grindines charakterio savybes: sàþiningumà, konkretumà,þodþio laikymàsi.

Gerai iðmanydamas ðalies ekonomikà, ûká, matydamasðiandienos problemas ir naujus iððûkius, P.Èësna negalilikti nuoðalyje. Jis gilinasi á problemø prieþastis, ieðko irranda bûdø, kaip jas spræsti. Todël jis ir kandidatuoja áSeimo narius Karoliniðkiø rinkimø apygardoje. Jei bûtøiðrinktas á Seimà, savo siekius realizuotø dirbdamas SeimoEkonomikos komitete.

Paþaboti infliacijàPaklaustas apie savo rinkimø programos nuostatas, kan-

didatas sako, kad sieks ágyvendinti Socialdemokratø par-tijos programà, bet daugiausia pastangø dës, kad bûtøsprendþiamos tos ekonominës, ûkinës problemos, kuriosðiuo metu skaudþiausios Lietuvos þmonëms. Pasak P.Èës-nos, bene labiausiai þmones jaudina pastaruoju metu visauganèios maisto, ðildymo kainos, didëjanti infliacija.

Infliacijà Lietuvoje lemia kylanèios pasaulinës naftos,dujø ir maisto produktø kainos. Taip pat nepakankamakonkurencija maisto ir maþmeninës prekybos sektoriuose.

Tai rodo ir 2007 metais iðaugæs visø Lietuvos ámoniø pel-nas (iki mokesèiø) nuo 9,2 mlrd. litø iki 15,9 mlrd. litø, oprekybos ámoniø – nuo 2,4 mlrd. litø iki 5,3 mlrd. litø.

Infliacijà Lietuvoje gerokai spartina ir dideli prekë-mis nepadengtø pinigø srautai. 2007 metais Lietuvos tau-tieèiai uþsienyje uþdirbo ir per bankus á tëvynæ persiuntë2,9 mlrd. litø, Europos Sàjungos parama Lietuvai siekë

3,7 mlrd. litø ir dar apie 12 mlrd. litø paskolø iðdavëbankai – per metus ið viso 18 mlrd. litø. Tai nedaug ma-þiau negu Lietuvos metinis nacionalinis biudþetas, kuris2007 m. sudarë 24 mlrd. litø. Visi ðie prekëmis nepadengtipinigai stipriai veikia ekonominius Lietuvos procesus:ûkio plëtrà, investicinius sprendimus, infliacijà, darbo jë-gos kainà, uþimtumà. Tai, kaip veiksmingai panaudojamiðie pinigai, daro didelæ átakà ðalies ekonomikos raidai,valstybës konkurencingumui, biudþetui.

Daugiabuèiø renovacija neiðvengiama irnaudinga visiems

P.Èësnos teigimu, brangstant energijos iðtekliams Lie-tuvoje bûtina pradëti masinæ daugiabuèiø namø renovaci-jà. Dabartiniai tempai nepakankami, nes ðiam tikslui iðvalstybës biudþeto skiriama per maþai lëðø. Per metus re-novacijai reikia skirti ne 100 mln. litø, o milijardà. O taigalima padaryti, nes didelë dalis renovacijai skiriamø vals-tybës ir savivaldybës biudþeto lëðø gráþta valstybei kaip mo-kesèiai.

Pleèiant daugiabuèiø namø renovacijà svarbu renovuotine atskirus namus, o atnaujinti iðtisus kvartalus. Tam savi-valdybës turëtø parengti kvartalø plëtros planus. Jos pa-dëtø iðspræsti ne tik daugiabuèiø apðiltinimo ir energijostaupymo, bet ir perpildytø automobiliø aikðteliø kiemuo-se problemas. Perplanavus galima bûtø ne tik maksimaliaiiðplësti esamas aikðteles, bet gal atrasti vietos ir naujomsautomobiliø aikðtelëms ar daugiaaukðèiams garaþams. Kaikuriais atvejais kvartalo perplanavimas gali padëti surastitinkamà sklypà naujam statiniui, uþ kurá investuotojai su-tiktø renovuoti aplinkinius daugiabuèius namus. Bûtinaávertinti galimybæ statyti papildomus namø aukðtus.

12-osios ir 13-osios Vyriausybiø ministras P.Èësna ma-to dar vienà plaèios daugiabuèiø namø renovacijos priva-lumà. Dabar dël vis maþëjanèiø naujø namø statybos mas-tø dalis statybos ámoniø priverstos maþinti darbø apimtisarba visai nutraukti veiklà ir atleisti darbuotojus. Reikia-mai pakoregavus ástatymus, statybininkai galëtø uþsiimtikompleksine gyvenamøjø namø renovacija.

Rudená apie 50 proc. brangsiantis ðildymas bus gerasstimulas ir gyventojams, ir politikams ið esmës paspartintidaugiabuèiø renovacijà.

Tai pirmieji svarbiausi ûkiniai naujojo Seimo uþdavi-niai ir kartu P.Èësnos tikslai, kuriuos jis sieks ágyvendintitapæs Seimo nariu.

Petras ÈësnaLSDP kandidatas vienmandatëje Vilniaus Karoliniðkiø rinkimø apygardoje Nr. 8

P.Èësna daþnai lankosi Karoliniðkiø ir Lazdynø mikrorajonuo-se, kur gyvena daug jo vadovautø ámoniø darbuotojø.

P.Èësna – ðeimos þmogus, jis nuoðirdþiai rûpinasi ðeimos na-riais ir daug laiko praleidþia su artimaisiais.

P.Èësna ir R.Ðadþius 2008 m rugsëjo 6 d. LSDP konferencijoje.

MÛSØ BALSAS8

UÞ pagarbà ir rûpestá kiekvienam

Darbas – tarsi nuotykis ir iðbandymasGimiau 1953 m. geguþës 31 d. Vilkijos miestelyje (Kau-

no r.). Tëvas buvo linksmas þmogus, mechanizatorius, omama – iðskirtinës iðtvermës ir valios moteris, iðauginusinet vienuolika vaikø, ið jø buvau antras sûnus. Man, kaipvienam ið vyriausiø, teko atsakomybë padëti mamai augin-ti maþylius. Tad sunkiai fiziðkai dirbau nuo maþø dienø,taèiau darbas nuo vaikystës man buvo ne naðta, o smagusnuotykis ir jëgø iðbandymas.

Mokykloje, o vëliau ir studijuodamas mëgau sportuo-ti: ieties metimas, imtynës, buriavimas. Sportas man – dau-giau nei aktyvus laisvalaikis. Tai nuolatinis iððûkis ir kova,atrodo, su neáveikiamomis gamtos jëgomis, amþinas valiosugdymas.

Mëgstu suburti þmonesBaigiau Vilniaus inþineriná statybos institutà (dabar Vil-

niaus Gedimino technikos universitetas) ir tapau inþinie-riumi statybininku. Gavau paskyrimà á Respublikiniostatybos ir remonto tresto Ignalinos rajono padaliná, kurdirbau vyr.inþinieriumi.

Mano pomëgis burti þmones, juos ákvëpti ir motyvuotibuvo ávertintas – paskyrë Ignalinos rajono komiteto sekre-toriumi. Tuo metu buvo statoma Ignalinos atominë elekt-rinë, tad man teko didelis vadybos iððûkis – buvau atsakin-gas uþ 13 000 jaunuoliø, dalyvaujanèiø statybose, koordi-navimà, motyvavimà, jø laisvalaikio bei kitos veiklos orga-nizavimà. Ðios milþiniðko masto statybos man suteikë ne-ákainojamos valdymo bei darbo su þmonëmis patirties.

Laikas pakeitë ideologijà, nepakeitë noro dalyvautivalstybës kûrime

1984 m. siekdamas ekonomikos, vadybos, filosofijos,kultûros mokslø ástojau á Leningrado (dabar Sankt Peter-burgas) aukðtosios partinës mokyklos dieniná skyriø. Ne-paisant visø partiniø dalykø, kurie laikui bëgant praradosavo vertæ, ðis iðskirtinis universitetas mane subrandino kaipvisuomeniðkà ir pasaulietiðkà asmenybæ.

1986 m. dirbau Marijampolës miesto LKP komitete, bu-vau vienas ið iniciatoriø gràþinti Marijampolei istoriná var-dà. Aktyviai rëmiau Lietuvos KP atsiskyrimà nuo SSKP, vëliaudirbau LDDP Marijampolës miesto tarybos pirmininku.

Nuo 1991 m. esu iðtikimas socialdemokratø idëjoms irprogramai. Nuo 1991 m. buvau Lietuvos demokratinës dar-bo partijos narys, nuo 2001 m. – Lietuvos socialdemokra-tø partijos narys. 1991 m. siekdamas iðlaikyti ðeimà pradë-jau verslà, vëliau ákûriau bendrà Lietuvos ir Vokietijos tarp-

Romas AdomavièiusLSDP kandidatas vienmandatëje Vilniaus Lazdynø rinkimø apygardoje Nr. 9

tautiniø perveþimø ámonæ UAB „Transtrado“. Esu Vilniausmiesto savivaldybës tarybos narys nuo 2007 metø. Ðiuo metuesu ir Lietuvos socialdemokratø partijos Vilniaus skyriauspirmininkas. Kalbu lietuviø, anglø, vokieèiø, italø, pran-cûzø, lenkø bei rusø kalbomis.

Dalyvauju rinkimuose, nes man neramu, kad:Sprendþiant dideles problemas neretai pamirðtamas pa-

prastas þmogus, dël kurio ið esmës viskas ir turëtø bûtidaroma.

Mes stojome akistaton su ekonominiais sunkumais: mais-to, ðildymo bei kitos kainos neiðvengiamai kils. Lietuvà, kaipir kitas valstybes, vargina auganti infliacija. Kaip þmonësgalës patenkinti paprasèiausius gyvybinius poreikius?

Miesto problemos – spûstys, seni nerenovuoti namai,automobiliø aikðteliø stygius, ekonomiðkai ir technologið-kai neefektyvus miesto transportas – kasdiená þmoniø gy-venimà paverèia koðmaru.

Prasta ðvietimo, kultûros ir sveikatos ástaigø materiali-në bazë, sudëtinga ir daþnai nelogiðka sveikatos sistematampa nuolatine kliûtimi visaverèiam gyvenimui.

Neefektyvi valstybës ástaigø veikla, nemotyvuoti dar-buotojai, á neviltá vedanti biurokratija ir korupcija keliaþmoniø prieðiðkumà ir nepasitikëjimà valstybe.

Að UÞ

Maþesnius mokesèius paprastam þmoguiMokesèiø naðta turi bûti paskirstyta taip, kad maþas

pajamas gaunantieji mokëtø maþiau.

Didesnes pensininkø ir maþai uþdirbanèiøjø pajamas,uþ paþabotà infliacijà

Vidutinis atlyginimas turi bûti didesnis nei 3500 litø.Minimali mënesio alga ne maþesnë kaip 1400 litø, viduti-në pensija – 1500 litø.

Kad jauni þmonës matytø perspektyvà LietuvojeÐvietimo sistema turi bûti praktiðka – ji turi rengti tuos

specialistus, kuriø ðaliai reikia, kurie baigæ mokslus turësmokamà ir perspektyvø darbà. Universitetai turi garan-tuoti nemokamas vietas arba suteikti realià, o ne formaliàvalstybës paramà norintiesiems studijuoti.

Patikimà ir prieinamà sveikatos apsaugàPardavus valstybei priklausanèius nenaudojamus pasta-

tus gautos lëðos turi bûti skirtos ligoninëms modernizuotiir árangai ásigyti. Turi bûti pastatyti Vilniaus universitetoligoninës Santariðkiø klinikø akuðerijos, Vaikø ligoninëskorpusai, atnaujintos Respublikinë tuberkuliozës ir Klai-pëdos jûrininkø ligoninës. Turi bûti sukurtas veiksminges-nis sveikatos draudimo modelis, skatinantis gydytojus at-sakingiau teikti paslaugas. Turi bûti keliami atlyginimaigydytojams.

Miestà, kuris bûtø saugus ir patogus gyventikiekvienamVilniaus transporto spûsèiø problema turi bûti spren-

dþiama kaip vienas ið valstybës prioritetø. Kiemai, parkai irgatvës turi bûti apðviestos ir nuolatos priþiûrimos miestopolicijos pareigûnø. Nedelsiant turi bûti sutvarkyti ástaty-mai ir sudarytos ekonominës sàlygos renovuoti senus dau-giabuèius, kad 70 proc. namø, pastatytø iki 1993 metø, bû-tø apðiltinti iki 2020 metø.

Valstybæ, kuri atsakingai rûpinasi visais pilieèiaisTuri bûti ástatymiðkai iðspræstas savivaldybiø, Seimo bei

kitø valstybës institucijø veiklos efektyvumas, sumaþintasbiurokratinis aparatas, o tarnautojai – motyvuoti ir suin-teresuoti greitai bei kokybiðkai suteikti paslaugas ir spræstigyventojø problemas. Valstybë turi skatinti visø visuome-nës sluoksniø dialogà ir partnerystæ.

LSDP sàskrydyje.

Ignalinos atominës elektrinës statybos. Transporto parodoje. Nauji sunkveþimiai.

Su Jo Ekscelencija LR Prezidentu Algirdu Brazausku.Gyvenimo sportas – buriavimas.

MÛSØ BALSAS 9

Vytautas Vidmantas Zimnickas dirba generaliniudirektoriumi akcinëje bendrovëje „Puntukas” irnepriklausomai nuo uþimtumo didelæ laiko dalá

skiria visuomeninei veiklai.Bûdamas „Sodros“ tarybos pirmininkas dalykiðkai da-

lyvauja formuojant ðios ástaigos biudþetà, taip pat já vyk-dant, skirstant lëðas pagal atskiras programas bei raciona-liai panaudojant turimà turtà.

Svarbiausia kandidato funkcija – teikti Vyriausybei siû-lymus dël pensijø ir socialiniø iðmokø didinimo, jø indek-savimo. Taip pat sprendþia turimo turto disponavimo klau-simus, skolø bei delspinigiø mokëjimø atidëjimus ar atlei-dimus nuo jø.

„Sodros“ taryba su Valstybine darbo inspekcija atliekasaugiø darbo vietø kûrimo projektus, kuriems skiria minë-to biudþeto lëðas pagal ámoniø ir organizacijø pateiktusprojektus.

Be to, V.V.Zimnickas yra Triðalës tarybos narys prie Lie-tuvos Respublikos Vyriausybës. Èia daugiausia dëmesioskiria darbo santykiø, Darbo kodekso, triðalio bendradar-biavimo bei minimalaus atlyginimo indeksavimo ir neap-mokestinamo minimumo didinimo klausimams. Susitari-mus atlieka dalyvaujant Vyriausybës institucijoms, profsà-jungø bei darbdaviø organizacijoms. Suderintas nuomo-nes teikia valdþios institucijoms, sprendimams priimti.

Vytautas Vidmantas ZimnickasLSDP kandidatas vienmandatëje Vilniaus Naujosios Vilnios rinkimø apygardoje Nr. 10

Ámonë, kuriai vadovauja V.V.Zimnickas, yra vienintelëBaltijos ðalyse gaminanti reikmenis neágaliesiems. Tai pro-duktai ir ávairios paskirties priemonës, kurios suteikia viltáir galimybæ neágaliesiems integruotis á normalø visuome-nës gyvenimà, leidþia bûti visaverèiais jos nariais.

V.V.Zimnickas nuo 1997 m. yra Lietuvos verslo darb-daviø konfederacijos prezidiumo narys ir tai duoda gali-mybiø minëtai veiklai realizuoti.

Kandidato neatsiejama gyvenimo dalis susieta su spor-tu. Jaunystëje jis aktyviai sportavo, þaidë profesionalø fut-bolà, o vëliau tapo vienu ið Lietuvos futbolo federacijosvadovø. Dabar prisideda prie aktyvios sporto politikos or-ganizavimo. Dabartiniu metu Vilniuje trûksta arba tinka-mai nesutvarkytos sporto salës, o tai daro átakà vaikø uþim-tumui. Todël Vytautas rûpinasi sporto aikðteliø plëtimu,esamø renovavimu. Ypatingà dëmesá skiria baziø panaudo-jimo tvarkai, kad jomis galëtø naudotis visi gyventojai.

Manome, jog balsuodami uþ V.V.Zimnickà, Jûs iðrink-site atstovà, kuris turëdamas didelæ gyvenimo bei darbopraktikos patirtá, þinodamas, gerai ásiklausydamas ir ágy-vendindamas visuomenës socialinius bei kitus poreikius,tinkamai atstovaus ir gins Jûsø reikalus, sieks visiems ge-resnio gyvenimo, socialiniø sàlygø. Kandidatas ypaè kreipsdëmesá á neágaliøjø problemas, jø visavertá integravimàsi ávisuomenæ bei naujø darbo vietø sukûrimà.

MÛSØ BALSAS10

MÛSØ BALSAS 11

Gimiau 1956 m. geguþës 16 d.Vilniuje. Mokiausi Vilniaus 7-ojo-je (dabar Þirmûnø gimnazija),Vilniaus 21-ojoje (dabar GerosiosVilties) vidurinëse mokyklose.

Problemas iðspræsime kartu!

Sutikau kandidatuoti á LR Seimà,nes esu ásitikinæs, kad jaunatviðku verþ-lumu, stipriu atsakomybës jausmu ir idë-jomis prisidësiu prie ambicingos Lietu-vos socialdemokratø partijos programos

Gimiau 1983 m. geguþës 3 d. Mari-jampolëje mokytojos ir teisininko ðeimo-je. Mokykloje daugiausia dëmesio skyriaulabiausiai patikusiems dalykams – sociali-niams mokslams: istorijai, lietuviø ir uþ-sienio kalboms, politologijai. Po pamokøpanirdavau á visuomeninæ veiklà. Ástojæs ábendrà Lietuvos – Olandijos jaunimo or-ganizacijà, talkinau bièiuliams ið sveèios

ðalies organizuoti paramos teikimà Mari-jampolës apskrityje sunkiausiai besiver-èianèioms ðeimoms. Tuo metu ekonomi-në situacija buvo nestabili, Lietuva vis aki-vaizdþiau „plyðo“ á dvi dalis – atotrûkis tarppasiturinèiø ir maþiausias pajamas gau-nanèiø þmoniø vis labiau didëjo. Man buvoádomu aptarti ðá, mano akimis, neteisingàsocialiná kontrastà su tëvais, mokyklosdraugais ar tiesiog stebint þiniasklaidà, tadbûdamas dvyliktoje klasëje nusprendþiauásilieti á Lietuvos socialdemokratinio jau-nimo sàjungos gretas.

Netrukus apsisprendþiau studijuotipolitologijos mokslus. 2001 m. baigiauMarijampolës Rygiðkiø Jono gimnazijàir sëkmingai ástojau á trokðtamà specia-lybæ – Vilniaus universiteto Tarptautiniøsantykiø ir politikos mokslø institutà. Stu-dentiðkas vasaras praleidau dirbdamasuþsienyje. Kadangi viena didþiausiø ma-no aistrø yra kulinarija, buvau pakviestasmaistà ruoðti ávairiose virtuvëse – tekopadirbëti ir seserø vienuoliø globos na-muose Olandijoje, ir viename populia-riausiø restoranø centrinëje DidþiosiosBritanijos dalyje. Po vasaros kulinariniøiðkylø mokslus tæsiau to paties universi-teto magistrantûroje, Tarptautiniø san-tykiø ir diplomatijos magistro programo-je, kurià ðiais metais sëkmingai baigiau.

2005 m. pradëjau dirbti EuroposParlamento nario Justo Vinco Paleckiopadëjëju Vilniuje. Praëjusiais metais bu-vau paskirtas Lietuvos socialdemokratøpartijos tarptautiniu sekretoriumi. Kal-bu lietuviø, anglø, vokieèiø, rusø, olandøkalbomis. Esu pateikæs keliolika straips-niø ir politiniø apþvalgø spaudoje.

Sutikau kandidatuoti á LR Seimà, nesesu ásitikinæs, kad jaunatviðku verþlumu,stipriu atsakomybës jausmu ir idëjomisprisidësiu prie ambicingos Lietuvos so-cialdemokratø partijos programos. Ágy-vendinæ ðià programà, þengsime tvirtàþingsná kurdami gerovës valstybæ visiemsLietuvos þmonëms.

Turime iðlikti aktyvia Europos Sà-jungos ðaliø ðeimos nare. Europos Sà-junga þavimasi visame pasaulyje dël jossocialinio modelio. Jame átvirtinta, kadES – tai gerovës valstybiø grupë, kuridalijasi bendromis vertybëmis. Tarp jø– þmogaus teisës, demokratija ir soli-darumas. ES – uþ progresyvià ekonomi-næ plëtrà, aplinkosaugà, socialiná teisin-gumà ir efektyvø socialinës atskirtiesmaþinimà. Tik atsiþvelgdami á gerovësvalstybiø – Norvegijos, Ðvedijos, Suomi-jos, Danijos – patirtá, galime sukurti eu-ropietiðkà socialinæ aplinkà Lietuvosþmonëms.

mi, Valstybës pajamø valdybos vir-ðininko pavaduotoju, skyriaus vir-ðininku.

Po1991-øjø buvau Valstybinësmokesèiø inspekcijos virðininkas,virðininko pavaduotojas, Finansøministerijos sekretorius, Tarptau-tinio departamento direktorius,Lietuvos vystymo banko direkto-riø tarybos pirmininkas, Turtobanko valdybos narys, Lietuvos þe-mës ûkio banko tarybos pirminin-kas, Lietuvos nacionalinës verty-biniø popieriø birþos tarybos pir-mininko pavaduotojas, Bankru-

tuojanèiø ir bankrutavusiø ámoniørëmimo fondo tarybos pirminin-kas, Europos socialinio vystymobanko tarybos narys.

2000 m. dirbau asociacijos„Lietuvos keliai“ ekonomikos irfinansø konsultantu bei akcinësbendrovës „Panevëþio statybostrestas“ ekonomikos konsultantu.

1999 m. birþelio–spalio mën.buvau devintosios, o nuo 2000 m.lapkrièio 9 d. iki 2001 m. liepos12 d. – vienuoliktosios LR Vyriau-sybiø finansø ministras.

Per 2000–2004 m. kadencijà

ALFONSAS MACAITISLSDP kandidatas daugiamandatëje rinkimø apygardoje, kandidato Nr. 21

LSDP prezidiumo narys,Vilniaus apskrities virðininkas

Uþ visavertá gyvenimà Lietuvoje, uþsocialinës atskirties maþinimà, uþ vals-tybës rûpestá þmonëmis, kurie ir kuriavalstybës ateitá

Gimiau 1952 m. kovo 3 d. Ignalinosrajone, Jonavos kaime, valstieèiø ðeimo-je. Baigusi Cirkliðkiø þemës ûkio techni-kumà, dirbau Dûkðto sodininkystës ûkiobrigadininke, buvau profsàjungos komi-teto pirmininkë.

1991 m. baigiau Ðiauliø pedagoginá

ANA STANIUKËNIENËLSDP kandidatë daugiamandatëje rinkimø

apygardoje, kandidato Nr. 123LSDP tarybos narë,

Vilniaus „Senvagës“ vidurinës mokyklos direktorë

LR Seime, iðkeltas Lietuvos libe-ralø sàjûdþio, dirbau Biudþeto irfinansø komitete, buvau Opera-tyvinës veiklos parlamentinëskontrolës komisijos pirmininkopavaduotojas.

2000 m. kovo–lapkrièio mën.buvau Vilniaus miesto savivaldy-bës tarybos narys.

Ðiuo metu esu dabartinio(2004–2008 m.) LR Seimo Biudþe-to ir finansø komiteto pirminin-kas. 2006 m. man suteiktas Lietu-vos nusipelniusio finansø sistemosdarbuotojo garbës vardas.

Esu Lietuvos socialdemokra-tø partijos narys. Mano pomëgiai– fotografija, muzika, kelionës.Moku anglø, rusø kalbas.

Su þmona Rima uþauginomedvi dukras – Eglæ ir Linà.

kinës dalies vedëju Vilniaus ma-þajame teatre. 1995–1996 m. dir-bau Lietuvos valstybinio akademi-nio dramos teatro direktoriumi.

1996 m. paskirtas LietuvosRespublikos kultûros ministerijosviceministru. Nuo 1997 m. iki 1999m. buvau kultûros klausimø vals-tybës konsultantas Lietuvos Res-publikos Vyriausybëje. Neatlygin-tinai pasitelktu Ministro Pirminin-

ko kultûros klausimø konsultantudirbau 1999–2005 m. 1999 m. lai-mëjau konkursà eiti Lietuvos na-cionalinio dramos teatro genera-linio direktoriaus pareigas. Nuo2000 m. iki 2005 m. dirbau Vals-tybinio Vilniaus maþojo teatro va-dovu. Nuo 2005 m. antrà kartà ta-pau viceministru Lietuvos Res-publikos kultûros ministerijoje.Nuo 2006 m. iki dabar dirbu Lie-

tuvos Respublikos VyriausybëjeMinistro Pirmininko patarëju.

Esu vedæs, turiu tris pilname-èius vaikus – Norvydà, Elþbietà irKristupà. Þmona Ramutë Rach-levièiûtë dësto Vilniaus dailësakademijoje ir yra Dailës akade-mijos galerijos vedëja. Brolis Al-girdas Latënas – aktorius, Jauni-mo teatro vadovas.

Kaip kompozitorius esu dau-gelio Lietuvos ir tarptautiniøkonkursø bei festivaliø laureatasuþ originalià muzikà ir dramosspektakliø muzikà. Laisvalaiká ski-riu kûrybai.

institutà ir ágijau vaiko pedagogikos ir psi-chologijos dëstytojos kvalifikacijà. Po de-ðimties metø Klaipëdos pedagoginiameuniversitete ágijau edukologijos magist-ro kvalifikacijà.

Iki 2005 m. dirbau Visagino miesto„Atþalyno“, „Gerosios Vilties“ viduriniømokyklø direktore. 2000 m. mane iðrin-ko Visagino miesto savivaldybës tarybosnare.

Nuo pat Atgimimo aktyviai dalyvau-ju Socialdemokratø partijos veikloje, uþtai esu apdovanota padëkos raðtu.

2005 m. persikëliau gyventi á Vilniøir nuo tada dirbu „Senvagës“ vidurinësmokyklos direktore. Toliau tæsiu aktyviàveiklà socialdemokratø gretose. Treèiàkadencijà esu Lietuvos socialdemokratøpartijos tarybos narë, taip pat – LSDPVilniaus miesto skyriaus tarybos bei pre-zidiumo narë. Subûriau LSDP partinægrupæ „Ðatrija“ ir buvau iðrinkta jos pir-mininke.

Darbø nemaþai, taèiau lieka ir lais-valaikio. Jo neásivaizduoju be kelioniø irknygø skaitymo.

JONAS LIONGINASLSDP kandidatas daugiamandatëje rinkimø apygardoje, kandidato Nr. 31

LR Seimo (2004–2008 m. kadencija) narys

1975 m. su pagyrimu baigiautuometá Vilniaus elektromechani-kos technikumà (dabar Vilniauskolegijos Elektrotechnikos ir in-formatikos fakultetas), ágijautechniko, matematiko-progra-muotojo specialybæ. 1980 m. Vil-niaus universiteto Ekonominës ki-bernetikos ir finansø fakultete(dabar Vilniaus universiteto Eko-nomikos fakultetas) ágijau ekono-misto specialybæ. Staþavausi Ðve-dijoje, Danijoje, Austrijoje.

Dirbau LTSR Finansø minis-terijos vyriausiuoju inspektoriu-

FAUSTAS LATËNASLSDP kandidatas daugiamandatëje rinkimø apygardoje, kandidato Nr. 107

LR Ministro Pirmininko patarëjas

Gimiau 1956 m. geguþës 16 d.Dusetose tarnautojø ðeimoje. Bai-giau Kauno J.Gruodþio muzikostechnikumà bei tuometës Lietu-vos valstybinës konservatorijoskompozicijos specialybæ.

Nuo 1979 m. iki 1990 m. dir-bau muzikinës dalies vedëju Vil-niaus „Lëlës“ teatre, o 1990 m.–1991 m. buvau ðio teatro direkto-rius. 1991–1995 m. dirbau muzi-

JUSTAS PANKAUSKAS

LSDP kandidatas daugiamandatëje rinkimø apygardoje, kandidato Nr. 140LSDP tarptautinis sekretorius,EP nario J.Paleckio padëjëjas

Gimiau 1956 m. Jurbarko ra-jono Vieðvilës kaime Onos ir Al-fonso Macaièiø ðeimoje. BaigæsÐilutës rajono Vilkyðkiø vidurinæmokyklà, tais paèiais metais ásto-jau á tuomeèio Kauno politech-nikos instituto Radiotechnikos fa-

kultetà, kuriame ágijau radijo in-þinieriaus specialybæ.

Dirbau Ðiauliø televizoriø ga-mykloje inþinieriumi technologu.1981 – 1989 m. ëjau ávairias pa-reigas komjaunimo organizacijo-je, buvau Lietuvos komjaunimo,

1989 m. pasitraukusio ið SovietøSàjungos, vadovas. Buvau Lietu-vos Persitvarkymo Sàjûdþio stei-giamojo suvaþiavimo delegatas.Nuo 1990 m. tapau savarankiðkuverslininku. 1995-1997 m. dirbauVilniaus apskrities valdytoju.

2000 m. buvau iðrinktas á LRSeimà nuo A.Brazausko socialde-mokratinës koalicijos kaip LDDPsàraðo narys. Seime vadovavauAplinkos apsaugos komitetui, bu-vau daugelio kitø Seimo komite-tø ir komisijø narys. 2005-2006metais dirbau LR Aplinkos minis-terijoje ministro patarëju.

Nuo 2006 m. rugpjûèio mëne-sio dirbu Vilniaus apskrities virði-ninku.

MÛSØ BALSAS12

Rugsëjo 6 d. vykusioje LSDP konferencijoje, kurià sveèias Norvegijos premjeras Jensas Stoltenbergas pavadino elegantiðka, buvo pavirtinta socialdemokratø 2008 m.LR Seimo rinkimø programa bei partijos kandidatø sàraðas.

Eidami á 2008 m. LR Seimo rinkimus,

socialdemokratai ásitikinæ:

- Lietuva turi tapti patrauklia vieta dirbti ir investuoti, o mokslas irnaujovës – jos pagrindu ekonomikai augti.

- Ekonominis ðalies augimas turi nenutrûkti ir didinti visø þmoniøgerovæ.

- Gyvenimo kaime modernizavimas ir geresniø þemdirbiø darbosàlygø sudarymas yra svarbios valstybës uþduotys.

- Uþ kultûros plëtrà ir ðalies kultûrinio paveldo iðsaugojimà savopilieèiams atsako valstybë.

- Jei rinkëjai patikës mûsø partijai tolesná ðalies valdymà, Lietuvabus inovatyvi, solidari, besimokanti, sveika ir kultûringa, socialiaiteisinga ir saugi.