LIETUVOS ŠILUMOS TIEKĖJŲ ASOCIACIJA

Nr. IS-826/5512019-12-27/2019-12-30

Vilnius

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠILUMOS ŪKIO ĮSTATYMĄ IR JO ĮGYVENDINIMĄ LYDINČIŲ BEI SUSIJUSIŲ TEISĖS AKTŲ

INFORMACIJOS SUVESTINĖ

I SKYRIUS. TEISĖS AKTAI

Šiame skyriuje dokumentų nėra

II SKYRIUS. TEISĖS AKTŲ PROJEKTAI IR PASIŪLYMAI;

Šio skyriaus IS-826/551-II-1 priede pateikiama; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019-12-30 pasitarimas „1. Dėl Seimo 2012 m. lapkričio

6 d. nutarimo Nr. XI-2375 „Dėl Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategijos patvirtinimo" pakeitimo (TAP-19-2103(2) (19-14816(2)“ ir „2. Dėl Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano 2021–2030 metams“,

Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano 2021–2030 metams projektas ir Projektą lydintys dokumentai pateikiami IS-826/551-II-1-1 priedas.zip ;

Šio skyriaus IS-826/551-II-2 priede pateikiama: EM teikimas „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS MINISTRO 2014 M.

GRUODŽIO 2 D. ĮSAKYMO NR. 1-298 „DĖL 2014–2020 METŲ EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETŲ ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANO IR 2014–2020 METŲ EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ VEIKSMŲ PROGRAMOS NACIONALINIŲ STEBĖSENOS RODIKLIŲ SKAIČIAVIMO APRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO“ projekto,

EM įsakymo „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS MINISTRO 2014 M. GRUODŽIO 2 D. ĮSAKYMO NR. 1-298 „DĖL 2014–2020 METŲ EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETŲ ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANO IR 2014–2020 METŲ EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ VEIKSMŲ PROGRAMOS NACIONALINIŲ STEBĖSENOS RODIKLIŲ SKAIČIAVIMO APRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO“ projektas ir Projektą lydintys dokumentai pateikiami IS-826/551-II-2-1 priedas.zip ;

Šio skyriaus IS-826/551-II-3 priede pateikiama: VERT 2019-12-23 pranešimas. Viešoji konsultacija dėl Elektros energijos persiuntimo

patikimumo ir paslaugų kokybės reikalavimų pakeitimo, Elektros energijos persiuntimo patikimumo ir paslaugų kokybės reikalavimų pakeitimo

projektas ir Projektą lydintys dokumentai pateikiami IS-826/551-II-3-1 priedas.zip ;

Šio skyriaus IS-826/551-II-4 priede pateikiama: LRS VII (RUDENS) SESIJOS 2019 m. gruodžio 20 d. NENUMATYTO POSĖDŽIO NR.371

(viešųjų pirkimų reglamentavimo įstatymų pakeitimo įstatymų projektų priėmimas) stenogramos išrašas pateikiamas IS-826/551-II-4-1 priedas.doc ;

1

Šio skyriaus IS-826/551-II-5 priede pateikiama: VERT 2019-12-30 posėdžio darbotvarkė, VERT 2019-12-30 posėdžio 8 klausimu Dėl Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos

2019 m. lapkričio 11 d. nutarimo Nr. O3E-713 „Dėl akcinės bendrovės „Klaipėdos nafta“ suskystintų gamtinių dujų pakartotinio dujinimo veiklos pajamų viršutinės ribos nustatymo 2020–2024 metams“, 2019 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. O3E-724 „Dėl akcinės bendrovės „Klaipėdos nafta“ suskystintų gamtinių dujų pakartotinio dujinimo kainų 2020 metams tvirtinimo“ ir 2019 m. lapkričio 25 d. nutarimu Nr. O3E-766 „Dėl gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos nustatymo 2020 metams“ pakeitimo dokumentai pateikiami IS-826/551-II-5-1 priedas.pdf ;

III SKYRIUS. TEISĖS AKTŲ TAIKYMO PRAKTIKA

Šio skyriaus IS-826/551-III-1 priede pateikiama Baltpool pranešimai apie 2019-12-23 BK kainas ir BK kainų indeksus, Baltpool pranešimas. Šilumos prekybos apžvalga – 2019 m. lapkritis

Šio skyriaus IS-826/551-III-2 priede pateikiama VERT 2019-12-23 pranešimas. Skelbiamas antrasis skatinimo kvotų paskirstymo aukciono

etapas

Šio skyriaus IS-826/551-III-3 priede pateikiama EM 2019 12 23 pranešimas. Skirtas papildomas finansavimas šilumos tiekimo tinklų

modernizavimui

Šio skyriaus IS-826/551-III-4 priede pateikiama ĮMONIŲ apklausa dėl vėluojančių kainų nustatymo ir patirtos finansinės žalos dėl taikomos

kainodaros. Apklausos suvestinė 201912-20 pateikiama IS-826/551-III-4-1 priedas.xls ;

Šio skyriaus IS-826/551-III-5 priede pateikiama EM 2019-12-23 raštas /atsakymas LŠTA Nr. (18.4-17)3-1849 dėl 04.1.1-LVPA-V-110

priemonės „Nedidelės galios biokuro kogeneracijos skatinimas“

Šio skyriaus IS-826/551-III-6 priede pateikiama LŠTA diskusija dėl galimo popierinių saskaitų atsisakymo, EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA (ES) 2018/2002 2018 m.

gruodžio 11 d. kuria iš dalies keičiama Direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo pateikiama IS-826/551-III-6-1 priedas.pdf ;

Šio skyriaus IS-826/551-III-7 priede pateikiama AB „Kauno energija“ komentaras dėl LAT nutarties_atsijungimas nuo CŠT.

Šio skyriaus IS-826/551-III-8 priede pateikiama EM 2019 12 27 pranešimas. Europos Komisijai pateiktas Lietuvos elektros rinkos plėtros

įgyvendinimo planas, Lietuvos elektros rinkos plėtros įgyvendinimo planas pateikiamas IS-826/551-III-8-1

priedas.pdf ;

2

IV SKYRIUS. VIEŠOJI INFORMACIJA;

Šio skyriaus IS-826/551-IV-1 priede pateikiama: Gintarė Rovaitė „Verslo žinios“ 2019-12-26 www.vz.lt, „EUROPOS „ŽALIASIS

KURSAS“: 10 SVARBIAUSIŲ PUNKTŲ“, ELTA 2019 m. gruodžio 27 d. www.delfi.lt, „PARENGTAS ENERGETIKOS IR

KLIMATO SRITIES VEIKSMŲ PLANAS: LIETUVOS ENERGETINIS NEPRITEKLIUS VIENAS DIDŽIAUSIŲ ES“,

Naglis Navakas „Verslo žinios“ 2019-12-27 www.vz.lt, „ENERGETIKOJE PO SENOVEI: VISKAS DEGA“

Šio skyriaus IS-826/551-IV-2 priede pateikiama Justina Maciūnaitė 2019 m. gruodžio 27 d. www.delfi.lt, „DAUGIABUČIŲ

GYVENTOJAMS RUOŠIAMI POKYČIAI: ĮŽVELGIA BENDRIJŲ ŽLUGDYMĄ IR FINANSINĘ NAŠTĄ GYVENTOJAMS“.

Šio skyriaus IS-826/551-IV-3 priede pateikiama Dalius Simėnas „Verslo žinios“ 2019-12-23 www.vz.lt, „SUBLIUŠKUS MEDIENOS

KAINŲ BURBULUI, 2019 M. ŽALIAVA PIGO 40%“.

Šio skyriaus IS-826/551-IV-4 priede pateikiama atviraklaipeda.lt/2019/12/23/. Arūnas Molis, KN Klaipėdos SGD direktorius 2019-12-23

„ATSAKANT DĖL „INDEPENDENCE“: TARIAMAS UŽSIMIRŠIMAS AR PATOGUS NEŽINOJIMAS?“.

Šio skyriaus IS-826/551-IV-5 priede pateikiama 2019-12-23 www.vz.lt, „2020-IEJI LIETUVOS ENERGETIKOJE: AR SUDĖTINGAS

SKIRTINGŲ LŪKESČIŲ VALDYMAS LEIS SĖKMINGAI IR TOLIAU ŽENGTI PIRMYN?“.

V SKYRIUS. RENGINIAI

Šiame skyriuje dokumentų nėra

VI SKYRIUS. NAUDINGA INFORMACIJA

Šio skyriaus IS-826/551-VI-1 priede pateikiama AB „Klaipėdos energija“ pranešimas. VISOS TAUPYMO PRIEMONĖS MAŽINA

SĄSKAITAS.

Šio skyriaus IS-826/551-VI-2 priede pateikiama 2019/12/27 kaunas.kasvyksta.lt inf. ADVOKATĖ PAAIŠKINO, AR PRIVALU DENGTI

BENDROJO NAUDOJIMO PATALPŲ ŠILUMOS IŠLAIDAS.

3

I SKYRIUS.

TEISĖS AKTAI Šiame skyriuje dokumentų nėra

4

II SKYRIUS.

TEISĖS AKTŲ PROJEKTAI IR PASIŪLYMAI;

5

IS-826/551-II-1 priedas

Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasitarimas2019-12-30

Svarstomi klausimai1. Dėl Seimo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimo Nr. XI-2375 „Dėl Nacionalinės klimato

kaitos valdymo politikos strategijos patvirtinimo" pakeitimo (TAP-19-2103(2) (19-14816(2)

Pranešėjai aplinkos ministras - Kęstutis MažeikaDalyviai patarėja - Edita KaraliūtėKlausimo medžiaga Teikimas.pdf Nutarimo proj.pdf Aiškinamasis raštas.pdf Seimo nutarimo pr.pdf NV-3634_isvada.pdf

2. Dėl Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano 2021–2030 metams Pranešėjai energetikos ministras - Žygimantas Vaičiūnas Dalyviai patarėja - Šarūnė Navickaitė-DulaitienėKlausimo medžiaga G-14364_(PDF)_2019 12 23 Lydraštis dėl NECP_final.docx.pdf G-14364_2019 12 23 LRV pasitarimui protokolinis dėl NECP_ FINAL.docx G-14364_Final NECP LRV tvirtinimui.pdf G-14364_1 priedas.pdf G-14364_2 priedas.pdf

_________

Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano 2021–2030 metams projektas ir Projektą lydintys dokumentai pateikiami IS-826/551-II-1-1 priedas.zip;

6

IS-826/551-II-2 priedas

_______

7

EM įsakymo „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS MINISTRO 2014 M. GRUODŽIO 2 D. ĮSAKYMO NR. 1-298 „DĖL 2014–2020 METŲ EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETŲ ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANO IR 2014–2020 METŲ EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ VEIKSMŲ PROGRAMOS NACIONALINIŲ STEBĖSENOS RODIKLIŲSKAIČIAVIMO APRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO“ projektas ir Projektą lydintys dokumentai pateikiami IS-826/551-II-2-1 priedas.zip;

8

IS-826/551-II-3 priedas

VERT 2019-12-23 pranešimas. Viešoji konsultacija dėl Elektros energijos persiuntimo patikimumo ir paslaugų kokybės reikalavimų pakeitimo

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) teikia viešajai konsultacijai Elektros energijos persiuntimo patikimumo ir paslaugų kokybės reikalavimų pakeitimo PROJEKTĄ – prašome pastabas ir pasiūlymus teikti iki 2020 m. sausio 3 d. (imtinai). 

Esminis pakeitimas: numatyti kriterijai pagal kuriuos neplaninis elektros energijos persiuntimo nutraukimas priskiriamas Force Majeure (nenugalima jėga) priežastims.

*** Pastabas ir pasiūlymus teikite paštu Verkių g. 25C-1, Vilnius, LT-08223, faksu (8 5) 213

5270, el. paštu info@vert.lt arba per LR Seimo teisės aktų projektų informacinę sistemą. Pastabų ir pasiūlymų teikimo terminas – iki 2020-01-03 (imtinai).  Pateiktos pastabos ir pasiūlymai skelbiami rubrikoje „Viešosios konsultacijos“.

_______

Elektros energijos persiuntimo patikimumo ir paslaugų kokybės reikalavimų pakeitimo projektas ir Projektą lydintys dokumentai pateikiami IS-826/551-II-3-1 priedas.zip;

9

IS-826/551-II-4 priedas

LRS VII (RUDENS) SESIJOS 2019 m. gruodžio 20 d. NENUMATYTO POSĖDŽIO NR.371 (viešųjų pirkimų reglamentavimo įstatymų pakeitimo įstatymų projektų priėmimas) stenogramos išrašas pateikiamas IS-826/551-II-4-1 priedas.doc;

10

IS-826/551-II-5 priedas

Tarybos 2019-12-30 posėdis 11:00 val.II dalis1. Dėl UAB „Pabradės komunalinis ūkis“ 2017−2019 metų investicijų.Pranešėja – Vandens skyriaus vyr. specialistė Gintarė KlovienėDalyvauja: Švenčionių rajono savivaldybės, UAB „Pabradės komunalinis ūkis“ atstovai.2. Dėl UAB „Šakių vandenys“ 2018 metų investicijų.Pranešėja – Vandens skyriaus vyr. specialistė Gintarė KlovienėDalyvauja: Šakių rajono savivaldybės, UAB „Šakių vandenys“ atstovai.Posėdžio medžiaga3. Dėl AB „Klaipėdos vanduo“ perskaičiuotų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bei paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų derinimo.Pranešėja – Vandens skyriaus patarėja Vilma DavulienėDalyvauja: Klaipėdos rajono savivaldybės, Klaipėdos miesto savivaldybės, AB „Klaipėdos vanduo“ atstovai.Posėdžio medžiaga4. Dėl UAB „Vilniaus vandenys“ perskaičiuotų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų vienašališko nustatymo (papildomas klausimas).Pranešėja – Šilumos ir vandens departamento vyr. patarėjas Dalius KrinickasDalyvauja:Vilniaus miesto savivaldybės,Vilniaus rajono savivaldybės, Švenčionių rajono savivaldybės, Šalčininkų rajono savivaldybės, UAB „Vilniaus vandenys“ atstovai.Posėdžio medžiaga5. Dėl UAB „Kretingos vandenys“ perskaičiuotų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bei paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų derinimo.Pranešėja – Vandens skyriaus vyr. specialistė Asta RimkevičiūtėDalyvauja: Kretingos rajono savivaldybės, UAB „Kretingos vandenys“ atstovai.Posėdžio medžiaga6. Dėl UAB Kretingos šilumos tinklų šilumos kainų dedamųjų perskaičiavimo.Pranešėjas – Šilumos kainų ir investicijų skyriaus vedėjas Aivaras CiesiūnasDalyvauja: Kretingos rajono savivaldybės, UAB Kretingos šilumos tinklų atstovai.Posėdžio medžiaga7. Dėl UAB Tauragės šilumos tinklų šilumos kainų dedamųjų vienašališko nustatymo (papildomas klausimas).Pranešėja – Šilumos kainų ir investicijų skyriaus vyr. specialistė Sandra GrinienėDalyvauja: Tauragės rajono savivaldybės, UAB Tauragės šilumos tinklų atstovai.Posėdžio medžiaga8. Dėl Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2019 m. lapkričio 11 d. nutarimo Nr. O3E-713 „Dėl akcinės bendrovės „Klaipėdos nafta“ suskystintų gamtinių dujų pakartotinio dujinimo veiklos pajamų viršutinės ribos nustatymo 2020–2024 metams“, 2019 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. O3E-724 „Dėl akcinės bendrovės „Klaipėdos nafta“ suskystintų gamtinių dujų pakartotinio dujinimo kainų 2020 metams tvirtinimo“ ir 2019 m. lapkričio 25 d. nutarimu Nr. O3E-766 „Dėl gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos nustatymo 2020 metams“ pakeitimo (papildomas klausimas).Pranešėja – Dujų skyriaus patarėja Lina KarpavičiūtėDalyvauja: Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Lietuvos biodujų asociacija, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija, Lietuvos elektros energetikos asociacija, Lietuvos savivaldybių asociacija, Lietuvos Respublikos finansų ministerija, AB „Klaipėdos nafta“, AB „Achema, AB agrofirma „Josvainiai“, AB „Amber Grid“, AB „Energijos skirstymo operatorius“, AB „Ignitis gamyba“, AB „Šiaulių energija“, AB „Klaipėdos energija“, AB „Panevėžio energija“, AB „Vilniaus šilumos tinklai“, UAB „Achema Gas Trade“, UAB „Dolaurus“, UAB „EG Energija“, UAB „Elektrum Lietuva“, UAB „Enefit“, UAB „Energijos prekyba“, UAB „Fortum Heat Lietuva“, UAB „Haupas“, UAB „Imlitex“, UAB „Intergas“, UAB “JetGas“, UAB Kauno termofikacijos elektrinė, UAB koncernas „Achemos grupė“, UAB „Ignitis“, UAB „Inregnum“, UAB „Scener“, UAB „SG dujos“, UAB „Viva Grid“, UAB „Litesko“, AS „Latvijas Gaze“, Eesti Energia AS, Cryogas M&T Poland S. A., Axpo Nordic AS, Polskie Gornictwo Naftowe i Gazownictwo S. A. atstovai.Posėdžio medžiaga

11

9. Dėl AB „Energijos skirstymo operatorius“ investicijų projekto „Elektros skirstymo veiklos praktinių mokymų centro įrengimas“ derinimo (papildomas klausimas).Pranešėja – Elektros skyriaus vyr. specialistė Milda BudreckaitėDalyvauja: Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos, AB „Energijos skirstymo operatorius“atstovai.Posėdžio medžiaga": pažyma, nutarimo projektas.10. Dėl sankcijos skyrimo UAB „Geros dujos“ už 2019 m. birželio 26 d. UAB „Geros dujos“ ir UAB „Arontera“ neplaninio patikrinimo akte Nr. D3-1 nustatytus reguliuojamos veiklos sąlygų pažeidimus.Pranešėja – Teisės taikymo skyriaus patarėja Ana Viktorija Matijaškienė.Dalyvauja: UAB „Geros dujos“ atstovai.Posėdžio medžiaga neskelbiama.11. Dėl AB „Ignitis gamyba“ Kruonio hidroakumuliacinėje elektrinėje įvykusio sutrikimo priežasčių tyrimo akto tvirtinimo.Pranešėjas – Kauno teritorinio skyriaus vyriausiasis specialistas Juozas NaujokasDalyvauja: AB „Ignitis gamyba“ atstovai.Posėdžio medžiaga: pažyma, nutarimo projektas.12. Kiti klausimai.

_______

VERT 2019-12-30 posėdžio 8 klausimu Dėl Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2019 m. lapkričio 11 d. nutarimo Nr. O3E-713 „Dėl akcinės bendrovės „Klaipėdos nafta“ suskystintų gamtinių dujų pakartotinio dujinimo veiklos pajamų viršutinės ribos nustatymo 2020–2024 metams“, 2019 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. O3E-724 „Dėl akcinės bendrovės „Klaipėdos nafta“ suskystintų gamtinių dujų pakartotinio dujinimo kainų 2020 metams tvirtinimo“ ir 2019 m. lapkričio 25 d. nutarimu Nr. O3E-766 „Dėl gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos nustatymo 2020 metams“ pakeitimo dokumentai pateikiami IS-826/551-II-5-1 priedas.pdf;

12

III SKYRIUS

TEISĖS AKTŲ TAIKYMO PRAKTIKA

13

IS-826/551-III-1 priedas

14

Baltpool pranešimas. Šilumos prekybos apžvalga – 2019 m. lapkritis

Sausio mėnesį planuojami Kauno kogeneracinės jėgainės bandymaiBALTPOOL administruojamoje elektroninėje šilumos aukciono duomenų valdymo

sistemoje 2019 m. lapkričio 19 d. įvyko aukcionas dėl 2020 m. sausio mėn. šilumos kiekių įsigijimo. Remiantis prekybos duomenimis, superkamos šilumos vidutinė svertinė kaina buvo 2,75 ct/kWh arba 2,2% didesnė už praėjusio aukciono kainą (2,69 ct/kWh). 2020 m. sausio mėnesio tiekimui CŠTĮ ketino supirkti 703 170 MWh, 9,4 % daugiau nei 2019 m. gruodžio mėnesiui. Pardavėjai viso aukcione pasiūlė parduoti 681 429 MWh šilumos, t.y. beveik tiek pat kaip praėjusį šilumos aukcioną. Po aukciono CŠTĮ patvirtinus supirkimo rezultatus bendras superkamas šilumos kiekis sausį bus– 658 044 MWh.

Kauno kogeneracinė jėgainė UAB (toliau – KKJ) 2019 m. spalio 10 dieną registravosi į BALTPOOL šilumos aukcionus ir 2019 m. lapkričio mėnesį sudalyvavo pirmą kartą šilumos aukcione, teikdama pirmą pardavimo pavedimą 2020 m sausio mėnesio tiekimui. KKJ sausio mėnesiui pasiūlė 2960 MWh, taip planuodami pradėti darbą nuo 2020 m. sausio 15 dienos.

KKJ projektą Vyriausybė 2015 m. gegužės 28 d. nutarimu pripažino valstybei svarbiu ekonomikos projektu. Valstybės valdomai energetikos įmonių grupei „Ignitis grupė“ priklauso 51 proc. jėgainę statančios įmonės akcijų, o „Fortum Heat Lietuva“ valdo 49 proc. akcijų. Elektroninėje šilumos aukcionų sistemoje KKJ savo įrenginį registravo nurodydami galias šia tvarka: minimali – 0,1 MW, nominali – 85 MW, maksimali – 100 MW.

Šilumos prekybos apžvalga – 2019 m. lapkritis =>

15

IS-826/551-III-2 priedas

VERT 2019-12-23 pranešimas. Skelbiamas antrasis skatinimo kvotų paskirstymo aukciono etapas

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) informuoja, kad skatinimo kvotų paskirstymo aukcione, kuriame numatyta paskirstyti 0,3 TWh elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių kiekį, skelbiamas antrasis etapas.

Potencialūs laimėtojai 2019 m. gruodžio 20 d. vykusiame tarpinstituciniame aukciono komiteto, kurį sudaro

Tarybos, Energetikos ministerijos, Vilniaus universiteto ir VšĮ „Lietuvos energetikos agentūra“ atstovai, posėdyje nustatyti potencialūs laimėtojai (A1-7, A1-8 ir A1-5) nurodė vienodą 0 Eur/MWh pageidaujamą kainos priedą.

„Aukcionų dalyvių pageidaujamas nulinis kainos priedas prie elektros energijos biržos kainos parodė, kad šiuo metu tiek susiformavusi elektros energijos kaina biržoje, tiek jėgainių įrengimo kaštai leidžia veikti rinkos sąlygomis“, – sako Tarybos pirmininkė Inga Žilienė.

Patikslinti pasiūlymai Atsižvelgiant į aukciono procedūras, dalyviams pasiūlius vienodą kainos priedą, yra

privalomas antrasis etapas. Antrajam aukciono etapui vokus su patikslintais pasiūlymais dėl kainos priedo aukciono

dalyviai Tarybai gali teikti per 5 kalendorines dienas nuo šios informacijos paskelbimo – iki 2019 m. gruodžio 30 d. (imtinai).

Vadovaujantis Elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių skatinimo kvotų paskirstymo aukcionų nuostatais, aukciono dalyvių mažiausias pasiūlytas kainos priedo dydis negali būti mažesnis nei 0 Eur/MWh, tačiau gali būti lygus 0 Eur/MWh.

Vokai su patikslintais pasiūlymais Taryboje (Verkių g. 25 C-1, Vilnius) registruojami darbo dienomis (pirmadienį–ketvirtadienį 8.00–17.00 val. ir penktadienį 8.00-15.45 val.).

Pasirengimas kitiems aukcionams Aukcione laimėjusios technologijos ir konkretus paskirstytos kvotos kiekis bus viešai

paskelbtas 2020 m. sausio mėn. Pirmą kartą pagal naują skatinimo kvotų paskirstymo modelį organizuojamas

technologiškai neutralus aukcionas (gali dalyvauti saulės, vėjo, biodujų, biomasės technologijos) leidžia įvertinti reglamentuojančių teisės aktų efektyvumą, identifikuoti tobulintinas vietas.

Pirmojo aukciono metu nepaskirsčius visos planuojamos išdalinti 0,3 TWh metinės kvotos, likęs nepaskirstytas kiekis bus įvertintas nustatant ateityje planuojamų aukcionų kvotas.

Antras aukcionas, kuriame planuojama paskirstyti 0,7 TWh kvotą, numatytas 2020 m. gegužės 29 d.

⁎⁎⁎Aukciono dalyviams aktuali informacija skelbiama rubrikoje „Aukcionai“.

16

IS-826/551-III-3 priedas

EM 2019 12 23 pranešimas. Skirtas papildomas finansavimas šilumos tiekimo tinklų modernizavimui

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas pasirašė įsakymą, kuriuo skiriamas Europos Sąjungos struktūrinės paramos finansavimas visiems rezerviniame sąraše esantiems šilumos tiekimo tinklų modernizavimo projektams.

Energetikos ministro įsakymu numatyta skirti 4 497 728,82 Eur finansavimą dar 7 projektams užtikrinant, kad visi rezerviniame sąraše esantys projektams bus skirtas finansavimas. Šiomis lėšomis bus finansuojama iki 50 proc. modernizavimo projektų investicijų.

Parama skirta AB „Klaipėdos energija“, UAB „Ukmergės šiluma“, UAB „Litesko“, AB „Vilniaus šilumos tinklai“, UAB „Mažeikių šilumos tinklai“. Anksčiau parama jau buvo skirta AB „Klaipėdos energija“, AB „Vilniaus šilumos tinklai“, AB „Panevėžio energija“, AB „Kauno energija“.

Nuo 2014 m. Šilumos tiekimo plėtrai ir modernizavimui jau yra skirta 89,5 mln. eurų Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšų. Ieškant papildomų finansavimo galimybių, atsižvelgiama ir į Energetikos ministerijos siekius įgyvendinti ir kitus Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje iškeltus tikslus.

Numatoma, kad iki 2030 metų iš atsinaujinančių ir vietinių energijos išteklių pagaminta centralizuotai tiekiama šiluma sudarytų 90 proc. visos centralizuotai tiekiamos šilumos, o iki  2050 metų net iki 100 proc. visos centralizuotai tiekiamos šilumos būtų gaminama iš atsinaujinančių energijos išteklių.

Taip pat yra siekiama mažinti šilumos energijos perdavimo nuostolius. Tad modernizuojant nusidėvėjusius šilumos energijos perdavimo tinklus yra siekiama užtikrinti patikimą ir kokybišką šilumos energijos perdavimą bei mažinti kainas vartotojams.

Pagal ES fondų lėšomis finansuojamą šilumos tinklų plėtros ir modernizavimo priemonę iki 2023 m. gruodžio 31 siekiama sumažinti transportavimo bei paskirstymo nuostolius šilumos tinkluose iki 111 tūkst. bei užtikrinti, kad šilumos tiekiamo patikimumas ir kokybė pagerėtų ne mažiau kaip 7700 tūkst. šilumos vartotojų.

17

IS-826/551-III-4 priedas

ĮMONIŲ apklausa dėl vėluojančių kainų nustatymo ir patirtos finansinės žalos dėl taikomos kainodaros. Apklausos suvestinė 201912-20 pateikiama IS-826/551-III-4-1 priedas.xls;

18

IS-826/551-III-5 priedas

19

20

21

IS-826/551-III-6 priedas

LŠTA diskusija dėl galimo popierinių saskaitų atsisakymo

Laba diena,Šilumos ūkio įstatymo projektu perkeliamos naudos direktyvos nuostatos:nuo 2020 m. spalio 25 d. nauji įrengti šilumos skaitikliai ir šilumos dalikliai turėtų būti

nuskaitomi nuotoliniu būdu, kad vartotojams būtų užtikrintas ekonomiškai efektyvus ir dažnas informacijos apie suvartojimą teikimas.

Ši direktyva yra galiojanti ir jos nuostatų perkėlimui numatyti terminai.Kaip kalbėjau su Stonkumi iš EM, jei ŠŪĮ projektu jie perkelia tik tai, kas pažodžiui

parašyta direktyvoje, todėl anksčiau pastatytuose namuose, kuriems šilumos skaitikliai/ dalikliai buvo įrengti iki 2020 spalio 25 d., nenumatoma ateityje privalomai diegti nuotolinį rodmenų nuskaitymą, kadangi direktyva sako: „Jau įrengti skaitikliai ir šilumos dalikliai, kurie nėra nuskaitomi nuotoliniu būdu, ne vėliau kaip 2027 m. sausio 1 d. pertvarkomi į nuotoliniu būdu nuskaitomus prietaisus arba tokiais pakeičiami, nebent atitinkama valstybė narė įrodytų, kad tai nėra ekonomiškai efektyvu.“ Civittos atlikta studija laikoma kaip argumentas, kad neapsimoka šilumoje diegti nuotolinio nuskaitymo...

LŠTA manau turėtų laikytis pozicijos, kad direktyvoje minimi „šilumos skaitikliai“ apimtų ir atsiskaitomuosius skaitiklius, nes ŠŪĮ apibrėžime tai nėra padaryta.

Taip pat reiktų pagalvoti, ar kreiptis į EM ir VERT dėl ŠŪĮ įgyvendinimo praktikos, nes dabar šis straipsnis nevykdomas:

ŠŪĮ 11 str. 4 dalis „Šilumos tiekėjai įrengia vartotojo bute ar kitose patalpose:1) šilumos skaitiklius, jeigu prie šilumos perdavimo tinklo prijungiamas naujas statomas

pastatas;2) šilumos skaitiklius, jeigu atkuriant ar pagerinant pastato atitvarų ir (ar) inžinerinių

sistemų fizines ir energines savybes yra rekonstruojamas, atnaujinamas (modernizuojamas) ar remontuojamas pastatas“

Pagarbiai_____________________________________Mantas PaulauskasLIETUVOS ŠILUMOS TIEKĖJŲ ASOCIACIJAVyriausiasis specialistastel. 8-5-2667096, mob. 8-615-94270e-paštas: mantas @lsta.lt www.lsta.lt

From: Aistė GIRUCKIENĖ <aiste.giruckiene@chc.lt> Sent: Monday, December 23, 2019 3:51 PMTo: LŠTA – Mantas Paulauskas <mantas@lsta.lt>Subject: RE: popieriniu saskaitu atsisakymas?

Sveiki, „Naujojoje direktyvoje truputi kitaip reglamentuojama, bet kol kas naujosios nuostatos neperkeltos https://eur-lex.europa.eu/legal-content/lt/TXT/?uri=CELEX%3A32018L2002 Tai reiškia, kad sąskaitose nurodoma informacija yra reglamentuota ir direktyvomis,

kurių nuostatos perkeliamos į LR teisės aktus. „

22

Ar ten smarkiai keičiasi ir nuo kada įsigalioja ta nauja direktyva (bet ir ŠTVT 6 priedas turi būti suderintas, tik tada formuosime naujai, jei kažkas ir keičiasi)?

From: LŠTA – Mantas Paulauskas <mantas@lsta.lt> Sent: Monday, December 16, 2019 10:28 AMTo: Aistė GIRUCKIENĖ <aiste.giruckiene@chc.lt>Subject: RE: popieriniu saskaitu atsisakymas?

Iš šilumos tiekimo įmonių niekada nesame gavę nusiskundimų/komentarų dėl sąskaitose ar mokėjimo pranešimuose reikalaujamos perteklinės informacijos detalumo ...

ŠŪĮ pakeitimus LŠTA rengia EM prašymu, todėl Jūsų siūlymą taip pat galima įtraukti. Kokia informacija sąskaitose yra privaloma, reglamentuoja ŠTVT 6 priedas.

Nuo 2012 m. galiojančioje Efektyvumo direktyvoje rašoma: 10 straipsnis Sąskaitose pateikiama informacija.

1. <...> valstybės narės ne vėliau kaip 2014 m. gruodžio 31 d. užtikrina, kad, kai techniškai įmanoma ir ekonomiškai pagrįsta, sąskaitose pateikiama informacija būtų tiksli ir grindžiama faktiškai suvartotu kiekiu, kaip numatyta VII priedo 1.1.punkte, visiems sektoriams, kuriems taikoma ši direktyva, įskaitant energijos skirstytojus, skirstymo sistemos operatorius ir mažmeninės prekybos energija įmone.

Šis įpareigojimas gali būti įgyvendintas reguliaraus duomenų registravimo sistema, pagal kurią galutiniai vartotojai savo skaitiklių rodmenis perduotų energijos tiekėjui. <...>

Direktyva https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX:32012L0027 Naujojoje direktyvoje dar truputi kitaip, bet kol kas naujosios nuostatos neperkeltos

https://eur-lex.europa.eu/legal-content/lt/TXT/?uri=CELEX%3A32018L2002 Tai reiškia, kad sąskaitose nurodoma informacija yra reglamentuota ir direktyvomis, kurių

nuostatos perkeliamos į mūsų TA. Dėl popierinių sąskaitų, manau tai tik vietinis reglamentavimas...Jei pavyks su EM suderinti susitikimą, įtrauksime ir šį klausimą.

Pagarbiai_____________________________________Mantas PaulauskasLIETUVOS ŠILUMOS TIEKĖJŲ ASOCIACIJAVyriausiasis specialistastel. 8-5-2667096, mob. 8-615-94270e-paštas: mantas @lsta.lt www.lsta.lt

From: Aistė GIRUCKIENĖ <aiste.giruckiene@chc.lt> Sent: Monday, December 16, 2019 9:52 AMTo: LŠTA – Mantas Paulauskas <mantas@lsta.lt>Subject: popieriniu saskaitu atsisakymas?

Sveiki dar kartą,turiu užduotį: „Teisės skyriui įvertinti ir esant galimybei inicijuoti Šilumos tiekimo ir

vartojimo taisyklių bei Šilumos ūkio įstatymo pakeitimą dėl informacijos apie energijos suvartojimą kuri turi būti pateikta vartotojams mokėjimo už šilumą ir (ar) karštą vandenį pranešime ir / arba pateikti siūlymus kaip privalomą informaciją vartotojams pateikti kitu būdu ar periodiškumu“.

Gal turit naujesnės ar šiaip kokios medžiagos dėl sąskaitų ar pridėtinių lapų susiaurinimo?PVZ.:

12 straipsnis. Atsiskaitymas su šilumos tiekėju 1. Šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už sunaudotą šilumą pagal šilumos

pirkimo–pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis.

23

Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka šilumos tiekėjas privalo suteikti slaptažodį šilumos vartotojams, kad šie galėtų elektroninių ryšių priemonėmis susipažinti su šilumos pirkimo–pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenimis.

2. <...>4. Šilumos vartotojams pateikiamos elektroninės (popierinės???) sąskaitos (mokėjimo

pranešimai), išskyrus atvejus, kai vartotojas pageidauja gauti sąskaitas (mokėjimo pranešimus) popieriniu (elektroniniu-išbraukti) būdu. Šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjai teikia vartotojams sąskaitas (mokėjimo pranešimus) netaikydami papildomų mokesčių.Ką manot?

TS teisininkė Aistė Giruckienė_______

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA (ES) 2018/2002 2018 m. gruodžio 11 d. kuria iš dalies keičiama Direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo pateikiama IS-826/551-III-6-1 priedas.pdf;

24

IS-826/551-III-7 priedas

AB „Kauno energija“ komentaras dėl LAT nutarties_atsijungimas nuo CŠT

From: Vytautas Macionis <v.macionis@kaunoenergija.lt> Sent: Friday, December 27, 2019 9:05 AMTo: LŠTA – Mantas Paulauskas <mantas@lsta.lt>Subject: Ats.: LAT nutartis_atsijungimas nuo CŠT

Labas rytas,Su praėjusiom ir artėjančiom šventėm.

Aš dar nekomentuočiau šios nutarties ir situacijos byloje, kadangi byla grąžinta atgal nagrinėti ir galutinio sprendimo nėra. Juolab LAT konstatavo, kad yra nenustatytų reikšmingų aplinkybių:

44. <...> Todėl būtina nustatyti, ar byloje susiklosčiusi faktinė situacija gali būti vertinama kaip atitinkanti aptartą energijos pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo sąlygų visetą ir kada tokia situacija susiklostė laiko atžvilgiu, atitinkamai, ar energijos pirkimo–pardavimo sutartis gali būti pripažinta nutraukta teisėtai ir nuo kada. Teisėjų kolegija pažymi, kad Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos šilumos įrenginių techninės būklės patikrinimo aktas-pažyma nagrinėjamu atveju yra tik faktinės situacijos patvirtinimas, svarbu, kad būtų nustatytas techninis atsijungimo tinkamumas ir kt.

45. Teisėjų kolegija pažymi, kad nurodytoms aplinkybėms nustatyti ir ištirti ši bylos dalis grąžintina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Nuo sprendimo dėl atsijungimo nuo centralizuoto šilumos tiekimo sistemos teisėtumo priklausys ir ieškovo argumentų dėl atsiskaitymų už šilumos energija metodų ir apskaičiavimo teisingumo vertinimas.

Iš: LŠTA – Mantas Paulauskas <mantas@lsta.lt> Išsiųsta: 2019 m. gruodžio 5 d., ketvirtadienis 10:42Kam: Vytautas Macionis <v.macionis@kaunoenergija.lt>Tema: FW: LAT nutartis_atsijungimas nuo CŠT

Laba diena,Gavome tokią teismo LAT nutartį. Būtų gerai turėti AB „Kauno energija“ teisininkų komentarą ir jeigu įmanoma Kauno apygardos teismo nutartį.Ši LAT nutartis formuos teismų praktiką butų atsijungimo nuo CŠT klausimu, todėl reikalinga teisininkų išvada, ką reikia žinoti ir kitoms CŠT įmonėms.

_________________________Mantas PaulauskasLIETUVOS ŠILUMOS TIEKĖJŲ ASOCIACIJAVyriausiasis specialistastel. 8-5-2667096, mob. 8-615-94270e-paštas: mantas @lsta.lt www.lsta.lt

25

IS-826/551-III-8 priedas

EM 2019 12 27 pranešimas. Europos Komisijai pateiktas Lietuvos elektros rinkos plėtros įgyvendinimo planas

Energetikos ministerija Europos Komisijos (EK) Energetikos generaliniam direktoratui pateikė Lietuvos elektros rinkos plėtros įgyvendinimo planą. Šiame plane aptariamas galutinės elektros energijos kainos buitiniams vartotojams reguliavimo atsisakymas, išmaniosios apskaitos elektros energijos vartotojams įdiegimas. Taip pat numatomas elektros energijos vartojimo duomenų kaupimo ir mainų platformos įdiegimas, planuojami nuo 2025 metų įdiegti pokyčiai balansavimo energijos rinkoje ir planuojamos įgyvendinti kitos elektros rinkos plėtros priemonės.

Energetikos ministerija šiuo metu kuria pajėgumų užtikrinimo mechanizmą, kuris padės užtikrinti patikimą Lietuvos elektros energetikos sistemos darbą ir pakankamą elektros energijos tiekimo saugumo lygį po 2025 m. Lietuvos elektros rinkos plėtros įgyvendinimo plano suderinimas su Europos Komisija yra viena iš pajėgumų užtikrinimo mechanizmo kūrimo būtinų dalių, be kurios toks mechanizmas negalėtų būti įgyvendinamas.

Pajėgumų užtikrinimo mechanizmai gali būti pradėti taikyti tik po to, kai Europos Komisija pateikia savo nuomonę dėl elektros rinkos įgyvendinimo plano, kaip valstybės pagalbos proceso dalies. Energetikos ministerijos žiniomis, Europos Komisija 2020 m. pradžioje planuoja organizuoti viešąją konsultaciją dėl Lietuvos elektros rinkos plėtros įgyvendinimo plano. Tikimasi, kad Europos Komisijos nuomonė dėl Lietuvos elektros rinkos plėtros įgyvendinimo plano galėtų būti pateikta 2020 metų pirmąjį ketvirtį – taip būtų priartėta prie paskutiniojo valstybės pagalbos dėl pajėgumų mechanizmo įgyvendinimo Lietuvoje suderinimo su Europos Komisija etapo.

Pajėgumų užtikrinimo mechanizmas Lietuvoje bus įgyvendinamas organizuojant pajėgumų aukcionus. Siūlomas įgyvendinti pajėgumų užtikrinimo mechanizmas bus technologiškai neutralus. Tai reiškia, kad organizuojamuose aukcionuose galės dalyvauti ne tik elektros energijos gamybos, bet ir kaupimo ir nepriklausomų elektros energijos paklausos telkėjų valdomi įrenginiai.

Taip pat galės būti panaudojami ne tik esami elektros įrenginiai, bet ir būsimi elektros įrenginiai, kuriuos iki pajėgumų pateikimo laikotarpio pradžios ketina įrengti pajėgumų aukciono dalyviai. Pajėgumų užtikrinimo mechanizme galės dalyvauti ir kitos ES valstybės narės, kurios elektros energetikos sistema jungiamąja linija (ar linijomis) yra sujungta su Lietuvos elektros energetikos sistema, fizinis asmuo arba juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys, valdantys esamus pajėgumų įrenginius toje valstybėje narėje.

Kauno technologijos universiteto mokslininkams tikimybiniu metodu įvertinus Lietuvos elektros energetikos sistemos adekvatumą 2019–2024 m. ir 2025–2030 m. laikotarpiais, nuo 2025 metų identifikuotas vietinės patikimai prieinamos generacijos trūkumas Lietuvos elektros energetinės sistemos adekvatumui užtikrinti, pasiekiant tikėtiną apkrovos praradimo tikimybę LOLE (angl. Lost of Load Expectation) ne didesnę kaip 8 val. kiekvienais metais. 2019 metais Europos elektros perdavimo sistemos operatorių asociacijos (ENTSO-E) tikimybiniu metodu atlikta vidutinės trukmės adekvatumo prognozė (visos Europos sistemos adekvatumo stebėsenos

26

vertinimas), kuri šiuo metu pateikta viešai konsultacijai su visuomene, numato, kad 2025 metais Lietuvoje tikėtina apkrovos praradimo tikimybė LOLE gali išaugti iki 29,5 val. per metus. Įgyvendinant elektrose energetikos sistemos pajėgumų užtikrinimo mechanizmą, kaip tik ir bus užtikrintas Lietuvos elektros energetikos sistemos adekvatumas ir išsprendžiami sistemos iššūkiai, kurie atsirastų po 2025 m.

Atsižvelgiant į atlikto Lietuvos elektros energetikos sistemos adekvatumo vertinimo rezultatus ir identifikuotus iššūkius nuo 2025 m., taip pat vadovaujantis 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) 2019/943 dėl elektros energijos vidaus rinkos 20 straipsnio nuostatomis, numatančiomis, kad valstybės narės, turinčios adekvatumo problemų, parengia ir paskelbia įgyvendinimo planus, kuriuose pateikia priemonių, kuriomis siekiama pašalinti nustatytus reglamentavimo iškraipymus arba rinkos nepakankamumą, kaip valstybės pagalbos proceso dalį, priėmimo tvarkaraštį.

Planas parengtas vadovaujantis Kauno technologijos universiteto mokslininkų studija bei bendradarbiaujant su Valstybine energetikos reguliavimo taryba, UAB EPSO-G, AB „Litgrid“ ir AB „Energijos skirstymo operatorius“.

Su Lietuvos elektros rinkos plėtros įgyvendinimo planu galima susipažinti čia.______

Lietuvos elektros rinkos plėtros įgyvendinimo planas pateikiamas IS-826/551-III-8-1 priedas.pdf;

27

IV SKYRIUS.

VIEŠOJI INFORMACIJA;

28

IS-826/551-IV-1 priedas

EUROPOS „ŽALIASIS KURSAS“: 10 SVARBIAUSIŲ PUNKTŲGintarė Rovaitė „Verslo žinios“ 2019-12-26 www.vz.lt,

Europos Komisija pristatė planą regiono „žaliajam kursui“ – priemonių paketui, turinčiam padėti Europai iki 2050 m. tapti klimatui neutralia ekonomika.

VŽ jau rašė apie tai, kad Europa siekia tapti pirmaujančiu regionu kelyje į klimatui palankią pramonę bei švarias technologijas. „Šis planas Europai prilygsta žmogaus išsilaipinimui mėnulyje. Mūsų tikslas yra suderinti mūsų ekonomiką su mūsų planeta, kad ji dirbtų žmonių labui“, – pristatydama planą kalbėjo Ursula von der Leyen, EK prezidentė.

„Euractiv“ išskiria 10 svarbiausių EK pasiūlyto žaliojo plano elementų.1. Klimatui neutrali EuropaTai – pagrindinis žaliojo kurso tikslas. Kitų metų kovą žadama pristatyti „ES Klimato

įstatymą“, kuriame teisės aktais bus įtvirtinta, kad 2050 m. Europa turėtų pasiekti nulinę šiltnamio efektą sukeliančių dujų išskyrimo į atmosferą ribą.

Tai reiškia, kad turės būti atnaujinti dabar galiojantys ES įsipareigojimai klimatui. Dabartinis tikslas – iki 2030 m. šiltnamio dujų emisijas sumažinti 40% bus padidintas iki 50-55%.

Komisija žada nepalikti nei vieno akmens neapversto ir planuoja peržiūrėti kiekvieną ES teisės aktą, kad jie būtų palankūs klimato įsipareigojimo įgyvendinimui.

Kitąmet planuojama pristatyti ir „išmanios sektorių integracijos“ planą, pagal kurį į vieną sistemą turėtų būti sujungti Europos elektros, dujų ir šildymo sektoriai.

2. Žiedinė ekonomikaKitų metų kovą taip pat turi būti pristatytas naujas žiedinės ekonomikos veiksmų planas –

dalis platesnės Europos pramonės strategijosPlanas apims tvarios gamybos politiką su „receptu, kaip gaminti produkciją“, kad būtų

sunaudota mažiau medžiagų ir užtikrinama, kad pagaminti produktai būtų perdirbami arba pakartotinai panaudojami.

Daug dėmesio čia žadama skirti taršioms pramonės šakoms, tokioms kaip plieno, cemento ar tekstilės sektoriai. Vienas esminių tikslų – iki 2030 m. pasirengti „švariam plieno gaminimui“ naudojant vandenilį. Europos Komisijos teigimu, 2030 m. svarbi data siekiant pasiruošti 2050 m., nes tuomet bus vykdomas paskutinis investicijų ciklas, tad svarbu, kad jo metu kuo daugiau lėšų atitektų klimatui palankiems sprendimams.

Žadami ir nauji teisės aktai, užtikrinantys, kad baterijos būtų gaminamos taip, kad jas būtų galima pakartotinai panaudoti arba perdirbti.

3. Pastatų renovacijaEK teigia, kad renovacija bus viena iš pavyzdinių žaliojo kurso programų. Ja bus siekiama

„bent padvigubinti ar net trigubai padidinti“ renovuojamų pastatų dalį, kuri šiuo metu siekia apie 1%.

4. Nulinės emisijosNesvarbu, ar kalbama apie orą, dirvą ar vandenį, tikslas 2050 m. – „neteršiama aplinka“.

Kad to būtų pasiekta EK ruošiasi pristatyti pluoštą iniciatyvų, tokių kaip strategija chemijos pramonei, siekiant ją paversti švaresne.

5. Ekosistemos ir biologinė įvairovėSpalį Kinijoje vykusioje Jungtinių tautų biologinės įvairovės konferencijoje buvo aptartos ir

bioįvairovės strategijos, kurią taip pat ruošiamasi pristatyti kovą, gairės.Europa ketina pristatyti veiksmus, skirtus kovai su biologinės įvairovės nykimu, tarp kurių

žadama reglamentuoti vandens ir dirvožemio taršos mažinimą, taip pat pristatyti naują miškininkystės strategiją. Jau žinoma, kad čia bus įtvirtintos naujos produkcijos ženklinimo taisyklės, kuriomis bus siekiama reklamuoti žemės produktus, neprisidedančius prie miškų naikinimo.

29

6. Iš ūkio į lėkštęKitų metų pavasarį EK ruošiasi patvirtinti ir naują „Iš ūkio į lėkštę“ strategiją, kuria

siekiama „žalesnės ir sveikesnės žemės ūkio sistemos“. Planuojama, kad į strategiją bus įtraukti veiksmų planai, smarkiai mažinantys pesticidų, trąšų bei antibiotikų naudojimą žemės ūkyje.

7. TransportasPrieš metus patvirtinus naujus emisijų reikalavimus automobilių gamintojams, EK vėl grįžta

prie šios temos. Dabar nustatytas tikslas iki 2021 m. pasiekti ne didesne kaip 95g anglies dioksido 100 nuvažiuotų kilometrų turės būti pakoreguotas taip, kad padėtų siekti nulinių emisijų tikslo.

Siekiant paskatinti elektromobilių plėtrą, Europoje iki 2025 m. bus įrengtas 1 mln. elektromobilių krovimo stotelių tinklas. „Kiekviena Europos šeima turi turėti galimybę važinėti elektromobiliais ir nesirūpinti, ar ras kur juos įkrauti“, – žada EK.

8. PinigaiTam, kad „nei vienas nebūtų paliktas užnugaryje“ EK ruošia Sąžiningo perėjimo

mechanizmą, kuris turėtų pagelbėti regionams, labiausiai priklausomiems nuo iškastinio kuro. Planuojama šiai paramos programai skirti 100 mlrd. Eur. Tiesa, kiekvienas euras ir naujo fondo turėtų būti papildomas 2-3 Eur iš nacionalinių biudžetų.

Tam tikriems regionams be piniginės bus siūloma ir techninė pagalba – ekspertai padės geriau įsisavinti lėšas. Visos valstybės, pretenduojančios į paramą, turės paruošti planą ir pristatyti jį Briuseliui – tik sulaukus patvirtinimo bus galima prašyti piniginių išmokų.

9. Tyrimų plėtra„Horizon Europe“ programai, skatinančiai inovacijas, 2021-2027 m. numatyta skirti 100

mlrd. Eur. 35% šios sumos bus atidėta finansuoti konkrečiai klimatui palankiems projektams.10. Išoriniai santykiaiES telkia diplomatines pastangas ir teigia ieškosianti paramos regiono „Žaliajam kursui“.

Vienas iš pasiūlymų, kuris ko gero sulauks daug dėmesio ir diskusijų – anglies dioksido pasienio mokestis. „Europai didinant klimato ambicijas, tikimės, kad ir likęs pasaulis atliks savo vaidmenį. Bet jeigu ne, Europa nebus naivi ir gins savo pramonę nuo nesąžiningos konkurencijos“, – „Euractiv“ cituoja vieną iš plano rengėjų.

_______

PARENGTAS ENERGETIKOS IR KLIMATO SRITIES VEIKSMŲ PLANAS: LIETUVOS ENERGETINIS NEPRITEKLIUS VIENAS DIDŽIAUSIŲ ES

ELTA 2019 m. gruodžio 27 d. www.delfi.lt,

Lietuva parengė nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą 2021-2030 metams.

Kaip teigiama plane, iki 2030 m. numatoma pasiekti 45 proc. atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) galutiniame energijos suvartojime, tarp jų – 45 proc. elektros ir 90 proc. energijos centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje bus pagamina iš AEI.

Taip pat nemažiau kaip 30 proc. vartotojų patys pasigamins elektros savo poreikiams. Vietinės elektros energijos gamybos dalis Lietuvoje padidės nuo 35 proc. iki 70 proc., o AEI dalis transporte išaugs iki 15 proc. ir Lietuva taps energetikos inovacijų lydere regione.

Pabrėžiama, kad Lietuvoje energetinio nepritekliaus rodiklis 2018 m. siekė 28 proc. Tai reiškia, kad 28 proc. Lietuvos žmonių mano, jog jų būstas šildomas nepakankamai, ir nepaisant to, kad šis rodiklis itin subjektyvus, Lietuva yra viena labiausiai nuo energetinio nepritekliaus kenčiančių ES šalių.

Šis planas bus pristatytas Vyriausybės pasitarime pirmadienį.

_______

ENERGETIKOJE PO SENOVEI: VISKAS DEGANaglis Navakas „Verslo žinios“ 2019-12-27 www.vz.lt,

30

Tikrasis žaliasis postūmis 2019-aisiais įvyko saulės energetikoje.

Nuo Australijos krūmynų iki Kalifornijos miškų, nuo Sibiro tundros iki Pietų Europos pasaulis dega. Ir iki Amazonės, jei tik prireikia žemės būsimiems steikiukams. Dega pasaulis kaip ir pernai, tik smarkiau. Kitaip tariant, viskas po senovei, kursas stabilus.

Žmogaus veiklos keliama klimato kaita yra vienintelis dėmuo, lemiantis visus pokyčius energetikos sektoriuje visuose pasaulio kampeliuose. Gaisrai yra vizualiai paveiki klimato kaitos poveikio iliustracija. Ir kiekvienas klimatologas pasakys – neįmanoma kiekvieno atskiro reiškinio tiesiogiai susieti su klimato pokyčiais. Tačiau ir ne tokia vaizdi ateities perspektyva yra nyki.

Gretos Thunberg rugsėjį pasakyta virusinė frazė „kaip jūs drįstate“ geram mėnesiui sugebėjo iš pusiausvyros išvesti mūsų socialinių tinklų burbulus. Prieš tai tame pačiame Jungtinių Tautų klimato kaitai skirtame renginyje nuskambėję mokslininkų įspėjimai buvo tikslesni ir baisesni. Jie kalbėjo apie vis augantį atotrūkį tarp vyriausybių nusistatytų taršos mažinimo tikslų ir realybės. Jie paragino pasaulio šalis skubiai imtis priemonių žemės ūkio ir energetikos srityse.

Jungtinių Tautų narės sureagavo. Daug šalių pristatė ambicingus klimato kaitai neutralios ekonomikos tikslus – kai kas iki 2030 m., kiti – iki 2040 ar 2050 metų. Paskutinėje grupėje – ir Europos Sąjunga. Su naująja Europos Komisija ir jos žalia darbotvarke spaudimas „žalėti“ taps dar didesnis.

Žaliasis lūžisNorėdamas žaliosios energetikos entuziastas galėtų įžvelgti lūžį Lietuvos ir regiono

energetikos gyvenime. Metai prasidėjo dabar simboliškai atrodančiu pranešimu, kad dujas deginanti Lietuvos elektrinė Elektrėnuose konservuoja savo 8-ąjį bloką. Tai yra paskutinis iš senųjų 1962–1972 m. paleistų jėgainės blokų. Tad žinioje, jei nesiimsime kabinėtis prie smulkmenų, galima įžvelgti didžiosios sovietinės energijos gamybos pabaigą. Jėgainėje liko galingiausias ir naujausias 2014 m. pastatytas elektros gamybos įrenginys, vadinamasis devintasis kombinuotojo ciklo blokas. Tačiau jo istorija – visai kita.

Metams slenkant link vidurio iš Estijos atėjo žinia, kad Narvos elektrinę ir naftos skalūnų gavybą Estijoje valdanti „Eesti Energia“ laikinų atostogų išleidžia 1300 darbuotojų, dirbusių šimtmetį skaičiuojančioje šalies pramonės šakoje.

Elektrėnų bloko uždarymas, žvelgiant iš šiandienos perspektyvos, buvo simbolinis, o „Eesti Energios“ pranešimas yra daug reikšmingesnis. Šį bendrovės sprendimą nulėmė ES taršos leidimų rinkoje iki 25 eurų už toną pabrangę taršos leidimai. Tie patys, dėl kurių įmonės vadovybė pastaruosius kelerius metus kiekviena pasitaikiusia proga ragino apmokestinti iš Rusijos ir Baltarusijos importuojamą elektrą. Pastarosios šalys taršos mokesčių nemoka, dėl to vietos gamybą keičia importuota elektra ir vyksta procesas, vadinamas anglies nutekėjimu.

Tačiau mokesčių pačios ES narės įsivesti negali. Kai kurie tinklo panaudojimo mokesčiai buvo įvesti, bet su subsidijuojamomis dujomis ir nemokama tarša taip nepakovosi. Su nauja žalia Europos Komisija artėjant metų pabaigai pasigirdo ir pažadas tokį mokestį nustatyti. Dabar belieka sugalvoti, kaip tai įgyvendinti pagal Pasaulio prekybos organizacijos taisykles. Lengva nebus, tačiau jei EK verčia verslus susimokėti už taršą, ji turės juos apsaugoti nuo neteisybės pasienyje.

Atsinaujinanti energetikaSkaitant rengiamus poveikio aplinkai vertinimus, buvo galima susidaryti įspūdį, kad šie

metai buvo vėjo energetikos metai. Bendrovės vienos paskui kitas dėliojo planus statyti vėjo parkus visur, kur tik vėjas užpučia. Tačiau metų pabaigoje, kaip ir pradžioje, vėjo jėgainių galia Lietuvoje siekė tik kiek daugiau nei 500 MW. Visas judesys – tai įtempiama spyruoklė metų pabaigoje galiausiai įvykusiam skatinimo kvotų aukcionui. Gruodį paskelbus jo nugalėtojus, kitąmet galėsime stebėti į bokštus keliamas naujų vėjo turbinų mentes.

31

Tikrasis žaliasis postūmis 2019-aisiais įvyko saulės energetikoje. Pramonė saulės modulius pamėgo dar pernai. O pavasarį pradėta taikyti nauja individualių saulės elektrinių skatinimo sistema, kompensuojant apie 1/3 jėgainės kainos, paskatino to imtis ir privačius piliečius. Saulės jėgainių gamintojai ir montuotojai pasileido šuoliais siūlyti įvairiausių būdų, kaip įsirengti jėgaines. Dar keli reguliavimo aplinkos palengvinimai leido gyventojams įsigyti nedidelį gabalėlį nutolusios saulės jėgainės. Tad dabar, gyventojui užsinorėjus pačiam gamintis žaliąją elektros energiją, kliūčių rasti darosi sunku.

Tai, kad atsinaujinančiai energetikai vystyti kuriama tvari reguliavimo aplinka, turbūt yra didžiausias šios Energetikos ministerijos pasiekimas. Jei ji iki kadencijos pabaigos sugebės sudėlioti ir tradicinės generacijos vystymo algoritmą, beliks paploti. O ateinantiems ministrams – nepasišiukšlinti.

Didieji projektaiMūsų energetikos bendrovės, tiesa, užsiėmė ne tik vietos rinka. Jos šiemet maklinėjo po

šalis kaimynes. Ukraina ir Lenkija itin traukia akį, pastarojoje tiek valstybinės, tiek privačios energetikos įmonės gana intensyviai pirko, vystė ir pardavinėjo projektus. Mūsų valstybė tuo metu buvo susitelkusi į sinchronizacijos su Vakarų Europa ir Astravo AE projektus.

Pirmasis pasiekė lūžio tašką gegužę, kai galų gale pavyko įtikinti estus pasirašyti reikalingą politinį susitarimą. Paskui viskas įvyko žaibo greičiu. Suskubta rengti projektus ir pasirašyti pirmųjų projekto etapų finansavimo sutartis. Žinia, ES lėšos yra vienintelis dalykas, kuris gali suvienyti tris Baltijos šalis. Nors projektas pajudėjo, koridoriuose jaučiama nedidelė, bet visa persmelkianti įtampa, baiminantis, kad inercija gali išgaruoti.

Pašonėje statomos branduolinės jėgainės klausimu buvo sugebėta suorganizuoti jos avarijos pratybas. Premjeras komiškai pasiūlė baltarusiams pasistatyti dujinę elektrinę vietoj branduolinės ir gavo atitinkamą baltarusių atsakymą. Espo konvencijos šalys paskelbė, kad jėgainės statytojai pažeidė keturis jos punktus, o ES ekspertai pateikė kelis šimtus rekomendacijų būsimiems jėgainės eksploatuotojams. Nors ir buvo žadėtas jėgainės startas, branduolinis „Rosatom“ monstras rymo vis dar nepaleistas.

Kita elektrifikacijaŽinau, kad Aurelijus Katkevičius neleis straipsniui išeiti į spaudą, jei nepaminėsiu jame

Elono Musko. Kol E. Musko inžinieriai daužo jo naujo automobilio langus, pats amerikietis stato „Teslos“ gamyklą Vokietijoje.

Vokiečiai į rinką išmetė keletą elektromobilių, kurių dizainas pamažu palieka „Teslą“ dulkėse. Dar svarbiau tai, kad jų gamyklos turi dešimtmečius patirties, kaip masiškai gaminti automobilius. Palyginti niekinį skaičių automobilių gaminantis Elonas, tikėtina, norės pasamdyti keletą tai išmanančių vokiečių inžinierių.

O Lietuvoje, regis, išsprendėme elektromobilių krovos taškų problemą. Jų visoje šalyje kitąmet bus po vieną kas ketvirtam elektromobiliui. Kol kas komercinės elektromobilių krovos kaina nustatoma ne konkuruojant krovos stotelių operatoriams, bet pagal tai, kiek kainuoja 100 km nuvažiuoti dyzeliu. Tačiau tai pasikeis augant elektromobilių skaičiui keliuose.

Jų manija dar neatėjo, tačiau priežastis akivaizdi – kaina. Sunku pasakyti, ką tūkstančiu paramos eurų norėjo pasakyti Vyriausybė, tačiau, nepaisant jos veiksmų, elektromobilių ir tradicinių automobilių kainos paritetas numatomas apie 2025-uosius. Tad laukti liko nedaug.

AteitisTad štai kokie buvo šie metai energetikoje. Iki metų pabaigos, o galbūt ir tarp šio straipsnio

parašymo ir publikavimo laukia dar keletas įdomių dalykų. Rusija ir Ukraina turėtų susitarti dėl tolesnio dujų tranzito, nors tikimybė, kad sausio 1 d. į Europą dujų tiekimas nutrūks, lieka. Dar šiemet turėtų paaiškėti, kas Lietuvoje statys antžemines vėjo jėgaines.

Kas laukia kitais metais? Dujos bus pigios, elektra, kaip ir tarša, kiek brangesnė. „Nord Stream 2“ galbūt pradės veiklą, Astravo atominė elektrinė, esu beveik visiškai tikras, ateinančius metus dar prarymos laukdama starto.

„Lietuvos energija“, šiemet tapusi „Ignitis grupe“, paskelbė patraukianti savo bendroves iš akcijų biržos ir sieksianti vykdyti tarptautinį pirminį viešą akcijų siūlymą (IPO). Vadovybė tikisi,

32

kad sprendimai bus priimti anksčiau nei žadėtąją kitų metų liepą. Tačiau ar pavyks nugalėti politikų skepsį ir privatizuoti dalį valstybinės energetikos flagmano, yra atviras klausimas.

„Klaipėdos nafta“ gavo nurodymą išpirkti terminalą ir refinansuoti jo nuomą. Viduryje metų tikėtasi priimti visus reikalingus sprendimus ir sumažinti momentinius terminalo išlaikymo kaštus. Tačiau, „Achemai“ atlikus keletą teisinės akrobatikos manevrų, viskas nusikėlė bent pusmečiui. Iki metų pabaigos bendrovei pavyks refinansuoti nuomą, o išpirkimo klausimas bus sprendžiamas kitąmet, o gal ir dar vėliau.

Turėtume sulaukti kelių svarbių sprendimų. Energetikos ministerija turės sudėlioti metodą, leisiantį nuspręsti, kiek tradicinių elektrinių turime pasistatyti. Turėtų tapti aiškiau, kaip bus plėtojama vėjo energetika mūsų Baltijos pakrantėje. Galbūt kitąmet paaiškės, kaip trys Baltijos šalys dalysis dujų infrastruktūros kaštus. Tačiau dujos, kaip tenka pastebėti, tampa antro plano energijos ištekliumi, nors jos infrastruktūros kaštai kartais vis dar kelia bangas.

Na ir pasaulis, tikėtina, degs toliau.

33

IS-826/551-IV-2 priedas

DAUGIABUČIŲ GYVENTOJAMS RUOŠIAMI POKYČIAI: ĮŽVELGIA BENDRIJŲ ŽLUGDYMĄ IR FINANSINĘ NAŠTĄ GYVENTOJAMS

Justina Maciūnaitė 2019 m. gruodžio 27 dwww.delfi.lt,

Daugiabučių gyventojai sunerimę: Aplinkos ministerija rengia projektą, kuriame numatyta keisti daugiabučių valdymą. Projekte siūloma ne tik daugiau atsakomybių savanoriškai susiformavusių bendrijų pirmininkams, bet ir griežtesni reikalavimai privačioms bendrovėms, administruojančioms daugiabučius. Tokie pakeitimai, pasak Vilniaus Pašilaičių daugiabučių namų bendrijos pirmininko Juozo Pukanasio, ne tik sukeltų chaosą, bet ir išardytų bendrijas.

Šiuo metu daugiabučiuose gyvena apie 60 proc. Lietuvos gyventojų. Dabar valdyti daugiabutį galima trimis būdais: savininkai steigia bendriją, sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba pasirenka administratorių. Administratorių taip pat gali paskirti savivaldybė. Šiuo metu daugiabučių valdymas aprašytas trijuose įstatymuose: bendrijų veiklą reglamentuoja – Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas, administratorių – Vyriausybės nutarimu patvirtintos Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatos ir Civilinis kodeksas.

Tačiau Aplinkos ministerijoje paruoštas projektas, kurio tikslas – viename įstatyme įtvirtinti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, priežiūros, remonto, atnaujinimo ir disponavimo jais principus.

Netiki Įstatymo projekto skaidrumuVilniaus Pašilaičių daugiabučių namų bendrijos pirmininko Juozo Pukanasio teigimu, jei šis

Įstatymo projektas būtų priimtas, darbų tęsti negalėtų nei administratoriai, nei pirmininkai. „Jau ne pirmą kartą vyksta šitas bendrijų griovimas, manau, kad tai yra daroma sąmoningai, siekiant patenkinti vienos pusės interesus“, – pokalbį pradeda pašnekovas.

J. Pukanasis jau 25 metus yra Pašilaičių daugiabučių namų bendrijos pirmininkas. Bendriją sudaro 41 daugiabutis. J. Pukanasis sako, kad gyventojai nenori jo paleisti, kasmet prašo, kad jis ir toliau vadovautų bendrijai. Tačiau pats pirmininkas tikina, kad jeigu bus priimtas Aplinkos ministerijos siūlomas Įstatymo projektas, J. Pukanasis tą pačią dieną paliks savo pareigas. „Įstatymas yra nepamatuotas. Aš sakiau: kam kurti naują, jeigu galima koreguoti seną? Pataisyti spragas. O dabar, kai kuria įstatymą neprofesionalai... Kai miškininkas eina gydyti žmonių, kas išeina? Ir čia tas pats“, – tikina pašnekovas.

34

J. Pukanasis kaip vieną didžiausių naujo Įstatymo projekto spragų įvardija planus vieną daugiabutį jau laikyti bendrija. Anot jo, tai būtų per didelė finansinė našta gyventojams ir jie būtų priversti bendrijos minties atsisakyti. „Reikia išlaikyti pirmininką, buhalterį, elektriką, santechniką. Ar gali vienas namas išlaikyti tiek asmenų?“ – sako pašnekovas.

Jau ne pirmą kartą vyksta šitas bendrijų griovimas, manau, kad tai yra daroma sąmoningai, siekiant patenkinti vienos pusės interesus. J. Pukanasis

Jis tęsia, kad bendrijas gali sužlugdyti numatoma finansinė bendrijos pirmininko atsakomybė, kuri, pasak pašnekovo, kai kuriais atvejais gali būti pernelyg didelė. „Jeigu bendrija atliko darbus, namo gyventojai turi juos patvirtinti. Jeigu namo gyventojai nepatvirtina tos ataskaitos, tai administratorius arba tos bendrijos pirmininkas turi iš savo kišenės sumokėti už darbus ir už medžiagas. Tai gyventojai gali ir niekad nesutikti su darbais. Aš jau 25 metus dirbu didelės bendrijos pirmininku. Jeigu kiauras stogas, viršutinių aukštų gyventojai sutinka su darbais, o kitiems nereikia. Sako, mes nemokėsime. Arba būna, kad durų keisti ar tvarkyti nenori, laiptinių remontuoti“, – pavyzdžius vardija pašnekovas ir priduria, kad bendrijų primininkai bijoti finansinės atsakomybės ir nesiimtų jokių darbų.

Siekia išardyti bendrijas ir privačias bendrovesNemažai spragų planuojamame Įstatymo projekte įžvelgia ir Lietuvos daugiabučių

gyventojų teisių gynimo centro vadovo Giedrius Komka. Jis sako, kad įstatymas yra netinkamas, nes, pirmiausia, sukiršina visus rinkos dalyvius ir, anot jo, sudaro prielaidas piktnaudžiavimui bei korupcijai. Taip pat pašnekovas tęsia, kad projektas negina vartotojų, paslaugos teikėjų (įmonių ir administratorių) teisių, neužtikrina įstatymo priežiūrą vykdančių institucijų (savivaldybių) galimybių vykdyti pavestas funkcijas. „Nėra nieko, kas atitiktų gyventojų, savininkų poreikius. Naudingo visame įstatyme radau tik tai, kad bendrijos būtų vieno namo, nors ir čia turėtų būti palikta galimybė, kad bendriją sudarytų daugiau namų, jei jie valdo/naudojasi bendru turtu. Pasigedau ir kontrolės, kuri ir dabar galiojančiame įstatyme yra niekinė – savivaldybės neturi tam nei kompetencijos, nei pajėgumų, nei resursų“, – tikina G. Komka.

Kai miškininkas eina gydyti žmonių, kas išeina? Ir čia tas pats. J. PukanasisPasak pašnekovo, jeigu įsigaliotų toks įstatymas, gali būti neigiamų pasekmių. Pirmiausia,

išnyktų Jungtinės Veiklos Sutarties valdymo forma, nes įstatymu numatyta, kad ūkio darbams ir pan. būtų būtinas 100 proc. gyventojų sutikimas. „Realybėje daugiabučiuose yra ir nuomininkai, ir nesutariantys kaimynai, todėl 100 proc. vienybė praktiškai neįmanoma“, – argumentuoja D. Komka.

Lietuvos daugiabučių gyventojų teisių gynimo centro vadovas teigia, kad projektas gali vesti prie visiško tokio darinio kaip bendrijos išnykimo. Projekte numatoma, kad bendrijų pirmininkai už finansinius ar pan. projektus, pirkinius, pažeidimus turėtų būti atsakingi savo lėšomis. Anot G. Komkos, pirmininkai nesutiktų rizikuoti savo asmeniniais finansais ir tiesiog būtų priversti pasitraukti. „Be to, bendrijos būtų apkrautos ataskaitiniais susirinkimais, <...> tai mažiausiai 8 susirinkimai per metus. Vienos ketvirčio ataskaitos nepatvirtinimas yra šiurkštus pažeidimas. O kur dar konkurentai, tik ir laukiantys bet kokio pažeidimo ar dirbtinai sukuriamų aplinkybių, kad pastarieji būtų užfiksuoti?“ – tikina pašnekovas ir priduria, kad problemą mato ir dėl projekte minimos skundų teikimo tvarkos. Iki šiolei bendrijos Valdyba priimdavo gyventojų skundus ir daugelį jų išspręsdavo pačioje bendrijoje. Jeigu išnyktų Valdyba, o skundai teikiami pirmininkui, nesutarimo atveju skundas keliautų į savivaldybę, kuri, pasak G. Komkos, neturi tiek pajėgumų, kad spręstų daugiabučių gyventojų skundus. Pašnekovas akcentuoja, kad dauguma jų tiesiog nugultų stalčiuose.

Pasigedau ir kontrolės, kuri ir dabar galiojančiame įstatyme yra niekinė – savivaldybės neturi tam nei kompetencijos, nei pajėgumų, nei resursų. G. Komka

Lietuvos daugiabučių gyventojų teisių gynimo centro vadovo teigimu, projekte numatoma per daug ir sunkiai įgyvendinamų atsakomybių, kurios sukeltų riziką ne tik iširti bendrijoms, bet ir sustabdyti savo veiklą privačioms bendrovėms, administruojančios daugiabučius. „Tarkime, kad bendrovė, valdanti 200-300 namų, dėl vieno blogai dirbančio vadybininko (viename iš tų namų) gauna tris pažeidimus. Tuomet iš bendrovės atimama licencija, nors kituose namuose veikla

35

vykdoma gerai. Tokiu būdu iš 199-299 namų gyventojų atimama galimybė pasirinkti jiems patinkantį administratorių. Bendrovei belieka atleisti apie 100 darbuotojų ir išsiskirstyti. Ta pati situacija ir su bendrijomis, kurių yra nemažų ir po 32 ir po 50 namų. Šiuo atveju savivaldybė turėtų perimti tuos 200-300 namų“, – sako G. Komka.

Gyventojai neišgirsti?Lietuvos daugiabučių gyventojų teisių gynimo centro vadovas įsitikinęs, kad ruošiamas

projektas netinkamas visoms suinteresuotoms pusėms, nėra išdiskutuotas ir vengiama tai daryti. „Raštu kreipiausi į Aplinkos ministerijos atstovą Ramūną Šveikauską ir Seimo narį Laurą Stacevičių, kad asociacija „Lietuvos daugiabučių gyventojų teisių gynimo centras", būtų įtraukta į darbo grupes, kuriose svarstomas šis įstatymas. Sulaukiau tik klausimų iš kito aplinkos ministerijos darbuotojo Mariaus Žvinklio, kiek narių vienija asociaciją, kokiu būdu giname gyventojų teises, kas tokie yra asociacijos nariai ir toliau sekė tyla, jokio patvirtinimo ar atsakymo“, – pasakoja G. Komka pridurdamas, kad projektas panašus į tokį, kuris rengiamas tik vienai suinteresuotai pusei.

Tiesa, pasak pašnekovo, asociacija pritartų pakeitimui, kad bendriją sudarytų vienas namas, tačiau tokiu atveju būtina palikti galimybę, kad bendriją sudarytų ir keli namai, jei jie valdo bendrą turtą (pvz. kiemą, sklypą, fontaną ir t.t.). Anot jo, būtų galima tiesiog tvarkyti galiojantį įstatymą, kuriame yra paliktų neapibrėžtumų ir spragų.

Aplinkos ministerija: reikia daugiau teisių savininkamsDELFI pasiteiravo Aplinkos ministerijos, kaip ji vertina Lietuvos daugiabučių gyventojų

teisių gynimo centro nuogąstavimus ir pastabas dėl parengto projekto. Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės vyresn. patarėjas Ramūnas Šveikauskas tikina, kad Įstatymo projektu siūloma reglamentuoti daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, šių pareigų įgyvendinimo būdus, nes savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektai – konstrukcijos, inžinerinė įranga, bendrojo naudojimo patalpos ir kt. objektai, ir savininkai, proporcingai daliai bendrojoje nuosavybėje privalo šiuos objektus valdyti, prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti, apmokėti šių objektų išlaikymo išlaidas.

„Įstatymo projektu siekiama nuosekliai, viename teisės akte, reglamentuoti savininkų teises pasirenkant valdymo būdą, sudarant sąlygas visiems butų ir kitų patalpų savininkams dalyvauti bendrosios nuosavybės valdyme, apibrėžti visus valdymo būdus, jų veikimo pagrindus ir principus, valdytojų funkcijas, teises, pareigas ir atsakomybes, siekiama užtikrinti daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų interesų ir teisėtų lūkesčių apsaugą į kokybiškas, skaidriai ir faktiškai (o ne menamai) ir pagal poreikį su savininkų žinia suteiktas paslaugas. Todėl teiginys, kad „projektas kiršina visus rinkos dalyvius“ yra neteisingas, nes šioje „rinkoje“ pagrindinis dalyvis yra savininkas“, – sako M. Šveikauskas.

Pašnekovas tęsia, kad siūlomas variantas, kad bendriją sudarytų tik vienas daugiabutis, siejamas su sudėtinga didelės bendrijos sprendimų priėmimo procedūra. Bendrija, anot M. Šveikausko, pirmiausia yra juridinis asmuo, kuriame sprendimus priima visuotinis bendrijos narių susirinkimas. „Jeigu bendrija viena 50-70 namų ir turi apie 300-500 bendrijos narių, sušaukti visuotinį susirinkimą – praktiškai neįmanoma. Tokiose bendrijose neįmanoma perrinkti bendrijos pirmininką, keisti įstatus, tvirtinti metinius, finansinius, ūkinius, ilgalaikius planus, tvirtinti įmokas tarifus ir pan. Tokios bendrijos veikia kaip administruojanti įmonė, o bendrijos administruojamų namų savininkai yra priklausomi nuo bendrijos pirmininko ir valdybos sprendimų. Be to, sudėtinga

36

ir praktiškai neįmanoma tokių didelių bendrijų skaidymo tvarka, jeigu vienas namas norėtų išstoti iš bendrijos ir pasirinkti kt. valdymo būdą arba steigti naują bendriją, nes tokiai procedūrai būtų reikalingas visuotinio susirinkimo sprendimas“, – komentuoja specialistas.

Teiginys, kad „projektas kiršina visus rinkos dalyvius“ yra neteisingas, nes šioje „rinkoje“ pagrindinis dalyvis yra savininkas. M. Šveikauskas

Siekia didinti atskaitomybęAplinkos ministerijos atstovas pabrėžia, kad šiuo metu daugiabučių valdytojų atsakomybę

yra per menka, todėl siekiant didinti valdytojų atskaitomybę, stiprinti jų veiklos skaidrumą ir mažinti jų pažeidimų ar neteisėto, neteisingo veikimo apimtis, reikalingos kompleksinės priemonės, kuriomis būtų plečiamos tiek savininkų teisės, stiprinamas savivaldos vaidmuo ir nustatomos adekvačios poveikio priemonės paslaugų teikėjams. „Dažniausiai pasikartojantys ir didžiausią susirūpinimą keliantys pažeidimai – informacijos ir ataskaitų neteikimas, netinkamas ir neskaidrus paslaugų ir remonto darbų pirkimų organizavimas, gyventojų interesų neatstovavimas priimant galimai nekokybiškai atliktus darbus, neaiškiai paskirstomi mokesčiai gyventojams. Vertinant taikytų poveikio priemonių santykį ir šiuo metu taikytinas administracines poveikio priemones, jaučiamas absoliutus valdytojų nebaudžiamumas, o esamos poveikio priemonės neskatina valdytojų nedaryti pažeidimų“, – M. Šveikauskas.

Pašnekovas, komentuodamas Lietuvos daugiabučių gyventojų teisių gynimo centro vadovo išsakytas pastabas dėl neproporcingai didelių atsakomybės reikalavimų bendrijų pirmininkams (ypač dėl finansinės atsakomybės), teigia, kad jeigu pirmininkai elgsis sąžiningai, jokių finansinių nuostolių jie neturės. „Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad valdytojas prieš vykdydamas paslaugų ar darbų pirkimus, kurių išlaidas vėliau privalės apmokėti visi savininkai, pirmiausia gautų tam gyventojų pritarimą, suderintų su jais pirkimo objektą, kiekį ar apimtis, kainą ir pirkimo būdą. Tik tuo atveju, jeigu būtų pažeistos šios esminės sąlygos atsakomybę tektų prisiimti bendrijos pirmininkui ar namo administratoriui. Nėra nieko lengviau, kaip tik elgtis pagal taisykles, todėl nuogąstavimas, kad prisiimtus įsipareigojimus teks apmokėti savo lėšomis neturėtų būti pagrįstas. Nebent, valdytojai, kurie iš esmės atstovauja savininkus ir veikia tik jų interesais, abejoja savo veiksmais“, – tikina pašnekovas ir pažymi, kad dėl Įstatymo projekte minimų ketvirtinių ataskaitų, jų teikimo ir teikimo formos, taip pat ir dėl kitų bendrijoms aktualių klausimų dar bus diskutuojama su socialiniais partneriais. Pripažįstama, kad šie klausimai nebuvo išdiskutuoti.

Nuogąstavimus, kad Įstatymo projektas gali sudaryti sunkumų ir privačioms bendrovėms, administruojančioms daugiabučius, M. Šveikauskas taip pat paneigia. „Įstatymo projektas nesprendžia privačių bendrovių likvidavimo klausimų ir nekelia tokių tikslų, juolab, kad už šiurkščius pažeidimus būtų draudžiama teikti daugiabučių namų administravimo paslaugas, t. y. veikti kaip namo administratoriui. Tačiau neriboja šių įmonių veiklos rinkos sąlygomis, teikiant paslaugas kituose pastatuose arba pagal sutartį teikti paslaugas, kad ir bendrijoms“, – tikina pašnekovas.

Realybėje daugiabučiuose yra ir nuomininkai, ir nesutariantys kaimynai, todėl 100 proc. vienybė praktiškai neįmanoma. G. Komka

M. Šveikausko teigimu, institucijos sutaria, kad esamas teisinis reguliavimas pasenęs, neefektyvus, neskaidrus, nesudaro galimybės bendrosios nuosavybės valdyme dalyvauti visiems savininkams, ir nepakankamas, todėl būtina jį tobulinti. Šiuo metu nėra atskiro šiuos santykius reguliuojančio įstatymo, todėl reikalingos ir naujos teisėkūros iniciatyvos.

Tačiau Vilniaus Pašilaičių daugiabučių namų bendrijos pirmininkas Juozas Pukanasis sako, kad Įstatymo projekte numatyta atskaitomybė ir, svarbiausia, finansinė atsakomybė veda ne tik į daugiabučių valdymo chaosą, bet ir skatina bendrijas išsiskirstyti, nes tokių reikalavimų bendrijos nesugebės įgyvendinti.

37

IS-826/551-IV-3 priedas

SUBLIUŠKUS MEDIENOS KAINŲ BURBULUI, 2019 M. ŽALIAVA PIGO 40%Dalius Simėnas „Verslo žinios“ 2019-12-23 www.vz.lt,

Valstybinių miškų urėdijos (VMU) parduotos medienos kainos 2019 m., palyginti su 2018

m., krito 40%. Subliuškus kainų burbului, atitinkamai 35% sumažintos nenukirsto miško kainos, kurios galios ir 2020 m.

Vaidotas Jonutis, „Baltpool“ prekybos vadovas, komentuoja, kad „Baltpool“ elektroninėje medienos prekybos sistemoje 2019 m. itin krito sandorių kainos.

Medienos, kuri naudojama lentpjūvystėje, kaina krito maždaug 20%, žaliavinės medienos (popierrąsčių, plokščių medienos) – apie 40%. Biokuro žaliavos taip pat mažėjo apie 40%.

Vaidotas Jonutis, „Baltpool“ prekybos vadovas. „2018 m. miškininkystei buvo ypač palankūs, kainos buvo pasiekusios piką, o 2019-aisiais,

galima sakyti, įvyko rinkos korekcija“, – konstatuoja V. Jonutis.Per „Baltpool“ prekybos sistemą nuo 2018 m. parduodama VĮ VMU mediena. Įmonė

patikėjimo teise valdo 1 mln. ha valstybinių miškų, arba maždaug pusę visų Lietuvos miškų.„Baltpool“ nurodė pigimo priežastisV. Jonutis aiškina, kad 2018 m. susiformavęs „kainų burbulas kažkada turėjo baigtis“.

„Popiermedžio eksporto poreikis buvo išauginęs šio produkto kainą iki 50 Eur už kub. m. Ši žaliava pagal jos tikrąją paskirtį nėra perdirbama, tad, sumažėjus eksporto poreikiui, jos kaina sumažėjo per pusę“, – tęsia V. Jonutis.

Tarp įvykusios medienos kainų korekcijos priežasčių V. Jonutis nurodo ir tai, kad kenkėjų užpulti miškai Europoje iššaukė didelį sanitarinių kirtimų poreikį, po kurių į rinką buvo „išmestas“ didelis kiekis menkavertės medienos. „Automatiškai tai koregavo kainas visoje Europoje. Reikia pastebėti, kad šios medienos pasiūla iki šiol neslopsta. Be to, ekonominis lėtėjimas mažina statybinės medienos poreikį“, – priduria „Baltpool“ prekybos vadovas.

Per prekybos sistemą VMU šiemet pardavė 2,03 mln. kub. m medienos, arba 36,5% daugiau nei 2018 m. Tačiau tai nėra susiję su tuo, jog mažos kainos padidino pirkėjų aktyvumą. „VMU turi įsipareigojimus vykdyti ilgalaikes sutartis, kurias yra pasirašiusi anksčiau, todėl VMU parduodamos medienos kiekį labiausiai lemia tai, kiek medienos reikia ilgalaikiams sandoriams įvykdyti“, – pridūrė V. Jonutis.

Kritusios medienos kainos lėmė, kad valstybine mediena prekiaujančios VMU klientai ėmė atšaukinėti ilgalaikes sutartis ir sutinka sumokėti 10% dydžio baudas, nes rinkoje šiemet galėjo įsigyti dar pigiau.

VMU nurodė, kad medienos pirkėjai per 2019 m. sausį–spalį už žaliavinės medienos ir miško kirtimo liekanų pirkimo–pardavimo sutarčių nevykdymą VMU sumokėjo 429.000 Eur baudų su delspinigiais.

Peržiūrėjo kainas 2020 m.

38

Gruodžio 12 d. įsigaliojo aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos įsakymas, kuriuo patvirtinti nauji nenukirsto valstybinio miško kainų indeksavimo koeficientai. 

VMU nurodė, kad nauji indeksavimo koeficientai nenukirsto miško kainas vidutiniškai sumažins 35%. „Patvirtintos nenukirsto valstybinio miško kainos perskaičiuojamos po aukcionų ilgalaikėms ir pusmetinėms sutartims sudaryti“, – sakė Valdas Kaubrė, VMU direktorius.

V. Kaubrės teigimu, ministro patvirtintos nenukirsto valstybinio miško kainos indeksuojamos, kai „10 ir daugiau procentų“ pasikeičia (stambios, vidutinės ir smulkios padarinės bei malkinės) medienos kainos. Tada naują indeksavimo koeficientą savo įsakymu tvirtina aplinkos ministras, o naujas nenukirsto valstybinio miško kainas – VMU vadovas.

Valdas Kaubrė, VMU direktorius. Nenukirsto valstybinio miško kainos taip pat naudojamos kitoms VMU reikmėms.

Pavyzdžiui, Lietuvos miškų, kaip turto, vertinimui, taip pat parduodamos nenukirstu mišku valstybinių miškų medienos kainai nustatyti, parduodant nenukirstą valstybinį mišką ne aukciono būdu (iki 7% medienos (menkavertės malkinės) parduodama gyventojams ne per aukcionus).

Kainos krito, bet medžio trūkstaArvydas Urbis, Vakarų Lietuvos medienos perdirbėjų ir eksportuotojų asociacijos atstovas,

sako, kad valstybinio miško kainų indeksavimas yra atspindys to, kas įvyko medienos rinkoje. Medienos pirkėjai atsisakė pirkti pagal sutartis įsigytą medieną, nes „gaminti tapo nuostolinga“, kadangi krito ne tik žaliavos, bet ir produkcijos kaina. „Dar gali toleruoti 5–7% nuostolį, bet kai kaina sminga keliasdešimt procentų, gaminti nebeapsimoka“, – sakė A. Urbis. Šiemet  per „Baltpool“ parduotus 36% didesnius VMU medienos kiekius jis paaiškina tuo, kad ta mediena, kurios atsisakė medienos pirkėjai, vėl grįžo į „Baltpool“ prekybos sistemą.

Arvydas Urbis, Vakarų Lietuvos medienos perdirbėjų ir eksportuotojų asociacijos atstovas.

Jis vertina, kad šiuo metu nusistovėjusi kaina medienos pirkėjams jau būtų įkandama, tačiau paradoksalu yra tai, kad medienos toliau trūksta sunkmetį išgyvenančioms lentpjūvėms, perdirbėjams. Kritus kainai, sumenko jos pasiūla iš medienos pardavėjų. Kita vertus, dėl prastų sąlygų miške – kol nėra įšalo – nėra galimybių ir tos medienos iš šlapio miško ištraukti. Pasak A. Urbio, kai kas bando medieną atsivežti iš Vokietijos, kitų Europos šalių, bet prie žaliavos kainos dar prisideda logistikos sąnaudos. Be to, kol kas nėra išvystyta efektyvi medienos iš Europos tiekimo grandinė. 

Finansinė naudaJonas Krutinis, AB „Vilniaus baldai“ generalinis direktorius, teigia, kad medienos kainų

mažėjimas atsispindėjo ir įmonės perkamos plokštės kainose – jos pastebimai krito. „Tokios tendencijos, žinoma, turėjo įtakos mūsų gaminių savikainos mažėjimui ir teigiamai paveikė bendrovės finansinius rezultatus. Vertinant 2020 metus, progrozuojame išliksiančią augimo tendenciją baldų sektoriuje, o medienos perdirbimo sektoriuje tikimės stiprėjančios konkurencijos“, – komentavo J. Krutinis

Planuoja kuklesnius dividendusVŽ rašė, kad 2018 m. rekordiškai pakilusios medienos kainos leido VMU sumokėti

solidžius dividendus į valstybės biudžetą, kurie buvo didžiausi tarp visų VVĮ. 

39

Tačiau 2019 m. dėl pasikeitusių rinkos sąlygų drastiškai krito medienos kaina, todėl veiklos rezultatai šiemet bus prastesni nei pernai, tad mažės ir valstybės kontroliuojamos įmonės įmoka į biudžetą. Šiemet planuojamas tik 5,8 mln. Eur grynasis pelnas vietoj 25,3 mln. Eur, gautų 2018 m.  

Per 2018 m. reformuota VMU už praėjusius metus sumokėjo didžiausius dividendus į biudžetą iš visų VVĮ (55,3 mln. Eur), tačiau šiemet kritus medienos kainoms tokių pelno įmokų nebeplanuoja.

Prognozuojama, kad 2019 m. VMU įmoka į biudžetą gali siekti 37,1 mln. Eur. VMU įmoką į biudžetą moka nuo grynojo pelno, taip pat moka į biudžetą įmokas už parduodą mediena bei kt. mokesčius (pavyzdžiui, turto panaudos mokestį).  

Vyriausybė 2019–2021 m. VMU yra nustačiusi 40,5 mln. Eur konsoliduoto grynojo pelno (metinės įmokos į biudžetą) tikslą (apie 33 mln. Eur – 2016–2018 m.).

40

IS-826/551-IV-4 priedas

ATSAKANT DĖL „INDEPENDENCE“: TARIAMAS UŽSIMIRŠIMAS AR PATOGUS NEŽINOJIMAS?

Arūnas Molis, KN Klaipėdos SGD direktorius 2019-12-23 atviraklaipeda.lt /2019/12/23/atsakant-del-independence-tariamas-uzsimirsimas-

ar-patogus-nezinojimas/

SGD terminalui Lietuvoje – penkeri metai. Per šį laikotarpį Lietuva užsitikrino gamtinių dujų tiekimo saugumą, pamiršo apie politinę dedamąją „Gazprom“ dujų kainoje, sukūrė ištisą vertės grandinę suskystintų gamtinių dujų importo srityje, įsitvirtino pasaulinėje rinkoje kaip patikima SGD terminalų operavimo paslaugų teikėja.

Penktieji terminalo metai buvo itin reikšmingi: lygiai prieš metus Seimas priėmė galutinius sprendimus, susijusius su SGD terminalo veikla iki 2044 metų. Vienas tokių – įstatymu įtvirtintas sprendimas dėl laivo-saugyklos įsigijimo ir SGD ilgalaikio importo užtikrinimo, prieš tai optimizuojant terminalo išlaikymo kaštus. Sprendimai Seime 2018 m. gruodžio 18 d. priimti 99-iais balsais prieš vieną. Už 2018 m. vasarą patvirtintą Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją, numačiusią ilgalaikio SGD tiekimo ir diversifikacijos tikslus, balsavo 103 Seimo nariai, niekas neprieštaravo. „Klaipėdos naftai“ (KN), kaip SGD terminalo operatorei, pavesta įgyvendinti šiuos sprendimus.

Pirmoji įvairiais teisės aktais įtvirtinta SGD ilgalaikio tiekimo projekto dalis numatė, kad iki 2019 m. pabaigos terminalo operatorius turi pateikti pasiūlymus dėl papildomos dedamosios mažinimo priemonių, paskirstant SGD terminalo pastoviųjų sąnaudų dalį per SGD terminalo veiklos laikotarpį. Tam tikslui sutarta dėl Šiaurės investicijų banko paskolos su valstybės garantija KN. Bet ankstesnės vienybės nebeliko – svarstymų Seime metu dalis politikų  nusprendė rinktis patogų nežinojimą arba tariamą savo pačių priimtų sprendimų nesupratimą. Numatytais terminais teisės aktus įgyvendinanti  bendrovė imta kaltinti skubėjimu, naudos siekimu, rizikų ignoravimu ir dar daugybe kitų nuodėmių.

Galų gale sprendimai dėl valstybės garantijos Seime buvo priimti, sutartis su banku pasirašyta, užbaigus formalumus bendrovė pasiūlys Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai taikyti beveik 40 proc. mažesnę SGD papildomą dedamąją.  Pats laikas paneigti svarbiausias viešosiose diskusijose nuskambėjusias „antis“.

Pirma „antis“: greitai nei dujų, nei laivo saugyklos niekam nebereikės, nes dujų vartojimas prieštarauja ES keliamiems aplinkosaugos tikslams. Lietuva turės laivą-saugyklą, kurios niekur negalės panaudoti.

Faktai: „McKinsey & Company“ duomenimis, per pastaruosius metus pasaulinė dujų rinka išaugo 5,3 proc., iki 2035 metų ši rinka kasmet turėtų augti po 0,9 proc. SGD segmentui iki 2035 prognozuojamas net po 3,5 proc. augimas per metus. Europos dujų perdavimo sistemos operatorių asociacija (ENTSO-G) prognozuoja, jog iki 2025 metų vien besitransformuojanti elektros gamybos rinka gamtinių dujų poreikį padidins iki 290 TWh.  Kalbant apie Baltijos jūros regioną, netrukus atsiras naujos dujų jungtys, sujungsiančios Baltijos šalių sistemas su Suomija ir Lenkija – per Klaipėdą (nes taip arčiau) importuojamos dujos Lenkijos Šiaurės Rytų regione padės pakeisti anglį.

41

Europos Sąjungos klimatui neutralios ekonomikos „Green deal“ paketas taip pat vertina dujas kaip švarią dabar naudojamo iškastinio kuro alternatyvą. Galų gale, jei dėl vienų ar kitų priežasčių įsigyto laivo-saugyklos tam tikru laikotarpiu reikėtų atsisakyti, laivas turės paklausą pasaulinėje dujovežįų rinkoje – jos augimą FTI-Consulting ekspertai iki 2040 m. prognozuoja po 2-3 proc. per metus.

Antra „antis“: už sumą, kurią KN planuoja pasiskolinti – beveik 300 mln. eurų SGD terminalo išlaikymo kaštų mažinimui – galėtume įsigyti naują suskystintų gamtinių dujų (SGD) laivą–saugyklą.

Faktai: Terminalo sąnaudoms optimizuoti KN skolinasi ne 300 mln., o 135 mln. eurų. Ši suma leis mokėtinas įmokas išdėstyti į ilgesnį  laikotarpį, taip sudarant galimybę dujų vartotojams trumpuoju laikotarpiu panaudoti savo pinigus vertės kūrimui kitose srityse. Paskolą reikės grąžinti ir už terminalą sumokėti visą numatytą sumą (būtent dėl to optimizuojant saugumo dedamąją, negalima palikti atviro klausimo dėl laivo-saugyklos įsigijimo), bet dėl į ateitį nukeltų kaštų gaunama ekonominė-socialinė nauda vartotojams yra vertinama teigiamai, t. y. 24 mln. Eurų.

Trečia „antis“: analogiško dydžio naujas SGD laivas – saugykla rinkoje dabar kainuoja apie 220 mln. eurų. <…> Pridėjus pinigus, kuriuos jau išleidome ir toliau leidžiame šio laivo nuomai, įpirktume tris tokius laivus.

Faktai: Toks lyginimas yra nekorektiškas ir neteisingas dėl bent kelių priežasčių. Pirma, nurodoma suma yra ne už laivo-saugyklos nuomą ir laivo išlaikymą. Į iki šiol kasmet skiriamą SGD terminalui išlaikyti sumą įeina ne tik laivo nuoma bei išlaikymas,  bet ir galutinė paslauga (pakartotinis dujinimas), kurią jos teikėjas (2015-2024 m. bendrovė „Hoegh LNG“) turi suteikti bet kokiomis aplinkybėmis ir  prisiimdama visas laivo eksploatavimo rizikas. Antra, dažnai pamirštama, kad nurodoma suma yra nominali, t. y. neįvertintas pinigų vertės skirtumas skirtingais laikotarpiais (šiandien tie patys pinigai vertesni nei rytoj). Trečia, komentaruose kartais nurodoma, kad 220 mln. EUR suma apimtų tik laivo-saugyklos galimą kainą. Už tiek šiuo metu galima įsigyti iš esmės naudotą, iš dujovežio perdarytą laivą su išdujinimo įrenginiu. Pamirštami papildomi kaštai, tokie kaip laivo eksploatacija, remontas, įgula, mokesčiai ir kt. sąnaudos. Taigi, 220 mln.  būtų suma, kurią reikėtų sumokėti iš karto, prisiimant visas rizikas ir negaunant jokios energetinį saugumą, prieigą prie pasaulinių kainų užtikrinančios paslaugos.

Ketvirta „antis“: ilgalaikiame 25 metų investiciniame projekte net neužsimenama apie SGD terminalo pajamas.

Faktai: Visos SGD terminalo uždirbamos pajamos KN atžvilgiu yra neutralios – įmonė jas „atiduoda“ vartotojams ir todėl jos balansuose ar planuose šių pajamų nesimato. Kitaip tariant, kuo daugiau pajamų surenka SGD terminalas, tuo stipriau mažėja saugumo dedamoji šalies dujų vartotojams.  Pavyzdžiui, šiemet rekordiniais SGD terminalo veikimo metais, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba galėjo priimti sprendimą dėl saugumo dedamosios sumažinimo beveik 2  mln. Eurų, surinktų už pakartotinį dujinimą iš terminalo naudotojų, įskaitant ne Lietuvos įmones. Kalbant apie ateitį, įmonė siūlys  tobulinti teisės aktus, kad kuo daugiau SGD saugumo dedamąją mažinančių terminalo veiklos pajamų būtų surinkta būtent iš Lietuvos terminalu besinaudojančių užsienio šalių kompanijų.

Penkta „antis“: SGD terminalo operatorė KN dėl galimų rizikų nesijaudina. Faktai: KN vykdydama projektą gauna nustatytą grąžą, bet Valstybinės energetikos

reguliavimo tarybos įmonei nustatyta reguliuojama SGD terminalo operavimo veiklos grąža yra kelis kartus mažesnė nei analogiškuose projektuose kitose Europos šalyse. Ji mažesnė net už valstybės institucijų nustatytus grąžos rodiklius KN. Bet vykdydama projektą bendrovė skolinasi ir prisiima riziką: valstybės garantija būtų aktyvuojama tik tuo atveju, jei atsiskaityti su bankais pati bendrovė nepajėgtų. Todėl KN visuomet vertina visas su projekto įgyvendinimu susijusias rizikas, stengdamasi nepažeisti nei valstybės, nei kitų, t. y. mažesnių akcininkų interesų. Tai užtikrina ir nepriklausoma įmonės valdyba, kurioje dirba patyrę energetikos ir finansų ekspertai, ilgiau nei metus vertinę  globalias, regionines, nacionalines aplinkybes  bei galimą projekto įtaką įmonės veiklai.

42

Šešta „antis“: paskolos sąlygos yra prastos ir niekas, išskyrus Šiaurės investicijų banką, projektui neskolintų.

Faktai: Institucinio banko, kurio valdybos veikloje dalyvauja ir Lietuvos atstovas, paskolų sąlygos (suteikiamas 100 proc. finansavimas, visam laikotarpiui fiksuojamos ypač žemos palūkanos ir įsipareigojimo mokesčiai, numatyti lankstumai, įskaitant galimybę atidėti mokėjimus ir pan.) yra geriausios, kokias šiuo metu įmanoma gauti visame kreditavimo sektoriuje, turint galvoje paskolos dydį, laikotarpį bei tikslus. Projektui galėtų paskolinti ir komerciniai bankai, nebankinės kredito įstaigos, taip pat ne kartą diskusijoje paminėtas Europos rekonstrukcijų ir plėtros bankas. Tik finansavimo sąlygos nebūtų tiek palankios: paskolos grąžinimo terminas būtų trumpesnis, palūkanos – didesnės, reikėtų nuosavo kapitalo ir pan.

43

IS-826/551-IV-5 priedas

2020-IEJI LIETUVOS ENERGETIKOJE: AR SUDĖTINGAS SKIRTINGŲ LŪKESČIŲ VALDYMAS LEIS SĖKMINGAI IR TOLIAU ŽENGTI PIRMYN?

2019-12-23 www.vz.lt,

Vytautas Rimas, „Ignitis grupės“ Rinkos reguliavimo vadovas.

2018 m. patvirtinus naująją Lietuvos Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją (NENS) bei atitinkamai parengus strategijos įgyvendinimo priemonių planą, buvo pradėti vykdyti veiksmai vardan žalesnio ir saugesnio šalies energetikos sektoriaus.

2019 m. buvo priimtas ne vienas svarbus politinis sprendimas, kuris sukūrė sąlygas tam tikrų priemonių bei veiksmų įgyvendinimui: priimtas vadinamasis sinchronizacijos įstatymas bei gautas Europos Sąjungos finansavimas šio projekto įgyvendinimui, paskelbti atsinaujinančios energetikos plėtrą skatinantys aukcionai, priimtas sprendimas dėl išmaniųjų elektros energijos skaitiklių diegimo, atnaujintas gaminančių vartotojų plėtros modelis, pasiekta rekordinė vieta „Doing Business 2020“ reitinge, prie ko taip pat prisidėjo sutrumpėjusi prijungimo prie elektros tinklų trukmė, ir kt.

Ir nors iš šalies gali atrodyti, kad Lietuvos energetikos sektorius sėkmingai žygiuoja į priekį, tačiau 2020 m. susidursime su naujais iššūkiais.

Netylant diskusijoms dėl Astravo atominės elektrinės (AE), jau turbūt kitąmet bandysime „sugaudyti“ elektronus, kurie potencialiai bandys patekti į Lietuvą iš nesaugių trečiųjų šalių branduolinių elektrinių. Su Latvija ir Estija turėsime susitarti dėl prekybos su trečiosiomis šalimis po Astravo AE darbo pradžios bei dėl izoliuoto Baltijos šalių energetinės sistemos darbo bandymo, kas yra būtina sąlyga siekiant sinchronizuotis su kontinentine Europa.

Buitiniams vartotojams belaukiant išmaniųjų elektros energijos skaitiklių, taip pat turėsime tinkamai pasirengti planuojamam rinkos liberalizavimui, kadangi pagal įstatymų projektus 2021 m. sausio 1 d. pirmoji dalis didžiausių šalies buitinių elektros energijos vartotojų turės pasirinkti savo naująjį elektros energijos tiekėją. Atitinkamai siekiant, kad vartotojams šis procesas būtų kaip įmanoma sklandesnis, nuo apytiksliai ateinančių metų vidurio vartotojai bus plačiai supažindami su planuojamais liberalizavimo etapais, naudomis bei su šiuo procesu jiems atsirandančiomis galimybėmis.

Atsinaujinančios energetikos srityje kitąmet planuojama sulaukti dar didesnio gaminančių vartotojų proveržio, taip pat 2020 m. viduryje planuojamas antrasis (0,7 TWh dydžio) atsinaujinančios energijos skatinimo kvotų paskirstymo aukcionas. Be to, numatoma, kad 2020 m. bus priimti koncepciniai sprendimai bei atlikti tyrimai dėl vėjo jėgainių plėtros Baltijos jūroje, kas atitinkamai turėtų būti viena kertinių ašių, siekiant sėkmingai įgyvendinti NENS užsibrėžtus nacionalinius energetikos sektoriaus tikslus ne tik trumpuoju, bet ir ilguoju laikotarpiu. Pastebėtina, kad kitąmet darbų atsinaujinančios energetikos srityje sulauks ne tik potencialūs vystytojai, bet ir savivaldybės, kurių didžioji dalis (50 iš 60 savivaldybių) kitais metais turės būti pasirengusios 2021-2031 m. AEI naudojimo veiksmų planus. Siekiant, kad parengti planai neliktų tik ant popieriaus, savivaldybėms kitąmet taip pat reikės prisiminti jų prieš kurį laiką parengtus miestų darnaus judumo planus, kadangi siekiant įgyvendinti juose numatytus elektromobilių įkrovimo stotelių plėtros tikslus daliai savivaldybių dar reikės pasitempti.

Patikimai prieinamos elektros energijos gamybos srityje 2020-ieji taip pat bus išskirtiniai Lietuvoje. Veiklą pradėjus vykdyti Vilniaus ir Kauno kogeneracinėms jėgainėms 2020 m. po ilgesnės pertraukos Lietuvoje į eksploataciją bus įvestas reikšmingesnis kiekis naujų patikimai

44

prieinamų elektros energijos gamybos pajėgumų – 116 MW. Taip pat planuojama, kad priėmus reikalingus teisės aktų pakeitimus bei apsisprendus dėl galutinės koncepcijos ateinančių metų pabaigoje turėtų įvykti ilgalaikių galios mechanizmų (angl. capacity mechanisms) aukcionai, kuriais remiantis turėtume užsitikrinti Lietuvos energetikos sistemos adekvatumą po sinchronizacijos su kontinentine Europa 2025 m. Dėl šios priežasties bei potencialios šių mechanizmų įtakos galutinei vartotojų sąskaitai už elektros energiją, ši tema kitais metais potencialiai bus viena pagrindinių šalies energetinėje padangėje.

Įvertinus visus šiuos laukiančius darbus, reikia tikėtis, kad potencialiai besikeičiantys politiniai vėjai neužkirs kelio visiems žygiuoti pirmyn bei taip tęsti sėkmingai pradėtus darbus ir kitąmet.

Vytautas Rimas yra „Ignitis grupės“ Rinkos reguliavimo vadovas

45

V skyrius.

RENGINIAIŠiame skyriuje dokumentų nėra

46

VI SKYRIUS

NAUDINGA INFORMACIJA

47

IS-826/551-VI-1 priedas

AB „Klaipėdos energija“ pranešimas

VISOS TAUPYMO PRIEMONĖS MAŽINA SĄSKAITAS

Klaipėdai ir Gargždų miestams centralizuotai šilumą tiekianti AB „Klaipėdos energija“ kas mėnesį suskaičiuoja, kiek šilumos sunaudoja seni, nauji ir renovuoti pastatai. Ir ši statistika kaskart patvirtina tą patį faktą: nauji ir pilnai renovuoti pastatai sunaudoja du-tris kartus mažiau šilumos energijos, nei nerenovuoti senos statybos daugiabučiai. Štai ir lapkričio mėnesį Klaipėdos renovuotų namų gyventojai už kvadratinio metro apšildymą vidutiniškai mokėjo 33 centus, naujos statybos – 35, o nerenovuotų pastatų savininkams šildymas atsiėjo 66 centus už tą patį kvadratinį metrą.

Ne paslaptis, kad šildymo sąskaitos dydis priklauso nuo daugelio faktorių:  oro temperatūros, vėjo krypties ir stiprumo, netgi nuo namo geografinės padėties. Bet didelę įtaką šilumos taupymui daro ir pačių vartotojų rūpestis savo būstu. Ką kiekvienas gyventojas galėtų padaryti, kad sumažintų išlaidas šildymui?

Langai ir durysŽiemą ypač daug šilumos iš pastato „išgaruoja“ per nesandarius langus, duris. Net ir nauji

plastikiniai langai, kurie dažnai varstomi, per laiką praranda sandarumą. Todėl kartą metuose būtinai atlikite plastikinių langų reguliavimą, sutepkite varčios mechanizmą, suminkštinkite arba pakeiskite nesandarias gumines tarpines. Senų pastatų langų plyšius tarp stiklo ir medinio lango rėmo reikėtų užsandarinti hermetiku. O namuose rekomenduojama įrengti antras laiptinės ar buto lauko duris, bei laikyti jas uždarytas. Tai mažina šalto oro patekimą į patalpas ir padeda taupyti šilumą.

Termostatai ant radiatorių Efektyviausias būdas taupyti šilumą – reguliuoti radiatorių temperatūrą. Jau įprasta, jog

naujos statybos arba atnaujintuose pastatuose, kur buvo modernizuota šildymo sistema, ant radiatorių yra sumontuoti termostatai – prietaisai padedantys reguliuoti patalpos oro temperatūrą. Jų pagalba nebūnant patalpoje šildymą paprasta sumažinti bent keliais laipsniais, o grįžus – vėl greitai padidinti iki komfortiškos temperatūros.

Tiesa, senuose namuose, kur nepakeisti šildymo vamzdynai, termostatų ant radiatorių įrenginėti nėra prasmės – jie netaupys šilumos. Pirmiausia reiktų pasirūpinti viso namo šilumos punkto atnaujinimu ir šildymo sistemos rekonstrukcija. Tai vienas iš pigiausių renovacijos etapų, padedantis ženkliai sumažinti sąskaitas už šilumą.

Pasak tos pačios AB „Klaipėdos energijos“ pateikiamos statistikos, šių metų lapkritį uostamiesčio daugiabučiai su atnaujintais šilumos punktais suvartojo apie 20 proc. mažiau šilumos energijos, nei namai su seno tipo šilumos punktais.

48

Pasinaudokite valstybės paramaŠiuo metu yra ypač palanki proga savo namo šildymo sistemas atnaujinti kone trečdaliu

pigiau – planuojantiems diegti energinio efektyvumo didinimo priemones numatyta 30 proc. valstybės parama.

Aplinkos ministro įsakymu terminas teikti paraiškas daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimui pratęstas iki 2020 m. liepos 1 d. arba iki tol, kol nebus viršyta šiai priemonei numatyta lėšų suma (5 mln. eurų).

Gyventojai, siekiantys gauti valstybės paramą, privalo keisti elevatorinius šilumos punktus į naujus automatizuotus šilumos punktus ar atnaujinti senus susidėvėjusius automatinius šilumos punktus, kurie automatiškai nepalaiko užduotos karšto vandens temperatūros pastato vidaus karšto vandens tiekimo sistemoje.

Taip pat valstybės parama bus skiriama ir tokioms priemonėms kaip radiatorių keitimas, termostatinių ventilių įrengimas, vamzdynų keitimas, individualių šilumos apskaitos prietaisų ar šilumos daliklių sistemos įrengimas, išmaniosios apskaitos, įgalinančios vienalaikį rodmenų nuskaitymą iš daliklių ir karšto vandens skaitiklių butuose, diegimas ir kt.

Paraiškos teikiamos Būsto energijos taupymo agentūrai (paraiškos priimamos visuose BETA regioniniuose padaliniuose) iki 2020 m. liepos mėn. 1 dienos.

49

IS-826/551-VI-2 priedas

ADVOKATĖ PAAIŠKINO, AR PRIVALU DENGTI BENDROJO NAUDOJIMO PATALPŲ ŠILUMOS IŠLAIDAS

2019/12/27 kaunas.kasvyksta.lt inf.

Į „Kas vyksta Kaune“ redakciją kreipėsi skaitytoja, kuri nori išsiaiškinti, ar atsijungus nuo centralizuoto šilumos tiekimo tinklo vis dar privalu dengti šilumos išlaidas bendrojo naudojimo patalpose.

„Šilumos energija į mano pastatą centralizuoto šilumos tiekimo tinklu tiekiama remiantis tarp bendraturčių ir šilumos energijos tiekėjo sudaryta tiekimo sutartimi, vis dėlto aš asmeniškai neužsisakius centralizuoto šilumos tiekimo ir šilumos nenaudoju savo bute. Ar privalau prisidėti prie mokėjimo už suvartotą šilumą šio pastato vidaus įrenginyje ir bendrojo naudojimo patalpose?“, – plačiau klausimą pateikė skaitytoja.

Situaciją komentuoja advokatė Raimonda Lazauskienė:Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų

patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga.

Butų ir kitų patalpų savininkai bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (civilinio kodekso 4.83 straipsnio 3 dalis).

Kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms (civilinio kodekso 4.76 straipsnis, 4.82 straipsnio 3 dalis). Prie tokių mokesčių priskirtini ir mokesčiai už bendrojo naudojimo patalpų šildymui sunaudotą energiją.

Lietuvos aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisės atžvilgiu, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui ir bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti.

R. Lazauskienė Taikant šią taisyklę yra teisiškai nereikšminga bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl

kurių patiriamos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam taisyklė taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės.

Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos,

50

suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos.

Netgi Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra pasisakęs, kad pagal Direktyvą 2011/83 dėl vartotojų teisių ir Direktyvą 2005/29 dėl nesąžiningos komercinės veiklos nedraudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, kuriose numatyta, kad bendraturčiams priklausančiame pastate, prijungtame prie centralizuoto šilumos tiekimo tinklo, esančių butų savininkai privalo prisidėti dengiant išlaidas, patirtas dėl bendrojo naudojimo patalpose ir pastato vidaus įrenginyje suvartotos šilumos energijos, nors jie asmeniškai neužsakė tiekti šilumą ir jos nevartoja savo butuose.

Dėl tų pačių teisės nuostatų Teisingumo Teismas taip pat nusprendė, kad pagal direktyvas 2006/323 ir 2012/274, reglamentuojančias energijos vartojimo efektyvumą, nedraudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, kuriose numatyta, kad kiekvienam bendraturčiams priklausančiame pastate esančio buto savininkui sąskaitos už tokį suvartojimą išrašomos proporcingai šildomam jo buto plotui.

Vadinasi, aiškiai matome, kad tiek įstatymai, tiek teismų praktika laikosi pozicijos, kad bendraturčiai, kurie nors ir asmeniškai nėra prisijungę prie centralizuoto šildymo, vis tiek privalo mokėti už šildymo išlaidas dėl bendrojo naudojimo patalpose ir pastato vidaus įrenginyje suvartotos šilumos energijos, jeigu gyvena pastate, kuris prijungtas prie centralizuotos šilumos tiekimo tinklo.

51